Finansų teisė, 2012

Kaupiamasis - kolis, referatas. Tema - iš programos (iš bankų - sparčiai keičiasi).

1. Valstybės ir savivaldybių finansų veikla

FT buvimą sąlygoja ta aplinkybė, kad valstybė kaip politinė organizacija, atsakinga už viešųjų reikalų tvarkymą, privalo sukaupti pakankamus piniginius išteklius, kurie reikalingi valstybės funkcijų įgyvendinimui. Finansų teisėje finansai suprantmi kaip piniginiai ištekliai. Finansų veiklos atsiradimas siejamas su viesuomenės viešaisais poreikiais - tai poreikiai, kuriuos patenkinti gali valstybė (švietimas, sveikatos apsauga). Tokių poreikių susiformavimas apsprendžia tai, jog valstybė imasi veiklos, kad surinkti pakankamus kiekius piniginių išteklių, kurie po to naudojami bendriesiems/viešiesiems visuomenės poreikiams.

Valstybės finansų veikla apima ir savivaldybių finansų veiklą. Tiek valstybė, tiek savivaldybės turi savarankiškus piniginius išteklius. Tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo finansų veiklą, siekdamos tų pačių tikslų - patenkinti viešuosius poreikius.

Valstybės finansų veikla - organizuojanti kompetetingų valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, formuojant, paskirstant ir panaudojant valstybės bei savivaldybių piniginius išteklius siekiant užtikrinti viešųjų/bendrųjų poreikių patenkinimą. Valstybės finansų veikla v. privati finansų veikla - išteklius naudoja viešojo sektoriaus subjektai:

1) valstybė2) savivaldybės3) valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos4) valstybės ir savivaldybių bei biudžetinių įstaigų kontroliuojamos sveikato priežiūros VĮ5) valstybės, savivaldybių ir biudžetinių įstaigų kontroliujamos aukštosios mokyklos ir

mokslinių tyrimų institutai6) valstybės, savivaldybių ir biudžetinių įstaigų kontroliuojamos visų rūšių mokyklos7) valstybės, savivaldybių ir biudžetinių įstaigų kontroliuojamos socialinės globos įstaigos8) valstybiniai pinigų fondai9) valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos įmonės (jos praktiškai veikia kaip privatūs

subjektai, savarankiškai naudoja savo piniginius išteklius, tačiau tie pinigai yra valstybės ir savivaldybių nuosavybė)

Valstybės finansų veikla suprantama dviem prasmem:

ekonominė veikla - piniginių fondų sudarymas ir panaudojimas administracinės veiklos rūšis - veikla, susijusi su valstybės piniginių išteklių tvarkymų,

valdingų nurodymų davimu ir nuolatinės priežiūros pagrindais.

Finansų veiklos tikslas - patenkinti viešuosius visuomenės poreikius (atlikti funkcijas, kurioms valstybė ir savivaldybės yra įsteigtos)

Finansų veiklos uždaviniai:

1. Sukaupti pakankamus išteklius (mokesčiai, skolinimasis iš užsienio...)2. Tiksligai ir efektyviai panaudoti piniginius išteklius, vadovaujantis valstybės ir svivaldybių

prioritetais atitinkamu laikotarpiu.3. Griežtai kontroliuoti valstybės ir savivaldybės piniginių išteklių kaupimą ir panaudojimą4. Reguliuoti ir pririžiūrėti finansų rinkas, kad būtų užtikrinta valstybės ar savivaldybės

finansinių interesų apsauga.

Finansų veiklos metodas - valstybės finansų veikla įgyvendinama tam tikrais metodais, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes:

1. Piniginių fondų sudarymo metodai (piniginių išteklių gavimo metodai) - visi įstatymais leidžiami būdai, kurių pagalba valstybė ir savivaldybės surenka joms reikalingus piniginius išteklius. Šių metodų yra labai daug. Pagrindinis - mokesčiai. Taip pat skolinimasis vidaus ir užsienio rinkose, baudos (kriminalinės, administracinės), konfiskuoto turto realizavimas, valstybės paveldėto turto realizavimas....

2. Piniginių išteklių paskirstymo ir panaudojimo metodai. Yra trys pagrindiniai: biudžetinis/finansavimo - reiškia planingą negrąžintiną ir neatlygintiną lėšų skyrimą

iš valstybės ar savivaldybės piniginių fondų subjektams, kurie įgyvendina valstybės ar savivaldybės funkcijas. Finansuoti galima ne tik viešąsias įstaigas, bet ir valstybės ar savivaldybės įmones (dalinai);

kreditavimo - tikslingas grąžintinas ir atlygintinas lėšų skolinimas ūkio subjektams (kreditavimas bus tik tuo atveju, kai paskolas suteikia LB. Jei komerciniai baknai - tai civilinė teisė);

finansavimosi - valstybės ar savivaldybės funkcijas įgyvendinantis subjektas savo veiklos išlaidas padengia iš savo gaunamų pajamų. (taikomas ir biudžetinėms bei viešosioms įstaigoms, kai valstybė leidžia užsiimti papildoma veikla, su sąlyga, kad visos papildomos veiklos išlaidos bus dengiamos iš tos papildomos veiklos pajamų.)

3. Piniginių išteklių kaupimo ir panaudojimo kontrolės ir vertinimo metodai - būdai, kuriais tikrinamas ir vertinamas valstybės ir savivaldybių piniginių lėšų surinkimo ir panaudojimo teisėtumas (reidai, patikrinimai...) Pagrindinis vertinimo metodas - finansinis auditas. Tai yra valstybės ir savivaldybės piniginius išteklius naudojančio subjekto finansinės atskaitomybės teisėtumo įvertinimas ir nepriklausomos nuomonės apie tai pareiškimas. Atlieka valstybės kontrolė, audito tarnybos ir auditoriai.

Finansų veiklos formos - parodo veiksmus, kuriais finansų veiklos subjektai įgyvendina finansų veiklą. Pagal pobūdį skiriamos teisinės (kompetetingų institucijų veikla, sukuriant ir tikant FT normas) ir ne teisinės finansų veiklos formos. Teisinių finansų veiklos formų rezultatas - finansiniai teisiniai aktai, kurie arba sukuria, panakina, pakeičia finansų teisės normas (norminiai finansiniai teisiniai aktai), arba sukuria, pakeičia, panaikina finansinius teisinius santykius (individualūs finansiniai teisiniai aktai). Pvz. įstatymas dėl paskolos paėmimo iš tarptautinio valiutos fondo -

individualus, nes adresuotas tik vyriausybei. Taigi reikia žiūrėti į adresatų skaičių (jei taikoma tik veinam subjektui - individualus). Biudžeto įstatymas - norminis.

Neteisinės veiklos formos - tokie veiksmai, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau sudaro sąlygas tinkamam teisinių formų įgyvendinimui. Pvz. seminarų mokesčių mokėtojams organizavimas, mokymai finansų įstaigų darbuotojams, kvalifikacijos kėlimo organizavimas, kasos knygų tvarkymas, įrašų jose darymas, komentarų leidimas.

Įsataigos, įgyvendinančios finansų veiklą

Finansų veiklą įgyvendina visos valstybės ir savivaldybių institucijos. Jas įprasta skirstyti į:

Bendros kompetencijos

Seimas. Finansų veiklos organizavimas valstybės mastu grindžiamas nuostata, kad bendrą vadovavimą visai finansų veiklai Lt vykdo Seimas. Seimas formuoja vieningą valstybės finansų politiką ir nustato bendruosius bendravalstybinės finansų politikos įgyvendinimo principus ir priemones. Finansų srityje skiriamas seimas ir vyriausybė kaip institucijos ir seimo kanceliarija ir vyriausybės kanceliarija. Priimant sprendimus dalyvauja seimas, tačiau visi pinigai skiriami kanceliarijai. Pagrindiniai seimo įgalinimai:

priima įstatymus finansų srityje (paprastai referendumu šie įstatymai negali būti priimami); seimas tvritina ir keičia valstybės biudžetą; esant reikalui gali tvritinti papildomą valstybės biudžetą; tvirtina pagrindinių valstybės piniginių fondų biudžetus arba samatas (Sodros, sveikato

draudimo biudžetą, Ignalinos samatą...); tvirtina valstybės biudžeto ir pagrindinių valstybės piniginių fondų biudžetų vykdymo

ataskaitų rinkinius; seimas formuoja už finansų politikos įgyvedinimą atsakingų institucijų sistemą; ratifikuoja tarptautines finansų sutartis; vykdo parlamentinę finansų įstatymų įgyvendinimo kontrolę;

Seime yra sudaromas finansų ir biudžeto komitetas. Tai vienas svarbiausių seimo komitetų:

Jis svarsto valstybės biudžeto projektą ir rengia galutinę išvadą dėl šio projekto seimui. Taip pat jis atlieka nuolatinę parlamentinę biudžeto vykdymo kontrolę (t.y. komitetas gali

bet kuriuo metu išsikviesti finansų ministrą ir pareikalauti ataskaitos apie biudžeto vykdymą.)

Atlieka parlamentinę LT banko ir FM veiklos kontrolę; turi teisę rengti finansų įstatymų projektus; svarsto pasiūlimus dėl finansų veiklos

tobulinimo.

Komitetui vyriausybė turi pateikti ataskaitą apie biudžeto įgyvendinimą du (?) kartus per metus.

Vyriausybė:

įgyvendina Seimo priimtus finansų įstatymus Organizuoja valstybės biudžeto projekto sudarymą Priima sprendimus dėl skolinimosi valstybės vardu (jei to nedaro Seimas) Teikia siūlimus Seimui dėl finansų valdymo institucijų steigimo ar panaikinimo

Strateginio planavimo komitetas (vyriausybėje):

teikia išvadas dėl ministerijų ir kitų biudžeto asignavimo valdytojų programų ir tų programų samatų projektų

Valstybinė paskolų komisija: (vyriausybėje)

teikia siūlimus vyriausybei dėl sprendimų, susijusių su skolinimusi valstybės vardu

Savivaldybės taryba:

tvirtina savivaldybės biudžetą savivaldybių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius priima sprendimus dėl tikslinių piniginių fondų sudarymo priima sprendimus dėl savivaldybės skolinimosi priima sprendimus įvesti vietines rinkliavas savivaldybės teritorijoje priima sprendimus taikyti mokesčių lengvatas savo biudžeto sąskaita

Komitetai, sudaromi savivaldybėse (kiekvienoje savivaldybėje jie pavadinti skirtingai)

Specialiosios institucijos. Skirstomos į dvi grupes:

1. Institucijos, kurios įgyvendina finansų veiklą, vykdydamos joms pavestas funkcijas (finansų veikla - papildoma veikla).

2. Institucijos, kurioms finansų veikla yra pagrindinė veiklos sritis. Jos įsteigtos valstybės mastu, savivaldybeje tokių nėra.

FM, Lt bankas, VMI, Muitinės departamentas. Pagrindinė - FM. Ji atlieka finansų srities valdymą.

Finansų ministerija:

valdo valstybės iždą Jai pavesta sudaryti valstybės biudžeto projektą Organizuoja valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą Atstovauja vyriausybei valdant valstybės skolą Koordinuoja ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos naudojimą Atstovauja Lt tarptautinėse finansų institucijose metodiškai vadovauja finansų kontrolei ir auditui metodiškai vadovauja buhalterinei apskaitai

VMI ir muitinės departamentas (žinoti funkcijas)

Lt bankas. Pagrindinis veiklos tikslas - palaikyti kainų stabilumą. Uždaviniai:

Vykdo Lt pinigų emisiją (iki Euro įvedimo) Formuoja ir vykdo pinigų politiką Nustato nacionalinės valiutos kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą Bazinę valiutą parenka suderinęs su Vyriausybe Valdo, naudoja Lt banko užsienio valiutos atsargas ir jomis disponuoja Nuo šių metų atlieka finansų rinkos priežiūrą (prižiūri draudimo, perdraudimo įmones,

finansinius maklerius t.y. ne tik bankus)

Finansų kontrolės ir vertinimo institucija. Pagrindinė Valstybės Kontrolė. Tai aukščiausia valstybinio audito institucija.

Valstybės kontrolė:

audituoja valstybės biudžeto vykdymą audituoja soc. dr. biudžeto vykdymą audituoja privalomo sveikatos draudimo biudžeto vykdymą audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą audituoja ES lėšų naudojimą

Savivaldybės kontrolierius arba savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, kuriuos kontroliuoja valstybės kontrolė, yra finansų kontrolės ir vertinimo institucijos savivaldybėse.

2. Finansų teisės esmė

Reguliuoja finansinius santykius pasitelkdama kitas teisės šakas.

Finansiniai santykiai, kurie sudaro FT dalyką. Jiems būdinga:

ekonominis organizacinis pobūdis (susiklosto būtent valstybės finansų veiklos srityje, siekiant sukaupti valstybei reikalingus piniginius išteklius)

finansiniai santykiai yra paskirstomojo pobūdžio - per tokius santykius grynosios valstybės pajamos yra paskirstomos tarp valstybės, savivaldybių, ūkio subjektų ir gyventojų

šie santykiai yra valdingo pobūdžio - juose būtinai dalyvauja valstybė, savivaldybė arba valstybės ar savivaldybės institucijos

piniginis turtinis pobūdis - finansinių santykių objektas pagrinde yra pinigai ir piniginės prievolės, susijusios su valstybės fondų sudarymu.

Taigi dalyką sudaro finansiniai santykiai, atsirandantys valstybei ir savivaldybėms įgyvendinant finansų veiklą.

Metodas - valdingų įgalinimų. Ypatumas tas, kad valdingi įgalinimai yra siejami su viešojo sektoriaus piniginių fondų sudarymu ir panaudojimu, tokius įgalinimus įstatymai suteikia pagrinde

institucijoms, įsteigtoms tikslu įgyvendinti valstybės finansų veiklą. Dispozityviškumas - finansų teisėje jo nėra; išimtis - valstybės skolinimasis, kuomet kreditoriai gali apsispręsti, ar jie skolins valstybei, ar ne (tačiau apsisprendimo laisvė ribota - valstybė diktuoja skolinimosi sąlygas, bankas gali tik apsispręsti ar skolinti ar ne).

Jei laikysime finansų teisę ir mokesčių teisę atskiromis teisės šakomis (o ne mokesčius finansų dalimi), finansų teisėje normų-sankcijų nebelieka.

Normos:

Specializuotos - tos, kurios įtvirtina FT sąvokas ir reguliavimo principus. MT principai buvo įstatyme. FT principai nėra išskiriami. Kaip specializuotos normos principai yra biudžeto teisėje ir valstybės skolos institute (valstybės skolinimosi principai) - skolinimo valstybei laisvanoriškumas, terminuotumas, atlygintinumas, skolinimo apskaita. Biudžeto teisėje - visi mokesčių įstatymai įsigalioja ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo priėmimo.

Apsauginės. Jų yra valstybės skolos institute, kuomet siekiama apsaugoti valstybę nuo nesąžiningų vastybės skolinimų (kai valstybė perskolina savo lėšas arba suteikia garantijas skolininkams). Valstybė gali skaičiuoti delspinigius, išieškoti skolas, su tuo susijusias išlaidas ir organizuoti bankroto pradėjimą.

Reguliatyvinės - kurios įtvirtina teises ir pareigas.

FT sistema

Visuotinai pripažįstamos sistemos nėra, kadangi FT neturi vieningo kodifikuoto šaltinio. Todėl FT sistemą bandoma sudaryti pagal finansų reguliavimo sritis. (pvz. Rusijoje skiriamos finansų teisės šakos, pošakiai, institutai). Lt galima išskirti šiuos institutus:

biudžeto teisės institutas - tos FT normos, kurios nustatto Lt biudžeto sandarą ir reguliuoja biudžeto procesą. Pirminė FT ir atsirado kaip biudžeto teisė

tikslinių piniginių fondų institutas - normos reguliuoja tikslinių piniginių fondų sudarymą ir naudojimą. Šis institutas plačiąja prasme apimtų ir sodrą.

skolinimosi valstybės vardu institutas - normos įtvirtina skolinimosi valstybės vardu formas ir skolinimosi tvarką.

Pinigų sistemos institutas - įtvirtina valstybės pinigų sistemos pagrindus, reguliuoja mokėjimų formas ir nustato užsienio valiutos režimą valstybėje. (kai atsiras euras, šio insituto sistemoje nebebus)

finansų rinkų priežiūros institutas - reguliuoja finansų rinkų dalyvių steigimą, veiklos sąlygas ir priežiūrą. Šis insitutas kiek dirbtinas, nes valstybei reikšminga tik bankų sritis (su draudimu ir brokeriais valstybė nelabai susijusi)

FT pinigai nėra nuosavybės objektas, čia pinigai yra kaip mokėjimo priemonė. Jei pinigai yra kaip nuosavybės objektas - bus civilinė arba darbo teisė.

FT šaltiniai

Tai kompetetingos valstybės ar svaivaldybės institucijos priimtas norminis teisės aktas, reguliuojantis finansinius santykius valdingų įgalinimų davimo pagrindais. Ypatumai:

Ypatingą vietą finansų šaltinių sistemoje užima planiniai norminiai teisės aktai - tokie teisės aktai, kurie įtvirtina valstybės ar savivaldybės finansų veiklos užduotis konkrečiam laikotarpiui. Pvz. - įstatymas dėl valstybės biudžeto, dėl sodros biudžeto patvirtinimo...Už šių teisės aktų nevykdymą taikomos teisinės priemonės

FT neturi ir neturės vieningo kodifikuoto teisės akto. Kodifikacija yra vykdoma pagal institutus. Biudžeto teisės institute pagrindinis aktas - biudžeto sandaros įstatymas, bankų veikloje - bankų įstatymas (?)

Platūs įgalinimai priimant FT šaltinius yra suteikti specializuotoms intitucijoms (Lt bankui ir dar dviem kažkokiom)

Dažnas FT aktų keitimas atsižvelgiant į politikos pokeičius - FT aktai yra politizuoti ir atspindi esamą politinę situaciją (atėjus naujai politinei jėgai, keičiami ir FT aktai).

Tarptautinės sutartys. Tarpžinybiniai susitarimai nėra šaltinis. Išmetus mokesčių teisę, tarptautinių sutarčių finansų klausimais nėra daug - bendradarbiavimo sutartys, skolinimosi sutartys. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys taip pat yra FT šaltinis, nes ten taip pat reguliuojamos investicijos.

Finansiniai teisiniai santykiai

Finansiniai teisiniai santykiai - tai finansų srities santykiai, sureguliuoti teisės normomis.

Kuo skiriasi nuo neteisinių – egze.

Požymiai:

atsiranda, keičiasi, pasibaigia pgl FT reikalavimus;

juose realizuojasi FT normos ir jose išreikšta valstybės finansų politika;

juose realizuojama valstybės valia finansų srityje ir todėl tokių santykių atsiradimas

neįmanomas be valstybės dalyvavimo;

valstybė yra privalomas subjektas, dalyvaujantis betarpiškai arba per įgaliotas institucijas;

valdingus įgalinimus turi tik tie subjektai, kurie atstovuaja valstybei;

teisių ir pareigų vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta, o pagrindinis vaidmuo tenka

ekonominėms sankcijoms;

ginčai, kylantys iš šių santykių, sprendžiami administracine tvarka.

Santykių objektas:

Pinigai; mokėjimo priemonės, išreikštos realiais piniginiais ženklais arba įrašais kredito

įmonių sąskaitose; tiek (ne)grynieji, tiek nacionalinė, tiek užsienio valiuta; turi atitikti LB ir

užsienio valstybių bankų mokumo požymius;

Mokėjimo priemonės; teisės aktais nustatytos formos dokumentai, kurių pagrindu

vykdomi mokėjimai negrynais pinigais (kredito pavedimas, inkasinis pavedimas, čekiai,

vekseliai, banko/nebanko kortelės, etc.).

Finansų paslaugos; veikla, susijusi su pinigų tvarkymu.

Valstybės piniginiai ištekliai (lėšos, sukauptos valstybės ir savivaldybių pinigų fonduose ir

kurias valstybė ar savvaldybės yra gavusios, pasiskolinusios, paskolinusios, kitaip

investavusios).

Piniginės prievolės (asmenų pareigos, susijusios su dalyvavimu formuojant valstybės

piniginius fondus).

Fondinės vertybės (investicijų vertyb pop, kredito vertyb pop).

Taurieji metalai ir brangakmeniai (išskyrus, juvelyriką ir metalo laužą; bet dabar praktiškai

neegzistuoja).

Subjektai: tas pats, kas ir FT subjektai.

Pagal subjektinių teisių ir pareigų apimtį skirstoma į:

Visuomeninius teritorinius darinius; valstybė ir savivaldybės; jų dalyvavimas yra ribotas:

gali dalyvauti biudžetiniuose santykiuose, nes turi savarankiškus biudžetus, turi

savarankiškas pajamas ir asignavimus, savarankišką kompetenciją;

skolinimosi valstybės vardu subjektai: gali skolintis iš vidaus ir užsienio kreditorių

savo vardu ir rizika; savivaldybėms niekas realiai neskolina;

gali dalyvauti tikslinių piniginių fondų santykiuose, nes turi teisę formuoti piniginius

tikslinius fondus ir nustatyti jų naudojimo kryptis; dalyvauja realiai tik valstybė.

Kolektyvinius; viešieji ir privatūs JA; viešieji JA, vykdantys valdžios institucijų f-jas,

dažniausiai yra privalomas finansų teisės santykių subjektas.

Individualius; LR piliečiai ir užsieniečiai / nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai; svarbus tik

ekonominis aspektas; gyventojai FA jokiu atveju negali būti biudžetinių santykių dalyviais,

nors ir moka mokesčius, rinkliavas, nes moka netiesiogiai, t.y. per tarpininką (pvz., kredito

įstaigas, biudžetines įstaigas).

Pagal įgalinimų pobūdį:

Aktyvieji – jų iniciatyva kyla finansų teisiniai santykiai; jie turi valdingus įgalinimus kitų

atžvilgiu.

Pasyvieji.

Tas pats subjektas vienoje situacijoje gali būti aktyvus, kitoje – pasyvus.

LB visada aktyvus.

3. LR biudžetinė sandara ir biudžetinė sistema

Tik valstybės ir savivaldybių biudžetai (ne SODROS, etc.)

Biudžetas; formalia prasme – visuma ekonominių santykių, susijusių su valstybės ir savivaldybių

biudžeto sudarymu, biudžeto lėšų paskirstymu ir panaudojimu; materialine prasme –

centralizuotas pagrindinis valstybės ar savivaldybių piniginių išteklių fondas, kurio lėšos

naudojamos visos savivaldybės ar valstybės reikmėms; teisine – tai teisės norminis aktas,

įtvirtinantis valstybės ar savivaldybių pajamų ir asignavimų (asignavimai – ne išlaidos, bet tarsi ir

jos) planą atitinkamam laikotarpiui.

Biudžeto sandara – nacionalinio biužeto sistema ir jos organizavimo principai.

Nacionalinis – valstybės ir savivaldybių biudžetai; tvirtinami vieneriems metams.

Grindžiama biudžeto savarankiškumo principu - turi savarankiškas pajamas, asignavimus, neįeina

vienas į kitą; dėl savivaldybių – deklaratyvu, nes daug kas priklauso nuo valstybės biudžeto.

Biudžeto sistemos vieningumo principas – sudaromi pagal vieningus teisės aktus ir vieningą

biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją; vykdomi pagal vieningą biudžetinės atskaitomybės

dokumentaciją.

Konsoliduotas biudžetas - teorinė sąvoka; visi valstybės pinigų fondai.

Struktūriškai - pajamos ir asignavimai (išlaidos).

Pajamos – lėšos, kurios perskirstant nacionalines pajamas, pereina v ar s žinion, kaupiamos

biudžetuose; taip pat pajamos, kurios gautos iš kitų subjektų ar yra paskolintos; skiriasi pagal

įskaitymo į biudžetą tvarką: priskirtosios (kurios pilna apimtimi ar procentine dalimi yra įskaitomos

į v ar s biudžetą) ir reguliuojamos pajamos (kurios paskirstomos tarp biudžetų, siekiant

subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, kad būtų užtikrintas biudžeto savarankiškumas).

Ekologiniai mokesčiai eina į atskirą fondą, a la aplinkosaugos programą.

Valstybės priskirtosios pajamos:

Iš mokesčių; PM, PVM, akcizai, konsulinis mokestis, žyminis mokestis, už valstybės turto

naudojimą patikėjimo teise; šitie pilnai patenka valstybei (egze).

Iš valstybės turto, išskyrus, pajamas gautas iš Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo

įstatymo (eina į atskirą fondą); dividendai už akcijas, pelno dalis, kurią turi pervesti

valstybės įmonės.

Biudžetinių įstaigų pajamos.

Negrąžintinė finansinė parama (Europos struktūriniai fondai, Šveicarijos lėšos, Norvegijos

finansinė parama, kt.).

Kitos pajamos (pardavus paveldėtą turtą, pardavus konfiskuotą turtą, kriminalinės baudos,

pasiskolintos lėšos).

Savivaldybės:

Mokesčiai: žemės, paveldimo turto – pilnai savivaldybėms;

Savivaldybės turto, išskyrus, pajamas gautas iš Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo

įstatymo (eina į atskirą fondą).

Gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę, vidaus vandenis, gautos

pardavus ne žemės ūkio paskirties valstybinę žemę (turtas valstybės, bet eina

savivaldybėms).

Vietinės rinkliavos.

Kitos (paveldėto turto realizavimas, administracinės baudos).

Reguliuojamos – kiekvienais metais perskirstomos tarp savivaldybių biudžetų, siekiant užtikrinti

savivaldybių biudžetų pajamų ir asignavimų balansą; nes savivaldybių biudžetai tvirtinami be

deficito. Tik vienas mokestis – GPM.

Skirstoma tokiais būdais:

Tarp v paskirstoma bendrųjų dotacijų forma: savivaldybėms skiriama bendroji dotacija, kad būtų

išlygintos savivaldybių biudžetų pajamos iš jų teritorijų surenkamo GPM; skiriama toms

savivaldybėms, kurios turi didesnių išlaidų dėl objektyvių veiksnių.

GPM paskirstomas per specialias tikslines dotacijas: dotacijas iš valstybės biudžeto, skiriamas

konkretiems tikslams:

Valstybinėms f-joms atlikti savivaldybėje (civ būklės aktų reg, GR tvarkymas, priešgaisrinė

apsauga, etc.).

Ribotai savarankiškai savivaldybės f-jai įgyvendinti (vaikų jaunimo bendrojo lavinimo

organizavimas; krepšeliai).

Seimo ar Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti (socialinio būsto statyba).

Valstybės investicijų programų dalyvavimui.

Kompensacijos iš valstybės biudžeto: gauna savivaldybės, kurios dėl Seimo ar Vyriausybės teisės

aktų gauna mažesnes pajamas arba didesnes išlaidas negu planuota (irgi GPM paskirstymas).

GPM įskaitymo į savivaldybės biudžetą normatyvo nustatymas: Seimas kasmet patvirtina

normatyvą, kiek savivaldybės surinkto GPM turi būti palikta savivaldybės biudžete. Vilniuje - 40%.

Rajonuose - palieka 100%. Kita dalis eina į valstybės biudžetą, iš kurio gauna ir savivaldybės.

****

Lėšų skolinimas savivaldybėms iš valstybės biudžeto: biudžetiniais metais savivaldybės gali gauti

trumpalaikes paskolas; savivaldybė turi neturėti laisvų biudžeto lėšų laikinam trūkumui dengti; turi

būti pasitvirtinusi savo biudžetą; anksčiau buvo be palūkanų – dabar 1%; negrąžino - tai

nebeduoda; FM politika: negrąžintos paskolos dydžiu turi būti mažinama galima teikti dotacija.

Biudžeto asignavimai/biudžeto išlaidos

Valstybės asignavimai yra skirti: (turėtų būti 3)

valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti

Savivaldybių asignavimai:

sav. įstaigoms išlaikyti vietinės reikšmės programoms finansuoti

Biudžetinis procesas

Tai kompetetingų valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų teisės subjėktų veikla formuojant ir vykdant valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Lt biudžetinis procesas tęsiasi apie dvejus metus, o nustatyta tvarka patvirtintas biudžetas galioja vienerius metus. Tie metai - biudžetiniai metai/ biudžetinis laikotarpis. Biudžetiniai metai - nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Biudžetinis procesas apima tris etapus:

a. biudžeto sudarymas ir tvirtinimasb. biudžeto vykdymasc. biudžeto vykdymo vertinimas

Biudžeto sudarymas (planavimas). Tai pradinė biudžetinio proceso stadija, kurios metu parengiamas valstybės biudžetas ateinantiems biudžetiniams metams. Ši funkcija Lt pavesta FM. Lt biudžetas yra planuojamas vieneriems, o tvirtinamas dvejiems metams. Taigi kiekvienais metais, prieš tvirtinant ateinančių metų valstybės biudžetą, seimas patvirtina trejų ateinančių metų prognozuojamus rodiklius (patvirtina nutarimą, kiek planuojama gauti pajamų, kiek gauti asignavimų)

Apskritai biudžeto planavimas prasideda nuo biudžetinės iniciatyvos pareiškimo, šią iniciatyvos teisę turi Vyriausybė. Kiekvienų einamųjų metų pradžioje V priima nutarimą, kuriuo patvirtina ateinančių metų biudžeto projekto sudarymo planą. Tokiame nutarime V nustato, kokios institucijos, subjektai privalo teikti info FM, kad ši galėtų parengti atitinkamus biudžeto dokumentus, taip pat jame nustatomi biudžeto sudarymo darbų atlikimo terminai.

Biudžeto planavimas apima tris darbų grupes:

1) makroekonominių ir fiskalinių prognozių atlikimą ir tikslinimą. Jas rengia FM vadovaudamasi informacija, kurią jai suteikia konkrečios ministerijos ir kiti biudžeto asignavimo valdytojai. Visos ministerijos turi teikti info apie planuojamą gauti paramą iš ES, taip pat apie planuojamus nutraukti projektus. Pagal šiuos duomenis ministerija parengia makroekonomines projekcijas ir nacionalinio biudžeto rodiklius. Jie teikiami tvirtinti Vyriausybei ir susipažinti Seimo biudžeto ir finansų komitetui. Kai V patvirtina nacionalinio biudžeto rodiklius 3 metams, FM praneša ministerijoms ir kitiems asignavimų valdytojams duomenis apie numatomus skirti maksimalius biudžeto asignavimus konkrečiai ministerijai arba asignavimų valdytojui.

2) institucijų strateginių planų ir programų sudarymas ir tikslinimas. Visi viešojo adm. subjektai savo veiklą organizuoja pagal strateginius planus. Kai FM praneša apie planuojamus skirti asignavimų dydžius, kiekviena ministerija patikslina savo strateginius planus pagal planuojamus gauti asignavimų dydžius. Visos ministerijos ir asignavimų valdytojai paskirsto tuos asignavimus tarp joms pavaldžių insititucijų. Jos taip pat patikslina savo planus. Visi patikslinti plana teikiami FM, o ministerijų planai teikiami susipažinti ir ministro pirmininko tarnybai. FM ir MP tarnyba išnagrinėja strateginius planus ir programas, tikrina jų atitikimą V veiklos prioritetams ir sprendžia klausimą dėl konkrečių strateginių planų ir programų įtraukimo į valstybės biudžeto projektą. FM

pastabos yra teikiamos ministerijoms ir biudžeto asignavimo valdytojams, kurie pagal pastabas savo planus turi patikslinti ir pateikti juos F ministerijai. Esmė - biudžetas sudaromas lėšas skiriant ne institucijoms, o skiriant lėšas programoms.

Planuojant biudžetą pagal programas, visos pajamos ir asignavimai yra skirstomi pagal biudžetinę klasifikaciją - pajamų ir asignavimų skirstymas į grupes pagal giminingus požymius. Klasifikacija vieninga tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetams. Ją tvirtina F. ministras. Esmė - biudžeto pajamos skirstomos pagal ekonominius pajamų šaltinius - t.y. mokečiai, dotacijos, turto pajamos...

Biudžeto išlaidos skirstomos pagal išlaidų funkcijas ir pagal ekonominius rodiklius (išlaidos DU, remontui, turto įsigijimui...)

Kai FM parengia biudžeto projektą, kartu parengiamas ir įstatymo dėl biudžeto tvirtinimo projektas. Biudžetas įstatyme atsispindi tik sustambintais rodikliais.

3) ateinančių metų biudžeto projekto sudarymas

V privalo pateikti Seimui biudžeto projektą tvirtinti ne vėlaiu nei likus 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos. Biudžetas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip 14 dienų iki biudžetinių metų pradžios. Jei nepatvirtina - kiekvieno mėnesio išlaidos negali būti didesnės nei 1/12 praėjusių metų biudžeto.

Gavęs biudžeto projektą seimo posėdžių sektoriatas privalo per tris dienas perduoti jo kopijas frakcijoms, valstybės kontrolieriui ir kažkam trečiam. Artimiausiame Seimo posėdyje turi būti išklausomas pranešimas apie biudžeto projektą - t.y. F. ministras turi pranešti, kad parengtas kitų metų biudžetas, nurodyti kokios planuojamos pajamos ir išlaidos (tai ne svarstymas, tiesiog bendras pranešimas apie biudžeto projektą).

Pranešus apie projekto parengimą vyksta biudžeto svarstymas seimo komitetuose ir frakcijose. Tam skiriama ne daugiau nei 15 dienų. Komitetai turi svarstyti projektą savo kompetencijos ribose. Iki 11-10 komitetai turi pateikti savo išvadas biudžeto ir finansų komitetui.

Valstybės kontrolieriui duodama daugiau laiko - iki 11-15.

Pagrindinis svarstymas vyksta biudžeto ir finansų komitete, dalyvaujant tiek V, tiek kitų komitetų ir frakcijų atstovams. Biudžeto ir finansų komitetas formuoja galutinę išvadą dėl biudžeto projekto.

Iki 11-25 biudžeto projektas turi būti apsvarstytas seimo posėdyje. Šiame posėdyje turėtų būti išklausomas biudžeto ir finansų komitetas, komitetų ir frakcijų siūlymai, kurie buvo atmesti. Pirmasis posėdis - tai pirmasis oficialus biudžeto svarstymas.

Ne vėliau kaip po 15 dienų nuo pirmo svarstymo yra skiriamas antrasis svarstymas, kuriam V pateikia naują pagal pareikštas pastabas projektą. Šio svarstymo metu dėl projekto dar negalima balsuoti (netgi jei jam yra pritariama). Šiame posėdyje yra balsuojama dėl biudžeto patvirtinimo datos viename iš artimiausių seimo posėdžių.

Jei antro svarstymo metu biudžetui nepritariama, jis grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Po to vėl grįžtama į antrą svarstymą (taigi kiek projektų be būtų, vis tiek bus du oficialūs svasrtymai).

Jei siūloma didinti biudžetą, tai turi būti teikiama kaip įstatymų pakeitimas. Jei siūloma didinti išlaidas, turi būti nurodytas padidintų išlaidų padengimo šaltinis. Draudžiama didinti išlaidas, kurios į biudžetą pateiktos pagal Lt įstatymus arba tarptautinius įsipareigojimus.

Balsavimas. Pirmiausia balsuojama dėl tu pasiūlymų, kurių į biudžeto projektą nesutiko įtraukti Vyriausybė. Tokie pasiūlymai laikomi priimtais, jei už juos balsuoja daugiau nei pusė visų Seimo narių. Tuomet balsuojama dėl viso biudžeto. Jis laikomas priimtu, jei už jį balsuoja daugiau nei pusė Seimo posėdyje dalyvaujančių narių.

Jei biudžetas nepatvirtinamas, V pavedama ruošti naują (tuomet vėl grįžtama į ANTRĄ stadiją).

Biudžeto keitimas - ta pačia tvarka, tik nesilaikant terminų. Biudžetas negali būti nei keičiamas, nei tvirtinamas ypatingos skubos ar skubos tvarka.

Teoriškai metų bėgyje būtų galima patvirtinti papildomą biudžetą.

Savivadybių biudžetų sudarymas ir tvirtinimas: (specifika)

jie turi būti patvirtinti per du mėnesius nuo valstybės biudžeto patvirtinimo rengimas - metų pradžioje savivald. adm. direktorius išleidžia įsakymą dėl atitinkamų metų

savivaldybės biudžeto rengimo darbų grafiko. Nurodoma, kokie subjektai turi pateikti info, kokiais terminais. Projektą rengia sav. administracija. Sav. adms. iš s. biudžeto asignavimo valdytojų gavusi duomenis, reikalingus biudžetui sudaryti, nustato max asignavimo dydžius asignavimo valdytojams ir jiems praneša. Valdytojai, gavę max sumas, tikslina savo starteginius planus ir programas ir teikia planus ir programas s. administracijai, kad ši įtrauktų juos į biudžeto projektą. Projektas teikiamas svarstyti sav. tarybai. Artimiausiame tarybos posėdyje išklausomas pranešimas apie projektą. Tuomet - svarstymas komitetuose ir frakcijose, tam skiriama ne mažia kaip 14 dienų. Tarybai gavus projektą, jis skelbiamas viešai, nustatant 7 dienų terminą visuomenei pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl projekto. Galutinę išvadą dėl projekto rengia s. finansų ir ekonomikos komitetas.

S. biudžeto projektas yra svarstomas viename posėdyje, tame pačiame posėdyje yra balsuojama dėl biudžeto tvirtinimo. Tvirtinama paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

Patvirtintas biudžetas turi būti perduotas FM. Visos savivaldybės biudžetą tvirtina pagal finansų ministro patvirtintą formą.

Biudžeto vykdymas

Sudaro:

suplanuotų pajamų gavimas atitinkamų asignavimų skyrimas

Pagrindinis vaidmuo vykdant biudžetą tenka subjektams, kurie moka mokesčius. Valstybės institucijos vykdto kontrolinį vaidmenį.

Pagal įstatymą vykdymą organizuoja vyriausybė, o savivaldybių - s. administracijų direktoriai.

Valstybės operacijų kasos vykdymą organizuoja FM per Lt kredito įstaigas, o savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą - s. administracijos per Lt kredito įstaigas. (kasos operacijų vykdymas - pinigų išdavimas)

Vykdymas skiriasi kalbant apie Lt ir ES lėšas.

Pajamų dalies vykdymas - pinigų surinkimas iš numatytų šaltinių. Pagrindinis vaidmuo - VMI ir muitinės depatamentui, kadangi būtent į jų sąskaitas sumokami mokesčiai ir kitos įmokos. Iš šių sąskaitų surinktos lėšos pervedamos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą. Tiesiogiai į valstybės iždą pervedama ES parama, Lt banko pelnas, palūkanos už V verybinius popierius, mokslo ir studjų institucijų pajamos, kai kurios kitos pajamos (jos aplenkia MI).

Biudžetinės įstaigos (jei joms reikia mokėti mokesčius) tai daro per savo asignavimo valdytojus. Gyventojai - per kredito įstaigas.

Valstybės biudžetui priklausančios pajamos iš muitinės departamento ir MI sąskaitų turi būti pervestos kitą darbo dieną po jų gavimo į MI ar muitinės departamento sąskaitą.

Įmokos į savivaldybės biudžeto sąskaitą turi būti pervedamos su sav. adm. direktoriumi suderintais terminais.

GPM turi būti pervestas į savivakdybių biudžetų sąskaitą sumokėjimo dieną.

Į atitinkamų metų biudžeto pajamas įskaitomos visos įmokos, mokesčiai, kurie patenka į MI, muitinės departamento ar valstybės iždo sąskaitą iki 12-31 d. įskaitytinai. Į atitinkamų metų biudžetą bus pervedamos ir įmokos, sumokėtos į MI ar muitinės departamento sąskaitą iki 01-10 d. (jei pervedama po naujų metų, skaičiuojami delspinigiai)

Išlaidų dalies vykdymas - biudžeto asignavimai naudojami biudžete patvirtintoms programoms finansuoti.

Valstybės biudžeto asignavimo valdytojai - biudžetinių įstaigų, nurodytų seimo patvirtintame biudžete, vadovai. Tai ministrai, teismų primininkai, prezidento kanceliarijos vadovas, seimo kanceliarijos vadovas, valstybės kontrolierius... Įstaigos, kurios nenurodytos biudžete - joms pinigus perveda tie asignavimo valdytojai, kuriems jos pavaldžios.

Savivaldybių - savivaldybių biudžetinių įstaigų ir savivaldybės adm. padalinių, nurodyt sav. biudžete, vadovai. Pvz. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius ir departamentų direktoriai.

Kituose poįstatyminiuose aktuose būna tokių sąvokų - biudžetinė įstaiga, kurios vadovas yra asignavimo valdytojas. Turėtų būtų biudžeto įstaigos vadovas, valdytojai yra tik tie, kurie numyti biudžete (biudžeto įstatyme?).

Biudžeto vykdymas - pereinama prie tiesioginio išlaidų apmokėjimo iš biudžeto t.y. biudžeto asignavimo valdytojai, gavę tam tikras prekes ar paslaugas savo programai vykdyti, ne patys apmoka prekių tiekėjams tų prekių, darbų kainą, bet teikia paraiškas arba finansų ministerijai (jei tai valstybės biudžetas), arba savivaldybės administracijai (jei yra savivaldybės biudžetas), kad šie apmokėtų patirtas išlaidas tiesiogiai prekes patiekusiam, paslaugas atlikusiam tiekėjui. Taigi faktiškai valdytojai asignavimų nemato. Taigi valdytojai pinigais nedisponuoja. Išimtis - pinigai/asignavimai skirti smulkioms išlaidoms. FM arba sav. administracija perveda lėšas tiesiogiai į biudžeto asignavimo valdytojo sąskaitą banke, jeigu tos lėšos skirtos:

FA išlaidoms apmokėti - DU, pašalpos... Komandiruočių išlaidoms apmokėti Užsienio valiutai įsigyti Kanceliarinės išlaidos Kitos smulkios išlaidos

Visi biudžeto asignavimai gali būti naudojami tik iki gruodžio 31 d. įskaitytinai. Metams pasibaigus nepanaudoti asignavimai yra grąžinami į atitinkamą biudžetą. Išimtis - ES paramos lėšos, specialiųjų programų lėšos, lėšos, skirtos baigiamoms statyboms.

Jeigu metų bėgyje nėra vykdomas valstybės biudžetas - nesurenkama tiek pajamų, kiek buvo planuota, ir jeigu susidariusiam lėšų trūkumui valstybės biudžete nėra laisvų lėšų, biudžeto išlaidos finansuojamos pagal finansų ministro nustatytus prioritetus. Prioritetai:

1. Vykdomi valstybės turtiniai įsipareigojimai

2.Mokamos įmokos į ES biudžetą

3.Dengiamos išlaidos, susijusios su DU ir socialinėm išmokom

4.Prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos.

Šią eilę nustato Finansų ministras.

Jei nėra vykdomas savivaldybės biudžetas, sav. biudžeto išlaidos dengiamos saviv. tarybos nustatyta tvarka.

Išlaidos, kurių nebuvo galima numatyti sudarant ir tvirtinan valstybės biudžetą, yra dengiamos iš vyriausybės rezervo. Jis sudaromas visada.

Išlaidos, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant savivaldybės biudžetą, dengiamos iš savivaldybės adminsitracijos rezervo lėšų (jei toks sudaromas).

Vyriausybės rezervo lėšų prioritetai:

1. Pagrindinis vyriausybės rezervo lėšų naudojimo prioritetas - narystės ES plėtra ir humanitarinės pagalbos teikimas.

2. Antras - krašto apsaugos plėtra ir dalyvavimas NATO veikloje. 3. Trečias - aplinkos apsauga, verslo konkurencingumo skatinimas... 4. Ketvrita vietata - maldos namų rėmimas. 5. Penkta - švietimas...

Savivaldybėse tie prioritetai nusistatomi atskirai.

Jei valstybės biudžetas viršijimas, gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos naudojamos valstybės biudžeo apyvartos lėšoms didinti ir savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms dengti.

Savivaldybių biudžetų gautos viršplaninės pajamos naudojamos savivaldybės tarybos sprendimu.

Biudžeto vykdymo atskaitomybė

Visų metų bėgyje vykdoma tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų vykdymo atskaitomybė. Ji vedama tiek pagal biudžeto pajamas, tiek pagal išlaidas.

Pajamų dalies atskaitomybę tvarko:

valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės muitinės departamentas finansų ministerija

Išlaidų dalies atskaitomybę tvarko

biudžeto asignavimų valdytojai, finansų ministerija ir savivaldybių administracijos.

Metams pasibaigus rengiami biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai. Tokių rinkinių tikslas - parodyti biudžetų pajamų rūšis, šaltinius ir dydį; parodyti biudžetų vykdymo rezultatus ir deficito dydį, nustatyti valstybės ir savivaldybių sugebėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pateikti informaciją visuomenei apie biudžeto išteklių naudojimą.

Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį tvirtina Seimas. Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį - savivaldybės taryba. (procesas - panašiai kaip tvirtinant patį biudžetą).

Jeigu valstybės ataskaitų rinkinys nėra patvirtinamas, galios tokios pasekmės:

sprendžiamas klausimas dėl pajamų teisėtumo atkūrimo gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo konkrečiu ministru gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo visa Vyriausybe

To nebūna, nes rinkinys dažniausiai patvritinamas pirmame posėdyje.

Jeigu nepatvirtinamas savivaldybių ataskaitų rinkinys, sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės pajamų atstatymo.

Tikslinės programos

Jos planuojamos ir tvirtinamos kartu su biudžetu, tačiau atskira eilute.

Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programa

Jos tikslas - sukaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir jo funkcionavimui užtikrinti. Šios programos pajamos planuojamos valstybės biudžete, tačiau šios programos lėšos kaupiamos atskirai nuo valstybės biudžeto lėšų.

Į šią programą keliauja tokios lėšos: (anksčiau keliaudavo pajamos už akcizą, dabar nebe - nors tai buvo didžiausia dalis)

Mokestis už Lt įregistruotas krovinines transporto priemones. Jį moka krovininių tranpsorto priemonių savininkai ar valdytojai. Jis priklauso nuo transporto priemonės leidžiamos max masės. Mokestis mokamas iki technikinės apžiūros atlikimo. Šio mokesčio nemoka: VMI ir įstaigos prie VMI; už transporto priemones, priskirtas kovinei rūšiai (?); kažkokios įstaigos už neįgaliesiems tranpsortuoti pritaikytas transporto priemones;

Lt ir užsienio šalyse registruotų transporto priemonių naudojimo mokestis. Toks mokestis mokamas už važiavimą magistraliniais keliais. T.y. autobusų parkai... Tai būtų kaip ir kelių mokestis. Atleistos - VMI, sveikatos priežiūros įstaigų trans. priemonės, moksleivių pervežimui pritaikytos transporto priemonės, vietinės reikšmės keliais važiuojančios transporto priemonės (?)

Mokestis už važiavimą keliais, transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija nurodytus matmemis. Nemoka VMI, užsienio valstybių karinės apsaugos sistemai priklausančios transporto priemonės.

Mokestis už eismo ribojimą. Šis mokestis mokamas, kai keliuose arba kelių juostose ir jų apsaugos zonose yra atliekami statybos darbai, vykdomi masiniai renginiai, o dėl to ribojamas arba visai uždaromas eismas. Neimamas tuo atveju, jei remonto ar statybos darbai atliekami iš pačios programos lėšų.

Tikslinės JA ir FA bei užsienio šaltinių lėšos. Tuomet pervedant į šią programą lėšas reikia nurodyti, kam norit kad jos būtų panaudotos.

Lėšos naudojamos:

Automobilių keliams tiesti ir prižiūrėti Kelių infrastruktūrai projektuoti Išlaidoms už keliams paimamą žemę, kertamus želdinius ir pan. kompensuoti Teisės aktams rengti Saugaus eismo priemonėms įgyvendinti

Panašiems darbams Apmokamas nemokamas kėlimas į Kuršių neriją - pvz. greitosioms Finansuojamas apsemtų gyvenviečių gyventojų kėlimas

Asignavimo valdytojas - automobilių kelių direkcija. Programos naudojamos pagal vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Ne mažiau kaip 20 procentų programos lėšų turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti ir prižiūrėti.

Aplinkos apsaugos rėmimo programa

Ji planuojama kartu su valstybės biudžetu, bet lėšos renkamos atskirai. Realiai aplinkos apsaugos priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto. Aplinkos apsaugos programa yra tik papildomas biudžetas.

Programa finansuojama iš: Lėšos, išieškotos už aplinkai ir gamtos ištekliams padarytą žalą Administracinės ir kriminalinės baudos už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus Didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, baudos pagal mokesčio už valstybinius

gamtos išteklius įstatymą. Baudos už naftos ir dujų mokestį čia nepakliūna. Lėšos, gautos už konfiskuotus įrankius ir neteisėtai įgytus gamtos išteklius Asmenų, kurie užsiima žvejyba vidaus vandenyse lėšos, skirtos žuvų ištekliams apsaugoti 30 procentų mokesčio už medžiojamus gyvūnus lėšos, išieškotos už savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo

pažeidimus Savanoriškos JA ir FA įmokos

Lėšos naudojamos: Ne mažiau kaip 30 procentų programos pajamų (neskaitant mokesčio už medžiojamus

gyvūnus ir lėšų skirtų gyvūnų apsaugai), turi būti naudojama kompensuoti priemonėms, kurios naudojamos atstatyti gamtos pažeidimus.

Pajamos, skirtos žuvų ištekliams apsaugoti - žuvų ištekliams apsaugoti. Už medžiojamus gyvūnus - medžioklės reguliavimui. Visos kitos pajamos - skiriama aplinkos monitoringui, aplinkosaugos programų rengimui,

neetatinių inspektorių skatinimui.

Programos tvarkytojas - aplinkos ministerija. Ji atsakinga tik už lėšų tvarkymą, betarpiškai lėšomis gali naudotis JA, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, kurios pateikia paraišką aplinkos ministerijai (reikia pagrįsti, kokį projektą norima įgyvendinti)

Aplinkos investicijų fondas - tai ne biudžetinis fondas, kurį kaupia aplinkos ministerija ir naudoja stambiems projektams. Tai ne ši programa.

Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programa

Pajamos planuojamos savivaldybės biudžete, bet kaupiamos atskirai.

Finansuojama iš:

Dalis mokesčio už aplinkos teršimą. 70 procentų mokesčio už medžiojamus gyvūnus Lėšos, gautos kaip želdinių atkūriamosios vertės kompensacija - pvz. jei norite neprivačioje

teritorijoje iškirsti želdinius, turite sumokėti tų želdinių vertę. Savanoriški JA ir FA įnašai.

Naudojama:

70 procentų pajamų, neskaitant mokesčio už medžiojamus gyvūnus, skriama gamtos apsaugos priemonėms - taršos likvidavimui, aplinkosaugos objektų statybai

20 Procentų, be mokesčio už gyvūnus, skiriama didesnių gyvūnų sužalotų asmenų gydymui?

pajamos už medžiojamus gyvūnus - medžioklės reikmėms ir medžiojamų gyvūnų daromos žalos miško ir žemės savininkams prevencijai.

Želdynų kūrimui, želdinių veisimui ir inventorizacijai. Sananoriškos įmokos - pagal įmokų mokėtojų pageidavimą.

Programos lėšų valdytojas - savivaldybės administracija. Ypatumas programos - lėšų naudojimą kontorliuoja aplinkos ministerija. Jeigu aplinkos ministerija nustato, kad programos lėšos buvo ar yra naudojamos ne pagal paskirtį, ji kreipiasi į MI, kad tokios lėšos būtų išieškomos į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos valstybinės aplinkos apsaugos programos lėšos.

Biudžetinių įstaigų ne biudžetinės lėšos

Biudžetinės įstaigos šalia biudžeto lėšų gali turėti ir ne biudžetinių lėšų, gautų teisėtais būdais.

Rūšys:

Turi teisę gauti negrąžintiną finansinę paramą pagal labdaros ir paramos įstatymą Pavedimų lėšos - kurias biudžetinės įstaigos gauna iš kitų subjektų konkrečiam pavedimui

atlikti. Jas dažniausiai gauna mokslo ir studijų įstaigos. Biudžetinių įstaigų depozitai - lėšos, kurias biudžetinės įstaigos saugo laikinai. Šiuos

depozitus turi teismai, policijos įstaigos, muitinės, mokesčių inspekcijos. Jos tų lėšų nenaudoja, o tik saugo.

Šios lėšos saugomos atskiroje sąskaitoje.

V. Nutarimas dėl valstybės ir sav. biudžetų sudarymo - ten minimos spec. programos. Tai yra kelių fondas ir aplinkos apsaugos fondas.

Valstybės piniginiai fondai

Valstybės pajamos kaupiamos ir tiksliniuose piniginiuose fonduose. Teisinis pagrindas - valstybės iždo įstatymas, pagal kurį mokesčiai ir kitos privalomos įmokos gali būti skaitomos tik į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei tikslinius piniginius fondus.

Steigiami TIK valstybiniai piniginiai fondai, anksčiau buvo steigiami ir savivaldybių. Anksčiau savivaldybėms buvo privaloma steigti fondus, taigi dabar savivaldybės gali steigti fondus.

Valstybinis soc. draudimo fondas

Įsteigtas pagal soc. dr. įstatymą, siekiant sukaupti lėšas socialinei paramai teikti. Pajamų šaltiniai:

1. draudėjų mokesčiai - įmonių, organizacijų, užsienio diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų įmokos už asmenis, draudžiamus privalomu soc. draudimu.

2. Apdraustųjų privalomuoju soc. draudimu įmokos 3. Savarankiškai dirbančių asmenų privalomos soc. draudimo įmokos - advokatų, notarų....4. Savanoriškojo valstybinio soc. draudimo įmokos5. Baudos ir delspinigiai už soc. draudimo įmokų pavėluotą mokėjimą ar nemokėjimą. 6. Valstybės biudžeto lėšos, kurios skiriamos Sodrai, jeigu dėl įstatymų ar vyriausybės

sprendimų sumažėja Sodros pajamos arba padidėja išlaidos.7. Pajamos iš valstybinio soc. draudimo valdybos veiklos

Sodros išlaidų kryptys:

1. Išlaidų pagal pensijų draudimą dengimas2. Išlaidos pagal ligos ir motinystės draudimą - mokamos ligos, motinystė, tėvystės ir

laidojimo pašalpos3. Išlaidos pagal draudimą nuo nedarbo - bedarbių pašalpos4. Išlaidos pagal draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga5. Daromi pervedimai į pensijų fondus6. Pervedimai į privalomo sveikatos draudimo biudžetą7. Išlaikoma valstybinio soc. draudimo fondo valdyba

Fondo lėšos naudojamos pagal savarankišką valst. soc. draudimo fondo biudžetą, kuris yra planuojamas 3 metams, o tvirtinamas 1 metams kartu su valstybės biudžetu.

Sodros biudžeto projektą rengia valstybinio soc. draudimo fondo valdyba prie soc. apsaugos ir darbo ministerijos. Parengtas projektas yra teikiamas derinti socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Gavus ministerijos pritarimą projektas yra teikiamas derinti finansų ir teisingumo ministerijoms. Gavus jų išvadas projektas teikiamas svarstyti valstybinio soc. draudimo tarybai.

Gavus tarybos pritarimą, projektas teikiamas svarstyti soc. apsaugos ir darbo ministerijai. Ministerija teikia projektą svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė teikia projektą svarstyti Seimui.

Visų biudžetų sąmatos eina į seimą taip pat kaip ir valstybės biudžetas (svarstomas valstybės biudžetas, kartu - ir soc. draudimo fondo biudžetas). To nėra reglamentuota jokiuose teisės aktuose.

Sodros biudžetas baigiamas vykdyti gruodžio 31 d. Nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai valstybinėms pensijoms mokėti nėra paliekami Sodros biudžete, bet turi būti grąžinami į valstybės biudžetą (visi kiti nepanaudoti lieka Sodroje).

Privalomojo sveikatos draudimo fondas PSDF

Įsteigtas pagal sveikatos draudimo įstatymą, tam, kad sukaupti lėšas sveikatos priežiūros išlaidoms dengti. Pajamos:

1. Pervedamos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu įmokos - iš atlyginimo išskaičiuojama maždaug 3 procentai (tiek Sodros, tiek sveikatos draudimo pajamos nėra pastovios - kiekvienais metais dydį sprendžia seimas)

2. Draudėjų įmokos už apdraustuosius asmenis - moka darbdaviai už pas juos dirbančius darbuotojus

3. Ūkinių bendrijų ir personalinių įmonių įmokos4. Fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, įmokos5. Valstybės lėšos už asmenis, apdraustus valstybės lėšomis6. Institucijų, kurios vykdo privalomąjį sveikatos draudimą, pajamos 7. Valstybės biudžeto lėšos, kurios pervedamos į sveikatos fondą, jei dėl įstatymų padidėja

išlaidos ar sumažėja pajamos

Sveikatos draudimo ir Sodros fondai yra susieti - iš vieno į kitą daromi atskaitymai. Taigi dalimi lėšų fondai apsikeičia.

Esantys užsienyje (kai nėra deklaruotas išvykimas) taip pat turi mokėti įmokas. Jei nemoka, už juos sumoka valstybė (?).

Lėšos naudojamos:

1. Apmokama prevencinė medicinos pagalba - įvairios informacinės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, sveikatos profilaktiniai patikrinimai

2. Pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra - medikamentų įsigijimo išlaidos, gydymasis ligoninėse (tik valstybinėse)

3. Apmokama medicininė reabilitacija ir slauga4. Apmokamos sveikatos ekspertizės paslaugos

Teisę gauti lėšas iš sveikatos draudimo fondo turi tik tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Tokios sutartys sudaromos ne tik su valstybinėmis, bet ir su privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Sveikatos draudimo fondas kaupiamas ir naudojamas pagal metinį biudžetą, kurį rengia valstybinė ligonių kasa. Tvirtinamas kaip ir valstybės biudžetas - tais pačiais terminais, laikantis tokių pačių procedūrų.

Garantinis fondas

Įsteigtas pagal garantinio fondo įstatymą, siekiant sukaupti lėšas, kad atsiskaityti su bankrutuojančių, bankrutavusių ir likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojais. Pajamų šaltiniai:

1. Pagrindinis - Įmonių įmokos, jas privalo daryti visi JA, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profsąjungas, religines organizacijas ir ES bei EEE įsisteigusius filialus ir atstovybes.

2. Privatizavimo fondo ir valstybės biudžeto lėšos, pervedamos į garantinį fondą pagal atskirą programą.

3. Savanoriškos įmokos

Garantinio fondo lėšos naudojamos:

1. Mokamas darbo užmokestis bankrutavusių, bankrutuojančių, likviduotų įmonių darbuotojams - tik tuo atveju, jei įmonė nėra išmokėjusi. Išmokama už 3 mėnesiu (maksimaliai)

2. Piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas - tik už vienerių metų (nustato vyriausybė)

3. Išmokamos išeitinės išmokos4. Apmokama už priverstines prastovas5. Atlyginama žala dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba susirgimų profesine liga.

Garantinio fondo lėšos naudojamos pagal seimo patvirtintą sąmatą. Biudžete yra tik eilutė - patvirtinti garantinio fondo sąmatą.

Bankrutuoja įmonė. Jos administratorius rašo paraišką fondo administracijai ir prašo skirti lėšas. Lėšos yra tik skolinamos įmonei. Kai po visų procedūrų įmonės turtas parduodamas, fondas kreipiasi į administratorių grąžinti fondo paskolintas lėšas.

Privatizavimo fondas

Sudarytas pagal v ir s turto privatizavimo įstatymą. Šaltiniai:

1. Pajamos iš valstybės turto privatizavimo sandorių2. Pajamos, gautos pardavus valstybei priklausančius akcijų paketus. 3. Palūkanos už atidėtus privatizavimo sandorius. 4. Baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandorių nevykdymą5. Kitos pajamos

Pardavus savivaldybių turtą, lėšos eina į savivaldybių sąskaitą.

Fondas naudojamas:

1. Gyventojų santaupoms atkurti2. Rezervinio fondo sudarymas3. Daromi atskaitymai į garantinį fondą4. Apmokamos privatizavimo ekspertų paslaugos5. Finansuojamas objektų parengimas privatizavimui6. Išlaikoma privatizavimo komisija ir turto fondas.

Naudojamas pagal seimo patvirtintą sąmatą, kuri tvirtinama su valstybės biudžetu kaip atskiras biudžeto straipsnis.

Rezervinis fondas - planuojamas kaip sudėti privatizavimo fondo dalis. Jo pinigai naudojami valstybės skolos aptarnavimui ir pensijų fondui. Lėšos taip pat gali būti naudojamos ypatingų ekonominių sąlygų atveju.

Valstybės įmonės IAE eksploatavimo nutraukimo fondas

Paskirtis - sukaupti lėšas IAE eksploatavimo nutraukimo darbams finansuoti. Lėšos:

1. Pervedama dalis AE pajamų už parduotą elektros energiją. Kiek - valstybės paslaptis. 2. Užsienio šalių tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų tiksliniai įnašai3. Tiksliniai FA ir JA įnašai4. Lėšos, gautos pardavus atominės eksploatavimo nutraukimo metu parduotą elektrinės

turtą

Lėšos naudojamos:

1. Finansuojami eksploatavimo nutraukimo techniniai projektai2. Finansuojama sustabdytų elektrinės blokų priežiūra ir fizinė sauga3. Finansuojamas radioaktyvių atliekų tvarkymas, saugojimas ir laidojimas4. Atlyginama branduolinė žala5. Finansuojami projektai, kuriais yra šalinam neigiami socialiniai ir ekonominiai atominės

elektrinės eksploatavimo nutraukimo padariniai - kuriamos darbo vietos...

Visos lėšos iš ES realiai buvo panaudotos techniniams projektams. Jei pvz. Baltarusija kreiptųsi į Lietuvą dėl branduolinės žalos, reiktų

Lėšos naudojamos pagal sąmatą, kurią tvirtina seimas su valstybės biudžetu.

Visų fondų biudžetų, sąmatas tvirtina seimas. Vykdymo ataskaitų - taip pat seimas. Anksčiau tvirtindavo ir vyriausybė.

Jei savivaldybė nutartų įsisteigti fondą, jis negalėtų būti finansuojamas iš savivaldybės biudžeto.

Skolinimasis valstybės vardu

Skolintis galima ir savivaldybės vardu, kalbėsim tik apie valstybę.

Skolinimasis valstybės vardu - valstybės kreditas. Tai vienas pagrindinių valstybės pajamų formavimo būdų. Valstybė, siekdama kompensuoti nuosavų lėšų trūkumą, skolinasi laisvas kitų subjektų lėšas.

Ypatumai:

1. Valstybė tokiuose santykiuose dalyvauja kaip pasyvus subjektas - kaip skolininkas. Valstybė gali skolintis tiek iš vidaus kreditorių, tiek iš užsienio kreditorių. Lietuvos vidaus kreditoriais gali būti Lt finansų įstaigos ir kiti JA ir FA asmenys, kurie turi ekonominių interesų Lietuvoje, verčiasi ūkine ar kita nedraudžiama ekonomine veikla ir nuolat arba laikinai (bet ne trumpiau kaip metus) veikia arba gyvena Lietuvoje. Lietuvos užsienio kreditoriai - užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio bankai, kiti užsienio JA ir FA, turintys ekonominių interesų Lietuvoje, tačiau nuolat veikiantys arba gyvenantys užsienio valstybėse arba veikiantys ir gyvenantys Lietuvoje trumpiau nei metus.

2. Valstybės imamos paskolos nėra užtikrinamos valstybės turtu. T.y. Lietuvos skolinių įsipareigojimų vykdymui negali būti įkeistas nei esamas valstybės turtas, nei numatomas ateityje sukurti valstybės turtas, nei Lt banko užsienio valiutos rezervas. Valstybės skolos turi būti grąžinamos tik iš valstybės pajamų - realiai valstybė nuolat skolinasi, kad grąžintų paskolas.

3. Paskolos apskritai imamos pinigais, tačiau atskirais atvejai gali būti naudojamas prekinis arba paslaugų kreditas.

Skolinimosi principai:

valstybės skolinimosi limito principas - valstybė per metus negali skolintis daugiau, negu nustato Seimas, patvirtindamas valstybės biudžetą. Taigi seimas visų pirma patvirtina valstybės skolinimosi limitą, taip pat - savivaldybių.

Skolinimosi prioritetinių krypčių principas. Lt prioritetai yra tokie:1) Valstybės biudžeto deficito padengimas2) valstybės fondų piniginių srautų subalansavimas - Sodros ir sveikatos draudimo3) valstybės investicijų programos finansavimas4) valstybės skolos aptarnavimas - t.y. paimtų paskolų grąžinimas

Valstybės skolinių įsipareigojimų apskaitos principas - finansų ministerija veda valstybės skolinių įsipareigojimų žiniaraščius, į kuriuos įtraukia visas paimtas paskolas, fiksuoja tokių paskolų perskolinimą kitiems subjektams, fiksuoja tokių paskolų grąžinimą.

Laisvanoriškumas - realiai valstybė gali priversti skolinti. Pvz. Lt priverstinis skolinimas - nekilnojamo turto grąžinimas savininkams (valstybė nustato terminus, per kiek laiko padengs įsiskolinimą piliečiams, nors turėtų grąžinti iš karto). Taigi laisvanoriškumas yra sąlyginis.

Valstybės skola teisine prasme reiškia bendrą valstybės turtinį įsiskolinimą užsienio ir vidaus kreditoriams pagal paskolos sutartis, išduotas valstybės garantijas, išleistus vyriausybės vertybinius popierius bei kitus skolos dokumentus. Pagal kilmę skiriama vidaus ir užsienio skola.

Vidaus skola - bendra įsiskolinimų suma vidaus kreditoriams tiek užsienio, tiek nacionaline valiuta.

Užsienio - užsienio kreditoriams tiek užsienio, tiek nacionaline valiuta.

Pagal bendrą taisyklę visas paskolas įgyvendina vyriausybė, kuriai skolinimosi santykiuose atstovauja finansų ministerija. FM apibendrina ir planuoja valstybės skolinimąsi, ima paskolas vidaus ir užsienio rinkose, išleidžia vyriausybės vertybinius popierius, platina ir išperka vyriausybės vertybinius popierius, nurašo beviltiškas valstybės skolas...

LB, TM, Valstybinė paskolų komisija taip pat dalyvauja skolinimosi santykiuose.

Sprendimą skolintis valstybės vardu imant paskolas dabar priima Finansų ministerija atstovaudama Vyriausybei. Anksčiau tokį sprendimą priimdavo seimas arba vyriausybė (priklausomai nuo paskolos sumos). Paskolos ėmimas įforminamas arba paskolos sutartimi, arba kitu skolos dokumentu, kurį pasirašo arba finansų ministras, arba kitas pareigūnas, turinti vyriausybės įgaliojimus. bet kuriuo atveju, tiek vidaus, tiek užsienio paskolos yra imamos ir grąžinamos per valstybės fiskalinį agentą, kuris šiuo atveju yra LB.

Kai yra priimamas sprendimas suteikti valstybės garantiją kitų subjektų paskoloms, sprendimą priima arba vyriausybė, arba seimas. Seimas priima sprendimą suteikti valstybės garantiją kito subjekto paimtai paskolai, jeigu paskolos suma viršija 40 mln. litų. Sprendimą suteikti garantiją mažesnei paskola priima Vyriausybė. Taip pat Vyriausybė priima sprendimą suteikti garantiją paskolai, kurią ima tarptautinė finansinė institucija, nepriklausomai nuo paskolos dydžio.

Paskolos imamos, kad valstybė uždirbtų. Valstybė paskolas dažniausiai perskolina kitiems subjektams. Perskolintos paskolos gali būti teikiamos:

Finansuoti investicinius projektus, kurie įtraukti į valstybės investicijų programą. Gali būti teikiamos valstybės socialinės apsaugos fondams, kad būtų dengiami šių fondų

skoliniai įsipareigojimai ir subalansuojamos tų fondų pajamos ir išlaidos. (realiai Sodrai) Gali būti skiriamos valstybės nekilnojamam turtui, įtrauktam į valstybės nekilnojamo turto

sąrašą, atnaujinti. Finansuoti investicinius projektus, kurie įgyvendinami kartu su ES lėšomis. Draudimo išmokoms pagal indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymą mokėti.

(atsirado dėl Snoro).

Už perskolintas paskolas yra imamos palūkanos, kurių dydis negali būti mažesnis už valstybės skolinimosi kainą. Vienintelis atvejis, kai perskolinama be palūkanų - kuomet paskolos suteikiamos draudimo indėlininkų ir investuotojų išmokoms sumokėti.

Valstybės garantijos gali būti teikiamos

1) dėl paskolų, kurios imamos investiciniams projektams, įtrauktiems į valstybės investicijų programą, finansuoti

2) paskoloms, kurios naudojamos tarptautinių finansinių institucijų investiciniams projektams finansuoti

3) paskoloms, kurios imamos perskolintai paskolai ar valstybės garantuotai paskolai refinansuoti - ūkio subjektas turi perskolintą paskolą, neturi iš ko grąžinti, ima iš kažko paskolą, o garantiją gauna iš valstybės.

Garantijų įmonės - garantijas gali teikti valstybės įsteigtos garantijų įmonės.

Subjektas (t.y. tik JA), kuris nori gauti perskolintą paskolą ar valstybės garantiją investiciniam projektui, kreipiasi į Finansų ministeriją pateikdamas prašymą, investicinio projekto prašymą, trejų metų finansinę atskaitomybę ir kitus dokumentus. Perskolintos paskolos ir valstybės garantijos nėra teikiamos JA, kurie

1) yra biudžetinė įstaiga2) yra skolingi valstybės biudžetui3) yra skolingi socialinio draudimo biudžetui4) laiku nevykdo įsipareigojimų finansų minsiterijai pagal jau turimas perskolintas paskolas ar

paskolas su valstybės garantija5) kurie yra ar anksčiau buvo paskelbti nemokiais6) prieš kuriuos ar prieš kurių savininkus vyksta ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama baudžiamoji

byla, pripažinti kaltais dėl nusikaltimų ekonomikai, finansams, verslo tvarkai.

Jei JA skolingas savivaldybės biudžetui ar sodrai, jis paskolą gali gauti. Gali būti ir LT JA, ir užsienio JA ar jo filialas, veikiantis LT.

Jei dėl perskolintos skolos ar valstybės garantijos kreipiasi savivaldybė, ji turi pateikti duomenis, iš ko ji numato padengti perskolintą ar garantuotą paskolą.

FM registruoja visus prašymus ir per 30 dienų kreipiasi su pasiūlymu į valstybinę paskolų komisiją, kuri yra Vyriausybėje.

Jeigu suteikiama valstybės garantija, tai už valstybės garantiją yra imama vienkartinė įmoka - iki 3 proc. garantuojamos paskolos sumos. Garantija nėra imama tik iš savivaldybių ir soc. apsaugos fondų.

Kiekvienu atveju konkretų dydį už garantiją nustato vyriausybė valstybinės paskolos komisijos siūlymu.

Jei skolininkas, už kurį garantuoja valstybė, negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriui, tokius įsipareigojimus įvykdo valstybės garantijos vykdytojas - FM skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius.

Skolininkas, už kurį garantavo valstybė, matydamas, kad neįvykdys savo įsipareigojimų, ne vėliau kaip likus 30 d. iki skolinių įsipareigojimų įvykdymo termino, privalo kreiptis į finansų ministeriją, kad ši įvykdytų valstybės garantinius įsipareigojimus. Finansų ministerija arba turto bankas, jei jam perduotas skolos administravimas, privalo išanalizuoti skolininko finansinę būklę ir priimti sprendimą dėl tikslingumo vykdyti valstybės garantinį įsipareigojimą. Jei FM ar turto banko turimų duomenų pagrindu išaiškėja, kad skolininkas pats gali įvykdyti skolinius įsipareigojimus, FM priima sprendimą atsisakyti vykdyti finansinį įsipareigojimą ir apie tai praneša skolininkui.

Jei priimamas sprendimas vykdyti garantinį įsipareigojimą, jis įvykdomas ir apie tai taip pat pranešama skolininkui.

Valstybės garantinis įsipareigojimas automatiškai tampa valstybės įsipareigojimu, jei skolininkui:

1) iškeliama bankroto byla2) skolininkas likviduojamas arba likviduotas3) jei su skolininku sudaroma taikos sutartis

Perskolinamos paskolos valstybės nekilnojamam turtui atnaujinti - paskolas tokiam turtui atnaujinti turi teisę imti TIK turto bankas. Jis tampa valstybės skolininku, jam taikomos visos teisės ir pareigos, susijusios su paskola.

Paskolų administravimas

Visi skolininkai iki pilno skolinių įsipareigojimų įvykdymo be raštiško FM ar turto banko leidimo, neturi teisės:

1) reorganizuoti JA2) mažinti įstatinio kapitalo3) įkeisti, parduoti, išnuomoti ar kaip kitaip perleisti ilgalaikį turtą4) laiduoti arba garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių vykdymo5) teikti paskolas, išskyrus vartojimo kreditą6) investuoti savo turto į kitus subjektus7) prisiimti naujų skolinių įsipareigojimų

Tokie apribojimai netaikomi:

LT ir užsienio kredito įstaigoms savivaldybėms mokslų ir studijų įstatyme nustatytiems valstybės remiamos paskolos gavėjams

Paskolų naudojimą ir grąžinimą prižiūri FM arba turto bankas. Skolininkai turi pastoviai teikti:

finansinę atskaitomybę ataskaitas apie paskolos naudojimą ir grąžinimą

Administruodama paskolas FM gali imtis tokių priemonių:

1. Pertvarkyti paskolą - siūlyti skolininkui susitarti dėl paskolos sutarties sąlygų peržiūrėjimo - padidinti palūkanų normą, atidėti paskolos grąžinimo terminą, keisti palūkanų mokėjimo grafiką...

2. Gali perleisti savo kreditinį reikalavimą - parduoti kreditinį reikalavimą trečiajam asmeniui3. Duoti sutikimą perkelti skolą, sutikimas duodamas tik tuo atveju, jei FM įsitikinimu arba

turimais duomenimis naujasis skolininkas yra finansiškai pajėgus vykdyti perimamus skolinius įsipareigojimus.

4. Paskolos kapitalizavimas - FM gali įsigyti skolininko akcijas už jų emisijos kainą tuo atveju, jeigu skolininkas didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais.

5. Atleisti skolininkus nuo delspinigių ir valiutų kurso skirtumo mokėjimo (kalbant apie dolerius)

Vyriausybės skolinimasis išleidžiant vertybinius popierius

Lt rinkoje išleidžiami vertybiniai popieriai gali būti

1. LR valstybės iždo vekseliai - vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė jų išleidimo metu neviršija vienerių metų

2. Vyriausybės obligacijos - vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus

3. Vyriausybės taupymo lakštai - vyriausybės išleidžiami ir mažmeniniu būdu platinami vertybiniai popieriai

Visų rūšių vertybinius popierius į pirminę apyvartą išleidžia FM. Vertybiniai popieriai platinami tokiais būdais:

1) aukciono būdu - per FM parinktus vyriausybės vertybinių popierių aukciono organizatorius2) sindikato būdas - tai vertybinius popierius platina FM parinktas tarpininkas (arba keli),

pasiūlę didžiausią vertybinių popierių kainą. FM žiūri sau naudos - kas pasiūlo didesnę pirkimo kainą, tam ir parduos.

3) dvišalių derybų būdu - kai platina FM pasirinktas/rinkti tarpininkai, įsipareigoję išpirkti visą eilinę vertybinių popierių emisiją

4) mažmeniniu būdu - kuomet vertybiniai popieriai platinami per FM pasirinktus tarpininkus visiems be išimties subjektams. Mažmeniniu būdu platinami TIK taupymo lakštai.

Aukciono organizatoriumi gali būti bet kas, bet paprastai aukcionus organizuoja LB. Ypatumas - aukcionuose gali dalyvauti tik tos finansų ir kredito įstaigos, kurios:

1) turi atitikti LB reikalavimus aukciono dalyviui2) turi priklausyti Lt centriniam vertybinių popierių depozitoriumui3) vienas aukciono dalyvis negali įsigyti daugiau nei 35 proc. aukcione parduodamų vertybinių

popierių emisijos

Antrinė apyvarta veikia vertybinių popierių biržose pagal jų taisykles. Joje gali dalyvauti ir pati FM. Jei FM išperka vertybinius popierius, antrą kartą į apyvartą ji jų paleisti nebegali.

Užsienyje vertybinius popierius platina FM parinkti užsienio bankui ar finansų institucijos pagal užsienio vertybinių popierių rinkų įstatymus.

Taupymo lakštus galima parduoti anksčiau laiko. Jei penktą dieną po pirkimo - gausite nominalią vertę, po mėnesio - kažkokią procentinę dalį.

Vyriausybės obligacijas įsigyją bankai (FA nelabai galėtų).

Finansų įstaigų steigimo ir veiklos valstybinis reguliavimas

Egzaminas - gegužės 24, 15 h.

Viena iš valstybės finansų veiklos krypčių yra finansinių paslaugų teikimo reguliavimas. Vykdydama šį reguliavimą valstybė

nustato reguliavimus finansų įstaigų steigėjams, dalyviams ir vadovams

Įtvirtina finansų įstaigų steigimo ir pabaigos tvarką

nustato FĮ veiklos sąlygas

atlieka FĮ veiklos priežiūrą

Finansų teisę domina tik tos finansinės paslaugos, kurios priklauso licencijuojamų veiklų kategorijai. Finansų teisei priklauso tik tos finansinės įstaigos, kurios teikia licencines paslaugas:

indėlių ir kitų grąžintinų paslaugų ėmimas ir saugojimas mokėjimų atlikimas ? elektroninių pinigų išėmimas ir tvarkymas finansinis tarpininkavimas valiutos keitimas investicinių fondų valdymas

Licencijuojamas finansines paslaugas teikia įvairūs subjektai:

1. valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos2. pašto paslaugų tiekėjai3. LB4. Finansų įstaigos. Jos yra dviejų rūšių - kredito įstaigos ir finansų įmonės. Kredito įstaigos

užsiima išimtinai indėlių priėmimu ir paskolų teikimu, o finansų įmonės užsiima bet kokia

kita finansų paslaugų teikimo veikla ir tai deklaruoja savo įstatuose. Prie finansų įstaigų nepriklauso draudimo įmonės (draudimas pagal įstatymą - nėra finansinė paslauga).

Bankinis kreditavimas

Kreditavimo įstaigų (?) sistemą sudaro šios grandys:

1. LB - priklauso valstybei, steigia ir likviduoja seimas2. komerciniai bankai - Lt įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi licenciją verstis ir verčiasi

indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių, užsiima lėšų skolinimu ir prisiima visą su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Pagal teisinę formą komerciniai bankai gali būti TIK AB arba UAB.

3. Specializuoti bankai - Lt įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi licenciją verstis elektroninių pinigų išėmimu ir tvarkymu. Pagal teisinę formą specializuotas bankas gali būti TIK AB arba UAB.

4. Užsienio bankai - užsienio valstybėse įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi licenciją verstis indėlių priėmimu, lėšų skolinimu, elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu. Neskirstomi į komercinius ir specializuotus. Užsienio bankai Lt yra nelygiateisėje padėtyje - ES valstybėse licencijuoti užsienio bankai LT gali verstis kredito veikla tiek įsisteigę filialus LT, tiek ir filialų neįsisteigę. Visų kitų valstybių (ir Šveicarijos) LT gali veikti tik per filialus ir atstovybes. (dėl ES direktyvos)

5. Kredito unijos. Kooperatiniais pagrindais suorganizuotos FA ir JA kredito organizacijos, telkiančios savo narių ir kitų klientų pinigus savo narių poreikiams tenkinti. Klasikine prasme tai būtų savišalpos kasos - sumetami bendri pinigai, vienam reikia - pasiskolina ir grąžina. Lt gavosi taip, kad skolintis gali bet kas.

Vartojimo kredito bendrovės nėra kredito įstaigos.

Lietuvos bankas

Pagal bendrą taisyklę LB turi teisę savo nustatytomis sąlygomis teikti paskolas nacionaline valiuta Lietuvos kredito įstaigoms, kurios turi savo sąskaitas LB. Taigi:

bankas turi būti įregistruotas pagal Lt įstatymus indėlis LB

Bendra LB suteiktų paskolų suma negali viršyti LB užsienio valiutos rezervo minimumo kiekvieno metų ketvirčio pabaigoje.

LB gali suteikti paskolas komerciniams bankams tokiais atvejais:

1) kai visų bankų klientai praranda pasitikėjimą bankais ar nacionalinę valiuta ir pradeda masiškai atsiiminėti indėlius iš bankų, kas gali turėti neigiamos įtakos visai bankų sistemai.

2) kai bankas dėl išorinių veiksmų turi rimtų likvidumo problemų, tačiau yra mokus

3) kai banko aktyvų ir pasyvų struktūra nors ir nerodo likvidumo požymių, tačiau banko klientai pradeda masiškai atsiiminėti pinigus iš banko

LB suteikia paskolą už palūkanas, kurių normą pats nustato. Suteiktos paskolos dydis negali viršyti 60 proc. banko įsipareigojimų (tiek litais, tiek užsienio valiuta). Bet kuriuo atveju LB suteiktų paskolų grąžinimas užtikrinamas atitinkamomis priemonėmis:

vyriausybės arba LB vertybiniais popieriais užsienio valiuta ir taurieji metalai tinkamu turtu - vertybiniais popieriais ir nekilnojamu turtu, kuris atitinka LB reikalavimus valstybės garantija kitos kredito įstaigos laidavimas arba garantija

LB pagrinde ir gyvena iš paskolų komerciniams bankams.

Teoriškai LB gali teikti paskolas užsienio bankams, tarptautinėms finansinėms įstaigoms. Gali teikti paskolas ir banko darbuotojams.

Yra sąrašas subjektų, kuriems LB negali skolinti:

ES institucijoms ir organams Lt Vyriausybei Kitų ES valstybių vyriausybėms (trečiųjų valstybių vyriausybėms gali) Lt ir ES valstybių regioninės valdžios organams (savivaldybės) viešosioms įstaigoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms

Dienos paskolos - teikiama eurais, tik komerciniams bankams, kurie turi laikiną lėšų trūkumą įvykdyti dienos įsipareigojimus. Teikiama visada tokios paskolos. Palūkanos labai didelės. Nereikia grąžinti kitą dieną - grąžinti galima per savaitę. Vieną kartą negrąžinus, kitą kartą nebeskolins.

Komerciniai bankai

KB pagal įstatymus gali būti steigiami tik neribotam laikui. Kad jų nebūtų per daug, nustatyti apribojimai:

1) steigėjų skaičius - šiai dienai banką steigti gali ne mažiau kaip 10 steigėjų (anksčiau buvo 7). Toks reikalavimas netaikomas, kai banką steigia Lt ar užsienio finansų įstaiga ar draudimo įmonė, kurios valdo daugiau kaip 2/3 balsavimo teisę suteikiančių akcijų

2) kiekvienas iš banko steigėjų privali įsigyti ne mažiau kaip 3 proc. balsavimo teisę suteikiančių akcijų (steigimo momentui, įsteigus banką, gali likti ir vienas steigėjas)

3) nustatyti reikalavimai patiems steigėjams: negali būti FA, teisti už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, už nusikaltimus

finansams, nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai. asmenys, kurie negali įrodyti lėšų, panaudotų banko steigimui, įsigijimo teisėtumo.

4) Nustatytas reikalavimas steigiamo banko kapitalui - min. kapitalas yra 5 mln. eurų

Nutarę steigti banką, steigėjai kreipiasi į LB, kad šis duotų leidimą steigti banką. LB prašymą privalo išnagrinėti per 3 mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos. 3 mėnesiai yra grynas terminas - faktiškai, jei laikytis įstatymo, kartu su prašymu turi būti pateikti visi dokumentai. LB gali neprašyti naujų dokumentų, jei nėra visų dokumentų, gali prašymą atmesti.

LB gali atsisakyti išduoti leidimą tokiais atvejais:

jei pateikti ne visi dokumentai arba juose nurodyti duomenys yra neteisingi jeigu banko įstatai neužtikrina patikimos banko veiklos arba prieštarauja įstatymams jeigu steigiamo banko teisinė forma, banko vadovai arba minimalus kapitalas neatitinka

reikalavimų

Iki banko įsteigimo momento, LB pasilieka sau teisę atšaukti išduotą leidimą steigti banką. Leidimas atšaukiamas, jei:

1. Jis buvo gautas apgaulės būtų2. Jei buvo gautas pažeidžiant įstatymus3. Jei banko įstatai per 12 mėn. nuo jų pasirašymo dienos nebuvo pateikti JA registrui

Jei įstatai įregistruojami, tai dar nereiškia kad bankas įsteigtas. Po įstatų įregistravimo bankas privalo gauti licenciją. Ji išduodama neribotam laikui, joje nurodomos visos banko teikiamos finansinės paslaugos - praktiškai tai reiškia, kad jei bankas numato teikti nelicencines paslaugas, jis turi paprašyti tas paslaugas įtraukti į licenciją. Taigi ir nelicencijuotai veiklai rekia licencijos

Sprendimą dėl licencijos šdavimo LB turi priimti per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei LB pareikalauja papildomų dokumentų, sprendimas dėl licencijos turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo visų dokumentų gavimo dienos. Bet kuriuo atveju sprendimas dė; licencijos turi būti priimtas per 12 mėnesiu nuo prašymo gavimo dienos.

LB pasilieka sau teisę atšaukti išduotą licenciją:

jei buvo gauta apgaulės būtų jei buvo gauta pažeidžiant įstatymus jei paaiškėja, kad bankas verčiasi draudžiama veikla jei bankas nepasinaudoja licencija per 12 mėnesių nuo jos išdavimo dienos jei bankas neatitinka reikalavimų, nustatytų leidimui ar licencijai gauti jeigu bankas pasibaigia (reorganizavimas arba likvidavimas)

Pas mus yra du etapai - leidimas ir licencija. Kitose valstybėse yra tik vienas etapas - licencijos gavimas.

Tie patys reikalavimai taikomi, kai steigiami užsienio filialai.

Kai bankas gauna licenciją, ją įregistruoja JA registre ir tuomet gali pradėti savo veiklą.

Komercinių bankų priežiūra

Bankui pradėjus veikti, jis turi laikytis įstatymais nustatytų veiklos sąlygų. Veiklos sąlygos nustatomos arba Lt įstatymai, arba LB valdybos nutarimais. Reikalavimai taikomi tiek Lt, tiek užsienio bankams.

SEB, Swed bankai - yra Lt bankai, ne kaip tų bankų filialai. Įsteigti pagal lt įstatymus. Danske bankas - filialas.

Reikalavimai bankams:

1) minimalus banko kapitalas - minimalus banko kapitalas per visą jo veiklą negali būti mažesnis kaip 5 mln. eurų. Jei komercinio banko valdyba nustato, kad banko kapitalas yra mažesnis nei 5 mln. eurų, ji privalo nedelsiant pranešti apie tai LB ir sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą, kuris privalo priimti sprendimą ar sprendimus dėl minimalaus kapitalo atkūrimo

2) Reikalavimas banko akcininkams ir vadovams - banko akcininkais negali būti: iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomi JA asmenys, kurie atsisako pateikti LB duomenis apie savo tapatybę, finansinę būklę,

lėšų įsigijimo teisėtumą... asmenys, kurie nesutinka, kad LB tvarkytų duomenis apie juos, tame tarpe ir

duomenis apie jų teistumą ir sveikatąBet kuriuo atveju bankas privalo tvarkyti savo akcininkų apskaitą ir teikti akcininkų sąrašus LB. Reikalavimai banko vadovams:

Banko vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos - priklauso ir aukštasis išsilavinimas

Atitinkama kvalifikacija ir patirtis Negali būti asmenys, kurie nesutinka, kad LB tvarkytų duomenis apie juos - tame

tarpe ir apie sveikatos būklę Bent vienas iš banko vadovų privalo mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi LT

Bankų veiklos sąlygos nustatomos įstatymais (neturiu) ir LB valdyba savo nutarimais. LB valdyba nustato bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus. Pagrindiniai normatyvai:

1. Kapitalo pakankamumo 2. Likvidumo3. Maksimalios atviros pozicijos valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas4. Maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas5. Kiti normatyvai LB nuožiūra

Tokių normatyvų nustatymo tikslas - užtikrinti, kad bankai galėtų stabiliai veikti ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais.

Normatyvai nustatomi LB nutarimais, kurie yra norminio pobūdžio finansiniai teisės aktai - taikomi visiems bankams. Išimtinais atvejais LB yra suteikta teisė nustatyti ir individualius

normatyvus konkretiems bankams.Visi bankai privalo informuoti LB apie normatyvų laikymąsi kiekvieną darbo dieną.

Jei nesilaikoma normatyvų, gali kilti banko mokumo problemos, o tuomet LB gali imtis atitinkamų priemonių.

Už nepranešimą - bauda apie 300 tūkst. litų.

Bankų priežiūra

Bankų priežiūrą atlieka LB, tiksliau LB priežiūros departamentas. Pagal bendrą taisyklę LB prižiūri tiek Lietuvos bankų, tiek Lt veikiančių užsienio bankų veiklą. Kai Lt veikiančio užsienio banko ar jo filialo priežiūrą pagal užsienio įstatymus vykdo užsienio šalies priežiūros institucija, LB gali sudaryti dvišalį susitarimą dėl tokio banko priežiūros perdavimo užsienio priežiūros institucijai.

Pagrindinė priežiūros forma - bankų inspektavimas, kurį atlieka banko inspektavimo komisija. Komisijos ataskaitos - pagrindas taikyti bankams poveikio priemones.

Apie banko inspektavimą paprastai pranešama iš anksto. Paruošiamas inspektavimo planas, kuris įteikiamas pačiam bankui.

Poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos inspektavimo metu nustačius banko veiklos trūkumus:

priverstinis banko akcijų pardavimas. Jei LB nustato, kad banko akcijos priklauso asmeniui, kuris neatitinka keliamų reikalavimų ar kurio veikla daro neigiamą įtaką banko valdymui, LB gali kreiptis į teismą su reikalavimu, kad tokiam asmeniui priklausančios akcijos būtų priverstinai parduotos LB nurodytam asmeniui arba asmenims. LB gali kreiptis į teismą dėl priverstinio visų banko akcijų pardavimo tais atvejais, jeigu per LB nustatytą terminą bankas nesiima priemonių atkurti minimaliam banko kapitalui. Šiuo atveju, kreipdamasis į teismą, nurodo asmenį arba asmenis, kuriam turėtų būti parduotos akcijos.

banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams. Galimas vienu atveju - bankui gali įvykti draudiminis įvykis ir dėl to gali kilti pavojus banko likvidumui ir gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju akcijos yra paimamos teismo sprendimu ir perduodamos valdyti indėlių ir investicijų draudimo įmonei. Snore ir buvo kalbama apie akcijų paėmimą visuomenės poreikiams. Kai akcijos paimamos visuomenės poreikiams, ekspertai jų kainą įvardija nuliui.

banko įspėjimas dėl veiklos trūkumų. ekonominės sankcijos - ekonominės baudos (ne administracinės) laikinas banko vadovybės nušalinimas laikinas uždraudimas teikti vieną ar kelias finansines paslaugas. laikinas arba visiškas vieno ar kelių banko filialų veiklos uždraudimas banko veikos apribojimų paskelbimas - moratoriumas laikinas teisės disponuoti lėšomis, esančiomis LB, kitose kredito įstaigose, ar kitu turtu,

apribojimas

išduotos banko licencijos atšaukimas ar laikinas sustabdymas

Tokios poveikio priemonės taikomos Lt kredito įstaigoms. Užsienio bankams gali būti taikomos tik 2 - įspėjimas ir filialo veiklos uždraudimas. ES bankams ir jų filialams gali būti taikomos 3 - įspėjimas, laikinas disponavimu lėšomis ir turtu apribojimas, laikinas arba visiškas finansinių paslaugų teikimo Lt uždraudimas.

LB gali nuspręsti taikyti arba vieną, arba kelias poveikio priemones iš karto.

Poveikio priemonės taikomos:

1) jei bankas nepateikia informacijos, reikalingos banko priežiūrai vykdyti2) jeigu bankas nevykdo LB nurodymų3) jei bankas nebeatitinka reikalavimų, nustatytų banko leidimo ir licencijos išdavimui4) jei pažeidžiami įstatymai arba kyla grėsmė, kad dėl banko veiklos gali kilti pavojus visai Lt

bankų sistemai

Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip du metai nuo pažeidimo padarymo (ne nustatymo) dienos.

Baudos yra skiriamos už konkrečius pažeidimus iš karto, netaikant įspėjimo. Baudos skiriamos už bankų priežiūrai reikalingos informacijos nepateikimą arba pavėluotą pateikimą. Bauda - pusė procento banko metinių pajamų. Už LB nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą - 1 procentas arba 5000 lt už kiekvieną nevykdymo dieną. Už veiksmų, kuriems atlikti reikia gauti LB leidimą, atlikimą - 1,5 procento metinių pajamų. Už užsiėmimą draudžiama veikla - iki 2 proc. metinių pajamų.

Banko veiklos apribojimas - moratoriumas. Jis gali būti skelbiamas LB sprendimu nustačius bet kokį pažeidimą, tame tarpe ir nustačius, kad bankas per 5 darbo dienas negali įvykdyti bent vieno kreditoriaus finansinio reikalavimo.

LB priimdamas sprendimą skelbti moratoriumą, priima sprendimą skirti laikinąjį administratorių. Jį parenka pats LB pagal savo nustatytus kriterijus. Bendra taisyklė - moratoriumo terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Administratoriaus siūlymu išimtinais atvejais moratoriumas gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams.

Paskelbus moratoriumą, visų pirmą sustabdomi visi visų banko vadovų įgaliojimai. Jie pereina laikinajam administratoriui.

Antra - banko visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, priimti po moratoriumo paskelbimo, įsigalioja tik juos suderinus su administratoriumi ir LB.

Trečia - sustabdomos visos banko turtinės operacijos pagal sandorius, sudarytus iki moratoriumo paskelbimo.

Ketvirta - sustabdomos visos su banku susijusios bylos, nagrinėjamos visuose teismuose.

Pasibaigus moratoriumo terminui arba anksčiau, laikinasis administratorius teikia LB siūlymą

1) nutraukti moratoriumą ir leisti bankui toliau veikti2) pratęsti banko veiklos moratoriumą3) atšaukti banko licenciją (taikomas dažniausiai)

Bankas likviduojamas arba LB, arba visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Bet kuriuo atveju LB turi duoti visuotiniam akcininkų susitikimui sutikimą dėl banko likvidavimo. Likvidavimas vyksta pagal CK.

Banko bankrotas

Skelbiamas tuo atveju, jei bankas pripažįstamas nemokus. Bankas gali būti pripažintas nemokiu esant tokiems trims pagrindams:

1. Jei banko turto vertė yra mažesnė nei banko įsipareigojimų suma2. Jei bankas 6 mėnesius iš eilės nevykdo nustatyto kapitalo pakankamumo normatyvo3. Jei bankas per 10 darbo dienų negali įvykdyti bent vieno pagrįsto kreditoriaus reikalavimo

LB sprendimas pripažinti banką nemokiu yra pagrindas teismui iškelti bankroto bylą.

Teismui iškėlus bankui bankroto bylą, banko vadovavimą perima banko administratorius (ne laikinasis), kurį skiria pats teismas. Banko administratorius nuo bankroto bylos paskelbimo dienos vykdo visą su banko valdymu susijusią veiklą.

Jei banko administratorius priima sprendimą, kad banką reikia likviduoti, jis kreipiasi į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl banko likvidavimo dėl bankroto. Teismui priėmus sprendimą dėl banko likvidavimo dėl bankroto, paskelbiamas banko likvidatorius. Jo paskirtis - parduoti banko turtą ir atsiskaityti su banko kreditoriais, pateikusiais prašymą per banko administratoriaus nustatytus terminus.

Atsiskaitymas su kreditoriais - jei randama turto

1) pirmiausia atsiskaitoma su kreditoriais, kurių reikalavimai buvo užtikrinti banko turtu2) atsiskaitoma su banko darbuotojais3) su indėlių ir investicijų draudimo įmone dėl draudimo išmokų išmokėjimo banko

kreditoriams ir investuotojams4) su valstybės biudžetu, Sodra ir sveikatos draudimo biudžetu5) tenkinami visi kiti kreditorių reikalavimai6) atsiskaitoma su banko akcininkais ir banko vadovais.

Pinigų sistema

Lt pinigų sistema yra įstatymais reguliuojama pinigų apyvartos organizavimo tvarka. Lt pinigų sistemą sudaro tokie elementai:

1. Nacionalinės valiutos nustatymas/oficialaus piniginio vieneto nustatymas. Kartais valstybės piniginio vieneto nustatymas siejamas su valstybės aukso turinio nustatymu. 1990 Rusija buvo paskutinė valstybė, kurioje rubliai buvo dengti auksu. Tai, kad valstybė turi nacionalinę valiutą, apsprendžia ir mokėjimo santykius - dažniausiai nacionalinė valiuta laikoma vienintele teisėta atsiskaitymo priemone šalies viduje. Lt - įstojus į ES, dingo nuostata kad litas yra vienintelė teisėta atsiskaitymo priemonė. Faktiškai dabar galima atsiskaityti eurais ir grynais pinigais. Kitų šalių valiuta - tik negrynais pinigais. Tokia sistema - vidaus rinkoje.

2. Valstybės piniginių ženklų, kaip mokėjimo priemonės, nustatymas. Lt - litų banknotai, metalinės litų monetos ir centų monetos. Visų šių piniginių ženklų vertę nustato LB. LB taip pat atlieka piniginių ženklų modifikaciją, siekdamas apsaugoti pinigus nuo padirbinėjimo. Teisėta atsiskaitymo priemone yra tik tie piniginiai ženklai, kurie atitinka LB nustatytus mokumo reikalavimus

3. Piniginių ženklų (?) emisija - išimtinė teisė čia suteikta LB. Gali išleisti pinigų tiek, kiek LB turi užsienio valiutos rezervo. Norėdamas išleisti daugiau pinigų, LB turi didinti užsienio valiutos rezervą. Pagal bendrą tvarką LB ne rečiau kaip kas mėnesį turi skelbti informaciją apie bendrą litų kiekį, esantį apyvartoje, ir apie turimas užsienio valiutos atsargas.

4. Nacionalinės valiutos oficialaus kurso nustatymas. Lito kursas nustatytas bazinės valiutos atžvilgiu. Bazinė valiuta į oficialų lito kursą jos atžvilgiu parenka ir nustato LB suderinęs su Vyriausybe. Tuo pačiu LB suderindamas su Vyriausybe gali ir pakeisti bazinę valiutą ar lito kursą jos atžvilgiu, jei pasirinktos bazinės valiutos išsaugojimas galėtų žlugdyti Lt ekonomiką. Nacionalinės valiutos kursas kitų valiutų atžvilgiu nustatomas pagal pasirinktos bazinės valiutos kitų valiutų atžvilgiu kursą kažkur (?)