MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Dangut Ambrasien, Egidijus Baranauskas, Danguol Bublien, Solveiga Cirtautien,

Rolandas Galvnas, Kstutis Laurinaviius, Algis Norknas, Leonas Virginijus Papirtis,

Antanas Rudzinskas, ivil Skibarkien, Janina Stripeikien, Daivis virinas, Vadimas Toloko, Jrat Usonien

CIVILIN TEIS PRIEVOLI TEIS

Vadovlis

Treioji laida

Vilnius 2006

UDK 347(075.8) Ci287

2003 m. gruodio 19 d. Nr. A-185 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota

Vadovlio autoriai:

1, 2, 625, 27, 40, 43, 48, 55 skirsni doc. dr. Dangut Ambrasien 26 skirsnio doc. dr. Dangut Ambrasien (kartu su Algiu Norknu) 3, 4, 5, 34 (iskyrus 34.5) skirsni dr. Egidijus Baranauskas 35, 37 skirsni Danguol Bublien 36, 42, 45, 47, 57 skirsni Solveiga Cirtautien 34.5, 56 skirsni Rolandas Galvnas 50, 52, 53 skirsni Kstutis Laurinaviius 28, 29, 30 skirsni Algis Norknas 31, 54 skirsni doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis 32, 33 skirsni doc. dr. Antanas Rudzinskas 51 skirsnio ivil Skibarkien 38, 39 skirsni Janina Stripeikien 44, 46 skirsni dr. Daivis virinas 49 skirsnio dr. Vadimas Toloko 41 skirsnio dr. Jrat Usonien Moksliniai redaktoriai : doc. dr. Dangut Ambrasien dr. Egidijus Baranauskas

R e c e n z a v o :

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dr. Virgilijus Valanius; Prof. habil. dr. Prancikus Vitkeviius

Vadovlis svarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins teiss katedros 2003 m. birelio 16 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 1CKK-14) ir rekomen-duotas spausdinti

Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei

kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2004 m. gruodio 2 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-3) vadovl patvirtino spausdinti

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.

ISBN 9955-563-72-9 ISBN 9955-563-55-9 (bendras) Mykolo Romerio universitetas, 2006

Turinys

TURINYS Pratarm11 I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS... 12 1 skirsnis. Prievoli teiss ir prievols samprata....13 2 skirsnis. Prievols dalykas, subjektai, turinys.. 16 3 skirsnis. Prievoli atsiradimo pagrindai...19 4 skirsnis. Prievoli rys. 23 5 skirsnis. Prievoli vykdymas ir j nevykdymo teisins pasekms. 27

5.1. Prievoli vykdymo samprata... 27 5.2. Tinkamas prievols vykdymas.30 5.3. Prievols vykdymo subjektai.. 31 5.4. Prievols vykdymo objektas....35 5.5. Prievols vykdymo bdas....39 5.6. Prievols vykdymo vieta..40 5.7. Prievols vykdymo terminai... 42 5.8. Prievols ali bendradarbiavimas. 43 5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas.. 44 5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai.. 45 5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms. 46

6 skirsnis. Kreditoriaus interes gynimo bdai..53 6.1. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)

53

6.2. Netiesioginis iekinys... 59 6.3. Sulaikymo teis.60

7 skirsnis. Prievoli vykdymo utikrinimas....64 7.1. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai....64 7.2. Netesybos.. 66 7.3. Laidavimas 69 7.4. Garantija... 73 7.5. Banko garantija 74 7.6. Rankpinigiai. 75

3

Turinys

8 skirsnis. Asmen pasikeitimas prievolje 77 8.1. Samprata... 77 8.2. Reikalavimo perleidimas. 78 8.3. Skolos perklimas. 85 8.4. Reikalavimo perleidimas treiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)..

86

9 skirsnis. Prievoli pabaiga. 88 9.1. Prievols pabaigos samprata ir pagrindai.. 88 9.2. Prievols pabaiga j vykdius. 89 9.3. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui. 90 9.4. Prievols pabaiga alims susitarus.. 90 9.5. Prievols pabaiga alims sutapus 91 9.6. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti. 91 9.7. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen..

93

9.8. Prievols pabaiga atleidus skolinink nuo prievols vykdymo. 94 9.9. Specials prievols pabaigos ir prievols pakeitimo atvejai. 95

9.9.1. Prievols pabaiga j skaiius.. 95 9.9.2. Prievols pabaiga novacijos bdu... 97

10 skirsnis. Restitucija.. 101 II skyrius. SUTARI TEIS 105 11 skirsnis. Sutari vieta civilinje teisje.106 12 skirsnis. Sutari teiss principai....109

12.1. Sutari laisvs principas...110 12.2. Sutari privalomumo principas...112 12.3. Konsensualizmo principas.113 12.4. Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas 114

13 skirsnis. Sutarties samprata ir reikm.. 116 14 skirsnis. Bendra sutari sudarymo tvarka....118 15 skirsnis. Sutari rys 126 16 skirsnis. Vieosios sutartys.. 132

16.1. Samprata. 132 16.2. Vieosios sutarties alys. 133 16.3. Vieosios sutarties sudarymas...134

17 skirsnis. Vartojimo sutartys.135 17.1. Samprata. 135 17.2. Sutarties alys..135

4

Turinys

18 skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys...13819 skirsnis. Sutari galia ir forma.. 145

19.1. Sutari galia.. 14519.2. Sutari forma.... 146

20 skirsnis. Sutarties alys. Sutartis ir tretieji asmenys.. 15020.1. Sutarties alys. 15020.2. Sutartis ir tretieji asmenys. 151

21 skirsnis. Sutari aikinimas... 15522 skirsnis. Sutari turinys. 15923 skirsnis. Sutari vykdymas.16524 skirsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas....16825 skirsnis. Sutarties negaliojimas...174 III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.17726 skirsnis. Bendrosios nuostatos....178

26.1. Civilins atsakomybs samprata... 17826.2. Sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai ir skirtumai 18026.3. Civilins atsakomybs slygos... 181

26.3.1. Neteisti veiksmai..18226.3.2. Prieastinis ryys 18426.3.3. Kalt....18726.3.4. ala ir nuostoliai....191

26.4. Neturtins alos atlyginimas..19326.5. alos dydio nustatymas....19726.6. Civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai..

198

26.6.1. Nenugalima jga 19826.6.2. Valstybs veiksmai.19926.6.3. Treiojo asmens veikla.. 20026.6.4. Nukentjusio asmens veiksmai.20026.6.5. Btinasis reikalingumas 20126.6.6. Btinoji gintis. 20226.6.7. Savigyna.. 203

27 skirsnis. Sutartin atsakomyb... 20527.1. Sutartins atsakomybs formos.205

27.1.1. Nuostoli atlyginimas 20527.1.2. Netesyb iiekojimas (sumokjimas). 20827.1.3. Palkanos u sutartini prievoli nevykdym....208

5

Turinys

27.1.4. Kitos sutarties paeidimo teisins pasekms...210 28 skirsnis. Deliktin atsakomyb... 212

28.1. Prievols dl alos padarymo svoka... 212 28.2. Atskiros deliktins atsakomybs rys. 213

28.2.1. Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts.

213

28.2.2. Atsakomyb u kit asmen padaryt al. 215 28.2.3. Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al..

216

28.2.4. Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al..

219

28.2.5. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al

225

28.2.6. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais, ypatumai.

233

28.2.7. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais, ypatumai...

235

28.2.8. Atsakomybs u al, padaryt neveiksni asmen veiksmais, ypatumai...

236

28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilins atsakomybs ypatumai.

237

28.2.10. Atsakomybs u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms, veiksmais, ypatumai...

238

28.2.11. Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo..

239

29 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug)

249

30 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama 255 IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS..

261

31 skirsnis. Kito asmens reikal tvarkymas 262 32 skirsnis. Prievols dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo. 267 33 skirsnis. Loimai ir laybos. 271 V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.. 274 34 skirsnis. Pirkimopardavimo sutartis. 275

6

Turinys

34.1. Pirkimopardavimo sutarties samprata... 27534.2. Pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos..28334.3. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis....29834.4. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis.30234.5. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis 304

34.5.1. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutari ri ypatumai.

321

34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis isimoktinai

321

34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimaspardavimas su atpirkimo teise...

322

34.5.1.3. Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu 32334.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu, pirkimopardavimo sutartis.

323

34.5.1.5. Nekilnojamj kultros vertybi pirkimo pardavimo sutartis.

324

34.5.1.6. Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo pardavimo sutartis.

325

34.5.1.7. ems sklyp pirkimopardavimo sutartys 32634.5.1.7.1. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos Lietuvos subjektams...

327

34.5.1.7.2. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos usienio subjektams...

331

34.5.1.7.3. ems kio paskirties ems sigijimo slygos..

334

34.6. mons pirkimopardavimo sutartis.33934.7. Kitos pirkimopardavimo sutari rys..344

35 skirsnis. Mainai 35236 skirsnis. Renta..359

36.1. Bendrosios nuostatos. 35936.2. Neterminuota (nuolatin) renta... 36336.3. Renta iki gyvos galvos36436.4. Ilaikymas iki gyvos galvos.364

37 skirsnis. Dovanojimas..36737.1. Aukos (parama ar labdara)... 379

7

Turinys

38 skirsnis. Nuoma....383 38.1. Bendrosios nuostatos. 383 38.2. Nuomos sutarties ali teiss ir pareigos. 389 38.3. Nuomos sutarties pabaiga. 394 38.4 Atskir ri nuomos sutari teisinio reguliavimo ypatumai..

396

38.4.1. Vartojimo nuoma...396 38.4.2. Transporto priemoni nuoma.. 397 38.4.3. Pastat, statini ir rengini nuoma.399 38.4.4. mons nuoma....400 38.4.5. ems nuoma.401 38.4.6. Lizingas (finansin nuoma).. 403 38.4.7. Gyvenamj patalp nuoma.407

38.4.7.1. Bendrosios nuostatos 407 38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga 412 38.4.7.3. Tarnybins gyvenamosios patalpos..416 38.4.7.4. Gyvenamj patalp nuoma bendrabuiuose 417 38.4.7.5. Viebuiai, nakvyns namai ir gydymo bei socialins globos institucij patalpos...

417

39 skirsnis. Panauda. 419 40 skirsnis. Rangos sutartis.. 421

40.1. Bendrosios nuostatos. 421 40.2. Atskiros rangos sutari rys...430

40.2.1. Vartojimo ranga.431 40.2.2. Statybos ranga 432 40.2.3. Projektavimo ir tyrinjimo darb ranga.. 437 40.2.4. Rangos darbai, finansuojami i valstybs arba savivaldybs biudeto

438

41 skirsnis. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai....

441

42 skirsnis. Atlygintinos paslaugos..446 42.1. Bendrosios nuostatos. 446 42.2. Atskiros atlygintin paslaug, sutari rys...449

42.2.1. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis... 450 42.2.2. Turizmo paslaug sutartis.451

43 skirsnis. Pavedimas.. 454 44 skirsnis. Franiz..464 45 skirsnis. Komisas..474

8

Turinys

46 skirsnis. Distribucija 48147 skirsnis. Krovini ir keleivi veimas. Ekspedicija... 486

47.1. Krovini veimas 48647.2. Atskir veimo ri ypatumai..... 493

47.2.1. Krovini veimas sausumos keli transportu. 49447.2.2. Krovini veimas geleinkeliu.. 49647.2.3. Krovini veimas jra49647.2.4. Buksyravimo jra sutartis. 49947.2.5. Krovini veimas oro transportu..50047.2.6. Keleivi ir bagao veimas50147.2.7. Krovini ekspedicija.. 504

48 skirsnis. Pasauga.. 50748.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos. 50748.2. Sandliavimas. 51348.3. Specialios pasaugos rys.. 515

49 skirsnis. Paskola. Kreditavimas.. 51749.1. Bendrosios nuostatos. 51749.2. Kreditavimas...522

49.2.1. Atskiri kreditavimo sutari tipai.52549.2.2. Komercinis kreditavimas...52649.2.3. Vartojimo kreditas.526

50 skirsnis. Banko indlis. 53051 skirsnis. Faktoringas 54152 skirsnis. Banko sskaita...54953 skirsnis. Atsiskaitymai. 561

53.1. Bendrosios nuostatos. 56153.2. Atsiskaitymai mokjimo pavedimais 56253.3. Atsiskaitymai akredityvais. 56453.4. Atsiskaitymai inkaso.. 567

54 skirsnis. Vieas konkursas...56955 skirsnis. Vieas atlyginimo paadjimas 57456 skirsnis. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis. 577

56.1. Sutarties samprata..57756.2. Sutarties elementai.57856.3. Esmins jungtins veiklos (partnerysts) sutarties slygos.58056.4. Sutarties turinys..58156.5. Partneri bendr reikal tvarkymas.58256.6. Bendros partneri ilaidos ir nuostoliai... 583

9

Turinys

56.7. Partnerysts sutarties pabaiga...584 57 skirsnis. Draudimo sutartis. 587

57.1. Bendrosios nuostatos. 587 57.2. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas...588 57.3. Sutarties alys..590 57.4. Sutarties turinys..591 57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai. 593 57.6. Draudimo formos, akos, grups, specials draudimo atvejai.

594

57.7. Civilins atsakomybs draudimas. 597

Literatra...599

10

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

PRATARM

Civilins teiss raida Lietuvoje pastarj deimtmet buvo netikti-nai sparti. Modifikavosi ne tik teiss mokslinink ir teisinink praktik poiris civilins teiss paskirt, jos reikm, bet i esms buvo atnau-jinta ir privai santyki reglamentavimo sistema. Per kelerius metus parengtame ir 2001 m. liepos 1 d. sigaliojusiame Civiliniame kodekse atsispindjo ne tik Lietuvos civilins teiss mokslinink darbo rezulta-tai, bet ir moderni, unifikuot tarptautinio masto akt, toki kaip UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai, Europos S-jungos direktyvos, reglamentuojanios bendrovi status ir veikl, var-totoj teisi apsaug, nuostatos bei idjos.

Pagrindinis civilins teiss aktas yra novatorikas ir aikinant j b-tinas geras sisteminis atskir civilins teiss klausim supratimas. Pra-din priemon siekiant io tikslo ir yra vadovlis. ioje knygoje skaity-tojas supaindinamas su viena i reikmingiausi civilins teiss poaki prievoli teiss sistema, atskirais jos elementais. Mokymo mediaga pateikiama nuosekliai ir paprastai dl to ji turt bti gana lengvai simenama.

Pirmajame vadovlio skyriuje dstomos bendrosios prievoli nuo-statos. Aptariamos prievoli teiss ir prievols sampratos, prievoli at-siradimo pagrindai, atskleidiami prievols elementai, prievoli rys, j vykdymo ir nevykdymo teisins pasekms, kreditoriaus interes gy-nimas, prievoli utikrinimas, asmen pasikeitimas bei prievoli pabai-gos pagrindai ir restitucija. Antrajame skyriuje dstoma bendroji sutar-i teiss dalis. Treiasis vadovlio skyrius skirtas civilinei atsakomybei aptariami bendrieji civilins atsakomybs klausimai ir atskirai sutar-tin ir deliktin atsakomyb. Ketvirtajame skyriuje nagrinjamos kitais pagrindais atsirandanios prievols. Penktajame skyriuje idstytos at-skiros sutari rys.

Tikims, kad is vadovlis bus naudingas ne tik teiss studentams, teisininkams praktikams, bet ir visiems, besidomintiems civiline teise.

11

CIVILIN TEIS. II dalis.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

12

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

1 skirsnis. PRIEVOLI TEISS IR PRIEVOLS SAMPRATA

Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinje apyvartoje atlik-dami vairius juridinius veiksmus: sudaro vairius sandorius, atlygina nuostolius arba al, perleidia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t. t. Tarp teiss subjekt atsiranda turtinio ir neturtinio pobdio santy-kiai. ie santykiai, sureguliuoti teiss normomis, vadinami prievoliniais santykiais. Jie labai skirtingi, bet turi tam tikrus juridinius poymius, leidianius skirstyti prievolinius santykius tam tikras grupes.

Teisinje literatroje prievoli teis daniausiai apibdinama kaip civilins teiss poakis, kur sudaro civilins teiss norm sistema. Re-miantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais, ios normos reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturti-nius santykius, susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo nuosavybn, patikjimo teise arba laikinai naudoti, dl darb atlikimo arba paslaug teikimo, alos padarymo asmeniui, turtui ir pan.1

Prievols svoka2 buvo inoma jau senovs romn teiss doktri-noje ir teisje. Joje buvo skiriama asmens daiktin teis teis daiktui ir asmens asmenin teis teis asmeniui. Tokie pagrindiniai civilins teiss poakiai daiktin ir prievolin teis iliko iki i dien.

Prievoli teiss reglamentuojama santyki gausa neatsiejama nuo rinkos ekonomikos. Ekonomins apyvartos santykiams bdinga tai, kad jie yra susij su materialini vertybi judjimu: daikt, pinig, paslaug ir pan. Pavyzdiui, parduodamas daiktas pereina i pardavjo pirkjui. Nuomos atveju nuomojamas turtas pereina laikinai naudoti nuominin-kui ir pan. Teisikai sureguliuoti ekonomins apyvartos santykiai gyja teisin form ir tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi prievoli teis yra ekonomini santyki teisin iraika.

1 Civilin teis. Vadovlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas: Vijusta, 1997, p.

345. 2 odis prievol yra kils i lotyn kalbos odio obligatio sipareigojimas.

13

CIVILIN TEIS. II dalis.

Prievolins teiss taip pat yra pagrindas asmeninms neturtinms bei daiktinms teisms atsirasti.

Prievols yra glaudiai susijusios su nuosavybs teisiniais santy-kiais. Antai kai daikto savininkas, disponuodamas jam priklausaniu turtu, sudaro pirkimopardavimo sutart, i kurios atsiranda prievoli-niai santykiai tarp savininko (pardavjo) ir pirkjo, pirkjas, priimda-mas daikt i savininko, pats tampa jo savininku.

Tuo tarpu prievoliniai teisiniai santykiai ir nuosavybs teisiniai san-tykiai skiriasi i esms. Nuosavybs teisiniai santykiai apima materiali-ni vertybi gijimo nuosavybn proces, parodo subjekt santykius dl daikto ir dl to yra absoliutaus pobdio. Prievols teisiniai santykiai apima materialini vertybi judjim i vieno asmens kitam, todl jie susiklosto tarp grietai nustatyt asmen, t. y. gyja santykin pobd. Prievol nesukuria pareig kitiems asmenims, kurie nra prievolinio teisinio santykio subjektai. Pavyzdiui, pirkimopardavimo sutartis su-kuria pirkjo ir pardavjo, o ne kit asmen teises ir pareigas. Tik sta-tymuose arba sutartyje numatytais atvejais prievol gali sukurti treij asmen teises vienai ar abiem prievolinio teisinio santykio alims.

Taigi prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktini iais es-miniais bruoais: 1) prievol tai asmeninio pobdio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjekt ratas nra apibrtas; 2) daiktiniams santykiams bdingas absoliutu-mas, prievoliniams santykinumas; 3) daiktinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio valiniai veiksmai; 4) prievoli teisei bdingi spe-cifiniai paeist teisi gynybos bdai: pareigojimas vykdyti prievol natra, netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakei-timas ir kt. (CK 1.138 str.)3.

Svoka prievol Lietuvos teiss doktrinoje ir teiss aktuose var-tojama skirtingomis prasmmis. Pavyzdiui, prievol kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriui, prievol kaip teisinis santykis arba kaip dokumentas, kuriame nurodyta skolininko pareiga, pavyzdiui, vekselis.

CK 6.1 straipsnis pateikia prievols samprat. Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kredi-toriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiks-

3 Isamiau apie daiktins ir prievoli teiss skirtumus r.: V. Mikelnas. Prievoli

teis. Vilnius: Justitia, 2002, 1 dalis, p. 4046.

14

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

mo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt sa-vo pareig.

Prievol yra viena i civilini teisini santyki ri, todl jai b-dingi visi civilini teisini santyki bruoai. Kartu prievolms bdingi ir specifiniai poymiai. Prof. V. Mikelno teigimu, i romn teiss atjs prievols apibrimas reikmingas tuo, kad atskleidia tris pagrindinius prievols poymius: pirma, prievol yra dviej asmen kreditoriaus ir skolininko civilinis teisinis santykis; antra, kreditori ir skolinink sie-ja tarpusavio teiss ir pareigos; treia, u pareig nevykdym skolinin-kui taikomos civilins teisins sankcijos4.

Remiantis prievols svoka galima daryti ivad, kad prievol, kaip teisinis santykis, turi poymius, leidianius apibdinti prievoli teis kaip vientis, glaudiai tarpusavyje susijusi sistem, kuri pagal jai b-dingus bruous galima atriboti nuo kit teisini santyki.

Teisinje literatroje nurodoma, kad prievolinius teisinius santy-kius apibdina ie bruoai: 1) prievols subjekt apibrtumas (konkre-ts subjektai turi konkreias grietai apibrtas teises ir pareigas); 2) prievols dinamikumas (prievol yra dinamikos ekonomins apyvar-tos dalis); 3) prievols turinio apibrtumas (konkretus kreditoriaus reikalavimas ir konkreios skolininko pareigos); prievols ali subjek-tini teisi gynimas; 4) prievols tikslingumas (tam tikr tiksl, norint patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius, siekimas)5.

Kontroliniai klausimai: 1. Kas sudaro prievoli teis? 2. Ar prievoli teis yra savarankika teiss aka? 3. Kuo skiriasi prievoliniai teisiniai santykiai nuo daiktini teisini

santyki? 4. Kas yra prievol? 5. Kokie bruoai apibdina prievolinius teisinius santykius?

4 Mikelnas V. Prievoli teis, p. 1617. 5 r., pavyzdiui: Civilin teis, p. 349350.

15

CIVILIN TEIS. II dalis.

2 skirsnis. PRIEVOLS DALYKAS, SUBJEKTAI, TURINYS Kiekviena prievol turi konkret dalyk, t. y. tai, dl ko alys susi-

tar (perduoti daikt, teikti paslaugas, neatlikti tam tikr veiksm ir pan.). Jei nra prievols dalyko arba jis yra neaikus, tai nra ir prievo-ls. Bet prievols dalyku gali bti ne visi valiniai asmen veiksmai. Prie-vols dalykas turi bti teistas. Tai konkreiai vardyta CK 6.3 straips-nio 1 dalyje nurodant, kad prievoli dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprieta-rauja vieajai tvarkai arba gerai moralei. Antai neteisti yra susitarimai riboti konkurencij, susitarimai dl mokesi slpimo. Negalioja susita-rimai, ribojantys civilin atsakomyb u sveikatos sualojim (CK 6.252 str. 1 d.), ali susitarimai, keiiantys imperatyvias normas, numatan-ias civilin atsakomyb (CK 6.250 str. 2 d.), ir pan.

Teisinje literatroje danai galime rasti ir prievols objekto api-bdinim ir nuorodas tai, kad prievols objektu gali bti daiktai, veiksmai, veiksm rezultatai, kurie prievolinio teisinio santykio forma pereina i vien asmen kitiems.

Kaip pagrstai nurodo prof. V. Mikelnas, daiktas (turtas) plaiuo-ju poiriu yra objektas, dl kurio susitaria alys, o prievols dalykas yra veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti arba, atvirkiai, nuo kurio privalo susilaikyti. Prievols dalyku pripainti ne daikt, o prievols ali veiksmus yra svarbu. Kai prievols dalyku pripastamas veiksmas, pabriamas subjektyvusis, o ne objektyvusis prievols vykdymo aspek-tas6.

Daniausiai prievols dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet tam tikrais atvejais gali bti ir keli veiksmai. Prievol, kuriai bdingi keli dalykai, vadinama sudtingja7.

Prievol galios ir bus teisikai pareigojanti, jeigu jos dalykas yra aikiai apibrtas. Jei nra galimybs nustatyti prievols dalyko, nra ir

6 Mikelnas V. Prievoli teis, p. 48. 7 Isamiau apie prievoles esant dalyk daugetui r.: ten pat, p. 157178.

16

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

prievols. Skirting prievoli dalyko apibrtumas yra skirtingas. Todl prievols atsivelgiant j dalyko apibrtum skirstomos individua-lias, alternatyvias, fakultatyvias, dalomas ir nedalomas. Be to, prievols gali bti skirstomos terminuotas ir neterminuotas, slygines, pinigines ir t. t.

CK 6.3 straipsnio 2 dalis numato, kad prievols dalyku gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus. Taigi daikto nebuvimas, pavyzdiui, pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu, savaime nereikia prievols neapibrtumo (pvz., galima sudaryti bsimo namo pirkimopardavimo sutart (CK 6.401 str.). Svarbu, kad bt galima apibdinti bsim daikt pagal nurodytus poymius.

CK 6.196 straipsnio 1 dalis iskiria dviej ri slygas aikiai nu-rodytas ir numanomas. Prof. V. Mikelnas pagrstai paymi ios sutar-ties slyg klasifikacijos reikm dalyko apibrtumui. Pasak jo, prievo-ls dalykas pripaintinas apibrtu, net jei daikto poymiai nra aikiai apibrti sutartyje, taiau i sutarties esms, tikslo, jos sudarymo aplin-kybi, ketinim galima nustatyti kriterijus, pagal kuriuos prievols da-lyk galima apibrti8.

Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Taigi prievolms yra keliamas manomumo vykdyti reikalavimas. Ne-galimumas gali bti fizinis (pardavjas parduoda nam, kuris pardavi-mo momentu yra sudegs) arba teisinis (pvz., pagal CK 6.102 str. 2 d. draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui, advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas).

Tam tikrais atvejais prievol galima vykdyti tik i dalies. Pavyz-diui, alys susitar dl namo ir kinio pastato pirkimopardavimo, bet kinis pastatas sudeg. iuo atveju manoma vykdyti prievols dal dl ilikusio objekto taikant tokius pirkjo gynybos bdus kaip kainos su-mainimas ir kt.

Prof. V. Mikelno teigimu, prievols dalykas turi tenkinti kredito-riaus interes tai grindiama protingumo principu, o jeigu kreditorius neturi jokio teisinio intereso prievols dalyku, tai nra ir prievols9.

Prievols, kaip ir bet kurio kito teisinio santykio, atveju dalyvauja maiausiai du asmenys. Vienas j, turintis reikalavimo teis, vadinamas

8 Mikelnas V. Prievoli teis, p. 50. 9 Ten pat, p. 5354.

17

CIVILIN TEIS. II dalis.

kreditoriumi, kitas, turintis pareig vykdyti reikalavimo teis, vadina-mas skolininku. Jei kiekviena i ali viena kitos atvilgiu turi ir teises, ir pareigas, tai kiekviena j viena kitos atvilgiu yra ir kreditorius, ir sko-lininkas. Antai pirkimopardavimo sutartyje pardavjas pirkjo atvil-giu yra kreditorius, nes turi gauti pinigus u parduot daikt, ir tuo pat metu skolininkas, nes privalo perduoti parduot daikt.

Bet tam tikrais atvejais prievolje gali bti ir keli kreditoriai arba keli skolininkai. Jei skolininkai yra du arba daugiau asmen (bendra-skoli), tai kiekvienas j privalo vykdyti prievol lygiomis dalimis (da-lin prievol), iskyrus statym arba ali susitarimu numatytus atvejus (CK 6.5 str.). Taigi statymas tvirtina dalins prievols bei dalins prie-vols ali dali lygybs prezumpcij. CK 6.6 straipsnyje nurodyta, kad gali atsirasti ir solidarioji skolinink atsakomyb, taiau tik tais atvejais, kai tai numatyta statymu arba ali susitarimu, taip pat kai prievols dalykas yra nedalus10.

Jeigu kreditorius yra du arba daugiau asmen, tai kiekvienas i j turi teis reikalauti lygios dalies, iskyrus statym arba ali susitarimu numatytus atvejus (CK 6.17 str.). Taigi kaip ir skolinink daugeto, taip ir kreditori daugeto atveju egzistuoja dalins prievols prezumpcija, i kurios iimtis gali nustatyti tik statymas arba sutartis.

Prievols turin sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais jie gyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanias i prie-vols. Pagal prievols ali teisi ir pareig gyvendinim prievols gali bti teigiamo turinio (kai skolininkas gali vykdyti savo subjektines pa-reigas atlikdamas pozityvius veiksmus perduoti daikt, atlikti darbus ir pan.), ir neigiamo turinio (kai skolininkas turi susilaikyti nuo tam tik-r veiksm, pavyzdiui, nedaryti alos naudojamam daiktui ir pan.).

Kontroliniai klausimai: 1. Kas yra prievols dalykas? 2. Kokia prievol vadinama sudtingja? 3. Ar galima parduoti daikt, kuris yra uvs? 4. Ar galioja prievol, jeigu jos dalykas tik numanomas? 5. Kaip vadinami prievols subjektai? 6. Kas sudaro prievols turin?

10 Isamiau apie solidarisias prievoles r.: V. Mikelnas. Prievoli teis, p. 129155.

18

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

3 skirsnis. PRIEVOLI ATSIRADIMO

PAGRINDAI Prievol yra teisinis asmen santykis. Kaip ir kiekvienas teisinis

santykis, ji atsiranda i juridinio fakto prievols atsiradimo pagrindo. Dar Senovs Romoje Gajus savo institucijose dst: omnis enim obliga-tio vel ex contractu nascitur vel ex delicto11. Tiesa, jau tuomet buvo aiku, kad pateikiama klasifikacija neisami12. Prajus keturiems amiams Jus-tiniano institucijose prievoli pagrindai, be ex contractu ir ex delicto, buvo papildyti dar dviem quasi ex contractu ir quasi ex delicto13. i kla-sifikacija, iek tiek modifikuota, i esms atsispindi ir CK. Kaip nurodo prof. V. Mikelnas, sistemin CK analiz leidia daryti ivad, jog yra penki prievoli atsiradimo pagrindai: vienaaliai sandoriai, daugiaaliai sandoriai (sutartys), deliktai, kvazisutartys ir statymai14.

CK 6.2 straipsnis numato, kad prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal galiojanius statymus sukuria prie-volinius santykius. i norma turi bti sistemikai aikinama su CK 1.136 straipsniu jame pateikiamas sraas juridini fakt, su kuriais staty-mas sieja civilini teisi ir pareig atsiradim. Pateikiamas sraas nra baigtinis.

Prievols atsiradimo pagrind iskyrimas turi svarbi teisin reik-m. Nuo to, kokia aplinkyb bus pripainta prievolinio santykio atsira-dim lmusiu juridiniu faktu, priklauso ir tinkamas teiss norm taiky-mas. Kartais nustatyti prievols prigimt ir taikyti reikiamas normas yra

11 Kiekviena prievol kyla i sutarties arba i delikto. Gajus. Institucijos, 3 knyga, 88

paragrafas. 12 Gajus teig, kad contractus indebiti nra sutartin prievol: sed haec species ob-

ligationis non videtur ex contractu consistere (taiau i prievols ris vyksta ne i sutar-ties). Gajaus institucijos, 3 knyga, 91 paragrafas.

13 Sequens diuisio in quattuor species diducitur: aut enim ex contractu sunt aut quasi ex contractu aut ex maleficio aut quasi ex maleficio (kitas skirstymas yra keturias ris: i sutari, i kvazisutari, i delikt, i kvazidelikt). Justinianas. Institucijos, 3 knyga, XIII skyrius, 2 paragrafas.

14 Mikelnas V. Prievoli teis, p. 60.

19

CIVILIN TEIS. II dalis.

visikai paprasta, kartais sunku, todl tinkamas prievoli pagrind su-pratimas teisininkui turi ir didel praktin reikm.

Sandoriai. Prievoli atsiradimo pagrindas gali bti tiek vienaaliai, tiek dvialiai arba daugiaaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas i plaiausiai paplitusi prievoli atsiradimo pagrind. Jos yra neatski-riama kiekvieno asmens gyvenimo dalis. mons, mons, staigos ir kiti asmenys reiau arba daniau tampa prievolini santyki dalyviais pirkdami pirkinius parduotuvse, parduodami prekes, nuomodami tur-t, remontuodami automobilius ir pan. Kai prievols atsiradimas sieja-mas su sutarties sudarymu, paprastai tai lengva nustatyti. Sutartimi a-lys gyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievols turin.

Sudtingiau yra, kai kalbama apie prievoles, atsirandanias viena-ali sandori pagrindu. Teisinje literatroje tokiais atvejais paprastai pateikiami testamento, galiojimo, kit vienaali sandori pavyzdiai. Taiau reikia paymti, kad pats savaime vienaalis sandoris ne visuo-met sukuria prievol, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi sieti maiausiai du asmenis. Todl, pavyzdiui, testamento pagrindu neatsiras prievolinis santykis, jeigu testamentinis pdinis nepriims pa-likimo. Taiau prims palikim testamentinis pdinis, pavyzdiui, gali bti pareigotas vykdyti koki nors prievol kito asmens naudai (CK 5.23 str.).

Deliktai. Plaija prasme deliktu yra laikomas neteistas veiksmas. Taiau toks apibrimas bt per platus apibdinant delikt kaip prie-vols atsiradimo pagrind Lietuvos teisje. Tradicikai deliktas supran-tamas siauriau kaip neteistas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsi-randa prievol tarp asmen, iki tol nesusijusi teisiniu santykiu. Prievo-ls, kuri atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinmis prievolmis. Kartais deliktas gali bti susijs ir su sutartiniais santykiais. Todl CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktin atsakomyb apibriama kaip turtin prievol, atsirandanti dl alos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsako-myb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyz-diui, automobilio vairuotojui, eismo nelaims metu sualojusiam ps-ij, kyla pareiga atlyginti padaryt al. Aiku, kad iki eismo nelaims nukentjusiojo su vairuotoju nesiejo jokie sutartiniai santykiai. iek tiek kitaip yra, kai ala padaroma, pavyzdiui, autobuso keleiviui, kuris yra veamas pagal keleivio veimo sutart (CK 6.809 str.). Nors tokiu atveju nukentjusj keleiv su veju, dl kurio kalts vyko eismo nelaim,

20

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

sieja sutartiniai santykiai, vejo atsakomyb dl keleivio asmeniui pa-darytos alos yra deliktin ir nustatoma pagal 6.2636.291 straipsni taisykles (CK 6.823 str.).

Kvazisutartys. Tradicikai dar nuo Senovs Romos laik prie kvazi-sutartini (lot. quasi tarytum) prievoli priskiriami kito asmens reika-l tvarkymas be pavedimo, nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas be pagrindo. Joms bdingi ie poymiai: 1) prievolinis santykis ali valia nesuderintas; 2) prievols atsiradimo pagrindu esantis veiksmas yra teistas.

Kadangi kvazisutartiniai santykiai atsiranda be suderintos ali va-lios, tai ioms prievolms negali bti taikomi formos reikalavimai. Pa-vyzdiui, kito asmens reikalus tvarkaniam asmeniui utenka atlikti to-kio tvarkymo turin sudaranius veiksmus ir ie veiksmai, papildomai niekaip neforminti, taps pagrindu prievolei atsirasti.

Nors kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo ir nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas nra sutartins prievols, joms taikyti-na vienaali ir dviali prievoli klasifikacija. Pavyzdiui, kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo yra dvial prievol. Taip yra todl, kad abi ios prievols alys gali turti ir teises, ir pareigas. Asmuo, tvarkan-tis kito asmens reikalus, turi pareig juos tvarkyti taip, kad tai atitikt asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.299 str. 1 d.). Tuo tar-pu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, turi sumokti atlyginim, jeigu reikal tvarkymas dav jam teigiam rezultat (CK 6.233 str. 4 d.). Ne-pagrsto praturtjimo arba turto gijimo prievol yra vienaal, nes pa-reig grinti tai, k gijo be pagrindo, turi tik viena i ali.

Prie kvazisutari taip pat priskiriami loimas ir laybos15. statymai. io prievoli atsiradimo pagrindo iskyrimas teisinje li-

teratroje lm teiss mokslinink diskusijas. I ties, jeigu statymas pripasta prievols privalomum, tai galbt galima teigti, kad prievol visuomet atsiranda i statymo?

statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iski-riamas tais atvejais, kai prievol statymas nustato be kokio nors as-mens sikiimo. Tiesiog statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas16. Pavyzdiui, tvai privalo ilaikyti savo nepilnameius vaikus (CK 3.192

15 Mikelnas V. Prievoli teis, p. 63. 16 Ten pat, p. 63.

21

CIVILIN TEIS. II dalis.

str.), vaikai turi ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus (CK 3.205 str.) ir pan.

Kontroliniai klausimai: 1. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai yra plaiausiai paplit? 2. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai nurodomi teisinje litera-

troje? 3. Kokias prievoli atsiradimo pagrind grupes iskiria CK? 4. Kas yra vadinama deliktu? 5. Prie koki pagrind grupi priskiriamas kito asmens reikal

tvarkymas? 6. Kokie vienaalio sandorio, kaip prievols atsiradimo pagrindo,

ypatumai? 7. Kokie statymo, kaip prievols atsiradimo pagrindo, ypatumai?

22

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

4 skirsnis. PRIEVOLI RYS Prievoli suskirstymas atskiras grupes padeda ilaikyti darni j

sistem, iskirti specifinius, tik tam tikrai grupei bdingus poymius. Prievols gali bti skirstomos pagal turin, atsiradimo pagrindus, dalyk ir kt. Tokia prievoli klasifikacija gyja ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Pagrindins prievoli rys tvirtintos CK etosios knygos II skyriuje.

Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalo-msias. iai klasifikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas arba ali susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus sta-tym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdiui, daikt pirkimopardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK 6.25 str.).

Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) alternatyvisias; c) fakultatyvisias. Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti pasiskolint pinig sum. Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlik-ti vien i dviej arba i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV dole-riais pagal nustatyt kurs. Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima vykdyti pa-grindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra lit suma. alys susitar, kad pa-skola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus nemanoma dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvar-

23

CIVILIN TEIS. II dalis.

tos, paskola bus grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievo-li ypatumai reglamentuojami CK 6.266.29 straipsniuose.

Prievols taip pat gali bti neterminuotos ir terminuotos. Netermi-nuotos prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. Neterminuot prievoli vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuot prievoli pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, die-nomis, valandomis arba vykiu. Terminuotos prievols taip pat skirsto-mos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievo-les. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.336.35 straipsniuose.

Teisikai reikmingas yra pinigini prievoli iskyrimas (CK 6.36 ir 6.37 str.). Pavyzdiui, praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba staty-m nustatytas palkanas (CK 6.261 str.). Piniginmis yra laikomos prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba usi-enio valiut).

Teisin reikm turi ir kitos prievoli klasifikacijos, kurios CK nra iskiriamos ris, taiau vienaip ar kitaip jame atsispindi joms sutei-kiama atitinkama teisin reikm.

Klasikin klasifikacija yra prievoli skirstymas pagal j dalyk : a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare); b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti (facere); c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere). i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.).

Teisikai svarbus ir prievoli skirstymas solidarisias ir subsidiari-sias. Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra soli-dars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kredi-torius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j

24

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga pre-ziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.66.23 straipsniuo-se.

Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, bet tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavyzdiui, CK 6.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma. Papildomas subsidiaraus skolininko parei-gos pobdis lemia ir kai kuriuos jo atsakomybs ypatumus. Kreditorius neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo sko-lininko, jeigu savo reikalavim jis gali patenkinti skaitydamas prie-priein pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas sko-lininkas, prie atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai sp-ti pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pa-reiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindin skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teis pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui (CK 6.245 str. 6 d.).

Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjek-tais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines. Asmenine prievo-le vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninmis daniausiai bna prievo-ls, kylanios dl intelektins veiklos rezultat, taip pat prievols, kuri dalykas yra paslaugos, kai reikmingos kreditoriui yra paslaug teikjo profesins kvalifikacijos savybs. Pavyzdiui, asmuo susitaria su daili-ninku, kad is nutapys jo portret. Neasmenins prievols yra tokios prievols, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuris asmuo. Pavyzdiui, paskol kreditoriui gali grinti ne tik pats skolininkas, bet ir kitas asmuo.

Prievols gali bti pagrindins ir papildomos (teisinje literatroje dar vadinamos alutinmis, akcesorinmis). Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigia-si pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir lai-

25

CIVILIN TEIS. II dalis.

davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.).

Pagal teisi ir pareig pasiskirstym tarp ali prievols skirstomos vienaales ir dviales. Vienaals yra tokios prievols, kuri viena i ali turi tik teises, o kita tik pareigas. Dviali prievoli atveju abi alys turi ir teises, ir pareigas. i prievoli klasifikacija taip pat teisikai reikminga. Dviali prievoli vykdymas turi savo ypatum. Pavyzdiui, 6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia adekvat savo prievo-ls vykdymo utikrinim.

Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant nei-giamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.

Kontroliniai klausimai: 1. Koki reikm turi prievoli klasifikacija? 2. Ar CK pateikiama prievoli klasifikacija? 3. Kaip prievols skirstomos pagal dalyko dalum? 4. Kaip prievols skirstomos pagal dalyko apibrtum? 5. Kokios prievols vadinamos asmeninmis? 6. Kokia prievoli skirstymo pagrindines ir papildomas reikm? 7. Pagal k prievols skirstomos vienaales ir dviales? 8. Kokios prievols vadinamos teigiamo turinio prievolmis?

26

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS 5.1. Prievoli vykdymo samprata Prievolje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr

veiksm arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas savo pareig vykdyt. Kai prievol yra sudtinga, t. y. jos turin sudaro abiej ali teiss ir pareigos, kurios neatskiriamai susiju-sios ir lemia viena kit, atitinkamus veiksmus atlikti arba susilaikyti nuo j privalo abi alys. Pavyzdiui, pagal pirkimopardavimo sutart parda-vjas privalo perduoti sutarties dalyk, o pirkjas turi j priimti ir sumo-kti nustatyt pinig sum (CK 6.305 str. 1 d.). gyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas alys atlieka prievols dalyk sudaranius veiksmus. ie veiksmai yra vadinami prievols vykdymu.

Daniausiai prievols vykdymas yra aktyvs asmens veiksmai. Pa-vyzdiui, paskolos gavjas privalo grinti pasiskolint pinig sum ar ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus (CK 6.870 str. 1 d.), asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim, privalo j sumokti asmeniui, atlikusiam veiksm, u kur buvo paadtas atlyginimas (CK 6.945 str. 1 d.), saugotojas turi saugoti kitos alies (davjo) perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot (CK 6.830 str. 1 d.), rentos moktojas moka rent ar kitaip ilaiko rentos gavj (CK 6.439 str. 1 d.) ir pan. Taiau prievolje skolininkas gali bti pareigotas ir susilai-kyti nuo tam tikr veiksm. Pavyzdiui, saugotojas neturi teiss be da-vjo leidimo naudoti saugom daikt ar leisti juo naudotis kitiems as-menims, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.832 str. 2 d.), kaito tu-rtojas neturi teiss naudotis kilnojamuoju daiktu, kai is jam perduo-damas saugoti pagal keitimo sutart, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis (CK 4.214 str.). Tokiais atvejais prievols vykdymu laikytinas pasyvus pareigoto asmens elgesys neveikimas.

27

CIVILIN TEIS. II dalis.

Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievol yra valiniai. Atlikdamas juos skolininkas siekia nusimesti tuos teisinius panius, kurie pareigoja atitinkamai elgtis ir taip pasunkina jo bt. Jei is elge-sys yra teistas, atitinka statymo arba sutarties reikalavimus, skolininko veiksmai yra juridiniai faktai, su kuriais siejama prievols pabaiga. To-dl galima teigti, kad skolininko veiksmai vykdant prievol yra sando-riai. Tokiems veiksmams taikomi bendrieji visiems sandoriams taikomi reikalavimai. Taiau ie reikalavimai nebtinai sutampa su paiai prie-volei keliamais reikalavimais. Pavyzdiui, su raytins sutarties vykdymu susij sandoriai gali bti sudaromi odiu, jeigu tai neprietarauja sta-tymams arba sutariai (CK 1.72 str. 2 d.).

Veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievol, gali bti vairs: daikt perdavimas, paslaug atlikimas, darb rezultato perda-vimas, pinig sumokjimas ir t. t. Vis j nemanoma aprayti, todl statymas tvirtina bendro pobdio reikalavimus, kurie yra taikomi vykdant prievoles. ie reikalavimai teisinje literatroje daniausiai vadinami prievoli vykdymo principais. Prievols turi bti vykdomos siningai, protingai ir teisingai. ie principai taikomi kaip bendrieji teiss principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.). Prievols taip pat turi bti vykdomos: a) tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.); b) ekonomikai (CK 6.38 str. 3 d.); c) bendradarbiaujant (CK 6.38 str. 3 d.).

Teisinje literatroje savarankiku principu kartais nurodomas realus prievols vykdymas17. Jo esm ta, kad skolininkas subjektin pareig turi vykdyti natra. Taiau realaus prievols vykdymo iskyri-mas savarankik princip vargu ar yra reikmingas, nes tinkamas vykdymas visada yra ir realus vykdymas, taiau ne kiekvienas realus vykdymas bus tinkamas. Pavyzdiui, kai skolininkas vykdo prievol, taiau paeidia jos vykdymo termin.

Kartais prievols vykdymas asmeniui yra kartu ir jo profesin veik-la. Pavyzdiui, gydytojas teikia medicinos paslaugas pagal asmens svei-katos prieiros paslaug sutart, advokatas teikia teisines konsultacijas pagal teisins pagalbos sutart, turto arba verslo vertintojas nustato preki ar kito turto vert, antstolis vykdo iiekojim pagal sutart su iiekotoju ir pan. Klientai, kurie kreipiasi tokius asmenis, tikisi, kad jie turi speciali ini ir atliks savo darb, kaip dera profesionalams. Todl profesin veikl vykdantys asmenys turi elgtis ypa atidiai ir r-

17 Civilin teis, p. 418.

28

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

pestingai. Jiems keliami grietesni atidumo ir rpestingumo, kvalifika-cijos standartai. alis, kuriai prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taiko-mus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Kai kuri asmen profesin veikl reglamentuoja j organizacij savivaldos institucij priimti aktai: profe-sins etikos taisykls, kodeksai ir pan.18 Nors ie aktai daniausiai ski-riami atitinkamos profesijos asmens etikos klausimams ir nustato jo santykius su klientais, profesins organizacijos savivaldos institucijomis, kolegomis, taiau jie taip pat gali nustatyti ir tam tikrus reikalavimus, kuri privalo laikytis profesionalas, atlikdamas savo pareig. Pavyz-diui, Advokat profesins etikos kodekso 17 straipsnio 12 punktas nu-stato, kad advokatas negali priimti pavedimo bylai, kai byla yra sudtin-ga, ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedim nesugebs, Tur-to vertintojo profesins etikos kodekso 3.3 straipsnis nustato, kad turto vertintojas tik tada gali imtis vykdyti usakym, kai turi reikiam ini ir patirties.

Nuostatos, kad profesin veikl vykdaniam asmeniui taikomi grietesni reikalavimai, nuosekliai laikomasi ir teism praktikoje19.

18 Pavyzdiui, Advokat profesins etikos kodeksas, patvirtintas 1999 m. gegus 21

d. Lietuvos Respublikos advokat konferencijoje. Antstoli profesins etikos kodeksas, priimtas 2003 m. kovo 7 d. Antstoli susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandio 1 d. sakymu Nr. 83 // Valstybs inios. 2003. Nr. 341447. Turto vertintojo profesins etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. rugsjo 14 d. nutarimu Nr. 277 // Valstybs inios. Informaciniai praneimai. 2001. Nr. 23.

19 Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. lapkriio 14 d. nutartyje civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001, nurod: Darytina ivada, kad pacient ir gydytoj (sveikatos prieiros stai-g) sieja prievol, kurios turin sudaro gydytojo pareiga utikrinti, kad i prievol bt vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. utikrinant maksimal atidumo, rpestin-gumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsn. Taigi sprendiant dl gydytoj kalts btina atsakyti klausim, ar tikrai medicinins paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rpestingumo, dmesingumo, atsargumo pastangas. iuo tikslu turi bti re-miamasi ne tik teiss akt, reglamentuojani medicinini paslaug teikim, bet ir gydy-toj profesins etikos nuostatomis. Kompleksika j analiz patvirtina, kad atidumo, dmesingumo, rpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesins etikos taisyk-li paeidimas profesins atsakomybs atveju yra tolygu profesionalo kaltei.

29

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.2. Tinkamas prievols vykdymas Tinkamo prievols vykdymo principas tvirtintas CK 6.38 straipsnio

1 dalyje. Jis reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievols slygas pagal subjekt, bd, viet, terminus, jos objektui ke-liamus kokybs, kiekio, asortimento, komplektikumo reikalavimus bei kitus statym ir sutarties nurodymus. Jeigu ios slygos nra aptartos, prievol turi bti vykdoma laikantis bendrj teiss princip.

Visi veiksmai, kuriuos turi atlikti skolininkas, yra reikmingi kredi-toriui, todl jie gauna lygiavert vaidmen vertinant, ar prievol vykdy-ta tinkamai. Tik tuomet, kai atlikti veiksmai (ar neveikimas) tiksliai ati-tinka teisin prievols turin ali teises ir pareigas, laikoma, kad prie-vol vykdyta tinkamai. Tinkamai vykdyta prievol bei i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos pasibaigia (CK 6.123 str.).

Tam, kad prievols vykdymas bt ufiksuotas ir alys ivengt ga-lim gin dl to, ar tinkamai buvo vykdyta prievol, primimo fakt svarbu fiksuoti dokumentikai. Fiksavimo tvarka reglamentuojama CK 6.65 straipsnyje.

Kreditorius, priimdamas prievols vykdym, privalo duoti skoli-ninkui pakvitavim apie visik arba dalin prievols vykdym, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tokio pakvitavimo forma nra nustatyta, taiau dl to, kad prievols vykdymas yra laikomas sandoriu, darytina ivada, jog pakvitavimui turi bti taikomos bendros raytin sandori form reglamentuojanios taisykls (CK 1.73 str.). Tai gali bti, pavyz-diui, kreditoriaus ranka paraytas ratelis, kurio turinys leist padaryti ivad dl prievols vykdymo tinkamumo. Pakvitavimui taip pat pri-lygsta raas apie prievols vykdym grinamame skolos dokumente (CK 6.65 str. 2 d.). Pakvitavimo turinys turi svarbi reikm, nes i jo galima sprsti, ar skolininkas vykd vis prievol, ar jos dal, ar prievo-l vykdyta tinkamai, ar ne. Pavyzdiui, pagal paskolos sutart kredito-rius metams buvo paskolins 10 000 lit su 6 proc. metinmis palka-nomis. Prajus metams skolininkas grino kreditoriui 10 000 lit. Pa-kvitavime kreditorius nurod, kad skolininkas grino 9400 lit skolos bei 600 lit palkan ir skolininkas prim tokio turinio pakvitavim. Taigi pakvitavimo primimas reikia ir sutikim su jo turiniu, vadinasi, ir likusios 600 lit skolos dalies negrinim su visomis i to iplaukian-iomis pasekmmis (pvz., nuo ios sumos skaiiuojamos sutartos pal-kanos ir pan.). Taiau jeigu kreditorius bt idavs pakvitavim, kad

30

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

skolininkas grino 10 000 lit skolos, pareikus reikalavim dl pal-kan, rodinjimo pareiga, kad palkanos nebuvo sumoktos, tekt kreditoriui, nes pakvitavimo dl pagrindins sumos sumokjimo ida-vimas preziumuoja ir palkan bei kitoki ilaid sumokjimo fakt (CK 6.65 str. 5 d.).

Jei skolininkas kreditoriui yra idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai kreditorius, priimdamas vis prievols vykdym, priva-lo t dokument skolininkui grinti, o jei tokios galimybs nra, nu-rodyti tai pakvitavime. Pavyzdiui, priimdamas paskolos grinim, kreditorius turi atiduoti ir paskolos sutarties sudarym patvirtinant dokument. Taiau i taisykl nebus taikoma, jei paskolos sutartis su-daryta dviem egzemplioriais, kuri po vien turi abi sutarties alys. To-kiu atveju paskolos grinimo faktas gali bti paymtas skolininko eg-zemplioriuje ir toks raas taps paskolos grinim patvirtinaniu ro-dymu.

Jeigu vykdoma ne visa prievol arba skolos dokumentas reikalin-gas kreditoriui kitoms teisms gyvendinti (pvz., palkan, netesyb ar pan.), jis turi teis pasilikti skolos dokument, taiau privalo skolininkui duoti pakvitavim.

Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos doku-ment arba paymti pakvitavime, kad negali io dokumento grinti, skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym iki jam bus iduotas dokumentas, patvirtinantis prievols vykdym. Tokiu atveju laikoma, kad prievol paeid kreditorius (CK 6.64 str.).

Kartais prievol yra tstin, neapsiriboja vienu veiksmu. Tuomet svarbu patvirtinti kiekvien veiksm. Taiau statymas (CK 6.65 str. 4 d.) nustato prezumpcij, jog pakvitavimas apie du paskutinius veiksmus patvirtina, kad atlikti ir ankstesni veiksmai, iskyrus atvejus, kai sutarty-je arba pakvitavime numatyta kas kita.

5.3. Prievols vykdymo subjektai Prievols alys yra kreditorius ir skolininkas. Paprastai ie asmenys

yra ir prievols vykdymo subjektai. Taip bna, kai skolininkas asme-nikai vykdo prievol kreditoriui. Taiau kartais prievol turi bti vyk-dyta kitam asmeniui, nes taip ali buvo susitarta arba tai nustato sta-tymas, arba nusprend teismas. Gali bti, kad prievol vykdo ne pats

31

CIVILIN TEIS. II dalis.

skolininkas, o treiasis asmuo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar prie-vol bus laikoma vykdyta tinkamai, ar ne. Tai priklauso nuo vairi ap-linkybi, kurios ir aptariamos iame skyriuje.

Prievols vykdymas treiajam asmeniui. I prievols sampratos i-plaukia bendroji taisykl: prievol turi bti vykdyta kreditoriui. Taiau tik tokio vykdymo pripainimas tinkamu pasunkint civilin apyvart, o kai kuriais atvejais ir ribot j, todl statymas ipleia asmen, ku-riems vykdymas pripastamas tinkamu, rat. Bendrosios tokio vyk-dymo taisykls idstytos CK 6.446.47 straipsniuose.

Teisikai reikmingus veiksmus asmenys gali atlikti ir dalyvaudami asmenikai, ir per savo atstovus. i taisykl taikoma ir vykdant prievol. Kreditorius gali veikti per savo atstov, todl prievol bus laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdym priims atstovas (CK 6.44 str. 1 d.).

Gali pasitaikyti atvej, kai prievols objektas turi bti perduotas ki-tam asmeniui, ir toks tiesioginis perdavimas yra kreditoriui naudinges-nis arba dl koki nors kit prieasi priimtinesnis. Laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, jeigu ji vykdyta kreditoriaus paskirtam as-meniui (CK 6.44 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas pirkimopardavimo sutartimi susitar, kad nupirktas prekes pardavjas perduos pirkjo nurodytam vejui, kuris pristatys jas pirkjui. Tokiu atveju bus laikoma, jog pirkimopardavimo sutartis vykdyta tinkamai, jeigu par-davjas prekes perdav, kaip tai ir nustat sutartis, nepaisant to, kad vejas preki pirkjui dl koki nors prieasi (pvz., dl eismo nelai-ms, kurios metu preks buvo sunaikintos) nepristat.

Prievol taip pat laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdoma asme-niui, kuris statym arba teismo yra pareigotas priimti prievols vyk-dym (CK 6.44 str. 1 d.). Taip teismo nutartimi paskirtas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto administratorius (CK 3.245 str. 1 d.) pareigojamas, pavyzdiui, priimti ir tokiam asmeniui priklausanio i-nuomoto nekilnojamojo turto nuomos mokest.

Paprasiausias atsargumas reikalauja, kad vykdydamas prievol treiajam asmeniui skolininkas sitikint, ar is turi teis priimti vyk-dym. Todl skolininkas gali reikalauti, jog asmuo, kuriam vykdoma prievol, pateikt rodymus, patvirtinanius teis priimti vykdym (ga-liojim, teismo nutart, asmens dokument ar pan.). Jeigu is asmuo toki rodym nepateikia ir skolininkas turi pakankam ir proting pa-grind abejoti, ar asmuo turi teis priimti vykdym, skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym (CK 6.46 str. 1 d.).

32

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Kartais kreditoriui gali bti priimtina, kad prievol vykdoma ne jam, ne jo paskirtam ir ne statymo arba teismo nustatytam asmeniui. Pavyzdiui, skolininkas perduoda skol ne kreditoriui, o asmeniui, kuris kreditoriaus atvilgiu yra kreditorius pagal kit paskolos sutart. Toks vykdymas, nors ir netinkamam asmeniui, maina kreditoriaus siparei-gojimus (pasyv), todl yra naudingas ir priimtinas. Bt neteisinga teigti, kad prievol vykdoma netinkamai ir tada, kai kreditorius gauna faktin vykdym ne tiesiogiai i skolininko, o i kito asmens, kuris be jokio pagrindo prim vykdym ir vis perdav kreditoriui. Pavyzdiui, skolininkas, atvyks pas kreditori namus grinti skolos, jo nerado, todl perdav pinigus kartu gyvenaniai kreditoriaus motinai, o i ati-dav juos sugrusiam namus snui (kreditoriui). Siekdamas suregu-liuoti tokius ir panaius santykius statym leidjas CK 6.44 straipsnio 2 dalyje numat io straipsnio 1 dalies iimtis, tinkamu taip pat pripain-damas vykdym asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, jei-gu kreditorius patvirtina tok vykdym arba faktikai gauna vis vyk-dym i to asmens.

Kad prievol treiajam asmeniui, kuris neturi teiss priimti vyk-dymo, vykdyta tinkamai, gali bti pripainta ir dl subjektyvi kriterij. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atlei-diamas nuo prievols vykdymo kreditoriui esant dviej slyg visetui: 1) skolininkas pagrstai ir siningai mano, kad prievol vykdo tikrajam kreditoriui; 2) dl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius.

Subjektyvus taikom kriterij pobdis lemia ir procesin skolinin-ko rodinjimo pareig. Todl skolininkas atleidiamas nuo prievols tik tuomet, jeigu rodo, kad suklydo siningai. Sprendiant apie tokios padties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali praturtti i kito asmens nuostolio. Todl ireikalaujant prievols vyk-dym i tariamo kreditoriaus taikomos nepagrst praturtjim arba turto gavim reglamentuojanios normos (CK etosios knygos XX skyrius).

Treiojo asmens prievols vykdymas. statymas nustato bendr tai-sykl, kad prievol visikai arba i dalies gali vykdyti treiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.).

Taiau kad treiasis asmuo prievol vykd tinkamai, nebus laiko-ma, jeigu asmenin skolininko pareig vykdyti prievol nustato ali susitarimas arba tai lemia paios prievols esm (CK 6.50 str. 1 d.). Pa-vyzdiui, pirkjui nra svarbu, kas perduos pagal pirkimopardavimo

33

CIVILIN TEIS. II dalis.

sutart gyt daikt pats pardavjas ar kitas asmuo. Tokiu atveju pir-kjas suinteresuotas gauti daikt, dl kurio perdavimo susitar, per-duodantis asmuo ia neturi reikms. Pardavjas bus asmenikai parei-gotas perduoti sutarties objekt tik tuomet, jeigu tokia jo pareiga bus nustatyta sutartimi. Taiau kai kurios prievols pagal savo esm negali bti laikomos tinkamai vykdytos, jeigu jas vykdo kitas asmuo. Papras-tai tai prievols, kuri dalyk sudaro veiksmai, reikalaujantys atitinka-mos kvalifikacijos. Taip atlygintin paslaug teikjas privalo paslaugas teikti pats, jeigu ko kita nenustato paslaug sutartis (CK 6.717 str. 1 d.). Pavyzdiui, klientas sudaro su advokatu teisins pagalbos sutart, pagal kuri pastarasis sipareigoja pateikti teisin ivad dl kliento rengia-mos pasirayti su kitu asmeniu sutarties projekto. Tokiu atveju advoka-tas privalo ivad pateikti asmenikai, o ne pasitelks kitus asmenis, nebent sutartis nustatyt kitaip.

Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisykls iimtis gali nu-matyti ir specialios statymo normos. Pavyzdiui, mokslinio tyrimo dar-bus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo sutart galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutarty-je nustatytas iimtis bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim (CK 6.760 str. 2 d.).

Nors esant prievoliniam santykiui skolinink slegia pareiga vykdyti prievol, jis ne visuomet yra suinteresuotas, kad i prievol u j vyk-dyt treiasis asmuo. Susiklosius atitinkamai faktinei padiai, nesi-ningas treiasis asmuo gali bti suinteresuotas vykdyti prievol u sko-linink ir taip gijs tiesiogin reikalavimo teis pat skolinink panau-doti j kaip spaudimo priemon siekdamas koki nors tiksl. Kartais toks reikalavimo permimas gali turti ir papildom teisin reikm. Pavyzdiui, nulemti bankroto bylos iklimo iniciatyvos teis ar pan. Skolininkui tokia ir panaios situacijos gali bti nepriimtinos, todl sta-tymas saugo jo interesus numatydamas, kad kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kredi-toriui prietaraujs tokiam vykdymui (CK 6.50 str. 2 d.).

Taiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievols vykdymo net ir gavs skolininko prietaravim, jeigu jis nukreip iekojim skoli-ninko turt ir dl to treiasis asmuo gali netekti tam tikr teisi t tur-t. Tokiu atveju treiasis asmuo turi teis patenkinti kreditoriaus reika-lavim. Tokia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis (CK 6.51 str.). Pavyz-

34

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

diui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali prarasti teises daikt, jeigu nuomos sutartis dl koki nors prieasi nebuvo registruota (CK 6.494 str. 1 d.). Tokiu atveju jis gali bti suin-teresuotas vykdyti prievol, pavyzdiui, sumokti skol u nuomotoj, o vliau skaityti savo regresin reikalavim nuomotojo nuomos mo-kesio reikalavim ir taip isaugoti daikto nuomos teis.

Treiasis asmuo, kaip ir skolininkas, gali vykdyti prievol ne tik tiesiogiai kreditoriui, taiau taip pat mokdamas pinigus notaro, ban-ko ar kitos kredito staigos depozitin sskait (CK 6.56 str.) arba skai-tydamas prieprieinius reikalavimus (CK 6.1306.140 str.).

Treiasis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis reikalauti i skolininko.

5.4. Prievols vykdymo objektas Prievols vykdymo objektu yra laikoma ta vertyb, kuri kredito-

rius gauna skolininkui vykdius prievol. Daniausiai prievols vykdy-mo objektas yra daiktai ir pinigai, taiau gali bti ir intelektins veiklos rezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civilini teisi objektai (CK 1.97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi ali susitarimu, o kai tokio susitarimo nra remiantis statymais arba bendraisiais teiss principais. ie reikalavimai gali bti susij su prievols objekto kokybe, kiekiu, asortimentu ir kt.

Prievols vykdymo kokyb. Reikalavimas, kad prievol bt vykdy-ta tinkamai, taikomas visoms prievolms tai kreditoriaus reikalavimai dl atliekam darb arba paslaug, perduodam daikt, intelektins veiklos rezultat kokybs ir pan.

Tinkamas prievols vykdymas reikia, kad prievols dalykas atitik-t kokybs reikalavimus, kurie yra nustatyti normini teiss akt arba sutarties. Vertinant prievols kokyb, kuri nra sureguliuota nei nor-miniais teiss aktais, nei sutartimi, remiamasi bendraisiais teiss princi-pais.

Kokybs reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis vairiais techniniais reglamentais, higienos normomis, standartais, taisyklmis ir pan. Vieni i j, pavyzdiui, techniniai reglamentai, higienos normos, taisykls turi teiss normos gali ir yra privalomi net ir nesant nuorodos

35

CIVILIN TEIS. II dalis.

juos20. Kiti, pavyzdiui, standartai, taikomi savanorikai, iskyrus atve-jus, kai teiss aktuose pateikta iskirtin nuoroda standartus (Standar-tizacijos statymo21 7 str. 1 d.). Taiau civilin apyvarta yra nuolat besi-pltojanti, jos objektais tampa vis nauji ir nauji daiktai, paslaugos, dar-bai, intelektins veiklos rezultatai ir kt., todl nemanoma reglamentuo-ti ir numatyti vis prievoli kokybini charakteristik. Dl ios prieas-ties statym leidjas pasirenka ir prieing teisinio reglamentavimo metod nustatydamas, kada yra laikoma, jog prievol bus vykdyta ne-tinkamai. Taip CK 6.294 straipsnyje pateikiama produkt ir paslaug netinkamos kokybs samprata. Pagal i norm produktas (paslaugos) yra prastos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri pro-tingai gali tiktis vartotojas. iame straipsnyje taip pat nurodomos ap-linkybs, kurias turi bti atsivelgiama nustatant, ar produkto (paslau-gos) kokyb buvo gera, ar bloga (nurodomos produkto savybs, laikas, kada jis buvo pagamintas, ir kt.).

Kokybs reikalavimus nustato ne tik teiss aktai jie gali bti reg-lamentuojami ir ali sutartimi. Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas nu-mat, kad pirkimopardavimo sutarties objektas bus audini atraios. Daniausiai btent sutartiniuose santykiuose kokybs reikalavimai yra labai reikmingi. Todl skolininko pareiga gerai atlikti prievol tinka-mai paymima vairiuose tarptautiniuose ir vidaus aktuose. Pavyzdiui, UNIDROIT Tarptautini komercini sutari princip 5.6 straipsnis nustato, kad jeigu sutarties dalyko kokyb nei sutartyje, nei statymuose nra nustatyta, sutarties alis turi vykdyti sutart atsivelgdama konk-reias aplinkybes: sutarties vykdymo kokyb turi bti protinga ir ne blogesn u vidutin. Tokia pat taisykl pateikiama ir CK 6.197 straips-nyje.

CK 6.41 straipsnyje nustatyti bendrieji prievols, kai jos dalykas yra pareiga perduoti daikt, kokybs reikalavimai. Kai prievols dalykas yra

20 Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. kovo 28 d. sakymu Nr.

110 patvirtinti trys duj cilindr reglamentai // Valstybs inios. 2001. Nr. 471638; Lie-tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. sakymu Nr. V64 patvirtinta higienos norma HN 71:2003 Soliariumai. rengimas ir eksploatavimas // Valstybs inios. 2003. Nr. 21918; Lietuvos Respublikos valdymo reform ir savivaldy-bi reikal ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 13 d. sakymu Nr. 63/578 patvirtintos Specialaus apgyvendinimo paslaug teikimo taisyk-ls // Valstybs inios. 1998. Nr. 922565 ir kt.

21 Valstybs inios. 2000. Nr. 35972.

36

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

pareiga perduoti pagal ries poymius apibdint daikt, skolininkas turi perduoti tokios pat ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin toki daikt kokyb daikt, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita. Kai prievols dalykas yra pareiga perduoti individualiais poymiais apibdint daikt, skolininkas atsako u bet kok to daikto kokybs pa-blogjim dl skolininko kalts.

Jei prievols dalyk sudarantys veiksmai yra tstiniai, asmuo priva-lo nebloginti kokybs per vis laik, kol jie atliekami. Pavyzdiui, gydy-tojo pareiga yra ne tik gerai atlikti operacij, taiau ir rpintis pacientu pooperaciniu laikotarpiu, net ir ivykus i ligonins22.

Tinkamas prievols vykdymas nebtinai turi reikti tinkamos ko-kybs prievols objekt. alys sutartimi gali nustatyti, kad prievols ob-jektas bus btent neatitinkantis kokybs reikalavim daiktas. Pavyz-diui, pirkjas perka i gamintojo nestandartin (blogos kokybs) pre-k, kuri po to sutaiso taip, kad ji atitikt visus kokybs reikalavimus, ir parduoda jau kitam pirkjui. Tokioje prievolje tinkamu vykdymu bus laikomas btent netinkamos kokybs preks perdavimas, nes taip buvo susitarta sutartyje.

Prievols vykdymo kiekis. Reikalavimas dl prievols vykdymo kie-kio tai reikalavimas, kad skolininkas vykdyt vis prievol. Sutartin-je prievolje jos objekto kiekis gali bti ireiktas svorio, kiekio, trio ar kitais matais arba pinigais. Paprastai susitarimas dl kiekio yra esmin sutarties slyga. Pavyzdiui, jeigu i pirkimopardavimo sutarties turi-nio ir j aikinant nemanoma nustatyti perduotin daikt kiekio, lai-koma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.).

Jeigu skolininkas vykdo ne vis prievol, laikyti, jog prievol vyk-dyta tinkamai, negalima. Taiau galimi atvejai, kai nepaisant kredito-riaus valios prievol baigiasi anksiau dl to, kad buvo skaityti prie-prieiniai vienariai reikalavimai (CK 6.130 str.), kai nemanoma jos vykdyti dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako (CK

22 Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas civilinje byloje L. M. Sandien v.

Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001 pareik: prievol, atsira-dusi tarp gydytojo (sveikatos prieiros staigos) ir paciento, baigiasi tik baigus gydymo kurs ir atitinkamai nesibaigia atlikus operacij, jeigu reikalinga pooperacin prieira arba kontrol. Taigi pareiga rpintis pacientu nesibaigia pacientui ivykus i ligonins. Gydytojas privalo domtis paciento bkle ir pooperaciniu laikotarpiu. Kilus pooperaci-nms komplikacijoms, gydytojas privalo operatyviai ir kvalifikuotai reaguoti paciento skundus.

37

CIVILIN TEIS. II dalis.

6.127 str.), kai mirta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo (CK 6.128 str.). Prievol gali bti nevykdyta iki galo ir dl kreditoriaus valios. Pavyzdiui, jis gali atleisti skolinink nuo prievols vykdymo (CK 6.129 str.). Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi vykdyti prievol vienai a-liai tampa sunkiau negu kitai aliai, nutraukti jos vykdym gali ir tei-smas (CK 6.204 str.).

Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti individualiais poymiais apibdinam daikt, jis turi bti perduotas visas. statymas nustato sko-lininko pareig saugoti t daikt iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenu-mato ko kita (CK 6.43 str.).

Kiti prievols objektui keliami reikalavimai. Kokyb bei kiekis nra vieninteliai prievols objektui keliami reikalavimai. Komplektikumas taip pat yra ta kategorija, kuri vairiose prievolse turi bti atsivel-giama vertinant, ar prievol vykdyta tinkamai. Komplektikumu yra laikoma visuma daikt, kurie pagal sutart arba statym yra laikomi sudtinmis prievols vykdymo objekto dalimis arba kurie dl savo savybi turi bti naudojami kartu. Pavyzdiui, elektrinis prietaisas ne-gali bti naudojamas pagal paskirt, jeigu nebus sukomplektuotas kartu su kitukiniu elektros laidu. Taip pirkimopardavimo sutartimi parda-vjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimopardavimo sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum, reika-lavimus. Jeigu tokie reikalavimai neaptarti, pardavjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai reikiamus reikalavimus (CK 6.339 str.). Vykdant pirkimopardavimo sutartis reikmingas yra ir asortimentas. Asortimentu yra laikoma preki sudtis pagal r, model, dyd, spalv arba kitus daik-tus, apibdinanius poymius. Jeigu sutartis nustato, kad pardavjas privalo perduoti tam tikro asortimento daiktus, tai pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ali suderint daikt asortimen-t. Jeigu nei asortimentas, nei jo nustatymo tvarka nra aptarta, taiau i sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties sudarymo metu pir-kjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti (CK 6.331 str.).

38

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.5. Prievols vykdymo bdas Skolininkas turi vykdyti prievol taip, kaip aptarta sutartyje arba

statymuose. ios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas prievols vykdymo bdo verts (CK 6.39 str. 1 d.). Pavyzdiui, pagal rangos sutart sipareigojs sumokti rangovui u atlikt darb usako-vas negali uuot umokjs rangovui atsiskaityti su juo daiktais. Tokiu atveju nesvarbu, ar pasilyti daiktai yra tos paios verts kaip ir sutartas umokestis, ar net didesns. Taiau gali bti atvej, kai kreditoriui toks arba panaus atsiskaitymo bdas yra priimtinas. Todl statymas, pripa-indamas sutarties laisvs princip bei gindamas kreditoriaus interesus, nustato bendr taisykl, kad prievol laikoma vykdyta, jeigu kredito-rius sutiko, jog prievol bus vykdyta kitokiu bdu (CK 6.39 str. 2 d.).

Jeigu skolininkas atlieka ne t veiksm, kuris sudaro prievols da-lyk, arba jo neatlieka, ir dl to kreditorius nesutinka, prievol negali bti laikoma tinkamai vykdyta, o tarp ali atsiranda kitas civilins teisins atsakomybs santykis.

Prievols vykdymo bdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos prievols pakeitimu kita (novacija) tai pirmj daro pasibaigusi (CK 6.141 str.). Pirmuoju atveju prievols bdo pakeitimas lemia prievols pabaig, taiau nauja prievol neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju tarp ali atsiranda nauja prievol. Pavyzdiui, asmuo buvo skolingas kreditoriui tam tikr pinig sum, taiau abi alys susitar, kad skoli-ninkas skolos negrins u j jis atliks remonto darbus. Taip pakeitus prievol perduoti pinigus prievole atlikti tam tikr darb vietoje pasko-linio santykio tarp ali atsirado rangos teisinis santykis.

Sudtingo turinio prievolse prieprieines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu statymai, sutartis ar prie-vols esm nenumato ko kita. Pavyzdiui, pirkjas turi sumokti pini-gus, o pardavjas perduoti daikt. Taiau pirkimopardavimo sutar-timi alys gali susitarti, kad daiktas bus perduotas anksiau, o pinigai sumokti po keli dien, arba alys gali sutartimi nustatyti kit prie-prieini pareig vykdymo tvark.

Prievol turi bti vykdyta i karto. Kreditorius turi teis nepriimti prievols, jei i vykdyta dalimis (CK 6.40 str. 1 d.). ia teise kreditorius gali pasinaudoti net ir tuomet, kai prievols objektas yra dalus. i tai-sykl pagrsta tuo, kad priimti prievol dalimis kreditoriui gali bti ne-naudinga, sunku ir nepriimtina. Pavyzdiui, usakovui, primusiam pa-

39

CIVILIN TEIS. II dalis.

gal rangos sutart statomo statinio dal, tenka ir tos dalies atsitiktinio uvimo rizika, jeigu tai vyko ne dl rangovo kalts (CK 6.694 str. 3 d.), ir pan. Taiau gali bti, kad dalimis vykdyt prievol kreditoriui apsi-moka priimti, piniginse prievolse kreditoriui taip sumaja rizika dl galimo visiko prievols nevykdymo tai jam bt nenaudinga. Todl visikai suprantama, kai, pavyzdiui, kreditorius grinam paskol pri-ima dalimis. Kreditoriaus teis atsisakyti priimti dalimis vykdyt prie-vol gali bti apribota jo ir skolininko sutartimi arba statymu. Pavyz-diui, vekselio turtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies mokos (sakomj ir paprastj vekseli statymo 41 str. 2 d.)23.

Jeigu tarp ali yra kils ginas dl dalies prievols, kreditorius pri-valo priimti t prievols dal, kuri yra neginijama (CK 6.40 str. 2 d.). Pavyzdiui, tarp kredito sutarties ali kyla ginas dl to, kiek palkan skolininkas yra sumokjs. Tokiu atveju kreditorius negali atsisakyti priimti nustatytais terminais grinam kredit arba jo dal (ir atitin-kamai skaiiuoti nuo jo palkanas) motyvuodamas tuo, kad nepriims grinamo kredito tol, kol skolininkas nesutiks su jo paskaiiuotomis palkanomis.

5.6. Prievols vykdymo vieta Prievols vykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bti at-

likti veiksmai pagal prievol. Nors slyga dl prievols vykdymo vietos nra esmin, j nustatyti svarbu dl vairi prieasi. Prievols vyk-dymo vieta gali turti takos ilaid pasiskirstymui tarp ali, lemti, ku-rios valstybs teis turi bti taikoma, ir pan.

Prievols vykdymo vieta gali bti nurodyta sutartyje, statymuose arba j gali lemti prievols esm. Yra prievoli, kai sutartimi btina nustatyti ir tinkamo prievols vykdymo viet. Pavyzdiui, krovinio siun-tjas nurodo vejui, kur turi bti pristatytas krovinys, kad j galt pri-imti gavjas. Usakovas pagal statybos rangos sutart turi nurodyti ir viet, kurioje bus statomas statinys, ir pan. Taiau yra prievoli, kai vie-tos nebtina nurodyti, nes jos atsivelgiant j esm kitoje vietoje ir negali bti vykdytos. Pavyzdiui, atlikti tam tikrus darbus pagal su-brangos sutart subrangovas gali tik tame pastate, kur stato rangovas, ir

23 Valstybs inios. 1999. Nr. 30851.

40

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

pan., prievols vykdymo viet gali nustatyti ir statymas. CK 6.318 straipsnis reglamentuoja pagal pirkimopardavimo sutart parduot daikt perdavim, kai pardavjas nepareigotas perduoti daikt konk-reioje vietoje.

Jei prievols vykdymo vieta nenumatyta nei sutartyje, nei statyme, nei apie j galima sprsti i prievols esms, taikomos CK 6.52 straips-nio 2 dalies taisykls. Jos nustatytos atsivelgiant tai, kas sudaro vyk-dytinos prievols dalyk.

Jeigu prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdin-to daikto perdavimas, tai toks daiktas turi bti perduotas daikto buvimo vietoje prievols atsiradimo momentu. Pavyzdiui, pirkjas apirjo automobil automobili salone, sudar sutart ir po keli dien sumo-kjo pinigus. Tokiu atveju pardavjas privalo perduoti nupirkt auto-mobil pardavimo vietoje.

Nekilnojamasis daiktas turi bti perduodamas jo buvimo vietoje. Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti pagal ries poymius

apibdint daikt, daikt jis privalo perduoti savo gyvenamojoje arba verslo vietoje.

Pinigin prievol skolininkas turi vykdyti kreditoriaus gyvenamo-joje arba verslo vietoje i karto, kai tik baigiasi prievols vykdymo ter-minas. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta atsiradus prievo-lei pasikeit ir dl to skolininkas, vykdydamas prievol, turjo papildo-m ilaid, kreditorius privalo skolininkui ias ilaidas atlyginti. Kredi-toriaus reikalavimu pinigin prievol gali bti vykdyta ir kitoje valsty-bs, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta mokjimo metu, ar valstybs, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievols atsiradimo momentu, teritorijoje. Taiau jeigu toks kreditoriaus reika-lavimas i esms pasunkint skolininko padt, skolininkas gali atsisaky-ti tenkinti kreditoriaus reikalavim ir vykdyti prievol kreditoriaus gy-venamojoje arba verslo vietoje prievols atsiradimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.).

Visos kitos prievols turi bti vykdytos skolininko gyvenamojoje arba verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.).

Kai kuri prievoli vykdymo viet gali nulemti j specifins savy-bs. Pavyzdiui, krovinio veimo geleinkelio transportu idavimo vieta gali bti tik geleinkelio stotis, krovinio gabenimo jros transportu uostas ir pan.

41

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.7. Prievols vykdymo terminai Prievols turi bti vykdomos ne tik nustatytoje vietoje, bet ir lai-

kantis nustatyt termin. Prievols vykdymo terminas yra tam tikras laikas, kai prievol turi bti vykdyta. is laikas paprastai tapatinamas ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kur prievol turi bti vykdyta. I ties bt sunku vykdyti prievol tam tikru sekundi, mi-nui, valand, o kartais ir dien tikslumu. Pagal tai, ar vykdymo ter-minas yra nustatytas, prievols gali bti skirstomos terminuotas ir ne-terminuotas prievoles. Pastarosios savo ruotu gali bti skirstomos prievoles, kuri vykdymo terminas nenustatytas, ir prievoles, kuri vykdymo terminas apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu.

Terminas gali bti apibriamas kalendorine data, tam tikru laiko-tarpiu, vykiu, kai prievol turi bti vykdyta, ar pan. Terminas gali bti nustatytas apibriant ne tik prievols vykdymo pabaig, bet ir jos pra-di. Danai prievols pradedamos vykdyti sigaliojus prievolei, taiau jis gali prasidti ir prajus tam tikram laikui po jos sigaliojimo. Taigi prievols vykdymo termin galima apibrti kaip moment arba laiko-tarp, per kur skolininkas turi atlikti prievols dalyk sudaranius veiksmus.

Terminas gali bti nustatytas statymu, sutartimi arba teismo sprendimu. Taip statymas (CK 6.357 str. 9 d.) numato, kad pirkjui atsisakius vartojimo pirkimopardavimo sutarties, sudarytos ne preky-bai skirtose patalpose, pardavjas, gavs praneim apie nutraukim, per penkiolika dien privalo atsiimti pirkjo grint daikt ir grinti pirkjui u daikt sumokt pinig sum.

statymas gali numatyti, kad skolininkas turi teis vykdyti prievol anksiau nustatyto termino. Pavyzdiui, vartojimo kredito gavjas turi teis kredit grinti nesibaigus jo grinimo laikui sumokdamas iki kredito grinimo dienos priskaiiuotas palkanas ir kitus mokesius (CK 6.888 str. 2 d.).

Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu, tai kreditorius turi teis bet kada pa-reikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada j vykdyti. Prie-vol skolininkas privalo vykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo j vykdyti. is terminas netaikomas, jeigu pagal statymus arba sutarties esm aikus kitas prievols vykdymo terminas. Tokiais atvejais prievols vykdymo terminas turi bti protin-

42

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

gas ir sudaryti slygas skolininkui tinkamai vykdyti prievol. Jeigu prie-vols prigimtis, jos vykdymo bdas arba vykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievols vykdymo termin gali nustatyti teismas vienos i ali reikalavimu.

CK 6.53 straipsnio 3 dalis nustato bendr taisykl, kad skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu to nedraudia statymai, sutartis arba jeigu prievols vykdymas prie termin neprietarauja jos esmei.

5.8. Prievols ali bendradarbiavimas ali bendradarbiavimas (kooperavimasis) tai j veiksmai pade-

dant viena kitai gyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. ie veiksmai gali bti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti prievols at-siradimo momentu, taiau tampa btini dl to, kad prievol bt vyk-doma ilaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr.

ali pareiga bendradarbiauti vykdant prievol tvirtinta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Tai bendro pobdio reikalavimas. Pripaindamas ypating ali bendradarbiavimo reikm atskirose prievolse statym leidjas danai papildomai j pabria bei nustato ir ios pareigos ne-vykdymo pasekmes: kreditorius laikomas paeidusiu prievol, jeigu skolininkas negali vykdyti prievols dl per mao kreditoriaus bendra-darbiavimo su skolininku (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.); pirkjas privalo sumo-kti daikto kain pardavjui, jeigu daiktas, kur pardavjas privaljo perduoti pagal sutart, taiau neperdav pirkjui dl to, kad pastarasis per maai bendradarbiavo su pardavju, uvo arba sugedo (CK 6.320 str. 4 d.); sutarties vykdymo metu bendradarbiauti privalo statybos ran-gos sutarties alys (CK 6.691 str. 1 d.); pacientas kiek stengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrstai reikalinga norint vykdyti sutart (CK 6.731 str.); galiotojas privalo bendradarbiauti su galiotiniu, kai is vykdo pa-vedim (CK 6.761 str.), ir kt.

Prievols ali bendradarbiavimo pareiga paymima ir tarptauti-niuose aktuose. Pavyzdiui, UNIDROIT Tarptautini komercini su-tari princip 5.3 straipsnyje nustatyta: Kiekviena alis turi viena su kita bendradarbiauti vykdydamos sutart, kai tokio bendradarbiavimo galima protingai tiktis.

43

CIVILIN TEIS. II dalis.

Bendradarbiavimo principas danai pabriamas ir teism prakti-koje. Jis aikinamas kaip ali pareiga praneti kitai aliai apie gyvena-mosios vietos, galioto asmens, sskait pakeitim, atstovo galiojimo pabaig ar panaikinim, apie ketinim atsisakyti sutarties, laiku reaguo-ti kitos alies praneimus, keistis informacija, btina tam, kad prievol bt vykdoma tinkamai, informuoti viena kit apie papildomas, sutarty-je aikiai neireiktas slygas, susijusias su sutarties vykdymu, ir pan.24

5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas Bendra ali pareiga vykdyti prievol kuo ekonomikiau nustatyta

CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekono-mikumo principas reikia, kad prievols alys privalo pasirinkti tok vykdymo bd, kuris ekonominiu poiriu bt racionaliausias ir pa-reikalaut maiausi ilaid. Reikalavimas prievol vykdyti kuo eko-nomikiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdiui, rangovas atsako u netinkam mediagos sunaudojim, jeigu darbas atliekamas i usakovo arba i dalies i usakovo mediagos (CK 6.648 str. 3 d.).

Laikydamasi ekonomikumo principo alis neturi paeisti kitos a-lies interes. Tokiu atveju prievol turi bti vykdoma ne tik ekonomi-kai, bet ir tinkamai, protingai, prieingu atveju pernelyg ekonomikai veikusiai aliai tenka kompensuoti dl to patirtus kitos alies praradi-mus. Pavyzdiui, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns negu buvo numatyta nustatant atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiamos takos sutartyje numatytai darbo kokybei (CK 6.654 str.).

Ekonomikumo principas apima ne tik skolininko pareig vykdyti prievol kuo ekonomikiau, bet ir kreditoriaus pareig elgtis taip, kad skolininko ilaidos bt kuo maesns. Todl eismo nelaims metu su-

24 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje G.

erniovait v. E. Medonio individuali paruo mon Beil, Nr. 3K3704/2001, kat. 45.5.; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinje byloje ilvi-no Budros individuali mon Skms sistemos v AB Lietuvos telekomas, UAB Lietu-vos telekomo verslo sprendimai, Nr. 3K3927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7; Lietuvos Auk-iausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinje byloje SPAB Naujamiesio bs-tas v. V. Martiauskas, Nr. 3K3932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.

44

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

gadinto automobilio savininkas suremontuoti automobil gali ne bet kokiomis slygomis, o tomis, kurios yra protingos ir btinos. Ekono-mikumo principas reikalauja, kad kreditorius imtsi vis priemoni nuostoliams sumainti. Kartais tokia pareiga nustatoma statymu, pa-vyzdiui, vykus draudiminiam vykiui, draudjas turi imtis jam priei-nam proting priemoni galimai alai sumainti (CK 6.1013 str.).

Ekonomikumo principo reikm pripastama ir teism praktiko-je25.

5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai Skolininkas privalo atlikti prievols dalyk sudaranius veiksmus

kreditoriui arba kitam asmeniui, kuris turi teis priimti vykdym pagal susitarim, kreditoriaus nurodym arba statym. Taiau gali bti taip, kad nra asmens, kuris turi priimti vykdym, arba tas asmuo vykdymo nepriima, arba negali priimti dl kit prieasi. Tokiu atveju kai kuri prievoli vykdymo yp