Upload
others
View
50
Download
1
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO
UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETO
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
Ingrida Baronaitė
RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO
MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS
Magistro darbas
(Švietimo vadyba ir lyderystė)
Magistro darbo vadovas – doc. dr. Linas Jašinauskas
Vilnius, 2014
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO
UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETO
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Edukologijos katedros vedėjas
doc. dr. Linas Jašinauskas
2014-06-
RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO
MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS
Magistro diplominis darbas
Studijų programa: Švietimo vadyba ir lyderystė 621X20032
Recenzentas
LEU UMF 2014-06-
Vadovas doc. dr. Linas Jašinauskas
LEU UMF 2014-06-09
Atliko stud. Ingrida Baronaitė
UMF, Švietimo vadyba ir lyderystė 2014-06-09
Vilnius, 2014
SAVARANKIŠKUMO PATVIRTINIMAS
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRO DARBO TEMA
„RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO
MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS“ SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteiktas magistro darbo planas:
1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame semestre ar ankstesniuose
semestruose.
2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Fakultete/Universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe.
4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašas.
Ingrida Baronaitė
Tvirtinu .................................
TURINYS
PAGRINDINĖS VARTOJAMOS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŢIMAI ................................... 6
ĮVADAS ...................................................................................................................................... 7
1. RYŠIŲ SU VISUOMENE SAMPRATA ............................................................................... 9
1.1. Istorinės ištakos ir ryšių su visuomene veiklos komponentai ........................................... 9
1.2. Ryšių su visuomene veiklos etapai ................................................................................. 12
1.3. Ryšių su visuomene auditorijos ...................................................................................... 16
1.4. Ryšių su visuomene specialistai ..................................................................................... 19
1.5. Taikomi metodai ............................................................................................................. 21
2. TEORINIS RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBOS MOKYKLOJE PAGRINDIMAS ... 25
2.1. Mokyklos ryšių su visuomene vadybinės funkcijos įgyvendinimas ............................... 26
2.2. Mokyklos ryšių su visuomene komponentai .................................................................. 29
3. MOKYKLOS VADOVAS ĮGYVENDINANT RYŠIUS SU VISUOMENE ................... 36
4. EMPIRINIS VILNIAUS IR KUPIŠKIO MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIO Į
RYŠIUS SU VISUOMENE MOKYKLOSE PAGRINDIMAS ............................................... 44
4.1. Tyrimo metodika ir organizavimas .................................................................................... 44
4.1.1. Tyrimo dalyvių socialinės-demografinės charakteristikos ...................................... 52
4.2. Tyrimo rezultatų pristatymas ir aptarimas ...................................................................... 53
4.2.1. Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklų naudojimasis ryšiais su visuomene ........... 55
4.2.2. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene svarbą mokykloje ....................... 59
4.2.3. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene auditorijas ................. 64
4.2.4. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene taikymo metodus ........ 71
4.2.5. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene tobulinimą mokyklose ................ 78
4.3. Tyrimo apibendrinimas ................................................................................................... 82
IŠVADOS ..................................................................................................................................... 83
REKOMENDACIJOS ................................................................................................................ 85
NAUDOTA LITERATŪRA ....................................................................................................... 86
SANTRAUKA .............................................................................................................................. 93
SUMMARY .................................................................................................................................. 94
PRIEDAI ...................................................................................................................................... 95
5
PRIEDŲ SĄRAŠAS
1 priedas. Interviu klausimynas..............................................................................................96
2 priedas. Tyrimo protokolas..................................................................................................97
3 priedas. Tyrimo kategorijos ir subkategorijos ....................................................................98
4 priedas. Reikšminiai ţodţiai ir jų daţnumas.......................................................................99
5 priedas. Informantų atsakymai ir svarbiausi teiginiai........................................................105
PAGRINDINĖS VARTOJAMOS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŢIMAI
Auditorija – grupės ţmonių ar individų, su kurias įvairiais informacijos skleidimo
būdais siekiama komunikuoti. Sąvoka verčiama iš anglų kalbos junginio Public relations,
kuriame ţodis Public atskleidţia ryšį su auditorijomis (S. Cain; 2009).
Bendruomenė – istoriškai susiformavusi grupė ţmonių, susijusių tarp savęs
gamybiniais santykiais (Lietuvių kalbos ţodynas; 2008).
Įvaizdis – ţodis kilęs iš lot. kalbos ţodţio imago, kuris apjungia semantines
reikšmes – imitari ir aemoulor, reiškiančias imituoti ir kaţko siekti (M. Drūteikienė; 2003).
Komunikacija – socialinės sąveikos rūšis, bendravimas, keitimasis informacija,
mintimis; informacijos perdavimas (Tarptautinių ţodţių ţodynas; 2004).
Mokyklos bendruomenė - vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti
asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų (LR Švietimo
įstatymas; 2011).
Reputacija – ţodis kilęs iš lot. kalbos ţodţio reputatio reiškiančio „apgalvojimas,
apmąstymas“. Reikšmė – susidariusi bendra viešoji nuomonė apie ypatybes. Paprastai gera.
(Tarptautinių ţodţių ţodynas; 2004)
Ryšiai su visuomene – išskirtinė vadybos funkcija, kuri padeda nustatyti ir
palaikyti bendrus komunikacijos, supratimo, pripaţinimo ir bendravimo būdus tarp organizacijos
ir jos auditorijų; ši veikla apima problemų sprendimo vadybą, vadovybės informavimą apie
problemų sprendimo vadybą; vadovybės informavimą apie problemą ir kaip ji turi reaguoti į
visuomenės nuomonę; apibrėţia ir pabrėţia vadovybės atskaitomybę tarnauti viešiesiems
interesams; padeda išlaikyti vadovybės informuotumą ir efektyvių pokyčių išnaudojimą, nes
veikia kaip ankstyvoji įspėjimo apie būsimas tendencijas sistema; ryšių su visuomene pagrindinė
veiklos priemonė yra tyrimai ir garbingas etiškas bendravimas (R. Harlow; 1976).
Ryšių su visuomene veiksmų planas – mokyklos perengtas dokumentas,
padedantis sėkmingai planuoti ir vykdyti ryšių su visuomene etapus. Apibrėţia situaciją, tikslus;
detalizuoja veiklas, numato laiką, atsakingus asmenis, biudţetą (NSPRA, NSPRA; 2010).
Viešieji ryšiai – Ryšių su visuomene dalis apimanti ryšių su išorės auditorijomis
kūrimą (Matkevičienė; 2005).
7
ĮVADAS
Globalizacija formuoja socialinės erdvės, apimančios visą pasaulį, suvokimą. Ryšiai su
visuomene taip pat pasireiškia, kaip globali veikla, turinti puikias galimybes plėtrai. Vis
daţniau ryšiai su visuomene naudojami kaip priemonė, kuria atsiţvelgiant į visuomenės
interesus, skatinamas supratimu ir harmoningais santykiais grįstas bendradarbiavimas tarp
šalių, organizacijų, grupių.
Švietimo misija - plėsti asmenybės galią, parengti ţmogų gyvenimui visuomenėje
nuolatinės kaitos sąlygomis. Šiandieninę švietimo sistemą stengiamasi, kurti taip, kad ji būtų
pasiekiama kiekvienam (LR Švietimo įstatymas, Ţin. 2011, Nr. 38-1804). Vis labiau
plečiama ir mokyklos bendruomenės samprata: tėvai, vietos bendruomenės nariai, mokyklos
partneriai tampa lygiaverčiai nariai, kuriantys ir tobulinantys organizaciją. Kalbant apie
organizacijos tobulinimo etapus, ryšių su visuomene sąvoka vis daţniau iškyla ir švietimo
srities kontekste. Lietuvos mokyklose nebuvo atlikti jokie tyrimai, kurie padėtų įvertinti ryšių
su visuomene paţangą ir pasiekimus, tačiau tokie tyrimai reikalingi siekiant nustatyti, kiek
ryšių su visuomene praktika pritaikoma mokyklos veiklos organizavime, bei kiek tai
naudinga plėtojant ir tobulinant veiklą. Siekiant sėkmingai pritaikyti gerąją šimtmečio ryšių
su visuomene veiklos patirtį, plėsti ir tobulinti švietimo sistemą, reikia skatinti tolimesnius
tyrimus šioje srityje.
Šiame darbe bus siekiama atskleisti ryšių su visuomene patirties taikymo švietime
teorinę prasmę, koncentruojantis ties mokyklos vadovo vykdoma veikla įgyvendinant tokių
ryšių principus švietimo organizacijoje. Pasak R. Matkevičienės (2005, p. 87), vadybos
specifika šioje srityje nuolat kita: „iš pradţių pagrindinis ryšių su visuomene siekis buvo
skleisti propagandą, vėliau formuoti visuomenės nuomonę, dabar – įtikinti“, todėl svarbu
prisitaikyti ir sėkmingai tobulinti veiklą, remiantis šių dienų realijomis.
Visuomenėje ryšiai su visuomene daţniausiai atpaţįstami, pagal taikomas priemones,
tokias kaip: pranešimai spaudai, atstovo interviu televizijai ar ţinomo, atsakingo ţmogaus
pasirodymas viešame renginyje. Deja, mokyklos ryšiai neapsiriboja tik taikomais metodais:
tai ilgas procesas reikalaujantis pasirengimo, planuoto įgyvendinimo ir įsivertinimo. Švietimo
institucijos ir jų vadovai, siekdami padėti mokyklai prisitaikyti besikeičiančioje visuomenėje,
privalo atsiţvelgti į ryšių su visuomene procesą ir stengtis pasinaudoti teigiama patirtimi šioje
srityje.
Gintinas teiginys: Ryšių su visuomene veiklos bendrojo ugdymo mokyklose yra
fragmentiškos ir tai priklauso nuo vadovų poţiūrio.
Magistro darbo objektas: Mokyklų vadovų poţiūris į ryšius su visuomene.
8
Magistro darbo tikslas: Atskleisti mokyklų vadovų poţiūrį į vykdomą mokyklų ryšių
su visuomene veiklą.
Magistro darbo uţdaviniai:
1. išanalizavus teorinę literatūrą ir švietimo bei teisės dokumentus, atskleisti ryšių su
visuomene sampratą ir mokyklos ryšių su visuomene vadybą;
2. apibūdinti mokyklos vadovo veiklą organizuojant ryšius su visuomene ugdymo
institucijose;
3. atskleisti mokyklų vadovų poţiūrį į ryšių su visuomene veiklą, vykdomą ugdymo
institucijose;
4. teorinės literatūros analizės ir empirinių tyrimų pagrindu pateikti rekomendacijas, kaip
tobulinti mokyklos ryšius su visuomene.
Magistro darbo metodai:
Teoriniai. Teorinės literatūros, švietimo ir teisės dokumentų analizė ir
apibendrinimas.
Empiriniai. Kokybinis tyrimas, pasitelkiant pusiau struktūruotą interviu metodą
(ekspertų apklausa) bei gautų duomenų analizė, naudojant kokybinės duomenų analizės
kompiuterinę programą „Kokybis“ (B. Bitinas, A. Kazlauskienė, A, Jazgevičius, 2009).
Darbo struktūra:
Pirmoje dalyje bus siekiama apibūdinti ryšių su visuomene sampratą, aptarti šios, srities
taikymo istorines ištakas, bei vartojamų sąvokų ypatumus. Antroje darbo dalyje bus
koncentruojamasi į ugdymo institucijų galimybes pritaikyti ir vykdyti teigiamą ryšių su
visuomene patirtį, tobulinant mokyklos veiklą. Bus pateikiami pagrindiniai taikomi metodai,
auditorijos atskleidţiantys ryšių su visuomene naudą švietimo organizacijoms. Trečioji dalis
orientuota į mokyklos vadovo veiklą. Švietimo institucijos vadovas aktyviai dalyvauja ryšių
palaikymo procese, todėl bus analizuojama, kodėl vadovo veikla svarbi įgyvendinant ryšius
su visuomene, apţvelgiami pagrindiniai teisiniai dokumentai reglamentuojantys ryšių su
visuomene vykdymą mokykloje. Ši darbo dalis toliau tiesiogiai siejama su ketvirtoje darbo
dalyje pateikiamu tyrimu. Tyrimu siekiama atskleisti mokyklų vadovų poţiūrį į ryšių su
visuomene patirtį, taikymo galimybes ir tobulinimą.
Darbą sudaro pagrindinių sąvokų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados,
rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalba, literatūros sąrašas (71), priedai (5). Visa
darbo apimtis yra 134 puslapiai.
9
1. RYŠIŲ SU VISUOMENE SAMPRATA
Praėjo jau daugiau nei šimtmetis aktyviai plėtojant ir tobulinant svarbią
komunikacijai sritį – ryšius su visuomene. Ši sritis vis labiau plečia savo taikymo ribas ir
verţiasi iš stereotipinių ţiniasklaidos rėmų, pereidama į verslo, ekonomikos, švietimo,
socialinės apsaugos ir kitas sritis. Ryšiai su visuomene – sritis, galinti prisidėti tobulinant
įvairių tipų organizacijas. Organizacijos siekdamos prisitaikyti kaitos sąlygomis gali
sėkmingai pasinaudoti jau turimomis ţiniomis. Siekiant suprasti, kurie aspektai galima
perkelti iš vienos srities į kitą, svarbu suvokti objektą, jo specifiką, prasmę ir tobulinimo
galimybes. Būtent šie aspektai ir bus nagrinėjami skyriuje.
1.1. Istorinės ištakos ir ryšių su visuomene veiklos komponentai
Ryšių su visuomene, kaip tam tikros specifinės veiklos ištakų galima rasti dar Antikos
ar viduramţių laikotarpyje. Politikos ir visuomenės veikėjai Julijus Cezaris, Oktavianas
Augustas, Markas Polas, Martynas Liuteris ir kiti ţinomi asmenys savo veiklai pateisinti,
siekdami finansavimo, visuomenės palaikymo ir kitų tikslų - rėmėsi tam tikrais, tuo metu
prieinamais, informacijos perdavimo kanalais (P. Palmer, J. Colton, L. Kramer, 2007, p.10-
27).
Dabartinė ryšių su visuomene samprata, formuotis pradėjo XVIII a. Ši veiklos sritis tapo
labai svarbi vykstant pramonės perversmui, kai ţmonėms teko veikti visuomenėje, turinčioje
neigiamą poţiūrį į fabrikų veiklą, gamtos taršą, darbuotojų išnaudojimą ir kitus
susiformavusius visuomeninio ir ekonominio gyvenimo reiškinius (P. Palmer, J. Colton, L.
Kramer, 2007, p. 435-443). Pagrindinis tikslas buvo siekimas gerinti savo reputaciją, parodyti
tai, kas svarbu visuomenei, kartu nusipelnant palankumą ir teigiamą poţiūrį į vykdomą veiklą
ir organizaciją (D. Sills, 1972). Pasitelkiant elementariausius ryšių su visuomene modelius,
buvo vykdoma tam tikra pertvarka valstybėje. Tinkamas pavyzdys, kurį aprašo D. Sills (1972)
– XX a. pradţios Amerika, kurioje suinteresuotos grupės siekė atkreipti visuomenės dėmesį
parodant, kaip svarbu yra institucijų parama vargingoms šeimoms, o visuomenei reikalingas
įkalinimo ir gydymo įstaigų pertvarkymas. Iki tol ryšiai su visuomene veikė kaip ţurnalistikos
dalis: Amerikos pilietinio karo metais uţsakomieji ţurnalistai, dideles jėgas sutelkė rašydami
straipsnius, atskleidţiančius korupciją valdţioje.
Didţiausia plėtra vyko nuo 1900-ųjų. Didelių organizacijų vadovai vis labiau jautė
esantys atitrūkę nuo visuomenės narių, vartotojų, todėl pradėjo kurtis specialūs biurai, kurių
pagrindinis tikslas tapo ryšių kūrimas, situacijos analizė. Besiplečiant komunikacijos
poreikiui, organizacijos kūrė skyrius, samdė specialistus tokiam darbui (D. Sills, 1972, p.
10
210). Kaip profesija įsigalėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Pradininku, ţinomiausiu atstovu
laikomas Ivy Lee, dirbęs vienoms didţiausių Amerikos verslo kompanijų. Vėliau veiklą
plėtojo George Creel, kuris veiklai pasitelkė propagandą. Ţymus savo veikla ir kitas ryšių su
visuomene specialistas - Edward. L. Bernays. A. Glosienė (1999) remdamasi kitais autoriais
teigia, kad jis, būdamas garsiojo Z. Froido sūnėnas turėjo specifinį supratimą apie sritį,
kurioje veikia. Remdamasis savitu poţiūriu, pirmasis aprašė profesijos specifiką: kėlė
etiškumo, profesionalumo ir socialinės atsakomybės reikalavimus. Būdamas vienas iš
ţymiausių ryšių su visuomene pradininkų, akcentavo, kaip svarbu išmanyti socialinis
mokslus, įvairias jų sritis, visuomenės motyvacijos būdus, galimybes, ryšių technikas ir
metodus. Edward. L. Bernays teigė, kad ryšių specialistui svarbu mokėti interpretuoti
organizaciją visuomenei, o komunikacija turi būti dvikryptė (A. Glosienė, 1999; S. Cain,
2009). Šios pradininko teorijos buvo pamatas dabartiniam ryšių su visuomene supratimui.
Įvairių autorių teigimu (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011) visuomenė
dar nėra pakankamai susipaţinusi su ryšių su visuomene prasme. Pastebima, kad visuomenės
narių ţinios leidţia suvokti tik paviršutinę veiklos specifiką. Tyrimai atskleidţia, kad prasmė
daţnai suvokiama klaidingai: „Tokį teiginį galima pagrįsti visuomenėje įsitvirtinusia
nuomone, kad pagrindinė ryšių su visuomene veikla yra įvaizdţio kūrimas“ pasitelkiant
ţiniasklaidą (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011). Naujos idėjos ir plėtojama
veikla parodė, kad reikalinga atskirti ryšius su visuomene nuo ţurnalistikos. Ţiniasklaidos
atstovai suprato, kad organizacijų vadovai pasinaudodami spauda daro tam tikrą nemokamą
reklamą sau, todėl buvo išskirti principai, kurie atskyrė šias dvi sritis. Visgi riba nėra didelė:
ţurnalistika vis dar siekia pateikti maksimalų svarbios informacijos srautą, o ryšiai su
visuomene siekdami to paties, kartu kelia ir kitus tikslus, tokius kaip visuomenės narių
susidomėjimo organizacija skatinimas, informavimas atitinkantis nustatytus poreikius (A.
Glosienė 1999; S. Cain 2009; D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011).
D. Mikulėnienė, R. Koţeniauskienė, V. Marcišauskienė ir kt. (2012, p. 113) teigia, kad
„viešieji ryšiai padeda ne tik palaikyti gerus asmenų, institucijų, bendruomenių, organizacijų
komunikacinius santykius, bet ir kurti patikimos institucijos ar organizacijos įvaizdį, įgyti
ţmonių palankumą“. Galima teigti, kad įvaizdţio kūrimas yra ne tikslas, o teigiamas
rezultatas ar siekiamybė, gaunama tinkami taikant ryšių su visuomene patirtį. Tikroji prasmė,
kurios pagrindiniai aspektai - socialiai atsakingos veiklos vykdymas - informacijos sraute
dingsta, todėl ne kiekvienas visuomenės narys suvokia, kad egzistuoja svarbus faktas - ryšių
su visuomene pagalba, visuomenė yra apsaugoma nuo manipuliacijų, apgaulės.
Tenka susidurti ir su sąvokos „ryšiai su visuomene“ apibrėţimu. K. Butterick (2011, p.
6-7) teigimu, ieškodamas vienintelio, viską apimančio apbrėţimo, kas yra ryšiai su
11
visuomene, bet kas susidurtų su problema. Rex Harlow (1976), vienas pirmųjų ryšių su
visuomene tyrėjų, surinko beveik 500 apibrėţimų, juos nagrinėjo siekdamas, suformuluoti
globaliausią apibrėţtį. R. Harlow (1976, p. 36) teigė, kad „ryšiai su visuomene yra išskirtinė
vadybos funkcija, kuri padeda nustatyti ir palaikyti bendrus komunikacijos, supratimo,
pripaţinimo ir bendravimo būdus tarp organizacijos ir jos auditorijų; ši veikla apima
problemų sprendimo vadybą, vadovybės informavimą apie problemų sprendimo vadybą;
vadovybės informavimą apie problemą ir kaip ji turi reaguoti į visuomenės nuomonę;
apibrėţia ir pabrėţia vadovybės atskaitomybę tarnauti viešiesiems interesams; padeda išlaikyti
vadovybės informuotumą ir efektyvių pokyčių išnaudojimą, nes veikia kaip ankstyvoji
įspėjimo apie būsimas tendencijas sistema; ryšių su visuomene pagrindinė veiklos priemonė
yra tyrimai ir garbingas etiškas bendravimas“. Visgi šis apibrėţimas daţnai kritikuojamas, nes
yra pernelyg detalizuotas, o tai daro jį nenaudingu.
Akcentuojama ir kitos ryšių su visuomene sampratos, kuriomis remiantis kuriamos
sąvokos (R. Harlow, 1976; D. Wilox ir kt., 2011):
veikla tai menas;
supratimo kūrimas;
situacijos analizė siekiant nustatyti ateities tendencijas;
krypčių analizė, padarinių numatymas;
organizacijos lyderių veikla;
konsultavimas;
interesų atstovavimas;
programų kūrimas ir įgyvendinimas (D. Moss, G. Warnaby, D. Vercic, 2003).
Pati ryšių su visuomene sąvoka yra vertimas iš sąvokos public relations (ang.) .
Ţodis public neturi vienareikšmio atitikimo lietuvių kalboje, todėl atsiranda verčiamų sąvokų
įvairovė. Daţniausiai vartojamos ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai sąvokos, tačiau jos nėra
sinonimai. R. Matkevičienė (2005) teigia, kad siekiant atskleisti platesnį supratimą šioje
srityje reikia vartoti ryšių su visuomene sąvoką, apimančią komunikacinius ryšius su vidaus ir
išorės auditorijomis. Viešieji ryšiai siejami tik su išorės grupėmis. Vadinasi ryšiai su
visuomene gali būti suprantami ir kaip vidinių ir išorinių suinteresuotųjų vadyba. Ne vienas
šaltinis (Harlow, 1976; Butterick, 2011, Wilcox ir kt. 2011) išskiria vadybinę ryšių funkciją,
kuri labiausiai plėtojama organizacijose. Pasak autorių, remiantis pagrindiniais vadybos
principais kuriamos ir ryšių su visuomene veiksmų programos, nustatomi organizacijos
interesai bei procedūros. Tai daroma siekiant laimėti visuomenės supratimą ir pakantumą. D.
Wilcox, ir kt. bendraautoriai (2011) akcentuoja ir vadybinių funkcijų svarbą, siekiant
12
nustatyti, uţmegzti ir palaikyti „abipusius naudingus santykius tarp organizacijos ir įvairių
auditorijų, nuo kurių priklauso organizacijos sėkmė ar nesėkmė“. Autoriai (H. Rex, 1976; D.
Wilcox ir kt., 2011) nurodo, kad tai svarbu visoms organizacijoms turinčioms savus tikslus,
siekiančioms prisitaikyti, keistis ir netgi puoselėti savo aplinką. Visoms organizacijoms
teikiamos rekomendacijos ne tik plėtoti ryšius su auditorijomis, bet ir keisti organizacijos
elgseną bei poţiūrį. Ţinoma, tam reikalingas ir dvikryptis bendradarbiavimas, kuriuo pasiţymi
ryšiai su visuomene, tarpusavio supratimas, atvirumas. Apibendrinant pastarąjį teiginį,
galima teigti, kad siekiant suprasti ryšius su visuomene, svarbu suvokti tai, kaip
„komunikacijos organizacijos ir jos auditorijų vadybą“.
Egzistuoja ir kitos sampratos: D. Sills (1972) teigia, kad ryšiai su visuomene, tai
organizuotos pastangos perduoti informaciją, siekiant tam tikrų tikslų ir sudarant ryšį su
klientu, konkrečiu ryšio atveju. Teigiama, kad pastaraisiais dešimtmečiais tai vis labiau
populiarėjantis reiškinys, nes įvairios grupės siekia įtakos socialiniuose, politiniuose,
ekonominiuose santykiuose. Pastebima ir kita tendencija - vis labiau privačiame versle
taikomi principai - perkeliami į valstybės įstaigų ir kitokių institucijų sferas, tokias kaip
švietimas.
Iš sampratų kyla ir principai, kurie turi atitikti vykdomą ryšių su visuomene veiklą. Jie
turi būti (D. Wilcox ir kt., 2011, p.20): apgalvoti, suplanuoti, dvikrypčiai, įvykdomi, atitikti
visuomenės interesus. Svarbus principas ir vadybos funkcijos atitikimas, kuris nurodo, kad
efektyvumas pasiekiamas tik tada, kai yra suderintas, priimtas bendradarbiaujant su vadovybe.
Apibendrinant sąvokų apibrėţtis pastebima, kad visose sąvokų apibrėţtyse galima
atrasti tam tikrus pasikartojančius elementus, tai: vadybinių funkcijų vykdymas,
komunikacijos kūrimas, bendradarbiavimas, viešumas, problemų sprendimas, tikslų kėlimas.
1.2. Ryšių su visuomene veiklos etapai
Pirmasis, etapus išskyrė Henri Fayol, XX a. pradţioje. Jis išskyrė 5 etapus:
planavimas, organizavimas, nurodymas, koordinavimas ir kontrolė (D. Wren, A. Bedeian;
2009). Daugelis vėlesnių tyrėjų, nagrinėjančių ryšių su visuomene etapus, išskiria keturias
proceso fazes (C. Skinner, G. Mercham, L. Von Essen, 2001; R. Matkevičienė, 2005; S.
Cutlip, A Center, G. Broom, 2006; R. Smith, 2009; D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W.
Agee, 2011;). Proceso analizei gali būti pasitelkiamas ir akronimas RACE (ang. - reasearch,
action, communication, evaluation) kiekviena raidţių reiškia tam tikrą etapą: tyrimas,
veiksmas, komunikavimas, vertinimas - pirmą kartą paminėtas J. Marston (1963, p. 161-289).
Ryšiai su visuomene gali būti suvokiami, kaip tam tikra politika, veikianti dviem
lygmenimis (1 Pav.): kaip sąveika su šaltiniais, informacija ir įrankis informacijos
13
perdavimui. Ryšių su visuomene politika siejasi ir su konkrečiais veiksmais, kurie yra
vykdomi.
1 Pav. Ryšių su visuomene politikos modelis
Šaltinis: D. Wilcox ir kt., 2011, p. 22
Pirmame lygmenyje svarbi problemos, situacijos analizė. Įvairūs informacijos
šaltiniai (visuomenė, ţiniasklaida, valdţia) padeda nustatyti visuomenės reakcijas, esamą
situaciją, informaciją ţiniasklaidoje, reguliavimą (a). Informacija perduodama vadovybei ir
atsiţvelgiant į pasiūlymus, rekomendacijas, tikslus (b) formuojama veiksmų programa.
Vadovybės politika daţnai nulemia sprendimus (c).
Antrasis lygmuo tampa veiklos įgyvendinimo įrankiu auditorijai pasiekti, nes
programa yra vykdoma (d) per pranešimus, kalbas, bendradarbiavimą su visuomene. Kartu
siekiama nustatyti ir veiksmų efektyvumą (e), atliekamas vertinimas (f). Tokia politika įgauna
cikliškumą, nes pabaigus nagrinėti vienas problemas, keliamos kitos bei ieškoma naujų
sprendimų. Procesas siejasi ir su „organizacijos gebėjimu analizuoti, pritaikyti ir plėtoti
organizacijos ryšius viduje bei su išore, per tikslingą komunikaciją“ (A. Glosienė, 1999).
Pagrindinis, toliau nagrinėjamas keturių etapų modelis, sukurtas remiantis
vadybos moksle išskirtais etapais, būtent juo remiantis ryšių su visuomene etapai ir bus
nagrinėjami.
Analizavimas.
1. Situacijos analizė: įtraukiami vidinės ir išorinės auditorijos nariai –
planuotojai, klientai, patarėjai, bendradarbiai, sprendimus priimantys asmenys. Veikiama
bendru sutarimu. Situacijos tyrėjai daţnai susiduria su problema, jeigu nėra nustatyta, ištirta
esama situacija. Siekiant tinkamai planuoti ryšius su visuomene, galima situaciją apţvelgti ir
14
nagrinėti keliasi būdais. Pirminiai tyrimai susiję su visiškai naujomis situacijos analizėmis.
Tyrimas padėtų nustatyti visiškai neištirtus situacijos aspektus. Tam galima pasitelkti
apklausas, fokus grupes, atvejo analizes. (D. Wilox ir kt., 2007; A. Theaker, 2008; R. Smith,
2009). Tiriami ţmonės jau turintys patirties, susidūrę su panašiomis situacijomis, galintys
pasidalinti patirtimi ir padėti iš naujo apţvelgti situaciją. Čia naudingas minčių lietaus
metodas. Galimi ir antriniai tyrimai, kai apţvelgiama jau turima informacija: informacija
periodiniuose leidiniuose, socialiniai tyrimai, panaši medţiaga internete, atliekami interviu,
anketavimai, bandoma atpaţinti panašias situacijas.
Duomenys naudojami įvairiuose etapuose, o paties tyrimo organizavimas gali
turėti keletą prieţasčių, visų pirma, tai būdas įtikinti vadovybę, antra – padeda išskirti
visuomenės grupes, atskleidţia su kuriomis veikla yra aktualiausia, padeda numatyti tam
tikras krizines situacijas ir vėliau jų vengti. Tyrimai svarbūs konkurencijai nustatyti, sėkmei
įvertinti ir kitais tikslais. Informacija gauta tyrimų duomenimis, padeda uţtikrinti pranešimų,
skirtų visuomenei validumą.
2. Organizacijos analizė: apgalvojamos organizacijos galimybės. Remiamasi
trimis pagrindiniais aspektais:
a) organizacijos misija, tikslais, resursais;
b) visuomenės nuomone apie organizaciją, turimu įvaizdţiu – vertinamas organizacijos
matomumas, etinės vertybės ir kiek jos deklaruojamos visuomenei;
c) išorinė aplinka (konkurentai, priešininkai, rėmėjai).
3. Visuomenės analizė: numatoma pagrindinė auditorija (-os), nustatomi grupių
ryšiai, galimos problemos, analizuojami grupių poreikiai, tikslai, norai. Analizuojami ryšiai su
ţiniasklaida. Išskiriami socialiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai, technologiniai
veiksniai galintys turėti įtakos dirbant su auditorija. Jeigu tai kelios auditorijos, išskiriamos
prioritetinės.
Strateginis planavimas. Strateginis planavimas organizacijoje, tai veikla, nuo
kurios priklauso vėlesnis sprendimų vykdymas, operacijų valdymas. Tam reikalingas
kvalifikuotas, strategiškai pagrįstas funkcijos vykdymas. Šiame etape būtinas rengiamo plano
derinimas su organizacijos valdţia, tai lemia, kad vyksta nuolatinė bendra komunikacija.
„Planavimas yra svarbiausia valdymo funkcija“ (R. Uznienė, 2011, p. 15) ir tai nėra
vienkartinis veiksmas, nes daţnai ţiūrima ir į ateities perspektyvas. Etapas tiesiogiai siejasi ir
su pačios organizacijos tikslais, misija.. R. Smith (2009) aiškiai išskirsto pagrindinius etapus
reikalingus ryšių su visuomene planavimui. To reikia siekiant sukurti ir pasiekti efektyvumą,
geriausius rezultatus. Autorius teigia, kad tai visos ryšių su visuomene veikos širdis (Smith,
15
2009, p. 1). Galima remtis devyniais autoriaus išskirtais ţingsniais, kurie padėtų, tinkamai
įgyvendinti pirmąjį ryšių su visuomene etapą.
1. Tikslų, uţdavinių kėlimas: numatomas galutinis produktas, paslauga,
rezultatas. Šis ţingsnis padeda išskirti specifinius išmatavimus, ribas, identifikuoti
organizacijos norus, galimybes susidurti su tam tikromis problemomis. Galutinis ţingsnio
rezultatas – numatymas, kokia informacija turi pasiekti adresatus, nes tai pagrindinė ryšių su
visuomene dalis kuriant komunikacijos strategijas.
2. Veiksmų planavimas: tai ţingsnių numatymas, kas bus daroma kiekvienoje
situacijoje. Ši dalis apima įvairias ryšių su visuomene tipologijas, veiklas, galimus
visuomenės atsakus.
3. Vykdymo strategavimas: šis ţingsnis susijęs su resursų, kuriais informacija
bus pateikiama numatymu. Priklausomai nuo informacijos turinio planavimo, informacijos
stiliaus numatymo, verbalinės ir neverbalinės kalbos strategijų, nusprendţiama, kokiu būdu
ţinios pasieks visuomenės narius, numatytas grupes.
4. Priemonių, metodų pasirinkimas: turimas inventorius, resursai ir galimybės
lemia ir galimus komunikacijos pasirinkimus. Numatomos tiesioginio bendravimo galimybės,
asmenų interakcija, ţiniasklaidos priemonių panaudojimas, reklama, skelbimai. Nors
organizacijos pagal galimybes gali pasitelkti visus būdus informacijos perdavimui, paprastai
pasirenkama tik vienas ar keletas jų.
5. Strateginio plano priemonės numatymas: planuotojai kuria biudţeto, veiklos
grafikus, pasiruošia viską, ko reikės norint detalizuoti komunikacijos planą, programą.
6. Strateginio plano vertinimo instrumentas: galutinis planavimo etapas, apima
specifinių metodų numatymą, kurie turėtų padėti nustatyti plano sėkmes ir nesėkmes.
Ryšių su visuomene vykdytojų ţinojimas ką, kokia eiga, reikia daryti,
palengvina ne tik plano, bet ir organizacijos tikslų siekimą. Toks planavimas padeda bent
dalinai apsisaugoti, nuo neveiksmingos ar atsitiktinės komunikacijos bei sudaro galimybes
derinti metodus.
Etapo gale turi būti parengta ryšių su visuomene programa, kurioje
detalizuojama situacija, tikslai, auditorija, strategija (aprašoma kaip pasiekti tikslą, principai,
temos), taktika (veiklų eilės tvarka, priemonės), veiksmų planas (laiko pasirinkimas, ţingsniai
pasiekti rezultatui), biudţetas, įvertinimo sistema.
Apibendrinant šį etapą, galima teigti, kad planuojama atsiţvelgiant į uţsibrėţtus
tikslus, kuriama taktika, kurioje išskiriami įvykiai, būdai, priemonės, metodai, bei
detalizuojama, kodėl jie pasirenkami ir kokiai auditorijai skirti. Visa tai išdėstoma
16
organizacijos ryšių su visuomene programoje. Numatomos priemones, vykdytojai, detalus
veiklų planas, biudţetas. (R. Matkevičienė, 2006, p. 80)
Veiklos vykdymas. Plano įgyvendinimo pradţia yra ir naujo ryšių su visuomene
etapo pradţia. Strateginis planas įgyvendinamas tiksliai pagal planą. Ryšių su visuomene
įgyvendinimo etape vyksta komunikacija su auditorijomis. Visa tai pasirinkto sprendimo
įgyvendinimas.
Veikla vykdoma siekiant tikslų, kurie gali labai skirtis: gali būti siekiama
informuoti visuomenę ar tam tikras grupes, įtikinti, motyvuoti, daryti įtaką, kurti įvaizdį ar
abipusį supratimą. Tikslai ir priemonės turi derėti. Pranešimus, informaciją reikia pateikti
tokius, kurie patrauktų dėmesį, keltų susidomėjimą. Iš dalies ryšių su visuomene veiklos
įgyvendinimas labai susijęs su vertinimu ir įsivertinimu. Įgyvendinimui pasirinkti metodai
siejasi su efektyvumo lygiu – vieni metodai efektyvesni, kiti ne.
Šiame ryšių su visuomene etape labai svarbus gebėti reaguoti į auditorijos ir
kitus pokyčius: kintančias nuotaikas, nuostatas, priimamą informaciją ( D. Wilox ir kt., 2007,
R. Smith, 2009).
Kitas svarbus etapo momentas – galimos krizės. Su iššūkiais susiduriama
visuose etapuose, tačiau šiame etape, krizių įveikimo planai, vykdomi ţingsniai yra realiai
vykdomi, todėl ryšių su visuomene vykdytojams svarbus pasirengimas krizių valdymo srityje
(A. Sakalas, A. Savanevičienė, 2003).
Veiklos vertinimas. Kai pradedamas vertinti strateginio plano įgyvendinimas -
prasideda ketvirtasis proceso ţingsnis. Tai – planavimo proceso tikslų ir rezultatų lyginimas.
Prieţastys – noras kitą kartą veiklą atlikti geriau, galimybė pateikti ataskaitas vadovybei,
suinteresuotiems asmenims ir kitoms besidominčioms grupėms, kurioms svarbu ar teisingai
buvo panaudojamos lėšos, laikas, pastangos. R Smith (2009) akcentuoja, jog reikalinga, kad
tikslai būtų pamatuojami, todėl turi turėti kriterijus, kurių reikia įvertinime.
Pasitelkiami įvairūs vertinimo metodai ar modeliai. R. Smith (2009) pateikia
keletą plačiai ryšių su visuomene srityje naudojamų: efektyvumo matuoklė, pranešimų
skaičius (produktyvumas, kaip vertinimo priemonė), pranešimų ţiniasklaidoje vertinimas
(skaitomumo rodikliai, uţklausos, sisteminiai stebėjimai ir kt.). Vertinama gali būti ir tai, kiek
auditorija buvo informuota (poţiūris, jo kaita, skaitomumas) ir kt..
1.3. Ryšių su visuomene auditorijos
Visuomenės internalizacija globalizacijos procese lemia, kad tokiose srityse kaip
ekonomika, švietimas didėja poreikis nuolatiniam komunikavimui tarp skirtingų šalių, kultūrų
ir grupių auditorijų. Vis daţniau konsultavimas, bendras sprendimų ieškojimas, konfliktų
17
valdymas yra vykdomi pasitelkiant ekspertus - tampa vienu iš būdų, uţtikrinančių
tinkamiausią egzistuojančios politikos, problemų sprendimą. Problemos sprendimas gali tapti
globalus ir tai visuomenėje tampa ne vienkartiniu atveju, o tendencija. Tarptautiniai dialogai -
kuriami atsiţvelgiant į visuomenės poreikius, vyraujančias nuotaikas, o nustatomi tyrimais,
situacijos analize (S. Cutlip, 2006, p. 287-288).
Komunikacijos procesus plačiai tyrinėja V. Pruskus (2012). Jis pabrėţia, kad bet
kuri komunikacija gali būti efektyvi ir neefektyvi, o komunikuojant svarbus individo vaidmuo
socializacijai. Egzistuoja keletas komunikacijos rūšių, tačiau autorius išskiria du pagrindinius
komunikacijos tipus: tarpasmeninė ir masinė. Ryšiai su visuomene apima abu tipus. Tam tikri
etapai, tokie kaip planavimas, situacijos tyrimas yra vykdomi komunikuojant tarp keleto
asmenų. Ryšių įgyvendinimas paprastai susijęs su grupėmis ar net masėmis. Masinės
komunikacijos bruoţai - didelis socialinis reikšmingumas, lemiantis komunikacijos dalyvių
motyvaciją; techninių priemonių, uţtikrinančių socialinę informacijos svarbą ir jos tiraţavimą,
buvimas; komunikacijos objektų gausa, anonimiškumas ir sklaida (V. Pruskus, 2012, p. 60).
Vis labiau ryšiams tampant strategine komunikacijos forma, nepakanka vien ţinių kaip reikia
viską daryti. Siekiant efektyvios komunikacijos reikia ţinoti, ką daryti, kodėl, kaip spręsti ir
galiausiai kaip pasiekti efektyvumą ir gauti tai, ko tikimasi. Skirtingi klausimai ir tikslai
lemia, kad ryšių su visuomene procesas gali būti suskaidomas (S. Neifachas, 2006).
Iki XXa. pabaigos, auditorijų skirstymas praktiškai nebuvo akcentuojamas.
Didelę įtaką tam padarė vis labiau įsigalinčios technologijos, lėmusios galimybę efektyviau
pasiekti maţesnes auditorijas, nustatant joms būdingus bruoţus, poreikius, ir norus. (D.
Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011). Naujausių technologijų taikymas praktikoje,
rūpestingai surūšiuoja auditoriją pagal demografines ir psichologines ypatybes. Tokie tyrimai
leidţia maksimaliai pritaikyti pranešimus prie auditorijos poreikių, rūpesčių ir interesų“ (D.
Wilcox ir kt., 2011). Remiantis tuo ir ryšių su visuomene tyrėjų teorijomis, galima išskirti dvi
komunikacijos auditorijas: vidinę ir išorinę (R. Matkevičienė, 2005; V. Lukošiūnienė, A.
Brėkšta, 2005; S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006). Svarbu, pabrėţti, kad individai gali
priklausyti kelioms auditorijoms (S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006).
Vidinės auditorijos. V. Lukošiūnienė, A. Brėkšta (2005), S. Cutlip ir kiti
bendraautoriai (2006) teigia, kad „tinkama vidinė komunikacija lemia visos organizacijos
sėkmę“. Šiai auditorijų grupei priskiriami visi tie, kurie tiesiogiai, nuolatos dalyvauja
organizacijos veikloje, formuoja poţiūrį į instituciją, ne visada suprasdami, tačiau intuityviai
vykdo ryšių su visuomene funkcijas. Juos R. Matkevičienė (2005) laiko galinga jėga,
veikiančia kaip teigiamas arba neigiamas organizacijos sraigtas. Organizacijos samdomi
specialistai, kokybės tobulinimas, pavaldumo vadovybei stiprinimas - būdai tiesiogiai siejami
18
su organizacijos sėkmės siekimu. Aktyvus darbuotojų įsitraukimas į procesą vykdant ryšių su
visuomene politiką, taip pat siejamas su sėkminga veikla.
Sėkminga vidinė komunikacija vykdoma pasitelkiant vidinį informavimą (V.
Lukošiūnienė, A. Brėkšta, 2005). Organizacijos laimėjimai, paslaugos, naujienos turi būti
ţinomos visiems organizacijos nariams. To pasiekti galima per naujienų pranešimus,
leidinius, informavimą elektroniniu ir kitokiais būdais, komunikacijos metodais (1 lentelė). Jie
padeda vidinei auditorijai gauti ţinias apie tai, kas vyksta organizacijoje, leidţia kurti
nuostatas organizacijos atţvilgiu.
1 lentelė. Vidinės komunikacijos matrica
šaltinis: R. Matkevičienė, 2005
Vidinei auditorijai gali būti priskiriami įvairių padalinių ar grandţių
vadybininkai, specialistai, administracijos nariai. Įrangos priţiūrėtojai, vairuotojai, apsaugos
darbuotojai ir kiti savo pareigas atliekantys organizacijos tarnautojai taip pat priklauso šiai
grupei, nes turi įtakos organizacijos kultūrai (supratimui, vertybėms, efektyvumui,
komunikacijai ir kt.) bei ryšiams.
Išorinės auditorijos. Ryšiai su visuomene plačiaisiais informacijos sklaidos
mastais yra gan nauja sritis. Organizacijos ilgą laiką pasiţymėjo tuo, kad turimi ryšiai buvo
vargingi, ypatingai siekiant komunikuoti su intelektualia visuomene. Nuo XX a. antrosios
pusės panaudojimas stipriai išaugo. Tai lėmė atsirandantis ir vis didėjantis poreikis padėti
plačiosioms grupėms efektyviau komunikuoti. Naujos idėjos šioje sferoje, turi įtakos dideliam
skaičiui visuomenės narių, jų gyvenimui (D. Sills, 1972, p. 216).
Komunikacijos rūšys Neformalioji Formalioji
Ţodinė komunikacija
Asmeniniai ryšiai;
Interviu ir pasitarimai;
Telekomunikacijos;
Darbuotojų paţintiniai vizitai
Darbuotojų susirinkimai;
Viešoji adresų sistema;
Konferencijos;
Nurodymų teikimas ir gavimas,
Vykdymas
Rašytinė komunikacija
Organizacijos leidiniai;
Informaciniai leidiniai;
Dienos naujienų pranešimai;
Skelbimų lentos
Organizacijos politika;
Vadybininkų paruošti laikraščiai;
Organizacijos ataskaitos
Rašytinė ir ţodinė
komunikacija Tiesioginiai kontaktai, kartu taikant
rašytinę komunikaciją
Organizacijos susirinkimai, kurių metu
taikomi duomenys, ataskaitos
Vaizdinė komunikacija
Parodos;
Vaizdo ir garso medţiagos
demonstravimas;
Televizijos transliacijos, vaizdo
medţiagos transliavimas
Filmai;
skaidruolių demonstravimas;
pokalbiai internete
19
Ryšių su visuomene siekis kurti supratimą, turi įtakos ir grupėms, kurios
nedalyvauja kasdienėje organizacijos veikloje. Viena tokių yra bendruomenė. Vietos
gyventojai, darbuotojų artimieji, kitos organizacijos bei ryšiai su jais padeda suprasti, kaip
organizacija yra suvokiama platesniame lygmenyje. To reikia siekiant nustatyti, kokie ryšių
aspektai yra nepriimtini, atrasti būdus įvaizdţio bei tinklo kūrimui. Iš bendruomenės gaunama
informacija padeda suprasti, kaip bendruomenė vertina organizacijos pastangas, prisidedant
prie bendro gerovės kūrimo.
Tam tikri asmenys ar jų grupės taip pat priskiriami išorinėms auditorijoms: tai
gali būti įtakingi asmenys – valstybės veikėjai, tyrėjai, verslo atstovai, rėmėjai, investuotojai.
Asmenys esantys bendroje profesinėje aplinkoje, tokie kaip partneriai, kitų organizacijų
vadovai taip pat padeda kuriant tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą tarp grupių. Valstybės ir
vietos valdţia taip pat gali būti išorės grupės pavyzdţiai. R. Matkevičienė (2005) teigia, kad
jų įtaka, bendradarbiavimas padeda, siekiant atstovauti organizacijos interesus politiniuose
reikaluose, naujų įstatymų leidime. Daţnai siejasi su lobizmu.
Ne tik verslo bet ir kitoms organizacijoms svarbus ir klientų poţiūris bei
nuolatinis komunikacinis tiltas su jais, kaip vartotojais, paslaugų gavėjais. Svarbūs tiek esami,
tiek buvę klientai, galintys prisidėti organizacijos, paslaugų, veiklos tobulinime. Daţnai tai
plačioji visuomenė, sudaranti darbuotojus, jų šeimas, draugus.
Ţiniasklaidos atstovai yra kita didelė grupė, sudaranti išorės auditorijas. Jie gali
būti kaip tiesioginė arba tarpinė informacijos sklaidos grandis, todėl ryšių kūrimas su šia
grupe ypatingai svarbus. Siekiama skatinti domėjimąsi organizacija, tiekti svarbią
informaciją: tai laikraščių, televizijos redaktoriai, korespondentai, rašytojai ir kt.
1.4. Ryšių su visuomene specialistai
Moksliniai tyrimai socialiniuose moksluose, tiriantys visuomenės komunikaciją,
atskleidė vis naujas problemas, su kuriomis susiduria ryšių su visuomene darbuotojai bei jų
klientai. Pastebima tendencija, kad sėkmingai veiklai reikalingos ţinios iš kitų sričių.
Psichologijos, ţurnalistikos, švietimo ir kitų sričių specialistai persikvalifikuoja tiesioginiam
darbui ryšių su visuomene srityje, o universitetai pradėjo kurti programas, suteikdami
studentams kvalifikaciją.
D. Wilcox, ir kt. (2011) nurodo, kad specialistai dirba skirtingais lygmenimis –
vieni tarp klientų ar organizacijos vadovybės patarėjai, kiti kaip techniniai darbuotojai, kurie
platina pranešimus informacijos perdavimo kanalais.
A. Stivens (1985) bandė pagrįsti asmens savybių svarbą, dirbant ryšių su
visuomene srityje. Jis teigia, kad sėkmę palaikant ryšius ir dirbant toje srityje turi tie, kurie
20
gali pasigirti puikiais rašymo įgūdţiais. To reikia siekiant parengti gerus pranešimus spaudai,
straipsnius. Kuo ţmogus pasiţymi didesniais kūrybiniais bruoţais, juo maţiau koreguojama
tai, kas parašoma. Tam reikalingas gebėjimas apginti savo nuomonę. Gebėjimas planuoti
veiklą, kelti ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus taip pat reikalingas, ypač laikantis parengtų
planų - svarbu sugebėti laiku atlikti numatytus etapus. Išradingumas, gebėjimas atsiriboti nuo
to, kas tradiciška, bei noras ieškoti geresnių idėjų, alternatyvų, noras tobulėti, atsiţvelgti į
auditorijų poreikius - tai kitos svarbios savybės. Teigiama, kad svarbu „ţinoti, ko reikia kad
būtų uţmezgamos ir palaikomos paţintys su įtakingais ţiniasklaidos ţmonėmis, mokėti
bendrauti su ţiniasklaida, suprasti norą operatyviai reaguoti.“ A. Stivens (1985) nuomone,
turimos vadybinės ţinios yra garantas padėsiantis pasiekti maksimalių rezultatų: asmuo
dirbantis ryšių su visuomene srityje turi sugebėti organizuoti savo darbo krūvį, gebėti atlikti
keletą uţduočių vienu metu, bei kontroliuoti procesą. Net jeigu tai nėra ryšių su visuomene
specialistas, asmuo gali įvaldyti šiuos gebėjimus ir tinkamai pritaikyti savo veikloje. Bet
kurios organizacijos vadovas gebantis tinkamai panaudoti ryšius su visuomene, gali pasiekti
efektyvesnių pokyčių, geresnių rezultatų, tačiau turi juos suprasti kaip vieną svarbiausių
valdymo funkcijų.
Remdamiesi naujausiomis vadybinėmis ţiniomis, vadovai nebesiekia vadovauti
remdamiesi tik įsakymais ir kontrole, o susitarimu ir konsensusu. Atvirumas, viešumas, geri
ryšių su visuomene įgūdţiai lemia maksimalius organizacijos pokyčius. Vis daţniau
organizacijos vadovai ryšius naudoja, kaip vieną iš privalomų darbinės veiklos elementų.
Ryšiais su visuomene norima visuomenei parodyti, kad organizacija verta palaikymo. A.
Glosienė (1999, p.9) įsitikinusi, kad pasireiškia ir dar vienas teigiamas rezultatas – ryšiai su
visuomene padeda įtikinti vadovus elgtis taip, kad organizacijai būtų naudinga ir ji būtų
teigiamai vertinama visuomenėje“, kartu organizacijos vadovybės nariai yra nuolat
informuojami apie visuomenės poţiūrį ir elgesį organizacijos atţvilgiu. Apibendrinant autorės
išsakytus teiginius, pastebima, kad ryšiai su visuomene organizacijos vadyboje veikia ir kaip
tam tikras korekcinis, reguliuojantis modelis.
Ryšių su visuomene specialistai, darbuotojai, vadovai ir kiti asmenys, savo
veikloje susiduriantys su ryšių procesais - priima sprendimus (A. Theaker, 2008, p. 146). Tai
lemia, kad susiduriama su įvairiomis dilemomis, tokiomis kaip sprendimas, kieno interesai
svarbesni: darbdavio ar visuomenės. Svarbu išsiaiškinti ar priimami sprendimai atitinka
galiojančius etikos kodeksus, asmenines darbuotojo ir visuomenės deklaruojamas vertybes (D.
Wilcox ir kt., 2011).
Plėtojantis šiai sferai tampa įprasta, kad priimami standartai ir veiklą
reguliuojančios normos, kurios įteisinamos kodeksuose. Egzistuojančios normos, nustatytos
21
socialiniu, profesiniu lygmenimis yra būdai priimti etiškus bet kartu ir racionalius sprendimus.
Tinkamas būtų JAV pavyzdys, kur nuo pat ryšių su visuomene taikymo pradţios, sukurta
akreditacijos sistema, numatanti veiksmus, kurie atliekami paţeidus nustatytas normas (D.
Sills, 1972, p. 211).
1.5. Taikomi metodai
L. Bielinio teigimu (2005, p. 109), „informacijos gausa verčia ţmogų atsisakyti
minties suţinoti viską“ todėl informaciniai šaltiniai nuolat tobulinami, siekiant padėti
visuomenės nariams gauti reikiamą, įdomią ir naudingą informaciją.
Ryšių su visuomene metodai, kaip ir visa ryšių su visuomene vadyba, gali būti
nagrinėjami remiantis vadyboje daţnai taikomu ledkalnio modeliu. R. Matkevičienė 2005, D.
Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee, 2011 teigia, kad tik viena ryšių su visuomene pusė
yra matoma. Visuomenė mato pranešimus ţiniasklaidoje, dalyvauja renginiuose ( ryšiai
suprantami siaurai, kaip ryšiai su ţiniasklaida, organizacijos reklama). Kita ryšių su
visuomene veikla - nematoma (Glosienė, 1999). Tai techninis darbas, pranešimų ir kalbų
rašymas, bendravimas ir bendradarbiavimas su vidaus ir išorės auditorijomis (ne visos
nematomos), vadovybės konsultavimas, tyrimai, vertinimas, vidiniai ryšiai (R. Matkevičenė,
2005, p.5). Tai kas nematoma, paprastai atliekama planuojant, strateguojant ir vertinant ryšių
su visuomene veiklą. Tik veiklos vykdymo etapas pasitelkiant metodus tampa viešas ir
matomas, o tai tėra nedidelė dalis viso proceso.
Technologijų ir socialinių santykių kaita pastaraisiais dešimtmečiais lėmė ir
nemaţus ryšių su visuomene pokyčius: aktyvų vystymą ir tobulinimą. Tam tikri priklausomi
aspektai, kinta nuo modernėjančių informacijos perdavimo šaltinių ir priemonių. J. Tomlinson
(1999) cituoja McLuhaną teigdamas, kad informacijos technologijų plėtrą reikia suvokti, kaip
erdvinį ţmogaus „išplėtimą“. Komunikacija vis labiau įveikia nuotolį. Autorius pateikia
etimologines ţodţio tele, reikšmes: televizija, telefonas - visi šie ţodţiai turi bendrą šaknį,
kuri reiškia „tolimas, atstus“ (lot.). Vadinasi visuomenėje, tai kas buvo tolima, perkeliama į
ţmonių gyvenamas vietoves. „Susitikimai, seminarai, ekskursijos, pozityvūs straipsniai
laikraščiuose ir ţurnaluose, informacija televizijoje, radijuje, internete“ yra metodai, kuriais
organizacijos pasiekia ryšių su visuomene tikslų ( R. Uznienė, 2011, p. 36).
Pagrindinės ryšių su visuomene taikymo priemonės, pasitelkiant ţiniasklaidą:
Ţurnalai. Informacijos priemonė turinti didelę auditoriją. Kadangi ţurnalai
specializuojasi tam, tikrose srityse, sudaromos galimybes pasiekti tikslines auditorijas,
pritraukti skaitytojus specifinėse temose (T. Pasqua, J. Buckalew, R. Rayfeld, J. Tankard
(1990), S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006, p. 260).
22
Laikraščiai. Daugeliu laikraščiuose pateikiamo turinio, siekiama sukelti
susidomėjimą, atkreipti dėmesį, arba tiesiog atpalaiduoti. Laikraščiai paįvairinami
juokingomis skiltimis, aptariamos naujienos, atskleidţiama ţmogaus aplinka (T. Pasqua, J.
Buckalew, R. Rayfeld, J. Tankard (1990). Viena iš ţiniasklaidos rūšių susilaukianti didelio
populiarumo, dėl didelio skaičiaus informacijos gavėjų. Kritikai nurodo, kad daţnai
laikraščiai susitelkia, ties reklama ir apleidţia įdomiausios, naujausios informacijos pateikimą
(S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006, p. 255). Kritikos šis metodas susilaukia ir dėl pačių
ţurnalistų telkimosi tik pateikiant naujienas, aprašant įvykius ir visiškai apleidţiant gilinimąsi
į „naujienos“ sąvoką (T. Pasqua ir kt., 1990, p. 63).
Siekiant ištirti visuomenės lūkesčius spaudai, buvo atliekami tyrimai Amerikoje,
siekta nustatyti, kas svarbiausia skaitytojams Šiandien ji uţima vyraujančią padėtį tarp visų
informacijos priemonių pagal tokius parametrus kaip ţmogiškasis interesas, konteksto
informacija ir suvokimo efektyvumas bei sudaro galimybes plėsti auditorijas (K. Meškys,
2010, p. 42-43). Paaiškėjo, kad naujumas ir išsamumas bei vietos naujienų perteikimas - dvi
pagrindinės prieţastys, skatinančios skaitytojus rinktis šią informacijos perdavimo priemonę.
Paskalų skiltys, socialinės nuotaikos tiriamiesiems ne tokios svarbios (T. Pasqua ir kt. 1990).
Patys laikraščiai visuomenėje pripaţįstami dėl viešai deklaruojamų principų, tokių kaip
informacijos tikslumas, ţurnalistų etika.
Televizija. Viena sparčiausiai išplitusių ţiniasklaidos formų. Tai būdas pateikti
įvairių rūšių informaciją: tiek tą, kuri atpalaiduoja, ramina, tiek tokią kuri sukelia stiprius
jausmus – jaudulį, stiprų susidomėjimą. Nuolatinis reitingavimas leidţiantis nustatyti, ką
auditorijos nori matyti. Tokiu būdu nustatomos ir demografinės ţiūrovų charakteristikos (T.
Pasqua, J. Buckalew, R. Rayfeld, J. Tankard, 1990). Laidos skirtingomis temomis, leidţia
skirstyti auditorijas.
Televizija yra ryšių su visuomene metodas, kuriame svarbu, kokiu būdu bus
perduodama informacija. Jeigu tai pranešimas – pranešėjas turi gebėti įtikinti informacijos
svarbumu. C. Skinner, J. Mersham, G. Von Essen (p. 146) teigia, kad viešas kalbėjimas per
televiziją leidţia iš anksto pasiruošti informaciją. Jeigu tikslas įtikinti, pritraukti, sudominti,
tam kartais prireikia kelių filmavimų.
Internetas. Auditorijoms perimančioms informaciją iš internetinės erdvės, kyla
paradoksalios situacijos: iš vienos pusės internetas tampa galimybe, papildyti pranešimus
naujomis ţiniomis, sava interpretacija, komentarais „suaugti su nauja informacija, autorizuoti
ją“ (L. Bielinis, 2005). Informacija vėl skelbiama viešai, o asmuo, kuris tai daro stiprina savo
poziciją kaip aktyvus informacinės visuomenės veikėjas. Kita paradoksalių situacijų pusė -
„šių savybių įsisavinimas, įsijautimas į internetinę erdvę ir jos funkcionavimo subtilybes,
23
bukina asmenybę ir veda į savotišką amneziją <...> virtualumas akivaizdţiai ima tapti
„realiu“, pagelbėdamas realizuoti naujas galimybes. Taigi jo aktualumas tampa jo realumo
garantija“ (L. Bielinis, 2005, p. 105-108). Informacinė visuomenė dar labiau akcentuojama.
Nauja informacinė visuomenė sukuria jai būdingus santykius, jie yra fragmentiški, išskaidyti
ir daugiakontakčiai (L. Bielinis 2005, p. 108). Pasitelkiant virtualiąsias erdves informacijos
sklaidai, mokslininkai pastebi ir neigiamą pusę: L. Bielinis (2005, p. 114-115) teigia: „čia
[internete – aut. past.] ţmogus ne tiek komunikuoja, kiek vis labiau tampa priklausomu nuo
informacijos, virsta pasyviu informacijos vartotoju. Jam gauti informaciją tampa tolygu
komunikuoti. “
Reklama, ţurnalistika, propaganda nors ir nėra ryšių su visuomene sinonimai,
tačiau turi tam tikrus bendrus ryšius. Vienaip ar kitaip jais siekiama tam tikros viešosios
nuomonės formavimo, tam daţnai kaip priemonė pasitelkiama ţiniasklaidos priemonės. Su
reklama sieja bendras tikslas, tai įvaizdţio kūrimas, ţiniasklaida – „būti vienodai naudingiems
ir visuomenei, ir institucijai“ (D. Mikulėnienė ir kt, 2012, p. 115). Kaip bendrumas įvardijami
ir reikalavimai tų sričių specialistams (iškalbingumas, išsilavinimas, etiškumas, domėjimasis
visuomeniniais reikalais ir kt.).
Reklama. D. Jokubauskas (2003) bando apţvelgti pagrindines priemones, kurios
skirtos reklaminiam informacijos skleidimui. Pagrindiniai būdai, kuriais organizacijos,
institucijos, įstaigos pateikia reklamą: spauda, televizija, internetas, radijas, lauko reklamos,
bei kitos demonstracinės formos. Autorius nurodo, kad informacija pateikiama atsiţvelgiant į
kelis faktorius: pasirenkamas tam tikras metodas, parenkamas geras tekstas, tekstas
apiforminamas taip, kad patrauktų dėmesį. Jeigu tai tekstas leidinyje, pasirenkama tinkama
vieta, bei numatomas laikas publikacijai.
Metinės ataskaitos. Ataskaitos taip pat laikomos ryšių su visuomene metodu. Tai
svarbus dokumentas atskleidţiantis pagrindines organizacijos veiklos sritis, paslaugas,
vykdomus pokyčius visuomenėje. Dokumentas parengiamas organizacijoje ir skirtas
įvairioms suinteresuotoms auditorijoms, remiantis tuo turėtų būti kruopščiai rengiamas ir
informatyvus.
Apibendrinant, galima teigti, kad ryšiai su visuomene tai šimtmečiais kintanti ir
tobulintina sritis. Stengiantis naudotis teigiama jos patirtimi, svarbu suprasti, kad tai procesas
apimantis ne vieną aspektą: vadybines funkcijas, nuolatinį komunikacijos kūrimą su išorės ir
vidaus auditorijomis, bendradarbiavimą, viešumą, problemų sprendimą, specifinių metodų
taikymą. Bendravimas su auditorijomis yra tik viena proceso dalis. Didţioji ryšių su
visuomene veiklos pusė lieka nematoma - visuomenei ne visada lieka ţinoma, kad daug
24
dėmesio apima tam tikrų mokslinių tyrimų rengimas ir vykdymas bei vėlesnė duomenų
analizė. Svarbu ir politikos formavimas, programų rengimas padedantis ryšius su visuomene
vykdyti tinkama linkme ir siekiant maksimalaus rezultato (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault,
W. Agee, 2011). Ryšių su visuomene įgyvendinimo procesas negalėtų vykti be grįţtamojo
ryšio, kuris kuriamas tik nuolatine dvikrypte komunikacija.
Tolimesniame darbo skyriuje bus nagrinėjama, kaip ryšiai su visuomene stiprina
mokyklos pozicijas bendruomenėje, padeda kontaktuoti ir tobulinti įvaizdį.
25
2. TEORINIS RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBOS
MOKYKLOJE PAGRINDIMAS
Organizacijos vykdydamos savo veiklą susiduria su ryšiais su visuomene. S.
Cutlip, A. Center, G. Broom (2006, p. 54) teigia, kad nėra organizacijos, kuri neturėtų su tuo
jokių reikalų. „Šiuolaikinėje visuomenė kiekvienas socialinis vienetas arba jų grupės nori būti
matomi, pastebėti, girdimi, ţinomi“ (R. Uznienė, 2011, p. 19). Organizacijos suprantančios
komunikacijos svarbą, kuria ryšių su visuomene skyrius ar padalinius, kurių veikla būtų
tiesiogiai susijusi su ţinių vadybos funkcijų vykdymu. Ne išimtis ir švietimu uţsiimančios
organizacijos, institucijos.
Kalbant apie švietimo tikslus, kai kurie autoriai pabrėţia asmens socializacijos
aspektą, kuris yra svarbus nagrinėjant švietimo ir visuomenės sąveikos klausimus. Numatant
švietimo siekinius pabrėţiamas socialios asmenybės, gebančios prisitaikyti ir veikti
visuomenėje kūrimas. „Kad ţmonės galėtų suvokti ekonominio ir visuomeninio gyvenimo
procesus, bei juose dalyvauti, jie turi įgyti atitinkamą kompetenciją, įsavinti reikiamus
įgūdţius, kurie formuojami ir perteikiami per švietimo sistemą“ (L. Šermukšnytė, 1996,
p.126).
L. Šermukšnytė nagrinėja švietimo ir visuomenės sąveiką: švietimo sistema yra
visuomenės sistemos dalis, todėl nuolatinis sąveikavimas, komunikacija ir ryšiai
neišvengiami. Autorė (1996, p. 126) apibendrindama uţsienio šalių sociologų išvadas, teigia,
kad sąveika tiesiogiai susijusi su reprodukcijos procesu ir išskiria tris reprodukcijos
funkcijas: Kvalifikacinė. Visuomenės nariai, kurie jau sudaro tam tikras grupes, įgauna
pagrindinius gebėjimus, kurie reikalingi siekiant tinkamai vystytis, tobulėti ir adaptuotis, tai
mokymasis kalbos ir rašybos. Vėliau visuomenei reikia ţinių, gebėjimų sėkmingai veikti ir
tapti aktyviais visuomenės nariais, todėl profesija ir kiti švietimo elementai padeda to pasiekti.
Atrankos. Švietimas suteikia pamatines ţinias apie galiojančias normas, visuomenės
struktūras. Integracinė. Sėkmingas veikimas visuomenėje reikalauja ir tam tikrų vertybinių,
socialinių nuostatų perėmimo. L. Šermukšnytės pateikiamos funkcijos nebūtų pasiekiamos be
ryšių kūrimo, vadinasi ir bendrieji švietimo tikslai nebūtų įgyvendinami. Ryšiai su visuomene
yra vienas sėkmingiausių būdų sąveikos palaikymui tarp švietimo organizacijų ir visuomenės
narių. Švietime ryšiai su visuomene, daţniausiai panaudojami trijose srityse: norint skleisti
naujienas, plėsti veiklas, ryšių su buvusiais, esamais ir busimais klientais palaikymas (R.
Heath, 2005, p. 148).
26
2.1. Mokyklos ryšių su visuomene vadybinės funkcijos įgyvendinimas
A. Sakalas, A. Savanevičienė (2003) akcentuoja, kad visos organizacijos, kartu
ir švietimo - privalo keistis. Statiškumas prišaukia neefektyvumą. Tradicinė organizacijos
raidos koncepcija gali būti prieţastis organizacijos ţlugimui. Prie sėkmingo švietimo
organizacijos veiklos vykdymo atveda personalo pokyčiai, tinkamas pasirengimas bei
supratimas, kad nuolatinių pokyčių išgyvenimas neturi būti suprantamas, kaip techninių,
organizacinių dalykų pertvarkų darymas. Pokyčių pasekmė – naujų vadybos, organizavimo
teorijų kūrimas, tačiau tai tik faktas dar labiau atskleidţiantis, kad nėra tokios vadybinės
sistemos, kuri garantuotų sėkmę (A. Sakalas, A. Savanevičienė, 2003; p. 9). Siekdama
tobulinti veiklą, spręsti problemas ar krizes, mokykla kuria tam tikras veiklos koncepcijas,
pasinaudodama vienos ar kitos teorijos elementais, priklausomai nuo konkrečios problemos ir
situacijos (A. Sakalas, A. Savanevičienė, 2003; p. 9). Būtent tuo remiantis kuriama ir
mokyklos ryšių su visuomene sistema.
D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee (2011, p. 396) teigia, kad nors ryšių
su visuomene sistema nėra labai išplėtota, visų tipų bendrojo ugdymo mokyklos vykdo
funkcijas, reikalingas veiklos tobulinimui, pasitelkiant ryšius. R. Matkevičenė, 2005 išskiria
keletą ryšių su visuomene atliekamų funkcijų, kurios daro įtaką mokyklai:
vykdomas bendruomenės aktyvinimas, įsitraukimo į mokyklos veiklą skatinimas;
informacijos sklaidos priemonių panaudojimas (mokyklos įvertinusios savo
galimybes, resursus pasirenka tinkamiausius joms metodus);
bendradarbiavimas su ţiniasklaida, nuolatinis ryšio palaikymas (informuojama apie
mokyklai svarbius renginius ir kitus įvykius);
informacijos medţiagos rinkimas, fondo kūrimas;
komunikacijos planų kūrimas;
tyrimų planavimas ir jų rezultatų pritaikymas mokyklos vadyboje, ryšių su visuomene
veiklose;
įvairių komunikacijos kompanijų kūrimas ir vykdymas. Skatinamos iniciatyvios
mokyklos bendruomenės narių veiklos;
mokytojų kvalifikacijos kėlimas.
L. Carlsmith, J. Railsback (2001) taip pat išskiriantys panašias funkcijas teigia,
kad kuriamos galimybės mokiniams ar mokytojams tapti ţinomiems, parodyti savo stipriąsias
puses, o ryšiai su visuomene mokykloje gali būti pagrindas įvaizdţio problemų sprendimui.
Mokyklos siekdamos tikslingo ir apgalvoto ryšių su visuomene vykdymo, kelia
klausimus, kurie sudaro pagrindą ir mokyklos ryšių su visuomene programos kūrimui.
27
Diskusijų metu, sprendţiant kaitos, bendradarbiavimo, vadybos ir kitus klausimus,
diskutuojama ir apie informacijos sklaidą. Šie ir panašūs klausimai sprendţiami remiantis
pagrindiniais vadybos principais. Matkevičienė (2005) nurodo, kad mokyklos bendruomenė
gali kelti tokius klausimus kaip: kodėl reikia kaţką daryti? (atsakomi per situacijos analizės
vykdymą). Kokiu tikslu reikia ką nors pasakyti/padaryti? (Atsakomi planuojant). Ką ir kaip
reikia pasakyti/padaryti? (Detalizuotas veiklos vykdymas). Kokio rezultato galima tikėtis?
(Vertinimas. Atsakoma ar rezultatas atitinka, tai ko buvo siekta). Vadinasi autorės teigimu
ryšių su visuomene vadyba atliekama tam tikra seka. Galimas pavyzdys:
Tikslas → Auditorija → Pranešimas → Veiksmingumas
Ryšių su visuomene vadybinį procesą sudaro pagrindiniai etapai naudojami
visose vadybos srityse (R. Matkevičienės, 2005; S. Cutlip ir kt. 2006).
Analizė. Situacijos analizės vykdymo metu, mokykla nustato savo, kaip
organizacijos situaciją: įvertinami ištekliai, laiko sąnaudos, techninės galimybės. Vykdoma
tiek vidinė, tiek išorinė analizė. Daţnai jau analizės etape, gavus duomenis, ar net iš anksto
(pagrindţiama analize) nustatoma problema ar kita spręstina situacija susijusi su
komunikacija, informacija, bendradarbiavimu ir kt. R. Matkevičienės (2005) teigimu, analizei
mokyklos daug dėmesio neskiria, nes manoma, kad problemos jau yra ţinomos. Analizuojant
nustatomi informacijos srautai, prieţastys trukdančios mokyklos informacijai pasiekti
auditorijas, taip pat dar neviešintos informacijos būvimą, galintį pakenkti švietimo
organizacijai. Priklausomai nuo situacijos pasirenkami metodai.
Planavimas. Programos turi būti sudaromos, siekiant keliamų tikslų. Kadangi
problema jau būna išskirta, uţdavinių kūrimas padeda išskaidyti tikslo siekimo ţingsnius.
Rengiamas mokyklos ryšių su visuomene planas turi būti kalendorinis, su tiksliu laiku ir
atsakingais asmenimis, veiklomis, priemonėmis, biudţetu. Vadinasi esminiai dalykai, kuriuos
turi atlikti asmenys planuojantys mokyklos ryšių su visuomene veiklą yra strategijos
sukūrimas bei taktikos sudarymas. Galima turėti plane ir tam tikrą hipotezę, kuri būtų plano
ašis. Planas turi numatyti ribas, bei efektyvumo vertinimo kriterijus.
Ryšių su visuomene strategijos paprastai nukreiptos į „įstaigos prestiţo
didinimą ir išlaikymą, finansinę paramą, visuomenės lojalumą įstaigos veiklai“ (R. Uznienė
2011, p. 35). A. Theaker (2008), akcentuoja kaip kiekvienai organizacijai svarbu įvaizdis ir
reputacija. N. Stone (2005) pabrėţia ryšių su visuomene esminį dalyką – informacijos tiesą.
Kiekviena organizacija, siekianti viešumo ir kitų, jai svarbių komunikacijos tikslų pati renkasi
kiek informacijos ir kada gali ir nori pateikti, bei pati nusprendţia, kas tą informaciją gaus.
Mokyklos ryšių su visuomene programa. Programa kuriama esant tam tikrai
situacijai mokykloje, pavyzdţiui, probleminėms situacijoms (D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault,
28
W. Agee; 2011). Programa turėtų būti korekcinio pobūdţio, siekiant naudingų sprendimų.
Galimas ir vienkartinis projektas, kurio viešinimui pasitelkiami ryšiai su visuomene. Trečioji
galima situacija tai įvaizdţio, reputacijos gerinimo klausimai. Programa kuriama pritaikant
bendrąsias ryšių su visuomene programos dalis. Rengiant tokį dokumentą atsiţvelgiama į
situaciją ir keliami realūs, pamatuojami tikslai derantys su pačios mokyklos tikslais.
Numatomos auditorijos, visuomenės grupės, kurios aiškiai apibrėţiamos plane. Vėliau
kuriama strategija, kurioje išdėstomos pagrindinės, mokyklai svarbios temos ir programos
įgyvendinimo principai. Formuluojama taktinė dalis ir veiksmų planas - detalizuojamos
veiklos, tikslus vykdymo laikas, biudţetas bei uţ tai atsakingi mokyklos bendruomenės nariai.
Įtraukiama ir įvertinimo dalis, kuri yra ataskaita apie tikslų pasiekimus, todėl čia svarbiausia,
kad rezultatai būtų realūs, tikslūs.D. Wilcox, G. Cameron, P. Ault, W. Agee (2011, p. 397)
pateikia pavyzdį, kaip mokyklos ryšiai su visuomene išvystyti Jungtinėse Valstijose. Pradinės,
pagrindinės ir vidurinės mokyklos spręsdamos finansines problemas pasirašo sutartis su
komercinėmis bendrovėmis, vykdo reklamą. Mokyklos nuolat rengia ryšių su visuomene
programas1, samdo ryšių su visuomene specialistus. Auditorijos išlieka tos pačios: mokytojai,
vaikai, tėvai, personalas. Ryšiai su visuomene integruoja ir kitų planų rengimą: krizinių
situacijų planas (visuomenės informavimas nelaimės atveju, išsklaidant gandus ir kt. atvejais),
švietimo rinkodaros planas (bendruomenės narių pageidavimai mokykloms), bendruomenės
paramos kūrimo programos (sutelkiamos įvairių sričių institucijos problemos sprendimui).
Vykdymas. S. Cutlip, A. Center, G. Broom, (2006, p. 459). Visuomenės nariams
mokyklos ryšių su visuomene veikla atsiskleidţia per vykdymą. Tai matomiausia dalis, todėl
turi didţiausią atgalinį ryšį (leidţia kurti dvikrypčius ryšius). Ryšiai su visuomene įvardijami,
kaip naujovė mokyklos veiklose, tačiau kai kurios ryšių su visuomene priemonės buvo
taikomos ir ankščiau. Tai daroma daugiau intuityviai, neplanuotai - pavyzdţiui stendus galima
rasti kiekvienoje mokykloje. Švietimo specialistai privalo atitikti vis naujus kvalifikacinius
reikalavimus, reikalingos naujos ţinios susijusios su kompiuteriniu raštingumu, gebėjimų
lavinimas siekiant susidoroti su naujomis modernios komunikacijos priemonėmis.
Plano naudojimas apsaugo nuo tokių nesklandumų, kaip mokyklos
bendruomenės narių veiklos dubliavimasis ryšių su visuomene vykdyme, nors kartais ir tai
tampa neišvengiama. Vykdant visada gali kilti klausimų, todėl į juos turėtų buti atsakoma
remiantis planu. Reikalingas mokyklos bendruomenės asmuo ar specialistas, kuris
koordinuotų plano vykdymą. Įgyvendinant planas gali būti koreguojamas. Vykdant svarbu
atsiţvelgti į komunikacijos principus: teisingumo - svarbu sudaryti sąlygas mokyklos
1 National School Public Relations Assosiation. Prieiga per internetą: <http://www.nspra.org/node/49 >
29
bendruomenei sėkmingai bendradarbiauti ir komunikuoti pasitikėjimo sąlygomis; turinio -
informacija turi būti skirstoma taip, kad atitiktų auditoriją, bei jų vertybes. Aiškumo -
informacijos kalba tinkanti auditorijai, aiški, paprasta. (Matkevičienė, 2005) Pranešimai
perduodantys informaciją turėtų pritraukti visuomenės ir ţiniasklaidos dėmesį: daţniausiai tai
mokyklos informacija susijusi su įvykiais, kritinėmis situacijomis, bei susidorojimas su jomis,
mokyklos priimti sprendimai švietimo klausimais, šventės.
Vertinimas. Mokyklos ryšių su visuomene vertinimo etapas vykdomas
atsiţvelgiant į tikslo pasiekimo rezultatus, kurie atsispindi numatytuose vertinimo kriterijuose.
Vyksta tikslų ir rezultatų lyginimas. Vertinama atliekant rezultatų apţvalgas, grįţtamąjį ryšį,
įgytą naują patirtį. Analizuojami veiksniai turintys įtakos rezultatams: ţmonių atsiliepimai,
aktyvumas, informacijos srautų ir pačios išplatintos informacijos apie mokyklą kiekis.
Vertinamas ir atgalinis ryšys, kuris gali būti svarbus ir naudingas naujų idėjų paieškai,
naujiems siūlymams. Vertinami taikyti metodai: pranešimai, ataskaitos, gautos
rekomendacijos. Vykdoma ţiniasklaidos stebėsena, prašomos nepriklausomų ekspertų
išvados. Vertinimą, rekomendacijas gali pateikti ir valstybinės institucijos.
2.2. Mokyklos ryšių su visuomene komponentai
Informacijos sklaida nebeapsiriboja švietimo institucija, bet plečiama iki šalies
mastų, nuolat teikiamos švietimo vadovų rekomendacijos komunikacinės erdvės kūrimui, bei
jo funkcionavimo uţtikrinimui. Z. Atkočiūnienė, L. Markevičienė, R. Matkevičienė, M.
Stonkienė (2004) teigia, kad svarbus faktorius - pačios visuomenės keitimasis, skatinantis
piliečius domėtis jiems tarnaujančiomis institucijomis.
Auditorijos. Mokyklų matomumas pastaraisiais dešimtmečiais išaugo, keliamos
diskusijos, klausimai, ką dar be mokslo švietimo institucija gali pasiūlyti aptarnaujamai
bendruomenei (A. Glosienė, 1999, p. 15). L. Carlsmith, J. Railsback (2001) akcentuoja, kad
visuomenės nariai nebesutinka, kad sprendimus priimtų tik administracija, jie patys įsitraukia
į procesą. „Ryšių su visuomene specialistai yra pastebėję, kad šiandieniai mokyklų ryšiai su
visuomene maţiau skirti informacijai perduoti, o daugiau orientuoti į santykių su vietos
bendruomene uţmezgimą ir tų ryšių stiprinimą“ (R. Matkevičienė, 2005, p.69).
Bendruomenė. Visuomenės nariai, jų grupės nėra vienalyčiai. Tai suskaidyta,
skirtingus tikslus, veiklas, vertybes turinti masė, kuri vis labiau linkusi keistis ir tapti dar
modernesne visuomene. Gentinė prigimtis formavo visuomenę taip, kad ši burtųsi į
bendruomenes. Tai palengvino asmenų poreikių uţtikrinimo klausimus. Šis poţiūris apima
tris tokios visuomenės socialines formas – moralinę, religinę ir teisės (S. Nefas, V. Smalskys,
V. Šlapauskas, 2011, p.117). Autorių teigimu šios formos visuomenės raidoje kito: toks
30
klasikinis poţiūris, kintančiomis ţmonijos veiklos, raidos sąlygomis perėjo į modernųjį
bendruomenės suvokimą. Rezultatas: maţų kaimų, miestelių jungimasis ir kitos sąlygos.
Modernioji bendruomenė yra atvira, pasiţymi įvairia tarpusavio pagalba, solidarumu,
atsakomybe, bendra arba susieta veikla, yra savivalda, bendru problemų sprendimu ir
bendradarbiavimu (S. Nefas ir kt., 2011, p.136). Šiuolaikinė bendruomenė turėtų dar labiau
ugdyti socialinių ryšių savanoriškumą ir nesavanaudiškumą. Niekuo nesiskiria ir mokyklos
bendruomenė. ji privalo pasiţymėti tais pačiais moderniai visuomenei būdingais bruoţais.
Geri santykiai su bendruomene – ryšių su visuomene pagrindas švietime. Tikslas - sukurti ir
įgyvendinti dvikryptės komunikacijos tarp mokyklos ir įvairių auditorijų sistemą (R.
Matkevičienė, 2005). Siekiama, kad informacija būtų tiksli: visuomenei svarbu ţinoti
mokyklos politiką, įgyvendinamas programas, susipaţinti su laimėjimais, bei dalyvauti
priimant sprendimus. Mokykla turėdama galimybes tikslinti informaciją, tokiu būdu
apsisaugo nuo nesusipratimų ir gandų.
Mokyklai nuolat tenka priimti sprendimus – ryšiai su visuomene leidţia
mokyklai viešai interpretuoti savo veiksmus. Viešumas skatina bendruomenės narius
įsitraukti, nariai jaučiasi naudingi, paisoma jų nuomonės, leidţiama įsitraukti į veiklas, turi
galimybę išsakyti siūlymus ir atsiliepimus. Aplinka tampa draugiška, vienijasi. Tai didina ir
tėvų aktyvumą. Pasinaudojant tuo gali būti kuriami nauji komunikacijos planai apimantys
visus bendruomenės narius.
Apţvelgus mokyklų bendruosius nuostatus2 pastebima, kad dalis mokyklų, ryšių
palaikymą, išskiria kaip atskirą veiklos sritį, daţnai įvardinamą kaip „Mokyklos ryšiai“. Jose
akcentuojamas pavaldumas steigėjui, deklaruojama bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo
ministerija, mokyklos veiklą įtakojančiais juridiniais bei fiziniais asmenimis (švietimo,
sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, mokslo ir studijų
institucijomis). Mokyklos nuostatose įtvirtinami mokyklos tarptautiniai ryšiai, dalyvavimas
tarptautinėse organizacijose. Mokyklos keičiasi moksleiviais ir mokytojais, rengia programas
paramos fondams, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos
bendruomene. Teisiniu lygmeniu, mokyklos parodo savo atvirumą, kurį iš dalies stengiasi
uţtikrinti ir Mokyklų Tarybos. Švietimo įstatymo (Ţin., 2011, Nr. 38-1804), 60 str. 3 dalis
atskleidţia, kad tai mokyklos savivaldos dalis, inicijuojanti švietimo institucijos
bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. Ji telkia mokyklos bendruomenę
uţdaviniams spręsti, ugdo ir plėtoja mokyklos kultūrą. Viena iš Tarybos funkcijų - palaikyti
2 Lietuvos mokyklų bendrųjų nuostatų duomenų bazė. Prieiga per internetą:
<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm
31
ryšius su miesto savivaldybe, kitų mokyklų bei centrų savivaldos organais, visuomeninėmis
organizacijomis. Tai, kad vidinė komunikacija yra labai svarbi efektyviai išorinei
komunikacijai su auditorijomis, akcentuoja V. Lukošiūnienė, A. Brėkšta (2005). Svarbu
sugebėti suvaldyti vidinius informacijos srautus.
Mokiniai. Mokiniai ne visada suvokdami, tačiau irgi vykdo ryšius su visuomene.
Pokalbiai, diskusijos ir kitoks panašus nuomonės išsakymas draugų, paţįstamų tarpe ar kitose
grupėse, konstruoja ryšius su tam tikromis auditorijomis, kurios susijusios ir su mokykla.
Būdami bendruomenės nariais, mokiniai gali pasinaudoti Švietimo įstatymo, 63 str. numatyta
galimybe, dalyvauti švietimo valdyme. Mokiniai svarbiausi proceso dalyviai: jų lojalumas,
poţiūris į mokyklą yra svarbus veiksnys įtakojantis ugdymo institucijos veiklą. Svarbiausia
mokyklos veikla ryšiuose su visuomene: stengiamasis kiek įmanoma labiau įtraukti mokinius
į sprendimų priėmimą.
Kiti mokyklos bendruomenės nariai. Ryšių su visuomene tyrėjai (R.
Matkevičienė, 2005; S. Cutlip, A. Center, G. Broom, 2006; D. Wilcox ir kt. 2011) išskiria
kelias grupes, į kurias orientuoti ryšiai su visuomene švietime. Švietime skirtingai nei
daugelyje kitų sričių, labai plati ir sudėtinga - vidaus auditorija. Priklausomai nuo įstaigos
sudėtingumo visada svarbūs yra darbuotojai ir administracija.
Mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, taip pat raginami dirbti
bendradarbiaujant. Švietimo institucijose nėra etato leidţiančio samdyti specialistą, kuris
uţsiimtų visa ryšių su visuomene veikla. Paprastai yra keletas darbuotojų turinčių tam tikras
uţduotis. Darbuotojų tarpe ryšiai su visuomene daţnai suvokiami, kaip papildomas darbas,
kurį reikia atlikti papildomai, virš savo profesinių pareigybių. Vyraujančios neigiamos
nuostatos, daro didelę įtaką ryšių su visuomene plėtrai švietime. Siekiant to išvengti
reikalingas darbuotojų supratimas, kad „tinkamai reprezentuoti, atstovauti organizacijai yra
vadybos priedermė“ (A. Glosienė, 1999, p. 15). Tinkamai vykdoma vidinė komunikacija yra
sėkmingos komunikacijos su išorės organizacijomis prieţastis. Darbuotojai atliekantys
pareigas švietimo institucijose turi jausti naudingi, reikalingi, jų ţinios įvertinamos,
pastebimas asmeninis darbuotojo įnašas organizacijos tobulinimui. Jeigu darbuotojai nebus
motyvuoti dirbti, naudotis turimu potencialu ir toliau tobulinti įstaigą, švietimo įvaizdis nuo to
nepagerės. Ryšiai su visuomene yra būdas padedantis formuoti teisingą ir pilnavertį profesijos
ir įstaigos įvaizdį. Nuolatinė paţanga įpareigoja nuolat perţiūrėti akademinį pedagogų
rengimą, atsakingai įvertinti jų kvalifikaciją: svarbu turėti tam tikrus poţymius, savybes ir
įgūdţius. Reikalingas išmanymas apie ţmones ir bendruomenės grupes (tas su kuriomis
siekiama bendradarbiauti, palaikyti ryšius), galimybių ţmonėms išreikšti savo nuomonę
sudarymas ir gebėjimas tą nuomonę išgirsti. Reikalingos ir kitos asmeninės savybės: minties,
32
kalbos aiškumas, gebėjimas klausyti, viešai kalbėti, palaikyti pokalbį ar diskusiją, atgalinio
ryšio palaikymas ir reagavimas į jį. Aišku reikalingas ir specialių bendravimo ir viešųjų ryšių
priemonių turėjimas (P. Godvadas, 2004, p. 50).
Tėvai. L. Carlsmith, J. Railsback (2001) strategijos gali būti orientuotos į
patiriamus jausmus: kaip tėvai jaučiasi mokyklos atţvilgiu? ar jie patenkinti vykdoma veikla?
Kiek įtakos tėvai turi vaikų mokymuisi? Vadinasi, svarbus dėmesys tėvų nuomonei ir daromai
galiai.
Rėmėjai. Mokyklos ieško ir rėmėjų. Pagrindinės prieţastys: finansinė parama,
paslaugų plėtimas ir kt. Valdţios institucijos gali būti grupės atstovaujančios mokyklos
interesus, darančios įtaką, priimant įstatymus ir kitus svarbius dokumentus, mokyklos suvokia
bendradarbiavimo ir ryšių su jais svarbą.
Ţiniasklaida. Mokykla kuria ir ryšius su ţiniasklaida. Ryšiai su visuomene
paverčia juos efektyviais. Tai viena įtakingiausių įvaizdţio kūrimo priemonių.
Taigi galima teigti, kad ryšiai su visuomene yra būdas padedantis sujungti
švietimo adresatus į visumą, vieningą sistemą, kurią sudaro visi mokyklos bendruomenės
nariai, valdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos, partneriai, profesiniai
susivienijimai.
Metodai ir priemonės. A. Glosienė (1999) nagrinėja ryšių su visuomene
taikymą švietime. Autorė teigia, kad daroma didelė klaida metodus, priemones, principus
tiesiog perkeliant iš verslo organizacijų praktikos. Ryšių su visuomene sferoje. Ryšių kūrimas
turi būti adaptuojamas ir pritaikomas, nes tam tikros grupės su kuriomis, kuriami mokyklos
ryšiai yra specifinės ir socialiai lengvai paţeidţiamos.
Ryšių su visuomene veikla vykdoma pasitelkiant įvairiausius būdus, metodus
atsiţvelgiant į organizacijos resursus ir galimybes. L. Carlsmith ir J. Railsback (2001), R.
Matkevičienė (2005), D. Wilox ir kt., (2011) išskirsto ryšių su visuomene metodus taikomus
mokyklose.
Ţiniasklaidos priemonės. Vieni pagrindinių - ţiniasklaidoje taikomi metodai.
Ţiniasklaidoje konstruojama – „ţmogaus sukurta“ realybė. „Komunikacijos metu perteikiama
individo suvokta realybė, kuri dėl tam tikrų komunikacijos priemonių perduodamų pranešimų
ar paties individo sukaupto patyrimo, nulemto amţiaus, priklausymo tam tikrai socialinei
grupei ar kitų veiksnių, gali skirtis nuo tikrosios realybės, kurią implikuoja kultūra ir
visuomenė“ (Z. Atkočiūnienė, L. Markevičienė; M. Stonkienė, 2004, p. 11), vadinasi
mokykloms renkantis šį metodą, privaloma apsvarstyti ar jis bus suprantamas tikslinei
auditorijai. „Mokyklos palaikydamos ryšius su visuomene, siekia būti teigiamai pristatytos
spaudoje ir kitose ţiniasklaidos priemonėse“ (R. Matkevičenė, 2005, p. 69). Pasak,
33
mokslininkės mokyklos iki pat 9-ojo dešimtmečio rėmėsi vienakrypčiu bendradarbiavimu,
buvo tiesiog siekiama sukurti gerą mokyklos vardą, taip sulaukiant bendruomenės narių
palaikymo. Dabar situacija pakitusi, siekiama dvikrypčio ryšio, kuriuo norima tarpusavio
supratimo „įgyvendinant organizacijos tikslus ir tikintis naudos organizacijai“ (R.
Matkevičenė, 2005).
Vis sunkiau ţurnalistus sudominti informacija apie mokyklos veiklą, visuomenėje
atsiranda noras gauti informacijos, kuri būtų intriguojanti, atskleistų krizines situacijas,
pateiktų negirdėtų faktų. Patiriamos mokyklos sėkmės, nesulaukia, tokio didelio
susidomėjimo. Visgi pranešimai spaudoje neturėtų būti vien sensacingos informacijos
viešinimas. Reikalingos pozityvios mokyklos istorijos, statistinių duomenų pateikimas.
Radijas, televizija. Būdas, kuriuo visuomenę pasiekia apie 50% visos gaunamos
informacijos, todėl siekiant paviešinti informaciją, reikia palaikyti ryšius su ţurnalistais,
redaktoriais, prodiuseriais. Reikia išsiaiškinti kokia informacija būtų naudinga ir įdomi. Tam
reikalingas įdomių faktų rinkimas, filmuota medţiaga, kurioje būtų atskleidţiami judesiai,
diskusijos ir pan.
Mokama reklama. Vertingas būdas ryšių kūrimui, jeigu mokykla yra mieste,
kuriame yra daug mokyklų, tai pritrauktų potencialius būsimus mokinius, atkreipiant tėvų
dėmesį, suteiktų tam tikrą norimą informaciją. Tai gali būti informacijos apie laimėtus
projektus pristatymas, darbo skelbimai ir kita informacija.
Renginiai. R. Uznienė (2011) nurodo, kad yra daugybė kitų būdų, kurie padėtų
kurti komunikacijos procesą: mokyklos gali organizuoti šventes, vykdyti tam tikrus „atvirų
durų“ renginius, vesti viktorinas. Tokios veiklos, kaip šiukšlių tvarkymas mieste, aplinkos
tvarkymas, susitikimai su ţymiais ţmonėmis įtraukia ir ţiniasklaidą, bendruomenę, verslo
įmones. Kartu šios veiklos kuria ir formuoja pozityvų institucijos įvaizdį. Mokyklos daţnai
mini savo įkūrimo metines, kalendorines šventes ir kitokius minėjimus, jie taip pat gali būti
viešinami. Taip pat viešinama informacija apie varţybas, vykdomas parodas, mokinių ar
mokytojų įvertinimą mokyklos, rajono ar šalies mastu. Gali būti ir mokyklos organizuojami
renginiai, kurie nėra tradiciniai – apdovanojimai, medţių sodinimas, plytos įmūrijimo
ceremonija mokykloje ir kiti panašūs renginiai (R. Matkevicienė, 2005).
Tiesioginis bendravimas. Svarbu nuolat parodyti nuoširdumą ryšiams.
Tiesioginiams ryšių su visuomene metodams galim priskirti naujienlaiškius, skrajutes,
laikraščius leidţiamus mokykloje. Svarbus gabių mokinių paskatinimas, laimėjimų
viešinimas. R. Matkevičenė (2005, p.70-72) išskiria vizitus į namus (mokytojai taip pristato
mokyklos veiklą, motyvuoja tėvus dalyvauti mokyklos veikloje, renginiuose. Vidinę
auditoriją veikia sveikinimai darbuotojų asmeninių švenčių proga.
34
Elektroninis paštas, elektroninis dienynas. Galimybė tiesiogiai bendrauti su
bendruomene, tėvais, ir kitomis svarbiomis mokyklai auditorijomis ypač svarbi priemonė, kai
siekiama, kad bendruomenės nariai gautų informaciją tiesiogiai iš ugdymo institucijos, o ne
per viešuosius informacijos sklaidos kanalus, tokius kaip televizija. Taikant šią priemonę
reikia apgalvoti ar informacija pasieks visus, nes ne visi bendruomenės nariai, tokiu būdu turi
prieigą prie informacijos.
Internetinis puslapis. Internetinis mokyklos puslapis kuriamas atsiţvelgiant į
tikslus ir asmenis, kurie domėsis informacija apie mokyklą. Akcentuojama, kad informacija
tokiu būdu turėtų būti nuolat atnaujinama, vadinasi reikalingas ir specialistas gebantis tvarkyti
tokią informaciją.
Diskusijos. Organizuojamos tėvų, mokytojų, bendruomenės diskusijos grupės.
Siekiama aptarti, numatyti, suplanuoti bendradarbiavimo, problemų sprendimo būdus.
Mokykloje gali būti pastatomos specialios dėţės, kuriose mokyklos bendruomenės nariai
galėtų pateikti pasiūlymus, skundus, nuogąstavimus.
Skambučiai. Mokyklos bendruomenės nariai vykdantys ryšius su visuomene gali
planuoti skambučius mokinių tėvams, partneriams, valdţios atstovams ir kitoms
suinteresuotoms grupėms. Išskiriamos prioritetinės.
Bendruomenės centrų veikla. Pagrindinis tikslas ţmonių aktyvumo skatinimas ir
jų parengimas veikti savo labui. (P. Godvadas, 2004, p. 9).
Aplinka. Mokykla siekdama kurti gerą ir glaudų ryšį su visuomenės nariais turi
stengtis įvertinti save, mokėti akcentuoti mokyklos privalumus bei imtis veiksmų siekiant
ištaisyti trūkumus. Pasak. R. Matkevičienės (2005), labai svarbus pirmas įspūdis, tai kaip
pastatas atrodo iš išorės ar vidaus, biblioteka, poilsio kambariai, klasės kuria geros
organizacijos vaizdą. Asmenys atėję į mokyklą pastebi ir aplinką, kiek ji yra jauki, patraukli ir
leis vaikui joje gerai jaustis. Ţeldiniai, medţiai, krūmai, gyvatvorės, šaligatviai turi būti
priţiūrimi.
Mokyklos suvokia ryšių su visuomene svarbą, siekiant tobulinti veiklą. Į
vadybinį procesą stengiamasi įtraukti pagrindines grupes: bendruomenę, mokinius, tėvus,
ţiniasklaidą. Darbuotojas dirbantis su mokyklos viešaisiais ryšiais turi suprasti, kad jis turi
gebėti keisti visuomenės nuostatas, jam keliami reikalavimai, skatinama tobulėti. Veikla
vykdoma per įvairiausius metodus, kuriuos mokykla pasirenka atsiţvelgdama į tikslus,
resursus, auditorijas. Kuriamas aktyvus santykis tarp informacijos siuntėjo (mokyklos) ir
gavėjo (plačiosios visuomenės, grupių, asmenų).
35
Ryšių su visuomene procese dalyvauja ir mokyklos vadovas. Būtent jo vykdoma
veikla ir bus nagrinėjama tolimesniame skyriuje.
36
3. MOKYKLOS VADOVAS ĮGYVENDINANT RYŠIUS SU
VISUOMENE
Ryšiai su visuomene švietime atlieka itin svarbias funkcijas, tačiau svarbu ir
sėkmingas veiklos valdymas. Mečkauskienės (2008, p. 10) teigimu, mokyklos vadovas
norėdamas, kad mokykla pasiektų aukštesnių ugdymo rezultatų ir realizuotų jai skirtą misiją,
„ţvelgia daug toliau nei paprastas darbuotojas ir mato mokyklos veiklą visoje švietimo
sistemoje.“ R. Uţnienė (2011) nurodo, kad mokyklos vadovas „įgyvendina organizacijos
veiklos politiką ir yra atsakingas uţ viską, kas su ta veikla susiję“ vadinasi, vadovas būdamas
atsakingas uţ visas mokyklos veiklos kryptis yra ir pagrindinis ryšių su visuomene
darbuotojas.
D. Mikulėniekė, R. Koţeniauskienė, V. Marcišauskienė, B. Dobrovolskis, Č.
Navakauskas (2012, p.113) pateikia gebėjimus, kuriuos turi turėti ţmogus dirbantis ryšių su
visuomene veiklas:
Labai svarbus gebėjimas bendrauti su ţiniasklaida.
Toks asmuo turi stengtis „pakeisti neigiamą visuomenės poţiūrį į teigiamą, nepalankų
nusiteikimą – į pripaţinimą ir pritarimą, abejingumą – į susidomėjimą, neţinojimą į
paţinimą“.
Vadovo funkcija - valdymas (Glosienė, 2009) - jam dirbant ryšių su visuomene
srityje, reikalingas gebėjimas valdyti komunikaciją tarp organizacijos vidaus, išorės
bet kartu kurti bendradarbiavimo ir informacijos mainų kanalus.
Būtinos ir asmeninės savybės, tokios kaip atsakingumas. „Socialinė atsakomybė yra
ryšių su visuomene pagrindas. Jeigu organizacija nejaučia jos, jai nereikalingi ir ryšiai
su visuomene“ (A. Glosienė, 1999).
Vadovavimas mokyklai neatsiejamas nuo pokyčių: „transformacijų sąlygomis
nuolat susiformuoja, yra išryškinamos naujos konstruktyvios valdymo sprendimų
reikalaujančios problemos“ (S. Neifachas, 2006, p. 18). Mokyklai vadovaujantis asmuo
atsiduria situacijoje, kai reikia nuolat ieškoti naujų būdų problemų sprendimui. Netgi ryšiai su
visuomene nėra statiški. Sukūrus veiksmų programą , tenka ją nuolat koreguoti, stebėti, kad ji
atitiktų esamas realijas.
Šiandieninės mokyklos ryšiai su visuomene vis maţiau susiję su informacijos
skleidimu, bet daugiau su partnerystės kūrimu (L. Carlsmith, J. Railsback, 2001), vadovas turi
į tai nuolat atsiţvelgti.
37
D. Mikulėnienės ir kitų bendraautorių teigimu (2012, p. 113), ryšių srityje dirbantis
ţmogus „turi gebėti iškalbingai paveikti, įtikinti adresatus, todėl remiasi
komunikacijos, ţurnalistikos, retorikos, ekonomikos, rinkodaros, politikos mokslų,
sociologijos, psichologijos, teisės, etikos, etiketo ir kitų sričių ţiniomis “ tai reiškia,
toks ţmogus turi būti išprusęs daugelyje sričių.
Ryšiams su visuomene įtaką turi ir tinkamas vadovo gebėjimas išmanyti personalo
vadybą.
Vadinasi vadovas, kaip ir visi mokyklos bendruomenės nariai privalo nuolat
tobulinti ţinias, kelti kvalifikaciją. A. Sakalas (2003, p. 28) išskiria kelis bruoţus reikalingus
efektyviam valdymui: efektyvus panaudojimas, interesų įvertinimas, pasiekimų integravimas.
Tokie ţinių ir įvairios informacijos poreikiai kelia dar didesnius reikalavimus ir kvalifikacijai,
bei jos tobulinimui.
Nacionalinės Mokyklų vadovų asociacijos ir Nacionalinės mokyklų ryšių su
visuomene asociacijos3 (toliau - NAESP/NSPRA, 2000, p. 63) teigimu, vadovas turi prisiimti
ryšių kūrimą su pagrindinėmis auditorijomis. Mokyklos vadovas vykdydamas funkcijas, kuria
ryšius su:
tėvais;
darbuotojais;
ţiniasklaida.
NAESP IR NSPRA (2000) duomenimis, Jungtinių valstijų mokyklos, kuriose
vadovas vykdo ryšius su visuomene, bet kartu dirba padedamas ir remiamas bendruomenės,
mokyklos personalo moralės lygis yra aukštesnis, mokinių pasiekimai nuolat gerėjantys,
mokiniai linkę nepraleidinėti pamokų. Tokios mokyklos gauna geriausius apdovanojimus
šalies mastu.
Apţvelgiant Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų bendruosius nuostatus4 galima
pastebėti, kad mokyklos taip pat įtraukia bendruomenės narių informavimą, kaip vieną iš
vadovo funkcijų. Vadovas inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės
bendradarbiavimą. Kaip viena pareigų išskiriamas ir ryšių palaikymas su švietimo valdymo
3 National Assosiation of Elementary Schools Principals (NAESP) and the National School Public Relations
Assosiation (NSPRA).
4 AIKOS informacinė sistema. Bendrojo ugdymo mokyklos. Prieiga per internetą:
<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm >
38
institucijomis, tarptautinių ryšių mezgimas, bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene,
vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis su švietimu susijusiomis grupėmis. Nuolat
išskiriamas vadovo, kaip asmens, mokyklą atstovaujančio kitose institucijose, vaidmuo.
Mokyklos vadovo kompetencijos, reikalingos norint tinkamai atlikti pareigas
yra aiškiai išdėstytos 2011 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro
įsakyme „Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įtaigų (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“. Aprašo 5 dalis detalizuoja
kompetencijas reikalingas vadovo darbe. Tai, kad vadovavimo srityje svarbų vaidmenį atlieka
ryšiai, atskleidţiama per švietimo įstaigos partnerystę ir bendradarbiavimą. Vadovas turi
gebėti dalytis teigiama patirtimi, partneriškai dirbti su kitomis švietimo įstaigomis, remti
iniciatyvas, bendradarbiauti su tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene, verslo
organizacijomis, socialiniais, uţsienio ir kitais suinteresuotais partneriais; uţtikrinti, kad
mokinių mokymas būtų siejamas su vietos (bendruomenės) kultūra ir kt.
Pareiginė instrukcija yra pagrindinis normatyvinis dokumentas, atskleidţiantis
kiekvieno darbuotojo pareigybinį statusą (pareigas, teises, atsakomybę). Tam tikri ryšių su
visuomene bruoţai pateikiami kaip mokyklos vadovo pareiga. Apţvelgiant kai kurių mokyklų
vadovo pareigines instrukcijas pastebima, kad direktorius atsakingas uţ visus mokyklos
ryšius. Vadinasi, mokyklos vadovas nuolat dalyvauja ryšių su visuomene procese ir pats
aktyviai prisideda prie veiklos vykdymo.
Toliau bus siekiama apţvelgti vadovo veiklas ir pareigas, mokyklos ryšių su
visuomene vadybos etapuose.
Analizė. NAESP/NSPRA (2000) duomenimis, pirmiausia vadovas turi suprasti
bendruomenės poreikius. Ţmonės nenori būti „pardavinėjami“, jie nori būti aptarnaujami;
jiems turi būti ne liepiama daryti, o svarbu įtraukti į procesą. Būtent šios pagrindinės
charakteristikos lemia, kad ryšių su visuomene patirtis verslo sferoje nėra tokia pati ir
švietime. Bendruomenės poreikiai nustatomi įtraukiant į diskusijų procesą mokyklos
darbuotojus, vietos bendruomenės atstovus, tėvus, vadovas turi suprasti ir pasirūpinti tokios
diskusijos organizavimu. Čia svarbi vadovo organizuojama partnerystė ir bendradarbiavimas.
„Partnerystė – santykis tarp ţmonių, grupių, organizacijų, kai tarpusavyje yra dalinamasi
krūviu ir rizika“. Bendradarbiavimas – kai viena pusė prisiima riziką, kita - atlieka darbus.
Abi šios sferos skatintinos, nes telkia išteklius, kuria bendrą naudą, bendrą riziką,
atsakomybę, valdţios pasidalijimą (P. Godvadas, 2004, p. 48).
Kaip jau minėta vienas svarbiausių pirminių etapų ryšių su visuomene vadyboje
- problemos iškėlimas, kuriame tam tikras veiklas turi daryti ir vadovas. E. Moore (2013)
teigimu, yra dvi grupės veiklų ir metodų, kuriuos turėtų naudoti vadovaujantis asmuo,
39
siekdamas gerinti mokyklos komunikaciją ryšių su visuomene pagalba. Visų pirma,
artimiausioje aplinkoje svarbi administracijos darbuotojų registruojama informacija (pvz.:
tėvų skambučiai, bei pagrindiniai klausimai, klausimai tėvų susirinkimų metu, elektroniniu
paštu). Vadovas turi nuolat perţvelgti ataskaitas, susidaryti vaizdą apie rūpimus klausimus,
kylančias problemas. Antra, autoriaus teigimu, vadovai turėtų naudotis ir antrine informacija,
kurią galima gauti iš statistinių duomenų bazių. Išskiriama ir asmeninė vadovo aplinka,
daranti įtaką komunikacijos gerinimui. Svarbi aplinka, kurioje sąveikaudamas su
auditorijomis, vadovas pats randa ir kaupia informaciją. Jis tai daro per diskusijas, naujienas
spaudoje, komentarų pasiţymėjimą, naujienlaiškių skaitymą.
Mokyklos vadovai, mokyklų ryšių su visuomene organizacijų teigimu
(NAESP/NSPRA, 2000) taip pat turėtų prisidėti prie tiriamosios veiklos, svarbios bendrai
situacijai nustatyti. R. Morris, G. Vrabel (1979) pateikia, ką mokyklos vadovas turėtų
išsiaiškinti: be mokyklos bendruomenės paţinimo ir supratimo apie visuomenės poreikius
niekas negali būti organizuojama. Pasak, V. Pruskaus (2012) galimas tam tikras
komunikacijos audito atlikimas, kurio tikslas – nustatyt su kuriomis naudingomis
auditorijomis, veiksminga komunikuoti, ir ko dar trūksta iki pilnutinių ryšių uţmezgimo,
kadangi organizacijos tikslai, poreikiai, klimatas skiriasi, kiekvienos organizacijos kultūra,
istorija, raida, konkurencinė aplinka, ir kiti elementai yra unikalūs ir ypatingi ir būdingi tik jai
vienai. Siekiant nustatyti komunikacijos srautus, vadovai gali organizuoti apklausas, fokus
grupes. Vadovo ryšių su visuomene veikla svarbi ir mokyklos įvaizdţio kūrimui.
Rekomenduojama ţinoti ir mokyklos klimatą (nustatomas tiriant mokinius, darbuotojus,
tėvus), tai viena sričių labiausiai dominančių išorines auditorijas.
Planavimas. Vadybinis vadovo planavimo etapas neatsiejamas nuo
bendradarbiavimo. Vadovas vienas nieko nedaro, svarbu įtraukimas. Literatūroje nuolat
akcentuojamas mokyklos ryšių su visuomene plano kūrimas. Vadovas yra pagrindinis asmuo
inicijuojantis plano kūrimo etapus. Kadangi mokykla planą kuria bendrai, vadovas
koordinuoja procesą, arba paskiria asmenį, kuris tai atliks.
Vadovas ne visada turi laiko ryšių palaikymui su visomis auditorijų grupėmis,
todėl gali inicijuoti ir kitokias veiklas artimiausiai bendruomenei. Lankymasis mokinių
namuose, tėvų arba mokytojų konferencijose, rašydamas informacines ţinutes,
naujienlaiškius. Vadovas gali inicijuoti renginius skatinančius finansinio fondo kaupimą, taip
pat išvykas, atlikdamas, rašydamas pranešimus ţiniasklaidoje. Jeigu tai spausdinta vadovo
informacija, ji turi būti išplatinama (NAESP, NSPRA, 2000). Pirmiausia, tai turi būti
atliekama mokykloje, bibliotekoje ir kitose vietose, kur lankosi bendruomenė. Galima
informaciją nusiųsti ir į kitas mokyklas, bei vietas, kuriose dirba daug mokinių tėvų.
40
Kitas svarbus etapas - išskirti ryšių lyderį, asmenį, kuris būtų suinteresuotas gerų
ryšių kūrimu. Vadovas derindamas visas pareigybes, ne visada turi laiko ryšių organizavimui,
todėl reikalingas pagalbininkas galintis prisiimti ryšių organizavimo funkcijas. Tai neturėtų
būti epizodinės veiklos, svarbu tęstinumas. Asmeniui pavedami organizaciniai darbai, kurie
padeda vadovui: asistentas derina vadovo susitikimus su ryšių auditorijomis, atlieka
apklausas, rašo kalbas, prisideda prie renginių.
Nacionalinės mokyklų ryšių su visuomene organizacijos (NAESP/NSPRA,
2000) pateikia rekomendacijas vadovams: ieškant paramos nereikėtų remtis vien tik
informacija internetiniame puslapyje, brošiūromis – didţiausia nauda gaunama per asmeninį
bendravimą. „Mokyklų vadovai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose,
konferencijose, seminaruose, keičiasi darbo patirtimi su savo partneriais uţsienyje“
(Mečkauskienė, 2008, p. 8), tai irgi pateikiami kaip ryšių su visuomene metodai.
Vykdymas. Svarbų vaidmenį vykdymo etape atlieka asmenys, kurie yra „
paslaugų vartotojai ir gali daryti įtaką mokyklų vadovų priimamiems sprendimams...“ (J.
Stravinskienė, L. Zailskaitė, 2008, p.142). Tokios įtakos svarba lieka neįvertinta, bet tos
asmenų grupės labai svarbios - tėvai, darbuotojai ir ţiniasklaida.
Tėvai. Vadovas ne visada turi galimybę tiesiogiai komunikuoti su tėvais. Čia
svarbus jo indėlis kuriant bendradarbiavimą su mokytojais. Informaciją iš tėvų, per mokinį
gauna mokytojai. Vadovas turi stiprinti ryšius su darbuotojais, kad svarbiausios problemos ir
klausimai pasiektų ir jį. Mokyklų ryšių su visuomene organizacijos rekomenduoja vadovams
ryšius stiprinti nuo pozityvių dalykų viešinimą, bendros informacijos platinimą mokykloje.
Vadovas metų pradţioje gali pristatyti tėvams mokyklos veiklos planus, paskatinti tėvus
skambinti iškilus problemoms. Vadovui gali būti rekomenduojama kas tris mėnesius
identifikuoti penkis mokinius ir paskambinti jų tėvams, tiesiog tam kad pasidalinti geromis
naujienomis apie pasiekimus, paţangą (NAESP/NSPRA, 2000).
Mokyklų ryšių su visuomene organizacijų (NAESP/NSPRA, 2000) teigimu,
elektroninis komunikavimas yra tinkamiausias būdas plėtoti ryšius su visuomene vadovui,
kuris sunkiai randa laiko tarp kitų pareigų. Sukurta nemaţai programų padedančių
komunikuoti su svarbiausiomis auditorijomis, viena tokių elektroniniai dienynai. Skambučiai
telefonu, taip pat svarbus metodas, todėl vadovas turi pasirūpinti, kad mokykloje dirbtų
specialistas galintis nuolat konsultuoti besidominčias auditorijas. Renkantis koks metodas
tinkamiausias informacijos sklaidai, vadovui svarbu nuolat galvoti apie konkrečią auditoriją.
Darbuotojai. Tokia pati praktika galima ir su mokytojais: galima surengti posėdį
su trimis mokytojais ir diskutuoti apie jų patirtį, motyvuoti - tai būdas stiprinti vidinius ryšius.
Anot, Dennis, Wilcox, Cameron ir kt. (2007, p.387) „kasdienis ugdymo institucijos darbas
41
lemia 90 procentų mokyklos įvaizdţio. Tai ką mato, sako ir kaip elgiasi institucijos
personalas, lemia ugdymo institucijos rinkodarą, vadinasi labai svarbu, kad personalas,
pedagogai būtų įtraukti į šį procesą, kad jie suprastų, kokį svarbų vaidmenį atlieka kiekvienas,
dirbantis institucijoje.“ Mokyklos, kaip ir kiekvienos organizacijos kultūra yra išugdytas
„personalo sugebėjimas ir emocinis poţiūris į uţdavinius, gaminius, kolegas, įmonės valdymą
ir jų reagavimas į vykstančius reiškinius ir plėtrą“ (A. Sakalas, 2003 p. 26). Personalas gali
pakenkti mokyklos įvaizdţiui, jeigu nėra tinkamai motyvuojamas arba informuojamas.
Pedagogai, pagalbiniai darbuotojai turi didesnes galimybes komunikuoti su tėvais, kaimynais,
draugais, nei vienas mokyklos vadovas. Vadovas turi imtis iniciatyvos siekdamas paaiškinti
ryšių su visuomene įtaką mokyklai, turi skatinti tobulinti ryšių su visuomene įgūdţius. Jis
atsakingas uţ informacijos, kuri skleidţiama mokykloje tikslumą, tai kad ji nebūtų pasenusi,
kol pasiekia reikiamas grupes. Ypatingai informacija, kuri atskleidţia mokyklos sėkmes,
paramą darbuotojams, svarbiausius mokyklos priimamus sprendimus. Tokia vadovo ryšių su
visuomene veikla gali būti įterpiama į kasdienes pareigas arba tikslingai pasirenkant laiką.
Mokslo metų pradţios susirinkimas, puikus būdas parodyti entuziazmą. Galimas ir viešas
mokytojų apdovanojimas, skatinimas besidominčius pedagogus vykti į profesinius mokymus,
pranešimų apie veiklas, naujienas platinimas. Vadovas turi suprasti, kad viešas kritikavimas,
ţlugdo bet kokią mokytojo motyvaciją, tad turi pasirinkti tinkamesnę vietą, kritikai išreikšti.
Vadovas gali deleguoti tam tikras veiklas. Tokiu būdu didėja organizacijos savarankiškumas
(L. E. Greiner, 1998, p. 6-7), tačiau dėl nepakankamo bendradarbiavimo gali būti prieţastis
krizinių situacijų atsiradimui. A. Sakalas (2003) pateikia V. A. Graičiūno išvestą formulę
atskleidţiančią, kiek pavaldinių gali visiškai paţinti ir dirbti institucijos ar organizacijos
vadovas. Nors visa tai priklauso nuo valdymo lygio, teigiama, kad „srities meistrai vadovauja
ne maţiau kaip 25 darbininkams, aukščiausio lygio vadovai tiesiogiai vadovauja 5-7
pavaldiniams.“
Informavimas turi prasidėti nuo administracijos darbuotojų. Sekretorės turi
ţinoti mokyklos reikalus plačiausiai, jos turi būti nuolat supaţindinamos su sprendimais.
Galimas ir paskatinimas, kad bendradarbiaudami su tėvais ir kitomis auditorijomis pasiţymėtų
svarbiausias mintis, klausimus, tai neturėtų būti traktuojama kaip papildomo darbo davimas,
bet įtraukimas į ryšių su visuomene procesą. Pagalbinis personalas pagal galimybes turėtų būti
reguliariai įtraukiamas į bendrus susirinkimus.
Ţiniasklaida. Bendradarbiavimas su ţiniasklaida yra kita svarbi vadovo veikla.
Daţnai mokyklų vadovai ţiniasklaidą laiko kaţkuo, ko norėtų išvengti, bet Mokyklų ryšių su
visuomene organizacijos (NAESP/NSPRA, 2000, p.91) rekomenduoja atrasti tokiuose
ryšiuose pozityvą. Ryšiai su ţiniasklaida neturėtų būti susiję tik su nenumatytomis krizėmis,
42
kurios sukeltų sensacingą nacionalinės ţiniasklaidos dėmesį. Vietinės bendruomenės turi
galimybę naudotis vienomis ar kitomis priemonėmis. „Vadovai turi suprasti, kad reporteriai,
redaktoriai, ţinių atstovai nėra mokyklos ryšių su visuomene atstovai. Mokyklos įvaizdţio
kūrimas nėra jų darbas. Kaip bebūtų, jeigu vadovas suteiks jiems idėjų ir medţiagos apie
teigiamas veiklas mokykloje ir jeigu vadovas darys tai ką reikia, teigiamas informacijos
viešinimas gali duoti rezultatų“ (NAESP/NSPRA, 2000, p.91).
Vadovai skirtingai plėtoja ryšius su ţiniasklaida: vienos mokyklos gali turėti
atstovus, kitos vadovą siunčia mokymams, kitos mokyklos turi savo politiką, kai reikia
įsileisti ţiniasklaidą. Kiek tai įmanoma, svarbu ryšį kurti iš anksto, tai turėtų būti vykdoma jo
iniciatyva. Vienas svarbiausių informacijos bruoţų, į kuriuos vadovas turi atkreipti dėmesį –
informacijos naujumas ir siejimasis su dabartimi. Atsiţvelgdamas į tai, jis turi tinkamai
organizuoti susitikimus su ţiniasklaidos atstovais. Susitikimai turėtų būti diskutuojami tam,
kad ţiniasklaidos atstovas visiškai įsigilintų į aptariamą temą (Kai kurie švietimo klausimai
gali būti sunkiai suvokiami kitų specialybių atstovams).
J. Tomlinson (1999) nagrinėja Giddenso pateikiamą tarpininkavimo
komunikacijos, sąvoką, kuri gali būti siejama ir vadovo televizijos, kaip ţiniasklaidos rūšies,
ryšių kūrimu. Sąvokos tyrimai apėmė ir ţiniasklaidos informacijos turinio poveikį socialinėms
struktūroms ir kultūriniam patyrimui. „Tarpininku“ gali būti mokyklos vadovo kalba, nes taip
„ţmonija, pasiţyminti socialiniu ir kultūriniu egzistencijos pobūdţiu, suvokia pasaulį“. J.
Tomlinson (1999) teigimu naudojantis tarpininkaujančiomis technologijomis atsiranda
semiotiniai kodai, formatai, gamybos vertybės, kurie yra perduodami auditorijoms, todėl
pasirodymas televizijoje ar radijo laidoje, turi būti iš anksto pasirengtas, kuriamos atskiros
strategijos, siekiama konkretaus tikslo. Ypatingai svarbūs krizių pranešimai. Valdymo
subjektų sugebėjimas adekvačiai reaguoti tokiose probleminėse situacijose, atskleidţia turimą
potencialą tobulinti veiklą. Vadovavimas šiuolaikinėje mokykloje, yra „vadovo, visų
komandos narių, bendruomenės poţiūris į ugdymo kaitą, kai ugdytiniai pasiekia geresnių
rezultatų, kai pats ugdymo procesas svarbus, įdomus, kai stiprėja įstaigos gebėjimas valdyti
kaitą, vadovauti jai“ (S. Neifachas, 2006, p 25), vadinasi veiklos tobulinimas yra gebėjimas
valdyti kaitą.
Aplinka. Mokyklų ryšių su visuomene organizacijų teigimu labai svarbus pirmas
įspūdis. Vadovui svarbu suprasti šį visuomenės poţiūrį ir dėti pastangas išoriniam mokyklos
prezentavimui. Čia svarbus jo indėlis skirstant biudţetą. „Jeigu mokyklos įėjimas yra
apmėtytas atliekomis, išpaišytas „graffiti“ ir turi griūvančio pastato išvaizdą – ţmonės pradės
spėlioti, kodėl neskiriamas pakankamas dėmesys vadybinėms sritims. Jie pradės spėlioti ar
43
verta vaiką leisti į šia mokyklą“ (NAESP/NSPRA, 2000, p.196). Teigiamą pirmą įspūdį gali
sukurti ir šiltas priėmimas, vaikui registruojantis į mokyklą.
J. Cone (1971) pateikia rekomendacijas, kaip tobulinti mokyklos ryšių su
visuomene sistemą. Jis mano, kad mokyklos turėtų parengti informacinius lapelius, kuriuose
būtų pateikiama svarbiausia mokytojams skirta informacija ugdymo temomis, informuojama
apie renginius. Kiekvienoje mokykloje svarbu sukurti ryšių su visuomene programą, tada
pradedami vykdymo ţingsniai, leidţiantys rengti, viešinti informaciją ţiniasklaidai ir kitoms
grupėms. J. Cone (1971) teigimu, vienas asmuo negali visko padaryti pats, todėl reikalingas
specialistas, kuris priţiūrėtų visas procedūras.
Apibendrinant galima teigti, kad mokyklos vadovas aktyviai dalyvauja ryšių su
visuomene veikloje mokykloje. Jis daug prisideda prie organizavimo, skatina darbuotojus
veikti ir domėtis ryšių tobulinimu, motyvuoja siekiant gerinti mokyklos įvaizdį.
Vadovas mokykloje, dėl uţimtumo, daţnai apsiriboja trimis pagrindinėmis
auditorijomis: tėvais, darbuotojais ir ţiniasklaida. Su kiekviena iš jų, kuriamos atskiros
strategijos ir tikslai. Vadovas į veiklą įtraukia kitus darbuotojus, paskiria atsakingus asmenis,
veikla vykdoma bendradarbiaujant ir komunikuojant su mokyklos ir vietos bendruomene,
kitomis suinteresuotomis grupėmis.
44
4. EMPIRINIS VILNIAUS IR KUPIŠKIO MOKYKLŲ VADOVŲ
POŢIŪRIO Į RYŠIUS SU VISUOMENE MOKYKLOSE
PAGRINDIMAS
4.1. Tyrimo metodika ir organizavimas
Išnagrinėjus mokslinę literatūrą apie ryšių su visuomene įgyvendinimą
mokyklose, atskleista, kad tai svarbi veikla, siekiant padėti mokyklai paţangiai keistis,
tobulėti, kuriant dialogą su įvairiausiomis visuomenės grupėmis. Nustačius ryšių su
visuomene svarbą ir naudą mokyklos veikloje, iškilo problema susijusi su situacijos šalyje
neţinojimu. R. Matkevičienė (2005) atskleidţia, kad mokykloms yra rengiamos metodikos ir
rekomendacijos kaip panaudoti ryšius švietimo organizacijoms, deja nėra pakankamai
duomenų, kurie parodytų, kaip mokyklos sugeba pritaikyti tai savo veikloje. Dar maţiau
duomenų yra surinkta apie tai, kaip mokyklos vadovas veikia šiame procese, koks jo poţiūris
į tai. Mokyklos vadovas dirbdamas pagal pareigybinius reikalavimus yra tiesiogiai susijęs su
mokyklos įvaizdţio kūrimu, ryšių su mokyklos, vietos, tarptautinės bendruomene palaikymu.
Siekiant plėsti turimas ţinias šioje srityje, buvo organizuotas tyrimas.
Pasitelkiant kokybinio tyrimo metodologiją, buvo siekiama atskleisti, kaip Kupiškio ir
Vilniaus mokyklų vadovai vertina mokyklose vykdomą ryšių su visuomene veiklą. Siekiant
ištirti mokyklos vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene pasitelktas pusiau struktūruotas interviu
metodas, kuris G. Merkio (1999, p. 36) įvardijamas, kaip vienas „iš populiariausių
kokybiniuose tyrimuose naudojamų, socialinių ir elgsenos mokslų duomenų“ rinkimo
metodų. Informantų duomenims rinkti naudotas atviro tipo klausimynas (1 priedas), duomenų
analizei ir apdorojimui remtasi atvejo tyrimo strategijomis, bei atvirojo kodavimo programa
„Kokybis“. Duomenys koduojami remiantis J. Saldana (2009) pateikiamais modeliais.
Tyrimo problema – mokslinių šaltinių analizė atskleidė, ryšių su visuomene
svarbą mokyklos tobulinime, tačiau nėra duomenų kaip mokyklos tai įgyvendina ir koks
mokyklos vadovo indelis koordinuojant tokias veiklas. Tai lėmė, kad keliama tyrimo
problema - kaip mokyklų vadovai vertina ryšių su visuomene įgyvendinimą švietime.
Tyrimo objektas – mokyklų vadovų poţiūris į ryšius su visuomene.
Tyrimo tikslas - ištirti Vilniaus ir Kupiškio mokyklų vadovų poţiūrį į švietimo
organizacijose vykdomą ryšių su visuomene veiklą.
Tyrimui įgyvendinti buvo išsikelti šie uţdaviniai:
1. Atskleisti ar Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklose vykdoma ryšių su visuomene
veikla.
45
2. Išsiaiškinti mokyklų vadovų poţiūrį į viešųjų ryšių svarbą švietimo organizacijose.
3. Išskirti, vadovų poţiūriu, pagrindinius taikomus ryšių su visuomene metodus.
4. Nustatyti, vadovų poţiūrį į pagrindines mokyklos ryšių su visuomene auditorijas.
5. Išsiaiškinti, vadovų poţiūrį į tai, kokios viešųjų ryšių sritys mokykloje yra
tobulintinos.
Tyrimas atlikimo laikotarpis - 2014 m. vasario – balandţio mėn.
Tyrimo imtis ir laikas – 8 informantai. Tyrimo laikas pasirinktas derinant su
apklausiamaisiais. Vieno jų teigimu „darbo pabaigos laikas yra galimybė būti laisvesniu ir
tada susitikti su visokiais studentais“. Kiekvienam interviu buvo skiriama apie 15-25 min.
Tyrimo teorinis ir praktinis reikšmingumas. Gauti duomenys duoda tam tikrą
indėlį edukologijos mokslo tolimesnei raidai. Pasak D. Remenyi (2012), bet kuris akademinis
tyrimas, kurį atlikdamas, jaunasis tyrėjas naudojasi savo kritinius mastymu, skatinančiu naujų
idėjų teikimą, poţiūrio atskleidimą, toks turimas susijęs su teoriniais ir praktiniais dalykais,
kuria naujas ţinias. Jaunasis tyrėjas tai atlieka remdamasis vadybiniais profesionalių
mokslininkų patarimais. Tikėtina, kad tyrimas paskatins ir kitų mokslininkų, besidominčiųjų
šia tema naujų hipotezių kėlimą. Pateikti duomenys gali padėti paskatinti, spręsti kitas šios
krypties problemas, tobulinti vadybinį procesą, keisti mokyklų vadovų darbo planus, bei
inicijuoti naujus tyrimus visos šalies mastu. Naujos ţinios, gautos tyrimo metu sudaro
prielaidas vykdyti pokyčius, siekiant kurti sėkmingesnius santykius su mokyklos
auditorijomis.
Kupiškio ir Vilniaus miestų tyrimui pasirinkimo pagrindimas.
Kupiškio ir Vilniaus miestai tyrimui buvo pasirinkti atsiţvelgiant į jų regioninius
skirtumus: gyventojų skaičių, dydį, švietimo duomenis, kitus aspektus. Pateikiami argumentai
atskleidţiantys duomenų įtaką mokyklos ryšių su visuomene veiklai. Miestai pasirinkti
siekiant atskleisti giluminį tyrimo objekto vaizdą, gaunant informantų duomenis skirtingose
socialinėse aplinkose.
Statistikos departamento duomenimis5 gyventojų skaičiaus maţėjimo tendencija
pastebima visos šalies mastu, tačiau Kupiškio rajono gyventojų skaičiaus pokytis dar didesnis
– per 2007-2010 m. laikotarpį gyventojų sumaţėjo 4,59 proc. (daugiau nei 1000 gyventojų).
Kupiškio rajone gyvena 23,7 tūkst. ţmonių, iš jų 39,2% mieste – 6931 gyventojai (Statistikos
departamentas, 2014). Kupiškio rajonas, lyginant gyventojų skaičiumi, yra maţiausias visoje
5 Lietuvos Statistikos Departamentas. Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą:
<http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=42487f73-
3d85-47b5-9bd5-4d1a64ebf4a1 >
46
apskrityje. Pagrindinės prieţastys, dėl kurių nuolat maţėja gyventųjų Kupiškio miste –
migracija (migracijos saldo iki 2009 m. vis dar buvo neigiamas) ir gyventojų kaita. Rajono
strateginiame plane numatoma, kad tendencija išsilaikys.
Nagrinėjant Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. strateginį planą (2011)
nurodoma, kad Kupiškio rajono savivaldybėje veikė 24 švietimo įstaigos. Vaikų skaičiaus
maţėjimas pastebimas ikimokykliniame, bendrajame ugdyme. Rajone yra mokymosi vietų
perteklius. Bendrojo lavinimo įstaigas 2010 m. lankė 3059 mokiniai. Šis skaičius nuo 2007 m.
sumaţėjo 12,5 proc. Mokytojų ir vadovų skaičius taip pat sumaţėjo. Statistikos departamento
duomenimis, gyventojų tankis 2010 m. pradţioje Kupiškio rajone sudarė 20,7 gyventojus
kvadratiniame kilometre. Palyginus su Lietuva, Kupiškio rajonas yra retai apgyvendintas.
Rajonas pasiţymi ir kitais socialiniais išskirtinumais - pagal tautinę sudėtį - 96,4
proc. lietuviai. Atlikus SSGG analizę (Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. Strateginis Planas,
2011) nustatyta, kad Kupiškio mieste Švietimo sistema priskiriama prie silpnybių dėl
maţėjančio skaičiaus mokinių, mokytojų, vadovų. Nepakankamas ir pedagogų skaičius
specialiųjų poreikių mokiniams. Grėsmėms priskiriamas maţas gimstamumas, lemiantis
mokinių skaičiaus maţėjimą; didėjančios mokinių pavėţėjimo išlaidos, naikinant kaimo
mokyklas. Analizė įvertino ir kitus aspektus. Kupiškio rajone ekonominė aplinka susiduria su
nuolatiniais iššūkiais: nuo 2007 m. maţėjo investicijų (daugiau nei 80 proc.); padaugėjo
darbingo amţiaus ţmonių, tačiau kartu išaugo bedarbių skaičius; sumaţėjo lietuviškų prekių
eksportas; nustatytas ūkio subjektų skaičiaus maţėjimas bei ţemas verslumo lygis.
Vadovas organizuojantis ryšius su visuomene mieste, pasiţyminčiame tokiais
socialiniais bruoţais turi atitinkamai kelti ir tikslus. Mokyklų jungimas lėmė, kad mokiniams
tenka toliau vaţiuoti iki mokyklos, tėvai turi maţiau galimybių įsitraukti į mokyklos veiklą.
Iškyla mokyklos atotrūkis nuo svarbios auditorijos – tėvų.
Lyginant gyventojų Vilniuje ir Kupiškyje skaičių pagal amţių (Statistikos
departamentas, 2014) pastebima, kad didelis procentinis skirtumas tarp gimstančių vaikų (0-4
m.): Kupiškio mieste – 291, Vilniuje - 38522. Galima tik numanyti apie tai, kaip ši situacija
įtakos švietimą bei jo vadybą Kupiškio mieste.
Maţėjantis skaičius būsimų mokinių gali turėti įtakos tiriamajam objektui.
Vadovas remdamasis demografiniais pokyčiais mieste, gali atsiţvelgti į tai sudarinėdamas
mokyklos ryšių su visuomene programas ir vykdydamas ryšių vadybinius procesus,
orientuodamas juos į specifines grupes, apmastydamas naujus informacijos sklaidos metodus,
kurie bus reikalingi pasiekti tolimesnes grupes, ne visada turinčias vienodas galimybes
(lyginant su Vilniaus auditorijomis).
47
Vilniaus miesto ekonominės ir socialinės būklės analizė (2009) atskleidė, kad tai
miestas, kuriame 2009 m. gyveno 558 tūkst. gyventojų arba 17% visų Lietuvos gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradţioje šis skaičius pasiekė 633 tūkst.
gyventojų. Per pastaruosius 10 metų miesto administracinėse ribose, gyventojų skaičius maţai
kito. Analizėje numatoma, kad miestas ateityje ir toliau tikisi gyventojų skaičiaus didėjimo.
Mokyklos ryšių su visuomene veikloje labai praplečiamos išorinės auditorijos.
Vadovas organizuoja ryšių vadybos procesus, atlieka situacijos tyrimus atsiţvelgia ir į
statistinius duomenis, ateities prognozes.
Vilniuje 2008-2009 m. Vilniaus mieste mokėsi 68,5 tūkst. mokinių, juos mokė -
5466 mokytojai. Vienam mokytojui vidutiniškai teko 12,5 mokinio. Vertinant mokinių
skaičių, pastebėta mokinių skaičiaus didėjimo tendencija. Vadovui, kaip ryšių su visuomene
koordinatoriui mokykloje, krūvis su vidaus auditorijomis ir toliau nemaţės.
Vertinama Vilnius ekonominė aplinka labai skiriasi nuo Kupiškio. Vilniaus
miesto ekonominės ir socialinės būklės analizė (2009), atskleidţia, kad miestas lankomas
uţsienio turistų, aktyvus kultūrinis gyvenimas. Pastarajame dešimtmetyje nedarbo lygis
Vilniaus apskrityje kito panašiai kaip Lietuvoje, tačiau kurį laiką buvo ţemiausias. Vilnius
išsiskiria maţiausiu mirtingumu ir vienu iš maţiausių sergamumu (lyginant didţiuosius
miestus). Iš visų Lietuvos miestų Vilniuje vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis yra
aukščiausias (2008 m. 1,2 kart daugiau uţ šalies vidurkį). Konkurencingu regionu jį daro ir
tinkama geopolitinė vieta, regionas turi didţiausią rinką Baltijos šalyse (15,5 mln. gyv. 300
km spinduliu). Miestui tenka 35proc. visų investicijų, 67 proc. uţsienio investicijų.
Geresnė gyventojų ekonominė situacija lemia, kad didėja galimybės prieigai prie
informacijos kanalų. Tėvai turi daugiau galimybių pasinaudoti elektroninėmis prieigomis prie
mokyklos informacijos, daugiau komunikuoti su mokyklos bendruomene, ne tik gauti
informaciją per mokinius. Investicijos skiriamos švietimo sistemai taip pat yra didesnės.
Mokyklų vadovai Vilniaus mieste turi didesnes galimybes ryšių su visuomene plėtrai, dėl
galimo didesnio partnerių ir rėmėjų skaičiaus. Galima numanyti, kad sudaromos galimybės
pasinaudoti ir kultūrinėmis galimybėmis (miesto renginiai, akcijos praeiviams) ryšių
auditorijų didinimui.
Regionai iš esmės labai skiriasi, tačiau galima atrasti ir bendrų bruoţų, nors jie ir
nėra esminiai siekiant įvertinti įtaką mokyklos ryšiams su visuomene.
Kokybinio tyrimo pagrindimas
48
Kokybinio tyrimas aprašomas įvertinant jo pagrįstumą, ir paties tyrėjo
motyvaciją6:
Tyrimo būdas pasirinktas atlikus teorinės medţiagos analizę, kuri leido tyrėjui
susidaryti išsamų dalyko vaizdą. Nustatyti elementai atskleidţiantys, jog mokyklos vykdo
ryšių su visuomene veiklas, o mokyklos direktorius yra pagrindinis asmuo, kuris jas
koordinuoja. Surinkta informacija, lemia, kad keliami kokybiniai klausimai: Kodėl nėra
duomenų apie mokyklų ryšių su visuomene veiklas? Kodėl neţinomos mokyklos vadovų
nuostatos ryšių su visuomene klausimais?
Kokybinis tyrimas pasirinktas ir esant palankioms galimybėms apklausti
informantus. Tyrime dalyvaujantys asmenys sutiko būti apklausiami jiems natūralioje,
darbinėje aplinkoje, kuri lėmė duomenų tikslumą. Tokiems tyrimams auditorijos yra imlios,
nes keliamas susidomėjimas. Neretai apklausiamieji yra suinteresuoti suţinoti gautų duomenų
išvadas, perskaityti kas nauja nustatyta atliekant tyrimą.
Svarbus faktorius pasirenkant tyrimą buvo ir paties tyrėjo motyvacija
kokybiniam tyrimui. Tyrėjas kokybinio tyrimo būdu gali atskleisti domėjimąsi rašytiniu
stiliumi, kuris reikalingas aprašant tyrimo duomenis, bei jų analizę. Duomenų gausa ir
įvairovė leidţia parodyti tam tikras tyrėjo perspektyvas tiriamojo objekto atţvilgiu.
Tyrėjas, remiantis metodologinėmis rekomendacijomis, gali atsiskleisti kaip
jaunasis mokslininkas, todėl tyrimas svarbus ne tik plėtojant edukologijos mokslo ţinias, bet
ir ugdant tyrėjo kompetencijas.
Duomenų rinkimo metodo pagrindimas
S. Girdţijauskienė (2006) nagrinėdama interviu metodą išskirsto jį į kelis tipus,
kurie atsiranda struktūruojant lygmenis: jis gali būti atliekamas neturint išankstinių klausimų
tik bendras temas, arba priešingu atveju – vykti labai struktūruotai, turint klausimus,
uţkoduotus atsakymus, tiriamasis negali tikslintis, dalis informacijos gali būti prarasta.
Remiantis tuo, tyrimo duomenims gauti pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas.
Pusiau struktūruoto interviu metodas leidţia tiesiogiai, emociškai sąveikauti su
tiriamaisiais, sudaromos galimybės patikslinti klausimus, kylant nesklandumams paaiškinti tai
kas nesuprantama tiriamajam. Tyrėjui taip pat sudaromos sąlygos paprašyti informantą
patikslinti informaciją, pagrįsti poţiūrį tyrimo tematika. Šis metodas padeda atskleisti naujus,
dar nenumatytus problemos aspektus. Duomenų rinkimo metodas pasirinktas ir atsiţvelgiant į
tiriamą objektą: tiriamas mokyklų vadovų poţiūris, nuostatos, kurios geriausiai
6 Metodologinės rekomendacijos kokybinio tyrimo pasirinkimui. Prieiga per internetą:
<http://www.asu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>
49
atskleidţiamos interviuojant tiriamuosius. Interviu metodas leido informantams jaustis
laisviau ir galėjo sėkmingiau dalintis turima patirtimi, kartu išsakydami savo nuomonę bei
poţiūrį reikalingą tyrimo tikslui pasiekti. Metodas padeda geriau prisitaikyti prie tiriamojo:
kiekvienas informantas pasiţymi tam tikromis charakterio savybėmis, vienus praklabinti
sunkiau, kiti pateikia informaciją ne tik uţduodamu klausimu, bet ir linkę pridėti papildomos
informacijos. Šis interviu tipas leidţia tam tikras numatytas temas plėsti ar net kurti naujas
priklausomai nuo situacijos. Pusiau struktūruotas interviu, padeda valdyti tyrimo situaciją,
koncentruojantis ties tiriamuoju objektu, ţinoma, tai vis tiek reikalauja ir išankstinio
pasiruošimo tyrimui. Tyrėjas privalo visokeriopai pasirengti situacijos valdymui, numatyti
galimas problemas, nesklandumus, bei sprendimo būdus.
Tiriamieji buvo apklausiami pagal iš anksto sudarytą klausimyną (1 priedas).
Numatyti ir šalutiniai klausimai, leidţiantys tyrėjui suţinoti gilesnes plėtojamos temos
detales. Suformuoti klausimai atitiko informantų ţinias, nebuvo klausimų turinčių neaiškias
sąvokas, ar dviprasmybes. Klausimai suskirstyti į penkias kategorijas, kurios iš dalies atitinka
tyrime plėtojamas temas. Kategorijos detalizuojamos subkategorijomis (ţr. 3 priedas), kurios
leido atlikti gilesnę tyrimo analizę detalizuojant temas. Interviu klausimyną sudarė 11 atvirų
klausimų, suformuluotų remiantis teoriniu tyrimo pagrindimu bei keliamais uţdaviniais.
Siekiant objektyvumo klausimai formuluoti stengiantis išvengti primetamų prielaidų, menamų
atsakymų iš tyrėjo pusės. Siekta atsakymų tikslumo ir grynumo. Priklausomai nuo situacijos,
klausimų eiliškumas taip pat kito, tačiau vis tiek remtasi apklausų rekomendacijomis,
pradţioje siekiant sudominti, padėti tiriamajam po truputį įsigilinti į aptariamas temas,
atsiverti ir tiksliau atsakinėti. Pasitelkti ir klausimai, kurie padėtų uţmegzti ryšį su interesantu.
Klausimyno pagrindą sudarė pagrindiniai tiriamos temos - mokyklų vadovų poţiūrio į ryšius
su visuomene - klausimai. Tyrėjas pokalbio pabaigoje, svarbiausius teiginius dar kartą aptarė
su tiriamaisiais, siekiant pasitikslinti ar teisingai suprasta informacija. Tai buvo daroma
siekiant uţtikrinti tyrimo validumą ir padėti tyrėjui tiksliau interpretuoti duomenis. Vidinį
validumą uţtikrina ir tyrimo išvadų pagrindimas konkrečias duomenimis (B. Bitinas ir kt.,
2008 [2]). Išorinį validumą uţtikrinti padeda detalusis tyrimo, duomenų analizės aprašymas.
Duomenų analizei reikalingi tyrėjo įgūdţiai bei ţinios apie didelių kiekių kokybinės
informacijos tvarkymą, analizavimą, interpretavimą, vertinimą.
7 informantai sutiko duomenis fiksuoti diktofonu. Dar vieno informanto
duomenys buvo fiksuojami sisteminant ir uţsirašant pagrindinius teiginius tyrimo protokole
(ţr. 2 priedas) . 4 priedo lentelėje - pateikiami informantų atsakymai į klausimus, bei
išskiriami pagrindiniai svarbiausi teiginiai reikalingi duomenų analizei. Informantų
konfidencialumui tyrime uţtikrinti, tiriamieji buvo koduojami.
50
Informantai buvo sudominti tyrimo tematika, todėl keletas jų išreiškė norą būti
informuojami apie rezultatus ir galutines išvadas. Buvo sutarta, apie galutinius rezultatus
pranešti elektroniniu būdu.
Tyrimo imties pagrindimas
Tyrimui pasirinkti asmenys atitiko atvejo analizės strategijos reikalavimus
tiriamiesiems: tai asmenys galintys teikti visapusišką informaciją reikalingą tyrėjo
klausimams atsakyti. Kupiškio miesto informantai - tipiniai generalinės aibės atstovai, todėl
remiantis jų vadybine patirtimi, galima nustatyti tam tikrus dėsningumus ir apibendrinimus.
B. Bitinas, L. Riaupšienė, V. Ţydţiūnaitė (2008, p. 89) teigia, kad tikslus imties dydis nėra
nustatytas, o pasirenkamas kiekvienam tyrimui atsiţvelgiant į generalinę aibę. Tyrimo tikslas
yra pagrindinė prieţastis lemianti apklausiamųjų asmenų skaičių, nes svarbu, kad tyrimo metu
gautų duomenų kiekis padėtų tikslą pasiekti. Siekiant, kad rezultatai būtų kokybiški ir būtų
galima atskleisti tam tikrus lyginamuosius aspektus tarp Vilniaus ir Kupiškio mokyklų, siekta
apklausti panašų skaičių informantų, tačiau Vilniaus mieste pasirenkant srities ekspertus,
asmenis tiesiogiai atsakingus uţ mokyklos ryšius ir galinčius pateikti informaciją, kuri padėtų
atskleisti Vilniaus mokyklų vadovų poţiūrio skirtumus. Mokyklų skaičius Kupiškio mieste
buvo pagrindas nustatant informantų skaičių. Mieste iš viso yra 3 bendrojo lavinimo įstaigos.
Siekiant, kad informacija padėtų tiksliau nustatyti mokyklų vadovų paţiūrį, bei stengiantis
išvengti galimo informantų identifikavimo - pasirinkta ir viena rajoninė mokykla, o
nereikšmingi duomenys apie informantus pakeisti, siekiama apsaugoti tiriamuosius. Derinant
susitikimus su Kupiškio miestų mokyklų vadovais nekilo jokių netikslumų. Tyrimo dalyviai
noriai sutiko bendradarbiauti tyrime. Vilniaus mieste atsiţvelgiant į bendrą mokyklų skaičių
pavyko apklausti tik 4 mokyklų vadovus. Daug problemų kilo derinantis su Vilniaus miesto
mokyklų vadovais, nes pusė ekspertinei aibei prilyginamų informantų (4 informantai),
nepanoro susitikti ir pasidalinti informacija, nurodydami laiko trūkumo, per didelį skaičių
mokyklose atliekamų tyrimų skaičių ir kitas prieţastis. Informantų skaičių iš planuojamų 12,
teko sumaţinti, tačiau gautų duomenų pakako turimo išvadų pateikimui.
Bendrai apklausoje dalyvavo 8 mokyklų vadovai, dirbantys Vilniaus ir Kupiškio miestų
mokyklose. Visų mokyklų kontaktiniai duomenys buvo gauti iš mokyklų interneto svetainių.
Informantai pasirinkti iš anksto susisiekus su mokyklų administracijos atstovais. Kadangi
asmenys, atsakingi uţ ryšius su visuomene kiekvienoje mokykloje skiriasi, administracijos
atstovai (daugiausia raštinės darbuotojai), buvo pagrindiniai asmenys padėję nustatyti ryšių su
visuomene koordinatorius mokyklose. Kai kuriose Vilniaus mokyklose, administracijos
pagalba, buvo derinamas ir susitikimo laikas su informantais. Kiti tyrimo dalyviai apie
atliekamą magistro tyrimą buvo informuojami telefonu, arba tiesioginiu išankstiniu susitikimu
51
– derinant patogų laiką, vietą bei kitas svarbias interviu detales (daţniausiai savaitė prieš
tyrimą).
Tyrimo etika
Tyrimas atliktas remiantis tam tikrais principais atskleidţiančiais jo etiškumą7.
Juo siekta kurti naujas ţinias, nustatant naują informaciją apie ţmones, organizacijas,
bendradarbiavimą, kaitą.
Tyrimo duomenys buvo renkami ir vėliau analizuojami objektyviai: analizėje ir
išvadose pateikiami duomenys visiškai atitinka rezultatus ir nėra orientuoti į tikslus, kuriuos
jaunasis mokslininkas pageidavo pagrįsti. Duomenų analizė yra jaunojo mokslininko
profesionalumo atskleidimo priemonė, todėl suprantama daromos išvados yra
interpretuojamos remiantis turima patirtimi ir ţiniomis. Tam tikra tyrimo mintis, gintinas
teiginys buvo keliamas ir tyrėjo, tačiau tyrimas teiginį tik patvirtino arba paneigė.
N. Mack, C. Woodsong, K. MacQueen, G. Guest, E. Namey (2005, p.8) teigimu,
tyrimo dalyviai yra tyrimo prioritetas, o pati apklausa yra antraeilis dalykas. Tyrimui
pasirinkta atvira, vieša aplinka padedanti uţtikrinti informantų saugumą, patogumą, tam tikro
elgesio laisvę (atsipalaidavimas, darbinė aplinka atitinkanti tyrimo temą). Tyrime
dalyvaujantys asmenys sutiko dalyvauti laisva valia, bendru susitarimu. Jie tiksliai ţinojo,
kokia tema ir tikslu yra apklausiami. Iš anksto buvo informuoti apie informacijos rinkimo
būdus ir priemones, naudojamus tyrime. Pagarbos asmeniui principas – pagrindinis principas,
kurį tyrėjas stengėsi uţtikrinti tyrimo metu. svarbu garantuoti dalyvių autonomiškumą,
mastymo laisvę (M. Mack, C. Woodsong ir kt. 2005, p. 9; B. Bitinas, L. Riaupšienė, V.
Ţydţiūnaitė , 2008, p. 112). Kadangi duomenų fiksavimo priemonė diktofonas ir protokolas
(gautas tiriamųjų sutikimas) galėtų padėti identifikuoti informantą, buvo nuolatos
akcentuojamas duomenų saugumo ir anonimiškumo principas, kurio tyrėjas laikėsi tyrimo
metu. Duomenys apie tiriamuosius uţkoduoti, neatskleidţiama informacija, kuri padėtų juos
identifikuoti (K. Kardelis, 2007, p. 80). Informancija apie informantus šiuo tikslu yra ir
pakoreguota. Apklausiant akcentuotas tikslingas duomenų panaudojimo tikslas (magistro
darbas). Jaunasis mokslininkas viso tyrimo procese suvokė savo atsakomybę, stengiantis
uţtikrinti duomenų apsaugojimą (konfidencialumo principas).
Tyrimo organizavimas ir eiga
7 Mokslinio tyrimo pagrindai. Tyrimo etika. Prieiga per internetą:
<http://www.asu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>
52
S. Girdzijauskienė (2006) apibendrino ir pateikė, kitų autorių išskirtus etapus,
reikalingus tinkamai planuoti tyrimą. Remiantis jais, tyrėjas parengė individualų pasirengimo
tyrimui planą:
1. Pagrindinės minties iškėlimas, temos pasirinkimas
2. Problemos, tikslo, uţdavinių formavimas.
3. Duomenų rinkimo šaltinių apibrėţimas.
4. Interviu temų numatymas, pagrindinių bei šalutinių klausimų formulavimas.
5. Instrumentų duomenims fiksuoti numatymas.
6. Suplanuotas duomenų rinkimo, registravimo metodas.
7. Duomenų analizės metodo planavimas.
8. Duomenų rinkimo suderinimas su tiriamaisiais.
9. Tyrimo validumo technikos pasirinkimas.
Atliekamas tyrimas padėjo nustatyti holistinį vaizdą apie mokyklų vadovų
poţiūrį į ryšius su visuomene Kupiškio ir Vilniaus mokyklose.
Interviu buvo vykdomi remiantis S. Girdzijauskienės (2006, p.12) pateikiama
schema. Pokalbio pradţioje pateikta pagrindinė informacija apie tyrėją: universitetas, kuriam
atstovauja, paaiškinama, kad duomenys bus panaudojami baigiamajam magistro darbui.
Supaţindinama su tyrimo tema, tikslais, preliminariu interviu laiku, taip pat primenama apie
duomenų konfidencialumą ir dar kartą sutariama dėl informacijos fiksavimo (pokalbio
įrašymas diktofonu į laikmeną). Tyrimo metu buvo fiksuojama ir kitos tiriamųjų išsakytos
pastabos, patarimai, kurie turėtų padėti tyrėjui tobulėti ir sėkmingiau organizuoti kokybinius
tyrimus.
Interviu metu tyrėjas siekė tiksliai suprasti informantų poţiūrį, stengėsi paţvelgti
į tyrimo objektą iš tiriamojo perspektyvos, kartu atsiribojant nuo savo pozicijos ar nuomonės
primetimo. Duomenys surinkti tik nuolatinės interakcijos metu tarp tiriamųjų ir tyrėjo.
Duomenų analizė atliekama remiantis B. Bitino, ir kitų bendraautorių (2008 [2])
pateikiama metodika ir rekomendacijomis Pasak autorių, analizuojant atliekamos tam tikros
su mąstymu susijusios operacijos tokios kaip lyginimas, apibendrinimas, konkretinimas ir kt.
4.1.1. Tyrimo dalyvių socialinės-demografinės charakteristikos
Iš viso apklausti 8 Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklų vadovai. Siekta
apklausti tik tuos vadovus, kurie teigia esantys tiesiogiai atsakingi uţ ryšių su visuomene
vadybą mokykloje, todėl yra veiklos ekspertai.
Demografiniai tiriamųjų duomenys pateikiami 1 lent. Tyrime dalyvavo 5
moterys ir 3 vyrai. Visi tyrimo dalyviai Vilniaus mieste - moterys. Kupiškyje - 3 iš 4
53
apklaustųjų - vyrai. Galimos įvairios interpretacijos apie lyčių skirtumus tarp šių miestų.
Nustatyta, kad dalies mokyklų direktoriai tai daro patys, kitose – ryšiais su visuomene yra
deleguojami kaip specifinė veikla direktorių pavaduotojams. Delegavimas ryškiau atsiskleidė
Vilniaus mieste, kur 3 iš 4 tyrime dalyvavusių respondentų dirba direktoriaus pavaduotojo
pareigose. Kupiškio mieste, ryšių su visuomene vadyba daugiau uţsiima patys mokyklos
direktoriai. Iš mokyklos vadovų nurodţiusiu amţių galima pastebėti, kad tai vyresni nei 42 m.
asmenys. Vyriausiam iš tyrimo dalyvių 59-eri metai. Didelių amţiaus skirtumų tarp mokyklų
vadovų Kupiškio ir Vilniaus miestų nepastebėta. Vidutinis vadovaujamojo darbo staţas
Vilniaus mieste yra apie 10 metų, Kupiškio mieste apie 12 m. Tyrime dalyvavo vadovai iš
skirtingų tipų mokyklų: 3 iš gimnazijų, 3 – progimnazijų, 1 pagrindinė mokykla ir 1 pradinė
mokykla.
1 lentelė. Informantų demografiniai duomenys
4.2. Tyrimo rezultatų pristatymas ir aptarimas
Remenyi (2012, p. 103-104) duomenų analizę metaforiškai vadina dėlione ( ang.
puzzle). Tokią dėlionę sudaro didţiulis skaičius informacijos dalių, kurias reikia sujungti į
visumą, siekiant atskleisti tyrimo problemą. Autoriaus teigimu, nors ir nėra ţinomas galutinis
Informanto
Kodas Lytis Amţius
Pareigybė
Darbo
staţas
Tyrimo
vietovė
Mokyklos
tipas
Informantas
1 Moteris 56 m.
Mokyklos
pavaduotoja 16 m. Vilnius
Gimnazija
Informantas
2 Moteris 42 m.
Mokyklos
pavaduotoja 8 m. Vilnius
Progimnazija
Informantas
3 Moteris Nenurodė
Mokyklos
direktorius 7 m. Vilnius
Progimnazija
Informantas
4 Moteris 56 m.
Mokyklos
pavaduotoja 10 m. Vilnius
Gimnazija
Informantas
5 Vyras 44 m.
Mokyklos
direktorius 16 m.
Kupiškio
raj.
Pagrindinė
mokykla
Informantas
6 Moteris 59 m.
Mokyklos
direktorė 12 m. Kupiškis
Pradinė
mokykla
Informantas
7 Vyras 54 m.
Mokyklos
direktorius 10 m. Kupiškis Gimnazija
Informantas
8 Vyras 47 m.
Mokyklos
direktorius 9 m. Kupiškis
Progimnazija
54
vaizdas, tačiau tyrėjas, tiesiogiai dalyvavęs duomenų rinkimo procese (interviu) jau gali turėti
tam tikras idėjas, kaip rezultatas turėtų atrodyti ir kokių išvadų galima tikėtis.
Duomenų parengimas analizei buvo atliekamas remiantis J. Saldana (2009), B.
Bitino, A. Kazlauskienės, A. Jazgevičiaus (2012) rekomendacijomis. Duomenų kodavimas ir
analizės proceso rezultatai pateikiami apibendrinime (ţr. 81 psl).
Tyrimo analizės pradţioje, reikalingas pirminis darbas su duomenis, kuris leistų
juos susisteminti ir grupuoti. J. Saldana (2009) jį įvardija, kaip pirminis duomenų kodavimo
ciklas. Tai tam tikras analizės intervalas, kai gauta informacija yra patvirtinama faktais ir taip
paruošiama analizei. Analizuojamas kiekvienas interviu atskirai, vykdoma atvejo analizės
procesas (1 pav.).
1 pav. Atvejo analizės tyrimo procesas
Šaltinis: D. Remenyi (2012)
Pirminiai duomenys buvo apdorojami keliais tyrėjo veiksmais (B. Bitinas, A.
Kazlauskienė, A. Juzgevičius, 2012, p. 9-10): pradţioje - tyrėjo vykdomas informacijos
šaltinių vienetų kodavimas ir kopijavimas. Vėliau interviu duomenys iš protokolų ir interviu
įrašų perkelti į kompiuterį, kad duomenis būtų galima apdoroti „Kokybio“ programa.
Išsaugotas pirminis tekstas buvo transkribuotas į kompiuterinį failą, nepaţeidţiant informantų
informacijos turinio. Ištaisytos kalbos klaidos - įterpti ar pataisyti netinkami ţodţiai
(reikalinga kalbinei informantų raiškai sutvarkyti).
Galiausiai vykdytas analizuojamų kokybinių poţymių (kategorijų)
identifikavimas, kurio metu išskiriami tam tikri reikšminiai ţodţiai. Reikšminai ţodţiai
tyrimo analizės metu buvo nuolat papildomi įvedant naujus, dalinius paţymius. Pradţioje
išskirti pirminiai reikšminiai ţodţiai atitiko kategorijas, nauji papildyti temos poţymiai sudarė
subkategorijas.
D. Remenyi (2012, p.105) teigimu, daug temų tyrime, gali apsunkinti tyrėją,
todėl svarbu nusistatyti tikslines temas, kurios padėtų pasiekti tyrimo tikslo. Remiantis tuo,
buvo išskirtos 5 pagrindinės temos, kurios padeda atskleisti Vilniaus ir Kupiškio mokyklų
vadovų poţiūrį į švietimo organizacijose vykdomą ryšių su visuomene veiklą. Kiekviena jų
įvardijama koduojama raide:
2 lentelė. Analizuojamų tyrimo temų kodavimas
Detalizuojamas
tyrimo
klausimas
Įrodymo
radimas
Reflektavimas,
supratimo apie
teiginį
gilinimas
Išvadų
pateikimas
55
Tema Kodo raidė
Mokyklų naudojimasis ryšiais su visuomene (veikla) V
Poţiūris į ryšių su visuomene svarbą mokykloje S
Poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene auditorijas A
Poţiūris į mokyklos ryšių su visuomene taikymo metodus M
Poţiūris į ryšių su visuomene tobulinimą mokyklose T
D. Remenyj (2009) teigimu, tam tikrus naujus dėsnius ir naują informaciją,
nagrinėjant atvejo tyrimus, galima nustatyti fiksuojant svarbių teiginių, pavyzdţių
pakartojimo daţnumą. Tolimesnė duomenų analizėje tam tikri svarbūs pakartojimai yra
analizuojami, o jų daţnumas ir pasikartojantys teiginiai pateikiami lentelėje (Priedas 4).
Tyrimui panaudota atvirojo kodavimo sistema „Kokybis“, kuri padėjo išskirti
pirminius duomenų poţymius gautus iš informantų atsakymų. Tyrimo atsakymų analizė yra
vykdoma naudojantis išskirtų kategorijų ir subkategorijų duomenimis, kurios sudarytos
remiantis B. Bitino ir kitų bendraautorių rekomendacijomis (2008, [2]). Autorius teigia, kad
kompiuterinė programa negali visiškai atlikti giluminio analizavimo ir apibendrinimo „taigi
tinkama tyrėjo kompetencija kokybinių duomenų rinkime ir analizėje yra jo stiprybė“.
Gilesnei temų analizei buvo pasirinkta J. Saldana (2009) elementų (poţymių) kodavimo
sistema, kuri leido iš temines subkategorijas suskaidyti dalimis, išskiriant svarbius elementus,
kurie yra analizuojami tolesniuose poskyriuose.
4.2.1. Vilniaus ir Kupiškio miestų mokyklų naudojimasis
ryšiais su visuomene
Kategorija - VEIKLA
Subkategorija – įgyvendinimas
Ryšių su visuomene veiklos tyrimas siekė išsiaiškinti vadovų poţiūrį į
mokyklose vykdomas ryšių su visuomene įgyvendinimą, todėl svarbu išsiaiškinti ar vadovų
nuomone tokios veiklos yra iš vis vykdomos mokykloje, ar jos planuojamos. Siekta nustatyti
ar tai įgyvendinama tik teoriškai, ir ar konkrečių veiksmų yra imamasi. Paklausus vadovų ar
jų mokyklose yra vykdomos ryšių su visuomene veiklos, jie vieningai atsako, kad tam tikri
ryšių su visuomene etapai mokykloje vyksta. Taip atsakė visi 8 tyrime dalyvavę tiriamieji. Jų
išsakyti teiginiai tai patvirtina, nes vadovai teigia: „Iš tiesų tai mes naudojam.“ (Informantas
2); „tai taip, naudoja.“ (Informantas 3); „Be abejo“ (Informantas 6). Informantas 8 teigia,
kad „visos mokyklos naudoja.“ Vienas tiriamasis teigė: „Mes tai vykdom, tik neįvardijam
kaip ryšiai su visuomene“ (Informantas 4). Iš šio teiginio, galima numanyti, kad vadovai
supranta, jog ryšiai naudojami, tačiau kartais skiriasi sąvokos, kurios juos apibūdina.
56
Tiriamieji suvokia, kad „šiais visuomenės laikais, be ryšių niekur“ (Informantas 1), „be jų
[ryšių su visuomene – aut. past.] tai nelabai iš vis bus kas“ (Informantas 5).
Kai kurie tiriamieji, paaiškino, kad tai ganėtinai sudėtingai įgyvendinamos
veiklos dėl plačios sampratos - „čia manau jau daugiau nei tik ta pirmoji aplinka, mokyklos
gyvenimas“ (Informantas 6). Tiriamieji teigė, kad veikla labai priklauso nuo turimų ţinių, bei
veikloje įgytos patirties. Mokyklos ryšius su visuomene įgyvendina tiek, kiek tai suvokia
veiklos vykdytojai. Rekomendacijų ryšių su visuomene veikloms, vadovai teigia neturintys,
todėl vadybinės funkcijos vykdomos remiantis asmenine patirtimi ir turimomis ţiniomis. Kad
ryšių veiklos daromos, remiantis turimu supratimu, patvirtina ir Informanto 2 išsakytas
teiginys: „ mes skiriam tam dėmesį, tiek kiek suprantam, kiek mokam, <...> tai yra svarbi
dalis mokyklos veikloj“. Apibendrinant mokyklų vadovų supratimą apie ryšių reikalingumą,
galima teigti, kad visi vadovai sutiko, kad ryšiai yra būtini, todėl ir ryšiai su visuomene
mokykloje privalo būti kuriami.
Kai kurie iš informantų, padarė išvadą, kad ryšių su visuomene procesas vyksta
savaime. Tai procesas, kuris yra skatinamas per veiklas: „Aš įsivaizduoju, kad tas viešųjų
ryšių procesas <...> jis tiesiog vyksta savaime, vykdant, viešinant tam tikras veiklas...“
(Informantas 7). Veiklų vykdymas nesvarbu ar jos intuityvios ar planingai vykdomos yra
svarbus faktorius sėkmingai veiklai šioje srityje. Nuolatinis veiklos vykdymas susijęs tiek su
patiriamomis sėkmėmis, tiek ir su nesėkmėmis. Ryšius su visuomene įgyvendinantys asmenys
turi galimybes nuolatiniam mokimuisi per patirtį, kuri yra dar vienas faktorius tolimesniam
veiklos tobulinimui.
Vykdomas ryšių su visuomene procesas mokyklose pasiţymi tam tikrais
principais, kuriuos išskyrė informantai. Vienas jų - veikla susijusi ne su vieno asmens darbu.
Informantas 3 teigia, kad „Tai dalinasi [pareigomis - aut. past.] mokyklos darbuotojai.“
Mokyklų vadovai teigia, kad tai nėra epizodinis darbas, kuris atliekamas ir vėliau
nebeplėtojamas - tai nuolatinis bendradarbiavimas tarp ryšių procese veikiančių asmenų.
Labai svarbus tarpininkavimo aspektas, kuris lemia veiklos pasidalijimą. Informantas 1
pateikia mokyklos pavyzdį: geografijos mokytojas ekspertas, padeda palaikyti tarpinius ryšius
su Ugdymo plėtotės centru ir taip sudaromos galimybės, pirmiems gauti svarbią ugdymui
informaciją. Tik vienas tiriamųjų (Informantas 4) uţsimena, kad tarimasis dėl tolimesnės
plėtros, veiklos, proceso tobulinimo yra būdas sėkmingam keliamų tikslų įgyvendinimui. Kiti
apklausoje dalyvavę asmenys teigia, kad yra nuolat diskutuojama, ką dar galima padaryti,
kaip tobulėti ir nedaryti tų pačių klaidų: „... per savo patirtį, per savo kaţkokį darbą <...> mes
esam kaţką įgiję <...>supratimą <...>, pasimokę iš savo klaidų“ (Informantas 2). Tai leidţia
57
išskirti svarbų bruoţą atskleidţiantį vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene – reikalingas
kryptingumas.
Mokyklos ryšiai su visuomene yra specifinė sritis. Mokyklų vadovų teigimu, jie
privalo būti nuolat plečiami (Informantas 8). Mokykla yra atvira institucija, todėl
akcentuojamas ir jos viešumas: „Nenorim būti uţsidarę, juo labiau, kad tokie ir tikslai keliami
visom švietimo įstaigom“ (Informantas 3).
Priešingą poţiūrį į mokyklos ryšius išreiškė Informantas 7 teigdamas, kad
mokyklos ryšiai nėra tokie svarbūs švietime: „...šita darom dėl viešųjų ryšių, tai tokių dalykų
iš esmės nėra, nes iš esmės, ne tie prioritetai“. Tiriamojo, nuomone kitos švietimo sritys yra
labiau prioritetinės, todėl turi būti labiau akcentuojamos, nei ryšiai su visuomene.
Subkategorija – atsakingi asmenys
Tyrime buvo domėtasi ir asmenimis, kurie yra atsakingi uţ ryšių su visuomene
veiklos vadybą. Ryšiai su visuomene yra mokslo sritis, kurios specialistai rengiami, pagal
aukštųjų mokyklų programas. Ryšiai su visuomene, daţnai visuomenėje vis dar suvokiami
kaip ţiniasklaidos ir verslo sritims reikalinga veikla. Šis poţiūris per kelius dešimtmečius
prasiplėtė ir palietė kitas sritis, tarp jų ir švietimą. Ryšių specialistai švietime pasiekė tik
aukštojo mokslo institucijas, kuriose kuriami ir plečiami ryšių su visuomene skyriai. Bendrojo
ugdymo institucijų, specialistai tiesiogiai dirbantys ryšių su visuomene srityje dar nepasiekė,
visi informantai nurodė, kad jų vadovaujamoje mokykloje specialistas nedirba. Jie
(Informantas 3, Informantas 4, Informantas 2) išsakė tokius teiginius kaip: „..šiaip tai vieno
asmens, tokio, kuris būtų ryšių su visuomene specialistas mes neturime“, „Neturim atskiro
ţmogaus, kuris vien tuo uţsiimtų“, „Mes neturim tokio specialisto, kuris ten išmanytų, būtų
baigęs specialius mokslus“.
Informantai teigė, kad uţ ryšius atsakingi mokyklos asmenys daţnai turi
atsakomybes: „Tai yra kelių ţmonių bendras, grupinis darbas. Jie ten tada jau skirstosi
veiklas, kas uţ ką atsakingas“ (Informantas 3). Vieni atlieka veiklas, kurios susijusios su
bendradarbiavimu, kiti su metodų taikymu. Tai atskiros ryšių su visuomene sritys, kurias
mokykloje daţnai atlieka skirtingi asmenys. Pagrindinis asmuo mokyklose atsakingas uţ
ryšius su visuomene gali skirtis. Kai kurie apklausoje dalyvavę mokyklų vadovai (5
informantai) teigė, patys esantys atsakingi uţ ryšių su visuomene įgyvendinimą: „Direktorius
pas mus yra jau toks didţiausias pagal pareigas, atsakingas ryšiais su kitomis institucijomis“.
Antroji grupė apklaustųjų buvo direktorių pavaduotojai (3 informantai), kurie
sakėsi esantys uţ tai atsakingi. Tokia tendencija pasireiškė Vilniaus mieste. Direktoriai
58
vadybinę ryšių su visuomene funkcija kai kuriose mokyklose yra delegavę pavaduotojams ir
patys planavimo bei įgyvendinimo procese yra pasyvesni. Apklausoje dalyvavę asmenys,
dirbantys direktoriaus pavaduotojo pareigose atsakė, kad tam tikri sprendimai, visada privalo
būti suderinami ir su direktoriumi, nors jis ir nėra aktyvus ryšių proceso dalyvis. Vadinasi,
direktoriaus kontrolė yra neatsiejama nuo ryšių su visuomene.
Pagrindinis koordinatorius ir atsakingas asmuo yra vadovas t.y direktorius arba
pavaduotojas: „pagal <...> hierarchiją, tai būčiau aš, bet nebūtinai aš.“ (Informantas 8),
„Labiausiai aš“ (Informantas 1); „Aš. Ko gero taip“ (Informantas 5); Informantas 3 „Tai
aišku direktorius atsakingas. Tai viena iš jo funkcijų <...> juk nieko negalima daryti be
direktoriaus ţinios.<...> Turi būti klausimas apsvarstomas, tada gaunamas leidimas. Viskas
turi būti suderinta. Aišku, ten visų nesukontroliuosi kartais, ką galima sakyti, o ko ne...“.
Vienas iš tyrime dalyvavusių pavaduotojų (Informantas 4) įvardija pagrindines pareigas
įgyvendinant ryšius su visuomene: jis atlieka „tokius kitus reikalus, susijusius su artimiausiu
mokyklos viešinimu <...> informuoju kitus apie renginius [tėvam - aut. past.]. Susirinkimuose
skaitau naudingą informaciją“. Tačiau jie nedirba vieni: visi administracijos nariai
(Informantas 6) yra susiję ir yra įgalioti tam tikrų funkcijų įgyvendinimui.
Prie to prisideda ir kiti mokykloje dirbantys specialistai: socialinis pedagogas,
skyrių vedėjai ir kiti asmenys (Informantas 6). Jų atliekamos pareigos yra specifinės, tačiau tai
duoda indėlį bendram ryšių įgyvendinimui. Mokyklos gali turėti ir atstovus, kurie yra
atsakingi uţ viešosios informacijos pristatymą, tai gali būti patys vadovai, arba charizmatiški,
aktyvūs mokytojai ar kiti darbuotojai (Informantas 1). Jų aktyvumas yra išnaudojamas
siekiant ryšių tikslų įgyvendinimo. Vienas iš mokyklų vadovų įvardijo mokytoją, kuris be
mokymo tikslų uţsiima ir kita veikla, susijusia su popamokiniais uţsiėmimais, mokinių
aktyvinimu ir jaunimo veiklų įgyvendinimu: „Šiaip tai mokykloje pas mus uţsiima ţmogus,
kuris viena koja yra pas mus mokyklos mokytojas, kita <...> vienas iš tų mokomųjų filmų
ekspertų.“ (Informantas 1). Mokyklos vadovo teigimu jis yra ryškus pavyzdys, kuris
atskleidţia, koks turėtų būti mokyklos ryšių su visuomene specialistas. Mokytojai irgi
suprantami kaip ryšių darbuotojai - „...mokytojai ţino, ką galima viešint, o ką geriau palikti
uţdaram ratui.“ (Informantas 3).
Mokykloje dirba ir programuotojai (Informantas 2, Informantas 3), kurie yra
atsakingi uţ informacijos viešojoje internetinėje erdvėje skelbimą. Jie atsakingi uţ internetinio
puslapio, elektroninio dienyno administravimą: „Yra juk specialistas, kuris tvarko internetinį
puslapį, ten yra visa informacija apie mokyklą“ (Informantas 3). Tai vieni iš pagrindinių
mokyklos vartojamų informacijos perdavimo kanalų, todėl techniniai darbuotojai, mokyklų
vadovų nuomonę, taip pat galima laikyti ryšių su visuomene darbuotojais.
59
„Visi kaţką daro mokykloje.“ (Informantas 4) „mes, galvojam, kad ryšiai su
visuomene, yra visi, kurie dirba mokykloje. Jie maţiau ar daugiau su tuo susiduria.“
(Informantas 2). Apibendrinant kai kuriuos tyrimo dalyvių išsakytus teiginius, galima
apibrėţti, kad ryšių su visuomene specialistai daugiau ar maţiau yra visi mokyklos
darbuotojai ir netgi buvo išsakyta nuomonė (Informantas 6), kad jais gali būti visi mokyklos
bendruomenės nariai apimant ir mokinius (Informantas 7), tėvus (Informantas 2, Informantas
8, Informantas 3), pagalbinį personalą. Informantas 2 teigia, kad tėvai vykdo konsultacijas,
jeigu jie dirba ryšių su visuomene srityje: „ Kita vertus mes esam tokia bendruomeninė
mokykla, kurioje tėvai dabai daug dalyvauja ir tie tėveliai, kurie dirba labai tokioj srity, jie
yra mūsų konsultantai ir daţnai mums padeda, kaţką tai. Šitoj srity mus pakonsultuoja,
padeda.“ Apskritai, vadovai namo, kad ryšiai su visuomene yra bendras darbas, kuriame visi
mokyklos bendruomenės asmenys, ne visada patys tai suvokdami atlieka ryšių funkcijas.
Mokyklos ryšių su specialistais gali tapti ir ţiniasklaidos atstovai. Taip teigė
Informantas 8.
Siekiant palyginti skirtumus tarp dviejų tiriamų miestų mokyklų vadovų
poţiūrių į įgyvendinimo ir asmenų dirbančių ryšių su visuomene srityje skirtumus tarp
Vilniaus ir Kupiškio mokyklų didţiausi skirtumai pasireiškė pagrindinio atsakingo asmens
atveju. Kupiškio mieste visi apklausti vadovai patys stengiasi būti atsakingi uţ ryšius ir jų
įgyvendinimo koordinavimą. Vilniaus mieste, tai daugiau mokyklos pavaduotojų pareiga.
Asmenys dalyvaujantys ryšių procese tarp Vilniaus ir Kupiškio miestų maţai kinta.
4.2.2. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene svarbą
mokykloje
Kategorija – SVARBA
Subkategorija - samprata
Tyrime dalyvavę mokyklų vadovai buvo prašomi pareikšti nuomonę, kiek ryšiai
su visuomene yra svarbi mokyklai veikla. Daugelis išsakytų teiginių parodė, kad tai labai
svarbi veikla, be kurios mokykla negalėtų tinkamai funkcionuoti.
Siekiant plačiau atskleisti poţiūrį į svarbą, buvo siekiama išsiaiškinti bendras
ţinias ryšių su visuomene tema. Atsakinėdami į tyrimo klausimus interviu metu, vadovai
bandė įvardyti, kaip suvokia ryšius su visuomene mokykloje, bandė formuluoti pagrindinę
sąvoką.
Apibendrinant tyrimo duomenis, nustatyta, jog vyrauja nuomonė, kad tai sunkiai suvokiamas
reiškinys. Vadovai teigia, kad ţinoma, veikla vykdoma, bet sunkiai apibrėţiama. Paprastai,
60
visuomenėje egzistuoja supaprastintas poţiūris į šį reiškinį, bet vienas apklaustųjų
(Informantas 4) teigė, kad tai kritikos reikalaujanti nuostata. Tikrieji ryšiai su visuomene yra
daug platesnis reiškinys nei galima suvokti ir apima nemaţą skaičių ryšių elementų. Sąvokos
platumas yra prieţastis, lemianti nemaţą skaičių skirtingų sąvokos, reiškinio sampratos
paaiškinimų.
Vienas iš sąvokos aiškinimų, ryšiai su visuomene – mokyklos veikla. „Mokyklos
veikla viešinama - tai ir esmės šituos dalykus ir reikėtų traktuoti, kaip tam tikrus ryšius su
visuomene“ (Informantas 7). Dar kiti, tyrime dalyvavę mokyklų vadovai (Informantas 3,
Informantas 4, Informantas 8) teigė, kad tai procesas besitęsiantis uţ to, kas vyksta
mokykloje. Vienas iš pasikartojančių teiginių buvo, jog tai - komunikacija. Informantas 1,
šiuo ţodţiu apibrėţia visą ryšių su visuomene procesą. Tai patvirtina jo pateiktas teiginys:
„Taip, [ryšiai su visuomene - aut. past.] - tai komunikacija“.
Ryšiai su organizacijomis, institucijomis, ţiniasklaida yra grupės, su kuriomis
ryšiai kuriami, todėl yra neatsiejami nuo mokyklos ryšių su visuomene sampratos.
Ryšiai su visuomene „...yra - bendradarbiavimas, savęs parodymas – kas mes
esam. Parodymas „ką naudinga galim pasiūlyti visuomenei ir kaip atliekam švietimo
funkcijas“. Tokį teiginį išsakė Informantas 4. Su panašia nuomone sutiko ir Informantas 5,
teigdamas, kad ryšiai „... tai yra įstaigos bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis.“
Panašiai ryšius su visuomene apibrėţia ir Informantas 6, tačiau jis akcentuodamas pagrindines
grupes prideda ir ţiniasklaidą. Iš šių apibrėţimų iškyla ir kitas svarbus elementas, kuris
atskleidţia komunikacijos prasmę tai yra poreikis bendradarbiauti. Vadovai išreiškia nuostatą,
kad veikla nebus efektyvi, jeigu bus atliekama vieno asmens. Reikalingas susitelkimas ties
tikslais ir bendras jų siekimas.
Ryšiai su visuomene, vadovų nuomone gali būti suvokiami kaip ryšiais su
ţiniasklaida (Informantas 6). Ţiniasklaida yra labiausiai viešaisiais ryšiais susijusi sąvoka,
todėl paliečia ir ryšius su visuomene mokykloje. Tiriamųjų teigimu tai gali būti ir
bendravimas, ryšys su socialiniais partneriais. Informantas 3 mano, kad „...ryšiai su
visuomene, tai yra informacijos skleidimas kaţkokioms tai grupėms, partneriams,
bendruomenei.“ Tiriamųjų atsakymuose įţvelgtas dar vienas ryšių su visuomene supratimas –
tai informacija. Informacija yra duomenų vienetai, kuriuos mokykla palaiko tiek vidinėje, tiek
išorinėje mokyklos aplinkoje. Vieni iš apklaustųjų įvardijo, informaciją, kuri perduodama
visai plačiajai visuomenei: „...mūsų supratimu ryšiai su visuomene yra pirmiausia
informacija visuomenei, apie mokyklą, tiesiog dalykinė informacija“ (Informantas 2). Tai
įvairaus pobūdţio informacija, kuri nesusijusi su mokomaisiais dalykais, bet susijusi su pačia
mokykla. Ţinoma, vienas iš informantų įvardijo, kad ir dalykinė informacija gali būti ryšių su
61
visuomene dalimi. Informantas 8, teigė: „Tai informacija dalinimasis, ne tik su bendruomene,
bet ir su visu [miestu - aut. past.], su išore.“ Ryšiai susiję su svarbia informacija, jos sklaida,
o ji yra tiesiogiai susijusi su naudos visuomenei kūrimu - parodymas „ką naudinga galim
pasiūlyti visuomenei ir kaip atliekam švietimo funkcijas“ (Informantas 4).
Visgi mokyklos vadovams esant pagrindiniais asmenims atsakingiems uţ ryšius
su visuomene mokykloje, vienas iš tiriamųjų (Informantas 3) tokius ryšius įvardijo, kaip
mokyklos vadovo funkciją. Jo teigimu, pareiginė instrukcija yra dokumentas, kuris
reglamentuoja veiklos vykdymą, kaip vadovo veiklos dalį.
Buvo pateikiamas ir ryšių, kaip įvaizdţio kūrimo priemonės, įvardijimas: „...
ryšiai dar yra tam, kad formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį“ (Informantas 2), bet tai bus
nagrinėjama plačiau.
Lyginant Vilniaus ir Kupiškio miestų skirtumus vertinant informaciją apie
sampratos skirtumus pastebimas vienas specifinis skirtumas - Kupiškio miesto mokyklų
vadovai tyrime nuolat akcentuoja konkurenciją tarp mokyklų. Ryšiai - konkurencijos
uţtikrinimo priemonė (Informantas 5, Informantas 6, Informantas 8). Vieno iš Kupiškio
miesto mokyklų vadovų teigimu, ryšiai su visuomene gali būti suvokiami, kaip konkurencija
tarp mokyklų. Ši samprata iškyla vertinant ryšių su visuomene tikslus, kurie yra susiję su
mokinių skaičiumi ir informacijos sklaida siekiant to skaičiaus didinimą. Vilniaus miesto
mokyklų vadovai, konkurencijos, kaip ryšių su visuomene dalies neakcentuoja.
Subkategorija - dėmesys ryšiams
Tyrime dalyvavę informantai buvo paprašyti įvertinti mokyklos dėmesį,
skiriamą tokių ryšių įgyvendinimui. Mokyklų vadovai šiuo klausimu nebuvo vieningi, dalis
informantų teigė, kad ryšiams su visuomene skiriamas dėmesys yra pakankamas, o daugiau
veiklų, metodų taikyti neverta. Nenaudinga gaišti darbuotojų laiko, nei resursų, nei kitų
svarbių ryšiams dalykų. Tai, kad ryšių su visuomene veiklų mokyklai nepakanka, sutiko 4
informantai. Dėmesio mokyklos skiria „Nepakankamai“ (Informantas 4, Informantas 5),
„nepakanka, nes yra dar ką galima padaryti“ (Informantas 8). Su tuo sutiko ir kitas
tiriamasis. Informantas 8 išreiškė savo nuostatą: „Tai aš manau, kad niekada visko iki galo
pakankamai nepadarai, kad galima dar ir daugiau padaryti bet padarom tiek, kiek galim, gal
kiek norim...“ (Informantas 6). Mokyklų vadovai ryšių procese įţvelgia tam tikras tobulintinas
sritis ir teigia, kad ši sritis švietime gan apleista.
Visgi kiti informantai nurodė, kad to, kas daroma mokykloje pakanka.: „Iš
esmės sakykim kiek yra jų, tų šaltinių arba kanalų, iš esmės, kiek jų turim, tiek jų pakanka,
62
uţtenka“ (Informantas 7). Vienos Vilniaus mokyklos atveju, mokyklos vadovas išsakė kitokią
poziciją: „Buvo laikas, prieš keletą metų, kada atrodė, kad reikia, kad apie mus daugiau
ţinotų <...> aš galvočiau, kad mes iš to kaţkaip išaugom“ (Informantas 2). Visgi tai
atskleidţia, kad vadovai vis tiek mano, kad ryšiai yra svarbūs ir nurodo, kad jais yra rėmęsi ir
anksčiau. Taigi visų vadovų ryšių svarba suvokiama panašiai – ryšiai su visuomene svarbu,
tačiau reikalauja tam tikrų papildomų dalykų, kurie apsunkina ryšius įgyvendinančius
asmenis. Nepaisant to, vadovai teigė, kad visos mokyklos turėtų ryšių su visuomene vadybos
elementus naudoti savo veiklos vykdyme siekiant bendravimo. „Kad ir kiekvienas, nesvarbu
ar tai butų kaţkoks subjektas, ar asmuo, ar kaţkokia mokykla, kaip institucija, pirmiausia
palaiko tuos ryšius, kurie yra būtini. <...> be ryšių negali bendraut su kitais“ (Informantas
1).
Tyrimo metu tyrėjas pastebėjo, kad klausimas privertė informantus suabejoti
ryšių veiklos įgyvendinimu mokykloje. Vienas iš informantų skundėsi informacijos stoka
reikalinga veiklos tobulinimui (Informantas 3). Tai sritis, kuri yra maţai tyrinėjama, todėl
nuostata, kad tai yra/nėra pakankamai įgyvendinama, yra subjektyvi. Informanto 4 teigimu, tai
daugiau nuomone ir asmenine vadovo patirtimi pateikiama informacija apie mokyklą. Pasak
jo, dar sudėtingiau yra įvertinti ryšių su visuomene veiklos vykdymą visos šalies mokyklų
mastu, nes praktiškai tokie tyrimai iki šiol nebuvo atlikti, ar jis nurodė nieko apie tokius
negirdėjęs. Vadinasi ir svarba yra netirta. Panašų teiginį išsakė ir Informantas 7. Jis teigė:
„Niekada mes čia netyrinėjom, taigi neţinom sakykim“, kiek mokyklai ryšiai su visuomene
naudingi ir kaip sėkmingai įgyvendinami. Tiriamasis suabejoja ar veikla reikalinga.
Dėl ryšių prioritetiškumo taip pat nuomonės skiriasi. Vieni vadovai yra įsitikinę,
kad veikla yra pats prioritetas ir todėl svarbu atsakingai ţiūrėti į ryšių veiklos vadybą:
planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą. Kiti vadovai, dalyvavę apklausoje mano, kad yra
sritys, kurios yra svarbesnės nei ryšiai.
Tam tikri įgyvendinimo aspektai susiję ir su veiklos specifika. Tai turėtų būti
tikslinga veikla, o ne epizodinė ir neplanuota. Mokymasis iš klaidų yra būdas pasiekti
geresnius rezultatus. Informantas 2 apibendrina tokią poziciją teigdamas: „Dabar man
atrodo, kad ateina toksai etapas, kada ryšius su visuomene reikia pradėti naudoti
tikslingai...“ . Mokyklos dalyvauja veikloje, kuriose keliami ryšių klausimai. Tik tikiu atveju
ryšių vadyba yra prasminga: „...tai yra skirta tam tikram projektui iš esmės, tie ryšiai su
visuomene“ (Informantas 2).
Subkategorija - mokyklos įvaizdis
63
Mokyklos siekia būti viešos, to reikalaujama tiek mokyklos įstatuose, tiek ir
visoje švietimo teisėje. Viešumas, atvirumas yra susijęs su mokyklos įvaizdţiu. Įvaizdis -
„labai svarbus dalykas“ (Informantas 4, Informantas 3). Tyrimo dalyviai nurodo, kad tai
vienas svarbiausių mokyklos elementų. Svarbą pagrindţia tokie teiginiai, kaip: „Viešieji
ryšiai padeda pasiekti įvaizdţio kūrimo“ (Informantas 5), „Tai aišku, kad ryšiai su visuomene
svarbu. <...> Įvaizdţio formavimui“ (Informantas 7).
Vadovų teigimu, pagrindinis įvaizdţio gavimo tikslas yra ryšio kanalo kūrimas
su bendruomene. Įvaizdis susijęs su dėmesiu, kurio mokyklos tikisi iš bendruomenės narių
(Informantas 3). Plačioji bendruomenė mato mokyklą, domisi, ką mokykla gali pasiūlyti,
vertina ar uţtikrinamos švietimo funkcijos. Mokykla siekia parodyti, kaip sėkmingai švietimo
funkcijos yra įgyvendinamos. Ryšiai tampa priemone. Informantai vieningai akcentuoja
svarbiausią dalyką – mokyklos informacija ir įvaizdis turi atitikti realią situaciją: „Svarbu, be
jokios abejonės [įvaizdis – aut. past.], tam, kad mumis patikėtų, mes turime gyvent taip iš
tikrųjų“ (Informantas 2). Kitas tiriamasis mano, kad: „...nei tai pozityvu, nei tai negatyvu, tai
yra taip, kaip turi būti“ (Informantas 1).
Kitas įvaizdţio kūrimo tikslas yra susijęs su veiklos pristatymu. Tiriamieji
išreiškė nuomonę apie tai, kad veikla yra informacijos priemonė. Vadovai teigia, kad
nebūtinas tiesioginis rodymasis ir savo vardo garsinimas viešumoje - nuomonę apie mokyklą
visuomenė susikuria kitokiais būdais: „[negalima – aut. past.] kaţkur nuėjus girtis <...> mes
savo darbais ką padarom, mes geriau parašom, pasakom“ (Informantas 6).
Vadovai išsako ir savo poziciją apie skelbiamą informaciją susijusią su
įvaizdţiu. Jų teigimu informacija turėtų būti pasiţyminti, tam tikrais teigiamais dalykais.
Negatyvūs faktai, problemų viešinimas, gali tik kenkti mokyklos įvaizdţiui: „...nei viena
mokykla internetiniam puslapy nepasiskelbs, kad pas ją pavyzdţiui mokslo metų pabaigoj yra
kokių trisdešimt dvejetukininkų, niekur nerasi tokios informacijos.“ Informantas 1. „Man
atrodo, kad aišku, kad ryšiai su visuomene atspindi gerąją pusę. Jie ir turi atspindėti vertybes,
tas pačias geriausias bet jie turi būti teisingi ir tikri <...> tai neturi būti tuščia, kaţkoks tai
blizgesys.“ Informantas 2. Tokios pačios nuomonės ir Informantas 7: „...neigiamo įvaizdţio
aišku, kad čia niekas per savo ryšius su visuomene neformuoja“. Informantai mano, kad ryšiai
su visuomene neigiamų informacijos aspektų neliečia: „...problemų turbūt netrūksta niekur ir
niekas apie tas problemas viešai irgi nekalba, kita vertus ar čia kokia prasmė.“ (Informantas
2).
Vadovai mano, kad pateikiama neteisinga informacija reikštų, kad mokykla
nevykdo to ką privalo daryti. Savo veiklą reikia parodyti, tokią kokia ji yra. „Reikia, kad
informacija būtų tikra“, teigia Informantas 3. „Svarbu, kad atspindėtų realybę“ (Informantas
64
4). „Man atrodo, svarbiausia, kad tu nieko nepasieksi, labai greitu laiku tai išryškės ir tikri
geri dalykai, taip kaip gyveni, taip ir mataisi...“ (Informantas 2). Panaši ir Informanto 1 ir
Informanto 2 nuostata. Savęs pervertinimas mokyklai taip pat nieko gero neteikia: „Jeigu
kalbam apie savęs išaukštinimą, kaip [mokyklos –aut. past.], kaip va tokios, tai tame
išaukštinime yra tik kuo mes dţiaugiamės ir didţiuojamės, o kai rašai tarkim, įdedi į ugdymo
planą, įdedi kokie projektai vykdomi, įdedi įvairius įvykius, tai nėra savotiškai savęs
išaukštinimas“ (Informantas 1).
Nors tokia nuomonė vyrauja pas daugelį apklaustų mokyklų vadovų, vienos
Kupiškio mokyklos vadovas išsako savitą poţiūrį į ryšių vaidmenį mokyklos įvaizdţiui. Jis
mano, kad mokykla gali būti patenkinta turimu įvaizdţiu visuomenėje ir nieko daugiau
nesiekia. „Mes <...> jau tą įvaizdį esam susikūrę neblogą ir mūsų mokyklą renkasi tėvai
<...> tai mes kaţkaip tai labai kukliai.“ (Informantas 6). Tyrimo analizė atskleidė dar vieną
vadovų nuostatą: Informantas 8 išsakė savo poziciją apie įvaizdţio ir konkurencijos santykį.
Jo teigimu įvaizdis - „labai svarbu. Kad būtų dar kelios [mokyklos - aut. past.] - tai būtų
tiesiog būtina“ vadinasi, įvaizdţio klausimas tampa svarbus jeigu mokyklos tarpusavyje
varţosi.
4.2.3. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su
visuomene auditorijas
Kategorija - AUDITORIJOS
Subkategorija - pagrindinės grupės
Tyrime siekta ištirti ir tai koks vadovų poţiūris į auditorijas, kurios svarbios
įgyvendinant mokyklos ryšius su visuomene. „Tai, kad mes neuţsidarom tokiam kaţkokiam
savam siauram rate, bet kai kaţką organizuojam, paprastai kviečiam ir truputį daugiau
ţmonių“ (Informantas 2) šis tiriamojo teiginys atskleidţia mokyklų atvirumą įvairioms
auditorijoms.
Informantas 3 pateikia labai apibendrintą poţiūrį į auditorijas. Jo teigimu,
kiekviena mokykla siejasi su dvejomis auditorijų grupėmis – vidine ir išorine. Informanto 1
teigimu, „tai daţniausiai su ugdymu susijusios“ grupės arba tos, kurios švietimui yra
svarbios.
Bene plačiausia įvardyta auditorijų grupė yra plačioji visuomenė (Informantas
6). Mokykla palaiko ryšį su bendruomene, tai atskleidţia pateiktas teiginys: „veiklas
darydami visada stengiamės, kad apie tas veiklas bendruomenė ţinotų“, informuoja
Informantas 7. Bendruomenės nariai daug prisideda prie mokyklos gyvenimo (Informantas 4).
65
Kaip smulkesnė bendruomenės dalis išskiriama mokyklos bendruomenė
(Informantas 2, Informantas 3), kurią sudaro mokytojai, administracija. Tai specialistai, kurie
dirba mokykloje arba uţ jos ribų. Informantas 5 teigia, kad tai „PPT taryba ir mokinių
pagalbos ir vaiko teisių tarnybos. Na tiesiog organizacijos, be kurių mes negalim gyventi.“
Kita didelė auditorija yra tėvai ir globėjai (Informantas 3, Informantas 4):
„...paprastai informacijos gavėjai mūsų sakykim tėvai, globėjai ir šiaip suinteresuoti“
(Informantas 8). Apklausos metu buvo išsakytas toks teiginys: „Labiausiai tai su tėvais“
mokykla stengiasi įtraukti, domėtis mokyklos, vaikų reikalais, nes pastebi, kad per maţai
domisi savo vaikais (Informantas 4). Šis teiginys atskleidţia ryšių su visuomene panaudojimą
ir kitiems tikslams nei informavimas, komunikacija.
Mokiniai taip pat įvardijami kaip viena iš ryšių su visuomene auditorijų. Tačiau
mokyklos ryšiai su visuomene orientuojasi ne tik į esamus, bet ir būsimus mokinius bei jų
tėvus (Informantas 2). Siekiant tam tikrų tikslų mokykloje, svarbūs ir ryšiai su buvusiais
mokiniais. Informantas 1, pateikė pavyzdį, kada buvo pasitelkti „į pagalbą ir buvusius
abiturientus“.
Valdţios institucijos taip pat įvardijamos kaip viena iš svarbiausių mokyklos
auditorijų. „...numeris pirmas, yra sakykim, su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija“
(Informantas 1). Su Seimu bendrus ryšius teigia turinti ir Informanto 4 vadovaujama
mokykla. Svarbus informacijos keitimasis su švietimo skyriais, steigėju (savivaldybe). Tyrime
dalyvavę mokyklų vadovai (Informantas 3, Informantas 4) nurodė, kad mokykla ryšių su
visuomene veiklas vykdo ir siekdama ryšių su rajono vadovais, politikais ir rajono Taryba.
Tai atskleidţiantys informantų teiginiai: „...darėm dabar su [mikrorajono – aut. past.]
savivaldybe tokią akciją. Tai ten jau visam miestui renginys buvo.“ (Informantas 4).
Informantas 7, teigia: „Visų pirma <...> steigėjas, yra Švietimo skyrius, yra rajono vadovai,
Taryba“. Tai daroma siekiant įtakos darymo ir kitų tikslų, atskaitingumas uţ veiklą.
Kita išorinė grupė - socialiniai partneriai. Informantas 5 nurodo, kad „turim
sutartis ir bendraujam su jom.“ Nepaisant to ar tai Vilniaus ar Kupiškio miesto mokykla,
vadovai teigia, kad siekiama palaikyti ryšius ir su kitomis institucijomis, kurios perims vėlesnį
mokinių švietimą. Mokyklos bendradarbiauja su profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis,
studentais. Daţnai jie priskiriami mokyklos socialiniams partneriams (Informantas 6,
Informantas 8). „...apie aukštąsias mokyklas, visi tie partneriai, visi tie sąlyčiuose taškai,
kurie kaip nori taip ir per renginius, per ugdymo procesą yra susiję, aukštosios mokyklos,
profesinės mokyklos, Vilniaus gimnazijos, su kuriomis bendradarbiaujam, mūsų mokykla ir
respublikos <...> mokyklos...“ (Informantas 1). Informantas 3 paaiškina, kad vyksta ryšių
plėtimas ir su studentais, šie atlieka praktikas mokykloje, vėliau pristato kaţkokią informaciją
66
studijų vietoje. Tiriamasis teigia, kad „susitikti su visokiais studentais. Čia irgi tam tikri
ryšiai“ (Informantas 3).
Viešieji pirkimai gali būti kita prieţastis, lemianti bendradarbiavimą su
įvairiomis institucijomis ar organizacijomis, kurias mini Informantas 5: „...pirmiausia yra
palaikomi su organizacijomis, su kuriomis sakykim bendraujama pirkimuose“.
Nors, kai kurie vadovai įvardijo, kad atskirų organizacijų, kaip auditorijų neturi:
„Atskirų organizacijų mes neturim“- Informantas 2, pasirenkamos specifinės įstaigos, centrai,
valstybinės institucijos, kurios yra tiesiogiai susijusios su mokyklos tikslais, vertybėmis.
Kupiškyje irgi buvo pateikiamas specifinis pavyzdys, kai mokykla kuria ryšį su rajono miškų
urėdija, nes tai taip pat siejasi su mokyklos vardo specifiškumu ir tos mokyklos misija. Viena
Kupiškio mokyklų atskleidė savo gamtamokslių dalykų stiprinimą. Mokyklos vadovas teigia,
kad „...su miškų urėdija ten bendradarbiaujam“ (Informantas 8). Vienos Vilniaus mokyklos
vadovas teigia: „... pavyzdys puikus [miesto bendruomenės centras - aut. past.] irgi yra
susikūrę savo tokį, kaip tinklalapį ir netgi tokį paprastą leidinį irgi <...> ūkis, kaip jis ten
vadinasi irgi apima, mikrorajone esančias mokyklas, taip pat ką jos veikia, ką jos daro“
(Informantas 1). Ir kiti vadovai Vilniuje pateikė konkrečius auditorijos pavyzdţius, kurie
atskleidţia auditorijos specifiškumą ir tikslų orientaciją. Viena iš mokyklų bendradarbiauja su
Mokytojų namais, kita – su Lietuvos mokinių jaunimo centru ir pan.
Kita svarbi išskiriama auditorija yra mokyklos. Tiriamieji teigė, kad miesto
mokyklos yra neatsiejamai susijusios, todėl privalo bendradarbiauti viena su kita:
„...projektus visokius rašom: tai eina tuo pačiu ir mokyklos sakykim<...> su gimnazija, ir su
Verslo technologijų mokyklom, kur mūsų mokiniai eina.“ (Informantas 5). Su kitomis miesto
mokyklomis bendradarbiauja ir Informanto 4 vadovaujama mokykla. Kupiškio mieste šis
teiginys yra diskutuotinas, kai iš vadovų pasisakymų pastebima, tam tikra konkurencija ir
varţymasis dėl mokinių skaičiaus. Mokyklos atskleidė, kad yra svarbūs ir ryšiai su uţsienio
mokyklomis. Mokykla neapsiriboja tik savo aplinka, siekiama ryšius plėsti ir paliesti
tolimesnes auditorijas. Vienas Kupiškio mokyklų vadovų pateikia kitų šalies mokyklų
pavyzdţius su kuriomis mokykla bendradarbiauja: „Lietuvoj tai yra Alytaus <...> mokykla,
Utenos <...> progimnazija, Pasvalio <...> pagrindinė, o tarptautinėj, tai bendradarbiaujam
su... su <...> lenkų mokykla.“ (Informantas 8)
Apibendrinant informantų teiginius apie svarbiausias grupes galima daryti
išvadas, kad iš esmės jos tarp skirtingų miestų nesiskiria. Miestuose didţiausias dėmesys
skiriamas toms pačioms auditorijoms. Informantai pamini, kad tai yra: bendruomenė
(Informantas 6, Informantas 7, Informantas 3); tėvai (Informantas 7, Informantas 1);
67
partneriai (Informantas 1, Informantas 6, Informantas 3); ţiniasklaida (Informantas 6);
politikai (Informantas 7), mokiniai (Informantas 1).
Subkategorija - žiniasklaida
Kadangi ryšiai su visuomene yra susiję su informacijos perdavimu įvairiais
kanalais, nei vienas iš mokyklų vadovų iki tol nebuvo įvardijęs ţiniasklaidos, kaip specifinės
auditorijos. Tyrėjui buvo svarbu išsiaiškinti, kiek mokykloms svarbūs tokie ryšiai ir ko jais
siekiama, jeigu jie yra palaikomi.
Tyrime informantai teigė: „Turim ką parodyt, tai ir siekiam parodyt“
(Informantas 3), kad net ir ryšiai su ţiniasklaida turėtų būti palaikomi ir nuolat plečiami, tai
ţiniasklaidos funkcija (Informantas 7). Tai nėra prioritetinė auditorija, tačiau ryšių svarba su
ja, suvokia beveik visi informantai. „Kaţkiek svarbu, nes tai vienas iš efektyviausių būdų,
bendruomenės dėmesiui gauti, tai sakyčiau... Taip, svarbu. “ (Informantas 3), tokia pati ir
Informanto 5 nuostata, apie ryšių su visuomene panaudojimą ţiniasklaidos ryšiams. „Svarbi,
nes tai būdas apie save pranešti suinteresuotiems asmenims ir grupėms“, patvirtina ir
Informantas 4.
Ţiniasklaida gali pasireikšti įvairiomis formomis. Tiriamieji išskiria keletą
pagrindinių būdų atskleidţiančių ryšių su visuomene kūrimą per ţiniasklaidos priemones:
„Pagrindinė priemonė internetas, bet nebūtinai, nes per visas ţiniasklaidos priemones“
Informantas 8. Dar daţnai buvo išskiriama televizija (ypač Kupiškio mokyklų vadovų) ir
spauda.
Iš vadovų pasisakymų galima spręsti, kad ryšiai su ţiniasklaida mokyklų
iniciatyva mezgami įvaizdţio kūrimo tikslais. Daţniausiai tai atliekama abiejų šalių
iniciatyva. Tačiau tiriamieji nurodo, kad ţiniasklaidos atstovai taip pat kreipiasi į mokyklos
vadovus: „O iš kitos pusės, jeigu būna klausimai iš ţiniasklaidos, jeigu domina, kokie
reikalai, tada jie kreipiasi. Tada mes duodam informaciją“ (Informantas 5). Informantas 2,
teigia: „Mes esam davę interviu ir ne vieną kartą, esam dalyvavę laidose, bet tai nebuvo mūsų
iniciatyva. Tai paprastai, kaţkas kreipdavosi ir mes, nu ţodţiu, kalbėdavo atstovas.“
Informantas 4 išreiškia, tam tikrą neigiamą nuostatą ţiniasklaidos atţvilgiu, teikdamas, kad
ţiniasklaida pati nelabai domisi iki tol, kol kas nors nenutinka. Jo teigimu, ţiniasklaida visada
ieško, to kas šokiruotų ir laukia, krizinės situacijos. Informantas 4: „Tada jau labai domisi
mumis“.
Kupiškio misto mokyklų vadovai daţnai akcentavo rajono televiziją, kuria
aktyviai naudojasi: „Na, o rajone sakykim, tai mes per ţiniasklaidą tik apie savo mokyklą mes
68
ir televiziją Kupiškio ir laikraščius mes rašom, kviečiamės ţiniasklaidą vienu ţodţiu.“
(Informantas 6). „Ir televizija pavyzdţiui Kupiškio ir įvairiausių tų ryšių“ (Informantas 5).
Kad rajono televizija naudojasi teigia ir Informantas 8. Tiriamasis atstovaujantis Vilniaus
mokyklų vadovus teigia, kad mokyklos televizija pasinaudoja retai. Tai būna respublikiniai
renginiai. „...organizuoji pavyzdţiui, sakykim, kaip vaikų ir jaunimo solinio dainavimo
konkursą [ţymus ţmogus – aut. past.] atmint, nes [ţymus ţmogus – aut. past.] būtent šioj
mokykloj mokėsi ir baigė, tai ţinoma, pirmiausia reikalinga šiaip ryšiai, kaip ţiniasklaidos
ryšiai ir tu pasitelki į pagalbą ir buvusius abiturientus ir netgi televiziją ir tikrai yra ačiū jai
tie konkursai yra rodom ir parodomi, kaip reklama ir kitaip anonsuojami...“ (Informantas 1).
Rajono laikraščiai taip pat padeda sėkmingai pasiekti kitas tikslines auditorijas,
todėl ryšiai su ţurnalistais ir kitais asmenimis atsakingais uţ informacijos viešinimą privalo
būti palaikomi: „Mes daug naudojamės, nuolat ką nors tokiu būdu viešinam. Reiškia ryšiai su
ţiniasklaida svarbūs ir turi būti nuolat plečiama... tas tinklas su ţiniasklaidos atstovais.“
(Informantas 8). Tai labiau akcentuoja Kupiškio miesto mokyklų vadovai. Visgi Informantai
teigė, kad tai retesni atvejai, nes daugiau orientuojamasi į aplinką, kurią pasiekia artimiausios
ţiniasklaidos priemonės. Praeitais metais viena mokyklų, dalyvavo projekte, tai straipsnis į
„Lietuvos rytą“ įdėtas buvo. Tai buvo išskirtinis projektas (Informantas 4). Vadovai teigia,
daţniau besirenkantys vietos spaudą: „Pagrinde ryšiai su visuomene per rajono ţiniasklaidą,
„Panevėţio rytas“...“ (Informantas 5). „...o šiaip tai skleidţiam informaciją, mes ne tik
Kupiškio, bet ir respublikinėje spaudoje“ (Informantas 8). „Tai rašom į laikraščius apie
renginius ir šiaip veiklas“ (Informantas 6). Panašiai atsakė ir Informantas 4, tik jis nurodo,
kad mokykla spaudoje viešina mokinių kūrybą. Du Kupiškio miesto vadovai (Informantas 5,
Informantas 8) mini pedagoginį laikraštį „Dialogas“, kuris jau nebeleidţiamas, tačiau
informantai nurodo, jog yra ten skelbę apie mokyklą, renginį ar projektą.
Kitas iš būdų pasinaudoti ţurnalistinėmis priemonėmis yra mokyklos laikraštis,
redaguojamas ir rašomas pačių mokyklos mokinių, o tada platinamas mokyklos ir vietos
bendruomenei. „Mokykla turi savo gimnazistų leidţiamą leidinį.“ (Informantas 4)
Kai kuriais atvejais ryšiais su ţiniasklaida kuriami dėl ekonominių prieţasčių.
Tyrime, vienas iš informantų teigė, kad ţiniasklaida panaudojama ir reklamai. Kitas
informantas pabrėţė, kad tai puikus būdas finansavimui gauti. Kaip pagrindinė prieţastis
įvardijamo mokyklos verslumas: „...kartu šneku dabar apie tą verslumo pusę, apie ekonominę
pusę, be ryšių su visuomene, tu negali tų prizinių fondo, to vadinamo telkti, visų tų
apdovanojimų.“ (Informantas 1)
Abiejų miestų vadovai teigia, kartais pasinaudojantys ir plačiaisiais
ţurnalistiniais informacijos kanalais, bet daţniausiai tai susiję su projektine veikla, svarbiais
69
laimėjimais. Tokiais atvejais kontaktuojama su šalies televizija, naujienų portalais, šalies
spauda.
Subkategorija - tikslai
Siekta nustatyti vadovų poţiūrį ir į tai kokie tikslai, prieţastys lemia tam tikrų
auditorijų akcentavimą. Siekta nustatyti ir kitas, vadovų išskiriamas prieţastis,
atskleidţiančias poţiūrį į ryšių su visuomene įgyvendinimą mokykloje.
Daţniausiai informantai teigė, kad tai su ugdymu susijusios prieţastys, kurios
yra smulkiau detalizuojamos. „Yra mokymo įstaigos, su kuriomis mes bendraujam daugiau
ugdymo tikslais, o visos kitos įstaigos... mes bendradarbiaujam kitais tikslais“ (Informantas
6). „...tokiais darbais keičiamės, na ir vat, su kuriais buvusiais partneriais, o su esamais irgi
kai kada susitikinėjam, mokytojų komandos susitikinėja., kalbasi, bendrauja įvairiais,
įvairiais klausimais... ugdymo“ (Informantas 6)
Tačiau galima išskirti ir kitas prieţastis, kurios susiję su viešaisiais poreikiais.
Viešumo poreikį kaip tikslą akcentuoja Informantas 4. Tyrimo dalyviai teigia, kad mokykla
turi visaip parodyti savo atvirumą. Ryšiai su visuomene yra sėkmingiausias būdas to pasiekti.
Kitas tikslų, kurį akcentuoja vadovai - veiklos pristatymo tikslas. Informantai teigia: „..tikslai,
tai irgi parodyti kas mes esam, ką darom. Bet jau plačiau“ (Informantas 3, Informantas 7),
„...be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros talkos, bendri kaţkokie renginiai, arba sakykim
kaţkokie renginiai senukams, ką mes darom...“ (Informantas 1). Iš teiginio galima sakyti, kad
tikslas - parodyti veiklas ir kartu įtraukti bendruomene. „Atspindėtų tą, kasdienybę, tradicijas
įvairias ir kurtų tam tikrą mokyklos veidą.“ Informantas 2. „Kad nesakytų apie mus: „Va,
[mokykla] tik moko, moko mokinius.“ <...> mes ir kitkuo uţsiimam tai reikia, kad ţinotų.“
Informantas 4. Siekiama pristatyti veiklą, bet ne tik tai kas susiję su ugdymu, siekiama
parodyti ir mokyklos kultūros lygmenį. Veiklos prasmingumo atskleidimo tikslai - „...kad iš
esmės ugdymo procesas vyksta, kad jis kryptingas. Iš esmės tie tikslai parodyti, kad mokykloje
veikla - prasminga, naudinga, reikalinga - tiems vaikams, kurie ateina“ (Informantas 7).
Ţinomumas apie mokyklos veiklas skatina ir bendrų veiklų su auditorijomis organizavimą bei
vykdymą.
Mokyklos atvirumo parodymas susijęs su mokyklos matomumo ir ţinomumo
tikslais. Tiriamųjų teigimu, mokykla tampa ţinoma ne tik mieste, bet ir platesniu mastu.
Mokykla gali būti randama tik tada kai besidomintiems yra prieinama bendra informacija, taip
pasiekiama ir susisiekimo su mokykla funkcijos, kurias akcentuoja Informantas 2: „...tam kad
mes būtume surasti, tam kad mus matytų, ţinotų, kad tie, kurie ieško mūsų, mus galėtų surasti.
70
Tai lig tai, visiškai tokiai susisiekimo funkcijai vykdyti“. Tokią poziciją išreiškia ir kiti
tiriamieji (Informantas 4, Informantas 7, Informantas 3).
Ryšiai su visuomene padeda skleisti informaciją apie mokyklą. Informacija ne
visada gali būti objektyvi, todėl mokyklų vadovų teigimu sudaromos galimybės informacijos
tikslinimui: „Kuo daugiau naudojantis ryšiais su visuomene skelbs, kuo bus tikslesnė
informacija apie, neiškraipyta, taisyklinga, tuo ji geriau pasieks tuos į kurį mokykla yra
orientuota: tai yra į vaikus ir jų tėvus“ (Informantas 1). „Tie visi ryšiai paskleisti, ţodţiu,
informaciją“, teigia Informantas 8, vadinasi ryšių su visuomene tikslas yra informacijos
skleidimas.
Mokyklų vadovai išskiria ir kitus tikslus, tokius kaip paramos gavimas.
Informantas 6, teigia: „Tai sakykim paramos tikslais ir paramos ieškom, ir kviečiam ateit ir
mes pas juos einam.“
Daţnai įvardijami ir įvaizdţio formavimo tikslai. Tai akcentuoja Informantas 3,
Informantas 5, Informantas 7, Informantas 2, teigiantys: „...viešieji ryšiai dar yra tam, kad
formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį. Atspindėtų iš tikrųjų, jos realų gyvenimą, mes taip
galvojam.“ Informantas 4 mano, kad svarbu parodyti save iš gerosios pusės, atkreipti dėmesį,
pasidţiaugti apie save. Tiriamųjų teigimu, geresnis įvaizdis siejasi ir su didesniu auditorijų
pritraukimu. Ypač akcentuojamas auditorijos, kurią sudarytų būsimi mokiniai ir tėvai
pritraukimas. Tai akcentuoja Informantas 4 teigiantis, kad maţėjant mokinių skaičiui reikia
mokyklai pačiai prisitraukti būsimus mokinius. „Pagrindiniai tikslai tai yra parodyti,
pasirodyti tiek tėvams, tiek rajono visuomenei, tiek Lietuvos, kad mes esam tokia mokykla,
siekiam išskirtinumo...“ (Informantas 8). Vienas iš vadovų atskleidė savo poziciją tėvų
įsitraukimo į mokyklos veiklą atveju. Pasak jo, tėvai maţiau domisi savo veikų reikalais, todėl
pasitelkiant ryšius su visuomene, galima juos paskatinti labiau domėtis savo atţalomis.
„Labiausiai tai su tėvais“ stengiasi įtraukti, domėtis mokyklos, vaikų reikalais, Informantas 4.
Domėjimasis su vaikais lemtų didesnį bendradarbiavimą tarp mokyklos ir tėvų.
Vadovų teigimu, ryšių su visuomene metodai, įvaizdţio kūrimą skatina, per
pasiekimų skelbimą. Pasiekimai susiję ir su mokinių motyvacija, todėl ryšiai su visuomene
padeda siekiant ir šio tikslo. Taip nurodo Informantas 1, kuris teigia, kad mokykla ryšių su
visuomene veikloje akcentuoja „savo veiklą, savo mokinių pasiekimus, didţiavimąsi
mokiniais ir jų pasiekimais ir kartu savo gyvenimą, kasdieninį gyvenimą ir kalbu ne tik apie
tuos pozityvus dalykus, bet kai kada ir apie negatyvius.“
Ryšių su visuomene vadyba orientuota į mokyklos tikslus. Mokyklos keliami
tikslai, turi būti ţinomi visiems, taigi ryšiai prisideda prie įgyvendinamo. „Tai visu šituo ką
mes darom, mes ir norim, parodyt, kad nesam kaţkokia maţa mokykla, bet mes atliekam savo
71
įstaigos veiklą, siekiam, numatytos nuostatuose, vizijos“ (Informantas 5). Vadovai teigia,
norintys parodyti, kad „atliekam mokyklos misiją, siekiam bendro tikslo Lietuvai. Tai aš čia
apie ţmogaus ugdymą kalbu “ (Informantas 4).
Tyrimo dalyvių teigimu, ryšiai su visuomene gali būti panaudojami ir problemų
viešinimui. Auditorijos, kurios gauna informacijos apie mokyklos problemas, turi galimybę
pareikšti nuomonę, dėl galimų problemų sprendimų būdų, teikti konsultacijas, įvairiapusę
paramą. Ryšiai su visuomene, vadovų teigimu gali būti išnaudojami ir įvairios prevencijos
programų vykdymui: „Visa tai parodo graţiąją mokyklos pusę. Problemos yra ne tiek, kad
nutylimos, bet labiau akcentuojamas prevencinis jų pobūdis, sprendimai“ (Informantas 4).
Vienas tiriamųjų išsakė nuomonę apie ryšių panaudojimą pedagogų
kvalifikacijai. Jis mano, kad ryšiai su visuomene „...ugdo jų kompetencijas, savybes, va dėl to,
ne dėl kaţko kito, ţodţiu parodyt bendruomenei, kad darbuojamės, stengėmės, daţnai sekasi,
kartais gal maţiau, kartais daugiau.“ (Informantas 7). Taigi iš dalies galima manyti, kad
tikslas yra kompetencijų ugdymas. Verslumas taip pat gali būti vienas tikslų. Tyrimo dalyviai
verslumą sieja su finansavimu ir pedagogų kvalifikacija (Informantas 1).
Konkurenciniai tikslai, kai kurių Kupiškio miestų vadovų teigimu, taip pat
siejasi su ryšių pasirinkimu. Informantas 6, teigia: „ [tikslas – aut. past.] tai yra.. Na, mes tai
turim tą konkurenciją su [mokykla].“ Tokia tapti ir Informanto 8 nuomonė: „Šiais laikais,
kada yra didelė konkurencija tai čia matyt <...> norim pasirodyti, kad iš jų mes esam
šauniausi“, bei Informantas 7 nuomonė „Kur yra gimnazija, gimnazija, viena šalia kitos ir
jos kovoja dėl vaikų kaţkaip, tai aš įsivaizduoju, tie ryšiai su visuomene tada įgauna kaţkokią
na, prasmę...“. Visgi vėliau Informantas 7, paneigia tokį poţiūrį, jau teigdamas, kad
konkurencija nėra tikslas: „kiti prioritetai, nėra kaţkokios konkurencijos“. Tyrimo analizėje
galima įţvelgti tam tikrus prieštaravimus tarp vadovų nuomonių. Daţniausiai prieštaravimai
kyla tais atvejais kai vadovo poţiūris, nuostatos nesisieja su mokyklos deklaruojamais tikslais.
Vienas informantas nurodė, kad yra kiti tikslai (Informantas 3), bet juos vardinti
nepanoro Vienas tiriamųjų suabejojo ryšių su visuomene tikslų iškėlimu mokykloje. Jis teigė,
kad mokykla šiuo klausimu iki šiol per daug ir nediskutavo. Vadinasi kai kuriose mokyklose
tikslai yra nenumatomi ir vadybinė ryšių su visuomene veikla yra vykdoma neplaningai.
4.2.4. Mokyklų vadovų poţiūris į mokyklos ryšių su
visuomene taikymo metodus
Kategorija - METODAI
Subkategorija - įgyvendinimo priemonės
72
Tyrime siekta išskirti pagrindinius ryšių su visuomene metodus, kuriuos
mokyklos panaudoja savo veikloje. Naudojamos priemones ir metodai mokyklose skiriasi,
tačiau kai kurie, populiariausi metodai buvo įvardijami beveik visų informantų. Sisteminant
tyrimo metu gautus duomenis galima juos sugrupuoti ir išskirti tam tikras metodų grupes.
Didţiausias skaičius vykdomų metodų yra susiję su renginiais mokykloje.
Informantai teigia: „...renginiai vyksta, tai jie yra kaip tam tikri pavyzdţiai ryšių su visuomene
mokykloje“ (Informantas 4, Informantas 6, Informantas 3). Tai „...mokyklos šventės, tokios
atviros mokyklos šventės, apie kurias mes skelbiam irgi taip gana viešai ir kviečiam ne tik
bendruomenę ir labai daţnai ateina, daug ţmonių, kurie, na tiesiog draugai, paţįstami.“
(Informantas 2). Bet ne visada bendruomenė yra kviečiama į renginius. Informanto 2 teigimu,
tai priklauso nuo renginio specifiškumo, konteksto ir svarbu nustatyti ar tikslinga įtraukti
kitus ar ne. apie renginius informantas teigia, kad yra informuojama per bendra savivaldybių
mokyklų paštą. Panašų auditorijų aktyvumą sukelia ir šventės. Mokyklos nurodo, turinčios
tam tikras tradicijas. Mokyklų vadovai teigė, kad minimos svarbios šaliai datos, kalendorinės
šventės. Informantas 5 išskiria daţnai mokyklose rengiamus susitikimus su įţymiais
ţmonėmis. Taip pat rengimą ir dalyvavimą parodose, kurios gali būti rengiamos su
partneriais: „...socialinių partnerių, tai mes kaip palaikom: ir bendradarbiaujam ir keičiamės
ir parodomis. <...> Bendradarbiaujam ne tik parodomis, keičiamės ir koncertais nu vienu
ţodţiu, mokiniais keičiamės, darbais keičiamės diskusijomis“ (Informantas 6). Informantas 2,
nurodo, kad mokykla yra dalyvavusi “Litexpo” parodų rūmuose vykdytoje mugėje.
Informantai paminėjo koncertus, kuriuos organizuoja mokyklos bendruomenė,
arba kuriuose dalyvauja patys. Tai gali būti ne tik koncertai, bet ir konkursai susiję su mokinių
ţiniomis, gabumais. Informantas 1, išskiria vieną tokių: „Nesenai dalyvavom konkurse,
fotokonkurse, kur Lietuvos Prezidentė paskelbė konkursą...“. Tiriamųjų teigimu, konkursai
suburia dideles auditorijas, todėl mokyklų vadovai mano, jog yra svarbi ryšių su visuomene
priemonė.
Tiriamieji, išskirdami metodus, paminėjo ir rengiamas akcijas (Informantas 2,
Informantas 4, Informantas 7). Vienas iš tiriamųjų (Informantas 1) išreiškė tokią poziciją:
„..be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros talkos, bendri kaţkokie renginiai, arba sakykim
kaţkokie renginiai senukams, ką mes darom, nes daug ką daro mokykla, mokykla šiais laikais
tikrai daug ką daro“. Vadinasi bet kurie, tiriamųjų išskiriami metodai yra neatsiejama ryšių
su visuomene dalis. Siekdami pritraukti didesnes auditorijas mokyklos nariai akcijas stengiasi
padaryti kuo labiau matomas. Informantas 1 prisimena, kad per vieną tokių akcijų, mokiniai
pasidarė ryšius plakatus ir taip siekė atkreipti Vilniaus gyventojų dėmesį, kartu nuolat
pabrėţdami mokyklą, kurią jie atstovauja. Visgi visi renginiai, akcijos labiausiai susijusios su
73
bendruomeniškumu. Tiriamieji teigė, kad siekia pakviesti ir kitas grupes, kurios domisi
mokykla, jos veikla. Vadovai, teigia, ypatingai skatinantys visuotines talkas.
Informantas 6 įvardijo ir diskusijų grupeles mokyklose. Tai įvairiais būdais
išnaudojamas ryšių su visuomene metodas, nes vyksta diskusijos tarp įvairių grupių. Didelė
įvairovė ir diskutuojamų temų. Mokytojai, socialiniai partneriai, mokiniai – visi, siekia
problemų sprendimo, bendrų susitarimų. Vadovai mano, kad viešos diskusijos leidţia dalintis
informacija ir skleisti ją didesniam auditorijų ratui. „...rengiam visokius mokymus, seminarus.
Kviečiam pedagogus, vyksta diskusijos.“ Informantas 6 teigia, kad mokykloje „mokytojų
komandos susitikinėja, kalbasi, bendrauja įvairiais, įvairiais klausimais. Ugdymo.“
Seminarai kitas metodas, kurį pateikia apklausos dalyviai. Informantas 4 teigia,
kad per išvaţiuojamuosius seminarus, kuriami ryšiai, mokyklos pradeda vienos su kitomis
bendradarbiauti, kuriami tolimesni ryšių palaikymo planai. Konferencijos yra retesnis, tačiau
taip pat pasitaikantis būdas, informacijos apie mokyklą sklaidai. Tai galimybė tobulėti,
mokytojams pasisemti naujų ţinių (Informantas 7, Informantas 2). Svarbus būdas vykdyti viso
švietimo kaitą, suţinant apie naujoves. Informantas 6, nurodo, kad mokyklose seminarai,
konferencijos nebūtinai skirti mokytojams bet gali būti orientuoti ir į tėvų auditorijos
subūrimą. Mokymai, kuriuose mokyklos dalyvauja labai skiriasi: organizuojami mokymai
tėvams, kuriuose paskaitas veda psichologai ir kiti specialistai arba seminarai mokytojams
ugdymo temomis. Mokyklų vadovai nurodo, kad yra organizuojamos ir paskaitos tėvams,
kuriose mokoma tėvystės įgūdţių stiprinimo, konfliktų sprendimo ir kitomis temomis. Su
tėvais dirba mokytojai. Jie rengia susirinkimus vieni su kitais, su mokiniais ar tėvais: „..mes
dar turime tokias paskaitas. Mes turime paskaitas tėvams – būsimųjų mokinių tėvams ir
visiems besidomintiems, tai būna tokios trys paskaitos pavasarį“ (Informantas 2). Jų metu
vyksta informacijos mainai, dalijimasis patirtimi. Mokyklų vadovų teigimu, ryšiai vyksta
viduje, kas irgi labai svarbu ryšiams su visuomene. Bendraudami su tėvais pedagogai
neapsiriboja tik bendrosios informacijos kiekiu. Vienokiu ar kitokiu būdu taip pat vyksta
informacijos apie mokyklą, jos veiklą skleidimas. Tėvai vėliau šia informacija dalinasi savo
draugų ratuose: „...mes skaitom paskaitas ir tėvus susikvietėm. Tėvus, o tie tėvai tėvams
aiškina.“ (Informantas 6). Tokiam teiginiui pritaria ir Informantas 4, kuris sako: „Mes
paprašom jų [tėvų] pagalbos, jie savo darbovietėse dalinasi“. .
Projektai, taip pat vadovų išskiriami, kaip ryšių su visuomene metodas
(Informantas 2, Informantas 1, Informantas 4). Vadovai teigia, kad pagal galimybes dalyvauja
šalies projektuose. Pavyzdţiui Informantas 4 pamini sveikos gyvensenos projektą, kuriame
mokykla dalyvavo šiais metais. Tiriamieji uţsimena apie tarptautinius projektus, kuriuose
dalyvauja. Dar vienas įdomus ryšių su visuomene pavyzdys – mokinių mainai. Vadovai
74
(Informantas 6) teigia, kad mokyklos tam tikram laikotarpiui priima mokinius. Tai gali būti
trumpalaikiai projektai, gali būti ir ilgiau trunkantys: „...mes bendravę, bendradarbiavę ir
esam įvairiuose projektuose tarptautiniuose, tai ir palaikom tuos ryšius ir dabar irgi
tarptautinius ryšius.“ Projektai su uţsienio partneriais gali būti susiję ir veiklos tikslais: „Jie
mums iš Ispanijos pavyzdţiui atsiunčia kaţkokius piešinius, mes jiems siunčiam piešinius.“
(Informantas 6). Informacija apie projektus yra nuolat „centralizuotai siunčiama“ ir kitaip
viešinama, o tai irgi padeda garsinant mokyklos vardą (Informantas 1). Tarptautinis
bendradarbiavimas taip pat pasireiškia įvairiomis formomis. Tyrimo dalyvis, nurodė, kad jų
tikslas yra kultūriniai mainai (Informantas 4). Mokiniai keičiasi piešinių parodomis, sveikina
vieni kitus per šventes.
Antroji grupė metodų, kuriuos pamini mokyklų vadovai yra mokyklos
dokumentai, ataskaitos. Tai vieši dokumentai, apie mokyklos veiklą. Jų rašymo tikslai yra
įvairūs, tačiau vienas iš jų yra veiklos viešinimas kuris, vadovų teigimu ir yra ryšių su
visuomene vykdymas.
„Ataskaita veiklos, uţ metus. Tai irgi yra tam tikra prasme kaip ir ryšiai, viešieji kaţkokie.“
(Informantas 7).
Dar viena grupė, kurią galima išskirti apibendrinant vadovų išskiriamus metodus
yra metodai, kurie susiję su ţiniasklaidos ryšiais. Mokyklų vadovai (Informantas 2,
Informantas 8) teigia, kartais duodantys interviu televizijai ar spaudai. Vadovai nurodo daţnai
patys skaitantys pranešimus viešai (Informantas 2). Mokyklose būna organizuojami ir
susitikimai su ţymiais ţmonėmis. Vadovai mano, kad tai vieni iš tų renginių, kur svarbu
pasitelkti ir rajono ţiniasklaidą. Daţnai tiriamieji teigia esantys patys pagrindiniai asmenys
kalbantys su ţiniasklaida, bet pagal poreikį tenka pasiųsti ir kitus atstovus.
Svarbūs laimėjimai, mokinių kūryba gali būti viešinami ir šalies mastu
(Informantas 4), o tam išnaudojama spauda. Mokytojai per renginius projektus, patys rengia
pranešimus spaudai, kurie yra pristatomi arba išspausdinami (Informantas 5).
Mokytojai yra grupė asmenų, kurie dalyvaudami įvairiose veiklose
reprezentuoja savo mokyklą. Vienas tokių būdų yra mokytojų darbo grupės. Tačiau ne tik
darbinė aplinka susijusi su mokyklų ryšiais su visuomene. Mokytojų neformali veikla taip pat
turi tam tikrą poveikį ryšiams. Vienas tiriamųjų taip apibūdina pedagogų indėlį į ryšius su
visuomene „Kur jie bebūtų, kur jie bekalbėtų: konferencijose skaitytų pranešimą, seminarą,
susitiktų su kitais kolegomis ir netgi neformalioj aplinkoj jeigu taip būtų, tai yra tam tikra
mokyklos, tam tikra ryšių su visuomene dalis“ (Informantas2). Mokytojai nėra uţdara
mokyklos grupė. Galimi ir tam tikri mokytojų mainai. Mokytojai vyksta į kitas mokyklas,
kuriose gali būti vedamos edukacinės pamokos.. Mokytojai per tokias veiklas dalinasi
75
patirtimi, mokosi vieni iš kitų. Tokiu tikslu vienas iš informantų teigia, jok buvo kuriami
filmai apie edukacinių pamokų vedimą. „Vaţiavom į integruotą pamoką su pavadinimu
„Pramoginė Ryga“ vesti chemijos, geografijos mokytojos, kur irgi buvo viskas filmuojama,
kaip vykdyti edukacinę pamoką kitame mieste“ Informantas 1. Mokomieji filmai buvo skirti
mokytojams. O mokykla, kaip kūrėjas galėjo garsinti mokyklos vardą šalies mastu.
Tiriamieji (Informantas 7, Informantas 2) teigė, kad bet koks mokyklos
bendruomenės nario viešas kalbėjais yra ryšių su visuomene dalis. „Tai visokie pranešimai
spaudai, ţodinis informacijos skleidimas.“ (Informantas 6, Informantas 1). Ţodţiai, ištariami
tam tikruose kontekstuose, su tam tikra nuostata, teikia informacijos gavėjui naujus duomenis
apie mokyklą, nuo to kaip informacija ištariama priklauso ir išankstinės nuostatos apie
mokyklą. Tai veikia mokyklos įvaizdį.
Tiriamųjų labai akcentuojamas ir mokinių veiklos vykdymas, kuris taip pat
įvardijamas kaip ryšių su visuomene metodas. Mokyklos teigia, skatinančios mokinių
aktyvumą ir iniciatyvas. Kaip pavyzdys jau minėta jog, spaudoje stengiamasi, spausdinti kuo
daugiau mokinių kūrybos. Vienos Vilniaus mokyklų vadovas teigė, kad mokykla jau keletą
metų dalyvauja filmų kūrime. „Toliau esam pasidarę jau tokie populiarūs, kaip Ugdymo
plėtotės centro mokomųjų filmų vieni iš, kaip pasakyti, organizatorių“ (Informantas 1). Tai
mokomieji filmukai skirti plačioms auditorijoms, daţniausiai susijusioms su ugdymu, bet ne
visada. Tas pats tiriamasis paaiškina, kad mokiniai labai aktyviai veikia siekdami įamţinti
mokyklos veiklas, renginius. Nesenai mokinių iniciatyva sukurtas filmukas apie šimtadienį,
taip pat apie kartų bendradarbiavimą ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymą. Kai kurie mokyklų
vadovai, nurodo, kad mokyklose veikia atskiros ţurnalistikos grupelės, kurios uţsiima
mokyklos laikraščių leidyba. Laikraščiai platinami mokiniams, tačiau per juos informacija
pasiekia ir platesnes auditorijas.
Kitas metodas reprezentuojantis mokyklą įvairioms grupėms – mokyklos meno
kolektyvai. Informantas 5 mano, kad jų mokyklos ansamblis yra ţinomas ir išskirtinis:
rengiamos gastrolės į kitas Lietuvos mokyklas ir netgi uţsienyje. Informantas 5 atskleidė:
„Sakykim turim etnografinį ansamblį <...> tai su jo pagalba, mes visaip reklamuojam.<...>
Pavyzdţiui buvo čia Seimo nario susitikimas su bendruomene Kupiškio. Ten koncertavom,
paskui jau paprašėm, kad į Seimą pakviestų.“ Informantas 4, taip pat išskiria mokinių
iniciatyvas. Tiriamojo teigimu mokykloje veikia aktyvus teatro būrelis, kuris rengia
spektaklius ir su jais vaţinėjama per visą Lietuvą ir netgi pabuvojo Latvijoje. Teatro trupė
atstovauja mokyklą kitose mokyklose. Yra kviečiama pasirodymams.
Tačiau vadovų teigimu, galimi ir kiti, daug įprastesni būdai informacijai skleisti.
Vis dar galima apie veiklas, renginius informuoti per stendus mokykloje, mieste. Kuriami
76
spalvingi stendai, plakatai, kurie yra būdai tam tikroms temoms plėtoti ir atkreipti
bendruomenės narių dėmesį (Informantas 3). Informantas 1 pamini plakatus: „Tarkim, kad
kokie nors padarom kokią akciją, su plakatais, kaip daro ryšiai su visuomene, per kaţkokią
ten aikštę“. Kai kurios mokyklos apie laimėjimus viešina garbės lentose. „Mes didţiuojamės
savo mokiniais, todėl skelbiam apie laimėjimus“ yra garbės lentos, pagerbiami nusipelnę,
aktyvūs mokytojai. (Informantas 4)
Beveik visi vadovai, kaip pagrindinį informacijos apie mokyklą šaltinį įvardijo
mokyklos puslapį: „Mūsų pagrindinis turbūt tas informacijos sklaidos šaltinis, tai yra
mokyklos internetinis puslapis“ (Informantas 2, Informantas 1, Informantas 4, Informantas 5,
Informantas, Informantas 8). Informanto 8 nuomone, viešoji erdvė mokyklai svarbi.
Tiriamasis tai išreiškia visuomenėje vyraujančiu posakiu: „Kaip sako: jeigu nėra tavęs
internete, tai nėra iš viso.“ Besitaikant prie modernėjančios visuomenės tai tampa vienas iš
priimtiniausių metodų. Mokyklų vadovai nurodo, kad puslapis yra nuolat atnaujinamas, todėl
informacija visada yra aktualiausia ir svarbiausia. Kai kurie vadovai (Informantas 1) nurodė,
jog savivaldybių mokyklos turi bendrą paštą, kurio pagalba taip pat dalinamasi informacija
tarp mokyklų: „...bendrą tokį renginių... Švietimo departamente, renginių tokį bendrą, kaip
tinklalapį vadinamą. Iš ten galėdavo, ţmonės suţinoti, kas, kur mokyklose vyksta...“ – tokią
informaciją pateikė Informantas 1. Elektroninis dienynas vadovų teigimu taip pat puiki
priemonė informacijos skleidimui įvairioms auditorijoms (Informantas 4). „Paskelbiam per
elektroninį dienyną, tai tėvai gauna informaciją“ (Informantas 3). Panašią informaciją pateikė
ir Informantas 1: „...per TAMO labai, naudojamės. Labai didelėm TAMO galimybėm. Kai ten
gali ir apie viską klausti ir apklausti, tėvus pasitelkti, informatyvia. Informacijos sklaidai, yra
tikrai didelės išplėstos elektrono dienyno galimybės. Daţniausiai elektroninį dienyną.“ Kai
kuriose mokyklose mokiniai savo reikmėms ir dalinimuisi informacija pasinaudoja socialinio
tinklo „Facebook“ grupėmis. „Mokiniai savo „facebook‘ą“ susikūrę. <...>Yra mokinių
tarybos „facebook‘as“ (Informantas 1). Ten mokiniai gali diskutuoti įvairiais klausimais,
kartu burti bendruomenę, kad ir virtualiu būdu. Taip teigiantis Informantas 1 nurodė, kad tai
uţdaros grupės į kurias mokiniai paprastai nelinkę įtraukti mokytojus. Mokytojų priėmimas
virtualioje erdvėje yra daugiau išimtis nei taisyklė. Tačiau yra ir kita elektroninė erdvė, kuri
apjungia visas auditorijas: mokytojus, mokinius, tėvus. Mokyklos nurodo plačiai
išnaudojančios elektroninio dienyno teikiamas galimybes.
Tiriamieji vadovai atskleidţia, kad partneriai yra ne tik grupė su kuria,
mokyklos kuria bendradarbiavimo ryšius. Mokyklos vadovai nurodo, kad stengiamasi
pasinaudoti ir kitomis galimybėmis, kurias teikia partnerystė. Ryšiai uţmezgami pasirašant
sutartis. Tai gali būti įvairaus pobūdţio ir veiklos organizacijos. Juos gali vienyti bendri
77
tikslai, bendros veiklos. Informantas teigė, kad per partnerių interneto puslapį galima rasti
prieigas ir prie duomenų apie mokyklą: „Kanceliarijos yra, Seimo puslapyje, yra
internetiniame puslapyje, visada rasit... Tų mokyklų, su kuriomis jie sudaro sutartis, renginius
ar vykdomas, kaţkokias bendrąsias veiklas“ (Informantas 1). Ten galima rasti ir kontaktinę
informaciją ir bendradarbiavimo tikslus. Partneriai stengiamasi įtraukti į bendras veiklas.
Ryšiams palaikyti reikalingas nuolatinis kontaktas. Jis palaikomas rengiant reguliarius
susitikimus, veiklos pristatymus. Partnerių internetinis puslapis ne vienintelis šaltinis galinti
teikti informaciją apie mokyklą. Mokyklos teigia, apie save rašančios ir partnerių leidiniuose:
„Mes laimėjom, mus kvietė į prezidentūrą, Prezidentė įteikė vėliavą iš savo rankų. Buvo
informacija ir Kupiškio, ir Panevėţio ir švietimo informaciniam, ir buvo prezidentūros
tinklalapyje įdėta“ (Informantas 5). Vienas vadovų teigė, kad partneriai naudojasi
profesionalių ryšių su visuomene specialistų paslaugomis, tai leidţia, pasinaudoti patirtimi ir
galimybe viešinti ir mokyklos veiklą. Vienas tokių, Informantas 1, kuris atskleidė, kad:
„...naudojamės, kad ir tų institucijų, ne konkrečių kur uţsiima ryšiais su visuomene ryšiais,
bet tų institucijų viešaisiais ryšiais <...> su kuriuo esame sudarę bendradarbiavimo sutartis“.
Informantas 2 pamini tėvus, kurie tuo uţsiima ir konsultuoja mokyklą.
Vienas iš apklausos dalyvių nurodė, kad tai ką visuomenė apie mokyklą mano,
kyla ir iš bendro mokyklos vaizdo. Tokie dalykai kaip mokyklos stadionas, bei galimybė jame
lankytis bendruomenės nariams yra būdas parodyti mokyklos veiklą. Informantas 4, mano
„Juk mes turim traukti būsimus mokinius“, todėl reikia parodyti ir mokyklos tvarkingą išorę:
naujas stadionas, atviroji lauko klasė. Nepaisant to, kad tai tėra išorinis mokyklos vaizdas,
Informantas 5 teigia, kad tai svarbūs elementai formuojantys mokyklos įvaizdį. Kitas to paties
informanto pateiktas pavyzdys – mokyklos lauko klasė, kurioje atšilus orams vyksta pamokos.
Mokiniai ne tik patenka į naują aplinką, kurioje aktyviau mokosi, bet mokyklos bendruomenė,
juos stebi. Tai teikia informaciją apie mokyklą.
Apibendrinant tiriamųjų pateikiamus teiginius galima teigti, kad ryšių su
visuomene metodus naudoja visi bendruomenės nariai. Vadovas daugiau apsiima
reprezentacinę rolę ir sieja savo vadybinį procesą su ţiniasklaidos priemonėmis, partneryste.
Mokyklos bendruomenė stengiasi organizuoti renginius ir taip pritraukti bendruomenes.
Internetinis puslapis daţniausiai paminima informacijos apie mokyklą skleidimo priemonė.
Tyrimo metu tik vienas iš informantų teigė, kad yra pasitelkiami ryšių su visuomene metodai,
kurie vykdomi kaip organizuota veikla, tyriamieji atskleidė, kad visi kiti metodai yra
panaudojami kaip priemonės siekiant tam tikrų tikslų, nesusijusių su ryšiais su visuomene, bet
juos paliečiančių.
78
4.2.5. Mokyklų vadovų poţiūris į ryšių su visuomene
tobulinimą mokyklose
Kategorija - TOBULINIMAS
Subkategorija - svarbiausios sritys
Vienas iš svarbiausių, vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene atskleidţiančių
elementų yra jų nuomonė apie ryšių tobulinimo procesą. Vadovai išskyrė keletą pagrindinių
temų, kurios turėtų būti akcentuojamo ryšių su visuomene veiklose.
Visų pirma Informanto 4 teigimu, vis dar nėra pakankamai akcentuojami ryšiai
su visuomene, nemaţa dalis mokyklos bendruomenės narių net nesuvokia, kas tai ir kam to
reikia. „Tai mokykloje ryšių su visuomene iš vis niekas iki šiol neakcentavo“, teigia
informantas 5. Jo teigimu mokyklos privalo daugiau apie tai diskutuoti ir ieškoti naujų būdų,
kaip tokius ryšius stiprinti.
Kita svarbi tema, kuri per ryšių veiklas turėtų būti akcentuojama yra nuolatinė
plėtra ir auditorijų plėtimas. „Aišku svarbu, kad vyktų nuolatinis tobulinimas ir tų ryšių
plėtimas“ (Informantas 6): siūloma mokyklą daryti dar atviresnę suinteresuotoms grupėms.
Tai patvirtina ir kiti informantas teigiantys, kad bendruomenės kūrimas yra viena labiausiai
akcentuojamų temų. Teigiama, kad svarbu ją burti ir aktyvinti. Tai pagrindţia tokie išsakyti
teiginiai, kaip: „Kita, svarbi tema, bendruomenės aktyvinimas“. Siekia skatinti prisidėti prie
bendros veiklos (Informantas 4).
Kita akcentuotina tema yra ugdymo aktualijos. Tiriamieji teigia, kad mokyklos
ryšius su visuomene turėtų pirmiausia išnaudoti toms sritims, kurios yra susijusios su
mokyklos pagrindine veikla – ugdymu. „Pirmiausia tai veikla, tada visa kita “ (Informantas
5). Tokiai nuomonei pritaria ir Informantas 8: „Tai viskas ką mes veikiam yra pagrindas.
Mokyklos veiklos kryptys, visos tos ugdymo aktualijos“. Informantas 6 mano, kad: „Tai gal
mokyklos gyvenimas. Ką darom, ko pasiekia mūsų mokiniai. Nes tik partnerystė susijusi su
sėkme.“ Šis teiginys akcentuoja ir partnerystės svarbą, kaip akcentuotiną ryšių su visuomene
dalį.
Vienas iš apklaustųjų vadovų, mokyklos įvaizdį išskiria, kaip prioritetinę ryšių
su visuomene dalį: „Tai visas tas įvaizdis labiausiai svarbu.“ (Informantas 4). Informanto
teigiamu, tai pagrindinis tikslas: tai yra mokyklos matomumo, ţinomumo, veiklos
atskleidimo ir teigiamo įvaizdţio kūrimas.
Informanto teigimu mokinių motyvacijos kėlimas susijęs ir su tai, kiek mokiniai
yra viešai pagerbiami ir pristatomi jų laimėjimai. Ryšių su visuomene priemonės, kurias
79
įvardija mokyklų vadovai, leidţia apie mokinių pasiekimus pranešti didesniam ratu ţmonių.
Informantas 4 teigia, kad ryšius išnaudojant laimėjimų paviešinimui, pasiekiama geresnių
rezultatų, nuo to gerėja ir mokyklos įvaizdis. „Laimėjimai parodo stipriąsias mokyklos puses.
<...> Tai aš jau čia minėjau mūsų teatro gastroles“. Informantas 3, kelia klausimą, ar tik nėra
svarbu per ryšius su visuomene kelti ir mokyklos kultūros lygį. Jis mano, kad prie to galima
priskirti ir kitus akcentuotinus dalykus. Kultūra keliama tada, kai vyksta ir pedagogų
švietimas: „Šiaip tai informavimas pedagogų pačių. Jie ţino kas galima, o kas ne. Bet yra
situacijų kai.. nu visos tos, kurios uţ mokyklos ribų jau vyksta, jos būna irgi susijusios su
informacijos sklaida. Pedagogas turi net ir uţ mokyklos ribų parodyti didţiavimąsi savo
įstaiga ir taip prisidėti prie teigiamo įvaizdţio kūrimo.“
Buvo išsakytas dar vienas teiginys, susijęs su mokiniais. Informantas teigia, kad
tema, kuri turėtų būti akcentuojame per ryšius su visuomene yra paties mokinių pilietiškumo,
aktyvumo skatinimas. Informantas 1 teigia, kad visais ryšiais ir veiklomis siekiama, kad
mokiniai pasiektų aukštesnės lyderystės ir pilietiškumo laipsnį: „Ţinoma čia kalbant apie
mūsų aktyvius vaikus, apie lyderių, lyderių mokinių mokymą, apie pilietiškumo jau tas
didţiausias, aukščiausias vadinamąsias sampratas, kai jau tikrai tas pilietiškumas pasiektas
aukščiausias, sąmoningumo riba, tai aišku, kad būtų graţu. Ir skatinam vaikus“. Vaikų
skatinimas vyksta per galimybių reikštis, būti aktyviam sudarymą. Skatinamos iniciatyvos.
Informantas 1 paveikė pavyzdį, kaip vieną tokių iniciatyvų: „...pavyzdţiui: uţsimanė išvalyti
šią pus Vilnies kaţkokią krantinės dalį, prasieina pasikvietę „Delfi“ į pagalbą, išsivalo, tada
šaukia [kita gimnazija – aut. past.], „Ė, mes išsivalėm šitą krantą. Norit ano kranto?“ Tai čia
va būtų ir pilietiškumas ir lyderiavimas <...> kaţkaip savo, tokiu noru“
Tyrimas leido apţvelgti pagrindines temas, kurios lemtų sėkmingesnį ryšių su
visuomene panaudojimą. Apibendrinant apklaustų mokyklų atsakytus teiginius galima teigti,
kad svarbiausia yra mokinių ir mokytojų švietimas apie ryšius. Tai leistų plėsti ryšius
pritraukiant naujas auditorijas ir sėkmingiau pasinaudoti informacijos perdavimo kanalais
(mokyklų panaudojamais ryšių su visuomene metodais).
Subkategorija - pokyčių reikalaujančios sritys
Vadovai buvo, prašomi įvardinti konkrečius būdus, kurie padėtų veiklą tobulinti.
Daugiausiai vadovų išsakė nuomonę apie ţinių trūkumą. Vadovai patys suvokia, kad
vadybiniu aspektu ryšiai nėra vykdomi labai sėkmingai. „Be abejo, be abejo. Kiekvienas
darbas juk nėra tobulas ir idealus ir šitas darbas tikrai yra tobulintinas. Jis nėra pačiam,
pačioj mūsų mokykloj, sakykim pats geriausias, pats tobuliausias. Aš manyčiau, kad
80
labiausias gal tobulintinas“ (Informantas 6). Vadovų teigimu nėra svarbiausio vadybinio
etapo, kuris leistų nustatyti, kaip sėkmingai mokyklos išnaudoja ryšius savo tikslams pasiekti.
Vienas iš tiriamųjų teigė, kad mokyklos supranta, svarbą, bet neišnaudoja galimybių.
Akcentuojamas viešinimas, mokyklos įvaizdţio kūrimas (Informantas 4). „Reikia specialisto,
kad įvertintų. Jo, geriausia, kad būtų specialistas, kuris visu tuo mokyklos reklamavimu ir
įvaizdţiu uţsiimtų, bet nėra tai, ką gi darysi“ mano Informantas 3. Taigi, tobulinimui
geriausiai padėtų specialistas, kuris nusimato apie ryšius, geba tinkamai organizuoti ir
įgyvendinti visą ryšių su visuomene procesą. Informantai (Informantas 3, Informantas 4,
Informantas 5, Informantas 8) teigė, kad reikalingas nuolatinis specialistas dirbantis
mokykloje, arba specialistas, kuris atvyktų į mokyklą ir reguliariai įvertintų pasiekimus šioje
srityje, teiktų rekomendacijas kaip tobulinti, mokyklos veiklas: Mokyklos bendruomenė
naudoja tam tikrus metodus, bet neturi jokių ţinių, kiek jie naudingi, efektyvūs, tai reikėtų
specialistų, kurie įvertintų situaciją (Informantas 4). „Bet šiaip tobulint yra daug kur.
Specialistas galėtų koks informuoti ką mes daugiau galim daryt“ (Informantas 5).
Kitas siūlymas yra asmens, paskirimas proceso vertintoju. Tai susiję su kitu
vadovo pasiūlymu - šviesti pedagogus šia tema. Kaip būdai tam galėtų būti rengiami
seminarai ir mokymai. Be to reikia akcentuoti, kad pedagogų darbinė ir neformali aplinka yra
susijusi su visais mokyklos ryšiais.
Mokyklų vadovai sutinka, kad susiduriama ir išbaigtumo planavime trūkumu.
Veiklos atliekamos nekuriant išankstinių planų, tai daugiau intuityvūs sprendimai, besiremiant
turima pedagogų patirtimi ir ţiniomis. Svarbu, kad vadybinis procesas būtų atliekamas pagal
visus reikalingus etapus. Ypač svarbus išankstinis planavimas, ko labai pasigenda vadovai. Jie
patys suvokia pagrindines prieţastis, kurios lemia neišbaigtumą – laiko trūkumas yra
pagrindinė prieţastis, kurią įvardija mokyklų vadovai. „Visada norisi kuo daugiau ir geriau,
nu tai nebe visada uţtenka laiko, nebe visada visur suspėjam, bet visada... Šiaip kuo daugiau
reikia. Šiaip sakyčiau ką mes šiuo metu darom, gal ir maţokai“ (Informantas 5). „Laikas.
Laiko trūkumas yra prieţastis, kodėl mes kaţką darom, bet vis [nepadarom – aut. past.]“
(Informantas 3). Informantai teigia, kad ryšiai su visuomene kaip bendradarbiavimas,
bendravimas su auditorijomis yra papildoma veikla, kurią reikia atlikti papildomai, po visų
savo pareigų. „Direktorius ant galvos jau turi tiek pareigų, kad tie ryšiai su visuomene, tampa
tik laisvalaikio priemone, sakykim taip...“ (Informantas 3). Vienas ir tyrimo dalyvių teigė,
kad kartais prie to prisideda ir noras veiklas atlikti. Ne visi pedagogai nori tam aukoti laiką,
teigdami, kad jų pagrindinė veikla yra ugdymas ne ryšių kūrimas ir palaikymas. Pasinaudojant
pedagogų švietimu, suteikiant informacijos apie ryšių su visuomene panaudojimo privalumus
reikalingos ir diskusijos tarp įvairių mokyklos bendruomenės narių, siekiant rasti spendimus,
81
generuoti idėjas tobulinimui ir panašiais tikslais. Informantas 2 teigia, kad mokykloms trūksta
diskusijų: „Galbūt bendram švietimo kontekste mūsų nuomonė, ar poţiūriai, kaip čia pasakyt,
nėra plačiai ţinomi, mes galimas dalykas galėtume kaţkaip diskutuoti, va tokiomis švietimo
temomis, įvairiuose, įvairiais lygiais neţinau ten, ministerijose, laidose ar dar ten kaţkur tai“.
Buvo išsakytas dar vienas tobulintinas aspektas, kuris paliečia ir ryšius su
visuomene. Informantas 1 teigė, kad būtina skatinti mokytojų verslumą: „ Tai aš manu, kad
šitoj srity mokytojai, turi būti verslesni..“. „Gal mokytojus šviesti per kokius seminarus?
Neįsivaizduoju.“- kelia klausimą Informantas 7. Mokytojai turėtų nepamiršti pasidalinti
turima patirtimi: „Manau kad visada, kaip sakyt, gerai, jeigu atsirastų specialistas, kuris
surengtų kaţkokius mokymus, seminarą, pasidalintų patirtim, kaţkokia tai būtų tikrai gerai,
nes trūksta praktikos. Tokiom tik savom priemonėm.“ (Informantas 8)
Bet ne tik ryšių su visuomene planavimo etapas yra tobulintinas. Tyrimo
dalyviai išsako, savo nuomonę apie tai, kad nėra keliami rimti tikslai, kurių būtų nuolat
sistemingai siekiama. Intuicija ir patirtis negarantuoja sėkmės. Reikia siekti detalesnio veiklos
planavimo. Kartais ryšių su visuomene procesas vyksta netinkamai, nes susiduriama su
faktoriais stabdančiais tobulinimą: galimybių stoka, kitas tobulintinas aspektas ryšių srityje.
Galimybių trūkumas gali būti susijęs su turimais resursais, ţiniomis. Todėl Informantas 2,
teigia, kad gali būti ieškoma naujų, tinkamesnių priemonių ir metodų ryšių su visuomene
įgyvendinimui mokykloje: „...gal neapimam tokių vienkartinių projektų, kaip pavyzdţiui
leidiniai, na sakykim aš turiu galvoj pristatomoji medţiaga kaţkokia, na mums visada kaţkaip
pritrūksta jėgų tam, pasidaryti gerą leidinį, tokį kaţkokį tiek vizualiai, tiek turinio atţvilgiu tai
yra nemaţas darbas, tai šioje srityje pavyzdţiui mes turėtume ką veikti iš tiesų.“ Iš šio teiginio
galima numanyti, kad tiriamas mokyklos vadovas atskleidţia, kad mokyklos pačios suvokia,
kad nors galimybių ir yra - ne visada pačios jomis pasinaudoja. Informantas teigė, kad
mokykla turėtų leisti daugiau informacinių leidinių ar kitokių priemonių kurios, prisidėtų
aktyviau pristatinėti mokyklos veiklą, atskleistų stipriąsias mokyklos puses, bei pritrauktų
bendruomenės narius.
Kita tobulintina sritis yra maţas mokyklų aktyvumas išnaudojant galimybes,
kurias suteikia socialiniai partneriai. Rėmėjų paieška turėtų būti viena iš pedagogų veiklų:
„Tai būtų, sakykim paieškos rėmėjų...“ (Informantas 1). Šiuo metu tai dar neįprasta, bet
tobulinant visą mokyklos sistemą, ateityje tai gali tapti normaliu dalyku. Su ateitimi susijęs ir
kitas mokyklos vadovo pateikiamas siūlymas, steigti ryšių su visuomene specialistų etatus
mokykloje. Taip teigdamas, Informantas 3 pats juokauja, kad tai tik svajonės, tačiau gan
realus dalykas. Jis teigia, kad „Laiko, ar skyrus etatą galima būtų galvot apie naujus ryšius
<...> “
82
Apibendrinant vadovų teiginius apie tobulintinus aspektus, galima išskirti keletą
pagrindinių tobulintinų aspektų: ryšių su visuomene vadybos etapų tobulinimas, specialistų
konsultacijos ir įsivertinimas, mokytojų švietimas, bei sąlygų ryšių veiklai sudarymas.
4.3. Tyrimo apibendrinimas
Eil.
Nr. Kategorija Subkategorija Kategorijos apibendrinimas
1. Veikla
Įgyvendinimas
Vadovai sutinka, kad ryšiai su visuomene mokyklai
yra labai reikalingi. Tik vienas iš apklaustųjų galvoja,
kad ryšius su visuomene reikia naudoti tik siekiant
konkretaus tikslo ir tikslingai, o ne nuolatos.
Mokyklos neturi specialisto, kuris būtų atsakingas uţ
visas ryšių su visuomene veiklas, bei jų įgyvendinimą.
Visi mokyklos bendruomenės nariai atlieka tam tikras
funkcijas kurios skatina ir plėtoja ryšius su visuomene
mokyklose.
Atsakingi
asmenys
2. Svarba
Samprata Ryšiai su visuomene vadovų suvokiami, kaip plati ir
daugybę aspektų apimanti sąvoka. Daţniausiai
suvokiama kaip komunikacija, bendradarbiavimas, ryšių
plėtimas, informacijos perdavimas ir mokyklos įvaizdţio
kūrimas. Mokyklų vadovai sutinka, kad skiriamas
dėmesys nėra pakankamas. Su tuo susiję specialistų,
ţinių, laiko trūkumai. Įvaizdis - viena iš mokyklos ryšių
su visuomene kūrimo prieţasčių. Svarbu, kad
skleidţiama informacija apie mokyklą atskleistų realybę
Dėmesys
ryšiams
Mokyklos
įvaizdis
3. Auditorijos
Pagrindinės
grupės
Mokykla ryšius su visuomene panaudoja: vidinėms ir
išorinėms grupėms. Tai visuomene bendruomenė,
mokytojai, mokiniai tėvai, socialiniai partneriai bei kitos
institucijos, su kuriomis siekiama bendradarbiauti.
Ryšiai su ţiniasklaida yra palaikomi rečiau,
daţniausiai susiję su tikslais viešinti veiklą, informaciją
apie mokyklą.
Ţiniasklaida
Tikslai
4. Metodai Įgyvendinimo
priemonės
Vadovų teigimu mokyklos ryšių su visuomene
įgyvendinimui renkasi priemones ir metodus, kurios
siejasi ir su mokyklos tikslais – įvairūs renginiai.
Vadovai ir kiti administracijos atstovai daţnai pasitelkia
savo bei partnerių informacinius resursus.
5. Tobulinimas
Svarbiausios
sritys
Vadovai sutinka, kad ryšiai nėra iki galo išvystytas
mokyklos komunikacijos būdas. Susiduriama su
informacijos apie teisingą ryšių vadybą trūkumu, veiklos
epizodinės ir neišbaigtos. Tam spręsti reikalinga:
specialistų konsultacijos, pedagogų švietimas,
sistemingas įsivertinimas.
Kaitos sritys
83
IŠVADOS
1) Ryšių su visuomene patirtis vis daţniau panaudojama švietime, tai nuolat
kintanti, tobulinama sritis. Ryšiai su visuomene - procesas apimantis įvairius organizacijos
veiklos aspektus: vadybines funkcijas, nuolatinį komunikacijos kūrimą su išorės ir vidaus
auditorijomis, bendradarbiavimą, viešumą, problemų sprendimą, specifinių metodų taikymą.
Šis procesas negali vykti be grįţtamojo ryšio, kuris kuriamas tik nuolatine dvikrypte
komunikacija.
Mokyklose kaip ir visose institucijose remiamasi taip pačias vadybiniais
principais. Veikla yra planuojama, organizuojama, vykdoma ir vertinama. Švietimo
institucijoms pateikiamos švietimo vadovų rekomendacijos, kaip sėkmingai šiuos etapus
vykdyti, tačiau mokyklos ne visada jais naudojasi. Tyrimas parodė, kad mokyklos ryšius su
visuomene naudoja intuityviai. Planavimas yra orientuotas į mokyklos tikslus: ugdymo,
bendradarbiavimo, aktyvinimo, pritraukimo, viešumo ir kt. Visuomenei, mokyklos ryšių
veikla taip pat, daţnai lieka neţinoma, nes matomas tik vienas vadybinis etapas –
įgyvendinimas (renginiai, seminarai, akcijos), kuriame aktyviai įtraukiama mokyklos ir vietos
bendruomenė. Daug dėmesio vadybiniame ryšių su visuomenės procese, apima tyrimų
rengimas ir vykdymas, siekiant nustatyti problemas, analizuojant auditorijų specifiką bei
vėlesnė duomenų analizė. Tyrimas atskleidė, kad visi mokyklos bendruomenės nariai,
koordinuojami vadovo, kuria planus, kaip sėkmingai realizuoti ryšių su visuomene veiklas.
Vykdymo etape atsakingi asmenys atlieka paskirtas veiklas, o įgyvendinimui pasitelkiami
mokyklai prieinami informacijos sklaidos kanalai. Vertinimas yra maţiausiai plėtojama ryšių
su visuomene vadybos sritis. Tiriami mokyklų vadovai, nuolat akcentavo, kad ryšiai su
visuomene, nėra iki galo įgyvendinama sritis švietime, tai lemia specialistų, informacijos,
laiko trūkumas.
2) Mokyklos vadovas aktyviai dalyvauja ryšių su visuomene veikloje mokykloje.
Jis daug prisideda prie organizavimo, skatina darbuotojus veikti ir domėtis ryšių tobulinimų,
teigiamai motyvuoja siekiant gerinti mokyklos įvaizdį. Vadovas mokykloje, dėl uţimtumo,
daţnai apsiriboja trimis pagrindinėmis auditorijomis: tėvais, darbuotojais ir ţiniasklaida. Su
kiekviena iš jų, kuriamos atskiros strategijos ir tikslai. Vadovas į veiklą įtraukia kitus
darbuotojus, paskiria atsakingus asmenis, veikla vykdoma bendradarbiaujant ir
komunikuojant su mokyklos ir vietos bendruomene, kitomis suinteresuotomis grupėmis.
Maţiausiai dirbama siekiant atlikti veiklos vertinimą.
3) Tyrimas atskleidė, kad mokyklų vadovai labai teigiamai vertina mokyklose
atliekamas ryšių su visuomene veiklas bei rezultatus. Nustatyta, kad mokyklos vykdo ryšių su
84
visuomene veiklas. Vadovai suvokia ryšių plėtimo poreikį bei stengiasi nuolat palaikyti
kontaktus su įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis (bendruomenė, mokytojai,
mokiniai tėvai, socialiniai partneriai, ţiniasklaida bei kitos institucijos) su kuriomis siekiama
bendradarbiauti. Tam pasitelkiami metodai, kurie yra lengvai prieinami mokykloje – įvairūs
renginiai, akcijos, konkursai, projektai ir kt. Tyrimas atskleidė, kad nors mokyklos neturi
specialisto, kuris būtų atsakingas uţ visas ryšių su visuomene veiklas, bei jų įgyvendinimą,
visi mokyklos bendruomenės nariai atlieka tam tikras funkcijas, kurios skatina ir plėtoja
ryšius. Veiklos vykdytojai, administracijos atstovai daţnai pasitelkia savo bei partnerių
informacijos sklaidos resursus. Nustatyta, kad ryšių su visuomene veiklos vykdomos siekiant
parodyti mokyklos veiklą, įtraukti bendruomenę, pritraukti naujas auditorijas (mokiniai,
tėvai), gerinti mokyklos įvaizdį. Įvaizdis - viena iš pagrindinių mokyklos ryšių su visuomene
kūrimo prieţasčių. Akcentuojamas vadovų poţiūris, kad skleidţiama informacija apie
mokyklą atskleistų realybę. Nors vadovai ir teigiamai vertina ryšių su visuomene veiklas,
patys supranta proceso tobulinimo svarbą, nepakankamą dėmesio skyrimą. Su tuo susiję ir
specialistų, ţinių, laiko trūkumai. Tam spręsti reikalinga: specialistų konsultacijos, pedagogų
švietimas, sistemingas įsivertinimas.
.
85
REKOMENDACIJOS
Švietimo politikams:
Stengiantis uţtikrinti LR Švietimo įstatyme įteisintą tęstinumo principą, kuris
nurodo, kad švietimas yra atviras, švietimo politikai, prisidedantys prie įstatymų kūrimo,
privalo daugiau dėmesio skirti mokyklos ryšių su visuomene kūrimui ir įprasminimui
įstatyminiame lygmenyje, nes šiuo metu tai vis dar lieka mokyklos reikalas, kuris vykdomas ir
plėtojamas tik mokyklos ir jos darbuotojų iniciatyva.
Mokyklų vadovams:
Plėtoti mokyklos bendruomenės švietimą ryšių klausimais. Reikalingas
pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, kuris suteiktų jiems ţynių apie ryšių svarbą ir tinkamos
ryšių su visuomene vadybos vykdymą. Patariama organizuoti seminarus, konferencijas,
kuriose mokytojai galėtų diskutuoti ir dalintis patirtimi apie ryšių su visuomene plėtojimą.
Taip pat mokytojai turėtų būti siunčiami į mokymus kitose institucijose – reikalinga patirties
sklaida. Taip ne tik gaunamos trūkstamos ţinios, bet ir plėtojami mokyklos ryšiai.
Rekomenduojama aktyviai veikti inicijuojant mokyklos ryšių su visuomene
plano kūrimą, kuris padėtų planingai ir sistemingai plėtoti mokyklos ryšius. Į plano rengimą
svarbu įtraukti mokyklos ir vietos bendruomenės narius.
Mokytojams:
Ryšiai su visuomene vyksta ne tik mokyklos aplinkoje, bet ir neformalioje
mokyklos bendruomenės narių veikloje. Svarbu kurti teigiamą mokyklos įvaizdį. To galima
pasiekti skatinant mokinius būti iniciatyviais, pilietiškais ir pasiţyminčiais aukštu lyderystės
laipsniu. Svarbu plėtoti bendradarbiavimą su mokinių tėvais, organizuoti daugiau įtraukiančių
veiklų, nes tai viena pagrindinių mokyklos ryšių su visuomene auditorijų.
86
NAUDOTA LITERATŪRA
1. ATKOČIŪNIENĖ, Zenona; MARKEVIČIŪTĖ, Lina; MATKEVIČIENĖ, Renata;
STONKIENĖ, Marija. Kokybės komunikacija ir informacija. VU leidykla, 2004. ISBN
9986-19656-6.
2. BIELINIS Lauras. Visuomenė, valdţia ir ţiniasklaida: prieštaringa komunikacinė
simbiozė. VU, tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius, 2005. ISBN
9955-68-2-10-8.
3. BITINAS, Bronislovas, KAZLAUSKIENĖ, Aušra, JAZGEVIČIUS, Audrius.
Kokybinių tyrimų atviro kodavimo programa „Kokybis“. Šiauliai, 2012. ISBN 978-609-
430-154-4.
4. BITINAS, Bronislovas; RIAUPŠIENĖ Liudmila, ŢYDŢIŪNAITĖ, Vilma. Kokybinių
tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams [1]. 1 dalis.
Socialinių mokslų kolegija, Klaipėda, 2008. ISBN 978-9986-31-258-1.
5. BITINAS, Bronislovas; RIAUPŠIENĖ Liudmila, ŢYDŢIŪNAITĖ, Vilma. Kokybinių
tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams [2]. 2 dalis.
Socialinių mokslų kolegija, Klaipėda, 2008. ISBN 978-9986-31-259-8.
6. BITINAS, Bronislovas. Ugdymo tyrimų metodologija. Jošara. Vilnius: 2008. ISBN
9986-663-06-7.
7. BUTTERICK, Keith. Introducing Public Relations– Theory and Practice. SAGE
Publications. UK, 2011. [ţr. 2013-10-25]. Prieiga per internetą:
<http://books.google.lt/books?id=kyoQ1R2jQ1IC&printsec=frontcover&dq=Introducing+
Public+Relations%E2%80%93+Theory+and+Practice&hl=lt&sa=X&ei=OVJBU-
uMLOLo7AaDjYGQAg&ved=0CDsQ6AEwAA#v=onepage&q=Introducing%20Public%
20Relations%E2%80%93%20Theory%20and%20Practice&f=false>. ISBN 978-4129-
2114-5.
8. CAIN, Sandra. Key concepts in public relations. Great Britain, 2009. ISBN 1-4039-
3210-7.
9. CARLSMITH, Laura.; RAILSBACK, Jennifer. The pover of public relations in
schools. Northwest Regional Educational Laboratory, 2001. Prieiga per internetą: <
http://educationnorthwest.org/sites/default/files/feb2001.pdf >.
10. CUTLIP, Scott M.; CENTER, Allen H.; BROOM, Glen M. Effective Public
Relations. 9th
edition. Pearson Education International. USA, 2006. ISBN 0-13-123014-X.
87
11. CONE, John. C. How public relations can help our school systems. Public Relations.
Quarterly, Spring71, Vol 16, Issue 1, p34-36. [ţr. 2013-12-05]. Prieiga per ineternetą,
prenumeruojama duomenų bazė EBSCOhost:
<http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?sid=34145d0f-14ee-460b-95e6-
625efa60c75e%40sessionmgr112&vid=5&hid=119 >. ISSN 0033-3700.
12. DRŪTEIKIENĖ, Greta. Organizacijos įvaizdţio ekonominė funkcija. Vilnius, 2008.
Ekonomika, 62. p. 54-62. ISSN 1392-1258
13. GIRDZIJAUSKIENĖ, Sigita. Kokybinis interviu. Metodiniai nurodymai. VU
Specialiosios psichologijos laboratorija. Vilnius, 2006. ISBN 9955-636-03-3.
14. GODVADAS, Paulius (Sudarytojas). Petrašiūnų bendruomenės centras. VDU
socialinio darbo institutas. Bendruomenės plėtra. Praktinis vadovas. Kaunas, 2004. ISBN
9955-12-016-9.
15. GREBLIAUSKIENĖ Beata. Vadovų komunikacijos organizacijoje problemos ir jų
sprendimo edukaciniai aspektai. Socialiniai mokslai šiuolaikinei Lietuvai. Mokslo darbai.
KTU, Technologija, 1996. ISBN 9986-13-410-2.
16. GLOSIENĖ, Audronė. Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams. Vilnius, 1999.
ISBN 9986-530-62-8.
17. GREINER, Larry E. „Evoliution and Revoliution as Organizations Grow“. Harvard
Business Review. 1998 May-Jun; Vol. 76 (3), pp. 55-60, (p. 1-12). Prieiga per internetą:
<http://intelligentnetware.com/Portals/0/documents/partners/HBR_EvolutionRevolution.p
df. [Ţr. 2013-06-05]. ISSN 0017-8012.
18. JANIŪNAITĖ, Brigita, PETRAITĖ, Monika; JUCEVIČIUS, Giedrius. Organizacijų
inovacinė kultūra. KTU, 2011. ISBN 978-609-02-0271-5.
19. JOKUBAUSKAS, Darius. Reklama ir jos poveikis vartotojui. Mokomoji knyga.
Inspe, 2003. ISBN 9955-9615-0-3.
20. KARDESLIS, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Vadovėlis.
Šiauliai, 2007. ISBN 9955-655-35-6.
21. KAZLAUSKIENĖ, Aušra. Komunikacinės paradigmos raiška švietimo institucijose
ir socialiniuose edukaciniuose procesuose. Mokslo darbų apţvalga. Šiaulių universitetas.
Šiauliai, 2012. ISBN 978-609-430-162-9.
22. SKINNER, Chris. J., MERSHAM, Gary; VON ESSEN, Llew M. Handbook of
Public relations. 6th
edition. 2001, Oxford University Press. ISBN 019578055.
23. HARLOW, Rex. Building a public relations definition. In: Public Relations Review,
Volume 2, Issue 4, Winter 1976, Pages 34-42. [ţr. 2013-11-20]. Prieiga per internetą,
prenumeruojama duomenų bazė ScienceDirect:
88
< http://www.sciencedirect.com/science/journal/03638111/2>. ISSN 0363-8111.
24. HEATH, Robert L. Encyklopedia of Public relations. Volume 1. SAGE Reference
Publication. USA, 2005. ISBN-10: 0761927336.
25. LUKOŠIŪNIENĖ, Vilija, BĖKŠTA, Arūnas (sudarytojai). Mokomės dialogo. Kaip
susikalbėti piliečiams, organizacijoms ir kultūroms. Knyga mokytojui. Lietuvos
suaugusiųjų švietimo asociacija, Vilnius, 2005.
26. MACK, Natasha; WOODSONG, Cynthia; MacQueen, Kathleen; GUEST, Greg;
NAMEY, Emily. Qualitative Reasearch Methods: A Data Collector„s Field Guide. Familt
health international. USA, 2005. [ţr. 2013-12-06]. Prieiga per internetą: <
http://www.fhi360.org/sites/default/files/media/documents/Qualitative%20Research%20
Methods%20-%20A%20Data%20Collector's%20Field%20Guide.pdf > ISBN 0-939704-
98-6.
27. MARSTON, John E. The nature of Public Relations. New York : McGraw-Hill,
1963. ISBN 10 0070406189.
28. MATKEVIČIENĖ, Renata. Ryšiai su visuomene. Serija „Į pagalbą mokyklai“, ŠMM.
Vilnius, 2005. ISBN 9986-03-568-6.
29. MEČKAUSKIENĖ, Ramutė. Mokyklos vadovas kaito procese. Tiklis, 2007. ISBN
9955-672-07-2.
30. MEČKAUSKIENĖ, Ramutė. Šiuolaikinės mokyklos valdymas. „Versus aureus“,
2008. ISBN 978-9955-34-083-6.
31. MEŠKYS, Kęstutis. Kaip valdyti medijas, Produserinės veiklos pagrindai. Vilnius:
RDI Grupė, 2010, p. 42-43.
32. MIKULĖNIENĖ, Danguolė; KOŢENIAUSKIENĖ Regina; MARCIŠAUSKIENĖ,
Vida; DOBROVOLSKIS, Bronius, NAVAKAUSKAS, Česlovas. Viešoji kalba
mokykloje: sakytiniai ir rašytiniai tekstai, teksto analizė, ţiniasklaidos pradmenys,
reklama, viešieji ryšiai, taisyklingos kalbos pagrindai. Šviesa. 2012. ISBN 978-5-430-
05451-9.
33. MOORE, Edward H. Using Informal data ir PER Reasearch. Principal. 2013,
May/Jan p.2-3. [ţr. 2013-11-25]. Prieiga per internetą, prenumeruojama duomenų bazė
EBSCO host < http://web.b.ebscohost.com/ehost/detail?vid=8&sid=d68336a2-89c3-4e50-
a4d9-
020a1ecbc855%40sessionmgr112&hid=119&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%
3d#db=ehh&AN=87934577 >. ISSN 0271-6062.
34. MORRIS, Robert; VRABEL, George. The Role of the Principal in Public Relations.
Theory Into Practice. 1979, Vol. 18 Issue 1, p50. Prieiga per internetą: <
89
http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?sid=d68336a2-89c3-4e50-a4d9-
020a1ecbc855%40sessionmgr112&vid=11&hid=119 >. ISSN 0040-5841.
35. MOSS Danny; VERCIC, Dejan; WARNABY, Gary. Perspectives on Public
Relations Research (Routledge Advances in Management and Business Studies).
Published by Routledge, 2003. ISBN 10: 0415316189.
36. NEFAS, Saulius; SMALSKYS, Vainius; ŠLAPKAUSKAS, Vytautas. Demokratija ir
vietos bendruomenė Lietuvoje. Vadovėlis. MRU. Vilnius, 2011. ISBN 978-9955-19-369-
2.
37. NEIFACHAS; Sergejus. Pedagoginio vadovavimo kompetencija. Ugdytojo
strateginės veiklos gairės. Vilnius, 2006. ISBN 9955-695-45-5.
38. NSPRA and NSPRA Organisations. Principlals in the public: Engaging Comunity
Support. Practical Resources for Public Engagement, Public Relations and Marketing.
National Assosiation of Elementary Schools Principals (NAESP) and the National School
Public Relations Assosiation (NSPRA). 2000. Prieiga per internetą, prenumeruojama
duomenų bazė ERIC: < http://files.eric.ed.gov/fulltext/ED451609.pdf >. ISBN 0-939327-
13-9.
39. PASQUA, Thomas M. Jr.; BUCKALEW, James K., RAYFIELD, Robert, E;
TANKARD, James W. Mass media in the information age. Instructor's Edition. USA,
1990, Prentice Hall. ISBN 0-13-560780-9.
40. PALMER, Robert. R; COLTON, Joel; KRAMER, Lloyd. A History of the Modern
World. 10th edition. New York, 2007. ISBN 0073106925.
41. PRUSKUS, Valdas. Tarpkultūrinė komunikacija ir vadyba. Vadovėlis. VGTU,
Vilnius, 2012. ISBN 978-609-457-315-6
42. REMENYI, Dan. Case Study reasearch. The Quick Guide Series. Academic
publishing international. United Kingdom, 2012. ISBN 978-1-908272-40-9.
43. SAKALAS, Algimantas. Personalo vadyba. Vilnius, 2003. ISBN 9986-09-254-X.
44. SAKALAS, Algimantas; SAVANEVIČIENĖ, Asta. Įmonės krizių vadyba. Vadovėlis.
Technologija. Kaunas, 2003. ISBN 9955-09-458-3.
45. SALDANA, Jonny. The Coding Manual for Qualitive Researchers. SAGE
publishing. First publication, 2009. [ţr. 2014-04-15]. Prieiga per internetą: <
http://www.slideshare.net/mrsnazlan/johnny-daldaa-the-coding-manual-for-qualitative-
researchers-2009# >. ISBN 978-1-84787-548-8.
46. SILLS, David. L. International encyklopedia of the Social science. Volume 13.
Complete and Unbridged. 1972 (reprint edition). 208-217 p. LNB B5055.
90
47. SMITH, Ronald D. Strategic planning for public relations. Third edition. Buffalo
state college. USA, 2009. ISBN 10-0-4155-99422-5.
48. STIVENS, Art. The persuasion explosion: your guide to the power & influence of
contemporary public relations. Acropolis Books Inc, June 1985. ISBN-10: 0874917328.
49. STONE, Norman. The management and pratice of oublic relations. Macmillan
Business, 1995. ISBN 0-333-60975-1
50. STONER, James Artur Frinch; FREEMAN, Edvard; GILBERT, Daniel R. Jr.
Management. Published by Prentice Hall College Div, 1995. ISBN 10: 0131087479
51. STRAVINSKIENĖ, Jurgita, ZAILSKAITĖ, Ligita. Universitetinių aukštųjų mokyklų
ryšiai su visuomene: sampratos raida ir ypatybės. Organizacijų vadyba: sisteminiai
tyrimai. 2008, Nr. 47, p141-157. [ţr. 2013-12-05]. Prieiga per internetą, prenumeruojama
duomenų bazė EbscoHost: < http://web.a.ebscohost.com/ehost/detail?sid=ae65987e-79c3-
45a4-b331-
703e87acc771%40sessionmgr4002&vid=1&hid=4107&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl
2ZQ%3d%3d#db=bth&AN=34632164 >. ISSN 1392-1142
52. ŠERMUKŠNYTĖ, Laima. Visuomenės ir šveitimo sistemos sąveika. Socialiniai
mokslai šiuolaikinei Lietuvai. Mokslo darbai. KTU, Technologija, 1996. ISBN 9986-13-
410-2.
53. THEAKER, Alison. The public relations handbook. 2008. ISBN 10: 0-415-42803-3.
54. TOMLINSON, John. Globalisation and culture. University of Chicago Press; 1
edition 1999, (July 15). ISBN-10: 022680768.
55. UZNIENĖ, Rosita. Ryšiai su visuomene: įvadas į studijas. Klaipėda, 2011. ISBN
65940758.
56. WILCOX, Dennis; CAMERON, Glen. T.; AULT, Philip; AGEE, Warren K. Pearson;
Public Relations: Strategies and Tactics. 10th edition, 2011. [ţr. 2013-06-14]. Prieiga per
internetą: <http://www.sagepub.com/upm-data/41963_9781412921152.pdf>. ISBN-10-
0205770886.
57. WREN, Daniel A., BEDEIAN, Arthur. G. The evoliution of management thought. 6th
edition. Unitet States, 2009. Prieiga per internetą:
<http://wiki.zirve.edu.tr/sandbox/groups/economicsandadministrativesciences/wiki/88283/
attachments/f41d4/management%20functions%20.pdf>. ISBN-13: 978-0-470-12897-8.
Įstatyminė bazė:
91
58. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl kvalifikacinių
reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įtaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
vadovams aprašo patvirtinimo“. Nr. V-1194, Valstybės ţinios, 2011-07-09, Nr. 83-405.
Prieiga per internetą [ţr. 2013-12-05]:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=403446&p_query=KVALIFIK
ACINI%D8%20REIKALAVIM%D8%20VALSTYBINI%D8%20IR%20SAVIVALDYB
I%D8%20%20%D0VIETIMO%20%C1STAIG%D8%20%28I%D0SKYRUS%20AUK%
D0T%C0SIAS%20MOKYKLAS%29%20VADOVAMS%20APRA%D0AS&p_tr2=2 >.
59. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, Nr. 38-1804 , Valstybės ţinios, Ţin.,
1991, Nr. 23-593, Nr. I-1489, galiojanti redakcija 2013-10-15. Prieiga per internetą:<
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458774>.
60. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „dėl kvalifikacinių
reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
vadovams aprašo patvirtinimo“. Nr. V-1194, 2011 m. liepos 1 d. Prieiga per internetą: <
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=403446&p_query=KVALIFIKACINI%
D8%20REIKALAVIM%D8%20VALSTYBINI%D8%20IR%20SAVIVALDYBI%D8%20%20%
D0VIETIMO%20%C1STAIG%D8%20%28I%D0SKYRUS%20AUK%D0T%C0SIAS%20MOK
YKLAS%29%20VADOVAMS%20APRA%D0AS&p_tr2=2 >.
61. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl valstybinių
(išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų
ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų tvirtinimo“. Vilnius,
2005 m. liepos 21 d. Nr. ISAK-1521. Prieiga per internetą:
< http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=261478 >.
Kiti šaltiniai
62. Atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema (AIKOS). Bendrojo ugdymo
mokyklos. [ţr. 2013-11-27]. Prieiga per internetą:
<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm>
63. Kokybinių duomenų analizės pagrįstumo ir patikimumo kriterijai.
<http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/NVivo/nvivo.html&course_file=nvi
vo_III_10.html >
64. Kupiškio rajono plėtros iki 2020 m. Strateginis Planas. 2011. Prieiga per ineternetą:
< http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.dok_priedas?p_id=112113 >.
92
65. Lietuvių kalbos ţodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas. Redaktorių
kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė,
Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005
(atnaujinta versija, 2008). Prieiga per internetą: <www.lkz.lt>. ISBN 9986-668-98-0.
66. Lietuvos Statistikos Departamentas. Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą:
<http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-
analize?portletFormName=visualization&hash=42487f73-3d85-47b5-9bd5-4d1a64ebf4a1
>
67. Mokslinio tyrimo pagrindai edukologijoje. [ţr. 2013-12-05]. Prieiga per internetą:
<http://www.asu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>
68. Mokslinio tyrimo pagrindai edukologijoje. Tyrimo etika. Prieiga per internetą:
<http://www.asu.lt/nm/ffailai/MT_pagrindai_edukologijoje/fcontent.html>
69. National School Public Relations Assosiation. Prieiga per internetą:
<http://www.nspra.org/node/49>.
70. Tarptautinių ţodţių ţodynas. Redaktorius: MAČYS, Juozas. „Ţodynas“. Vilnius,
2004. ISBN 9986-465-62-1.
71. Vilniaus miesto ekonominės ir socialinės būklės analizė. I-o atapo ataskaita. Vilniaus
miesto 2010-2020 m. strateginio plano rengimas. Parengė: UAB „Ekonominės
konsultacijos ir tyrimai“, UAB „SAVVIN“. 2009 gruodis. Prieiga per internetą: <
http://old.vilnius.lt/vmsp/dokumentai/ek_social_bukles_analize.pdf >
93
SANTRAUKA
RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO MIESTŲ
MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIS
Pagrindinės sąvokos: ryšiai su visuomene, švietimas, mokyklos, mokyklos
vadyba, mokyklų vadovai, vadovų poţiūris, auditorijos, metodai
Magistro darbe nagrinėjama ryšiai su visuomene, jų taikymas mokyklose. Tai
Lietuvoje visiškai nenagrinėta tema. Ryšiai su visuomene švietime daugiausiai plėtojami
aukštųjų mokyklų sferoje, o bendrojo lavinimo mokyklos tikslingos veiklos vykdo maţai.
Tam tikrus pasiūlymus, rekomendacijas mokykloms yra pateikusi viena mokslininkė, bet tai
vienkartinis ministerijos inicijuotas projektas. Nagrinėjama teorinė literatūra atskleidţia, kad
ryšiai mokykloje yra plėtojami su vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis, tačiau duomenų, apie
tai kaip sėkmingai tai įgyvendinama iki šiol nėra.
Objektas, tikslas. Vadovas, pagrindinis asmuo mokykloje koordinuojantis ryšių
su visuomene veiklas, tai daţnai įteisinama pareiginėse instrukcijose, taigi ryšių su visuomene
vadybai svarbus vadovo poţiūris į juos, todėl tai yra darbo objektas ir tikslas. Tam pasiekti
pasitelkiami dokumentai, mokslinė literatūra, kuri atskleistų vadovo veiklą, vadybinius
etapus, nuostatas.
Tyrimas. Platesnį poţiūrį į ryšius mokyklose atskleidţia empirinis tyrimas,
kurio tikslas ištirti Vilniaus ir Kupiškio mokyklų vadovų poţiūrį į ryšius su visuomene
mokykloje. Bendras vadovų poţiūris atsiskleidţiamas kokybiniu tyrimu tyrinėjant poţiūrį į
mokyklos veiklą, metodus, auditorijas, tobulintinus dalykus bei ryšių svarbos vertinimą.
Rezultatai. Nustatyta, kad vadovai ryšius su visuomene mokykloje vertina labai
teigiamai, mano, kad tai reikalinga ir naudinga mokyklai. Mokyklos dalyvavusios tyrime
atskleidė vykdančios tam tikras veiklas, kurios galėtų būti laikomos ryšių su visuomene
pavyzdţiais. Vadovai suvokia ryšių plėtimo poreikį bei stengiasi nuolat palaikyti kontaktus su
įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis. Vadovai mano, kad veiklai svarbu pasitelkti
metodus, kurie lengviausiai prieinami – įvairūs renginiai, akcijos, konkursai, projektai,
mokinių iniciatyvos ir kt. Ryšių su visuomene veiklos mokykloje tikslai, pasak vadovų –
siekimas parodyti mokyklos veiklą, įtraukti bendruomenę, pritraukti naujas auditorijas
(būsimi mokiniai ir jų tėvai), gerinti mokyklos įvaizdį. Nors vadovai ir teigiamai vertina
tokias veiklas, patys supranta proceso tobulinimo svarbą.
94
SUMMARY
VILNIUS AND KUPISKIS SCHOOL MANAGER‟S ATTITUDE TO PUBLIC
RELATIONS IN PRIMARY AND SECONDARY SCHOOLS
Keywords: public relations, education, school, school management, school
managers, managers opinion, audience, methods.
Master's thesis examines public relations in primary and secondary schools. It's
a new topic in Lithuania‟s educational science field. Public relations in education developed
mainly in the higher education. Primary and secondary schools has little purposeful activity.
There are some suggestions, recommendations for schools, provided by the scientists, but it
was only a project initiated by the Educational ministry. A relevant theoretical literature
reveals that the school has developed relationships with internal and external audiences, but
there is no data on how well it is implemented.
Object and aim of the research. School Manager, is the main person
coordinating the school public relations activities. School manager‟s job description is the
main document, which validates these activities. Manager attitude to public relations
management is very important question – it‟s the object and purpose of all theses.
The first part of the thesis analyses documents and literature, which reveals the
manager‟s public relations activities, managing steps, attitudes.
Research. A broader approach to school relations reveals an empirical study of
Vilnius and Kupiskis school leaders‟ attitude to public relations in schools. Manager‟s attitude
reveals in the qualitative research. It‟s study of attitude to activities, methods, audiences,
improvement and the importance of school relations.
Results. Theoretical end empirical studies revealed that the school managers has
a very positive thinking about public relations at schools, it is necessary and beneficial.
Schools participating in the research revealed performing certain activities that could be
considered as examples of public relations. Managers understand the need for expansion of
relations and try to maintain regular contacts with various internal and external audiences.
Managers believe that it is important to use methods that are easily available – events at
schools, contests, projects, students‟ initiatives, etc. According to school managers, attitude
public purposes are: to show school activities, involve community, attract new audiences and
improve the school's image and process of public relations.
95
PRIEDAI
96
1 PRIEDAS
INTERVIU KLAUSIMYNAS
RYŠIŲ SU VISUOMENE VADYBA MOKYKLOSE: VILNIAUS IR KUPIŠKIO
MIESTŲ MOKYKLŲ VADOVŲ POŢIŪRIO TYRIMAS
DUOMENYS APIE INFORMANTĄ:
Miestas: ...............................................................................
Amţius: ................................................................................
Lytis:.....................................................................................
Mokyklos tipas: ..................................................................
Darbo staţas vadovavimo srityje:........................................
Vieta, kurioje vyko interviu:................................................
Interviu data, laikas (nuo-iki):...............................................
KLAUSIMAI INFORMANTUI:
1. Ar Jūsų mokykla naudoja ryšius su visuomene (t.y. viešuosius ryšius)?
2. Kaip suprantate, kas yra mokyklos ryšiai su visuomene ?
3. Ar yra asmuo atsakingas uţ mokyklos viešuosius ryšius? (keli asmenys? Kas jie ir
kokios pareigos?)
4. Su kokiomis organizacijomis, institucijomis yra palaikomi ryšiai?
5. Kiek svarbi ţiniasklaida mokyklos informacijos sklaidai?
6. Ko siekia mokykla palaikydama viešuosius ryšius su minėtomis organizacijomis,
bendruomenėmis, institucijomis?
7. Kokie būdai ir metodai Jūsų mokykloje yra naudojami ryšiams su visuomene
palaikyti?
8. Ar pakankamai mokyklos skiria dėmesio ryšiams su visuomene?
9. Kiek organizacijai svarbu reputacijos ir įvaizdţio palaikymas? kodėl?
10. Kokios viešųjų ryšių sritys turėtų būti akcentuojamos/prioritetinės? (kokia
informacija turėtų būti platinama visuomenei?)
11. Ką mokykla turėtų tobulinti, siekiant geriau išnaudoti ryšių su visuomene
galimybes?
97
2 PRIEDAS
TYRIMO PROTOKOLAS
Tiriamasis:……………………………………………………………………………………
Tiriamojo kodas:……………………………………………………………………………
Vieta, data:…………………………………………………………………………………..
Eil.
Nr.
Tema Detalės Pastabos
1 Mokyklų
naudojimasis
ryšiais su
visuomene
2 Poţiūris į ryšių
su visuomene
svarbą
mokykloje
3
Poţiūris į
mokyklos ryšių
su visuomene
auditorijas
4 Poţiūris į
mokyklos ryšių
su visuomene
taikymo
metodus
5 Poţiūris į ryšių
su visuomene
tobulinimą
mokyklose
Šaltinis: (sudaryta autorės pagal D. Remenyi (2012) rekomendacijas)
98
3 PRIEDAS
TYRIMO KATEGORIJOS IR SUBKATEGORIJOS
Eil.
Nr. Tema Kategorija Subkategorija Interviu klausimas
1.
Mokyklų
naudojimasis
ryšiais su
visuomene
(veikla)
Veikla
Įgyvendinimas Ar Jūsų mokykla naudoja ryšius su
visuomene (t.y. viešuosius ryšius)?
Atsakingi
asmenys
Ar yra asmuo atsakingas uţ mokyklos
viešuosius ryšius? (keli asmenys? Kas
jie ir kokios pareigos?)
2.
Poţiūris į
ryšių su
visuomene
svarbą mokykloje
Svarba
Samprata Kaip suprantate, kas yra mokyklos
ryšiai su visuomene ?
Dėmesys
ryšiams
Ar pakankamai mokyklos skiria
dėmesio ryšiams su visuomene?
Mokyklos
įvaizdis
Kiek organizacijai svarbu reputacijos ir
įvaizdţio palaikymas? kodėl?
3.
Poţiūris į
mokyklos
ryšių su
visuomene
auditorijas
Auditorijos
Pagrindinės
grupės
Su kokiomis organizacijomis,
institucijomis yra palaikomi ryšiai?
Ţiniasklaida Kiek svarbi ţiniasklaida mokyklos
informacijos sklaidai?
Tikslai
Ko siekia mokykla palaikydama
viešuosius ryšius su minėtomis
organizacijomis, bendruomenėmis,
institucijomis?
4.
Poţiūris į
mokyklos
ryšių su
visuomene
taikymo
metodus
Metodai Įgyvendinimo
priemonės
Kokie būdai ir metodai Jūsų mokykloje
yra naudojami ryšiams su visuomene
palaikyti?
5.
Poţiūris į
ryšių su
visuomene
tobulinimą mokyklos
Tobulinimas
Svarbiausios
sritys
Kokios viešųjų ryšių sritys turėtų būti
akcentuojamos/prioritetinės? (kokia
informacija turėtų būti platinama
visuomenei?)
Pokyčių
reikalaujančios
sritys
Ką mokykla turėtų tobulinti, siekiant
geriau išnaudoti ryšių su visuomene
galimybes?
99
4 PRIEDAS
REIKŠMINIAI ŢODŢIAI IR JŲ DAŢNUMAS
TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. V
EIK
LA
V1_vykdo 8 V2_nėra specialisto 4
V1_vykdo kiek supranta 1 V2_vadovas (direktorius) 6
V1_ryšiai būtini 4 V2_mokytojas 5
V1_vyksta savaime 1 V2_pavaduotojos 3
V1_per veiklas 3 V2_administracija 2
V1_veikla per patirtį 2 V2_programuotojas 2
V1_veiklų pasidalijimas 1 V2_socialinis pedagogas 1
V1_bendradarbiavimas 3 V2_skyrių vedėjai 1
V1_tarpininkaujant 1 V2_atstovas 1
V1_tarimasis 3 V2_ekspertas uţsiimantis popamokinės
organizavimu 1
V1_atsakomybės 1 V2_visi darbuotojai 3
V1_kryptingumas 2 V2_mokyklos bendruomenė 1
V1_mokymasis iš klaidų 2 V2_bendras darbas 1
V1_derinimas su direktoriumi 1 V2_tėvai 2
V1_direktoriaus kontrolė 1 V2_mokiniai 1
V1_nuolat plečiami 3 V2_ţiniasklaida 1
V1_mokyklos viešumas 3 V2_mokyklos viešumas 1
V1_nėra prioritetas 1
100
TEMA REIKŠMINIAI
ŢODŢIAI
Teiginių
sk.
REIKŠMINIAI
ŢODŢIAI
Teiginių
sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI
Teiginių
sk. S
VA
RB
A
S1_svarbi mokyklos
veikla 1 S2_pakankamai 1 S3_bendruomenės dėmesio gavimas 1
S1_daugiau nei
suvokiama 1 S2_nepakanka 3
S3_informacija suinteresuotoms
grupėms 2
S1_platumas 5 S2_svarbu mokyklai 7 S3_mokyklos parodymas 2
S1_kas vyksta uţ
mokyklos 1
S2_svarbu visoms
mokykloms 2 S3_įvaizdzio formavimo priemonė 10
S1_tai komunikacija 1 S2_netirinėta svarba 1 S3_įvaizdţio svarba 7
S1_mokyklos veikla 2 S2_prioritertiniai ir kiti
ryšiai 1 S3_tikrovės parodymas 8
S1_vadovo veikla
pagal pareiginę 1 S2_ryšiai nebesvarbu 1 S3_mokyklos pervertinimas 2
S1_bendradarbiavimas 3 S2_tikslingumas 1 S3_mokyklos ţinomumas 2
S1_kitos organizacijos 1 S2_mokymasis iš klaidų 1
S1_ryšiai su
institucijomis 1
S1_ţiniasklaida 1
S1_socialiniai
partneriai 1
S1_informacija
visuomenei 5
S1_informacija apie
mokyklą 3
S1_dalykinė
informacija 1
S1_nauda visuomenei 1
S1_konkurencijai 1
101
TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių
sk.
REIKŠMINIAI
ŢODŢIAI
Teiginių
sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI
Teiginių
sk.
AU
DIT
OR
IJA
A1_ dvi grupės – vidinė ir
išorinė 1 A2_nuolat plečiami 2 A3_tikslas viešieji poreikiai 4
A1_su ugdymu susijusios
grupės 2 A2_ţiniasklaida 18 A3_veiklos pristatymas 13
A1_švietimui svarbios 1 A2_rajono spauda 5 A3_mokyklos matomumas 3
A1_visuomenė 2 A2_šalies spauda 1 A3_mokyklos ţinomumas 4
A1_bendruomenė 9 A2_televizija 2 A3_info apie mok. Skleidimas 11
A1_mokyklos bendruomenė 5 A2_rajono televizija 1 A3_informacijos tikslinimas 2
A1_mokytojai 2 A2_reklama 1 A3_mokyklos radimas 1
A1_administracija 1 A2_verslumui 1 A3_susisiekimo funkcija 1
A1_PPT 1 A2_dalyvavimas laidose 1 A3_paramos paieška 9
A1_mokinių pagalbos tarn. 2 A3_įvaizdţio formavimas 7
A1_tėvai 10 A3_pritraukiamos auditorijos 1
A1_globėjai 1 A3_mokinių pritraukimas 6
A1_mokiniai 3 A3_mokinių pasiekimai 1
A1_būsimi tėvai ir mokiniai 2
A3_ skatinti domėjimąsi
vaikais 3
A1_buvę mokiniai 1 A3_bendradarbiavimas 2
A1_valdţios institucijos 3
A3_bendros veiklos
organizavimas 2
A1_švietimo skyrius 1 A3_tikslų įgyvendinimas 2
A1_steigėjas 3
A3_problemų sprendimas,
prevencija 2
A1_politikai 2 A3_problemų viešinimas 1
A1_rajono vadovai 1 A3_pedagogų kvalifikacija 1
A1_Rajono Taryba 1 A3_verslumui 4
A1_LR Seimo kanceliarija 1 A3_konkurencija 1
102
A1_kas vyksta uţ mokyklos 1 A3_tikslas ne konkurencija 3
A1_aukštosios mokyklos 1 A3_kiti tikslai 1
A1_profesinės mokyklos 2 A3_nesidomėjo 5
A1_studentai 2 A3_ugdymo tikslai 1
A1_socialiniai partneriai 8
A1_suinteresuoti asmenys 1
A1_viešieji pirkimai 1
A1_organizacijos 1
A1_mokyklos 7
A1_Mokytojų namai 1
A1_Jaunimo centrai 1
A1_miškų urėdija 1
A1_atskirų organizacijų
neturi 1
A1_ţiniasklaida 1
103
TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk.
ME
TO
DA
I M1_renginiai 11 M1_bendravimas su tėvais 1
M1_koncertai 1 M1_paskaitos (tėvams) 3
M1_konkursai 4 M1_ organizuota RsV veikla 1
M1_šventės 3 M1_mokyklų renginių tinklalapis (vilnius) 1
M1_akcijos 7 M1_mokinių kūryba spaudoje 2
M1_diskusijos 3 M1_mokinių filmai 1
M1_talkos 1 M1_mokyklos laikraštis 1
M1_konferencijos 1 M1_mokinių mainai 2
M1_projektai 11 M1_meno kolektyvai 3
M1_keitimasis parodomis 2 M1_skelbimai 1
M1_veiklos ataskaita 2 M1_stendai 1
M1_susitikimai su ţymiais ţmonėmis 3 M1_plakatai 1
M1_pranešimų skaitymas 2 M1_garbės lentos 1
M1_interviu 1 M1_rajono spauda 3
M1_visur kur mokytojai dalyvauja 1 M1_šalies spauda 6
M1_ neformali mokytojų veikla 1 M1_pranešimai spaudai 2
M1_mokytojų darbo grupės 2 M1_rajono televizija 5
M1_edukacinės pamokos pedagogamas 1 M1_dalyvavimas laidose 1
M1_mokomieji filmai pedagogams 1 M1_interviu 2
M1_seminarai 6 M1_testai, apklausos 1
M1_susirinkimai 1 M1_savivaldybės mokyklų pastas 1
M1_patirties sklaida 2 M1_internetinis puslapis 10
M1_viešas kalbėjimas 8 M1_Facebook grupės 1
M1_informacija per partnerius 2 M1_elektroninis dienynas 2
M1_partnerių leidiniai 1 M1_sutartys 5
M1_partnerių RsV 1 M1_info partnerių puslapiuose 3
M1_stadionas 1 M1_veiklos su partneriais 2
M1_lauko klasė 1 M1_susitikimai su partneriais 2
104
TEMA REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk. REIKŠMINIAI ŢODŢIAI Teiginių sk.
TO
BU
LIN
IMA
S
T1_ryšių su visuomene akcentavimas 1 T2_specialistas 4
T1_ryšių plėtra 1 T2_tikslinga specialisto veikla 1
T1_bendruomenės informavimas 2 T2_veiklos vertintojas 2
T1_bendruomenės aktyvinimas 1 T2_pedagogų švietimas 2
T1_ugdymo aktualijos 1 T2_ţinių trūkumas 2
T1_mokyklos įvaizdis 1 T2_išbaigtumo planavime trūkumas 1
T1_mokyklos kultūra 1 T2_laiko stoka 2
T1_mokyklos veikla 3 T2_papildoma veikla 3
T1_pedagogų švietimas 1 T2_nepadaroma iki galo 2
T1_mokinių gabumai, pasiekimai, darbai 3 T2_noras 3
T1_pilietiškumo ugdymas 1 T2_diskusijos 1
T1_lyderystė 1 T2_mokytojų verslumas 1
T1_mokinių skatinimas 2 T2_patirties sklaida 1
T2_tikslų uţsibrėţimas 1
T2_galimybės 1
T2_ryšių su visuomene priemonės 2
T2_daugiau leidinių ir kitų priemonių 1
T2_rėmėjų paieškos 1
T2_etato skyrimas 1
T2_seminarai 1
105
5 PRIEDAS
INFORMANTŲ ATSAKYMAI IR SVARBIAUSI TEIGINIAI
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
1. Ar Jūsų
mokykla
naudoja
ryšius su
visuomene
(viešuosius
ryšius)?
Informantas 1 „Galima sakyti ir taip. Šiais visuomenės
laikais, be ryšių niekur.“
V1_ryšiai būtini „Galima sakyti ir taip.“
„Šiais visuomenės laikais, be ryšių niekur.“
Informantas 2 „Iš tiesų, tai mes naudojam.
Nėra taip kad, nenaudojam ir čia yra viena
tokių sričių, sakyčiau, labai svarbių mokyklai.
Mūsų mokyklai galbūt ir kitom. Neţinau.. ta
prasme, kad mes skiriam tam dėmesį, tiek kiek
suprantam, kiek mokam, bet tai yra svarbi
dalis mokyklos veikloj.“
„Tai, kad mes neuţsidarom tokiam kaţkokiam
savam siauram rate, bet kai kaţką
organizuojam, paprastai kviečiam ir truputį
daugiau ţmonių.“
V1_vykdo
S2_svarbu mokyklai
S2_svarbu visoms
mokykloms
V1_vykdo kiek
supranta
S2_svarbi mokyklos
veikla
V2_mokyklos
viešumas
A1_pritraukiamos
auditorijos
„Iš tiesų tai mes naudojam.“
„Ta prasme, kad mes skiriam tam dėmesį, tiek
kiek suprantam, kiek mokam, bet tai yra svarbi
dalis mokyklos veikloj.“
„Tai, kad mes neuţsidarom tokiam kaţkokiam
savam siauram rate, bet kai kaţką organizuojam,
paprastai kviečiam ir truputį daugiau ţmonių.“
Informantas 3 „Tai taip, naudoja.“ V1_vykdo „Tai taip, naudoja.“
Informantas 4 „Mes tai vykdom, tik neįvardijam kaip ryšiai
su visuomene“
„Čia manau jau daugiau nei tik ta pirmoji
aplinka, mokyklos gyvenimas“ Ryšiai su
visuomene yra labai platu.
„Mes turim sutarčių, renginiai vyksta, tai jie
yra kaip tam tikri pavyzdţiai ryšių su
visuomene mokykloje“
„Manau, kad jeigu tai laikysime
visuomeniniais ryšiais tada taip – mūsų
mokykla juos vykdo.“
V1_vykdo
S1_Daugiau nei
suvokiama
S1_platumas
M1_sutartys
M1_renginiai
V1_vykdo
„Mes tai vykdom, tik neįvardijam kaip ryšiai su
visuomene“
„Čia manau jau daugiau nei tik ta pirmoji
aplinka, mokyklos gyvenimas“ Ryšiai su
visuomene yra labai platu.
„Mes turim sutarčių, renginiai vyksta, tai jie yra
kaip tam tikri pavyzdţiai ryšių su visuomene
mokykloje“
„Manau, kad jeigu tai laikysime visuomeniniais
ryšiais tada taip – mūsų mokykla juos vykdo.“
Informantas 5 „Be jų tai nelabai iš vis bus kas.“ V1_vykdo
V1_ryšiai būtini
„Be jų tai nelabai iš vis bus kas.“
Informantas 6 „Be abejo.“ V1_vykdo „Be abejo.“
Informantas 7 „Aš įsivaizduoju, kad tas viešųjų ryšių
procesas, ar kaţkaip tai.. jis tiesiog vyksta
savaime, vykdant, viešinant tam tikras veiklas,
bet tai negalioja, kad tai daroma, nu kad kaip
ir būtų nuo viešųjų ryšių, kad ţodţiu, šita
V1_vyksta savaime
V1_per veiklas
V1_nėra prioritetas
A3_tikslas ne
Aš įsivaizduoju, kad tas viešųjų ryšių procesas
<...> jis tiesiog vyksta savaime, vykdant,
viešinant tam tikras veiklas...“
„... kad ţodţiu, šita darom dėl viešųjų ryšių, šita
106
darom dėl viešųjų ryšių, šita darom dėl
viešųjų ryšių, tai tokių dalykų iš esmės nėra,
nes iš esmės, ne tie prioritetai, nėra kaţkokios
konkurencijos labai.“
konkurencija darom dėl viešųjų ryšių, tai tokių dalykų iš esmės
nėra...“
„..prioritetai, nėra kaţkokios konkurencijos
labai.“
Informantas 8 „Be abejo. Visos mokyklos naudoja.“ V1_vykdo „Be abejo. Visos mokyklos naudoja.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
2. Kaip
suprantate,
kas yra
mokyklos
ryšiai su
visuomene ?
Informantas 1 „Taip. Tai komunikacija. Pirmiausia tai
ryšiai su visuomene ar kaip mes sakom
viešieji ryšiai yra būtini šiais laikais, jeigu
mes kalbame apie tai, kad kiekviena
mokykla, tai yra savotiška viešoji ugdymo
įstaiga, kaip mes sakome ir turi tenkinti
viešuosius poreikius ugdymo ir ugdymosi
poreikius.“
V1_vykdo
V1_ryšiai būtini
A3_tikslas viešieji
poreikiai
V1_mokyklos viešumas
S1_tai komunikacija
„Taip. Tai komunikacija.“
„Pirmiausia tai, ryšiai su visuomene ar kaip mes
sakom viešieji ryšiai yra būtini šiais laikais,
jeigu mes kalbame apie tai, kad kiekviena
mokykla, tai yra savotiška viešoji ugdymo
įstaiga, kaip mes sakome ir turi tenkinti
viešuosius poreikius ugdymo ir ugdymosi
poreikius.“
Informantas 2 „Ţodţiu, vat mūsų supratimu ryšiai su
visuomene yra pirmiausia informacija
visuomenei, apie mokyklą, tiesiog dalykinė
informacija, tam kad mes būtume surasti,
tam kad mus matytų, ţinotų, kad tie, kurie
ieško mūsų, mus galėtų surasti. Tai lig tai,
visiškai tokiai susisiekimo funkcijai vykdyti.
Va. Nu, kita vertus, viešieji ryšiai dar yra
tam, kad formuotų mokyklos, tam tikrą
įvaizdį.“
S1_informacija
visuomenei
S1_informacija apie
mokyklą
S1_dalykinė informacija
A3_mokyklos
matomumas
A3_mokyklos
ţinomumas
A3_mokyklos radimas
A3_susisiekimao
funkcija
A3_įvaizdţio
formavimas
S3_įvaizdzio formavimo
priemonė
„... yra pirmiausia informacija visuomenei,
apie mokyklą, tiesiog dalykinė informacija, tam
kad mes būtume surasti, tam kad mus ţinotų, kad
tie, kurie ieško mūsų, mus galėtų surasti. Tai lig
tai, visiškai tokiai susisiekimo funkcijai vykdyti.“
„...viešieji ryšiai dar yra tam, kad formuotų
mokyklos, tam tikrą įvaizdį.“
Informantas 3 „Kaip čia apibrėţti? Nu, ryšiai su
visuomene, tai yra informacijos skleidimas
kaţkokioms tai grupėms, partneriams,
bendruomenei.“
„...susitikti su visokiais studentais. Čia irgi
tam tikri ryšiai.“
S1_informacija
visuomenei
S1_A1_socialiniai
partneriai
S1_A1_bendriomenė
A1_studentai
„...ryšiai su visuomene, tai yra informacijos
skleidimas kaţkokioms tai grupėms, partneriams,
bendruomenei.“
„...susitikti su visokiais studentais. Čia irgi tam
tikri ryšiai.“
Informantas 4 „..yra - bendradarbiavimas, savęs S1_bendradarbiavimas „parodymas – kas mes esam.“
107
parodymas – kas mes esam.“
Parodymas „ką naudinga galim pasiūlyti
visuomenei ir kaip atliekam švietimo
funkcijas.“
S1_mokyklos
parodymas
S1_nauda visuomenei
„..yra – bendradarbiavimas“
„ką naudinga galim pasiūlyti visuomenei ir kaip
atliekam švietimo funkcijas.“
Informantas 5 „Ryšiai su visuomene, tai kaip aš suprantu,
tas pats kas viešieji ryšiai. O tai yra
įstaigos bendradarbiavimas su kitomis
organizacijomis.“
S1_bendradarbiavimas
S1_kitos organizacijos
„Ryšiai su visuomene, tai kaip aš suprantu, tas
pats, kas viešieji ryšiai.“
„... tai yra įstaigos bendradarbiavimas su
kitomis organizacijomis.“
Informantas 6 „Tai yra... su visuomene: ir socialiniai
partneriai ir ţiniasklaida, ir.. Na, kaip.. Na
pagrinde ţiniasklaida ir socialiniai
partneriai visi. Bendruomenė.“
S1_A1_socialiniai
partneriai
S1_A1_ţiniasklaida
„Tai yra <...> ir socialiniai partneriai, ir
ţiniasklaida, <...>. Bendruomenė.“
Informantas 7 „Mokyklos veikla viešinama - tai ir esmės
šituos dalykus ir reikėtų traktuoti, kaip tam
tikrus ryšius su visuomene“
S1_mokyklos veikla „Mokyklos veikla viešinama - tai ir esmės šituos
dalykus ir reikėtų traktuoti, kaip tam tikrus
ryšius su visuomene“
Informantas 8 „Tai informacija dalinimasis, ne tik su
bendruomene, bet ir su visu [miestu], su
išore.“
S1_informacija
visuomenei
S1_platumas
„Tai informacija dalinimasis, ne tik su
bendruomene, bet ir su visu [miestu], su išore.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
3.Ar yra
asmuo
atsakingas
uţ mokyklos
viešuosius
Informantas 1 „Labiausiai aš“
„Šiaip tai mokykloje pas mus uţsiima ţmogus,
kuris viena koja yra pas mus mokyklos
geografijos mokytojas, kita Ugdymo plėtotės
centre vienas iš tų mokomųjų filmų ekspertų.
Tai va, kaţkaip tarpininkaujant.“
V2_vadovas
V2_mokytojas
V2_ekspertas
uţsiimantis
popamokinės
organizavimu
V1_tarpininkaujant
„Labiausiai aš“
„Šiaip tai mokykloje pas mus uţsiima ţmogus,
kuris viena koja yra pas mus mokyklos geografijos
mokytojas, kita Ugdymo plėtotės centre vienas iš
tų mokomųjų filmų ekspertų. Tai va, kaţkaip
tarpininkaujant.“
108
ryšius? Informantas 2 „Ţodţiu mes, galvojam, kad ryšiai su
visuomene, yra visi, kurie dirba mokykloje. Jie
maţiau ar daugiau su tuo susiduria.
Kur jie bebūtų, kur jie bekalbėtų:
konferencijose skaitytų pranešimą, seminarą,
susitiktų su kitais kolegomis ir netgi
neformalioj aplinkoj jeigu taip būtų, tai yra
tam tikra mokyklos... Tam tikra, viešųjų ryšių
dalis. Bet yra tokia dalis, kaip čia dabar
pasakyti... Yra daugiau maţiau organizuota
mokykloje, tai va. Mes neturim tokio
specialisto, kuris ten išmanytų, būtų baigęs
specialius mokslus, bet per savo patirtį, per
savo kaţkokį darbą, arba patirtį mes esam
kaţką įgiję, jau kaţkokį supratimą esam įgiję,
pasimokę iš savo klaidų. Kita vertus mes esam
tokia bendruomeninė mokykla, kurioje tėvai
dabai daug dalyvauja ir tie tėveliai, kurie
dirba labai tokioj vat srity, jie yra mūsų
konsultantai ir daţnai mums padeda, kaţką
tai. Nu vat, šitoj srity mus pakonsultuoja,
padeda.“
„Tai aš ne visai teisingai pasakiau, kad nėra
atsakingo ţmogaus uţ viešuosius ryšius. Iš
tikrųjų, tai administracijos darbuotojas yra
atsakingas, programuotojas yra atsakingas uţ
viešuosius ryšius ir mokytojus, kuris
techniškai tvarko mokyklos puslapį ir tai yra
toks vat duetas, nu galima sakyti kurie vat
atsakingi.. ir aišku, kad jie visada yra tarp
kolegų, jie visada turi galimybių gauti tam
tikrą pagalbą. Tai va. Ir tartis.“
V2_visi darbuotojai
M1_visur kur
mokytojai dalyvauja
M1_konferencijos
M1_pranešimų
skaitymas
M1_seminarai
M1_neformali
mokytojų veikla
M1_organizuota RsV
veikla
V2_nėra specialisto
V1_veikla per patirtį
V1_S2_mokymasis iš
klaidų
V2_tėvai
V2_administracija
V2_programuotojas
V1_tarimasis
„Ţodţiu mes, galvojam, kad ryšiai su visuomene,
yra visi, kurie dirba mokykloje. Jie maţiau ar
daugiau su tuo susiduria.“
„Kur jie bebūtų, kur jie bekalbėtų: konferencijose
skaitytų pranešimą, seminarą, susitiktų su kitais
kolegomis ir netgi neformalioj aplinkoj jeigu taip
būtų, tai yra tam tikra mokyklos, tam tikra ryšių su
visuomene dalis.“
„Mes neturim tokio specialisto, kuris ten
išmanytų, būtų baigęs specialius mokslus, bet per
savo patirtį, per savo kaţkokį darbą, arba patirtį
mes esam kaţką įgiję, jau kaţkokį supratimą esam
įgiję, pasimokę iš savo klaidų.“
„Tėvai dabai daug dalyvauja ir tie, tėveliai, kurie
dirba labai tokioj vat srity, jie yra mūsų
konsultantai ir daţnai mums padeda“
„...administracijos darbuotojas yra atsakingas,
programuotojas yra atsakingas uţ viešuosius
ryšius ir mokytojus, kuris techniškai tvarko
mokyklos puslapį ir tai yra toks vat duetas“
Informantas 3 „Tai aišku direktorius atsakingas. Tai viena iš
jo funkcijų, kurią jis privalo atlikti pagal
pareiginę instrukciją. Bet šiaip tai vieno
asmens, tokio, kuris būtų ryšių su visuomene
specialistas mes neturime. Tai yra kelių
ţmonių bendras, grupinis darbas. Jie ten tada
jau skirstosi veiklas, kas uţ ką atsakingas, bet
šiaip juk nieko negalima daryti be
direktoriaus ţinios. Turi būti klausimas
apsvarstomas, tada gaunamas leidimas.
V2_vadovas
(direktorius)
S1_vadovo veikla
pagal pareiginę
V2_nėra specialisto
V2_bendras darbas
V1_tarimasis
V1_per veiklas
V1_atsakomybės
V1_derinimas su
„Tai aišku direktorius atsakingas. Tai viena iš jo
funkcijų <...> juk nieko negalima daryti be
direktoriaus ţinios.“
„..šiaip tai vieno asmens, tokio, kuris būtų ryšių su
visuomene specialistas mes neturime.“
„...mokytojai ţino, ką galima viešint, o ką geriau
palikti uţdaram ratui.“
109
Viskas turi būti suderinta. Nu aišku, ten visų
nesukontroliuosi kartais, ką galima sakyti, o
ko ne, bet ir mokytojai ţino, ką galima viešint,
o ką geriau palikti uţdaram ratui.“
direktoriumi
V1_direktoriaus
kontrolė
V2_mokytojas
M1_viešas
kalbėjimas
Informantas 4 Neturim atskiro ţmogaus, kuris vien tuo
uţsiimtų.
Direktorius pas mus yra jau toks didţiausias
pagal pareigas, atsakingas su ryšiais su
kitomis institucijomis.
Aš daugiau atlieku tokius kitus reikalus,
susijusius su artimiausiu mokyklos viešinimu.
Aš informuoju kitus apie renginius (tėvams).
Susirinkimuose skaitau naudingą informaciją.
„Visi kaţką daro mokykloje.“
V2_nėra specialisto
V2_vadovas
(direktorius)
S1_ryšiai su
institucijomis
V2_pavaduotojos
V1_mokyklos
viešumas
A1_tėvai
M1_renginiai
M1_susirinkimai
V2_visi darbuotojai
V2_mokyklos
bendruomenė
Neturim atskiro ţmogaus, kuris vien tuo uţsiimtų.
Direktorius pas mus yra jau toks didţiausias pagal
pareigas
Aš daugiau atlieku tokius kitus reikalus, susijusius
su artimiausiu mokyklos viešinimu.
Aš informuoju kitus apie renginius (tėvams).
Susirinkimuose skaitau naudingą informaciją.
„Visi kaţką daro mokykloje.“
Informantas 5 „Aš. Ko gero taip.“ V2_vadovas „Aš. Ko gero taip.“
Informantas 6 „Tai pagrinde, tai ir yra – administracija: tai
direktorė, pavaduotojai ir socialinis
pedagogas. Na šiaip ir mokytojai palaiko. Visi
palaiko..“
„Mūsų tokia įstaiga, kad mokytojos irgi
privalo palaikyti. Negali uţsidaryti.“
V2_administracija
V2_vadovas
V2_pavaduotojos
V2_socialinis
pedagogas
V2_mokytojas
V2_visi darbuotojai
„Tai pagrinde, tai ir yra – administracija: tai
direktorė, pavaduotojai ir socialinis pedagogas.“
„Na šiaip ir mokytojai palaiko. Visi palaiko. Mūsų
tokia įstaiga, kad mokytojos irgi privalo palaikyti.
Negali uţsidaryti.“
Informantas 7 „Tuose ryšiuose su visuomene dalyvauja na,
ne tiesiogiai, ne specialiai, kad tai viešųjų
ryšių akcija, bet tiesiog, per kaip dalyviai,
kaip kalbėtojai, kaip.. Vis tiek, vienaip ar
kitaip mokytojai, mokiniai, na tai va.“
V2_nėra specialisto
V2_mokytojas
V2_mokiniai
M1_viešas
kalbėjimas
„...dalyvauja <...> ne specialiai, kad tai viešųjų
ryšių akcija, bet tiesiog, per kaip dalyviai, kaip
kalbėtojai, kaip.. Vis tiek, vienaip ar kitaip
mokytojai, mokiniai...“
Informantas 8 „Nu šiaip tai jo, pagal visą hierald..
hierarchiją, tai būčiau aš, bet nebūtinai aš.
Tai yra skyrių vedėjos, pavaduotojos, kurios
irgi, kaip sakyt mezga ryšius dalina
informaciją su kitais, arba pateikia tą
informaciją. Galų gale suderina tai ir
mokytojai dalinasi sakykime. Ir dar tada turiu
V2_vadovas
V2_pavaduotojos
V2_skyrių vedėjai
S1_informacija
visuomenei
V2_mokytojai
V2_tėvai
„pagal <...> hierarchiją, tai būčiau aš, bet
nebūtinai aš.“
„Skyrių vedėjos, pavaduotojos, kurios irgi, kaip
sakyt mezga ryšius dalina informaciją su kitais,
arba pateikia tą informaciją.“
„...dar tada turiu omeny tėvus ir televiziją
110
omeny tėvus ir televiziją Kupiškio. Kartu su
kitom ţiniasklaidos priemonėm.“
V2_ţiniasklaida
M1_rajono televizija
Kupiškio. Kartu su kitom ţiniasklaidos
priemonėm.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
4. Su
kokiomis
organizacijo
mis,
institucijomi
s yra
palaikomi
ryšiai?
Informantas 1 „Tai daţniausi su ugdymu susijusios grupės.“
„Kalbu pavyzdţiui apie: numeris pirmas, yra
sakykim, su Lietuvos Respublikos Seimo
kanceliarija, su kuria mes organizuojame
įvairius renginius, vykdome įvairius
projektus.. Ir taip. Kanceliarijos yra Seimo
puslapyje, yra internetiniame puslapyje,
visada rasit... Tų mokyklų, su kuriomis jie
sudaro sutartis, renginius ar vykdomas,
kaţkokias bendrąsias veiklas, pavyzdys
numeris vienas. Tarkim antras, pavyzdys
puikus yra jau dabar kitu aspektu kalbu, yra
Naujamiesčio ūkį, irgi yra susikūrę savo tokį,
kaip tinklalapį ir netgi tokį paprastą leidinį
irgi „Naujamiesčio būstas“.. ūkis, kaip jis ten
vadinasi irgi apima, kai Naujamiestyje
esančias mokyklas, taip pat ką jos veikia, ką
jos daro. Tiesiog arba naudojantis tų ryšių,
viešųjų vadinamųjų, kalbu ne tik internetinį
puslapį, be tų viešųjų ryšių neįmanomos
bendros talkos, bendri kaţkokie renginiai,
arba sakykim kaţkokie renginiai senukams, ką
mes darom, nes daug ką daro mokykla,
mokykla šiais laikais tikrai daug ką daro. Na
ir visi kiti: aš šneku apie aukštąsias mokyklas,
visi tie partneriai, visi tie sąlyčiuose taškai,
kurie kaip nori taip ir per renginius, per
ugdymo procesą yra susiję, aukštosios
mokyklos, profesinės mokyklos, Vilniaus
gimnazijos, su kuriomis bendradarbiaujam,
mūsų mokykla ir respublikos <...> mokyklos,
tai visa tai be tų ryšių, nei per kur.“
A1_su ugdymu
susijusios grupės
A1_LR Seimo
kanceliarija
M1_renginiaiM1_pro
jektaiM1_info
partnerių puslapiuose
M1_sutartys
M1_renginiai
M1_veiklos su
partneriais
M1_partnerių
leidiniai
M1_info partnerių
puslapiuose
M1_partnerių RsV
M1_renginiai
A1_aukštosios
mokyklos
A1_profesinės
mokyklos
A1_mokyklos
A1_socialiniai
partneriai
„Tai daţniausi su ugdymu susijusios grupės.“
„...numeris pirmas, yra sakykim, su Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarija <...>
Kanceliarijos yra Seimo puslapyje, yra
internetiniame puslapyje, visada rasit... Tų
mokyklų, su kuriomis jie sudaro sutartis, renginius
ar vykdomas, kaţkokias bendrąsias veiklas.“
„Tarkim antras, pavyzdys puikus yra jau dabar
kitu aspektu kalbu, yra Naujamiesčio ūkį, irgi yra
susikūrę savo tokį, kaip tinklalapį ir netgi tokį
paprastą leidinį irgi „Naujamiesčio būstas“.. ūkis,
kaip jis ten vadinasi irgi apima, kai Naujamiestyje
esančias mokyklas, taip pat ką jos veikia, ką jos
daro.“
„...apie aukštąsias mokyklas, visi tie partneriai,
visi tie sąlyčiuose taškai, kurie kaip nori taip ir
per renginius, per ugdymo procesą yra susiję,
aukštosios mokyklos, profesinės mokyklos,
Vilniaus gimnazijos, su kuriomis
bendradarbiaujam, mūsų mokykla ir respublikos
<...> mokyklos...“
„Mokomieji filmai yra skirti visos respublikos
pedagogams. Jie yra kvalifikacijos ugdymu.“
Informantas 2 „Atskirų organizacijų mes neturim.“ A1_atskirų „Atskirų organizacijų mes neturim.“
111
„Didţia dalim tai, mokyklos bendruomenė.
Galbūt taip. Bet labai priklauso nuo renginio,
vat pavyzdţiui šitos šventės, mes paprastai
skelbiam, yra toksai puslapis... Atsiprašau,
toksai bendras paštas visų savivaldybės
mokyklų, mes išsiunčiam visiems kvietimą, tai
vat, kaţkiek tai dalyvauja. Labai priklauso
nuo konteksto, kiek tai yra bendra. Kartas yra
labai specifiška ir tikrai manom nėra
tikslinga, traukti kitus.“
organizacijų neturi
A1_mokyklos
bendruomenė
M1_renginiai
M1_šventės
M1_savivaldybės
mokyklų paštas
„...mokyklos bendruomenė.“
„...bendras paštas visų savivaldybės mokyklų, mes
išsiunčiam visiems kvietimą, tai vat, kaţkiek tai
dalyvauja.“
„Kartas yra labai specifiška ir tikrai manom nėra
tikslinga, traukti kitus.“
Informantas 3 „Nu tai čia labai platu. Yra daug tų grupių,
nes ir tėvai, ir uţ mokyklos kas vyksta... Tai
čia tam jau galima išskirti dvi didţiules
grupes, tai būtų vidinė ir išorinė grupė.
Vidinei tai priklauso visa mokyklos
bendruomenė: ir tėvai, vaikai ir mokytojai,
administracija, valdţia, kuriai mes
atsiskaitom. Kas čia dar... Dar tada, kaip ten
tie... na visi, kurie tiesiogiai su mokykla susiję.
Tada kita pusė tai uţ mokyklos kas vyksta, čia
jau kalbu apie partnerius daugiausia, o jų tai
yra visokių. Ir mokyklos, ir ţiniasklaida. O
tikslai, tai irgi parodyti kas mes esam, ką
darom. Bet jau plačiau.“
A1_tėvai
S1_platumas
A1_ dvi grupės –
vidinė ir išorinė
A1_mokyklos
bendruomenė
A1_tėvai
A1_mokiniai
A1_mokytojai
A1_administracija
A1_politikai
A1_su ugdymu
susijusios grupės
S1_A1_kas vyksta uţ
mokyklos
A1_socialiniai
partneriai
A1_mokyklos
A2_ţiniasklaida
A3_info apie mok.
skleidimas
A2_verslumui
„Yra daug tų grupių, nes ir tėvai, ir uţ mokyklos
kas vyksta...“
„Tai čia tam jau galima išskirti dvi didţiules
grupes, tai būtų vidinė ir išorinė grupė.“
„Vidinei tai priklauso visa mokyklos
bendruomenė: ir tėvai, vaikai ir mokytojai
administracija, valdţia, kuriai mes atsiskaitom.“
„...kita pusė tai uţ mokyklos kas vyksta, čia jau
kalbu apie partnerius daugiausia, o jų tai yra
visokių. Ir mokyklos, ir ţiniasklaida.“
Informantas 4 „Labiausiai tai su tėvais“ stengiasi įtraukti,
domėtis mokyklos, vaikų reikalais, nes
pastebi, kad per maţai domisi savo vaikais.
„Tada visi šitie bendruomenės nariai“. Jie
daug prisideda prie mokyklos gyvenimo
„...darėm dabar su [mikrorajono] savivaldybe
tokią akciją. Tai ten jau visam miestui
renginys buvo.“
Mes darom, skelbiam apie savo darbus.
A1_tėvai
A3_pritraukiamos
auditorijos
A3_skatinti
domėjimąsi vaikais
A1_bendruomenė
A1_steigėjas
„Labiausiai tai su tėvais“
„...darėm dabar su [mikrorajono] savivaldybe
tokią akciją. Tai ten jau visam miestui renginys
buvo.“
„Partneriai, kaip sakiau“.
112
„Partneriai, kaip sakiau“. Bendradarbiaujam
čia labai su [Vilniaus miesto] gimnazija.“
Vykdytas projektas apie sveiką gyvenseną.
Su savivaldybe, nes steigėjas. Valdţios
institucijos kurioms mokykla siunčiam
ataskaitas.
Seimas, kaip mokinius daţnai priimanti
institucija.
M1_akcijos
M1_renginiai
A3_info apie mok.
Skleidimas
A1_socialiniai
partneriai
A1_mokyklos
M1_projektai
A1_steigėjas
A1_valdţios
institucijos
M1_veiklos ataskaita
A1_valdţios
institucijos
Informantas 5 „Nu tai aišku, pirmiausia yra palaikomi su
organizacijomis, su kuriomis sakykim
bendraujama pirkimuose kaţkokiuose ir ...
toliau projektus visokius rašom: tai eina tuo
pačiu ir mokyklos sakykim. PPT taryba ir
mokinių pagalbos ir vaiko teisių tarnybos. Nu
tiesiog organizacijos, be kurių mes negali
gyventi. Ir sakykim su gimnazija, ir su Verslo
technologijų mokyklom, kur mūsų mokiniai
eina. Na turim sutartis ir bendraujam su jom.“
A1_viešieji pirkimai
M1_projektai
A1_mokyklos
A1_PPT
A1_mokinių
pagalbos tarn.
A1_švietimui
svarbios
organizacijos
A1_profesinės
mokyklos
M1_sutartys
V1_bendradarbiavim
as
„...pirmiausia yra palaikomi su organizacijomis,
su kuriomis sakykim bendraujama pirkimuose...“
„...projektus visokius rašom: tai eina tuo pačiu ir
mokyklos sakykim<...> su gimnazija, ir su Verslo
technologijų mokyklom, kur mūsų mokiniai eina.“
„PPT taryba ir mokinių pagalbos ir vaiko teisių
tarnybos. Nu tiesiog organizacijos, be kurių mes
negali gyventi.“
„Na turim sutartis ir bendraujam su jom.“
Informantas 6 „Tai yra... su visuomene: ir socialiniai
partneriai ir ţiniasklaida, ir.. Na, kaip.. Na
pagrinde ţiniasklaida ir socialiniai partneriai
visi. Bendruomenė.“
„Na tai jeigu pradėsim nuo socialinių
partnerių, tai mes kaip palaikom: ir
bendradarbiaujam ir keičiamės ir parodomis
ir ir... na vienu ţodţiu... e.. kaip čia dabar
pasakyti, labai staiga. Ee... Bendradarbiaujam
ne tik parodomis, keičiamės ir koncertais nu
vienu ţodţiu, mokiniais keičiamės, darbais
keičiamės diskusijomis. Nu vienu ţodţiu
A1_visuomenė
A1_socialiniai
partneriai
A2_ţiniasklaida
A1_bendruomenė
M1_keitimasis
parodomis
V1_bendradarbiavim
as
M1_koncertai
„Tai yra... su visuomene: ir socialiniai partneriai
ir ţiniasklaida, ir.. Na, kaip.. Na pagrinde
ţiniasklaida ir socialiniai partneriai visi.
Bendruomenė.“
“...socialinių partnerių, tai mes kaip palaikom: ir
bendradarbiaujam ir keičiamės ir parodomis.
<...> Bendradarbiaujam ne tik parodomis,
keičiamės ir koncertais nu vienu ţodţiu, mokiniais
keičiamės, darbais keičiamės diskusijomis.“
„...įvairios yra įstaigos, su kuriomis mes
bendraujam daugiau ugdymo tikslais...“
„...mes bendravę, bendradarbiavę ir esam
113
įvairios yra įstaigos ir aš negaliu va taip va
apibendrintai kalbėti. Yra mokymo įstaigos, su
kuriomis mes bendraujam daugiau ugdymo
tikslais, o visos kitos įstaigos... mes
bendradarbiaujam kitais tikslais. <...>.Vat
neţinau, kaip čia jums įvardinti. Turim ir uţ
rajono, turim ir platesnių, turim ir ... mes
bendravę, bendradarbiavę ir esam įvairiuose
projektuose tarptautiniuose, tai ir palaikom
tuos ryšius ir dabar irgi tarptautinius ryšius.
Na tai dabar tokie dabar ryšiai, kai mes
pasisveikinam vieni kitus su šventėmis, galų
gale keičiamės parodomis, dailės parodomis,
keičiamės ir dabar. Jie mum iš Ispanijos
pavyzdţiui atsiunčia kaţkokius piešinius, mes
jiem siunčiam piešinius. Na va tokiais darbais
keičiamės, na ir vat su kuriais buvusiais
partneriais, o su esamais irgi kai kada
susitikinėjam, mokytojų komandos
susitikinėja., kalbasi, bendrauja įvairiais,
įvairiais klausimais... ugdymo. Na, o rajone
sakykim, tai mes per ţiniasklaidą tik apie savo
mokyklą mes ir televiziją Kupiškio ir
laikraščius mes rašom, kviečiamės
ţiniasklaidą vienu ţodţiu. Vaikai rašo.
M1_mokinių mainai
M1_diskusijos
A1_mokyklos
A3_ugdymo tikslai
A3_kiti tikslai
A1_rajono
bendruomenė
A1_visuomenė
M1_projektai
M1_šventės
M1_keitimasis
parodomis
M1_susitikimai su
partneriais
M1_mokytojų darbo
grupės
M1_diskusijos
A3_ugdymo tikslai
A2_ţiniasklaida
M1_A2_rajono
televizija
A2_rajono spauda
M1_mokinių kūryba
spaudoje
įvairiuose projektuose tarptautiniuose, tai ir
palaikom tuos ryšius ir dabar irgi tarptautinius
ryšius.“ „Jie mum iš Ispanijos pavyzdţiui
atsiunčia kaţkokius piešinius, mes jiem siunčiam
piešinius.“
„Na, o rajone sakykim, tai mes per ţiniasklaidą tik
apie savo mokyklą mes ir televiziją Kupiškio ir
laikraščius mes rašom, kviečiamės ţiniasklaidą
vienu ţodţiu. Vaikai rašo.“
Informantas 7 „Visų pirma bendruomenė. Ką dabar
laikysime bendruomene: visų pirma tai yra
steigėjas, yra Švietimo skyrius, yra rajono
vadovai, yra Taryba, yra pagaliau Tarybai
pristatomas... Ataskaita veiklos, uţ metus. Tai
irgi yra tam tikra prasme kaip ir ryšiai,
viešieji kaţkokie. Kada Tarybos nariai skaito,
domisi ir pritaria, ar nepritaria. Tai ir
politikai, ir gyventojai, ir tėvai, ir
bendruomenė. Aplamai Kupiškio rajono ir
bendruomenė tėvų, ir kitų mokyklų
bendruomenė, o daugiau aš galvoju... Kas dar
čia, galėtų būti mūsų tie taikiniai? Na
daugiau, tai iš esmės ir nebėra. Mes čia
ministerijai kaţko neorime specialiai... Vat,
kad dėl to irgi specialiai nedarome. Lietuvai
A1_bendruomenė
A1_steigėjas
A1_švietimo skyrius
A1_rajono vadovai
A1_rajono Taryba
M1_veiklos ataskaita
V1_tarimasis
A1_politikai
A1_bendruomenė
A1_tėvai
A1_mokyklos
bendruomenė
„Visų pirma bendruomenė <...> steigėjas, yra
Švietimo skyrius, yra rajono vadovai, yra Taryba“
„Ataskaita veiklos, uţ metus. Tai irgi yra tam tikra
prasme kaip ir ryšiai, viešieji kaţkokie.“
„Tai ir politikai, ir gyventojai, ir tėvai, ir
bendruomenė.“
„Kas dar čia, galėtų būti mūsų tie taikiniai?“
„Mes čia ministerijai kaţko neorime specialiai,
vat kad dėl to irgi specialiai darome. Lietuvai irgi
kaţkaip čia, mastai per dideli.“
„Kupiškio bendruomenės įvairioms sudėtinėms
dalims: politikams, gyventojams, tėvams,
valdininkams, visiems jiems.“
114
irgi kaţkaip čia, mastai per dideli. Tiesiog
Kupiškio bendruomenės įvairioms sudėtinėms
dalims: politikams, gyventojams, tėvams,
valdininkams, visiems jiems.“
Informantas 8 „Nu šiaip tai paprastai informacijos gavėjai
mūsų tie sakykim... tėvai, globėjai ir šiaip
suinteresuoti, o šiaip tai skleidţiam
informaciją, mes ne tik Kupiškio, bet ir
respublikinėje spaudoje, tarptautiniuose
projektuose, su partneriai įvairiausiais, o tų
partnerių čia ojjj... išvardint tai daug yra.
Sakykim jeigu Lietuvoj tai yra Alytaus šaltinio
mokykla, Utenos Rapolo Šaltinio
progimnazija, Pasvalio Lėvens pagrindinė, o
tarptautinėj, tai bendradarbiaujam su... su
Valkuviena, lenkų mokykla.“
„ <...>su miškų urėdija ten bendradarbiaujam
<...>.“
A1_tėvai
A1_globėjai
A1_suinteresuoti
asmenys
S1_informacija
visuomenei
M1_A2_rajono
spauda
M1_A2_šalies
spauda
M1_projektai
A1_socialiniai
partneriai
A1_mokyklo
A1_miškų urėdija
„...paprastai informacijos gavėjai mūsų tie
sakykim... tėvai, globėjai ir šiaip suinteresuoti“
„...skleidţiam informaciją, mes ne tik Kupiškio,
bet ir respublikinėje spaudoje, tarptautiniuose
projektuose, su partneriai įvairiausiais“
„Lietuvoj tai yra Alytaus šaltinio mokykla, Utenos
Rapolo Šaltinio progimnazija, Pasvalio Lėvens
pagrindinė, o tarptautinėj, tai bendradarbiaujam
su... su Valkuviena, lenkų mokykla.“
„ <...>su miškų urėdija ten bendradarbiaujam
<...>.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
5.Kiek
svarbi
ţiniasklaida
mokyklos
informacijos
sklaidai?
Informantas 1 „Bet aišku, jeigu kalbam apie ryšius, jeigu tu
esi tokius kaip... Na, organizuoji pavyzdţiui,
sakykim, kaip vaikų ir jaunimo solinio
dainavimo konkursą [ţymiam ţmogui] atmint,
nes [tas ţymus ţmogus] būtent šioj mokykloj
mokėsi ir baigė. Tai ţinoma, pirmiausia
reikalinga šiaip ryšiai, kaip ţiniasklaidos
ryšiai ir tu pasitelki į pagalbą ir buvusius
abiturientus ir netgi televiziją ir tikrai yra
„ačiū jai“. Tie konkursai yra rodom ir
parodomi, kaip reklama ir kitaip anonsuojami,
bet kartu šneku dabar apie tą verslumo pusę,
apie ekonominę pusę, be ryšių su visuomene,
tu negali tų prizinių fondo, to vadinamo telkti,
visų tų apdovanojimų.“
M1_konkursai
A2_ţiniasklaida
A1_buvę mokiniai
A2_ televizija
A2_reklama
A2_verslumui
A3_verslumui
S2_svarbu mokyklai
„...organizuoji pavyzdţiui, akykim, kaip vaikų ir
jaunimo solinio dainavimo konkursą Kernagiui
atmint, nes Kernagis būtent šioj mokykloj mokėsi
ir baigė, tai ţinoma, pirmiausia reikalinga šiaip
ryšiai, kaip ţiniasklaidos ryšiai ir tu pasitelki į
pagalbą ir buvusius abiturientus ir netgi televiziją
ir tikrai yra ačiū jai tie konkursai yra rodom ir
parodomi, kaip reklama ir kitaip anonsuojami...“
„...kartu šneku dabar apie tą verslumo pusę, apie
ekonominę pusę, be ryšių su visuomene, tu negali
tų prizinių fondo, to vadinamo telkti, visų tų
apdovanojimų.“
115
Informantas 2 „Mes esam davę interviu ir ne vieną kartą,
esam dalyvavę laidose, bet tai nebuvo mūsų
iniciatyva. Tai paprastai, kaţkas kreipdavosi
ir mes, nu ţodţiu, kalbėdavo atstovas.“
M1_interviu
A2_dalyvavimas
laidose
M1_interviu
M1_dalyvavimas
laidose
V2_atstovas
M1_viešas
kalbėjimas
„Mes esam davę interviu ir ne vieną kartą, esam
dalyvavę laidose, bet tai nebuvo mūsų iniciatyva.
Tai paprastai, kaţkas kreipdavosi ir mes, nu
ţodţiu, kalbėdavo atstovas.“
Informantas 3 „Kaţkiek svarbu, nes tai vienas iš
efektyviausių būdų, bendruomenės dėmesiui
gauti, tai sakyčiau... Taip, svarbu. “
A2_ţiniasklaida
S3_bendruomenės
dėmesio gavimas
S2_svarbu mokyklai
„Kaţkiek svarbu, nes tai vienas iš efektyviausių
būdų, bendruomenės dėmesiui gauti, tai
sakyčiau... Taip, svarbu. “
Informantas 4 „Svarbi, nes tai būdas apie save pranešti
suinteresuotiems asmenims ir grupėms.“
Ţiniasklaida pati nelabai domisi iki tol, kol
kas nors nenutinka. Ţiniasklaida visada ieško,
to kas šokiruotų ir laukia, krizinės situacijos.
„Tada jau labai domisi mumis“.
Mokytojai deda mokinių kūrybą į miesto
laikraščius.
„Rašom apie projektus ar ten kokias akcijas.“
Mokykla turi savo gimnazistų leidţiamą
leidinį.
Praeitais metais, kai dalyvavo [projekte] tai
straipsnis į „Lietuvos rytą“ įdėtas buvo. Tai
buvo išskirtinis projektas.
S2_svarbu mokyklai
A2_ţiniasklaida
S3_mokyklos
ţinomumas
S3_informacija
suinteresuotoms
grupėms
S1_informacija apie
mokyklą
A2_ţiniasklaida
A2_rajono spauda
M1_mokinių kūryba
spaudoje
M1_akcijos
M1_projektai
M1_mokyklos
laikraštis
M1_projektai
M1_šalies spauda
M1_projektai
„Svarbi, nes tai būdas apie save pranešti
suinteresuotiems asmenims ir grupėms.“
„Ţiniasklaida visada ieško, to kas šokiruotų ir
laukia, krizinės situacijos.“
„Rašom apie projektus ar ten kokias akcijas.“
Mokykla turi savo gimnazistų leidţiamą leidinį.
Informantas 5 „O iš kitos pusės, jeigu būna klausimai iš
ţiniasklaidos, jeigu domina, kokie reikalai,
tada jie kreipiasi. Tada mes duodam
informaciją.“
„Darant išvadas iš to... Reiškias svarbi.“
A2_ţiniasklaida
A3_info apie mok.
Skleidimas
V1_ryšiai būtini
S2_svarbu mokyklai
„O iš kitos pusės, jeigu būna klausimai iš
ţiniasklaidos, jeigu domina, kokie reikalai, tada
jie kreipiasi. Tada mes duodam informaciją.“
„Darant išvadas iš to ką sakiau... Reiškias
svarbi.“
Informantas 6 „Tai rašom į laikraščius apie renginius ir
šiaip veiklas.“
A2_ţiniasklaida
A2_rajono spauda
S1_mokyklos veikla
„Tai rašom į laikraščius apie renginius ir šiaip
veiklas.“
Informantas 7 „Aš įsivaizduoju, kad ten, miestuose, kur yra... A3_konkurencija „Aš įsivaizduoju, kad ten, miestuose, kur yra...
116
Kur yra gimnazija, gimnazija, viena šalia
kitos ir jos kovoja dėl vaikų kaţkaip, tai aš
įsivaizduoju, tie ryšiai su visuomene tada
įgauna kaţkokią na, prasmę, na ir svarbą ir
būtent dėl to, ţodţiu svarbu pasidţiaugti apie
save. O mūsų... iš esmės to nesiekiam bet tas
veiklas darydami visada stengiamės kad apie
tas veiklas bendruomenė ţinotų.“
S1_konkurencijai
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
S3_mokyklos
ţinomumas
A1_bendruomenė
V1_per veiklas
Kur yra gimnazija, gimnazija, viena šalia kitos ir
jos kovoja dėl vaikų kaţkaip, tai aš įsivaizduoju,
tie ryšiai su visuomene tada įgauna kaţkokią na,
prasmę...“
Informantas 8 „Mes daug naudojamės, nuolat ką nors tokiu
būdu viešinam. Reiškia ryšiai su ţiniasklaida
svarbūs ir turi būti nuolat plečiama... tas
tinklas su ţiniasklaidos atstovais.“
A2_ţiniasklaida
S1_ţiniasklaida
V1_nuolat plečiami
A2_nuolat plečiami
S1_svarbi mokyklos
veikla
S1_platumas
„Mes daug naudojamės, nuolat ką nors tokiu būdu
viešinam. Reiškia ryšiai su ţiniasklaida svarbūs ir
turi būti nuolat plečiama... tas tinklas su
ţiniasklaidos atstovais.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
6. Ko siekia
mokykla
palaikydama
viešuosius
ryšius su
minėtomis
organizacijo
mis,
bendruomen
ėmis,
institucijomi
s?
Informantas 1 „Tai kiekviena mokykla apie savo veiklą, savo
mokinių pasiekimus, didţiavimąsi mokiniais ir
jų pasiekimais ir kartu savo gyvenimą,
kasdieninį gyvenimą ir kalbu ne tik apie tuos
pozityvus dalykus, bet kai kada ir apie
negatyvius. Kuo daugiau naudojantis ryšiais
su visuomene skelbs, kuo bus tikslesnė
informacija apie, neiškraipyta, taisyklinga, tuo
ji geriau pasieks tuos į kurį mokykla yra
orientuota: tai yra į vaikus ir jų tėvus.
Reikalingi tie ryšiai su visuomene.“
„...be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros
talkos, bendri kaţkokie renginiai, arba
sakykim kaţkokie renginiai senukams, ką mes
darom...“
A3_mokinių
pasiekimai
S2_svarbu visoms
mokykloms
A3_veiklos
pristatymas
A3_veiklos
pristatymas
A3_įvaizdţio
formavimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_problemų
viešinimas
A3_info apie mok.
Skleidimas
A3_informacijos
tikslinimas
A3_pritraukiamos
auditorijos
„Tai kiekviena mokykla apie savo veiklą, savo
mokinių pasiekimus, didţiavimąsi mokiniais ir jų
pasiekimais ir kartu savo gyvenimą, kasdieninį
gyvenimą ir kalbu ne tik apie tuos pozityvus
dalykus, bet kai kada ir apie negatyvius.“
„Kuo daugiau naudojantis ryšiais su visuomene
skelbs, kuo bus tikslesnė informacija apie,
neiškraipyta, taisyklinga, tuo ji geriau pasieks tuos
į kurį mokykla yra orientuota: tai yra į vaikus ir
jų tėvus.“
„...su kuria mes organizuojame įvairius renginius,
vykdome įvairius projektus..“
„...be tų viešųjų ryšių neįmanomos bendros talkos,
bendri kaţkokie renginiai, arba sakykim kaţkokie
renginiai senukams, ką mes darom...“
117
A3_pritraukiamos
auditorijos
A3_bendros veiklos
organizavimas
Informantas 2 „Ryšiai su visuomene dar yra tam, kad
formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį.
Atspindėtų iš tikrųjų, jos realų gyvenimą, mes
taip galvojam. Tai vat tokios, lygtai
pagrindinės funkcijos mokykloje vykdomos
ryšių su visuomene. Atspindėtų tą, kasdienybę,
tradicijas įvairias ir kurtų tam tikrą mokyklos
veidą.“
„O tikslai, tai irgi parodyti kas mes esam, ką
darom. Bet jau plačiau.“
A3_įvaizdţio
formavimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_veiklos
pristatymas
A3_informacijos
tikslinimas
A3_veiklos
pristatymas
A3_įvaizdţio
formavimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_info apie mok.
Skleidimas
S1_platumas
„...formuotų mokyklos, tam tikrą įvaizdį.
Atspindėtų iš tikrųjų, jos realų gyvenimą, mes taip
galvojam.“
„Atspindėtų tą, kasdienybę, tradicijas įvairias ir
kurtų tam tikrą mokyklos veidą.“
„O tikslai, tai irgi parodyti kas mes esam, ką
darom. Bet jau plačiau.“
Informantas 3 „Šito klausimo kaţkaip net nebuvom kėlę,
kartais apie tai net nepagalvoji. Na o tikslai,
tai ką aš ţinau.. Visokie tie tikslai... Bet tikslai
tai čia jau irgi skiriasi... Bet, šiaip siekiam,
kad mokykla būtų ţinoma, o informacija
pasiektų visus kam jinai svarbi. Su visais
skirtingi tie tikslai.. Kaip pasakyt. Su
ţiniasklaida tai norim, kad tai, kad kas pas
mus mokykloje vyksta, mūsų gyvenimas nebūtų
ţinomas tik mum vieniem. Turim ką parodyt,
tai ir siekiam parodyt. Ir šiaip dedam gi
visokius skelbimus ir ţmones kviečiam.
Nenorim būti uţsidarę, juo labiau, kad tokie ir
tikslai keliami visom švietimo įstaigom.“
A3_nesidomėjo
A3_mokyklos
ţinomumas
A3_info apie mok.
Skleidimas
A2_ţiniasklaida
A3_veiklos
pristatymas
V1_mokyklos
viešumas
M1_skelbimai
A3_pritraukiamos
auditorijos
A3_tikslas viešieji
poreikiai
„Visokie tie tikslai... Bet tikslai tai čia jau irgi
skiriasi...“
„...šiaip siekiam, kad mokykla būtų ţinoma, o
informacija pasiektų visus kam jinai svarbi.“
„Su ţiniasklaida tai norim, kad tai, kad kas pas
mus mokykloje vyksta, mūsų gyvenimas nebūtų
ţinomas tik mum vieniem.“
„Turim ką parodyt, tai ir siekiam parodyt.“
„Nenorim būti uţsidarę, juo labiau, kad tokie ir
tikslai keliami visom švietimo įstaigom.“
Informantas 4 „Mes norim būt ţinomi.“
„Kad nesakytų apie mus: „Va, [gimnazija] tik
moko, moko mokinius.“ <...> mes ir kitkuo
uţsiimam tai reikia, kad ţinotų.“
Reikia save parydyti iš gerosios pusės,
A3_mokyklos
ţinomumas
A3_veiklos
pristatymas
A3_įvaizdţio
„Mes norim būt ţinomi.“
„mes ir kitkuo uţsiimam tai reikia, kad ţinotų.“
„Reikia save parydyti iš gerosios pusės, atkreipti
dėmesį.“
„O šiaip įvairūs tie tikslai“
118
atkreipti dėmesį.
Maţėjant mokinių skaičiui reikia pritraukti
būsimus mokinius.
„O šiaip įvairūs tie tikslai“
Su uţsieniu, tai – mokinių mainai.
Su tėvais – pritraukimas.
Su valdţios padaliniais parodyti, kad
„atliekam mokyklos misiją, siekiam bendro
tikslo Lietuvai. Tai aš čia apie ţmogaus
ugdyma kalbu. “
formavimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_konkurencija
A3_kiti tikslai
A1_tėvai
A1_mokiniai
A1_valdţios
institucijos
A3_ugdymo tikslai
A3_bendradarbiavim
as
M1_mokinių mainai
A3_pritraukiamos
auditorijos
Informantas 5 „įvairios institucijos, įvairūs ir tikslai.“
„Na, kaip su kuriom.. Su kai kuriom turim
sutartis surašę, kur sieja, o su kitom ir
ţodinių. Tiesiog bendri interesai kai sieja,
tada. O su ţiniasklaida. Su ţiniasklaida mes
patys kreipiamės norėdami savo įmonę,
įstaigą, mokyklą pareklamuot, tai pavyzdţiui
ir kokius renginius susitikimus su kokiais
garsesniais ţmonėm jeigu darom, akcijas
jeigu kaţkokias darom. Tiesiog dedam daug,
stengiamės dėt.“
A3_kiti tikslai
M1_sutartys
M1_susitikimai su
partneriais
A2_ţiniasklaida
A3_įvaizdţio
formavimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_info apie mok.
Skleidimas
M1_renginiai
M1_susitikimai su
ţymiais ţmonėmis
M1_akcijos
M1_rajono spauda
„įvairios institucijos, įvairūs ir tikslai.“
„Su kai kuriom turim sutartis surašę, kur sieja, o
su kitom ir ţodinių. Tiesiog bendri interesai kai
sieja, tada.“
„Su ţiniasklaida mes patys kreipiamės norėdami
savo įmonę, įstaigą, mokyklą pareklamuot, tai
pavyzdţiui ir kokius renginius susitikimus su
kokiais garsesniais ţmonėm jeigu darom, akcijas
jeigu kaţkokias darom. Tiesiog dedam daug,
stengiamės dėt“
Informantas 6 „ Tai norim parodyti mokyklos veiklą. Ką
veikia, ką jinai daro, Kupiškio visuomenė
sakykim ţinotų pagrindines mokyklos veiklos
kryptis, viską. Na tiesiog mokyklos darbą.“
„Tai sakykim paramos tikslais ir paramos
ieškom, ir kviečiam ateit ir mes pas juos
einam.“
„...Yra mokymo įstaigos, su kuriomis mes
bendraujam daugiau ugdymo tikslais, o visos
kitos įstaigos... mes bendradarbiaujam kitais
tikslais.“
A3_veiklos
pristatymas
A3_info apie mok.
Skleidimas
A3_paramos paieška
A3_ugdymo tikslai
A3_bendradarbiavim
as
M1_mokytojų darbo
grupės
A3_ugdymo tikslai
„Tai norim parodyti mokyklos veiklą. Ką veikia,
ką jinai daro, [miesto] visuomenė sakykim ţinotų
pagrindines mokyklos veiklos kryptis, viską. Na
tiesiog mokyklos darbą.“
„Tai sakykim paramos tikslais ir paramos ieškom,
ir kviečiam ateit ir mes pas juos einam.“
„...Yra mokymo įstaigos, su kuriomis mes
bendraujam daugiau ugdymo tikslais, o visos
kitos įstaigos... mes bendradarbiaujam kitais
tikslais.“
„...tokiais darbais keičiamės, na ir vat, su kuriais
119
„...tokiais darbais keičiamės, na ir vat, su
kuriais buvusiais partneriais, o su esamais
irgi kai kada susitikinėjam, mokytojų
komandos susitikinėja., kalbasi, bendrauja
įvairiais, įvairiais klausimais... ugdymo.“
buvusiais partneriais, o su esamais irgi kai kada
susitikinėjam, mokytojų komandos susitikinėja.,
kalbasi, bendrauja įvairiais, įvairiais klausimais...
ugdymo.“
Informantas 7 „Aš iš dalies jau ir susakiau, kad iš esmės
ugdymo procesas vyksta, kad jis kryptingas. Iš
esmės tie tikslai parodyti, kad mokykloje
veikla - prasminga, naudinga, reikalinga -
tiems vaikams, kurie ateina. Kad ugdo jų
kompetencijas, savybes, va dėl to, ne dėl kaţko
kito, ţodţiu parodyt bendruomenei, kad
darbuojamės, stengėmės, daţnai sekasi,
kartais gal maţiau, kartais daugiau. Nu tai vat
šitie tikslai.“
„...ţodţiu svarbu pasidţiaugti apie save. O
mūsų... iš esmės to nesiekiam bet tas veiklas
darydami visada stengiamės kad apie tas
veiklas bendruomenė ţinotų.“
V1_kryptingumas
A3_veiklos
pristatymas
A3_info apie mok.
Skleidimas
A3_mokinių
pasiekimai
A3_pritraukiamos
auditorijos
A3_įvaizdţio
formavimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_veiklos
pristatymas
„...kad iš esmės ugdymo procesas vyksta, kad jis
kryptingas. Iš esmės tie tikslai parodyti, kad
mokykloje veikla - prasminga, naudinga,
reikalinga - tiems vaikams, kurie ateina.“
„Kad ugdo jų kompetencijas, savybes, va dėl to,
ne dėl kaţko kito, ţodţiu parodyt bendruomenei,
kad darbuojamės, stengėmės, daţnai sekasi,
kartais gal maţiau, kartais daugiau.“
„...ţodţiu svarbu pasidţiaugti apie save“
„...tas veiklas darydami visada stengiamės kad
apie tas veiklas bendruomenė ţinotų.“
Informantas 8 „Pagrindiniai tikslai tai yra parodyti,
pasirodyti tiek tėvams, tiek rajono visuomenei,
tiek Lietuvos, kad mes esam tokia mokykla,
siekiam išskirtinumo nes esam progimnazija,
garsaus miškininko vardu, todėl uţsiimam
miškininkyste, vat skleisti tas visas idėjas, su
miškų urėdija ten bendradarbiaujam, mus
filmuoja televizija. Vasarą filmavo, tai ir mus
pasikvietė pasifilmuoti. Tie visi ryšiai
paskleisti, ţodţiu, informaciją. Šiais laikais,
kada yra didelė konkurencija tai čia matyt..
nors aišku mes esam maţas miestelis, nėra su
kuo konkuruoti. Bet va yra [kitos miesto
mokyklos]. Norim pasirodyti, kad iš jų mes
esam šauniausi.“
V1_kryptingumas
A3_veiklos
pristatymas
A3_info apie mok.
Skleidimas
A3_mokinių
pasiekimai
A3_pritraukiamos
auditorijos
A3_įvaizdţio
formavimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_veiklos
pristatymas
„Pagrindiniai tikslai tai yra parodyti, pasirodyti
tiek tėvams, tiek rajono visuomenei, tiek Lietuvos,
kad mes esam tokia mokykla, siekiam
išskirtinumo...“
„Tie visi ryšiai paskleisti, ţodţiu, informaciją.“
„Šiais laikais, kada yra didelė konkurencija tai čia
matyt.. nors aišku mes esam maţas miestelis, nėra
su kuo konkuruoti. Bet va yra tos mokyklos <...>.
Norim pasirodyti, kad iš jų mes esam šauniausi.““
120
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
7.Kokie
būdai ir
metodai Jūsų
mokykloje
yra
naudojami
ryšiams su
visuomene
palaikyti?
Informantas 1 „Kitaip sakant, viską kas vyksta mokyklose....
Mmmm.. Buvo centralizuotai siunčiama
informacija, aš kalbu, apie renginius,
projektus. Į bendrą tokį renginių... Švietimo
departamente, renginių tokį bendrą, kaip
tinklalapį vadinamą. Iš ten galėdavo, ţmonės
suţinoti, kas, kur mokyklose vyksta, po to
sakykim naudojamės, kad ir tų institucijų, ne
konkrečių kur uţsiima viešaisiais ryšiais, bet
tų institucijų viešaisiais ryšiais, tai po gi, su
kuriuo esame sudarę bendradarbiavimo
sutartis.“
„Internetinis puslapis. Mokiniai save
„Facebook“ susikūrę. Yra tarpklasinis
facebokas, jeigu kalbam apie šimtadienis. Yra
mokinių tarybos facebookas, o šiaip mokytojai
nėra. Yra vat, tie vadinamieji, mokomieji
filmai, o šiaip daugiau.. yra per TAMO labai.
Naudojamės labai didelėm TAMO galimybėm.
Kai ten gali ir apie viską klausti ir apklausti,
tėvus pasitelkti, informatyviu informacijos
sklaidai, yra tikrai didelės išplėstos elektrono
dienyno galimybės. Daţniausiai elektroninį
dienyną. Nu, kokie čia dar metodai ? nu
ţodiniai visokie... tokie, stendiniai, bet tai jie
daugiau vietos bendruomenei. Kalbu ir apie
tėvus ir apie vaikus ir bendruomenės visus
narius. Daugiau tokie stendiniai, o šiaip
daugiau ne, nėra tokių.“
„Toliau esam pasidarę jau tokie populiarūs,
kaip Ugdymo plėtotės centro mokomųjų filmų
vieni iš, kaip pasakyti, organizatorių. Darymo
ir taip toliau, nes šiuo metu labai
mokomuosius filmus, pasitelkiant mūsų vaikus,
visi... visą bendruomenę į pagalbą, kuriami
filmą. Tiek šimtadienio... Apie šimtadienio
rengimą filmukas padarytas, tiek apie kartų...
kartų tą bendradarbiavimą, tiek apie
specialiųjų poreikių vaikų ugdymą...
M1_renginiai
M1_projektai
M1_mokyklų
renginių tinklalapis
M1_info partnerių
puslapiuose
M1_sutartys
M1_internetinis
puslapis
M1_Facebook grupės
M1_mokinių filmai
M1_elektroninis
dienynas
A1_tėvai M1_viešas
kalbėjimas
M1_stendai
A1_bendruomenė
A1_mokiniai
A3_bendros veiklos
organizavimas
A3_bendradarbiavim
as
M1_mokomieji
filmai pedagogams
A3_pedagogų
kvalifikacija
M1_edukacinės
pamokos
pedagogamas
M1_akcijos
„Buvo centralizuotai siunčiama informacija, aš
kalbu, apie renginius, projektus“
„...bendrą tokį renginių... Švietimo departamente,
renginių tokį bendrą, kaip tinklalapį vadinamą. Iš
ten galėdavo, ţmonės suţinoti, kas, kur mokyklose
vyksta...“
„...naudojamės, kad ir tų institucijų, ne konkrečių
kur uţsiima ryšiais su visuomene ryšiais, bet tų
institucijų viešaisiais ryšiais, tai po gi, su kuriuo
esame sudarę bendradarbiavimo sutartis.“
„Internetinis puslapis.“
„Mokiniai save facebooką susikūrę. Yra
tarpklasinis facebokas, jeigu kalbam apie
šimtadienis. Yra mokinių tarybos facebookas, o
šiaip mokytojai nėra.“
„Toliau esam pasidarę jau tokie populiarūs, kaip
Ugdymo plėtotės centro mokomųjų filmų vieni iš,
kaip pasakyti, organizatorių.“
„Apie šimtadienio rengimą filmukas padarytas,
tiek apie kartų tą bendradarbiavimą, tiek apie
specialiųjų poreikių vaikų ugdymą...“
„Yra vat, tie vadinamieji, mokomieji filmai“.
„...per TAMO labai, naudojamės. Labai didelėm
TAMO galimybėm. Kai ten gali ir apie viską
klausti ir apklausti, tėvus pasitelkti, informatyvia.
Informacijos sklaidai, yra tikrai didelės išplėstos
elektrono dienyno galimybės. Daţniausiai
elektroninį dienyną.“
„...nu ţodiniai visokie... tokie, stendiniai, bet tai
jie daugiau vietos bendruomenei.“
„...vaţiavom į integruotą pamoką su pavadinimu
„Pramoginė Ryga“ vesti chemijos, geografijos
mokytojos, kur irgi buvo viskas filmuojama, kaip
vykdyti edukacinę pamoką kitame mieste“
„Tarkim, kad kokie nors padarom kokią akciją, su
plakatais, kaip daro ryšiai su visuomene, per
kaţkokią ten aikštę. Tai darom, darom..“
121
Penktadienį netgi tarkim, vaţiavom į
integruotą pamoką su pavadinimu
„Pramoginė Ryga“ vesti chemijos,
geografijos mokytojos, kur irgi buvo viskas
filmuojama, kaip vykdyti edukacinę pamoką
kitame mieste ir taip toliau.“
„Tarkim, kad kokie nors padarom kokią
akciją, su plakatais, kaip daro ryšiai su
visuomene, per kaţkokią ten aikštę. Tai
darom, darom..“
Informantas 2 „Mūsų pagrindinis turbūt tas informacijos
sklaidos šaltinis, tai yra mokyklos internetinis
puslapis. Ta mes stengiamės, kad jis būtų kuo
gyvesnis. <...>. Mūsų pagrindinis tai yra
mokyklos puslapis, va. Po to aišku, mes dar
turime tokias paskaitas, mes turime paskaitas
tėvams – būsimųjų mokinių tėvams ir visiems
besidomintiems, tai būna tokios trys paskaitos
pavasarį. Vienas iš būdų, ryšių su visuomene
sakyčiau, tai yra mokyklos šventės, tokios
atviros mokyklos šventės, apie kurias mes
skelbiam irgi taip gana viešai ir kviečiam ne
tik bendruomenę ir labai daţnai ateina, daug
ţmonių, kurie, na tiesiog draugai, paţįstami.
Vat mes skelbiame ten savo puslapyje, <...>
darţeliuose, kaţkokiose dar viešose vietose,
vietose, kurios kaţkokiose mums draugiškose
vietose, sakykim kokiuose mokytojų namuose,
ten ar jaunimo centre vaikų, ţodţiu. Arba
kitoms mokykloms <...>. Nu taip, jeigu
dalyvaujam kaţkokiose seminaruose,
konferencijose. Gal ir nebūna jie tokie daţni,
bet tai irgi yra mokyklos pristatymas. Nu kita
vertus, nu kur mes dar esam dalyvavę? Dar
esam dalyvavę Litexpo parodoje, mokykla
buvo truputį, neprisimenu kada, dvyliktais..
Tenai esam dalyvavę tai irgi buvo labai gera
tokia proga, plačiau pristatyti [mokyklą]. Mes
dar darome seminarus mokytojams, kartais
būna kviestiniai lektoriai, bet daţniausiai
būna ir mūsų mokytojai. Tai tie seminarai, jie
irgi yra tokie skirti, nu sakyčiau [mokyklos]
M1_internetinis
puslapis
M1_paskaitos
(tėvams)
M1_šventės
A1_bendruomenė
A1_būsimi tėvai ir
mokiniai
M1_internetinis
puslapis
M1_informacija per
partnerius
M1_informacija per
partnerius
A1_Mokytojų namai
A1_Jaunimo centrai
M1_seminarai
A1_mokyklos
bendruomenė
S3_informacija
suinteresuotoms
grupėms
A1_mokytojai
„Mūsų pagrindinis turbūt tas informacijos
sklaidos šaltinis, tai yra mokyklos internetinis
puslapis.“
„..mes dar turime tokias paskaitas, mes turime
paskaitas tėvams – būsimųjų mokinių tėvams ir
visiems besidomintiems, tai būna tokios trys
paskaitos pavasarį.“
„...mokyklos šventės, tokios atviros mokyklos
šventės, apie kurias mes skelbiam irgi taip gana
viešai ir kviečiam ne tik bendruomenę ir labai
daţnai ateina, daug ţmonių, kurie, na tiesiog
draugai, paţįstami.“
„...skelbiame ten savo puslapyje, <...>
darţeliuose, kaţkokiose dar viešose vietose,
vietose, kurios kaţkokiose mums draugiškose
vietose, sakykim kokiuose Mokytojų namuose, ten,
ar jaunimo centre vaikų...“
„...dalyvaujam kaţkokiose seminaruose,
konferencijose.“
„...esam dalyvavę Litexpo parodoje...“
„Mes dar darome seminarus mokytojams, kartais
būna kviestiniai lektoriai, bet daţniausiai būna ir
mūsų mokytojai.“
122
bendruomenei, bet mes taip irgi skelbiam
tokiam šiaip tokiam platesniam ratui, ţmonių,
kurie sakykim tuo galėtų domėtis. Tuo galėtų
domėtis, nes mes ţinot turim na kaţkaip tai,
mums reikalingi yra mokytojai mokyklai. <...>
tai ţmonės, kuriems būtų įdomu, juos reikia
kaţkaip tai atrasti. Tai va.“
Informantas 3 „Nu tai visi tie, kuriuos ankščiau minėjau.
Dar rengiam visokius mokymus, seminarus.
Kviečiam pedagogus, vyksta diskusijos.
Diskusijos ir seminarai. Ir patys juk
dalyvaujam, pristatymus rengiam, kitus
šviečiam, patirtim dar dalinamės. Tai ten vis
tiek pasakomas ir mokyklos pavadinimas, tai
ir ir mokykla tokiu būdu reklamuojasi,
tampam ţinomi. Renginiai visokie mokykloje.
Paskelbiam per elektroninį dienyną, tai tėvai
gauna informaciją. Stengiamės visas
galimybes išnaudoti.“
M1_seminarai
M1_diskusijos
M1_pranešimų
skaitymas
A3_mokyklos
ţinomumas
M1_patirties sklaida
M1_renginiai
M1_elektroninis
dienynas
A1_tėvai
„...rengiam visokius mokymus, seminarus.
Kviečiam pedagogus, vyksta diskusijos.“
„Renginiai visokie mokykloje.“
„Paskelbiam per elektroninį dienyną, tai tėvai
gauna informaciją.“
Informantas 4 „Internetinis puslapis, skelbimai visokie“.
Auklėtojai informuoja. Per elektroninį
dienyną.
Tiesioginis bendravimas su tėvais. „Mes
paprašom jų pagalbos, jie savo darbovietėse
dalinasi“.
„Kviečiamės ir specialistus jeigu prireikia“.
Specialistai nėra susiję su ryšiais su
visuomene. Specialistai susiję su pagalba
mokiniui, tėvams. Rekomenduojant
specialistams mokykloje vedamos tam tikros
paskaitos svarbiomis temomis.
Išvaţiuojamieji seminarai.
Bendradarbiavimas su Lenkijos, Belgijos
mokykla. Skatinami kultūriniai mainai.
Mokykloje veikia aktyvus teatro būrelis, kuris
rengia spektaklius ir su jais vaţinėjama per
visą Lietuvą ir netgi pabuvojo Latvijoje.
Teatro trupė atstovauja mokyklą kitose
mokyklose. Yra kviečiama pasirodymams.
M1_internetinis
puslapis
M1_viešas
kalbėjimas
M1_bendravimas su
tėvais
A1_mokinių
pagalbos tarn.
M1_paskaitos
(tėvams)
M1_seminarai
M1_meno kolektyvai
A1_mokyklos
„Internetinis puslapis, skelbimai visokie“.
Auklėtojai informuoja. Per elektroninį dienyną.
Tiesioginis bendravimas su tėvais. „Mes
paprašom jų pagalbos, jie savo darbovietėse
dalinasi“.
„Kviečiamės ir specialistus jeigu prireikia“.
Informantas 5 Pagrinde ryšiai su visuomene per rajono
ţiniasklaidą, „Panevėţio rytas“, ankščiau
būdavo, dabar nebėra - „Dialogas“ - būdavo
A2_ţiniasklaida
M1_rajono spauda
M1_šalies spauda
„Pagrinde ryšiai su visuomene per rajono
ţiniasklaidą, „Panevėţio rytas“...“
123
pagrindiniai mūsų. Kaip kas... Ir televizija
pavyzdţiui Kupiškio ir įvairiausių tų ryšių. Į
prezidentūrą irgi buvom, vaţiavom, sklaida
irgi buvo. Tada pedagoginėj, informaciniuose
ţurnaluose. Nu įvairiai. Konkursuose
visokiuose dalyvaujam, kaip pasiseka, nu
įvairiai.“
„Mes bandom paprasčiausiai. Sakykim turim
etnografinį ansamblį „Vijūnytė“, kuris
unikalus tuo, vienintelis Lietuvoj iš tikrųjų
šiuo atţvilgiu. nu tai su jo pagalba, mes visaip
reklamuojam. Pavyzdţiui buvo čia Seimo
nario susitikimas su bendruomene Kupiškio.
Tenais koncertavom, paskui jau paprašėm,
kad į Seimą pakviestų, kai bus kaţkas
panašaus su tarme. Su „Vijūnyte“ vaţinėjom
po visą Lietuvą ir Baltarusiją, ir Latvijoj
buvom. Tai juo labiau, jau mokyklos
internetiniam puslapy tas yra paţymėtina, tai
va tiesiog... Tiesiog norint, kad savo mokyklą,
kad ji būtų ţinoma reikia vykdyt savo veiklą,
kaţkokią, kad.. Nesenai dalyvavom konkurse,
fotokonkurse, kur Lietuvos Prezidentė
paskelbė konkursą, kad.. Geriausiai
fotoparodai pasiruošusiai mokyklai, bus
apdovanojimas. Mes laimėjom, mus kvietė į
prezidentūrą, Prezidentė įteikė vėliavą iš savo
rankų. Buvo informacija ir Kupiškio, ir
Panevėţio ir švietimo informaciniam, ir buvo
prezidentūros tinklalapyje įdėta. Vat būtent.
Va tokiu būdu reklamuojam save.“
M1_rajono televizija
M1_veiklos su
partneriais
M1_šalies spauda
M1_konkursai
M1_meno kolektyvai
M1_susitikimai su
ţymiais ţmonėmis
M1_internetinis
puslapis
M1_konkursai
M1_susitikimai su
ţymiais ţmonėmis
M1_šalies spauda
„...ankščiau būdavo, dabar nebėra - „Dialogas“.
„Ir televizija pavyzdţiui Kupiškio ir įvairiausių tų
ryšių.“
„Į prezidentūrą irgi buvom, vaţiavom, sklaida irgi
buvo. Tada pedagoginėj, informaciniuose
ţurnaluose.“
„Konkursuose visokiuose dalyvaujam...“
„Sakykim turim etnografinį ansamblį <...> tai su
jo pagalba, mes visaip reklamuojam.“
„Pavyzdţiui buvo čia Seimo nario susitikimas su
bendruomene Kupiškio. Tenais koncertavom,
paskui jau paprašėm, kad į Seimą pakviestų...“
„Tai juo labiau, jau mokyklos internetiniam
puslapy tas yra paţymėtina...“
Nesenai dalyvavom konkurse, fotokonkurse, kur
Lietuvos Prezidentė paskelbė konkursą, <...>. Mes
laimėjom, mus kvietė į prezidentūrą, Prezidentė
įteikė vėliavą iš savo rankų. Buvo informacija ir
Kupiškio, ir Panevėţio ir švietimo informaciniam,
ir buvo prezidentūros tinklalapyje įdėta.“
Informantas 6 „Tai visokie pranešimai spaudai, ţodinis
informacijos skleidimas. Mes mokyklos
bendruomenei, tėvam tai organizuojam, tai
kviečiam ir psichologus, tėvam seminarus
organizuojam ir mes čia priklausom tokia...
dabar aš tiksliai negaliu pasakyt, man reikėtų
atsiversti popierius, tokių tėvų grupė, kuri...
Jėzau. Yra visoj Lietuvoj, kuri.. ir čia vienas iš
tėvų čia vaţinėja, mes skaitom paskaitas ir
tėvus susikvietėm tėvus, jie tėvai kaip tėvams
aiškina, vienu ţodţiu, na tai va mokyklos
M1_pranešimai
spaudai
M1_viešas
kalbėjimas
A1_mokyklos
bendruomenė
A1_tėvai
M1_seminarai
M1_paskaitos
(tėvams)
„Tai visokie pranešimai spaudai, ţodinis
informacijos skleidimas.“
„...mokyklos bendruomenei, tėvam tai
organizuojam, tai kviečiam ir psichologus, tėvam
seminarus organizuojam...“
„...mes skaitom paskaitas ir tėvus susikvietėm
tėvus, jie tėvai kaip tėvams aiškina..“
124
bendruomenei, tai tėvams ir va visai
bendruomenei visokios paskaitos, seminarai...
neţinau, ką dar apie mokyklą.. kokiais čia
būdais ...net neţinau, ţinokit.“
Informantas 7 „Jie paviešinami per svetainę, paviešinami
per vietos televizijos studiją, jie paviešinami
per laikraščius, tai ir esmės šituos dalykus ir
reikėtų traktuoti, kaip tam tikrus ryšius su
visuomene.“
„Tiesiog tam tikras akcijas. Nu vat, buvo
dabar akcija, padarėm kelis šimtus širdţių,
ţodţiu tautinėm spalvom suformavom didţiulę
vėliavą, tai irgi filmavom. Visuomenė mato.
Būtent va tokiem dalykam.“
M1_internetinis
puslapis
S1_informacija apie
mokyklą
M1_rajono televizija
A2_ţiniasklaida
M1_rajono spauda
M1_akcijos
A2_televizija
A3_mokyklos
matomumas
„Jie paviešinami per svetainę, paviešinami per
vietos televizijos studiją, jie paviešinami per
laikraščius, tai ir esmės šituos dalykus ir reikėtų
traktuoti, kaip tam tikrus ryšius su visuomene.“
„Tiesiog tam tikras akcijas. <...> tai irgi
filmavom.“
Informantas 8 „Televiziją Kupiškio. Kartu su kitom
ţiniasklaidos priemonėm.“
„Tai turim svetainę, tada būdavo pedagogų
bendruomenės laikraštis Dialogas, bet deja
nuo šių metų jis nebeleidţiamas. Šiaip
„Lietuvos rytas“ mes jiems parašom, vykdom
standartizuotus testus, apklausas, dalinamės
patirtim.“
„Pagrindinė priemonė internetas, bet
nebūtinai, nes per visas ţiniasklaidos
priemones.“
„Kaip sako: jeigu nėra tavęs
internete, tai nėra iš viso.“
M1_rajono televizija
A2_ţiniasklaida
M1_internetinis
puslapis
M1_šalies spauda
M1_šalies spauda
M1_testai, apklausos
M1_patirties sklaida
M1_internetinis
puslapis
A2_ţiniasklaida
„Televiziją Kupiškio. Kartu su kitom ţiniasklaidos
priemonėm.“
„Tai turim svetainę, tada būdavo pedagogų
bendruomenės laikraštis Dialogas...“
„Lietuvos rytas“ mes jiems parašom..“
„...vykdom standartizuotus testus, apklausas,
dalinamės patirtim.“
„Pagrindinė priemonė internetas, bet nebūtinai,
nes per visas ţiniasklaidos priemones.“
„Kaip sako: jeigu nėra tavęs internete, tai nėra iš
viso.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
8. Ar
pakankamai
mokyklos
skiria
dėmesio
ryšiams su
Informantas 1 „Kai ir kiekvienas, nesvarbu ar tai butų
kaţkoks subjektas, ar asmuo, ar kaţkokia
mokykla, kaip institucija, pirmiausia palaiko
tuos ryšius, kurie yra būtini. Ta yra... be ryšių
negali bendraut su kitais.“
S2_svarbu mokyklai
S2_prioritertiniai ir
kiti ryšiai
„..pirmiausia palaiko tuos ryšius, kurie yra būtini
<...> be ryšių negali bendraut su kitais.“
125
visuomene?
Informantas 2 „Buvo laikas, prieš keletą metų, kada atrodė,
kad reikia, kad apie mus daugiau ţinotų, to
liktai viešumo, ar ne... Bet aš galvočiau, kad
mes iš to kaţkaip išaugom iš šito. Dabar man
atrodo, kad ateina toksai etapas, kada ryšius
su visuomene reikia pradėti naudoti tikslingai,
kada tu turi kaţkokį tikslą, pavyzdţiui, dabar
yra mūsų naujos tokios akcijos, tokios, galima
pasakyti, jos irgi yra viešųjų ryšių, tam tikra
prasme, nes mes bandome įsidėti.. aukok.lt,
mokėjimai.lt, ţodţiu šituose akcijose, tai ten
irgi yra mokyklos pristatymas irgi kaţką tai
rodo. Nu ţodţiu tai yra skirta tam tikram
projektui iš esmės, tie ryšiai su visuomene.“
S2_ryšiai nebesvarbu
S2_tikslingumas
M1_akcijos
M1_projektai
„Buvo laikas, prieš keletą metų, kada atrodė, kad
reikia, kad apie mus daugiau ţinotų <...> aš
galvočiau, kad mes iš to kaţkaip išaugom iš šito.“
„Dabar man atrodo, kad ateina toksai etapas,
kada ryšius su visuomene reikia pradėti naudoti
tikslingai...“
„..yra mokyklos pristatymas irgi kaţką tai rodo.“
„...tai yra skirta tam tikram projektui iš esmės, tie
ryšiai su visuomene.“
Informantas 3 „Nu aišku yra kas tobulinti. Visur yra kas
galima keisti, nes ir mes patys stengiamės,
kaţką darom bet gal ne visada ţinom ar gerai
darom. Reikia specialisto, kad įvertintų. Jo,
geriausia, kad būtų specialistas, kuris visu tuo
mokyklos reklamavimu ir įvaizdţiu uţsiimtų,
bet nėra tai, ką gi darysi. Dirbam toliau. Tai
dalinasi mokyklos darbuotojai, tam tikrus
dalykus atlieka. Yra juk specialistas kuris
tvarko internetinį puslapį, ten yra visa
informacija apie mokyklą. Ten netalpinam
nieko kas sugadintų vaizdą, o norim
pritraukti, informuoti, parodyti, kad mes
atliekam tai kas reikalinga mokyklai ir
reglamentuota visuose dokumentuose. O
internetiniame puslapyje ką pateikiam tai irgi
yra nustatyta įstatymais. Reikalinga
informacija, kurią kiekviena mokykla privalo
pateikti, tai mes ją turim. Ten yra ir visi
renginiai mūsų... Ir kurie, kuriuose
dalyvaujam mes ir kurie bus mokykloje, tai tas
jau pateikia informaciją besidomintiems. Tik
ten nuotraukų maţai, bet čia todėl kad susiję
su asmens duomenų apsauga, nenorim
paţeisti privatumo.“
T2_ţinių trūkumas
T2_specialistas
T2_veiklos
vertintojas
T2_tikslinga
specialisto veikla
V1_bendradarbiavim
as
V1_veiklų
pasidalijimas
V2_programuotojas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_įvaizdţio
formavimas
A3_veiklos
pristatymas
A3_info apie mok.
Skleidimas
M1_renginiai
„Visur yra kas galima keisti, nes ir mes patys
stengiamės, kaţką darom bet gal ne visada ţinom
ar gerai darom.“
„Nu aišku yra kas tobulinti.“
„Reikia specialisto, kad įvertintų. Jo, geriausia,
kad būtų specialistas, kuris visu tuo mokyklos
reklamavimu ir įvaizdţiu uţsiimtų, bet nėra tai, ką
gi darysi.“
„Tai dalinasi [pareigomis] mokyklos darbuotojai,
tam tikrus dalykus atlieka.“
„Yra juk specialistas kuris tvarko internetinį
puslapį, ten yra visa informacija apie mokyklą.“
„Ten yra ir visi renginiai mūsų... Ir kurie,
kuriuose dalyvaujam mes ir kurie bus mokykloje,
tai tas jau pateikia informaciją besidomintiems.“
Informantas 4 „Nepakankamai“
„Aš pati atsakinga uţ ugdymą“, ryšių su
visuomene kūrimas yra tik papildoma veikla,
S2_nepakanka
T2_papildoma veikla
T2_laiko stoka
„Nepakankamai“
„Aš pati atsakinga uţ ugdymą“, ryšių su
visuomene kūrimas yra tik papildoma veikla, kurią
126
kurią kaţkas vis tiek privalo vykdyti. kaţkas vis tiek privalo vykdyti.
Informantas 5 „Yra. Yra be galo daug dalykų. Aišku, mes
mokykla nesam didelė. Kur yra didesnės
įstaigos, gal ir turi ir atstovą spaudai, atstovą
ryšiams. Mes to neturim, bet uţsibrėţę tikslą ir
dirbam bendrai.“
S2_nepakanka
T2_specialistas
T2_tikslų
uţsibrėţimas
S1_bendradarbiavima
s
A3_tikslų
įgyvendinimas
„...mes mokykla nesam didelė. Kur yra didesnės
įstaigos, gal ir turi ir atstovą spaudai, atstovą
ryšiams.“
„Mes to neturim, bet uţsibrėţę tikslą ir dirbam
bendrai.“
Informantas 6 „Tai aš manau, kad niekada visko iki galo
pakankamai nepadarai, kad galima dar ir
daugiau padaryti bet padarom tiek tiek kiek
galim, gal kiek norim, gal kiek.. Kiek mum
atrodo, kad reikia, bet kartais gal nesuspėjam,
gal nepagalvojam kaţko.“
S2_nepakanka
T2_nepadaroma iki
galo
T2_galimybės
T2_noras
T2_išbaigtumo
planavime trūkumas
„Tai aš manau, kad niekada visko iki galo
pakankamai nepadarai, kad galima dar ir daugiau
padaryti bet padarom tiek tiek kiek galim, gal kiek
norim...“
„Kiek mum atrodo, kad reikia, bet kartais gal
nesuspėjam, gal nepagalvojam kaţko.“
Informantas 7 „Nu aš.... Humm. Niekada mes čia
netyrinėjom, taigi neţinom sakykim. Ar netgi
nesam ir tokio klausimo sau uţdavę, kad
kaţkokių kitokių būdų kaip jau čia tokius
kitokius būdus.. Vis tiek ţiniasklaida yra tam,
jos kaip ir viena iš funkcijų ta, tai. Na kitokių
būdų tai... na vieni iš kitų išgirsta. Vieni per
kitus, čia irgi sakykim tam tikras būdas.
Kaţkokių kitokių sakykim būdų, negalvojam.
Iš esmės sakykim kiek yra jų, tų šaltinių arba
kanalų iš esmės, kiek jų turim, tiek jų
pakanka, uţtenka.“
S2_netirinėta svarba
A2_ţiniasklaida
S2_pakankamai
„Niekada mes čia netyrinėjom, taigi neţinom
sakykim.“
„Vis tiek ţiniasklaida yra tam, jos kaip ir viena iš
funkcijų ta, tai. Na kitokių būdų tai... na vieni iš
kitų išgirsta.“
„Vieni per kitus, čia irgi sakykim tam tikras
būdas.“
„Iš esmės sakykim kiek yra jų, tų šaltinių arba
kanalų iš esmės, kiek jų turim, tiek jų pakanka,
uţtenka.“
Informantas 8 „Nepakanka, nes yra dar ką galima
padaryti.“
S1_nepakanka
„Nepakanka, nes yra dar ką galima padaryti.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
9. Kiek
organizacijai
svarbu
reputacijos ir
įvaizdţio
Informantas 1 „Svarbu. Geriausia parodyt tikrovę, bet
sakykim, jeigu kalbam apie mokyklas, nei
viena mokykla internetiniam puslapy
nepasiskelbs, kad pas ją pavyzdţiui mokslo
metų pabaigoj yra kokių trisdešimt
dvejetukininkų, niekur nerasi tokios
S3_įvaizdţio svarba
S3_tikrovės
parodymas
M1_internetinis
puslapis
A3_mokinių
„Geriausia parodyt tikrovę...“
„...nei viena mokykla internetiniam puslapy
nepasiskelbs, kad pas ją pavyzdţiui mokslo metų
pabaigoj yra kokių trisdešimt dvejetukininkų,
niekur nerasi tokios informacijos.“
„...tokiais dţiaugiesi ir ţinoma, geriausia, tai būtų
127
palaikymas?
kodėl?
informacijos. Visada bus dţiaugiamasi: valio
pas mus ten 50 ar ten kiek pas mus būna.. nu
taip, apie 35 devintukininkai -
dešimtukininkai, o be šešeto baidė apie 200
vaikų iš 700. Tai vat, tokiais dţiaugiesi ir
ţinoma, geriausia, tai būtų reali informacija.
Vėlgi, kaip pasakyti... Jeigu kalbam apie savęs
išaukštinimą, kaip gimnazijos, kaip va tokios,
tai tame išaukštinime yra tik kuo mes
dţiaugiamės ir didţiuojamės, o kai rašai
tarkim, įdedi į ugdymo planą, įdedi kokie
projektai vykdomi, įdedi įvairius įvykius, tai
nėra savotiškai savęs išaukštinimas. Čia yra
paprasčiausiai parodoma, kas toj gimnazijoj
vyksta. Tai čia vat, nei tai pozityvu, nei tai
negatyvu, tai yra taip, kaip turi būti. Tai yra
toksai bendras.. Bendras ţiniasklaidos
panaudojimas, bendri viešieji ryšiai. Kad kas
matytų.“
pasiekimai
S3_tikrovės
parodymas
S3_mokyklos
pervertinimas
M1_projektai
S3_mokyklos
pervertinimas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A2_ţiniasklaida
S3_tikrovės
parodymas
reali informacija.“
„Jeigu kalbam apie savęs išaukštinimą, kaip
gimnazijos, kaip va tokios, tai tame išaukštinime
yra tik kuo mes dţiaugiamės ir didţiuojamės, o kai
rašai tarkim, įdedi į ugdymo planą, įdedi kokie
projektai vykdomi, įdedi įvairius įvykius, tai nėra
savotiškai savęs išaukštinimas.“
„...nei tai pozityvu, nei tai negatyvu, tai yra taip,
kaip turi būti.“
Informantas 2 „Svarbu, be jokios abejonės. Tam, kad mumis
patikėtų, mes turime gyvent taip iš tikrųjų.
Taip įtikinamai ir turim gyventi. Man atrodo,
kad aišku, kad ryšiai su visuomene atspindi
gerąją pusę. Jie ir turi atspindėti vertybes, tas
pačias geriausias bet jie turi būti teisingi ir
tikri, ta prasme, tai neturi būti tuščia, kaţkoks
tai blizgesys, neţinau, pas mus tokia nuomonė,
tokia neegzistuoja. Mes taip nesuprastume,
mes nemokėtume taip iš tikrųjų. Man atroto,
taip kaip mes gyvename, taip ir rodomės, tai
va. Tai kam tas yra priimtina, tas eina su
mumis, tas mus randa, su tuo mes
draugaujam. Tai vat, problemų turbūt
netrūksta niekur ir niekas apie tas problemas
viešai irgi nekalba, kita vertus ar čia kokia
prasmė yra, neţinau. Man atrodo,
svarbiausia, kad tu nieko nepasieksi, labai
S3_įvaizdţio svarba
S3_tikrovės
parodymas
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
S3_tikrovės
parodymas
A3_mokyklos
matomumas
M1_internetinis
puslapis
S3_tikrovės
parodymas
„Svarbu, be jokios abejonės. Tam, kad mumis
patikėtų, mes turime gyvent taip iš tikrųjų.“
„Man atrodo, kad aišku, kad ryšiai su visuomene
atspindi gerąją pusę. Jie ir turi atspindėti
vertybes, tas pačias geriausias bet jie turi būti
teisingi ir tikri, ta prasme, tai neturi būti tuščia,
kaţkoks tai blizgesys, neţinau, pas mus tokia
nuomonė, tokia neegzistuoja.“
„...problemų turbūt netrūksta niekur ir niekas apie
tas problemas viešai irgi nekalba, kita vertus ar
čia kokia prasmė yra, neţinau.“
„Man atrodo, svarbiausia, kad tu nieko
nepasieksi, labai greitu laiku tai išryškės ir ir tikri
geri dalykai, taip kaip gyveni, taip ir mataisi...“
„Jeigu neturėtume ką skelbti puslapyje, gerų
dalykų, tai vadinasi, jų tiesiog nėra.“
128
greitu laiku tai išryškės ir tikri geri dalykai,
taip kaip gyveni, taip ir mataisi. Jeigu
neturėtume ką skelbti puslapyje, gerų dalykų,
tai vadinasi, jų tiesiog nėra. O jeigu jų yra,
vadinasi yra ką paskelbti. Tai yra visiška tiesa
tada.“
Informantas 3 „Labai svarbu. Bet reikia, kad informacija
būtų tikra. Jeigu nebūtų ką parodyti, tai
mokykla blogai veiktų, neatliktų to, ką turi
daryti.“
S3_įvaizdţio svarba
S3_tikrovės
parodymas
S3_mokyklos
parodymas
„Labai svarbu.“
„...reikia, kad informacija būtų tikra.“
„Jeigu nebūtų ką parodyti, tai mokykla blogai
veiktų, neatliktų to, ką turi daryti.“
Informantas 4 „Labai svarbus dalykas.“
Juk mes turim traukti būsimus mokinius“,
todėl reikia parodyti mokyklos ne tik tvarkingą
išorę (naujas stadionas, atviroji lauko klasė),
bet ir tai kas vykdoma.
„Mokykla yra vieša“
„Svarbu, kad atspindėtų realybę“
„Mes didţiuojamės savo mokiniais, todėl
skelbiam apie laimėjimus“ yra garbės lentos,
pagerbiami nusipelnę, aktyvūs mokytojai.
Visa tai parodo graţiąją mokyklos pusę.
Problemos yra ne tiek, kad nutylimos, bet
labiau akcentuojamas prevencinis jų pobūdis,
sprendimai.
S3_įvaizdţio svarba
A1_būsimi tėvai ir
mokiniai
A3_mokinių
pritraukimas
S3_tikrovės
parodymas
A3_tikslas viešieji
poreikiai
A3_mokinių
pasiekimai
M1_garbės lentos
M1_stadionas
M1_lauko klasė
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_problemų
sprendimas,
prevencija
„Labai svarbus dalykas.“
„Juk mes turim traukti būsimus mokinius“,
„Svarbu, kad atspindėtų realybę“
„Mes didţiuojamės savo mokiniais, todėl skelbiam
apie laimėjimus“
Informantas 5 „Viešieji ryšiai padeda pasiekti įvaizdţio
kūrimo.“
„Tai visu šituo ką mes darom, mes ir norim,
parodyt, kad nesam kaţkokia maţa mokykla,
bet mes atliekam savo įstaigos veiklą, siekiam,
S3_įvaizdzio
formavimo priemonė
A3_veiklos
pristatymas
A3_tikslų
„Viešieji ryšiai padeda pasiekti įvaizdţio kūrimo.“
„Tai visu šituo ką mes darom, mes ir norim,
parodyt, kad nesam kaţkokia maţa mokykla, bet
mes atliekam savo įstaigos veiklą, siekiam,
numatytos nuostatuose, vizijos.“
129
numatytos nuostatuose, vizijos.“ įgyvendinimas
Informantas 6 „Be abejo. Tai yra.. Nu mes tai turim tą
konkurenciją su [kitomis mokyklomis]. Bet
tiesiog, kaip čia pasakyti... Mes, gal dar taip
galvojam, kad jau tą įvaizdį esam susikūrę
neblogą ir mūsų mokyklą renkasi tėvai ir mes
labai daug nenorim dar daryti, nes čia buvo
prieš kelis metus.. Mum čia buvo uţdraudę,
čia buvo visokias sankcijas uţdėję, kad mes
neitume ir nesigarsintume. Tai mes kaţkaip
tai labai kukliai. Mes savo darbais ką
padarom, mes geriau parašom, pasakom. O
tiesiog eiti ir čia kaţką, nu kaip pasakyti,
kaţkur nuėjus girtis ar dar kaţką girtis. Nu
tiesiog savo darbais, skleidţiam savo
padarytus darbus.“
S3_įvaizdţio svarba
A3_konkurencija
S3_mokyklos
parodymas
S3_įvaizdţio svarba
M1_viešas
kalbėjimas
M1_pranešimai
spaudai
„Be abejo. Tai yra.. Nu mes tai turim tą
konkurenciją su <...> progimnazija.“
„Mes, gal dar taip galvojam, kad jau tą įvaizdį
esam susikūrę neblogą ir mūsų mokyklą renkasi
tėvai ir mes labai daug nenorim dar daryti...“
„Tai mes kaţkaip tai labai kukliai.“
„Mes savo darbais ką padarom, mes geriau
parašom, pasakom.“
„O tiesiog eiti ir čia kaţką, nu kaip pasakyti,
kaţkur nuėjus girtis ar dar kaţką girtis. Nu tiesiog
savo darbais, skleidţiam savo padarytus darbus.“
Informantas 7 „Labai svarbu. Bet reikia, kad informacija
būtų tikra. Jeigu nebūtų ką parodyti, tai
mokykla blogai veiktų, neatliktų to, ką turi
daryti.“
„Labai svarbu.“
„...reikia, kad
informacija būtų
tikra.“
„Jeigu nebūtų ką
parodyti, tai mokykla
blogai veiktų,
neatliktų to, ką turi
daryti.“
„Aišku, kad svarbu, kaip ir sakiau, jeigu <...>
būtų dar dvi gimnazijos ir šalia viena kitos, tai
ypatingai.“
„...neigiamo įvaizdţio aišku, kad čia niekas per
savo ryšius su visuomene neformuoja.“
„Tai aišku, kad ryšiai su visuomene svarbu.
Teigiamo... Teigiamos, tos.. Įvaizdţio
formavimui.“
Informantas 8 „Labai svarbu. Kad būtų dar kelios
progimnazijos - tai būtų tiesiog būtina.“
S3_įvaizdţio svarba
A3_konkurencija
„Labai svarbu. Kad būtų dar kelios progimnazijos
- tai būtų tiesiog būtina.“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
10.Kokios
viešųjų ryšių
sritys turėtų
Informantas 1 „Tarkim, kad kokie nors padarom kokią
akciją, su plakatais, kaip daro ryšiai su
visuomene, per kaţkokią ten aikštę. Tai
darom, darom - per Vilniaus [renginys] bet tai
ten mes esam vieni iš dalyvių, to festivalio,
M1_akcijos
M1_plakatai
T2_mokinių
„kalbant apie mūsų aktyvius vaikus, apie lyderių,
lyderių mokinių mokymą, apie pilietiškumo jau tas
didţiausias, aukščiausias vadinamąsias
sampratas, kai jau tikrai tas pilietiškumas
130
būti
akcentuojam
os/prioritetin
ės?
organizacijoj, o taip nėra. Ţinoma čia
kalbant apie mūsų aktyvius vaikus, apie
lyderių, lyderių mokinių mokymą, apie
pilietiškumo jau tas didţiausias, aukščiausias
vadinamąsias sampratas, kai jau tikrai tas
pilietiškumas pasiektas aukščiausias,
sąmoningumo riba, tai aišku, kad būtų graţu.
Ir skatinam vaikus, pavyzdţiui: uţsimanė
išvalyti šią pus Vilnies kaţkokią krantinės dalį,
prasieina pasikvietę „Delfi“ į pagalbą,
išsivalo, tada šaukia [kita gimnazija], „Ė, mes
išsivalėm šitą krantą. Norit ano kranto?“ Tai
čia va būtų ir pilietiškumas ir lyderiavimas,
kad ne kaţkas, ne kaţkur. Ne taip, kad
dalyvaujam iš dešimties skelbtų konkursų -
dešimtyje skelbtų konkursų, o kaţkaip savo,
tokiu noru. Va tai čia būtų, kita tokia ryšių su
visuomene forma. Reikia skatint vaikus tą
daryti. Nusibosta taip, vien tik stumdyti ir būti
varovais.“
skatinimas
T2_pilietiškumo
ugdymas
T2_lyderystė
M1_konkursai
T2_mokinių
skatinimas
pasiektas aukščiausias, sąmoningumo riba“
„Ne taip, kad dalyvaujam iš dešimties skelbtų
konkursų - dešimtyje skelbtų konkursų, o kaţkaip
savo, tokiu noru.“
„Reikia skatint vaikus tą daryti. Nusibosta taip,
vien tik stumdyti ir būti varovais.“
Informantas 2 „Ta prasme tai yra visiškas toksai, atviras
renginys ir tų švenčių metu jos būtent tokios,
kad mes stengiamės parodyt, kuo mes čia
gyvenam, tai reiškia organizuojam tam tikras
veiklas, tokias, kurias mes patys darom,
įvairiausius ten darbus, kaţkokius, kokius
mūsų vaikai moka daryti. Velti, kalti ten
droţti, kaţkokius darbelius tokius. Tuo pačiu
mes darom ir tokias parodėles, ten darbų,
sąsiuvinių. Va pasipuošiam ten piešiniais
įvairiausiais, ten kad matytųsi, tas mūsų
gyvenimas, ta mūsų kasdienybė. Vat šitie
dalykai yra svarbūs.“
T1_mokinių
gabumai, pasiekimai,
darbai
„Ta prasme tai yra visiškas toksai, atviras
renginys ir tų švenčių metu jos būtent tokios, kad
mes stengiamės parodyt, kuo mes čia gyvenam, tai
reiškia organizuojam tam tikras veiklas“
„Tuo pačiu mes darom ir tokias parodėles, ten
darbų, sąsiuvinių. Va pasipuošiam ten piešiniais
įvairiausiais, ten kad matytųsi, tas mūsų
gyvenimas, ta mūsų kasdienybė.“
Informantas 3 „Šiaip tai informavimas pedagogų pačių. Jie
ţino kas galima, o kas ne. Bet yra situacijų
kai.. visos tos, kurios uţ mokyklos ribų jau
vyksta, jos būna irgi susijusios su informacijos
sklaida. Pedagogas turi net ir uţ mokyklos
ribų parodyti didţiavimąsi savo įstaiga ir taip
T1_pedagogų
švietimas
M1_viešas
kalbėjimas
T1_mokyklos kultūra
„Šiaip tai informavimas pedagogų pačių.“
„Bet yra situacijų kai vyksta informacijos
sklaida.“
Pedagogas turi net ir uţ mokyklos ribų parodyti
didţiavimąsi savo įstaiga ir taip prisidėti prie
131
prisidėti prie teigiamo įvaizdţio kūrimo.“ teigiamo įvaizdţio kūrimo.“
Informantas 4 „Tai mokykloje ryšių su visuomene iš vis
niekas iki šiol neakcentavo“.
„Tai visas tas įvaizdis labiausiai svarbu.“
Reikalingas jeigu norima informuoti
mokinius, tėvus, bendruomenę.
„Laimėjimai parodo stipriąsias mokyklos
puses. <...> Tai aš jau čia minėjau mūsų
teatro gastroles“
„Kita, svarbi tema, bendruomenės
aktyvinimas“. Siekia skatinti prisidėti prie
bendros veiklos.
„tartis dėl to kaip tobulėti“
T1_ryšių su
visuomene
akcentavimas
T1_mokyklos
įvaizdis
T1_mokinių
gabumai, pasiekimai,
darbai
M1_meno kolektyvai
T1_bendruomenės
aktyvinimas
„Tai mokykloje ryšių su visuomene iš vis niekas iki
šiol neakcentavo“.
„Tai visas tas įvaizdis labiausiai svarbu.“
„Laimėjimai parodo stipriąsias mokyklos puses.
<...> Tai aš jau čia minėjau mūsų teatro
gastroles“
„Kita, svarbi tema, bendruomenės aktyvinimas“.
Siekia skatinti prisidėti prie bendros veiklos.
„tartis dėl to kaip tobulėti“
Informantas 5 „Pirmiausia tai veikla, tada visa kita. “ T1_mokyklos veikla „Pirmiausia tai veikla, tada visa kita. “
Informantas 6 „Tai gal mokyklos gyvenimas. Ką darom, ką
pasiekia mūsų mokiniai. Aišku svarbu, kad
vyktų nuolatinis tobulinimas ir tų ryšių
plėtimas. Nes tik partnerystė susijusi su
sėkme.“
T1_mokyklos veikla
T1_mokinių
gabumai, pasiekimai,
darbai
T1_ryšių plėtra
„Tai gal mokyklos gyvenimas. Ką darom, ką
pasiekia mūsų mokiniai. Aišku svarbu, kad vyktų
nuolatinis tobulinimas ir tų ryšių plėtimas. Nes tik
partnerystė susijusi su sėkme.“
Informantas 7 „Irgi svarbu, kad bendruomenė na ţinotų,
jaustų kas vyksta, kaip vyksta va šitąją
prasme, ne konkurencijos laimėjimo prasme,
veiklos paviešinimo prasme.“
T1_bendruomenės
informavimas
„Irgi svarbu, kad bendruomenė na ţinotų, jaustų
kas vyksta, kaip vyksta va šitąją prasme, ne
konkurencijos laimėjimo prasme, veiklos
paviešinimo prasme.“
Informantas 8 „Tai viskas ką mes veikiam yra pagrindas.
Mokyklos veiklos kryptys, visos tos ugdymo
aktualijos“
T1_mokyklos veikla
T1_ugdymo
aktualijos
„Tai viskas ką mes veikiam yra pagrindas.
Mokyklos veiklos kryptys, visos tos ugdymo
aktualijos“
Klausimas Informantas Atsakymas Kodai/ raktiniai
ţodţiai Svarbiausi teiginiai
11.Ką
mokykla
turėtų
tobulinti,
siekiant
Informantas 1 „ Tai aš manu, kad šitoj srity mokytojai, turi
būti verslesni ir mes skatinam savo mokytojus
ir aš pati, kaip gimnazijos vadovas ir kiti
vadovai matom, kad va čia, šitoj vietoj, reikia
kuo daugiau, tuos ryšius plėsti. Tai būtų,
sakykim paieškos rėmėjų, tokių vat paieškos,
T2_mokytojų
verslumas
T2_rėmėjų paieškos
„ Tai aš manu, kad šitoj srity mokytojai, turi būti
verslesni...“
„Tai būtų, sakykim paieškos rėmėjų...“
132
geriau
išnaudoti
ryšių su
visuomene
galimybes?
tai vat per čia viešuosius ryšius plėst.“
Informantas 2 „Nu aš neţinau, gal neapimam tokių
vienkartinių projektų kaip pavyzdţiui leidiniai,
na sakykim aš turiu galvoj pristatomoji
medţiaga kaţkokia, na mums visada kaţkaip
pritrūksta jėgų tam, pasidaryti gerą leidinį,
tokį kaţkokį tiek vizualiai, tiek turinio atţvilgiu
tai yra nemaţas darbas, tai šioje srityje
pavyzdţiui mes turėtume ką veikti iš tiesų. Tai
čia su leidiniais.. Šiaip bendram kontekste,
gali būti plačiai ţiūrint į švietimą, tai tiesiog
turėtų būti kaţkokios tai diskusijos. Gal mūsų
nuomonė ne visada yra tokia, matot mes esam
vienintelė mokykla tokia, <...> ar ne... Galbūt
bendram švietimo kontekste mūsų nuomonė,
ar poţiūriai, kaip čia pasakyt, nėra plačiai
ţinomi, mes galimas dalykas galėtume kaţkaip
diskutuoti, va tokiomis švietimo temomis,
įvairiuose, įvairiais lygiais neţinau ten,
ministerijose, laidose ar dar ten kaţkur tai. Nu
tai va tai.. Tam kad iš esmės keistųsi, čia jau
net nebūtų susijęs su mūsų mokykla, sakyčiau,
tiesiog su visu ugdymu šalyje, mieste ar
kaţkur savivaldybėj, tai vat tai.. Tokie dalykai
būtų galima, kaţkaip tai diskutuoti.“
T2_daugiau leidinių
ir kitų priemonių
T2_diskusijos
„Nu aš neţinau, gal neapimam tokių vienkartinių
projektų kaip pavyzdţiui leidiniai“
„dalykai būtų galima, kaţkaip tai diskutuoti.“
Informantas 3 „Laikas. Laiko trūkumas yra prieţastis, kodėl
mes kaţką darom, bet vis [nepadarom]. Na,
kad ir dabar va šitas... Pokalbis. Va ir dabar
darbo pabaigos laikas pabaiga yra galimybė
būti laisvesniu ir tada susitikti su visokiais
studentais. Čia irgi tam tikri ryšiai. Man bent
jau taip atrodo. Direktorius ant galvos jau turi
tiek pareigų, kad tie ryšiai su visuomene,
tampa tik laisvalaikio priemone, sakykim
taip... mokyklos gyvenime. Laiko, ar skyrus
etatą galima būtų galvot apie naujus ryšius
T2_laiko stoka
A1_studentai
T2_papildoma veikla
T2_etato skyrimas
A1_partneriai
„Laikas. Laiko trūkumas yra prieţastis, kodėl mes
kaţką darom, bet vis [nepadarom].
„Laiko, ar skyrus etatą galima būtų galvot apie
naujus ryšius“
„susitikti su visokiais studentais. Čia irgi tam tikri
ryšiai.“
„Taip, kaţkokiom dar ten įstaigom, partneriais.“
133
su.. Taip, kaţkokiom dar ten įstaigom,
partneriais.“
Informantas 4 Mokyklos supranta, svarbą, bet neišnaudoja
galimybių. Akcentuojamas viešinimas,
mokyklos įvaizdţio kūrimas.
Mokyklos bendruomenė naudoja tam tikrus
metodus, bet neturi jokių ţinių, kiek jie
naudingi, efektyvūs, tai reikėtų specialistų,
kurie įvertintų situaciją.
T2_galimybės
T2_tikslinga
specialisto veikla
T2_veiklos
vertintojas
Mokyklos supranta, svarbą, bet neišnaudoja
galimybių. Akcentuojamas viešinimas, mokyklos
įvaizdţio kūrimas.
Mokyklos bendruomenė naudoja tam tikrus
metodus, bet neturi jokių ţinių, kiek jie naudingi,
efektyvūs, tai reikėtų specialistų, kurie įvertintų
situaciją.
Informantas 5 „Visada norisi kuo daugiau ir geriau, nu tai
nebe visada uţtenka laiko, nebe visada visur
suspėjam, bet visada.. šiaip kuo daugiau
reikia. Šiaip sakyčiau ką mes šiuo metu
darom, gal ir maţokai.“
„Bet šiaip tobulint yra daug kur. Specialistas
galėtų koks informuoti ką mes daugiau galim
daryt.“
T2_laiko stoka
T2_nepadaroma iki
galo
T2_išbaigtumo
planavime trūkumas
T2_specialistas
„Bet šiaip tobulint yra daug kur. Specialistas
galėtų koks informuoti ką mes daugiau galim
daryt.“
Informantas 6 „Be abejo, be abejo. Kiekvienas darbas juk
nėra tobulas ir idealus ir šitas darbas tikrai
yra tobulintinas. Jis nėra pačiam, pačioj mūsų
mokykloj, sakykim pats geriausias, pats
tobuliausias. Aš manyčiau, kad labiausias gal
tobulintinas. Mes galvojam, tiesiog galvodami
apie savo mokyklos įvaizdį: kadangi mūsų
mokyklą labai renkasi, tai mes visada
galvojam „aj, čia mūsų geras įvaizdis ir
kartais ne viską padarom, kad dar - vienu
ţodţiu - tą savo įvaizdį pakeltume“ vienu
ţodţiu, mus renkasi, mus myli tai mes ir taip ir
paliekam kartais.“
T2_nepadaroma iki
galo
Aš manyčiau, kad labiausias gal tobulintinas. Mes
galvojam, tiesiog galvodami apie savo mokyklos
įvaizdį<...> mus myli tai mes ir taip ir paliekam
kartais.“
Informantas 7 „Gal mokytojus šviesti per kokius seminarus?
Neįsivaizduoju.“
T2_pedagogų
švietimas
T2_seminarai
M1_seminarai
„Gal mokytojus šviesti per kokius seminarus?
Neįsivaizduoju.“
Informantas 8 „Manau kad visada, kaip sakyt, gerai, jeigu
atsirastų specialistas, kuris surengtų
T2_specialistas
T2_pedagogų
„Manau kad visada, kaip sakyt, gerai, jeigu
atsirastų specialistas, kuris surengtų kaţkokius
134
kaţkokius mokymus, seminarą, pasidalintų
patirtim, kaţkokia tai būtų tikrai gerai, nes
trūksta praktikos. Tokiom tik savom
priemonėm.“
švietimas
T2_patirties sklaida
T2_ryšių su
visuomene priemonės
mokymus, seminarą, pasidalintų patirtim,
kaţkokia tai būtų tikrai gerai, nes trūksta
praktikos. Tokiom tik savom priemonėm.“