Snieska-Makroekonomika eBook LT

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

AT\\-- ' TECHN0T0GtJA

KAUNAS .2005

s i t . \ ! r ( ; t i s l L l , i l . l,\! i( )Nl.i\ l F.N'i ' ,\S

W) qa-t:f@.

UDK 330.1(07s .8)Ma 239

Trcdiasis pataisytas ir papi ldytas lcidimas

Vyr i ru t r i s SNIESKn. \ 'a le r i ja BAUMILIENE. Da l ia BERNA I - (JNYTE. J rdvygr( ' t S U R I f N E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N E . R e d aKERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, ValentinasN n V I C K A S , V i o l c t a P U K E L I E N E . C i r a 2 i n a S T A R T I E N E . J u l i u s U R B O N A S

lvloks I iniai redaktoriai Vytautas SNIESKA, Jadryga i ISURIENE

Vadovcl is iSlcistas Kauno tcchnologi jos universiteto leSornis

Lietuvos Respublikos Sviet imo ir rnokslo ministeri jos AukStrt jq noky(lqvadoveliq leidybos kornisi jos rekourenduota 2001 04 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo: VGTU prof. habil dr. Aleksandras Vytautas RUTKAUSKASKTU prof. dr. Bronius MARTINKUS

II f i f t0vtLt$Kt0Ivrr $f,rr stBLtoTExr,

4'05 f ut+q9

O V. Snie5ka i r k t . ,2005

RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

000012449

ISBN 9955-09-826-0

will

TURINYS

PRATARME.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12PRATARME TRECIAJAM IR PATAISYTAM LEIDIMUI . . . . . . . . . . . . . . . I 3

IVADAS STUDENTAMS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r 4

1. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOSPROBLEMOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16l . L MAKROEKONOMTKA KAIP MOKSLAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

1 .1 .1 . Ekonomin i sm4s tymob [das . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16I . 1 . 2 . Mak roekono rn i kos ob jek tas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23l . 1 .3. Makroekonornika i r ekonornine po1i t ika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .251.1 .4. Ekonomikos s is tema i r jos t iks la i . . . . . . . . . . .261.1.5. ls tor ine ekonornikos s is temq ra ida . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .29

1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAIIR EKONOMINE POLITIKA . - . . . . . .331.2.1. Pagr indin ia i rnakroekonomikos rodik l ia i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .331.2.2. Ekonomines polit ikos tikslai, priemonds ir

p rob lemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37| . 2 .3 . Ekonomikosp rognozav i rnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40I.2.4. Klasikine ir kitos svarbiausios SiLrolaikines

ekonomikos teor i jos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .43I . 2 .4. L Ekonomikos ntokslo ra ida . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .431.2.4.2. Pasrindines iiuolaikines ekonomikos

t eo r i j os i r me todo l o g i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 t

2. NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA ...........632.1. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI

ELEMENTAI tR JU TARPUSAVTO RY slAl . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .632.2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDI{ASIS

NACTONALTNTS PRODUKTAS .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .672.3. KAINU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS

PRODUKTO AplMerAr . . . . . . . . . . . . . . . .702,4. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUST'ATY]\{O

B U D A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 72.4.1 . Gamybos metodas . . . . . . . . . . . . .772.4.2. ISlaidq apskaitos metodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .822.4.3. Pajarnq apskaitos metodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .86

2 .5 . SRAUTAT tR FONDAT EKONOMIKOJE. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .902.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU PAJAMU

RODIKLIAI . . . . . . . . . . . . . .932 .1 . GRYNOJT EKONOMINE GEROVE . . . . . . . . . . . . . . . . .95

3. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA,PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......1003.I . PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. GAMYBOS

VEIKSNIAI IR GAMYBOS FUNKCIJA . . . . . . . . OO3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS

PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I023 .3 . PREKIU IR PASLAUGU NAUDOJTMAS . . . . . . . . . . . . . . , . . . . . . . . . . . . . 109

3.3.l. Vartojimo paklausa ir vartojirno funkcija. Ribinisi r v idut in is pol ink is var tot i . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkistaupy t i . . . . . . . . l 15Investicijq paklar.rsa ir investicijq funkcla ............... l l8

4. BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA.PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I254.1. BENDROJI PAKLAUSA IR JOS STRUKTURA

PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOSMODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25

4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:PAKLAUSOS ASPEKTAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .129

4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTOKITIMAS. MULTIPLIKATORIUSBENDROJI PASIULA, JOS KITIMO VEIKSNIAIPUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:PASIULOS ASPEKTAS . . . . . . . . . . . . , . 146

4.6. POTENCIALIOJO NACIONALINIO PRODUKTO IRPUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTOSdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOSTARPSNIA I . . . . . . . . . . . . . 152

4 .1 . TAUPYMO PARADOKSAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . t s5

5. FISKALINE POLITIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . I595. I . VALSTYBES FISKALINES POLITIKOS ESME . . . . . . . . . . . . . . . . I59

5.1.1. Valstybes pajamos i r i5 la idos . . . . . . . . . . . . . .1595.1.2. Mokesdir -1 s is tema. Lafero kre ive . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1625.1.3. Valstybes b i r . rdZeto lygt is . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 164

5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUS POVEIKISVARTOJIMO TSLAIDOMS tR TAUpyMUt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I 655.2.1 . Autonominiq mokesdirl poveikis vartojimo

i5laidoms ir taupymui ..... 1665 .2.2. Proporcingq grynqj q rrokesdiq poveikis

var to j imo i5 la idoms i r laupymui . . . . . . . . . . 168

) . ) . 2 .

3 . 3 . 3 .

1 3 6l 4 lA A

a . a .

A <

5.3. DISKRETINE FISKALINE POLITIKA . . . . . . . . . . .1725.3.1. Vyr iausybes iS la idqpoveik is pusiausvyros

nacional in iam produktu i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1725.3.2. Mokesdiqpoveikis pusiausvyros nacionaliniam

produk tu r . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1755.3.2.1 . Autonomini4 mokesiitl poveikis

pttsiausvyros nacionaliniarn produktui ....1755.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl

p oveikis pus i ausyvros nacional i n ia mproduktu i . . . . . . . .178

5.3.3. Vyriausybes iSlaidq ir mokesdiq bendras poveikispusiausvyros nacional in iam produktu i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I 825.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl

bendras poveikis pusiausvyrosnacionalin iatn p ro duktui, es a ntauto nom i ne i nto kes i it1 s is tema i

5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4 ir mokesiitlbendra.s pove i kis pu s i au svy rosnac ional iniam produktu i, es antproporc i ngai mokes i it1 s istem a i ............... I 84

5.3.4. Fiskalines politikos priemoniq naudojimas ............... 1 875.4. NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I 885.5. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS _ FISKALINES

POLTTTKOS IVERTINIMO KRITERIJ U S . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I 905.6. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO

PROBLEMOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1915.7. UZSENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS

NACTONALINIAM PRODUKTUI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . I 92

6. PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........1996.1 . p rNrGU FUNKCTJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r996.2. TSTORTNE PtNtGV RATDA ........2026.3. PTNTGU RTNKA .. . . . .20e

6.3 .1 . P in igq pak lausa . . . . . . . . . . . . . . .2096.3.2. Pinigq pasi[ la . . . . . . . . . . . . . . . . . .2196.3.3. Pusiausvyra pinigq r inkoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . .224

6.4. BANKAI, JU ATSIRADTMAS, FUNKCIJOS tR Rusys . . . .2276.5. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU

srsTEMoJE .. . . . . . . . . . . .2296.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. ptNtcu

MULTTPLIKATORIUS .. . . . . . . . . . . . . . .238

182

7. CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...2451,1, CB, JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS ....2451.2 . CB IVAIRIOSE SALYSE IR JU

NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 247MONETARINE POLITIKA. JOS IGYVENDINIMOPRINCIPAI IR PRIEMONES . . . . . . . . . . . . . . .MON ETARINES POLITTKOS [GYVENDINIMASMONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO IR ILGOJOLAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2691 .5.1 . Pinigq rinkos reguliavimo rnechanizmas

trumpuoju laikotarpiu7 .5.2. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju

laikotarpiu1.6. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE

EKONOMTKA .. . . . . . .275].1. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS

povElKls tRJU DERINTMAS .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .278

8. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKAUZDAROJE EKONOMIKOJE ......2848.1. PREKTU RINKA rR rS KRETVE .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .284

8.I .1. lnvest ic i jos i r pal [kanq norna . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2858.1.2. lnvest ic i jqpaklausos kreive.. . . . . . . . . . . . . . . .2868.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: IS kreive .......287

8.2. PTNIGU RINKA tR LM KRETVE .. . . . . . . . . . . . . . . . . . .2948.3. PUSTAUSVYRA PREKTU rR PTNTGU RTNKOSE .. . . . . . . . . . . . . .2988.4. MONETARTNES pOLtTtKOS pOVEtKtS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .299

8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines politikospove ik is . . . . .300

8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikospove ik is . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 301

SKATINANdIOJI FISKALINE POLITIKA IRTSSTUMTMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3038.5.l. Skatinandiosios frskalinds politikos poveikis lS

kre ive i . . . . . . . .3038.5.2. Stiprus ir silpnas fiskalines politikos poveikis .......... 305

8.6. FISKALINE POLITIKA, MONETAzuNE POLITIKA IRSrq eolrlru DERrNys ..........306

Fiskalines politikos rnultiplikatoriauspriklausomybd nuo monetarinds reakcijos ................ 306Monetarinds ir f iskalines oolit ikos derinvs ............... 308

- 1I - ) -

1 At . + ,

255261

269

273

8 . 5

8 .6 .1

8 .6 .2

9.

8.7. IS-LM MODELIO PANAUDOJIMASSTABILIZAVTMO POLITIKOJE .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ... 3129.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVE -

KAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tRPALUKANU NORMOS DERTNYS .. . . . . . . . . . . . . . . . .313

9,2. DARBO RINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE ...3I69 .3 . MAKROEKONOMIKoS pes IUI -os KREIVE _

KAINU, NACIONALINIO PRODUKTO IRUZIMTUMO DERINYS . . . . . . . . . . . . . .320

9.4. MONETAzuNES tR FTSKALTNES POLITTKOS ITAKABENDRAJAI PAKLAUSAI. EKI-EKTINEBENDRoSIoS pnstUt-os KREIvE . . . . . . . . . . . . . . .321

9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3269.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU rR DARBo uZlrorsseroPRISTDERTNIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .327

9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMOPRISIDEzuNIMAS .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .329

9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AStR ts -LM KREIVES . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .331

9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOSPUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINISNAUDOJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .335

EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................34210.1. EKONOMTNTO AUGIMO TEORTJOS ESME .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .342| 0.2. EKONOMINTO AUGIMO KLASTFIKACTJA .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .345r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAI lR JU

POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERISTIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .34710.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO MODELIAI IR

JU IRAKTTNn RElr<Sup . . . . . . . . . . .34810.4.1. Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios

konkurenci jos sqlygornis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .35010.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai

netobulosios konkurenci jos s4lygomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .35810.5. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS

CTKLTSKUMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .371

10.

1 l . NEDARBAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . : . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . j . . . . . . .377I I . I , NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. NATUII .ALUSIS

NEDARBO LYGrS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37811 .1 .1 . Da rbo j egos i r neda rbo sqvokos . . . . . . . . . . . 37811.1 .2. Nedarbo pr ieZastys . . . . . . . . . 387I 1.1.3. Nedarbo t ipa i . Nat f i ra lus is nedarbo lyg is . . . . . . . . . . . . . . . . . .397

| | . 2 . NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLTAT . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 402I I . 3 . NEDARBAS R UZ IMTUMO REGULIAV]MAS . . . . . . . . . . . . . . . . . 106| 1 .4. PAGRTNDINTAI NEDARBO RODtKLtAt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 412

11 .4 .L Neda rbo t ruk rne . . . . . . . . . . . . . . 412| 1.4.2. Ncdarbas tarp atsk i rq den.rogra l in i r l grupiq . . . . . . . . . . . . . . 4 l 4

12. INFLIACIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . , i l8t2 .1 . INFLTACIJA , JOS FORMOS rR TEMPAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 418

l2 . l . I . l n f l i ac i j os t u r i nys . . . . . . . . . . . . . 11812.1.2. ln f l iac i jos ibrmos . . . . . . . . . . . 42012.1.3. ln f l iac i jos rnatav imo bhdai . . . . . . . . . . . . . . . . . .422

t2 .2 . TNFLTACIJOS pRIEZASTYS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42412.2.1 . Bendrosios paklar" rsos sukel ta in f l iacr ja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .421

I 2.2. 1. 1. Pinig4pa.siltla kaip infliacijos scllygu ...... 42612.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitas ir

i ( l iac i ja . . . . . . . .43012.2.1.3. Infliacinis nrckestis ir senf oraias . . . ..... ,130

12.2.2. Bendrosios pasi I los (ka5tq) in f l iac i ja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,133I 2. 2. 2. l. Pas iulos sutrikimui ir inJl iacij a ...............,13,112.2.2.2. Darbo uintoke,stis ir kait4 infl iaciju . ......43612.2.2.3. In f l iac i jos lukesi ia i . . . . . . . . . . . . .137

12,3. INFLIACIJA IR NEDARBAS. FILIPSO KREIVE . . . . . . . . . . . . . . .43812.3.1 . Darbo uZrnokest is , in f l iac i ja i r nedarbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43912.3.2. Trr . rmpojo la ikotarp io F i l ipso kre ive . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 ,1112 .3 .3 . I i go jo l a i ko ta rp io F i l i pso k re i ve . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44312.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorija ir nedarbo-

in l l iac i jos problerna . . . . . . . .44512.4. EKONOMINES tR SOCIALINES INFLIACIJOS

PASEKMES . . . . . . . . . . . . 44812.4.1. Nr .ur ,aty tos in l l iac los pasekmes . . . . . . . . . .449

1 2.4. I.l. Nuntatyta infliacija ir realioji palukutrtln o r m a . . . . . . 1 1 9

I 2.4. l . 2 . Numatytos in f l iac i j os kai ta i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45112.4.2. Net iketos in f l iac i jos pasekrnes . . . . . . . . . . . .452

12 .5 , INFL IACIJOS MAZIN IMO BUDAI . . . . . . . . . . . . . . . . 45412.5.1. Pajamq indeksavimas . . . . . 455

12.5.2. ln f l iac i jos kontro le . . . . . . . . . .45612.5.3. Antiinll iacine polit ika .....457

12.5.3.1. Bendrosios paklau,sos meiinimas ir iop a c l a r i n i a i - . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 5 7

I 2. 5. 3. 2. Ant i in f l iac ine pas iu los po l i t ika . . . . . . . . . . . . . . . . . 462

13. ATVIROSIOS EKONOMIKOSMAKROEKONOMIKA ..................46sr3. r. vAlruru RTNKA. FTKSUOTAS rR PLAUKIOJANTIS

vAlruros KURSAS .. . . . . . . . . . . . . . . .465t3.2. MOKEJTMU BALANSAS .. . . . . . . . . . .46913.3. REALUSTS VALTUTOS KURSAS .. . . . . . . . . . . . . . . . . .47313.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS .. . . . . . . . . . . . . . .47413.5 . VTDTNE R ISORINE PUSIAUSVYRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .47613.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU PASILTLA,

PRISIDERINIMAS. MONETARINE IR FISKALIN EPOLITIKA, ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI ...478

13.1. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU,VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU . . . . . . . . . . . . . . . . . .48I

I3.8. PERKAMOSIOS CALIOS PARITETAS IRSPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAMVALIUTOS KURSUT .. . . . . . . . . . . . . . . . . .484

I3.9. MONETAzuNE IR FISKALINE POLITIKA, ESANTPLAUKIOJANCIAJAM VALIUTOS KURSUI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .487

I3. IO. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS . . . . . . . . . . . .48913.1 I . DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS . . . . . . . . .495

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................49914.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI

BENDROJT pASruLA . . . . . . . . . . . . . . . . . .49914.2. REALAUS EKONOMINTO CTKLO MODELTS .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 503

I4.2.1. Fiskalines politikos poveikis realaus ekonouinioc ik lo mode ly je . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .505

14.2.2. Technikos bei technologiniq gamybospasikeitirnq poveikis realaus ekonominio ciklomodelyje . . . . .506

14.3. REALAUS EKONOM]NIO CIKLO TEORIJOSpAGRtNDtNlAt DISKUSTJU OBJEKTAT .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50714.3.1. Svarbir4 technologiniq gamybos pasikeitirnr,i

vaidmuo realaus ekonominio ciklo teorijoje .............50714.3.2. Nedarbo prieZastys realaus ekonominio ciklo

teor i io ie . . . . . .512

wrr , :? . ! t :3 f1? . t . : " . rc r -

14.3.3. Pinigq neutralumo vaidrnuo realaus ekonominioc i k l o t eo r i j o j e . . . . . . . . . . . . . . . . . . 514

14.3.4. Darbo uZmokesdio ir kainq lankstutnas realausekonornin io c ik lo teonlo je . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 515

14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINISPROCESAS . . . . . . . . . . . . . 515

t5. TARPTAUTINB PREKYBA IR PRBKYBOSPOLITIKA ... . . . . . . . . . . . . . . . . . . .s17I 5 . l . PALYGINAMASIS PRANASUMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 517

I 5. l . l . Palyginamojo pranaiumo desnio esme . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51715.1.2. Palyginamojo pranaiumo pasekmes ....521i5.1.3. Palyginamojo prana5umo principo taikymas

daugiau nei dv iems prek€ms . . . . . . . . . . . . . . . .52215.1.4. Palyginamasis prana5umas del skirt ingo santyki<.r

tarp gamybos veiksniq ....523TARPTAUTINE PREKYBA SAKOS VIDUJE .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 523TARPTAUTINES PREKYBOS STRUKTURA .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52515.3.1. Tarptaut ines prekybos pob0dis . . . . . . . . . . . .525| 5.3.2. Tarptautines prekybos prekine strukttua .................. 52815.3.3. Lietuvos uZsienio prekybos pob[dis ir prekine

strukt[ra . . . . .530TARPTAUTINES PREKYBOS NAUDA IR ZALA .. . . . . . . . . . . .53ITARPTAUTINES PREKYBOS POLITIKOS FORMOSIR PRTEMONES . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .532I 5.5. 1. Tarptautinds prekybos politikos formos ................... 5321 5.5.2. Tarptautines prekybos politikos prierlonds .............. 534

1 5 .5 .2. L Muito poveikis kainai ir gamybosapimi ia i . . . . . . . . . 534Visuomeniniai muitty kaitai (gerovdsnuosto l ia i ) . . . . . .535Mu i t4 naudoj im q p a teis i na ntysargumentai ..... 537

15.5.3. Kitos tarptautines prekybos politikos priernones ...... 539I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS TARPTAUTINES

PREKYBOS POLITIKOJE .. . . . . . . , ,512

16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IRTARPTAUTINIAI FINANSAI .......54516.1. VALTUTU KURSU REZIMAI . . . . s4st6 .2 . AUKSO STANDARTAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .545

16.2.1. Aukso standarto veikimo s4lygos ......... 545

l ) . 1 .

l 5 . 3 .

1 5 . 4 .1 5 . 5 .

15.5 .2 .2 .

I5.5.2.3.

l 0

16.2.2. Mokejimq balanso reguliavimas esant auksos tandar tu i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .547

1 6.2.3. Aukso standarto veikimo ivert inimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .549t6.3. FIKSUOTT VALTUTU KURSAI. DOLERIO

STANDARTAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .550t6.4. PLAUKTOJANTYS VALIUTU KURSAT .. . . . . . . .553

| 6.4. l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursq panaudoj imoprob lemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .553

1 6.4.2. Reguliuoj arnai plaukioj antys valiutq kursai .............. 555I6.5. FIKSUOTU IR PLAUKIOJANCIU VALIUTU KURSU

NAU DOJI MO PRANASU MAI IR TRUKUMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . .55616,6. TARPTAUTINES POLITIKOS KOORDINAVIMAS ...........559

r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIOEKONOMIKOJE ..........s6717.1 . NELyCyBE tR JOS NUSTATYMO BUDAt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .567I].2, TURTINGOS IR EKONOMSKAI ATSILIKUSIOS

SALYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s701"7 .3. BESTVYSTANCTU sALrU EKONOMTNTO

VYSTYMOSI YPATUMAT . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . , . . . . . . . . .57711.4. VALSTYBES VAIDMUO .. . . . . . . . . .58311.5. BESTVYSTANCTU sALrU VYSTYMOST KELTAT .. . . . . . . . . . . . .s8s

17.5.1. Ekonomikos vystymas, naudojant pajamas i5pirminiq produktq eksporto . . . . . . . . . . . . . . . . . .586

17 .5.2. Industr ial izaci jos i taka Sal ies vystymuisi . . . . . . . . . . . . . . . . . .59017.5.3. Skol inimasis i r vystymasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . .59411.5.4. Pagalba atsi l ikusioms Sal ims . . . . . . . . . . . . . . . .601l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo problemos . . . . . . . . . . . . . . . . 602

PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... ...................605

PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... .........610

LITBRATITRA ............ ..........63s

PRATARME

Vadovelio sandar4 nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos,kuri [eina 1 daugelio JAV, Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltlekonomistr.l bei vadybininkq rengimo programq. Makroekonomikos Zinojinrasne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingasbandant nuspeti ekonomikos ateit[. Teisingas bendros ukio situacijosvertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-roklaidq. Toddl neatsitiktinai rnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislqir vadybininkq Siuolaikiniq ruo5imo programq dalimi.

Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikospagrindais, makroekonominiais rodikliais, nacionalinio produkto apskaita,gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu. Nuo penktojo iki de5imtojo skyriqapibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinantekonomikos augim4. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariaminedarbo bei infliacijos mechanizmai. Baigiamojoje dalyje - nuo tryliktojo ikiseptynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas su tarptautines prekybos[taka makroekonominiams modeliams.

Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos irvadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekyboskatedrq destytojai: pratarmg - prof. dr. Vytautas Snie5ka; I skyriq - doc. dr.Jadvyga Ciburiene ir doc. dr. Julius Urbonas;2ir 6 skyrius - doc. dr. JadvygaCiburiene; 3 ir 4 - lektord Aldona Markauskiene; 5 skyriq - doc. dr. GraZinaStartiene; 7 skyriq- doc. dr. Violeta Pukeliend; 8 ir l7 skyrius - lektord RedaKer5iene; 9 skyriq - doc. dr. Aldona Juozapavidiene; 10 skyriq prof. habil.dr. Virginrja Kavaliauskiene; ll skyriq - lektore Valerija Baurniliene; 12skyrir4 - lektore Bron€ Mrazauskiene; l3 skyriq - prof. dr. Vytautas Snie5ka;l4 skyr iq - doc. dr . Jadvyga f ibur iene i r doc. dr . Valent inas Navickas: l5 i rl6 skyrius - doc. dr. Dalia Bematonytd.

Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai, pagrindiness4vokos pateikiarnos ir anglq kalba, kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviaususigaudyti gausioje uZsienio literatfiroje.

Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams,studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr.rs. Kad nagrinejarnojimedZiaga bttq lengviau suvokiama, ji pateikta verbaline, grafine irmatematine forma. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikosteorijos i5rai5kos galimybes, bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiqtarpusavio priklausomybg.

UZ vertingas pastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gediminotechnikos universiteto Finansq katedros vedejui, dekanui prof. habil. dr.

t l

Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui, Kauno technologijos universiteto Vadyboskatedros prof. dr. Broniui Martinkui.

Si telalni iSleisti padejo daugelio ZmoniLl pastangos.NuoSirdZiai dekojame leidyklos ,,Technologija" vedejai Danutei

VienaZindienei, kalbos redaktorei Danutei Bartulienei.Ar.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usioms ir sumaketavuslonts:

KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei, KTUTarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei,Sios katedros metodinio kabineto vedeiai Raimondai Pauraitei.

Autorrar

PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI

Trediajame pataisytame ir papildytame vadovdlyje,,Makroekonomika"leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys, pataisyti pastebeti netikslurnai.Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvosuniversitetuose makroekonominiq Ziniq studijose. 2003 m. Lietuvos auk5tojornokslo vadoveliq konkurse vadovelis,,Makroekonornika" buvo ivertintaspaskatinarnEj a premij a.

Makroekonornikos mokslas, kuriame analizuojarna visuomends fikineveikla, lemianti progresyvrl Salies vystym4si, yra ypad svarbus. lvairiosvisuomenines apklausos nuomonds rodo, kad gerai suvoktasmakroekonomikos studijq kursas svarbus keliais poZi[riais:

- jo sturdijos leidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq josprincipus, veikiandius veiksnius, skatina studentus ir kitus besinaudojandiusvadoveliu domdtis analizuojamomis problemomis ir kelia naujr4 klausirnq;

- jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairiussprendimus (vartojimo, taupymo, mokesdiq rnokejimo ir pan.) ir jq poveikiekonomikos vystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape;

- svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia irracionalesniq ekonomikos politikos tikslq kelim4 ir vykdymE.

Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Saliesekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu. Zinios lemia darbonaSumo, konkurencingumo ir pletros kitimo spart4. Dabartiniu laikotarpir.ratsirado glaudesnis ryiys tarp verslo ir mokslo, todel padidejo i5silavinirno,visq lygiq darbuotojq kvalifikacijos svarba.

Lietuva - kaip mai.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq -3,5 mln. Zmoniq, tiek pagal teritorijos plotS - 65 tlkst. kv. km., tiek pagalrealqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais

I J

metais pasizymejo ypad spardiais, netgi vienais didZiausiq Europos Sqjungoje,ekonorninio augimo tempais (2002 rn. - 9,6 proc., 2003 rn. - 6,6 proc.).Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds - tarptautinesprekybos ir investicijq augimas - tiesiogiai sr,rsijusios su ekonominiq Zinirl[sigr.yirnu ir praktiniu taikymu.

Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'lr inkimuose kiekvienas pil ietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuotikandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnusmokesdir.l istatymuose, uZsienio prekybos politikoje, valstybes biudZetodeficito kitimo kryptyse). Praktika rodo, kad ekonomines Zinios yra labaisvarbios tiek kiekvienarn piliediui, analizuojant Salies ekonominE raid4 tiekirnones vadovui, priimandiam gamybinius sprendimus, tiek atsakingarn Saliespareigunui, priimant svarbius sprendimus mokesdiq, valstybds iSlaidq, SaliesuZsienio prekybos politikos, infliacijos ar nedarbo politikoje. Vadovelyjeanalizuojami makroekonomikos klausirnai, kuriuos turi Zinoti iSsilavinpsZmogus.

Redaktoriai

IVADAS STUDENTAMS

Vadovelis ,,Makroekonomika" yra integruotas i aukStojo mokslo studrjqprogramq. Jame analizuojarna medZiaga gerai dera su tokiais gretirnaisdalykais, kaip ,,Mikroekonomika", ,,Vadyba", ,,Ekonornikos ir studrjq ivadas",,,Ekonornine statistika".

Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu, kai pradZiojeanalizuojama bendri makroekonornikos kaip rnokslo klausirnai, v6liau -supaprastinta uZdaros ekonomikos sistema ir galiausiai pereinama prie atvirosekonomikos modelio. Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasiZiniomis, igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose, tokiuose kaipmaternatika, mikroekonornika, vadyba.

Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateiktiproblemiSkai, nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. Nagrinejami klausimai irrealios situacijos pateikiamos atsiZvelgiant i skaitytojo jau pasiektq Ziniq lyg1bei kituose studijq dalykr.rose isisavintq medZiag4 bei igytus ig[dZius.

Autoriai sieke, kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista,dalykiSka, logiSka, vaizdi ir aiSki. Vadovelio grafiniais teksto pateikirnosprendimais (skirtingais Sriftais, i5rySkinirnais, pabraukimais, numeravirnu,strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq arprocesll esmE, veiksnius ar strukt[ras.

l 4

Vadovelio tikslas - padeti studentarns geriau suvokti makroekonomikosdalykq. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studentosavaranki5ko darbo rezultatus, todel kiekviename skyriuje ideti kartojirnoklausimai. Savaranki5kas studijas palengvina pagerintos savaranki5ko darbosu vadoveliu galimybes, patobulintas kalbos stilius. Knygoje suvienodintavisq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema, iSskiriamos pagrindindss4vokos, pateikiami kartoj imo klausimai.

Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as.Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai, kokie nauji dalykai buvoanaiizuojami skyriuje.

Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse irpaveiksluose. Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpq vartojami ekonornikospagrindiniai sutrumpinimai, palengvinantys kintamiSq sqrySiq anaiizq.

Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniqtenninq Zodynas.

Kartojimo klausimai - kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarlaklausimai pakartojirnui, tuomet studentas gali pats lvertinti suvokitno laipsnlir pasikartoti nelsisavintq pateiktos kurso dalies klausimE.

Makroekonomika nera sausas rnokslas, j is nuolat tobuleja. Skaitytolaspamatys, kad tiek teorijoje, tiek praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos.Analizr"rojamas knygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti sunaujienomis, skelbiamomis periodikoje.

Sekmingq studijq ir norimq pasiekti rezultatql

Redaktoriai

1. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOSPROBLEMOS

I.I. MAKROEKONOMIKA KAIP ]\{OKSLAS

Ekonomikos mokslas - Iai palinrine veikla, kurios tikslas _ekonorniniq ziniq isigiji'ras. Kita vertus, tai ekono'riniq ziniq srstema,sukurta per mokslinq v.eiklq. sios dvi to paties dalyko dalys veikia viena kitq,sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi. i'azinimo procese ne tikpapildomos bei patikslinamos visuotinai pripaZintos ekonornines zinios, bet iratsiranda visiSkai naujq teorijq.

Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r, ktrriostambios Sakos ir veslus vainikas - tai jau susiformavusios ir t ikbesiformuojandios ekonomikos sroves bei mokyklos. Jos analizavo arba dabarnagrineja lvairias ekonornikos problernas, teorijas, rlahnai tais padiaisklausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiqoponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq. sirntrnediais zukauptos ir kritiskaiivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. To<1elekonomikos mokslas pletojasi, re'rdamasis 'rokslinio

"p.rinru,ru,r,,

pr inc ipais .Makroekonornika - ekonomikos rnokslo saka, tirianti bendrqjrl

ekonomikos veiklq rodanti ekonomikos kaip visumos funkcionavima.

1.1.1. Ekonominis mqstymo bldas

Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizesmetodE.

Mokslines Zinios issaugomos ir perteikiamos, vartojant ta'r trkr4terminologiiq (sqvokas, hipotezes, teorijas, clesnius) bei logika. Ekono'rikosZiniq kaupirnas reikalauja iq apibendrinirno, sistemizauirno,-motsliniq s4vokqformavimo.

Ekonornikos teorija parodo Salies uki veikiandiq veiksniq s4verkq.Tik i5analizavus atskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika,kurios pagrindinis tikslas - makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrsekonominis augimas. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia siospagrindines ekonomikos sqvokos: hipoteze, teorija, tutego.iju, desnis.

Hipotez.d.(hypothesis) _ paZinimo bfidas, sufbmuluojanrasteoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas, kad ji burqgalima patikrinti praktiniais duomenirnis. Tai isankstinisreiikiniq sEveikos apibudinimas.

t 6

\$tt-\

k,{\

DaZniausiai kiekybinio sEveikos irodymo nepakanka - lai ncti ' i l t ispejirnai, rnenkai pagr[sti faktq aiSkinirnu.

Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos, remiantis loginilr issamprotavimais, iS tam tikrq pradiniq duomenr4. Jos patikrinantos,surinkus ekonomikos kit imo dr.rornenis. Tai leidZia patikslinti ekonotnikosteorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq, geriau paai5kinanditlt ikroves faktus.

Teorija (theory) - t ikroves reiSkiniq ai5kinimas, remiantisabstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen.ra).

Siuo atveju kiekybine reiSkiniq tarpusavio sqveika yra akivaizdi.

Ekonomin0 kategorija (economic category) - lai si lvoka.teori5kai apibendrinanti ekonorniniq procesq savybes beibruoZus.

Aukitesnis abstrakcijos laipsnis yra ekonominiai desniai.

Ekonominis d€snis (law of econotri ic) - tai esrnirt is,pastovus, pasikartojantis ekonorniniq procesq ry5ys.

l5skirianri keli ekonomikos paZinirno lygiai: bendrasis, empirinis irmoksl in is .

Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnon level ofeconomic knowledge) - tai pats bendriausilrs irpavir5utini5kas ekonomikos rei5kiniq aiSkinirnas, rettt iantisbendromis Ziniornis bei praktika.

Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol 'economic knowlidge) - tai susisteminti ir apibcndrinliekonominiai faktai.

Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientit lc level ofeconomic knowledge) - tai ekonominitl procestldesningurnq atskleidimas ir prognozavirnas.

Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos,skirstornos i bendrqsias ekonomines, taikom4sias ir bendramokslines.Bendraurokslinds teorijos vystyrnqsi skatina keletas moksliniq ekonomikosteorijos krypdir.6 nagrindjamq Sios tetnos 2.4 skyriuje.

Ekonornikos paZinirnas, apirnantis vistts ekononrrniqprocesrl paZinirno lygtus, vadinamas sisteminiuekonomikos paZinimu (systematic econotnic knowledge).

Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll,empirini ir rnokslini objekto paZinimo lygi.

nnovnrsxro IVIESOJI BIBL!OTEKAI

T7

Ekonomikos mokslas, nuejgs i lgE vystymosi keli4 prie.jo i ivad4 kadpagrindinis rinkos sistemos bruoZas yra pusiausvyra.

Pusiausvyra (E - equil ibriurn) - tai ekonomikos bukle, kairinkos jegos atsveria viena kitq ir nekyla tendencij14 kuriernsnors procesalrs keistis; tai pasirinkimo problernossprendirno bldas, tenkinantis visq visuotnenq.

Pusiausvyra makroekonotnikoje - tai pasirinkimas, tenkinantis vis4visuomenE. Tuomet ribotq gamybos istekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrlgamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yrasubalansuotas. Subalansuotumas reiSkia, kad visos visuomends maslugaunamos proporcijos tarp garnybos ir vartojirno, i5tekliq ir jq panaLrdojimo,paklausos ir pasiulos ir pan.

Makroekonomikos pusiausvyra - bet kLrrios valstybes ekonomikosteorijos ir ekonominds politikos esmine problerna, kita vertus - tai ekononrinisidealas, realaus gyvenimo abstrakcijq rezultatas.

Remiantis abstrakcijos metodu, i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai:dal ine. bendroj i be i real io j i pusiausvyra.

Dalin€ pusiausvyra (partial equil ibriLrm) - tai pusiausvyraindividualiose prekiq rinkose.

Bendroji pusiausvyra (comrnon equil ibriurn) - tai tecl. inepusiausvyra kaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna,apirnanti visus rinkos procesus, sr.rsidaranti veikiantlaisvosios konkurencijos desniui.

Realioji pusiausvyra (real equil ibrium) - tai laktiSkairinkoje nusistovinti pusiausvyra, esant netobulajaikonkurenci ia i .

Rinkos sisternos pusiar,rsvyra ndraelementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Ztipokydiai pakeidia pusiausvyros kainq lygi,pusiausvyros busenE.

pastovi. NeZyrnhs sistentosi pradinp busenE; reik5mingi

i r s is tema pereinu i nuu- j11

Matematiniq rnetodq naudojimas ekonomikoje leido irodytr, kad:I ) bendroji pusiausvyra rinkos sistemoje visuornet egzistuoja;2) pradiniai ekonomines sisternos duomenys - tai pusiausvyros

kaina;3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja

pusiausvyros sr,rsidarymq;4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos, vartojimo ir

naudojirno blsena.

Rinkos sistema analizuojama kaip dinarninis procesas.

l 8

Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s polit ikossprendimus. Duomenys, apibudinantys konkredi4 ekonornikos problern4apibendrinami, analizuojami ir panaudojami fonnuojant ekonominio elgesioteorijt l . Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnas juos apibendrinusvadinamas indukcrja.

Indukcija (induction) - loginio samprotavirno bIdas,kuriarne atskiri faktai, Zinios yra apiber.rdrinamos.

Bt- r tent indukcin is mqstyr) l i . rs pasi re iSkia at l iek i rnt socio login i t rstyrimus bei apklausas.

Atvirk5dias indukcijai loginio sarnprotavimo br.rdas yra dedukcija.

Dedukcija (deduction) - loginio sarnprotavirr.ro budas, kaisuformuluojama hipotez6, kuri tikrinama analizuo.;antfaktus. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrsddsnius ir taisykles.

Polit ikai, remdamiesi makroekonomika, aiSkinandia ekonoruinioelgesio elementus, formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus, efektil,[vertina alternatyvas.

1.1 pav. rodo ryS[ tarp faktr4, teorijos ir politikos.

1.1 pav. Faktq, teorijr l ir polit ikos s4veika

Ekonomineje analizeje pladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni:nekreipiama ddmesio i skirtr.rmus tarp Salies gyventojq kaip vartotojq, tarpdaugybes lvairiausiq irnonir4, garninamq prekiq ir pan. Supaprastinimai, arbaekonominiai modeliai, leidZia atsiriboti nuo neesminiq veiksniq ir iSsiaiSkintiprincipinius ekonominius ry5ius.

l 9

, ' : , ' i :FAKTAI l(tiskiriamiir analizuojami faktai, susijQ su

konkre[ia ekonolnine problema)

,:: ' TEORIJOS(Ekonominiam elgesio mbdeliui sukurti

naudojami faktai)

. ' , ' EKONOM.IKOS POLITIKA(Politikos formav[mui pasitelkiamos teoiij os,

, ,' yeikiandios ekonomini elgesi) :

lSoriniaiveiksniai

VidiniaiveiksniaiMODETIS

Ekonomikos modelis (econouric model) - supaprarstintateorija, apib[dinanti konkrediq veiksniq poveiklekonornikai.

Modeliuose svarbios dvi veiksniq grupes:

l. ISoriniai (egzogeniniai) veiksniai;2. Vidiniai (endogeniniai) veiksniai.

ISoriniai veiksniai, kaip parodytainformacij4 j ie veikia iki modelio sudarymo,modelyje, tai yra tarsi jo veiklos rezultatas.

Modelio sudarymo tikslas yra iSsiaiSkinti, kaip i3oriniai veiksniaiveikia vidinir,rs.

1.2 pav. ISoriniq ir vidiniq veiksniq sqry5is

Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali t ikrove.Supaprastinin.ras - tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. Tadiau,makroekonorniniame rnodelyje,,praleidus" svarbias analizuojamo procesc)charakteristikas, galima padaryti neteisingas iSvadas. Toddl ekonorninismodeliavirnas reikalauja atidumo ir logikos.

Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'raceteris paribus (lot.) - kit iems veiksniams nekintant - s4lyga. Jr rei5kia, kadkiti veiksniai yra pastovus, o kinta tik modelyje pasirenkami kintarnieji.Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLlsuvokti, nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4 s4veikos neiuranorna.PavyzdZiui, Zinoma, kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga.lospaklausos kiekiui. Tarkime, padvigubejus kainai, vartojimas sun.raZija dukartus. Si priklausomybe egzistuoja tik tuomet, kai pajarnos, mados kryptis,vartotojq poreikiai bei kit i vartojimE veikiantys veiksniai nesikeidia - yrapastovIs.

Ekonominiai rnodeliai sudaromi ivairiornis fomrornis:| ;L Zodin iu apib[d in imu;2. Grafiniu i l iustravimu;3. Matematine iSrai5ka;4. Lentele.

Pateiksime visq rnodeliq fonnr-1 pavyzdZius.

| .2 pav ., apib[dina pradinqo vidiniai - sr-rsidaro padiame

1. Zodinis apra5asPrekiq paklausa yra atvirk5diai proporcinga Sios prekes kainai.

2. Grafikas

1.3 pav. Prekes paklausos kiekio kit irnas

3. N{atematin6 i5rai5ka

P^ :30 - Q" .

4. Lenteld

Kaina, tt Kiekis, vnt.

0 30l 0 2020 l 030 U

Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos. Modeliqsudarymas netikslingas, jeigu pasirenkarni kintamieji, nesusijq suanalizr.rojama situacija. Svarbu atkreipti dernesi ir I tai, kad kintarnieji gali b[tit iek teigiami, t iek neigiami dydZiai. Kintamieji gali buti analizuojanriketuriuose kvadrantuose, parodytuose 1.4 paveiksle. Kvadrantai numeruojantiprie5 laikrodZio rodyklE, pradedant nuo de5inio virSutinio karnpo. ,,Pliuso" ir

,,rninuso" reikSmds skliausteliuose rodo teigiarnas arba neigiarnas X ir Y aiiqreik5rnes. Grafikai, iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor.nybcs,daZniausiai yra pirmajame kvadrante, todel ir vaizduojamas tik teigianr4dydZiq kitimq rodantis pirmasis kvadrantas.

Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. Ta5ko Ar (3, 2) apraSas rodo,kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante, trys vienetai nuovertikalios a5ies I de5inE ir du vienetai nuo horizontalios a5ies ar-rk5tyn.

Ekonorninius rei5kinir"rs, pavaizduotus tiesdmis ar kreivernis, tiksliauapibudina jq nuolydis.

Tiesds nuolydis (incline of l ine) * tai vertikalios a5ieskintamojo pokydio santykis su horizontalios a5ies reik5miqpokydru.

PavyzdLtui, 1.3 pav. pavaizduota paklausos tiese AB parodoatvirk5tinE priklar,rsomybE tarp prekes X kiekio (Q-) ir Sios prekes kainos (P,)ir apib[dinarna neigiarnu nuolydZiu'. Tiesioginq priklausomybg i5reiSkiantlt iese yra leigiamo nuolydZio.

Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (inclineof curve at any point) - tai l iestinds, i5vestosanalizuojarname ta5ke, nuolydis.

II kvadrantas( - , + )

A: (-3. | ) o.........................................

kvadrantas(- , -)

I Apie paklausos ar pasi i los elast ingurnqMikroekonornika. Kaunas: Tcchnolosiia. 2002.

I kvadrantas(+, +)

Ar (3,2)

3

IV kvadrantas(+,-)

pladiau 2r.: V.Snie3kap {?_75

3

2 - - - - - ?i

1 t

1.4 pav. Ekonorniniq kintamqjq ivair[s priklausornybes atvejai

22

ir kt

1.1.2, Makroekonomikos objektas

Makroekonomika (macroeconomics) - ekonotlikosdisciplina, nagrinejanti ekonominE sisternq kaip visurnq arbasustarnbintus j os sektorius.

Pavadinimas ,,macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio, reiSkiandio

,,didelis". Kitaip tariant, makroekonornika susijusi su ekonomikos .,sutna"arba ,.visuma". Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclinescharakleristikos:

L Nedarbo lyg is :2. Bendrasis kainq (infliacijos) lygis;3. Darbo na5umo lygis;4. Palfikanq norrnos lygis;5. Valstybes biudZeto bfisena;6. UZsienio prekybos busena.

Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustlgyvenirne ivairiausiais poZi0riais. PavyzdLrui, darbo paklausos kitirnas irnone-se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl

isidarbinirno galimybes. Pastovias pajan-ras gaunantietns gyventojams ypacsvarbus kainq lygio kit irno tempai. Visq Salies gyventojq gyvenirno lyg[ s4ly-goja Salies garnybos apirntis, jos metiniai augimo ternpai; valstybes biudZetobusena; valstybds skolos; palukanq nomros lygis ir pan. Vadinasi, i5 t iesqekonornikos busena s4lygoja Salies gyventojq gyvenimo lyg[.

' fodel nenuosta-

bu, kad rnakroekonomikos problemos ypad reik5rningos polit indse diskusijose.Praktika parodd, kad kiekvieno prezidento populiarumas dideja ekonomikospakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. Ekonominiq procesilpoveikis ypad aktualus politikai prezidento rinkimq metu. Tuomet ekononrinipolitika tampa svarbiausiu kriterijumi svarstant kandidatfiras, o ekonotlikosbfisena labai paveikia rinkimq rezultatus. Amerikiediq ekonomistas RejusFeieras (Ray Fair) teigia, kad prezidentq rinkimq rezultatus galima numatytigana tiksliai, [vertinus esame ekonominq situacrjrl Salyje. lstorine patirtis rodo,kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg, o kainqdidejirnas, atvirkSdiai, - j4 maZina.

R.Feieras, remdamasis istoriniais faktais, iSskyre veiksnius,s4lygojandius prezidento rinkiruq rezultatus:

l. ValdZioje esanti partija;2. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kar t4, ar

pakartotiniarns rinkimams ;3. Pajarnr4 lygio kit imo tendencija per pastaruosius Se5is rndnesius

prieS rinkimus;

23

4.Kainqct idej i rnotempqki t i rnotendenci japerdvejuspastaruoslusrnetus PrieS rinkimus.

Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai

pasi tv i r t ino.Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini

vystym4si, lygina su kit l l Saliq ekonominiais rodikliais, ypatingq deuresl

.i i . iu,oi laiio veiksniui. Galiausiai ga't i praktiniai duomenys teoriSkai

apibendr inarn i . Kontro l in ia i eksper i rnenta i . patv i r t inuntys naujus teor in ius

sprendirnus, tnakroekonomikai nebldingi' Neteisingi sprendimai Salies ukiui

gali padaryii diclelg Zal4 toclel eksperimentai yra ,,per brangls" ekonourikai.

Makroekonornines analizes tikslas - ne tik ekonominiq procesll

aiskinirnas, bet ir f lkio raiclos prognozavimas bei ekonornines polit ikos

tobr-rl inirnas. Prognozavimas yra b[tinas, nes turint palyginti t ikslias

ekonorntnes prognozes galirna imtis priemonir-6 minirnizuojandiq nuostolius.

(Panasiai kaip jureiviai vanclenyne: nustatQ artejandi4 audrq gali tinkarnai jai

pasiruoiti.) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq galima

veikti ir teigiama, ir neigiama linkrne. Makroekonornistai padeda ekonornines

politikos knrejarns ivertinti lvairius politikos variantus bei juos prognozuott.

Rinkos ekonomikos sisterna n6ra ideali. Jai bfidinga nernaZa

tr0kurq:

l. Laisvosios konkurencijos principo paZeidimas (monopolizrnas);

2. Pinigq kiekio cirkuliacijoje padidejirnas (infl iacija);

3. NevisiSkas uZimtr'tmas (nedarbas);

4. Socialine nelygybe pajarnq pasiskirstyme'

Sie trukr.rmai reikalauja tam tikro rinkos mechanizmo koregavitno.

Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskos nuostatos' kas tur6tq

Salinti isvardytus ekonomines sistemos ,,defektus": ar pati rinka, ar bfitinas

valstybds reguliavimas.Makroekonomika, analizuodama ekonorrrikE kaip visutrr4,

nepriestarauja mikroekonornikai, kuri nagrindja atskirq tikiniq vienetq veiklE.

tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos, turindios skirtingus savo tyrirtto

objektus. Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja

s q v e i k a r r j a n t d a u g y b e i n a m q 0 k i q i r i r n o r r i q , t o d e l m i k r o e k o n o m i k a i r,.,]akro.ktno,11ika glaudZiai susijusios. Analizuojant ekonomikq kaip vistulq,

blt ina atsizveigti i atskirq ekonomikos elementq sprendimus. PavyzdZiui,

nustatant nun'r,l ukio vartojimo veiksnius, labai svarbu isanalizuoti seimr1

blsimojo vartojin.ro ir taupymo apimties sprendimus. AnalogiSkai galirna

apib[dinti ir investicijq apimti sqlygojandius veiksnius: norint jr'ros nustatytt'

bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. Todel nakroekonon.rikos

rodikliai yra kintamqjq suma, s4lygojarna narnr4 [kir4 ar irloniq sprendiruq,

arba guti-u t"igti, kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni

24

mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojamisprendimq, priimtq mikroekonomikos lygiu.

Makroekonomika, ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja[vairiar,rsius Salies ukio klausirnus. Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygojaSalies [kio problemr4 lvairove. Toddl ndra ,,vienintelio" teisingo ekonornikosmodelio, tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns, irmakroekonomistai naudoja ivairius modelius. Mokslas, pasiZynrintisnagrinejam14 problemr.l lvairurnu, vadinamas eklektiSku.

Eklektika (eclectic) - skirt ingq, nederandiq, prieStaringqmokslo teorijrl, koncepcijr.l, s4vokq jungimas ir naudojirnas.

1.1.3. Makroekonomika i r ekonomin0 pol i t ika

Makroekonornikos pararnetrai - nacionalines pajarnos, nedarbo lygis.infl iacija, valiutos kursai, valstybes biudZeto b[isena, valstybds skola parodoSalies ukinds veiklos rezultatus: laimejimus arba nes€krnes, Salies vyriausybd,reguliuodama uki ekonornine politika, siekia pagrindiniq rnakroekonornikostikslq:

l. Visi5ko uZirntumo;2. Kainq stabilumo;3. Efektyvios ekonomikos pletros;4. Palankios ekonornikos pl€trai pal[kanq nonnos;5. Palankios ekonomikos pldtrai valstybes biudZeto b0senos;6. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos.

Ekonomin€ polit ika (economic policy) - kolektyviaivyriausyb€s priirnla strategija ekonornikos tikslams pasiekti:tai vyriar.rsyb€s tikslLl ekonornikoje nustatylnas ir kontrolispriemoniq, siekiant Siq tikslq, taikyrnas.

Fiskaline polit ika ir monetarine polit ika yra pagrindines priernoncs,vyriausybds naudojarnos ekonomikai reguliuoti. Polit ikos elernentai, kuriuosvyriausybe keidia, vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros,vyriausybes iSlaidos, vyriausyb€s subsidijos), vadinarni polit ikoskintamaisiais, arba politikos priemonemis.

Ekonomine politika visuomet sukelia daug diskusijq.Kai kurie ekonomistai teigia, kad vyriausybei nedera ,,reguliuoti"

ekonomikos, kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu,kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler.t.ras padarodaugiau Zalos negu naudos. Kiti ekonomistai teigia, kad vyriausybes aktyvipolit ika maZinant nedarb4 ir infl iacijq gali teigiamai paveikti visq ekonomikosraida.

25

Makroekonomikos teorija analizuoja bendras ekonornines problernas,besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. Rinkoje, vykstantdinaminiams procesams, pakankarnos ekonomikos pldtros, visiiko uzimtumoir kainq stabilurno balansavimas yra labai sudetingas uZdavinys. Todel kylaklausimas, kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti,kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/ Kiekveiksrninga ekonomine politika, tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4.Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus.PavyzdZiui, mokesdiq mazinirnas gali sukelti valstybds biudZeto deficitq. Kaipsr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai? Kai kurie ekonornistai irodineja,kad valstybes biudZeto deficito susidarymas labai pavojingas ekonornikospletotei bei gyvenimo lygiui. Kiti ekonornistai, vertindarni susiclariusiilsituacij4 daro iSvad4 kad tai nera pavojinga busirnajai ekonomikos raidai.

Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiqdiskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. Tai, kad ekonornistq poii[riaiskiriasi, besirlokandius turi skatinti ypating4 demesi skirti studijorns, kadangib[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus, netgi ekspe.tLlpoZi[riar-ns esant visiSkai prie5ingiems.

Ekonomistq paZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq:

l. Makroekonomika, kaip fikio vystymosi rezultalas, yra glaudZiaisusijusi su polit ika;

2. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei f l losofiniai ir nroraliniai beietiniai vertinimo kriterijai ;

3. Nesutampa teoriniai bei ekonorniniai poZihriai.

Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZiav isr.r<-rtinai priirntinas ekonornikos teorij os paZi flras.

1.1.4. Ekonomikos s is tema i r jos t iks la i

Ekonomikos sistema (economic systern) - trukurno irpasirinkimo problerlq sprendimo bfidas.

Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo, Zernes,kapitaio), palyginti su visuomenes prekiq ir paslaugq paklausa, yra riboti,todel labai svarbus i5tekliqpdskirstymo princrpas. Si4 funkcijrl gali atlikti tryspagrindiniai skirstyrno bLrdai:

l. Rinkos ekonornika, i kuri4 iStekliai patenka per rinke;2. Centralizr.rota komandine ekonomika. kai ialies

planuojarnas i5 centro ir iSteklius skirsto pati valstybe;3. MiSri ekonomika, kai i5tekliLrs skirsto ir rinka, ir valstybe.

26

UKIS

Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padiusuidavinius, nepriklausomai nuo to, kas priima sprendimus: ar valstybe, arrinkos mechanizmas. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolatbesikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimus k4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftosarba isigis pagarnintas prekes. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yrasudetingas sprendimq procesas, apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq teipaslaugq gamybq bei iq perskirstymtl milijonarns miestr4 ir kairnq gyventoiq:

l. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidus ar t iksliuosius prietaisus, rnesqar pieno prodLrktus, chemines trEsas ar vaistus, lengvosios prarnon€s garniniusar baldus'l o kokias spalvines gamas, dydZius, formas parinkti kiekvienanrproduktui'/ Daugelis Saliq Sias problemas sprendZia sekmingai.

2. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4technologriE imone panaudos, kur i5destys savo garnyb4? lvairus iStekliqderiniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. Technoroginiai ivairiq prekiqgamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitaloirnlurnu. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitaloistekliq panaudojirno gamybos procesuose santyk[. pavyzclLiui, JAV garnybosprocesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq.Kiekvienos Salies specifines galimybes, pagrlstos turirnais istekliais, s4lygojaistekliq ir irengimq kiekio bei kokybes derinius atskiros prekes ar paslaugosgamyboje. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatiniovisuomends vystyn.rosi proceso rezultatas.

Neatsinaujinandiq istekliq (naftos, akrnens anglies, duiq, rnineraliniqn-redZiagq ir pan.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliqnaudojimo problema. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytasneatsinaujinandiq istekliLt kiekis, ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yrakokiq nors pakaitq naudojimo perspektyvq?

3. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes, kaip pagarnintuprodukcija bus paskirstyta atskiriems visuornends nariarns? Si problema ne k4rnaZiau svarbi negu auk5diau i5vardytosios. pagrindiniai paskirstymo rnodeliaiyra lygiavinis, kai atskinl visuomends nariq gaunamq prekiq bei paslaugLlkiekis neZymiai skiriasi, ir diferencijuotas, kai paskirstymas vyksta pagalkonkrediq visuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. lssivysdiusiq pasauliovalstybiq patirtis rodo, kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yraekonorninds sistemos vystymosi pagrindas.

Siuos uZdavinius sprend-Zia visos ekonomikos sistemos.Atskirq !;aliq ekonomikos sistem4 tikslai skiriasi. Jie prikrauso nuo

vertinir-no kriterijq, susiformavusiq ir veikiandiq tam tikroje visuonreneje.Tikslai gali remtis ne tik ekonomikos efektyvumo kriterijurni, bet ir politika,religrja, ideologija, nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr. T.r,,-,',pu,apibhdinsirne daZniausiai i iskiriamLrs ekonomikos tikslus.

27

1. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) - visiSkaspanaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo)i5tekliq, kuriuos gali sunaudoti ekonon-rika, priartejusi priepotencialaus produkto ribos.

PraktiSkai pasiekti visiSko - Simtaprocentinio - uZimturrro negalirna,nes darbo jdgos strukthra nuolat keidiasi. Be to, Zmonds ieSkodarni irrinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai, objektyviai kurilaik6 nesusiradq laisvos darbo vietos, nedirba.

lSsivysdiusiose pasaulio valstybdse laikomasi nuostatos, kadekonomikos sistema privalo aprr.rpinti darbu norindiuosius dirbti. Sios Salys,iSskirdamos savo ekonomikos siekius, pabreZia visi5ko uZimtumo tikslq,

2. Kainq lygio stabilumas (stabil itybendrojo Salies kainq lygio, matuojarnoinfl iacrj os ternpu), stabilumas.

3. Ekonominis augimas (economicprodukto didejirnas per tam tikr4laikq.

Ekonominis augimas reik5rningas tiek, kiek tai prisideda prie bendrovisuomends klestejirno ir leidZia Zmonems vartoti daugiau prekiq ir paslaugq,padeda tiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq (sveikatos apsauga,Svietimas, socialind r[pyba ir pan.).

ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslasdabartiniLr laikotarpiu susiduria sr,r tokiomis problernomis, kaip aplinkoster5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. Todel kylaekonominio augimo, ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkrediojeSalyje tikslingumo klausimai. Salies Lrkio sugebejimas garr.rinti daugiau prekiqbei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLlkitimo: gamybos priernoniq, darbo j€gos, gamtiniq iStekliq ir pan.

Ekonominio augimo galimybes priklauso ir dar nuo vienos sqlygos -bendrosios paklausos lygio. Bendrosios paklausos lygis turi bhti pakankamaiauk5tas, kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno, darbona5umo galimybes. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosiospaklausos elementq - finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinroi5laidq - kitirnq.

4. Palanki pali ikanq norlna (favourable interest rale)ekonorniniam augimui palanki skolinamojo kapitalo kaina.

Tai rei5kia, kad, kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs, tuo daugiaupinigq reikds namq ukiams - vartojimui ir fimroms - investicijorns. [ratvirkSdiai * kuo didesne pal[kanq noma, tuo paskolq pakiausa maZds.

of price level) -

kainq indeksu (arba

growth) - realiojo

28

5. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZetoblsena. Valstybes biudZetas yra ekonomikos polit ikos, regr.rl iuojandiosbendrosios paklausos ekonomikoje lygi ir sudeti, priemond.

Valstybds biudZetas (State budgel) - vyriausyb€splanuojamq pajarnq ir i5laidLl s4mata finansiniams metams.

Pagrindiniai valstybds pajarnq Saltiniai Siuo atveju yra mokesdiai.Pagrindinds valstybds i5laidos - tai valstybds apsir[pinimas prekdrnis beipaslarrgonr is l iS le idos narr jam invenlor iu i . s ' , e ikatos apsaugos. Sviet i rno.policrlos ir kt. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan.) ir transferiniaiiSrnokejirnai (senatves pensijos ir pan.). BiudZeto perteklius (kai valstybespajarnos didesnes negu iSlaidos) surnaZina bendr4jq paklaus4. lr prie5ingai, -

biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnes negr-r pajarnos) padidinabendrqjq paklausq. Valstybes biLrdZetas yra subalansuotas, jeigLr valstybesiSlaidos lygios pajamoms.

6. Mok6jimq balanso pusiausvvra. UZsienio prekybos blsen4Salyje parodo mokejimq balansas.

Mok6jimq balansas (payment balance) - Salies prekybos irf inansiniq sanderiq su visomis kiton-ris pasaulio Salirnis pertarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai per metus, apskaidiavimas.

Mok€jimL1 balanso pusiausvyra - padetis, kai analizuojama Salis perrnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyje ne daugiau negu kilos valstybesiSleidZia ir investuoja toje Salyje. Nesureguliuotarne pasaulyje rnokdjirnqbalanso pusiausvyros paprastai nebIna. DaZniausiai budingas mokejimqbalanso trfikurnas ar perteklius. Bet jeigu jie yra neZymus, tai mokejirnqbalanso pusiausvyros stygius pri irntinas. Svarbiausia yra i5vengli nuolatiniodisbalanso blkles.

Mokejimq balanso perteklius susidaro tuornet, kai nagrindjamoji Salisper metus uZsienyje i5leidZia ir investuoja daugiau negu kitos valstybesiSleidZia ar investr,roja toje Salyje. PrieSingu atveju susidaro rnokejimq balansodeficitas.

Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5qkiekis, kuriuo iSmokejimai vrrSija iplaukas.

1.1.5. Is tor ind ekonomikos s is temq ra ida

Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvoskirstomos i kapitalistines ir socialistines (kaip pirm4lq komunizmo stadijq).

Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai irekonominiai pasikeitimai, ankstesnis ekonomikos sistemq klasifikavirnas

prarado prasmQ. AtsiZvelgiant I rinkos ekonomikos rrechanizmo i5sivystyrnolygi, i5skiriamos Sios trys pagrindines sistemq grup€s:

)

L Rinkos ekonornika (industrinds iSsivysdiusios pasaulio valstybds,kai kurios Azijos Salys, iskaitant naujas industrines valstybes);Tradicine pereinamoji ekonomika (besivystandios Afrikos. PietqAzijos Salys);

3. Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrines ir Rytq Europosbei Lotynq Amerikos Salys, Kinija).

Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuokitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymo lygir"r. Tadiau Siosklasifikacijos privalumas yratai, kad ji pabreZia bendrus ekonornikos sistetnoselernentus ir bruoZus, apib[dindama ekonomikos mechanizmo veikimo esrnEkiekvienoje visuomeneje.

Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikos reguliavimo laipsnibei tip4 akivaizdesnes tampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro(,,lsiki5imo") fomq pasekmes. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas galis4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti, Japonijos arVokietijos atveju), kitais - efektyvurno surnaZdjirnel ir netolygr-1 paiarnqaugimq (pavyzdliu1 besivystandios Salys). Be to, valstybinis ekonornikosreguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[, uZtikrinti visrl Salies piliediqasmeniniq poreikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4, sqlygoti visuotineslygybes principo realizavimtl visuomendje, t.y. egalitarizrno idejq

[gyvendinin-rq.Penkiasde5imt metq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis

marksizmo-leninizmo principais, iSugde,,Vakarq" ir,,Ryt{' stereotipus.dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines) paZiuras. Visa tai s4lygojopsichologinius rinkos ekonornikos sistemos elementq isitvirt inimo Zrnonitl,ypad senyvo amZiaus, sqmondje sunkumus.

Daugejant pasaulyje demokratiniq valstybiq, jq ekonomikai tampantvis atviresnei, dideja tarptautiniai rySiai, tarpe jq prekyba bei tiesiogindsuZsienio investicijos (bendrq firmq steigimas, lizingas, frandize ir pan.). Visatai sqlygoja rinkos ekonomikos principq perimamumq. Sie principai gyvybinginet ir tuomet, kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. Verslininkystes beiekonomikos teorijos principq paZinirnas teikia naud4 bet kurioje Salyjevisuose firmq veiklos lygiuose.

Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur.rkcionavirnomechanizmas ypad svarbus politikams, siekiantiems sumaZinti skurdo na5t4besivystandiose valstybdse. Siose Salyse pajamq bei uZimtumo didejirnas galibriti pasiekiamas plediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yraskatinamas [vairiq pasauliniq organizacijq.

30

Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir.rs tarp lvairirlekonominiq sisternq. Pateiksime padias bendriausias ekonomikos sisternqcharakteristikas:

l. Rinkos ekonomika - tai ekonomikos moclelis, km'iante ganrybosveiksniai (prekes, paslaugos hei iitekliai) paskirstomi, pasitelkus rinkosmechanizmq; veikia lstatymai ir teisinds normos, reguliuojaniiosverslininlqtstq, bei ginanta privaiios nuosavybds teise. Ji apinra iisit,ysiiusiasrinkus ekottomikos Sali.s. Siose valstybdse patikirnai funkcionuoja centriniobanko sistema, prekiq bei fondq birZos, draudimo kompanijos ir kitif inansin ia i tarp in inkai . Sal ies vyr iausybes t iks las - f iskal ine bei rnonetar inepolitika reguliuoti garnybos apimti, uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq. Siekonornikos sistema apima indr"rstrines pasaulio valstybes, kai kurias AzrjosSalis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq).Nors Sioms Salirns budingos bendros ekonomikos sistemos charakteristikos.jos viena nuo kitos skiriasi. Siuos skirlumus sqlygoja valstybes ekonomikosreguliavimo apimtis bei pobfidis. Bet tai nerei5kia, kad vienas kr"rris norsreguliavimo tipas yra prana5esnis negu kiti. Apibudinsime du rinkosekonornikos modelius: Reigano-Teder ir azrj ietiSkajl.

l. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybesekonomikos reguliavimas. Pagal 5i4 teorijq ,,geriausia" yra ta vyriausybe, kurimaZiausiai ,,kiSasi" i ekonornikq. Modelio Salininkai rekornenduoja neZymqvalstybds ekonomikos reguliavim4. Prekiq, paslaugq ir iStekliq paskirstymtlsiiilo sprgsti rinkos principu (paklausos ir pasiulos sqveika). Praktika rodo,kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant ekonomines problen,as. Be to,visuomend labiau suinteresuojama dirbti, rizikuoti, kurti, jei valstybdnepiktnaudZiauja dideliais mokesdiais. Valstybes reguliavimas daLnai s{ygojaatskirq bendrovirl, Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4.Ekonominiu poZi[riu visuornen€ visuomet patiria nuostoliq, kai susiforrnuo.jakokia nors rnonopolija. Tuo pat metu monopolistai, apsaugoti vyriausybesnutarimq bei prekybos apribojimq, gauna didelius pelnus. Polit ikams kartaisb[na netgi sunku atlaikyti stambiq bendroviq ar profsqjungq spaudimq.

Ekonomikos sistema, neskatinanti valstybinio ekonomikosreguliavimo, sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveikipolit iniams sprendimams. ISsivysdiusios rinkos ekonomikos sislemosapibudinamos kaip rniSrios sistemos, pagristos rinkos elementais bei Zyntiuvalstybiniu sektoriumi.

1.2. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijos ir protekcionrzr.r.rotarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse. Tai ypad svarbr"r 1uoatveju, kai vyriausybd numato, jog didele paklausa tarptautineje rinkojei5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds bendrov€s pranaSesnes, palygir.rant suuZsienio konkurentais, o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5-kurn4 pasauliniu rnastu. Valstybinis reguliavimas Siuo atveju padeda labiau

3 l

prisitaikyti prie tarptautines konkurencijos. Be to, Sios apsaugos priernonesyra laikinos. Siam modeliui b[dinga stipri eksportind orientacija. Ekonorninisaugirnas Siuo atveju pasiekiamas vykdant skatinandi4 ekspofto politik4, o ne,,ginant" savas bendroves vidaus rinkoje. Kita ypatybe - palyginti nedidelirnokesdiai, didelis uZimtumo lygis, auk5tas darbuotojq iSsilavinimas.

Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin.rolygiai. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniqbendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas.PavyzdLiui, tiek Japonijoje, tiek Pietq Korejoje vyriausybds nustatd nedidelgpal0kanq normfo skatindamos kapitalo imlius garnybos metodus bei stambausverslo, galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruotilarptautinese rinkose. vystyrn4si.

2. Tradicine pereinamoji ekonomika - ekonomines si,stemos,pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikos bfisenq. Tai tipiikosdaugiasanklodinds ekonomikos, pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalausekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLlsisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas, didelis Zerrds [kio produkcijoslyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniqbendroviq lyginamasis svoris Salies ekonomikoje.

lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikosmodeliai:

2.1. SaliLL, turindiq naftos iStekliq, tradicines pereinarnosrosekonornikos modelis. Jau i lgiau negu du deiimtmedius OPEK- organizacijanustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. Salys naftoseksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savoinfrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius, elektros energetikq,Svietimq bei sveikatos apsaugq. Del to labai padidejo pajarnos, skaiiiuolarnosvienam Salies gyventojui. Sios Salys yra turtingos, pasiZyni dideliu kapitalokaupimu.

2.2. Kitos tradicines pereinamosios ekonomikos - Salys, kuriosesilpnai iSvystytos finansines [staigos, kai kuriais laikotarpiais pladiainaudojami barteriniai mainai, ribotas pinigq keitimas, didelis neraStingumas,silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. Paprastai, [ SiE ekonominds sisternos grupQpatenka besirystandios valstybds. Siq Saliq grupei priklauso Afrikos, kaikurios Pietq Azijos (tarpe jq Indija, Bangladesas, Afganistanas, Nepalas, SriLanka) bei Lotynq Amerikos (Haitis, Peru, Bolivi ja, Gvatemala) Salys.

' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries OPEC) naftq

eksportuojandiq Saliq organizacija, [kurta 1960 m. Organizacijos nariai: AlZyras,Ekvadoras, Gabonas, Indonezija, Irakas, Kuveitas, Libanas, Nigerija, Kataras, SaudoArabija, Jungtiniai Arabq Ernyratai, Venesuela. Organizacija ikurta naftos kainonrs,gamybos bei realizavirno kvotoms reguliuoti.

32

3. Naujo tipo pereinamoji ekonomika - ekonontika, pasi|vmintididele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikosregttliavimu. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys, susikln-rsiosbuvusios Sovietq S4lungos teritorijoje, taip pat Lotynq Arnerikos valstybds.

ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikosmodeliai:

3.1. Buvusio centralizuoto valdymo ekonor.nikos sisternos. Sismodelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistines Salis;savaranki5kas valstybes, isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje.taip pat kai kurias Salis, (pavyzdZiui, Kinrja), kuriq ekonornika ir dabarvaldorna i5 centro, bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnilprekiq bei paslaugq paskirstymui. Administracine komandind ekonornikapasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais, pagr[stais auk5tu gamybosspecializacijos lygiu. Bet Sie mainai vyko nesivadovaujant rinkos ekonomikosprincipais. Jie buvo centralizuotai planr.rojarni ir vykdorni, kainos nustalomospenkmediq planuose, sudarindjamuose vyriausybes. Sis perejimo tipas, kr.u'issusiformavo buvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse, yranaujas istorinis bei ekonominis fenomenas. DaZniausiai, bankininkystessistema bei kitos finansinds institucijos, uZtikrinandios efektyvq rinkosekonornikos funkcionavim4 yra silpnai i5vystytos, be to, b0tinos naujosadministracines ir teisines institucijos bei specialistai, turintys naujLl prekiqbei paslaugq gamybos, prekybos, rinkotyros ir pan. fndZiq.

3.2. Starnbios Lotynq Amerikos Salys - valstybes, pladiainaudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platqcentralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsieniokonkurencij4). Sios grupes Salys, skirtingai negu administracinds-komandindsekonornikos valstybes, turi susiformavusi privatq sektoriq bei ilgalaikE rinkosekonornikos funkcionavimo patirti. Bet Siq Saliq ekonomikos vystymuisi buvobudinga didele infliacrja, del maZq ekonomikos augimo temprl jossunerimusios ypad paskutiniame deSirntmetyje.

1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI IREKONOMINS POLTTTKA

1.2.1. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai

Makroekonomikos specialistai savo darbe pladiai naudoja statistikrp.Kiekvienoje Salyje nuolat tiriama atskirq asmenq, imoniq ekonomind veikla,gaunamos jq pajamos, paklausos struktlra, kainq lygis ir pan. Pagal gautusduornenis apskaidiuojami ivairfs statistiniai rodikliai, nusakantys ekonomikosb[sen4. Toddl ekonomine politika, vertindama ekonominius reiSkinius irta ikydama iva i r ias vyr iausyb€s ekonornines pr iernones. reur ias i

J J

makroekonomikos specialisttt pagalba. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai yra Sie:

l. Salies gamybos apirntis;2. Nedarbo lygis;3. Bendrasis kainq (infliacijos) lygis.

Trumpai juos aptarsime.1. Gaminiq ivairov€ Salyje s4lygoja nacionalines garnybos apimties

nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugq visuma visos Saliesmastu netenka prasmds. Visas prekes (irengimus, Saldytuvus, baldus, duon4obuolius, vaistus, Zaislus ir t.t.) rinkoje subendravardiklina prekiq kainos.Salies gamybos apimtis apskaidiuojama, sudejus visq prekiq ir paslaugLl,pagarnintr4 per tam tikr4 laikotarp[ (paprastai per metus), rinkos kainas.

Visq galutiniq prekiq ir paslaugq, pagamintq Salyje per tarntikrq laikotarp[ (paprastai per metus), naudojant Saliesekonornikos iSteklius, rinkos kainq suma vadinamabendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domesticproduct - GDP).

BVP = ( l . l )

BVP - bendrasis vidaus produktas, Lt;i :1, 2, . . ., n - prekiq grupiq skaidius;q, * i-osios prekiq grupds prekiq kiekis, vnt.;P1 - i-osios prekiq grupds prekds kaina, Lt.

2. Darbas yra ne vien Zmogaus pajamq, bet ir jo socialin€s padeties,visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas. Ekonornikos poZiuriudarbas - tai ribotq i5tekliq panaudojirnas garninant prekes bei teikiantpaslaugas. Todel tiek atskiras asmuo, tiek visa visuomend laimi, kai visigalintys ir norintys dirba.

Darbo j6ga (LF - labour force) - visi sulaukg darbingoamZiaus (16 rnetq) uZimti gyventojai ir bedarbiai.

UZimti gyventojai (E - employed) - tai dirbantys visrlnuosavybes fonnq imondse, [staigose ir organizacijose,

iskaitant dirbandius fikininkq lkiuose, bei atliekantys karingtarnyb4.

Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4.Yra ir darbingqneturindiq darbo irjo ie5kandiq, t. y. bedarbiq.

f t , "r ' 'i = l

J q

Bedarbiai (U - unemployed) - tai nedirbantys darbingoamZiaus darbingi asmenys, nesimokantys dienindsemokymo istaigose, uZsiregistravg gyvenarnosios vietosdarbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantys darbo irpasirengg profesiniam mokymui.

Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. Pladiausiainaudojamas, tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darboorganizacijoje, nedarbo lygis.

Nedarbo lygis (U. - unernployment rate) - tai nedirbandiosdarbo jegos, tadiau galindios ir norindios dirbti, betnerandandios tinkamo darbo, santykio su visa darbo jigaprocentind i5rai5ka.

dia U, - nedarbo lygis, Zm. sk.;LF - darbo jega, Zm. sk.;U - bedarbiai. Zm. sk.:E - uZimti gyventojai, Zm. sk.

Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE suekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygiodidejimq o gamybos apimties padidejimas - atvirk5diai, maZina nedarbo lyg1.Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiar susijusi su nedarbo lygiosvyravimq tyrimu.

3. Tikriausiai ndra suddtingesnio, visiems opaus klausirno, kaip kainqaugirnas. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta,kitos - pinga, be to, Sie procesai r,yksta netolygiai. Tod6l, nustatant kainqpasikeitimq b0tina Zinoti bendrqii kainq lygi.

Bendrasis kainq lygis (gross price level) - tai vidutiniskainq lygis, nustatomas, pasitelkus kainq inclekszl.

Indeksas (index) - tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1palyginimo rodiklis.

Kainq indeksas (P - price index) * kainq pokyiiqesamuoju laikotarpiu rodiklis, apskaidiuojamas kaip bazinioir lyginamojo laikotarpio santykis.

U,=f lx loo %LF

P = & x 1 0 0 % ;po

dia P - esamqjq metq kainq indeksas;

x 100 %; ( 1 .2 )

3 5

( 1 . 3 )

P11 - baziniq uretq kainos;P1 - esamrjq metrl kainos;I - lyginamqjq rnetq duotnenys,esamaisiais (faktiniais) ;0 - baziniq rnetq duomenys,lyginarnoji baze.

kuriuos priimta vadinti

kr.rrie naudojami kaip

Kainq indeksr,r galirna:

l) nustatyti [rnonir4 ekonorninit l procesq pokydius. PavyzdZiui,galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties,gyvenlo jq iS la idq prekdrns i r paslat rgonrs is igyt i ar i r rvest ic in i t li5laidq ir t.t. pokydius per rnetus,

2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesqpokydiuose. PavyzdLiui, galima nustatyti, kaip pasikeitenacionalinio produkto apirntis Salyje per metus, pakitus kainouisar garnybos apirndiai;

3) ekonominius procesus palyginti ne tik su praejusiu laikotarpiu(lyginant laiko atZvilgiu), bet ir su kita valstybe (lyginant erdvdspoZihriu), bei su nonnatyviniais rodikliais. PavyzdZiui, idomusuZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rktovienarn gyventojui per metus apimti, bet ir Baltrjos Salyse arturtingiausiose pasaulio valstybese;

4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos kiekvieniems metarns i5eiles, tuomet galima atl ikti lyginarnajs jq kit imo analizE. Kaikainq indeksas analizuojamu laikotarpiu vir5ija bazinir4 metq lygi(>100%), tuomet galima daryti i5vadq, kad kainq lygis per 5ilaikotarpi padidejo. Kai kainq indeksas sumaZdja palyginti str

baziniq metrl lygiu ( 100%), tuomet - kainq lygis Salyje maLeja.Kaintl indekso didejimas, palyginti su lyginarn4ia baze, rodo

infliacij4 o sumaZejirnas, prie5ingai - defliacij4.

Inll iacija (inflation) - prekiq ir paslaugq bendrojo kainqlygio pastovus didejirnas, pasireiSkiantis piniginio vicnetoperkamosios galios srnukirnu.

Defliacija (deflation) - prekiq ir paslaugq bendrojo kainqlygio maZejimas, kai prniginio vieneto perkamoji galia kyla.

lnfliacijos padidejimo tempai (lR - inllation rate) nustator.ni kaipkainq procentinis pasikeitimas:

IRp.t. = P t - P t - t x l 0 0 % ;

Pt- l

L l 4 lRo,- infl iacijos padidejimo tempai;

( t . 4 )

P, - esamojo laikotarpio kainos;P,-1 - praejusio laikotarpio kainos.

lnfl iacijos didejimo tempai nustatorni taip:

, o , = I x l 0 0 % : ( 1 . 5 )r ^ J t p t I

dia lRj,- infl iacijos didejimo ternpai.

Ekonominis augimas, nedarbas, infliacija - svarbiausiosmakroekonomikos problernos * pladiau analizuojamos 2, 10, I I ir l2 skyritrje.

1.2.2. Ekonominds polit ikos tikslai, priemon6s ir problemos

Ekonominds polit ikos ruo5imas reikalauja tiksliai nustatyti siekianrustiksh.rs.

Ekonomin€s polit ikos tikslai (goals of economic policy) -

kiekybi5kai i5rnatuojami tikslai, kuriq negalirna realizuolirinkos mechanizmu.

Taigi ekonomines politikos tikslams kelian-ri 5ie reikalavimai:

l. Tai gali b[ti tik tokie tikslai, kuriq negali uZtikrinti rinka. Todeltokios fonnuluotds, kaip pavyzdliui, ,,visuotine visq Salies gyventojtlgerove", , ,e fektyv ios r inkos ekonomikos kur imas", , ,e fektyvusgamybos veiksniq paskirstymas" ir t.t., kurias gali i5sprqsti pati rinka,negali bIti ekonorninds politikos tikslar.

2. Tikslas turi buti kiekybiSkai iSmatuojarnas, leidZiantis kontroliuoti jo

vykdymq. PavyzdLiui, sumaZinti nedarbo lygi 2,0 "/o per metus;padidinti ekonominio augimo tempus 1,0 yo per metus.Suformuluotiems tikslams sudaroma tiksline funkcrja.Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne

politika vykdoma per rinkimr4 sisternE, balsuojant uZ tam tikr4 partijq. Todeltikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas. Netgi ir tuo atveju, kaipolitines partijos turi tuos padius tikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4kontroliuoti infliacij4 subalansuoti mokejimq balans{, kiekvieno i5 Siq tikslq

igyvendinimas skirtqsi priklausornai nuo to, kokiq paZiurq parlijos atstovaidorrinuoja vyriausybeje. Tikslai, kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd, yrapolitiniai ir norminiai, nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrqpaskirstym4, siekiant padeti atskiroms gyventojq grupems kitq Zrnoniq grupiqsqskaita.

Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni, naudojant tam tikrasekonomines polit ikos priemones arba jq derinius.

) l

Ekonominds polit ikos priemonds (means of econoutcpolicy) - vyriausybes nustatytq politikos tikslq vykdymastarr tikrais politikos irankiais.

DaZniausiai naudojami tokie lrankiai, kaip fiskalin€, valstybesbiudZet ind. rnonelar ine i r va l iu t ine pol i t ika ' .

Fiskalin0 polit ika (fiscal policy) - visun-ra priernonitl(1'rnlr.1 ir natnq ukiq apmokestinimo sistema bei vyriausybesi5laidq politika;, kuriornis valstybe keiiia bendrajqpaklar"rs4 maZindama ciklinius gamybos kitimo svyraviurusir siekdama visi5ko uZimtumo.

Monetarind polit ika (monetary policy) - Salies centrini<-rbanko polit ika, kuria siekiama igyvendinti vyriausybesekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]osregr"rliavimo budu.

Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent)policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnaspriemoniq planas, kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq irpajamtl santyk[ reguliuoti makroekonominius procesus.

Valiutind polit ika (currency policy) - ekonorniniq, leisinit lir organizaciniq priemoniq bei formq visuma, kuriti naudojacentrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautinesfi nansines organizacij os valiutiniq santykiq srityj e.

Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumasyra konkretus, toddl, taikydama bet kuri4 reguliavirno priernonq, vyriausybd i5anksto turi numatyti, kaip ir kada ji prades veikti.

Nd viena polit ikos priemond neveikia tikslrl t iesiogiai. Tikslai irpolitikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje,funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius. Vyriausybe, regr.rliuodalnaekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. TikslLrs irpriemones susieja kiekybiniai santykiai. Tikslines funkcijos sudarytuas -

sudetingas procesas, susijEs su valstybds ekonornikos strategijos fonravitntt iratitinkamq politiniq sprendimq priemimu.

Tarkime, kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami, o tiksline tunkclasusideda i5: k - elementq, s - ekonomin€s politikos priemoniq ir n - rinkosveiksniq, nekontroliuojarnq vyriausybes. Tikslas bendriausia fonna iSreiSkiamasgarnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniuproduktu) arba gaunarnomis pajamomis ir Zymimas Y, sutrurnpinimas yra kilEs

I Siuolaikines ekonornikos pol i t ikosekonorristas, Nobclio prernijos laureatas

teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandqJanas Tinbergenas (Jan Tinbergen).

3 8

i5 anglq kalbos ZodZio ,,yield" - derlius. Tuomet(kai i:1, ... , k) yra daugybes polit ikos priemoniq x1, ...,zt, ... , zn funkctja:

Yi : f (x1, . . . , x . \ 21, . . . , z ,a)

dia Y - bendrasis vidaus produktas.

bet kuris tikslas Yix. ir rinkos kintamqiq

( 1 . 7 )

( 1 . 6 )

Polit ikos priemon6s xi 0:1, ..., s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumEparodo rnultiplikatorius rn1;

A y im i i = - ;

, 6 x j

dia AY; - bendrojo vidaus produkto pokytis;A\ - veikiandios kurios nors ekonominds politikoskintamojo pokytis.

Multiplikatorius (rn - multiplier) - koeficientas, rodantisvieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuokito, ji sqlygojandio, kintamojo poveikio.

Valstybes poveik[ siekiarniems ekonomikos tikslams daugeliu aivejq

apibhdina multiplikatoriq sistema. Ji parodo valstybinio ekonomikosreguliavimo veiksmingumq ekonomines politikos priernonds,,,leinandios" 1rinkos sistem4, poveiki ekonominds politikos tikslams - kaip vystyrnosi

rezultatui. Tai bus analizuojama tolimesnese temose.Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos

priernones. Rengiant bet kuriq valstybing programE didelis demesys skiriarnas

vadinarnajai triadai: tikslq, priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet.Ekonomind politika tik padiais bendriausiais bruoZais parodo kaip

pasiekti pageidaujarnq tikslq, yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja.

Vyriausybei, ruoSiant reali4 politikq reikia sprqsti konkredias problernas.

lvairiq politikos priemoniq efektyvumas yra skirtingasr. Nustatyta,kad, pavyzdLiui, rnonetarines politikos priemon€s labiau tinkamos reguliuoti

infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones; o

ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines, o ne

monetarinds polit ikos prietnones.

I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo

amerikieiiq ckonornistas Robertas Mandellas (Robert Mundell).

39

1.2.3. Ekonomikos prognozavimas

Ekonomistq tikslas - ne tik analizuoti ekonomikos procesus, bet irprognozuoti perspektyvil.

Prognozavimas (forecasting) - blsimqlq bendrr.lekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema, kuria,

t .

priimdarna sprendimus, rerniasi vyriausybd ir verslininkai.

Norint prognozuoti bendras ekonomikos ir rinkos s4lygas reikalingi:

Causls ir tikslris statistiniai duomenys; pavyzdZiui, analizuojarnasketvirt inis bendrojo nacionalinio produkto kit imas; menesinisasmeninir4 pajamq kitirnas, naujq statybq, irengirnq [sigijimo iSlaidos,materialiniq vertybiq atsargq pasikeitimai, universalinirl parduotuviqpardavirnq apimtys, naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojojepramondje; ivertinamos vyriaLrsybes i3laidos, mokesdiai ir t.t.;Sociologiniai tyrimai, apklausos apie galimq i5laidq apimtis, pavyzdLiui,vafiotojq pirkimq, investitoriq investavimo ketinimus ir pan.;Tobuli matematiniai rnodeliai. Pinniausia siekiama kuo tiksliausudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli, norintapytiksliai apskaidiuoti bfisimas i5laidas. Tuo padiu metu sudaromi keligalimi variantai;Sudarytq modeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterine technika.Siekiant sLrdaryti tikslesnius rnodelius, naudojama daugiau kintamqiq.Tikslesni, geresni rnodeliai apima iki l0 tf ikst. kintamLgq parametrq.

Norint ivertinti b0simas ekonomikos sqlygas, galima taikyti ivairiusprognoziq metodus:

l. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejantanketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosiuspirkimo ketinimus;

2. Eksperimentinius metodus, kuriais galima nurnatyti naujq gaminiqpaklaus4 ir t.t. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliq varlotojqgrupiq (pagal kurias nustatomas daugumos vartotojq poZiLris i naulasprekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimorezultatais;

3. Ekstrapoliacijos metodus, kai, norint nurnatyti b[sirnuosrr:sekonomikos poslinkius, taikorna analize, ivertinanti rodikliLl kit im4 irekonornikos desnius. Siuo atveju. netiriant prieZastiniq ry5iq tarpkintamr.jq, teigiama, jog istorines raidos kryptis, b[dinga praeidiai,tEsis ir ateityje;

4. Barometrin€s prognozds, padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikoskintamqjq vertE pagal dabarting vertg tam tikrq statistikos skiriarnqjq,

2 .

40

5 .

o .

kr,rriems bhdingas nuolatinis ry5ys su Siais ekonomikos kintamaisiais.Svarbiausi skiriamieji - tai kapitalo investavirno ar naujq statybqplanai, parodantys ekonomikos veiklos ar prekiq paklausos nurnatom4kitim4 ateityje;l5tekliq ir produkcijos apimties metodus, kai pasitelkiamos i5tekliq irprodukcijos apimties lentelds, rodandios pramonds Sakq santykius. Jospadeda i5siaiSkinti, koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienojepramonds Sakoje padarys paklausos ir pasiDlos sqlygoms kitoje, su ja

susijusioje, Sakoje;Ekonometrijos metodus, numatandius busimuosius ekonornikoskintamqjq dydZius, iSanalizavus kitus kintamuosius, kurie su jais susijEprieZastiniais rySiais. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungiakintarnuosius. Sprendimai daromi, nustatant nepriklausornuskintamuosius, veikianiius priklausorn4 kintamqli, kuri reikia numatyti.

Pavyzdiziui, nustatant busirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) , ji

susiejama su Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnis pajamontis (Y).Tuomet:

Q f : u + b x P e + c x Y ;

dia af - A gaminio paklausos kiekis,

Pa-Agaminiokaina,Y - gaunamos pajamos.a, b, c - regresijos koeficientai.

Ekonometrijos rnodeli gali sudaryti viena, bet daZniausiai kelios arkeliolika lygdiq, kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yraveikiami kitq kintamqjq, todel ir prireikia daug lygdiq, rodandiq visus ar bentpagrindinius prieZastinius rySius. PavyzdLiui, makroekonomikos prognozdsmodell, naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veikloslygiui numatyti sudaro daugiau negu 600 lygdiq.

Ne vienas prognozavimo metodas neduoda visi5kai tiksliq rezultattl,tod6l prognozuojant visuon.ret reikia numatyti paklaidos ribas.

Prognozavimo metodai priklausomai nuo to, kokia informacija jie

remiasi, skirstorni I kokybinius ir kiekybinius (Zr. 1.5 pav.). Kokybiniai, arbasubjektyvhs, metodai prognozuojant nar.rdoja ,jautrid' informacij4 (darbr.roto.;qnuojaut4 nuomonQ ir pan.). Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius irpatikimus, daZniausiai praejusio laikotarpio duomenis, pagal kuriuos sudaromiatitinkami modeliai. Remiantis kokybiniais metodais, prognozes galirnasudaryti per trumpesni laikq. Visi prognozavimo metodai yra ekstrapoliacinio

4 1

pobficlZio (t.y. i5vaclos, gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos tr

kiton.rs dalims).Kiekybiniai - skirstorni i prognozavimo n.retodus' pagal prad'lttstt'1

laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 sekq analizd) ir pagal aiSkinamuosttts'

tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' PraktiSkai

n "udo .1u , - , - ' i t i ekkokyb in ia i , t i ekk iekyb in ia ip rognozav i rnon re toda i , j uosgalirna naucioti ir kartr.r, tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq'

Kokybiniai metodai apirla prognozes, grindZiamas nuotnonttnts'

Sio, prugnords esmd - subjeklyvi, sLrrinkta i5 [vairiq Saltiniq intbr'racija

(vartoiojq apklausa, aclministracijos' vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl

nr.rotnonds).Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis esme

k in ta r r - ro joc t - yoz io re i k5mes -numatymas< la ran tp r i e l a i d4kadk i t i dydZ ia inekis, i idabartiniai desningumai perkeliami i ateit l '

Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis prognozavtmas)

esmd - nustatorna uienus ur daugiar.r susijusiq ir darandiq itak4 ekonorniniams

rodikliams kintamLiq. Nustatant tokiq ekonorniniq procesq Vystylnosr

tendencijq reikia sudaryti rocliklio rnatemalinE lygtl ar lyeiiq sistemq'"Prognozavit",",u,

ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir - jq valdymo

pagrindas. Jii ne.a tikslus mokslas, toddl neverta tikit is, kad j is dr'ros leisingus

visq iSkylandiq problernrl sprendimtls'

Prognozavimo nretodai

Kiekvbiniai metodaiKok-vbiniai metodai

Nuotnondtnts

grindZiarri uretodaiAsociat-vvus

prognozavitrrasDuotnenq sekq analizc

Naivusis poZiIr isPaprastoj i t icsinc

regresij aSlankiej i vidurkiai

Vartotojq aPklausos Sudetine regrcsineanalizeEksponentinis

iSlyginirnasPardavejq nuotnone

Ekor-rometrir-riairnodeliai

Vadybininkq irpersonalo nuolnonc

Duomenq sckosiSskaidymas

Kiti rnetodai

prognozavimo lnetodai

A '

1.5 pav. Pagrindiniar

1.2.4. Klasikin€ ir kitos svarbiausios Siuolaikin6s ekonomikos teorijos

1.2.4.1. Ekonomikos mokslo raidu

Ekonomikos mokslas, ilgq 1aik4 buvEs teiginiq ir patarimq, tinkarnilatskiriems Salies lkio atvejarns ar t ikslams, apibendrinimu, tik nuo XVlll a.pradeda suvokti visq ekonornini gyvenimq o dabartiniu laikotarpiu - jI nuolatpledia, suteikia jarn vis glaudesni tatpusavio sqrySl ir tikslurnq.

Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas (Zr. 1.6pav.).

l. Ekonominds minties prieSistore (seniausieji iki Antikos laikai);2. Antikos ekonomine mintis (V a. pr. m. e. - I a.);3. Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiq ekonomine mintis (ll - XIV a.);4. Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasis ir velyvasis

n-rerkantilizrnas, fiziokratq teorija, klasikines politines ekonourijosuZuomazgos (XV - XVIII a.);

5. Naujqiq amZiq ekonomind mintis: klasikine polit in€ ekonomija ir jos

krit ikai (Xvll l - XIX a.);6. Siuolaikind ekonomine mintis: marZinalizrno teorija, istorind mokykla,

neoklasikine KembridZo mokykla, keinsizmas, monetarizmas ir XX a.ll pusds naujausios ekonornikos teorijos (XlX a. II puse - XX a.).

EKONOMINES MINTIES PRIES]STORE

senov.cs.f [rpto. taut.lgkonominis. pailurcs

Senavis lndlj0s..tautqgkiinbmin€r paZi6ror

ANTIKOS EKONOMINE MINTIS

Scnov€s Graikijos eLononrini mintir

Katonas (234 - 149 m. pr. Kr.)Varonas ( l 16 27 m. pr . Kr. )Ciceronas (10(r - 43 m. pr . Kr. )

Ksenofontas (430 354 m. pr . Kr. )Platonas (427 347 m. pr . Kr. )Aristotelis (384 - 322 m. pr. Kr.)

ANKSTYVUJU IR VIDURINIUJU AMZIU EKONOMINE NlINTIS

. ' - : . : Krnonq tc is€r : : :(kanontninkai) (XIl r XlVe) mint is (XV - X\ ' l a. )

Ankstyryosio5 krilisiionybdsckirubnidt mihtii {lI :Xl a.)

Scholastike (XIl :,XlV a,KrikiCion!lkaqis frornU ligyas' ' ( X ' X U a J , ' , " 'Tonras Akvin iet is (1225 1274

43

vELYVUJU VTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS

Ankstvvasis mcrkant i l izmas tXVl *XVl l a-).. Vdlvvasis merkantilizmas (XVIII a.)

Fiziokratq teorija (XVIII a,)

Tomas N {anas (1571 - 1641 )Antuanas de Monkret jenas (1575 162l)

Zanas Ba t i s t a Ko lbe ras (1619 - - 1683 )

l - ransua Ke ne ( 169;1 - 177.1)

Anas Robe r tas T iu rgo (1727 - l 78 l )

Klasik in€s pol i t inds ekonomi jos pi rmtakai (XVII - IVI I I a. )

Vi l jamas Pot i (1623 1689), Pjcras Buagi lberas (1646 - 1711)

NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS

Klasik int po. l i t in0 ckonomi ja (XVI l l - XtX a.)

, Adomas Smitas ( 1723 1790), Davidas Rikardas (1772 - 1823),Zanas Bat ista Sejus (1767 I t t32), Tomas Robertas N{al tus ( I 766 . . I t j34) ,

DZonas St iuartas Mi l is (1806 l t l70)

Klasik inds pol i l in fs ekonomi jos kr l t ika lXtX a-)

Utbpinis gocializmas

F.Listas (1789 - 1846)

A.H.Nliuleris(1779 1829)

V.Ro5er is (1817 - 1894)

K . K n i s a s ( 1 8 2 1 - 1 8 9 8 )

B.Hildcbrandas (1812 1878)

H.Sen-Simonas (1760 - 1825), S.Furje (1772 - 1837),R.Ovcnas ( l77 l 1858)

Ekgnominis, rornantizmas

L.S.S ismond is (1773 - -18 . {2 ) , P .Z .Prudonas (1809 1865)

Nlarksizmas

K.l\ Iarksas ( l8l8 - ' 1883), F.Engelsas ( I 820 I 895)

stuolatrtNl, EKoNoMINE MINTIS XIX a. t l puse - XX a. I puse

It a rlin alizmas, ".g*HljT|su:ltono

mi kot mok) klos Istolind mqkJ:kla: . r ' . , i . : : , ' . i

Marlinali2mo teorij os pirmtakai Vokieliq mokykla

J . T iunenas (1783 - 1890) . H .Coscnas (1810- 1858) , G.Smolcris( 1 8 3 8 - l e l T )

A.Vagneris( 1 8 3 s - 1 9 1 7 )

NI.Veberis( 1 8 1 6 - 1 9 2 0 )

G. Knapas( 1 8 4 2 - 1 9 2 6 )

V.2lombarlas(1863- l%r )

Subjcktyvist inAs psichologinis ir tnatcmatints mokyklqatsiradimas - pirmas nrarl inal izmo rcvol iuci jos etapas

K.Nlengcris (1840 1921), O.Btm-Baverkas (1851 - l9l4),F.Vizeris ( l85l - 1926), A. Kurno ( I 801 - 1877),

Z.Diupuji (l 804 - I 866), V.S.DZevonsas (l tt35 - I 8S2),A.Valrasas (1 83,1- l9l0), V.Pareto (1848 - 1823),

K.Vikselas (1851 - 1926)

Nioktasikinis ekonqmikos. mokyklos susiforinavimas - altrasis. marZinul i2mo rcvol iui i jos etapas

lnstitilciohalizmas, (amerikiediq

istorjnO mokykla)'

A .N lar ia las (1842 - 1924) , A .S.P igu (1877 - 1959)

T.B.Vcblcnas( r 8 5 7 - 1 9 2 9 )

DZ.R.Komonzas(1862 - l 9 ' 15 )

V.K.Nl i t ic las( r874 - 19 .+8 )

\c tobulos konkurcr ic i jos tcor i jos

DZ. Robinson ( I 903 - l9t i3), E.e emberl inas (1 899 - 1967)

Keinl izmag

J.N{.Keinsas ( l 883 - 1946)

Monctarizmas lcikagos mokykla)

M.Fr idnrcnas

PUSEXX a.

Ncoliberalizrno,'kCinslzma evoliucijos, socialin is-in stitucinds tcorijos

Keinsizmo cvoliucijos teorijos

. Neokeinslzmasi . '

mult ipl ikatorius - ekselcratorius.upos, ekonomirrds d

iSlyginimas, ekonomikos pl i traR.Aronas. DZ.Gclbrei tasA.Laferas,

R. Feldstainas,

PoindustrinE visuomen0R.Trif inas, R,Harodas,E.Domaras, E.Hansenas D.Belas, F. ' fof ler is ,

R.Hci lbroncr isL.Mizesas,F.Hajckas

Neoleinsistine sinteziln formacinA v isuomcnd

P.Samuelsonas, DZ.Hiksas,R.Solou, V.Leont jevas, M.Al le.

Z.Debro. D.Pat inkinas.

O.Spengle r is,K.Klarkas,

F.Ntachlupas,E.Tofleris,P.Drekeris,

D.Belas,E.NIasuda

Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis,angl iSkasis

kairysir.ncorikardinis.neomarksist inis

Racional i is l0kcsi ia iD.Tobinas. R.KIaucris.C.Minskis, D.Robinson,

N.Kaldoras, P.Srafa,L.Bortkevi i ius. Kozo Uno.

K.Sibata

L.Erchardas R.Lukasas. DZ.I{utas.T.SardZcntas, V.Kantoras

1.6 pav. Ekonorninds minties raida ir Zymiausi jos atstovai

l6l5 m. prancfizrt rnerkantil istas Antuanas MonkretjL-nas(Monkretjen, Anthuan, 1515-1621) pirmq kart4 literatfroje panaudojo termtn4

,,politine ekonon.rija", kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas.

Merkantilizmas (merkantilisrn) - ekonominitl paZiurqsistema, pabreZianti mainq ir prekybos, kaip nacijos gerovesSaltinio, bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq irnepalaikant importo.

A.Monkretjenas savo darbe,,Polit inds ekonomijos tlaktatas, skirtaskaralienei" monarchui pataria, kaip valdyti valstybds turt4 ginti

. uZsienio kapitalo isiverZimo. Politines ekonomijos atsiradirnas-no vardu siejamas tik formaliai, nes politine ekonomija kaip

isi5kai savaranki5kai XVIII a. daugelyje pasaulio Saliq irrcionaline ekonomija, hkio mokslu, valstybine ekonolnija

.iq problemq tyrimas ir analize jo deka perZenge uZdaro

46

feodalinio natflrinio hkio (,,ekonomijos") ribas; politine ekonomija pradelo

tyrineti valstybds ukio problemas.Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a. viduryje

kilusia ekonorniniq tyrimr4 stambinimo tendencija. Sis laikotarpis paZymbtas

dviern svarbiais ekonominiais darbais.L Fransua Kene (Queanay, Fransua, 1694-1114) - pranc[zt1

fiziokratLl atstovas - isleido ,,Ekonorninq lentelq" (1758 m.), kuri ivertintakaip trediasis Zmogaus proto k[rinys po ra5to ir pinigq iSradirno.

Fiziokratizmas (physiocracy) - ekonon-riniq pa2irrrtl

mokykla, reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq

Salies [kyje, o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaipneproduktyvias Sakas bei pasisakiusi uZ laisvosios prekybos

ir prigirntines teises (lasser faire - leiskite veikti) iteisinirnrl

2. Aclamas Srnitas (Srnith, Adam, 1123-1190) - Skotas, klasikinispolit ines ekonomijos pradininkas 1116 m. iSleido knyg4 ,,Tautq 1urloprigimties ir prieZasdirl tyrindjimas", kurioje pagrinde naujos teorines krypties- klasikines politines ekonornijos - atsiradim4.

Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon.rics)ekonornikos idejq rnokykla, kurios esrnd '- garnybos irrnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1,darbininkq ir kapitalistq.

Savo knygoje A.Smitas pabreZe darbo pasidali j imo ir specializacijosprana5umus ir apibldino rinkos rnechanizmo funkcionavirn4. Jis teige' kadjeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno, gamindarni prekes ir teikdami

paslaugas, tuomet nematomosios rinkos jegos garantuos sqlygas ganrirrt i

reikalingas prekes ir paslaugas. Jeigu rinkq nereguliuos valstybe, tuornet i iole

,,leiskite veikti" aplinkoje konkurencija nukreips gamyb4 tais keliais, kr-rrie

pakels visuomends gerovQ.Si teorija bande parodyti, kad darbininkq ir kapitalistq atskirq

sprendimq s4veik4 galima islyginti, remiantis rinka, ir taip sukurti ekoltorl irrqgerovq. Klasikines ekonomikos teorijos kurejai neige nedarbo, kuri sukelia

maZa bendroji paklausa, galimybg; teige, jog rinkos jegos turi i5laikyti

bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4, kad

rinkos ekonomika gali b[ti stabil i, jei monetarines s4lygos yra stabil ios;pinigLl kiekio pokydiai - pagrindind bendrosios paklausos pokydiq prieZastis.

A.Srr-ritas savo darbuose toliar'r vyste darbines vertds kaip sudaiktinto

darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistas Viljamas Petis (Petty'

Williams, 1623-1681). Jis pabreZe, kad darbas yra vienintelis ir tikras prekds

mainomosios (tikrosios) vertds lnatas; kele klausim4 kodel rinkos(norninalioji) kaina paprastai nesutampa su tikrqia prekiq kaina, t.y' su .jt1mainomqja verte. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos, nes

darbo uZmokestis didesnis kylandioje ekonomikoje, t.y. didejant pakraLrsai,negu nuosmukio ar stabil ios ekonornikos busenoje. A.Smitas teige, ku,t b.tkurios prekes vertd asmeniui,.numadiusia'r iq pakeisti ! kitus <taikt"us, yra lygidarbo kiekiui, kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti, to,lel ,.,rid[re ,upriestaravirnu: jeigu mainomql4 prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas,tai kaip paai5kinti Sios vertes pasiskirstym4 tarp ivairiausiq visuomenes klasiq.Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui, o jospasiskirstymas tarp klasiq yra vertes desnio paZeidimas; todel A.Srnitas dareisvad4 kad vertes desnis veike tik pirmykstese visuomen€se, kai dar nebuvokapitalo ir privatines Zemes nuosavybds.

Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say, Jean Baptiste,176l-1832),,Polit ines ekonomijos rraktate" (1g03 rn.) isvyste A.Smito rinkosteorijq ir suformulavo vadinam4jI Sejaus desni:

Sdjaus d.snis (Say's Law) - bencrroji pasiula sukuria saulygi4 bendrqjq paklausq.

Tai rei5kia, kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duodatiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t.t.),kuris' jeigu i5leidZiamas, yra kaip tik pakankamas nupirkti vis4 pagarnint4produkcii4. Todel, norint pasiekti nacionalinds gamybos visisko uzimturnolyg[, bhtina padidinri bendrqjq pasi[14.

Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikos sistern4 kuri tuometu Jau pradejo atsirasti pramoninese Vakarq valstyb€se. Tadiau, kJd srstemaveiktq, tLrri b[ti patenkintos dvi sqlygos; l) l rinkq neturi kistis varstybe, neru'buti t iesioginio ekonomines veiklos varstybinio reguliavimo; 2) savanaudiskasgamintoiq elgesys gali buti panaudotas benJram labui, ' jeigu klesteskonkurencija.

{ tolimesni klasikines mokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglqekonomistai Davidas Rikardas (Ricardo, David, rZi2_1g23), tgiz'm. rsreidgs,,Polit ines ekonomijos ir aprnokestinimo principus" i i . To'ras Martus(Malthus, Thomas, 1766_1834), 17gB ,o. iSt.iOq, knygas ,,Gyventolqskaidiaus desnio tyrinejimas" ir 1820 m. - ,,polit in.r .tono,i.,1or'p.in.,pur".Paskutinis Zymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonas stiuartas Milis(Mill ' John Stuart, I 806-1873), parasEs knygq ,,polit ines ekonomijospr inc ipai" (1848m.) .

D.Rikardas darbinds vertes teoriiE vyste toliau ir pritaike siuolaiki'eiekoromikai. Jis pripaZino, kad darbas visada nulemia vertg. .faiiau,paskirstymE paskelbgs svarbiausiu tyrimo objektu, garnybos desnius skelbeesandius natlralius ir amZinus, o paskirstymo desnius - visuomeninius iristorinius. Pagrindine problema, kuri4 bande issprgsti D.Rikardas, - tainekintandio vertds mato nustatvmas.

48

DZ.Milis tvirt ino, kad reikia analizuoti paklar"rsos ir pasihlos desnir.rs,o ne darbin6s vertes desni, kai garnybos kainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri,tarptautines prekybos atveju). Jis irode, kad prekiq paklausa nera darbopaklausa, kaip kad teige Z.B.Sejus. Tai reiSke klasikinis ekonornikosmokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. Tadiau tikejin-iasrinkos veiksniq jega juos skatino remti ekonominio l iberalizmo ir laisvosiosprekybos tarp tautq idejas.

Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsiradoutopinis socializmas, vdliau ekonorninis rornantizmas, susiformavomarksizmas bei marksistinis socializrnas.

Ekonominis romantizmas (rorr.ranticism of economics)ekonomikos teorijos, krit ikavusios klasikinq ekonomikosteorij4, pagrlst4 starnbiq lkiq veikla. Si teonja kure irpletojo ekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiui ginti.

Kiek veiiau i5rySkejo vokiedir.l ekonornisto Karlo Markso (Marx,Karl, l8l8-1883), kaip D.Rikardo, F.Kend rnokinio, f iglra. Jo, kaipmokslininko, veiklos svarbE rodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir

[naSas I socialiniq mokslq metodologij4.

Marksizmas (marksistind ekonomika) (Marxisleconomy) - ekonomika, kurioje didZiausia kapitalo dalispriklauso vyriausybei, o polit ine j.gu - parli jai,besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis.

K.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizispagrindu suformulavo darbines vertds, kapitalizmo vystymosi baigtinurno,abstraktaus ir konkretaus darbo bei komunizmo ekonomines teorijas.

E,konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitlprincipq susiformavimo s4lyga - ekonomikos teorijos pletra. Ji siejama tiek supirmosios (1840-1860 m.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller, AdamHenrich, l l l9-1829), Fridrichas Listas (List, Fridrich, 1789-1846) ir kt.), t ieksu antrosios vokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m. ir veliau) (GustavasSmoleris (Chmoller, Gustav, 1838-1917), Georgas Fridrichas Knapas (Knap,George Friderich, 1842-1926)) bei amerikietiSkosios istorines mokyklos(Torsteinas Veblenas (Webllen, Torstein, 1857-1929), Veslis Kleras Mitdelas(Mithell, Wesli Kler, 1874-1948)) teorijomis ir jt l Zymiausir"jq atstovq veikla.

Istorind mokykla (Historical School) - tai nacionalineekonomikos teorija, teigianti, kad kiekviena taula savita.kad nera bendrq vystymosi ddsnir4, todel butina sukurtinacionaling ekonornikos teorij4.

Apie 1870m. klasikines ekonomikos teorijos paZi[ros, kad vertdpriklauso nuo gamybos ka5tq buvo kritikuojama. XIX a. pabaigoje pastarasis

49

poZifiris pakeistas ,,neoklasikiniu poZiuriu": verte priklauso ir nuo gamyboska5tq (pasillos), ir nuo naudingumo (paklausos). Neoklasikine analizt. pradejonaudol i r ib in iq dyd2iq tyr imus.

Si teorija daiznai vadinama,,marZinalistine revoliucija", perkelusiaakcentus nuo klasikines ekonomikos teorijos nagrineto gerovds Saltinio bei jospaskirstyrno tarp darbininkq, ZemvaldZiq ir kapitalistr4 prie principq, kurievaldo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius. Sioje naujoje ekonomikosmokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statinespusiausvyros analizds prinoipai. Neoklasikine ekonomikos teorija savoidejomis sujr.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiq atstovq: anglqekonomistq V.S.DZevonsq (Jevons W.S., 1835-1882), austrq (Vienos, arbapsichologine) - Karlq Menger[ (Menger, Karl, 1840-1921), Oigen4 Bem-Baverk4 (von Bohm-Bawerk, E,ugen, 185 l-1914), Fridrichil Vizerl (Vizer,Fricleric, 1851-1926), Sveicarijos (Lozanos, psichologine, matematine) - MariEspri Leonq Valrasq (Walras, Mari Espri Leon, 1834-1910), Vilfredq Pareto(Pareto, Vilfredo, lS48*1923). Austrq ir Sveicarijos ekonomikos mokyklasapjunge Svedq ekonomistas Klutas Vikselas (Wicksell Knuth, l85l-1926);anglq - Frensis lsidro EdZvortas (Edgeworth, Frances Ycidro, 1845-1926.);arnerikiediq - Irvingas FiSeris (Fisher Irwing, 1867-1947) ir susifonr-ravo taipvadinarna marZinalizmo ekonomikos teorija.

MarZinalizmas (rnargin economics) - ekonomikos teorija,pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurnoteorijomis.

Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy)- ekonomikos idejq visuma, pagrista A.MarSalo darbais,XIX a. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikosteorijos rnokymq.

Piln4 neoklasikines ekonomikos teorij4 pateik€ KembridZo mokyklosatstovas Alfredas Mar5alas (Marshal, Alfred 1842-1924) ir jo mokinysArturas Sesilas Pigu (Pigou, Arthur Cecil, 1877-1959).

XX a. ekonomikos mokslas neatmetd nieko, k4 [ ji ine5e praejusioSimtmedio ekonomistai. Jis nesuprie5ina savEs su jq idejornis, bet tEsia, pleiiair papildo tai tornis kryptimis, kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamaiddmesio arba jas tik nurodd. Siuolaikineje ekonomikos mokslo raidos stadijojeiSry5kejo Sios naujos analizes kryptys:

1. Makroekonomikos aspektas. Teorijos, paplitusios XIX a. ir XX a.pradZioje, buvo rnikroekonomines analizes pobudZio. Jos tyrd individualiqsubjektq, [einandiq i 5i4 sferq skaidiq. Makroekonomines analizes atsiradirnuistiprq irnpulsq dave anglq ekonomisto DZono Meinardo Keir.rso (Keynes, JohnMaynard, 1883-1946) veikla. Jis sukOre makroekonomines analizes pagrindLrs

50

rinkos fikio teorijoje. Makroekonomikos teorija remiasi statistiniais tyrirnais,apibudinandiais visurninius procesus Salies ukyje.

2. Netobulos konkurencijos analiz6. Dar trediojoje ekonomikosteorijos vystymosi stadijoje ekonomistai i5kele visuotines konkurencijos tarpekonornikos subjektq hipotezg, tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m.linksta i netobulos konkurencijos situacijas, nes tikroveje daZniau susidttriatnasu rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr.rromis, o ne stl tobulqjakonkurencija.

3. Procesq dinamikos elementas. Statika analizuoja tik baigtinEpusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr.rltatq. Dabartineekonomika tir ia dinaminius procesus. [vertinandius laiko veiksniekonor.niniame gyvenime ir apibfldina sqry3ius, susifonnuojandius laike tarpekonominiq rei5kiniq. Didelis demesys kiekvienos Salies gyvenime skiriatnlsekonornikos p let ra i , prognozavi mui .

1.2.4.2. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia

Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijastyrirnai Simtmediais buvo pagrindinis ekonornistq analizes objektas, taiiar-r tainebuvo savaranki5kas mokslas. Jos vystymuisi didelg [tak4 tr,rrejo trys ivykiai.

Pirmasis [vykis - tai apibendrinandiq duotnentg kaipmakroekonominiq tyrirnq mokslinds bazes, rinkimas ir sisteminimas. DidelqSios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas, kaivalstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir

igyvendinant savo ketinimus, susijusius su kariniais veiksmais. Dvide5imlojoarnZiaus 3-ame de5irntrnetyje JAV buvo sukurta nacionaliniq pejamqapskaitos infomracine sisterna - nacionaline sqskaitq sistenta (NSS),s4lygojusi makroekonomikos kit imo tenclencijrl suvokim4+. Sitro rnettr beveikvisose pasaulio valstybese renkatna ir apdorojama infbrtuaci.jumukroekonornin iams tyr imants.

Antrasis ivykis, tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikosvystymosi stimulu, - tai nustatymas fakto, kad verslo ciklas yrapasikartojantis ekonorninis reiSkinys. Verslo ciklo prigimties enrpil iniopaZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinEinformacrjq. JAV ekonomisto, Zymaus statistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinraiparode, kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys ir Zymia dalimi panaSIs

o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistas Saimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets,Sirnon Srnith, l90l-1985), 1971 rr. tapqs Nobcl io prerni jos laurcatu.Veliau nacional iniq s4skaitq sistern4 sisternino kit i ekonornistai; ypad paZyrnctir tasanglq ckonornistas Ridardas Stounas (Stonc, Richard, g. 1913). Pladiatr 2r. 2 skyriq.

5 t

verslo ciklai. V.K.Mitdelas nustatd, kad tokie svarbus ekonomikos rodikliai.kaip atsargq ir garnybos apimtis, kainq lygis, verslo cikle kinta tendencingai.

Trediasis [vykis, sqlygojEs Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4tai - DidZioji depresija. Si pasauline katastrofa ir dabar stebina pasaull t iekZrnoniq patirtornis kandiomis, t iek polit iniais procesais, i5sirutuliojusiais kaipbuvusir4 sukrdtirnq rezultatas. Ekonornines krizes laikotarpiu Zlugo keletasdernokratiniq vyriausybiq, o Vokieti joje, ltahjoje, Japonijoje 1 valdZiq atejEfa5istai sukurstd Antr4li pasaulini kar4. DidZioji depresija prasidejo 1929 n.,kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSku gamybosapimties rnaZejimu ir beprecedentiniu nedarbu.

DidZioji depresija - tai star.nbiausia ekonomikos katastrof aSiuolaikineje istonjoje. 1929-1932 m. pramonds garnybos apirntis vrsamepasar-rlyje ?ymiai sumaZejo, pavyzdLiu| JAV - 50 proc., Vokietrjoje 40proc., Pranc[zrjoje - 30 proc., DidZiojoje Britanijoje -,, l ik" 10 proc., kurekonolrrikos krize prasidej o dar 2 -ame de5imtn-retyj e.

l5vystytos Salys susidfire su r.rnikalaus lygio defl iacija, pavyzdZiui,DidZiojoje Britanijoje kainos sumaZejo beveik 25 proc., JAV ir Vokierr-;ojedaugiaLr nei 30 proc., Prancfizijoje - daugiau kaip 40 procentrl.

DidZiausi intelektualiojo kapitalo nuostoliai pasirei5ke katastrollskaipadidejusiu nedarbu, ptlyzdLiui, 1933 rn. JAV buvo 25 proc. bedarbiq.

DidZioji depresija tapo pasar-rl iniLr reiSkiniu, palaipsniui ap€mr-rsir.ri5vystytas valstybes ir perdjusiu i rnenkai i5vystytas Salis. Lotynq Ar.nerikos,Afrikos ir Azrjos valstybese ekonomika buvo krizines b[senos, sqlygotaeksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo, kritus jq paklausai iSvystytosevalstybese. Demokratines vyriausybds nepajege iveikti ekonominio chaoso.todel daugelyje Europos ir menkai i5vystytose valstybdse, taip pat Japonrjojesusifonnavo diktaturos. Hitlerio atejimas I valdZiq Vokieti joje br"rvo tiesiogiaisusijEs su katastrofiSka ekonomine krize Vokietijoje.

ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo, ivesdamos importoprekybos barjerus, siekdamos padidinti Salyje garninamq prekir4 paklaus4 irsuteikdarnos galimybE Zmonerns dirbti. Kadangi Si polit ika netiesiogiai didinonedarb4 kitose uZsienio valstybdse, todelj i buvo netoliaregiSka. Kai praktiSkaivisos pasaulio valstybds pradejo laikytis Sio praZhtingo plano, tarptaurinEprekyb4 i5tiko gil iausias nuosmukis, tarpvalstybiniai prekybiniai ry5iai buvopaZeisti, ir nedarbas, galiausiai pasieke ypad krit iSka lyg[.

Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq, aiSkinandiq DidZiosiosdepresijos prieZastis, todel ir laikorna, kad j i yra rnakroekonomikos vystymosistimulas. DZ.Keinsas kaip pagrindini veiksni, pastr.lmejusi ekononrik4 |depresijq, ivardijo ateit ies perspektyvrl svyravimus. lsanalizavEsmakroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikospriemones krizinei situacijai lveikti. Zyrnus JAV ekonomistas MiltonasFridmenas ir Ana Svarc (Shvarc, Ann) kaip pagrindinE DidZiosios ciepresijos

>1.

prieZasti ivardijo ekonornikos pletros varZymE 1929-1933 metais. Autoriaitvirt ino, kad visos monetarinds polit ikos keitirno priemones, 1930 m.nukreiptos kovoti su didejandiais bankq bankrotais, visiSkai nepasitvirtino,todel ji nesugebejo sustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio peraugimo Ikataslrofi Sk4 depresij4.

Kitas amerikieiiq ekonornistas Carlzas Kindlbergeris (Kindleberger,Charles, g. 1910) DidZiosios depresijos prieZastis bande ai5kinti tarptautiniupoZitriu. Jo manymu, ekonorni5kai i5vystytos Salys nesugebejo iSvengtiekonomikos nuosmukio, prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje, kadangipasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje. 3-o deSimtmediopabaigoje DidZioji Britanija jau prarado pasaulinio lyderio vaidrneni, o JAV -jo dar nefgavo. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq.galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje (pavyzdZiui, finansines pagalbossuteikimas; tariftl polrtikos, varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas).Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkinosusisukandios spirales principu (2r. 1.7 pav.).

BalandisGeguZd

Vasaris

Sausis - '

(rnln. USD)

Gruodis

Lapkritis SpalisRugsejis

1.7 pav. Tarptautines prekybos maZejimas 1929 m. sausio - I 933 rn. kovomeneslals

RugpjIt is

53

Bhta ir kitokiq bandymq aiSkinti DidZiosios depresijos prieZasrrs.JAV ekonomistas Piteris Teminas (Temin, Piter) tvirt ino, kad

DidZioji depresija - tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq,,uZdelsto veikirno bomba", t.y. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikauslaikotarpio konfliktus, parerntus tarpusavio nepasitikejimu bei prieii5kumuEuropos konfliktuojandioms Salims. P.Temino manymu, depresija, palaipsnitriapdrnusi i5vystytas valstybes, o po to ir visE iikusl pasaull, plito per to rnetovalstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. Aukso standartaspriestaravo savarankiSkai ir nepriklausomai valstybds monetarinei politikai,ypad ekonominiarn augimui, o j i , pasak daugelio ekonomistq, galejo teigiarnaipaveikti ekonomikos raidq. Kaip veliau parodd praktika, Salys, anksdiau negukitos atsisakiusios aukso standarto, pinnosios iSsivadavo ir iS depresijosblsenos.

Taigi, kaip ir daugelio ekonornikos teorijos problemq atveju, neravienr4 visuotinai priirntq paZi[rq, aiskinandiq DidZiosios depresijos prieZastisir jos reiSkirnosi mechanizmq. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enornenosuvokirno bfldai demesi koncentruoja i kur! nors vien4 krizes aspekt4 ir per j1bando paaiSkinti 5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[.

DidZioji depresija pradejo prieStarauti ekonomistq klasikq paZilroms,kad rinkos rnechanizmui neb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas, su kuriuopasar.rlis sr.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje. Si krize priverte suabejotr, arekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus.Zymus angh.1 ekonomistas DZ.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos beisrnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiqvyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos, suleikemakroekonornikai Siuolaiking krypti.

Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesianeconomics) makroekonorninio reguliavirno teorijos,pagr[stos bendrqjq i5laidq ir pajamq apytakos valdymu.

Pagrindines iddjos, susijusios su ekonornikos svyravirnais, isdestytosZymiausioje jo knygoje ,,Bendroji uZimtumo, palfikanq ir pinigq teorija" (1936rn.). Nors Siandien akivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai, ji i5liekasvarbiausiu XX arnZiaus ekonominiu veikalu. DZ.M.Keinsas lne5e didZiullindeli I ekonomikos teorijos vystymqsi. Jo poveikis Siam mokslui buvo toksdidelis, kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejo save priskirt i r ienaii5 dviejq sroviq: keinsistams arba klasikams, priklausomai nuo to, kaip artimaij ie savo paZiDras siejo su Keinso idejomis.

Pagrindinis DZ.Keinso teorijosekonomikai nebudingas susireguliavimoZemas nedarbo lygis ir didele garnybosekonomikai bildingi svyravimai, Zymia

teiginys buvo tas,mechanizmas, t.y. jai

apirntis. PrieSingai, j isdalimi priklausantys

kad rinkosnebhdingas

gaivojo, kad

54

nuo rnasinirl

nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui - nuo pesirnizrno ikioptimizmo, ir atvirk5diai. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygojainvesticijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybosnuosrnuk! ir nedarbo didejirn4. Keinsas teige, kad, kai ekonomikos kriz6pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijos laikotarpiu, tai ji negali b[tigreitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta tik darbuotojq pastangomis. 15 dalies taipriklauso nuo to, kad kainos realiarne gyvenirne, taip pat vidutinis darbouZmokestis, nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeisti ir prisiderinti prieekonomikos. Pasak DZ.Keinso, kad ekonornikos stabilizavimui reikalingasmakroekonomines strategijos koregavimas, ypad vyriausybds iSlaidq,rnokesdiq bei pinigq politikos pasikeitimai. Jo ideja, kad vyriausyb6 privalovykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirlkriziq atsiradimo bei pldtros, ypad pladiai paplito ir igavo ,,keinsistinesrevoliucijos" vard4.

Daugelis DZ.Keinso principiniq idejLl. tarpe jt1 ir jo pasiulytasbendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas, yraSiuolaikines makroekonomikos Serdis. ldejos, susijusios su polit inemisfiskalines ar monetarines politikos keitimo rekomendacijomis, nors ir paplitopo vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi,nesusidurdama su akivaizdesniais nuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu),tadiau yra nuolatiniq ekonominiq diskusrjq objektas.

8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiqekonomikos raidq pradejo stabdyti stagfliacija.

Staglliacija (stagflation) - tai tokia ekonomikos padetis, kaigamybos apimtis malrja (stagnacija), augant karnoms(infl iacija).

Keinsistind teorija Siam atvejr,ri negalejo pasi[lyti jokiq ekonomikosstabilizavirno priemoniq.

Ekonomikos nestabilumo prieZasdiq buvo bandorna ie5koti padiojestabilizavimo politikoje, t.y. aktyvioje valstybes reguliavirno politikoje. Siuolaikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman, Milton, g. 1912) sukurealternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsiosCikagos mokyklos pagrindq.

Monetarizmas (rnonetarism) - teorija, teigianti, kad pinigqpasitla lemia kainq gamybos apimdiq, nedarbo ir kituspokydius.

Tai analizes, susijusios su pinigq itaka ekonornikai, pagrindas;valstybes biudZetui, kaip makroekonominio reguliavimo priemonei, skiriarnasneZymus vaidmuo. Si teorija teigia, kad:

l. Rinkos ekonomika pagrlsta susireguliavimo principu, t.y. j i nuolalsiekia visiSko uZimtumo btisenos.

55

2. Aktyvi valstybds politika yra problemos dalis, o ne jos sprendimas.M.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino, kad ekonornikos pldtros

svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas, todel jis siillovyriausybei pinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais, kr,rrie atitiktq ilgalaiklgarnybos apirnties didejimq ir pa5alintq infliacijE ekonomikoje. Jo manymu,jei Salyje yra didele infliacija, tai,?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimotempus, sumaZetq paklausa ir didetq nedarbas. Tadiau nedarbo padidejimasbutq tik laikinas, nes Zmonds jau numatyttl infl iacijos tempq maZejimq todelb[tq griZtama I visi5ko uZimtumo brisen4.

8-9-ame deSirntmetyje monetaristq pozicijas kovoje prieS keinsizrnqsust ipr ino neoklas ikai i r pasiu los poZiur io ekonomista i . S ie ekonornis ta i i r j11Salininkai buvo kategoriSkesni negu monetaristai, tvirtindami, kad rinkosekonomikai b[dingas susireguliavirno principas, o valstybinis reguliavirnasneuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn.rosi. Visose ekonomikos teorijose(keinsistineje, rnonetaristineje, neokeinsistineje, pasir"rlos poZi0rio)atsiZvelgiama I gyventojq ateit ies lukesdius, tadiau butent j ie tampapagrindiniu racionaliq l lkesdiq teorijos elementu.

Racionaliqjq l i ikesiiq teorija (rational-expectationshypotesis) - tai hipoteze, teigianti, kad finnos ir asmenys,tr.rredami svarbi4 informacij4 tuo laiku, kai prirmarnassprendimas, objektyviai numato ateit ies lvykius.

Taigi tik ,,nauja" infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai.Sios teorijos Salininkq nuomone, verslininkq ateities lrikesciai ypac veikiafirmq i5laidas investicijoms ir atsargorns. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia[kines veiklos ciklq. Manorna, kad, jeigu verslininkai veiktq, turedarnivisiSkai tiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartine fbnnanustotr.l egzistavqs. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbor,rZrnokesiio lygio, kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai, t iekdarbininkai) turi nur.r.ratyti busimus [vykius, pavyzdLiui, infliacijos ternp4.Statistikos poZiuriu, hipoteze neteigia, kad lukesdiai yra visuornet t ikslhs.Todel lfikesdiai igauna tikimybes pasiskirstymo fom4.

Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosioskonkurenci jos r inkose. Zyrn iausi rac ional iq j t l lukediq teor i jos atstovai -

Robertas Lukas (Lucas, Robert, g. 1931) ir Robertas Baras (Barro, Robert, g.1e44).

Pasii i los poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-sideeconomics) - ekonomikos analizds Saka, nagrinejanti trkiogamybos pajegum4 (potencialusis arba galimasis BNP) irpolitik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkqlankstumq taip, kad b[tq gaunarna daugiausia produkcijos,atsiZvelgiant I esamE bendr4j4 paklausq.

56

Pasi[los poZifirio ekonornistai isanalizavo gamybos istekliq rinkll

biurokratini nelankstum4 ir didesniq gamybos istekliq kainq poveiki bendrajai

paklausai. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos

padidina clarbo uZmokesdio normas iki lygio, aplenkiandio darbininkq ribinl

darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4. Tokie tyrimai paskatino

pasi[los poZilrio ekonomistus atmesti kai kurias socialinio apr[pinirno

pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas, nes Sios sukuria skurdo

spEstus, neskatinandius bedarbiq imtis maZai apmokamq darbq.

Skurdo sp4stai (poverty trap) - padetis, kai bedarbis,gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat.uas

ie5koti darbo, kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus

rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos

nedirbant .

Sios pa5alpos garantuoja tik pat[ Zemiausi4 gyvenimo lygi' Kad ir

Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti, si[loma vyriausybei suteikti

darbdaviams uZimtumo dotacijas, kurios leistq moketi darbo uZmokestl,

<li<lesn! uZ rnaZiausi4 socialinio aprfipinirno lyg[, jeigu net ir atliekatno darbo

ribinis pajamq produktas to negarantuoja. Tuomet Ztnonems bus ekonomiSkai

naudingiau dirbti negu gauti oasalpas. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga

R.Reigano administracijai. Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos

teoretikas yra Arturas Laferas (Laffer, Arthur, g' l9a0).Dabartiniai DZ.Keinso pasekejai - neokeinsistai - tobulina savo

pirmtako teorinius pagrindus.

Neokeinsistai (neokeynesians) - Siuolaikiniai DZ.Keinsopasekejai ekonomislai, daugiau ar maliau rdmE pagrindinius

DZ.Keinso teiginius, o vdliau perZiurejp ir pagrindE jo

iSkeltq teorijE.

9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl.1a.

teigianti, kad tiek keinsistai, tiek monetaristai neteisingai traktuoja

ekonomikos nestabilumo prieZastis. Jq nuotnone, Sio reiskinio prieZastis yra

ne benclroji paklausa ar pinigq politika, o technologiniai sokai. Zymiausi Sios

neokeinsizmo teorijos atstovai yra amerikiedirl ekonomistq Eusdjaus Deivido

Domaro (Domar, Evesey David, g. 1914), Rojaus Forbso Harodo (Harrod,

Ray, Forbs, 1890-1978) ir Roberto Mertono Solou (Solo, Robert Merton, g'

1924) ekonominio augimo modeliai.Nuo XIX a. pabaigos iki dabar pletojasi D.Rikardo ekonotnines

idejos. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnybos kastr"rs

nepriklausornai nuo paklausos pladiai analizuojama Pjero Srafo (Sraffa, Piero,

1898-19S3) darbe ,,Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'),

sukritikavusiame D.Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl

vadinam4j4 neorikardinE ekonomikos teorij4.

57

Neorikardin6 ekonomikos teorija (neoricardianeconomics) - tai D.Rikardo tyrirno programos atnar.rjinirnas,pagristas tiesiniais neoklasikiniais bendrosios pusiausvyrosmodeliais, ,,i5laidos - gamyba" analize bei tiesiniuprograrnavirnu.

Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinganekomunistinei Saliai situacija: apie puse visq ekonomistq teoretikq pasirodees4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai. Tarp daugybes Salyjepraktikuotq rnarksistq ekonornistq krypdiq paZymetina Uno rnokykla, kuriospagrindq sudaro Kozo Uno (Unno, Kozo, 1897-1977) ir jo pasekejq veikla.Rerniantis L.Bortkevidiar.rs (L.Bortkievicz, 1868 1931) ir Keji Sibatos(Shibata Keji, 1902-1986) darbais, buvo sukurti ir analizuojami marksistinesekonomikos maternatiniai modeliai.

Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikosteorija, kritiSkai vertinanti marksizmo idejas, pagristarnokslu, nepriklausanti nuo ideologijos bei polit ikos.

Siuolaikinemis rinkos ekonomikos sElygomis reikSminga irekonominio I ibera l izmo teor i ja .

Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic l iberalisrntheory) - tai doktrina, ginanti rnaksirnaliai galimq rinkq irkonkurencijos, koordinuojant lking veiklq panaudojim4.

Vadovaujantis Sia teorija, valstybei paliekamos tik tos funkcijos,kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui, visuomeninir{ gerybiq gamy-ba), bei tos, kurios bltinos sukuriant strukt[ras, lerniandias privadiq firmqveiklos efektyvum4 (pavyzdZiui, [statymai, reguliuojantys nuosavybds teises irjuridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtllaikyrnqsi).

Kaip rodo ekonomikos mokslo raidos analiz6, visais laikais Zmonesbande suprasti, paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4. Tamkuriamos ekonomikos teorijos, kuriq, kaip maldme, labai daug. Vienos jqpripaZistamos, kitos - atmetamos. Mokslas, nagrinejantis ekonornikos teorijqatsiradimo, raidos ir i5nykirno klausimus, yra vadinamas ekonomikos teorijosistorija. Dabartiniame ekonomikos mokslo metodologijos pasaulyje labiausiaiZinomi ir pladiausiai paplitE J.Sumpeterio5, M.Blaugo6, T.Negisi? ir kitqdarbai, kuriuose nagrinejarni ekonomikos teorijq atsiradimo, raidos, praktiniopanaudojimo klausirnai

5J.A.Shurnpeter. History of Econornic Analysis, Oxford University Press, 1954.oM.Blaug. Econornic Theory in Retrospect, Carnbridge University Press, 1985.'T.Negishi. Istorija ekonornideskich udenij. Percvod s anglijskogo, M., Adaspekt prcss,I 995.

5 8

Ekonomikos mokslo metodologijoje nera vieningos nuomon6s, kaipatsirado ir kaip turi atsirasti nauja teorija. DaZniausiai ai5kinama taip: grupinioarba pasikartojandio ekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominisrnodelis. Tai hipoteziq sistema, kuri apima tik esminius to rei5kinio elementusir faktus. Remiantis modeliu prognozuojama ekonomikos rei5kinio raida arbapateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys. Tai teorijos patikrinimaseksperirnentu arba stebejirnu. Jei teorija pasitvirtina, ji naudojama tolesniarnprognozavirnr.ri. Sakorna, kad teorija atitinka realq gyvenim4. Jei tikrinant,leorija ar jos dalis atmetarna, tai rei5kia, kad buvo parinktos neteisingoshipotezds, kad sisternos elementai ir faktai neatitinka tikroves. Konstruojamasnar"rjas modelis, pasirenkant hipotezes, jas empiri5kai tikrinant, paneigiantnepasitvirtinusias. Taip Zingsnis po Zingsnio kuriama ekonomikos teorija, kuriarteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. Toki4 teorijos atsiradimo ir raidossarnpratE pateikia mokslo metodologas K.R.Poperasn. Tadiau mokslo istori josraida, k4 vdliau pripaZino ir Poperas, ndra toks tolygus procesas net gamtosmoksluose, nekalbant apie socialinius mokslus. Net jeigu tikrinimo eigojeteorija paneigiama, visada kyla abejones, kad eksperimentas nebuvopakankamai Svarus ir patikimas, kad teorijos ir eksperimento nesutapimas yratik tariamas. Be to, ekonomikos rnoksle eksperimentai ypad suddtingi. odaugel iu atveju - nel neimanomi.

Kitas mokslo metodologas T.S.Kuhnas'. remdamasis Kopernikoatradimais astronomijoje, suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiauatitinkant[ mokslo raidq. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus beinepaliaujamo naujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida. Joje pastebimi ilgiesamq teorijq tobulinirno periodai. Juos pertraukia mokslo revoliucijos.kr-rrioms bridingi Suoliai nuo vienos vie5pataujandios teorijos prie kitos ir tarpjq nera jokio rySio. Be to, atskiras eksperimentas teorijos nepaneigia. Teorijqgalirna atmesti tik kartojant eksperimentus ir didejant paneigirnq rnasei.

Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq, pavyzdLiui,marZinalistine revoliucija, keinsistind revoliucija. Jei, pagal Kuhnq Siosrevoliucijos yra mokslines, tai, tarkirn, ikikeinsistiniai modeliai, ndra butinipokeinsistiniq modeliq supratimui, nes tarp jq nera jokio tiesioginio rySio.Deja, ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta. PavyzdZiui,viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yraSiuolaikinese paklausos teorijose. Arba merkantilistines paZilros dalinarpripaZistarnos ir Siandien, nors jas paneige klasikine ekonomikos teorija.

"K.R.Poper. The Logic of Scienti f ic Discovery, Hutchison, 1959).''T.S.Kuhn.

The Structure of Scientific Revolution, University of Chicago Press, 1970

59

Tarp ekonomikos rnokslo metodologq labiausiai paplitqs vadi'arnasisI.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis. Tai taryine tarp popero rrKuhno teorija. Lakatosas teigia, kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiqmodelitl istorija. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4 kietq bran-duoli, kuris yra nepaneigiarnas, ir ii juosia nuolat kintandios pagalbines hipo-tez€s. Jos ir yra tikrinamos, patvirtinamos arba atmetamos. Tarkirn, atsirandakonkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &, kuriq brandLroliai yra skirtingi.Vertinant ir keidiant hipotezes, jos palaipsniui pradeda skverbtis i vienE kitosteritorijas, t.y. pradedamos tarpusavyje lyginti. Tarkime R1 rnodelio n-tojiversija visi5kai nesuderinama su R2 modelio t versija. Eksperirnentai arbastebejimai patvirtina R1 model[. Kova tarp rnodeliq nesibaigia, nes paneigiandiqar patvirtinandiq eksperimentq bei stebdjimq reikia labai daug. Be to, kadiSsaugotrl branduoli, pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes. Tai reikalaujanaujq eksperirnentq ir stebejimq. Neretai paneigtas modelis vel griZta su tuopadiu branduoliu, turedamas naujas hipotezes. Siq problern4 pailir"rstruosinrekonkrediu pavyzdLiu. Marksistine ir nemarksistine ekonomikos teorijos yra duprieSingi modeliai, turintys skirtingus branduolius. Nernarksistinis nodelis turikelet4 tarpusaqlje konkuruojandiq variantq. .f ei Zitiresime i5 keinsizmo poziciirr.tai merkantilizmo, Maltuso, nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"topat ies rnodel io branduol io vers i jos. Sio branduol i , pagr indine toncepclagalima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas.Lygiai taip pat ikikeinsistine kiekybine pinigq teorija ir siuolaikine monetarindteorija priklauso to paties modelio branduoliui, kurio esme - ekonomikospusiausvyr4 reguliuoja patikimi automatiniai stabilizatoriai. Tadiar.r Siuolaikinesmonetarin6s teorijos hipotezds siejarnos su darbuotojq uzimtumu, ko nebuvoankstesndje teorijoje. Susiejus monetaring teorijq su darbo jegos uZimrurnu,senasis branduolys, kuris susiformavo dar prie5 Keinsq, atgime jau pokeinsistinds revoliucijos. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasindekonomikos teorija Siandien dominuoja pasaulyje. Bet jai aktyviai priesinasitaip vadinamoji naujoji austrq mokykla, besiremianti K.Mengero ir L.Mizecoteorijos branduoliu. Rikardo rnodelis, kuris buvo apmirEs po marzinalistinesrevoliucijos, atgime P.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystourasneorikardininkq. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajauredeSimtmetyje atgirne Japonijos neomarksistq modeliuose.

_ Kaip matome, ekonornikos teorijos raida nera vienos krypties kelias Ities4. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia, kad ji visais atZvilgiaistobulesne uz anksdiau viespatavusi4. Todel norint suprasti ir giliau pazintrrealius Siuolaikinius ekonominius procesus, reikia studijuoti ne tik siandiendominuojaniiE ekonomikos teorijq bet ir jos raiclq.

'u l .Lakatos and A.Musgrave. cr i t ic is 'r and Growth of Knowledgc, cambrit lgeUniversity Press, 1970.

60

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

Pagrindinds s4vokos

Makroekonornikasisterninis ekonomikospaZinirnaseklektikaekonomikos modeliaiiSoriniai veiksniaividiniai veiksniaiekonomikos polit ikavisiSkas uZirnturnaskainq lygio stabilun.rasekonorninis augimasekonomikos sistetnapagrindines ekonomikossistemq grllpespagrindiniaimakroekonomikos rodikliaiekonon'rinds polit ikospriemor.rdsfiskalin€ poiit ikamonetarine politika

valstybes biudZeto polit ikaekonornikos prognozavimasmerkantilizmasklas ik ine ekonornikos leor i jaSejaus ddsnisneoklasikind ekonornindteorijaistorind mokyklaekonorninis romantizmasmarksizmasrnarksistinis socializmasmarZinalizmaskeinsizmasmonetarizrnasneomarksiztnasneokeinsizmaspasiIlos teorijaracional it j q l0kesi' iq teorijarealaus vers lo c ik lo teor i janeorikardininkai.

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

Kartojimo klausimai

L Kas yra ekonomikos mokslas?2. Kas yra n-rakroekonornika?3. Apibudinkite makroekonomikos analizes metodtl.4. Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra

pladiausias ekonomikos paZinirnas?Kokios pagrindines charakteristikos apibfidina ekonomikq kaip visum4?Kas nulemia ekonornikos sistemos tikslus?Kokie yra pagrindiniai makroekonomikos tikslai?Kaip Salyje siekiama pagrindiniq makroekonotlikos tikslq?Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnatskiriasi?Kokius pagrindinius uZdavinius sprendZia visos ekonotnikos sistemos?Trurnpai apibudinkite ekonornikos mokslo raid4.lSvardykite pagrindines ekonomikos luokslo raidos stadijas.

o .

1 .8 .9 .

t 0 .I l .t 2 .

6 l

13. Kokios naujos analiz6s kryptys i5rydkejo ketvirtoje ekonomikos tnokslo

raidos stadijoje?14. Kada ir kocrel makroekonomika susiformavo kaip savarankiskas 'rokslas?

15. Koks Zymus "t

ono-i'tu' savo idejomis ir dalbais suteike

makroekonomikai Siuolaikinq kryptl?

16. Kokios yra pagrindines Siuolaikines ekonornikos teoriios?

ii. fofi. pagrindiniai keinsistq teorijos teiginiai?

iS. koki. palrindiniai monetarizmo teorijos teiginiai?

19. Kurie veitsniai lemia BVP didejima?

20. K4 paroclo kainq indeksas?

ti. kar; veikia ekonomines politikos priemones ekonomikos tikslus?

b. i":i galima ivertinti bhsim4sias ekonomikos sqlygas?

2. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA

Pracledant analizuoti makroekonomikos teorijq, siekiandi4 paaiSkinti

ekonon.rikos elgsen4 vykstandius ekonominius procesus, patvirt inaniius arba

netgi prieStaraujandius Sioms teorijoms, bhtina iSsiaiSkinti keleti l svarbiLl

sqvokq bei desningurnq. Pinna, suvokti nacionaliniq pajal]rq, nacionalinio

proclukto sevokas, jq nustatymo metodus, b[dus bei s4rysius. Antra, didelds

prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti

bendr4 jq rnato vienetq- kainE

2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR

JU TARPUSAVIO RYSIAI

Visa Salies ekonomika susideda i5 daugybes atskirq ekonorttinit lvienetr-1, kuriuos klasifikuoti padeda Nacionaliniq s4skaitq sistema.

Nacionatiniq sqskaitq sistema (NSS - national accottntingsystern) - tai sisterna, apibhdinantr pagrindinius ekononrinit-rgyvenimo rei5kinius: garr"ryb4 paj amas, vartojimal, kaLrpi rnqir tur14.

Nacionaliniq sEskaitq sistema parodo balansinir4 apskaidiavinq raidil'

kur i4 apibf ld ina Sie etapai :l. Balansiniai apskaidiavirnai iki NSS atsiradimo (iki 1938 ttt.);

2. NSS atsiradimas ir iteisinimas tarptautiniu mastu (1938-1953 nt');

3. NSS tobulinirnas ir individualiq standartq fonnavimas (1953-1979 rn.);

4. NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos

susiformavimas (1979 m. ir dabar).Kiekvienas NSS raidos etapas susijqs ne tik su jos i5ry5kejandiq

tr[kumq Salinimu, bet ir sr.r atitinkamu laikotarpiu vykstandio tarpvalstybinio

bendradarbiavimo pl6tra. 1953 rn. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS

variantas paskelbtas kaip oficialus JTo dokumentas - Nacionaliniq s4skaitq

sistemos standartas. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr

benclraclarbiavimo se[yga. NSS standarto diegimo rekomenclacijos buvo

skiriamos skrrtingq polit iniq bei ekonominir4 pakraipq Salims'.lki 1990 m. Lietuvoje nacionalindrns pajamoms ir produkto apinrties

apskaidiavirnui naudota materialaus produkto balansq sistema (MPS). 199 I m.

Lietuvos statistikos departamentas (LSD) pradejo skaidiuoti BVP ir kitLrs

nacionaliniq s4skaitq sistemos suvestinius rodiklius. Nuo rnaterialaus produk-

to sistemos prie NSS pereita pagal Jungtiniq Tautq parengtE rnetodologij4,

rPladia,.t : Ukio srat ist ika (Teori jos ir praktikos apybraiZos). Ats. redaktorius

R.Va lkauskas . - V . . 1995. - -P .104.

pateiktQ 1977 m. ,,Nacionaliniq sqskaitq ir rnaterialaus produkto sistetuq

palyginime".1995 m. paruoitas Europos Salims ir regionarns geriau pritaikytas

NSS variantas (ESA'95). Siuo metu Lietuvoje igyvendintas pinnasis NSS

i<liegin-ro etapas: kuriarna Lietuvos Nacionaliniq s4skaitq sistema, ruosiarni ir

priimami atitinkami istatyminiai aktai.Pagal NSS visi ekonominiai vienetai skirstomi i keturis sektorir"ls:l. Namq flkiai;2. lmonds (firmos);3. Vyriausybds sektorius;4. UZsienio Saliq subjektai.

Namq [kis (households) - ekonornikos sektorius, kuri

sudaro individai, Seimos ir nekomercines organizacijos(profsEiungos, labdaros bei megejq sporto draugijos.

. l igonines ir pan.), atl iekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra.

galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo, antra, gamybos

veiksniq (darbo, kapitalo bei Zemes) savininko'

Namq [kio ekonominiai sprendimai tarpusavyje susijq: namq [kis,

parduodarnas savo garnybos veiksnius, gauna pinigines pajamas ir iSleidzia jas

prekiq ir paslaugq pirkimui bei dali jq investuoja 1finnq veikl4.

Imon€ (firma) (firm/company) - ukinis vienetas, ttrrintisjuridinio asrtens teisg, veikiantis kornerciniais pagrindais,garninantis prekes ar teikiantis paslaugas.

Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai,

rodantysjq tarpusavio ry5i (2.1 lentele).

2.1 lentel6. Namq Lrkiq ir firrntl tarpusavio rySys

Namq tikiai Firmos

l. Jic yra gamybos vciksniq, kuriais apruplnaimoncs. savin inkai

l. Naudoja namq ikiq patciktus gan.rybosvciksnius nrckiu ir naslaucu ganrvbai

2. Gauna pajamq i5 imoniq mainars uZoatcikus samvbos vciksnius

2. Moka namq [kiams uZ gamybosvciksniu naudoiima

3. lSlcidZia pajamas imoncsc pagamintomsorckcms ir oaslau{:oms isigvti

3. Parduoda namq ukiar.ns prckcs irnaslauuas

Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector)ekonornikos sektorius, apimantis ivairaus valstybinio lygio(centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybE beivalstybini vartojimE.

64

Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikossektoriais: jis perka i5 namq fikio gamybos veiksnius, o i5 finlq - prekes beipaslaugas. Valstybes pajarnq Saltinis yra mokesdiai.

UZsienio Saliq subjektai (foreign/rest-of-world sector) - taiSalies ekonominiai ryiiai su uZsienio valstybernis.

Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su

uZsienio Saliq firmomis, kaip ekonorniniais subjektais, sudarotni prekiq irpaslar.rgq pirkimo (irnporto) ir pardavimo (eksporto) sand€riai.

Ekonomikos sistema, susidedanti i5 visq keturiq ekonornikossektoriq, vadinama atvirosios ekonomikos sistema (openeconomic system).

Ekonomikos sistema, susidedanti l5 atskirq Salies vidarrsekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines beivietinds,. 'aldZios instituciiq), vadinatna uZdaros miSriosiosekonomikos sistema (closed mixed economic system)'

Ekonomikos sistema, susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrqvadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pureprivate economic system) arba supaprastintu ekonomikosmodeliu (simple economic model).

Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveikapavaizduota 2. I paveiksle.

Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliqjudejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq, o i3orinis - pinigq srautLljudejimq. Sis paveikslas taip pat rodo tris metodus, kuriais galirna ntrstatytiekonomikos sistemos veiklos rezultatus:

l. Gamybos (susumavus kiekvieno gamybos etapo pridetinE verlq):2. lSlaidq (sudejus visas prekiq ir paslar.rgq isigijimo i5laidas);3. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl

vertE, dydf.Firmos, namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq

kain4 gauna piniginiq pajamq, kurios naudojamos keliornis kryptimis: prekiq

ar paslaugq, perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui; darbuotojq darbo

uZmokesdio apmok€jimui; nuomos mokesdiq surnokejirnui ir taupymui arbafirmos pelnui. Dvi pastarosios kategorijos gali b[ti apibendrinarnos kaip

kapitalo pajamos. Taigi, susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus,gaunama 5i lygybe:

Salies vartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros :

: Darbo uimokestis + Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai (2.1)

Si lygybe teisinga tik uZdaram ekonomikos modeliui.

65

ISlaidos prckcrns beipaslaugoms lsigyti

Pajan-ros, gautospardarus prekes

paslaugas

Nupirktos prekes irpaslaugos

Prekes ir paslaugos

Finr-ros

Nupirkti garnybosGamybos veiksniai veiksniai

Pajamos, I5laidos garnybosveiksniarns pirktipardar,us gamybos

veiksnius

2.1 pav. Prekiq ir paslaugqbei pinigq srautq apytaka tarp dviejqpagrindiniq ekonornikos sektoriq

Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schemaneparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kiotaupymo ir firmq investicij6 vyriausybds iSlaidq ir rnokesdiq, sanderiq tarpSalies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t.t. Be to, Siame modelyjesupaprastinimo sumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna, visos gautospajarnos iSleidZiamos; antra, visos pagarnintos prekes ir paslaugos yraparduodamos. Tuomet visos gamybos veiksniq gaunamos pajarnos yra lygiosnamq ukio i5laidorns prekems ir paslaugorns isigyti, o garnybos apimtieskainq suma turi bfiti lygi namq [kio pajamoms.

Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius, pateikiarnas realesnisekonomines tikroves vaizdas.

Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna - regioninesstatistikos formavimas. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbogrupe. Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administracinio suskirstymo pritaikymoprie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN); tai leistqpalyginti i5skirtus administracinius vienetus. Dabar pagal apskritis statistikaskelbia duomenis apie Zemes uki, pramonds, statybos, vidaus prekybos,transporto ir paslaugq imoniq skaidiq ir jq veikl4. Tadiau dar reikia sukurtiBVP ir kitq makroekonominiq regionq rodikliq apskaidiavimo metodikq.

Statistika siekia, kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla -duomenys - informacija - sprendimai - veikla.

Prekiq irpaslaugq

rinka

Garnybosveiksniq rinka

66

Svarbiausiq tnakroekonominiq rodikliq nustatymo poZi[riu Lietuvos

statistika yra hannonizuota su daugelirr pasaulio Saliq statistika.Lietuvoje iSskiriami 5ie teritoriniq statistiniq vienetq lygiai:Pirmas lygis - visa Lietuvos teritorija;Antras lygis - aukitesnio rango regionai (iSskiriami retniantis dvien.r

kriteri jais: socialine ekonomine regiono paskirtimi Lietuvos ukyje; istoriniu ir

etnokulturiniu teritorijos vientisurnu);Tredias lygis - apskritys;Ketvirtas lygis - savivaldybes;Penktas lygis - seniunijos.Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna

regionind statistika apirna regionines sqskaitas, parodandios produkcijos

struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. Si rodikll Eurostatas

reikalauja skaidiuoti tiek antrame tiek trediarne nomenklaturos lygyje'Europos Kornisija, kaip viena pagrindiniq regionines statisl ikos

duomenq varlotojq, Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr,rs. ES narystes

siekiandiose Salyse ivertinama regioniui statistika.Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai skelbiami

statistikos rinkinyje ,,Lietuvos apskritys. Ekonomine ir socialine raida".

Leidinyje pateikiarni apskridiq, miestq bei rajonq statistiniai duomenys.

2.2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASISNACIONALINIS PRODUKTAS

Bendrasis vidaus produktas - tai bendrosios pajtrlros.

sukurtos 5a1ies teritonjoje, taip pat uZsienio gamybos

veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje, n-rinus iios

Salies pil iediq gautos pajamos uZsienyje.

Trr,rmpiau tariant, BVP - tai pajarlos, gautos Salies viduje (kai

neapskaitomas ekonominiq uZsienio rySiq saldas).lS esmds bendrasis vidaus produktas artit.nas bendrai.larr.t

nac ional in iam produktu i .Bendrasis nacionalinis produktas (BNP - gross nationalproduct) - visq galutiniq prekiq ir paslaugq pagamintq Saliespiliediq per tam trkr4 laikotarp[ (paprastai per metus) rinkoskainq suma; tai konkredios Salies piliediq gautos pajanlos.

Atviros ekonomikos s4lygomis dalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos

valstybds I kitq, sudarydamos vadinamuosius garnybos veiksniq gryntuq

pajamq srautus.Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq

nuosavyb€s pajamq srautas) (NtF - net florv of factors of

o /

Importo iSlaidos

_.---.-------_\ -lmportas \

lies ganrybosveiksnia i i

u2sieni ---/

7'lS la idos

)

l iksporto pajamos

zt .-)

/ EksportasPrekes irpaslaugos

Gamybosvciksnia i

NarnqU K I J I l ' irmos

G

uzs I cn I

Sal

production income/net income flow of propeny) - taigamybos veiksniq pajam% gautq uZ Salies gamybos veiksniquZsieniui teikiarnas paslaugas, ir uZsienio gamybos veiksniq.teikiamq paslaugq Salies ekonomikai, pajamq skirturnas.

Gamybosveiksnia i iS

uZsrcnro

--___\UZsienio gamybos veiksniq

apnrokejimasSalies gamybos veiksniq

paJanlos

2.2 pav. Prekiq ir paslaugq beiekonomikos

pinigq srautq apytaka atvlrosmodelyje

Grynosios gamybos veiksniq pajarnos apskaidiuojamospiliediq gaunamrl uZsienyje garnybos veiksniq pajarnq sumos irgamybos veiksniq analogiSkq pajamq slrmos Sioje Salyje skirtumas:

kaip SaliesuZsieniediq

(2 .2 )NIF: IFO- IFT;

c ta 1/1F - grynosios gamybos veiksniq pajarnos, Lt;1Fr * Salies piliediq garnybos veiksniq pajamq, gaunamLluZsienyje, suma, Lt;1Fr - uZsienio piliediq garnybos veiksniq pajamq, gaunarnllkonkredioje Salyje, suma, Lt.

Salies pil iediq ir uZsienio pil iediq gamybos veiksniq pajamosapskaii ' iuojamos atit inkamai taip:

I F u = W r + i F + R F + n F ; Q , 3 )

I F r = W o + i D + R D + l l D ; Q 4 )

Wo - uZsienyje dirbandiqjq Salies pil iediq piniginiaipervedimai savo Seimoms tevyneje, Lt;Ilro - Salyje dirbandiq uZsieniediq piniginiai pervedirrai savoSeimoms uZsienyje, Lt;

cra

68

i6 - palukanq pajamos i5 uZsienio, Lt; /--

lr, - pal0kanq pajarnos I uZsieni, Lt;Rr - nuoffios pajamos i5 uZsienio, Lt;R, - nuomos pajamos i uZsieni, Lt;Z6- pelno pajamos i5 uZsienio, Lt;Zp- pelno pajamos i uZsieni, Lt;

lverlinus gryn4sias gamybos veiksniq pajarnas, apskaidir,rojan.ras BNP:

BNP = BVP + NIF, (2 .5 )

Kai Salies garnybos veiksniq pajamos i3 uZsienio yra didesnes neguuZsienio gamybos veiksniq pajarnos konkredioje Salyje 1/1F>0, tai Saiies BNPbus didesnis negu BVP.

2.2 lentel6. Lietuvos BVP. BNP ir NIF (veikusiornis kainornis. mln. Lt)

Metai BNP BVP NIF

992993994995996991

L 998t9991000l00 l10022003

3387I I 1 0 81 6 9 8 1238293 l l l 537 5474 1 9 6 84t6214352346719501 00546tt5

34061 1 5 9 0I 6904241033 1 5 6 93831042990426s54469847 4985075856179

- 1 9-482

7 71 1 1

- 4 ) 4

-79310221 0 3 l

- 7 1 9-6581194

Saltinis; Lietuvos statistikos departamento darbai. - V., 1998, Nr. I .- P.66;Lietuva: ataskaita apie nacionalines s4skaitas. Statistikos rinkinys. - V., 1999.- P.540; Lietuvos statistikos metra5tis 2001. *P.588; Lietr.rvos statistikosrnetra5tis 2003. - P.611,612,619; Lietuvos statistikos metra5tis 2004. - P.588.

2.2 lentele rodo, kad BVP yra didesnis negu BNP; kadangi grynosiosgamybos veiksniq pajamos yra neigiamos, nes analizuojarnu laikotarpiu Salies

ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus, todelpahikanq mokejimai atitinkamorns pasaulio valstybems didejo, ir NIF visqlaikq i5skyrus 1994 m., buvo neigiamas.

B[tina paZymeti, kad nacionaliniq s4skaitq sistema pateikia tapatybE:

Y = C + I + G + N X ,

dia C - namq tikio vartojimo iSlaidos;-I - investiciios:

69

G - vyriausybines i5laidos;l/X- prekiq ir paslaugq grynasis eksportas.

Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasisnacionalinis prodLrktas? Priklausomai nuo to, kaip apibudinamas NX, r reiksBVP arba BNP. Jei Y = BVP, tai uZsienyje gautos pajamos nera rdalis, irSalies gamybos veiksniq, esandiri uZsienyje, pajamos nera itraukiarnos | ,lVX.Jei Y = BNP , I'ai uZsienyje gautos pajamos yra r dalis, ir salies uZsienvieesandiq garnybos veiksniq pajarnos iskaidiuojamos 11/X.

2.3. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTOAPIMCIAI

Bazinis kainq lygis (f ixed price index) _ pasirinktq kuriLlnors metq prekiq kainq lygis.

visLl kitq analizuojamq rnetq BVp (BNp), matuodami baziniq metqkainornis, gauname tikslius duornenis apie realqii BVp (BNp) dyd1. Baziniqmetq kainos, naudojamos kitq metq BVp nr.rstatyti, vadrnamossugret inamosiomis kainomis.

Realusis BVP (RBVP * real gross domestic product) - visqgalutiniLl prekiq ir paslaugq, pagamintrl per tam tikrq laikq(paprastai per rnetus), suma, apskaiiiuota baziniq rnetq(sugretinarnosiomis) kainomis.

ITR B V \ = L Q ; 1 x P i s l

dia RBVPT - reaLrsis bendrasis vidaus pro<iuktas esarnaisiaismetais, Lt;i = 1,2, . . . , n - prek iq grupiq skaid ius;{,, - i-osios prekds kiekis ataskaitiniais metais, vnt.;P,- i-osios prekds baziniq metq (sugretinamoji) kaina, Lt;I - lyginarnqjq metq duomenys, kuriuos priimta vaclintiataskaitiniais arba esarnaisiais.0 - baziniq metq duorrrenys, kurie vartojami kaiplyginamoji baze.

Esamqf q (einamqlq) 'retq kainos vadinarnos faktiskomis kainomrs.BVP apimti rnatuojant faktiskomis kainornis gaunamas nominalusis BVp.

Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestioproduct) - visq galutiniq prekiq ir paslaugq, pagarnintq per

(2.s1

70

tam tikr4 laik4 (paprastai per metr.rs) suma, apskaiiir.rotafaktiSkomis kainomis.

ÎD t..D -r \ u r t

| -

nI 4 , , x P ' l (2.1)

(2 8)

dia NBVP t - nominalusis bendrasis vidaus produktasesamaisiais metais, Lt;i = 1,2, . . . , n - prek iq grupiq skaid ius;g,' - i-osios prekds kiekis ataskaitiniais metais, vnt.;P,r * i-osios prekes einamqjq metq (fakti5ka) kaina, Lt;I - lyginamqjq metq duomenys, kuriuos priirnta vadintiataskaitiniais arba esamaisiais.

Kainq lygio kitirnui apskaidiuoti daZniausiai naudojami Sie indeksai:l) BVP defliatorius; 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas; 3)pramones produkcijos gamintojq pardavimo kainq indeksas; 4) statybos kainqindeksas; 5) Zemes ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas;6) eksportuojamos bei importuojamos produkcijos kainq indeksas. Trumpaiapibldinsime Siuos indeksus.

-1. Pats bendriausias kainq indeksas, parodantis visq prekiq irpaslaugq, neatsiZvelgiant 1 tai, kam jos yra naudojarnos: vartojimo poreikiqpatenkinimui ar gamyboje, yra BVP defliatorius.

BVP deJliatorius (BVPa"n - deflator of GDP) arba BVPkainq indeksas (price index of GDP) - rodiklis, parodantisvidutiniSkE visq Salies prekiq ir paslaugq kainq kitim4

NBVPBVP. t - , t r =Jx l007o ,qc t ' ' '

RBVPI

arba

nZ q,, x P,,

; - l "

BVP,tr/t., x looo"o:

.Z .q t , P io

dia BVPd"r t- esamqjtl metq BVP defliatorius.

Naudojant BVP defliatoriq galima atlikti palyginamuosiLrsskaidiavimus, pavyzdLiui, apskaidiuoti RBNP :

'71

NBVPRBVP = x 100',u

BVP, , .Nr t L t l .

2. Kadangi ElVP,6r nustatyti palyginli keblu, todel daLnai imarnasv a r toj i m o p reki4 kai n4 indeks as.

Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _consumer price index) - vidutinis vartotojq nupirktr4 prekiqir paslaugq kainq lygis, apskaidiuojamas lyginant fiksuotoskaidiaus pirrnojo br.-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugqvartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskirais laikotarpiais.

BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksas visuomet yra 100procentri. Tai galima patvirtinti pavyzdLtu, pateiktu 2.3 lenteleje.

nC P I = L c ; x ( 1 0 0 + e ; ) :

' - r I ' ,

dia CPI - varlojirno prekiq kainq indeksas;c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svoriokoeficientas;100 - i-osios prekiq grupes kainos procentas baziniaismetais;e, * i-osios prekiq grupds kainos procento esamaisiais metaispasikeitirno procentas ;i = 1 ,2 , . . . , n - p rek iqg rup i r l ska id ius .

2.3 lentel€. Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000 m.

Seimos vartojimoiSlaidq elementai

lS la idu lvg inamoio svor io da l i s

procentas koeficientas

I23

Maisto produktaiNcmaisto prckcsPaslauuos

t 1 t

1 9 . 6

0,5660,2380 , 1 9 6

I5 v iso: t00 .0 r ,00

I formulg [ra5q baziniq metq reik5rnes, gauname, kad Cpl26e0 yra 100procentq:

CPI2000 = (0,566 x 100%) + (0,238 x 100%) + (0,196 x t00%) = 100%.

Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiqkiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais), toctel 2004 m. seirnosvartojirno i5laidq elementai nepasikeitd, tadiau pasikeite kainos: maisro

(2 e)

(2 . l0 )

72

produktq kainos vidutini5kai padidejo 7,3 proc., nemaisto prekiq - 2,3 proc.,paslaugq - 37,5 procentais. Tuomet;

cPl:oo+ = (0,566 x 101,3o/") + (0,238 x 102,3%) + (0,196 x 131,5%) :

rt2,029%

Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo, kad nuo 2000 m. iki 2004 rn.vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12,029yo. Tai vienas labiausiaipaplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai

ivertinti. Gali b[ti skaidiuojamas pagal 2.1 I formulg:

m

L q ,nx P , r

C P l , = r = t r l 0 0 i" - - t n( 2 . r r )

,\-ra io " 4o

dia CPIl - vartojirno prekiq kainq indeksas ataskaitiniais metais;q; - i-osios prekes kiekis ,,krepSelyje"(ataskaitiniais irbaziniais metais), vnt.;P,, - i-osios prekes kaina ataskaitiniais metais, Lt;P,, - i-os prekes kaina baziniais metais, Lt;i = l , 2 , . . . , n - prek iq grupiq skaid ius.

Pavyzdliui, apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq, kuriq duomenyspateikti 2.4 lenteleje, kainq indeksq 2004 m., jeigu 2000 m. laikomi baziniais.

2.4 lentel6. Vartojimo prekds

Pavadinimas Kiekis, vnt.Kaina. Lt

2000 m. 2004 m.l . Koj incs2. Bandclcs3. Knygos4. MarSkinia i

t 22563

2o 5 51 2t 2

l2

30I J

Duomenis lra59 [ (2.1 l) fonnulg, gauname:

l 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5/ - D IL', ', 200.1 x 100% =

l 2 x 2 + 2 5 x 0 . 5 5 + 6 x l 2 + 3 x 1 2

389100% = 2,67 x l00o/o = 267"/o

145.1 5

arba

73

Q i o t P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 L t ,

Q i o x P i o = 1 2 x 2 + 2 5 x 0 , 5 5 + 6 x 1 2 + 3 x 1 2 = 1 4 5 , 7 5 h ,

LQ ' , , x P, ,cpl2oo4 = i=)"" x 100% = "n , 100% = 261 .

Z.q io ' P io 145'75

Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba 2,67 . Tai rei5kia, kad vartojirno prekiqkainos 2004 m. sudard 267 procentus iq vidutinio lygio baziniais 2000 m.arba, kitaip tariant, kainos buvo 167 proc. didesnes negu baziniais rnetars.

Indeksas, apskaidiuojamas nekintandiam prekir,l rinkiniui, kitaipvadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E. Lasperreso(E. Laspeyres) vardu, o kintandiam prekiq rinkiniui - pase increksu pavadintuji pasiuliusio vokiediq ekonomisto G. PaSe (G. paashe) garbei.

Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiqrinkiniui, todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeistipigesnemis. PaSe indeksas, atvirk5diai, atsiZvelgia 1 prekiq tarpusaviopakeitimo galimybg. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi, raiLaspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq, o paSdindeksas - maZesni negu yra gyvenime.

Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis. Sie roclikriai.kaip taisykle, parodo vienodq kainq didejimo ternpq vaizdil.

Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 ,,vartojinrokrepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos, t.y. ivertinarni tq padiqprekiq ir paslaugLl kainq pokydiai, pakankamai reprezentuojantys perkarnqprekiq ir paslaugq grupes, iq kainq pasikeitimus, ir sudaro pastovrl vartojinroprekiq krepseli. Infonnacija apie prekiq ir paslaugq kainas renkarna kiekvienilmenesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose. Maisto prekiq kainospapildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose. Tyrimai apima mazdaug2870 visq esamq nuosavybes formq maZmenines prekybos ir paslaugq imones.

Lietuvoje nuo 1992 m. geguZes menesinis vartotojq kainq indeksasapskaii iuojamas pagal vienq i5 Laspeireso forrnulir4 (2.10 fbnnule).

Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. l9g2 -1993 m. buvo naudojami 1991 m. svoriai. 1994 - 1996 m. bazinis kainqlaikotarpis buvo 1993 m. gruodZio menesi; svoriq struktfira sucraryta pagalnanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus, atliktus 1992 m. rugpj[dio - 1993 m.liepos menesiais. Nuo 1991 m. cPI apskaidiavirnuose naudojama 1996 rn.

n\'/-

nt

74

gruodzio mbr.r. bazinds kainos ir 1995 m. namq ilkiq i5laidq duonenq lyrirtro

struktura. 2005 rn. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. gruodZio min., onauja svoriq sistema pagr[sta 2003 m. spalio - 2004 m. rugsejo mdn. namqlkiq biudZelq tyrin, ais.

Tadiau, vis delto vartojimo prekiq kainq indeksas tiksliai neparodo

,,gyvenimo iSlaidq" pasikeitimo, nes j is:

1. NeatsiZvelgia i vartotojq perkamq prekiq ir paslaugq ru5iq ir kiekiq pokyditts;

2. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. PavyzdZiui, neparodo, kamvartotojai Siandien daugiau r5leidZia: vaizdo juostq, automobiliq ardrabuZiq nuomai, ir pana5iai;

3. Neparodo maZtneninds prekybos pokydiq, pasirei5kiandiq ivairiq tipqnuolaidoms;

4. NeatsiZvelgia i pagerejusi4 produktq kokybE. DaZniausiai kokybinesprekiq charakteristikos yra tiesiogiai susijusios su jq naudojirno laiku.

Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n. ir vartojirno prekiq

kainq indeksas (CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1Salyje. Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniai skirtLrmai:l. BVP6"11. rodo visq garninamq prekiq ir paslar,rgq kainas, o CPI indeksas -

tik prekiq ir paslaugq, kurias [sigyja pirkejai.2. BVP6"6. ivertina tik toje Salyje pagaminamas prekes ir paslaugas. Kadangi

irnportuojamos prekds nedidina BVP, tai jos neatsispindi ir deflialoriuje.Vartojirno prekiq, pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse,kainq padidejimas atsispindes CPI indekse.

3. CI'l indeksas skaidiuojamas pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui), onustatant BVP6.n. prekiq rinkinys keidiasi, prikiauson-rai nuo BVP sud€ties.

3 . P r amo n ds p r o dukc ij o s gam i nt oj q p a rclav im o ka in4 in de ks as'

Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainqindeksas (PPI - producer price index) - tai apdirbamosios iri5gaunarnosios pratnond's produkcijos, elektros bei vandenstiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995 rn.) ir dLriq tiekimoveiklos (nuo 1996 rn.) produkcijos kainq indeksas.

Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPIparodo prekiq, pagamintq Lietuvoje, pardavimo kainq pasikeitimE per tam

tikrq laikotarpi. KainLl kitimo analizei atrinkta 360 tiriamq pramonds [rnonit1.kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo

kainas. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan.rirriqreprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis, kaip svoriusnar.rdojant Siq gaminirl 1996 m. pardavimo apirntis vertine iSraiSka, t.y. pagal

Laspeireso formulE.Lietuvos Statistikos departatnentas apskaidiuoja:

75

a) bendr4 visos pramones produkcijos, parduotos tiek vidaus, t iekuZsienio rinkose, parclavimo kainq indeksq

b) gaminiq, parduotq tik vidaus rinkoje, kainq indeksq;c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq.

PPI nustatorn i :a) visai pramonei bendrai ir jos strLrktfiriniams elernentams;b) i5gaunarnajai ir apdirbarnajai prarnonei;c) elektros, dujq ir vandens tiekirnui.Gaminiams, parduotiems vidaus rinkoje, na.rdojama parclavimo kaina

,,franko - vagonas - isveZirno stotis" be pndetines vertds ir akcizo mokesdiq.Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis, t.y. i prekiLl vertElskaidiuojamos transportavimo iki Lietuvos Respublikos muitri sienos islaidos.

4. Statybos kain4 indek.sas pagal sta+,bor ob.jekto tipq.Statybos kainq indeksas (Bpl - building price index)._ raialrinktq statybos objektq uZbaigirno ka5tq (kainq) pokydiaiper tam tikrq laikq.

Statybos kainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybos objektq. Tai 3tipq gyvenamieji paslatai ir po vien4 siq statiniq kategoriiq objektq: prarnones,administraciniq paslatq, Svietimo, sveikatos apsaugos, kor.nunalinesinfrastrukt[ros, vandens valymo, keliq ir gatviq bei rekonstruojamq objektq.Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybos medZiagq, irengimq, atlyginirnq,socialinio dralrdimo ir kitos iSlaidos. Siuos cluomenis pranesa 157 statybosimones.

BPI apskaidiuojamas pagal Laspeireso formulq; j i nustatant, 1995 rn.buvo pasirinkti baziniais, t.y. kiekvieno ataskaitinio menesio kainospalyginamos su baziniq 1995 m. vidutinemis kainornis.

5. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintlindelrsas bei atskirai augalininlq;stes ir gwulininlq,sllt produkt4 supirkintokainy indeksai.

Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas(PIAP - purchasing price indices of agriculturalproduction) - tai Zernes fikio produkcijos supirkirno kainqdinamikos rodikliai, parodantys kainq kit imq laiko atZvilgiu.

Bendrojo supirkimo kainLl indekso atveju kiekvienq ketvirtl ti.a'ros2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes ir gyvulininkysles)kainos. Augalininkystes produktq kainos stebirnos tik 3-iq ir 4-E ketvirt i.Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4ketvirtl i5 didmenines prekybos ir Zernes r-rkio produkcijE perdirbandiq imoniq.

Indeksai parodo kainq pasikeitimus, palyginti su praejusiq rnettlatit inkarnu ketvirdiu, ir apskaidiuojami pagal (2.10) fonnulE, keidiant svorius

76

kas ketvirtl. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertEsupirkimo kainomis, be mokesdiq (nuo 1997 m. iskaitomos subsidijos).

6. Be iivarclyul ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 darapskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttlindeksai.

Eksportuojamos produkcijos kainq indeksas (price indexof exported production) - rodiklis, parodantis parduodamqprekiq uZsienio vartotojams kaintl pasikeitimus.

Importuojamos produkcijos kainr; indeksas (price indexof irnported production) - rodiklis, parodantis kitose Salyseperkamq prekiq kainq pasikeitirnus.

2.4. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI

2.4.1. Gamybos metodas

BVP apibndinirlas kaip visq galLrtiniq prekiq ir paslaugq, pagamintqper metus, rinkos kainq suma reikalauja kai kuriq sqvokq aptarimo.

Galutinis produktas (final goods/product) - tai preke arpaslauga, skirta galutiniam vartojirnui; ji nenaudojarna kaipsqnaudos kitoms prek€ms ar paslaugoms gaminti.

Galutindmis prekdrnis kaip iSirntis laikomos investicines prekds.Didejant garnybos specializacijos lygiui, daugelis gaminatnq

produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose, kol gah'1 galesukuriama galutine preke ar paslauga. Jeigu Salies metinio produkto apinrtisb[tq nustatoma kaip tais r-netais pagamintq visq prekir.i bei paslaugq kainqsuma, tuomet dalies prekiq ir paslaugq vertd b[tq keliskart [skaidiuota i BVPapimt[. Toks ,,pakartotinis" apskaidiavimas i5kreipttl realiq gamybos apimti irneleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybos rezultatq. Taigi, apskardiuojantBVP pagal nacionaliniq sqskaitq metodik4 tarpinio produkto verte turi br-rtieliminuojarna.

Tarpinis produktas (intennediate goods/product) - taiprekds (Zaliavos, medZiagos, kuras, elektros energija.pusfabrikadiai) ir paslaugos, panaudotos kaip s4naudosgaminant kitas prekes ar paslaugas.

Taigi priklausomai nuo to, kur naudojamos prekds, gali b[ti tarpinesarba galutinds. PavyzdZiui, plienas, elektros energija, kuras, kuriuos finnosnaudoja kaip Zaliavas savo produkcijai gaminti, yra tarpinis produktas. Tuotarpu kuras ar elektros energija, skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. yragalutines prekds.

Kartotinio prekiq ir paslaugq apskaidiavimo iSvengiar.na, jei nustatatit

BVP sumuojama kiekviename gamybos etape sukurta priddtine vertd.

Prid€tind vert6 (value added) - tai skidumas tarp firtnos

pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq

prekiq ir Paslaugq kainq.

Panagrinesirne 2.5 lenteles pavyzd[, rodanti pridetines vertes prekds

gamybos grandyje, susidarymq'2.5 lenteleje pateikiamos keturios tarpusavyje susijusios flnnos:

plieno, padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai. Plieno garnintojai

patys iSgauna geleZies r[d4 ir jq perdirba i plien4 todel jq veiklos pridetine

u.rie y* 1000 Lt. AnalogiSka situacija gaminant padangas ir plastmases.

Vienintele perkanti ir naudojanti garnybos procese ivairius tarpinius prodr'rktgs

(plien4 padangas, plastmases) yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta

pridetine verte apskaidiuojarna atdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos

realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar.rdotq gamybos

procese tarpiniq procluktq kain4 (3500 Lt). Taigi Salies BVP apimtis yra lygi

ki.kui.nor-gamybos stadijos pridetin€s vertds surnai - 7000 Lt, arba galutiniq

prekiq kaintl suma lygi 7000 Lt.AnalogiSkai, naudojant pridetines vertds sumavimo bhdq, gali lna

apskaidiuoti ir Salies bendraji vidaus produkttl.Paiymetina, kad (2.1) lygybeje pirkimai taip pat galibhti dviejq tipq:

pirma, - galutiniq vartotojq pirkirnai; antra, firrnq tarpiniq produktq,

naudojarnq jos gamybos procese, pirkimai. AternE tarpinius pirkimus ii

t lesiniosios ir kairiosios (2.1) lygybes pusiq, gausime, kad bendrieji pirkintai

yra lyg[s galutinei paklausai. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnE tarpinitrs

produktus, isigytus i5 kitq firmq, gausilne Sios finnos prekes gamybos

grandies pridering vertE. Dabar i5 (2.1) lygyb€s gauname nauj4 iSraiskq. taip

pat apibhdinandiq tik uZdar4 ekonomik4:

Galtttini paklausa -- Pridetine verte :

: Darbo uintokestis + Kapitalo pojamrts. (2.12)

Vadinasi, pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos

lygios finnq pridetinei vertei, kuri, kita vertus, lygi

ir Zem6s savininkq) pajamoms. Tai patvirtina 2'l

Salies gamybos apimti galirna nuslatyti trimis

namq lkiq (kapitalo, darbopav. analizes iSvadas, kad

metodais: l) gamybos; 2)

iSlaidq; 3) pajamq.visos Salies mastu BVP aptmtl nustatant gamybos budr,r, surnuo.;arna

pridetine vertd, sukurta kiekvienoje ekonomikos Sakoje (pagal veiklas). Taigi-tlVe

tygur pridetines vertes sumai 9-iose isskiriamose srityse: Zemes [ky.1e,

p.utoonei", statyboje ir t.1,. (2.6 lentele). Lentelds duomenys rodo, kad

pro,ron" yra stambiausia fikio Saka (2003 m.24,8 proc. viso BVP apimties).

78

c:-e c,Eeg s

O N O r )a.J cr) F-

q

q =

9 q . !E ' 4 ) 6

b ! 9 : :

E L . ELLr Z

cg

t-- tr-

<J'.

.: .al

.qJ L? o' | . >

O r ) O U . )a] -r r-

. q ) C

: 6 r

U)N I--

.O

L

t h - a , -

J 9 ' J A

L E L A

t i P F ! F L

< cb< r-i l< r-b>

E

'a

.c)

a

4

|0)

L

E * € . = a E ̂o ' R - n ' F I ' : r ' a dL 9 L P - P A A

- J - e F

* - *< i , :

.q)

{)

,'a =

a 2 :o c O > F

E c t - O. e 9 # :

j c . i d ; +

J

o-F

.()

rae.l

2.6 lentel6. Lietuvos bendrasis vidaus produktas pagal veiklas (veikustor.nrskainomis)

metra5tis 2001. -V590-59 l .

- P.590; Lietuvos statistikos metraStis 2004. - V . P

Taigi i nustatomq BVP [skaidiuojama:l. Galutiniq prekiq verte, pagaminta analizuojamaisiais rnetais. Jei tais

metais pagamina preke neparduota, tai jos verld bus lskaidiuota i prekiq atsargasbei nerealizuotos gatavos produkcijos apimti ir atsargq prieaugis padidins BVP;

2. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq (daZniau), kurios kuriamos irteikiamos vartotojui nemokamai, be jq pirkitno-pardavimo, pavyzdZiui,valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo, gydyrno,policijos, gaisrininkq, ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugosgyventojams. Daugelyje Saliq tokios paslaugos, apskaidiuotos kaip tttpaslaugq i5laidos, sudaro Zymiq BVP dali, nors ekonomistai ir pripaZista, kadtai nera geriausia Siq prekiq bei paslaugq [vertinimo BVP apimties rnetodika.

i BVP apimt[ neitraukiami:l. Nelegaliq sanderi6 Se5elines arba neapskaitomos ekonomikosveiklos rezultatai.

Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika (blackfurowneconomy) - ekonomika, apimanti [statymarnsprieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas veiklas, kaivengiama moketi mokesdius.

2. Negamybiniai sand€riai.

BVP elementaiBVP. mln. Lt BVP, procentais

1994 m, 2003 m. 1994 m. 2003 m.l. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd2. Pramonc

kasybos ir apdirbamojiclcktros, dujq, Silumos ir vandcns

garnyba bci tickimas3. Statyba4. Prckyba5. Rcstoranai ir vicSbudiai6. Transportas, sandcliavimas, rySiai7. Finansinis tarpininkavimas8. Valstybin is valdymas i r pr iv . soc.draudimasy. sv lct rmas10. Svcikatos apsaugaI l . K i t os

t706,243 15 ,83 8 57 ,0

45 8 ,8I 1 5 5 , 62806,62 2 t , 4

l 6 l l , 8794,0804, I

671,6410,7

2403,4

1 1 t 5 5

t t6 '10 ,210276,9

? 1 5 s q

3608,28975,2789, l

67 5t,0I 138,52732,0

2827,0t493,3

12879,1

1 0 , It 5 5

22 ,8

2 ,76 ,8

16 ,61 , 4q 5

4,rl

4,0. A

14.2

A ' )

24,820,2

4,01 , 1

t 1 , 61 , 6

1 1

5 4

5 ,6r q

I 3 .3

l5 v iso: t6904,2 561 79 , r 100,0 100. t

It inis: Lietuvos statistikos metra5tis 1999. -V. - P.54 ietuvos statistikos

80

Negamybiniai sanddriai (nonproductive transactions) tai1) senq naudotq vertybiq pardavimas ir 2) grynai finansiniaisanddr ia i :

l) senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia, kad

elirninuojarnos visos turto perpardavimo (automobiliLl, narnLl ir pan.)

operacijos, prie5ingu atveju tai [teisintq pakartotini skaidiavim4 nustatantBVP;

2) grynai f inansiniai sanderiai - tai operacijos, nesusijusios sr-r prekds ar

paslaugos pirkimu ar pardavimu, apimandios vyriausybes transferinius

iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str

f i nansin ia is popier ia is .

Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp -

government transfer payments) - tai visi vyriausybesmokejimai asrnenims, Seimoms ir organizacijoms, teikiarnibe jokio prekinio ekvivalento.

Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais

atvejais:. socialinio draudimo i5mokos nedarbo atveiu;o senatvds ar invalidumo pensijos;r paSalpos karo veteranams;o pa3alpos skurdo atveju;o pal[kanos, i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius

ver tybin ius popier ius.Organizacijoms bei [mondms transferiniai rnokejimai n.rokatni, kai

suteikiamos:. subsidijos valstybindms imon6ms, padengiant iq ivairius

nuostolius;. oficialios tikslines investicijos (pavyzdZiui, vyriausybe skiria leSq

miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirnoreorganizavirnui).

PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private

transfer payments) - tai visa privati pararra atskiriemsasmenims ar Seirnoms, teikiama be jokio prekinio

ekvivalento.

Tai ne gamybos ar darbo rezultatas, o tik le3q perskirstyrnas,pavyzdlziui, t6vq kas rnenesi teikiama parama studentams; vienkartine paratna

i5 atskirq remejq ir pana5iai.

Operacijos su finansiniais popieriais (operations in

financial securities) - tai vertybiniq popieriq pirkirnas irpardavimas.

8 l

Perkant ar parduodant vertybinius popierius, keidiasi tik j,tsavininkas, jokie nauji gamybos procesai nevyksta, todel Sios operacijosnelskaidiuojamos I BVP apimti.

2.4.2. ISlaidq apskaitos metodas

Apib[dinus BVP strr.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirnties nustatymoiSlaidLl ir pajamq metodus.

ISlaidq metodu BVP nustatornas kaip galutine ivairios paskirliesprekiq paklausa, t.y. kaip visrl ekonornikos sektoriq i5laidos. Prekes beipaslaugos, pagarnintos Salyje, gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui,valstybes vartojirnui, investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrluZsieniediams finansavimui (arba grynajam eksportui).

Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidq ruSl.

l. Namq iikio vartojimo i5laidos (C - consumption) ,vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms beipaslaugoms pirkti suma.

Narntl fikio varlojimo i5laidos yra:a) trr,unpalaikio vartojimo prekes (maistas, drabuZiai ir pan.);b) ilgalaikio vartojirno reikmenys (Saldytuvai, automobiliai, baldai ir pan.);c) paslaugos fiuridines konsultacijos, bankr4, kirpyklq paslaugos ir pan.).

2. lnvesticijos (l - investment) - tai f irrnq iSlaidos naujorns[monems statyti, lrenginiams pirkti, gatavq prekiqatsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai iSrekliaiprekems ir paslaugorns kurti.

lnvestavirno tenninas vartojamas, kalbant apie realqjl investavunq,t.y. realiojo kapitalo kaupimq: pastatq, irengimLl isigijima o ne apie finansiniinvestavim4 (pvz., obligacijq isigijirn{. Investicinds iSlaidos * tai:a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms, irengirnams, stakldms, gamybiniarns

pastatams;b) gyvenamqjq namLl statybos i5laidos;c) prekiq Iikudiq pasikeitimai.

Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl,kad gyvenamieji narnai, kaip ir gamybiniai objektai, yra pasyvtts aktyvai,galintys savininkams duoti nuomos pajamq. Gyvenamieji namai laikorniinvesticinemis prekernis net ir tuomet, kai savininkai jr4 neiSnuomoja.

Atsargq likudiq pasikeitirrai - tat Laliavq, medZiagq, nebaigrosgamybos, gatavq gaminiq ir prekiq, isigytq perpardavirnui, likudiq pasikeitimqverte ataskaitiniu laikotarpiu. Tai yra atsargrl, [vertintq vidutinemis tolaikotarpio kainomis, vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje,skirlurnas.

82

pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro

kapitalo). Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs

investicin€rnis iSlaidornis; vyriausybes investicines iSlaidos I Sias rSlaidas

nepatenka.Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr - gt'oss

investment) - tai visos per metus pagamintos investicines

prekds, neatsiZvelgiant i jq paskirti ( i tai, arjos buvo skirtos

gamybos pletimui, ar t ik pakeite senas nusidevejusias darbo

priemones).Bendrosios privadios vidaus investicijos pagal savo paskirtl susideda

i5 dviejq claliq: atstatymo investicijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl.

Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D"

depreciation) - inveslici jos, atstatanaios nr'rsid0vejusias

darbo priemones.

Grynosios privaiios vidaus investicijos, arba l leto

investicijos (1" - net investrnent) - investicijos, skirtos

naujoms papildomoms darbo priernonems isigyti.

Bendrqsias privadias vidar"rs investicijas sudaro:

I o : 1 , , + D" ; ( 2 .13 )

dia .1" - bendrosios privadios vidar'rs investicrjos, Lt;

-1,,- grynosios privadios vidaus investicijos, Lt;

D.- atstatyrno investicijos, Lt.

Atstatornosios investicijos kompensuoja arnortizacij4 t.y. kapitalo

verttls sumaZejirnE del pasenimo ir susidevejimo, ir LrZtikrina pagrindinio

kapitalo nusidev€jimo atstatymE. Catnybos ploceso metu kapitalas yra

vartojanras, t.y. maLija gamintojo pagrindinir"l priemonitl atsargtl esarnoji

vert6. Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina. Kapitalo

diclejim4 parodo tik grynosios privadios vidaus investicijos (2.3 pav.), tadiau 1BVP lskaidiuojamos tiek kapitalo atstatymui, t iek kapitalo pletimui skirtos

investicin€s prekds, pagamintos esamaisiais metais'Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra

geras ekonomikos bfikles rodiklis. Skiriamos Sios ekonornikos bukl€s:

.ekonomikos pakilimas;rekonornikos stptingis;.ekonomikos nuosmukis.Ekonomikos pakil imo brikle yra tuomet, kai bendrosios privadios

vidaus, kaip pavaizduota 2.3 pav., investicijos virSija atstatymo islaidas /r>D...

Kitais ZodZiais tariant, grynosios privadios investicijos yra teigiarnas dydis

I">0.

83

Ekonornikos sqstingio bukle yra tuomet, kai bendrosios privadiosvidaus investicijos yra lygios atstatymo i5laidorns I, : D", t.y. gryntgqprivadiq vidaus investicijq ndra arba jos yra artimos nuliui .1, : 0.

Kapitalosulllametq

pradZioie

Kapitalopr icaugis

Kapitalo Grynojo kapitalo Kapitalo sr.rn.ra

nusidevejimo padidejirnas per rlretq

atstatymas lnetus Pabaigojc

Crynosios ptivadios

vidaus invest ic i josi@Pastatai ,

[renginrai irarsargos

D ^ - r ^ + ^ ;

irengirnai iratsargos

rfiil,;

Metq pradZia Metq pabaiga

2.3 pav, Kapitalo apimtis ir investicijos

Ekonornikos nuosmukio bhkle yra tuomet, kai bendrosios privadiosvidaus investicijos yra maZesnds uZ atstatymo i5laidas I*<D., t.y. per lretussunaudojama daugiau kapitalo negu jcl pagaminama In<0.

Tarkime, reikia nustatyti ekonornikos bfiklE n-r4iq metq pabaigoje,jeigu bendrosios privadios vidaus investicijos per metus buvo 965 mlt.r. Lt, ogamyboje sunaudota kapitalo - 555 mln. Lt. Salies lkyje n-qjq metqpabaigoje br,rvo 410 mln. Lt investiciniq prekiq daugiau negu mettl pradZioje.Grynosios privadios vidaus investicijos metq pabaigoje padidejo (1">0), todelekonomika yra pakilimo blklds, be to, kapitalo suura rnetq pabaigoje padides.

BVP Siame rnodelyje nustatomas pagal fonnulg:

B V P : C + ] (2 . t4 )

3. Vyriausyb€s i5laidos (G - government spending) - taicentrin€s ir vietinds valdZios institucrjq iSlaidos baigtinernsprekems bei paslaugoms, taip pat darbo jegai isigyti irnaudoti.

Sios iSlaidos susideda i5 dviejq daliq:a) i5laidq esamajam vartojimui valstybds finansuojamose [staigose

ir organizacijose ([vairiq vartojirno prekiq pirkirnas);

84

b) investiciniq iSlaidq (valstybiniq l igoniniq statyba, keliq tiesimasir pan.).

Kaip jau mineta, valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns,Seirnoms bei organizacijorns be jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 -

moka transferinius mokejimus. Valstybes mokami transferiniai mokdjirnainepadidina BVP, o tik j[ perskirsto, toddl j ie neitraukiami I vyriaLrsybesiSlaidas, nustatant BVP kaip atskirE G dal1.

Taigi, jeigu nagrinejama uZdara rniSrioji ekonomika, neturinti ry5io

su aplinkiniu pasauliu, arba jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienioSalirnis, tai BVP, apskaidiuojant i5laidq b[du, i3rei5kiarnas 5ia fonnule:

B V P : C + I + G . (2 . r5)

4. Nagrinedami atvirosios ekonornikos modeli, ivertiname uZsieniosektoriaus i5laidas - prekiq ir paslaugq grynq;i eksportq.

Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX - net exports) - tai

Salies eksporto ir importo skirtumas.Eksportas (X - exports) - tai prekes ar paslaugos, pagarnintos

Salyje. bet parduotos uZsienyje.lmportas (Z - imports) - tai prekds ar paslaugos, paganrintos

uZsienyje ir nupirktos nar.rdoti kitoje Salyje.

N X : X - Z ; ( 2 . 1 6 )

dia NX- prekiq ir paslaugq grynasis eksportas, Lt;X- prekiq ir paslaugq eksportas, Lt;Z - prekiq ir paslaugq importas, Lt.

Susumavus visq keturiq ekonomikos sekloriq i5laidasapskaidiuojarnas BVP alvirosios ekonornikos s4lygomis:

B V P : C + l + G + l \ r x ,

B V P : C + l + G + ( X - Z )

(2 .11 )

arba

Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 metr4 rinkoskainq suma, apskaidiuota i5laidq bldu.

2.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto

apskaidiavimas i5laidq b[du. Narnq tikiq vartojimas sudaro apie 70 proc. BVPir yra svarbiausias jo elernentas. lnvesticinds i5laidos Lietuvoje neZyrliaididesnes negu vyriausybes vartojimo iSlaidos.

85

BVP elementas i5laidqmetodu

Mln, Ll Procentais

1994 m. 2003 m. 1994 nt. 2003 m.l . Namq [k io var lo j imo i5 la idos2. Vyriausybcs vartojimo iSlaidos

3. PNI aptarnaujandios narnq [kius'4. Bcndrosios vidaus invcsticijos5. Atsargq pasikci t i rnai6. Prckiq ir paslaugq cksportas7. Prckiu i r naslauuu imDorlas

n4't9,333 19 ,0

1 0 , I3904,9-79t,593 60,8

r0378,4

1 6 ) R 1 1

I 0370,8t q 4 )

12024,1s59.6

29t20,93 2373.8

67.91 9 , 60 , 1

1 1 |1 1

6 r . 3

64,6I ti,50,3

1 t , l

1 , 05 1 , 85 1 6

l 5 v i so : t6904,2 5 6 1 7 9 . 1 100 . ( l 100.0

2.7 lenteld. Bendrasis vidaus produktas, apskaidiuotas iSlaidq metodu(veikusiomis kainornis)

. PNI - pelno nesiekiandiq institucijq iSlaidos individualaus vartojirno

prekdms ir paslaugorns, kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniaisocialiniai transferai.Saltirris: Lietuvos statistikos Inetra5tis 1999. - P.540; Lietuvos statistikosmetrastis 2003. - P.616-611. Lietuvos statistikos metra5tis 2004. - P.593.

2.4.3. l 'ajamq apskaitos metodas

Nustatant BVP apirntl pajamq b[du, sudedamos visos SalyjeuZdirbtos pajamos, kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savopaslaugas. BVP glaudZiai susijEs su grynosiomis vidaus pajamomis (G,VP"1).

Grynosios vidaus (nacionalinds) pajamos (G,VP,,, netdomestic income at factor cost/national incorne) - tai vistlgarnybos veiksniq pajamos Salyje per metus.

Darbo ir kapitalo pajarnos susideda i5 keturit l elelnenttl:I. Samdonl.$q darbuotojq darbo uZmokesdio;2. Nuomos pajarnr.l;3. Pallkanq;4. Pelno.

l. Darbo uZmokestis (W - wages) - i5mokos darbuoto.iarnsuZ jq darbo jegos kaip gamybos veiksnio panaudojirn4.

{ Siq pajarnq grupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai 1 valstybiniusbei privadius draudimo, medicinos aptamavimo, pagalbos nedarbo atveju irkitus specialius fondus (W1 - insurance), kuriq ldSos panaudojamos darbojegai atstatyti.

2. Nuomos pajamos (R - rent income) - tai Zernes ar kitonekilnoj amo turto nuosavybds paj atnos.

86

| 5[ pajamq element4 [skaidiuojarra ir nttosavq namq, butq tarirtura

nuoma patiems sau. Taip skaidiuojama del to, kad BVP parodytr4 visq namq

paslar.rgas, nepaisant nuosavybes formos.

3. Pali ikanos (i - interests) - pajamos, gautos uLpaskolintus pinigus; tai pinigrl skolinirnosi kaina.

BVP skaiiiuojant pajamq budu pridedamos grynosios palirkanos, t.y.

skirtumas tarp bankq gautq palukanq uZ paskolas ir sumoketq paifikanq u2

indelius.

. 4. Pelnas ( fl - profit) - tai lvairiq tipq firmq (individualiq,partneriniq irnoniq ir akciniq bendroviq) grynosios pajamos.

liekandios, padengus garnybos ka5tus.

IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka

savininkams. Akciniq bendrovir4 pelnas suskyla I kelias dalis:l. Paskirstytqj[ peln6 t.y. pelno dall, iSrnokamq akcijq savininkarns kaip

dividendai;2. Akcines bendrovds pelno mokesdius;3. Nepaskirstytqji peln4 - tai likusi pelno dalis, sumokejus pelno rnokesdius

ir dividentus, i5 karto arba po tam tikro laiko investuojarna I gamybq.

Grynosios vidaus pajarnos apskaidiuojamos kaip darbo uZrnokesdio,

nuomos pajamq, palfikanq ir pelno surna, toddl sakoma, kad G,VP,,

apskaidiuotas gamybos veiksniq kainomis.

G r V P , , j = l t t + R + i + f l . ( 1 . I 8 )

GrvPaj nera lygios BVP. Nustatant BVP pajamq budu, prie vidarrs

pajamq dar pridedami du elementai, nesusijg su pajamq paskirstymu garnybos

veiksniams: tai kapitalo nusidevdjimo i5laidos (amortizacija) ir netiesioginiai

mokesdiai. Pamindti elementai yra pajamos, tiesiogiai priskiriamos ktrriarn

nors gamybos veiksniui. Jq suma neapima viso BVP. Kadangi dalis galutiniq

prekiq vertes igyja amortizacijos form4 t.y. pasireiskia kaip suvartoto kapitalo

atstatymas, rodantis per metus suvartoto kapitalo vertE, todel amortizacines

le5os nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos; jos vel

reinvestuojamos i gamybq iSsaugant pradinl gamybos priemonir"l darbini

pajegum4. Kol Sios priemones nesusiddvdjusios ir amortizacijos ld5q fimrorns

tam tikr4 laik4 nereikia naudoti pagal tiesioging jq paskirt[, jos yra tarsi firrnos

pajamos.

Netiesioginiai mokesiiai (T, - taxes indirect) - mokesdiai,kuriuos vyriausybe uZdeda prek6ms ir paslar'rgoms.

87

Siuos mokesdius firmos gaminan.rai produkcijai nustato vyriausybd,todel jie itraukiami i gamybos kastus ir iq dydziu padideja pagaminros prekesrinkos kaina. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[, pardavimomokest[, l icencijq mokesdius, akcizus, muitus ir t.t. Finna netiesioginiusmokesdius sumoka i5 pajamq, gautr4 realizavus produkciiq ir juos traktuojakaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekesrinkos kaina. Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu - tai pirmines valstybdspajarnos.

Taigi BVP, apskaiciuojant pajamq rnetodu, rinkos kainomis yra permetus gautq darbo uZmokesdio, palOkanq, rentos, pelno, amortizacijos beinetiesioginiq mokesdiq suma. Pridejus netiesioginius mokesdius gaLrtas BVprodiklis nustatomas rinkos kainornis. Tai pabrdziant prie BVp gali biltinurodomas indeksas .. ' t.":

B V P = W + Rr . k .

da BVP, p - BVP, apskaidiuotas

Netiesioginius rnokesdius rninusuojant is BVp, apskaidiuoto rinkoskainornis, produktas nustatomas gamybos veiksniq (arba garnybos) kainornis:

BVPg . , . I =BVP,1 -71 . ( 2 .20 )

6a BVP,.,r, @rba BVP,r) - BVP, apskaidiuotas gamybos veiksniqkainornis arba gamybos kainornis.

Taiiar.r jeigu vyriausybe teikia subsidijas (Zp - transi-er payrnents) iSvalstybes biudZeto konkredioms prekdms ar paslaugoms, tai tq subsidijq surnaatimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos, kadangi jos yra iskaitornos ipajamas, bet ndra pagaminto produkto kainos dalis:

BVP = l l + R+ i + f I + D" +T i -Tpr , k ,

(?. .21)

BVP apskaitos iSlaidq ir pajarnq merodai - rai clu skirtingi poZi[riai IBVP, kadangi tai, kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaippajamas tie, kurie dalyvavo 5i produktq gaminant.

Lygybe tarp i5laidq ir pajamq visuomet yra todel, kad balansLrojanriselementas yra pajamos, kurios lieka paclengus gamintojo islaidas darbouzmokesdiui, nuomos mokesdiui bei palfikanoms. Jei siq tri iq dydZiq sumamaZesne uz konkredios prekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmospelnas. Jei 5i suma vir5ys prekes rinkos kainq tai pelnas bus neigiamas.

ISlaidq metodo poZi[riu, BVp - tai suma visq i5laidq. reikalingqvisoms rinkoje esandiorns prekems i5pirkti.

+ l + f l + D r + 7 , . ( 2 . 1 9 )

rinkos kainomis.

8 8

BVP elementas pajamqmetodu

BVP. mln. Lt Procentais

1994 m, 2003 m. 1994 m. 2003 m.

l. Kompcnsacijos darbuotojamsdarbo apn.rokijimas

- socialiniai inaSai2. Pclnas' i r miSr ios pajamos"3.Plgr indin io kapi ta lo suvarto j inrus4. Nct ics iogin ia i mokcsdiai5. Subsid i jos (minus)

6956,45 l q 1 )

1563,26 8 1 5 , 61496,11905,8269,8

22088,4t7692,34396,0

20734,27 t14,766s8,9447, l

4 1 , I3 1 , 9

( ) ?

40,38,9

I 1 , 31 . 6

l q 1

3 1 . 51 ,8

3 6,9t2,7i l ,90,8

l5 v iso: I 6904, I 56 1 79.1 t00 .0 100,0

2.8 lentel6. Lietuvos bendrasis vidaus produktas, apskaicillotas pajanltl

metodu (veikusiomis kainomis)

*Pelnas gaunamas, i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil

darbuotojams bei surnoketus mokesdius garnybai ir pridejus gautas subsidijas.**Mi5rios pajamos - tai nekorporuotq finnq pajamos (pelnas), kuriosgaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir

samdomq darbuotojq pajamos kartu). Jos gaunamos namq fikiq sektoriqe.Saltinis: Lietuvos statistikos metraltis 1999. -P.544; Lietuvos statistikosmetra5tis 2003. -P.618; Lietuvos statistikos metra5tis 2004. -P.595.

Pajamq metodo poZi[riu, BVP - tai visq pajamq, gautq arba sukurtLlgamybos procese, suma.

Siuos abu metodus galima iSreik3ti tapatybe:

ISlaidos prckems ir paslaugoms

isigyti pcr metus

II

r l rv

r l rkrmas - ta lp in ig ines iSla idos

Kita vertus, tai to paties sanderio dvi skirt ingos puses: tai, kas iSleislaproduktq gamybai, yra pajamos tq, kurie idejo garnybos. veiksnius (darb4

Zemg, kapital{ [ produktq gamyb4 ir realizavim4 rinkoje. Si tapatybe tinka ir

visai ekonomikai. Kartu ji parodo, kad yra priklausomybe tarp finansinitlpiniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp, pavyzdZiui, nacionaliniqpajamq ir nacionalinio produkto. Jie yra glaudliai susijg, kadangi nacionalinespajamos keiciamos i galutinl produkt4 ir atvirk5diai. SElyginE priklausomybE

tarp 5iq dviejq dydZiq parodo 2.9 lentele.

- Pinigines pajarnos, gaminant- prekes ir paslar.rgas pcr mctus

I\yPardavimas - ta i

p in ig ines ip laukos

89

2.9 lentel6. Nacionaliniq pajamq ir nacionalinio prodr.rkto rodikliqpriklausornybe

Nacionalinio produkto rodikl iai Procentai Nacional iniq pajamqrodikl iai

Bcndrasis nacionalinis produktasr inkos kainomis

Elcndrasis nacionalinis produktasgamybos kainornisGrynasis nacional in is produktasr inkos kainomisGrynasis nacionalinis produktasgamybos kainomis

100

90

ti0

70

Nacionalincs pajamos,nct ics iogin ia i mokcsdiai i ramortizacijaNacional incs pajantos i ramortizacijaNacionalincs pajamos irnct ics iogin ia i mokcsi ia iNacionalincs pajanros

2.5. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE

Makroekonomikoje BNp, BVp, investicijos, valstybes israidos ir t.t.gali b[ti apibudinta kaip srautai; o kapitalas, turtas, uZsienio investiciiq saldas,valstybes biudZeto skola ir pan. - kaip fondai.

Srautas (flow) - dydis, matuojamas kiekiu per laikovienetq.

Fondas (found) - dydis, fiksuojauras konkrediam laikomomentui .

Apib[dinsime keletil svarbiausiq,,fondas-srautai',makroekonornikoje.

1. Investicijos ir pagrindinis kapitalas.

pob[dZio sEry5iq

Investicines i5laidos - tai produkcijos srautas per ram tikrq laik4atstatantis arba didinantis kapitalq2.

Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) - taipastatai, lrengimai ir kitos anksiiau pagamintos prekes,naudojamos kitq prekiq garnyboje.

Todel:

K': K" + I;

dia K, - kapitalo fondas esamqjq metq pabaigoje, Lt;Kr-r - praejusiq metq kapitalo fondas, Lt;1- esamqjq metq investicines i5laidos, Lt.

(2.22)

'Kapitalq sudaro realusis kapitalas, finansinis kapitalas ir zrnogiskasis(intelektualusis) kapitalas.

90

Arba investiciniq iSlaidq srautas yra lygus pagrindinio kapitalo tbndopadidejimui.

I : K , - K , . 1 .

Jau anksdiau paZymdta, kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi(D.) del natfiralaus priernoniq senejimo ar intensyvaus naudojirno, tod€l:

K , : K , - t + l - D e . Q . 2 3 )

Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamasgrynosiomis investicijomis. Taigi kapitalo fondo padidejimas lygus grynqitlinvesticij r-1 srauto padidej imui.

B[tina priminti, kad rnakroekonomikoje investicijq sarnprata skiriasinuo naudojan-ros kasdienineje buityje. PavyzdZiui, t ik naujo narno statybosiSlaidos priskiriarnos investicijoms, o anksdiau pastatyto natno pirkimasmakroekonomini u poZir.-rri u nera i nvesticij os.

2. Santar"rpos ir turtas.Santaupos yra esarnqir4 nesuvartotq pajamq dalis, naudojama turtui

kaupti.Turtas (Wt - worth) - tai kokia nors nuosavybd, kuriadisponuoja ekonominis subjektas tam tikrais metais.

AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto irkapitalo fondo formul€rns galima uZraSyti, kad:

14 / ' , : W ' , - , + $ ,

S : LI/ ' t_ I l 'rt i

(?.24)

arba

dia W,' - Iurto dydis esamLilq metq pabaigoje, Lt;Ll/',,1- prad,jusiq metq turto dydis, Lt;,S- taupynras esamaisiais metais, Lt.

Taigi turto fondo padidejimas yra lygus santauptl srauto dydZiui.3. Einamoji s4skaita ir uZsienio investicijq saldas.

Einamoji s4skaita (CA - current account) parodo Saliesprekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni pertarn tikr4 laik4 fuaprastai per metus).

UZsienio investicijq saldas (NIIP - net intemationalinveshnent position) - tai Salies pairntq ir jos suteiktqkreditq skirturnas.

15 tolesniq skyriq matysime, kad einamoji s4skaita (balansas) - taisrautas, rodantis, kiek analizuojarnosios Salies gyventojai skolinasi arbakredituoja uZsienio valstybes. Jeigu einamosios sqskaitos balansas yrateigiamas dydis, vadinasi 5i Salis kredituoja iSorini pasauli. Tadiau jeigu Sis

9 l

balansas neigiarnas, vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento

valstybiq.Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas, tuomet Salis tr-iri

grynLdq mokejimo reikalavimrl ,,fbnd4' iSoriniam pasauliui, arba, kitaip

tariant, uZsienio valstybes jai yra skolingos. Tokia Salis vadinama gryntroju

r,rZsienio valstybirl kreditoriumi. Neigiarnas NllP reilkia, kad Salies gyvento.iai

tr.rri grynqjq skolq ,,fondq', t.y. skolingi iSoriniam pasauliui. Tokia Salis

vadinama grynuoju skolininkr-r. Tuotlet priklausomybe ,,fondas - atsargos"

analogiSkai ankstesnietns atvejams:

NII7,= NIIpt t+ CA ; (2.25)

dia NIIPT - uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpiopabaigoje, Lt;NIIP,-t - praejusio laikotarpio uZsienio investicijr"l saldas, Lt;Cl - einan-rosios s4skaitos balansas, Lt.

(2.24\ formule rodo, kad uZsienio investicijLl saldas fondo

pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo

pasikeitimas (NlIPt * NIIPt-r) yra lygus CA.PavyzdLiui, JAV, [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl

de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl

kreditorius (uZsienio investicijt l saldas 1980 m. buvo 140,9 mlrd.USD).

Tadiau nuo 1982 m. JAV einamosios s4skaitos didelis deflcitas sElygojo

neigiarn4 uZsienio investicijq saldq kuris 1988 m. buvo 500 mlrd.USD.4. Valstybes biudZeto deficitas ir valstybds skola.

Valstyb€s biudZetas (B - governtlent budget) - tai

vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmatafinansiniams tnetams.

Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns,

gaunamoms i5 mokesdiq, tai valstybes biudZetas yra subalansuotas. Toks afvejisgana retas. Jei i5laidos didesnes negu pajamos - valstybes biLrdZetas bLrs deficitinis(Bor: - government budget deficit). Kai i3laidos maZesnds uZ gaulamas pajanras,

tuomet vyriausybes biudZetas * perteklinis (govemrnent budget surplus).DaZniausiai Salies ryriausybe biudZeto defi cit4 finansuoja skolindamasi

i5 Salies vidaus subjektq (t.y. iSleisdama obligacijas ir jas jierns parduodama):gyventojq firmr5 bankq. Valstybes skola (skolos fondas) dideja, kai yra

valstybes biudZeto deficitas, ir maLeja, kai biudzetas yra perleklinis:

Valstl 'b€s (valstybin€) skola (DG - public (governrr-rcnt)

debt) - visq vyriausybes lygiq skola finansiniais tnetais.Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybesvaldymo institucij q skola.

92

arba

DG,: DG,.t + Bn"/, (2.26)

Borf : DG, - Da,-t ;

i ia D", - valstybds biudZeto skola esamaisiais metais, Lt;Do,-, - valstybes biudZeto skola pra6jusiais metais, Lt;8,,4 - valstybes biudZeto deficitas, Lt.

Vadinasi, valstybes skolos fondo padidejimas lygus biudZeto deilcito(srauto) dydZiui. PavyzdZiui, metinis JAV brudZetas 1960-1990 m. 29valsti jose i5 3l buvo neigiamas, toddl vyriausybes skola gyventojams iSaugonuo 300 mlrd.USD 1960 rn. lkt 3,2 tri l i jonq USD 1990 metais. 2,2 trihjonusUSD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams, kuriq 20 proc. yrauZsieniediai. Likusi skolos dalis f inansuojama JAV centrinio banko -

Federalines rezervq sisternos.

2.6. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI

Pagrindiniai nacionaliniq pajamq rodikliai:l. Bendrasis vidaus produktas;2. Bendrasis nacionalinis produktas;3. Crynasis vidaus produktas;4. Grynosios vidaus pajamos arba nacionalines pajarnos;5. Asrneninds pajarnos:6. Grynosios asrnenines pajamos arba dispor.rr-rojalnos pajamos.

BVP ir BNP bei jq tarpusavio sqrySis per gamybos veiksniq gryn{qpajamq srautus (g.yntUq nuosavybds pajarnq srautus) apibridintas anksdiau,toddl aptarsime kitus rodiklius. Pagrindiniai nacionaliniq pajamq rodikliai ir jLttarpusavio rySiai pavaizduoti 2.4 paveiksle.

Jau pabreZerne, kad dalis BVP turi b[ti panaudota nusiddvdjusiomstais metais investicinerns prekems atstatyti.

Bendrojo vidaus produkto apimtis, sumaZinta amorlizacinitlatskaitymq dydZiu, vadinama grynuoju vidaus produktu(G,VP * net domestic product), apskaidiuotu rinkos kainornis.

G,VP: BVP - D" ;

dia G,VP - grynasis vidaus produktas;D,, - amortizacija.

(2.21)

G.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4, kurioslieka visuomenei vartoti bei garnybiniam kapitalLri iSplesti.

93

arba

Nustatant grynAii vidar,rs produktq i5reik5tE rinkos kainor.nis, kyla taproblerna, kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas gana netiksliai. Del to

daZniau naudojamas BVP rodiklis.Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsime netiesioginius t 'nokesdius,

kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta produkcija, gausiure naujtl rodikli -

gryn4sias vidaus pajamas, arba nacionalines pajamas, apskaidiuotas gamybos

veiksniq kainomis.

Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos)(G,VP"; (Nl) - net domestic income (national incorne) atfactor cost) - tai visq garnybos veiksniq, dalyvaujandiq tanltikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese,gaunalnll pujamq surna.

Netiesioginiai mokestiai (T; - indirect taxes) - tai rnokesdiai,kuriais apmokestinama latn tikra ekonomine veikla.

G,VPqi: G,VP - T1 ,

G,VP.j:BVP * D"- 7,,

(2 .28)

dia G,VP,,1- grynosios vidaus pajarnos;Z; - netiesioginiai verslo mokesdiai.

Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems arpaslaugoms, tai jq suma turi b[ti atimama i5 netiesioginirl mokesditl strl l los:

G,VP,!1 : G,VP - (Ti - Til : (2.2e)

dia Zp - finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniaimokejirnai (lirm transfer payments).

Pagrindiniai netiesioginiai rnokesdiai yra pridetines vertds rnokc'stis ir

akcizo mokestis. Netiesioginiai mokesdiai iskaidiuojami I prekiq ir paslaugqkain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementqapskaidiavim4 todel jie atirr.rami i5 G,VP"i (arba BVP).

Grynosiorns vidaus (nacionalinems) pajamoms gali buti suteikiuna irsavaranki5ka i5raiSka, apimanti darbo uZmokesdio, palhkanq, rentos ir pehlo

sum4. Paprastumo sutnetimais tai Zymima Nl:

N I : W + i + R + n (2 .30)

Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas rodiklis yra astltctltt iespajarnos.

Asmeninds pajamos (AP - personal income) - tai pajanros,kurias gauna Seimos bei atskiri individai iki j iems sumokanlasmeninius mokesdius.

94

Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iq vidaus pajamq, nes dalisdarbu uZdirbtq pajarnq (lna5ai I socialinio draudirno tbndq akciniq bendrovitlpelno mokesdiai bei nepaskirstytas jq pelnas) nepatenka narnq fikiarns; o dalis,nesanti jq darbo rezultatai, pavyzdLtui, transferiniai i5mokejimai, patenkanarntl fikiams. Taigi asmenin€s pajamos - tai fakti5kai gaunamos pajanros,apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq, atdmus ina5us socialiniar"r.rdraudimui, akciniq bendroviq pelno mokesdius bei nepaskirstytq peln4 irpridejus transferinius iSmokejimus.

AP : G ,VP , i -W i - [ I r - [ ]N+ Tp (2 .31 )

dia lP - asrneninds pajamos;l4f - mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrsfondus;I17 - akciniq bendroviq pelno mokesdiai;I/,y - nepaskirstytas akciniq bendroviq pelnas;Zp - transferiniai i5rnokejimai narnq lkiams.

15 asrneniniq pajamq, sumokdjus astneninius n.rokesiius gaunamegryn4sias asrnenines paJamas.

Grynosios asmenin€s (disponuojamos) pajanros (CAP (Dl)- disposable personal incorne) - Seimq arba atskirq individqpajamos, likusios atskaidius jq asmeninius rnokesdius.

Asmeniniai (t iesioginiai) mokesiiai (T,1 - personal (clirect)taxes) - tai pajamq, turto bei paveldejimo mokesdiai.

G,AP: AP - T,) ;

dia G,AP - grynosios asmeninds pajamos;I.r- asmeniniai mokesdiai.

( 2 . 3 1 )

Paprastumo sumetimais daZnai naudojamasi disponuojan.rq pajnrntls4voka:

DI : AP - 7, , ,

2.7. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE

BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikostunkcionavirno rodiklis, tadiau jis neparodo visuomends gyvenimo geroveslygio. BNP tera tik metinds garnybos apimties, nukreiptos i rink4 rodrklis. Jisturi tam tikrq tnlkunq, kurie, viena vertus, sumaZina arba, atvirk5diai,padidina reali4 gamybos apimti, tadiau, kita vertus, ne visuomet gamybos

95

apimties augimas kelia visuomenes gyvenirno gerovds lygi. Apskaidiuojant

BNP (BVP) apimti, neitraukiama:l. Prekds ir paslaugos, sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq

Seimininkds darbas namuose; murininko, statandio savo namE, batsiuvio,

siuvandio sau batus, veikla ir t.t.);2. Legalios, teisetos Seselines ekonomikos veiklos rezultatai, kurie

rnokesdiq nemokejimo sun.retimais neregistruojarni (pavyzdZiui, verslininkas

nuslepd dali pelno, gauto realizavus produkcijQ; bedarbis, noredar.nas gaull

nedarbo paSalp4, parsisamde dirbti neapsifonninEs dokumentq arba uZ grynus

p in igus . i r t . t . ) :3. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomends nartq

gerovei (pavyzdZiui, darbo savaites trukrnes sumaZdjirnas nuo 53 valandq sio

Simtmedio praclZioje iki 40 valandq Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ar 35

valandq siuo rnetu kai kr.rriose issivysdiusiose valstybese; Sventiniq dienq

skaiiiaus pasikeitimai; clarbas pagal slenkanti grafikq ir t.t. rodo didejanti

gyventojrl laisvalaiki, o kartu ir j11 gerov€s kilirnd;4. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra

kiekybinis, o ne kokybinis rodiklis, todel j is neatspindi kokybiniLl pokyi' i t1

vystantis ekonomikai, taigi kartu ir materialinds gerovds kilirno).Visa tai maLina BNP aPimtf.Kita veiksniq grupe didina sukr'rrto produkto apimti, bet del to

visuomends geroves lygis nekyla. Apskaidiuojant BNP apimti,

[skaidiuojamos:l. Prekes ir paslaugos, kurias gaminant terSiatna aplinka (oras,

vanduo ar dirvoZernis), dideja triuk5mas bei sergamurnasgyvenamuosiuose rajonuose ar atsiranda kitq blogybiq (kitais

Lo clLiais tai vad in arna c iv i lizac ij o s li gom i s) ;2. Prekes ir paslaugos, kuriq vartojimas tiesiogiai Zalingas Zmogui

(nikotinas, alkoholis ir kt.), tai vadinama ,,blogybirl garlyba".

1912 m. prof. Viljamas Nordhauzas (Nordhaus, Williarn) ir

DZeimsas Tobinas (Tobin, Jarnes) [ved€ naujq rodikll, kur[ pavadino grynEia

ekonomine gerove. Sis rodiklis patikslina bendrqji nacionalini produkt4 -

parodo visuomends gyvenimo gerovds kitimq.

Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW - net econornicwelfare) - tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto

aprrntis, apimanti vartojirnE ir investicijas, t iesiogiai

didinandius ekonorninE Salies gerovE.

96

(c

' O

EO

Ed

E

. ;=

z

R6l

a 6o

- . = - , ' a

= E d =z a a Y Q

; ; . = I

- 6 )t c (

U i

I

t €t -t -

a a /

z : s ?

z 9 E! o

\l_

v-=

E

! aE

!

aa

c d

* ' 9

z

a

(,

EO

e t v ê o - e

S i E E- r . 1 ;v E o

6 . ? a

2 a t r o> 3 . 4 , 4

OXz U

z

Sis rod i k l i s ' a t s iZve lg ian t i i 5va rdy tuos iusBNP(BVP)apska r tostrtku'rus'.aptillo.,

ir paslaugas, realizr'roja'.ras ne per rinkq;

2. Legalios, teiseto-s Se3elines ekonomikos veiklos rezultatus;

3. DiJejandio laisvalaikio poveiki;

4. fokyUiniq prekiq ir pasiaugq vartojimo po\ydiltl. ,-- .^.r^

5. Minirsuoja prekes ir paslaugas' kurias gaminant atslranda lvalrlq

blogybiq ir Luriq variojimas yra tiesiogiai Zalingas Zmogui'

v. Nordhar.rzo ir DZ. Tobino nllolllone, grynosios ekonornikos

gerov6s rodikhs ,uuo upirnti'oi yra didesnis' negu BNP' tadiau jo dideiimo

t e r n p a i l d t e s n t . r - , - : . . . . r : r ^ l i ^ i c n r i e i i e r :Sio ro< l i k l i oau to r i a i t a i ppa tsus id [ r6sud ide l i a i sp r i eS ta rav t t r r a t s .

PavyzclZiui, naudodu*i"si sauo iletodika' jie nustate'. kad DidZiosios

depresijos metais NEW ;;;;aZejo, nes' padid6jus nedarbui' kartu pailgejo ir

laisvalaikis. ldomrausra r* "ttt*

tt; acJa ia'kacl visapusi5kai tinkamo rodiklio

sukur t inegal ima.y,unuo*onlq 'kaOsal iesDkiosekrnEgal imabr ' r t r lver t in t i

;;;i d[t;r. ji paaioina zlnoniq laimE, radiau jos tikrai negalima isrnatuoti,

iuo labiau ui.nu ,o,r*iiu.-fui pri.hotogq, filosofq analiz€s problerna' Del'*u#","i,*i i ;-"prk;i;,,uaitingu,no- bendrasis vidaus produktas bei

bendrasis nacionalinrsl;;"il, yra"labiau priirntini ir patys bendriaLrsi Salies

ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai patenkina tuos ekonomistus' kurie

.omisi ekonomikos .i"k,t;", istekliq optimalaus nar,rdojimo problernornis'

Pagrindinds sqvokos

. nacionaliniq s4skaitq sistema

. namtl flkis

. irnone (firma)

. vyriausybes sektorius

. uZsienio sektorius

. ekonomikos sistemae atvirosios ekonomikos sistema

. uZdaros miSriosios ekonomikos

sistemao grynai privati ekonomikos slstema

. gantybos rnetodas

. i5laidq tnetodasr pajarnq metodas. bendrasis vidaus Prodr-rktas

pridetind vertd

SeSeline (neaPskaitorna)ekonomikanegamybiniai sanddriai

transferiniai iSmokej imai

(transferai)operacij os su fi nansiniarspopieriaistarpinis Produktasdarbo uZmokestisnuomos pajamos

pal[kanospelnasarnortizacija

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

9 8

a

a

a

a

a

a

bendrasis nacionalinis produktasesamasis kainq lygisbazinis kainq lygisgamybos veiksniq Crynqjq pajamqsrautaibendrojo nacionalinio produktodefliatoriusvartojirno prekiq kainq indeksaspramonds produkcijos gamintojqpardavirno kainq indeksasgalutinis produktas

netiesioginiai mokesdiaitiesioginiai mokesdiaisrautai ir fondaimakroekonomikojegrynasis vidar,rs produktasgrynosios vidaus pajamosasmeninds pajamosgrynosit-rs 1 asrneninds) pajurnosrinkos kainagamybos veiksniLl kainagrynojr ekonornind gerove

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

Kartojimo klausimai

l. Kas tai yra NSS?2. Kokie yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai pagal NS sistern4'l3. Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl

rySiai?4. Apibldinkite galimns ekonomikos modelius, susidedandius i5 ivairiq

ekonomikos sektoriq?5. Kaip nustatomi ekonomikos sistemos veiklos rezultatai?6. Kas yra BVP?7. Kaip susidaro gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas?8. Koks kainq lygio poveikis BVP apimdiai?9. Koks yra bendriausias kainq indeksas? Kodel?10. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugq apskaidiavimo, nlrstatant

BVP? Kodel? Kaip tai atliekama?I l. Kas iskaidiuojama i BVP, ji nustatant?12. Kas nera iskaiiiuojama i BVP, jl nustatant?13. Kaip nustatomas BVP i5laidq bDdu?14. Kaip nustatomas BVP pajamq bridu?15. Apibudink i te svarb iausius, , fondas-srauta i " pobudZio sqryiius

makroekonomikoje.16. l5vardykite ir tarpusavyje susiekite pagrindinius nacionaliniq pajarnq

rodiklius.17. Apib[dinkite NEW rodikl[.

99

3. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA,PASKIRSTYMAS, VARTOJI MAS

Siarne skyriuje nagrinejamas bendrosios pusiausvyros niodelis,aiSkinantis pagamintrl prekiq ir paslaugq gamyb4 paskirstyrnq ir naudojirn4.

Svarbiausia Siarne modelyje - parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[siekiant paklausos ir pasiulos pusiausvyros; bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4gamybos veiksniq rinkoje, o pal[kanq noma - kredrtiniq i3tekliq rinkoje.

Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas. Juorerniantis, galirna paai5kinti, kaip pajarnos pasiskirsto tarp gamybos veiksnir.lir kaip veiksniq kainos priklauso nuo j11 pasiulos.

Nagrinejant Siuos klausimus, remiamasi Siornis prielaidomis:1. Nagrin€jama hipotetine ekonornika, kurioje funkcionuoja du

r,-rkio sektoriai: namq [kiai ir verslo fima.Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega irpriklauso namq lkiui, o finna juos nuomoja.Nagrinejarna tobulosios konkr,rrencijos rinka,fonnuojasi veikiant paklausai ir pasiulai.Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus pe1no.Visi gamybos veiksniai panauclojami visiSkai.

2 .

3 .

4 .5 .

kapitalas; abr-r

kurioje kaina

3 . 1 . PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. GAN,IYBOS VEIKSNIAI IRGANIYBOS FUNKCIJA

Bendrojo nacionalinio produkto didejimas priklauso nuo naudojamrlgarnybos veiksniq ir gamybos funkcijos.

Gamybos veiksniai (F - factors of production) - i5tekliai,reikalingi prekiq ir paslaugq gamybai.

Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_as- ir-\g1t1fas. Jie Zymirniraiddmis L ir K.

Kapitalas (K - capital) - naudojarnos gamybos priernondsarba pinigai gamybos priemondrns !sigyti.Darbas (L - labour force) * dirbandiq arba ie5kandir4 darbcrgyventojq dalis.

Tarkime, kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbokiekiai. Tuomet:

K = K ,

1 0 0

L = L .

Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia, kad dydis fiksuotas kokiarne norslygyje. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir.r,tadiau paprastumo sumetirnais laikysirnes prielaidos, kad darbo ir kapitalokiekiai yra pastov[s.

Be to, visi gamybos veiksniai panaudojar.ni visi5kai.

Gamybos funkcija (production function) - gamybosapirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybinepriklausornybd.

Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi, t.y. kokiLrlaipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnos produkcijosapimtl. Jei gamybos apimtis - Y, tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekiofunkcija:

Y : f (K , L ) ; ( 3 l )

dia Y - finr-ros garnybos apimtis vienetais;K - naudojamq ma5inq (kapitalo) kiekis;L - darbuotojq dirbtq valandq skaidius (darbas).

Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijos lygi. Pasikeitusteclinologij ai, keidiasi gamybos funkcija.

Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe, vadinarna pastoviagarnybos masto gr4Za.

Kai gamybos apimtis dideja proporcingai, didejant darbo irkapitalo sqnaudoms, yra pastovi gamybos masto grqZa(constant retum to scale).

x . ^Si lunkcija u2ra(orna taip:

zY =f(zK,zL), ,,' 'n,

(ia z - bet kuris teigiarnas skaidius. Si lygybe rodo, kad, kapitalo irdarbo kiekius padidinus zkartq, gamybos apimtis Y taip pat padides z kartq.

Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kiekiekonomikoje, lemia garnybos veiksniai ir garnybos funkcija. MaternatiSkai 5ipr ik lausomybe uZraSorna {a ip:

Y: f (K , r - l =T . (3 ,2 )

Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi, nesnaudojami pastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija. Laikui b6gant,keidiantis gamybos veiksniq pasil lai ir gamybos technologijai, keidiasi

l 0 l

gamybos apimtis. Kuo panaudojarni didesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuoefektingesne technologija, tuo daugiau pagaminama produkcijos.

3.2. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGALGAMYBOS VEIKSNIUS

Nacionalinis produktas paskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnqatsiZvelgiant i gamybos veiksniq kainas.

Gamybos veiksnio kaina (factor price) - mokestis uZgarnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestisarba kapitalo savininko pajarnos.

Kaip parodyta 3.1 paveiksle, kiekvieno gamybos veiksnio kainarinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausai ir pasi0lai. Jei gamybosveiksnio kiekis pastovus, tai Sio veiksnio pasiDlos kreive igauna vertikalioslinrjos formq. Pastarosios susikirtimo su maZejandia Sio garnybos veiksniopaklausos kreive ta5kas rodo Sio gamybos veiksnio pusiausvyros, arba rinkos,kainq.

Gamybosveiksniokaina

Gamybos veiksniopaklar-rsa

Garnybos veiksniokiekis

3.1 pav. Gamybos veiksnio kainos nustatynas

Norint nustatyti, kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos irpasiskirsto pajamos, reikia i5siai5kinti gamybos veiksniq paklaus4. paklar"rs4lemia finnq, naudojandiq tuos gamybos veiksnius, skaidius.

Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr.1.Konkuruojanti firma - viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje,garninanti analogi5kq prekg ir nedaranti poveikio rinkos kainai. Ji taip patnegali paveikti darbo uZmokesdio lygio, ji negali mokdti savo darbuotojarns

Rinkos

102

darbo uZrnokestf didesni nei rinkos, tadiau, jei moketq j iems maZiau, tai dalisdarbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq. Vadinasi, konkuruojanti firr.na priirnagaminarnos prekes ir naudojamq gamybos veiksnir4 kainas kaip nr,rstatytas.

Jei firma naudoja daugiau irengimq ir darbuotoiai daugiau dirba, taiji pagamina daugiau produkcijos.

Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. darbuotojams mokadarbo uZmokestl W ir, naudodama narnq hkiui prikiausanti kapitalq, mokanuomq R. Abu garnybos veiksnius finna nuomoja i5 narnq fikio.

Konkuruojancios firrnos veiklos tikslas - pelno maksitnizavimas.

Pelnas ( lI - profit) - pajarnq dalis, l ikusi atskaidiusgarnybos ka5tus.

Bendrosios pajamos' apskaidiuojan,os kaip parduotq prekiq kiekio irkainos sandauga:

T R : P X Y ;

dia TR - bendrosios pajamos

(3.- i I

Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. Darbo s4naudoslygios WxL, t.y. darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio W sandaugai. Kapitalos4naudos lygios RxK, t.y. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq Rsandaugai. Taigi:

f l : P x Y - ( W x l + f { x K ) . (3.4)

Pasinaudojus apra5yta gamybos funkcija Y= f (K, L), galima uZra5yti:

l I = P x f ( K , L ) - ( W "

L + R x K ) . ( 3 5 )

Si lygybe rodo, kad pelnq lemia produkcijos kaina P, gamybosveiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai. Konkuruojanti flnnapriima gamybos veiksniq ir savo produkcijos kainas kaip nustatytas ir renkasidarbo bei kapitalo kiekius, kurie suteikia galimybg maksimizuoti pelnq.

Kuo daugiau finna naudoja darbo ir kapitalo, tuo dar,rgiau pagarninaprodr.rkcijos.

Ribinis darbo produktas (MP1 - marginal producl oflabour) - pagamintos produkcijos prieaugis, panaudojr.rspapildomq darbo vienet4.

Jei firma panaudoja papildorn4 darbo garnybos veiksnio vienetii. taijos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. Pasitelkus gamybos funkcrj4galirna para5yti:

M P L : f ( K , L + l ) - f ( K , L ) .

' Pladiau Zr.: V.Snieika ir kt. Mikroekonomika.- P. 55.

103

(3 .6 )

Si lygybe parodo, kad MP1 yra garnybos apimties prieaugispadidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l), kai kapitalo s4naudosiSlieka nepasikeitusios. Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandioribinio produkto savybe. Kai kapitalo s4naudos yra pastovios, kiekvienopapildornai sr"rnaudoto darbo vieneto ribinis produktas maZeja.

3.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo, kaip keidiasigarnybos apimtis, kai kapitalo kiekis yra pastovus, o darbo - dideja. Ribinisdarbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4.Didejant darbo kiekiui, ribinis darbo produktas maZdia.

3.2 pav. Gan-rybos funkcija

Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palyginapapildomas pajamas, gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-rpapildomomis i5laidomis papildornam darbo sqnaudq vienetui aprnoketi. Nuoprekes kainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklauso papildornos pajamos,lygios P x MP.. Kadangi papildomos islaidos papildornarn darbo vienetuiapmoketi yra W, tai pelno prieaugis (AlI) bus:

An: (P x MPr_) - W. (3 .1 )

Rerniantis Sia lygybe, galima nustatyti darbo veiksnio naudojirnorib4. Jei papildomos pajamos P x MPr. virsys darbo uZmokesdio surn4 w, taipapildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndysdarbuotojus tol, kol kiekvienas papildornas darbo vienetas suteiks firmai pelnoprieaug[, arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbo uzmokesdio dydziu.Vadinasi, finnos darbo veiksnio paklaus4 lemia sqlyga:

P x MPr_: W,

MP.: y77p .arba

r04

(3 .8)

W/P - tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis, iSreikStasprodukcijos vienetais. Noredama gauti didZiausiq pelnq, finna samdo

darbuotojus tol, kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo

uZmokesdiu. PaZyrnejE W/P:w, (3.8) lygt[perra5ome:

MP1 : w.

Tai firmos pelno maksimizavimo s4lyga.

Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnizationcondition) - tai situacija, kai, siekdarna maksirnizuoti pelnq

firma tol didina darbuotojq skaidiq, kol ribinis darboproduktas susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu'

Realusis darbo uZmokestis (w - real wage) - prekiq irpaslaugq kiekis, [sigytas uZ pinigines pajamas, kurias firuraiSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbouZrnokestis, padalytas i5 kainq lygio.

3.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo, kad didejant L

kiekiui, MPL maZdja, ir MPp kreivd yra Zemejanti. Finna sarndo darbuotojus

iki momento, kur MPr- susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P.

Vadinasi, MPs grafikas yra firmos darbo veiksnio paklausos kreive.Sprendimas, kiek panaudoti darbo vienetq, priklauso nuo to, kiek

naudojama kapitalo.

3.3 pav. Ribinis darbo produktas

Ribinis kapitalo produktas (MPr - rnarginal prodr"rct of

capital) - gamybos apimties prieaugis, gautas padidinus

kapitalo veiksnio s4naudas vienu vienetu.

.calusis darboZrnokcstis

1 0 5

M P K = f ( K + t . l l - t i r . 1 . 1 . (3 e)MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties, panaudojus K vienetq

kapitalo, ir gamybos apirnties, panaudojLrs K+l vienetq kapitalo. Ribiniskapitalo produktas mald,ja, didinant kapitalo vienetq skaidiq. Finnos pelnopadidejimas, pasitelkLrs papildom4 [rengirn4 lygus pajamq prieaugiui, gaurar.npardavus papildornq produkcijE, pagamint4 panaudojus 51 irengimq atskaidiusjo i5laikymo ka5tus, arba:

A n : ( P x M P r ) - R . (3. r 0)Siekdama rnaksimalaus pelno, firma didins [rengimq skaidiq tol, kol

papildornos masinos sukr.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalokaina:

MP*:P7P. (3 .1 r )Realioji kapitalo kaina (real price of capital) - prekiq irpaslaugq suma, rodanti kapitalo vieneto i5laikymo ka5tus.

Konkuruojanti firma, sprEsdarna, kiek darbo ir kiek kapitalo galisunaudoti, vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kia paklaus4 kiekvienarngamybos veiksniui tol, kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilyginasu reali4jajo kaina.

Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno, laikiekvienam gamybos veiksniLri tenka tiek ribinio produkto, kokiu j is padidinabendrq garnybos apirnti. Arba kiekvieno darbuotojo realusis darbo uzrnokestisyra lygus MP1, o irengimq realioji kaina - MP6. Bendros realiosios iSlaidosdarbo veiksniui apmoketi MP; x L, o kapitalo i5laidoms padengti MP6 x 11.

Apmokejus visq gamybos veiksniq iSlaidas, firmai lieka ekonorninisDelnas.

Ekonominis pelnas (economic profit) - bendrqlq pajarnqdalis, likusi firmos savininkui, padengus visq gamybosveiksniq panaudoj imo iSlaidas.

lI : Y - (MP1 x L) - (MPr " K);

Y : (MPL x L) + (MPK x K) + l l. (3 . 1 2 )

Si lygybe rodo, kad nacionalinds pajamos skirstornos i darbuotojqpajarnas g i kapitalo savininkq pajamas bei ekonominl peln4.

Zinome, kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos mastogr4Za. Ekonominis pelnas yra lygus nuliui, kai pajamos, gautos pardavusprodukcij4 sunaudojamos gamybos veiksniams aprnoketi:

f (K, L): (MPx x K) + (Ml. x 1-1.

106

( 3 . l 3 )

Pastovi gamybos masto grqZa, firmq siekimas maksirnizuoti peln4

tobulosios konkurencijos rinkoje panaikina ekonornini peln4.

Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas, lygias jq ribiniarn

produktui. Vadinasi, visos pajamos pasiskirsto kaip nokestis uZ kapital4 ir

kaip uZrnokestis uZ darbq atsiZvelgiant 1 Siq veiksniq ribinius produktus.

Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius

produktus, o garnybos funkcija turi atitikti Siuos reikalavimus:

kapitalo pajamos : MPx x l(: g xl '

darbo pajamos : MPs x L :(l - 0)xY,

dia cr - koeficientas, kurio reikSme svyruoja tarp nulio ir vieneto,

parodantis kapitalo dall pajarnose, t. y. o parodo, kokia pajamq dalis tenka

kapitalo savininkr.ri, o (1 - o ) kokia, darbo uZrnokesdiui. Polis Dr.rglas (Poulo

Douglas) ir iarlzas Kobas (Charles Cobb) irode, kad tokia funkcija yra'

Y : f ( K , L ) : A * K 0 ' L r - 0 ; 1 1 1 4 )

dia A - teigiamas koeficientas, matuojantis esalnos technologijosproduktyvumtl.

5i funkcrja Zinor-na Kobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu(Cobb-Douglas production function). Funkcija pavadinta j4 suformulavusiqZyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus

iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus (veliau JAV

senatoriaus) Polio Duglaso garbei:. Panagrindkime Kobo ir Duglaso

gamybines funkcijos savybes.Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t.y.

pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui, gamybos apimtis pasikeis proporcingai'

Tai irodydaml, kapitalo ir darbo kiekius padidinsime z kartq:

f(zK, zL):4 x (zK) o ' 1zl)r-0 I

f ( z K , z L ) : A z a , K 0 ' z r - c l x L r - t l '

f ( z K , z L ) - - " o , z t - a r A x K 0 x L l - 0 .

Kadangi ta * ,t- u :2, ta\'.

f ( zK , zL ) : zx A " K0 x L r -0 .

2 Si funkcija analizuojatna knygoje: The Theory of Wages. - New York: Macrnillan,

1934.

107

vadinasi,

A x K0 x ; r - o : i (K , L ) ,

f(zK, zL): z x f(K, L) : 2 xY . (3 . r 5)

Matome, kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejusgamybos veiksniq kiekiarns, taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistoviagamybos masto grqZa.

Kobo ir Duglaso gamybos fr.rnkcijos gamybos veiksnirl ribini na5Lrm4rodo ribinis darbo prodr"rktas ir ribinis kapitalo produktas, atitinkamai:

M P L : ( l - c r ) x d x l o " L - 0 , ( 3 . 1 6 )

M P K : 0 x A x K 0 - r x L r - o . ( 3 . 1 7 )

Zinant, kad s - koeficientas, kurio reik5md svyrr'roja tarp nulio ir

vieneto, L.y. 0<a<1, galirna nustatyti gamybos veiksniq ribiniq produktq

pokydiq prieZastis. Kapitalo kiekio padidinimas padidina MPs ir suuraZtnaMP6. AnalogrSkai darbo kiekio padidinimas padtdina MP6 ir sumaZina MP1.Naujos paZangios technologijos didina A koeficient4 proporcingai didejaabiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai. I ribiniq produktq formules iraSEY vietoj gamybinds funkoijos i5rai5kos, gauname:

M P L : ( l - 0 ) " Y / L ,

MPK: u xY/K.

MP1- kinta, proporcingai kintant gamybos apirldiai, tenkandiaivienam darbuotojui, MPr - gamybos apimdiai, tenkandiai vienatn kapitalovienetui. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu, Y/K - kapitalo vidutiniuna5urnu. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumas proporcingas jq

vidutiniarn naiumui.

[rodZius, kad gamybos veiksniai gauna pajamas pagal savo ribiniusproduktus, galima nustatyti, kad koeficientas cr rodo, kuri nacionalinioprodukto dalis tenka darbui, kuri - kapitalui. Darbo apmokejimo r5laidoslygios MP1 x L arba ( l -c ;xy. Vadinasi , ( l -s) - darbo dal is pagamintar t re

produkte. Analogi5kai, jei kapitalo pajamos MPp x K lygios o xY, tar o -

kapitalo dalis. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u yra pastovr,rs.

Camybos veiksniq dalis priklauso nuo koeficiento a ir nepriklauso nei ntto

darbo, nei nuo kapitalo kiekiq, nei nuo nar,rdojamos technologiiosproduktyvumo, kur[ rodo koeficientas A.

1948-1989 metq tyrimai JAV patvirt ino Kobo ir DLrglaso funkcijosteiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniame produkte. Tyrirnaiparode, kad netgi [vykus ekonornikoje per pastaruosius keturis deiimtrnedir'rs

(3 . l 8 )

(3 . le)

t 0 8

daugeliui pasikeitin.u4, kapitalo dalisviriija kapitalo pajarnas. Kobo irapytiksliai lygi 0,3.

sudaro 0,3, o darbo pajamos 2-3 kartusDuglaso funkcijoje kapitalo dalis o

3.3. PREKTV rR PASLAUGU NAUDOJTMAS

3.3.1. Vartojimo paklausa ir vartojimo funkcija. Ribinis ir vidutinispolinkis vartoti

Paprasturno delei nagrinejame privadiq LrZdarq ekonomikE, kur ndravyr iausybes i r u2sienio sektor iq. Sio je ckonomikoje yra du b ldei pagaminta iprodukcrjai naudoti. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produktoelernentai ir pavaizduoti nacionaliniq sqskaitq tapatybeje:

Y : C + l ; ' ( 3 . 2 0 )

dia Y - grynai privataus ekonornikos modelio pagarnintoprodukto apirntis;C - vartojimo paklausa;I - investicijq paklausa.

Remianlis 3ia lygybe, taip pat pnelaida, kad visa paganrintaprodukcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti, arba taupyti, namq [kiL1g.iunamos pajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y. Narnq fikisgauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybes ir sprendZia, kokiq jq dalivartoti, kokiE - taupyti. Taigi:

Y : C t S ;

S - privataus hkio santaupos.

( 3 . 2 r )

cra

Si lygybe rodo, kad visos pajarnos sunaudojamos arba vartojimui, arbataupymui. Kaireje Sios lygybOs pusdje parodytos visos pajarnos, o deSineje -

paj arnq naudoj irno krl,ptys. Varloj imE apib[dina vartoj imo paklausa.

Vartojimo paklausa (consuurption den,and) - narnr4 l ikiosektoriaus paklausa prek€rns ir paslaugoms.

Varloj imas tiesiogiai priklauso nuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl.Kuo jos didesnes, tr-ro daugiau vartojama: Seirnos, turindios didesnes pajarnas.vartoja daugiau nei Seirnos su maZesndrnis pajamomis, o kra5tuose, kurdidesnds nacionaiines pajamos, aukitesnis ir vartojimo lygis.

Srs pajarnq ir vartojimo i5laidq rySys yra vartojimo funkcija.

Vartojimo funkcija (C - consurnption function)vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrqpajamq.

t 0 9

a , /

c: f (Y) ;

i ia C - var to j i rnas;Y - disPonrrojatnos Pajarnos'

(3.22)

GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas 3'4 paveiksle' Vartojimo funkcilos

nuoZulnttmas yra ribinis polinkis vartoti'

Ribinis potinkis vartoti (c - rnarginal propensity to

"onruto") - vartojimo prieaugis' disponrrojarnoms

pajamoms padidejus vienu vienetu'

AC

AY( 3 . 2 3 )

Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C : c x Y'

c - dydis. kuriuo patl ideja vartojirno apirntis' grynosioms asmenindms

pajamoms isuug,r, vi inu vienetu. c didesnis uZ nuli ir maZesnis uZ vienet4'

vadinasi, kiekvienas papil<lomas pajamq vienetas padidina vartojim4 dydZiu,

maZesniu nei vienetas; likusi pajamq dalis gali bfiti taupoma'

3.4 pav. Vartojimo lunkcija

Vidutinis polinkis vartoti (APC - average propenslty to

consume) - vartojimo apimties ir pajamq santykis'

APC = (3 .24)

APC maZeja, didejant pajamoms' Santaupos yra dideles p.aJamas

gaunaniiq namq lkiq priviiegija. Dideles pajarnas .gaunantys

tatrpo dlugiutr

C

I l 0

negu neturtingi. Sis postulatas, kad APC rnaZeja didejant pajarnoms, yr:rankstyvosios keinsistines teorijos pagrindine ideja.

DZ.M.Keinso nuomone, pajanros, o ne palukanq noma yrapagrindinis veiksnys, lerniantis vartojirnq. Sis teiginys prie5tarauja klasikinesekonomines teorijos tvirtinimarns, kad ar.rkStesne pal0kanq nonna skatinataupymfu kartais vartojirno stlskaita.

Pirmieji vartojimo paklausos teorijos dar-bai priklaLrso DZ.M.Keinstri,kuris 5io Simhnedio 3-ame de5imhnetyje sukfire teorrjq paaiSkinandi4 masinionedarbo ir gamybos nuosmukio prieZastis.

DZ.M.Keinsas, analizuodamas bendrqiq paklausq pladiai analizavovartojirno funkcrjq uZraidjos fonnulq ir i5skyre Siuosjos bruoZus:

I ) vartojirnas C yra disponuojamq pajamq tunkcrja;2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruoja tarp nulio ir vieneto, t.y.

0<c< l ;3) didejant pajarnoms, vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.la,

vadinasi, c<APC;4) didejant pajarnoms, ribinis polinkis vartoti maZeja.Remiantis pirmqja taisykle, DZ.M.Keinso vartojimo funkcrja

uZra5oma taip:

C : s * s x Y , (3 .2s)

a>0. 0<c<1:

dia a- autonominis vartojirnas.

Si vartojimo funkcija turi tieses form4 ir pavaizduota 3.5 paveiksle.Siekiant i5samiau apib[dinti vartojimo funkcijq Siame paveiksle ivedama 45"linija. I5 koordinadiq sisternos nulinio ta5ko nubreZtos 45o linijos paskirtispalyginti i5laidas su pajamomis; bet kuriame Sios l inijos ta5ke numatornasvartojimas atitinka nacionalinio produkto apimtl.

Keturiasde5imt penkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five degreeline) - tiesd, kurios visuose taikuose i5laidos lygios pajamoms.

Autonominis vartojimas (a - autonomous consumption) -

tai vartojimas, kai nacionalinds pajamos lygios nu[ui.

Antroji taisykle tvirtina, kad c visada maZesnis uZ L Todel didesndspajamos skatina didesni absoiiutq vartojirn4 ir taupym4. Jei nalnr-1 ukis gaunapapildornq pajarnr,l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr.lpadidejirno. Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros, tai laikui begant bendroji pakiausasusilygins su bendrif a pasi[la.

Tredioji taisykle tvirtina, kad vidutinis polinkis vartoti q.aZeja,didejant pajarnoms, nes:

l i l

C a+ c .

s * c x Y

APCJ:

, ' t r,(-J''

I

a . . cDideiant Y, : maZeja taip pat, kaip ir vidutinis polinkis vafioti - ' I5

' w Y

3.5 pav. matome, kact APC roclo nuoZulnum4 linijos, nubreZtos i5 koordinadiq

sistemos centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos. Taigi APC rnaZeja.

didejant pajamoms. Jei pajamos nedi6eles, tai APC>I. Siuo atveju C>Y ir na'rq

Lrkiai privirsti vartoti atsargas. Didejant pajamoms, namq trkiai daugiau taupo'

Ketvirtoji taisytle ai5kina, kad, didejant paja'roms, vartojimo

prieaugis ims maZeti ir pracledant nuo tam tikro pajamq lygio, C ir Y rySys

lgaus nelinrjinl pobudi. Tai rodo C1 kreiv€.DZ.tU.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama.

Mokslininkai, tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6, kad Seimos'

gaunandios dideines pajamas, vartoja daugiau, taigi c>0. I5 tiesq 5io_s.iei'nos

iuri daugiau santaupq, todel c<I. Sie duot1l"nys patvirtino Keinso hipotezg.

kacl 0<c<1. Be to, buvo nustatyta, kad Seimos, turindios didesnes pajar]las,

didesnq dal[ taupo, t.y. APC maLeja.- Laikui begant, atsiraclo problemq. pirma, kai ekonornistai Antrojo

pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad, didejant Seimq pajamoms, Seimos

varros vis mazesnQ ir rnaZesnp jq clali, tuomet, nedidelis vartojimas sukurs

nepakankarntl prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaigus karo metui' i5tiks

nutsrnukis. Remiantis Keinso vartojimo funkcija, ekonomistai iskdle ,,arnZinos

. , l c/v

3.5 pav.feinsistino vartojimo funkcija

112

stagnacijos" hipotezg. Pasauline praktika po karo, kai padidejusios palamosnesukdle taupyrno padidejirno, 1rode, kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja,didejant pajamoms.

Antra probierna. Pajamq ir vartojirno fakti5kus duomenis nagrin6jEsamerikiediq ekonomistas S.Kuznecas, vdliar.r uZ tai gavgs Nobelio prentijaparodd, kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais yra pastovus, irDZ.Keinso prielaida, jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotns rnaZeja.nepasi tv i r t ino prakt iSkai .

Sie tyrimai sukele dar didesn[ ekonornistq derlesl vartojimo teorijosanalizei. Jie norejo i5siai5kinti, kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriantSeimos biudZetq duomenis trumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtina nagrindjanti lgr { i h ikotarp i .

Praktika parod€, kad egzistuoja kelios vartojirno funkcijos. SeimqbiudZetrl tyrimas trumpuoju laikotarpiu parodd atitinkamq ryS[ tarp vartojirloir pajamq, kr.rris atit inka Keinso sprendimus. Deja, lyrimai i lguoju laikotrlpiuparodd, kad vidutinis polinkis vartoti nesikeite, keii iantis pajan.ronrs. Sios dvi

rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojol aikotarpio vartoj imo funkcij omis.

Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p - short runconsumption function) - vartojimo apimties priklausomyb0nr-ro pajamq, esant maZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti.

Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.o - long ntnconsumption function) - vartojimo apimties priklausomybenuo pajamq, esant pastoviam vidutiniam polinkiui vartoti.

Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5metq, o i lguoju - iki 50 metq.

Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos 3.6oaveiksle.

L-

* c x Y

3.6 pav. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpio vartojirr-ro funkcijos

Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.ris, nustatytasrySys tarp vartojirno ir pajamq, vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld(perskaidiuota 1972 m., USD):

l t 3

C s n = 4 7 , 6 + 0 , 7 3 x Y .

Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ.M.Keinso sukurtosvartoj imo teorijos desningumus:

o vartojimas tiesiogiai priklauso nuo pajamq;. c = 0,73,t.y.maLiau nei l, daugiau nei 0;. a= 47,6, todel APC, pradedant tam tikru laikotarpiu (nustatyta,

kad nuo 1933 rn.), maleja, didejant pajarnorns. Taigi ccAPC.

Deja, ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitiktitikrovds. 1946 m. amerikiediq ekonouristas S.Kuznecas paskelbe vartojimo irpajamLlpalyginimo nuo 1869 m. iki 1938 m. duomenis ir formulE:

Crn : 0 ,86 x Y .

Palyging su DZ.M.Keinso fonnule, natome, kad pasitvirt ina dvipinnosios taisykles:

- C ir Y yra tiesiogiai susijusios:- c : 0 ,86 , t . y . c<1 .Atkreipkite demesi, kad ndra laisvojo nario a. Tai rodo, kad ilguoju

laikotarpiu vartojimas proporcingai padideja, padidejus pajamoms. APC ir c

igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja, didejant pajamoms, o APC:c.Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai, veikiantegzogeniniams veiksniarns (palfikanq nonra, infliacija), o ilguoju laikotarpiususilygina su nuliu, ir vartojim4 lemia tik grynosios asmenin€s pajamos.

Yra dar viena vartojimo funkcija, vertinanti ivairias pajarnasgaunandius gyventojus, todel ji vadinama pajamq funkcija, nagrinejanti C ir Ypriklausomybg ne laiko, o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu. Tuo tikslugyventojai diferencijuojami pagal gaunamas pajamas. Tyrimq rezultatai rodo,kad Zmonds, gaunantys maZas pajamas, gyvena santaupq arba skolq sEskaita,o gaunantys dideles pajamas * sutaupo iki 40 proc. pajamq. Kuo didesnespajarnos, tuo maZiau vartojarna ir daugiau taupoma, t.y, didejant pajamoms,APC ir c maZ.d,ja. Toki C ir Y ry5i vaizduojanti kreive 3.7 paveiksle.

3.7 pav. PajaniLl funkcija

1 1 4

ISnagrinejus minetas vartojimo funkcrjas, galima palyginti 1 lentelqsura5ytas jq savybes.

I lentel€. Vartojirno funkcijq savybes

Funkci ja c APC aC ir Y kit imo

DroporcrngumasTrumpojolaikotamio

pasrovus maZcja, didcjant Y >0 ncproporclngeu

I lgojola ikofamio

pastovus pasto\.us 0 proporcingai

PajamqmazcJa,

didciant YnaZcja, didcjant Y >0 ncproporclngal

3.3.2. Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti

Nesuvartotas pajamq likutis (l-c)xY yra tar.rpomas. I5 3.21 forurulesiSrei5kiamas taupymas :

S : Y - C .

Si lygtis apibreZia, kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninusvartojimas. Rei5kia, taupymas taip pat susijQs su pajamolnis, bet sudaromaZesnq jq dal[. Jei, didejant pajamoms, namLl [kiai suvartoja vis rrraZesnp jq

dal1, tai sutaupo vis didesng ir didesnE pajarnq dali.

Taupymo funkcija (saving function) - taupymo apirnliespriklausomybe nuo disponuojamq pajamq.

I taupymo lygt[ istadius vartojirno funkcijos i5rai5kr6 gaunarna, kad:

S : Y - C : Y - ( a + c x Y ) : - a + ( l - c ) x Y . ( 3 . 2 6 )

Gautoji (3.26) lygtis rodo, kad taupyrnas yra didejanti funkcija, nesr ib in is pol ink is taupyt i yra te ig iarnas.

Ribinis polinkis taupyti (s * marginal propensity to save) -

koeficientas, apskaidiuolas, kaip santaupq prieaugio sanlykissrr d isponuojamq pajamq pr ieaugiu.

arba

AS

AY^ - Ib

- I - l !

(3 .27)

(3.21a)

nes ribinio polinkio taupyai ir ribinio pohnkio varloti koeficientq suma visada lygi I .Analogi5kai, vidutinis polinkis taupyti yra lygus:

l r 5

A P S = l - A P C ,

nes vidutinio polinkio taupyti ir vidutinio polinkio vartoti sLrma lygi l:

A P C + A P S : 1 .

3.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir j i1 panaudojimovarto j imui bei laupymtr i .

$ : - s f s x l

b) taupymo funkcija

3.8 pav. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys

3.8 pav. (a) dalyje vartojirno funkcija rodo, kad, esant maZomspajamoms, vartojimas vir5ija pajamas, o esant didelerns pajamoms, vartojirnoi5laidos yra maZesnds u2 pajamas. Si ypatybe gali buti pastebeta, palyginusvartojinro funkcij4 su 45n linija. kuri roclo. kad pajarnos lygios vartojirnLri.Esanl rnaZonrs pajarnorns, varlojimo funkcija yra virS 45" l inijos ir varlojinrls

0 C: a+cxY

a) vartojimo funkcija

l l 6

virSrja pajamas. Vadinasi, namq ukis, esant uraZoms pajarnoms, turi skolintis,nes i5leidZia daugiau negu uZdirba. Narnq frkiai, turintys dideles pajamas, galitaupyti, nes vartojimas maZesnis uZ pajamas. Tarlpymo apirnti rodo vertikalusatsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos.

3.8 pav. (b) dalyje parodyta, kad, pasinaudojus vartojimo funkcija,galirna nubreZti taupymo funkcijq. Kai pajarnos maZos, taupymas yraneigiarnas; tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas. Esantneigiamam taupymui, namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudotisantaupas, o ilguoju - namq [kio turtq. Taupytnas yra teigiamas, kai pajarnospadideja. Kai pajamos lygios Ys, taupymas lygus nuliui. Taupymo funkcijosnuoZulnumas yra ribinis polinkis taLrpyti.

Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtInepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo. ISskiriarni tokie veiksniai,veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius, esantkonkrediarn kainq lygiui (2r. 3.9 pav.).

l. Vartotojo gerovO - tai materialinio ar f inansinio turto kainilkitirnas. KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia, tuo didesnds vartojirnoi5laidos ir rraZesnds taupymo. Narnq fikio turtq sudaro nekilnojamasis turtas(namai, ma5inos, bLrit ind technika ir kitos i lgalaikio naudojimo priernonds),pinigines le5os (gryni pinigai, akcijos, obligacijos, draudirro polisai, pensijos,santaupos). Narnq Dkio turtas kaupiarnas didinant vartojirnq. Kuo didesnissr.rkauptas turtas, tuo rnaZesnis noras taupyti. Turto didinimas taupylnofunkcijE nukreipia Zemyn, o vartojimo - i virSq. Jei kuriq nors aktyvq realiojivertd staigiai krinla, tai vartotojo gerove maZeja. Vartotojai savo gerovgstengiasi grqZinli, didindami taupym4. Jei taupymas augs, tai vartojimoiSlaidos maZes; vartojimo fr.rnkcija judes maZejimo linkme (i kairq). lratvirk5diai, padidejLrs rnaterialinir4 vertybiq realiajai vertei, vartotojq iSlaidos,esant tarn padiam kainq lygiui, padides; vartojimo fi-rnkcija judes didejirnolinkrne (i de5ing). Vartotojui - tai laukiarna ekonomikos b[kle.

2. Lflkesiiai. Namq ukio l[kesdiai, susijg su pinigindmis pajamornrs,sr"r kainornis ir prekiq gausa, gali tureti itakos einamosioms vartojirnoi5laidoms ir taupymui. Jei laukiamas kainq padidejimas ir prekir4 trlkurlas, 1aivartojinro i5laidos dideja, taupyrno - mal€,ja. Tuomet vartojir.no funkcrjapaslenka aukityn, taupymo - Zemyn. AtvirkSdiai, laukiamas kainq maZejimasvartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtu vartojin-ro firnkcij4pastumdamas Zernyn, o taupymo * auk5tyn.

3. VartotojiSkas kreditas - tai vartotojo galimybes nauclotiskreditais. Jei namq fikio isiskolinirnas yra didelis, tai varlotojai bus priverstimaZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas, ir prie5ingai, jei vartotojqisiskolinirnas yra nedidelis, tai vartojimo apimtis gali padideti, atitinkamaipastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas.

I t '7

4.Mokesdia i .Asmenin iqmokesdi t lsumaZin i rnasdid insvar toto. ;qdisponuojamas pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto

funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE). lr atvirk$diai, asmeniniams

,nokesdiains 6idejant, vartojirno i5laidos maZds, vartojimo funkcija judes

maZejimo linkme.Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat

nuo kainq lygio:i.- lei kainq lygis dideja, tai vartotojq vartojimo kiekio maZejimq

roclys judejimas i5 tasko A ita5kEB vartojimo kreiveje Cs;

2. jei kainq iygis maZeja, tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq

rodys judejirnas i5 ta5ko A i ta5k4 D vartojirno kreiveje C6'

C r

Co

Cz

Yo

3.9 pav. Vartojimo paklausos ir vartojimo kiekio kitimas

3.3.3. Investicijq paklausa ir investicijq funkcija

Remiantis nacionaliniq sqskaitq sistema, Y - C yra dalis pagamintos

proclukcijos, kuri lieka, patenkinus vartojimo paklausq. Ji vadinama taupymu.

i.lacionaliniq sqskaitq siitema tvirtina, kad santaupos priklauso nr-ro Y ir lygios

invest ic i jomsFirmos, norddamos padidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq .1o

dali, lsigyja investicinE produkcij4. Namq ukiai perka gyvenamuoslus namus'

kurie sudaro investicijq dali.

Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui, Zemei'

kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment

dernand).

1 1 8

Kai pajamos Y yra pastovios, tai investiciniq prekiq kiekis, kurianrnarnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanqnonnos dydZio ir nurnatyto pelno dydZio:

S : I(r) (3 .28)

Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. Pal[kanq normosdidejimas maLina investiciniq projektq skaidiq, ir sumaZeja paklausainvest ic inei produkcr ja i .

Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna. Skirturnai susidaroinfliacijos arba defliacijos, t.y. kainq nestabilumo, metu.

Nominalioji pali ikanq norma (i - nominal interest rate) -paskolos kaStai.

Realioji pali ikanq norma (r - real interest rate) - tainorninalioji palukanq nonna, perskaidiuota, ivertinusinf l iac i ia .

, = . * O r ,

dia AP - kainqpasikeitimo lygis.

Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ, todelinvesticijos I priklauso ne nuo nominaliosios, o nuo realiosios palukanqnormos.

Investicijq funkcija (I - investment function) - investicijqapimties priklausomybe nuo realiosios pal[kanq normos.

l : l ( r ) . ( 3 . 2 e )

3.10 paveiksle parodyta investicijq funkcija. lnvesticijq funkcijosgrafikas yra maZejantis, nes, didejant pal[kanq nomai, investicrjq paklausosdydis maZeja, kadangi maZesnis investicijq skaidius yra pelningas.

l 1 9

3.10 pav. Investicijq funkcija

3.1I pav. parodyti taupyuro ir investicijLl funkcijq grafikai. Taupyrnofunkcija - vertikali linija, nes Siarne rnodelyje santaupos nepriklauso nuopalfikanq nonnos; investicijtl funkcrja maZejanti, nes, kuo didesne palukanrlnorma, tuo maZesnis investicijq skaidius bus pelningas.

3.1I pav. Taupymo, investicijq ir palukanLl normos rySys

Santaupos vaizduoja skolinamq le5q pasi[lq: narnrl [kiai skolina savosutaupytas ldsas investitoriams arba ine5a i s4skaitas bankuose, kurie savoruoZtu juos panaudoja, suteikdami kreditus. Investicijos - tai skolinamq le5qpaklausa: investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai, parduodami jiems

obligacijas, arba naudojasi tarpininkq paslaugou.ris, gaudami bankq kreditus.Kadangi investicijq apimtys priklauso nr.ro palfikanq normos, paskolq paklaus4taip pat lemia pal[kanq norma.

Palukanq nonna nera pastovi. Ji keidiasi tol, kol investicijossusilyginb-su saniriufr6'niis. Jei palukanq norma nedidele, tai investicijqpaklausa viriys santaupas, t.y. paskolq paklausa virSys pasir1l4. Tuornelpalfikanq noma dideja. Prie5ingu atveju, jei palukanq norma didel6, santaupqdydis virSrja investicijas, nes kreditiniq le5q pasiula didesne nei jq paklausa.Pal[kanq norma maZ6ja. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq irsantaupq kreiviq susikirtimo taSke E. Esant pusiausvirai pal[kant1 normai 11.investicijos lygios santaupoms arba kreditiniq ld5q paklausa lygi jr ' t pasifi lai.

Vienas i5 veiksniq, didinantis investicijq paklausA yra technologijosnaujoves.

3.12 paveiksle parodytos padidejusios investi i i jq paklausospasekmds, kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing - auk5tyn.Susiformuoja nauj a pusiausvyra 82.

120

rE2

f

r I l

3.12 pav. lnvesticijq paklausos didejimas

Matorne, kad pusiausvyros taSke investicijos l ieka nepasikeitusirrs.Santaupq pastovus dydis lemia investicijq pusiausvyros apimt[. Kitaip tariant,esant ribotai kreditiniq leSq pasiulai, investicijri paklausos didejirnas padidinapusiausvirq palfkanq norm4.

Tarkime, vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos.Remiantis tuo, kad palukanq norma - taupymo teikiamos pajamos, didesnepal[kanq norrna sumaZintq vartojim4 ir padidintq santaupas. Tokiu atvejutaupymo funkcija butq ne vertikali, o didejanti, kaip parodyta 3.13 paveiksle.

S(r)

3.13 pav. Santaupq priklausomybd nuo palukanq normos

Tokiu atveju, esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnospriklausomybei, investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4pal[kanq norrnq ir pusiausvyros investicijq lygi. 3.14 pav. parodyta, kaipinvesticijq paklausos kreives paslinkimas auk5tyn padidina palukanq norurq irinvesticijas. Pal[kanq nonnos padidejimas skatina namq ukir"rs daugiau taLrpytiir maZiau vartoti, tai sudaro galimybes didinti investicijas.

t2l

3.14 pav. lnvesticijr4 didejirnas, jei santaupos priklauso nuo pal[kantl nonnos

Kiti veiksniai, lemiantys investicijq paklausq esant pasloviaipal0kanq normai (re) ir pastumiantys investicijtl paklar.rsos kreivq i nauj4padetl (Zr. 3.14 pav.):l. Lflkestiai. Investicijq didinimo stimulas - laukiamas pelnas. Jei

investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu, taiinveslici jos dides ir sl inksis i5 padeties 16 [ padet[ 12, jei pesimisti5kai -

maZ€s ir sl inksis i5 padeties le l padeti Iy.2. Irengimq isigij imo, eksploatavimo, aptarnavimo iSlaidos. Sioms

iSlaidoms didejant, maZes investicijq projekto numatytas pelnas, oiSlaidoms maZejant - dides, toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tqarba didetq.

3. Verslo mokesdiai. Laukiarn4 pelnq investitoriai supranta kaip pelno dali,likusiq sumokejus rnokesdius. Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnEpeln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas - padidina, kartupadidindamas investicijq paklausq.

4. Pagrindinio kapitalo dydis. Jei ukio Saka turi pakankamai gamybiniqpajegumq, tai papildomq investicijq br,rs nedaug arba visai nebus,investicijas didina pagrindinio kapitalo trlkumas Sakoje.

Investicijq funkcijos panaudojimas DZ.M.Keinso teorijos modelyjereikalauja apibreZti investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamqapimties. Didejant nacionalinerns pajarnoms, dideja galimybe investuoti.Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudispriklauso nuo investicijq ruSies. Grynosios investicijos susideda iSautonominiq ir indukuotq investicijr4.

. ) i. Autonomin€s investicijos (lu - autonomous investment) -

, kapitalo didinimo i5laidos, nepriklausandios nuonacionaliniq pajarrq kit imo.

Indukuotos investicijos (l i - induced investment) - kapitalodidinimo i5laidos, priklausandios nuo nacionaliniq pajarnq

, dydZio, tai investicijos, kurios auga. didejant BVP (BNP).

Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinis yra valstyb€s biudZetasar uZsienio paskolos. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") irindukuotq investicijq (I;) priklausornybe nuo Y parodyta 3.15 paveiksle.

3.15 pav. Autonominds, indukuotos ir grynosios investicijos

lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo, kad jospriklauso nuo nacionaliniq pajarnq dydZio, t iksliau. - nuo jq prieaugio:

r,: f(AY).

Mindta priklausorrybe parodo ribini polinkl investuoti.

Ribinis polinkis investuoti (i* - marginal propensity toinvest) - investicijq prieaugis, nacionalin€ms pajamomspadidej us vienu vienetu.

i * : A l

. ( 3 .30 )AY

Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotqinvesticijq grahkui suteikia neZymq teigiamq nuolydi.

| l J

Pagrindin€s s4vokos

. gamybos veiksniai

. gamybos funkcija

. garnybos veiksniq kainos

. darbo ribinis produktas

. maZ6jantis ribinis Produktas

. realusis darbo uZrnokestis

. kapitalo ribinis produktas

. real io j i kaPi ta lo kaina.

. ekonominis pelnasr vartojimo paklausa. autonominisvar to j imas. keturiasdeSimt Penkiq laiPsniq

tiesd

o vartojirno tunkctja,. ribinis polinkis vartoti. vidutinis polinkis vartotl. investicijq funkcija. nominaliojl Palukanq norlra

. realioji palukanq noma

. taupyno funkcija

. ribinis polinkis taupytlo v idut in is pol ink is tat rPYl i. autonoln inesinvcst ic i jose indukuotosinvesl ic i j t - rsr r ib in is p<-r l ink is invest t tu t i

Kartojimo klausimai

l. PaaiSkinkite, kaip konkuruojanti, maksimalaus pelno siekianti ilrrna

sprendZia, kokios apimties gamybos veiksniq jai reikia? . - l2. Paai5kinkite, koks pastovios gamybos masto grqZos vaidn-ruo' pasktrstant

nacionalines Pajamas.3. Kqrodo vartojimo ir investicijq apimtys/

a. Kas sulygina nacionalinio produkto paklaus4 ir pasi0l4?

5. Grafiskalpavaizduokit. uuitolitoo funkcrjq C:0'75 xY ir jE paaiSkinkite'

6. Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s suma lygi vienetui?

r 1 At - t

" 4. BENDRoJI pAKLAUSA rR BENDRoJT pasrUla.PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS

Sioje temoje aptarsirne bendrEj4 paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jqkit imo veiksnius, pusiausvyros nacionalini produkt4 ir jo kit im4. Bendrosiospaklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas, siekiant iSskirtipagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktiniopritaikyrno ypatybes.

4,1. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURAPAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE.BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE

Ekonornikos teorijoje svarbiq reik5mg turi bendrosios paklausos irbendrosios pasi[los stlvokos, atskleidZiandios visq pirkejq ir visLl pardavdjqelgesi prekiq ir paslaugtl rinkoje.

Bendrosios paklausos ir bendrosios pasi[los rnodelis reikalaLrjasujungti (arba agregr-roti) visas atskiras Salies rinkas I bendrq rinkq o atskirqprekiq kainq- i vien4 bendr4 kain4 arba kainq lygi.

Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais, bendruoju kainLllygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniu produktu )'(abscisir4 aSyje), nagrinejama bendroji paklausa ir bendroji pasiula.--

Jei kainq lygis neaukStas, tai pirkejai gali isigyti daugiau ir ivairesniqprekiq. lr atvirk5diai, - jei kainq lygis auk5tas, pirkejai gali maZiau nusipirktiprekiq ir paslaugq. Vadinasi, priklausomybe tarp kainq lygio ir )'bendrosiospaklausos yra neigiama, arba atvirk5tind.

B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai, todel j4 sudaroketurios slrukt,rrines dalys:

l'. Namq 0kiq varlojirnas (C) - vistl namq [kiq bendra paklausa;2. Finnq investicijos (l) - verslo finnq paklausa investicinei produkcijai;3. Vyriausybes iSlaidos (G) vyriausybes paklausa prekems ir

paslaugorns;4. Crynasis eksportas (NX) - eksporlo paklausos ir importo paklausos

skirtr,unas.Bendroji paklausa yra paklausq galutinerns prekems bendra suma.

MatematiSkai bendroji paklausa uZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir.lpaklausq surna:

A D : C + I + G + N X ( 4 . 1 )

GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1 ir jos strukt[riniq elementq sqrysIvaizduoia 4. I paveikslas.

l t {

P

Po':

t-l

h i )

4.1 pav. Bendrosios paklausos kreive

u Bendroji paklausa (AD - aggregate.demnnd).; tu*'

galutiniil- prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's. pirkejai -

p.iuatut' i"otny'' verslo firmos' valstybe' uZsienio

valstybiq ilkio subjektai - no{-ir gali isigytl esant tarn

tikram kainq lYgiui'

K i t ave r t r , r s , v r sqke tu r i t l uk iosek to r i q iS la idqSumayravad lnami lbenclrosiomis iSlaidomis'

B e n d r o s i o s i 5 l a i d o s ( A E - a g g r e g a t e e x p e n d i t u r e ) - t a tp*kt;;;;;th"gtt itigtjit".o i5laidq visuma' esant tam tikram

nacionalinio Produkto lYgiui'

Bendrosios paklausos kreivd (aggregate demand curve) -'

gt"irnlt "tirk5tines

priklausomybes tarp kainLl lygio ir

bendrosios paklausos pagamintai produkcijai

Pavaizdavirnas'

AD kreive 4'1 paveiksle yra Zemejanti. ' Vadinasi' kuo rnaZesnts

bendrasis kainq lygis, tuo daugiau perkama prektq lr paslaugtl"

l,tikroefonomiiol.'--orrti.ur piekes paklausos .Ytiu: buvo

analogi5kos formos, bet koordinae iq a3yse buvo atideta prekes kaina ir kiekis'

Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis P ir realusil ' bendrl;1

nacionalinis produktas r, nes kalbame ne apie vienos prek6s rink4 o apte

bendr4 vientisq.nf.q' tuti'uplma simtus tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl -

grldq, m6sos, naftos, Juono' ir t't'' i vien4 bendr4 kain4 kuriq apibudina

ka inq lYg i s ' r - : - - . . ^ r ^ . . ^ , , r , i - L i r rBe to, turime sujungti ir atskinl prekiq bei paslaugq kiekius i vten4

bendr4 visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .Koddl bendrosios paklausos kreivd yra Zemejanti?

l l , o

Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrrZemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio.PavyzdZiui, kai atskiros prekds, tarkim, sviesto, kaina maZeja, tai uL tas padiaspinigines pajamas vartotojas gali lsigyti daugiau sviesto. Tai pajarnq poveikis.Kita vertus, malejant sviesto kainai, vartotojas nords pirkti daugiau Siosprekes, nes j i tampa santykinai pigesne negu kitos prekes. Tai pakeitirnopoveikis.

Tadiau 5ie paaiSkinimai netinka, kai kalbarne apie bendrqj4paklaus4,nes, judant kreive AD Zemyn, krenta nebe atskiros prekes kaina, o kainq lygis,1.y. kainos apskritai yra rnaZesnes, todel aiSkinimas, rernianlis pakeitirnopoveikiu, netinka. Be to, rnakroekonomikoje keidiasi ir bendrosios pajarnos.Mikroekonornikoje tareme, kad vartotojo pinigines pajarnos yra pastovios.Makroekonomikoje, kai kainq lygis kyla, tai rei5kia, kad pirkejai uZ prekes irpaslaugas mokes didesnes kainas. Tadiau tai, kE iSleido pirkejai, gan.rintojarnsyra pajamos, kurios bus i5mok€tos i5tekliq savininkams, ir jeigu pirkejaisurnok€jo daugiau, tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4 (darbouZrnokesdio, rentos, pal[kanq pelno). Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnasnebutinai s4ly goj a Sal ies bendrqj q nomina lir4j t1 paj amq sumaZej im4.

B_e_n{rosios paklausos kreiviq form4 lernia trys veiksniai.l. Pal[kanq poveikis - lai kyla kainq lygis, kyla ir pal[kanL1

procentas (gaunamas kreditas brangsta). lSaugusios palUkanos sumaZinavartotojLl investicines i5laidas. Pavyzd'ziui, firma, kuri tikisi gaLrti i0 proc.pelno, [sigydarna naujas investicines prekes, bus suinteresuota jas pirkti. jeigupal[kanq norma - 7 procentai. Bet jeigu palLrkanq nonna padides iki l2 proc..naujq investiciniq prekiq isigij imas firmai bus nuostolingas, ir j i jq nepirks.Lygiai taip pat narnq lkiai surnaZins automobiliq ir narnr"l pirkimus.

Vadinasi, auk5tas kainq lygis sqlygoja didesng palhkanq nonna irsurnaZej a paklausa realiaj ai nacionalinir4 paj amq api mdiai.

2. Turto poveikis - tai piniginiq santaupq nuvertdjinras delinfliacijos. Kylant bendrajam kainq lygiui, mald,ja gyventojr4 sukar4rtqfinansiniq aktyvq realioji kaina, t.y. perkarnoji galia. Ypad tai tinka aktyvrl suflksuota pinigine iSraiSka (pavyzdZiui, obligacijon-rs, indeliarns banke)realiajai vertei. Kylant kainq lygiui, gyventojai tampa realiai skr.rrdesni, o taiirgi s4lygoja i5laidq maZinimq. Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje, kai

Lylent kainoms nuvertdj o pinigines santaupos.3. lmporto poveikis. Importo ir eksporto apimtis priklauso ruo kainrl

lygio Salyje ir uZsienyje santykio. Jei rn[sr4 Salyje kainq lygis kyla, palygintisu kainornis uZsienyje, tai mfisq Salies pirkejai pirks daugiau irnportiniLl prekiqvietoj tevyninirl, o r,rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Salies prekiq. Tar savoruoZtu sumaZins eksportE Vadinasi, padidejus Salyje kainq lygiui, importaspadides, o eksportas sumaZes. Kartu surnaZes NX dalis bendrojoje paklausoje.Apskritai suma26s paklar.rsa Salies prekdns.

127

Didejant kainq lygiui, kai visos kitos sqlygos nesikeidia, maLejapaklausos kiekis realiajam produktui. lr prie5ingai; kainq lygio maZejirnas

s4lygoja paklausos kiekio realiajam produktui augim4. Si tySi tarp bendrojokainq lygio ir nacionalinio produkto rodo jud€jimas stabilia AD kreive.

Kas atsit iks, jei kitos s4lygos, veikiandios bendr414 paklaus4 nebuspastovios? Visq kitq veiksniq, veikiandiq bendrqiE paklaus4 kitimas, esant

tarn padiam kainq lygiui, pakeidia bendrq.l4 paklausq - jq didina arba trraZina-Tai 4.1 paveiksle vaizdr.rojarna kaip AD kreivds poslinkis i de5inq - didejimolinkme.

Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai, esant

nustatytai kainai, pavyzdLtu| kainai Po (4.1 pav.):1. Namq ukio vartojimo iSlaidqpasikeitimai;2. Finnq investicinir"l iSlaidq pasikeitimai;3. Vyriausybes iSlaidq pasikeitimai;4. Grynojo eksporlo i5laidq pasikeitimai.Supaprastintame ekonomikos rnodelyje - privadioje (be valstybes

dalyvavimo, t.y. be mokesdiq, be vyriausybes pirkimq ir be transferiniqi5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje, kur G:0 ir

NX:0, o produkcijos vertd yra Y, bendroji paklausa apskaidiuojama kaipnamq [kiq ir verslo firmq paklausq surna:

A D : C + I . G . 2 )

Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto l iktq nerealizuota irkar-rptqsi atsargq forma, tai Sios atsargos sudarytq faktiSkq investicrjq dal['Toddl, remiantis prielaida, kad visas pagamintas produktas yra suvartojamasarba investuojatnas, galirna tvirtinti, kad realizuota produkcija lygipagamintai:

Y : C + I . G . 3 )

Kita vertus, Y yra privataus sektoriaus pajamos. Dalis Siq pajarnq busvartojama, kita dalis - taupoma. Taigi:

Y : ( + S ; ( 4 . 4 )

dia S - privataus flkio santaupos.

Pastaroji lygybe rodo, kad visos pajamos sunaudojamos vartojimuiarba taupymui. Rerndamiesi (4.3) ir (4.4) lygybe, uZra5ome:

c + l : v : c + . s . ( 4 . 5 )

Kaireje Sios lygybes puseje parodyti bendrosios paklausos eletnenlai,de5ineje - pajamq naudojimo kryptys. Si lygybe patvirtina prielaid4 kadrealizuotas produktas atitinka pagamint4.

1 2 8

4.2.

Pasinaudojus (4.5) lygybe, galima parodyti investicrjLl ir santaupr"lryS[. AternE vartojimq i5 abiejq pusir{, galrnalne:

r : Y - c : s . ( 4 . 6 )

Si lygybe svarbi tuo, kad rodo sr,rpaprastintos ekonomikos rnodeliopusiausvyros sqlyg4: investicijos lygios santauporns.

Mi5riosios uZdaros ekonomikos modelyje, kai bendr4lq paklausqpapildo vyriausybds sektorius G, bendroji paklausa apskaidiuojarna kaip visrltr i jq ekonomikos sektoriq i5laidq suma:

A D : C + I + G . ( 4 . 1 )

Atviros ekonomikos modelyje, kai bendrqjq paklausq papildouZsienio sektorius, ji apskaidiuojarna, ivertinus grynojo eksporlo dydl NX,pagal anksdiau nurodyt4 (4. l) forrnulE.

PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:PAKLAUSOS ASPEKTAS

Pusiausvyros nacionalinis produktas (Yp equil ibriurrnational product) - bendrojo nacionalinio produkto dydis,atitinkantis bendrqj q paklaus4.

Prirninsirne, kad nagrinejamas supaprastintas ekonomikos modelis,kuriarne nera vyriausybes sektoriaus G:0 ir uZsienio prekybos NX:0. Tokiojcekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinio produkto lygybe supaprastdjair uZra5orna taip:-_ _,___,__---_, __,_r.

l(.t:r,rr,Y : C + 1 : C + 9 . ( 4 . 8 )

dia )'- realusis bendrasis nacionalinis oroduktas. arba realusisgamybos, arba pajamq dydis.

Paprastumo delei tarkirne, kad bendroji paklausa realiajarnnacionaliniam produktui yra autonomiSka, t.y. nepriklauso nuo pajamrlekonomikoje dydZio. Autonomine, nepriklausanti nuo pajamq bendrojipaklausa parodyta 4.2 paveiksle linija AD. Vadinasi, bendras prekiq irpaslaugq kiekis, kurio reikalauja privati ekonornika, yra pastovus.

Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienrb[dais. fi$ilr,--

l. Bendroji makroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama. kai Y:AD.

UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos, kaipnurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l), turi atitiktigamybos !ygi.

- t l . j -1 '

-f ...t - 129

Matome, kad bendroji paklausa yra 300 rnlrd. USD. Vadinasi, prekiqir paslaugq kiekis, kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje, yra - 300rnlrd. USD ir nepriklauso nuo pajamq ekonornikoje lygio.

Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4breZiame 45" linijq. IS koordinadiq sistemos nLrlinio ta5ko nubrdZtos 45" linijospaskirtis - uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5kenumatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4siaspajarnas. Si linija padeda nustatyti vertikalioje a5yje bendrosios paklausos irgamybos lygio horizontalioje aSyje atitikim4. Bendrosios paklausos tiesd kerta45" i inij4 taSke E. Tai pusiausvyros ta5kas, kuriame bendrosios paklausos irgamybos apin,ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd. USD, arbapageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybos apimdiai.

AD,rnlrd.USD

250 300 350

4.2 pav. Pusiausvyra, esant pastoviai bendrajai paklausar

Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio, kai gaminamos irpageidaujamos produkcijos kiekiai sutampa. Bendrasis nacionalinis produktastampa pusiausvyros bendru nacionaliniu produktr.r, nes jis atitinka bendr4j4paklausq.

Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netapspusiausvyros bendruoju produktu, nes tuo atveju garnybos apimtis tur€s arbapadideti, arba sumaZdti.

Tarkime, f-rrmos gamina daugiar-r produkcijos, t.y. daugiau nei uZ 300mlrd. USD. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq. Fin.rrosnesugebds parduoti dalies produkcijos, padidejus neparduotos produkcijosatsargoms, jos bus priverstos sumaZinti garnybos apirntl. Si4 situacijzl 4.2paveiksle vaizduoja rodykle, nukreipta I kairg. Jei bus gaminama produkcijosmaLiau nei uZ 300 mlrd. USD, tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl

t 3 0

atsargas. Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti; tai rodo i deSinqnukreipta rodykle.

Ta5ke E yra bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyros lygis. Cia

firmos parduoda tiek produkcijos, kiek yra pagarninta, o pirkejar perka tiek,

kiek pageidauja. Gamybos apirntis neturi tendencijos keistis. Bet kuris kitasgamybos lygis reikalauja atsargq ir gan-rybos apirnties pasikeitirno, versdamasgamybos apimti art€ti prie pusiausvyros lygio.

Nustatdme, kad pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokiagarnybos apimtis, kuriai pareikSta bendroji paklausa. PrieSingr-r atvejtr gali

susidaryti nuornon6, kad bendroji paklar-rsa (C + I) yra lygi pasitrlai Y, esant

bet kuriam gamybos apirnties lygiui.Si4 nuomong paneigsirne, prisirning, kad bendroji paklausa prekiq

ir paslaugq kiekis, kuri pirkejai nori ir gali pirkti, o investicijos ir vartoji-mas(skaidiuojant nacionalines pajamas) - realiai nupirktas prekiq kiekis. Sitro

atveju investicijos apima nenulnatytul arba privalorn4 atsargr4 pasikeitimq tLro

atvejr.r, jei verslo firtnos parduoda prekiq daugiau arba maZiau, nei planavo

parduoti. AnalogiSkai, jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq irpaslaugq, tai vartojirnas skirsis nuo numatyto vartojirno lygio.

Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanrurerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna, ir numatom4 (arba planuojanlrl,pageidauj am{ bendrqj 4 paklaustl.

Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atit inka garnybos apimti Y.Gamybos apimt[ kuria visos firmos kartu. Finnos apskaidiuoja investicijus.

itraukdamos i jas atsargas. Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto.;onumatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas investicijas.

Jei firmos, nustatydamos vartotojiSk4 paklausq, suklydo, tai nurlatyta

bendroji paklausa nesutarnpa sLr fakti5ka (arba realia, tikra). Tarkimc, flmrapernelyg optimisti5kai [vertino vartojimo paklausq. Naudodamiesi 4.1 ]entele,matome, kad firmos nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja

visus juos parduoti. Deja, bendroji paklausa sttdaro 300 vienetq' Finnosparduoda tik 300 pagarnintos prodLrkcijos vienetq. Likusieji 50 vienetq sudaro

atsargas. Remiantis NSS, atsargq padidejirnas sudaro investicijas. Tai -

neplanuotos ir nenurnatylos, bet faktiSkos investicijos.Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio,

atsiranda neplanuotq investicij q.

Ncnumatytos investicijos (lLr - investrnent unpland) - taigamybos apimties perteklius, virSijantis bendrqjil paklaus4.

Tai parodoma Sia lygtirnr:{grur-r, t?'

I u : Y - A D ;

dia 1u -nenumatytas (neplanuotas) atsargq padidejirnas

l 3 t

(4.e)

4.2 paveiksle nenur.natytos investicijos parodytos vertikalionlisrodyklernis. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird. USD, tai neplanr-rotosinvesticijos dideja. Kai produktas maZesnis nei 300 mlrd. USD, tai sumaZeja.Vadinasi, fakti5kai pagarnintas produktas yra lygus nurnatytoms iSlaidomsarba bendrajai paklausai plius nenumatytq atsargq pasikeitirnas.

Gaml,bos apittttis : lVunntytos iilaidos +* lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima.g (a.9a)

Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y,r- - eqr"ri l ibriun,level of national product) yra pajamq arba produkto lygis,kuriam esant nLunatonros iSlaidos yra lygios faktiSkamproduktui, ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargqpadidej imo ar surnaZij irno.

Pusiausvyros nacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis,kuris lygus bendrajai paklausai, arba kai neplanuotq atsargq prieaugis lygusnuliui, t.y. produktas yra pusiausvyras, kai

Y : A D . ( 4 . t 0 )

Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga.Pastebekime, kad:L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji

paklausa;2. Esant pusiausvyros nacionalinian.r produktui, nenurnatytq atsargq

pasikeitirras yra lygLrs nuliui. Namq ukis sunaudoja toki prekiqk iek i . kok l nor i :

3. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt.no procesaspagr[stas nenumatytrl atsargrl panaudoj i rnu.

Be to, paZymetina, kad pusiausvyros s4lygos nurnato, jog fakti5kosvartojimo ir taupyrno iSlaidos lygios numatorlorls i5laidorns.

4.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4.2 paveiksle ir apra5yt4(4.10) lygtimi. Jei pajamos maZesnds nei 300 mlrd. USD, bendroji paklausavirSija pagan,int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja. Jei pajarnosdidesnes nei 300 rnlrd. USD, produktas vir5ija bendrqjq paklausq irnenumatytos atsargos dideja. Tik produktui esant 300 mlrd. USD, kai bendrojipaklausa lygi produktui, n€ra nenurnatytq atsargq didejimo arba maZejimo.Nacionalinis produktas yra pusiausvyros lygio.

132

4.1 lentet6. Pusiausvy,ros nacionalinis produktas ir nenumaty4as atsargq paskeittrnas

Gamybosapimtis

Bendrojipaklausa

Nenumatytas atsargqpnsikeitimas

Camybos apimtieskit imas

200 300 - r 0 0 Did i i i r r as

250 300 -50 Didc' i imas

300 300 t) Pusiausvvra

350 300 +-50 MaTc i im rs

400 300 r 100 MaZciinras

Pusiausvyros s4lygomis bendrojt paklausa, kurios visos i5laidos yranumatytos, lygi pagamintam prodr.rktui arba bendrosiorns pajamoms.

Zinorne, kad supaprastintame ekonomikos rnodelyje, kuriarne neravyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos, bendrqi4 paklaus4 sudarovartojirno C ir investicijq.f paklaustl surna.

Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali.Vartojirno prekir"l ir paslaugr4 paklausa ndra pastovi ar autonomi5ka (kaip ikiSiol nagrinejome), o dideja, didejant pajamoms: Seirnq, turindiq didesnespajarnas, vartojimo lygis auk5tesnis nei ntaZesnes pajarnas turindiq Seimq.Taip pat Salyse, kur didesnds nacionalines pajamos, ar.rkStesnis varlojirnolygis .

Jei vartojimo paklausa dideja didejant pajarnoms, tai:

C = a + c x Y , (4 .1 r )

kai a>0, 0<c< l .

Si vartojimo funkcija pavaizduota 4.3 paveiksle. Kita sLrdedamojibendrosios paklausos dalis - investicijq paklausa. Laikorrds prielaidos, kadnumatomos investicijos yra autonomi5kos ir pastovios, padidejus kiekvietrartrgamybos apimt ies arba pajarnq v ienetu i .

Bendroji paklausa yra vartojinro ir investicijq paklattsq suma:

A D : C + l = a + c " Y + l : 7 + c r Y . G . l 2 )

Si bendrosios paklausos funkcija pavaizduota 4.3 paveiksle. Dalis

benilrosios paklar,rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio, yraautonomiSka.

Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos)

(V autonomous aggregate clernand/autonomotlsspending) - tai bendrosios paklausos dalis, nepriklausantinuo bendrojo nacionalinio produkto lygio Salyje.

1 3 3

Tuo tarpu visa bendroji paklausa priklauso nuo pajamq lygio: didejantpajarnorns, dideja AD, nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa.

Bendroji paklausa yra ties6, autonominiq i5laidq 7 dydzit, pakilusi vir3vartojimo paklausos tiesds. Esant pajamq lygiui 16, bendroji paklausa lygi AD6.

Norddami nustatyti bendrojo nacionalinio produklo gamybos irpajamq pusiausvyros lygi, pasinaudosime_bendrosios paklausos funkcija ADir bendrosios paklausos g.l2) lygybe. Zinome, kad tieses, nubrdZtos 45"karnpu i5 koordinadirl sistemos centro, paskirtis - uZfiksuoti pusiausvyrossqlyg4. Ji rodo ta5kus, kuriuose gamybos apimtis atitinka bendrq.lq paklausq.Bendrosios paklausos kreive AD kerta 45o linljq taSke E. Siame ta5kepasiekiama bendrosios paklausos ir garnybos apimties arba pajamq lygybe.Tik taike E, esant pajarnq ir gamybos lygiui )'6, bendroji paklausa tarnpa lygipagarnintarn produktui. Esant 16 gamybos lygiui, nurnatylos i5laidos atitinkabcndro.jo nacionalinio produkto gamybos dyd1.

Y_ADIu>o

AD:a+c,Y+l

Q-6*srYIu-0

Iu<o

r ) Y o Y

4.3 pav. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa

Rodykles 4.3 paveiksle rodo, kaip pasiekiama pusiausvyra. Jei firmospledia garnybq kai nenumatytos atsargos maZ€ja, tai garnybos apirntis yramaZesnd nei Ys; tuomet bendroji pak-lausa viriija gamybos apimti, ir atsargosnaLeja. [r atvirk5diai, kai gamybos apimtis didesne nei Y6, tai atsargos dideja,ir finnos priverstos maZinti garnybq. Rodykles rodo dinamiSkq procesq, kurisatveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is, o tada

AD

(-I II- l

A <Il at

l J +

gamybos apirntis atitinka numatytas bendrqsias i5laidas ir neplanuotq atsargttpasikeitirnas lygus nuliur.

Pusiausvyros nacionalinio produkto lygis nustatomas reruianlis(4.10) lygybe, arba:

Y = Z + c x Y . ( 4 . 1 3 )

AtlikE rnatematinius veiksrnus, gauname:

Y - c x Y = V ,

arba

Y ( t - Q = 7 .

Vadinasi, pusiausvyros nacionalinio produkto lygis, kuriam esanlbendroji paklar"rsa lygi garnybos apimdiai, yra toks:

1 - 7Y " = - x A = -

l -l - c r - L

(4 . r4)

Bendrosios paklausos AD linija 4.3 paveiksle pades suprasti SiqlygybE. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. Atkarpa 7 -

autonominiq i5laidq tatpsnis, t. y. i5laidos, nepriklausandios nuo pajamq lygio.Kitas veiksnys, lemiantis pusiausvyros nacionalinio produkto lygi, yra ribinispolinkis vartoti disponuojamas pajamas c; jis rodo bendrosios paklausos ADlinrjos nuolyd[. Kuo didesne c reik5me ir kuo statesne AD linija, tuo didesnispusiausvyros produkto lygis. Analogi5kai, esant pastoviam ribiniam polinkiuivartoti, didesnds autonominds iSlaidos, pavaizduotos didesniu tarpsnruvertikalioje aSyje, taip pat didina pusiausvyros produktq.

Taigi pusiausvyros produkto dydis yra tuo didesnis, kLro didesnds c irnepr ik lausomq arba autonornin iq iS la idq lyg is 7.

2. Bendroii makroekonornikos pusiausvyra pasiekiama. kai S: I

4.3 paveikslas rodo, kad vertikalus atstumas tarp AD vartojimo linijq

yra lygus nurnatytoms investicinems i5laidorns 1 . Vertikalus atstumas t.rrpvartojimo ir 45" linijq, esant tam tikram gamybos lygiui, rodo santaupq dydi:,S: y - C. Ta5ke E, kuriame AD kerta 45. liniiq pasiekiamas pusiausvyrosgamybos lygis. Vadinasi, pusiausvyros sqlygomis, du vertikalus atsturnai turib[ti tarpusavyje lygus. Taigi, santaupos turi buti lygios numatytomsinvesticijoms. Jei gamybos lygis virSija yr, santaupos (atstumas tarp vartojinroir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas. Jei garnybos lygismaZesnis nei )'E, tai investicijos vir5ys santaupas.

l J )

Supaprastintos ekonornikos, kuriame ndra vyriausybes ir grynojoeksporto, modelyje, pr.rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygispasiekiamas, kai numatomos investicijos lygios santaupoms:

S = 1 ( 4 . 1 5 )

Santaupq ir investicijtl lygybe yra esrnind pusiausvyros pajarnLl lygiosavybe. Tuo galima lsitikinti pasinaudojus pagrindine pusiausvyros sqlyga(4.10). I5 abiejq lygybes daliryY ir AD at6rnq vartojirno dydi C, gausirne, kad:

Y - C : A D , C , (4. r 6)

d ia Y -C-san taupos ;AD - C - numatytos investicijos.

(4.16) lygybe yra antroji pagrindines pusiausvyros nacionalinioprodukto gamybos sqlyga. Ji parodyta 4.4 paveiksle. Taupymo funkcijosnuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamas pajarnas (l-c) arba s.Numatomas investicijas vaizduoja l inija 1 .

Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E,, kursantaupos atit inka nurnatomas investicijas.

4.4 pav. Taupymo ir investicrjq rySio poveikis pusiausvyrai

4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS

Esant papildomoms privadioms i5laidoms - vartojimo arinvesticinems - pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu j1sukelusios iSlaidos, t. y. pasirei5kia multiplikatoriaus poveikis. lSlaidq

136

$=-n+5x{

padidejirnas ne tik padidina bendrqjq paklaus4 ir nacionalines pajarnas, betsukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE, kuri savo ruoZtu vdl padidinabendrqjq paklausq ir pusiausvyros nacionalinio produkto apirnti.

Multiplikatorius (m - multiplier) - tai pusiausvyrosnacionalinio produkto pokydio santykis su iSlaidq pakitirnrr,sukelusiu nacionalinio produkto kit irna.

dia z - rnultiplikatorius;z1)'6 - pusiausvyros nacionalinio produkto pokytis;A AE - bendrqjq i5laidq kurio nors elemento, sukilusio

nacionalinio produkto kitim6 pokytis.Panagrindsime multiplikatoriaus veikimo rnechanizmil, naudodamiesi

4.2 lentele. Cikl4 praclectame, diclinclami autonourinE bendr4jq paklausE A 7

dydZiu. Tarkirne, gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaipautonomines i5laidos; pavyzdLiui, gamybos apimtis padidejo I USD, I USDpadidejus bendrajai autonominei paklausai. Taigr garnyba plediama taip pat

L7 dyctZiu. Tai analogi5kai padiclina pajamas, o vartojimq - dyclZiu

c x L 7. Antrarne etape garnyba vel paclid€jo <tyclZiu, reikalingu padidejusiai

paklausai patenkinti. Si tart4 garnybos prieaugis bus cxLZ. tiek pat

padides pajamos. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL

c x ( t ' x L V I = c 2 r L V .

Pastebekime, kad trediame etape pajamos dideja maLiau nei antrame,kadangi c < l, tai c,t < c. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€sapatindje dalyje, dia c : 0,6.

Jei uZraSyturne visus iSlaidq padidejirno etapus, pradejg nuo pradin€sautonominds paklausos padidejimo, tai gautume;

LAD = L7 + c rLT + cz rLT + c3 x t7 + . . .+ c " t L l :

LAD = LA x ( l + c + c ' + c '+ . . . + c " ; . ( 4 . l 8 )

Kai c<1, kiekvienas tolesnis narys rnaZdja. Tai rnaZejanti geometrindprogresija. kuri apskaii iuojarna laip:

t -L A D = ; ' x L A : L Y , :

t - c

L Y ,I n - - .

A A Et 4 . t 1 )

t37

(4 .1e )

4.2 lentel6. Multiplikatoriaus poveikis

EtapasPaklausos

padiddjimasGamybos apirnt ies

padidi j imasBendras pajamrg

padiddjirnas

A A ^ 7 A A

2 c x A A t x L 7 ( l + c ) x A 7

3" L 7

2 x A A ( l + . + r ' r ) , 4 7

4c t * A V c r , A 7 ( l + r ' + c : + , , r , 1 , A7

n c " x A A c " x L 7 ( l + c + c l + . r + . . . + . " ) t a ]

v i so : t -- x 4 " 4l - c

1 . 0 l . t ) t . 02 l . 6 x 1 .0 0.6 I , 6l 0 . 3 6 " 1 . 0 0 ,36 t , 9 64 0,21 6x I ,0 0,216 z.t7 65 0. 1296x I .0 0,1296 2,3056

n 0,6 '1 1 ,0 0 .6 " x 1 .0 I +0,6+0,36 +. . .+0,( i ' )x 1 .0v lso :

I

A t - c(4.20)

cra ,?l - autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.

Zinodami, kacl c + s : .1, galirne panaudoti ̂r : .1 - c ir pakeisti (4.20)lygybeje, kad gauturne ekvivalentE multiplikatoriaus fbrmulE, uZra5yt4 perribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas:

* = ! .

I5 (4.19) lygybes daroma i5vada, kad bendrqjq iSlaidq pokyris lygusaulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui. Kartotinis . . = | vadinamas

A l - c

autonomines bendrosios paklausos multiplikatoriumi. Multiplikatorius rodo,kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas. paclidejusautonominei bendrajai paklausai vienu vienetu. Kadangi multiplikatorius

1 3 8

didesnis uZ vienet4 tai autonotniniq i5laidq padidejimas vienu vienetu sukeliadidesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4.

Multiplikatoriaus analize parodo, kad kuo didesnis ribinis polinkisvartoti disponuojamas pajamas, tuo didesnis yra multiplikatorius. Kai ribinispolinkis vartoti yra 0,6, tai rnultiplikatorius - 2,5. PrieZastis ta, kad didelisribinis polinkis vartoti reiSkia, jog papildomo pajamq vieneto didele dalis bussr.rvartojama.

4.5 paveiksle parodytas autonominiq i5laidq padidejimo poveikispusiausvyros nacionalinio produkto lygiui. Pradind pusiausvyra yra taSke E.

kur pajarnq lygis )'6. Autonomines iSlaiclos padidejo nuo ,l tUi 7r. Tai roclo

bendrosios paklar-rsos l inrjos poslinkiai lygiagrediai i virSq, i padetl AD1.Poslinkio i vir5q dydis atit inka autonominiq iSlaidq padidejim4 ir rei5kia, kad

bendroj i pukf ausa yra d idesnd: L 7 = 7t - V .

Y:ADA D 1 : A 1 + c x Y

A D J + c , Y

o Y e Y r Y r r Y

4.5 pav. Multiplikatoriaus poveikis

Dabar bendroji paklausa vir5rja pradin[ pajamq lygi y'. Todel maZejanenr"rmatytos atsargos tiek, kiek padidejo autonominds i5laidos, t.y. dydZiuA 7. Firrnos i tai reaguoja, didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I,,

todel padides bendroji paklausa iki ADr lygio. Kartu sumaZds atotrukis tarpbendrosios paklausos ir gamybos apimties iki FM, nes c<1.

Kadangi 0<c<1, tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarpbendrosios paklar-rsos ir gamybos apimties. 4.5 paveiksle naujoji pusiausvyra

139

pazymeta taSku E1 ir atit inkamu pajarnq lygiu Yp1. Taigi pajarnos pasikeistaip:

LYu=Yu , -Yo .

Pa.1arnq pasikeitirno dydis, reikalingas grqZinti pusiausvyrai,priklauso nuo dviejq veiksniLl. Pirma, kuo didesnis autonominir.l i i laidLlaugimas, tuo didesnis pajamq pasikeitimas. Antra, kuo didesnis ribinispolinkis vartoti, tuo statesne bendros paklausos tiese.

Malorne. kad pusiausvyros pajamrl pasikei t imas v i rSi ja autononr in i t liSlaidq pasikeitirn4. Panaudosime 45" linrjE, kad palygintume pajamq pakrtirn4AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu, kuris lygus vertikaliamatsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosios paklausos Hf7. Matorne, kadpa1amq pasikeitimas PE1 virSija autonorniniq iSlaidq pasikeitir l4 f/f7.

Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas. prisirnenarne, kadpusiausvyros bendroji paklar.rsa lygi pajamoms. Pereinant ii vienospusiausvyros i kit4 pajamq pasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausospasikeitirnui L AD:

A Y '=14O. (4.21)

I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq i autonorniniq iSlaidqpasikeitirn4 I V ir iSlaidq pasikeitimq, atsiradr.rsi del pajamq pasikeitimo, t.y.cxA ,Yn :

L A D = L 7 + c x L y u .

[email protected]) lygtl lra5E (a.22)lygri, gauname:

(4.22)

LY, = 6tr + cx A,Y, ,

arba:

= rtrxA,A

B[tina paZyrneti, kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosiospaklausos dalis, todel daZniausiai ivertinamas jq kit imo poveikis pusiausvyrosnacionaliniam produktui. Investicijq multiplikatoriaus poveikis pusiausvyrosnacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4. 1 9) fbrmulE:

t -L Y o = ; ' x L A'

| - ?

lr. =fr* a/,arba

140

Investicijq rlult iplikatorius uZra5ornas atit inkamai pagal (4.20)formule:

4.4. t }ENDROJI PASIULA, JOS KITIMO VEIKSNIAI

Antroji Sios ternos dalis skirta kitai svarbiai ekonomikos oroblemai -bendrajai pasillai. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikosprisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq. (pavyzdziui, prie naIlos kainq diclejimo1913-1974n. i r 1979-1980 rn. arbaiqkr i r imo 1985-r986 m.) mechaniz ' rq.

Pasihla ekonomikoje - tai garnybos apimties ir kainr4 kitimoelementas, to,-lel bendrosios pasi[los analize padeda suprasti infl iacijosmechanizmq, nedarbo ir intliacijos kompromiso sprendirno budus.

Bendroji pasil la (AS - aggregate supply) _ prekiq irpaslaugq kiekis, kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje,esant atit inkarnam kainq lygiui.

Bendrosios pasir--rlos teorija * maZiar.rsiai iStyrineta makroekonol.rikossrit is. PrieZastis, kad esama skirtumq tarp iclealios ekonomikos, kuriosgarnybos apimtis visada yra tokio lygio, kur! sqlygoja visiskas uZimtumas, irrealios ekonomikos, kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosiospaklausos pokydiq.

Bendroji pasiti la rodo ne fiksuot4 pasii i los dycli, o pasil los srar.rt i l irjo kit imq priklausanrI nuo kainq, darbo uZmokesdio, technikos lygio ir t.t.

Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpply curve) _kainq lygio ir bendrosios pasir,rlos tiesioginespriklausornybds grafi nis pavaizdavirnas.

Realiojo nacionalinio produkto ir kainq lygio kit irno ryif, kai kit ibendrosios pasifi los veiksniai yra pastovt-rs (ceteris paribus), rodo bendrosiospasitlos kreive AS (4.6 pav.). Jei kaina yra p1, f im.ros pasirengusios gamintiprodukcijos 17 (taskas A). Finnq pageidaujama gamybos apirntis priklausonr'ro kainq (2r. 4.6 pav.), kurias jos gauna pardavusios savo prekes, ir kainq,kr.rrias jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius. Vaclinasi, benclrosiospasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq, ypad darbo rinkos, taip pat

liekiq bei paslaugq rinkq, s4lygas.15 pradZiq AS kreive yra nuoZulni, o v€liau stateja. Taip yra todel,

kad, kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio, kol f ir.mos turi

A Yl l 1 , = t

' A I

I' t - C

nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos, neZymiaipadidejgs kainq lygis lemia didesni gamybos apimties padidejimq. Apra5ytiejidesningurnai budingi trumpiesierns laikotarpiams.

Potencialusis (galimasis) bendrasis vidaus (nacionalinis)produktas (Yo - potencial gross dornestic (national)product) - didZiar"rsias tikrosios produkcijos apirnties lygis,kurl Salies ukis geba pagaminti per tam tikr4 laik4 visi5kaipanaudojant visus turimus gamybos veiksnius.

Potencialaus produkto lygis priklauso nuo Salies darbo jegos dydZioir vidutinio darbo na5umo, priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalokiekio, tenkandio vienam darbuotojui ir rodo ekonomikos galimybiq rib4.

Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd(SRAS - short run aggregate supply curve) tai bendrojokainq lygio ir garnybos apimties s4rySis, kai nedaugpadidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntlgamybos apimties padidej irn4

Yr Y2 Y :Yo Y

4.6 pav. Bendrosios pasihios'kreive i .

Pasiekus finnos atit inkamas ganrybos pletimo ribas, tolesnisgamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms, nes inra diddtigamybos ka5tai. Prie5ingu atveju bus gaunarnas vis maZesnis bendroioprodukto prieaugis.

Trumpr.roju laikotarpiu, kaip parodyta 4.1 pav., kainos yranelanksdios ir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq. Todel trurnpojolaikotarpio bendrosios pasi[los kreive nera vertikali l ini ja.

t12

4.7 pav. Trurnpojo laikotarpio bendrosios pasihlos kreive

Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja, irna keistis anksdiaulaikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai, darbo uZmokestis ir kitLlgamybos veiksnir.l kainos.

Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti, taip pat ir darborinkoje yra visiSkas uZimtrunas, tai nacionalinis produktas pasiekiapotencialqji savo lygi Ip, o bendrosios pasiulos kreivd virsta vertikalia tiese. Jivadinarna ilgojo laikotarpio bendrosios pasi[los tiese * LRAS, pavaizdr-rola4.8 paveiksle.

l lgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS -long run aggregate supply curve) - tai bendrojo kainLl lygioir gamybos apimties sqry5is, kai rySkiai pakilusios kainosnepadidina realiosios gamybos apirnties.

4.8 pav. l lgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreive

Vertikali i lgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv0 rodo, kadilguoju laikotarpiu gamybos apirntis nepriklauso nuo kainq lygio, o jE lemiakapitalo ir darbo s4naudos bei naudojama technologija. Vadinasi,

y = F ( K , T ) = y P .

Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrinejakeinsizmo ekonomind teorija, o ilguoju laikotarpiu - klasikine ekonornikosteorija. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria, todel remianlis

143

keinsistine ir klasikine teorija sukurtas eklekti5kasis (bendrasis) bendrosios

pasiulos modelis, jungiantis skirt ingas paZifiras. Siame modelyje AS kreive

iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji - horizontali (arba keinsistin€), kai nacionalinis

produktas kinta, o kainq lygis lieka nepasikeitqs, antroji - vertikali (arba

klasikine), kai nacionalinis produktas nesikeidia ir u/tikfina visiSkq uZimturnq

o kaintl lygis kinta, tredioji - tarpine dalis, kai kinta realusis nacionalinds

garrrybos produktas ir kainq lygis.Siame paveiksle bendrosios pasihlos kreive rodo realqjl nacionaiin[

proclukr4 kr.rris bus pagamintas, esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo

potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi, kuris uZtikrina visiSkq

uZirntum4. Kitaip tariant, Sis gamybos apimties lygis gali buti pasiektas, esant

nar[raliajam nedarbo lygiui. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[

nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnis uZ analogisk4 produkt4 galirnq

pagaminti, esant visiskam uZimturnui. Vadinasi, 5i AS atkarpa rodo, kad

ekonomik4 istikgs nuosmukis, ir nedarbas virsija nat[raliojo nedarbo nonn4,

t.y. finnose lieka nepanaudotr4 gamybiniq paj€gumq ir yra laisvos darbo.16gos.

Esant tokiai ekonominei situacijai imanorna didinti garnybos apirnti, itraukiant

i gamybq papililomos clarbo jegos ir kitr4 materialiniq iStekliq, nedidinant iqkainq. lr prieiingai, jei realioji garnybos apimtis maZdtq, tai prekitl ir garnybos

vciksniq kainos l iktq nepasikeitusios.

Vertikalidalis

ITarpine dalis

Horizontalidalis

Y l Y P Y

4.9 pav. Bendrasis bendrosios pasiulos modelis

Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq

ekonomisto DZ. M. Keinso garbei. DZ. M. Keinsas, nagrinedamas DidZiosios

depresijos 1929-1933 m. b[k19, ai5kino, kad gamintojai gali plesti gamybq

esant tam padiam kainq lygiui. Ar galirna tokia situacija, ar teisingas sis

t44

teiginys? Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZpotencialqji produktq. Vadinasi, ji apib[dina AS, kai ekonornikq iStikqsnuosmukis, ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq. Salies finnostuornet nepanar.rdoja daug gamybiniq pajegurnq, yra daug laisvos darbo jdgos.Todel, esant tokiai situacijai, tiek 1) darbo jeg4 tiek 2) kitus materialinir.rsiSteklius galima ltraukti i garnyb4 nedidinanl kainq.

Klasikine AS dalis rodo, kad ekonomika pasieke visiSko uZimtumoarba naturaliojo nedarbo lygi. Didinti gamybos toliau nebeirnanorra, nes kainqdidejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties, kadangiekonomika jau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybos galirnybrqrib4. Galirnas tik vienas kelias - kad kai kurios firmos ples gamybq,sifilydamos didesng kainE uZ naudojarnus gamybos veiksnius nei kitos t'innos.Jei visi garnybos i5tekliai jau naudojami, 1ai vienos firmos gamybos didinirnasrei5kia kitos firmos garnybos maZinimil. Del Siq procesLl l) kainos kils,2)realioji garnybos apimtis iSliks pastovi.

Tarpine AS dalis rodo, kad, padidejus realiojo nacionalinio produktogamybai nuo )'7 iki ) 'p, pakyla kainos. Tokia situacija susidaro todel, kad: l)visi5kas uZimturnas negali b[ti pasiektas visose rinkose vienu rnetu. TarpinejeAS dalyje vienose rinkose gali bfit i darbo jegos perteklius, o kitosetr[kumas; 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiaue1'ektyvius irengimr.rs arba priima i darb4 Zemesnis kvalifikacijos darbuotqus.Tai s4lygoja didejaniius finlos ka5tus ir didina prekiq kainas.

Bendrosios pasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodorealiojo nacionalinio prodr.rkto dinamikq.

AS kitimq trumpuoju laikotarpiu veikia tie patys veiksniai, kurielernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija);agregatyvumo laipsnis neturi vaidrnens. I lguoju laikotarpiu AS priklauso nuopotencialiosios produkcijos apimties. Ekonornikos galimybes per tarn tikri llaikotarpi sukurti prekiq ir paslaugq kiekl (arba potencialiosios produkcijosdidejirnas) priklauso nuo: l) naudojamq gamybos veiksnir4 (Zemes, darbo,kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jq lernia darbo jegos kvalifikacrja); 2)garnybos technologijos lygio. DaZnai ekonomikos galimybes parodomospagarnintos produkcijos kiekiu vienam gamybos veiksniui.

AS kreives poslinkiai i ASl padeti 4.10 paveiksle rodo, kad bendrojipasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse, paslinkdarna 1 deSinE irrodydama, kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinioprodukto nepasikeitusiornis kainomis. Keinsistineje AS1 dalyje bendrosiospasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr, esant ivairienrsnacionalinio produkto garnybos lygiams.

AS kreives poslinkiai i padeti AS2 rodo bendrosios pasi[los realio.jonacionalinio produkto surnaZej irn4.

145

Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq - darbouZmokestis; tai svarbiausias ka5tq elementas. Jei darbo uZmokestis padidejo,kitrl gamybos veiksniq kainorns nepasikeitus, tai padideja garnybos i5laidos irsumaZ6ja gamintojq pelnas. Firmos malina gamybos apirnt!. Bendroji pasihlasurnaZdja, AS kreivd paslenka I kairE. SumaZeja realusis bendrasisnacionalinis produktas.

Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys - darbo naSumas.TobLrlejant technikai ir technologijai, dideja produkcijos kiekis, tenkanlisvienam darbuotojui, ir, esant nekintamam darbo uZmokesdiui, mal.ejavidutiniai garnybos ka5tai. Padidejus darbo na5umui ir sumaZdjus gamyboska5tams, bendroji pasiula padideja, ir AS kreive paslenka i de5inE. Taigi, esantpastoviam kainq lygiui, padideja reah.rsis nacionalinis produktas (arba tiek patprodukcijos gaminarna ir parduodama Zemesnemis kainornis).

AS '

, Y N

4.10 pav. Bendrosios pasif i los kreivds posl inkiai

Bendrosios pasiulos kreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamusprocesus ekonomikoje, o I de5ing - teigiarnus, siekiant visi5ko uZimturno irdidesnds gamybos apimties.

4.5. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PASIULOSASPEKTAS

l5siaiSkinus bendrosios paklausos ir bendrosios pasiulos pokydius,galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinio produkto susidarymq susiejus jisu kainq lygiu.

146

4.l l paveiksle pavaizduotos bendrosios paklausos AD ir bendrosiospasi[los AS kreives. Jq susikirt imo ta5ke E pusiausvyros realusis nacionalinisproduktas lygus )'6, o pusiausvyros kainq lygis - P6'. Jei kainq lygis bLrsrnaZesnis nei pusiausvyros kainq lygis P6, bendroji pasiula bus nepakankar.t.ra,kainq lygis kils, skatindamas pasifilq ir nacionalinio produkto gamybE. Esantkainq lygiui P6, susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti, pardtroti irpaklausos apibreZto nacionalinio produkto dydZiq.

Siame paveiksle parodytas AD ir AS kreiviq susikirtimas tarpinejedalyje (kylandioje I vir5q). Bendrosios pasi[los kreivd rodo, kad, esant P7kainq lygiui, gamybos apimtis nevirSys realiojo nacionalinio produkto dydZiof/. AD kreive rodo, kad, esant Siai kainai, bendroji paklausa yra Y2. Kainosdidejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybos apimtl nuo I7 iki )'r irverdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyraekonon-rikoje bus tada, kai, esant kainq lygiui P6, realusis pagamintasproduktas atitinka perkamo produkto kiekt: Q,to: Qs.

p

P l

0

4.11 pav. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidarymas bendrosiospasi[los tarpineje dalyje

4.12 paveiksle parodyta kaip bendrosios paklausos kreive kertabendrosios pasiulos kreivg keinsistineje (horizontalioje) dalyje.

Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinioprodukto pusiausvyros susidarymui. Jei realioji garnybos apirntis I2 vir5ytq)'6, dalis prekiq liktq neparduota. Bendroji paklausa yra nepakankar.r.ra.Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6. Jei Y,<Yu, o prekiLl atsargosspardiau rraZdtq, nes bendroji paklausa vir5ytq bendrEj4 pasiulq. Garnybosapimtis didetq iki pusiausvyros realiojo nacionalinio produkto dydZio,nesukeldarna kainrl lygio pasikeitirno.

Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiri los pusiausvyra kinta,keisdarna realiojo nacionalinio produkto dydl, uZimtr.uno lygl ir kainas.

V V Vr l

t4 '7

4.12 pav, Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryrnas keinsistine.;ebendrosios pasiulos dalyj e

Tarkime, padidejo bendroji paklausa. Jos pasikeitimo poveikispriklauso nuo to, kuris - trumpasis ar ilgasis - ekonornikos raidos laikotarpisyra analizuojarnas.

Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbolygiu ir nepanaudotais gamybiniais pajegumais. Bendroji pusiausvyra yrata5ke E, kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontaliabendrosios pasi[1os kreive AS. Bendrosios paklausos pokydiai veikiagamybos apimtl. Padidejus bendrajai paklausai, kreive AD paslinks i deSinE,kaip parodyta 4.13 paveiksle. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4pusiausvyros ta5k4 E2. Kadangi kainq lygis nekinta, bendrosios paklausospadidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumopadidejirn4. Kadangi kainos yra nelanksdios ir negali prisitaikyti prienaujq rinkos sqlygq, prie padidejusios bendrosios paklausos, jos l iekanepasikeitusios, o padiddja pardavirnr-1 apirntis, todel f innos priverstosdidinti garnybq ir rnaZinti nedarbq.

Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo, kad visiSkaipanaudojami gamybos veiksniai - darbas ir kapitalas. Jei AS yra vertikalilinija, tai bendrosios paklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius, o negamybos apimti. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas. Padidejusbendrajai paklausai, AD kreive paslinks i de5inq, kaip parodyta 4.14paveiksle. Naujoji pusiausvyra E2 rodo, kad padidejo kainos nuo Ps iki P/.Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto,uZtikrinandio visiSkq uZimtumq lygio )'p.

148

Y I Y 2 Y

4.13 pav. Keinsistine bendrosios pasihlos kreive ir bendrosios paklausospokydiai

0Y p Y

4.14 pav. Klasikine bendrosios pasirilos kreivd ir bendrosios paklausospokydiai

Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainosdideja vienodais tempais, todel bendrojo nacionalinio produkto apirntis liekanepasikeitusi.

Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosiospasiulos atkarpoje parodytas 4.15 paveiksle. Bendrosios paklausospadidejimas sukels realiojo nacionalinio produkto padidejim4 nuo 17 ikr /p irkainq lygio padidejirnq nuo P6 iki P7.

t49

AD,

4.15 pav. Tarpine bendrosios pasiulos kreive ir bendrosios paklausos pokydiai

Kainq lygio padidejimas, susijgs su bendrosios paklausos didejirnuklasikineje ir tarpineje AS atkarpoje, sukelia paklausos infliacijq.

Bendrosios paklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir,prie5ingai, bendrosios paklausos sumaZdjimas - sumaZdjimE. Deja, kartaisekonomikoje, bendrosios paklausos surnaZejimas gali sugr4Zinti kainq lygi Ipradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. Gamybos veiksniq irpagarnintq prekiq kainos yra nelanksdios ir nemaZeja taip greit, kaip dideja.

4.16 paveiksle parodytas bendrosios paklausos rnaZejimo poveikis.Paprastumo delei tarpine AS atkarpa nenurodyta. Kitaip tariant, jei bendrojipaklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr, ekonornika nesugrlZtq I pradinipusiausvyros lygi ta5ke E1. Greidiausiai kainos l iktq padidejusio p1 lygio,todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtq pusiausvyrq i ta5kq E3. Kainosliks padidejusios P7, o realusis nacionalinis produktas sr,unaZes iki )r,.

Y3 Y l

4.16 pav. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes

YpYr

I P

r 5 0

Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpapaslinko i vir5q, i kainos P, lygl ir bendrosios pasifi los kreive PgaAS paslinko

l padeti PrE2AS.Kainos yra nelanksdios ir padidejusios nebesumaZeja iki pradinio

lygio del dviejq prieZasdiq: pinna, darbo uZmokestis, kuris daZniausiai sudarodidZiausi4 gan-rybos ka5tq dal!, neturi tendencijos rnaZeti. Todel firmornsneimanoma, nesumaZinus darbo uZmokesdio, sumaZinti kainas ir rentabiliaidirbti. Darbo uZmokesdio maZejim4 riboja profs4jungq veikla, nepakankamasr.naterialinis darbr.rotojLl skatinimas. Antra, kai kurios finnos turi monopolinEpadeti ir nusiteikusios prie5 kainq maZejirn4 bendrosios paklausos maZejimometu. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSko nuosmukio DidZiosiosdepresijos 1929-1933 metais, finnos, gaminandios Zemes flkio padargus,autotransporto priemones, cemento ir plieno lydymo ir kitos pramonds imonesnesumaZino kainq, o pasinaudojo altematyva - sumaZinti gamybos apirnti iruZuntum4.

Bendrosios pasiulos kreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinioprodukto gamybos pasikeitimus, esant visi5kam uZimtumui.

Jei bendrosios pasifi los kreive paslenka i kairE, kaip parodyta 4.11paveiksle, tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno.Realusis nacionalinis produktas sumaZes nuo 16 iki )'2.

PaZymetina, kad, esant pastoviai bendrajai paklausai, bendrosiospasiulos pokydiai sukelia neigiamas pasekrnes. Kai bendroji pasi[la ASpaslenka i AS2, gamybos apimtis sumaZeja iki I2, o kainq lygis padideja nuoPr iki P;, dideja nedarbas ir infliacija, toks derinys, kaip jaLr mineta,vadinamas stagfliacij a.

Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorninit isElygq, kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. Kadangibendrosios pasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius. j ievadinami kainq Sokais. Stai keletas kainq Sokq pavyzdZiq:

. sausros, naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigussumaZej imas sukelia kainq didejim4o aplinkos apsaugos [statymai, reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti iaplink4 kenksmingq medZiagq - firmos papildornas gamybos i5laidas perkeliavartotojams * brangina prekes;. profsqjungq veiklos aktyvinirnas - dideja darbo uZrnokestis ir prekiqkainos;o tarptautinio naftos kartelio organizavimas - konkurencijos apribojinras,leidZiantis pagrindiniams naftos gamintojams didinti naftos kainas.

Jei bendroji pasifi la padideja, bendrosios pasiulos kreive AS paslenka

i de5inE, I padet[ AS1. Vadinasi, padideja gamybos apimtis ir sumaZeja kainqlygis. Tai rodo ekonomini augimrl ir gamybinio potencialo didejirn4.

l 5 l

ASAS,

4.6.

--->

___-____- i\ -______j___\9

Y2 YE Yr

4.17 pav. Bendrosios pasiulos kit i rno pasekmes

POTENCIALIOJO NACIONALINIO PRODUKTO IRPU STAUSVYROS NACIONALINIO PRODU KTO S.{VEII(A :NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI

Nagrindsime, kaip susiklosto pusiausvyra, reaguojant i bendrosiospaklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. Bhna atvejq, kad nacionalinisproduktas ir bendroji paklausa nesutampa taSke, kuriarne pasiekiamas visi5kasr,rZirntumas. Tuomet tarp bendrosios pasifilos ir bendrosios paklausos susidaroskirtumas.

4.18 paveiksle parodyta bendrosios paklausos AD ir nacionalinioprodukto pusiausvyra. Potencialqji nacionalini produkt4 vaizduojanti vertikalil ini ja rodo nacionalinio produkto kieki, kuris b[tq pagamintas, esant visi5kamuZimtumui. Realusis nacionalinis produktas atit inka potencialiojo nacionalinioprodukto dydi, ir pusiausvyra su bendromis i5laidomis AE pasiekiama, kai Siqi5laidLl pradinis lygis yra 4E11.

Jei bendrosios paklausos lygis yra maZesnis arba didesnis uZ pradinlAD lyg1, tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno)nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )';. Pirmasis atvejis, kaiAD<ADg, vadinamas nuosmukio (arba recesiniu) tarpsniu, antrasis atvejis, kaiAD>ADg, - infliaciniu tarpsniu.

Nuosmukio tarpsnis (recessionary gap) - nuosmukis4lygojantis atotrukis, parodantis vertikalq atstumfu kuriuobendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojonacionalinio prodr.rkto kiekio, pavaizduoto 45" karnpotiesej e.

t52

Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni, kai bendroji pasiulavirSr.1a bendrqj4 paklausq ir gamintojai negali parduoti visq pagamintq prekiq.Tai skatina prekiq atsargq susidarynq. Ddl nepakankarnos bendrosiospaklausos maldja nacionalinio produkto gamyba, atsiranda nedarbas,sumaZdja investicijq poreikis. Gyventojq santaupos virSija investicijas.

AD

4.18 pav. Bendrosios paklausos ir potencialiojo nacionalinio produktopusiausvyra

15 4.19 paveikslo matome, kad pusiausvyra tarp bendrosios paklausosir nacionalinio produkto susidard taSke E. Nuosmukio tarpsnis yra AB dydZio.Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti, ncs 1ivir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4. Gamyba nepasiekspotencialiojo nacionalinio produkto lygio, paZyneto taSku A, l iksnepanaudota darbo jega. Kad gamyba pasiektq potencialiojo nacionalinioprodukto lyg1, paZymet4 ta5ku B, tLrri padideti bendrosios iSlardos. TuometAD kreive turi kirsti 45' l ini jq Sianre taSke, tuomet nacionalinds paJamospadides ir pasieks potencialiojo produkto lygi.

Esant infliaciniarn tarpsniLri, kai bendroji pasiula nepatenkinabendrosios paklausos, kyla kainos, paklar.rsa investicijorns, pasiekiamas visiSkasuZirntumas. Bendrosios paklausos perteklius sukurs infliacijos tarpsni (atotnikf.

lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationary gap) - infliacijqsqlygojantis atotr[ikis, parodantis verlikalq atsturnil kurir.robendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojonacionalinio produkto kiekio, pavaizduoto 45o karnpo tieseje.

4.20 paveikslas vaizduoja atveji, kai pusiausvyros nacionalinisproduktas viri i ja savo potencialqj! lygi. Taip atsit inka, kai bendrosios iSlaidos

1 5 3

spardiai dideja, pavyzdliul pasklidus gandui, kad ateityje prekes labaipabrangs. Tuomet bendroji paklausa AD virSija garnybos augirno galimybes.Susidaro AC dydzio infliacinis tarpsnis. Jis rodo, kad bendroji paklausa virsijabendrosios pasifilos galimybes.

AD

4.19 pav. Nuosmukio tarpsnis bendrosios paklausos ir nacionalinio procluktopusiausvyros sElygomis

AD

r E

4.20 pzv.Infliacinis tarpsnis bendrosios paklaus.os ir nacionarinio produktopuslausvyros sqtygomls

YE

Nuosmukiotarpsnis

fliacinis

154

Esant nuosmukio tarpsniut, maLdja kainos, darbo uZmokestrs rrdideja nedarbas. MaZejant kainoms, nuosmukio tarpsnis iSnyksta. Esantinfliaciniam tarpsniui, veikia kainq augimo veiksniai. Didejant kainorns, darbouZmokesdiui ir maZejant nedarbui, infliacinis tarpsnis i5nyksta.

4.7. TAUPYMOPARADOKSAS

Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini, kr.rris vadinamastaupymo paradoksu.

Taupymo paradoksas (paradox of thrift) - namq [kiqpastangos daugiau taupyti maZina nacionalines pajarnas irpakerta taupymo galirnybes ateityje.

Taupymo paradoksas tai - keinsistines teorijos dalis, kai ekonomikayra eklekti5kosios bendrosios pasiulos kreivds horizontalioje dalyje. Situacijaparadoksali ir tuo, kad gyventojai suinteresuoti daugiau taupyti ir maZiauvartoti kaip tik tada, kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkainepageidaujamas, kai ekonornik4 i5tikgs nuosmukis. Tuomet gyventojai buslinkg riboti savo dabartinl vartoj imq ir taupyti . juodai dienai".

Taupyrno paradoksas parodytas 4.21 paveiksle, kuriame investicijosyra autonominds, t.y. absoliudiai neelastingos nacionaliniq pajamq atZvilgiu.

4.21 pav. Taupymo paradoksas, esant autonominems investicijoms

Tarkime, 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi. Kreiviq I ir Srsusikirtimo tadkas rodo nacionaliniq pajamq pusiausvyros lygi Y, ir taupyrno

1 5 5

S , I

lygt S'. Padidejus namq [kiL1 santaupoms, tiesd S1 paslinks i paderi 52.SumaZejEs vartojirnas nesr.rkelia investicijq priear-rgio, todel investicijq tiese Inepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr).Padidejusios santaupos sugriaus pusiausvyrq. Santaupq perteklius (E1F),palyginti su numatytomis investicijomis, sukels prekiq atsargq augirnq irpaskatins gamintojus maZinti gamyb4. Pusiausvyra susidarys ta5ke 82, kurisrodo, kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio, nes surnaZejosantaupq Saltinis - nacionalinds pajarnos iki Y2. Atsiradqs autonominiqinvesticij14 trfikurnas AI, bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnqIygyje Y1, sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI.

Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kintapriklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kit imo. Sias investicijas 4.22 paveikslerodo nedidelio teigiamo nuolydZio l inrja I. Namq ukiq pastangos daugiautaupyti greit sumaZina santaupas Zemiau jq pradinio lygio S2<S1. Siuo atvejuinvesticijq trf lkumo AI, reikalingo pusiausvyrai palaikyti Y1 nacionaliniqpajamr4 lygio, pasekmes yra Zyniai reikSmingesnds, nes to paties dydZio Altrlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. Todel teigiamos investicijqkreives nuolydis rodo jau nebe nulinl ribini polinki investuoti (i').

A Y

4.22 pav. Taupymo paradoksas, esant kintamoms investicijorns

Siuo atveju ribinis polinkis investuoti sustiprina multiplikatoriausveikimo poveik[. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju, arbasupermultiplikatoriurni.

Sudetingasis mr-rlt iplikatorius toks multiplikatorius, kuriokoeficiento reikSme padideja del ribinio polinkio investuoli ir apskaidiuojarnastaio:

1 5 6

m = 1 4 1 1 \

Taupymo paradoksas rodo, kad rnakroekonomikos analizes lygioiSvados apie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizes lygio,t.y. kas teisinga atskiro individo poZiuriu, neb[tinai tinka visai ekonomikai.

Atskiro Zrnogaus poZilriu, taupesnis sutaupo daugiau ir tampaturtingesnis, o visai visuomenei daugiau taupant, gamybos apimtis irsantaupos sumaZes. Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas, ovisuomends - blogybe, nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojquZimturno apimtis.

I

l - ( c + i )


. bendroji piklausa

. bendrosios iSlaidos

. bendrosios paklar-sos strukthra

. kainq lygisr bendrosios paklausos kreiver palukanrl poveikisr tufto poveikiso importo poveikis. pusiausrryrosbendrasisnacionalinis

produktas. bendrojipr.rsiausvya. neplanuolosinvesticijosr autonornine bendroji paklausao nuosrnukio tiupsnis. infliacinis talpsnis. rnultiplikatoriusr autonominesbenclrosiospaklausos

multiplikatorius

investicij q multiplikatonLrssudetingasis multiplikatorir.rs, arbasupennultiplikatoriusSokas, srikrdtimasbendroji pasi[labendrosios pasirilos kreir ehumpojo laikotarpio bendrospasiIlos kreiveilgojo laikotarpio bendrospasirilos kreiveverlikali (klasikine) AS atkarpahorzonlali (keinsistine) ASatkeupatarpine AS a&arpalaupymo paradoksaspotencialusis (galimasis)bendrasis vidaus (nacionalinis)produktas

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

157

Kartojimo klausimai

l. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje, mi3rioje ir atvirojeekonomikos sistemoje?

2. Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyrosnacionaliniam produktui.

3. Paai5kinkite multiplikatoriaus poveiki ir jo veikimo mechanizmE.4. GrafiSkai pavaizduokite trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiulos

kreives bei paai5kinkite jq skirtumus.5. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros

nacionalinio produkto s4veikq.

I i 5. FISKALINE POLITIKAI

Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas, investicijos irpusiausvyros nacionalinio produkto susidaryrnas privadioje ekonomikoje, t.y.neivertinant labai svarbaus ekonornikos sektoriaus - valstybinio sektoriaus.Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yraivairiapusis: tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole, prekiq ir paslaugqgamyba valstybinese [monese ir, Zinoma, valstyb€s vykdoma ekonominepolitika. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuroskeitimo kurso reguliavirnq. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar.rsybdsvykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimoinstrumentus ir Sios politikos poveik[ ekonorniniam augimui, kaintl lygiui beiuZimtumui.

Fiskaline politika - tai valstyb6s finansq naudojimas, siekiantsuSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus,reguliuojant bendr4j4 paklaus4. Teorinis fiskalines politikos pagrinclas yraangh"1 ekonomisto DZ.M.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto irvalstybinirl investicijq vaidrneni, siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrssvyravimus. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr.r valstyb€sbiudZeto formavimu ir naudojirrLr.

Valstybes biudZetas - tai valstybes piniginiq pajamq ir iSlaidq per tarntikr4 laikotarp[ planas. Skirturnas tarp valstybes pajamq ir i5laidq vadinarnasbiudZeto saldu. Jeigu valstybds pajamos lygios jos i5laidoms, biudZetas yrasubalansuotas, ir biudZeto saldas lygus nuliui. Jei valstybds islaidos didesnisnegu pajarnos - biudZetas yra deficitinis, atitinkamai biudZeto saldas busneigiamas. O jeigu valstybds i5laidos maZesn€s uZ gaunamas pajamas -valstybes biudZetas yra perteklinis, atitinkamai biudzeto saldas bus teigiamas.

5.1. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME

5.1.1. Valstyb€s pajamos i r iS la idos

Svarbiausias valstyb€s biudZeto pajarnq Saltinis - tai [vairus rnokesdiai,kuriuos galima suskirstyti I tris stambias grupes-. privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamu mokesdiai. Tai fiziniq asrnenq

pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis. Atskaityrnaisocialiniam draudimui taip pat priskiriarni Siai mokesdiq grupei;

. nuosavybds, t.y. nekilnojarnojo tLrrto rnokesdiai. | Siq gmpE leina Zemesmokestis, Zemds nuomos mokestis, palikimo mokestis ir kit i mokesdiai,kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas;

r prekiq ir paslaugq pardavimu mokesdiai, kuriems priskiriarni pridetinesvertds rnokestis, akcizai, importo muitai.

1 5 9

Mokesdius taip pat galima suskirstyti 1 tiesioginrus ir netiesioginius.

Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai, kuriais betarpiSkai

apmokestinami privat[s asrnenys ir irnonds, o netiesioginiais mokesdiais -

tokie mokesdiai, kuriais aprnokestinamos prekes ir paslaugos. Pajamq ir turto

rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei, o prekir4 ir paslaugq

pardavimo mokesdiai - netiesioginiq rnokesdiq grupei.

Valstybes biudZeto mokestiniq pajamq struktura skiriasi iSvystytose ir

bcsivystandiose Salyse. lsvystytose Salyse didele tiesioginiq mokesdiq dalis'pavyz<IZiui, JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. valstybes gaunamq

paji,nq. 13esivystandiose _salyse didelg mokestiniq pajamq dall sudaro

neiiesioginiai rnokesdiai. Siuos mokesdius lengviau surinkti nei pajarnrl

mokesdius, tadiau sie mokesdiai yra regresyv[s, t.y. maZas pajamas gaunantl

visuornends ilalis moka didesnE rnokesdiq dali nei gar"rnantys dideles pajamas.

Kitas valstyb€s biudZeto pajamq Saltinis - tai nemokestinds pajarnos.

siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes, vietin€s

rinkliavos, pajarnos i5 baudq ir konfiskacijos bei kitos nemokestinds pajamos.

Sio pajarnq Saltinio dalis bendrose biudZeto pajarnose daugelyje Saliq yra

nedidele. Tik tuo atveju, jei valstybei priklauso daug gamtos istekliq, imonitl.pajarlos i3 valstybes nuosavybes gali sudaryti nemaZqbiudZeto pajamq dal[.

Minetus valstybes biudZeto pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo

issivystymo lygio Salyse i l iustruoja I lenteleje pateikti duomenys: kuo labiau

isvystyta Salis, tuo dii lesnd tiesioginiq rnokesdiq dalis valstybes pajamose, ir

atvirkSdiai.

I lenteld. Valstybes pajamLl struktfira skirtingo iSsivystyrno lygio Salyse

1980 rn. (procentais nuo bendrqiq pajamq)

Saliq grupdfiq skaidius)

Mokest inds pa ian tos

\emokestin6spajamos

tiesioginiai mokesdiai netiesiociniai mokesdiai

I'iziniqasmenu

pajamq ir

!rnoniq pelnomokesl iai

social iniodraudimomokestis

vidaus prekiqir paslaugqmokesi iai

tarptautin6sprekybosmokesdiai

ludustr incs (10) 33,3 25.0 26,0 3 .? 9,0

Agrar incs i rindustr incs ( I 5) ) s 1 l -1.0 30,6 1 .1 .5 l l . l

V idut in iqnaiamu (55) 23,1 + . 1 ) 1 | 2ls.q 1 4 . 9

N{aZiausiaiiSvysrytos (1.{) 1 7 , 0 1 , 6 21.7 4 1 , 6 1 3 , 0

in is: Dz D.Saks. F.B.Laren. M kroekonomika. GlobalnY podchod.

Perev.s ansl . -M. : Delo, 1996. -P.223.

1 6 0

Valstybes biudZeto i5laidos gali bUti suskirstytos I keturias grupes:. valstybes vartojirno iSlaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotqq darbo

uZmokest[ bei valstybes perkamq prekiq i5laidas (pavyzdLiui, valstybiniaiZem€s fikio produktq supirkirnai, karines technikos pirkimas ir kt.);

. valstybes investicijos - tai ivairios kapitalin€s iSlaidos, pavyzdZiui, keliqtiesimo, uostq statybos i5laidos ir kt.;

. t ransfer in ia i i i rnokdj i rnai pr iva i iam sektor iu i . S ia i iS la i t lq grupcipriskiriami mokejimai, uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kai negauna tnainaisprekiLl ar paslaugq, pavyzi2iut, pensijq, nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai,subsidijos imondms;

. valstybes skolos palukanos.Sios keturios valstybes i5laidq gnrpds kartais skirstornos tik I dvi

starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas.Einamosiorns iSlaidoms priskiriarnos darbo uZmokesdio ir perkamq prekiq beipaslaugq iSlaidos, transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanqrnokdjimai, o kapitaliniq idejimq i5laidos - rai valstybds investicijos.Pagrindinp valstybes i5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos, investicijonrstenka santykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis (apie 10 proc.).

Bendra tendencija, pastebima pasaulyje nuo XX a. pradZios, taivalstybes i5laidq dalies bendrarne vidaus produkte augirnas. Siq tendencij4iliustruoja 2 lentelds duomenys, rodanlys, kad valstybds iSlaidq dalis bendra.lamevidaus produkte per 50 rnetq atskirose Salyse padidejo du ar net tris kartus.

2 lentel€. lvairiq Saliq valstybes iSlaidos 1938-1988 m. (proc. nuo tsVP)

.prognoze.Saltinis: DZ.D.Saks, F.B.Laren. Makroekonomika. Globalnyj podchod.P.223; EU - Cornrnision, EUROSTAT. OECD.

Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris (Wagner Adolph, 1835-1917rn.) dar XIX amZir4e nurnatd, kad valstybes iSlaidq dalis BVP labai padides.Sis teiginys Zinomas kaip A. Vagnerio sufbrmuluotas ,,valstybes veiklospletros desnis" (trurnpai vadinarnas,,Vagnerio ddsniu").

Vagnerio ddsnis (Wagner law) - teisineje gerovdsvalstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis, palyginti suprivadiu sektoriumi, dideja, toddl auga valstybes iSlaidqdalis bendrarne nacionaliniatle orodukte.

Metai Pranci izi ja Vokiet i ja JaponijaNyderlan.

dai : JAV Italij a Angli ja

I 938I 988200s

2 r , 850,354 1

4 ) 446,64 1 , l

30,332,93 8 ,0

1 1 a

57,948, I

l 8,536,334, I

5 0,u48.1

2 8 ,84 1 l

4 l , t i

1 6 1

Si desni Vagneris grinde dviern pagrindinemis prieZastimis:- viena vertus, ateityje intensyves jau nuo XIX amZiaus valstybds

atliekamos funkcijos, susijusios su Salies teisesauga, policija, gynyba,valdymu ir kt.;

- kita vertus, vystantis Salirns, kylant visuolnenes gyvenirno lygiui,valstybe ims vykdyti naujas funkcijas, tokias kaip sveikatos apsauga, socialinerupyba, Svietimas. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6siSlaidq augim4.

5.1.2. l\Iokesiiq sistema. Lafero kreivd

Kaip jau min€ta, pagrindinis valstyb€s biudZeto pajamq Saltinis yraivair[s rnokesdiai.

Salyje renkamr4 mokesdiLl visur.na, sudaryta pagal tam tikrusbendrus principus, vadinama mokesiiq sistema (taxsystem).

Konkredios valstybds mokesdiq sisterna apima daugybg ivairiausiqmokesdir-1. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq moksloobjektas. Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymoprincipq analize.

Pirmoje temoje i5siaiSkinome, jog nacionalineje s4skaitybojeiSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba,paskirstyrr.ras ir panaudojimas. Todel ekonorniniu poZir.lriu racionali rnokesdir.lsistema remiasi trimis apmokestinimo r[Simis:. gamybos apmokestinimu (apyvartos mokesdiai);. pajarnq paskirstyrno apmokestinimu (pajamq mokesdiai);. pajamqpanaudojimo apmokestinirnas (vartojimo mokesdiai).

Strukturines, institucines ir psichologines sElygos lernia tai, kiekrnokesdirl r[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinkafiskalinius ir ekonominius bei polit iniLrs tikslus.

Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas - tai atskirr-1rnokesdiq tarifq nustatymas.

Gamybos fazeje nustatytas mokestis daZniausiai irnamas nuo atskirojeverslo grandyje sukurtos pridetines vertds, todel Sis mokestis ir vadinamaspr idet ines ver tes utokesdiu. Sio rnokesi io tar i las gal i b [ t i nustatytas v is iernsukio subjektams vienodas, tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. PavyzdZiui,siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarna naujaisukurtos vert6s dalis, kuri skiriarna investicijoms; gali skirfis mokesdio tarifaipinno btitinLrmo ir prabangos prekdms.

Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektqgaunamos pajamos (Sie mokesdiai susijg su pajamq gavimu, bet ne su jr1

l o l

panaudojimu). DaZniausiai pajamos suprantamos pladiqla prasme, kaip betkuris ekonomines vertds padidejimas, visai neprikiausomai nuo jo Saltinio irperiodi5kumo. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautospajamos, kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai, taip pat gauti pervedirnai(dovanos, lairnejimai loterijose, palikimas). Pajarnq r.nokesdio tarifasprivatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikrasneapmokestinamr,l pajamq minimumas, kuri vir5ijus pradZioje mokesdiotarifas n6ra aukitas. Pajamoms didejant, auga ir mokesiio larifas.

Paj arnq panaudoj imo poZiiirir.r turetq bflti apmokestinan.ras varloj i rn asir investicijos, tadiau ekonomikos augimo poZi[riu investicijoms Sis mokestisnetaikornas. Taigi apmokestinamas tik privadiq narnq [kiq vartojimas. Ci.rnustatomi mokesciai gali bhti t iesioginiai arba netiesioginiai, apmokestinantvisq vartojimq arba jo dal[. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis rnokestisatskiroms vartojirno prekdms.

Jeigu vyriausybd nori padidinti iS mokesdiq gaunamas pa.jamas, j i galinustatyti aukStesnius mokesdiq tarifus. Tadiau vyriaLrsybd negali t iesiogirikontroliuoti mokestiniq lplaukq. Ar visada mokesdiq tarifq didinimas padiclinsi5 mokesdiq gaunamas biudZeto pajamas?

Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tari lbdydZio parodo Laf'ero kreive, taip pavadinta arnerikiediq ekonomikosprofesoriaus Arturo Lafero, analizavusio 5iq priklar-rson-rybE 8-o deSimtrneiiometq pradZioje, garbei.

5.1 pav. Lafero krerve

Jeigr-r mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui, tai ir rnokestines pajamos (T)bus lygios nuliui. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc., tnokestinespajamos irgi bus lygios nuliui, nes, esant tokiems aukitiems mokesdianrs,nebus stirnulo dirbti. Taigi per5asi iSvada, kad vyriar-rsybd, nustatydau.ra

163

alrkStus mokesdiq tarifus, gali gauti maZesnes pajamas iS rnokesdiq, neinustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. Zinoma, auk5tesnis mokesdiq tarifass4lygos didesnes rnokesdirl pajamas, esant tam padiam Salies nacionalinioprodr-rkto dydZiui. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti, jei aukStimokesdiai neigiarnai veikia [kinE veikl4. Be to, esant auk5tiems mokesdiarns,siekiarna neteisetai iSvengti jq mokejimo - dal1 gautq pajamq nuslepti. Taigi,kaip rodo Lafero kreive, mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygojapaJarnq i5 rnokesdirl ar.rgirn4nuo 0 iki T,.",. Tadiau tolirnesnis mokesdiq tarifodidinirnas nebeduoda teigiamo efekto, ir mokesdiq pajamos pradeda maZeti.Taigi grafike gauname apverstos ,,U" fonnos kreivg.

Pagrindin6 Lafero kreives problema ta, jog sunku teisingai ivertinli,koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta , kuri virsijus biudZeto mokestinespajarnos pradds maZeti.

5.1.3. ValstybOs biudZeto lygtis

Tolirnesneje analizdje naudosirne tokius dydZius:l. Valstybes i5laidos - G - tai valstybds i5laidos prekdms ir paslaugoms

pirkti bei valstybes investicijos;2. Transferai - Tp - tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams, sLrbsidijos

[monems ir valstybds skolos pal[kanos;3. Valstybes biudZeto pajamos - 81 ftudget income) - tai valstybds paJanos

i5 tiesioginiq ir netiesioginiq mokesdir,6 socialinio draudimo inaSai irpajarnos i5 valstybes nuosavybeje esandiq gamybos veiksniq.

Naudodami Siuos dydZius, galime sudaryti valstybes biudZeto lygti:

F s = B r - G - T r i

dia Fs - valstybes biudZeto saldas.

Jei Fq > 0, tai bilrdZetas perteklinis, jei F5 < 0, tai biudZetas defrcit inis.Jeigu biudZeto deficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliais Bp, tai Bp: -F5. BiudZeto deficitas sqlygoja valstybes skolos didejirn4.

Valstybes biudZeto deficito finansavimas, didinant valstybes vidausskolq, veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. Siqpoveikiq analizei bOtinos ne tik prekiq rinkq, bet ir pinigq rinkq bei vertybiniqpopieriq rinkq (kredito rinkq) studijos, b[tina [verrinri bendro paltrkanq lygiokitirno poveikl. Tolimesndje analizdje apsiribosime tik prekiq rinka, tardarni,kad nera kainLl lygio bei palfikanq pasikeitimo s4lygotq efektq.

l6 '1

5,2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUS POVEIKIS VARTOJIMOISLAIDOMS IR TAUPYMUI

Vyriausybes iSlaidos prekdlls ir paslaugoms isigyti yra savarankiSkabendrosios paklausos sudedamoji dalis. Tadiau vyriausybes sektoriaus itakabendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. Vyriausybessektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai, keisdarnas narntl ukiovartojirno iSlaidas.

Viena vertus, valstybd aprnokestina narnq [ki, kita vertr"rs - mokanar.nrl r.-rkiui transferines iSmokas. Gaunamos transferinds iSmokos didinaSeirnq pajamas, o rnokesdiai Seimq pajamas maZina.

Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns,naudojama grynqiq mokesdiq s4voka.

Grynieji mokesiiai (NT - net taxes) - tai narr.rq ukiomokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokqskirturnas.

Grynieji mokesdiai parodo, kiek namq [kir-1 i5rnokos valstybei vir5ijavalstybes iSmokas namq [kiui.

Atsiradus gryniesierns mokesdiams, susidaro skirturnas tarpnacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl. Prirninsirne, jog privadiojeekonomikoje nacionalines pajamos yra lygios disponr.rojamoms pajamotns,nes visa firmq pagarnintos produkcijos vertd atitenka narnq hkiams kaippajamos uZ teikiamus gamybos veiksnir.rs. MiSriojoje ekonomikoje ne visosfirmq sukurtos nacionalines pajamos atilenka namq [kiui, kadangi jq dali,kaip grynuosius mokesdius, pasisavina vyriausybe. Todel galirna uZra5yti:

D l = Y - N T ;

i ia DI - d isponuojarnos pajarnos:Y - nacional in is pajarnos:NT - grynieji mokesdiai.

Esant privadiai ekonomikai, kai neveikia vyriausybinis sektorius,vartojimo funkcija yra 5r:

e : n + s x { ; ( 5 2 )

dia C - narnq ukio vartojimo i5laidos;c - ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnaskoeficientas, visada rnaZesnis uZ l;Y - nacionalines pajamos;a - aulonominis var to i i rnas.

Si funkcija rodo, jog nera grynr-lq rnokesdiq, numatomos nacionalin€spajamos lygios nurnatomoms disponuojamorns pajarnoms (Y : Dl). Todel

( 5 . l )

1 6 5

kiekvienas papildomas nacionaliniq pajarnq vienetas didina vartojim4 ribinropolinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento (c) reik5me.

lvertinr.rs vyriausybds vykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirnoiirnkcija keisis, nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa su nacionalinetnispajarnornis. Nagrinejant prekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrqbfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4. Todel narnq fikiqvartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis, o sunacionaliner-nis pajamomis, ir tokiu atveju gauname 5iq priklausomybg:

C : a + q x ( y _ N T ) . / 5 t \

5.2.1. Autonominiq rnokestiq poveikis vartojimo i5laidoms ir taupymui

Pirrniausia aptarsirne, kaip pasikeis vartojimo funkcija, jei mokesdiaiyra autonominiai, t.y. nepriklauso nuo Salies nacionalinio produkto dydZio.Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia, didejant pajamoms. Siernokesdiai vadinarni regresyviniais, nes kuo didesnes pajamos, tuo maZesng jqdali sLrdarys mokesdiai.

Kad analize britq paprastesni, tarsime, kad narnr4 [kiq gaunamltransferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornasdydis. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominis dydis, kurl

paZyrnesime NT , o vartojimo funkcija igaus Siq iSrai5kq:

C e : a + c " ( Y - f . n l : ( a - c x

dia Ca - vartojimas, esant autonominiams rnokesdiams.

Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnq ukir4 autonourinivartojimq. Sis surnaZejimas priklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq

dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficiento(c). Pavyzdliui, jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro 500 mln. Lt, oribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0,8, tai autonorninisvartojimas surnaZes 400 mln. Lt (0,8 x 500 = 400).

SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6:

a , c : & - c x N T .

Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus:

C a : a c + c x Y , k a i a , . < a .

SI vartojimo fr.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai

N T ) + c x Y ; ( 5 . 4 )

/ 5 < \

(5 .6 )

t66

5.2 pav. Autonominiq grynqq mokesdiq poveikis vartojimo funkci.lar

5.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLlpriklausomybg nuo nacionaliniq pajamq, kai ndra mokesdiq. Vartojirno i5laidqtiesd Ce rodo, kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos, ivedusautonominius grynr"rosius mokesdius. Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl

lygiui, vartojimo iSlaidos sumaZejo. " Nt dydZiu, kEpaveiksle rodo C tieseslygiagretus poslinkis Zemyn, I padet[ Ca.

Disponuojamos pajamos skiriamos ne tik vartojimui, bet ir taupyrnui.Todel autonominiq mokesdiq sistemos [vedimas pakeidia ir taupyrno funkcij4kuriquZra5ysirne remdarniesi 3.26 r 3.21a formulemis:

S a : - a + s r ( Y - f . n l : ( - a - s ' N f l + s ^ Y : ( 5 . 7 )

dia Sa - taupymas, esant autonominiaurs mokesdiams.

Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1taupymq. Sis sumaZejimas priklauso nuo absoliutaus grynqjq rnokesdir4 dydZio

( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficiento (s).

PavyzdLiui,jeigu grynieji autonominiai mokesdiai yra 500 mln. Lt, o ribinispolinkis taupyti disponuojamas pajamas - 0,2, tai taupymas sumaZes 100 rnln.

LI (0,2 x 500 = 100).Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr.;oje

paZymesime a5:

- 3 s = - a - S x N T '

Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus:

t6'7

(s.8)

S s : - a s + s x y , k a i _ a . < _ a .x .sl taupynlo iunkclos pasikeitimq pavaizduosirne erafiskai

S

s^

5'3 pav. Autono'riniq grynldq mokesdiq poveikis taupymo funkcijai

5.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlronacionaliniq pajamq, kai nera mokesdir.l. Taupyrno tiese Sa roio, kaippasikeite namq ukiq taupymas, lvedus autono-iniu, grynuosiu. mokesdius.Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui, taupyrnas surnaZejo , . NTdydZiu. Tai paveiksle rodo S tieses lygiagretus poslini<is Zernyn, i paaeti sn .

5.2.2. Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikis vartojimo ii laidoms irtaupymui

. Dabar tarsirne, jog rnokesdiq dydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamqpaJamq, t.y.:

T : f (Y ) .

. Tokiu atveju keidiantis pajamorns, ta padia kryptimi keisis ir absoliutusmokesdiq dydis.

Noredami supaprastinti a.'arizg, tarkime, kad grynieji mokesdiai didejaproporc ingai nacional incrns paiarnorns:

N T : t x Y ; (5. l 0)

(5 e)

cta t - grynqiq mokesdiq no'na (koeficientas visaila r..azesnrsuZ v ienetq) .

Pavyzdliui, jei l0 proc. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybeigrynqq rnokesdiq pavidalu, tai t:0, l. Jeigu nacionil ines pajamos lygios

r 6 8

l50mln. Lt , ta i NT:0,1x150=15 mln. Lt , je i 200 mln. Lt , ta i NT:20 mln. Lt

i r t . t .

lra3p (5.10) fonnulE i (5.1) formulq, gausrme:

D l :Y - t x Y : Y x ( l - t ) . ( 5 .11 )

Si lygybe rodo, jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla

sumoka valstybei. Todel disponuojamos pajamos sudaro 1ik dalI nacionaliniqpajamq.

Nauj4 vartojimo funkcij4 gausime, [ (5.2) lygt1 [ra59 (5.1 1) lygtl:

C* : a + cx ( l - t ) x Y ; (5 . 12 )

i ia C* - var to j imas. esanl proporc ingierns grynies ie lnsmokesdiams.

Kadangi 0<(l-t)<1, tai gauta vartojimo funkcija rodo, jog kiekvienaspapildornas nacionalinir4 pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r,negu prie5 [vedant rnokesdius.

Jei c:0,8 ir t:0, tai kiekvienas nacionaliniq pajamq padidejirnas

100 mln.Lt vartojimo i5laidas didina 80 rnln.Lt (0,8 x 100: 80).Jei vyriausyb€ apmokestina namq hki ir t:0,1, tai dabar kiekvienas

nacionaliniq pajamq padidejimas 100 mln.Lt clidina vartojimo i5laidas tik 72

mln. Lt (0,8 x ( l -0 ,1)x100:0,72x100:72) .Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin, 4 pavaizduosime grafiSkar:

5.4 pav. Proporcingq gryndq mokesdiq poveikis vartojirno funkcijai(tga:c, tg0:c*)

AC

AY

....1 r

i

!AYr-lI

I

0

t69

Linija C rodo vartojimo i5laidas, kai ribinis polinkis varrori yrapastovus dydis (t.y. nesikeidia, keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnomspajamoms). Nacionalinerns pajamorns didejant dyctZiu Ay, vartojimo paklausadideja AC dydZiu.

Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5.4 paveikslerodomas, past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti. C* linijosnuolydis maZesnis negu C linrjos. Tai rei5kia, jog, apmokestinus narnq [ki,kiekvienas nacionaliniq pajarnq pasikeitimas Ay dydZiu vartojirno paklaus4keis jau AC* dydZiu.

AC*< AC, nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugio atitenka valstybeigrynqJLl mokesdiq fbnna. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalinespajamas sumaZejimui, ivedus proporcing4 mokesdiq sistem4:

. x : s x ( l _ t ) ; (5 . r 3)c* - ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas;c - ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajantaskoeficientas;t - grynqiq mokesdiq norma.

Kitaip tariant, jei Salyje neivesta rnokesdiq sistema, keidianti vyriausybdsgaunamq grynqiq mokesdiq apimti, keidiantis nacionalinems pajamorrs, ribinispolinkis vartoti nacionalines ir disponuojamas pajamas sutarnpa. lvedus rninet4rnokesdiq sistemq Sie mokesdiai nebesutampa, ir c*< c.

lra59 (5.13) lygti i (5.12) lygti, gauname 1oki4 vartojirno funkcijosiSrai5k4 ekonomikoje, kurioje yra proporcingq mokesdiq sistema:

C* : a * c * x Y . (5 .14 )

Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientasapib[dina vartojimo funkcijos nuolydl, tai c* linijbs nuoly<iis maZesnrs neguC linijos (tg B < tg cr).

Proporcingq mokesdirl sistemos ivedirnas pakeidia ir taupymo funkcijq:

5r, :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ t xy):= - a 1 s x { { x ( l - t ) } : - 3 1 s x ( l - t ) x { . ( 5 . 1 5 )

Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1, rai nauja taupymo funkcija rodo, jogkiekvienas papildomas nacionaliniq pajarnq vienetas didins taupym4 maZiaunei tai buvo pries [vedant proporcing4 mokesdiq sisternq. Dalis nacionaliniqpajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma. Arba tai tolygLrribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui, fvedirsproporcing4 rnokesdiq sisternq:

cla

t70

s* = sx ( l _ t ) ; (5. i 6)

s* - ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamlskoeficientas;s - ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamaskoeficientas;t * grynqjq mokesdiq norma.

lraSg (5.16) iSrai5kq i (5.15) lygt[, gauname tokiE taupymo funkcijosiSrarSkrl;

S * : _ a + S * x Y . (5. l 7)

Sakykirn, jei s : 0,2 t t: 0, tai, padidejus nacionalin6ms pajamoms Imln. Lt, taupymas padidetq 200 tnkst. Lt (0,2x1000000=200000). O kaivyriausybe iveda proporcingE mokesdiq sistemq ir t : 0,1, tai ribinis polinkistaupyt i nacional ines pajamas surnaZdja ik i s* :0,2 x ( l - 0 ,1) = 0,18. Dabarnacionaliniq pajamq padidejirnas I mln. Lt, taupymq padidins tik 180 tfikst. Lt(0, 18x 1.000.000 =180.000).

Taupyrno funkcij os pasikeitim4 parodysirne grafi ke.

5.5 pav. Proporcingq grynqiq mokesdiq poveikis taupymo funkcijai

Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniqpajamq, kai nera mokesdirl. lvedus proporcingE mokesdiq sistem4 sumaZejaribinis polinkis taupyti nacionalines pajamas. Tai 5.5 paveiksle rodo tiesds Sposlinkis i padetl S*. Nacionalindms pajamoms padidejus, patryzdLiu| nuo Y1iki Y2, dabar bus taupoma maZiau, t.y. taupymo padidejimas dabar bus tikA S * .

c la

0II-a'lL

t 7 l

5.3. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI- t r l rn

Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq, valstybes i5laidq)kitirno pob[di i5skiriama diskretin€ fiskaline politika ir nediskretine fiskalinepolitika. Siame skyrelyje apibfidinsime diskretinE fiskalinq politikq o 5.4 -nediskretinE fiskaling politik4.

Diskretind fiskalind polit ika (discretionary fiscal policy)tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidqkeitimas, siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnqapimt[, uZirnturnq ir kontroliuoti infliacrjq.

Tolimesn€ analize rerniasi Siomis prielaidornis :1. Vyriausybes i5laidos (G) yra autonomines, nepriklausandios nr,ro

nacional in iq pajamq api r l t ies.2. Visi mokesdiai yra tiesioginiai. Jais apmokestinamos narnq ukir,1

gaunamos pajamos.3. Kainq lygis i5lieka pastovus. Tai reiSkia, jog bendrosios

kitimas paveikia tik reali4jq gamybos apimt[ ir uZirntumq.Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq

pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai, t.y. nagrinedamiSiq elementq atskirai, esant ceteris paribus.

5.3.1 Vyriausyb€s i5laidq poveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui

Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybdsvartojimq. Valstybines investicijos, kaip ir privadios investicijos, yrabendrosios paklausos dalis, kuri4 paprastai, tenkina privati gan.ryba.Valstybes vartojimas suprantamas kaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje,lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas (pavyzdZiui, teikiamosivietimo, gydymo paslaugos, perkarna karine technika ir t.t.). Sis valstybesvartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq. Todel bendroji paklausauZdaroje mi3riojoje ekonornikoje susideda i5 tnjq daliq:

A D : C + I + G (5 . r 8)

Pirmiausia, kaip pavaizduota 5.6 pav., aptarsime vyriausybds iSlaidqpoveiki realiojo produkto apirrdiai, kai ndra mokesdiq (t: 0).

paklausos

poveiklkiekvienq

t 7 2

Y=AD

AD,:C+I+G

ADo:C+J

f :3fsxl

Yo AY

Yr

5.6 pav. Vyriausybis iSiaidq poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui

Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiqinvesticijq iSlaidas. Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalinespajarnos - Ys. Kaipgi pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas (loliautekste - pusiausvyros produktas), jei prie bendrosios paklausos prisideda darvienas komponentas - vyriausybds iilaidos? Kadangi pastarosios nepriklausonuo nacionalinio produkto apirnties, tai 5.6 paveiksle jas ilir"rstrr"roja horizontali

tiese G . Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4, todel jas turirnepr idct i pr ie jau esarnq var to j i rno i r invest ic in iq i5 la idq. Sis bendrosiospaklausos pasikeil imas rodomas 5.6 paveiksle bendrosios paklausos l inijosADe poslinkiu i AD1 padeti. Susidaro naujas pusiausvyros produktas - Yy.

Siuo atveju, nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikemepusiausvyros sElygE Y:AD. Kadangi bendroji paklausa mi3riojojeekonomikoje susideda i5 tri jq daliq - namq ukiq vartojimo iSlaidr1, privadiqinvesticij q ir vyriausyb€s i5laidq - tai pusiausvyros sqlyga lgauna 5i4 i5rai5k4:

\ ' = a + c r Y + l + C (5. r e)

(5 .20)

Naudodamiesi (5. I9) lygybe, apskaidiuojarne pusiausvyros produktq:

vn = (a+ i+c ) , *

Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produktopasikeitimq galirna nustatyti ir kitu b[du, pritaikius pusiausvyros sqlygE S : l, t.y.

t73

sulyginus nutekejimo (kontrakcinius) ir itekejimo srautq (ekspansinius) dydzius.Atsiradus valstybei, jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yrapapildomi srautai (ekspansiniai dydZiai), itekantys i bendrq nacionaliniq pajamqpaklausos srautE Toddl Siuo atveju pusiausr,yros sElyga igauna 5i4 i5rai5k4:

s = i + c ( 5 . 2 1 )

I (5.21) lygybE ira5E taupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y iriSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu, randame pusiausvyros produktq:

/ { ? ? \

(5.20) ir (5.22) pusiausvyros produkto i5raiSkos yra identi5kos, nes:

l l

l - c

Pusiausvyros produkto nustatyme grafiniu b[du, naudojant (5.2 l)lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge, iliustruoja 5.7 paveikslas.

S , I ,G

5.7 pav. Vyriausybds iSlaidq poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui

Tarkirne, kad pusiausvyros nacionalinis produktas privaciojeekonomikoje - Ye. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyros produktq, irgrafike naujE pusiausvyros produktq nustatorne pagal ta3k4 E1, kurrarne

taupymo linija S susikerta su I + G tiese.Papildomoms vyriausybds i5laidorns, kaip ir papildornorns privadioms

investicijoms, bfidingas multiplikacijos efektas. Tai rei5kia, kad pusiausvyrosnacionalinis produktas padideja daugiau negu iSauga vyriausybines iSlaidos

/ _ _ \ tY , . = ( a + t + G l ' l

G E o

t74

(AY>AG). Lygiai kaip ir privadiq investicijq atveju, valstybiniai prekiq irpaslaugq pirkimai bei valstybes investicijos ne tik t iesiogiai didina bendr4j4paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t.y. paskesniq,velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE. Tai savo ruoZtu vdl didinabendr4jq paklausq ir produkto apimti. Todel vyriausybds i5laidqmultiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai nera mokesdiq):

l lr nc = mr (5 .23 )

l - c s

Pavyzd2iui. jei AG : 50 mln. Lt, o c : 0,8, tai Sios papildornos i5laidospusiausvyros produkt4 padidina 250 mln. Lt:

AY: rn.' x 6Q,

Ia Y = - x 5 0 ,

l - 0 , 8

A Y : 5 x 5 0 : 2 5 0 r n l n . L t

Vadinasi, priklausomai nuo multiplikatoriaus koeficiento dydZio,vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyros produkt4: didejant vyriausybesiSlaidorns, dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas; maZejanlvyriausybes iSlaidorns, bendroji paklausa ir pusiausvyros produktas maZeja.

5.3.2. Mokesiiq poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui

Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros prodr.rktui, atsiribodaminuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikiopusiausvyros prodLrktui atvejus - esant autonorniniarns mokesdiams ir esantproporcingierns rnokesi' i lrrns.

5. 3, 2. I. A uto no miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniantproduktui

5.2.1 skyrelyje i5siai3kinome, kad autonominiq mokesdiq sister.nos

ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4sias vartojinroi5laidas, esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui. Vadinasi, ivedusautonominius mokesdius, sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyrosnacionalinis produktas.

Autonominiq mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paaiSkinsirne,naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniq pajamq apskaidiavimo b[dus.

175

l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. kai Y : AD.Bendrqjq paklausq AD, esant autonominiams mokesdiams, sudaro

namq [kiq vartojimo iSlaidos Ca ir pastovios privadios investicijos I:

A D = C n + l = a . + c * Y + i .

Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir apskaidiuojame pusiausvyrosnlc ional in i produktq Ys:

Y : a c + c x Y + I ,- l

Y r . = ( a . + t ) r -l - c

(s.24)

Gauta pusiausvyros pajamq apskaidiavimo formule rodo, jog ivedLrsautonominius mokesdius, Yg sumaZes, nes ac < a.

Si pusiausvyros nacionalinio produkto pasikeitim4 rodo 5.8 paveikslas.Bendrosios paklausos tiese AD1 ir pusiausvyros produktas Y1 rodo situacijipprivadioje ekonomikoje, nesant mokesdiq. lvedus autonominius mokesdius,bendroji paklausa AD2 sumaZeja, nes sumaZejo autonomines vartojirno i5laidos.Paveiksle tai rodoma lygiagrediu bendrosios paklausos tieses poslinkiu Zernyn.Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamq sumaZejimq iki Y2.

5.8 pav. Autonominiq mokesdiq poveikis pusiausvyros nacionaliniarnproduktui bendrosios paklausos ir bendrosios pasiUlos modelyje

AD

Y2

Y:AD

176

2) Bendroj i rnakroekonomikos pusiausvyra pasiekiama. kai :

s o + N T : i .

Apskaidiuodarni pusiausvyr4 Siuo budu, palyginame kontrakcinius

dydZius (SA +NT), t.y. srautus, kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio

produkto apytakos srauto, su ekspensin ia is dyd2ia is t i l . r .y . srauru. kr r r is[teka i bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. Pritaikydami 5i4pusiausvyros sqlygtu apskaidiuojame pusiausryros nacionalini produktq:

-a5 * sxY* NT : I

Y 6 : ( a s + I - N T (s .25)

Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas, naudojantkontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorniniusrnokesdius, parodytas 5.9 paveiksle.

Se+ NT

SSA

I

1sx NT

5.9 pav. Autonominiq mokesdiq poveikis pusiausvyros nacionalinemspajamoms (kontrakciniai ir ekspansiniai dydZiai)

Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq, rodo ta5kas E1, kuriamenumatomas taupymas (S) lygus numatomoms investicijorns (l). Pusiausvyrosnacionalinis produktas - Yr. lvedus autonorninius mokesdius, Sie s4lygojadvejopq poveiki. Vistl pirrna, sumaZeja taupymas, tai rodo taupymo tieseslygiagretus poslinkis Lemyn, i padeti Sa. Antra, autonominiai mokesdiai - taipapildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto,todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo. 5.9 paveiksle tai rodo

) ' l

1 7 1

lygiagretus tar,rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl

rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . Pusiausvyros nacionalinis produktassr.rmaZejo iki Y2.

Autonominiq rnokesdiq [vedirnas pusiausvyros nacionalines pajanraskeidia multiplikuotai. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficientodydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnaspajamas ir yra lygLrs:

ttTo (5 .26)

Minuso Zenklas rei5kia, jog pusiausvyros nacionalines pajamos keisisautonorriniq rnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. Pavyzdliui,jei c : 0,6 ir s: 0,4, tuornet autonominiq mokesdiq multiplikatorius yra lygus -1,5 (0,6:0,4 :1,5). Tai rodo, jog padidinr-rs autonominius mokesdius, tarkime, 20 mln. Lt,pusiausvyros nacionalinis produktas sumaZds 30 mln. Lt (-1,5 x 20 =-30).

5.3.2.2. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylosnac ionalin ism p ro du kt ui

Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui,atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq (G:0). GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi,kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferines i5rnokas.Pavyzdiitti, jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdius arba maZins bedarbiqpaSalpas, tai g.ynqill mokesdir4 nonna dides. Kitaip sakant, vyriausybds pajamos iSgrynLUq rnokesdiq priklauso nuo nacionaliniq pajarnq ir uZimtumo lygirl.

Jar.r Zinoma, kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnasmaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas. MaZejant vartojimopaklausai, maZes bendroji paklausa ir kartu maZds pusiausvyros produktas.Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirne velnaudodarni abu pusiausvyros nacionalinio produkto apskaidiavimo bUdus.

1) Bendroji rnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna. kai Y : AD.

Bendr4j4 paklaus4 AD, esant proporcingiems mokesdiams, sudaro

narnq r-rkir4 vartojimo i5laidos C* ir pastovios privadios investicijos I :

A D = C * * i = u + c * r Y + 1 .

Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir apskaidiuojarre pusiausvyrosnacional in i produktq Y6:

c

S

r 7 8

* -Y = a + c x Y + I ,

- 1Y u = ( a + l ) x * .

l - c

Gauta pusiausvyros pajamq apskaidiavunoautonorninius mokesdius, nacior.ralinis produktas Yp

l l, { < - r ^ -l - c r - !

Si pusiausvyros nacionalinio prodr.rkto pasikeitinq rodo 5.10 paveikslas.

AY

5.10 pav. Proporcingq gryndq mokesiit l poveikis pusiausvyros nacionaliniarnproduktui ber.rdrosios paklausos ir ber.rdrosios pasi[1os rnodelyje

Bendrq4 paklausq kai ndra grynqjq rnokesdiq ( t :0) , 5 .10 paveiks lerodo benclrosios paklausos l inrja AD1. Toki4 bendrqj4 paklausq atit inkapusiansvyros nacionaliniam produktui Y1.

Aprrokestinus namq fiki (t > 0), bendrosios paklausos l inrja paslinko i5ADr padeties i ADz padeti. Pusiausvyros ta5kas, kuriame numatontosbendrosios iilaidos yra lygios faktiSkoms pajarnorns ir produktui, paslinko i5Er i Ez padet[. Kartu pusiausvyros produktas sumaZejo nuo Y 1 iki Y2.

Prieiingai, jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama, tai didesvartojirno paklausa ir karlu did6s pusiausvyros produktas.

2) Bendro-i i makroekonomikos rrusiausv)rra pasiekiama. kai :

(5.21)

fonrruld rodo, jog ivedussumaZds, nes

S*+NT: i

t79

Apskaidiuodami pusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu, velpalyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT), t.y. srautus, kurie nuteka iSbendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto, su ekspansiniais dydZiais

( I ), t.y. srautu, kuris iteka i bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautE.Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyrosnacionalinI produkt4:

- a + s * x Y + t x Y : I ,

- tY o = ( a + l ) x ; -

s + t(s .28)

Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas, nar"rdojantkontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngusmokesdius, parodytas 5.I I paveiksle.

5.1I pav. Proporcingq grynuLl rnokesdirl poveikis pusiausvyros nacionaliniarnproduktui, veikiant kontrakciniams ir ekspansiniarns srautarns

Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq, rodo ta5kas Er, kuriamenumatomas taupymas (S) lygus numatomoms investicijoms (l). pusiausvyrosnacionalines pajamos - Y1. lvedus proporcingus mokesdius, jie sqlygoja dvejopqpoveiki. Visq pirma, sumaZeja laupymas, tai rodo taupymo tieses pasisukirnasLemyn, I padeti S-. Antra, proporcingi mokesdiai - tai papildomas nutekejimasi5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto, todel jr.ros turime prideti prienamtl f ikiq taupymo.5.l l paveiksle grynqjq mokesdiq tiese NT prasideda iSkoordinadiq pradZios, nes kai Y = 0, tai ir NT = o. Sios tieses nuolydis priklausonuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne, tuo spardiau didesgrynieji mokesdiai, didejant nacionalindms pajamoms. Sudejg sun.raZejusio

1 8 0

taupymo tiesE S* su grynqjq mokesdiq tiese NT, gauname bendr4 kontrakciniqdydZiq tiesg S*+NT. Pusiausvyros nacionalines pajamos surnaZejo iki Y2.

Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWqmokesditl apimtl, apibudina mokesiiq multiplikatoriaus koeficientas:

x - C * c

r r r = - i r A Y = - x A N T ;' l - c * l - c *

(5.2e)

mr - mokesdiq multiplikatoriaus koeficientas;

c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnaskoeficientas;c* - ribinio polinkio varloti nacionalines pajamas koeficienlas;ANT - grynqtq mokesdiq pasikeitimas;AY - pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.

Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnis uZinvesticijq ir vyriausybes iSlaidq multiplikatoriq.

Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybesiSlaidorns, ,,pirminis" bendrosios paklausos ir pajamq pasikeitirnas yra lygusinvesticijq ar vyriausybes iSlaidq pasikeitimui. Tuo tarpu keidiant mokesdiqapimti, ,,pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarnSrynqiLt mokesdiq padidejirnui, o tik tai jo daliai, kuri sumokarna vartojirnoi5laidq s4skaita. Kadangi disponuojamos pajamos naudojamos vartojirnui irtaupyrnui, tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas, padidinus rnokesdir.rs,sumaZins ne tik vartojim4 bet ir taupyrn4. PavyzdZiui, jei c : 0,8, s : 0,2, oANT:50 tnln. Lt, tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir.l sr.u.r.r4sumokds,40 rnln. Lt (0,8 x 50) sumaZindami vartojimo iSlaidas ir l0 mln. Lt(0,2x50) - taupyrnq. Taigi matome, jog mokesdiq padidejirnas 50 r.nln. Ltvartojimo iSlaidas sumaZins tik 40 mln. Lt.

Vartojimo i3laidq pasikeitirnas, pakeitus mokesdius, priklauso nuoribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficiento, todel ir (5.29)formules skaitiklyje iraSytas c. Kadangi ivedus mokesdius nacionalindspajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa, todilmultiplikatoriaus formulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*.

Minuso Zenklas rodo, jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyrosnacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius,nacionalines pajamos maldja, maZinant mokesdius - dideja.

c la

l 8 l

5.3.3. Vyriausybds i5laidq ir mokesiiq bendras poveikis pusiausvyrosnacionaliniam produktui

Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq irmokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms. Dabar nagrinesin.rebendr4 jq poveikl pusiausvyros pajamoms, i5skirdami du atvejus: l) bendr4vyriausybes sektoriaus poveik[, esant autonominei mokesdiq sistemai; 2) bendr4vyriar.rsybes sektoriaus poveiki, esant proporcingai mokesdiq sisternai.

5.3.3.1, Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendras poveikis pusiotrsvyrosnacionalinism produktui, esarrt autonominei mokesii4 sistemai

_ Tarsirne, jog valstybes biudZetas subalansuotas, t.y. Bp : F, : Q.Zinoma, reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimq ir real4 biLrdZetosr.rbalansavirnq. Realus subalansuotas biudZetas bus tada, kai gaunarnospajamos lygios i5laidoms, t.y. nereikia finansuoti biudZeto deficito. B0tent 51atveji ir nagrinesime. Pirrnasis Si specifini atvejl i5nagrinejo norvegas T.Ilaveh.nas (Haavelmo Trygve, g. l9a5), todel 5is subalansuoto biudZelopoveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr,rktui atvejis dar vadinarnasIlavelmo teorema.

Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdgettheorern) tai situacija, kai subalansuoto valstybes biudZetopadidejimo multiplikatorius lygus vienetui, t.y. nacionalinioprodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetuiatit inka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq(iSliekant rnodelio s4lygorns).

Esant sr.rbalansuotam biudZetui, valstybes iSlaidos lygios pajamorns,gaLrnamoms iS autonominiq mokesdiq, t.y.:

C = N T ( a r b a A c : A N T ) .

Galima bItq tiketis, kad subalansuotas biudZetas nedarys itakospusiausvyros nacionalindrns pajarnorns, nes tai, k4 valstybe viena rankaduoda, kita atirna. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi. Parodysirne tai,pasitelkE maternatini instrlrmentarijq ir gratinE analizg.

Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyrosnacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[:

a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru

rnultiplikuolai clidins pusiausvyros nacionalines pajarnas ( Ay: ) Kaip stipriai

1 8 2

padides nacionalinds pajamos, nulems vyriausybes iSlaidq padidejimas rrvyriausybes iSlaidq multipiikatoriaus dydis:

b) Ar.rtonominiai mokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq

vartojirnq, taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins

pusiausvyros nacional ines pajamas ( AYJ ) . Kaip sr ipr ia i s t t t t ra2is

nacionalinds pajarnos, nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas irautonorniniq mokesdiq rlult iplikatoriaus dydis:

AY[c =,oo t G,t - l -

^ . , G | . - | ^1 \ Y ; = - x \ J = - x ( r .

I - L J

AYr:

1 5 t O )

(5 .3 r )AYJ=rr- , ro*NT,

^YJ = -9 ' Nr.S

Sudejg abu poveikius, gausime bendr4 subalansuoto biudZeto poveiklpusiausvyros nacionaliniam produktui:

A Y E = A Y u l a 6 Y ;

l - f -

A Y F = l x G - I x N T .S S

Kadangi G = NT , tai galirne uZra5yti:

l - c= x G = : x G = l x G

S S

/ t ^ \l r L l

= l - - - I x ( r\ S S /

A Y E = G = N T ( 5 . 3 2 )

Sr.rbalansuoto biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui, t.y.pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat, kiek padidejavyriausybes iSlaidos ir autonominiai mokesdiai.

Subalansuoto biudZeto poveikis pusiausvyros nacionalinems pajalnotnsparodytas 5. l2 paveiksle.

Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadiojeekonomikoje. Pusiausvyros nacionalinds pajarnos tokioje ekonomikoje yra Y1.

lvedus autonominius mokesdius, sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir

1 8 3

pusiausvyros nacionalines pajamos sumaZdtq dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys.

Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiq surinktos valstybds biudZeto iplaukos

skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. Todel Siuo dydZiu padideja

bendroji paklausa (AD) ir pusiausvyros nacionalinis produktas dideja dydZiu

AYuc . Pusiausvyros nacionalinds pajamos i5auga iki Y2. Taigi, kokiu dydZiu

padidejo vyriausyb€s i5laidos C , esant subalansuotam biudZetui, tokiu dydZiu

( AYE ) padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas.

Vadinasi, grafind analizd patvirtina Havelmo teoremq - subalansuotobiudZeto rnultiplikatorir,rs lygus 1.

=ADADz

ADr

xNT

5.12 pav. Subalansuoto biudZeto poveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui (esant autonominiams mokesdiams)

5. 3. 3. 2. Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendras poveikis p usiausvyrosnucionaliniam protluktui, esant proporcingai mokesii4 sistenai

Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinerns pajamorns parodytas 5. I 3 paveiksle.

Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje

privadioje ekonomikoje (G = 0, t = 0). Tokia bendroji paklar"rsa suformuolapusiausvyros nacionalines pajamas Y1. Vyriausybe pusiausvyros pajamq

apimti gali paveikti dviem bDdais:

ADo

Y2Y 1Y6

184

l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE. Proporcingtlmokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalinespajarnas, todel bendroji paklausa surnaZeja. Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€bendrosios paklausos tiese AD6. Proporcingi grynieji mokesdiai netiesiogiai,t.y. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil, irpr,rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr.rsiausvyros

nacional ines pajamos surnaZeja dydZiu AVI t ;

2) Keisdama vyriausybes i5laidq apimti. Vyriausybes iSlaidos tiesiogiaididina bendrqq paklaus4, todel bendrosios paklausos tiesd AD2 yra pakilusi

aukStyn vyriausybds iSlaidq G dydZiu. Pusiausvyros nacionalinds prjanros

iSauga ik i Y: . t .y . put l ic le ja dycl2 iu AY19 .

ADADr

ADr

II

^Yi;

AD,,

AYrt A\

0

5.13 pav. Vyriausybes i5laidqpusiausvyros

ir proporcingq rnokesdiq bendras poveikisnacional in iam produktu i

Yo

Bendras vyriausybes sektoriar-rs poveikis pusiausvyros nacionaliniam

produktui pasireiSkia jo ar.rgimu dydZiuAYu. Kiekybinis pusiar.rsvyros pajamq

pasikeitimas priklar.rsys nuo vyriausybes iSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLlreik5miq. Tadiau visais atvejais, kai, esant proporcingq mokesdiq sisternai,planuojamas subalansuotas biudZetas, remiantis esamu nacionaliniq pajamrldydZiu, pusiausvyros nacionalinis produktas padides maZiau negu vyriausybes

iSlaidos (5.13 paveiksle matome, jog AYu . AG ). Nagrinejamu alve.iu

pradines pusiausvyros nacionalinds pajamos yra Y1. lvedus proporcingq

r 8 5

rnokesdiq sistenr4 esant grynqlq mokesdiq nomai t, planuojama I valstybdsbiudZet4 surinkti gryndq mokestiniq iplaukq NT = t x yr. Tokios nurnatomosir va lsrybes is la idos. r .y

_G :NT = t x Y r (a rba AG : ANT) .

Siuo atveju, kaip jau rnineta, pusiausvyros nacionalines pajanrospadid€ja, bet rnaZiau negu vyriausybes islaidos. Kas lemia tokl ciesningumef

Pusiausvyros produkto padideji'r4 pasikeitus vyriausybds islaicio'rs,galime apskaidiuoti taip:

AYrc - rni r aC .

Kadangi vyriausybd perka prekes ir p.slaugas is ekonorninds sisremos,kurioje egzistuoja mokesdiai, tai vyriausybes islaiclq multiplikatorius (tarp patir investicijq multiplikatorius) bus nebe

l * lm = - . O l n r . =

c l _ c ' " l - c *

T o d e l A Y G = I

x A G .E l - c *

Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams, galirnaapskaidiuoti taip:

^ Y l = + x A N r ( 5 . 3 3 )I l - c *

Bendras pusiausvyros produkto pasikeitin-ras bus:

AYE = AYc +AYT (5.34)' E I . ]

arba

I - cA Y E = , _ ^ _ x A G + ,

^ _ x A N T . ( 5 . 3 5 )

l - u

Anksdiau remdmes prielaida, jog planuojamas subalansuotasvyriausybds biudZetas, rai yra:

AG: ANT = AB,

dia AB - biudZeto pasikeitirnas.

1 8 6

Pertvarkg (5.35) lygti, gauname:

l - cAYF = - x AB (5 .36 )

- I ^ { <

l - cKoeficientas parodo, kaip pasikeis pusiausvyros nacionalinis

l - c *prodr-rktas, jeigu vyriausybes iSlaidos ir mokesdiai keidiasi vienodai.

Z i n o m e , j o g c > c * .Vadinasi, koeficientas visada bus maZesnis uZ 1:

l - c_ < l .I ^ *

(5 .37)

Tai patvirt ina mr1st1 padarytq iSvad4 jog pusiausvyros nacionalinisprodr.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos, kaiplanuojarnas subalansuotas valstybes biudZetas.

5.3.4. Fiskalin€s polit ikos priemoniq naudojimas

Atlikta vyriar,rsybes sektoriaus poveikio pusiausvyros nacionalinemspajanroms analizd rodo, jog fiskaline politika gali buti naudojarna ekonomikaistabilizuoti. Aptarsime du galirnus fiskalines politikos priemoniq panaudojirnoatvejus.

1) Ekonomika patiria nuosmuki, t.y. Salyje auk5tas nedarbo lygis.Tokiu atveju sakorna. jog ekonomikoje yra nuostnukio tarpsnis. Si s i tuaci jabuvo pateikta 4.19 paveiksle.

Nuosmukio tarpsnis rodo, kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jqpaklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektqpotencialLgl produkt4. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiajafiskaline polit ika. Ji apima:

1) vyriausybes iSlaidqdidinimq;2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniq i5rnokq didinim4;3) abiejq i5vardytq priemoniq derinim4.

NeiSvengiama skatinandiosios fiskalines politikos pasekmd - biudZetodeficito augimas. BiudZeto deficitas gali b[ti dengiamas i5 dviejrl Saltiniq:

a) Vyriausybe skolinasi trlkstamas le5as i5 Salies gyventojq.Tr,ro tikslu vyriausybd parduoda vertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s

paskolos lak5tus - obligacijas. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybeskeditoriais. Naudojant 51 biudZeto deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s skolanuolat dideja.

by Vyr iausybd kur ia naujus p in igus.

1 8 7

Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio

augim4 Salyje. Manoma, jog deficito finansavimas, kuriant naujus pinigus.

daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai. Vyriausybiniq obligacijqpardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant, dalisplanuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis, t.y. investicindsiSlaidos maLdja. Todel sakoma, kad vyriausybes i5laidos ,,iSstumia" privadias

investicijas. Kartu maleja fiskalines politikos skatinamasis poveikis.Neigiamo poveikio investicinems i5laidoms nebus, jei biudZeto cleficitas busfinansuojamas. kuriant naujus pinigus.

2) Ekonomika patiria pakil imo biisenq, t.y. nedarbo lygis Zemas, bet

spardiai auga infliacrja. Tokiu atveju sakorna, jog tai ekonomikos intliacinistarpsnis. Si situacija buvo pateikta 4.20 paveiksle.

Infliacinis tarpsnis rodo, kokiu dydZiu bendroji paklausa virSijabendrqj4 pasiUlq, esant potencialiajani produktui. Tokiu atveju vyriausybe

[gyvendins stabdandia fiskaline polit ika. Ji apirna tokias priemones:l) vyriausybes iSlaidq maZinirnE;2) mokesdiq didinimE arba transferiniq iSmokq maZinirnq3) abiejLt priernoniq naudojim4 kartu.

Stabdandiosios fiskalines politikos pasekrnd - biudZeto pertekliausatsiradimas. BiudZeto pertekliaus anti infl iacinis poveikis priklauso nuo to,kaip vyriausybd panaudos sukauptas perteklines leSas. BiudZeto perteklius gali

b[ti naudojamas valstybes skolai sumaZinti arba i5imtas i5 apyvartos, tq l65qlaikinai nenaudojant.

I5irnant perteklines le5as, ekonomikai daromas didesnis anti infl iacinispoveikis. Gr4Zindama skolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybiniuspopierius. Taigi biudZete surinktos perteklines le3os vel grqZinamos I pinigq

rink4.

5.4. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA

Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq dydi, nera vienintelis bfidas ekonomikai stabil izuoti. Saliadiskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretine fiskaline politika arbasavaiminiai stabilizatoriai. Kiekviena ekonomind sistema turi savair.ninius(autornatinius) stabilizatorius, kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus.

Nediskretind fiskalind polit ika (savaiminiaistabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automaticstabilizer) - tai savaime veikiandios biudZeto politikospriernones, kurios padidina bendrqi4 paklausq kaiekonomika patiria nuostnuki, ir pristabdo bendrosiospaklausos augirnq kai ekonomika kyla.

1 8 8

Pagrindiniai savaiminiai stabil izatoriai yra mokestiai (asnreninispajamq rnokestis, firrnq pelno mokestis, pridetines vertds mokestis) irtransferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos, pensijos, kitos socialin€spaSalpos).

Mokesdir4 apimtis auga, diclOjant nacionalinems pajamoms.Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne - kai ekonomikapatiria pakilimo busen4 jq apimtis maLeja.

Automatiniq stabil izatoriq poveiki ekonomikai i l iustruoja 5.14oaveikslas.

5.14 pav. Automatiniai stabil izatoriai

Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produktoapimties. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamojivaldZia (seimas, parlamentas). Kartu nustatoma ir mokesdiq norma. Mokesdiqlinija NT rodo, jog, esant tai padiai mokesdiq normai, surenkarnq mokesdir-pdydis priklausys nuo 5alyje sukurto nacionalinio produkto apimties.

Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas, taiautomati5kai dideja ir vyriausybds biudZete surenkamq mokesdiq apimtis (Y >Ye). Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausosar.rgimq.

Vadinasi, augant nacionalinems pajarnoms, rnokesdiq [plaukos ibir-rdZetil dideja autornati5kai. BiudZeto deficitas naLdja, ir susidaro biudZetoperteklir"rs; pavyzdLitti, kai nacionalinio produkto apirntis yra Y2, tai valstybesbiudZeto perteklius bus AB dydis.

lr prieSingai, - jei ekonomika iSgyvena nuosmuki, mokesdiq [plaukosautomatiSkai naLd,1a. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausosmaZejim.l ir suSvelnina nuosmuki. Vadinasi, maZejant nacionalinerns

r 0

1 8 9

pajamoms, maleja mokesdiq iplaukos, valstybds biudZeto perteklius maZdja irsusidaro biudZeto deficitas (Y < Yo). PavyzdZiui, kai nacionalinio produktoapimtis Y1, tai valstybes biudZeto deficitas bus CD dydis.

AutomatiSkai atsirandandio biudZeto deficito arba pertekliaus apimtispriklausys nuo mokesdiq normos dydZio. Kuo didesnd mokesdiq nonna (5.14paveiksle tai i l iustruotq statesne mokesdiq l inija), tuo labiau mokesdiq apimtisreaguos I nacionalinio prodLrkto kit irn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitas arperteklius. Vadinasi, vyriausybes vykdorni mokesdiq nonnos pakeitirnai keisir autornatiniq stabil izatoriq poveiki, Svelninant ekonomikos svyravimus.

Savaiminiq stabil izatoriq prana5umas, palyginti su diskretine tlskalinepolit ika, yra tas, jog j ie veikia savair.ne, nepriirnant vyriausybei iSankstiniqsprendimq. Tadiau savaiminiai stabilizatoriai negali pa5alinti nepageidaujamqpusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimq. Jie tik su5velnina ekononriniqsvyravimq amplitudE.

5.5. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS - FISKALINESPOLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS

Anksdiau iSsiai5kinonre, jog, vyriausybei vykdant aktyviq fiskalinEpolit ikq nuosmukio metu, dideja biudZeto deficitas, o pakil irno metu -

biudZeto perteklius. Todel nesubalansuotas biudZetas visai pateisinamas, jeivyriausybd vykdo atitinkam4 fiskalinE politikE.

Tadiau b[tq klaidinga manyti, jog, rerniantis valstybes biudZetobalansu, galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4.Savaiminiai stabil izatoriai sElygos didejanti biudZeto deficit4 ekonornikosnuosmukio metu, netgi jei vyriausybd nesiims jokiq priemoniq ekonominiarnaugimui skatinti.

: .51 teiginf i l iustruoja 5.14 paveikslas. Tarkime, jog ekonomikoje

pasiektos pusiausvyros nacionalines pajamos, esant visiSkam uZimttrmui irsubalansr.rotarn valstybds biudZetui. Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiq sumaZespr iva i ios invest ic i jos, pusiausvyros nacional ines pajamos i rg i surna2ds(tarkime, iki Y1 lygio). Kas gi atsit iks su valstybes bir.rdZetu? 5.14 paveikslematome, jog, esant nepakitusiai nrokesdiq sistemai ir tai padiai vyriausybdsiSlaidq apimdiai, atsiranda biudZeto defi citas.

BiudZeto deficitas, kr-rris atsiranda, ekonomikil iStikusnuosmukiui. vadinamas cikliniu biudZeto deficitu (cvclebudget deficit).

Sis deficitas nera valstybes vykdornos skatinandios fiskalines polit ikospaselond, o s4lygotas savaiminiq ekonomikos stabilizatoriq.

Jeigu biudZeto deficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas, ovyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos

1 9 0

priemones - toks biudZeto deficitas vadinarnas struktiiriniu(arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employmentbudget).

Todel, rerniantis vien tik biudZeto defrcito egzistavimo faktu. negalimateigti, jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. KonkretusbiudZeto deficitas (ar perteklius) atspindi ne tik vyriausybes vykdornus iSlaidqar mokesdiq pakeitirnus, bet ir pasiektq nacionalinio produkto lyg1.

IeSkant kriterijar.rs, kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorrosfiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZetokoncepcija.

Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget)rodo, koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas, jeiekor.romika funkcionuotq esanl visiSkarn uZimtumui.

PavyzdLiui, tarkime, kad ekonornikq slegia nedarbas, gamyba augaletai. Egzistuoia fakti5kas biudZeto deflcitas. Ar tai rodo, jog vyriausybevykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybes vykdomqpolit ikq reikia nustatyti hipotetini visi5ko uZimturno biudZet4. Taigi reikiaapskaii iuoti, koks butq biudZeto balansas, jei ekonomika veiktq esantnatlraliajarn nedarbo lygiui, kai nustatytas vyriausybes i5laidq lygis ir veikiadabartine mokesdiq sistema. Jeigu visiSko uZimtumo biudZetas bus perteklinis,tai akivaizdu, kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4.lilf iskalinE polit ik4 kuri dar labiau pagil ina ekonon,ikos nuosmuki.

lr prieSingai, jeigu visi5ko uZirntumo biudZetas butq deficit inis, tairodytq, jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4 fiskalinE politikq padedandi4

lveikti ekonomikos nuosrnuki.

5.6. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\ IOS

Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones, susiduriama sudaLrgeliu problemq.

Pinniausia - tai laiko problema:reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. Pavyzdliui,prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijaikonstatuoti;reikia laiko atitinkarniems ekonorniniams sprendimams priimti.Demokratinese Salyse vyriausybes si0lomoms fiskalines polit ikospriemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. Koldernokratiniu keliu fiskalines polit ikos priernonds buspakoreguotos, ekonomine situacija Salyje gali kardinaliaipasikeisti, ir siulornos priemones gali tapti visi5kai netinkarnos;

t 9 1

. praeina tam tikras laikas, kol priimtos fiskalines priernondspaveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. Vyriausybds iSlaidqdidinimas, pavyzdLiui, tiesiant naujus kelius, statant uZtvankas irpan., reikalauja laiko statybos projektui parengti. Dar ilgesnilaikotarpl trunka pati statyba. Todel, jei ekonomikos nuostnukistrunka neilgai (6-18 rnen.), vargu ar valstybes vykdornasvisuorneniniq darbq finansavimas gali bDti efektyvi, ekonomikosaugimq skatinanti priemon6. Kadangi naujorns mokesiir.pnormoms ivesti nereikia tiek daug laiko, todel 5i priemond daZnainaudojama, lgyvendinant diskretinE fiskaling politikq.

Antra, polit in6s problemos:r b[tina paZymdti, jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra

vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos polit ikos tikslas.Siekdama kitq tikslq, pavyzdLiui, uZtikrinti visuorneniniq gerybiqgamybq vyriausybe gali aukoti ekonornikos stabilum4. Klasikinispavyzdys - karo metu vyriausybe didina i5laidas, nors pastarqjqaugimas sukelia infliacijrl. Siuo atveju prioritetinis tikslas yrapergald kare, o ne kainq stabilumo uZtikrinimas;

i) manoma, jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4skatinandias fiskalines politikos priemones. Tiek vyriausybesiSlaidq didinimas, tiek rnokesdiq maZinimas yra populiarus tarprinkejq. Todel politikai, noredami buti perrinkti, nesiryZta naudotiekonomikos augim4 stabdandiq fiskalines polit ikos priemoniq nettuo atveju, jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje(p av y alLiui, didele infl iacij a).

Kai kurie ekonornistai netgi teigia. jog ekonornini ciklq lemia polit iniaimotyvai. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika, siekdarniuZsitikrinti r inkejq balsus. jeigu fiskaline polit ika naudojama polit iniamstikslams lgyvendinti, ji pati tampa ekonomikos svyravimq prieZastirni.

5.7. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROSNACIONALINIAM PRODUKTUI

Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki pusiausvyrosnacionaliniam produktui, atsiribojame nuo uZsienio prekybos. Dabar 5[atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyros produkto rnodel[ itrauksime ketvirtqsektoriq - uZsienio prekybq.

Jau Zinome, jog Sio sektoriaus veiklos rezultatq apibtdina grynasiseksportas, kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirntiesskirtumas:

1 9 2

N X = X - 2 .

Paprastai daugelyje Saliq eksporto ir irnporto apirntys beveik slllampa,todel grynasis eksportas, palyginti su bendruoju Salies produktu, sudaro maZilprodukto dal1. Tadiau grynasis eksportas yra bendrosios paklausos sudedamo.jidalis (AD : C + I + G + NX), todel grynojo eksporto apimties pasikeitimuskeis bendrqjqpaklaus4 ir kartu veiks pusiausvyros nacionalinI produkt4.

Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in.rporlopasikeitir lai.

Eksporto paklar,rsa daugiausia priklauso nuo r,rZsienio 5a1iL1 poreikiq irkeidiasi, kintant prekiq ir paslaugq paklausai uZsienio valstybdse. Todelgal i rna sakyt i . jog konkrediu mornentr r eksporto apimt is yra autononr in isdydis, t iesiogiai nepriklausantis nuo Salyje pagaminto nacionalinio produkto.

lnlporto paklausa apima kitose Salyse perkarnas Zaliavas, [rengimus beikitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis. Tod€l importo paklausadideja, augant pajamoms ir produktLri Salies viduje. Taigi galima uZraSyti taip:

z: f (Y) .

Siekdarni supaprastinti analizg, tarsirne, jog yra tiesine priklausor.nybd:

Z : z x Y , ( 5 . 3 1 J )

dia z - koeficientas, rodantis ribinl polink[ in.rportuoti.

Ribinis polinkis importuoti (z - marginal propensity toimport) - tai koeficientas, rodantis, kiek padideja irnportoiSlaidos, nacionalindrns pajarr-rorns didejant vienu vienctu:

A 7

(5 .1e )

dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas;AZ * in,porlo i5laidq pasikeitimas;AY - nacionalinio produkto pasikeitimas.

5.15 paveikslas rodo eksporto ir irnporto ryS[ su nacionaliniu produktu.Eksporto paklausos linija X rodo numatomas autonolnines eksporto iSlaidas.Jos nepriklauso nuo nacionalinio produkto apirnties. Linrja Z rodo numatomasimporto i5laidas. Jei Salies nacionalinds pajarnos lygios nuliur, tai ir irnportopaklausa lygi nuliui. Didejant nacionalinerns pajamoms, importo paklausadideja. lmporto paklausos l inijos nuoZulnurnas priklauso nuo ribinio polinkioimportuoti.

5.15 paveiksle nubreZta importo Zlinija yra tiese, vadinasi, z: const.

193

Kiekvienam atitinkamam nacionalinio produkto dydZiui skirtutnas tarpeksporto ir irnporto paklausos rodo grynojo eksporto paklaus4:

r kol Y<Ys eksportas vir5ija importq vadinasi, uZsienio prekybayra pertekline, ir grynasis eksportas yra teigiamas dydis (NX>0);

. kai Y>Yo, irnportas virSija eksportfu uZsienio prekybadeficit ine, ir grynasis eksportas bus neigiamas (NX<0);

. kai Y:Ye, eksporlas lygus irnportui, o grynasis eksportas iygusnul iu i (NX:0) .

Vadinasi, kai eksporto paklausa yra nekintama ir keidiasr 1ik irnportopaklausa, pusiausvyros nacionalinirl pajamr4 kit imq lems uZsienio prekybosperteklius ar deficitas, t.y. teigiamas ar neigiarnas grynasis eksportas.

Peruzs ten lo

DeficitinA uZsienioPrekYtra,

h )

5.15 pav. Eksporto ir importo balansas bei jo priklausomybe nuo nacionalinioprodukto dydZio

I1

0

194

MiSriojoje atviroje ekonornikoje bendrqj4 paklaus4 sudaro visq keturiqekonornikos sektoriq vartojimo ir investiciniq prekiq paklausa:

A D = C * * i * C + N X = c + c * t y + i " C * i . z x Y ( 5 . 4 0 )

AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD, apskaidiuolar.nepusiausvyros nacionalini produktq Y6;

Y = a + c * x Y + i * C n i _ t r y ,I

Y r = ( a + l + G + X ) i . .l - c + z

Pusiausvyros nacionalinio produkto pasikeitimas atviroje miSriojojeekonornikoje parodytas 5. I 6 paveiksle.

AD

,t{

5.16 pav. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidarymas atvirojeekonomikoje

Bendrosios paklausos l inija ADr apibudina paklaus4 uZdarojemiSrioj oj e ekonomikoj e

1nO,:C*+i + C ;.

Atviroje ekonornikoje bendrEjq paklaus4 papildo grynojo eksportoiSla idos (Zr . 5.15 i r 5 .16 pav.) :

( 5 . 4 1 )

Y:AD

1 9 5

r jei Y : 0, tai NX : X, toddl bendrosios paklausosatviroje ekonornikoje tiese AD2 yra pakilusi vir5 tiesesAD1 eksporto dydZiu;

o jei Y<Y6, tai NX > 0, vadinasi bendroji paklausa atvirojeekonon,ikoje bus didesne negu bendroji paklausauZdaroje ekonomikoje (AD2 yra vir5 tieses AD1);

o jei Y>Yg, tai NX<0, vadinasi, bendroji paklausa atvirojeekonornikoje rnaZes (AD2 tiese yra Zemiau tieses AD1);

. kai Y:Ye, NX:0, bendroji paklausa uZdaroje ir atvirojeekonomikoje bus vienodos. (Tiese AD2 kerta tiesE AD1,kai y :yo)

UZsienio prekybos deficitas surnaZina bendrqq paklaus4 maZeja irpus iausvyros nacionalinis produktas atviroj e ekonornikoj e (Yr.Y, ).

Bendrosios paklausos l inr.la AD2 yra nuoZulnesne uZ AD1AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldina ribinio polinkio vartoti nacionalines

pajarnas koeficientas - c*. Kai Salis imporluoja prekes, tai rei5kia, kadvartojamos ne tik Salyje pagamintos, bet ir importines prekds. Todel ribiniopolinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas sumaZeja ribinio polinkioirnportuoti koeficiento dydZiu. Pavyzdiziut, tarkime, kad c* : 0,6, o z : 0,2.Tai reiSkia, kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalines pajanraskoeficientas yra 0,6. Padidejus pajamoms 100 rnln. Lt,60 rnln. Ltbus iSleistapapildorniems vartojimo reilcnenims isigyti. Tadiau perkamos ne tik Salyje,bet ir uZsienyje pagamintos prekes. Todel i5 papildornq 60 n-rln. Ltitnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln. Lt. Salyjepagamintq prekiq papildomas vartojimas sudarys tik 40 mln. Lt.

Arba galima sakyti, kad ribini polinkf vartoti Salyje pagamintas prekesapibr.ldinantis koeficientas yra 0,4 (0,6 0,2).

5.16 paveiksle bendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni, nesatviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalines pa1amaskoeficientas. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didinaSalyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me.AtsiZvelgiant i tai, galirne apibfidinti autonominiq paklausos konrponenrq -autonorninio varlojimo, investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksportopasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atvirojeekonornikoje. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atvirojeekonornikoje (ma) bus vienodas:

l ll l l n : -" 1 - ( c * - z ) I - c * + z

1 9 6

( 5 4 ) \

Si forrnule rodo, jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausoskomponentr4 rnultiplikatoriaus koeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdarojeekonornikoje. Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti, tuo rnaZesne minetornul t ip l i kator iaus re ik5rne.

Pagrindinds s4vokos

. Vagnerio desnis

. rnokesdirt sistemao Lafero kreive. valstybes biudZeto pajamos. valstybes biudZeto saldasr grynieji rnokesdiai. gryniej i proporcingieji

mokesdiaio autonominiairnokesdiaio vartojinras esant

autonorniniarns mokesdiams. taupymas esant

autonorniniams rnokesdiams. r i b i n i o po l i nk io va r to t i

nacionalines pajamaskoeficientas

. r ib in io pol ink io taupyt inacionalines pajarnaskoeficientas

o vartojirnas esantproporc ingierns grynies iernsmokesdiarns

taupymas esantproporcingiems gryniesiemsmokesdiarnsautonominis vartojimas

[tekejimo srautainr-rtek6jimo srautaidiskretine fi skaline politikanediskretind fiskaline polit ikasavaiminiai stabil izatoriarautonominiq mokesciqmultiplikatoriussubalansuoto valstybesbiudZeto multiplikatoriusrealus biudZetosubalansavimasvisiSko uZirnturno biLrdZetasciklinis biLrdZeto defi citasstrukturinis (visiSkouZirn lumo) b iudZeto t le f i c i t lsr ib in is pol ink is i rnpor tuot i

a

a

a

a

a

a

a

a

O

a

Karto j imo k lausimai

l. Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas iriSlaidas?

2. Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive?3. Kaip pakeidia vyriausybes sektorius narnq lkiq vartojimo ir tarlpymo

fr"rnkcijas'l4. Kq vadinan,e diskretine fiskaline polit ika?

197

5. Paai5kinkite, kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turiautonorninds vyriausybes iSlaidos.

6. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyrosnacionalinen-rs pajamorns nuo proporcingq rnokesdiq sistemos poveikio?

1. PaaiSkinkite Havelmo teorem4.8. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq

rnokesdiq poveikis pusiausvyros nacionalinems pajarnoms?9. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jq fiskalinE politikq? KokiLrs

Zinote Sios polit ikos instrumentus?10. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjq fiskalinq politike? Kokius

Zinote Sios polit ikos instrumentus?I l. Kas yra savaiminiai stabil izatoriai?12. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei polit ikai

[vertinti'/13. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros

nacionalines paj arnas?14. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atviroje ekonomikoje.

6. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAI BANKAI

AnalizLrojant makroekonomikos problemas, pinigai, bankai yra ypadsvarbus rinkos ekonomikos elernentai. Vargu ar rasime Siandien Zlnogausveiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq. Pinigais apmokama uZprekes, paslaugas, grEZinau-ros skolos, taupoma ir t.t. Pinigai ir su jais

susijusios problemos vienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjami vrsosekurso ternose, kadangi nd vienas ekonominis rei5kinys arba procesas negalejobnti paai5kintas be kainos, o pastaroji yra pinigq funkcionavimo rezultatas.

Sioje temoje nagrinejarna pinigq esmd ir lunkcijos bei istorine jq

raida; apibudinama pinigq paklausa ir pasihla bei atit inkamai jq struktura.PinigLl pasiula tiesiogiai susijusi su bankq veikla, be to, Siandieniniai pinigaiyra bankines veiklos produktas, todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemosveikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiL rnultiplikatoriar-rs veikirn4 beibanko pinigLl samprat4.

6 .1 . P IN IGU FUNKCIJOS

Apie pinigLrs jau iki XX a. pradZios buvo paraSyta apie 6000rr-roksliniq studij14 bei straipsnir4, sukurta legendq. Tautq k[ryboje pinigaivertinami kaip gerio ir blogio lsikrlnij imas. Ekonornistai pateikia konkretesnipinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais, kaip prekiq rnaintlprodr.rktq. lstorine patirtis rodo, kad pinigai yra visa, kas konkrediojevisuomeneje naudojarna kaip mainq priemone arba visuotinis ekvivalentas.

Visuotinis vertds ekvivalentas (general equivalent) - taipreke, i kuriil mainomos kitos prekes.

Pinigai atsiranda pletojantis mainarns, kai tam tikra preke pradedaatlikti visuotinio ekvivalento vaidmeni.

Pinigai (M - money) - visuotinis vert€s ekvivalentas,atliekantis mainq, prekiq apskaitos vieneto, taupyrno irmokejirno priemones funkcijas.

Pinigai yra tai, kas gali tarpininkauti mainuose. Pinigai - tai visa, kasatlieka rnainr4 funkcij4 prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymofunkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. Svarbiausios pinigq funkcijos yraSios:

l. Pinigai - kaip n.rainq priernone; tai priernond, kr.rrios deka vykstaprekiq mainai tarpininkaujant pinigams. Pinigai ekonornikoje reikalingi nepatys savaime, bet kaip priernond, atliekant ivairius sanderius: prekems isigytiar parduoti. Viena vertus, darbuotojai darbo paslaugas maino i pinigus. Kitavertus, garnintojai ir vartotojai perka bei parduoda uZ pinigus prekes. Pinigus,kaip mainq priernong, galima i5reik5ti taip: Pr - P - Pr'. eia pr - preke

t99

parduodama uZ pinigus, o pastarieji yra priemond nusipirkti reikaling4 kit i lprekq ar paslaug4 Pr".

Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneniekonomikoje, tarkirne, jog pinigq ndra, o prekiq mainai vyksta tiesiogiai. Tuotikslu panagrinekime barterin€s ekonomikos sistem4.

Barterind ekonomika (barter economic) - tai ekonornika,kai nera v ienos. v isuol inai pr ipaZintos mainq pr icrnonds. i rprek€s mainomos viena 1kit4.

Dabartin€mis s4lygomis prie barteriniq mainq griZtarna tuomet, kaipinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos:

. kai uZ lurimus pinigus negalima nusipirkti norimos prekds;

. kai yra auk5tos kainos, t.y. infl iacija.Vienos bendros mainq priemones naudojimas prekirl mainrl proces4

padaro efektyvesn[, nes nesunku suprasti, kaip sLrddtinga suderinti [vairiqprekiq savininkq interesus. Tarkirne, jhs norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir.1,o knygos pardav€jui reikia popieriaus, kurio jDs neturite. Siuo atveju sanderistarp j[sL1 ir knygos pardavejo ne[vyks. Nesutapus prekiq savininkq interesams,neivyksta ir kur kas svarbesni sanderiai. Galimybe, jog tikrai ivyks tiesioginiaiprekiq mainai, yra abejotina, sugai5tan.ra daug laiko, iSeikvojama daugpastangq. Kad ivyktq l iesioginiai prekir4 mainai, reikalingas dvigubas nonlsutapimas.

Sanderiai vyksta Lyniai sklandZiar.r, kai rnainq priernon€ yra pinigai.Tada pakanka uZ pinigus parduoti obuolius ir po to pirkti bet kuri4prekE.

Kita vertr.rs, paZyrnetina, kad Sie du procesai Pr - P ir P - Pr. galinesutapti t iek laiko, t iek vietos atZvilgiu. Taigi obLrolius galirna parduotiSeStadienl Kaune, o knygil uZ gautus pinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. Taipatogu tiek prekiq pardavejui, t iek pirkejui. Atsiradus pinigarns prekiq rnainaisLrskyla i dr.r savaranki5kus laiko ir vietos atZvilgiu procesus: l) pardavimq; 2)pirkirnq.

Pinigai, atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4pailgina laisvaiaiki, pagaliau leidZia visuomenei pagarninti papildornq prekiLlir paslaugq. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangosrodiklis.

Vienos mainq priernonds naudojimas prekiq mainq procesq padaroefektyvesni. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinaipripaZintos rnainq priemones neimanornos.

2. Pinigai - apskaitos (lvertinimo) vienetas, kuriuo nustiitornoskainos ir vedama apskaita. Konkretus materialiniai iStekliai turi savo apskaitos(ivertinirro) vienet4: svoris - kilograrn4 i lgis - metrfu o kainos - pinigus.Kainos paprastai nustatomos nacionalir.re valstybis valiuta: Anghjoje - svarais

200

sterlingr4, Pranclzloje - ll'ankais, JAV - Amerikos doleriais, Lietuvoje - litaisi r t . t .

Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai, jot paklausa, pasi[la,naudingumas, prekes kokybe, reklatna. Tadiau yra daug prekiq - garntiniaii5tekliai, - kuriq kain4 lemia ne gamybos ka5tai, bet papildomas (ribinis)produkto kiekis, pagamintas naudojant Sias prekes.

Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos glaudZiai susijusios str laiktr: t lrppinigq gavimo ir jL1 iSleidirno visuomet praeina tam tikras laiko tarpas. Kolpinrgai laikorni (saugomi), j ie yra tarn l ikra vertybiq atsarga. Tokiu atvejLr j ie

atlieka trediEj4 funkcij4.3. Pinigai - taupymo priemone tai tam tikras asrnens turto saugojiruo

birdas. Pinigai n6ra vienintele turto forma. Turtas - nuosavybe, kuriadisponuoja ekonominis sr"rbjektas. Turtas - tai:

L Materialiniai aktyvai:L l . Zerne;1 .2 . Gamyb in iu i pas (a ta i i r [ r eng i rna i ;1.3. Cyvenarnie j i narnai ;1.4. llgojo vartojimo reikrnenys.2. Finansiniai aktyvai - pinigai, taupomieji indeliai, verlybiniai

popieriari, draudirno polisai, akcijos.Labiausiai l ikvidus turtas yra pinigai. Ji lcngviausia iSleisti, [sigyjant

kitq verlybiq. Turto likvidr.rmq lernia:l. Tai, kaip greitai galirna j i pirkti ar parduoti;2. Pirkirno ar pardavirno operacijLl i5laidos;3. Aktyvq kainq stabilumo ir prognozavimo laipsnis.Turtas arba aktyvai yra l ikvidus, jeigu j i be didesniq sunkutnq ar

iSla idt l ga l i rna paverst i grynais p in igais .Pinigai yra potencialus turtas, kuris gali n.raZeti del intl iacijos, todel

patikimesni yra materialieji aktyvai. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus,kadangi tai jau mainq priernond, toddl nieko nekainuoja ir nera jokio vargojuos parduoti.

Aktyvai, kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq, bet yra labaipana5[s i i trauktuosius, vadinami kvazipinigais.

Kvazip in igai (quasi -uroney) - la i ter rn inuot i i r taupoln ie j iSalies ir konvertuojamosios bei nekonvertuojamosiosuZsienio valir-rtos, perskaii iavus i Salies valiuti6 indeliai.

Tar.rpyrno arba vertes i5saugojimo funkcijq pinigai atlieka del to, kadveliau galetq atlikti mainq priemones funkcrj4.

4. Pinigai - kaip mokejimo priernond - tai atidetLi mokijimqmatavimo priemone. Siq funkcij4 pinigai atl ieka tuomet, kai uZ prekes ir

201

paslaugas pinigai uZrnokami veliau. Bltent sia firnkcrja grinclziprnos piniginespaskolos. Kredito vystymasis sqlygoja Sios funkcrjos plelr4 J* , ,'e

visas keturias funkcijas pinigai atl ieka tik nesant infl iacijos, t.y. kaikainos stabil ios. Kai Salyje didele infl iacija, pinigai nearlieka tredios irketvirtos funkcijos.

I5 rnokejirno priemoniq visumos galirna i5skirt i;' visaverdius pinigus, t.y. pinigus, kuriq norninalioji ir realioji verte

sutampa:r nevisaverdius pinigus - vertes Zenklus, visaveriiq

pakaitalus. Nevisavertes monetos - tai lnonetos., nominalioji verte- didesne uZ realiq4.

,g I JJ6 J*rl6 .2 . ISTORINE P IN IGU NAI IA

PinigLl vystyrnosi istori ja yra tautq vystyrnosi atspindys. pinigaiatsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje,besiplediant prekiLl mainams. pinigLl istorine raida apima kelis erapus. pagaljuos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr:

1. Pinigai - prekes, arba prekiniai pi ' igai. Istoriskai daLrgelis prekiqnors kartq yra br-rvg mainq priernone. Skirtingq prekiq virtimas pinigaisnebuvo atsit iktinis. visur pastebirna ta pati tendencija: pinigais iapdauolabiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes,pavyzdLiu i . gyvul iq auginro jarns - gyvul ia i . rnecl2 ioro jarns ia i l ia i .Zemdirbia'rs - gr[dai, arnatininkams - ukio apyvokos reikrnenys ir t.t.

Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE,,vaiksdiojantys pinigai" - naminiai gyvuliai. raiyzaziui, visos rauros,gyvenusios prie vidurZemio jrlros, turejo bendrq piniginl vienetq - jaut1,veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje, Azrjoje, Indijoje, persijoje,-Airi joje,Skotijoje. Todel daugelyje tautq Lodliai,,pinigai" ir ,,gyvuliai ' yra bendroskilmes, pavyzdliul lotynq kalbos Zodis ,,pecus', rei5kia gyvul!, o ,,pecunia" _plnlgus.

Daugelyje Skandinavijos, Balti jos, Rusijos, siaurds Ar.rerikos raurukaip pinigai placiai naudoti kail iai. Daugelis augalininkystes produktq buvone maziau tinkarni kaip pinigai. Kai kuriose Vakarq Europos salyse nauclotirugiai; centrineje Arnerikoje - kukur[zai, kavos pupeles; Filipinulse - rylittir r t . t .

Turirna Ziniq, kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigqfunkciiq. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai, t atitai, 'roliniai irmetaliniai indai, kauptukai; Afrikoje - kir.,,iai; Sri Lankoie - zveivbos

prnlgq

kuriq

'P lad iau : Ba ld iS is V . , Ter leckas V. p in igq fe 'o rnenas. - v . :M in t i s , 1990. -p .g7

kabliukai, ir panaSiai. Siuo laikotarpiu pinigai buvo prekes, tenkinusios dupagrindinius reikalavimus :

l) buvo pakankamai, bet neypatingai paplitr-rsios;2) turejo didelE ir paslovi4 perkarnqjE vertq.Jq cirkuliacija turdjo savq trukurnq:I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui,

gyvLrliai, kail iai, brangieji akmenys, nes jq vert€ kintapriklausornai nuo jq dydZio);

2) sunkLr, nepatogu saugoti bei transportuoti (pavyzdZiui, gyvuliaiatsiveda prieaugio, bet tuomet pinigq surna pati ,,padideja").

Prekiq-pinigq nauda buvo ta, kad:I ) tai buvo mainq priemone, tarpininkas;2) prekes-pinigai galejo patenkinti tam tikrq poreiki, t.y. buvo

tiesiogiai nar"rdingi.Pinigq raidos istori ja rodo, kaip maZiau tinkamos Siam tikslui prekds

pamaZu buvo keidiamos tobulesnemis, kol kaip pinigq medZiaga pradetanar,rdoti rnetalas.

2. Metaliniq pinigq atsiradimas - tai antrasis pinigq raidos etapas. Jieypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymi ta padia pinigq-prekirl teikiamanauda. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4, vielos, Ziedtl,milteliq pavidalo. Jie buvo nepatogus, nes reikejo nustatineti svor[ ir prabq.Netrukus praddta kalti ant tq pinigq Zenklus, rodandius prabq ir svor!. Bet taiirgi buvo nepatikirna, todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savoZenklLrs. Suteikta liejiniams forma, ir taip atsirado moneta. Monetospavadinimas atsirado veliau negu pati moneta. Pavadinimas yra susijEs suromdnq Sventykla; 273 m.prJ{r., atsidekojant deivei Junonai uZ ispejirnqpadejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo, pastatyta Sventykla pavadintaMoneta (lot. ,,moneo" - ispeju). Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigqkalykla, kurioje pagarninti pinigai gavo monetos pavadinim4.

Moneta (coin) - tai nustatytos formos, svorio ir prabosliejinys, kuris yra valstybes [teisinta cirkuliacijos priemoni.

Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. Del daugelio fiziniqsavybiq pinigais tapo taurieji metalai, ir pirmiausia sidabras bei auksas:

. jie nepraranda savo fiziniq savybiq (negenda, gali blti dalorni ir velsulydomi);

. yra reti, todel ir nedidelio svorio turi didZiulE vertg;r metind gavybos apimtis paprastai yra stabil iai, bet neZymiai

didejanti;. laikymo ir transportavimo i5laidos, palyginti su jq brangumu, yra

neZymios.

203

Pagal tai, kurie metalai naudojarni monetq gamyboje, i5skiriamarnonometalizrno ir bimetalizmo pinigr4 sistetna.

Monontetalizmas (monornetalisrn/single standard) - vienoiS tauriqjq metalq (pavyzdLiui, aukso) isigalejimas kaipvalstybes pinigq sistemos standarto.

Bimetalizmas (bimetall isrn/bimetal standard) - pinigqsistema, besiremianti dviejq tar-rriqjq metalq (aukso irsidabro) atsargomis.

Monetos i5radimas buvo labai svarbus hkio vystyrnosi lvykis, tadiaurnonetq cirkuliacija turi savrl trukurnq;

l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijos ka5rai. Jie griozdiSki, daugsveria, devisi. Per 50 metq moneta nelenka 4,2 proc. pradinio svorio;

2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds, nes brjorna jqpadirbinejirno, todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti. Del i iqprieZasdiq buvo iSleisti metalo pakaitai - popieriniai pinigai.

3. Popieriniai pinigai. Popieriniq pinigq prototipas 100 rn.pr.Kr.Kinrjoje naudoti odiniai pinigq Zenklai. Jie buvo daromi is baltqjq elniq odos.Kai kail iai pasidard nepatogLrs apyvartai, nuo jq atpjautas gabalas IipaZenklinant valstyb€s zenklais) buvo teisds ! parl kail i Zenklas. Kad eil iniaikinai negaletq patys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq, jq laikyrnas privatiernsasmenims buvo uZdraustas, o baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybespark4.

Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnyboje pin.r-rurnas, kaip ir. patiespopieriaus gamybos iSradirnas, priklauso Kinijai. 650 rn. pinnil kartE buvoiSleisti popieriLrje spausdinti pinigai. Veliau juos peremd persija (1294 n.),Japonija (1337 m.). Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleistiNyderlanduose XVI a., o JAV - XVII arnZiuje.

Popieriniai pinigai yra pinigai rodel, kad;l. UZ juos visuomet galima lsigyti prekiLl;2. Valstybe juos deklaruoja kaip pinigus ir i5saugo jr.1 return4 t.y.

paverdia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodarna jq kiekl.Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno

priemone, t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grqZinant skolas. Mainq irmok€jimo priemones galiqjiems suteikia valstybd.

Popieriniai pinigai turi tr"rreti Sias savybes:r br.-rti stabil[s, portatyvus (lengvi, patogus, nedideli);r patvar[s (geros kokybds popierius);r vienaru5iai (visi to paties nominalo pinigai turi b[ti vienodos vertds);r turi bfiti dalus, atpaZin0s, deramai apsaugoti nuo klastojimo.

Popieriniai pinigai iSreiSkia Lymiai didesnE norninali4j4 vertq, negujq realioji verte, todel j ie yra nevisaverdiai, sirnboliniai pinigai. popieriniai

pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai. Jie turi perkarn4i4 gali4 todel, kadvalstyb€ savo autoritetu, fstatymindlnis priemonernis juos deklaruoja pinigais.ir Salies pil iediai visuotinai tai pripaZfsta.

lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis - banknotai. Svarbiausiasskirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas, kad bankai banknotusbuvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4. Todel j ie buvo lygbanko rlsiuose esandio aukso kvitai. Zrnonds visuomet buvo tikri, kadbanknotus galima iSkeisti I auks4. Pirmieji banknotai buvo iSleisti 166 I m.Stokhohne, kiek veliau - Prancfizijoje, Austrijoje-Vengrr.loje. XIX ir XX a.banknotai paplinta visrune pasaulyje. Zinoma, per Sirntrnedius keitesibanknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai, jq rySys su auksu, kolj ie i5 aukso kvitqvirto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais. Tai iSlaisvino tauriuosius metalus nuo,.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns.techniniarns, rnedicinos poreikiams tenkinti. Prie5 PimrqjI pasaulini karqdaugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar.rt i, kad centriniai bankai spausdintqbanknotus pedidc jus iorns vyr iausybis iS la idorns padengt i . S ie brnknota i jaunebeturdjo jokio ry5io sr.r prekernis ar auksu, todel po karo banknotai virtopaprasdiausiais, nebekeidiamais i auksrlpopieriniais pinigais.

Popieriniai pinigai sqlygojo banko pinigq epochos atsiradin,4.4. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, - tai lvairiq tipq

indeliai bankuose (deposits), kurierns galirna iSraiyti dekius. Tai kitaipvat l inurr r i p in igai s iaurq ja prasnle.

lnd0lis (deposit) - pinigai, patiketi f inansiniam tarpininkui,atidarant deking, taupom4jq ar kitE s4skait4.

iekis (check) - tai inclelio savininko i5ra5ytas isakyn.rasbankLri i5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitq tam tikr4 pinigqsr-unq i5 deki pasiraSiusio asmens einamosios silskaitos.

Jeigu j ls banko sqskaitoje turite, pavyzdiini, 1000 Lt, tai Sis indelisyra pinigai. Kodel? Todel, kad uZ pirkinius galite moketi dekiais. Jeigu bankoindelis jus lgalina apmokdti uZ pirkinius, vadinasi, j is atl ieka pinigq funkcijas.Be to, pinigais laikornas s4skaitos l ikutis banke, o ne iSra3omi dekiai.Pastarieji parodo i5laidas arba pinigq pervedimq ir yra indelio arba jo daliesnuosavyb6s pe rdavirno priemon6, pladiai nar.rdojama kaip cirkuliacijospriernon6. Tai panair,r i JAV VirdZinijos valstijos atvej[, kai apie 200 metqkaip pinigai buvo naudojamas tabakas, o cirkuliavo jo kvitai, atskirq tabakopakrl nuosavybe keitesi, kai pats tabakas buvo sanddliuose.

Banko pinigai - indeliai - turi nemaZa privalumq, palyginti supopieriniais pinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras,patikimas budas apsisaugoti nlro vagysdiq, jr1 neparnesi. Dabartiniu laikotarpiuprasideda elektroniniq pinigq era. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudotikreditines kortelds - piastikines plokSteles su magnetine atmintimi.

205

Kredito korteld (credit card) - tai banko ar prekybindsfinnos vardinis piniginis dokumentas, liudrjantis indeliosavininko asrnenybp ir suteikiantis ju- teisE lsigytimaZrnenineje prekyboje prekes bei paslaugas, nernokantgrynais p in igais .

Pasauline praktika rodo, kad tai patogi pirkimo priemone. Tadiaukredito kortele - ne pinigai, tai greidiau trumpalaikio kredito gavimopriernone, kuri suteikia Siuo atvejLr bankas ar kita [staiga, iSdavusi kreditokortelp, atidedanti pirkinio apmokejirnq. Tadiau pirkirno sanderis nebaigtas,kol apmokarna kredito korteles sqskaita. Kortele suteikia galimybg sudarytisanderius disponuojant maZesne grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma. Taigiturtingas Zrnogr.rs nebaitinai turi ne5iotis stor4 piniginE - jarn pakanka dekiLlknygeles ar kredito kortelir.l. Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrlparodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl,apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno) priernonds. Pagrindinispinigq kriteri jus yra paprastumo laipsnis, naudojant jI sanderiams vykdyti, taippat ir aktyvq likvidumas. Pirmosios kredito korteles atsirado JAV po Pirmojopasaulinio karo; jas leido stambios naftos kornpanijos, kad priri5tq ,,Fordq"savininkus prie savo degaliniq.

Bankai ir kompanijos, i5duodantys kreditines korteles, in.ra r.r2 jasfiksuot4 metini mokesti. Priklausornai nr.ro kliento kreditingurno. jamnustatoma maksimali kredito suma. Nuo 113 iki l l2 Sios sumos galin,a gar.rt igrynaisiais bet kuriame automatiniame kasos aparate.

Siuolaikiniai pinigai - popieriniai, monetos, dekiai * patys neturi tosver tds, kur iq Zyrn i jq norn inalas. Siuola ik in iq p in igq ver t ingurnE nulern ia jqsavyb€ bhti mokejimo priemone, atsiskaitant uZ prekes ir paslaugas.

5. Netikri pinigai arba pr,rsiau pinigai - tai taupornosios sqskaitos,tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar,rsybds vertybiniai popieriai. Kitaipjie dar vadinami pinigais pladiqja prasme. Jq l ikvidurno laipsnis yra maZesnisnegu pinigq siaurqja prasrne; pavyzdLiui, vertybiniai popieriai ndra tiesiogindcirkuliacijos priemone, bet gali blti naudojami terminuoti indeliai artaupomosios s4skaitos.

Terminuotas indelis - tai indelis, kuri savininkas gali pasiin'rt i t ikpasibaigus tam tikram terminui. PaZeidEs Siq sqlyg4 indelininkas prarandavisas pal[kanas arba jq dal[. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaiptaupomosios seskaitos, bet j ie taip pat gali b[ti panaudoti kaip gryni pinigaiarba pasibaigus terminui pervesti I einamqj4 s4skait4.

Siuolaikiniq pinigq vertingumq nulernia jq savybe buti mokejimopriemone atsiskaitant uZ prekes ir paslaugas.

ISskiriami Sie pagrindiniai Siuolaikiniq popieriniq pinigq bruo2ai:o tai valstybes, komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai

is ipare igoj i rnai ;

706

. skoliniai isipareigojirnai sekrningai atl ieka pinigq funkcijas tol,kol.jq perkarnoji galia santykiniai pastovi;

r pinigtl vert6 nera susiela su fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu, jqsElygoja prekiq ir paslaugq kiekis, kuri uZ tuos pinigus galimanupirkti r inkoje;

. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tamtikslui j i kontroliuoja pinigq pasifi ld.

Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet yra tam tikras sqrySis, t.y. pinigqverle yra atvirkSdiai proporcinga kainq lygiui. PavyzdLiui, jeigu visq prekiLlbei paslaugtl kainq lygis padvigubeja, tai pinigq verte sumaZdja du kartus, iratvirk5diai. Vadinasi, pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui.Jeigu vyriausybe i5leidZia per datrg grynq pinigq, tai kiekvieno piniginiovieneto verte krenta. PavyzdLiui, po Pinnojo pasaulinio karo Lenkijoje l4 000markiq Angli jos rinkoje buvo vertinamos 20 Sil ingq, o uZ tas padias markeskaip popieriq, sv6rus[ 29 sr, 'arus]. galirna buvo gauti 50 Sil ingq.

XIX a. antroje pus€je pasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie auksostandarto.

Aukso standartas (gold bull ion standard) - auksu padengtr-1pinigLl sistema, kurioje pinigai gali b[ti pakeisti auksu; Saliqsr.rsitarimas, leidZiantis nustatyti valiutr4 kurs4 laikanlisaukso ekvivalento.

Nuo 1879 rn. iki 1934 rn. dauguma Saliq savo valiutas buvo susiejusiossu auksu. Tai reiSkia, kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejonustatyta kaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai. Banknotq kiekis buvoribojamas aukso kiekiLr, kLrri valstybe turejo savo atsargose. Jeigu valstybdar.rkso nuperka daugiau, tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau, ir atvirk5diai.Kiekviena valiuta turdjo tvirt4 aukso kurs4 kuriuo ji buvo keidiama.

Laikydamasi aukso standarto, Salies vyriausybe nustato:Salies piniginio vieneto aukso turini;Palaiko grreLt4santykf tarp aukso atsargq ir Salies vidaus pinigq pasifilos;Netruk<Io laisvam aukso eksportui ir importui.

Ekonornistai klasikai skatina aukso standarto naudojimq sr.rgrqZinti.Jq argumentai:I . Rinkos ekonornika yra stabil i, bet pinigq polit ika jq destabil izuoja.2. Aukso standartas disciplinuoja vyriausybE, t.y. neleidZia jai pagaminti

pinigq tiek, kiek ji nori. Laikantis aukso standarto, vyriaLrsybei iSleidusdaugiaLr pinigq kainq lygis kils. Tadiau ar.rkso kaina yra fiksuota. Todel jisatpinga, palyginti su kitornis prek6rnis. I5augus aukso paklausai, Zmonds jIsupirkineja, mokddarni pinigus, ir pinigq pasiDla sumaZdja, infliacijasusilpn€ja.

l .z .J .

? I svaras lygus 453,6 g.

20'7

3. Kadangi pinigq pasiDla susijusi su auksu, o jo pasifi la auga l6tai (- 2 proc.per metus), tai ir pinigq pasifi la auga ldtai, ir kainos bus stabil ios.

Keinso Salininkai yra aukso standario prieSininkai. Jq argumentai:L Rinkos ekonon-rika yra nestabili, ir turi buti panaudota galirnybe pinigtl

polit ikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybossvyravimus.

2. Ndra garantijq, kad ar-rkso pasiula, o kartu ir pinigLl pasilla, aLrgs ldtai.Naujr-1 aukso telkiniq atradimas ir darbo naSumo kelimas aukso gavybospramoneje gali sukelti infliacijq.

3. N*era garantijq, kad, aukso gavybai aLlgant 2 proc. per metus, to uZteksbendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai3-5 proc. per metus.

Prasidejus Pirmajarn pasauliniarr, karui, dar-rgelis valstybiq at5aukenacionaliniq valiutq konvertavirnq i auksq ir 5i sisterna Zlugo. Bandyrnai j4atgaivinti buvo nedr4sDs, be to, sutrukde DidZioji depresija ir Antrasispasaulinis karas. Baigiantis Antrajarr. pasauliniam karui, 1944 tn. monetarinessutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansinejekorrferencijoje, [vykusioje 1944 m. liepos ndn. JAV. Priimtas bendras auksostandartas, paremtas JAV dolerir"r, kr.rris buvo konvertuojarnas i auks4. Sissusitarimas panaikintas 197 I m., kai iAV prezidentas Ridardas Niksonas(Nikson, Richard) at5aukb JAV dolerio konvertavimE i auks4.

Siuolaikinernis sqlygomis pinigLl atsiradimo istorija pakarlota Antrojopasaulinio karo belaisviq stovyklose, kur ekonorniniai rySiai buvo primityvrls,prekiq kiekis labai ribotas. Kiekvienas belaisvis periodi5kai gaudavo RaudonojoKryZiaus maisto siuntas, kuriose buvo s[rio, dZemo, margarino ir cigarediq.Kaip visuotine mainr4 priernone pradeta naudoti prastesnds r[Sies cigaretes, ogerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos). Tai buvo nat[raliosevolir"rcijos rezultatas, dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni, pavadint4 j1sufomrulavusiojo vieno i5 ankstyvLgq merkantilistq Tomo Gre5amo (Gresl.rarn,Thom, l5l9-1579) finansinio Anglijos karalienes ElZbietos patardjo vardu.

Greiamo ddsnis (Gresharn's law) - ekonor.nikos hipotezd,teigianti, kad ,,blogi pinigai" i5stun-ria ,,gerus" i5 apyvartos.

Jei apyvartoje yra du pinigq tipai, kuriq vertd rnainuose vienoda, norsjq vartojarnosios vertds (t.y. poreikiq tenkinimas pagal t iesioginq vartojirnopaskirt!) skirtingos, tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginqpaskirtl, o maZiau vertingi toliau cirkuliuos kaip pinigai.

Pinigq istorind raida rodo, kad svarbu ne pinigq fbnna, bet iqperkamoji galia. Pinigai - tai tarn tikras socialinis susitarimas, t.y. jei tarntikras daiktas konkrediomis sqlygornis pradedamas naudoti kaip pinigai, taivisi Zmonds pradeda j[ vertinti. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant

208

planinio [kio sistemai ir ivedus talonus alkoholiui, cukrui, kai Sie talonai tapomainu oriemone.

I 6.3. PrNrCrJ RrNKA! : , t ( l

Pinigq rinkq apibudina paklausa ir pasi[la. Pinniausia apibudinsirnepinigq paklausq i5nagrinesime pinigq laikyrno motyvus.

6.3.1. Pin igq paklausa

Visi ekonomikos sisternos subjektai, dalyvaudami prekiq, paslaugLlbei gamybos veiksniq rnainq procese, turi tur6ti pinigq.

Pinigai - tai viena iS turto formq, t.y. f inansinis turas. J[ sudaroesantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos,obligacijos. Tai fondai, kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kinejeveikloje naudojami pastatai, irengimai, Zaliavos ir kitos ekonominds gerybes,kurios yra ankstesnes garnybos rezultatas, o dabar naudojamos kitq prekiqgamyboje). Pinigai dabar laikomi, arba pinigLl atsargos sudarornos tam, kadbfitq i5leisti veliau, pasitaikir.rs palankiai progai. Siuo atveju svarbi pinigq kaipmainq prien.rones funkcija, kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni.Sios dvi pinigq funkcijos ir atsako i klausimq, kodel Zmones nori tureti pinigq.

Jau pabr€Zdme, kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionrisfonnomis; pinigais, banko sEskaitomis, obligacijomis, paprastosiornisakcijomis, nekilnojamuoju turtu. Tolimesneje analizeje paprastumosumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesime tokiaspagrindines jo fonnas: pinigus kaip mainq priemong, neduodandiq palukanq,ir paskolq obligacrjas, duodandias palukanq.

""Ji'"-::ffi f,;li'f l;fi lyJ,'ru,ffiT1i;.iiliJiff Ii:'Dirbdami Zrnonds gauna pajamq, todel nr.rolat didina savo finansini

turt4 ir atvirk5diai: i5leisdan,i - j i maZina. Kyla klausimas; kaip Zmonespaskirstys savo turtq tarp pinigq ir obligacijq.

Palukanq prieaugis, kuris b[tq gautas, jei turinrtl pinigqsulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis),duodandiu pal[kanq, vadinama alternatyviniais pinigqlaikymo kaltais (alternative money holding).

Zmonds laiko pinigus tik tuomet, kai jq nauda padengia Siuos ka5tus.Pinigq laikymo naud4 sudaro: l) sanddrio motyvas, 2) atsargq (apsidraudimo)motyvas ir 3) turto motyvas. Trumpai aptarsime Siuos motyvus.

l. Siuolaikineje [kineje sistemoje pinigai naudojami perkant prekesbei paslaugas, o gaunami r.nainais r.rZ parduotas prekes bei paslaugas.

209

Sanderir"rs sudaryti barteriniu pagrindu laiko ir pastangq poZihriu yra brangialr.Taigi pinigq naudojirnas sudarant sanderius taupo laikil. Jeigu visi sanderiaibutq tiksliai vienalaikiai, tuomet pajarnos butq gaunamos, pardavus prekes beipaslaugas ir tuo padiu akimirksniu perkant norimas vartoti prekes ir paslaugas.Kitu laiku, i5skyrr,rs 5i akirnirksn[, pinigai btrtq visi5kai nereikalingi.

Sand€rio motyvas (transaction motive) - tai pinigqlaikymas, kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa (neratiksliai sinchroniSki).

Ar reikia laikyti pinigLrs tarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visaspajamas galima panaudoti nedelsiant, perkant pal[kanq duodandius aktyvusjau vien todel, kad juos perparduotum tuo metu, kai reikalingi pinigai.Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4. Tadiau maZq ipla'kqatveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo(procentq), nei laiko ir pastangq, reikalingq tokios politikos igyvendinirnui.Tokiu atveju pigiau ir paprasdiau laikyti bent siek tiek pinigq. Tiksliau -reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties,pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumo laipsnio. pinigai yra nominalusii, o nerealusis kintamasis; pavyzdliui, mes neZinome, kiek galirna nupirkti uZ 100Lt, tol, kol neZinorne prekes kainos. Jei kainos padvigubeja, tuomet visospajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes. Tokiu atveju sudarant ankstesnesapimties sanderir.rs, pinigq reikes dvigubai daugiau nei anksdiau.

Pinigq paklausa (Mp - money demand) _ tai turto kiekis,kur[ Salies ukio subjektai nori tureti pinigq forma.

Pinigq paklausa yra nominalioji ir realioji.

Nominalioji pinigq paklausa (Mp - nominal moneydemand) - grynq pinigLl paklausa.

Realioji pinigq paklausa (L - real moneydenand/liquidity) - tai norninaliqjq pinigq paklausos kiekis,padalytas i3 kainq lygio.

Realioji pinigq paklausa apskaidiuojama pagal Siq formulE:

, - M o ." - P ,

dia Z - realioji pinigq paklausa;Mp - norninalioji pinigq paklausa;P - bendrasis kainq lygis.

( 6 l )

Jeigu kainrq lygis padideja du kartus, o kitos sqlygos nepasikeidia,tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds, o realusis pinigLg

210

kiekis nepasikeis. Suprantama, kad Zrnon€s nori pinigq del jq perkanrosiosgalios, t.y. del prekiq bei paslaugq, kurias galima uZ juos nupirkti.

Sanderio motyvu laikomq pinigq apirnti lernia;1) bendrojo r.racionalinio produkto apimties dinamika, t.y. realiLgq

pinigq laikymo kiekis dides, kai augs realiojo BNP apirntis. Antratne skyriujejau i5ai5kinta, kad visq sanderiq vertd virSija BNP (arba BVP), nes j ie apinirr irtarpinitl prekiq sanderius. Apibldinant sanddrir-1 sqry5[ su BNP apimtimi,laikomasi prielaidos, kad j ie yra pastov[s, todel BNP padidejirnas 1,0 proc.bLrs susijgs sr"r bendrqjq sanddriq padidejimu 1,0 procento;

2) sinchroni5kumo tarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis.Tarkime, jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavio atlyginirnodeki, tai j ie nebeperka vis4 savaitq. Tokiu atveju BNP ir sanderiq apimtisnesikeistr4, tadiau Zmones turetq maZiau pinigq per slvaitE.

2. Tarkirne, kad Zmones tiksliai Zino, kada gaus pajarnq ir kadamokds uZ prekes bei paslaugas. Kita vertus, gyvenalne nepasttlvianrr--pasaulyje. NeZinornybe padidina apsidraudirno butinurn4, arba r.notyv4 turdtipinigq. PavyzdZiui, j0s isigijote didesnes pallrkanas dr.rodandiq obligacijq irnutardte pasitenkinti rnaZu grynq pinigq kiekiu. Netiketai aptikote didell pigtlpirkin[, bet jam turirntl pinigLl nepakako. Jeigu parduotundte kelias palukanqduodandias obligacijas, gantumete trukstamq pinigq, tadiau prekd gali briti jauir parduota, o kitam pasiseke televizoriq ,,nustverti" puse kainosl Tai ir yraatsargos (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs.

Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionarymotive) * tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigustokierns poreikiarns patenkinti, kuriq tikslus pobudis darneZinomas.

Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuodidesne, kuo didesne sanddrio apimtis bei netikrumo laipsnis. Didejant BNP,kitiems veiksniams esant pastovielns. auga ir sanderir-1 sudarymo galimybds,stipreja ir grynq pinigq atsargos motyvas.

Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai,realizuojantys mainq galimybg, t.y. pinigq siaLrr4ja prasme (arba M I ) kieki.

3. Trumpuoju laikotarpiu flur;ursinio turto laikyno tikslas yra dideliqpalu,kanq uZtikrinilras, o ilguoju - net ir turimo finansinio turlo iSleidimas. Kaikurie aktyvai, pavyzdliui, pramones akcijos, duoda auKtas pallkanas, bet yrarizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas, kitais - y'ra nuostolingi.Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi, tadiau jq teikiamos pajeunos maZesnds negurizikingq aktyvq vidLrtines pajamos. Klausimas, kaip Zmonds paskirsto f'uransrnesinvesticijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos

2 1 1

teorijos kuso dalyjer. Dabar tik pakarlosiure iSvad4: kadangi hnonds nemdgstarizikuoti, todel jie niekuornet nesudds kiauSinitl i vien4 kepsi. Analogiskai elgsis irsu pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis - saugiq aktyvq forma.vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygos Zemesnes palukturas, betpinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais.

Turto motyvas (assets motive) - tai grynq pinigrlpavertirnas pallkanas duodandiais nerizikingais finansiniaisaktyvais; tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant, t.y.atsisakant auk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantis sudarytif inansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis, betstabilesnemis palhkanornis.

Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija.Vienas i5 jos kurejq arnerikietis DZeirnsas Tobinas l98 l m. apdovanotasNobelio premija. Teorija remiasi prielaida, kad Zmones siekia savoinvesticijoms kuo aukstesnio pelno, bet nelinkg jornis rizikuoti. Ji nagrineja,kaip rizikuoti nelinkgs investitorius racionaliai isdesto savo finansinl turtr{ -padahja j i i akcijas, obligacijas ir pinigus. Svarbiausia raisykle; reikia [vairiaiinvestuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq. Sprendim4 kiekfinansiniq aktyvq laikyti obligacijq, kiek - pinigrl forma, nulemia pal[kanqdydis. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingaipal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema, tai mali ir pinigqlaikymo alternatyviniai ka5tai, todel zmones nords daugiau tureti aktyvLlpinigq forma. Ir prie5ingai, kai palukanq norma didele - tr.rreti daugiaulikvidZiq aktyvtl (pinigq) neapsimoka.

Turto motyvas veikia tik platesnio poZi[rio i pinigus atve.;u, nesstamb[s tern.rinuoti indeliai itraLrkiami i pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl.Tadiau, kadangi vis daugiau dekiniq s4skaitq pradeda duoti palukanas, tai disskirtumas tarp Ml ir M3 maZeja.

Teorija, teigianti, kad pinigq paklaus4 lernia i5vardytieji moryvai,vadinama Keinso pinigq teorija.

Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iSdviejq sudedamqjq elernentrl sumos: l) sanderio pinigq paklausos ir 2) pinigqkaip aktyvq paklausos. Aptarsirne Siuos dr.r elementus.

l. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos(aps idraudirno) motyvai .

Sanddrio pinigq paklausa (Mor,i - money transactionsdernand) - tai pinigai, bttini sand€riams atlikti.

Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq, paslar-rgq beigarnybos veiksnir4 kiekio, esandio rinkose, ir nuo jq kainq lygio. Didejant

' V. Snic5ka ir kt. Mikoekonontika. - P.l9l 199.

212

bendrosiorns pajarnoms bei kainoms, dideja ir sanddrio pinigq paklausa. Taiparodyta 6.1 paveiksle. Padidejus bendra.jarn nacionaliniam produktui,padideja pinigq paklausa, ir Mplxy; persikelia i deSinq, i Moarr padOti. Tadiausanderio pinigq paklausa nepriklauso nuo pal[kanq nonnos lygio (6.1 pav.).

0

6.1. pav. Sanddrio pinigq paklausos ir pahlkanq nonnos bei nacionaliniqpajamq sqry5is

6.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekiopriklausomybe nuo bendrojo kainq lygio, t.y. didejant kainq lygiui, sanderiopinigq paklausos kiekis dideja.

6.2 pav. Sanddrio pinigq paklausos ir kainq lygio sqrySis

Be to, pinigq paklausa priklauso ir nuo pinigq apyvartos greidio: kuojis rnaZesnis, tuo daugiau pinigq reikia sanderiq aptamavimui.

2. Trediasis pinigq laikymo motyvas - turto sudarymo - sqlygojapinigq kaip aktyvrl (arba taupymo priemones) paklaus4.

Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur - assets moneydernand) - tai paklausa lvairios formos finansiniaursaktyvarns: akcijoms, obligacijoms, pinigq s4skaitonrs irgrynicnrs p in igarns.

Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis, kokia bhtentfonna jie nori laikyti savo santaupas. Tolimesneje analizeje ne[vertinsimeaktyvrp fonnos [vairovds ir nagrinesime tik Sias pagrindines jq formas: piniguskaip mainr"l priemonq, kuri neduoda palukanr4, ir obligacijas, kurios duodapalukanq ir, be to, yra netiesiogine mokejimq priemone.

Kiekvienas individas, siekdamas gar.rti maksimaliq pajamq iS savoaktyvri, sprendZia, koki4 jlt dali palikti grynaisiais, o uZ koki4 isigyti obligacijtl.Pinigq paklausa, siekiant pelningai i5destyti santaupas, prakti5kai yra tam tikraspinigrl rezervas, kuriuo Zmones nori apsidrausti nuo rinkos konjunkturosnetikdturntl. PavyzdZiui, pajarnos yra l000 Lt, i5 jq 400 Lt i5leidZiama prekdms irpaslar-rgoms isigyti (tai sanderio pinigq paklausa), o likusieji 600 Lt yra taupomi.Calimi [vairhs taupyno varianlai. Jei obligacijq isigyjarna uZ 500 Lt, tai likgs100 Lt grynaisiais bus spekuliacine pinigq paklausa.

Spekuliacija (speculation) - veikla, siekiant greitaipasipelnyti, t.y. bet kokiq vertybir"i pirkimas, turint t ikslqveliau jas parduoti auk5tesne kaina.

Kuo gi vadovaujamasi, paskirstant santaupas [ [vairius aktyvus,siekiant maksimizuoti pajamas? Svarbiausias veiksnys, nulemiantis tokiusekonorninius sprendirnus, yra obligacijq pahkanq noma, todel pinigq kaipaktyvq paklausa yra obligacijq palukanr4 normos funkcija:

M t',,ru'r= L(r) (6.2)

Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to, kaip subjektas vertinaobligacrjq pal[kanq nomos perspektyvq kit irnq ateityje. Niekas neZino,kokios jos bus po savaites, metq, o tuo labiau - po keleto rnetq. Vertybinir.lpopieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja, pri imdamassprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jovertinimais, labiausiai t iketinq.

Jeigu, pavyzdZiui, dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'nadidele, tai labiar-rsiai tiketina, kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti.Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diai proporcinga jq rinkos kainai,tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkoskainq augimq ateityje. Del tokiq numatomq ateities procesq, dabar apsimokapirkti obligacrjas. Vadinasi, esant didelei obligacijq pal[kanq normai,tikslinga obligacijas pirkti, tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvqstruktliroje maZes. lr atvirk5diai, kai obligacijq palukanq norma maZa, tait ikslingiau pinigus laikyti grynqjrl forma.

Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diaiproporcinga obligacijq palukanq nonnai (6.3 pav.). PaZymetina, kad pal[kanqnonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes, todel L(r)asimptotiSkai arteja prie rr. Apskritai, pinigq kaip aktyvq paklausa rodo pinigq

214

ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant i lar.rkiamus vertinimus. Pinigq kaipaktyvq paklaus4 apibldina bendra taisykle; kuo didesnd pallkanq norma, tuomaziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtau jq skolintis, nes, didejantpalukanq norulai, dideja ir pinigq laikymo altematyviniai ka5tai.

0 M l

6.3 pav. Pinigq kaip aktyvq paklausa

Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigqpaklausos elementq - sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq - surna tiekabsoliudiais skaidiais, tiek grafiSkai:

M o = M o ( , \ * M r ( o \ ,

afDa

Mo=f ( , r ) .(+)(-)

Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksniodidejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai. Mp - tai bendras nominaliqjqpinigq kiekis, kur[ Zmonds nori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma,esant [vairiorns palfikanq nonnoms (Zr. 6.4 pav.).

Bendroji pinigq paklausos kreive, rodanti pinigq kiekio priklausomybEnuo bendrojo kainq lygio, realiosios bendrojo nacionalinio produkto apimties irpallkanq normos, vadinama likvidurno pirmenybes kreive.

(6 .3 )

Mu"r

\

\_

6.4 pav. Bendroji pinigq paklausa

Likvidumo pirmenybd (l iquidity preference) - pirmenybelaikyti pinigus (grynus pinigus cirkuliacijoje plius indelius),o ne . j uos i nves tuo l i .

Vadinasi, Keinso poZiuriu, pinigq paklausa yra tiesiogiai proporcingabendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diaiproporcinga pal[kanq nomrai (r).

Alternatyvi teorija, analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybine pinigqleorija, kLrrios laikosi rnonetaristai.

Kiekybin€ pinigq teorija (quantitative theory of money) -

tai teorija, teigianti, kad bendrasis kainq lygis yraproporcingas pinigq pasiulai.

Sios teorijos esrnE nusako l91l m. L Fi5erio ivesta tapatybe:

U:v : ?2, (6.4)MS MD

dia ,{1- pinigq kiekis apyvartoje;Z- pinigq apyvartos greitis;P - bendrasis kainq lygis;

O - bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasisnacronalinis prodLrktas);P * Q - nominalusis bendrasis nacionalinis produktas,nulemiantis pinigq paklaus6M x V - parodo pinigtl kieki, uZrnoketq perkant prekes; jisnulemia pinigLl pasi[14.

Si vaclinamosios senosios, arba ankstyvosios, kiekybines pinigqteorijos tapatybe galioja, nes pinigq kiekis, sumoketas perkant prekes irpaslaugas per tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgqpinigq vertei. Duotoji tapatybe parodo pusiausr,yr4 ne tik prekiq, bet ir pinigqrinkose, nes Ms : Mp. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienoje lygybespuseje, turi keistis ir kita lygybes puse, kad bhtq iSlaikyta tapatybe.

Monetaristai teigia, kad pinigq apyvartos greitis ir realusis bendrasisnacionalinis produktas trumpuoju laikotarpiu yra pastovus, nes vartotojai turi,palyginti nekintamus [prodius ir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais,todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur:

(6 .5 )

PavyzdLlur, jeigu pinigq kiekis padidettl du kartus, tai ir bendrasiskainq lygis tureti l padvigubeti. Vadinasi, pinigq kiekio padidejimas nr,rlemia

o _ M x V

2t6

infliacijos lyg[. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirnotempai I proc. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu, kuris savoruoZtu padidina norninaliqj4 palukanLl nonrrq I procentu. Sis infliacijos tempqir nominaliosios pal[kanq normos s4rySis vadinamas Fi5erio poveikiu.

Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai, t.y. prekiq irpinigq srautai, taiiau ne[vertinamas prekiq atsargos ir pinigLl taupymas. Todel,naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (AlfredoMarSalo) variantu, i5vardytos priklausomybds i5reiSkiarnos Sia formule:

(6.6)M = k x P x Y ,rr, -n;

kai k:l/V;

dia M- pinigq kiekis, esantis cirkuliacijoje;Z * piniginio vieneto apyvartos greitis (vidutinis skaidiuskartq, parodantis, kiek kartq kiekvienas piniginis vienetasfinansiniuose sanderiuose per metus pereina i5 rankq Irankas;P - bendrasis kainq lygis;)'- visas prekiq ir paslaugq kiekis, kLrr[ galima lsigytirinkoje arba realusis bendrasis nacionalinis produktas;k - MarSalo koeficientas, rodantis nominaliqiq pajamq dali,kuri4 [kio subjektai linkg laikyti grynq pinigq fortna;P x Y - nominalusis bendrasis nacionalinis produktas.

Siuo atveju tapatybe taip pat rodo pusiausvyr4 ne tik prektq, bet irpinigq rinkose, nes M5 : Mp.

Jeigu palyginsitne ankstyvosios ir Siuolaikines kiekybines pinigtlteorijos tapatybes, tai gausime, kad Mar5alo koeficientas k:l/V, nes

P x Qz P * Y. Q pakeitimas )'reiSkia, kad ivertinami tik tokie sanderiai, kr.rriesukur ia galut ines prekes. Si fonnule le ido Kernbr idZo ekonornis larns nustatyt igalutines prekes ir paslaugas. Be to,j ie teigia, kad pinigq apyvartos greitis yraneb[tinai vienodas, kad laikui begant j is keidiasi; o bendrqjl nacionaliniproduktq - Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantys veiksniai, pavyzdZtui,darbo na5umas.

Siuolaikiniai monetaristai daro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhsarba letai kinta, tuomet kainr4 lygi lemia pinigq kiekis M. Bet koks pinigqkiekio padidejimas yra tiesiogiai susrjEs su prekiq bei paslaugq bendrosiospaklausos padidejimu. Jei Sie kintamieji dideja spardiau negu hkio bendrosiospasi[los pajegumas )', tai del to padides bendrasis kainq lygis, vyks infl iacija:

217

P = M

k x Y

Monetaristrl nuorrone, pinigq pasi[la - tai vienintelis svarbusveiksnys, kuris nulemia gamybos apin.rties, uZirntumo ir bendrqiI kainq lyg1,nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrqlnacionalini produkt4. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti nepalukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus, ir pasisako si.vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t.y. rnetinispinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojobendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus. Tai reiskia, kad pinigqkiekis Salyje turi dideti 3-5 proc. pastoviu tempu kiekvienais metais.

Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagalinvesticiniq le5q paklausq,I., ir santaupq pasifil4 s. lnvesticiniq lesq paklausqlemia [mones. Kuo didesne palukanq norina, tuo maZiau pinigq imones noriskolintis. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuomaZesnd pal[kanq nonra, tuo maZiau bus taupoma, ir atvirksiiai. Taigi pinigqpasil la ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq 6.5oaveiksle.

6.5 pav. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje

Neokeinsistai teigia priesingai - kad pinigq apyvartos greitis yranepastovus ir smarkiai kintantis, todel gali atsverti pinigq kiekio pokydius.

Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitusdaLnai ir papildo. PavyzdLiui, sanderio pinigq paklausa priklauso ne tik nuokainq lygio, nominaliqiq pajarnq, bet ir nuo laikotarpio tarp pajamq gavirno iri5leidimo. Tarkirne, Zmogus gauna pajarnas P x y : 400 Lt kartq per menesi(per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). Tokiqsituacijq 6.6 paveiksle vaizduoja AB linija.

Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesill2 x 400:200 Lt, arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamq dalis.

(6 .1 )

2 1 8

Jeigu pajarnos i5rnokanros 2 kartus daZniau, t.y. kartq per dvi savaitespo 200 Lt (l inija A,B'), tai vidutine sanddrio pinigtlpaklausa ll2 x200:100

Lt, arba l l2 x 2152:1152 metiniq pajarntl dalis.

PxY ,Lt400

0 1 2 3 4 t ,savai tes

6.6 pav. Sanderio pinigLl paklausos priklausomybd nuo laiko tarp pajamqgavimo ir iSleidimo

Jeigu pajarnos iSmokamos kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija

AzB:), tai vidutind sanderio pinigq paklausa per savaitg yra l12 x 100:50 Lt,

arba l 12 x ll52:1 1 104 Lt metiniq pajamq dalis.Vadinasi, kuo trumpesnis laiko intervalas tarp pajamq iSmokejimo,

tuo maZesnd sanddrio pinigq paklausa.

6.3.2. Pinigq pasiula

Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas pinigq judejirnas,

aplarnaujantis ivairius sanderius bei mok€jimus.

Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms - money supply/stock) - taifikyje vartojamq pinigq kiekis, kurl sudaro: l) pinigaiapyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosioses4skaitose.

Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to, kaipapibreZiamas pinigq kiekis, t.y. kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq. S[kieki galima apibreZti siauriau arba pladiau. Jam apibfidinti kiekvienoje Salyjenaudojarna Siek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq (agregatq) struktDra,pavyz<Liiui, JAV naudojarna 4 pinigq elementai, Japonijoje ir Vokietijoje - 3,Anglijoje ir Pranc[zijoje - 2. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq

219

vienoje ar kitoje Salyje, daZniausiai * nuo skirt ingq indeliq ru5ies svarbospinigq pasil loje.

Pinigq elementai (rnoney aggregate) - tai sLrdetiniai pinigtlrodikliai, kr.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas,priklar"rson.rai nuo jq apibreZirno apirna ivairias likvidausturto grupes.

Klausimas, kokius aktyvus itraukti i atit inkamq pinigq elententq. ynrdiskusinis ir galutinai neiSsprEstas.

JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai, sugrupuoti i 4elernentus:

l) M I - sanderio pinigai (pinigai siar.rr4ja prasrne);2) M2 - pinigai pladiqja prasme;3) M3 - pusiau pinigai (netikri pinigai);4) L- l ikvidus aktyvai.Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L. JAV ir vrsalne

pasaulyje iki 9 de5imtmedio pabaigos pagrindinis dirnesys buvo skiriarnasMl, bet dabartiniu laikotarpiu akcentuojarna M2 svarba, nes:

l) Ml dalis, palyginti su bendruoju vidar"rs produktu, pasirodd esantinestabii i;

2) daugelis M2 elernentq praddta naudoti kaip cirkuliacijos priemonds.Smulkiau apibudinsirne pinigq pasiulos elernentus.l. Sanderio pinigus, arba pinigus siaurqja prasme, - M I - sudaro:l. l. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai,

esantys cirkr-rliacijoje - C (currency);1.2. Kornerciniuose bankr.rose laikomi dekiniai indeliai, neduodantys

pahkanr4;1.3. Komerciniuose bankuose laikomi dekiniai indeliai, duodantys

pal[kanq;1.4. Keliones dekiai.2. Pinigus pladiqja prasme - M2 - sudaro:2.1. Ml - sander io p in igai ;2.2. Tar;pymo indeliai;2.3. Srnulkus tenninuoti indeliai;2.4. Pinigq rinkos indeliai;2.5. Pinigq rinkos savitarpio fondai.3. Pr"rsiau pinigus arba netikrus pinigus - M3 - sudaro:3.1. M2 - pinigai pladi4ja prasme;3.2. Starnb[s teminuoti indeliai;3.3. Vidaus ir uZsienio indelininkq indeliai, kLrrie banke laikoni valiLrta.4. LikvidZius aktyvus - L - sudaro:4.1. M3 - pusiar-r pinigai arba netikri pinigai;

220

4.2. Valstybes vertybiniai popieriai;4.3. Taupomosios obligacijos.Nuo 1980 rn. daugelyje rinkos ekonomikos valstybiq pinigq rinkoje

praddta naudoti keletas naLrjq s4skaittl, tinkamq sanderiuose, kurioms galirnaiSra5yti dekinius reikalavirnus, tadiau kurios forrnaliai yra taupornosioss4skaitos ir duodzi paltlkanq, pavyzdlziui'.

l . NOW (Negotiable Order of Withdrawal) - pervedarr-roji sEskaita -tai dekind s4skaita, uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos, naudojarnalaupyrno i r paskcl l t l asociac i jose:

2. ATS (Autornatic Transfer Systern) - automatinio pinigqpervcdi rno s is tenra. le idZiant i la isvui per . lest i p in igus e inarn ies iernsatsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos, naudojarna komerciniuosebankuose.

Siq sqskaitq pinigq rinkoje atsiradimas rodo, kad ivairios finansinesinstitucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodintitarpusavio konkurencines s4lygas, kaupiant savo skolinamqjg fond4. Be to,pinigq M2 elementai - pinigq rinkos indeliai ir pinigq rinkos savitarpio fondai- tai turto fbrmq naujoves. Jos sif i lo iekines privilegijas, panaikinaniiasskirtumus tarp Ml ir M2. Nors Siems indeliarr.rs galima i5ra5yti dekius, bet j iendra itraukiami i pinigq element4 Ml, nes jais negalima naudotis neribotai,tuo tarpu rnokejirnai grynais pinigais ar dekinernis s4skaitomis nera ribojami.Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui, inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius perrr.r€nes[ arba negali i5ra5ineti dekiq maZesnei negu 500 USD sr-rmai. Kaippavyzdi pateiksime JAV pinigq pasifi los strukttr4 l99lrn. (6.1 lentele).

6.1 lcnte l€. Pin igq pasi [ los st rukt [ ra JAV l99l l2 3 l (mlrd. USD)

Pinigq pasiuloselenrentai S u m a

Lvginamasis svoris, proc.

M1 M2 M3 LL N' l | - o in isai s iauraia nrasmc: u70 100,0I l . G rvn i p i n i r a i 262 10. I1 .2 . Cck in i a i i ndc l i a i 60ft 69.9: . M2 n i n i ua i n l r r c i r L i r n rusn ru : 33 93 100.0l . l . M t 870 :5 .62.2. Taunvrno indcl ia i I 003 29,62.3. Surulk ls tcrnr inuot i indcl ia i I 102 32.52.4. Pin i [u r inkos indcl ia i 69 1 0 . 32.-5. Pin iur nnkos s:rv iurmio lorrdrr 149 2.0L M3 pusiau pin isai 4139 r00.0l . l M 2 746 1 8 , 0. \ . 1 . S t r r r r r h r r s t cn : r i nuo t i i nd i ' l r a r 3393 82.04 .L - l i k v i dDsak t vva i 52E9 t00.04 . 1 . M 3 4 l 3 9 7 8 .34.2. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar lt00 t 5 . l4.J. Tar"rpomosios obl isaci ios 350 6 . 6

221

c-.Xq

{

=

6

.c;

;

dZ

N

C)c)

r

c)

qCd

j

63

-c_)

l

> Q

aa

r+s

v,

rN

r.!r

N rr

r@"

r6

no

N

r

rr

CJ

N

a

r ' ;G

c

N

ct

€d

d

s.

rN

ro

qal

r

..i

6

qr --

r

n6N6

' = . 9 E

i ' 6 =c ' N =

No

a v'i

d6

r

drd

R@

F:

d

q

No

' t r [ l

N

"t:

N

o

r

tr:r

N

\or

nr

€dd

o

r

d)

@oN

r.

r

@_

ro

IN

soAo

r

rr;rN

n@ o

r

rd

Nr

rNr

. - F

*-€

r

s.

rd

rrN

Vl

N NN

N

1r

bJl !

t > ,d

q

€c.l

6r

dlr

-j

66

nO@N

r@

r

..1@

N

q6

6

N

$

N

2

Noo

o6

oa

oo

oo

rao

&oo

5a1

N

J;

€

cd

C)

o

J

Otr

J

.q)

(\.1

2?2

Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntlgrynaisiais ir negrynaisiais santykis. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikosvalstybese atsiskaitymai grynaisiais sudaro Zymiai maZesni lyginam4jl svorlnegu ats iskai lymai negrynais ia is .

Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojama dviejq pinigq elementqsistema: 1) Pl - indeliai iki pareikalavirno ir pinigai apyvartoje; 2) P2 - Pl irkvazipinigai.

Pinigai apyvartoje (currency in circulation) - banknotai irmonetos, esantys uZ bankq sistemos ribq.

Pinigq elementq dinamika Lietuvoje pateikiama 6.2 lenteleje.Kaip rodo lentelds duomenys, atsiskaitymai grynais pinigais, arba

pinigai apyvartoje, sudaro apie 50 proc. nuo pinigq Pl sumos.Pinigq kiekis apyvartoje priklauso nuo palhkanq normos dydZio, jis

dideja didejant palDkanq non-nai. 6.7 pav. pateikta faktiSka pahlkanq normos irpinigq kiekio apyvartoje priklausomybe.

r,(%)

8

o

4

)

0 100 200 300 400 Ml (mlrd. USD)

6.7 pav. Pinigq kiekio priklausomyb€ nr.ro palukanq normos

Praktika rodo, kad pinigq mases M1 elastingurnas pal[kanq normalyra maZas. Kylant palukanq nonnai, bankai stengiasi iSplesti paskolq irindeliq apimtl, nes jq veiklos tikslas yra pelno rnaksimizavimas.

ISskiriama nominalioji ir realioji pinigq pasiUla.

Nominalioji pinigq pasii i la (Ms - norninal rtoneysupply) - banknotq ir monetq kiekis, esantis pas gyventojus.

Realioji pinigq pasifl la (M * real money supply/l iquidity) -tai nominahoji pinigq pasi[I4 padalyta i5 bendrojo kainq lygio.

Taigi realioji pinigq pasifi la M apskaidiuojama pagal Siq formulE:

223

,=#' (6.8)

dia M5 - nominalioji pinigq pasil la;P - bendrasis kainq lygis.

6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje

Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB),vykdydamas pinigq ernisij4 bei reguliuodarnas Salies kornerciniq bankq pinigqaktyvus. CB, rerndamasis Salies ekonomine politika, nustato tarn tikr4 pinigqpasil lq kuri nepriklauso nuo obligacr.yq palfikanq nonnos (6.8 pav.).

f 6

f 1

fe

06.8 pav. Pinigq rinkos pusiausvyra

Ta5ke E susidaro pusiausvyra pinigq rinkoje. Tuomet pinigqpusiar.rsvyros kaina yra 16.

Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equil ibriurn)susidaro tuomet, kai realioji pinigq pasifila lygi realiajaipinigtl paklausai.

Realiosios pinigq pasillos bei paklausos pusiausvyra nulernia pinigtlrinkos pusiausvyros kainq.

Pusiausvyros pali ikanq norma (rE - equil ibrium interestrate) - tai kaina, kuri rnokama uZ naudojim4si pinigais.

Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4, pinigq rinkospusiausvyros sqlyg4 uZra5ysirne taip;

M, - M,,

P P

1 1 4

(6 .e)

Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajamnacionaliniam produktui ()') ir atvirkSdiai proporcinga pallkanq normai (f, taipusiausvyros pinigq rinkoje s4lygq galin,a uZraiyti taip:

i / ft r t f- : K x I - n / r :

D(6.9a)

dia t - pinigLt paklausos jautmrno bendrajam nacionaliniar.r'rproduktui koefi cientas;h - pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomraikocficientas.

Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro, kai pal[kanqrorm& ]ra /6.Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros nera. cr

pahikanq nonla yra Zerniau pusiausvyros taSko (r1<rg), tada pinigrl rinkojesusidaro perteklind pinigq paklausa BC. Judejirnas i5 pusiar-rsvyros b[senos ita5k4 B rei5kia, kad pinigLl l ikvidumas dideja. Zinonre. kad pahikanLl nonrayra alternatyviniai pinigq laikymo kaStai. Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis irlaikys obligacijas. Tai sudarys jq realqji turtq.

Realusis turtas (W. - real wealth) - tai realiosios pinigqpasiulos (Mi1) ir obligacijq (Bp) suma.

Namq fikiai turi nusprqsti, kaip jie padalins savo tr.rrtq tarp nonmqobligacijq - BD ir norimq tureti pinigq - LD. Nesvarbu, kokie veiksniais4lygotq 5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikyta tokia lygybe:

Mr,* B t , : W" : LD + BL, (6 . l 0 )

dia I4l, _ realusis turtas;Mo - realio;i pinigq pasi[la;Bx - obligacijq pasi[la;ZD - norimi tureti pinigai;BD - norirnos tureti obligacijos.

Kadangi (6.10) lygybes kaire puse privalo buti lygi de5inei, todel 5ilygtis pertvarkoma:

8 , , - B o : L D - M o ;

dia Bu - Bo - obligacijq pasi[los perteklius;Lo - Mu- pinigq paklausos perteklius.

ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainosdidejirn4. Obligacijq savininkarns apsimoka jas parduoti, ir rinkoje susidarysobligacijq pasiulos perteklius, tuo pat tnetu esant perteklinei pinigq paklausai.Norint, kad Zmonds daugiau pirktq obligacrjq, jq tiekejai turi rnokdti didesnespalukanas. Jeigu pallkanq nonna kyla, Zmonds pinigus perves ! obligacijas.

225

Auk5tesnis palfikanq normos lygis sumaZina tiek perteklinq obligacijq pasiul4tiek perteklinE pinigq paklausq. Todel obligacijq rinkos kaina kris, o pallkanr1nonna dides iki pusiausvyros pah.ikantl normos lygio 16.

Esant palfikanq normai 16, pinigLi pasil la ir paklausa susilygina.Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui, tai ir obligacijq pasiLilosperteklius lygus nuliui. Pinigq rinka yra pusiausvira tik tuornet, kai obligacrjqr inka ta ip put yra pusiausvi ra.

Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yrar2>rs. Tai reiSkia, kad A taSke pinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai perteklinepinigq pasilla AK. Judejimas i5 pusiausvyros busenos i ta5k4 A rodo, kadpinigq likvidumas sumaZdjo, nes obligacijq palilkanq normos padidejimas iratitinkarnas jq rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupq savininkus isigytidaugiau obligacijq. Kai obligacijLl paklausa padides ir taps pertekline, jt1rinkos kaina taip pat padides. Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdliki ry. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyros busenq. Pusiausvyra susidarys irobligacijq rinkoje.

Pinigrl rinkos pusiausvyros ta5kas, keidiantis pinigq pasillai arbapaklausai, keis savo padeti. Apibfidinsime Siuos pasikeitimus 6.9 paveiksle.

6.9 pav. Pinigrl rinkos pr.rsiausvyros poslinkiai

l. PinigLl pasiOlos kit imas. Jei Salies centrinis bankas surnaZinanorninaliEjE pinigq pasihl4 o bendrasis kainq lygis yra pastovus, tai sumaZdsrealioji pinigq pasi[la. Paveiksle tai pavaizduota realiosios pinigq pasiuloskreives poslinkiu i kairq, i padeti M1. Pusiausvyros palukanq nonna padidejarIUo /'x iki 17. Vadinasi, norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1, reikiapadidinti palukanq norrntu o norint padidinti pinigq paklausos kieki, - reikiasurnaZinti pallkant1 norrn4.

2. Pinigq paklausos kitimas. Realiojo bendrojo nacionalinio produktoaugitras didina pinigq paklausq; tai 6.9 paveiksle parodyta realiosios pirrigqpaklausos kre ivds posl ink iu i deSinq, i5 padet ies L6 [ padet I L1. Siuo at re ju

226

realiosios pinigLl paklausos kiekis, esant bet kuriam paltkanq nonnos lygiui,padides. Pusiausvyros palhkanq normos lygis rp padides iki r2, i5laikydamasnepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifi l4 Me. Realiojo bendrojo nacionalinioprodukto maZejimas, atvirk5diai, maZins realiqiq pinigq paklaus4 o kartu irpusiausvyros paltkanq normq.

Taigi realiosios pinigq pasi[los padidejimas sumaZina pttsiausvyrospalfikanq normq. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres jt1

atsisakyti. AtvirkSdiai, realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir.r.ras,didindamas pinigq paklausE ir pusiausvyros palhkanq normos lygi, padidina iralternatyvius pinigq laikyrno ka5tus. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 iriSlaiko reali4j4 pinigr4 paklaus4 nepakitus realiajai pinigq pasi0lai.

Analizuodami pasikeitimus pinigq rinkoje, laikeme, kad prnigtlpaklausos elementai - sanderio pinigq paklausa ir pinigq kaip aktyvtl paklausa- formuojasi nuo nulio. Tadiau realioje situacijoje bet kuriuo laiko tnon-rentuekonomikos sistemos sLrbjektai jau tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx, okainos, pajarnos, piniginio vieneto apyvartos greitis, palukanq nonna veikiatik pinigq kiekio prieaugl. Sis patikslinimas netr.rri itakos pinigq paklausoskreivds pobldZiui ar pusiausvyros pinigq rinkoje esmei. Patikslint4 pinigtlrinkos pusiausvyros sqlyg4 uZra5ysirne taip:

M , M , , M , , ." = - : I l v r J l

P P " " " ' P " ( 6 . 1 r )

' . : ( ( : ' { . t l

6.4. BANKAI, JIJ ATSIRADIMAS, FUNKCIJOS IR RUSYS

Terrninas ,,bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio ,,banco" - taistalas, uZ kurio vidurarnZiais sededavo pinigq keitejai. Bankq istori ja siekiatolirn4 praeit[. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovdscivil izacijose (2000 m. pr.Kr.), Graikijoje (lV a. pr.Kr.), Senovds Rornoje.Pinnosios jas teike baZnydios - tais laikais tai buvo saugiausia vietabrangenybems saugoti. Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusius rnetaliniuspinigus (auksines, sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius, kurie uZpriimtus saugoti pinigus iSraSydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikdpaslaugas, pana5ias I tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aLrkso kvitaibuvo naudojami prekiq mainuose. Laikui begant auksakaliai pastebejo, kadsavo poreikiams tenkinti Zmonds atsiima tik dalf padetq sar-rgoti pinigq, o kitil ieka auksakalio saugykloje. Tod€l 5ie pradejo skolinti j ierns patikettts satrgotipinigus kitiems Zrnondrns uZ tam tikrE mokesti - pallkanas. Aukso kvittlnaudojimas buvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiit lpoZiur iu) ats iskai tyrnq pr iernone. Sia prasrne auksakal ia i a t rado p in igt l

,,k[rimo" mechanizmA kuriuo grindZiarna ir Siuolaikine bankrl sisterna.

22'7

, Pinnieji dabartiniq bankr4 prototipai atsirado XII a. LombardrjojelSiaurds I ta l r la) . te ikq paskolas u2 u2staty lus p in igus. Sios krec l i t ines Is ta igospagal jLl atsiradimo geografines vietovds pavadinimq ir Siandien vadrnatnoslombardais.

Bankas (bank) - tai f inansrq institucija, turinti speciali4valstybes l icencij4 kuri leidZia pri irnti pinigus ir suteiktipaskolas.

Bankai atl ieka Sias funkcijas:l. Telkia laikinai laisvas lesas ir santaupas,2. 15 sukauptq le5q bankai teikia kreditus ir daZnai lampa pramonds frnoniq

akcininkais. Banko paskola - tai komercinis pasitikejimas, kurl bankasiSreiSkia, skolindamas pinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikraspal Ikanas:

3. Vykdant [kinius sanderius, bankai taryininkauja piniginiuoseatsiskaitymuose ir mokej irnuose;

4. LeidZia apyvarlon pinigus, vertybinius popierius ir atl ieka su jaissusijusias operacijas;

5. Konsultuoja klientus, suteikdarni j iems reikiarnq ekonorninE bei f inansinqinforrnacijel.

Atlikdami Sias funkcijas, bankai veikia tam tikrus Dkio procesus rrnet juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lesas i tas veiklos srit is,kur jq truksta. Pagal nuosavybes formas bankai skirstorr-ri l:l . Akcinius bankus - bankus, kuriq istatinis banko kapitalas sukauptas iS

atskirq dalininkq leSq;2. Kooperatinius bankus - bankus, apimandius smulkaus kredito draugijas,

.;ungiandias savo nariq - n.riesto ar kaimo gyventojq - indelius ir iSsukauptq leSq teikiandius j ierns trumpalaikes paskolas;

3. Municipalinius bankus - miestq savivaldos organq nuosavybE; j ie teikiamiesto ukio finansavimui i lgalaikius kreditus;

4. Valstybinius bankus - valstybes nuosavybq; j ie atl ieka ernisijos irkornercijos bankq funkcijas;

5. MiSriuosius bankus * bankus, kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai, firmos beivalstybd;

6. Tarptautinius bankr.rs bankus, atstovaujandius tarpvalstybiniarnsinteresams. PavyzdLtui, Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos irpldtros bankas yra tarpvalstybine Jungtiniq Tautq Organizacijos (JTO)kredito institucija, lkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais galibnti tik tos pasaulio Salys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui(TVF). Oficialus banko tikslas - skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliqgarnybiniq jegq pletotg, teikiant i lgalaikl (5-25 metams) kredirq.

Pagal veiklos pobudi bankai skirstorni i:l . Centrin[ bankE- vadinarnqjipimos eiles bank4;

228

2. Komercinius bankus (KB);2. l. Kornercinius universalius bankus;2.2. Kornercinius specializuotus bankus:

i nves t i c i n i us ;- tar.rpomuosius;- inovacinius;- hipotekos.

3. Nebankinius finansinius tarpininkus (NFT):- taupyn.ro ir paskolq asociacijas;- kreditines sqjungas.Siuolaikiniai bankai * tai finansiniai tarpininkai, i5 savo veiklos gaunantys

pelnrl. Finansinis tarpininkas - tai institucija, esanti tarp kreditoriaus irbesiskolilandiojo. Finansinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o veliaujuos skolina savo skolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra:a) f inansiniai tarpininkai tarp skolintojq ir besiskolinandiqjq, t.y. paskolq

tiekejai;b) finansiniai taryininkai rnainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekiq

savininkq ir pinigq savininkq, nes dalis bankq pasyvq, butent dekiniaiindeliai, pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindinepinigq kiekio Salyje dalis.

Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizejeneatsiZvelgsime i jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirnebendru vardu - komerciniais bankais - KB.

KB, tiesiogiai negamindami materialinir4 verlybiq, o tik aprr.lpindami[kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodami jq srautus, siekiavisorns imonerns budingo tikslo - pello maksimizavimo. Banko pelnomaksimizavirno procesE apima du etapai.

l. Butina itikinti Zmones teikti jiems pinigus, atidarant indelio s4skaitas.Kadangi pradedantis bankas turi konkuruoti su jau veikiandiais bankais, tai jisturi sudaryti palankesnes sElygas potencialiems indelininkarns. PavyzdZiui:naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas;nemokam4 dekini aptarnavirn4 ir pana5iai.

Jei bankas turi kuriq nors privalumq, palyginti su kitais bankais, tai jistaps patrar.rkliu, ir Zmonds noriai jame laikys savo indelius.

2. Pelningiausiq kredito suteikimo variantq paie5kos. Jei banko vadovybdoptimaliai pasirenka savo skolininkus, tai bankas gaus dideles pajamas.

6.5. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE

Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidina banko balansind ataskaita.

Komercinio banko balansin€ ataskaita (commercial bankbalance) - tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu.

229

Ilanko balansind ataskaita pasiZymi viena svarbia savybe: aktyvaivisuomet lygus pasyvams, t.y. visuornet yra pusiausvira bfisena. Bet kuris ibank4 patekqs dokumentas priskiriamas aktyvams arba pasyvams pagal tai,kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui.

Banko aktyvas (bank active/assets) - tai tttrtas,priklausantis bankui; tai, kuo bankas disponuoja, arba l€Sqpanaudojimo br--rdas.

Jis yra lygus reikalavimams, kurie pateikiarni finr-rai, t.y. pasyvams(6.3 lente le) .

Banko turtas:a) gryni pinigai (kasos pinigai);b) pinigq rezervai CB;c) vertybiniai popieriai, suteiktos paskolos;d) nekilnojarnasis banko turtas bei kita banko nuosavybd.

Banko pasyvas (bank liabiiities) - tai verte, kuri4 bankaskam nors skolingas, tai skolos, [sipareigojimai arba bankoleSq Saltiniai.

Pasyvas - tai banko isipareigojirnas visq tipq atidarytiems ind€liqsavininkams, banko akcininkams bei paimtos bankq paskolos.

KB pasyvLp struktrirq galima suskirstyti l:l) banko savininkq reikalavimus, vadinamus nuosavu kapitalu;2) ne savininkr4 reikalavimus, vadinamus [sipareigojimais.Vadinasi, KB balansas bus pusiausviras, kai:

Ak4tvas : Nuosavas kapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai.

6.3 lentel€. Banko balansind ataskaita 199112 3l (mlrd. USD)

Lenteles duomenys rodo, kad pagrindinE banko aktyvo dal[ sudaro jopaskolos, o pasyvo - dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos. Tai rodcl, kadbanko, kaip verslo imones, ypatybe ta, jog jis operuoja beveik tik svetirnomis,skolintomis leSorns. Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarna pagal

Aktyvas Pasyvas

l. Rczcrvail . l . Banknotai i r monctos1.2. Rczcrvai ccntr in iamc

bankc1.3. Ki t i p in ig in ia i rczcrvai

2. Sutc iktos paskolos3. Turimi vcrtybiniai popicria4. Kiti aktvvai

70,020,0

50,00,0

832,0322,0

0.0

I23

Nuosavas kapitalasTcrminuoti indcliaiLCKrnlar lnocl la l

50.+,06 l 6 ,0t04 ,0

0.0

I5 v iso: t224,0 l 5 v i so : t :24 .0

230

pirm4 pareikalavim4. Vadinasi, visonegali, jis privalo tureti rezervq.

Rezervas (reserve) -

visq indeliq sumos.

deponr-roto kapitalo bankas paskolinti

1am tikra dalis banke laikornq le5r4 nuo

(6 . l 2 )

cla rn - rezervo norTna;R - rezerve laikomq ld5q suma;D - indeliq suma.

Visa Siuolaikine bankq sistema paremta dalinio rezervo principu, 1airei5kia, kad banke laikorna dalis jame saugomq le5q.

Panagrinesime KB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas, irsudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai.

Tarkirne, kad kuriamas naujas kornercinis bankas.

I sand6ris. Banko nuosavo kapitalo k[rirnas.Tarkime, kad grupe Zmoniq, norindiq isteigti bankq leidim4 gavo.

PradinE pinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti, nutartagauti, i5leidus ir pardavus uZ 400 tukst Lt akcijq. Dali akcijq banko steigejainusipirko patys, dali pardave rinkoje. Gauta valiuta uZ akcijas - tai bankoaktyvas, o nupirktos akcijos - tai reikalavimai, kuriuos gali pateikti bankuiakcijLl savininkai.

Akcinis kapitalas, kurio fonnavimui duotas leidimas ir kurissukuriarnas i5leidus akcijas, vadinamas istatiniu kapitalu(authorized capital stock).

KB-l balansind ataskaita Nr.l (t[kst. Lt)

,A.ktyvas Pasyvas

Grvni p in icai 400 Akci ios 40015 v iso: 400 I5 v iso: 400

2 sand6ris. KB-l paruo5imas veiklai.Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq:

lsigyjama pastatLt ir [rengimq. Tarkime, pastatai igyjami uZ 350 tfikst. Lt, oirengimai - ui.30 t[kst. Lt. Sis sanderis pakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4:grynq pinigq banJ<e sumaZejo, o atsirado nuosavybe. Zvaigzdute 2ymimipasikeitq banko balanso elementai.

Rr n = D ,

231

Kts-l balansind ataskaita Nr. 2 (tukst. Lt)

Aktyvas PaSyvasNuosawbc 380 Akci ios 400Grvni n in isai 20I5 v iso: 400 l5 v iso: 400

3 sanddris. lndeliq pridrnimas.Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri

kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l pri ima 100 tDkst.Lr ind€lininkqneterminuotus inddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekiniusreikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra bankoaktyvai. tadiau jis kartu atidare ir dekines s4skaitas, kurios yra reikalavirnaiKB-l aktyvui.

KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)

Aktyvas PasyvasNuosavybc 380 Akci ios 400Grvni p in ieai 120 Cckinia i indcl ia i t 0 0I5 v iso: 500 l 5 v i so : 500

Nors Salyje bendra pinigq pasi[la nepasikeite, tadiau pinigq pasifilosstruktfira pasikeitd: apyvartoje surnaZdjo 100 tDkst. Lt grynq pinigq, o bankopinigq padaugejo 100 tukst. Lt.

4 sand€ris. Rezervq sudaryrnas.KB, atidarydami indeliq salskaitas, turi tureti tam tikrus nustatytus _

privalomuosius - istatymq reglarnentuojamus pinigq rezervus (apie tai pladiauZr. 7 skyriq).

Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu. _required reserve ratio) - komercinio banko incleliLl dalis.pervesta i privalomuosius rezervus.

Tarkime, kad komercinis bankas rezervus laiko viena fomra - kaipindel[ tik centriniame banke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arbaf p r ; u . : 0 , l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomulaikyti atsargose rezervq procentu nuo indelir-1 sumos, priimtos banke:

232

RPr,r , . : fpr ; r .XD,

Rp,,, : 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt.

(6 . l 3 )

Visi banko kasos gryni pinigai yra laikomi fakti5kais KB rezervars.Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti

l0 tukst. Lt.Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq

didejim4 tai tuomet vietoj minimalaus privalomo rezervo dar papildomai CBsaugo l l0 tukst . L t . Tokiu atveju bankas iSvengs nepatogumq. susi jus iq supapildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-lneterminuotq indeliq lsipareigojimai dides.

15 tiesq I(B, Zinoma, nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siamepavyzdyje tok[ supaprastinirn4 ateityje, nustatinedami fakti5kq rezervq sumE,iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB"sumavimo.

Sudarius KB-1 rezervus, banko balansine ataskaita pasikeis:

KB- I balansind ataskaita Nr.4 (tukst. Lt)

Aktyvas Pasyvas

Grvni o in iu l r i 0 Cckiniai indtiliai 1 0 0Rczcrvai 1 2 0 Akci ios 400

Nuosavvbc 380I5 v iso: 500 l5 v iso: 500

RF = Rp , i , . * Rpn , , . l

dia Rp- faktiSki banko rezervailRp",t.- pertekliniai banko rezervai;Rp,,,. - privalorniej i banko rezervai.

(6 .14)

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervatvirSija privalomus jo rezervus.

ZinanI Rp ir Rp,1,,, pagal (6.14) fonnulE nustatomi Rp",., :

R P r r , . = R o - R r r , r . ,

Rp",t : I 20 tukst. Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt .

Si banko operacija ypad svarbi, nes suteikti paskolas bankas gali tiktuomet, jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai buspasyvas, kadangi tai yra reikalavimas, kuri kita istaiga - KB-l - gali pateikticentriniam bankui.

Kodel gi KB bfitina laikyti privalomE rezerv4 CB? Pirmiausia reikiapabreZti, kad j ie neteikia KB likvidumo garantijq. Jei i5sipildytLl bankininko,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.rpnre ikalautq grqZint i v isus [s ipare igoj i rnus grynais p in igais . ta i pr iva lorn ie j irezervai nebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti -jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimogalimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikinesveiklos stabilum4. Vadinasi, privalornieji rezervai netiesioginiu b[du - kaipKB kreditq kontroles priemone - stabilizuoja ekonomikos vystymEsi ir taipatstovauja indelininkq interesams, bet nera banko likvidumo Saltinis.

Kitas rezervq vaidmens aspektas yra susijqs su dekiq apskaita, kuriqapibudinsime kitarne sand€ryje.

5 sand€ris. Bankui i5ra5omas dekis.Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi", kuri4

aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabarpaanalizuosirne 1) kaip Sis dekis apskaitornas, t.y. inkasuojamas, 2) kaip KB-l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansqataskaitas. Atsiskaityrruose dalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinisbankas. SI sancleri apibudinsime kaip tarpusavyje susrjusi procesq susidedant[i5 Siq etapq:a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi

KB-l Firma, gavusi dek[, perduoda j! j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja50 tlkst. Lt;

b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tf ikst. Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvqdalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina, perduodamas 5i deki i CB, kur j isinkasuojamas: KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai50 tDkst . L t sumaZinami;

c) CB inkasuotq deki siundia I(B-1, kurl gavgs jis pirm4 kart4 suZino, kadvienas i5 jo klientq iSra5e 50 t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina Sio klientodekinE s4skait4 50 t|rkst. Lt.

234

eekiq apskaita CB (t[kst. Lt)

Pasyvas

KB-l rezervai -50

KB-2 rezervai +50c) inkasuotas dekis

gr[Zta I Kts-l\

b) KB-2 siundia dekiCB

KB- l ba lens ine a taska i t u ( t nks t . L t ) KB-2 balansine ataskaita (tfikst. Lt)

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi"dekiu+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visosbankq sisternos poZifiriu, apmokant deki, jokiq pinigq neprarandama. Atlikus5i sanderi, KB-l balanso ataskaita atrodys taip:

KB-l balansine ataskaita Nr. 5 (thkst. Lt)

Aktyvas Pasyvas

Rezcrvai 10 Cckiniai indcliai 50Nuosnvvbc 380 Akc i i os 400l5 v iso: 450 l5 v iso: 450

Ar KB-I, turedamas 70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolintinustatoma pagal banko tuimus perteklinius rezeryus:

Rp,,,.:rp,,,, x D = 0,1 x 50 tukst. Lt : 5 tfikst. Lt;

Rp",,.: Rr - Rp,u,. : 70 tukst. Lt - 5 tukst. Lt : 65 tukst. Lt

Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst. Lt.

6 sand€ris. Bankas skolina pinigus.Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar

aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaippaskolq teikimas paveikia banko balanso ataskaittu ir kaip pinigai maZeja, kaiskolos grqZinamos.

Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau josprojektui reikia papildorno finansavimo - 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, josfinansine padetis gera, ateities perspektyvos teigiamos. KB-l kaip tik turi

iekinis indelis Rczcrvai - 50 | Cekin is indi ' l is -50

z 3 i

pcr lek l in iq rezervq. toddl sute ik ia kredi t4. Patogulno i r saLrgurno surnet in iu is,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita.

'tai reiSkia,

kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinrobankui), duodandio pallkanq atsiradim4. Firma ,,Audejas", pateikdama savoskolinius lsipareigojimus, gauna teisE i5 savo dekines s4skaitos pairntipapildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri,,Audejo" skolinius lsipareigojimus - dokumentus, kuriais remiantis finnanustatytu laiku sumokes skol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiE dekinqsEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinEs4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;qpinigq pasiulos, naudojamos fikineje veikloje, dal1. KB-1 balansind ataskaita,suteikus paskol4, susides i5 Siq elernentq.

KB-1 balansine ataskaita Nr.64. (tukst. Lt)

Aktvvas PasvvasRczcrvai 70 Cckinia i indcl ia i 1 0 0Paskola 5 0

Nuosavybc 380 Akci ios 400l5 v iso: 500 I5 v iso: 500

Komerciniarns bankarns paskolq suteikiant dekiu, 5ie sukuria pinigtrs.t.y. padidina pinigLl pasiul4 nes dekiniai ind€liai yra pinigq Ml sudedamojidalis. Plediantis kreditui, sukuriama didZioji pinigq Ml dalis.

Firma ,,Audejas", gavusi paskolq stengsis kuo greidiau jq panaudoti,tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Sioperacija bus analogi5ka 5-am sanddriui. Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekisstatybos firmai pateks i jq aptarnaujant[ KB-2.

KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst. Lt)

Aktyvas Pasyvas

Rczcrvai 20 Cekinia i indcl ia i 50Paskola 50 Akci ios 400Nuosawb6 380I5 v iso: 450 l5 v iso: 450

Siuo atveju KB-l Rp,;".:

Rp,,u,.: rpy1,. XD : 0,1 x 50 tukst. Lt : 5 tukst. Lt,

Rp",,.: Rr - Rp,,,,.: 20 - 5 tukst. Lt : 15 tukst. Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq, todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt.KB-l poZiuriu, pinigai i5imami; KB-2 poZiuriu, j ie iplauks i bank4 bet, visr.1bankq sisternos poZifiriu, aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna.

7 sand€ris. Paskolos grEZinimas.Tarkime, firrna ,,Audejas" gr4Zina pairntq iS KB-l paskol4 nustatytu

laiku, i5raSydama 50 t[kst. Lt deki i5 savo dekines sqskaitos (supaprastinirnosumetimais neivertinsime pahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-llsiskolinimai pagal dekines s4skaitas sumaZes 50 tLrkst. Lt; fin-na ,,Audejas"atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijq KB-l aktyvams. KB-1 savo ruoZtusugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a velpasikeite reikalavimais. Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus -garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusi savo piniginiq reikalavimLlKB-l aktyvui. Pinigq pasil la sumaZeja 50 tukst. Lt, nes tokia suma br-rvosurnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindjeataskaitoje Nr.7.

KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst. Lt')

Aktyvas Pasyvas

Rczcrvai 20 r -k in ia i indcl ia i UPaskola U Akci ios 400

Nuosavybc 380I5 v iso: 400 l5 v iso: 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskoloslygus nuliui. Cekiniq indeliq sumaZejimas padidina KB-l turimus pertekliniusrezervus, tai suteikia pagrindq teikti naujas paskolas. Pinigq pasiula sumaZeja50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis.8 sanddris. Vyriausyb€s vertybiniq popieriq supirkirnas.

Kai KB i5 gyventojq superka vertybinius popierius, tai sanddrio esmdta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai.

Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superkavertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvusvertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq. Taiparodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8.

Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip irsuteikiant kreditus.

Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la,atvirk5diai, maZeja. Vertybiniq popieriq pardavimas pinigq kiekl veikia kaip irpaskolq grqZinimas. Komerciniai bankai, vykdydami ivairius sand€rius, siekiasuderinti du prieStaravirnus :

237

KB-l balansine ataskaita Nr.8 (tukst. Lt)

Aktyvas Pasyvas

Rczcrvai 20 L C K l n l a l l n o c l l a l 50Vcrtvbiniai nonicriai 50 Akc i i os 400

Nuosavybc 380l5 v iso: 450 l5 v iso: 450

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikiavertybinius popierius;

2. Siekia saugumo, kuri garantuoja l ikvidumas - tokiepin igai i r per tek l in ia i rezervai .

6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGqMULTIPLIKATORIUS

paskolas ir perka

aktyvai, kaip gryni

l5sivysdiusiq rinkos ekonornikos vaistybiq komerciniuose bankuosegryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifi los. Bankq sukurti dekiniaiindeliai - svarbiausias pinigq pasi[los elementas. Bankq sukurtq dekinrqpinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnosbankineje sisternoje. Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankaspinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja, keisdamas privalomq;q rezervqnorm4.

Banknotai ir monetos, esantys cirkuliacijoje, plius turirnas jtg

kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigqrezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yravadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosiosgalios pinigais (H - monetary base/high powered rnoney).

Koks yra rySys tarp pinigq pasiulos elemento Ml ir pinigq pagrindoH? Suprantama, kad l) gyventojai ne visus pinigus laiko bankq s4skaitose,dal1 pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke, juos

laiko ,,namq bankuose"; 3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5elineekonomika; 4) sukurtq dekiniLl indeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervqnonna, kuriq komerciniai bankai privalo laikyti centriniame banke.

Vadinasi, kaip pavaizduota 6. l0 paveiksle, M I >H.Kuo rp,;u. maZesne, tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq

rezervai sukuria didesng pinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patysyra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, palyginti su pinigqpagrindu, nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

H+,?-------+E--;i

,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai' Pas f\a enrolutJ 1- ' " /

i/

r u r y n t D t n l f J l

€r Cekiniai indeliai

6.10 pav. Pinigq kiekio ir pinigq pagrindo sqry5rs

Pinigq multiplikatorius (m1a1 - rnoney rnr"rlt iplier) parodopinigq mases Ml pokyti, pinigLl pagrindui pasikeitus vienuvienetLl.

LMIm i n t = 6 1 1

(6 . i 5 )

Pinigq multiplikatorius yra didesnis uZ 1, todel cirkuliuojanti pinigqsurna yra didesne negu pinigq pagrindas.

Pladiau apibudinsime bankq sistemos skolinimo, arba dekinirl indeliqkurirno, galimybes. Laikysimes tokiq prielaidq:L Visi komerciniai bankai atsargose laiko tik privalornuosius rezervus;

pertekliniq rezervq ndra, nes visi j ie paskolinami;2. Visus perteklinir.rs rezervus kornercinis bankas paskolina vienam sLrbjektr.ri,

kuris veliau iSraSo dek[ visai gautos paskolos sumai, ir Sis dekis patenka Ikitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4 ieki reikalaujaapmok€ti kitas kornercinis bankas.

3. Privalomqjq rezervqnorrna yra l0 proc., arba rpr;u. : 0,1.Siomis sqlygomis, tarkirne, pil ietis ,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai

paveiks visr4 KB sistemos skolinirno galimybes, jei laikysirnes aukSdiaunurodytq trijLl prielaidq?

Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes:a) 100 Lt indelis pinigq pasi[los nepakeite, t ik pakeite Ml pinigq strukttrr4.

Jei rp,;u. : 0,1, vadinasi, privalornieji rezervai bLrs l0 Lt, o pertekliniai -90 L r ;

b) maksimaliai KB-l gali paskolinti 90 Lt, t iek pat padideja dekinii l indeliqsuma;

c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas dekipardr-rotuvdje visai paskolos sumai. Parduotuve lteiks deki ja aptamaujandiarnKB-2. KB- I , aprnokddamas ceki, praranda dekini indel[ bei rezervus.

239

KB-l balansind ataskaita (t[kst. L0

Aktyvas Pasyvas

*Rczcrvai +100 (a ) tCckin ia i indcl ia i +100 (a )

-90 (c) +90 (b*Paskola +90 (b) -90 (c

Papildomas indelis atitinkamai pakeis ir KB-2 balanso ataskaitq

KB-2 balansine ataskaita (t[kst. Lt)

rp,ir. : 0,1 i Rprir.: t 'p71,'. X AD : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesas kartojasi kituose KB sistemos bankuose,

nes gautos dekinds paskolos, mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas

bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-ro procesas, kurio KB-l ir KB-2

balansines ataskaitos buvo pateiktos atskirai, sura5omos i 6.4 lentelq.

6.4 lentel6. KB sistemos vykdomas pinigq pasi[los didinimas (Lt)

Aktyvas Pasyvas

+Rczcrvai +90 *Cckin ia i indcl ia i r 9 0- 8 1 + 8 1

* Paskola + 8 1 -El

Komercinistrankas

Papildomas1 inddlis

(Ad)

Privalomqiqrezervrlsuma

(Rp.ru.)

Pertekliniqrezerv!l

suma{R,,-..)

Pinigq kiekis,kuri kiekvienasKB gali skolinti

(AD}

KB- IKB.2KB.3KI]-4KB.5

' . . ' .v lso ocs lml lcs

pirmqjq KB

I 00,0090,008 l ,0072,9065.61

6s t ,32

10,009,008 , 1 07 t o

6,56

65.1 3

90,008 1 , 0 072,9065,615 9,05

s86.1 9

90,008 l , 0 012,9065,615 9.05

586 , I 9

I5 v iso l ikusiqKB 318,68 34.8 7 3 l 3 . 8 l . l r 3 . 8 l

l5 v iso KBsistcmoic: 1000.00 100.00 900.00 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinE sistem4 papildornai ine5us 100 Lt,padides Salyje 1000 Lt, suklms naujus 900 Lt dekinius indelius.

Pateiktame pavyzdyje KB sistema gauna papildomq rezervq ir teikiapaskolas, t.y. kuria pinigus. Galima uZraSyti, kad:

100,00 Z/ +90,00 I r + 81,00 Lt + 72,90 Lt + 65,61 Lt +. . .=

I o , o r 2 r o t S , o , ' l l- l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O O L t x - =

I r 0 \ t 0 / \ l O i \ 1 0 / i r _ l lI ' " \ - " / \ ' " /

_ l 0

, lo0 Lt"+ = 100 Lr x t0 = 1000 I r .-l 0

Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagalgeometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatoriusapskaidiuojamas pagal SiE formr,rlg:

Im M l = - .

f Prir'

(6 . l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, - tai rnaksirnalus naujq pinigqkiekis, kur[ gali sukurti vienas perteklinirl rezervq vienetas.

Maksimalus naujq p in igq pr ieaugis. kur i gal i sukur t i KB s is tenra.apskaidir.rojamas, pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus i5 pertekliniq rezervq:

LD = m rrx Rp", , . , (6 . r1)

dia /D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema, arbanauja i sukur t i p in igai .

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirnanustatyti taip:

LD : nr r r , Rp", , .= 1 0 x 90 Lt -900 Lt .

* r , : * , -L- : ro ;

a Gcornetr ines progresi jos fonnule: |+o+ a2 +o3 +. . .+o '= , r ! ;

Siuo atvelu (1-a) - tai privalornqjq rezervq roflld rp,,u..

241

Bendras pinigq kiekio pasikeitirnas nustatomas pagal 6.l8 fonnulg:

L M t = n r * r x L d ;

LM,=19* 100= 1000 z r

LMr :6 ,1 * 6P '

( 6 . l 8 )

(6 . le)

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas i KB sistem4.Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio

pasikeitim4 gautume:

L M t = 1 0 0 + 9 0 0 = 1 0 0 0 I r .

Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautospaskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigqmultiplikatorius apskaidiuojarnas taip:

arba

Vadinasi, jei paZeista kuri norsprielaidq (bankas rezervuose laikys didesngrezeryo norma, kas nors pasiskolinEs pinigr"rsrlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllai bus

(6.20)

i5 klausimo pradZioje priimtqpinigq sumq negu privalomojilaikys narnuose), tuornet pinigqrnaZesnis.

( N + l )l l 7 r t t =

(N + rp r ; r , . )

dia ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larnaprocentais nuo bendros indeliq sumos bankuose. PavyzdZiui,jei privalomr4iq rezervq rorrn& rp,1u.:0,1, o gyventojai noritureti grynaisiais 20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose,tai pinigq multiplikatorius nuo l0 surnaZes iki 4:

- ( 0 .2 + l ) - 1 .2 - ,, t M l = ( o J _ o , D = * = " .

Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, jeigu bankas rezervuoselaikytq didesnius rezervus negu privalomoji rezervq ronlta rp.;u..

Tarkirne, jei rp,1u.: 0,1, o KB fakti5kai rezervuose laiko rp :0,2, taiSiuo atveju pinigq rnultiplikatorius nuo l0 sumaZes iki 5:

mMlI

n ?

1 4 1

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo, betir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus 100 Lt indeli, bankq sistema pinigqpasi[I4 esant pinigq multiplikatoriui 10, surnaZins 1000 Lt:

- LM r = mr t x ( -Ld ) : l 0x ( -100 ) = -1000 Z t .

Taigi visa bankq sistema gali skolinti Zymiai daugiau negu turipertekliniq rezervq. Taip yra todel, kad rezervus praranda atskiras bankas, betir4 nepraranda visa bankq sistema.

PagrindinOs s4vokos

r visuotinis vertes ekvivalentas. pinigq funkcijosr barterind ekonornika. monometalizmasr bimetalizmas. dekisr kredito kortel6. aukso standartasr pinigq rinka. pinigq paklausao alternatyviniai pinigq laikyrno

ka5tai. pinigq laikyrno motyvai. nominalioji pinigq paklausa. realioji pinigq paklausao sanddrio pinigq paklausa. pinigq kaip aktyvq paklausao likvidumo pinnenybe

. pinigq kiekis (pasi[la)r p in igt l pasi I los e lernenta ir pinigai siaurqja prasme. pinigai pladiqia prasme. pusiau pinigai (netikri pinigai). l ikvidus aktyvair pusiausvyra pinigtl rinkojeo pusiausvyros pal[kanq nom.ra. bankas. komercinio banko balansas. banko aktyvas. banko pasyvas. rezervas. komerciniq bankq sisterna. pinigqmr.rlt iplikatorius. pinigq pagrindas (dideles

perkamosios galios pinigai)r grynq pinigrl nonna

cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai

l. Kas tai yra pinigai?2. Ar infl iacija gali paveikti pinigq sugebejirntl atl ikti pagrindines jt1

funkcijas?3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais

pasiZyrni: a) popieriniai pinigai ir b) banko pinigai, palyginti su pinigais -prekemis?

4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiq materialiniqvertybiq, pavyzdLiui, narn6 autornobili?

L + )

5. Pagriskite teigin[, kad pinigLl atradirnas yra vienas didZiausiq Zrnonijoslairnejirnq.

6. Kas yra pinigq pasiula ir kokie pagrindiniai jos elementai (iSsivysiiusiosepasaulio valstybese, LietLrvoj e)'?

7. Kas nulemia pinigq vertE?8. Kodel Zmon6s nori laikyti pinigus grynais?9. Kas yra pinigq paklausa ir kokie pagrindiniai jos elementai? Kaip jie susr.lq

su Zmonitl noru laikyti pinigus grynais?10. Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonna pinigq rinkoje?ll. Kaip pinigLl paklaus4 sand€riq aptarnavintui ir pusiausvyros palukanq

nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasisnacionalinis produktas; b) sutrunpejEs laikotaryis tarp pinigq [plaukq; c)kreditiniLl korteliq naudoj irno pletimasis?

12. Kaip, j lsq nuor.none, padidejusi pusiausvyros pal[kanq nonna paveiksgamybos api rnt [ . uZimturnq i r ka inas ' ]

13. Tarkime, kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausos perteklius. Ar Siuoatveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra, jei pinigq pasitrla nesikeis?

14. Kokie pagrindinrai bendri veiklos bruoZai budingi komerciniarns bankamsir taupymo institucijoms?

15. Tarkime, KB klientas skol4 gr4Zina dekiu. Kaip tai paveiks Sio bankobalansE ir tolimesnio skolinimo galimybes?

16. Apibudinkite atskiro KB skolinimo galimybes.17. Kokios visos bankq sistemos skolinimo galirnybes?

7. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA

Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo,pagrindinds jo funkcijos, aptariama CB nepriklausomybes problema. Taip patnagr inejarna rnonelar inC pol i t ika. jos [gyvendin i rno pr inc ipai , pr iernonds.problemos, rnonetarinds ir fiskalines politikos efektyvumas ir jq derinirnas,rnonetarinds politikos trumpalaikio ir ilgalaikio reguliavimo mechanizmas.

7.1. CB, JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

Beveik visose pasaulio valstybese, didelese ir maZose, yra CB.

Centrinis bankas (Central bank) - speciali vyriausybine arkvazivyriausybine institucija finansq sistemoje, reguliuojantiml inq pr iernones.

Bankines sisternos raidos praktika parod6, kad jos cenlralizacija irkontrold yra b[tina. CB pagrindinis tikslas - Salies pinigq ir bankr4 sisternqvaldymas. Skirtingose Salyse funkcionuoja skirtingi CB. PavyzdLiui, JAVCB - Federalind rezervq sistema (FRS), DidZiojoje Britanrjoje - Anglijosbankas, Vokietijoje - Bundesbankas, Japonijoje - Japonijos bankas,Lietuvoje - Lietuvos bankas. Musq laikais CB paprastai turi iSskirlinE teisg -

leisti pinigus. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra, o jeigu ir yra, tai jis neturipinigq leidimo teisds (Panamos ir Liberijos CB neturi tokios teises - Siosedvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais).

CB, turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti) pinigus, pagrindinesveiklos funkcrjos yra Sios:

. CB pagrindine funkcija - pinigtl leidirnas (emisija);

. CB yra ,,bankq bankas", ,,bankq tevas";r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq. CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas, kuriose parduodarni

sk i r t ingq Sal iq p in igai .Pirma, emisijos teise, kaip taisykle, suteikiarna tik vienarn bankui, nes

prieSingu atveju galetq sutrikti pinigq rinkos funkcionavimas.

Emisijos bankas (bank of issue) - Salies CB, atl iekantispinigq emisijos funkcrjq.

Antra, CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius, atl iekant tam tikraspaslaugas individualiems komerciniams bankams. lndividual[s bankai turiindelius CB. Sios s4skaitos neduoda palfikanq, bet yra naudingos, atliekantdaugel[ sanderiq tarp individualiq bankq ir CB, pavyzdZiui, atliekant iekirlkl ir ingo paslaugas ir kt. Sios sqskailos naudingos tuo, kad CB gali i5duotikomerciniams bankams grynus pinigus, jeigu j ierns jq reikia. Be to, s4skaitos

l+)

centriniame banke yra kaip bankq rezervq inddliai. Komerciniai bankaikartais turi rezervus didesnius negr-r reikalaujama, kad galetq iSlygintifinansiniq le5q judejimq. Tadiau nevalia uZmir5ti, kad tai kainuoja, nes CBnemoka oal0kanu.

Kliringas (clearing) - centralizuota atsiskaityrnqnegrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema, pagristasavitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnquZskaitymu, kuri4 vykdo centrinis bankas.

Kaip bankq bankas, CB gali teikti paskolas individualiems bankams.Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniq prieZasdiq:

l) CB nustatyta palfikant1 norma Sioms paskoloms veikia rinkospallkanq nonnd

2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis, arba kraStutinis,skolintojas. Aprupinant likvidZiais aktyvais, CB gali stabilizuotifinansing sistem4krizes metu. PavyzdLiui, JAV Federaline rezervqsisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987 m. spalio l7 d.

Tredia, CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold, kadangigalima daryti itak4 palfikanq normai, valiutq keitimo normai, infliacrjai irverslo ciklui. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai.Laikantis metalo standarto, pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. Ndviena Salis nebeturi metalo standarto, todel pinigq pasi[la dabar yrakontroliuojama daugybe kitq priemoniq, kuriq svarbiausia yra vertybiniqpopieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai - trediame skyrelyje).

Ketvirta, CB taip pat turi isipareigojimq i5or€s subjektarns, ir tai veikiavaliutq keitimo rink4. Sioje rinkoje Salies valiuta parduodama kaina, i5reik5takitos Salies valiuta, vadinama valiutq keitimo mechanizmu. Valiutq keitirnosisternos gali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu, kur[ numato vyriausybdarba tarpusavio susitarimai, jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkoslegomis. Jeigu valiutq keitimo sisternos fiksuotos, CB reikalauja pirkti irparduoti valiutq nustatytu santykiu. Jeigu jis fiksuojarnas ruoZe, kaip buvoEuropos pinigq sisternoje, CB yra isipareigojqs pirkti ir pardLroti valiutqleistinq svyravimq ruoZe. Jeigu valiutq keitimo ribq nera, tai keitimo sistemanustatoma rinkos jegomis. Perkant ar parduodant uZsienio valiut4 CB galiveikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4.

Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai, CB iiordsfunkcijos darosi suddtingesn6s ir svarbesnes. Daugeliui Saliq, ypad maZq ir sufiksuota valiutq keitimo sistema, 5i funkcija lemia jq monetaring politikq.Didesnes Salys turi daugiau laisves ir galimybiq manevruoti. Valiutq keitimorinkos yra labai svarbios, sprendZiant sr.rdetingus ekonominius ir finansiniusk lausi rnus v i rS[n iq lygrneniu.

246

7.2. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBESPROBLEMOS

CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t.y. grynqpinigq kiekl rinkoje, taip pat komerciniq bankq rezervus, saugomus CB.Norint geriau suprasti CB veikl4 iSanalizuosime kai kuriq Saliq CB.

JAV iki l9l3 m. bankq sistema buvo decentralizuota, kiekvienasvalstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus, buvo labai silpna pinigq pasiuloskontrold. l9l3 m. JAV sukurta FRS, kuri, reguliuodama pinigq pasifi lE irkontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikosaugimui. Numatyta, kad JAV FRS darys itakq ekonomikai, derinant interesustarp bankininkq ir verslo, valstijq ir regionq vyriausybds ir privataussektoriaus. l9l3 m. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatynenumatyta jos strukt[ra:

o Federaliniq rezervq bankai;r Valdandiqjq taryba;r Federalinis Atviros rinkos komitetas.12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq.

Kiekvienas Sis bankas valstybinis-privatus, akcininkai gauna ne didesnius kaip6 proc. dividendus uZ akcijas. Direktoriq taryba atstovauja bankq, verslo irvisuomends interesams. Sie bankai itraukti i monetaring politikq tiesiogiai irnetiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnEkomerciniarls bankams ir nustato kiek jie gali skolinti; netiesiogiai jie veikiarink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovauja atviros rinkosoperacijoms ir konsultuojasi su priZi[retojq taryba.

Valdandiqjq tarybq skiria JAV prezidentas, tvirtina Senatas. Numatyta,kad prezidentas negali daryti itakos tarybai, kuri funkcionuoja 14 metti.Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarinei politikai veikdama pinigq pasiulqper atviros rinkos operacijas, skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimusrezervams.

12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkosoperacijoms, kuriomis reguliuojamas pinigq kiekis.

Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t.y. jos strukt0riniuselementus: aktyvE ir pasyvq. Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansindsataskaitos pagrindiniai elementai, kadangi jq esrne analogi5ka, tadiau skiriasielementq turinys, todel j! ir analizuosime.

Svarbiausi FRS valdomi aktyvai - tai JAV iZdo vertybiniai popieriai.Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime, kaip FRS perka Sias obligacryasatviroje rinkoje i5 namq [kit1, bet ne tiesiai i5 iZdo (,,atviros rinkos" tenninasvartojarnas ta prasme, kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje, o neprivadiq sanddriq pagrindu). Kita pagrindine FRS aktyvq grupe - jos valiutosrezervai; tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. Valiutos rezervai ne tik

24'7

svarbDs vertine iSraiSka, bet ir atliekant intervencijas i valiutq rinkas, siekianlstabil izuoti dolerio kursa.

7.1 lentel6. JAV FRS balansine ataskaita 1990 m. gruodis (mh. USD)

Aktyvas Pasyvas

Auksorczcrvai l l 058Valiutos rczcrvai 32 633Paskolos fi nansinian.rsinstifutams (KIl) 190JAV iZdo vcrtybiniaipopicriai 252 103Kit i aktyvai 31 589

Fcdcralinio rczcrvq bankobanknotai 267 605Finansinirl institutq (KB)tczcrvai (indcliai) 38 658JAV iZdo indcliai 8 960Kiti pasyvai 7 504I5 v iso pasyvq 322727Nuosavas kapitalas 4 846

lS viso: 32i 5i3 15 v iso: 327 513

FRS teikia paskolas privatiems finansiniams institutams (bankarns,kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar. FRSneteikia paskolq tokioms firmoms, kaip IBM ar General Motors, tadiau tokieapribojirnai bldingi ne visoms salims. Daugelio besivystandiq ialiq cBsuteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms, esandioms prioritetinruoseSalies sektoriuose. ypai zemes Likyje. Siose siruacijose cB ne tik vadovaujapinigq politikai, bet veikia kaip komercinis bankas.

I FRS aktyvus ieina aukso rezervai, kurie vertinami ne rinkos kaina.o po 42 dol. uZ uncii4 I.y. 1973 m. aukso kaina, kuo'ret JAV nutrauke pinigqpasiDlos rySi su auksu. Kartkardiais FRS superka ir parduoda auksE aivirojerinkoje, bet FRS aukso atsargq padidejirnas ar sumazejimas nedaug veikiapinigq pasiIlos pokydius.

Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausia dalis yra FRS banknotqkiekis, esantis pas Zmones. Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant auksostandartui, grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursutaisykles. Tai ir leme pinigq pagrindq kaip FRS pasyve dar ir ta prasrne, kadFRS turejo dideles perkamosios galios pinigus keisti I auks4 visiems, kas topareikalaudavo. Esant dabartinei sistemai ndra automatiskos galimybes keislipinigus i ar-rksQ. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursqsistemai, cB i5 tikro [sipareigoja konvertuoti nacionaling valiutq i uZsieniofiksuotu kr.rrsu. Siomis sqlygomis dideles perkamosios galios pinigai rampafsipareigojimais. Tadiau esant svyruojantiems valiuttl kursami, tiip lav,tokiq isipareigojimq nera.

' Skolinirnas per cliskonto lang4

paskolas,,ypatingierns" bankamsanal izuojarnas 7.3 sklr iuje.

greidiau privi legi ja nei taisykle. FRS suteikiair reglarncntuoja jq vciklq. Pladiau Sis klausirnas

248

Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutqsaugomus indelius; kaip rnineta, dali indeliq komerciniai bankai turi CB pagal

istatyrn4. FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. Paprastai aktyvq suma turi bltilygi pasyvq surnai, t.y.327 573 mln. USD, esant nuosavam kapitalui (grynajaivertei) 4846 mh. USD.

Angli joje CI3 yra Zinornas kaip Angli jos bankas. Del susiklosdiusiqistoriniq prieZasdiq j is padalytas I Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq,kuriq kiekvienas turi atskirE balans4 (7.2 lentele). Leidimo skyrius atsakingasuZ pinigq banknotq i5leidimq. Siekiant, kad pinigai patektq i cirkuliacijqPinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius(obligacijas ar akcijas), iSleistus vyriausyb€s komercinems f-rmoms ar vietineivyriausybei. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai. Bankqskyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei.Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai. Avansai - taipaskolos, ir Anglijoje jos iSduodarnos per finansinius tarpininkus, vadinamusDiskonto namais. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatus ir irengimus rrpan.) ir vertybinir,rs popierir.rs, kuriuos iSleidZia privadios finnos ar vietinevaldLta.

Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yrakoordinuojama. Nors banko balansas pana5us I komerciniq bankq, yra vienasesminis skirtumas - Sis bankas negali bankrutuoti.

7.2 lentel6. Angli jos banko balansas 1986 05 0l (mln. CBP)

Skyriur Aktyvas Pasyvas

Lcidybos Vyriausybcs vcrtybiniaipopicr ia i 3,6Kiti vcrtvbiniainooicr ia i 8.8

Pinigaic i rkul iac i jo jc 12,4

Bankq Vyriausybcs vcrtybiniaiPopicriai 0,5Avansai 0,6Ki t i aktyvai 1.3

Visuomcncs indcl ia iBankq indcliaiRczcrvai ir kitossaskaitos

0 , 11 , 0

1 1

Banku skvriaus aktvvai 2,4 Banku skyriaus pasyvai 2,4

Anglijosbankas

15 v iso: 14,8 IS v iso: l .+.8

Lietuvos Respublikoje CB yra Lietuvos bankas (LB), kuris nuosavybesteise priklauso Lietuvos valstybei, atskaitingas LR Seimui, vadovaujasi LRKonstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybesvykdornosios valdZios lstaigoms. LB turi teisE steigti skyrius, filialus, kitas

istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. LB atstovauja Lietuvos valstybeiuZsienio valstybiq CB, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinesefinansinese institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei

249

tarybose pinigq ir monetarines politikos klausirnais. LB gali b[ti tarptautiniqir r-rZsienio institucijq akcininku, jei tai susijq su nacionalines valiutos,tarptar,rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu.

LB turi iSskirt inE teisE leisti pinigr"rs ir Siuo tikslu:. nustato LR pinigq nominalus. form4 apsaugos prietnones. organizuojapin igr l ganryb4 i r t . t . :o istatyrno numatyta tvarka iSleidZia i apyvartE ir iSima i5 jos pinigus.

LB pagrindinis tikslas - siekti pinigq stabilumo,tt.y. uZtikrinri patikirn4pinigq rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikantvyriausybes vykdomE politik4. LB atlieka Sias pagrindines funkcijas:

l. l5leidZia i apyvart4 ir iSima i5 apyvartos LR pinigus;2. Gali aptarnauti LR valdZios ir valdymo institucijq s4skaitas;3. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq

pardavim4 i5pirkirn4 bei paiukanq uZ jas i5mokejim4 ir veikia kaip valstybesvertybiniq popieriq registratorius;

4. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamaspinigLp ir kredito apyvart4 atviros rinkos operacijomis ir kitomis priemonemis;

5. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos, kredito ir atsiskaitymtlklausirnais;

6. Renka ir skelbia pinigq bei finansq statistikq;7. Kontroliuoja uZsienio valiutos reZimo laikyrn4si;8. Saugo bei valdo valstybes uZsienio valiutos, aukso ir kitq tauriqjq

metalq rezeryus;9. Nustato bankq ir kitq ukio subjektq vidaus ir uZsienio atsiskaitymq,

tarp jq ir kliringini[ tvarkq;10. I5duoda ir at5aukia licencijas LR ir uZsienio bankams bei kitorns

kredito istaigoms ir priZitiri jq veiklq;11. lstatyrnq nustatyta tvarka veikia kaip paskutinis likvidumo Saltinis

bankq sistemoje;| 2. Or ganizuoj a bankines infonnac ij o s si ste m4;13. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq

apskaitos, ataskaitq ir atskaitomybes tvark4;14. Sudaro LR mokejirnq balansq.LB vadovauja banko valdyba, kuriq sudaro pirmininkas ir de5irnt nariq.

Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidento teikimu, valdybq 9 metamsskiria Prezidentas LB pirmininko teikimu, atnaujinant j4 kas treji rneraitreddaliu. Valdyba nustato LR monetarinds politikos formas, bankq ir kitqkredito istaigq rizikq ribojandius nonnatyvus, priirna teises aktus ir pan.

LB istatinis kapitalas 50 mln. litq formuojamas iS LR valstybes le5q.LB pajamas sudaro; palukanos, gautos uZ uZsienio valiutos atsargas,

laikornas uZsienyje; pal[kanos, gautos uZ kituose bankuose laikomus indeliusir bankams i5duotas paskolas; pajamos, gautos uL pinigq leidimo

250

organizavimq pajamos, gautos uZ operacijas uZsienio valiuta, tauriatstatsmetalais, vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotasgarantijas; pajamos, gautos uZ operacijas, neprie5taraujandias istatymams.

LB iSlaidas sudaro: palDkanos, rnokamos uZ kredito istaigq indelius,laikornus LB; i5laidos uZsienio operacijoms vykdyti; pall ikanos uZ uZsieniopaskolas; iSlaidos, susijusios su operacijornis uZsienio valiuta; iSlaidos,susijusios su banknotq gamyba; materialiniq vertybiq amortizacija; bendroseksploatacijos iSlaidos; iSlaidos personalui ir kitos specifinds i5laidos.

Taigi nesunku pastebeti, kad kiekvieno CB tikslas - ne pelno siekimas,bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. Jis ndra pavaldus vyriausybei,taigi gali vykdyti nepriklausom4 monetaring politik4 ginti ne vyriausybes, betnacionalines ekonornikos interesus. Taiiau, esant pernelyg didelei palukanqnonnai ir neigiamai visuomends reakcijai i tai, CB nepriklausomyb€ gali butiapribota, kaip tai buvo 1982 rn. JAV. Ekonomistai pladiai diskutuoja, ar turibfiti CB nepriklausornas, pateikiama argumentq ,,ttL" ir ,,prieS"nepriklausomurnq.

Argumentai uL CB nepriklausomumq. Pagrindinis CBnepriklausomurno argumentas tas, kad monetarind politika, kuri veikiainfliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yrapernelyg svarbi ir techni5kai per suddtinga, kad birtq diskutuojama politinejeerdveje. Kadangi yra deu.rokrati5ki rinkimai, politikai gali buti ,,trr,rmparegiai",gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpio naud4 neanalizr.ro.iant ilgojo laikotarpiopasekmiq. Kitas argumentas uZ nepriklausomumE yra tas, kad parlamenlarainegali atlikti nuodugnios CB kontrolds.

Pagrindinis argumentas prie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincspolitikos svarba ekonornikai. Demokrati5kai i5rinkti parlamentarai forrnuojapalankiE politik4 Zmondms. Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiaisgalima kaltinti, kad jie dare itakq didesnei infliacijai, ar jq veikla buvo perleta. Taigi politikai ir ekonornistai taip ir nesutaria, kokio lygio turi buti CBnepriklausomybe. Daugeliu atvejq CB nepriklausomybd nera absoliuti. Kaikuriq funkcijq apribojimas nerei5kia visi5kos nepriklausomybes apribojirno,tadiau priartina CB ekonomines politikas prie vyriausybes.

Atskirq bankq nepriklausornumo laipsnis yra skirtingas. FRS pagalsavo strukturq ir veiklos organizavimE skiriasi nuo CB Europoje ir Japonijoje.

l. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai - 14 metq, ir tai jiems uztikrinaaukStesni nepriklausomybes laipsni.

2. Europoje tik Vokietijoje yra federaline CB struktfira. Tarybq sudarol6 Regioniniq bankq prezidentai. Vokietijoms susijungus, istojg RytqVokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4.

3. Europoje Vokieti jos, Sveicarijos CB yra nepriklausomi, o Japonijos,Jungtinds Karalystes, Italijos ir Prancfizijos bankai yra labiau priklausomi(7.1 pav.) .

251

A

t 0

d 8

x o

2,0t , 5t , 00,5 3,0 3,5 4,0 4,s s,0Ncpr ik laus0mumo

la i ps n i s--a- Naujoji Zelandija --f l- lspanija--ts Australi ja -*- Pranclzija

--- Danija -4*Japonija-X-JA\ ' . c . Sve icar i ia

-+- Itati jar Norvegija/Svedija

Kanada-*rD- Vokietija

--x*- Jun gtinC Karalyste'*^*- Belgija

Olandi ja

7.1 pav. CB nepriklausomybe ir infliacija

Daugelio analitikq nuomone, CB nepriklausomumas gerinaekonomikos veiklq esant zemesnei infliacijos nornai, nedidina gamybos aruZimtumo svyravimq. Kaip matome iS 7.1 pav., Salyse, kuriose CB buvolabiau nepriklausomi, vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd.Italijoje ir Prancfzijoje, kuriose cB buvo labiau priklausomi, infliacija buvoaukStesne.

Daugelis anaiitikq Europoje, kurdami Europos Centriniq bankqsisteme (ECBS), pavaizduot4 7.2 pav., vadovavosi FRS, JAV ir Vokieti josBundesbanko veikla. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau, kaclangi reikejosujungti skirtingas nacionalines finansines tradicijas turindi4 veikl4. ECBSsudaro Europos cB (ECB) ir Europos Sqiungos (ES) saliq nariq, kurios istojoI Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS), cB. valstybiq nariq, nepriklausandir-1euro zonai, cB turi specialq status% leidZianti jierns vykdyti nacionalinEmonetarinE politik4. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant irlgyvendinant sprendimus del euro zonos. ECBS ir ECB statute numatyta, kadpagrindinis jos tikslas - i5laikyti kainq stabilum4. ECBS atsako uZ euro zonosmonetarin€s politikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijqvykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargq laikym4 ir tvarkym4. Ji raippat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnE ir prisideti prieatitinkanrq nacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito

l ) z

istaigq ir finansq sistemos stabilumo prieZilr4. ECB ir nacionaliniai bankaibus visi5kai nepriklausomi nuo valstybiq nariq politiniq ar privadir.l institucijLl.ECBS reglarnentuoja ECB sprendimq priemimo padaliniai:

. valdyba, kuriq sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas irdar keturi nariai (sirilomi 8 metams);

. valdytoiq taryba, kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai irvalstybirl narir.1, priklausandiq euro zonai, NCB valdytojai; pagrindinefunkcija - fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanltarpinius tikslus, palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc', irsukurti b[tinus jq igyvendinimo reikalavirnus;

. bendroji taryba, kuriq sudaro ECB pirmininkas, pinnininkopavaduotojas ir visq valstybiq nariq NCB valdytojai.ECB - viena naujausiq institucijq, suforrnuota oficialiai l99tl nt.

birZelio I dienrl.Nuolat vyksta diskusrja, kaip pasiskirstyti alsakornybg tarp ECB ir

dalyvaujandiq nacionaliniq CB. Tadiau valdyba igyvendina politikqapimandiq ir instrukcijas nacionaliniams CB. Nors kai kurie nacionaliniai CBtikejosi didesnes decentralizacijos nei dabar, tadiau valdyba yra susirupinusiveiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos, kuriq veiklos pagrindusudarytas ECB statutas, patirtimi. Be to, 2002 m. ivesta bendra Europosvaliuta - euras, o nuo 1999 m. sausio I d. visi atsiskaitymai vykdomi Siavaliuta. Valstybiq nariq, kuriose ivestas euras, valiutq ir euro kursai ntrstatytivisarn laikui stabil[s. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines valiutas2002 n., taigi nacionaliniai pinigai nustojo egzistavE.

Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apienacionaliniq bankq veiklos santyk[. Tadiau Von Jurgenas Hagenas (Hagen,Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel, Roland)', naudodan-ri standartinidaugianacionalines EPS modeli, argumentuoja, kad nacionaliniai bankairnaZiau suinteresuoti bendros politikos stabilizavimu, taigi, jeigu ValdytojqTaryboje dominuos nacionaliniq interesq atstovai, stabilizacijos bus maZiau.Taip pat jie nustate, kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol, kol centreesama nedideles politines valdZios, kaip dabar yra ES.

'Von Hagen, Jurgcn and Roland Suppel (1994). CB consti tut ior.rs for rronetarymisions. CEI' ]R Discussion Paoer. No 919.

\ q

o 3 ' 4 a

' E ! . E S "

. s . ^ . F . 9 fE g s . ^ E E( J ' E ^ o . a c l:: be q'rF s' 5 . :

t , K i b > =R E : E ; d g , :i t q > , o l z . x

t s ? V E c d : ' t

f F?EF;s-a

tro

a

J<

' r

()r )

Lr i l

6.1

F-

^ E' i i ' -

J Ao c d

6 , r

, H 6

tr.l .{-t l

o 'xE()

d Zh' '=

!q >,

. : = >

€ ' : g" s x o- ' - x N

> ( )

o *o o Ox ' -

vo \A O \

. X *€ v6 f

' t r vH E6 >t ) a

o . o9 ' :

. = a

* F

a l YX 6

F

' r

( ) t i\ J . t ;

8 ' 6o J l

rr l ; i E

d a

> ' -- U ' r

o t r =H O >

; i r \

r 4 Zt l

,X' = x

C d

A O

254

7.3. MONETARINE POLTTIKA. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAIIR PRIEMONES

SusipaZinus su CB baiansu ir nepriklausornybes problemomis, galinraanalizuoti, kaip CB gali veikti makroekonorninius procesus. Monetarinipolitika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkosoperacijomis, kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonrosreglamentavimu.

1. Atviros rinkos operaciios - tai svarbiausia pinigq pasil loskontrolds priernone.

Atviros rinkos operacijos (open rnarket operations) - taiCB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstlrinkose.

Jau rnineta, kad teminas ,,atviros rinkos operacijos" reiSkia, jogvalstybines obligacijas CB parduoda ir perka atviroje rinkoje, t.y. komerciniaibankai, f irmos, namq ukiai gali jas pirkti. I5analizuosime, kaip Sie valstybiniqvertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimai veikia KB pertekliniusrezervus.

Vertvbiniu popieriu pirkimas. Tarkime, CB prierne sprendimq pirktivalstybines obligacr3as atviroje rinkoje. Jas galirna pirkti i5 kornerciniq bankLlarba Zn.roniq, bet kuriuo atveju rezultatas tas pals - komerciniq bankq rezervaidideja. Paseksime, kaip CB superka valstybines obligacijas i5 kon-rerciniq bankq:

a) komerciniai bankai pardr-roda dalf savo vertybiniq popieriq CB;b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius. ir jq surna padidina

kornerciniq bankq rezervus.

CBAktyvas Pasyvas

+ Vertybiniai popieriai (a) T KB rezervai (b)

. . 4 .(a) Ver tybrnra l poprenal (b) rezyvai

7.3 pav. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB

Komerciniai bankaiAktyvas Pasyvas

- Vertybiniai popierrar(a)

+ KB rezervai (b)

255

Komerciniq bankq balansas keiciasi kaip parodyta 7.3 paveiksle.Rodykle 1 virsq rodo, kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravdCB, todel jq aktyvuose jie minusuojami, o pliusuojami CB aktyvuose.Rodykle Zemyn rodo, kad CB perdave rezervus I(-B, todel yra pliusas prie KBaktyvq. Pliusas CB pasyvuose rodo, kad KB rezervai padideja. Sio sanderiosvarbiausias momentas tas, kad, superkant iS KB vertybinius popierius, jr1rezervai ir kartu kreditavirno galimybes dideja. Jeigu cB superka vertybiniuspopierius i5 Zmoniq, itaka KB rezervalns yra ta pati. Tarkime, kad firma,,Senukai" turi kelis VVP ir nori juos parduoti atviroje rinkoje. Tuornet:

a) finna perduoda vertybinius popierius CB ir gauna dekl, i5raSytqCB;

b) Si deki firma padeda i savo s4skait4 Vilniaus Kts;c) Vilniaus KB pateikia 5l dekg CB aprnoketi. CB padidina Vilniaus

KB rezervus (7 .4 pav.).

Aktyvas Pasyvas

+ Vertybiniai popieriai (a) + KB rezervai (b)

, ' . ' / n(aJ venyDlnra t

Pop ler la lI

F i rma. .Senuka i "

(a) eekis

+ l noe l l a l

I(b) iek

Vilniaus bankasAKIyvas rasyvas

+ Rezervai(c) + Neterminuoli indeliai (b)

7.4 pav. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.ras CB

Siame sanderyje galirna pastebeti du svarbius momentus. Visq pinua,kai cB superka valstybinius vertybinius popierius is KB, rezervai dideja irkreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). Antra, pinigq pasillakyla superkant vertybines obligacijas, nepriklausomai nuo to, ar paclicreja KB

Aktyvas I fasyvas

f Netenninuoti indeliai- Vertybiniai popieriai (a)

256

Pinigq pasiIlos bendras padidejirnas

1000 LtPirrnine,einamoji

000 Lt bankq sistenkreditai

rezervai. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas (pliusas Vilniaus bankoindeliuose). Kadangi netenninuotus inddliLrs ,,Senr,rkai" priirna kaip aktyvus,balanse jie padidejo.

Galima pastebeti skirtumus, kai CB perka vertybinius popierius i5 KBsisternos ir i5 Zmoniq bei firmq. Jeigu KB parduoda vertybinius popierius CB,tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamosobligacijos surna (7.5 pav. vir5utine daiis), t.y. 1000 Lt, ir, esant 20 %oprivalornqjq rezervq normai, pinigq pasiula padideja iki 5000 Lt. Jeigu CBsuperka vertybinius popierius i5 finnq, tai jis atitinkamai didina KB rezervus,bet kartu didina ir einamqsias sqskaitas. Pavyzdliui, kai rezervq nonr,a 20proc., padidina pinigq pasiulq 5 tlkst. LI., 1.y., jeigu CB perka 1000 Lt.obligacijq i5 finlq, tai 200 Lt - reikalaujamas privalomasis rezervas, o 800 -perteklinis rezervas, taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. Lt, juosskolindarnas (7.5 pav. apatind dalis). Sie 4000 Lt plius pirmine einarnojis4skaita I 000 Lt i3 viso sudaro 5000 Lt naujq banko pinigq.

CB perka i5 KB1000 Lt obligacij4

n-auji rezervai

r| 1000 Lt pertekliniairezervai

5000 Lt bankq s is ternos kredi ta i

CB perka 1000 Lt+ obliiacrl4 i5 finlos

7.5 pav. CB obiigacijq pirkirnas ir pinigq pasiUlos didejirnas

257

Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perkavertybinius popierius atviroje rinkoje, KB rezervai dideja. Jeigu bankai savoperteklinius rezervus skolina, pinigq pasi[la dideja. Kaip matome is 7.5paveikslo, jei CB perka 1000 Lt obligaciiru tai padidins pinigq kieki 5000 Lrnepriklausomai nuo to, ar obligacija perkarna ii KB, ar iS firmq.

Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KBrezervus. Tarkime, cB parduoda vertybinius popierius KB atviroje rinkoje;

a) CB perduoda vertybinius popierir.rs, kuriuos [sigyja KB;b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius - iSra5o deki savo

inddliams CB, t.y. rezervams, juos sumaZindami (7.6 pav.).

CBAktyvas Pasyvas

Vertybiniai popieriai (a) KB rezervai(b)

(a) Vertybliniai popieriai @) reAvai

KBAktyvas Pasyvas

- KB rezervai (b)+ Verybiniai popieriai (a)

7.6 pav. Vertybiniq popieriq pardavimas KB

I5 esrnes rezultatas gaunamas tas pats, jeigu cB parduotq vertybinir,rspopierius finnorns. Tarkirne, kai ,,Senukai" perka valstybinius vertybiniuspopier ius atv i ro je r inkoje. la i :

a) CB parduoda vertybinius popierius firmai ,,Senukai", kuri surnokadekiu, iSraSytu Vilniaus banke;

b) CB uZskaito Sl deki ir surnaZina KB rezervus;c) Viiniaus bankas grqZina ,,Senukams" jq dek[, sumaZindamas ta

suma firmos einamEjep sqskaitq (7 .7 pav.).Nesunku pastebeti, kad kai cB parduoda vertybinius popierius 1000 Lt

KB, jie savo perteklinius ir privalomus rezervus sumaZina 1000 Lt, kai 1000Lt obligacrja parduodarna firmoms, - pertekliniai rezervai sumaZeja g00 Lt,kadangi, parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita(atvirksiiai supirkimui). Siuo atveju obligacijq pardavimas firmoms reiskia,kad Kr] sistema sumaZino einam4sias sqskaitas 1000 Lt, susvelnindarnaspertekliniLl rezervq surnaZejimE 200 Lt. Tadiau abiern atveiais esminiai

258

(b) -l{c

rezultatai tokie pat: kada CB parduoda vertybinius popierius atviroje rinkoje,KB rezervai sumaZeja.

CBAktyvas Pasyvas

Vertybiniai popieriai (a) - KB rezcrvai (b)

(a), . . 1venyDlnral poplenal

ukai"

(a; edlis

eck

III

=-l

( b )va t

(c) - lnd$iai

aus Bankas

(c) cef

VAktyvas Pasyvas

- Rezeruai (b) Neterminuoti indeliai (c

7.7 pav. Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns

Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybiniuspopierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiaiproporcingos.' Kai CB nurnato supirkti obligacijas, jq paklausa padideja, -kainos dideja, o palukanos maZeja. Tai skatina vertybiniq popieriLl savininkusparduoti juos CB. Ir atvirkidiai, kai CB nurnato juos parduoti, vertybinir-1popieriq pasiula dideja, kaina rnaZeja, pahkanos dideja, - jL1 pirkimassparteja. Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14

' Obligacija - tai vertybinis popierius, pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnospastovios pallkanos. Obligacijos kaina nustatorna:

R 3 R n + M .i . . . . f

- .

(1 + i ) r (1 + i ) "

dia Ps - obl igaci jos kaina;Rr pinnqjq rnctq pajarnos;

i rinkos pallkanq nonna;M nonnalioji obligacijos verte

R r R ,P n : -

( l + i ) ( 1 + i ) 2

+Vertybiniai popieriai (a)- Neterminuoti indeliai (c)

259

regllliuojanti priemone, kadangi jomis nesunku kontroliuoti situacijq, Jos yralanksdios, sandoriai gali bnti dinami5ki; juos lgyvendinti nesunku.

Atskirose Saiyse prekyba VVP nera pakankarna. Si rinka rnenka Salyse,kur auk5tas ir nenusakomas infliacijos lygis, ir Salyse, kur Zmones nepasitikivyriausybe, kad j i surnokes skolas. Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZiailgalaikiq vertybiniq popierir. l. Ir atvirk5diai, JAV ir kilose iSsivysiiusioseSalyse valstybiniq vertybiniq popieriLl pajamos yra maZesnds nei privataussektoriaus, bet jos labiau garantuotos. Todel rinka labai aktyvi, jai brldingosdideles apimtys. 1.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjqpasiskirstymas I 976-1 990 metais.

Kaip matome, nemaZa dalis tenka individarns, vietindmsorgan izaci jorns. uZsienio i nvestuoto jarns.

7.3 lentel€. JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirt ingien-rssavin inkarns l9 l 6-1990 metais (mlrd.USD)l

2. Diskonto polit ika reiSkia CB nustatoma diskonto. t.y. nalirkanunorma uZ iSduodamas KB paskolas i r tu paskolu terminus. Tai seniausia itaikoma CB politika pinigq pasifilai reguliuoti.

Diskonto norma (discount rate) - CB speciali pahlkanqnorma paskoloms, kurios iSduodamoms finansiniarnstarpininkams.

Kai KB ima paskokl iS CB, jo rezervai CB padideja. Paskolos KB CBbalanso ataskaitoje yra aktyvai. Kornerciniai bankai, pasiskolinE iS CB,ifonnina pasyvuose kaip paskolq i5 CB. Taigi, irnant paskolq KB rezervaipadideja CB ir, kadangi paskola i5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq, visinauj i rezervai . gaut i iS CB. yra perrek l in ia i (7.8 pav.) . S is sandir is yraanalogi5kas, kai privatus asmenys ima paskolas KB.

PaZyrnetina, kad KB, irnantis paskol4 CB, didina rezery4 ir plediafinansiniq institucijq ir Zrnoniq galirnybes. Diskonto norma nuolat kinta. r(BpoZifiriu diskonto nonna - tai mokestis uZ rezervq isigrjimq. Taigi diskontonormos kritirnas skatina KB skolintis daugiau rezervu is cB. Sie kreclitai <iidina

o Saks DZ. D., Larren F. B. Makrockonornika. Globalnyj podhod.- p. 297

NletBi I5 v iso KB Namqiikiai

Draudimtkom-

panijos

Pinigqrinkosfondai

Korpo-racuos

Vyriau-sybd irvietinAvaldZia

Uisienioinvesti-toriri Kiti

976 409 03,5 l 0 l . 6 16.2 l. I ? 1 s 40,9 7 8 . l 44,69tt0 6 t 6 .4 t 2 . l l l 7 . l 24.0 i 5 19.3 8 7.9 t29.1 122.8985 1 4 n . 2 98.2 I 54 ,8 78.5 ? s l 59.0 226.7 224,8 450 , I990 2207,3 88,0 ) t R 5 l ] 8 . 9 3 3.6 99, r 344,0 .+04,8 7 60.1

pinigq pasifilE lr atvirk5diai, diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imtikeditus i5 CB, - todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4rinkoje.

CBAktyvas Pasyvas

+ Paskolos + KB rezervai

Ar rga la r K la r l s l pa re rgo j lma l + Rezegvai

KBAktyvas Pasyvas

I Rezervai +Paskolos, gautos i5 CB

7.8 pav. CB paskolos KB

Diskonto langas (discount window) - tai visos priemones,kurion-ris centrinis bankas suteikia KB paskolas. didindamasjq likvidum4.

PavyzdLiu| iki 1980 metq FRS teike paskolas tik KB, kurie buvo FRSnariais. Nuo 1980 m. - visiems bankams.

Diskonto norna, arba skolinarnqjtl leSq kaina, labiausiai paplitusidiskonto politikos priemone. Diskonto langas naudojamas, teikiant trLrmpojolaikotarpio paskolas, sezonines ar ilgojo laikotarpio paskolas. Ekonornistai irpolitikai daZniausiai aplaria 3 pagrindines diskonto politikos kryptis:

1. Diskonto lango prieZiura. JAY diskonto norma krenta Zemiautrumpojo laikotarpio rinkos palfikanq nonnos. Jeigu susidaro didesnisskiftumas, bankai gauna pelnq ir didina paskolas. Del Sios prieZastiesFRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornispriemonemis (auditas ir pan.). Daugelio ekonornistq nuomone,diskonto norma turi b[ti didesne uZ trumpojo laikotarpio palukanqnonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta, FRS rnaZina diskontonorTnal.

2. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas. CB veikia kaip pasyvusskolintojas bankq sistemoje finansines panikos atveju.

Finansin€ panika (financial panics) - laikotarpis, kuriambfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose,bankq tu5tejirnas ir daugelio firmq bankrotai.

Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) -kra5tutinis ir paskLrtinis kreditavimo Saltinis, 1 kuri galikreiptis bankai finansinds panikos metu.

261

3. Naujos infonnacijos paskelbimo svarba politikai. Pagal diskontonormos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veiktip in igq pol i t ikE ate i ty je.

Taigi ekonornistai teigia, kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles

[rankis. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai galis.lygoti dideles perkamosios galios pinigq ir pinigq pasiulos padidejirnus arsurnaZdjimus, dar daugiau - del infonnacijos poveikio tai gali veikti pinigqkiekl tiek dabar, tiek ir ateityje. Tadiau FRS nekontroliuoja diskonto politikosapskritai, kaip j i kontroliuoja atviros rinkos operacijas, ir diskonto politrkospakeitimas yra daug sunkesnis nei atviros rinkos operacijos, tod€l diskontopolitika nera pagrindind priemond, daranti ltakq pinigq pasiDlai.

3. Reikalavimai rezervams - tai nustatymas tam tikro rezervq dydZio,kurl KB privalo tureti grynaisiais ar CB.

Rezervq norma (reserve ratio) - KB indeliq sumos dalis,procentais, laikoma atsargoje.

Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (requiredreserye ratio) - minirnalus grynq pinigq kiekis, kuricentrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliqsumos, ir bankams butinas kaip rezervas.

Privalomuosius rezeryus sudaro KB indeliai CB bei gryni pinigai joseituose. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq, bet ne maZiau kaipreikalar.rjamasis rezervas. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniaureikalaujamojo, tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiuiatstatyti.

Paseksime, kaip reikalaujamojo rezervo nonnos kitimas veikia pinigqpasiillq. 7.4 lenteleje pateikta infonnacija, esant skirtingiems privalornleslernsrezervarrs. Tarkirne pagal KB balansq netenninuoti indeliai 20 tukst. Lt, ofakti5ki rezervai - 5 tukst. Lt.

7.4 lentel6. Privalomqjq rezervq norrnos kitimo itaka I(B kreditavirnogalimybdms (t[kst. Lt)

Bankas

Privalo.MUJQ

rezervrlnorrnalnrne,

Neter:minuotiinddliai

Fakti5kirezervat

Priva.londeji

rezeryal

Pertek-liniai

rezervat

Atskirobanko

kredita-v imo gal i -

mvbA

Bankqsistemosgalimyb€

kurtin ln iq r rs

I231

l 020L )

30

20202020

5555

2456

3I0-l

3I0-l

3050

-3 ,33

z o l

Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc.,privalornieji rezervai i5augs nuo 4 iki 5 thkst.Lt, pertekliniai sumaZes nuo It[kst. Lt iki 0. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZins savokreditavimo galimybes, arba jis pasiskolins, padidejus reikalavirnams, i5 CB.Bankq sistemos sugebejimas kurti pinigus sumaZdja nuo 5 t[kst. Lt iki 0.Jeigu bus nusprQsta padidinti privalomqjq rezer\q reikalavimus rki 30 proc.,KB nesugebes Sio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). Noredamas padidintirezervus, KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq. Tuomet pinigqpasirila sumaZds. Kita vertus, privalomqlq rezervq normos surnaZejimas didinaperteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigqkurimq. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemossugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai:

I ) ke id ia per tek l in ius rezeryus:2) keidia pinigq multiplikatoriaus dydi.CB privalomqjq rezervrl nonnE keidia daug lediau nei diskonto norrnq

ar vykdo operacijas atviroje rinkoje. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turitenciencijq maZeti. 199 I m. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc. -

dekiniams indeliams, 3 proc. * ne maZiau kaip 1,5 m. terminuotiemsindeliams, ir 0 proc. - ilgalaikiams indeliams. Pertekliniai rezervai taip patmaLd,ja.4-ame de5imtrnetyje jie sudare 50 proc. rezervq, 1989 m. - 1,6 proc.visq rezervq sumos. 4-ame de5imtmetyje buvo laikomi dideli rezervai d€lgalindios kilti panikos. [veclus indeliq draudimq5, rizika surnaZejo, rezervusgalima maZinti.

Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus, tai yrapagrindinis infliacijos veiksnys, itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLlkeitimq norrne. CB darbuotojai, formuluodarni naujas direktyvas irpotvarkius, turi atsiZvelgti, kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai, kuriqpriernonq geriau pasirinkli.

Tarkime, ekonomikoje atsirado nedarbas, eme kilti kainos. CB nutarepadidinti pinigq pasi[lq skatindamas i5tekliq naudojirnq. Norint padidintipinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus. Tai galima pasiekti Siaisbudais:

l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. Sissupirkimas padidins KB rezervus;

2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLl rezervq norma, o tada automati5kairezervai pervedami i perteklinius, ir padideja pinigq multiplikatorius;

3) sumaZinti diskonto norrne ir skatinti KB imti kreditus i5 CB.Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja

monetarine politika. Jos laikantis, kreditas lengvai gaunarnas ir pigus, todelpadideja i5laidos ir uZimtumas.

t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami

./.oJ

Tarkime, nereikalingos i5laidos didina ekonomikoje infliacij4. CB galipabandyti surnaZinti bendrEsias i5laidas, ribodamas ar sumaZindamas pinigqpasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankq rezervus:

l) CB turi parduoli vertybinius popierius atviroje rinkoje, tai sumaZinsKB rezervus;

2) privalomqjq rezervq non.nos padidinirnas sr.rmaZins pertekliniusrezervLls ir pinigq multiplikatoriq;

3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savorezervus, skolinantis pinigus i5 CB.

Sie sprendimai atitinkamai vadinami stabdandiqia monetarine politika.Jos tikslas - sumaZinti pinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidos ir infliacija.

1V,,tJ: | | ("(7.4. MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS

lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta. Tarkirne,siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo. Analizuosime, kaipmonetarind politika gali tam daryti [takq.

7.9 pav. (a) grafike pavaizduota pinigq rinka. Pinigq paklausa, kaipaptarta, priklauso nuo pinigq paklausos sanddriams ir nuo pinigr4 kaip aktyvqpaklausos. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkospalDkanq normai: kuo maZesn€s palfikanos, tuo daugiau grynq pinigq busr inkoje. fa ig i tospal [kanq _no_rma!. . S iame graf ike BVP (BNP) padidej imaa pas1urns [Z; ideiing, sumaZejimas - [ kairE. M5 - pinigq pasiti la absoliudiai neelastinga,t.y. j i lygi konkrediam pinigq kiekiui, kuri nustato CB nepriklausornai nuopallkanq normos (kita vertus, jeigu monetarine polit ika lemia palfikanqnormtu tai j i neveikia pinigq kiekio). Kai yra 150 rnlrd. Lr pasil la,pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant 8 proc. realiajai pal0kanq normai.7.9 pav. (b) grafike pavaizduota investicijq paklausa. Nesunku pastebeti,kad, esant 8 proc. palrikanq normai, naudinga investuoti 20 mlrd. Lt.Ekonomistai yra vieningos nuomonds, kad investicijas lernia iabiaupal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. Invesricijq iSlaidasypad lemia palukanq normos pokydiai, kadangi paprastai tai blna didelesapimties iSlaidos (namams, irengimams ir t.t.), ir, kaip matome (b)breZinyje, jq paklausa yra atvirkSdiai proporcinga pallkanq normai.

Pagaliau 7 .9 pav. (c) grafike 20 mlrd. Lt iS (b) grafiko perneSta iantrosios DZ. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdarojegrynai privadioje ekonomikoje, nustatant pusiausvyros BVp. Nesunkupastebeti, kad investicijos I0 yra lygios santaupoms S, kai BVp yra 470rnlrd. Lt.

264

c )b)a)

7,9 pav. Monetarine polit ika ir pusiausvyros BVP

Kai pusiausvyros BVP 470 rnlrd. Lt, ekonornikai budingas nedarbas irnepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas, ir CB turi taikytiskatinandiqj4 monetaring politikq kuri atpigina kreditus. Siekdamas padidintipinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuos veiksnius: perka vertybinius popierius i5KB ir f irmq atviroje rinkoje, malina privalornqiq rezervq nortntu maZinadiskonto norme. Tada dideja pertekliniai rezervai, pinigq pasiula, investicijos,pusiausvyros BVP. Jeigu visi5k4 uZimtum4 garantuoja 490 mlrd. Lt BVP, taipinigq pasiulos padidejimas nuo 150 iki 175 mlrd. Lt, sumaZins pal[kanas iki6 proc. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd. Lt (b) grafike.lnvesticijq didejimas nuo 16 iki I1 5 rnlrd. Lt, kai multiplikatorius 4, padidinspusiausvyros BVP iki 490 mlrd. Lt lygio, o tai garantuos visi5kEuZimtumq.

lr atvirk5diai,- jeigu 470 mlrd. Lt pusiausvyros produktas lemiainfliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkinakreditavimo sqlygas. CB jq igyvendina, parduodamas vertybinius popieriusatviroje rinkoje KB, didindamas reikalaujamq rezervLl norrnq arba diskontonormE. Tokiu atveju KB pastebi, kad jq rezervai sumaZejo, jie rnaZinakreditus, nors pinigai griZta, pinigq pasifila maLeja, pai[kanq norma dideja.Jos augirnas maZina investicijas, i5laidos mai.dja, ir maLeja infliacija. JeiguvisiSk4 uZimtum4 ir infliacijos nebuvim4 lemia 450 mlrd. Lt produktas, lai yra20 mlrd. Lt skirtumas. PinigLg pasiulos sumaZdjirnas iki 125 mlrd. Lt padidinspalhkanas nuo 8 proc. iki l0 proc. (a) grafike, ir sumaZins investicijq dyd[ ikil5 rnlrd. Lt (b) grafike. Todel investicijq tiese paslinks Zernyn nuo l0 iki 12 (c)grafike. 5 mlrd. Lt i5lygins planuojarnas investicijas ir santaupas ir kartubendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. Lt lygio,likviduoi ant infl iacini atotr[ki.

265

Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus, remiantis monera.nepolit ika galima suraSyri i lentelg (7.5 lenrele).

7'5 lentel€. Makroekonominiq problernq sprendimas, taikant lnonetaringpoliti k4: Keinso teorijos interpretacija

Skat inan l io j i monetar in6 po l i t i ka ( l ) S tabdane io j i n ronetar in6 po l i r i ka (2 )P ro h I a na : ncdarbas, garnybos kritimas

Pritnonis: CB pcrka obligacijas atvirojcrinkojc, n.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4bci diskonto uorrn4

Povaiki,s: Pinigq pasilla didcjaPalIkanq norma maZcjalnvcst icr jos d idcjaRcalusis BVP ( l lNP) ar-rsa

Problemu: infliacija

Pricnonts : CB parduoda obligacijas,didina privalornqjq rczcrvrl nomq rrdiskonto normq

Poveikis: Pinigq pasiDla maZclaPallkanq norma didijaInvcsticijos nraZc.jaInf l raci ja maZcja

7.9 pav. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurnoveiksnius. Pateiktame paveiksle gaii bfit i analizuojami palukanq norrros,investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai, taikant skatinandiqlq arbastabdandiqj4 monerarinE politik4. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rrinvesticiiq paklausos kreiviq. Galima nubraiZyti kitas kreives, i i nesunkupastebeti, kad kuo pinigq paklausos kreiv€ neelastingesnd, tuo cridesne buspinigq pasiulos pokydio [taka palukanq nonnai. Kiekvlenas pal[kanu nornosprocentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis, kuo inveiticriq paklausoskreive bLrs elastingesne. Apibendrintai, - tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnasturis didZiausi4 poveiki, kada pinigq paklausos kreive yra santykinaineelastinga, o investicijq paklausos kreive -- santykinai elastinga.

7.9 pav. galima nesunkiai pastebeti grlZtarnojo rysio probremfu kurifnyunkin_a monetarinq polit ikq ir veikia jos efektyvurnq. Ziurini i paveiksl4 iSkaires i deSinp, nustatdme, kad palukanq nonna per investiciiq paklausq lerniapusiausvyros BVP. Reikia pripaZinti, kad yra kita prieZaitingu,oo kryptis.BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr.-rkanq norrnE; sii rysys eg-zistuoja todel,kad pinigq paklausos kreive prikrauso nuo sancreriq prnig,t fakrausos, kurisavo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio. BVp clidejimas, esantskatinandiajai monetarinei politikai, savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 irpal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4 monetaring potitita- maZinandi4palukanq norrna. Ir atvirksdiai, stab<landioji monetarind politika rnaZina BNp,o tai maZina pinigq paklausE ir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4esant stabdandiajai politikai.

Monetarinds, kaip ir fiskalines, politikos, igyvendinimq lemia ir ASkreive. 7.10 pav. parodytas prieZasdiq ir pasekmiq rySys remiasi tuo, kadn"ronetarind politika veikia pimiausia investicijas ir kartu iealqi! gamybos lyglir kainas. AD-AS rnodelis ir bendrosios pasiulos rreive paiiskina, kaipinvesticijq pokyiiai veikia gamybos apimties ir kainq pokydius.

266

PP1

P " ADa

AD:p^

P r

0 Yr Y2 Y: Yp7.10 pav. Monetarine polit ika ir AD-AS modelis

Tarkime, kad, esant duotajai AS kreivei, pinigq pasiula yra fiksuota.Pinigq pasi[los padidejimas paslinks bendrosios paklausos kreivq I deSinq.Didesnd pinigq pasiula leidZia ekonornikai pasiekti didesng gamybos apinrti.esant bet kuriam kainq lygiui. Pinigq pasiulos surnaZejimas paslenkabendrosios paklausos kreivE i kairg. Taigi jeigu ekonomika iSgyvenanuosmuki, jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€,skatinandioji monetarind politika paslinks bendrosios paklausos kreivg ADy IAD2 , smarkiai padidins gamybos apimti ir uZimtum4 bet labai nedaug pakeisarba visai nepakeis kainq lygio. Jeigu ekonornika pasieke visi5k4 uZimtumq arjam artim4 tai bendrosios paklausos padidejimas menkai veiks arba visaineveiks realiosios gamybos apimties ir uZimtumo, tadiau akivaizdZiai padidinskainq lygi (AD3 padidejimas iki ADa vertikalioje AS atkarpoje). Tad visiSkaiaiSku, kad skatinandioji monetarind politika yra netinkama, kai ekonomikapasieke visi5k4 uZirntumq ar yra netoli jo; 5i politika labai padidintq infliacij4.

Taigi monetarines politikos efektyvumas - suddtingas klausirnas.Daugelis ekonornistq pastebi monetarin€s politikos privalumus:l. Greita ir lanksti. Palyginti su fiskaline polit ika, j i gali keistis greidiau.

CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnqalviroje rinkoje.

2. Izoliuota nuo polit ikos. Jai neturi itakos polit iniai sprendirnai, lengviaupriima ilgojo laikotarpio priemones, nesivaikant trumpalaikiq poveikiq. Jikonservatyvesnd nei fi skaline.

3. Monetarizmas. PabreZiant ypad svarbq pinigq vaidmeni, ekonomikojesusiformavo ekonomikos teorija - monetarizmas. Ekonomistai pabrdZia,kad pinigq pasifilos pasikeitimai esrninis veiksnys, nustatantekonomikos aktyvumo lygi.

267

Monetarinei politikai b[dingi ir saviti ribotr.rmai:

l. Ciktinis asimetri5kumas. Veiksniinga stabdandioji monetarinepolitika tikrai gali greitai sumaZinti KB rezervus, bankai surnaZinskreditus, pinigq pasiula sumaZds. Tadiau skatinandioji monetarinepolitika gali uZstrigti: sudarius sElygas pigiems kreditams, tadiaunera garantijq, kad bankai i5 tikro duos paskolq, ir pinigq kiekispadides. Be to, pinigai, kurie ateina i ekonornik4 del to, kad CBsuperka obligacrjas, gali buti panaudojami paskoloms padengti.Taigi tokie procesai galimi, tadiau ciklinis asimetriSkumaslabiausiai t ikdtinas depresijos metu. Normaliu laikotarpiupertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtlpasi I los d idej imq.

2. Pinigq apyvartos greii io pasikeitimai. Pinigq pasii l los kiekis,padaugintas i5 apyvartos greidio, sudaro bendr4 pinigq kieki. Jeigupinigq pasifi la 150 mlrd.Lt, tai bendras pinigq kiekis bus 600, kaijqapyvartos greitis - 4, ir 450 mlrd.Lt, jei apyvartos greitis - 3apyvartos per metus. DZ. Keinso Salininkai teigia, kad pinigqapyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui, kartustabdydarnas ar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius.lnfliacijos metu, kai pinigq pasiula maZinama, pinigq apyvartosgreitis turi tendencijE dideti. Ir prie5ingai, kada imamasi polit iniqpr iemoniq. d id inanCiq p in igq pasin l i l nuosrnukio la ikotarp iu. p in igr lapyvartos greitis gali sumaZeti.

3. Investicijq tipas. Kai kurie ekonomistai abejoja, ar monetarinepolitika gali taip stipriai veikti investicijas. Kaip jau aptareme,elastingos pinigq paklausos kreives ir neelastingos investicijqpaklausos kreives derinirnas rei5kia, kad tarn tikras pinigq pasillospasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir dideliopusiausvyros BVP pasikeitirno.

Pinigr; pasifi los ir pal[kanu normos dilema - tai monetarines polit ikospagrindine problema - k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanqnorrnq: stabilizuoti abiejq rodikliq vienu metu ji negali.

Tarkime, kad CB polit ikos tikslas palukanq normosstabil izavimas. Kadangi palukanq normos svyravimai destabil izuojainvesticijas, tai, pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui, destabil izuojarna irvisa ekonomika. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP, Sis savoruoZtu didina sanderiq pinigq paklaus4 o kartu ir bendr4 pinigq paklausq,todel pal[kanLl norma dideja. CB, noredamas stabil izuoti palukanq nonlltuturi padidinti pinigq pasiulE. Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukeltiinfl iacini bumi6 kurio CB negali leisti. Analogi5kas scenarijus bus, jeigLrBVP rnaZeja. Tuomet pinigq paklausa ir pal[kanq norrna rnaZeja. CB turi

268

sumaZinti pinigq pasiti lq. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas,todel dideja ekonornikoje nuosmukis.

Jeigu CB polit ikos tikslas - pinigq pasi[los, o ne pal[kanq normosstabilizavimas, tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornrossvyravirnais, kurie lernia ekonornikos nestabilurnq. PavyzdLiui, jeigu CBnustatd 150 rnlrd. Lt pinigq pasiul4 mes Zinome, kad BVP augimas didinapinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. Sis pelukanq normospadidejirnas sumaZins investicijas ir nonna|4 BVP augimq kuris galejo butiprieSingu atveju. Taigi dar kart4 galirna pabreZti - CB negali vienu metustabiiizuoti pinigq pasi[lq ir palukanq nonn4.

7.5. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJOLAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS

7.5.1. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu

Kaip min6ta, situacij4 pinigq rinkoje lemia pinigr4 paklausos ir pasi0lospokydiai. Analizuosime procesus, kai keidiasi jq pasil la. Pinigq paklaus4forrluoja gamintojai ir vartotojai, o pasill4- valstybd. Atsiribojant nuo dekiqir kitq pinigrl dokumentq, kuriuos leidZia kornerciniai bankai, galima sakyti,kad pinigq (doleriq, rubliq, l i tq ir t.t.) rinkoje vyriausybe yra monopolistas.

De ra rnas p in igq apyva r tos o rgan i zav imas - v i ena sva rb iaus iqvyriausyb6s funkcijq, tadiau tai turetq buti kuo maZesne intervencija ipinigq rink4. Pasitaiko atveiq, kai vyriausybe del vienq ar kitq prieZasdiqiSbalansuoja 5i4 rink4, neribotai didindama pinigq pasi[14; tuomet j i tampainfl iacijos iniciatore, ir kendia visi. I5analizuosime, kas vyktq rinkoje,je igu vyr iausybe padid intq p in igq k iek i nuo Ms ik i Ms, (7.11 pav.) .Kadangi pinigq paklausa nepasikeite, tai palukanq norma ima maZeti nuors lygio Mp kreive, nauja pusiausvyra susiformuoja ta5ke F, kur Mp: Msr,pal lkanq normos r r : rs .

Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lerniaprekir4 rinkos pokydius. Atpigus kreditui, dideja investicijos, plediasi gamyba,dideja r-rZimtumas ir bendrosios pajarnos.

Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai.Padidejr.rsios bendrosios pajarnos sqlygos didesnq pinigq paklar.rs4 kuriq rodopaklausos kreiv6, todel laikinai nusistovejusi pusiausvyra ta5ke F bus paZeista.Naujos pinigLi paklausos Mp1 ir naujos pinigq pasiri los M5y pusiausvyra(Mor : Msl) susidarys ta5ke G, ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6.BreZinyje pusiausvyros ta5kai E ir G yra tame padiarne lygyje, todel 16;: rp.

269

MS Msr Msz

7.11 pav. Pinigq kiekio pasikeitimas rinkoje

Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrltrumpuoju laikotarpiu. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r.;ulaikotarpiu, jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq, kai jie matuojamiesamaisiais rodikliais, daZniausiai vidutiniais per mdnes[. PavyzdZiui, jeigupadidejo pinigq pasifila, tai galima tikdtis, kad po vieno, dviejq menesiqpalukanq nonna padides.

Vyriausybe, naudodarnasi monopoline padetirni pinigq rinkoje irturedarna teisE j4 reguliuoti, pastoviai tikslingai pai.eidLta pinigq rinkospusiausvyr4 norddama pakeisti palhkanq normtu investicijq paklausq sulyginlisu santaLrpq pasitla, padeti nustatyti kitas makroekonomines proporcijas.Tokia monetarine politika paprastai vadinama keinsistine, pabreZiant DZ. M.Keir.rso nuopelnus, tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznroprocesus.

Keinso rnonetarine polit ika tapo labiausiai paplitusia valstybinioekonon-rikos reguliavimo priemone. Sunku rasti Sali, kurioje b[tq i5vystytarinkos ekonornika ir nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto.Tiesa, greitai i5rySkejo jo prieStaravimai. Viena vertus, kaip buvo aptartateorijoje, pastovus pinigtl kiekio didejirnas atpigina kredit4 nors ir neilgai, betauga kapitalo idejimai ir garnyba, maL|ja nedarbas. Kita vertr.rs, rezultataibuvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija, del kovyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu. Praktika padiktavoekonomistams ir politikams uZdavini - numatyti toki4 vyriausybes politikqpinigq rinkoje, kuri leistq iSsaugoti jos monetarines politikos reguliuojamqjqfunkcij4 bet padaryti jq neinfliacing.

Tarkirne, vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5.(7.11 pav.). Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr.l r inkos

MMs:

270

reguliavimo mechanizrnas: pirmiausia sumazes palukanq nonra, skatinantiinvesticijas ir gamybq padides bendrosios pajamos, o kartu su jomis ir pinigrlpaklausa, didinanti pallkanL1 norm4 rinkoje, ir t.t. Anksdiau ar vil iau

vyr iausybe pr iar tds pr ie lok io s i I lorno p in igq k iek io Ms . kur iurn esarr l p in igr lpaklausos kreives bet kokiu bendrgq pajamq ar jq pokydiq atveju garantuos

minimali4 palukanq norrn4 ro. Didinant pinigq pasi[lq r-rZ Ms, palrikanLlnonros sumaZinti nebeimanoma, j i i5l ieka 16 lygio, ne kiek nesunraZe.jusi.

ISvada: Ms- tai riba, uZ kurios tnrmpalaikis pinigq rinkos reguliavirnon-rechanizmas nustoia veikes.

Si s i tuaci ja p in igq i in t o l . tur6s i takq i r k i toms r inkorns. Invcsl ic i jos

reaguoja tik i palLrkanq normos pokydius. Kadangi uZ Ms paluknnq nonrospokydiLl prakti5kai nebus, tai prekiq rinkos nebeveiks pokydiai pinigq rinkoje,Ly. nebus kapitalo ldejirnq augirno, bendrqjq pajarnr4 didejimo, o kartu irpinigq paklausos padidejimo, - tarpr.rsavio priklausomybe tarp pinigq ir prekiqrinkos iSnyks.

Vyriausybe, neatsakingai didindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindamapalhkanq normE iki krit ines ro, sudaro pavojq l ikvidumui. Santaupr,lsavininkas, rnatydarnas Zern4 palrikanq norrn.t supranta, kad obligacijq irakc i jq r inkos kaina d idele. jq neperka i r la iko ger iau grynus p in igus. neig iaruaiveikiandius kapitalo augim4. Taigi, esant neribotam pinigq pasiulos didejimui,forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija, trukdanti gr4Zinti rinkospusiausvyrq kuriai esant paZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai. IS tikro,

uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl.Pasaulindje ekonomikos teorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai(l iquidity trap).

Likvidumo spqstai (l iquidity trap) - ekonornikai pavojingasituacija, lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq, kuriai esuntpaZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai.

PaZi[resime, kas gi atsit inka ekonomikai, patekusiai i l ikvidumospEstus. Jeigu pinigLl rinkoje jq pasiula did€ja esant stabil iai Zemai palukanqnormai, tai prekiq rinkose, kurios nebegauna skalinandiojo poveikio iS pinigrlrinkos, sustoja investicijq, gamybos ir prekiq pasi[los augirnas. Taigi iekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis, kuris padengtas nepakankan.rr"rprekiq kiekiu; tai s4lygoja infliacijel.

Ekonomika turi galimybq pasprukti i5 I ikvidunio sp4stq, naudodarnaPigu ef-ekt4 pavadint4 jI analizavusio anglq ekonornisto Arturo Sesilo Pigogarbei. Pinigq pasiri los augirnas turi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrspajarnoms per pal[kanq norme, investicijas ir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq.Turddami didesnes bendrtpias pajarnas vartotojai ne tik daugiau varlos, bet irdaugiau taupys. Kadangi ekonornikoje, kuri yra likvidumo spqstuose, vyksta

2 1 1

infl iacinis kainq augimas, vartotojai elgsis pagal Pigu efektq- daugiau taupys,n.raZiau vartos.

Pigu efektas (Pigou effect) - tai ivykiq seka ekonomikoje,keidiantis kainq lygiui: kainq didejimas (maZejimas) -->

sumaZdjimas (padidejimas) realiqjq kasos l ikuiirt +padidejimas (sumaZejimas) ribinio polinkio tar.rpyti )sumaZ6jirnas (padidejimas) narnq flkio vartojimo.

Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja, numatant kainq maZejim4ateityje ir siekiant i5laikyti realiqjq santaupq lyg1. Siuo atveju matyti akivaizdii5eitis i5 likvidumo spqstq: dalis santaupq tampa papildoma pinigq paklausa,

pahkanq norma padideja, nusistovi pusiausvyra, esant Ms ar didesnlampinigq kiekiui. Sie procesai galimi tuo atveju, jeigu veikia realiqjq kasoslikudiq poveikis.

Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balances eft-ect) -

finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene(valstybines obligacijos, taupomosios sqskaitos), realiosiosvertds sumaZdjimas, padidejus kainLl lygiui.

lnfliacineje ekonomikoje tai yra sudetinga, kadangi ne tik auga kainos,bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja, - j ie netiki kainq sumaZejimuateityje, jq sqmoneje fonnuojasi infl iacijos laukimas, kuris veikiaekonominius sprendirnus. lndividai forsuoja pirkim4 malina taupym4- Piguefektas sustoja veikgs. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose,kuriuos dar sustiprina infliacijos laukimas.

AkivaizdLiai rnatyti, kad pinigq rinka neturi savo iSdjirno i5 likvidumospiptq mechanizmo. Jeigu ekonomika yra spqstuose, tai i5sipainioti i5 jqgalima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje, pavyzdLiui, gerejantinvesticiniam klimatui, arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns, kuriosnulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanqnonne. l5analizavus 5it1 situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyros s4lyga,

kadangi ji galima, kai nevir5ija maksimaliai galirnos ribos M s :

= l t ' V r

( 7 . 1 )

v r c M s

Y"r.lP l

)

rt I\,r" ' s- = -P P

2'72

7.5.2. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu

Tarkime, kad vyriausybd elgiasi l4ui

neperZengti krit inio pinigq pasiulos kiekio Mssp4stus. 7.I2 pav. pavaizduota situacija, kai pinigq

maZesnd nei Ms .

apdairiai, stengdamasi

ir nepatekti 1 l ikvidLrrnopasil la dideja, bet iSlieka

MD Mor Mo:

fp

fg

r F

M5 Ms ' Msz

7.12 pav. Pusiausvyra pinigq rinkoje i lguoju laikotarpiu

Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras,parodytas uZ5trichuotu plotu EFG, mums jau Zinomas. Akivaizdu, kad pinigqrinka greitai pereina keliel nuo pusiausvyros E iki C; tai trurnpojo laikotarpiopoveikio mechanizmas.

Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-rta5ke G. Tarkime, vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijas ir gamyb4 darpadidina pinigq kiekl iki M52. Pradeda veikti trurnpojo laikotarpio reguliavirnomechanizmas, didindamas bendr4sias pajamas. Tadiau jo veikimas kiekkitoks. Antras vyriausybds ninigu kiekio padidinirnas. skatinantis Zinomusrinkos nrocesus. kartu stiorins infl iaciios laukima. Ukio subjektai. stebeclamikainq padidejimq priims sprendimus, atsiZvelgdarni I infliacijos laukim4 t.y.j ie padidejusias pajamas ne taupys, o i5leis einamajam vartojirnui.- prasiddssantaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas, todel nauiapinigq paklausos kreive Mp2 paslinks ne tik i de5inq, bet ir taps elastingesne,kadangi pinigq paklausos augimas suletes. Atit inkamai uZ5trichuotas plolasGKN surnaZds, palyginti su plotu EFG. Palukanq norma rp sumaZejo maZiaunei pirmu atveju, t.y. rK>rF, pinigq rinkos pusiausvyrai susidarius taSke N.

Ms.t

L I J

Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE ikiM53. Akivaizdu, kad Siuo atveju tik padides infliacijos laukimas, didindan-raseinarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita, - naujoji pinigq paklausos kreive Mp3bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms, pinigq paklausos kiekis,t.y. pirkimq apimtis, akivaizdLiai padideja). UZ5trichuoras plotas NRe busmaZesnis nei plotas GKN. Nesunku pastebeti, kad, didejant infliaciniamsprocesarns, prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vissilpnesne. Pahikanrl norma sumaZdja rnaZiar.r nei ankstesne, t.y. rR>rK.

Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZinti palukanq nonnfu tuogaunami menkesni rezultatai, t.y. rx)r6)ro, tuo maZesnis monetarin[spolitikos efektyvumas. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimomechanizmo efektas arteja prie nulio. vyriausybes ketinimai nuolat reguliuotipinigq rink4 didinant pinigq pasi0lE i lguoju laikotarpiu, parodyti 7.12 pav.:palukanq nonna svyruoja - i5 pradZir4 ji sumaZeja, po to bfitinai padideja ikipusiausvyros dydZio rE. Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"larnplitude maleja.

Taigi pusiausvyros palukanq florilt? rs nepriklauso nuo to, kiek kartqvyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5a i ekonomik4 - taiekonornikos teorijoje vadinama Fi5erio efektu fi[ suformulavo rrvingo Fiieriogarbei): ilgalaikeje perspektyvoje pal[kanq norrna praranda rySl su pinigqpaklausa ir pasiula.

Fi5erio efektas (Fisher effect) - rai lvykiq seka,ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas(padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE(padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojovartojirno sumaZ6jirnas (padidejirnas), tikintis tolirnesniokainq sumaZejimo (didejimo); 2) turto iS skolininkqperskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams);kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis neguskolintojq, tai bendroji paklausa maLeja (dideja).

FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniqapskaidiavimq, kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigqrinkos parametrai (pallkanq norna, pinigq pasiula ir t.t.).

Pinigq rinka dirba dviem reZirnais; esant trumpojo laikotarpio rinkospal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. llgojolaikotarpio pusiausvyros pinigq rinkoje sElygas isreiskia M. Fridmeno rygtis,pavadinta Zymaus amerikiediq ekonornisto garbei:

r n = y + p . i

dia rn - ilgojo laikotarpio pinigq kiekio padidejirno rempai;

1 1 A

(1 .2 )

y - ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimotempai ;p" - laukiamas infliacijos augimo tempas.

Raides m, y, p rei5kia santykin[ atitinkamq dydZiq (Ms, Y ir P) kitittt4iSreik5tel procentais.

Prisiminsime, kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirnoatveju (7.11 pav.) kainq kit imo nera, ir jq itaka neanalizuojama. Tai visaipaleisinama, kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkossvyravimuose kaina nedalyvauja. PrieSingai, i lguoju laikotarpiu, rerniantisFiSerio efektu, pahkanq norma nepriklauso nuo pinigq pasiulos ir paklar-rsos,ir del to formuleje jos nera.

llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas - ekonomikos paslovatrsaugimo lygio palaikymas, esant saikingierns ir kontroliuojamiems intliacijosaugimo tempams6. Jeigu, tarkime, y dydis yra Zinornas, tai, sprendZiant 5iuZdavini, t.y. nlrstatant teising4 m dyd!, bfitina Zinoti kainq augimo templrs,kurie len-ria neinfliacini [kio vystym4. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimolygtyje atsiranda p" - kainq lygis, kuris budingas ekonomikai, kai pinigq rinkanuolatos yra trurnpojo laikotarpio pusiausvyroje, t.y. tokiomis sqlygornis, kaiinfl iacijos nera (Zr.7.l fonnulE).

Kadangi vyriausybe, reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLiapusiausvyrq tai p" parodo, kaip galetq ar"rgti kainos, kai vyriaLrsyb€ susilaikonuo palukanq nonnos, investicijq ir gamybos reguliavit lo; ir kai laukiarnasinfliacijos augimo tempas yra skaidiuojamas rodiklis. Atkreipiant demesi i tai,kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartos greidio [taka neZyrni, galima gautipinigq rinkos pusiausvyros ly gti Qr. 7. 2 fotmulE).

7.6. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA

Kaip aptarta anksdiau, del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLl pasaulitrSaliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. Tt1pat[ galima pasakyti ir apie monetarinE politik4.

Grynojo eksporto efektas. Skatinandioji f iskaline polit ika didina pinigqpaklar"rs4 ir pakelia palukanq normq Salies viduje. Padidejusi pal[kant1 nonnaskatina uZsienio investicijas, pavyzdliui, i JAV, pakelia paklausq doleriamstarptautineje valiutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq. Pakilusivaliutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4 ir tuo silpnina fiskalinespolitikos itak4.

Ar butq panaius skatinandiosios monetarines politikos poveikis'? Kaipparodyta 7.5 lenteles (l) stulpelyje, - ne. Skatinandioji monetarind polit ika

6 Inf l iaci jos, kaip rninejorne, negaliura visiSkai panaikint i . Vyriausybe gal i pasickt i ,kad infliacijos tcrnpai b[tq saikingi ir kontroliuojarni.

275

nukreipta taip, kad sumaZintq gamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kia gryno1o

eksporto poveikiu, bet jo veikimas yra prie5ingas tam, kuris yra esant

skatinandiajai fiskalinei politikai. Skatinandioji monetarine politika maZinapalukanq norrn4 Salyje. Pal[kanq normai sumazejus, finansinio kapitalo

atejinras, pavyzdLiui, i JAV, maLeja. Todel dolerirl paklausa pasaulindje

valiutq rinkoje maLd,ja, dolerio verte krenta. Tokiu atveju prireiks daugiaudoleriq perkant jen4 ar eurq. Tai rei5kia, kad uZsienio prekes tapo brangesndsan,erikiediams ir, atvirkSdiai, amerikieti5kos prekds tapo pigesnds

uZsienieiiams. Todel Salies importas maZes, o eksporlas pl6sis, arba, kitaisZodZiais, grynasis eksportas i5augs. Rezultatas, - bendrosios iSlaidos irpusiausvyros BVP (BNP) Salyje padides.

lSvada: skirtingai nuo skatinandiosios fiskalines politikos, kuri rnaZinagryns;i eksportq, skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4'Tarptautinio finansinio kapitalo srautai, veikiami palfikanq nonnos pokydiq

JAV, stiprina monetaring politik4 Salies viduje. Analogi5kai galin-ra atlikti ir7.5 lentel€s (2) stulpelio analizg.

7.5 lenteld. JAV monetarine politika ir grynojo eksporto poveikis

Ska l inand io j i monetar ine po l i t i ka ( l ) Stabdantioj i monelarin6 pol i t ika (2)

P ro b I em a: garnybos kritirnas, Zemasaugirno laipsnis

Prohlema: infliacija

Priemoni'. Skatinandioji rnonetarinepoli t ika (Zcrna palhkanu norua)

Priemon 0 : Stabdandioj i monctarinenolitika (aukStesne rralltkanu nonna)

Poveikis : SurnaZejusi paklausadoleriaurs r.rZsienvie

Poveikis : Didesne paklausa doleriarnsuZsienvic

Doleris atpinga Dolerio verte dideia

Grynasis eksportas dideja (didejabendroii paklausa)

Grynasis eksportas rnaZeja (bendroiioaklausa maZeia)

Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas. GriZtant prie

7.5 lentelds, tarkime, kad, be vidinio makroekonominio stabilumo,tarptautin6s prekybos balansas (balansas tarp importo ir eksporto) irgi svarbr-rsSalies tikslas.

PavyzdLtui, JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t.y.importas akivaizdliai vir5ija eksport4. Analizuojant 7.5 lenteles (l)

stulpelio prieZasdiq ir pasekrniq grandinE, pastebdsime, kad skatinandiojimonetarind polit ika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio,kurian-r esant eksportas plediasi, o irnportas maZdja. Sis padidejimas

,.pataisys", t.y. sumaZins, prekybos balanso deficit4 kuris, kaip buvopriimta, egzistavo prie5 tai.

lSvada: skatinandioji monetarine politika, kLrri taikoma siekiantsumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos

balans4. Jeigu pradZioje eksportas, prie5ingai, akivaizdLiai vir5ija import4 t.y.JAV turi dideli aktyvq prekybos sald4 - tai skatinandioji monetarine politikajI dar labiau padidina.

Analizuojant 7.5 lenteles (2) stulpel[, tarkime, kad iS pradZiq,pavyzdZtui, JAV, yra didelis prekybos balanso deficitas. Taikant stabdandirlrlmonetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna, kad grynasiseksportas sumaZds, t.y. eksportas surnaZds, o importas padides,- prekybosbalanso deficitas augs.

lSvada: stabdandioji monetarine politika, taikoma infliacijaisu5velninti, prie5tarauja prekybos balanso deficito maZinimui. Jeigu pradindproblema buvo aktyvus prekybos saldas, tai stabdandiosios monetarinespolitikos taikymas 5[ aktyvq saldE panaikins.

Nesunku pastebeti, kad skatinandioji monetarine politika maZinaprekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekybos likuti. AnalogiSkai stabdandiojimonetarin€ politika - rnaizina aktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4.Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarprnonetarinds politikos panaudojirno, siekiant Salyje ekonominio stabilumo irtarptautines prekybos pusiausvyros.

l5analizavus pinigq rinkos pokydius, galima sufomruluoti svarbiasekonomikos rrolitikai iSvadas:

1. Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirnopriemoniq, kuri daro itak4 investicrjq paklausai ir santaupq pasiulai.Analize leidZia teigti, kad be pakankamai laisvq palukanq normossvyravimq rinkos mechanizmas neveiks; tai reiSkia, kad Siuolaikine.jerinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatomaadministraciniu b[du. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdiakomercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagalgrieLtar fiksuotq palfikanq norrnfu tai pinigq rinkos mechanizmas galiir sustoti. Santaupos palaipsniui persikels ten, kur palukanq nonlanusistovi, veikiant paklausai ir pasil lai, t.y. rinkoje. Vystysis pinigrlspekuliacija, klestes juodoji rinka. Prie perparduodamq auk5tomisspekuliatyvinemis kainomis prekiq ir paslaugq prisijungs ir pinigai,iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybessprendimais, kurie jau negales kontroliuoti pinigq kiekio Se5elinejeapyvartoje, ir tai padidins infliacijE;

2. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus, lemiandiuspallkanq norrnto t.y. trumpojo laikotarpio monetarinE politik4, kitaipji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. ReikiapripaZinti, kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daugekonomikos valdymo metodq, kad leistq sau atsisakyti palfikanqnorrnos, kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno, tadiau pinigtlpolitikos priemones reikia taikyti labai atsargiai;

277

3. Bet kurie sprendimai, apimantys pinigq pasifllos trumpalaikiuspokydius, tr.rretq b[ti tokie, kad ekonornika nepakli[tq I likvidumosp4stus, kadangi prieSingu atveju - neiSvengiamas infliacijosdidejirnas. Trumpojo laikotarpio monetarind politika galima tik esantilgalaikei pinigq strategijai, kuri remiasi fundarnentaliEiapusiausvyros lygtimi (7 .2). P avyzdZiui, tarkirne, kad skaidruoj atnasisvidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetqlaikotarpiu yra 7 o/o. Pirmaisiais metais ekonomikoje susikloste tokiasituacija, kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos,investicijq ir gamybos reguliavirno ir tas rodiklis padidejo iki l0 %.Jeigu antraisiais metais situacija bus ta pati ir pinigq pasihlos augirnotempas bus vel l0 o/", tat trediaisiais metais reikds apriboti pinigqpasiflos augim4 I % lirnitu. Zinoma, jeigu vyriausybe tvirtai sieksekonomikos neinfliacinio augimo.

Pinigq rinkos demonopolizacijos nesitikima, - vyriausybe irateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirnotempus. Ir priklausomai nuo to, koki4 monetaring politik4 vyriausybetaikys, tokia bus ir visa rinkos ekonomika.

7.7. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IRJV DERINIMAS

Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politiniusaspektus, analizuotus Siame skyriuje i vienE ,,paveikslq' (7.13 pav.). Siosdiagramos pagrindinis vertingumas tas, kad dia sujungti analizuoti principai,kategorijos ir parodyta, kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliqnaudojimo lygl rinkos ekonomikoje. Valstybes politikos veiksniai pabraukti.

Analizuoti 7.13 pav. reikia i5 kaires i de5ing; galirna fomuluoti iSvad4kad gamybos, uZimtumo, pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLrobendrLjq i5laidLL. Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iStekliuspriklauso nuo bendro pinigq kiekio, i5leidZiamo Sioms prekems. Norintsuprasti, kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[, analizuojame keturis pagrindinius jqelementus: namq ukiq vartojim4 firmq investicijas, vyriausybes i5laidas irgrynAii eksportE.

Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreiveslygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq. Daugelis ekonomistq mano,kad vartojimo grafikas - pakankamai stabilus, ir absoliutus vartojimo iSlaidqdydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. Be to, vartojimokreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4multiplikatoriui.

2',78

[' r. nve tygr, I G.,ouc. 'rr,, Itu"'o"unT'*'

3vartojimas c.{ .{3 [i,lll,\li'' I I c

| | 14. Skolos surna I

I tr . Vartoj inro krcivc

[. Mokcseiai )II f p in iuut l

I I Paklausa

| ( t . Laukianra grynojo fp in i ru paklausd sandir iams

| | p r ' l n o n o r m a | - -

l P i n i g q k a i p

| | ar Moh, l ind i r rechnind

I t akryvq paklausal l P a T a n s a l >

l+lnvesticrjosl J :i['lifjril:lX::ij:, | [Skrrin,'eioji| | . l )L iuki 'nu, | |

Inqncr lnnc'

I e ) M o k c s e i a i I I n o l l l l k lGamy.bos

I f 2. palukanrr norma { p in i r :u pasiu la { I ruar"r i " . i iapimties. I t \.--.--.--....-lr*,..n"uZimtumo, I t p"lxrk

. . -51paJarnq rr Ilainq lygisl f i . ,n' 'o,,, , L I [r Fi,kori, ' . ,

| | a ) BVP ap imt is Sa lv je I l Karnq lygrs | | oo l i t i kaI Crvnasis

- ._. { o l Val iu tos l*ursar

I I . l[* .t ipo.tu, NX ]2. Eksportas | 2. Palrkanu | | :. Moncrrr,,,c| |

a) BVP apimris uTsienyjel norml I I -.,fj1rta

| [ b ) V a t i u t o s k u r s a i ) ) L -I

| (1. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un ( , ^| | at ni, lat ine poi i l l^ I *rrcIIrt . , | ]

ovdis

I Vyriausybes J b)lslaidos' nesusi jusios J i-rei J 2 Finartsavtrrrt 'bi,i"iJ""c-" l, ilil"'""?:'; l, ff#--*, I ,T,;:""'I v ic i in is lygis L"b, l i r " r " r^ | l ikv idavintas\ \ \

7.13 pav. Keinso uZimtumo teorija ir stabilizavirno politika

Investicines i5laidos - greitai besikeidianti bendrqjq i5laidq dalis, irtodel tiketina, kad yra gamybos apimties, uZimtumo ir kainq svyravimqpagrindine prieZastis. Investicines i5laidas veikia tiek fiskaline politika, ypaimokesdiai, tiek monetarine politika.

Zinoma, kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksportoapimtys, kurias veikia valiutos kurso kaita, tadiau importq veikia savos SaliesBVP, o eksportq - kitq Saliq BVP lygis. Fiskaline ir monetarine politika,veikdama kainq ir pallkanq lygi Salyje, tokiu b[du veikia valiutq kursus.

Vyriausybes iSlaidos, kaip bendrqiq i5laidq elementas, skiriasi nuovartojimo, investicijq ir grynojo eksporto tuo, kad jas netiesiogiai lemia

279

valstybes politika. Sprendimai, kiek vartoti, investuoti ir koks yra grynasiseksportas, priimami, atsiZvelgiant I narnq [kiq, imoniq interesus; sprendimaiapie vyriausybes i5laidas priimarni, i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenesinteresus, - siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi, stabiliaskainas.

Fiskalin€ politika valstybds pajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn,kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin.rus, kurie atsiranda del infliacijos argamybos kritimo. 7.13 pav. akivatzdliai parodyta vyriausybes stabilizuojantigalia. Vyriausybes i5laidos, kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl,tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi. Kita vertus, mokesdiqpolitika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE. PavyzdZir.ri, pelnomokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus, sturniainvesticijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq. Mokesdiqdidinimas - maLina numatytus pelnus ir nor4 investuoti.

Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine. Auromatine polirika,' ! - f f i : - F

arba stabilizuojanli-pt-rlitika.- esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"".p.I"glesyniaiskalei. - numato mokesdius riesio!iai pibporiingur nacro-natrnems paJamoms.Diskretin€ politika remiasi. islaigq lygio kaira i1 mokelti[--Sfo ueiapmokestinirno strukt[ros manipuliavimu. oficialiai ji tait<oma bkonoinikaistabilizuoti. Tadiau paZymetina, kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimopolitika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo, bet irperskirstant i5teklius ir pajamas. Monetarines politikos itakq analizavome,aptardami 7.5 lentelE. Taigi ir fiskalines, ir monetarines politikos priemondsgali daryti itak4 grynajam eksportui, tiesiogiai veikiant palfikanq normE irkainq lygl Salies viduje.

Nors fiskaling ir rnonetarinq politikq analizavome atskirai, realiai jostarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos. Tai gali bUti paai5kintaatvirkSdio ry5io poveikiu, kuris parodytas 7.9 paveiksle.

Vyriausybes iSlaidq atitinkamas padidejirnas priklauso ir nuo to, ar jiss4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. Tarkime, nustatyta, kad,norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl, truksta BVp 25 mlrd. USD, kairnultiplikatorius yra 5. Vadinasi, esant kitoms nekintandiorns s4lygorns, 5mlrd. valstybinds iSlaidos uZtikrins ekonornikoje visi5kq uZimtumq. Tadiaurealiai negalima tiketis, kad s4lygos, o ypad palukanq noma, liksnepakitusios, kada ekonornika, atsiradus papildornoms iSlaidoms, prades augti(7.9 (c) pav.). Plediantis gamybai ir BVP, dideja sanderiq pinigq paklausa. Mpjuda i de5ing ir, esant atitinkamai pinigq pasifilai, palfikanq norma dideja(7.9 (a) pav.). Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq(7.9 (b) pav.) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4ekonorninian.r augimui. Iki tol, kol pinigq pasifila nestabilizuoja palukanqnonnos, pajamLl multiplikatoriaus poveikis sumaZina investicijas ir islaidasgrynajarn eksportui. Esmd yra ta, kad fiskalin€s ir monetarines politikos

280

priemones realizuojamos ne izoliuotai,poveik[ uZtikrina tik jq koordinavirnas.

todel stabil izuojandios polit ikos


r centrinis bankasr centrinio banko balansind

ataskaita. centrinio banko aktyvas. centrinio banko pasyvasr atviros rinkos operacijos. vertybiniq popieriq pirkimas. vertybiniq popieriq pardavimas. rezervo nornos reglamentavimas. privalomqjq(reikalaujamqjLL)

rezervq noITna. diskonto norrnos. reglamentavirnas

diskonto nonradiskonto langasdiskonto lango prieZilrafinansine panikaskolintojas blogiausiu atvejuskatinandioji monetarind politikastabdandioj i monetarin€ politikapinigq pasi[los ir palfikanqnonnos dilemalikvidumo sp4staiPigu efektasrealiqlq kasos l ikudiq poveikis

Fi5erio efektas

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

Kartojimo klausimai

l. Pasitelkq KB ir CB balansines ataskaitas, parodykite, kaip KB rezeryuose

atsispindi kiekviena i5 5iq operacijq:a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar

asmenq;b) KB ima paskol4 i5 CB;c) CB sumaZina privalomqjq rezervq norrn4.

2. Tarkime, j[s esate cB Valdybos narys. Ekonornikoje viespatauja ilgalaike

infl iacija. Kaip sifilytumete keisti:a) privalomqjq rezervq nonn4;b) paltikanq normq;c) kokias pasihlytumete atviros rinkos operacijas.

PaaiSkinkite, kaip kiekvienas j[sq sillomas pokytis paveiks:- KB rezervus,- pinigq pasiLtl4- pal[kanq nonnE ir bendr4sias iSlaidas.

3. Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq

rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos.

2 8 1

Suskaidiuokite, kaip atrodys Siq ataskaitq l, 2 ir 3 stulpeliai po to, kai busatliktos nurodytos trys operacijos. paaiskinkite pladiau, t.y. isanalizuokitekiekvien4 atskir4 operacij4 remdamiesi pateiktais duomenimis.

Visq komerciniq bankq balansin€ ataskaita (mlrd. USD)Aktyvai:

- Rezervai- Vertybiniai popieriai- Paskolos

Pasyvai:- Einarnieji indeliai- Paskola i5 federalines rezervq

sistemos

336060

1 5 0

( l ) (2) / t \

Aktyvai:- Verfybiniai popieriai- Paskolos kornerciniams bankams

Pasyvai:- Kornerciniq bankq rezervai- IZdo indeliai- Federal ines rezenrl sisternos

banknotai

603

333

27

( t ) () \ r1 \

Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6 ataskaita(mlrd. USD)

Tarkime, pal0kanq normos surnaZejimas skatina komerciniusbankus paimti i5 federaliniq rezeryq sistemos I mlrd. USD paskol4.UZpildykite balansin€s ataskaitos I stulpeli.Federaliniai rezerviniai bankai parduoda uZ 3 rnlrd. USD vertybiniqpopieriq privatiems asrnenims, kurie apmoka einamqjq s4skaitqdekiais. UZpildykite balansinds ataskaitos 2 stulpel[.Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd. USD vertybiniqpopieriq i5 komerciniq bankq. UZpildykite 3 balansin6s ataskaitosstulpel[.GriZkime prie Siq trijq operacijq ir atsakykime I klausimus:

- ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila; jeigutaip, tai kiek?

- kaip pasikeite (sumaZejo, padidejo) komerciniq bankqrczewai po kiekvienos operacijos?

a)

b)

c)

d)

282

5 .

7 .

o .

8 .

9 .

t 0

- kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnas kurti pinigus pokiekvienos operacijos. jeigu privalornqjr.i rezervq norma20%?

Koks pagrindinis monetarinds polit ikos tikslas? PaaiSkrnkite prieZasdiq irpasekmiq grandinq, kuri realizuoja monetaring politik4. Pagal 7.9 pav.paai5kinkite, kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4:

a) pinigLl ir investicijq paklausos kreiviq fomos,b) ribinio polinkio taupyti dydis

Kokiq itakE monetarinds politikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiioefektas?

Kaip bendrai [vertintumdte monetarines politikos efektyvumq? Kodelatviros rinkos operacijos yra pagrindine KB rezervr.l kontroles priemone.PaaiSkinkite, su kokiu konkrediu ribotumu susiduria monetarine politika.Paai5kinkite fakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanqnonn4 ir pinigLl pasifilE Kodel polinkis stabilizuoti pallkanq normq galilemti tebesitEsiandiq infl iacrjq?Trurnpai paaiSkinkite uZirntumo teorijq ir parodykite, kaip monetarine irflskaline politika gali veikti bendrqjq iSlaidq skirtingus komponentus.Tarkime, kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamas ribotiinfliacij4. PasitelkE bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos rnodeli,parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje. Po toi3analizuokite atveji atvirosios ekonon.rikos s4lygomis ir paai5kinkite,kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautai veikia bendrosios paklausoskreives padeti.Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabil izuojandiosios polit ikos tEstinumui,kuris apirna tiek fiskalines, tiek monelarines priemones, suderinamas su:

a) santykiniu valstybinio sektoriaus vaidmens maZejimu;b) tolygesniu pajamq paskirstymu;c) spardiais ekonomikos augirno tempais.

Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi, kai uZtikrinafiskalinir4 ir monetariniq priemoniq koordinavimq.

Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingaspalfikanq nonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai.

283

8. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJEEKONOMIKOJE

lki Siol pusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai.Siarne skyriuje nagrinejamas bendrosios paklausos rnodelis, vaclinarnas

IS-LM modeliu. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ.Keinsoteorijos interpretacija. Ji 1937 m. pasi[le britq ekonomistas Nobelio prenrijoslaureatas DZonas Hiksas. Sis modelis parodo, kas sukeiia nacionalinioprodukto pokydius trumpuoju laikotarpiu, kai kainq lygis pastovus (8.1 pav.).J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli, parodanti, kas turi itakosbendrosios paklausos kreives poslinkiui.

Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive. IS kreiv€ rodosituacij4 prekiq ir paslaugq rinkoje, o LM kreive - situacij4 pinigq rinkoje.Kadangi palukanq norma veikia tiek investicijas, t iek ir pinigq paklausa taibirtent Sis veiksnys susieja abi IS-LM modelio dalis. Modelis parodo, kokir.rbudu Siq dviejq rinkq tarpusavio s4veika lemia bendr4lq paklaus4.

Fiksuotas kainq lygis

o y r + y z # y : y

8.1 pav. Bendrosios paklausos kreives poslinkiai

8 . r . P R E K T U R T N K A t R t S K R E t V t

Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas, arba IS kreive, parodo tokiuspal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius, kai planuojamosiSlaidos prilygsta pajamoms. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yrapusiausvyros produkto nustatymo, naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas.

Ankstesniarue skyriLrje irodeme, kad pusiausvyros produktas priklausonuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartotir rac ional ines pajarnas c* :

TY ^ = - '' u

l - c * '( 8 . 1 )

j e i c * = c x ( l - t ) .

Autonomines iSlaidos susideda i5 vyriausybes iSlaidq, investiciniqiSlaidq ir autonorniniq vartojimo i5laidq..Rlbinis polinkis y?rlo.t!_llacrio+glinelsa i a T a s f4 kb y so,n *g*pqlr, l !rg_:eLojl- gi s pqn_u_daqel-gilgp q l_g-,r,t jg9+a13.m 1 -p r qgrg_{ g3eto dal i es, liku s ios s umokej u-s - la9\.glqq}, thg._K*oroesn r s a uton omrnl q isffi iAiilruX TT6il;-i;oli"kil; il;ti,"iLr6' lilaeiiiiip,aJ"qrq.q p$.rausy. ros.ly!ie*' "".-"*

8.1.1. Invest ic i jos i r pal i ikanr ; norma

Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnos kaip iSorinis(egzogeninis) kintarnasis (2r. 4 skyrirf, o dabar jos tampa vidiniu(endogeniniu) kintamuoju, nes itraukiama pal[kanq norma kaip modelio dalis.

Investicinds iSlaidos - tai iSlaidos naujiems gamybiniams pajdgumamskurti, gyvenamqjq namq, prarnoninei ar Zemds fikio statybai finansuoti, taippat ir prekiq atsargoms sudaryti. lnvesticinds iSlaidos padidina fizinio kapitaloapimt[ ekonornikoje, o kartu priklauso nuo pal[kanq normos lygio.

Firrnos investuoja, kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimoperspektyvas ir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgytiprana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios norsprekes gamybos b[d4. lnvesticijos gali bfiti susijusios ir su visai naujos prekesgalnyba. Kiekvienu atveju sprendimas del gamyklos statybos ar maSinq irlrengirnq pirkimo priklausys nuo busimqjq iSlaidq ir gaiirno pelno ivertinimo.Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimoeksploatavimo nauda, t.y. pelno prieaugiu. Kadangi pajamos bus gautosateityje, o i5laidos atsiranda i5 karto, kai tik prasideda gamyklos statyba arperkamas irengirnas, firma turi palyginti bnsimq.11 pelnq su dabartinemisiSlaidorris.

Savo investicijq finansavirnui f irma skolinasi pinigq Siandien, ir del toji turi buti t ikra, jog investicijos duos pakankamai papildomo pelno, kad j igaletq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis. Del to blsirnasispelnas turi b[ti didesnis uZ einam4sias iSlaidas, kad b[tq galima sumoketipaskolos palfikanas. Kuo didesnes pahikanos, tuo didesnis turi bfiti skirtumastarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq. Tai b[tina s4lyga, kad

285

projektas taptq priimtinas.Bet kurir.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq

investiciniq projektq, kurie gali apimti naLrjq gamyklq statybq, kornpiuterinessistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiqkrovininiq veZirneliq pakeitim4. Tadiau, kai palukanq nonna auk5ta, tiknedidele Siq projektq dalis bus pelninga, o kai ji Lerna, - didZioji projekrqdalis bus pelninga, nes tokioje situacijoje nebutina, kad bhsimasis pelnasZyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. Visa tai rei5kia, jog didelepalukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savoinvesticijas. lr atvirk5diai, kai pal[kanq norma Zema, investavirno mastasauga.

Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintispinigq savo investiciniams projektans igyvendinti, jos tLrri atsiZvelgti ir 1pal[kanq norrnfu nesjq tikslas * kuo geriausiai panaudoti savo turimas le5as.Firrna turi patyrineti, ar ndra galimybes gauti dar.rgiau pajarnq, naudojant savoturimr.rs pinigus kitu budu, tarkime, perkant obligacrjas, skolinant kitornsfinnoms. Kuo didesn€ palukanq norma, tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas, o neinvestuoti i savo projektus. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra, tuo rnaZesnisfinnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomai nuo ro, arfirn-rai reikia skolintis, ar ne.

Priimant investicinius sprendirnr-rs, labai svarbi realioji palhkanq nonna(Zr. 3 skyriq). Mat investicinio projekto realizavimas duoda pajamq prekiLlforma, kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidornis kreditui. Tadiau, jeikainos pastovios, nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai, tuo atvejuinvesticijq apirntis atvirk5diai proporcinga nominaliajai palfikanq nomai.

8.1.2. Investicijq paklausos kreive

lvertinant pinigq rinkos vaidnieni, investiciniq iSlaidq funkcrjaiSreiSkiama taio:

t = i - b " r ;

b=Al/Ar;

(8.2)

jei b>0;

dia r - realioji pallkanq norma;b - investicijq jautrumo palhkanq nonnai koeficientas;

I - autonornines investicines iSlaidos, kurios nepriklar-rso neinuo pajamq, nei nuo pal[kanq norrnos.investiciniq iSlaidq ir realiosios pal[kanq nonnos vaizduojaRyS[ tarp

8.2 paveikslas.

286

IsIr

8.2 pav. lnvesticijq paklausos kreive

Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti, kuriq finnossutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. pavyzdZiui, palukanqnonnai esant re lygio, firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B,esantis investicijq paklausos kreiveje. Kreive yra neigiamo nuolydZio. Jiatspindi prielaid4 jog palnkanq normos sumaZejimas padidina papildornq lesqI kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnqinvesticijq lygi. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuoI. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai, nedaug surnazejusipalfikanq nonra labai padidina i'vesticijas, tuomet kreivs yra beveiknuoZulni. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai, tuomet kreivevertikalesne. Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq

kreivds judejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu. i padidejimas reiikia,kad, esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui, firmos planuoja investuotidaugiau, o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE. Ir atvirkidiai,

I sumazdjimas reiSkia, kad investiciiq paklausos kreive pasrinks i kairE.

8.1.3. Palfikanq norma ir bendroji paklausa: IS kreivd

AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4pertvarkoma bendrosios paklausos funkcija. Bendroji paklausa susideda iSvartojimo, investiciiq paklausos ir vyriausybes i5laidq. Taigi gaunarne:

A D = C + I + G ,

a r c x D I : a + c x ( Y - i p - t x Y ) ,

- b x r ,

C _

T - T

r I l,L) t,287 lt L

t

A D : a + c x T p + c x ( Y - t x Y ) + l - b x r + G ,

A D : a + c r T n - i * C - c x ( l - t ) x Y - b x r .

Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikosmodelio autonoming bendrajqpaklaus4 kuri apskaidiuojama pagal (8.3) f<rmulg:

A = a + c x T p + l + G ( 8 . 3 )

Kadangi c*= cx(1{), tai tuomet bendroji paklausa nustatoma pagal8.4. formulg:

A D = A * c * x Y - b x r . (8.4)

IS (8.4) lygties matorne, jog padidejusi pal0kanq norma surnaZinabendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu, nes padidejusi palukanq nonnasumaZina investicines i5laidas. Nuo palDkanq norrnos priklauso ir autonorninisvartojimas. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq irvartoj im4 bei bendrqjq paklaus4 dviem budais:

l. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq, tai padidejusi realiqjrlpinigq pasiula tiesiogiai padidina Seimq turtq.

2. Tiek, kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyrospalukanq nonn% netiesiogiai padidinamas Seimq turtas.

Kai palukanq nonna krinta, dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjqkaina, ir namq flkiq turtas padideja.

- Pinigq kiekis ir palfikanq norma veikia vartojimo iSlaidas, veikdami irvartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytq pah.rkanq norrnE PadidejEs pinigqkiekis didina bankq sistemos grynq pinigq atsargas ir i5pledia vartotojiSkokredito apimti. Zemesnd pal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnespaskolas. Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq irbendrqj E paklaus4 bei pusiausr,yros nacional ini produkt4.

Atskirq bendrosios paklar,rsos elementq ry5ys su pahkanr4 nomapavaizduotas grafiSkai 8.3 paveiksle.

ADO A

8.3 pav. Bendrosios paklausos elementtl ry3ys su pallkanq noffna

288

Kadangi pusiausvyros nacionalinis produktas ir pajarnos priklauso nuobendrosios paklausos, o pastaroji - nuo pahkanq normos, tai gaiima darytiiSvadq jog bendrasis nacionalinis produktas priklauso nuo palDkanq nonnos.Si rysi parodo lS kreive.

IS kreivd (IS cur.re) parodo tokius nacionalinio produkto irpalukanq normos derinius, kuriems esant prekiq rinkojesusidaro pusiausr.yra, t.y. visuose IS kreivds taikuose prekir.lpaklausa lygi prekiq pasifllai.

IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) ir santauptl(savings) lygybes, sqlygojandios pusiausvyros susidarymq supaprastintarneekonomikos modelvie.

8.4 pav. IS kre ive

Tarkime, pradind realioji pallkanrl flonl& 11, o bendrosios paklausosfunkcija A + c* x Y- b x rr. Pusiausvyra prekiq rinkoje susidaro taSke Ey, opusiausvyros nacionalinio produkto apirntis Yr (8.4 (a) paveikslas). TaSkas E,1atidedamas atitinkamai 8.4 (b) paveiksle. Prekiq rinkoje susidaro pusiausrryra,kai pallkanq norrna lra 11, o nacionalinio produkto apimtis - Y1.

[ + q*rY-l]xr2

I + c*xY-bxrr

289

Sakysim, palflkanq nonla surnaZejo iki 12. Del to padideja investicijr.lpaklausa (8.4 (c) pav.), o bendrosios paklausos kreivd persikelia auk5tynatstumu (-bxAr), kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas) yra neigiamas.Kreivd persikelia auk5tyn, kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo. Bendrosiospaklausos padidejimas reiSkia, kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinisproduktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2. 8.4 (b) paveiksle matome, kad naujaspalfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo, kadprekirl rinkoje susidaro pusiausvyra. Ta5kas E2 yra antrasis IS kreivds ta3kas.Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms, galirne gauti kelet4pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl, kuriuose susidaropusiausvyra prekiq rinkoje. 8.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus,gauname kreivq IS. Visiems Sioje kreiveje esantiems ta5kams, bDdinga tai, kadjie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinio produkto deriniai, kurie sqlygojapusiausvyros susidarymq prekiq rinkoje.

IS kreivp galima nubreZti, remiantis prekiq rinkos pusiausvyross{yga, teigiandia, kad pusiausvyra susidaro tnornet, kai nacionalinds pajalnosyra lygios planuojamorns i5laidoms:

Y : A D ;

Y : A + c * x Y - b x r .

Pertvarkius lygti, gar"rnama:

Y - c * x Y - - A - b x r ,

Y x ( l - c * ) - A - b ' r '

Jeiabi lygybds puses padalysime i5 (l-c*), tai gausirne

(8.s)

Y: mx(A- bxr) , (8.6)

IKa1 m:

I ^ *| - L

dia m- invest ic i jqmul t ip l ikator ius.

Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidqpasikeitirno sqlygotas multiplikatorius, todel paprastai multiplikatoriq Zyrne-sime simboliu m be jokio indekso.

Lygti (8.6) palyginame su (8.1) lygtimi. IS (8.6) lygties rnatorne, kadaukStesne pallrkanq norma rei5kia Zernesni pusiausvyros pajarnrl lyg1 nr.uodytarrA. Apskaidiuotas nacionalinio produkto ir palukanq normos rySys yra lS kreive.

IS kreive yra neigiamo nuolydZio, nes aukitesnis palDkanq normoslygis surnaZina investicines iSlaidas, kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq ir

290

nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[. Kreives statulras priklauso nuoinvesticiniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams, taip pat nuornultipl ikaloriaus (8.6 ) lygtVje.

Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanq nonnospasikeitimus (b yra labai didelis), tai palukanq norrnos pasikeitirnas sukeliadidell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivdpersikelia i vir5q dideliu atstumu), o karfu ir dideli pusiausvyros produktolygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS. Jei pallrkanq nomrospasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosios paklausos pasikeitimus (b -

labai maZas), pusiauslyros nacionalinio produkto lygis beveik nepasikeis, irkreive IS bus labai stati.

Panaiq poveiki IS kreives statumui turi ir rnultiplikatorius.

.....-')

... ":: E .. . . . " "

\ * c * ' x \ ' - b x r r

A + c * r Y - b r r r,...-.'

" b )

8.5 pav. Multiplikatoriaus itaka IS kreives staturnui

8.5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives,atitinkandios skirtingus multiplikatorius. Apatiniq bendrosios paklausoskreiviq koeficientas c* maZesnis uZ vir5utiniq bendrosios paklar.rsos krerviq

291

I:.l

i

koeticient4 c*'. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirlrnultiplikatorius yra didesnis. Pradiniai pusiausvyros produkto lygiai, y1 ir y1'atitinka palfikanq normE 11 apatiniame grafike. SumaZdjus pal[kanq normaiiki 12, bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliuatstumu, kaip pavaizduota 8.5 pav. (a) dalyje. Tadiau pusiausvyros produktopasikeitirnas yra labai skirtingas: vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2', oapatiniajai - iki Y2. Pusiauslyros produkto pasikeitimas del palikanq nonlospasikeitimo yra tuo didesnis, kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd, tatyra,kuo didesnis multiplikatorius, tuo daugiau padideja produktas.

8.5 paveikslo (b) dalyje matome, kad kuo maZesnis multiplikatorius,tuo statesne IS kreive. Atitinkamai, kuo didesnis multiplikatorius, tuo didesnispusiausvyros produkto pasikeitimas, pakitus palfikanq normai.

Taigi kr.ro maZesnis investiciniq i5laidq jautrumas palDkanq nonnai irkuo maZesnis rnultiplikatorius. tuo statesne IS kreive.

SiE iSvaaq patvirtina (8.6) lygtis. I5rei5kiame pal[kanq norm4:

(8.6a)

Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimuibendras realiosios palukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis, kuoinvesticijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientas b ir multipHkatorius m bustnaZesni.

Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus, rarfiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. Multiplikatoriq m veikia mokesdir.lnorma: jos padidinimas sumaZina multiplikatoriq. Atitinkamai kuo didesnemokesdiq noma, tuo statesne IS kreive.

IS kreive persikelia atsturnu, kuris lygus multiplikatoriaus irautonorniniq iSlaidq pasikeitimo sandaugai (tai matorne 8.6 (b) paveiksle):

A Y : A I S : m x A A ,

k a i A - a + c x L * T - G .

Vyriausybes i5laidq ar transferiniq mokej irnq padidej imaskreivE i de5ing, o jq surnaZejimas - ikairg.

Visi veiksniai, darantys itakq IS kreivds pasikeitimams,

perkelia IS

pateikiarni8.1 lente le je.

8.4 paveiksle yra dar du nepusiausr,yros ta3kai - E3 ir Ea. Ta5ke E3pallkanq ronno 12, kaip ir ta5ke 82, bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnisnegu taike 82. Kadangi pallkanr.l florrr1& 12 ta5ke E3 yra tokia pat kaip ir taike 82,del to reikalinga tokia pat bendrosios paklausos funkcija, atitinkanti du taikr.rs.

292

Todel 8.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosiospaklausos kreiveje. Sios keivds taSke E3 bendroji paklausa viriija produkto lygi.Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG, excess demand forgoods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema, arba produkto lygis per maZas, kadprekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. Prekiq paklausa viriija pasi[lE

Y:AD

A ' - h ^ r , + " + " V

A-bx r i +c *xY

AY=rnxAA

A D

0a )

0b )

8.6 pav. IS kreives persikelimas, sukeltas autonominiq i5laidq pasikeitirno

Ta5kas E4 (8.4 (b) pav.) turi tokiqpat palDkanq norrntu kaip ir ta5kasE1, tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis. Pal[kanq Dorrrla 11,atitinkanti ta5kq 8.4 (a) paveiksle, yra taSke E+, kr.rriame turime prekiqpasiflos pertekliq (ESG, excess supply of goods), kadangi produkto apimtisyra didesne uZ bendrqj4paklausq.

Del to visi ta5kai, esanfys IS kreives deSineje (ta5kas Ea), yra prekiqpasillos pertekliaus ta5kai. Ta5kai, esantys IS kreives kaireje (E3), yra prekitlpaklausos pertekliaus ta5kai.

AY=mxAA

293

8.1 lentel€. Pasikeitimai lS kreiveje

KintanrasisKintamojo

nasikeit inras: IS kreiv0Snersikdlimas

IS kreiv0snuolvdis

Vyriausybcs iSlaidos DidcjalvlaZcj a

I dciing

I kairqNcturi itakosNcluri itakos

Mokcsdiai (bcndra

sunra)

Didi jaMaZcja

I kairqI dci inq

Ncturi [takosNcturi itakos

Autonomincs iSla idos DidcjaMaZija

I dcSinq

I kairq

NcturlNcturi

takostakos

Ribin is pol ink is vartot i DidclaMaZcja

NcturrNcturi

itakositakos

NuoZulncsncStatcsnc

I nvcstic i j 11 j autru maspalukanq norrnai

DidcjaMaZcja

Ncturi ltakosNchrri itakos

NuoZulncsncStatcsnc

8.2. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE

Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros

nacionaliniam produktui, o dabar bus nagrinejamas realiojo nacionalinio

produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje'^ Hipoteze, siejanti pinigq pasi[I4, produkt{ ir palfkanq normtu teigia'

kad realioji pinigq paklausa priklauso ir nuo produkto, ir nuo pal[kanq nonnos:

L : k x Y - h x r ,

d i a k - p i n i g t l p a k l a u s o s j a u t r u m o b e n d r a j a m n a c i o n a l i n i a mproduktui koefi cientas;h - pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai

koeficientas.Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties

priklausornybg:

k: ALIAY, k>0.

Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos

priklausomybg:

h:AL/Ar, h>0.

Kuo auk5tesne palukanq noffna, tuo Zmonds tures maZiau

nes tokiq pinigq laikymas daugiau kainuoja.Kaip jau Zinome, realiaj4 pinigq paklausq uZra5ome;

pinigq pasiul4 M5,/P:M.

MD/P

grynq prnlgq,

:L, o reali4jq

l-

294

Pusiausvyra pinigq rinkoje pasiekian-ra,lygi realiajai pinigq paklausai:

kai realioji pinigq pasi[la

arba

M MS D

P = P

M s = k x y - h x r ( g . 7 . )P

Dabar apskaidiuojame palfikanq norme:

Mh x r : k " Y - s

P

(8 .8 )

Apskaidiuotas pal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yraLM kreive.

LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanq normos lrnacionalinio produkto derinius, kuriems esant pinigq rinkojesusidaro pusiausvyra; visuose LM kreives ta5kuose pinigqpaklausa lygi pinigq pasihlai.

LM tiesds pavadinimas kilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo(liquidity) - pinigq paklausos - ir pinigq (money) - pinigq pasil los -pusiausvyros s4lygos L:M.

Tarkime, nominalusis pinigq kiekis Iv{x kontroliuojarnas centrinio banko,kainq lygis pastovus P. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P. Nurodytam nacionalinioprodukto lygiui Y1 nubreZiama pinigq paklausos kreivd L1, kaip maZejantipallkanq norrnos funkcrja. Realioji pinigq pasifila pavaizduota verlikalia hnrja.kadangi ji nurody'ta ir nepriklauso nuo palfkanrq norrnos. Paltkanq normai r1bfidinga subalansuoti pinigq rinkq taike E1(8.7 (a) pav). Esant Siai paltrkanqnormai, realioji pinigq paklausa priiygsta realiajai pinigq pasi[lai.

8.7 (b) paveiksle atidedame ta5k4 E1, kuriame pinigq rinkoje susidaroprniausvlra, kai yra nacionalinio produkto lygio Y1 ir pal[kanr4 norrrlos 11 derinys.

Padidejus nacionaliniam produktui iki Y2, i5auga ir pinigq paklausa.NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2, matome, kad palfikanq normai5augo iki 12. 8.7 (b) paveiksle atidedamas naujos pusiausvyros taikas E2.Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq. Padidejusnacionaliniam produktui, padideja reikalingq pinigq kiekis, o iSaugusipal[kanq norrna ji sumaZina. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakinta turiurq

t [ M \r = l x l t " Y - s I

h \ P )

295

pinigq kiekio atZvilgiu. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg

skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyros taikus,

nubrdZiame kylandiq kreivE LM. LM kreive yra teigiarno nuolydZio. Didejantnacionalinio produkto apimdiai, kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq

normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkojeiSlaikymui, nekintant pinigq pasiulai.

U Y ra) Mo

M/P b)

P

8.7 pav. LM kreive

Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui(koeficientas k) ir kuo maZesnis jautrumas palukanq normai (koeficientas h), tuostatesnd LM kreive. Tai gali patvirtinti ir (8.8) lygtis; nurodltas nacionalinio

produkto pasikeitimas AY turi didesni poveiki pallkanq normai r, kuo didesniskoeficientas k ir kuo maZesnis koeficientas h. Jei pinigq paklausa labai jautri

palukanq nonnai (h didelis, + m), LM kreive beveik horizontali. Siuo atveju delnedidelio palukanq norrnos pasikeitimo labai pasikeidia nacionalinis produktas,kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. Kai pinigq paklausa nejautripal[kanq nonnai (h:0), LM yra vertikali.

Realiosios pinigq pasillos pasikeitimas perkelia LM kreivg. Realiojipinigq pasi[la gali pakisti, pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainospastovios, arba pakitus kainoms, kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la.Kreivds LM persikelimas I de5ing parodo, kad ji reikalauja Zemesnes palukanqnonnos bet kuriam nacionalinio produkto lygiui arba aukitesnio nacionalinioprodukto lygio bet kuriai palhkanq normai, kad paskatintq Zrnones laikytipapildorn4 realqji pinigq kieki. Ir atvirk5diai, sumaZejusi realioji pinigqpasilla perkels kreivg LM i kairg, ir 5i dabar reikalaus auk5tesnes pallkanqnonnos bet kuriam nacionalinio orodukto dvdZiui.

296

M 2 M / P

P b )

u t t

a ) P

8.8 pav. Pinigq pasil los padidinimo itaka LM kreivei

Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas, remiantis (8.7)lygtimi ir darant prielaid4 kad h:0:

r A M -A Y = A L M : k r - i

Visi veiksniai, darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui, pateikiami 8.2lenteleje.

Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigqpaklausos (EDM, excess demand for money) ar pinigq pasiulos (ESM, excesssupply of money) pertekliaus ta5kus. Panagrinekirne visus 4 taSkus. Ta5ke E1pinigq rinka yra pusiausvira. Tarkirne, kad nacionalinis produktas i5augo ikiY2. Del to padideja realioji pinigq paklausa, o pinigq paklausos kreivepersikelia i L2. Esant pradinei palukanq nonnai r1, realioji pinigq paklaustrbutq nustatyta ta5ku Ea, ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea.Atitinkarnai ta5kas Ea 8.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliausta5kas: pah)kanq nonna per Zema arba produkto lygis yra per aukStas pinigqr inkai subalansuot i . Panagr inekime ta5kq Er 8.7 (a) paveiks le. Cia tur i rnepradin[ produkto lygi Y', bet palflkanq norna yra per auk5ta, kad pinigqrinkoje sr.rsidarytq pusiausryra. Siarne taike susidaro pinigq pasillosperteklius E3E2 Ta3kas E3 8.7 (b) paveiksle atit inka pinigq pasil los pertekliq.

Kaip matome, bet kuris ta5kas, esantis LM kreives deiineje, yrapinigq paklausos pertekliaus taikas, o bet kuris ta5kas, esantis kaireje ptrseje,yra pinigq pasiulos pertekliaus ta5kas.

297

8.2 lentel€. Pasikeitimai LM kreiveje

Kintanrasis Pasikeit imas LM kreivdsnersik€limas

LM kreivEsnuolvdis

Pinigq pasiltla

Autonominc pinigrlpaklausaPinigq paklausosjautnttlas pal[karlqnorrnaiPin igq paklausos

iautrunas procluktui

DidcjaMaZcjaDidcjaMaZc.iaDidcjaMaZcla

DidcjaMaZcia

I dc3inq

I kairq

I katrq

I dcSinqNcturi itakosNcturi itakos

Ncturi ltakosNcturi itakos

Ncturi itakosNcturi [takosNcturi itakosNcturi itakosNuoZulncsncStatcsnc

StatcsncNuoZulncsni

8.3. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE

Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti

naudojamas IS-LM modelis. Kreives IS ir LM br62iamos viename grafike (8.9

pav.). Kreive IS parodo, kokiems nacionalinio produkto ir pallkanrl-nonrlos

ieriniams esant prekiq rinkoje susidaro pusiausvyra' o kreivd LM - kokierns

jq deriniar-ns esant susidaro pusiausvyra pinigq rinkoje, kai nurodyta realloji

pinigq pasiula. Tik ta5ke Es abiejose rinkose susidaro pusiaus\yra vienu metu.

Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and

money market equilibrium) - vienalaikes pusiallsvyros

prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba

pusiausvyra.

8.9 pav. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra

298

-L_

Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistato pusiausryrosnacionalinio produkto lygis Y* ir pusiausvyros pallkanq normos lygis r*. Y*- tai pasirinktas pusiausvyros bendrojo nacionalinio produkto lygis, artirnaspotencialiajam produkfui, kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionaliniproduktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* - tai siekiamojipusiaus'nyros palhkantl norma, sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojonacionalinio produkto susidarymq.

Kai susidaro derinys 12 ir Y1, pusiausvyra yra tik prekiq rinkoje ta5keB. Kad susidarytq pusiausvyra pinigq rinkoje ta5ke G, palukantl flomlo 12reikalauja nacionalinio produkto Y2. Palfrkanq normai r; nacionalinioprodukto lygis Y1 yra per maZas, kad susidarytq pusiausvyra pinigtl rrnkoje.Del per maZo nacionalinio produkto lygio yra nepakankarna pinigq paklausa,kad atitikq nurodytE pinigq pasiul4. Kai susidaro pinigq pasillos perteklius,palukantl norrna krinta tol, kol pasiekia lygi r*.

Ir atvirkidiai, kai pallkanq norma yra rr, reikalingas nacionalinioprodukto lygis prekirl rinkos pusiausryrai Y2 ta5ke C yra didesnis uZ lygi Y1,kuris reikalingas pinigq rinkos pusiausvyrai ta5ke F. Del to susidaro pinigqpaklausos perteklius, didinantis pal[kanq norrnE. Procesas tQsiasi toi, kolpalflkanq norma pasiekia lygi r*. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis, susidaroreikiamo dydZio bendroji paklausa, nacionalinis produktas ir pinigq paklausa,kad butq pusiauslyra abiejose rinkose vienu metu.

Kaip juda ekonornika link bendrosios pusiausvyros taike Ee, jei ji yrataSkuose U ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinisatsargq maZejirnas ar kaupimasis, finnos didins ar maZins garnyb4stumdamos ekonomikq ta5ko Es link. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros,atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turdsparduoti akcijas ir obligacijas, jei negali kitaip patenkinti savo pinigqpaklausos. Ir taip, ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. Ta5ke Es prekiqpaklausa lygi prekiq pasiulai, pinigq paklausa lygi pinigq pasi0lai, obligacrjqpasiula lygi obligacijq paklausai. Atitinkamai firmos garnina planuotEprodukcijos kiek! (nera nenumatyto atsargq susikaupimo ar sumaZejimo), oindividai turi norimas finansinio portfelio kornpozicijas.

8.4. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS

Iki Siol nagrinetas IS-LM modelis parodo, kaip nustatornas realusisproduktas ir pallkanq norrna. Egzogeniniai kintamieji, kuriq modelisneaiSkina, yra verslo ir vartotojo optirnizrnas, vienintelis monetarinds politikosinstrumentas yra pinigq pasilla, du fiskalines politikos instrumentai -

vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. Siame skyrelyje nagrinejamemonetarinds politrkos poveiki.

299

Prakti5kai nustatyta, kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[tiarba stiprus, arba silpnas.

8.4.1. Stiprus skatinaniiosios monetarinds polit ikos poveikis

Kaip pasikeis produktas, jei centrinis bankas perkelia LMs kreivq ILMl padet[, padidindamas pinigq pasi[lq?

Atsakyrnas priklauso nuo abiejq kreiviq - IS ir LM - nr.rolydZio.8.10 paveiksle pateiktas pinigq pasifi los padidinimo poveikrs, kai LM

kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.

---------)

8.10 pav. Pinigq pasil los padidinimo poveikis, kai LM kreive nuoZulni ir kaivertikali

300

I

II

{II

II

st imulaiina produktq iri na pa )uk r r r q

Kai LM kreive nuoZulni (8.10 pav. (a) grafikas), ekonomika juda iStaiko E6 i ta5kq 81. Padidejusi piniglt pasi0la sumaZina palfikant1 normq iki r1ir padidina prodLrkt4 iki Yr. Didesnis pusiausvyros produktas ir maZesnepalt-rkanq nomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu, katlpastaroji atitiktq didesnE pinigq pasiulq.

Kai LM kreive verlikali, skatinandioji monetarine politika turinepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui. 8.10 (b) paveikslo grafikepavaizduotas tas pats pradinis pirsiausvyros taskas E0 ir tokia pat ls kreive,kaip (a) grafike, bet LM kreive yra verrikali. Toks pat pinigq pasifilospadidejirnas perkelia LM kreivE i deiinE (marome, kad abiejuose 8.10paveikslo grafikuose LM kreives horizontalus poslinkis yra atkarpa EeK).Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2. pusiausvyros produktas padidejadvigubai, o palukanq noma sumaZeja dvigubai, palyginti su virsutiniugrafiku.

Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuosegrafikuose pinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir t iek par - pinigqpaklausa. tset kadangi apatiniame grafike pinigq paklausa yra visiskai nejautripalukanrl normos sumaZejimui (h:0), tai pinigq paklausos padidinim4 turiuZtikrinti Zymiai didesnis produklas, kuris turi padideti zymiai daugiau negr.rvirsutiniarne grafike. Kad prekiq rinkoje i5liktq pusiausvyra, esant pastoviai ISkreivei, palukanq nonna turi surnaZdti kur kas daugiar"r, kad b[ti1 pasiektasreikalingas pusiausvyros produkto padidejimas.

8.4.2. Silpnas skatinaniiosios monetarin6s polit ikos poveikis

Centrinis bankas didina pinigq pasinl4 kai mano, jog produktas yraper maZas. Tarkirne, CB mano, jog produkto lygis y0 (8.10 pav.) yrit permaZas (kadangi nedarbas per didelis) ir jog norimas lygis yra y1. Siarnepaveiksle LM kreives poslinkis i desing, pavaizduotas virsutiniarne grafike,yra kaip tik toks, kokio reikia, perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1, betlygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1deSing, iki Y2, kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines polit ikos poveikisyra per stiprus.

Tadiau kai kada centrinis bankas gali susidr"rrti su prie5inga problema- kai rnonetarines polit ikos poveikis yra per silpnas, kai polit ika negalipadidinti realiojo prodLrkto iki Y,.

Panagrinesime du tokius atvejus:pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveiklautonomindms planuojamoms iSlaidorns (A);pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnospasikeitirnams.

r)

/ l

301

Vertikali IS kreive. Pirmasis atvejis pavaizcluotas 8.11 paveikslovir5utiniarne (a) grafike. Autonon-riniq i5laidq (A,) nulinis jautrurnas palfikanqnonnai nulemia tai, kad IS kreive yra vertikali. Tai ivyksta tada, kai verslofirmos del ateit ies nusiteikusios pesimisti5kai ir nenori didinti investiciniqi5laidq, sumaZejus pal[kanq normai. Del to surnaZdjusi palfikanq norrnanepadidina pusiausvyros produkto. Produktas ,,pasilieka" taSke Y0,atsakydamas i toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing (ErK). Padidejusi pinigqpasiula tik sumaZina palfikanr4normtu nes ekonomika juda i5 taSko Eo i taSkqE3. Vienintelis bfidas padidinti pusiausvyros produkt4 iki Yr butq perkelti lSkreivg i deSing, padidinus vyriausybds iSlaidas ar sumaZinus mokesiius.

o a )

b ) Yo Yo

8.1I pav. Tokio pat realiosios pinigq pasil los padidinirro poveikis, kai iSlaidqjautrurnas palukanq normai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos

jautrumas pal[kan11 normai

NuoZuln i LM krc iv i

l i t i kq bcprasmi ika

302

NuoZLrlni LM kreive. Antrasis beprasmi5kos monetarinds politrkosatvejis - kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanq norrnai s4lygoja labainuoZulniE LM kreivE, kaip pavaizduota 8.1 I paveikslo apatiniarne (b) grafike.

Tarkirne, pinigq pasi[la padidejo tuo paiiu dydZiu kaip ir anksdiau, oLM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK. Bet dabar LIVI kreive i,ralabai nr.roZulni, ir ekonomika labai sunkiai juda iS ta3ko Es 1 ta5k4 Ea. Kai LMkreive beveik horizontali, centrinis bankas praranda tiek pusiausvyrosprodukto, t iek pal0kanrl nonnos kontrolE, nors pinigq pasifi la ir padidinama.r

8 .5 . SKATINANEIO. I I F ISKAL IN I POL IT IKA IR ISSTC i \ I I I \ IAS

Praejusian, e skyrelyje analizavome monetarin6s polit ikos pasikeitimo1tak4 realiajarn produktui ir palukanq normai, perkeliant LM kreivE, kai ISkreive paslovi. Dabar elgsirnes prieSingai - keisirle IS kreivq, kai l-M pastovi.

8.5.1. Skatinandiosios fiskalinds potit ikos poveikis lS kreivei

Kadangi planuojarnos autonorninds iSlaidos j ungia vyriausybes iSlai-das, skatinandioji f iskaline polit ika, padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugqpirkirnams, padidina autonomines iSlaidas A ir perkelia IS kreivg 1<te5inq.

8.12 paveiksle parodyta, kad, jeigu atsiZvelgiama i pinigq rink4 raiskatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui .jaLrnebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi ,,m". Fiskalines polit ikosrnultiplikatorir.rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyrosta5ke Ee 1 taSkq E6, o horizontalus atstumas tarp taSkq Es ir E6 yra rnxAG.

Tadiau ta5ke E6.pinigq rinka n6ra pusiausvira, nes taSkas E6 yra SaliaLMe kreivds. Siame ta5ke produktas Y2 didesnis negu ys taike En, didinantispinigq paklaus4 tuo tarpu kai pinigq pasifi la l ieka nepakirusi, pradinio dydZio.Siarne ta5ke susidaro pinigq paklausos perteklius. Kad sumaZintq pinigqpaklaus4 iki f iksuotos pinigLl pasirl los, palhkanq nonna turi dideti. Betpadidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin.ril ir investicinesiSlaidas, todel nauja pusiausvyra nesusidarys E6 ta5ke. Tik taike E5 ir prekiq,ir pinigq rinkos yra pusiausviros. Realusis produktas nepadideja iki y2, bettik iki Y1. Didesne pal[kanq nonna paai5kina, kodel f iskalines polit ikos

' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimas sumazina palukanq nonli; ncs 2rnoncs

mcgina ats ikratyt i p in igq pcrtck l iaus, p i rkdami obl igaci jas i r k i tus f inansin ius aktvvr :s, dcl topakcldami jq kainas i r suutaZindami pal Ikanq nonn4. Krai tut in ia is (h ipotct in ia is) arvc;ars,vadinanrais , , l ikv idumo sp4stais" , zrr lonis i t ik inami, kad obl igaci jq i r k i tq f inansin iq aktyvqkainos yra labai auk3tos i r laukiamajq kr i t i rno. Tada Zmoncs la iko papi ldonrus pin igus i r ats isakgpirkti finansinius aktyvus. Dil to cB praranda palikanq normos kontrolq, kadangi Llv{ tampahorizontalia linija, kuri ncbcpakciiia savo padctics, atsakydama I didcsng pinigq pasinlq.

303

lnLrlt iplikatorius yra maZesnis uZ tn, kai atsiZvelgiama i pinigLl rinkospusiausvyros b[tin4 s4lygE

ISsttimimo poveikis (crowding out) yra privataus sektoriausvarlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas, sukeltasvyriausybes iSlaidq padidejirno, padidinusio bendrqjqpaklausq, realqjI produktq ir kartu pal[kanq norm4.

l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5. Realiojoprodukto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesnds palukanq norrnosi Sstr,rrntas privad ias investicines ir vartoj irno i 5l aidas.

8.12 pav. Vyriausybes i5laidq padidejimo [taka realiajam produktui rrpal[kanq normai

Ta5kas E6, panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui, yrahipotetinis, ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. Fakti5kai anaiptolnei5stumtos bendrosios privadios i5laidos yra didesnes naujoje pr-rsiausvyrossituacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es - realusis produktaspadidejo ne tik didesniq vyriausybes pirkirnq kiekiu, bet ir vartojimo, sukeltodidesnio produkto lygio, kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5papildorno produkto). Del didesnes palhkanq nomros pasikeidia privadiqi5laidq derinys: paskatintos vartojimo iSlaidos dideja, bet autonomines iSlaidosrraZdja.

lSst[nimo poveikis

304

8.5.2. Stiprus ir si lpnas fiskalinds polit ikos poveikis

Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarn produktui priklausonuo IS ir LM kreiviq nuolydZio. Fiskalines polit ikos poveikis stiprus, kaipinigq paklausa labai jautri pal[kanq normai (h-+ m), kaip pavaizduota 8.13paveikslo vir5utiniarne (a) grafike. Siuo kraStutiniu, horizontalios LM kreives,atveju mul t ip l ikator ius tampa t ik iprastu rnul t ip l ikator iurn i m. Siuo atvejuiSstflrnimo poveikio nera.

Nera iSstumimo

8.13 pav. Fiskalines polit ikos stirnulq poveikis, kai pinigq paklausosjautrumas pal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0).

305

PrieSinga situacija susidaro, kai pinigq paklausa visai nejautripal-rkanq nonnai (h:0), o LM kreive tarnpa vertikali. VyriaLrsybes i5laidqpadidejirnas perkelia lS kreivE i de5inq apatiniame (b) grafike, bet realusisproduktas negalejo padideti, nesutrikdZius pusiausvyros pinigq rinkoje. Delnr"rlinio pinigq paklausos jautrumo palukanq normai nera pallkanq normospadidejimo, kr.rris sugr4Zintq pinigq paklausil i pusiausvyr4 su fiksuota pinigqpasi[la. Sir"ro atveju vienintelis f iskalines polit ikos stirnulq poveikrs yrapalrikanq normos padidinirnas. l5stumirnas yra visi5kas, nes ar.rkStesndpalukanq nclnna sumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai t iek pat, kiekpadideja vyriausybds i3laidos, kai bendros autonominds iSlaidos l iekanepakitusios.

Stalistine rnedZiaga rodo, kad pinigq paklausos jautrumas paltikanqnorrnai nera nei nulinis, nei beribis. Del to abu atvejai yra dirbtiniai irkraStutiniai, o ne realus.

Pagrindind i5stumirno prieZastis - pallkanq norlrios padidejinras,sukeltas fiskalines polit ikos stimulq. I5st[mirnas gali bfit i paSalintas, t ik jeigunera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo, kai lS kreive persikelia icleSinE, ir tai reikalauja horizontalios LM kreives, kaip pavaizduota 8.13paveikslo viriutiniame (a) grafike. Siuo atveju iSsturnimas nulinis.

ISstlrnirnas gali bUti visiSkas ar dalinis. Jei susidaro koks norsrealiojo produkto padidejimas del fiskalines politikos stimr.rlq, i5stfin.rirnas yraclalinis. Tai pavaizduota 8.l2 paveiksle, kai ekonomikos produktopusiausvyros lygis iSauga nuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produktopadidejirno, kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus, i5stfinrirnas yravisi5kas. Tai pavaizduota 8.13 paveikslo apatiniame (b) grafike, kai visiikainera produkto padidejirno ta5ke E7, palyginti su pradiniu ta5ku Ee.

8.6. FISICA.LINE POLITIKA, MONETARINE POLITIKA IR SIUPOLITIKU DERINYS

lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds polit ikos poveikiq irskirt ingLl f iskalines polit ikos poveikiq tyrimui. Bet Sie polit ikos tipai neveikiaizoliuotai. Centrinio banko monetarine politika gali sustiprinti arba slopintivyriausybes formuojarnE fi skalinq politik4.

8.6.1. Fiskalinis polit ikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuomonetarinds reakcijos

Kaip produkto reakcija i fiskalines politikos pasikeitimus (fiskalinespolitikos rnultipiikatorius) priklauso nuo centrinio banko?

Pagrindine ideja paprasta: kuo daugiau centrinis bankas padidinapinigtg pasiulq tuo didesnis fiskalines polit ikos multiplikatorius; kuo labiau

sumaZina pinigLl pasi0l4 tuo maZesnis fiskalines polit ikos multiplikatorius. Jeicentrinis bankas labai surnaZina pinigq pasil l4 tai f iskalines polit ikosmultiplikatorius gali blt i net neigiamas.

8.14 paveiksle pateikti trys atvejai. Vir5utiniame kairiajarne (a)grafike pateiktas standartinis atvejis, nagrindtas 8.12 paveiksle. Kai centrinisbankas palaiko pastoviq pinigq pasi014, LM kreive l ieka pradineje padetyjeLMo. Fiskalinds polit ikos stimulai, pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidqpadidejimu ar rnokesdiq n-raZinirnu, perkelia IS kreivg l de5inE iS lS0 i ISrpadet[. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi, didesne pinigq paklar-rsa, sukeltadidejandio produkto, skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siektiek investiciniq ir vartojimo iSlaidq. Ekonomika juda i5 taiko Ee I taik4 E5.

-)--,t'

N|onctarinis polit ikosprisitaiklaus

lintiduoja iSstwrirru

FJveiki

8.14 pav. Fiskalines polit ikos stimultl poveikis realiajam produktui tri jqmonetarin6s politikos alternatyvrl s4lygon-ris.

Vir5utiniame deSiniajame (b) grafike pateikta antroji altematyva. Jeicentrinio banko tikslas palaikyti pastoviQ palIkanq norm4, pinigq pasiIlai

Fiksuota pinigqpasiuia sqlygoja

iSstunilno

Centrinio bankoplanuojaros produkto

lygis reiSkia, kadfiskaline politika veikia

tik palukmq nurnq.

turi blt i leidZiarna inerti3kai keistis, kai t ik lvyksta lS kreivds persikelirnas (netik del f iskalin€s polit ikos, bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiqpasikeitimq). Jei centrinis bankas leidlia pinigq pasiulai keistis kiekiu, bhtinLrpastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje, jis turi perkelti LM kreivg i5LMn padeties 1 LM1. Fiskalines polit ikos stimulq rezultatas dabar yranagrinetas multiplikatorius (m), anksdiau ignoravEs pinigq rink4 ar palukanqnomros pasikeitimo itak4. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6. Kaimdginarna stabil izuoti pallkanq non'nE ir leidZiarna piniglt pasi[iai reaguoliinerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma, kad centrir.ris bankas,,pritaiko" fiskalinq polit ikq. lS tikrqiq vyriausybe ernesi centrinio bankokontroles.

Tredioji alten.ratyva yra tada, kai centrinis bankas nesirupina nerpinigq pasi[la, nei pal0kanq nonna, bet greidiau mdgina stabil izuoti realqjibendr4i! nacionalini produktq. Jei centrinis bankas nori iSlaikyti produkttlY1 lygio, j is gali reaguoti i f iskalines polit ikos stimulus, perkeldamas LMkreivg prie5inga kryptirni lS kreivds judejimui. Taigi, jei vyriausybes i5laidospadidinarnos, centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1. Jei cenrrinisbankas apskaidiuoja tikslq pinigq pasil los dydi, butin4 pastoviam produktolygiui iSlaikyti, paveikus fiskalin6s polit ikos priernondmis, tai 5i situacijapateikta apatiniame kairiajarne (c) 8.la paveikslo gratike. Ekonornika juda i5ta5ko Ee i taSkE 87. Kai centrinis bankas taip elgiasi, f lskaline polit ika jaunebekontroliuoja prodr-rkto lygio, bet veikia tik palukanq nonnq. Fiskalinespolit ikos poveikis - padidinti palhkanq normE nlro rs iki 17.

8.6.2. Monetarinds ir f iskalin€s polit ikos derinys

Apatinis kairysis 8.14 paveikslo (c) grafikas i l iustruoja svarbiausi4monetarin€s ir f iskalines polit ikq bruoZ4. Jei vyriausybe pasirinko norirnqprodukto lygi Yu, j i gali pasiekti 5i lygf su daugeliu palukanq normq, iS kuriqr0 ir 17 tera tik du pavyzdZiai. Galime manyti, kad taSkai Es ir E7 turi ne tik tqpat! produkto lyg[, bet ir t4 patl uZimtumo bei nedarbo lygl.

Ta5kas E7 kornpensuoja l iskalines polit ikos stirnulus, t.y., padidejusvyriausybes iSlaidq lygiui, bus maZinama pinigq pasiula (LM kreive juda ikairp). Prie5ingai, ta5kas Es turi didesnE pinigq pasr014 (lS kreive yra loliau ikairE). Didesne pahlkanq nonna ta5ke E7 surnaZina planuojarnus investicijas irautonornini vartojirnq Zemiau tq, kurie yra ta5ke E6, kad ,,uZleistr-1 vietd'didesniam vyriausybes i5laidq lygiui. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi f iskalines irmonetarinds polit ikos deriniu. Ta5kas E6 yra ,,skatinandiosios monetarines irstabdandiosios fiskalines" polit ikos derinys, o ta5kas E7 - prieSingai,,,stabdandiosios monetarines ir skatinandiosios fiskalines" polit ikos dennys.Kuriam deriniui visuomend turi teikti pinnenybq?

308

Ta5ke En investicinds iSlaidos didesnds. todel ekonomika kurramaateidiai, o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar.rk5tesnis. Ta5ke E7vyriausybes i5laidos didesnes negu ta5ke Es, tuo tarpu investicines iSlaidos yraZernesnds. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotospaslaugos (nacionalinio saugumo, polici jos, gaisrq apsaugos) ar vyriausybesinvesticijos (pagrindiniai keliai, mokyklos). Ar visuomenei teikti pirmenybEtaSko Es produkto augimui, ar ta5ko E7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugqlygiui? Tai svarbiausias makroekonomikos klausimas. Jo sprendimaspriklauso nuo to, ar vyriausybes i5laidos susideda i5 vyriausybes vartojimo, ari5 vyriausyb6s investicijtl. Jeigu tai vyriausybes vartojimas, tokiu atvejupasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns irpaslar,rgoms prie5 tas, kurios atid€tos ateidiai. jeigu tai vyriausybesinvesticijos, tada pasirinkirnas priklauso nuo to, ar privat[s, ar vyriausybesinvesticiniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnes visuomenei. Vienodosaltematyvos yra tinkarnos, jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiqn-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadias investicijas ir vartojim4.

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMOPOLITIKOJE

IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas, kurioms susidarius,fiskalines ir monetarines politikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtlekonomikoje. Del to vyriausybe gali panaudoti 5i modeli, rengdama politikq,siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. Aktyvios politikosSalininkai tvirtina, kad vyriausybe turi naudoti fiskaling ir monetaring politikqgamybos apimties ir kainr4 stabilizavimui. Jq nuomone, vyriausybe turi veiktiprie5 privataLrs sektoriaus sukeliamq Sokq itak4. Jei makroekonomind politikanereaguoja i investicijq paklausos ar pinigq paklausos Sokus, tai jq sElygotibendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumosvyravimais. Aktyvaus paklausos regr.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE,kad vyriausybd turi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. lnvesticijq paklausosnuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidq G augimo, grynrjqmokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. 6-J-anedeSimtrnetyje dauguma ekonomistq tikejo fiskalin€s ir monetarines politikosefektyvumu, Salinant Sokus, sukeliarnus privataus sektoriaus. Jie teisinofiskalinE ir centrinio banko polit ik4 kontroliuojandias G, NT ir M, jautriaireaguojandias i 5iq kintamqjLl pasikeitimus, siekiant visiSko uZimturno.Tadiau, kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytoseSalyse pradejo dideti, pasitikejimas stabil izavimo polit ika eme maZeti.Daugelis ekonomistq pajuto, kad b[tent vyriar-rsybd, o ne privatus sektorius,tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu.

I

- l

309

Abejoniq del aktyvaus paklar.rsos reguliavimo polit ikos sukeliakeletas problen-rq:1. Bendrosios paklausos kreive gali b[ti vertikali, ddl to skatinandioji

politika paklar,rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausos ir uZimtumoaugirno, o sukelia tik kainq augim4.

2. Sunku identif ikuoti, ypad laiku, privataus sektoriaus Sokus ekonornikoje,del to labai keblu (ar net nelrnanoma) pakeisti jq pasekmes monetarinesar tlskalines polit ikos priemondmis.

l. Aktyvi monetarine politika sukelia per didelE infliacij4 kadangi valdZia,paprastai megina skatinti ekonomikos augimq net ir tada, kai pasiektasvisiSkas uZimturnas ekonomikoje, t.y. pasirodo esanti netoliaregiSka.

4. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq, nusakane iqbendrosios paklausos, IS ir LM kreives, b[tinas pasirenkant kiekybinesekonorn jkos stabi l izav i rno pr iemones.

5. Asrnenys, priimantys sprendimus, veikiami politinio spaudimo,verdiandio lgyvendinti tokias trumpalaikes priemones, kurios padetq juospeninkti naujai kadencijai.

Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq, jis nera ir labai patikin-ras orientyras,vykdant stabilizavimo politik4 nes neivertina daugelio dinaminiq aspektq. TaistatiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4 politiniq sprendimq [takosekonornikos ateidiai. Namq 0kiai pri irna sprendimus einamuoju laikotarpiu, i5dalies paremtus ateit ies lukesdiais, o modelis nesugeba to apimti.

Panagrinekirne hskaling politikq detaliau. Vyriausybds i5laidq Gpadidejimas turi bfiti kompensuotas, didinant einamuosius mokesdius armaZinant bIsimqsias vyriausyb€s i5laidas. Didinant mokesdius ateityje, butinaatsiZvelgti I skatinandiosios fiskalines politikos paseknes bendrajai paklaLrsai.Jei G pastoviai dideja ir buvo paskelbta apie mokesdiq padidejimq ateityjevyriausybes i5laidq G kompensacijai (arba to tikimasi), tai namq [kiai galisumaZinti vartojimq tikedarniesi dideliq mokesdir,l ateityje. Kra5tutiniu atvejuvartojimas sumaZds tuo padiu dydZiu, kokiu padides G, o kreive IS nepajudes,padidejus C.

DaZniausiai lS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakosprikiausys nuo to, kaip i lgai jq augimo laukiama. Kai vyriausybes i5laidos Gauga pastoviai, namq ukiai tikisi didesnio mokesdiq padidejimo ateityje neguesant laikinam G padidejimui. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasiateityje, tuo daugiau sumaZes vartojimas.

Standartinis poZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarniniussarnprotavimus, tadiau tarp poZifirio, diktuojamo IS-LM modelio, ir dinaminesanalizes ndra esminio orie5taravimo.

3 r 0

Pagrindin€s sqvokos

. prekir-1 rinka . LM kreiver pinigr-1 rinka . IS-LM rnodelis. realioji pal[kanq nonna . prekiq ir pinigq rinkq pr.rsiausvyra. pelno norma o monetarines politikos poveikrs. investicriq paklausa . f iskalines polit ikos poveikis. IS kreive o iSstfimimo poveikiso pinigq pasiula o monetarines ir fiskalines politikosr pinigq paklausa derinys

Kartojimo klausimai

I . Paai5kinkite, nuo ko priklauso I S ir LM kreiviq nuolydis.2. Kada kreive IS tampa horizontali, vertikali?3. Kada kreivd LM tampa horizontali, vertikali?4. Kodel IS kreive turi neigiam4 nuolyd[?5. Kodel LM kreive turi teigiamq nuolydi?6. PaaiSkinkite, kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamq nuolydl'/7. Kaip mokesdiq augirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir

investicijas?8. Kuo pasirei5kia pinigLl masds maZinimo itaka pal[kanq nonnai,

produktui, vartojimui ir investicijoms?9. Aptarkite kainq maZejimo pasekmes produkto pusiausvyros lygiui.10. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimo ta5kas apibreZia produkto ir palukanq

normos pusiausvyros lyg[?I l. Parodykite ir paai5kinkite, kodel multiplikatorius yra didesnis, kai

nagrinejama tik prekiq rinka, negu tada, kai nagrinejamos abi - prekiq irpinigq - rinkos?

l r

t

3 1 r

9. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA

DZ. M. Keinso paZiurq Salininkai ir monetaristai nesutaria daugeliurnakroekonomines politikos aspektq. Tadiau juos jungia vienas benclrumas -j ie t ir ia ekonomikq i5 paklausos pozicijq. Keinsistq poziuriu, mokesdir4 arvyriausybes iSlaidq pokydiai pastumia bendrqjq i5laidq kreivg, todel pasikeidiaprodukto apimtis. Pasak monetaristq, pinigq pasiulos pokydiai taip patpastumia bendrLjq i5laidq kreivg, sukeldarni ne tik realiojo produkto, bet irkainq pokydius. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausospoZi[riu. Didejant bendrosioms i5laidoms, padeti keidia bendrosios paklausoskreive, o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo. Kitokspoziflr is I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Jq poZiDriLr, reikiavyriausybes politika veikti verslo firmq norus ir galimybes gaminti produktus,nepriklausomai nuo paklausos pokydiq. Pasiulos polit ikos paprasdiausiaspavyzdys yra mokesdiq maZinimas.

Abstraktus Keinso modelis teigia, kad auganti bendroji paklar.rsavisada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi, kai kainos ir darbouZrnokestis yra pastovus, o ekonomikoje yra nepanaudotq iitekliq. Tadiaurealiarne gyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s, jie keidiasi.Todel Sioje temoje nagrinesime kitq - klasikini ekonomikos modeli.Klasikinis makroekonomikos modelis analizuoja ekonomikq kurioje kainos irdarbo uZrnokestis gali laisvai keistis. Pagal s[ model[ ekonomika yra artivisi5ko uZimtumo gamybos lygio. Makroekonomikos analizeje svarbu suprastisusireguliavimq kuris ivyksta, sutrikus jos pusiausvyrai. Susireguliavimqatitinka perejirnas i5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojolaikotarpio modeli.

Sios ternos analizg iliustruoja 9.1 paveikslas. Nagrinesime prekir4,pinigq ir darbo rinkq sqveikq. Analiz0 suskyla I dvi ctalis - benclrosiospaklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. Benclroji paklausa priklauso nuopinigLp ir prekiq rinkq s4veikos. Tuo mes jau [sitikinome. Bendroji pasiula yranaujas elementas. Ji apima prekiq ir darbo rinkq s4veikq.

PinigLl r inka

9.1 pav. Pinigtl, prekiq ir darbo rinkq s4veika

J l z

lSsamus makroekonomikos modelis apima visas tris rinkas, padedasusieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti irKalnas'.

9.1. MAKROEKONOMTKOS PAKLAUSOS KRETVE - KATNU,NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOSDERINYS

Siarne skyriuje [rodysime, kad realioji pinigtl pasiula yra svarbiausiaskintamasis, veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygiopriklausomybg.

Jau rnin€ta, kad realioji pinigLl pasifila - tai nominalioji pinigqpasitla, padalyta i5 kainq lygio. Ji parodo prekiq kiekl, kur[ galima nusipirktiuZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. Vadinasi, kai kainq lygis yra pastovus,realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada, kai dideja (maZeja)nominalioji pinigq pasiula. Sia priklausomybe mfisq analiz€je teks daZnainaudotis.

9.2 paveikslo (a) grafike pavaizdnota realiojo nacionalinio produktopriklausomybd nuo pallkanq nonnos, o 9.2 (b) grafike - kainq lygiopriklausomybe nuo realiojo nacionalinio produkto.

Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajai paklausai, tarianre,kad visi kit i bendrosios paklausos veiksniai (nominalioji pinigq pasi[la,vyriausybes iSlaidos, mokesdiq lygis, finnq laukiarni pelnai ir laukiamospajarnos) yra pastovIs.

Tarkime, pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn.Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi, tai Px nustato realiqj4 pinigqpasiUl4 vadinasi, ir t ieses LMe padetf. Teigeme, kad pastovus ir visi kit iveiksniai, darantys itak4 bendrajai paklausai. Todel galirne nubrdZti ir tiesEISe. Ji atspindi ivairius palfikanq normos ir nacionalinio produkto derinius,kuriems esant planuotos iSlaidos prekdrns lygios fakti5kai prekiq garnybai (t.y.prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra). Prin.rinsirne prielaidq kad gamybosapimt[ lernia nustatyta paklausa, ir flrmos sekrr.ringai realizuos visq pagirmintilprodukcijE.

Kadangi pinigLl rinka yra pusiausvira visuose LMx tieses taSkuose, oprekiq rinka yra pusiausvira visuose lSs tiesds ta5kuose, todel Siq tiesit lsusikirtirne taike Ee yra patenkintos abiejq tiesiq s4lygos. Ta5ke En pinigtlpasi[la lygi pinigq paklausai, o planr.rotos i5laidos prekdrns yra lygios faktiSkaipagamintos ir realizuotos produkcijos apimdiai. Galirna teigti, kad ta5ke Eipinigq ir prekiq rinkos yra pusiausviros, t.y. pasiula lygi paklausai.

' Sioje temoje paprasturno clelei tarsirne, kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo

laikotarpio pusiauslyra visq laik4 yra pastovi. PraktiSkai, suprantarna, taip nera.

3 1 3

9.2 (b) paveiksle paZymesime ta5k4 Es, kuriame pinigLl ir prekiqrinkos yra pusiausviros, kai kainq lygis yra Px, o bendroji paklausa - Ia lygio.

p

b ) 0Y , Y ' Y

9.2 pav. Makroekonomikos paklausos grafikas

Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. Kai nominalioj i pinigq pasiUlayra nustatyta, Zemesnis kainq lygis, kaip Zinia, rei5kia didesnE reali4l4 pinigqpasi[lq. Del to sumaZeja palukanq norma, ir tiesd LMe persikelia de5indn, iLMl padeti. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnisnacionalinio produkto lygis negu tieseje LMs. Ta5kas Er (9.2 (a) pav.) rodo tqpal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto priklausomybq, kuriai esant pinigqrinka yra pusiausvira, t.y. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio

314

produkto apirniiai. 9.2 (b) pav. paZymesime taSk4 E1, rodanti, jog kainq lyg[P7 atit inka realiojo nacionalinio produkto lygis 17 (am esant planuotosiSlaidos ir faktiSkos iSlaidos yra lygios). Ta5ke E1 palfikanq norrnos lygisbutinas palaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje, kai produkto lygis )'7 yra r-7.

Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1, o kartu ir atitinkarnqrealiqjq pinigq pasiulos dydI bei t ies€s LM padeti, galirne paZymeti aibE taSkq,tokiLl kaip Ee ir E,1 (9.2 (b) pav.). SujungE Siuos taSkus, gaLrnamernakroekonornikos paklausos tiesg MDS.

Makroekonomikos paklausos ties6 (MDSmacroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintllygio ir realiojo nacionalinio produkto derinius, kurrernsesant pinigq rinka yra pusiausvira, ir planuotos i5laidoslygios fakti5kai produkto apimdiai.

Makroekonomikos paklausos tiese yra Zernejanti, nes rtraZesnis kainqlygis didina reali4q pinigq pasi[14 rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4ir didindamas bendril4 paklausil. Primenar.ne, kad tiese MDS yra gauta, kainominalioji pinigq pasi[la, vyriausybes i5laidos ir kit i bendrosios paklausosveiksniai yra nekintami.

Padidejus vyriausybes iSlaidrl lygiui (kitoms sqlygoms nesikeidiant),bendroji pasifi la padideja, ir t iesd lSs paslenka auk5tyn i padeti IS1. Nairjospusiausvyros taikas yra 82, o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr,rodanti auk5tesng bendrqjE paklausq ir trumpojo laikotarpio pajarr.ras. esantnustatytam kainLl iygiui. Pana5iai atsit iks, padidejus norninaliajai pinigrlpasiDlai ir esant bet kuriarn kainq lygiui, kai kitos sqlygos nekinta. Tuornettiese LM paslinks deSiniau, rodydarna auk5tesni bendrosios paklausos irrealiojo nacionalinio produkto lygi, o tiese MDS paslinks auk5tyn.

Makroekonornikos paklausos grafikas rodo, kad Zemesnes kainos,didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanqnomrzL, padidina bendrqE paklausq. Tiese MDS tenkina dvi sElygas. Pinna,planinds i5laidos lygios fakti5kam produktui (kitaip tariant, fakti5ka produktoapimtis patenkina bendr4.y4 prekiq paklausq). Antra, nusistovejusi pal[kanL1nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybosapimties lygio. Vadinasi, t iesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produktoapimti, kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. Tadiau rres darneiSsiaiSkinome, kodel f innos, kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!,rnaksirnizuojandi4 jq pelnq si[ lo tokiq produkto apimti, kuri patenkinabendrqjE paklaus4. Tai paai5kes veliau nagrinejant 5i4 temq.

Makroekonomikos paklausos tiese yra Zemejanti tiese, siejanti kainqir realiojo nacionalinio produkto lygius. Norddami nustatyti, kuris kainq irpajamq lygio derinys atitinka tikrovg, turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir.rkosryS[. Jis apibendrinamas bendrosios pasifilos grafike.

3 1 5

9.2. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE

Siarne skyrelyje nagrindsime prekiq bendrqj4 pasiul4. Nustatysinrekainq lygio ir firmq siDlomo prekiq kiekio ryS!. Si rysi rodo bendroji pasihloskreivd. Kaip jau mindta (Zr. 3 skyriq), j i rodo produkcijos apimtl, kuri4 fimrossiekia pateikti, esant tam tikrarn kainq lygiui.

Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan.rq gatnybosveiksnir4 (darbo, kapitalo) kiekio. Todel, t ir iant bendrosios pasi[los kreivq,svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i, t.y. kaip prekrq kainq lygiopokydiai veikia darbo rinkos elementus.

Analizg pradesime nuo bencirojo produkto: funkcijos Y1L) ryiio sudarbo paklausa. Trun,puoju laikotarpiu, kai kapitalo kiekis gaminant produkt4yra nustatytas, rySi tarp pasamdytos darbo jegos ir pagarninto produktoapimties rodo 9.3 paveikslas.

MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo, kadkiekvieno papildomo darbo vieneto (t.y. papildomo darbuotojo) indelis iar,rgandio produkto apimti maLdja. Antra vertus, ribinis darbo produktas MP1yra prodr"rkto prieaugis, kuri pagamina papildomai pasamdytas darbnoto.las,kapitalo kiekiui nesikeidiant. Todel, didejant darbo kiekiLri, r ibinis darboproduktas maZeja. 1'ai iliustruoja 9.3 (b) paveiksle parodyta Zemejanti MP1kreive. Padidejus darbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr, - sukurtarmaspapildomas produktas )zr -)'ri, kuris yra didesnis uZ produkt4 Y: - Y,, sukurtqpanaudojus papildom4 darbo vienetq 12.

Kiekviena firma, didindarna darbo kiek[, siekia rnaksimizuoti peln4,gautE uZ realizuotus prodr-rktus. Tariant, kad produkto kaina P yra pastovi,

flrmos pajamq priear,rgis, padidinus darbq vienu vienetr.r, yra P x MP7.Tadiau kartu darbo uZmokesdio dydZiu W padideja flrmos ka5tai.

Firmos pelnas augs, kol gaunamos papildornos pajamos vir5ys ribinius ka5ttrs,

t.y. kol P x MP1 > I/. Firmos pelnas maksitnalus, kai ribines pajarnos buslygios ribiniams kaStams, t.y. kai P x MP1,: W. Analizuodarni nacionalinioprodukto garnybos proces!l (Zr. 3 skyriq), paZymejorne ir darbo, kaipsvarbiausio garnybos veiksnio, [tak4 ir i5reiSkdme ribini darbo prodLrkt4:

dia w - realusis darbo r"rZrnokestis.

Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. Siekdama tnaksirnalattspelno, firma tol didina darbuotojq skaidiq, kol ribinis darbo prodr.rktas

2 Bendrasis produktas produkq kiekis, pagarnintas naudojant visus garrybos iStekliusper tarn tikr4laikotarpi @ladiau Zr. V. Snie5ka ir kt. Mikroekonouika. P. 120).

LYM n =" P

3 r 6

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestis r.r,parodo prekiq kieki, kuri galirna isigyti uZ norninalqji darbo uZmokesti.

Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdytodarbuotojo ribinis darbo produktas viriys realtljI darbo r"rZmokestl. Jei ribinisdarbo prodr.rktas rnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZinsr"rZimtr-rm4, kartu maZindama nuostolius, kuriuos sukelia papildornai pasitelktodarbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinlnaudingurnq. Taigi firmos didina uZimturnq (kartu rnaksimizuoja peln{ tol.kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu. MP1kreive kartu yra finnos darbo paklausos kreivd.

MPr-o

M P r

MPr:

9.3 pav. Bendrojo prodLrkto ir ribinio darbo produkto s4ry5is

9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darboporeikio ir realiojo darbo uZmokesdio priklausornybE.

Darbo paklausa (LD labour demand) - darbuotojq, kuriegali bnti pasamdyti tarn tikru momentu, skaidius.

317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rt i. Darbopaklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimaspadidina darbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitalo apimdiai, darbo pakrausarinkoje dides, ir t iese LD paslinks aukstyn. Tuomet kiekvienas realiojo darbor.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiau darbr.rotojq. Tai tpsis tol, kolribinis darbo produktas maZedatnas susilygins sr-r realiuoju darbo r.rZn.rokesdir-r.

Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .f aLr l-rneskyriuje rnineta, kad darbo jega vadinarni visi dirbantys ar aktyviai darboieskantys Znrones; pladiau tai bus analizuojama l r-arne skyriuje. Dabarapsiribosirue tik pagrindiniais darbo rinkos desningurnais.

0Nl No N. N. lr-

9.4 pav. Datbo rinka

9.4 paveiksle darbo jegos tiese LF rodo, kad, kylant realiajam darbouznrokesdiui, drdeja darbo jegos kiekis, t.y. vis daugiau Zmoniq tarnpa darbojega.

UZin.rtumas (AJ - aggregated job) _ tai realiojo darbouZmokesdio ir Zmoniq, sugebandiq susirasti darb4 s4rySis.

UZirntumo tiese AJ rodo, kad, augant realiaja'r darbo uzrnokesdiui,daugiau Zr"noniq suranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiqdarbo jegai, atsiranda vis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbouZrnokesdiui, t iese AJ artdja prie tieses LF. priezastis yra ta, jog didesne darbojegos dalis noritr-1 gauti darb4, jei atotrukis tarp nustatytos nedarbo pasalpos irrealiojo darbo uZrnokesdio auga.

Horizontalus atstulnas tarp uZirntumo tieses AJ ir tlarbo jdgos tiesdsLF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds, kurie atsisako irirbti uZ esanr4 realtiiuzrnokesti, nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantys darbo. I siskaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba, nes keidia darbo viet4. Kiti,iei 'antys i darbo jegos skaidiq, t ikisi gauri vil iojanri pasitrlym4 dirbti uZdidesnl negLr vidutinis darbo uZmokesti, todel laukia tokio pasiulymo.

3 1 8

Jei padidetq darbingo amZiaus Zrnonir4 skaidius, t ieses AJ ir LFpaslinktq i de5inE (esant kit iems veiksniams nekintamiems). Tuornet, esant betkokiarn realiajam darbo uZmokesdiui, daugiau Zrnoniq lsijLrngtq 1 darbo jeg4 irdar,rgiar-r jq priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alpos realusisdydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantys darbo jegai, bfitqiSrankesni darbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti susiulornu uZdarbiu.

Darbo rinkos pusiausvyrq 9.4 paveiksle rodo ta3kas E. Siame ta5kellrmoms reikalingas darbuotojq skaidius 1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiqdirbti uZ realqli darbo uZmokesti w6. Kiekvienas, norintis dirbti uZ Si realqlldarbo uZmokesti, suranda darb4. Nors Siq pozicrj4 vadiname visiSko uZimtumopusiausvyra, trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EFrodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq. Jie priklauso darbo jegai, tadiau atsisakodirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4 ekonornikos teorijojeapibIdina natiralusis nedarbo lygis.

Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate ofunernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudarobedarbiai, esant pusiausvirai darbo rinkai.

fai bedarbiai savanoriai, nes jie nei5sirenka darbo, esant tarn tikran'rdarbo uZrnokesdiui. (Pladiau Sis klausimas analizuojarnas I l-arne skyriuje).

Kai realusis darbo uZrnokestis didesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yrapriverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbouZrnokesti, bet negali rasti darbo. Esant realiajarn darbo uZmokesdiui r.r.'7, yra dvinedarbo r[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniq bedarbiq skaidiq. Jie noretq dirbtiuZ realqj[ darbo uZrnokesti rv7, bet firmos siLrlo tik N7 darbo vietq. Atkarpa BCrodo savanori5ko nedarbo lygi. Realiai jie nesutinka dirbti uZ darbo uZmokestil l 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnas gali padideti dviernatvejais:

l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbouZlnokesdio lygiui; tuornet darbo paklausos tiese paslinktq deiinen;

2. Jei darbuotojai sutiktq dirbti uZ maZesni darbo uZrnokestf; tuouretuZiurtumo tiese pasl inktq de5inen.

Prakti5kai uZimtumo tiese AJ gana s1ati. Todel darbo paklausos tiesesposlinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bouZn.rokesdio padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZirnturno padidejimu.Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negusutinkandiq dirbti skaidius. Antra vertus, kai realusis darbo uZrnokestis virSijatt '1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausos padidejirnas (tieses LDposlinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbouZrnokesdio. Zrnones, kuriq skaidit l rodo atkarpa AB, nori dirbti uZ realqi

3 1 9

iI

darbo uZrnokesti wi. Jei l imos pasil lytq daugiau darbo vietq, j ie papildyrqdirbandiq gretas.

9.3. N{AKROEKONOMIKOS PASIULOS KREIVE _ KAINU.NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejant bendrqjq pasi[14 susiesime uZimturn4, gamrnam4produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbor.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestis prisiderindamaspastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyjeuZimtumas visada yra visi5ko uZirnturno lygio, kai nera priverstiniq bedarbiq.Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rqdarbo rinkoje.

VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti.Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yraproduktas, pagamintas esant visi5kam uZirntumui.

Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1sihloma prodLrkto apimtis taip pat nepriklar,rso nuo kainq. Taigi klasikiniauremodelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqjiproduktq.

Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainilsun.razdjinras nekeidia finnq sifilomo prcldukto apimties. Tarkime, darbo rinkayra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbouZmokesdiui, padidins realtgi darbo uZrnokest[, sukeldamas darbo pasifilospertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusisdarbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[losperteklius, ir visi5ko uZirntumo lygis bus atkurtas. Suprantarna, prielaida, kaddarbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra krit ikuotina, bet apie tai kalbesirnevdl iau.

9.5 paveiksle pateiktas rnakroekonomikos paklausos tieses MDS irvertikalios bendrosios pasiri los tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiqsusikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampa su potencialiuoju lygiu )rp. okainq pusiausvyros lygis yra P6. Esant kainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigqrinkos yra pusiausviros. Darbo rinka yra pusiausvira bet kuriame tiesds AStaske. Bet kuriame tieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros.Tadiau tik taSke E visos trys rinkos yra pusiausviros.

Tarkime ta5ke A, kainos yra P 1 , aukStesnds r.rZ pusiausvyros lygi p;-Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'T aZesnis, o pal[kanq norn.ra aukStesnd.Todel bendroji paklausa )'7 bus maZesne uz Yp, ir finnos negales parduoti visoIp produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kadpanaikintr4 pasil los pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4 pinigq

320

pasiulfu maZina palukanq norm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomikagriZta i pusiausvyrq ta5ke E. Prie5inga situacija susidarytq, jei kainos bLrtqmaZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq, pal[kanq nomasumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti.Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLl ekonornikq I pusiausvyrosta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, galimaapskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbouZrnokesdio lygi, uZtikrinantI pusiausvyrtl darbo rinkoje.

0 Y P Y

makroekonornikos modelyje

" Y '

9.5 pav. Pusiausvyra klasikiniame

9.4. MONETARINES tR FTSKALTNES POLTTTKOS ITArGBENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOSPASIULOS KREIVE

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiqmakroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti.Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai irpaklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu.Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje, kurkainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemiapaklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimasi5pledia bendr4j4 paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaippamatysime, yra klasikiniame rnodelyje.

Priminsime, kad, judant i5ilgai makroekonomikos paklausos ties€s,kainq pasikeitirnas keidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnEkeidia ir bendrqj4 paklaus4. Antra vertus, monetarines ar pinigq politikospokydiai pastumia makroekonomikos paklausos tiesE, kartu keidia bendrosiospaklausos lygi, esant tam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itaker.nakroekonomikos bendrajai paklausai; ekonomika yra pusiausvyros ta5ke E1y(9.6 pav.).

Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdja nominalioji pinigrlpasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui, centriniam bankui supirkus vyriausybesvertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainqlygiui, padideja, ir t iesd MDS9 paslinks auk5tyn I padeti MDSr.

Dabar kiekvien4 kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujaspusiausvyros ta5kas yra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE,vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesniskainq lygis. Produkto apimtis nepakitusi ir lygi Ip, nes modelyje bendrosiospasiUlos tiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja, tieseMDS9 paslenka 1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliaipadvigubeja, persikeldamas i5 Pa i P7. Kodel taip atsitinka?

Kai pasitilos tiese yra vertikali, realioji bendroji paklausa turi iSlikti)'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyros taSke. Taip gali atsitikti tiktuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLlpasikeisti palDkanq nonna, kartu paveikdama bendrosios paklausos apirntl.

Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiaisukelia ekvivalenti5kus procentinius norninaliojo darbo uZmokesdio ir kainqlygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanq noma, produkto apirntis,LrZimtumas ir realusis darbo uZmokestis nekinta.

0Y P Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarine ir fiskaline politika

I5vada, kad pokydiai nominaliojoje pinigq pasiri loje sLrkelia kainq irdarbo uZmokesdio pokydius, bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs,yra svarbiausias monetaristq principas. 9.6 paveikslas 5i4 i5vadE patvirtina irklasikiniam modeliui, kuriame darbo uZmokestis ir kainos laisvai kinta.

PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukeliapusiausvyros ta5ko Ee paslinkimas I padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kadekonomika yra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigus nominaliosios pinigq

) z :

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZinapal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq. Pastaroji vir5ija potencialtlprodukt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiqpaklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa.Pakilusios kainos kompensuoja nominaliosios pinigq pasiulos padidejim4.Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Priepadidejusio kainq lygio prisiderina piniginis darbo uZrnokestis, kuris taip patpadideja. Realusis uZrnokestis lieka nepakitqs. Taip ekonornika gr[Zta prievisi5ko uZimtumo ir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikines paZilrasvisi Sie procesai ivyksta momentaliai.

9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalineipolitikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.rpinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas (ar mokesdiLlsumaZejimas) padidina bendr4jE paklaus4 ir t iese MDS6 persikelia I MDSlpadeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalinespolitikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5kouZimturno lygio )'p

Skiit inandiosios fiskalines polit ikos pasekrne, jei kainos nekinta, yrabendrosios paklausos padidejimas. Tadiau finnos siekia gaminti potencialiqj4produkcijos apir-nti, toddl susidaro paklausos perteklius. Kainos i5kart imskilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajaipinigq pasir.l lai, aukStesnes kainos sumaZina realiEi4 pinigq pasr[14 padidinapal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas.Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesnes kainos irnorninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusis pinigq kiekis ir aukitesnepalukanq norlla. Vyriausybds i5laidos yra didesnds, bet privatus vartojirnas irinvesticijos - maZesnds, o bendroji paklausa iSlieka visiSko uZimtLur-ro lygio.Vyriausybds iSlaidq padidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiq vartojirnoiSlaidq ir investicij q sumaZej imu.

Klasikiniame modelyje vyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia"toki pat kieki privadiq i5laidq, todel bendroji paklausa nesikeidia potencialiojoprodr-rkto lygyje.

Pagal DZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje ,, i5sturnirnas" bus tikdalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestisnekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai(f iksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidqpadidejimas padidins pusiausvyros pal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajaipaklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigqpaklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira. Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLlnorma sun.raZina vartojim4 bei investicijas ir tarn tikra dalimi kompensuojaskatinanti vyriausybes iSlaidq efekt4 bendrajai paklausai ir produktLri.

J L J

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriqsukretimq, pagal DZ.M.Keinso ir klasikin[ modelius. Tarkime, kad pradinEekonomikos padeti rodo tiese MDSg ir pusiausvyros ta5kas F,0 (9.j pav.). Tan.rtikri ivykiai ekonornikoje staiga nustumia makroekonomikos paklar.rsos tiesqMDS6 Zemyn. Tai gali buti f innq pesimistinio poZi[rio i savo ateit ies planusrezultatas. rodel jos malina investicijas. Arba vartotojai tikisi ryikaus savopajamLl surnaZejirno ateityje ir del to maLina vartojirn4. Tiese MDS6 paslinksZemyn i padetl MDSr.

Kaip elgsis ekonomika, apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkrisnuo Pa iki P1. Atit inkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, o realusisdarbo uZmokestis l iks nepakitEs visi5ko uZimtumo lygyje. Zemesnds kainospadidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindamabendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuos bendrosios paklausos pradinlpost[rn[ Zernyn, grqZinant j4 tYplygi. Nauja pusiausvyra bus taSke E1.

Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriamedarbo uZrnokestis ir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyrosta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14pusiausvyros taSkq A, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yrapusiausvira, ir planuotos i5laidos prekems lygios faktiskai pagaminlo produktoapimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrintiprodukcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybosapimti lemia paklausa.

Y o Y p Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso ir klasikinio modelio palyginimas

Kas Sioje situacijoje atsitinka veliau? Cali'ri du atvejai. pi'nu atvejuvyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis, galipanaudoti fiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtq tiesE MDSl aukStyn iMDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninripapildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomerpajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornika gal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupd iStekliqbudarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbopaklausa bnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsiradopriverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbor-rZmokestis liko nepakitps.

Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintqbendrosios paklausos, firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijosapimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesnipiniginl darbo uZmokesti ir darytq spaudimq darbo uZmokesdio lygiui. Toki4ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A ita5k4 81, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas ir visq rinkq pusiausvyra.

Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttpnuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kolkainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikosreikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestis turi pakankamai laikoprisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnaspraktiSkai.

Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiekklasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politikapasireiSkia tieses MDS poslinkiu auk5tyn.

Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybosapirntis sutampa su )'p, vyriausybO didina produkto apimt[ ir uZimtumE,vadovaudamasi ne paklausos (t.y. i5plediant paklaus{, o pasil los valdymopolitika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant,ekonomikoje, skatinamoje pasi[los polit ikos, siekiama bendrosios pasi0los, one paklausos didinimo.

Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarni pajamq mokesdiai (taipskatinamas Zmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyros lygis,pastumiant prekiq bendrosios pasirilos kreivg de5inen.

Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai, monetaristai ir pasifilospolitikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekvienateorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso irjo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kusnuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kaiekonomika priarteja prie visi5ko uZirntumo lygio, dideja infliacijos galimybe.Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y.monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterptipasifilos politikos Salininkq poZiuri - didejanti paklausa gali veikti ir kainas, irreaiqji nacionalini produkt4 (Zr. 4 skyriaus 4.9 pav.).

Eklektine (t.y. derinanti skirtingas paZiuras) bendroji pasiulos kreivdyra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas. Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas irpasiekiamas visiSkas uZimturnas, pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreivessalxprata naudinga praktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiu lygrr.r.

9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsirandanedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnai skaidiuojama metais. Klasikinisrnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfu ekonomikai derinantis priepasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas irskar-rsmingas. Jis negali ivykti momentaliai, nes kainos ir darbo uzmokestiskeidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomaiklasikiniu rnodeliu. Paai5kinsime, kodel prisiderinimas vyksta gan letai. Firmqgarninamos prodLrkcijos svarbiausias kastq elementas daZniausiai yra darbouZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdioprisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosiospaklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiiosusifbrmavim4 darbo rinkoj e.

Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimraipaprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs. Atleisdamadarbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujEdarbuotoj4 patiria papildomq iSlaidq firmos reklamai, darbuotojo apmokymui irpanasiai. Todel, esant trurnpalaikiams gamybos apimties pakitimarns, kuriuossukelia paklausos svyravimai, firmos paprastai vengia atleisti senus ir priimtinaujus darbuotojus.

Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq sufimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnogui reikia laiko ir pastangq. Atleistasisi5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[. Toder, sudarantilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbouZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbosutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai,reguiiarus uZmokestis ir uZmokestis uZ vir5valandZius.

Firmos darbo kiekis yra bendras darbo valandq skaidius, isclirbamasfi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui, per savaitg). Jei firmos darbo kiekii5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtq valancrq skaidius, o 6 -darbuotoiq skaidius, tai darbo kiekl galirnE reguliuoti tokiais blclais:

l. Keidiant darbuotojo i5dirbtq valandq skaidiq, kai darbuoroiq kiekispastovus;

2. Keidiant darbuoroiq skaidiq, kai i3dirbtq valanclq kiekis pastovus;3. Derinant abu Siuos bDdus.Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju

laikotarpiu ji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiant clarbuotojq skaidiaus.

5 l o

II

Jei ir toliau paklausa maZes, firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruosdarbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnosstengiasi i5siversti vir5valandZiais. Jei paklausa ir toliau auga, frrrna samdodaugiau darbuotojq.

Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir josdarbuotojus nuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininrasprie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnasneimanorras del keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausa labai maZeja, fimosdarbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrldirbti uZ maZesn[ darbo uZmokesti. Tadiau ne visos firmos pasinaudos Siuopretekstu sumaZinti darbo uZmokesti. Pirma, naujas darbuotojas yra blogesnispakaitas darbuotojo, kuris jau iSmano savo darb4. Antra, ilgalaikis finnos irdarbuotojq bendradarbiavimas yra svarbesnis uZ trumpalaikl peln4 gaut4 Siektiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnos kaip darbdavio reputacija yra svarbusveiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus. Kiekviena finna siekia,kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis, kartu ir darbo uZrnokesdir.r.Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4 kad darbouZrnokestis nei per daug maZetq, nei per daug didetq.

I5nagrindjome darbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4 rinkqsqveika; jq analizuosime kitame skyrelyje.

9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOSTTESE. KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

Darbo uZmokesdio prisiderinirnq trurnpuoj u laikotarpi u nagrinej a 9. 8paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A.Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labainuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/.Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides, nes produkcijosapimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja,flnnos maZins darbo savaites trukmg, kartu produkcijos apimti, kuri dabar bus)'a. Tieseje WW tai atitiks taSk4B.

Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys, fimra praddsatieisti darbuotojus ir maZinti uZmokesti.

Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metusumaZetq lki W2, t.y. iki lygio, kuris uZtikrintq visi5k4 uZirntum4 klasikiniamemodelyje ilguoju laikotarpiu. Matyt, darbo uZmokestis surnaZds iki I/7 tiesejeWW1. Zemesnis darbo uZmokestis leis sumaZinti kainas, ir tai Siek tiek pakelsbendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZespal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbouZrnokesdio prisiderinirno firmos gamins produkto maLtau negu potenciah,rsislygis.

327

ww

lwwr

u Y o Y P Y r \

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW:padetl. Darbo uZrnokestis ir kainos bus sumaZdjg pakankamai, kad padidejusipinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 |visiSko uZirntumo lygi ta5ke A2.Tai naujas ilgalaikes pr.rsiausvyros taSkas, kaidarbo uZmokesdio lygis 22. Tolesni paklausos svyravimai sukeltq jud€jimai5ilgai tieses WW2, o apra5ytas prisiderinimo procesas kartotqsi.

Toliau nagrinesime ry51 tarp darbo uZmokesdio darbo rinkoje ir kainqprekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbouZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yragamybos ka5ttp elementai, tadiau orientuosimds tik i darbo uZmokestl kaippagrindinl kaStq element4. Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbouZmokesdio tieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpiobendrosios pasiUlos tiesE (9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbouZmokesdio atidesirne kainq lyg[.

Trumpojo laikotarpio bendrosios pasitlos ties€ (SAS -

short time run aggregate supply curve) rodo firmqnustatytas kainas kiekvienai produkto apimdiai, kai Zinornasfirmt1 darbo uZmokestis.

9.9 paveikslas i l iustruoja trumpuoju laikotarpiu bendrql4 pasiulostiesE SAS, atitinkandiq darbo uZmokesdio tiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke Aekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyros sqlygomis.Kainos yra Pe lygio, kai sutartas piniginis darbo uZrnokestis yra Wo Q.8 pav.).Trumpuoju laikotarpiu firmq produkto apirnti rodo pasiulos tiese SAS. Firmosgali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kurileidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria suprodukcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl.Kadangi darbo uZrnokesdio dydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

B--2

w

wo

w l

328

sumaZinti ka5tus. Todel, jei kainos kris ir toliau, firmos bus priverstos ZyrniaisumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu. Vadinasi, jei produktopaklausa naldja, firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZintiprodr-rkto kainr"1, nes Sios yra tieseje SAS.

o y u y p y

9.9 pav. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasi[los tiesd

Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa i5lieka maZa, fimos pradedaatleisti darbuotojr.rs. Darbo uZmokesdio lygis palaipsniui pereina i Zernesnpbendrosios pasi[los tiesE SASI (9.9 pav.). llguoju laikotarpiu darbo uZrnokesdiotiese persikels I WW2, o pasiulos tiese - [ SAS2. Finnos pasieks ta5k4 A2 ir sugriiprie vertikalios bendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr.

Jos vdl dirbs visiSko uZirntumo sElygornis, gamindarnos potencialqjiprodukt4 Ip. Kainos yra nukritusios tiek, kad realioji pinigq pasifilapadidejusi, o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio, reikalingo gr4Zintibendrq.lq paklaus4 [ visi5ko uZimturno s4lygas.

Pateiksime analizes i5vadas. Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[lostiese labai nuoZulni, todel bendrosios paklausos poslinkai sukels produkto apirnties,o ne kainq pokydius. Tai DZ.M.Keinso modelio savybe. Nukrypirnai nuo visi5kouZimtumo sqlygq palaipsniui keidia darbo uZmokesti ir kainas, toddl ekonomikaletai gr[Zta I visiSko uZimtumo lygi. Tai yra klasikinio modelio savybe.

9.7. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROSMODELIS. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IRuZTMTUMo pnrSionruNlMAs

Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikospusiar,rsvyr4. Tadiau po kiek laiko ekonornika vel griZta I pusiausvyros b[sen4.Analizuosime 5[ proces4 pasitelkE makroekonomikos paklausos ir trurnpojolaikotarpio bendrosios pasiulos tieses (9. I 0 pav.).

329

Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandiosprielaidos, kad produkto apimt[ lemia paklausa, jei ji maZesn€ uZ potenciaiiojoprodukto apirnti. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sioiaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek, kiek nori, i5saugodamos sutartqpiniginio darbo uZmokesdio lyg[.

Nagrinesime makroekonomikos paklausos tieses poslinkio Zernynpasekmes (9.10 pav.). Tarkime, ekonomika yra ta5ke Ex. Piniginis darbouZnrokestis I( yra tokio lygio, kad darbo rinka yra pusiausvira, kai realiojodarbo uZmokesdio pusiausvyros lygis w=W/Po. Tarkime, ekonomikoje ZyrniaisurnaZeja nominalioji pinigq pasiula. Tuomet sumaZdja ir bendrosiospaklausos lygis, esant tarn tikram kaintl lygiui. Makroekonomikos paklausostiese paslenka Zemyn i5 MDS I MDSr padet[.

P ,

P.

o--f-F v,9.10 pav. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas, rySkiai

nominaliaj ai pinigq pasiuiai

Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestismon-rentaliai prisiderina, kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun.ropotencialiojo produkto lygio. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrenta ikiP3, o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZeja lki Wr kad realusis darbouZrnokestis (W/P:) iSliktq nepakitgs. Naujas ekonomikos pusiausvyros ta5kasyra E3.

Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguojulaikotarpiu. Detaliau i5siaiSkinsime, kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrEtrurnpuoj u, vidutiniuoj u ir ilguoj u laikotarpiu.

Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[,,perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. Kadangi firmos turi menkasgalimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus (tai parodd ankstesne analize),

Ps

P3

I

sumazej us

330

jos maZina produkcijos apirnti. Ta5ke E1 prekiq rinka yra pusiausvira. Ta5kasE1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas, taciau jarne kainos dar nerapakankamai nukritusios, tik produkto apimtis stipriai sumaZdjusi. Kadangipiniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs (pakankamai nesur.naZe.lEs),reah.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbouZmokestis nepakitEs, o kainq lygis P7 - Zemesnis u2. P). Kai finnos irnsreguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq, toddl daugiau Zrnoniqnords gauti darb4. Atsiras priverstinis nedarbas.

Vidutiniuoju laikotarpiu ims maZdti ir piniginis darbo uZmokestis.Esant Zernesniam sutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui, firmospereina i ZemesnE pasiulos tiesq SAS2. Dabar prekiq rinka yra pusiausvirata5ke 82. Zernesnds prekiq kainos P2 rei5kia, kad pradinis piniginio darbouZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbouZrnokesdio maZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas. Bet kadangitaSke E2 kainos Zemesnes negu taSke 81, bendroji prekiq paklausa jaupadidejusi. Realioji pinigq pasiula padidejo, palukanq norma krito.Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausostiese MDS1. Produkcijos apimtis didedarna grf\ta algal visi5ko uZimtumolygio iink. Analize rodo, kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornika grlZta i trijLlrinkq pusiausvyros s4lygas. Piniginis darbo uZrnokestis ir kainos sumaZe.;oproporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. Trumpojolaikotarpio bendroji pasirilos tiese paslinko Zemyn i SAS3 padet[. Ekonomikapasieke pusiausvyr4 taike 83, trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosiospasiIlos tiesiq susikirt ime. Kainos nukritusios tiek, kad realioji pinigq pasihlaatitinka pradini jq lygt. Palfikanq norrna ir bendroji paklausa grlZo i pradinEpadetl. Realusis darbo uZmokestis griZo i lygi, atitinkanti visi5ko uZimtumos4lygas. Priverstinis nedarbas i5nyko. Produkto apimtis atitinka potencialiojoprodukto lyg[.

9.8. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROSMODELIS, NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES

Analizuosime jau nagrinetq bendrosios makroekonomikospusiausvyros model!, tadiau darbo rinktl pakeisirne visq gamybos veiksniqrinka. Bendrqj4 pusiausvyr4 nagrin€sime pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius.

Trumpai apZvelgsirre, kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiamapusiausvyra, t.y. kada gamybos iStekliq apimtis, kuriai yra bendroji paklausa,atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. Kitqgamybos veiksniq rinkoje, kaip ir darbo veiksniq rinkoje, didejant isteklillapimdiai (9.3 pav.), ribinis produktas (t.y. ribinis na5umas) maZeja. Todelfirmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnus garnybos

3 3 1

veiksnius F. Jau min€ta (Lr. 3 temq), kad gamybos veiksniai - ekonotntntati5tekliai (Zeme, darbas, kapitalas), - naudojami gamybos procese.

Kai pasiekiamas visi5ko uZimtumo lygis Fp, ribinis i5tekliq produktas

stipriai rnaZdja, ir dar labiau maleja mokamos ldSos uZ gamybos veiksnitrs.Todel gamybos veiksniq paklausos kreivd Fp staiga Zemeja, kai garnybosveiksniq kainos Pp. maZ6ja, kaip parodyta 9.1 I paveiksle.

9.11 pav. Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyra

Gamybos veiksniq pasi[la Fs priklauso nuo i3tekliq kainq Pp ir jq

kaStq, savininkq poZi[riu. lStekliq pasiUla dideja tol, kol veiksniq kainospadengia jq ka5tus. Didejant i5tekliq apirndiai, jq ka5tai taip pat dideja'Pasiekus visi5ko uZimtumo lyg1, ka5tq augimo tempai staiga dideja. Tai rodostaigus Fs kilimas nuo ta5ko Fp. IStekliq kaitq kitimo greiti, didejant i5tekliqnaudojimui, rodo ribiniai ka5tai. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygiribiniams veiksnio ka5tams, gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin.ralus.Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkams i5rnoketa suma lygi visqi5teklill ka5tams. Pusiausvyra garnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E, kursusikerta kreivbs Fs ir Fp.

Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybosveiksnio produktas pinigine i5rai5ka lygus ribiniarns garnybos kaStarns.

Pasitelkg gamybos veiksniq rinkos pasi[los ir paklausos kreives beibendrojo produkto funkcrj4 Y(F), nubreLiame bendrqjq pasiulos kreivg AS,parodytq 9. I 2 paveiksle.

9.12 (a) paveiksle kainq lygius Pt, Pz, P3 atit inka gamybos veiksniqpaklausos kreivds For, Foz, Fo:. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniqpasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l rinkos pusiausvyrq ir veiksniqapimtis Ft, Fz, Fi. 9.12 (b) paveikslas rodo produkto apimtis, gautaspanaudojus tam tikrq veiksniq kieki. Ta5kai A, B, C 9.12 (c) paveiksle rodokainq lygius Pt, Pt P3 atitinkandias produkto apimtis. Ta5kai A, B ir C yrabendrosios nasi[los kreives AS ta5kai.

J J Z

Bendrosios pusiausvyros modelis,kreives, parodytas 9. l3 paveiksle.

naudoiant MDS-AS ir IS-LM

Y(r-)

9.12 pav. Bendrosios pasi[los kreives nustatymas

Siame modelyje visos trys rinkos - gamybos veiksniq, darbo irprekiq - yra pr"rsiausviros. Trurnpai apibldinsirne bendrosios pusiausvyrosmodelio kreives.

IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius,kuriems esant pasiekiama prekiq rinkos pusiausvyra.

LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos ,.kuriems esant pasiekiatra pinigq rinkos pusiausvyra.

Makroekonomikos paklausos tiesd MDS rodo nacionalinio)' ir bendrojo kainq lygio P derinius, kuriems esant pasiekiamaprekiq rinkq pusiausvyra.

\

YYY

derinius,

produktopinigq ir

I

Bendroji pasir"rla AS rodo nacionalinio produkto I ir bendrojo kainqlygio P derinius, kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkospuslaLlsvyra.

Garnybos veiksniq paklausos kreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 irgarnybos veiksniq F derinius, kurierns esant nacionalines pajarnos lygiosgamybos veiksniq savininkq bendrosioms paj amoms.

d) a)

9.13 pav. Bendrosios pusiausvyros rnodelis

Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp irgamybos veiksniq .F derinius, kuriems esant bendrosios gamybos veiksniqsavininkr4 pajamos lygios bendrierns i5tekliq kaitams.

9.13 paveikslas rodo, kad, esant pusiauslyros kainq lygiui p6,pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. Prekiq ir pinigq rinkosepusiauslyra pasiekiama taike, kuris atitinka pusiauslyros palukanq florm{ 16ir pr.rsiausvyros produktq Y6. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausos kreivdMDS, gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke, kuris atitinka iitekliu

334

pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliq pusiausvyros apimti -lp. Nacionalinioprodukto apimtis 16 pagarninama, naudojant garnybos veiksniq kiekl Fp.

9.9. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROSMODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS

Nagrindtasis pusiausvyros modelis t inka analizuojant iSoriniq(egzogeniniq) veiksniq poveikl ekonornikai.

l5orinis veiksnys (egzogenous factor) - tai kintarnasis,veikiantis ekonomikos modeli, kurio neveikia jokie nustatytimodelio rySiai.

PavyzdLiui, DZ. M. Keinso poZilriu, egzistLroja i5oriniai kintamieji,kurie veikia vartojirnq C. Tai pal[kanq norma, infl iacijos lukesdiai. Jie iemiavartojimo pokyti, kuri vadiname autonominiu vartojirnu, ar iSoriniu vartojirnu.Priminsime, kad

C : a + c x Y :

dia a - autonominis vartojimas, arba iiorinis vafiojirnas;c - ribinio polinkio vartoti koeficientas;)'- bendrasis nacionalinis produktas.

PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs,veik iani ius pusiausvyros nrodel i : ta i 7 ( invest ic i jos l . G (vyr iausybes

iSla idos) . / / f tgrynie j i rnokesi ' ia i ) . tv , t , tp tn igq paklausa) . M, (p in igr l

pasi[la), Uf giAine mokesdiq norma).

Ribind mokesiiq norma (MT - marginal taxes rate) - taimokesdiai uZ papildornai gautq pajamq vienet4.

I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominE pusiausvyrq. Todel keidiasividiniai (endogeniniai) kintamieji, kol po tam tikro laiko visos rinkos (pinigt1.iStekliq, prekiq) vdl pasiekia pusiausvyrE

Vidinis veiksnvs (endogenous factor) - tai kinlamieji,susij E tarpusavyj e funkcine priklausomybe.

Ekonomikos buklg galirna iSreik5ti keturiais vidiniais kintamaisiais -Y, r, P, F. Vidiniq kintamqjq tarpusavio priklausomybE rodo 9.13 paveikslas.Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi, todel pusiausvyros modelioanalizei pakanka kintamqjq Y, r, P.

Pusiausvyros modelio analize skaidoma 1 dvi dalis, nes pusiausvyrosprodr.rktas gali bfiti pasiektas, nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kamuZimtumr,ri. Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur.no,nacionalines pajarnos auga, didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko

J J f

uZimtumo sqlygornis, I gali dideti nedaLrg, spardiai augant inlliacinernskainoms. Prirninsime, kad kreiviq AS, FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5kouZimturno lygyje.

Pusiausvyr4 analizuosime dviem atvej ais.l. Pusiausvyra. nesant visiSkan.r r.rZimturnr.ri (Y<YB). Tarkirne,

pusiausvyra prekiq rinkoje pasiekiama esant pusiausvyros kainr-1 lygiui P7 irpusiausvyros produktui 17, o pinigq rinkoje - Y1 ir r7, kaip parodyta 9'14

paveiksle. Tegu pokydius pinigq rinkoje sukelia i5oriniai kintamieji M, or

M,. Tark ine. padidejo M, o kar tu sumaZdjo Mu.Tada kre ivds LMl i r

MDSl paslenka de5in€n atit inkamai 1LM2 ir MDS2 padet[.

9.14 pav. l5oriniq kintamqjq U, v U u pokydiq poveikis pusiausvyrai

i Y :

I A S

336

Trumpai nurodysirne lvykiq sekq. M, didejant ar M, maZdjant,

k r c i r e LM1 pus lenka i pade t [ LM2 . De l n l , i r t t t , poky i i t l p i n i g t l pus i l r l apadidejo, o paklausa rnaZejo, todel M5 > Mp, ir r naLdla. MaZejanl r, didejair.rvesticijos, todel MDS dideja. MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen iMDS2 padeti. Del to, lyntai padideja Y,bet P lygis pakyla nedaug. pakitLrskainq lygiui, kreive LM2 paslenka atgal iki LM3 padeties. Pinigq pasil lasr.u.naZeja nedaug, r padideja.

Del iSoriniq kintanrtjq M, ;r l,to pokyiitl 17 surnaZ€ja rki rt, yt

padideja iki )z; ir kainq lygis P7 padideja ikiP;.Jei ,{1, sumaZetq, o M o paclidettl, tai kreive MDS paslinktrl kairen

iki MDS3, o LM1 pradZioje paslinktq i padetl LMa, o veliau griZrq ! LMspadetl. l)el to, kaip parodyta 9.14 paveiksle, ry padidetrl iki r.5, /7 sLrmaZetq ikiY5, o Pl nr.rkristq iki P5.

2. Prrs iarrsvyr l . esant v is iSkam trZ i rnt t r rnt r i (y2yt) . S iuo l r r e j r rpusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas, pasiekus visiskq uZirntun.r4.Tarkirne, veikiant i5oriniams veiksniarns, padidejo bendrosios i5laidos AE.lvykiq seka bus kitokia negr-r anksdiau, nes Siuo atveju ryikiai dideja infl iacija.Kreiviq pokydiai parodyti 9.15 paveiksle.

Siuo atveju, didejant i5oriniarns veiksnianrs o, 7 , G ar rnaZdjant,W ir MT , padideja makroekonomine paklausa ir MDS1 paslenka de5inen ipadet! MDS2. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:, o Ii neZymiaipadideja iki f i . y didejimas pastunia kreivg IS1 i paderi IS2. padidejus {padideja pinigq paklausa Mp, todel r7 dideja iki r_,. nes Mo > Ms. Kadangikainos labai pakilo, tikdtina, kad padides i5tekliq kainos. Toddl sLunaZeja F5 iratit inkamai surnaZeja AS. Kreive AS1 paslenka kairdn, i padeti AS2. KadangiAS2<MDS,, kainq lygis kyla iki P j, o Y2 kreiveje MDS2 surnaZeja iki ),;.

Labai pakilus kainoms, kreivd LM1 paslenka kair€n, i padeti LM2.Kai kainos pakilo, pinigq pasiula surnaZejo, Ms < Mo, todel r kyla, o M11maleja. Kadangi ry pakilo iki 13, investicijos maZeja ir ), pagal MDSz kreivEsunaZeja iki I.r. Galutinis rezultatas: ri padideja iki rj, Yldideja iki yj, o p1dideja iki P:.

Analizuojant ekonominE situacijq prakti3kai, kai labiau domina nekiekybiniai, bet kokybiniai pokydiai rinkose, galima pasinaudoti 9.1 lentele irkreivemis, pavaizduotomis 9.13 paveiksle. 9.1 lenteleje parodyti visi galirnii5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems Y, r, tr p.

337

t2

f 1

AS '

M D S I

9.15 pav. Bendrqirl iSlaidq augimo poveikis pusiausvyrai

Tarkirne, gatnybos apimtis maleja, ir vyriausybe nutaria didintibendr4sias iSlaidas AE, kad paskatintq verslo aktyvumq. AE augimo galima

pasiekti, didinant valstybes pirkimus G , ar maLtnant ribing mokesdiq norrn4tLlZ . Tarkime, situacija susiklosto nesant visi5kam uZimtumui. Vyriausybesveiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. Jos duomenysliudija, kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiaipadidintq nacionalinio produkto apimt[, o kainq lygis padidetr-1 nedaug.ZodLiu, vyriausybes politika b[tq sekrninga. Taip pat pagal lentelg galima tirtibet kurio iSorinio parametro poveiki vidiniams kintamiesiems. Mhsq anksdiaunagrinetus atvejus taip pat galima rasti 9.1 lenteleje.

lSz

338

.1)

. t

2 t +,N

F

t

:t : n

a

:t

,G :t,N

E

E

1t

E

: t

,G^

,N:6r

I F:t, N

a

Z , E .t)N

9I

E

a

j

= ! '

E

> lF -

l \ a

" lF-t t e

F

l f \

lF -

l \ , "

" l r? r a

J

l a

e

e

l .

j

> l L> e t <

l \ .

' lF-t " l z

a . =

+ . *

lF -+ t < :

l \ . - aa

- l F - - -i l e e ;

l Q

e

. :'=

+

l < =

r < = >

aE

oE

o

E

339

I

Pagrindin6s s4vokos

r paklausos poZi[ris o priverstiniai bedarbiai. pasihlos poZiLrris o potencialusis produktas. Dz. M. Keinso modelis r i5stun-rirno poveikis. klasikinis ekonornikos modelis o pasi[los polit ika. visiSko uZimturno gamybos lygis . eklektinds bendrosios pasir.llos. makroekonomikos paklausos kreive

kreive . darbo kiekis. bendroji pasitlos tiese . gamybos veiksniq paklausos. pelno maksimizavimo sqlyga kreive. realusis darbo uZmokestis . gamybos veiksniq pasiDlos kreive. ribinis darbo produktas r garnybos veiksniq rinkos. darbo jega pusiausvyra. darbo paklausos tiese t bendrosios makroekonotnikos. darbo jegos tiesd pusiausvyros modelisr uZimtumo tiese t i5orinis kintamasis

r natlralusis neclarbo lygis . vidinis kintalnasis

. savanoriai bedarbiar

Kartojimo klausimai

l. Nurodykite esminius DZ. M. Keinso ir klasikinio ekonomikos modeliqskirtumus.

2. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese?3. ApibIdinkite bendrosios pasi[los kreivg.4. Kokia yra firmos pelno maksirnizavin.ro sElyga, ivertinant jos ka5tLrs

darbo rinkoje?5. NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius,

kintant realiajam darbo uZmokesdiui.6. Paai5kinkite pagal klasikini modeli ekonomikos pokydius, kuriuos sukelia

nominaliosios pinigq pasi[los padidejimas.1 . PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal

D'2. M. Keinso model[.8. PaaiSkinkite ,,iSstumimo" poveiki, padidejus vyriausybds iSlaidoms, pagal

klasikini ir DZ. M. Keinso rnodel[.9. Naudodamiesi 9.7 paveikslu, palyginkite ekonomikos pokydius stipriq

sukrdtirnq atveju, pagal D1.. M. Keinso ir klasikini rnodell.

340

10. NubreZkite ir paai5kinkite eklektinE bendrosios pasiulos kreivg.i l. Naudodamiesi 9.l l paveiksle pateiktu modeliu, paai5kinkite ekonomikos

pusiausvyros gr4Zinim4 kai staiga padideja nominalioji pinigq pasiDla.12. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. Tuo tikslu laisvai pasirinkite

garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybosveiksniq paklausos kreiviq Fp. Nustatykite rinkos pusiausvyros ta5kus irjais naudodamiesi nubrdZkite bendrojo produkto funkcijE Y(F). GaliausiainubreZkite bendrosios pasifilos kreivq.

I3. Apibfidinkite i5orinius ir vidinius kintamuosius.14. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu, nurodykite

iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius, kreiviq lS, LM, MDS, ASposlinkius ir vidiniq kintamLjq r, Y, P poky(,ius, jei iSoriniai kintamieji:

a) M s dideja, o M o maZeja. kai pusiausvyra pasiekiama, esant

nev i s i 5kam uZ imtumu i ;

b) o,7 , G dicleja, kai pusiausvyra pasiekiama esant, visi5karn uZirntumui.

I

. 10. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA

Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius, uZtikrinandius realiojobendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar.rs) produkto didejirnq irpastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq; nagrineja ir atskleidZiapakankamai spartaus ir sdkmingo ekonominio augimo Saltinius. Jos sprendZiapagrinding augimo problem4 - augimo teikiamos naudos ir kaStq problemq.SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbiomsaugirno problemoms, tokioms kaip: ,,nulinio augimo" problema, pastovausaugimo temprl uZtikrinimas, augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuotoaugirro optirnalios trajektorijos nustatymas; augimo veiksniq ir jq indelio iaugirn4 apskaidiavimas; gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas;papildomq spartaus augimo Saltiniq paie5ka ir kt.

Ekonominio augirno analize atliekama kuriant ir naudojant ivairiLrsaugimo modelius, pavyzdLiui, Eusejaus Deivido Domaro (Dornar, EveseyDavid, g. 19l4), Roberto Mertono Solou (Solow, Robert Merton, g. 1924),DZono Hikso (Hicks, John Richard, 1904-1989), Rojaus Forbso Harodo(Hanod, Ray Forbs, 1890-1978) ir kt., atsiZvelgiant i pagrindinius garnybosveiksnius - kapitalq darb4 technikos paZang4 ir pan.

Dabartiniu laikotarpiu kuriami ir pletojami nauji ekonomines teorijosmodeliai, vadinami ,,endogenine" ar ,,naujEja" augimo teorija (Robertas Lukas(Lucas, Robert), Robertas Baras (Barro, Robert), P. Romeras (Romer P.)Stokei N. lStokei . N.) ) . S i teor i ja pabreZia. kad r inka. reagrrodama Igarnt in i t liStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologiniuspokydius. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugE ir tuo padiu Svelnins iStekliqribotumo problem4. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padiosSalies ekonorninio pajegurno bei ekonomines politikos.

10.1. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME

Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<.raugiino teorijq grupes:

l. Neoklasikine. eko_nominig augimg teorija teigia, kad ekonomikayra stabiffiffiitili;t, ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. Siemodeliai pagristi gamybos funkcijos teorija. Juose numanomas gamybosveiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniqpakeitimas, vykstantis del jq kainq pasikeitimo. Del to gamybos tunkcrjojepakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis, o pirmiausia pasikeidiakapitalo imlumas. Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingassqlygas, pr"rsiausvyros nacionalinio produkto didejimo tendencijE tenkina tospadios pelno maksimizavirno sqlygos, t.y. realioji pal[kanq nonna yra lygi

J + L

kapitalo ribiniam produktui, o realusis darbo uZmokestis lygus ribiniam darboproduktui.

2. DZ. M. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkosekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq ,,ant peilioaSrnenq". Pasak Sios Gorijos Salininkq, pusiausvyrai bfitinos s4lygos yratokios grieZtos, kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. Neokeinsistiniaiaugimo modeliai skiriami nestabilumo ir nedarbo nagrinejirnui. Galirna sakyti,kad j ie i5pledia DZ. M. Keinso teorijos taikymo ribas - patenkama i dinarniniqprocesq tyrimo sriti. Ypatingas demesys cia skiriamas dvigubam investicijq irsantaupq, kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalool€timo. vaidmeniui.'

Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas, socialines kovos uZekonominio augimo rezultatq perskirstym4 aktyvejimas verdia mokslininkustirti vis daugiau augimo problemq, tobulinant esamus augimo modelius,nepaliaujamai juos modifikuojant, keidiant atskirus jq kintarnus veiksnius i5iSoriniq i vidinius, ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. Del tokuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. Kita vertus, dideja jqnaudojirno praktikoje galimybes ir svarba.

Ekonominis augimas (econornic growth) - tai pagamintqprekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimas per tamtikrE laikotarp[; ilgalaikis valstybds gamybinio potencialopletojimas, kuri apibfidina realiojo BVP (BNP) augimas.

Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniqinstitucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4.Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas, geroves kilimas. Klaidingaiformuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirnogaires, nei5vengiamai i5kreipiarna ir net suardorna objektyvi Salies gyventojqvartojimo strukt[ra, ir tada ne[rnanoma pasiekti galutinio ekonominio augimotikslo. Kita vertus, Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai, Saliesekonomikai padaroma sunkiai padengiamq nuostolir; nukendia didZioji Saliesgyventojq dalis.

Ekonominis augimas, jo tempai, kokybe ir kiti rodikliai priklauso netik nuo Salies [kio pajegumo, bet Zymia dalimi ir nuo uZsienio ekonominiq irpolitiniq veiksniq. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulinejerinkoje 1913-1914 m. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangosprioritetus ir ekonorniniq rodikliq dinamik4 daugelyje pasaulio Saliq, skatinokurti naujas energij4 taupandias technologijas ir kartu neigiamai paveikekapitalo pelningumo dinamik4.

Ekonominiam augimui yra svarbus ir globalizacijos veiksnys. Manorna,kad globalizacija skatins tolimesni pasaulinds ekonomikos augirnq. Ekspertqpateiktos prognozds laikotarpiui iki 2015 m. rodo, kad JAV ekonomikos augimo

343

tempai bus pakankarnai stabilfis, Europoje jie padides nuo 2 proc' iki 2'4 proc''

skaidiuojant pagal BNP. Ekonomini uugi-E Europoje skatins kapitalo judejimas

;S- kil; iuruufJ valstybiq. Europos iniegracija ,ir vieningos valiutos _ivedimas

paclidinsekonominespolit ikoskoordinavim.|.Taipalankiaiveiksglobalinioukioreguliavim4 kitose pasaulio Salyse' Kita veflus' XX a' spaltus ekonotninis

"G,"^ tik dar ruuiuu is,ystino ir pagilino globalines problemas su kuriomis

susidr,ne Siuolaikinrs puruulir, a) Lai,qga^rtinei aplinkai; b) skurd* c) karus rr

konfliktus. Globaline aptint or potititu au. dk pradeta kurti, jos strategine pldtra

yra XXI amZiaus uZdavinYs'.ISskirtini vaictmen! techniniarn lygiui ir stambios prarroninds gamybos

viespatavimui vrsuomenes evoliucijos procese teikia augimo stadijq teorija' J4

suformulavoarnerikieeiriprofeso,iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'WaltWtrirr-t-,un, g. 1916) i. upiui" hygoje ,,Ekonominio augimo stadijos:.Nekomu-

nistinis manifestas" (f C6O m.)' iii pasiute vietoj ekonominiq sanklodq' sistemr"l

itii".u".t taikyti kit;ki klasifikavimo principq pagal kuri aygimo. stadijq krite-

;;; ;;fuenybi*kai technin€ ekonomine visuomends raidos charakteristika:

iJ.flnif.o, iSriuyrty.o lygis' flkio Sakine struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt'

Visuomends uitty*oti procese V' Rostou paZymi penkias augimo

stadijas, kurias iveikia iiro, survr; tai: l) traclicind visuomene, 2) pereinamoji

uiruo-"n", 3) pakilimas, ) kelio I branclq ir 5) masinio varlol1mo.v1s.uomend'

Velesniame savo veikale ,,potititu ir augimo stadijos" (1971 m') V' Rostou

atsiZvelgia i dvasini Zmogaus vystyrn4si.i ipapildo penlias ankstesnes atrgimo

stadijas 5e5tqa _ gyuerriilo totyue, paieskos - stadija. Trumpai Sias stadijas

apibudinsime.Pirmql4 - tradicines visuomends - staclijq V' Rostou apibfidina kaip

visuomeng, UJsinurrOoiundi4 prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu

mokslu, paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu

darbo na5umo lygiu ir hierarchine socialine struktlra'

Antrojoje - pereinamosios visuomends - stadijoje sudaromos

pakilimo prieiaidos. fai susijE su moclemaus mokslo Zinir'1 panaudojimu

Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq . hnansi5kai remti naujq idejq

igyvendinim4 pari.ocly,tu' 'Sio1t

. J"{l"l: formuojasi naujasis elitas ir

oasireiskia nacionalizmas, kaip aisakas i iabiau issivysdiusiq Saliq itak4' Visa

iai tampa varom4jabhsimqqpermainqjesa' , ...r r: -:^ ^r.Tredio jo je-paki l imo*stadlo jet rumpusats i t ik t in ioekonomtnto

aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' tampantis iprastine [kio

funkcionavimo s4lyga. Siai stadijai bfidingos dar dvi ypatybes: tai nors vienos

reik5rningos pru*o*, 5akos, pasiZyroindios spardiais augimo. tempais' ir

oolitines ar visuomenines strukiarros, palaikandios paZangios ukio strukturos

I Janicke M. (1999). Das 21 Jahrhundert /In:

Nachhalt igc Entwicklung' Frankfurt arn Main'B. Bruel (Hg), Agenda 21: Vision

344

pletim4si, fr.rnkcionavimas. V. Rostou Si4 stadij4 apibre2e kaip prarnoninqrevolir,rcij4. Fakti5kai tai ankstyvojo industrializaviruo stadija. Cia atsiranda irspardiai vystosi naujos gamybos Sakos, vyksta visuomends urbanizavitnas,investicijq ir santaupq dalis nacionalinese pajamose padideja nuo 5 iki l0 proc.ir daugiau.

Ketvirlojoje - kelio i brand4 - stadijoje fonnuojasi daugiaSakestrukt0ra, atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos,elektrolechnikos pramond, sudetingr4 ma5inq gamyba), investicijq dalisnacionulindse pajarnose padideja iki 20 procenrq. Siole nepaliaujarnos paZangosstadijoje, paprastai trunkandioje 60 metq, baigiasi industrializavirno procesas.

Penktojoje - aukSto masinio vartojirno visuomends - stadrjojekeidiasi ekonornind strukt0ra paslaugq sferos ir techniSkai sudetingq ilgojolaikotarpio vartojimo reikmenq rnasines gamybos naudai. Pagal V. Rostouvertinimus, knygos raSymo metu (1959 m.) t ik JAV ir Kanada buvopasiekusios 5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr.1.Sioje stadrjoje formuojasi ne vien rnaterialines gerovds siekimo poreikis, bet irgyvenimo kokybes paieSkos poreikis.

I0.2. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA

i Jq galirna sudaryti pagal [vairius kriterijus, kuriq svarbiausieji yra Sie:? t. Garnybos veiksniq naudojimo pobfidis;

r 2. Garnybos apimties kitimo tempq dydis.*-?agal pinn4l I kriterrjq iSsk iriamas:

ggqf.lryus -ekonominis augimas, pasiekiamas pasitelkus papildon-rusgamyDos velKSnrus;

b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas, pasiekiamas naudojant Lymiaitobulesnius gamybos veiksnius ir paZangesnes technologijas. Sio tipo augirnorezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas, bet irprodukcijos kokyb€s pagerejimas.

Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja ne vienas i5 5ir1augimo tipq, paprastai kuris nors i5 jq dominuoja priklausornai nuo to, kaipbuvo pasiektas gamybos apimties padidejimas, kokio garnybos veiksnio dekajis gautas: ar del kokybinio, ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo.

Pagal antrqji kriterijq iSskiriarni Sie tempai:a) dideli (spartfis);b) nulinio augimo;c) neigiami;d) optimalLis.Kurie jq naudingesni? 15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti

pirmenybE spartiems augirno tempams, nes, pagaminus daugiau produkcijos,iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes, Zinoma, jeigu gaminama

345

produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear.rgio struktura leidZia geriau

tenkinti visq taikiq gyventojq poreikius.Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinai trurnp4 laikotarpi

nesukels labai neigiamq pasekmiq, kadangi gali bhti pasiekiami: a) maZinantmedZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui), didinantkapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 produkcijos vienetui) ir darbo na5umtl(pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq); b) rnaZinant karines iSlaidas(karinds paskirties produkcijos gamybos apimt[).

Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota pletra. Tadiauneauganti ekonomika nera statine - ji nuolat palaikorna ir atsinaujina.Tinkarniar-rsias apibrdZimas, geriausiai iSreiSkiantis padi4 subalansuotos pletrositlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos ir vystymo tarptautin€s komisijos':

Subalansuota pl€tra (sustainable development) - tai tokiapletra, kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius,nesudarydama pavojaus busimoms kartoms patenkinti jq

poreik ius.

Kornisijos nuomone, ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius,

tadiau ekonomikos augimas turi atitikti ekologines galimybes.ES intensyviai rengia subalansuotos pletros strategij;5 kurioje

akcentuojama, kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq, kulthriniq,ekonominiq problemq subalansuot4 sprendimq.

Dabartiniu laikotarpiu Lietuvai susidaro palanki galimybe integruotis

I ES subalansuotos pletros strategijos procesus, todel ypad svarbtts Zingsnisbuvo ,,Ilgalaikes Lietuvos [kio (ekonomikos) pletros strategijos" iki 2015 m.paruo5irnas, kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq

igyvendinimo b[tinumas.Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq

[rodymu. M[sq Salies ekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kintiSiomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq - kooperaciniq ry5iqnutrukimas, Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai; moraliSkai irfizi5kai nusid6vdjusios technikos dominavimas Salies pramoneje ir kt.

Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia Saliesmakroekonomine pusiausvyra ir tuo pat metu bfiti svarbiausia jos uZtikrinimopriemone. Jie neturi b[ti labai auk5ti, kadahgi pemelyg auk5ti augirno tempai.kaip [rodo makroekonomika, neiSvengiamai sukelia infliacij4. ApskritaipaZymetina, kad 5i problema ekonomineje teorrjoje kol kas dar nera i5sprEsta.

Vertinant ekonornin[ augirnq jo dinamikE, tempus ir kitus rodikliusnaudojarna jau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniqs4skaitq sistema.

2 Syrnposiun.r: Sustainable Consutnption. Oslo, Nonvay, 19 20 january, 1994.

346

Ekonominio augimo ternpai priklauso nuo dar,rgelio veiksniq: ekono-miniq iStekliq apimties, kokybes, strukt[ros ir jti paskirstymo bei panaudojirnolaipsnio; mokslo ir technikos paZangos blkles ir gautq rezultatrl panaudojimoefektyvumo, uZsienio ry5iq intensyvumo, visos sistemos subalansavimo.

Vertinant ekonominio augirno tempus. vis didesng svarb4 qgyja tokiegeroves rodikliai kaip gyvenirno, laisvalaikio trukmd ir kt. Be to Sie rodikliaiyra visapusi5kai tobulinami, siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq iraplinkos b[k19. 15 jq Siuo metu populiariausias H. Dali (Daly, H.) ir J. Kobo(Cobb, J.) subalansuotos ekonomines gerovds indeksas, ivertinantis grynoslosekonomines gerovds rodiklio (NEW) ignoruotas subalansuotumo ir aplinkosproblemas.

10.3. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIOAUGIMUI CHARAKTERI STIKA

Ekonominio augimo veiksniai Salies uki veikia labai lvairiai, kartais netprie5laringai. AtsiZvelgus I tai, ekonominio augimo veiksniai grupuojami i dvigrupes: l) tiesioginio ir 2) netiesioginio poveikio. I pirms grupg patenka tokiepagrindiniai veiksniai: a) pasifilos veiksniai - gamtiniai i5tekliai, darbo istekliai,kapitalas, mokslas ir technologrja, verslininkystes sugebejimai ir b) paklausosveiksniai - bendroji paklausa, veikianti kaip pagrindinis ekonomikos augirno,,lokornotyvas" tiek kiekybiniu ir struktLrriniu, tiek kokybiniu poZifiriu.Antroje, netiesioginio poveikio augimui, veiksniq grupeje yra tokie svarbusaugin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika, ribinis polinkistaupyti ir ribinis polinkis investuoti, valstybes fiskaline politika.

Kiekvienam ekonominio augimo veiksniui daro [takq visi kiti auginroveiksniai ir bendra socialine bei ekonomind raida, todel j is nuolatos keidiasi.PavyzdLiui, i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo irtechnikos naujoviq diegirno labai padidina garnybinI visuomen€s pajegurnq irbendrajI nacionalini produkt4. Kita vertus, Siuolaikinio kapitalo panaudojirnasir gamyba apskritai priklauso nuo esamo verslo organizavimo lygio, o Sis savoruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo, talento, drqsos irdaLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniq savybiq funkcija.

Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai. M[sq amZininkas JAVekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison. Edward) atliko pagrindiniqekonorninio augirno veiksniq realaus ind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavotokius rezultatus: 1929-1982 rn. darbo sEnaudq padidinimas uZtikrino 32 proc.JAV BNP prieaugio, o darbo na5umas - likusiruq jo dal1, t.y. 6tl procentr.rs. IStilnUq darbo naiumo itaka BNP prieaugiui buvo dar Zenklesne, t.y. BNp padidejo

' Edward F.Denison. Accounting for Slower Econornic Growth. Washington, D.C1979. Tab lc 8 l .

347

net 78 proc.: del MTP - 28 proc., del kapitalo s4naudq didinimo - 19 proc., delSvietirno ir profesinio parengimo - l4 proc., gamybos masto ekonornijos-- 9 proc.ir i5tekliq p;r.skirstymo gerinimo - 8 procenlai. Tadiau priimtr4 aplinkos apsaugos

istatynq vykdymas pareikalavo da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. panaudoti neM'fP, o aplinkos apsaugai. Todel istatyminiq - instituciniq ir kitq veiksniq inddlis

i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas, maZinantis darbo na5urno

itakqBNP ir pateiktas su rninuso Zenklu , t.y. ,-9" procentai.Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir

naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas procentais arba absoliutiniaisdydZiais. Nagrinejant vieno produkto gamyb4 jo augirnq galirna matuoti fiziniaisvienetais (turio, svorio rnalavinro ir t.t. vienetais). 10.1 lenteleje pateiktisvarbiausieji tiesioginio poveikio ekonominiam augimui veiksniai ir pagrindine jqcharakteristika.

I0.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JUPRAKTINE REIKSNII

Ekonominio augimo procesas yra iabai sudetingas ir pasirei5kia kaipilgalaike tendencija. Norint rnaksirnizuoti jo teikiam4 naud4 ir minirnizuoti joka5tus, privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengtidraudZiamos augirno ribos, uZ kurios prasideda ,,antiaugirnas", t.y. augimotempq spartejantis letejimas. augimo telnpalns virstant prieSingais, - smukimotempais su minuso Zenklu. Siuo atZvilgiu parnokantis ir karlu ispejantispavyzdys yra neigiarni augimo tempai per l0 melq visose buvusiose planinesekonomikos Salyse, taip pat ir Lietuvoje. Mtisq Salyje XX arnZiar.rs paskutinide5imtmet[ (1985-1995 m.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produktoaugimo tempai, Pasaulio banko duomenimis', buvo neigiami, letejantys irBVP kasmet sumaZddavo 7,4 procento.

Vadinasi, labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamairegul iuot i . kontro l iuot i i r va ldyt i . e ia labui padeda teor in iq ekonornin i r laugirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas. Pirminiai, pradiniai teoriniaiekonominio augimo modeliai neiSvengiamai supaprastina kai kuriuos realausgyvenimo aspektus ir visai neatsiZvelgia 1 kitus i5 jq. Velesni, patobulinti irkartu Zymiai sudetingesni ekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kurkas daugiau ekonominiq problemq. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrusekonorninio augimo Saltinius, bet ir nustatyti tinkarniausiq jq deriniprognozuojamam laikotarpiui, numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus,naudq bei gautr4 rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno mastokorekcijq ir parinkti prioritetines Salies ekonornikos pletros kryptis.

o Trentls in Developing Econornics 1996. The World Development ReportWaslrington, D.C. IES, Septernber, 1996, p. 302.

348

: . i

t r . !' F t

: !

, : >t r >9 , 3'C r;

6

=F

bo6

'I]

o

'o

!

Ef

J=

EN

E'a

Ec

.U

oJ

:=='o

( d -

oji o

v 3

- = -! € i= h C t> ; . ,5 * oN ! L L

2 - 4 c '= ! , q

- , ^ 9a 7 s

d E F

f

E'ao-

€' 6 a

( n a

b O o

q ) t r

a i. = L

' q F ^

6 . - =

= ^ -= * J

: \ 9 r

. : o 2

A , N dolJ ., o

, . ! -

; " = )Y ) F

!

. . 2F N

v ) c

E

=

z

€tr

. ; =

F '

.: i :

O a

F >x !

F o i

3

' = = N

6 o n '

e > o: - i : u

u = o

> . Y : = r j

. Y > . o : =

J . a I a

< L C t s oZ Q . a O

9 . o* E6 OC Et h

- o

' * d

. - J

q

S J ' E

G l

^ i

x

a. F o',4 o' l >

: z >

: 2 0, - L

6 v> ' ;

)z ;,

€:t

c o 6

- o -d -

u . =

€

F

d).o' ao.

, 9.=

d ) d

o . Y

v i

c -P a

= >N . -o ^

: -Z a2 1N i

a c -

o

J

6

. O

- l

Ef'7sII (,

-

o

-

-tr

L! . =

O- i:

€

z v

d

. F

'o

€

G

=

6

cbO

6

t4

Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntusekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes, esant tobulajaikonkr-rrencijai (R. Solou modelis) ir netobulajai (DZ. M. Keinso, R. Harodo irE. Domaro rnodeliai), taip pat universalius modelius, lgalinandius tyrineliaugirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno s4lygornis(dinaminis tarpSakinis balansas).

I 0.4.l.Teorinis ekonominio augimo modelis tobulosios konkurencijossqlygomis

R. SoloLr modelis - vienas Zinomiausiq paprastqiq tolydiniq vtenoekonomines dinamikos sektoriaus modeliq, matematiSkai iSreiSkiantissvarbiausius ekonominio augimo procesus ir rezultatus.

Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlc-growth model) - teorinds paZihros, demesl sutelkiandios imokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiauraug i rnu i .

Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I -

galutinio produkto kiekis, C - narnq [kiq vartojimas, S - taupylxas(kaupimas), L - darbo iStekliq kiekis, K - kapitalo i5tekliq kiekis; ir penkiqlygdiq sistema:

r)

c la

2)

Y = f ( K , L ) ,

I = C + S ;

S = s x I / i

s- taupymo (kaupimo) nonna; 0 < s < l,s:const;

K = A K + p x K ;

yr - pastovus kapitalo nusidevejimo koeficientas; 0p:const.;AK - grynasis kapitalo istekliq prieaugis, nusakomas laiko

iSvestine.

dK^ K ( t ) = - ( r ) ;

dt

6 7 = g x L ;

( r 0 . 1 )

( r 0 .2 )

( 1 0 . 3 )

( 10 .4)

< p < l ,

4)

dra

350

( r 0 .5 )

dia Al - darbo jegos prieaugis Ios laiko iSvestine);g - proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas; g :const.

R. Solou modelis turi gana pladias taikymo galimybes, nes padeda:l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai

nuo didejandio ar pastovaus apr[pinimo kapitalu;2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn

apr[p in imui kapi ta lo iSrekl ia is :3) nustatyti optimali4 kintamq gamybinio kaupirno norm4;4) modeliuoti techning paZangq pagal jos r0Sis5 (autonomrnq,

materializuot4 neutrali4 nesandiq neutrali4).ISnagrinesime R. Solou modeli ir jo naudojirno s4lygas.Naudojantis pateikta gamybos funkcija, nustatoma produkto,

skaidiuojant vienam darbuotojui, apimtis (arba darbo produktyvurnas,naSumas):

ir kapitalas, tenkantis vienam darbuotojui, arba aprlpinimas kapitalu:

Gan-rybos funkcijq padalijE i5 Z, gauname:

dabar gamybos funkcijq galima perra5yti:

, ' = f ( k ) ( r 0 .6)

' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija, apra5antitcchnologi jos pasikeit irni l laike nepriklausomai nuo ekonornikos blklcs kintamr$q(kapitalo, Zcrncs, darbo, laiko) pasikeitirno, be to, turint on.renyje specializacijos,kooperavirno, valdyrno ir t.t. pasikeitirnus. Materializuota tcchnine paZangaapibtdinama kintarnaisiais, aktyviai dalyvaujandiais garnybos flrnkcijos (kapitalo,Zernes, darbo, laiko) pasikeitirne. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiaistechniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo), kurie nesutrikdopusiausvyros ir yra ekonomiSkai bci socialiai ,,saugls" visuornencs poZi[riu. Nesantineutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip, kad keidiasi rnakroekonornincdalis pajarnq, tenkanti kuriarn nors subjektui, karru paZeidZiarna susifomavusiqinteresq pusiauslyra, galimas socialinis ir ekonominis itarnpos padidejirnas.

Yv = - ;

L

T

v / u \r ^ l l \ r l

L r . r )

3 5 t

l0.l paveiksle pateikiama darbo naSumo ir apr[pinirno kapitaloiStekliais priklaLrsomybe. Garnybos funkcija rodo, kad, didejant aprupinirnuikapitalu, gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne, tai yra nLrolydZiokarnpas naleja. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniukapitalo na5umu, t.y. kiekvienas papildornas kapitalo vienetas pagamina vismaZiau produkto.

Kiekvieno darbuotojo pagan.rintas produktas naudojamas sLrskyla idvi clalis - i vartojirn4 ir investicijas, tenkandius vienam darbuoto.jui:

l = c + r '

dia c - vartojimas, tenkantis vicnanr darbLrotojLri;i - investicijos, tenkandios vienam darbuotojui.

( 1 0 . 7 )

Si lygybe tapati nacionaliniq s4skaitq sistemos lygybei. R. Solournodelyie vartojimo funkcija lgyja Sia form4:

c = ( l - s ) x _ v . ( 10 .8)

Funkcija rodo, kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs.Kiekvienais rnetais pajamq (1 - s) dalis yra suvartojarnc, o .r - sutauporna.

Naudodamiesi vartojirno funkcija, kiekvieno darbuotojo pagamintoprodLrkto api rnt i uZraSysi rne ta ip:

arba sutvarkius:

. y = ( 1 - s ) * y + i ,

i = s x / l ( l 0 .e )

dia s - taupymo nonla, parodanti pagarninto produkto dal1,naudoj amtl kapitaliniams idej imams.

Si lygybe rodo, kad investicijos (kaip ir valtojimas) yra proporcingosnacionalinems pajarnorns ir, skaidiuojant vienatn darbuotojui yra tik produktodalis s x y . PasinaLrdojus anksdiau gauta garnybos tunkcija, apskaidiuota

vienam darbuotojui, gauname investicijas vienam darbuotojui kaipaprr.lpinirno kapitalu funkcij e1:

j = s x l , = s x . / ( f r ) . ( r 0 . r 0 )

Kuo didesnis aprDpinimas kapitalu k, tuo didesne gamybos apirntis.f(k) ir didesnes investicijos l. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiraloiStekliq ir kaupiamo naujo kapitalo l. l0.l pav. parodyta, kaip taupyrno nonras paskirsto produkt4 i vartojimo ir investicijq dali i5 kiekvienos apr[pinirno

352

kapitalu t reiksmes. Esant bet kuriai kapitalo reiksmei ft, gamybos apimtis yra. f (k) , invest ic i josyra sx f (k) , ovar to j i rnas - . f (k) - sx f (k) .

Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybg nuo esa'okapitalo apr[pinimo, t.y. priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo, parodofunkctja rp (k).

10.1 pav. investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+;r)paroclyriesant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams. Kuo daugiau apr0pinamakapitalu, tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis, tenkanti vienamciarbuotojui. Tadiau, kuo didesnes kapitalo atsargos, tuo daugiau jo nusidevi.Ta5ke A investicijos yra lygios kapitalo nusidevejimui. Jei ekonomikojepasiektas toks lygis, tai j is nesikeis laiko poZiLiriu, nes dvi j! veikiandios jegos(investicijos ir kapitalo nusidevejirnas) yra tiksliai subalansuotos, apr[pinirnokapitalo iStekliais pokytis Ak:0:

Lk = i - (g + tt)x k =.sx .f(k) - (S + tt)x ft = 0 ;

dia Ak - apripinirno kapitalo i5tekliais pokytis;(g + p)x k - investicijq apimtis, reikalinga LrZtikrintipastovq apr[pinirnE kapitalu.

a(k)10.1 pav. Darbo produktyvumo priklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo

iStekliais

Situacija, pavaizduota ta5ke A, vadina'ra stabilia aprupinirnokapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra i lguoju laikorarpru.I5 tasko A nuleistas i horizontali4 asi statmuo rodo stabilq aprlpinirno kapitaloi5tekliais lygl k' - toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu, kai investicijos lygioskapitalo nusidev€j imui.

353,l: l

( g + t r ) ' t

Grafiniar.ne vaizcle matome, kad makroekonomikoje yra tokiqpriklausoniybiq ir busenq, kuriq pasirinkirnas galintas kaip ypad ar ne it inpageidaLrj ama strategij a, pavyz<lLiui

a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrlaprLipinim4 kapitalo istekliais. Tai bus pasiekta taske A, jeigu esantaprlpinirno kapitalu nonnai ft visas turimas kapitalo iStekliq kiekis s x .f(k)bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitaloatstatyrrui (10.1 pav.). Ta5ke A (g+p)

" k:s x f(k). Surna (g+p/ parodo

kiekvienais metais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali, kuri yraproporcinga kapitalo iStekiiarns k;

b) kai (g+p) x k > s x.l(k), tuotnet rnakroekonorninis augrmoprocesas ir karlu darbo produktyvLlmo augimas bus sutrikdytas, nes pemelygZema taupymo nonna neuZtikrina visiSko uZirntumo ir nusidevejusio kapitaloatkfirimo. lnvesticijq yra rraZiau negu nusiddvi kapitalas, todel aprlpinimaskapitalu maZes ir artds i stabilar.rs aprrlpinimo kapitalo i5tekliais bfisenq

c) kai (g+ 1t) x < s x ./(k), tuomet taupyrno norma yra pakankarna netik uZirrtumui uZtikrinti ir nusiddvdjusiam kapitalui atslatyti, bet ir kokybiSkoaugirno poreikiams patenkinti. Tadiau, Siuo atveju ndra garantuojanraskaupir.no nonnos optimalurnas. Vadinasi, i5lieka ekonomikos ,,perkaitinimo"rizika, kuriai pasitvirt inus, vartojimas, tenkantis vienarn asmeniui, ypadsumaZis, kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas, todelaprr-rpinimas kiipitalu dides, didindamas gamybos apimti tol, kol pasieksstabilaus aprupinimo kapitalo iStekliais busenzl.

Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikoje dideja kaip pavaizduota 10.2pav., tarkime, ruo sr iki .s:, tai investicijq fr.rnkcija kyla i virSq, tadiaLr kapitaloi5drnirnas, esant pradinei stabil iai btsenai, pradZio.je l ieka nepakitqs, todelinvesticijos j i vir5ija dydZiu AB. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol, kolekor.rornika pasieks naujos stabilios busenos ta5ke k ", kuriarne geriar.raprupinarna kapitalo iStekliais, didesnis darbo produktyvurr,as neguankstesneje stabilioje ekonorrikos situacijoje, paZyrnetoje k r ta5ku.

Koks gi rySys tarp taupymo normos ir ekonominio augimo? Didesnetaupyrno norffra lemia spartesnius ekonorninio augimo ternpus, tadiau tainesitEsia nuolatos. Ekonorninis augimas vyksta tik iki tokio laikotarpio, kolekonornika pasiekia naujos stabil ios b[senos ta5ke D.

R. SoloLr modelis rodo, kad taupymo nomta yra svarbiausiasveiksnys, lemiantis stabilq aprupinimo kapitalo i5tekliais lygi. Kita vertus,ypad aktualu, koks bfitent kapitalo kaupimas yra optimalus.

Analize supaprastes, tarus, kad subjektas, priimantis sprendimLrs, galitiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4ekonomikos b[sen4. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends

354

ekonomines gerovds, todel polit ikai noretq rinktis stabil i i l ekonornikos bhsenrl,kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis.

/ o - f r r \ x l r

i1 :s 1 x f (k)

0

10.2 pav. Taupyrno

k r t -

nonlos kit imo poveikis aprDpinirnui kapitalo i5tekliais irdarbo produkryvumui

Kaupirno norrnos optirnalumas gali bhti nustatomas pagal ,,auksinq"ekononr in io augi rno ta isyk lq ' .

Kapitalo kaupimo lygis, uZtikrinantis stabilizl bhsenq esantmaksirnaliam vartojimo lygiui, vadinamas,,auksiniu"kapitalo kaupimo lygiu, arba ,,auksine', ekonominioaugimo taisykle (golden level of capitalaccumulation/formation or golden rule of economic grow,th).

Kaip suZinoti, ar ekonominiai rodikliai atit inka ,,auksines" taisyklesreikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1odidZiausiq reikirng, ekonomikai esant stabil ios aprlpinimo kapitalo istekiiaisbusenos. Pertvarkius (10.7) lygt1, i5reiSkiarnas vartojimas vienarn darbuotojui:

c = ! - i .

Kadangi reikia nustatyti stabilaus varlojimo dyd[, tai ,r, ir i reikSmespakeisime jq i5raiSkomis, esant stabil iam apr[pinimui kapitalo istekliais - A-.Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui, esant stabiliai busenai, yraf(k ); o investicijos, ivedus supaprastinimq kad (g+1t:t71, yra t7*k*.lra5iusreik5mes, gaunamas vieno darbuotojo vartojimas esant slabiliai bDseniu 1c /yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno, kaiekonornikos busena stabili:

" Phelps E. The Golden Rule of Accurnulat iorr: A Fable for Growthmcn //Arner. icanEconornic Review, 1961, vol.51, September, p. 638 643.

355

c-: ,f(k.) - ryx k' . ( l 0 . l r )

Lygybe rodo, kad apr[pinirno kapitalo i5tekliais didejimas dviernb[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybos apimties didejimq b) tuo patrnetu daugiau produkto reikia kapitalo nusiddvejimo atstatyrnui.

Optimali kaupimo norma ir didZiausias vartojimo lygis vienarndarbuotojui pavaizduota 10.3 paveiksle.

Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis, kr.rriarn esantrnaksinrizuojamas vartojirno lygis, atit inka ,,auksin€s" taisykles blsenq.Aprt rp in i rno kapi r r lo iStek l ia is lyg is . at i r inkant is SiE ra isyk lE. yra f t . o jq

at i t i r rkant is var to j i rnas cDidejantys gyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4 stumia i

kairE tiesg, rodandiq darbo jegos ir kapitalo nusidevejimo kit im4 (g,+4/. Susi-darysiandiarr naujam aprupinirno kapitalo i5tekliais lygiui bus bfidingos rna-Zesnes kapitalo atsargos vienarn darbuotojui. Vadinasi, Solou modelis parodo,kad Salims, kuriose spartesni gyventojq skaidiaus didejirno tempai, bus budin-ga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais, tiek pagarlintas produktas.

10.3 pav. Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienamdarbuotojui lygis

JAV atlikti ekonominds raidos vertinirnai rodo, kad kapitalo arsargosyra lymiai maZesnds negu ,,auksines" taisykles lygis. Norint pasiekti Si lygi,reikia padidinti investicijas ir, vadinasi, surnazinti dabartines kartos vartojimolvei.

Apibendrinus Solou rnodeli, galima padaryti Sias i5vadas:l. Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[, o kartu ir

garnybos apirntf. Kuo didesn6 taupymo norrna, tuo didesnis aprlpinimaskapitalo i5tekliais ir gamybos apirntis;

356

2. Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol, kol pasiekianranauja stabili bfisena. llguoju laikotarpiu taupyrno noffnos didejirnas neturiitakos garnybos tenlpq augimui;

3. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis, sqlygojantis didZiaLrsiq varto.jirnoapimti, vadinamas,,auksinds" taisykles sqlyga;

4. Specialistai, atsakingi uZ ekonomines politikos parengirn4 daro iSvadas,kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta, skatinant privatr-1taupym?U ir pan.;

5. Gyventojq skaidiaus didejimo tempai veikia gyvenirno lygl. Kuo didesniSie tempai, tuo maZesne gamybos apimtis, skaidiuojant vlenallldarbuotojui.

R. Solou modelis yra neabejotinai svarbus, tadiau tai t ik pradinisekonominio augimo analizes Zingsnis, kadangi jarne labai supaprastinti atskiriekonominds realybes aspektai, o i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta.

PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodoatitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidosrezultatai, pateikti 10.2 lenteleje. Praktiniai duornenys rodo, kad aukStesnisnacionalinio taupymo lygis s4lygoja spartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai.

Economic Outlook, July 199 ITable Rl3.

Vdlesniuose, tobulesniuose kitq autoriq rnodeliuose vienas i5R. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll.PavyzdLiui:

l. R. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5oriniskintamasis. Tadiau, vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio

357

{ i1l

10.2 lentel€. BVP didejimo ir nacionalinio taupyrno lygio priklausornybe

; Nacionalinis taupymasopalygint i su BVP, vidutiniSkai

1973-1989 m.

BVPpadid€jimas,

YoTaupymo norn.ra didcsne kaip20%

Jaooni ia 1 ' { l 5 ,63t ta l i i a ) 7 4 \ 3.7 -]

Pranclz i ia 22,36 3.07Vakarq Vokictiia ) ) 1 A 3.05

Taupymo norma maZcsnc kaip20%

Svcdi ia I 8.34 2,46JAV 17.72 1 . 8 7

DidZ io i i B r i t an i i a 1 6 , 8 2 2 , l 6

It inis: National sa rate tiorn OECD

vartojirxo ir laupyrno rytdienai. Kur kas sudetingesniuose nei R. Solouaugimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenosteorijq.

2. Gyventojq skaidiaus augimo ternpai R. Solou modelyje pateikiamikaip isorinis kintarnasis. Labiau patobulintuose modeliuose yra atsiZvelgiamaI tevq sprendimus del vaikq skaidiaus Seirnoje.

3. Technologijos palanga parodoma R. Solou rnodelyje kaipsil lygojanti nuolatin[ pajamq, tenkandir4 vienam asmeniui, augim4 tadiau ir j ipateikiarna kaip iSorinis veiksnys bei neaiskinama. Svartru tai, kacl jau kuriarnirnodeliai, turintys paaiSkinti susidaranti darbo efektyvumo lygi ir jo augrmolelnpe.

Taigi iSnagrindtasis R. Solou modelis yra efektyvus mocleliuojantekonon.rini augirr.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis. Realiai vykstantisekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis, todel brltina i taiatsiZvelgti ir sudaryti kitr.rs. specialius rnodelius. Kitr.rose modeliuose R. Solouir Kenetas Arou (Arow, Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarpbiologiniq ir ekonominiq sisterntl. i

l0.. l.2.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijoss4lygomis

Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunasvyksta pasitelkus Dz. M. Keinso sukurtq model[ ir ivairias jo modifikacrjas,atl iktas Dz. M. Keinso pasekejq. Tai R. Harodo ir E. Domaro ir kt. rnocleliai,kLrrie i5 esmes pagristi svarbiausiais DZ.TI. KEInso l*.j=o. teiginiais. Juosevartojamos tokios s4vokos, kaip multiplikatorius, ribinis polinkis vartoti irribinis polinkis taupyti, akceleracijos principas. Modeliq k[rejai laikosiprincipines nuostatos, kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lerniabendroji paklausa, kurios svarbiausias elementas yra investicijos. pastarosrosdel multiplikatoriaus poveikio padidina pajamas ir karlu skatina toliau augriinvesticiias.

Kita vertus, ekonominis augimas yra investavimo proceso funkcija;j is gali vykti tolygiai, jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqq pa;arnqpokydio arba bendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly).

' Solow R.M. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources//Scandinavian Jor:mal of Econornics, 1986, Nr. 88(2). p. 141*156; Arrow K. J, Bol in8., Costanza R., Dasgupta P., Folke C., Holl ing C. S. Jansson B.-O., Levin S., MalerK.-G., Pcrr ings C., Pirnentcl D. Econornic growth, carrying capacity, and thecuvironrncnt//Ecological Economics, i995, Nr. I5(20). p. 9l-95.

358

Teorija, teigianti, kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuonacionalinio produkto pokydiq arba bendrosios paklausospokydiLt, vadinama akceleratoriumi (A1 - accelerator).

Naujos investicijos, palyginti su gautq pajamq pokydro dyclZiu, 1,r-adidesnes net kelet{kartq. Juk jos yra skirlos irengirnarns atnaujinli ir ganrybaiplesti, o tai trunka ne vienerius metus. Be to, lrengirnr4 kaina Zymiai virsijametinE su jais pagarninamos produkcijos vertg. Akceleracijos koeflcientasapskaidiuojamas kaip investicijq ir nacionalinio produkto pokydirl sanlykis:

( 1 0 . r 2 )

dia 17 - akceleracijos koeficienias, rodantis, kiek kartq padidesnar.rjos investicijos z1,/, pasikeitus gamybos apimdiai Ay arbapasikeitus paklausai /D.

UZraSysirne bendrq nacionaliniq pajamq multiplikuotl l pasikeitint4z1)', padidinus pirmines investicijas 2L1:

L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3 x A I + . . . + c , * L I : ) - , L I ;

dia c - ribinis polinkis vartoti.

Lygtis rodo, kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiaiproporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniampolinkiui taupyti s (prisiminkime, kad (l - c):.s). lsrySkeja nerobulosioskonkr.rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd:ekonon.rinis augirnas yra investavirno proceso funkcija. pats auginro rnoclelisi5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1

\ a r = , n * t t 7 i - i , , - . , , t l l ' t ' ' - " ,

f . id i a r l - m u l t i p t i t a t o r i a , r s t o e t l c i e n t a s ; ,

l ' l ' r i

I

211- investicijq prieaugis; iAY - nacionaliniq pajarnq prieaugis. \

Siarne rnodelyje atskleistos ekonorninio a'gi 'ro varornosios jeg.s,larp kuriq svarbiausios - investicijos. Jos yra strateginis kintarnas dyclis. Jcisiekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butina reguliuoti.

Tolialr nagrinesime atskiras Dz. M. Keinso modelio 'rodifikacijus,pradddami nuo R. Harodo ir E. f)omaro rnodeliq. Svarbiausias siq ekonornislqindelis I ekoncminio augimo teorij4 - tai DL. M. Keir.rso statiikos sister.nospapildyrnas sElygornis, kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimotendencija. Kaip jau mineta anksdiau, Keinso modeliai t inka lrumpajun ir

. L I , L IA , = _ . a r D a . 4 , = - - :, A Y A D

359

kartais vidutiniajarn laikotarpiui. Pokydius, vykstandius siuose modeliuoseilguoju laikotarpiu, rodo Harodo, Domaro ir kitq Keinso pasekejq mocreriainetobulosios konkurencijos s4lygornis. Bendra visq sios teorijos modeliqsavybe - rySys tarp taupymo ir investicijq, nes butent tai s4lygoja pusiausvyr4.

Be to, paZymetina, kad R. Harodo modelis - tai tarsi E. Dornaromodelio pletote. E. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni(investicijas) ir i vien4 produkt4. Kaip ir E. Domaro rnodelyje, R. Harodornodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo irinvesticijq augimo santykio funkcrja. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriqmodelius kaip R. Harodo-E. Dornaro. Tadiau, R. Harodo modelis yragrindZiarnas akceieratoriurni, leidZiandiu nustatyti subalansuoto bendrtjqpa1amq augimo norrnfu o E. Domaro modelis - rnultiplikatoriaus teorija.

Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_growth model) - tai modelis, skirtas nustatyti tempui, pagalkuri turi dideti nacionalines pajamos, kad jos atitiktq Keinsonacionaliniq pajarnq pusiausvyros sqlygq.

Panagrinekirne tai detaliau. R. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'qinvesticinius sprendimus, pridmr.rs tokias dvi prielaidas:

l) investavirnas sudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir didejatempais, lygiais bendrqjq pajamq augirno tempams;

2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos) prieaugrcrfunkcija laiko poZi[riu.

R. Harodas, naudodamas Siek tiek specifinius Zymejirnus (kadangikai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius), suformuluojatoki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c,.,jeigu nurodytas taupymas * s ir nacionalinio produkto prieaugis per laikovienetE- G:

A Vr : _ a l

" - r '

dia G - bendrojo nacionalinio produkto prieaugisvienet4;lI- bendrojo nacionalinio produkto prieaugis.

Investicijq koeficientas C nustatomas kaip investicijq (kapitalo),idetq I gamyb4 ir sqlygojandiq bendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4,santykis:

AY( 1 0 . r 4 )

R.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikospusiausvyros s4lyga 1=S ir specialia formule, iSvesta iS iio rnodelio:

( 1 0 . r 3 )

per laiko

360

G v . C = s ; ( 1 0 . 1 5 )

dia s - ribinis polinkis taupyti.

{ raSE [ ( l 0 .15) lygt i (10.13) i r (10.14) lygdiq re ik5mes, gausime:

G x c = L Y , I - 1 .y L y Y

Kaclangi .r=f, tui (10.15) lygt[ isreikSirne, iraSydami reikianas- t

reikSmes, ir gausime tokiq pusiar-rsvyros iSrai5kq:

1 S

arba

Y Y

1 : . r . ( 10 . 16 )

R. Harodas ivede ir daug naujq sEvokq i ekonominio augimo teorijtl.

Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn, - warrantyrate of growth) - tai tokie augimo tempai, kuriq rezultataipatenkina darbdavius, suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiaispat tempais, uZtikrinandiais nuolatin[ produkto prieaugioprocent4.

Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G, - natural/necessaryrate of growth) - tai tokie augimo tempai, kurie uZtikrinavisi5kq darbo jegos uZimtum4 didejant jos pasi[lai ir sudarogalin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikospaZangos laimdjimus bei uztikrinti jos vystymosi galirnybes.

FaktiSki augimo tempai (G - real/actual rate of growth) -tai esamieji ekonominio augimo tempai.

Jo nuomone, jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_,u!"garantuoiq augirn4 t.y. G>G*, tai susidalo kapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo*Fkmus;:

FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti, todel fakri5kasekonomines sistemos augimo tempas, veikiant inercinems jegoms, vis labiaunukrypsta nuo garanluoto augimo lempq.

Ir prie5ingai: jei fakti5kas augimo tempas letesnis uZ garantuot4 t.y.G*>G, tai lsigales nuolatinis s4stingis.

Jeigu garantuoti vystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus,t.y. G*>Gn, tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios, nes prarandamasmaterialinis suinteresuotumas siekti visiSko irengimq panaudojirno.

3 6 1

Jei G*>Gn, 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulqpanaudojimas, ir pajamos auga spardiau negu reikia, norint pasiekti visiikqgyventojq r.rZimturn4. Todel Si situacija priimtinesne.

Atlikps 5i4 analizg, R. Haroclas pasi[ie 3 ar.rgimo fomules iSraiikas:

l ) Gn,xCr=Sl . arba c, , =+. G i r S re ik5rnes gautos iS rnodel ioL r

/:.t.Sie dydZiai nusako C. * koeficientq, i5rei5kianti neutralq technines

paZangos pob0di (neutraliq norrnq); dia 5l - polinkis taupyti - yranepriklausomas kintamasis; Sr. - polinkio taLrpyti pr-rsiausvyros lygis;

2) G, xcr. - s . arba 5n = I , .r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti

L y

lyg iu i .

3) GnxCr=sr arba G,, = Jt-. esant pusiausviram polinkio taupyti

lyg iu i .Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner.rtralios

technines paZangos variantus, o esant intensyviam vystyuruisi ekonominesdinarnikos galimybes, realizuojamas augirno procese. Jos parodo, kad ilguojLrlaikotarpiu galima ir pusiausvyros, ir nepusiausvyros b[isena.

Dinarnind pusiausvyra (optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuoatveju, jei S:$.. Tadiau, galirni du augimo atvejai, nesant pusiausvyrai.

l. Jei S>S., tai bLrs santaupq perteklius, nevisiikas uZirntumas rrekonornikoje pasireiks sEstingis. Be to, egzistuos pertekline investiciniokapitalo pasi[la ir netgi pri imtina palukanq norm.r nesuteiks pakankamqstirnulq naujai augimo kokybei.

2. Jei S<Sr, tai bus santaupq tr[kr.rmas, lmonininkq ekonorninisaktyvurnas ,,perkaitins" ekonornik4 kreditai bus ypad brangls, o investicijosbus t-rnansuojamos paleidl.iant 1 darbE spausclinimo stakres, ,,pateikiantmelagingus" vekselius ir kitus vertybemis nepadengtus popierius, ekonomikEapirns chroniSka inf l iac i ja .

Dabar aptarsime E. Domaro ekonominio augimo rnodelf ir joypatybes. skirt ingai nei pradiniuose DZ. M. Keinso modeliuose, E. Do'raroekonominio augirno rnodelis nagrineja dvigubq inveslicijq vaidmeni.

Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_growth model) - tai teorija, nagrinejanti dvigub4 investicijqvaidmeni - bendrosios paklausos padidinimel ir ekonomikosbenclrosios pasiulos galirnybes.

J O Z

Jis skirtas nustatyti dinamiSkiems subalansuotiems ekonomikosaugirno tempams, kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamosdalys kinta laike vienodu greidiu, esant visi5kam uZimtumui.

Pagrindines 5io modelio prielaidos:l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka, kr.rrioje gaminarnas

vienar[Sis ir be galo dalus produktas;2) prekiq gamybai bfit ini dviejq ru5iq i5tekliai: darbas ir kapitalas.

Darbas yra neatstatomas gamybos veiksnys, gyventojq augimo tempus nusakor reekono rn in ia i ve i ksn ia i ;

3) darbo ir kapitalo kiekis, reikalingas produkcijos vieneto gamybai,yra pastovtrs. ir j1 nusako makrotechnologiniai pararnetrai;

4) nacionaliniq pajarnq dalis, skiriarna santaupoms, tarnpaniiomsnaujq pajegumq prieaugio Saltiniu, yra pastovi;

5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijosi5leidimas padideja tiek pat kartq. O tai reiSkia, kad nera gamybos rnasloekonorn i jos.

E. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y .- nacionalinespajamos; K - grynosios kapitalo investicijos; .F - kapitalas; p - gyventojqskaidius; S - taupymas (S:k); .r - nacionaliniq pajarnq taupynto norma

( r=+ - { r , o l yg ina rnes i s bend r t f q pa jan rqkap i ra lo im lumas 6 - L ; : t 1 ,I ' Y ' ) '

gyventojq skaidiaus augimo ternpas (lot. ternpus - vyksn.ro greitis, ternpas); Zy- paJamq auginto tempas; Ip - kapitalo ar.rgimo tempas.

Svarbiausias modelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrlaugirno ternp4. Jis sprendZiamas, pasitelkus tris pagrindines augimo ten.rpr.1r [5 is :a) nattralq augirn4 nr.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr.r ir rodanti

natr-rraliq vir5uting pajarnq rib4:

T , = T r ; ( l o . l 7 )

b) garantuot4 augim4- kaip ternp4, ribojamq turimo kapitalo kiekiu:

T K ( r 0 . r 8 )

Deiineje (10.18) lygybes puseje istadius K ir F funkcrjq reikSmes,gaunama, kad:

Dabar (10.l8) formulq galima perra5yti taip:

363

r , = | = r , :

c) fakti5k4 augim4 - kai augimas kinta priklausomai nuo turimodarbo kiekio:

( r 0 . 1 e )

kapitalo ir

( 10 .20)

Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempouZtik-rinimo sElyga yra gyventojq skaidiaus ar"rgimo tempq ir kapitalo augirnotempq lygybes palaikymas:

T o = T n = r l :

dia 7,9 * stabilus pajamq pusiausvyros lygio auginas.

Ry5ys (10.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks:

a) fr. l * tai situacija, kai gamyboje pasiekiamas visiSkaso

ruZirntumas. tadiau ats i randa garnybin iq pajegurnt l pcr tek l ius. Siuo atvej t rpajamq augimo tempas lygus darbo i5tekliq augimo tempui;

b) fp ,l - ,ui situacija, kai ekonorrikoje dideja neclarbas. Tokiu

atveju pajarnq augimo tempas nusakomas kapitalo augimo tempu.Fakti5kas augimo ternpas a) ir b) atvejams uZraSomas taip:

T r = m i n \ r r , r r I ( 1 0 . 2 1 )

Taigi, subalansuotas augimo tempas yra gyventojq skaidiaus rrkapitalo augimo tempq funkcija.

E. Domaras, sprEsdamas ekonominio augimo uZdavin[ ir ie5kodarnasatsakyrno i klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika, pasiuletrijq lygdiq sistemq:

l) Pasi0los lygti:

C

' t )

L Y r = 1 * o t

dia A I, - pasiDlos (gamybos) prieaugis;

sT - _' b

364

(r0.22)

1- investicijq dydis;o- vidutinis investicijq na5umas.

1 : A I, - sudaro produkcijos prieaugi, gaunam4 investicijq vienetui.

Sioje lygtyje atsiZvelgiarna i mokslo ir technikos paZang4 uZimturnqgarntos iSteklius;

2) Paklausos (pajamq) lygti:

L I- = I x oa

S : k x A , F 1 ,

Je i LF , : F , *1 -F , :

dia Ft, Ft*t - pagrindinis

[rengirnai, [renginiai ir kt.)

( 10 .23)

( 10 .24)

gamybinis kapitalas (rnaSinos,

laiko momentais / ir t+1.

n u _ L la r l ) - -

i

dia cr * ribinis polinkis taupyti.

Sioje lygtyje atsiZvelgiama tik i invesricijq prieaugl.3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyros lygtis - lygybe tarp

paklar.rsos (pajarnq) prieaugio ir pasihlos (gamybos) prieaugio:

15 Sios lygties gauname investicijq augimo normq.R. Harodo ir E. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines

problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE, 2) nuolatinio augimo tikimybE,esant visiSkam uZimtumui ir 3) garantuotq augimo tempq pastovumo.

Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybosveiksniq santykiui, laikant pastarq.lI pastoviu. Tada, net naudojant gamybosfunkcijq i5vengiama kritikos, nukreiptos pries gamybos funkcijos naudojirnEekonominio augimo modeliuose.

Del savo i5ties bendros strukt[ros R. Harodo ir E. Domaro modeliaisuklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus, igalindami itrauktikitus veiksnius, tokius kaip technine paLanga, pinigai ir pana5iai. pavyzdliui,R. Harodo ir E. Domaro tnodeliams bfidinga gana paprasta garantuoto augirnotempq interpretacija:

15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis, t.y. atvirasdinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev, Vasilij, 1906-1999) balansasdiskrediu laiku:

365

X - A x X - D x L X = C , ( t 0 .25)

j e i L X t = X t * t - X t t r D = k r . f ;

dia X - visuminio produkto, iskaidiuojant ir tarpinl produktl

vek to r i us (X= (X t ,

X 2 , . . . . . ,

X , t )

;

I - tiesioginiLl materialiniq iStekliq matrica;C - vartojimo vektorius;

D - matrica, kurioje koeficientai di1 roclc., kokl produkto Ikiekl butina sunaudoti Siais rnetais, kad produkto.T gantyba

ateinandiais metais galetq padideti vienu vienetu. Be to, r/4 -

tai kartu ir produkto I s4naudq, skirtq garnybos pajegtuntl

vieneto sukurimui Sakoje 7, koeficientai. Koeficientai r/,7taip pat vadinami didejandio kapitalo imlumo koeficientais.

Sis modelis padeda suvokti, kaip, nustadius kiekvienu laiko mourentupageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrE kintarnqjq dinamikos s4lygornis, t.y.kintant pagrindiniarns garnybiniams fondams, vartojimo fbndui ir visurninioprodukto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybosapirndiai.

PaZymetina, kad specialiojoje l iterat[roje, naudojant l inrj iniqdilbrencialiniq lygdiq sistemr; gaunarnas vietoj drskretinio ir nediskretinis, t.y.neoertraukiamas atviro dinaminio balanso variantas:

X - A x X * D x X = C ' ( 10 .26)

dia 1 '=1X' , ,X ' . , . . . . . ,X ' - ) , v isuminio produkto, t .y . bencl ras isI l n '

(vidaus) produktas plius tarpinis produktas, i5leidimo iaikoatZvilgiu i5vestiniq vektorius, analogiSkas vektoriui A X

diskretiniame rnodelio variante. Be to, dar labiaukonkretizuotuose modeliuose paprastai atsispindi garnybiniokapitalo senejimas, kapitalines statybos trukmdsskirtingumas, kaupir.no galimos apimties apribojirnei irpanaSia i .

Svarbu tai, kad dinaminis tarpSakinio balanso modelis leidZia ganapaprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnqaugimo tempe. Si i5vada darytina, rerniantis tokiais anksdiau minetaissarvSiais:

J O O

Tuomet:

k l ; AF k. !

- - ; , , ,

t Y L y L y

s kxA I LYb ) ' xk Y

(10 . r7 )

Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir,gspecialiqjq ekonomines dinamikos r.nodelir-1. Je1 sudarant pasitelktos i5plestinioprodukcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balansolygtys:

x * A x x = ! , / x x : F ;

dia "d = (,rl . x2, ...., xn) , visurninio produkto iSleidimo

vektor ius;y : Ut , ) ,2 , . . . . , .v , , ) - galu l in io produkto veklor ius;

A = (a i1) ,xnr - t iesioginit l materialiniq s4naudq matrica;

f = ( f U) r,x.n -- produkcijos kapitalo imlumo rnatt-ica;

F =(Ft, F2, ...., P-,n) - pagrindinio gamybinio kapitalo

vektor ius;rr - produktq skaidius;rr - pagrindiniq gamybinio kapitalo r[5ir-1 skaidius.

Modelio s4lygas nusako tokios 4 pagrindinds lygtys:L r - Ax x = 1, arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r

produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto)skirtumui;

2. ./ x x = F , arba: visuminio produkto iSleidimas, ribojarnasturirnais garnybiniais pajegumais (subalansuotas su jais);

3. .y = S+ C , arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto irvartojirno fondq;

4. S = /r xAF , arba: kaupir.nas yra sr.rbalansuotas su kapitalinesstatybos rnaterialiniais i5tekliais, b0tinais pagrindiniam gamybiniant kapitalui[vesti.

s A Ib Y

Modelyje paZymeta: O = (k it), , ,,

Oopirulines statybos materialiniq

s4naudq matrica, o k,, - i rh5ies produktas, sunaudotas / ruSies gamybiniam

kapitalo vienetui lvesti, kai vykdoma sElyga, kad I rnetr4 s4naudos tarnpaateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais, gaminandiais produkcijE;S : ( . s r , s 2 , . . . . , s , ) - g a m y b i n i o k a u p i m o f o n d a s ; C : ( c r , c 2 , . . . . , c , , )vartojimo fondas, kai galutinis produktas yra y=s+c. Siarne rnodelyjenurnatorna visE kaupirnE skirti pagrindinio garnybinio kapitalo prieaugiur.

Gauname tokius ekonorninio augirno tipus:a) pagal galutini produktq:

_ .v"lt )

,r(re )

b) pagal augimo strukturini poveiki:

/ \ / \F _ t ( t ) 1 . , A x x ( t ) l .L s r r . E = . ; . 1 ' i

^ ^ 1 , . 1 '\ - U , i \ U )

Fj . ,

'Str .E(t )'E .S t r . ( t )

" Str.E(r11)

( 10 .28)

( 1 0 . 2 9 )

ita Est.E - struktfirinis ekonorninio augimo poveikis (structural

econornic growth effi ciency);Tn.su..1,y - ekonorninis augimas pagal augimo strukturini

poveiki;

c) pagal vartojirno ar,rgimo galutini poveiki:

L . _ , C ( l ) , Es r r .E t r \

L r . c . = \ a t | \ , : ; - 'L \ r 0 , ' - S r . . f ( / 0 )

E r . , , t' r - ' \ ' r r / .1 t . r . g 1 = , i ( 1 0 ' 3 0 )

" F.C.( to)

dia Ep.c. - vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption

growth final efficiency);

368

Tt.r. - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini

poveiki.Pateikti rodikliai svarbus del to, kad juos apskaidiuojant [vertinamas

kokybinis augirno elementq turinys. Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yrareikSrningesni, palyginti su rodikliais, gaunamais paprastai ekstrapoliuojantstatistinitl eiliq dinamikq.

Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyros modeliq bltinapaZyrneti ir JAV ekonomisto DZeZi Neimano (Neyman, Jerzy, 1903-1957)auganiios ekonomikos pusiausvyros modeli.

Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuriuZt ikr ina rnaksimalq jos augimo tempE.

Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybosprocesas:

(L r , f i = (U r ,U 2 , . . . . ,U n , \ , v2 , v : , . . . , v , ) ;

dia U - visq produktq, uZtikrinandiq produktq rinkinio viSleidimq (kai i:1, . . ., n), sqnaudq rinkinys.

Naudojant A s4naudq matric4 B i5leidimo matric4 pateikiama z *daugybe egzistuojandiq technologiniq procesq:

t= \1u , r1 , L l :AxX , v=BxX , x20 \ .

Tarkime, kad a' - maksimalus rnodelio augirno tempas (o* t 0) ,kr.rris gali buti pasiektas, jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus) technologinio

nrakroekonorninio garnybos proceso (U",r") panaudojimo intensyvumas,

t.y. o* --a*(U*,v*); x - visurninio produkto, iskaidiuojant ir tarpinlprodukt4 rinkinys, naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4

( x > 0 ) .

Pagal Sias sqlygas DZ. Neimano modelis, apraSantis procestuuZtikrinanti maksimalq augimo tempfu uZra5omas taip:

B r " * > e * , A , * *

TarpSakinio balanso modeliui 5iE nelygybE galima iSreikSti raip:

B r r * > o * r A u

todel, kad B:E (E - vienetind matrica).

369

I xX dydis suprantamas kaip paklausos vektoriaus matematindiSraiSka, o dydis BxX - kaip pasi[los vektoriaus. Skirtingai negu Sveroarqekonornisto Leono Mari Valraso (Walras, Leon Mari, 1834-1910) bendrosiosekonornines pusiausvyros rnodelyje, veikiandiame laisvosios konkurencijossqlygomis (ir grindZiarno prielaida, kad ekonomikai budingassusireguliavimas), DZ. Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos[vairiais laiko periodais (vienas periodas, t.y. paklausos, pakeidia kit4 -pasiIlos periodq). UZdavinys - uZtikrinti paklausos augimo tempq rrekonornikos augimo tempq atitikirn4. Tai specialiojoje literatfiroje irodornatuo, kad pertekline pasi[la bendrosios pusiausvyros rnodelyje irnanoma tikesant nulinei kainai. DZ. Neimano modelio atveju tai reiskia, kad produktasbus pagamintas tik tada, jei jo i5leidimo kaina sutaps su s4naudq, diskontuotqpagal ekonornikos augimo temp6 kainos iSraiSka.

Makroekonomikoje DZ. Neimano modelio nagrinejimas yra svarbusddl jo reziumuojandio pobudZio, padedandio suprasti visq pusiausvyros iraugirno problernq kompleks4. Jis parodo, kaip patys sudetingieji rnodeliaigrEZina teoretikus prie fundamentaliq bendrq modeliq k[rirno iStakq.

Taigi, V. Leontjevo modelis ,,sqnaudos - i5leidirnas" yra atskirasDZ. Neimano modelio atveiis:

arba

, = l e x x , x ) ; x > o ) ,

z = \ 1 U , v y ; U = A x X , v = E x X , x > 0 ) .

Savo ruoZtu DZ. Neimano rnodelis reik5mingas tik neperZengianlValraso ddsnio veikimo ribq.

Valraso ddsnis (Walra's law) teigia, kad bendrojireikalingq prekiq vertd ekonomikoje (kainos, padaugintos iSreikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjqprekiq vertei (kainos, padaugintos i5 pateiktq kiekiL$, arbaesant n rinkq, jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros, taipaskutinioji rinka yra pusiausviros bfisenos, kadangi negaliegzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausos ar pasi[losperteklius.

Jei "*t0

ir p* >0, tai pagal DZ. Neimano modelio sElygasgar"rsirne, kad

a x A x x = B x x ; a x p,k

x A = p x B .

370

Taigi paklausa yra lygi pasi[lai, o i5leidimo kaina sutampa su kainas4naudq, diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. Taigi pasiekiamaValraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyrosmodelyje.

I0.5. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOSCIKLISKUMAS

Nors ekonominio augimo ir ekonorninds raidos sqvokos glaudZiaisusijusios, i5 tiesq jos ndra tapadios. Ekonominis augimas, kaip sudedamojiekonomines raidos dalis, yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji.Augimas pasireiSkia kaip bendra tendencija ilguoju laikotarpiu, o trunrpuojulaikotarpiu galima pastebeti bendrojo nacionalinio produkto augimo tempqsvyravimus. Tokl ekonominio augimo proceso bruoZ4 Zmonijai pavyko aptiktiprakti5kai dar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiai rnaterialaus pagrindo - Zemes[kio ciklq. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padedavisapusi5kai iStirti begaling ekonominio ciklo tipq ir r[Siq ivairovE.

Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurnoreguliarus svyravirnai, vadinami ekonominiu (verslo) ciklu(business cyc le) .

Vadinasi, ekonominis ciklas yra ekonornikos augirno ir nuosrnukiolaikotarpirl kaitos procesas. Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis,iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojonacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq, bendrosiospardavimq apimties, bendrojo kainq lygio, nedarbo lygio, gamybiniLlpajegumq naudojimo ir kt.) svyravimus.

Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempqsvyravimas, susidedantis i5 4 stadijq (10.4 pav.).

I stadija - pakilimas; tai stadija, kai nacionalinio produkto apirntispasiekia potencialiojo nacionalinio produkto lygi intervale AB. Ji baigiasiaukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilnota5ke B;

II stadija - nuosmukis; tai gamybos maZejimo stadija, kai ekonornikapraejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4. Tai vyksta intervale BD, kuriam b[dingasbendras konj unktlros smukimas;

III stadija * Wizd; tai Zemiausia potencialiojo nacionalinio produktopoZilriu ciklo stadrja, apibfldinama ekonomikos bDsena taSke D. Jei gilusciklo ,,1dubimas" kuri laikq uZtrunka, tai vadinama depresija.

lV stadija - pagyvejimas; tai stadija, einanti po krizes ar depresijos,kai gamybos apirntis pradeda dideti. Tai rodo gamybos apimties kitirno

311

intervalas DE. Taske E pasiekiarnas anksdiau jau buvqs auksdiausias gar.r.rybosanimties ta5kas B.

Y Gamybosnuosmukis

r<----->

10.4 pav. Ekonominis ciklas

Sia stadija baigiamas vienas ekonominis ciklas ir sudaromos s4lygoskito ciklo pradZiai.

Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaippaZangaus vystyrnosi forma. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4 neigiadaugelis rnokslininkq ekonomistq, pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar,Zyrnfis ekonomistai P. Samuelsonas, v. Leontjevas ir kiti. Akivaizdi irnegailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineticikli5kurnq: jo prieZastis, tipus, pasireiSkimo formas.

Ekonomistai cikli5kumo prieZastis ai5kina labai ivairiai. Siuo metr-rekonominius ciklus nagrinejandios teorijos skirstomos [ 3 grupes:

l. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiu rei5kiniu (s4lygojarnugamtiniq politiniq, psichologiniq ir kt. veiksniq) ekonomin6s sistemosatZvilgiu;

2. Ciklas suprantamas kaip vidinis, bDdingas ekonornikai;3. Cikla sukelia ivairiq prieZasdiq visuma, apib[dinarna ekonomikos

vidinds b[senos irjE veikiandiq iSoriniq veiksniq sinteze.Dabar manoma, kad i5oriniai veiksniai, tokie kaip mokslo ir

technikos naujoves, naujq Zerniq atradirnai, gyventojq migracija ir jqdinamika, naudingqjq i5kasenq ir aukso kasyklq atraclimai, karai ir net sauresddrn€s ar saul6s aktyvumas duoda impulsq naujam ciklui, o vidines priezastyspaverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq)svyravimus. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernentopasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjociklo pradZia. Tai paklausos svyravimq teorija.

372

Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams, 1780-1950 m. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq, kuriq gil iausinuosmukia i buvo: 1787-1788 m., 1826 m., 1836 m., 1847-1848 m., 1857 rn. ,i864-1866 m., 1873-1817 m., 1882-1884 m., 1890-1893 m., 1900-1904 m.,1907 m., 1913 m., 1920-1922m.,1929-1932 m., 1948-1949 n. PradZioje taibuvo Zemds fikio produkcijos krizes, atsiradusios ddl nepakankamos gamybos,o nuo XIX a. vidurio - visuotinio nepakankamo vartojimo krizds, kilusios delpusiausvyros tarp pramonines gamybos ir mokamojo pajegumo paZeidimq.

Kaskart darantis glaudesniems prekybiniams rySiams, krizes i5tiko netik atskiras Salis (1900m. - Rusij4 1920m. - Japonijq 1922m. - JAV) artarn tikr4 visuomeninds gamybos 5ak4 ( I 873 rn. - geleZinkeliq, I 890- I 893 m.* bankq ir birZq sektorius, 1907 m. - vario gamyb4), bet ir aperne daugelioSaliq ekonornikq (1929-1932 m. pasauline ekonomind krize - DidZiojidepresrja).

Po 1950m. cikliniai svyravimai neiSnyko, tadiau 1956-1959rn.,1967-1969 m. krizes nebeprilygo 1929-1932 mett1. Jos ir toliau sudrebindavopasauli (1914*1975m., 1980-1982 rn.), tadiau valstybinemis reguliavirnopriemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnqsprendirno budas.

Kriz6 rei5kia rySkq ekonomines konjunktfiros l[Z!, kuris visuomets4lygoja gamybos nuosmuki, nedarbo augim4 bankrotus, dar labiaugilinandius krizg. Prielasdiq sukeliandiq krizes, ai5kinimas yra ekonorniniqteorijq dalykas. eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys;

l. Klasikine liberaline mokykla, pateikianti nevykus[ Zmogaus,valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimomechanizmo paZeidimo prieZasti. Sios rnokyklos iSvados grindZiamos statiSkaekonornines pusiausvyros koncepcija, nenagrinejant ekonomines sistemosvystymosi dinamikos.

2. Neoliberaline - vienija teorijas, pagristas ekonominio gyvenirnodinanrine analize. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si suobjektyviai egzistuojandiais veiksniais, paZeidZiandiais ekonorningpusiausvyrq. le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklinespolitikos strategijos, pateisinamas valstybes kiSimasis I ekonomik4.

3. Marksistind analize. Vokiediq filosofas K. Marksas (Marx, Karl,1818-1883) suprie5ino ikikapitalistines krizes (kilusias ddl nepakankamosgamybos apimties) ir kapitalistines kizes, kylandias del prekiq perprodukcijos.Kriziq prieZastis, viena vertus, pasak jo, buvo atotrukis tarp gamybos priemonrqobjektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo, o kita vertus - rinkospaklausos, nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos,judejimas.

Naujausiuose ekonominiuose darbuose matomas santykinis 2 tr 3krypdiq suartejimas tokiu mastu ir laipsniu, kokiu yra akcentuojarna (nors ir

373

skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai. Socialistai,vadovaudamiesi marksistine analize, aiskina krizes kapitalistinei sistemaibDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokiospaklausos. Neoliberalai pirmiausia pabrdLia vartojimo augimo ir investicijqdidejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijos uztikrina pasiulos didejim4. Sis,susidurdarnas su santykinai maZesne paklausa, neisvengiamai sukelia krizes.vadinasi, abu kriziq analizes tipai galq gale susieja krizes su pridetines vertespaskirstyrnu ir naudojimu.

VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padedanustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartuekonomines raidos cikliSkum4.

Vadinasi, ekonominds raidos cikliskumas yra visuotine tiek atskiro na-cionalinio [kio, tiek pasaulinio nkio kaip vientisos visumos judejimo forma.cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys, viena ismakroekenominds pusiausvyros determinandiq. Del sudetingq, tarpusavyjebesikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunkui5skirti atskirus ekonominius ciklus. Kiek yra ivairiausiq svyravimo rusiq tiekyra ciklq.

Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntqciklo tipL1, susijusir-1 su ekonomika. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniupoZi l r iu yra Sie c ik lq t ipa i :

l) trumpalaikiai Sakos konjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq, iki Imen.) ;

2) sezoniniai ir pusmetiniai ciklai;3) ,,maZieji" Kitdino, gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai,

vidutini5kai 40 men.);4) nonnalus ,,didieji" Zugliaro, komerciniai ciklai (6-10 metq,

vidutini5kai 8 metai);5) Lebruso, investicijq ciklai (10-12 metq);6) Kuznecovo, statybos clkLai(15-22 rnetai);7) ,,ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50

metq);8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq, 200_400

metq).Visi Sie ciklai interferuoja, suteikdami ekonominei realybei ypac

sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. Labiausiai istyrineti kaipekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai. Kitdino ciklq analizeiirgi skiriarna nernaLa demesio, kadangi sie ciklai ,,isuka" ekonomik4 [,,didZiuosius" ciklus.

Svarbi4 viet4.cikliSkumo teorij oj e uZima vadinamosios Kondratj evo,,ilgosios bangos". Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas

3',74

(Kondratiev, Nikolai, 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokiusdidelius ciklus (2,5):

l ) paki l imas (1789-1874 m.) - nuosmukis (1814-1849 m.) ;2) paki l imas (1849-1873 m.) - nuosmukis (1873-1896 m.) ;3) paki l imas (1896*1920 m.) .Be to, j is stengesi sukonstruoti teoring socialinq ekonominE sistern4

kuri pati galdtq generuoti ilgalaikius svyravimus.' '

Antrojq,X.Xra. puseje ,, i lgqjq bangq' tyrimus atl iko arnerikiediqekonomistas statistikas Veslis Kleras Mitdelas (Mithell, Wesli Kler, 1874-1948); vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris(Schumpeter, Josef Alois, (1883-1950); arnerikiediq ekonomistas statistikas,l97l m. Nobelio premijos laureatas Saimonas Smitas Kuznecas (Kuznets.Simon Srnith, l90l-1985); anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas(Clark Colin, 1905-1989); amerikiediq ekonornistas Donaldas FlemingasGordonas (Gordon, Donald Flemming, g. 1923) ir kiti. Tolimesne nuodugniqekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti ,,ilgqjqbangq' teorijq ir Siais klausimais rengti tarptautinius simpoziumus 1983 rn.,1985 m., l98 l m. ,1988 m. i r 1992 metais .

,Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistemanuolatos yra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos:

a) paklausa nukrypsta nuo pasillos ir pasi0la nuo paklausos ilguojulaikotarpiu;

b) nukrypstama del [rengimq, [renginiq, statybiniq rnedZiagqpaklausos pokydiq; Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutinestrukmes pramoniniame cikle;

c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka 40-60 rn. ir yrapastebimi pramoninds statybos, infrastrukt[ros irenginiq ir darbojdgos rinkose.

,Jlgqiq bangq" teorijos Salininkai teigia, kad po to, kai, pasitelkusesamus mokslo ir technikos principus, visos gamybos efektyvumo didinimogalimyb€s panaudojamos. pereinama prie naujo technologijos lygio, ir tokiub0du duodamas impulsas naujai ,,ilgajai bangai". Tokie procesai vyksta vrsosei5vystytose Salyse. Ekonominiq svyravimq specialistq atlikti tyrimai rodo, kadtredioji ,,ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje (apie 1940 rn.),ketvirtoji - a5tuntojo de5imtmedio pabaigoje (apie 1990 metus). Manoma, kadXX a. paskutiniame de5imtmetyje prasid€jo penktoji ,,ilgoji banga".

Taigi galima tvirtinti, kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yragamybos esmine savyb6, jos egzistavimo bfidas, o kartu ir ekonomindssistemos gyvybingumo bei jos teises i egzistavimq irodymas.

J t )

Pagrindinds sqvokos

. ekonominis augimas

. ekonominio augimo tikslas

. ekonominio augimo modelis

. ekonorninio augirno ternpq dydis

. ekonominio augimo veiksniai

. ekonominio augimo klasifikacija

. ekonominio augimo kriterijai

ekonominio augimo veiksniqmatavirno rodikliaiekonominis (verslo) ciklasknzd,ekonomines raidos cikliSkumas,,auksinis" kapitalo augimo lygisakceleracijos koefi cientas

a

a

a

a

a

Kartojimo klausimai

l. Kq tiria ekonorninio augimo teorijos?2. Kokia yra pagrindine augimo problema?3 Apibtdinkite pagrindines ekonominio augimo teorijq grupes.4. Kq vadiname ekonominiu augimu ir kuo jis pasireiikia?5. Koks ekonominio augimo tikslas?6. Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni

technines ekonomines visuomend:s charakteristikai.7. Nurodykite ekonominio augimo klasifikacijos sudarymo poZymius.8. I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq

bruoZus.9. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt

naudingesnis?1 0 .I l .

12.

l J .

14.1 5 .1 6 .1 7 .

Apib[dinkite ekonominio augimo veiksnius iriq matavimo rodiklius.I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn.r

1o{e_lius, apibudinkite jq teikiamas galimybes ir naudojimo sElygas.PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrssQlygomis: esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis beidinaminemis makroekonominio subalansuotumo s4lygomis.PaaiSkinkite,,auksinE" ekonorninio augimo taisyklg.Kokiq prakting reik5mp turi teoriniai ekonominio augimo rnoderiai?KE vadiname ekonominiu ciklu ir kokius ciklo tipus j[s Zinote?PaaiSkinkite cikliSkumo prieZasris.Apibldinkite krizes, iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandias ekonominesteoriias.

376

r1. NEDARBAS

Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas.Daugelis Zmoniq, netekE darbo, praranda pajamr4 Saltini, patiria gyvenrrnolygio srnukim4 psichologini diskomfort4. Todel nedarbo problerna yrapolit init l ir ekonominiq diskusijq objektas. Daugelis polit ikq, ivertinciarl iekonomikos bhklg ar ekonomines polit ikos efektyvumq nedarbo lygl vertinakaip vienq ekonornikos ,,sveikatos" rodikliq. Ekonomistai tyrineja neclarbq,noredarni nustatyti jo lygi, prieZastis, rnakroekonominius ir mikroekonorniniusnedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybes uZimtumo politikq.

Tadiau reikia pripaZinti, kad mokslininkq poZi[ris i nedarb.l kaipproblem4 kito priklausomai nuo situacijos darbo rinkoje. XX a. 4-o desimtmedioDidziosios depresijos metu kilqs nedarbas reiske milzinisk4 darbo isrekliLleikvojim4, o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmenines b€clas. Todelneatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose irvyriausybiq ekonomindje politikoje beveik pusp iimtmedio. Nedarbas buvorei5kinys, kLrio reikejo i5vengti bet kokiais b[<]ais. Gyventojq uzimtumas tapocivilizuotr4 Saliq ekonornines politikos tikslu. Par.yzdziui, JAV r946 rn. buvopriirntas UZimtumo istatymas. Jame pabrdZiarna, kad fecleraline vyriausybevisomis [manomomis priemonemis turi pasiekti maksimalq uzimtumo, gamybosapirnties ir perkamosios galios lygi. PanaS[s lstatymai priimti ir kitose salyse.

Tadiau velesniais de5imtmediais pradejo fonnuotis naujas, visiSkaikitas, pozi[ris i nedarbq. Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trurnpE1aik4. Be to, daugelis Zmoniq ieiko darbo pirmq kart4 arba geresnio, palyginri sLrtuo, kuri dirbo, ir todel, vengdarni apsirikti, jo kLrri laik4 ie3ko, t.y. b[nabedarbiais. Tuo remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokydius, bhclingusdinarniSkai ekonornikai, o ne i5tekliq Svaistym4 ir nes4s opi problema.

PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai, kad pokariolaikotarpiu j is niekada nepriartejo prie DidZiosios depresijos lygio, kuris,pavyzdZiui, JAV sr-rdare 25 procentus. Nors nedarbas buvo i5augEs ir 8-ode5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmedio pradZioje, ber jo lygis jAV 1982rn. tesudard 10,6 proc., taiyramalrau negu pusp 1933 m. nedarbo lygio.

Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygissmarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui, Vokietijoje 1991 m. pradZioje buvo12,2 proc., o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse - vidutini5kai apie I I procentq.Gana auk5tas 1997 m. j is buvo Ispanrjoje - 20,8 proc., Suomijoje - 12,6,Itali joje -l 1,7, Prancuztjoje - 12,3 proc. ir kt. Salyser.

Nedarbas tapo iprastu rei5kiniu ne tik Vakarq, bet ir Vidurio bei RytqEuropos 5alyse.

' Lictuvos stat ist ikos rnetraSris. 2001 . -V.. 2001 .-.p . 622.

377

Ar-rk5tu nedarbo lygiu susir[pino ne tik atskirq Saliq vyriaLrsybds, betir Europos Sqlungos institucijos, Tarptautine darbo organizacija ir kt.

Todel akivaizdu, kad nedarbas kaip problema egzistuoja.Sios temos tikslas - atskleisti, kodel neclarbas yra nei5vengiamas, kas

lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos. Ankstesnese temoseremdmes prielaida, kad ekonomika funkcionuoja visisko uZimtumo sqlygornis.Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis, kaip jau Zrnorne,nedarbas egzistuoja. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis, kurisvisr.romenei ir ekonomikai yra lyg ir priimtinas, bei nedarbo rodikliai.

Kadangi del nedarbo visuomend patiria didiiuliq mikroekonorniniq irrnakroekonominiq nuostoliq svarbu i5nagrineti nedarbo kastus ir pasekrnes. Taippat bfitina atskleisti nedarbo srulaZinimo budus, kokias uzimtuno progrunas turilgyvendinti ryriausybe, juo labiau, kad jas mokslininkai verlina labai priestanngai.Toddl ekonomikos teorija, i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus,gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarbo problemq sprenclimo altematyviniuvariantus, o vyriausybei - pasirinkti optimalius sprendimus.

I I . I . NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. NATORALUSIS NEDARBOLYGIS

l l . l . l Darbo jdgos i r nedarbo s4vokos

Noredarni i5siaiSkinti mus dominandiq nedarbo sqvokq pirmiausiaturdturne patyrineti kitas su juo glaudziai susijusias s4vokas. viena iq yra jaul-arne skyriuje aptarta darbo jega. Kaip mineta, tai visi dirbantys ir aktyviaiieskantys darbo Salies piliediai, kitaip tariant, Zmones, kurie nori ir gali dirbti.Darbojegos Saltinis yra Salies gyventojai.

Gyventojai (P - population) - tai nuolatiniai Saliesgyventojai, skaidiuojami metq pradZioje.

PavyzdLiut, Lietuvos statistikos departamento duomenirnis 1999 m.pabaigoje m[sq Salies gyventoiq buvo 3700 t[kstandiq. Zinoma, absoliutusskaidiai maizai kq tepasako apie tikruosius darbo jegos isteklius, nes ne visiZmonds gali ir nori dirbti. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLranalizuoti gyventojq skaidiq.

Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto iekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius.

Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4klasifikacijos schemq ( I 1.1 pav.).

gyventoJrl

Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF - econornrcactive population/labour force) - gyventojq dalis, sudarantidarbo jegos pasillq prekiq ir paslaugq garnyboje.

378

Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti, t.y. tureti darb4 ir bhtibedarbiai. Knygos I skyriuje, i5vardydarni pagrindinius makroekonornikosrodiklius, trumpai apibudinome ir Sias svarbiausias darbo rinkos s4vokas.Dabar tik priminsime, kad uZimti gyventojai - tai dirbantys visq nuosavybdsfonnr4 imondse, istaigose, organizacijose bei rikiuose, taip pat asmenys,atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys. Bedarbiai - darbingiasmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieSko, registruodarniesi

[darbinirno [staigose ar apskaitomi kitais budais.

lutil"t*r,-".t;lv

a) rnokslciviai i r studcntr i ,a) dirbantys uZ atlyginitrq a) ncturintys darbo,

visq ar nevis4 darbo laik4 teikiandio pajarnq;b) laikinai nedirbantys del b) ieskantys darbo b)

l igos,atostogq;dirbantys (besikrcipiantysipagal specialq grafik4 ldarbinirnobesirnokantys, istaigas, tiesiog I c)streikuojantys ir kt.; darbdavius ir kt.);

c) dirbanrys savaranki5kai. c) pasiruoSg dirbt i . d)

lankantys dicninio rnokymo

istaigas;aslncnys, gaunantys scnat-ves, lengvatines ar inval idu-rno pensi jas;narnq Seirnininkcs ir asrnc-nys, pri2i[rintys vail<rrs;nctckp vilties rasti darbq ir.icrnebeie5kantys;kiti asrnenys, kurie nenoridirbti.

I1.1 pav. Cyventojq klasifikacija

Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmones netr.rri darbo,bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka -

nedarbas (U - unemployment). Ji daZniausiai vartojama kaip kiekybine ir kaipkokybine tarn tikros gyventojq dalies charakteristika.

Nedarbas rodo vieno i5 svarbiausiq gamybos veiksniq - darbo (darbojegos) - panaudojimo laipsnl. Ji tiesiogiai i5rei5kia nedarbo lygis.

Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[, patikslinsime darbo jegoss4vokq remdamiesi pateiktais apibreZimais ir schema.

Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yrabedarbiai, tai darbo jega:

T E ' = t r - t - I T '

LF - darbo jega;

GYVENTOJAI

Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai

379

( 1 1 . r )

E * uZirntq (dirbandiq) gyventojq skaidius;U - bedarbiq skaidius.

Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visquZirntLftl ir bedarbiq skaidiaus sumq. vienas svarbiausir6 kaip jau mineta rskyriuje, darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis) nedarbo lygis -bedarbir"l skaidiaus ir Salies darbo jegos procentinis santykis:

u.=#" rco%.

dia U, - fakti5kas (bendrasis) nedarbo lygis.

Nors pagrindind temos problerna - nedarbas ir jo lygis, tadiau Siuoaspektu svarbDs ir kiti rodikliai - gyventojq ekonominio aktyvumo lygis beiuZimtumo lygis.

Aktyvumo lygis (A, - activity rate) - tai clarbo jegos irtiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar.rs ir vyresniq)gyventojq skaidiaus santykis.

J[ galima uZra5yti Sia formule:

( 1 1 . 2 )

( l 1 . 3 )

( l 1 .4 )

o.=T" fto%;

dia A. * gyventojq aktyvurno lygis;LF - darbo jega;P - darbingo amZiaus ir vyresniq gyvenlojq skaidius.

Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniaisdarbo jegos fyrimq duornenimis. Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metqamZiaus gyventojai, atrinkti i5 gyventojq registro atsitiktiniq imdiq n-retodu.

UZimtumo lygis (8, - employrnent rate) - uZirntq gyvento.lqir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo amZiaus ir vyresniq)gyventojq skaidiaus santykis.

UZimturno lygi galima uZra5yti tokia formule:

EE, = - x loo%o;

dia E, - uZimtumo lygis;E * uZirntq gyventojq skaidius;P - darbingo amZiaus ir vyresniq gyventojq skaidius.

Sie rodikliai gana dinami5ki. l l . l lenteleje paleikiama l-ietuvosgyventojq aktyvumo, uZirntumo ir nedarbo rodiklill dinamika.

r

td

,JA

cl

ac \ €

. -> o o

s >- J

) - i

* i . -

z s

O ' YN ' F. =

O , N

' N J

: >x > ,I . b o

rN

d

tE€o\

vo\

d

trEE

'N

a

bo

'tr

€G

r

F r

oi

I

,.)

(B

!

c

tr> N

,:4

-l.O

..|a.l

.:1.

o.ol€N

.i-co

$

F--

rt-@

@

€

.I

@o\

Vr

o\N

occl !1-

N

N

€

r o\a.l

N

rr$

\rc$

.1-oo s:

@

ca

r

N

€6l

rc

r

r Y

(\clFT

v

Fr

r

dl

r@ct

r

rr

N

$ olo1

F-.

€

€G

r

F r

oi

i

rd

@cl

v1

€a-

sN

€F-

ol @ r

ra 2<-F-

or

cod

6i

F-.f

<-f-

.f,@

c.lr

.l@v€N

r.trr

rt--

€"€

@

d

r

n.i-@N

@

N

6rr

€ F-oo6

Nns

al \Tr

@{-€d

o\F-rc

al

€sol

r

sj- jood

ood F-

€

al

!t

o\ r

\o

.1Nctr

@

rclaN

rN

€\cl

@r

o

EJ6

o'-- o

' < d

oE

t r L . Y

€ o = t s6 - = 6 -

A , N . O Y. i > >

N d > d

. o

€ ; N F

r:i d

€d'o

r;

: ^ N

z e 4. >, ^1,

cn

- v q< :

c]

>N bI:r >'

11

X . c

o q

3 8 1

Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.2paveiksle.

Ur. o/u

1 4

l z

10o

6A

0

t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3lVlcLei

I1.2 pav. Nedarbo lygio dinamika Lietuvoje 199 l-2000 m., procentais.

[vairiose Salyse gyventojq aktyvurno, uZimtr.rmo ir nedarbo rodikliaidaZniausiai skiriasi. Tai parodyta I 1.2 lenteleje.

I1.2 lcntel6. Gyventojq ekonominio aktyvun-ro, uZimtumo ir nedarbo lygiaiEuropos Sq.lungos ir Baltijos Salyse (200 I rn. gyventojq uZimturno tyrimoduornenys, 15 - 64 m. amZiaus gyventojq %)

Saiys Aktyvrimolvsis

Ulimtumolvs is

Nedarbo l1,gis

Air i jaAustrija13clgijaDanijaCraik i jaI t a l i j alspanijaJungtinc KaralysttLiukscmburgasNydcrlandaiPortugalijaPranct1zijaSuomija)vcouaVokict i jaLatvijaLictuvaEst i ja

68,47 1 , 063,979,962,160,664,715,664,175,87 t , 968,475,0' ? \

)

71 ,468,070,469,9

65,768,459 ,976,25 5 45 4 R56 ,37 t , 762,914 ,168,963 ,168, I71 .765,858,9\'7 )

6 l , l

3,83 ,66,64 1

10,2q , 4

10,65 ,02 ,0A A

8,69 , 15 l' 7 q

l 3 , r1 6 , 5t2 .4

E S 1 5 6 9 ) 63.9 a ^

inis: Eurostat Re atSaltinis: Eurostat Regions Statistical Yearbook (Unemployrnent Statistics); EuropcanCorntnission 1998a: | 49-64.

382

15 pateiktq duomentl matome, kad, esant auk5tesniam gyventojrlekonominio aktyvumo lygiui, paprastai yra a.rlk5tesnis i1 uzlqfgq1g lygls,

Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumolygio rodikliq tokios priklausomybds nera.

Kadangi mus labiau domina nedarbo problemos, todel pabandysintepalyginti ivairiq Saliq nedarbo lygius. Kaip rodo lenteles duomenys, Zerniausiasnedarbo lygis 200lrn. buvo Liuksemburge (2,0 proc.) ir Nyderlanduose (2,4proc.), o auk5diausias - lspanijoje (10,6 proc.) ir Craikijoje (10,2 proc.). Tuotarpu kitose Salyse tokiq ry5kiq svyravimq nebuvo.

Baltrjos Salyse 2001 m. atrankiniq fyrimq duornenimis nusiatytas nedarbolygis buvo palyginti auk5tas, ypad auk5tas buvo Lietuvoje - 16,5 procento.

Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymas dar negarantuoja vienodqnedarbo matavimo metodq atskirose Salyse. Nedarbo lygio apskaidiavirnasgali skirtis priklausomai nuo:l ) Zmoniq, sudarandiq darbo jeg4 darbingo amZiaus ribq;2) darbo paie5kq laiko trukrnes;3) darbo paie5kq kriterijaus;4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq, laikinai atleistrl i5 darbo ir velgriZtandiq i tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos;5) nau.lai leinandiq i darbo rink4 fuirma kar14 ie5kandiq darbo) skaidiaus nustatyrno.

lnfonnacijos Saltiniai apie nedarb4 atskirose Salyse irgi gali skirtis:vienose - tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4 duomenys, kitose - socialiniodraudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbo pa5alpas) duomenys, trediose* oficialios statistikos, ketvirtose - darbo birZos duornenys ir kt. PavyzdLiuiJAV, kaip ir daugelyje kitq Saliq, nedarbo lygis nustalomas apklar.rsiantgyventojus. Darbo statistikos biuras (Bureau of labor Statistics) kas minesiapklausia Salies gyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq - apie 6-5 000Seirnq. JAV bedarbiais laikomi tie asrnenys, kurie:a) neturi apmokamo darbo ir aktyviai ie5kojo paskutines keturias savaites;b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4 darbo vietq;c) t ik is i sus i rast i darbq per mdnesi .

Besivystandiose Salyse gana daZnai skirt ingai interpretuojarnossEvokos ,,dirbti" ar ,,aktyviai ieskoti darbo". Siose Salyse daug ZmoniLl dirbanevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviu darbu, pavyzdZiui, prekybagatvdse ir t.t. Nors ir nevisai uZimti, Sie Zmones laikorni dirbandiais. Kitasbudingas bruoZas, darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse, yraZemas moterq ekonorninis aktyvumas (dauguma jq uZimtos darbu namuose iri uZimtumo rodiklius nepatenka); dar yra didele dalis ,,nusivylusiq", kuriedarbo nebeie5ko, nes nesitiki jo rasti; pagaliau esama didelio neoficialausuZimtumo, kurio oficiali statistika neapirna - tai Se5eline ekonomika.

I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartaisinterpretuojami skirt ingai. Pavyzd2iui. nedarbo lygis Japonr-1oje. Svedijoje ir

383

Sveicarijoje per 20 pastarr4jq metrl buvo stabil iai Zemesnis negu kitoseiSsivysdiusiose Salyse. Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedioviduryje, kai del to daugurnoje Salir4 nedarbas srnarkiai isaugo, Siose Salyse jispakito neZyrniai. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnupaaiSkinti negalima, tai lemia ir kitos aplinkybes.

PavyzdZiui, Japonijoje,,darbo ieSkandiq" nustatymo kriterijus dauggrieZtesnis negu JAV. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais,Japonijoje net ndra darbo jega. Daugelis darb4 praradr.rsiq moterq dia daZnai jonebeie5ko. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjoje galirna paaiSkinti platausn.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis, kurios tuoj pat apima netekusiusdarbo, ir jie bedarbiais netampa. Pastarr,roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo,nes valstyb€s priemoniq mastas, sprendZiant uZimtumo klausimus, sr,rmaZejo.Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama,priverdiant irnigrantus darbininkus palikti Sali, jierns neisduodarna naujq leiciirnqdirbti. Taigi, nors ekonomikos nuosmukio s4lygomis uZirnturnas ir sumaZeja, betkartr-r sumaZeja ir darbo jega, todel nedarbo lygis lieka Zemas.

Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodo tikslaus bedarbiqskaidiar-rs, kadangi dalis gyventojr"l darbo iesko nelegaliose arba privadiose darbobirZose, taip pat kitais budais: per paZistamus, pagal skelbimus ar tiesiogiaikreipdarniesi i darbdavius. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenis tik apiebedarbius, besikreipiandius I valstybinp darbo birZq. Todel pateikiarnas Lietuvosstatistikos departamento nedarbo lygis pagal Lietuvos darbo birZos duomenis irgiyra Zernesnis uZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4 nedarbo lygi. Siuosskirlumus labai aiSkiai rodo I 1.3 lenteles duomenys.

ll.3 lenteli. Nedarbo lygio skirturnai tarp Statistikos deparlamento atrankiniqtyrimq rezultatq ir darbo birZos duomenq

Statist ikos departa mentoduomenvs Darbo birZos duomenys

bedarbiai(t Ikst.)

nedarbo Iygis(%\

bedarbiai(tIkst.)

nedarbo lygis(oh\

t994 09 34't.2 6 l .3 1 5

I 995 09 341 . l 7 . 1 I 10 .2 6 ,3I 996 09 317.4 6.4 I 1 2 , 5 6.4I 997 09 255.9 4 . 1 99. l 5 6

I 998 05 2 6 2 . 1 4 .1 I 10 .2 6.2I 999 05 241.9 3 .0 t 4 81 8.42000 09 215.7 5.4 204.9 l l . 52001 09 28,+,0 2235 t ? {

2002 09 1 1 4 A 3 . 8 r98,4 I t . .3Saltinis: Lietuvos ekonomind ir socialin6 raida.- V.. 1999. - p.14: DarbobirZos naujienos, 2000, Nr. l, p. l5; Lietuvos statistikos metra5tis 2001.-P.107; Lietuvos statistikos metraStis 2003. - P.93.

384

lS lenteles matome, kad duomenys apie nedarbE gerokai skiriasi.Darbo birZos duomenys neatspindi tikrojo nedarbo iygio - maZdaug 2,5 kartoji sumaZina.

Zinoma, nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas, kai dalis respor.rclentqtvirtina, kad jie ie5ko darbo, nors tai neatitinka tikrovds: jie tikisi nedarbopaSalpos ar kitq lengvatq.

Nors ir sunku i5matuoti ir interpretuoti nedarbo lygi, Sis rodiklis yratinkamiausias atskirq 5aliL1 darbo jegos nepanaudojimo laipsniui palyginti.

Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tikfaktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. l5samesnd nedarbo rodikliq analizd buspateikta paskutiniame Sios ternos skyriuje.

Nedarbas yra dinami5kas, nuolat besikeidiantis rei5kinys, kai kuopana5us i vandens baseinq. Nedarbo mastas kyla, kai itekejimas (naujasbedarbiq skaidius) virSija nuotek[ (Zmoniq, gaunandiq darb4 skaidiq). Be to,visada atsiranda Zmoniq, kurie nebepriskiriani prie darbo jegos arba ja tampa.Tai atspindi toliau pateikiama schema:

I tek€i imas:o Atleisti i5 darbo;. Laikinai nedirbantys (al.leisti);. Darbo atsisakE ddl asmeniniq motyvrl;

Nuot€kis :r Naujai priirnti i darb4;. GriZQ I savo ankstesnes darbo vietas;. Nebepriklausantys darbo jegai.

11.3 pav. Nedarbo mastas

Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. Dirbantieji tampabedarbiais, ie5kodami kito darbo, jo atsisakE d€l asmeniniq motyvrt, laikinaiatleisti, taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios jq gaminamq prekiqpaklausos. Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq, ie5kandiq darbo pinnqkart4 iejimo i darbo rink4. DaZniausiai tai asmenys, baigg mokslus.

Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada, kai vieni sugrlZta iankstesnes darbovietes, kiti - naujai priirnarni i darb4 treti - sulaukiapensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiainebepriklauso darbo jegai. Siq srautq intensyvumas nevienodas.

I

385

Nedarbo mastas

Nedarbo lygis keidiasi, kai srauto, isiliejandio i nedarbo ,,baseintl-'lntensyvumas skiriasi nuo i5 jo i5tekandio srauto intensyvumo. Jei i bedarbiqbhri isilieja daugiau Zmoniq negu jI palieka, nedarbo lygis auga.

Pagrindiniai srautai darbo rinkoje pavaizduoti 1.4 paveiksle:

ll.4 pav. Pagrindiniai darbo rinkos srautai

Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienosb[senos 1 kit4 tikimybes. ParyzdZiui, Pus rodo tikirnybE, kad daris bedarbiqper tam tikr4 laik4 pereis I uZimtqjq busen4 (karegorijq).

Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis, kai asmenq, palikusiLlbedarbiq gretas skaidius lygus asmenq, tapusiq bedarbiais skaidiui, nedarbolygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4(r"rZimtumo, nedarbo, ekonominio neaktyvurno) tikimybiq funkcija:

T f t

U,:f (Psx, PNE, PuN, PN1u, P6u, PLrE); ( r 1 .5 )

dia Ppx - perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviq gyventolqkategorijq;PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirlgyventojq kategorijos I uZimtq kategorij4;Pg61 - perejirno tikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojqkategorijq;PNU * perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijosI bedarbiq kategorijq;P6g - perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiqkategonj4,Pu6 - perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntqkategorijq.

Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbo lygio padidejim4 oZenklas - (minus) rei5kia, kad tas kinta'rasis maLina neclarbo lyg[. Taigi,

UZimti gyventojai(E)

Bedarbiai(u)

Neaktyvfis gyventojai(N)

386

nedarbo lygis bus tuo aukitesnis, kuo bus maZesne perejirno iS bedarbiq IuZirntq kategorijq tikimybe (Pus) ir ekonominiu atZvilgiu neaktyviq gyvenrojqperejimo l uZimtq kategorij4 tikimybe (P5E), taip pat kuo didesne savanoriSkoir priverstinio i5ejimo i5 darbo tikimybes (PsN ir P6Lr).

Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iq srautq yra glaudi priklausornybe.Todel, reguliuojant nedarbo lygi, bltina atsiZvelgti i visq SeSiq perejirnotikimybiq pasikeitirnus. PavyzdLiui, dirbandiq pensininkq pensijq sumaZinirnoprograma gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir.nrq kategorijos tekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-), taip pat skatinti juosie5koti papildomo uZdarbio, o kartu didinti pensininkq, kurie ie5ko darbo,perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu), arba i savaranki5kai apsir[pinandiqdarbu (Pps) kategorij4. Todel valstybes uZirnturno politika turi buti geraiapgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq, pavyzdLiui, nedarbopadidejimo, ir pan.

Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4sukeliandios prieZastys.

I 1.1.2. Nedarbo prieZastys

Nagrinejant svarbiausias nedarbo ir jo lygio kitirno prieZastis reikiaatsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq irkeinsistinE.

Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze, darbo rinkalaisvosios rinkos s4lygornis turi tendencij4 savaitre pasiekti pr.rsiausvyrq, 1.y.maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[, esant tarn tikram ekonomikos iSsivystymolygiui ir f inansindms galimybems. Teori5kai tai bus lygis, kuri pasiekus darb4galds susirasti visi norintys dirbti, esant tarn tikram darbo uZmokesdio lygiui.Neoklasikai teigia, kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne.Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas - darbo r-rZmokesdio tarifrlpasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbouZmokestis, o maZejant - dideti). Neoklasikq nuomone, pagrindine didelionedarbo prieZastis - laisvosios rinkos mechanizmq veikimo apribojirnai. Jieatsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos, kurios rezultatas -nelankstus darbo uZmokestis.

Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas -jo nesugebejimas keistis iki lygio, kuris b[tq pakankamas, kad susibalansr-rotr-1darbo paklausa ir pasi[1a. Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusis darbouZmokestis keidiasi, suderindamas paklausq ir pasifilq. Tuo tarpu iS tiesqdarbo uZmokestis ne visada yra toks lankstus. 1 1.5 paveiksle parodyta, kodelnelankstus darbo uZmokestis sukelia nedarbq. Kada realusis darbo uZrnokestisw1 lra auk5tesnis uZ lygi w0, uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausospusiausvyr4 darbo pasiula rinkoje virSijajos paklaus4.

387

Kai darbo uZmokesdio lygis w0, butq idarbinta N0 darbuotojq, o kaidarbo uZmokesdio lygis w1, - tik N1. Viso to pasekmd - nedarbas, kuri rodoatkarpa E1A. Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4reiSkin1, nes, jos vertinimu, pusiausvyra darbo rinkoje yra pastovi, ji sutampasu visiSku uZimturnu, ir kiekvienas norintis dirbti gali rasti darb4, esant darbouZrnokesdiui ws. Nedarbas, susidarantis Siomis s4lygomis, vadtnamassavanoriSku nedarbu. Tik nenoras dirbti uZ 5i darbo uZrnokesti yra nedarboprieZastis, sukelianti priverstin[ arba lhkesdiq nedarb4.

Darbuotojq skaidius

11.5 pav. Nelankstus darbo uZmokcstis ir nedarbas

Nedarbas, atsiradEs kaip nelankstaus darbo uZmokesdiorezultatas, vadinamas lt ikesdiq (laukimo) nedarbu (waitunernployment).

Darbuotojai tampa bedarbiais ne toddl, kad jie nori rasti darbq kurislabiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel, kad, esant nustatytam darbouZmokesdio lygiui, darbo jegos pasil la virSija jos paklausq kuri4 dikruojafirmos. Darbuotojai paprasdiausiai laukia progos rasti darbE uZ 5i darbouZmokest[.

Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumo ir lnkesdiq nedarboesmg, bfitina i5siai5kinti, kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. Kairealiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko, o darbo pasi[lavirSrja jo paklausq darbdaviai turetq darbo uZmokest[ sumaZinti. Bent jau toreikalauja elernentari rinkos logika. Tadiau l[kesdiLi nedarbas ir kyla del to,kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio, nepaisant darbo pasiulos

No

388

pertekliaus. Kyla klausimas, kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'?Ekonomistai nurodo tris 5io reiSkinio prieZastis:

1) minimalaus darbo uZmokesdio istatymq taikymq;2) profsqjungq reikalavimus stabiliq darbo uZmokesdiq;3) skatinandiq darbo efektyvum4 darbo uZrnokesdio sistemq ivedim4.Si4 prieZasdiq grupQ panagrinesime pladiau.

l. Vyriausybds, priimdamos minimalaus darbo uZmokesdio istatymus, padedaiSsaugoti nelanksttl darbo uZmokesti, neleisdamos jam kristi iki pusiausvyroslygio. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne Zemesnius uZ vyriausybesnustatytus darbo apmokejimo tarifus. Daugumai darbuotojq 5is lygis praktinesreik5rnes neturi, nes jie gauna 'zymiai didesni darbo uZrnokest[. Tadiau daliaidarbuotojq minimalaus darbo uZmokesdio tarifq [vedimas pakelia ji virSpusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai, ypad nekvalifikuotai.

Manoma, kad minirnalaus valandinio darbo uZmokesdio nustatymasypad veikia jaunimo, paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbouZmokestis paprastai yra Zemas. Taip yra del dviejq prieZasdiq:

1) paaugliai priklauso maZiausiai kvalifrkuotai ir menk4 patyrim4turindiai darbo jegai, todel jq sukurtas ribinis darbo produktas yramaZas;2) paaugliai fimose labai daZnai ,,nemokamai" igyju profesijq irdarbo igudZius, negaudami dalies darbo uZmokesdio. Tai irgisurnaZina jq pusiausvyros darbo uZmokest[. Todel minirnalaus darbouZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelqreikSmE.Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno

poveiki paaugliq uZimturnui. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdiopokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais. Tyrinejimaiparode, kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdio padidinimas 10 proc.paaugliq uZirntum4 sumaZina l-3 procentaisr. Vadinasi, firmos nelinkusiosmoketi jaunimui didesnl uZmokesti negu jq pusiausvyros darbo uZrnokestis, osamdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus, kuriq pusiausvyros darbouZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl.

Dalies ekonomistq nuomone, jaunimui nederdtq taikyti rninirnalausdarbo uZrnokesdio istatymq, nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdiopolitika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[, priartintq jI priejq pusiausvyros darbo uZmokesdio, o kartu sumaZintq jq nedarb4 sudarytqs4lygas firmose [gyti profesij4. Tadiau yra nuomoniq, kad tokie veiksrnaiskatintq firmas kvalifikuotus suaugusius darbuotojus pakeisti paaugliais irjaunimu. Del to padidetq kitq darbuotojq grupiq nedarbo lygis.

' Menkju G.N. Makroekonornika.Perev.c angl.-M.: lzd-vo MCU, 1994. P.213

389

JAV Federalind vyriausybd jau nuo 1938 m. reikalauja kad finnqsavininkai taikytq rninimalaus darbo uZmokesdio [kainius. 1938 m. nustatytas0,25 USD/val. minimalus darbo uZmokestis. Jis parnaZu augo, ir l98l m. jausiekEs 3,35 USD/val. i lg4 laikq nekito, ir t ik 1989 m. prezidentas DZ. Bu5aspasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvodidinamas dviem etapais: 1990 m. *iki 3,80 USD/val. ir l99l m. - iki 4,25USD/val. '

Zrnoma, daugumos darbuotojq valandinis darbo uZmokestis gerokaiaukStesnis uZ minimalq, kadangi yra daugybe prof-esijL1, darbo rinka labaimarga. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdio istatymas taikomasrnaZdaug '/c darbojegos, iSskyrus, valdymo sferos darbuotojus.

Minimalus valandinis darbo uZmokestis iteisintas daugelyje Saliq.L ietuvoje 1998 m. j is s ieke 2.46 Lt /va l .a

Kyla klausimas, kodel priimami [statyrnai, kuriq laikymas sukeliaproblemq? Paslaptis ta, kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdionustatymas kenkia ne visiems. Jei ne Sis istatymas, dalies Zmoniq pajamosbntq Zymiai maZesnes. (Jie b[tq gavg darbo uZmokesti w6, o n€ w1.) Vadinasi,jo taikyrnas ne visq paddt[ pablogina.2. Kita nelankstaus darbo uZrnokesdio prieZastis - monopoline profsq;ungqvaidZia darbo rinkoje. Profsqjungq vaidmuo atskirose Salyse gerokai skiriasi.Daugiausia profs4lungos nariq yra Skandinavijos Salyse. 9-o deiimtmeiioviduryje ne Zemds ukio Sakose profsqjungoms priklause: Danijoje - 98,Svedijoje - 95, Suomrjoje - 85 proc. darbininkq. Kiek maZiau Austrrjoje irNorvegijoje - per 60 proc., DidZioje Britanijoje - apie 50 procentq. Tuo tarpuJaponrjoje - 29 procentai. Tarp iSsivysdiusiq Saliq maZiausiai profsqjungomspriklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5. Siq organizacijq judejimoiSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbouZmokesdio lygio.

Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbouZmokest[ lemia ne darbo pasi0los ir paklausos pusiausvyra, o profsqlungqlyderiLl ir darbdaviq derybos. DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutartidarbo uZmokestis b[na auk5tesnis uZ pusiausvyros darbo uZrnokesdio lygi, ofinna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq.Paprastai del to rnaZinamas darbuotojq skaidius, ir auga l[kesdiq neclarbas.PavyzdLivt, JAV valstijose, kur profsqjungq vaidmuo didesnis, darbouZmokestis irgi auk5tesnis. 1985 m. duomenimis, padidejus profsqiungq nariqskaidiui l0 proc., nedarbo lygis padidejo 1,2 procentuo.

'Saks, DZ. D., Larren F.B. Makroekonornika.Globalnyj podhod.- P.543.o Darbo aprnokej imas 1997m.- V., 1998.- P.70.'Saks, DZ. D., Larren F.B. Makroekonomika. Globalnyj podhod. p. 548.6 Menkju, G.N. Makroekonornika.- P. 214.

390

Be to, profs4jungq vaidmuo neapsiriboja jq itaka tik savq darbuotojrldarbo uZrnokesdiui. Jos gali daryti poveiki ir profs4jungoms nepriklausandiqdarbuotojq darbo uZmokesdio lygiui. Gresme, jog ir Siq firmq darbuotojai kursprofs4jungas, pakelia jq darbo uZmokesti vir5 pusiausvyros lygio. Tai daroitak4 darbo uZmokesdiui ir valstybes sektoriuje. Kai kuriose Vakarq EuroposSalyse profs4jungq priimti sprendimai del darbo uZmokesdio gali b[ti vien tikdarbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams,nepriklausantiems profsqjungoms.

Taigi darbo sutarfys, sudaromos dalyvaujant profs4jungoms, daro didelE[tak4 nustatant darbo uZmokesdio lygl visos ekonomikos mastu. Profsqjungqvaidrnuo priklauso ir nuo to, kokiu lygiu vedamos derybos. Jos galt b[tivalstybines, Sakines, regionines ar firmos lygio. Skandinavijos Salyse (Svedijoje,Norvegrjoje) yra aukSdiausias derybq centralizacijos lygis: dia dalyvaujaNacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija. Sudarylisusitarimai plinta i regionus ir firmas. Austrijoje ir Vokietr3oje derybossukoncentruotos ekonomikos Sakose. Tuo tarpu Kanadoje, JAV, Japonijoje irDidZiojoje Britanijoje, prie5ingai, derybos del darbo uZmokesdio lygio yravisi5kai decentralizuotos ir vedamos firmq lygyje. Darbo uZrnokesdio lygioproblemas Siuo atveju padeda sprgsti darbo rinkos elastingumas.

Ekonomistq nuomone, makroekonominiai rodikhai (infliacijostempai ir nedarbo lygis) yra stabilesni Salyse, kur profsqjungr4 judejimas yracentralizuotas ar visiSkai decentralizuotas.3. Dar viena nelankstaus realiojo darbo uZmokesdio prieZastis - skatinandiqef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. Tai propaguojandios teorijosskelbia, kad aukStas darbo uZmokestis didin4s darbo na5um4. Todel Sakos arhrmos nesistengia jo maZinti, nors yra pertekline darbo pasiula. Skatinantis darbouZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. Jeiskatinandio darbo uZmokesdio teorijos teisingos, tai iSeitLS kad sumaZinus darbouZmokesti, turetq sumaZdti darbuotojq darbo naSumas ir, akivaizdu, firmq pelnas.

Ekonomistai pateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umuiteorijas.

Pasak vienos i5 Siq teorijq, auk5tesnis darbo uZmokestis turi ltakosZrnoniq mitybai. Jei Zmones geriau maitinasi, vadinasi, na5iau ir dirba. Todelfinna ir moka didesnl uZ pusiausvyros darbo uZmokesti. Gal tokia teorija tinkabesivystandioms Salims, bet i5sivysdiusioms tikrai netinka, nes Sioje Saliqgrupeje pusiausvyros darbo uZmokestis Zymiai vir5ija tq lyg[, kuris butinasnormaliam gyvenimo lygiui palaikyti.

Antroji teorija teigia, kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darboj€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga.

Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos, finnospersonalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio. Jeifirma sumaZintq darbo uZmokesti, geriausi darbuotojai pereitq I kit4 darb4 o

3 9 1

firrnoje liktq tik neturintys altematyvos. Tokiq atrankQ ekonomistai vadina,,neigiama selekcija". Mokedama darbo uzrnokest[, virsijanti pusiausvyroslygi fimra gali i5vengti ,,neigiamos selekcijos", pagerinti totyuing darbuotoiqsudeti ir kartu padidinti darbo na5urn4.

Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbouZmokest[ darbuotojai ef'ektyviai dirba, taip elgtis nusprendE patys. Jei darbouZrnokestis zemas, darbuotojai dirba blogiau, rizikuodami buti atleisti.Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina ,,mo.ilin" rizika',. Finna, mokdilamaaukstesn[ darbo uZmokesti, susvelnina ,,morarines rizikos" problema. Jiskatina darbuotojus nevengti darbo ir patierns kelti darbo na5uma.

visos Sios skatinandio darbo uZmokesiio teorijos panasios teiginiais,kad firrnos dirbandios efektyviau, jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesnidarbo uZrnokesti. Kitaip tariant, darbo uZmokesdio tarifLl paraikymas vir5pusiausvyros lygio finnoms daZnai naudingas. Tadiau tai kartu lemia clarbouZmokesdio nelankstumq ir lfikesdiq nedarbq.

Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZaiargumentq.

Tuo tarpu DZ.M.Keinso ir jo pasekeiq teorijos tvirtina, kad kiekvienojeSalyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosios pakrausos dydis,kur[ sudaro varlojimo pak-lausa (salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclosvartojimo prekerns ir paslaugoms) ir investiciiq paklausa ([vairiq rusiq - pnvadiqir vyriausybds - investiciiq mastas). Jeigu bendroji paklausa nepakankaina arbaima rnaZdti, sumaZeja ekonominis aktyvumas. prasideius ekonomikos.nuosmuk iu i , padauge jabeda rb iuky lane . .da rbo ryg*@.paklausai padidejus, ekonomika pagyveja, bedarbiq pradeda mazeti. Taip_yra ,,todel, kad nuosmukio metu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq) sumaz€pprekiq ir paslaugq gamybos apimtis, o kartu ir darbo paklausa. Ekinominia,naktyvumui didej an1 vyk1tq,4w_r1!$9,rg5 ameequs. Auguni fi rmq produkcrj ospaklausai, plediasi gamyb;;- priimumu

'auugiiu darluotoiq. k;o ilgesnis

ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis, iuo necrarbo lygislabiau maZeja. Akivaizdu, kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltasnedarbas. Verslo ciklo ir nedarbo priklausomybp atspindi I 1.6 paveikslas. IS jomatome, kad, verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri4 1a;, ciklinio nedarbo1y_g]9 yra maZiausias (b), o verslo ciklui pasiekur aep.lsilos (krizes) stadij4ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias. Taigi verslo

"lklo

-i. .iklirrio'nedarbo

kreivds vingiuoja prieiinga kryptimi.Daznai nedarbq didina ir vyriausybes bandymai kontroriuoti infliaciiq l

monetarinds ar fiskalines politikos priemonemis, iukeliandiomis bentlrosios ,paklausos rnaZej im4.

Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikosstrukturos pokydiai. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrqporeikiams, vienq ekonornikos sakq vaiclmuo dirleja, litq - maZela. Tai veikia

392

darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugoms gaminti reikia naujqprofesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. Darbo jegos paklausosprofesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros.Darbuotojai, nesekmingai meginantys gauti darb4 reikalaujantl auk5tesnds neijq padiq kvalifikacrjos, tampa bedarbiais. Nedarbq didina ir tai, kad naujqprekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos, irgimaZinandios darbo jegos paklausE.

Y,%

BNP uglmas

Pakilimas(bumas)

Depresija(krize)

0a)

didZiausias

Nat[ralusisnedarbo lygis

ir nedarbo lygio priklausomybe

393

lz

tmaZiausiasIII

11.6 pav. Verslo ciklo

Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin.rasatskiruose miestuose, regionuose. DidZiule migracija i miestus, kr.rr didesnedarbo jegos paklausa, ir dia sukelia nedarbo augim4. Kita verlus, irnepakankamas darbo jdgos mobihrmas yra viena nedarbo prieZasdiq.

Vis daZniau mokslininkai pripaZ[sta, kad viena i5 nedarbo prieZasdiqyra pati draudimo nedarbo atveju sistema. JAV draudimo nedarbo atvejuprogramos egzistuoja nuo 1936 metq. Bedarbio pa5alpos dabar mokamosvisose iSsivysdir.rsiose Salyse. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygosgali skirtis ivairiose Salyse ar net tos padios Salies atskiruose regionuose, dalisbedarbiq jas gauna. PavyzdLiui, JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc.savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje ir mokama 26-39 savaites.

Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi, kadangilengvina bedarbiq padet[. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbiopa5alpos dydZio ir darbo uZmokesdio, kurl jie gautq, jei sutiktq dirbti pirmqpasiulyt4 darbq. PavyzdZiui, JAV savaitine bedarbio pa5alpa - 120 USD -srnarkiai sumaZina jo nor4 dirbti, tarkime, uZ 200 USD atlyginimq nes,atskaidius pajarnq mokesti, jis gautq tik 146 USD. Minetas santykisvadinamas pakeitimo rodikliu. Kuo auk5tesnis 5is rodiklis, tuo ilgiau galirnanedirbti ir ie5koti geresnio darbo. Pakeitirno rodikli veikia darbo uZrnokesdioir paSa$q apmokestinimas. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama, darbouZrnokestis apmokestinarlas, o skirtumas tarp pa5alpq gaunandio bedarbiodisponuojamq pajamq ir dirbant gaunamo darbo uZmokesdio rraZdja. JAV iki1978 m. bedarbio pa5alpos buvo neapmokestinamos. Nuo 1979 m. pa5alpqapmokestinirnas sudaro pusg darbo uZmokesdio apmokestinimo normos, irrnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamq minimumo.

Kai kurie Zym0s teoretikai, pavyzdLiut, M.Fridmenas, mano, kadnedarbo pa5alpas reikia maZinti, norint paskatinti bedarbius spartinti darbopaie5kas. Si problema aktuali ir Europos Salims, kur pakeitimo koeficientasdidesnis. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemianedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpqdydis ir jq mokejimo terrninai turi reik5mes nedarbo trukrnei. Nedarbo trukrneSiuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. DaugelyjeSaliq (pavyzdZiui, JAV) Sis laikotarpis grieZtai ribotas. Tuo tarpu kai kurioseEuropos Salyse grieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas, kai pa5alpamoketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus), Olandijoje - 2,5 metq,Vokietijoje Sis- laikas irgi grieZtai neapibreZtas, tik ilgainiui maZinamaspa5alpos dydis '.

Mokslininkq nuomone, pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinisrodiklis, paai5kinantis ilgalaikio nedarbo prieZastis. Jei pats pakeitimo rodiklisnedarbo prieZasdirl neparodo, tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme

7 Darbo birZos naujienos, 1998, Nr. 5, p.6.

394

vaizd?Lkeidia. Atlikus tyrinejimus, Vakarq Europos Salyse pasiDlytas nedarbcrpaSalpq indeksas, sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 supaSalpos mokejimo trukme. Tyrimq rezultatai akivaizdfis: Salyse, kur pa5alposmokejimo trukme ilgesne, ilgalaikio nedarbo mastas gerokai didesnis. Ypadtai pasakytina apie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliqdraudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios. Tuo tarpu JAV,Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios, todel irilgalaikio nedarbo mastas maZesnis.

JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis, nedarbo trLrkrng labiaudidina ilgesni nedarbo pa5alpq mokejimo terminai, o ne jq dydis.

Nagrinejant nedarbo prieZastis, negalima nepastebeti, kad esarnadideliq nedarbo lygiq skirtumq tarp JAV ir Europos Saliq.

Panagrinesime I 1.4 lentel€je pateiktus duomenis.

l l.4 lentel€. Nedarbo lygis Siaures Arnerikoje. Japonijoje ir EuropojeI 961-2001 m. (procentais)

*1994 rn. duomenys.Saltiniai: Gordon R.J. Macroeconomics.-6'h ed. Harper Collins CollegePublishers, New York, 1993. * P.334; Lietuvos statistikos metra5tis 1997 .- P.5 8 6-5 87 : http ://www/eurooa. eu. inVeurostat.htm

I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti, kad nedarbo lygis JAV kitoneZymiai, o Europoje padidejo vidutini5kai 4 kartus. JAV mokslininkai tiesiogkelia klausim4: ,,Kaip galdjo natflralusis nedarbo lygis nuo 7-o de5irntmediopradZios Europoje padideti 4 kartus, tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?"Si misle paskatino naujq teorijq apie nedarb4 ir infliacrjq atsiradim4. Tarp jL1svarbiausios dvi tarpusavyje konkuruojandios - strukt[ralistine ir histerezeshipotezds.

Valstvbd 1 961 1972 1979 I986 1989 1991 1995 1998 2001JAVKanadaJaponijaEuropos S4jungaPranc[zijaVokict i jaI ta l i jaJungtinc KaralystcAustrijaBclg i jaDanrjaOlandijaJVCqr l aSvcicarijaNorvcgija

6,77 , 1t , 4t , 91 )

0,8t t

l <

t a2 , 1

0,7

0,0t 5

5 5

6,21 A

3,0) 1

0,86 ,34,0l )

) 7

0,9

2,70,0t , 7

5 R

) 1

5 n

5 q

7,65 0' r l

8,2\ 45 4) 1

0,32,0

't,0

a 52,88 ,8

10,46,4

10,5n , 21 l

| 1 , 27 ,89,62 ,70,72,0

5 1,1 \

' 7 \

q 4

5 6

10,97 l

8,0a ?8,3t 4

0,62,0

6,510,32,21 ,1q 4

4,69,6

10,21 4

7,81 0 , 3'7,0

2 ,7t )4,9

5 5o (

10,7I 1 , 98,2

I 1 , 88,7

o 1

7,07 5

8 ,93 ,6 '4,0

4 6

+,rI t , 0I 1 , 9

q 5

l t 1

6,34 5

8,8

3 ,7'7 1

4,8

\ t l

7,89,0? oq s

5 l

1 R

6 , 94 5

5 l

; .

39s

Strukturalistind8 hipotezd teigia, kad europinis nedarbas yra toksdidelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq,dideliq bedarbiq pa5alpq, per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo,dideliq mokesdiq ir regioniniq disbalansq.

Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis,nuldrnusias nedarbo lygio pakil im4 Europoje 1960-1990 m. laikolarpiu. Jasgalima suskirstyti I dvi grupes: tas, kurios apima vyriausybiq vykdom4reguliavirn4 bei geroves valstybg, ir tas, kurias lemia didZiuliai realiejiuZdarbiai. Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga, kuri4j ie vadina euroskleroze. Si t iga re iSkia pernelyg d idel l vyr iausybes k iSi rnqsi i rypad radikalq socialinds geroves pob[d| kuris trukdo eI'ektyviai funkcionuotidarbo rinkai.

l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijospagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkosfunkcionavirno mechanizmo paZeidimus, kurie iSnagrin€ti anksdiar-r.

Tarp nedarbo prieZasdiq, veikiandiq nedarbo lygi, nurodoma rrnedarbo histereze'.

Nedarbo histerezA (hysteres of unen.rployrnent) - reiskinys,kai esamas nedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi,nors nedarb4 sqlygojusiq veiksniq poveikis i5nyko.

Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo, kad jei del kokiq nors veiksniqpoveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga, tai jis jau nebegali sugriZti ! pradinllyg[, nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. Ypad tai pasakytina apie nat[ralqinedarbo lygi ir jo dinarnik4. Mokslininkq nuomone, nattralqjI nedarbo lyg!veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras(Blanchart, Olivier) ir Lorensas Sameris (Sunmers, Lawrence) teigia, kad ilgiauk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r r. JqiSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu ,,insaideriai -autsaideriai". Profsqjungos, siekdamos gerovds savo nariams (insaideriarns),stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZ rinkos pr.rsiausvyros darbor.rZmokest[, t.y. toki, kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai -nepriklar.rsantys joms - gali tapti ir bedarbiais. Riba tarp insaideriq irautsaideriq kinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai. lnsaideriai,netekE darbo, tampa autsaideriais, nes profsEjungos nr.rstoja jais rlpintis.Todel, jei nedarbo lygis kyla i lg4 laik4 tai ir didesnis insaideriq skaidius

" Struktr.rralizmas metodologine socialiniq mokslq kryptis ir metodas. svarbiausiuuZdaviniu laikantis tiriamojo objekto abstrakdios strukftiros arralizg.e Histercsis (i5 graiktl k.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti ipradinl lygi.I 0 - , . - ,' " Naff iralusis nedarbo lygis bus analizuojamas I 1.1.3 skyrinjc." Hysteris and the European Unemployment Problem. Cambridge, 1986.

396

tampa autsaideriais, o profsEjungos reguliuoja darbo uZmokesti tik likusiernssavo nariams. Todel nedarbo augimas gali bfiti nenutrfikstamas.

Kita teorija, bandanti paai5kinti nedarbo histerezE, rerniasi prielaida,kad bedarbiai praranda savo igudZius, sugebejimus, sudarandius ZmogiSkqjikapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. Todel taiskat ina nedarbo lyg io augim4.

Nedarbo histereze ir bar.rdorna paaiSkinti aukitq nedarbo lygiEuropoje pastaraisiais deSimtmediais. Tadiau 5i leorija negali paaiSkintinedarbo lygio pokydiq JAV ir yra gindytina.

Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis.Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV, irVakarq Europos Salyse. Ekonomistq nuomone, mokesdiq didinimas veikiadarbo jegos pasiul4 j4 maZindamas ir skatindamas nedarbo augirn4. TodelJAV ,,pasir,-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina, kad darbininkq darbor.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir.r.ras galetq leigiamai paveikti darbojegos pasi[14 sumaZinti nedarbE

DidZiuliai mokesdiai, apmokestinant finnq pajarnas, irgi turineigiamE poveiki r.rZimtumui, nes maZina verslininkystes paskatas. Jie ypaeneigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielines ekonomikosvystym4si ir neoficialaus uZimtumo augirn4.

Taigi nedarbo prieZastys yra labainedarbo lyg[ ivairiose Salyse, dainai jq b[nanustatyti svarbiausias.

[vairios, jos skirt ingai verkiavisas kompleksas, ir sud€tinga

l l . l .3 .Nedarbo t ipa i . Nat [ ra lus is nedarbo lyg is

Nedarbas gali buti laikinasis (rnigracinis), strukturinis ir ciklinis, ar.banepakankarnos paklausos.

Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue - frictionalunernployment) - nedarbas, atsirandantis nonnaliarne darbctpaieSkos procese.

Vieni darbuotojai keidia darbo vietE del Seimyniniq aplinkybiq, kit iie5ko naujo darbo, atleisti i5 ankstesnio, pasibaigus darbo sutardiai ar ddlpraZangq. Treti, baigE mokslus, pirm4 kart4 ie5ko darbo; ketvirti nedirba, nesbaigesi jq darbo sezonas ir t.t. Tuo padiu metu, kai visi Sie Zrnones anksdiau arveliau susiranda naujq juos tenkinantl, darb4 arba grlLta i senq1i, kiti i5eina iSdarbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos, pakeisdami pirmuosiusbendrame bedarbiq b[ryje. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esantnormaliai darbo jegos apyvartai, kai Zmones keiiia darbus ir i5eina ar grlita idarbq Sis nedarbas daLnai vadinamas apyvartiniu. Del to. kad konkretls del

39'7 iii ;

.

kurirl nors prieZasdiq l ikg be darbo Zmones pakeidia vieni kitus, Sis nedarbotipas nuolatos iSlieka, nors yra gana dinami5kas.

Taigi laikinasis nedarbas yra nei5vengiarnas. Jis tam tikru mastu irpageidautinas, kadangi daugelis Zmoniq susiranda geriau apmokarn4 labiaukvalifikuotq ir produktyvesni darb4. Del to dideja Zmoniq palamos,racionaliau pasiskirsto darbo i5tekliai, vadinasi, auga ir realusis nacionalinisproduktas. Todel neatsitiktinai darbo ,,ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypadlaikinElI nedarbq socialiai vertinga, produktyvia veikla. Siuo atveju bedarbiai- aslnenys, ,,investuojantys" I darbo paie5k4. JL1 investicijos kain4 sudaropadios paieskos kaina plius prarasti atlyginimai, kuriuos buvo galima gauti,sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis - galimybe gautididesnI atlyginim4 daugeli menesiq ar metq ateityje.

Strukti ir inis nedarbas (U5 - structural unernployment) -

nedarbas, atsirandantis, kai darbo paklausos strukturaneatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos,kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu).

Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybostechnologijoms, keidiasi ir bendrosios darbo jegos paklausos sudetis. Deltokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arba visiSkai i5nyksta, tuotarpu paklausa kitq, iskaitant naujas profesijas, i5auga. Nedarbas atsiranda d6lto, kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai, darbo jdgos struktlraneatitinka naujos darbo vietq strukt[ros.

Strukt[rin[ nedarbtl sukelia ir anksdiau nagrineti rinkos mechaniznioveikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas;profsqlungq reikalavimai stabil iq darbo uZmokesdiq, maZinandiq atlyginirnrldiferenciacijt6 skatinandio darbo uZmokesdio sisternq [vedimas ir kt. Tokiospriemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje, ir del to dalisdarbuotojq fiaunirnas, moterys, nekvalifikuoti vyresnio amZiaus darbuotojai)netenka darbo, nes istatymuose nustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yraper didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti. Kitaip tariant, nesutampalaisvq darbo viettl reikalavimai Zinioms ir bedarbiq turimos Zinios. Pana5iaisusiklosto darbo jegos strukturos neatitikimas teritoriniu atZvilgiu, kai laisvosdarbo vietos nesutampa su gyventojq (bedarbiq) gyvenarnqja vieta.

Kadangi strukt[rini nedarbE lemia Ziniq ar gyvenamosios vietos, arabiejq kartr.r, nesutapimas, Sis nedarbo tipas dar vadinamas nesutampandiunedarbu.

Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga. Esrninisskirturnas tas, kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai, turl darboigfidZiq, kuriuos gali parduoti. Tuo tarpu ,,strukt[riniai" bedarbiai negali i5karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai

398

mokytis, o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. Be to, laikinasis nedarbasdaZniausiai yra trumpalaikis, o strukthrinis - ilgesn€s trukmes.

Ciklinis nedartras (Uc-- cyclical unernployrnent) - nedarbotipas, atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui, kLrrisukelia bendrqq iSlaidq nepakankamumas.

Jis tiesiogiai susijEs su verslo ciklu. Ciklinis nedarbas sulaZeja, kaiekonominis aktyvurnas i5auga. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosiosdepresijos laikotarpiu 1929 - 1933 m., kai bendrasis nedarbo lygis,pavyzdZiut, JAV, sieke 25 procentus. Pokario laikotarpiu JAV ir daugelio kitrlSaliq ekonomik4 ypad Zyrnus nuosrnukis i5tiko 1982 rn., kai JAV bendrasisnedarbo lygis buvo 9,7 procento.

Nors atskirose Salyse kai kurios nedarb4 sukeliandios prieZastys galiskirt is, nedarbo tipai yra tie patys. Pastoviausi, t.y. neiSvengiarrrr, yralaikinasis ir strukt[rinis nedarbas. Ciklinis nedarbas, kaip jau rnin€ta,ekonomikai i5 nuosrnukio stadijos perejus i kitus ciklo etapus, ypad 1 pakil irnostadij4 gali i5nykti.

Yra dar vienas nedarbo tipas - sezoninis nedarbas, kinlant cjarbogalimyberns skirtingais sezonais. PavyzdLrui, Salto klimato rajonuose statybtldarbininkai savaitdms ar mdnesiams atleidZiami is darbo. Vidulinis metinisstatybininkq nedarbo lygis yra aukstas, net jei ir kiekvienas statybininkasidarbinamas tais rnenesiais, kai oras atiyla, nes vidutinis rnetinis nedarbo lygisyra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. Paprastai sezoninis nedarbaspriskiriamas prie laikinojo nedarbo.

AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus, bedarbiq skaidiq galirneapskaidiuoti taip:

U : U r + U s + U c i ( 1 1 . 6 )

dia U - bedarbiq skaidius (nedarbas);Ue * laikinasis nedarbas (bedarbiq skaidius);Us - strukturinis nedarbas (bedarbiq skaidius);U6 - ciklinis nedarbas (bedarbiq skaidiLrs).

I5naginejE nedarbo tipus, galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncrproblernos. Kadangi laikinasis ir struktfirinis nedarbas yra neisvengiarni, todelsimtaprocentinio uZimtumo b[ti negali. Tadiau galimas tam tikras uZirnturnolygis, kuri ir apibudina visi5ko uZimturno s4voka.

Visi5kas uZimtumas (Ee - full employment) - tai darboi5tekliq (darbo jegos) panaudojimo lygis, kai ekonomikojeyra tik laikinasis ir strukturinis nedarbas.

Vadinasi, esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. Todelvietoj visi5ko uZimtumo sqvokos ekonomikos teorijoje daZniausiai vartojarna

399

,,naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka. ,,Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvokapirmiausia pabreLia 5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti. Tadiau ekonomikosteorijoje 5i s4voka vartojama ir norint susieti nedarbo lyg[ su stabilia infliacrjair gamybos rezultatais. Toks rySys nagrindjamas l2 skyriuje - ,,Infliacija".

Natflralusis nedarbo lygis (U" - natural rate ofunemployment) - tai nedarbo lygis, susidaranlis esantstabiliarn infliacijos lygiui, ir Siomis sqlygomis gaminantpotencialdI bendrqji nacionalini produktq.

Ji galima apskaidiuoti. Nat[ralusis nedarbo lygis (U") yra laikinojo irstrukt[rinio nedarbo sumos procentinis santykis su Salies darbo jega:

U " + U oU " =

, - r - x l } } o / o ; ( 1 1 . 7 )

dia Un- natlralusis nedarbo lygis;Ue- laikinasis nedarbas (bedarbiq skaidius);Us - strukt[rinis nedarbas (bedarbiq skaidius);LF - darbo jega.

Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkamnedarbo lygiui, tai natDralusis nedarbo lygis bus lygus skirtr.unui tarp faktisko(bendrojo) nedarbo ir ciklinio nedarbo lygio:

Un: U. - U. ;

U, - fakti5kas (bendrasis) nedarbo lygis;U. - c ik l in is nedarbo lyg is .

( l r . 8 )

Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti, pavyzdliui,skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis, nesukeiiantdidesnes infliacijos, manoma, kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti.

Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4panagrindkime papildytE darbo rinkos model[ ( I I .7 pav.).

Tarkime, kad ekonomika veikia, esant bendrajai makroekonornineipusiausvyrai, kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusisbendrasis nacionalinis produktas.

Grafike Zemyn besileidZianti darbo jegos paklausos kreive LD rodo,kad irnones samdo daugiau darbuotojq, kai darbo uZrnokestis yra maZesnis.Kreive LF rodo Salies darbo jegos pasi[lq. Krypstanti I desinE, kreive roclo,kad, didejant darbo uZmokesdiui, norindiq dirbti daugeja. Kreive AJ parodo,kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti. Si kreive yra kairejekreives LF puseje, kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo, tikedaniesididesnio atlyginimo, ir yra bedarbiai. Darbo rinkos pusiausvyra susidaro taskeE, kai dirbandiqiq skaidius yra N0, o realusis darbo uZmokestis w6. Atkarpa EF

400

vaizduoja natlralqji nedarbo lyg[. Taigi natr"rralusis nedarbo lygis sr-rsidaro, kaidarbo r inka vra ousiausvi ra.

N,,

I l.7 pav. Darbo rinkos modelis

Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia, kad ekonomika visadafunkcionr"roja, jam esant. Ekonomikos nuosmukio sqlygornis faktiSkas nedarbolygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi. Kaip Zinia, tai ciklinis nedarbas. Kita vertr.rs,galimi atvejai, kai nedarbas buna Zemiar.r Sio lygio. PavyzdLiut, Antrojopasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc.,kadangi darbo jegos paklausa buvo didZiuld. Zrnones dirbo vir5valandZius arkelis darbus. Vyriausybe draudd iSeiti i5 darbo svarbiausiose pramonds Sakose.Taigi fakti5kas nedarbo lygis nuo 1943 m. iki 1945 m. sudare maZiau kaip 2proc., o 1944 m. nukrito iki 1,2 procentq. Ekonornika pakilo auk5diau savogamybos galimybi q ribos.

Natfiralusis nedarbo lygis nera pastovus dydis. Jis perZiurirnas,keidiantis sElygoms. Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimasyra savairne suprantamas dalykas, o, nustatant konkretq tam tikru laikotarpiunatlraliojo nedarbo lygi, b0na sunkumr4. Kyla klausirnas, koks jis turetq bIti?GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien. JAVekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato, naudodami kaip bazq tam tikr4laikotarpi, kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas, esant stabiliornskainoms. Siarn tikslui, pavyzdLtu| JAV, daZniausiai remiamasi l-ode5irntmedio pradZios makroekonorniniais rodikliais. Po to bazinis natlrah.rsisnedarbo lygis koreguojamas, atsiZvelgiant I darbo jegos sudelies pokydiusvelesniais laikotarpiais. PavyzdLiui, jei iSaugo darbo jegos jaunimo daiis, tai

, t' l r

40r

natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio, atspindindio t4 fakt4 kad jauniZmones, palyginti su patyrusiais darbuotojais, sunkiau susiranda darbq iriSsaugo darbo viet4. JAV ekonomisttl nuorlone, 7-arne de5imtrnetyjenattralusis nedarbo lygis sieke apie 4,5 procentus. Kitaip tariant, visiskasuZirntumas buvo tuomet, kai dirbo 95,5 proc. ekonorni5kai aktyviq gyventojq- darbo jegos. Tuo tarpu 8-ame deSirntmetyje jis sieke 5,5 proc., o 9-atne, kaibendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc., natfralqji nedarbo lygiekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc. darbo jegos. Paskutiniame sio amZiausdesimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis, nes faktiskasnedarbo lygis svyruoja apie 5 procentus.

Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis. 1987-199 lm. laikotarpiu, kai kainq lygis buvo stabilus, ekonomistrq nuomone, j isturdjo b[ti apie 8 procentus. Tadiau tai nerei5kia, kad j is visose Salysevienodas. P av yzdlitti, Svedij oj e, Norvegrj oj e j is sudaro 2-3 procentus.

Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqjinedarbo lygi gana sunku, nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitlveiksniq: nesusiformavg rinkos santykiai, pramonds restrukt[rizacija, Zemesr-rkio pertvarka, privatizacija, Zymus ekonomikos nuosmukis, susipynEs suSe5eline ekonomika ir kt.

11.2. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI

Nedarbo paselcnes ir ka5tus visuomenei galima vertinti siaur4ja irpladiqja prasme. Pirmuoju atvejr.r - tai rnikroekor.rorniniai nuostoliai, antruoju- makroekonominiai nuostoliai.

Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornicalloss iiom unernployment) - nuostoliai, padaryti Znrogui,praradusiarn darb4.

Pirmiausia darbo netekEs Zmogus praranda visas arba dali pqarnq,medicinin[ draudim4 ir kt. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tiki5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygstaturdtoms pajarloms. Pavyzdziui, JAV nedarbo pasalpa mokarna apie pusE rnetr5veliau butina nors trumpam susirasti darbE Jei tas darbas nepatenkina, galimavel ieskoti naujo darbo ir gauti pasalp4. Devintame deiimtmetyje pasalpq dyctissieke apie 40-50 proc. vidutinio darbo uZrnokesdio. paialpos dydis priklausonuo paskutineje darbovieteje gauto atlyginimo. Jai gauti b0tinos sqlygos skiriasine tik atskirose Salyse, bet net ir atskiruose tq padiq Saliq regionuose.

Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys, per dvylikapaskutiniqjq menesiq,i5dirbE 9l dien4. Pa5alpos dyclis - 5J,4 proc. gautoatlyginimo dydlio. Si surna maLd,ja, kol netenkama teisds 1 pa5alpq.Jaunesniems kaip 50 metq asmenims pa5alpa mokama iki 30 menesiq, o

402

vyresniems kaip 50 metq - iki 45 menesir4. GrieZta nuostata: bedarbis tuliintensyviai ieSkoti darbo.

ISsivysdiusiose Salyse bedarbio padetis dar lyg ir pakendiarna (mtrsqvertinin.rais), bet menkiau iSsivysdiLrsiose Salyse padetis Lyniai dramatiSkesne.Pavyzdiiui, Lietuvoje bedarbio pa5alpa skiriama tr.rrintiems ne rnaZesni kaip24 rndn. socialinio draudimo staZ4 per trejet4 pastarqjq metq. Pa5alpos dydisnegali buti maZesnis uZ vyriausyb6s patvirtintas retniamas pajarnas (nuo 199805 0l - 135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliq gyvenimo lygiq (nuo 199805 0l - 250 Lt). Pa5alpa mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. per 12 rninesiqlaikotarpi, o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnaspratgsiamas dar du mdnesius. Pakartotinai pa5alpa skiriama tik i5dirbus 180dienr4 vie5uosius darbus arba remiamus darbus, baigus profesini rnokyrntl.

Pateikti pavyzdliai rodo, kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negalikornpensuoti prarastl l pajarnq.

Nedarbas sukelia ne tik ekonominiq sunkurnrL bet ir psichologinit l -

nepasitikejimq ateitimi, savo sLrgebejimais, nevisaverti5kumo jar.rsrnq ir kt.Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgejanusikaltimq, saviZudybiq skyrybq, trumpeja gyvenimo trukrnd.

ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAVmokslininkai pavadino tragiSka. Tyrinetojai nustatd, kad kiekvien4 kart4 JAVnedarbo lygiui padiddjus I proc., dar 920 Zrnoniq nusiZudo, 650 lvykdoZrnogZr,rdystes, 500 mirSta nuo Sirdies ir inkstq ligq bei kepenq cirozes, 4000patenka i psichiatrines ligonines, 3000 - [ kalejimus. Kartu padmus, nedarbopadidejimas vienu procentu, pagal JAV statistik4 yra susijEs su^papildor.nornrs37 t0kstandiais mirdiq, [skaitant ir 20 t[kst. Sirdies priepuoliq' ' . Be to, reikia

lvertinti ir nedarbo pasekrnes Seimai.Kai kurie ekonornistai mano, kad savanori5kas nedarbas Zn.rogui

priimtinas, kadangi laisvalaikis irgi naudingas.

Savanori5kas nedarbas (voluntary unemployrnent) - tainedarbas, kai Zmones nesutinka dirbti vL esamapusiausvyros darbo uZmokesti.

Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi. SavanoriSkaiatsisakydami darbo, Zmonds mano, kad laisvalaikis yra didesnd vertybe negudarbo pajamos. Be to, Zmonds tikisi ateityje gar,rti geriau apmokarn4 darbq.Tadiau tai nesumenkina mikroekonorniniq kaitq (nuostoliq) problernos.

Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomicalloss from unemployment) - nuostoliai pladiqla prasrne,kuriuos oatiria visa Salies ekonomika.

I2 Gordon R.J. Macrocconomics. - P. 333

403

- Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiqneefektyvaus darbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimo priezasdiq.Kai bendrasis nedarbo lygis (U,) itin aukstas, virsijantis nat[ralqli nedarbolygi (U"), Salyje nepagaminamas potencialusis nacionarinis produktas. Jeiekonomika nepajegia patenkinti visq norindiq ir galindiq dirbti, nepasiekian.rapotenciali prekiq ir paslaugq gamyba. Kitaip tariant, nedarbas trukdovisuomenei judeti potencialiq galimybiq kreive. Jau 4 skyriuje rnineta, kadekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y)apib[dina kaip BNP apirnties atsilikimq.

RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirntiesatsil ikimo nuo potencialiojo BNp matematiskai 1960 m. frode Zymus JAVmakroekonomikos tyrinetojas Arturas okr.rnas (okun, Arthur, tszs-tqso).buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L. DZonsonoadrninistracijoje. Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikos moksle Zinon.rakaip Okuno d6snis

Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia, jog yra reguliarusneigiamas rySys tarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojo BNp(Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko irnat[raliojo nedarbo lygio.

JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta, ka<l procentinis nedar.bo rygiopasikeitimas apytiksliai sudaro 0,4 produktq santykio procentinio pasikeiti'ropriesinga linkme. Kita vertus, tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U,)priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio, arbaOkuno kreivds nuolydi. Okuno desni galima uZra5yti Sia formule:

U,:Un -h x [00x (Y/Yp) - 100]. ( r l .e )okuno desnis re'iasi trediuoju - cikriniu necrarbo tipu. Jis

nepaai5kina nat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. prii'ra toki, koks li, y.u.okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u.-u") tiesiogini iys! suprodukcijos santykiu (Y/Yp). Todel (1r.8) fo'nulg galima uzrasyli taip:

U , -Un : - h x [ 100x (Y /yp ) - I 00 ] ; ( l L l 0 )

dia U, - fakti5kas (bendrasis) nedarbo lygis;Un- natfiralusis nedarbo lygis;Y - faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas;Yp - potencialusis bendrasis nacionalinis procluktas;h - Okuno kreives nuolydZio koeficientas.

- AtsiZvelgiant i pasikeiti*ro skaitmenini lyg[ (0,a), aukidiau paleikt4formulg galima uZra5yti ir taip:

404

U,:Un- 0,4 x [00x(Y/Yp) - 100] . ( l r . l l )

Formuld rodo, jog fakti5kas nedarbo lygis (U,) yra lygus naluraliajamnedarbo lygiui (U"), minus nuolydZio koeficientas (h), padaugintas i5 skirrumolarp produktq santykio ir 100 proc. (,,100" prie5 Y/Yp butinas del to, kadprodukcijos santyki i5reik5tume procentais). Tarkime, kad produktq santykisyra 95 proc., o natfiralusis nedarbo lygis - 6 procentai. Reikia apskaidiuotifaktiSkilnedarbo lyg!. Remdarniesi (1 1.10) formule, gauname:

U.- 6: -0.4 x (9J- lgg; '

U. - 6: -0,4 x (-5);

U , : $ + l : $ .

Taigi fakti5kas nedarbo lygis - 8 procentai.Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas

paprasdiau, nurodant, kad, jei faktiSkas nedarbo lygis virSija nal[ralLg[nedarbo lygi vienu proc., tai BNP atsil ikimas nuo potencialiojo BNP sudaro2,5 procento. Sis santykis l:2,5 arba2:5,t.y. nedarbo lygio suBNP apimtiesatsil ikimu santykis, leidZia apskaidiuoti produkto nuostolius, esant betkokiam ciklinio nedarbo lygiui. PavyzdZiui, JAV 1989 merais potencialusisBNP (Yp) buvo vertinamas 5,1 tri l i jono USD. Netgi taikant Zerniausi4Okuno desnio ribq, t.y. nedarbo padidejimq vir5 natfrraliojo nedarbo lygiot ik I proc. , jo sukur t i nuosto l ia i b [ tq lyg[s l2 '7 ,5 mbd. USD (1x2,5x5100mlrd. USD). Akivaizdu, kad visuomend, esant auk5tam nedarbo lygiui,patiria milZiniSkq nuostoliq. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostoliusil iustruosime JAV duornenimis (l 1.5 lentele).

11.5 lentel€. Nedarbo ekonorniniai nuostoliai JAV

ornika ir valstybinis reguliavimas.* V., 1990.* P.2l;Samuelson P. Economics.- New York, 1988.- P.340.

405

MetaiNedaibo ly,gip

(nroc.) ,Realiojo un

lrl;T,"u"i (mlrd.

1 9 3DidZio

0 1 9 3 3ii dcprcsija9s49589 6 1971975980985990

18,25 5

6,86 ,75 q

8,56,58 ,8< R

2 850(vidutiniSkai kasmct - 385)

l 6A a

{ J

3 8I l 5586 l4l)

iniai: Rinkos ekonon-rika ir valstvbinis reguli

I5 lenteles matome, kad didZiausiq ekonominiq nuostoliq JAV patyreDidZiosios depresijos metais. Antroje XX a. puseje patirt i kasmetiniainuostoliai gerokai mazesni, tadiau j ie niekada nebus kompensuoti. Taidaugybe nepagamintq prekiq ir paslaugq.

Kyla klausirnas, kodel, nedarbui i5augus nors vienu procentr"r vir5natLrraliojo nedarbo lygio, visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq?Pinniausia taip yra todel, kad dalis darbo netekusiq asmen[ nusivilia darbopaie5kornis ir jau nebdra darbo jega. Ddl to visuomene praranda jr1 uZdarbiusir pa.1arnq rnokesdius, kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. Antra, nuosmukiontetLr Zymiai sumaZeja vir5valandinio darbo, o tada, sumaZdja darbuotojtlpajarnos. Tredia, surnaZdja verslininkq pelnas, j.i firmos pasiliekadarbuotojus, kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos norii5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius, vildamosi, kad ekonomika greitaiatgis). Ketvirta, vyriausybe patiria nuostoliq, kadangi sumaZeja iplaukos 1valstybds iZd4. Tuo tarpu valstybds transferinds i5mokos, padidejus nedarbui,iSauga.

Ekonon-rikos teorijoje bandoma ivertinti ir tai, k4 iSlo5ia cikliniaibedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiau vir5valandZiq. Zinorna, jie iSIoSiailgesn[ laisvalaiki, kuris turi tarn tikr4 vertE, tadiau kadangi Si laisve yrapriverstine, tai ir jos teikiama nauda kur kas maZesne negu prarastos pajarnos.Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo beigarninamo prodLrkto, atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A.Okunas toneivertino). Buvo nustatyta, kad, cikliniam nedarbui sumaZejus vienuprocentu, BNP padidejo 2,3 proc. (ankstesniais apskaidiavimats - 2,5 proc.).Taigi laisvalaikio verte didesnes itakos ekonorniniams nuostoliams nerrrri irrbeveik nesumaZina.

11.3. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS

Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos, neoklasikqnuomone, nedarbas atsiranda ne del to, kad rinkos mechanizmas yraneefektyvus, o toddl, kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclqneatitinkantis darbo uZmokestis; nelanksti darbo apmokejimo politika;santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos; menkas darbo jegos mobilumas).Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais, pateikiamos ir atitinkamosuZimtumo politikos priemonds. Neoklasikq nuomone, nereikalingosvalstybinds uZimtumo programos, darbo vietq i5saugojimo finansavitnas irpan., o b[tina apriboti tik tai, kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti.Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio, privalu maZinti nedarbopaSalpas, apriboti profsqjungq itakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnuinustatyti, sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. Siekiant sumaZintislg!$r1nt- n99Tua rgitelu 19u"1!11! _$qluinlio i:leieq !r'191m1.'_La -'it'Sut _

406

(api-e laisvas darbo vietas ir jo_ ieSkandiuosius): organizuoti profesinl m,g.kynq56i ltiaugusiqf\ permokymq. ,

Pagal D2. Keinso teorij4 pati rinka uZimturno problemos i5sprEstinegali. Kadangfhedarbo prie2astis yra nepakankama bendroji prekiq irpaslaugq paklausa, todel, noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lisp ri spo n i s didi n an d i q . b 9l{1gA "pe-kle_u $,_Jar_*gg!g1 .3,*"* "e_[ti, " p aLj;nan|mokesdius (iq pq!l.g{p iry,roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinantvyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr.l firmoms, subsidlLlatskiroms darbuotojq grupems, skatinant vie5Lgq darbq organizavimq ir kt.).

Sios dvi prie5taringos koncepcijos uZimtumo politikai turejo svarbi4reik5mg: atskirais laikotarpiais viena ar kita dominavo.

Nuo XX a. pradZios iki Antrojo pasaulinio karo valstybds vaidmuobuvo palyginti pasyvus, todel, ekonomistq nuomone, dominavo neoklasikineuZimlumo pol i t ikos koncepci jarr . Po Antro jo pasaul in io karo, ypai EuroposSalyse, sustiprejo profs4jungq judejimas, augo socialiniai fondai, plaiiai buvodiskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos.UZimtumo programos bei politika tapo jq dalirni.

Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikossamprata, maL1ja valstybds poveikis darbo rinkai. Ypad tai bDdinga JAV.

UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derintiefektyvias priemones ekonominiu, bet daLnai nepriimtinas socialiniuatZvilgiu. Todel, nors daugelis iSsivysdiusiq Saliq (Vokietrja, DidZiojiBritanija, Svedija ir kt.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun.roproblemos nuolat svarstomos jq vyriausybiq ir tvirtinarnos parlamentq.

Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darboministeri ja ar kitos socialin€s polit ikos institucijos. Jos nustato pagrindinesuZimtumo politikos kryptis, o atskiruose regionuose jas igyvendina vietinesvaldZios istaigos.

Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuojaTarptautine darbo organizaclja (TDO), [kurta l9l9 metais. LietuvojeuZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darboministerija bei Lietuvos darbo birZa.

Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darborinkos politikos kryptys yra Sios:

- uZimtumo stabilizavimo ir Zemo infliacijos lygio suderinimas;- darbo jegos paklausos ir pasiulos atitikirno maksimizavimas:- pastovus ilgalaikio nedarbo maZinimas;- aktyvios politikos kryptingumo uZtikdnimas;- nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo

tobulinimas.

'3 Aktualus darbo rinkos politikos klausimai. - V., 1996. P.7

-Tv€ f

407

Nedarbo atZvilgiLr valstybds politika gali buti dvejopa; aktyvi irpasyvi.

Pasyvi polit ika (passive policy) - visurna finansiniqpriernoniq, kuriomis siekiama su5velninti nedarbopasekmes, pirmiausia - pajamq praradim4.

Svarbiausia pasyvios polit ikos priemone yra bedarbio paSalpos.Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelninaekonomines nedarbo pasekmes. Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLlrnokejimas yra grieLtai reglamentuotas, ir ne kiekvienas praradgs darb4 galijE gauti. Pa5alpos dydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio, kur[ gaudavodarbuotojas paskutineje darbovieteje. Jos dydis ir mokejimo trukme galipriklausyti nuo Seirnynines padeties, amZiaus ir kitq veiksniq. Mokslininkqnuolnone, negalima mokdti per dideliq paSalpq, nes tai stabdo darbopaieikas. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti irpalengvinimo gyventi nedarbo atveju.

Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos(darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq ipensrjq. Si priernond taikorna Vokieti joje irkitose Vakarq Europos Salyse. Tadiau ji brangiai kainuoja.

Aktyvi politika (active policy) - ivairiq ekonominiq irorganizaciniq priemoniq, leidZiandiq sumaZinti nedarbomastfu panaudojimas.

Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai, 2) darbo jegospasifilai, 3) darbo rinkos mechanizmo funkcionavimui.

Aktyvios politikos priemones gali blti suskirstytos i:- makroekonomines, t.y. bendras ukio stabilizavimo priemones,

kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gerina situacij4darbo rinkoje;- specialias uZimtumo politikos priemones.Naudodama makroekonomines priemones, vyriausybe didina

bendrqjE prekiq ir paslaugq, taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindamanedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. Vyriausybes kovos sunedarbu politik4 Siuo atvejr"r galima iliustruoti I 1.8 paveikslu.

Tarkime, kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasiekepusiausvyros ta5k4 Es, ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza, 1og iStinkadidelis nedarbas. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti, didindarna bendrqjqpaklaus4. Jai padidejus, pusiausvyra nusistovds ta5ke E,1, gamyba padides,nedarbas sumaZds. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa

nedarb4 gresia pavojus patekti I vadinamqj[,,stok - eik" ciklq. I tokiqpadeti,

supi{daqa prekes ir paslaugas iS firmq, t.y. didindama vyriausybes i5laidas.Tai efektyvr.rs BNP ir nedarbo reguliavimo bfidas, tadiau jis pavojingas tuo,kad skatina kainq augimE (infl iacrjq). Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI

r r * - - t . -

! - r ' / : : : - - *nedarbo ver t ina kaip ats i radusi del nepakankamos paklausos, t .y . c ik l in l

408

pavyzdZiLti, 1945-1978 m. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija.Tarkime, kad vyriausyb€ konstatuoja, jog infliacrja pasiekd neleistin4 lygI ir jqreikia maZinti. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti. Gamyba sr,rldtdja,infliacijos tempai sumaZeja, tadiau i5auga nedarbas. Tuomet konstatuojama:infliacija iveikta, o pagrindine problema - uZimtumo didinimas. Vel imarnasrskatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.t. Taip ciklastEsiamas.

11.8 pav. Stabilizavimo politika nedarbui maZinti

Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiai nukreiptos Ilaikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios=------:.--.e ".-prlemones:

- ivairios atskirq darbuotojq grupiq darbo uZmokesdio subsidijos;- bedarbiq perkvalifikavimo finansavimas;- socialiai naudingq (vie5qlq) darbr4 organizavimas;- idarbinimo istaigq veiklos tobulinimas;- smulkaus ir vidutinio verslo rdmimas,Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana

prie5taringai'. pavyzdLiui, darbo uZrnokesdio palaikymas (subsidijavimas).Viena vertus, tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpabedarbiais, padideja darbo rinkos stabilumas. Kita vertus, darbo uZmokesdiosubsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarboatsiradim4.

Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturnoprogramas (aunimo, Zemes ukyje), nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas

Y l

v

409

nera didelis. Kritikr-rojarnas ir valstybes remiamq gyventojq socialiniq grupiqi5skyrimas. Juos esq geriau idarbinti, nes dali darbo uZmokesdio jiems mokdtqvalstybd. Tadiau del to kiltq uZimtumo diskriminacija.

Svarbus vaidmuo uZimtumo politikoje tenka profesiniam mokymui irperkvalifi kavirlui. Tuo siekiarna:

L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq,konkuruojandiq darbo rinkoje.Sis mokyrnas turi fonnuoti nauj4 darbo pasiulos kokybq, atitinkandirl

darbo paklausq. Tai vienas i5 strukturinio nedarbo Svelninimo b[dq;2. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq. Tosiekiarna del 5iq prieZasdiq:- nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia joprofesines kvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinri iBpletirn4;- surnaZina galimybE tapti bedarbiu ateityje;- nedirbandiojo itraukirnas i mokymo programas leidZia jam iilaikytirySI su visuomene.Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniq mokymas, esant

aukitarn strukt[riniam nedarbui, ne tik su5velnina nedarbo pasekrnes, bet irparuoSia darbo jegq ekonornin iam augimui .

Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZinti nedarb4vyriausybe savo istatymais gali veikti darbo j€gos pasi[I4 ir paklaus4 siekti jqsubalansuotumo. Darbo jegos pasi[14 gp.U$9".*meZ1gll_Ug':H.r_p_.]S!t9I9AIg;

- apriboti pensinio amZiaus Zrnoniq, gaunandiq pensijas, darbo jegospasiul4. Tai galima pasiekti didinant pensijas;

- skatinti prie5pensinio amZiaus Zmones anksdiau i5eiti i pensij4tadiaLr tai gali sau leisti tik turtingos Salys;

- apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnesstipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiq galimybg dirbti pagal samdossutart[;

- pratqsti mokymosi laik4;- fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir

tobulinirnosi sistemq ir kt.Salyse, kur yra diclZiulis savanori5kas nedarbas, aktuali darbo

pasihlos skatinimo problema. Darbo jegos pasi[lq galima didinti:- tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas).

Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes, laisvq darbovietq duomenq banko kaupimas kompiuteriuose gali padeti maZinti laikinq.li irstrukt[rini nedarb4;

- skatinti darbo jegos mobilum4- tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtl paruoSimq perkvalifikuoti

nepaklausiq profesij q darbuotoj us;- maZinti pajamq mokest|

4 1 0

- riboti bedarbio pa5alpq dyd[, kuris skatintq darbo paieSkas, ir pan.Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti, jei joms teikiemos

investicijq subsidijos arba rnaZinami mokesdiai. Be to, ivairiose Salyse pladiaipraktikuojarna vidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimo politika. Ji gali bfitivykdoma ivairiais budais:

* rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp;* didinant atostogrl trukmg;- naikinant vir5valandZius;- vien4 darbo etat4 padalijant keliems darbuotojarns ir kt.Svarbr4 vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio

verslo organizavimas ir skatinimas. Papildomq darbo vietq klrimas tarnpapagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu. Nerandantys darbo bedarbiai arsarndomi darbuotojai, gaunantys maZ4 darbo uZrnokest!, bet turedami nors lrrnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus, patys steigiasmulkias [mones ir organizuoja nuosavq verslq.

Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusiose SalyseuZtikrina tiktai paslaugLl sfera. Cia labiau tinka maZosios [kininkavunoformos, lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojoporeikiq. Mokslininkq duomenimis, darbo vietq skaidius paslaugq sferojedideja rnaZdaug 3 kartus spardiau negu pramonds Sakose. lS esmes b[tent ji irfbrmuoja darbo jegos paklausq.

MokslininkLl nuornone, nors pasyvios ir aktyvios uZimtumo politikostikslai ir priemones labai skiriasi, tadiau jos vienos kitoms neprieitarauja. Siqpriernoniq tarpusavio santykis atskirose Salyse skiriasi ir kinta priklausomarnuo situacijos darbo rinkoje, ekonominiq ir politiniq nuostatrl. lvairiqpriemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. Moksliniaityrinejimai rodo, kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLtefektyviai r.rZirntumo politikai parengti. Todel, rengiant uZimturno program4konkredioje Salyje, pirmiausia b[tina iverlinti tos Salies darbo rinkos situacijrlir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonoming situacij4. UZimtumo politikanegali blti atskirta nuo Salies ekonominds politikos.

Lietuvoje naudojamos ir pasyvios, ir aktyvios darbo rinkos politikospriemones, vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms.

Toliau siekiant maZinti nedarb4 Lietuvoje, bfitina naudoti prien.rones,kurios padetq:

- pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgqsferos pletimq didina uZirntumq;

- legalizuoti paslept4 uZimturnq. Todel reikia gerinti verslo aplink4:maZinti pelno, patentq ir kitq mokesdiq tarifus, taikyti lengvatas. Tai skatintLlnaujq firmq, taigi ir darbo vietq, kurimq;

- didinti darbo jegos mobilumq. Lietuvoje labai dideli nedarbo lygioregioniniai skirtumai, kuriq viena i5 prieZasdiq - neZyrni teritorine migracija.

4 l l

Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolos gyvenarnajamplotui isigyti;

* kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. Daugelis bedarbiq irdarbdaviq i minetas istaigas nesikreipia, nes nesitiki sulaukti realios pagalbos;

* sudaryti s4lygas psichologinei bedarbiq paramai. Tai galetq b[tibedarbiq klubai, kuriuose bendraudami bedarbiai nebfitq vieniSira.

II.4. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI

UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumas priklausonuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. Jas atspindi lvairusnedarbo rodikliai. Be anksdiau nagrindtq bendrojo, arba norninaliojo, nedarbolygio (U,) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"), ekonornikos teorija nedarbqnagrineja l) jo trukmes atZvilgiu, 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq, 3)jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin!nedarb{ ir kitus rodiklius. Kai kuriuos jq panagrinesime.

l l .4 . l .Nedarbo t rukmE

Vienas svarbiausiq nedarbo rodikliq yra jo trukme.

Nedarbo trukm€ (unemloyment period) - iaiko tarpas, kr.rriZrnogus (darbuotojas) yra bedarbis.

Pagal trukmE nedarbas skirstornas i trumpalaiki ir ilgalaikl.

Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) -nedarbas, kuris trunka trumpiau nei metus. IS esmes tailaikinasis nedarbas, kurio kontingentas nuolatos keidiasr.

Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) -nedarbas, kurio trukmd - metai ir daugiau.

Kadangi didZiausiq nuostoliq visuomend patiria del ilgalaikionedarbo, todel ji pladiau panagrindsime.

lka"lg$-lq-:rsdafto* q ts i radtqa daZniausjai lemi a strukt uriliai darbojnkos pokvdiai, o kartais asmeniniailmoffiksdiau. . . .nagnnela. Kao slrul(tunntat pokyelat ekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiantpaZangias technologijas, maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui,intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t.t. Del to mazeja nekvaliflkuoto irmenkos kvalifikacijos darbo vietq, atleidZiarni is darbo reikian-rq profesiniqlg[dZiq neturintys darbuotojai. Kitos prieZastys - jaunimo profesinioparuo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas, neigiarnos darbdavir.p

' " Darbo birZos naujicnos, 1998, Nr.4, p. 18.

412

nuostatos priimant i darbq i lgalaikius bedarbius, i lgalaikiq bedarbiqpasyvumas prof'esineje srityje, amZius ir kt. Jo atsiradimui Vakarq E,uroposSalyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbohistereze.

Tadiau ivairiose 5alyse ilgalaikiams bedarbiams bfidingos nevienodossocialines ir demografines charakteristikos. PavyzdZiui, ltalijoje ir lspanijoje,Europos

'farybos inioiatyva 1990 m. atl iktq tyrirnq duonrenimis, i lgalaikiq

bedarbiq didesniEjq dali sudaro jaunimas, neturintis profesinio pasiruosimo irpatirt ies. Svedijoje i lgalaikio nedarbo lygis yra zemesnis negu daugumoje kitqSaliq, o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai, jaunirnas ir vyresnikaip 55 metq amZiaus asmenys. Pagrindin€s ilgalaikio nedarbo priezastys -nepakankamas pasiruoiimas, silpna imigrantq adaptacijars.

Manoma, kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbq lemia per didelis studentt6besimokandiq aukstosiose mokyklose, skaidius. pastarieji daZnai pasirenkapaklausos neturindias specialybes ir t.t. Apskritai aukstojo issilavininroprobierna aktuali daugeliui Saliq. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamqnedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE. Kita vertus,visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybq ir galimybiq pagaljq dirbti suderinimo problema.

Nedarbas Europoje, l99l m. duomenimis, buvo ilgalaikis, nesdar-rgelyje Saliq daugiau kaip puse bedarbiq neturejo darbo ilgiau nei vieneriusmetus. Tr,ro tarpu JAV daZnesnis truunpalaikis nedarbas,u. l99l rn. JAVilgalaikis nedarbas sudare apie 10 proc., tuo tarpu EuropojerT - daugiau kaip50 proc. bendrojo bedarbitl skaidiaus.

Tokiq situacij4 lemia nedarbo prieZastys, apib[dintos l-ojo skynausantrame skirsnyje.

Lietuvoje ilgalaiki nedarbq skatina iios prieZastys:- kintanti specialistq paklausos profesine struktfira;- dalies Zmoniq nernokejirnas valstybines bei uZsienio kalbq;- daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja

ivairiose programose, renkantis naujq profesij4 sudarant isidarbinirno planusrr t . t . ) :

- dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti, nes fakti5kai dirbanelegaliai;

- menkas gyventojq teritorinis rnobilumas.

rs Aktual ls darbo r inkos pol i t ikos klausimai. p.53.'" Cordon R.J. Macroeconomics.- P.326." Europa Siuo atveju tai Pranc[zija, ItaL.1a, DidZiojiVokiet i ja, Bclgi ja, Danija, Graiki ja ir Air i ja (Salt inis:l99 lm. e ruod is ) .

Bri tani ja, Olandija, Ispanija,OE CD [conomic Out look ,

413

Ilgalaikis nedarbas pakelia bendrqji r.redarbo lyg1. Be to, jis sukeliasunkias ekonomines ir psichologines pasekmes. Akivaizdu, kad vyriausybdspolit ika pirmiausia turi bOti orientuota i i lgaiaik! nedarb4. Tadiau j i turi blt ilabai tiksli, ypad tose Salyse, kur ilgalaikis nedarbas apima palyginti nedaugdarbo jegos. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbomast4. Anksdiau mineta, kad jis didesnis Europoje negu JAV, todel aiSku, kad

tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuosekontinentuose. JAV dominuoja laikinasis nedarbas, o Europos Salyse -

lvairiausiq prieZasiiq sr-rkeltas strukt[rinis nedarbas.

I 1.4.2. Nedarbas tarp atskirq demografiniq grupiq

Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirlgrupiq nedarbo lygis. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq, sudarytr'1 pagal rasinEdarbuotojq strukt[rE Akivaizdu, kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAVgyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas. ll.6lenteleje pateikiami nedarbo lygiai, bhdingi skirt ingoms JAV gyventojq

demografinerns grupems 1985tn., kada bendrasis nedarbo lygis (U,) buvo 7,2procento. Nors duomenys ir senoki, bet 5i tendencija beveik nuolatos b[dinga.

ll.6 lenteli. JAV nedarbo lygis tarp skirt ingq demografinit l grupiLl 1995 m.(procentais)

Demogral inA grupENedarbolyeis, Yo

Darbo j igos dal is bendramesuaugusiu gyventojtf skaidiuie, 7o

SuaugQ gyvcntoJai(nuo l6 nr . i r r ryrcsni)

lS visoBaltaodZiai rryraillaltaodcs n-rotcrysJuodaodZiai vyraiJuodaodcs motcrys

Jaunimas(nuo l6 rn. ik i l9 m.)

lS v isoBaltaodZiai vyraiBaltaodcs motcrysJuodaodZiai vyraiJuodaodcs motcrys

5,64 q

4,810,610,2

t 7 , 3t 5 61 3 , 437 , l34 ,3

66,6' 7 \ 7

59,069,05 q 5

5 1 5

5 8 ,55 5 540, I39.8

I t in is : M u G.N. Princiov ekonomiks. - P.562.

15 pateiktq duomenq matome, kad jauniems darbuotojan,s budingasZymiar auk5tesnis nedarbo lygis, palyginti su kitomis amZiaus grupetnis.Kitas bruoZas - daugiau negu dvigubai aukStesnis nedarbo lygis tarpjLrodaodZiq.

rpynkj

414

AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai, kad Sian.r kontingenluibfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.Neturindio reikiarnos kvalifikacijos jaunirno idarbinirnq stabdo aukitas darborinkos pusiausvyros darbo uZmokestis. Be to, svarb[s jauno Zrnogaus karjerosfonnavimosi aspektai, Zmogaus ir darbo ,,susiderinimo" procesas.

Auk5tas jaunimo nedarbo lygis rodo jo ie5korno darbo specif-ik4, laippat tai, kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.Darbdaviai, suvokdami, kad jauni Zmonds nesiruoiia pastoviai dirbti, nesiuloj iems kvalifikuoto darbo, reikalaujandio specialaus i5silavinirno.

JAV juodaodZiq aukStesni nedarbo lygi lemia tai. kad.j ie daugiuusirpriklauso ,,melynosioms apykaklems", kuriq darbo jegos pasiulos pertekliusdidesnis negu ,,baltq1q apykakliq", o paklausa labiau priklauso rluoekonornikos ciklo.

Auk5tas jaunimo nedarbo lygis taip pat ir EuroposKiek Zemesnis tik Liuksemburge, Austrijoje, Vokietijojejaunirno nedarbo lygis pateikiamas I 1.7 lenteleje.

l l.7 fentel6. Jaunimo (15-24 rn.) nedarbo lygis Europosl99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas nuo darbo j€gos)

Sqjungos Salyse.ir Danijo.le. ES

Sqjungos Salyse

Salis Metai1991 992 I 993 1994 I 995 l 998

IS v iso ES ia lvsc t6 ,1 8 , 1 2 t . 3 22,0 21.5 t 9 . 5BclgijaDanijaVokictijaGraikijalspanijaPranciizijaAir i jaItalijaLiukscmburgasOlandijaAustrijaPortugalijaSuornija) v c d l l a

Junctinc Karalvstc

14 ,9I 1 , 65 q

1 t o

3 l , l, t 51 a A

26,1) , /8,36 , 18,8

t 4 5

7,814.3

16,2

6,425.234,6) 1 4

1 4 J

27,24,08,s5 ,8

1 0 , I) \ 7

1 3 ,6t6.7

2 1 , 81 3 , 87 ,9

26,843,1

) 5 )

30,45 4

I I , lo , J

12,91 1 122,6t 7 . 9

1 4 )I 1 , 08 ,7

27 ,745,029 ,0

1 ) )

7,3t t , 75 ' ,7

l 5 , l1 1 622.61 7 . 0

1 4 A

10,28 ,8

? ? Q

t1 a

27,02 1 . 81 1 '

7 , 1t ? {

5 f r

1 6 , 6) q q

t9,4I 5 .9

22.17.19 ,8

l ') |3 5 J

i l , 53 1 , 6

6,97,86 .69 ,8

1 1 5t6,71 1 . 6

in is : EJaltinis: Empoyrnent in Europe 1996. Luxemburg, European Com'rissiouy,1996.* P. 147*162; European Commission 1998a: 149 - 64.

Aukitas jaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiia ir bendrq nedarbo lygl.Salyse, kur ypad aukStas jaunirno nedarbas, - pavyzdLrui. 1995 rn.

Ispanijoje * 42,4 proc., ltahjoje - 33,2 proc., Suomijoje - 2t),9 proc., - rrbendrasis nedarbo lyg is buvo d idZiausias - a l i t inkamai :22J: l l ,U i r 17,0

1 t5

procentq. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyse lernia bendros jaunir.nonedarbo prieZastys, b[dingos visorns Salims, kartu ir gana laisva bedarbiosEvokos interpretacija. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos)reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnio amZiaus gyventojai, kurietiriarnEiq savaitg darbo neturejo, o ji suradg per artirniausias dvi savaites buvopasirengg pradeti dirbti; keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojomokamo darbo: kreipesi i valstybinE ar privadiq darbo birZ4 tiesiogiai kreipesiI darbdavius, gimines ar paZistamus, lankesi statybose, neoficialiose darbobirZose, turgLtose; ieikojo patalpq, [rengirnq ar kreditq savo verslui pletoti.

Prie bedarbiq priskiriami ir t ie moksleiviai, studentai, narnqSeirnininkes ir kit i neaktyv[s gyventojai, kurie tir iarn4lq savairE aktyviaiieskojo darbo ir buvo pasirengg per artimiausias dvi savaites pradeti dirbti.

Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs, m[sq Salyje priejaunimo priskiriami 16-29 m. amZiaus asmenys. Lietuvos darbo birZosduornenimis, 1996 m. lV ketvirdio pabaigoje Salyje bedarbiq iki 25 metq buvo18,8 proc., 18-29 m. - 31,0 proc. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenqnedarbo lygis - 18,8 proc. - panaSus kaip ir kai kuriose Europos SqjungosSalyse. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks, jei remsimes ne Darbo birZos, oStatistikos departamento atl ikto tyrimo duomenimis: remiantis jais, sios (15-24 m.) arnZiaus grupes jaunimo nedarbo lygis buvo 34,2 procento. pateiktqduomenq skirturnai susidaro todel, kad teritorines darbo birZos neturipakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones. Tyrimoduornenimis, auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m. amZiaus jaunrmogrupeje. Tai daugiausia jaunimas, baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9klases ir l2 klasiq taip pat profesines ir auk5tesni4sias mokyklas.

Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiai mokosi ir tik po to ie5kodarbo, toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarboproblema. Jo pagrindine prieZastis ta, kad rengiamq specialistq skaidius irkokybe neatitinka Salies (regiono) [kio poreikiq, Zmones nera mobilus. Todelviena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEsti turetq butiprofesinis mokymas, orientuotas ! darbo rinkos poreikius, o dia neissiversi besisteminio profesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo.

Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis, yra ta, kacl rengiarnqspecialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. Todel visq ripq mokymoinstitucijose rengiant specialistus ypad svarbus deramas praktinis parengrmas.

Kita vertus, Lietuvos Svietimo sistema silpnai susieta su darbo rinkosir uZimtumo problemq sprendimu. Todel, sprendZiant nedarbo probrernas, idarbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq josmechanizrno elementq - darbo jegos, darbdaviu tarpininkaujandiq darborinkos institucrjq - reiketq ira5yti ir ketvirtEl4 - Svietimo sistem4.

'n Valstybine jaunimo politikos koncepcija /A/alstybes Zinios.- V., 1996, Nr.65.

4t6

Pagrindin6s s4vokos

. darbo jega .r uZimti gyventojai .r bedarbiai (nedarbas) .. uZimtumo lygis .. nedarbo lygis .o nelankstus darbo uZmokestis .. lukesdiqnedarbas .. pakeitimo santykis .. s t rukt [ ra l is t ind h ipoteze .. nedarbo histerezd .

laikinasis nedarbasstruktlrinis nedarbasciklinis nedarbasvisi5kas uZimtumasnatfiralusis nedarbo lygisrnikroekonominiai nedarbo nuostoliaimakroekonorniniai nedarbo nuostoliaiOkuno desnispasyvi vyriausybes uZimturno politikaaktyvi vyriausybes uZimtumo politika

Kartojimo klausimai

l. Kas sudaro darbo jegq?2. Apibfdinkite nedarbq. K4priskiriame prie bedarbiq?3. Kaip apskaidiuojamas nedarbo lygis?4. Kokios prieZastys lemia nedarbq jo lygi?5. Paai5kinkite, kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti

auk5tesnis uZ darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokesti.6. Paai5kinkite, kodel nedarbo trukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir

strukturinI nedarb4.1. Paai5kinkite nat[raliojo nedarbo lygio sqvokE.8. Kokiu atveju nedarb4 galima laikyti socialiai naudingu?9. Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikis nedarbas?10. Nurodykite ir apib[dinkite rnikro - ir makroekonominius nedarbo

nuostolius.I l. Kuris i5 trijq nedarbo tipq yra Okuno desnio objektas?12. ,,Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1, vykdydami

skatinandi4jEmonetaring politikq". Ar sutinkate su tokiu teiginiu?13. Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje

pastaraisiais deSin, tmediais prieZastys?14. Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika, maZinant nedarbq?

417

l2.INFLIACIJA

Infl iacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniqmakroekonominiq problemq. Ji pasirei5kia prekiq kainq kilirnu bei pinigqnuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnqsocialiniq padariniq. Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiaisnreta is . j i tebera aktual i .

Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd, jq sukeliandiosprieZastys, pasekmes, nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos, aptariamiinfliacijos sprendimo bDdai ir antiinfliacind vyriausybds politika.

12.1. TNFLIACIJA, JOS FORMOS tR TEMPAI

12. l . l . In f l iac i jos tur inys

Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas, kurispasireiSkia prekiq ir paslaugq kainq kilimu.

lnfliacija - tai ne bet koks kainq kilimas, tai ndra tam tikrq prekiqarba jq grupiq kainq didejimas. Infliacija reiSkia, kad kyla bendras visq prekiqir paslaugq kainq lygis. Be to, tai ne vienkartinis kainq pakilirnas, o nuolatosbesitEsiantis rei5kinys, trunkantis gana ilgai. Kai kuriq prekiq kainos net irinfliacijos s4lygomis gali i5likti nepakitusios (arba net gali sumaZeti).

Infliacijos bruoZai eme rySketi, atsiradus piniginiams Zenklams.Todel kai kada tvirtinarna, kad infliacija Zinorna nuo seniausiq laikq. Tadiau i5esmds infliacija susiformavo tik XiX a. antroje puseje. Manorna, kadinfliacijos terminas pirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (1861-1865m.), kai I apyvart4 buvo iSleista gausybd popieriniq pinigq. Patsinfliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio ,,inflatio", rei5kiandioi5putim4.

Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiq laikq. Tadiau iki XX a.prekiq kainos padvigubedavo per 70*100 metq, todel viena Zmoniq kartabeveik nepajr.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. Net ir XX a. pradZiojevidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo, tai nukrisdavo. lnfliacijaankstesniais laikais buvo laikino pobfldZio, daugiausia susijusi su karais,revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis. DaZnai jq sukeldavoepidemijos. Ne veltui popieriniai pinigai vadinarni bedos, vargo vaikais.

DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1, tapo[prastu reiSkiniu ir viena i5 opiausiq socialiniq ekonominiq problemq. KainosdaZniausiai keitesi didejirno linkme. Tadiau kainq pokydio laipsnis labainevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arbaregionuose.

4 1 8

Kaj kuriose Salyse, pavyzdliui. Vokieti joje. Sveicarijoje ir t.t..infl iacijos tempai kelet4 de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc. per metus,kitose Salyse j ie vir5ijo 20 proc., o dar kitose - 100 procentq. Ypad dideliinfliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns. Devintame Sio amZiausde5irntrnetyje vidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliaisskaidiais. Galima tvirt inti, kad joks kitas pasaulio regionas, iSskyrus CentrinqEuropE 3-arne de5imtmetyje nepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taipilgai, kaip Sios Salys. Paskutiniajame Sio amZiaus deSimtmetyje labai dideiiintliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq, taip pat irLietuvai. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m. pateikti l 2. l paveiksle.

CPI,%| 400

| 200

| 000

Nlcta i

Saltinis: Lietuvos statistikos melraStis 1997. - P.198:http ://www. std. ltlweb/main.php?parenF3 79.

12.1 pav. Vartotojq kainq indekso dinarnika, palyginti su ankslesniais rnetais

Matome, kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992 m.(l163,0 proc.). Veliau j ie pastoviai maZejo. 1999 m. infl iacijos tempainukritoiki 0,4 procento.

Vidutiniai metiniai infl iacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m.laikotarpiu buvo 46,9 proc. (pagal 66 Salis), l9ll-1996m. - 51,8 proc.(i5tyrus 150 SaliL), o l99l-1996 m. - 148,9 proc. (pagal 178 Saliq duornenis).Vidutiniai metiniai infl iacijos tempai pasaulyje l95l m. buvo 12,7 proc.,

1960 - 3,9 proc. , 1910 - 5,2,proc. , 1980m. - l9 , l proc. , 1990m. - 145,7proc. , 1996 m. - 26,8 procento ' .

Nedideli infliacijos tempai pastaraisiais metais yra Europos SEjungosSalyse: 1990-1998 m. vidutiniai metiniai tempai buvo 3,5 procento.V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m. jie sudare 1,2 proc.,2000m. -2,1 proc. , o 200lm. *2,3 proc. '

NeZymus jos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr.rstrinese Salyse.Pastebima bendra pasauline infl iacijos maZejimo tendencija, taip pat irbesivystandiose Salyse. Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimo prieZastisyra ekonornikos globalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. Kaikurie ekonomistai mano, kad tLromet, kai pinigq rinka bus visiSkaiglobalizuota ir kai valiuta cirkuliuos tik kaip elektroniniai pinigai, svariausiosinfl iacij os s4lygos iSnyks.

Pastaraisiais metais vis daZniaLr kalbama ir apie infl iacijosprieSingybq - defl iacijq. Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io ..deflare".kuris rei5kia ,,nup[sti". Tai bendrojo visq prekiq ir paslar,rgq kainq lygiosrnukirnas. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq:

1. Tikroji, technologine, kylanti del technologines paZangossqlygojamo darbo na5umo didejirno; tai teigiarnas reiSkinys;

2. ,,Piktoji" monetarind, kylanti del ribotos pinigq pasiIlos,sukeliandios kainq srnukirnq. DaZniausiai j i vertinaura neigiamai.

Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulioSalyse, ta ip pat i r L ietuvcr je.

12.1.2. Infl iacijos formos

lniliacija gali buti ivairiq ru5iq. Jq galirna skirstyti ivairiaispoZi[riais, t.y. pagal viet4 pasirei5kimo pobndi, atsiradimo prieZastis, mast4 irt.t.

Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline, pasireiSkianti atskiroseSalyse, ir pasauline, apimanti visas Salis arba Saliq grupes. Ankstesniais laikaisinfliacija buvo vietine, pasireik5davo atskirose Salyse, daZniausiai trukdavoneilgai ir baigdavosi pinigq reformomis. Dabar vykstanti infliacija yrapasauline. Nepaisant to, Sios problemos aktualurnas ivairiose Salyse neravienodas.

Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. Atvirainfliacija pasirei5kia kainq kilimu ir ,,matoma" i5oreje. Pasleptos infliacijos

' I l lar ionov A. Inf l iaci ja i ekonornideski j rost / /Voprosy ekonorniki, 1997, No8, p. 92

96. (Infl iacijos ternpai iSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais).' http ://europa.eu. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop

420

esme ta, kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusios arba dideja ne raipspardiai, kaip esant atvirai infliacijai. Paslepta infliacija atsiranda tuomet, kaibendroji paklausa virSija bendrq4 pasiiil4 ir susidaro prekiq stygius. Tai buvobtidinga socialistinems Salims. Ten infliacija buvo tramdoma administraciniaisb[dais. Del to daZniausiai dideja deficito mastai, gali bfiti ivedami talonai irt.t. Be to, pasldpta inll iacija pasireiSkia ir tuomet, kai kainq kil imas dirbtinaistabdornas, nustatant virSutines jq kilimo ribas.

Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriama SliauZiancioji,5 uo I iLroj andioj i infl iacij a ir hiperinfl iacij a.

S[auZianiioji infliacija (creeping inflation) - tai infliacija,kai kainos kyla l6tai, ber pastoviai. Tai slenkandioji, l€toji,saikinga infliacija.

Ji trunka ilgai, taiiau jos tempai nera dideli. Ekonomistq nuomone, Siinfliacija gali siekti 3-7 proc. per metus o dabartiniu metu l-3 procentai. Tuoatveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta.

Suoliuojaniioji infl iacija (galloping inflation) - taiinfliacija, kai kainos kyla gana staigiai, Suoli5kai ir turitendencijE dideti.

Ekonomi5kai stipriose Salyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 25-30 proc. per metus. Ukines sutartys tuomet sudaromos, ivertinus infliacijoslyg[, arba siejamos su tvirta valiuta.

Hiperinfliacija (hyperinflation) - inlliacrja, pasiZyminriypad dideliais tempais.

Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto FilipoKeigeno (Cagan, Philip) apib[dinimu, hiperinfliacija yra tuomet, kai kainqkilirno ternpai vir5ija 50 proc. per menesi. Tuo atveju metiniai jos ternpaisiekia beveik l3 000 procentq! Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys: per vrs4pasaulio istori j4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinoma tik l5 josatve;q. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut, 9-ode5imtmedio antroje puseje pastebeti net septyni hiperinfliacijos atvejai.

Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtu laikoma infliacija, kilusiantikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. Vis delto iki XX amZiausZinomi tik trys itin aukStos infliacijos atvejai, be to, ne vienas jq nepasiekeF. Keigeno nustatytos ribos.

ldo-mu tai, kad visi istorijoje Zinomi l5 hiperinfliacijos atvejq pasirei5keXX amZiujes. Visi jie buvo glaudZiai susrjg su globaliniais istoriniais ir politiniaisivykiais. XX amZiuje ekonomistai iSskiria tris rySkius laikotarpius, kai daugelyje

' Saks D2. D., Larren F. B. Makroekonornika. Globalnyj podhod. - P.786.

A a 1

Saliq kiio hiperinfliacija - tai Pirmojo pasaulinio karo pabaiga, Anlrojo pasauliniokaro pabaiga ir 9-as Sio amZiaus de5imtmetis.

Hiperinfliacijos prieZastys - politiniai sukrdtimai, karai, pokariosunkumai, [kio chaosas. Taip buvo, pavyzdZiui, Vokietijoje po Pinnojcrpasaulinio karo; Vengrijoje, Kinijoje, Japonijoje - po Antrojo pasar,rliniokaro. Kainos Siose Salyse kai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. kasmenesi.

Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923 m. galima apibldintitokiais pavyzdLiais: fermeris, 1919 m. pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000rnarkiq, po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini, o restoranolankytojai pavalgg kartais sumokddavo du kartus brangiau negu paZymdtavalgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo). 1984-1985 m. hiperinfl iacijEpatyre Bolivrja: dia infliacijos tempai buvo tokie dideli, kad prireike du kartusper savaitE i5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus, oBolivijos i5laidos pinigq spausdinimui (pirkimui) 1983 m. sudard 20 mln.USD. Tai uZem6 trediE Salies irnporto vietq. lnfliacija taip pakenkd pinigqvertei, kad didZiausias banknotas - 100 000 pesq kupilra - oficialiai buvokeidiama I du USD. Artimq hiperinfliacijai buklg patyre Lenkija ir Jugoslavija1989 m., Armenija ir Ukraina 1993 m., Rusija, Gruzija ir kitos posocialistinesSalys Sio de5imtmedio pradZioje. Pavyzdiziui, vartojimo kainq prieaugis1993 m. Ukrainoje buvo 10 155 proc., Armenijoje - 10 996 proc., Gruzijoje -7488 procento".

Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimokaStai, o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jiernspagaminti sunaudoto popieriaus vertg. Zmones nustoja tikejg pinigais, daZnaipereinama prie nat[riniq mainq. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaipdidelE nelaimE.

12.1.3. Infl iacijos matavimo biidai

Pinigq ,,vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainqlygio pokydiais. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiai pasitelkiamikainr"l indeksai.

Infliacijos lygis (tempas) (IR - inflation rate) - taibendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinis pokytis per tamtikr4laik4. Infliacijos lyg[ parodo kainq augimo tempai.

Infliacijos tempams nustatyti tinka ivairus kainq indeksai. Pladiausiainaudojamas vartotojq kainq indeksas - CPl. Jis skaidiuojamas tik vartojimoprekems ir paslaugoms. J[ nustatant, atsiZvelgiama i prekes ar paslaugos

o Gaidar E. ,,Detskije bolezni" postsocializn.ra //Voprosy ekonorniki, 1997, No.4, p.5.

422

lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. Apie tai buvo kalbeta,nagrinejant realqli nacionalinf produktq 2 skyriuje.

Vartotojq kainq indeksas apskaidiuojamas pakankamai operatyviai irpalyginti nesunkiai. Gali b[ti nustatomi menesiniai, ketvirtiniai, metiniai CP]dydLiai.

lnfliacijos tempams [vertinti naudojamas ir bendrojo vidaus produktodefliatoriLrs. Priminsime, kad jis parodo, kaip kinta visq Salies prekiq irpaslaugq kainos. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus, nesapskaidiuojamas visoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns,investicinems prekdms, eksporto prekdms. Tadiau BVP defliatoriusdaZniausiai apskaidiuojamas kartE per metus, nustatant realrij! BVP. Jtapskaidiuoti Lymiai sunkiau, galutinis jo dydis daLnat koreguojamas. Todel,nustatant infliacijos lyg[, praktiSkai BVP defliatoriumi naudojamasi lymiairediau negu vartotojq kainq indeksu. Tyrimais nustatyta, kad tarp CPI ir BVPdefliatoriaus dideliq skirtumq nera. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintiskoreliacijos koeficientas l97l-1995 m. buvo lygus 0,9943 (154 Saliqvidurkis)s. Vadinasi, Siq dydZiq skirtumas nera toks Zymus, kad vieno rodikliopakeitimas kitu galetq veikti rezultatus, Siuo atveju * infliacijos tempqnustatymQ.

Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais. Vienas jq - infliacrjostempq nustatymas, siejant pinigq pasiulos, paklausos ir kainq kilimo tempus.Tuo atveju infliacijos tempas

IR= LM -s

( M \n l - - 2 I '"[

" .J'( 1 2 . 1 )

dia LM , - nominaliosios pinigq pasil los pokytis, %;

( u \Al -+ | - realiosios pinigq paklausos pokytis, %o;

I P l

P - bendrasis kainq lygis (vidutine prekes vieneto kaina),%;1R - infliacijos tempai, o%.

Jei realioji pinigq paklausa nekinta, tuomet IR = LM - , I.y,-_--,-"",# J

infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. Pladiau 5iproblema bus aptarta, nagrinejant infliacijos prieZastis. ./-

...,Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojama il,,taisykle 70'lJa

remiantis, apskaidiuojamas laikas, per kuri kainos padvigubeja. JeiinTliacija

' IllarionovA. Zakonorniemosti rnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki, 1997, No.2,p . 3 8 .

423

yra pastovi ir sudaro, pavyzdLiui, l0 proc. per metus, tai baziniq metq kainqindeksas bus 100, antrqiq metq - 110 procentq. Trediaisiais metais j ispadideja dar l0 proc., t.y. l0 proc. nuo praejusiq metq I l0 proc. lygio, irs iek ia jau l2 l proc. (110 x 1,10: 121) . Vadinasi , indeksas d idejaneto lygia i ,t.y. kasmet dideja vis daugiau. ,,Taisykles 70" esrne yra tokia: skaidius 70jal+a!s3:_li *.gt9tl!-i9-"*il!l".lg-: !,i:iygLg -:eltp.% " i-srglB5tq plg-.:S*S,Vadinasi, jei kainos kadmetladi,Ceja-lT--proc.. rai jos padvffies fierseptynenrrs metus (70i l0:7), jei jos kasmet kyla, pavyzdZiui, 5 proc., tarpadvigubes per keturiolika metq (7015:14).

12.2. INFLIACIJOS PRIEZASTYS

lnfliacijos prieZasdiq nustatymas - suddtinga ir diskutuotinaproblema. Infliacija yra visos ekonomikos funkcionavimo atspindys. Ne veltuiekonomistai jq kartais lygina su kfino temperattra, kuri gali blti lvairiq ligqpoZymis.

Nepaisant tam tikrq skirtumq, dabartiniu metu tarp ekonomistq gajinuomond, kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme. Naudojantsvarbiausiq makroekonominl modell, t.y. bendrosios paklausos-bendrosiospasifilos sqveikos model[ (AD-AS), i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiqveiksniq grupds:

l. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija, vadinamapaklausos, arba vartotojq, infliacija (demand - pull inflation);

2. Bendrosios pasi[los pokydiq skatinama infliacija vaclinama kaitqinfliacija (cost - push inflarion).

lnfliacijq sukelia bendrosios paklar,rsos padidejimas (ADt) irbcndrosios pasiu los sumaZdj i rnas (ASJ). Sias in f l iac i jos pr ie2asr is aptcrs i rneatskirai.

12.2.1. Bendrosios paklausos sukelta infl iacija

Dideiant be[drajai paklausai. dideja ir realitr j i gamybos apimrjs beikainos. @;[a. e,'nyfr g.rmfiff;;e fJidt",;kainq. Taip gali bDti, kai turima pakankamai kapitalo, yra laisvos darbo jegos.

Kainos kyla tuomet, kai bendroji paklausa padideja, ekonomikai jauveikiant visu pajegurnu, t.y. pasiekus potencialqii nacionalinio produkto lygl)'p. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kitigamybiniai istekliai, tuomet padidejusiq paklausE galima parenkinti tik kylantkainoms.

Bendroji paklausa gali keistis, keidiantis jos sudedamosiorns dalirns- vartojimui, investicijoms, vyriausybes islaidoms ir grynajarn eksportui. Tai

424

buvo i5nagrineta ankstesniuose skyriuose. Taip pat jau Zinome, kad bendroji

J*.ggr-q dideja, naudojant skatinandiqsias - fis.kaling iq molet?Itn-q.--p5illtit<as.

Paprasdiausias paklausos infl iacijos modelis pateiktas I 2.2 paveiksle.Pradine padetis - pageidautina ekonomind pusiausvyra, ta5ke E0. Tarkime,kad bendroji paklausa padideja, todel ADg kreivd persikelia i de5inE, 1 padetiAD1. Trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreive AS lieka toje padiojepadetyje. Todel ilgojo laikotarpio pusiausvyra sutrinka (ta5kas Ee), susiklostonauja trumpojo laikotarpio pusiausvyra ta5ke 81. Kainq lygis pakyla nuo Ppiki P7, realioji gamybos apirntis padideja nuo )/" iki In,.

AS lr

ADr

0 Yr. , , Ynr Y

12.2 pav. Paklausos infliacija

Toliau procesai rutuliojasi taip. Pakilus galutiniq produktq karnoms,pradeda kilti ir gamybos veiksniq kainos. Del to padiddja garnybos kaitai irsumaZeja bendroji pasi0la. Todel trumpojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive persikelia i viriq. Jei bendrosios paklausos kreive lieka toje padioje,naujoje AD1 padetyje, tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol, kolsusidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra. Kainq lygis pakils dar daugiau, orealioji gamybos apimtis grl5 i prading ilgalaikes pusiausvyros padeti Ip.

Jei bendrosios paklausos padidejimas yra ne vienkartinis, o ilgalaikisprocesas, tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikomaauk5diau potencialiojo lygio, o kainq lygis vistl laik4 kils. Tai pavaizduota12.3 paveiksle.

Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos

ADo

prieZastys, yra Siosl. Siuolaikiniq pinigq pasi[los ypatybes;2. Deficitiniai valstybiq biudZetai;3. lprastq mokesdiq didinirno vengimas ir kt.

425

SiasP

D

prieZastis aptarsime atskirai.

YYE

12.3 pav. Paklausos padidejimo sukelta infliacija

12.2.1.1. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga

Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusisu pinigq apyvartos ypatybemis, jos ,,Saknys" gludi pinigq sferoje.Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. Fridmenas yrapabreZgs, kad infliacija visur ir visada yra pinigq sferos rei5kinys.

Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds, o tai sudaro geras sElygasdidinti jq kieki. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus, leidZiandionustatyti, koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiau tokskriterijus buvo taurieji metalai). Dabar pinigq sfera gali ,,praryti" bet kokinevisaveriiq pinigq kiekl, o prie jo turi prisiderinti kainos. Tai lyg piktasisdZinas, i5leistas i5 butelio ir igavEs visi5k4laisvg. Be to, Siuolaikiniq pinigqspausdinimo neriboja jokios fizines galimybes, it jq kiekis gali didetinevarZomai. Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma, riboja objektyvioss4lygos. Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet, kai pinigq gausejanepalyginamai greidiau negu produkcijos. Tod€l paklausos infliacijos esmdkartais apib[dinama vienu sakiniu - pernelyg daug pinigq vejasi per daugmaZq kiek[ prekir4.

Remiantis kiekybine pinigq teorija, galima tvirtinti, kad pinigqkiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga. Priminsime, kadpagrindine tos teorijos propaguojama lygybe yra:

426

. . : . i , " : !

M x V : P x Q , a r b a M x V : P x Y ;

6a M- pinigq pasihla;Z- piniginio vieneto apyvarlos greitis (kartais);P * vidutind prekes vienelo kaina;p - sanderiq skaidius arba bendrojo produkto kiekis;PrQ - nominalusis bendrasis nacionalinis produktas (arbaBVP) nulemiantis pinigq paklausq;)'- realusis nacionalinis produktas (arba realusis BVp);Px Y - nominalusis nacionalinis produktas (arba norninalusisBVP).

Tuomet

o = ' ; n

Vadinasi, padidejus pinigq pasiDlai, pakyla ir kainq lygis. Jeigu,keidiantis pinigq kiekiui, kinta ir pinigq apyvartos greitis, tuomet pinigqpasitlos poveikis infl iacijai gali sustiprdti arba susilpneri. PavyzdZiui, pinigqapyvartos greidiui didejant, pinigq poveikis infliaciniarns procesamssustiprej a, ir prieSingai.

JAV ekonomistas P. Samuelsonas, i5tyrqs pinigq apyvartos greidiodinamik4 JAV 1939-1960 rn. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguojulaikotarpiu pinigq apyvartos greitis turi maZejirno tendencij4. Pana5i nuornoneir M. Fridrneno; jis pabrdLd,, kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tikneZymiq maZ€jimo tendencijq. Pinigq apyvartos greitis kai kuriose valstybese1985-1995 m. laikotarpiu pateiktas l2.l lenteleje.

l2.l lentel6. Pinigq apyvartos greitis (kartais)

SalisMetai

1985 1990 1995DidZioi i Br i tani ia l . l 1 . 0Vokict i ia 1 . 7 1 . 6 1 . 6Prancfrzii a 1 , 5 1 . 6 1 . 6Svcd i ia 2.0 ? t : .2JAV l 5 t . 5 1 , 8Jaooni ia I . t 0.9 0 .9Kini ia 2,0 1 . 0Rusi ia 1 q 8 , 1

t inis: Seniacov VSendago I. DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija1997 , No . l 0 , p . 28 .//Voprosy ekonorniki,

A l l

Matome, kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kintanevienodai. Nepaisant to, daugelis Siuolaikiniq ekonomistq pripaZlsta, kadilguoju laikotarpiu tai gana pastovus dydis (nors trr,rmpuoju laikotarpiu galikeistis labai ivairiai).

i Vadinasi, galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartos grerris yra

I gana stabilus dydis. Jei V : const., tuomet kainq lygis yra tiesiog

f, proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp

f apirndiai. Je,i realusis BVP nekinta, tuomet kainq lygis yra tiesiogf proporcingas pinigq pasiulai: kai j i dideja, kainq lygis automati5kai kyla.

Mus domina ne absoliutus kainq lygis, o kainq lygio pasikeitirnas,arba infliacrlos tempas. Remiantis kiekybine pinigq teorija, jis gali butiiSreik5tas Sia funkcija:

p : f(n, v, y).

Raides p, m, v ir y reiSkia santykini atirinkamq dydZiq (p, M, V, ir y)kit imq i5reikStE procentais. Tuomet intl iacijos tempas yra lygus pinigqpasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartos didejirno tempq sumai, atrnetusrealiojo BVP didejimo tempus.

p = m * y _ r , r N t L r l l L - i , ' t r ; 1 p - f f P l i , l r r . r y

dia i,-i1ruiffi?ifi'I:"d,Tiffi;:n'*uostempai;v - pinigq apyvartos greidio pokydio tempai;y - realiojo BVP prieaugio tempai.

Jei v : 0, tuomet p : m - 1,. Tai reijkia, kad infliacijos ternpai yralygus pinigq pasi[los pokydio ir realiojo BVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. Jeigupinigq kiekis ir realusis BVP didetq tuo padiu greidiu, ruomer l iainq lygisnesikeistq (arba net sumaZetq, nes dali pinigq Zmonds taupo). vadinasi, norintpasiekti nulini infliacijos lygi, pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negurealusis BVP, t.y. p:0, jei m--y. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq,,aptamauja" keletas (keliolika, keliasdeiimt ir t.t.) pinigq pasiulos vienetq.Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimoternpus. PavyzdLiui, 1990-1994 m. laikotarpiu realusis BVp vokietijojepadidejo - 8 proc., o pinigq kiekis Ml - 33 proc., JAV atit inkamai 9 ir 33proc., Japonijoje - 6 ir 27, Kinijoje - 56 ir 207 procenro6.

I Jeigu realioji gamybos apirntis nesikeistq 0 - 0), tuomet infliacijos

i tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didej irno tempui, t.y . p : m, kai 1, : 0 .

" Sendagov v. DeneZnaja rnassa i faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki,1 9 9 7 , N o . 1 0 , p . 2 2 .

I

(

428

Nagrinejant pinigq kiekio ir infl iacijos lygio s4veikq paZyrnerina,kad galimi du atvejai. Pirma, pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyrikainq lygio kil imo tempus, l.y. m>p; antra, kainr.l ki l irno tempai gali aplenktipinigq pasifl los didejimo tempus, I.y. p>m.Pastaroji tendencija pasireiskiatuomet, kai infl iacijos tempai ypad dideli, pavyzdLiut, esant l i iperinfl iacijai.Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacija vokietijoje po Pirmojo pasauiinio karo.kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE,parodytq 12.2 lenteleje.

I 2.2 lentel€. Hiperinfl iacij a Vokietrj oj e | 922-1 933 rnetai s

MetaiPinigq kiekis

cirkul iaci ioie KainaInfliacija,

proc./m€n.922 m. sausis 5923 m. sausis l 6 75 1 8 9923 m. l icoa 354 208 I 3 8 6923 m. spal is 20 20t 2s6 l 9 l 8 9 r 8 9 0 29 720

al t in is : G Holtfrerich. Die Deutsire inflatio 1914-23. Walter de Grr.rvter.i 980 .

Kai kainos kyla labai greitai ir pinigai srnarkiai nuverteja, surlaZdjarealioji pinigq paklausa, nuo jr4 ,,begarna". Nors pinigr4 apyvarta ir pasparteja,gali blt i jaudiamas pinigq stygius, pinigq ,,badas".

Apibendrinus tai, kas iSdestyta, galirna padaryti iSvadq kadinfl iacijos dinamikq pirmiausia lemia pinigq pasiulos prieaLrgio ternpai. T4patvirt ina ir specialus infl iacijos prieZasciq tyrirnai, kuriq duornenys paleikti12.3 lenteleje.

12.3 le ntel6. Infl iacijos veiksniq lyginamasis svoris, procentlis

Rodikliai l 971-1995 1981*1995 1991*1995Piniqu Dasi I la 97.7 98,5 95 . IPin igq apyvartos qrc i t is 1 . 3 0 ,8 t . 1Rcalusis BVP 0,7 0.-l 0.4Kit i 0..1 0..1 2 .9I5 r ' iso: 100.0 100.0 t00 .0Sal iq skaid ius r 5 0 1 5 4 1 7 1

nis: l l lariono Zakonomiernosti mirovoj infliacii //Voprosyekonornik i , 1997, No.2, p.41.

Vadinasi, per ketvirt i amZiaus pasaulinds infl iacijos dinamik4 ner97,7 proc. lerne pinigq pasiulos pokydiai. Todel kyla klausimas, kodel gi

atsiranda per didelis pinigq kiekis apyvartoje? PinigLl pasi[lq taip pat ir jospertekliq, suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai, vyriausybes) irbankq sistema. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq.Svarbiausias j q aptarsime atskirai.

12.2.1.2. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju

Nagrinejant f iskaling polit ikq buvo pabreZta, kad daugelis valstybiqfbrn.ruoja deficit inir"rs biudZetus. I inagrinetos ir deficitq susidarymo sElygosbei Saltiniai. Cia tik priminsime, kad pagrindiniai deficit inio biuclZeto Saltiniaiyra Sie: paskolos i5 privataus sektoriaus Salies villuJelieiaZiant Veiiyfrinir.rtpopierius), p4.skolgs !5 ,qZsienio,, valiutos atsargq panaudo-jimag- 1r pqqlqlqg jS-centrinio Salies banko (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq). LeidZianrvertybinius popierius, pavyzdLiui, obligacijas, vyriausybes i5laidos suskyla Idvi dalis, t.y. [ fprastas i5laidas prekdms ir paslaugoms pirkti ir dali, skirt4obligacijq pah-rkanoms i5moketi. Del to padideja ne tik valstybds pajarnos, betir iSlaidos. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola(centriniarn bankui), tik uZ jq nereikia rnoketi pahikanq.

Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarni ilgq laik4 tuomel gali blri vissunkiau skolintis ir Salies viduje, ir uZsienyje. Gali trnkti r inkq, kurrosevyriausybe galetq parduoti vertybinius popierius: n€ra kam ir kur jq parduoti,nes pradedarna nebetiketi valstybes sugebejimu juos i5pirkti, t.y. skoklgrqZinti. Be to, silpnesnes Salys daZnai buna i5naudojusios ir valiutos atsargas.Silpnos Salys apskritai turi maZas finansavitno Saltiniq pasirinkimo galirnybes.Vadinasi, del tarn tikrq prieZasdiq labai svarbiu (o kartais ir vienintelir.r)deficit inio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija. Taigivyriausybds, padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiqiplaukoms, gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. Vis del tonegalirna tvirtinti, kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kaispausdinti pinigus, norddamos padengti valstybes skolE. lssivysdiusiLlpasaulio valstybiq patirt is rodo, kad jq vyriausybds pastaruoju metunesistengia maZinti valstybds skolos didindamos infliacijel. PaZymdtina, kadkuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas, tuo maZesnisinfl iacr.los laipsnis.

12.2.1.3. InJliacinis mokestis ir senjoraias

Kyla klausimas, kodel negalin.ra didinti rnokesdiq ir sur.naZintibiudZeto deficito? Sios problemos irgi aptartos nagrinejant f iskalinE polit ik4.Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus. Pirmiausia,rnokesdius padidinti sunku - reikia tureti daugumq parlamente. Anrra,rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi

430

A. Lafero kreive). Tredia, yra Saliq, kuriose mokescius surinkti keblu delpolitiniq nesutarimq, silpnq vyriausybiq (Salyje daug politiniq parlrjLf . Be ro,gali bnti stiprios i lgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos(p av y zdLiui, Italij oj e).

Papildornas pinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamas kaipinfliacinio mokesdio ivedimas (I1 - inflation tax) - taipiniginio kapitalo savininkq nuostoliai del infliacijos.

Jis apskaidiuojamas taip:

Ir ( 1 2 . 3 )

dia 1. - infliacinis mokestis;

p - kainq lygio pasikeitimas;P - bendrasis kainq lygis;fl - pinigq pagrindas, arba dideles perkamosios galiospin igai .

lnfliacinl mokesti pirmiausia moka visi, kas turi grynq pinigq. Kylantkainoms, jq realioji verte krinta. Kai i5leidZiama daugiau pinigq, sumaZdja ir,,senqjq', anksdiau i5leistq pinigr{ verte. Todel infl iacini mokestisupaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu. Be abejo,,,apmokestinarni" ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai, pirmiausia dekiniaiindeiiai. Tuo atveju infliacijos mokestis gali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE:

I r = p x C + D x ( p - i ) (12.4)

dia p- infl iacijos tempas;C - gryni p in igai :D - indeliai;i * nominalioji palukanq nonra.

Infliacinis mokestis patenka i valstybes biLrdZetitr todel jis gali butitraktuojarnas kaip valstybds pajamos. Tai vadinamasis senjoraZas. Jcrpavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio ,,seigneuriage", rei5kiandiodvar in inko. va ldovo te isqT.

SenjoraZas (SE - seigniorage) - tai pajarnos, kurias gaunavalstybe del savo monopolines teises spausdinti pinigus, taiskirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jqiSleidimo i5laidu.

' VidurarnZiais lenvaldiiai turejo teisg kaldinti monetas savo teritorijoje

431

- p x HP

Pinigq spausdinimas prakti5kai nedaug tekainuoja, o pinigai gali biltii5keisti i prekes ir paslaugas. vadinasi, senjoraZas gali b[ti isreikstas pinigq,i5leistq i apyvartE tam tikru metu, perkarnqja galia.

Nors senjoraZas ir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir galinesutapti, paprastumo delei juos galitna sulyginti, t.y. tarkirne, kacl

I r = s E

dia .9t senjoraZas.

Gaudama pajamq i5 infl iacinio mokesdio, vyriausybd gali padidintisavas i5laidas, nedidindama [prastiniq mokesdiq (retesniais atvejais juos netmaZindama). Kiek gi surenkama pajamq (.St) iS infliaciniq rnokesdiq ( 1. )?Zinona, kad bet kokiq rnokesdiq lplaukos priklauso nuo mokesdiq nonnos irmokestinds bazes apimties. Taip pat Zinoma, kad yra tam tikra mokesdiLlnormos riba, kurios neperZengus, gaunalnos maksimalios rnokesdiq lplaukos.Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui, t.y. egzistuoja tam tikrasinfliacijos tempas, sqlygojantis maksimalias pajamas is infliacinio mokesdio.Jei jis (infliacijos tempas) vir5ija tam tikrq lyg[, vyriausybes pajamos pradedamaZdti. GrafiSkai tai primena A. Lafero kreivg (daZnai ir vadinama A. Laferokreive infl iacijai).

" Irnro* Ir

12.4 pav. Lafero kreive infliacrjai

Kai p : 0, I, =o,kat p -dideja, 1. - taip pat dideja. Pasiekus tam

tikrE infliacijos tempo rib4 t.y. kai p = px, gaunamos maksimarios infliacijosmokesdio pajamos, t.y. Ir=!Tû*. Toliau didejant infliacr.los ternpui, [plaukosmaL.eja (atkarpa ML). Mat, pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1, pinigus

+.t I

stengiamasi i5leisti kuo greidiau, kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta.Jau mineta, kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai, pinigq naudojirno sfera

susiaurdja, vadinasi sumaZeja ir apmokestinamq pinigq kiekis. Maksimalus

infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ir ivairiais laikotarpiais ya skirtingas.

Pajamq dalis, gaunarna i5 pinigq spausdinimo, ivairiose Salyse labainevienoda. PavyzdLiu| 1975-1985 m. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji

sudare: iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. valstybes pajamq, Vokietrjoje - 3,8proc., ltali joje - 28 proc., Peru - apie treddali. Bolivi joje infl iacijos pajarnosgerokai viri i jo visas kitas valstybds pajamas, t.y. sieke 139,5 procento".

Salyse, i5gyvenandiose hiperinfliacij4 senjoraZas daZnai tampa svarbiausiuvalstybes pajarnq Saltiniu. Kita vertus, pinigq leidimas, siekiant finansr"rotivalstybes iSlaidas, yra svarbiausia hiperinfliacijos prieZastis.

12.2.2. Bendrosios pasiIlos (ka5ttt) infl iacija

Siuo atveju infl iacijE sukelia veiksniai, @zumaZej a. Pirmiausia tai--viikq!13l_-g$r.l3tlyl*k*s"!ll:. .g_ygk_Ll[?t"TPaklausos infliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas, o e5antka5tq intliacijai - priklausomybe prie5inga. Pinline prieZastis yra kainqkilimas o pasekmd - pinigq pasi[los didinimas. Vadinasi, pinigai infliacijosprocese gali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni , t.y. prisiderinti prie kainqkilimo, kuri sukelia kitos prieZastys, nesusijusios su pinigq kiekiu. Todel irpertekline pinigq ernisija ne visada yra aktyvi inlliacrjos prieZastis. Neretai taib0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4 kitq prieZasdiq.

Paprasdiausias pasi[los infliacijos modelis pateiktas I 2.5 paveiksle.

12.5 pav. Pasifi los inll iacija

" Saks Dz.D., Laren F.V. Makoekonomika. Globalnyj podhod. P.379.

YPYil

+ 5 5

Pradind b[sena - pageidautina pusiausvyra ta5ke E0. Tarkirne, kadbendroji pasiula surnaZdja, todel AS kreive persikelia i5 padeties ASe I padetiAS1. Jei bendroji paklausa nekinta, tai AD kreive lieka toje padioje padetyje.llgalaike pusiausvyra, buvusi taSke E0, suyra, susiklosto nauja, trurnpalaike,pusiausvyra ta5ke 81. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/, o realioji gamybosapimtis sumaZeja nuo Ip 1ki yEt. Tokia, ekonomikos b[sena- .kef -ry-?-Upjiganrybos apimtis malzdja, o kaififllfgis- kyla, vadinama st"gfi;;ij;.Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi,4 ,,stagnatio" (s4sringis,sustingimas) ir ,,infliatio" (iSptitimas). Tai gamybos nuosmukio ir kainqkil imo derinys.

Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys yra Sios:l. Staig[s bendrosios pasiulos pasikeitimai (sumaZejimai);2. Siuolaikinds darbo uZrnokesdio formavimosi ypatybes;3. Infl iacrjos lukesdiai.

12.2.2.1. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija

Pasiulos infl iacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq, Suoliq,clalnai vadinarnq,,Sokais".

Pasiiilos ,,Sokas" (supply shock) - ivykis, del kurio staigiaipakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis, o del topadideja ir garnybos sEnaudos (kaStai).

Tuo atveju garnybos apimtis gali staigiai keistis nepriklausomai nuobendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio. pasi[los

,,Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikosfunkcionavirno poZiuriu. Jie (veiksniai) gali buti ekonominio pobudZio, tadiaui5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arbaapskritai ne ekonomikos sferos (nepalankios gamtos s4lygos).

Pasiulos ,,5okai" gali buti trumpalaikiai ir i lgalaikiai. Dauguma,,Sokq" r[Siq trunka neilgai. DaZniausiai juos sukelia nepalankios gamtossqlygos - jos neigiamai veikia Zernes Dkl, statybq transport4. PavyzdZiui, delnepalankiq oro s4lygq sumaZdja derlingumas Zemes lkyje, smunka gamybosapimtis, padideja gamybos ka5tai. Tokio pob[dZio staig[s pasi[lospasikeitimai gana daLni, tadiau laikini, tgsiasi vienerius ar dvejus metus.Skausrningesnius bendrosios pasitlos paZeidimus sukelia gamtos nelaimes -potvyniai, audros, sausros, Zemes dreb€jimai ir t.t. Dramati5kus padariniusgali sukelti ir epidemijos. Pavyzdliui, per juodojo maro epidemij4 EuropojeXIV a. antroje puseje mire mihjonai Zmoniq. Ypad nukentejo Anglija.E,konornines pasekrnes - staigus, netiketas bendrosios pasi[los smukimas,kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos. Gamybos apimtis smuko, o kainq

434

lygis pakilo net 50 proc., nors amZiaus pradZioje kainos maZejo'. Tokiaisatvejais gamybos apimtis smunka, esant bet kokiam kainrl lygiui.

Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai, infliacrja taip pat yra laikinasrei5kinys, t.y., Iaikinai sumaZejus pasiflai ir pakilus kainoms, veliau jos velgr[Zta i pradini lygi. Tai parodyta 12.6 paveiksle.

Laiko intervale, paZymetame l-uoju numeriu, kainos pradeda kilti,todel ir infliacijos tempas padideja. 2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpapastovus P : const., todel ir infliacijos tempas prilygsta nuliui. 3-oje atkarpojekainos pradeda maieti, todel infliacijos ternpas tampa neigiamas, atsirandadefliacrla. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi.Bendras infliacijos tempas lieka nepakitgs.

12.6 pav. Trumpalaikis pasillos Sokas

llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo, kad pakilus kainoms,veliau nebesumai,eja. Tai pavaizduota 12.l paveiksle.

12.7 pav. llgalaikis pasi[los Sokas

Tarkime, kad l-4jame laiko tarpsnyje kainq lygis pakyla. Padideja irinfliacrjos tempas. 2-oje laiko atkarpoje, kainq lygis i3lieka nepakitEs, t.y. josnebesumaZeja iki buvusio lygio. Jei P : const., tuomet tolesnis infl iacijostempas nebesikeidia, t.y. p : 0.

' Saks DZ.D., Laren F. B. Makroekonornika. Globalnyj podhod. - P. 365

jos

Kainq lygis (P)

Infliacijos tempas (p)

Kainq lygis (P)

Infliacijos tempas (p)

435

llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys,pavyzdZiu| Laliavq ir energijos kainq kilimas. Tipi5kas pavyzdys yra OPECSaliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais. Jo sukeltos ekonornindspasekmes daugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq, kol nafloskainos galiausiai nukrito 1986 metais. Del to smarkiai padidejo garnyboska5tai ir kainos ivairiq Salit1 viduje, S[ procesq sustiprino tai, kad naftos kainqpakilimas atsiliepe ir alternatyvir.l energijos Saltiniq kainolns, pavyzdLiut,dujq, elektros energijos. Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq, bendraskainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi, tadiau veliau infliacijos ternpasnebesikeite. Naftos kainos pakilo ir 1990 m. lrakui isiverZus iKuveitrl.

Pasiulos Sokai gali b[ti ne tik Zalingi, bet ir naudingi, teigiamai veiktiekononrik4. PavyzdZrui, del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamasdidelis derlius, padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos.Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-amede5imtmetyje: jis panaikino dal1 anksdiau padarytos Zalos.

12.2.2.2. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija

Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdio didejimas. Tailabiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi,-TIii- ypat-Z-rdelpT6iksrnqbendrosios pasiulos pokydiams. Nominalaus darbo uZmokesdio kilirnas galib[ti traktr.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys. Pasiulos Sokus paprastaisukelia i5oriniai veiksniai, o darbo uZmokestis - vidinis kintarnasis. Nepaisantto, jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politiniusreiSkinius. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuodarbuotojq ir profsqjungq aktyvumo, jq keliamq reikalavimq. Pavyzdliut,staigq, spontaniSk4 darbo uZmokesdio pakilirnq gali i5provokuoti streikai,ypad bendrieji, konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq, profs4jungq irvyriausybds ir t.t. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje1968 m., Itali joje - 1969 m. ir t.t.

Dabartiniu metu, kai darbo uZmokestis nustatomas i5 anksto, bet kokijo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4. DarbouZmokesdio lygis, paprastai nustatomas darbo sutartyse. Profsqjungos visadastengiasi, kad atlyginimai kiltq. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesniolaikotarpio darbo uZmokesdio kilimo tempai (daLnat per pastaruosius trejusmetus), praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. Kai infliacrjostempai spartfis, nominalus darbo uZmokestis daZnai tiesiog ,,priri5amas" priepraeito laikotarpio infliacijos tempq, i darbo sutartis itraukiant specialqstraipsni apie indeksavim4. Sudarant ilgalaikes sutartis, numatorna, kad galibuti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo.Vadinasi, i5ankstinis darbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip

436

gamybos sqnaudq didinimo ir kainq kilimo veiksnys. Supaprastintai galimabutq tvirtinti, kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbouZmokesdio kiiimo tempams. Tuomet galioja 5i lygybe:

P = w ;

dia p - kainq kitimo tempai;lv - darbo uZmokesdio didejimo tempai.

I 2. 2. 2. 3. I nfliacij o s I iikes iiqi

KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai. Jieypad aktualls tuomet, kai infliacija jau lsitvirtina. Jau mineta, kad l[kesdiaiivertinarni, formuojant darbo uZmokest[. Dabar 5i4 problemq aptarsime kiekpladiau.

Kyla kiausimas, kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai? SiuopoZiuriu i5skiriamos adaptuotq, prisitaikandiqjq (adaptive expectations) irracionaliqjq 1fikesdiq (rational expectations) teorijos.

Remiantis adaptuotq lfikesdiq teorija, subjektai b[simqli infliacijoslyg[ prognozuoja, remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu. Tuo atvejuinf l iac i ja suvokiama kaip inerc in is procesas. J is tur i i r b [d ingq inf l iac i jos,,perkelimo" i5 praeities i ateiti mechanizmq. Infliacine inercija suprantamataip: jei anksdiau kainos kilo spardiai, tai Zmones tikisi, kad ir ateityje jos kilstaip pat spardiai. Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna Sia formule:

p f t = p n + v , ( p - p n ) ; ( 1 2 . 5 )

dia p - dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijostempas;p" - laukiamas dabartinio laikotarpio infliacijos ternpas;

rl *r* laukiamas busimojo laikotarpio infliacijos tempas;

v - koeficientas, reiSkiantis l[kesdiq perZiurejimo greiti,daZnum4.

Si formule rei5kia, kad b[simojo laikotarpio numatomas infliacijostempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai, pakoreguotai,atsiZvelgiant I prognoziq netikslumus, klaidas.

Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodysdidesnis uZ lauktEii (prp" ), tuomet busirnojo laikotarpio infl iacija bus

pakoreguota didejimo linkme. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnd uZprognozuotE (p.p"), 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo

linkme. Koregavimo koeficientas y nusako l[kesdiq perZiLrrejimo greiti. Kai v

437

dydis maZas, infl iacijos l[kesdiai kerdiasi letai, ir realusis infl iacijos lygisjiems itakos beveik neturi. Kai v artimas vienetui, infliacijos l[kesdiaikoreguojami greitai, atsiZvelgiant i tikrqji infliacijos lygi. Kai v : ./, ruomerpi+t = p " . Supaprastint4 SiE lygti galima uZra5yti taip:

P i + r = P . ( 1 2 . 6 )

Tai reiSkia, kad numatomas infliacijos tempas yra lygus crabartiniarnf-akti5kam infliacijos lygiui. Lukesdiai, priklausantys nuo praeities (siejami supraeitimi), yra paZangus tuo, kad nesistengiarna nuspeti, nesiimama prognozuoti,o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijos pokydi% t.y. b[simasis infliacijos lygisgrindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. Nepaisant to, toks lfikesdiqfonnavimas nera idealus. Tai ypad isryskeja tuomet, kai infliacijos tempai labaidideli. Tuomet infliacija yra nepastovi, jos tempai kasmet (arba dazniau) keidiasi.Todel padideja netikrumas formuojant ateities lrikesdius.

Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo, kad flkio subjektaianalizuoja ne tik praeit[, bet ir ateiti. Jie stebi dabarting valstybes ekonominEpolitik4 ir, remdamiesi visa imanorna informacija, stengiasi nuspeti, iverlintitai, kokia ji bus ateityje, kaip ji veiks ekonominius procesus. pavyzdZiui, ukiosubjektai gali samprotauti taip. Tarkime, kad kitais metais nominaliojo BVpkilirno tempus numatoma padidinti 4 procentais (nuo 2 iki 6 procentq). ls togalirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc. i metus. Kylaklausinrai, ar gali pavyzdLtui, ,,paprasti" Zmonds formuoti racionaliusl[kesdius, kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[naklaidingos? Nesigilinant [ Sias problemas issamiau, atkreipsirne demesi tik Ikai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus. Jq manymu,visai nebutina kiekvienam Zmogui, pavyzdLiui, fermeriui, tureti mokslinikurios nors ekonomikos srities laipsni. Jie teigia, kad Zmones vertina ir kaupiainfonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais (per televizriq radii4 spaud4 ir t.t.), ; jiturinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijosSalininkai. Zmones ir firmos elgiasi taip, lyg zinotq tikrqji ekonomikos model[ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. Be to, priimant ekonominiussprendimus aukstesniu lygiu (stambiose korporacijose, bankuose, birZose irt.t.), naudojamasi profesionaliq ekonomikos ekspertq paslaugomis.

12.3. INFLIACIJA IR NEDARBAS. FTLIPSO KREIVE

RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikos problemq - nedarbo irinfliacijos - parodo Filipso kreive (PC - phillips curve). olbanas Filipsa; (anglqekonornistas Phillips, Alban) 1958 m. paskelbtame darbe irode, kad tarp nedarbolygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine

438

priklausomyber0. S;S priklausomybg vaizduojandios kreives buvopavadintos Filipso kreivemis, pagerbiant pirm4kart diagramq sudarius[ autoriqr ].

12.3.1. Darbo uZmokestis, infl iacija ir nedarbas

O. Fil ipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn. DidZiosios Britanijosekonomikos raidos laikotarpi, savo i5vadas grinde to laikotarpio duomenirnis.Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdio ir fakti5ko nedarbolygio pokydius, jq savitarpio sEveik4. Suprantama, jo tyrimai nebuvo tokiei5sam[s, kaip dabartiniai. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiqteorijos, nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos. Darbai tais klausirnaispasirodd veliau, maZdaug po 10 metq. Todel pradine Filipso kreive - taipaprasta atvirk5tine priklausomybd tarp nominalaus darbo uZrnokesdio kitirnoir nedarbo lygio kitimo. Filipso pradind lygtis atrode Sitaip:

w=cons t . -bxUr ( t 2 . 7 )

cra w- nominalaus darbo uZmokesdio kitirno temoai:b - koeficientas;U, * dabartinis nedarbo lygis.

Koeficientas b parodo, kaip nominalusis darbo uZmokestis reaguoja Ikonkretq nedarbo lygi, t.y. kaip keidiasi w, keidiantis U' .

Velesni tyrimai, naudojant Filipso metodq buvo patobulinti,atkreipus demesi i tai, kad Zmones domina realusis, o ne nominah.rs darbouZmokestis. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti,atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). Tokias i5vadas 1968 m. padareekonornistai M. Fridmenas ir E. Felpsas (Phelps, Edmund). Tai galimaiSreikSti lygtimi:

w t + l * P t + l = - b x U r .

'o Phillip. A.W. The Relationship Between Unemployment and the Rate of Change ofMoney Wage Rates in the United Kingdom, 1861-1957, Econornic new series,25(Novernber, 1958), p. 283-299." Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu, vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo irinfliacijos i5nagrinejo Irvingas Fi5eris. Jo veikalas paskelbtas 1926 n. ir pavadintas ,,AStatistical Relation Between Unernployment and Price Changes". 1973 m. darbasperspausdintas ekonorniniame Zumale ir jo garbei pavadintas ,,AS atradau Filipsokreivg" (,,I Discovered the Philips Curve"). Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq,i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas, pinigus ir kainas. Savo darbais L Fi5eris padejopagrindus Siuolaikinei makroekonomikai.

arba

439

taip:

w t + t = p t + t - b x U r ; ( 1 2 . 8 )

dia wt*t - bfisirnojo laikotarpio nominalaus darbo uZmokesdio

pokyiio tempai:pt+t * busimojo laikotarpio infliacijos lygis.

[vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U,, 5i formule gali b[ri i5reik5ta

h , t+ t = p t+ t - bx ( \ J , . -U , r ) t ( 12 .9 )

dia (U, -U ) )- ciklinis nedarbo lygis.

Koeficientas b parodo, kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuociklinio nedarbo.

Sudarant sutartis ir nustatant nominalqjI darbo uZmokesti, negalirnatiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p,*r. Tod€l Si

lygtis gali bhti pakoreguota, atiZvelgiant ! laukiamqyl, o ne tikrqji infliacijos

lyg i , t .y . p , _, pakei i iarnas dydZiu p j , , :

wt+t = l l * , - b " (U , -u r ) . ( 1 2 . r 0 )

Si lygtis kartais vadinama Filipso kreives lygtimi.Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdio kilirno tempai buvo

pakeisti infliacijos tempais. Tai nera esminis skirtumas, kadangi darbouZmokesdio kil imas ir kainq kil imas glaudZiai susijg. Todel galima reigri, kadFilipso kreives lygtis - tai priklausomybe tarp infliacijos, isreikitos darbouZmokesdiu arba kainomis, ir nedarbo lygio. Todel formule (12.9) gali butipakoreguota taip:

p t - t = p i t - b x ( U , - U r \ . ( 1 2 . 1 l )

Jei laukiarnasis infliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p, ruomet

(12.10) formule gali b[ti pakeista:

p r * t = p - b x ( U , - U n ) . ( t 2 . t 2 )

Koeficientas b parodo, kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinisnedarbas. Koeficiento 6 reik5me teigiama, jis nustatomas empiriniu budu.Dydis 6x(U,.-Ur)) rei5kia, kad ciklinis nedarbas gali ir didinti, ir rnaZintiinfliacijos tempE Pavyzdliui, jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir

prilygsta nathraliajam, tuomet ciklinis nedarbo lygis yra nulinis, t.y. (U" = 0) ,kar (tJ, =U) .

Rerndamiesi formule, matome, kad tuo atvejLr jos nario b x((/, -Un)

reik5me irgi bus lygi nuliui. Tai reiSkia, kad Zernas nedarbo lygis sqlygojadidesnius infl iacijos tempus.

Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu, atspindindiupasillos Sokq poveiki infliacijai. Ji paZyrnesirne raide s. luomet fonnuleEauna toki pavidal4:

p t + t = p - b x ( U , - U , r ) + s ; ( r 2 . 1 3 )

dra s - pasiulos sumaZejimo poveikis kainq kil imui.

Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi, nes ruo metu kylakainos, o naudingi - jE maZina, nes sukelia kainq kritimq.

Remiantis (12.12) formule, gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasisinfliacijos lygis priklauso nuo dabartinio laikotarpio infliacrjos lygio, ciklinionedarbo ir Sokq sukeltq pasi[los pokydiq. _r, a.

t2.3.2.Trumpojo taikotarpio l . - i t ipso kreivo 1'1 ' , , , .1

i , . ,1 ' '

F i I i p s o . k re i v _e_ rs d o, !g{ ! 1 um p u oju tS i\911112.Ludt!9!1111!iiss!-qllxgigtitinta -maz-esnis ne4arh.o-Jygrs,.-ir,priesinsailfot<ia prittaliornybe yrf ri[-r u o,ne r. g1i@1_:@qi;_q;"9, o1@a- -r( ad,

i_-- -----:-i- -' '- .* .r-.--*.r-r*j**..

padrc leJus bendraJar paklausar . pakyla ne t ik ka inq lyg is . bet i r real io j igarnybos apimtis, realusis nacionalinis produktas. Didejant realiajai saliesgamybos apimdiai, sukuriama daugiau darbo vietq, del to maZeja nedarbas.vadinasi, kuo aukitesni infliacijos ternpai, tuo rnaZesnis nedarbo lygis, irpriesingai, kuo maZesni infl iacijos tempai, tuo nedarbo lygis yra autstesils. Slsilveika atsispindi tipineje Filipso kreiveje, pateiktoje 12.8 paveiksle.

Ta5kas Es rodo ekonomikos pusiausvir4 padeti. Tuomet infl iacijostempas p:0, o nedarbo lygis atit inka nat[ralqj[ U,, (i iuo atveju U, :5%).

Tai rei5kia, kad sukuriarnur poi.n.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro,IfriasIp. Jeigu bendroji paklausa dideja ir virSija potencialqii gamybos lygi, ruometekonomika juda tasko A link. Ji pasiekus, nedarbo lygis sumaZeja iki 2 proc.,o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq. -Vaclinasi, nodntJalai&y,li nedgl.bg,I y g i ze In i a y I a$11lzujg-Jygis, - 1giLe' :lt 1' E|L _:!.Jljg9l31glf,_ jgil l.:'J.e I .lvgiu. K3i .nedarbas pradeda virsvri nffiiaqil"*tygt

-.ffiii?ijil-ternpui

l!1zeja, Ekonomika juda tasko B link. Pasiekus ii taikq;eiiiiuo tygis iriiiii/ proc.. o rnflracr.;a rnaZeja. pereina i defl iacrjq ir sudaro _ I procen14.Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju, kai dabartinis faktiskas nedarbo lysis

441

sutampa su nat[raliuoju. Tai matyti ir i5 l2.l l formules. Kai U,=U,, tai

1 t , * r - p ' . k a i U r > U r . L a i p t + t , p . o k a i U r . U n . l u o m e l p 1 - 1 < p .

PraktiSkai svarbu parinkti toki ta5k4 A, kuriame bltq pasiektas Zemas nedarbolygis, o ekonomika klestetq esant saikingai infliacijai. Si problema bus aptartav€l iau.

p( I R

5

4

3

2

I

I t^> ,\

, ' . t l { , , r , ,r f

I I

P C 5

12.8 pav. Fil ipso krerve

Filipso kreive [vairiais laikotarpiais gali bUti ivairaus pavidalo. Tairei5kia, kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis, ir didesniinfliacijos tempai. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe. GalimosFilipso kreivds pateiktos 12.9 paveiksle.

p(lR

4

2

I

0

12.9 pav. Trumpojo laikotarpio Filipso kreivds

442

Tarkime, kad natfiralusis nedarbo lygis tJ,, = 5% . Toks jo lygis gali bfitisuderintas su ivairiais infliacijos tempais: pirmu atveju p=l% (kreive pCo),

antru p=2o (kreive PC1) ir trediu - p=4%o (kreive PC2). Dabartiniamlaikotarpiui bfidinga tendencija - Filipso kreiviq paslinkimas i de5inE (i virSrj.

I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kylakainos ir maleja nedarbas. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastintaschema: , , , r ' ' ; ' ' ! . l

AD1+pt-+yf-+U,J. ,I . ' ' /

Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s _ m-aZejimaq) kylantkaStams, tuome{ kainos dideja maZejant go*ybor tp'-ei; i:f i l oru.j,didesne inflia"cUa sqlygoja ir didesni nedarbo lygi.

-

12.3.3. I lgojo laikotarpio Fil ipso kreivd

A. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo irinfliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu. Tq pastebejo M. Fridrnenas1968 m. Jis teige, kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties,uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaikoprii mnlacijos.'Vadirids-i;Tidoj;fa*otarpiu dilema ,,nedarbas - iniliacija',neiSkyla. Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojonedarbo lygyje. Tai parodyta 12.10 paveiksle.

n

( IR

A

12.10 pav. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio Filipso kreives

12.10 paveiksle parodyta, kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo(taskas Eo, Er). Tai rei5kia, kad pasiekiamas potencialiai galimas nacionalinio

443

produkto dydis I, . (Toje padioje padetyje yra ir ilgojo laikotarpio bendrosios

pasiulos kreive AS1p.) Matome, kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempopokydiai neturi itakos nedarbo lygiui. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne, kad,trr.rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai, padideja kainos irsumaZeja nedarbas. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika,laikinas nedarbo surnaZejimas. Jis trunka 1ol, kol ekonomika derinasi prie

bendrosios paklausos padidejirno ir galiausiai prisitaiko.Derinimasis trunka tol, kol pakyla darbo uZmokestis, kittl gamybos

veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos produkcijos kainomis. Del topadideja gamybos kaitai ir sumaZeja trumpojo laikotarpio bendroji pasiula.

Jai sumaZejus, paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikisrealiajam nacionaliniam produktui - jis griZta I pradinp padeti llguojulaikotarpiu kyla tik kainos, todel nedarbas nemaZeia. Sis procesaspavaizduotas 12. i I paveiksle.

A S ,

A S ,

4I

Î

i ? i i , l

A D r

<----_> A D u

Y r Y n , Y

12.11 pav. Bendrosios paklausos slrkelta infl iacija

Padidejus bendrajai paklausai, AD kreive persikele i5 padeties ADs ipadeti AD1. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt, o realioji gamybos apirntis -

nuo Ip iki yr1. Pakilus kainoms, padideja ka5tai ir sumaZeja bendroji pasiula:jos kreivd persikelia i5 padeties A36 l padeti AS1. Kainq lygis pakyla datdaugiau - iki P2, o realusis nacionalinis produktas sumaZeja ir griZta ipotencialiojo produkto lygt Yp. Norint, kad nacionalinis produktas vel

vir5ytq naturalqll savo lygi, bendroji paklausa vel turetq dideti.ISvada: didejant bendrajai paklausai, ilguoju laikotarpiu spartdja

infliacija, bet nemaZeja nedarbas. Tai galima pavaizduoti tokia schetna:

ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp .on",.-)U..on.'

P r

P 0

444

Tai rei5kia, kad, nepaisant to, koks bus infliacrjos tempas, faktiSkasnedarbo lygis*visada gr[Zta prie nullf] iglolg lyCl-o. pgl didesniq int)iacrjostempq nedarbas surri i@i-rk laikinai. veliau didesnis infl iacijos lygis isriekar-o' n-edarbas vel susilygina-iu naturaliuoj u j b lygiu.

12.3.4. Racionaliqjq lt ikesdiq teorija ir nedarbo - infl iacijos problema

Racionaliqjq lf ikesdiq teorijos Salininkai tvirt ina. kad nedarboinfl iacijos dilema gali nustoti egzistavusi net ir trr-rmpuoju laikotarpiu, jeiguinfliacijos lukesdiai yra racionalls, t.y. pagristi ateities numatymu. Dar karttlatkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan.roklausimo poZi[riu. Racionalfs lukesdiai - tai geriausia ateities prognoze,paremta visa turima infonnacija. Jei llkesdiai racional[s, galirna teisingaiprognozuoti infliacijos ternpq. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes,todel nera ir inercinds, uZprogramuotos infliacijos. lnfliacijos ateitiesprognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis, bet b[sirnqjavalstybes ekonomine polit ika, numatomais polit ikq veiksrnais. Norintefektyviai prognozuoti, butina Zinoti galimus jq veiksmus. polit ikai turipaskelbti, kas nurnalorna daryti ateityje, kokiomis prien.ronemis busreguliuojama bendroji paklausa ir t.t. Tarkime, kad vyriausybd ir centrinisSalies bankas informuoja, jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4monetarinE politik4 ir padidinti pinigq kieki, pavyzdZiui, 5 procentais. Jeipries tai infliacija buvo nulind, tai Zrnones ir firmos tikisi, kad bendrojipaklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais. Tai ivertinama,sudarant darbo ir kitas sutartis.

Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija, busimojo laikotarpionorninalusis darbo uZmokestis nustatomas pagal tokiE taisyklE; numatomasreaiusis darbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajam darbo uZmokesdiui, kurissusiklosto, kai darbo rinka yra pusiausvira.

r,( t 2 , t 4 )

/ " ' ) '

dia | ;aL | - numatomas realusis ,larbo u2mokestis.

l I + t )wu - pusiausvyros realusis darbo uZrnokestis.

Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada, kai darbo paklausa lygidarbo pasifilai. Tai reiSkia, kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arbasusiklosto nat[ralusis nedarbo lygis. Tuomet nominalusis darbo uZmokestisgali b[ti i5reik5tas taip:

r ;,€l 4 + t I

p lf r + l /

445

W t * t = P l * t " w r

Prirninsime, kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti siejaatvirkStind priklausomybd. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbouZmokestis auk5tas, nedarbo lygis * Zemas, ir prie5ingai. Nedarbo ir realiojodarbo uZmokesdio sqrySis racionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[tiiSreikStas 5ia formule:

U r ( t + t \ = u r * g x ( w t * t - * n ) i ( 1 2 . 1 5 )

dia U ,(r + t), blsimojo laikotarpio nedarbo lygis;

S - busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdiopoveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas, rodantis,kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbouZrnokesdio ir pusiausvyros darbo uZmokesdio skirtumo;wr*, - b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo

uZmokestis.

Lygtis rodo, kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinkanat[ralqj! tik tuo atveju, kai to laikotarpio realusis darbo uZmokestis sutampasr-r visiSko uZimturno realiuoju darbo uZmokesdiu, t.y. Ur(t+t)=Un, kai

n ' . . , = r r r - . K a i w . , > t r - . t u o m e t U . > U k a i w . , < r y - . l a ir r r r - t + t L r u + l ) n I + t t :

U . . < Ur ( l + l ) n

Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio ir pusiausvyros realiojo darbouZrnokesdio sutapimas arba nesutapirnas priklauso nuo infliacrjos prognozrqtikslumo. AiSku, kad subjektq lf ikesdiai gali buti ir klaidingi. Prognozirlklaidos - tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso irlaukiamo, numatomo kainq indekso.

Todel pagrindine (5ios ternos poZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijoslygtis yra tokia:

U r ( t+t ) = U n + hx (p t+t - p i* t ) ;

dia ft - kintarnasis, lygus gxw E.

( 1 2 . 1 6 )

Kai infliacijos prognozes klaidingos, atsiranda neatitikirnas tarpfakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio, kurissusidaro, kai darbo rinkoje yra pusiausvyra. Jei infliacija yra didesnd uZnurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestis vir5ija jo rinkos lyg1, o jeiinfliacrja maZesnd uZ numatyt4 tada realusis darbo uZmokestis nukris Zemiau

446

jo pusiausvyros lygio. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina, r.y.pp= pf+t, realusis darbo uZmokestis yra tokio lygio, kuris atit inka clarborinkos pusiausvyros lyg[.

I5 to daroma i5vada, kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygispriklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq. Kai faktiikasinfliacijos tempas vir5ija numatyt% p,*1> pf*t, nedarbo lygis yra didesnis uznaturalqii, t.y. U, >U n. Kai faktiska infl iacija pasirodo esanti maZesne uZ

numatytE ptq < pf +t, nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus, r.y.

Ur.Ur. Kai infl iactja bus tokia, kokios tiketasi pt+t = p7"*1 , tuontet

faktiSkas nedarbo lygis pri lygs nat[raliajam, t.y. U,=L/ ,,. Tai reiSkia, kad

nat[ralusis nedarbo lygis (arba visiskas uZimtumas) susiklostys tik tuornet, kaifaktiskas ir numatytas infliacijos lygis sutarnpa. Nedarbo ir infliacijos s4veikaracionaliqjq lf ikesdiq teorijos poZiDriu pateikta 12.12 paveiksle.

12.12 pav. Racional[s llkesdiai

Tarkime, kad ekonornika yra ta5ke E0, esandiame ant ilgojolaikotarpio Fil ipso kreives. Nat[ra]usis nedarbo lygis U,, =5vo, o infl iacijoslygis p : 0 procentq. Tarkime, kad pinigq kieki Zadama pacliclinti 4 procenrais.Rerndarniesi racionaliqjq lfkesdiq teorija, lkio subjektai tikisi, kad kainospakils irgi 4 procentais. Sudaromos naujos sutartys, visi prisitaiko prienumatytos infliacrlos. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreivespadetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg. Sio ta5ko padetis ,numatytas 4 proc. infliacijos lygis ir naturalusis 5 proc. nedarbo lygis.

v(IR5

447

Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc.,tuomet ekonomine sistema persikels is taiko Ee i taskE 81. Nedarbo rygis irgamybos apimtis nepasikeis. Jei lukesdiai nepasitvirtins, o faktiska infliacijabus didesne uZ numatytq ir sieks, larkime, 5 proc., tuomet ekonornika atsrdurstaske K, kur nedarbo lygis maZesnis uZ nat[rarqii. Jeigu faktiskas infliacrjoslygis bus maZesnis nei numatytas ir sieks, sakykime, tik 3 proc., tuometekonomika atsidurs ta5ke L, o nedarbo lygis vir5ys nat[ralqji.

Vadinasi, jei infl iacijos l[kesdiai t iksrls, rai ekonomika juda riesiai iSta5ko E6 l ta5k4 Ey. Tai rei5kia, kad, kylant infliacijos lygiui, nedarbas'ebemaZeja. Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu, ruul.ttq kluido. yra nesistemingos, o atsit iktines. Jei klaidos, prognozr.rojant infl iac14 yraatsitiktines, tai ir fakti5ko nedarbo lygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp patatsitiktiniai. Juos galima vertinti kaip atsitiktines paklaidas, kurios ratlistanedarbo lygi padidina arba sumaZina neZyrniai ir neilgam.

vis delto, racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq.Pirmiausia, ateit ies lukesdiai negali bfit i visiskai t iksl[s del to, kad ne visipolitikq veiksmai Zmondms Zinomi. Antra, vyriausybes vykdoma politika galib[ti apgaulinga, t.y. vyriausybe gali nesilaikyti paZadq.

12.4. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES

lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokiapat opia problema kaip ir nedarbas. Toki poZi[r[ ispopuliari'o A. okunas,apibrezdamas ,,skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil.M. Fridmanas infliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga, iunri tig*,kartais net mirtina; tai liga, kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikintiiStisq visuomenE.

Kiti ekonornistai tvirtina, kad infliacrjos paclaryta Lala yra 'rinirnali.Pavyzdiiui, JAV ekonomistas DZonas Tobinas teigia, kad infliacija labaiiSp0sta kaip socialine nelaime.

Egzistuojant infliacijai, aiskiai matomi du dalykai - pinigq perkarnojigalia sr'unka, o prekiq ir paslaugq kainos kyla. Del to parctavelaj laimi, opirkejai pralaimi. Kitos infliacijos pasekmes nera tokios aiskios ir isoriskaimatomos.

vadinasi, infl iacijos pasekmds, taip pat ir su ja susijg nuostoliai, neratokie aiSkfis ir negindytini kaip nuostoliai del nedarbo.

Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmes priklauso nuo jostempq, jq kitimo ir nuo to, ar ji laukiama, numatyta, ar netikdta.

Daugelio ekonomistq nuomone, nedideli infliacrjos ternpai (2_3proc' I metus) yra netgi naudingi. Tuo atveju pagyveja investicine veikla,pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas. Rerniantis tam tikrais

448

tyrinais nustatyta, kad kritinis in_fliacijos lygis - tai vidutiniai metiniai jostempai * nuo 1,1 iki 4,7 procentqr2. Tai rei5kia, kad, virSijus Si infl iacijos lygi,ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti. Tuo atveju ekonomika dar kyla,tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina josaugimo tempus. Be to, didejant infliacijos tempams, stipreja ir negatyvus jospoveikis ekonomikos kilimui. Viriutine metinds infliacijos riba, kuri4pasiekus ekonomika apskritai nustoja kilti ir prasideda jos smukimas, yra 25-49 procentai''. Tai rei5kia, kad ekonomikos pokydio tempai tampa neigiarni,jei infliacija perZengia Sias ribas.

Nagrinejant infliacijos pasekmes, ypad svarbu iSskirti numatytq irnetiket4 infliacij4.

12.4.1. Numatytos infl iacijos pasekmds

Numatyta infliacija (expected inflation) - tiketinainfliacija, i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose irelgesyje, jai Zmonds daugiau ar maiziau b[na pasirengE.

Tarkime, visuomend Zino, kad infliacija Siais metais sudarys l0 proc., opraejusiais ji buvo lygi nuliui. I tai atsizvelgta, sudarant visas ekonomines sutarlis,tai atsispindds visuose sprendimuose. Darbo sutartyse bus numatytas darbouzmokesdio kilimas, bus pakoreguotas nekilnojamojo turto nuomos mokestis,prisitaikys pal[kanq norma ir t.t. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau.

12.4.1.1. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma

Kai infliacijos tikimasi, finansq rinka prisitaiko, [vedamos pal[kanqnonnos pataisos. Jq tikslas - ivertinti reali4jq (tihSjd, palfikanq norrn4.

Realioji pal[kanq norma gali blti numatyta r" ir fakti5ka r.

Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected realinterest rate) - ta, kurios tikimasi. Tai skirturnas talpnominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijostempqp", t .y .

r n = i - p "

i = r " + p e

taigi:

(12.11)

( 1 2 . r 8 )

I2 Illarionov A. Infliacija i ekonornideskij rost. //Voprosy ekonorniki, 1997, No 8, p. I I II en Dai.

449

_ /

(12.17) lygybe vadinama l. Fi5erio lygtimi (Fisher equation), garsausarnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher, Irwing, 1867-1941) garbei.Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tq infliacijos tempq tiketinos realiosios pal[kanqnorrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. l. FiSerio nustatyta, kad, numar)'taiinfliacijai padidejus I procentu, nominali pal0kanq nonna taip pat padideja Iprocentu (numatyta realiqjq pallkmq norma tuo atveju nepakinta). Tai vadinamaI. Fi5erio poveikiu (Fisher effect). Manoma, kad prakti5kai Sis poveikis galioja nevisada. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja.Tuo atveju, kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. per metus skaidiuojarnapatikslinta relioji palflkanq norna. Fi5erio lygtis igauna tokiq i5rai3k4

, , r- t)

1 , ^ €L A P

( r2 . le )

Fakti5ka realioji palukanq norma (r - actual real interestrate) - nominalioji palukanq nonna, atmetus faktiSkEinfliacijos lygip.

Tai yra:

r = t - p . {12.20)

Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanqnormos ir tikrojo infliacijos lygio sumai:

i - - r + p . ( t2 .21)

Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina, tuomet numatytas ir fakti5kasinf l iacr jos tempas sutampap":p. Tuo a lveju F iSer io lygt is gal i b I t i su jungtasu (12.2) lygtimi (p : m + , - y), apra5yta nagrinejant infliacijos prieZastis.Gauname naujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikianominaliqj 4 pallkanq norrne:

i : f + m * v * 1 . (r2.22)

Pasak l. Fi5erio, tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijoslygis neveikia, j4 lemia kiti veiksniai. Pinigq apyvartos greidio v ir realiosiosgamybos apirnties kit imo tempai yra gana pastov[s. smarkiai nesvyruoja.Vadinasi, nominaliosios pal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekiopokydiq. Tai reiSkia, kad, pinigq pasifilai padidejus vienu procentu,nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. Taigi, spardiaiaugant pinigq pasiflai, kyla ne tik infliacijos tempai, bet ir nominaliojioal[kanu nonna.

450

1 2.4. 1. 2. fllumaQttos infliacijos kaitai

Tuo atveju, kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie josprisitaiko, nuostoliq niekas neturetq patirti. Nepaisant to, praktiskai taip nera.Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq, bfitinos kelios sqlygos;svarbiausios jq yra Sios:

l. Tikslios busimos infl iacijos prognozes;2. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti

norninaliqjq pallkanq norrnE taip pat I procentu;3. Apmokestinamos turi buti tik realiosios pajamos;4. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE nei rinkos palfikanq

normE ir kt.I5 tiesq Sios sElygos dalznai paleidZiamos. Toddl net

infliacija susijusi su tam tikrais ka5tais.Pirma, kylant kainoms, pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato

funkcijos. Pinigai - tai liniuote, kuria matuojarne ekonomines operacijas. odel infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi. Tai sukelia daugybg nepatogumq:sunkiau palyginti absoliuting ir santykinE prekds kain4 (ismatuot4 kitomisprekernis), sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[. panasiai b[tq, jei vyriausyb€i5leistq lstatymq tvirtinanti, kad S[ menesi I m - 100 cm, kitE menesi - l l0cm, o dar veliau - 120 crn.

Antra. in f l iac i ja sukel ia kaStus. susi jus ius su p in igq operaci jomis.Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyvieji pinigqlaikymo kastai. Todel zmones sumaZina savo pinigq rikudius ir daugiau iqlaiko bankr"rose. Tada dazniau einama I bankus, o isemus pinigus skubamapirkti prekiq, nes kyla kainos. Kaclangi gaistarna daugiau laiko, nesant pinigusi bankus ir juos atsiirnant, Sie ka5tai vadinami ,,batq ple5ymu', ii igivosutrumpint4 ,,nune5iotq batq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. Kylantinfliacijos tempams, tie ka5tai dideja, nes pas gyventojus gauseja pinigq.

Tredia, tai prekiq ir paslaugq perkainojimo kastai. Kylant karnorns,reikia keisti etiketes, perspausdinti iskabas, katalogus ir t.t. Dideli kastaisusidaro, kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars,prekiavimo automatais ir t.t. (reikia papildornq itaisq). Siq kaStq grupevadinama ,,meniu kastais" (menu cost). Tai pardavejq islaidos, susijusios sukainq kilirnu.

Ketvirta, infliacija sukelia nuostoliq, susijusiq su tuo, kad infliacr.la -tai mokestis, kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintas istatymais. pladiauapie tai aiSkinta, nagrinejant infliacijos prieZastis.

Penkta, infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui, pajamqmokesdio norrnas. Kylant norninalioms pajamoms, Zmonds patenka i didesnespajamas gaunandiq aslnenq grupE, kur mokesdiq nonna didesne. Del to

451

tr numatyta

prarandama dalis grynqq pajamq. PanaSiai atsitinka ir su palukanqaprnokestinimu; del infliacrjos nominali palfikant1 norrna dideia, todel irmokesdiai dideja, net jei realioji palukanq nonna nekinta. Tarkime, kadnominali pallkanq nonna yra 12 proc., infliacijos tempas - 9 procentai.Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. (12-9). Jei mokesdiai sudaro33 proc. (tai yra l/3), tuomet nominali pal[kanq norma juos sumokejus yra8 proc., t.y. 4 proc. atiduodama mokesdiqpavidalu (12:3) ir 8 proc. lieka. Realiosiospalhkemos, sumokejr.rs mokesdius, yaneigiarnos, t.y. -l proc. (8-9: -l).

lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiq na5tq nes mokesciaiapskaidiuojarni anksdiau, o sumokami po tam tikro laiko. Daugelyje SaliL1 neramechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl. Todel,kylant infliacijos ten-rparns, surnaZ€ja mokesdiq na5ta, taip pat ir mokesdiq

iplaukos. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui, kylainfliacijos lygis, o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas; maZesndsmokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZeto deficit4 ir t.t. Taivaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi.;ra. Pavyzdlivi,hiperinfl iacijos Bolivi joje metu 1985 m. mokesdiq iplaukos taip sumaZejo,kad sudard tik 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai gali b[ti laikornamaZiausia rnokesdiq na5ta pasaulyje. Tadiau jau kitais metais, inil iacijostempams nukritus iki 66 proc. per metus,.valstybes pajamos padidejo ir sudarel0 proc. bendrojo Salies vidaus produkto' '.

Se5ta, infliacija neigiamai veikia istori5kai susiklosdiusias amortizacinitlatskaityrnr-1 nuolaidas, kurias iteisina ivairus [statymai. Firmoms daZnai leidZiamai5 savo apmokestinarnqq pajamq i5skaidiuoti tarn tikras an.rortizacijos sulas. Jeiamortizaciniq atskaityrnq pagrindas yra pradine, o ne atstatomoji verte, tai realiojiamortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. Del to gali pakilti finnqmokesditl naSta, gali sumaZeti investicijq stimulai.

12.4.2. Netik€tos infl iacij os pasckmds

Netikdta infl iacija (unexpected inflation) reiSkia, kadfakti5kas infliacijos tempas p skiriasi nuo numatyto p" ,

daZniausiai ji virSydarnas , t.y. p > p" .

Kai infliacrjos ternpai dideli, jq lygis daZnai srnarkiai svyruoja. Kaiinfliacrjos pokydiai daLni ir ry5kus, tuomet sunku prognozuoti infliacijE net irartimiausiam laikotarpiui. Si problema aktuali ne tik besivystandioms Salirns,kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai, bet ir daugumai industriniq Saliq.

l . l ^rovelKls pavaorntas

' t suk, Dz. D., Larrenekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais.

F. B. Makroekonornika. Clobalnyj podchod. P. 388

A < 1

Tanr tikrais laikotarpiais, pavyzdZiui, pradedant XX arnZiaus 8-udesimtmediu, jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai.Didejant infliacijos tempq nepastovurnui, maZeja jos numatymo galimybes.

Netiketos infl iacijos pasekmds yra dar skausmingesnds, negunumatytos infliacijos padariniai. Pagrindines netiketos infliacijos pasekrndspasiZymi perskirstymo savybemis. Tai rei5kia, kad netiketi infliacijos ternpLlpokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq, [vairiq gyvenrojqgrupiq perskirstymo veiksnys. Galima tvirtinti, kad sioje situacijoje infliacrjavienus ,,apmokestina", o kit iems teikia ,,subsidijas", t.y. i i vienq atrma, okitiems prideda. Be to, tas perskirstymas vyksta savaime, gaivaliSkai,nepalsant to, ar Zmogus jaunas, ar senas, ar sveikas, ar l igotas, ar turtingas, arvargSas. Tod€l kartais taikliai pabreZiama, kad,,infliacija neturi visuomeniness4rnonds".

Svarbiausios turto ir pajamq perskirstyrno kryptys yra Sios:Pirma, del netiketos infliacijos perskirstomos pajarnos tarp skolinlojq

(kreditoriq) ir skolininkq. Laimi tie, kurie skolinasi pinigr.rs, ir pralairni tie,kurie juos skolina: skolinti neapsimoka, nes gaunamos palukanosnuvertejusiais pinigais. Si problerna i5 esrnes nekiltq, jei infl iacrjos ternpaibhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. Tadiau netik€tosinfliacijos atveju tai neimanorna. Tarkime, kad, kreditoriq ir skolininkqsusitarimu, nustatyta 10 proc. nominaliq palfikanq nonna. Numatoma realiojipalukanq nonna - 5 proc. ir numatomas infliacijos lygis - 5 procentai.Sakykime, kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq. Kas tuoatveju lairnes ir kas pralaimes? Ai5ku, kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc.realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc., tai yra jis paskol4 gavonemokamai (r: i-p:10-10). Tuo tarpu kreditorius gauna tik pracling realiqqpaskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. Jis dardaugiau praranda, mokedamas mokesdius iS gautq nominaliq pajamq, nestuomet netenka dalies pradines paskolos vert6s. Todel sakorna, kad infliacija -tai skolq negr4Zinimas. I5 to kas pasakyta, galima padaryti iSvad4 kaclinfliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai, t.y. potencialusskolintojai. Kyla klausimas, kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai?

Jei subjektas yra grynasis skolininkas, jis patirs naud4 o jei jisskolintojas - praras. Daugelio Saliq, duomenys rodo, kad namq Dkio sektoriqgalima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju, o verslo sektoriq (finnas) irvalstybg - grynaisiais skolininkais. Vadinasi, netikdta infliacija nau<lingafinnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita. Tai reiskia, kad pralairni daugybesmulkiq ir vidutiniq indelininkq, kuriq le5as bankai skolina kitiems.

Antra, iS netiketos infliacijos visada pasipelno turto, ypad Zen-res irkito nekilnojamojo turto, savininkai: jo kainos kyla. Visada pralaimi tie, kasgyvena i5 darbo pajarnq. Ypad skaudZiai infliacija ,,baudlia" Zmones, kurie

453

gauna t'iksuotas pajamas - pensininkus, stipendininkus, kitus Zrnones,gaunandius retai kintandius atlyginimus, ir t.t.

Tredia. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikiopastebirna turto perskirstymo i5 vyresniq Zmoniq jaunesniems tendencija. Matdauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq, arbaturedami jt4maLai. Jos laipsni5kai kaupiamos senatvei, bet del infliacrjos galismarkiai nuvertdti. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendiapensininkai arba apskritai vyresnio amZiaus Zmones. Tuo tarpu jauni Zmondsdaugiausia yra skol in inkai .

Netiketa infliacija susijusi ne tik su perskirstymo poveikiu. Esama irk i tq neig iamq jos pasekmiq.

Pirma, del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq daliesrealusis darbo uZmokestis. Jau mineta, kad, sudarant darbo sutartis, ivertinaminumatomi infliacijos tempai. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius,realusis darbo uZrnokestis maZeja. Be to, didesne negu tikdtasi infliacrjasukelia didelius darbo uZmokesdio svyravimus laiko atZvilgiu. Tik padidinusnominalqjI darbo uZmokest[, realusis darbo uZmokestis yra aukStas. V€liau,kainq lygiui toliau kylant, nominalusis darbo uZmokestis lieka nepakitgs,todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja.Vidutinis realusis darbo uZmokestis gali iSlikti ir nepakitgs, tadiau infliacijavis tiek veikia jo svyravimq amplitudg.

Antra, del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos galipriirnti neteisingus sprendirnus paklausos ir pasiDlos atZvilgiu. Tarkime, firmatikejosi nedideles infliacijos, o i5 tiesq jos tempai buvo gerokai didesni. Del topakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis, bet ir tos firmos kainos. 15 to galib[ti padaryta klaidinga i5vada, kad padidejo paklausa tos firmos produkcijai,ir gali blti didinama jos gamybos apimtis. Jei taip pasielgtq daugelis imoniq,nepagristai bftq padidinta bendroji pasiula.

12.5. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI

lnfliacijos problema gali buti sprendZiama [vairiais b[dais. Taipriklar.rso ne tik nuo infliaciniq procesq trukmes, intensyvumo, bet ir kitqSalies politiniq bei ekonominiq sqlygq. Kai kuriais atvejais, daZniausiai esanthiperinfliacijai, gali b[ti imamasi pinigq reformq. Jq metu labai nuvertdjE senipinigai tam tikru santykiu keidiami naujais. Keitimo tikslas - sumaZinti pinigLlkieki apyvaaoje, taip pat ir infliacijos lygi. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni irkitais atvejais, pavyzdZiui, susikurus naujoms valstybems.

lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiaipasitelkiama tam tikra valstybds ekonomin€ politika. Svarbiausias jos tikslas -

454

maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis, stengiantis jas paialinti.Be to, ji turi padeti Svelninti ir neigiamus infliacijos padarinius.

Infliacijos maZinirno ir kiq jos problemq sprendirno bfidai yra Sie:l. Pajamq indeksavimas;2. Infliacijos kontrole (darbo uZmokesdio ir kainq kontrole);3. Antiinfliacine politika.

12.5.1. Pajamq indeksavimas

Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) - pajamqdidinimas proporcingai infliacijos lygiui.

Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis, pensijos, stipenclijos,pallkanos ir t.t. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas, kurio tikslas -prisitaikyti prie infliacijos, i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuoti Zal4kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. Jau mindta, kad busimasisinfliacijos lygis ivertinamas, sudarant darbo uZmokesdio sutartis. Tadiau taineapsaugo nuo netiketos infliacijos. PavyzdZiui, jei buvo rnanoma, kadinfliacija sieks 5 proc., tai darbo uZmokestis ir buvo padidintas 5 proc.(realusis darbo uZmokestis tuo atveju nepakito). o jei infliacija netiketaipadidejo iki 7 proc., tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas.Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestis sumaZetq. pajamq indeksavimasdaZniausiai blna dalinis. Visi5kas, t.y. atitinkantis infliacijos tempus,indeksavimas neigiamus infliacijos padarinius apskritai panaikintq.

Indeksavimo Salininkai greta pajamq apdraudimo nurodo ir daugiauteigiamq jo savybiq. Tvirtinama, kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdytiinfliacing politikE Zinoma, kad daZnos Salies vyriausybe yra didZiausia salyjeskolininke, ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. o skolintis infliacijossqlygomis apsimoka. Kai pajamos indeksuojamos, vyriausybd ne tik daugiausurenka, bet ir daugiau i5moka.

Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli. Tadiau jos poveikisinfliacijai yra priestaringas. Pirmiausia, indeksuojant pajamas ekonornikatampa nestabili, o kainos vis kyla, nes padideja pinigq kiekis apyvartoje,nepadidinus gamybos. Be to, indeksuojant pajamas, gali susifonnuotispiraline infliacija, pasparteti jos tempai. Kai infliacijos tempai spart0s ir turitendencij4 dideti, dideja ir indeksavimo daZnumas. Darbo rinkai prie toprisitaikius, susidaro padetis, kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdiokilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. Tai Zibalo pylimas i infliacijosugni. Antra, kai kurie ekonomistai, tarp jq ir M. Fridmenas, yra iSsakEnuomone, kad indeksavimas gali pristabdyti infliacijq. Taip yra tuo atveju, kaiinfliacijq sukelia pertekline paklausa. Indeksuojant pajamas, bendrojipaklausa padideja dar labiau, o kainos pakyla. Del to anksdiau ar veliau pakils

455

ir gamybos ka3tai, sumaZds bendroji pasilla. Be to, kai darbo uZmokestis,pal[kanos ir t.t. siejami su infliacijos ternpu, sudarant ilgalaikes sutartis. jq

pokydiai tampa sinchroniSki. Tai rei5kia, kad darbo uZmokesdio, pal[kanq irvisq kitq nominaliqjr"l pajamq kilimo tempai suderinami su infliacijos tempu.Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE. Vadinasi. jei

indeksacija yra visuotine ir ilgai trunkanti, infliacijos tempai gali suleteti.Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio

s4lygomis, tuomet indeksacija yra nepageidar"rtina ir gali pabloginti padeti. Jaumindta, kad del jos pakyla gamybos ka5tai, todel gali dar labiau sumaZdtirealioji gamybos apimtis. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kaikas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq, vengiant dar labiaunusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq.

Bendra iSvada galetq b[ti tokia: indeksavimas infliacijos problemosi5sprEsti negali, jo paskirtis yra kita.

12.5.2. Infl iacijos kontrol6

Infliacijos kontrold (inflation control) - tai darbouZmokesdio ir kainq kontrole, pradedant gana Svelniomis irbaigiant grieZtokomis formomis.

DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai. Pirma, nustatomosauk5tutinds darbo uZmokesdio ir kainq kilimo ribos, t.y. leistinas jq kilimotempas. Antra, visiSkai sustabdornas jq kilimas, ,,!Saldant" darbo uZrnokest[ irkainas. lr darbo uZmokesdio bei kainq ,,i5aldymas", ir jq kilimo tempqreguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. Tais atvejais ji

,,pasmaugiama".Tai gali blti pateisinama, motyvuojant tuo, kad infliacija daLnat

susifonnuoja kaip inercinis procesas. O inercini procesfu kaip ir fizikoje,galirna sustabdyti tik i5orinio poveikio priernondmis. Nagrinejami infliacrjoskontroles budai daug kartq buvo i5bandyti ivairiose pasaulio Salyse ir ivairiaislaikotarpiais. Manoma, kad pirmasis Zinomas istorijoje darbo uZmokesdio irkainq kontroles faktas buvo uZfiksuotas garsiajame Diokletiano edikte darRomos imperijos laikais, 301 mDsq eros metais. Siekiant sumaZinti auk5tusinfliacijos tempus, edikte buvo nustatytos kainq ,,lubos" daugiau .nei 900prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiau nei 130 ivairiq darbo r[Siq''.

lnfliacijos kontroles politika vertinama prie5taringai. Daugelio Saliqpraktika parode, kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki.Kadangi kainq ir darbo uZmokesdio kontrold daZniausiai yra laikina, tai,

'n Saks Dz D., Laren F.V. Makoekonornika. Globalnyj podchod. -P.781 .

456

pasibaigus reguliavimo laikui, ekonomika ,,atsiima" k4 praradusi - infliacijostempai gerokai pasparrdja.

Jeigu darbo uzmokestis ir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 taipriestarautq padiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq.Tarkime, kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvaikilti. Tai rei5kia, kad kainq lygis nustatomas Zemiau rinkos kainos. Todelbendroji paklausa pakyla, prekes i5perkamos, susidaro prekiq stygius, o grerair juodoji rinka. Kartais tvirtinama, kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainqir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas, savanoriskai susrtarusdarbdaviams ir profsqiungoms (darant abipuses nuoraidas). Kai kada tokiemssusitarimams gali tarpininkauti ir vyriausybd, apeliuodarna i moralE, taurosinteresus ir t.t.

Ka-inq ir darbo uZmokesdio kontrole sukelia dar vien4 praktinEproblemq. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikospapildymas, tadiau prakti5kai kartais ji uZima tos politikos vietE.

Bendra i5vada: darbo uZmokesdio ir kainq kontrold nera pakankamaiefektyvios ir gali b[ti vertinamos tik kaip isorines, ,,kosmetines" priemones.

12.5.3. Antiinfl iacind politika

Buvo mineta, kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausospadidejimas ir bendrosios pasifilos sumaZejimas. Todel infliacija gali butiiveikiama, ribojant bendrqi4 paklaus4 ir didinant benclrqiq pasiDlq. Dar kartqpriminsime, kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tikbendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis.Infliacijai maZinti naudojarna fiskaline ir monetarine politika.

Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) taifiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma,naudojama infl iacijai maZinti

12.5.3.1. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai

Pradesime nuo bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos.Tarkime, vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda ribotibendr4iE paklausq. Tuo tikslu gali buti naudojarna stabdandioji fiskaline irmonetarine politika, t.y. didinami mokesdiai, maZinamos vyriausybes iilaidos,maZinama pinigq pasilla. MaLejant bendrajai paklausai, krinta ne tik kainqlygis, bet smunka ir realioji gamybos apimtis. Todel pirmiausia kyla toksklausimas: kas greidiau sureaguoja i bendrosios paklausos pokydius - kainosar realioji gamybos apimtis? 5i problema ne kartq aprarta anksdiau. Nepaisantto, dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus. Remiantis tam

457

,fl

tikrais tyrimais, nustatyta, kad kiekvienas nominaliosios bendrosios paklausospokydio procentas pirmaisiais metais paveikia kainas tik 0,44 proc., o likg0,56 proc. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT.Vadinasi, keidiantis bendrajai paklausai, galioja tam tikros gamybos apimtiesir kainq kitimo ,,taisykles" (laipsniSkumas, nuoseklutras). Kainq kitimo,,taisykles" yra Sios.

Pirma. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguoja I kiekvien4 paklausospokyti del to, kad kainq koregavimo procesas gana brangus. Yra rinktl,kuriose kainos keiciasi staigiai, kartais Zaibi5kai, kaip atsakas i paklausossvyravimus, pavyzdLiui, metalo arba grudq birZose. Bet kitq prekiq kainos 1paklausos pokydius reaguoja lymiat lediau, pavyzdZiui, drabuZiq, automobiliqdaliq ir kt. Reikia daug pastangq, norint pakeisti kainas tq prekiq, kuriospasiZymi didele ivairove. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami netaip jau daLnai. Be to, yra rinkq, kuriose pardavejai susilaiko nuo daZno kainqp erZi lrej imo, nenorddami,,erzintl" savo klientq.

Antra. bendrosios paklausos pokydius (ypad jos pakilimq) pirmiausiajaudia galutiniq produktq pardavejai. Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiaiperteikiarni vdliau, kai turimos materialiniq i5teklirl atsargos i5senka ir reikialsigyti naujq.

Tredia. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gaunaanksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. PavyzdZiui, kaipadideja firmos prekiq paklausa, dar neai5ku, ar tai tik jos s€kmes rodiklis, arvisuotinis bendrosios paklausos padidejimas. Todel pradZioje firma gali irneskubeti kelti produkcijos kainq, bet padidinti garnybos apimti. Tas patspasakytina ir apie bendrosios paklausos sumaZejimq.

Vadinasi, bendrosios paklausos ir kainq pokydiai ndra sinchroniSki.Pastebeti tokie desningumai: pirma, kai bendroji paklausa dideja, pirmiausiasureaguoja (pakyla) kainos, o vdliau - realioji gamybos apimtis. Antra, kaibendroji paklausa maLeja, pirmiausia smunka realioji gamybos apimtis, o tikv€liau krinta kainos. Tai galima pavaizduoti supaprastintomis schemomis:

I atvejis. ADt+Pt-+Yt;2 atvejis. ADJ-+Y.L-+PJ.Dabar nagrin€jame antr4jI atvej[, t.y. bendrosios paklausos maZinimo

padarinius. Matorne, kad jq ribojant, sumaZeja ne tik kainos, bet ir realiojigamybos apimtis. Vadinasi, padideja nedarbas. Papildg 2-qi atvejiiliustruojandiq schemq gauname:

ADJ-+YJ-+U,t-+PJ.

' t Dolun E.DZ., Lindsei D.E. Makroekonomika. - Sankt Peterburg, 1gg4. -P.2g2.

458

PaZymdtina, kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai, tuotarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai. Taip yra toddl, kad, maZdjantbendrajai paklausai, darosi vis sunkiau parduoti prekes, ddl to maZinamagamybos apimtis (ne kainos) ir atleidZiami darbuotojai. Pakyla nedarbo lygis.Tik veliau, padidejus prekybos sunkumams, i5augus konkurencijai,verslininkai nebeistengia palaikyti buvusio kainq lygio, ir jos pradeda maZeti.Vadinasi, infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. Sis procesas pavaizduotas12.13 oaveiks le.

p( IR

7

o

5

t+

3

2

I

0

- l

12.13 pav. Infliacijos ir nedarbo sqveika

Tarkime, kad ekonomika yra ta5ke K, kai metiniai infliacijos tempai 7proc., o nedarbo lygis * 5 procentai. Situacija darbo rinkoje gera, nesfakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U, : U" : 5o/"). Tadiauinfliacijos lygi siekiama sumaZinti. Pradedama riboti bendrqj4 paklaus4 todelekonomika i5 ta5ko K slenka ta5ko M link. Ta5ke M infliacijos lygis siekia 5proc. (sumaZejo 2 procentiniais punktais), o nedarbo lygis - 9 proc., t.y.padidejo 4 procentiniais punktais. Jei ir toliau bus rnaZinama bendrojipaklausa, ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive.Tarkime, kad, pasiekus 5 proc. infliacijos lyg[, fiskalinds ir monetarinespolitikos apribojimai bus panaikinti, ir bendroji paklausa nebebus siaurinama.Tuomet ekonomika pagyves, realioji gamybos apimtis prades kilti, ir nedarbassumaZds.

Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N, kaiinfliacijos lygis 5 proc., o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn, t.y.5 orocentams.

459

I5 to, kas pasakyta, galima padaryti tokiE iSvad4: maZinant infliacrj4,iSkyla jos kainos, arba ka5tq, problema. Tai rei5kia, kad antiinf'liacinespriemonds pirmiausia igyvendinarnos ,,apmokant" jq ka5tus. O tik veliaupasiekiamas rezultatas - infliacrja maLija. Kitaip tariant, bet koks bandyn-rassumaZinti infliacijq pareikalaus laikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiaunat[raliojo jo lygio. Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina - tam tikras,,pereinamasis" nedarbo lygis, su kuriuo reikia taikytis, norint surnaZintiinfliacrj4. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zaloskoeficientu.

Zalos koeficientas (SR - sacrifice coefficient) - santykistarp nedarbo lygio, vir5ijandio naturalqji ir to patieslaikotarpio infl iacijos sumaZejimo laipsnio.

t l l - l l \ L t 1 1

. l R = ' " ' n " " ' ' ' "- U , , ) + . . . + (U, , - U , , )

; ( t2 .12)\ P r - P , )

Jis parodo, kiek turi padideti nedarbo lygis, kad bLitq pasiektas norirnasinfl iacrlos lygis. Taigi, kiekvienas infl iacijos surnaZinimo procentas pakelianedarbq ar.rk5diau nat[ralaus X procentq. Vadinasi, Zalos koeficientas padeda

[vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4 nedarbu. Kuo maZesnis Sisdydis, tuo maZesnd infliacijos maZinimo kaina.

Tarkime, kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7,2procentiniais punktais. NatDralusis nedarbo lygis yra 6 procentai. Fakti5kasnedarbo lygis buvo toks:

pirmaisiais metais - 8,6 proc.;antraisiais rnetais - 9,8 proc.;trediaisiais metais - 10,3 proc.;ketvirtaisiais metais - I 1,0 procentq.

Tuomet Zalos koeficientas:

( 8 , 6 - 6 ) + ( e , 8 - 6 ) + ( 1 0 , 3 - 6 ) + ( 1 1 , 0 - 6 ) 1 5 , 7u " : =

1 2 = t , t 6

Jei SR:2,18, ta i re i5k ia, kad, in f l iac i jE sumaZinus I procent in iupunktu nedarbo lygis pakilo 2,18 procentinio punkto auk5diau natr.-rraliojo.

Remiantis A. Okuno ddsniu, infliacijq sumaZinus I procentu, ciklinisnedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2,5proc.)18.

't Ok.,n A. M. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68(May 1978), p. 348 352.

460

Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali ' ioprodukto dydZiu. Jis parodo, kiek realiojo metinio nacionalinio procluktoprarandama, sr-mraZinus infliacri4 I procentiniu punktu. Ekonominejeliteraturoje tai vadinama BVP praradimq koeficientu. yra dar.rg skirtingq siorodiklio vertinimq. A. okuno, R. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu, sissantykis turetq bhti mazdaug 5:1. Tai rei5kia, kad, norint sumaZinti infl iacijq Iprocentiniu punktu, reikia paar-rkoti 5 procentus rnetinio BVp. Tikroveie iodydis svyruoja.

vadinasi, maZinant infl iacii4 turi buti palygi'arni rezultatai irnuostoliai. Priesingu atveju infl iacijos rnaZinimo kaina gali b[tinepateisinamai didel€. Ypad sudetinga 5i problema tuo atveju, kai ekonomikaiSgyvena nuosmuki. Dar kart4 priminsirne, kad tr-ro atveju ekonornikoje vienr.rmetu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai, ir smunkanti rearioji garnybosapimtis, ir kylantis neclarbo lygis. Norint [r,eikti nuosmuki, ypad jei i is tr-unkailgai, reikia skatinti bendrosios paklausos kil imq. priesingu atveju bus i lgassavaiminis pereinarnasis laikotarpis, kuriam bhdingas zenias gamybos lygis irdidelis nedarbas. Tadiau, didinant bendrry4 paklausq infl iacijos lygis pakiltqdar daugiau. vadinasi, norint infliacijil sumaZinti, bendr4j4 paklausri butinaapriboti. o tai gali dar labiau pagil inti nuosmuki. Nepaisant to, kito kelionera. Toddl, infl iacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis, galima sumaZinti t ikmazinant bendrqjq paklausq. (Be to, gali b0ti pasitelkta ir tam tikra pasiulospolit ika, kuriE aptarsime kitoje Sio skyriaus dalyje.)

Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo.nornisarba staiga ir grieZtai sustabdytijos kilirn4.

Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos polit ik4 ir nedarant jokiqnuolaidq, pirmieji rezultatai yra nepalankfis: dar labiau padideja nedarbas,sumaZeja pardavimq apirntys, kaupiasi prekiq bei gamybiniq istekliq atsargos.veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviai ir darbuotojai priverstiperZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtos produkcijos ir galutiniq prekiqatZvilgiu. Zaliavqir medZiagq kainos turi pracleti kristi. Darbuotojai, brjodaminedarbo gr€smds, sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. Del to pradeda maZetigamybos kastai ir kilti bendroji pasiula. Galutines produkcijos kainq lygis irgipradeda maZeti, o realioji garnybos apimtis kilti. vis delto sis b[das labaiskausrningas.

Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausoskil irno tempus. Be abejo, toks kelias bus Zymiai i lgesnis, tadiau be staigiqsukretimq.

Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku. vyriausybei beliekarinktis - ar pinniausia reaguoti i raginimus mazinti infliacijq ar ! reikalavrmusmaZinti nedarbq. Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama

inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas

uZirntumas). Tai vadinama ,,stok - eik" (stop - go) politika'

Apibendrinant tai, kas isdestyta, pateikiami modeliai, rodantys, kaip

gali briti iveikiama paklausos ir pasiulos (kastq) infliacija, ribojant bendrq4

paklaus4. Tai parodyta 12.14 (a) ir (b) paveikslo dalyse.

YP YF' Y

a) paklausos infliacrja

YF

b) ka5tq infliacija

12.l 4 p av. Infl iacij os maZinimas, riboj ant bendraj q paklaus4

12.14 (a) paveiksle parodyta paklausos infliacija. MaZinant bendrqlq

paklaus4 jos kreive i5 ADg padeties persikelia i AD1 padeti. Kainq lygis

nukrenta nuo Pp iki P/, realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki

potencialiojo jo lygio Ir,. Susiklosto pusiausvyra ta5ke E1.

12.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq

infliacija). Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai

sustabdytas (kaip rodoma paveiksle), tuomet AD kreive padeties nekeis. Del

anksdiau aptartq prieZasdiq, bendroji pasiUla prades dideti, ir AS kreive i5

padeties ASe persikels i padet[ AS1. Ekonornine sisterna judes AD kreive

Zernyn 1 ilgojo laikotarpio pusiausvyros ta5k4 E1.

I 2. 5.3.2. Atrtiinfliacint pasialos politika

,,Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra

diskutuotina. Nepaisant to, ji turi savo Salininkq. Tvirtinama, kad infliacij4 galima

butq sumaZinti, jeigu butq imanoma paveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4 pasiulq.

Tai reiskia, kad reiketq padidinti potencialiojo nacionalinio produkto dyd1. 12.15

paveikslo grafinis modelis pades suprasti, kaip tai r'yksta.Tarkime, kad ekonomind sistema yra taSke Es, ilgojo laikotarpio

pusiausrryros b[senos. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo.

Sakykime, kad bendroji paklausa padidejo, ir AD kreive persikele i5 padeties

462

ADo i padeti ADr. Jeigu nera jokiLl bendrosios pasi[los pokydiq, ruorretekonomika atsiduria taske E1. Tai trurnpojo laikotarpio pusiausvyros busena,kurni b[dinga infliacrja. Jeigu tuo padiu metu del ekonon-rines politikos pavykstapadidinti potencialqii nacionalini produkt4 tai ype kreive persikelia 1yp1 padeti.Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla, tai trumpojo laikotarpio bendrosiospasillos kreive persikels i ASl padet[. Susidaro naq'a pusiausvyra taske E2, irinfliacijos pavyksta iivengti. vadinasi, bendrosios pasi[los kreives poslinkiskornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltq kainq pakilirn4.

Y p o Y p r

12.15 pav. Anriinfl iacind pasitlos polit ika

Kyla klausirnas, koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4 realiosiosgamybos apimt[ (bendrqjq pasinl4 ilguoju laikorarpiu)?

Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4, pagristai irnuosekliai maLinti mokesdiq normas. pirmiausia, tai skatintq darbo nasumokilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvientypapildornai uZdirbtq pajamq vienet4. Antra, tai skatintq taupymo proces4 irdidintq investicijas.

Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais,pavyzdliui, didinant konkurencijE ir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinantsocialinio apr0pinirno sistemq ir didinant neturtingrl Zmoniq sluoksniq darbinlaktyvum4.

Bendroji pasiula ilguoju laikotarpiu gali padideri ir ,,naruraliu" bfidu.t.y. del mokslo ir technologines paZangos, Zmoniq iisilavinirno cli<lejirno rr r.t.Tai sudaro sqlygas potencialiajarn nacionaliniam produktui dideti.

Galiausiai tenka paZymdti, kad vyriausyb6 gali stengtis sukurtinaudingus pasi[los Suolius (sokus), nors ir neilgam raikui. Tai jigali claryti,tobulindama [statymus, mokesiius ir subsidijq politikQ. Tuo atveju staigiaipadidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosiospaklausos sukeltq infl iacrjq.

463

Pagrindin€s sqvokos

. infliacija I racionalieji l[kesdiai

. hiperinfliacrja ' Filipso kreive

. paklausos infliacija r pajarnr"l ir turto perskirstyrnas

r pasi[los infliacija . Zalos koeficientas. infliacinis mokestis . norninalioji palfikanq noma. senjoraZas ' realioji pall'rkanq nornao pasi[los Suoliai (Sokai) ' darbo uZmokesdio ir kainq kontrole

r netiketa infliacija r pajarnq indeksavimasr numatyta infliacija . antiinfliacine politika. infliacijos ka5tai

Kartojimo klausimail . Apib ld ink i te in f l iac i jos esmE.2. Nurodykite infliacijos formas.3. Kuo matuojamas infliacijos lygis?4. Kuo skiriasi paklausos ir pasiulos (kaStt$ infliacija?

5. K4rei5kia infliacinis mokestis ir senjoraZas?6. K4 rei5kia pasiulos Suoliai (Sokai) ir kaip jie veikia infliacij4?

7. Paai5kinkite, kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq

l[kesdiq teorijos.8. K4 parodo Filipso kreive?9. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpio Filipso kreives?

10. Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl

teorijos poZiflriu?I l. Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma?12. Nurodykite numatytos, lauktosios infliacijos pasekrnes.

13. Kokie netiketos infliacijos padariniai?14. Ka rei5kia darbo uZmokesdio ir kainq kontrold ir koks jos tikslas?

15. Paai5kinkite antiinfliacines politikos turini.16. Kokiq problernq kyla, rnaZinant paklausos sukelt4 infliacijq?

17. Kokiq problemq i5kyla, maZinant infliacijq nuosmukio s4lygomis'i

18. Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimo Zala?

464

13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

Atvirosios ekonomikos makroekonomika (open econolnymacroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniaisanddriai.

JAV tiek eksportas, tiek importas prilygsta maZdaug l0 proc. BNpapimties. Kito-se Salyse Sis rodiklis yra (apie): 20 proc. - Japonijoje; 30 proc.Prancuzijoje, Svedijoje, Vokietijoje, Anglijoje; Belgijoje - 75 proc.; Ainloje -60 proc.; Danijoje, Norvegijoje * 40 procentq. Lietuvoje, apyriksliaisduomenimis, - apie 60-70 procentq.

Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialiesekonominiam gyvenimui. PavyzdZtui, 1980-1981 m. nuosmukis Anglijojesiejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautinejerinkoje kritimu. 1987 m. Anghjos vidine makroekonomine politika buvoformuojarna, siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso. 1980 rn. Pranc[zijojebuvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigus frankokurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakyti Siq planq.

Sioje temoje bus nagrinejama, kaip tarptautiniai sanderiai veikia Saliesekonomik4 kuo skiriasi monetarines ir fiskalines politikos oasekrnes uZdarojojeir atvirojoje ekonorniko-ie. Prie5 tai b[tina susipaZinti su valiutq rinka.

13.1. VALIUTV RINKA. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTSVALIUTOS KURSAS

Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja, kad jqnacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. Tai pasiekiatna pervaliutq rink4.

Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautinerinka, kurioje vienos Salies valiuta gali b[ti pakeista I kitosSalies valiut4.

Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq, kurioje vyksta lvairiqvaliutq mainai. Tokios rinkos finansiniai instrumentai - lvairiq Saliq pinigai(banknotai, monetos, vertybiniai popieriai). Valiutq rinkoje veikia tie patysd€sningumai kaip ir prekiq rinkoje. Visq pirma tai paklausos ir pasiulosdesniai, del kuriq s4veikos susidaro valiutos kursas.

Nacionalinio piniginio vieneto kaina, i5reik5ta kitos Saliespiniginiais vienetais, vadinama nominaliuoju valiutoskursu (e - exchange rate).

465

PavyzdZiui, jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAVdoleri, tai danui pasakojo Salies valiutos kain4tarptautineje rinkoje.

Kita vertus, nacionalines valiutos kursas yra ypatinga kaina, nes 1isusieja visas vidines kainas (t.y. kainas Salies viduje) su visornis kainornisuZsienyje. Toddl valiutos kurso pasikeitirnas gali paveikti Salies garnybos lygi.

o karlu ir uZimtumq.Nagrinedami valiutq rink4 laikysirnes sElyginio lito keitirno 1 doleri

kurso. Todel galima tarti, kad lito kurso palaikymo mechanizmas panaSus Iatit inkarnus iSvystytq Saliq - tokiq kaip JAV, Angli ja ir kt. - mechanizmus.

Tarkirne, yra tik dvi Salys - Lietuva ir JAV. Litu paklausa atsiranda i5

dvie.lq Saltiniq. Pinna, uZ lietuviSkas prekes moketi JAV gyventojai turi doleriq,bet Lietuvos gamintojui reikia litq. Antra, amerikiediai, noredarni pirkti bet kokiLietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. Litu nasiula atsiranda,mokant uZ irnporluojamas i5 JAV prekes bei lietuviams perkant turt4JAVr.

l3.l paveiksle pavaizduota l itq pasifi la ir paklausa. Sakysim, l ietuviaigamina eksportui mds4 kurios I kg kainuoja l0 l i tq. Tada, esant l i to keitimo 1doler[ santykiui I Lt:0,25 USD, kilograrnas mdsos kainuos 2,5 USD. Jeikursas bus l Lt:0,125 USD, rnesos kainabus tik 1,25 Lt. Taigi, maZdjant l i tokursui, l ietuvi5kos prekes taps pigesnes, ir daugiau JAV vartotojq nores jq

[sigyti2.

Lito kursas(e l ,

USD/Lte o : 0 , 2 .

e 1 : 0 , 1 2

0 Qo Qr Litqkiekis (Q)

13.1 pav. Litas valiutq rinkoje

Tai atsispindi l3.l pav. D linijoje - j i krinta i5 kaires l deSinE - kuoZemesnis l ito kursas, tuo didesnis l itq paklausos kiekis. Vadinasi, l i tqpaklausos kreivds nuolydis yra neigiamas. Tai rei5kia, kad litas amerikieiian.rsatpigs, o tuomet ir lietuviSkos prekds bei finansiniai aktyvai jiems pasidaryspigesni. Todel, lito kainai rnaZdjant, did€ja paklausos lietuviSkorns prekemskiekis, o kartu ir l i tqpaklausos kiekis. Tai rodo, kad ta5kas juda litqpaklausos

' T"ip bus; tik tada, jcigu Lietuvoje, kaip ir daugurnojc Saliq, istatyrnai reikalaus, ir buspasiekta, kad vidiniai atsiskaityrnai \,yktq tiktai litais.2 Siu,,-r. analizcs ctapc dar neatsiZvelgiarnc I galimus rnuitq pakitirnus ar irnpofto xnqotas.

466

kreive D zemyn. Jeigu l ito kursas isliks tokio lygio, Lietuvos pajarnosdoleriais i5 eksporto padides, o kartu bus norima pirkti ir daugiau litq.

Litq pasiulos l inrja S priklauso nuo to, kiek doleriq reikia Lretuvosgyventojams importui is JAV apmokdti. Krintant lito kursui, prekes is JAVkainuos daugiau litq. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai galesnusipirkti maliau prekiq i5 JAV. Jeigu paklausa JAV prekems elastinga, tai iqi5 tikrqlq bus maZiau perka'ra, ir del to sumaZds litrl pasiDla valiutq rinkoje.l3.l paveiksle laikome, kad importas i Lietuvqyra elastingas, tocrdl l inrja Skyla i5 kaires 1 desinE. cia l ito kainos kil irnas padidina tiekiam4 i rink4litqkieki. vadinasi, l i tq pasi[los kreives nuolydis yra teigiamas. Taigi, l i to kainaikylanl, kiekvienas litas bus i5mainornas i daugiau doleriq, ir bus galimanupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq. Tai rodo, kad vyksta tasko judejimaslitq pasifi los kreive S auk5tyn. Tadiau jeigu Lietuvos paklausa importui is JAVbr-rtq neelastinga, tai, esant Zemesniam lito keitirno i dolerius kursui, o dil roaukstesn€ms importuojamq prekiq, paslaugLl ir turto kainon.rs, padidetLl litqpasiulos kiekis, t. y. l ini ja S butu krintanti.

l3.l pav. l i tq paklausos ir pasi[los kreiviq susikirt imo ta5kas E6 ro<1opusrausvyrq valiutq rinkoje - ee- ir s4lygoja l itq kainq doleriais. Siuo arvejupusiausvyros valiutos kursas yra 0,25 USD uZ I l i t4.

Taigi valir"rtr4 rinkoje, lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje,pasikeitus paklausai ar pasi[lai, keisis ir valiutos kursas. lsskiriami siepagrindiniai veiksniai, keidiantys valiutos paklausq ir pasiulq:l. Kitos Salies vartotojq poreikiq, skoniq pasikeitimas. vartotojq poreikiq arskoniq pasikeitirnai kitoje Salyje keis valiutos paklausq arba pasi[I4 pavyzdZir-ri,didejant lito paklausai, jo kursas kils, o didejantjo pasiiilai - kris.2. Santykinis pajarnq pasikeitirnas. Jei JAV bendrasis vidaus prociuktas didejaspardiau negu Lietuvoje, tai JAV valiutos kursas nukris. Toks procesas vykstodel, kad BVP augimas JAV padidins varlotojq pajamas, ir jie claugiau pirkstiek savo Salies gamybos, tiek importuojamq prekiq. Del to dides litq paklausa irlito kursas kils, t.y. lito kaina doleriais dides, o tai reiikia, kad USD nuvertis.3. Santykinis kainq pasikeitirnas. Tarkime, kad Lietuvoje kainq rygis spardiaiauga, o JAV - lieka nepakitEs. Todel vartotojai Lietuvoje prades pirktisantykinai pigesnes amerikietiSkas prekes. Tai didins USD paklaus4 ir jo kursaskils. Tokiu atveju anerikiediai bus linkE pirkti maZiau lietuviikq prekiq, ir USDpasifila sumaZes. vadinasi, viena vertus, USD paklausos didejimas, kita verlus,USD pasifilos maZejimas lems lito kurso nuvefiejimq USD atZvilgiu.4. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas. Tarkimi, kad realiojipaliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomosstabdandiosios monetarines politikos. JAV taps patrauklia potencialienrskapitalo investuotojams, todel Salies f-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq irLietuvoje. Tai reik5tq litLl pasiDlos didejirn4 todel dolerio kursas pakils.

46'7

5. Spekuliacrla. Tarkime, kad tikimasi, jog JAV ekonomika, palyginti suLietuvos ekonornika: a) augs spardiau; b) susidurs su didesne infliacga; c) JAVbus maZesne realioji pallkanq nonna. Tokios ekonomines prognozds verdiagalvoti, kad ateityje dolerio kursas kris, o lito, atvirkSdiai, pakils. Todel doleriaibus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus. Tai s4lygos dolerio kurso dardidesnl kritimE Doleris nuvertds tiek, kiek spekuliantai savo veiksmais remsrstuo, kad doleris nuvertdjo.

Vadinasi, kai, keidiant pinigus, u2 litq gaunama vis daugiau doleriLl(kyla lito kursas), sakome, kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu, o jeiatvirk5diai * krinta.

Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) -

vyriausybds nurodyta valiutos kurso nustatymo tvarka.

Detaliai ivainls kurso reZimai bus aptariarni l6 temoje. Cia apsiribosimedviem kraitutiniais atvejais - frksuotu ir plaukiojandiu valiutos kursu.

Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rateregirne) - valiutos kurso reguliavimo metodas valiutqsistemoje, kai valiutos kursq reguliuoja valstybe.

Plaukiojaniio kurso reZimas (floating/flexible exchange rateregime) - valiutos kurso reguliavimo metodas, kai valiutoskursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos arpasiDlos pokydirL t.y. kai vyriausybe nesiki5a i valiutq rink4.

Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybe isipareigoja konvertuotivaliutq pagal fiksuot4 kursq. Noredama ji palaikyti, vyriausybe leidZiacentriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos, kiek pirkejai arpardavejai pageidauj a.

USD/Lt

0 Qu Qo Qc Litq kiekis

13.2 pav. Fiksuoto kurso palaikymas

Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai) pasi[la bei paklausa, tai nusistovipusiausvyros kursas e. Tarkime, kad, padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai,

468

padidejo litq paklausa, ir D perslinks 1 D1 paclet[ (analogiskai samprotaujarna irkai keidiasi litq pasi[la). Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B -pakiltq lito kursas. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusiiSlaikyti fiksuot4 pastovrl krrsq e, tai centrinis bankas tures parduoti papildomqQc - Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4. Analogi5kaisamprotaujama ir kai maLaja fitq paklausa. Tiktai pirmuoju atveju, keidiant litus 1dolerius, centrinio banko laikomas uZsienio valiutos rezeryas dides, o antruoju -maZds, nes bankas privalds supirkineti pertekliq ee - eE.

Jeigu litq paklausa svyruos tarp D1 ir D2, esant vidutinei reik5mei D,tai centrinis bankas sugebes ilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e.Tadiau, jeigu vidutind paklausa yra D2, vadinasi, nustatytas per didelis litokursas. Bandant ji i5laikyti ilgq laik4 isseks centrinio banko uZsienio valiutosrezervas, ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF -International Monetary Fund).

Kita, geresnd i5eitis, jei nenorima labai isiskolinti, - lito clevalvaciia(revalvacij a-prieSingoje situacijoj e).

Devalvacija (revalvacija) (devaluation (revaluation)) _ 1ovaliutos kurso, kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti,sumaZinimas (padidinimas).

Esant plaukiojaniiam keitimo kursui, jam leidZiama buti laisvosvalir.rtq rinkos pusiausvyros taske. Vyriausybe nei supirkineja, nei pardavindjasavo valiutos, nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu.

Jeigu 13.2 pav. bfitq parodyta situacija, tai bfitq leiclZia'ra, paklausaitapus D1, kursui iSaugti lki e1. Analogiskai, jei paklausa butq D2, , kristi iki e2.

Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq, b[na ir tarpiniqvariantq. Pavyzdziui, esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kursoreZimui, vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiems puiiulor u.paklausos kreiviq pasikeitimams, o ilguoju laikotarpiu leidZiama palaipsniuinusis tovet i la isvai pusiausvyra i .

r3.2. MOKEJIMU BALANSAS

Nlok6jimq balansas (Bp - balance of payments) yra visqsanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliqgyventoj q apibendrintas uZraSas.

visi tarptautiniai sanderiai, kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaipparodyta 13.1 lentel€je, Lietuvos mokejimq s4skaitose bus uZrasyti kaip kreditas.Litq nutekejirnas bus parodyas kaip debetas ir uzrasytas su minuso Zenklu.

Mokejimq balanse yra dvi svarbiausios dalys.l. Einamo_ii saskaita. Ji reguliuoja tarptautiniq prekiq, paslaugq ir kitq

Crynqiq pajamq judejim4. Joje yra Sios dalys:

469

- prekiLt eksportas ir importas (matomoji prekyba);- paslaugq eksportas ir importas (nematomoji prekyba) - turiztnas,

transporto paslaugos, banko paslaugos ir kt.

13.1 lentel6. Lietuvos Respublikos mokejimq balansas (mln. Lt)

Mok0 i imu t ra lanso s t ruk t I ra 2003 m.

I 2 3

I . EINANiIOJI SASKAITA kreditas 30 754.28debetas -34 608.28balansas -3 854.00

1. PREKES balansas

l . l . Eksoor tas ( Lo .b . ka inorn is ) 23 385,081.2 . I rnponas ( f .o .b . ka inorn is ) -28 525.842. PASLAUGOS kreditas 5 735 .83

dcbetas -3 847,92balansas 1 8 8 7 , 9 1

3. PAJAMOS kreditas 720.01debetas -2 210;75balansas 1 490.74

3.1 . Darbo pa ja r ros kreditas 248,91dcbetas 109.43

3.2 . Inves t ic i iu pa ia tnos kreditas 4 '71 .10debetas -2101,32

4. EINANIIEJI PERVEDIMAI kreditas 9 1 3 , 3 6dcbetas -23.17

balansas 889.594.1. Vvriausvbe kreditas 301 ,69

debetas -4.59

4.2. Kiti sektoriai kreditas 611.67debetas 1 9 , 1 8

4.2.1. Privadiu asmenu perlaidos kreditas 100,97debetas t 7 .90

4.2.2. Kiti pe rvedirnai kreditas 510 .70debetas 1 ,28

II. KAPITALO IR FINANSINESSASKAITOS BALANSAS (A+B) J J O J . Z I

A. KAPITALO SASKAITA(Kapitalo neatlvqintini pervedimai) kreditas 207.22

debetas -2.25

balansas 204,9'7B. F INA. \S INE SASKAITA ( I+2+3) 3 t58.24l . Tiesiogin€s investici . ios 435.9 |

470

1 2 3l . l . U 2 s i e n v i e n 6,301.2 . L ic tuvo ie 5 5 1 ? 1

2. Investici iu portfel is 8.15.342.1. UZsienio turtas 98.452. l . l . Nuosar , rybes ver tyb in ia i pop ic r ia i -5.562. 1.2. Skolos verrybiniai popicriai 104 ,012.2. Jsipareisoi imai '746.89

2.2. 1. Nuosawbes vertvbiniai DoDieriai 12 .632.2 .2 . Sko los verwb in ia i oon ie r ia i 734.263. Finansin€s i5vestinds priemonds -86,923.1. U2sieniotur tas 85 .173.2. [sipareigoj irnai 172,294. Kitos investici ios 3 6 1 1 , 5 74.1. U2sienio turtas -308.714. l . I . {s isko l in i rn r i u2 prckes i r nas lauqas I 82 .774.1 .2 . Pasko los t 7 ,664. L3. Grynici i pinieai ir indel iai -146.784. L4. Kitas uZsicnio turras -27.074.2. fsipareigoj irnai 3 920,314.2. l . fsiskol inirnai uZ prekes ir paslaucas 8 1 6 . 6 94.2.2. Paskolos valstybes vardu 2 991.744.2 .3 . Crvn ie i i D in iua i i r ndel iai 2-s6.784.2.4. Kit i ls iparcigo j i rna 144.905. Oficial iosios tarptautinds atsarsos I 647.665.1. Auksas5.2. Special iosios skol inimosi tcises 172.975.3. Atsargu pozici ia TVF5.4. Konvertuoiamosios val iutos 1 8 2 0 . 6 35.5. Kit i reikalavirnaiKLAIDOS R PRALEIDIMA 490,'79A. Lietuvos nvestici ios uZsienv - ) 4 1 ) )B. UZsienionves t ic j ios L ie tuvo ie 5 0,17.I

t inis: Lietuvos slat ist iis: Lietuvos statistikos metra5tis 2004. * P.579-583.

Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero)prekiq ir paslaugq eksportq. Tadiau prekybos balansas nesutampa su einarndamokejirnq balanso seskaita, kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas(nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferiniusmokejimus) tarp Saliq. Einarnieji pervedimai [vertina uZsienio pagarb4, lnasusi tarptautines organizacijas ir pana5iai, o pajamos parodo darbo, pahikanq,pelno, dividendq sraut4 kuris atsiranda, kai vienos salies piliediams priklausokitoje Salyje esantys pajamq duodantys aktyvai. Beje, kaip mineta anksdiau,

471

del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir

bendrojo vidaus produkto.Il. Kapitalo saskaita. Ji registruoja tarptautinius sanddrius finansiniais

aktyvais:a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai investuos i imones ir akcijas daugiau

nei Lietuvos piliediai investuos i kapital4 uZsienyje, sis skirtumas bus [rasytas

i rnokejimq balanso kapitalo s4skaitq su pliuso Zenklu;b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno

laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama, atitinkama suma su ninuso

Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. Ji reiks, kad pirkejui suteiktas kreditas.

Tarkime, i5 Lietuvos i5veZta 100 Saldytuvq po 200 USD uZ vien4 Saldytuvq.

Tada einarnosios s4skaitos matomosios prekybos dalyje irasysime 20 tfikst.

doleriq. Bet kapitalo s4skaitoje, kol bus gautas apmokdjimas, teks parodyti ,.-20 tfikst. USD", kaip kredit4 uZsienio irnportuotojui;

c) kitas operacijas finansiniais aktyvais - uZsienio vaiiutq

[plaukiandiE I Lietuvos bankq s4skaitas litais, ar valiutq uZ kuriq perkamos

Lietuvos vyriausybes obligacij os.SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus, gausime

skaidiq, rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. Jei Sis skaidius yra

teigiamas, vadinasi, kapitalas iteka i Lietuv4. Jei neigiamas, kapitalo isveZama

daugiau nei iveZama, ir yra kapitalo s4skaitos deficitas.Susumavg I ir II sqskaitas, gausitne Lietuvos mokdjimu balansa. Jis

bus teigiamas, kai asmenys, firmos ir vyriausyb€, atlikdarni savo sand€rius,

ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl, nei i5ve5. Mokejimq balansas bus neigiatnas(deficitinis), jei ivyks atvirk5diai.

Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba

mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. Jis visada lygus mokejimq

balanso absoliutiniam dydZiui, tik su priesingu Zenklu' Valstybinis

finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius, kuriuos vyriausybd turi

atlikti, norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms, kurios parodytos

mokejimq balanso sEskaitose. Kaip tai atliekama?Tarkim, kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. ir vyriausybd nesiki5a i

valiutq rink4. Tada lito kursas nusistovds toks, kad lito pasifila ir paklausa

valiutos rinkoje susilygintq.Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos

piliediams perkant uZsienio aktyvus. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai

Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose. Litq paklaus4 sudarys atvirksdiasprocesas. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis, litq pasihlos ir

paklausos kiekiai sutampa, ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus

itekejimui, o jq suma bus lygi nuliui. Kad visas mokejimq balansas' kuris

susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos, b[tq tiksliai

subalansuotas (islaidos butq lygios pajamoms), einamosios s4skaitos deficit4

A l l

turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius, ir atvirkidiai. Beje, taip turetq bltine tik Salies, bet ir atskiro asmens sanddriuose. Kai ilgesn[ laik4 islaidosvirSija j[sq pajamas, jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq, iratvirkSdiai.

Taigi, vykdant vyriausybes operacijas su turimais uZsienio valiutqrezervais, einamosios srlskaitos deficitas turetq bfiti padengtas salies tunmquZsienio aktyvtl sumaZejimu, ar atvirksdiai. vadinasi, esant laisvaiplaukio-ianiiam kursui. rnokdjirnu balansas. jo einarnosios ir kapitalo saskaittrsunra v isada tur i b t l t i l lzq i nul iu i .

Esant fiksuota'r kursLri. moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysusnuliui. Tai yra, jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniq aktyvq pirkimuinaudojamq litq pasilla bus didesne uZ jq paklaus4 atsirandandiq del eksportoi5 Lietuvos apmokejimo bei lietuvi5kq aktyvq pirkimo, lito kursas nenukris tiktuo atveju, jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQ litq pertekliq.Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius - ..valstvbinisfinansavimas".

Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinis bankas gali pakeistil i to kurs4 jeigu j is yra plaukiojantis: papildomai pirkdamas iq - kels l i tokurs4 ir atvirk5diai.

13.3. REALUSIS VALIUTOS KURSAS

Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos,pavyzdziui, lito, vertes rodiklis. Jei krinta lito kursas, sakysim, Vokietijosmarkes atlvilgiu, lietuvi5kos prekds del to vokiediams atrodys pigesnes, ir jqbus perkama daugiau, o voki5kq prekiq importas sumaZds, nes jos rietuviamspabrangs.

llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-ras nebutinai didins LietuvosimportE ir maZins eksport4. Svarbu, kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe.Gali bUti, kad jq konkurencingumas sumaZes del kokybes pablogejimodaugiau nei nukris kursas - tada uZsienio prekybos deficitas crar pacrides.

Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuojukei t i rno kursu.

Realusis valiutos kursas (e - real/effective exchange rate) _parodo santykinE prekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorqvienoda valiuta.

PavyzdZiui, tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintasLietuvoje uZ l0 litq, o JAV - uZ 5 dolerius. Esant litq keitimo i dolerius kursuiI Lt:0,25 USD, santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAVpagamintos misos kainos bus 1:2.

Realqii lito kursq galima apskaidiuori tik palyginus Lymiai daugiauruSiq prekiq. (Reiktq lyginti svertinius kainq vidurkius.)

473

- /

Realusis lito kursas = v$llin:s lietuvi:kq qre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. I )Vidutines JAVprekiq kainos, USD litui

Siame pavvz, lv i . , I ( '^ ( t '15 - g.5 .

5 lToks santykis rodo, kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga

uZsienio rinkcrje ir galetq b[ti intensyviai eksportuojama. Dabar taip nevyksta,del kitq prieZasdir4 - silpntl prekybiniq rySiq, protekcionistiniq priernoniq ir kt.RySiams stiprejant, turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje, tieklito kursas.

Saliq, turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius, valiutqkursai nuolat koreguojami, siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautinikonkr,rrencingum4.

Perkamosios galios pariteto (lygybds) kursas (pLrrchasingpower parity exchange rate) yra toks jo lygis, kuris tam tikrulaikotarpiu atitinka pastovq realqji valiutos kurs4.

Perkamosios galios paritetas (PPP - purchasing powerparity) - valiutos kurso pokytis palyginarnosios valiutosperkarnosios galios kit imo atZvilgiu.

Perkamoji galia (purchasing power) - skirt ingq laikotarpiqpiniginiq surnq, reikalingq vienodam prekiq kiekiui isigyti,santykis.

Neretai Salims, kuriq tarptautinis konkurencingumas sumaZdja, tenkamaZinti valiutLl kursq.

13.4. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS

Einamoji saskaita. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindtiatvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas[siveZandiose Salyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paklausa yra ai5ki. DabarpaaiSkejo, kad paklausa Lietuvos eksportui bus tuo didesne, kuo;l. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasaulio dalyje;2. Zemesnis Lietuvoje naudojamq pinigq keitimo kursas;3. Didesnis Lietuvos konkurencingumas pasaulio rinkose.

Beje, konkurencingumo maZejimas ar didejimas ne iS karto atsiliepiaeksportui, nes pirkejai neZino, ar Sis pakeitimas laikinas, ar ilgalaikis. Be to,svarbu, kiek i5eikvota le5q reklamai. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportaspasikeis.

Kalbant apie importq i Lietuva. tinka tie patys argumentai, tik jietaikomi atvirk5diai.

Ai5ku, kad tokios einamosios sqskaitos dalys, kaip karines iSlaidoslrZsienio bazdms i5laikyti, ekonomine pagalba uZsieniLri ir pan., priklauso nr"rovyriausybds polit ikos.

Kapitalo saskaita. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo1945 rn. , nes:l. lStobulejg ryiiai lgalino atl ikti f inansinius sanddrius ivairiq salir l f inansq

rinkose;2. Palaipsnir"ri buvo pasalinti apribojirnai, varZg tarptautinf kapitalo judejimq.

Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartino staigus 1973 m. OpECSaliq sukeltas naftos kainq kilimas. vakaruose susidare dideli einarnosiossqskaitos deficitai, o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLlirnportas iS Vakarq. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejokompensuoti kapitalo sqskaitos perteklius. Todel Vakarai skatino opEC salispirkti aktyvus Vakartl Salyse. Del to ir dabar, siekiant didesniq pajamq, yragalimybe daug pinigq permesti i5 vienos Salies rinkos i kitq.

Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfectrnobility of capital) rei5kia, kad didZiules mas6s fondq galiblti pervestos i5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialiesaktyvq rentabilun.ras tarnpa didesnis uZ kitos Salies aktyvr,lrentabilurn4.

Dabartines transnacionalines korporacijos yra tokios dideles, kaci jqoperacijos gali uLgoLLt normalq eksporto ir importo judejimq einarnojojesqskaitoje.

Snekuliaci_ia rentabilumu yra aktyvq pirkirnas, siekiant vdliauparduoti, tikintis, kad tokios bendrosios pajarnos (palukanos ar dividendaiplius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas,kurios gali bfiti gautos aktyvuose.

Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis, atsirandanlis delkurso pasikeitimo, yra labai svarbus.

Tarkime, kad turite 1000 litq; Lietuvos banke galite gauti 20 proc.palukanq, o JAV banke - 0. Taigi, laikydarni litus banke, galite uZdirbti 200litq per metus. Sakykirn, kad per t4 laikq dolerio kursas iiaugo nuo 2 Lt iki l4LtlUSD. Investavg pinigus i dolerius, galite i5lo5ti:

14 x 1000

, - i000 = 6000 Lt.

t.y. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00 lirq. Beje, kai vyksatvirkitinis procesas, galima ir pralo5ti.

Esant tobulajam tarptautiniam kapitalo judrurnui, kai tik skolini'rouZsieniui rentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[si5 Salies.

475

Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso - noredami lairnetikapitalo, Zmones, gali pardavineti savo kapitalus i5 vienos Salies 1kit4. AiSku,plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas, s4lygas spekuliacijoms sudarysnevienodas. Dar viena iSvada: kartais mokejimq balanso subalansavirnui ariSbalansavirnui gali uZtekti gandq, del kuriq keidiasi Zrnoniq l[kesdiai3.

13.5. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA

Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo irmokejimq balanso einamosios s4skaitos i5orinio balanso (ESIB). Ai5ku, iisrySys nera paprastas. Vienose Saiyse ekonomikai augant ESIB teigiarnas,kitose - neigiamas. Kodel?

13.3 paveiksle matome ivairius galimus rySio tarp to, kai ekonomikayra smukimo ar pakilimo stadijoje, ir ESIB pertekliaus ar deficito.

Pradekime nuo vidaus produkto pasirilos ir paklausos. prisiminkirneZinomq lygti:

Y:C+I+G+(X-Z); ( l 3 .2 )

dia )'- vidaus produktas, o kita lygties pusd - vidine bendrojipaklausa, arba vidine absorbcija, kuri4 sudaro Sios iSlaidos:C var to j imui :1- investicijorns;G - vyriausybes perkamoms prekems ir paslaugorns;(X-Z) - grynajam eksportui (eksportas X rninus irnportas Z).

Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internalequilibrium) tada, kai bendroji paklausa lygi produkropotencialiajam (visiSko uZimtumo) lygiui.

Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui, bendrosios paklausosmaZdjirnas sukels priverstini nedarbtl. Ir tik tada, kai kainos ir atlyginimainukris, produktas gales padideti iki visi5ko uZimturno lygio, ir vidinis balansasatsistatys.

Salis yra i5orinds pusiausvyros (external equil ibrium) tada,kai subalansuota mokejimq balanso einarnoji s4skaita.

Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balansokapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota.

13.3 pav. vidines ekonomikos b[senos ir einamosios s4skaitosblsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine, ir vidine pusiausvyra. Ji

" Beje, paprastai didclernis pinigq sumomis disponuojantys asmcnys turi tokiq tobul4infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandais gana sunku.

476

pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske, kai delatlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistato visi5kas uZimiumas, t.y. samvbapasiekia potencialqf[ lygi ir sutampa su benclrosios paklausos tieuJ raaanera nuolatinio spaudimo i uZsienio valiutos rezervus, ir pastoviq sraurqkapitalo s4skaitoje; nei uZsieniediai isigyja vis daugiau vietiniq aktyvq, nervretos piliediai perka daugiau uZsienio aktyvrl.

l3'3 pav. rodo tuos sukrdtimus (sokus), kurie trurnpuoju laikotaryiLrgali i5balansuoti ekonomlkq pavyzdliui, einamosios s4skaitos perleklius irvidinis s4stingis. Ji gali sukelti i iauggs polinkis taupyti ar p'sitaikyrnas priestabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. visa tai sumaZina bencliEjapaklausq o tai ne tik sukelia nuosrnuki, bet ir sumaZina imporla.

Padidcjqs taupymas,

nronctar in i i rf iskal inc pol i t ikasur.na2ina importo

oaklausa

Einamosios s4skaitospcrtcklius

:l

Einamosios sqskaitosdcficitas

lSaugusi cksportopaklausa nraZinakci t i rno kursq,

sukcl ia ckonont ikosoaki l ima

MaZcja taupyn.ras,monctarini ir

f iskal inc pol i t ikatarnpa skat inandida

tI

Vidinis ckonornikossrnukintas

Vidin is ckonomikospaki l imas

Nuosnrukiskitosc Salysc, maZija

cksportas, didcjaval iutos kursas

13.3 pav. Vidine ir i5orine pusrausvyra

Panasiai veikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas, tarptautinio saliesprekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas, nes tai sumazina pasaulines rinkos salieseksporto paklaus4 ir padidrna importo paklausq. o del to atsiranda einarnosrossqskaitos deficitas ir sumaZeja bendroji paklausa bei padrcleja nedarbas.

Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme, kad, jei prie vidinesp.usiausvyros artejama per letai, tai galima paspartinti pei mbneta.inE irfiskaling politik4. Atvirojoje ekonornikoje taip bandant is;iti is nuosmukio,pasekmes gali bfiti visai kitokios, irjos priklauso nuo valiutos kurso reZimo.

477

13.6. NTOKEJTMU BALANSAS, pINtGU pASluLA,

PRISIDERINIMAS, I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA,ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI

Panaudokirne 13.2 lygll ir tarkime, kad ekonomikai budinga iSorindir vidine pusiausvyra. Tada grynasis eksportas (X-Z) turi blti lygus nuliui, ovidaus produktas lygus visi5ko uZimtumo lygiui. Taigi f iskaline ir monetarinepolit ika turi uZtikrinti, kad Sit4lygi Y atit iktq ir norirnas iSlaidq lygis C+l+G(r' idine absorbcija arba vidind bendroji paklausa).

Jeigu yra nurodytas Y bei realiosios pajamos likusioje pasauliodalyje, tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksportopaklausa su importo paklar.rsa. Jei realusis kursas bus auk5tesnis ar ZeuresnisuZ t4 reikirng, tai, atitinkamai, bus arba prekybos balanso deficitas, arbaperteklius.

Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad, esant fiksuolarnnorninaliaiam kursui. vidine ir i5orin6 pusiausv)'ra imanorna tik tuo alveju,ieigu sutampa infl iaciios tempai Salies vidr{ie ir l ikusioie pasaulio dal),je.

Jei taip nebr.rs, pasikeis realusis kursas, ir del to iSsibalansuos importoi r ekspor lo pusiausvyra.

Tarkime, sr-rsidard mokejimq balanso deficitas. Tada vyksta tokieprocesai.

l.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus, nes j iems reikiar"rZsienio valiutos uZsieninems prekems ir aklyvarns [sigyti. Taigi vidine pinigqpasilla sumaZdja tiek, koks yra mokejirnq balanso deficitas.

2. Vyriausybd per oficialql[ f inansavimq siekia i5laikyti f ikslrot4kursq valir.rtq rinkoje. Tam ji parduoda dall uZsienio valiutos rezervq - i5ima i5cirkuliacijos, pavyzdZiui, l i tus.

Taigi, esant fiksuotan.r keitimo kursui, littl tiekirnas i rinkq priklausysne tik nuo vyriausybds sprendin.ro jq daugiau prispausdinti; esant rnokdjimr"rbalanso deficitr-ri. nadideja l itu nr"rtekeiimas i5 rinkos. o esant balansopertekliui. - atvirk5diai, nriteka papildornai l i ttr.

Jeigu vyriausybe nenori, kad sumaZetq pinigq pasiIla, j i galipabandyti sterilizuoti vidinE pinigLp pasi0l4.

Steril izacija (steri l ization) yra atvirosios rinkos operacijavidaus obligacijornis ir vidaus pinigais, siekiantneutralizr.roti mokejirnq balanso i5balansavimo itak4 Saliesvidaus pinigq pasiulai.

PavyzdLrui, esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejusvidaus pinigq pasiulai, vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirktidali obligacijq. Tai padidina pinigq pasi[Ie1. Del Siq operacijr-1 vyriausyb€iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq, kad

418

padengtq rnokejimq balanso deficit4. Tobula sterilizacija iS esrles yra Saliesvidaus obligacrjq panaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl.

Cia panagrindsime, kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko, kaivyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiantpr is ider in imui regul iuot i .

UZdarojo_ie ekonomikoje padidejus polinkiui taupyti, maZejantvartojimo i5laidorns ir esant pastoviarn pinigq tiekimui bei finansinei politikai,pradinis nuosrnukis palaipsniui sr,rkels atlyginirnq ir kainr4 kritirrq, o taipadidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zinsbendr4lEpaklaus4 iki visiSko uZimtumo lygio.

Kaip bus atvirojoje ekonomikoie, jeigu vyriausybe sieks palaikytipastovq nominalqjI kurs4 kai yra tobulasis kapitalo judrumas?

Kai norimas vartojin.ras krinta, pasireiSkia vidinis nuosmukis,pajamos irgi maZ€ja, o del to krinta ir irnporto paklausa, atsiranda einarnosioss4skaitos perteklius. Tadiau jis pranyksta kapitalo sqskaitos pokydiuose.

Kadangi pajarnq sumaZdjimas, esant pastoviam pinigq tiekimui,sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma. Tai tuoj pat sukeliakapitalo i5plaukirnq i5 Salies. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol, kolpinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaus tiekim4 tiek, kad vidaus palLrkanqnonla grgZtq iki pasaulines pahikanq normos. Ir t ik tada susilpnis kapitalqiStekejimo spar,rdirnas I kapitalo sEskait4 mokejimq balanse.

Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr,rZernins vidines kainas iratlyginimus, kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas, ir del topadides skirtumas (X-Z). Prie5ingai nei uZdarojoje ekor.ror-nikoje, kurio.1c.kainq ir atlyginimq krit irnas didina AD (bendrqj4 paklaus{, nes maZinapalhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje, kur palfikanq nonna nusistovipasaulinio lygio, krintandios kainos ir atlyginimai padidina AD, didindamostarptautinI konkr"rrencingurnq ir Sryn{ti eksport4.

Taigi pradinis C+I+G krit imas galiausiai padidina (X-Z), kol visLl 5iqdydZiq suma susilygina su potencialiuoju produktu yp. GriZta vidinepusiausvyra, tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius. Sukeltas kainqkitimas vienas nepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorini balans4.

llguoju laikotarpiu bus i5orine pusiausvyra, jet (X-Z) lygus nuliui, ovidind absorbcija (G+I+G):Yp. Tadiau tobr.rlasis kapitalo judrurnas ,.prikala"vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. MaZa to, realioji pinigq pasiulaM/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y, r), kr,rriq nr-rstaro visi5kouZimturno produkto lygis Yp ir pasaulind pahkanq norrna ,*. pinigq politikanegali padidinti realiosios pinigq pasi[los i lguoju laikotarpiu. Taigi vieninrelisbfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikospasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek, kad britr-1 neulralizuorasnepageidaujamas vartojirno surnaZejimas. Vadinasi, arba turi padiclelivyriausyb6s iSlaidos, arba turi buti surnaZinti vartoiirno ir investiciiLr

419

skatinimo mokesdiai. Taigi, skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos, atvirojojeekonomikoje n€ra automatinio mechanizrno visi5kai (t.)2. vidines pusiausvyrosir iSorines pusiausvyros susidarymo kartu) pusiausvyrai sraZinti i lsuojulaikotamiu.

Jeigu Soka sukelia uZsienyje esandios prieZastys, tai i5vada kitokia.Tarkime, kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksportopaklaus4. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. Padideja bendrojipaklausa ir produktas, o todel ir pinigq paklausa. Vidine pahkanq norma turiiSaugti. Tada padideja kapitalo iplaukos kapitalo sqskaitoje, ir tai tgsis tol, kolsugr[S lygybe tarp vidines ir pasaulinds paltkanq norrnq.

Kai kainq prisitaikymas nerangus, pinigq pritekejimas padidinarealizua pinigq pasihla atitinkarnai sr-r auk5ta realiqja pinigq paklausa. Augantipalukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo, kuri sukele eksportopaklausos padidejirnas. llgesniu laikotarpir.r auk5tesne AD palaipsniui pakeliakainas ir atlyginimus, surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nesnominalusis valiutos kursas laikomas pastoviu). Kai Sis procesas i5sivystystiek, kad (X-Z) pasidarys lygus nuliui, tai reik5, kad atkurta tiek vidine, tieki5orine pusiausvyra. Taigi i5provokuotas kainq ir atlyginimq prisitaikymasgaliausiai gali ..susidoroti" su uZsienio prieZasdiq sukeltu Soku.

Kol kas laikom6s nuomonds, kad vyriausybd nereaguoja i Sokus.Dabar paZiuresime, kas atsitiktq, jei Sio apribojimo nebutq.

Jeigu kainq prisitaikymas letas, nominaliosios pinigq pasiDlospadidejimas padidina realiqf4 pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatinavidines palfikanq normos maZejimq. O esant tobulajam kapitalo judrumLri, taisukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni, kol vidaus pinigq pasilla sumaZes ikipradinio lygio, ir pal[kanq norma sugri5 iki pasaulinio lygio. ZodZiu. vidausrrinieu polit ika yra bejdgd. esant f iksuotam kursui ir tobulajam kapitalo

Tobulasis kapitalo judrumas rei5kia, kad vyriausybe negali nustatylinei pinigq pasiulos, nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. Tada vyriausybdprivalo nustatyti tokiq Salies vidaus pinigLl pasinl4, kuri sulygina viding irpasauling pal[kanq norme. Veliau pamatysime, kad vyriausybe gali uZfiksuotividaus pinigq pasi[I4 tik tada, kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti.Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq. O tai rei5kia, kad neveiks irsterilizacija, nes, vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq, pallkanr,lnorma nusileidZia Zemiau pasaulinio lygio, o tarptautinio kapitalo savininkainords iSveZti dar daugiau pinigq. Del to, kylant mokejimq balanso deficitui,vyriausyb€ turds eikvoti uZsienio valiutos atsargas. Ir jeigu jos rnaZesnes uZspekuliantq iSveZam4 tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arbasumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiaupageidautina.

480

UZdarojoje ekonomikoje, kai kainq prisitaikymas nerangus,monetarind polit ika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuojulaikotarpiu, o ne ilguoju. Atvirojoje ekonomikoje, kaip mateme, kapitalojudrumas atirna net ir tokiq galimybg. Tadiau fiskaline politika atvirojojeekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojojeekonomikoje.

UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1ulaikotarpiu padidina Y, bet uZkelia r, o tai lerina I didejim4. Ilguojulaikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZina realqji pinigq kieki,didindarna r tol, kol C ir I sudaryta paklausa nukris tiek, kad AD paveiksvisi5ko uZirntumo Yp rygi.Atviroje ekonomikoje kapitalo srautai susieja r supasaulinio lygio r*.

Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakqfiksuoto kurso ekonomikai. tlguoju laikotarpiu aukstesne AD pakels kainas iratlyginimus, sumaZindama konkurencingumE ir grynqjl eksportq kol isivyrausvidind pusiausvyra ar visi5kas uZimtumas. Tadiau ilguoju laikotarpiu islikseinamosios sqskaitos deficitas. Taigi, esant nustatytai vidinei palukanq nonnair, nustatytam pasauliniam pajamq lygiui ir pasaulinei palDkanq nonnai ,* , yrutik vienintele fiskaline politika, kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri irviding, ir iSorinE pusiausvyrq. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti, kaduztikrintq tok[ konkurencingum4 kuris sulygins eksportq su irnportu, o vidineekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. vidinis uZimturnas garimas, jeipotencialusis Yp bus lygus vidinei absorbcijai (C+I+G), kai vidine pallkanqnorrna yra pasaulinio lygio.

O kas vyks, keidiantis valiutos kursui?

I3.7, DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU, VIDUTINIUOJUIR ILGUOJU LAIKOTARPIU

Fiksuoto valiutos kurso sistema, veikusi 1945_19i0 m., buvovadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. Nors valiutos kursai buvouZfiksuoti, tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti.PavyzdLiui, svaras sterlingq buvo devalvuotas tik 1949 ir 1961 metais.

Panagrinesime devalvacijos pasekmes trumpuoju, vidutiniuoju irilguoju laikotarpiu. 15 pradZiq tarsirne, kad salyje yra vidinds ir isorinespusiausvyros b[kle. veliau paZi0resirne, ar naudinga devalvacijq atlikti, kaiSokas jau iSvede ekonomikq i5 ilgalaikes pusiausvyros bukles.

Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai, tuoj po devalvacijospabrangs irnportas ir atpigs eksportas, t.y. iSaugs konkurencingumas. Grynasrseksportas turetq padideti. Tadiau dia svarb[s du momentai. pirma, norsdevalvacija skatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta, nes tikerina,kad bus daug ilgalaikiq sanderiq, o ir pirkejai ne is karto pripranta prie naujq

481

kainq. Be to, reikia laiko, kad padidetq eksportuojandiq Sakq gamybinispajegumas ar bltq pradeti gaminti importo pakaitai.

Antra, einamojoje s4skaitoje atsispindi eksporto ir importo skirtumokaina, tarkim, litais. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjopersitvarkyti, o eksportas spejo padideti labai nedaug, eksporto vertdtrumpuoju laikotarpiu padides nedaug. Tadiau importo verte del litodevalvacijos i5augs Zymiai daugiau, nors fizind jo apimtis ir nespes pasikeisti.Taigi einamosios sEskaitos deficitas trumpuoju laikotarpiu netgi padidesa.

Tadiau ilguoju laikotarpiu, kai importuotojai prisitaikys priear.rk5tesniq kainr.6 o eksportuotojai - prie padidejusios paklausos, (X-Z)padides. Lodliu, po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaita pablogds, ovdliau pagerds. Ekonornistai Si4 reakcijE vadina J kreive (kritimas iki apadiospo devalvacijos ir vdliau pakilimas auk5diau pradinio ta5ko).

NX

13.4 pav. Einamosios sEskaitos b0senos kitimas

Kaip rodo 13.4 pav. pavaizduota J kreive, pradinis einamosross4skaitos deficitas (AB) po nacionalines valiutos devalvacijos keletq menesiqgali net ir pablogeti ir pasiekti maksimalq deficitq (CD) ta5ke D. Po to ry5kejateigiami poslinkiai, ir galimas atvejis, kai ta5ke E deficitas bus likviduotas.

J kreiv€s poveikis (J - curve effect) - situacija, kai,sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai, nominalusisuZsienio prekybos balansas pablogeja, o veliau susidaroeinamosios sqskaitos perteklius.

Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu? Pena5ykime 13.2 lygti:

" Mar5alo-Lernerio (Mashall-Lemer) s4lyga sako, kad devalvacija einarn4jq s4skaitqpagerins tik tada, kai irnporto ir eksporto paklausos elastingumq pagal kainas surna yraabsoliutiniu dydZiu rna2esne uZ 1, t.y. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju, esantncclastingai paklausai, prekiq paklausos kiekio padidejirnas del devalvacijos s4lygosrnaZesnes pajarnas, nei patirtus nuostolius del kainq surnaZejirno.

482

Y=(C+r+G)+(X_Z).

Kaip matdrne, devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). Kitisvarbiausi pakitimai vyksta bendrojoje pasitloje )r Cia galimi du atve.1ar.

1. Pagrindiniame ekonomikos ta5ke buvo nedarbas ir laisvi rezeryai,del to, padid€jus bendrajai paklausai AD, pagaminama papildomq prekiq,maLela nedarbas.

2. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. Tada,padidejus AD, greitai pa5oka kainos ir atlyginimai. Po to sumaZeja tarptautiniskonkurencingumas ir krinta grynasis eksportas. lr kai kainos bei atlyginirnaipadides tokiu pat procentu, kiek devalvavo valiuta, realusis kursas irkonkurencingumas sugri5 i pradin[ lyg[.

Taigi, jei vyriausybe, naudodamasi devalvacija, nori pagerintieinamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinEabsorbcij4 (C+l+G). Vadinasi, kartu su devalvacija reikia didinti ir rnokesdius.Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo, sukeliandio vidiniq kainqkilim4 ir bus i5laikytas padidejgs tarptautinis eksporto konkurencingumas irZemesnis realusis kursas.

Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorijatvirtina, kad svarbu ne nominalieji, o realieji dydZiai.

Tarkime, kad buvo padaryta taip, kaip aptarta anksdiau - devalvacijakartu su stabdandiqia fiskaline politika. Nors tai apriboja kainq spaudirno perAD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. Jeigu nebus kitokiq pakitirnqekonomikoje, irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq,prodr"rkcijos, gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. ZodZiu,ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai, o realieji iSliks nepakitE.Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode, kad del tokir4 procesqdevalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus, o trumpojo laikoterpioefektas - einamosios s4skaitos pagerejimas - gaunamas tik po pirrnqjq dvejqmetq (tuo 5 metq laikotarpiu).

ZodLtu, devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautinikonkurencingumq. Ilguoju laikotarpiu realiuosius dydZius nulernia realiosiosjegos, todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitqnominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZta i savo pusiausvyrosreik5rnes. Tadiau devalvacija - paprasdiausias b[das greitai pakeistikonkurencingum4.

Galima [rodyti, kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind, iri5orine pusiausvyra, ir [vyko realus Sokas - sumaZ6jo eksporto paklausa, taii5rySkes r€alios pasekrnes - sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. Seka tokia:realus Sokas -+ paklausos eksportui kritimas + AD maZejimas (einamosiossqskaitos deficitas) -+ kainq, taip pat ir atlyginimq, kritimas -+ tarptautinio

483

konkurencingumo padidejimas -+ einamosios s4skaitos subalansavimas +ADpadidejimas (del eksporto i5augimo).

Taip [vyktq nesiimant devalvacijos. Beje, tada trurnpuoju laikotarpiuatsiradqs rnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE,i pinigq i5tekejima okartu ir pinigq pasifllos sumaZ€jim4 tuo metu, kai Salyje vidines kainos krinta.Realusis darbo uZmokestis maZes net ir tada, kai atlyginimai sumaZes tokiupat procentu kaip ir kainos, nes importiniq prekiq kainos nemaZes arba netaugs. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizras importo ir santykinaidaugiau viduje pagamintq prekiq. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumopadidejimas.

Jeigu valstybe pasitelkia devalvacij4 vadinasi, Sie procesai ivyksta i5karto, o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. Jeigudarbininkai nesiprie5ins realiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos, busatkurta ir ilgalaike pusiausvyra. Jei prie5insis, tarptautinis konkurencingurnasvel nukris, ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus, kad realLji darbouZrnokesti sumaZinti tikslinga.

13.8. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS

ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI

Siame skyrelyje darysime prielaicl4 kad vyriausybe nenaudoja jokiqfiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. Kas atsitinkaatvirojoje ekonomikoje jas naudojant, pamatysime vdlesniuose skyreliuose.

Tarkime, kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine, ir vidinepusiausvyra, t.y. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. Importo naklausapriklauso nuo vidinio produkto apimties ir realiojo valiutos kurso, o eksportopaklausa - nuo produkto uZsienyje dydZio ir realiojo valiutos kurso. Tod6lvidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorinespusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada, jeigu bus vieninteletinkama realiojo kurso reik5rne (nes jei kursas bus auk5tesnis ar Zemesnis uZ5i4 reik5mE - sumaZds ar padid€s konkurencingumas, ir del to i5sibalansuoseinamoji sqskaita).

Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis, tai vrenosSalies realqji kursE galirna pakeisti dviern bldais:

1. Pakeitus norninalqji kurs4;2. Pakeitus vidines kainas.Ai5ku, kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis

blidas, o esant plaukiojandiam - abu.Kai yra plaukiojantis kursas, vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno

rinkq nera grynojo pinigq pervedimo srauto tarp Saliq, nes mokejimq balansas

484

visada lygus nuliui. Todel tada, lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje, ilguojulaikotarpiu vidinis kainrl lygis priklausys nuo tos 5alies pinigq pasifloss.

Taigi ilguoju laikotarpiu nominalusis kursas turds pasikeisti tiek, kadbfitq pasiektas tas vienintelis realusis kursas, kuris uZtikrina ilgalaikg vidinE irrsonnQ puslausvyrq

Pirmiausia tarkirne, kad:l Nera ilgalaikes infliacijos;2. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis

subalansuotumas;3. Padvigubinta Salies vidaus pinigq pasiDla, ir del to padvigubejo

vidaus kainq lygis.Tada, dvigubai sumaZinus nominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine

pusiausvyra ir realusis kursas. Pasinaudosime anksdiau nurodytu pavyzdliu -mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg, o kursui kritus nuo I Lt:0,25 USD iki I Lt =0,125 USD, m€sos kaina doleriais nepasikeis, i5liks2 USD/kg. Nepasikeis tiek importo, tiek eksporto reliatyviosios kainos beikonkurencingurnas.

O kaip bus, jei infliacija yra nuolatind? Tarkime, kad Lietuvojenominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5augal0 proc., o JAV dolerio infliacrjos ndra. Tokiu atveju tarptautinis lietuviikqprekiq konkurencingumas nepasikeis.

Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad, jeigu ndra realiq Sokq(pavyzdLiui, naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo), realiLgLlkonkurencingurnr4 pusiausvyros lygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu, onominalieji kursai keisis taip, kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktqrealiojo konkurencingumo. Nominalusis kursas laikysis perkarnosios galiospariteto.

Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusis valiutos kursas nebltinai buspastovus. PrekiLl kainos prisitaiko vangiai, o kursai gali labai staigiai Sokinetiper palyginti trump4 laikotarp[. Tokius Suolius gali sukelti tarptautiniokapitalo judrumas. Kursas gali staiga Sokteleti, tol kol i5bles tarptautiniokapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. T4 geriausuprasime, panagrinej E spekuli acij os kursais teori i a.

Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gautiskolindami litus, su pajamingumu, kuri galima gauti, litus paskolinusuZsieniui (pavertus uZsienio valiuta). Cia svarbu:

l. Bendrasis pajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtlpalukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo

' Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdornalaikydarnasi valstybes bankq sisterna pagal savovidaus bankq indelius.

pinigq ernisija ir tas sanrykis, kurioturirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies

485

prieaugis (nuostolis) del to, kad litai paversti doleriais. Tegu 1000 litq pakeista

i dolerius kursu 10 LtlUSD. Jei obligacijos davd l0 proc. pajamq, tai bus

gauta 110 JAV doleriq. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai, vel

favertus dolerius litais, bus gauta 2200 litq. aia 1000 litq sudare kapitalo

prieaugis (100 proc.) del lito kurso kritimo.2. Spekuliantas sprendZia pagal laukiamq keitimo kurs4 taigi ir pagal

laukiama kapitalo prieaugl ar nuostoli. Vadinasi, spekuliantai investuos ipatrauklesnE valiut4.

Todel, nors, pavyzdLiui, Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. auk5tesnd

nei JAV, bet jei tikimasi, kad lito kursas nukris 2 proc., tada spekuliantas

neinvestuos i l i tus.Jeigu Lietuvoje palukanq norma butq 4 proc' auk5tesnd nei JAV, tada

spekuliantams b[tq naudinga pirkti litus, nes jie laimetq 4-2:20/". Todel

greitai pasoktq lito keitirno kursas. Kiek? Kursas kils tol, kol dauquma

spekuliantu patikes. kad greitai lito kursas padidds dviem procentais. Tiktai

tada kapitalo prieaugis taps lygus laukiamierns nuostoliams del kurso kritimo,

ir Zmones nebetures stimulo supirkti litus.Kodel spekuliantai tikisi, kad lito kursas vis delto kris? Todel, kad

kvalifikuoti spekuliantai Zino galiausiai lito kursas tures pasiekti

perkamosios galios pariteto lygi, nes tik tada nusistoves ilgalaike pusiausvyra.

Nagrinejamoje situacijoje lito kursas nepriartds prie perkamosios galios

pariteto kurso lygio tik tada, jeigu vyriausyb€ imsis aktyviq priernoniq iSorinei

pusiausvyrai gr4Zinti.Vadinasi, trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali

Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds

apie PPP lygi ir keisis priklausomai nuo PPP kitimo. Kaip prisimename, PPP

yra ta vienintele kurso reik5me, lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti

i5balansuojanti poveiki, kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse

skirtumai.Ilguoju laikotarpiu aukStesnio infliacijos ternpo Salyse, paprastai

nusistovi ir aukStesnes palfikanq normos. Todel spekuliantai nenukentds, nes

ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius,

atsirandandius del kurso kritimo.Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesnd nei

tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna, reaguojant i tarptautin[ fondq

antpludi, vietine valiuta laikinai pabrangs, jos kursas pakils Zymiai auksdiau

PPP lygio. lr tada spekuliantai nustos skverbtis, nes tikesis ateityje keitirno

kurso kritimo .ZodLiu, kartais b[tini trumpalaikiai kurso Soktelejimai, siekiant

lZvelgti dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq pennetimq i5 vienos Salies i kit4.

486

I3.9. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. ESANTPLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI

Ankstyvesniuose skyreliuose matdme, kad, esant ldtam kainq iratlyginirnq prisitaikymui, ir fiskalind, ir monetarind politika teikia realq efekt4trumpuoju laikotarpiu, tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5kouZirntumo ar vidinio balanso b[k19.

Mateme, kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojojeekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuojulaikotarpiu beveik bejege, tadiau fiskalines politikos jega i5auga. Esantplaukiojantiems kursams, yra atvirk5diai - trumpuoju laikotarpiu monetarinepolitika tampa galingu irankiu, tadiau fiskalines politikos efektyvumasmaZesnis.

Tarkime, kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yrafiksuota, uZsienyje nera infliacijos. Be to, nominalioji ir realioji pal[kanqnorrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams. Taip pat tarkime, kadvidinei ekonomikai i5 pradZiq b[dinga vidinio ir i5orinio balanso blkle, taippat pastovi pinigq pasinla ir pastovios kainos bei atlyginimai. Viduje pal[kanqprocentai tokie pat kaip uZsienyje.

Taigi tokiu atveju spekuliantams, nesitikintiems uZdirbti, nes ndrainfliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq, dingsta stimulaspervedineti kapitalq i5 vienos valiutos i kitq.

Tarkime, kad Salyje / momentu (13.5 pav.) staiga 50 proc. sumaZintanominalioji pinigq pasi[la. Tada vidines kainos kris 50 proc., o nominalusiskeitimo kursas e1 tur€tq padvigubeti iki e2, kad realusis keitimo kursas e gr[ZtqI savo ilgalaikds pusiausvyros pozicij4.

o t r t

13.5 pav. Valiutos kurso pervir5is

Tadiau del to, kad kainos ir atlyginimai reaguoja vangiai, i5 pradZiqnominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimas sukels ir realiosios pasi[lossumaZejimq. Todel, siekiant subalansuoti pinigq pasi0lq su paklausa, t.y.

481

sumazinti pinigq paklausq reikds nedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4.Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursaspa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. Tada / momentu laukiarnasvaliutos kurso kritimas atsvers didesnes pal[kanas, kurias galima gauti Saliesvidaus valiuta, ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. Kursaspalaipsniui arteja prie e2 lygio, bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja(kreive nuoZulnesn€).

Ypad staigus Soktelejimas iki e3 bus sukeltas i5 pradZiq labai aukStosvidines pal[kanq normos, kuri savo ruoZtu bus i5provokuota staigaus pinigqpasitilos sumaZdjimo. Bet, palaipsniui krintant vidinems kainoms, taip pat iratlyginimams, d6l to padides, pavyzdliut, realioji litq pasifila bei sumaZdspalukanq norrnos. Joms krentant, vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kadsutrukdytq masini tarptautini kapitalo judejim{.

Taigi monetarine polit ika sali stipriai paveikti vidine absorbcija irsr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus, kurie tik palaipsniui buslikviduoti, persitvarkant atlyginimams ir kainoms. Bet b0tina pabrezti, kadpinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. Esantfiksuoto kurso reZimui, vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygosmokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitiktipasaulinI lyg[ (vengiant sukelti masinius kapitalo srautus).

Esant plaukiojandio kurso reZimui, mokejimq balansas visada lygusnuliui, tarpusavyje derinantis kapitalo ir einamajai s4skaitai, nera tarptautiniqpiniginiq srautq. Taigi vyriausybe pasirenka tokiE vidaus pinigq pasi[I4 koki4nori. Bet tada vyriausybe turi tenkintis tokiu kurso kitimu, kuris subalansuojavaliutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. Beje, vyriausybe gali paskelbti,kad vidine palukanq norrna visam laikui susieta su pasauline palUkanq norma.Pastarajai keidiantis, norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenka pakeistiSalies vidaus pinigq pasi[lq.

ZodLiu nesvarbu, kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja, kadvyriausybe visada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arbavaliutos kurs4.

Monetarine politika, esant plaukiojandiam kursui, per poveikipallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. Tadiaupinigq politikos efektyvumas trumpuoju laikotarpiu - prieSingai: surnaZeja delpalfikanq nonnos bei keitirno kurso pasikeitimq.

Tarkime, vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. Taipadidina bendrqj4 paklaus4 ir pal[kanq norrng. O tai verdia nedelsiant pakeltikurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Taigi uZdarojojeekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrros i5 dalies i5stumia privadias i5laidas(maZina vartojimo ir investicijq paklaus{, o atvirojoje ekonomikojeplaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimasmaLrna fi skalines politikos skatinant[ bendrosios paklausos poveik!.

488

Dauguma Saliq nuo 1973 m. perejo prie plaukiojandio kurso reZimo6.Pavyzdliut, DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m. buvo labai auk5ta svarosterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartuaugo realusis bei nominalusis kursas. Taip atsitiko del stabdandiosios pinigqpolitikos. Apskaidiuota, kad, I proc. sumaZinus DidZiosios Britanijos pinigqpasiIlos augimq vidutiniSkai 2,3 proc. sumaZejo DidZiosios Britanijoskonkurencingumas.

1981-1986 m. realusis svaro sterl ingq kursas (matuojant valiutqkrep5io atZvilgiu) sumaZdjo, bet iSliko auk5tesnis net 1973 m., taigi susidaremenkesnis, negu 1973 m. Salies prekiq konkurencingumas.

Pradejus naudoti Siaures j[roje naftos iSteklius bei 1979-1981 m.padvigubejus naftos kainorns, abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nesspekuliantai suprato, kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyros svaroverte turi pakilti. Be to, i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau, nes reik€jopristabdyti potencialtl spekuliantq pltstelej imq.

Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986 m. buvostaigus pasauliniq naftos kainq kritimas.

I3.10. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS

Svarbiausias 5io skyrelio tikslas - i5siai5kinti monetarinds irhskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje.Analizuodami remsimes Mandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintu ji sukfirusiqautoriq Roberto Mandelo (Mundell, Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming,Marcus) garbei), kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modeliomodifikacija. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigqrinkq s4ry5iu.

Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) -IS-LM modelis maZai atvirajai ekonomikai.

Tai reiSkia, kad nagrinejamoji Salis tokia maLa, jog gali gauti arbateikti bet kokio dydZio kreditus pasaulineje finansq rinkoje, nepaveikdarnapasaulinio palDkanq nornos lygio r-, ir analizuojama trumpuoju laikotarpiu.Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosiosekonomikos elemento - pasauiines palukanq nomtos r., lygtys:

Y = a + c x V - f ) + 1 ( r ) + G + N X ( e ) , ( 1 3 . 3 )

/ 1 1 4 \Mv _ I ( Y , \

" Tadiau stengiarnasi iSvengti didesniq nei abipus sutarta kr.rrsrl sq'ravimq

489

( r 3 .5)

Priminsirne, kad (13.3) lygtis rei5kia, jog vartojimas tiesiogiaipriklauso nuo disponuojamq pajamq. investicijos atvirkSdiai proporcingosSalies vidaus palfikanq normai, o grynasis eksportas - atvirk5diai proporcingasnominaliajam valiutos kursui e. Kadangi modelyje daroma prielaida, kadkainLl lygis yra pastovus, tai modelyje nominalusis ir realusis valiutos kursassutarnpa. Tai rei5kia, kad, didejant nominaliajam valiutos kursui, kainosirnportuojamoms prekems, palyginti su Salies vidaus prekiq kainomis, kris, otai maZins eksportq ir skatins import4.

Pinigq rinkoje (13.4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys,sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. Todel Mandelo-Flemingomodelyje, kaip ir IS-LM modelyje, kainq lygis P yra i5orinis modelioveiksnys.

Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y, r, e. Kadangi vlenamedvimatds erdvds grafiniame modelyje Siq priklausomybiq pateikti neimanoma,toddl sudaromi du grafikai, kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiqlaikomas kaip pastovus dydis, o priklausomybe analizuojama tarp kitq dviejqkintamqjq. Sie du bfidai - tai alternatyvus tos padios teorijos grafinisvaizdavimas.

Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13.6 pav.). Sis rnodeliovaizdavimo budas analogiSkas IS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo, kadhorizontalioje a5yje atidedama )', o vertikalioje * r. Nauja Siame modelyje -

horizontali linija, vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymidviem ypatybemis:

Y 6 Y

13.6 pav. Mandelo-Flemingo modelis Y-r grafike

1) IS nuoZulnumas priklauso nuo valiutos kurso, kadangi jis daro[tak4 prekiq paklausai. Kylant valiutos kainai, santykines, Salyje pagamintqprekiq kainos, dides, todel grynasis eksportas maLls, ir IS kreive judes i kairq;

490

2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo. Tai nule'ria valiutoskursas. Jis keidiasi taip, kad kreive lS kirstq LM ir r- kreiviq susikirtimo taskq.

Jeigu Salies vidaus palfikanq norma, kaip pavaizduota 13.7 pav.,kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio,tokiu atveju padideja uZsienio investuotojtl suinteresuotumas aukstesne saliesvidine pal0kanq nonna. Todel kapitalas [teka I sal[. uZsienio investuotojamsbfitina investicijas konverluoti i Salies nacionaling valiut4, o tai padidina joskain4. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol, kol salies vidine pal[kanq nonnasusilygins su pasauline pallkanq norma ta5ke 8,.

13.7 pav. Mandelo-Flemingo modelis, kai pernelyg maZas valiutos kursas(vidin€ palukanq norma didesn€ negu pasauline palukanrl norma)

Kai Salies vidine palflkanq norrna maZesnd negu pasauline pal[kanqnorrna, kaip pavaizduota 13.8 pav., tuomet IS ir LM susikirtimo taskas E6 yraZemiau pasaulines palflkanq nornos. Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyjedidesnds, todel kapitalo investuotojai nacionaling valiutq keis i uZsienio, joskaina kris, ir lS kreive slinks i de5ing tol, kol vidine palflkanq nomrasusilygins su pasauline palukanq norma ir ekonomika pereis i Ey b[sen4.

13.8 pav. Mandelo-Flemingo modelis kai pernelyg didelis valiutos kursas(vidine palfikanq nonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma)

Yr Yo

Y6 Yr

491

Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13.9 pav.). Siuo atvejulaikoma, kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiinei pallkanqnomai. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrq bhsenas, kaividaus palflkanq nonna lygi pasaulinei palukanq normai.

13.9 pav. Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike

Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali, kaclangi valiutos kursasneveikia LM lygties (13.2 formule). lS kreive yra neigiamo nuolydZio, nes,didejant nacionalinds valiutos kainai, mal.d,ja grynasis eksportas, o kartu ir L

Y-e grafikas vaizdliai rodo, kaip valiutos kaina reaguoja iekonomines politikos pasikeitimus.

l. MgZa atviroji ekonomika. esant plar-rkiojandiam valir,rtos kursui.l.l. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne, didinant

vyriausybds iSlaidas, lS kreive judes i de5inE. Nacionalines valiutos kursaskils, o Ye dydis, kaip pavaizduota 13.10 pav., iSliks pastovus.

0 Y e Y

13.10 pav. Skatinandioji fiskaline politika Mandelo-Flemingo modelio Y-egrafike, esant plaukiojandiam valiutos kursui

492

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajai fiskalinei polirikai)poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikioISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosiosekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarn valiutos kursui, skatinandiojifiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidaus pal[kanq nonnar,dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalines valiutos paklausa, diaela loskaina, o grynasis eksportas maLeja. Toclel pusiausvyros ys dydis nesikeidia.

1.2. Salyje vykdant skatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime, didinantpinigq pasi[l4 kai kainq lygis islieka pastovus, LM kreive juda didejimo linkmeI desing. Pinigq pasir"rlos dideji'ras sqlygoja nacionalinio produkto didejimq irnacionalines valiutos kainos kritim4kaip pavaizcruota r 3. r I paveiksle.

u YEo Yer Y13.11 pav. Skatinandioji monetarine polit ika Mandelo-Flemingo modelio y-e

grafike, esant plaukiojandiam valiutos kursui

Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosiosekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarnnacionaliniam produktui uZdarosios ekonomikos modelyje. prisiminsime, kaduZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZinapusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZosatvirosios ekonomikos atveju vidine palDkanq nonna priklauso nuo pasaulinespalfikanq norrnos iygio. Kai padidejusi pinigq pasiura pradeda rnaZinti saliesviding pal[kanq normtu tai kartu sqlygoja kapitalo iitekejim4 ii salies, kur jisgali duoti didesniq pajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja, joskursas krenta, o grynasis eksportas dideja.

2. MAZa atviroji ekonomika. esant f iksuotam valiutos kursui.2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr

vyriausybds iSlaidas arba maZinant rnokesdius, IS kreive judes I desinE irpadidins valiutos kurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle.

Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusivaliutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia i desing. Galutinis poveikis- )z dideja (skirt ingai negu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos

493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandiojifiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukeliapolitikE.

fiskaline politika, esantskatinandiqlq monetarinE

0 Yuo Ypr Y

13.12 pav. Skatinandioji fiskaline politika Mandelo-Flerningo modelio Y-egrafike, esant fiksuotam valiutos kursui

2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigqpasiul{, esant fiksuotarn valiutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE,kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursassumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls,valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifilasumaZdja, ir LMr gryLta i pradinE blsenE Del Sios prieZasties skatinandiojimonetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotqnacionalinds valiutos kursq praranda galirnybE kontroliuoti pinigq pasitl4.

0 Y u o Y i l Y

13.13 pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelio Y-egrafike, esant fiksuotam valiutos kr.rrsui

Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7;galimas tik vienas monetarinds politikos tipas - fiksuoto valiutos kursokeitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas

494

sutampa su pinigrl pasifilos padidinimo, esant plaukiojandiarn valiutos kursui,rezultatais (LM juda i desinE) - grynasis eksportas ir bendrasis nacionalinisproduktas dideja.

Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq.Grynasis eksportas ir bendrasis nacionalinis produktas maLeja.

Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonominespolilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalindsvaliutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiam valiutos kurso reZimr-ri, r ltakosturi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dclvaliutos kurso didejimo. Esant fiksuotam valiutos keitimo reZimui, r 1tak4 daro tikskatinandioji fiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos, kadangi pinigqpasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4 fiksuoto (pastovaus) lygio.

13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS

Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkosmodelio ir uZdarosios ekonomikos rnodelio elementus. procesai, vyksranrysrealioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesni negu juos apraso ma2osatvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojojeekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma,remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanqnorrng daLnai lernia ekonomine Salies politika, kadangi uZsieniediai nelinkEduoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasauline pallkanq norma. Toddl,kuo daugiau kapitalo Salis nori pasiskolinti ii uZsienio, tuo didesng pal[kanqnorm4jai tenka moketi.

13.14 pav. pateikiama kapitalo ltekejimo priklausomybe nuo viclinespal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdarojiekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomar nuopalflkanq normos kapitalo srautas (cF - capital flow) yra lygus nuliui; b) rnaZosatvirosios ekonomikos modelis, kai kapitalo judrumas tobulas - kapitalas laisvaijuda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniuelastingumu); c) dideles atvirosios ekonomikos moderis (tarpinis tarp a) ir b)atvejq): kuo didesne pal[kanq nonna, tuo kapitalo ltekejimo srautas didesnis.

Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautaspriklauso nuo vidines pal[kanq nonlos:

CF =CF(r) .

Remiantis ankstesniais modeliais, dideles atvirosiosmodel[ apibldina Sios lygtys:

( 1 3 . 6 )

ekonomikos

( I 3 .7 )Y = a + c x ( ) ' - f ) + I ( r ) + G + / / X ( e ) ,

495

O C F

a) uZdaroji ekonomika b) maZa atviroji ekonomika

0 L r

c) d idel6 atv i ro j i ekonomika

13.14 pav. Kapitalo [tekejimo i Sali priklausomyb€ nuo vidinds palfikanqnorlnos

r : 1 = f t x . t t .

CF =CF(r) ,

I V X + C F = 0 .

Sios lygybes rei5kia:(13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq,

valstybes i5laidq ir grynojo eksporto suma, kai grynasis eksportas (mokejimq

balanso einamoji s4skaita) priklauso nuo realiojo valiutos kurso;(13.8) lygybe - gamybos apimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir

kapitalo kiekio;(13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso

kapitalo sqskaita) priklauso nuo vidines pal[kanq normos lygio;(13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo

s4skaita turi tarpusavyj e balansuotis.Dideles atvirosios ekonomikos atveju pusiausvyros palukanq nonnE

16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodoinvesticijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Salies vidiniq santaupq S iruZsienio paskolqCF(r) suma, vadinama skolintosiomis le5ornis (13.15 pav.).

Siame modelyje, veikiant skatinandiajai fiskalinei politikai, maLelanacionalines santaupos (Y-C-G), todel maZeja skolinamojo kapitalo apimtis, opusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZinainvesticijq paklausos kieki ir didina kapitalo itekejimo srautq [ Sali. Kadangikapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srautodidejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

( 1 3 . 8 )

f l 1 5 \

( r 3.e)

496

priklausomybdkursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0 _-

I, S+CF13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos dideles atvirosios ekonomikos

modelyje susidarymas

Taigi dideles atvirosios ekonornikos mocrelyje (kaip ir uZcrarajameekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje)skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla)vidines investicijas, o kartu sqlygoja kapitalo pritekejimq niokejimq balansoeinarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima.

Pagrindinds s4vokos

a

O

a

a

a

a

a

o

a

a

a

a

atvirosios ekonomikosmakroekonon.rikanominalusis kursasrealusis kursasfiksuoto kurso reZirnasplaukiojandio kurso reZirnasvalstybinis fi nansavimasneSvariai plaukiojandio kursoreZimasu2sienio val iu tos rezervaimokejimq balansaseinamoji sqskaitakapitalo sqskaitaprekybos balansastarp laut in ia i t ransfer in ia imokejirnaiuZsienio valiutos rezervar

perkamosios galios (lygybes)pariteto kursastobulasis kapitalo judrumasvidinis balansasiSorinis balansasvisiSka pusiausvyravidine absorbcijadevalvacijarevalvacijasterilizacijapervirSisJ kreiveMandelo-Flerningo modelisdideles atvirosios ekonornikosmodelistarptautini s konkurencin g umas

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

a

497

Kartojimo klausimai

L Paai5kinkite, kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas, esanta) fiksuotam ir b) plaukiojandiam valiutos kurso reZirnui.

2. Kodel einamosios s4skaitos deficitas vertinamas kaip nepalanki Saliesvystymuisi situaoija?

3. K4 rei5kia teiginys, kad Salis i5gyvena uZsienio prekybos krizg? Kokiosgalimos tokios krizds pasekmes?

4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos

tarpusavyje susij usios?5. Kas yra nominalusis ir realusis valiutos kursas?6. Ar kaip nors bltq paveikta einamoji sqskaita, kapitalo s4skaita ar valiutos

kursas, jeigu Salis sumaZintq karines i5laidas?7. Ar kaip nors bfitq paveikta einarnoji sqskaita, kapitalo s4skaita ar valiutos

kursas, jeigu Lietuva uZdraustq japoniSkq vaizdo magnetofonq import4?8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas ,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis

naudoj a importo fi nansavimui".9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimas reiSkia dolerio

kainos litais sumaZejim4? Pakomentuokite 5i teigini.10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiai turi [takos Australijos dolerio

paklausai arbajq pasiulai valiutos rinkose:a) Lietuvos importuotojai padidina perkarno australi5ko vyno partijt6b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq

Australijoje;c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos

krovininiu laivu;d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su

Australija;e) visuomene yra susifonnavusi nuomong, kad Australijos dolerio kursas

kris.ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos

atvirosios ekonomikos sElygomis?12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarines politikos poveikis maZoje

atvirojoj e ekonomikoj e?13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios

ekonomikos modelvie?

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA

Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys trumpalaikiai svyravirnai.lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos.PripaZistama, kad klasikinis modelis netinka ekonominiq svyravimq analizei,kad dia b[tinas modelis, ivertinantis prielaidq apie kainq nelankstumq. Kitaekonomistr4 grupe - neoklasikai - nepritaria tokiam poZilriui. Jtp nuomoneprielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yrateisinga. Pasak jt5 laisvas kainq svyravimas, netgi trumpuoju laikotarpiu, yrapriimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiqanalizuojant[ trumpojo laikotarpio svyravimus. Kita vertus, jie teigia, kad visamikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymasrinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosinuomonds, kad 5i prielaida turetq sudaryti ir makroekonomikos pagrind4.

De5imtajame XX a. deSimtmetyje tarp neoklasikiniq ekonornikosteorijq, analizuojandiq ekonominius svyravimus, reik5mingiausias vaidrnuotenka realaus ekonominio ciklo teorijai.

Realaus ekonominio ciklo teorija (real business cycletheory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.raiatsiranda kaip realiq pasikeitirnr4 ekonomikoje (technikos,technologijos), neveikiant nominaliems dydZiarns (tokiemskaip pinigq pasi[la) pasekme.

Siame skyriuje pateikiamas vienas i5 realaus ekonominio ciklo teorijosmodeliq. Tai supaprastintas vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrsZinomo Siuolaikinio tunerikiediq ekonomisto Roberlo Baro (Bano, Roberl) vardu.

14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJIPASI[]LA

Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6je naudoja ilgojo laikotarpioekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikinedichotomrja.

Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kasnorninaliq ir realiLgq dydZiq atskyrimas; tai situacija, kairealieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumo lygis ir realiojo BVP(BNP) apimtis ir pan.) nepriklauso nuo nominaliq rodikliqkitimo (pinigq pasifilos, bendrojo kainq lygio ir t.t.).

Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), ZyrnusSkotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyje neturi poveikio realiam jos

turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visusekonominius kintamuosius galima suskirstyti i dvi grupes:

499

. nominalfs kintamieji - tai dydZiai, nustatotni vefiine i5raiSka;

. realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniaisvienetais.

PavyzdLiui, bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis, nes

ivertinamas litais arba kitais piniginiais vienetais, tuo tarpu darZovir4 ar vaisiq

derliaus dyclis - realiaisiais kintamaisiais, kadangi nustatomas tonoltris arba

centneriais. Analogiskai ir norninalusis BVP (BNP) yra nominalus dydis, nes

nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugq verlinE iSraiSkt1. Realusis BVP

(BNP) parodo bendr4 pagamintq prekiq bei paslaugq kieki.ISskiriamos ir santykines kainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai.

Pavyzdh\tti, obuolir4 santykine kaina, palyginti su bulvemis - Siuo atveju bulves

matuojamos tonornis santykyje su obuoliq tonornis. Naudojantis Siuo principu.

realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka irpakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusis kintarnasis, kadangi parodo

proporcij4 pagal kuriq prekds ir paslaugos keidiamos I panaudoto darbo vienetil.

Realioji palfikanq nonna (nominalioji paltikanq nonna, pakoreguota infliacijos

dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo

ekonomika pasiruoSusi Siandien pagamintas prekes ir paslaugas rnainyti i prekes

ir paslaugas, kurios bus pagamintos ateityje.Jau kitados D. Jumas numate, kad klasikine dichotornija bus svarbi

ekonomindje analizdje, kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius, o

kitos - realiuosius kintamuosius. Jis laikesi nuomonds, kad norninalius

kintamuosius veikia Salies pinigq sistetna ir monetarine polit ika. Tadiau Salies

[kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apreveiksnius. veikiandius realiuosius kintamuosius.

Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas

ai5kinamas realiais pasikeitimais, tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir

technikos paLanga. Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi

nurodo, kad i norninalius dydZius, naudojamus ai5kinant prieZastis, lerniandias

ekonorninio atsparumo svyravimus, nebus atsiZvelgiarna'Realaus ekonominio ciklo teorijos nuostatos del kainq lanksturno ir

pinigq neutralumo jos Salininkus Zymiai labiau sieja su ekonomistais

klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus. Kita vertus, realaus

ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai,

kadangi klasikinese teorijose nera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 trr.rmpuoju

laikotarpiu, o toks jq poveikis analizuojamas tik ilguoju laikotarpiu.Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia prasme priskiriama nemaZa

kitq mokymq, kurie sujungia 7-to desimtmedio nesutarimus su tuo laikotarpiu

dominavusiais keinsistais. Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios

teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardind ekononikos teorija(Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio

mocleliai, esant lanksdiorns kainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines

500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingosuvokimo rnodelis ir netobulosios informacijos rnodelis.

Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (worker-misperception model) - tai bendrosios pasi[los modelis,kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybeineteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis,teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis,nukreipdamas i pusiausvyr4 darbo paklausq ir pasiDl4.

Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomo jq lygiopriverdia darbuotojus pakeisti daromus sprendimus apie darbo pasifilq todelgamybos apirntis gali nukrypti nuo potencialaus gamybos apimties lygio.

Netobulosios informacijos modelis (irnperfectinfonnation rnodel) - tai bendrosios pasitilos modelis, pagalkur[ finnos nepajegia tiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio,kadangi jos Salyje negali i5analizuori visq prekiq ir paslaugqkainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojolaikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarnointerpretavimo trumpuoju laikotarpiu.

Siame modelyje, palyginti su darbuotojq klaidingo suvokirno rnodeliu,nera prielaidos, kad finnos yra informuotos geriau negu jq padiq darbgotojai, be to,hnna neatskiriarna nuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiauskiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantis jq daugybE,supainioja bendrojo kainq lygio pasikeitimq su santykiniu kainq pasikeitimu. Siosklaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpiopriklausomybE tarp kainq lygio ir gamybos apimties.

Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkintigamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruoseskyriuose aptartais modeliais.

Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdioms kainoms, bei j1modifikavus, buvo sukurtas realaus ekonominio ciklo modelis.

Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamaitokiomis lygtirnis:

Y = c x ( Y - T ) + I ( r ) + G

M.- f =LQ'r) '

( 1 4 . r )

(r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybos apimtis ),priklauso nuo vartojimo C,investicijq 1 ir vyriausybes i5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo

realiosios palfikanq normos.(14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifi la yra lygi jq paklausai,

kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo

surnetimais laikysime, kad infliacijos ndra, ir jos ternpai lyg[s 0. Tokiu atveju

nomir.raliE pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima

sutapatinti su realiqja pal[kanq norna.Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo

analizuojarni lS-LM rnodelyje su pastoviomis kainomis.Jeigu kainos yra lanksdios, tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties

didejimq iki potencialiojo produkto arba natwaliojo gamybos lygio, t.y.:

\ . _ v _ v - { / v l \, - t P - t - J \ 1 \ ) L t . (14 .3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos

apirnties - I, realiosios pal[kanq norrnos - r ir bendrojo kainq lygio - P -

reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esantlanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo

gamybos) lygio - 7. Palukanq norrnos lygi parodo IS tieses susikirtimo su

vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir

nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. PaZyrnetina, kadLM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, esant lanksdioms kainoms,nevaidina. Pusiausvyra pinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainqlygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq.Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realiojipalfikanq norma), galima neatsiZvelgti i pinigq rinkoje susidarandiq situacijE

Y P Y

l4.t pav. IS-LM modelis, esant lanksdioms kainoms

Sio modelio analizeje ivedamos dvi naujos sEvokos beipriklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos.

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybEnuo realiosios pal[kanq normos, esant lanksdioms kainorns,vadinama realiosios bendrosios paklausos kreive (RADreal aggregate demand curve).

Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybosapirnties lygiui, pavaizduota vertikalia Yp linija, vadinamarealiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregatesupply curve).

Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaippavaizduota 4.2 pav., parodo pusiausvyros pal[kanq norrnq.

o y P Y

14.2 pav. Pagrindines rnodelio su lanksdiomis kainomis priklausornybes

Kaip matome, tai ndra naujas modelis, tik naujas ekonominiq procesqtraktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLlpasiul4 lemia gamybos veiksniq bei naudojamos technikos bei technologijoslygis, o pallkanq norma susidaro atitinkamai esant pusiausvyrai tarp prekiqpaklausos ir pasi[los.

Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[loskreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl,kurias analizuojant vertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq).Realaus ekonominio ciklo teorijoje kaina nevaidina jokio vaidmens, kadangi jiyra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns.Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuoankSdiau pateiktq modeliq.

14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS

Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbopasi[lq keidiamas ekonominiq svyravimq rnodeliu. Klasikiniame ekonomikosmodelyje darbo pasi[la bei uZimtumas yra pastovus dydZiai.

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmarsekonominio ciklo poZifiriu, toddl bfitina i5nagrineti Siq svyravirnq prieZastis.

Darbo pasi0los pasikeitimo prieZasdiq analize klasikiniarne modelyj eyra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kit imo veiksniq. Laikomasinuostatos, kad, kuo didesnis potencialus darbo laiko fondas, tuo didesne irpotenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasipoZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsiaspajamas. Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€darbuotojq motyvacija: kuo didesnis darbo uZrnokestis, tuo labiau darbuotojaisuinteresuoti darbo rezultatais, ir atvirkSdiai. Darbo uZmokesdiui sumaZdjusiki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakytidarbo.

Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kaijis linkqs (teikia prana5umE) nedirbti, vadinamas darbolaiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu(substitution effect ofwork - lesure in labor supply).

Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu. Tarkime, antrojo kursostudentas nutard Siek tiek pakeliauti. Tadiau tam tikslui per vasaros atostogasjis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsias likusiq dvejq metqatostogas paskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogqmetu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbtipirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metugautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasarosatostogrt metu gautas uZdarbis W2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgq vasaros

atostogrl metai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkus dirbti antrqjtlvasaros atostogq metu, darbo uZmokestis bus W2. Siuo atveju studento darbosantykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio, gauto per pinnqsiasstudento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4siasatostogas, bus apskaidiuojamas pagal toki4 formulg:

Santykine darbo (1+r)xW,kaina laiko po\iuriu

= W.

( t4 .4 )

Vadinasi, darbas pirmqiq vasaros atostogq metu yra prana5esnis deldidesnio darbo uZmokesdio numatytais antraisiais metais bei auk5tos pal0kanqnorrnos.

Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet,priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZiapana5q uZdavini. Kol darbo uZmokestis arba palukanq norrna didele, reikia

[sidarbinti ir dirbti. Jei darbo uZmokestis arba palfikanq nonna maleja, galimaapsisprEsti, kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemiadarbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimas darbo rinkoje.

504

Ekonomikos sukretimai, s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arba pal[kanqnormos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4. Tai savo ruoZtu didina gamybosapimti.

Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi, esant pah"rkanq normossvyravimams. B[tent nuo jos lygio priklauso darbo patrauklumo laipsnis. Kuodidesne pal0kanq norna, tuo didesnis darbo pasillos kiekis, o kartu - irgarnybos apimtis.

Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14.3 paveiksle.Realiosios bendrosios pasi[los kreive pavaizduota ne vertikali, bet teigiamonuolydZio, t.y., didejant realiajai palfikanq normai, realiosios bendrosiospasifllos kiekis, o kartu ir gamybos apimtis, dideja. Siuo atveju kaip tik irpasirei5kia minetasis laiko pakeitirno poveikis. Galiausiai realioji palukanqnorrna nusistovi tokio lygio, kuris uZtikrina pusiausvyrqprekiq rinkoje.

Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuojumodeliu. Pusiausvyros produkto apimties svyravimai priklauso nuo realiosiosbendrosios paklausos arba pasiulos pasikeitimq. Tuo pat metu, veikiant laikopakeitimo darbo rinkoje poveikiui, keidiasi ir uZimtumo lygis.

Y o Y , Y

14.3 pav. Realioji bendroji paklausa ir realioji bendroji pasifila

Realaus ekonominio ciklo teorija teigia, kad realiosios bendrosiospaklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskalinepolitika ir ZymDs mokslo bei technikos pasikeitimai.

14.2.1. Fiskalin6s polit ikos poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje

Fiskalines politikos poveiki Siame modelyje gali iliustruoti vyriausybesiSlaidq, susijusiq, pavyzdZiui, su kosmoso tyrinejimo programq pletimu,didejimas. Siuo atveju, kad ir kokia b[tq palukanq norna, bendroji prekiq irpaslaugq paklausa dideja, todel realiosios bendrosios paklausos kreive slenka i

505

de5ing, kaip pavaizduota 14.3 paveiksle. RAD9 kreivei paslinkus i naujqpadeti RADl atitinkamai dideja gamybos apimtis ir pal[kanq norma.

Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmas realaus ekonominiociklo rnodelyje labai pana5us i 8 skyriuje nagrinetEji Sios politikos poveiki lS-LM modelyje. Tat yra, prieZastis, pastumianti realiosios bendrosios paklausoskreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE, didejant vyriausybes i5iaidoms,sutampa - tai i5laidq prekiq ir paslaugq [sigijimui didejimas.

Tadiau tarp Siq modeliq analizuojamu klausimu yra ir esminiq skirtumq:l. IS-LM modelyje kainos yra pastovios, nelanksdios. Gamybos apimti ir

uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis. Laiko pakeitimopoveikis, priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas Iekonorninds politikos poveikio gamybos apirndiai mechanizrnq.

2. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laikopakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. Garnybos apirnti lerniadarbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna, tuo stipresni

isidarbinimo, isilvirtinimo darbe bei darbo dienos ilginimo stimulai.

14.2.2. Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq poveikisrealaus ekonominio ciklo modelyje

Naujos tobulesnes technikos bei technologijos atsiradimas realausekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviempagrindiniais aspektais.1. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugq bendrosios pasifilos didejimq. Camybos

funkcrja pasikeidia taip, kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinkadidesne gamybos apirntis. Todel realiosios bendrosios pasitilos kreiv€paslenka ! de5inE.

2. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia, kita vertus,bendrosios paklausos didejim4. Akivaizdus suinteresuotumas tiekfirmoms isigyti patobulintus kompiuterius, ipakavimo linijas ir pan., tieknamq ukiams geresndmis kokybinemis charakteristikomis pasiZymindiusbuities prietaisus, automobilius ir kt. Siuo atveju realiosios bendrosiospaklausos kreive taip pat paslinks i de5inE.

Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14.4paveiksle, kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniq galimybiqatsiradimas labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. Tai rodo Zymus paklausos irgamybos apimties pasikeitimas, susidarantis nedaug padidejus pal[kanqnormai. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota, kad Sis poveikis veikia visq pirmapasill4. Tokiu atveju ypad dideja gamybos apimtis, o palukanq norma maZeja.

506

a)

14.4 pav. Technologiniq gamybos pasikeitimq poveikis realaus ekonorniniociklo modelyje

Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlispoveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar.rsonuo mokslo ir technikos paZangos pobfidZio, t.y. nuo to, ar Sios technologinesnaujoves gamybos pasikeitimo pasekmds yra pastovios, ar laikinos. KiekvienuSiq atvejq pasekmes yra visi5kai skirtingos. Pastovios pasekmes yra tokios,kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas. Laikinosios pasekmesyra tos, del kuriq (ptavyzdLiui, gero oro, nepalankiq oro sqlygq) atsirandalaikini pasikeitimai. Suprantarna, kad pastovios pasekmes labiau veikiainvesticijq paklausq o karlu ir reali4j4 bendrqj4 paklausq gamybos apirnti beirealiqj4 pallkanq normE. Be to, veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiupoveikiui darbo pasi[loje, pasirenkant darbo viet4 bei darbo pobrid!, keidiantispal[kanq normai, paveikiamas ir uZimtumo lygis.

14.3. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAIDISKUSIJV OBJEKTAI

Realaus ekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikine teorija, lodeldaZnai kyla klausimq, ar labai teisingai ji parodo ekonominius procesus. SiuopoZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yrasvarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens, nedarbo, pinigqneutralurno, kainq bei darbo uZmokesdio lankstumo klausimai.

14.3.1. Svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmuo realausekonominio ciklo teorij oje

Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties iruZimtumo svyravimus sieja su technologinio pob[dZio veiksniq pasikeitinrais,keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas:

507

visuomenes mokslinio ir techninio paZangos potenciaio augimas lemiagamybos apimties, ir (veikiant laiko pakeitimo poveikiui) uZimtumo didinirn4.Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnas kaip mokslo irtechninio regreso laikotarpis. Garnybos apimties ir uZimtumo maZejimas (kaippasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybostechnologines bazes pablogej imas.

Daugelis ekonomistq abejoja tuo, kad dabartiniu laikotarpiu gan.rybosprocese galimi Zym[s technologiniai pasikeitimai. Nusistovejusi visuomeninenuomon6, kad rnokslines ir technines paZangos procesas pasiZymi tolygiu irnuosekliu pobudZiu; o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus, kadangirnoksliniq ir techniniq Ziniq bei naujoviq kaupimo procesas gali suleteti, betjokiu b[du negali pasukti atgal.

Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkai teigia, kad, analizuojantpladi4ja prasme, Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima.Gyvenime veikia nemaZa reiSkiniq, i5 pirmo Zvilgsnio neveikiandiq technikosir technologijos vystymosi, tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkqtechnologiniams

'pasikeitimams, kadangi jie veikia darbo ir kapitalo

transtbrmavimo i prekes bei paslaugas procesE. Siuo poZilriu nepalankios orosqlygos, grieZtos aplinkos apsaugos norrnos, pasauliniq naftos kainq augimasveikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas. Ar svarhs irkiek reikSmingi Sie reiSkiniai, kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg irampl i tudE. yra d iskutuojama.

Zymus dabartinis neoklasikas Edvardas Preskotas (Prescott, Edward)atliko tyrimus, bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningqtechnologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq. Jis palygino statistiniusgamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudq ir garnybos apimties (BNP)duomenis. Palyginimas buvo atliekamas, kiekvieniems rnetams nustatanlvadinarnEjI Solou likutl (taip pavadint4 pirmq kart4 j1 nustadiusio amerikieiiqekonomisto Roberto Solou garbei).

Solou l ikutis (Solow residual) - tai gamybos veiksniqbendrojo produktyvumo padidejimas, nustatomas kaipskirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio irgamybos veiksniq sqnaudq pr ieaugio. iver l inant v isopagaminto produkto gamybos veiksniq svorio dali.

Kaip jau analizuota 3-iarne skyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa darvien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySio formulg, t.y. gamybosveiksniq bendrojo produktyvumo padidejimo prieaugi:

A Y A K A L A Ay

= o t - + \ t - c t l x L * A ,

( l + . ) )

dia I * gamybos veiksniq bendrasis produktyvumas;

508

) '- gamybos apimtis;K - kapitalo s4naudos;I - darbo sqnaudos;a - kapitalo dalis nacionaliniame produkte.

ZodLm ( 14.5) formulE galima apra5yti taip:

Ganu,bss apimtis Kapitalo * Darbo + Garnybos veiksnitlctugitrto tempai poveikis poveikis bendro.produktyvumo

paqtaeJrnlo pneaugt.\

Si lygybe yra pagrindas, nustatant technologinio progreso ternpqpoveik[ gamybos apimties augimo tempams. Kita vertus, garnybos veiksniqbendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio, arba Solou likudio, negalimanustatyti betarpiSkai, todel j is nustatomas netiesioginiu bDdu, iSvedant iS( 14.5) formules:

A A A Y A K A LA

= - y - o x - - ( 1 - a ) " ,

.

A A

A yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll, kuri nera

paai5kinama gamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu. Tai garnybos veiksniqbendrojo produktyvumo pasikeitimas, nustatytas pagal likutini princip4 kaipgarnybos apimties augimo tempq prieaugis, likgs atmetus luos augimoveiksnius - kapitalo bei darbo poveikius, - kurie lengvai nustatomi.

Garnybos veiksnir4 bendrojo produktyvumo padidejinio prieaugis galiatsirasti del keliq prieZasciq:t) kaip technologinio progreso rezultatas;2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq

bendrajam produktyvumui. PavyzdLiui, jeigu padidejusios valstyb6si5laidos padidina mokymo kokybq, tai darbas tampa produktyvesnis, ogarnybos apimtis padideja;

3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularnadidesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq[gyvendinirnui, investicijos gali dideti ir be produkto apir.nriespadidejirno. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4ilproduktyvurn4.

Vadinasi, garnybos veiksniq bendrasis produktyvumas ivertina tai,kas keidia santyki tarp garnybos apimties ir i5laidq.

l4.l lenteleje pavaizduoti gamybos apimties augimo temparns itak4darantvs veiksniai.

509

l4.l lentel6. Garnybos apimties augimo veiksniai

Metai

Gamybosaniytiesauglmfls

Kapitalas Darbas

Gamybos veiksniqbendrasis

a

produktyvumas

L Y L K L L L , 1- - a x ' . . . . . . _ ! l l - a r t -+ -

Y K L A

vidutinis prieaugio tempas, procentais per metus

950- 960 3.3 1 . 2 0.5 t , 6960 970 3.8 1 ) I . 0 t . 6970 980 2.8 0 ,8 0,7980 985 ? 5 t . l 0.9 0.5

I 950 98s I . 1 0.9 1 )

Pastaba: a:0,3.Saltinis: Menkju N. G. Makroekonomika.-P. 191.

14. I lenteles duomenys rodo, kad bendrasis garnybos veiksniqprodLrktyvumas maZeja. Tai susijg su daugeliu prieZasditS kuritl svarbiausiosyra Sios:L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas, kuris gali buti aiSkinamas 8 -o

deiirntmedio gimimo bumo sukelta situacija, kai 1 darbo rink4 vis daugiaupatenka jaunimas. Kita vertus, tai sumaZino vidutin[ darbuotojq patirtieslygi, o kartu ir darbo produktyvumq;

2. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnai i5 firmq pareikalauja naudotimaZiau efektyvius gamybos budus. Reguliavirnas letina produktyvumobei pajamq didejimq;

3. Naftos kainq didejimo Suoliai (ypad 8 - ame de5imtrnetyje) Lymtai anksdiaunumatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendino dali kapitalo, kadangifinnos buvo priverstos atsisakyti gengimq, naudojandiq daug kwo;

4. Mokslo pasar.rlyje pasauliniu mastu maZiau efektyvesnes gamybos naujqidejq. Pasaulis ,,1ejo" I technologines paZangos letejimo stadrjE.

Pasitelkus Solou likutl, E. Preskoto nuomone, galima ivefiintirnokslo ir technikos paZangos poveikio laipsn[ gamybos apimties padidejimui.14.5 pav. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimasanalizuotuoju laikotarpiu 1948-1985 metais. Britina atkreipti dernesi i dideliusSolou likudio svyravimus. Tai rodo, kad, pavyzdLiui, 1982 m. technologinegamybos baze pablogejo 3,5 proc., o 1984 m. pagerdjo 3,4 procento. Be to,kaip rodo atlikti tyrirnai, Solou likudio kitimo tendencijos atitinka gamybosdinamikos tendencijas, t.y. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiqnuosmukiq laikotarpiais. Todel E. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kus gan'rybostechnologijos pasikeitimai yra svarbiausias ekonominiq svyravimq Saltinrs.

5 1 0

oo

oo$

E

' ^

63

a

r').+

N o @ ( o t f N o r y Y ( o

snlau Jad i%

5 1 1

Tad iau tok ia i5vadan€ rasva r i a i pag r i s ta ' kadang inus ta t y ta ' JogSolou likudio pasikeitimai negali pakankamai tiksliai parodyti trurnpalaikiq

technologiniq pasikeitimq poveikio. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq

tipq paklaidomis.Pirmoji paklaida susijusi su padidejusiomis darbo silnaudomis kriziq

metu, kurios apibfidinamos kaip vadinamasis darbuotojq prilaikymas'

Darbuotojq prilaikymas (atsarga) (laboLrr hoarding.l tai

darbuotojrl -piiluikynlut

(neatleidimas i5 darbo) finnoje'

maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam

personalui, atsiZvelgiant i busimali ekonomikos pagyvejitn4

ir produkcijos paklausos padidejim4'

Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas, susi<larantis darbo

intensyvurno sumazejimas neivertinamas, todel realus technikos bei

technologijos pasikeitimai Solou likutyje yra padidinti'

iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs

sumaZinimas. Sakysim, sumaZejus paklausai, firmos savo darbuotojr'rs daZnai

perkel ia i k i14 darb4 pavyzdZiu i . dokurnentaci jos tvarkymo, inventor izaci jos.

patalpq i.ru.kyrno ii pan., kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties

iu,,.uZini,,'u, ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou

likudio ciklinI svyravimel negu real[s technologijos pasikeitimai.

Del siq prieZasdiq Solou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem

poZilriais.1. Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq

nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos

technologinio lYgio sumaZejim62. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQ aiskina darbo produktyvumo

sumaZintu vertinirnu, kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia jo

intensyvumo sumaZejirno ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos

apimtl. Suprantama, kad tiksliai nustatyti darbuotojq prilaikyrno vaidmenl

ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma, todel bandoma ivairiai

aiSkinti garnybos apimties augin.ro ir Solou likudio rySi'

14.3.2.Nedarbo prieZastys realaus ekonominio ciklo teorijoje

U Z i m t u m o s v y r a v i m a i , r e a l a u s e k o n o m i k o s c i k l o t e o r i j o svertinimais, rodo norindiqjq dirbti skaidiaus pasikeitim4. Tai reiskia, kad

ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los

pusiausvyra, t.y. modelyje ekonomika visuomet yra viename i3 darbo pasi0los-kreives

taskq. Tokia situacija rodo, kad visi norintys gauti darb4 esant taln

tikram darbo uZrnokesdio lygiui, darb4 gali rasti. UZirntumo svyravimai gali

512

h

btti paai5kinami laiko pakeitimo poveikiu darbo rinkoje, sElygojamu clarbouZmokesdio ir paihkanq nornos lygio pasikeitimars.

Ekonomistai, nepalaikantys Sios teorijos, tvirtina, kad uZirnturnosryravimai vyksta nepriklausomai nuo norindiq dirbti skaidiaus pasikeitirnq,kadangi, jr-1 manymu, darbo pasi[la nedaug tepriklauso nuo realiojo darbouZmokesdio ir pallkanq no'''ros. lrodydami 5i savo teigini, jie pateikia faktq apienedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu. Didelis nedarbo rygisgamybos nuosmukio ir krizes laikotarpiu rodo, kad n€:ra pusiausvyros darborinkoje. Jeigr-r Zmones, jq verlinimu, savanoriSkai atsisakytq darbo, tai jienevadintq savEs bedarbiais. Tai rei5kia, kad realiojo ekonorninio ciklo teorijosprielaidos apie realiojo darbo uZmokesdio lygio pasikeitimfu uZtikrinantpusiausvyros tarp darbo paklausos ir pasillos busene5 neatitinka tikroves.

Realaus ekonomikos ciklo teorijos Salininkai reaguodarni I Siuossamprotavirnus, teigia, kad esarnoji darbo statistikos busena neleidZia jospanaudoti, tikrinant teorines hipotezes. Aukstas nedarbo lygis pats savairnenemaZina laiko pakeitimo poveikio reiksrnes, todel bedarbiais save daznaivadina Zrnonds, i5 tiesq nenorintys dirbti, bet tik siekiantys gauti neclarbopa5alp4 taip pat tie, kurie nordtq gauti darb4 bet tik ne uZ maZesni, neguj iems priirntinas, darbo uZrnokest!.

Realaus ekonominio ciklo teorijoje darbo laiko pakeitimcrlaisvalaikiu efektas yra pagrindas, darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl.Siam poveikiui skiriama ypad daug demesio. Atl ikta pladiq statistiniq tyrimq,kuriais bandyta i5siai5kinti, ar i5 tiesq neZymus realiojo darbo uZmokesdiopasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus. Laikornasinuomonds, kad, jeigu darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikio esarna, taituo laikotarpiu, kai tikirnasi darbo uZmokesdio didejirno, maLd,ja isclirbtqZrnogaus darbo valandq kiekis (t.y. darbuotojai maZiau dirba esarnuojLrlaikotarpiu, perkeldami savo darbiniq pastangq dalg I ateit[); kai numatomasdarbo uZmokesdio sumaZejimas, tai i5dirbtq valandr4 skaidius dideja (t.y.Zmones stengiasi daLrgiau uZdirbti, kai darbo uZmokestis didelis).

Tyrimq rezultatai rodo tik neZymi4 darbo laiko priklausomybE nuorealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimq, kurie pasireiikia tuo, kacr esminiqlaiko pasiskirstymo tarp darbo ir laisvalaikio (poilsio), didejant arba rnaZejantnumatytam darbo uZmokesdiui, pasikeitimq nebuvo pastebdta. Tai susilpninarealaus ekonominio ciklo teorijos teigini apie darbo laiko pakeitirnolaisvalaikiu efekto reikSmE.

Kita verlus, Sios i5vados daromos, remiantis gana netobr.rlu statistiniqduornenq analizds metodu, todel jos ndra absoliudios. vertinarna, kaclduomenys, naudojami analizuojant darbo pasillq yra nepakankatni, kad jieneapima informacijos apie potencialq darbo uZmokesti, kuri galetq gautiasmenys, nedirbantys esamu momentu. Todel, nors darbo laiko oakeitirnola isvala ik iu poveik is srat is t in iu anal izes metodu i r nera patv i r i inras, tar

5 1 3

nepaneigia realaus ekonominio ciklo teorijos kaip tokios, diskusijos del Siosteorijos pagr[sturno tebevyksta.

14.3.3. Pinigq neutralumo vaidmuo realaus ekonominio ciklo teorijoje

Prielaida apie pinigq neutralumq yra dar vienas kertinis akmuorealaus ekonorninio ciklo teorijoje.

Pinigq neutralumas (neutrality of money) - toks pinigtlvaidmens nacionalineje ekonornikoje suvokimas, kad pinigqkiekio pasikeitimas neveikia Salies fikio realiqlq rodikliq:gamybos apimties ir strukt[ros, uZirntumo.

PinigLl neutralurnas rei5kia, kad monetarine politika neveikia realiLiqrodikliq, t.y. del realiqjq pinigq likudio poveikio pinigq rinkoje tam tikr4pinigq pasiulos padidejim4 atitinka proporcingas pusiausvyros pinigq kainosdidejimas, galiausiai lemiantis neutrah4 poveiki.

Pinigq neutralumo esmQ ir reikSrng galima apibrldinti tokiupavyzdLiu. Pinigai, kaip vertds rnatas ivertinant sanderius ekonomikoje, yrakiekybinis rodiklis. Jeigu Salies CB padvrgubina pinigq pasiul4 tai visoskainos padideja du kartus. o piniginio vieneto kaina sumaZdja perpus. Tokiepatys pasikeitimai ivyktq, jeigu, tarkime, vyriausybd ypatingu nutarimupakeistq metro i lgl nuo 100 cm iki 50 cm, t.y., ivedus nauj4 mato vienet4 visin-ratuojami atstumai ar ilgiai (nominal[s dydZiai) padvigubetr4, taiiau esarniatstumai ar ilgiai (realieji dydZiai) iSliktq stabil[s. Piniginiai vienetai -

doleriai, litai - panaiiai kaip ir metras, yra iprasti mato vienetai, todel jovertes pasikeitimai neturi jokio realaus poveikio.

Realaus ekonominio ciklo teorijos prie5ininkai teigia, kad teiginysapie pinigLl neutralum4 prakti5kai neveikia. Toks ai5kinimas motyvuojamastuo, kad, maZdjant pinigq pasifilai ir letejant infliacijos tempams, paprastai.Zymiai padideja nedarbas. Bfitent Sie rei5kiniai, jq rnanymu, rodo monetarindspolit ikos poveiki realiesiems rodikliams.

Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai, gindami savo paZiDras,tvirtina, Sios prielaidos nepripaZinimas susijgs su neteisingu prieZasdiq irpasekmiq rySiq tarp gamybos apimties ir pinigq pasiulos pob[dZio suvokirrtu.Pasak jq, pinigq pasifila yra vidinis kintamasis, ir jos pasikeitirnai yra tikgamybos apirnties svyravimq pasekmd, bet ne prieZastis. Todel ir galisusidaryti neteisingas ispudis, kad pinigai n€ra neutralfls. Par.yzdZiui, JAVFederalinds rezervq sistemos vykdoma politika didinant pinigq pasi[l4 kaigamybos apimtis plediasi del palankiq technologiniq pokydiq, tera tik reakcija

i nurodytq prieZasdiq sqlygoto ekonominio pagyvejirno sukeltq pinigqpaklar,rsos padidej imq.

514

lvertinus skirt ingq ekonornistq pozicijas pinigq neutralumo klausirnLr,keblu nustatyti objektyviE Sio ry5io krypti, kadangi makroekonomikos lygiutokio ekonominio eksperimento atlikti neimanoma.

14.3.4. Darbo uZmokesiio ir kainq lankstumas realaus ekonominio cikloteorijoje

Realaus ekonorninio ciklo teorija remiasi prielaida, kad kainos irdarbo uZrnokestis kinta taip, jog butq uZtikrinama nuolatine pusiausvyrarinkoje, ir ekonorniniq svyravimq analizeje prielaida apie kainq ir darbouZmokesdio pastovumq nera reikalinga. Be to, teorijos Salininkq nuomone,metodologija, besiremianti kainq lankstumu, lernia rnikro- irmakroekonomines analizes vienybE ir todel yra universali, kadangi,makroekonomikoje nusistovint ekonominei pusiausvyrai, bItent kainosvaidina svarbiausiq vaidmeni. Jie pasisako uZ tai, kad 5i prielaida turetq brltivertinama kaip makroekonomines svyravimq analizes pagrindas.

Realaus ekonominio ciklo teorijos prie5ininkai praktiSkai ieiko kainqir darbo uZmokesdio nelankstumo pavyzdli'4, su kuriais bando sieti nedarbq irpinigq ne neutralurnq.

14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS PROCESAS

Naujosios klasikines mokyklos realaus ekonominio ciklo leorijospateikta analize rodo, kad visgi dar nera visuotinai priirntinos ekonorninitlslryravimq prigimties teorijos. Kol kas nei5sprEsti tokie svarbus klausimai: arkainq ir darbo uZmokesdio nelankstumas yra b0tinas kaip svarbiausia prielaida,analizuojant Siuos svyravimus, ar monetarind politika veikia realiqjq dydZiqdinamikq ir pan. Nuo atsakymo I Siuos klausirnus priklauso paZilros i praktiniusekonomines politikos tikslus. Ekonornistai, besilaikantys nuostatos apie kainr.lstabilurn4 monetarinE ir fiskaling politikq vertina kaip ekonomikos stabilizavrn.ropriemones. Kita vertus, kainq nelankstumq galima ivardy.ti kaip netobr.rlos rinkosrodikli arba rinkos trfikum4 kuris gali b[ti sekmingai pa5aiintas, vykdantatitinkam4 valstybes politik4 kaip priernonq, didinandiq visuomer"rds gerovQ.

Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai laikosi prieiingrlpozicijLl. Jie teigia, kad valstybds ekonominio reguliavimo galirnybes yra labairibotos; o jeigu jq ir esama, tai verdiau jornis visi5kai nesinaudoti. Jq nTanyrnu,ekonominio vystyrnosi cikli5kumas yra desninga ir optirnali ekonornikosreakcija I technologinius gamybos proceso pasikeitimus. DidZioji dalis realausekonominio ciklo modeliq neatsiZvelgia i rinkos netobulurnus ir jE vertinakaip ideaiiausiq mechanizmq optimaliai paskirstanti visus iSteklius.

Prie5taringi poZiDriai, pateikti analizuojant ekonorniniq svyravirnrlproblernq rodo, kad ekonomikos rnokslas yra dinami5kas, ir tai daro j1oatrauklesni.

5 1 5

Pagrindinds s4vokos

o kainq svyravimas . nominalus kintamasis. realaus ekonominio ciklo teorija . realusis kintamasis. klasikine ekonomikos teorija . klasikine dichotomija. naujoji klasikine ekonomikos . darbo laiko pakeitimo laisva-

teorija laikiu darbo pasi[loje poveikis. darbuotojq klaidingo suvokirno o santykine darbo kaina laiko

modelis poZiuriur netobulos informacijos modelis . darbuotojq prilaikymas. racionaliqlq l0kesdirt teorija (rezervavimas). neorikardine ekonomikos teorija r pastoviosios pasekmds. realioji bendroji paklausa . laikinosios pasekmds. realioji bendroji pasi[la . Solou efektas. pinigq neutralumas

Kartojimo klausimai

l. Kas tai yra naujoji klasikine ekonomikos teorija?2. Kas yra realaus ekonominio ciklo teorija?3. Kas yra klasikine dichotomija?4. Kaip realaus ekonominio ciklo teorija ai5kina uZimtumo lygio svyravimq

prieZastis?5. Kaip realaus ekonominio ciklo teorija apibudina subsidijq padidejimo

ekonomines pasekmes?6. Kokius diskusinius klausimus i5kelia svarb[s technologiniai pasikeitirnai

ekonornikoje realaus ekonominio ciklo teorijos poZiuriu?7. Kas tai yra Solou likutis?8. Kaip dabartindmis s4lygornis keidiasi gamybos veiksnir4 bendrasis

produktyvumas?9. Kas tai yra pinigq neutralumas ir koks jo vaidmuo ekonomikoje?10. Kas yra realaus ekonominio ciklo teorijos pagrindas, priimant sprendimus

del darbo pasifilos?I 1. Kas tai yra nominal[s ir realieji kintamieji realaus ekonominio ciklo teorijoje?12. Kaip pagal realaus ekonominio ciklo teorijq skirstornos dideliq

technologiniq pasikeitirnq ekonominds pasekmes.13. Apibudinkite pastoviojo ir laikinojo pobfidZio technologiniq pasikeitirnq

ekonornines pasekmes.14. Apibfidinkite ekonomikos mokslq kaip dinamini proces4 remdarniesi

realaus ekonominio ciklo teoriia.

5 1 6

15. TARPTAUTINE PREKYBA IR PREKYBOSPOLITIKA

Tarptautin€ prekyba (intemational trade) - tai pardavimoir pirkirno procesas, vykstantis ivairiose Salyse tarppardavdjq, pirkejq ir tarpininkq.

Siam procesui budingi du pagrindiniai bruoZai.l. Jis vykdomas tarp dviejq ar daugiau valstybiq. Todel, kai prekyba

vyksta uZ valstybes sienq, ji tampa Salies socialines ir ekonomines politikosobjektu.

2. Naudojamos [vairios valiutos su joms b[dingais valiutq kursqsvyravimais. Salys prekiauja viena su kita, kad galetq lsigyti uZsienio prekiqZemesnemis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes Salies viduje.Vadinasi, kiekviena Salis i5 prekybos stengiasi gauti naudos. Kas gi sudaroprekybos tarp Saliq ekonomini pagrind4?

Tarptautines prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija.Tarptautiniq mainq prielaida - garnybos sElygq skirtingurnas (skiriasigamtin€s sqlygos, apsirfipinimas i5tekliais, darbo jegos i5laidos, naudojamaskirtinga technologija ir t.t.). Gamybos sElygq skirtingumas lemia gamyboskaStq ir kainq skirtumus. Vykstant tarptautiniams mainams, Salys apr0pinapasaulini flki tomis prekemis, kuriq gamyba Salies viduje yra palyginti pigi.Salys importuoja toki4 produkcijq ar paslaugas, kuriq gamyba Salyje b[tqLymrai brangesne, negu jos lsigijimas pasaulineje rinkoje. Vadinasi, kiekvienaSalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau.

Sioje temoje nagrindsime tarptautinds prekybos ekonorninesprielaidas, pobud[ bei struktrirq taip pat larptautinds prekybos naud4 kuriqgauna jos dalyviai. Aptarsime tarptautines prekybos politik4 ir aplinkybes,kurios skatina importo apribojimus, muitq bei kitq priemoniq lvedimq. Tadiaupirmiausia pabandysime iSsiaiSkinti, koddl tarptautine prekyba vyksta.

I 5 . I . PALYGINAMASIS PRANASUMAS

15.1.1. Palvginamojo pranaSumo d€snio esmd

Tarptautines prekybos prielaidos skatina Saliq tarptautinius mainus.Salys stengiasi gaminti tai, kas efektyviau. Kiekviena Salis specializuojasitiekti tq produkt4 kurio garnyboje ji turi absoliutq prana5umq.

Absoliutus prana5umas (absolute advantage) - taisugebejimas gaminti prekes, sunaudojant darbo s4naudqprodukcijos vienetui maiziau negu kitose Salyse.

517

Tadiau taip ivyksta ne visada. Specializacijq lemia ir palyginamasrspranaSurnas.

Atskiros Salys gali gauti naudq i5 tarptautinds prekybos tuomet, kaiskiriasi prekiq gamybos alternatyviniai ka5tai.

Prekds alternatyviniai ka5tai (the opportunity cost of agood) yra tas kitq prekiq kiekis, kuri tenka paaukoti, kadSios prekes britLl pagaminta vienu vienetu daugiau.

Alternatyviniai kaStai padeda nustatyti gaminamq skirtingq prekiqsantykinq vertq ir suprasti palyginamojo prana5urno ddsni' .

Palyginamojo pranaiumo d€snis (the law of comparativeadvantage) teigia, kad Salys specializuoja tokiq prekiqgarnyb4 ir eksport4 kurias gali garninti santykinaiZemesniais negu kitos Salys ka5tais.

Panagrindsime palyginarnojo prana5umo princip4 pasitelkqelernentarq modeli.

Tarkime, kad dvi Salys - JAV ir DidZioji Britanija - gamina dviprekes: kostiumus ir batus. Siq prekiq gamybos efektyvumo lygiq skirtumqlemia technologrja ir darbo naSurnas, o darbo j"gu - vienintelis gamybosveiksnys. Siq prekiq gamybos technologijq ir ka5tus atspindi l5.l lentelesduomenys.

l5.l lentel6. Gamybos ka5tai JAV ir DidZiojoje Britanijoje

JAV, USD Didiioji Britanija,GBP

Darbo sanaudos v icnam uaminiu i . val . /vnt . :- kostiumas 45 90

batai 5 6Valandinis darbo uZmokcstis 6 2Produkciios vicncto ka5tai

kostiumas 270 1 8 0- batai 30 l 2

15.1 lenteleje matorne, kad DidZiosios Britanijos darbo na5umasmaZesnis, nes vieno kostiurno gamyba trunka 90 val., o batq poros - 6 val.,tuo tarpu JAV - atitinkamai - 45 ir 5 valandas.

Tarkime, kad pavyzdys, pateiktas l5.l lenteleje, - tobulosioskonkurencijos atvejis. Vadinasi, kiekvienos prekds kaina sulampa su ribiniaiska5tais. Kadangi gaunamos pastovios pajamos del gamybos masto, ribiniaika5tai yra lyg0s vidutiniams ka5tams. Taigi ir kainos yra lygios vidutiniams

' S[ desnl l8l7 rn. sufonnulavo anglq ekonornistas D. Rikardas.

5 1 8

gamybos ka5tams. Kadangi mhsq pavyzdyje darbas yra vienintelis gamybosveiksnys, tai vidutiniai kaitai yra lygls darbo laiko sqnaudq produkcijosvienetui ir valandinio darbo uZmokesdio sandaugai. Jei tarptautine prekybanevyktq, kiekviena Salis gamintq nurodytas prekes ir pardavinetq jas vidar.rsrinkoje kainomis, kurios atitinka l5.l lentelds dvejose paskLrtindse eilLrtesenurodytus produkcijos vieneto kaStus.

JAV, palyginti su DidZiEia Britanija, darbo poreikis yra absoliudiaimaZesnis abiem prekdms. Tadiau, JAV darbas yra santykinai na5esnis,gaminant kostiumus negu batus. Kostiumq gamyba DidZiojoje Britanr.lojeuZtrunka 2 kartus ilgiau negu JAV, o batq garnyba - 1,2 karto ilgiau. Siesantykiniai darbo na5umo skirtumai yra tarptautin6s prekybos pagrindas.

Jei kiekviena Salis specializuojasi gaminti prekg, kurios gamyba tojeSalyje yra santykinai pigesnd, tai abi Salys pagarnins daugiar,r abiejqprekiq.

Tarkime, kad mlsq pavyzdyje nagrinejamos ialys pasiruo5usiosprekiauti. Tadiar"r jos naudoja skirtingas valiutas (dolerius ir svarus sterlingus).Todel turi b[ti sukurta valiutq keitimo rinka ir pasiekta valiutos kursopusiausvyra. Tarkime, kad valiutos kurso pusiausvyra uZtik_rina prekybossqskaitq balans4 (skirtum4 tarp prekiq eksporto ir irnporto vertds). Tuometvaliutos kurso svyravirno itakq prekiq kainoms parodo duomenys, pateikti15.2 lenteleje.

15.2 lentel6. Ka5tai, kainos ir valiutq kursq pusiausvyra JAV ir DidziojojeBritaniioie

15.2 lenteleje pateikti kostiumq ir batLl kairai bei kainos JAV irDidZiosios Britanijos valiuta, taip pat kainos svarais sterlingq, esant trimsgalimiems valiuttl kursams. Kiekvienos Salies vidaus rinkos kainos paimtos is15.1 lente les.

DidZiosios Britanijos prekiq kainq svarais neveikia valiutos kursosvyravimas. Kylant svaro kursni, mokama daugiau doleriq uZ svar4. TuometJAV prekes, ivertintos svarais sterlingq, yra pigesnes. Esant valiutq kr,rrsui2,5 USD/I GBP, JAV abiejq prekiq kaina svarais yra lygi 3/5 jq kainossvarais, palyginti su atveju, kai valiutos kursas yra 1,5 USD/I GBp. Esantvaliutq kursui 2,5 dolerio uZ svarq JAV kostiumai bus pigesni negu

Salis

Vidaus rinkosr kainos ,

(Salies valiuta)

Ka5tai svarais sterl ingq, kai val iutq kursas

2.5 USD/I GBP ? USD1l GBP 1.5 USD/I CBPkostiurnai batai kostiumai batai kostiurnai batai kostiurnaibatai

JAV 270 30 1 0 8 t2 1 3 5 r80 20DidZiojiBr i tani ia 1 8 0 l a 1 8 0 t2 1 8 0 l 2 t 8 0 t).

519

DidZiosios Britanijos, bet batq kainos sutaps. Tadiau jei valiutos kursas busdidesnis uZ 2,5 USD/l GBP, tuomet ir JAV batai bus pigesni, ir DidZiosiosBritanijos gyventojai nores pirkti amerikiediq prekes, o nepirks savo Saliesprekiq. Tokiu atveju vyksta vienpuse prekyba, ir uZsienio valiutos rinka negalibuti pusiausvira. Esant valiutos kursui 1,5 USD/l GBP, JAV batai svarais yradaug brangesni LrZ tokias padias prekes, pagamintas DidZiojoje Britanijoje, okostiumq kainos sutaps (15.2 lentele). Tadiau jei valiutos kursas bus maZesnistrL 1,5 USD/I GBP, tai abi JAV prekds bus brangesnds ir DidZiojojeBritanrjoje jq niekas nenorbs pirkti. PavyzdZiui, jei valiutos kursas yra

I USD/I GBP, tai JAV kostiumq kaina bus 270 GBP, o batq - 30 GBP.Vadinasi, esant valiutos kursui, Zemesniam uZ 1,5 USD/l GBP, taip pat vyks

vienpusd prekyba - kiekvienas vartotojas nores isigyti DidZiosios Britanijosprekiq.

Taigi valiutq keitimo rinka gali blti pusiausvira tik tuornet, jei

DidZiosios Britanijos importo vert6, taigi ir paklausa doleriais, uZ kuriuos j i

gali tai isigyti, yra lygi DidZiosios Britanijos eksporto vertei ir kartu - doleriqpasi[lai. Vadinasi, auk5diausias galimas valiutq pusiausvyros kursas -

2,5 USD/I GBP, kai vienos DidZiosios Britanijos prekes (batai) dar sukeliakonkurencijE JAV batams. Tuo tarpu Zemiausias galimas valiutq pusiausvyros

kursas yra 1,5 USD/I GBP, kai vienos JAV prekes (kostiumai) dar yra

konkurencingos DidZiosios Britanij os kostiurnams.Tiksli valiuttl kurso pusiausvyros padetis priklausys nuo paklausos

kostiumams ir batams. Kadangi JAV didesne uZ DidZiqja Britanij4 todelpaklausos kiekis prekems i5 DidZiosios Britanijos JAV bus didesnis negu JAVprekems DidZiojoje Britanijoje. Siekiant subalansuoti prekybos srautus,valiutos kurso pusiausvyra turdtq nevirSyti 2,5 USD/I GBP. Tuornet JAVkostiumq kaina svarais bus Zema, o DidZiosios Britanijos batq kainadoleriais - auk5ta. Tai skatins DidZiqiq Britanij4 irnportuoti kostiurnus ir,prieSingai, neskatins JAV irnportuoti batus.

I5 Sios analizds galime padaryti tokiq i5vadq: nepaisant Salies vidausgarnybos ka5tq ar absoliutaus prana5umo, visuomet egzistuoja toks valiutoskursas, kuris leidZia Saliai gaminti bent vienq prekg Zymiai pigiau, palyginti str

kitornis Salimis (kai visos prekes ikainuojamos bendra valiuta)' Norintipasiekti valiutq kurso pusiausvyrq Salis privalo tureti bent vienq prekE, kuriq

istengtq eksportuoti tokiu mastu, kad gal€tq atsiskaityti uZ importil.Kaip rodo 15.2 lentelds duomenys, kai valiutq kursas yra

2,5 USD/l GBP, DidZioji Britanija importuoja kostiumus, o eksportuojabatus. Esant mindtam valiutq kursui, DidZioji Britanija konkuruoja su JAVbatq gamintojais. Kai valiutq kursas yra 2 USD/1 GBP, DidZiosios Britanijosgamintojai konkurencineje kovoje su JAV batq gamintojais yra pranaSesni, irnors JAV kostiumq kaina svarais sterlingq padideja, DidZioji Britanija juos

importuoja, nes jie yra pigesni negu kostiumai, pagaminti DidZiojoje

520

Britanijoje. Net esant valiutq kursui 1,5 usD/l GBp, DidZioji Britanija turesimportuoti kostiumus, kurir4 kaina svarais yra tokia pati kaip ir DidZiosiosBritanijos kostiumq. Priesingu atveju JAV negaldtq sumoketi uZ batus,irnportuojarnus i5 DidZiosios Britanijos uZ ZemesnE kainq nei JAV gamrnamqbatq.

Taigi esant be1 kokiam valiutq kursui siame diapazone prekyba tarpJAV ir DidZiosios Britanijos b[tq subalansuota. DiclZioji Britanrja eksportuorqbatus, o JAV - kostiumus. Prekyba skatintq Diclziqia Britaniiq gamintidaugiau batq negu reikia vartotojams salies viduje, o JAV - gaminti daugiaukostiu'rq, negu reikia vartojimui salyje. vacrinasi, DidZioji Brita;ijaspecializuosis gaminti batus, o JAV - kostiumus. Tokl gamybos ir prekybospobud[ paaiSkina palyginamojo prana5umo ddsnis.

15.1.2. Palyginamojo pranalumo pasekm€s

Salys specializuojasi garninti tokias prekes, kurias jos gali paga'rintisantykinai pigiau. Kaip matome i5 l5.l lenteles, JAV turi absoliutq pranasurn4gamindarna abi prekes Zemesnemis clarbo sqnaudo'ris. Tadiau, palyginti suDidLiqa Britanija, JAV reikia maltau darbo varandq gaminant kostiumus.vadinasi, JAV santykinai pranasesne kostiumq, o DidZioji Britanija - batqatZvilgiu.

JAV kostiurnai kainuoja 270 USD, o batq pora 30 USD. Vadinasi,kostiumui pagaminti reikia 9 kartus daugiau laiko negu batams. DidZiojojeBritanijoje, kr.rr kostiumo gamybos ka5tai - 180 GBp, o batq * 12 GBp,kostiumui pagaminti reikia l5 kartq daugiau laiko negu batams. vadinasi,atsisakius 9 porq batq, JAV pagarnins kostiumq. Taigi kostiumoalternatyviniai kaStai lygus 9 batq poroms, o batq poros alternatyviniai kastailygns l/9 kostiumo. DidZiojoje Britanijoje kosriumo alternatyviniai kastailyg[s l5 porr-1 batq, o batq poros altematyviniai kastai sudaro l/15 kostiumo.vadinasi, kostiumo alternatyviniai kaitai yra Ze'resni JAV, o batqalternatyviniai kastai - rnaZesni DidZiojoje Britanrjoje. JAV turi palyginarnqllkostiumq gamybos pranaSum4 o DidZioji Britanrja - batq.

Todel abi Sios Salys specializuos atitinkarnq prekiq garnyb4. Trurnpaipaanalizuosirne, kokia bus Sios prekybos nauda.

Tarkime, kad, noredarna pagaminti 90 porq batq, DidZioji Britanijaturdtq atsisakyti 6 kostiumq gamybos. Tuo tarpu JAV, gamin dama 6kostiumus, paaukos tik 54 poras batq. Salims prekiaujant iarpusavyje irspecializuojant vienos ar kitos prekds gamyb4 pasaulinis fikis gautq naudq:papildornas 36 poras batr-1, neprarandant kostiumq fieigu JAV gamintq 6kostiumus) arba papildomus 4 kostiumus Ieigu DiclZioji Britanija pagamintq90 porq batq). Tai ir yra prekybos nauda. Kai prekiq alternatyviniai kastaiabejose Salyse yra vienodi, naudos negaunalna. Tarkime, kacl reikia l0 darbo

521

/

valandll norint DidZiojoje Britanijoje pagaminti batus. Tuomet abejose salysekostir"rrnq ir batq mainq santykis yra 9 poros batq uZ I kostium4. Tokiu atvejund viena Salis neturi palyginamojo pranasurno nd vienos prekes atZvilgiu irnegauna naudos i5 prekybos.

Palyginamojo pranaSumo principas taikomas ir tada, kai yra daugiaunei dvi prek6s, taip pat esant santykinai skirtingiems gamybos veiksniarns.

15.1.3. Palyginamojo pranalumo principo taikymas daugiau nei dviemprek0ms

Palyginamojo prana5urno principas taikomas, kai yra daugiau prekiLlnegu dvi (15.3 lente le) .

Kaip matome i5 15.3 lenteles, JAV turi didZiausiq palyginamqjIkompiuteriq garnybos pranaium6 kadangi darbo s4naudos produkcijosvienetui pagan-rinti JAV, palyginti su DidZiqja Britanr.la, yra maZiausios.Zvelgiant i5 kaires lenteles puses I deSing, JAV [gytas palyginamasispranaSumas maleja.

PrieSingai, DidZioji Britanija didZiausiq palyginam4ji pranaSurnqigyja, gamindarna batus. Tai preke, kuriq DidZiosios Britanijos gamintojaigamina efektyviau, palyginti su Sios prekes gamintojais JAV. Zvelgdami iSlentelis deSi'es puses i kairE, matorne, kad DidZiosios Britanijospalyginarnasis prana5umas na:zeja (JAV garnintojai dirba efektyviau,palyginti su DidZiosios Britanijos gaminrojais).

Vadinasi, JAV turi absoliutq prana5um4 kompiuteriq, automobiliq,televizoriq ir tekstiles gaminiq gamyboje, o DidZioji Britanija - batq ir stiklogamyboje. Tadiar,r absolir.rtus prana5umas vaidina netiesiogini vaidmenianalizdje. Svarbiausia yra iSsiaiSkinti palyginamqlI pranaium4.

15.3 lentel6. {vairiq prekiq darbo poreikiai ir palyginamasis prana5umas

Pavadininras Kom-piuferiai

Auto.mobiliai

Tele-vtzortal

Tekstil6sgamlnrat

Stiklas Batai

JAV nrcki 's 200 300 5 0 7 l 5DidZiosios

Br i tani ios nrckcsI 200 600 90 6 l 0

Sanrykinis darboporcikis I t6 l t2 5t9 5/8 7t6 J / Z

* darbo s4naudos, rnatuojarnos valandomis produkcijos vienetui.

522

15.1.4. Palyginamasis pranaSumas d6l skirt ingo santykio tarp gamybosveiksnirl

Santykinai geresnis apsirfipinimas vienu ii gamybos veiksniq leidZiaracionaliau ji panaudoti prek€s gamyboje ir ta preke tarnpa santykinai pigi.

Panagrindkime DidZi4ia BritanijE ir Honkong4. DidZioji Britanijadidesnd uZ Honkongq. Ji turi absoliudiai daugiau kapitalo ir darbo jegos beisantykinai daLrgiau kapitalo, tenkandio vienarn darbininkui negu Honkongas.Vadinasi, ribinis darbo produktas DidZiojoje Britanijoje bus didesnis, nes diageresnis darbuotojq apsir[pinirras kapitalu, o ribinis kapitalo produktasDidZiojoje Britanrjoje bus maZesnis, nes kapitalo aprupinirnas darbo jega diamazesnis. Be to, Didziojoje Britanrjoje santykinai pigiau bus naucloti kapitalq(nes jo daugiau) nei darbo j.g+, o Honkonge bus atvirksdiai. Tocler darboirnlios prekes DidZiojoje Britanijoje kainuos santykinai brangiau nei kapitaloimlios prekes. Kapitalo imlios prekes bus santykinai brangesnes Honkonge.vadinasi, vieno gamybos veiksnio pasiDlos santykinis perteklius santykinaisurnazina to veiksnio samdymo kastus. Prekds, kurias gan.rinant naudojamasantykinai daugiau gamybos veiksnio, bus santykinai pigesnes. Tokios prekesbus gaminamos toje Salyje, kuri turi si pranasumE. vadinasi, DiclziojiBritanija, kur santykinai didesne kapitalo pasiula, eksportuos kapitalo imliasprekes (pavyzdZiui, automobilius) [ Honkongq. Tuo tarpu l{onkongas, kur yrapakankamai darbo jegos, eksportuos darbo imlias prekes (pavyzdZiui, tekstilesgaminius) [ DidZiEjq Br i lan i j4 .

Taigi yra du palyginarnojo pranaiumo principo paaiSkinirnai.Pinnasis, kuri nurode D. Rikardas, paZymi tarptautinius skirtur.nustechnologijoje: skirtumus fizinio nasumo ir darbo s4naudq poreikio pozi[riu.Antrasis - jeigu Salys turi galimybq naudoti panaiiE ar tq padi4 technorogiiq irnesiskiria fiziniu nasumu, palyginamasis pranasumas atsiranda del skirtingqsantykiniq kainq Saliq viduje, kadangi santykiniai gamybos veiksniq kastaiivairiose Salyse skiriasi.

15.2. 'I 'ARPTAUTINE PREKYBA SAKOS VIDUJE

Palyginamojo pranaSumo teonja paai5kina, kodel DidZioji Britanijaeksportuoja autornobiiius i Honkongq ir is ten importuoja tekstiles garninius.Tadiau nepaai5kina, kodel DidZioji Britanija eksportuoja automobilius iVokietrjq ir tuo pat metu importuoja juos iS Vokieti jos.

Prekybai Sakos viduje turi itakos trys veiksniai:L Varaotojai mbgsta ivairaus asortimento prekes;2. Ekonomija del gamybos masto. UZuot garninusi, maZ4 kieki

kiekvienos r[5ies prekiq ivairiose sakose, kiekvienai ialiai nauclinsiauspecializLroti atskirq prekiq gamyb4;

523

3. Specializuojant tam tikrq Sakq gamybq atsiZvelgiama i transportokaStus.

Prekybos Sakos viduje reikSmingumas ivertinamas, naudojant Sakindsprekybos indeksE.

Prekybos Sakos viduje indeksas (lIT - intra-industrytrade) parodo atskiros pramonds Sakos prekybos bendrosprekybos apimties dali.

IIT apskaidiuojamas kiekvienai prarnonds Sakai pagal Siq forrnulE:

( slx - zl \r f ' t - l I e t | |

l a f - L - l - lI l lX +Z l I\ - | , , :

dia X- eksportas;Z- irnportas.

Indekso reik5mds kinta nuo 0 iki l. Jeigu Sakos viduje prekybavyksta tik i vienE pusQ, t.y. Salis arba tik eksportuoja, arba tik importuojaSakos produktus, tai Sakines prekybos indeksas lygus nr.rliui.

Kai indeksas lygus l, vyksta dvipuse prekyba: kiek Salis eksportuoja,tiek ir importuoja. l5.l paveiksle parodyta kai kuriq jAV Sakq prekybosindeksai 1996 metais.

Geleiis ir plienasNUTAS

Drabuiiai

ekonomija diJ '75

,86

l -

0,400.45 Transpono priemon€s

Chem-ikalai-

Telekomunikacijos pricmonds

Kontoros lrengimai

15.1 pav. Abipuse prekyba JAV 2000 rn. pagal IIT indeks4

Kaip matome i5 l5.l paveikslo, indeksui didejant nuo 0 iki l,palyginamojo prana5umo vaidmuo silpneja. Tadiau, prekiaujant kai kuriomisprekemis (kuru, plienu, geleZimi, drabuZiais), Sio principo vaidmuo yra labaireik5mingas. Prekiaujant telekomunikacijos priernondmis, kontorosirengimais, dominuojandia tampa prekiq ivairove, o palyginarnasisprana5umas netenka vyraujandio vaidmens.

Pal yr.inamariJt'_ l

Dranasumas I

II

00

Ivairove, Itamvbos I

I*o"o I

524

JAV importuoja daug drabuZiq, kuro, o eksportuoja Siq prekiqnedaug. Kontoros [rengirnai ir eksportuojami, ir importuojarni.

Tarptautin€s prekybos intensyvumas Sakos viduje priklauso nuoatskirq Saliq rinkq glaudumo. Pavyzdliui, ES Salys turi ivairiq i5tekliq, jltrinkos glaudZiai susijusios. Sioms ialims santykinai maLiau svarbhsnuostoliai, informacijos ir muitq barjerai. Tarp ES Saliq pladiai vyksta prekybatos padios Sakos prekernis, ir daugelio prekiq Sakines prekybos indeksoreikSrn€ auk5tesn€ negu, pavyzdZiui. Japonijos prekiq. Japonijos prekyba iSesrnds yra v ienpuse: 2al iavos importuojamos. o pratnonds gaminia i -eksportuojarni. lr tik labai nedaugelyje prarnones Sakq prekyba - dvipusd.Todel Sakines prekybos indeksas daugeliui prekiq yra maZas.

Prekybos nauda atsiranda ne tiek del kainq santykiniq skirlumqpanar,rdojimo, kiek del prekiq [vairovds pletojimo ir specializavirno gilejimoSakos viduje.

Kadangi kiekvienas tarptautinis prekybinis sanderis ivykstadalyvaujant ir pirkejui, ir pardavejui, vienq Saliq importas turi b[ti lygus kitqSaliq eksportui. Zinant, kaip vyksta prekyba, galima apskaidiuoii bendr4eksporto vertE arba bendrq importo vertE visoms Salims. Panagrindkime, kasvyksta tarptautindj e prekyboj e.

I 5 .3 . TARPTAUTINES PREKYBOS STRUKTURA

15.3.1. Tarptautinds prekybos pobiidis

Prekiq ir paslaugq judejimas tarp Saliq susieja nacionalinius ukius ibendrq rinkos sistemq ir sustiprina Saliq tarpusavio ekonoming priklausomybE.Tarpusavio priklar-rsomybei turi ltakos Salies teritorijos dydis, ekonorninioi5sivystymo lygis, vidaus rinkos apimtis, gamtiniai i5tekliai ir t.t. Didejaprekiq ir paslaugq bendrojo nacionalinio produkto eksporto dalis (pavyzdZiui,JAV eksporto dalis BNP 1960-1989 m. padidejo nuo 5 iki l l proc., Japonijos- nuo l1 iki l5 proc., DidZiosios Britanijos - nuo 21 1ki 27 proc., Vokieli jos -nuo l9 iki 37 proc., Italijos - nuo 14-27 procentq)r.

1995 m. eksporto dalis, BNP sudard: JAV - l4 proc., Japonijoje - l7proc., DidZiojoje Britanijoje * 32 proc., Vokiettjoje - 39 proc., Itahjoje - 30procentq', o 200 I m. atit inkamai l l proc., l0proc., 27 proc.,33 proc. ir 28procentus.a

Tarptautinds prekybos pletros lyg1 rodo ir eksporto bei bendrojovidaus produkto santykis arba eksporto kvota nuo BVP. Kai kuriq valstybiq

" OECD, Historical statistics, OECD. Econornic Outbook.3 Lotukin B. K. Mirovaja ekonornika. M., Finansy, JNITI, 1998. p. 727.* Husted S., Melvin M. International econornics. N.Y.. 2004. P.7.

525

(Malaizijos, Singapuro ir kt.) Sis rodiklis yra didesnis negu 100 proc., t.y.Salies eksporto vertd virdija bendrql vidaus produktq. Tokio tipo valstybdsekonomika dalnai vadinama eksportine. Lietuvoje Sis rodiklis sudaro -53procentuss.

Pinnoje 9-o desirntrnedio puseje tatptautin€s prekybos didejimoternpai suletejo iki 2,6 proc., palyginti su 5 proc. 8-ame deSirntmetyje. Taiatsispindejo procesuose, susijusiuose su tarptautinio darbo pasidali j imoperdjirnu 1 kokybi5kai naL44 lygi. Nuo 1985 m. tarptautines prekybos augitnoten.rpai vel didejo:3-4,5 proc., o nuo 1990m. - 6 proc. kiekvienais metais,palyginti su praejusiais metais. 1994-1995 m. tarptautines prekybos apirntispadidino visi 20 didZiausiq pasaulio prekiautojq. 1995 m. tarptautinesprekybos apyvarta pasaulyje buvo beveik 2,5 karto didesne negu 1980 rnetais.Per pastarqji penkmeti tarptautine eksporto ir importo prekyba pletojosiSiaures Amerikoje, Azijoje, Lotynq Arnerikoje (ypad Argentinoje, Cileje.Meksikoje ir Venesueloje) ir Viduriniuose Rytuose (ypad importo srityje).

VakarLl Europos Saliq eksportas didejo spardiau i Centrines ir RytqEuropos Salis negu jq eksportas i kitas Salis. Per pastarqiI penkrneti i5ar.rgoeksporto ir importo apimtis Rytq ir Centrines Europos Salyse.

Ekonominis pagyv€iimas Siaures Amerikoje padidino regionoirnporto paklausal. Eksporto augirnq taip pat pagreitino prekybos pagyvejimasSiaures Amerikoje ir importo bumas Lotynq Amerikoje. Siaures Amerikaisvarbus br-rvo greitas Kinijos ir Honkongo eksporto ir imporlo ar.rgimas. Aztjosregiono prekybos raida importo ir eksporto poZi[riu pasieke didesniq uZpasaulio vidurkl rezultatq.

Nors Vakartl Europos vidaus prekyba didejo letai, Sio regionoeksport4 palaike Siaures Amerikos ekonorninis pagyvejirnas bei irnportobumas Lotynq Arnerikoje ir Viduriniuose Rytuose, eksporto pagyvejirnas iAzij4 ir Vakarq Europos produktq paklausa Centrineje ir Rytq Europoje.

Centrines ir Rytrl Europos Salims bei buvusios Sovietrl Sqjungosrespublikorns budingas prekybos apimties maZejimas. DidZiausios itakos SiarrrnaZejirnr-ri turejo buvusios Sovietq Sqjungos prekybos smukitnas. Nuo1992 m. pastebima 5iq Saliq prekybos su Vakarais pletojimosi tendencija.

Vakarq Europos importas i5 Centrines ir Rytq Europos padidejo1992 m. maZdaug 20 procentq. Eksportas i Centrinq ir Rytq Europq padidejo24 procentaisu. Vakarq Europos eksportas i Azrjq taip pat dideja. Tuo tarpr.rimportas i5 Afrikos, Viduriniqjq Rytq sumaZejo. Lotynq Amerikos irnportopletojimas buvo sutelktas Meksikoje ir Argentinoje. Meksikos importas i5JAV ir eksportas i Siq Sali Lymiai padidejo.

Paslaruoju metu tarptautinei prekybai itakos turejo tokie veiksniai:

' World Bank, World Developrnent Indicators. N.Y., 2003.6 Sausanaviiius A. Tarptautine prekyba 1992 metais //Lietuvos ukis, 1992. Nr.6, p.35-37.

i l o

L Vokietgos susivienij imas (Vokietrjos importo paklausa didejo daugiaukaip deSirnt kartq greidiau per metus nei garninan.ra produkcrja);

2. Vykstantys reeksporto procesai prekyboje tarp Honkongo ir Kini.jos;3. Siaures Amerikos importo apimties didejimas, prasiddjLrs

ekonominiam pagyvejimui (1992m. importo fizine apimtis augo penkiskartus greidiau, negu gaminarna produkcija);

4. Lotynq Amerikos irnporto apirnties padidejimas, kaip 199 l-1992 m.ekonornikos strukturinio pertvarkyn.ro ir didesrrio jos atvirurno prekybairezultalas.

Tarptautineje prekyboje vadovaujanti vaidrneni vaidina ES, JAV irJaponija. Jq lyginamasis svoris pasaulineje prekyboje 1995 rn. sudardatit inkarnai 19 proc., 12,8 proc., _10 proc. prekiq eksporto, o 2003 m. -19 proc., l6 proc. ir 9 procentus'. Pastaruoju metu padidejo ir naftqeksportuojandiq Saliq bei Pietr4 Korejos, Singap[ro. Honkongo bei Taivanovaidmuo tarptautineje prekyboje. Todel per pastarqji deSimtmell pakitotarptautines prekybos prioritetai. Septyniq galingiausirl valstybiLl dalispasaulio prekybos apyvarloje sumaZ€jo nuo 50 proc. 1985 m. iki 44,5 proc. --1995 m. Per t4 pat[ laikotarpi septyniq Azrjos valstybiq (Honkongo, Tarvano,Pietq Korejos, Singaplro, Malaizijos, Tailando ir Kinijos) dalis i5augo nuo 9iki l6 procentq.

Dabartiniu metu i5sivysdiusioms Salirns tenka apie 69 proc. bendrojopasaulinio prekiq eksporto. I5 Sios dalies 75 proc. prekiq eksportur.rjarna IiSsivysdir-rsias Salis, 20 proc. - [ besivystandias, 5 proc. - i buvusias RytLpbloko Salis. Besivystandios Salys eksportuoja I i5sivysdiusias Salis apie 70proc. savo prekiq, 20 proc. - prekiq realizuojama tatp besivystandiq Saliq, olikusios - i buvusiojo Rytq bloko valstybes. Pastarqjq dalis tarptautine.jeprekyboje sudaro apie I I procentq. DidZiaLrsia dalis, t.y. apie 40 proc., prekiqpasauiio eksporto ir importo tenka Vakarq Europai, apre 20 proc. - Siaur.sArnerikai, apie 25 proc. - Azijai, apie 5 proc. - Lotynq Arnerikai, 4 proc. -Vidurio Rytams, 2,5 proc. - Afrikos Salims.

Dabartiniu metu prekybos augimas vir5ija gamybos augimnl. Nr.ro1973 m. iki 2003 m. pasauline prekyba didejo 4,6 proc. palyginri sLrpasaulines garnybos augimu 28 procentoo. Tai pasaulinds ekonomikos raidosir besitgsiandiq ilgalaikiq sElygq pokydiq rezultatas. Tadiau tarptaLrtineiprekybai b[dingi neekvivalentiniai mainai, del kuriq susidaro didZiuliLtnuostoliq. Pirmiausia Sie nuostoliai susijg su tradicinernis ,,kainq Zirklernis".UZbaigtiems gaminiams kainos padidintos, o Zaliavorns sr,rrnaZintos. l'aisLrkelia besivystandir4 Saliq nepasitenkinirnq nes jos daugiausia eksportuojaZaliavas. PavyzdZiut, Viduriniqjq Rytq, Afrikos ir kitq regionq eksportcr

7 http://www.europa.eu.int/tradc.htrn.I en pal

52'7

iplaukos sumaZejo, nukritus mineralq, metalq kainolns. Tuo tarpui5sivysdiusios Salys i5 nupirktq Zaliavq pagamintus garninius parduoda

aukStesnemis kainomis. Todel Zaliavq kainos - viena aktualiausiq tatptautinesprekybos problemq.

Neekvivalentiniarn tarptautines prekybos pobfidZiui turi itakos ne tikekonominio i5sivystymo lygiq ir darbo na5umo skifiumai, bet ir tarptatrtiniodarbo pasidalijimo ypatybds, kurios besivystandias Salis daro priklausomasnuo iSvystytq.

Besivystandios Salys nordtq padios gaminti i3 turimq Zaliavq irmedZiagq pramonines prekes ir eksportuoti jas i i5sivysdiusias valstybes.Tadiau besivystandiq Saliq eksportas i i3sivysdiusias Salis sukelia pastarqjtlnepasitenkinimE del pigios uZsienio darbo jegos. Vadinasi, pramonds garniniq

eksportas i3 silpnai i5sivysdiusiq Saliq - antra i5 aktualiausiq tarptautindsprekybos problemq.

Tadiau neekvivalentind tarptautine prekyba vyrauja ir tary padiq

iSsivysdiusiq 5a1iq. Toks neekvivalentiSkumas turi objektyv14 pagrindq,susijusl su nacionaliniq Dkiq i5sivystymo skirtumais. PavyzdLiui, kai kurioseSakose - automobiliq, plieno - vieSpatauja JAV, DidZiosios Britanijos.Vokieti jos gamintojai. Tadiau pastaruoju metu jq produkcij4 iSstumia naujigarnintojai (Japonija). Vadinasi, i5kyla problerna - ar Japonijos eksportasturettl bfiti ribojamas, siekiant iSsaugoti darbo vietas Vakarq Euiopoje irSiaurds Amerikoje? O gal Sios Salys turetrl stengtis igyti pranaSumq prieSJaponijq maZindamos gamybos kaStus? Sitl problemq sprendirnas turi itakostarptautines prekybos prekinei strukturai.

15.3.2. Tarptautin€s prekybos prekind strukt[ira

Svarbiausi pasikeitimai, ivyke tarptautines prekybos prekinejestrukturoje per pastarqji de5imtmeti, - tai iahavq ir medZiagq daliessumaZejimas; gatavq garniniq dalies padidejimas. Gatavi gaminiai sudaro72 proc. bendros prekybos prekemis.

lki 7-o desimtrnedio tarptautineje prekiq apyvartoje vyravo prekybapramonds produkcija ir Zaliavomis. Dabartiniu metu tarp iSsivysciusiqvalstybiq paplito tarptautiniai mainai suddtinga mokslo imiia produkcija(elektronika, informacine technika, technologinemis sistemomis). Padidejoprekyba ivairaus profilio stakldmis, personalin€mis ESM, vaizdomagnetofonais, cheminiais produktais, medikamentais, automobiliais irkitomis ilgo naudojimo prekemis. Taip pat padidejo rnaSinq gamybospramonds produkcijos importas i besivystandias Salis. Per pastarqji penkmetlapdirbamosios pramon6s gaminiais prekiaujama intensyviau negu kitaisproduktais. Investiciniai rySiai skatina prekiauti gaminiq komponentais bei

528

technologiniais pranasumais telekornunikacrjoje ir transporte. Tai su'raZina5aliL1 ekonominI atotr[ki.

Maisto produktq lyginamojo svorio sumaZejirnas susijEs su Zemesukio produkcijos gamybos augimu issivysdiusiose saiyse. sior iuty, visiskaiapsirfrpina maisto produktais. Tadiau padidejo keitimosi maisto produktaisapimtis tarp i5sivysdiusiq saliq. I5sivysdiusios salys subsidijuoja Zemes fiki irsaugo savo rinkas, pasitelkdamos muitus bei kitus i''porto ap'bojimus.

Zaliavos imporlo sumaZejirnE sqlygojo Sios prieZasiys:1. Sintetiniq medZiagq gamybos pletimas;2. Intensyvesnis vietiniq Laliav qi5tekliq naudoj imas;3. I5teklius taupandiq technologrjLl idiegimas. Jas naudojant,s umaZej a lahav qs4naudos pramonds produkcij os vieneto gamyboj e.Eksportuojamq pagal vertg prekiq penketuke pirmauji lengvieji

autornobiliai, po to - kompiuteriai ir infomracines technorogijos, automobiriqatsargines dalys ir varikliai, ry5io priemones ir puslaidininkiai-

EkonomiSkai iSs ivysdius iq vals tybiq eksporte vyrauja pramonesprekes. Beveik pusg septyniq galingiausiq valstybiq eksporto vertis sudaroinZinerijos (ma5inq ir metalo apclirbimo) pramones garniniai. Kita vertus, .1t1lyginarnoji svorio dalis siose issivysdiusiose iaryse taip pat svyruoja ir sudaro,pavyzdLiui, Kanadoje 42 proc., o Japonijoje - 7g procentus.

Daugelio Afrikos, kai kuriq Azijos ir Amerikos valstybiq eksportepirrnauja neperdirbti bioprodukcinio [kio produktai bei mineraiai. iuo tarpudaugumos pasaulio valstybiq prekiq importe vyrauja inZinerijos pramondsSakos (transporto priemones, [rengimai kitorns ukio siko'rs, erektrotechnikosir elektronikos gaminiai, prietaisai ir instrumentai, rysio priemones ir pan.).Tadiau menkai iSsivysdiusitl saliq (Gambijos, Jemeno, Laoso, ArLyro,Mozambiko ir kt.) daugiau kaip 30 proc. sudaro imporlo maisto procluktai.Kai kuriq Saliq (Japonijos) dicrZiausia importo vertds daris - tai kuras rrZaliavos.

. Svarbiq viet4 tarptautineje prekyboje uZima paslaugq eksportas irirnportas. Tai visos tarptautinio ir tranzitinio transiorto iosys,

'uzsienio

turizmas, bankq ir draudimo kompanrjq paslaugos, mokejimai uZ patentus,honorarai, pajamos ii reklamos, meno darbai, weikalos upruugor, ivietirnopaslaugos, skaidiavimo technikos programinis aprDpinimas, prekybine irtechnine veikla.

I5sivysdiusiq Saliq daris tarptautiniuose paslaugq mainuose sudaroapie 85 procentus; paslaugq eksporto lygina'rasis svoris-- apie 22 procentus.Pagrindine kornerciniq paslaugq eksporto dalis tenka ES, s. Amerikai irAztjai. Per 1980-2002 m. laikotarpi komerciniq paslaugq eksporto aprmtispadidejo 4 kartus, transporto paslaugq 2,1 karto, draudirno ir finansrniqpaslaugq 5,5 karto.

529

Per penkerius pastaruosius metus tarptautine komerciniq paslaugqprekyba didejo (idaugo 8 procentais). Ypad spardiai pletesi prekybakornercindmis paslaugomis (transportu, turizmu, telekornunikacijornis,draudimu ir kt.). Tam itakos turejo Siaures Amerikos ekonominis pagyvejimasir Persrl ilankos karo padariniq sukeltas padidejEs kelioniq ir transportopaslaugq poreikis.

15.3.3. Lietuvos uZsienio prekybos pobldis ir prekind strukti ira

NepriklausomybE atk[rusioje Lietuvoje pasikeite ekonominesituacija. Ekonominiai rySiai su buvusios Sovietq Sqjungos respublikomissusilpnejo ir susiklost€ s4lygos savaranki5kesnei uZsienio prekybos politikai;tiesioginiams ekonorniniams ry5iams su Vakarq Salimis. Todel keitesiLietuvos uZsienio prekybos strukt[ra ir dinamika. Liberalizavus santykius suuZsienio Salirnis, Lietuvos uZsienio prekybos apyvarta su Vakarq Europos irkitomis pasaulio Salirnis drnd spardiai pletotis. 1989m. Salies eksporto iVakarq Saliq rinkq dalis sudare tik 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto,1992 m. - 9,4 proc., 1996 m. - 17 proc., o 1999 m. ekspofias i ES Salis sudard- 28,7 proc. BVP.

Nagrin€jant Lietuvos uZsienio prekybos struktiir4 ir jos pokydius1989-2003 m. laikotarpiu, i5rySkejo Sios kitimo tendencijos:

l. Prekybos su Vakarq Salimis apyvartos dalis padidejo 3,9 karto irsudard 58 proc. visos apyvartos, o eksporto - net 5,9 karto ir sudare 47 proc.eksporto apimties. Ypad didejo prekybos apyvarta su ES Salimis (eksportas *nuo 2,28 proc. l99l rn. iki 42,0 proc. 2003 m., importas - nuo 2,52 proc.1991 m. ik i 45,0 proc. 2003 m.) ;

2. Prekybos su Rytq Salimis apyvartos dalis pastebimai sumaZejo (4kartus) ir sudare 21,7 proc., o eksporto dalis - 4,5 karto ir sudare 17,0 proc.v isos eksporto apimt ies;

3. Prekybos su Balti jos Salimis (Latvija, Esti ja) apyvartos dalis l99l*1993 m. sumaZdjo I,2 karto. Lietuvos prekybos apyvarta su Latvija sudare1994m. - 5,6 proc., o 2003 m. - 7,8 proc. visos Lietuvos uZsienio prekybos,tuo tarpu su Estija - atitinkamai 2,5 ir 3,4 procento;

4. Lietuvos uZsienio prekybos apyvartos subalansuotumo pastebimaikeitesi ir dydis, ir kryptis. Eksporto ir importo saldas I Vakarq Salis 1989-199 I m. buvo neigiamas, i Rytq Salis - teigiamas, o liberalizavus prekybossantykius su Vakarq Salirnis 1992-1993 m. tapo teigiarnas; 1994-2003m.la ikotarp iu - neig iamas:

5. Lemiamas vaidmuo Lietuvos eksporto pletojime tenka prarnonei irSioms pagrindinems Sakoms: lengvajai ir maisto pramonei, cherniniqmedZiagq ir produktq pramonei bei ma5inq gamybai;

530

6. Lietuvos importo pletojimo linkme visi5kai kitokia. Lieruvosimporte lemiamas vaidmuo tenka naftos ir dujq pramonei; antraeilis vaidmuotenka rnasinq gamybos ir chemijos pramonei, o trediaeilis vaidmuo - lengvajaiir maisto pramonei.

15.4. TARPTAUTINES PREKYBOS NAUDA IR ZALA

Salys prekiauja, todel, kad del palyginamojo pranaSumo patirianaud4. Jos naudoja paZangesng technologij4 turi gausesnius gamybosi5teklius arba specializuojasi gaminti prekes tokiq iakq, kurioms bridingaekonomija del gamybos masto.

Pasaulinis [kis patiria naudq kai vyksta rnainai tarp atskirqvalstybiq. Tadiau tarptautinds prekybos teikiami privalumai gali pavirsritr[kumais, o tuomet patiriama ir Lala. pavyzdziui, XIX a. pabaigoje paplitusSaldytuvams, Argentina tapo Saldytos mesos tiekeja pasaulinei rinkai. i9l3 m.eksportavo apie 400 000 tonq mdsos, nors 1900 m. jos visai neeksporlavo.JAV nustojo tiekti mesq tarptautinei rinkai, nors 1900 m. eksportavo 150 000tonq skerdienos. Kas laimejo ir kas pralaimejo?

Nors Argentinos bendrasis nacionalinis produktas Lymiai padidejo,tadiau prekybos nauda pasiskirste labai netolygtai. pavyzdziui, Argentinojepabrango i uzsieni eksportuojama jautiena, ir tai pablogino vietiniq gyventoiqpadeti. Pigesnd jautiena i5 Argentinos pagerino Europos ir JAV varroroiqpadet[.

Argentinos galvijq augintojai ir Zemds savininkai laimejo, kadangi,iSaugus mesos paklausai, padidejo Zemes renta. Tadiau Europos ir JAVgalvriq augintojai pralaimejo, nes skerdienos kainos tose salyse krito. JossumaZdjo ir pasaulineje rinkoje. vadinasi, tiek Argentinoje, tiek visaruepasaulyje jaudiq augintojams buvo padaryta LaIa,,nes sumaZejo tarptautineskainos. Tadiau apskritai pasaulinis lkis laimejo. Zinona, raimejusieji galetqpasidalyti su pralaimejusiais, tadiau gyvenime taip atsitinka nedaZnai.

Tarptautiniq mainq Zala gali labai pakenkti tam tikriems visuornenessluoksniams. PavyzdLiui, japonq automobiliai dZiugina vartotojus, tadiauvietiniq automobiliq gamintojams sukelia nedarbo gresmQ. Antai, padidejusautomobiliq importui i Didziqia Briranii4 auromobiliq pramondje padidejonedarbas, ir vyriausybe buvo priversta apriboti automobiriq irnport4. Taipadidino automobiliq kainas vidaus rinkoje. vadinasi, gamintojai laimejo, ovartotojai pralaimejo.

Tarptautines prekybos padaryta vienai ar kitai ialiai, gyventojqsluoksniams Zala i5rySkeja, vykdant neracionaliq uZsienio prekybos politikq.Tarptautinds prekybos politik4 vykdo vyriausybe, naudodama ivairiaspriemones; muitus, subsidijas, tiesioginius irnporto ar eksporto apribojimus.

5 3 r

15.5. TARPTAUTINES PREKYBOS POLITIKOS FORMOS IRPRIEMONES

15.5.1. Tarptautinds prekybos polit ikos formos

Tarptautines prekybos politika vykdoma ivairiomis formornis.Pagrindines jq yra Sios:

Laisvoji prekyba (free trade) - tai valstybes ekonorninepolitika, kai be jokiq muitq mokesdiq ir suvarZymq visosSalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybosspecializavimo privalumais.

Laisvoji prekyba Salirns suteikia papildomos naudos del Siq prieZasiiq:a) laisvoji prekyba skatina konkurencij4 ir apriboja monopolijq

vie3patavim4. Kai Salis pradeda prekiauti su uZsienio firmomis, vietinesmonopolijos praranda savo galiE vidaus rinkoje. l5ar"rgusi konkurencija deluZsienio firmq veiklos priverdia Salies gamintojus taikyti technikos naujoves,pereiti prie garnybos technologijq su Zemesniais gamybos ka5tais, gerintiprodukcijos kokybE, panaudoti naujus garnybos metodus, skatinantekonomikos augimq;

b) laisvoji prekyba suteikia pasirinkimo galimybq vartotojatns, nesprapledia produkcijos asortiment4 uZtikrina pagamintq produktq gausq ir

ivairovE. Kiekvienos laisv4j4 prekybq vykdandios Salies gyventojai galinusipirkti kitose Salyse pagarnintq naujq produktq, kuriq gamyba Salyjebrangiai kainuotq. UZsienio prekyba Salims sudaro s4lygas padioms garnintinaujus produktus, lsigijus tam reikalingq medZiagq, technikos ir pan.;

c) pasireiSkiant gamybos masto ekonomijos efektui, laisvoji prekybagali s4lygoti elektyvesnq garnybq. Siuo atveju nauda - prapldsta laisvosiosprekybos rinka. Kadangi, panaikinus bet kokius prekybos apribojimus.kiekvienos Salies garnintojas gali laisvai pardavineti savo gaminius bet kuriojekitoje Salyje, rinkos plediasi, o tai leidZia gamintojams gan,inti prekes Zyrniaid idesndrnis apimt imis. Ukio Sakose. kur iose re iSkias i masto ekonomi ja.didesne gamybos apimtis s4lygoja ka5tq maZejim4 ir tai leidLta pardavinetiprekes Zemesnemis kainomis. Tai naudinga bet kurios Salies vartotojui;

d) laisvoji prekyba, vykdoma remiantis palyginamojo pranaSutnoprincipu, padeda daug efektyviau paskirstyti i5teklius ir uZtikrinti auk5tesnirnaterialines geroves lyg[ tiek atskirose Salyse, tiek viso pasaulio rnastu.Kadangi i5tekliq struktfira, technologiniq Ziniq lygis kiekvienoje Salyje yraskirtingi, todel kiekviena Salis gamina tam tikras prekes su skirtingaisgamybos kaStais. Jeigu kiekviena Salis gamintq tik tas prekes, kurias galipagaminti santykinai pigiau (su maZesniais alternatyviniais ka5tais) negu josprekybos partneriai ir mainytq jas i prekes, kuriq gamybos kaitai Salyje

s32

santykinai auk5tesni negu kitose Salyse, tai kiekviena laisvai prekiaujanti Salisir visa pasaulio ekonomika gautq didZiuliq realiqjq pajamq, naudodama toki4iStekliq apimti, kuri4 turi kiekviena Salis.

Protekcionizmas (protectionism) * tai valstybds ekonomin6politika, siekiant apsaugoti nacionaling ekonomik4 nuo kitqSaliq konkurencijos.

e ia naudojami muitai, teikiamos subsidrjos nacionalinio nkiovystymui, kitais b[dais apribojamas prekiq judejimas.

Protekcionizmas, taikydamas laisvosios prekybos apribojirnus,sumaZina naudE i5 specializacijos arba visai jos neteikia. Jeigu Salys negalilaisvai prekiauti, jos yra priverstos perkelti i5teklius i5 efektyvios (Zemq kaStq)jq naudojimo sferos i neefektyvi4 kad patenkintq ivairius savo poreikius.

Protekcionistiniq priemoniq naudojimas turi itakos vartotojq irgamintojq i5laidoms. Del prekybiniq apribojimq padideja vartotojq iilaidos, nes:

a) padideja importuojarno produkto kaina;b) ar"rkStesne importLrojamo produkto kaina priverdia kai kuriuos

vartotojus pirkti brangesnes vietines garnybos prekes;c) susilpnejus konkurencijai Salies vidaus rinkoje del auk5tq

importuojamq produktr4 kainq, vietines gamybos prekiq kainos gali padideti.Vykdant protekcionisting politik4 didinami importo muitai, eksporto

maZinarni arba i5 viso atsisakoma eksporto muitq.

Dempingas (dumping) - prekiq pardavimas uZsieniorinkose Zemgsnemis negu vidaus ar pasaulinds rinkoskainomis, kartais net Zemesnemis uZ garnybos ka5tus.

Dempingas taikomas tokiais pagrindiniais atvejais:a) siekiant lsigaleti uZsienio rinkose, uZvaldyti jas. Siuo atveju

dempingas taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pralaimi konkurencinejekovoje ir pasitraukia i5 rinkos. Tuomet kainos padidinamos ir daZnai vir5ijaiki dempingo buvusi lyg!. Taip ivyksta tuo atveju, kai imones, raikandiosdemping4 lgyja toje Salyje rnonopolinq ar oligopoling padeti;

b) siekiant iSplesti garnybq kad bfitq gaunama didesne ekonomija delgamybos masto. Siuo atveju dempingo budu realizuojama kitose Salyse taprodukcija, kuri neturejo paklausos Salies vidaus rinkoje;

c) norint realizuoti produkcijos pertekliq, atsiradusi klaidingaiivertinus prekes paklaus4 ir pagaminus pemelyg daug prekiq.

Atskiros Salys, naudodamos antidempingines priemones (istatymus,sankcijas, papildornus muitus ir pan.), kovoja su importuojarntl prekiqdempinginent is ka inomis.

Embargas (embargo) - draudimas iSveZti iS kurios norsSalies arba iveZti i kuri4 nors Sali prekes, auksq vertybiniuspopierius.

533

Ernbargas taikomas del 5iq pagrindiniq prieZasdiq:a) politiniq. Politinis embargas taikomas prie5 Salis, kurios

nedernokratiniais bldais bando kitoms Salims primesti savo vystymosi keli4kiSasi Ijq reikalus, sukelia karinius konfliktus, vykdo teroristinius i5puolius;

b) sveikatos apsaugos. Del Sios prieZasties Saliq vyriausybes gali

uZdrausti lveZti i 5a11 ivairiq vaistq, gyvunq, augalq, darZoviq, vaisitl,chemikalq ir pana5iai;

c) moraliniq. Del kult[riniq ir nacionaliniq tradicijq, religinirl

lsitikinimq draudZiama i atskiras Salis iveZti alkoholinius gdrimus,pomografi nE literatlrq ir pana5iai.

15.5.2. Tarptautin6s prekybos polit ikos priemon€s

Pladiausiai paplitusi tarptautin€s prekybos apribojimq priemond yra

iveZimo muitas, kuri moka importuotojas vyriausybei. Pavyzdliul nustadius20 proc. muitq automobiliams, kuriq pasauline kaina yra 12 000USD,automobilio importuotojas turi ne tik sumoketi uZsienio gamintojui

l2 000 USD, bet - ir 2400 USD (0,2x 12 000) vyriausybei. Bendraautomobilio kaina importuotojui sudarys 14400 doleriq. Tai yra minimalikaina, uZ kuriq importuotojas gales parduoti automobili vidaus rinkoje.

Kadangi muitai didina importuojamq prekiq kainas vidaus nnkoje. jie

naudingi vietiniams tokiq prekiq gamintojarrs, tadiau nuostolingi vartotojams.

15.5.2.1. Muito poveikis ksinui ir gamybos apimiiai

Tarkime, kad Lietuva realizuoja automobilius vidaus rinkojepasaulinds rinkos kainomis, t.y. l2 000 USD uZ automobil[.

Panagrinesime muito poveiki automobiliq kainai ir gamybosapimdiai vidaus rinkoje (15.2 pav.).

p

USD

Pasauline kaina,

iskaitant nruitq

Pasauline kaina

Illl

I

r l

i iT m p o d a s l 1 l. -oe mu[oi

ir l

Qt a'. Q'o Qo

15.2 pav. Muito poveikis kainai ir gamybos apimctat

vnt.a,

534

lsivaizduokime, kad automobiliq pasaulind kaina - 12 000 USD,kuriai esant Lietuva gali i5 uZsienio pirkti tiek automobiliq, kiek ji pageiclauJa.Tai rodo vientisa horizontali linija. Kreives D ir S rodo automobiliq paklausqir pasi[I4 vidaus rinkoje. Tegu uzsieniniai ir vietiniai automobiliai visiskisubstitutai. Tuomet vartotojai pirks pigesnius automobilius. Nesant rnuitq,automobilius galima importuoti uZ 12 000 USD. Tegu, esant laisvai prekybospusiausvyrai, Lietuvos gamintojai pagamins Q5 autornobiliq kieki, kurisatitinka ta5kE C. Vidaus vartotojai fsigyja automobiliq kieki go (taSkas G).Skirtumas tarp vidaus rinkos pasiulos p5 ir viclaus rinkos paklausos pppadengiamas i5 irnporto. Importuojamq automobiliq kiekis yra CG (eo, e).20 proc. muitas padidina vidaus rinkos kain4 iki 14 400 USD. Tai padicrinaviet ines pramonds produkci jos pasi [ I4 ik i 0s ( taSkas E) . sumaZina var to j imqiki Q D (taSkas, F). Importo apimtis sumaZeja nuo CG iki EF, r.y. imporrok iek i s l ygus (Qo-Q) .

Koks yra muito poveikis vidaus garnybos apirndiai ir vartojimui?Augant automobiliq kainoms vidaus rinkoje, muitas skatina vietinds

automobiliq pramonds augim4. Firrnos padidina gamybq nuo es iki e's.Didindamas automobiliq kainq vidaus rinkoje, muitas apsaugo vietin€sautornobiliq pramones gamintojus nuo uZsienio konkurencijos.

hnportuojamq automobiliq kaina i5auga. Vartotojq poZi[riu, rnuitaspanasus i mokesdius. Kadangi vartotojai turi daugiau moketi uZ automobilius,automobiliq paklausos kiekis sumaZ€ja nuo QD 1ki e'p. Tatgi importassumaZeja del dviejq prieZasdiq:

l. Del vidaus gamybos padidejimo;2. Del vidaus vartojimo sumaZejimo.Esant tam tikram muitui, importo apimties sumaZejimas priklausys

nuo pasillos ir paklausos vidaus rinkoje kreiviq padeties. Kuo iios kreivdshorizontalesnds, tuo muito padidejirnas labiau sumaZins import4. Bet kai abikreives labai stadios, muitas tures maZq itakq paklausos ir pasi0ros kiekiams,taigi ir importo kiekiui, nors vidaus rinkos kain4 ir padidins.

I 5.5.2.2. Visuomeniniai muit4 kaitai (gerovis nuostoliai)

Kaip matome i5 15.3 paveikslo, uZdejus muitq vartotojai isigisautomobiliq kieki Q'p. Kadangi del muito automobilio kaina varrotojuipadideja 2400 doleriq, vadinasi, vartotojai i5leidZia 2400 USD x e;, pinigqdaugiau negu b[tq iSleidE pirkdami toki pat kieki e;; pasauline kaina.Panagrindsime, kam gi atitenka vartotojq sumoketi pinigai (stadiakampisLFHJ).

Dalis Siq pinigq atitenka vyriausybei (stadiakampis EFHI). Si sumalygi muito importuojamiems automobiliams (2400 USD) ir importuojamoautomobiliq kiekio (Q p - Q/ sandaugai. Tai nera gryni visuomeniniai kastai.

535

PavyzdLivi, vyriausybd gali naucloti fiskalinius muitus', siekdama sumaZinti

pelno mokest[.Del aukstesniq kainq padidejg vartotojq mok€jimai atitenka fimoms

kaip papildon-ras pelnas. Firmos naudojasi aukstesne vidaus kaina jq

islei<lziamai produkcijai. Pasillos kreive rodo, kiek firmoms reikia papildomq

pajarnq, norint padengti papildomus ka5tus, atsirandandius gaminant Q', - Qtpapil<loma kieki automobiliq. Vadinasi, plotas ECJL rodo firmq pelno

pualo.ji-a. Tai papildomas firmq pelnas ir ndra visuomenes grynieji kastai.

e Firkuliniuir rnuitais didinamosgauti kuo daugiau iZdo pajatnq tr

Pasauline kaina,

lskaitant muilq

Pasauline kaina

valstybes biudZeto paj arnos. Siais n.ruitais stengiatnasi

rnuito rnokesdiu.

P

USD

r4 400

l2 000

I r

0 qs e's e'., eo Q, vnt.

15.3 Pav. Ka5tai ir nauda iS muito

U2tuSuotas trikampis A yra dalis LFHJ ploto, rodandio vartotojq

papildornus mokdjirnus, bet tai n6ra nei pajamos vyriausybei, nei papildomas

hrmq pelnas. Tai visuomenes grynieji kastai, kuriuos tenka surnokdti

vartoiojams uZ neefektyvq viclaus finnq rdmimQ (tai islaikomq neefektyvitl

vidaus firmq ka5tai).Pasifilos kreive S rodo ribinius ka5tus gaminant papildornq

automobili vidaus ukyje. Bet visuomene, apskritai padmus, galetq imporluoti

autornobilius i5 likusios pasaulio clalies neribotais kiekiais pasauline rinkos

kaina - uZ 12000 USD. Si pasaulines rinkos kaina yra tikrieji automobiliq

ribiniai kaStai Salies ekonomikai.Trikampis A parodo isteklius, kuriuos visuon-rend issvaisto ddl to,

kacl gamina (Q's - Ql kiek[ Salies viduje, nors 5[ kieki galetq importuoti

Zemeiniais kastais. Istekliai, isleisti vrdaus automobiliq gamyboje, galetq bitti

panaudoti daug efektyviau kitose lkio Sakose.Trikampis B taip pat vaizduoja visuomends patirtus nuostolius. Jeigu

bfitq atsisakyta muitq, Saiies vicluje btitq papildomai parduota (Qo - Q r',)autornobiliq, esant tik 12 000 USD kainai. Tai yra, ir tie vartotojai, kurie

536

pirktq automobill, esantl intervalo (Qo - e o) viduje, moketq pasauling12 000 USD kainq nors butq pasiryZp moketi ir didesnE kainq (t4 jqpasiryZim4 apibfdina D tiese). Taigi trikampis B paroclo, kiek gerovdspraranda visuomend del to, kad, ivedus muitus, ji priversta atsisakyti daliesautomobiliq.

Akivaizdu, kad muitai trukdo normaliai judeti prekiq srautui. Be to,pinigai pereina i5 vartotojq vyriausybei ir gamintojams. vartotojai mokabrangiau, o tai malina iq vartojim4. Antra vertus, i vyriausybes iZd4 plaukiapajamos i5 muito, o vietos gamintojai toliau pledia neefektyviq gamybql0.

Del muito visuomend patiria nemaZq nuostoliq. Visuomend galetqirnporluoti automobilius Zemesne pasaulinds rinkos kaina. Jai b[tq gerau,jeigu maZiau i5tekliq bDtq sunaudojama automobiliq garnybai salies viduje irSiuos i5teklius galetq perkelti i eksporto prekiq gamybfu o uZ gautas iSeksporto pajamas galetq importuoti automobilius Zernesne pasaulines rinkoskaina.

15.3 paveikslo trikampiai A ir B rodo nuostolius, kylandius delpapildomos gamybos Salies viduje ir automobiliq suvartojirno sumaZejimo.

Tadiau yra daug muitus pateisinandiq argumentq.

I 5. 5.2. 3. Muit4 naudojimq pateisinantys argumentai

Muitq naudojimq stengiamasi pateisinti siais argumentais: saliesgynybos butinumu; vidaus garnybos konkurencingumo ir gyventoiq uZimtumouZtikrinimu; naujai atsirandandiq sakq vystymosi galimybiq uztikrinimu;vyriausyb6s pajamq ir socialiniq klausimq sprendimu; apsaugojirnu nuopigesnes uzsienio darbo jegos; siekimu apriboti prabangos daiktq lsigijim4ir t.t.

Kai kurios valstybes mano, kad, jei vyksta karas, svarbu uztikrintigarantuotq apsir[pinim4 strateginemis Zaliavomis ir medZiagomis, o tamb[tina subsidijuoti strateginiq Zaliavq ir medZiagq gamybrl ir nzrudoti iveZimomuitus. Apsaugos muitai reikalingi, norint issaugoti ir vystyti sakas, kuriosgamina strategines prekes ir medZiagas, b[tinas karo atveju. Sis argurnentasdaugiau karinio ir politinio negu ekonominio pobDdZio. Ekonornistai tvirrina,kad m[sq pasaulyje, kai nera stabilumo, kariniai - poritiniai tikslai(garantuotas apsir[pinimas strateginernis Zaliavomis ir rnedZiagomis) yrasvarbesni uZ ekono'rinius tikslus (efektyvq pasaulio istekliq paskiritymq).

Kaip mateme i5 15.3 paveikslo, vidaus garnybos konkurencingumostiprinirnas, naudojant muitus, padeda vietiniarns gamintojams, bet del uutstqkainq nuostolingas vietiniams vartotojarns. Tadiau vietines prarnones

tt' Guli kilti klausirnas, kodel rnuitai, nors tai toks nergiamas reiskinys, pasaulylc vis

dar gana populiarus? Priezastis ta, kad vartotojai, kurie nukendia <1el rnuitq, daznaikartu yra ir rnuitais apsaugotnos pralnones Sakos darbuotojai.

537

gamintojai, nesant uZsienio konkurencijos, gali virsti monopolistais, o tai irgikenkia vartotojams.

Muitas kartais padeda surnaZinti nedarb4 tadiau vartotojai del to irgipatiria nr.rostoliq. Kadangi muitq tarifas padidina importuojamq prekiq kain4tai padideja paklausa Salies vietinei produkcijai. Tokiu atveju imones samclodaugiau darbuotojq, noredamos padidinti prekiq pasi[lE vidaus rinkoje, irnedarbas sr"rmaZeja. Tai ,,kairnyno skurdinimo politika", nes paklausa SaliesprodLrkcijai padideja kilq Saliq produkcijos sqskaira. Tokiose Salyse didejanedarbas, jei kitos s4iygos nekinta.

Manoma, kad apsaugos muitai - bttini, nes suteikia galimybEvystytis naujoms Sakoms. Laikina naujq atsirandandiq firmq apsauga nuokonkr"rrencijos (efektyvesniq uZsienio firrnq) padeda joms tapti efektyviaisgamintojais. Tadiau naujai atsirandandiq Sakq apsauga, pasitelkus muitus,pakoreguos esame neteisingq pasauliniq i5tekliq i5destymq kuris istori5kaisusiformavo del skirtingq tevynines ir uZsienio pramonds ekonominioiSsivystyrno lygiq.

Nors 5is argumentas logiSkai teisingas, tadiau:l. Jis negali bfit i taikomas industri5kai i5sivysdiusioms Salims (jAV, ES);2. Silpnai i5sivysdiusiose Salyse sunku nustatyti, kuri is naujai atsiradusirl

Sakq gali pasiekti auk5tq i5sivystymo lygi, ir todel j4 remti;3. Apsaugos muitai gali i5likti ir kai pasiekiamas tam tikras Sakos

i5sivystyrno lygis;4. Dauguma ekonomistq mano, kad jeigu naujoms atsirandandioms Sakoms

reikalinga pagalba, tai yra daug geresniq metodq negu muitai, pavyzdliui,subsidijos, kurios ai5kiau parodo, kokiai Sakai ir kokio dydZio teikiamapagalba.

Salies gamintojai daZnai irodineja, kad muitai reikalingi tam, kadapsaugotq juos nuo pigesn6s r.rZsienio darbo jegos. Tadiau apskritai prekybavyksta del tarytautiniq santykiq kainq skirtumq.

Kai technologrja ir aprDpinirnas gamybos veiksniais santykinaikeidiasi, Saliq palyginamasis prana5umas irgi kinra. DidZioji Britanija XIXamZiuje eksportuodavo tekstiies garniniq i vis4pasauli. Tekstiles gamyba yrapalyginti imli darbo pramonds Saka. Pietrydiq Azijos salims idiegus tekstilesgamybos technologijq del apsirfipinimo palyginti gausia darbo jega jos igavosantykini pranaSumq gaminant tekstiles gaminius.

Nauja technologija daLnai suteikia Saliai laikinq palyginam4[pranaSumq. Kai Siq technologijq idiegia ir kitos Salys, svarbiu palyginamojoprana5umo veiksniu tampa santykinis aprfipinimas gamybos veiksniais irsantykine garnybos veiksniq s4naudq verte. Vidaus gamintojai, praradEpalyginamqjl prana5um4 pradeda reik5ti nepasitenkinimE del konkurencijos,kuriq sukelia prekiq, pagamintq naudojant pigesng darbo jegq importas. llgostrukmds laikotarpiu kiekviena valstybe susitaiko su tokia padetimi ir

538

pripaZista, kad jos palyginamasis prana5umas turi keistis. Tokiu atvejugamyba koncentruojama lose Salyse. kuriose tuo momentu lurirnaspalyginamasis pranaSumas.

Ztnoma, trumpalaikiu periodu darbuotojai praranda darb4 privalopradeti dirbti natgose Sakose, kuriose neturi pakankamo darbo patyrimo.Todel valstybe daZnai naudoja subsidijas kadrams perkvalifikuoti, ir tai yraefektyvesnis budas negu muitq naudojimas, kuris, pridengdarnas vietingpramong nuo konkurencijos, neskatina siekti tarptautinio efektyvumo lygio.

Kai kurios neturtingos Salys mano jog neteisinga keletui jq turtingqpiliediq pirkti prabangos prekes laisvai, kai tuo tarpu visuomenei trUkstai5tekliq, kad galirna bntq [veikti kitq Zrnoniq badE Muitas tokiu arvejuapriboja prabangos daiktq vartojimq bet, del to, augant jq kainoms vidar.rsrinkoje, gali suteikti galimybp vidaus gamintojams intensyviau naudotidef ic i t in ius i5 tek l ius prabangos prekiq gamybai . S i4 problemq efektyv iausia iiSsprend2ia akcizo mokestis.

Kaip matome, muitai nera efektyvus nei gamintojq, nei vartolojLlpoZihriu. Tadiau muitai naudojami del Siq prieZasdiq:

1. UZdetas konkredioms prekems muitas padeda atitinkarnomspramonds Sakoms. Per palyginti trurnpE laik4 finnos ir jq darbuotojaiorganizuoja efektyvq politin[ spaudimq vyriausybei del muitq nustatymo.Ypad tai lengvai pasiekiama, jeigu organizuojamos specialios grup€'s,pasisakandios uZ muitus, kurios balsuodamos gali paveikti rinkirnq rezultatus;

2. Muitai naudojami daLniau negu subsidijos del dviejq prieZasdiq:a) uZdejus muitus, akivaizdLiai parodoma, kad vyriausybes tiesiogiai

apriboj a uZsienio gamintojq veiklq;b) muitas yra patogesnis politine prasme, kadangi susidaro regimybd,

kad muitai gausina valstybes pajamas, tuo tarpu subsidijos - jas eikvoja.Vadinasi, muitai priverdia vyriausybq maZinti politinE ltampq.

15.5.3. Kitos tarptautin€s prekybos polit ikos priemon6s

Muitai - ne vienintel6 tarptautines prekybos politikos priemone. Bejq, naudojamos kvotos, netarifiniai apribojimai ir eksporto subsidijos.

Kvota (quota) - vyriausybds nustatyta didZiausia leidZiarnaprodukcijos importo ar eksporto apimtis.

Importo kvota (import quota) - tai vyriausybes nustalytadidZiausia leidZiama produkcijos importo apimtis.

Importo kvotas Salies vyriausybe naudoja, siekdama konkredirltikslq:l. Apsaugoti Salies gamintojus nuo pernelyg dideles uZsienio konkurencijos;2. Kainq stabilumui vidaus rinkoje palaikyti;

539

3. Ekonomi5kiau panaudoti uZsienio valiutq;4. Gauti ekvivalentines prekybines nuolaidas iS kitq Saliq;5. l5vengti per dideles Salies priklausomybds tq produktq atZvilgiu, kuriq

nacional in is [k is negamina.

Eksporto kvota (export quota) - tai vyriausybes nustatytadidZiausia letdLiama produkcij os eksporto apimtis.

Eksporto kvotas vyriausybe naudoja siekdama:l. Apr[pinti Salies vartotojus pakankarnornis prekiq Zemomts

kainomis atsargomis, baiminantis, kad baigsis gamtiniai iStekliai;2. Didinti eksportuojamq prekiq kainas, ribojant jq i5veZimq i5 Salies.

Nors kvotos apriboja importo kiek[, tadiau tai nerei5kia, kad jos neveikiaapribojamq kainq vidaus rinkoje. Palyginus kvotas su rnuitais, iSry5keja jqpana5umas. Kvotos irgi padidina vidaus kainas ir sudaro s4lygas neefektyviaidirbantiems vidaus garnintojams pagaminti daugiau produkcijos negu esantlaisvai prekybai. Kvotos, kaip ir muitai, nuostolingos visuomenei. Tadiauvalstybd gali importo kvotas naudoti vietoj muitq del keliq prieZasdiq.

l. Tokia politika garantuoja, kad importo i5laidos, didejant uZsieniokonkurencijai, nebedides. Kai irnporto apimtis grieltai fiksuota, iSaugqsimportuojamq prekiq konkurentiSkumas sumaZins jq kainas, o tai tikpagreitins importo mokesdiq sumaZejim4. Taigi importo kvotos palengviliamokejimq balanso reguliavimo proces?U

2. Kvotos naudingos ir tuo, kad sudaro galirnybg valstybei lanksdiauvykdyti ekonominq politikq nes muitq tarifo didinimas reglamentuojamastarptautiniais prekybiniais susitarimais. Jeigu reikia apsaugoti su imporlukonkuruojandias Sakas, tai vyriausybe gali nustatyti grieZtesnes importokvotas, tuo tarpu ji negali padidinti muito tarifo.

Kadangi kvotos padidina apribojamq prekiq kainq vidaus rinkoje, taiuZsienio tiekejai, kuriems pasiseka parduoti savo prekes, gaus didelius pelnusi5 Siq pardavimLl. 15.3 paveiksle stadiakampis EFHI, kuris parodo vyriausybeiatitenkandias pajamas, uZdejus muitq dabar parodys pajarnas, atitenkandiasuZsienio tiek€jams arba vidaus importuotojarns. Jis rodo vidaus ir pasaulinesrinkos importuojamq prekiq kainq skirtum4. Jeigu Sios pajamos atitenkauZsieniediams, tai rei5kia, kad kvota sukuria grynus visuomends ka5tus.DaLnai vyriausybe parduoda licencijas - importo leidim4 ir taip perskirstoSias pajamas. Privat[s importuotojai ar uZsienio tiekejai stengiasi kompensr"rotinuostolius del licencijq pirkimo, todel atitinkamai pakelia iveZamq pagallicencijas prekiq kainas.

Netarifiniai apribojimai (non - tarff banies) - taiadrninistracinis prekybos reguliavimas, naudojamas, kaiekonominiai metodai - nepakankamai efektyvtis.

540

Gali b[ti organizuojarna viesa agitacrja pirkti tik savo salies prekes;importuojamos prekds sulaikomos pasienyje; taikomi dirbtiniai formalumaimuitinese; ypa( grteLta prekiq standartq, sertifikatq sistema, tam tikrireikalavimai prekds [pakavimui, licencijavirno sistema ir pana5iai.

Cia nagrineti tik importo apribojimai. Bet Salys vykdo ir tokiqprekybos politik4, kuria siekiama padidinti eksport4 ir naudoja ivairiaspnemones eksporlui remti. Viena svarbiausiq yra eksporto subsidijos,skiria'ros finnoms ar atskiriems asmenims, eksportuojantiems prekes iirZsieni.

Eksporto subsidijos (export subsidies) _ tai vyriausybdspiniginiai i5mokejimai lkio subjektams, eksporluojantiemssavo produkcij4 i uZsienio valstybes.

Eksporto subsidijos yra:

Netiesiogin€s eksporto subsidijos (indirect exportsubsidies), kai vyriausybd suteikia paramq eksportuotojams,organizuodama uZsienyje parodas, muges; reklamuodamaprekes; pateikdama informacij4 apie verslo rinkoskonjunkt[r4 padddama u.Zmegzti verslo kontaktus;

Tiesioginds eksporto subsidijos (direct export subsidies),kai vyriausybd eksportuotojams skiria pinigines i5mokas,kurios b[na dviejq ru5iq: specifines eksporto subsidijos irvertybines eksporto subsidijos:

Specifin€s eksporto subsidijos (specific export subsidies),kai nustatoma fiksuota suma uZ eksportuojamos prekdsvienet4

Vertybinds eksporto subsidijos (valuable exportsubsidies), kai nustatomas fiksuotas procentas nuoeksportuojamos prekds vertds.

15.4 paveiksle parodytas subsidrjas naudojantis salies fikis. Tarkime,pasauline kornpiuterio kaina yra 5000 GBp. Esant laisvai prekybai, vidausvaftotojai iq isigytLt Qp kieki, kur[ vaizduoja paklar.rsos kreives taskas G, ogarnintojai pagamintq Q5 kieki, kuri parodo pasiulos kreives taskas E, ir GEkiekis galetq bfiti eksportuojamas.

Kad padidintq kompiuteriq pramonds gamybq vyriausybd nustato 20proc. eksporto subsidijas tik tiems kompiuteriams, kurie eksportuojami.caminantys tokias prekes vidaus ga'rintojai uZ jas gauna po 6000 GBp.Tokiu atveju firma nepardavines prekiq vidaus rinkoje po 5000 GBp, kai galijas parduoti uZsienyje po 6000 GBp. vidaus gamintojai apribos pasiul4 vidausrinkoje lki Q D, kacl vietiniai vartotojai moietq po 6000 GBp, t.y. rE padr4

541

kain4 kuri4 eksportuotojai uZsidirba, parduodami uZsieniui. Q p - kiekis, kurlvidau,s vartotojai istengs [sigyti uZ 6000 GBP. Bendra vidaus gamyba padidestki Q s, ir bus eksportuojarnas AB produkcijos kiekis.

Nors subsidijos padidina eksport4 tadiau tai turds itakos gryniesremsvisuomen€s ka5tams. Juos vaizduoja trikampiai H ir K. Trikampis H ivertinavisuomends grynuosius ka5tus, atsiradusius del to, kad sumaZeja vartojimasvidaus rinkoje nuo Qp rki Q D. Trikampis K ivertina visuomeninius ka5tus,atsirandandius didejant produkcijos apimdiai nuo Q5 iki 0 s.

Vidaus r inkos kaiGBP

Pasaul ine kaina,su subsid i ja

Pasaul ine kaina

Q'o Qo Qs Q 's Q ' vn t .

15.4 pav. Eksporto subsidijos

15.6. NAUJOS TENDENCIJOS TARPTAUTINES PREKYBOSPOLITIKOJE

Tarptautinds prekybos ekonornineje politikoje ilgus metus vyravo dviviena su kita susijusios tendencijos. Pinna, siekin.ras liberalizuoti tarptautinEprekyb4 panaikinti prekybinius apribojimus, kurie trukdo tarptautinio darbopasidalijimo gilejimo, garnybiniq jegq intemacionalizacijos procesui. Antra, -

protekcionizmo stiprinimas, bandymai apriboti,,svetimo" kapitalo, prekiqskverbim4si i ,,savo" Sali. Sios dvi tendencijos prekybos politikoje i5rySkejo

ivairiais bfldais: muitq kaip tradiciniq vidaus rinkos apsaugos prienroniqvaidmens maZejimu; agrariniu protekcionizmu; vidaus rinkos apsaugospriemoniq nuo uZsienio konkurentq iSpletimu ir t.t.

Ypatingq vaidmeni reguliuojant tarptautinq prekyb4 suvaidino BSTP(GATT - General Agreement on Trade and Tariffs) - Bendrasis susitarimasdel tarifq ir prekybos, veikiantis nuo 1947 metq. Pagrindinis BSTP tikslasbuvo - kuo didesnis pasaulines prekybos liberalizavirnas. Jo veiklossvarbiausias uZdavinys suderinti ivairiq Saliq pozicijas; siekti muitq ir kitr.1apribojimq tarptautineje prekyboje panaikinimo; taisykliq, atmetandiq

< / " )

diskriminacij4 parengimas ir pritaikymas; geriausio reZimo lveclirnas irpritaikyrnas.

BSTP deka vidutini5kai 33 proc. buvo sumaZinti rnuitq tarif 'aiprekyboje tarp iSsivysdiusiq Saliq, taip pat panaikinta daug netaritiniqapriboj imq. S upaprastinus netarifi nius apriboj irnus, pasiektas :

o susitarimas del valstybinio supirkimo, atvdrEs amerikiediqeksportuotojams papildomas uZsienio rinkas;

. susitarimas del techniniq barjerq palengvino ir iSplete importq

. susitarimas del subsidijq ir kompensuojandiq muitr.l padejopartneriams priimti apsaugos priemones tuo atveju, jei rnaterialiniainuostoliai atsiranda Salies importuotojos iakose, importuojantprodukcij4 dirbtinai sumaZintomis kainornis;

o JAV tekstiles pramonei buvo suteiktos papildomos galirnybdseksportuoti savo gaminius I Vakarq Europ4.Muitq sumaZinimas padare ltakq l0 proc. pasaulinds prekybos ir

didziausios reiksmds turejo mi5ko apdirbimo, masinq gamybos, chenrijospramonei.

Nuo 1996 m. sausio I d. iki tol veikusio BS'I 'p funkcrjas ir parirrlperemd Pasauline prekybos organizacija ppO (WTO * World Tradeorganization), Siuo rnetu vienijanti net 130 pasaulio valstybiq. pagrinciinisPPo tikslas - tgsti pasaulines prekybos liberalizacijq kuri remtq dictesniinvestavim4 darbo vietq sukurirnQ bei tarptautines prekybos suklestejimil.Pagrindinis jos uZdavinys - saugios ir prognozuojamos tarptautines prekybosaplinkos verslininkams sukurimas. PPO veikla apirna:

. daugia5aliq nuostatq, reglamentuojandiq prekybinius valstybiqsantykius, lgyvendinirnq bei tarptautines prekybos vykdymo pagalSiuos nuostatus kontrolE;

. daugia5aliq derybq tarptautiniais prekybos kiausirnais rengim4;

. tarptautinio arbitraZo veiklq

. bendradarbiavimqsu kitomis tarptautinemis organizacijomis.XXI amZiuje, kaip niekada anksdiau reikiminga tampa pasaulio

ekonomikos pletra ir tarptautinis ekonominis bendradarbiavirnas. Jq dekapasaulio Saliq nacionalinp ekonomikq bei regionini bendradarbiavirnqsiekiarna sujungti i vientis4 visq pasauli aprepiantl [ki. ppo [kurimas , vienaspagrindiniq Sios srities laimejimq, atveriantis naujas potencialias galimybestarptautines prekybos ir gamybos vystymui.

543

Pagrindin6s s4vokos

o tarptautine prekyba. absoliutuspranaSumas. palyginamasispranaSumasr prekds alternatyviniai ka5tai. laisvoji prekyba. protekcionizmas. dernpingas. embargaso importo muitai

kvotosnetarifiniai apriboj imai

eksporto subsidijosnetiesiogines eksportosubsidijostiesioginds eksporto subsidijos

BSTPPPO

a

a

a

a

a

a

a

Kartojimo klausimai

1. Kas sudaro tarptautin€s prekybos ekonomin[ pagrindq?

2. Kas yra prekds altematyviniai kaStai?

3. Nusakykite palyginamojo prana5umo d6sni.

4. Kokie veiksniai turi itakos prekybai Sakos vidLrje?

5. Kokios aktualiausios tarptautinds prekybos problemos dabartin€mis

sqlygomis?6. Kas yra laisvoji prekYba?7 . Nurodytite, del kokiq prieZasdiq laisvoji prekyba teikia papildomE naud4.

8. Kas yra protekcionizrnas?9. Palyginkite protekcionistines politikos privalumus ir tr[kumus'

10. Kas yra dempingas?I l. Kokiais pagrindiniais atvejais taikomas dempingas?

12. Kas yra embargas?13. Del kokiq prieZasdiq taikomas embargas?

14. Kas yra muitai?I 5 . Kokios muitq naudoj irno ekonomines pasekmes?

16. Kokiais argu[rentais stengiamasi muitus pateisinti ir kodel jie taikorni?

17. Kas yra kvotos?18. Nurodykite, kodel naudojamos irnporto ir eksporto kvotos?

19. Kodel taikomos eksporto subsidijos?20. ApibLrdinkite eksporto subsidijq ruSis.

21. Kokios eksporto subsidijq naudojirno pasekrnes?

22. Koks pagrindinis PPO tikslas ir vaidmuo dabartinemis sqlygomis?

544

16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IRTARPTAUTINIAI FINANSAI

Penkioliktame skyriuje aptarta tarptautiniq mainq teorija,palyginamasis prana5umas, skatinantis tarptautinE prekybq. Skyriuje,nagrinej andiame atvirosi os ekonom ikos rnakrolkonomik4 apibuainti ivairlsvalir"rtLl keitimo kursq reZimai, tadiau labiar.rsiai domdtasi lvairiq kursq reZin-rqitaka Salies vidaus monetarinei bei fiskalinei politikai. Siarne skyriujeaptarsime, koki4 itakq ivair[s valiutq keitirno kursq reZirnai turi viso pasaulioekonomikai, ir koks rezimas (fiksuoto ar plaukiojandio kurso) yra palankesnispasaulines ekonomikos poZilriu. Panagrinesime tarptautinio ekonomindspolitikos koordinavimo svarb4 ir pasekmes.

r6 . r . \ 'ALtuTU KURS|T REztNtAl

Tryliktame,,Atvirosios ekonomikos makroekonornikos', skyriujei5siai5kinome, kad keitimo kursas yra pusiausvyros kaina, nusistovinti ta;pdvieiq valiutq uZsienio valiutq keitimo rinkoje. Litq paklausa atsiranda:l) kai, pardavg i5 Lietuvos eksportuojamq prekiq, pavyzdLiui, uZ JAV

dolerius, eksportuotojai norijuos i5keisti i l i tus;2) kai uZsieniediai nori [sigyti Lietuvos turto (fizinio ar finansinio -

obli gacijq ir panaSiai).Tuo tarpu litq pasirila atsiranda todel, kad;

akc1q,

l) [ Lietuv4 importuojantys prekes ar paslaugas asmenys turi uZ litusnusipirkti uZsienio valiutos;

2) lietuvos piliediai nori pirkti uZsienio fizinio ar finansinio tlrrto.Papildomai lito pusiausvyros kainq valiutq rinkoje veiks Lietuvos

vyriausybes politika. vyriausybe gali parduoti dali savo valiutos rezervq ir tuopadidinti lito paklaus4 arba, arvirksdiai, prispausclinti papildornai litq ir uZjuos pirkti uZsienio valiutQ savo valiutos atsargoms padidinti. pastaruojuatveju padides lito pasiula. Aplinkybes, kuriomis vyriausybe lsikisa I valiutqrink4 priklauso nuo to, kokl - aukso standarto, fiksuoto, reguliuojamaiplaukiojandio ar laisvai plaukiojandio kurso - reZirnE vyriausybe pasirinr<s.

16.2. AUKSO STANDARTAS

16.2.1. Aukso standarto veikimo s4lygos

Aukso standartas (the gold standard) - pinigq sistema,kurioje vienintele tarptautiniq pinigq forma laikornasauksas.

545

Si sistema susiformavo plediantis tarptautinei prekybai ir vyravo nuo1879 m. iki 1934 m., i5skyrus Pirmojo pasaulinio karo metus.

Aukso standarto veikimo analizl padeda suprasti valir-rtiniq sisten.lrlsu fiksuotu valiutos kursu naudojimo prana5umus ir trfikumus. Veikiant Siaisisternai, Salies vyriausybe:

l. Nustatydavo savo Salies piniginio vieneto aukso turini;2. Palaikydavo grievzlq santyk[ tarp savo aukso atsargq ir vidaus

pinigq pasi[1os;3. Netrukdydavo laisvam aukso eksportui ir importui.Jeigu kiekviena Salis nustatydavo savo piniginio vieneto aukso turini,

tai skirtingos nacionalines valiutos tur€davo fiksuot4 tarpusavio santyki.PavyzdZiui, JAV prilygino dolerio vertE 25 granams (l granas = 0,0648 S)aukso, o DidZioji Britanija prilygino svaro sterlingo vertq 50 granq aukso.Vadinasi, DidZiosios Britanijos svaras sterlingq kainavo 50i25 dolerio arbaI GBP=2 USD. Toks turetq bfiti valiutos kursas, jeigu nedarytq [takos auksotransportavimo, lpakavimo ir kitos i5laidos. Valiutos kursui buvo leidZiamasvyruoti apie rnonetini aukso paritet4r siaurose aukso ta5kq ribose. Klasikinisaukso ta5kq mechanizmas veikd tiktai tada, jeigu buvo uZtikrinarnas laisvasar"rkso pirkirnas, pardavimas bei perveZimas. Valiutos kurso nukrypimai buvonustatomi pagal aukso transportavirno i uZsien[ bei jo mainymo i reikiarr4valiut4 iSlaidas (aukso ipakavimas, draudimas, komisiniai ir t.t.). Nukrypimainuo pariteto fakti5kai sudare apie I procentq. PavyzdLiul, 1929-1933 m. GBPaukso tur inys buvo lygus 7,32000g aukso, o USD - 1,50416g. Monet in isGBP paritetas, palyginti su USD, buvo toks: l GBP = 1,3200011,50416 =4,86 USD. Minirnalus svaro sterlingq kursas (esant pasyvian-r DidZiosiosBritanijos mokejimq balansui) buvo lygus monetiniam paritetui minr.rs auksoperveZimo vertei. Jeigu 5i vertd sudaro I proc. pariteto, t.y. 0,05 USD, taiI GBP Zemutinis aukso taikas toks: 4,86 USD - 0,05 USD = 4,81 USD.Pasiekus 51 vadinam4ji aukso eksporto ta5k4 prasidedavo aukso perveZimas iJAV. Maksimalus svaro sterlingq kursas (esant aktyviam DidZiosiosBritanijos mokejimq balansui) buvo lygus monetiniam paritetui pliusi5iaidoms, susijusioms su transportavimu i5 JAV (IGBP = 4,86USD +0,05 USD = 4,91USD). Pasiekus vir5utin[ (arba importo) aukso ta5k4vykdavo aukso persiliejimas i5 JAV i DidZiAjq BritangE

Aukso standarto sqlygomis valiutos kursas negalejo nukrypti nuoaukso taSkq, kadangi pasiekus Sias ribas, savo skoloms padengti genauapsimokejo i5veZti i uZsieni ar iveiti i Sali auks4 o ne,,nukrypusiq'valiut4.Panaikinus aukso standarta. aukso ta5ku mschanizrnas nustoio veikti.

' Monetinis aukso paritetas - vienos Salies valiutos aukso furinio sanrykis su kitos

Salics val iutos aukso turiniu.

546

16.2.2. Mokdjimq balanso reguliavimas esant aukso standartui

PaaiSkinsime mokejirnq balanso reguliavirno mechanizrn4 esantaukso standartui, naudodamiesi 16. I paveikslu.

1 GBPkaina,USD

o Qu Qu Kiekis, GBp

l6.l pav. Reguliavimo mechanizmas, esant aukso standartui

Tarkime, kad svaro sterlingrtr paklausq ir pasiulE vaizduoja kreives Dir S. Jq susikirtimo taskas a sutampa su fiksuotu valiutos kursu, kuris atitinkaGBP ir USD aukso turin! (USA = 25 granams aukso, o DidZiosios BritanijosGBP - 50 granq aukso. Valiutos kursas, esant aukso standartui, - 2 USD uZI GBP). Tegul JAV ir DidZiojoje Britanijoje vyrauja visi5kas uZimrumas, irkiekvienos Salies mokejimq balansas yra subalansuotas. Tarkime, kad JAV irDidZiajai Britanijai b[dingos Sios sElygos: pastovi pinigq pasiula, nuslatytasvyriausybes aukso atsargq dydis ir kainq lygis. Siornis s4lygornis amerikiediainusprendZia i5leisti daugiau pajamq prekiq, pagaminrq DidZiojoje Britanijoje,importr"ri. Tuomet DidZiosios Britanijos eksportas i5augtq ir virSytq import4(prekybos balansas b0tq aktyvus). Jeigu Salies vidaus kainos ir atlyginimai yranekintami, eksportui padidejus, DidZiosios Britanijos ekonomika trurnpuojulaikotarpiu pasieks pakilimo stadij4 kadangi bendroji paklausa britqprodukcijai padideq. Tokiu atveju paklausos kreivd svarui sterlingq paslinktqI padeti D1. Susidarytq svarq sterlingq tr[kumas, lygus ab. Tai reikStq JAVmokejirnq balanso defi citE.

Kaip Zinome, aukso standartas neleidZia valiutos kursui nukrypti nuofiksuoto santykio, t.y. daugiau kaip 2 USD uZ I svar4 sterlingq. Taip pataukso standartas reikalauja palaikyti fiksuotq pinigq kiekio apyvartoje irturimq aukso atsargq santyk[. Tadiau jeigu kai kurie privatris asmenys

547

pastoviai keidia daugiau doleriq i svarus negu atvirk5eiai2, susidaro paklausosGBP perteklius. Kadangi JAV dolerio - DidZiosios Britanijos svaro kursuinebuvo leidZiama keistis, todel Anglijos centriniam bankui tekdavosupirkineti USD ir veZti I JAV, kur uZ juos buvo perkamas auksas ir veZarnas iAnglijos centrini bank4. Taigi JAV ir DidZiosios Britanijos centriniai bankaiautomati5kai priverdiarni lsiki5ti i uZsienio valiutq keitimo rink4. DidZiosiosBr i tani jos rnokej imq balanso aktyvus saldas yra sLrs i jqs su jos centr in iarnebanke ekvivalentiniu aukso atsargq augimu, kuriq isigrjirnas uZtikrinapapildomq GBP kieki, reikalingq vykdant atsiskaitymus uZsienio valiutqkeitirno rinkoje. JAV mokejimq balanso deficitas susijgs su aukso atsargqmaZejimu centriniarne banke iki ekvivalentinio kiekio.

Vadinasi, aukso standarto s4lygomis Salis, turedama aktyvrlmokejimq balanso saldA vykdo suderintq savo vidaus pinigq kiekio didinirn4apyvartoje, atsiZvelgdama i viso to pasekmes, I.y. pajamq pertekliqatsiskaitymuose su uZsieniediais, ir del to vyriausybds aukso atsargq, kuriospalaiko Salies vidaus pinigq pasifllq augimq. Salis, mokejimq balanso deficitusurnaZinusi savo oficialias aukso atsargas, atitinkarnai sumaZina ir vidauspinigq pasi[14.

Taigi dabar Zinome, kaip veikia automatinis tarptautinio reguliavirnomechanizmas. Kai paklausa DidZiosios Britanijos eksportui i5auga, 1ai iipradZiq jei vidaus kainq lygis ir atlyginirnai tuojau pat nebus koreguojarniatsiZvelgiant i aukStesng bendrqj4 paklaus4 vidaus produkcijai, lvyksekonomikos pakilimas. Kai nominalusis valiutos kursas fiksuotas, delpakilimo gali padideti vidaus kainos ir sumaZeti Salies vidaus ekonornikostarptautinis konkurencingumas. Taiiau 5is procesas susijEs su pinigqjudejimu. 15 pradZiq DidZiosios Britanijos mokejimq balansas yra aktyvus. Taiskatina svarq kiekio apyvartoje ir aukso atsargq jos centriniarne bankeaugim4. Auk5tesne vidaus pinigq pasi[la tures didesnes itakos vidauskainorns, sumaZins palDkanq nonnE ir padidins bendr4l4 prekiq paklausE

Kadangi kainos dideja, DidZioji Britanija pamaZu tampa maZiaukonkurencinga, nors norninalusis valiutos kursas i5lieka fiksuotas. PamaZu ddlto i5nyksta mokejimq balanso aktyvusis saldas, kadangi paklausa eksportuisumaZdja, o paklausa importui i5auga. Kai kainos DidZiojoje Britanryojepadideja ir jos konkurencingumas sumaZeja, bfitina subalansuoti mokejimqbalansq. Tarptautinds pinigq ir aukso [plaukos baigiasi. Jei Salyje pinigqpasi[la nekinta, vidaus kainos nesikeidia, vidaus ir uZsienio balansas butqgrqZintas.

Zinoma, prieSinga situacija yra JAV. Kai pradinis mokejimq balansasyra deficitinis, JAV pinigq ir aukso atsargos sumaZeja, palukanq noma

2 -I arp ats l t lnKa,

negu ljq iveZti.iS Did2iosios Britani jos norirna daugiau uZ dolerius

padideja. Tai turi ltakos bendrajai paklausai. pamaZu JAV vidaus kainos iratlyginirnai sumaZdja, o jos konkurencingumas pradeda dideti. Kai mokejirnqbalansas subalansuojamas, 5is procesas sustoja.

vadinasi, aukso standartas padeda reguliuoti pusiausvyr4 atskirqvalstybiq tarpusavio prekyboje ir atsiskaitymuose. Tadiau sis sureguliavimasyra nevienalaikis, jis vyksta del to, kad salies vidaus kainq ir pajamq pokydiaituri [takos Salies tarptautinio konkurencingumo lygiui. Tarptautines prekybosreguliavimo tempai priklauso nuo tq temptl, kuriais vidaus kainos rratlyginimai reaguoja i pasi[los ar paklausos pertekliq.

visi Sie makroekonominiai poslinkiai gali b[ti pritaikyti situacrjai,pavaizduotai 16.l paveiksle. Pajamq ir kainq sumaZdjimas JAV sumazinsDidZiosios Britanijos prekiq ir paslaugq paklausq ir kartu susilpninsamerikiediq paklaus4 svaralrs sterlingq. palyginti daug Zernesne palfikanqnorrna DidZiojoje Britanijoje neskatins amerikiediq investuoti daugiau savolesq i DidziEiq Britanri4. Del to taip pat sumaZds paklausa svarams sterlingq,ir kreive D1 paslinks I kairE. Analogiskai, pajarnq ir kainq augirnas oidziojojeBritanijoje padidina britq JAV prekiq ir pasraugq paklaus4 o aukstesnepalDkanq norrna JAV skatina britus daugiau savo ldsq investuoti i si4 sal[. visiSie procesai padidina svarq sterlingq pasillq JAV, paslinkcrami kreivE S idesing (16.1 paveikslas). Taigi susijg su rarptautiniu aukso judejimu vidiniaimakroekonominiai poslinkiai JAV ir DiclZiojoje Britanijoje skarins naujospaklausos ir pasiDlos pusiausvyros atsiradirnq. Kreives D ir S susikirs taske.esandiame I de5inE nuo ta5ko a.

16.2.3. Aukso standarto veikimo ivertinimas

Aukso standarto sistemai btidingi Sie prana5urnai:l. Stabilfls valiutq kursai padeda sumaZinti netikrum4 bei rizik4 ir

kartu skatina tarptautin€s prekybos apimties augim4;2. Aukso standartas automatiSkai i5lygina mokejimq balansq

deficitus. Jeigu susidarydavo JAV rnokejimq balanso deficitas, kaip jauaiSkinome praejusiame skyrelyje, neisvengiamas aukso juclejimas sukeliasvaro sterlingq paklausos ir pasi[los kreiviq paslinkimE iki jq susikirtimotaSke, kuris atitinka fiksuotq valiuros kursq (2 USD=l GBp). Mokejimqbalanso deficitas, sukeltas pirminio svarq sterlingq tr[kumo (dydis aD),btidavo pa5alintas.

Aukso standartas turi ir Siu tr[kumu:l. Salys, kuriose veikia uulro rtu.rdurtas, ndra apsaugotos nuo giliq ir

ilgq nuosmukio laikotarpiq, kai slegia nedarbas, sumaZeja pajamos, kylainfliacrja. Aukso standarto s4lygomis salies pinigq politikq Zymia dalirni lerniauZsienio valiutos paklausos ir pasillos pakitimai. Jeigu, pavyzctZiui, JAV

549

ekonomika buvo nuosmukio bOsenos, tai aukso praradimas aukso standarto

s4lygornis sumazins pinigq kieki ir pablogina situacrjq.2. Aukso standartas galejo egzistuoti tik tol, kol vienas i5 jo dalyviq

iSeikvodavo savo aukso atsargas. Priesingu atveju iSkildavo bfitinybe

atsisakyti aukso standarto arba devalvuoti valiutq. Vadinasi, kadangi Sioje

sisternoje valiutos rezeryus sudaro auksas, tai Salys gali i5laikyti fiksuotus

valiutos kursus tik su s4lyga, jei jos turi aukso rezervq'DidZioji pasauline krize (1929-1933m.) parenge dirv4 aukso

standarlq panaikinti. Pablogejus nacionalines gamybos ir uZimtumo

rodikliams, geroves atkfrimas tapo pirmaeilis nukentejusiq Saliq tikslas.

Kiekviena Saiis b1ojo, kad jos ekonominio pakilimo procesai gali nutrilkti del

mokejimq balanso deficito, kuris b[tq sukelgs aukso nutekejim4 ir veiklos

aktyvumo sumazejimE I5 tikrqiq ivairios salys, kurios laikesi aukso standarto,

bancle devalvuoti savo valiutq aukso atZvilgiu, kad didetq eksportas ir maZdtq

importas. Sios clevalvacijos ir buvo pagrindind aukso standarto panaikinimo

prielaida.

16.3. FIKSUOTI VALIUTV KURSAI. DOLERIO STANDARTAS

Esant aukso standartui, valiutq kursai yra fiksuoti. Panagrinesime

fiksuotq valiutq kursq sistemfu esant ribotiems kurso nukrypimams nuo

pariteto, t.y. kai valiutq kursai yra fiksuoti, bet Salims leidZiama ji reguliuoti.

Bi tirt.-u pradejo veikti 1944 m. ir pavadinta Breton Vudo, maZo miestelio

Naujajame Harnpsyre (JAV), vardu, kuriame buvo suiaukta tarptautind

konlerencija naujos pasaulio valiutin6s sistemos pagrindams sukurti.

Pagrindiniai Sios sistemos galutinio projekto ktrejai buvo Haris Vaitas

(white, Hutry) ir DZ. Keinsus. sios konferencijos metu susitarta sukurti

reguliuojamai fiksuotq valiutq kursq sistemQ ir [kurti Tarptautini valiutos

fonaa tVE (lMF - Intemational Monetary Fund). Naujoji sistema numate Sias

valiutinio mechanizmo veikimo taisykles:l. Tarptautiniq atsiskaitymq liberalizacijq t.y.

konvertuojamumq;

valir.rtq

2. Tarptautiniq atsiskaitymq stabilum4 t.y. valiutiniq paritetq

nekeidiamumq3. Mokejimq balansq pusiausvyros palaikym4.

Mokejimq balansq pusiausvyrq buvo numatyta palaikyti trimis b0dais:

l. Siekiant padidinti eksport4 ir maZinti vidaus vartojimq vykdyli

grieZt4 vidaus ekonominE politik4;2. Sukurti TVF kredito mechanizmq leidZiant[ padeti toms Salims'

kurios patiria laikinq uZsienio atsiskaitymq sutrikimq;

3. Taikyti kra5tuting priemong - valiutq devalvavim4.

550

Prireikus sureguliuoti rySkius mokejimq balanso pusiausvyrospaZeidimus, TVF leido kiekvienai valstybei, sio fondo narei, keisti valiutosvertq iki l0 proc. ribos be atskiro fondo leidimo. Tokiu bficlu buvostengiamasi uZkirsti keli4 savavaliskoms ialiq valiutq devalvacijoms.narrdotoms kaip ekonomikos vystymosi stimulas. pavyzdliul doleriodevalvacija padidindavo JAV eksportq sumaZindavo import4 ir panaikindavornokej imq balanso deficitq.

Kadangi Salys sutiko nustatyti savo valiutq kursus dolerio atZvilqiu.buvo ftvirtintas dolerio standartas.

Dolerio standartas (the dollar standard) _ valiutinesistema, pagrlsta dolerio vieSpatavimu.

Tuo laikotarpiu egzistavo grieztai reglamentuotas dolerio ir auksorySys. Kiekviena Salis nustatydavo savo valiutos pariteto vertg, palyginti sudoleriu, kaip kad galiojant aukso standartui buvo nustatoma pagal auks4.

Breton Vudo sistema nurnatd naudoti auksq ir doler[ kaiptarptautinius valiutos rezeryus. Aukso kaip pasaulines mainq priemonesnaudojimas susijqs su jo vaidmeniu aukso standarto sistemoje. Doleris buvopripaZintas pasauliniais pinigais del dviejq pagrindiniq prieZasdiq:

l. JAV po Antrojo pasaulinio karo turejo labiau negu kitos pasauliovalstyb€s iSvystyt4 ekonomikq;

2. IAV sukaupe daug aukso ir nuo 1934 m. iki 197 I m. vykdd auksosupirkimo ir pardavimo uZsienio finansq organams politik4 pagal fiksuot4kainE - 35 doleriai uZ uncii4. Todel doleris buvo tapEs faktiiku auksopakaitalu.

Dominuojant dolerio standartui, valiutos buvo keidiamos greidiau idoleri negu i auksq. Esant fiksuotiems valiutq kursams, valstybiq centriniaibankai parduodavo arba pirkdavo dolerius, atsiZvelgdami i iq bankuoseesandias uZsienio valiutos arba dolerio atsargas. Jie vykdydavo intervencij4 |uZsienio valiutq rink4 kad apgintq egzistuojantl valiutos kurso reZim4.

Padi4 idejq naudoti doleri kaip sudedamqjq pasauliniq vaiiutiniqrezervq dal[ stimuliavo XX amZiaus 5 - 6-o desimtmedio situacija. Auksoatsargq augimas priklaus€ nuo i5kasamo aukso kiekio bei aukso dalies,sunaudotos pramoniniams, juvelyriniams ir kt. tikslams. Tadiau aukso atsargqaugimas atsiliko nuo greitai besiplediandios prekybos ir mokejimq masto.Todel doleris ir tapo pasauliniq valiutiniq rezervq dalimi.

Pagrindinis aukso ir dolerio standarto skirtumas buvo tas, kad saliesvidaus pinigq pasi[la neturdjo jokio ryiio su banke laikomomis dolerioatsargomis. lvairiq Saliq vyriausybes galejo spausdinti tiek pinigq, kieknorejo. Dolerio standartas slopino reguliavimo mechanizmo, sukurto auksostandarto s4lygomis, veikim4. Kaip Zinorne, esant aukso standartui, salys sumokejimq balanso deficitu netekdavo aukso, ir iq vidaus pinigq pasi[la

5 5 1

krisdavo. Del tos prieZasties vidaus kainq lygis sumaZedavo' o

konku renc ingumaspradedavod ide t i .Esan tdo le r i os tanda r tu i 'Sa l yssumokejimq b-alanso deficitu taip pat netekdavo pinigq' kadangi vietiniai

gyu.nto;ui surnokedavo uZsieniediams daugiau negu i5 jq gaudavo' Tadiau

ii"tu, ,r"gulejo sukliudyti 5alies vyriausybei paprasdiausiai. prispausdinti

Juugiuu plnigi, norint atkurti pradinio lygio Salies vidaus pinigq pasi[I4'

Vyriuusyf., 1utiq, Luri,.t mokejimo balansas buvo defrcitinis, nordda'ros

panaikinti pradinl defliacini spauclim4 pasireiSkiant[ pinigq pasiulos

sumaZejimu, paprasdiausiai gafeJo papildomai spausdinti pinigq' Nors tai

uZkirsdavo felq aukstesniam neclarbui trumpuoju laikotarpiu, tadiar,r

i..,tAyAuuo ilgojo laikotarpio reguliavimo mechaniz*rui veikti vidaus kainas,

opin igqkiek iosumaZej imEnukreipt i iv idauskonkurencingumodid in im4.Toks "e lgesysga le jobu t i pa te i s i namas i s ipa re igo j ima ispa la i ky t i v i s i sk4u Z r m t u m q n e t t r u m p u o j u l a i k o t a r p i u . B e t t a i p a s i e k t i v i s o m s S a l i m sneirnanoma. Kadangi mokejimq balanso deficitas islikdavo, vyriausybd

tureclavo sunaudoti vis daugiau ir daugiau savo uZsienio valiutos saugomq

rezerv[, kad t4 deficitq padengtq. Tadiau galq gale uZsienio valiutos.rezervai

baigdavosi. Tuomet Salis turedavo devalvuoti valiutq nustatydama ZemesnE

sav-oval iu tospar i te tover tEdoler ioatZvi lg iu 'kar tupadid indamasavoprekiqkonkurencingurn4 tarptautinej e rinkoj e'

Pirmasis prie5taravimas, b[dingas fiksuotq kursq su ribotais kurso

nukrypimais nuo pariteto sistemai, yra tas, kad 5i sistema neturi automalinio

puriuuruyro, puZ"iditoq tarptautiniuose mokejimuose sureguliavimo

mechanizmo. tS tit*i1q, laaungi tokioje sistemoje valiutr.L kursai. paprastai

turejo blti i'iksuoti, tititur laipini5kai vykdomq pasikartojandiais.intervalais

valiutoskursoreguliavimr-lprieStaravoveikianiiossistenrosypatybems.Dolerio standartas turejo ir antr4 tr[kum4' Kadangi doleriai tapo

pasauline mainq priemone, JAV lsigijo nei5eikvojamq uZsienio valiutos

,.r"r,rt1 - JAV vyriausybe visuomet galejo padengti savo Salies rnokejimq

balanso cteficit4 spausdindama daugiau doleriq. Jeigu jAV susidarydavo maZi

mokej imqbalansodef ic i ta i ,doler ioatsargoski tqpasaul ioSal iqcentr in iuosebankuose iSlikdavo maZai tepakitusios. Tai b[davo naudinga pasaulio pinigq

pasiulai, nes ji didedavo i5 leto. lr laikinai taip buvo'

Tadiau 7-o desimtmedio vicluryje JAV prad€jo susidaryti didesni

negu kitose pasaulio valstybese mokejimq balanso deficitai del didziuliLl

t<aiiniq i5laidil Vietnamo kare. Todel pasaulind pasitla i5leistiems i apyvartE

doleriams greitai isaugo. Kitos salys, del to igijusios uZsienio valiutos atsargll

pertekliq, flunuuo joi-ris padengti mokejimq balanso deficitus' Tadiau viso

puruulio-roustu negalejo biti panaikintas mokejimq balanso deficitas' Didejant

pasaulinei pinigrl pasiulai ir jo bendrajai parduodamq p]:ki3 paklausai

iidesniu taipsniu negu padiiedavo prekiq pasi[rla, infliacijos tempai

snartddavo.

E.

552

Kadangi doleriq kiekis, esantis uZsieniediq rankose, spardiai didejo, oJAV aukso rezervat buvo i5eikvoti, kitos Salys eme galvoti: ar doleris i5 tiesqyra toks geras aukso pakaitas? JAV sugebejimas i5laikyti dolerio keidiamum4i auks4 tapo vis labiau abejotinas, vadinasi, tapo abejotinas ir dolerio, kaipvisuotinai pripaZintos tarptautinds rezervin€s valiutos, vaidmuo. JAV turejosumaZinti arba panaikinti mokejimq balanso deficitq kad i5laikytq doleriokaip pasaulines valiutos statusE. Tadiau sdkmds atveju bltq suletejEstarptautinir4 valiutos rezervq augirnas, ir del to butq apribotas tarptautindsprekybos bei finansq vystymasis (del stabdandiojo defliacines politikospoveikio ekonornikai mechanizmo, pana5aus i mums Zinomq tokio poveikiomechanizm4 vienos Salies ekonomikai). Si problema tapo labai aktuali 8-ode5imtmedio pabaigoje. Vyraujant pastoviai didejandiam JAV mokejimqbalanso deficitui, l9l1m. rugpjfidio l5 d. prezidentas R. Niksonas pristabdedolerio konvertuojamum4 i auksq ir tai buvo aukso keitimo 1 dolerius (pagalfiksuot4 35 dol. uZ uncijq2 aukso kainq) polit ikos pabaiga. Naujoji polit ikapanaikino aukso ir tarptautines dolerio vertes ry5ius, leisdama rinkos jegomsnustatyti jo vertE. Laisvas dolerio svyravin.ras rei5ke perejimo nuo fiksuotqvaliutos kursq prie plaukiojandiq valiutos kursq pradZiil ir Breton Vudosistemos Zlugirnq.

16.4. PLAUKIOJANTYS VALTUTU KURSAI

Ankstesnese temos dalyse aiSkinta, kad vyraujant plaukiojaniiqvaliutos kr.rrsq reZimui, uZsienio valiutos rinkos nuolatos yra pusiausvirosblkles, o vyriausybe nenaudoja uZsienio valiutos rezervq. UZsienio valiutosrezervai i5lieka pastov[s, neveikia iSorinis mechanizmas, kuris keistq vidauspinigq pasi[l4. Kadangi [plaukos i5 uZsienio atitinka mokejimus uZsieniui, taipinigai nei iplaukia, nei i5plaukia i5 Salies. Mokejimq balansas visada yrasubalansuotas.

Noredami ivertinti plaukiojandio valiutos kurso reZirno kaiptarptautinio reguliavimo mechanizmo veikim6 pasinaudosime anksdiaupateikta Sio reZimo analize, panagrinesirne kai kurias jo budingas ypatybes.

16.4.1. Plaukiojandiq valiutq kursq panaudojimo problemos

Esant fiksuotam valiutos kursq reZimui, vienoje Salyje negali amLinaivyrauti auk5tesni vidaus infliacijos tempai. Palaipsniui, brangstant tos Saliesprekems tarptautineje rinkoje, ji tampa vis maZiau konkurencinga, didejaprekybos balanso ir mokejimq balanso deficitas. Tadiau kai valiutq kursaiplaukiojantys, Salys neribotai i5laiko skirtingus vidaus infliacijos ternpus.

2 Unci jayra 28,359

553

Jeigu Salyse, kr.rr infliacijos ternpai yra ar,rk5ti, valiutq kursai sumaZeja vienumetu, tai perkamosios galios paritetas bus i5laikytas, ir tarptautiniskonkurencingurnas liks nepakitEs.

Tarptautinis konkurencingumas (intemationalcompetitiveness) nuslatomas, palyginw [vairiq Saliq prekiqsantykines kainas, ivertintas vienoda valiuta.

Panagrindsime prekiq kainq augimq JAV ir DidZiojoje Britanijoje.Tarkime, kad per tam tikrq laikotarpi (1976-1990 m.) prekiq kainos JAVpadidejo 2,4 karto, o DidZiojoje Britanrjoje - 3,72 karto. Jeigu nominalusisvaliutos kursas USD/GBP liko pasto\us, tai DidZiosios Britanijos prekiqtarptautinis konkurencingumas, palyginti su JAV. sumaZejo 30 proc., neskainos padidejo 30 proc. daugiau negu JAV. Tarkime, kad USD/GBP valiutoskursas per t4 pati laikotarp[ sumaZejo 30 procentq. Tuomet DidZiosiosBritanijos eksporto kaina doleriais padidejo tiek pat kartq kaip ir JAV prekiqkainos, o JAV eksporto kaina svarais sterlingq - tiek pat kart6 kiek irDidZiosios Britanijos prekiq kainos. Tarptautinio konkurencingumo lygisnepakito.

Perkamosios galios pariteto taikymas nominaliesiems valiutoskursams, esant plaukiojandiq valiutos kursq sistemai padeda iSlaikytitarptautinio konkurencingumo lygl pastovrl. Salyse, kuriose infliacijos tempaiauk5tesni negu jq konkurentq, nominalusis valiutos kursas sumaZes, o Salyse,kur infliacijos tempai Zemesni negu konkurentq - valiutos kursas padides.

Vadinasi, viena i5 plaukiojandiq valiutos kursq reZimo ypatybirl yrata, kad Sis reZimas ilguoju laikotarpiu gali sureguliuoti didZiulius tarptautiniusvidaus infliacijos vystymosi ir pinigq kiekio augimo tempq skirtumus. Tadiauplaukiojantys valiutq kursai nei5laiko perkamosios galios pariteto trumpuojulaikotarpiu.

Kaip Zinome, plaukiojantys valiutos kursai parodo kiekvienq dienqvykstandius valiutq rinkos valiutos paklausos ir pasiulos pasikeitirnus.Valiutos pasilla ir paklausa padideja del operacijq mokejimo balansoeinamojoje sqskaitoje - tarptautines prekiq ir paslaugq prekybos s4skaitoje irveiksniq, atsispindindiq mokejimo balanso kapitalo sqskaitoje. Valiutospaklausai ir pasiulai, taip pat ir valiutos kursui, turi itakos palDkanq norna.

,,Atvirosios ekonomikos makroekonomikos" ternoje minejome, kadSiuo metu pasaulio rinkoje yra didZiuliai laisvi investiciniai fondai. UZtektqde5imtadalio jq permetirno, kad keitimo rinkoje bltq sugertos visos Salieseinamosios sEskaitos pajamos, gautos tq dienq i5 uZsienio uZ prekiq eksport4.Tod€I, i5kilus bent maZiausiai tokiq fondq judejimo gresmei, vyriausybe tuojpat pakeis pal[kanq uZ valstybines obligacijas procent4. Del to daZnai teisingair atvirkSdia statistika - padidejus paltkanq procentui, tuoj pat pakyla ir tosSalies valiutos kursas. Spekr.rliantq kapitalo antpludi stabdys jq baime sulaukti

554

vdl staigaus palfikanq procento kritimo. Tarkime, kad vyriausyb€ nurnatdsurnaZinti pinigq pasiul4 ir infliacijos laipsni. Jeigu vidaus kainos iratlyginimai yra letai reguliuojarni, pradinis nominaliosios pinigq pasifilossr-rmaZejimas yra kartu ir realiqjq pinigq fondq sumaZejimas. Del to ivykEspalfikanq norrnos pakilimas ir valiutos kurso padidejimas priverdia atsisakytistarnbiq IeSq iplaukq i mokejimo balanso kapitalo s4skaitq. Kadangi kainos iratlyginirnai vis dar nesureguliuoti, tarptautinis konkurencingumas del prekiqkainq pakilirno per vien4 dienq staiga krenta. Toddl, sumaZejus grynajameksportui, bus skatinamas vidaus ekonomikos staigus smukimas beimaZejantis spaudimas vidaus kainoms ir atlyginimams. Baigus reguliuoti,vidaus ekonomikai bus bDdinga Zemesnd nominali pinigq pasi[la, rnaZesneskainos bei atlyginimai ir aukStesnis nominalusis valiutos kursas. Toddlgaliausiai vidaus kainq sumaiejimas kompensuos nominaliojo valiutos kursopadidejimq. Del to tarptautinis konkurencingumas ir valiutos kursoperkamosios galios paritetas bus gr4Zintas.

Plaukiojandiq valiutos kursq reZirnas neapsaugo nuo dideliqtarptautinio konkurencingumo pasikeitimq. Vyriausybes pastangos, vykdantstabdandiql4 pinigq politikq kovojant su infliacija, trumpuoju laikotarpiu galisukelti staigq kainq sumaZejimq. Kol kainos maLEja ir realiqjq pinigq pasirilavel padideja, laikinai auk5ta pal[kanq noma neturi itakos vidaus vartojirnui irkapitalo idejirnams. Jie taip pat skatina valiutos kurso padidejimq kurissumaZina tarptautini konkurencingumq trumpuoju laikotarpiu, rnaZejantbendraj ai paklausai, veikiandiai gryn{i i eksportq.

16.4.2. Reguliuoj amai plaukioj antys valiutq kursai

Esant laisvai plaukiojandiam valiutos kurso reZimui centrinis bankasnesiki5a I uZsienio valiutq rinkq o uZsienio valiutos rezervai islaikornipastov[s, mokejimq balansas lygus nuliui.

Tadiau ntro 1973 m., kai Breton Vudo fiksuotq valiutos kursq sistetnabuvo pakeista plaukiojandiq valiutq kursq reZimu, retai buvo leidZiama valiutqkursams svyruoti absoliudiai laisvai. Trumpuoju laikotarpiu centriniai bankaiki5davosi i uZsienio valiutq rink4 stengdamiesi sumaZinti valiutos kursosvyravimus arba pakeisti juos vyriausybds norima linkme.

Tokia intervencija padedavo sumaZinti trumpalaikius valiutos kursosvyravimus, bet ilguoju laikotarpiu tai nesukeldavo dideliq valiutos kursokitimo tendencijos pokydiq. centriniai bankai, turddami didelius uZsieniovaliutos rezervus, galejo prekiauti uZsienio valiutq rinkoje dempingopagrindais, t.y. stengdamiesi pakeisti valiutos kurso pusiausvyrq. Tadiauspekuliantq fondai gali buti dar didesni, ir jq judejimas paverdia niekaisvyriausybes bandymus dirbtinai pakeisti savo valiutos kursE. Todel centriniaibankai turejo valdyti trumpalaikius savo Saliq valiutq pasikeitimus arba juos

555

stabilizuoti. Svarbiausia tai, kad reguliuojamai plaukiojandiq valiutq kursqreZimas suteike ne tik ilgalaiki lankstum4 valiutq kursams, kuris b[tinasmokejirnq balansq pusiausr,yros paZeidimams panaikinti, bet ir uZtikrino jqpakankamai ilgalaik[ stabilum4 reikaling4 tarptautin€s prekybos ir finansqska t i n imu i be i pa la i kymu i .

Reguliuojamai plaukiojandiq valiutq kursq reZimo Salininkai teigia,kad toks reZimas tur i 5 iq pranaSurnq:

l. UZtikrina tarptautines prekybos didejirnq;2. Padeda iveikti nuolatos pasaulio ekonomikq iStinkandius sm[gius

(pavyzdZiui, naftos kainq augim4 1913-1914 m., 1979-1980 m. ir t.t.).Tadiau vyravo nuomond, kad reguliuojarnai plaukiojantys valiuttl

kursai buvo ypatingai nepastovls. Jie keitesi net tada, kai atitinkamosekonomines ir finansines konkredios Salies s4lygos buvo stabilios. Sio reZirnokritikq nuomone, reguliuojamai plaukiojandiq valiutq kursq reZirnasnesugebejo susidoroti su mokejimq balanso pusiausvyros paZeidimais. Jqnuomone JAV del to turejo pastovrl mokejimo balanso deficit4. VyraujantJAV mokejimq balanso deficitui, USD kursas smarkiai nukrito. Todel1987 m. septynios labiausiai industri5kai iSsivysdiusios pasaulio Salys priemenutarimq stabilizuoti dolerio kursq nes tolimesnis jo nuvertdjimas b[tq buvgspraZ0tingas,,septyniukds" 5a1iq ekonominiam augimui. Siekdamos palaikytidolerio vertE valiutq rinkose, ,,septyniukes" Salys supirko daug doleriq.Pradedant nuo 1987 m., norddamos uZtikrinti dolerio santykin[ stabilLunq josvykde val iu t inE intervenci jE.

16.s. FTKSUOTU rR PLAUKTOJANCTQ VALTUTV KURSUNAUDOJIMO PRANASUMAI IR TRUKUMAI

Svarbiausi argumentai ,,uL" t ,,prieS" skirtingq valiutq kursq reZimqnaudojim4yra Sie:

l. Pastovumas ir paZeidZiamumas;2. Finansines tvarkos palaikymas;3. Apribojimq prekyboje ir tarptautiniuose mokejimuose

pasirinkimo teise.Panagrindsime, kaip skirtingi valiutq kursq reZimai uZtikrina pastovurn4

[veikia nominali4sias ir reali4sias deformacijas. Nominaliosios deformacijosatsiranda tada, kai skirtingose Salyse yra labai skirtingi infliacrjos tempai.Realiosios deformacijos buna tada, kai pasaulinis u,kis patiria didZiuliq realiqs ukretirnq - p av y zdZrui, keturgub4 natlos kainq padidej im4.

Vienas i5 fiksuotq valiutq kursq reZirno trukumq yra tai, kad SisreZimas visi5kai atmeta valiutos kurso keitimo galimybE (i5skyrus atsiliktiniusatvejus). Vadinasi, 5i sistema negali prisitaikyti prie nominalirjq ar realir4jqdeformacijq. Salys, kuriose infliacijos tempai auk5tesni negu jq tarptautiniq

556

konkurentq, laipsni5kai taps maZiau pajegios konkuruoti tarptautinese rinkose.Tokios Salys privales vykdyti stabdandiqj4 vidaus monetarinE ir fiskarinEpolitikq, kad sumaZintq infliacijos tempus, palyginti su kitomis pasauliovalstybdmis, arba [vykdyti savo valiutos devalvacijq kad valiutos kursasgriZtll iki jo perkamosios galios pariteto lygio. Ir, jeigu roje Salyje infliacijostempai iSliks aukstesni negu kitose valstybdse, norint islaikyti savo tarptautinikonkurencingum4 iai reikes reguliariais intervalais kartoti devalvacijas.

Vadinasi, iSskyrus atvejus, kai Salys vykdo toki4 vidaus pinigqpolitikq kuri sukelia nevienodus infliacijos tempus, fiksuotq valiutq kursqsister.na negali susidoroti su defonnacijomis. Todel, esant fiksuotq kr-rrsqreZimui, vienos Salys turejo reguliariai vykdyti valiutq clevalvacijq o kitos -revalvacijE. Kartodamiesi daLnai, Sie valiutq kursq reguliavimai Zlugdofiksuotq valiutq kursq sistem4.

Kadangi fiksuotq valiutq kursq sistetna negal€jo sr-rsidoroti sr"rnominaliosiomis ir realiosiomis pasaulinio [kio deformacijomis, j i buvopakeista plaukiojandiq valiutri kursq sistema. Si sisterna buvo pajegi iveiktididZiulius smlgius, kuriuos patyre pasaulinis ukis sio amZiaus g-amedeSimtmetyje.

DaZna nuomone, kad vienas iS plaukiojandiq valiutLl kursq reZimotr[kumq yra jo ypatingas nepastovurnas. 16.2 paveiksle parodytas JAVdolerio - svaro sterlingq valiutos kurso kitirnas, esant plaukiojantiems valiutrlkursams, pradedant nuo 1973 m. (,,naftos kainq Soko" metq). Tais metarsatsisakyta ir fiksuotq valiutq kursq reZirno.

Kaip matome iS 16.2 paveikslo, USD/GBP valiutos kursas buvo labainepastovus. Toks valiutos kurso nepastovumas sumaZino tarptautinesprekybos lyg i i r invest ic i jq apimt i . Tadiau. antra verrus. padejo susi iorot i sus ukeltomis n aftos kriziq realiomis deformacij omis.

16.2 paveikslas neatsako i klaLrsim4 ar nepastovumas yra neigiamasbruoZas. Reiketq prisiminti, kad tarptautini konkurencingurnE veikia realusisvaliutos kursas. Kai valiutos kursas fiksuotas, konkurencingumas pasikeidiadaug greidiau tada, kai infliacijos tempq skirtumai tarp sariq yra dicleli rrnepastov[s. Dirbtinis norninaliojo valiutos kurso palaikyrnas sukeliainfliacijos nepastovum4 ir tai turi ftakos konkurencingumo lygiui. Vadinasi,nepastovumas, esant fiksuotiems kursams pasireiikia daug sudetingesnefonna. Smlgiai, kuriuos patiria pasaulio valiutine sistema, nepriklauso nuoesamo valiutos kurso reZimo.

Plaukiojantys valiutq kursai del savo lankstumo ir nepastovurnotinkamiau priima sm[gius ir susidoroja su jais. Jie leidzia ivairiorns salimsneribotai ilg4 laik4 palaikyti skirtingus infliacijos ternpus. Salyse, kunoseinfliacijos tempai aukstesni, ilguoju laikotarpiu valiutos kursai surnazinsperkarnosios galios paritetE ir tarptautin[ konkurencingurn4. plaukiojantysvaliutq kursai neuZkerta kelio vidaus pinigtl kiekio augimui ir aukstq vidaus

557

infliacijos tempq palaikymui atskirose Salyse. Todel, Sio valiutos kursq reZitno

kritikq nuomone, jis neuZtikrina finansinds tvarkos.

0 i i l l l l * i - T

1973 1977 19Bl

l i i i + r l l

1985 1989 1993

Metai

16.2 pav. JAV dolerio -- DidZiosios Britanijos svarq sterl ingq valiutq kursas1973-1995 m.

Esant fiksuotq valiutq kursq sistemai, salys, kuriose infliacijos

ten.rpai aukstesni uZ vidutini lyg[, taps vis labiau nekonkurencingos. Jeigu jos

nenumato vykdyti savo valiutos kurso devalvacijos, tai bus priverstos naudoti

toki4 vidaus politik4, kuri leistq sumaZinti infliacijos tempus iki kitq pasaulio

Saliq lygio.Daana nuomond, kad net hksuotq valiutq kursq rezirlas neuZtikrina

reikiamos finansines tvarkos, kadangi visuomet vyrauja devalvacijos

galimybe. Aukso standarto Salininkai pasisako uL grizim4prie jo ir teigia, kad

tokia sistema turetq tris pranaSumus:l. Panaikintq galimybE iSlaidZioms vyriausybems isvengti valiutos

kurso reguliavirno;2. Vidaus pinigrl kiekio Sirntaprocentinis padengirnas auksu

panaikintq galimybg spausdinti nepadengtus auksu pinigus;

3. Kai Salys, kuriose infliacijos tempai auk5ti, taptq

nekonkurencingos, ir jose susidarytq mokejimq balanso deficitas, pradetq

veikti automatinis mechanizmas, maZinantis jq vidaus pinigq kiekio didejim4.

Pinigai ir auksas persilietq i5 deficit4 turindiq Saliq i kitas, jo neturindias.

Vadinasi, negalima paneigti, kad 5i sistema uztikrintq finansinq

tvark4. Tadiau finansines tvarkos palaikymas naudojant aukso standart4

pareikalautq didZiuliq islaidq. PavyzdLiui, vyraujant aukso standartui ir ivykusbpeC sukeltam naftos kainq Suoli5kam padidejirnui 1913-1914 m., Salys -

stambios naftos irnportuotojos - bfitLt negaldjusios sumaZinti savo valiutq

kursq. Todel naftq importuojandiose Salyse b[tq susidarq dideli rnokejimq

al

2 .5

1 . 5

1

0 . 5

558

balanso deficitai, ki lgs vidinis nuosmukis, sumaZejgs kainq lygis ir r.t.Noredamos palaikyti finansinE tvark4 vyriausybes turetq vykdyti stabdandiryqmonetaring ir fiskalinE politik4 maZinandi4 infliacijos tempus. pinniausiareikdtq priimti istatyrnus, reikalaujandius, kacl vyriausyb6 subalansuotrlbiudZet4 arba tvirtai laikytqsi pinigq kiekio neclidelilt didejimo ternpq. Galirna,kaip tai padard JAV, atskirti centrini bank4 nuo vyriausybes.

Kai kurie ekonornistai tvirtina, kad b[tinumas issaugoti fiks'otusvaliutq kursus skatina Salis naudoti muitq sistemq taikyti kitus prekybiniusapribojimus bei riboti tarptautinio kapitalo iplaukas i rnokejimq balansq.vadinasi, b[tq prarandarnas tam tikras pelnas is tarptautines prekybos irkapitalo judejimo. Kadangi kapitalo savininkai stengsis savo leias panauclotiten, kur aukstesnd pelno norma, salys bus priverstos keisti garnybos struktlr4.

Vyraujant fiksuotq valiutq kursq reZirnui, siekianl paclenetirnokejirnq balanso deficit4 buvo vykdonra kapitalo lplaukq konrrole (ios buioarba apribojamos, arba uZdraudZiamos). veliau daugelis sios kontroles formr-pbuvo panaikintos. Tai vienas is fiksuotq valiutq kursq veikirno trukumq,kadangi ir prekybiniai apribojimai (muitai, kvotos ir pan.), ir kapitalojudejimo kontrole pazeidLia susiklosdiusius tarptautinir.rs prekybinius rysius,kurie grindZiami palyginamojo pranasurno principu. Be 1o, tokios kontroldssistemos ivedimas apriboja investitoriq pasirinkirno laisvg.

Vienas i5 plaukiojandiq valiutq kursq sistetnos pranaSumq yra tas,kad 5i sistema leido likviduoti tarptautinio kapitalo judejirno operaclqapribojimus, ir kiekvienas subjektas galejo investuoti savo lesas kur pinore.jEs(daZniausiai ten, kur aukitesnd pelno norma). Tai pasaulinio lkio vystymuisibuvo labai naudinga.

valiutos kurso reZi'rq naudojimas priklauso nro tarptautinespolitikos koordinavimo laipsnio.

16.6. TARPTAUTINES POLITIKOS KOORDINAVII\IAS

Makroekonomines politikos derinirnas tarp sariLl verdia jas forrnuoti

lendrE politik4. Jai igyvendinti dabartiniu metu naudojami sLrsitarimai, pagalkuriuos kitas valstybes bltina supaZindinti su vykdoma politika irpasikeitimais ivairia in formacija.

valiutos kursas paprastai reguliuojamas praveclant tarptautiniuspasitarirnus tarp vyriausybiq ir centriniq bankq. Vyriausybes ir centriniaibankai stengiasi susitarti, kokio valiutos kurso reguliavimo reikia ir kailruZtikrinti valiutos kurso pastovum4. Tadiau kiekvienu atveju salies vyriausybdi5laiko tam tikrq nustatytq veiksmq laisvE. pavyzdZiui, Breton vudo sislemosegzistavirno s4lygomis vyriausybd susitardavo, kad valiutq kLrrsai bItqfiksuoti, tadiau, atsiZvelgdamos i Si apribojim4 kiekviena iq vykdenepriklausomE savo vidaus monetarinE ir fiskalinE politik4. Kadangi vrenos

559

Salies vidaus politikos rezultatai priklauso nuo kitq saliq vykdomos politikos,todel vyriausybes ir stengiasi koordinuotis tarpusavyje. Panagrinesime vien4i5 tarptautines politikos koordinavirno pavyzdli,4 - Europos pinigq sistem4(EPS). Si4 sistemq 1979 m. kovo men. nusprende sukurti Europos Bendrijosnariai ir DidZioji Britanija, nors poreikis integruoti pinigq sistemas buvouZfiksuotas dar Romos sutartyje (1958m.), kurios pagrindu buvo isteigtaEr"rropos Ekonomine Bendrija. Joje buvo paLym€La, kad ,,valiutq kursai yrabendrq interesq reikalas". EPS tikslas - stabilizuoti valiutq kursus tqvalstybiq, kurios ieina i integracinE grupuotE. Siai sistemai bldingi tokiebruoZai:

l Valiutinio vieneto (ekiu) naudojimas atsiskaitymuose tarp EVSSaliq * nariq vyriausybiq. l6.l lenteleje matorne [vairiq Saliq valiutrllyginam4j4 dalI ekiu krepSelyje;

l6.l lentel6. Ekiu sudetis (dalis procentais)

2. EPS Saliq * nariq vyriausybes galejo atiduoti saugoti 20 proc. savouZsienio valiutos rezervq i Europos valiutin[ koordinavimo fondzl ir gautimainais ekiu;

3. Buvo sukurtas valiutos kurso mechanizmas (VKM). kuriameDidZioji Britanija nedalyvavo. Sr,rk[rus VKM, kiekviena Salis nustatonominalqjl valiutos kurs4 pagal kiekvieno kito VKM dalyvio valiutrl.Kiekvienai Saliai VKM dalyvei valiutq kursq tarpusavio svyravirnq ribos buvonustatytos +2,25 proc. nuo jq pariteto, i5skyrus Italijq kurios liros svyravirnqribos - +6 proc., atsiZvelgiant I sunkiq Salies ekonominE blklE;

4. Didesnis valiutos kurso reguliavimas buvo leidZiarnas, tiksuderinus su kitais VKM dalyviais.

16.2 lenteleje pateikti kai kurie VKM valiutq derinimai per I I metq.Lentelds duomenys rodo, kad:

L Derinant valiutq kursus laikytasi perkamosios galios paritetogrq2inimo tendencijos. Salys. kuriose vyravo santykinai aukSti inl)iacijosternpai (Itahja, Pranc[zija), vykde nominaliojo valiutos kurso devalvaciyas;

2. 1919-1983 m. laikotarpiu valiutq kursai buvo derinami kas 6menesiai, o nuo 1983 m. - rediau.

Valiutos pavadinimas Procentai Val iutos pavadinimas ProcentaiVokictijos markcPrancDzijos frankasOlandijos guldcnasBclgijos ir LiukscnrburgofrankasI ta l i los l i ra

30,5319,439,54

7,8 39.92

Danijos kronaAirijos funtasAnglijos svaras stcrlingqIspanijos pcsctaPortugalijos cskudas

? s 1| , 1 2

12,065 , 1 80 ,78

560

r

o

0,ot*

ta)

2 r a

L t r< q =

\ N O Oc q ( \ l @

q

t r P caq. oo. o- vl o-c] .t co N (..:l

o. 3 *

\o ca c\ c.l \o

00

. a i i r io ? . i l: = t r c00 .€? 63o .il q=

5

c\* a \ lV)

oo

L a

: 5 ' ;

c o 0

v1 c"] v1 o" o"\ r ) s c o N . a

,:j * o" oo. v] qC O t r ) N N

q

'= .6,

q) l-

.il :ca

c i r n oV r ) c ' l

O ra)c] r)

o \ - c a o o l \ c c q a - c € < +^ r - - A ^

o \ o - j - . 1 c | c . i c . i n 6 F OC - @ c O c O @ c O @ o O @ o O A

a-

La.)

.q)

a.t\o

5 6 1

Kai susik[re VKM, Salims, esandioms jo nardmis, buvo budingi labaiskirtingi infliacijos tempai. Tadiau palaipsniui infliacijos tempai turdjopasiekti tam tikr4 ribE Siame procese VKM vaidino svarbq vaidmen[. Tadiautai nepriverte Saliq derinti savo vykdomas politikas. PavyzdLiui, Vokietrjavykde stabdandiEj4 vidaus politikq infliacrjos tempai buvo maZi. TadiauPranc0zija ir DidZioji Britanija laik€si kiek kitokios vidaus politikos. Kai jos

tapdavo nekonkurencingos, budavo greitai atliekama devalvacija. Taigi,derinant valiutos kurs4 ne iki galo budavo gr4Zinamas perkamosios galiosparitetas, tadiau tarr tikra finansind tvarka budavo palaikoma fii buvo ganagrieLta iki 1983 rn.). Praejus tam tikram laikui, norimas rezultatas bldavopasiekiamas. Vadinasi, VKM sumaZino nominaliojo valiutos kursonepastovum4 trumpuoj u laikotarpiu.

Tadiau 1993 rn. vasarq prasidejo eiline Europos valiuttl sisternoskrizd, o tq padiq metq rugpj[tyje ES vyriausybiq sprendimu i5plestos iki tollabai siauros valiutq rinkos kursq svyravimo ribos (nuo +2,56-6 proc. iki +15proc.). Svarbiausioji Siq sutrikimq prieZastis buvo Vokietijos Bundesbankopinigq politika. Kelet4 kartq vienpusi5kai padidinta procentind norma, kadnebfitt1 prarasta kainq didejimo kontrole, kartu stabdant infliacij4 kuriosgresrne padidejo, susivienijus Vokietijoms. 1995 m. penkiolika ES SaliqMadride nutard pavadinti bendrq valiut4 euro ir numat6 jos ivedirno s4lygas.Tokiu b[du ES Salys nusprendd fveikti EPS krizg, vykdant ekonominius irpolitinius pertvarkymus.

Euras funkcionuoja nuo 1999m. sausio ld., nustadius E,S valstybiqnacionaliniq valiutq ir euro fiksuotus tarpusavio keitimo kursus. Pirrniausia j4prad€ta naudoti tik valiutq birZose ir prekiaujant vyriausybiq vertybiniaispopieriais, palaipsniui perkeliant I visq bankininkystds ir finansq sektoriq. NuoSios datos buvo neat5aukiarnai nustatyti euro ir pinigq sqjungoje dalyvau.landiqvalstybiq nacionaliniq valiutq perskaidiavimo kursai (necionalines valiutosvienetais uZ I eurij:

leuras: 0,781564 Airi jos svaro sterl ingo (lEP)13,1603 Austrijos Silingo (ATS)+0,3399 Belgijos franko (BEF)166,386 Ispanijos pesetos (ESP)1936,2'7 Italijos liros (ITL)

i"ltr1i ",*,nTi.::T?1,"'3i'2'!;ti1 iH::',x','i""J;'":?:i!'ff)5,94573 Suomijos markes (FlM)1,95583 Vokieti jos markes (DEM)nuo 2001 01 01 - Graikijos drachmos (DR)

562

Euro banknotai ir monetos I pladiqi4 apyvartq buvo iSleisti vdliau -

nuo 2002m. sausio ld. Jis pradZioje kiekvienoje Salyje cirkuliavo kartu sunacionaliniais pinigais, kurie palaipsniui iki 2002m. vasario 28d. buvo iSimtii5 apyvartos. Euro kursq kitq pasaulio valiutq atZvilgiu nustato ir reguliuojaEuropos centrinis bankas. Euro monetos ir banklotai naudojami Euro zonosvalstybese (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, lspanijoje, Itahjoje,Liuksembwge, Olandrjoje, Portugalijoje, Pranc[zijoje, Suornijoje irVokietijoje) taip pat Andoroje, Majote, San Marine, Sant Piere bei Vatikane.Sudetingi debatai del prisijungimo prie EPS vyksta DidZiojoje Britanloje,Svedijoje bei Danijoje. Pagrindiniq EPS k[rirno laipsni5ka etapq raidapateikiarna lentel€je:

16.3 lentel€. Pagrindiniai EPS kurimo etapai

Etapai Svarbiausi pricipai

1958 m. 107 EuroposEkonomines Bendrijossutarties straiosnis

Valiutq kursai yra bendrq interestl reikalas

1969 m. Hagos vir5[niqsusitikimas

EPS etapinio plano pasiulymas (pi411gs:iqEPS suk[rimo band],rnas). Sutarta iki1980m. visi5kai lgyvendinti ekonoming irpinigq sqjung4. Sis uZdavinys del XXa.a5tunto de5imtmedio ekonomikos irenergetikos kriziu liko neisyvendintas

1919 m. Sukurta Europospinigq sistemos EuroposvirSInit1 tarybos sprendimu

Suformuluoti svarbiausieji EPS elementai(antrasis EPS suklrimo band]rmas):valiutos kurso mechanizmas (VI(M);Euronos pinieu vienetas ekiu.

1989 m. Europos EkonomikosFinansq tarybos pirmininkoFuropos Komisij os prezidentoZako Delorso ataskaita delEPS kfirimo plano1990m. Pirmasisparengiamasis EPS etapas1994m. Antrasis(pereinamasis)EPS etapas

EPS k[rimo planas (trediasis EPSsukhrimo bandymas)

Kapitalo liberalizavimas, daugiaSal6prieZi0raEuropos pinigq instituto ikurirnasE,uropos s4j ungos sukurimasEuro ivedimo scenarijaus stadijos:

Stadi ja A (nuo 1998 0 l 0 l ik i 1998 12 3 1)r EPS valstybiq nariq paskelbimas. ECB lkurimas. Euro monetu ir banknotu oristatvmas

563

I 21999 m. Trediasis EPS etapas ECB operacijq pradZia. Neat5aukiamas

dalyvaujandiq Saliq valiutq kursqfiksavimas.Stadija B (nuo 1999 01 0l iki 2001 123l)

. Bendros EPS valiutos - euro -

ivedirnas. Euro ir nacionaliniq valiutq keitirnq

kursq fiksavimas negriZtamai. PinigLL, kapitalo, valiutq ir

tarpbankines rinkq perej irnas prieeuro.

Stadija C (nuo 2002 0l 0l iki 2002 06 30). Euro rnonetr4 ir banknotq i5ledimas I

apyvartEr Nacional in iq val iu tq rnonelq i r

bankontq i5ernimas i5 apyvartos. Visos operacijos atliekamos tik

eurais

tinis: S. Kropas (1999) Kelias i pinisu saiunga. * V.: LBDFI, p. 11 - 28;Kropas (1999) Kelias I pinigq sqjung4.Europos Sqjunga: enciklopedinis Zinynas i sudard G. Vitkus. - 2-asis patais. irpapild. leid. - V.: Eugrimas, 2002,p. 120 - 150

Taigi nuo trediojo etapo pradZios euras tapo vienintele visaverte,savaranki5ka EPS valiuta. ECBS pagrindinis tikslas - vykdyti monetorinEpolitikq uZtikrinandiE kainq stabilum4. Daugelis monetorinds politikospriemoniq taikomos nacionaliniu lygiu, o ECB reglamentuoja ir koordinuojamonetarinE politik4 euro zonos mastu.

Tiek prie5 euro [vedim4 tiek ir po to, pasigirsta skepti5kLl nuorttoniqdel euro egzistavimo trukm€s, tadiau jau dabar galima apib[dinti valstyb€sEPS nards naud4tokiais bruoZais;

. kainq skaidrumas;

. kaim{ vienoddjimas didejant konkurencijai;

. bendros valiutos, kaip skaiiiavimo priemonds efektyvumas;r valiutos keitimq ka5tq i5nykimas;. taupymas, turint maZesnius tarptautinius rezqrvlls,r pal[kanq norrnos standartizavimas ir maZdjimas;o geresnis gamybos iStekliq pasiskirstymas;. kreditavimo galimybiqdidejimas.

564

16.4 lentel6. Euro zona globalineje erdveje 2002 m.

Euro zona JAV JaooniaGyventojq skaidius, mln. Zm. 303 ^1- lO I 2 lPlotas, t[kst. km'z 2495 9313 318BVP dalis pasaulio BVP, procentais 16,0 ) ) o

BVP vienam gyventoiui. € 22 322 35 034 24 922Pagrindiniq veiklq lyginamasissvoris, procentais nuo BVP- Zemds [kis, Zvejyba,

miSkininkyste- pramon6 (tame tarpe statyba)- paslaugos

2,J

28,868.5

t , 4

a ^ 1

l , J

? 4 5

63,8Nedarbo lygis, procentais R q 4.0Darbo jegos dalyvavimo lygis,procentais

5 7 7 77,2 '7) 4

Prekiq eksportas, procentais nuoBVP

14 ,8 1,8 a 1

Prekiq ir paslaugq eksportas,nrocentais nuo BVP

l q r 10,7 l 1 . l

Prekiq importas, procentais nuoBVP

14,3 L Z , )' 7 )

Prekiq ir paslaugq importas,procentais nuo BVP

18,1 14,4 q ' l

Eksporto dalis pasaulio eksporte,orocentais

19,0 I 5 ,0 q )

Einamosios s4skaitos balansas,procentais nuo BVP

-0,1 A A

tinis: Themonelary policy of the ECB (2001). European Central Bank. p.14.

Kuriant EPS ypad aktualus buvo euro ivedirno poveikio esamqsandoriq sqlygoms klausimas, taliau 1991 m. Amsterdamo sutartyje buvonustatytas sandoriq tEstinumo principas. Toks klausimo sprendimas buvo itinsvarbus finansq rinkq stabilumui uZtikrinti, nes uZkirto keli4 galirnomsspekuliacijoms del euro ivedimo. lvertinus euro ivedimo privalumus, b[tinapaZyrneti ir galimus valstybiq EPS nariLl nuostolius:

o nacionalines pinigqpolitikos autonomi5kumo praradimas;r valiute keitimq nonnq reguliavimo, kaip politikos instrumento

netekimas:

565

. itaka kitoms nacionalines politikos sutartims;o uZimtumo bankq sektoriuje maZejimas.

Dabartiniu laikotarpiu, kaip rodo 16.4 lenteles duomenys, pasaulinejeekonomikoje ry5keja tokia tendencija, kai vienos valiutos vis pladiau atliekapagrindines pinigq funkcrjas tarptautiniu mastu, o kitos valiutos vis labaiuuZleidLia savo pozicijas net ir vietinese rinkose. Beveik vis4 praeitq amZiqtarptautineje pinigq sistemoje vyravo JAV doleris, todel pinigLt sistemavadinarna vienaa5e. Euro atsiradimas sudaro tam tikras prielaidas, kad ateityjesituacija galetq pasikeisti ir tarptautine pinigq sistema taptq dviaie arba tria5e.Sios tendencijos galutinai susiformuos tik ilgalaikeje perspektyvoje, veikiantekonominiams ir politiniams veiksniarns.

Pagrindin6s sQvokos

r valiutos kurso reZimas . laisvai plaukiojantis valiutos. uZsienio valiutos rezervai kursas. aukso standartas . reguliuojamai plaukiojantisr konvertuojamumas valiutos kursasr fiksuotos valiutos kursas o finansine tvarka. dolerio standartas r politikos koordinavirnaso perkamosios galios paritetas . Europos pinigq sistemar tarotautinis konkurencinsumas e valiutos kurso mechanizmas

Kartojimo klausimai

l. Kokios yra aukso standarto veikimo sqlygos?2. Nurodykite aukso standarto sistemai budingus prana5umus ir tr[kumus.3. Apibtidinkite fiksuotq ir plaukiojandiq valiutq kursq naudojimo

prana5umus ir tr[kumus.4. Nurodykite pagrindinius aukso ir USD standarto skirtumus.5. Kaip nustatomas tarptautinis konkurencingumas?6. Kokie reguliuojamai plaukiojandiq valiutq kursq reZimo prana5umai?7. Kaip valiutos kursas reguliuojamas?8. Nurodykite b[dingus EPS bruoZus.9. Kokiu tikslu sukurtas VKM?

566

17. BESIVYSTANCIU SALIU PROBLEMOS PASAULIOEKONOMIKOJE

Sioje temoje panagrindsime ekonorning nelygybg ir jos nustatyrno buclus,ekonomi5kai atsilikusiq Saliq skurdo prieZastis, ekonominio augimo kliDtis,iSsiaiSkinsime efektyviausius 5iq Saliq pasinaudojimo dabartiniu pasaulioekonon.rikos i5sivystymo lygiu bridus ir jq dalyvavirno pasaulinejeekonomikoje gaunamq naud4.

17,1. NELYGYBE IR JOS NUSTATYMO BIJDAI

Ekonomind nelygybes analizd, - tai daugiausia bendrqlq pajarntlpaskirstymo tyrinejimas. Nelygybe gali buti tarp tos padios Salies skirtingq namqlkiq skirtingq regionq ir tarp skirtingq SalirL ypad tarp industri5kai iSvysrytq irbesivystandiq (LDC - less developed countries). Ekonomikos teorijai svarbu netik bendrqjq pajamq dydis, tenkantis namq fikiui, bet ir pajamq paskirstyrnomodelis bei tendencijos, kadangi tai tiesiogiai susijq su socialine gerove.

Socialind gerov€ (social welfare) tai nacionaliniq pajamqapimties paskirstymo modelio funkcija.

Paprasdiausias pajamq nelygybes nustatymo bfidas - padalyti visus Saliesnamq [kius aukSfyn ar iemyn einandia tvarka i 5 dalis (vadinamas kvintilemis) ari l0 daliq (vadinamq decilemis) ir nustatyti kiekvienos grupes_gaunamq bendrqjqpajamq dal1. Nelygybe apskaidiuojama, padiq neturtingiausiq 20 proc. namq [kiqgaunamq procenting pajamq dali padalijus i5 padiq turtingiausiq 20 proc. narnq[kiq gaunamos procentines pajamq dalies. Kuo Sis santykis didesnis, tuotolygesnis pajamq paskirstymas. Vieneto reik5me rodytq visi5kq lygybq, tadiaubttina pabreZti, kad nelygybe pagrista tik kraStutinemis reik5rnemis ir ignoruolapajamq gavejus tarp 20 ir 80 procentq.

l7.l lenteleje pateikiama pajamq pasiskirstymas bei jq nelygybe kaikuriose besivystandios Salyse.

Kitas nelygybes iliustravimo b0das yra grafinis Siq duomenq pateikimas,vadinamas Lorenco kreive. Kreive vadinama jos klrejo JAV statistikoM. O. Lorenco (Lorenz, M. O.) vardu, kuriqjis nustate 1905 metais.

Lorenco kreiv€ (Lorenz curve) - Seimq pasiskirstyrn4 pagalpajamas vaizduojanti kreive, naudojama socialineinelygybei apib[dinti.

17.1 pav. Dekarto koordinadiq sistemos horizontalioje a5yje atidedaminamq [kiq procentai, vertikalioje a5yje * pajamq procentai. paprastai namqlkiai padalijami [ 5 dalis, I kiekvien4 i5 jq ieina 20 proc. namq ukiq. Namqlkiq grupes atidedamos a5yje nuo skurdZiausiq iki turtingiausiq. AbsoliudiE

567

€

F-

-i

Zr

i h2 7

h a2 >; *

. - x€ xn o

i 9i i 6

> , =

- tB . -Z A

: i i

- >= Y

O : ?

t r -

x - 5< c

v . =

- ;

- r ' Ev sd

6 uK > 'v o

, cT T ] L

d E

. . E

a i

L

> H

B ; { Artrr

. ^ \ c F a l o \ o

. i - n o l $ @v - * d $ c l

'i:

@

v

>;o

Z

i

o

Y

tra

6

' r

il' aqr

r i

d

a

a il :I r r lt -

t vt -

Nm

= f ' ;

a ?6

F-_ + o n . a v l- i N r C - \ Cw - ! N r + c . l

qJ

'O

()0)

c)

0)

J

.o

r-

\o ( . r i=v ) . : . i' + o € - i i

r

ooo

N:: F * ; l ; 3 q s?o- c.ro" 09 *x

a $ R ?n n @ - c J. . i . d : R

sct

j

'u)

c o r , 1 v , - : C S a\ - - J - { c J @ . o . a < As n +

= l . i

, X < ' +6 i F o

{ t ts

I s o ^ { o -r j - F - n

F - - * c - l

E € oe - ' K . E : * ^ .1 2 6

ae gi , E i gi ig iEtz!E ; e t 55 { H l Ea ; $EH:E E - a ? e ' ; ? € A e E E 6 E ; E Ea * i 5 i i s g E t x a P e s : 3

568

lygybe vaizduoja pusiaukarnpine OE, absoliudiq nelygybp * OGE. RealiaiskurdZiausia gyventojq dalis gauna apie 5-6 proc. bendrqjq pajamq, oturtingiausia - 4045 procentus. Del to Lorenco kreive yra tarp absoliudioslygybes ir absoliudios nelygybes kreiviq. Kuo netolygesnis pajarnqpaskirstymas, tuo labiau i5gaubta Lorenco kreivd, tuo ardiau taSko G. lr kuomaZesnis diferenciacijos lygis, tuo ji ardiau pusiaukampines OE.

Pajamq 100procenras

Lorencokreive

Absoliut inelygybe

20 40 60 g0 100 Namq lkiq procentas

17.1 pav. Lorenco kreivd

Nelygybg apibudina ir DZini koeficientas. Koeficientas vadinarnas jlpasiriliusio ltalijos statistiko Korado DZini (Gini, Conado) vardu.

DZini koeficientas (Gini coefficient) - pajamqpasiskirstymo rodiklis, naudojamas Lorenco kreivesanalizei.

Jis apskaidiuojamas kaip figfiros OABCDE ploto (uZbrukSniuoro)santykis su trikampio oEG plotu. Jis gali buti isreikstas procentais. Kuo sissantykis artimesnis 100 proc., tuo didesnis nelygybes laipsnis. Atit inkamai,kuo j is artimesnis nuliui, tuo maZesnis nelygybes laipsnis. 1985-1995 m.laikotarpiu DZini koeficientas buvo: Lietuvoje - 33,6 proc., Estijoje - 39,5proc., Malaizrjoje - 48,4 proc., lndijoje * 33,8 proc., Hond[re- 52,7 proc.,Fil ipinuose - 40,7 proc., Rusrjoje - 49,6 procentair.

Palyginti atskirq Saliq pajamq paskirstym4 nepaprastai sunku.Skirtingos Salys kaupia duomenis skirt ingiems tikslams, naudoja skirt inguspajamq ir pajarnq vienetq apibrdZirnus, taiko skirtingus gyvenimo islaidq

1 , ,' Health, nutnt 'on and populat ion. The World Bank Group. N.Y., 1997. P.40 43.

569

rodiklius. Be to, valiutq keitimo kursai t ik labai ribotai atspindi skirt ingqvaliutq vidaus perkamqlE gali4 ir nera tinkamas vienos valiutos pavertirnokita budas.

Nagrineti pajamq pasiskirstymq besivystandiose Salyse ypad sunku, nesnevedama namq fkiq i3laidq apskaita, turtingesniq namq ukiq grupes daLnaidali savo pajamq gauna natfira, o neturtingesnieji gyvena kaime ir suvarlojadidZiqiq dali savo pagamintos produkcijos.

Vienas svarbiausiq rodikliq, rodandiq Salies gyvenimo ir ekonomindsraidos lygi, yra bendrojo vidaus produkto dalis (BVP), vidutiniSkai tenkantivienam gyventojui. Sis dydis daZniausiai i5rei5kiamas JAV doleriais irgaunamas, BVP padali jus i5 vidutinio metinio gyventojq skaii iaus.

Nors Sis metodas daZniausiai pasirenkamas, tadiau j is matuoja ne Saliesturtq bet Salies gamybos mastfu kuris sukuria turt6 bet nera jam tapatus.Kitas Sio metodo trflkumas tas, kad ivairios Salys gali del daugelioprieZasdiq tureti gana skirtingq kainq lygi: kai dolerio perkamoji galiaskirt ingose Salyse nevienoda, nepaisant to, kad nominali verte ta pati. I taibandoma atsiZvelgti, ir statistiniuose leidiniuose galima rasti sudarytqlenteliq, kuriose vidaus produktas yra pakoreguotas, atsiZvelgiant iatit inkamos Salies kainq lygi.

Kita tendencija yra ta, kad bandoma tarsi nusileisti viena pakopaZemiau, ir paZvelgti i tai, kas sudaro gamybos prielaidas - t.y. kapitalaspladi4ja LodLio prasme ir darbo jega. Kapitalq galima laikyti sqlyginaistati5ku elementu, o darbo jega - aktyvus, besivystantis elementas. Zinios,mokejimas gaminius gaminti taip, kad j ie b[tq konkurentiSki, gali b[tilaikorni nacijq turto pagrindu.

Oficialls praneSimai, vertinantys Saliq gerovg, iki Siol apsiribodavovidaus produkto tiesioginiais rnatavimais ar su kainq lygio korekcija. Taiiaupastaraisiais metais Pasaulio bankas pateike dar vienq rnodeli Saliq geroveimatuoti. i ia kreipiamas demesys ne tik i ekonominius rodiklius, bet irZmogiSkus, taip pat ir i gamtinius iSteklius. Visq minetq iStekliq ir rodikliqsuma lvardijarna ,,fakti5ku kiekiu". Matuojant tokiu bildu, turtingiausiornispasaulio Salimis tapo Australija ir Kanada. Tai nuldme didZir.rliai jq gamtosturtai ir palyginti nedidelis gyventojq skaidius.

17.2. TURTINGOS IR EKONOMISKAI ATSILIKUSIOS SALYS

Pasaulio Salys skirstomos i:l. Industri5kai iSvystytas, kurioms priklauso JAV, Kanada,

Australija, N. Zelandija, Japonija ir dauguma Vakarq Europos Saliq. SiosSalys turi susiformavusiq rinkos ekonomik4 pagrist4 dideliais pagrindiniokapitalo, kvalifikuoto darbo i5tekliais, paZangiomis gamybos

570

technologijomis. Siose Salyse pagarninama daugiausia bendrojo vidausprodukto vienam gyventojui;

2. Salis - naftos eksportuotojas (Saudo Arabija, Kuveitas, JungtiniaiArabq Emyratai), kuriose pagaminamas didelis BVP kiekis vienam gyventojuidel garrsaus naftos eksporto. Siq Satiq negalima priskirti industriSkaiiSsivys i ius iq Sal iq grupei ;

3. Besivystandias Salis, esandias Afrikoje, Azijoje ir LotynqAmerikoje. Jos dar nepradjo industrializacijos stadijos, gyventojai daugiausiadirba Zemes fikyje; maZai ra5tingi, didZiulis nedarbas, spardiai auga gyvenlojqskaidius. Salys augina eksportui vienq ar kelias Zemds [kio kult[ras, tiekiauZsieniui kokiq nors i5kasamq laliavq. Pagrindinio kapitalo i5tekliai maZi,garnybos technologijos primityvios, Zemas darbo naSumas;

4. Buvusias socialistines Salis - valstybes, pereinandias nuocentralizuotos ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Siandien neaiSku, kurnueis buvusios Sovietq Sqlungos ir kitos bnvusios komunistinds Rytq E,uroposvalstybes, nes daugelyje jq gamybos apimtis vienam gyventojui gerokai krito.Naujos Sios grupes Salys daugiau bendro turi su atsilikusiomis Salimis negu suiSsivysdiusiomis.

ISvystytose Salyse gyvena apie l/4 pasaulio gyventojr4 tr vartoja 314pasaulines produkcijos, atsilikusiose (besivystandiose) Salyse lieka atitinkamai3/4 pasaulio gyventojq ir li4 pasaulinio vartojimo apimties2.

1991 m. Pasaulio banko atlase pagal BVP dali vienam gyventojuivisos 209 valstybds ir teritorijos suskirstytos | 4 ekonomines grupes (Lr. 17.2lentelg).

Vakarq Saliq statistika ekonorning raidq valstybiq i5sivystyrno lyginustato pagal Zmoniq perkam4j4 gali4. Perkamoji galia matuojama, tir iant jqnustatyt4 prekitl ir paslaugq krepSeli. Jame analizuojama 840 ivairiausirlprekiq ir paslaugq, 300 [rengimq ir ma5inq, 7 statybos objektai. Kai Zmogusapskaitos metais statosi garaZE ar vil6 perka Saldytuvq ar kavos malimoaparat% tos statybos ir t ie pirkiniai paklius ! krep5elf ir bus statistikqsuskaidiuojama kaip Zmoniq perkamosios galios sudedamosios dalys.AtsiZvelgiant i perkamqjq gali4 perskaidiuojamas bendrasis vidausproduktas, pagal bendr4 valiutq tenkantis vienam gyventojui. Taip iSsamiaiSaliq ekonomine raida apskaitoma ir analizuojama kas treji metai. 17.3lenteleje pateikiami patikslinti duomenys apie atskirq pasaulio Salirl gruprqvystymosi rezultatus I 950-1996 metais.

Per 1950- 1996 rnetq laikotarpi pasireiSke laipsni5ko paj arnqdiferenciacijos Svelndjimo ir Saliq, turindiq auk5tus ir Zernus BVP vienarngyventojui rodiklius, ekonorninio lystymosi tam tikro suartejimo tendencija.Pasaulinio BVP, gaminamo Salyse, kuriose gyvena 10 proc. neturtingiausiq

' Case K.E, Fair R.C. Principles of Macroeconourics. Third edition., p.539.

5't1

Zmoniq, lyginamasis svoris padidejo nuo 1,2 iki 1,5 proc., tuo tarpu pasaulinioBVP, garlinamo Salyse, kuriose gyvena l0 proc. turtingiausiq Zmoniq, dalissumaZejo nuo 44,1 iki 40,4 procento. Taigi, Lorenco kreive, sudaryta pagaldecilinius duomenis, igavo plok5tesni pavidalq.

17.2 lentel€. Valstybiq ir teritorijq ekonomines grupds pagal BVP dal[ vienamgyventojui 1995 m.

,,Ka Argumenta rugpjUt

AnalogiSkos tendencijos buvo bfldingos ir kvintiliniam pajarnqpaskirstymui. Per 5[ laikotarpl sumaZejo ir skirtumas tarp maksimaliq irminimaliq BVP vienam gyventojui lygirt - nuo 128 iki 108 kartq'.

Besivystandios Salys skiriasi sugebejimais pagerinti ekonoming savopadet[ per tam tikr4 1aik4. Pagal tai visas valstybes galima suskirstyti [ 3grupes:

l) spardiai besivystandias;2) Salis, kurios vystosi vidutiniais tempais;3) neturtingas Salis, kuriq ekonomika praktiSkai nesivysto.

Atskirq besivystandiq Saliq BVP padidejimo tempai pateikiami 17.4lenteleje.

Trediojo pasaulio prieSakyje yra spardiai besivystandios Salys, vadinarnosnaujosiomis industrinemis Salimis (NlS) - Brazilija, Argentina, Meksika,Malaizija, Honkongas, lzraelis, Singapuras, Pietq Koreja, Taivanas.

' Illarionov A. Osnornyje tendenciji razvitija rnirovoj ekonorniki vo r,'toroj polovine )O( veka//Voprosy ckonorniki, 1997, No 10, p. I 30.

Valstybiq ii teritoiijiiekonomints $rup€s

pagal BVP dali vienamp,vento ju i , : , : ,

Valstybiq ir

, teiitorijq,,: skail ius ', '

BVP:1995 m:velkusiomiskainomii,,,mlrd. USD'

Gyventojqskaidius

,,1995 m,,' mln.

BVP dalisvienam

gyventojui1995 m.

veikusiomiskainomis, USD

Pirmoji, arba auk3ta(9386 i r daugiau USD)

Antroji, arba auk5diau uZvidut in i(303G-9385 USD)Trcdioji, arba Zcmiau uZvidut in i(766 3035 USD)Kctvirtoji, arba Zcma(765 ir maZiau USD)Pasaul is

5 l

30

b )

63209

22508

l 868

l 930

l 3 8 r27687

903

439

I 1 5 3

3 1 8 0561 5

24900

4250

I 650

4505000

nis: ..Kauno diena" 99'.7

5',72

l s ;J EI =

t :l oI tl > .l 2I t r

l 3t >t ;, vt 9l xl xI Hl xt i :I Rt . =l 9l >l >l . -

I ; Ht > o

P 95 o

i . =

x af , !

U O

B >O O

; O * ;t r - . v )a 6 - iO \ C N

. - i

z . a 2

> a r

.e

o

r-

N

E A

. o ' ;

= IS x i s : 3 3 * R [ i E

,;E

6&

E

*

E

I

a Q € @ r r ; - j t :R 5 3 F " i $ ' 1 ;a a - t \ m

- = t $ 9

F o e N

I

raa

o , o v n " s ' n - -8 3 : D " i - j " j

o b 9 N

N :

a

i j :a 4 o

> t

t

c\

^ a

.E:E,E E! - r es F 6 l

o o ' r dN ! O NN - d *

E

i+ .2x ? 6

€ u d N * ON N O N

6a ; € R n 8 9 N F s E E R 5 ? f i H

G

N O $ 6- $ o ri N r o

@

N 6 $ -d N \ O -

=; : i, 2

! F - 2q | - r >3 5 . + r - E, q E E " E eI 7 * i € 5 ; u

J : ; ! r 2 - = = 2 -' E 5 > " 0 i € I S . ; ' i i - , * , E

;EZ1€ iJ= ;Eg .3 t rs= i :i ' ; F : 2 - o? * 6 s ; t ' . t 3€ j i o 5 i@ E , A t r d I =t ; ; E ' ? 1 !

Sats 1981=1990

I99t-19911 1997 1998. 1 g9g1 2000"

Visos bosivystandiosSalysRytq AzijaRytq Azijos krizcsapirntos SalysEuropa ir VidurincAzJjaPokomunistincs SalysLotynq Amcrika irKaribaiArtirnicji Rytai irSiaurcs AfrikaPictq AzijaSacharos dykumosAfrikos SalysPasaul isOECD 5alys.-

3,07,7

6,9

2 ,61 A

t q

t , 0

l g

3.0

1 l

o q

'1 ')

- 4 4

- 5 5

1 4

1 q

) )

r r )

4,8'7 , l

4 5

) 6

t . 7

5 l

1 l\ t l

1 5

1 T

2,0t i

-8,0

0,5-0,4

l , )

2,04,6

) 4

1 , 81 , 9

2 ,74 ,8

0 , 1

0 , 1-0,6

0,6

2,84 q

1 )

1 , 9

1 , 6

5 q

1 n

'l '1

1 l

5 r r

1 R) 7') ')

17.4 lentel6. Pasaulio regionq besivystandiq Saliq BVP padidejilno tempai per

metus (procentais)

- prognozuoJama;-'-

Organization for Economic Cooperation and Development;Saltinis : http//www.undp.ltlHDR/ I 997lskyrius2/sk2.htm

Pagal Jurgtiniq Tautq klasifikacijq prie naujq industriniq Saliq yrapriskiriamos tos valstybes, kurios pagal daugeli ekonorniniq rodikliq gerokaipralenkia kitas trediojo pasaulio Salis ir ne tik arteja prie JAV bei Vakarq EuroposSaliq bet kai kuriais ahejais net aplenkia jas. 15 svarbesniq rodikliq galirnapamineti BVP apimti vienam Zmogui, vidutinius BVP padidejimo tempus,apdirbamosios pramonds lyginamaji svorl bendrajame vidaus produkte, pramondsgarniniq eksporl4 ir jq dali visame eksporte, pramones produkcijoskonkurencingumE pasaulineje rinkoje, tiesioginiLl investicijq uZsienyje apirnti irkt. NIS pasizymi spardiais ekonomikos didejimo tempais, stabilia eksporlodinarnika, stipria moksline ir technine baze, nebrangia ir kvalifrliuota derbo jega.

Tai leidZia joms uZimti svarbi4 viet4 tarptautineje kornercindje veikloje. Kai kLuiqbesivystandiq Saliq socialiniai rodikliai ir jq dinamika pateikiama 17.5 lenteleje.

Zmogaus vystymosi indeksas (HDl - human developmentindex) [vertina bendrus Salies laimejimus pagal tris Zmogausvystymosi rodiklius - gyvenimo trukmE, i5silavinimo lygi irekonornini augimq.

574

' + x s* i " .2z.E's

u')o\ c r : ' o K - 9 9 ' 9 . , 5

q

# d. i r . :E : E

F a *: =EvE P

E FF 5 . :

.tro\o\ 8 s K s 8 8 8 5 8 8 S S 5 ;

€ 8 t q e P g R = , P P P - P -= 6 6 n = = e v ' e " = o . a ; J

i r

= =

v€ ? i l 3 n E l s $ F f f !c\ 6t \o

00 3 K + 3 ; 3 e r q ! ; e s € E

,€: aj r YF o r:.y1,'.>

)N

vn n O F ! ! r . - € - - € - N ! + c . lN N - N - r ) n N - c a N S

coo\ : R 9 S R X S : . = R R F

. F - H KF . i P7 . >E o 0

R f l ^ o E ; ; y V K B E H ; Ex t f i i \ i _ o c c f , - r N - , - F - \ O N C \

lr,

s . e ! - . - ' 3 , * ! € F. d . ! E t , S E E - E i e E o ' i -H * S a = . + E ' = i i ' " ' = Y : = ' -; g F F 6 E E r ; J ! i _ { . ' t g =

r;

d

s

?

E

T r l

E

O

;s

co

L

c6

L

q)

>O

a

(-)

.SZ

(g

.q.)

roI.-

n

oa

;

-

r-

s ' g n$ F.'$E ! D :'N t .=

ttr 8 r > 5 : f C : D@ i = N - ^ r d € +

. i g'l e 'ii>rl .:

N r o N . + 9 nO € N O O O 6 N6 c c r c € * q NC : : r @ \ , - t C r: -

v : : ^ : : ; . : .

: o oE ' q S' e E 9> r !h ! I

r N N @ 6 . ^ h r€ 9 $ r N N X C OO n - O n I + ' - v€ @ c r r A ' , . € g

- O O

; ; ggte$'- r 3 - r ar r o X : J ; A - X. ] q o ; h d b d 6 1 5* _ : n- N N

;; UEiEE'@ O N - 6. 3 - s r c 9 o $ . n o q v ' )€ 6 r n r r 9 d -r € n - @ €

> l- l> la\L:.

6

s E ?

$ s . P 3g ; f i ' g !6 E . "

n $ ^ , - €N ^ S : € nd 5 . o 9 d t r r€ r - a r

o - 6 6r i 6 a

F.cE e 9 r N- * 9- i + dn r \ o

Nf; o.o. $ ru-

i - r r i c r

>.t)

x

9 0 9 p . -e E - - e - a . i ^ t, N ^ . = . = . h d ! 4 ' r . = -a i l . = c = ; > p ? ; b =

; : ' - b = E > 2 9 ? - ? = a =1 = i ? F 7 ' " 1 ? f r ! i ! s< . ' 9 ? - i > ,F r 9 - > . 6 2 l 3 : o -

'ol

col

^ lY I

Pq

^ l

3l> la l, l\ |d

- l

576

HDI sudaro:1. Gyve'imo trukme - tai gyveni'ro galimybe, skaidiuojalra nuo

gimimo.2. I5silavinirno lygis - tai suaugusiqiq rastingurno lygis ir benciras

besirnokandiLllq skaidius visq tipq ir formq mokyr.nosi lstaigose.3. Ekonominis augimas - tai BVp dalis, tenkanti vienarn svventorur.

nustatyte pagal perkarnosios galios paritet4 apskaidiuota IJ'SD.Re'riantis naujausia Jungtiniq Tautq organizacijos ataskaita, yra 45

salys, kuriq HDI virir ja 0,8. Lietuva priklauso vidutinio Zmonir.l issivystymoSaliq grupei. Lietuvos ekonomines pletros rodiklis yra silpniausiai is visqirlqHDI sudedamtdq daliq. Gyveni'ro trukme - taip pat ,,silpnoji" vieta.ISsilavinimo lygis - stiprioji Lietuvos savybd.

17.3. tsESIVYSTANirp salru EKoNoMrNro vysTyMoslYPATUMAI

Ir iSsivysdiusiorns, ir besivystandioms Salirns b[dingi t ie patysekonominio augirno spartinimo keliai:

1. Kuo efektyvesnis turimq gamtiniq istekliq panaudojimas. Del tomaZes nedarbas ir efektyviau bus paskirstomi i5tekliai.

2. Gamybiniq iStekliq atsargq didinimas.Del skirtingq materialinitl ir sociariniq kult'riniq s4lygq sarys pasiekd

nevienodq vystymosi rezultatq. panagrinekime kliutis, su kuriornii susiduriaatsil ikusios Salys, gerindamos gamtiniq, darbo, kapitalo istekliu irtechnologij q naudoj imE.

Garntiniu iStekliu trr-rkurnas. Gamtiniai istekliai pasiskirste sananeto lygia i . Kai kur ios ekonorniskai ars i l ikus i t - rs salys tur i prarnonin iq v i r i t_r ,alavo, boksitq, nitratq, naftos ir kitq telkiniq. ril tauai nedaugeliui saliq(OPEC Salys) savo gamtiniq turtq pagalba pavyko gerokai padiclinti pajanrqpe.rskirstymq i5 turtingq Saliq. Kita vertus, daugeliu atveiq gamtos istekliaipriklauso starnbioms, industriniu atZvilgiu issivysdiusirl salif korporacijo'rsarba yra visapr"rsiskai jq kontroliuojami. Del to visas istekliq naudojimo pelnasatitenka uZsieniui. Tas pat pasakytina ir apie Lietuvos naftoi isteklius.Atsil ikusiq Saliq ekonominio vystymosi nestabilumui turi itakos dideli iqeksportuojamq Zaliavq ir Zemes [kio produkcrjos kainq svyravimai.

Dalis ekonomi5kai atsilikusiLl saliq neturi nauclingqiq iskasenq, slokojaariarnosios Zemds, energijos istekliq. Dauguma tot<iq iaiirl yra cenirineje irPietq Arnerikoje, Afrikoje, lndosrano pusiasalyje ir pietrydi[ Azijoje. Der toi-oms nerealu lygintis su JAV ar Japonijos ekonominiu issruystymu, no.sSveicarija, Japonija, lzraelis, pietq Koreja pasieke aukStq gyvenirno lygi,nepaisant ribotq savo gamtos iStekliq.

577

Darbo istekliai. Daugelio ekonomiskai atsilikusiq Saliq darbo istekliarns

bIdinga:. gyventojqperteklius;. didelis nedarbas ir ne visa panaudojama darbojega;. Zemas darbo na5umas.

Salims, turindioms nedideles gamtos iStekliq atsargas, bfdingas

didZiausias gyventoj q skaidius.Turtingose Salyse, kaip rodo 17.7 lenteles duomenys, vidutini5kai

gyventojq skaidius kasrnet i5auga apie 0,7 proc., tuo tarpu ekonomi5kaialsilikusiose - apie 2,3 procento. Remiantis ,,70-ies taisykle", tokie didejimoter"npai gyventojq skaidiq atsilikusiose Salyse per 30,4 metq padidina du kartus(1012,3:30,4). Kai kuriose Salyse gyventojrl skaidiaus didejimas aplenkiamaisto produktq atsargq didejim4 ir asmeninis vartojimas krinta. Didelismirtingumas del neprivalgymo ir ligq palaiko statistinius pajamq rodiklius tik

iSgyvenimo lygio.

17.7 lentel6. Kai kuriq Saliq demografiniai rodikliai 1980-1 997 m.

DevelopmentI l0- l 12.

Norint pakelti gyvenimo lygi, bfitina didinti maisto produktq ir kitqvartojimo prekiq gamyb4. Tadiau, besivystandiose Salyse augant garnybai,

daugeja gyventojq, nes, i5augus gamybos apimdiai, pakyla asmeninisvartojirnas, pagereja medicininis aptarnavimas, surnaZdja mirtingumas, ogirnstarnumas i5lieka toks pat didelis kaip anksdiau ar net padideja.

SatilGyventojqiankumas1,im [m2

Vidutinis metinisgyventojq prieaugis

198F1997 m.

Gyvenimotrukm6,

m.JAVPakistanasBangladciasVcncsuclaIndi jal la i t iKcnr jaI . i l ip inai

2916393525

3 1 826649

241

1 , 0/ ,o) la A

2,02,0

) 5

/ o

o t

5 813635'+J L

68

VidutiniSkai visosc pasaulio Salysctamc tarpc:- maZas pajamas turindiosc Salysc

vidut incs pajamas tur indiosc5alysc- nraZas ir vidutincs pajamastur indiosc Salysc- aukStas paiamas turindiosc Salysc

44

66

4 l

4930

t 6

t , 5

1 , 80.7

6'7

59

69

6577

nis: The World Bank. World Indicators. 1999. -P.1 tA L)_44

578

Del spartaus gyventojq skaidiaus augirno, didejant bendrai apirndiai,BVP vienam gyventojui gali nepasikeisti ar net irnti maZdti. GyventoJrtskaii iaus augimas veikia ir kitas ekonominio augimo aplinkybes:

l) didele Seirna rnaZina savo taupymo sugebejimLrs, o tai apriboja tosSalies kapitalo kaupirno galimybes;

2) kuo sparlesnis dernografir.ris augirnas, tuo sunkiau palaikyti atitinkar-r4realiojo kapitalo lygi vienam darbuotojui. Jei investicijq padictejirno teurpaimaLija, vienam darbuotojui teks vis maZiar.r rna5inq ir irengimq, o jt1 darbonasumas maZes. Del darbo nasumo rnaZejimo pajarnos vienarn gyventojui I ikstok ios pal ar net sumaZds,

3) kadangi daugelis besivystandiq Saliq labai priklauso nuo Zerres [kio,tai spartus dernograhnis augirnas alina Zemq.

Gimimq kontrole ekonomiSkai atsil ikusiose Salyse susiduria su daugybeKl lUCt L r :

. valstiediq [kiuose didele Seima - pagrindinis darbo jegos Saltinis;

. gausi Seima yra tam tikra senatv6s socialinio draudirro rtrsis;

. sunku platinti infomracijq apie Seimos planaviuro priemones tarpneraStingq Zmoniq;

r trukdo religines ir socialinds kultf ir ines tradicijos.Kinrjos ,,vieno vaiko" dernografin6 polit ika sumaZino viclutinius l letinius

gyventojq prieaugio ternpus nuo 2,J proc. 1965-1973 metais iki 1,3 proc.1980-1990 metais; del to, padidejus maisto produktq gamybai, iS esrnispaki lo i r rnais lo produktq var to j i rno lyg isr .

Besivystandioms Salims bldingas aukstas nedarbo lygis ir nepakankarnasdarbo jegos panaudoji 'ras. Daugumos ekonomrslq nuolnone, spariiaiaugandiose besivystandiq Saliq urbanizacijos zonose neclarbas sLrdaro l5-20procentq. Del masines gyventojq migracijos is kaimo i rniestE nedarbas rnicste2-3 kartus didesnis negu kaime.

EkonomiSkai atsil ikusiose Salyse nelengva realizr.roti i<le.j imus imaterialqji kapitalq. Tada darbuotojai nepakankamai apriipinti irengirnais irirankiais, o jq darbas nelabai nasus. Be to, sios salys neturi pakankarnai lesr-1intelektualiajam (zrnogiSkajarn) kapitalui ugdyti. Del to gyvenlojai blogaiparuosti industrializacijai. Labai svarbu ir tai, kacl tr[ksta energlngL[verslininkq, norindiq kaupti kapital4 rizikuoti. Nors gyventojq migracija irsusvelnina nat[ralaus prieaugio pasekmes, bet sumaZina bendr4 kvalifikuotosdarbo jegos ir darbo naiumo lygi. Be to, talentingiar.rsi besivyslandiq saliqgyventojai, baigE universitetus iSsivysdiusiose ialyse, ten ir l ieka.

Kanitalo kaupimas. Tai svarbiausias ekonorninio augimo veiksnvs. JarnbIclinga:

' Makkonnell K.P., Briu S.L. Ekonomiks.- p. 369.

579

l . Visoms atsil ikusiorns Salinrs tr[ksta investiciniu orekiugamybiniq statiniq, ma5inq ir lrengimq, socialines infrastruktUros. Tikpadidinus darbo jegos apr[pinim4 fondais, galima pakelti darbo na5urnE irgyvenimo lyg[. EkonomiSkai atsilikusiq Saliq paklausa investicijorns cliclZiule.Ten gyvena 86 proc. pasaulio gyventojq, jq daliai tenka 22 proc. pasaulinesgarnybos ir tik 3 proc. kapitaliniq ldejimq. pagal pasaulio banko prognozes,iki 2005 '-retq atsil ikusios Salys kasrnet investuos I,7-1,8 trihjono JAVoolenu .

2. Besivystandiose Salyse trfiksta dirbamosios Zemds, todel daugiauZernes flkio produkcijos gali bnd sukurta, tik apr[pinus darbo jeg4 irengimais.

3. Jei del investicijq apirnties padidejirno produkcijos augimo ternpaiaplenkia gyventojq augirno tempus, tai padideja santaupos, del kuriq i5augakapitaliniai idejimai. Kitaip sakant, tolimesni kapitalo kaupim4 skalina jispats.

Kapitalo kaupirno procesas vyksta didinant santaupq ir investicijq apirnti.Gyventojams bltina taupyti, atsisakant vartojirno, norint islaisvinti isteklius isvartojimo reikmenq gamybos. Sie istekliai turi bDti nukreipti I investiciniqprekiq garnybq investicijq forma. Ekonorni5kai atsilikusioms salirns Zyrniaisunkiau padidinti santaupq ir kapitaliniq idejimq apimti negu iSvysrytornsvalstyberns.

Labiausiai atsilikusiose Salyse (BangladeSe, Etiopijoje, Ugandoje,Haityje, Madagaskare) santaupos sudaro 2-5 proc., bendrojo vidaus produkto,o jq gyventojai nepajeg[s taupyti, nes gauna labai rnaZas pajarnas. Kitosebesivystandiose salyse santaupq lyginamasis svoris BNp-e beveik toks patkaip iSsivysdiusiose (1986 m. duornenimis, Indrloje ir Kinijoje j is buvo 2l ir36 proc., Japonijoje - 32 proc., Vokietijoje - 24 proc. ir JAV - l5 procentq)6.

Del nestabilios politines padeties, didejandios infliacijos, m'kesdiqsistemos kitirno, vengimo mokdti mokesdius, didesniq palukanq, diclesnioinvestavimo objektq pasirinkimo ekonomiskai alsilikusirl saliq gyventojaiperveda savo indelius ir investuoja santaupas i pramoniniq issivysdiusiq saliqekonomikq. Tyrimai rodo, kad i5veZarna Zymi kapitalo dalis.

UZsienio pagalba ir uZsienio kapitalas papildo vidaus investicijas.Pagrindine problema ta, kad didele i5sivysdiusiq Saliq suleiktq paskolq

dalis patenka I rankas te, kurie galiausiai tas le5as investuoja irgiiSsivysdiusiose Salyse. Del to atsil ikusiq saliq kapitalo importasnepanaudojamas kapitalo k[rimo procesui spartinti ir darbo nasumui kelti. NemaZiau svarbiq [tak4 kapitalo kfirimo procesui turi daugybe veiksniq, kuriestabdo kapitalo kaupimq net jei ir turima pakankamai leSq kurio nors projeklo

' Bydkov A. Globalizacija ekonorniki i rnirovoj fondovyi rynok. //Voprosy ekonomiki,1997, No12, p. 87 88." Makkonnell K.P., Briu S.L. Ekonomiks. P. 370.

580

flnansavimui. Ypad neigiamai veikia investitoriq investavimo stimulqtrukumas, sparti infliacrja, nestabili politine padetis, maZos gyvento.;11pajarnos, Zemas profesinis valdyrno personalo pasirengimas, nJiSvystytainfrastruktfra. Statislikos duomenimis, isvystytose salyie 60 proc. vlsosinvesticijq sumos tenka gyvenamqjq namq statybai ir socialindsinfrastruktfiros vystymui ir tik 40 proc. * tiesioginiarns kapitariniarns[dejimams I apdirbamEjq pramonq, Zemes [k[ ir pretyUE. De5imtame SioamZiaus deSimtmetyje kasmet buvo investuojama apii zbo mlrd. USD Iinfrastruktriros projektus. Daugiau kaip du tredctaliai irivadiq investicriq 1 s[sektoriq teko Ramiojo vandenyno Azijos salims. per artimiausius l0 rnetuSiems tikslams tik Rytq Azrjoje reikes 1,5 tri l i iono USD7.

Infrastrukturos isvystyrnui atsirikusiosL sulyr" gali bDti nauclojaminefinansiniai investiciiq saltiniai, pavyzdliul darbo jegos perteklius Zemes[kyje ir kt.

-. .Technikos pazanga. Issivysdiusiose salyse naujos technorogijos paprastai

diegiamos, esant santykinai ribotam labai kvalifikuotos darbo lEgo, t utumuiir santykiniam pagrindinio kapitaro pertekliui. Tai imlios kaoitalo artaupandios darbq technologrjos. Ekonomiskai atsilikusioms salims reikia tokrqtechnologiiq, kurios atitiktq iq istekliq situaciiq - nekvalifikuotos darbo jegospertekliq ir ribotas investiciniq prekiq atsargas. Darbo imlios ir kaprtalEtaupandios technologijos priimtiniausios. Tuo tarpu paZangios technologijos,naudojamos i5vystytose Salyse, besivystandiorns salims netinka. To<ier siosSalys turi sukurti savas technologijas. Be to, daugelyje atsilikusiq saliq opi,,tradicines ekonomikos" (tracriciniq gamybos metoclq) problema, kuriosneveikia permainos. Ypad tai budinga valstiediq Zemes Ukiui.

Socialines ir kultDrines kli0t),s:l. Kai kurios atsilikusios salys nepajegios sudaryti vientisos

nacionalinds ekonomikos \Tstymo sElyglt. Gendiq santykiai, gendiq vaidai,rnaZina ekonomini aktyvumq genties viduje, galimybes pleioti e-fektyviqgamybos specializacijq ir prekyb4.

2. Religiniq paprodiq laiky'rasis gali apriboti darbo dienos trukmE.Be to, nemaZa dalis lesq, kurios galetq bfti naudojarnos investicijorns,skiriamos religinems ceremonijoms finansuoti. Religija atsilikusiose ialyseturi itakos asmeninei iniciatyvai, Seirnos planavimui ir k1.

3. Formalus ir neformalus visuomends susiskirstyrnas i kastass4lygoja neteisingE darbo istekliq paskirstymtu nes darbo pasidahjirnaslgyvendinamas pagal tradicinius kriterijus, o ne pagal sumanumE

, lnstitucines klihtys. Ekonomiskai atsilikusiose salyse pladiai paplitusikompcija ir kysininkavimas. Mokesdiq sistema griozdiika, neieisinga,

7 Bydkov A. Globalizaci jaekonorriki , 1997, No12, p.

ekonomiki i rnirovoj fondor.yj rynok. //Voprosy88 .

5 8 1

savavaliSka, neskatina dirbti ir investuoti. Politiniai sprendimai priirnami,

vadovaLrjantis tarptautinio prestiZo samprata, o ne ekonominio vystymosi

skatinirno tikslais.Dorninuojanti atsilikr.rsiq Sali11 ekonomikos Saka yra Zemes lkis.

PraktiSkai joms visoms svarbfis instituciniai Zemes refonnos klausimai. Kai

kuriose Salyse neigiarnai Zilr ima i didelE Zemds koncentracijq nedaugelio

Seimq rankose. Tai turi itakos nuon.rininkq veiklai, silpnina stirnulus pldstigamybq ir atnaujinti pagrindini kapital4.

Antra vertus, daugelyje Saliq Seimos valdo maZydius Zemds sklypus,

kuriuose negalima panaudoti Siuolaikines Zemes tikio technologijos' Zemds

reformE sunkina ir tai, kad ji vykdorna politiniais sumetimais, o ne siekiant

ekclnorninio tikslingumo.Panagrin6kime, kaip vykdomos Zemds reformos Rytq Azijos ir Lotynq

An.rerikos Salyse. RytLl Azijoje refonna buvo b0tina ekonomikos augimoprielaidoms sukurti, o Lotynq Arnerikoje - ekonornikos efektyvumui didinti irpletros tempams spartinti.

Rytq Azijoje (Taivanyje, P. Korejoje) panaikinta stambi Zemevalda, o

Zerne perduota 1 valstybin[ Zemes fondq i5 kurio vdliau buvo parduodama

visierns norintiems ja dirbti. Tokia reforma sulygino visq valstiediq galimybes

dirbti ZemE - vyriausybe uZsitikrino stipri4 valstiediq pararn4 taigi lengviaugalej o igyvendinti savo politikq pavy zdLiui, industrializacij 4.

Lotynq Amerikoje (Brazilijoje, Argentinoje, Meksikoje) susiklostekitokia situacija. Del gana stipriq stambiosios Zemvaldystds pozicijr4 Zemds

reforma nebuvo [vykdyta. Nepavykusi refonna turejo politiniq pasekmiq'

Stambhs Zemds savininkai, iSlaikq savo ekonominE bazg, neprarado irpolitines reikSmds ir galejo daryti [takq (daZnai neigiamq) ekonomikos pletrai.

Agrarine refotma Rytq Azijai suteike pranaiumq priei Lotynq Amerik4. RytLl

Azijos 5a1ys, vykdydamos industriahzaclj4 greta uZsienio kreditrl galejopanaudoti ir peln4 gautq tarptautineje rinkoje uZ realizuotq Zernds ukioprodukcij4. Tr.ro tarpu Lotynq Amerikos Salys buvo priverstos naudotis tikuZsienio pagalba, o tai vdliau sElygojo priklausomybQ nuo tq valstybirl.Lotynq Amerikoje egzistavo stiprus agroeksporto elitas; Rytq Azijoje po

ivykdytos Zemds refonnos prarasta bet kokia ekonomine ir politine galia irne[stengta sudaryti opozicijos industrializacijai.

Mineti ekonomi5kai atsilikusiq 5a1iq ypatumai yra jq skurdo prieZastis irpasekrne. Sios Salys yra patekusios I uZburt4 skurdo ratq pavaizd-uotq17.3 paveiksle. Jos l ieka neturtingos, nes jau i5 pradZiq blna neturtingos' Salisgaletq i5eiti i5 Sio uZburto rato, jei sugebetq pasiekti pajamr4, santaupq,investicijq ir darbo na5umo augimq panaudodama vidinius iSteklius.Svarbiausia - efektyvi strategija ir taktika.

582

Spartus gyventojqskaidiaus auginras

kapitaliniq idejimq ir investicijqi ZmogiSkqiI kapital4 lygis

17.3 pav. UZburtas skurdo ratas

17.4. VALSTYBES VAIDMUO

Ekonornistai nesutaria del valstybes vaidmens bestvystandiq Saliqekonomikoje. Kartais manoma, kad pradin€je augimo stadijoje valstybdsvaidmuo didZiulis, nes tuo metu susiduriama su dauseliu ekonominiovystymosi sunkumq:

l. [statymq igyvendinirnas ir tvarka.Didelis nusikalstamumas, tarpgentiniai susid[rimai atitraukia

visuomends demesi ir lesas nuo ukiniq uzdaviniq. Stipri valstybine valdZiabltina tvarkai ivesti, vienybei, taikai pasiekti.

2. Privadios verslininkystes silpnumas.Daugelyje Saliq trDksta verslininkq, noriniiq kaupti kapitalq ir vystyti

gamybq. Privati verslininkyste nepajegi tapti svarbiausia ekonomikos augrmoproceso jdga.

3. Infrastruktura.Sanitarines, higienines ir medicinines programas, Svietimq diruq

apsaugq, keliq, kitq transporto ir komunikaciniq sistemq statyb4 daZniausiaitegali uZtikrinti tik valstybe.

4. Prievartinis kaupimas ir kapitaliniai idejimai.Siuo tikslu vyriausybe naudoja du budus - mokesdiq didinim4 ir prievartini

infliacini skatinimQ (i5leisdama I apyvarta papildomai pinigq ar pard'odarnabankams obligacijq ir leisdama gautas pajamas) investuoti santaupas.

5. Socialines problemos.Gyventojq skaidiaus augimo stabdymas ir Zem€s reforma - svarbiausios

problemos. Tik valstybe gali skatinti vystymqsi, paZadinti visuomenqatsisakyti religinio fanatizmo, suprasti socialinio aktyvumo reikSmg.

Tadiau, antra vertus, kai privadiame sektoriuje tr[ksta gabiq verslininkr.l,sunku tiketis, kad vyriausybeje atsirastq tikrq lyderiq. Be to, valstybinebiurokratija gali ne tik skatinti, bet ir stabdyti socialines ir ekonorninespermainas. Per 20-25 pastarqjq metq ekonorninio vystymosi specialistaiLymiai kriti5kiau vertina valstybes vaidmeni ekonominio augimo procese.Daugelyje atsilikusiq Saliq valstybinio reguliavimo menka kornpetencija ir

s83

korupcija tapo kasdienine realybe. Vyriausybes tamautojai ipratg pasisavinti

pinigu., gu|'.u-u, i5 uZsienio pagalbos fondq. Politiniai lyderiai linkq suteikti

iuuJ gi,olnuidiams, Salininka*rs, draugams monopolines privilegijas, kurios

padi<lina atitinkamq prekiq vidaus kainas ir sumazina besivystandiq Saliq

tonkurencingum4 pasaulineje rinkoje. Valstybiniq imoniq vadovai parenkami

atsiZvelgiani n. f ,lulykines savybes, o pagal reikalingus rySius' Del to

pastaraiiiais metais i valstybE Ziurima ne kaip i ekono'rinio augitno

spartinimo veiksni, bet kaip ! potencialq ekonominio vystymosi stabd['

Dauguma ekonomiskai atsilikusiq Saliq suprato, kad konkurencija ir

asmeninii ekonominis suinteresuotumas yra pagrindiniai ekonol.nikos augllno

veiksniai.Daugel iodic tZ i t jqEuroposvalstybiq jqSuol iav imcl i tur t ingurrrqnre la is

valdZioje buvo autoritariniai reZimai, tokie kaip dabar Rytq Azijos Salyse.

FaktiSkai tik JAV ir <lar keleto Saliq ekonomika buvo sukurta visiskos

dernokratijos s4lygornis. Per keliasdesimt metq Rytq Azijos Salys prasiverZe i5

pasaulines rinkos periferijos i aukstos technologijos pramon€s produkcijos

gamyb4 ir eksport4 tapo bankq ir prekybos centrais' Jq aktyvumas sukeld

iiaeiiq iuntumq svarbiiusioms pramones valstybems: JAV prekybos deflcitas

su Siomis Salimis pastoviai dideja. sios Salys nekartojo daugelio iSsivysdiusiq

Saliq klaidq - neteike pirmenybes inclustrializavimui, darandiarn Zalq Zemes

fikiul, o industrializaclot pto."t. neteike pinnenybes sunkiajai pratnonei'

Jose nuosekliai buvo pereinama i5 vienos ekonominio vystymosi stadijos 1

kit4. Zemes reforma ir lengvosios pramon6s vystymas buvo pi.nieji Zingsniai.

Sid Satiq specialistai tvirt ina, kad pirmame ekonominio vystymosi etape.

vykdant -.udikuliur

Zemes reformas, butinos tvirtos rankos vyriausybes.

Autoritarinds qrriausybds Japonijoje, Taivanyje, Singap[re, Pietq Korejoje su

sio etapo problemomis susidorojo sdkmingiau negu demokratines. Filipinuose

po karo buvo demokratind vyriausybe, kuriai nepakako jegr4 pravesti radikali4

lemes reforrn4 ir del to Salyje nesukaupiama pakankarnq Zemes ukio

produkcijos atsargq. Negalima teigiamai vertinti ir lndijos patirties, nes iStistts

40 metq j4 kamavo ekonomikos pletros nesekrnes'Lyginant Rytq Azijos Salis su Lotynq Amerikos Salimis, neisigilinus I

ekonominiq procesq raid4 teigiama, kacl sekeningq Rytq Azrjos Saliq

vystym4si leme minirnalus ekonomikos reguliavimas. Tuo tarpu visq Lotynq

Amerikos Saliq nesdkmiq prieZastis - pemelyg didelis valstybinis sektorius'

Tadiau, kaip rodo faktai, LotynLl Amerikoje valstybds vaidrnuo buvo kaip tik

maZesnis, palyginti su Rytq Azijos salimis, tadiau tai netrukdd pastarosioms

pasiekti ispfidingq ekonominiq rezultatq.' ValityU"t i5luidor Rytq Azijoje buvo didesnes negu Lotynq Amerikoje,

valstybinir-1 [moniq Rytll Azijoje nebuvo maZiau negu Lotynq Amerikoje. Tik

RytLlAzijos vyriausybes stengesi itraukti i savo projektus privadias finnas ir

derinti uulrtybiniur ir privadius interesus, naudodamos tarn tikrE atrankq, o

i

l

l

584

Lotynq Arnerikoje to nebuvo daroma. UZsienio kapitalo kontrole buvogneZtesn6 Rytq Azijoje, kur vyriausybes vykde grieZtesng politikq uzsieni<rinvestuotojq atZvilgiu. UZsienio kapitalas Taivanyje ir pietq Korejoje pradejoaktyviai fr,rnkcionr.roti tik 1960 m., praejus eksporto bumui ir sustiprejusvalstybds ekonominei autonornijai. Lotynq Amerikoje liberalios nuoslatoslvestos dar 1950 m., o tai sulygino vietinio ir uZsienio kapitalo pozicijas.Todel' kai 1970 rn. regiono vyriausybds norejo praplesti savo kontrolptransnacionaliniq korporacijq atZviigiu, pastarqjq pozicijos buvo gana stipriosir kontroliavo Salies rink4. Tuo tarpu Rytq Azijos salys stengesi atsisakytiuZsienio kapitalo, iSskyrus kai kurias specifines pramones sakas. padiassvarbiausias Sakas kontroliavo valstybd, o ne kapitaio firmos. valstybe netmaZino uZsienio investuotojq galimybes, ivesdama [vairiq sqiygq irapribojirnq. Taigi RytLl Azijoje gerai suderinti ekonorninio liberalizmo irvalstybinio reguliavimo principai ne tik stimuliavo ekonomikos augirn4 bet irpadejo Taivanui ir Pielq Korejai i5vengti kolonizacijos, tuo rarpu pagrindineLotynq Amerikos problerna - nesugebdjimas tinkamai suderinti siuosprincipus.

Salys, kuriq ar-rtoritarines vyriausybes pasieke zymiq ekono'rikos pldtrosIaimejimq, negali toliau gyvuoti ribotos dernokratijos s4lygomis. Todelbltinos ir politines reformos.

17.5. BESIVYSTANCTq SIITI,I VYSTYMOSI KELIAI

Atsil ikusios Salys susiduria su daugybe grdsmingq kliudiq, galindiqsustabdyti bet kokiq pletros strategij4. Dauguma ekonomistq claro isvadas, kadSios Salys nesugebes pasiekti vidutinds rnetinds pastovios ekonomikos pletrostol, kol sukaups pakankamai istekliq, kad iveiktq visas sias kliutis vienu metu.Kaip jau buvo pladiau analizuota l0 skyriuje, Zymus JAV ekonomlstasv. Rostou remiasi prielaida, kad ekonominio vystyn.rosi procese visos Salyspereina 6 ekonorninio vystymosi stadijas:l. Tradicine visuomend - nelanksdios institucijos, Zemas nasumas, menka

infrastruktura, priklar"rsornyb6 nuo Zemds ukio;2. Pereinamoji visuomene - tai patobulinta institucine strukt[ra, padidintas

Zernes fkio na5umas, verslininkq klasds atsiradimas;3. Pakilimas - padidejusios santaupos ir investicijos, sparti industrializacija,

pletrq spartinanti politika;4. Kelias I brand4 - pletros proceso paplitirnas atsirikusiuose garnybos

sektoriuose;5. Aukstas masinis vartojirnas - didelis BVp, tenkandio vienam gyve'tojui,

kiekis, gaunamas ir prieinamas gyventojq <laugurnai;6. Gyvenimo kokybes paieska - tai visuomenes vystymosi kiekybiniq

rodikliq keitimas kokybiniais.

585

Kri t inepakopal io jekoncepci jo jeyraantro j i ,paruo5iant t .esr l lnespakilimo prielaidas. tai reiJkia, kad-privalo egzistuoti tarn tikras. minirnalus

rifrtu .intinyr, iki ekonornika gal€s pradeti kilti, nors kar kuriq prielaidq

stoka tikdtina.Pastaruoju metu iSry5kejo dvi pagnndinds teorijos' mdglnane t<'rs

paai5kinti Saliq isilikimo prieZastis. Klasikine_s teorijos Salininkai teigia, kad

nepakankamas iSsivystymas yra del statiskos aplinkos, varzomos uZburlo skru'do

.ut r, -uZq investicrjq ir Zemo na5umo. Jie pasisako uZ industrializacija kaip

pakilirno mechanizmq siekclami sukurli vakarietiSko tipo vartotojq vi.suomenE''Si

teorila akcentuoja u2sienio kapitalo injekcijas per projektus, subsidijuojamus

tarptauiiniq organizacij6 tokiq kaip Tarptautinis valiutos fondas'

AlternatyviosteorijosSalininkaiapib[dinanepakankam4issivystym4nekaip bLrsena iki i5sivystymo, bet kaip Vakarq pasaulio vystymosi ir

p.ikl"usomyb€s nuo Sio pasaulio pasekmq'- Jie Zengia toliau' sakydami' kad

nepakankamas issivystymas yra procesas, kur[ pereina tradicine visuomene,

tai issivyseiusios valsiybes naudbjasi besivystandiq SaliLi iStekliais. Teorijos

.r-E ,uiu.o Siq Saliq pasitikejimas savo jegomis ir tarptautiniq organizaciitl

kapiialo, kuris didina Salies uZsienio skol4 neisileidimas'' Sio; teorijos atvirai nagrineja tai, kas lvyko atsilikusiose Salyse. Jos

analizuoja nepakankamo iSiivystymo prieZastis ir sifilo 5iq problemq

sprendimo budus.Atsilikusios Salys turi nusprEsti' kokios ekonomikos vystymosl

strategijos siekti, kad galetq maksimizuoti pakilimo ir ilgalaikio ekonominio

augimo galimybes.- EtonomiSkai atsilikusios Salys savo padetl gali pagerinti:

l .Didin<tamospirminiqproduktqeksport4iiSsivysdirrsiasSalis;2. lndustrializuodamos savo ekonomik4

3. Gaudamos paskolr4 ir negrqZintinq subsidijq i5 i5vystytq Saliq'

17.5.1. Ekonomikos vystymas' naudojant pajamas i5 pirminiq produktq

eksPorto

Kiekviena Salis specializuojasi gaminti tas prekes' kurioms turi

lyginamqji prana5umq. Vieno kurio nors gamybos veiksnio perteklius yra

su-arbus tyginamojo pianasumo rodiklis. Ekonomiskai atsilikusiose Salyse tai

yra Zeme. Jos gali geriausiai pasinaudoti pasauline ekonomika'

lksportuodamos prekis, kuriq gamybai santykinai intensyviai naudoja ZernE.

Ekonominiu poZi0riu atsilikusios Salys gauna pajamq' eksp-ortuodarnos

pirminius produktus (tiek ,,minkstus" - Zemds ukio produktus, tiek ,,kietus" -

mineralus) ir panaucloja jas labai reikalingoms ma5inoms. ir kitorns

importinems prik"rn, i.igytl. Septinto desimtmedio pabaigoje pinniniq

pl .odut . tqeksportassu<lar€-84proc 'v isoSi t lSal iqeksporto,odabar_maZiau

l-

586

negu pusQ. Pagrindine prieZastis - kainq mazejimas (:zr. 17.B lentelE). Kainosna2eja tiek del padidejusios pasiulos, tiek del sumaZdjusios paklausos.Paklausa sumaZdjo del techniniq laimejimq (dirbtinis kaudiukas ar plastmasessun-raZino laliav'q, kurias jie pakeidia, kain{. pasifila isaugo, padidejus darbonaiumui ir gamybos apimdiai.

17.8 lentel6. Pinniniq prekiq kainq dinamika (1990 m. : 1009/u)

Pavadinimas 1980 m. 1985 m. 1995 m. 1998 m.VartojiSkos prckcs iSskvruskurqZcnrcs Ikio produktaiCcr imaiMaisto produktaizal lavosMctala i i r mincrala iPicno produktaiNafta

t74l 9 t253l 9 l1 4 5132l t 0

1 3 3t4sz J v

124

1 0 3t0288

173

t02I l 01 2 798

I 1 3879063

95104r 3 5l 0 t84

| 78 l55

t inis: The World Bank. WBank. World Development Indicators, 1999, p. 334.

Kainq kitimo tendencija neb[tinai turi tqstis. Esant ribotam kai kuriqrnineralq kiekiui, realiosios kainos pagaliau pradds dideti, kacl apsaugorrlnepakankamas atsargas. Atgaminamq prekiq, tokiq kaip naturalusiskaudiukas, realiosios kainos gali ir toliau kristi, nes sukuriama vis dausraudirbt in iq pakai tq.

Antrasis orientacijos i pinniniq produktq gamyb4 trDkumas tas, kad jqrealiosios kainos labai nepastovios. Tiek ,,minkStq", tiek ,,kietq" produkt{realiosios kainos per metus gali pakisti daugiau negu 40 procentq. Atskiraismetais atsilikusios Salys ndra tikros, kad jq eksporto metines pajarnos padengsimporto iSlaidas.

PirminiLl produkttl pusiausvyros kainos yra nepastovios, nes ir paklausa,ir pasifila yra neelastinga kainai. Kadangi paklausos ir pasiulos kreives labaistadios, tai nedidelis vienos kreives pasikeitimas gali sElygoti didelipusiausvyros kainos pasikeitirnq.

Pirminiq produktq realiqjq kainq svyravimai lemia nepastoviaseksporto pajamas ir BVP svyravimus tose ekonomiskai atsilikusiose salyse,kurios orientuojasi I pirminiq produktq gamyb4 pasaulinei ekonomikai. Kaikuriose Salyse daugiau kaip pusd viso eksporto pajamq, kaip pavaizdu oIa 17.9lenteleje, gaunarna, eksportuojant tik vienq prekg.

Tarkime, kad realioji kakavos kaina svyruoja. Maksirnali jos kaina9-ame desimtmetyje buvo 3,5 karto didesne uZ minimali4. Sakykime, kaclkakavos kaina surnaZejo 50 proc., del to Ganos eksporto pajamos sumaZesdaugiau negu 15 proc. (30 x 0,5), o tai jau katastrofa. Jei kakavos kainapakyla, tai padideja ir Ganos eksporto pajamos. Kaip matome, visa Ganosekonomika priklauso nuo pasaulines kakavos rinkos pokydiq. Kai rinkoje

587

pasireiSkia ilgalaike realir{q kaintl kritimo tendencija ir dideliq trumpalaikiq

svyravimq apie 5i4 tendencij4 derinys, tai ekonomi5kat atsilikusios Salys

nebenori vystyti ekonomikos pirminiq produktq eksporto pagrindu, jei tai

susijE sr.r perdeta orientacija i vienos prekes gamybq. Produkcijos ivairininrasir eksportavimas padeda stabilizuoti metines eksporto pajamas ir vis4

ekonornikq.

D idej ant ekonominiam paj egurnui, pirminiq produktq gamintoj ai naudoj a

savo gamtiniq i5tekliq bei s4lygq lyginamqi[ prana5umE Tarkime, jie noriparuoSti kokio nors pirminio produkto gamybos stabilizavimo planel.

Stabilizavus tam tikros prekes kain4 Sis planas stabilizuotq Saliq, labai

priklausomq nuo Sios prekes eksporto, gattnamas pajamas. 17.4 paveikslasparodo, kaip veikia kainos stabilizavirno planas.

Q u a11 .4 pav. Prek6s kainos stabilizavimas

DD - neelastingos paklausos prekei kreive. Bendros konkuruojandiqgarnintojq pasi0los kreive kinta nuo SS1 iki SS2, priklausomai nuo pagamlntoprekiq kiekio. Laisvoje rinkoje pusiausvyros ta5kas svyruotq tarp ta5kq A1 ir

A2, esandiq paklausos kreiveje. Kadangi paklausa neelastinga, Sie pasi[los

svyravimai rei5kia didesnius prekes pusiausvyros kainos pakitirnus.Tarkime, isteigtas buferinis fondas.

http

p .Po

I 7.9 lentel6. Eksporto koncentracija

RodiklisZambija(varis)

vlaurikijus(cukrus)

Cadas(medvilnd)

tiberija(eeleZis)

Gana(kakava)

Pirminio produktolyginamasis svorisvisamc cksporte, rlroc.

80 30 48 oz 3 0

n ls : ://www.worldinformation. com. world/Afiica

588

Buferinis fondas (buff'er fund) _ tai organizacija, kuriostikslas palaikyti prekes rinkos stabilumq. Jis superka prekE,kai kaina Zema, ir parduoda uZsienio rinkoje, kai kainadidele.

Tarkirne, sr-rsidare didele prekes pasiula, o pasiulos kreive yra SS1. Jeineb[tq bLrferinio fondo, tai pusiausvyra susidarytq taske A1. Buferinis fondasturi supirkli prekds kiekl AB, rinkoje palikclamas kieki oex, kuri nupirks kiripirkejai, 'rokedarni kainE Pe. Jei vyriausybe vadovaujaluferiniam fonciLri,Salies eksportas bus Qn, esant kainai pp.

Buferinis fondas kaupia prekg sanderiuose. Kai gamyba sumaZeja,gamintoiq pasiulos kreive bus S52, o laisvosios rinkos pusiausvyra butq taskeA2. Tokiu atvejr.r buferinis fondas parduoda is sandeliq c,l i;erg kartu sunaujai pagarnintos produkcijos P,c kiekiu. Tai reiskia, kad vel bendraseksporto kiekis yra Q2, o kaina Pn. Buferinis fondas ne tik stabilizuoia orek€skainq Pa lyg io. bct . srabi l izuodar 'as p, lyg io eksporro k iek[ . srabi i izuoja i reksporto pajamas. Nors 17.4 paveiksle pavaizduotas atvejis, kai kinta tikpasi[los kreiv6, tadiau ir paklausos kreivds pokydiai gali buti lygiai tarp parkornpens uoj arni buferiniu fondu.

Kyla klausimas, kokio kainos lygio buferinis fondas turetq stabilizuotirinkq/ Jei siekiarna tik pasalinti kainos nepastovumq kaina turetq bhtistabilizuota tokio lygio, kai buferinis foncras ilguoju laikotarpiu nei kaupia, neiparduoda savo atsargas. Tarkime, kad li.4 paveiksle gamintoiq pasi[loskreivd kinta nuo SS1 iki ss2. Esant kainai pn, fra toks paf rnelq st<iieius, taibuferinis fondas perka AB kiek[, ir toks pat, kai parduoda CA ki;ki.

Stabilizuojant aukstesn! (p1) kainos lygl, superkamas prekiq kiekis(ArBr) b[tq didesnis uZ i5parduodamq kieki (c,A,), ir tai reikstq, kad i lguojLrlaikotarpiu buferinis fondas didetq. Esant tokiai politikai, reiketq apriuotipasihlq likusiai rinkos daliai. Toki4 politik4 sekmingai vykde oe-EC salys8 ame desimtmetyje. Joms net nereikejo sandeliq. Naft4 eksportuojandiosSalys sukure karteli ir susitare palikti naftos kiek[ AB zerneje. t<adangi naftosir kitLl pirminiq produktLl paklausa yra neelastinga, tai, ribojant tiekiam4 kiek1,ne tik padidinama kaina, bet ir padidinamos gamintoiq eksporto pajamos.

Pastaraisiais rnetais ir kitq pirminiq produktq garnintojai mdginorealizuoti kainos stabilizavirno planus. Kai Brazilijoje (clidziausias pasauliokavos gamintojas) budavo uZauginamas clidZiulis kavos derlius. vviiausvbesupirkdavo i5 fermeriq kavq ir i4 sudegindavo. Nukopijuoti oeic paiirt lnepavyko niekam. Stabilizuojant kitq pirminiq procluktq kain4 vyriausybdsturi kontaktr-roti ne su keliornis starnbiomis naftos verslovernis, bet su daugeliugrnulkiq garnintojq, kuriuos suorganizuoti'zymiai sunkiau. Kebliausia tai, kaaindividuaiIs garnintojai nesilaiko kolektyvines sutarties reikalavimq. Kaikaina dirbtinai padidinama virs ribiniq kastq kiekvienas gamintojas stengiasipagaminti didesni negu susitartq produkcijos kieki. Bel jei sukdiauia visi

garnintojai, kaina nukris arba buferinis fondas bus priverstas sukaupti

ilozrut.* atsargas sanclelyje, negal6darnas pelningai parduoti Sios.produkcrlos

rinkoie. Net turtingo, eu.opoJ Sqiungos .Salys skundZiasi "sviesto

kalno"

i"t*il" sancleliuos'e kastais. Ekonomi5kai atsilikusios Salys paprastat tatn

r regal i sk i r t i P in igq ' _-- :L^ i : - ." Kaclangi besivystandioms Salirns nepavyksta padioms apriboti pirrninlq

p.",I;k;;i fu"rlotot, i5sivysdiusios Salys turelq padeti joms' sudarant efektvvtus

i.etes t uinor; stabilizavimo planus. pagal Siuos planus i5vystylos Salys turetq

oirkri oirminiq procluktq pertettiq is ekonomiskai atsilikusiq Saliq realiosiomis

[.r].,", 'r ir. ir. ' i iunui ruietq p.ri.tr i perkamqiq galiq i5 turl ingq industriniq

gamintojq ir vartotolq n.iuiti"gi"*i gamintojams' Tai- br'rtq naudinga ir

industrinerns Salirns, ir besivystindiomi kurios labai priklausomos nuo 5ii1

prekiq eksporto.

17 .5.2.Industrializacijos [taka Salies vystymuisi

Daugelis ekonomi5kai atsilikusiq Saliq suprato' kad Zymiai svarbesnis

vystymosi kelias yra ne paclidinta pirminiq proiluktq garnybos specializacija'

blt apdirbamosios pramones vystymas ir jos pajegumq drdinimas'

Industrializacija (industrialization) - platus organrzuotos

ekonomikos klrirnas garnYbai'

Jai btldingas visr-1 pirma Zernes [kio ekonomikos pertvarkyrnas i labiau

specializuot%t.upituto.i,otiaekonomikq.lndustrializacijas4lygojaagrarin€saragrarinds bei pramonin., .iuli.t virtim4 pramonine agrarine ar pratnonine

uitrrnU". lndusirializacija paprastai prasideda nuo lengvosios pramones' nes jri

reikia rnaZesniq investilijq, eiu gr.it.rnd kapitalo apyvarta ir didesnis pelnas.

Sukauptq kapitalq perkelimas i sunkiqjq pramonQ trunka ilgus deiimtmedius'

SotiLt "tuttotoika

apima tris pagrindines sritis:

o pracline sritis (Zaliavos ir Zemes ukis);

o pramonds sritis, arba antrine (pramon€' statyba' dujos ir elektra);

r paslaugq sritis (maZmenine prekyba' bankai' turizrnas)'

f5vystytq ir besirrystandiq Saliq gamybos strukttira pateikiarna 17'10

lenteleje.Plediantis Salies [kiui, santykine kiekvienos srities svarba kirita. Zernds

r"rkio bendrojo vidaus produkto dalis Zymiai sumaZ6ja' kadangi dideja pajarnos

ui.nuttt gyventojui. Spardiai ditleja paslaugq dalis' ypad pradin€se

ekonornikos vystyrnosi stadijose'Daugelyjl Saliq pramtne vystesi Zemes ukio s4skaita' Zernes likio

vaidmens kiiimas ekonomikoje pateikiamas l7'1 I lenteleje'

590

L.

Saliq grupdOkio Sakos

Zem€siikis

apdirbamojipramond

kitosSakos

paslaugos

MaZas pajamas turindios 5alysZcmcsncs kaip vidutincs pajamastur int ios !a lysAukStcsncs kaip vidutincs pajamasturindios SalysIndustrincs rinkos ekononrikos SalysLictuva (1997 rn.)

3 l

t 2

93

l 0 , l

27

Z J

25L )

23.6

9

l l

l 5t 28 ,0

3 5

50

5 l625 8 .3

17.10 lentel€. I5vystytq ir besivystandiq saliq gamybos strukt[ra 1990 m.(bendrojo vidaus produkto dalis, procentais)

* ir gavvbos:Saltiniai: Karledition. -P.544;

l7. l I lente l€.lygio atskirose

P.188.

E.Case and Ray C.Fair. Principles of Macroeconomics. Thirclhttp :i/europa. eu. int/comm/enlargemen t/lithuania/rep- I 0_99lx.htrn

Metai, kuriais Zernds fikio dalis BVp-e nukrito iki nLrrodytoRytq Azijos Salyse

Annual World Bank Conference on DeveloprnentEconornics,t997.,

Daugumoj e atsilikusiq saliq industri alizacija buvo arba nesekrninga, arbanuvyl6, nes nesulaukia norimq rezultatq. patirtis parode, kaci paprastasi5vystytq Saliq ukio strukturos kopijavimas negarantuoja sekmingo vystyrnosi.

Pastarqlq tru,-l desimtmediq patirtis siulo islaikyii atiti'karn4puslausvyre tarp pramones ir Zernes [kio, nes Zemes ukis - strategiskaisvarbus ekonomikos sektorius. Kinai i siq dvieiq sakq vystyrnq ziuri kaip ,,1vaik5diojirnq dviem kojomis".

Galima i5skirti dvi priesingas besivystaniiq sariq ekonornikos vysrymestrategijas;

- uZsienio orientaciia, kai salis atveria savo rinkas likusiam pasauliui irrernia eksportq;

- - yidine orientaci.ia, kai Salis kuria ivairius barjerus uZsienio prekybai ir

nukreipia pastangas I savos pramonds vystyrnq vidaus rinkos poreikiqtenkinimo tikslu. Pastarasis vystymosi modelis vadinamas importo pakeitirnu.

Zem€sIkioda l i s BVP Japonija Kor6ja Tailandas Malaizi ja Indonezi j a Kini ja

MaZiau ncgu 30proc.MaZiau ncgu 20proc.MaZiau ncgu l0Droc.

I 956

l 963

1967

I 978

r 989

t967

l 982

I 988

1964

I 983

197 6

I 9 9 t

I 984

t992

nls:

5 9 1

Importo pakeitimas (import substitution) - lmporto

pake i t imov ie t i nep rodukc i j apo l i t i ka ' i r npo r t r " r i t a i kan tdidelius muitus ir kvotas'

Si politika mazina pasaulinq prekybq ir slopina lyginarnt-tjo. pranaiutntr

princip4. Muitais ir kvotornis Salys nukreipia vietinius isteklir'rs, kurierns turi

iygi""-qi pranaiurn4 i savo ap<lirbarn4i4 prarnong, o tai szlygoja lyginanr4lq

n.irauclq- lnuostolius). Tarptauiines prekybos teonjos poZilriu .51. .p:lit*unuostolrnga' Ekonornistq apskaidiavimai rodo, kad nuostoliai tikrai dideli' Sia

politika siekiama sumaZinti Salies specializacij4atskirierns pirminiams prodtktatns'

Trumpuoju laikotarpiu importo pakeitimas yra brangus' nes

vietiniams gaminiams pagaminti, reikia daugiau istekliq ir didesniq kastq'

virsrjandiq SIq prekiq visuJmeninius ribinius kastus, t.y. pasauling kain4 kuria

.1ie gati Urrii lmportuoti. Vietine prarnond, saugorna rnuitq ir kvotq barjerq' gali

tuUii gr"itui i5siplesti. Nesilaikant importo pakeitimo polit ikos, ekonorninis

augim*as gali sraiga sustoti. Salies pramon6s, speciaiizuotos gaminti tas

f.Jt.t, t riti,r ga-yUoje yra lyginamoji nenauda, tolesnis vystyrnas priklauso

iik nuo vietines paklar'rsos augimo. O tai pavojinga'

Antra vertus, lyginamasis pranaiumas - dinarni5ka' o ne statiSka

sqvoka. Vystydarnos p.uilonE, besimokydamos naudoti naujas technologl.las'

atsitit usioi Salys pagaliau gali pasiekti kai kuriq pramonds gaminiq lyginarnqli

pranasunr4.No. ' .uut .s totechnin io lyg iopro jekta ipras isk inakel i4 tur t tngose'Sutyr", guiindior. skirli ctidZiules ld5as moksliniams tyri'rams ir vystyrnut'

tadiau vEliau daugelis jL1 igyvendina'-ri ir kitose Salyse. Atsilikusios Salys gali

pasinaudoti ir savo tu"tyt inlu darbo jegos pertekliurni, gaminant darbo imlitl

produkcijq.TaigiimpoaopakeitimasneragalutinisbesivystandiqSaliqtikslas.fai tik poiengtinis eiapas, kurio metu gamyba pereina i naujq-augimo stadij4

kai pagammta pramones produkcija imama eksportuoti' Tada jau eksporto

remimJs (ctidinimas), o ne irnporlo maZini'ras, didina produkcijos gamybos

apimti ir pajamas.

Eksporto rOmimas (export promotion) - eksporto

skatinirno PrekYbos Politika'

Pastarq iqkel iqdeSirntmediqSal iqekonominiovystymosi tyr i rnai rodo'kad Salys, p"asirinkusios i5orinq orientacij4 pasieke Zymiai

:p3ttt-tni'l atrgirno

tempq. is sios grupds Saliq ypad issiskiria Rytq Azijos valstybes. Sioje grupele

yruir'arg"ntiia,'Egiptas, inaiju, Jamaika, Filipinai. Empiriniar tyrimai rodo

fendrojo"vidau, prod'ukto uugi-o ir pajamq i5 eksporto augimo koreliacij4'

Pajam[ i5 eksporto augimo tempq paalaejimas I procentu padidina bendrojo

uidaus produkto augimo telnpus 0,1 I procento"'

'Saks DZ.D.. Larrcn F.B. Makroekonornika. Globalnyj podchod' * P ' 62'7 '

592

sro tarpusaviq .yr: pagrindas _ prekybos itaka ekonornijos delganiybos rnaslo poveikiui. Besivyslandiose salyse vidaus rinkos ofi,,-,tr, itinmaza. hnporlo keitirno. poritikos atveju skati'arna saries ii'nq' garnybosorie'tacija i vidaus rink4. Tai maZina iq operacijLl nrast4, ir 1o, pruronaogalimybE gauti garnybo.s maslo ekonornrjoi srtlygojarn4 nouiq. p..Jji,'',o. pri"Iaisvosios rinkos ispredia rearizavirno rinra ri ui.iiner'fi,-,,,-,os rgyj;;ahnrybEaugti, pardr.rodamos savo produkcl4 pasaulio rinkose. ge to, a-siiarrio nu.,jqkornpanijrl, orientuotr-1 ir I vidaus, ir-i uZsienio ri'k4. Kai ,'orto .konon'rudidele, iejirnas i pasaulinE rinkq gali uZtikrinti induitrializacijos ir spanausaugrmo galimybg.

Laisvosios prekybos poritika clicrina konkurencii4 su uZsienio firr'ornrs, osi jos itaka yra dar vienas spartesnio vystyrnosi saltinis. Fi.nos, opruugo,o, nuukonkr-rrencijos su likusiu.pasauriudirbiiniais apribojirnais, gari

""r,.!?i ar,rkiras

kainas ir t iekti Zemos kokybes prekes. Be to, sariq, nauaojandiq protekcionisti 'quZsienio politik4, versrininkai. daug energijos ir laiko skiria, protekcio'iz'roIobizrnui, o ne savo fi'rrq funkcionauirnui gerinti. Jei barjerai tutq su'razrnti,tai siekiandioms islikti firmoms, tektq gerint-i prekiq kokylp ar rnazinri kainas.Be

. to, konkurencija gali paspartinti rechnologini.-t p"tututiffi

'ai.gi,.,.,,I.

Kadangi.konkr'rrencija pasaulineje rinkoje didina darbo nasumo tygi ir aiae;imotempus, ji gali buti ir spartesnio augimo sartinis. Ernpiriniai auo-"iry, ,.o,ro, r"adarbo naiu'ro ar-rgirnas ir orientacija i eksport4 yra susijp. IStyrus po Antro.lopasaulinio karo 20 besi.vystandiq sariq, pastebeta, kad' gamyuos verksniqnasurn.s i5orines orienracijos salyse didejo viduriniskai po 3 proc. per merus, ovidin€s orientacijos Salyse - t ik po I p.o.. p., ,n.rrro. i. i srl ir ' ;;;endinauZsienio orienracijos strategri4 vyriausybe turi uztikrinti realqiI valiufr, k.i,in.,okurs4 sElygojantl salies eksporruojamq prekiq konkurencingLurq uZsieny.ie. Jeitoks valintos keitirno kurco nustalyr'as ig'ortiojamas, tai .trpuriu pernirrgr"rrnodidi'imLri gali prireikti subsiclijavimo, kuris praZrlr.ingas

-uiuoz.tui. S"r),,,besiorientuojandios i uZsienio rinkrtr kontaktuoja su uZsielio firmonis ir turi

daugiau galimybiq 'ar-rcloti uzsienyje fit iegtus technoroginius patoburrnrnus.Besivystandios Salys paprastai labai atJieka nuo iSvystytq Saliq naulqtechnologiiq naudoji'ro poZiiriu, del to uZsienio kontaktai ,pu,riru tech'orogiiqdiegirnq. Ekonornika, uZclara prekybai, paprastai yra uzdarair naujorns id€.1orns,naruorns kitose Salyse naudojamorns technologiioms.

Prii 'randios uzsienio kapitalq satys -

i ikisi ne tik spardiau diegripranas.esnes technologijas, bet ir pagerinti uZsienio prekybos baransq,naLrdojantis uZsienio partneriq rysiais,lq prekiq platinirno ianoiui, ir reklarna;pateikti

. dar-rgiau, geresnir4- ir pigesniq pr.Lir.1 vidaus rinkai, perimtirnvestuojandiq i 'roniq ga'-rybos organizavimo ir var<iymo kulturl; priarointivietiniLl gyventojq uZimturn4. paslaraisiais deSimtrnediai. iSrvsii iu. to.t

e Ten pat, P. 629

uzsienio investicijq grynasis [nasas I Salies Seimininkes ekonomini vystyrnqsi

ir gautas pajamas i5 uzsienio yra santykiniai maZas. Kapitalo srautai, lskaitantteclrnologijq perdavim4 daLnai nesugeba sukurti laukiamq uZimtumo

gal imybiq v iet in iams gyvento ja lns, nes naudoja lnos iStek l ius laupani ios

technologijos sukuria santykiniai maZai darbo vietq. Sugr4Zinamas i Sali

donorE pelnas ir paskolq pahkanos labiau didina Salies Seiminink€s mokejimq

balanso deficit4. Be to, Salir4 Seimininkiq vyriausybes gali daryti maZq [takquZsienio kapitalo investiciniams sprendimams. Kartu uZsienio kapitalas bijopotencialios nacionalizacijos ir turto konfiskacijos, todel nenoriai investuo.la.

Tai buvo pagrindinds prieZastys, del kuriq sumaZejo uZsienio kapitalo

investicijos atsil ikusiose Salyse.Panagrinesime, kaip Sie procesai vyko naujq industriniq Saliq praktikoje'

Ryttl Azijos ir Lotynq Amerikos Saliq ekonornikos pletros pagrindas buvo

industrializacija. Iki 1935-1945 m. abiejq regionq valstybes ekspoflavo

Zaliavas, o po Antrojo pasaulinio karo pradejo vykdyti importo pakeilirno

politikq.Pirmasis industrializacijos etapas abiejuose regionuose buvo susijqs su

lengvosios pramonds (tekstiles, perdirbimo prarnones) pletra, kuri apr[pintq

vidaus rink4 reikalingiausiomis prekemis.Pasibaigus pirmajam industrializacijos etapui, Rytq Azijos ir Lotynq

Arnerikos Salys pasirinko skirtingas industrines politrkos strategijas. Rytq

Azrja pradejo vykdyti I eksportq orientuotq industrializacrj4 nes jos vidaus

rinkos buvo perpilclytos. Tuo tarpu Lotynq Arnerikoje ddl tolesnds strategijossusikirlo agrarinio eiito ir pramonininkq bei darbininkq interesai. Lotynq

Aurerikos Salys, lairnejus pramonininkq ir darbininkq grupuotei, nuo pinnines

industrializacrjos i5 karto perejo prie sunkiosios pramonds kflrirno. Tai nul6me

Argentinos ir Brazilijos i vidaus rinkq orientuot4 ekonomines pletros

strategij4: sunkioji pramone gali plestis tik gaudama dideles sLrbsidijas ir

clotacijas, o kadangi ndra importo konkurencijos, ndra ir stimulq tobulintitechnologij4. Tokios politikos rezultatas - sunkiosios pratnonds bazd

techni5kai sensta, o produkcija negali konkuruoti uZsienio rtnkoje. Todel

trediajame industrializacijos etape Lotynq Arnerikos Salys Salia importopakeitimo politikos pradejo ivairinti eksportq. Po atitinkamq persitvarkymq

Lotynr-1 Amerikoje padidejo pramones orientacija i eksportq bei i5augoprarnonds produkcijos eksporlo dalis. Eksporto diversifikacija nerei5k6, kad

Lotynq Arnerikos Salys atsisakd importo pakeitimo politikos. Skirtingaregionq ekonomikos orientacija s4lygoja ir skirtingus raidos rezultatus'

17.5.3. Skolinimasis ir vvstvmasis

Klasikine uZburto skurdo rato koncepcija teigia, kad ekonomikosvystymesi svarbq vaidmeni vaidina kapitalo kaupimas. 15 uZsienio pritrauktos

t iek valstybines, t iek privadios lesos gali papildyti ialies pradines santaupas irinvesticijas ir padeti i5eiti i5 Sio uZburto rato.

Daugelyje atsilikusiq saliq nepakanka'rai isvystyta infrastrukti-rra(sveikatos apsauga, Svietirnas, transportas, rysiai, clrekinimas ir kt.). Kitavertus, tarn tikras infrastrukturos isvystymo lygis - bhtina prielaida, pritrauktiir nacionalini, ir uZsienio kapitalq.

Trediasis atsil ikusiq 5a1ir4 ekonorninio vystymosi kelias - skolinimasis istuZsienicl. Gauti Siuolaikiniq technologijq, idiegti naujoves neirnanor.na beuZsienio kapitalo. Paskolintas doleris tLrri b[ti apr.r.rokdtas doleriu, uzdirbtuef'ektyvesnemis investicijomis, garnyba ir ekspofiu. Jei tai neivyksta, vadinasi,paskolintos 1€5os panaudojanros neefektyviai, pravalgomos ar isvagiamos. Delto krenta Salies, kurios vardu buvo imtos paskolos, gyventoiq gyvenimo lygis.camybos veiksniq santykis yra taip pakitgs, kad tik pinniniq produktrpeksportas nebegali uztikrinti uZsienio skolos pacrengirno. Naqqjq iniustrini{Saliq patirtis rodo, kad tik stipri pramonine baze, lankstus ukinis rnechanizuraspadejo joms iSsilaikyti Ziauriq isoriniq sokq laikorarpiais ir prisitaikyti.

Kitos ekonomi5kai atsil ikusios salys - tradiciniai paskolq emejai. Jos nucrseno inra i i uZsienio paskolas importo pertekliaus virs eksporto finansavrnrui.lmportuodarnos kapitalo prekes, jos gali papilclyti vidaus investicijas,fi nansuoj amas vidaus santauprl.

Pakilus pasaulindms naflos kainoms, atsilikusios ialys, r-rZuot rnazinr.rsioskitq prekiLl irnport4 ar naftos vartojim4 padidino savo einarnr,iq sqskaitLl <ieficitQ.

Einarnosios s4skaitos deficitq finansuoja kapitalo sqskaitos itekejirnas,parduodant vidaus turt4 (aktyvus) uZsieniediams arba i'-rant paskolas.

Eina.nosios sil,skaitos deficito finansavirnui besivystandios salys irnapaskolq i5 uZsienio. 17.12 lenteles duornenys parodo, kaip sios salys finansavoeinamosios sqskaitos deficit4 l97g-19g6 metais.

17.12 lentel€. Naftos neturindiq ekonomiskai atsil ikusiq saliq eina'rosioss4skaitos deficito padengirnas 1978-1986 m. (mlrd. USD)

Einarnosios sqskaitos deficiras : Pagalba + Tiesiogines investicijos + SkolaKap i ta lo nu teke i i rnas

566 = l l 8 u8 + 493 t 3 3t in is : D Begg, S.Fisher, R.Dornbusch. Econornics.- p.740.

Besivystandios Salys kaupia uZsienio skoli l.

UZsienio skola (foreign debt) * nepadengtos valstybdsskolos uZsieniui ir nei5moketos Siq skolq palukanos.

Skolos aptarnavimas (debt servicing) - pallkanos, kuriosturi blti baitinai sumoketos uZ nesugrqZint4 skol4.

595

Apibendrinantis uZsienio skolos nastos rodikiis yra salies uZsienio skolossantykis su bendruoju nacionalinir.r produktu. Nuo 1980 rnetq sis rodiklis augoIabai spardiai, nepaisant suteiktq naujq kreditq apirndiLl sumaZijimo. Taipaai5kinarna ne tik bendrojo isiskolinin-ro didejirnu, bet ir bendrojo vidausprodukto sumaZejimu. l9lJ7 rn. Siq 5a1iq skola buvo lygi 39 proc. visqatsil ikusiq saliq bendrojo nacionalinio produktor0. l i . l3 lenleleje pateiktalabiausiai isiskolinusiq besivystandiq SaliL1 LrZsienio skolos, palygintos su BNpdinaurika I 980-l 989 metais.

17.13 lentel€. Labiausiai [siskolinLrsiq Salir4 uZsienio skolos, palyginlos subendrojo nacionalinio produkto dinamika 1980 1989 rn. (procentais)

Makoekonomika. Globahyj podchod. - P.768

Skolos augimo prieZastys skirstornos i i5orines ir vidaus.ISorines prieZastys:l. Zyrnus naftos kainu i5augirnas 1973-1914 rn. ir 1979*1980 rn., kai

vieno barelio kaina pakilo nuo 2,5 iki 35 doleriq, spardiai vystesi er-rrocloleriqrinka, ofioriniq bankr-1 tinklas Europoje. Artirnqq Rytq Salys - naftoseksportuotojos - papildomai gautas lesas dejo I tarptautinius Europcls bankus,kurie skolino Siq depozitq leSas atsil ikusioms Salims.

2. Kreditai br"rvo teikiami LrZ labai Zernas palukanas; faktiskai realiosiospal Ikanq normos buvo neig iarnos.

3. Daugurna komercinirl bankq mane, kad ,,valstybes negali bhtibankrotai", del to, neatsiZvelsdarli i r izika. teike kreditlrs besiv),standiomsSalirns, net vir5ydami savo nuosav4 kapital4.

Sal is 1980 m. 1982 m. 1985 m. 1 9 8 9 m .[ ,otvnq Amcr ikaArgcnt lnaIJrazilijat - l t c

McksikaPcruVcncsuclaAzi jaI ndonczij aKorcj aMalaiz i jaI i i l ip inaiTai I andasRytq EuropaVcngrijaLcnki jaJusoslavi ia

48,430,64 \ )

30,35 1 , 04 ) \

28,048,728,049.5? 5 A

44,8

25,6

83,836, I76,1s ? 549,74t,4

) q )

5 ' 1

\ ) 4

6 ) 5

3.r,8

45,4

3 1 . 5

84,248,1

1 43 ,35 5 )

89 ,459 , I

44,45 ? 570,383 ,547 ,8

70,248,748 .2

t t9,114 1

78,35 r l7 0 ,u19,9

59,8r 5 , 85 1 , 665,73.1,I

75 ,868,31 1 S

: Saks DZ. D.. Lanen F. B. Mr

" 'Makkonnell K.R., Briu S.L. Ekonorrr iks. - P.378.

4. Kreditavimo galim)zbes padidino ir kit i kreditoriai. Vyriausybes pereksporto kreditavirno agentfirq sisternq skolino pinigus salirns skolininkdrns,kad Sios galetq isigyti prekiq, eksportuojamq iS ialiq kreditoriq.

5. Devinto deSirntrnedio pradZioje JAV savo monetarineje politikoje emetaikyti anti infl iacines priemones. Stabdandioji monetarine polit ika, vrena,suletino nacionalinio produkto gamybq industrinese salyse, ir del to sLrmaZejopaklausa Zaliavoms ir Zemes r.1kio prodLrktams, ivezamiems is atsil ikLrsiq saliq.Kita vertus, stabdandioji monetarind polit ika isvystytose salyse lerne didelipal[kanq norrnq pakilimq ir del to besivystandiq saliq skola dar labiau isaugo,nes esamq paskolq i5augusioms pallkanoms apmoketi reikejo naLrjLl paskolLl.

6. Saliq skolininkiq ekonornika buvo visiskai priklausorna nuo-oarnkanunormu augirno itakos, nes paskolos buvo teikiamos plaukiojandios palukanqnormos s4lygornis.

Plaukiojanti palfikanq norma (flexible interest rate) -i lgalaikio kredito gavirno mornentu skolininkas neZino irnegali Zinoti palfikanq nonnos, kuria tures gr4Zinti kredit4.

Dauguma kreditiniq sutardiq numatd, kad palfikanos priklausys nuopasaulinds rinkos pahkanq nonnq i5rnokejimq momentu. pah.lkanq normolnsnustatyti vartojamas terminas ,,priedas prie LIBOR".

LIBOR (London lnlerbank Offered rates) (Londonotarpbankine palukanq norma paskoloms eurodoleriais) -pal[kanq norma trumpalaikiams kreditams, kuriuostarptautiniai bankai ima vieni iS kitu Londono kanitalorinkoje.

Besivystanti Salis turejo moketi f iksuot4 nonnq briedq), virSrjandi4LlBoR. Tarkirne, Salies vyriausybe galejo pasiskolinti 100 mln. doleriqpenkeriems metams uz LIBoR plius I procentas. Tai reiskia, kad ateityje, kaiSalis mokes palUkanas uZ skolq, tur€s sumoketi nonn4 LIBOR plius Iprocentinis punktas. Papildomas procentinis punktas pridetas kaip rnokestis uzkredito negr4Zinimo rizikq ateityje. Kai 8-o desimhnedio pabaigoje buvoteikiami kreditai, nonna LIBOR br.rvo l0 proc. per lnetlrs. Devintodesimtmedio pradZioje skolos aptarnavimo momentu norma LIBoR pakilo ikil5 proc. per metus. Apie 65 proc. Lotynq Amerikos Saliq skolq buvo paimtapagal plaukiojanii4 palukanq norrntu del to, padidejus palukanq nonral.skolos aptarnavimo iSlaidos sudard 30 proc. regiono eksporto pajarnrll l .

Vidines prieZastys:l. Atskirq Saliq ypad skatinandioji f iskaline polit ika. UZsienio paskolq

prieinamumas leido daugeliui vyriausybir.i daug kartr4 padidinti savo islaidas,nelvedus nar"riq mokesdiq ir nesiemus infliacinio finansavirno. Kai 9-o

"Saks D2.D, Larren F.B. Makroekonomika. Globalnyj podchod. - p.759.

597

de5imtmedio pabaigoje uZsienio kapitalo srautai sumaZ€jo, Saliq skolininkiqvyriausybds negalejo sumaZinti savo i5laidq ir padidinti mokesdiq reikiamudydZiu, bLitinu Siam surnaZejimui kompensuoti. Taigi, biudZeto deficitEpradejo finansuoti ne kitq valstybiq leSos, bet vidiniai Saltiniai.

2. Nesubalansuota prekybos polit ika. Salys, iSvengusios skoloskrizes, turejo laisvesnes pasaulinds prekybos sqlygas (neapribotas n.ruitais irkitais protekcionistiniais barjerais), realesnius valiutq keitimo kursus,uZtikrinandiLrs eksporto pelningum4 o apskritai vykde eksportinio sektoriauskonkurencingumo tarptautiniu mastu skatinimo politik4.

Skolos krizd (debt crisis) - tai krize tarptautinejeekonornikoje, kylanti del skolininko - besivystandiLl Saliqsunkumq grqZinant savo skolas ir del finansiniq sunkumq,su kuriais susiduria bankai skolintojai, kuriems ateityjenebus sugrqZinta visa skolos suma.

Prekybos politik4 ir eksporto efektyvumq apibfidina Pasar.rlio bankoskaidiuojamas ,,uZsienio prekybos indeksas", pagal kurl Salys skirslomos i 4grupes - nuo vidines orientacijos Saliq (pirmoji grupe) iki uZsienioorientacijos Saliq (ketvirtoji grupe). Kuo Salies prekybos sistema atviresnd irlaisvesne, tuo jos bendrojo vidaus produkto eksporto dalis didesne. SumaZejusuZsienio kreditr-1 apimtims, skolos aptamaujamos eksporto pajamq sEskaita.

Salys. vykdandios antieksporting politikq turi maZinti in.rporto apimtisdel skohq aptarnavimo i5laidq, o tada smunka Salies gyvenirno lygis.

3. Salutinis didZiulio biudZeto deficito ir pernelyg pacliclinto valiutoskeitimo kurso poveikis yra kapitalo nutekdjimas.

Kapitalo nutek€jimas (flowing out of the capital) - taireiSkinys, kai Salies gyventojai konvertuoja savo santaupas iuZsienio valiutq kad galetq j4 saugoti uZ Salies ribq.Kapitalo nutekejimas auga ir l[kuriuojant b[sirnojonacionalinds valiutos devalvavimo.

Kadangi pagrindine atsilikusiq Saliq uZsienio kreditq dalis tenkavalstybei, skolos krize turejo skaudZiq pasekmiq valstybiniam biudZetui. Saliqvyriausybes atsid[re tarp dviejq ugniq: labai i5augo i5laidos uZsienio skolosaptarnavimui, o antra vertus, jos prarado galirnybE gauti uZsienio kreditqbiudZeto deficitui dengti. Reikejo arba surnaZinti biudZeto deficitq arbapanaudoti vidaus le5as jo finansavimui. BiudZeto sunkumus sqlygojo ir kitosprieZastys. Daugelyje Saliq Zymiai pablogejo prekybos balansas, o taisumaZino eksporto pajamas ir mokestines pajamas i3 eksporto. Be to,prasidejus skolos krizei, krito realieji keitirro kursai. Kadangi skolosaptarnavimas vyko doleriais, o vyriausybds mokestines pajamos daugiausiapriklause nuo neeksportuojamos produkcijos gamybos, realiojo keitirno kursosumaZejimas labai padidino skolos aptamavimo na5t4 dalies vidaus

598

nlokestiniq lplaukq sEskaita. Visose salyse buvo sumaZintos valstybiniosektoriaus iSlaidos - realusis darbo uZmokestis, investicijos, islaicrossocialindms reikmdrns. Kadangi vidaus finansq rinkos negarejo patenkintiaugandiq valstybes reikmiq kreditams, vyriausybds tureJo imtis pinigqspausdinimo. Biudzeto deficito finansavimas pinigq emisijos sqskaita sukeleinfliacii4. Infliacinds tendencijos pasireiske visose salyse skolininkese., KatastrofiSkoje situacijoje atsidur€ ne tik salys skolininkes, bet irkreditines [staigos, skolinusios resas. paaiskejo, kad didele komerciniq bankqsuteikta kreditq dalis gali blti negrEZinta. pasirode, kad svarbiausi pasauliniaifinansiniai institutai gali tapti bankrotais del neprotingo keditq didinirnobesivystandioms Salims.

. .. ISvystytq Saliq vyriausybdms oficialiai darant spaudimq besivystandioms

Salims, Salys skolininkes tgse savo skorq aptarnavimE (krastutiniu atve;umokejo palfikanas), nors ir dideliq pastangq deka. lsvyitytq Saliq bankaipagerino situacii4 nes sumaZino kreditus menkai iSvystytoms salirns,kiekvienais metais is iq gavo palukanq, pardave besivystandiqialiq skolas sunuolaida kitiems bankams, uzsienio investoriams ar spekuliantarns, pritraukeakcininkq lesq. Bankq siekiandiq issilaisvinti nuo rizikingq aktyv6 aisilikusiqSaliq kreditq pardavimas suformavo aktyvi4 antring siq sari[ storqiint q.

Skolos krizds sprendimo bldai:1. salims skolininkems dvisaliq sutardiq pagrindu salys krerlitores

perZiuri skolos graZinimo grafika.

Skolos_ _. grqZinimo grafiko perZiur€jimas (debt

rescheduling) - bankq ir skolininkq susitarimas, kuriameaptartas naujas skolos gr4Zinimo grafikas; daZnai clalisskolos nura5oma, o grqZinirno laikas pratEsiamas.

Daugeliui skolininkq atidedamas skolq rnokejirnas. Tai sumaZinametinius pal[kanq ir pagrindines skolos mokejimus. Del to salis skolinink€turi pasirasyti sutarti su Tarptautiniu valiutos fondu del ekonomines jospolitikos koregavimo. Jos privalo vykdyti grieZtos vidaus ekonornlosprogram% kad padidintl_:uyo kreditin! pajegum4. Tokia programa reikalaujasumaZinti importq padidinti eksportq kad padidejusios pajamos is uZsienioprekybos b[tq panaudotos skolai gr4iinti. Importo muzinima, ir eksportodidinimas malina salies gyvenimo lyg[. Jei eksporto pajamos naudojamosskolai gr4Zinti, tai nebelieka leSq ekonomikai vystyti.

2 . lSs ivysdius iq sal iq komerc in ia i bankai . nebesi t i t<edami atgaur i skorr lpriversti

. Del ton_ukgndia i5sivysdiusiq saliq mokesdiq -ot

"tojui, t*.iniulbunl ai ir jq

akcininkai patiria finansiniq nuostoliq. salys skolininkes ir ateityje galiatsisakyti grqzinti skolas, o kreditoriai - nenoreti skolinti.

599

3. Skolos naitos sr-ur.raZinirr,o r.nastas turi br-rt i nustatomas kiekvienatnkonkrediam atvejui, atsiZvelgiant t tai, kad viena Salis gales i5moketi rnaZesnqsavo skoh.1 dali negu kita, kuri savo rttoZtu gales i5moketi rnaZiau negu treiia

Sal is .4. Skolos i5mokdjimo sal)zeos turi buti su5velnintos tik torrs Sali lns.

ktrrios pasiruoSr.rsios vykdyti radikalias reforrnas. dalyvaujant tarptautiniqorganizacijq ekspertams.

5. I5vvstvtr.t valst),bitt kornerciniams bankar.ns turi blti suteikta apsatrqanuo b[sirnrritr nuostolir;, jei bankai sutiktq perZirlreti kreditinius susitartmusbesivystandirl 5a1iq skolos sumaZinimo kryptimi. Tokia apsauga galetq b[tisuteikta vyriaLrsybiniq garanti jq ddl skoios dalies, l ikusios po jos sumaZinirno,fbnna.

6' Saliu skolininkiu ekonornikos pertvarkyrnas' ig)'vendinant valstl lbiniosektoriaus reforrnas ir rinktr liberalizavima. Valstybinio sektoriar,rs refbmranr-rkreipta i valstybes kiSimosi I ekonomikq laipsnio maZinimq ir apirnavalstybiniq [moniq privatizavirno programE. Daugelyje 5aliq bItina

lgyvendinti mokesdiq sistemq refonnas, kad padidetq jq efektyvumas ir

mokesdiq sisternos teisingurlo laipsnis. Liberalizavirnas rei5kia pasiekimilekonomikos atvirumo prekyboje su likusiu pasauliu, del ko pagerelanrokej imq balanso btrk l i .

Tokias refonnas daZnai rekomenduoja Tarptautinis valiutos lbndas(TVF) ir Pasaulio bankas (PB).

Tarptautinis valiutos fondas (International MonetaryFund) * tarptautind organizacija, kurios pagrindiniaitikslai - stabilizuoti tarptautinius valiutr-1 kursus ir teiktipaskolas Salims, patiriandioms sunkr.rtnq, finanstrojalrttarptautinius savo sanddrius.

Jis padeda torns Salirns, kLrrios laikinai susiduria su mokdjimti balansodeficitu - teikia paskolas konvertuojama valiuta mainais r"rZ tt1 Salit1nacionalinE valiutrl kuri4 Salis po 3-5 rnetq turi iSpirkti. Viena iS Siospagalbos sqlyglt yra susitarimas su TVF naudotis jo specialisttlkonsultacijornis bei rekomendacijornis.

Pasaulio bankas (World Bank) - tarptar.rt ine finansineorganizacija, kuri skolina pinigus finansuoti atsil ikusiq SaliL1projektus, spartinandius ekonomini j11 vystym4si.

Jis teikia paskolas tik gamybos pletotei l5-20 metq, techninE paramq irkonsultantq paslaugas, padedamas Saliq vyriausyberrs pletoti konkredias rikio5akas.

600

17.5.4. Pagalba atsil ikusioms Salims

lssivysdiLrsiLl Saliq pagalba atsil ikusioms salirls teikiarna tiesiogiri i perivairias valstybines programas ar tarpininkaujant tarptar.rt inemsorganizacijorns. Besivystandioms Salin-rs leikiama: subsidijuotos paskolos.rnaisto, irengimq dovanos, technine pagalba, nemokama ekspertq pagalba.Pagalb4 komplikuoja dLr veiksniai:

l. Kai Salies viduje vyriausybe vykclo transferinius ''okejir.nusneturtingajam turtingojo mokesdiq sqskaita, atrodo teisinga, nes vyriausybeprivalo rirpintis visais savo pil iediais, tadiau viso pasaulio mastu neravyriausybds, prisiir-nandios atsakomybE r.rZ viso pasaulio gerovQ.

2. Problern4 kornplikuoja istori ja. Besivystandiq Saliq gyventojai Zino,kad issivysdiusiq Saliq geroves pagrindai buvo padeti kolonrjiniu laikorarpiu,nar,rdojant Siq Saliq i5tekliLrs. Del to pagalba rnenkai issivysdiusioms salirns yradaline kornpensacija, tadiau i5sivysdiusios Salys to nenori suprasti.

Labai svarbu, kokia forma teikiarna pagalba. Zymiai efektyvesne yrailgalaike pagalbos fonna prekyba, laisvas iejimas 1 industriniq sariq rinkas, one tiesioginds finansines injekcijos. Del to sios salys siekia, kad bfitq sukurtasapsauginis muitq reZimas - dar,rg rr.razesni muitai atsil ikusir4 saliq produkcijai.Tai b[tina sqlyga ekonorni5kai atsil ikusiLl saliq pramoniniar.n vystyrnuisiskatinti.

Teikiama pagalba dalnai yra nepakankama ir neef'ektyvi. KasrnctiSsivysdiusiq Saliq pagalbos leSq apirntis tesudaro tik l/3 proc. jq BNpapimties (JAV, nors ir r-rZirna pirmq vietq pagal absoliutinq pagalbos surniSiSleidZia 1ai ttk l l4 proc. savo BNp)r2. paprastai si pagalba susijusi su salirnidonore: an-rerikiediq pagalba turi buti isleista amerikiediq prekems irpaslaugorns lsigyti. Tai atima besivystandiorns salirns galirnybE paieskotinaudingesnir-i kapitalo gavimo ir technines pagalbos sElygq pasaLrline.ierinkoje. Be to, del infl iacijos sun.raZeja realioji pinigines pagalbos verte. Dalipagalbos Sios Salys i5leidZia uzsienio skolq pal[kanoms moketi, t.y. negalipanaudoti savo ekonomikai vystyti.

Pasar-rl io bankas nustate uzduotl, kad i ivystytos salys palaipsniuipadidintq teikiarn4 pagalbE atsil ikusioms ialims, ir kad i i pagarba sudarytq 0,7proc. i5vystytq Saliq BNP. Nepriklausoma tarptautinio vystymosi problernqkomisija, arba Brandto kornisija, rekomendavo, kad industrines salys sutiktLlniokdti 0,7 proc. savo BNP iki 1985 metq, o amZiaus pabaigoje - l procentllrr.

Si pagalba neturetq b[ti siejama su jotiomli papildo,nornissqlygomis, turetr-1 briti teikiama automatiskai ilgq raik4. Su sia uZdr-rolirni

' - Makkonell K.R., Briu S.L. Ekonorniks. - p.380.

'-'Hardwick P., Bahadur Khan, Langn-read J. An Introduction to Modcnr Econor.r.rics

Third edit ion. Produccd by Longrnan, London and New york, I 990. p.425.

601

nenori sutikti issivysdiusios salys. Jos mano, kad besivystandios Salys turi

pereiti iternpto darbo, laipsnisko kapitalo kaupimo kelifu kaip ir issivysdiusios

Salys per pastaruosius du Simtrnedius. Del suletejusio savos ekonorrrikos

vystymosi ir stagfliacijos Sios Salys nepasiZymi dosnumu ir atsilikusiq Saliq

problemq supratirnu.Greidiausias pasaulio pajamq sulyginirno bldas yra laisva gyventojtl

rnigracija. Neturtingq Saliq gyventojai galetq vykti i kitas salis, ieskodarni

diclesnio uZdarbio. Del emigracijos padidetq kapitalo ir Zemes kiekiai,

tenkantys pasiliekantierns Salyje darbininkams. Didieji gyventojq persikelimai

i5 Europos 1 Amerik4 ir kolonijas XIX amZiuje bei XX amZians pradZioje yra

tokio pajamq sulyginimo pavyzdltai. Po Anlrojo pasaulinio karo didesni

persikelimai buvo laikini. siandien n€ra laisvos ir neapribotos emigracijos iturtingas Salis. Migruojantys darbininkai daZniausiai paskelbiami uZ istatymoribq. Dabartiniu rnetu issivysdiusios Salys nesitiki dideles irnigracijos i5

atsilikusiq pasaulio 3aliq.

17.5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo problemos

Okupacijos metais Lietuvos ukis buvo palenktas bendro SSRS ukio

komplekso poreikiams, turejo neef'ektyvios industrinds ekonomikos struktlrq.

Del neracionalios [kio strukturos tarp daugurnos ukio subjektq nebuvo

ekonominiq rysiq Lietuvos viduje. Salyje nebuvo nei bendro lkio kornplekso,

nei nacionalinds rinkos, ukis nebuvo susietas su vidaus poreikiais. I5 esmes tai

buvo stichi5kai susiformavqs imoniq ir gamybiniq kompleksq, po5akiq ir Sakq

kratinys. ut<io strukturos deformavimas pasireiskd atveZtiniq Zaliavq

perdirbimu ir realizavimu uZ Lietuvos ribq atsietai nuo nacionalinds rinkos

poreikiq. Technologinis ir ekonominis dalies imoniq uZdarumas Salies fikinei

sistemai del kooperaciniq ry5iq stygiaus neleido bent pakendiamai patenkinti

Lietuvos garnybiniq ir vartojimo poreikiq.Pereinamuoju i rinkos ekonomik4 laikotarpiu iSkilo uZdavinys

suformuoti naujq gamybos strukturq kuri orientuotqsi i vietines Zaliavas, bei

pletoti tokias Sat ai, turlq produkcij4 galima parduoti uZsienio rinkoje. Salies

[kio struktriroje atitinkam4 viet4 tur€tq uZimti Zemes [kis, Zemes [kio

produkcijos apdirbamoji pramone, mokslo imlios gamybos Sakos'Atklrus nepriklausomybg, 1992-1994 m. patyrusi 5ok4 suirus

ekonominiams rysiams, staiga padiddjus strateginiq Zaliavq ir energijos

istekliq kainoms, praradusi senas rinkas ir del kitq prieZasdiq, Lietuvos

ekonomika pradejo atsigauti tik 1995 metais. Prasidejqs ekonomikos kilimas

vis spartejo. BVP 1995 m. iSaugo - 3,3 proc., 1996 m. * 4,7 ptoc., 1997 n. -

5,7 proc., 1998 m. - 4,5 procento. Ekonomikos augimui didZiausiq itak4 turejo

didejandios pramones produkcijos pardavimo apimtys. Daugiau kaip 60 proc.

imoniq pertvarkd savo gamyb4 pakeit€ produkcijos nomenklat[r4 pagerino

602

jos kokybE ir vis labiau isitvirtina vidaus ir uZsienio rinkose. Pereinamolo 1rinkos ekonornikos laikotarpi pasekmes ivairioms veikloms skifiingos.

DrabuZiq siuvimo, naftos per<lirbimo, medienos ir mediniq dirbiniq, chenriniq

medZiagq, kitq nemetaliniq mineralinir4 produktq, elektros irengimq, baldq bei

maisto ir gerimq gamyba pastebirnai isaugo, bet tekstiles ir odos gaminiq bei

ma5inq ir lrengimq pramonds produkcijos pardavimas surnaZejo.

ukis, grindZiamas valstybines ir valstybines bei kooperatin6s nuosavybds

teise. evoliucionavo i uki su dominuojandiu privadiu sektoriumi.

Apdirbamojoje pramondje privatus kapitalas sudaro daugiau karp 70 proc.

viso jos kapitalo. Jos [mondse pagaminama apie 86 proc' pranronin€s

produkcijos.- Pasikeite ir pramones struktlra pagal imoniq dydl - sumaZejo stambiq ir

padaugejo vidutiniq ir smulkir.1 [rnoniq. Tai praplete pramonds galimybes

aiainti gaminiq ivairovg, spardiau prisitaikyti prie rinkos konjunkturos

paklausoi, palengvinti imoniq privatizavim4 antrane etape, pagerino

konkurencijos sqlygas, pagausejus konkurentq rinkoje. Tadiau dar

nesuformuoti efektyvfls smulkiq, vidutiniq ir stambiq imoniq garnybinio

bendraclarbiavirno principai, o tai kliudo racionaliai nar'rdoti svarbiausius

iSteklius.Zymtai pasikeite pramon6s Sakine strukttra - ji vis labiau prisitaiko prie

rinkos reikalavimq, vis labiau atitinka nepriklausomos valstyb€s interesus.

Isryskejo perspektyvios ir problemines pramones veiklos rusys ir skirtumai jq

pletojimo strategijoje. Tadiau dar nesukurta kiekvienos veiklos pletros

strategija ilgesniam laikotarpiui, neiSrySkintos jq vystymo perspektyvos,

nenusiatyti prioritetai. Pramone ir verslas netolygiai iSdestyti teritoriniu

poZiuriu.Valstybes strukturineje politikoje strategine nuostata tampa ne Sakinis ar

produktinis prioritetas, bet technologinis prioritetas, apirnantis bazines

iechnologijas ir jq diegimo pagrindus. Pereinama nuo Zemesniq, daug istekliq

reikalaujandiq technologijq prie aukStesniq iSteklius taupandiq lechnologijq.

Pertvarkant ukio strukttrq diegiant naujas technologijas, reikia didZiuliq

investicijq. Pagrinclinis investicijq vidinis Saltinis - gyventoJtt santaupos'

Deja, pinigq reforma, infliacija santaupas ,,pravalge". DidZiosios gyvento.;q

dalies gaunamo pajamq lygio nepakanka didelems santaupoms. Gyventojr"l

claiis, pralobusi reformq metais, savo santaupas laiko uZsienio bankuose'

Lietuvos ukio pertvarkymo uZdaviniarns igyvendinti bfitinos ir uZsienio

investicijos bei paskolos.Dabartinio raidos etapo specifik4 iemia susidariusi palanki geopolitine

situacija, kai tiek Lietuvai naudinga pereiti i Vakarq Europos darbo

pasidaiijimo ir kooperacijos sistemas, tiek ir Europai butina integruoti

Li"tuuq. Lietuvos ekonomikos konkurencingumq sqlygoja maZos darbo

sqnaudos, taupumas, darbitumas, spartus darbo naSumo tempq didejimas'

603

LietLrvoje gerinatna investicind aplinka, sqlygojama teisinit l, ekonomtntq,polit iniq, kriminogeniniq ir kirq pakeitimq bei priemonir4, t iesiogiai

skatinandiq investicijas. Tiesiogines uZsienio investicijos dideja, ir Siandienpagal jq dydi vienam gyventojr.ri Lietuva tapo pirrnaujanti tarp VidLrrio ir RytLl

Er.rropos valstybiq.Paskolos i5 uZsienio - ne rnaZiatt svarbus investicijr"l Saltinis. Paskolq gali

suteikti tarptautinds finansines organizacijos, vyriausybds, privattls

komerciniai bankai. lmant paskolas i5 uZsienio, reikia ne tik didinti BNP

augimo ternpus, bet ir eksportq, nes eksporto galimybes nusako uZsieniopaskolq ribas.

Pagrindin€s sevokos

. ekonotlitre nelygybe . irrduslrializacijar Lorenco kreivd r uZsienio investicijos. DZini koeflcientas . skolos grqZinimo grafiko. i5vystytos Salys perZilrejirnas. rnenkai isvystytos salys r Tarptautinis valiutos fbndas

. naujosios industrines Salys t Pasaulio bankas

r uZburtas skurdo ratas t skolos krize. pirminiai produktai o plaukiojanti pailkanq nonna

. kainq nepastovumas . pagalba atsil ikusiorns Salims

. buferinis fbndas ' LIBORo irt-tporto pakeitimas ' kapitalo nutekdjimas. eksporto rdmimas

Kartojimo klausimai

l. Apibudinkite pagrindinius ekonomines nelygybes nustatyrno bIdirs'2. lSvardykite svarbiausius ekonorniSkai atsil ikusiq Salir4 bruoZr-rs.3. Kodel pasaulio Salys pasiekia skirt ingq ekonornikos vystymosi rezultatq'/4. Kok[ vaidmeni besivystandiq 5aliq fikyje atlieka valstybe?5. ApibreZkite svarbiausius besivystandiqSalir4vystyrnosi kelius.6. Kas btdinga besivystandir4 Saliq eksportui?1. Kaip veikia buferinis fondas?8. Koki4 prekybos polit ik4 gali vykdyti besivystandios Salys'/9. Koks vaidmuo besivyslandiq Saliq vystyrnesi tenka uZsienio investicijorns?10. Kaip nustatomas einamosios s4skaitos deficitas?I l. Kaip nustatoma palukanq norma uZ paskolas dabartiniu laikotarpiu?12. Apibudinkite skolos krizg.13. Kaip sprendZiama skolos krizes problerna?14. Kodel iSvystylos Salys privalo padeti besivystandioms Salin-rs?

PAGRINDI NIAI SUTRUIVIPININ,IAI

A - autonornous aggregate de'rand/autonor.ous spending - autonornindbendroji paklausaa - aulouomous consumption - aulonolrinis varlojin.rasAD - aggregate derland - bendroji paklausaAE - aggregate expenditure - bendrosios i5laidosAJ - aggregated job - uZirnturnasAP - personal income - asrneninds pajarnosAPC - average propensity to consll lne - vi<iLrtinis polinkis vartotiAPS - averange propensity to save - vidLrtinis polinkis taupyliAS - aggregate supply - bendroji pasifi la

B - government budget - valstybis biudZetas81 - budget income - valstybes biudZeto pajar.nos8,1"L - governrnent budget deficit - valstyb€s biuclZeto deficitasBNP - GNP, gross national product - bendrasis nacionalinis nrocJuktasBVP ..k. - domestic prodr-rct at market prices - berdrasis vidar.rs proclLrktasl i nkos ka inon r i sBVP g.".r. - gross domestic product at f-actors prices - bencirasis vidar.rsprodr-rktas gamybos veiksniq kainot"nisBVP - GDP, gross don-iestic product - bendrasis vidaus produktasBVPd"n. - def'lator of GDp - bendrojo vidaus pro<iukto defliatorius

C - consurnption - namq [kio vartojirno i5laidosc - n.rarginal propensity to consume - ribinis polinkis varlotic..p - long run consLurption tirnction - i lgojo laikotarpio vartojirno lunkcijac5p - short run consLunption function - t..unpojo laikotarpio vartojimofunkcijaCPI - consurner price i 'dex - vartoji 'ro prekir4 (vartotoiq) kainrl incleksas

D - d e p o s i t - i n d e l i sD" - deprecialion - amortizacija, atstatomosios investicijosD6 - pLrblic (goveniment) debit - valslybes (vyriausybes) skola

E - equilibrium - pusiausvyrae - exchange rate - nominah-rsis valiutos kursasE - employed- uZimtieji gyventojaiE,. - employment rate - r"rZimtumo lygisEe - full en.rployment - visi5kas uZimtulnasE, - employment rate uZimtumo lygis

F -- factors of production - gamybos veiksniaiFp - demand of f-actors of production - gamybos veiksniq paklausaFs - supply of i-actors of production - gamybos veiksniq pasiUla

G - govemrnent spending - vyriausybds iSlaidosG.AP - disposable personal income - grynosios asmeninds(dispoponuoj amos) paj amosG,VP - net domestic prodr"rct - grynasis vidaus produktasG,VP,1 * net domestic income at factor cost - grynosios vidaus (nacionalines)pajamos garnybos veiksnir4 kainomis

II - rnonetary base/high powered money - pinigq pagrindas (didelesperkarnosios galios pinigai)

| - investrnent - invest ic i josi - nominal interests - nominalioji palhkanq normal* - gross investment - bendrosios privadios vidaus investicijosIn - net investrnent - grynosios privadios vidaus investicijosIg - investment unpland -nenumatytos (neplanuotos investicijosIR p.t - inflation rate - infliacijos (padidejimo) tempailS - investment- savings - investicijos- santauposlT - inflation tax - infliacinis rnokestis

K-capi ta l -kapi ta lask - capital per worker - kapitalas, tenkantis I darbuotojui; aprfipinimaskapitalu

L - real money demand - realioji pinigq paklausaL - l abou r -da rbas

606

LD - labour demand - darbo paklausaLF - labour force - darbo jegaLl\I - l iquidity- money - realicrj i pinigq paklausa- realioji pinigq pasil laLRAS - long run aggregate supply curve - ilgojo laikotarpio bindrosiospasiIlos kreiveLS - labour supply - darbo pasiflla

M - real money supply - realioji pinigq pasifilam - change in money supply - pinigq kiekio prieauglio ternpaim; - multiplier of investment - investicijq multiplikatoriusMp* nominal money demand - nominalioji pinigq paklausaMs - nominal money supply - norninalioji pinigq pasifilam1,11 - mone) multiplier - pinigq multiplikatoriusM rr0 - money transactions demand - sanderio pinigq paklausaM n(") - assets money dernand - pinigq kaip aktyvq paklausaMl - transaction money (basic money) supply - sanddrio pinigai (pinigaisiaur4ja prasme)M2 - broad money - pinigai pladiaja prasmeM3 - near money - pusiau pinigai (netikri pinigai)MDS - macroeconomic demand schedule - makroekonomikos paklaus.st iesdMPL - marginal product of labour - ribrnis darbo produktasMPr - marginal product of capital - ribinis kapitalo produktasMT - marginal rate of taxes - ribine mokesdiu norma

NBVP - NGDP, nominal gross domestic product - norninalusis benclrasrsvidaus produktasNBNP * NcNP, nominal gross national product - nominarusis bendrasisnacionalinis produktasNEW - net economic welfare - grynoji ekonomine geroveNIF - net flow of factors of production/net income flow of property _gamybos veiksmq grynqlq pajamq srautasNP - national income - nacionalines pajarnosNX - net export - grynasis eksportasNT - net taxes - grybieji mokesdiai

P -p r i ce -ka inap-- change in prive level - kainq lygio pasikeitimasp" - expected inflation - laukia'ras dabarlinio raikotarpio infliacijos te'rpas

60'7

PC,.r. - Phil ips curve in long run - Fil ipso kreive i lguojLr laikotarpiLrI 'Cro * Phil l ips curve in short run - Fil ipso kreive trurpr-roju laikotarpiuPPI - producer price index - prarnonds produkcijos gamintojq pardavir.ncrkainq indeksas

Q-c luan t i t y - k i ek i s

R - rent inconie - nLtontos pajarnosr - real interest rate - realioji pal[kanq normarr - reserve rate - rezervo normarpri\.. - reqLlired reserves ratio - privalomrjq (reikalaulamLljq) rezeruq normaIlp - effective bank reserves - fakli5ki banko rezelvaiRp".t. - excess bank reserves - pertekliniai banko rezervaiRp,in. - required bank reserves - privalomieji banko rezervaiRBVP - real gross domestic product - realusis bendrasis vidaus prodr-rktasRBNP - RGNP, real gross national product - realusis bendrasis nacionalinisproduktas

S-sav ing -san tauposs - rnarginal propensity to save - ribinis polinkis taupytiSAS, SRAS - short run aggregate supply curve - trumpojo laikotarpiobendrosios pasi I los kre iveSR - sacrif ice coefficient - Zalos koeficientas

' l ' - laxes rate - rnokesciq nornr lT1- taxes indirect - netiesioginiai mokesdiaiTa - taxes direct - t iesioginiai rnokesdiaiTp - transfer payments - transferiniai (pervedamieji) mokejirr-raiTR total revenue - bendrosios Daialnos

U - unernployes - bedarbiaiUn - natural rate unemploymenl - natfiralus nedarbo lygisU. - unemployrnent rate - nedarbo lygisU6- cyclical unemploytr-rent - ciklinis nedarbasUp - frictional unernployment - laikinasis (migracinis) nedarbasU5 - structural unernployment - strukt0rinis nedarbas

608

V - velocity of money circulation - pinigq apyvartos greitisv - change in velocity of money circulation - pinigq apyvartos greidiopokydio ternpai

W - wage * darbo uZmokestisw * real wage - realusis darbo uZmokestisWt -wor th - tu r tas

X*exports-eksportas

Y - yield - produkto arba pajamq apirntisYB - equilibrium national product - pusiausvyros nacionalinis produktasYp- potencial national product - potencialusis nacionalinis produktasy - output per worker/labour productivity - realiojo BVP kitimo tempai /darbo produktyvumas (na5urnas)

Z- imports- i rnpor tasz - marginal propensy to import - ribinis polinkis irnportuoti

n -p ro f i t - pe lnase - real/effective exchange rate - realusis valiutos kursas

PAGRINDINIU TERMINV ZODYNAS

,,Auksinis" kapitalo kaupimo lygis, arba ,,auksin6" ekonominio augimotaisykle (golden level of capital accumulationiformation or golden rule ofeconornic growth) - kapitalo kaupimo lygis, uZtikrinantis stabili4 blsenq esantd id2iausiarn var to j i rno lyg iu i .

Absoliutus prana5umas (absolute advantage) - tai sugebejirnas garnintiprekes, sunaudojant darbo szlnaudq produkcijos vienetui maLtau negu kitoseSalyse.

Akceleratorius (A1 * accelerator) tai teorija, teigianti, kad investicijq pokytispriklauso nuo nacionalinio produkto pokydiq arba bendrosios paklausospokydiq.

Aktyvi politika (active policy) - [vairiq ekonominiq ir organizacinirlpriemoniq, leidZiandiq sumaZinti nedarbo mastq panaudojimas.

Aktyvumo lygis (A, - activity rate) - tai darbo jegos ir tiriamojo amZiausgrupds (darbingo amZiaus ir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis.

Alternatyviniai pinigq laikymo kaStai (alternative money holding.y -palfikanq prieaugis, kuris britq gautas, jei turimq pinigq surna b[tq paverstafrnansiniu turtu (obligacijomis), duodandiu pahkanq.

Antiinfliacind politika (counterinflation policy) - tai fiskalinds irtnonetarin6s politikos priernoniq visuma, naudojama infl iacijai maZinti.

Asmenin€s pajamos (AP - personal income) - tai pajarnos, kurias gannaSeirnos bei atskiri individai iki jierns sumokant asmeninius mokesdius.

Asmeniniai (t iesioginiai) mokesiiai (T,1 - personal (direct) taxes) - taipajamq, turto bei paveldejimo mokesdiai.

Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive) - tai iSankstinisnusistatymas laikyti pinigus tokiems poreikiams patenkinti, kuriq tiksluspobridis dar neZinomas.

Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D.- depreciation) - investicijos,atstatandios nusiddvdjusias darbo priemones.

Atviros rinkos operacijos (open market operations) - tai CB vertybiniqpopieriq pirkimai ir pardavimai finansq rinkose.

Atvirosios ekonomikos makroekonomika (open economy macroeconomics)nagrineja tokiq ekonoming sistem4 kurioje ZymiE dall ukines veiklos apimatarptautiniai sanderiai.

Atvirosios ekonomikos sistema (open economic system) vadinamaekonornine sisterna, susidedanti i5 visq keturiq ekonomikos sektoriq.

6 1 0

Aukso standartas (gold bull ion standard) - auksu padengtq pinigq sistema,kurioje pinigai gali buti pakeisti auksu; Saliq susitarimas, leidZiantis nustatytivaliutq kurseg laikantis aukso ekvivalento; tai - pinigq sistema, krrritr-lcvienintele tarptautiniq pinigq forma laikomas auksas.

Autonomind bendroji paklausa (autonomin€s i5laidos.l ( 7 autonon.rousaggregate dernand/autonomous spending) - tai bendrosios paklausos dalis,nepriklausanti nuo bendrojo nacionalinio produkto lygio Salyje.

Autonominds investicijos (lu - autonomous investrnent) - kapitalo didinirnoiSlaidos, nepriklausandios nr.ro nacionaliniq pajarnq kitimo.

Autonominis vartojimas (a - autonomous consumption) - tai vartojimas, kainacionalines pajamos lygios nuliui.

Bankas (bank) - tai f inansq institucija, turinti specialiq valstybes l icencilq,kuri leidZia priirnti pinigus ir suteikti paskolas.

Banko aktyvas (bank active/assets) - tai turtas, priklausantis bankLri; tai, kuobankas disponuoja, arba le5q panaudojirno bfidas.

Banko pasyvas (bank liabilities) - tai vertd, kuri4bankas kaur nors skolingas,tai skolos, isipareigojimai arba banko leiq Saltiniai.

Barterind ekonomika (barter economic) - tai ekonomika. kai ndra vienos,visuotinai pripaZintos rnainq priemonds, ir prekes mainolnos viena i kitq.

Bazinis kainq lygis (fixed price index) - pasirinktq kririq nors rnetq prekir-1kainq lygis.

Bedarbiai (U - unernployed) - tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingiasrnenys, nesimokantys dieninese rnokymo istaigose, uZsiregistravqgyvenamosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ie5kantys darbo irpasirengq profesiniam rnokyrnui.

Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conlnon level of econotnicknowledge) - tai pats bendriausias ir pavirSutiniSkas ekonotnikos reiikiniqaiSkinimas, remiantis bendrornis Ziniomis bei praktika.

Bendrasis kainq lygis (gross price level) - tai vidutinis kainq lygis,nustatomas, pasitelkus kainq indeksq.

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP - gross national product) - vrsLlgalutiniq prekiq ir paslaugr4, pagamintq Salies piliediq per tam tikrq laikotarpi(paprastai per metus) rinkos kainq suma; tai konkredios Salies pilieditl gautospajamos.

Bendrasis vidaus produktas - tai bendrosios pajar.nos, sukurtos Saliesteritori joje, taip pat uZsienio garnybos veiksniq gautos pajarnos konkredio.ieSalyje, minus Sios Salies pil iediq gautos pajamos uZsienyje.

Bendroji paklausa (AD - aggregate demand) - surla galutiniq prckiq irpaslaugr-g kurias ivairfis pirkejai - prival[s asn']enys, verslo firmos. valslybd.

6 1 1

uZsienio valsfbiq [kio subjektai - nori ir gali isigyti, esant tam tikram kainrllygiui.

Bendroji pasiula (AS - aggregate supply) - prekiq ir paslaugq kiekis, kurlgamintojai gali ir nori parduoti rinkoje, esant atitinkamam kainq lygiui'

Bendroji pusiausvyra (common equil ibrium) - tai pusiausvyra kaip vieningatarpusavyje susijusi sistema, apimanti visus rinkos procesus, susidarantiveikiant laisvosios konkurencijos desniui.

Bendrosios i5taidos (AE * aggregate expenditure) - tai prekiq ir paslaugq

isigijirno i5laidq visuma, esant tam tikram nacionalinio produkto lygiui.

Bendrosios paklausos kreiv€ (aggregate dernand curve) - grafinis

atvirk5tines priklausomybds tarp kainq lygio ir bendrosios paklausospagamintai produkcij ai pavaizdavimas.

Bendrosios pasiulos kreivd (aggregate supply curve) - kainq lygio ir

bendrosios pasi[los tiesiogines priklausomybds grafinis pavaizdavimas.

Bendrosios privaiios vidaus investicijos (I, - gross investment) - tai visosper metus pagamintos investicines prek6s, neatsiZvelgiant i jq paskirti (i tai, arjos buvo skirtos gamybos pletimui, ar tik pakeite senas nusiddvdjusias darbopriemones).

Bendrasis vidaus produktas (BVP) (gross domestic product - GDP) - visqgalutiniq prekiq ir paslaugq, pagamintq Salyje per tam tikrq laikotaryi(paprastai per metus), naudojant Salies ekonornikos i5teklius, rinkos kainr-1

suma.

Bimetalizmas (bimetallism/bimetal standard) - pinigq sistema, besiremiantidviejq tauriqjq rnetalq (aukso ir sidabro) atsargomis.

Buferinis fondas (buffer fund) - tai organizacija, kurios tikslas palaikytiprekds rinkos stabilumq. Jis superka prekE, kai kaina Zerna, ir parduoda

uZsienio rinkoje, kai kaina didele.

BVP defliatorius (BVP6.1. - deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas(price index of GDP) - rodiklis, parodantis vidutini5k4 visq Salies prekiq irpaslaugq kainq kitim4.

Centrinis bankas (Central bank) - speciali vyriausybine ar kvazivyriausybineinstitucija finansq sistemoje, reguliuojanti mainq priernones.

Ciklinis nedarbas (Uc - cyclical unemployment) nedarbo lipas,atsirandantis esant ekonomikos nuosmukiui, kurl sukelia bendrLgq i5laidqnepakankamumas.

Ciklinis biudZeto deficitas (cycle budget deficit) - biudZeto deficitas, kurisatsiranda. ekonomika i5tikus nuosmukiui.

6t2

cekis (check) - tai indelio savininko israsytas isakymas bankui isduoti arbapervesti 1 kitq sEskaitq tam tik4 pinigq sumq is dek! pasirasiusio asmenseinamosios s4skaitos.

Dalin€ pusiausvyra (partial equil ibrium) - tai pusiausvyra inclividualioseprekiq rinkose.

Darbas (L - labour force) - dirbandiq arba ieskandiq darbo gyventojq dalis.Darbo jdga (LF - labour force) - visi sulaukg darbingo amziaus (16 rnetLfuZimti gyventojai ir bedarbiai.

Darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiti loje poveikis (subslitutioneffect of work - lesure in labor supply) - darbuotojo uZimtumo laikotarpiokaita su laikotarpiu, kaijis linkgs (teikia pranaium{ nedirbti.Darbo paklausa (LD * labour demancl) - clarbuotoiq, kurie gali bfitipasamdyti tam tikru momentu, skaidius.Darbo uZmokestis (w - wages) - ismokos darbuotojams uZ iq darbo jegoskaip gamybos veiksnio panaudojimq.

Darbuotoiq k-laidingo suvokimo modelis (worker-rnisperception model.l -tai bendrosios pasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiama darbuoro.llgalirnybei neteisingai ivertinri bendrql[ kainq lyg!; tai modelis, teigiantis, kaddarbo uZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas i pusiausvyr4 darbopaklaus4 ir pasiu14.

Darbuotoiq prilaikymas (atsarga) (labour hoarcting) * tai darbuotoiqprilaikymas (neatleidirnas i3 darbo) firmoje, naLdjantprodukcijos paklausai iresant pertekliniarn personalui, atsiZvelgiant I b[simqiI ekonomikospagyvej imq ir produkcij os paklausos padidej im4.Dedukcija (deduction) - loginio samprotavimo bfidas, kai suformuluoJarnahipoteze, kuri tikrinama analizuojant faktus. Tai isvadq gavirnas is prielaidqpagal loginius desnius ir taisykles.

Defliacija (deflation) - prekiq ir paslaugq bendrojo kainq lygio mazejimas,kai piniginio vieneto perkamoji galia kyla.Dempingas (dumping) - prekiq pardavimas uZsienio rinkose Zemesndmisnegu vidaus ar pasaulines rinkos kainomis, kartais net Zemesndmis uZgamybos ka5tus.

Devalvacija (revalvacija) (devaluation (revaluation)) - to valiutos kurso. kurivyriausybe [sipareigoja palaikyti, sumaZinimas (padidinimas).Didelds perkamosios galios pinigai / pinigq pagrindas (H, monerarybaseaigh powered money) - banknotai ir monetos, esantys cirkuliacijoje,plius turimas jq kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigrl rezervaiir jt1 operacijq balansai centriniame banke).

o l - t

Diskonto langas (discount window) - tai visos priemones, kuriornis centrinisbankas suteikia KB paskolas, didindamas jq iikvidumq.

Diskonto norma (discount rate) - CB speciali palfikanq nonna paskoloms,kurios iSduodamoms finansiniams tarpininkams.

Diskretin€ fiskalind politika (discretionary fiscal policy) - tai vyriausybessqmoningai vykdomas mokesdiq ir iSlaidq keitimas, siekiant paveikti realiqjrlnacionaliniq pajamq apimti, uZimtumE ir kontroliuoti infliacijq.

Dolerio standartas (the dollar standard) - valiutind sistema, pagrista doleriovieSpatavimu.

Domaro ekonominio augimo modelis (Dornar economic-growth model.l - taiteorija, nagrinejanti dvigubq investicijq vaidmeni - bendrosios paklausospadidinim4 ir ekonomikos bendrosios pasiulos galimybes.

DZini koeficientas (Gini coefficient) - pajamq pasiskirstymo rodiklis,naudojamas Lorenco kreives analizei.

Einamoji sqskaita (CA - cument account) parodo Salies prekybos blsentupalyginti su likusia pasaulio dalimi per tam tikr4 laikq (paprastai per metus).

Eklektika (eclectic) - skirtingq, nederandiq, prie5taringq mokslo teorijq,koncepcijq, s4vokq jungimas ir naudojimas.

Ekonomikos modelis (economic model) - supaprastinta teorija, apibfidinantikonkredir-1 veiksniq poveikl ekonomikai.

Ekonomikos sistema (economic system) - trukumo ir pasirinkimo problernqsprendirno budas.

Ekonomind kategorija (economic category) - tai s4voka, teori5kaiapibendrinanti ekonorniniq procesq savybes bei bruoZus.

Ekonomind politika (econornic policy) - kolektyviai vyriausybds priirntastrategija ekonomikos tikslams pasiekti; tai vyriausybes tikslq ekonomikojenustatymas ir kontroles priemoniq, siekiant Siq tikslq, taikymas.

Ekonomin6s polit ikos priemonds (means of economic policy) - vyriausybesnustatytll politikos tikslq vykdymas tam tikrais politikos irankiais.Ekonomin€s polit ikos tikslai (goals of economic policy) - kiekybiSkaiiSmatuojami tikslai, kuriq negalima realizuoti rinkos mechanizmu.

Ekonominio l iberalizmo teorija (economic l iberalism theory) - tai doktrina,ginanti maksimaliai galimq rinkq ir konkurencijos, koordinuojant ukinqveikl,l panaudojimq.

Ekonominis augimas (economic growth) * realiojo produkto didejimas pertam tikr4laik4.

Ekonominis augimas (economic growth) , tai pagamintq prekiq ir suteiktr. lpaslar.rgq apimties padidejimas per tam tikrq laikotarpi; ilgalaikis valstybes

614

gamybinio potencialo pletojimas, kuri apib[dina realiojo BVp (BNp)augimas.

Ekonominis d€snis (law of economic) - tai esminis, pastovus, pasikartojantisekonorniniq procesq rySys.Ekonominis pelnas (economic profit) - bendrLijq pajarnq dalis, likusi finnossavininkui padengus, visq gamybos veiksniq panaudojimo iSlaidas.Ekonominis romantizmas (romanticism of economics) - ekonomikosteorijos,_ kritikavusios klasiking ekonomikos teorii4 pagristq stambiq [kiqveikla. Si teorija klre ir pletojo ekonominius puriuiy-ut smulkiajam trkiuiginti.

Ekonominis (verslo) ciklas (business cycle) - ekonornin€s veiklos apimties iraktyvumo intensyvumo reguliar[s svyravirnai.Ekonominiu atzvilgiu aktyviis gyventojai (LF - economic activepopulation/labour force) - gyventoiq dalis, sudaranti darbo jegos pasifilr1prekiq ir paslaugq gamyboje.

Eksportas (X - exports) - tai prekds ar paslaugos, pagamintos Salyje, betparduotos uZsienyje.

Eksporto kvota (export quota) - tai vyriausybds nustatyta didZiausialeidZiama produkcijos eksporto apimtis.

Eksporto r€mimas (export promotion) - eksporto skatinimo prekybospolitika.

Eksporto subsidijos (export subsidies) - tai vyriausybds piniginiaiiSmokejimai Dkio subjektams, eksportuojantiems savo produkcijq I uZsieniovalstybes.

Eksportuojamos produkcijos kainrl indeksas (price index of exportedproduction) * rodiklis, parodantis parduodamq prekiq uZsienio vartotojamskainq pasikeitimus.

Embargas (embargo) - draudimas isveZti is kurios nors salies arba iveZti ikuriq nors 5a1[ prekes, auks4 vertybinius popierius.

Emisijos bankas (bank of issue) * salies cB, atliekantis pinigq emisijosfunkcijq.

Empirinis ekonomikos pazinimo lygis (empiric level of economicknowlidge) - tai susisteminti ir apibendrinti ekonominiai faktai.

Fakti5ka realioji pal[kanq norma (r - actual real interest rate) * norninaliojipaltkanq norrna, atmetus fakti5kq infliacijos lyg[.FaktiSki augimo tempai (G - rcallactual rate of growth) - tai esarniejiekonominio augimo tempai.

o l )

Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne; -valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sisternoje, kai valiutos kursqreguliuoja valstyb6.

Finansind panika (financial panics) - laikotarpis, kuriam bldingi smarkus irintensyv[s svyravimai finansq rinkose, bankq tu5tejimas ir daugelio firmqbankrotai.

Fiskalind politika (fiscal policy) - visuma priemoniq (firrnq ir namq Dkiqaprnokestinimo sistema bei vyriausybes iSlaidq politika), kuriomis valstybekeidia bendrEjq paklaus4 maZindama ciklinius gamybos kitirno svyravimus irsiekdarna visiSko uZimtumo.

Fi5erio efektas (Fisher effect) - tai [vykiq seka, ekonomikoje keidiantiskainorns: kainq lygio sumaZejimas (padidejirnas) lemia bendrosios paklausossumaZdjim4 fuadidejim{ dviem aspektais: 1) narnq hkiq esamojo vartojirnosumaZdjimas (padidejimas), tikintis tolimesnio kainq sumaZejimo (didejimo);2) turto i5 skolininkq perskirstymas skolintojams (i5 skolintojq skolininkams);kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojrp, taibendroj i paklausa maLdja (didej a).

Fiziokratizmas (physiocracy) - ekonominiq paZi[rq mokykla, reikalavusipripaZinti Zernes 0kiui pirmenybg Salies nkyje, o pramong ir prekyb4 vertinusikaip neproduktyvias Sakas bei pasisakiusi uL laisvosios prekybos irprigimtines teises (lasser faire - leiskite veikti) [teisinim4.Galutinis produktas (final goods/product) * tai preke ar paslauga, skirtagalutiniam vartojimui; ji nenaudojama kaip s4naudos kitoms prekdrns arpaslaugoms gaminti.Gamybos funkcija (production function) - gamybos apirnties ir garnybosveiksniq s4naudr.1 kiekybine priklausomybd.

Gamybos veiksniai (F * factors of production) - iStekliai, reikalingi prekiq rrpaslaugq gamybai.

Gamybos veiksnio kaina (factor price) - mokestis uZ garnybos veiksniovienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininko pajamos.

Gamybos veiksniq grynqj{ pajamq srautas (grynqjq nuosavybds pajamqsrautas) (NIF - net flow of factors of production income/net income flow ofproperty) - tai gamybos veiksniq pajamq, gautq uZ Salies gamybos veiksniquZsieniui teikiamas paslaugas, ir uZsienio gamybos veiksniq, teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai, pajamq skirtumas.

Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (G, - warranty rate of growth) - taitokie augirno tempai, kuriq rezultatai patenkina darbdavius, suinteresuotusvystyti gamyb4 tokiais pat tempais, uztikrinandiais nuolatin! produktoprieaugio procentq.

616

Gyventojai (P - population) - tai nuolatiniai salies gyventojai, skaidiuojamimetq pradZioje.

Gre.amo d.snis (Gresham's law) _ ekonornikos hipolezd, teigiantr, kad,,blogi pinigai', i5stumia ,,gerus" iS apyvartos.Grynai privaiios ekonomikos sistema (pure private economic systern) arbasupaprastinfu ekonomikos moderiu (simpte economic model) vadinamaekonomine sistema, susiiledanti iS namq ,tiq i, f:._q.crynasis vidaus produktas (G,vp - net domestrc product) - bencirojo vidausprodukto apimtis, sumaZinta amortizaciniq atskaiiymq ayaz*

"prr"idiuotarinkos kainomis.

Grynieji mokesiiai (NT - net taxes) - tai namq fikio mokamq mokesirq irgaunamq transferiniq iSmokq skirtumas.Grynoji ekonomin6 scrov. (NEw - net economic welf-are) - tai patikslintabendrojo nacionar in io-produkro upi . i i r . rp i r r " , i varro j im4 i r investrc i jas.tiesiogiai didinandius ekonominE Sufi", g.roie.^'Grynosios asmenin6s (disponuojamos) pajamos (G,Ap (DI) _ disposablepersonal income) - seimq arba atskirq iniiuiiq pulumos, likusios atskaidius iqasmeninius mokesdius.

(nacionalin€s) pajamos (c,vp"j - net domestic rncome atincorne) - rai visq gamybos veiksniq p"j;;; Satyje per

f::::":_:11llr.pi.f1l:' (nacionatines pajamos) (G,vp"j (Nr) _ netoomesrtc lncolne (national income) at fact,or. .o:? _ t"i "irq

gu.yUo,veiksniq, dalyvaujanditl 1am tikrq ,rr.tq U"nJrolo vrdaus produkto gamybosprocese, gaunamq pajamq suma.

Grynosios. privatios vidaus investicijos,rnvestment) - investicijos, skirtos naujomslslgytl.

arba neto investicijos (I" _ netpapildomoms darbo priernonems

Grynosios vidausfactor cost/nationalmetus.

*:::$: :f T::ll:.lr1,sli" moderis. (Harod economic_growth moder) _ rai

ll?Y:'; ;lll':',.T::11t1':-p''i, pugut iu;iil'j*;;';#;;ii#o]i;;i:]kad jos atitiktrl Kejnso nacio"iltu,r p?j"ililil;;il':;iffi:

-T;:iT" ","1:",,T:ÎiT.l.l-?

tfe.ore.le{balanced budget theorem) * rarij11i:'1,?:"::i,,iL"?::l"ll,,u3r.,rbu,.b*,rz"t"';;fiii'; _'",u,rii'r1"..,,ij;il; *' :l* it r:;::il1' r.ri;; \;: ffi ;fi;'#;'i J: [:ii Tffi:::i;:ffi ::"lt,i"d;;;;il.i;;;:,i::'i:1'"ffi ilTfi ilj"l'lil?il1rnodelio sqlygorns).

Hiperinfliacija (hyperinflation) - infliacija, pasiZyrninti ypad dideliaistentpals.

617

Hipotezd (hypothesis) - paZinimo bldas, suformuluojamas teori5kai ir

;;i;;;_"i iitrriui apibLrdinamas, kad ji butq galirna patikrinti praktiniais

iuomenimis. Tai - iSankstinis rei5kiniq s4veikos apibfidinimas'

llgalaikis nedarbas (long time/term unemployment) - nedarbas' kurio trukrne

- metai ir daugiau.

Ilgojo laikotarpio bendrosios pasiolos kreivd (LRAS - long run aggregate

."pifyl - tai bendrojo kainq lygio ir gamybos apimties s4rySis' kai rySkiai

p#tutiot kainos nepadidina realiosios gamybos apimties'

I lgojo laikotarpio vartojimo funkcija !Ct* - long run consumption

fu"n"tionl - vartojimo apimties priklausomybd nuo pajamq' esant pastoviam

vidutiniam polinkiui vartoti.

lmon6(f i rma)( f i rm/company)- [k in isv ienetas, tur in t is jur id in ioasmensi"i.E, u"it iuntis komerciniais

'pagrinaais, gaminantis prekes ar teikiantis

paslaugas.

Importas (Z - imports) - tai prekds ar paslaugos' pagamintos uZsienyje ir

nupirktos naudoti kitoje SalYje.

Importo kvota (import quota) - tai vyriausybbs nustatyta didZiausia

leidZiama produkcijos importo apimtis'

Importo pakeitimas (import substitution) - importo pakeitimo vietine

proiukcija politika, importui taikant didelius muitus ir kvotas'

Importuojamos produkcijos kainq indeksas (price index of- imported

p.oiuctlon) * ,oiittir, parodantis kitose Salyse perkamq prekiq kainq

pasikeitimus.

lndeksas (index) - tai vieno rei5kinio dviejq b[senq palyginimo rodiklis'

tnd€lis (deposit) - pinigai, patiketi finansiniam tarpininkui, atidarant dekinq,

taupomzf 4 ar kit4 sqskait4.

Indukci ja( induct ion)- login iosatnprotav imob[das,kur iameatsk i r i fakta i 'Zinios yra apibendrinamos.

I n d u k u o t o s i n v e s t i c i j o s ( I ; _ i n d u c e d i n v e s t m e n t ) - k a p i t a l o d i d i n i m oiSlaidos, priklausandios nuo nacionaliniq pajamq dydZio' tai investicijos'

kurios auga, didejant BVP (BNP)'

Industrializacija (industrialization) - platus organizuotos ekonomikos

kirrimas gamYbai'

lnfliacija (inflation) - prekiq ir paslaugq bendrojo kainq lygio didejimas'

pasirei5iiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimu'

Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas' kuris pasireiSkia prekiq ir

paslaugq kainq kilimu.

6 1 8

[:1ffi:;.*,:]::i':"j'"'l1lli..::"1.?u - rai darbo uZmokesdio iri:;I"^t::,i.1r"1":lg"i"suerniomis-;.lli*i"",r.lJJ,?#il"J:l.j:",:li,niacl.jo.s padiddjimo tempai (IR _ inflatiron rate) nustatomi karpprocentinis pasikeitimas

kainq

kainLl

::jll:ii"_l l:.ou: flR - infrarion rare)J__ - ! , , , r ,4J 1 ,^ _ rn i lduon ra te ) _ ta i v isq Sa l ies uky je paga ln tn tqpreiclt rr paslaugq kainq pokyiiq uiau.tiJp.rL. ,,ou ,n,u,::.111:ili.

mokesris ive<jirnas (rr _ infiariontam tikrq laik4.

savininkq nuostoliai ait inniu.ior, ,"ip'*"ipinigq iSleidirnas.

- tai piniginio kapitalotraktuojamas papildomas

ilffiilffiHl,l'"tr*s (inflationary cap) - inniacijq sqrygojanris

ililJ1;.',ft ;"'':lffi :-x1].':::1il1":[TtiiTi.";'::i*fr :#sl::;.:,,.:i:$,..invesrment).- tai firmq i5laid.ol naujoms imonerns sratyri,[:JLii] il:-ou'*' l; ;::t;rffi:' ffif :'e", "' p"p i r av, i,;; ;; J; ;, i' rup i tu r in r, il:,1.::rt.,jU .

funkcija (t _ invesrmenr furpriklausornybe nuo ieariosi", p"]ok;;;;;;::uot, - investicijq apimties

Investicijq pakrausa, (investrnent demand) vadinama firmLi pakrausagamybos veiksniams (dartui, 2.rn"i, -t"piru

"ijIS kreiv€ (IS curve) parodo tokius nacionalin.derinius, tu.i.-r "iJnt

prekiq rinkoje ,*io"',ioj3Likto ir pal[kanq nonnos

kreivds raskuose prekiq pluurru lt;i;;.d;::Tustausvyra, t.y. visuose rS

Isratinis kapitaras (authorized .upi,ut ,i".ol - akcinis kapiralas, kurioIormavimui duotas leidimas ir kuris ,lrt*i"r"^ iSleidus akcijas.Istorin. mokykla (Historicar School) - tai nacionarine ekonomikos teorla,;e;f;fl;ffii,|;j:iT? tauta savita, ua,,J.,t*drq vystymosi ael"iu, ,",r.rlSor ind pusiausvyra , .nQ

ekonomikos teor i jq '

b"i;; ;ffi;t la" 1 cxternal equilibriurn) tacla, kai subalansuota mokejirnLl

IS0rinis veiksnys (egzogenous fac10r) - tai kintamasis, veikiantis ekonomikosmodeli, kurio neveiki 'a jokie nustatyti modelio rySiai.

ff::f.'ll Hiif :,*:,Y"i'ig. ":ll ry o.,uu,uu, .sekroriaus varrojimo ir;ff :ii:H#lt[''.::ffi*li:,i::ith:fi :r,:il,"I'ili':1"#.,"rm;::'*: : :::' : :.::1* t, " n"' i ; *, ;;ffi - Ii;ixYn:' fi:'"'; " ::*lj"fi:::"1#i'TiJ'-;, : ::: :p:ll - " 1,i.u ", ;; : ffi "# loulTl ur in..f ]]x:?:5,11fi ;.tll$:::":#Jii'i11"";Xii;ii'-iiilii,T:tT:i:'js usidaro e inamosi os sqskaitos ;;.,-.dr;

619

Kainq indeksas (P - price index) - kainq pokydiq esamuoju iaikotarpiu

rodiklis, apskaidiuojamas kaip bazinio ir lyginamojo laikotarpio santykis'

Kainq lygio stabilumas (stability of price level) - bendrojo Salies kainq

lygio, matuojamo kainq indeksu (arba infliacijos tempu), stabilurnas'

Kapitalas (K - capital) - naudojamos gamybos priemon6s arba pinigai

gamybos priemonems isigYti.

Kapitalo nutekdjimas (flowing out of the capital)- 1ai reiskinys, kai Salies

gyventojai konveituoja savo santaupas I uZsienio valiut4 kad gal€tqj4 saugoti

"z Salies ribr-1. Kapitalo nutekejimas auga ir lfikuriuojant b0simojo

nacionalinds valiutos devalvavimo.

Keinsizmas (Keinso ekonomin6 teorija) (Keynesian economics)

makroekonominio reguliavimo teorijos, pagristos bendrqiq isiaidq ir pajamq

apytakos valdymu.

Keturiasdesimt penkiq laipsniq (45") tiesc (forty-five degree line) - tiese,

kurios visuose ta5kuose i5laidos lygios pajarnoms.

Kiekybin€ pinigq teorija (quantitative theory of rnoney) - tai teorija.

teigianti, kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiflai'

Klasikino dichotomija (classical dichotomy) - teoriSkas nominaliq ir realitiq

dydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumo

lygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklauso nuo nominalitl

rodikliq kitimo (pinigLt pasifilos, bendrojo kainq lygio ir t.t')'

Klasikin€ ekonomikos teorija (classical economics) - ekonomikos ide.lq

mokykla, kurios esme - gamybos ir materialiniq gerybiq paskirstymas tarp

ZemvaldZiq, darbininkq ir kapitalistq.

Kliringas (clearing) - centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp

komerciniq bankq sistema, pagrista savitarpio mokejimo reikalavimtl ir

isipareigoj imq uZskaitymu, kuriq vykdo centrinis bankas.

Komercinio banko balansine ataskaita (commercial bank balance) - tai

aktyvq ir pasyvq s4ra5as tam tikru momentu.

Kredito kortel€ (cre<lit card) * tai banko ar prekybines finnos vardinis

piniginis dokumentas, liudijantis indelio savininko asmenybE ir suteikiantisjam teisg isigyti maZmenineje prekyboje prekes bei paslaugas, nemokant

grynais pinigais.

Kreives nuolydis bet kuriame nurodytame taske (incline of curve at any

point) * tai liestin€s, iSvestos analizuojamarne taSke, nuolydis.

Kvazipinigai (quasi-money) - tai terminuoti ir taupornieji Sahes

konveituojimosios bei nekonvertuojamosios uZsienio valiutos, perskaidiavus

Salies valiutq indeliai.

620

Kvota (quota) * vyriausybes nustatyta didZiausia leiclZiarna produkcijosirnporto ar eksporto apimtis.

Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ur - frictional unemployment) -nedarbas, atsirandantis nonnaliame darbo paie5kos procese.Laisvoji prekyba (free trade) - tai valstybes ekonornine politika, kai be jokiqmuitq 'rokesdiq ir s'varZymq visos salys naudojasi tarptautinio teritoriniogamybos specializavimo privalurnais.

LIBOR (London jlnterbank offered rates) (Londono tarpbankine palDkanqnoma paskolorns eurodoleriais) - pallkanq norma trumpalaikiams kreditarns,kuriuos tarptautiniai bankai irna vieni is kitq Londono kapitalq rinkoje.Likvidumo pirmenyb€ (liquidity preference) - pi'nenybe laikyti pinigus(grynus pinigus cirkuliacijoje plius indelius), o ne juos invistuoti.Likvidumo spqstai (liquidity trap) - ekonomikai pavojinga siruacija,trukdanti grqLinti rinkos pusiausvyr4 kuriai esant paZeidZiami vidiniai pinigqrinkos sisternos ry5iai.

Lorenco kreiv6 (Lorenz curve) - Seimq pasiskirstymq pagal pajamasvaizduojanti kreivd, naudojama socialinei nelygybei apib[dinti.

-

Lfikesiiq (laukimo) nedarbas (wait unemproyment) - nedarbas, atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas.Makroekonomika (macroecono'rics) - ekonornikos disciplina, nagrinejantiekonorninE sistemq kaip visumtl arba sustambintus jos sektorius.Makroekonomikos paklausos ties6 (MDS - macroeconomic demandschedule) rodo skirtingus kainq lygio ir realiojo nacionalinio produktoderinius, kuriems esant pinigq rinka yra pusiausvira, ir planuotos islaidoslygios faktiSkai produkto apimdiai.

Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (rnacroeconomical loss fio'runemployment) - nuostoliai pladiqia prasme, kuriuos patiria visa sariesekonomika.

Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Fleming rnodel) - IS-LM modelismalai atv ir ajai ekonomikai.

Marksizmas (marksistind ekonomika) (Marxist economy) * ekonomika,kurioje didZiausia kapitalo daris priklar-rso vyriausybei, o politine jega *partijai, besiremiandiai Karlo Markso doktrinomis.MarZinalizmas (margin economics) - ekonomikos teorija, pagrista ribindsanalizes bei maZejandio naudingumo teorijomis.Merkantilizmas (merkantilisrn) - ekono'riniq paZi[rq sistema, pabreziantimainq ir prekybos, kaip nacijos geroves Saltinio, bei aukso svarb4 ypacskatinant eksportE ir nepalaikant irnporto.

621

Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai (microeconornical loss frotnunemployment) - nuostoliai, padaryti Zmogui, praradusiarn darbq.

l\{ok€jimq balansas (BP - balance of payments) yra visq sanderiq tarp vlenos

Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZra5as arba Saliesprekybos ir finansiniq sanderiq su visomis kitornis pasaulio Salimis per tarn

tikr4 laik4 daZniausiai per metus, apskaidiavimas.

Mokdjimq balanso deficitas (payment deficit) - le5q kiekis, kuriuoiSmokej irnai viriija iplaukas.

Mokesiiq sistema (tax system) vadinama Salyje renkamq mokesiiq vlsllma,

sudaryta pagal tarn tikrus bendrus principus.

i\Iokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientif ic level of econouricknowledge) * tai ekonominiq procesq ddsningurnLl atskleidirnas irprognozavlmas.

Nloneta (coin) - tai nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris yra

valstybds iteisinta cirkuliacijos priemone.

Monetarin€ polit ika (monetary policy) - Salies centrinio banko polit ika,

kuria siekiama igyvendinti ryriausybes ekonorninius tikslus pinigq kiekio ir(ar) palfikanq norrnos reguliavirno b[du.

Monetarizmas (mcnetarism) - teorija, teigianti, kad pinigLl pasilla lerniakainq, gamybos apimdir-5 nedarbo ir kitus pokydius.

Monometalizmas (monometalism/single standard) - vieno i5 tauriLgtl tnetah-1(pavyzd'ziui, aukso) isigalejirnas kaip valstybes pinigq sistemos standarto.

N{ultiplikatorius (m - multiplier) - koeficientas, rodantis vieno rezultatiniokintarnojo dydZio priklausomybQ nuo kito, ji s4lygojandio, kintamojopoveikio; tai - pusiausvyros nacionalinio produkto pokydio santykis su i5laidqpakitirnu, sukelusiu nacionalinio produkto kitimE

Nacionalinirl s4skaitq sistema (NSS - national accounting system) - tai

sistema, apib[dinanti pagrindinius ekonominio gyvenimo rei5kinius: gamyb4pajamas, vartojim4 kaupim4 ir turt4.

Namq likio vartojimo iSlaidos (C - consumption) - vartotojrl piniginiqi5laidq galutinerns prekdms bei paslaugoms pirkti suma.

Narnq iikis (households) - ekonomikos sektorius, kuri sudaro individai,Seimos ir nekomercines organizacijos (profsqjungos, labdaros bei megelqsporto draugijos, ligonines ir pan.), atliekantis dvigubq vaidmeni: pirma,galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo, antra, gamybos veiksniq (darbo,

kapitalo bei Zemes) savininko.

Natiiral0s (bUtini) augimo tempai (G, - natural/necessary rate of grou'th) -

tai tokie augimo tempai, kurie uZtikrina visiSk4 darbo jegos uZimtumq didejant

o /z

jos pasifilai ir sudaro galimybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikospaZangos laimejimus bei uZtikrinti jos vystymosi galimybes.Nat[ralusis nedarbo lygis (u. - natural rate of unemployrnent) - yra darbojegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai, esant pusiausvirai darbo rinkai; rar -nedarbo lygis, susidarantis esant stabiliam infliacijos lygiui, ir siornissqlygomis garninant potencialqjI bendrqjI nacionalini produktqNedarbo histerezd (hysteris of une'rployment) - reiskinys, kai esarnasnedarbo lygis negali sugriZti i aukStesni lygi, nors nedarbq s4lygojusiqveiksniq poveikis i5nyko.

Nedarbo lygis (U, - unernployment rate) - tai nedirbandios darbo jegos,tadiau galindios ir norindios dirbti, bet nerandandios tinkamo darbo. sanlvkiosu visa darbojega procentine iSrai5ka.Nedarbo trukmd (unemloyment periocl) * laiko tarpas, kuri Zrnogr.rs(darbuotojas) yra bedarbis.Nediskretin6 fiskalind politika (savaiminiai stabilizatoriai) (nondiscrelronaryfiscal policyiautomatic itabilizer; - tai savairne veikiandios biudZeto politikospriemones, kurios padidina benctrqiq pakraus4 kai ekonornika patirianuosmuk[, ir pristabdo bendrosios paklausos augim4 kai ekonomika kyla.Negamybiniai sanddriai (nonproductive transactions) - tai l) senq nauclotqvertybiq pardavimas ir 2) grynai finansiniai sancleriai.Nenumatytos (neplanuotos) investicijos (Ig - investment unpland) - targamybos apimties perteklius, vir5ijantis bendrqjq paklausE

Neokeinsistai (neokeynesians) - siuoraikiniai DZ.Keinso oasekdiaiekonomistai, daugiau ar maLiau remE pagrindinius DZ.Keinso t.ieiniur. oveliau perZiDrejg ir pagrindg jo i5keltq teorij4.Neoklasikin6 ekonomikos teorija (neoclassical economy) - ekonomikosideiq visuma, pagrlsta A.Marsalo darbais, XIX a. pabaigoje isstLin-rusiaisklasikines ekonomikos teorijos mokymENeomarksizmas (neomarxist economy) - ekonomikos teoriia. kritiskaivertinanti marksizmo idejas, pagrista mokslu, nepriklausanti nuo ideologijosbei polit ikos.

Neorikardin€ ekonomikos teorija (neoricarclian econornics) - tai D.Rikardotyrimo programos atnaujinimas, pagrlstas tiesiniais neoklasikiniais bendrosiospusiausvyros rnodeliais, ,,islaidos * gamyba" analize bei tiesiniuprogramavimu.

Netarifiniai apribojimai (non - tarff banies) - tai acl'rinistracinis prekvbosreguliavimas, naudojamas, kai ekonominiai metodai - neoakankamaielektyvDs.

oz.5

Netiesiogin€s eksporto subsidijos (indirect export subsidies), kai vyriausybesuteikia param4 eksportuotojams, organizuodama uZsienyje parodas, muges,reklamuodama prekes; pateikdama informacijq apie verslo rinkoskonj unkt[r4; padddama u:nne gzli verslo kontaktu s.

Netiesioginiai mokesdiai (T' - taxes indirect) - mokesdiai, kuriuosvyriausybe uZdeda prekems ir paslaugoms; tai mokesiiai, kuriaisapmokestinama tam tikra ekonomine veikla.

Netikdta infliacija (unexpected inflation) rei5kia, kad fakti5kas infliacijostempas p skiriasi nuo numatyto pe , daizniausiai j! vir5ydamas, I.y. p > pe .

Netobulosios informacijos modelis (irnperfect - infomration rnodel) - taibendrosios pasi[los modelis, pagal kur[ finnos nepajegia tiksliai [vertintibendrojo kainq lygio, kadangi jos Salyje negali iSanalizuoti visq prekiq irpaslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio rnodelio, trumpojo ir ilgojo laikotarpiopasillos kreives skuiasi del kainq netinkarno interpretavirno trunrpuojulaikotarpiu.

Nominalioji pali ikanq norma (i - nominal interest rate) - paskolos ka5tai.

Nominalioji pinigq paklausa (Mo - norninal money demand) - grynq pinigrlpaklausa.

Nominalioji pinigq pasi[la (M5 - nominal money supply) - banknotq irmonetq kiekis, esantis pas gyventojus.

Nominalusis BVP (NBVP - nominal gross dornestic product) - visq galutiniqprekiq ir paslaugq, pagamintq per tam tikr4 laikq (paprastai per rnetus) suma,apskaidiuota faktiSkomis kainomis.

Nominalusis valiutos kursas (e * exchange rate) vadinama nacionaliniopiniginio vieneto kaina, i5reik5ta kitos Salies piniginiais vienetais.

Numatyta infliacija (expected inflation) - tiketina infliacija, I kuriqatsiZvelgiarna [kio subjektq lrikesdiuose ir elgesyje, jai Zrnones daugiau arrnaZiau buna pasirengE.

Numatyta realioji pal[kanq norma (r" expected real interest rate) - ta,kurios tikimasi. Tai skirtumas tarp norninaliosios pal[kanq normos I irnurnatytLl infl iacijos tempq 7-.rc.Nuomos pajamos (R - rent incorne) - tai Zemds ar kito nekilnojamo turtonuosavybds pajamos.

Nuosmukio tarpsnis (recessionary gap) - nuosmuk[ s4lygojantis atotrDkis,parodantis vertikalq atstumE, kuriuo bendrosios paklausos kreivd yra Zetniaupotencialiojo nacionalinio produkto kiekio, pavaizduoto 45' kampo tieseje.

Obligacija (B - bond) - vertybinis popierius, patvirt inantis skolos sum4galiojirno termin4 ir teisE I metines pal[kanas.

624

okuno ddsnis (okun's law) teigia, jog yra reguliarus neigia'.ras ryiys tarpfaktiSko BNP (Y) ir potencialiojo BNP (Yp) procenrinio santykio bei skirrumotarp faktiSko ir naturaliojo nedarbo lygio.operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial secr-rrit ies) * 1aivertybiniq popierirl pirkimas ir pardavimas.

Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) - pajarnq dicrinimasproporcingai infl iacij os lygiui.

Palanki pali ikanq norma (favourable interest rale) - ekonominiam auuirnuipalanki skolinamojo kapitalo kaina.

Palyginamojo pranalumo ddsnis (the law of comparative advantage) teigia,kad Salys specializuoja tokiq prekiLl gamybE ir eksporl4 kurias gali gaminlisantykinai Zemesniais negu kitos Salys kaStais.PalIkanos (i - inlerests) - pajarnos, gauros uz paskolintus pinigus; tai pinigqskolinimosi kaina.Pasaulio bankas (world Bank) - tarptar.rt ine finansine organizacija, kuriskolina pinigus finansuoti atsil ikusiq saliq projektus, spartinandius ekonorninljq vystyrn4si.

Pasi[los ,,Sokas" (supply shock) - ivykis, del kurio staigiai pakyra vidutinisgarnybos veiksnir4 kainr-1 lygis, o del to padideja ir gamybos s4naudos (kastai).PasiIlos poZinrio ekonomika (teorija) (supply-side economics)ekonomikos analizes Saka, nagrinejanti ukio gar'ybos pajegLrrn.l(potencialusis arba galirnasis BNP) ir polit ikru kuria siekiarna pagerinrigamybos iStekliq rinkq lankstumq taip, kad butq gaunama daugiausiaprodukcijos, atsiZvelgiant I esam4 bendrqjel paklaus4.Pasyvi polit ika (passive policy) - visuma f-rnansinirl priernoniq, kuriornissiekiarna suSvelninti nedarbo pasekmes, pinniausia - pajamq praradirn4.Pastovi gamybos masto gr4za (constant return scale) - gamybos apirntiesproporcingas didejirnas, didejant darbo ir kapitalo s4naudoms.Pelnas ( fI * profit) - tai lvairiq ripq fi'nq (individualiq, parrneriniq imoniqir akciniq bendroviq) grynosios pajan.ros, l iekandios, padengus garnyboskaStus; pajamq dalis, l ikLrsi atskaidius gamybos ka5tus;Pelno maksimizavimo s4lyga (profit maxirnization condition) - tai situacija,kai, siekdama maksimizuoti pelnE, firma tol clidina darbuotojq skaidiq, kolribinis darbo produktas susilygina su realiuoju clarbo uZrnokesdiu.Perkamoji galia (purchasing power) - skirt ingq laikotarpiq piniginiq sLrmq,reikalingq vienodam prekiq kiekiui isigyti, santykis.Perkamosios galios paritetas (PPP - purchasing power parity) - valiutoskurso pokytis palyginamosios valiutos perkamosios galios kit irno atZvilgru.

Perkamosios galios pariteto (lygyb€s) kursas (purchasing power parity

exchange rate) yra toks jo lygis, kuris tam tikru laikotarpiu atitinka pastovtl

realqji valiutos kurs4.

Pigu efektas (Pigou effect) - tai ivykiq seka ekonomikoje, keidiantis kainq

lygiui: kainq didejirnas (naZejimas) ) sumaZejimas (padidejirnas) realiqq

kasos likudiq ) padidejimas (surnaZdjimas) ribinio polinkio taupyti )

surnaZej imas (padidej imas) namq fikio vartoj imo.Pinigai (M - rnoney) - visuotinis vertes ekvivalentas, atliekantis lnalnq,prekiq apskaitos vieneto, taupymo ir mokejimo priemones funkcijas.

Pinigai apyvartoje (currency in circulation) - banknotai ir monetos, esantysuZ bankq sisternos ribq.

Pinigq elementai (rnoney aggregate) - tai suddtiniai pinigq rodikiiai, kurievartojami kaip pinigq kiekio matas, priklausomai nuo jq apibreZimo apirna

ivairias likvidaus turto grupes.

Pinigq kaip aktyvq paklausa (Motul - assets money demand) - tai paklausa

[vairios formos finansiniams aktyvams: akcijoms, obligacijoms, pinigq

s4skai toms i r gryniems pin igams.

Pinigq kiekis (pasiiila) (M5 - money supply/stock) - tai fikyje vartojarnr"lpinigq kiekis, kuri sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupotnosiosebei einamosiose s4skaitose.

Pinigq multiplikatorius (m1a1 - money multiplier) parodo pinigq mases Mlpokyti, pinigq pagrindui pasikeitus vienu vienetu.

Pinigq neutralumas (neutrality of money) * tokis pinigq vaidmensnacionalindje ekonomikoje suvokimas, kad pinigq kiekio pasikeitirnas

neveikia 5alies fikio realiqjq rodikliq: gamybos apimties ir strukt[ros,ruZimtumo.

Pinigq paklausa (Mo - money demand) - tai turto kiekis, kur[ Salies rlkiosubjektai nori tureti pinigq forma.

Plaukiojaniio kurso reiimas (floating/flexible exchange rate regitne)valiutos kurso reguliavirno metodas, kai valiutos kursas keidiasi priklausomainuo valiutos paklausos ar pasillos pokydiq, t.y. kai vyriausybe nesikiSa ivaliutq rink4.

Plaukiojanti pallkanq norma (flexible interest rate) * ilgalaikio kreditogavirno momentu skolininkas neZino ir negali Zinoti pal[kanq normos, kuriatures gr4Zinti kredit4.

Potencialusis (galimasis) bendrasis vidaus (nacionalinis) produktas (Yp -

potencial gross domestic (nacional) product) didZiausias tikrosiosprodukcijos apimties lygis, kuri Salies [kis geba pagaminti per tam tikrq laik4visiSkai panaudojant visus turimus gamybos veiksnius.

ozo

iI

Pramonds produkcijos gamintojq pardavimo kainq indeksas (PPl

producer price index) - tai apdirbamosios ir isgaunamosios prarnonds

produkcijoi, elektros bei vandens tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995 m.)

ir dujq tiekimo veiklos (nuo 1996 m.) produkcijos kainq indeksas'

Prek€s alternatyviniai kastai (the opportunity cost of a good) yra tas kitq

prekirl kiekis, kuri tenka paaukoti, kad Sios prekes bfltq pagaminta vienu

vienetu daugiau.

Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX - net exports) - tai ialies

eksporto ir importo skirtumas.

Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money rnarket

equilibrium)-- viinalaikes pusiausvyros prekiq ir pinigq rinkose situacija arba

vadinamoji dviguba pusiausvryra.

Priddtind vert€ (value added) - tai skirtumas talp firmos pagarnintos

produkcijos rinkos kainos ir gamybai pirktq prekiq ir paslaugq kainq'

Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rp,iu - required reserves

ratio) - komercinio banko indeliq dalis, pervesta i privalomuosius rezervus.

Privattis transferiniai iSmok6jimai (transferai) (private transfer payments)

- tai visa privati parama atskiriems asmenims ar Seimoms, teikiama be jokio

prekinio ekvivalento.

Prognozavimas (forecasting) - b[simqjq bendrq ekonomikos ir rinkos sqlyglt

nuro"uty*o sistema, kuria, priimdama sprendimus, retniasi vyriausybe ir

verslininkai.

Protekcionizmas (protectionism) - tai valstybes ekonomine politika, siekiant

apsaugoti nacionaling ekonomik4 nuo kitq Saliq konkurencijos'

Pusiausvira vidine Salies ekonomika (vidin6 pusiausvyra) (equil ibriurn of

internal economy/intemal equilibrium) - tai situacija, kai bendroji paklausa

lygi produkto potencialiajarn (visiSko uZimturno) lygiui'

pusiausvyra (E - equilibriurn) * tai ekonomikos b[kle, kai rinkos .legos

atsveria viena kitq ir nekyla tendencijq kurierns nors procesams keistis; tai

pasirinkimo problemos sprendimo budas, tenkinantis vis4 visuomeng'

Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibrium) susidaro tuomet,

kai realioji pinigq pasiula lygi realiajai pinigq paklausai'

Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas (Yg - equii ibrium national

product) - bendrojo nacionalinio produkto dydis, atitinkantis bendrqi4

paklaus6 tai pajamq arba produkto lygis, kuriafir esant numatomos islaidos

yru tygiot futiiSt um produktui, n€ra neplanuotq atsargq padid€jirno ar

sumaZejimo.

o z t

Pusiausvyros pal[kanq norma (rs - equilibrium interest rate) - tai kaina,

kuri rnokama uZ pinigq skolinim4si.

Racionaliqjq t[kesdiq teorija (rational-expectations hypotesis) - tai

hipoteze, teigianti, kad firmos ir asmenys, turddami svarbiE informacij4 tuo

laitcu, kai priimamas sprendirnas, objektyviai numato ateities ivykius'

Realaus ekonominio ciklo teorija (real business cycle theory) - tai teorija.

teigianti, kad ekonorniniai svyravimai atsiranda kaip realiq pasikeitimtl

ekonomikoje (technikos, technologijos), neveikiant nominalierns dydziams

(tokierns kaip pinigq pasiula) pasekrne.

Realioji bendrosios pasi[los kreiv€ (RAS - real aggregate supply curve) -

prekiq ir paslaugq visuma, esant naturaliajam gamybos apimties lygiui,

pavaizduota vertikalia Yp linija.

Realioji kapitalo kaina (real price of capital) - prekiq ir paslaugq suma,

rodanti kapitalo vieneto i5laikymo ka5tus.

Realioji paliikanq norma (r - real interest rate) - tai nominalioji palukanq

norrna, perskaidiuota, ivertinus infliacijq.

Realioji pinigq paklausa (L - real money demand/liquidity) - tai

nominaliqjq pinigq paklausos kiekis, padalytas i3 kainq lygio'

Realioji pinigq pasiula (M - real money supply/liquidity) - tai nominalioji

pinigq pasiula, padalyta i5 bendrojo kainq lygio.

Realioji pusiausvyra (real equilibriurn) - tai fakti5kai rinkoje nusistovinti

pusiausvyra, esant netobulajai konkurencijai.

Realiosios benclrosios paklausos kreive (RAD - real aggregate deffrand

cr.rrve) vaclinama IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybq

nuo realiosios paltikanq normos, esant lanksdioms kainoms.

Realiqjq kasos likudiq poveikis (real balances effect) - finansiniq aktyvq,

ypaf -iu

fiksuota pinigine verte (valstybines obligacijos, taupomosios

s4skaitos), realiosios vertds sumaZdjimas, padidejus kainq lygiui'

Realusis BVP (RBVP - real gross dornestic product) - visq galutiniq prekiq

ir paslaugq, pagamintq per tam tikrq laikq (paprastai per metus), suma,

apskaidiuota baziniq metq (sugretinamosiomis) kainomis'

Realusis darbo uZmokestis (w - real wage) - prekiq ir paslaugq kiekis,

isigytas uZ pinigines pajamas, kurias finna ismoka uZ kiekvienE darbo vienet4;

tai nominalus darbo uZmokestis, padalytas i5 kainq lygio.

Realusis valiutos kursas (e - real/effective exchange rate) - parodtr

santyking prekiq i5 lvairiq Saliq kain4 i5matuotq vienoda valiuta'

Realusis turtas (W. - real wealth) - tai realiosios pinigq pasifllos ir obligactjq

suma.

628

Rezervas (reserve) - tam tikra dalis banke laikomq lesq nuo visq indeliqsumos.

Rezervq norma (reserve ratio) - KB incteliq sumos dalis, procentais, laikornaatsargoje.

Ribin€ mokestiq norma (MT - marginal taxes rate) - tai rnokesdiai uZpapildomai gaut4 pajamq viener4.

Ribinis darbo produktas (MP1 - marginal product of labour) - pagarnintosprodukcijos prieaugis, panaudojus papildom4 darbo vienet4Ribinis kapitalo produktas (MPr - marginal procluct of capital) - gamybosapimties prieaugis, gautas padidinus kapitalo veiksnio s4naudas vienu vienetu.Ribinis polinkis importuoti (z - marginal propensity to import) - taikoeficientas, rodantis, kiek padideja importo islai<los, naiionalinemspaJamoms didejant vienu vienetu.

Ribinis polinkis investuoti (i* - marginal propensity to invest) - investicijqprieaugis, nacionalinems pajamoms padidejus vienu vienetu.Ribinis polinkis taupyti (s - marginal propensity to save) - koeficientas,apskaidiuotas, kaip santaupq prieaugio santykis su disponuojamq pajarnqprieaugiu.

Ribinis polinkis vartoti (c - marginal prope'sity to consume) - vartojirnoprieaugis, disponuojarnoms pajamoms padidejus vienu vienetu.Sand€rio motyvas (transaction motive) - tai pinigq laikyrnas, kadangimokejimas ir iplaukos nesutampa (nera tiksliai sinchroni5ki).Sanddrio pinigq paklausa (Mot,l - lnoney transactions demand) _ tai pinigai,butini sanderiams atl iktiSavanori5kas nedarbas (voluntary unemployment) - tai nedarbas, kaiZrnonds nesutinka dirbti uZ esamq pusiausvyros darbo uZmokesti.Sdjaus d€snis (Say's Law) - bendroji pasiula sukuria sau lygiq bendrqjilpaklausq.

SenjoraZas (SE - seigniorage) - tai pajamos, kuriasmonopolines teisds spausdinti pinigus, tai skirtumaspinigq sumos ir jq iSleidimo i5laidq.

Sisteminis ekonomikos paZinimasvadinamas ekonomikos paZinimas.paZinimo lygius.

gauna vals tybe ddl savotarp papildomai iSleistq

(systematic economic knowledge) -apimant is v isus ekonornin iq procest l

Skolintojas blogiausiu atveju (lender oflast resort) - krastutinis ir paskutiniskreditavimo Saltinis, ! kuri gali kreiptis bankai finansinds panikos metu.skolos aptarnavimas (debt servicing) - pallkanos, kurios turi bnti butinaisumoketos uZ nesugr4Zint4 skol4.

629

Skotos gr4Zinimo grafiko perZiur6jimas (debt rescheduling) - bankq ir

skolininkq susitarimas, kuriame aptartas naujas skolos grqZinimo grafikas;

daZnai dalis skolos nura5oma, o gr4Zinimo laikas pratEsiamas.

Skolos kriz€ (debt crisis) - tai krize tarptautineje ekonomikoje, kylanti delskolininko - besivystandiq Saliq - sunkumq gr4Zinant savo skolas ir delfinansiniq sunkumq, su kuriais susiduria bankai skolintojai, kuriems ateityjenebus sugr4Zinta visa skolos suma.

Skurdo spqstai (poverty trap) - padetis, kai bedarbis, gaunantis socialinioaprfipinimo paSalpq neskatinamas ie5koti darbo, kadangi jo darbo pajamos(iSskaidiavus mokesdius) yra maZesnds negu pa5alpos, gaunamos nedirbant.Socialind gerovd (social welfare) tai nacionaliniq pajamq apimtiespaskirstymo modelio funkcija.

Solou ekonominio augimo modelis (Solou economic-growth model) -

teorines paZiuros, demes[ sutelkiandios i mokslo ir technikos paZangosvaidrnenI ekonominiam augimui .

Solou likutis (Solow residual) - tai gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumo padidejimas, nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimtiespadidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudq prieaugio, ivertinant visopagaminto produkto gamybos veiksniq svorio dali.

Specifin€s eksporto subsidijos (specific export subsidies) - nustatomafiksuota suma uZ eksportuojamos prekes vienetq.

Spekuliacija (speculation) * veikla, siekiant greitai pasipelnyti, t.y. bet kokiqvertybiq pirkimas, turint tiksl4 v€liau jas parduoti aukStesne kaina.

Stagfliacija (stagflation) - tai tokia ekonomikos pad6tis, kai gamybos apimtismaLeja (stagnacija), augant kainoms (infliacija).

Statybos kainq indeksas (BPI - building price index) - tai atrinktq statybosobjektq uZbaigimo ka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laik4.

Sterilizacija (sterilization) yra atvirosios rinkos operacija vidausobligacijomis ir vidaus pinigais, siekiant neutralizuoti mokejimq balansoiSbalansavimo itakq Salies vidaus pinigq pasillai.

Struktiirinis (arba visi5ko uZimtumo) biudZeto deficitas (structural/high-employment budget) - tai situacija, kai biudZeto deficit4 sElygoja neekonominis ciklas, o vyriausybes vykdomos diskretines fiskalines politikospriemones.

Struktiirinis nedarbas (Us - structural unemployment) nedarbas,atsirandantis, kai darbo paklausos struktr.rra neatitinka darbo pasifilosstrukturos (profesij os, kvalifi kacij os ar teritoriniu atZvilgiu).

630

Subalansuota plOtra (sustainable development) - tai pldtra' kuri patenkinu

dabart in io la ikmadioporeik ius 'nesudarydamapavojausbusimomskarto l t lspatenkinti j q Poreikius.

5e5elin6 (neapskaitoma) ekonomika (black'4:rown economy) -

apimanti istatymams prie5taraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas

vensiama moketi mokesdius'

ekonomika,veiklas, kai

SliauZiandioji infliacija (creeping inflation) - tai infliacija' kai kainos

letai, bet pasioviai. Tai slenkandioji' letoji, saikinga infliacija'

Suotiuojantioji infliacija (galloping inflation) - tai infliacija' kai kainos

gana staigiai, Suoli3kai ir turi tendencij4dideti'

kyla

kyla

Ta rp in i sp roduk tas ( i n te rmec l i a tegoods ip roduc t ) - t a i p rekds (Za l i avos '*"d?iugot, kuras, elekiros energija, pusfabrikadiai) ir paslaugos' panaudotos

kaip s4naudos gaminant kitas prekes ar paslaugas'

Tarptautin€ prekyba (intemational trade) - tai pardavimo ir -pirkimo

fro.irur, vyksiantis ivairiose Salyse tarp pardavejq, pirkejq ir tarpininkq'

Tarptautinis konkurencingumas (international competitiveness)

n.,rtutornur, palyginus [vairiq Saliq prekiq santykines kaias' ivertintas vienoda

valiuta.

Tarptautinis valiutos fondas (Intemational Monetary Fund) - tarptautine

orginizaclja, kurios pagrindiniai tikslai .- stabilizuoti tarptautinius valiutq

k.,"...rs ir teikti puitJtut Salims, patiriandioms sunkumq' finansuojant

tarptautinius savo sand€rius.

Taupymo funkcija (saving function) - taupymo apimties priklausomybe nuo

disponuojamq Pajamq.

Taupymo paradoksas (paradox of thrift) - namq lkiq pastangos daugrau

taupyii mazina nacionalines pajamas ir pakerta taupymo galimybes ateityje'

Teor i ja( theory)- t ikrovesre i5k in i t la i5k in imas,remiant isabstrakdia logineforma (moksliniq teiginiq sistema).

Ties6s nuolydis (incline of line) - tai vertikalios asies kintamojo pokydto

santykis su horizontalios aSies reikSmiq pokydiu'

Tiesiogin€s eksporto subsidijos (direct export subsidies)' kai vyriausyb€

eksporiuotojarlr, ,kiriu pinigines i5mokas, kurios blna dviejq r[Siq'

Tobu las i skap i t a to jud rumas (mob i l umas ) (pe r fec tmob i l i t y . o f cap i t a l )reiskia, kad diiZiules mases fondq gali bfti pervestos i5 vienos valiutos i kit4

kai tik vienos Salies aktyvq rentabilumas tampa didesnis uZ kitos Salies aktyvq

rentabilum4.

631

\I

Trumpalaikis nedarbas (short t irne/termtrunka trumpiau nei metus. IS esmeskontingentas nuolatos keidiasi.

unemployment) - nedarbas, kuristai laikinasis nedarbas, kurio

Trumpojo laikotarpio bendrosios pasinlos kreiv€ (SRAS - short rttn

uggregate supply) tai bendrojo kainq lygio ir gamybos apimties s4rysis, kai

n.ouug pa<liclejps arba islikqs tas pats kainq lygis lemia Zymq garnybos

apimties padidejirn4.

Trumpojo laikotarpio bendrosios pasi[los ties6 (SAS - short t ime run

aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainas kiekvienai produkto

apimdiai, kai Zinomas firmt1 darbo uZrnokestis.

Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (Cs* - short run consurnptlon

function) - vartojirno apimties priklausomybe nuo pajamr"1, esant rnaZdjandiarr.t

v idut in iarn pol ink i t r i var lot i .

Turtas (W'- worth) * tai kokia nors nuosavybe, kr-rria disponuoja ekonomiDis

subjektas tam l ikra is metais .

Turto motyvas (assets motive) * tai grynq pinigq pavertimas palhkanas

dr.rodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais; tai grynq pinigq laikymas

nerizikuojant, t.y. atsisakant aukstq rizikingq palfikanq ir stengiantis sudaryti

linansinirl investicijq portfeli su maZesndmis, bet stabilesndrnis palukanornis.

UZ{aros mi5riosios ekonomikos sistema (closed mixed econonic system)

vadinama ekonornine sistema, susidedanti i5 atskirq Salies vidaus

ekonomininir-1 sektoriq (nami1 ukiq, frrmq ir centrinds bei vietines valdZios

institucijq).

UZimti gyventojai (L , employed) - tai dirbantys visq nuosavybds fonnq

lmonese, istaigose ir organizacijose, iskaitant dirbandius ukininkq [kiuose, bei

atliekantys karinE tarnyb4.

uzimtumas (AJ - aggregated job) - tai realiojo darbo uZmokesdio ir Zmonirl,

sugebandiq susirasli darb4 s4rySis.

uzimtumo lygis (E. - employment rate) - r,rZirntrl gyventojq ir tiriatnojo

arnZiaus grupes (darbingo amZiaus ir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis.

UZsienio investicijq saldas (NIIP - net international investment position) -

tai Salies paimtq ir jos suteikttl kreditq skirtumas.

UZsienio skola (foreign debt) - nepadengtos valstybds skolos uZsienitri ir

nei5moketos 5iq skolq paltkanos.

Uzsienio Saliq subjektai (foreign/rest-of'-world sector) - tai Salies

ekonominiai rySiai su r'rZsienio valstybemis.

632

- rewFF. :

Vagnerio ddsnis (Wagner law) - teisineje geroves valstybeje valstybes i5laidq

,oSls ir dydis, palyginti su priuaeiu sektoriumi' dideja' toddl auga valstybes

iStaictq dalis bendrame nacionaliniame produkte'

va l iu t ind pol i t ika (currency pol icy) - ekonominiq. te is in iq i r orguni .zacin i t l

priemoniq tei formq uisuma, iuri4 naudoja centrines bankq ir finansq istaigos

Lei tarptautines finansines organizacijos valiutiniq santykiq srityje'

Valiutos kurso reZimas (currency exchange regime) - vyriausybes nurodyta

valiutos kurso nustatYmo tvarka'

Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka' kurioje vienos

Salies valiuta gali bfiti pakeista i kitos Salies valiuttl'

Va l rasod€sn i s (Wa l ra ' s l aw) te ig ia , kadbend ro j i r e i ka l i ngq .p rek iqve r teekonomikoje (kainos, padaugintoJ i5 reikiamq kiekirf yra visuomet lygi

bendrajai pateiktrgq p."tiq riertei (kainos,.padaugintos i5 pateiktq.kiekiD'

urUa .rant ,, rinktf jeigu r+1 rinkos yra pusrausviros blsenos' tai paskutinioji

rinka yra p.,siuu*iros busenos, kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir

pinigqJ paklausos ar pasifilos perleklius'

Valstyb€s (valstybin€) skola (Dc - public (govemment) debt) - vistl

vyriausybes'lygi,l skoia finansiniais rottuit' NacionalinE skolE sudaro tik

auk5diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola'

Valstyb€s biudZetas (B - government budget) - tai vyriausyb€s planuojama

pajamq ir iSlaidq s4mata finansiniams metams'

valstyb€s biudzetas (State budget) - vyriausybes planuojarnq pajamq ir

i5laidq s4mata finansiniams metams'

Va l s t ybesb iudZe t i n6po | i t i ka (budge la ry (govemtnen l )po l i cy )_vy r i ausybesrengiutous bei realizuoja*u, ptit'oottiq planas, kuriuo siekiama per biudZeto

iSlaidq ir pajamq santyki reguliuoti makroekonominius procesus'

Vartojimo funkcija (C - consumption function) - vartojimo apirnties

priklausomybe nuo disponuojamq pajamq'

Vartojimo paklausa (consumption demand) - namL! hkio sektoriaus paklausa

prekems ir paslaugoms.

Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (CPl - consurrer price index)

- viduiinis vartotojq nupirkq prekiq ir paslaugq kainq lygis' apskaidiuo';amas

lyginant fiksuoto skuieiuut pitmolo botinumo vartojimo prekiq ir paslaugq

uuitotol o krepSelio vertinq i5rai5k4 atskirais laikotarpiais'

Vartotojiskaskreditas-taivartotojogalimybesnaudotiskreditais.

Vartotojo gerovd - tai materialinio ar finansinio turto kainq kitimas'

Vertybin0seksportosubsid i jos(valuable,exportsubsid ies) 'ka inustatotnasfiksuotas procentas nuo eksportuojamos prekes vert€s'

633

Vidinis veiksnys (endogenous factor) - tai kintamieji, susijp tarpusavyle

funkcine priklausomybe.

Vidutinis polinkis vartoti (APC - average propensity to consume) -

vartojimo apimties ir pajarnq santykis.

Vyriausybes islaidos (G - government spending) - tai centrines ir vietines

valdZios institucijq islaidos baigtindms prekems bei paslaugoms, taip pat

darbojegai lsigit i ir naudoti.

vyriausyb6s sektorius (government/public sector) - ekonomikos sektorius,

apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrinds bei vietines valdZios

institucijq) nuosavybE bei valstybini vartojim4.

Vyriausyb€s transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp - government

transfer payments) * tai visi vyriausybes mokejimai asmenims, Seirnoms ir

organizacijoms, teikiami be jokio prekinio ekvivalento.

Visi5kas uZimtumas (Ee - full employment) - tai darbo i5tekliq (darbo jegos)

panaudojimo lygis, kai ekonornikoje yra tik laikinasis ir strukt[rinis nedarbas.

Visi5kas uZimtumas (full employment) - visi5kas panaudojimas visos

turimos darbo jegos (ir kapitalo) istekliq, kuriuos gali sunaudoti ekonornika,priart€jusi prie potencialaus produkto ribos.

visi5ko uzimtumo biudzetas (full-employment budget) rodo, koks bhtq

biudZeto perteklius ar deficitas, jei ekonomika funkcionuotq esant visiskam

uZimtumui.

Visuotinis vertds ekvivalentas (general equivalent) - tai preke, I kuriE

nrainornos k itos prekes.

Zalos koeficientas (SR - sacrifice coefficient) - santykis tarp nedarbo lygio,

virsrjandio naturalqji ir to paties laikotarpio infliacijos sumaZejimo laipsnio.

Zemds iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP - purchasing

price indices of agricultural production) - tai Zemds fkio produkcijos

supirkimo kainq dinamikos rodikliai, parodantys kainq kitim4laiko atZvilgiu.

Zmogaus vystymosi indeksas (HDI - human development index) ivertinabendrus Salies laimejimus pagal tris Zmogaus vystymosi rodiklius - gyvenimo

trukrnE, iSsilavinimo lygl ir ekonomin[ augimq.

634

l .2 .J .

4.5 .6 .1 .8 .

LITERATI]RA

Aktualus darbo rinkos politikos klausimai. - V., 1996' - P ' 7 '

Darbo apmokejimas 1997 m. - V., 1998. - P. 70'

Darbo birZos naujienos, 1998, Nr.4' p. 18.

Darbo birZos naujienos, 1998, Nr. 5, p. 6.

Darbo rinka ir gyventojq uZimtumas 1994-1998m. - V', 2000' - p'21 '

Darbo b i rZos nauj ienos,2000, Nr. I ' p .15.

Darbo birZos nauj ienos, 2000, Nr. I ' p' I 5.

Europos Sajungos: enciklopedinis Zinynas / R. Grikienis, K' Maniokas'

n. Vartitonit -. ;"t al. l; sudare G' Vitkus. -2-as patais' ir papild' leid' -

V. : Eugr imas,2002.g. Kropas s. (1999). Kelias i pinigq s4iungE.- V': LBDF'

10. Lietuva: ataskaita apie nacionalines s4skaitas. Statistikos rinkinys. - V.' 1999.

I l. Lietuvos bankas. Ketvirtinis biuletenis. 2001, Nr. 3' p.63'

12. Lietuvos darbo rinka skaidiais 1991-2000. Lietuvos darbo birZa. - v.. 200 I .- p . ) / .Lietuvos ekonomind ir socialind raida. - V., 1999.- p.14.

Lietuvos statistikos departamento darbai. - V., 1998, Nr'l '

Lietuvos statistikos metra5tis 1991 - * Y ., l99l .

Lietuvos statistikos metra5tis 1998. - V.' 1998.

Lietuvos statistikos metraStis 1999.- V., 1999.

Lietuvos statistikos metra5tis 2000. * V., 2000.

Lietuvos statistikos metraStis 2001 . - V.' 200 I .

Lietuvos statistikos metra5tis 2003. - V.' 2003.

Lietuvos statistikos metra5tis 2004. * Y .,2004.

,,Kauno diena". Argurnentai. 1997. rugpj[t is21 ,p.21 '

Pagrindiniai gyventojq uZimtumo rodikliai //

http ://www. std.ltlweb/main.php?parent:92 8puteliene v. Euras - bendra Europos Sajungos valiuta (2001). Trurnpai

apie Europos Sqiung4.Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas. V.' 1990'

Sausanavidius A. Tarptautine prekyba 1992 metaislllietuvos [kis, 1992'

Nr.6, p.35-37.Ukio itatistika (Teorijos ir praktikos apybraiZos)' Ats. redaktorius

R.Valkauskas.-V., 1 995.28. Valstybine jaunimo politikos koncepcija//valstybes Zinios.- v., 1996,

Nr.65.29. Arrow K. J. Bolin B., Costanza R., Dasgupta P., Folke C', Holling C' S''

Jansson B.-0., Levin S., Maler K.-G., Perrings C', Pimentel D' Econornic

growth, carrying capacity, and the envionment // Ecological Economtcs,

1995, Nr. l5(20) , p.9 l -95.

1 3 .1 4 .1 5 .1 6 .1 7 .1 8 .1 9 .20.2 1 .22 .z ) .

.', A

25.26.

21 .

635

30. Annual world Bank conference on Development Economics. 1997

31. Begg D., Fisher S., Dornbush R' (1987). Economics' London'

32. Blaug M. (1985). Economic Theory in Retrospect, cambridge University

Press.33. Case K. E,., Fair c. R. (1994). Principles of Macroeconomics. Third

edition. - New JerseY.34. Ernployment in Europe 1996. Luxemburg, European comrnission 1996. -

p.147-162.35. burostat Regions Statistical Yearbook (Unernployment Statistics);

European Commission 1998a : 149-64.

36. Deniion E. F. ( 1979). Accounting for Slower Econornic Growth'

Washington, D.C., Table 8-1.37. Fischer S., Dornbusch R., Shrnalenzi R. (1988). Economics. London.

38. Gordon R.J. (1993). Macroeconomics.6tr'ed. Harper Coll ins College

Publishers, New York'39. Hardwick P., Bahadur Khan, Langmead J. (1990). An lntroduction to

Modern Economics. Third edition'- Produced by Longman, London and

New York.40. Health, nutrit ion and population. The World Bank Group' N'Y', 1997'

41. Hysteris and the European Unemployment Problem' Cambridge, 1986'

42. Husted S., Melvin M. Intemational economics' N'Y', 2004'

43. Kuhn T.S. (1970). The Structure of Scientif ic Revolution, University of

Chicago Press.44. Lakatos L and Musgrave A. (1970). Criticism and Growth of

Knowledge, Cambridge University Press.

45. National iaving rate from OECD Economic Outlook, July 1991, Table

R l 3 .46. OECD, Historical statistics, OECD, Economic Outbook'

47. okun A. M. Efficient Disinflationary Polices//American Econotnics

Review 68 (MaY 1978), P. 348-352.48. Phillips A.w. The Relationship Between unemployment and the Rate of

Change of Money Wage Rates in the United Kingdom, 1861-1957'

Economic new series,25 (November, 1958), P'283-299'

49.

50 .5 1 .52.

phelps E. The colden Rule of Accumulation: A Fable for Growthmen

//American Economic Review, 1961, vol'51, September, p' 638-643'

Poper K.R. (1959). The Logic of Scientif ic Discovery, Hutchison'

Samuelson P.(1988). Economics. - NewYork.

Solow R. M. On the intergenerational allocation of exhaustible resottrces //

Scandinavian Juomal of Economics, 1986, Nr. 88(2), p' 141-156'

53. Symposium: Sustainable Consumption. Oslo, Norway 19-20 January ' 1994'

54. S-humpeter J.A. (1954). History of Economic Analysis, Oxford University

Press.

636

55. The World Bank. World Development lndicators. 1999. -P.12-14, 42-44,110-112,334.

56. Trends in Developing Econornics 1996. The World DevelopmentReport.- Washington, D.C. IES, Septernber, 1996,p.302.

57. United Nations, Yearbook of lnternational Trade Statistics, 1995.58. Holtfrerich G.L. (1980). Die Deutshe inflatio 1914-23. Walter de

Gruyter.59. Bar R. (1994). Poi i t ideskaja ekonomi ja. T. l . V 2 x T. . - M. :

MeZdunarodnyj e otnoSenij a.60. Blaug M. (1994). Ekonomideskaja myslj v retrospektive. Per. s angl., 4-e

izd. M. : Delo Ltd.61. Bydkov A. Globalizacija ekonomiki i mirovoj fondovyj rynok//Voprosy

ekonornik i , 1997, No12, p.87-88.62. Gaidar E. ,,Detskije bolezni" postsocializma//Voprosy ekonomiki, 1997,

No4, p.5.63. Dolan F..DZ., Lindsei D. E. (1994). Makoekonornika. - Sankt

Peterburg.64. Illarionov A. Zakonomiernosti nirovoj infliacii//Voprosy ekonomikr,

1997 , No2 , p .38 .65. I l larionov A. Infl iacija i ekonornideskij rost//Voprosy ekonomiki, 1997,

No8, p. .92-96.66. lllarionov A. Osnovnyje tendenciji razvitija mirovoj ekonorniki vo vtoroj

polovine XX veka/Noprosy ekonomiki, 1991, No 1 0, p. I I 7- I 5 8.67. Istori ja ekonomideskoj teorii: Udebnik. (1995). Perev. s angl. Pod red.

L.L.Liubimova i V.S.Avtonomova. - M.: AO Aspekt Press.68. Lotakin B.K. (1998). Mirovaja ekonomika. M., Finansy, JNITI.69. Makkonnell K.P., Briu S.L. (1992). Econorniks. M.70. Menkju G.N. (1994). Makroekonomika. Perev. s angl.* M.:lzd-vo MGU.71. Negishi T. (1995). Istori ja ekonomideskich udenr3. Perev. s angl. - M.,

Adaspekt press.72. Saks D2. D., Lanen F.B. (1996). Makroekonornika. Globalnyj podchod. M.73. Sendagov V. DeneZnaja massa i faktory ejo fomrirovanija//Voprosy

ekonomik i , 1997, Nol0, p.22.14. The monetary policy of the ECB (2001). European Central Bank. p. 14.75. World Bank, World Development lndicators. N.Y., 2003.7 6. hltp : I I w ww. undp. IVHDR/ I 997lskyrius2/sk2.htm77 . htLp:lleuropa.eu.int/comnr/enlargernent/lithuania/rep_10_99/x.htrn78. http;/ieuropa.eu.int/trade.htrn7 9. htlp: I lwww.undp.org/hdro/98hdi.htm80. http://europa.eu.int/eurostat.htm8 I . http:/i europa.eu.int/comrn/eurostat/Public/datashop82. http://www.worldinformation.com.worlcVAfrica

63'l

Leiclyklos,, Technologij u " knygas galimatti s i s a lqt ti i nt ernettt www. k ny gin i n kas. lt

SL 344. 2005-04-01. 40 leidyb. apsk. l. TiraZas-2U00 egz'UZsakyrnas 6oO. faina sutartini. ll, ?94.

I5leido leidykla ,,Technologija", K. Donelaidio g. 73, I:f-44029 KaunasSpausdino Standartq spaustuvd, S. Dariaus ir S' Girdno g. 39, LT021ti9 Vilnius

Documents

Snieska-Makroekonomika eBook LT