„ŽODŽIO LAISVĖS RIBŲ KRIMINALIZAVIMAS LIETUVOJE: LAIMĖJIMAI IR PRALAIMĖJIMAI

ŽMOGAUS TEISIŲ SRITYJE“ 

Seimo Žmogaus teisių komiteto, Lietuvos žurnalistikos centro,Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos ir

Žmogaus teisių stebėjimo instituto DISKUSIJA

2012 m. spalio 11 d.

„Žodžio laisvės ribojimai Lietuvoje – teoriniai aspektai“

Deividas Velkas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas 

Žodžio laisvė – konstitucinė, bet neabsoliuti

Konstitucijos 25 straipsnio ištraukaŽmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.<...>Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Tai reiškia, jog Konstitucijos tekstas tiesiogiai kriminalizuoja (nusikalstamais veiksmais įvardina): neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją

Žodžio laisvė – konstitucinė, bet neabsoliuti

• Tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo (šmeižimo), tiek 155 straipsnyje numatyto nusikaltimo (įžeidimo) – objektas yra asmens garbė ir orumas, t. y. vertybės, kurias siekiant apsaugoti, remiantis minėtomis Konstitucijos nuostatomis, gali būti ribojamas naudojimasis saviraiškos laisve. 

Saviraiškos laisvės turinys

 laisvę turėti savo nuomonę

teisę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas

Saviraiškos laisvės ribojimas

Naudojimasis saviraiškos laisve gali būti ribojamas esant šioms aplinkybėms:

kai ribojimas teisėtas – nustatytas įstatymu 

kai ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje

kai ribojimas proporcingas siekiamam tikslui

Proporcingumo principas išlaikymas žodžio laisvės ribojimo (kriminalizavimo) atveju yra aktualiausias.

Satyros laisvė

„Satyros“ laisvė - sudėtinė saviraiškos laisvės dalisĮstatymas saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet ir būdus bei priemones, kurias naudojant ji yra įgyvendinama. Todėl įvairios literatūrinės išraiškos priemonės –  humoreska, satyra, groteskas, feljetonas – kaip naudojimosi saviraiškos laisve elementai taip pat yra saugomi įstatymo 

Pastaba:Lingvistinių priemonių panaudojimas leidžia kritikuoti asmenis išpučiant, perdedant ar net provokuojant, tačiau iki tos ribos, kol visuomenė nėra pradedama klaidinti tikrovės neatitinkančiais faktais. 

Nuomonės ir žinios atribojimo svarba

• Nuomonė yra subjektyvus faktų ar duomenų vertinimas, todėl teisiniu požiūriu ji negali būti įrodinėjimo dalykas 

• Atriboti žinią nuo nuomonės yra svarbu, nes asmens teisės (garbė ir orumas) pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. (šmeižimas), Civilinio kodekso 2.24 str. (asmens garbės ir orumo gynimas) ir Visuomenės informavimo įstatymą yra ginamos paskelbus žinias, bet ne nuomones

• Kai nuomonė pareiškiama nesilaikant keliamų reikalavimų – sąžiningumo ir etiškumo – ją pareiškusiam asmeniui įstatymų nustatytais atvejais gali kilti etinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (pvz., už įžeidimą pagal BK 155 str. arba BK 290 str.)

Nuomonė

Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. 

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Nuomonės raiškos kriterijai

Etiškumas Nuomonė neturi būti įžeidžianti ar menkinanti 

  

SąžiningumasNeturi būti sąmoningai nuslepiami ir iškraipomi faktai ar 

duomenys 

Žinia ir jos kriterijai

Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinios turi būti: tikslios, teisingos, nešališkos

Asmens garbės ir orumo samprata

Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės

Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, reputacija, visuomenės pripažįstama pagarba 

 Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas

Asmens garbės ir orumo pažeidimas

Viešųjų ir privačių asmenų kritikos ribos

Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos. 

Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.

Viešojo asmens kritikos ribos yra gerokai platesnės nei privataus asmens. Skirtingai nei pastarasis, viešasis asmuo neišvengiamai (sąmoningai) užsitraukia žurnalistų ir visuomenės dėmesį dėl kiekvieno žodžio ir poelgio, dėl to jis privalo demonstruoti žymiai didesnę toleranciją.

Žeminančios žinios / šmeižtasŽeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios, išgalvotos, pramanytos, netikros žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą veiklą. Šmeižtas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo skleidimas. Šmeižimas – tiesioginės tyčios veiksmas

• Baudžiamojo kodekso 154 straipsnis. Šmeižimas1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyjebaudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Asmens šmeižimas

• Baudžiamojo kodekso 155 straipsnis. Įžeidimas1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų,baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Asmens įžeidimas

• Civilinio kodekso 2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.

Asmens garbės ir orumo gynimas

3. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne.4. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.5. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla.

Asmens garbės ir orumo gynimas / CK

6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo.8. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.9. Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

Asmens garbės ir orumo gynimas / CK

Disproporcijos• 1) viešojo asmens garbės ir orumo gynimas esant „nepalankioms” civilinės teisės 

normoms (remiantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalimi, tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidęs asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla) vis dažniau inicijuojamas baudžiamąja tvarka; 

• 2) remiantis precedentais, užfiksuotais teismų sprendimuose, už viešojo asmens garbės ir orumo pažeidimą taikomos kur kas griežtesnės sankcijos (taikant baudžiamąjį įstatymą) nei už privataus asmens (taikant Civilinio kodekso nuostatas); 

• 3) nagrinėjant asmens garbės ir orumo pažeidimą baudžiamąja tvarka ne visada (arba netinkamai) įvertinamas viešojo asmens statusas; 

• 4) kai asmens garbę ir orumą pažeidžianti informacija paskleista per visuomenės informavimo priemonę, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas fizinis asmuo (kaip rodo praktika, dažniausiai žurnalistas), civilinėn atsakomybėn – juridinis asmuo (viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, leidėjas)

IšvadosSprendžiant nusikalstamų veikų saviraiškos laisvės srityje dekriminalizavimą, reikėtų:

• Sistemiškai peržiūrėti ir (ar) keisti baudžiamosios (BK 154, 155, 290 str. ), administracinės (ATPK 214(6) str.) ir civilinės teisės (CK 2.24 str.) instrumentus, ginančius asmens garbę ir orumą

• Numatyti laipsnišką (nuo lengviausios iki sunkiausios) atsakomybės taikymą saviraiškos laisvės ribojimo atvejais

• Spręsti teisinės atsakomybės (įstatymo) taikymo problemas (bylose skiriant specializuotus teisėjus)