1

Makroekonomika Dr.doc. Mindaugas DAPKUS

e-mail: m.dapkus@evf.vdu.lt

home page: http://fcim.vdu.lt/~m.dapkus@evf.vdu.lt/

2

Pagrindiniai studijų šaltiniai• Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika, 1993.

• VDU Ekonomika. Autorių kolektyvas (duodama)

Žinių patikrinimas• testas (~20 užduočių: uždaro tipo klausimai, 3-4

mikrouždavinėliai, galimas 1 atviras klausimas)

3

Statistikos šaltiniai• Nacionaliniai šaltiniai:

– www.std.lt PRIVALOMA– www.lrv.lt (www.ukmin.lt, www.finmin.lt, ...)– www.lb.lt …

• Tarptautiniai šaltiniai:– http://europa.eu.int/comm/eurostat PRIVALOMA – www.oecd.org – www.ifm.org– www.ilo.org – www.worldbank.org – www.fraserinstitute.ca/publications/ (ekonominės laisvės

indexas)• Mokslinių straipsnių bazės

– http://www.ebsco.com – http://www.nber.com/ National Bureau of Economic

Research – http://www.ssrn.com Social Science Research Network

4

Pagrindinės Makroekonomikos dalies temosPenktadienis

1. Bendrojo nacionalinio (vidaus) produkto apskaita • Pertrauka

2. Uždaros privačios ekonomikos modelis

Šeštadienis3. Mišrios ekonomikos modelis 9.00-11.00

• Pertrauka4. Šalies monetarinė politika 11.15-13.15

• Pietų pertrauka 13.15-14.005. Infliacija ir jos įtaka ekonomikai 14.00-15.00

• Pertrauka6. Atvira ekonomika ir ekonomikos reguliavimas 15.00-

16.00

5

ĮvadasMakroekonomika (macroeconomics) mokslas tiriantis

ekonomikos, kaip gamintojų ir vartotojų visumos, sąveiką ir vystimąsi bei siūlantis priemones kaip pašalinti ekonomikos vystimosi problemas šalies mastu.•Makroekonomikos žinių poreikis 1. Vyriausybė2. Didelės kompanijos3. Bankai4. Smulkus verslas?5.Vartotojai – visuomenė?6.Darbuotojai?

6

Pagrindiniai ekonominės sistemos sektoriai ir jų tarpusavio ryšiai

1. Namų ūkis (Households) - ekonomikos sektorius, kurį sudaro individai, šeimos ir nekomercinės organizacijos, atliekantis dvigubą vaidmenį: pirma, galutinių prekių ir paslaugų pirkėjo ir antra, gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, žemės ir t.t.) savininko. Namų ūkis, kaip ekonominis subjektas, parduoda gamybos veiksnius ir gauna pinigines pajamas, kurias išleidžia prekių ir paslaugų pirkimui.

2. Firma (Firm/Company) - ūkinis vienetas komerciniais pagrindais gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas. Firma nupirktus iš namų ūkio gamybos veiksnius naudoja prekių ir paslaugų gamybai. Firma gali būti verslo įmonė, bankas, futbolo komanda ir t.t.

3. Vyriausybės sektorius (Government) - ekonomikos dalis, apimanti įvairaus valstybinio lygio nuosavybę bei valstybinį vartojimą. Vyriausybės sektorius perka iš namų ūkio gamybos veiksnius, o iš firmų - prekes bei paslaugas.

4. Užsienio sektorius (Foreign) - tai šalies ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis.

7

Prekių ir paslaugų, gamybos veiksnių bei pinigų srautai tarp dviejų ekonomikos sektorių

NAMŲFIRMOS

GAMYBOS

RINKA

prekės ir paslaugos

paslaugoms

Išlaidos

Nupirktos

Gamybosveiksniai

Pajamos,gautos pardavus

gamybos veiksnius

Nupirkti gamybosveiksniai

Išlaidosgamybos

veiksniams pirkti

pardavus

paslaugas

ir paslaugos

Pajamos, gautosRINKA

ŪKIAI

VEIKSNIŲ

prekėms ir

pirktiprekes ir

PREKIŲ IRPASLAUGŲ

Prekės

8

I. Šalies ekonominių pasiekimų įvertinimas• Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta prekių ir

paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį, vertė.• Nacionalinės pajamos– tai suma pajamų, atitenkančių visiems

gamybos veiksniams.

I.1 Bendrojo nacionalinio produkto apskaitaBNP apskaita leidžia spręsti kelias tarpusavyje susijusias problemas:• Nustatyti ekonomikos būklę (gamyba smunka ar kyla, ir kokiu tempu...)• Atskleisti daugelį ryšių tarp gamybos ir nedarbo, kainų lygio, pajamų…• Įvertinti ekonominės politikos efektyvumą

3 pagrindiniai BNP nustatymo būdai:1. Sumuojant galutinių prekių bei paslaugų kainas (ar pridėtines vertes)2. Sumuojant visas pinigines išlaidas3. Sumuojant visas pinigines pajamas

9

I.1.1 BNP skaičiavimas sumuojant galutinių prekių bei paslaugų kainas (gamybos metodas)

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) (GNP - Gross National Product) - suma verčių galutinių produktų (gautų pajamų), kuriuos pagamino šalies piliečiai ar jų kapitalas per tam tikrą laiką.

• Galutinis produktas– tai prekės ir paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui, bet ne būsimam perpardavimui ar tolimesniam perdirbimui.

• Tarpinis produktas– tai prekės ar paslaugos, kurias firmos naudoja kaip išteklius kitų prekių ar paslaugų gamyboje.

• Pridėtinė vertė (PV)– tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės; tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje.

n

iii qpBNP

1

10

BNP skaičiavimo gamybos- pridėtinių verčių metodu ypatumai

Drabužis

Medžiaga

Verpalai

Vilna

BNP drabužio=(P vilnos žaliava + P apdorota vilna +P audinys) + P drabužis

BNP drabužio= PV vilnos gamyba + PVvilnos suverpimas + PVaudimas + PVdrabužio pasiuvimas ir realizacija

11

I.1.2 BNP skaičiavimas sumuojant išlaidas• BNP - tai visų namų ūkių, firmų ir vyriausybės piniginių išlaidų

galutinėms prekėms ir paslaugoms, nepriklausomai nuo to, kur prekės perkamos- vidaus ar užsienio rinkoje, suma:

BNP=C+I+G+NX1. Namų ūkio vartojimo išlaidos (C - Consumption) – tai vartotojų

piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma (trumpalaikio vartojimo prekėms ir ilgalaikio vartojimo prekėms).

2. Investicijos (I - Investment) – tai naujų įmonių statybos, įrengimų pirkimo, baigtinių prekių ir žaliavų atsargų papildymo išlaidos. (Išlaidos namams statyti).

3. Vyriausybės išlaidos (G - Government) - valstybinių įstaigų bei organizacijų išlaidos vartojimo prekių ir paslaugų pirkimui, investicijos kelių tiesimui, mokyklų statybai ir pan.

4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX - Net Exports) - tai šalies eksporto ir importo skirtumas:

NX=X-Z

12

I.1.3 BNP skaičiavimas sumuojant pajamas

• BNP- tai per metus gautų įvairių pajamų grupių suma:BNP=W+R+i++De+Ti

1. Darbo užmokestis (W - Wages). Įtraukiami firmų savininkų įnašai į privačius ir vyriausybės draudimo, medicininio aptarnavimo, nedarbo ir kitus fondus, kurie galiausiai išmokami darbuotojams.

2. Renta (nuoma) (R - Rent) – tai žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau.

3. Palūkanos (i - Interest) – tai pajamos, gautos už paskolintus pinigus.4. Pelnas (- Profit) - individualių, partnerinių firmų ir akcinių bendrovių

grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus.5. Amortizacija (De - Depreciation) - kapitalo vertės sumažėjimas jam dėvintis

ir senstant.6. Netiesioginiai verslo mokesčiai (Ti - Taxes indirect) – tai mokesčiai, kuriuos

vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms. (Pvz., pridėtinės vertės mokesčius, akcizus, turto ir licenzijų mokesčiai).

13

Uždaviniai: NP skaičiavimas (1)Tarkime, kad gaminant vilnonį kostiumą dalyvauja 5

įmonės. Avių ferma A teikia vilnos perdirbimo įmonei B vilną už 60 Lt. Įmonė B iš vilnos išaudžia vilnonų audinį, kurį už 100 Lt parduoda įmonei C, siuvančiai kostiumus. Įmonė C pasiūtą kostiumą parduoda didmeninės prekybos įmonei D už 125 Lt, kuri savo ruožtu parduoda mažmeninės prekybos įmonei E už 175 Lt. Įmonė E kostiumą parduoda galutiniams vartotojams už 250 Lt. Nustatykite:

a)visų sandėrių kainų sumą;b)baigtinių prekių vertę;c)pridėtinių verčių apimtis sukurtas kiekviename gamybos

etape;d)BNP dydį, jei laikysime, kad ekonomikoje per atitinkamą

laikotarpį buvo pagamintas tik 1 kostiumas (10 kostiumų); e)santykinę (procentinę) BNP dalį sukurtą kiekvienoje iš 5

gamybos-pardavimo procese dalyvavusių įmonių.

14

Uždaviniai: NP skaičiavimas (2)Tarkime, kad skritulio plotas vaizduoja bendrąjį nacionalinį produktą

(BNP). Jei atitinkamos jo sritys pažymėtos I, G ir X, ką tokiu atveju reiškia nepažymėtoji raide skritulio ploto dalis:

a) tik vartojimo prekės ir paslaugos;b) vartojimo prekės ir paslaugos minus importuojamos prekės ir

paslaugosc) tik eksportas d) vartojimo prekės ir paslaugos minus amortizacija e) tik importas f) vartojimo prekės ir paslaugos minus amortizacija g) vartojimo prekės ir paslaugos minus importuojamos prekės ir

paslaugos minus amortizacijah) eksportas + importas

I

X

G

15

I.2 Nominalusis ir realusis BNP. DefliatoriusNominalusis BNP (NBNP) (Nominal Gross National Product) – tai visų

baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) verčių suma faktinėmis (einamosiomis) rinkos kainomis.

Realusis BNP (RBNP) (Real Gross National Product) – tai 1) visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) verčių suma palyginamosiomis (bazinių metų) kainomis; 2)perskaičiuotas nominalusis BNP, eliminavus kainų kitimo poveikį:

RBNP=NBNP/BNP defl.

BNP defliatorius (BNPdefl.) arba BNP kainų indeksas– tai rodiklis, parodantis, kaip vidutiniškai kinta visų šalies prekių ir paslaugų kainos:

arba BNP NBNPRBNPdefl.

100%

n

iii PQRBNP

101

n

iii PQNBNP

111

100

101

111

n

iii

n

iii

Defl

PQ

PQBNP

16

Nominaliojo ir realiojo BNP skaičiavimo pavyzdys (1995– baziniai metai)

A šakos produktas B šakos produktas

Metai

Kaina, Lt

(PA)

Kiekis,

(QA)

Rinkos kainų

suma, Lt (PxQ)

Kaina, Lt

(PB)

Kiekis,

(QB)

Rinkos kainų

suma, Lt (PxQ)

BNP, Lt

(Y)

Nominalusis BNP 1994 1,8 220 396 0,9 700 630 1026 1995 2,0 200 400 1,0 600 600 1000 1996 2,2 240 528 1,1 720 792 1320

Realusis BNP

1994 2,0 220 440 1,0 700 700 1140 1995 2,0 200 400 1,0 600 600 1000 1996 2,0 240 480 1,0 720 720 1200

BNPdefl.1994=BNPdefl.1995=BNPdefl.1996=

17

I.3 Kiti ekonomikos lygio nustatymo rodikliaiGNP, BVPI.3.1 Nuvertėjimo įvertinimas GNP rodiklyje

Bendrosios investicijos (Ig - Gross Investment)– tai visos išlaidos skirtos naujoms įmonėms, gyvenamiesiems namams pastatyti, įrengimams įsigyti, o taip pat atsargoms papildyti.

Grynosios investicijos (In– Net Investment)– tai kapitalo grynosios vertės padidėjimas:

In=Ig–De Dvi investicijų sąvokas atitinka dvi nacionalinio produkto

sąvokos: Bendrasis nacionalinis produktas (BNP): BNP=C+Ig+G+NX Grynasis nacionalinis produktas (GNP): GNP=C+In+G+NX

18

I.3.2 Produkto kilmė BVP rodiklyje; asmeninės ir disponuojamos pajamos

Bendrasis vidinis produktas (BVP) (Gross Domestic Product) - tai bendrosios pajamos, pagamintos šalies teritorijoje, tame tarpe užsienio ekonominių subjektų šalyje gautos pajamos.

Bendrasis nacionalinis produktas - tai visų šalyje gyvenančių piliečių pajamos, plius šaliai priklausančių gamybos veiksnių, bet esančių užsienyje pajamos, minus užsieniečių, esančių šalyje, gamybos veiksnių pajamos.

Asmeninės pajamos (Personal Income) - tai pajamos, kurias gauna šeimos bei atskiri individai, prisumavus transferinius mokėjimus iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.

Disponuojamos pajamos (Grynosios pajamos) (Disposable Income) - asmeninių pajamų dalis, likusi gyventojams sumokėjus asmeninius (tiesioginius) mokesčius (pajamų, turto, paveldėjimo ir pan.).

19

NP apskaitos ypatybės

• Neįskaičiuojama: namų ūkio paslaugos sau- maisto ruošimas, kambarių tvarkymas, ir t.t.

• Į BNP neįskaičiuojama ir ta produkcijos dalis, kurią pagamina ir suvartoja savo šeimose patys ūkininkai

• Norėdami išvengti mokesčių, nemažai pajamų nuslepia verslininkai (šešėlinė ekonomika) (20-50%BNP)

• Oficialion apskaiton nepatenka nelegalūs nusikalstami sandėriai (kriminalinė ekonomika)

• Karo išlaidos didina BNP, nors tai ir nėra naudingos visuomenės požiūriu išlaidos

• Kokybiniai gamybos pokyčiai neatsispindi BNP

20

I.3.3 Ekonomikos augimas ir jos cikliškumasEkonominis (verslo) ciklas (Business Cycle) - ekonominio pakilimo

bei nuosmukio periodų kaitos procesas.

Verslo ciklo stadijos• Pakilimas (ekspansija) - tai bendrosios gamybos apimties, pajamų,

užimtumo ir prekybos suintensyvėjimas.• Nuosmukis (recesija) – tai bendrosios gamybos apimties, pajamų,

užimtumo ir prekybos sumažėjimas, trunkantis nuo pusės metų iki metų ir sukeliantis daugelio ekonomikos sektorių sutrikimus.

• Viršūnė; Duobė (žemutinis posūkio taškas)

• Depresija charakterizuojama žemu (neigiamu) BNP augimo tempu, aukšta ilgalaike bedarbyste, plataus vartojimo prekių kainų kritimu, pramoninės gamybos mažėjimu, tarptautinės prekybos žlugimu.

Trendas

Laikas

BVP

0

21

Ekonominį augimą apibūdinantys rodikliai1.Realiojo BNP metiniai augimo tempai At :

2. Realiojo BNP, tenkančio vienam gyventojui, metiniai augimo tempai

BNP didėjimo tempas priklauso nuo:•·Natūralių gamtinių išteklių (žemės, naudingų iškasenų ir t.t.) kiekio ir kokybės;•·Darbo išteklių (dirbančiųjų skaičiaus, jų išsilavinimo, profesinio pasiruošimo, darbo patyrimo ir t.t.) kiekio ir kokybės;•·Investicijų ( grynųjų) apimties ir jų didėjimo tempo;•·Mokslo ir technikos pažangos panaudojimo;•·Išteklių mobilumo t.y. jų perskirstymo kintant bendrosios paklausos struktūrai;•·Vyriausybės politikos•Psichologiniai visuomenės elgesio aspektai

A RBNP RBNPRBNPtt t

t

1

1100%

22

Klausimai apmąstymui• Koks ekonomikos augimo tempas laikytinas siektinu,

normaliu, pavojingu? • Kokia šalies išsivystymo lygio įtaka ekonomikos augimo

tempams? • Kada ekonomiką reikia skatinti, kada ekonomikos augimą

reikia lėtinti? • Kodėl ir kada BVP, augimo tempų rodiklius reikia perskaičiuot

vienam gyventojui (darbuotojui)?• Kodėl reikia skirti nominalius ir realius BVP rodiklius? Kuris

rodiklis geresnis? • Jei BVP kainų indeksas (defliatorius) sudaro 106%, kaip tai

charakterizuoja ekonomiką (ji auga-mažėja)? • Kaip galima identifikuoti šešėlinę ekonomiką, jos lygį?

23

Uždaviniai: Baziniai augimo uždaviniai

• Apskaičiuokite kokie absoliutūs augimo tempai leis Batonijos ekonomikai pavyti Eldoradą BVP vienam gyventojui požiūriu, jei žinome, kad esamas Batonijos BVP yra 10000 tugrikų šalyje esant 100 gyventojų, o Eldorado BVP sudaro 150000 tugrikų 200 gyventojų. Eldorado ekonomikos (BVP) bendras absoliutus prieaugis sudaro 400 tugrikų per metus. Batonija kelia sau tikslą prisivyti savo varžovę per 25 metus.

• Apskaičiuokite Lietuvos siektinus vidutinius BVP augimo tempus idant pasivytume ES šalis pagal realaus BVP vienam gyventojui rodiklį. Reikiamą informaciją suraskit internete.

24

I.4 Darbo jėga ir nedarbasDarbo jėga (LF - Labour Force) - visi sulaukę 16 metų užimti

gyventojai ir aktyviai ieškantys darbo bedarbiai. Darbo jėgai nepriklauso asmenys studentai, ligoniai, besigydantys specialiose gydymo įstaigose (pav., psichiatrinėse ligoninėse), namų šeimininkės, kurioms nemokamas darbo užmokestis, pensininkai ir t.t.

LF=L+UUžimti gyventojai (L - Employment) - tai dirbantys visų nuosavybės

formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose.

Bedarbiai (U - Unemployment) - tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.

25

I.4.1 Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas

Tekamasis (frikcinis) nedarbas (UF - Frictional Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant gyvenamąją vietą ir profesiją; atleidus ir ieškant naujo darbo, pirmą kartą atėjus į darbo rinką.

Struktūrinis nedarbas (US - Structural Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti augant gamybos techniniam lygiui ir to pasėkoje darbuotojų kvalifikacijai neatitinkant darbo jėgos paklausos.

Ciklinis nedarbas (UC - Cyclical Unemployment) - nedarbo forma, atsirandanti esant žemai darbo jėgos paklausai visose šalies ūkio šakose, sferose, visuose regionuose. Cikliniu nedarbu laikomas toks, kurį sukelia gamybos nuosmukis: tada bendrosios paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimas palydimas didėjančiu nedarbu.

U=UF+US+UC

26

I.4.2 Nedarbo lygio įvertinimas ir visiškas užimtumasNedarbo lygis (UR - Unemployment Rate) -

asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau nerandančių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais procentinė išraiška:

Natūralus nedarbo lygis (NUR - Natural Rate of Unemployment) - nedarbas, susidarantis pasiekus potencialų BNP, kai tekamasis ir struktūrinis nedarbas neviršija leistinų ribų (Visiškas užimtumas)

UR ULF

100%

NUR U ULF

F S

100%

27

Klausimai apmąstymui• Koks yra “normalus” nedarbo lygis?

• Kokie darbo rinkos rodikliai keičiasi, jei šalyje auga emigracija?

• Bendrais bruožais, kada ir kaip (skatint ar varžyti) valstybės ekonominės institucijos turi įsikišti į ekonomiką, norint išlaikyti jos stabilų vystimąsi?

• Kuris nedarbo tipas pavojingiausias?

• Ar darbo jėgai priskirtinas asmuo, kuris turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, bet oficialiai nedirba ir renka bei realizuoja tuščius butelius gatvėse?

28

Apibendrinimas I: Bendrojo produkto apskaita ir darbo rinkos rodikliai

• Nacionalinio produkto skaičiavimas gamybos metodu: tarpinis, galutinis produktas ir pridėtinė vertė

• Nacionalinio produkto skaičiavimas išlaidų metodu: Investicijų, Namų ūkio vartojimo, vyriausybės išlaidų ir grynojo eksporto savybės.

• Nacionalinio produkto skaičiavimas pajamų metodu: atlyginimas, renta, palūkanos, pelnas, amortizacija, mokesčiai.

• Nominaliojo ir realaus BNP skirtumai ir skaičiavimo ypatybės: faktiniai ir baziniai metai. Kainų lygio įvertinimas BNP defliatoriaus rodiklyje

• Grynojo nacionalinio (GNP) ir Bendrojo nacionalinio (BNP) produkto skirtumai

• Bendrojo nacionalinio (BNP) ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtumai.

• Ekonomikos augimo tempų apskaičiavimas. Verslo ciklas: augimas, recesija, depresija

• Darbo jėga, užimtieji gyventojai, bedarbiai; Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas; Nedarbo ir užimtumo lygių skaičiavimas; Natūralus nedarbo lygis

29

II. Dž. Keinso Bendrosios paklausos teorijaII.1 Pagrindinės makroekonomikos paklausos teorijos

sąvokos II.1.1 Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos sąvokos

Bendroji (agreguota, visuminė) paklausa (Aggregate Demand) – tai suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs pirkėjai (firmos, valstybė ir privatūs asmenys) nori ir gali įsigyti, esant tam tikram kainų lygiui:

• Privačios ekonomikos modelyje- AD=C+I• Mišrios uždaros ekonomikos modelyje- AD=C+I+G• Mišrios atviros ekonomikos modelyje- AD=C+I+G+NX Bendroji (agreguota, visuminė) pasiūla (AS - Aggregate Suply) – tai

suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs gamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kainų lygiui.

Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos sutapimas prekių ir paslaugų rinkoje vadinamas bendrąja pusiausvyra (Equilibrium).

30

Bendros pasiūlos kreivė ir pusiausvyra

AS

C

AB

·

· ·Keinsistinė linija

P2

P1

Realus nacionalinis produktas (Q)

ADP

John Maynard Keynes “Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija”

Keinsistinis pusiausvyros problemos sprendimo siūlymas:• Vyriausybė turi vykdyti aktyvų bendrosios paklausos valdymą• Panaudoti Vyriausybės išlaidas investicijų paklausos svyravimų

išlyginimui

31

II.2 Supaprastintas privačios uždaros ekonomikos modelisAD=C+I

II.2.1 Vartojimo išlaidos C ir taupymas SNamų ūkio vartojimas (C- Consumption) – tai išlaidos galutinėms

prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Vartojimo kreivė (funkcija) parodo kiek pakinta vartojimo išlaidos, pasikeitus pajamų apimčiai

NPMPCaNPfC )(C

NPa

CNP

NP1 NP2

C1

C2

32

Vartojimą charakterizuojantys rodikliaiRibinis polinkis vartoti (MPC - Marginal Propensity to Consume) -

koeficientas, rodantis vartojimo pokyčio santykį su disponuojamų pajamų pokyčiu.

Disponuojamų pajamų dalis, vartotojo išleista prekėms ir paslaugoms pirkti, per tam tikrą laiko tarpą parodo vidutinio polinkio vartoti (APC - Average Propensity to Consume) koeficientą:

APC CNP

MPC CNP

33

Taupymą charakterizuojantys rodikliaiNamų ūkio taupymas (S - Savings) – tai disponuojamų pajamų dalis, neišleista vartojimui:

S=NP–C arba NP=C+SRibinis polinkis taupyti (MPS - Marginal Propensity to Save) - koeficientas, parodantis santaupų pokyčio santykį su disponuojamų pajamų pokyčiu.

Vidutinis polinkis taupyti (APS - Average Propensity to Save)- tai koeficientas, parodantis disponuojamų pajamų dalį, per tam tikrą laiką skirtą taupymui.

MPC+MPS=1 ir APC+APS=1

Kaip kinta APC, MPC bei APS, MPS kintant gyventojų pajamoms?

APS SNP

MPS SNP

34

Pusiausvyra Keinso teorijoje

45o kampo linija - tai linija, išvesta iš koordinačių sistemos centro ir jungianti taškus, kuriuose pajamos yra lygios išlaidoms.

Pusiausvyra pasiekiama kai bendrosios išlaidos (BI) lygios nacionalinėms pajamoms arba bendroji paklausa lygi nacionaliniam produktui: AD=NP

35

450

1000 2000

500

1000

1500

2000

BI=NP

Vartojimoišlaidos

Santaupos SVartojimo

ties ė

200

Nacionalinės pajamosNP

Nacionalinės pajamosNP

1000

DC

BA

GMK

H

Santaupųųties ė

A

Santaupos S

B C D

BI, AD=C

S

Pusiausvyra:

C=AD=NP

arba čia

S=0

36

II.2.2 Investicijų vaidmuo bendrojoje paklausojeSantaupos (S) reiškia pinigų “nutekėjimą” iš cirkuliacinio

išlaidų srauto: padidėjus polinkiui taupyti, sumažėja nacionalinis produktas.

Investicijos (I) reiškia “injekcijas” į cirkuliacinį išlaidų srautą: didėjant pageidautinoms investicijoms, didėja nacionalinis produktas.

• Bendra pusiausvyros sąlyga: AD (ar BI)=NP

• Bendroji pusiausvyra privačioje ekonomikoje: S=I

37

II.2.3 Visuminių investicijų multiplikatoriusInvesticijų multiplikatorius (m) rodo galima ekonomikos

padidėjimo laipsnį dėl investicijų pasikeitimo:

INPm

MPSMPCm

11

1

Ciklas

PirmasAntrasTrečiasKetvirtasPenktas………………………….

Išlaidos

InvesticijomsVartojimuiVartojimuiVartojimuiVartojimui………………………….

100,080,064,051,241,0………………500,0

Tiesioginis pradinis poveikis 

Sukelia vartojimo padidėjimą = 400,0

 

Atitinkamas visuminių išlaidų ir nacionalinio produkto pokytis

Bendras visuminių išlaidų ir nacionalinio produkto padidėjimas

38

Investicijų poveikis BNP

• Investicijos sąlygoja naują gamybos lygį:NP2=NP1+ΔNPI

8

45 0

0

7AD2=C+I

AD1=C

81 2 3 7 NP

2

E2

1

AD =BI

I

·

·E13

AD=NP

ΔNP

NP1 NP2

INP

m

mNPI

39

Uždavinys: Investicijų poveikis

Tarkime, kad pusiausvyra ekonomikoje pasiekta kai nacionalinis produktas ir visuminės išlaidos lygios 1100 mln. lt. Išlaidos investicijoms išaugo nuo 90 iki 110 mln. lt. Koks bus naujas pusiausvyros nacionalinis produktas jei žinoma, kad vartotojų ribinis polinkis taupyti yra lygus 0,25?

40

Klausimai apmąstymui• Kaip ir kodėl vartotojų išlaidos susijusios su pajamų kitimu?

Kokie rodikliai tai leidžia atskleisti?

• Kiek turi taupyti visuomenė, kad uždara ekonomika būtų pusiausvyros būsenoje?

• Koks tolimesnis ekonomikos plėtros scenarijus pasireikš, jei žinome, kad ekonomikoje faktinis gamybos lygis viršija (yra mažesnis) nei potencialus?

• Kada ir kaip valstybės institucijoms reikia įsikišti į ekonomikos plėtros procesą? Kokie rodikliai rodo tokio įsikišimo būtinybę?

• Kodėl investicijos pasižymi multiplikavimo efektu?

• Ką reikia žinoti, kad numatytume investicijų pasikeitimo galimą poveikį BVP būsenai?

41

Apibendrinimas II: Supaprastintas uždaros privačios ekonomikos modelis AD=C+I

• Vartojimo išlaidų C ir taupymo S priklausomybė nuo nacionalinio produkto

• Ribinis polinkis vartoti MPC bei polinkis taupyti MPS, jų savybės kintant pajamoms

• Investicijų multiplikatorius, jo poveikis ekonomikai, skaičiavimas

• Pusiausvyros sąlyga privačioje uždaroje privačioje ekonomikoje

42

III. Mišri ekonomika. Vyriausybės Iždo politika

AD=C+I+GValstybės biudžetas– tai vyriausybės planuojama

pajamų ir išlaidų sąmata finansiniams metams (subalansuotas, perteklinis, deficitinis)

Vyriausybės iždo (biudžetinė, fiskalinė) politika- tai valstybės pajamų ir išlaidų kryptingas panaudojimas ekonomikos reguliavimui

Iždo politikos priemonės:• Vyriausybės išlaidos G.• Mokesčiai NT (fiskalinė politika- apmokestinimo

normos bei sąlygos)• Transferiniai mokėjimai

43

III.1. Vyriausybės išlaidų poveikis BNP

• Vyriausybės išlaidų G multiplikatorius (mG):

MPSMPCGNPmG

11

1

8

450

0

7AD=C+I

C

81 2 3 7 BNP

2

EI

1

AD=BI

I

·

·

AD=C+I+G

EC

·F

Nuosmuk į sąlygojantis atotrūkis irVyriausyb ės išlaidos G

Visiškasužimtumas

·K

Bendroji pusiausvyra uždaroje mišrioje ekonomikoje:

S+NT=I+G

44

III.2. Mokesčių poveikis nacionaliniam produktui III.2.1. Tiesioginiai, netiesioginiai ir grynieji mokesčiaiTiesioginiai mokesčiai (Td- Direct Taxes)– tai mokesčiai, kuriuos

moka asmenys ir firmos tiesiogiai iš savo pajamų (pajamų, socialinio draudimo, nekilnojamo turto ir kiti mokesčiai).

Netiesioginiai mokesčiai (Ti – Indirect Taxes) – tai mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos, vartotojams jas įsigyjant ir vartojant (akcizas, pridėtinės vertės mokestis ir pan.).

Grynieji mokesčiai (Net Taxes) – tai skirtumas tarp namų ūkio mokamų mokesčių (Td) ir gaunamų iš vyriausybės transferinių išmokų (Ttr ):

NT=Td – Ttr

45

III.2.2. Bendrojo bei proporcinio mokesčio poveikis ekonomikai a) Bendrojo mokesčio atvejis (NT=const.)

GPMokestis sumažinagrynąsias pajamas

100 mlrd. Lt.Pajamos

sumokėjusmokesčius

C

S

Vartojimas sumažėja80 mlrd. Lt.

Taupymas sumažėja20 mlrd. Lt.

Pajamosnesumokėjus

mokesčių

Dėlapmokestinimo

450

1000

NP

0

C C1

C2B

D

K

L·

·

·

·

a

2000

46

b) Proporcingo mokesčio atvejis (NTNP)

Vartojimo funkcija (C) esant mokesčiams:C=a+MPC(1-t)NP

Mokesčių multiplikatorius (mNT):

MPCtMPC

NTNPmNT

)1(1

450

1000 NP1 2000 NP20

C C1

C2

B

D

K

L·

·

·

·

a

Suminis Iždo politikos poveikis: kadangi mG>|mNT|NP2=NP1+ΔNPG+ ΔNPNT

47

III.3. Ekspansyvi ir varžanti fiskalinė politika Diskretinė politika (Discretionary Policy)– tai vyriausybės tikslingai

vykdomas mokesčių ir išlaidų keitimas, siekiant paveikti BNP gamybos apimtį, užimtumą ir kainų stabilumą:

1. Kai biudžetas vyriausybės taikomų priemonių pasėkoje krypsta į didesnį deficitą (ar mažesnį perteklių), tuomet iždo politika yra ekspansyvi (skatinanti). Mokesčių normos tuomet mažinamos, vyriausybės išlaidos didinamos.

2. Kai biudžetas vyriausybės taikomų priemonių pasėkoje krypsta į didesnį perteklių (ar mažesnį deficitą), iždo politika yra restrikcinė (varžanti).

Keinso fiskalinės politikos tikslas: subalansuoti ekonomiką (užtikrinti visišką užimtumą ir kainų stabilumą), o ne biudžetą.

Bendroji pusiausvyra uždaroje mišrioje ekonomikoje:

S+NT=I+G

48

III.4. Iždo politikos priemonių taikymo ypatybės

III.4.1. Mokesčių panaudojimo ribos. Laffero (Laffer) kreivė

·

L2

L1

Mokesčių įplaukos (Lt.)

·

··

·DCM4

M3

Mm

M2

M1

P1 P2 Pm

Maksimalios įplaukos

Mokesčių norma, %

H

AB

49

III.4.2. Savaiminių stabilizatorių poveikisSavaiminis stabilizatorius yra bet kuris dirbtinis ekonominis automatinis

mechanizmas, mažinantis ekonominės sistemos nuosmukį ar paklausos kilimą, nepadarius jokių pakeitimų politikoje: proporciniai mokesčiai (pajamų, PVM,…); transferiniai mokėjimai (bedarbių pašalpos, pensijos,…); importas

Savaiminės stabilizacijos laipsnis priklauso nuo ribinės mokesčių normos visuminėje ekonomikoje: kuo didesnė mokesčių norma, tuo statesnė mokesčių tiesė ir tuo stipresnė savaiminė stabilizacija.

G

NT

Deficitas

Perteklius

NP2 NP1 NP3

·

·

·

·

·

Vyriausybinės išlaidos (G)ir mokesčių įplaukos ( NT)

NP

50

III.4.3. Iždo politikos įgyvendinimo sunkumai

Pavėluota iždo politikos priemonių reakcija: turi praeiti tam tikras laikas, kol priimtos priemonės paveiks gamybą, užimtumą, pajamas ir kainų lygį.

Politinio egoizmo pasireiškimas: norėdami išlikti populiarūs ir būti perrinkti, politikai nenaudoja nepatrauklių, tačiau tam tikrais atvejais būtinų, ekonominės situacijos reguliavimo svertų (mokesčių didinimas, transferinių išmokėjimų mažinimas).

Vyriausybės išlaidų struktūros reikšmė: ginklų pirkimui ar miesto transporto gerinimui, švietimui, sveikatos apsaugai ir pan.

Bendroji pusiausvyra uždaroje mišrioje ekonomikoje: S+NT=I+G

51

Klausimai apmąstymui• Kokius biudžetinės politikos rodiklius manote esant svarbiais vertinant

ekonomikos būklę?

• Kaip, žvelgiant iš ekonomistų pozicijos, vertintumėt vyriausybės sprendimus didinti valstybės išlaidas? Didinti mokesčius?

• Kodėl vyriausybės išlaidos ir mokesčiai pasižymi multiplikavimo efektu?

• Kurių mokesčių surinkimas į biudžetą svyruoja kartu su ekonominiu ciklu, kurių lieka stabilesnis jo eigoje?

• Kaip Keinso teorijos kontekste vertintumėt A.Kubiliaus vyriausybės sprendimą padidinti mokesčius 2009 metais, stebint ekonomikos nuosmūkio faktą? Ar toks sprendimas galėtų būti naudingas ekonomikai ir kokiu atveju?

52

Apibendrinimas III: Vyriausybės iždo (biudžetinė) politika

• Mišri uždara ekonomika • Teigiamas, neigiamas (perteklinis, deficitinis) biudžeto

saldas ir subalansuotas biudžetas• Transferiniai mokėjimai• Vyriausybės išlaidų G poveikis BNP• Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Bendrieji

(akordiniai) ir proporciniai mokesčiai• Mokesčių poveikis nacionaliniam produktui: mokesčių

multiplikatorius• Skatinanti (ekspansinė) ir lėtinanti (restrikcinė) biudžetinė

politika• Pusiausvyros sąlyga mišrioje uždaroje ekonomikoje• Lafero kreivė

53

IV. Šalies monetarinė politika Pinigų (monetarinė) politika (Monetary Policy) - tai valstybės rengiamų ir

vykdomų priemonių bei veiksmų visuma, reguliuojant ekonominius procesus pinigų kiekio ir palūkanų normos kontrolės būdu

IV.1. Bankų sistemos funkcijosŠalies bankinę sistemą formuoja: Centrinis bankas Privatūs komerciniai bankai Kitos finansinės institucijos, priimančios ir peradresuojančios indėliusCentrinis bankas: Atsako už pinigų kiekio kontrolę Spausdina popierinius pinigus (reguliuoja jų išleidimą) Skolina pinigus komerciniams bankams pastarųjų rezervams papildyti Prižiūri ir inspektuoja komercinius bankus ir kitas finansines institucijas Veikia kaip vyriausybinis bankas- dalis iždo laikoma CB

i

M

DM

SM

0

54

IV.2. Pinigai ir jų funkcijosBarteriniai mainai – tai prekyba, paremta natūriniais mainaisPinigai - tai bet koks tarpininkas, paprastai naudojamas perkant

prekes ar paslaugas

Pagal mažėjantį likvidumo laipsnį pinigai skirstomi:·M1 pinigai: grynieji pinigai (valiuta), esantys cirkuliacijoje +

čekiniai indėliai+ kelioniniai čekiai· M2 pinigai: M1 pinigai + taupomieji ir trumpalaikiai

terminuoti indėliai· M3 pinigai: M2 pinigai + ilgalaikiai terminuoti indėliai· L pinigai: M3 pinigai + kiti aktyvai (patvirtinti banko

vekseliai, obligacijos ir t.t.)Likvidumas – tai pavertimo grynaisiais pinigais galimybė

55

IV.3. Pinigų paklausa

Pinigų paklausa yra apibūdinama kaip poreikis laikyti turtą grynaisiais pinigais (ar poreikis imti paskolas).

Pinigų paklausą sąlygoja: • palūkanų norma• realiojo BNP kiekis• kainų lygis

i

M

DM

0

56

IV.4. Pinigų pasiūla Pinigų pasiūlą formuoja esantys bankuose grynieji pinigai, čekiniai

indėliai, kelioniniai čekiai ir pinigai plačiąja prasme (skolinami pinigai). IV.4.1. Būtinieji ir pertekliniai rezervai

Būtinieji rezervai ( Rn- Required Reserves) - tai rezervai, kuriuos bankas privalo laikyti grynaisiais pinigais, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

Pertekliniai rezervai (E)- tai rezervai, kurie panaudojami kuriant pinigus (skiriant kreditus).

Pertekliniai rezervai = Bendrieji rezervai - Būtinieji rezervai

Būtinųjų rezervų norma (rn - Required Reserves Ratio) - banko indėlių dalis, pervesta į būtinuosius rezervus (nustato CB), skaičiuojama procentais nuo bankinių depozitų (D):

DRr n

n

57

IV.4.2. Pinigų multiplikatorius mM1

• M1 pinigų multiplikatorius (mM1– Money Multiplier)– tai daugiklis, kuriuo pinigų masė gali padidėti dėl komercinių bankų rezervų padidėjimo vienu piniginiu vienetu.

• Bendras M1 pinigų pasiūlos padidėjimas M1:

11 MmdM

nM r

m 11

58

IV.4.3. Pinigų kūrimo procesas, kai rn=…

Pinigų sukūrimo ribos• Centrinio valstybės banko pinigų politikos priemonės• Bankų noras laikyti papildomus rezervus• Žmonių noras laikyti grynus pinigus

Bankas Papildomas indėlis d

Būtinųjų rezervų suma Rn

Perteklinių rezervų suma E

Skolintinų pinigų kiekis M1

X 100,00 20,00 80,00 80,00Y 80,00 16,00 64,00 64,00Z 64,00 12,00 51,20 51,20K 51,20 10,24 40,96 40,96N 40,96 8,19 32,77 32,77… … … … …

Viso: 500,00 100,00 400,00 400,00

59

IV. 5. Centrinio banko pinigų politikos įrankiaiSkatinančioji (pigių) pinigų politika (Expansionary Monetary Policy) -

tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos mažinimą ir investicinės veiklos augimą.

Ribojanti (brangių) pinigų politika (Restrictive Monetary Policy) - tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos augimą, pinigų pasiūlos mažėjimą ir investicinės veiklos lėtėjimą.

Monetarinės politikos įrankiai

1. Būtinųjų rezervų norma

2. Diskonto norma

3. Atviros rinkos operacijos

i

E

20

10

0 M

E

1

2

SM1

DM

SM2

60

IV.5.1. Būtinųjų rezervų normos reguliavimas

Būtinųjų rezervų normos kitimo poveikis M1 pinigų pasiūlai (mln. Lt)

Sumažėjus būtinųjų rezervų atsargoms žemiau nustatytos ribos bankas gali:

1. pasiskolinti trūkstamą būtinųjų rezervų dalį iš kitų komercinių bankų2. realizuoti turimus vertybinius popierius (obligacijas, akcijas)3. skolintis pinigus iš centrinio banko (mokant diskontą)

Eil.Nr. Rodiklis Būtinųjų rezervų normarn1=0,20 (20%) rn2=0,25 (25%)

1. Čekiniai indėliai d 100 Lt 100 Lt2. Būtinųjų rezervų suma Rn

3. Perteklinių rezervų suma E4. Pinigų multiplikatorius mM1

5. Pinigų pasiūlos padidėjimas M1

61

IV.5.2. Diskonto normos reguliavimas Diskonto norma (Discount Rate) (bazinės palūkanos, centrinio banko

palūkanos)– tai CB nustatoma palūkanų norma paskolai, kurią jis suteikia komerciniam bankui.

CB pinigų diskonto normos reguliavimo įtaka ekonomikai• CB didindamas diskonto normą....................... ekonomiką

– Palūkanos ..................– Pinigų pasiūla................– Išduodamos paskolos (investicijos).....................– Vartojimas....................

• CB mažindamas diskonto normą...................... ekonomiką– Palūkanos ..................– Pinigų pasiūla................– Išduodamos paskolos (investicijos).....................– Vartojimas....................

62

Klausimai apmąstymui• Ką galime pasakyti apie ekonomiką, jei žinome, kad M1

pinigų kiekis auga sparčiau nei M3 pinigų kiekis?

• Kas ir kaip lemia pinigų paklausą?

• Nuo ko priklauso pinigų multiplikacijos procesas?

• Lietuvos ekonomikai 2009 metais patiriant nuosmukį, buvo priimtas sprendimas sumažinti privalomą rezervų normą. Kaip šį žingsnį vertinat?

• Kas atsakingas už monetarinės politikos sprendimus?

63

IV.5.3. Atviros rinkos operacijos Atviros rinkos operacijos (Open Market Operation) - tai pinigų

politikos priemonė, apimanti vyriausybės vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą, vykdomą Centrinio Banko

CB atviros rinkos operacijų tikslai• atliekamų pinigų investavimas siekiant išsaugoti ir padidinti jų vertę• biudžeto deficito finansavimas• tikslingas pinigų pasiūlos reguliavimas siekiant įtakoti rinkos procesus

Atviros rinkos operacijų poveikis pinigų pasiūlaiØCB parduodamas obligacijas ………………. pinigų pasiūląØCB išpirkdamas savo obligacijas ........................ pinigų pasiūlą

Koks bus poveikis ekonomikai? Kokiu atveju bus CB parduos VVP, kada supirks?

64

Apibendrinimas IV: Šalies monetarinė politika

• Pinigų klasifikavimas. Likvidumas • Pinigų paklausa ir pasiūla• Pinigų multiplikatorius, jo poveikis pinigų masei

šalyje, skaičiavimas• Pagrindinės Centrinio banko pinigų politikos

priemonės: Būtinųjų rezervų normos reguliavimas, Diskonto normos reguliavimas, Atviros rinkos operacijos.

• Skatinanti (ekspansinė) ir lėtinanti (varžanti) monetarinė politika

65

V. Infliacija ir jos įtaka ekonomikai

Infliacija (Inflation) – tai bendrojo kainų lygio kilimas, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimu.

Defliacija (deflation)– tai bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas

Hiperinfliacija (kai infliacija >100%/m.) (Lietuva 1992 m. –1163%)

66

V.1. Infliacijos matavimasInfliacijos tempas (IR - Rate of Inflation) - kainų lygio

pokytis, išreikštas procentais.

Kainų indeksų pagalba (vartotojų, gamintojų kainų indeksas, BVP (BNP) defliatorius)

– Vartojimo prekių kainų indeksas (CPI - Consumer Price Index) - apskaičiuojamas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių (paslaugų) vartotojo krepšelio vertinę išraišką atskirais laikotarpiais.

– Gamintojo kainų indeksas (PPI - Producer Price Index) - rodiklis apibūdinantis didmeninių kainų dinamiką.

%1000

01

CPI

CPICPIIR

%1001

1%

t

tt

PPPPIR %100

1

1%

t

tt

PPPPIR

%1001

1

deflt

deflttdelf

BNPBNPBNP

IR

67

V.2. Ekonominės ir socialinės infliacijos pasekmės V.2.1. Numatytos infliacijos pasekmės

Nominalios palūkanos-.....................................

Realios palūkanos-...............................

r =i -IR arba i =r +IR (Fišerio lygtis)

1.  Pasunkėja ekonominių operacijų apskaita2. Auga alternatyvieji pinigų laikymo kaštai (“nunešiotų batų

kaštai”)3. Auga prekių ir paslaugų perkainavimo kaštai (”meniu

kaštai”)4. Dėl augančių kainų (bei atlyginimų) auga mokesčiai 5. Dėl infliacijos gali pasireikšti mokesčių mažėjimo efektas

(nes mokesčiai apskaičiuojami anksčiau, o sumokami po tam tikro laiko)

68

VI.2.2. Netikėtos infliacijos pasekmės Netikėta infliacija (unexpected inflation) reiškia, kad faktinis

infliacijos tempas skiriasi nuo lauktojo infliacijos jį viršydamas

Netikėtos infliacijos pasekmės1.   perskirstomos pajamos tarp skolintojų (kreditorių) ir

skolininkų;2.   visada pasipelno turto, ypač žemės ir kito nekilnojamo

turto, savininkai. Visada pralaimi tie, kas gyvena iš fiksuotų pajamų;

3.   pastebima turto perskirstymo iš vyresnių žmonių jaunesniems tendencija;

4.   krinta didelės gyventojų dalies realusis darbo užmokestis; 5. rinkos subjektai gali priimti neteisingus sprendimus

paklausos ir pasiūlos atžvilgiu.

69

V.3. Infliacijos priežastys V.3.1. Paklausos ir pinigų infliacijaVI.3.1 Bendrosios paklausos sukelta infliacija

Grynųjų pinigų pasiūlos perteklius Pasaulinės infliacijos dinamiką net 97,7 proc. lėmė pinigų masės

pokyčiai (1970–90metais). Monetarinė mainų lygtis: M*V=P*Q

p = m + v – q

Valstybės biudžeto deficitas ir infliacija Biudžeto deficitų susidarymo šaltiniai: Paskolos iš privataus

sektoriaus šalies viduje (leidžiant vertybinius popierius), Paskolos iš užsienio, Valiutos atsargų panaudojimas, Paskolos iš Centrinio šalies banko (o tai reiškia naujų pinigų leidimą).

QVMP *

70

V.3.2. Bendrosios pasiūlos (kaštų) infliacija Tokia ekonomikos būsena, kai realioji gamybos apimtis

mažėja, o kainų lygis kyla, vadinama stagfliacija. 1.Staigūs bendrosios pasiūlos pasikeitimai (sumažėjimai)2. Šiuolaikinės darbo užmokesčio ypatybės

P

YP0

P0

P1E1

E0

AD

AS0

AS1

YE1 Y

71

V.4. Infliacija ir nedarbas: Filipso kreivėFilipso kreivė (PC- Phillips Curve)– tai priklausomybė tarp

nedarbo ir infliacijos, parodanti, kad kuo mažesnis nedarbas, tuo didesnė infliacija ir atvirkščiai.

0–2-4-6

246

64 9

A

E

B

UR

PCIR

72

V.5. Vyriausybės infliacijos valdymo politika Antiinfliacinė politika (Antiinflationary policy) - tai fiskalinės ir monetarinės

politikos priemonių visuma, naudojama infliacijai sumažinti.Antiinfliacinės politikos tikslas– pasiekti, kad infliacija būtų valdoma, o

jos tempas - saikingas. ribojant bendrąją paklausą; skatinant pasiūlą

AD1

P

P0

P1

0 YP

E0

E1

AD0

AS

YE Y

AD

AS0

E0

E1

YE0

P

P0

P1

AS1

YP Y(NP)

73

Klausimai apmąstymui• Koks optimalus kainų pokyčio lygis?

• Kodėl infliacijos rodiklis yra svarbus vertinant ekonomikos būklę?

• Kuo skiriasi numatyta ir nenumatyta infliacija?

• Kodėl, kokiu atveju defliacija gali būti pavojinga ekonomikai (gamybai)?

• Kaip apytiksliai numatyti galimą infliacijos tempą?

• Kokių priemonių turėtų imtis vyriausybė siekiant sumažinti infliaciją? (kokių turi imtis centrinis bankas?)

74

Apibendrinimas V: Infliacija ir jos įtaka ekonomikai

• Infliacija, defliacija, hiperinfliacija. Infliacijos tempas. Defliatorius

• Infliacijos priežastys: paklausos, pasiūlos ir pinigų infliacija. Stagfliacija

• Infliacijos įvertinimas monetarinės mainų lygties pagalba: pinigų masės, gamybos apimties ir pinigų apyvartos greičio pokyčių poveikis kainų lygiui

• Infliacija ir nedarbas: Filipso kreivė• Infliacijos reguliavimo priemonės, Okuno dėsnis

75

VI. Atvira mišri ekonomikaAD=C+I+G+NX

VI.1. Tarptautinės prekybos įtaka ekonomikai Eksporto poveikis ekonomikai: prekių eksportas padidina

eksportuojamų prekių kainas šalies viduje, nes sumažėja jų pasiūla vidaus rinkoje; didina valstybės valiutos rezervus; skatina užimtumo didėjimą…

Prekių bei paslaugų importo poveikis ekonomikai: importas padidina bendrąją prekių pasiūlą, nes vidaus gamybą papildo importuojamos prekės; užtikrina inovacijų atsiradimą šalyje; garantuoja prekių pasirinkimo įvairovę; skatina konkurenciją…

76

VI.2. Tarptautinės prekybos ir nacionalinio produkto ryšys

NX=X–Z Ø     Importas (Z) priklauso nuo šalies BNPØ     Eksportas (X) priklauso nuo kitų šalių BNP

Deficitas X<ZPerteklius X>ZE

X=ZNX =0

·

Z=f(Y)

NP10

X

X, Z

NP

X

77

VI.2.2. Pusiausvyra atviroje ekonomikoje

Eksportas – injekcija į ekonomiką; importas– nutekėjimas

Šalis yra išorinėje pusiausvyroje (external equilibrium) tada, kai yra subalansuota mokėjimų balanso einamoji sąskaita: X=Z

Pusiausvyra:• Uždaroje privačioje ekonomikoje: S=I• Uždaroje mišrioje ekonomikoje: S+NT=I+G• Atviroje mišrioje ekonomikoje: S+NT+Z=I+G+X

78

VI.3. Užsienio prekybos reguliavimas (1) Protekcionizmas (Protectionism) - vyriausybės vykdoma

ekonominė politika, sauganti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos arba siekianti plėsti užsienio rinką

Laisvoji prekyba (Free Trade) - tarptautinė prekyba be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų

Užsienio prekybos varžymo priemonės: Muito tarifas (Tariff) - mokėjimų už importuojamas arba eksportuojamas

prekes norma

14 400

Importassu muitu

Importasbe muito

P,USD

QDQ’DQ’SQS Q, vnt.

12 000

F

GC

D

Pasaulinė kaina,įskaitant muitąE

S

0

Pasaulinė kaina

79

Užsienio prekybos reguliavimas (2)

Ø  Kvota (Quota) - administracinė priemonė produkcijai arba prekybai apriboti (licencijos, savanoriškos kvotos, embargas)

Ø   Eksporto subsidijavimas

Ø Netarifinės priemonės (standartai, sertifikatai, reikalavimai įpakavimui,…

Rinkos kaina GBP

D

QS Q’SQ’D QD Q, vnt.

600

500 F Pasaulinė kaina

Pasaulinė kaina su subsidija

B

C

A

KH

S

0

Eksportas

G E

80

Užsienio prekybos reguliavimas (3)Dempingas (dumping) - prekių pardavimas užsienio rinkose

žemesnėmis negu vidaus ar pasaulinės rinkos kainomis, kartais net žemesnėmis už gamybos kaštus

Dempingo taikymo atvejai:Øsiekiant įsigalėti užsienio rinkose, užvaldyti jasØsiekiant išplėsti gamybą, kad būtų gaunama didesnė ekonomija dėl

gamybos mastoØnorint realizuoti produkcijos perteklių

Embargas (embargo) - draudimas išvežti iš kurios nors šalies arba įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius

Prekybinių apribojimų pasekmės.........................................

81

VI.4. Mokėjimų balansas (BP) Mokėjimų balansas (Balance payment) – tarptautinės prekybos sąlygotų

pinigų srautų sąmata (dvi sąskaitos)• Einamoji sąskaita (Current account) CA(NP)• Kapitalo sąskaita (Capital account) KA(i)

BP= CA(NP)+KA(i)Mokėjimų balansą įtakoja:1. BNP apimtis 2. Palūkanų norma3. Prekių ir paslaugų konkurencingumas 4. Pinigų keitimo kursas BNP augimas (o mažėjimas?)

– ...................................... importą– .................................... einamoji sąskaita– ................................... mokėjimų balansas

• Palūkanų normos augimas (o mažėjimas?)– .......................užsienio investicijas, vertybinių popierių pirkimą ir pan. – .......................kapitalo sąskaita– ...................... mokėjimų balansas

82

VI.5. Valiutų kurso įtaka tarptautinei prekybaiValiutos kursas (e– Exchange Rate) - nacionalinio piniginio vieneto kaina,

išreikšta kitos šalies piniginiais vienetais arba nacionalinės valiutos kiekis, reikalingas vienam užsienio piniginiam vienetui įsigyti.

• Paklausa užsienio valiutai atsiranda, kai perkamos iš užsienio prekės bei paslaugos, išmokamos pensijos užsienyje gyvenantiems pensininkams, samdant iš užsienio darbuotojus, sportininkus, perkant užsienio finansinį turtą, žemę.

• Užsienio valiutos pasiūla atsiranda eksportuojant prekes ir paslaugas, parduodant užsieniečiams turtą, vertybinius popierius. Užsienio valiuta gaunama iš turizmo, piniginių perlaidų ir t.t.

S1

Lito kursas(e),

USD/Lt

Litų kiekis (Q)0 Q0 Q1

S

D

0,125

0,25

83

VI.5.1. Fiksuotas valiutos kursasFiksuoto arba nustatyto valiutos kurso sistema - valiutos kurso reguliavimo

metodas, kai vyriausybė įsipareigoja palaikyti tam tikrą valiutos keitimo kursą.

Valiutų kurso atstatymo priemonės:1. Valstybės užsienio valiutos bei aukso rezervų panaudojimas - reikiamas

užsienio valiutos kiekis gaunamas pardavus dalį turimų rezervų;2. Prekybos politika - vykdoma tiesioginė užsienio prekybos kontrolė (muitai,

kvotos), siekiant sumažinti importą ar padidinti eksportą;3. Vidaus makroekonominis reguliavimas - pinigų ar mokesčių politika, galinti

likviduojanti užsienio valiutos trūkumą ar perteklių.

Lito keitimokursas, Lt/dol.

0 Doleriø kiekis,mln.dol. per savaitæ

DD

421 3 5 6 7 81234567

D

S1

3

12

S2

a b

d

c

84

VI.5.2. Lankstus valiutos kursasLankstaus arba laisvai plaukiojančio valiutos kurso

sistema (Flexible/Floating Exchange Rate System) - valiutos kurso reguliavimo metodas, kai valiutos kursas keičiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiūlos pokyčių, t.y., kai vyriausybė nesikiša į valiutų rinką.

Nešvariai lankstus kursas (Dirty Floating) - valiutos keitimo kursas, kai vyriausybė įsikiša tik esant labai dideliems ir staigiems pasiūlos ar paklausos pasikeitimams, o ilgu laikotarpiu leidžiama palaipsniui nusistovėti laisvai pusiausvyrai. Vyriausybės, pasirinkusios šį valiutos kursą, įsipareigoja jį išlaikyti tam tikrose ribose.

Fiksuoto valiutos keitimo kurso privalumaiØ     Garantuoja tarptautinių atsiskaitymų stabilumąØ     Užtikrina prekybinių sandėrių patikimumąØ     Sudaro palankias sąlygas užsienio prekybos plėtotei

85

VI.5.3. Valiutos kurso kitimo poveikis tarptautinei prekybai ir ekonomikai

Valiutos devalvacija - nacionalinės valiutos atpiginimas užsienio valiutų atžvilgiu

Valiutos revalvacija - nacionalinės valiutos kainos padidinimas užsienio valiutų atžvilgiu

Valiutų kurso ........................ poveikis:1. Eksportuotojams.......................................................2. Importuotojams.........................................................3. Indėlininkams vietos valiuta.....................................4. Indėlininkams užsienio valiuta.................................5. Paskolų užsienio valiuta ėmėjams...........................6. Paskolų vietos valiuta ėmėjams...........................7. Valstybės užsienio skola..................................................

86

Uždaviniai: Atvira ekonomika (1)

Kokiu atveju bus tenkinama būtina pusiausvyros sąlyga atviroje mišrioje ekonomikoje, kurioje importas viršija eksportą:

a) S>Ib) I+G>S+NTc) NT>Gd) I+G<S+NTe) G<NTf) ............................

87

Uždaviniai: Atvira ekonomika (2)

Tarkime, pradinis Lietuvos lito (lt) kursas dolerio ($) atžvilgiu yra lygus 4 lt/$. Naujas lito kursas dolerio atžvilgiu yra lygus 5lt/$. Atsakykite:

– kurios valiutos kursas išaugo, kurios sumažėjo;– Koks lito kurso pasikeitimo procentinis dydis;– kiek laimės ar praloš importuotojas po valiutos kurso

pasikeitimo įvežantis Lietuvon prekių už 1000$?

88

Klausimai apmąstymui• Kuo skiriasi terminai “atvira” ir “uždara” ekonomikos?• Kodėl tarptautinė prekyba gali būti pavojinga šalies

ekonomikai? • Kur galima rasti informacijos apie tarptautinę prekybą?

Kokiose sąskaitose? • Perteklinė einamoji sąskaita gali būti pavojinga

ekonomikai? Kodėl-kada? • Kaip reiktų paveikti nacionalinės valiutos kursą, norint

suvaržyti ekonomiką?• Kada ekonomikai gali grėsti nacionalinės valiutos

devalvacija?• Kokiomis priemonėmis galima padidinti Lietuvos

eksporto konkurencingumą?

89

Apibendrinimas VI: Atvira ekonomika ir ekonomikos reguliavimas

• Eksporto ir importo poveikis šalies gamybos (nacionalinio produkto) lygiui

• Pusiausvyros sąlyga mišrioje atviroje ekonomikoje• Užsienio prekybos reguliavimo priemonės ir įtaka ūkio

subjektams: protekcionizmas, eksporto subsidijos, muitai, embargas, dempingas

• Mokėjimų balansas (BP): einamoji sąskaita ir kapitalo sąskaita; Esamo šalies nacionalinio produkto poveikis einamajai sąskaitai (CA); Palūkanų poveikis kapitalo sąskaitai (KA); Teigiamas, neigiamas (perteklinis, deficitinis) ir subalansuotas mokėjimų balansas

• Valiutos kursas: valiutos paklausa ir pasiūla; Valiutos kurso pokyčių skaičiavimas; Lankstus ir fiksuotas valiutos kursas: Lietuvos valiutos kurso ypatybės; Valiutos devalvacija, revalvacija; Valiutos kurso svyravimo poveikis importuotojams, eksportuotojams, indėlininkams, valstybės biudžetui

90

Makroekonominio pažinimo klausimėlis pabaigai

• Pagal toliau pateiktus rodiklius nuspręskite:

• Kada šalies X pasireiškė recesija?• Kada atsirado signalai, rodantys apie galimas

problemas X ekonomikoj? • Kada susiformavo priežastys, lėmusios recesiją?• Koks laiko vaidmuo makroekonominiuose

procesuose?• Kaip elgtumėtės jūs savo potencialiame ar

esančiame versle matydami ekonomikos ligų simptomus?

91

Šalies X BVP lygis (vienam gyventojui), palyginti su ankstesniu laikotarpiu, %

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009103,9 107,2 107,2 110,7 107,9 108,4 108,4 110,4 103,4 85,7

X nedarbo lygis, %

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 201116,4 16,5 13,5 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,4

92

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20101 680,5

1 630,5

1 620,5

1 636,1

1 616,8

1 606,7

1 588,5

1 603,2

1 614,0

1 640,9

1 634,7

X šalies emigracija

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

2 616 7 253 7 08611 032

15 165

15 571

12 602

13 853

17 015

21 970

83 157

X šalies aktyvūs gyventojai, ....

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20101 510 4 694 5 110 4 728 5 553 6 789 7 745 8 609 9 297 6 487 5 213

X šalies imigrantai, ....

93

Šalies X Metiniai Statybų savikainos kainų indeksai (SSKI) (gruodžio mėn., palyginti su

ankstesnių metų gruodžio mėn.)2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009103,0 97,8 101,2 102,2 108,1 108,7 110,6 115,5 100,4 87,4

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009100.0 99.6 99.8 99.0 101.5 108.3 115.3 125.1 137.4 132.3

Šalies X BVP kainų indeksas

94

Šalies X BVP struktūra pagal ekonomines veiklas

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

AQ Ið viso pagal ekonomines veiklas 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

AB Þemës ûkis, medþioklë, miðkininkystë ir þuvininkystë 6,34 5,53 5,42 4,99 4,65 4,81 4,30 3,94 3,71 3,36

CE Pramonë 23,77 24,71 23,39 24,50 25,82 25,31 24,08 22,36 21,58 20,54

F Statyba 6,00 5,94 6,27 7,06 7,23 7,54 8,77 10,23 9,99 6,40

GI Prekyba; vieðbuèiai ir restoranai; transportas, sandëliavimas ir ryðiai 30,18 31,03 32,42 32,31 31,68 31,41 30,83 30,75 30,59 32,05

JK Finansinis tarpininkavimas; nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 12,46 12,31 12,52 12,33 12,40 13,78 14,98 16,34 16,66 16,52

LQ Vieðasis valdymas;paslaugos socialinei sferai ir komunalinë veikla 21,21 20,45 19,95 18,79 18,19 17,12 17,02 16,36 17,44 21,11

95

Šalies X vyriausybės skola, % nuo BVP2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

23,6 23,0 22,2 21,0 19,3 18,3 17,9 16,8 15,5 29,4 38,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 201038,9 36,6 34,6 33,0 33,2 33,2 33,5 34,6 37,2 43,8 40,9

Šalies X vyriausybės išlaidos, % nuo BVP

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010-3,2 -3,5 -1,9 -1,3 -1,5 -0,5 -0,4 -1,0 -3,3 -9,4 -7,3

Šalies X biudžeto saldo, % nuo BVP

96

Palinkėjimas

• Nekiškit rankų prie veikiančio mechanizmo (makroekonominiame valdyme išlikit koncervatoriais ir pesimistais), nebent...