ŠEIMOS TEISĖ

ŠEIMOS TEISĖ

Marijampolės advokatų kontora

Turinys

Šeimos samprata ir kilmė Statistika Mediacija – tikslai ir uždaviniai Teismų praktika skyrybų bylose Klausimai - raštu, atsakymai - žodžiu

Šeimos prigimtis

Šeimos ištakos judaizme ? Judaizmas – judėjų kultūra ir religija. Tai vienas

seniausių ir vis dar praktikuojamas monoteistinis tikėjimas. Judaizmo šaknys siekia pirmykščius senovės žydų klajoklių genčių, gyvenusių II tūkstantmetyje pr. m. e., tikėjimus. Iš judaizmo doktrinos išaugo dvi pasaulinės monoteistinės religijos – krikščionybė ir islamas. Jos dar vadinamos abraominėmis religijomis. Ši religija pradėjo formuotis senovės Judėjoje ir išsilaikė iki mūsų dienų. Judaizmo pasekėjai daugiausia yra žydai, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse. (šaltinis: vikipedija)

Judaizmas

Religijos pagrindu (pagal Tanachą) tapo Dievo pažadai Abraomui apie 1750 m. iki Kristaus ir papildytas Mozės įsakais apie 1300 m. iki Kristaus. Pavadinimas kilęs nuo biblinio patriarcho Jokūbo sūnaus Judo vardo.

Judaizmo pradininku galima laikyti Mozę (apie 1250m. iki Kr.)

Judaizmo dovana mūsų kultūrai

Iškėlęs reikalavimą seksualinius santykius apriboti santuoka, judaizmas pakeitė pasaulį.

Paprasčiau tariant, nesantuokinio sekso uždraudimas Tora atvėrė galimybę atsirasti Vakarų civilizacijai.

Visuomenės, kurios niekaip neribojo seksualumo, vystėsi žymiai lėčiau.

Todėl šiandieninis Vakarų pasaulio klestėjimas didžia dalimi priklauso būtent nuo judaizmo pradėtos ir vėliau krikščionybės tęstos seksualinės revoliucijos.(Dennis Prager)

Nuseksualintas Dievas

Taigi pirma, ką judaizmas padarė, tai "nuseksualino" Dievą: "Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę" (Pr 1, 1) - savo valia, o ne kokiais nors seksualiniais veiksmais.

Šis faktas radikaliai atskyrė judaizmą nuo visų kitų religijų ir vien jis iš esmės pakeitė žmonijos istoriją.

Nes praktiškai visose civilizacijose dievai buvo seksualiai aktyvūs: štai Artimųjų Rytų deivė Ištara suvedžiojo Babilono pusdievį Gilgamešą; Egipto dievas Oziris seksualiai santykiaudavo su savo seserimi deive Ize; iš jų gimė dievas Horas. Kanaano aukščiausiasis dievas Elis turėjo lytinių santykių su Ašera.

Seksualizuotos religijos

Graikų religijos dievas Dzeusas vedė Herą, viliodavo kitas moteris, pagrobė gražuolį Ganimedą ir pats dažnai masturbuodavosi; Poseidonas vedė Amfitritę, buvo susižavėjęs Demetra ir išprievartavo Tantalą; Romos dievai santykiaudavo tiek su vyrais, tiek su moterimis.

Visuomenė, kurioje dominuoja seksas

Mums, gyvenantiems po kelių tūkstančių metų nuo šio proceso judaizme pradžios, ko gero, labai sunku suvokti nevaržomo sekso karaliavimo žmogaus ir visuomenės gyvenime mastą.

Visuomenė, kurioje dominuoja seksas

Žmogaus, visų pirma vyro seksualumas, yra įvairialypis ir ypatingai laukinis (daug labiau negu gyvūnų). Vyrai lytinių santykių turėjo ir su moterimis, ir su kitais vyrais; ir su mažomis mergaitėmis, ir su mažais berniukais; su vienu partneriu ir su visa grupe; su visai svetimais ir su artimiausiais šeimos nariais; ne tik su žmonėmis, bet ir su įvairiausiais naminiais gyvūnais. Beveik nėra dalykų, gyvų ar negyvų, kurie kai kuriems vyrams nežadintų orgazmo.

Homoseksualių santykių toleravimas visame pasaulyje

Žydų radikalusis visų nesantuokinio sekso formų uždraudimas nė vienoje srityje nebuvo toks didelis iššūkis įsigalėjusioms žmonijoms nuostatoms ir nieko nepalietė taip stipriai, kaip homoseksualumo.


Šios sąvokos išradimą išties derėtų priskirti būtent judaizmui, nes antikos laikais nebuvo skirstoma į heteroseksualumą ir homoseksualumą. Tas skirstymas prasideda Biblijoje. Pasaulyje buvo atskiriami tik penetratoriai (aktyvieji partneriai) ir penetratai (pasyvieji partneriai).


Brauno universiteto filosofijos profesorė Martha Nussbaum taikliai pastebi, kad antikos žmonėms lytinių pomėgių tenkinimas buvo lygiai tas pats, kas mums šiandien poreikis pavalgyti:


"Antikinės seksualinės patirties kategorijos iš esmės skiriasi nuo mūsų šiandieninių... Seksualinė moralė buvo skirstoma tik į aktyviuosius ir pasyviuosius vaidmenis. Objekto lytiškumas... moraliniu požiūriu buvo laikomas savaime neabejotinu. Berniukai ir moterys buvo laikomi kaitaliojamais (vyriškų) užgaidų tenkinimo objektais. Socialiniu požiūriu buvo svarbiau penetruoti nei būti penetruojamam. Seksas iš esmės buvo suprantamas ne kaip interakcija, o kaip ko nors darymas kitam..."


Vienintelė išimtis buvo žydų civilizacija, o praėjus tūkstančiui metų - ir krikščionių. Išskyrus žydus, nė viena kita archajinė civilizacija nebuvo uždraudusi homoseksualizmo. Tik žydų tauta prieš 3000 metų išdrįso homoseksualumą pavadinti klaida ir iškrypimu. Ji tą padarė pagal galimybes aiškiai ir nedviprasmiškai: "Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi; tai pasibjaurėtina. Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi, jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu ir užsitraukė kraujo kaltę" (Kun 18, 22; 20, 13). Istoriškai žiūrint, nukrypimas nuo normos buvo ne homoseksualizmas, o būtent judaizmo seksualinė moralė.

Judaizmas ir homoseksualizmas

Judaizmas niekada nesudarys taikos sutarties su homoseksualizmu, nes šis paneigia daugumą jo principų. Homoseksualizmas neigia gyvenimą; neigia Dievo planą, kad vyras gyventų su moterimi; žydų supratimu, neigia apskritai visą pamatinę žmonijos ir šeimos struktūrą.

Viengungystė: dorybė ar nuodėmė?

nors kai kuriose religijose vyrų viengungystė laikoma šventu dalyku, judaizme - nuodėme. Žmogus pilnatviškai susiformuoja tik tada, kai vyras susieja save su moterimi: "Dievas sukūrė žmogų... kaip moterį ir vyrą sukūrė juos" (Pr 1, 27). Galų gale vyro ir moters tapimas vienu kūnu yra ne joks didingas idealas, o greičiau žydų mokymo apie žmogaus tapsmo reikšmę esmė ir pagrindas. Šitai neigti reikštų lygiai tą patį, kaip neigti pagrindinį gyvenimo tikslą.

Negera žmogui būti vienam

Pirmieji Dievo ištarti žodžiai apie žmogų (apskritai ir išskirtinai apie vyrą) yra šie: "Negera žmogui būti vienam" (Pr 2, 18). Tad kodėl pirmojo žmogaus, vyro, vienatvei palengvinti Dievas nesukūrė kito vyro arba keleto vyrų, bet sukūrė moterį? Be to, ne kelias moteris ir ne moterų ir vyrų kompaniją? Ogi todėl, kad pirmojo vyro vienatvės problema buvo ne ta, kad jam trūko kitų žmonių, o ta, kad jam trūko moters!

Santuokų statistika 1994m. - 2010 m.

Ištuokų statistika 1994m. - 2010 m.

Santuokų pokyčiai

Septynerius metus kasmet didėjęs santuokų skaičius 2009–2010 m. mažėjo. Pernai buvo įregistruota 18,7 tūkst. susituokusių porų, arba 1,8 tūkst. porų mažiau negu 2009 m.

Santuokų skaičius nuo 2001 iki 2008 m. buvo padidėjęs 1,6 karto – nuo 4,5 tūkstančiui gyventojų iki 7,2. 2009 m. šis rodiklis sumažėjo iki 6,2, o 2010 m. – iki 5,7.

Santuokos geografiniu požiūriu

Pernai daugiausiai porų susituokė Neringos, Visagino, Vilniaus miesto, Pagėgių savivaldybėse. Čia 1000 gyventojų teko 7,3-8,8 santuokos. Tuo tarpu Joniškio, Kupiškio, Anykščių ir Telšių rajonų savivaldybėse registruota mažiausiai santuokų: 1000 gyventojų jų teko apie 4,2

Ištuokų pokyčiai

2010 m. įregistruota 10 tūkst. ištuokų. Tai 722 daugiau negu 2009 m. Pernai šimtui santuokų teko 53 ištuokos (2009 m. – 45). Pastaruosius septyniolika metų ištuokų rodiklis išlieka pastovus – 1000 gyventojų vidutiniškai tenka apie 3 ištuokas.

Ištuokos geografiniu požiūriu

2010 m. 27 savivaldybėse iš 60-ties ištuokų skaičius 1000 gyventojų buvo didesnis už šalies vidurkį. Daugiausiai ištuokų 1000 gyventojų teko Visagino (4,6), Kupiškio rajono (4,4), Neringos (4), Druskininkų (3,9) ir Akmenės rajono (3,7) savivaldybėse, mažiausiai – Trakų (1,9), Šilalės (2), Švenčionių (2,1) rajonų savivaldybėse.

Gyvenimas ne santuokoje

80 proc. jaunų porų gyvenimą kartu pradeda ne santuokoje.

Jų tėvų kartoje tokių buvo apie keliolika procentų,

senelių – vos keli procentai.

Gyvenimas partnerystėje

Apie 90 proc. jaunų žmonių partnerysčių baigiasi santuoka per dvejus bendro gyvenimo metus.

Santuokos idėja mažiausiai populiari tarp partnerystėje gyvenančių išsiskyrusių žmonių – 80 proc. tokių moterų ir apie 50 proc. vyrų teigia neketinantys tuoktis.

Gyvenančių partnerystėje struktūra

Iš viso išsiskyrę žmonės sudaro apie 20 proc. partnerystėje gyvenančių porų, jauni žmonės, kurie bendrą gyvenimą pradeda pirmą kartą – 70 proc., našliai – apie 5 proc.

Vaikas gali augti laimingas tik namuose su abiem tėvais.

pusė jaunosios kartos atstovų, 56 proc. jų tėvų ir 76,5 proc. senelių nepritaria teiginiui, kad santuoka – pasenęs dalykas. Tačiau 68 proc. jaunuolių nesmerkia ir skyrybų, net jei sutuoktiniai turi vaikų. Tiek pat manančiųjų, kad geriau skirtis nei gyventi dėl vaikų, yra tarp viduriniosios kartos atstovų, senelių kartoje tokį elgesį palaiko 52 proc. respondentų. Nepaisant to, per 80 proc. visų kartų atstovų sutinka su teiginiu, kad vaikas gali augti laimingas tik namuose su abiem tėvais.

Mediacija

Teisminė mediacija Ikiteisminė mediacija

Mediacija

Mediacija – tarptautinis lietuvių kalboje vartojamas terminas, kilęs iš lotynų kalbos (lot. mediatio – tarpininkavimas) ir reiškiantis tarpininkavimą ginče, kurio tikslas – padėti ginčo šalims susitarti

Mediatorius – tarpininkas, dalyvaujantis kitų šalių ginče (lot. mediator – tarpininkas)

Mediacija

Tikslas: taikus ginčo išsprendimas Poveikis: galimybė įveikti konfliktą Rezultatai: viena efektyviausių

priemonių pasiekti taikų susitarimą

Taikaus ginčo išsprendimo privalumai ginčo šalims

Taupomos išlaidos, laikas ir pastangos, kurie eikvojami besibylinėjant

Šalys kontroliuoja ginčo sprendimo eigą ir rezultatus

Patenkinami tikrieji interesai ir poreikiai Galimas gerų santykių su oponentu atkūrimas,

abipusės pagarbos atkūrimas

Taikaus ginčo išsprendimo privalumai ginčo šalims

Didesnė tikimybė, kad taikus susitarimas bus vykdomas geruoju ir neteks kreiptis į antstolius

Mažiau priešiškumo, streso ir blogų emocijų Daugiau pasitenkinimo ginčo išsprendimu Konfidencialumas

Teisminės mediacijos (sutaikymo, tarpininkavimo) sistemos

Mediaciją vykdo bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvoje priėmus naująjį CPK tai vadinama “taikinimo procedūra” arba “teisminiu sutaikymu” – CPK 231 str.


Mediaciją vykdo teisėjai arba kiti teismo tarnautojai, kurie nedalyvauja ir negali dalyvauti byloje vykdydami savo tiesiogines teisminės funkcijas (kaip teisėjai, teisėjų padėjėjai ir pan.). Sutinkama JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Anglijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kitose šalyse. “Teisminės mediacijos” terminas Lietuvoje vartotinas pažymėti būtent šią procedūrą. Ji laikytina “teisminio sutaikymo” porūšiu


Teismo paskirta mediacija, kuri vykdoma privačių mediatorių ne teisme (žinoma Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje, JAV ir kt. šalyse, galima ir Lietuvoje)

Teisminės mediacijos teisinė bazė

CPK 231 straipsnis – teismas turi imtis priemonių šalims sutaikyti

Teismų tarybos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 13 P – 348 “Dėl bandomojo teisminės mediacijos projekto”

Teisminės mediacijos sistemos pagrindinius principus ir integravimą į teismo procesą nustato Teisminės mediacijos taisyklės

Teisminės mediacijos sąlygos

Teisminė mediacija nemokama ir vyksta teismo patalpose

Mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai ir (arba) teisėjų padėjėjai, kuriuos skiria teismo administracija, įvertindama šalių pageidavimus. Prireikus gali būti skiriami du mediatoriai (komediacija)

Principai Savanoriškumas. Mediacijai ginčas perduodamas šalių rašytiniu

prašymu arba sutikimu Mediatoriaus profesionalumas Mediatoriaus nešališkumas. Mediatorius negali dalyvauti, kaip

teisėjas ar teisėjo padėjėjas, jeigu byla toliau nagrinėjama iš esmės Proceso efektyvumas ir lankstumas Operatyvumas Sąžiningumas Šalių lygiateisiškumas Bendradarbiavimas Konfidencialumas Teismo mediatoriai vadovaujasi Europos mediatorių elgesio kodeksu

Procedūra

Ginčas perduodamas bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi, kuria bylos nagrinėjimas atidedamas skiriant kito posėdžio laiką

Tiksli mediacijos procedūra nereglamentuojama, bet nustatomi pagrindiniai principai ir reikalavimai

Mediacijos metu dalyvauja tik proceso šalys, tretieji asmenys ir jų atstovai. Šalių prašymu ar sutikimu gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurių dalyvavimas gali padėti išspręsti ginčą

Galimybė vykdyti uždarus pasitarimus atskirai su kiekviena šalimi

Procedūra

Protokolas nerašomas Trukmė – iki 3 valandų. Mediatorius abiejų šalių prašymu

arba sutikimu gali pratęsti mediacijos trukmę, jeigu nusprendžia, kad tai gali sudaryti sąlygas pasiekti taikų susitarimą ir pratęsiant mediacijos trukmę nebus vilkinamas bylos nagrinėjimas

Mediatoriui perduodama civilinės bylos medžiaga

Taikos sutartis ir jos tvirtinimas

Šalims sudarius taikos sutartį, ją tvirtina bylą nagrinėjantis teisėjas

Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa privalomu vykdyti dokumentu, kuriuo galutinai išsprendžiamas ginčas (res judicata)

Tvirtinant taikos sutartį bylos nagrinėjimas nutraukiamas

Pabaiga be taikos sutarties

Mediatorius pripažįsta, kad tikimybė pasiekti taikų susitarimą maža arba kad galimas šalių susitarimas bus neįvykdomas ar neteisėtas (Europos mediatorių elgesio kodekso 3.2 p.)

Bent viena iš proceso šalių pasitraukia (pasitraukimo priežastis nurodyti nebūtina)

Pasibaigia ir nepratęsiamas mediacijai skirtas laikas Nustatomas piktnaudžiavimas teismine mediacija

Pasibaigus mediacijai bylos nagrinėjimas tęsiamas toliau

Ikiteisminė mediacija- diplomatijos pamokos besipykstantiems tėvams Vienas iš alternatyvių būdų tėvų

ginčams dėl vaikų spręsti yra šeimos mediacija.

Kas yra šeimos mediacija ir kam ji reikalinga?

Šeimos mediacija – tai procesas, kurio metu trečias nešališkas asmuo padeda besiginčijantiems tėvams patiems surasti geriausią, abiems pusėms priimtiną sprendimą be valstybės institucijų, teismo įsikišimo. Šis procesas yra vienas iš tinkamiausių būdų spręsti nesutariančių šeimos narių, kurie turėtų ateityje bendrauti, ginčus.

Kas yra šeimos mediacija ir kam ji reikalinga

Kai pora turi vaikų, tarpusavio bendravimas tiesiog neišvengiamas. Mediacija sumažina besiginčijančių asmenų konfliktų, gerokai sutrumpina laiką, per kurį išsprendžiamas ginčas, ir sudaro galimybes palaikyti tolimesnius normalius vaikų bei tėvų ryšius. Be to, mediacija padeda sumažinti teismų darbo krūvį, socialines ir ekonomines išlaidas tiek konfliktuojantiems žmonėms, tiek valstybei. Trumpai tariant, mediacija – diplomatija karo metu.

Kada taikoma šeimos mediacija?

Šeimos mediacija taikoma tada, kai kyla šeimos narių ginčas. Ji apima labai platų ginčo klausimų ratą. Tai gali būti nesutarimai dėl vaiko globos, bendravimo, išlaikymo ir kitų dalykų. Praktika rodo, kad tais atvejais, kai tėvai patys susitaria dėl klausimų, susijusių su vaiku, yra didesnė tikimybė, kad šių susitarimų bus laikomasi labiau nei teismo priimtų sprendimų. Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis, pasikeitus aplinkybėms, tokį susitarimą yra paprasčiau pakeisti nei teismo sprendimą.

Šeimos mediacijos tikslas

Šeimos mediacijos tikslas yra tėvams, praradusiems viltį savarankiškai rasti bendrą sprendimą, padėti jį vis dėlto rasti. Mediatorius – ne teisėjas, jis nenusprendžia, kas geriau abiems tėvams. Jis tik padeda jiems įsiklausyti į vienas kito argumentus, suprasti savo paties ir kito nuomonės silpnąją bei stipriąją pusę, skatina galvoti apie tai, kas geriausia vaikui, suvokti nesutarimų, ilgai besitęsiančio konflikto priežastis ir pasekmes.

Ar teikiama mūsų šalyje šeimos mediacijos paslauga? Kokios jos galimybės ir perspektyvos?

Lietuvoje mediacija dar tik kuriasi. Pastaraisiais metais pradėti vykdyti mokymai ir įvairūs bandomieji projektai.

Ikiteisminę mediaciją tam tikra prasme vykdo advokatai.

Mediacijos stadijos

Mediacijos procesas susideda iš tam tikrų stadijų. Tačiau mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės dėl stadijų skaičiaus: vieni autoriai išskiria jų daugiau, kiti mažiau. Toliau panagrinėsime K. K. Kovach pasiūlytą mediacijos proceso suskirstymą į devynias pagrindines stadijas.

Mediacijos stadijos

Pirmoji stadija, kurią išskiria autorius, yra parengiamieji veiksmai. Ši stadija apima viską, kas vyksta iki mediacijos posėdžio, t.y. mediatoriaus išrinkimą, mediatoriaus atlyginimo dydžio nustatymą, mediacijos vietos pasirinkimą, mediacijos proceso trukmės nustatymą ir pan. Nors šią stadiją sudaro organizacinio pobūdžio paruošiamieji veiksmai, ji turi didelę reikšmę vėlesniam mediacijos procesui.

Mediacijos stadijos

Antroji stadija yra mediatoriaus įvedimas į procesą. Čia jis prisistato, pristato mediacijos dalyviams ginčo šalis ir jų atstovus, trumpai nusako ginčo sprendimo eigą ir supažindina su pagrindinėmis taisyklėmis, kuriomis bus vadovaujamasi, sprendžiant šalių ginčą.

Mediacijos stadijos

Trečioji stadija – ginčo šalių pozicijų pristatymas. Šioje stadijoje šalims ir jų atstovams yra pasiūloma išsamiai išdėstyti savo pozicijas dėl kilusio ginčo. Paprastai tokie šalių pasisakymai nėra ribojami laiko atžvilgiu. Taigi šalys gali nevaržomai išsakyti mediatoriui ir kitai šaliai savo nuomonę visais ginčo klausimais.

Mediacijos stadijos

Ketvirtoji stadija yra informacijos rinkimas. Kadangi ginčo šalių pozicijų pristatymo stadijoje šalys ne visada pateikia visą reikšmingą ir reikalingą informaciją, tai mediatorius šioje stadijoje gali pasiūlyti ginčo šalims pateikti papildomos informacijos, kuri yra svarbi tolesniam ginčo sprendimui.

Mediacijos stadijos

Penktoji stadija – problemos ir šalių interesų identifikavimas. Šioje stadijoje, surinkus informaciją apie ginčo esmę, tarpininkas išdėsto pagrindinę problemą ir trumpai pristato abiejų šalių interesus, kuriuos ginčo sprendimas turi tenkinti, jeigu jis bus pasiektas.

Mediacijos stadijos

Šeštoji stadija yra ginčo sprendimo variantų ieškojimas. Šioje stadijoje mediatorius pasiūlo ginčo šalims siūlyti ginčo sprendimo alternatyvas, t.y. idėjas ir variantus, kaip jų tarpusavio ginčas galėtų būti išspręstas.

Mediacijos stadijos

Septintoji stadija yra derybos. Nustačius visus galimus ginčo sprendimo variantus, šalys pradeda derėtis, darydamos abipuses nuolaidas. Mediatorius šioje stadijoje tarpininkauja tarp šalių, stengdamasis palengvinti jų derybas.

Mediacijos stadijos

Aštuntoji stadija – susitarimas. Jeigu ginčo šalims pavyksta rasti taikų ginčo sprendimą, mediatorius jį dar kartą pakartoja ir išdėsto raštiško susitarimo forma. Nepavykus ginčo šalims rasti sprendimo, mediatorius konstatuoja jų padarytą progresą derybų procese.

Mediacijos stadijos

Devintoji ir paskutinioji stadija yra mediacijos pabaiga.

Mediacijos stiliai

Be ginčo šalių mediacijos procese svarbią funkciją atlieka mediatorius. Mediatoriumi gali būti bet kurios profesijos asmuo, turintis specialių žinių ir kvalifikaciją, reikalingą šioms funkcijoms atlikti. Pagrindiniai reikalavimai, keliami mediatoriui, yra komunikabilumas ir gerų derybininko įgūdžių turėjimas. Svarbu pažymėti, kad priklausomai nuo mediatoriaus vaidmens procese yra skiriami keli mediacijos stiliai, iš kurių pagrindiniai yra: lengvinantysis, vertinantysis, transformacinis ir pasakojamasis.

Mediacijos stiliai

Lengvinantysis mediacijos stilius yra pirmasis stilius, kuris buvo pradėtas taikyti JAV 1960-1970 m., oficialiai pripažinus mediaciją kaip vieną iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Mediatorius šiame procese aiškinasi šalių pozicijas, užduoda klausimus, padeda šalims ieškoti ir analizuoti sprendimo alternatyvas. Lengvinančio stiliaus mediatorius nepatarinėja ir nereiškia savo nuomonės dėl galimų sprendimų. Jis atsako tik už procesą, o šalys už sprendimą. Šis mediacijos stilius yra vienas populiariausių pasaulyje.

Mediacijos stiliai

Vertinamasis mediacijos stilius pasižymi tuo, kad mediatorius, dalyvaudamas procese, daro tiesioginę įtaką mediacijos rezultatams. Mediatorius vertina ginčo šalių pateiktus argumentus ir nurodo jų pretenzijų pranašumus bei trūkumus. Jis pataria ir rekomenduoja ginčo šalims priimti vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimus. Vertinančiojo mediacijos stiliaus šalininkai teigia, kad dažniausiai ginčo šalims reikia atsakymų, nes jos pačios nėra pajėgios rasti sprendimą ir nori žinoti, koks sprendimas konkrečiu atveju yra teisingas. Taigi mediatoriais čia dažniausiai būna teisinį išsilavinimą turintys asmenys.

Mediacijos stiliai

Transformacinis mediacijos stilius į konfliktą žiūri kaip į moralinio augimo ir transformacijos galimybę. Transformacinio stiliaus mediatoriaus pagrindinis tikslas yra ne rasti sprendimą, bet pakeisti ginčo šalių požiūrį į konfliktinę situaciją ir viena kitą. Edukaciniais metodais, supažindinant šalis su konfliktologijos pagrindais, siekiama pakeisti pačias ginčo šalis. Nors transformaciniu mediacijos stiliumi pasiekiamas akivaizdus santykių pagerėjimas, tačiau šis būdas yra kritikuojamas už tai, kad užima nemažai laiko ir gana dažnai nepasiekia sprendimo

Mediacijos stiliai

Pasakojamajame mediacijos stiliuje mediatorius naudoja pokalbį ir aptarimą tam, kad padėtų ginčo šalims atskleisti tikrąją konflikto prigimtį. Kiekvienai iš šalių papasakojus savo skirtingą istoriją, mediatorius jas panaudoja toliau svarstyti konfliktą. Tikslas yra sukurti alternatyvią istoriją, kuri būtų konfliktinės situacijos pakaitalas ir baigtųsi ne tik abipusiai priimtinu sprendimu, bet ir pagerėjusiu bendravimu.

Mediacijos perspektyva Lietuvoje

Pastaruoju metu visuomenės susidomėjimas mediacija vis didėja. Tai rodo, kad ginčo šalys yra linkusios ieškoti naujų, alternatyvių būdų tarpusavio nesutarimams spręsti. Be to, atsiranda vis daugiau įstaigų, kurios siūlo mediacijos paslaugas. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje vis labiau vystosi taikaus ginčų sprendimo kultūra.

Mediacijos principai

Svarbu pažymėti, kad mediacijos procesas vyksta laikantis tam tikrų principų. Vienas svarbiausių iš jų – šalių savanoriškumas. Šis principas reiškia, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savo noru. Savanoriškumo principas užtikrina, kad šalys išlaiko visišką dalyvavimo procese kontrolę. Tačiau šis principas turi ir neigiamą aspektą: šalys bet kada gali pasitraukti iš proceso, nutraukdamos visas pastangas taikiai išspręsti ginčą.


Mediacijos procese taip pat labai svarbus yra mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas. Nešališkumo principas reikalauja, kad mediatorius elgtųsi vienodai su abiem šalim. Jis negali palaikyti kurios nors vienos iš ginčo dalyvių. Mediatorius privalo vienodai gerbti abiejų šalių pozicijas ir garantuoti, kad nei viena šalis nebus blogesnėje padėtyje. Tuo tarpu neutralumo principas reiškia, kad mediatorius negali būti suinteresuotas proceso baigtimi.


Privatumas ir konfidencialumas yra kiti du mediacijos principai. Privatumas mediacijos procesui suteikia patrauklumo, kadangi mediacijos metu ginčo šalys tarpusavio nesutarimą visada sprendžia „už uždarų durų“, nesiviešindamos savo ginčo aplinkiniams. Su privatumu glaudžiai yra susijęs konfidencialumo principas. Remiantis Europos mediatorių elgesio kodeksu, konfidencialumo principas reiškia, kad mediatorius turi išlaikyti paslaptyje visą informaciją, kylančią iš arba susijusią su mediacija, išskyrus atvejus, kai teisės aktai arba viešosios tvarkos apsaugos reikalavimai jį verčia elgtis kitaip. Taigi bet kokia vienos šalies mediatoriui konfidencialiai atskleista informacija negali būti atskleista kitai šaliai, jeigu nėra leidimo.


Sąžiningumo principas reikalauja, kad tiek pačios šalys, tiek mediatorius darytų viską, kad mediacija vyktų sąžiningai, skaidriai, be apgaulės ir negatyvių manipuliacijų.


Be anksčiau aptartų principų, mediacijos procesas taip pat turi būti operatyvus, lankstus ir efektyvus. Mediatorius ir ginčo šalys turi siekti greitai ir veiksmingai išspręsti ginčą. Lankstumo principas šiame procese apima kūrybiškumą ir atvirumą naujoms idėjoms, kurios galėtų užtikrinti maksimalų abiejų šalių interesų patenkinimą.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS ŠEIMOS TEISĖS BYLOSE AKTUALIJOS

(TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI)

Šeimos teisė

Civilinio kodekso 3.5 straipsnio 4 dalis nustato, kad šeimos teises gina teismas, globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos CK numatytais būdais.

Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai-tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą.

Teismo aktyvumas

turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.

Teismo aktyvumas

turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Teismo aktyvumas

gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas.

Teismo aktyvumas

taiko savo iniciatyva, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus iki bus priimtas teismo sprendimas specialias laikinąsias apsaugos priemones numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje

Principų konkurencija

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjant šeimos ginčus, galima susidurti su materialiosios tiesos išaiškinimo ir proceso koncentracijos principų (CPK 7 str.) nesuderinamumu.

Ieškinio pagrindo ir dalyko keitimas.

Šeimos bylose skirtingai nei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti be jokių apribojimų ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas - pareikšti priešieškinį (CPK 377 str.), tuo tarpu pagal bendrąsias taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.), analogiškai išspręstas klausimas ir dėl priešieškinio priėmimo (CPK 143 str. 1 d.).

Įrodymų pateikimas

Šeimos bylose teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą, tačiau įrodymų pateikimas galimas ir teisminio nagrinėjimo metu, tuo tarpu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paprastai turi būti pateikiami atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str. 2 d.), galimas dar jų pateikimas pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje ir tik išimtinais atvejais teisminio nagrinėjimo metu.

Draudimas priimti sprendimą už akių.

Šeimos bylose negali būti priimtas sprendimas už akių, tai yra netaikoma procesinė priemonė už neatvykimą į teismo posėdį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005m. birželio 23 d. nutarime Nr.54“Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus , taikymo teismų praktikoje“ yra išaiškinta, jog įstatymas draudžia priimti sprendimą už akių visose šeimos bylose nepriklausomai nuo to ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis nustatytomis CPK XIX skyriuje ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 375 str.1d.,378 str.,443 str.9d.), tai yra taikoma ir net išlaikymo vaikams priteisimo bylose , kurios nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles[1] [1] Teismų praktika, 2005, Nr.23, psl.256.

Atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimas

Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (CPK 132 str.). kita priemonė – bauda iki tūkstančio litų ir atsakovo atvesdinimas į teismo posėdį, kai jis neatvyksta dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, nebuvo prašęs bylą nagrinėti jam nesant, ir jam buvo tinkamai pranešama apie teismo posėdį (CPK 384 str. 2 d., 388 str. 3 d.).

Ginčo šalių dalyvavimas posėdyje

Paprastai nagrinėjant šeimos bylas šalys dalyvauja pačios, tačiau yra įmanomas ir bylos vedimas per atstovą, kurio atvykimas į teismo posėdį yra laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 str. 2 d.). Vadovaujantis tuo pačiu CPK straipsniu, teismas gali pripažinti asmeninį atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nes kai kurių aplinkybių negalima nustatyti be asmeninio ginčo šalių dalyvavimo teismo posėdyje.

Teismo veiksmai dalyvaujančiam asmeniui neatvykus į posėdį

Taigi šeimos bylose, byloje dalyvaujančiam asmeniui be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 384 str. 1 d.) arba gali bylą nagrinėti iš esmės pagal joje esančią medžiagą ( CPK 246 str. 2 d., 384 str. 2 d.). Vis dėlto išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, kai jo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str. 2 d.) arba kai tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 str. 1 d.) tėvystės (motinystės) nustatymo bylose.

Teismo posėdžių viešumo apribojimas

Šeimos bylose galimos išimtys iš viešumo principo, įstatymas nustato, kad ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu to prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių (CPK 379 str.).

Nepilnamečio vaiko dalyvavimas teismo posėdyje. CK ir CPK normos užtikrina galimybę

vaikui nepriklausomai nuo jo amžiaus teisme išdėstyti savo nuomonę. Įstatyme yra nustatyta, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 str. 1 d.).

Vaiko nuomonės išreiškimo forma

Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas (CPK 380 str. 2 d.).

Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylos nagrinėjime. Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu

atveju, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdžiui bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CK 3.184 str.), bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.178 str.) ir kt.

Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylos nagrinėjime. vaiko teisių apsaugos institucija

teismo įtraukiama dalyvauti procese arba įstoja į procesą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jai pavestas funkcijas, ginant vaikų interesus (CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.).

Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylos nagrinėjime.

Jeigu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija į procesą savo iniciatyva neįstoja, tai visais atvejais ji turi būti įtraukiama teismo. Tiek savo, tiek teismo iniciatyva įstojusi į bylą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi pateikti teismui išvadą dėl ginčo.

Teismingumas

Remiantis CPK 26 -28 straipsniais, šeimos bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Vadovaujantis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, ieškiniai turi būti pareiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Tai yra bendroji taisyklė, kuri taikoma ir šeimos ginčams.

Pavyzdžiui, ieškiniai dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo ir tėvystės nustatymo gali būti reiškiami ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą, nesvarbu, kas pareiškia ieškinį (CPK 30 str. 4d., CK 3.146, 3.147 str., CPK 387 str. 3d., CK 3.194, 3.205, 3.236, 3.237 str.).

VAIKO INTERESŲ APSAUGA SANTUOKOS NUTRAUKIMO BYLOSE Nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš

tėvų kreditorių interesą. Patenkinus pareiškėjo prašymą pripažinti vieno iš sutuoktinio skolininkui nuosavybės teisę į visą butą, sutuoktinei išmokant atitinkamą kompensaciją, nepilnametis vaikas būtų paliktas be gyvenamojo būsto, o prioritetas būtų suteiktas kreditoriaus (išieškotojo) interesui, sudarant sąlygas palankiai realizuoti butą ir taip maksimaliai patenkinti kreditoriaus interesą. Toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005.

Nepilnamečių kreditorių teisių apsauga

Tais atvejais, kai dalijant sutuoktinių turtą paaiškėja, jog vienas iš sutuoktinių nevykdo išlaikymo prievolės, išlaikymo skola turi būti priteista iš sutuoktinio nepilnamečio vaiko naudai ir nesant pareikšto tokio reikalavimo (CK 3.118 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006.

Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, turi

būti atsižvelgta į būtinybę apsaugoti vaikų naudojimosi gyvenamuoju namu teises ir galimybę padalyti gyvenamąjį namą natūra (pagrindinis vaikų teisių apsaugos principas – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jų fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2006.

Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose šios

kategorijos bylose yra ne vieną kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus.

LAT 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003.

LAT 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004.

LAT 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005.

LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006.

Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose

Buto patalpų išplanavimo būdas, neleidžiantis į kurią nors patalpą patekti atskirai, nepereinant kitų patalpų, reiškiantis šio turto nedalumą, ieškovės ir kitų buto gyventojų konfliktinis santykių pobūdis su atsakovu, nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių butas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008.

Vaikų interesų apsauga sutuoktinių turto padalijimo bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123

straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.) Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

VAIKO GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMAS

Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; 3) kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; 4) požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; 5) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; 6) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002.


Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystimąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystimosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005;

2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007;

2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005;


Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.


Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-6/2004;

2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008.

Vaiko norų ir interesų derinimas

Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, jei jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti.

tik teismui suabejojus vaiko gebėjimu suformuluoti ir išreikšti savo norus ir pažiūras, jis gali į teismo posėdį pakviesti ekspertą psichologą ar skirti psichologinę ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. I. G., bylos Nr. 3K-3-659/2004.

Vaiko norų ir interesų derinimas

Dėl įvairių priežasčių vaiko norai ir interesai ne visuomet gali sutapti. Todėl kiekvienu atveju, išklausius vaiko norus, reikia išsiaiškinti, ar jie neprieštarauja jo interesams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., nutarties Nr. 3K-3-776/2003.

Vadovavimasis vaiko interesais

Būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškiai suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tuo tikslu teismas vertino byloje esančių įrodymų, atskleidžiančių tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008.

Dėl aplinkybių susijusių su tėvais

Vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005;

2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007.


Sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų palikti auklėti vaiką, svarbu nustatyti kiekvieno iš jų asmeninius bruožus, moralės, dorovės savybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008.


Jeigu yra duomenų apie tėvo (motinos) teistumą ar administracinį baustumą, tai teismas turi išsiaiškinti, kokius nusikaltimus ir pažeidimus yra padarę tėvai, priimdamas sprendimą – atsižvelgti į jų pobūdį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005.

Dėl brolių ir seserų ryšio

Svarbus ne tik saugumas, bet turi būti sukurtos sąlygos neprarasti ryšio su broliu. Specialisto išvada, kad ryšys tarp vaikų silpnas, nesuteikia pagrindo juos atskirti, nes po to jų ryšys gali visiškai nutrūkti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007.

Dėl brolių ir seserų ryšio

Brolių ir seserų atskyrimas, ypač tada, kai vaikus sieja glaudūs santykiai, mėgsta tarpusavyje bendrauti ir būti kartu, pažeistų vaikų interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. I. G., bylos 3k-3-659/2004.

Dėl buitinių sąlygų

Nors vertinant buitines tėvų ir vaikų gyvenimo sąlygas yra atsižvelgiama į tuo metu esančias konkrečias tėvų gyvenamosios vietos, t.y. namo, buto, kambario sąlygas, tačiau tai nereiškia, jog nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, konkreti jo gyvenamoji vieta turi būti būtent ta, kurioje tėvas gyveno ginčo sprendimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2001.

Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas

Dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007;

Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas

Pareiškus ieškinį (priešieškinį) dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas auginti ir auklėti gyventi kartu su kitais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., nulos Nr. 3K-3-242/2005.

Nepilnamečių vaikų išlaikymas

Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (šioje byloje – motina) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.185 straipsnyje numatytas tėvų ir vaikų turto atskyrimas. Vaikų turtas – tai pirmiausia išlaikymui iš tėvų gaunamos lėšos. Tėvas ar motina, su kuria gyvena vaikai, uzufrukto teise tvarko savo vaikų turtą, tačiau uzufruktorius, nagrinėjamos bylos atveju – vaikų motina – be teisinio pagrindo negali mažinti vaikų turto (CK 3.190 straipsnis).

2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006.

Nepilnamečių vaikų išlaikymas

Motinos atsisakymas nuo išlaikymo prievolės vykdymo neužkerta kelio priteisti įsiskolinimą iš tėvo, jeigu jis savo noru nevykdė šios prievolės.

2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006

Išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai

Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą.

2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008.

2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003;

2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004;

Dėl vaikui priteisiamo išlaikymo dydžio

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Taigi pagal kasacinio teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011.

Dėl vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo kriterijų

Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje D. G. ir V. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-216/2006.

Dėl vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo kriterijų

Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.


Dėl tėvų turtinės padėties

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.



2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004,

2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004.


Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., Nr. 3K-7-6/2007.


Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarinių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006.


Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.



Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui.

Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo.

2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006.


Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008.


Dėl vaiko poreikių

Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006.


2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006;

2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006.


Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).


2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006;

2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006.


Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005.

Dėl kelių vaikų išlaikymo

Priteisiant išlaikymą, kai teisę jį gauti turi du ir daugiau vaikų, vadovaujamasi lygybės principu. Lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą.

2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. G. G., bylos Nr. 3K-3-30/2005;

2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005.

Dėl kelių vaikų išlaikymo

Tuo atveju, kai vaikai lieka pas abu tėvus, bet vienas iš vaikų aprūpinamas mažiau dėl tėvo (motinos) uždarbio (pajamų) ar tėvų materialinės padėties skirtumo, teismas gali priteisti išlaikymą mažiau aprūpinto vaiko naudai. Todėl vaikų pasidalijimas ne visada gali būti pagrindu atleisti tėvą (motiną) nuo vaiko, kuris gyvena su kitu iš tėvų, išlaikymo.

2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2003.

Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas

Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą.


2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006.


sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui

pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).



Skolininko turtinės padėties pasikeitimas konstatuojamas, atsižvelgiant ne vien į jo materialinės padėties pasikeitimus - pablogėjimą ar pagerėjimą, bet į abiejų tėvų tolimesnes galimybes išlaikyti vaiką.

2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003.

Priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam

pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos.

2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas.

2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006.


Keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, pastarąjį mažinti dėl pablogėjusios išlaikančiojo padėties galima ne tik nustačius esminį tokios padėties pasikeitimą, bet taip pat, kad tėvas (motina), privalantys vykdyti išlaikymo pareigą, neprisidėjo savo kaltais veiksmais prie savo turtinės padėties pablogėjimo.



Esant nustatytiems duomenims apie žymų alimentų įsiskolinimą, CK 3.201 straipsnio 1 dalies prasme keičiasi ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir blogėja kitos išlaikymo prievolės šalies – nepilnamečių vaikų – materialinė padėtis, o tai savo ruožtu yra savarankiškas pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004.


Pagal bendrąją taisyklę aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą.

Pabrėžtina, kad turtinės padėties pablogėjimas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį turi būti esminis. Tik tokiu atveju, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, tai gali būti pagrindas sumažinti nepilnamečio išlaikymo dydį.



Būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti.


Dėl išlaikymo formos Išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui

augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.


Dėl išlaikymo formos

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita.

2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006

Dėl išlaikymo formos

Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos.

2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003.

Dėl išlaikymo formos pakeitimo sąlygų

Prašymas pakeisti nustatytą išlaikymo formą - mokant periodines išmokas - į išlaikymą, priteisiant tam tikrą turtą, kuris apsunkintas kito kreditoriaus reikalavimu nukreipti į jį skolos išieškojimą, prasidėjus vykdymo procedūroms: areštavus turtą, paskelbus varžytynes, gali būti patenkintas, jeigu bus nustatyta, kad įsiskolinimas vaiko išlaikymui ir būsimų išmokų dydis atitinka ar nežymiai viršija realizuojamo turto vertę.


Dėl išlaikymo formos pakeitimo sąlygų Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų

įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį. Teismui nustačius, kad, pakeitus išlaikymo formą bus tvirčiau apsaugoti vaikų interesai, ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo turėtų būti tenkinamas.



Keičiant išlaikymo formą į išlaikymą turtu, būtina nustatyti, ar priteistinas turtas pagal savo vertę atitinka išlaikymo dydį. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.



CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nenustatyta apribojimų vieną išlaikymo formą pakeisti bet kuria kita CK 3.196 straipsnyje numatyta išlaikymo forma. Gyvenime galimos įvairios situacijos, pavyzdžiui, vaikui priteistas turtas sunaikinamas arba dėl kitos priežasties negali būti naudojamas vaiko poreikiams tenkinti. Tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti prielaidas teismui spręsti vaikui nustatyto išlaikymo formos pakeitimo klausimą. Negalima paimti iš vaiko turtą tokios vertės, kokia buvo teismui priimant sprendimą dėl turto priteisimo vaikui. Keičiant tokią išlaikymo formą kita forma, vaikas negali nukentėti nei kaip turto savininkas, nei kaip išlaikytinis.

2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2004.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip pagrindo pakeisti išlaikymo formą

Esant tokiai teisinei situacijai, kai skolininkas, turintis išlaikymo prievolės įsiskolinimą, taip pat ir kitų skolų tretiesiems asmenims, ir dėl to esant paties skolininko nemokumo grėsmei, t. y. padėčiai, kai skolininko turto nepakaks skoloms padengti, kasacinio teismo vertinimu, reiškia pagrindą pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą tvirta vienkartine pinigų suma arba konkrečiu turtu ir taip išvengiant skolininko nemokumo rizikos ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 straipsnio 2 dalis), dėl to, esant skolininko, turinčio prievolę teikti išlaikymą, realiai grėsmei ateityje tapti nemokiam, yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra, atsižvelgiant į geresnį vaiko interesų užtikrinimą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006.


Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, todėl kad išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas.



Dėl išlaikymo nevykdymo periodinių išmokų mokėjimo būdu kai susidaro įsiskolinimas vaiko interesais gali būti sprendžiama dėl išlaikymo būdo pakeitimo ir tai atitiktų Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalį.


Dėl sutuoktinių turtinių prievolių dalijimo Solidariosios prievolės pripažinimas asmenine

prievole CK 3.109 straipsnio 4 dalies pagrindu reikšmingas tada, kai sprendžiami tik sutuoktinių bendraskolių santykiai. Tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Minėta, solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo natūra, neturtinės žalos priteisimo sąlygų

Toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas bei didelių išlaikymo kaštų reikalaujantis turtas, o kitam – dalus komercinės paskirties paklausus ir stabiliai pajamas duodantis turtas, reiškia ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) nepaisymą.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo natūra, neturtinės žalos priteisimo sąlygų Turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo

sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Vienam iš sutuoktinių priteisus pakankamai svarią turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008.

Dėl sutuoktinio sutikimo būtinumo preliminariajai sutarčiai sudaryti (CK 3.92 straipsnio 1, 4 dalys)

Nesant kito sutuoktinio sutikimo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta, todėl ir sutikimo nedavusio sutuoktinio daiktinės teisės į turtą nepasikeis. Pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo laikui ir nesudarius pagrindinės sutarties, jos įvykdymo natūra reikalauti negalima, disponavimo suvaržymai ginčijamos sutarties pagrindu negalimi ir ateityje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. A. K., K. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2008.

Dėl dalijamo sutuoktinių turto vertės nustatymo

Tokia situacija, kai teismas sprendime dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo remiasi tik vienos ekspertų išvados duomenimis dėl nurodytos turto vertės, vertintina kaip CK 3.119 straipsnio pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-255/2009.

Dėl pilnamečių vaikų išlaikymo

išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009.


Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma.

Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas.



Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.


Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad

asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009.

Dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio

Šeimos interesais paimta paskola gali būti pripažinta tokia paskola, kuri panaudota įmonės veiklai, plėtojamai turint tikslą ir (ar) aprūpinant šeimą – t. y. šeimos interesais, o ne tik tiesiogiai sutuoktinių ir kitų šeimos narių turto įgijimui, jų poreikių tenkinimui. Prie šeimos interesų ir poreikių gali būti priskirtos ir sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančios individualios įmonės plėtrai imamos paskolos. Paskola, kuri be kito sutuoktinio gauta ir panaudota santuokos metu funkcionuojančiai individualiai įmonei kaip šeimos verslui, pripažįstama bendra, o ne asmenine sutuoktinių paskola. Nors nenurodyta, kad paskolos sutartis sudaroma šeimos interesais, teismas gali pagal kitas aplinkybes pripažinti tokius interesus buvus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-371/2009.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis)

Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis formomis, pavyzdžiui, priteisdamas vaikui periodines išmokas ir perduodamas tam tikrą turtą ar priteisdamas vienkartinę pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009

Dėl dalijamo santuokoje įgyto turto vertės ir jos nustatymo momento

Dėl dalijamo bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto vertės nustatymo momento teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje. Nors nagrinėjamoje byloje šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki 2002 m. birželio 6 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-580/2009

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010

Dėl ieškovo nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių apimties šeimos bylose

Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Kai yra pagrindas išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių prievolėms prieš kreditorius

Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“ AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010

Dėl dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo nutraukiant santuoką (CK 3.70 str. 4 d.) Dovanotojo teisės reikalauti grąžinti dovaną iš

apdovanotojo įgyvendinimas priklauso nuo dovanotojo valios. Tačiau tam, kad dovanotojas šia teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, galėtų pasinaudoti, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-275/2010.

Dėl brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo bei išlaikymo pareigą turinčio asmens turto paveldėjimo Vien vieno iš brolių (seserų) nedarbingumo faktas

savaime nėra pagrindas reikalauti išlaikymo. Išlaikymas priteisiamas tik tada, jeigu nustatoma, kad tokiam nedarbingam asmeniui reikalinga parama; brolis (sesuo), iš kurio reikalaujama išlaikymo, turi pakankamai lėšų teikti tokį išlaikymą; išlaikytinis neturi tėvų, sutuoktinių ir vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo. Taigi, įstatyme nustatyta išlaikymo pareiga taikoma ne a priori, o nustačius visas SŠK 97 straipsnio taikymo sąlygas, įskaitant ir ieškovo nedarbingumą bei paramos reikalingumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-281/2010.

Dėl išlaikymo reikalingumo

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje N. K. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010.

Dėl palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį

Kadangi pagal nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nedarbingumo dėl pensinio amžiaus požymis rodo tik įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu, todėl reikalinga nustatyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas senatvės pensinio amžiaus sulaukęs palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, ir dėl to buvo reikalingas išlaikymo. Tai tinkamai gali būti nustatyta išnagrinėjus skundą žodinio proceso tvarka, pagal kurią galima plačiau taikyti įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje V. A. S. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2010.

Dėl teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų periodinių išmokų indeksavimo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas

nereiškia, kad ją sudaręs asmuo praranda tam tikras įstatymu reglamentuotas teises, būtent – kreiptis į antstolį dėl periodinių išmokų indeksacijos CK 3.208 straipsnio pagrindu. Be to, minėta, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti keičiama iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 538 straipsnio 5 dalis), o jei šalys nesutaria sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų keitimo klausimu, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nelemia situacijos, kad ši sutartis negalės būti keičiama ar kad asmuo, pasirašydamas tokią sutartį, atsisako įstatymo reglamentuotų teisių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 5 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolis J. P., bylos Nr. 3K-3-344/2010.

Dėl santuokos nutraukimo pagal SŠK nuostatas

Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukelia santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas CMĮ. <...> Tai reiškia, kad, CMĮ neįregistravus ištuokos, 2000 m. priimtas sprendimas pagal galiojusio SŠK nuostatas santuokos nenutraukia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2010.

Dėl sutuoktinių teisės pirkti valstybinės žemės sklypą, suteiktą asmeniniam naudojimui

Jei žemės sklypas įgyjamas nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, tai asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo. Ši įstatymo nuostata, kai šeimai naudotis suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą perka santuokoje esantis asmuo, aiškinama kartu su SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, jeigu sprendžiama, ar gali būti pripažinta galiojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, vienai šaliai ją iš dalies įvykdžius 1995 metais sumokant pinigus. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokoje vieno iš sutuoktinių vardu, yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nors įformintas tik vieno iš jų vardu

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2010.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo procesiniu sprendimu teisinių padarinių Procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių

turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) ir reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai, teismas šiuo atveju neturėjo įstatyminės pareigos būti aktyviam, jiems nurodžius dalytiną turtą, teismas dėl šio turto ir priėmė procesinį sprendimą – nutartimi patvirtino taikos sutartį, t. y. išsprendė teisinį klausimą pareikštų teismui reikalavimų apimtimi.

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro, dalytino turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010.

Dėl imperatyviųjų vaiko teises reglamentuojančių įstatymo nuostatų ir jų reikšmės sandorių galiojimui

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir dėl to yra niekinis, CK 3.84 straipsnio nuostata dėl šeimos turto išviešinimo ir galimybės šį faktą panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis neturi teisinės reikšmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. W. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010.

Dėl ūkininko ūkio ir jam skirtų tiesioginių išmokų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko

ūkiui skirta parama. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis bendrosios nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams, darytina išvada, jog ir su šio ūkio veikla susijusios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji turi būti padalyta santuokos nutraukimo byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011.

Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo

Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš dviejų kreditavimo sutarčių. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011.

Dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose

Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. antstolė A. K., bylos Nr. 3K-3-216/2011.

Dėl sutuoktinio išlaikymo

Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje

Documents

ŠEIMOS TEISĖ