Upload
trinhthu
View
224
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vladas PaškevičiusLietuvos elektros energetikos asociacijos
Prezidentas
Eurelectric direktorių tarybos narys
2009-09-30Vilnius
ATSINAUJINANČIŲJŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲPLĖTRA IR JŲ INTEGRACIJA Į LIETUVOS
ENERGETIKOS SISTEMĄ
1
Lietuvos elektros energetikos asociacija
TURINYS
• Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) ES šalyse ir Lietuvoje;
• AEI naudojančių elektrinių įtaka energetikos sistemos darbui;
• Lietuvos elektrinių reguliavimo galimybės;
• Plėtrai trukdančios problemos;
• UCTE pasiūlymai vėjo elektrinių problemoms spręsti;
• Išvados;
• Pasiūlymai.
2
Lietuvos elektros energetikos asociacija
AEI įtakojantys energetikos sistemosdarbą
• Vėjo elektrinės,
• Hidro elektrinės,
• Bio kuro elektrinės.
Kitos – saulės elektrinės, geoterminės elektrinės, šiuo metuneįtakoja energetikos sistemos darbo
3
Lietuvos elektros energetikos asociacija
ES šalių elektrinių elektros energijosgamyba
4
Atominės E30%
Dujų E20%
Anglinės E18%
Rusvosiosanglies E
8%
HE10%
Naftos E4%
Biomasės E3%
Vėjo E4%
Kitos E3%
Lietuvos elektros energetikos asociacija
HE67,80%
vėjoelektrinės22,03%
biomasėselektrinės10,17%
Lietuvos 2008 m. elektros gamybos struktūra
5
Atominėelektrinė74,42%
Šiluminėselektrinės21,14%
atsinaujinantysšaltiniai4,44%
Instaliuotos galios:HE – 127 MWVėjo E - ~80 MWBiomasės E – ~30 MW
AEI gamyba: 0,6 TWh (be Kruonio HAE)
0,4 TWh
0,14 TWh
0,06 TWh
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo elektrinės ES
• Vėjo elektrinių įrengta galia – 65 GW;
• 2008 m. jos pagamino 142 TWh, t.y. 4,2% bendro elektros
energijos poreikio
6
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo elektrinių gamybos dalis ES šaliųelektros energijos vartojime
21,22
11,76
9,26
8,42
7
3,72
3,67
3,4
3,28
1,82
1,81
1,7
1,27
1,21
1,1
1,08
0,85
0,67
0,45
0,44
0,39
0,35
0,28
0,04
0,03
0 5 10 15 20 25
Danija
Ispanija
Portugalija
Airija
Vokietija
ES-27
Graikija
Olandija
Austrija
Didžioji Britanija
Estija
Italija
Švedija
Prancūzija
Lietuva
Liuksemburgas
Latvija
Belgija
Bulgarija
Lenkija
Čekija
Vengrija
Suomija
Slovakija
Rumunija
7
Lietuvos elektros energetikos asociacija
8
30 MW – Vėjas I
16 MW – Benaičių VE
35 MW - ”Gera energija”
40 MW - “Naujoji energija”
20 MW – “Energogrupė”
34 MW - “Renerga”
5,8 MW - “Vėjo gūsis” 6 MW - “Vėjo elektra”8 MW - “Lariteksas”
9,2 MW - “Vėjų spektras”
- Pastatytos VE- Išduotos projektavimo sąlygos
8
Lietuvos didesnių kaip 6 MW vėjo elektriniųžemėlapis
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo elektrinių plėtra
• ~80 MW – prijungta prie tinklų;
• ~240 MW – išduota projektavimo sąlygų;
• ~4000 MW – išduota išankstinių sąlygų;
9
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Šiuo metu vystomi vėjo elektrinių parkai
10
EilNr.
InvestuotojasInst. gal.
MWProjekto vieta Metai
1. UAB “Vėjo gūsis” 9,2 Kretingos raj. Liepynė 2009
2. UAB “Energogrupė” 20 Tauragės raj. Kreivėnai 2009
3. UAB “Vėjų spektras” 21,6 Šilutės raj. Didšiliai 2010
4. UAB “4energia” 2 Mockiai 2010
5. UAB “Renerga” 34 Kretingos raj. Benaičiai 2010
6. UAB “Vėjo gūsis” 10 Tauragės raj. Kreivėnai 2010
7. Energogrupė 6 Seredžius 2010
VISO: 102,8
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo energetikos naudojimas
11
• Šiai dienai vėjo elektrinių parkai ~ 70 MW;• Pavienės iki 250 kW vėjo elektrinės ~ 10 MW;• Iki 2010 metų pabaigos numatoma užbaigti dabar vykdomusvėjo elektrinių parkų projektus ~ 103 MW ir dar prijungtipavienių iki 250 kW galios jėgainių;• prognozuojama iki 2010 pabaigos bendra įrengta galia būtų ~200 MW;
• ES Direktyva 2001/77/EC – 7 % elektros energijos nuosuvartojimo.
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo energijos potencialas
12
• Oficialiuose dokumentuose minimas:•~ 425 MW (Nacionalinė energijos taupymo programa);•~ 600 MW (ES komunikatas SEC 2004-0547);
• 200 MW kvota prisijungimui konkurso būdu paskirstyta2004;• 40 MW paskirstyta papildomai tom įmonėm, kuriosinstaliavo vėjo elektrinių parkus;• Ekspertų nuomone žemyninėj dalį realus vėjo energijospotencialas gali būti virš 1200 MW;• Galimas ~1000 MW vėjo jėgainių parkų įrengimas Baltijosjūroje;
Lietuvos elektros energetikos asociacija
AEI įtaka energetikos sistemos darbui
Vėjo elektrinės – sunkiai prognozuojamas režimas, kuodidesnė galia, tuo daugiau problemųenergetikos sistemai.
Hidroelektrinės – režimai planuojami, nėra staigiųpokyčių, geriausiai tinka reguliavimui.
Bio-kuro elektrinės – pastovus ir planuojamas režimas
13
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo elektrinių įtaka energetikos sistemai
14
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
50,0
2008
.10.
1920
08.1
0.19
01:
0020
08.1
0.19
02:
0020
08.1
0.19
03:
0020
08.1
0.19
04:
0020
08.1
0.19
05:
0020
08.1
0.19
06:
0020
08.1
0.19
07:
0020
08.1
0.19
08:
0020
08.1
0.19
09:
0020
08.1
0.19
10:
0020
08.1
0.19
11:
0020
08.1
0.19
12:
0020
08.1
0.19
13:
0020
08.1
0.19
14:
0020
08.1
0.19
15:
0020
08.1
0.19
16:
0020
08.1
0.19
17:
0020
08.1
0.19
18:
0020
08.1
0.19
19:
0020
08.1
0.19
20:
0020
08.1
0.19
21:
0020
08.1
0.19
22:
0020
08.1
0.19
23:
00
Vėjo elektrinių P
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo elektrinių įtaka energetikos sistemai• Kintanti ir tik dalinai prognozuojama gamyba;• Staigus galių kitimo greitis (MW/sek);• Sukelia gamybos – poreikio disbalansą, keičia galių srautus su
kitomis šalimis ir pažeidžia jų režimą, riboja tarpsisteminesenergijos prekybos galimybes;
• Būtina turėti pakankamą operatyvinių reguliavimo galių rezervątradicinėse elektrinėse, kurios sugeba reaguoti į nebalansą ir jįkompensuoti tokiu pat greičiu;
• Jėgainės atsijungia nuo trikdžių energetinėje sistemoje bei priedidelių vėjo greičių. Reikia turėti 100% operatyvinį rezervą kitoseelektrinėse.
15
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Vėjo elektrinių įtakos ekonominiai faktoriai
– Elektrinės dažniausiai nutolę nuo apkrovų centrų, todėlreikalingos investicijos tinklų stiprinimui, užtikrinti elektrosenergijos kokybę vartotojams;
– Papildomos rezervų palaikymo ir reguliavimo išlaidostradicinėse elektrinėse;
– Vartotojai padengia reguliavimo išlaidas ir rezervo palaikymą.
16
Lietuvos elektros energetikos asociacija
AEI integracijos į energetikos sistemą kaštai
• Pajungimo
• Elektros tinklų plėtros
• Galios rezervą užtikrinančios sistemos saugumą
• Balansavimo
17
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Lietuvos elektros poreikio paros grafikas
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
20001 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24
Pmax Pmin18
700
MW
val
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Kai kurių ES šalių palyginamieji duomenys
ŠalisVE galia Apkrova, MW
VE / minapkrova
MW max min %Danija 3163 6307 2800 113,0Ispanija 15145 43352 20946 72,3Portugalija 2150 9132 4050 53,1Vokietija 22247 82787 47184 47,1Airija 805 4906 1786 45,1Olandija 1746 17840 8829 19,8Lietuva 80 1843 700 11,4
* - 2008 metų duomenys19
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Lietuvos elektrinių reguliavimo galimybės
Termofikacinėselektrinės
- dirba pagal šiluminį grafiką.
Lietuvos elektrinė - galimas, 300 MW blokas 150 -300 MWribose.
Kauno HE - ribotas vandens debitas ir patvankosparos vandens lygio leistinas svyravimas.
Kruonio HAE - siurblio režime neįmanomas tolygusreguliavimas (galimas tik 0 arba -220 MW),generatoriaus režime – tik 160-200 (225)MW diapazone, 30% elektros energijosprarandama. 20
Lietuvos elektros energetikos asociacija
AEI energetikos skatinimas
Europoje labiausiai paplitusios 3 AEI skatinimo sistemos:pastoviųjų tarifų, priemokų prie rinkos kainos ir žaliųjųsertifikatų sistemos. Dauguma šalių yra pasirinkusios pastoviųjųtarifų sistemą. Skatinimo sistemos dažniausiai padengia pačiųAEI investicines sąnaudas, o AEI integravimo į energetikossistemą sąnaudos perkeliamos perdavimo sistemų/skirstomųjųtinklų operatoriams. Tai nėra ekonomiškai teisinga, nessudaromas netikras vaizdas apie AEI efektyvumą,konkurencingumą ir realias elektros gamybos iš AEI sąnaudas.
21
Lietuvos elektros energetikos asociacija
AEI plėtrai trukdančios problemos
• Sunkiai ir ilgai sprendžiami žemės sklypų suformavimo irsusitarimo su žemės savininkais klausimai, elektrinių,elektros linijų statybai;
• Neigiamas vietos gyventojų požiūris į elektrinių, elektroslinijų atsiradimą jų gyvenamose vietovėse;
• Dalis laimėjusių pardavinėja įgytą teisę,nes nesugeba plėtotiprojekto;
• Teisinio reguliavimo stoka;
• Valstybinių institucijų nelankstumas.
22
Lietuvos elektros energetikos asociacija
UCTE siūlymai vėjo elektrinių problemomssumažinti
• Harmonizuoti AEI paramos schemas;• Supaprastinti naujų elektros tinklų plėtros procedūras;• Rinkos taisykles suderinti galių nebalansų tvarkymui;• Tobulinti reikalavimus vėjo elektrinių prijungimui;• Peržiūrėti AEI elektros prioritetų taisykles.
23
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Išvados
• Biokuro ir hidroelektrines yra patraukliausios energetikossistemos darbui ir turi būti statomos kiek galima išnaudojantvisas galimybes;
• Vėjo elektrinių galios plėtra turi būti valdoma ir reguliuojama,atsižvelgiant į EES techninius ir ekonominius aspektus. Vėjoelektrinių prijungimas prie EES neturi pabloginti EES veikimostabilumo, patikimumo ir energijos kokybės.
• Vėjo elektrinių koncentracija reikalauja didelių investicijų tinklųplėtrai. Todėl skatinti paskirstytąją generaciją plečiantindividualiai visų rūšių AEI mini elektrines.
24
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Pasiūlymai
1. Parengti vėjo elektrinių plėtros galimybių studiją, nustatantgalios plėtros galimybes sausumoje ir jūroje.
2. Parengti Vandens įstatymo pataisas.3. Parengti AEI įstatymą.4. Paruošti ir patvirtinti AEI panaudojimo skatinimo ir rėmimo
programą numatant iki 2020 metų padidinti elektros gamybąiki 15%.
5. Atlikti Kruonio HAE naujo reguliuojamo agregato galios ir joreguliavimo diapazono pagrindimą.
6. Skatinti AEI mini elektrinių plėtrą.7. Supaprastinti AEI objektų planavimo, projektavimo, statybos,
įteisinimo ir prijungimo prie elektros tinklų reikalavimus.25
Lietuvos elektros energetikos asociacija
AČIŪ UŽ DĖMESĮAČIŪ UŽ DĖMESĮ
Vladas PaškevičiusPrezidentas
Lietuvos elektros energetikos asociacija
Eurelectric direktorių tarybos narys
www.leea.lt 26