Prof. HP. dr. Danguolė Jankauskienė

Mykolo Romerio universitetas

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

Subalansuotų rodiklių sistemos modelis

(angl. BSC)Kaip mums sekasi?

Kliento požiūris

• Ką mano klientai apie tai, kaip mums sekasi?

Vidinė būklė

• Kam turėtume skirti dėmesį ?

Novatoriškumas ir tobulėjimas

• Kaip nuolat taikomės prie besikeičiančios aplinkos?

Finansinė būklė

• Kiek ir ar veiksmingai naudojame išteklius ?

Kaplan and Norton, 1991

Pasitikėjimas sveikatos apsauga

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

199

8.0

3

199

8.0

6

199

8.1

0

199

9.0

1

199

9.0

4

199

9.0

7

199

9.1

1

200

0.0

2

200

0.0

5

200

0.0

9

200

1.0

1

200

1.0

4

200

1.0

7

200

1.1

1

200

2.0

2

200

2.0

5

200

2.0

9

200

2.1

2

200

3.0

3

200

3.0

6

200

3.1

0

200

4.0

1

200

4.0

4

200

4.0

7

200

4.1

1

200

5.0

2

200

5.0

5

200

5.0

9

200

5.1

2

200

6.0

3

200

6.0

6

200

6.1

0

200

7.0

1

200

7.0

4

200

7.0

7

200

7.1

1

200

8.0

2

200

8.0

5

200

8.0

9

200

9.0

1

200

9.0

4

200

9.0

7

200

9.1

1

201

0.0

2

201

0.0

5

201

0.0

9

201

0.1

2

201

1.0

3

201

1.0

6

201

1.1

0

201

2.0

1

201

2.0

4

201

2.0

7

201

2.1

1

201

3.0

2

201

3.0

5

201

3.0

9

201

3.1

2

201

4.0

3

201

4.0

6

201

4.1

0

201

5.0

1

201

5.0

4

201

5.0

7

201

5.1

1

201

6.0

2

201

6.0

5

201

6.0

9

201

7.0

1

201

7.0

4

201

7.0

7

201

7.1

1

201

8.0

2

Pro

ce

nta

i

Pasitikėjimas sveikatos apsauga, 1998-2018 m.

Pasitiki (%) Nepasitiki (%) 2 m. slenkantis vidurkis (Pasitiki) 2 m. slenkantis vidurkis (Nepasitiki)

Šaltinis. Pagal Vilmorus ir Lietuvos rytas atliekamas apklausas parengė Sveikatos ekonomikos centras

Prieinamumas: asmenų virš 16 metų dalis,patyrusių sunkumų gauti sveikatos priežiūrą, 2016

EU SILC (EU statistics on income and living conditions ): http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-

explained/index.php?title=File:Share_of_persons_aged_16_and_over_reporting_unmet_needs_for_medical_care_examination_or_treatment,_2016.png

Kokybė

Šaltinis: Eurobarometer, 2017

Laimės pojūtis 2010 ir 2017 m

Šaltinis: http://www.europeansocialsurvey.org/docs/round7/fieldwork/lithuania/lithuanian/ESS7_questionnaires_LT_lit.pdf

GYVENIMO KOKYBĖS SISTEMINĖ SAMPRATA

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės

dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

Visuomenės sveikatos būklę sąlygojantys veiksniai

Sveikos gyvensenos indeksas:

• Gyventojų fizinis aktyvumas (proc.) (per praėjusią savaitę fiziškai aktyvių proc.)

• Kasdien rūkančių (vyresnių nei 15 m.) gyventojų dalis proc.

• Alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis 1 gyventojui, litrais, absoliutaus (100 %)

alkoholio

• Šviežių daržovių ir vaisių vartojimas ( per dieną arba kg per metus)

• Gyventojų, turinčių viršsvorį, procentas (kurių kūno masės indeksas (KMI) 30 ir

daugiau)

Sveikatos apsaugos lygio indeksas:

• Sveikatos priežiūros išlaidos, tenkančios 1 gyv. (EUR PPPs)

• Gydytojų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų

• 1 tūkst. gyventojų tenka lovų ligoninėse

• Apsirūpinimas medicinine diagnostine įranga (magnetinio rezonanso aparatų ir

kompiuterinių tomografų skaičius, tenkantis 1 mln. gyv.)

• Gyventojų proc., kuriems esant poreikiui, nesuteiktos medicininės paslaugos

(neatliktas tyrimas ar gydymas)

Gyvenimo kokybės vertinimas sveikatos požiūriu

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos

priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

Sveikos gyvensenos indeksas

Indeksai paskaičiuoti pagal Eurostat duomenimis, 2015

Sveikatos apsaugos lygio indeksas

1,59

1,95

2,08

2,08

2,10

2,11

2,18

2,20

2,20

2,22

2,26

2,39

2,43

2,44

2,45

2,50

2,55

2,57

2,63

2,66

2,69

2,70

2,76

2,76

2,91

2,92

2,99

3,04

Airija

Jungtinė Karalystė

Ispanija

Estija

Lietuva

Vengrija

Čekija

Prancūzija

Liuksemburgas

Bulgarija

Latvija

ES-27

Malta

Slovakija

Lenkija

Suomija

Kipras

Belgija

Portugalija

Vokietija

Graikija

Slovėnija

Austrija

Danija

Italija

Rumunija

Nyderlandai

Švedija

1,372,06

2,11

2,23

2,23

2,43

2,56

2,60

2,67

2,68

2,71

2,75

2,79

2,92

2,98

3,06

3,10

3,11

3,14

3,15

3,18

3,23

3,26

3,46

3,67

4,06

4,46

Rumunija

Lenkija

Bulgarija

Jungtinė Karalystė

Slovėnija

Vengrija

Latvija

Estija

Kipras

Slovakija

Ispanija

Portugalija

Lietuva

Švedija

Čekija

Airija

Danija

Nyderlandai

Suomija

Malta

Prancūzija

Belgija

Italija

Liuksemburgas

Vokietija

Graikija

Austrija

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis

pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-

032)

Vertė už investuotus pinigus 2017

Šaltinis:https://healthpowerhouse.com/media/EHCI-2017/EHCI-2017-report.pdf

Asociacijų tyrimo apibendrinimas• Kad asociacijos galėtų kokybiškai dalyvauti viešųjų sprendimų procesuose,

• jiems reikia tam tikrų ribinių pajėgumų

• tam tikrų finansinių resursų susitelkti,

• advokacijos gebėjimų susitarti.

• Kiekviena pajėgumų rūšis išgyvena įsisavinimo (absorbciniams) pajėgumams tobulinti svarbiausias fazes:

• tyrinėjimo,

• pokyčių bei

• pritaikymo.

• Pajėgumų vystymas yra ilgas procesas.• Tai yra tam tikri kolektyviniai interesų grupių pajėgumai gali nesusiformuoti, jei jiems

nėra poreikio arba jie yra per sudėtingi vystyti.

Rekomendacijos darbui su NVO

Keisti įtraukimo infrastrukūrą:

• Procedūros, taisyklės, iniciatyva

Remti asociacijas

• Piniginė parama pajėgumams

Nubrėžti asociacijoms kokybės kartelę

• Kviesti tokias, kurios atitinka nustatytus reikalavimus brandai

Teikti prioritetą kolektyviniam interesui, o

ne institucijai/įmonei/individui

Apibendrinimas (Klientų požiūris - kontraversiškas)

• Nors gyventojai į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi 22 mln. kartų per metus, išgydomų ligų daugėja, visgi pasitenkinimo sveikatos apsauga norėtųsi didesnio - daugiau dėmesio sveikatos politikos įgyvendinimui

• SP kokybę vertina neblogai, tačiau jos gerinimas labai aktualus

• Prieinamume ir paslaugų vadyboje yra nemažai problemų

• Klestintis negatyvumas ir depresinė nuotaika

• Žmonių rūpestis savo sveikata ir dalyvavimas sprendimų priėmime -kritinis sėkmės faktorius

Sveikatos sistemos rezultatai (Health consumer index 2017)

Išvengiamas mirtingumasGlobal disease burden 2015 Health care access and Quality collaborators, Lancet 2017; 390:231-66

• 26 vieta iš Europos valstybių

• 47 iš 195 pasaulio valstybių

• Problematiškiausias ligų valdymas (pagal 1990-2015 statistika): • Širdies kraujagyslių (reumatinės -47, išeminės-60)

• Skrandžio opos -55

• Gimdos kaklelio vėžys-59

• Hodžkino limfoma-51, leukemija- 60

• Cerebrovaskulinės ligos 60

• Tuberkuliozė- 61

Šaltinis: https://www.thelancet.com/pdfs/journals/lancet/PIIS0140-6736(17)30818-8.pdf

Gyventojų pajamų skirtumai decilėse proc. kai kuriose šalyse

Šaltinis: Reviews of Labour Market and Social Policies: Lithuania OECD. 2018, 64 p.

Nors Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja (2015 m. ji

buvo 74,6 metų), šis rodiklis šešeriais metais mažesnis už ES

vidurkį (ES-80,6 m.) ir mažiausias ES. Be to, itin skiriasi

vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė – Lietuvoje vyrų

tikėtina gyvenimo trukmė (69,2 metai) daugiau kaip dešimt

metų trumpesnė už moterų (79,7 metai), ir tai didžiausias

skirtumas ES

Vidutinė gyvenimo trukmė

Neoficialus atsiskaitymas su medicinos darbuotojais

• Penktadalis (20 proc.) gydymo įstaigose apsilankiusių respondentų teigė vienaip ar kitaip neoficialiai atsiskaitę su gydytoju ar kitu medicinos darbuotoju: 13 proc. neoficialiai davė pinigų, 7 proc. davė kitokių dovanų

Šaltinis: ŠALIES GYVENTOJŲ NUOMONĖS TYRIMAS DĖL SVEIKATOS APSAUGOS, Sprinter tyrimai 2017, liepa

Apibendrinant - Vidinė būklė• Prasti sveikatos rezultatai:

• Didelis išvengiamas mirtingumas• Prasta psichikos sveikata ir stresas• Elgsenos įtakoti rizikos veiksniai• Sveikatos ir socialiniai netolygumai

• Neoficialus atsiskaitymas su medikais

• Gausu netolygumų sveikatos santykiuose

• Išvengiamo mirtingumo mažinimas: profil. programos, rizikos veiksnių šalinimas – tarpžinybinė veikla, NVO, VSB, ligų klasteriai

• Pirminė sveikatos priežiūra

• Paslaugų poreikio nustatymas

• Struktūrinių pertvarkų trumpus periodus keisti ilgalaike vizijaSveikatos priežiūros tinklo nustatymas ir paslaugų koordinavimas

• Išmintinga korupcijos prevencija

Internetu naudojęsi gyventojai pagal amžių, proc.

Naudojimasis internetu

Šaltinis:http://statistika.ivpk.lt/temos/55

Elektroninė sveikata

• E sveikatos sistemos 2009-2015 plėtros programa

• Struktūrinė parama e. sveikatai

• Nemažai ligoninių įdiegė e. sveikatos projektus

• ESPBI IS gyventojams portalas

• IPR (išankstinė pacientų registracija)

• E. receptas

• E. istorija

SA PASLAUGŲ KOKYBEI didesnis dėmesys

• Pacientų saugos platforma

• SAM projektas: „Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir sveikatos priežiūros technologijų vertinimas“ VP1-4.3-VRM-02-V

• SAM 2008m. balandžio 29d įsakymu Nr. V-338 patvirtinti minimalūs kokybės reikalavimai, įpareigoja SP įstaigas privalomai registruoti ir analizuoti informaciją apie NĮ ir jų priežastis bei taikomos prevencinės priemonės siekiant išvengti ir (ar) sumažinti NĮ:

• susijusius su medicinos prietaisų naudojimu, • kraujo ir jo preparatų perpylimu, • vaistinių preparatų naudojimu, • hospitaline infekcija,• radiacine sauga.

• Nepageidaujamų įvykių registracijos sistemos sukūrimo projektas • Kiekybinių ir kokybinių rodiklių sukūrimas

Profilaktinės sveikatos programos

• Visuotinės patikros (skriningai):• Širdies kraujagyslių ir diabeto profilaktikos

• Gimdos kaklelio vėžio

• Krūties vėžio

• Priešinės liaukos vėžio

• Storosios žarnos vėžio

• Vaikų dantų ėduonies profilaktikos

• Vaikų ir nėščiųjų sveikatos patikrinimai

• Profilaktiniai dirbančiųjų patikrinimai

• Savivaldybių specialiosios visuomenės sveikatos programos ir VSB

Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas

• I etapas 2003-2005Sumažinta 12 SP įstaigų išlaisvinta 67 662 m2 ploto, suremontuota − 50 000 m2 ploto; 1/5 arba 5000 sumažintas lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, 1 pacientas vidutiniškai ligoninėje gydosi 2 dienomis trumpiau.

2. Racionalesnė paslaugų struktūra: ambulatorinės paslaugos išaugo 6 %; stacionarinės paslaugos sumažėjo 8 %; slaugos apimtys išaugo 15 %; įsteigta 600 dienos stacionaro vietų, Pertvarkos ekon. efektas- 154 mln lt.

• II etapas 2006-2008• Sumažinta prisirašiusiųjų prie šeimos gydytojo skaičius, GMP dispečerinių tarnybų pertvarka, 68 % dienos

stacionaro, dienos chirurgijos plėtra, ambulatorinės reabilitacijos, slaugos namuose plėtra

• III etapas 2009-2011• Sumažinta 16 SP įstaigų

• 14 įstaigų neperkamos akušerijos, 10 chirurgijos paslaugos

• 2,7 % sumažėjo stacionarinių, 3,2% padidėjo nestacionarinių paslaugų, 2,7% ambulatorinių specializuotų paslaugų, 14 % dienos stacionaro ir 9% dienos chirurgijos paslaugos

Viso juridinių asmenų sumažėjo 43

• IV etapas 2014-2017 ?

Šaltinis: Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje P. 208-238, SAM ataskaita, 2010, http://www.sam.lt

ApibendrinimasNovatoriškumas ir tobulėjimas

• Medicinos technologijų (įranga, vaistai, organizacinės technologijos) prieinamumas ir kokybė pagerėjo, reikia gerinti našumą irproduktyvumą

• Specialistai rengiami pagal standartus, bet trūksta jų planavimo, kvalifikacijos tobulinimo sistemos ir gerintina jo kokybė

• Restruktūrizacijos nevienareikšmiški vertinimai: reikalingi ilgalaikio laikotarpio ambicingesni planai

• Reikalinga iš esmės gerinti procesų valdymą (e.sveikata, paslaugų organizavimas įstaigose, pirminė (ne tik antrinė) profilaktika, ambulatorinės ne tik stacionarinės sveikatos priežiūros restruktūrizavimas

• Pilietinės iniciatyvos (pvz. savanorystė)

BVP vienam gyventojui Europoje

Lietuvoje 21 600 EUR,

t.y. atsilieka 25 proc.

Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui

1406 EUR Europoje 2797 EUR

sudaro tik pusę ES vidurkio

28 900 EUR

BVP 1 gyventojui ir Sveikatos apsaugai

Išlaidos sveikatos apsaugai (PPP USD)

Šaltinis:WHO, HFA

Lietuvos ir ES mokesčių nuo BVPsistemos palyginimas proc.

Mokesčio rūšis Lietuva ES 28 Skirtumas

Bendros mokesčių pajamos 29,1 39,8 -10,7

Gyventojų pajamų mokestis 3,9 9,4 -5,5

Įmonių pajamų mokestis 1,5 2,5 -1,0

PVM, akcizai 7,7 3,1 7 2,3 0,7 0,8

Socialinio draudimo įmokos 11,9 13,2 -1,3

Žemės ir pastatų mokesčiai 0,3 1,2 -0,9

Kiti 0,7 4,2 -3,5

IMF (2017), IMF Country Report No. 17/178. Selected Issues. What Explains Lithuania’s Low

Tax-to-GDP Ratio. P.7.

Išlaidos stacionarinei pagalbai tarpe visų išlaidų

Kiek sveikatos apsaugos apmoka valstybė ir kiek mes patys?

• 1998Privatūs;

24,2

Valstybė;

75,8

Valstybinės 7 2 . 4 p r o c .

Privačios 2 7 . 6 p r o c .

2010

Valstybinės

72.1 proc.

Privačios

27.9 proc.

66

34

2015

Valstyb Privat

2005

Apibendrinimas Finansinė būklė

• Lyginant su kitomis valstybėmis Lietuva išleidžia SA mažai.

• Privačių išlaidų dalis didėja

• Struktūroje profilaktikai išleidžiama per mažai lėšų

• PSDF planavimas reikalauja korekcijų ir mokestinės reformos

Sistemos organizacinė elgsena

• Dažna sveikatos politikos lyderių kaita

• Sveikatos politikos vertė ir galia bei prioritetas LRV

• Tarpžinybinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas sveikatos visose politikose įgyvendinime

• Nevyriausybinių organizacijų branda

• Susitarimų paieška ir susikalbėjimas

Apibendrintos išvados

• Sveikatos sistemos klientų skaičius didėja

• Sveikatos rodiklių teigiamos dinamikos dėl sistemai neįmanomų išspręsti užduočių bei pačios sistemos vadybos pasiekti kol kas nepavyksta

• Būtina Sveikata visose politikose –kitų sektorių, NVO partnerystė

• Reikia daugiau lėšų sveikatos apsaugai

• Sistemos efektyvumui, našumui ir produktyvumui didinti yra rezervų:• Struktūrinės pertvarkos (ypač ambulatorinė specializuota pagalba)• Žmogiškųjų resursų planavimas ir aprūpinimas bei kvalifikacijos tobulinimo sistemos

optimizavimas• Paslaugų kokybės ir prieinamumo bei efektyvumo gerinimas • Naujų organizacinių bei elektroninių technologijų gerinimas • Finansinių paskatų ir finansavimo sistemos optimizavimas• Korupcijos mažinimas