VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIU MOKSLU FAKULTETAS

TEORINES PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Aivaras Šimkus

PSICHOLOGINĖS GEROVĖS KITIMAS GYDYMOSI NUO PRIKLAUSOMYBĖS

ALKOHOLIU MINESOTOS PROGRAMOS LAIKOTARPIU

Magistro baigiamasis darbas

Sveikatos psichologijos studiju programa, valstybinis kodas 621S13001

Psichologijos studiju kryptis

Vadovas (-ė) doc.dr. Rytis Pakrosnis _______ _______

(Parašas) (Data)

Apginta prof. dr. Algis Krupavičius _______ _______

(Parašas) (Data)

Kaunas, 2018

2

TURINYS

SANTRAUKA ........................................................................................................................... 4

SUMMARY ............................................................................................................................... 6

ĮVADAS .................................................................................................................................... 8

PAGRINDINIU SĄVOKU ŽODYNELIS .............................................................................. 11

1.Literatūros apžvalga .............................................................................................................. 12

1.1. Priklausomybiu samprata .................................................................................................. 12

1.1.2. Priklausomybė nuo alkoholio .................................................................................... 13

1.1.3. Gydymo nuo priklausomybės būdai. ......................................................................... 16

1.1.4. Individualus gydymo lygmuo. ................................................................................... 18

1.1.5. Grupinis gydymo lygmuo. ......................................................................................... 18

1.2.1. Minesotos programos efektyvumas ........................................................................... 22

1.3.1. Psichologinė gerovė. RYFF modelis. ............................................................................ 23

1.3.2. RYFF ir Minesotos programa. ................................................................................... 26

1.4. Dvasingumo samprata ....................................................................................................... 27

1.4.1. Dvasingumo reikšmė asmens funkcionavimui .......................................................... 29

1.4.2. Dvasingumas priklausomybiu gydymo kontekste ..................................................... 30

1.4.3. Dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsaja ............................................................. 31

1.5. Literatūrinės dalies apibendrinimas .................................................................................. 31

II. PSICHOLOGINES GEROVES KITIMAS GYDYMOSI NUO PRIKLAUSOMYBES

ALKOHOLIU MINESOTOS PROGRAMOS LAIKOTARPIU TYRIMAS ......................... 34

2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezės ............................................................................. 34

2.2. Tiriamieji........................................................................................................................... 35

2.3. Tyrimo eiga ....................................................................................................................... 37

2.4. Tyrimo metodai ................................................................................................................. 38

2.5. Statistiniai rezultatu analizės metodai ............................................................................... 40

2.6. Tyrimo rezultatai ............................................................................................................... 40

3

2.6.1. Psichologinės gerovės ir sociodemografiniu charakteristiku sąsaju analizė .............. 40

2.6.2. Psichologinės gerovės ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsaju

analizė .................................................................................................................................. 43

2.6.3. Dvasingumo ir sociodemografiniu charakteristiku sąsaju analizė ............................. 49

2.6.4. Dvasingumo ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsaju analizė ........ 49

2.6.5. Psichologinės gerovės ir dvasingumo sąsaja ............................................................ 50

2.6.6. Psichologinės gerovės kitimo priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos

programoje laikotarpiu analizė ............................................................................................ 51

2.6.7. Dvasingumo kitimo Minesotos programos gydymosi laikotarpiu nuo priklausomybės

alkoholiu analizė .................................................................................................................. 52

2.6.8. Psichologinės gerovės pokyčio sąsajos su sociodemografinėmis charakteristikomis,

su alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis bei dvasingumu............................ 52

2.6.9. Psichologinės gerovės kitimą prognozuojančiu veiksniu analizė .............................. 53

2.7. Tyrimo rezultatu aptarimas ............................................................................................... 57

2.8. Išvados .............................................................................................................................. 60

Literatūros sąrašas .................................................................................................................... 61

Priedai ...................................................................................................................................... 68

4

SANTRAUKA

Aivaras Šimkus. Psichologinės gerovės kitimas gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu

Minesotos programos laikotarpiu: psichologijos magistro darbas / Mokslinis vadovas doc. dr.

R. Pakrosnis. Vytauto Didžiojo universitetas. Socialiniu mokslu fakultetas. Psichologijos

katedra. - Kaunas, 2018. – 74 p. [Rankraštis]. Saugomas VDU bibliotekoje.

Raktiniai žodžiai: psichologinė gerovė, priklausomybė nuo alkoholio, Minesotos programa,

dvasingumas, tikslai gyvenime, asmeninis tobulėjimas, pozityvūs santykiai su kitais, savęs

priėmimas, aplinkos valdymas, autonomiškumas.

Tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje

besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti

sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę

psichologinės gerovės kitimui.

Tyrime dalyvavo 26 respondentai, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei gydosi

Minesotos programoje – 7 moterys bei 19 vyru. Amžiaus vidurkis 40,73 metai. Šiame tyrime

buvo naudojamas psichologinės gerovės klausimynas (Scale of psychological well-being, C.

Ryff), su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos bei Kasdienės dvasinės patirties skalė

(The Daily Spiritual Experence Scale, DSES).

Gauti rezultatai atskleidė, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos

programos laikotarpiu padidėjo tiriamuju gyvenimo tikslai, asmeninis augimas bei

dvasingumas. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo tikslu,

teigiamu santykiu su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Taip pat gydymosi nuo

priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslu padidėjimą

prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaiku neturėjimas, padidėjusį

aplinkos valdymą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaiku

neturėjimas, padidėjusį asmeninį tobulėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio

vartojimo trukmė bei vaiku neturėjimas, padidėjusį autonomiškumą prognozavo ilgesnė

probleminio alkoholio vartojimo trukmė, padidėjusį savęs priėmimą prognozavo ilgesnė

probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Taip pat buvo gauta, jog nuo priklausomybės

alkoholiui besigydantys Minesotos programoje dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo

tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo savo aplinką.

Priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslai

5

labiau padidėjo vyrams, teigiami santykiai su kitais labiau padidėjo aukštąjį išsilavinimą

turintiems tiriamiesiems, autonomiškumas padidėjo nevedusiems tiriamiesiems,

respondentams su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos

valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog Minesotos

programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už

vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau

valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio

vartojimo yra praradę darbą. Negana to, tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo

nutrūkę santykiai su artimaisiais turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su

tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat

respondentai kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į

asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais,

kuriems dėl alkoholio vartojimo sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę

santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio

Minesotos programoje besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę

nebuvo. Taip pat besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji

turintys vaiku yra dvasingesni lyginant su tais, kurie vaiku neturi.

6

SUMMARY

Aivaras Šimkus. Change in Psychological Well-being during the Period of the Treatment of

Alcohol Addiction in the Minnesota Program: Psychology Master’s Thesis / Scientific

supervisor Associate Professor R. Pakrosnis. Vytautas Magnus University. Faculty of Social

Sciences. Department of Psychology. - Kaunas, 2018. – 74 p. [Manuscript]. Stored at the

library of Vytautas Magnus University.

Key words: psychological well-being, alcohol addiction, Minnesota program, spirituality, life

goals, personal improvement, positive relationships with others, self-acceptance,

environmental management, autonomy.

The aim of the research was to assess the psychological well-being of persons being

treated in the Minnesota program from the alcohol addiction during the treatment period and

to determine the change in the socio-demographic and alcohol-related characteristics and

spiritual significance of psychological well-being.

The research involved 26 respondents who are addicted to alcohol and are treated in the

Minnesota program - 7 women and 19 men. The average age is 40.73 years. The research used

a psychological well-being questionnaire (Scale of psychological well-being, C. Ryff), alcohol-

related characteristics, and the Daily Spiritual Experiences Scale (DSES).

The results revealed that during the period of treatment of alcohol addiction in the

Minnesota program, the goals of the subjects’ life, personal growth and spirituality increased.

There was determined a statistically significant relationship between spirituality and life goals,

positive relationships with others, self-acceptance and environmental management. In addition,

during the period of treatment of alcohol addiction in the Minnesota program, the increase in

life goals was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption and

childlessness, the increase in environmental management was predicted by a longer period of

problematic alcohol consumption and childlessness, the increase in personal improvement was

predicted by a longer period of problematic alcohol consumption and childlessness, the

increase in autonomy was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption,

the increase in self-acceptance was predicted by a longer period of problematic alcohol

consumption. It has also been identified that more spiritual persons being treated from alcohol

addiction in the Minnesota program have greater goals of life, positive relationships with

others, accept themselves more and manage their environment better. During the period of

7

treatment of alcohol addiction in the Minnesota program, the life goals increased more in men,

the positive relationships with others increased more for those having higher education, the

autonomy increased for unmarried subjects, the environmental management, self-acceptance,

and life goals increased for the respondents with prolonged periods of problematic alcohol

consumption. Also, the results showed that women treated from alcohol addiction in the

Minnesota program are more autonomous than men, the subjects who have not lost their jobs

due to alcohol consumption accept themselves more, they better manage their environment and

have higher life goals than those who have lost their jobs because of alcohol consumption.

Moreover, those who have not broken relationships with relatives because of alcohol

consumption have better relationships with others compared with those subjects who have

broken relationships with relatives because of alcohol consumption. Also, the respondents

whose health was not worsened due to alcohol consumption were no more inclined to personal

improvement and had better positive relationships with others compared to those subjects

whose health was worsened because of alcohol consumption. Respondents who have broken

relationships with relatives are more spiritually compared to those who are treated from alcohol

addiction in the Minnesota program and who did not break their relationships with relatives.

Also the subjects treated from alcohol addiction in the Minnesota program who have children

are more spiritual than those who do not have children.

8

ĮVADAS

Alkoholio vartojimas – labai aktuali Lietuvos problema. Pasak A. Verygos ir kitu

(2013) net penktadalis lietuvos gyventoju alkoholį vartoja žalingai, priklausomybiu nuo jo

mastas bei padariniai, tokie kaip nedarbas, savižudybės, kepenu cirozės, nelaimingi atsitikimai,

žmogžudystės, mirtys autoavarijose ir t.t. (Nutt, 2010 cit. Ignatavičiūtė ir kt, 2012). Negana to,

priklausomybė nuo alkoholio veikia ne tik patį vartojantį asmenį, bet ir aplinkinius – šeimą,

draugus ar vaikus (Pettinati, 2006). Ne paslaptis, jog dažnai šeima kurioje yra nuo alkoholio

priklausomas asmuo tampa disfunkcine, kenčia aplinkiniu žmoniu gyvenimo kokybė, vaikai

gali tapti smurto aukomis ar patirti nepriežiūrą ar psichologinį smurtą, gali būti menkinami ir

t.t. (Gudžinskienė, Gedminienė, 2010). Galima manyti, jog to pasekoje augantis jaunuolis gali

susidaryti klaidingą šeimos modelio vaizdą, panirti į delinkventišką elgesį, patirti patyčias iš

bendraamžiu, jog jo tėvas/mama yra girtuoklis/girtuoklė ir t.t. Visi šie dalykai gali sukelti

neigiamus padarinius vaikui bei jo ateičiai. Taip pat galima manyti, jog sukeltos psichologinės

traumos gali jam trukdyti pilnavertiškai funkcionuoti kasdieniame gyvenime, kurti ateities

planus bei juos realizuoti, užmegzti adaptyvius santykius su kitais. Atsižvelgiant į visa tai yra

labai svarbu kovoti su priklausomybe nuo alkoholio, kadangi kaip ir buvo minėta anksčiau ji

veikia ne tik vartojantį asmenį, bet ir aplinkinius žmones ir savo ruožtu pačią visuomenę –

girtaudamas darbo vietoje žmogus gali būti iš jo išmestas, atvykimas į darbą po išgertuviu gali

mažinti darbo našumą. Tuo tarpu kai kurie nuo alkoholio priklausomi asmenys darbo susirast

išvis ir nesistengia, kadangi jiems jau yra priimtas toks gyvenimo būdas. Visa tai gali prisidėti

prie ekonominės žalos pačiai visuomenei.

Priklausomybės nuo alkoholio gydymas yra problema, kadangi efektyvumas yra ne iki

galo aiškus, ypač kalbant apie tai, kaip jos gydymo metu keičiasi ne pati priklausomybė ar

potraukis vartoti, bet gilesni psichologiniai aspektai (Aliev, 2006). Šiame darbe yra pasirinkta

tyrinėti gerovę bei keliamas klausimas, ar ji keičiasi gydymo laikotarpiu, kadangi pasak A.

Kairio ir kitu (2013), kad ir kaip vadintume žmogaus gerovę – laime, psichologine ar

subjektyvia gerove – ji yra viena svarbiausiu žmoniu gyvenimo temu. Laimingi ir patenkinti

savo gyvenimu žmonės yra atsparesni stresui, lengviau sprendžia problemas, geba išlaikyti

prasmingus socialinius santykius su kitais (Park, 2004). Taip pat ilgiau gyvena ir jaučiasi

sveikesni (Diener ir kiti, 2011). Pasak Kabalaus ir kt. (2011) (cit. Lošakevičius, 2012)

laimingumas yra vienas iš svarbiausiu psichikos sveikatos komponentu bei psichologinio

atsparumo rodikliu. Anot R. Veenhoven (1997), jis yra akivaizdus indikatorius, nusakantis

9

žmoniu gyvenimo kokybę. E. Diener (2009) mini, jog filosofai manė, kad būtent gerovė ar

laimingumas yra pagrindinė motyvacija žmoniu veiksmams.

Atsižvelgiant į tai galima teigti, jog psichologinė gerovė priklausomiems nuo alkoholio

asmenims bei jos kitimas yra labai svarbus aspektas, kadangi asmenys turėdami aukštesnę

psichologinę gerovę gebėtu išlaikyti prasmingus socialinius santykius su kitais. Tai gali būti

šeima, draugai, artimieji, “likimo broliai” kurie gyvena blaiviai ir t.t. To pasekoje asmuo su

aukštesne psichologine gerove baigęs Minesotos programą ir siekiantis blaivaus gyvenimo

būdo turėtu į ką atsiremti jam sunkiais momentais, kuomet kiltu pagunda vėl išgerti, turėtu su

kuo pasidalinti savo mintimis bei sunkumais. Taip pat, kaip buvo minėta, didesnė psichologinė

gerovė prisideda prie asmenu adaptyvesnės streso įveikos. Neretai žmonės savo stresą ar

nerimą malšina jiems geriausiai žinomu bei prieinamiausiu būdu – alkoholiu. Taigi žmonės su

aukštesne psichologine gerove į stresą turėtu reaguoti adaptyviau ir tai yra svarbus aspektas

blaivybės siekiantiems žmonėms, kadangi stresiniai įvykiai, kurie ankstesnyviame gyvenimo

būde buvo malšinami alkoholiu, turėtu būti sprendžiami tinkamai bei sukelti mažesnę tikimybę

atkryčio rizikai. Tokiu principu psichologinė gerovė gali prisidėti ir prie lengvesnio problemu

sprendimo būdo, kuomet siekiantys blaivybės žmonės į jas įsigilins ir ieškos lengvesnio

sprendimo, o ne griebsis alkoholio. Kaip buvo minėta, gerovė, pagal filosofus, yra pagrindinė

motyvacija žmoniu veiksmams. Priklausomybės nuo alkoholio bei blaivybės siekimo

kontekste ji būtent gali ir veikti kaip motyvacija išlikti blaiviam, gyventi pilnavertį gyvenimą,

palaikyti teigiamus santykius su kitais ar siekti geresnės gyvenimo kokybės. Atsižvelgiant į tai

yra manoma, jog psichologinę gerovę bei jos pokytį Minesotos programos metu yra svarbu

nagrinėti ir dėl to ji pasirinkta kaip efektyvumo rodiklis. Negana to, atliktu tyrimu apie šio

reiškinio pokyčius gydymosi priklausomybę nuo alkoholio metu nebuvo rasta, kas dar labiau

atskleidžia šio tyrimo aktualumą bei reikšmingumą.

Kitas svarbus keliamas klausimas, su kokiais veiksniais gerovės kitimas yra susijęs, tad

darbe nagrinėjamas kitimo ryšys su demografinėmis, alkoholio vartojimo charakteristikomis

bei dvasingumu. Dvasingumas visgi pasirinktas kaip vienas iš galimai reikšmingu gerovės

kitimo veiksniu, kadangi jis yra multidimencinis reiškinys, apibūdinamas, kaip atviras bei

individualus požiūris, gyvenimo prasmės bei tikslo ieškojimuose (Bussing, Ostermann,

Matthiessen, 2005). Šiame darbe būtent ir pasirinkta nagrinėti eudaimoninė psichologinė

gerovė, kuri akcentuoja prasmingumo gyvenime bei gyvenimo tikslu svarbą. Atsižvelgiant į tai

keliama mintis, jog dvasingesni žmonės yra labiau išsigryninę savo vertybes, individualumą

bei to pasekoje aiškiau supranta kas jiems yra prasmė gyvenime ir turi aiškesnsius gyvenimo

tikslus, kas savo ruožtu galimai prisideda prie aukštesnės psichologinės gerovės. Dvasingumas

10

anot G. H. Boswell ir kitu (2006) yra harmonija, vidinės ramybės dėka išgyvenama

transcendencija ar tarpusavio ryšys su kitais. Šis apibrėžimas taip pat atspindi eudaimoninės

psichologinės gerovės sudedamąsias – tarpusavio ryšį su kitais galima sieti su teigiamais

santykiais su kitais, harmonija bei vidinę ramybę su savęs priėmimu. Galima manyti, jog

dvasingesni asmenys turėtu jausti didesnę harmoniją, vidinę ramybę bei turėti geresnius

santykius su kitais, nuo ko turėtu priklausyti ir ju aukštesnė psichologinė gerovė. Taigi, darbo

tikslas - įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančių

asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti sociodemografinių ir su

alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę psichologinės gerovės

kitimui.

11

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Minesotos programa - į abstinenciją orientuotas, visapusis, multiprofesinis gydymo modelis

orientuotas į priklausomybes bei paremtas Anoniminių Alkoholikų draugijos principais ( Cook,

1988).

Priklausomybė nuo alkoholio - ilgalaikio vartojimo sąvoka, kuri turi nevienareikšmę prasmę,

dažniausiai užsitęsusį lėtinį alkoholio vartojimą ar vartojimą periodiškai, kuris yra

charakterizuojamas sutrikusia gėrimo kontrole, alkoholio vartojimu nepaisant neigiamu

pasekmiu, dažnais intoksikacijos epizodais. Diagnozuojama aprobuotais testais (Green ir kit,

2007, cit. Tamutienė, 2014)

Psichologinė gerovė – psichologinio funkcionavimo aspektai kaip: gyvenimo tikslai, aplinkos

valdymas, astonomiškumas, teigiami santykiai su kitais, savęs priėmimas bei asmeninis

augimas (Ryff, 1996).

Dvasingumas - multidimencinis reiškinys, apibūdinamas, kaip atviras bei individualus

požiūris, gyvenimo prasmės bei tikslo ieškojimuose (Bussing ir kiti, 2005).

12

1.Literatūros apžvalga

1.1. Priklausomybių samprata

Anot U. Mikalauskaitės (2007), literatūroje, kuri analizuoja priklausomybes yra

pateikiamas gausus ju požiūriu ir rūšiu į šį reiškinį spektras. Mokslininku, šis reiškinys, dažnai

yra traktuojamas labai įvairiai, priklausomai nuo priklausomybės pobūdžio ir požiūrio. Pasak

autorės, šalia įprastu priklausomybiu nuo psichotropiniu medžiagu rūšiu, tokiu kaip

narkomanijos, alkoholizmo bei priklausomybės nuo nikotino yra aprašoma ir daugelis kitu

priklausomybės rūšiu, pavyzdžiui, priklausomybės nuo interneto, maisto, televizijos, pirkimo,

darbo azartiniu žaidimu ir t.t. G.G. May (2004) priklausomybę apibūdina, kaip dažnai ar nuolat

pasikartojančią elgseną, kuri kuriam laikui padeda susilpninti frustraciją, tačiau apriboja

žmogaus laisvę, jo pasirinkimą bei neigiamai veikia žmogaus psichologinę, fizinę socialinę

būtį – žmogaus sveikatą. Anot M. Hardiman (1999) priklausomybė suvokiama, kaip žalingas

įprotis, kuris turi keturias raidos stadijas, tokias, kaip: prisirišimą, priklausomybę, reguliarumą

ir destruktyvumą. L. Bulotaitė (2004) priklausomybiu sampratą apibrėžia remiantis psichologu

C. Nakkeno bei S. Peele požiūriais, kurie priklausomybę aiškina, kaip nebekontroliuojamą,

žalingą elgesio ratą, kuris turi tris raidos stadijas: vidiniu pokyčiu, gevenimo būdo pasikeitimo

bei gyvenimo sudužimo. Anot ju, priklausomybė, tai nuo žmoniu priklausantis

besiformuojantis laike procesas, kuris yra pagrįstas patologiniu pasitikėjimo bei meilės su

įvykiu ar objektu santykiu.

O. Kuorienė (2002) mini, jog Pasaulinė Sveikatos Organizacija priklausomybes

apibrėžia, kaip „periodiško ar chroniško centrinės nervu sistemos apnuodijimo vaistais būseną,

kuri sukelia psichinę ar fizinę priklausomybę ir taip žaloja individą, o per jį ir visuomenę“.

Fizinė priklausomybė pasak A. G. Davidavičienę (2001) atsiranda, kai pakinta žmogaus

organizmo visos funkcijos bei kraujyje nuolatos turi cirkuliuoti individuali narkotiko dozė.

Žmogus, pasak autorės, nebegali gyventi be narkotiko ar toksiniu medžiagu bei tampa ju

„vergu“. Nutraukus vartojamas narkotines medžiagas, organizmas patiria stipru ju stygiu –

pradeda kentėti nuo abstinencijos. Žmogus, turi vėl pavartoti narkotiniu medžiagu, kad galėtu

jaustis normaliai (Davidavičienė, 2001). Tuo tarpu psichinė priklausomybė, anot A. G.

Davidavičienės (2001), pasireiškia tada, kai noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką

(jausmus, veiklą, mintis). Ši priklausomybės rūšis yra ir tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje

13

vartojamos narkotinės medžiagos, kadangi tokiose vietose bendravimas yra toks pat svarbus,

kaip ir apsvaigimas (Davidavičienė, 2001).

Šiame darbe plačiau bus analizuojama priklausomybė nuo alkoholio, kadangi tai yra

bene labiausiai paplitusi iš visu priklausomybiu rušiu, kuri žalą kelia ne tik pačiam

vartojančiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams bei artimiesiems žmonėms.

1.1.2. Priklausomybė nuo alkoholio

Pasak D.J. Nutt (2010) (cit. Ignatavičiūtė ir kt., 2012) alkoholis yra didžiausią žalą

visuomenei darantis narkotikas. Anot autoriu Lietuva kultūriškai ir geografiškai priklauso PSO

regionui, kuriame alkoholio yra suvartojama daugiausia pasaulyje. Lietuvos visuomenės

sveikatos rodiklius mažina pasekmės susijusios su alkoholio vartojimu: savižudybiu skaičius,

jaunėjantis alkoholio vartojimo pradžios amžius, smurtinės bei nesavalaikės mirtys, didėjantis

alkoholio vartojimas tarp jaunimo ir vaiku, žala šeimoms bei ekonominei ir socialinei šalies

raidai, kiti sveikatos nuostoliai (Zaborskis ir kt., 2008,). A. Verygos ir kitu (2013) atlikto tyrimo

rezultatai atskleidžia, jog penktadalis (19.8 proc.) 15-74 m. Lietuvos gyventoju vartoja alkoholį

žalingai. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai žalingas alkoholio vartojimas pasireiškia tarp 35-

44 m. amžiaus vyru bei 25-34 m. amžiaus moteru.

Galima apžvelgti alkoholio vartojimo tipus bei ju sąvoku apibrėžimus, kuriuos išskiria

I. Tamutienė (2014) remiantis C.A. Green ir kitais (2007):

Saikingas vartojimas – vartojimas, kuris neukelia problemu bei yra

apibrėžiamas kaip vartojimas mažiau nei 10 g moteriai bei vidutiniškai 10 g

gryno alkoholio per dieną vyrui.

Socialus vartojimas – alkoholio vartojimas kompanijoje socialiai priimtinais

kiekiais. Ši sąvoka dažnai yra naudojama apibūdinti neprobleminį vartojimą.

Visgi socialus gėrimas nebūtinai yra tik sakingas vartojimas, o kai kurie

“šventimai” gali tęstis ir iki intoksikacijos.

Sunkus, smarkus gėrimas – gėrimas, kuris peržiangia socialiai priimtinus

saikingo gėrimo standartus. Dažnai apibrėžiamas kaip nustatyto išgeriamo

alkoholio kiekio vienu išgertuviu metu ( 1 gėrimas per savaitę arba 5 gėrimai

per vienerias išgertuves) ar dienos normos (3 gėrimai per dieną) viršijimas.

Žalingas vartojimas – psichiškai ir fiziškai sveikatą žalojantis gėrimas. Dažnai

toks gėrimas turi nepalankias socialines pasekmes.

14

Pavojingas vartojimas – priešingai nei žalingas vartojimas, pavojingas

vartojimas išreiškia gėrimo ypatybes, kurios yra reikšmingos visuomenės

sveikatai, nors nėra diagnozuota alkoholio vartojimo sutrikimu.

Probleminis gėrimas – gėrimas, kuris lemia kolektyvines, individualias

sveikatos ir socialines problemas. Probleminis vartojimas yra toks, kurio gėrimo

padarinys yra socialinės ir sveikatos problemos.

Disfunkcinis vartojimas – alkoholio vartojimas, kuris lemia pablogėjusį

socialinį ir psichologinį funkcionavimą. Pavyzdžiui šeimos ar darbo

praradimas. Šis vartojimo tipas yra dažnai sugretinamas su pavojingu,

probleminiu ir žalingu gėrimu.

Besaikis vartojimas – tai toks gėrimas, kuris pranoksta saikingo ir priimtino

alkoholio vartojimo ribas. Rizikingo ir pavojingo alkoholio vartojimo sąvoka

yra ekvivalenti besaikiam vartojimui bei naudojama dažniau. Besaikis alkoholio

vartojimas yra skiriamas į du tipus: įprastinį ir epizodinį. Įprastinis besaikis

vartojimas yra įtraukiantis į reguliaru vartojimą. Alkoholio suvartojamas kiekis

yra didelis ir veikia individo socialinį funkcionavimą bei sveikatą. Tuo tarpu

epizodinis besaikis alkoholio vartojimas yra dažniausiai apibūdinamas kaip

trumpi alkoholio vartojimo priepuoliai, tačiau pasireiškiantys mažiausiai kelis

kartus per metus. Tokie priepuoliai gali trukti kelias savaites ar dienas.

Prisigėrimas – sąvoka bendrąja prasme apibrėžia alkoholio vartojimą pasiekti

intoksikaciją. Toks vartojimas iki girtumo siejasi su žala bendruomenei ir

individui. Ši sąvoka reiškia žalingą, sunku, besaikį, pavojingą ir probleminį

gėrimą, kai yra peržengiama saikingo vartojimo riba.

Priklausomybė nuo alkoholio – ilgalaikio vartojimo sąvoka, kuri turi

nevienareikšmę prasmę, dažniausiai užsitęsusį lėtinį alkoholio vartojimą ar

vartojimą periodiškai, kuris yra charakterizuojamas sutrikusia gėrimo kontrole,

alkoholio vartojimu nepaisant neigiamu pasekmiu, dažnais intoksikacijos

epizodais. Diagnozuojama aprobuotais testais.

Alkoholizmas kaip gyvenimo būdas – alkoholizmas yra žmogaus elgesys,

gyvenimo būdas bei pasirinkimas, už kurį atsakomybę turi prisiimti socialinė

aplinka ir geriantysis.

Pasak Room ir kt (2010) (cit. Tamutienė, 2014) išgertas alkoholio kiekis yra siejamas

su žala aplinkiniams bei asmeniui. Townshend ir kiti (2014) nustatė, jog nesaikingas alkoholio

15

vartojimas bei priklausomybė nuo jo mažina individu impulsu kontrolę bei didina sprendimu

priėmimu stoką. I. Tamutienė (2014) mini, jog žalingas, rizikingas, probleminis, nesaikingas

gėrimas prisideda prie socialinės atskirties formavimosi.

V. Gudžinskienė bei R. Gedminienė (2010) mini, jog alkoholio vartojimas veikia ypač

stipriai tokius žmoniu gyvenimo aspektus, kaip “žala sveikatai” bei “socialinė žala”. Pasak

autoriu Europos sąjungos šalyse kiekvienais metais alkoholis sukelia maždaug 195 000 mirčiu:

tai žuvę per nelaimingus atsitikimus ir žmogžudystes, žuvę autoavarijose, savižudybiu aukos,

mirę nuo neuropsichiatriniu sutrikimu bei kepenu cirozės ir t.t žmonės. Taip pat keliamas

didelis susirūpinimas dėl didelio vaiku skaičiaus, kurie auga alkoholio paveiktose šeimose (5-

9 mln. Europos vaiku) bei dėl to, jog net 16 proc. visu vaiku nepriežiūros bei blogo elgesio su

jais atveju yra susiję su tėvu alkoholio vartojimu.

V. Gudžinskienė bei R. Gedminienė (2010) teigia, jog žalingas ir pavojingas alkoholio

vartojimas yra vienas pagrindiniu veiksniu, kuris daro neigiamą poveikį visuomenės ir šeimos

sveikatai. Autoriai taip pat mini, jog alkoholizmas yra šeimos liga. Alkoholiko šeimos nariu

netiesioginė priklausomybė suprantama kaip socialinė, emocinė, asmenybės praradimo liga,

kartais net ir fizinė priklausomybė nuo alkoholį vartojančio asmens. Žmogaus priklausančio

nuo alkoholio šeimos nariai tampa priklausomi nuo jo, taip kaip jis priklauso nuo alkoholio t.y.

tokio žmogaus šeimos funkcionavimas priklauso nuo jo gyvenimo. Tokia šeima tampa

disfunkcine – sutrinka bendravimas šeimoje, šeimos nariai neatlieka įprastiniu funkciju,

pakinta šeimos nariu vaidmenys, šeima tampa uždara, vyrauja netinkamas elgesys, smurtas,

atsiranda šeimos nariu savitarpio supratimo trūkumas ir pan. (V. Gudžinskienė, R. Gedminienė,

2010).

Anot R. Čižauskaitės (2010), alkoholizmas yra priklausomybė nuo alkoholio, kuomet

geriama jau yra dėl poveikio ir poreikio. Tai lėtinė liga, pasireiškianti socialine, psichologine

ir fizine priklausomybe nuo alkoholio. Pasak autorės, alkoholio poveikį lemia daug asmeniniu

faktoriu, tokiu kaip amžius, rasė, nuovargio lygmuo, kūno masė, lytis ir panašiai (Čižauskaitė,

2010). Aliev (2006) (cit. Cigasaitės ir kt., 2010) teigia, jog asmenims turintiems priklausomybę

nuo alkoholio dažnai yra būdingas nerūpestingas požiūris į ateitį ir dabartinę savo būseną. Toks

nesirūpinimas ateitimi bei dabartimi siejasi su alkoholine anazognozija, tai yra ligos

nepripažinimu bei neigiamu ir nekritiškai geru savo vertinimu. R. Kočiūnas (1995) teigia, jog

„Alkoholizmas – tai viena svarbiausiu nūdienos socialiniu, medicininiu ir viena sunkiausiai

sprendžiamu psichologinės bei psichoterapinės pagalbos nuo jo kenčiantiems žmonėms

problemu“. Šiai minčiai pritaria ir H.M. Pettinati (2006) teigdama, jog alkoholizmas yra viena

iš opiausiu ir svarbiausiu visuomenės sveikatos problemu, kuri veikia ne tik vartojantį asmenį,

16

bet ir jo šeimos narius bei visuomonę. Viso to pasekoje, galima manyti, jog ir yra kuriamos

įvairios gydymo programos, kurios orientuojasi ir specializuojasi į priklausomybiu gydymą ir

taip bando padėti žmogui su jomis kovoti bei susidoroti, kadangi pats vienas žmogus bei jo

šeimos nariai su tuo tvarkytis jau nebepajėgia.

1.1.3. Gydymo nuo priklausomybės būdai.

Trumpai apžvelkime kokios yra gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui programos,

kokie ju veikimo mechanizmai ir principai.

Anoniminiai alkoholikai. D. Cigasaitė (2009) remiantis “Anonymous Book Review”

teigia, jog Anoniminiai Alkoholikai (AA) yra draugija moteru ir vyru, kurie dalinasi savo

viltimi, jėgomis ir patirtimi norėdami padėti kitiems ir sau sveikti nuo alkoholio

priklausomybės. Šios draugijos vienintelė sąlyga, kad galėtum tapti jos nariu yra noras mesti

gerti. AA nemoka nei nario, nei stojimo mokesčio. Ši draugija nėra susijusi su jokiomis

tikybomis, sektomis, organizacijoms, įstaigoms ar politika. Taip pat neremia jokiu judėjimu ir

jiems neprieštarauja, vengia bet kokiu ginču. Autorė mini, jog Anoniminiu alkoholiku tikslas

yra būti blaiviems bei padėti kitiems asmenims pasiekti blaivybę, kurie yra priklausomi nuo

alkoholio. Vyrai ir moterys, kurie save vadina AA nariais, yra tie žmonės, kurie yra, buvo ir

bus priklausomi nuo alkoholio asmenys.

Anoniminiu alkoholiku draugijos pagrindas yra susirinkimai, kuriuos autonomiškai

rengia AA grupės viso pasaulio miesteliuose ir miestuose (Vaillant, 2005, cit. Cigasaitė, 2009).

Šie susirinkimai yra atviri ir juose gali lankytis visi norintys asmenys. AA susirinkimuose kalba

keli ar vienas asmuo, kurie dalinasi savo ligos potyriais ir savo sveikimo procesu. Kartais būna

ir atviru susirinkimu į kuriuos yra kviečiami žurnalistai, teikiantys pagalbą specialistai ir kiti.

Tokio tipo susirinkimai turi ypatingą tikslą – informuoti visuomenę apie AA. Uždaro tipo

susirinkimais skirti tik asmenims, kurie yra priklausomi nuo alkoholio (Vaillant, 2005, cit.

Cigasaitė, 2009).

Vietoj priesaiku ir pasižadėjimu, jog asmuo niekada neprisilies prie gėrimu, AA

stengiasi vykdyti taip vadinamą “paros planą”. AA nariai stengiasi negerti konkrečiai tą parą –

stengiasi iš naujo išgyventi dar vieną dieną alkoholio. Jeigu asmenys priklausantys AA grupei

jaučia begalinį norą išgerti, jie su juo nekovoja, o pasiduoda jam, tačiau “atideda išgertuves”

kitai dienai. AA stengiasi būti sąžiningi ir realistiški visame, kas yra susiję su alkoholiu. Jeigu

asmenį traukia išgerti, o su AA praėjus keletui mėnesiu tas potraukis susilpnėja, asmuo savęs

17

klausia, ar verta vėl išgerti ir grįžti prie seno gyvenimo būdo su visom pasekmėmis. Atėjęs į

blaivybę žmogus perima AA senbuviu patirtį ir pats sprendžia ką iš tos patirties gali pasiimti,

o ką atmesti. Kadangi nariams dabartiniame gyvenime yra svarbiausia blaivybė, AA mano, jog

naudinga eiti keliu tu, kurie asmeniniu pavyzdžiu parodė, kaip veikia AA programa

(Susipažinkite: Anoniminiai alkoholikai, 2001).

AA draugija remiasi dvylikos žingsnių programa, kuri yra grindžiama pasikliovimu

jėga, kuri yra stipresnė negu asmeninė bei nuolankumu. Vieni draugijos nariai šią jėgą supranta

kaip Dievą, tačiau kiekvienam leista suprasti tą jėgą kaip jam tai yra priimtina. AA teigia, jog

tam tikru laikotarpiu alkoholis buvo stipresnis už dabar sveikstantį asmenį, tai norint pasveikti

nuo alkoholizmo, reikia šlietis prie kažko kas yra stipresnis už jo valios jėgą (Susipažinkite:

Anoniminiai alkoholikai, 2001).

Tradicinė psichoanalizė. Tokiame gydymo būde, terapeutas dirba su priklausomu nuo

alkoholio asmeniu siekdamas pralaužti jo gynybos mechanizmus bei iškelti jo vidinius

psichologinius konfliktus (S. Zimberg, 1978).

Nuotaiką keliantys vaistai. Tokiais vaistais siekiama sumažinti disforinius priklausomo

nuo alkoholio žmogaus jausmus manant, kad tai sumažint alkoholio vartojimo poreikį (S.

Zimberg, 1978).

Pilnų namų bendruomenė. Anot S. Mačiulaitienės (2012) šioje bendruomenėje

besigydantys nariai dirba kasdien pagal dienotvarkėje sudarytą grafiką. Šios programos

savikontrolės mechanizmas yra žingsnių rašymas. Bendruomenėje taip pat vyksta ir

individualūs bei grupiniai psichoterapiniai užsiėmimai, kurių metu yra mokoma stebėti kitų

žmonių bei savo paties elgesį, mokėti spręsti iškylančius nesutarimus ir paprašyti pagalbos,

išreikšti ir atpažinti jausmus. S. Mačiulaitienė (2012) mini, jog Pinų namų bendruomenėje taip

pat vyksta ir paskaitos, kurių metu priklausomi žmonės yra supažindinami su ligos bruožais,

simptomais bei mokomi apsisaugoti nuo atkryčių. Individualių konsultacijų metu yra

stiprinama motyvacija tęsti reabilitaciją bei sprendžiami priklausomam žmogui aktualūs

klausimai. Šioje bendruomenėje veikia ir psichosocialinė reabilitacija, kurios tikslas keisti

įpročius, padėti sustiprėti, sėkmingai integruotis į visuomenės gyvenimą, formuoti blaivaus ir

sveiko gyvenimo įgūdžius. Svarbų vaidmenį šioje bendruomenėje atlieka ir darbo terapija,

kuria siekiama keisti susiformavusį neigiamą požiūrį į darbą. Psichosocialinė reabilitacija

trunka 12 mėnesių (Mačiulaitienė, 2012).

Detoksikacija. Pasak S. Mačiulaitienės (2012) tai gydymo metodas, kuomet iš organizmo yra

pašalinamos narkotinės medžiagos. Šio proceso metu stengiamasi mažinti patiriamos

abstinencijos poveikį bei išlaikyti normalų organizmo funkcionavimą. Čia pacientui yra

18

suteikiama medicininė pagalba. Detoksikacija likviduoja tik fizinės priklausomybės sukeltus

padarinius, todėl ilgalaikėje perspektyvoje išsivaduoti nuo priklausomybių nepadeda. Norint

siekti blaivybės po detoksikacijos yra būtinos ir kitos intervencijos (Mačiulaitienė, 2012).

Ambulatorinis nemedikamentinis gydymas. Šio gydymo tikslas yra stabdyti alkoholio ar

narkotikų vartojimą. Šio gydymo metu priklausomas žmogus nėra guldomas į stacionarą bei

pasirinktoje įstaigoje mokosi ar dirba. Tokio tipo įstaigose yra mokoma gyventi be alkoholio

ar narkotikų bei koreguoti savo žalingus įpročius (Mačiulaitienė, 2012).

Medikamentinis ambulatorinis gydymas. Anot S. Mačiulaitienės (2012) šių programų metu

siekiant sustabdyti alkoholio ar narkotikų vartojimą yra naudojami įvairūs medikamentai.

Pasak autorės “Gydymo esmę sudaro vienos iš dviejų priešingų tipų medžiagų poveikis

organizmui ir narkotinėms medžiagoms – agonistų ar antagonistų.” Taikant medikamentinį

ambulatorinį gydymą yra pakeičiama priklausomybę sukelainti medžiaga.

Trumpalaikis stacionarinis gydymas. Toks gydymas trunka nuo keturių savaičių iki

trijų mėnesių. Po jo dažniausiai pacientus stengiamasi nukreipti į savitarpio pagalbos grupes ar

skiriamas ambulatorinis gydymas (Mačiulaitienė, 2012). Dažniausiai programos sudarytos

pagal Minesotos modelį apie kurį bus kalbama vėliau.

1.1.4. Individualus gydymo lygmuo.

Individualiame gydymo lygmenyje neskaitant medikamentinio būdo, kuris aprašytas

anksčiau yra taikomos ir psichologinės konsultacijos. Anot R. Kočiūno (1995) konsultantas

dirbdamas su priklausomybę nuo alkoholio žmogumi turi išsiaiškinti dėl kokių priežasčių ši

priklausomybė kilo. Kai konsultantas supranta savo paciento alkoholio vartojimą kaip blogą

įprotį, ydą ar charakterio silpnumą, jog geria dėl silpnos valios, geriama nes patinka, geriama

nes kažkas sujaudino ar supykdė, geriama, nes neįmanoma atsispirti draugų įtakai ir t.t., jis

turėtų dirbti su paciento atsakomybėmis, šeimyniniu gyvenimu, darbiniais reikalais ir t.t. Jeigu

gėrimo priežastis yra gyvenimo rūpesčiai bei siekimas nuo jų pabėgti, konsultantas savo ruožtu

stengiasi atskleisti problemas ir sunkumus nuo kurių bėga jo klientas (Kočiūnas, 1995). Anot

O. Lesch (2011) viena iš efektyviausių terapinių krypčių priklausomybėms nuo alkoholio

gydyti yra biheivioristinė, siekiant mokytis savikontrolės.

1.1.5. Grupinis gydymo lygmuo.

19

Įdomu pažvelgti, kaip grupinė terapija gali padėti priklausomybę nuo alkoholio

turintiems žmonėms, kuomet terapijos metu jie būna tarp savo “likimo brolių”, tarpusavyje

dalinasi išgyvenimais, įvairiomis patirtimis bei situacijomis.

Grupinė terapija pasak R. H. He ir R. Tao (2017) priklausomiems nuo alkoholio

žmonėms sumažina vienišumo jausmą, skausmą bei kitas kylančias neigiamas emocijas, teikia

aktyvią bendraminčiu paramą, priklausomas nuo alkoholio žmogus stebėdamas kitu grupės

nariu pasiekimus įgauna vilties ir pasitikėjimo – jei gali kitas, galiu ir aš. Taip pat padeda

išmokti kovoti su priklausomybe bei kitomis problemomis tokiose terpėse kaip šeima,

tarpasmeniniai santykiai, darbas ir t.t. Grupinės terapijos metu priklausomi nuo alkoholio

žmonės vieni iš kitu taip pat gauna grįžtamąjį ryšį apie ju turimas vertybes, gebėjimus, blogą

elgesį, klaidingus įsitikinimus. Tokio tipo terapija sukuria šeimynišką aplinką, kurioje grupės

nariai gali išmokti adaptyviai bendrauti su kitais. Kuomet grupės narys susiduria su sunkumais,

kiti gali jį paskatinti, suteikti paramą ir stiprybės. Siekiant kontroliuoti piktnaudžiavimą ar

atsikratyti priklausomybės, grupės nariai mokosi nauju socialiniu bei psichologiniu įgūdžiu,

bando keisti savo elgesį kolektyvinėje aplinkoje. Siekiant ugdyti atsakomybę bei drausmę,

grupinės terapijos metu yra kuriamos taisyklės, kuriu grupės nariai turi laikytis. Grupinė

terapija taip pat turi poveikį su priklausomybėmis susijusiomis problemomis, tokiomis kaip

depresija, nerimas, vienatvės jausmas ar gėda (Tao, 2017).

1.2. Minesotos programa

Minesotos programa yra į abstinenciją orientuotas, visapusis, multiprofesinis gydymo

modelis sutelktas į priklausomybes bei paremtas Anoniminių Alkoholikų draugijos principais.

(Cook, 1988). Ši programa yra 28 dienų stacionarinis gydymas, kuris yra nukreiptas į visus

priklausomybės aspektus – psichologinius, moralinius, fiziologinius bei socialinius. Skyriuje

dirba įvairių specialistų komanda – slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichiatras,

psichologai, kurie paskaitų ar grupinių užsiėmimų, individualių konsultacijų metu

priklausomus asmenis skatina ligą įsisąmoninti, pripažinti ir susitaikyti su ja (Vilniaus

priklausomybės ligų centras). Pasak A. E. Darcin (2013) Minesotos programa skirta gydyti

visą žmogų tai yra jo kūną, protą bei dvasią. Ši programa buvo sukurta Jungtinėse Amerikos

Valstijose 1935 metai priklausomų nuo alkoholio žmonių, kurie siekė iš to išsivaduoti.

Anot C.C.H. Cook (1988) Minesotos programos filosofija susideda iš 4 raktinių

elementų:

20

Pasikeitimo galimybė. Tikriausiai vienas svarbiausių Minesotos programos modelių

principų yra tikėjimas, jog alkoholikai ar narkomanai gali keisti savo įsitikinimus, elgesį ar

savo požiūrį (Cook, 1988).

Ligos koncepcija. Alkoholizmas apibūdinamas kaip pagrindinė, chroniška ir

progresuojanti liga, pabrėžiant, jog tai yra pagrindinis intervencijos tikslas (Cook, 1988).

Gydymo tikslai. C.C.H. Cook 1988 nurodo du ilgalaikius gydymo tikslus – abstinencija

nuo visų nuotaiką keičiančių cheminių medžiagų bei gyvenimo būdo tobulinimą. Cook (1988)

mini keturis trumpalaikius tikslus, kurie gali būti naudojami kaip progreso rodikliai siekiant

anksčiau minėtų ilgalaikių tikslų:

1. Padėti priklausomybę turinčiam asmeniui pripažinti jo ligą ir jos pasėkmes.

2. Padėti priklausomybę turinčiam žmogui pripažinti, kad jam/jai reikalinga

pagalba bei kad liga nėra pagydoma, to pasekoje koncentruotis į mokymąsi

gyventi su ja konstruktyviai.

3. Padėti priklausomybę turinčiam žmogui suprasti ką jis turi pakeisti, kad

galėtų gyventi su liga konstruktyviai.

4. Padėti priklausomybę turinčiam žmogui versti šį supratimą į veiksmą t.y.

aktyviai padėti pacientui siekti pokyčių, kurie yra reikalingi jo

funkcionavimo didinimui ir naujo gyvenimo būdo pradžiai.

AA principai. AA principai gydantis nuo alkoholizmo ar priklausomybių yra paremti

12 žingsnių modeliu. Šie žingsniai akcentuoja “aukštensę jėgą”, pabrėžia santykių atsatymo su

kitais žmonėmis svarbą, prisipažinimą jiems, pagalbą kitiems alkoholikams ar narkomanams.

12 žingsnių nurodo, jog sprendimas keistis yra pačio alkoholiko ar narkomano viduje (Cook,

1988).

C.C.H. Cook (1988) mini, jog Minesotos programa susideda iš tokių element ir

struktūrinių dalių:

Grupinė terapija. Grupinė terapijos gali būti įvairių formų - į sprendimus sutelkta

grupinė terapija, palaikančioji grupinė terapija ar labiau konfrontuojančio ir provokuojančio

tipo grupinė terapija (Cook, 1988).

Paskaitos. Šias paskaitas gali vesti konsultantai, dvasininkai, psichiatrai, psichologai ar

socialiniai darbuotojai. Jų metu yra analizuojami psichologiniai gynybos mechanizmai,

komplikacijos susijusios su sveikata, psichologine būsena, socialine terpe dėl alkoholio ar

narkotinių medžiagų vartojimo, metodai bei technikos susijusios su emocijų reguliacija ir t.t.

(Cook, 1988)

21

Asmeninės konsultacijos. Konsultantai su jiems priskirtais pacientais susitinka

reguliariai siekiant problemų sprendimo bei gali veikti kaip siektinas pavyzdys ar artimas

draugas. Konsultantai atlieka ir konsultavimą šeimos nariams, stebi paciento progresavimą

(Cook, 1988).

Įvairių specialistų teikiama pagalba. Įvairūs specialistai, kaip psichiatrai, socialiniai

darbuotojai, psichologai ir slaugytojai yra orientuoti į visapusę pacientų pagalbą siekiant

patenkinti jų poreikius (Cook, 1988).

Terapinė atmosfera. Minesotos modelio uždaviniai ir tikslai yra grindžiami terapine

aplinka, kuri skatina pacientų pokyčius (Cook, 1988).

Darbo užduotys. Amerikietiškos programos apima apie 6-7val. praktinių darbo

užduočių per dieną, kaip skalbimas, valymas, priežiūra ir kita. Šiuo metu tokios užduotys

užima mažesnę paros laiko dalį. Terapiniais tikslais dabar yra įtrauktas dienoraščių pildymas,

gyvenimo istorijos rašymas ir t.t. (Cook, 1988).

Šeimos konsultavimas. Šeimos konsultavimas yra naudingas tiek pacientams, kurie

serga priklausomybės ligomis, tiek jų šeimos nariams. Pacientų šeimos nariai gali aiškiau

pamatyti kokias atsakomybes kasdieniame gyvenime perėmė iš savo šeimos nario, kokius jo

veiksmus nuslėpė, taip “įgalindami” asmenį toliau vartoti, neleidžiant jam prisiimti visų

pasekmių (Cook, 1988).

12 žingsnių programa. Pacientai yra skatinami laikytis 12 žingsnių principo (Cook,

1988).

Kasdienės skaitymo grupės. Šiose grupėse yra skaitoma literatūra, kuri siejasi su 12

žingsnių modeliu ar 12 žingsnių tradicija. Skaitymas gali būti lydimas meditacijos, apmąstymų,

pasidalinimų ar įžvalgų, kaip pacientai identifikuoja save su iškeltomis problemomis (Cook,

1988).

Gyvenimo istorija. Gyvenimo istorija gali būti paruošta raštiškai. Pacientas turi ją

pristatyti grupės nariams. Tai didina pasitikėjimą grupės viduje, padeda pacientui priimti savo

priklausomybę bei paskatina grupės narių diskusijas dėl išsakytų problemų (Cook, 1988).

Vaikščiojimas į AA/NA susitikimus. Susitikimai gali būti rengiami gydymo centre arba

pacientai turi vykti į vietines grupes (Cook, 1988).

Poilsis ir fizinė veikla. Poilsio laikas paprastai yra ribojamas. Jo metu yra galimybė eiti

į sporto salę ar kitaip fiziškai mankštintis (Cook, 1988).

Taigi Minesotos programos efektyvumas yra paremtas visapusišku ir intensyviu

gydymu, kuris vienu metu yra nukreiptas į visus priklausomybės aspetus: psichologinius,

fiziologinius, moralinius ir socialinius klausimus. Programos metu pagrindinis darbas vyksta

22

grupėse, kurių metu yra akcentuojama grupės žmonių reikšmė, norinti išsivaduodi iš savo

priklausomybės. Bene didžiausią gydymo poveikį turi būtent bendravimas su kitais programos

dalyviais. Tuo tarpu priklausomybių konsultantai būna kaip patarėjai, kurie padeda suvokti

problemas bei atrasti jų sprendimo būdus (Klaipėdos priklausomybių ligų centras, 2018).

1.2.1. Minesotos programos efektyvumas

Ieškant Minesotos programos veiksmingumo buvo rasta, jog jis padeda priklausomybę

turintiems žmonėms keisti ju klaidingus įsitikinimus, būdo savybes bei geriau suprasti turimą

ligą (Morojele, Stephenson, 1992). K. C. Winters (2000) atlikto tyrimo rezultatai paaugliu

imtyje parodė, jog alkoholis buvo dažniausiai sutinkama priklausomybę sukelianti medžiaga

bei jog gydymo rezultatai buvo 2-3 kartus geresni, kuomet programa buvo pilnai baigta bei iš

jos nepasišalinama anksčiau laiko. Taip pat M. Bodin (2006) atlikto tyrimo rezultatai parodė,

jog suaugusiuju žmoniu imtyje baigusieji Minesotos programą bei vėliau lankę AA, lyginant

su kontroline grupe, gyveno blaiviai 3 kartus dažniau. Tai rodo Minesotos programos bei jos

sudedamuju efektyvumą gydant priklausomybę nuo alkoholio padedant keisti priklausomu

asmenu klaidingus įsitikinimus, būdo savybes, kurios galimai prisideda prie alkoholio

vartojimo bei giliau suprasti turimą ligą, jos sukeliamas pasekmes, padarinius ar aiškiau

pamatyti kaip liga veikia jo gyvenimą bei aplinkinius žmones.

Įdomu pažvelgti, kaip Minesotos programa prisideda ne tik prie narkotiniu medžiagu

metimo, bet ir priklausomu žmoniu asmenybinės kaitos, augimo ar brendimo. O. Razlog ir kitu

(2007) atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodo, jog per Minesotos programos gydymą,

kuomet buvo taikoma kognityvinė elgesio terapija, pacientu kuriems buvo nustatyta

aleksitimija (aleksitimiškas asmuo sunkiai pažįsta aplinkiniu ir savo jausmus bei patiria

sunkumu tinkamai į juos reaguojant. Tokio tipo asmenims pastoviai kyla vidiniai konfliktai,

kuriu dallies nepavyksta išspręsti ir to pasekoje besikaupianti vidinė įtampa gali sukelti

somatines ligas (Bagby, 1994) sumažėjo per pusę. Tai ganėtinai svarbu, kadangi egzistuoja

ryšys tarp aleksitimijos ir nerimo bei depresijos pasireiškimo, priklausomybės trukmės,

socialinio statuso.

Yra atlikta tyrimu ir Lietuvoje, kurie parodo Minesotos programos veiksmingumą. D.

Cigasaitės ir kitu (2010) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog Minesotos programos metu

tiriamuju bendras savęs vertinimo lygis padidėjo. Taip pat šio tyrimo metu buvo gauta, jog

savęs vertinimas pagal išsilavinimą, lytį ir šeimyninę padėtį reikšmingai nesiskiria. D.

23

Cigasaitė ir kiti (2010) mini, jog kuo ilgiau tęsiasi priklausomybė nuo alkoholio ir tik pradėjus

Minesotos programą, tuo blogiau tiriamieji save vertina. Taip pat R. Čižauskaitės (2010) atlikto

tyrimo metu buvo gauta, jog Minesotos programa padarė nemažą įtaką sveikatos bei gyvenimo

kokybės gerėjimui. V. Jakaitienės (2011) tyrimo rezultatai parodė, jog palaikyti blaivybę yra

labai svarbu suvokti, jog alkoholis kenkia labiausiai priklausomam nuo jo žmogui. Taip pat,

jog blaivybės palaikymui yra svarbu priklausomo nuo alkoholio žmogaus gyvenimo prioritetai.

Kaip buvo minėta seniau, Minesotos programa susideda iš įvairiu užsiėmimu, kuriu metu yra

kalbama apie priklausomybiu ligas, ju daromą žalą, sukeliamas pasekmes ir t.t., tad galima

manyti, jog Minesotos programa bei jos metu vykstančios paskaitos bei kiti užsiėmimai taip

pat stipriai prisideda prie blaivybės palaikymo ir po gydymo. M. Cibulskytė (2017) atlikus

tyrimą Minesotos programos metu gavo rezultatus, jog nuo alkoholio priklausomu vyru ir

moteru atsisakymo gerti bei bendras saviveiksmingumas gydymo pabaigoje, lyginant su

gydymo pradžia, buvo aukštesnis. K. J. Brower ir kiti (1989) nustatė, jog po Minesotos

programos tiriamiesiems padidėjo gyvenimo kokybė bei psichinė sveikata.

Taigi galime matyti, jog Minesotos programa ne tik padeda siekti blaivybės, bet taip

pat gerina priklausomu nuo alkoholio žmoniu gyvenimo kokybę, psichinę sveikatą,

saviveiksmingumą, didina savęs vertinimo lygį, taikant kognityvinę elgesio terapiją mažina

aleksitimiškumą, padeda keisti klaidingus įsitikinimus ar būdo savybes, padeda geriau suprasti

turimą ligą. Visa tai gali prisidėti prie asmeninio augimo, o šis asmeninis augimas prie geresnės

priklausomu nuo alkoholio žmoniu psichologinės gerovės. Visgi tyrimu apie tai, kas ir kaip

keičiasi asmens psichologijoje (vidiniame jo pasaulyje) nėra daug. Tad šiame darbe programos

veiksmingumo rodikliu pasirinkta psichologinė gerovė, kadangi ji atsipindi bendrą, pilnai

funkcionuojančio žmogaus vaizdą.

1.3.1. Psichologinė gerovė. RYFF modelis.

Žmonės visais laikais domėjosi atsakymu į klausimą – Kas yra geras gyvenimas?

Dažnai geras gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su gerove bei laimingumu. Jau senaisiais Graikų

laikais Aristotelis teigė, jog laimės ieškojimas yra svarbiausias žmogaus siekimas

(Dierendonck ir kt., 2008). Anot A. Liniauskaitės (2012) psichologinė gerovė kasdienybėje

atpažįstama kaip pasitenkinimas savimi, gyvenimu bei jo sritimis tokiomis, kaip draugai,

finansai, šeima ir t.t., kaip gyvenimo prasmingumo, tikslingumo ar laimingumo jausmas. R. M.

Ryan ir E. L. Deci (2001) apibendrino psichologinės gerovės tyrimus bei išskyrė ją į dvi grupes

24

– hedonistinę bei eudaimoninę. Hedonistinės psichologinės gerovės dėmesio centre yra

subjektyvi gerovė, laimė, pasitenkinimas gyvenimu bei skausmo vengimas, kai tuo tarpu

eudaimoninės psichologinės gerovės dėmesio centre yra prasmingumas gyvenime,

savirealizacija bei pilnai funkcionuojančio žmogaus vaizdas.

Šiuolaikiniame gyvenime dėmesys geram gyvenimui bei gerovei perėjo ir į socialinių

mokslų sritį (Dierendonck ir kt., 2008). Tyrimus apie gerą gyvenimą paskatino C. D. Ryff

(1989) metais parašytas darbas. Remdamasi išsamia literatūros apžvalga, ji sukūrė integruotą

psichologinės gerovės modelį (Dierendonck ir kt., 2008). Šis gerovės modelis remiasi

eudaimonine psichologinės gerovės samprata.

C. D. Ryff (1989) savo modelio kurime rėmėsi tokiomis perspektyvomis: Maslow

saviaktualizacijos koncepcija, Roger’o pilnai funkcionuojančio žmogaus vaizdu, Jung’o

individualizavimo formavimusi, Allport’o brandos samprata, Erikson’o psichosocialinės

raidos modeliu, Buhler’io pagrindinėm gyvenimo tendencijomis, Neugarten’o apibrėžimais

apie asmenybės pokyčius senėjant bei Jahod’os teigiamos psichinės sveikatos kriterijais (Ryff,

1989).

C. D. Ryff (1989) (cit. S. Š. Žižek ir kt, 2014) išskyrė 6 psichologinės gerovės

dimensijas:

Savęs priėmimas – pozityvus požiūris į save yra pagrindinė teigiamo psichologinio

funkcionavimo ypatybė. Ši sritis taip pat apima teigiamus jausmus kilusius iš

ankstyvosios patirties.

Asmeninis augimas – atspindi prasmę tolimesniam vystymuisi ir potencialui. Taip pat

atvirumą naujoms patirtims bei žinioms.

Gyvenimo tikslai – rodo ar asmuo turi aiškius tikslus ir kryptingumą gyvenime bei ar

žmogus suvokia savo praeities bei dabarties patirtį kaip reikšmingą, kuri jam padėtų

siekti gyvenimo prasmės.

Aplinkos valdymas– sugebėjimas valdyti painią ar sudėtingą aplinką ir tuo pačiu metu

kurti savo gyvenimo struktūrą.

Autonomija – apima tokias savybes kaip savarankiškumas, gebėjimas apsispręsti,

vidinė kontrolė, vidinis elgesio reguliavimas, individualizmas. Šiu savybiu pagrindas

yra faktas, jog tai yra mūsu pačiu mintys ir veiksmai t.y. jie neturėtu būti nustatyti kitu

žmoniu.

25

Pozityvūs santykiai su kitais – šią sritį apima šilti, naudingi ir patikimi santykiai su

kitais žmonėmis, rūpestis ju gerove, gebėjimas jausti empatiją, meilę ir intymumą bei

suvokti davimo ir gavimo komponentą santykyje su kitais žmonėmis.

Pažvelkime kaip šios dimensijos bei jų rezultatai pagal RYFF modelį siejasi su

žmogumi.

Savęs priėmimas

Aukšti rezultatai: Asmuo teigiamai žiūri į save. Pripažįsta ir priima save daugeliu

aspektu, įskaitant geras ir blogas savybes. Jaučiasi gerai dėl savo praeities.

Žemi rezultatai: Asmuo jaučiasi nepatenkintas savimi, nusivylęs tuo, kas įvyko

praeityje. Susirūpinęs dėl tam tikru asmeniniu savybiu, nori būti kitoks negu yra.

Teigiami santykiai su kitais

Aukšti rezultatai: Asmuo turi šiltus, teikiančius pasitenkinimą, pasitikinčius santykius

su kitais. Taip pat yra susirūpinęs dėl kiu žmoniu gerovės, sugebantis jausti stiprią empatiją,

meilę bei artumą. Supranta davimo ir gavimo santykiuose reikšmę.

Žemi rezultatai: Asmuo turi tik kelis artimus, teikiančius pasitikėjimą santykius su

kitais. Tokiam žmogui yra sunku būti šiltu, atviru bei susirūpinusiu dėl kitu. Jaučiasi izoliuotas

bei nusivylęs tarpasmeniniuose santykiuose, neieško kompromisu.

Autonomiškumas

Aukšti rezultatai: Asmuo yra savarankiškas ir nepriklausomas. Sugeba atsispirti

socialiniam spaudimui mąstyti ar veikti tam tikrais būdais. Reguliuoja savo elgesį iš vidaus.

Vertina save pagal asmeninius standartus.

Žemi rezultatai: Asmuo yra susirūpinęs dėl kitu žmoniu lūkesčiu ar vertinimu jo

atžvilgiu. Priimant sprendimus remiasi kitu žmoniu nuomone. Paklūsta socialiniam spaudimui

mąstyti ar veikti tam tikrais būdais.

Aplinkos valdymas

Aukšti rezultatai: Asmuo turi kompetencijos ir meistriškumo valdyti jį supančią

aplinką, geba kontroliuoti sudėtingas, daugybines veiklas kylančias iš išorės, veiksmingai

panaudoja supančias jį galimybes bei geba pasirinkti ar susikurti situacijas tinkamas tenkinti

asmeninius poreikius ar vertybes.

Žemi rezultatai: Asmuo sunkiai valdo savo kasdienius reikalus, mano, jog negali keisti

ir tobulinti jį supančios aplinkos, nenujaučia jį supančiu galimybiu, trūksta išorinės kontrolės

jausmo.

Tikslas gyvenime

26

Aukšti rezultatai: Asmuo turi gyvenimo tikslu bei kryptingumo jausmą, mano, jog

dabartinis gyvenimas ir praeitis yra prasmingi, laikosi nuomonės, kuri suteikia gyvenimui

prasmę.

Žemi rezultatai: Asmeniui trūksta prasmingumo gyvenime, turi mažai tikslu, trūksta

kryptingumo, praeitis atrodo neprasminga, nemato ateities perspektyvu ar įsitikinimu, kurie

suteiktu gyvenimui prasmę.

Asmeninis tobulėjimas

Aukšti rezultatai: Asmuo jaučiasi tobulėjantis bei yra atviras naujoms patirtims, jaučia

prasmę realizuoti savo potencialą, pastebi, jog laikui bėgant patobulėjo.

Žemi rezultatai: Asmuo jaučia stagnaciją, jaučiasi mažai patobulėjęs bėgant laikui,

jaučia nuobodulį ar nejaučia susidomėjimo gyvenimu, negeba vystyti ar kurti nauju elgsenos

būdu ar asmeninio požiūrio (Ryff, Keyes, 1995).

1.3.2. RYFF ir Minesotos programa.

Šiame darbe bandoma parodyti, jog Minesotos programa gali vesti prie geresnės

priklausomybę nuo alkoholio turinčiu žmoniu psichologinė gerovės. Psichologinė gerovė kaip

efektyvumo rodiklis buvo pasirinka dėl to, jog ji apima tokias sritis kaip gyvenimo tikslai bei

prasmingumas, autonomiškumas, pozityvūs santykiai su kitais, aplinkos valdymas bei pačio

žmogaus savęs priėmimas. Visa tai veda prie pilnai funkcionuojančio žmogaus vaizdo, kas yra

labai svarbu priklausomybę nuo alkoholio turinčiam žmogui kuris siekia blaivybės, kadangi

nuo to priklausys kaip jis tvarkysis su ateityje laukiančiais sunkumais bei iššūkiais

negalėdamas kaip sprendimo būdo pasirinkti alkoholio, kokius sau tikslus kels gyvenime, kame

atras gyvenimo prasmę, kokie bus jo santykiai su artimaisiai, kiek jis turės valios savyje bei

tvirtumo, kad atsispirtu kitu žmoniu įkalbinėjimams išgerti. Pažvelkime, kaip Minesotos

programa gali prisidėti prie didėjančios psichologinės gerovės. Nors konkrečiu tyrimu apie

Minesotos programos poveikį pacientu psichologinės gerovės didėjumui nebuvo rasta, galima

bandyti apžvelgti, kaip jos sudedamosios dalys gali prisidėti prie jos kitimo.

Buvo rasta tyrimu, kurie teigė, jog yra ryšys tarp meditacijos ir gerovės padidėjimo. B.

K. Sahdra (2011) teigė, jog lyginant su kontroline grupe, žmonės kurie gydymo metu

užsiiminėjo meditacijomis pasižymėjo geresnėm prisitaikymo funkcijomis, kas prisidėjo prie

aukštesnio pacientu gerovės lygio. T. L. Jacobs ir kitu (2011) atlikto tyrimo metu buvo

nustatyta, jog lyginant su kontroline grupe, pacientai kurie gavo triju mėnesiu relaksaciju kursą,

pasižymėjo geresnėmis psichologinėmis charakteristikomis, geresniu telomerazės aktyvumu,

27

padidėjusiu suvokiamu kontrolės jausmu bei sumažėjusiu neurotiškumu. Atsižvelgiant į tai

galima manyti, jog ties šiuo aspektu priklausomu nuo alkoholio žmoniu gerovė turėtu didėti,

kadangi Minesotos programos metu relaksacijos/meditacijos yra taikomos kasdien ten

dirbančiu psichologu.

Pasak G. A. Fava bei C. Ruini (2003) yra sukurtas terapinis modelis, kuris remiasi C.

D. Ryff psichologinės gerovės konceptu bei su klientais yra dirbama ties RYFF modelio

sudedamosiomis – savęs priėmimu, asmeniniu augimu, gyvenimo tikslais, aplinkos valdymu,

autonomiškumu bei pozityviais santykiai su kitais. Anot autoriu šios terapijos tikslas yra gerinti

pacientu psichologinę gerovę ir šio tikslo dažnai yra pasiekiama. Taip pat G. A. Fava bei E.

Tomba (2009) mini, jog prie psichologinės gerovės kitimo gali prisidėti ir kitos

psichoterpapinės kryptys. Galima manyti, jog psichologinė gerovė nėra statiška bei yra

paslanki ir gali kisti. Į tai atsižvelgiant manoma, jog Minesotos programos metu pacientu

besigydančiu nuo priklausomybės alkoholiui, psichologinė gerovė turėtu didėti, kadangi

gydymosi laikotarpiu kiekvienam nariui yra skiriamos individualios konsultacijos su įstaigoje

dirbančiais psichologais.

S. R. Alvami ir kitu (2015) atlikto tyrimo metu buvo gauti rezultatai, kurie parodė, jog

po gydymo, kurio metu buvo taikoma grupinė terapija, pacientu psichologinės gerovės lygis

buvo aukštesnis lyginant su psichologinės gerovės rodikliais gydymo pradžioje. Minesotos

programos metu grupinė terapija irgi yra taikoma, ko pasekoje galima manyti, jog priklausomu

nuo alkoholio žmoniu psichologinė gerovė turėtu padidėti.

Minesotos programoje bei AA yra stipriai akcentuojamas dvasingumas bei jo nauda.

Šiame darbe bandoma atsakyti į klausimą, kokios asmens charakteristikos susijusios su

psichologinės gerovės pokyčiais gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos

programos laikotarpiu. Dvasingumas pasirinktas, kadangi manoma, jog jis glaudžiai siejasi su

eudaimonine psichologine gerove, kurios kitimą šiame darbe ir yra siekiama įvertinti.

1.4. Dvasingumo samprata

Per pastaruosius dešimtmečius dvasingumo terminas įžengė į bendrinę kalbą, kaip

alternatyvus būdas apibūdinti žmogaus transcendentines paieškas. Originalioje anglu kalboje

terminas “dvasinis” buvo naudojamas kontrastuoti bažnytinį gyvenimą su “pasaulietišku” ar

materialiuoju (Rizzuto, 2005). Anot Zinnbauer ir kitu (1999) XIX a. “Dvasingumas” nebuvo

dažnai naudojamas terminas, o šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje jo apibrėžimai taip pat yra

28

skirtingi. J. M. Nelson (2009) mini, kad tokie skirtumai atspindi tai, jog dvasingumas yra plati

sąvoka, kuri gali skirtis įvairioms kultūrinėms, nacionalinėms ar religinėms grupėms. J. M.

Nelson (2009) teigia, jog šiandien dvasingumo terminas yra dažnai vartojamas apibūdinti mūsu

patirtinius bei asmeninius santykius su transcendentine ar šventąja dalimi. Toks termino

apibūdinimas kontrastuoja su religija, kuri dvasingumą apibrėžia siaurai bei pabrėžia, jog tai

yra labiau religinės grupės organizacinė struktūra, praktika arba įsitikinimai.

Roof (1999) teigia, jog dvasingumas apima 4 sritis:

1) Dvasingumas, kaip vertybiu šaltinis ir galutinis tikslas ar prasmė už savęs (beyond

the self) įskaitant paslaptingumo ir savęs suvokimo jausmą.

2) Dvasingumas kaip supratimo būdas.

3) Dvasingumas kaip vidinis sąmoningumas.

4) Dvasingumas kaip asmeninė integracija.

Anot Roof (1999) paskutinė savybė yra ypač svarbi. Dvasingumas turi integruotą ir

suderinamo pobūčio funkciją, kuri apima žmogaus vidinę vienybę bei santykius ir ryšį su kitais

žmonėmis. Dauguma dvasingumo viziju susiję su kontaktu, su kažkuo šventu arba su tomis

galiomis kuriu žmogaus dominavimas didėja arba bent atrodo, kad didėja proporcingai ties

žmogaus bandymu jas įvaldyti. Pagal J. M. Nelson (2009) idealiu atveju dvasingumas žmogu

nukelia už įprastos kasdieninės patirties bei daro įtaką mūsu gyvenimams ir santykiams su

kitais. Šiuolaikinėje praktikoje tai apima aukštesniu vertybiu paiešką, vidinės laisvės siekimą

bei ieškojimą to, kas gyvenimui suteikia prasmę.

E. Martišauskienė (2008) mini, jog dvasingumas, kaip dvasios skaida realieme

gyvenime yra bene viena iš sunkiausiai apibrėžiamu žmogaus definiciju. Yra visuotinai

pripažįstama, jog dvasios sąvoka apibūdina žmogaus vaizdą – sąmonę, mąstymą, protą,

intelektą, jausmus, valią, sąmoningumą, vaizduotę.

E. Martišauskienė (2008) atlikus sisteminę mokslinės literatūros analizę, vertinimą bei

interpretavimą teigia, jog remiantis fenomenologiniais tyrimais žmogaus sandarą sudaro trys

pagrindinės dimensijos: psichika, kūnas ir dvasia, kurios yra tarpusavyje susijusios, tačiau

atlieka tik joms būdingas funkcijas. Psichika reiškiasi emocionalumu, kūnas reaktyvumu, o

dvasia – transcendentalumu. Anot autorės dvasios dėka žmogus yra visuma, kuri turi savo

vidinį pasaulį, kadangi dvasia žmogui leidžia nepriklausyti nuo materijos, atskirti gėrį nuo

blogio, pažinti tiesą, kuri empiriškai yra suvokiama kaip sąžinė. To pasekoje dvasinė dimensija

žmogaus sandaroje yra pamatinė. Visgi laisvu žmogus tampa tik savo poelgius ir veiksmus

29

sujungęs su tiesa. Dvasingumu yra laikytini autentiški žmogaus santykiai su pasauliu, kurie su

meile gėriui, tiesai bei grožiui persmelkia visą būti bei driekiasi link kūrėjo (E. Martišauskienė,

2008).

Pasak D. Danilevičienės (2014) etikos enciklopedija dvasingumą apibrėžia kaip –

“Dvasingumo sąvoka iškelia dvasines vertybes pirmiau nei materialines, žmogaus

dorovingumą ir idealumą. Dvasingumas tiesiogiai susijęs su saves valdymu, ištikimybe savo

įsitikinimamas su didžiadvasiškumu, meile ir pasiaukojimu žmonėms.”

1.4.1. Dvasingumo reikšmė asmens funkcionavimui

Visgi kyla klausimas, kokią naudą žmogui ir jo sveikatai suteikia dvasingumas? Pasak

A. Pranckevičienės ir kitu (2008) dvasingumas ir religija ilgą laika nebuvo sveikatos mokslu

tyrinėjimo bei domėjimosi objektu nepaisant moksliškai patvirtintu sveikatos ir dvasingumo

ryšiu. Nepaisant to, jog sveikatos psichologijoje vis daugėja publikaciju, kurios nagrinėja

dvasingumo ir sveikatos sąsajas, nustatyti ryšiai retai kada perauga į sveikatos stiprinimo

intervencijas. Galima pasidžiaugti, jog ananiminiu alkoholiku draugija bei Minesotos

programa jau nuo pirmu savo įsikūrimo dienu akcentuoja dvasingumą bei juo remiasi kaip

svarbiu komponentu gijimo procese. A. Pranckevičienės ir kitu (2008) atlikto tyrimo metu

paaiškėjo, jog dvasingumas siejasi su palankesniu gyvenimo būdu – didesniu atsparumu stresui

(geresniu savęs vertinimu, gebėjimui ilsėtis, realistiškesniais įsitikinimais), didesniu kontrolės

jausmu, prasmingos veiklos turėjimu, sėkmingesne emociju raiška, didesniu kūrybiškumu bei

aktyvumu. Kadangi gyvenimo būdas siejasi su lėtiniu ligu atsiradimo priežastimis yra tikėtina,

kad dvasingesni žmonės ateityje turės mažiau sveikatos problemu.

S. Anuškevičienė (2013) teigia, jog tyrimu rezultatai patvirtina, kad ryšys tarp sveikatai

palankaus elgesio bei dvasingumo egzistuoja. Yra tyrimu kurie įrodo, jog žmonės su stipriaus

išreikštu dvasingumu rečiau turi sveikatai žalingą elgesį, lengviau išgyvena skaudžius

išgyvenimus ir sunkumus bei turi geresnius streso įveikos resursus. S. Anuškevičienė (2013)

mini, jog remiantis literatūros analize dvasingumas sveikatai palanku elgesį lemia vertybiniu

orientaciju dėka. Anot autorės dvasingumas nulemia dvasines vertybes, kurios yra paremtos su

pagarba sau, santykiu su savimi, o internalizacijos dėka šios vertybės virsta žmogaus elgesiu,

kaip pavyzdžiui pagarba savo kūnui ir sau virsta į elgesį, gerbiančiu savo kūną ir save. To

pasekoje asmuo kuris gerbia savo kūną ir save jį saugoja ir tai atsispindi per sveikatai palanku

elgesį.

Apibendrinant galima teigti, jog yra atlikta nemažai tyrimu kurie parodo dvasingumo

30

naudą žmogui. Dvasingumas siejasis su geresniu asmens savęs vertinimu, realistiškesniais

įsitikinimais, palankesniu gyvenimo būdu, didesniu kontrolės jausmu, sėkmingesne emociju

raiška, didesniu aktyvumu bei palankiu sveikatai elgesiui. Visi šie išvardinti dalykai yra labai

svarbūs ir kovoje su priklausomybe bei blaivubės išlaikyme, kadangi turėdamas didesnį

kontrolės jausmą, asmuo galimai lengviau atsispirs pagundai vėl pradėti vartoti alkoholį,

palankesnis gyvenimo būdas bei palankesnis sveikatai elgesys gali jam padėti išlikti blaiviam,

emociju neslopinimas bei adaptyvi ju raiška gali prisidėti prie mažesnės vidinės įtampos

kaupimosi, kurią priklausomas žmogus galimai malšindav alkoholiu. Pabandykime apžvelgi,

kokiu yra atlikta moksliniu tyrimu ir kaip jie aiškina dvasingumo bei alkoholio vartojimo

sąsajas.

1.4.2. Dvasingumas priklausomybių gydymo kontekste

Miller (1988) teigia, jog priklausomybė dvasiniu atžvilgiu yra panaši į stabmeldystę,

kuri išlėto išstumia žmogaus rūpesčius ir atsakomybes, džiaugsmą bei gyvenimo tikslus, ir

tampa aistra, kuri pakeičia žmogaus turėtas vertybes.

Dvasingumas siejasi ne tik su geresne žmoniu sveikata, gyvenimo būdu, psichologine

gerove, bet ir priklausomybe nuo alkoholio. Neveltui AA bei Minesotos programa dvasingumą

akcentuoja kaip ypač svarbu reiškinį besigydant priklausomybiu ligas. Tai patvirtina J. Leigh

(2005) teigdama, jog didesnis dvasingumas sumažina alkoholio vartojimą bei P. Waters (2005)

sakydama, kad dvasingumas, kaip profilaktika, gydymas ar kelias į transformaciją yra

priklausomybiu priešnuodis. Taip pat A. Shamsalinia (2014) atliktas tyrimas atskleidžia, jog

dvasingumas smarkiai prisidėjo prie priklausomu žmoniu sprendimo pradėti gydymą bei siekti

abstinencijos ir atvirkščiai, žmonės kurie pradėjo gydymą patys pradėjo siekti dvasingumo.

Visa tai gali rodyti, jog dvasingumas yra reikšmingas veiksnys skatinantis žmones siekti

blaivybės bei veikia kaip jėga į kurią kabinasi nenorėdami palūžti bei nutraukti gijimo proceso.

A. Monroe (2008) mini, jog priklausomybiu gydyme yra didelė dvasingumo paklausa.

Pasak S. Knox ir kitu (2005) dvasingumą klientai supranta, kaip pagalba gijant bei augant.

Pasukimas į dvasingumą reiškia elgesio bei mąstymo pokyčius, kurie yra svarbūs

priklausomybiu gydyme. P. Waters (2005) mini, jog paprastai naudojamos dvasinės strategijos

apima kūrybiškumo skatinimą, prasmės bei gyvenimo tikslu kūrimą, suartėjimą su savimi,

kitais, Dievu ar aukštesne jėga, gailestingumą ir atleidimą, gyvybiškai svarbiu dalyku

išsiaiškinimą, apibrėžia asmenines vertybes susijusias su žmogaus gyvenimo filosofija. Visa

turi svarbią reikšmę gydymui nuo alkoholizmo, kadangi K. M. Piderman ir kt. (2007) teigimu

31

priklausomi nuo alkoholio asmenys dažnai pasižymi žemu prasmingumu gyvenime, gyvenimo

tikslu stoka bei dvasinės gerovės trūkumu.

Apibendrinant galima teigti, jog dvasingumas stipriai siejasi su priklausomybės ligomis

bei ju gydymu. Yra nemažai tyrimu, kurie tą ryšį įrodo. Kaip galime matyti dvasingumas gali

veikti kaip apsauginis veiksnys prieš pradedant vartoti alkoholį bei kaip jėga į kurią

priklausomas žmogus kabinasi norėdamas sveikti. Kaip buvo minėta, dvasingumas prisideda

ir prie gyvenimo prasmės bei tikslu kūrimo, suartėjimu su kitais ir pačiu savimi. O šie savo

ruožtu siejasi su psichologine gerove.

1.4.3. Dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsaja

A. Liniauskaitė ir kiti (2012) mini, jog atlikto tyrimo metu su tikėjimu susiję kintamieji

teigiamai prognozuoja asmens gerovę. Burris ir kt, (2009) tyrimo metu atskleidė tendencijas

studentu imtyje, kurios parodė, jog dvasingumas siejasi su aukštese psichologine gerove. P. S.

Fry (2000) atlikto tyrimo metu nustatė, jog dalyvavimas davasinėse praktikose taip pat

prognozuoja didesnę žmoniu gerovę vyresniame amžiūje. Šiuos rezultatus patvirtina ir I. Ivtzan

ir kitu (2013) atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti, kokį poveikį dvasingumas

daro tokioms psichologinės gerovės sritims, kaip savirealizavimas, asmeninis augimas bei

prasmingumas gyvenime. Gauti rezultatai atskleidė, jog dvasingesni žmonės lyginant su

nedvasingais pasižymi aukštesnėmis savirealizavimo galimybėmis, didensiu asmeniniu

augimu bei prasmingumu gyvenime. Negano to, N. Krause (2016) tyrimas atskleidė, jog

dvasingumas padeda lengviau išgyventi stresinius įvykius ar situacijas, kas galimai irgi siejasi

bei prisideda prie geresnės žmoniu psicholognės gerovės.

Kaip galima matyti dvasingumas gali suteikti žmogui gyvenimo prasmę, suprasti

gyvenimo tikslus, padeda augti ir bręsti, suartėti su savimi pačiu bei kitais. Dažnai priklausomi

nuo alkoholio žmonės šiu sąvybiu neturi, tad tikėtina, jog dvasingumas veikia kaip vienas iš

elementu sveikimo link bei psichologinės gerovės didėjimo. Neveltui jam tokią didelę svarbą

suteikia Anoniminiu alkoholiku draugija bei Minesotos programa.

1.5. Literatūrinės dalies apibendrinimas

32

Atlikta moksliniu tyrimu analizė parodė, jog minesotos programa yra efektyvi

alkoholio metimo kontekste bei priklausomu nuo alkoholio žmoniu vidiniams pokyčiams.

Buvo rasta tyrimu, kuriu rezultatai atskleidė, jog paaugliai bei suaugę žmonės pilnai pabaigę

šią programą pasiekė apie tris kartus geresniu gydymo rezultatu lyginant su tais, kurie iš

programos pasišalino anksčiau bei pilno gydymo negavo (K. C. Winters, 2000, M. Bodin,

2006). Negana to Minesotos programa prisidėjo prie gyvenimo kokybės bei psichinės sveikatos

pagerėjimo (K. J. Brower ir kiti, 1989). Anot O. Razlog ir kitu (2007) per Minesotos programos

gydymą, kuomet buvo taikoma kognityvinė elgesio terapija, pacientu kuriems buvo nustatytas

aleksitimiškumas, sumažėjo per pusę. Atlikti tyrimai lietuvoje rodo, jog Minesotos programos

metu padidėjo bendras savęs vertinimo lygis (D. Cigasaitė, 2010). Taip pat R. Čižauskaitės

(2010) atliktas tyrimas parodė, jog Minesotos programa padarė nemažą įtaką sveikatos bei

gyvenimo kokybės pagerėjimui. Kitas atliktas tyrimas Minesotos programoje atskleidė, jog

priklausomu nuo alkoholio asmenu atsisakymo gerti bei bendras saviveiksmingumas gydymo

pabaigoje buvo aukštesnis lyginant su gydymo pradžia (M. Cibulskytė). Visgi tyrimu apie

asmenu augimą Minesotos programos laikotarpyje yra mažai. Būtent todėl pasirinkta matuoti

psichologinės gerovės pokytį gydymo metu.

Analizuojant mokslinę literatūra taip pat buvo rasta, jog dvasingumas glaudžiai siejasi

su alkoholio vartojimu bei psichologine gerove. Pasak J. Leigh (2005) dvasingumas sumažina

alkoholio vartojimą bei P. Waters (2005) mini, jog dvasingumas, kaip profilaktika, gydymas

ar kelias į transformaciją yra priklausomybiu priešnuodis. A. Sumsalinia (2014) atlikto tyrimo

rezultatai atskleidė, jog dvasingumas stipriai prisidėjo prie priklausomu žmoniu noro pradėti

gydymą bei siekti abstinencijos. S. Knox (2005) teigė, jog dvasingumą pacientai supranta, kaip

pagalbą gijant bei augant. Pasukimas į dvasingumą reiškia elgesio bei mąstymo pokyčius, kurie

yra svarbūs priklausomybiu gydyme. Iš to galima kelti prielaidą, jog dvasingesni žmonės

Minesotos programoje turėtu jaustis tarsi “namie”, kadangi jos metu dvasingumas yra smarkiai

akcentuojamas. Pacientams besigydantiems priklasuomybę nuo alkoholio šioje programoje yra

tarsi suteikiamas ramstis į kurį jie gali atsiremti bei jie yra labiau orientuoti į gijimo procesą.

Negana to, P. Water (2005) teigimu dvasinės strategijos apima prasmės bei gyvenimo kūrimą,

suartėjimą su savimi bei tikslais. Šie minėti aspektai siejasi su su psichologine gerove, kur yra

akcentuojamas savęs priėmimas, prasmingumas gyvenime bei gyvenimo tikslai. Buvo rasta

tyrimu kurie teigia, jog dvasingumas prisideda prie aukštesnės asmens psichologinės gerovės

(Liniauskaitė, 2005, Burris ir kiti, 2009, Fry, 2000, Ivtzan ir kiti, 2013).

Šiame darbe keliamas klausimas, ne tik dėl gerovės kitimo, bet ir apie įvairiu veiksniu

reikšmę jos pokyčiui – kad galėtume įvertinti, kokioms pacientu grupėms (t.y. kokiomis

33

charakteristikomis pasižymintiems) programa efektyvesnė asmeninio augimo kontekste. Šalia

demografiniu veiksniu buvo pasirinktas dvasingumas, kadangi manoma, jog jis glaudžiai

siejasi su eudaimonine psichologine gerove, kurią šiame darbe ir buvo pasirinkta nagrinėti, tad

to pasekoje, galimai dvasingesni asmenys yra imlesni asmenybės augimui.

34

II. PSICHOLOGINĖS GEROVĖS KITIMAS GYDYMOSI

NUO PRIKLAUSOMYBĖS ALKOHOLIU MINESOTOS

PROGRAMOS LAIKOTARPIU TYRIMAS

2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezės

Šio tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje

besigydančiu asmenu psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti

sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku bei dvasingumo reikšmę

psichologinės gerovės kitimui.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsają su

psichologine gerove gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos programos metu

pradžioje;

2. Nustatyti sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsają su

dvasingumu gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos programos metu pradžioje;

3. Įvertinti dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsają gydymosi nuo priklausomybės

alkoholiui Minesotos programos pradžioje;

4. Nustatyti psichologinės gerovės kitimą gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos

programos metu;

5. Nustatyti dvasingumo kitimą gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos

programos metu;

6. Įvertinti sociodemografiniu, su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku ir dvasingumo

reikšmę psichologinės gerovės pokyčiams gydymosi priklausomybę nuo alkoholio Minesotos

programos metu.

Tyrimo Hipotezės:

1. Priklausomybę nuo alkoholio besigydančiu asmenu psichologinė gerovė Minesotos

programos laikotarpiu padidės.

2. Dvasingumo prognostinė reikšmė besigydančiu priklausomybę nuo alkoholio Minesotos

programos laikotarpiu asmenu psichologinės gerovės pokyčiams didesnė nei

sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku.

35

2.2. Tiriamieji

Tyrime iš viso dalyvavo 26 tiriamieji. Tiriamiesiems atrinkti buvo naudojama tikslinė

patogioji atranka pagal tokius kriterijus: sutinka dalyvauti tyrime bei gydosi priklausomybę

nuo alkoholio Minesotos programoje.

Didžiąją dalį sudarė vyrai – 19 (73,1%). Tuo tarpu moterų buvo – 7 (26,9%). Amžiaus

pasiskirstymas nuo 23 iki 63 metų, amžiaus vidurkis 40,73 standartinis nuokrypis 11,43.

1 lentelėje galima matyti, kaip tiriamieji yra pasiskirstę pagal išsilavinimą

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (n = 26)

Išsilavinimas N Procentai

Ne aukštasis 15 57,7

Aukštasis 11 42,3

Tiriamųjų išsilavinimas buvo apjungtas į dvi grupes, kadangi tiriamųjų nėra daug, todėl

siekiama išvengti netolygaus tiriamųjų pasiskirstymo grupėse – respondentai kurie turi aukštąjį

išsilavinima bei respondentai kurie neturi aukštojo išsilavinimo. Apjungus kategorijas buvo

gauta, jog aukštąjį išsilavinimą turi – 11 (42,3%), o tuo tarpu aukštojo išsilavinimo neturi – 15

(57,7%) respondentų.

2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (n = 26)

Šeimyninė padėtis N Procentai

Vienišas 13 50

Vedęs ar turi

partnerę/partnerį

13 50

Kaip matyti iš 2 lentelės gauti rezultatai rodo, jog pagal šeimyninę padėtį tiriamieji yra

pasiskirstę vienodai. Vienišų ar vedusių bei turiničių partnerę/partner skaičius vienodas.

3 lentelėje matome kaip tiriamieji yra pasiskirstę pagal tai ar tiriamieji turi vaikų ar ne.

Gauti rezultatai rodo, jog 16 respondentų turi vaikų bei 8 vaikų neturi.

3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal turimą vaikų skaičių (n = 26)

Vaikų skaičius N Procentai

Neturi 8 30,8

Turi 16 61.5

36

Skaičiuojant duomenis apie tiriamųjų su alkoholiu susijusiomis charakteristikomis

paaiškėjo, jog probleminis alkoholio vartojimas svyruoja nuo 2 iki 40 metų.

Lentelėje 4 galime matyti kiek respondentų dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą.

4 lentelė. Tiriamųjų pasisikirstymas pagal darbo praradimą dėl alkoholio vartojimo (n = 26)

Darbas N Procentai

Praradę darbą 11 42,3

Nepraradę darbo 15 57,7

Iš lentelės 4 galime matyti, jog dėl alkoholio vartojimo praradę darbą yra 11 tiriamųjų

bei dėl alkoholio vartojimo darbo nėra praradę 15 tiriamųjų.

Pažvelkime kiek priklausomų nuo alkoholio žmonių dėl vartojimo yra nutrūkę

santykiai su artimaisiais.

5 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas dėl nutrūkusių santykių su artimaisiais (n = 26)

Santykiai su artimaisiais N Procentai

Nutrūkę santykiai su

artimaisias

17 65,4

Nenutrūkę santykiai su

artimaisiais

9 34,6

Kaip galime matyti, dėl priklausomybės alkoholiui net 65,4% tiriamųjų yra nutrūkę

santykiai su artimaisiais.

Lentelėjė 6 pažvelkime kiek tiriamųjų dėl alkoholio vartojimo yra pablogėjusi sveikata.

6 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas dėl pablogėjusios sveikatos nuo alkoholio vartojimo (n =

26)

Sveikata N Procentai

Pablogėjusi sveikata 20 76,9

Nepablogėjusi sveikata 6 23,1

Kaip galime matyti, dėl alkoholio vartojimo pablogėjusia sveikata skundžiasi net

76,9% tiriamųjų.

Skaičiuojant rezultatus paaiškėjo, jog tiriamųjų pasiskirstymas dėl gydymosi nuo

alkoholio problemos svyravo nuo 1 iki 12.

Lentelėje 7 galime matyti ar tiriamieji yra seniau gydęsi Minesotos programoje.

37

7 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal buvimą Minesotos programoje seniau (n = 26)

Buvimas Minesotos

progromoje seniau

N

Procentai

Taip 4 15,4

Ne 22 84,6

Kaip galime matyti didžioji dauguma tiriamųjų nėra gydęsi problemos dėl

priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje.

2.3. Tyrimo eiga

Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. vasario – gegužės mėnesiais Kauno apskrities

priklausomybės ligu centre Minesotos programoje. Atlikti tyrimui buvo gauti Kauno apskrities

priklausomybės ligu centro direktoriaus bei skyriaus vedėjo leidimai. Tiriamieji į tyrimą buvo

kviečiami savanoriškai – turėjo laisvę pasirinkti, dalyvauti jame ar ne. Taip pat tiriamiesiems

buvo duodamos užpildyti informuoto sutikimo formos (Priedas nr. 1)

Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais – tiriamajam duodami užpildyti klausimynai

gydymo pradžioje bei gydymo pabaigoje. Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu,

anonimiškumu bei konfidencialumu. Apie tyrimą buvo paaiškinama žodine instrukcija:

“Sveiki, esu Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos

magistrantūros studiju programos II kurso studentas Aivaras Šimkus. Šiuo tyrimu

siekiama nustatyti psichologinės gerovės pokytį gydymosi laikotarpiu Minesotos

programoje. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną klausimą ir pažymėti vieną Jums

labiausiai tinkamą atsakymą. Ši apklausa vykdoma moksliniais tikslais ir rezultatai bus

apdorojami bei pateikiami tik apibendrinti. Visa informacija kurią pateiksite bus

konfidenciali, tad prašome į klausimus atsakyti nuoširdžiai ir atvirai.

Kadangi į šiuos klausimus reikės pakartotinai atsakyti ir gydymo pabaigoje, labai

svarbu Jūsu pirmosios ir antrosios anketu atsakymus susieti tarpusavyje. Dėl šios

priežasties prašome susikurti unikalu, jūsu tapatybę apsaugantį kodą, kurį reikės nurodyti

ir antrosios apklausos metu.”

Klausimynai buvo koduojami pagal tiriamuju duomenis: įrašoma pirma mamos vardo

raidė, mamos mergautinės pavardės pirma raidė, jos gimimo mėnuo bei diena.

38

Sutikus dalyvauti tyrime, klausimynai buvo pateikiami ir prašoma juos užpildyti.

Klausimynus tiriamieji pildė savarankiškai ir padavė atgal tyrėjui į rankas. Tyrėjas visą laiką

buvo šalia, kad kilus neaiškumams galėtu paaiškinti ar padėti. Pildymo trukmė apie 20min.

Antra apklausa vyko tiriamuosius kviečiant užpildyti tuos pačius klausimynus ju

gydymo pabaigoje t.y. likus dienai ar kelioms iki išrašymo.

2.4. Tyrimo metodai

1. Sociodemografinės charakteristikos:

1. Demografiniai veiksniai: amžius, lytis.

2. Socialiniai veiksniai: šeimyninė padėtis, išsilavinimas, turi/neturi vaiku.

2. Su alkoholio vartojimu susiję klausimai:

Kaip seniai turite problem dėl alkoholio vartojimo?

Ar dėk alkoholio vartojimo kada nors esate praradęs darbą?

Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors yra pablogėjusi sveikata?

Kelintas tai gydymas sprendžiant problem dėl alkoholio?

Are sate gydęsis Minesotos programoje anksčiau?

3. Psichologinei gerovei tirti šiame darbe buvo naudojamas Psichologinės gerovės

klausimynas (Scale of psychological well-being, C. Ryff, 1989). Vertimą į lietuviu kalbą

atliko L. Gustainienė.

Naudotą klausimyną sudaro šešios skalės – tikslai gyvenime, aplinkos valdymas, savęs

priėmimas, asmeninis augimas, autonomija bei teigiami santykiai su kitais. Kiekviena skalė

yra sudaryta iš 9 atskiru klausimu. Bendras klausimu skaičius yra 54. Klausimyno skalės:

Savęs priėmimas – pozityvus požiūris į save yra pagrindinė teigiamo psichologinio

funkcionavimo ypatybė. Ši sritis taip pat apima teigiamus jausmus kilusius iš

ankstyvosios patirties.

Asmeninis augimas – atspindi prasmę tolimesniam vystymuisi ir potencialui. Taip pat

atvirumą naujoms patirtims bei žinioms.

Gyvenimo tikslai – rodo ar asmuo turi aiškius tikslus ir kryptingumą gyvenime bei ar

žmogus suvokia savo praeities bei dabarties patirtį kaip reikšmingą, kuri jam padėtų

siekti gyvenimo prasmės.

39

Aplinkos valdymas– sugebėjimas valdyti painią ar sudėtingą aplinką ir tuo pačiu metu

kurti savo gyvenimo struktūrą.

Autonomija –savarankiškumas, gebėjimas apsispręsti, vidinė kontrolė, vidinis elgesio

reguliavimas, individualizmas. Šiu savybiu pagrindas yra faktas, jog tai yra mūsu pačiu

mintys ir veiksmai t.y. jie neturėtu būti nustatyti kitu žmoniu.

Pozityvūs santykiai su kitais – šią sritį apima šilti, naudingi ir patikimi santykiai su

kitais žmonėmis, rūpestis ju gerove, gebėjimas jausti empatiją, meilę ir intymumą bei

suvokti davimo ir gavimo komponentą santykyje su kitais žmonėmis (C. Ryff, 1989).

Pildydami klausimyną tiriamieji turėjo įvertinti teiginius nuo 1 iki 6, kur 1 reiškia

visiškai nesutinku, o 6 visiškai sutinku. Gauti didesni balai rodo aukštesnį psichologinės

gerovės lygį.

8 lentelė. Psichologinės gerovės klausimyno bei jo skalių patikimumas.

Klausimynas bei jo skalės Patikimumas (Cronbach Alpha)

Psichologinės gerovės klausimynas 0,89

Tikslas gyvenime 0,71

Asmeninis tobulėjimas 0,47

Aplinkos valdymas 0,73

Teigiami santykiai su kitais žmonėmis 0,48

Autonomiškumas 0,58

Savęs priėmimas 0,75

Daugelio skaliu vidinis suderinamumas aukštas, tačiau dvieju skaliu kiek žemesnis.

Tačiau, suapvalinus, jis siektu 0,05, taiga tos skalės gali būti naudojamos grupiu tyrimu

palyginimui.

4. Dvasingumui matuoti buvo naudojama Kasdienės dvasinės patirties skalė (The

Daily Spiritual Experence Scale, DSES. Underwood, Teresi, 2002). Į lietuviu kalbą vertimas

buvo atliktas VDU Bendrosios psichologijos katedroje E. Žąsytytės bei A. Pranckevičienės

2007m. Šią skalę sudaro 16 teiginiu, kurie matuoja kasdienę dvasinę patirtį. Pirmieji 15

klausimu yra vertinami likerto skale nuo 1 iki 6, kur 1 reiškia “Daug kartu per dieną”, o 6

“Niekada arba beveik niekada”. Mažesnė balu suma reiškia didesnę dvasinę patirtį. Tuo tarpu

paskutinis teiginys “Apskritai, kiek artimas (-a) jautiesi Dievui” matuojamas 4 balu likerto

40

skale, kur 1 reiškia “Nė trupučio”, o 4 “Tiek artimas, kiek įmanoma”. Šios skalės didžiausia

galima reikšmė yra 94. Šiame tyrime apskaičiavus Cronbach’o alpha buvo gautas 0,925.

Klausimynu sutrumpintus pavyzdžius žiūrėti prieduose (Priedas nr. 2)

2.5. Statistiniai rezultatų analizės metodai

Statistinei duomenu analizei atlikti buvo naudojama SPSS programos 23 versija. Tokie

komponentai kaip aplinkos valdymas, asmeninis tobulėjimas, aplinkos valdymas, teigiami

santykiai su kitais, autonomiškumas pasiskirstę pagal normalujį skirstinį. Statistiniai kriterijai

rodo, jog gyvenimo tikslu bei savęs priėmimo duomenu išsibarstymas nežymiai nutolęs nuo

normaliojo, tačiau atsižvelgus į grafinį duomenu atvaizdavimą, nuspręsta vadovautis prielaida,

kad duomenu išsibarstymas artimas normaliąjam dėsniui. Todėl darbe naudojami parametriniai

kriterijai tokie, kaip student t kriterijus, poriniu viduriu palyginimai, tiesinė regresinė analizė

bei pearson koreliacija. Vidiniam suderinamumui nustatyti naudojamas Cronbach alpha

metodas.

2.6. Tyrimo rezultatai

2.6.1. Psichologinės gerovės ir sociodemografinių charakteristikų sąsajų

analizė

Prieš analizuojant psichologinės gerovės pokyčius gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui

Minesotos programos laikotarpiu, svarbu panagrinėti, kaip psichologinė gerovė susijusi su

sociodemografinėmis charakteristikomis gydymosi Minesotos programoje pradžioje

9 lentelėje pateikti vyru ir moteru psichologinės gerovės vidurkiu palyginimo rezultatai.

Reikšmingo skirtumo tarp vyru ir moteru gyvenimo tikslu, asmeninio tobulėjimo, teigiamu

santykiu su kitais, savęs priėmimo bei aplinkos valdymo vidurkiu nenustatyta. Statistiškai

reikšmingas skirtumas nustatytas tarp vyru ir moteru autonomiškumo vidurkiu (p<0,05). Gauti

rezultatai parodė, jog Minesotos programoje nuo priklausomybės alkoholiui besigydančios

moterys yra autonomiškesnės lyginant su Minesotos programoje nuo priklausomybės

alkoholiui besigydančiais vyrais. Taip pat stebima statistinio reikšmingumo nesiekianti

tendencija, kad moterims būdingas geresnis teigiamu santykiu su kitais ir aplinkos valdymo

vertinimas.

41

9 lentelė. Vyrų ir moterų psichologinės gerovės palyginimas (n = 26)

Psichologinė

gerovė

Vyrai Moterys t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

31,63 7,23 37,42 10,65 -1,59 0,12

Asmeninis

tobulėjimas

30,42 5,41 31,42 7,27 -0,38 0,70

Teigiami

santykiai su

kitais

30,47 4,98 43,57 5,94 0,70 0,09

Autonomiškumas 28,31 5,21 33,42 5,38 -2,19 0,03

Savęs priėmimas 30,42 5,51 33,57 12,64 -0,63 0,54

Aplinkos

valdymas

30,47 4,98 34,57 5,94 -1,76 0,09

10 lentelėje galima matyti psichologinės gerovės ir respondentu amžiaus sąsajas. Gauti

rezultatai neatskleidė ryšiu tarp asmenu besigydančiu nuo priklausomybės alkoholiui

Minesotos programos laikotarpiu psichologinės gerovės ir amžiaus.

10 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir amžiaus sąsaja (n = 26)

Kintamasis Amžius

Pearson koreliacijos

koeficientas

p

Tikslas Gyvenime -0,010 0,962

Asmeninis Tobulėjimas -0,320 0,111

Teigiami santykiai su kitais 0,072 0,725

Autonomiškumas 0,247 0,224

Savęs priėmimas 0,069 0,737

Aplinkos valdymas 0,158 0,441

11 lentelėje ieškoma psichologinės gerovės vidurkiu skirtumo tarp tiriamuju aukštojo ir ne

aukštojo išsilavinimo grupiu. Reikšmingo skirtumo nebuvo rasta. Tai reiškia, jog nuo

priklausomybės alkoholiui besigydančiu Minesotos programoje asmenu turinčiu aukštąjį bei

42

aukštojo išsilavinimo neturinčiu asmenu psichologinė gerovė gydymosi pradžioje statistiškai

reikšmingai nesiskiria.

11 lentelė. Aukštesnį ir žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų psichologinės gerovės

palyginimas (n = 26)

Psichologinė

gerovė

Ne aukštasis Aukštasis t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

33,66 8,87 32,54 8,27 0,32 0,74

Asmeninis

tobulėjimas

31,00 6,34 30,27 5,33 0,47 0,76

Teigiami

santykiai su

kitais

31,60 4,85 31,06 6,43 0,025 0,98

Autonomiškumas 31,06 6,35 27,81 4,06 1,48 0,15

Savęs priėmimas 30,26 9,61 27,81 4,06 0,10 0,46

Aplinkos

valdymas

32,86 7,46 35,90 7,62 0,83 0,31

12 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir šeimyninės padėties palyginimas (n = 26)

Psichologinė

gerovė

Nevedęs Vedęs t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

33,76 8,47 32,61 8,78 0,34 0,73

Asmeninis

tobulėjimas

31,00 5,65 30,38 6,22 0,26 0,79

Teigiami

santykiai su

kitais

32,07 5,26 31,07 5,80 0,46 0,65

Autonomiškumas 28,84 6,32 30,53 4,99 -0,75 0,45

Savęs priėmimas 30,69 8,86 31,84 7,10 -0,36 0,71

43

Aplinkos

valdymas

33,61 7,59 34,69 7,73 -0,35 0,72

12 lentelėje yra lyginama respondentu psichologinės gerovės vidurkiai tarp šeimyninės

padėtis grupiu. Statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo gautas. Tiek vedę, tiek nevedę

respondentai turi panašią psichologinę gerovę.

13 lentelėje yra lyginama respondentu psichologinės gerovės vidurkiai pagal tai ar jie turi

vaiku, ar ne. Statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo gautas. Tai reiškia, jog nuo

priklausomybės alkoholiui Minesotos programoje besigydantys tiriamieji kurie turi vaiku ir

vaiku neturi yra su panašia psichologine gerove.

13 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės palyginimas pagal turimus/neturimus vaikus (n

= 26)

Psichologinė

gerovė

Neturi vaiku Turi vaiku t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

33,25 7,55 33,75 9,43 -0,13 0,89

Asmeninis

tobulėjimas

31,87 5,84 31,00 5,75 0,35 0,73

Teigiami

santykiai su

kitais

32,37 5,55 31,06 5,89 0,47 0,64

Autonomiškumas 26,62 5,68 31,06 5,50 -1,84 0,07

Savęs priėmimas 30,62 5,50 31,31 9,42 -0,19 0,85

Aplinkos

valdymas

33,62 7,94 34,56 8,04 -0,27 0,79

2.6.2. Psichologinės gerovės ir su alkoholio vartojimu susijusių

charakteristikų sąsajų analizė

44

Toliau bus atliekama sąsaju tarp psichologinės gerovės ir su alkoholio vartojimu susijusiu

priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančiu asmenu charakteristiku

analizė.

14 lentelėje galime matyti tiriamuju psichologinės gerovės sąsajas su probleminio alkoholio

vartojimo trukme. Ryšys tarp probleminio alkoholio vartojimo trukmės ir gyvenimo tikslu,

asmeninio tobulėjimo, teigiamu santykiu su kitais, autonomiškumo bei aplinkos valdymo

nebuvo rastas.

Statistiškai reikšmingas ryšys buvo gautas su probleminio alkoholio vartojimo trukme bei

savęs priėmimu (p<0,05). Tai reiškia, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio

gydantys asmenys kuriu probleminio alkoholio vartojimo trukmė yra mažesnė linkę labiau

priimti save.

14 lentelė. Psichologinės gerovės sąsaja su probleminio alkoholio vartojimo trukme (n = 26)

Kintamasis Probleminio alkoholio vartojimo trukmė

Pearson koreliacijos

koeficientas

p

Tikslas gyvenime -0,309 0,125

Asmeninis tobulėjimas -0,238 0,247

Teigiami santykiai su kitais -0,185 0,185

Autonomiškumas 0,340 0,089

Savęs priėmimas -0,409 0,038

Aplinkos valdymas -0,215 0,292

15 lentelėje lyginami respondentu psichologinės gerovės vidurkiai pagal dėl alkoholio

vartojimo prarasto ar neprarasto darbo grupes. Reikšmingo skirtumo tarp dėl alkoholio

vartojimo prarasto ar neprarasto darbo ir asmeninio tobulėjimo, teigiamu santykiu su kitais ir

autonomiškumo vidurkiu nenustatyta. Tai reiškia, jog tiriamieji, kurie dėl alkoholio vartojimo

yra praradę darbą lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo darbo nėra praradę išvardintus

psichologinės gerovės komponentus turi panašius.

Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo gautas tarp dėl alkoholio vartojimo prarasto ar

neprarasto darbo ir savęs priėmimo, gyvenimo tikslu bei aplinkos valdymo vidurkiu (p<0,05).

45

Respondentai kurie dėl alkoholio vartojimo darbo nėra praradę priėma save labiau, geriau

valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus lyginant su tais tiraimaisiais, kurie dėl

alkoholio vartojimo problemos yra praradę darbą.

15 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir prarasto ar neprarasto darbo dėl alkoholio

vartojimo palyginimas (n = 26)

Psichologinė

gerovė

Yra praradęs Nėra praradęs t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

29,36 6,42 36,00 8,88 -2,13 0,04

Asmeninis

tobulėjimas

29,27 5,62 31,73 5,95 -1,06 0,29

Teigiami

santykiai su

kitais

30,81 4,04 32,13 6,37 -0,59 0,55

Autonomiškumas 30,54 5,53 29,06 5,83 0,65 0,521

Savęs priėmimas 26,90 5,78 34,46 7,83 -2,69 0,01

Aplinkos

valdymas

30,45 5,10 36,86 8,00 -2,48 0,20

16 lentelėje yra pateikiamas respindentu psichologinės gerovės vidurkiu palyginimas pagal

dėl alkoholio vartojimo nutrūkusiu ar nenutrūkusiu santykiu grupes. Rastas statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp respondentu dėl alkoholio vartojimo nutrūkusiu santykiu su

artimais žmonėmis bei teigiamu santykiu su kitais. Tai reiškia, jog respondentai kuriems

santykiai su artimaisiais žmonėmis nutrūkę nebuvo, turi geresnius teigiamus santykius su

kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo problemos santykiai su

artimaisiais buvo nutrūkę.

46

16 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir dėl alkoholio vartojimo nutrūkusių ar

nenutrūkusių santykių su artimaisiais palyginimas (n = 26)

Psichologinė

gerovė

Yra nutrūkę Nėra nutrūkę t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

32,23 7,16 35,50 10,78 -0,78 0,44

Asmeninis

tobulėjimas

30,47 5,87 31,11 6,09 -0,26 0,79

Teigiami

santykiai su

kitais

29,94 5,28 34,66 4,55 -2,26 0,03

Autonomiškumas 29,00 5,68 31,00 5,65 -0,85 0,40

Savęs priėmimas 29,88 6,32 33,88 10,14 -1,24 0,22

Aplinkos

valdymas

32,35 7,37 37,55 6,98 -1,74 0,09

17 lentelėje pateikiamas respondentu psichologinės gerovės vidurkiu palyginimas pagal ar

ju sveikata dėl alkoholio vartojimo kada nors buvo pablogėjusi ar ne grupes. Gauti rezultatai

statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp tokiu psichologinės gerovės komponentu ir kada nors

dėl alkoholio vartojimo pablogėjusios ar nepablogėsusios sveikatos, kaip gyvenimo tikslai,

savęs priėmimas, aplinkos valdymas (p>0,05). Tai reiškia, jog išvardinti komponentai

tiriamiesiems yra panašūs lyginant su tuo ar ju sveikata dėl alkoholio vartojimo kada nors buvo

pablogėjusi ar ne.

Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tarp sveikatos ir autonomiškumo,

teigiamu santykiu su kitais bei asmeninio tobulėjimo vidurkiu. Respondentai, kuriems sveikata

pablogėjusi nebuvo dėl alkoholio vartojimo problemos yra autonomiškesni, labiau linkę į

asmeninį tobulėjimą bei turi didesnius teigiamus santykius su kitais lyginant su tais

tiriamaisiais, kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo problemos buvo pablogėjusi.

47

17 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir dėl alkoholio vartojimo

pablogėjusios/nepablogėjusios sveikatos palyginimas (n = 26)

Psichologinė

gerovė

Yra pablogėjusi Nėra pablogėjusi t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

31,50 5,81 38,83 13,45 5,57 0,24

Asmeninis

tobulėjimas

29,35 5,01 35,16 6,58 -2,32 0,02

Teigiami

santykiai su

kitais

30,25 4,99 36,00 4,85 -2,48 0,02

Autonomiškumas 28,05 4,85 35,16 4,83 -3,15 0,004

Savęs priėmimas 29,75 5,52 36,33 12,46 -1,25 0,25

Aplinkos

valdymas

33,05 7,59 37,83 6,58 -1,38 0,17

18 lentelėje pateikiama sąsaja tarp to kiek tiriamieji kartu jau yra bandę gydytis

priklausomybę nuo alkoholio ir psichologinės gerovės. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo

rastas tarp to kiek respondentai jau yra bandę gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir savęs

priėmimo (p<0,05). Tai reiškia, jog tiriamieji kurie bandė gydytis priklausomybę nuo

alkoholio mažiau kartu, priėma save labiau.

48

18 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir bandymo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui

kartų sąsaja (n = 26)

Kintamasis Bandymas gydytis priklausomybę nuo alkoholio

Pearson koreliacijos

koeficientas

p

Tikslas gyvenime -0,092 0,651

Asmeninis tobulėjimas -0,135 0,511

Teigiami santykiai su kitais -0,188 0,358

Autonomiškumas 0,168 0,412

Savęs priėmimas -0.256 0,207

Aplinkos valdymas -0,145 0,478

19 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir gydymosi Minesotos programoje anksčiau

palyginimas (n = 26)

Psichologinė

gerovė

Yra gydęsi Nėra gydęsi t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

29,50 4,35 33,86 8,92 -0,94 0,35

Asmeninis

tobulėjimas

30,25 6,29 30,77 5,90 -0,16 0,87

Teigiami

santykiai su

kitais

30,25 2,87 31,81 5,81 -0,52 0,60

Autonomiškumas 32,75 4,71 29,13 5,71 1,18 0,24

Savęs priėmimas 26,00 5,41 32,22 7,98 -1,48 0,15

Aplinkos

valdymas

30,50 5,00 34,81 5,81 -1,05 0,30

19 lentelėje lyginamas tiriamuju psichologinės gerovės vidurkiu skirtumas pagal tai ar

respondentai yra gydęsi Minesotos programoje anksčiau ar ne grupes. Apskaičiuoti duomenys

49

statistinio reikšmingumo neparodo. Tai reiškia, jog psichologinė gerovė lyginant asmenis kurie

seniau yra gydęsi Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio su tais, kurie nėra

gydęsi Minesotos programoje yra panaši.

2.6.3. Dvasingumo ir sociodemografinių charakteristikų sąsajų analizė

Atlikta dvasingumo ir sociodemografiniu charakteristiku analizė atskleidė, jog yra

statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp dvasingumo ir to ar tiriamieji turi vaiku ar ne.

Tai reiškia, jog tiriamieji kurie gydosi priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje ir

turi vaiku, lyginant su tais kurie ju neturi yra dvasingesni (žr. priedas nr..). Reikšmingo

skirtumo tarp vyru ir moteru dvasingumo vidurkiu nenustatyta (p>0,05) (žr. priedas nr..). Taip

pat reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir tiriamuju amžiaus nebuvo gautas (r=0,05; p>0,05)

(žr. priedas nr..). Ieškant dvasingumo vidurkiu skirtumo tarp išsilavinimo grupiu statistiškai

reikšmingo skirtume nebuvo gauta (p>0,05) (žr. priedas nr..). Lyginami vedusiu ir ne vedusiu

tiriamuju dvasingumo vidurkiai statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat neatskleidė (p>0,05)

(žr. priedas nr..).

2.6.4. Dvasingumo ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų

sąsajų analizė

Atlikta dvasingumo ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku analizė atskleidė

statistiškai reikšmingus skirtumus tarp dvasingumo vidurkiu ir dėl alkoholio vartojimo kada

nors nutrūkusiu ar nenutrūkusiu santykiu su artimaisiais grupiu (p<0,05). Gauti rezultatai rodo,

jog respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais,

kuriems santykiai su artimaisiais nėra nutrūkę dėl alkoholio vartojimo problemos (žr. priedas

nr..). Taip pat buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamuju dvasingumo

vidurkiu ir tokiu grupiu – yra gydęsi Minesotos programoje seniau bei nėra gydęsi Minesotos

programoje seniau (p<0,05). Tai reiškia, jog tiriamieji kurie Minesotos programoje yra gydęsi

seniau yra dvasingesni lyginant su tais kurie Minesotos programoje nėra gydęsi (žr. priedas

nr..). Su kitomis su alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis ir dvasingumo

statistinis reikšmingumas nebuvo gautas (žr. priedas nr..)

50

2.6.5. Psichologinės gerovės ir dvasingumo sąsaja

Ieškant sąsajanju tarp dvasingumo ir psichologinės gerovės gydymo pradžioje buvo

naudojama Pearson koreliacija.

20 lentelė. Dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsaja (n = 26)

Dvasingumas p

Pearson koreliacijos

koeficientas

Tikslas gyvenime -0,497 0.010

Asmeninis tobulėjimas -0,345 0,084

Teigiami santykiai su kitais -0,391 0,048

Autonomiškumas -0,111 0,590

Savęs priėmimas -0,467 0,016

Aplinkos valdymas -0,618 0,001

20 lentelėje galima matyti, jog nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp

dvasingumo ir gyvenimo tikslu, teigiamu santykiu su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos

valdymu. Tai reiškia, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydantys Minesotos programoje

dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau save

priima bei geriau valdo savo aplinką. Tuo tarpu sąsaju tarp dvasingumo ir asmeninio

tobulėjimo bei autonomiškumo gauti duomenys neparodė.

51

2.6.6. Psichologinės gerovės kitimo priklausomybės nuo alkoholio gydymosi

Minesotos programoje laikotarpiu analizė

Šiame skyrelyje yra tikrinama viena iš išsikeltu darbo hipoteziu - priklausomybę nuo

alkoholio besigydančiu asmenu psichologinė gerovė Minesotos programos laikotarpiu padidės.

21 lentelė. Psichologinės gerovės kitimas Minesotos programos metu.

Psichologinė gerovė Vidurkis Standartinis

nuokrypis

t kriterijaus

reikšmė

p

Tikslas

gyvenime

Prieš gydymą 33,19 8,47 -3,57 0,001

Po gydymo 37,92 9,32

Asmeninis

tobulėjimas

Prieš gydymą 30,69 5,83 -3,64 0,001

Po gydymo 35,50 7,74

Aplinkos

valdymas

Prieš gydymą 34,15 7,53 -1,60 0,121

Po gydymo 36,26 7,19

Teigiami

santykiai

su kitais

Prieš gydymą 31,57 5,45 -0,23 0,817

Po gydymo 31,80 6,17

Autonomiš

kumas

Prieš gydymą 29,69 5,64 1,42 0,168

Po gydymo 28,61 6,04

Savęs

priėmimas

Prieš gydymą 31,26 7,89 -1,80 0,084

Po gydymo 33,30 6,96

21 lentelėje matome gautus psichologinės gerovės Minesotos programos laikotarpiu

kitimo rezultatus, t.y. vidurkiu palyginimo tarp pirmojo ir antrojo vertinimu, rezultatus. Gauti

statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gyvenimo tikslu grupiu vidurkiu bei asmeninio

tobulėjimo grupiu vidurkiu (p<0,05). Tai reiškia, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi

Minesotos programoje laikotarpiu reikšmingai padidėjo tiriamuju gyvenimo tikslai bei

asmeninis tobulėjimas.

52

2.6.7. Dvasingumo kitimo Minesotos programos gydymosi laikotarpiu nuo

priklausomybės alkoholiu analizė

22 lentelėje galime matyti dvasingumo pokyčio Minesotos programos laikotarpiu

rezultatus. Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,01). Tai reiškia, jog priklausomybės

nuo alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu respondentu dvasingumas

reikšmingai padidėjo.

22 lentelė. Dvasingumo kitimas Minesotos programos metu (n = 26)

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

t p

Dvasingumas Prieš gydymą 60,19 15,56 5,52 0,00

Po gydymo 52,07 15,56

2.6.8. Psichologinės gerovės pokyčio sąsajos su sociodemografinėmis

charakteristikomis, su alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis

bei dvasingumu

Prieš atliekant gerovės kitimą prognozuojančiu veiksniu analizę buvo atikta

psichologinės gerovės pokyčio sąsajos su sociobemografinėmis charakteristikomis, su

alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis bei dvasingumu. Psichologinė gerovės

pokyčio sąsaja su dvasingumu statistiškai reikšmingo skirtumo neparodė (p>00.5) (žr. priedas

nr. 12). Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) buvo rastas tarp gyvenimo tikslu pokyčio

vidurkiu ir lyties grupiu – gyvenimo tikslai priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos

programos laikotarpiu padidėjo vyrams (žr. priedas nr. 13), teigiamu santykiu su kitais pokyčio

vidurkiu ir išsilavinimo grupiu – tegiami santykiai su kitais priklausomybės nuo alkoholio

gydymosi Minesotos programos laikotarpiu padidėjo turintiems aukštąjį išsilavinimą

respondentams (žr. priedas nr. 14), šeimyninės padėties grupiu ir autonomiškumo pokyčio

vidurkiu - autonomiškumas padidėjo priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos

programos laikotarpiu nevedusiems tiriamiesiems (žr. priedas nr. 6), probleminio alkoholio

vartojimo trukmės ir gyvenimo tikslu pokyčio, asmeninio tobulėjimo, aplinkos valdymo bei

autonomiškumo pokyčio vidurkiu (žr. priedas nr. 6) – tiriamiesiems su ilgesnio probleminio

53

alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai.

Autonomiškumas tuo tarpu sumažėjo.

2.6.9. Psichologinės gerovės kitimą prognozuojančių veiksnių analizė

Psichologinės gerovės kitimo prognozuojančiu veiksniu analizei atlikti buvo

naudojama tiesinė regresinė analizė taikant Stepwise metodą. Priklausomi kintamieji –

psichologinės gerovės pokyčio dydis (skirtumas tarp antrojo ir pirmojo vertinimu).

Nepriklausomi kintamieji – lytis, amžius, turi ar neturi vaiku, probleminio alkoholio vartojimo

trukmė, dvasingumas.

Gyvenimo tikslu pokyčio dydį prognozuojanču veiksniu analizė parodė, jog modelis

statiškai reikšmingas (R2 =0,618; F=21,18; p<0,05). Kaip galima matyti 23 lentelėje gauti

rezultatai atskleidė, jog gyvenimo tikslu skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai

prognozuoja probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei tai ar tiriamieji turi vaiku ar ne. Tai

reiškia, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu

didesnio pokyčio gyvenimo tikslu srityje galima tikėtis, kai asmens probleminio alkoholio

vartojimo laikotarpis ilgesnis ir jis neturi vaiku.

23 lentelė. Gyvenimo tikslų pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)

Regresijos

kintamieji:

B

koeficientas

Standartinis

nuokrypis

Beta (β) t p

Probleminio

alkoholio

vartojimo

trukmė

0,57 0,09 0,81 6,26 0,00

Turi ar neturi

vaiku

-5,46 1,49 -0,47 -3,64 0,001

Atlikta asmeninio tobulėjimo pokyčio dydį prognozuojaniču veiksniu analizė parodė,

jog modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,618; F=21,18; p<0,05). 24 lentelėje galime matyti,

jog asmeninio tobulėjimo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai prognozuoja tiriamuju

amžius bei tai ar jie turi vaiku ar ne. Tai reiškia, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi

Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio asmeninio tobulėjimo srityje galima

tikėtis, kaip asmens probleminio alkoholio vartojimo laikotarpis ilgesnis ir jis neturi vaiku.

54

24 lentelė. Asmeninio tobulėjimo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)

Regresijos

kintamieji:

B

koeficientas

Standartinis

nuokrypis

Beta (β) t p

Lytis 0,22 2,76 0,01 0,08 0,93

Amžius 0,31 0,14 0,54 2,28 0,03

Turi ar neturi

vaiku

-7,14 2,45 -0,62 -2,91 0,008

Probleminio

alkoholio

vartojimo

trukmė

0,131 0,15 0,18 0,86 0,39

Atliekama aplinkos valdymo pokyčio dydį prognozuojaniču veiksniu analizė parodė,

jog modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,397; F=3,455; p<0,05). 25 lentelėje pateikti rezultatai

rodo, kad aplinkos valdymo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai prognozuoja

probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei tai ar tiriamieji turi vaiku ar ne. Tai reiškia, jog

priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio

aplinkos valdymo srityje galima tikėtis, kai asmuo yra vyresni bei jis neturi vaiku.

25 lentelė. Aplinkos valdymo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)

Regresijos

kintamieji:

B

koeficientas

Standartinis

nuokrypis

Beta (β) t p

Probleminio

alkoholio

vartojimo

trukmė

0,41 0,12 0,58 3,30 0,003

Turi ar neturi

vaiku

-4,23 2,03 -0,37 -2,08 0,04

55

Atlikta teigiamu santykiu su kitais pokyčio dydį prognozuojančiu veiksniu analizė

parodė, jog modelis nėra statistiškai reikšmingai suderintas su duomenimis (F=1,418, R2

=0,063, p>0,05) (žr. priedas nr.). Tai reiškia, jog prognostiniai ryšiai tarp teigiamu santykiu su

kitais nenustatyti.

Atlikta autonomiškumo pokyčio dydį prognozuojaniču veiksniu analizė parodė, jog

modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,24; F=7,56; p<0,05). 26 lentelėje matome, jog gauti

rezultatai atskleidė, kad autonomiškumo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai

prognozuoja probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Tai reiškia, kad priklausomybės nuo

alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio autonomiškumo

srityje galima tikėtis, kai asmens probleminio alkoholio vartojimo laikotarpis trumpesnis.

26 lentelė. Autonomiškumo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)

Regresijos

kintamieji:

B

koeficientas

Standartinis

nuokrypis

Beta (β) t p

Probleminio

alkoholio

vartojimo

trukmė

-0,19 0,07 -0,49 -2,75 0,01

Atliekama savęs priėmimo pokyčio dydį prognozuojanču veiksniu analizė parodė, jog

modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,447; F=3,235; p<0,05). Kaip galima matyti 27 lentelėje

pateikti rezultatai atskleidė, jog savęs priėmimo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai

prognozuoja probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Tai reiškia, jog priklausomybės nuo

alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio savęs priėmimo

srityje galima tikėtis, kai asmens probleminio alkoholio vartojimo laikotarpis ilgesnis.

56

27 lentelė. Savęs priėmimo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)

Regresijos

kintamieji:

B

koeficientas

Standartinis

nuokrypis

Beta (β) t p

Lytis -0,49 4,49 -0,03 -0,22 0,82

Amžius -0,18 0,11 -0,36 -1,64 0,11

Turi ar neturi

vaiku

-3,21 1,96 -0,32 -1,63 0,11

Probleminio

alkoholio

vartojimo

trukmė

0,40 0,12 0,66 3,29 0,003

Dvasingumas 0,021 0,067 0,057 0,314 0,757

57

2.7. Tyrimo rezultatų aptarimas

Darbo tikslas buvo įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje

besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti

sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę

psichologinės gerovės kitimui.

Tyrime buvo tikimasi, jog priklausomybę nuo alkoholio besigydančių asmenų

psichologinė gerovė Minesotos programos laikotarpiu padidės. Gauti rezultatai atskleidė

reikšmingą skirtumą tarp gyvenimo tikslų ir asmeninio tobulėjimo pokyčio. Tokios

psichologinės gerovės sudedamosios kaip teigiami santykiai su kitais, autonomiškumas, savęs

priėmimas bei aplinkos valdymas reikšmingai nepakito. Analizuojant literatūrą buvo rasta, jog

Minesotos programa yra efektyvi alkoholio metimo kontekste (Winters, 2000, Bodin, 2006),

didina savęs vertinimo lygį (Cigasaitė ir kt. 2010), didina atsisakymo gerti saviveiksmingumą

(Cibulskytė, 2017), gerina gyvenimo kokybę bei psichinę sveikatą (Brower, 1989). Visgi

tyrimų apie Minesotos programos poveikį pacientų psichologinės gerovės pokyčius nebuvo

rasta. Tai parodo ir šio darbo naujumą. To pasekoje buvo kelta prielaida, jog Minesotos

programos sudedamosios, kaip – relaksacijos, individualios bei grupinės terapijos prisidės prie

psichologinės gerovės pokyčio. Psichologinė gerovė kaip efektyvumo rodiklis buvo pasirinkta,

kadangi jos sudedamosios, kaip gyvenimo tikslai, autonomiškumas, savęs priėmimas, teigiami

santykiai su kitais, savęs priėmimas bei aplinkos valdymas veda prie pilnai funkcionuojančio

žmogaus vaizdo, o tai yra labai svarbu priklausomybę nuo alkoholio turintiems asmenims,

kadangi padidėjusi psichologinė gerovė gali padėti jiems adaptyviau integruotis į visuomenę

bei išlaikyti blaivybę. Tad buvo nuspręsta pažvelgti, ar Minesotos programa prisideda prie

psichologinės gerovės padidėjimo. Tai parodo šio darbo aktualumą.

Darbe kelta kita prielaida, jog dvasingumo prognostinė reikšmė besigydančiu

priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programos laikotarpiu asmenu psichologinės gerovės

pokyčiams didesnė nei sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku,

nepasitvirtino. Gauti rezultatai neatskleidė dvasingumo prognostinės reikšmės psichologinės

gerovės pokyčiams. Buvo gauta, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydančiu Minesotos

programos laikotarpiu asmenu ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė prognozuoja

gyvenimo tikslu, aplinkos valdymo bei savęs priėmimo padidėjimą. Trumpesnė probleminio

alkoholio vartojimo trukmė prognozuoja autonomiškumo padidėjimą. Taip pat buvo gauta, jog

vaiku neturėjimas Minesotos programos laikotarpiu besigydantiems asmenims priklausomybę

58

nuo alkoholio prognozuoja gyvenimo tikslu, asmeninio tobulėjimo bei savęs priėmimo

padidėjimą.

Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo

tikslu, teigiamu santykiu su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Tai reiškia, jog

Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydantys dvasingesni asmenys turi

didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo

savo aplinką. Analizuojant literatūrą buvo rasta tyrimu, kurie teigia, jog didesnis dvasingumas

siejasi su didesne psichologine gerove (Liniauskaitė ir kt, 2012, Fry, 2000, Ivtzan, 2013,

Krause, 2016). Įdomu tai, jog nors dvasingumas ir neprognozavo psichologinės gerovės

pokyčio, tačiau reikšmingai padidėjo asmenims, kurie gydėsi priklausomybę nuo alkoholio

Minesotos programos laikotarpiu. Tai galėtu būti kaip efektyvumo rodiklis ateities tyrimams.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog nuo priklausomybės alkoholiui gydymosi Minesotos

programos laikotarpiu gyvenimo tikslai padidėjo labiau vyrams nei moterims, teigiami

santykiai su kitais padidėjo labiau turintiems aukštą išsilavinimą, nei tiriamiesiems kurie

aukštojo išsilavinimo neturi, asmenims su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme

labiau padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas bei gyvenimo tikslai. Galbūt galima kelti

prielaidą, jog ilgesnę probleminio alkoholio vartojimo trukmę turintys tiriamieji Minesotos

programos metu sau kaip vieną iš pagrindiniu gyvenimo tikslu nusistatė būtent išsivadavimą iš

priklausomybė, o to pasiekti šį tikslą jiems gali padėti geresnis aplinkos valdymas bei

supratimas ir priėmimas savęs, kad turi problemu dėl alkoholio vartojimo ir su tuo reikia kažką

daryti. Dėl to minėti komponentai ir galėjo padidėti būtent ilgesnį probleminio alkoholio

vartojimą turintiems žmonėms lyginant su tiriamaisiais kuriu probleminio alkoholio vartojimo

trukmė yra mažesnė.

Taip pat gauti rezultatai atskleidė, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo

alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio

vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau valdo savo aplinką bei turi aukštesnius

gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą. Negana to,

tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo nutrūkę santykiai su artimaisiais turi

geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio

vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat respondentai kuriems sveikata dėl

alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius

teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais, kuriems dėl alkoholio vartojimo

sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra

dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje

59

besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę nebuvo. Taip pat

besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji turintys vaiku yra

dvasingesni lyginant su tais, kurie vaiku neturi. Šie gauti rezultatai gali parodyti ir mokslinį

naujumą, kadangi analizuojant literatūra nebuvo rasta tyrimu su panašaus pobūdžio rezultatais.

Kaip tyrimo ribotumus galima paminėti mažą tiriamuju imtį, tai jog nėra kontrolinės

grupės. Taip pat pirmosiomis gydymo dienomis tiriamieji galėjo būti vangūs, suirzę, kiek

pasimetę dėl naujos aplinkos, kas galėjo kiek prisidėti prie pirmojo vertinimo rezultatu bei juos

kiek iškraipyti.

Tolimesniems tyrimams kaip efektyvumo rodiklį gydymosi Minesotos programos metu

būtu galima naudoti dvasingumą. Taip pat būtu galima matuoti motyvaciją nevartoto alkoholio

arba patį vartojimą praėjus kuriam laikui ir stebėti, ar su tuo siejasi psichologinės gerovės

pokytis. Galima sekti tiriamuosius ir tyrinėti, kiek ju grįžta į gydymą ir ar tai siejasi su gerovės

pokyčiais programos metu.

60

2.8. Išvados

1. Gyvenimo tikslai bei asmeninis tobulėjimas gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu

reikšmingai padidėjo. Kitu psichologinės gerovės rodikliu atveju (aplinkos valdymo, teigiamu

santykiu su kitais, autonomiškumo, savęs priėmimo) reikšmingo pokyčio gydymosi Minesotos

programoje laikotarpiu nenustatyta.

2. Probleminio alkoholio vartojimo trukmė reikšmingai prognozuoja gyvenimo tikslu,

asmeninio tobulėjimo, aplinkos valdymo, autonomiškumo bei savęs priėmimo pokytį

gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu. Tai ar tiriamieji turi vaiku ar neturi reikšmingai

prognozuoja autonomiškumo bei savęs priėmimo pokytį gydymosi Minesotos programoje

laikotarpiu. Tuo tarpu dvasingumo, lyties bei amžiaus prognostinė reikšmė psichologinės

gerovės pokyčiui nenustatyta.

61

Literatūros sąrašas

1. Alvani S. R., Zaharim M., M., Kimura L. W. (2015). Effect of group cognitive

behavioral therapy (CBT) on psychological well-being and glycemic control in adults

with type 2 diabetes. Research Society for Study of Diabetes in India, 35 (Suppl

2):S284-S289.

2. Anuškevičienė S. (2013). Palankaus sveikatai elgesio sąsaja su dvasingumu ir vidine

darna suaugusiame amžiuje. Vytauto Didžiojo Universitetas, Socialiniu mokslu

fakultetas, Teorinės psichologijos katedra, Kaunas.

3. Bagby R. M., Parker J. D., Taylor G. J. (1994). The twenty-item Toronto Alexithymia

Scale--I. Item selection and cross-validation of the factor structure. J Psychosom Res.

Jan;38(1):23-32.

4. Bagužaitė L. 2008. Ergoterapijos poveikio vertinimas priklausomu nuo alkoholio ir

narkotiku asmenu veiklai, interesams bei pomėgiams. Kauno medicinos universitetas,

slaugos fakultetas, reabilitacijos klinika.

5. Bodin M. (2006). The minnesota model treatment for substance dependence: program

evaluation in a swedish setting. Karolinska Institutet, ISBN 91-7140-938-6

6. Boswell, G. H., Kahana, E., Dilworth-Anderson, P. (2006). Spirituality and Healthy

Lifestyle Behaviors: Stress Counter-balancing Effects on the Well-being of Older

Adults. Journal of Religion and Health, No. 4, p. 587-602. Blanton-Peale Institute.

7. Brower, K. J., Blow, F. C., Beresford, T. P. (1989). Treatment Implications of Chemical

Dependency Models: An Integrative Approach. Journal of Substance Abuse Treatment,

6, 147-157.

8. Bulotaitė L. (2004). Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė. Vilnius.

9. Burris, J. L., Brechting, E. H., Salsman, J., Carlson, C. R. (2009). Factors Associated

With the Psychological Well- Being and Distress of University Students. Journal of

American College Health, vol. 57, no. 5: 536–543.

10. Büssing, A., Ostermann, T., Matthiessen, P. F., (2005). The Role of Religion and

Spirituality in Medical Patients in Germany. Journal of Religion and Health, No. 3.

Blanton-Peale Institute.

11. Cibulskytė M. (2017). Nuo alkoholio priklausomu moteru ir vyru saviveiksmingumo ir

suvokiamo socialinio palaikymo pokyčiai gydymo eigoje. Vytauto Didžiojo

62

Universitetas, Socialiniu mokslu fakultetas, psichologijos katedra.

12. Cigasaitė D., Dirsienė J., Zajančkauskaitė-Statkevičienė L. (2010). Nuo alkoholio

priklausomu asmenu savęs vertinimas ir jo kaita sveikstant.

13. Cigasaitė D., Zajenčkauskaitė-Statkevičienė L., Dirsienė J. (2010). Nuo alkoholio

priklausomu asmenu savęs vertinimas ir jo kaita sveikstant. Vytauto Didžiojo

Universitetas, p. 41-55.

14. Čižauskaitė R. (2010). ANONIMINIU ALKOHOLIKU GRUPIU ĮTAKA

ALKOHOLĮ VARTOJANČIU ASMENU GYVENIMO KOKYBEI. Vilniaus

pedagoginis universitetas, socialinės komunikacijos institutas, socialinės sanglaudos

katedra.

15. Cook C. C. H. 1988. The Minnesota Modeli n the Management of Drug and Alcohol

Dependency: miracle, method or myth ? Part I. The Philosophy ant the Programme.

British Journal of Addiction (1988) 83, 625-634.

16. Danilevičienė D. (2014). Dvasiniu vertbiu raiška ir šeimos institutas. Socialinis

ugdymas. Nr. 3, p.99-114/Vol. 39.ISSN 1392-9569.

17. Darcin A. E., Nurmedov S. Dilbaz N. (2013). Management of substance use disorders;

voluntary versus involuntary admissions. Klinik Psikofarmakoloji Bulteni. Supplement

1, Vol. 23, pS52-S53. 2p

18. Davidavičienė A. G. (2001). TEVAMS APIE NARKOTIKUS Kaip apsaugoti vaikus ?

Vilnius.

19. Diener E., Chan M.I. (2011). Happy People Live Longer: Subjective Well-Being

Contributes to Health and Longevity. Applied Psychology: Health and Well-being, 3

(1), 1–43

20. Dierendonck D. V. Diaz D., Rodrigues-Carvajal R., Blanco A., Moreno- Jimenez B.

(2008). Ryff’s Six-factor Model of Psychological Well-being, A Spanish Exploration.

Social Indicators Research, 87:473.

21. Fava G. A., Ruini C. (2003). Development and characteristics of a well-being

enhancing psychotherapeutic strategy: well-being therapy. Journal of Behavior

Therapy and Experimental Psychiatry. Volume 34, Issue 1, p. 45-63.

22. Fry, P. S. (2000). Religious involvement, spirituality and personal meaning for life:

existential predictors of psychological wellbeing in community residing and

institutional care elders. Aging & Mental Health 4(4): 375–387.

63

23. Gudžinskienė V., Gedminienė R. (2010). Alkoholizmas kaip šeimos ligos samprata.

Socialinis ugdymas, 2011. Nr. 14 (25), ISSN 1392-9569, p. 45-54.

24. Hardiman M. (1999). žalingi įpročiai/Racionalus požiūris. Kaunas: Gaivata.

25. He R. H., Tao R. (2017). Psychotherapy. Substance and Non-substance Addiction,

volume 1010, p. 295-320.

26. Vilniaus priklausomybės ligu centras. (2018). “Minesotos” modelio – 12 žingsniu

programa [tiūrėta: 2018-03-28]. Prieiga per internetą:

http://vplc.lt/minesotos_programa

27. Ignatavičiūtė L., Goštautas A., Goštautaitė-Midttum N. (2012). Lietuvos Gyventoju

alkoholio vartojimo paplitimas ir alkoholio vartojimo nuostatu sąsajos su respondentu

lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu. Sveikatos mokslai, ISSN 1392-6373, Volume 22,

Number 1, p. 21-27.

28. Ivtzan I., Chan C. P. L., Gardner H. E., Prashar K. (2013). Linking Religion and

Spirituality with Psychological Well-being: Examining Self-actualisation, Meaning in

Life, and Personal Growth Initiative. J Relig Health (2013) 52:915–929.

29. Jacobs T. L., Epel E. S., Lin J., Blackburn E. H. , Wolkowitz O. M. , Bridwell D. A.,

Zanesco A. P., Aichele S. R., Sahdra B. K., MacLean K. A., King B. G., Shaver P. R.,

Rosenberg E. L., Ferrer E., Wallace B. A., Saron C. D. (2011). Intensive meditation

training, immune cell telomerase activity, and psychological mediators.

Psychoneuroendocrinology 2011;36:664-681.

30. Jakaitienė V. (2011). Moteru po reabilitacijos pagal Minesotos modelio programą

blaivybės motyvai ir atkryčiai. Vytauto Didžiojo Universitetas, Socialiniu mokslu

fakultetas, Socialinės gerovės institutas, Socialinio darbo katedra.

31. Kairys, A., Liniauskaitė, A., Bagdonas, A., & Pakalniškienė, V. (2013). Lietuvos

gyventoju reprezentatyvios imties psichologinės gerovės struktūra. Psichologija, 7–19.

32. Klaipėdos priklausomybės ligu centras. (2018). “Minesotos” modelio – 12 žingsniu

programa [tiūrėta: 2018-03-28]. Prieiga per internetą:

http://www.kplc.lt/index.php?id=68&lang=lt.

33. Knox S., Catlin L., Casper M. (2005). Addressing religion and spirituality in

psychotherapy: Clients’ perspectives. Psychotherapy Research, 15(3), p. 287-303.

34. Kočiūnas R. (1995). Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen.

35. Krause N., Pargament K. I., Hill P. C., Ironson G. (2016). Humility, stressful life

events,, and psychological well-being: Findings form the landmark spirituality and

64

health survey. The Journal of Positive Psychology. Volume 11, 2016, Issue 5.

36. Kuorienė O. (2002). NARKOMANIJA, alkoholizmas ir kitos priklausomybės,

BEGIMAS NUO GYVENIMO. Vilnius: Mokslo Aidai.

37. Leigh J., Bowen S., Marlatt G. A. (2005). Spirituality, mindfulness and substance

abuse. Addictive Behaviors. Volume 30, Issue 7, page 1335-1341.

38. Lesch O., Wetschka C., Walter H., Hesselbrock M., Hesselbrock V. (2011). Alcohol

and Tabbaco. Medical and Sociological Aspects of Use, Abuse and Addiction. ISBN

978-3-7091-0145-2.

39. Liniauskaitė A., Kairys A., Urbanavičiūtė I., Bagdonas A., Pakalniškienė V. (2012).

Suaugusiuju psichologinės gerovės sąsajos su socialiniais ir demografiniais

kintamaisiais. Tiltai. ISSN 1392-3137.

40. Liniauskaitė A., Kairys A., Urbanavičiūtė I., Pakalniškienė V. Suaugusiuju

psichologinės gerovės sąsajos su socialiniais ir demografiniais kintamaisiai. ISSN

1392-3137. TILTAI, 2012, 3

41. Mačiulaitienė S. (2012). Reabilitacinė Pilnu namu bendruomenės procesai: gydymo

modelio, besigydančio asmens ir bendruomenės santykis. Grupės ir aplinkos, ISSN

2029-4182.

42. Mačiulaitienė S. (2012). Reabilitacinės bendruomenės ir joje taikomo gydymo modelio

bei priklausomybės ligomis sergančiu asmenu santykis. Vytauto Didžiojo

Universitetas, Socialiniu mokslu fakultetas, Sociologijos katedra.

43. Martišauskienė E. (2008). Dvasingumas: ištakos ir metodologinės ugdymo prieigos.

Acta Paedagogica Vilnensia. ISSN 1392-5016.

44. May G.G. (2004). Priklausomybė ir malonė/Meilė ir dvasingumas gydant

priklausomybės ligas. Vilnius: LVK leidykla Kataliku pasaulis.

45. Mikalauskaitė U. (2007). Žmoniu, besigydančiu nuo priklausomybės ligu, dailės

terapijos užsiėmimu patyrimas.

46. Miller W. R. (1988). Reasearching the spiritual dimensions of alcohol and other drug

problems. Addiction, 93(7), 979-990.

47. Monroe A. (2008). The Role of Spirituality in Addiction. Carolyn Frances. Argosy

University.

48. Morojele N. K., Stephenson G. M. (1992). The Minnesota Model in the Treatment of

Addictions: A Social Psychological Assessment of Changes in Beliefs and Attributions.

Journal of Community and Applied Social Psychology, Vol. 2, 25-41.

65

49. Nelson J. M. (2009). Psychology, Religion, and Spirituality. Valparaiso University.

ISBN 978-0-387-87572-9

50. Park N. (2004). The Role of Subjective Well-Being in Positive Youth Development.

Annals of the American Academy of Political and Social Science, Vol. 591, p. 25-39.

51. Pettinati H. M., Rabinowitz A. R. 2006. Choosing the Right Medication for the

Treatment of Alcoholism. Current Psychiatry Reports 2006, ISSN 1523-3812, p 383-

388

52. Piderman K. M., Schneekloth T. D., Pankratz V. S., Maloney S. D., Altchuler S. I.

(2007). Spirituality in alcoholics during treatment. Am J Addict, 16(3): 232-7.

53. Pranckevičienė A., Žąstytė E., Gustainienė L. (2008). Studentu dvasingumo ir

sveikatingumo sąsajos. Mokslo straipsniai, Vytauto Didžiojo universitetas.

54. Pukelevičienė, V. Veiksmingiausi priklausomybiu gydymo metodai. Nervu ir psichikos

ligos 3- asis numeris, 2007 m.

55. Razlog O., Longbottom S., Marcoci L., Seidel F., Razlog I. (2007). Alexithymia in

patients with substance addiction being treated by cognitive-behavioural psychotherapy

within Minnesota model treatment. European Psychiatry. Volume 22, Supplement 1,

Page 197.

56. Rizzuto, A.-M. (2005). Psychoanalytic considerations about spiritually oriented

psychotherapy. In L. Sperry, & E. P. Shafranske (Eds.), Spiritually oriented

psychotherapy (pp. 31–50). Washington, DC: American Psychological Association.

57. Roof, W. C. (1999). Spiritual marketplace: Baby boomers and the remaking of

American religion. Princeton, NJ: Princeton University Press.

58. Ryan, R. M., & Deci, E. L. (2001). On happiness and human potential: A review of

research on hedonic and eudaimonic well-being. Annual Review of Psychol- ogy, 52,

141–166.

59. Ryff C. D. (1989). Happiness Is Everything, or Is It? Explorations on the Meaning of

Psychological Well-Being. Journal of Personality and Social Psychology. Vol., 57, No.

6, 1069-1081.

60. Ryff C., Keyes C. (1995). The structure of psychological well-being revisited. Journal

of Personality and Social Psychology, 69, 719-727.

66

61. Ryff, C. D., Singer, B. (1996). Psychological well-being: meaning, measurement, and

impications for psychotherapy research. Psychotherapy and Psychosomatics, 65, 14-

23.

62. Sahdra B. K., MacLean K. A., Ferrer E., Shaver P. R., Rosenberg E. L., Jacobs T. L.,

Zanesco A. P., King B. G., Aichele S. R., Bridwell D. A., Mangun G. R., Lavy S.,

Wallace B. A., Saron C. D. (2011). Enhanced response inhibition during intensive

meditation training predicts improvements in self-reported adaptive socioemotional

functioning. Emotion; 11:299-312.

63. Shamsalinia A., Norouzi K., Khoshknab M., Farhoudian A. (2014). Recovery Based on

Spirituality in Substance Abusers in Iran. Glob J Health Sci, 6(6), p. 154-162.

64. Susipažinkite: Anoniminiai alkoholikai (2001). New York, N.Y.

65. Tamutienė I. (2014). Alkoholio vartojimo priežastys ir būdai Lietuvoje: žalos ir

neformalaus drausminimo aspektai. Kultūra ir visuomenė. Socialiniu tyrimu žurnalas.

ISSN 2029-4573

66. Tamutienė I. 2014. Alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio sąvoku

apibrėžties problematika: socialinės dimensijos įtraukties aspektas. Kultūra ir

visuomenė. Socialiniu tyrimu žurnalas. ISSN 2029-4573.

67. Veenhoven, R. (1997). ADVANCES IN UNDERSTANDING HAPPINESS. French

in Revue Québécoise de Psychologie, vol 18, pp 29-74

68. Veryga A., Stanislavovienė J., Ignatavičiūtė L., Štelemėkas M., Liutkutė V. (2013).

PROBLEMINIO ALKOHOLIO VARTOJIMO ĮVERTINIMAS TARP 15-74 METU

AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJU NAUDOJANT AUDIT METODIKĄ.

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 Nr. 5, p. 22-28.

69. Waters P. (2005). Spirituality in addiction treatment and recovery, part 2.

70. Waters P., Shafer K.C. (2005). Spirituality in Addiction Treatment and Recovery. The

Addiction Technology Transfer Center Network.

71. Weiss L. A., Westerhof G. J. Bohlmeijer E. T. (2016). Can We Increase Psychological

Well-being? The Effects of Intervention on Psychological Well-Being: A Meta-

Analysis of Randomized Controlled Trials

72. Winters K. C., Randy D., Opland E., Weller C., Latimer W. W. (2000). The

effectiveness of the Minnesota Model approach in the treatment of adolescent drug

abuser. Addiction 95(4), 601-612.

73. Zinnbauer, B. J., Pargament, K. I., & Scott, A. B. (1999). The emerging meanings of

67

religiousness and spirituality: Problems and prospects. Journal of Personality, 67, 889–

919.

74. Žižek S. Š., Treven S., Čančer V. (2014). Employees in Slovenia and Their

Psychological Well-Being Based on Ryff’s Model of Psychological Well-Being. Soc

Indic Res, DOI 10.1007/s11205-014-0645-3.

68

Priedai

Priedas nr. 1. Informuoto sutikimo forma

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS1

SOCIALINIU MOKSLU FAKULTETAS

Psichologijos katedra

INFORMUOTAS SUAUGUSIO ASMENS SUTIKIMAS DALYVAUTI TYRIME

Įvadas.

Tai yra informuoto sutikimo dalyvauti tyrime forma. Joje pateikta svarbi informacija apie šį tyrimą.

Prašome nuodugniai susipažinti su šia informacija, kad galėtumėte išreikšti savo sutikimą arba

nesutikimą dalyvauti tyrime.

Tyrėjai ir tyrimo tikslas.

Tyrimą vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros Sveikatos psichologijos

magistrantūros studiju programos 2 kurso studentas Aivaras Šimkus. Tyrimu siekiama nustatyti

psichologinės gerovės pokyti gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu. Tyrimui vadovauja doc.

dr. Rytis Pakrosnis.

Tyrimo procedūra.

Tyrime kviečiami dalyvauti Kauno apskrities priklausomybės ligu centre esantys asmenys turintys

priklausomybę nuo alkoholio. Tyrimas bus vykdomas kovo-gegužės mėnesiais. Tyrimo metu Jūs

turėsite užpildyti klausimynus. Tai bus prašoma padaryti gydymosi centre pradžioje ir pabaigoje.

Dalyvavimo ir pasitraukimo sąlygos.

Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas. Net sutikus dalyvauti, Jūs galėsite pasitraukti iš tyrimo bet kuriuo

metu. Jūsu sprendimas dalyvauti ar nedalyvauti, o taip pat ir pasitraukti iš tyrimo neapribos Jūsu įprastai

įstaigoje turimu teisiu ar gaunamu paslaugu.

Dalyvavimo tyrime rizika ir nauda.

Tyrėjai nenumato, kad dalyvavimas tyrime Jums galėtu sukelti didesnius išgyvenimus nei patiriami

kasdieniame gyvenime. Visgi jei taip nutiktu yra galimybė apie tai pasikalbėti su tyrėju.

Dalyvaudamas tyrime Jūs galite tikėtis šios naudos – Jūsu indėlis į šį tyrimą yra labai svarbus, kadangi

tyrimo rezultatai tyrėjams padės įgyti daugiau žiniu apie psichologinės gerovės pokytį gydymosi

Minesotos programoje metu. Šiomis žiniomis bus pasidalinta su Minesotos programoje dirbančiais

specialistais, kurie į jas galės atsižvelgi bei taip prisidės prie programos gerinimo kokybės. Be to, esant

pageidavimui, tyrimo dalyviams bus suteikta galimybė susipažinti su apibendrintais tyrimo rezultatais

Konfidencialumas.

Bet kokia informacija, kuri bus surinkta tyrimo metu ir kuri galėtu būti tiesiogiai susieta su Jumis išliks

konfidenciali, t.y. slapta, ir bus prieinama tik pačiam tyrėjui, mokslinio darbo vadovui ir recenzentui.

Tyrimo duomenys bus saugomi tyrėjo ir vėliau sunaikinti. Tyrimo metu surinkti duomenys bus

naudojami moksliniais tikslais ir viešinami tik apibendrinti.

Kontaktai:

69

Jei turite klausimu ar pageidaujate detalesnės informacijos apie tyrimą tiek tyrimo eigoje, tiek po jo

galite kreiptis į:

tyrimo vykdytoją Aivarą Šimku, tel. 863455169, el. paštas: si.aivaras@gmail.com

tyrimo mokslinį vadovą doc. dr. Rytį Pakrosnį, tel. +370 37 327 824, el. paštas:

rytis.pakrosnis@vdu.lt

Sutikimas.

Aš __________________________________________________ susipažinau su dokumentu, supratau

jame

Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis

pateiktą informaciją ir SUTINKU dalyvauti tyrime, kurio metu gauti duomenys bus naudojami

moksliniais tikslais, laikantis konfidencialumo ir asmens duomenu apsaugos reikalavimu.

_______________________________________________ __________

Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis parašas

_______________ __________

data

Priedas nr. 2. Klausimynas (sutrumpinta)

Sveiki,

esu Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos magistrantūros studiju programos II

kurso studentas Aivaras Šimkus. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti psichologinės gerovės pokytį

gydymosi laikotarpiu Minesotos programoje. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną klausimą ir

pažymėti vieną Jums labiausiai tinkamą atsakymą. Ši apklausa vykdoma moksliniais tikslais ir

rezultatai bus apdorojami bei pateikiami tik apibendrinti. Visa informacija kurią pateiksite bus

konfidenciali, tad prašome į klausimus atsakyti nuoširdžiai ir atvirai.

Kadangi į šiuos klausimus reikės pakartotinai atsakyti ir gydymo pabaigoje, labai svarbu Jūsu

pirmosios ir antrosios anketu atsakymus susieti tarpusavyje. Dėl šios priežasties prašome

susikurti unikalu, jūsu tapatybę apsaugantį kodą, kurį reikės nurodyti ir antrosios apklausos metu.

Prašome įrašyti savo mamos pirmą vardo raidę, mamos mergautinės pavardės pirmą raidę, jos

gimimo mėnesį bei dieną (pvz., jei Jūsų mamos vardas Ona, mergautinė pavardė Mikulkytė, ji

gimusi rugpjūčio 21d., tai užrašytumėte taip – OM0821).

_______________________________

Jūsu lytis:

a) vyras

b) moteris

Nurodykite savo amžiu: ________m.

Jūsu išsilavinimas:

a) pagrindinis

70

b) vidurinis arba profesinis

c) aukštesnysis

d) aukštasis

Pasirinkite atsakymą, kuris geriausiai apibūdina Jūsu šeimyninę padėtį:

a) vienišas

b) turiu partnerę/partnerį

b) vedęs

Kaip seniai turite problemu dėl alkoholio vartojimo ? _________metus.

Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors esate praradęs darbą ?

a) taip

a) ne

Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors yra nutrūkę santykiai su artimaisiais?

a) taip

b) ne

Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors yra pablogėjusi sveikata?

a) taip

b) ne

Įvertinkite, kiek jums tinka kiekvienas teiginys (apibraukite Jums tinkantį atsakymą nuo 1 – “visiškai nesutinku” iki 6 –

“visiškai sutinku”).

Teiginiai Visi

škai

nesu

tink

Nes

utin

ku

Gal

būt

nes

utin

ku

Galb

ūt

sutin

ku

Suti

nku

Visi

škai

sutin

ku

1. Aš nebijau išreikšti savo nuomonės, net jei ji

prieštarauja daugelio žmoniu nuomonei.

1 2 3 4 5 6

2. Apskritai, jaučiu, kad esu atsakingas (-a) už tai,

kaip gyvenu.

1 2 3 4 5 6

3. Aš nesidomiu veikla, kuri praplėstu mano akiratį. 1 2 3 4 5 6

4. Dauguma žmoniu apie mane galvoja kaip apie

mylintį ir švelnu žmogu.

1 2 3 4 5 6

5. Aš gyvenu šia diena ir negalvoju apie ateitį. 1 2 3 4 5 6

6. Kai pagalvoju apie savo gyvenimą, esu

patenkintas(-a) tuo, kaip viskas susiklostė.

1 2 3 4 5 6

7. Mano sprendimai paprastai nepriklauso nuo to, ką

kiti daro.

1 2 3 4 5 6

71

8. Kasdieniniai gyvenimo keliami reikalavimai

dažnai mane slegia.

1 2 3 4 5 6

9. Aš nenoriu ieškoti nauju elgsenos būdu – mano

gyvenimas yra geras toks, koks yra.

1 2 3 4 5 6

10. Man buvo sunku palaikyti artimus santykius su

kitais.

1 2 3 4 5 6

11. Aš linkęs(-usi) galvoti apie dabartį, nes ateitis

dažniausiai pateikia problemu.

1 2 3 4 5 6

12. Apskritai, esu patenkintas(-a) ir pasitikintis (-i)

savimi.

1 2 3 4 5 6

13. Aš linkęs(-usi) nerimauti dėl to, ką kiti žmonės

apie mane pagalvos.

1 2 3 4 5 6

14. Aš nevisai pritampu prie mane supančiu žmoniu

ir bendruomenės.

1 2 3 4 5 6

Šis klausimyno pavyzdys yra sutrumpintas.

Žemiau pateikiami teiginiai apie patirtį, kuri gali būti Jums būdinga, arba nebūdinga. Prašau pagalvoti,

kaip dažnai Jūs tai patiriate. Atsakinėdami stenkitės nepaisyti savo įsitikinimu, ar tokią patirtį Jums turėti

dera ar ne. Atsakykite į visus teiginius. Kai kuriuose teiginiuose naudojamas žodis „Dievas“. Jei žodis

“Dievas” Jums nepriimtinas, prašau pakeisti jį kitu žodžiu, kuris Jums reikštų dievybę, šventenybę

ar aukštesnę jėgą.

Daug

kartu

per

dieną

Kas-

dien

Dau-

gumą

dienu

Kai

kada

Retkar-

čiais

Niekada

arba

beveik

niekada

Aš jaučiu Dievo buvimą

Aš jaučiu ryšį su visa kuo, kas gyva

Garbindamas (-a) arba kitaip susijungdamas (-a) su Dievu, as

jaučiu džiaugsmą, kuris pakyli mane virš kasdieniu rūpesčiu

Aš semiuosi stiprybės iš savo religijos ar dvasingumo

Aš randu paguodą, nusiraminimą savo religijoje ar dvasingume

Aš jaučiu gilią vidinę ramybę arba harmoniją

Aš prašau Dievo pagalbos kasdieniuose užsiėmimuose

Aš jaučiuosi vedamas Dievo kasdieniuose užsiėmimuose

Šis klausimyno pavyzdys yra sutrumpintas.

72

Priedas nr. 3. Kintamųjų skirstinių normalumo vertinimas

Tikslas

gyvenime

Asmeninis

tobulėjimas

Aplinkos

valdymas

Teigiami

santykiai

su kitais

Autono

miškumas

Savęs

priėmimas

Dvasingumas

Asimetrijos

koeficientas

(angl.

Skewness)

0,88 0,70 0,008 0,45 0,24 0,88 0,21

Eksceso

koeficientas

(angl.

kurtosis)

0,61 -0,10 -0,99 -0,61 -0,06 1,30 -1,27

Shapiro-

Wilk

kriterijaus p

reikšmė

0,048 0,12 0,23 0,60 0,11 0,11 0,72

Priedas nr. 4. Tiriamųjų dvasingumo palyginimas pagal turimus/neturimus vaikus (n = 26)

Kintamasis Neturi vaiku Turi vaiku p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 50,50 9,76 65,12 16,09 -2,75 0,01

Priedas nr. 5. Vyrų ir moterų dvasingumo palyginimas (n = 26)

Kintamasis Vyrai Moterys t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 60,15 15,18 60,28 17,82 -0,01 0,98

73

Priedas nr. 6. Tiriamųjų amžiaus sąsajos su dvasingumu (n = 26)

Kintamasis Amžius

Pearson koreliacijos

koeficientas

p

Dvasingumas 0,050 0,809

Priedas nr. 7. Aukštesnį ir žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų dvasingumo palyginimas

(n = 26)

Kintamasis Ne aukštasis

išsilavinimas

Aukštasis išsilavinimas t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 62,40 16,52 57,18 14,35 0,38 0,40

Priedas nr. 8. Dvasingumo ir šeimyninės padėties palyginimas (n = 26)

Kintamasis Nevedęs Vedęs t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 56,92 16,81 63,46 14,09 -1,07 0,29

Priedas nr.9. Tiriamųjų dvasingumo ir santykių su artimaisiais palyginimas (n = 26)

Kintamasis Yra nutrūkę Nėra nutrūkę t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 67,00 14,10 47,33 8,64 4,39 0,00

74

Priedas nr. 10. Tiriamųjų dvasingumo ir gydymosi Minesotos programoje anksčiau sąsajos

Kintamasis Yra gydęsi Nėra gydęsi t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 49,00 3,46 62,22 16,07 -3,44 0,002

Priedas nr. 11 Kitos su dvasingumu ir alkoholiovartojimo charakteristikomis susijusios

sąsajos.

Dvasingumo sąsaja su probleminio alkoholio vartojimo trukme (n = 26)

Kintamasis Probleminio alkoholio

vartojimo trukmė

P

Pearson koreliacijos

koeficientas

Dvasingumas 0,000 0,999

Tiriamųjų dvasingumo ir prarasto ar neprarasto darbo palyginimas (n = 26)

Kintamasis Yra praradę Nėra praradę t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 65,90 14,70 56,00 15,29 1,65 0,11

Tiriamųjų dvasingumo ir sveikatos pablogėjimo palyginimas (n = 26)

Kintamasis Yra pablogėjusi Nėra pablogėjusi t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Dvasingumas 62,45 14,67 52,66 17,46 1,37 0,18

Tiriamųjų dvasingumo ir bandymo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui kartų sąsaja (n =

26)

Kintamasis Bandymas gydytis

priklausomybę nuo alkoholio

P

75

Pearson koreliacijos

koeficientas

Dvasingumas -0,074 0,719

.

Priedas nr. 12. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaja su dvasingumu

Dvasingumas p

Pearson koreliacijos

koeficientas

Tikslas gyvenime (pokytis) -0,193 0,344

Asmeninis tobulėjimas

(pokytis)

-0,301 0,135

Teigiami santykiai su kitais

(pokytis)

0,029 0,888

Autonomiškumas (pokytis) 0,033 0,874

Savęs priėmimas (pokytis) -0,079 0,700

Aplinkos valdymas (pokytis) 0,094 0,648

Priedas nr. 13. Psichologinės gerovės pokyčio ir lyties sąsaja

Psichologinė

gerovė

Vyras moteris t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

6,42 6,98 0,14 3,13 3,15 0,005

Asmeninis

tobulėjimas

5,26 6,69 3,57 6,26 0,56 0,581

Teigiami

santykiai su

kitais

1,26 3,54 -2,57 7,43 1,311 0,231

Autonomiškumas -1,31 4,177 -0,42 3,04 -0,511 0,614

Savęs priėmimas 2,89 5,79 -0,28 5,43 1,261 0,219

76

Aplinkos

valdymas

3,57 6,26 -1,87 6,71 1,80 0,23

Priedas nr. 14. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaja su išsilavinimu.

Psichologinė

gerovė

Ne aukštasis Aukštasis t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

4,73 7,41 4,72 6,08 0,002 0,998

Asmeninis

tobulėjimas

3,933 7,05 6,00 6,44 -0,767 0,451

Teigiami

santykiai su

kitais

-1,60 5,38 2,72 3,28 -2,356 0,027

Autonomiškumas -1,40 4,13 -0,63 3,61 -0,490 0,629

Savęs priėmimas 1,733 5,76 2,45 6,03 -0,309 0,760

Aplinkos

valdymas

3,26 7,64 0,54 5,14 1,02 0,317

Priedas nr. 15. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaj su šeimynine padėtimi.

Psichologinė

gerovė

Nevedęs Vedęs t p

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Tikslas

gyvenime

4,00 6,13 5,46 7,49 -0,544 0,591

Asmeninis

tobulėjimas

3,61 7,67 6,00 5,70 -0,899 0,377

Teigiami

santykiai su

kitais

1,69 3,4 -1,23 6,04 1,52 0,124

77

Autonomiškumas 0,615 2,844 -2,76 4,10 2,443 0,022

Savęs priėmimas 3,38 6,71 0,692 5,23 1,2 0,24

Aplinkos

valdymas

2,84 4,01 1,38 8,76 0,547 0,592

Priedas nr. 16. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaja su probleminio alkoholio vartojimo

trukme.

Probleminio alkoholio

vartojimo trukmė

p

Pearson koreliacijos

koeficientas

Tikslas gyvenime 0,667 0,000

Asmeninis tobulėjimas 0,274 0,176

Teigiami santykiai su kitais -0,157 0,44

Autonomiškumas -0,49 0,11

Savęs priėmimas 0,38 0,053

Aplinkos valdymas 0,47 0,015

Priedas nr. 17. Regresinė analizės lentelės.

ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 506.726 1 506.726 19.231 .000b

Residual 632.389 24 26.350

Total 1139.115 25 2 Regression 738.317 2 369.159 21.184 .000c

Residual 400.798 23 17.426

Total 1139.115 25

a. Dependent Variable: SkTikslasGyvenime b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?

78

Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized

Coefficients t Sig.

B Std. Error Beta 1 (Constant) -.844 1.622 -.521 .607

Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?

.469 .107 .667 4.385 .000

2 (Constant) 7.570 2.658 2.848 .009

Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?

.574 .092 .816 6.266 .000

Kiek turite vaikų ? -5.462 1.498 -.475 -3.646 .001 a. Dependent Variable: SkTikslasGyvenime

Excluded Variablesa Model Beta In t Sig. Partial

Correlation Collinearity Statistics Tolerance

1 Jūsų lytis -.250b -1.625 .118 -.321 .917 Nurodykite savo amžių -.070b -.381 .707 -.079 .720 Kiek turite vaikų ? -.475b -3.646 .001 -.605 .901 Dvasingumas1 -.193b -1.286 .211 -.259 1.000

2 Jūsų lytis -.161c -1.238 .229 -.255 .880 Nurodykite savo amžių .261c 1.601 .124 .323 .541 Dvasingumas1 -.039c -.293 .772 -.062 .877

a. Dependent Variable: SkTikslasGyvenime b. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?

Model Summary Model R R Square Adjusted R

Square Std. Error of the

Estimate 1 .603a .364 .242 5.86272 a. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių

ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 412.237 4 103.059 2.998 .042b

Residual 721.801 21 34.371

Total 1134.038 25

a. Dependent Variable: SkAsmeninisTobulejimas b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių

79

Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized

Coefficients t Sig.

B Std. Error Beta 1 (Constant) 2.594 5.607 .463 .648

Jūsų lytis .227 2.767 .015 .082 .935 Nurodykite savo amžių .319 .140 .542 2.287 .033 Kiek turite vaikų ? -7.149 2.456 -.623 -2.911 .008 Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?

.131 .152 .187 .863 .398

a. Dependent Variable: SkAsmeninisTobulejimas

Model Summary Model R R Square Adjusted R

Square Std. Error of the

Estimate 1 .470a .221 .189 6.05153 2 .587b .345 .288 5.67017 a. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?

ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 249.750 1 249.750 6.820 .015b

Residual 878.903 24 36.621 Total 1128.654 25

2 Regression 389.184 2 194.592 6.052 .008c Residual 739.470 23 32.151 Total 1128.654 25

a. Dependent Variable: SkAplinkosValdymas b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?

Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized

Coefficients t Sig.

B Std. Error Beta 1 (Constant) -1.799 1.912 -.941 .356

Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?

.329 .126 .470 2.611 .015

2 (Constant) 4.730 3.611 1.310 .203

Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?

.411 .124 .587 3.301 .003

Kiek turite vaikų ? -4.238 2.035 -.370 -2.083 .049 a. Dependent Variable: SkAplinkosValdymas

80

Excluded Variablesa Model Beta In t Sig. Partial

Correlation Collinearity Statistics Tolerance

1 Jūsų lytis -.252b -1.361 .187 -.273 .917 Nurodykite savo amžių -.066b -.305 .763 -.063 .720 Kiek turite vaikų ? -.370b -2.083 .049 -.398 .901 Dvasingumas1 .094b .514 .612 .107 1.000

2 Jūsų lytis -.185c -1.031 .314 -.215 .880 Nurodykite savo amžių .188c .811 .426 .170 .541 Dvasingumas1 .248c 1.405 .174 .287 .877

a. Dependent Variable: SkAplinkosValdymas b. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?

Model Summary

Model R R Square Adjusted R Square

Std. Error of the Estimate

1 .470a .221 .026 4.96528 a. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių

ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 139.536 5 27.907 1.132 .376b

Residual 493.079 20 24.654 Total 632.615 25

a. Dependent Variable: SkTeigiamiSantykiaiSuKitais b. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių

Model Summary Model R R Square Adjusted R

Square Std. Error of the

Estimate 1 .490a .240 .208 3.44143 a. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?

Excluded Variablesa Model Beta In t Sig. Partial

Correlation Collinearity Statistics Tolerance

1 Jūsų lytis -.040b -.212 .834 -.044 .917 Nurodykite savo amžių -.090b -.420 .679 -.087 .720 Kiek turite vaikų ? -.092b -.484 .633 -.101 .901 Dvasingumas1 .033b .180 .859 .037 1.000

a. Dependent Variable: SkAutonomiskumas

81

b. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?

Model Summary Model R R Square Adjusted R

Square Std. Error of the

Estimate 1 .669a .447 .309 4.79864 a. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių

ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 372.423 5 74.485 3.235 .027b

Residual 460.538 20 23.027

Total 832.962 25

a. Dependent Variable: SkSavesPriemimas b. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių