Informatikos teisė

Dėstytoja Vaida Nedzinskaitė vaida.nedzinskaite@vgtu.lt

Budėjimo laikas: Antradienis 1600 – 1700 val., SRC 715

Namų darbas

• Užsienio/nacionalinės autorių teisių gynimo institucijos aprašas:

1-3 psl. apimties rašto darbas; Institucijos pavadinimas (lietuviškai ir originalo

kalba), logotipas, internetinės svetainės adresas, pagrindinės funkcijos ir veiklos principai, ginami subjektai, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, pagrindiniai renginiai, kampanijos ir t.t.

Atspausdintas rašto darbas paduodamas dėstytojui po paskaitos iki egzamino.

Teisės šaltiniai

Sąvokos “teisės šaltinis” reikšmės

– Teisės pažinimo šaltinis;

– Veiksniai, kurie lemia teisės atsiradimą;

– Visuotinai privalomos teisės normos;

Teisės šaltinis formaliuoju požiūriu

• Teisės forma (teisės šaltinis formaliąja prasme) – tai privalomo elgesio taisyklės išraiškos būdas, dėl kurio taisyklė tampa prieinama savo adresatui ir iš kurio paaiškėja jos juridinė galia – vieta kitų teisės normų hierarchijoje.

• Teisės šaltinis = teisės forma.

Teisės šaltinis formaliuoju požiūriu

• Tai reiškia, kad teisės formos sąvoka apima dokumentą, kuriame teisės norma išreikšta, suformuluota, ir kartu normos juridinę galią, kuri priklauso nuo tą normą sukūrusio subjekto kompetencijos ir nuo teisėkūros procedūrų tipo.

Teisės šaltinių sąvoka įstatymų tekstuose I

CK 1.3 str. Civilinės teisės šaltiniai1. Civilinės teisės šaltiniai yra LR Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, LR tarptautinės sutartys

3. LRV nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta.

Teisės šaltinių sąvoka įstatymų tekstuose II

CK 3.2 str. Šeimos teisės šaltiniai1. Šeimos santykius reglamentuoja LR Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, taip pat LR tarptautinės sutartys.

2. LRV ar kitos valstybės institucijos gali priimti teisės aktus šeimos teisės klausimais tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi.

Teisės šaltinių sąvoka įstatymų tekstuose III

DK 3 str. Darbo teisės šaltiniai

1. Darbo teisės šaltiniai yra LR Konstitucija, LR tarptautinės sutartys, šis kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos.

2. LRV nutarimai ir kiti norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir mastu.

Teisės šaltinių sąvoka įstatymų tekstuose IV

CK 1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas

1. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

2. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

3. Jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

4. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teisės šaltinių rūšys

• Pirminiai (tiesioginiai) teisės šaltiniai

• Išvestiniai (netiesioginiai) teisės šaltiniai

Pirminiai ir išvestiniai teisės šaltiniai

• Pirminiai (tiesioginiai) teisės šaltiniai:– teisinis paprotys;– norminis teisės aktas;– tarptautinės sutartys;– kitos teisinės sutartys;– visuomeninių organizacijų norminiai aktai, išleisti su valstybės

sankcija;– teisiniai principai.

•  Išvestiniai (netiesioginiai )teisės šaltiniai:– teismo precedentas;– teisės doktrina.

1. Teisinis paprotys

Teisinis paprotys – teisės normų egzistavimo forma, kuri atsiranda kompetentingai valstybės institucijai arba piliečiams civiline sutartimi sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisyklę, susiformavusią pačioje visuomenėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi (A. Vaišvila).

Teisinių papročių kriterijai

(1) visuotinumo (elgesio taisyklė turi būti plačiai taikoma tam tikrai žmonių veiklos sričiai);

(2) ilgalaikiškumo (nerašyta elgesio taisyklė turi būti atsiradusi labai seniai (nuo neatmenamų laikų);

(3) tęstinumo (elgesio taisyklė buvo ir yra paisoma nuolat, nenutrūkstamai);

(4) teisingumo ir būtinumo (elgesio taisyklė turi būti vertinama kaip teisinga ir būtina, todėl jos laikomasi savanoriškai, o ne per prievartą).

• CK 1.4 str. Papročiai

1. Įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius.

2. Papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams.

 • CK 3.2 str. Šeimos teisės šaltiniai

3. Papročiai šeimos santykiams taikomi tik įstatymų numatytais atvejais. Jeigu yra prieštaravimas tarp įstatymo ir papročio, taikomas įstatymas.

JT Konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių

9 straipsnis

(1) Šalys privalo laikytis bet kokio papročio, dėl kurio jos susitarė, ir praktikos, kurią jos nustatė tarpusavio santykiuose.

(2) Jeigu dėl kitko nebuvo susitarta, laikoma, kad šalys jų sutarčiai ar jos sudarymui numanė taikyti paprotį, apie kurį jos žinojo arba turėjo žinoti ir kuris tarptautinėje prekyboje plačiai žinomas ir jo nuolat laikosi šalys tokio tipo sutartyse atitinkamoje prekybos srityje.

INCOTERMS

• Tarptautiniai prekybos rūmai išleido paprotinių prekybos taisyklių aiškinimo rinkinius – Incoterms taisykles, kurios plačiai naudojamos tarptautinėje prekyboje.

• Nėra teisiniai aktai, o juose aprašytos taisyklės neturi juridinės galios.

• Incoterms taisyklės įgyja teisinę galią ir taikomos iš esmės tik tada, kai dėl jų taikymo susitaria verslo subjektai ir tą susitarimą įtvirtina savo kontraktuose (sutartyse).

2. Norminis teisės aktas

• Tai kompetetingo valstybės organo išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluotos (nustatytos) reikalaujamo elgesio taisyklės (teisės normos), t.y. nurodyta, kaip turi būti elgemiasi tam tikromis aplinkybėmis. Įprastas norminis teisės aktas yra įstatymas.

Teisės aktų rūšys

– Norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

– Individualus teisės aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.  

– Teisės aiškinimo aktai – juos išleidžia teisės normas aiškinanti institucija.

*Administraciniai aktai

Norminių teisės aktų rūšys (pagal hierarchiją)

– Įstatymai. Tai norminis teisės aktas, priimtas aukščiausiosios atstovaujamosios valstybės institucijos ypatinga teisėtvarkos tvarka ir turintis aukščiausiąją teisinę galią ir reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius, atsižvelgdamas į visų šalies gyventojų interesus ir poreikius.

– Poįstatyminiai teisės aktai. Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetetingo organo priimtas teisės aktas.

Įstatymų skirstymas pagal teisinę galią

– Pagrindiniai:• Konstitucija;• Konstituciniai įstatymai;• Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys.

– Paprastieji

LR Konstitucija – pagrindinis įstatymas

• Konstitucinio Teismo 2004-05-25 nutarimas. „Konstitucija – tai aukščiausios teisinės galios aktas. Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų LR piliečių demokratiškai priimtas įsipareigojimas jų dabartinei ir būsimoms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė...”

Norminių teisės aktų rūšys

• Pagal teisės šakas:– Civiliniai– Darbo– Baudžiamieji– T. t.

• Pagal juos išleidusius subjektus:– Valstybės institucijų norminiai teisės aktai– Vietos savivaldos institucijų teisės aktai– Valstybės sankcionuoti visuomeninių organizacijų aktai– Tautos valios aktai

• Pagal norminio apibendrinimo laipsnį:– Kodifikuoti norminiai teisės aktai– Paprastieji norminiai teisės aktai

3. Tarptautinės sutartys

• Pagal tai koks tarptautinės ir nacionalinės teisės santykis konkrečios valstybės viduje, priskiriama dualistinė arba monistinė teorija.

• Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 dalis: tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

• DK 3 straipsnis. Darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, darbo santykius reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės normos, šis Kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos.  

• CK 1.3 straipsnis. Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.  

• CPK 1 str. 3 dalis: Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.

4. Teisinė sutartis

• Teisinės (norminės) sutartys – tokios, kuriose yra visiems privalomų bendrų normų.

• DK 3 straipsnis. Darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, darbo santykius reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės normos, šis Kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos.

5. Teisės principai

• Lot. principum – pradžia, pagrindas, pirminis šaltinis.

• Teisės principai – tai pagrindinės teisės idėjos, vertybinės orientacijos, kurios nurodo, kap konkrečiomis teisės nomomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai.

• Teisės principai nėra prasimanomi, o logiškai išvedami iš teisės esmės.

Teisinių principų pavyzdžiai

• 1. Įstatymui ir teisei visi lygūs;• 2. Visų asmens subjektinių teisių santykinumas;• 3. Privilegijų ir absoliučių teisių neleistinumas ;• 4. Socialinio kompromiso arba saiko principas;• 5. Padarytą žalą būtina atlyginti.

• ...

Teisės principų funkcijos

– Reglamentavimo;– Interpretavimo;– Spragų užpildymo, kolizijų šalinimo.

Pirminiai ir išvestiniai teisės šaltiniai

• Pirminiai (tiesioginiai) teisės šaltiniai:– teisinis paprotys;– norminis teisės aktas;– tarptautinės sutartys;– kitos teisinės sutartys;– visuomeninių organizacijų norminiai aktai, išleisti su valstybės

sankcija;– teisiniai principai.

•  Išvestiniai (netiesioginiai )teisės šaltiniai:– teismo precedentas;– teisės doktrina.

Teisinis precedentas

• Teisinis precedentas – tai valstybės institucijos, dažniausiai teismo, sprendimas, priimtas sprendžiant konkrečią teisinę bylą ir vėliau laikomas pavyzdžiu sprendžiant analogiškas (panašias) bylas.

Lietuvos teisėje teisinis precedentas žinomas nuo XVI a. (I Lietuvos statutas):

„Nors esame paskelbę rašytus įstatymus visai valstybei, pagal kuriuos teismai turi teisti, tačiau visi įstatymai labai greitai negali būti parašyti, kaip lygiai ir šie įstatymai negalėjo apimti visų atvejų. Todėl, jeigu teisėjams tektų spręsti atveją, apie kurį šiame įstatyme nėra parašyta, tai paliekame teisėjų nuožiūrai pagal jų sąžinę, kad jie, prisimindami Dievą, spręstų pagal senąjį paprotį. Tačiau artimiausiame teisme jie turi pranešti apie šiuos atvejus mums arba tarybos ponams. Ir jeigu mes arba mūsų tarybos ponai tuos atvejus patvirtinsime, tai jie turi būti įrašyti į šiuos įstatymus.“

Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas Lietuvoje teisminiam precedentui suteikė oficialią reikšmę ir privalomą teisinę galią.

Teisės doktrina

Tai pozityviosios teisės interpretacija ir teismų praktikos analizė vadovėliuose, publikacijose, straipsniuose ir kt. mokslo darbuose. Ji veikia tiek teismų darbą, tiek ir įstatymų leidybą.

Teisės doktrinos svarba

– Teisės analizė;– Objektyvumas;– Lyginamasis metodas;– Teisės aiškinimo, formulavimo

taisyklės;– Teisinis stabilumas.

Klausimai?