Bendrųjų kompetencijų lavinimo teoriniai aspektai

Tarptautinė konferencija - 2015 „SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/

RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS“

Balandžio 23 diena, Kaunas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Lietuva

doc. dr. Vidmantas Tūtlys (VDU)

Bendrųjų kompetencijų sampratos ir turinio tarpdiscipliniškumas

edukologijos, psichologijos, ergonomikos, ekonomikos, politinės ekonomikos, sociologijos mokslų teorinės įžvalgos ir modeliai

Gebėjimų tipologija (F. Green, 2013): • Pagal taikymo sritis ir jų pobūdį gebėjimus ir įgūdžius

galima skirstyti į bendruosius, kurie yra pritaikomi daugelyje veiklos sričių ir specialiuosius (profesinius), kuriuos galima pritaikyti tik tam tikrose konkrečiose profesinės veiklos srityse.

• Remiantis veiklos, kurioje taikomi gebėjimai ir įgūdžiai, sudėtingumo kriterijumi, gebėjimai ir įgūdžiai gali būti skirstomi į bazinius gebėjimus, reikalingus paprastoms ir nuolat besikartojančioms veikloms atlikti, ir aukštuosius gebėjimus, kurie yra reikalingi sudėtingiems, nenumatomai kintantiems veiklos uždaviniams spręsti.

• Pagal veiklos uždavinių pobūdį, gebėjimus ir įgūdžius galima skirstyti į rutininius (taikomus automatiškai, nekintančius) ir nerutininius (taikomus pagal kintančias veiklos uždavinių sąlygas).

Bendrųjų kompetencijų raiškos laukai

Veikloje taikomos bendrosios kompetencijos, kuriuos apibrėžia veiklos atlikimo reikalavimai

Asmens bendrosios kompetencijos

Bendrųjų kompetencijų turinio ir formavimo procesų unikalumą ir įvairovę lemiantys veiksniai

Bendrųjų kompetencijų turinio ir formavimo procesų unikalumas bei įvairovė

Švietimo ir profesinio rengimo sistemų įvairovė

Darbo procesų ir jų charakteristikų įvairovė

Individų ir grupių bendravimo ir bendradarbiavimo santykių įvairovė

Individų, grupių ir socialinių dalininkų konkurencijos rinkose įvairovė

Valstybės ir visuomenės institucinių sąrangų įvairovė

Teoriniai požiūriai (1) • Žmogiškojo kapitalo teorijoje (Becker, Schulz)

teigiama, kad bendrųjų kompetencijų poreikius darbo rinkoje lemia tai, kad darbo rinkoje darbo jėgos paklausa pasižymi ne tik savo išskirtinėmis specifinėmis savybėmis, bet ir tam tikrais bendrais bruožais.

• Gebėjimų formavimo politinės ekonomijos teorijos gebėjimus (taip pat ir bendrąsias kompetencijas) traktuoja kaip socialinės ekonominės sistemos ir joje veikiančių institucijų veikimo bei sąveikos procesuose besiformuojančias individų galias, reikalingas ekonominei veiklai.

Teoriniai požiūriai (2)

Kapitalizmo įvairovės teorijoje gebėjimų skirstymas į tipus yra grindžiamas jų turinio charakteristikomis, labiau akcentuojant šių gebėjimų pritaikymo sritis.

Pavyzdžiui, Estevez-Abe, Iversen ir Soskice išskiria tris ekonominėje veikloje naudojamų gebėjimų tipus: įmonei būdingi gebėjimai, ūkio šakai būdingi gebėjimai ir bendrieji gebėjimai (Estevez-Abe, Iversen, Soskice, 2001).

Sąveika tarp užimtumo, darbo užmokesčio apsaugos modelių ir orientavimosi į bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų ugdymą (adaptuota pagal Estevez-Abe, Iversen, Soskice, 2001)

Darbo vietų ir darbo užmokesčio apsauga, vykdoma bendradarbiaujant

darbdaviams ir darbuotojams Neišplėtota Išplėtota

Apsauga nuo

nedarbo,

vykdoma

valstybės ir

socialinių

dalininkų,

darbo

ieškančių

asmenų

gaunamų

pajamų

apsauga

Išplėtota Dominuoja orientavimasis į ūkio

šakai būdingų ir reikalingų

gebėjimų ir įgūdžių įgijimą ir

suteikimą. Danija (), Švedija, Suomija, Italija, Ispanija, Graikija Lietuva ()

Orientuojamasi į ūkio šakai ir įmonėms bei

darbo vietoms būdingų ir reikalingų

gebėjimų įgijimą ir suteikimą. Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Šveicarija

Neišplėtota Dominuoja orientavimasis į

bendrųjų gebėjimų ir įgūdžių

įgijimą ir suteikimą. JAV, JK

Dominuoja orientavimasis į įmonėms ir

darbo vietoms reikalingųsiaurai

specializuotų įgūdžių įgijimą ir suteikimą. Japonija, Pietų Korėja

Holistinė kompetencijų tipologija pagal Le Deist ir Winterton (2005)

Profesinė dimensija Asmeninė dimensija

Konceptuali dimensija Pažintinės kompetencijos Metakompetencijos

Operacinė dimensija Funkcinės kompetencijos Socialinės kompetencijos

Darbo procesu pagrįstos profesinės kompetencijos modelis pagal G. Spöttl ir K. Ruth (2011).

Darbo procesu grįsta

profesinė kompetencija

Mokymasis visą

gyvenimą

Gebėjimas dirbti

tinkluose ir komandose

Gebėjimas numatyti

pokyčius

Asmeninė ir

socialinė

kompetencija

Socialinė

integracija dirbant

grupėse, ugdant

asmenybės bruožus

Mokymosi ir metodinė

kompetencija

Mokymosi visą gyvenimą gebėjimai

Problemų sprendimas planuojant darbo uždavinius, vykdant juos ir vertinant jų atlikimą

Dalykinė

(technologinė)

kompetencija

Žinojimas ir

įgūdžiai

technologijų

srityse ir pan.

Bendrosios kompetencijos (Key competences for lifelong learning. Recommendation of the

European Parliament and of the Council, 2006)

Kompetencijų žemėlapis Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Vidmantas Tūtlys, Vilhelmina

Vaičiūnienė, Egidijus Stancikas, Dalia Staniulevičienė, Vita Krivickienė

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TIPOLOGIJA IR TIPŲ ĮVAIROVĖ TUNING projekto klasifikacija

• instrumentinės kompetencijos;

• interpersonalinės kompetencijos;

• sisteminės kompetencijos

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TIPOLOGIJA IR TIPŲ ĮVAIROVĖ Europos kvalifikacijų sandara mokymuisi visą gyvenimą

• bendrieji pažintiniai gebėjimai (loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo naudojimas);

• problemų sprendimo gebėjimai;

• gebėjimai mokytis;

• gebėjimai imtis atsakomybės;

• gebėjimai veikti savarankiškai.

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TIPOLOGIJA IR TIPŲ ĮVAIROVĖ Lietuvos kvalifikacijų sandara

• problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo kompetencijos;

• informacijos priėmimo ir perdavimo kompetencijos;

• prisitaikymo prie aplinkos pokyčių kompetencijos;

• veiklos planavimo ir organizavimo kompetencijos;

• savarankiško mokymo(si) kompetencijos;

• motyvavimo(si) tobulėti kompetencijos;

• kūrybiškumo ir proaktyvumo kompetencijos.

Dėkoju už dėmesį.

Vidmantas Tūtlys

v.tutlys@smf.vdu.lt