SVARBU

ISSN 1822-6191 www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę! 2010/2 (27)

Per pastaruosius 10 metų net 40 procentų pasaulyje sumažėjo tigrų populiacija. WWF pra-neša, kad iki 2022 metų

tigrai gali išvis išnykti. Šiuo metu lais-vėje gyvena apie 3200 tigrų. WWF skaičiuoja, kad apie 1930 m. pagrindine šių gyvūnų nykimo prie-žastimi buvo „sportinė“ jų medžio-klė. 1940–1980 metais tigrai labiau-siai nyko dėl žmonių plėtros: žemės ūkio, miškų kirtimo. Nuo 1990-ųjų vyrauja tigrų medžioklė dėl medici-ninių priežasčių. www.panda.org

Aplinkos ministerija ir AB „Akmenės cemen-tas“ pasirašė susitarimą dėl nemokamo padan-gų atliekų priėmimo iš savivaldybių ir regioni-

nių atliekų tvarkymo centrų. Pagal šį susitarimą įmonė įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. priimti ir pa-naudoti energijai gauti iki 2000 tonų padangų atliekų iš savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų.Lietuvoje yra tik kelios įmonės, ku-rios perdirba naudotas padangas. Viena iš jų – „Akmenės cementas“, kuris jau keleri metai, pagal sutartį su Aplinkos ministerija, nemokamai surenka iš savivaldybių padangų atliekas ir jas naudoja kaip alternaty-vųjį kurą. Transporto išlaidas dengia savivaldybės.www.am.lt

Nauja plastiko rūšis – biodegraduojantis polimeras – galės būti kompostuojama su or-ganinėmis atliekomis. Ji bus visiškai nekenks-

minga žmogaus organizmui. Biodegraduojantis polimeras yra išgaunamas iš cukrų, žinomų kaip lignoceliuliozės biomasė, kuri gali būti gaunama iš nemaistinių kultūrų, greitai augančių medžių ir krūmynų. Naujojo polimero gamybą Londono imperiniame koledže vysto Inžineri-jos ir Fizinių mokslų tyrimo tarybos mokslininkai, vadovaujami daktarės Charlotte Williams. Šiuo metu apie 7 proc. visos išgaunamos naftos ir dujų yra sunaudojami plastiko gamybai.www.sciencedaily.com

2009 metais energi-jos, gaunamos iš vėjo, apimtis pasaulio mastu padidėjo 31 procen-tu, praneša Pasaulinė vėjo energetikos taryba

(GWEC). Tai dar gali būti išreikšta in-vesticijomis – 63 milijonai dolerių. Čia pirmauja Kinija, savo šalyje pa-dvigubinusi vėjo energetikos sek-toriaus pajėgumą. Europoje iš vėjo gaunamos energijos apimties padi-dėjimas gali būti išreikštas 10 GW, ly-deriauja Ispanija (2.5GW) ir Vokietija (1.9 GW). Vėjo energetika pirmauja tarp kitų alternatyviosios energijos šaltinių. www.gwec.net

Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide KURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!

Gilderic nuotrauka

Leidinio rėmėjas Respublikinis ekoprojektasPagrindinis socialinis partneris

ŠIAME NUMERYJE:

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus (100% perdirbta makulatūra), aplinkai nekenksmingais dažais.

Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

SvEIkoS gYvENSENoS EkSpERIMENtAS - 5 pSL.

INtERvIU SU hAb. dR. R. RotoMSkIU - 7 pSL.

NAMAS, SEkANtIS SAULę - 11 pSL.

ELEktRoS tAUpYMo pRAktIkA - 13 pSL.

NELAUk vĖŽIo

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt2 / redakcija

oZoNAS 2 (27)Vyr. RedaktorėKristina Kučinskaitėeditor@ozonas.ltMob.tel: +37067135049

Vyr. ReporterisJonas Špokasnaujienos@ozonas.lt

Numerio bendradarbiai:Miglė AnušauskaitėBenjamin VautrinEglė KvasGiedrė SmailytėKarolina LiutaitėJolanta UktverytėLinas JociusSolveiga Žibaitė

Kalbos kultūra:Dainora Mozerienė

Maketas:Karolis Šumskas

„Žalioji” rinkodara:marketing@ozonas.ltMob.tel: +37068252400

Teisinė pagalba:Karolis Paulavičius

„Eko karta” projekto koordinatorė: Ieva Malaiškaitėculture@ozonas.lt, Mob.tel. +37067068342

Direktorius:Artūras Nečejauskasinfo@ozonas.ltMob.tel: +37069937833

Leidėjas:VšĮ Kultūros idėjų institutasKorespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, VilniusBuveinė:Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919,

Internete: www.ozonas.lt

Tiražas iki 10 000 egz.ISSN 1822-6191Leidžiamas nuo 2006 metų.Leidinyje naudotos Flickr ir www.sxc.hu nuotraukos

Popierius iš perdirbtos makulatūros - PapyrusSpauda - UAB „Druka” - žaliausia spaustuvė

„Ozonas“- tai pirmasis ir vienintelis Lie-tuvoje nemokamas periodinis visuome-nės aplinkosauginio švietimo leidinys, skirtas ekologinių sprendimų, darnios raidos, ekologiškos kultūros plėtrai bei atsakingos gyvensenos skatinimui. Kar-tu tai pagrindinis informacijos bei ver-tybinių orientacijų sklaidos įrankis, pa-siekiantis dešimtis tūkstančių žmonių, neabejingų ne tik asmeninei ekologijai (sveikatai, artimiausiai aplinkai ir asme-ninei gerovei), bet ir globaliai ekologinei problematikai bei jos sprendimų paieš-kai, siekiant ne tik nežalojančios, bet ir atkuriančios pažangos.

Leidinio misija – nuoseklus informaci-jos skleidimas, visuomenės švietimas bei

vertybių formavimas, skatinant atsakingą vartojimą, išteklių bei aplinkos tausojimą, alternatyvių ir aplinkai draugiškų sprendi-mų ieškojimą bei įgyvendinimą.

Vienas svarbiausių leidinio prioritetų – di-dinti visuomenės, viešo ir privataus sektorių atstovų bendradarbiavimą ir bendravimą, paremtą asmenine atsakomybe, nepriklauso-mai nuo užimamų pareigų, socialinės padė-ties, amžiaus bei išsilavinimo.

Pagrindiniai leidinio tikslai – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp eko entuzi-astų, visuomenės, valstybės ir verslo; siekti atsakingos gyvensenos bei veiklos, ekolo-ginio sąmoningumo; mažinti vartojimą ir neigiamus jo padarinius.

Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“. Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite, ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben-dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: info@ozonas.lt

Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozo-ną“.Jei jūs deklaruojate metines pajamas, iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galite paskirti 2 % pajamų mokesčio sumos.

Nuoširdžiai dėkojame parėmusiems mus 2009 m.Iš Jūsų skirtų lėšų apmokėjome dalį spaudai užsakyto popieriaus bei dalį spaudos darbų.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ “Kultūros idėjų institutas”

Registracijos adresas:Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

Remkite „ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

„Mes augam, o pasaulis lieka vaikas. Mus perregi žvaigždynas ir gėlė.“R. M. Rilkė

Į savo gyvenimo sąskaitas nurašėme dar vieną žiemą. Šįkart labai sunkią – šaltą, kandančią iki pat kaulų šerdžių. Sveikiname dar vieną pavasarį. Pava-sarį, kuris pažadina ilgesingus aistrų žvėris ir, bundant smaragdiniams lapų vaikams, leidžia patikėti, kad iš-gyvenome, kad gyvename, kad dar gyvensime.

***Pavasarį kartais atrodo, kad oras tie-siog vibruoja nuo jame susikaupusios gyvybinės energijos: paukščiai, žolė, vanduo... Einu ir jaučiu, kad mano kū-niškasis luobas tirpsta tame siausme, kad per mane, per pačią širdį, liejasi šviesa.Pavasarį taip pat skaudžiausiai jau-

čiu laiką. Prisimenu save, moksleivę, skriejančią ant „Kregždutės“ aplankyti savo dabar jau mirusių senelių. Prisi-menu kitus laikus, kai mano pasaulis skleidėsi ir buvo panašus į užkariavi-mą, arba kai byrėjo ir atrodė, jog nie-ko neliks. O gamta šventė ir ūžė visą laiką lygiai taip pat.

***Keisčiausia, kai suprantu, kad gam-ta visada bus jauna. Kad žolė visada bus tokia pat perregima, o miške visa erdvė bus užlieta virpančia žaluma. O štai aš, nors jaučiu kažką vibruo-jant savyje, suprantu, kad kiekvienas pavasaris, žymėdamas nepaliaujamą gamtos gyvybės šėlą, kartu žymi ir mano laiko ribas. Klausimas, kam apie jas galvoti. Tur-būt tam, kad būčiau. Kad žengčiau atsargiai. Kad suprasčiau savo dienų trapumą ir mokėčiau gerbti savo lai-ką.

***Dr. Ričardas Rotomskis interviu „Ozo-nui“ apibendrino, kad vėžys yra mūsų visuomenės nuovargio rezultatas. Šiam numeriui pasirinkdami tokią,

neigiamas asociacijas keliančią temą, nenorėjome gąsdinti. Tiesiog atrodė tinkama, pavasariui žymint dar vieną pradžią, pagalvoti apie gyvybės grožį, trapumą ir laikinumą. Civilizacija be viso kultūros grožio turi ir daugybę bjaurių piktžaizdžių. Kažkokiu būdu žmogus yra save užrakinęs teršalų, pavojingų sveikatai spąstų zonose. Pavojų gali kelti namai, maistas, mies-tas... Nemąstydami apie save, neį-vertindami savo gyvenimo trapumo – nemąstome ir apie apsisaugojimo būdus. Tik kiek daugiau rūpindamie-si savimi galėtume apsisaugoti nuo dienų, kuomet tektų gailėtis, kad ne-galim atsukti laiko atgal. Juk gali būti, jog neatsakingai žaidžiant rusišką ruletę iškris tamsi diena. „Aš nerūky-čiau“, „Aš sportuočiau“, „Aš tikrai mai-tinčiausi sveikai“... Visa tai reikia daryti dabar.

***Gyvenimas tik vienas. Jis – gražus. Kiekvienas žmogus taip pat. Pasaulis irgi gražus, bet pavojingas. Per jį eiti galima atsargiai. Tai turbūt ir vadina-ma „ekologinės sąmonės“ turėjimu. Rūpinkimės savimi ir aplinkiniais.

LEIdINIo „oZoNAS“ IEŠkokItE:VILNIUJE„Fortas“ ir „Forto Dvaras“ restora-nų tinkle:Algirdo g. 17, Konstitucijos pr. 7a (p.c. „Europa“), Konstitucijos pr. 26 (restoranas Terrazza, „Forum Palace“), Pilies g. 16, J. Kubiliaus g. 16, Saltoniškių g. 9 (p.c. „Pano-rama“), Ulonų g. 1, Ukmergės g. 369 (p.c. „BIG“), Priegliaus g.1„Coffee INN“ kavinių tinkle:Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10, Gedi-mino pr. 9, Gedimino pr. 44, Didžioji g. 40, Saltoniškių g. 9 (p.c. “Panorama”)„Vero Cafe“ kavinių tinkle:Trakų g. 2, J.Jasinskio g. 16 („Verslo trikam-pis“), Ozo g. 25 (p.c „Akropolis“)Kitose kavinėse:„Balti drambliai”, Vilniaus g. 41„Cafe de Paris“, Didžioji g. 1„Cozy”, Dominikonų g. 10„Baraca“ vegetarinė kavinė, Šv.Ignoto g. 12„Barbacan“ boulingas, Bokšto g. 19„Jalta“, Vykinto g. 17A„Le Boheme“, Šv. Ignoto g. 4/3„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1„ŠMC kavinė“, Vokiečių g. 2„Sulčių baras“, Totorių g. 15„Radharanė“, Ozo g. 18Ekologiškų prekių parduotuvėse:„Baroca“, Šv.Mykolo g. 14

„Eko studija“, Ozo g. 25 (p.c. „Akropolis“, priešais Maxima kasas), Konstitucijos pr. 16 (p.c. VCUP, IIIa. prie įėjimo)„Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78„Rasakila“, Vito Gerulaičio g. 1„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6„Weleda/Holos”, Užupio g. 4, Vito Gerulai-čio g. 1„Eko Banga“, Gedimino pr. 9, IVa (p.c. Ge-dimino 9)Kino teatras „Pasaka“:Šv. Ignoto g. 4/3Organizacijose:„MegaNet“ salone, Laisvės pr. 105„OLLO grindys“ salonuose: Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“), Verkių g. 29, 3 korp.„Šiaurės miestelio technologijų parkas”, J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96, Vilnius„Saviraiškos studija“ (visapusio ankstyvo-jo lavinimo centras), Kaštonų g. 1-12KAUNE„Vero Cafe“ kavinių tinkle:Karaliaus Mindaugo pr. 49 (p.c „Akropo-lis“), Laisvės al. 75, Vilniaus g. 43, Vilniaus g. 18Kitose kavinėse:„Forto Dvaras“ restorane, Baršausko g. 66A (p. c. „Molas“)„Arbatinė/Sveikas maistas“, Laisvės al. 99A

„Coffee INN“, Laisvės al. 72„Morkų šėlsmas“, Laisvės al. 78b-1„Radharanė“, Panerių g. 187Ekologiškų prekių parduotuvėse:„Sveiko maisto parduotuvė“, Savanorių pr. 214Organizacijose:„MegaNet“ salone, Savanorių pr. 287„OLLO grindys“ salonas, Savanorių pr. 290KLAIPĖDOJEKavinėse:„Cafe Kubu“, H.Manto g. 10„Cukrainė“, Žvejų g. 17„Tapo d’oro”, Sukilėlių g. 10 (Teatro aukš-tėje)Kitose vietose:I.Simonaitytės viešoji biblioteka, H.Manto g. 25Organizacijose:„Mokslo ir technologijų parkas“, H.Manto g. 84, Klaipėda„OLLO grindys“ salonuose: Šilutės pl. 105a, Baltijos pr. 6a,( p.c. „SBA Idėjos na-mams“)„Žvejonė“ ekologinis klubas, Taikos pr. 42-3LFS Klaipėdos skyrius, Tomo g. 7ŠIAULIUOSEFortas“ ir „Forto Dvaras“ restora-nų tinkle:Tilžės g. 109 (p.c. „Saulės miestas“), Pra-

ŽALIAS MIEStAS

monės g. 6 (p.c „Bruklinas“)„Vero Cafe“ kavinėje, Aido g. 8 (p.c „Akro-polis“)„Eko studija“, Aido g. 8 (p.c „Akropolis“, IIa, prie ledo arenos)PANEVĖŽYJE„Forto Dvaras“ restorane, Savitiškio g. 61 (p.c. „Babilonas“)„OLLO grindys“ salone, Klaipėdos g. 143a, (p.c. „Babilonas II“)ALYTUJE„OLLO grindys“, Naujoji g. 50DRUSKININKUOSE„Forto Dvaras“, M.K. Čiurlionio g. 55MAŽEIKIUOSE„MegaNet“ salone, Draugystės g. 24-18JONAVOJE„MegaNet“ salone, Vasario 16-osios g. 1BEIekologiniuose renginiuose ir projektuo-se, konferencijose, seminaruose, susitiki-muose, pas ekologiškus draugus, prenu-meratorius, aukštojo mokymo įstaigose, mokyklose, savivaldybėse, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto sve-tainėje www.ozonas.lt

Kviečiame prisijungti prie „Ozonosferos“, teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel.: 8 699 37833

Kristina KUČINSKAITĖ editor@ozonas.lt

kIto NR. tEMA:

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt tema / 3

Nuotr. Arno Usevičiaus

Dar 1990 m. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras paskelbė, kad dėl rūkymo vyrai praranda maždaug 13 gyvenimo metų, o moterys net 14, 5 metus. Rūkymas tiesiogiai siejasi su plaučių vėžiu. Tabako dūmuose yra 4000 cheminių medžiagų, iš jų 40 – kancerogeniškos (nikotinas nesusijęs su vėžiu, tik skatina kraujagyslių pokyčius). Siekiant apsaugoti savo ir nerūkančių aplinkinių (pasy-vus rūkimas tai pat labai pavojingas), rekomenduojama mesti rūkyti. Rūkymas nėra asmens laisvės išraiška, o paprasčiausia priklausomybė. Prie nikotino taip pat priprantama kaip prie kokaino ar heroino.

kada rūkoma? Iš tiesų – bet kada. Rūkoma, kai la-bai linksma arba kai labai liūdna, kai esama kompanijoje arba kai kamuoja vienatvė. Rūkoma supykus, arba kai labai palengvėja, susinervinus, ar po sekso. Tada, kai nuobodu, arba kai smegenys įtemptai darbuojasi. Rūkymas palaipsniui tampa gestu, kuris yra neatsiejama bet kokios nuo-taikos ar bet kokios situacijos dalis. Iš dalies būtent dėl to ir yra taip sunku mesti rūkyti. Atrodo, kad susvyruoja visa kasdienybės rutina. Tačiau nerei-kia dramatizuoti, juk nereikia perstaty-ti savo gyvenimo – tereikia prisiminti jį, koks jis buvo prieš rūkant. Dar verta paskaičiuoti, kiek kainuoja rūkyti... Jei cigarečių pakelis, kuris surūkomas per dieną, kainuoja, pavyzdžiui, 7 litus, o metuose yra 365 dienos. Tuomet per metus išleidžiami 2555 litai. Specialistai išskiria porą priklausomybės aspektų – tai fizinė ir psichologinė priklausomybės formos. Fizine įvardijamas poreikis nikotinui,

kurio dozė tampa būtina palaikyti normaliai savijautai. Psichologinė susijusi su rūkymo ritualu, įvairiomis situacijomis ir aplinkybėmis.

parengiamieji žingsniai • Išsirinkite Paskutinės cigaretės dieną. • Informuokite šeimą ir artimiausius draugus, kad metate rūkyti. • Atsikratykite visų cigarečių atsargų, peleninių namuose, automobilyje ir darbe. • Apsirūpinkite „pakaitalais“ – ledinu-kais, riešutais, kramtomąja guma. • Pasirūpinkite pagalba: medicininės priemonės, terapija..? • Susitarkite dėl palaikymo, paprašykite rūkančiųjų to nedaryti šalia jūsų.

pirmoji diena • Nerūkykite. Nė vienos cigaretės. Nė vieno dūmo! • Stenkitės būti aktyvūs, vaikščiokite, išvykite kur nors, žodžiu, būkite užimtas. • Gerkite daug vandens ar sulčių. • Keiskite savo kasdienę rutiną – į

Karolina LIUTAITĖ

Metus rūkyti organizmas ilgainiui atsistato. JAv generalinio visuomenės sveikatos atstovo (general sur-geon) biuras savo raportuose pateikė išsamų atsistatymo kalendorių. • 12 valandų po metimo. Anglies monoksido lygis kraujyje nukrinta iki normalaus.

• Nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių po rūkymo metimo susinormalizuoja kraujo apytaka, pagerėja plaučių veikla.

• Nuo 1 iki 9 mėnesių po metimo. Nyksta kosėjimas ir dusulys. Atsistato žiuželiai, iš plaučių šalinantys gleives. Taip mažėja infekcijų tikimybė, plaučiai valosi ir gerėja jų veikla.

• Metai po metimo. Koronarinės širdies ligos rizika perpus mažesnė nei rūkorių.

• 5 metai po metimo miokardo infarkto rizika sumažėja iki būklės, kaip nerūkančio žmogaus.

• 10 metų po metimo. Perpus mažiau tikimybių susirgti plaučių vėžiu nei rūkant. Žymiai sumažėja rizika susirgti burnos, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir kasos vėžiu.

• 15 metų po metimo. Rizika susirgti koronarine širdies liga yra tokia pat, kaip ir nerūkančiojo.

darbą eikite kitu maršrutu, vietoj ka-vos gerkite arbatą, gerai apgalvokite, kur pietausite... • Venkite situacijų, kuriose poreikis rūkyti yra itin stiprus. • Jokiu būdu nevartokite alkoholio.

Lengvinančios priemonės Keiskite savo įpročius. Tai padės lengviau kovoti su priklausomybe. Patariama nuolat turėti pakaitalų, kurie padėtų kovoti su „ranka-burna“ refleksu. Tai yra reikia turėti įvairių daržovių, riešutų, saldumynų... Svarbu trinti ryšį tarp konkrečių situacijų ir rūkymo.Taip pat patariama stengtis užimti mintis, jas koncentruoti prie kokių nors užsiėmimų (kad rankos nuolat judėtų). Dar vienas puikus patarimas – „atidėliojimo praktika“. Rekomen-duojama pajutus norą rūkyti sau pa-sakyti, kad tai bus galima daryti po 10 minučių. O tada sau pasakyti, kad jei ištvertos tos 10 minučių – galima ištverti ir daugiau. Paprastai toks triu-kas padeda pergalėti stiprius poreikio

Pasauliniame vėžio kodekse akcentuojama, kad bent penkis kartus per dieną žmogus turėtų valgyti daržoves. Dažnam tai atrodo sunkiai įgyvendinama užduotis. Tačiau patikėkite – tai paprastas ir daug lėšų nereika-laujantis dalykas.

pigus vaistas Ne kartą teko girdėti, kad raciono gausinimas vaisiais ir daržovėmis gerokai patuštintų kišenes. Bet tai netiesa, niekas neliepia išlaidauti. Priešingai. Juk morkos, burokėliai, česnakai ar pupelės yra pigesni už šokoladinius saldainius ar kitus gar-dumynus, kuriems pinigų randama net sunkiais laikais... Pačios paprasčiausios ir, atrodo, kukliausios daržovės turėtų būti nuolatine kasdienio raciono dalimi. Amerikos vėžio tyrimų institutas (AICR) rekomenduoja du trečdalius maisto užpildyti daržovėmis, vaisiais ir kruopomis.

Kopūstinės daržovės, ypač brokoliai, žiediniai ir Briuselio kopūstai, tai pat paprasti kopūstai labai sveika mote-rims. Anot prof. Laimos Griciūtės, šios daržovės palankiai veikia moteriškų hormonų estrogenų metabolizmą. Pupelės, pupos, lęšiai. Manoma, kad šios daržovės yra naudingos dėl jose esančių aktyviųjų medžiagų – fito rūgščių, saponinų ir proteazių

inhibitorių. Jos apsaugo ląsteles nuo mutacijų, trukdo vystytis augliams.Uogos, ypač žemuogės ir avietės, pasižymi net keliomis antivėžinėmis savybėmis. Veikia kaip antioksidantai, neutralizuoja kai kuriuos kancero-genus ir stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi. Mėlynėse randamas, kaip manoma, vienas iš stipriausių antioksidantų.Žalialapės daržovės (špinatai, salotos, cikorijos t. t.). Juose gausu karotinoidų, kurie saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Vynuogės ir jų sultys – tai poli-fenolio šaltinis. Raudonosios geriau nei žaliosios. Manoma, kad šios medžiagos stabdo ląstelių mutacijas, neleidžia formuotis augliams, sab-otuoja vėžinius procesus.Žalioji arbata – polifenolio ir flavanoidų šaltinis. Nuolatinis jos vartojimas padeda apsisaugoti nuo įvairių vėžinių susirgimų. Tiesa, paste-bima, kad nereikia žaliosios arba-tos perdozuoti, nes ji gali neigiamai sąveikauti su vartojamais vaistais, pavyzdžiui, aspirinu.Pomidorai – likopeno saugykla. Dėl šios medžiagos pomidorai ypač re-

Karolina LIUTAITĖ

komenduotini vyrams, nes likopenas padeda išvengti prostatos vėžio. Pa-tariama pomidorus vartoti apdorotus – pastos, padažų forma. Sveiki grūdai (techniškai neapdor-oti, t. y. palikti su odele) yra turtingi antioksidantų, lignino, fenolio ir sa-ponino. Grūdai ir kruopos yra vadi-nami žarnyno šluota ir padeda apsi-saugoti nuo žarnyno vėžio.

Tolimesniam domėjimuisi:www.aicr.org

Sveikas vakarėlio užkandis arba „Sudie traškučiai!“

Vakarėliuose smagu ką nors kramsnoti; gaila, bet dažnai užkandžių dubenį pripildo sveikatai nedraugiškas, beveik narkotinis kramtalas – bulvių traškučiai. Siūlome pakelius su sintetiniu šlamtmaisčiu keisti į sveikesnes al-ternatyvas, tokias kaip riešutai ar džiovinti vaisiai. O kad to nebūtų per maža, pateikiame sveiko ir smagaus vakarėlių užkandžio idėją. Suvienija kaip fondiu, o svarbiausia – yra lengvas, traškus ir sveikas. Principas: vakarėlio svečiai supjaustytas daržoves mirko padaže ir valgo. Daržovės: juostelėmis pripjaustykite mėgstamiausių daržovių – agurkų, paprikų, morkų, kalafiorų (sulaužyti žiedynėliais). Pomidorus, jei maži, per-pjauti pusiau, didesnius dalinti skiltelėmis. Padažas1: varškė su šlakeliu grietinėlės arba jogurto ištrinama iki vientisos masės. Pasūdoma ir įspaudžiama česnako. Padažas2: toks pat varškės kremas, tik vietoj česnako beriama patinkančių žolelių (pavyzdžiui, mėtos). Daržovių indelius išdėlioti aplink padažo indelius. Gero vakaro!

prisidegti priepuolius.http://www.cdc.gov/tobacco/quit_smoking/how_to_quit/index.htm http://www.smokefree.gov/

http://sites.google.com/site/nerukom/carr-turinys http://www.who.int/tobacco/mpow-er/2009/en/index.html

kAIp MEStI RŪkYtI

vĖŽIo pREvENcIJoS AMUNIcIJoJE – dARŽovĖS

Rutger nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt4 / tema

vĖŽIo StAtIStIkA Rodo NEpAkANkAMą RŪpEStį SvEIkAtAOnkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2006 metais visoje Europoje užregistruota apie 3,2 mln. naujų piktybinių navikų (2004 m. buvo 2,9 mln.) ir 1,7 mln. mirčių nuo šių ligų. 25-iose Europos Sąjungos šalyse diagnozuota beveik 2,3 mln. vėžio ligos atvejų ir daugiau nei 1 mln. mirčių nuo šios ligos. Europoje labai sumažėjo infekcinių susirgimų, tačiau padaugėjo kitų sunkių ligų, susijusių su senėjimu, tarp jų ir vėžio. Dėl populiacijos senėjimo daugėja piktybinių navikų. Jei sergamumas vėžio liga ir mirtingumas nuo jos specifinėse amžiaus grupėse išliks toks pat, vėžio atvejų ir toliau daugės.

Giedrė SMAILYTĖVUOI Vėžio apskaitos skyriaus vedėjagiedre.smailyte@vuoi.lt

Vyrauja nuomonė, kad apie trečdalio visų piktybinių navikų galima būtų išvengti taikant profilaktikos priemo-nes. Išvengti galima tų navikų, kurių priežastys žinomos ir jas įmanoma reguliuoti; arba rizikos veiksniai jau nustatyti ir žinomi ikinavikiniai pokyčiai, kuriuos galima išgydyti.Pagrindiniai piktybinių navikų rizikos veiksniai yra rūkymas, mi-tybos ypatybės, nesaikingas alkoho-lio vartojimas, aplinkos užterštumas, elektromagnetinė spinduliuotė, infek-cija, vaistai, reprodukciniai hormonai, mažas fizinis aktyvumas, profesiniai veiksniai.

Statistika šalyjeLietuvoje kasmet diagnozuojama apie 15 tūkst. naujų vėžio atvejų ir apie 8 tūkst. žmonių miršta nuo šios ligos. Nuo 1995 iki 2005 metų vyrų susirgimų skaičius padidėjo nuo 5874 iki 8243 naujų vėžio atvejų per metus. Moterų naujų vėžio atvejų skaičius taip pat padidėjo – nuo 5849 naujų atvejų 1995 m. iki 7881 atvejo 2005-aisiais. Vyrų susirgimų skaičiaus padidėjimas siekė 40 proc., moterų – kiek mažiau (34,7 %). Mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų Lietuvoje nekinta. 1995–2005 m. daugiausia (apie 85 %) mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių priežasčių. 2005 m. kraujotakos sistemos ligos buvo daugiau nei pusės (54,4 %) visų mirčių mūsų šalyje priežastis. Pikty-biniams navikams tenka antroji vieta tarp mirties priežasčių – 2005 m. nuo vėžio mirė 8171 žmonės (18,9 %). Mirčių nuo piktybinių navikų skaičius Lietuvoje didėjo ne taip sparčiai kaip susirgimų: vyrų mirčių skaičius nuo vėžio nuo 1995 m. padidėjo 234 atve-jais (5,5 %), moterų – 496 atvejais (15,6 %).

vyrauja plaučių vėžys2005 m. dažniausiai buvo diagnozuoti odos piktybiniai navikai (12,6 %), nuo jų nežymiai atsiliko prostatos (12,4 %), trečioje vietoje – plaučių vėžys (9,8 %). Europos šalyse dažniausiai diagno-zuojamas piktybinis navikas pastaruo-ju metu yra krūties vėžys.Tarp mirčių priežasčių Lietuvoje 2005 m. pirmavo plaučių vėžys (1296 atve-jai, 16,8 %), antra vieta tenka skrandžio (724 atvejai, 9,4 %), trečia – krūties (559 atvejai, 7,2 %) navikui. Gaubtinės ir tiesiosios žarnos navikams tenka atitinkamai ketvirta (6,2 %) ir septinta vietos (5,3 %). Mirtys nuo prostatos vėžio sudarė 6,0 proc. (466 atvejai), o nuo gimdos kaklelio vėžio mirė 223 moterys (2,9 %). Europoje taip pat plaučių vėžys yra didžiausias ,,žudikas“: 2006 m. nuo jo mirė 334.800 asmenų (tai sudaro 19,7 proc. mirčių nuo visų piktybinių navikų). Antroji mirties dėl piktybinių navikų priežastis – storosios žarnos

vėžys, nuo kurio mirė 207.400 asmenų; toliau – krūties ir skrandžio vėžys, dėl jų atitinkamai mirė 131.900 ir 118.200 žmonių.Tarptautinio vėžio tyrimo centro sudarytame kancerogeninių poveikių sąraše yra per 20 cheminių junginių, galinčių sukelti žmogui plaučių vėžį: tai asbestas, nikelio, vario, ber-ilio junginiai, vinilchloridas, benze-nas, ipritas ir kiti. Tačiau svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys yra rūkymas. Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 10 kartų didesnė nei nerūkančiųjų. Plaučių vėžio rizikai įtakos turi surūkytų cigarečių skaičius, rūkymo trukmė bei amžius, kada pradėta rūkyti, rūkymo pobūdis, cigarečių rūšis (dervų kiekis) ir kt.Tabako dūmai kenksmingi ne tik aktyviai rūkant. Pavojingas yra ir pasyvus arba priverstinis rūkymas. Yra duomenų, kad rūkančių vyrų nerūkančios žmonos dažniau suserga plaučių vėžiu nei moterys, kurioms netenka kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Padidėjusi plaučių vėžio rizika nustatyta ir kai kurių profesijų atstovams, kuriems tenka ilgai būti prirūkytose patalpose (pvz., barme-nams, padavėjams ir pan.).Plaučių vėžys daugelį metų Lietu-voje buvo dažniausias vyrų piktybinis susirgimas, šiuo metu stebimas šių susirgimų mažėjimas. 2005 m. buvo diagnozuota 67 plaučių vėžio atvejais mažiau nei 1995 m. (sumažėjo 4,9 %). Taip pat mažėjo ir mirusių nuo plaučių vėžio skaičius. Tačiau, nepaisant ser-gamumo ir mirtingumo mažėjimo, plaučių vėžys vis dar tebepirmauja tarp mirčių nuo piktybinių navikų. Moterims plaučių piktybiniai navikai diagnozuojami žymiai rečiau, tačiau, skirtingai nei vyrams, yra stebimas nežymus susirgimų ir mirčių skaičiaus didėjimas: nuo 1995 m. moterų, susirgusių plaučių vėžiu, skaičius padidėjo 14 proc. (34 atvejais), o mirčių – 20,2 proc. (38 atvejais).

prostatos bėdosProstatos vėžys šiuo metu yra dažniausias vyrų piktybinis susirgi-mas, stebimi patys sparčiausi šios ligos didėjimo tempai: nuo 1995 m. (563 atvejai) iki 2005 m. (2005 atvejai) susirgimų skaičius padidėjo 256 proc. Prostatos vėžys Europoje taip pat tapo vienu dažniausių vyrų piktybiniu naviku (345.900 atvejų, kurie sudaro 20,3 % visų vyrų piktybinių navikų). Pagrindinė diagnozuojamų prostatos navikų skaičiaus didėjimo priežastis – platus prostatos specifinio antigeno (PSA) testo naudojimas. Prostatos vėžio priežastys nėra aiškios. Gausus riebaus gyvulinės kilmės maisto bei nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didina priešinės liaukos, kaip ir kitų lokalizacijų, vėžio riziką. Tarp galimų priešinės liaukos rizikos veiksnių yra nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais.

krūties vėžys Tarp moterų dažniausia piktybinių navikų lokalizacija yra krūties vėžys. Nuo 1995 m. susirgimų krūties vėžiu skaičius tarp moterų padidėjo 32,9 proc. (nuo 995 iki 1322 atvejų 2005 m.). Mirčių nuo krūties vėžio skaičius padidėjo ne taip ženkliai – 73 atvejais (14,4 %). Sergančiųjų krūties vėžiu skaičiaus didėjimas daugiausia susijęs su pagerėjusia diagnostika, kai nu-statomas ankstyvųjų stadijų vėžys. 2000–2005 m. Lietuvoje ankstyvų stadijų krūties vėžys sudarė 63 proc. visų naujų navikinių susirgimų atvejų. Pirminės profilaktikos priemonės gali būti nukreiptos tik į mažą fizinį aktyvumą, antsvorį pomenopauziniu laikotarpiu ir alkoholio vartojimą.Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje 2005 m. užėmė ketvirtą vietą tarp moterų susirgimų piktybiniais navikais. Kas-met vidutiniškai buvo diagnozuojami 462 nauji gimdos kaklelio atvejai ir 236 mirtys nuo šios ligos. Susirgimų gimdos kaklelio vėžiu skaičius nuo 1995 m. Lietuvoje didėjo, ypač ženklus susirgimų skaičiaus padidėjimas stebėtas 2004 m. pradėjus vykdyti Ankstyvos gimdos kaklelio patologi-jos išaiškinimo programą. 2005 m. buvo diagnozuota 134 (36,6 %) su-sirgimais daugiau nei 1995 m., o mirčių skaičius šiuo laikotarpiu pakito nežymiai – 18 atvejų (8,3 %) daugiau. Pagrindinis rizikos veiksnys – žmogaus papilomos virusas. Šio viruso pa-plitimas glaudžiai susijęs su seksua-line elgsena – seksualinio gyvenimo pradžios amžiumi, lytinių partnerių skaičiumi, peroralinių kontraceptinių priemonių vartojimu. Gimdos kaklelio vėžio riziką didina ir rūkymas. Kadangi atliekant citologinį gimdos kaklelio tyrimą yra galimybė nustatyti dar ikivėžinius pakitimus, laiku juos diag-nozavus galima užkirsti kelią invazinio gimdos kaklelio vėžio atsiradimui. Įrodyta, kad vykdant organizuotą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą sergamumą šia liga galima sumažinti 80 proc.

SERGAMUMAS IR MIRTINGUMAS EUROPOS ŠALYSE

SUSIRGIMų IR MIRčIų NUO PIKTYBINIų NAVIKų SKAIčIAUS POKYčIAI LIETUVOJE 1995–2005 METAIS.

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt tema / 5

Mano užduotis iš pradžių atrodė visai paprasta, smagi ir svarbiausia labai sveika. Tereikėjo keletą dienų iš eilės pagyventi pagal onkologų rekomenduojamą antivėžinę programą.

Žaidimo taisyklėsTeigiama, kad iki 50 procentų vėžinių susirgimų būtų galima išvengti pako-regavus gyvenimo būdą. Iš pluošto straipsnių, Europos kovos su vėžiu kodekso ir keleto knygų apie sveiką gyvenseną susidariau sąrašą vengtinų ir rekomenduojamų dalykų norint maksimaliai apsisaugoti nuo vėžio.Visų pirma, gink Dieve, nerūkyti. Laimė, kad nuo tabako esu visiškai nepriklausoma, taigi viena sąlyga įvykdyta automatiškai. Nerūkiau ir nerūkau toliau. Dar labai gerai būtų nevartoti alko-holio. Progai pasitaikius neatsisakau išgerti taurės gero vyno, tačiau priklausomybės spiritinėms esenci-joms neturiu. Trečioji sąlyga atrodo taip pat įveikiama – valgyti daržovių ir vaisių bent 5 kartus per dieną. Ketvirtoji taisyklė skelbia, kad reiktų visiškai atsisakyti arba labai smarkiai sumažinti raudonos mėsos, t. y. kiau-lienos, jautienos, avienos. Vadinasi, jokių sumuštinių su kumpiu. Jokios picos. Jokio kepsnio.Dar viena svarbi antivėžinės gyve-nimo programos dalis yra mankšta. Patariama kasdien pajudėti bent pusvalandį. Per dieną nueinu apie 5–6 km (automobilio nevairuoju, viešasis transportas gelbsti tik kai baisiai šalta, dviračiui ne sezonas, belieka kojomis naudotis). Gal užteks? Nors, tiesą sakant, pats laikas būtų ir intensyviau pasportuoti, pavasaris juk ne už kalnų. Vengti tiesioginių saulės spindulių – greičiausiai, šią taisyklę galima pri-taikyti ir soliariumams. Esu baltaodė iš prigimties, vasarą saulės ven-giu, žiemą jos turime nedaug, o į šviečiančius karstus niekada nelendu ir nesisvilinu. Taigi, ši sąlyga taip pat labai lengvai įvykdoma. Galiausiai reikia saugotis vėžį sukeliančių chemikalų, radiacijos pavojų. Paprasčiausias būdas tai padaryti, tiesiog peržvelgti savo kosmetinę, vonios reikmenis, buitinės chemijos arsenalą.

Iššūkiai virtuvėjeSunkiausia užduotis laukė virtuvėje. Maistą gamintis teko pačiai, nes parduotuvėje nelengva rasti neapdorotų, konservantų neprikimštų produktų. Valgyti penkis kartus per dieną – kur tai matyta... Šiuolaikinis žmogus gali manyti esąs laimingas, jei įprastiniu tempu suvalgo norma-lius pietus ir gausią vakarienę. Taigi teko prisiminti, kaip maišyti puode košę, mikliai pjaustyti daržoves ir virti sriubą.

pirmoji dienaSvarbiausia – gerai nusiteikti prade-dant naująjį gyvenimo etapą. Atsikėliau šiek tiek anksčiau nei įprasta. Nuskubėjau į dušą, paskui į virtuvę. Šaldytuve guli draugės skanėstai, o man nerūpi. Aš grie-biu saldžią kriaušę, paskui obuolį ir jaučiuosi beveik soti. Dar atsigeriu vandens ir susikrovusi kuprinę skubu į sporto klubą. Po treniruotės namuo-se nutariu išsivirti avižinių dribsnių košės. Ją valgau su banano ir obuolio

gabaliukais. Visai neblogai pasistipri-nau ir kibau į darbus. Pietų metui dar neatėjus, pradėjo nerimauti mano pilvukas – teko vėl griebti kriaušę, pakramtyti riešutukų. Pagaliau pietūs. Ėjau valgyti į salotų barą „Mano Guru“. Kad pirmoji diena nebūtų per daug drastiška, nusprendžiau užsisakyti keptos kalakutienos salotų su špinatais ir greipfrutais bei stiklinę šviežiai spaustų morkų ir obuolių sulčių. Darbe kolegė pasiūlė išgerti kavos „3in1“ (juk tai praktiškai cheminis ginklas), atsisakiau ir pasimėgavau žaliąja arbata. Vakarienė buvo taip pat kukli – valgiau morkų ir obuolių salotas ir gėriau arbatą. Savijauta gera, gal šiek tiek norisi saldumynų, bet užmiegu lengvai ir sapnuoju visai gražų sapną.

Antroji diena Šiandien neinu į sporto klubą, vadi-nasi galiu ilgiau pasivartyti lovoje. Pusryčiams valgiau vaisių salotas iš banano, obuolio ir apelsino. Skanu, saldu ir sveika. Į darbą eiti reikia tik po pietų, vadinasi pietus gaminsiu na-muose. Nusprendžiau pasiruošti savo mėgstamų tuno salotų. Pilna lėkštė salotų, pomidorų, paprikų, kele-tas alyvuogių ir tunas iš skardinės. Skanumėlis. Tik paskui susimasčiau apie tuną. Nors jis ir ne iš Baltijos jūros, bet tikriausiai gali būti užterštas viso-kiais toksinais... Po sočių pietų judėdama link dar-bo buvau maloniai nustebinta apėmusio lengvumo jausmo, rodos, ką tik pavalgiau, o niekur neskau-da, nieko nespaudžia, galiu gana sparčiu žingsniu eiti ir svarbiausia – nesijaučiu mieguista, kaip dažniausiai nutinka po įprastinių pietų. Iš darbo grįžau pavargusi ir išalkusi, tad teko stoti prie puodų ir virtis grikių. Kad nebūtų visai neskanu, gabalėlyje sv-iesto pakepinau svogūno, pridėjau prieskoninių žolelių ir suvalgiau visą lėkštę košės taip, tarsi tai būtų italų ar prancūzų virtuvės šedevras. Prieš miegą užsimaniau ko nors pakram-tyti, išgėriau stiklinę vandens ir suval-giau morkytę. Nusiraminau. Nuėjau miegoti lengvu kūnu ir lengva dūšia.

trečioji dienaLabas rytas. Atsikėliau pati, be žadintuvo. Šiandien vėl sportuojam. Pusryčiai – kriaušė, bananas ir vanduo. Po sporto varškė su medumi, juk rei-kia angliavandenių atsargas papildyti. Pietūs vėl gaminti pačios – šį kartą labai lietuviškas kopūstų, morkų ir pomidorų derinys, su žalumynų padažu ir riekė juodos duonos, keptos be mielių (sako, tokia pati sveikiausia). Darbe apie 15 val. rimtai išalkau, teko krimsti riešutus ir valgyti mandari-nus (gerai, kad jų buvo pilna lėkštė). Vakare labai norėjosi ko nors sotaus. Kepiau kiaušinienę su daug daug daržovių. Prisivalgiau. Šiek tiek savimi nusivyliau – negi taip sunku atsisakyti savo kvailų ir nesveikų įpročių?

oficiali eksperimento pabaigaKetvirtąją dieną nusprendžiau, kad užteks eksperimentuoti. Pats laikas iš esmės pagalvoti apie savo mitybos įpročius, apie sunkumus, kurie iškyla užsimanius gyventi sveikiau. Ir keisti

Vita SURDOKAITĖvitasurdokaite@gmail.com

SvEIkoS gYvENSENoS EkSpERIMENtAS

vidinė nuojautaNors ir sunku gyventi „švariai, ra-miai ir sveikai“, viena, ką iš tikrųjų pajutau atlikdama šį eksperimentą, buvo jausmas, jog būtent taip ir turėtų būti: valgyti tai, kas skanu ir be padažo, ir kad pavalgęs ne-turi jaustis blogiau nei alkanas (prisipažinkim, juk dažniausiai tam, kad pasisotintume, tikrai nereikia sriubos, antro patiekalo ir dar deserto). Maistas negali būti sveikas, jei natūraliom sąlygom (be konservantų, vakuuminės pakuotės ar šaldymo) jis sugestų per keletą dienų. Produktas, ant kurio pakuotės užrašyta nemažai sudedamųjų dalių, o iš jų supran-tamos yra tik kelios, negali būti net vadinamas maistu.

Rubriką remia portalas Meniu.lt

savo mitybos ir gyvenimo įpročius palaipsniui, kad nekankintų alkio priepuoliai, kad lengvai galėčiau pa-sakyti „ne“, kai siūlo, atrodo, skanų, bet sintetinį skanėstą. Ir nebeeksperi-mentuoti su gyvenimu, o stengtis jį nugyventi teisingai, taip kaip gamtos liepta.

kosmetika ir buitinė chemija Jau keletą mėnesių, paskatinta gerų atsiliepimų ir patriotiško „Pirk prekę lietuvišką“ šūkio, naudoju lietuviškos kosmetikos liniją be dažiklių ir parabenų; tai nėra ekologiška produk-cija, bet ką gali žinoti, gal atsiras ir tokia. Pirkdama kosmetiką visada skaitau etiketes, renkuosi kuo mažiau chemijos turintį produktą, dažnai perku ekologišką kosmetiką. O buitin-ius valiklius ir skalbimo miltelius jau seniai iškeičiau į švelnias ir kvapnias ekologiškas valymo priemones.

MiegasLabai sąžiningai stengiuosi eiti miego-ti bent valanda anksčiau nei buvau įpratusi. Rezultatas akivaizdus – tapo lengviau keltis rytais. Vieną rytą net be žadintuvo pribudau, o tai jau galima pavadinti pasiekimu. Miegas svarbus ne tik darbingumo ir energi-jos palaikymui, bet ir gebėjimui val-dyti stresą, adekvačiai reaguoti į kon-fliktines situacijas. Gerai išsimiegojęs žmogus – kūrybingas, laimingas ir sveikas.

Atradimai:Pusryčiams, pasirodo, pakanka kelių vaisių, kad gautum pakankamai energi-jos dienos pradžiai. Rinkausi saldžias ir sultingas kriaušes, apelsinus, bana-nus ir obuolius. Aišku, po tokių lengvų pusryčių reikalingi energijos atsargų papildymai, man puikiai tiko naminis jogurtas su šaukštu uogienės ir puode-lis žalios arbatos priešpiečiams. Arba varškė su medumi. Pietums – dviguba porcija daržovių, t. y. didelė didelė lėkštė salotų, pomidorų, paprikų, agurkų, morkų, kopūstų ir tunas, kalakutiena arba vištiena (jei norisi baltymų). Įdomus pastebėjimas – po tokių pietų jautiesi sotus, bet žvalus. Matyt, toks maistas skrandžiui yra lengviau įveikiamas, ir lieka daugiau energijos mąstymui ar ki-tai įdomiai veiklai. Labai svarbi detalė – gerti daug vandens, jis tikrai malšina alkį. Esu įsitikinusi, kad mes pripratome malšinti troškulį maistu, o iš tiesų vi-sais sunkiausiais momentais tarp valgymų galima pasikliauti stikline gaivaus vandens. Vakarienę reikia priešams atiduoti (ypač, jei ji įprasta vakarietiška mėsos, bulvių/makaronų ir padažų kombinacija lėkštėje.) Man tai sekėsi prasčiau, bet manau, laikui bėgant, galima ir jos atsisakyti, arba pasitenkinti porcija daržovių.

Giedriaus Bielinio nuotrauka

Giedriaus Bielinio nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt6 / tema

EURopoS kovoS SU vĖŽIU kodEkSAS1. Nerūkykite, o jei rūkote – meskite. Jeigu neįstengiate to padaryti, susilaikykite, kai šalia yra nerūkančiųjų.

2. Venkite nutukimo.

3. Mankštinkitės, kasdien nors truputį sparčiai pajudėkite.

4. Valgykite įvairių daržovių ir vaisių bent 5 kartus per dieną. Ribokite maisto produktus, kuriuose yra gyvulinių riebalų.

5. Jei geriate alkoholinius gėrimus, ribokite jų kiekį (1 porcija per dieną moteriai, 2 porcijos vyrui). Viena alkoholinio gėrimo porcija yra: 20 gramų 40 laipsnių alkoholio arba taurė vyno, bokalas alaus.

6. Venkite intensyvaus saulės poveikio. Ypač svarbu saugoti vaikus ir paauglius.Asmenys, kurie saulėje linkę greitai nudegti, turi nuolat naudoti specialias apsaugos priemones.

7. Atidžiai saugokitės bet kokio vėžį sukeliančių medžiagų poveikio. Saugodami sveikatą vadovaukitės saugaus darbo instrukcijomis su žinomomis kaip vėžį sukeliančiomis medžiagomis. Sekite šalies radiacinės saugos tarnybų informaciją.

Kodeksas pirmą kartą parengtas 1987 m. aukščiausio lygio vėžio ekspertų. Atnaujintas 1994 m. Paskutinį kartą peržiūrėtas 2003 m.

Tolimesniam domėjimuisi:http://www.cancercode.org

MEtANtIEMS RŪkYtIpAgALboS LIEtUvoJE MAŽARūkymas yra priklausomybė, jos „mylėtojui“ galinti kai-nuoti labai brangiai. Dūmuose, kuriuos įkvepia rūkaliai, yra visa krūva toksinių medžiagų (vienoje cigaretėje yra apie 4500 cheminių medžiagų). Blogai tai, kad rūkymas deklaruojamas kaip laisvas pasirinkimas. Bet juk nuo dūmų nukentėti gali ir niekuo dėti aplinkiniai (vadina-masis pasyvus rūkymas). Visai neseniai pradėtas nau-doti ir trečio laipsnio pasyvaus rūkymo apibrėžimas (third hand smoke), apibūdinantis taršą, kuri lieka net tada, kai cigaretė jau užgesinta.

Mesti rūkyti prie to įpratusiam yra sunku ir tam reikia pasiruošti. Inter-nete galima rasti pačių įvairiausių patarimų anglų kalba, kurie spausdi-nami valdiškų institucijų tinklapiuose. Lietuviškose interneto svetainėse tik vienas kitas puslapis su šiokiomis to-kiomis žiniomis. Apie esamą situaciją kalbėjomės su pagalba metantiems rūkyti besirūpinančio Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadove Aina Adomaityte.

kodėl yra tiek nedaug lietuviškų tinklapių, kuriuose būtų naudin-gos pagalbinės informacijos rūkantiems? kitose šalyse tokia informacija gausiai pateikiama.Iš tiesų lietuviškų internetinių puslapių šia tema nėra daug, nes praktiškai visą informaciją ruošia NVO (nevyriausybinės organizacijos), ku-rios tai daro iš idėjos, dėl kilnaus tikslo. Bet iš tų nedaugelio šaltinių galima su-sirinkti pakankamai plačią ir teisingą informaciją. Valstybė rūkymo problemai beveik neskiria dėmesio nei finansų. Didelė bėda yra mūsų, lietuvių, stereotipai, esą rūkymas ne liga, ir dėmesį reikia skirti tik „rimtiems“, tai yra nelegaliems narkotikams.

o kur gali kreiptis norintys mesti rūkyti? kokie pagrindiniai pagal-bos taškai Lietuvoje?Realiai pagalbą turėtų teikti visi penki priklausomybės ligų centrai:

Eglė KVAS Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Tačiau šiuo metu plačiau tuo užsiima tik Kauno apskrities priklausomybės ligų centras. Daugiau yra privačių įstaigų, siūlantys įvairių gydymo metodų: nuo netradicinių iki medikamentinių, psichoterapinių. Įvairiose gydymo įstaigose yra pavienių medikų, kuriems pagalba metantiems rūkyti taip pat yra idėjinė veikla. Didelė sveikatos stiprinimo sistemos bėda, kad rūkymo priklau-somybei nėra skiriama pakankamai dėmesio, nėra bendros struktūros. Dabar žmogus, ketinantis mesti rūkyti, turi pats ieškotis pagalbos in-dividualiai. Daugelyje šalių jau seniai yra nusistovėjusi tradicija, kad šeimos terapeutas metančiajam rūkyti sutei-kia pirminę informaciją ir motyvuoja gydytis, tada nusiunčia pas specialis-tus tolimesniam gydymui.

gal galėtumėt papasakoti, kaip veikia „pagalbos metantiems rūkyti linija“? Ar daug skambučių sulaukiama, kas žmonėms sunki-ausia? Pagalbos metantiems rūkyti linija Lietuvoje veikia savanoriškais pa-grindais, specialistai konsultuoja nemokamai. Paskambinęs asmuo gali nusistatyti rūkymo tipą, sužinoti, kok-ie galimi gydymo būdai, kur kreiptis pagalbos.Pagrindinis linijos tikslas – stiprinti motyvaciją mesti rūkyti ir nukreipti į artimiausią gydymo įstaigą, kur yra konsultuojantis specialistas.Anksčiau telefonas buvo įjungtas kiekvieną dieną, bet pastebėjome,

kad didžioji dalis skambučių yra po įvairių akcijų ar konkursų, todėl da-bar pagalbos linija veikia, kai vyksta prevenciniai renginiai, pavyzdžiui, konkurso „Nerūkantis europietis“ metu – nuo birželio mėnesio iki vasa-rio 15 d. Dabar telefonas išjungtas iki balandžio vidurio, kol prasidės kiti projektai.Paprastai po akcijų, konkursų per dieną sulaukiama iki 10 skambučių.

gal yra kokia nors rūkančio jauni-mo statistika? kokios tendencijos Lietuvoje?Nuo 1995 metų Lietuva dalyvauja tarptautiniame narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrime (ESPAD). Šio tyrimo duomenimis, dauguma 15–18 metų moksleivių bent kartą gyvenime bandė rūkyti (85,5 proc. berniukų ir 67,8 proc. mergaičių). Ket-virtadalis moksleivių pradeda rūkyti būdami 11 metų ir jaunesni.

Tolimesniam domėjimuisihttp://www.jaunimo-centras.lt/index.php?m=47

Anna Fischer nuotrauka

Venerdi nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt tema / 7

R. RotoMSkIS: vĖŽYS – tIESIogINIS MŪSųvISUoMENĖS NUovARgIo REZULtAtAS

visų pirma, kas bendra tarp fizikos ir medicinos?Apskritai tarp medicinos ir fizikos yra daug bendrų dalykų. Net ir elemen-tariausiuose medicinos diagnostikos procesuose galime aptikti fizikos, pavyzdžiui, kelio diagnostika plaktuku – čia vyksta dviejų kūnų sąveika, taigi fizika. Aišku, medicinoje atsirandant naujiems prietaisams, naujoms tech-nologijoms, fizikos dar daugiau: tai ir magnetinis rezonansas, gama spin-duliai; bet kokie medicininiai vizual-izacijos, vaizdinimo prietaisai remiasi fizikiniais dėsniais. Sprendimai, be abejo, inžineriniai, tačiau supratimas, kaip prietaisai veikia, ateina iš fizikos. Vis daugiau gydoma lazeriniu būdu, o lazeriai juk tikrai ne biologiniu pa-grindu sukurti. Anksčiau vaistininkas pacientui galėjo padėti tik cheminiu būdu – vaistais, žolelėm, tepalais, o dabar gydytojai vis daugiau naudoja įvairių fizikinių prietaisų.

kaip jūs pradėjote dirbti šioje sri-tyje?Iš pradžių ketinau rinktis biologi-jos studijas. Nuo pat mokyklos ja domėjausi, nors ne svetima buvo ir fizika. Nusprendžiau studijuoti biofiziką, tačiau būtent tais metais, kuriais turėjau stoti, universitete šios specialybės nebuvo, tad rinkausi artimiausią studijų kryptį – fiziką. Visgi į biofiziką sugrįžau – po studijų Vilniuje išvažiavau į Maskvą. Tuo metu ten vykdavo daug įvairių seminarų biofizikos temomis. Viename jų kaip tik buvo pristatomi tais laikais nau-jausi vėžinių ligų gydymo metodai panaudojant lazerines technologijas. O kadangi aš būtent iš tos – lazerių – srities, man tai pasirodė labai įdomu. Grįžęs į Lietuvą neradau tokios bazės, kokia buvo Maskvoje, tad teko ieškoti savo nišos, kažko naujo, ko čia dar nebuvo. Stengiausi pasinaudoti įgytomis žiniomis ir bendraudami su onkologais, kitais bendraminčiais dėstėme savo idėjas, planus, kaip lazeriniu būdu gydyti, diagnozuoti vėžinius navikus ir kitas onkologines ligas. Tiesa, tuo metu mūsų mintys dažniausiai sulaukdavo šypsenų, o ne rimtų vertinimų, tačiau gavome leidimą pabandyti realizuoti savo pla-nus, o tai jau buvo didelis laimėjimas. Galima sakyti, kad 1985-aisiais pradėjau dirbti medicinoje – onkolo-gijos srityje, tačiau su savo fizikiniu požiūriu ir metodais. Per daugiau nei dvidešimt metų perėjome daug etapų, veiklos lygių, nuo pirminių biocheminių tyrimų iki dabar tu-rimos klinikos. Fotosensibilizuotos navikų terapijos srityje pasiekėme

tikrai nemažai. Ne tik mes, bet ir vi-sas pasaulis – Europos Sąjungoje jau patvirtinti šeši vadinamieji fotovaistai, kurie naudojami apie penkiolikos rūšių navikams gydyti.

Su vėžiu akis į akį susiduriate jau daugiau nei dvidešimt metų. Ar pats bijote šios ligos?Baimės tikrai nėra. Į vėžį žiūriu kaip medikas – pragmatiškai. Aš matau ligą, su kuria reikia kovoti ir stengtis padėti žmogui. Žinoma, bedirbant galima buvo pajusti, kad vėžys tikrai yra žmonijos rykštė. Mačiau daug ligonių ir daug neišgydomų atvejų, daug šios ligos užmintų mįslių, kada nė vienas gydymo metodas nepadeda. Susi-tikimas su vėžiu tikrai nėra malonus ir kelia daug problemų, visų pirma dėl to, kad mes, mokslininkai, dar iki galo neišsiaiškinom šios ligos šaknų ir vis negalime jos pakirsti. Tačiau baimės nėra, nes žinau, kad judame į priekį. Liga tebėra labai pavojinga, bet atrandame vis naujų būdų su ja ko-voti. Vėžiui reikia skirti kiek daugiau ir ypatingesnio dėmesio, nes ši liga ski-riasi nuo širdies ir kitų ligų. Čia, deja, nėra vienodų, visiems pacientams tinkančių gydymo metodų, tad itin svarbu sujungti mokslo ir medicinos pajėgas, kurti visapusę gydymo bazę.

kokių permainų gydant vėžį žada nanotechnologijos? kuriose srit-yse jos padės labiausiai?Dabar dar nėra lengva konkrečiai pasa-kyti, tačiau prognozių yra tikrai gražių. Visų pirma, tai yra gydymo tikslumas, nes nanotechnologijų pranašumas prieš kitus gydymo būdus, pavyzdžiui dažniausiai taikomą chemoterapiją, yra tas, kad šis metodas nuodija ne visą kūną, o tik navikines ląsteles, taigi sveikosios organizmo ląstelės išlieka minimaliai arba visai nepažeistos. Amerikiečių mokslininkai ir medikai kuria tikrai efektyvius metodus, kuriu-os naudojant pasiekiamas įspūdingas navikinių ląstelių naikinimo tikslumas. Darbo, žinoma, dar labai daug, tačiau tyrimų programos sudaryto-jai prognozuoja, kad jau 2020-aisiais efektyvūs nanotechnologiniai meto-dai bus pradėti naudoti praktiškai. Nanotechnologijos vertingos ir kitose kovos su vėžiu srityse. Jos padeda vėžio diagnostikoje, navikinių ląstelių vaizdinime. Tai labai palengvina chirurgų darbą, nes daug paprasčiau galima nustatyti pjūvių ribas, vėžinių ląstelių paplitimą. Pirmieji klinikiniai nanotechnologijų tyrimai jau daromi, tačiau jas pritaikyti medicinoje yra sudėtingiau negu įprastinėje buityje, tad praktiškai vėžio gydyme nano-technologijos dar tik pradedamos naudoti.

Ar tikrai onkologinių susirgimų situacija teturi vieną tendenciją – blogėti? Kokia vėžio diagnostikos ir gydymo padėtis Lietuvoje? Kas daroma, kad liga nebūtų tokia gąsdinanti, ką turime daryti mes patys? Tokie ir dar nemažai klausimų iškilo ruošiantis pokalbiui su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui ir plėtrai habilituotu daktaru Ričardu Rotomskiu. Dėl pokalbio vietos, žinoma, klausimų nekilo. Kaip daktaras sakė, kad pašnekesys nebūtų „sausas“, o visa informa-cija lengviau ir aiškiau suprantama, bendravome VU Onkologijos instituto laboratori-joje, kur jau iš pirmo žvilgsnio galima suprasti, kad mokslininkai ir medikai nestovi vi-etoje ir nežada pasiduoti vėžiui. R. Rotomskis pažadais nesišvaisto ir teigia, kad kova su vėžiu laukia dar ilga ir sunki, bet naujausi nanotechnologiniai metodai pamažu sk-verbiasi į gydymo praktiką ir gali tapti labai svarbiu ginklu galynėjantis su, anot profe-soriaus, mūsų laikų žmonijos rykšte.

Ar nanotechnologijos yra saugios? kokios rizikos kyla gydant šiuo būdu?Rizika visada yra ir bus, nes susiduria-me su gyvos ląstelės (kad ir vėžinės) naikinimu, taigi ir su gyvybės, jos prado naikinimu. Saugumui užtikrinti skiriamos labai didelės pastangos, siekiama kuo daugiau išsiaiškinti apie šalutinius tokio gydymo efektus. Net ir mes, Lietuvoje, vos pradėję vykdyti nanotechnologinius tyrimus iškart ėmėme gilintis į saugumo klausimus ir patys rašyti straipsnius šia tema. Saugumas šiuo atveju itin svar-bus, nes nanodalelės tikrai yra labai skvarbios, jos dažniausiai nesilaiko dėsnių, būdingų kitoms cheminėms molekulėms, ir tuos naujuosius dėsnius reikia išsiaiškinti, suprasti bei įsisavinti. Kita vertus, turbūt nėra veiklos, kurioje nėra rizikos, tuo labiau naujuose ir dar ne iki galo perprastuo-se dalykuose. Svarbiausia nežiūrėti į tai su baime ir nerimu, nes be problemų sprendimo nebus pasiekta jokių rezultatų. Svarbu pasinaudoti tuo, kas naudinga.

Ar Lietuvoje irgi vykdomi nano-technologiniai tyrimai?Taip, mokslininkai juk visada domisi, kas naujo atrasta, sukurta, stengiasi tai praktikuoti. Lietuvoje pagrindinės ir labiausiai besivystančios kryptys yra lazerių fizika ir biochemija. Šių sričių specialistai pateikia labai daug ir medicinai įdomių pasiūlymų. Šiuo požiūriu tikrai nestovime vietoje, štai mūsų Onkologijos institute yra vykdo-mas kvantinių taškų panaudojimo navikų terapijoje tyrimo projektas, finansuojamas ES lėšomis. Biochemi-jos tyrimų specialistai ir jų pasieki-mai vertinami tikrai gerai. Lietuvos mokslininkų entuziazmas ir idėjos niekuo nenusileidžia europiečiams; žinoma, materiali bazė neprilygsta, pavyzdžiui, Švedijos biochemikų sąlygoms, tad dar yra kur tobulėti. Vėžio gydymo srityse labai daug pade-da įvairūs ES fondai ir programos, bet pačios Lietuvos paramos labai trūksta. Tenka pripažinti, kad požiūris į mokslą ir jo praktinę svarbą mūsų šalyje dar nėra pasiekęs tokios brandos, kaip išsivysčiusiose šalyse. Kartais atrodo, kad Lietuvoje mokslas nelabai kam reikalingas. Suprantama, visada la-biau norisi turėti „duonos ir žaidimų“, tačiau trūksta suvokimo, kad mokslas tiesiogiai susijęs su mūsų ateitimi, su tuo, kaip mes gyvensime. Aš mėgstu sakyti, kad turtingą verslininką palikus dykumoje vieną ir įdavus tik lazdą, jis turbūt ilgai negyventų, nekal-bant jau apie verslo kūrimą. Juk visa verslo ir kitų gyvenimo sričių sėkmė kone tiesiogiai priklauso nuo mokslo laimėjimų, kurie dažnai paprasčiausiai

Jonas ŠPOKASjonas_spokas@hotmail.com

lieka neįvertinti, nors kasdien nau-dojami.

kaip vertinate vėžio gydymo bazę Lietuvoje? kaip atrodome Europos kontekste?Iš tiesų labai nemėgstu vertinti ir lyginti. Galiu pasakyti tik tiek, kad Eu-ropoje vėžio gydymas orientuojamas į bendradarbiavimą su mokslu. Dažnai dalyvauju įvairiuose seminaruose, konferencijose ir tikrai galiu pat-virtinti, kad europiečiai mokslininkai ir medikai ieško įvairių būdų, kaip kuo efektyviau išnaudoti mokslo ir medi-cinos sąveiką. Šiuo atveju mes tikrai neatsiliekam, nes Onkologijos insti-tutas irgi yra pajėgi įstaiga, kurioje dirba ne tik medikai, bet ir nemažai mokslininkų. Galbūt vertėtų dar dau-giau sujungti šias sritis trijų dalių cikle, kurį sudarytų medicina, mokslas ir studijos. Tai jau bandoma kurti, tačiau Lietuvoje nemažai sunkumų kelia biurokratinės problemos, visų pažangių sistemų diegimas susiduria su įvairiomis kliūtimis, tad procesas šiek tiek užtrunka.

o kaip jus paveikė ekonominė krizė? Ar „Santaros“ projektas te-begyvuoja?Projektas tebegyvuoja, progra-ma plėtojama, nes įvairių sričių mokslininkų koncentracija vienoje vietoje visada yra pagirtinas dalykas. Be abejo, suderinti tokios didelės prog-ramos vykdymą yra sudėtinga, bet aš tikiuosi, kad tas traukinys po truputį pajudės. Tik gaila, kad jis nepajudėjo jau prieš metus, nes medi-cinos ir mokslo tyrimuose idėjos sens-ta tikrai greitai ir tai, ką mes buvome sugalvoję pernai, šiemet jau nieko nestebina.Lietuvoje sveikatos apsaugos minis-terija kratosi mokslo, atsakomybės už pajėgių specialistų ruošimą. Europos praktika visiškai priešinga – ES šalių sveikatos apsaugos ministerijos turi savo mokslo skyrius, todėl sparčiau progresuoja tiek mokslas, tiek me-dicina, o naudą, be abejo, jaučia pa-cientai. Tokiu būdu galima efektyviau paruošti įvairių specifinių sričių spe-cialistus, tikslingai nustatyti jų poreikį skirtingose vietose. Štai mes šiuo metu siunčiame savo specialistus iš Vilniaus į kitus miestus, kad jie konsultuotų vietos medikus, derintų sudėtingą aparatūrą. Iš kitų miestų atvažiuoja medikai, mes juos apmokome, ir tada jie gali įsigyti tuos sudėtingus prietai-sus. Brangi aparatūra keliauja ten, kur yra potencialas ją naudoti, kur yra kvalifikuotų specialistų. Manau, kad tokie procesai turėtų būti labiau koordinuojami valstybiniu lygiu, tą ir turėtų daryti sveikatos apsaugos mi-nisterija.

Vis dar nepamirštame ir nacionalinio vėžio instituto idėjos. Toks bend-ras centras yra labai reikalingas ir naudingas tiek mokslininkams, tiek medikams, tiek, žinoma, pacientams, kuriems padėti šie planai ir yra kuria-mi, vystomi bei realizuojami.

Mokslininkai dirba ir pasiūlo daug naujų ir efektyvių metodų. ką savo ruožtu turėtų daryti kitos in-stitucijos, įstaigos, patys žmonės, kad prisidėtų prie kovos su vėžiu?Žinoma, svarbiausia yra teikiamų žinių sklaida ir kiekis. Informacijos apie ligą niekada nebus per daug, prevencija turėtų būti nuolatinė ir aktyvi, teikia-ma tiek medikams apie pacientus, tiek gyventojams apie ligą ir prevencines priemones. Labai svarbu, kad žmonės patys prižiūrėtų save, savo sveikatą, tikrintųsi. Svarbūs ir iš pažiūros papras-ti dalykai – sveika mityba, mankšta, neužsisėdėjimas darbe, tinkamas poilsis. Manau, kad nacionalinis vėžio institutas ir turėtų užsiimti šiomis in-formavimo priemonėmis, vėžio regist-ru, susirgimų analize. Tai tikrai padėtų greičiau ir tiksliau pamatyti priežastis ir į jas reaguoti.

kaip jūs prognozuojat kovos su vėžiu ateitį? Man labai norėtųsi pasakyti, kad po truputį stumiam vėžį į kampą, bet prognozuojama ateitis bent jau kol kas nėra gera. Europos mokslo fondo ekspertų duomenimis, 2020-aisiais vėžiniai susirgimai aplenks širdies ligas ir taps dažniausia žmonijos liga. Pasaulio gyventojų amžius ilgėja, o vėžys, kaip žinia, mėgsta pulti kiek labiau pavargusius, nusilpusius or-ganizmus. Be abejo, serga ir vaikai, tačiau statistiškai daugiausia serga vyresnio amžiaus žmonės. Vėžinių susirgimų tikimybę didina ir daugybė objektyvių, niekaip nuo mokslo ar medicinos nepriklausančių veiksnių. Kita vertus, mokslininkai vis dar ne-atrado pagrindinių vėžio šakų, neat-sakyta į esminius klausimus, tad ateitis tikrai nebus lengva ir dar reikia įveikti nemažai problemų. Vėžys susiformuo-ja dėl įvairių genetinių pažeidimų. At-mosferoje atsirandančios ozono skylės praleidžia daugiau ultravioletinių spindulių, dažnėjantis saulės akty-vumas prisideda prie tų genetinių pažeidimų. Pats žmogaus gyvenimo tempas neišvengiamai greitėja, mes imame nieko nebespėti, tad viską ban-dome kompensuoti maisto papildais, net į poilsį ar miegą žiūrime atsainiai, neskiriame tam užtektinai ir reikiamo dėmesio. Taigi organizmas išmušamas iš tinkamo ritmo, o tai didina vėžio tikimybę. Kitaip sakant, vėžys yra tie-sioginis mūsų visuomenės nuovargio rezultatas.

Jono Špoko nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt8 / energetika

AtSAkINgAS gYvENIMAS bENdRAbUtYJE

įprotis – iš užsienioUžlipu į antrą aukštą. 205 kambario duris atidaro mano straipsnio herojė Eglė Stankevičiūtė – simpatiška, malonaus veido. Kambaryje be jos – dar dvi merginos, užsiėmusios savo reikalais. Eglė pasiūlo arbatos, aš iš kuprinės ištraukiu juodo šokolado plytelę. Nežinau ar ji mėgsta, tačiau juk reta mergina vengia saldumynų. „Rūšiuoju visas atliekas: popierių, plastmasę, stiklą, na, su metalu sun-kiau, – pradeda pokalbį Eglė. – Nėra čia metalo atliekoms skirto kontei-nerio, kartą netgi vežiau į Kauną tam, kad išmesčiau atliekas ten, kur ir prik-lauso.“ Eglė – kaunietė ir gimtuosiuose namuose jai ir jos namiškiams šiukšlių rūšiavimas nėra svetimas įprotis. Knieti sužinoti, kada ji pradėjo mąstyti „žaliai“? O viskas prasidėjo nuo Anglijos, kur gyvena jos teta. Prieš keletą metų, 2005-aisiais, viešėdama Jungtinėje Karalystėje užsikrėtė „žaliuoju“ virusu. Eglė pamatė, kaip gyvena jos teta. Ten sužinojo ir su-prato, kas yra „organic“ kultas. Čia – esminis taškas Eglės gyvenime. Nuo tada ėmė domėtis ekologija, skaityti specialią literatūrą, straipsnius apie gamtos tausojimą, šiukšlių rūšiavimą. Ir, aišku, gyventi kitaip. „Viską stengiuosi daryti iki galo, – kalbėdama apie sveiką gyvenimo būdą atvirauja Eglė. – Nepatinka gy-venti šiukšlėse.“

Sudėtingos sąlygos„Čia ilgą laiką nebuvo sąlygų rūšiuoti atliekų, – apgailestauja Eglė. – Net gal-vojau su troleibusu vežti iki Antakal-nio konteinerių. To neprireikė, nes netrukus ir pastatė rūšiavimui skirtus konteinerius šalia mūsų bendrabučių.“ O kad bent dalelę jos pasiryžimo ir užsispyrimo turėtų daugelis čia gyvenančių studentų.Eglė nešykštėjo ir karčių žodžių bendrabučių valdytojams. „Iš tiesų, čia yra ir organizacijos problema. Neretai

Iš kur sužinojau apie Eglę, tiksliai neatsimenu. Mačiau kartą praėjusį pavasarį plaunančią bendrabučio virtuvėje plastikinį buteliuką ar stiklainį. Pažįstamos merginos minėjo, jog jų aukšte viena kaimynė rūšiuoja šiukšles. Bendrabutyje, tame mažame kambariuke? Tai įmanoma? Nusistebėtų ne vienas.

Linas JOCIUS konteineriai būna pilni ir niekas nesku-ba jų ištuštinti. Išpeikčiau, jei žinočiau kas yra atsakingas už jų priežiūrą“, – neslėpė apmaudo pašnekovė. Jos manymu, bendrabučiuose daug kas rūšiuoja šiukšles, nes šie konteineriai dažnai būna perpildyti. Įdomu sužinoti, kaip nedideliame kambaryje rūšiuojamos šiukšlės? Kas yra bendrabutis, kokio tai dydžio patalpos, gali suprasti tik tie, kurie yra jame gyvenę. Keliolikos kvadratinių metrų kambariukas su trimis lovomis, kur dar turi tilpti šaldytuvas, stalas, skirtas ruošti maistą ir mokytis. Erdvės išties nedaug.Na, jokios paslapties čia ir nesužinojau. Pasirodo, merginos atskiruose maišeliuose kaupia plastmasę, popierių, jie guli nedidelėje kambario sieninėje spintoje. Beje, ne visos trys kambario draugės mato prasmę taip gyventi. Tik Kristiną Eglei pavyko įtikinti gyventi „žaliai“, atsakingiau rūšiuoti šiukšles. Trumpam į pokalbį įsitraukusi mergina prisipažįsta, jog kol neatsikraustė į bendrabutį ir nesusipažino su Egle, nematė būtinybės atliekas rūšiuoti. Jai čia, Saulėtekyje, tai – nauja patirtis.

taupymas svetimas Bendrabutyje, nors kambariuku tenka dalytis su dviem draugėmis, įmanoma rūšiuoti atliekas – įrodo Eglė. „Tą daryti žymiai smagiau ir lengviau, kai tau dar kas nors pritaria, – džiaugdamasi pasižiūri į Kristiną. – Žmogus visada gali rasti priežasčių, kodėl to nedaryti. Jei tavo aplinkoje nėra daug vietos – ne bėda, dažniau išnešk šiukšles. Tačiau kas turi geriausias sąlygas rūšiuoti, tas dažniausiai net nesusimąsto apie tai“, – užtikrinta šiuo gyvenimo paradoksu mano pašnekovė. „O kaip kaimynai? Ar nežiūri krei-vai, kuomet virtuvėje plauni tuščius plastmasinius butelius?“ – pasitei-rauju Eglės. „Na, dabar, manau, jie jau pripratę. Ir šiaip man nesvarbu, ką kai-mynai galvoja. Galbūt ir ne visi žino apie mano gyvenimo būdą.“

Eglė prisipažįsta kartais sudrausmi-nanti kokį kaimyną, kuris į kriauklę be reikalo leidžia stiprią vandens srovę. „Tuomet klausiu: nejaugi tau reikia tiek vandens? Bendrabutyje gyvenančių studentų logika, kad nei vanduo, nei elektra neribojama ir galima vartot beatodairiškai, yra mažų mažiausiai neteisinga, – mano Eglė. – Vandenį reikia ypač taupyti. Mokslininkai yra paskaičiavę, jog po keliasdešimt metų gėlo vandens atsargos sumažės, o jo kaina bus beprotiškai didelė, tačiau žmonės dabar apie tai visai nemąsto. Gal šis įprotis dar iš sovietinių laikų, kai niekas neskaičiavo ir nebuvo svarbu taupyti vandens, elektros?“ Jos bendrakursiai informologai žino Eglės požiūrį į gamtą. Kai reikia daryti kokius nors projektus, prezentacijas, jei įmanoma, mergina stengiasi darbą susieti su ekologija, gamtos saugo-jimu. „Na, nežinau, ar pavyko bent vie-nam kurso draugui pakeisti mąstymą ar gyvenimo įpročius, bet bent jau stengiuosi juos informuoti. Manau, jau dalis draugų susimąsto apie save, apie pokyčių būtinybę“, – viliasi Eglė.

trūksta dėmesio„Prekybininkai turėtų pradėti mąstyti apie atliekų rūšiavimą. Verslas turi prisiimti didesnę atsakomybę. Kai dirbau Anglijoje prekybos centre, su-pratau, kokie didžiuliai kiekiai atliekų keliauja iš šių prekybos monstrų; įvairios plastmasės ir polietilenas nuo prekių, drabužių –milžiniškais kiekiais. Anglai mano, jog jie šiuo aspektu dar stipriai atsilieka nuo Vokietijos, Japon-ijos“, – teigia Eglė. „Turėtų būti nelengva gyventi gal-vojant apie sveiką maistą, sveiką gy-venimo būdą bei vartoti tik sveikus produktus. Taip mano turbūt dauge-lis, kurie nėra bandę taip gyventi“, – šią stereotipinę mintį pasakau savo pašnekovei. Eglė mano kitaip: „Ne-sakau, kad viską perku tik ekologišką, ir apskritai ne visomis prekėmis, ku-rios žymimos kaip ekologiškos, pasi-tikiu. Skaitau maisto sudėtį, žiūriu, iš ko pagamintas vienas ar kitas daiktas. Manau, tereikia išsiugdyti atitinkamus gyvenimo įpročius.“Rūšiuoti šiukšles ir pirkti sveikesnį maistą – gal tai žurnalų ir televizijos suformuota mada? „Žiniasklaida, bet kokiu atveju, atlieka gerą funkciją. Ji informuoja, rodo, ir kuo dažniau,

nors ir tie patys veidai, bet tuo ge-riau“, – įsitikinusi Eglė. „Bet gal tai tik laikmečio mada?“ – klausiu jos. „Tai gerai, norėčiau, kad tai iš tikrųjų būtų mada, kad kuo daugiau žmonių apie ją sužinotų ir gyventų sveikiau bei atsakingiau. Žiniasklaida gali prisidėti prie sveiko gyvenimo popu-liarinimo.“ Pašnekovė pastebi, jog įvairiuose žurnaluose vis daugiau temų ir straipsnių, skirtų sveikesnei mitybai, energijos resursų taupymui ar aplinkos apsaugos aktualijoms.

Žavėjimasis šviežumu„Lietuvių tauta, perimdama kapitalizmą, kartu perima ir visa, kas blogiausia, nemąsto, o vien ima, kas blizga. Gal tik kaimo žmonės daugiau supranta apie gamtą“, – Eglė kritiškai žvelgia į lietuvių norą kopijuoti Vakarų šalių gyvenimo įpročius.Mergina jaučia silpnybę italų virtu-vei. Šioji – antra sveikiausia pasaulyje. „Lietuviams nelabai rūpi, ką jie valgo, bent taip manau. Italijoje – labai skanu ir sveika, pavyzdžiui, Parmoje. Tačiau Milanas – kas kita, ten kas ant-ra kavinė – greitojo maisto, gatvėse matyti nemažai apkūnių žmonių.“ Eglė kiekvieną savaitgalį grįžta į Kauną ir ten, Kalniečių mikrorajone, turgelyje prisiperka daržovių, vaisių. Jai tai labai patinka, nes Vilniuje šalia Saulėtekio nėra jokio didesnio ūkininkų turgaus.„Žmogus gali gyventi kitaip. Gali padėti pats sau, gyventi sveikesnėje aplinkoje, stengtis valgyti sveikesnį

maistą. Kodėl pasaulyje tiek daug ligų, vėžinių susirgimų? Juk senovėje to nebuvo. Tai dėl chemijos, nuo aplinkos užterštumo, – pati atsako į klausimą. – Turi praeiti labai daug laiko, kol pasikeis visuomenė, kol supras, jog įvairiose gyvenimo srityse reikia gy-venti ekologiškai. Ar ta pati prekė dar bus ekologiška, jei aš automobiliu iki parduotuvės keliausiu jos nusipirkti, sudegindama begalę kuro?..“

tikėjimas ateitimiEglė apgailestauja, jog Lietuvoje labai nedaug mažų parduotuvėlių, kur būtų galima įsigyti ekologiškų prekių ir ma-isto. O esančiose kainos nelogiškos: „Koks žmogus pirks batonėlį už 8 li-tus? O toks pat, pavyzdžiui, Anglijoje beveik dvigubai pigesnis.“ „Tos buitinės prekės – juk ne kasdieninės, tai kas, kad brangesnės, –atsako Eglė į mano pastabą apie dide-les buitinių prekių kainas. – Pakanka kartą per pora mėnesių nusipirkti, o padalinus šią sumą kiekvienai dienai, kaina nebeatrodo tokia neįkandama.“ Ar nesijaučia mergina lyg kovoje su vėjo malūnais, juk vienas lauke ne kar-ys? Ar gali vienas žmogus ką nors pa-keisti? „Viskas lėtai vyksta, valdžia per mažai šiuo klausimu daro. Bet aš tikiu-osi, kad su laiku tai įsivažiuos, pasikeis visuomenė“, – viliasi pašnekovė.

bIoEtANoLIS E85 JAU pRIEINAMAS pLAčIAM vAIRUotoJų RAtUIBioetanoliu pradėjo prekiauti populiariausią mažmeninės prekybos naftos produktais tinklą valdanti UAB „Lukoil Balt-ija“. Degalais E85 prekiaujama keturiose „Lukoil“ ir šešiose partnerių tinklo „Baltic Petroleum“ degalinėse didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Išsamus degalinių sąrašas pateikiamas „Lukoil Baltija“ interneto svetainėje. UAB „Kurana“ yra šios produkcijos gamintoja.

Pagrindinis degalų E85 aplinkosaug-inis privalumas yra ta, kad jie gami-nami iš atsinaujinančių energijos išteklių: į aplinką su variklio deginiais skleidžiamas anglies dvideginis vėl sunaudojamas augant augalams, todėl neprisideda prie šiltnamio efek-to didinimo. Be to, aplinkai palankūs degalai E85 yra gerokai pigesni nei benzinas. Žemesnę šių degalų kainą visų pirma lemia jų sudėtis: 85 proc. sudaro eta-nolis, gaunamas iš vietinės žemės ūkio produkcijos, likusius 15 proc. – benzinas.

Bioetanolis E85 gali būti naudojamas automobiliuose, kuriuose įrengti spe-cialiai šiam kurui pritaikyti varikliai. Bioetanoliui pritaikyti automobiliai turi „lanksčią kuro sistemą“ (Flexi-Fuel Vehicle (FFV)) ir taip pat gali būti varomi 95 benzinu. Beje, bioetano-lis E85 tinka daliai į Lietuvą iš JAV importuojamų automobilių. E85 de-galais varomi automobiliai pasižymi geresnėmis dinaminėmis savybėmis, o CO2 išskiria iki 80 proc. mažiau. „Biodegalų rinka Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl siūlydami bioetanolį E85 pirmiausia

siekiame pristatyti šiuos degalus kuo platesniam vartotojų ratui. Pasirinkęs vairuoti automobilį, varomą E85, žmogus renkasi galimybę mažinti aplinkos taršą ir demonstruoja pagarbų požiūrį į supančią aplinką“, – sakė Romas Turlinskas, bendrovės „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius. Etanolis, skirtas E85 gamybai, gami-namas Lietuvoje, taip remiamas vietinis žemės ūkis. Pasaulio prak-tikoje bioetanolio gamyba dažnai yra vienintelis būdas ūkininkams reali-zuoti užaugintą perteklinę pašarinių grūdų produkciją. Tokiu būdu bioetanolio gamyba pamažu didina ir ūkio produkcijos, tokios kaip kviečiai, kvietrugiai paklausą Lietuvoje. Taip prisidedama prie socialinių problemų, susijusių su gyventojų užimtumu sprendimo.

Užs nr 04/11

Rašinių konkurso“Žaliasis kodas”nugalėtojas

Asmeninio albumo nuotrauka

Jurvetson nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt ekodaiktas / 9

EkodAIktAS Parengė: Miglė ANUŠAUSKAITĖ

Kai pagalvoji, guminis ančiukas turėtų būti paprasčiausiai mielas. Žaismingas. Kaip akcentas, galbūt, infantilokas. Tačiau guminis ančiukas nėra paprastas vonios aksesuaras. Jis turi istoriją ir įvaizdį, sėkmių ir nesėkmių kelią, kuris prasuka netgi pro karališkąją vonią. Manoma, kad pirmieji guminiai ančiukai atsirado XIX a. pabaigo-je. Tuomet jie buvo gaminami iš kietesnės gumos ir nemokėdavo ciepsėti. Paskui keletas žmonių sudainavo populiarias daineles apie guminius ančiukus, popkultūra taip pat atkreipė į juos budrią akį ir prašom: guminis ančiukas, būdamas

Esama žmonių, kurie su neregėtu kruopštumu atsiduoda dovanų pa-kavimui. Keletą dienų prieš kokią nors šventę jie nukloja pasirinktą stalą vyniojamo popieriaus lakštais, šalia sustato kaspinų ritinius, palieka vi-etos žirklėms, pieštukams, liniuotėms. Tada susikaupia ir pradeda ritualą, ku-rio tikslas – įspėti kiekvienai dovanai skirtą įpakavimą. Būtent – įspėti, nes

Niekada nesupratau, kam tokie da-lykai iš tikrųjų reikalingi. Turiu galvoje dailiai pasiūtus maišelius, kurių vidu-je būna kokių nors kvapnių žolelių (dažniausiai – levandų). Iš esmės tokie maišeliai paskirties kaip ir neturi – jie tiesiog guli (kabo) ir... kvepia. Žinoma, kvapnius maišelius gali-ma padėti į spintą, kad drabužiai prisigertų natūralaus gamtos kvapo. Tačiau kam tada dekoruoti maišelius nėriniais ir dailiausiais paveikslėliais, jei jų paskirtis – gulėti spintoje? Kita vertus, ar ne paprasčiau pakvepinti drabužius kvepalais? O į spintą dėti ką nors, kas baido kandis?Pasirodo, aromato perdavi-mas drabužiams nėra vienintelė (pagrindinė?) tokių maišelių funk-cija. Dar sakoma, kad jie puikiai tinka susmeigti adatoms. Na, tokia žolių prikimšta adatinė. Kadangi viduje yra augalai, o ne vata, kaip įprastose adatinėse, šis pasirinkimas irgi nea-trodo itin funkcionalus.Bet palaukite! Žolių prikimšti maišeliai gali būti naudojami ir kaip dekoracija. Ir staiga mes matome, kad kvapnusis maišelis, pagal apibūdinimą tinkantis viskam, iš tikrųjų nėra funkcionalus nė vienoje srityje. Ar tai nebus parazitinė

dažniausiai dovanų pakavimas tik iš pirmo žvilgsnio panašėja į suplanuotą procesą. Liniuotės ir iš anksto nupirkti popieriaus lakštai slepia daugybę im-provizacijos judesių, netikėtų objektų panaudojimo galimybių, siekiant pri-taikyti įpakavimą tiek prie dovanos, tiek prie gavėjo. Tokiems žmonėms nesunku atsigręžti į ekologiškas pakavimo medžiagas:

išradingumas, kruopštumas ir kantrybė padeda jiems išjudinti gali-mybes, slypinčias tiek prašmatniuose blizgučiuose, tiek perdirbto popie-riaus ritiniuose. Dar viena idėja dovanas pakuojan-tiems žmonėms – kvepiantis kaspinas. Žinoma, užuot pirkę, galite jį pasi-daryti. Ekstravagantiškai atrodan-tis ir švelnumu alsuojantis kaspinas daromas iš... kvepalų reklamų. Žinote tuos puslapius žurnaluose su nuotraukomis kokios nors merginos, įsisupusios šyduose, arba vyriškio skvarbiomis akimis? Taigi šie puslapiai kartais būna pakvepinti – t.y.patrynus juos kvepalų aromatas neva turėtų kurį laiką pasilikti ant jūsų riešo. Jūsų namuose trūksta tokių žurnalų? Gali-ma dar viena išeitis: einate į kvepalų parduotuvę, iš lentynos čiumpate porą popierėlių, skirtų išbandyti kvepalams, išsirenkate kvapą, kuris, jūsų nuomone, patiktų dovanos gavėjui, ir pridedate šioms juostelėms subtilaus aromato. Tiesa – šie kvapai toli gražu nenatūralūs, net kenksmin-gi, todėl verčiau susirasti gamtos dovaną ir likusią kaspino dalį galėsite

daiktų pasaulio atšaka? Kam jį pirkti ar gaminti, jei nėra tikro poreikio?Atsakymas į šią mįslę galėtų būti visai paprastas. Šis maišelis savo paskirtimi yra lauktuvė. Tinkamas visiems, nes niekas tikrai nežino, ką su juo daryti. Aptinkamas visur, kur įmanu nusipirkti rožės žiedo formos muilo ar atvirukų. Lengvas gabenti, nedužus. Malonus tiek pauostyti, tiek pažiūrėti. Be viso šito, kvapnūs maišeliai turi kažkokio sentimentalumo, kuris gal ir netirpdo iš meilės ir nostalgijos, bet mažų mažiausiai įpareigoja suvaidinti nedidelį jausmų protrūkį dovanotojui.

O dabar be ironijos – kvapnūs maišeliai labiausiai žavūs tuo, kad turi didelę emocinę vertę (ypač, jei yra pasiūti rankomis), tuo pačiu metu būdami visiškai nenaudingi. Jau žinau, kur galite padėti tuos čiobrelius, kurių per žiemą neišgėrėte. Pirmyn siūti spalvingų maišelių.Jei esate pasiryžę apmokėti ne tik emocinę kvapnių maišelių vertę – itin dailių medžiaginių rankomis gamintų „braškių“ galite nusipirkti internetu.

Medžiaginės kvapios braškės – 18 $. chezsucrechez.com

gUMINIS ANčIUkAS IŠ pERdIRbtų MEdŽIAgų

kvEpIANtIS kASpINAS

kvApNŪS MAIŠELIAI

ir šiaip mielas padarėlis, dabar turi dar ir švelniai ironišką reikšmę. Ką jau kalbėti apie raguotus, spalvotus, frakuotus ančiukus, kurių gaminami šimtai. Jei jūs kratotės žodžio „gaminti“ (nes tai reiškia išteklių naudojimą), tikri-ausiai pamilsite ančiuką, padarytą iš perdirbtos gumos. Žinoma, norint pabrėžti, kad ančiukas yra draugiškas gamtai, jis nuspalvintas žaliai (net ant pakuotės paminėta: „Žalia yra nau-joji geltona“), be to, ančiukas „dėvi“ megztinį, rodantį, jog yra iš perdirbtų medžiagų. Gamintojai sako, esą tai puiki proga supažindinti vaiką su perdirbamų medžiagų nauda.

O kuo čia dėta karališkoji vonia? Pasirodo, kartą vienas darbinin-kas, kažko besisukiojęs karalienės Elžbietos II vonioje (matyt, taisė vamzdį) pastebėjo guminį ančiuką, kuris dėvėjo pripučiamą karūną. Kurgi ne, o tualeto šepetys buvo skeptro formos. Kaip ten bebuvę, Didžiojoje Britanijoje guminių ančiukų pardavi-mas išaugo 80 %. Belieka gailėtis, kad darbininkas neaptiko karalienės vonioje ančiuko iš perdirbtų medžiagų.

Guminis ančiukas iš perdirbtų medžiagų – 11.99 $.www.quackergiftshop.com

iglės Anušauskaitės koliažas

Miglės Anušauskaitės koliažas

Miglės Anušauskaitės koliažas

padaryti kad ir iš paprasto popie-riaus, ant kurio užlašinsite kelias gam-tos fantazijas: pakaks „įpinti“ keletą kvapnių juostelių.Sakykite, kodėl šie žmonės taip elgia-si, jei dovanų gavėjai neretai neįsižiūri į pakuotę, tik nekantriai drasko kruopščiai suvyniotus popierius, mėgindami prisikasti prie dovanos? Kam jie vynioja, klijuoja, karpo? Žinoma, tokiems, kaip jie patys. Galima sakyti, kad švenčių ritualų pašonėje tarpsta tyki ir jautri bendruomenė. Jos nariai atpažįsta kits kitą iš atsargių pirštų judesių nuvyniojant virvelę, kilnojant šiugždančius sluoksnius, stengiantis nepažeisti popieriaus toje vietoje, kur būta lipnios juostos. Jei jūs – šios „bendruomenės“ narys, būkite tikras, kad kvapnus kaspinas neliks niekieno nepastebėtas ar neužuostas.P.S. Norėdami dovanoti šypseną, pakvepinkite kvapu, kuriame daug apelsino, mandarino, greipfruto ar bergamotės. Citrusiniai aromatai suteikia energijos, džiaugsmo, kviečia draugauti ir bendrauti. Jie tinka ir jauniems, ir brandiems, ir merginoms, ir vaikinams. Jei ketinate

pamaloninti mamą, tetą, brandžią moterį, pakvepinkite dovanas gėlių aromatais: rože, jazminais, pelar-gonija, ylang-ylang ir kitais žiedais. Saldus kvepėjimas glosto širdį, dovanoja šilumą ir meilę. Jauniems vyrams galima skirti legvesnius medžių, prieskonių ir citrusų derinius, brandesniems – kiek sunkesnius, su kedro, santalo, muskato, gvazdikėlio, pačiulės tonais. Žemės ir medžių aromatai stiprina dvasią, suteikia pasitikėjimo savimi, koncentruoja protą. Skirtingai nei sintetiniai, natūralūs kvapai ne tik skaniai kvepia, jie teigia-mai veikia mintis, emocijas, neteršia organizmo ir tausoja gamtą.Dovanų kvepinimas – menas prilygs-tantis kvapų kūrimui, todėl galite eksperimentuoti, kurti savus derinius arba ieškoti jau sukurtų kompozicijų ir jomis palepinti dovanų juosteles, popierių, veltus papuošalus ir kitus dovanojamus daiktus.

Ekologišką „kvapą“ rasitewww.marmozel.lt

NUSIMEgZtI NAMUS

Ką nors nusimegzti darosi vis la-biau populiaru, ypač ant podiumų sugrįžtant „kaimiškam“ stiliui. Ar manote, kad jūsų garderobe pakanka megztų drabužių? O gal žavitės jais, tačiau neturite pakankamai kantrybės stebėti, kaip lėtai, centimetras po cen-timetro, gimsta šalikas? O gal tiesiog turite pilną spintą senų išsitampiusių megztinių, kurių tikrai nenešiosite? Ką gi, dar vienas stiliaus išradimas – mezginiai ant šviestuvo gaubto, kėdės atlošo, dubenėlių, laikrodžio... Gal ir keista, tačiau tokie akcentai tikrai suteikia namams jaukumo – su mažyčiu ekstravagancijos prieskoniu. Stilingi ir drauge gyvi namai.Jei turite tokį talentą, galite savo

namų daiktus tiesiog apmegzti. Tačiau ieškoti brėžinių ir instrukcijų būtų bergždžias darbas: juk kiekvienas jūsų daiktas yra individualus.Lengviausia ir, ko gero, ekonomiškiausia išeitis – panaudoti daiktų dekoravimui nebedėvimus mezginius. Šiek tiek pakirpus, susiu-vus, užmezgus nutampytu megztiniu galima gražiai „aprengti“, tarkime, kėdę.Jei išradingumui reikia postūmio, šiokių tokių patarimų galite rasti žurnale „Country Living“.

Žurnalą galima rastiwww.storemags.com

Miglės Anušauskaitės koliažas

Turite ekodaiktą?Pasiūlykite mumsinfo@ozonas.lt

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt10 / statyba

„Mano namas vijokliais apaugęs, mano namas – pušų šlamesy“... O mano namas – blokinis tarybinis daugi-abutis, stovintis liūdnokoje kitų apšepusių daugiabučių kompanijoje. Liaudis juos pavadino „žmogidėmis“ (pri-mena žodžius karvidė, vištidė, kur vienoje ankštoje vietoje daug tos pačios rūšies individų). Sovietmečiu vykusių greitų funkcinių namų statybų tikslas buvo sudėlioti į miestus atvykusius ar perkeltus žmones. Šaltojo sezono metu daugiabučio namo gyvento-jus lankančios sąskaitos už šildymą skatina artimiau susipažinti su namų renovacijos sąlygomis.

Pagal Statistikos departamento duomenis, 2001 metais Lietuvoje ketvirtadalį pastatų sudarė namai, statyti iki 1945 m., du trečdalius – pastatyti 1946–1990 m., 7 proc. – 1991–2001 m. statybos. Aplinkos ministerijos puslapyje pateikiama, kad 66 proc. Lietuvos piliečių gy-vena daugiabučiuose, statytuose 1961–1990 metais. Panašu, kad mūsų šalies miestų gyvenamieji na-mai ne tik morališkai pasenę, bet ir techniškai susidėvėję. Tarybinių metų gyvenamieji pastatai, statyti pagal tuomet galiojusias normas, neatitinka šiandienos techninių reikalavimų.

brangios senienosDidelės sąskaitos už šildymą yra ne tik pabrangusių energijos išteklių kaina. Dėl nepakankamos priežiūros bei blogų termoizoliacinių savybių daugiabučių namų šildymui suvar-tojama nepagrįstai daug energijos. 1996 metais LR Vyriausybės ir Pasaulio banko iniciatyva buvo pradėtas Ener-gijos taupymo/būsto eksperimen-tinis projektas ir iš dalies atnaujinta apie 700 daugiabučių gyvenamųjų namų įvairiuose Lietuvos miestuose.

Energijos vartojimas šiuose namuose sumažėjo vidutiniškai 24 proc. Kaip juokavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos vadovas Valius Serbenta, rengiant Lietuvos Būsto strategiją, skeptikai siūlė nugriauti senus daugiabučius ir pastatyti naujus, gerus ir saugius, tačiau, kaip parodė pašnekovo va-dovaujamos agentūros atlikta studija, renovavus esamus pastatus jų nau-dojimo laikas tampa ilgesnis. Nauji na-mai kainuotų dešimtimis kartų dau-giau. Dėl to nuo 2005 metų, teikiant valstybės paramą, pradėta įgyvendinti daugiabučių namų modernizavimo programa. 2009-aisiais, atsižvelgus į pablogėjusią ekonominę situaciją bei kitas aplinkybes, parengta ir teisės aktais patvirtinta naujoji daugiabučių modernizavimo programa, kurios tikslas – skatinti daugiabučių namų/būsto savininkus investuoti į pastatų atnaujinimą ir efektyvias energiją taupančias priemones. Pagal šią programą valstybės paramą gali gauti namai, pastatyti iki 1993 metų – tokių Lietuvoje yra apie 96 proc. Iki 2020-ųjų numatyta atnaujinti apie 70 proc., t. y. apie 24 tūkst. namų. 2005–2008 metų programoje dalyvavo 720 namų arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę. Šiuo metu aktyviausiai da-

Jolanta UKTVERYTĖJolanta@zvejone.lt

Aplinkos ministras gediminas kazlauskas:

Žinau, kad nemaža visuomenės dalis kol kas skeptiškai vertina naująją daugiabučių modernizavimo programą. Visgi didžioji dalis skepticizmo kyla iš nežinojimo. Todėl stengsimės pateikti žmonėms kuo daugiau in-formacijos ir konkrečių pavyzdžių apie programos siūlomas patrauklias galimybes, apie naudą ir reikalingumą, visų pirma – patiems daugiabučių gyventojams. Juk kiekvienas iš mūsų norime gyventi gražiau, šilčiau ir pa-togiau. Naujoji programa siūlo būtent tai. Svarbiausia, jog po renovacijos, grąžindami paskolas ir apmokėdami sąskaitas už šildymą, žmonės išleis mažiau, nei gyvendami nerenovuotame name ir mokėdami tik už šildymą, kurio kaina greičiausiai ir toliau augs. Tai – esminis programos privalumas ir akcentas, reiškiantis, kad renovuotame daugiabutyje gyventi yra ne tik šilčiau, bet ir pigiau.Be kitų privalumų nereikia pamiršti ir to, kad renovuojant daugiabučius tiki-masi išjudinti iš sąstingio statybų sektorių. Ir tai visų pirma yra ne verslo, o tų pačių žmonių sąlygų gerinimas. Nepamirškime, kiek daug statybininkų šeimų yra Lietuvoje, ir didžioji dalis jų šiandien neturi darbo. O jei darbą gauna statybininkas, darbo turi ir dar mažiausiai penkių su statybomis susijusių profesijų atstovai. Taigi, aktyvi renovacija mažintų bedarbystę, ir, žinoma, išjudintų verslą, kas tiesiogiai susiję su valstybės ekonomika.Stebuklų nesitikiu, tačiau manau, kad renovacija po truputį įsibėgės ir ga-liausiai apims visą Lietuvą. Pirmieji pavyzdžiai jau yra: norą renovuoti du daugiabučius pagal naująją programą pareiškė viena Panevėžio bendrija, inicijuojamas namo Vilniuje atnaujinimas ir t. t. Tikiuosi, jog šiais pavyzdžiais paseks ir kitos daugiabučių bendrijos.

lyvauja Panevėžys ir Vilnius, o Kaunas – pasyviausias. Lietuva šiais darbais atsilieka nuo kaimynės Lenkijos, ku-rioje modernizacija pradėta iškart po Tarybų Sąjungos griuvimo, o Latvijoje pastatai iki šiol nerenovuojami.

taupumo sertifikatasMažesnės būsto šildymo išlaidos yra pagrindinis pastatų modernizaciją skatinantis veiksnys. Sklandanti krizė mažina gyventojų aktyvumą, bet didelės sąskaitos už šildymą verčia susimąstyti. Tuo labiau, kad kalbama apie šių paslaugų tolesnį brangimą. Pasak V. Serbentos, šiuo metu yra naudingiau renovuoti daugiabučius nei prieš kelerius metus, nes reno-vavimo ir apskritai statybos kainos, lyginant su 2008-aisiais, yra kritusios apie 40 proc. Dabar vieno standarti-nio namo su 55 butais, apie 2750 kv. metrų šildomo ploto, atnaujinimas iki C klasės (sienų ir stogo apšiltinimas, langų ir šildymo sistemos pakeitimas) kainuoja maždaug 600 tūkst. litų. Šiuo atveju vieno buto investicijos siekia nuo 13 iki 16 tūkst. litų. Tai sudaro iki 350 litų kvadratiniam šildomo ploto metrui. Siekiant įvertinti, kiek energijos pastatas sunaudoja, o kartu sudaryti prielaidas energiją vartoti kuo tau-piau, pastatai sertifikuojami pagal energinį naudingumą – jie priski-riami vienai iš septynių energinio naudingumo klasių: nuo A, žyminčios energiškai itin efektyvų namą, iki G klasės, reiškiančios, kad pastatas energiškai yra visiškai neefektyvus. Anot V. Serbentos, dauguma Lietuvos daugiabučių priklauso E klasei. At-likus pastato atnaujinimą ir sutvarkius šildymo sistemą, energijos sąnaudos sumažėja iki 15 proc., o papildomai apšiltinus sienas ir stogus – iki 50 proc. ar dar daugiau. Populiariau-sios energijos nuostolių mažinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas. Nuosavybė daugiabučiuose yra pri-vati, bet gyventojai vieni nuo kitų yra priklausomi. Norėdami spręsti neracionaliai vartojamos energijos problemą, jie turėtų sukurti namų bendrijas ir drauge svarstyti, kokios yra namo problemos ir gyventojų poreikiai. Turi būti išrenkamas asmuo, kuriuo pasitikima, ir jam pavedama organizuoti modernizaciją. Vėliau bendrija kviečia specialistą, kuris pa-daro namo techninį ir energetinio efektyvumo įvertinimą – kokie ir kur

dAUgIAbUčIų RENovAcIJA ŠILtESNIAM gYvENIMUI

yra energijos nuostoliai. Tada butų savininkai nutaria, kiek yra pasiruošę investuoti, ir skelbia rangos konkursą.

valstybinės paramos sistemaVisos renovacijos ypatybės ir galbūt neramumai prasideda susidūrus su finansine puse. Kas ir kiek mokės, kaip valstybė padės savo mokesčius mokantiems piliečiams? LR Vyriausybė sukūrė visą paramos planą, programa įgyvendinama daugiabučių namų savininkų, ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, komercinių bankų ir kitomis lėšomis. Specia-liame daugiabučių namų moderni-zacijos fonde jau yra 785 mln. litų. Tai tikslinis fondas, kurio lėšos skirtos daugiabučių namų modernizavimui, įdiegiant ir atsinaujinančios energijos įrengimus; jos turės grįžti atgal ir būti vėl naudojamos. Iš šio fondo gyven-tojams bus išduodamos ilgalaikės (iki 20 metų) paskolos daugiabučiams atnaujinti su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Nustatyta palūkanų norma, kaip teigia Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos vadovas, nekis visą paskolos laikotarpį nepri-klausomai nuo krizių ir ekonominių pakilimų. Pagal programą gyvento-jams gali būti kompensuojama 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant techninę

dokumentaciją ir statybos priežiūros išlaidas. Nepasiturinčioms šeimoms ar vienišiems asmenims bus padengta 100 proc. visų projekto įgyvendinimo išlaidų. Šiame procese dalyvaus trys atrinkti Lietuvos bankai, kurie, tiki-masi, nuo kovo mėnesio antros pusės pradės teikti paskolas daugiabučių modernizavimui.

dvejonės dėl kainųIš pažiūros palankios galimybės renovuoti būstą gali būti vertinamos skeptiškai, nes vietoje anksčiau bu-vusios 50 proc. kompensavimo sumos liko 15 proc. Ilgas investicijų atsipirki-mo laikas, priklausantis nuo kiekvieno namo individualių charakteristikų ir atliktų pakeitimų, neskatina tuoj pat imtis darbų, tačiau, panašu, jog iki 50 proc. sumažėjusios šildymo sąskaitos – pakankamas motyvas renovacijai. Kiti pateikiami renovaci-jos pliusai: geresnis namo estetinis vaizdas, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir padidėjusi turto vertė. Pagal www.atnaujinkbusta.lt vykdytą apklausą, 95 proc. namų renovaciją atlikusių gyventojų rekomenduotų ir kitiems atnaujinti savo gyvenamąjį būstą.

Tolimesniam domėjimuisi:www.am.ltwww.atnaujinkbusta.lt

Miglės Anušauskaitės nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt statyba / 11

kaip viskas prasidėjo? kaip suma-nei, kad nori gyventi būtent toki-ame name? Visada žavėjausi medžiu. Ir mano tėvas, ir senelis buvo staliai. Aš nese-kiau jų pėdomis, dirbau teisininku. Bet visuomet buvau tikras, kad gy-vensiu mediniame name. Šio būsto koncepciją aptikau 1999 metais, ieškodamas kitokių gyvenimo būdo ir namų idėjų. Mano tėvas buvo vyresnysis stalius ir rekonstruodavo bažnyčias bei katedras, tad vaikystėje esu prisižiūrėjęs daug gražių pastatų. Vos įžengęs į Patrick Marsilli, šios kon-cepcijos kūrėjo, būstą pasijutau esąs katedroje.Kai susipažinau su Marsilli, supra-tau, kad prieš tapdamas ekologu jis tiesiog norėjo suprasti Praeitį, suvokti, kas įkvėpė žmones statyti tokius įspūdingus statinius, kurie tveria šimtmečius. Jis norėjo suku-rti, išmąstyti pastatą, kuris spręstų Žmogaus problemas. To rezultatas, savaime aišku, buvo ekologija. Tai yra priešinga tam, ką paprastai daro žmonės. Jei įsiklausoma į Žmogų, natūraliai prieinama prie ekologiškų sprendimų. Tai nėra kokia nors dog-ma. Tiesiog ekologija yra akivaizdybė.

taigi pradėjai dirbti su patrick? Taip, kaip teisininkas. Padėjau jam plėtoti idėjas ir jo kompaniją, prisidėjau spręsdamas įvairius teisi-nius klausimus dėl vietos, kur galėtų ar turėtų stovėti namas. Tuo metu turėjau savo darbą, tad jam padėjau savanoriškais pagrindais. Vieną dieną Patrick pasakė, kad norėtų man atsidėkoti, sudarydamas gali-mybes pasistatyti tokią pat „katedrą“. Sutarėme statyti milžinišką pastatą, kuris būtų jam nauja patirtis kaupi-ant įgūdžius, nes tokio didelio dar niekada nestatė. Namo plotas 600 kvadratinių metrų! Darbus pradėjome

2003 m. rudenį, o baigėme 2004 m. pabaigoje.

Ir kaip patinka gyventi tokioje „šventovėje“? Tai – grynas malonumas. Pro kiekvieną langą vidun plūsta šviesa. Medis sutei-kia šiltą, smagią atmosferą. O tven-kinys leidžia nesukti galvos dėl būsto apšildymo (naudojama geoterminė energija, išgaunama iš po tvenkinio, – aut. past.) Bet geriau šnekėtis vaikštant po namą... Antrame aukšte visos sienos nudažytos natūraliais pigmentais ir spalvomis. Čia smėlis, čia dumblas, čia žemės, sumaišytos su specialiu pienu... Vaikų kambarys orientuotas į šiaurę; dabar žiema, bet nereikia dirbtinio apšvietimo – šviesa plūsta iš viršaus. Visas namas yra atviras – jokių koridorių, tiesiog durys, atsiveriančios į kitus kambarius.

papasakok apie vėją. kaip didžiulė namo masė reaguoja į jį? Namas gali atlaikyti iki 240 km/val. stiprumo vėją ir yra atsparus žemės drebėjimams iki 8 balų pagal Richte-rio skalę. Būtent dėl to jau sulaukėme besidominčių šio namo koncepcija iš Taivano (Palyginimui, Kobės miestas Japonijoje nukentėjo nuo 7,2 balų žemės drebėjimo ir beveik visas buvo sugriautas, – aut. past.). Visas namas pastatytas tik iš medžio: kupolas, pamatas – viskas iš medienos. Aišku, šis pastatas yra per didelis vie-nai šeimai. Kaip jau minėjau, mano namas yra eksperimentinis. Tokie pastatai turėtų būti skirti kolekty-viam gyvenimui, jais turėtų dalytis 3-4 šeimos. Pastaruoju metu laukiu kuo daugiau lankytojų, noriu leisti jiems apžiūrėti, išbandyti šį namą, kad mąstydami apie savą būstą turėtų pasirinkimą. Noriu sulaužyti stereotipą, esą ekologija yra akmens amžiaus atgyvena.

Vakarų Prancūzijoje, Britanijoje, stovi medinis namas, itin traukiantis praeivių akis, mat yra apvalus. Kai ku-rie kaimynai jį vadina NSO. Tačiau jame gyvena kuo tik-riausias žemietis. Norime supažindinti su Oliver Bouche – idėjų žmogumi, kurio kojos tvirtai remiasi į Žemę. Diena, kai Oliveris mane įsileidžia į savo namus, – ūkanota ir šalta. Vos įėjęs, pasijuntu esąs medinėje katedroje, kurios struktūroje – jokių aštrių kampų, tik arkiniai linkiai. O dar tas kvapas – šiltas ir kartu lauki-nis medienos kvapas. Kalbėtis pradedame šalia lan-go, už kurio tyvuliuoja tvenkinys. Maniau, kad mūsų pašnekesys suksis apie architektūrą ir pragyvenimo kainą, bet klydau – NSO fasadą užgožia idėjos, kurių centre – žmonija ir jos socialinės bėdos.

NAMAS, SEkANtIS SAULę

Benjamin VAUTRIN

Žmonės taip pat sako, kad ekolog-ija yra brangu... Žmonės sako, kad valgyti ekologiškus produktus yra brangu. Tai – netiesa. Vakariečiai valgo per daug. Mes net mirštam nuo valgymo per daug. Ekologiški produktai yra 30 procentų brangesni? Puiku, tuomet valgykime 30 procentų mažiau! Tas pats ir su namu. Jei jis brangesnis nei įprastas, galima statytis mažesnį. Tereikia pro-tingai susiplanuoti turimą erdvę. Mūsų asmeniniai sprendimai veikia ne tik aplinką, bet ir tai, kas mes patys esame. O mes turime būti atsakingi.

Žiūrėti į gaubtas pastato sienas labai neįprasta. kinta įprastinis požiūrio taškas. Juk neatsitiktinai pasirinkai tokią formą, tiesa? ką ji reiškia? Man kiek primena jurtą... Tiesa. Peržvelgdamas civilizaci-jos istoriją netruksi pastebėti, kad kultūros, kurios buvo itin susitelkę į dvasinę plotmę, gyveno apvaliuose namuose: mongolai jurtose, Amerikos indėnai, Grenlandijos inuitai ar Afri-kos gentys šiaudiniuose namuose... Romėnai ir graikai įpratino mus gy-venti kvadratiniuose namuose. Tačiau apvalus namas statomas ne tik dėl dvasinių priežasčių, tiesiog tai yra pati paprasčiausia forma, kurią lengviausia pastatyti ir apšildyti. Apsižvalgyk aplink ir pamatysi, kad Gamta pati visada renkasi tokią formą. Pamąstyk apie paukščio lizdą, apie kūdikį motinos pilve, augalų sėklas, kriaukles, net galaktikos yra gigantiški rutuliai...

Sovietiniais laikais nuo varšuvos iki baikalo buvo statomi vienodi namai – stačiakampiai, betonini-ai, beveik identiški vienas kitam. tuometinei valdžiai tai buvo ne tik lengvai pastatoma ir patogi forma – tokie namai leido sulyginti visus žmones, padaryti visus vienodus. kaip manai, kiek namo forma gali veikti jame gyvenančius žmones? Tik istorikai gali žvelgti per šimtmečius ir mėginti tai analizuoti. Aš pats manau, kad namo forma yra susijusi su sąmoningumo lygiu, su tuo, kaip mąsto žmogus. Pavyzdžiui, vaikai žmonių, kurie pirmieji ėmė gyventi štai tokiuose apvaliuose namuose, ne-gali gerai adaptuotis kvadratiniuose namuose, tad užaugę įsigis apvalius būstus. Praleidau daug laiko studijuodamas ir ieškodamas naujų būdų statyti medi-nius namus. Kai sutikau „katedros“ išradėją, viskas tapo aišku. Šis namas yra kaip laivas. Jis nepritvirtintas prie žemės, – galėtum jį pernešti su kranu ar oro balionu! Patrick Marsilli norėjo, kad statantieji namą būtų saugūs. Juk

daugybė statybininkų yra sužeidžiami darbe. Šiuo atveju galima gaminti namą kur nors saugioje gamybinėje aplinkoje, o paskui transportuoti jo dalis į pasirinktą vietą. Be to, jis labai mažai skriaudžia aplinką, juk sukantis aplink savo ašį ir sekant saulę mūsų energijos ir šilumos poreikiai yra minimalūs.

bet medis, kuris naudojamas namo statybai, nėra iš kaimyninio miško. Žinau, kad kai kuri medi-ena atkeliavo net iš Rytinės Euro-pos. Ar nėra paradoksalu statyti ekologišką namą, kai mediena jam keliauja tokius atstumus? Ne. Nes tai – raudonasis kedras. Kartą pasodinti šie medžiai nereikalauja

jokių papildomų cheminių trąšų ar specialios priežiūros. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vietinė medie-na būtų geriau. Priežiūra, kurios šiems medžiams reikėtų Prancūzijoje, yra pernelyg didelė. Nereikia būti labai radikaliam ir atsisakyti ko nors, kas nėra vietinis, svarbiausia lyginti ir apsiskaičiuoti, kas geriau globaliu mastu. Dar noriu pridurti, kad, mąstant apie trumpalaikius terminus, namas, aišku, atrodo kiek brangokas. Tačiau kitoms kartoms jis bus tikra dovana. Jei ir to-liau statysime kvadratinius betoninius namus, tai ir toliau alinsime gamtą, o to kaina bus matyti visai artimoje atei-tyje. Žmogus turi keisti savo statybos įpročius, daryti tai sąmoningiau ir daryti tai dabar.

DOMESPACE international - P.MARSILLI koncepcija; B.THOBY nuotrauka

DOMESPACE international - P.MARSILLI koncepcija; B.THOBY nuotrauka

DOMESPACE international - P.MARSILLI koncepcija; B.THOBY nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt12 / mąstytojas

dU EtIUdAIAtvertus knygą pasklinda inertinės dujos ir haliucinogeninių grybelių sporos. Šis reiškinys yra įprastas, kai knyga yra „garbingo“ amžiaus. Laikui ir ypatingoms išorės sąlygoms vei-kiant, popieriuje įvyksta cheminių pakitimų. Knygos pūva. Šiandien šis tas pasikeitė. Knygos pūva visos. Be išimties. Įkvėpk giliai – taip gimsta literatūrinis įkvėpimas. Kodėl visa tai prasidėjo, mokslininkai nesutaria iki šiol, bet labiausiai įtikinama prielaida yra užfiksuoti atmosferos oro cheminės sudėties pakitimai, kurių galėjo pakakti išprovokuoti šiam pražūtingam reiškiniui. Egzistuoja įvairiausių hipotezių, bet jos tokios neįtikėtinos, kad nė neverta minėti. Yra net hipotezėm nevertų vadinti – greičiau sąmokslo teorijom. Visi sutinka tik dėl vieno – prie šio reiškinio neabejotinai prisidėjo žmogus.Viskas prasidėjo nuo to, kad mokyklose pradėjo alpti vaikai. Iš pradžių tai aiškinta perkaitimu ir in-formacijos perkrova, bet kai reiškinys tapo globalus, kilo panika. Popieri-niai vadovėliai pašalinti iš mokyklų bibliotekų, popieriniai užrašai pamažu

Autorė: Solveiga ŽIBAITĖ

virto praeitimi, toksiškus laikraščius pakeitė radioaktyvūs (mažiau pavo-jingi) elektroniniai vaizduokliai. Knygų uostymas tapo naująja madinga pri-klausomybe. Populiarios literatūros saldžią vatą uosto masės, o klasikų kartumas įtinka ne kiekvienam sko-niui. O snobų snobai uosto Oskarą Vaildą. Kelių tūkstančių metų amžiaus kinų išradimas mus apvylė. Žmonės mokosi gyventi be popieriaus. Tai reiškia, kad visa istorija, kadaise užrašyta ant trapių skiautelių, turi būti perkelta į elektroninę laikmeną. Atėjo laikas revoliucijai. Stebėtinai keista, bet žmonės buvo drungni. Vos šilti. Tik vaikams ir itin senti-mentaliems žmonėms buvo gaila atsisakyti puslapių, kuriuose ap-sigyvenusios jų svajonės ir viltys. Visi kiti džiaugėsi atsikratę praei-ties naštos. Iš pogrindžio išlindo net tokių ekstremistų, kurie tikino, jog tai puiki proga žmonijai apsivalyti, pradėti naują etapą. Susikūrė Praeities Neigėjų sekta, nepripažįstanti jokios praeities, kad ir vakarykštės dienos, įamžinimo. Atsikratyti istorijos, nes ji per daug archajiška. Žmogus juk toks skausmingai modernus. Sakot, nėra to blogo, kas neišeitų į gera?

Pasitelkę į pagalbą revoliucingus mokslinius išradimus mokslininkai po daugiau nei šimtmetį trukusių bevaisių paieškų pagaliau atrado legendinį gintaro kambarį. Tiesa, iš tunelio po Baltijos jūros dugnu, kur rezonansinėmis priemonėmis buvo aptiktas, jis dar neiškeltas, bet artimiausiu metu tą žada at-likti atsidavusių narų komanda. Sekite naujienas toliau.Į eterį niekas nepaleido žinios apie narų sveikatai gresiantį pavojų, nors žiūrovai patys iškart suvokė grėsmės ir pasekmių mastą ir akimirksniu pa-juto vargšams užuojautą ir pagarbą. Juk juos galėjo į gelmę įtraukti sunk-ieji metalai, pasmaugti suklestėję ru-dadumbliai ar tiesiog ištirpdyti vadi-namieji klajojantys ūkai.Naras Malevičius iš Kaliningrado sri-ties spirgėjo užsidegimu taip pat, kaip ir jo oranžiniai plaukai ir strazdanota nosis. Naras Dantė buvo mažiau entuziastingas. Jis buvo visa galva aukštesnis, puse centnerio liesesnis ir juodas kaip varnas. Jei Dantė būtų varnas, tai Malevičius būtų liepsnelė. Vandens paukščiai išnyko.Čia laivai neplaukioja. Egzo-tikos ištroškę gali tikru, vandenį skrodžiančiu laivu pasigrožėti praėjusio amžiaus paveiksluose arba vandeningose Australijos upėse. Ne Baltijos baseine. Ar Juodosios jūros, bet ne Raudonosios. Malevičius mėgdavo būti pajūry, kai būdavo vaikas, nors ir tada ten jau niekas nesimaudė. Suradęs švaresnę vietą smėlyje akimis palydėdavo nostalgijos atmosferos apsuptas žilų senukų poras, tykiai slenkančias pro šalį. Tikrai – galėdavai matyti tą skaus-mingai elektrinės spalvos debesį, tokį prisipildžiusį užuojautos, lyg tuoj sprogs. Ir jis pykdavo ant tų senukų – kodėl jie turi šituos nuostabius pri-siminimus, o iš manęs tokią galimybę atėmė? Tada apmėtydavo juos ak-menimis.Dantė buvo astmatikas ir nuotykiai jam nepatiko. Jam patiko aptemptos

kelnės ir į viršų sušukuoti plaukai.Kaip iš negailestingų priešo gniaužtų išplėšti niekuo nenusikaltusį gin-taro kambarį? Nutuokiu, kaip jis trokšta būti eksponuojamas ir dos-niai dalytis su visais savo didybe. Bet mes atsižvelgsime į jo norus ir jei jis pageidaus būti išrinktas akmenėliais, neturėsim teisės prieštarauti. Iš pradžių manyta keliauti povande-niniu laivu, bet Ministras Pirmininkas tik pasukiojo pirštu prie smilkinio. Dėl nežinomų (iš tikrųjų tik visiškai neįdomių) priežasčių metalo korozija Baltijos jūros vandeny vyksta žaibo greičiu ir laivas, nusileidęs dugnan, ten turbūt ir pasiliktų. Tokiu atveju at-metama ir dirbtinio intelekto pagalba. Anas tiesiog išeitų iš proto. Septynių Galvų Taryba ilgai be poil-sio mąstė, kaip išspręsti šią opią problemą. Galų gale buvo sutarta kilniam tikslui panaudoti Didžiojo Pu-siaujo karo metu sukurtą novatorišką plastiko rūšį, kuriuo uždengto paviršiaus nepasiekia jokie atmosfer-os veiksniai ar išoriniai objektai. Kitaip tariant, visiška izoliacija – alternatyvus pasaulis. Dar labiau kitaip tariant – įvykių vakuumas. Planas buvo toks: tiesiai numato-moje tunelio vietoje nuleisti į jūros dugną tokios pat atsparios dirbtinės medžiagos kupolą ir išsiurbti iš jo kenksmingą vandenilio ir deguo-nies junginį. Taip relikvija būtų ap-saugota nuo visų blogybių, knibždėte knibždančių tirštoje sriuboje. Opera-cija vyko sklandžiai ir tunelis netrukus buvo antspauduotas. Krante nekantriai intriguojančių naujienų ištroškę mindžikavo report-eriai. Šen bei ten pasibarstę jie rinko kriaukleles, prieš tai apipurkšdami jas dezinfekciniu tirpalu – parneš vaikams.Tai, ką ten įlindę pamatė narai, pri-lygo suvokimui audrai prasidedant, kad palikai namie įjungtas dujas. Malevičius iš siaubo užsimerkė ir nus-tojo kvėpuoti. Dantė buvo astmatikas ir atrodė viską suprantąs.

Aštuntasis pasaulio stebuklas pasirodė besąs išsilydęs, ištirpęs, praradęs savo pirminę būseną, su-maitotas, nebeeksponuotinas ir nebeparduodamas kažkokios į purvą panašios substancijos gniužulas. Ir tai buvo mažiausia problema. Tunelio sienos irgi buvo išsilydžiusios. Keistai ištirpusios. Tik keli susiraizgę sienų fragmentai. Dantė persisvėrė per susidariusį tinklą ir pamatė tai, ko jo-kia gyva akis dar nebuvo mačiusi.– Jei pragaras egzistuotų,

matyčiau, kaip jis verda.Būtent taip. Po jūros dugnu nieko nebuvo – tik voratinklio pavidalo skeletas, iš trapių siūlelių sulipdytas karkasas, leidžiantis žvelgti kilometrų kilometrus į Žemės gelmes. Planeta išpuvusi iš vidaus. Vienišai skambėjo begalinėj tuštumoj narų širdžių dūžiai, nors ir slopinami hermetiškų kostiumų kamšalo. Dantė turi tris vaikus. Dvi mergaites ir berniuką. Malevičius norėjo visus žmones užmėtyti akmenimis. STONE TO

DEATH.Kas galėjo pamatyti? Ach, nutaisyk nustebusį veidą ir prisidenk burną delnu. Prisipažink – neturėjai nė men-kiausios nuojautos?Ką gi, reporteriai laukia naujienų. O jei nuo žmonių svorio pasaulis ims ir sugrius? Nugarmės. Prašaps. Kas tada? Tada kiekvienas už save. Juk pasaulis ne pirmas sugedo iš vidaus. Prieš jį buvo žmogus.

Rašinių konkurso“Žaliasis kodas”nugalėtoja

KVAS design iliustracija

KVAS design iliustracija

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt veikla / 13

Ieva MALAIŠKAITĖculture@ozonas.lt

Jaunimas, su kuriuo tenka dažnai bendrauti, sako, kad būti pensininku nesunku, moksleiviu ar studentu būti, kad ir keista, taip pat yra daugiau pliusų nei minusų. Užtat daugiavaike šeima (ypač jauna) šiuo metu nenorėtų būti nė vienas. O aš pažįstu vieną tokią, kurios nare pati norėčiau pabūti. Tokioje šeimoje – smagiau, nes kiekvienas turi savo istoriją, patirtį, žinias ir įgūdžius, kuriuos gali per-duoti. Vienas iš jų išmokė mane, kaip reikia nepagauti žuvies, kitas – kaip fotografuoti žvaigždes. Šį kartą – elektros energijos taupymo pamoka. Iš pirmų lūpų. Girončikai.

ELEktRoS tAUpYMAS pAgAL gIRoNčIkų ŠEIMYNą

įprotis išsivysto per 21 dienąTNS tyrimų, atliktų 2008 metais, re-zultatai rodo, jog viso labo tik 22 % Lietuvos gyventojų galvoja, jog jų individualios pastangos gali nors kiek prisidėti prie aplinkos būklės gerinimo. Ką ten tyrimai. Paskaičius internautų komentarus po įvairiais straipsniais ir pasiūlymais taupyti ele-ktros energiją, susidaro įspūdis, kad kai kurie lietuvaičiai neketina to daryti iš principo: „O kam, jei tesutaupysiu 20 Lt per metus?“ Iš tikrųjų – kam? Klausiu Daivo. „Ar išgelbėsiu nors vieną baltą mešką... Ar pavyks žymiai sumažinti sąskaitą taupant elektrą?“ „Kam?... O kam naudoti daugiau, jeigu galima mažiau? – praktiškojo katino Matroskino tonu išdėsto savo motyvus Daivas. – Žmogui užtenka 21 dieną atlikti tą patį veiksmą, kad jis taptų įpročiu. Nežinau, kokiu mas-teliu prisidedu prie CO2 emisijos mažinimo, tačiau žinau, kad mano vaikai užaugs ir savus augins skiepy-dami atsakingo gyvenimo įgūdžius. Nors dabar juk jiems nesvarbu, jie už nieką nemoka. Tai va to ir mokomės – kad kuo mažiau mokėt reikėtų. Visom prasmėm.“Taigi šį kartą ne apie globalinius klima-to pokyčius ar elektrinės uždarymą. Šįkart – tiesiog pavyzdžiai, kaip elekt-ros energiją naudoti racionaliai.

Ar gali daugiau negu kaimynai?„Rimčiau domėtis galimybe pakeisti elektros energijos vartojimo įpročius pradėjome po diskusijos su kaimy-nais. Daugelis patarimų, kaip sutaupy-

dosjė:Daivas Girončikas – tėvas. Muselininkas. Dambrelininkas. Lais-valaikiu dalgiu pjauna žolę.Daiva Girončikienė – mama. Muselininko žmona. Šeimą maitina pačios kepta (taupiai) itališka duona. Gedgaudas Girončikas – sūnus paklydėlis. Neištvėręs iš Italijos pargrįžo į Lietuvą ir išmokė mamą kept duoną (taupiai).Gerimantė ir Goda Girončikaitės – jaunosios damos, atsakingos už elektros iškrovas namuose.Močiutė – kryžiažodžių mėgėja. Kuo daugiau, tuo labiau mėgsta.

ti elektrą, kuriuos galima rasti inter-nete, neretai yra pagražinti, tačiau jei kažkas gali sutaupyti, kodėl negalime mes. Nemėginsiu įtikint, kad keisti seniai susiformavusius įpročius yra lengva, tačiau jau dabar supratome, kad apsimoka“, – prisipažįsta Daiva, kuriai elektros taupymas aktualiausias atliekant kasdieninius buities darbus. Paimkime standartinę, standartinės šeimos dieną:Vonia – plaukų džiovintuvas, skalbimo mašina, džiovyklė. Maisto gamyba – viryklė, skrudintu-vas, elektrinis virdulys, televizorius. Darbas namuose – kompiuteris, tele-vizorius, muzikinis centras. Standartinės šeimos standartinis vakaras – kompiuteris, televizorius, bent po vieną įjungtą šviestuvą kiekv-iename kambaryje. Aišku, kad reikėtų kai ką keisti. Pradėjus nuo racionalaus elektros energijos naudojimo galima atrasti ir dalykų, kurių neplanavai prieš pradėdamas taupyti.

kai kas daugiau nei sąskaita už elektrą„Hou. Palauk susuksiu naujas lem-putes ir susipirksiu naują buitinę techniką – tada mes pašnekėsim, – Daivo žodžiai nuskamba kaip grasi-nimas iš gerai „sukalto“ trilerio. – O iš tikrųjų – nėra pinigų keisti daugiau elektros naudojančius prietaisus į naujus. Ai, bet mums ir nereikia jų keisti. Įpratome mažiau TV žiūrėt ar šviesos deginti. Didžiąją dalį elektros „suryja“ vaikai... Bet jų gi nepakeisi (vyresnysis sūnus šnabžda: „Tik duok Daivui pašnekėti.“). O jei rimtai – pradėjus keisti įpročius elektros nau-

Sunaudojama elektros energi-ja per mėnesį:Prieš pradedant taupyti elek-tros energiją - ~ 350 kWhPradėjus racionaliai naudoti elektrą - ~ 220 kWh (ir kiek girdėjom, tai dar ne pabaiga)

girončikų receptasVonia:Skalbkite tik susikaupus pilnai skalbimo mašinai. Dažnai skalbiami drabužiai nėra sutepti sunkiai išplaunamomis dėmėmis, todėl sumažinę temperatūrą (iki 30 laipsniu) puikiai išskalbsite įprastus drabužius ir jie ilgiau nesusidėvės.Pamirškit apie plaukų džiovintuvą. Rimtai! Sutaupysit ne tik elektrą bet ir pinigus už plaukų kondicionierius.Vasaros metu skalbinius džiovinkit lauke ar balkone, o žiemą, jei turite laisvos vietos – kambaryje, o ne džiovyklėje.

Maisto gamyba:Nustokite pilti ir virti litrą vandens, kai jums tereikia puodelio rytinės kavos.Virkite tik uždengę puodą dangčiu – vanduo užvirs žymiai greičiau ir patiekalas bus skanesnis.Prižiūrėkit, kad nesusikauptų „sniego“ sluoksnis ant šaldytuvo sienelių.Organizuokite piknikus gamtoje su šeima ir draugais.

darbas namuose:Jei nesinaudojate kompiuteriu ilgiau nei 15 min. – išjunkit jį.Pabandykite bent 21 dieną ištverti be televizoriaus „fono“. Pamatysit, kad jo niekam ir nereikia. O jei negalite dirbti be muzikos – įsirašykite savo mėgstamą muziką į kompiuterį.Maksimaliai išnaudokite langus kambariams apšviesti ir šilumai, kurią saulė perduoda net žiemą.Darbo stalą perstatykit prie lango – ilgiau užteks natūralios šviesos, sutrumpinkite užuolaidas – taip pašalinsite barjerą šilumai.

Šeimos vakarai :Skaitykite knygas ir nebereikės bumbėti dėl vėl ir vėl kartojamų filmų per televiziją. O geriausia – skaitykite vieni kitiems.Bent 1/2 laiko, kurį skiriate „sėdėjimui prie kompo“, skirkite šeimai ar draugams. Prisiminkite stalo žaidimus, išvykas į gamtą, maistą ant laužo, žvejybą.Pradėjus tai daryti, po kurio laiko elektros prietaisų išjungimas iš rozečių nakčiai tampa įprastu ritualu.Niekam ne naujiena (bet nereiškia, kad kasdienybė) išjungti šviestuvus išeinant iš kambario.

dojimo srityje, nesitikėjau, kad tarsi savaime atsiras daugiau laiko, kad vaikai pradės skaityti knygas. Su drau-gais ant laužo kepame paella, atsiran-da naujų įpročiai, kuriems dažniausiai nebereikia elektros. Tiki ar ne – už elektrą mokame mažiau.“Išsiskiriant Daivas rėžė paskutinį savo norą: „Vieną dieną pasikviesiu tave aprodyt savo saulės baterijų...“

Gedgaudo Vinco Girončiko nuotrauka

EkoLogIŠkA - EkoNoMIŠkANuo balandžio 1 d. 11 šeimų, dalyvaujančių racionalaus elektros taupymo projekte „Ekologiška - ekonimiška“, šias ir panašias rekomendacijas taiko savo kasdienybėje matuodami rezul-tatus ir keisdami savo įpročius. Gegužės mėnesį paaiškės, kurie elektros taupymo būdai efektyvi-ausi. Daugiau apie projektą www.ekokarta.lt ir www.tiekkiekreikia.lt

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt14 / energetika

Ypatingos atliekosElektros ir elektronikos įrangos at-liekos (toliau – EEĮA) – tai namuose, įmonėse susikaupianti nebenau-dojama, sugedusi buitinė technika ir kita elektroninė įranga. Paprastai ji ženklinama simboliu, nurodančiu, kad reikia rinkti atskirai ir neišmesti drauge su komunalinėmis atliekomis.EEĮA tvarkymas – daug finansinių lėšų reikalaujantis procesas, kurio didelė sėkmės dalis priklauso nuo gyventojų požiūrio į aplinką. Vakarų Europos valstybėse į sąvartynus pat-enka tik apie trečdalį komunalinių atliekų, kita dalis sudeginama arba po rūšiavimo grįžta atgal į gamybą. Lietu-voje į sąvartynus išgabenama apie 90 procentų atliekų, todėl ypač svarbus pradinis rūšiavimas, kurį atlieka – ar turėtų atlikti – šalies piliečiai.

Atsikratoma neteisingaiRinkos tyrimų bendrovė „TNS Gal-lup“ Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociaci-jos (toliau – EEPA) užsakymu pernai lapkritį atliko visuomenės įpročių tyrimą. Kaip atskleidė tyrimas, elek-tronikos atliekas teisingai išmeta apie penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų. Neatsakingai seną buitinę techniką išmeta net 42 proc., o likę gyventojai yra linkę nebereikalingą elektroninę įrangą kaupti. Remiantis tyrimo duo-menimis, dažniausias „blogasis“ elek-tronikos atliekų atsikratymo būdas yra palikti jas šalia buitinių atliekų konteinerių (16,6 proc. apklaustųjų), iš kur, jei nepatenka į „bomžų“ ran-kas ir neišardomos, jos surenkamos ir išvežamos palaidoti į sąvartynus. 9,1 proc. teigė nebereikalingą elektroniką tiesiog išmetantys kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, nemaža dalis lieka pamiškėse. Kartais – sandėliukuose su viltimi dovanoti, pataisyti ar sužinoti, kur dėti. Tik penk-tadalis nebereikalingos įrangos pasie-kia šių atliekų perdirbimo įmones.

pavojingi elementaiNors sunku ir pagalvoti, tačiau kasdi-en mūsų gyvenimuose besisukančios kai kurios EEĮ detalės ar medžiagos yra pavojingos žmogaus sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, šaldytuvuose ir kondicionieriuose yra ne tik ozono sluoksnį ardančių freonų, bet ir tepalų bei sunkiųjų metalų dulkių; beveik visoje elektronikoje ir kondensato-riuose yra polichlorintų bifenilų, kurie sukelia nervų sistemos, širdies veik-los, imuninės sistemos, raumenų bei skrandžio darbo sutrikimus, pažeidžia gyvūnų reprodukcijos savybes. Lem-pose, jungikliuose randama gyvsidab-

Naujas mobilusis telefonas už litą ar nauja skalbimo mašina su 75 proc. nuolaida? kodėl gi ne, ypač jei šalia nėra smulkiomis raidėmis parašytų ne itin priimtinų papildomų sąlygų. tačiau ką daryti su ne visai nauju, bet dar gerai veikiančiu senuoju telefonu ar skalbimo mašina? Štai ir atliekos... dar kartą atliekos. Jomis, anot Annie Leonard, filmo „daiktų istorija“ autorės (angl. „the story of stuff“), per pusmetį tampa 99 proc. visų įsigytų daiktų. Naujos daiktų techninės galimybės, geras rinkodaros specialistų darbas, moralinis nusidėvėjimas ar tikslingai sukurtas trumpaamžiškumas, rodos, tokią reikalingą buityje, darbe, laisvalaikiui ir bendravimui elektros ir elektronikos įrangą (toliau – EEį) paverčia atliekomis. Už teisingą EEį atliekų atsikratymą yra atsakingi jų savininkai, o dėl jų surinkimo jau kelintus metus ginčijasi importuoto-jai, perdirbėjai ir vyriausybinės institucijos.

Jolanta UKTVERYTĖjolanta@zvejone.lt

rio, kuris kenkia fermentų veiklai bei centrinei nervų sistemai. Kineskopai ir monitoriai yra padengti metalo dulkėmis, laiduose ir kabeliuose yra chloro, o sujungimo elementuose ir montažinėse plokštėse – švino, kurio didelis kiekis stabdo vaikų augimą ir intelektualinį vystymąsi. Kenksmingiausių medžiagų sąraše – kadmis, nikelis, sunkieji metalai, ar-senas, kurių poveikis žmogui yra išties gąsdinantis: nuo odos pažeidimų, ląstelių baltymų suardymo iki vėžio bei genetikos pažeidimų. Visos šios medžiagos naudojamos EEĮ gamy-boje, todėl netinkamai jų atsikračius kyla pavojus žmogui ir aplinkai, nes, atliekoms yrant sąvartynuose, meta-lai, rūgštys ir kitos toksinės medžiagos užteršia ežerus, upes, dirvožemį, gruntinius vandenis ir orą.

Antrinis panaudojimasElektros ir elektronikos įrangos at-liekas svarbu surinkti dėl antrinio išteklių panaudojimo. Šiose atliekose yra daug vertingų spalvotojų metalų, plastiko, stiklo. Perdirbant dalis jų tam-pa antrine žaliava naujų daiktų gamy-boje. Pavyzdžiui, UAB „EMP Recycling“ gamykloje iš surinktų televizorių kineskopų išvalius pavojingas meta-lo dulkes (liuminoforą) jie, pavirtę antrine žaliava – stiklo granulėmis, konteineriais iš Klaipėdos uosto išplukdomi į Indiją. Nors išganingasis perdirbimo kelias yra ilgas, brangus ir reikalaujantis naujų energetinių išteklių, tačiau taip mažinamas atliekų, potencialiai galinčių ilgus me-tus dūlėti sąvartynuose ar pamiškėse, kiekis, o kartu ir cheminių medžiagų patekimo į aplinką pavojus.Nors atrodo, kad perdirbimo sistema funkcionuoja, joje vyrauja didelė painiava tarp LR Aplinkos minis-terijos, gamintojų, importuotojų ir elektronikos atliekų perdirbėjų. Perdirbėjai kaltina elektronikos prekių gamintojus ir importuotojus, esą jie neatlieka įsipareigojimų ir mažina finansavimą, pastarieji teigia, jog nėra sukurta efektyvi atliekų surinkimo sistema, o finansavimo mechaniz-mas (nuo išleistos į rinką EEĮ) iškreipia atliekų tvarkymo sistemą.

Reglamentuoja direktyvaElektronikos tvarkymą reglamentuo-janti ir gamintojų bei importuotojų atsakomybės principą įtvirtinanti direktyva įsigaliojo dar 2006 metais. Tais pačiais metais įsikūrė Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA), šiuo metu vienijanti apie 75 proc. rinkos užimančių buitinės technikos ir elek-tronikos gamintojų ir importuotojų, tarp kurių – stambieji prekybos tink-lai: UAB „Senukų prekybos centras“,

UAB „Topo Centras“, AB „Snaigė“, UAB „Tele2“, UAB „Maxima LT“, UAB „Elec-trolux“. ES reikalavimai įpareigoja Lietuvą surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 4 kilogramus vienam gyven-tojui elektronikos prietaisų atliekų per metus. LR Aplinkos ministerija suskaičiavo, kad tai sudaro 44 proc. nuo išleisto į rinką elektroninės įrangos kiekio, kurio tvarkymo kaštus turi finansuoti visi rinkoje veikian-tys jos gamintojai ir importuotojai. Pasak EEPA direktoriaus E. Kriuko-nio, pats užduoties nustatymas yra orientacinis ir iškreipia realius du-omenis, nes užduotis nustatoma pa-gal prognozuojamą įrangos išleidimą į rinką metų pradžioje, o pati rinka keičiasi ir sunku numatyti, kiek gyven-tojai atneš atliekų per visus metus. LR Vyriausybė 2009 m. gruodžio 23 d. Patvirtino atliekų tvarkymo užduotį 2010 metams: surinkti ar kitaip nau-doti iki 44 proc. (bet ne mažiau kaip 30 proc.) Lietuvos rinkai tiekto įrangos kiekio. Pagal iki šiol vykdytą atliekų apskaitą Lietuvai nepavyko įgyvendinti ES direktyvos nuostatų – vienam šalies gyventojui surinkti ir perdirbti 4 kg pavojingų aplinkai atliekų. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2008 metais buvo surinkta ir perdirbta tik po 3,3 kg. ES direktyvos nevykdymas Lietu-vai gresia baudomis, kurias vėl dengtų mokesčių mokėtojai, nežinantys ar negalintys teisingai atsikratyti elek-tronikos atliekomis. Galiausiai dėl užduoties procentų besiginčijant EEPA ir perdirbėjams, vasario 10 d. buvo sudaryta Vyriausybės 13 žmonių dar-bo grupė, kurioje dalyvauja elektros ir elektroninės įrangos gamintojų bei importuotojų, atliekų perdirbėjų, Ūkio ir Aplinkos ministerijų, Ministro Pirmininko tarnybos bei savivaldybių atstovai, atsakingi už komunalinių atliekų surinkimo organizavimą. Jie iki liepos mėnesio turi nuspręsti tikslų užduoties dydį, ištirti perdirbėjų ir gamintojų, importuotojų veiklą ir pateikti siūlymus, kaip Lietuvoje su-kurti efektyvią sistemą.

įskaičiuota kainaES direktyvos elektros ir elektronikos įrangos atliekų surinkimo vienam gyventojui užduotis visada yra ginčų objektas. Kaip teigė E. Kriukonis, Lie-tuvos valstybė sugalvojo, kad už EEĮA užduoties įvykdymą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai. Dirbtinai sukurtoje paslaugos ir pasiūlos rinko-je šiuo metu galiojantis 30 proc. tikslas reiškia, jog gamintojai ir importuoto-jai nuo visos į rinką išleistos produk-cijos turi finansuoti 30 proc. atliekų surinkimo veiklos, visus perdirbimo kaštus, logistiką ir saugojimą. Ir vis tiek tai reiškia, kad 70 proc. sugedu-sios ar pasenusios elektronikos ke-liaus į sąvartynus... Bet jei atliekų tvarkymo užduotis bus didesnė nei 30 proc., finansiškai nukentės gamintojai ir importuotojai, o užduoties įvykdymas teks pirkėjams. EEPA skaičiavimais, jei užduotis būtų padidinta iki 44 proc. pirkėjai kitais metais elektronikos atliekų tvarky-mui turėtų skirti maždaug 4 mln. litų daugiau – iš viso apie 10 mln. litų. Pa-sirodo, jau dabar kai kurie pardavėjai atliekų tvarkymo kaštus yra įtraukę į įrenginių kainą, todėl perkantieji prekę sumoka ir už jos, panaudo-tos, tvarkymą. UAB „EMP Recycling“ skaičiavimu, esant 30 proc. užduočiai, televizoriaus tvarkymo kaina yra 8 Lt, mobiliojo telefono – 0,05 Lt; procentą

padidinus iki 44 – atitinkamai 11 Lt ir 0,07 Lt.Kaip teigia perdirbėjai, užduotis yra sąmoningai mažinama, kad gamintojai ir importuotojai turėtų skirti mažesnį finansavimą atliekų surinkimui ir perdirbimui, o pirkėjo pinigai, sumokėti už jų perdirbimą, liktų gamintojams...

Ydinga sistemaAnot E. Kriukonio, EEĮA tvarkymo užduotis, įpareigojanti gamintojus ir importuotojus, iškreipia atliekų tvar-kymo sistemą, nes perdirbėjams yra skiriamos milijoninės lėšos, tačiau atliekos surenkamos neefektyviai dėl iki šiol nesukurtos infrastruktūros, nors tam parengti visi teisės aktai. Pagrindinės problemas gali įžvelgti ir norintys išmesti buitinę techniką: nėra nustatytos elektronikos atliekų surinkimo sistemos, trūksta informa-cijos apie tai, kaip „draugišku aplinkai“ būdu galima atsikratyti elektronikos atliekomis, nėra institucijos, kuri imtųsi spręsti elektronikos atliekų tvarkymo klausimus, nėra panaudoja-mos už ES struktūrinių fondų lėšas įrengtos atliekų surinkimo aikštelės. Anot EEPA, užduotis nevykdoma, nes nėra sukurta surinkimo sistema, o lietuviai linkę atliekas nešti į laukus ir miškus arba kaupti, todėl pasiekti 4 kg direktyvą yra labai sunku. Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos (toliau – APĮA) organizuotos diskusijos metu užteko dirstelti į keletą buitinių atliekų konteinerių Vilniuje ir tapo akivaizdu, jog EEĮ atliekas gyventojai palieka tiesiog čia. Kazokiškių sąvartyne, ku-riame laidojamos buitinės atliekos, vos per penkias minutes surinkome krūvelę atliekų: dulkių siurblys, ke-lios kompiuterio dėžės, laidai. Už gyventojų informavimą yra atsakingos LR Aplinkos ministerija, savivaldybės ir seniūnijos, šviečiamąsias akcijas vykdo EEPA ir perdirbėjai. Anot EEPA direktoriaus, susidarančiam atliekų perviršiui ar neįvykdžius užduoties nėra numatyta finansavi-mo ar kompensavimo mechanizmo, o didesnis surinktų atliekų viename

regione kiekis negali būti perkelia-mas kitam regionui. Vadinasi, nors ir kiek gyventojai turėtų atliekų ir noro jas atiduoti perdirbimui, kažkam yra svarbiausia – pasiekti normas, o jei paskui atsiras papildomas televizo-rius ar šaldytuvas, jų galima ir nepri-imti ar pasiūlyti palaukti, kol, atsiradus lėšoms (kurių dažniausiai trūksta), bus organizuojamas išvežimas. Pasak UAB „EMP Recycling“ direktoriaus A. Ky-barto, elektros ir elektronikos atliekų surinkimas turi būti patogus gyvento-jams. Jų vykdytas elektroninių atliekų surinkimas nemokamai visoje Lietu-voje dėl nepakankamo finansavimo kurį laiką buvo nutrauktas. Šiuo metu nemokamai surenkamos atliekos Vilniaus ir Kauno rajonuose, o turint didesnį kiekį atliekų kituose rajonuo-se reikia mokėti už transportavimą. Nors už gyventojų informavimą ir švietimo programų vykdymą yra at-sakingi gamintojai/importuotojai bei savivaldybės, tačiau tiesioginį rezultatą duoda privačių perdirbimo įmonių vykdomos gyventojų švietimo akcijos.

ką daryti?Prispaudus skausmingai būtinybei išmesti EEĮ prietaisą, šiuo metu nemokamai ir taisyklingai tai galima padaryti keliais būdais: pristatyti į regionines stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, įmesti į vieną iš penkiolikos specialių konteinerių, pastatytų prie didžiųjų buitine techni-ka prekiaujančių parduotuvių šešiuose šalies miestuose, atiduoti naują daiktą atvežusiems parduotuvės darbuoto-jams ar pristatyti į EEĮ prekiaujančią parduotuvę, išsikviesti į namus atliekų surinkėjus arba laukti ir kaupti EEĮ atlie-kas, kol savivaldybė „periodiškai“, prik-lausomai nuo finansinių galimybių, organizuos transportą joms išvežti.

Straipsnyje naudota informacija iš:www.am.ltwww.epa.ltwww.emp.lt

ELEktRoS IR ELEktRoNINĖS įRANgoS AtLIEkoS LAUkIA SpRENdIMų

kaip pateikiama LR atliekų tvarkymo įstatyme, elektros ir ele-ktronikos įrangai priskiriama tokia, kuri atitinka šiuos kriterijus: 1) jai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai lau-kai; arba tai yra įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus. Tai reiškia, kad be elektros srovės įranga negali atlikti pagrindinių funkcijų; 2) įranga, skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei srovei. Aplinkos ministerijos pateikiamame ilgame elektros ir elektronikos įrangos sąraše yra kompiuteriai ir jų priedai, šaldytuvai, televizoriai, radijo aparatai, muzikos instrumentai, šaldikliai, skalbimo mašinos, elektrinės viryklės, mais-to ruošimo prietaisai, mikrobangų krosnelės, dulkių siurbliai, lygintuvai, fo-toaparatai, mobilieji ir laidiniai telefonai, spausdintuvai ir t. t.

Nesutarimai tarp elektros ir elektronikos gamintojų/importuotojų ir jų atliekų perdirbėjų toliau nukloja pamiškes ir buitinių atliekų aikšteles aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingomis atliekomis

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt praktika / 15

SvARbUS kIEkvIENAS ŠvARUS MEgAvAtAS

Energetikai Lietuvoje kartais juokauja, kad apie mūsų šalies nepriklausomybę iš tiesų galėsime kalbėti tik tada, kada nebūsime priklausomi nuo didžiosios kaimynės Rusi-jos tiekiamo kuro. Siekiant pagaliau turėti savo energijos šaltinius, žvilgsnis krypsta ne tik į nepriklausomą, bet ir į švaresnę aplinką kuriančią energiją. Toli ieškoti nerei-kia – Remigijus Lapinskas, Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas teigia, kad mūsų šalis turi pakankamai išteklių, įrenginių ir, svarbiausia, noro nau-doti ir plėtoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Visgi vien gerų norų nepakanka, būtina sukurti reikiamą įstatyminę bazę. Seime jau paruoštas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas, kuris ir turėtų būti pagrindinis įrankis atnaujinant šalies energetikos sistemą. Įstatymas yra itin vertingas, nes jis apima viską – šilumos, elektros energijos rūšis ir degalus, naudojamus kaip kurą transportui.

Jonas ŠPOKASjonas_spokas@hotmail.com

Aktualus visiems„Įstatymas yra sukurtas kaip niekad bendromis visuomenininkų pastan-gomis, dalyvaujant begalei struktūrų: atsinaujinančios energetikos asocia-cijos, vėjo energetikos, biodegalų, biodujų ir kitų asociacijų. Darbas vyko visus praėjusius metus ypa-tingai viešai ir skaidriai“, – pasakojo R. Lapinskas. Įstatymo įsigalėjimu suinteresuoti tikrai ne tik tiesiogiai su energetika susiję verslininkai ar asocia-cijos. Pasak pašnekovo, tokiu dokumentu yra (o jei nėra, tai turėtų būti) suinteresuotas kiekvienas Lie-tuvos gyventojas, nes kalbama, visų pirma, apie švaresnę ir energetiškai laisvesnę valstybę. Verslininkams pigesnė energija reiškia daugiau ir naujų galimybių, didesnį pelną; valstybei tai žada mažesnes išlaidas energijai ir daugiau surenkamų mokesčių, daugiau darbo vietų (anot R. Lapinsko, jų atsirastų apie dešimt tūkstančių). Be abejo, atsinaujinančios energijos naudojimas itin svarbus šalies didžiųjų miestų gyventojams, kurie ne tik pigiau mokėtų už elektrą ir šildymą, bet, kas ne mažiau svarbu, turėtų galimybę gyventi švaresnėje aplinkoje.

Sava energijaVienas iš atsinaujinančios energijos šaltinių – biomasė – Lietuvoje jau sėkmingai naudojama. Parengtas įstatymas padės žymiai efektyviau išnaudoti turimą potencialą. O jis tikrai nemažas, tą įrodo ir biomasės energetikų išsikelti tikslai: LITBIOMA kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija siekia, kad 70 proc. cent-

ralizuotos šilumos būtų išgaunama iš biomasės. „Mūsų supratimu, tai yra visiškai realus tikslas, pagrįstas jau turimais resursais, kuriuos mes esame apskaičiavę, ir galimybe įdiegti biomasę deginančius šilumos ir elek-tros gamybos įrenginius miestuose, – sakė R. Lapinskas, pateikdamas ir praktinės naudos pavyzdžių: – Tokio tikslo pasiekimas visų pirma reikštų mažiausiai vieną milijardą litų, ku-rie liktų Lietuvoje, o ne būtų išsiųsti į Rusiją mokant už importuojamas dujas.“ Tai – ekonomika, o ekologinė nauda, gaunama sulig kiekviena nau-ja biomasės, vėjo, vandens, saulės ar kitos alternatyvios energijos jėgaine, – kad į orą nepaleidžiami papildomi iš po žemių ištraukti CO² kiekiai. Įstatymas taip pat sprendžia klausimus, susijusius su kuru transpor-tui, jo „žalėjimu“ ir tolesniu biodegalų naudojimo vystymu. Situacija šiuo metu yra nebloga, Lietuva jau gana pajėgiai gamina tiek biodyzeliną, tiek bioetanolį, tačiau reikalingi tolesni tobulinimai, susiję su didesniu tokio kuro vartojimu degaluose. Reika-lingi nauji standartai, susitarimai, automobilių gamintojų patvirtinimai dėl tokio kuro naudojimo ir kiti doku-mentai.

kliūtys įveikiamosAtsinaujinantys energijos šaltiniai neretai dar skamba kaip egzotika, eksperimentai ar turtingų šalių privi-legija, tad ar Lietuva yra pajėgi ne tik įstatymu, bet ir realiai plėtoti ekologišką energetiką? Šio projekto oponentai teigia, kad šiandieninėje situacijoje atsinaujinančios energijos naudojimo įtaka bendrai šalies ener-getikai dar gerokai per menka, o visų infrastruktūros, biurokratinių ir kitų

barjerų peržengimo kaštai yra tiesiog per dideli. R. Lapinskas sutinka, kad biurokratinių problemų, įvairaus nesuvokimo ar paprasčiausių teisinių prieštaravimų dar labai daug. Pavyzdžiui, hidroen-ergetikos srityje – priimtas vandens įstatymas, kuris praktiškai draudžia hidroenergetikos vystymą. „Žinoma, mes negalime pritarti atsinaujinančių elektros energijos išteklių vartojimui pažeidžiant aplinką arba darant žalą gamtai, tačiau visiškas draudimas kelia įtarimą. Juk negali būti taip, kad neįmanoma nekenkiant gamtai pasiekti energetinių tikslų“, – svarstė LITBIOMA prezidentas. Kitose ekologiškos energijos sri-tyse taip pat apstu biurokratinių problemų, tarkime, vėjo jėgainių plėtrai trukdo daugybė biurokratinių kliūčių ir prieštaravimų statybų įstatyme. Viso to rezultatas aki-vaizdus – šiuo metu Lietuva turi tik 90 megavatų galios turinčią vėjo energetikos infrastruktūrą. Tai yra tikrai mažai. Bet Remigijus Lapinskas mano, kad visi trukdžiai neįveikiami atrodo tik tuomet, kai jų nenorima įveikti, o oponentų argumentus apie per menką bioenergetikos indėlį į bendrą šalies ekonomiką laiko nieki-niais: „Kiekvienas megavatas į Lietu-vos energetinės nepriklausomybės ir švaresnės aplinkos taupyklę yra labai svarbus.“

Neišplėtota infrastruktūraBiomasės naudojimo plėtojimą šiuo metu labiausiai stabdo infrastruktūros, reikalingų įrenginių trūkumas. Dujas naudojančių šildymo sistemų per-tvarkymas prie biokuro sistemų kainuoja nemažai, nes rei-kia daug esminių pakeitimų. Lietuvos

šilumos tiekėjų asociacija apskaičiavo, kad tokiam tikslui pasiekti reiktų įdiegti naujų biomasės naudojimo įrenginių, kurių bendra galia sudarytų apie pusantro tūkstančio megavatų, o tai kainuotų apie vieną milijardą litų. Natūralu, kad be valstybės pagalbos toks uždavinys neįgyvendinamas. Todėl šiuo atveju ypač svarbi įstatymo nuostata, kalbanti apie specialią programą, kuria įvairiais būdais (ak-cizu importuojamoms dujoms ir elek-trai, lėšomis, gautomis už žaliosios investavimo schemos pardavimus, įmonių aukojamomis lėšomis ir kitais būdais) būtų subsidijuojama tokių įrenginių gamyba, statyba ir biomasės naudojimo šilumos gamybai plėtojimas. Kad resursų yra daugiau nei pakankamai jau įrodyta ne kartą. „Iš tiesų, šiuo metu mes turime dvigu-bai daugiau resursų, nei yra reikalinga mūsų minėtam tikslui pasiekti. Kitaip tariant, Lietuva ne tik gali užtektinai apsirūpinti biomasės ištekliais, bet net ir eksportuoti“, – atskleidė R. La-pinskas.

Nacionalinis ir tarptautinis inter-esasPrie švaresnės energetikos plėtojimo svariai prisideda ir Europos Sąjungos institucijos. Tikimasi, kad ES fondų parama tik didės, nes šiuo metu visi iki 2013-ųjų paskirti pinigai jau išdalyti ir efektyviai panaudoti plečiant biomasės katilinių tinklą, pertvar-kant centralizuotą šildymo sistemą į biomasę naudojančią sistemą. Kita vertus, smulkios įmonės, verslininkai, įvairūs ūkiai gali naudotis Ūkio mini-sterijos teikiamomis lėšomis, skirtomis atsinaujinančių elektros energijos šaltinių naudojimo plėtrai. Gyvulininkystės ūkių savininkams tai turėtų būti itin aktualu, nes parengtas įstatymas numato visuose ūkiuose privalomą organinių atliekų bei biodujų panaudojimą ir perdirbimą. Pagal įstatymą iki 2016 metų visi tokie ūkiai privalo arba turėti įrenginius,

utilizuojančius organines atliekas ir gaminančius bioenergiją, arba kitais tinkamais būdais utilizuoti turimas atliekas, dėl kurių dabar kyla nemažai problemų. Tikimasi, kad Briuselyje pernai paskelbta direktyva neliks vien tuščias dokumentas ir bus paremtas tam tikromis subsidijomis. Be to, di-rektyva numato ir tarpinius tikslus, o jų kontrolė yra gana griežta, todėl vi-sos šalys ir institucijos bus skatinamos sukti būtent „žalėjimo“ kryptimi.

Energetinis disbalansasPastaruoju metu dėmesys nau-joms energetikos rūšims tik auga, tuo labiau, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas privertė dar ak-tyviau dairytis į alternatyvios energi-jos šaltinius. „Dabartinė vyriausybė iš esmės yra pirmoji, kuri savo veik-los programoje tarp devynių šimtų veiklos punktų surado vietos ir atsinaujinančios energetikos vystymą aptariantiems skyriams. Anksčiau to nebuvo, dar daugiau, galima sakyti, kad per paskutinius trejus metus Lie-tuvoje neatsirado nė viena biomasės deginimo katilinė“, – teigia R. La-pinskas. Visgi LITBIOMA direktorius iš dabartinės vyriausybės tikisi dar daugiau; parengtas įstatymo projek-tas yra tik pirmas žingsnis ekologiškos ir energetiškai nepriklausomos valstybės link. „Problema ta, kad Lie-tuvoje yra didžiulis energijos šaltinių disbalansas – 95 proc. elektros ir 80 proc. šilumos gaunama naudojant iš Rusijos importuotas dujas, kuras taip pat gaunamas tanklaiviais atgabenus naftą. Tad valstybės uždavinys – visų pirma subalansuoti tokią situaciją. Juolab, kad tokiems žingsniams Li-etuvoje yra visos sąlygos, tereikia pradėti judėti tinkama kryptimi sie-kiant, kad mūsų piliečiai gyventų ekologiškesnėje aplinkoje ir pigiau, o decentralizuota energetinė sistema leistų mums patiems nuspręsti, kokią energiją norime pasirinkti“, – įsitikinęs Remigijus Lapinskas.

Konteineriai su kuru Upsalos centrinėje kombinuotoje katilinėje. Pagrindinis kuras joje – medžio atliekos, durpės bei komunalinės atliekos.

Vattenfall nuotrauka

Ozonas 2010/2 (27) www.ozonas.lt16 / green scriptum

Socialiniai partneriai:

kaip deramai utilizuoti (o gal panaudoti?) pliušinius vaikų žaislus?

Atsako Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, VSA projektų direktorė

Pliušinių žaislų utilizavimas – sudėtingas klausimas, jei kalbame apie Lietuvą. Mūsų žiniomis, tokių žaislų perdirbimas neatliekamas. Todėl nereikalingus minkštus žaislus geriausia yra padovanoti vaikučiams, ku-riems jų labai trūksta: atiduoti vaikų namams, labdaros organizacijoms, artimiausiam vaikų darželiui. Jei reikia, tokius žaislus vertėtų paremontuoti, susiūti. Priklausomai nuo medžiagos ir žaislo užpildo, galima skalbti arba atiduoti išvalyti cheminiu būdu.

d.U.k Turite klausimą? Siųskite editor@ozonas.lt

girdėjome, kad važiuojant automobiliu jo salone (arba salono oro filtre) kaupiasi kenksmingos medžiagos. Ar tiesa, kad oro filtras greitai užsiteršia ir mes kvėpuojame šiais teršalais?

Atsako dr. Vidmantas Ulevičius, Fizikos instituto Aplinkos fizikos ir chemijos laboratorijos vedėjas

Oro filtras – tai priemonė, sudaryta iš pluoštinės medžiagos, kuri iš oro (difuziniu, tiesioginio ar inercinio susidūrimų būdu) pašalina sveikatai žalingas kietąsias daleles: dulkes, žiedadulkes, pelėsius, bakterijas ir kt. Cheminius oro filtrus sudaro sorbentai (medžiagos, gebančios sugerti skysčius ar dujas) arba kataliza-toriai (cheminių reakcijų „spartintojai“), kurie sugeria ore esančius lakiuosius organinius junginius, ozoną. Automobiliuose dažniausia montuojami pluoštinės medžiagos filtrai, kuriuose, dėl minėtų filtravimo mechanizmų, pasilieka praeinančio oro srauto dalelės. Joms kaupiantis, filtro efektyvumas (gebėjimas filt-ruoti) didėja dėl dendritų formavimosi. Tačiau tuo pat metu didėja filtro varža – per jį vis sunkiau praeina oro srautas, jis užsikemša. Dėl šios priežasties filtras tampa neekonomiškas. Užsikimšęs ir drėgnas filtras yra puiki terpė plisti bakterijoms, pelėsiams. Tokį filtrą reikia keisti nauju arba valyti (jei jis yra daugkartinio naudojimo) pagal nurodytus specifinio filtro standartus. Oro filtro užsiteršimas priklauso nuo naudojimo ypatybių. Miesto sąlygomis eksploatuojamas filtras užsiteršia greičiau, negu naudojamas švarioje aplinkoje. Vystantis technologijoms, kuriami vis efektyvesni automobilių oro filtrai. Daugiapakopiškumas (skirtingų dydžių dalelės filtruojamos palaipsniui), impregnavimas (atsparumas drėgmei) bei kiti metodai leidžia filtrus eksploatuoti ilgiau, jie tampa saugesni. Tačiau nieko amžino nėra. Siekiant maksimaliai apsisaugoti nuo sveikatai žalingų dalelių, automobilių salono oro filtrus patartina keisti atsižvelgiant į pakitusias filt-ravimo charakteristikas: jei jaučiamas blogas kvapas ar per silpnas oro srautas (lyginant su buvusiu), jei filtras vizualiai atrodo purvinas – tai ženklas, kad būtina pasirūpinti nauju oro filtru.

Pigg box nuotrauka

© Miglė.