KIEK ŽIEMŲ MUMS DAR LIKO?

Šiandien vis dar populiaru „pastebėti“, kad ekologinis judėjimas esąs „mada“, „isterija“ arba „a, tai tu iš tų“. Dar viena paplitusi laikysena – nutai-syti miną ir tokią fenomenalią kasdienę elgseną bei reakcijas, it kažkokiu lemtingu ar astrologiniu keliu aplinkosauginė veik-la, švietimas, žinojimas, taisymasis būtų „nesvarbu“, „ne dabar“, „tai ne man“, „na, sėkmės jums“.Niekaip negaliu to perprasti. Gyvenu aplinkkelio sankryžoje su greitkeliu, neto-liese sruvenant geležinkeliui ir leidžiantis lėktuvams. Saulėtų dienų nebebūna nuo rugsėjo pirmosios, namų ir butų šonai apsinešę transporto spalvomis, kvėpuojam kietosiomis dalelėmis ir džiaugiamės ištrūkę į lauką įkvėpti gryno smogo. Vardan ko? Ar tai smagu? Ar tai nesvarbu?

Klimato atšilimas

Būkime teisingi – „klimato kaita“ tėra lo-zungas, arba kone fantazmas (nors ir besipildantis). Jo reklamiškumas ir lydin-tis masinis „aliarmiškumas“, kuris galėtų padėti atkreipti dėmesį į esmę, greičiau ją užgožia, o pirmiausia suteikia pagrindo kritikai ir skepsiui. Esmė nėra viena iš jos galimų pasekmių (pvz., klimato kaita), esmė – tai žmogaus veiklos keliama tarša. Jos įveikimas, darnaus santykio su aplinka

kūrimas – tai siekiamybės, kurioms kritinį žodį pareikšti sunkiau. Tiesą sakant, iš viso neįsivaizduoju, kaip jas būtų galima teisiu veidu apeiti. Tačiau linksmiausia, kad ekologinis sąmoningumas naudin-gas ne tik įvairiausių etinių ir „žvilgsnio į ateitį“ aspektų aibe, bet ir dabar pat – ekonomiškai.

Vartojimas

Pasigirsta kaltinimų, jog palaikydami „pozityvą“ ir pozityvų kalbėjimą siekiant pokyčių, sakėm valio „augimui“ ir var-tojimui. Paneikime šiuos išvedžiojimus: „pozityvo“ pasirinkimas kaip strategija sąmoningumui didinti ir situacijai realiai gerinti yra alternatyva moralizavimui bei grūmojimui arba kitais veiksmais nepa-dengtam protestavimui.Nors negalim išsisukti ir be to.Pradėjome nuo straipsnio „Nepirk Kalėdų“, o dabar stebime, kaip „Nepirk nieko“ di-ena praeina su griausmu: tie, kas pirko, perka toliau, o kas nepirko – negalėjo ar nenorėjo – ir toliau neperka.

Mes UŽ saiką.

Todėl ir vėl spausdiname „Viva Sol aso-ciacijos“ prisistatomąją filosofiją apie grįžimą prie žmogiškų dydžių ūkių ir žmogiškų ryšių, pakeičiančių smogo filos-ofijos logistiką.

Globalinis temimas – tai baubas, atsitinkantis, kai saulės spinduliai atsimuša į pakitusios cheminės sudėties (dėl mūsų visų gyvenimo būdo ir pramonės) debesis ir grįžta atgal į kosmosą. Jo priežastys tokios pačios, kaip ir smogo bei rūgštaus lietaus. Paradoksalu, bet globalinis temimas gelbsti nuo dar baisesnio globalinio atšilimo poveikio – tiksliau, maskuoja tikruosius pastarojo mastus. Pastaraisiais metais „temimas” sumažėjo – mat išsivysčiusių šalių pramonė ėmė riboti aerozolių patekimą į atmosferą. Vis dėlto prie gero tai neveda, mat „atšilinėjam” dar sparčiau.

PRAVDA.LT

2007 m. buvo vieni šilčiausių metų nuo 1850 m., nepaisant vėsinančio La Nina reiškinio, praneša BBC. Jungtinės Karalystės Hadley centras ir Rytų Anglijos universitetas padarė išvadą, kad šie metai buvo septinti pagal šiltumą pasaulio istorijoje.

11 šilčiausių metų užfiksuota per praėjusius 13 metų. Vien šiauriniame pusrutulyje 2007 m. buvo antri pagalšiltumą.

Tęsiasi naftos nelaikymo maratonas. Moderniausiomis technologijomis iš XXI progreso aukso fondo žmonės ste-bi kasdienius teršalų išsiliejimo fenomenus nuo Vyslos iki Pietų Korėjos. Naftos produktų kūrėjai ir entuziastai šių pasiekimų nekomentuoja. Matyt, Juodojo Auksoje rinkoje paprasčiausiai per daug, norisi, kad juo pasidžiaugtų ir kirai, delfinai, ruoniai ir viso pasaulio žydrosios pakrantės.

EKOLOGIŠKOS KULTŪROS GIDAS • 2008/1(5) • WWW.EKOLOGIJA.LT • WWW.OZONAS.LT

Today it is still very common to “notice”, that environmental movements are simply a “trend”, “hysteria” or just “one of those”. Another popular position – is to make a face and in such astrological manner to announce that such phenomenal everyday action and reaction, is simply, “unimportant”, “not for now” or “not me”.I can not understand this. I live in the crossroads of a ring road meeting the motorway, not far are the flowing railway and the landingaeroplanes. Sunny days disappear from the 1st of September, the sides of the buildings are covered in the colours of transport, we are breathing the toxic elements and are glad to get outside, to breath in some fresh gas emissions. What for? Is it fun? Is it unimportant?

Global warmingLet’s be honest – global warming is simply a catchword, almost a fantasy (which is coming true, though). The advertising and the leading mass alarmness, that could help attracting the attention to the point, really covers it up, and firstly gives a base for criticismand scepticism.The point isn’t the possibility of the effect (i.e. global warming), the point is – the human activity andit’s caused damage. Beating that and finding the balance with nature and our surroundings, is the direction for which it is far much harder to find criticism and denial.Truthfully, I can’t imagine, how would it be possible to avoid it and deny it while “wearing” a straight face. Let’s remember that en-vironmental awareness is not useful just in the ethical manner of seeing the future, but it is directly now showing us its importance economically.The truth is, everyday day we find more proof, that global warming and environmental change are taking place, and it will not bring any benefit to anyone.

JT konferencijoje dėl klimato kaitos susirinkusiems delegatams iš 190 šalių pagaliau pavyko susitarti. Susitarimas pasiektas po to, kai JAV, reikalavusios didesnių įsipareigojimų iš besivystančių šalių, radikaliai pakeitė savo poziciją. „Balio programa” pradedamas dvejus metus truksiantis derybų procesas, kurio tikslas – sutarti dėl naujų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių, kurie turėtų pakeisti Kioto protokole nustatytus kiekius.

JAV pritarė susitarimui netrukus po to, kai jų pareikštas pasipriešinimas sukėlė didelę konferencijos delegatų nepasitenkinimo bangą. Kompromisinį susitarimą paruošė ES kartu su besivystančiomis šalimis, įskaitant ir Kiniją.

Balio konferencijoje parengtame dokumente, „Balio programoje”, numatyta mažinti dujų emisijas, perduoti švarias technologijas besivystančioms šalims, stabdyti miškų kirtimą ir padėti skurdesnėms tautoms apsaugoti ekonomiką ir visuomenę nuo tokių klimato kaitos padarinių, kaip didėjantis jūros lygis ir mažėjantis derlingumas.Programoje taip pat numatyti ir naujo derybų proceso, kuris turėtų būti užbaigtas iki 2009 m. Danijoje vyksiančios konferencijos, kriterijai bei tikslai.

Kasmet gaunam vis mažiau saulės – ši išvada akivaizdi po penkis dešimtmečius trukusių saulės šviesos matavimų. Per šį laiką parodymai krito 22 proc. Tai 2001 m. „atrado” mokslininkas Garry Stanhill, įvedęs terminą „globalinis temimas”.

ozonometrasKt.

Nepasididžiuokite susipažinti su nau-juoju mūsų leidinio centru, numerio tema, naująja „paradigma“ – Darnia raida (Sus-tainability). Ar taps tai pagaliau tikru ir vis-uotiniu ar bent kiek reikšmingu matu, pagal kurį ims vykti visos reformos, planavimai, projektavimai ir ateities plačiųjų poreikių asfaltai? OZONO Darnios raidos centras toliau savo ruožtu skyla į tokias rubrikas, temas ir raktažodžius kaip (socialiai) at-sakingas verslas, kultūra, menas, alter-natyvi energetika, ekostatyba, ekotrans-portas..Šį kartą su nuožmiu susižavėjimu (vėl) žvelgiame į Saulės energiją Jolitos Vitkauskaitės akimis (vėliau gal paliesime vėją – kas padėtų?). Giliau knisamės į elektromobilius – jų elegantiškus vystyto-jus „Dynasty“.Kaip niekad išsiplėtė produktų atvartai – Jolita apginklavo leidinį fenomenaliaisiais bambukais – koks platus ir išganingas jų panaudojimas; Kristina Kučinskaitė len-kia pirštus, kokiais teršalais organizme nusėda žmogaus vartojami produktai, bei užmėto mus pavyzdžiais, kaip galima ir reikia atsikratyti tų klastingų plastikinių maišelių. Ar jūs jau jų atsisakėt? O kas yra?Ištikimoji Skirmantė Gough, pakėlusi rasotą kaktą nuo DIY valymo priemonių namuose, siunčia linkėjimus iš ambicin-gos ir kontraversiškos arabų Palmės sa-

ATSPAUSDINTAS ANT EKOLOGIŠKO POPIERIAUS APLINKAI NEKENKSMINGAIS DAŽAIS. NESKUBĖK IŠMESTI, GERIAU PASIŪLYK DRAUGAMS ARBA ATIDUOK PERDIRBTI.

Rėmėjai Partneriai:

nuotr. Architektūros partneris (Partneris.info)

AMAZONĖS MIŠKŲLIKVIDAVIMO PAŽANGA

» 12-13 p.

KADAPRASIDĖS DARNI RAIDA

» 2-3 p.

Tema Pasaulis

los. O gal ir viso salyno, dar neskaičiau. Aišku tik, kad taip konstruojamas dirbti-nis pasaulis, o tikrasis, panašu iš Bra-zilijos ir jos amazoniškų seserų, žūva

po pigiais stichiškų medkirčių ašmenimis. „Sunaikinkime viską!“ – pašaipiai kvies-davo mylimasis Vonnegutas.Kodėl ne? Ką?

PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS NUMERIO RĖMĖJAS

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

O TAIP PAT:

Vilniuje„Statoil“ degalinėje, Kareivių g. 13Bodyshop „Akropolyje“, Ozo g. 25IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32

KauneBodyshop „Akropolyje“,Karaliaus Mindaugo pr. 49IKI parduotuvėse:„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3

AKVILĖ RĖKLAITYTĖredakcija@ekologija.lt

Šiuolaikiniame pasaulyje paskiri kultūros ar meno (ar kitų sričių) reiškiniai jau sunkiai įsivaizduojami. Šiandieninė realybė pripažįsta tik tai, kas vienaip ar kitaip įsirašo į bendrą reiškinių sistemą, įsitraukia į darnią visumą ir funkcionuoja kaip vieningą struktūrą papildanti ir kar-tu savaime reikšminga dalis. Pastaruoju

„Kadangi tai yra įmanoma, mes privalome tai padaryti“Itin didelį skurdą įmanoma panaikinti per laikotarpį, kol pasikeis viena žmonijos karta. Įmanoma pagrindines social-ines paslaugas padaryti labiau prieinamas. Įmanoma sustabdyti AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos plitimą. Įmanoma sustabdyti miškų kirtimą. Visa tai gali būti padaryta. O kadangi tai yra įmanoma, mes privalome tai padaryti.

(Louis Michel, ES vystymo ir humanitarinės pagalbos komisaras)

metu Europos Sąjungos ir viso pasaulio visos sritys yra orientuojamos į darni-os raidos ir darnaus vystymo politiką, grindžiamą visapusiško sąmoningumo ir tausojimo principais. Tačiau Lietuvoje šios sąvokos yra naujos, nesupran-tamos, ir dar nesuprantamesnė – jų praktinė raiška. Kalbą apie darnų vystymą būtų galima pradėti nuo architektūrinių sprendimų ir naujųjų technologijų, nuo žemdirbystės ir visos pramonės apskritai, nuo vandens ir nuo akmens, ir amžiaus. Praktiškai nuo visko, kas egzistuoja ir sąveikauja vienoje sistemoje. O atskirų sistemų ir problemų šiame pasaulyje nėra. Priežasčių-padarinių grandinė taip suraizgiusi žemę, kad dėl kažkur Trečiajame pasaulyje alkstančio vaiko ar mirštančios žindyvės galime at-gailauti ir mes – niekaip su tuo nesusiję ir net labdaroms aukojantys civiliai (nuo žodžio – civilizacija!).

Darnos istorija

Jau kuris laikas pasaulio įvairių sričių politikos yra strateguojamos pagal dar-

naus vystymo, arba darnios raidos, principus. Pagal visuotinai įsigalėjusią sampratą, darnus vystymas yra toks vystymas, kuris patenkina dabarties poreikius nekompromituodamas ateities kartų galimybės patenkinti savuosius. Šis principas apima daugybę sričių ir ori-entuojasi į darnų aplinkos, ekonomikos ir socialinį progresą, išsitenkantį natūralių planetos išteklių ribose. Nors apie tai mažai kalbama, darni raida (ir visos su ja susijusios sritys), nepaisant niekur neskubančių politinių sprendimų, jau daug metų yra vienas aktualiausių klausimų. Darnaus vystymosi, arba darnios raidos, idėja formavosi ilgus dešimtmečius iki, kol 1987 m. sąvoką įtvirtino Pasaulinė aplinkos ir vystymo komisija (World Commission on Environment and De-velopment). Kitą kartą pasaulio viršūnės pabandė iškelti darnumo svarbą 1992-aisiais Rio de Ženeiro Žemės susitikime (Earth Summit) (Jungtinių tautų Aplinkosaugos ir Vystymo konferencijoje), į kurią susir-inko 152 didieji pasaulio lyderiai ir tarėsi dėl veiksmų plano bei rekomendacijų,

kuriomis vadovaujantis, visos šalys kurtų valstybines darnumo strategijas. Tačiau, kaip pastebi Pasaulinio vysty-mosi judėjimas, praėjus dešimtmečio po Rio, skurdo rodikliai mažai pakito, nepamažėjo nelygybės, o darni raida taip ir neįsibėgėjo. Kaip teigiama susi-tikimo protokole, „nepaisant daugybės gražių žodžių, paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis tapo dar viena „prarastąja dekada”, dar labiau pag-ilinusia skurdą, visuotinę nelygybę ir aplinkos destrukciją”. 2005 kovą buvo paskelbtas Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimas (Millennium Ecosystem Assessment). Šis pranešimas buvo rašomas keturis metus, tyrimus atliko daugiau kaip 1300 mokslininkų ir tyrėjų iš 95 tautų, projektą rėmė Pasaulinė aplinkos bazė (Global Environment Facility), Jungtinių Tautų fondas, Pasaulio bankas ir kiti. Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimas siekdamas išsaugoti planetą pateikė daugelį sukrėtusias išvadas. Pasirodo, kiekvienas žmogus pasau-lyje yra priklausomas nuo gamtos ir ekosistemos, kuri užtikrina normalias

2 / redakcija

OZONAS4/Darni raidaRedaktorius:Linas Kranauskas8 682 52 400, editor@ekologija.lt

Koordinatorius:Artūras Nečejauskas8 699 37 833, info@ekologija.lt

Projekto vadovė:Renata Heredia8 615 18 055, info@ozonas.lt

Leidinio bendraautoriai:Jolita VitkauskaitėKristina KučinskaitėValdas KavaliauskasSkirmantė GoughEdgar Heredia

Vertimai:Skirmantė GoughKristina Kučinskaitė

Kalbos kultūra ir stilius:Akvilė Rėklaitytė8 610 08 285, redakcija@ekologija.lt

Reklama, rėmimas, partnerystės:Mindaugas Galiauskas8 614 68 145, ozonas@ekologija.lt

Giedrius Stauskas8 615 41 221, projektai@ekologija.lt

MaketasKristina Pipiraitė8 652 21 189

LeidėjasVšĮ „Kultūros idėjų institutas“

Korespondencijai:Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Buveinė:Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919,info@ekologija.lt

Internete www.ekologija.lt

ISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

gyvenimo sąlygas, sveikatą ir saugumą. Žmogus per pastaruosius dešimtmečius yra padaręs neįmanomų pokyčių vi-sai ekosistemai, kad patenkintų vis augančius maisto, vandens ir energijos poreikius, kurie pagerino bilijonų žmonių gyvenimus, bet pakirto natūralią gamtos galimybę valyti orą ir vandenį, apsis-augoti nuo kataklizmų ir ligų. Neapgal-voti poelgiai sukėlė planetoje milžinišką įvairių rūšių nykimo bangą, kuri gresia ir pačiam žmogui. Ekosistemos sutrikimas yra aiški kliūtis Tūkstantmečio vysty-mosi tikslams (Millenium Development Goals) pasiekti – sumažinti skurdą, alkį ir ligas pasaulyje. BBC televizija 2005 m. atliktą Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimą pasaulio visuomenei pristatė trumpai ir aiškiai: 1) avialinijos nemoka už jų į atmosferą išmetamą anglies dioksidą; 2) maisto kaina neatspindi agrocheminėmis nuotekomis užteršto vandens valymo išlaidų; 3) tabako in-dustrija švaisto naudingus žemės plo-tus ir žaloja aplinką ir žmonių sveikatą. 4) susidariusi įtampa ir disharmonija ateinančiais dešimtmečiais didės dar labiau, kol žmonijos požiūris ir veiksmai galų gale pasikeis.

Kol kas progreso maža

Pasaulio skurdo faktų ir statistikos du-omenimis (www.globalissues.org), mūsų žemėje gyvena per 1.3 milijardus žmonių, neturinčių priėjimo prie švaraus vandens; maždaug pusė žmonijos gyvena antisanitarinėmis sąlygomis ir uždirba mažiau kaip 2 dolerius per dieną; apie 2 milijardai žmonių neturi elektros; tiek pat žmonių XXI amžių pa-sitiko nemokėdami skaityti ir net parašyti

KlaipėdojeBodyshop „Akropolyje“, Taikos pr. 61IKI parduotuvėse:„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g.84

ŠiauliuoseBodyshop „Saulės mieste“, Tilžės g. 109IKI parduotuvėje„Dainai“, Gardingo g. 2

Panevėžyje - IKI parduotuvėje„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija - užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje.

Jei Jūs esate ekologinio, t.y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningumo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą - per-veskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir tuo būdu prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidau-jate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba rek-lama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik išgalėsime!

Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2% pajamų mokesčio sumos naudojantis savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2% standartinę VMI prašymo formą.Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2% pajamų mokesčio sumos už 2006 me-tus – jūsų skirtų lėšų dėka apmokėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:

Paramos gavėjo identifikacinis numeris(įmonės kodas): 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“

Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

RASK OZONĄ

BEIekologiniuose renginiuose, konferencijose,

įvykiuose, pasimatymuose,pas ekologiškus draugus ir kt.

nuotr. Vaivos Strikaitytės

„Žalvario” Atliekų utilizavimo centrebei Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio filialuose.

Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugosdepartamentuose.

Regioniniuose atliekų tvarkymo centruose.

1 Mano Guru Vilniaus 22/12 Cafe de Paris Didžioji 13 Coffee Inn Vilniaus 17 Trakų 7 Pilies 10Gedimino 94 Balti Drambliai Vilniaus 415 Cozy Dominikonų 106 Bodyshop Gedimino 97 IKI „Minskas“ Žirmūnų 2

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

SUMMARY

“It is possible to eradicate extreme poverty in a generation. It is possible to improve substantially the level of access to basic social services. It is possible to stop the spread of AIDS, of tuberculosis, and of malaria. It is possible to reverse deforestation. All that can be done. And if it is possible, then we must do it.” – says Louis Michel, EU Development and Humanitarian Aid Commissioner. Today there are no separate problems. Everything in the world is so interlaced with causalities and results, that we can only take the blame upon ourselves for every single starving child somewhere in the Third World. The relationship between the rich and poor, and the impacts on the environment go deep. Economics is meant to be about efficient allocation of resources to meet everyone’s needs. However, international power politics andideologies have continued to influence policies in such a way that decision-making remains concentrated in thehands of a few narrow interests. The result is that the world’s resources are allocated to meet a few people’s wants, not everyone’s needs.A debate on the „Millennium Development Goals“ was held in Vilnius on the 17th of October, 2007 the aim of which was to trigger a public discussion on the objectives of development aid, its volume, quality, means of delivering and finally results. More than 60 representatives of the Republic of Lithuania Seimas, ministeries,academia and non-governmental organisations shared their thoughts, experiences and made recommenda-tions on how to create greater awareness of the Millennium Development Goals and the concept of development cooperation, as well as how to enhance the current activities with regard to development cooperation both on a national and international level.

savo vardo; Mažiau nei vienas procen-tas visų pasaulio išlaidų, skiriamų gin-klams per vieną dieną, buvo reikalinga tam, kad kiekvienas vaikas pradėtų lankyti mokyklą iki 2000 m., tačiau taip neatsitiko. Vandens problemos kamuoja daugiau kaip pusę žmonijos. Vartojimo nelygybė (ir tiesiogiai aplinką veikiantis natūralių išteklių eikvojimas) yra žiauriai iškreipta: keletas šimtų milijonierių valdo tiek turto, kiek 2.5 bilijonai vargingiausių pasaulio žmonių, vaizdžiau kalbant – vi-enam žmogui tekęs pyrago gabalėlis yra tokio paties dydžio kaip tas, kurį dal-ijasi 57 alkstantieji. Dar statistikos: 20 proc. žmonių daugiausiai uždirbančiose šalyse suvartoja per 86 proc. visų asmeninių pasaulio sąnaudų. Beveik 12 procentų visos pasaulio populiacijos naudojasi 85 procentais viso švaraus vandens, ir šie 12 procentų gyvena tikrai ne Trečiajame pasaulyje.

Palyginkite šiuos pasaulio išlaidų prior-itetus:

Pasaulio prioritetai

Bilijonai Amerikos

dolerių (USD)

Kosmetika Jungtinėse valstijose 8

Ledai Europoje 11Kvepalai Europoje ir Jungtinėse valstijose 12

Naminių gyvūnėlių mais-tas Europoje ir Jungtinėse valstijose

17

Verslo pramogos Japonijoje 35Cigaretės Europoje 50Alkoholiniai gėrimai Europoje 105Narkotikai pasaulyje 400Karinės išlaidos Pasaulyje 780

su tais, kurie buvo įvertinti kaip papildo-mos išlaidos pagrindinėms socialinėms paslaugoms užtikrinti besivystančiose šalyse:

Pasaulio prioritetas

Bilijonai Amerikos

dolerių (USD)

Pradinis išsilavinimas visiems 6Vanduo ir sanitarinės medžiagos visiems 9

Reprodukcinė sveikata visoms moterims 12

Bet patenkinama sveikata ir mityba visiems 13

(Žmogaus raidos protokolas 1998, I dalis,

Jungtinių Tautų vystymosi programa)

Visas dramblysDaugeliui turbūt gerai žinomas alegorinis pasakojimas apie keturis aklus žmones, kurie turėjo užduotį atspėti, koks daiktas yra priešais juos. Kiekvienas apčiupinėjo prieš jį esantį objektą tiek, kiek pajėgė pasiekti, bet nė vienas neatpažino viso... dramblio. Panašiai „atpažįstamos“ ir skurdo, aplinkos degradacijos ir kitos problemos, kurias lemia paprasčiausios darnos nebuvimas. Aktualūs, pasaulinio lygio klausimai turi daug bendra, tačiau sprendžiami dažniausiai atskirai.Ekonomistai ir politikai dažnai neįvertina problemų susietumo. Pavyzdžiui, skurd-as – tai ne tik grynųjų pinigų stygius, bet ir priėjimo prie natūraliųjų išteklių nebu-vimas. Ironiška, bet panašu, jog mais-tas ir kiti ūkio produktai plūste plūsta iš alkstančių ir stokojančių sričių į pinigais ir turtais pertekusias šalis, o vargstančių šalių ūkininkai yra vieni labiausiai alkstančių žmonių pasaulyje. Tokią situaciją tegali paaiškinti šiandieninės agrokultūros tikslas. Kaip ir daugelis kitų rinkų, maistas pasaulyje yra prieinamas tiems, kas gali tai sau leisti, o ne tiems, kuriems jo reikia. Didžioji dalis maisto yra pagaminama tik tam, kad patenkintų

vartotojų poreikius, bet ne vargstančiųjų ir alkanųjų būtinybes. Kai pinigai kalba, skurdas turi patylėti. Tai veda į daugybę nukrypimų, besaikį švaistymą, galiau-siai naudingieji aplinkos resursai tampa beverčiais. Jeigu norite suprasti, kodėl žmonės alksta, – sako antropologijos profesorius Richard Robbins (JAV), – liaukitės mąstyti apie maistą, kaip apie kažką, ką ūkininkai augina kitiems žmonėms suvalgyti, ir pradėkite jį ver-tinti kaip tai, ką kompanijos gamina, kad kiti žmonės pirktų. Galiausiai prieita prie situacijos, kai 1 milijardas kovoja su badu, o tuo metu kitas milijardas žmonių kenčia dėl viršsvorio. Darnus vystymas klaidingai suvokiamas tik kaip naujų technologijų klausimas. Kad būtų išvengta daugybės kataklizmų, faktiškai būtų užtekę ne naujo įrenginio, bet iš esmės pakeisti aplinkos tvarkymą tolesniam vystymuisi. Todėl darnus vystymas yra ne technologijų klausi-mas, bet politinė sistema, kuri suteikia žmonėms teisę į natūraliuosius resur-sus. Vietos bendruomenių įtraukimas į aplinkos tvarkymą ar valdymą yra būtina darnios raidos sąlyga. Natūralių išteklių eikvojimas būtų bent kiek pristabdytas, jeigu vietinės bendruomenės turėtų sąlygų savo darniam verslui, atsiribodamos nuo gigantiškų kapitalistinių tinklų, pačios sau vadovautų ir priiminėtų sprendi-mus. Šiandieninės technologijos ir žinios gali žymiai sumažinti žmogaus neigiamą poveikį ekosistemoms. Kol kas nepanašu, kad būtų naudojamasi tokia galimybe – priešingai, atrodo, eko-sistemos yra suvokiamos kaip amžinos, niekada neišsenkančios ir, svarbiausia, nemokamos! Todėl, jau dabar akivaizdu, kad natūraliųjų turtų išsaugojimas pareika-laus daugybės koordinuotų vyriausy-binio sektoriaus, verslo ir tarptautinių institucijų pastangų. Koncentravimasis tik į vieną problemą prilygsta to minėto aklojo „žiūrėjimui“ į dramblį. Tačiau kai kurios problemos yra tokios didelės, kad mes jų, ir plačiausiai atmerkę akis, nesugebame pamatyti.

Dar vienas bandymas

Tūkstantmečio vystymosi tikslai buvo suformuluoti 2000 m. rugsėjo mėn. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Tūkstantmečio viršūnių susitikime, kuri-ame dalyvavo 189 pasaulio valstybių bei vyriausybių vadovai. Susitikimo dalyviai priėmė Tūkstantmečio deklaraciją, ku-rioje apibrėžtos Jungtinių Tautų ir pas-aulio bendruomenės veiklos kryptys sprendžiant visuotines problemas:1. Panaikinti ypač didelį skurdą ir badą (nuo 1990 m. iki 2015 m. perpus sumažinti gyventojų, kurių pajamos sudaro mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną, skaičių; nuo 1990 m. iki 2015 m. perpus sumažinti badaujančių gyventojų skaičių.2. Užtikrinti visuotinį pradinį išsilavi- nimą (užtikrinti, kad iki 2015 m. visi berniukai ir mergaitės galėtų baigti visą pradinio mokslo kursą).3. Skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims (sumažinti lyčių skirtumus pradinio ir vidurinio ugdymo srityje (pageidautina iki 2005 m.) ir vi-suose kituose lygmenyse (ne vėliau kaip iki 2015 m.)).4. Sumažinti vaikų mirtingumą (nuo 1990 m. iki 2015 m. trečdaliu sumažinti vaikų iki 5 m. amžiaus mirtingumą).

5. Stiprinti gimdyvių sveikatą (nuo 1990 m. iki 2015 m. trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirtingumą). 6. Kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kit-omis ligomis (iki 2015 m. sumažinti ŽIV/AIDS plitimą, iki 2015 m. užkirsti kelią maliarijos ir kitų pavojingų ligų plitimui).7. Užtikrinti darnią aplinkos apsaugą (nuolat integruoti vystomojo bendradar-biavimo principus į šalies politiką ir pro-gramas bei atstatyti prarastus aplinkos išteklius; iki 2015 m. perpus sumažinti nuolatinio geriamojo vandens šaltinio neturinčių žmonių skaičių; iki 2020 m. pagerinti 100 milijonų lūšnynų gyventojų gyvenimo sąlygas.). 8. Suburti pasaulio visuomenę to-limesnei žmonijos raidai užtikrinti (to-liau vystyti atvirą, teisiškai pagrįstą, prognozuojamą, nediskriminacinę prekybos ir finansinę sistemą; šiamuždaviniui priskirtini ir įsipareigojimai tobulinti valdymą bei mažinti skurdą (ir nacionaliniame, ir tarptautinia-me lygmenyse); spręsti specifiniusmažiausiai išsivysčiusių šalių poreikių klausimus; šiam uždaviniui priskir-tina: tarifais ir kvotomis nesusaistytas mažiausiai išsivysčiusių šalių ekspor-tas; skolų mažinimo programa daug skolų turinčioms neturtingoms šalims ir oficialių dvišalių skolų panaikinimas; kt.

Kodėl Lietuva?

2007 m. spalio 17 d. Vilniuje įvyko diskusija „Pasaulis už Lietuvos ribų – Tūkstantmečio vystymosi tikslai“. Šios diskusijos tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į pasaulio vystymo-si problemas ir jų mastą, paramos tei-kimo besivystančioms bei pereinamąjį laikotarpį išgyvenančioms šalims galimybes ir jos kokybę, aptarti pasie-kimus. Interaktyviose diskusijose daly-vavo 60 Lietuvos Respublikos Seimo, ministerijų, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, kurie dalijosi nuomonėmis, patirtimi bei teikė reko-mendacijas, kaip gerinti supratimą apie vystomąjį bendradarbiavimą. Taip pat buvo įvertinta nacionalinė, Europos bei pasaulio vystymosi politikos pažanga, Lietuvos indėlis bei vaidmuo siekiant plėsti visuotinę partnerystę naciona-liniame ir tarptautiniame lygmenyse. (Toliau pateikiama ES įgaliotų diskusi-jos organizatorių Vš.į. „Baltic Partners” surinkta informacija apie Lietuvos vys-tomojo bendradarbiavimo politiką, tik-slus ir atliekamus darbus bei diskusijos dalyvių rekomendacijos).

Lietuva, kaip ES valstybė, taip pat kelia sau vystomojo bendradarbiavimo poli-tikos tikslus – prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo; de-mokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės kaimyniniuose regionuose plėtojimo; aktyvinti politinius, kultūrinius, ekono-minius ir socialinius ryšius su regiono valstybėmis; didinti Lietuvos vaidmenį formuojant ir įgyvendinant tarptautinių organizacijų politiką regione ir taip sti-printi Lietuvos nacionalinį saugumą. Lietuvos prioritetuose dvišaliu pagrindu teikia pagalbą Baltarusijos Respub-likai, Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai, Azerbaidžanui, po konfliktųatsigaunančioms šalims: Afganistanui bei Irakui. Dvišalė ir trišalė parama pa-gal galimybes teikiama ir kitų regionų šalims, ypač skurdžiausioms Afrikos valstybėms. Lietuva teikia paramą šiuose sektoriuose: demokratijos

stiprinimo, žmogaus teisių, gero valdy-mo ir įstatymo viršenybės, ekonominės plėtros, eurointegracijos procesų, administracinių gebėjimų stiprinimo.

2006 m. Gruzijoje Lietuva įgyvendino vystomojo bendradarbiavimo projek-tus demokratijos ir žmogaus teisių, administracinių gebėjimų stiprinimo srityje; dalyvavo įgyvendinant Europos Kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planą Standartizacijos srityje; prisidėjo prie viešojo informavimo ir pilietinės visuomenės ugdymo; Kutaisyje įrengė modernią kompiuterinę klasę bei kartu su Gruzijos UNICEF dalyvavo rekonstruojant Tbilisio vaikų namus. Armėnijoje ir Azerbaidžane įgyvendinti kovos su korupcija projektai.Siekiant paskatinti Baltarusijos demok-ratinius procesus, 2006 m. Lietuvos vys-tomojo bendradarbiavimo projektai buvo daugiausiai orientuojami į 2006 m. pre-zidento rinkimus, demokratijos procesų skatinimą, pilietinės visuomenės švietimą, europinių vertybių sklaidą. Didžiulį tarptautinės bendruomenės palaikymą turi Lietuvos inicijuotas Eu-ropos humanitarinio universiteto (EHU)

tremtyje projektas, finansuojamasEuropos Komisijos, Šiaurės Ministrų Tarybos, taip pat JAV bei kitų šalių vyriausybių. Dėl politinių priežasčių uždarytas Minske veikęs universitetas, radęs laikiną prieglobstį Vilniuje, dabar sukuria galimybes gauti vakarietišką išsilavinimą daugiau nei 500 baltarusių studentų. Atsižvelgdama į sudėtingą šios šalies sveikatos apsaugos sektori-aus situaciją, Lietuva įgyvendino šiuos projektus: „Gydomasis pažintinis vaikų iš Černobylio katastrofos paveikto re-giono vizitas į Lietuvą“, „Baltarusijos ekspertų vizitas į Lietuvą siekiant pa-sikeisti patirtimi taikant veiksmingas priemones ŽIV/AIDS prevencijai tarp intraveninių narkotikų vartotojų“.2006 m. Lietuva įgyvendino pirmąjį vystomojo bendradarbiavimo projektą skurdžiausiame pasaulio žemyne – Af-rikoje (Mauritanijoje). Žuvininkystės de-partamento prie LR Žemės ūkio minis-terijos kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais įvykdyto projekto tikslas – prisidėti prie Mauritanijos žuvų išteklių išsaugojimo, žvejybos operacijų bei žvejybos laivyno ekonominės veiklos optimizavimo.

darni raida / 3

nuotr. VaidoToločkos

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

05:00Martin vis dar miega. Julia atsikelia iš lovos. Ji jaučiasi nepailsėjusi po vakarykščio ginčo. Kol Martinas ir Julia miegojo, grindų-dubliuota vėsinimo sis-tema (ground-coupled cooling system) 1 sumažino miegamojo temperatūrą iki komfortabilios 12 C laipsnių žemesnės temperatūros nei lauke.

06:00 Nuskamba žadintuvas. Martin nuspau- džia „snaudimo“ mygtuką. Žadintuvo garso įjungtas matinis OpaciView 2 fasadas per 3 minutes pašviesėja iki 80 proc., virsdamas iš tamsaus šviesiu. Martin bunda iš miego. Nuomotino sto-go sistema The Rent-Your-Roof sys-tem 3 pradeda kaupti dienos reikmėms būtiną energiją.

07:00Julia ruošia pusryčius virtuvėje namo viršuje. Martin pabučiuoja ją, besileis-damas laiptais žemyn paimti „The Sunday Times“ žurnalo 4 ir bandelės iš RotoFridge 5 šaldytuvo. Jis sėdi ir skai-to valgomajame namo apatinėje dalyje, o Julia pusryčiauja darbo kambaryje, skaitydama naujienas internetu. 08:00 Martin palenda po EasyShower 6 dušu ir apsirengia darbo drabužiais. Pakeliui į darbą jis užeina į darbo kambarį pasi-imti pakrauto rankinio įrenginio. Julia paprašo Martino nupirkti čili ir ciberžolės prieskonių rytojaus vakarėliui.

10:00 Naudodamasi laisvų rankų įranga ir be sustojimo kalbėdama, Julia treniruo-jasi su WorkOut Generator 7, skirdama po 20 minučių treniruotei su bėgimo takeliu, stacionariu dviračiu ir irklavimo mašina. Treniruoklių salės langų stiklai, suintensyvėjus saulei ir įšilus Julios kūnui, 30 proc. pritemsta...

11:00 Julia atvėsta EcoPool 8 baseine. Jai besimaudant po dušu, išsitiesia vejos LawnDrawer 9 takelis, kuris nudžiūsta saulėje. Baseinas grįžta į drėgmės gar-avimo sumažėjimo režimą. Orui įkaitus, Julia įsisupa į vėsinantį CoolingBlan-ket 10 pledą. Tada užlipa laiptais ir su ledais rankoje įsitaiso priešais ugnies ir ledo židinį Fire-Ice-Place 11.

13:00 Julia išsirenka suknelę iš džiovyklos-drabužinės DryerCloset 12, įjungia savo elektromobilį ir išvyksta į susitikimą. Jai išvykus, įsijungia budinti DomestiSleep 13 režimo sistema: langai užtemsta, vėdinimo ir RapidCool kondicionavimo sistemos 14 išsijungia ir vėdinimo sis-tema pradeda veikti tik 10 proc. galin-gumu.

15:00 Kai Martin mašina priartėja prie namo, aktyvusis namo Home-on-the-Go 15 režimas inspiruoja budinčias Domesti-Sleep and RapidCool sistemas, kurios „pažadina“ namą. Grįžęs Martin įsipila Martinio, tačiau atsiminęs pamirštus nupirkti čili ir ciberžolės prieskonius, išskuba atgal.

16:00 Julia grįžta laiku paleisti kilimėlių nuo-mos diegėją Rent-a-Rug 16, kuris yra užprogramuotas pakeisti svetainės

kilimą. Ji perskaito Martin negrabiai parašytą raštelį ir gurkšteli jo Martinio. Apsirengia maudymosi kostiumėlį ir palieka savo nešiojamąjį kompiuterį apatinėje namo dalyje.

17:00 Diegėjas pakeičia senąjį kilimėlį per-dirbtu veltiniu, kad uždengtų medines 17 grindis. Julia nusiima vėsinančią CoolingBlanket antklodę ir pabando užmigti. Langai tampa 90 proc. skai-

drumo, kai saulę uždengia debesys. Įtraukiamieji stogo latakai RoofFunnel 18 pajunta lietų ir aktyvuojasi.

18:00Julia nuskina pomidorus iš ekologiško daržo EcoFlow Garden 19 ir pradeda gaminti pietus. 15 minučių pila kaip iš kibiro; surenkama daugiau nei 6,500 galonų vandens. Martin grįžta namo. Jis pamiršo čili.

19:00Julia sunerimusi gamina toliau. Prieš atvykstant svečiams, ji pasipuošia nauja mini suknele. Martin atneša keletą butelių vyno iš greito vėsinimo vyno rūsio RapidCool, įrengto po ba-seinu.

21:00Atvyksta svečiai Leonard ir Casey. Po keleto taurių Margaritų jie pietau-ja apatinėje namo svetainėje. Julia apgailestauja dėl indiškos sriubos nepakankamo aštrumo ir pokalbis pa-sisuka apie kelionės po Pietų Indiją

įspūdžius.

23:00Po pietų Martin ir Casey nusprendžia išsimaudyti. Julia naršo internete viršutiniame darbo kambaryje, o paskui palaiko kompaniją Leonardui priešais dujinį židinį.

24:00Martin perjungia šviesas 20 ir įjungia namą į nakties režimą Nightflush 21,

vejerio tipo šaldytuvas. Maistas yra įdedamas ar išimamas pro nedidelę kiaurymę, nevarstant šaldytuvo durų ir taip be reikalo nešvaistant energijos. 6 EasyShower – „lengvas dušas“ – turi ekonomišką dušo galvutę, kuri išskaido vandenį į didelius vandens lašus ir nesukuria stiprios nereikalingos srovės ir didelio nuotekų kiekio. 7 WorkOut Generator – konvertuoja energiją, kurią sukuria sportuodami žmonės į 110 V elektros srovę, kuri gali būti panaudojama įvairiems įrenginiams maitinti.

Klimato kaita: pavydėtinai žali namai

PAGAL THE SUNDAY TIMES PARENGĖ RAMINTA VYZIENĖ

Ar galėtumėme ateityje gyventi nu-ostabiausiuose namuose, kurie patys pagamina daugiau ener-gijos nei sunaudoja, o dalį skiria valstybės akumuliatoriams?Tarpdisciplininė architektūros, ur- banistinio dizaino, vizualiųjų ir performatyviųjų menų kompanija „Diller Scofidio+Renfro”įsitikinusi,jog galėtume. Bendradarbiauda-mi su aplinkos dizaino kompanija

„Atelier Ten“ jie sukūrė prabangų namą įsivaizduojamai porai, naudodami vadinamąsias „cutting-edge“ (aukščiausias, moderniausias) technologi-jas. Julia yra inžinierė kompiuterinės įrangos platinimo firmoje; Martin– internetinės rinkodaros kompanijos konsultantas. Jų namas, Namas-Fantomas, stovi dykumoje, palyginti su greitai augančiu miestu, globaliai atšilusioje ateityje. Vidinė, klimatą reguliuojanti gyvenamoji erdvė apima ir dvigubas lauko duris, taigi namų ruoša gali būti atliekama ir namo viduje, ir lauke, priklausomai nuo oro. Kasdienių užsiėmimų sukaupta energija gali būti saugoma vėlesniam laikui, o namas jaučia gyventojų, judančių iš vieno kambario į kitą, poreikius

kad būstas pasiruoštų kitai dienai, ir ke-liauja į energiją generuojantį miegamąjį PiezoSleeper 22.

PAAIŠKINIMAI:

1 Ground-coupled heating and cool-ing – dviguba žemės šildymo vėdinimo sistema, naudojanti pastovią žemės temperatūrą (apie 55 C laipsnius) kaip šilumos šaltinį, o perteklinę namo šilumą grąžinanti atgal į žemę. 2 OpaciView – aukštos kokybės, dviejų sluoksnių netarši stiklinių sienų siste-ma. Ji padaryta iš viršutinio spalvotųjų dujų sluoksnio, turinčio porėtą volf-ramo oksido juostelę, kuri šviesėja arba tamsėja, priklausomai nuo dienos šviesos intensyvumo ir nuo to, ar na-muose yra žmonių. Vidinis skystųjų kristalų sluoksnis gali būti naudojamas kaip privatumo ar apsaugos skydas. Vidinė ventiliacijos erdvė tarp sluoksnių yra reguliuojama sklendėmis, kurios yra atidaromos dienos metu, tam, kad būtų pašalinta šiluma, ir uždaromos naktį, užtikrinant gerą izoliaciją.

3 Rent-Your-Roof – „nuomokis stogą“ sistema aprūpina fotovoltiniais elemen-tais, kurie tvirtinami ant įvairių stogų paviršių. Šiuos elementus prižiūri ir jais disponuoja vietiniai paslaugos teikėjai. Kai elektros pagaminama daugiau nei jos reikia namų ūkio reikmėms patenk-inti, ji nukreipiama į bendrus energetin-ius tinklus. 4 Tūkstančiai medžių sunaudojama sekmadieninės spaudos gamybai. 5 RotoFridge – gerai izoliuotas kon-

8 Bechloris EcoPool baseinas turi vandens lovos tipo uždangalą su hidraulinėmis kojelėmis, kuris sumažina vandens garavimą, kai ba-seinas nenaudojamas ir kartu sukuria poilsinę erdvę. 9 LawnDrawer – tai mobilus velėnos sluoksnis, kuris gali būti ištiesiamas ant tako ir naudojamas kaip veja. Velėna auginama 12 colių gylio žemės pripildy-tose kamerose su drenažo ir aeracijos sluoksniu, saugančiu nuo erozijos. 10 CoolingBlanket naudoja drėgmę sulaikančius pluoštus, kurie neleidžia kūno šilumos išgarinti drėgmės pavi-dalu. Laikoma RotoFridge šaldytuve. 11 Fire-Ice-Place šildo ir vėsina kam-bario orą. Kad atvėsintų namus, jis veikia kaip atvirkščias kaminas. Išpurškiamas vanduo, kuris atvėsina orą ir šis nusileidžia į gyvenamą erdvę. 12 DryerCloset – tai spinta-džiovykla, kurioje oras juda laisvai tarp drabužių ir jie sausai išdžiovinami.13 DomestiSleep reguliuoja energi-jos išeigą. Namas gali būti įjungtas „žiemos miego“ režimu, namie nesant žmonių. 14 RapidCool naudoja labirinto tipo ventiliacijos sistemą, sudarytą iš rifliuotų betono sienų, esančių po ba-seinu. Šaltas nakties oras yra saugo-mas labirinte ir išleidžiamas, kai reikia, per pogrindines konstrukcijas. Šaltas labirintas taip pat tarnauja kaip vyno rūsys. 5 Home-on-the-Go yra papildoma pa-slauga mobiliųjų telefonų savininkams, leidžianti mobiliuoju telefonu komu-nikuoti su kitomis interaktyviomis namų kontrolės sistemomis. 16 Rent-a-Rug yra viena iš keleto vietinių nuomos agentūrų, kurios per-dirba grindų dangos produktus.17 Namas yra pastatytas iš perdirbamų ir atsinaujinančių medžiagų. Mediena yra atgabenta iš artimiausio darnios plėtros pagrindais valdomo miško. 18 RoofFunnel – tai lanksti stogo mem-brana, sužadinama drėgmės ir kritulių ir padvigubinanti stogo paviršiaus surinkimo našumą. Cisterna surenka vandenį tualeto ir drėkinimo sistemos reikmėms. 19 EcoFlow Garden naudoja natūraliai išvalytas nuotekas, parenkami atitinka-mi augalai, kerojantys, esant tam tikroms maistinėms sąlygoms. 20 Nepriklausomi įrenginiai kiekvienai funkcijai užtikrina, kad energija nau-dojama tik tada, kai reikia. 21 NightFlush režimas naudoja dy-kumos nakties iškritusią rasą, garus tokios temperatūros, kuri reikalinga labirintui atvėsinti naktį ir namui vėsinti dieną. 22 PiezoSleeper prijungia prie čiužinių daviklį, skirtą konvertuoti perteklinę žmogaus kūno išskiriamą energiją į elektrą, saugomą įkraunamoje namų baterijoje.

SUMMARY

Climate change: a home to make you green with envy

Could we live in a guilt-free future with a luxurious house that produces more energy than it consumes, and gives back to the national grid? The architects Diller Scofidio + Renfro think that we can. Collaborating with theenvironmental-design firm Atelier Ten, they have designed a luxury house for a fictional couple, using cutting-edge technology, both real and in development. Julia is an engineer for a software-development firm; Martin aconsultant for an internet marketing company. Their home, The Phantom House, sits in a desert overlooking a fast-growing city in a globally warmed future. An indoor, climate-controlled living space hovers over its outdoor double, so household tasks can be performed inside or out, depending on the weather. Energy produced by everyday activities can be banked for later use, and the house anticipates inhabitants’ needs as they move from room to room. Thank you Sunday Times!

4 / ekostatyba

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt alternatyvi energetika / 5

Ateitis palanki saulės energijai Europoje dar nepopuliaru naudoti saulės energiją,

tačiau, nepaisant didelių investicijų ir problemų, iškylančių dėl gamybai reikalingų žaliavų stokos, diegiamų saulės elementų sistemų skaičius nepaliaujamai didėja. Šį procesą aktyviai skatina keletas Europos valstybių, kuriose tokia „žalia” elektra į elektros tinklą tiekiama itin palankiais tarifais. Daroma išvada, kad dėl gamybos išlaidų mažėjimo ir palankių tarifų nustatymo, saulės en-ergijos panaudojimas ateityje sparčiai augs.

JOLITA VITKAUSKAITĖjolita@meniu.lt

Augimas Europoje2005 metų statistika rodo, kad Europos fotoelektrinių sistemų rinka sparčiai auga. Lyginant su 2004-aisiais, 2005 metais fotoelektrinių technologijų diegimas išaugo net 18 proc. 2006 metų duomenys rodo, kad Europoje iš viso jau buvo įdiegta apie 1 793 MW galingumo fotoelektrinių elementų, kurių pakako 600 000 ūkių aprūpinti elektros energija. Europos mastu šioje srityje lyderiauja Vokietija. Šis saulės energijos vartojimo augimas būtų dar didesnis, jei visame pasaulyje netrūktų pagrindinės žaliavos – grynojo silicio. Nepaisant to, kad šis elementas yra vienas labiausiai paplitusių žemėje, gryno-jo silicio trūkumas jaučiamas jau daugiau negu 10 metų.

Silicio tiekimasPagrindinė gryno silicio tiekimo sutrikimo problema yra ta, kad gamyklos nespėja gaminti reikiamo šios medžiagos kiekio. 99 proc. grynojo silicio skiriama mikroproce-soriams gaminti, o likusieji tik 1-2 proc. – naudoti fotoelektriniams moduliams. Po informacinių technologijų nuosmukių praėjusiame dešimtmetyje, kai kurie silicio gamintojai pasitraukė iš rinkos ir uždarė gamyklas. Elektronikos pramonė sparčiai atsigavo, tačiau gryno silicio gamin-tojai šios medžiagos daugiau gaminti nepradėjo, palikdami nemenką „spragą“ tarp jo paklausos ir pasiūlos.

Didelės investicijosPastatyti pelningą silicio gamyklą reikia la-bai didelių investicijų. Gamyklos, kuri per metus galėtų pagaminti 5000 tonų silicio, įkūrimas atsieitų iki 450 mln. eurų. 2005 metais fotoelektrinėms sistemoms gaminti reikėjo 30 000 tonų gryno silicio, o jau 2006- aisiais jo prireikė apie 50 000 tonų! Paklausai augant, o pasiūlai nedidėjant ši problema tapo itin rimta.Pasak Europos fotoelektrinės pramonės asociacijos (EPIA) generalinio sekretori-aus Michel Viaud, toks rinkos spaudimas pačią fotoelektrinių prietaisų rinką privertė atsinaujinti. Sutrikusio tiekimo situacija šią pramonę privertė daugiau investuoti į tyrimus, žvalgytis naujų technologijų – pradėta naudoti plonos plėveles (ang. thin-film), prietaisai, kurių gamybai nerei-kia silicio, taip pat pradėta stengtis našiau vartoti silicį. Siekiama, kad laikui bėgant, žaliavos kainos ir naujų technologijų

fotoelektrines technologijas, kurių ben-dras galingumas sieks net 85 MW. Nutarę investuoti į saulės energijos elementus, Italijos gyventojai pareiškė, kad energijos gamybą ketina „patys paimti į savo rankas”. Saulės energijos panaudojimas pastatu-ose bei optimalus energijos suvartojimas ir taupymas sumažins tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, tiek energijos suvartojimą privačių ūkių sektoriuje.

Asmeninė saulės energijaVienas iš Berlyno gyventojų Alberto Visentin didžiuojasi turėdamas nuosavą saulės energijos elektrinę ant savo namo stogo. „Aš turiu saulės elementų sistemą sumontuotą ant mano namo stogo, – pa-sakoja jis, – ji generuoja vidutiniškai 2 kW galingumo elektros energiją dienos metu ir dėl superkamos „žalios“ energijos tarifų aš galiu parduoti elektrą į bendrą elektros tinklą, kai manęs nėra namuose“. Gauna-mos pajamos (keli šimtai eurų per metus) yra grįžtančios investicijos už prieš keletą metų pirktą fotoelektrinę įrangą, kainavusią keletą tūkstančių eurų.

Privačios investicijos ant viešojo sektoriaus pastatųBerlyno miesto taryba yra rimtai nusitei-kusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, tačiau ne statant vandens ar vėjo jėgaines miesto aplinkoje, o paden-giant saulės elementais apie 6000 miesto valdžiai priklausančių pastatų stogų. Mies-to klimato apsaugos padalinys pristatė „Saulės elementų stogų programą”, kuria privačius investuotojus skatino diegti fotoelektrines sistemas ant viešojo sekto-riaus pastatų stogų.Investuotojai gauna naudą parduodami elektrą į paskirstymo tinklą labai palankiais tarifais – nuo 0,54 euro už kWh.

Du saulės energijos pan-audojimo būdai Saulės energija, kaip atsinaujinantis en-

ergijos šaltinis, gali būti naudojama dviem būdais – elektrai gaminti ir vandeniui šildyti.Elektrą gaminančios technologijos yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir vandens šildymo sistemos, naudojamos centrali-zuotam vandeniui šildyti arba vėsinti. Eu-ropos Sąjungoje 2002 metais buvo įdiegta apie 12,3 milijono kvadratinių metrų vandens šildytuvų, naudojančių saulės energiją. Kasmet tokių sistemų įdiegiama dar po 1,5 milijono kvadratinių metrų. Šios technologijos naudojamos tiek vandens šildymui, tiek vėsinimui. Jos ypač popu-liarios Pietų Europoje, kur vasarą gauna-ma daug saulės energijos ir suvartojami dideli kiekiai vandens.

Inovacijos 2007 metų vasaros pabaigoje pasirodė informacija apie sukurtus daug našesnius saulės elementus. JAV Kompanija „Plex-tronics“ paskelbė, kad naudodami organinę fotoelektros technologiją, pasiekė naują pasaulio rekordą. Nenaudojant silicio, pagamintas organinis saulės elementas, kurio darbo našumas siekia 5,4 proc.! Kompanija sukūrė rašalo sistemas, kurios leidžia nedidelėmis sąnaudomis spausdinti fotoelektrinius elementus. Galimybė spaus-dinti organinius fotoelektrinius elementus ant stiklo ar plastiko stipriai sumažina savikainą ir energijos sąnaudas. Kita JAV kompanija „Nanosolar“ paskelbė apie planus gaminti pigius saulės elemen-tus naudojant plonos plėvelės (thin-film)technologiją. Ši technologija nėra nauja, gaminama ploną metalo plėvelę paden-giant saulės energiją sugeriančiu rašalu. Tačiau „Nanosolar“ pritaikė ją saulės elementų masinei produkcijai. Plonos plėvelės gamybos sąnaudas sumažina apie dešimt kartų – tokios fotoelektrinės plėvelės per minutę galima pagaminti net kelis šimtus metrų. Plėvelę ketinama pardavinėti kitų metų pradžioje. „Nanosolar“ šiuo metu baigia staty-ti didžiausią pasaulyje fotoelektrinių elementų gamyklą. Gamyklos pajėgumai sieks 430 MW per metus – daugiau nei visi kiti JAV gamintojai kartu sudėjus. Tačiau vargu, ar to užteks patenkinti vis didėjantį šios produkcijos poreikį. Valstijos įvairiais būdais stengiasi pas-katinti saulės elementų plėtrą. Vien Kali-fornijoje per artimiausius metus ketinama įgyvendinti „Milijono stogų su saulės el-ementais” programą.

Šviesi ateitisSparčiai augantys poreikio mas-tai, besitęsiantis spaudimas padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą lemia fotoelektrinių ir su jomis susijusių technologijų perspektyvią ateitį. Specialistai tiki, kad fotoelektrinių technologijų pramonė vien Europos Sąjungoje iškeltą 2010 m. tikslą pasiekti 3000 MW pajėgumus įveiks dvigubai. Kai kurios prognozės tvirtina, kad šios tech-nologijos ateityje, jau 2040 metais, gam-ins iki 25 proc. visos reikalingos žmonijai energijos.

SUMMARY

Bright future for solar powerUse of solar power remains relatively rare in Europe, but the installation of photovoltaic systems is increasing rapidly despite high capital cost and supply issues. This is driven by demand for grid-connected systems in countries that have advantageous feed-in tariffs for ‘green’ electricity. With costs likely to fall and the spread of favourable tariff regimes, solar power is set for continuing growth and investment. This growth could have been even greater if global production had not been limited by the continuing shortage of the basic raw material for most PV technologies: silicon. This is the main reason why the PV industry had to consider new technologies such as thin-film and non-silicon devices, and invests in more research. As the result of it new generation of solarelements are coming which are significantly cheaper and more effective.

Vienas iš interneto paieškos lyderio „Google Inc.“ įkūrėjų Larry Page paskelbė apie naują „Google“ tikslą – sukurti tokius energijos šaltinius, kurie galėtų generuoti elektros energiją, pigesnę negu gaunama deginant anglis. Ši iniciatyva, pavadinta „Re < C“, finansuosprojektus, ieškančius būdų, kaip atpiginti saulės ir vėjo energijos gavimą, taip pat geoterminės energijos išgavimo technologi-jas. Parama, kuri sieks kelis šimtus milijonų dolerių, bus skiriama moksliniams tyrimams ir gamybinėms firmoms.L. Page'o nuomone, suvienijus talentingų specialistų, įvairių firmų bei mokslo įstaigųpastangas ir turint pakankamą finansavimą,galima pasiekti proveržio žaliosios energijos srityje. „Mūsų tikslas – pagaminti gigavato galios energijos šaltinių, kurie kurtų pigesnę elektros energiją negu ji gaminama degi-nant anglį, ir šį tikslą pasiekti per kelerius metus, o ne dešimtmečius“, – sakė L. Page. „Google“ kol kas mano didžiausią investicijų dalį nukreipti saulės energijos technologi-joms – planuojama, kad jau 2008 m. jos sieks dešimtis milijonų dolerių ir ateityje vis didės. „Google“ jau ir pati duoda pavyzdį – ji savo pagrindinėje būstinėje Kalifornijoje nau-doja gigantišką 1,6 megavatų galios saulės elementų panelę.

MOKSLASPLIUS.LT

Įsivaizduokite Saulės elementus, ku-riems nereikia jokių sudėtingų mechaninių konstrukcijų, kurie išoriškai atrodo tarsi plona dažų danga, konvertuojanti Saulės šviesą į elektros energiją. Tokiais elemen-tais būtų galima padengti namų stogus, ir ne tik saulėtose šalyse, bet ir Lietuvoje, nes netgi pas mus tokius elementus naudoti bus pigiau nei deginti anglį. Štai tokią ateitį žada taip vadinami plonų plėvelių Saulės elementai. Pati technologija egzistuoja jau dešimtmečius, tačiau tik šiais metais Sili-cio Slėnio kompanija „Nanosolar" sukūrė efektyvią gamybos technologiją, galinčią šiuos pažadus paversti realybe.Kompanija gamina naująjį Saulės elementų produktą „PowerSheet" naudodama panašiu į spausdinimo presą principu veikiančias mašinas. Technologijos esmė – ant metalinių folijų paklojamas šviesą absorbuojančios medžiagos – nanorašalo – sluoksnis. Taip galima pagaminti dešimtį kartų pigesnius Saulės elementus lyginant su dabartinėmis kainomis. „Nanosolar" gaminamuose ele-mentuose nenaudojamas silicis. Kompanijos gamybos procesas leidžia sukurti elementus, kurie yra lygiai tiek pat efektyvūs kaip ir dau-guma komercinių analogų. Skiriasi gamy-bos kaina: tokia energija būtų apie dešimtį kartų pigesnė nei dabartinių elementų. Be to, jais padengti galima praktiškai bet kokį paviršių. Daugiau informacijos – kompanijos svetainėje www.nanosolar.com.

TECHNOLOGIJOS.LT

Europos, Vidurio rytų ir Šiaurės Afrikos ele-ktros energijos poreikiai galėtų būti patenk-inti realizavus ambicingą idėją šiame regione sukurti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo tinklą. Šio plano, kurį sukūrė mokslininkų, ekonomistų ir verslininkų grupė, kertinis akmuo yra Sacharos dyku-mos nusėjimas Saulės energijos šiluminėmis elektrinėmis, o vėliau – elektros energijos perdavimas milžinišku tinklu.Šią žaliosios energijos idėją, pavadintą „DE-SERTEC“, Europos parlamente Briuselyje lapkričio 28 dieną pristatė Jordanijos princas Hassanas bin Talalas.Vizijai realizuoti ir regiono numatomiems energetiniams poreikiams patenkinti Vidurio rytuose bei Šiaurės Afrikoje reikėtų pastatyti apie tūkstantį 100 megavatų galingumo elektrinių, kuriose būtų panaudoti Saulės spindulių energiją koncentruojantys spin-duliai.

NATURE.COM

taikymas „žalios“ elektros kainą padarytų konkurencingą tradiciniu būdu gaminamos elektros kainai. Pats realiausias kainų konkurencingu-mas įsigalėjęs Pietų Europos valstybėse, kur elektros kainos priklauso nuo vasaros periodo – dėl kondicionierių suvartojama daugiausiai elektros energijos ir tai metas, kai saulės energijos įsisavinimas pasiekia maksimumą.

Pavyzdys pasauliui – vokiečiai Vokiečiai pirmieji įdiegė technologiją, leidžiančią elektrą „žaliu“ būdu grąžinti į bendrą elektros tinklą palankiais tarifais. Didžiausi privalumai: ● puikiai tinka miesto aplinkoje, nes čia su-naudojama daugiausiai elektros;● Saulės elementų veikimui nebūtini tiesi-oginiai saulės spinduliai, elementai veikia ir debesuotu metu;● Jų generuojamas energijos kiekis yra visiškai nuspėjamas, o technologija daro minimalią įtaką aplinkai. Novatoriškas perteklinės elektros ener-gijos gražinimo į tinklą tarifų pritaikymas paskatino šios technologijos plėtimąsi bei pritraukė nemažai privačių investicijų. Šis sėkmingas Vokietijos modelis jau prade-damas taikyti Ispanijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Į šį pavyzdį turėtų atsižvelgti kitos šalys, ypač naujosios Europos Sąjungos narės. Vokiškame modelyje privalumai akivaizdūs tiek individualiems žmonės, tiek visai vi-suomenei: privatus asmuo mato greitai atsiperkančią jo „žalią” investiciją, valstybė mato didėjančius atsinaujinančios energi-jos gamybos mastus, jai pačiai neinves-tuojant, o visuomenė jaučia privalumus dėl mažėjančių anglies dioksido išskyrimo mastų. Investicijos kaina yra efektyviai padalinama visiems elektros vartotojams, todėl jaučiamas tik nežymus pabrangi-mas.Pastaroji schema Italijoje buvo plačiai apsvarstyta. Ši šalis ketina investuoti į

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

SKIRMANTĖ GOUGHskirmante.gough@gmail.com

MINDAUGAS GALIAUSKASozonas@ekologija.lt

IT elektromobilių linija skiriasi nuo kitų savo moderniu stiliumi ir pažangiu inžinieriniu dizainu. Dynasty projek-tas prasidėjo nuo pasaulinę rinką pabandžiusios užpildyti vizijos, gimu-sios patyrusių prekybininkų, automobilių dizainerių ir inžinierių bei gamybos specialistų susitikime.Ozonui pavyko susisiekti ir gauti interviu iš Danny Epp – „Dynasty Electric Car Corp.“ generalinio vadybininko.

Ozonas: Automobilių rinkoje paste-bime daugybę skirtingų technologijų, naudojančių, pavyzdžiui, bioetanolį ar vandenilį, kurios pretenduoja užimti naftos vietą. Koks elektros vaidmuo šiose „lenktynėse“?Danny Epp: Ekonominis vandenilio šaltinis – natūralios dujos. Tyrimai parodė, kad biodegalams pagaminti suvartojama daugiau energijos negu jie jos vėliau gali sukurti. Abu energijos šaltiniai išmeta CO2 – šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Elektrą galima gauti iš saulės, vėjo ar geoterminių šaltinių, kurie neturi jokių žalingų emisijų. Saulės baterijos ant stogo gali įkrauti elektromobilį beveik visiems jūsų trans-porto poreikiams. Elektra yra vienintelis energijos šaltinis, išlaikantis ekologinę pusiausvyrą.

Dirbti tokiame ambicingame pro-jekte kai žmonija yra tokia moderni, kaip niekada anksčiau, turbūt reiškia mažiau išbandymų. Bet vis dėlto kokie yra didžiausi iššūkiai jūsų kom-panijos darbo procese?Techninės problemos jau išspręstos. Pagrindines kliūtis kelia biurokratinė sritis, kai tenka prašyti leidimo mūsų automobiliams, kad jie galėtų pasirodyti visuose vietiniuose keliuose ir važiuoti priimtinais greičiais.

Kaip manote, ar jūsų kompanijos gaminami automobiliai yra 100 proc.

Danny Epp: Elektromobilius žudo politikai„Dynasty Electric Car Corporation“ projektuoja, gamina ir parduoda nulinių emisijų, mažų greičių elektromobilius urbanistiniams, poilsio ir industriniams kompleksams bei universitetams. „Dynasty Electric Car Corp.“ valdyba yra įsikūrusi Kanadoje, Britų Kolumbijoje. Ši kompanija pradėjo IT elektromobilių dizaino liniją 1999 metų rudenį ir pagamino pirmąjį Sedan elektromobilio modelį 2001 metais.

draugiški aplinkai?Mūsų gaminamos transporto priemonės yra labai paprastos – dėl šios priežasties mūsų gamybos procesas yra žymiai ekologiškesnis nei įprastų automobilių. Energijos kiekis, reikalingas varyti tokią transporto priemonę, yra daug mažesnis ir kadangi tai elektra – ekologinė žala yra pastebimai mažesnė. Tarkime, Kanado-je, kur yra įsikūrusi mūsų kompanija, dauguma suvartojamos elektros energi-jos pagaminama hidroelektrinėse, ir dėl šių priežasčių yra 100 proc. ekologiška. Ilgas elektromobilio eksploatavimo ciklas taip pat prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo.

Kas jūsų nuomone svarbiau: automo-bilio išvaizda ar techninės savybės?Abu elementai yra svarbūs atsižvelgiant į klientus.

Ar yra pasaulyje šalių, kurios jau pasiruošė elektromobiliams? Kokia buvo prekybinė, socialinė ir valstybinė (?) reakcija?Negirdėjau nė vienos.

Ką jūs manote apie JAV įstatymus, apibrėžiančius elektromobilio saugu- mą,– ar šie įstatymai stabdo elektro-mobilio naudojimo galimybes?Dėl saugumo priežasčių nustatyti apribo-jimai elektromobiliams teleidžia važiuoti 25 mylių per valandą greičiu (apie 40 kilometrų per valandą). Važiuodamas tokiu spartumu automobilis sulaikys automobilių srautą ir sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Šitokio greičio nepakanka daugumai vairuotojų.

Ar naftos kompanijos „spaudžia” to-kias įmones kaip „Dynasty Electric Corp“, kurios bando sukurti realią alternatyvą visai naftos industrijai?Mūsų įmonė nekelia grėsmės naftos kompanijoms. Visas pasaulis yra priklau-somas nuo naftos, ir naftos kompani-jos visuomet išlaikys apsaugotą rinką. Automobilių industrija nuolat spaudžia vyriausybes, kad šios nepanaikintų nemalonių ir nepatogių vartotojo atžvilgiu taisyklių.

JAV Kongresui pavyko pasiekti susitarimą su automobilių gamintojais dėl įstatymų pakeitimų, kurie privers visus Amerikos automobilių gamintojus pagerinti kuro nau-dojimo efektyvumą 40 proc. iki 2020 m.Pagal naują tvarką, turės būti gaminami tokie automobiliai, kad 56 km turėtų užtekti vidutiniškai 3,78 l degalų (1 galonas pagal JAV matų sistemą). Prieš kelias savaites „General Motors“, „Ford“ ir „Chrysler“ vadovai apsilankė Kongrese, kad pasiūlytų ne tokią griežtą alternatyvą, tačiau rezultatai rodo, kad šis vizitas didelės naudos neatnešė.Jei ši iniciatyva bus patvirtina įstatymu, JAV automobilių pramonės laukia „kankinantys“ pokyčiai. Pagal dabar galiojančią tvarką, 3,78 l degalų turi užtekti vidutiniškai 44 km. Šis reikalavimas nepakeistas galioja nuo pat 1984 m.Europoje šie reikalavimai griežtesni – automo-biliai 3,78 l degalų turi sunaudoti vidutiniškai 64 km, Kinijoje – 56 km. Abejur populiariausi automobiliai ir taip kur kas mažesni ir mažiau galingi nei perkamiausia rūšis JAV. Tačiau JAV gamintojai vis dar nenori pritarti energijos taupymą skatinančioms taisyklėms ir tvirtina, kad tai kainuos dešimtis milijardų dolerių bei atims pasirinkimą iš vartotojų.

„THE NEW YORK TIMES“

San Francisko savivaldybė užbaigė metus trukusį projektą, kurio metu visos dyzelinu varomos transporto priemonės buvo pakeis-tos naudojančiomis biodyzeliną. Visi – nuo greitosios pagalbos iki gatvių valymo – auto-mobiliai nuo šiol naudos švariai sudegantį ir atsinaujinantį biokurą, kuris padeda mažiau išmesti dujų, keliančių šiltnamio efektą bei didesnę susirgimo astma ir pirmalaikės mirties riziką.Meras Gavin Newsom paskelbė dar vieną projektą, kurio metu įvairūs riebalai ir kepimo aliejus yra nemokamai surenkami iš restoranų. Surenkami riebalai yra paverčiami biokuru, užuot juos tiesiog paleidus į kanalizaciją, ir taip netgi prisidedama prie mažesnio nuotekų sistemos teršimo.OZONAS siūlo ir Vilniaus savivaldybei žengti simbolinį žingsnį įsigyjant biokuru varomą automobilį ar perdarant senuosius į naudojančius vieną iš ekologiškesnių kurų. Tokiu būdu miestiečiams būtų parodytas pavyzdys, jog ekologinis judėjimas nevyksta tik kažkur toli už Atlanto, o yra galimas ir Li-etuvoje – tereikia parodyti bent šiek tiek ini-ciatyvumo.

MINDAUGAS GALIAUSKAS

Koncepciniai vandeniliu varomi automo-biliai pasieks serijinę gamybąJaponų automobilių gamintoja Honda išleido pirmąjį vandeniliu varomą automobilį, kuris pristatytas ne kaip koncepcinis modelis, bet kaip būsimas serijinis gaminys. Nors forma-liai naujasis Honda Civic FCX pristatytas jau dabar, žadama, jog rinką šis modelis pasieks 2008 metų vasaros gale.Tačiau Honda Civic FCX nebus vienintelis serijinis vandeniliu varomas modelis – 2008 metų gale žadama išleisti 100 Chevrolet Equi-nox SUV automobilių. Abu modeliai veiks panašiu principu – vande-nilinis kuras bus naudojamas elektros energijai gaminti. Taigi, šie vandeniliu varomi modeliai yra tarsi savotiški elektromobiliai. Šiuo atveju elektros energija gaminama specialiuose kuro elementuose, kuriuose susimaišo grynas vandenilis ir deguonis, o cheminės reakcijos metu išsiskirianti energija konvertuojama į elektros energiją. Kaip pašalinis produktas gaunamas paprasčiausias vanduo.

TECHNOLOGIJOS.LT

Ozonas has been fortunate enough to have this great opportunity for an interview with General Manager of Dynasty Electric Car Corporation Danny Epp.We have written a little about Dynasty Electric Car Corporation in our last number, and now you have an opportunity to hear about their cars from their top insider.OZONAS: Working in such an innovative project when the society is modern like never before should mean less challenges, but still what are the main ones?Danny Epp: The technical challenges have been overcome. The government bureaucratic challeng-es to allow these vehicles to operate on local road-ways at reasonable speeds is the main obstacle.O: Would you consider that cars that your company produces 100% environment friendly? DE: Our vehicles are very simple and basic, there-fore the environmental impact of manufacturing is much less than conventional vehicles. Energy to operate the vehicle is much less and depending on the source of electricity will determine the environ-mental impact. Here in Canada most of our electri-cal power comes from Hydro dams and is therefore 100% environmentally friendly. The cars have a long life span which reduces the environmental impact.We sell our cars all over North America with many sources of electricity.O: We can now observe many different technolo-gies like bio-fuel or hydrogen trying to replace oil. What is the role of electricity in this race?DE: The economic source of hydrogen is natural gas. Studies have shown bio-fuels to take more en-ergy to produce than it provides. Both these sourc-es give off CO2 – a green house gas. Electricity can be obtained from solar, wind, or geothermal which have no emissions. A photovoltaic array on the roof of your house can recharge an electric car for most of your transportation needs. Electricity is the only power source to allow energy sustainability.O: Are there any countries which have already pre-pared themselves for electric cars?DE: Not aware of any.O: Do you find that the rules introduced by USgovernment about safety of electric cars limit their usage and possibilities?DE: The rules state a maximum speed limit of 25 mph for safety reasons. At this speed you impede traffic and become a safety concern. This speed istoo slow for most people.O: Do oil companies put a lot of pressure on com-panies like “Dynasty Electric Car Corp” which try to create an alternative for the whole oil industry?DE: We are not a threat to the oil companies. The world is hooked on oil and they will always have a secure market. The automotive companies lobby the government to keep the rules of operation un-palatable for the consumer.O: When should we expect the electric car to be-come an ordinary part of our lives?DE: When the price of oil reaches a point of being unaffordable and climate change forces people to accept a change in lifestyle.O: Do you think, that if everyone on Earth started using an electric car overnight, the world would be a greener, better place, or that would simply mean the beginning of a big change?DE: The switch to electric cars will be gradual along with other energy consumption and together the world will inevitably be a better placeO: Do you use an electric car at all times?DE: Our family uses an electric car to do local er-rands within the restrictions of the operating rules. Travel to work is not possible with current driving regulations.O: Would you consider the idea of expanding your company to Lithuania or the Baltic States?DE: Our company cannot continue to build electric cars in North America. We hope to move production to Asia and open distribution worldwide.O: Would you like to wish something for the read-ers who would like to drive an electric car but still do not have such possibility?DE: Contact local authorities to ensure electric cars can be licensed on your roadways and contact re-gional dealers to purchase one. Many manufactur-ers are looking for dealers in EV friendly countries.

Kokią pasaulio ateitį matote jūs? Ar nafta tikrai vieną dieną pasibaigs?Tai yra faktas, jei nafta nėra atsinauji-nantis energijos šaltinis.

Kada galėtume tikėtis, jog elektro-mobilis taps kasdienio gyvenimo da-limi?Kai pasaulinės naftos kainos pasieks nebepriimtiną lygį ir klimato kaita priv-ers ryžtis rimties savo gyvenimo būdo pokyčiams.

Ar pasaulis taptų žalesne ir geresne vieta, jei per vieną naktį kiekvi-enas žmogus pradėtų naudoto elektromobilį? O gal tiesiog tai tebūtų didelių pokyčių pradžia?Perėjimas prie elektromobilių bus natūrali laipsniško perėjimo prie kitų energijos šaltinių proceso dalis – tuomet pasaulis neišvengiamai taps geresne vieta.

Ar jūs visuomet naudojatės elektro-mobiliu? Mūsų šeima, nepažeisdama įstaty- mais numatytų apribojimų, naudoja elektromobilį vietinėms reikmėms. Kelionė į darbą šiuo metu yra neįmanoma dėl galiojančių vairavimo taisyklių.

Ar svarstytumėte jūsų kompanijos plėtros idėją į Lietuvą ar Baltijos šalis?Mūsų kompanija nebegali gaminti elektromobilių Šiaurės Amerikoje. Mes tikimės perkelti gamybą į Aziją ir įsteigti pasaulinį savo automobilių paskirstymo tinklą.Ko reikia tokiai šaliai kaip Lietuva, kad būtų sukurtos galimybės naudo-tis elektromobiliais?Kelių taisyklių, numatančių faktines elek-tromobilio panaudojimo galimybes.

Ko norėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams, kurie irgi nori, bet vis dar neturi galimybių vairuoti elektromobilį?Susisiekite su vietine valdžia, kad ši užtikrintų elektromobilių licenzijavimą jūsų keliuose. Tuomet susisiekite su regioniniais automobilių prekybininkais.

Daugybė gamintojų nuolat ieško prekybininkų, kurie prekiautų jų produk-cija elektromobiliams draugiškose šalyse.

6 / ekotransportas

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt ekoproduktai / 7

KRISTINA KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Kad ir kaip būtų keista, moterys be didelių svarstymų iš lentynų į savo krepšelius krauna plaukų dažus, kurių gamintojas „Greenpeace“ tyrėjų duomenimis, nau-doja nuodingas medžiagas. Juk gražuolės reklamose elegantiškai geriančios pinakoladą atrodo sveikos ir laimingos savo mažyčiuose sintetiniuose rojuose… Gaila, bet mūsų pasaulyje (jį taip pat vis dažniau galima vadinti sintetiniu) už viską tenka sumokėti fatališką kainą.

Katastrofiška padėtisNet ką tik gimusių kūdikių riebaliniame audinyje ir pagrindiniuose organuose jau galima rasti toksinių chemikalų. Prieš porą metų Niujorke buvo publikuotas šokiruojantis straipsnis apie motinos pieną, kuris, jeigu būtų pilstomas į butelius ir pardavinėjimas, bematant būtų uždraustas dėl per didelio užterštumo. Sąraše būtų galima rasti apie 100 pramonėje naudojamų chemikalų pavadinimų. Tarp jų – gyvsidabrio, arseniko, benzolo, švino. Kaip visa tai atsiduria žmogaus organ-izme? Nejaugi kiekvienas modernus žmogus be kilnios širdies, aukštų idealų išpūstos krūtinės savyje dar nešiojasi solidžią teršalų saugyklėlę?Ar galima to išvengti? Ir išvis, kaip visas tas šlamštas pakliūna vidun? Pasirodo, nuodingos medžiagos į organizmą pakliūna trimis būdais: per kvėpavimo takus, per odą ir maitinan-tis. Patekusios vidun skirtingos toksinės medžiagos veikia skirtingai. Jos kenkia inkstams, kepenims, silpnina imuninę sistemą. Pagal poveikį visos tos medžiagos skirstomos į kelias grupes:● Naikinančios hormonų sistemą

medžiagos, pavyzdžiui ftalatai, gali

Neigiamas poveikis Maisto priedai

Gali sukelti vėžinius susirgimus

E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolio kiekį E 320, E 321Didina kraujo spaudimą E 250, E 251, E 252

Uždrausti vartoti E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126,E 130, E 152, E 181

Pavojingi vartoti E 102, E 110, E 120, E 124, E 127Labai pavojingi E 123Sukelia odos susirgimus E 232, E 233Sukelia išbėrimus E 311, E 312

Įtariama, kad yra pavojingi E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Naikina vitaminą B12 E 220Sukelia virškinimo sutrikimus E 222, E 223, E 224, E 226

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos, medžiagos

E 100, E 101, E 160, E 161, E 170, E 174, E 175, E 200, E 201, E 202, E 203, E 236, E 237, E 238, E 260, E 261, E 262, E 263, E 270, E 280, E 281, E 282, E 300, E 301, E 302, E 303, E 304, E 305, E 306, E 307, E 308, E 309, E 322, E 325, E 326, E 327, E 331, E 332, E 333, E 334, E 335, E 336, E 337, E 338, E 339, E 340, E 341, E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 407, E 409, E 410, E 411, E 413, E 414, E 420, E 421, E 422, E 450, E 461, E 462, E 465, E 466, E 471, E 472, E 473, E 474, E 475, E 480

Teršalų kaupykla žmogaus organizme

niai „palaiminti“ salietros saujele. Švarių daržovių ir vaisių rasti tikrai sudėtinga. Ir jie kainuoja brangiau. Plastikas. Amerikos plastiko taryba (Amer-ican plastic council) skelbia, kad plastikas yra ne kas kita, kaip šeštasis elementas maisto piramidėje. Aišku, galime manyti, kad esame, kur kas primityvesni (vadinasi, sveikesni) už maniakus amerikietiškoje maisto pramonėje. Vis dėlto kiekvieną kartą, kišdamas į mikrobangų krosnelę neišpakuotą produktą, rizikuoji. Taip pat be estetinio susižavėjimo, kurį jauti žvelgdamas į steriliai plastike supakuo-tus produktus, dar turėtum jausti ir švelnų šiurpą. Jis ten ir jis skverbiasi į tavo maistą.

Kosmetinės gėrybėsŠvara mūsų visuomenėje siejama su sveikata. Bet šitą dogmatinį teiginį galima performuluoti kiek kitaip. Pavyzdžiui, pats paprasčiausias gaminys mūsų vonios kam-bariuose – muilas. Kai kam patinka rožinis, kai kam mėlynas. Vieni jaučia malonumą prausdamasis karvės, avies ar kokio kito tvarinio formos muilu. Kitiems tai nerūpi – svarbu, kad kvepėtų arbūzais, medumi ar agurkais. Vis tik dauguma šitaip specifikuotų muilųnėra vien tik kasdienines dulkes nuplaun-antys pagalbininkai. Muilų sudėtyje dažnai galima rasti iš naftos gaunamų sintetinių kvapų, spalvų ir mineralinių aliejų. Visa tai gali sukelti įvairių alerginių reakcijų. Situacija panaši ir su dantų pastomis. Spalvos, granulės – viskas gaunama iš tos pačios naftos produktų. Plaukų dažai – tikra nuodingų junginių bomba. Amoniakas, švinas, iš naftos gaminamos dažomosios medžiagos. Ilgalaikis plaukų dažymas pažeidžia ne tik pačius plaukus. Nuodin-gos medžiagos skverbiasi į odą, sklinda po visą organizmą, gali būti vėžinių susirgimų priežastimi. Aišku, ant etiketės tikrai ne-bus užrašyta, kad plaukų dažymas sukelia vėžį. Tačiau bent jau besilaukiančioms mo-terims nerekomenduojama dažyti plaukų. Įvairių losjonų ir kremų sudėtyje gausu ftalatų DEHP, DBP. Atliekant tyrimus su gyvūnais buvo nustatyta, kad šie junginiai kenkia inkstams, kepenims, sėklidėms. Ftalatai – bene gausiausiai naudojami žmogaus sukurti teršalai. Vieni juos griežtai smerkia, kiti teisina. Anot ftalatų gynėjų, dozės, kurias sunaudoja žmogus yra per-nelyg mažos, kad pakenktų jo sveikatai. Bet nereikia pamiršti, kad buityje žmonės vienu metu naudoja daug produktų, kuriu-ose yra kenksmingų medžiagų. Tad tikrai yra kam kauptis organizme, ir tą tikrai gali-ma sieti su didėjančiu vėžinių susirgimų skaičiumi.

Kokios alternatyvos?Turbūt geriausia išeitis būtų palikti automobilių prisigrūdusį miestą (bent jau mūsų šalyje didžiausias teršėjas – trans-

portas), visą arsenalą priemonių, be kurių, kaip teigiama, „neįmanoma išgyventi“, ir persikelti į kokį civilizacijos nepaliestą kampelį. Toks pabėgimas ne kiekvienam yra įmanomas, tad tenka ieškotis kitų sprendimų. Pagrindinis dalykas – mokytis skai-tyti etiketes. Patariama vengti ingredientų įvardijamų kaip „kvapai“ – po jais gali slėptis grandinė kenksmingų junginių. Renkantis kosmetiką geriau nesidomėti stipriai kvepiančia. Taip pat geriau ieškoti pagamintos iš natūralių ingredientų, domėtis kompanijomis, kurios pasižymėtų ekologine mąstysena. Buityje siūloma pasistengti apsieiti su kuo mažiau gaminių. Pavyzdžiui, įvairiems va-likliams galima lengvai rasti natūralias al-ternatyvas, tokias kaip citrinų sultys, actas, soda. Kad, norint sutvarkyti namus, būtinai rei-kia daugybės pavadinimų ploviklių, tėra užterštos civilizacijos sukurtas mitas.

Kita barikadų pusėNors įvairūs institutai, sveikatos centrai, aplinkosaugos organizacijos, pavieniai mokslininkai nuolat publikuoja pranešimus apie tai, kaip žmogaus organizmui ken-kia buitinių preparatų sudėtyje esantys chemikalai ar kaip atsargiai reikia rinktis maisto produktus, vis dėlto yra nemažai mokslininkų, kurie sujudimą dėl organizmo taršos vadina tuščiu muilo burbulu. Vienas iš šių mokslininkų argumentų yra tai, kad rinką užvaldžiusius produk-tus pripažinus kenksmingais, vartotojai bus priversti ieškoti alternatyvų. „Žalieji“ produktai taps (jau yra) mados tenden-cija, nauja, „alternatyvi“ pramonė. Tad kyla grėsmė, kad visi nerimą keliantys tyrimų rezultatai tėra galinga reklaminė kampan-ija, skatinanti visuomenę keisti vartojamus produktus kitais. Skeptikai nesutinka net ir su teiginiu, kad sintetinius junginius reikėtų keisti natūraliomis medžiagomis. Jie teigia, kad natūraliuose produktuose kartais gali būti kur kas pavojingesnių nuodingų chemikalų

Tikiu, kad su švelniu gailesčiu surauki nosytę, kai žvelgi į naftoje išsivoliojusį ruoniuką ar kirą, kuriuos regi šmėkštelint trumpame TV pranešime. Tikiu, kad tave apima gailestis matant, kaip karvė močiutės pievoje melancholiškai kramsnoja iš kažin kur atskriejusią plastiko atplaišą. Bet mielas bičiuli, kiekvieną dieną tu taip pat per daug nemąstydamas kemši į save pesticidus, ir metaforiškai kalbant „voliojiesi“ naftoje.

blokuoti, kliudyti veikti tokiems hor-monams kaip estrogenai, androgenai. Taip pat trikdoma skydliaukės veikla. Ši žala pasireiškia sumenkėjusia reproduk-cine veikla, vystymosi sutrikimais,

● Kancerogenai gali sukelti arba apsunk-inti jau esamą vėžinį susirgimą.

● Neurotoksinės medžiagos skirstomos į tris pagrindines rūšis. Tai yra sunkieji metalai, tirpikliai ir kiti paprasti organiniai junginiai, bei pesticidai. Šios cheminės medžiagos kenkia smegenims ir gali lemti vystymosi ir elgsenos sutrikimus – ypač vaikams, nes jų smegenys yra besivystančios.

● Kenkiantys kvėpavimo takams. Kai šie toksinai yra įkvepiami, jie kenkia nosies takams ir kvėpavimo sistemai, ryklei, plaučiams, bronchams, trachėjai. Šios rūšies medžiagos sukelia tiek ūminių, tiek chroniškų susirgimų, tokių kaip bronchitas, emfizema, vėžys, bendrikvėpavimo sutrikimai. Kaip dirginančios medžiagos šios rūšies toksinai padidina įvairių infekcijų tikimybę bei gali apsunk-inti astmą.

● Kenkiantys reprodukcinei sistemai. Kaip pavyzdžius galima paminėti ovuliacijos sutrikimus, vaisiaus neišnešiojimą, ne-gyvo vaisiaus gimimą, persileidimus. Vyrams tai pasireiškia spermos kokybės suprastėjimu, sėklidžių vėžiu.

Nuodai aplinkPesticidai. Ar mama sakė, jog sveika valgyti daržoves? Sakė. Bet turbūt ji daržovių nepirko ten, kur tu. Ryškiomis spalvomis šviečiantys vaisiai ir daržovės šiuolaikinėse parduotuvėse – tikros nuodų bombos. Tiesa, namuose auginami ne ką „prastesni“ tvariniai. Visiems puikiai žinomas savimi pasitikinčių mūsų šalies kaimiečių įprotis kiekvieną augalą dos-

dozių nei sukurtuose dirbtinai. Kaip paprasčiausi pavyzdžiai pateikiamos chna tatuiruotės, bulvės, kurių sudėtyje yra bio-akumuliuotis galinčių medžiagų, ir… pats žmogaus organizmas. Ši stovykla pasisako už produktus, kurie kuriami šiuolaikinėse laboratorijose. Vartotojus gąsdina nuodin-gomis vadinamos medžiagos (pavyzdžiui, botoksas kosmetikoje), bet nuodingomis tos medžiagos tampa tik tada, jei suvar-tojamas tam tikras jų kiekis. Pavyzdžiui, viena tabletė aspirino gali išgelbėti nuo skausmo, o 50 – sukelti komą, inkstų irimą, širdies funkcijos nepakankamumą… Mod-erni chemijos pramonė atidžiai stebi pro-porcijas ir tokiu būdu sintetiniai junginiai kaip tik tampa „saugesni“ organizmui nei natūralūs.

Kuo tikėti?Eilinis žmogus neatlieka tyrimų su baltakailėmis pelytėmis, norėdamas išsiaiškinti kaip centrinei nervų sistemai gali pakenkti propilenglikolis. Tuo rūpinasi įvairios laboratorijos. Bet ką daryti, jei vis tik susiduriama su skirtingomis išvadomis? Kas teisūs, o kas – blogieji klaidintojai?Natūraliai kyla noras pasitikėti skep-tikais. Tada nekamuotų nerimas perkant ryškiaspalvį plastikinį maistą ir daugybę įvairiausių priemonių, kurių gal ir nerei-kia, bet jos taip gražiai atrodo reklam-ose ir turėtų padaryti gyvenimą kur kas lengvesnį. Kita vertus, senovės laikais moterys kosmetikoje plačiai naudojo ir šviną, ir gyvsidabrį… Šiandien žinoma, kad patekusios į organizmą šios medžiagos sukelia fatališkas ligas. Galima žvelgti ir į daug artimesnę praeitį. Įstojus į Europos Sąjungą, teko paklusti įvairiems apribo-jimams. Buvo atsisakyta daug gaminių, kurių sudėtyje pagal ES nuostatas nau-dojamos neleistinos nuodingų medžiagų dozės. Daugybė junginių, naudojamų šiuolaikiniuose gaminiuose, lygiai taip pat jau po kelerių metų gali būti paskelbti pa-vojingais sveikatai. au

SUMMARY

Article concentrates on toxic chemicals in human body. How do they get there and what disruptions they encour-age. Air pollution, soil pollution, pesticides in food and water, oil based products in cosmetics market – all this affects everyday life of a person, causing serious illnesses. As everything else in the world of ecology this topic has two sides. On one side of the barricade the scientists claim that enormous usage of products that make life easier and more pleasant can cost health. The other side of the barricade argues that products invented in mod-ern laboratories can not do any harm to a person. These scientists blame “green” activists for misleading people. They even state that synthetic chemicals can be friendlier to organism than those in natural products. Where is the truth? Consumers can only trust their intuition. But please have in mind – as time passes those products that once were modern become things of the past and according to new statements can be banned as containing hazardous compounds. As example here can be given the change in the markets of new EU members when they have to adjust to EU products safety rules.

OZONAS ieško fotografijų. Irmos Šliuževičiūtės nuotr.

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

SKIRMANTĖ GOUGH

skirmante.gough@gmail.com

Pasigaminti ekologiškas valymo prie-mones namie jums nereikia diplomo chemijos srityje, nei daugybės laiko ar pinigų, sutaupykite visus senus aplinkai nedraugiškas priemones talpinančius butelius, ir atidėkite į šalį penkis litus prieš eidami apsipirkti, giliai kvėpuokite. Dabar galite pradėti savo naująją gyvenimo dalį be chemikalų.Jums tereikia trupučio noro ir pusvalandžio jūsų dienotvarkėje. Pasigaminti naujus produktus jums tereikės, kai pirmieji pa-sibaigs, o gamybos procesas yra tikrai paprastas.Jums reikės:Sodos; Druskos; Acto; Tikros Citrinos ir Citrinos rūgšties; Vandens; Paprasto mui-lo (yra specialių ekologiškai švarių muilų, bet ūkinis muilas paprastai gaminamas iš natūralių produktų), jeigu turite sodą ir jame auga rozmarinas ar levandos, abu augalai jums labai pravers, jei ne, išsisuksite ir be jų.Didžiausias ekologiškų valymo priemonių džiaugsmas yra jų pigumas. Jums nerei-kia gauti kredito iš banko ir pasistatyti laboratoriją, bet truputis logikos pravers.Praktiškai kiekviena masinio gaminimo valymo priemonė yra gaminama su actu ir soda, jie yra bene geriausios natūralios valymo priemonės. Tad jeigu actas ir soda yra pakankamai geri didžiosioms valymo priemonių kompanijoms, jie geri ir jums.Bene daugiausia pinigų išleidžiama

virtuvės ir vonios kambario valy-mui. Brangiausios priemonės gyvena parduotuvių lentynose, kalkių nuosėdoms valyti – geros naujienos – bet kokios kalkių nuosėdos kuo lengviausiai nusivalo su actu, net jei jos ir dvidešimties metų senumo. Tiesiog apipilkite apkalkėjusią vietą, tebūnie tai maišytuvas ar virtuvės kriauklė, ir palikite pusvalandžiui, tada jums teks tik nuskalauti dabar jau švarią teritoriją šiltu vandeniu.Beveik visos namuose ruošiamos va-lymo priemonės nereikalauja nei daug dėmesio, nei pastangų atlikti galbūt nela-bai mėgiamą darbą. Tarkim, orkaitės valy-mas yra vienas sunkiausių virtuvės darbų, bet aš jums išduosiu paslaptį – padenkite orkaitės nešvarų paviršių puse centimetro sodos, tada papurkškite truputį vandens sodai sudrėkinti, ir eikite pasivaikščioti, o gal naujų batų pirkti. Po poros valandų sudrėkinkite sodą orkaitėje dar kartą, ir vėl pamirškite apie ją nors ir savaitei. Kai jums tikrai nusibos drėkinti sodą, paprasčiausiai išvalykite visą sodą, o kartu su ja iškeliaus ir visi nešvarumai. Jeigu orkaitėje dar liko nepageidaujamų nešvarumų, pakartokite procesą, fiziškai šis darbas neužims dau-giau nei dešimt minučių jūsų dienos.Bene naudingiausia namų gamybos valy-mo priemonė yra visų paviršių valiklis, su ja galima ir plyteles ant sienų, ir viryklės paviršių, ir nešvarias virtuvės spinteles valyti. Pasigaminti tokią priemonę tikrai lengva. Jums reikės: trijų šaukštų sodos, penkių šaukštų acto (bet kuris skaidrus actas tiks), stiklinės vandens ir truputėlį

skysto muilo (jį pasigaminti paprasta sumaišant truputėli ūkiško muilo su verdančiu vandeniu); dabar jums tereikia sumaišyti visus šiuos ingredientus vien-ame iš tų purškiklių, kur kadaise gyveno aplinkai nedraugiškas langų valiklis.Suberkite visą sodą į purškiklį, tada supilkite actą, cheminė reakcija užburbuliuos jūsų mišinyje. Palikite jį taip penkioms minutėms, dabar jums terei-kia įpilti vandenį ir skystą muilą. Jūs tik ką paruošėte aplinkai draugišką valymo priemonę, kuri jums tekainavo apie litą. Jeigu jūs nenorite, kad jūsų virtuvė ar kita valoma zona smirdėtų ūkiško muilo švara, galite įspausti truputėlį citrinos sulčių. Dabar uždėkite ant purkštuvo kamštuką ir gerai viską išmaišykite – galite svajoti, kad jūs dalyvaujate sambos konkurse arba kokteilių maišymo varžybose.Bet ką ten virtuvė, kai ant jūsų sijono (ar kelnių) didžiuojasi milžiniška dėmė! Nereikia liūdėti, tam Dievas sukūrė citriną ir druską, apibarstykite dėmę druska ir tada užspauskite truputį citrinos sulčių. Dabar palikite drabužėlį ramybėje ir pasi-darykite sau puodelį kavos, priklausomai nuo dėmės senumo ir „ingredientų", jos „išėmimas" užtruks daugiau/mažiau laiko. Pusvalandis yra turbūt praktiškiausias lai-kas, bet jei dėmė dar neišnyko, palaukite dar pusvalandį – deja, dėmės, kaip ir rūdys, gali užtrukti apie dvi valandas, jos lengvai nepasiduoda.O ką daryti su tais sidabriniais močiutės šaukštais? Jie jau beveik dvidešimt metų apsamanoję stalčiuose guli ir laukia kažkokios šventės. Jums tereikia šaukšto druskos, šaukšto sodos, puodelio šilto vandens ir dešimties centimetrų aliuminio popieriaus (kuriuo jūs dengiate pyragus orkaitėje). Ištirpdykite druską ir sodą vandenyje ir įmerkite visus šaukštus kartu su aliumininiu popieriumi, ir palikite visą nelaimę bent valandai, po valandos jums tereikės išskalauti tuos naujai švarius šaukštus (ar šakutes) ir gerai iššluostyti, jie žibės lyg nauji ir kuo patogiausiai puoš Kalėdinį ar kasdieninį stalą.Langai – kaip juos valyti? Jūs turite pasirinkimą, aštuntadalis puodelio acto ir puodelis vandens arba du šaukštai sodos ir puodelis vandens. Abi langų va-lymo priemonės patikrintos ir veikia, soda nepalieka jokio kvapo, tad turbūt daugybė

pasirinktų ją vietoj acto, bet kokiu atveju prisimenat tuos senus butelaičius kur gy-veno ne-ekologiški valikliai? Saugokite juos visus, nes juose kuo patogiausiai gali gyventi ir ekologiškos valymo priemonės.Galbūt jūsų namuose kiliminė danga, o gal ir ne, bet kokiu atveju beveik kiekvi-ename Lietuvos bute ar name yra vietų, kur grindis reikia plauti, o ne siurbliuoti. Čia jums pravers jūsų sode augančios levandos, mat jų pavadinimas kilo iš lotynų kalbos išsireiškimo plauti. Jos dezinfekuoja vandenį ir skleidžia malonų kvapą, tik nepamirškite sumaišyti porą le-vandos šakelių su šiltu vandeniu. O jeigu jums levandos nepatinka, galite naudoti citrinos rūgštį. Citrinos sultys (ar rūgštis) yra natūralus baliklis, jeigu jums ir citrinos nepatinka, galite naudoti skystą muilą sumaišytą su vandeniu.Vonios kambarys, kiek valandų iš jūsų gyvenimo „suėdė" dėmė ant vonios krašto? Pamirškite apie ją, citrinos pusele patrinkite dėmę, o tada išspauskite jos sulčių ant paviršiaus ir pamirškite apie ją, o jei šis receptas neveikia, yra geresnis – sumaišykite pusantro puodelio vandens su ketvirtadaliu puodelio miltų ir tiek pat sodos, du šaukštai acto ir jus jau turite vo-nios ir plytelių valymo priemonę. Maišykite ją lėtai, mat ji turi būti tiršta – kai viskas gerai išmaišyta, išbandykite.Turbūt nemėgstamiausia valymo teritorija žmogaus gyvenime yra tualetas, visi juo naudojamės, bet valyti jo nieks nenori. Jūs galite naudotis anksčiau minėtu receptu voniai ir plytelėms arba tiesiog apibarstyti tualetą soda, ir greitai atlikti darbą, kuo greičiau, tuo geriau, ir skubiai pamirškit apie jį, bet prieš tai nusiplaukite rankas!Praktiškai elgiantis ir nesikraustant iš proto galima pasiruošti visas valymo prie-mones be chemikalų. Jeigu jūs norite ir greitai išmoksite, tuoj sugalvosite ir naujų receptų; Nobelio prizo jums už tai niekas neduos, bet bent apsaugosit save nuo apsinuodijimo balikliu ar kitu nuodu.Rozmarinas yra turbūt geriausias augalas, kurį kiekvienas turėtų turėti savo sode. Išvirus porą šakelių rozmarino trijuose li-truose vandens, šis skystis yra sveikiausia ir ekologiškiausia valymo priemonė. Su šiuo „mišiniu" galite plauti grindis, plyteles, langus, veidrodžius, vonią ir tualetą. Ro-zmarinas dezinfekuoja geriau nei baliklis, būtent dėl šių priežasčių senovės romėnai

naudojo šio krūmo spyglius beveik visu-ose patiekaluose, kad apsisaugotų nuo apsinuodijimo.Actas „atkrapštys" bet kokius taukus, ypač gera priemonė viryklės groteles ir plyteles valyti.Soda veikia kaip sugertukas visiems kvapams, tad jei norite apsaugoti savo vonios kambarį nuo nemalonių kvapų, tiesiog palikite ten puodelį sodos. Tas pat patartina rūkantiems, kurie nenori, kad jų namai smirdėtų tabako dūmais, įpilkite į dailų dubenį sodos, ir jei jums norisi, kad kvepėtų jūsų kambariai, įlašinkite į sodą porą lašų kvepiančio aliejaus. Taip pat su soda galima labai lengvai atšveisti pride-gusius puodus. Soda ne tik pigi, bet ir pa-prasta naudotis.Jeigu jums nebus liūdna, kad jūsų namai nebekvepia dirbtinėmis rožėmis ar kalnų šaltiniu, galbūt jus apsidžiaugsite, kai jie pakvips tikromis citrinomis, levandomis ar rozmarinu arba tiesiog ekologiška švara. Pabandykite ir patys nuspręskite, per sunku naudotis ekologiškai švariomis priemonėmis ar ne.

Namų gamybosvalymo

priemonėsNamų švara yra turbūt svarbiausias elementas žmogaus gyvenime. Nešvari virtuvė ne tik neestetiška, bet ir pavojinga jūsų sveikatai, o purvinoje vonioje nie-kas maudytis tikrai nenorės. Mūsų smegenis jau senai plauna vakarų kompanijos, gaminančios valymo prie-mones. Mat produktas X yra geresnis nei produktas Y ar atvirkščiai. Seni geri receptai namams valyti jau senai užmiršti, o kam čia ir terliotis su soda, kai gali-ma nusipirkti chemikalų pilną butelaitį, atrodo gražiau ir lengviau naudotis, tačiau jei jums rūpi ekologija ir jūsų piniginė, gal jums derėtų pabandyti savos gamybos va-lymo priemones?

SUMMARY

Home made cleaning products, are a simple and ecological way to keep your home clean. To make them you do not need a degree in science or a laboratory, just some common sense and everyday products you can find in your kitchen.This article provides simple recipes how to make and use home made cleaning products, explaining, that they won't just save the world but also your wallet.

8 / ekoproduktai

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt ekoproduktai / 9

„ A l m a W i n “ SPÜLMITTEL(indu ploviklis plauti rankomis) ekologiškas kon- c e n t r a t a s : d i d ž i a u s i a s įmanomas ekolo- ginis suderi-namumas ir de rma to log inė apsauga bei plov-imo kokybė. Visos žaliavos atitinka

dermatologinius ir ekologinius reika-lavimus, kuriuos sertifikuoja ECOCERTBelgijoje. Visos naudojamos valomosios aktyviosios medžiagos yra augalinės kilmės. Gamintojo parinkti sacharoidin-iai tenzidai (išgauti iš bulvių, kukurūzų, cukranendrių ir/ar cukrinių runkelių bei kokoso palmių ar palmių riešutų aliejaus) bei riebieji alkoholio sulfatai (iš kokoso riešutų ar palmių riešutų aliejaus) yra puikiomis dermatologinėmis savybėmis pasižyminčios veikliosios plovimo medžiagos. Jos ypač gerai tirpdo riebalus ir nešvarumus, gerai pasiskirsto ir pagreiti-na indų džiūvimą. Naudojant šią priemonę nebereikia indų sausinti rankšluosčiu. Užtenka šlakelio (2ml). Daugiau pilkite tik tuomet, jei nešvarumų itin daug.

SANGA.LT

THE BODY SHOP Krepšys Visam Gyvenimui

Dėl tūkstančius metų trūnijančių plastikinių maišelių kasmet žūva šimtai tūkstančių gyvūnų ir paukščių. THE BODY SHOP rūpinasi aplinka ir darniu tausojimu, todėl pristato stilingą, praktišką, patvarų ir ilgaamžį krepšį praktiškai VISAM GYVEN-IMUI. Krepšys patogus apsipirkti, eiti į sporto klubą, keliauti. Nepaisant viso savo gražumo (papuoštas THE BODY SHOP ženklu ir spalvotai išrašytomis vertybėmis), krepšys liudija apie jį nešančio žmogaus ekologinį ir humanistinį sąmoningumą. Apie 40 proc. krepšio pardavimų bus paau-kota Children On The Edge fondui visame pasaulyje. Krepšį gamina bendruomenės pagrindu sukurtas verslas pietų Indijoje „Teddy Exports“.

EkoDaiktas

Perdirbta šiukšlių dėžėŠi šiukšlių dėžė pagaminta iš 100 % perdirbto metalo. Ne bet kokio – o iš tų nelaimingų tu-aleto oro gaiviklio flakonėlių ir kitokiųd e z o d o r a n t ų . Ant dugno yra k a u č i u k i n i s padėkliukas, kad nesibraižytų grind-ys. Kiekvienos šiukšlių dėžės spalvinas nes spe-cialiai sukurtas, bet atsitiktinai pasitaikęs perdirbant minėtas pakuotes. Žodžiu, sutaupyta ir intelektualiosios energijos, o rezultatas – 21.25 cm skersmens ir 26.25 cm aukščio kičinė, bet konceptuali dėžė šiukšlėms. Dėmesio – vienos rūšies šiukšlėms. Rūšiuok. 20 USD

WWW.URBANOUTFITTERS.COM

Perdirbtų žurnalų veidrodisD i d e l i s , a p v a l u s , konceptua-lus – tikras draugas tau ir aplinkai. P a g a m i n -tas iš stiklo ir perdirbtų ž u r n a l ų p u s l a p i ų , kurie: a) su-presuojami į tokias rites,

b) pritvirtinami prie veidrodžio rėmo ir c) užplombuojami, kad amžinai liudytų apie Jūsų grožį ir gerumą. Skersmuo 52.5 cm, plotis – 6.25 cm. 52 USD

WWW.URBANOUTFITTERS.COM

100 % Perdirbta vazaNet ir brangiausias krištolas, sušluotas į semtuvėlį ir išbarstytas kon-t e i n e r i u o s e , suyra tik per 900 metų! Tačiau kaip gyventi be vazų? Ypač tų, kurios ir be gėlių gražios – spalvotos, stilin-gos, iki paskutinės molekulės perdirb-tos. Ši perdirbto plastiko vaza papuošta iš perdirbtų žurnalų

supresuotomis ritėmis. Dėl tokio unikalaus konstravimo metodo, kiekvienos vazos spalvos bus skirtingos. 18 USD

WWW.URBANOUTFITTERS.COM

Elegantiška vėjo jėgainė namamsGigantiškos vėjo jėgainės ne kartą buvo ta-pusios gamtosaugininkų ginčų priežastimi. Manoma, kad greitai besisukančių menčių nepastebi paukščiai. Didelių įrenginių ke-liamas triukšmas taip pat kelia nemažai abejonių vadinti juos draugiškais aplinkai. Tačiau mokslas nestovi vietoje, ir nuolat pateikiama įvairių alternatyvų, kaip sau-giai pažaboti vėją. Viena iš jų – San di-ego firmos „Helix Wind“ plačiajai rinkaipristatytas paprastas ir elegantiškas vėjo energijos generatorius su vertikalia ašimi. Kompanijos moto paprastas: „Vėjas. Planeta kvėpuoja, o jos kvėpavimas neša gyvenimą. Paprasta. Natūralu. Atnauji-nama. Nemokama“. Individualiam būstui ar nedidelio verslo reikmėms sukurta vėjo

"Metų gaminiu" pripažintas AB "Snaigė" šaldytuvas "Snaigė Ice Logic" RF 34SH10001 yra vienas iš naujausios įmonės linijos "Snaigė Ice Logic" modelių. Modernaus dizaino šaldytuvuose įdiegta unikali šaldymo sistema, naudojanti aplinkai nekenksmingą ir ozono sluok-snio neardantį šaltnešį R600a (gamtinės kilmės izobutano dujas).

Valgytojų ir gamintojų asociacija« Viva Sol », Dargužių kaimas

Asociacijos tikslai ir filosofija: Asociacija siekia plėtoti ryšius tarp miesto ir kaimo žmonių, panaudojant pagrindinę bendravimo priemonę – maisto produktą, sūrį. Šiuose santykiuose miesto žmogus tampa valgytoju, o kaimo gyventojas – gamintoju, maitintoju. Abiejų sferų atsto-vai vienodai suinteresuoti vystyti sveikos

jėgainė pasižymi elegantišku dizainu ir palankumu aplinkai. „Helix Wind“ gamina dviejų tipų generato-rius – 2kW ir 5kW. Firmos tinklapyje teigia-ma, kad dekoratyvios banguotos naujojo vėjo malūno mentės visiškai nepavojingos paukščiams ir šikšnosparniams, be to jų keliamas triukšmas yra daug mažesnis už didelių horizontalių jėgainių keliamą triukšmą. Jis įsilieja į natūralių gamtos garsų polifoniją ir primena vėją lapuose. Naujasis vėjo generatorius keliamas į 33 pėdų aukštį ir pradeda gaudyti vėją tada, kai jo greitis siekia 10 km/h. Mentės sumodeliuotos taip, kad sugauna iš bet kurios krypties pučiantį vėją. Patrauklios išvaizdos alternatyvios energijos gavybos prietaisas atitinkamai pagal galią kain-uoja 6,500 arba 16,500 dolerių. Nestiprus vėjas ir nedidelės, individualiems būstams pritaikomos vėjo jėgainės šiuo metu yra daugelio išradėjų dėmesio centre.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

ryšius su valgytojais. Taip pat siekiama palengvinti miesto žmogui pasiekti sveiką produktą: kas kartą užsakomi sūriai inter-netu ir atvežami į kavinę. Ateityje tikimės suburti smulkius gamintojus, kurie galėtų dalyvauti būsimame tradicinių produktų turguje. Per paskutinius susitikimus Vil-niuje į mūsų veiklą įsitraukė sūrių gamin-tojos Lilia ir Dalia. Taip pat savo augintų žolelių arbata dalyvius vaišino Artūras iš Vilniaus, vyko natūralaus obuolių sidro degustacija. Matome, kad formuojasi gamintojų ratas, vyksta bendravimas tarp valgytojų ir gamintojų.Atvirų durų savaitgalis (kiekvieną mėnesio trečiąjį savaitgalį) Rasos ir Valdo mažam ūkelyje Dargužių kaime. Šeimininkai savaitgalį priima lankytojus (dažniausiai miesto žmones). Degustuojami sūriai, supažindinama su jų gamybos procesu, gyvuliais. Lankytojai turi progą pažinti kasdieninį fermos gyvenimą, įsigilinti į mažo ūkio specifiką ir ekonomiką. Talkos asociacijos poreikiams. Asociacija inicijuoja pavasarines ir ru-denines talkas. Šiandien asociacijos narių ir lankytojų susibūrimo vieta yra Dargužių kaime, todėl atnaujinant pastatą, kuriant jaukesnę aplinką talkose dalyvauja tiek asociacijos nariai, tiek kiti valgytojai iš miesto. Bendras darbas, bendras valgy-mas ir poilsis dar labiau suartina miesto ir kaimo žmones. Kelių dienų viešnagė ūkyje. Norint pažinti kasdieninį ūkio gyvenimą reikia pagyventi keletą dienų ir dirbti kas-dieninius darbus. Tuo tikslu kviečiame miesto žmones mus pakeist, kai mes išvykstame kelioms ar keliolikai dienų. Jau keletą kartų buvome išvykę į užsienį, o ūkyje šeimininkavo jauna pora iš Vilni-aus. Tai pati geriausia kaimiško gyvenimo būdo mokykla, tad tikimės ateityje dažniau organizuoti tokias viešnages. Solidari kavinė. Plėtodami solidarios visuomenės ir ekonomikos principus in-icijuojame solidarios kavinės dienas. Tikimės, kad greitai Cafe de Paris patal-pose „Viva Sol“ nariai (ir ne tik) pakvies savo draugus ir aplinkinius į netikėtą renginį, kuriame patiekalus gamins ir svečius aptarnaus ne kavinės person-alas, o savanoriai, norintys pavaišinti savo mėgiamu patiekalu ar gėrimu.

Asociacijos nariai – sūrių gamintojai idėjos iniciatoriai:Tai smulkus ūkis Dargužių kaime, 50 km nuo Vilniaus. Ūkininkai, Valdas ir Rasa, gamina ožkos ir karvės pelėsinius bei šviežius sūrius. Ūkyje yra 6 melžiamos ožkos (planuojama 10): 12 litrų per dieną pieno. Taip pat auginamos avys (12) bei vištos (70). Karvės pienas perkamas iš kaimynių (50 l per dieną).Nors dauguma ragina plėsti ūkį, nes mato geras perspektyvas: įdomus produktas, didelis poreikis, tačiau ūkininkai griežtai atsisako augti: „ Pasirinkome tokį gy-venimo būdą, nes jis mums teikia daug džiaugsmo. Jei plėstume ūkį – paskęstume darbuose ir nebematytume dienos grožio. Tiesa, uždarbis būtų gerokai didesnis. Tačiau mums svarbu suprasti ir valdyti visą procesą: auginame ožkas, melžiame, darome sūrius, juos brandiname ir par-duodame. Tai sudėtingesnė schema už perdirbimą, tačiau mums ji atrodo prasmingesnė ir įdomesnė. Šiandien var-totojas yra per daug nusivylęs pramoniniu gaminiu, jis ieško pasitikėjimo, tiesioginio ryšio su gamintoju, kuris supažindintų su produktu, patartų ir netgi išmokytų, kaip jį valgyti“.

„Aptera Motors“ pradėjo priimti užsakymus unikaliam triračiui, savo ekonomiškumu nesunkiai pralenkiantį bet kokį serijinės gamybos automobilį. Dėl idealiai aptakių formų, nedidelės masės ir hibridinio variklio projekto stadijoje inžinieriai tikėjosi, jog pavyks pasiekti 0,71 litro kuro ribą 100 km. Vis dėlto važiuojant 88 km/h greičiu 100 kilometrų produktas sunaudo-ja 1 litrą kuro. Skirtingai nei buvo planuota pagal pradinį projektą, pagamintos dvi automobilio ver-sijos

● su hibridiniu varikliu (dyzelis + elektra). 29 900 USD● tik elektra varomas modelis (193 km be įkrovimo). 26 900 USD

APTERA.COM

mitybos, sveiko gyvenimo būdo filosofiją,kur vyrauja solidarios ekonomikos dėsniai bei pagarba žmogui ir gamtai. Šiandieną šių kertinių dalykų mes la-bai pasigendame. Vyksta manipuliacija sąvokomis, pavadinimais, iškraipoma tikrovė. Miesto žmogus, pasiklydęs tarp gausios pasiūlos, spalvingų kokybės ženklų, viliojančio įpakavimo bei klaidingų pavadinimų. Valgytojas vis mažiau turi galimybę maitintis sveikai, įsigyti nechemizuotą produktą. Kaime pasižvalgę po krautuvėles, rasime tuos pačius produktus, nors atrodo, kad kiekvienas kaime augina pomidorus, agurkus, kopūstus, be abejo, bulves, o ką kalbėti apie mėsos produktus ir močiutės nupenėtą kiaulę. Mitas. Vis sunkiau rasti pas ką nors natūraliai užaugintą kiaulę (nesinori pirkti antibiotikais pripumpuoto gyvulio). Niekas neberuošia skilandžių, nevytina kumpių ir nerūko dešrų, geri-ausias mėsos konservavimo draugas – šaldiklis. Vis stipriau jaučiame, kaip kaime maisto gaminimo tradicijos nyksta. Kasmet pra-randame senolius, kurie nusineša visą patirtį su savimi.. Nebėra laiko užsiimti maisto ruošimu. Kaimo žmogus veržiasi į miestą dirbti, tikėdamas, kad tik tenai yra išeitis: gaus gerą atlyginimą ir galės išlaikyti šeimą. Tačiau tai vėlgi tikrovės iškraipymo bei diktuojamos mados rezul-tatas, kuris veda į niekur, o gal dar blogiau – į susinaikinimą: reikalingas automobilis ir su jo padidėjusi oro tarša bei išlaidos, be-saikis energijos naudojimas, laiko stoka, blaškymasis tarp teritorijų, savivertės ir teritorinio pilietiškumo praradimas: „ten geriau, ten moka daugiau...“. Taigi matome, kad tiek miestiečiai, tiek kaimiečiai susiduria su didelėmis prob-lemomis. Kodėl jos atsirado? Manome, kad viena iš priežasčių, tai visiškas kaimo ir miesto nebendravimas - atsiskyrimas ir nutolimas. Mieste sukauptos visos mod-ernios technologijos, informacija, kultūrinis gyvenimas, kas kaimui sunkiai pasie-kiama. Čia gali rasti miesto padovanotas šiukšles: skraidančius ir triukšmaujančius gatvėse motorolerius; ištuštėjusias sody-bas, kurios atgyja tik savaitgaliais, grįžus miestiečiui pailsėti...Šiandien aišku, kad kaimas be miesto neišgyvens, kaip ir miestas be kaimo.Todėl stengiamės suartinti kaimo ir miesto žmogų, padėti jiems suprasti ir įvertinti savo realybę, diskutuojant suvokti esa-mos situacijos priežastis.

Pagrindinės priemonės: ● skatinti smulkių, „žmogiško dydžio“ ūkių

išlikimą ir naujų atsiradimą Lietuvoje…● skatinti miesto žmonių dalyvavimą

kaimiškuose darbuose ir šventėse.● inicijuoti kaimo žmonių dažnesnį

dalyvavimą miesto aplinkoje: miesto dienos, koncertai, vakarinis ir naktinis miesto gyvenimas.

● organizuoti miesto ir kaimo žmonių susibūrimus-diskusijas.

● sukurti tradicinių kaimo produktų turgų Vilniuje, kur prekiautų smulkieji Lietuvos ūkininkai.

Asociacijos veikla: Asociacija organizuoja valgytojų ir gamintojų susitikimus Vilniuje, Cafe de Paris kavinėje, kur vyksta sūrių degustaci-jos ir pardavimai. Jų tikslas – sukurti patikimų kontaktų erdvę kavinėje, kad joje kiekvieno susitikimo metu skirtingi smulkūs ūkininkai galėtų pristatyti savo gaminamus produktus ir taip užmegzti

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

KRISTINA KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Įsisukanti karuselėTasmanija, Tanzanija, šiais metais prie jų prisijungęs Paryžius ir San Franciskas – šitose pasaulio vietose jau pasakyta „ne“ nemokamai dalijamiems ir nesusimąstant naudojamiems plastikiniams mai- šeliams. Londonas turi pavyzdį ir panosėje: turėjęs būti pusmečio eksperimentu Modburio fenomenas sėkmingai gyvuoja toliau. Visiškai atsisakęs plastikinių pakuočių miestelis atidžiau renkasi alternatyvas plastikui, ir nė vienas prekybininkas nesiskundžia. Turbūt tai galima vadinti ne tik ekologiška elgsena, bet ir ekologiška morale, sąmone. Milijonai plastikinių maišelių, kuriuos pirkėjai panaudoja tik vieną kartą, vėliau užteršia aplinką. Manoma, kad, įvedus mokestį už dabar nemokamus plastikinius maišelius, jų naudojimas turėtų ženkliai sumažėti, o visuomenė turėtų rimtą pagrindą pradėti inten-syviau naudoti daugkartinius, aplinkai draugiškesnius maišelius.

Tamsioji reikalo pusėPlastiko industrija ryžtingai prie- šinasi siekiui atsikratyti plastikinių maišelių. Teigiama, kad šitaip tik bus padidinta aplinkos tarša. Pirkinių maišelių konsor-ciumas (Cartier-bag Consorcium, CBC) ir kitos panašios organizacijos tvirtina, kad plastikinių maišelių atsisakymas neduos nieko gero. Pastarieji esą mažiausia aplin- kos užterštumo problema. Savo įspėjimą plastiko industrija grindžia tuo, kad nenaudodami plastikinių maišelių žmonės vis tiek naudos kitas, kur kas sun-kiau perdirbamas, plastikines alternaty-vas. Gal mokestis ir paskatins žmones atsisakyti plastikinių maišelių, bet tada jie naudos popierines pakuotes, o produktai vis tiek bus pakuojami į plastiką. Kai kurie skeptikai tvirtina, kad popieriniai maišeliai

Londonas be plastikinių maišelių?

net pavojingesni aplinkai nei plastikiniai, nes irdami išskiria anglies dioksidą. Jungtinės Karalystės Pakavimo ir industrinių filmų asociacija (UK Pack-aging and industrial films asociation,PIFA) net tvirtina, kad skelbiamas kaip sėkmingas Airijos pavyzdys iš tiesų slepia didelę nesėkmę. Asociacijos duomenimis, įvedus PlasTax mokestį importuojamų plastiko maišelių skaičius tik padidėjo, o parduotuvės vietoj plastikinių maišelių pradėjo nemokamai dalinti popierinius…

Kas teisus?Kai susikerta įtakingų gigantų interesai, susekti, kieno tiesa, yra labai sunku. Tačiau vis tiek atrodo keista, jei, kaip tei-gia PIFA, Airijoje PlasTax tik pablogino situaciją, kodėl tuomet negrįžtama prie buvusios sistemos, bet toliau vystomas pradėtas darbas. Kita vertus, Škotijoje nebuvo pritarta plastikinių maišelių apmokestinimui… Jau minėtoje Modburio bend- ruomenėje buvo pasielgta kitaip, nei planuojama Londone. Ten visai at-sisakyta plastiko pakuočių ir tai pa-daryta sąmoningai visos miestelio bendruomenės pastangomis. Londone plastikinių maišelių apmokestinimas gali sukelti didžiųjų prekybos tinklų pyktį. Kuo didesnėje vietoje užsimojama veikti, tuo daugiau interesų pažeidžiama ir tuo dau-giau įvairių nuomonių susikerta. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje preky-bininkai yra sudarę savanorišką sutartį su valdžia 25 proc. sumažinti plastikinių maišelių naudojimą iki 2008 m. pabaigos. Į šią sutartį įeina ir alternatyvų siūlymas pirkėjams bei kuo „draugiškesnių“ plastikinių maišelių gamyba. Kaip šioje terpėje „įsiklijuos“ maišelių apmokestini-mas, parodys laikas.

Lietuvoje niekur nesku-bamaMūsų šalyje pernelyg nesukama galvos

Airijoje 2002 m. įvedus mokestį už plastikinius maišelius (PlasTax) jų naudojimas šalyje sumažėjo 90 procentų. Didžiojoje Britanijoje taip pat prasidėjo judėjimas, ku-riuo siekiama sumažinti plastikinių maišelių naudojimą. Lapkričio 13 d. visos 33 miesto tarybos balsavo už spe-cialaus mokesčio įvedimą iki šiol nemokamiems plastiko maišeliams. Bet ar gali taip būti, kad entuziastingas siekis gyventi „žalesniame“ pasaulyje dar labiau padidins jo taršą?

10 / ekoproduktai

SUMMARY

On November 13th all 33 authorities in the London Councils group voted for legislation to prevent shops in the capital handing out free plastic bags.The plastic revolution was started by a BBC camerawoman, Rebecca Hosking, from Modbury in South Devon, after she had seen the deaths of albatross chicks and big turtle that had eaten plastic. In the absence of govern-ment action, 43 traders in the town decided to start their own "plastic bag-free town" in May.The plastics industry insisted that such bans were environmentally harmful, arguing that re-use of plastic bags – to line bins, wrap packed lunches – made them more environmentally friendly than cotton or other alternatives.Article unfolds short story about Modbury experiment, that less than in year become national phenomenon and attracted other communities to join plastic ban. Also here is statistics of plastic usage. Than pros and cons for plastic carrier bags ban in UK capital.

dėl plastikinių maišelių. Tiesa, didesni maišeliai susidėti visiems pirkiniams yra mokami, bet tai retą pirkėją įkvepia juos naudoti kelis kartus ar įsigyti daugkartinį medžiaginį maišelį. Apie plonus maišelius

susidėti atskiroms prekėms neverta net kalbėti… Ar susimąstome, kad galbūt ir pomidorus ir paprikas ir agurkus galima susidėti į vieną? Turbūt retai. O pradėti mąstyti

reikėtų. Pavyzdžiui, kitą kartą grįžus iš parduotuvės suskaičiuoti, kiek tokių vienkartinių maišelių parsinešame namo. Kiek jų parsinešame per savaitę? Per mėnesį? Metus?

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

JOLITA VITKAUSKAITĖjolita@meniu.lt

Namai iš tvirtojobambuko

Iš bambuko statomi tiltai, gaminami katamaranai ir valtys, statybinės sijos, fanera. Bambuko medžiaga itin vertina-ma architektų ir dizainerių – šis augalas stiprus, lankstus, atsparus. Kolumbijos architektas Simon Velez, iš bambuko suprojektavęs ne vieną sporto stadioną ir milžiniškus gamyklų stogus, jį yra pavadinęs „plienu iš gamtos”. Tačiau bambuko medžiaga yra lengvesnė nei plienas ar betonas ir turi natūralaus lankstumo, ko ypatingai trūksta kitoms statybinėms (ir ne tik) medžiagoms. Štai kodėl bambukiniai pastatai žemės drebėjimų ir uraganų zonose yra saug-esni.

Patikimos grindys

Šis „stebuklingas augalas“ yra puiki medžiaga parketui gaminti, nes savo ki-etumu bambukas nenusileidžia pačiam ąžuolui. Bambukinės grindys tarnau-ja ilgai. Ši grindų danga skirstoma į karbonizuotą, kuri yra tamsios spal-vos (procesas, kurio metu dėl aukštos temperatūros, drėgmės bei slėgio cukrus ir krakmolas bambuke virsta kar-bidu, o bambuko grindų danga įgauna kakavos spalvą), ir natūralią šviesią, kuri yra pati kiečiausia. Savo būstui gal-ite drąsiai rinktis bambuko grindis. Ši danga nelabai tinkama tik intensyvaus naudojimo patalpose. Bambuko grindys turi ne vieną savybę, kuria pralenkia net medinę dangą: jos labai stiprios, kietos, gerai atlaiko apkrovas, atsparios klimato permainoms, tankios ir vienalytės, sun-kiai sugeria vandenį.

Baldai ir interjero detalės

Sode ar šalia namų lauke baldai iš bambuko išsilaikys mažiausiai 10 metų (jeigu bus tinkamai prižiūrimi). Iš bam-buko pagamintos interjero detalės yra pigios, visame pasaulyje pardavinėjami bambukiniai rankšluosčiai, pjaustymo lentelės, kilimėliai, lovos, kavos staliu-kai, kėdės, lentynos, stalai ar net vazos, paveikslų rėmai...

Bambukas – natūralus, greitai augantis, gerai prisi-taikantis, universalus augalas. Šį augalą galima pan-audoti daugiau nei 5000 būdų: tai statybinė medžiaga, medžiaga baldams, muzikos instrumentams, rašymo priemonėms, maistui, kosmetikai, popieriaus gamybai, o kinų medicinoje iš bambuko lapų gaminami produk-tai vertinami kaip vaistas nuo astmos, afrodiziakas ir priešnuodžiai. Žinoma, kad Vokietijoje netgi buvo pag-amintas bambukinis dviratis. Daugiau nei milijardas žmonių gyvena bambukiniuose namuose, o daugiau nei pusė pasaulio gyventojų jį kas-dien naudoja buityje.

Plienas iš gamtos

Tekstilė

Drabužiai iš bambuko yra naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Euro-pos šalių. Geriausiai jie žinomi JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kur tokie rūbai kasmet populiarėja. Gaminiai iš tikrų bambuko pluošto verpalų yra patogūs ir švelnūs, puikiai praleidžia drėgmę. Tai yra naujai sukurtas, perspektyvus, natūralus produktas. Unikali mikrostruktūra leidžia aprangai iš bambuko sugerti ir išgarinti prakaitą greičiau nei bet kuri kita medžiaga. Ji 3-4 kartus greičiau sugeria ir išgarina drėgmę nei medvilnė. Bandymai parodė, kad drabužiai, pagaminti iš bambuko pluošto, pasižymi 1-2 laipsniais žemesne temperatūra nei kita apranga karštą va sarą. Gaminiai, pagaminti iš bambuko pluošto, yra hipoalergiški, nedirgina odos, todėl yra puiki alternatyva žmonėms, tur-intiems jautrią odą, alergiją ar dermatitą. Skaidymo procesas nesąlygoja jokios aplinkos taršos. Bambuko pluoštas gali būti 100 proc. suskaidomas saulės šviesos ir mikroorganizmų dirvožemyje.

Augalai sode irnamuoseAnglijoje gyvenantys Paul ir Diana Whit-taker, turintys ilgesnę nei 15 m. patirtį auginant bambukus ir galintys pasigirti daugiau nei 200 rūšių savo užaugintų bambukų, teigia, kad šis augalas turi atpalaiduojančių savybių – jis lengvas, grakštus, minkštas, visada „judantis vėjyje“. Per 18 mėnesių šie augalai gali labai užaugti, tačiau kai kuriose Euro-pos šalyse dėl šaltesnio klimato bam-bukai auginami tik dėl ornamentinių, puošybos tikslų. Namuose auginamas dekoratyvinis bambukas pastaruoju metu labai paplitęs jau ir Lietuvoje. Šį bambuką lengva auginti. Nereikia daug tiesioginių saulės spindulių – užtenka šilumos ir trąšų, dėl kurių bambukas augs tikrai greitai. Kadangi bambukas yra žolinės šeimos augalas, jam tinka gazoninės žolės trąšos. Bambuką galima auginti ir vande-nyje (filtruotą arba distiliuotą vandenįreikėtų keisti kas 2 savaites), ir žemėje (vazono dugną padenkite smulkinto titnago drenažu, užpilkite jį 2-4 cm žemės, skirtos dracenoms

auginti ir, kol stiebelis prigis, lais- tykite). Kinų feng shui filosofija patarianepamiršti patalpinti vazoną ten, kur daug šviesos, kad lapeliai žaliuotų ir po jūsų namus cirkuliuotų chi energijos srovės. Gera energija Azijoje bambukas yra vienas iš keturių (taip pat ir chrizantema, orchidėja bei slyva) laikomų tauriausiais augalais ir simbolizuoja Budą. Bambukas tiek pat lankstus, kiek ir tvirtas, todėl pagal kinų mokymą apie harmoniją feng shui šis augalas įkūnija energiją ir sugebėjimą praktiškai įgyvendinti savo siekius.

Bambukas virtuvėje

Rytų virtuvėje maistui naudojami bambukų lapai ir ūgliai. Bambukų ūgliai, išaugę Azijoje, yra labai populiarus Rytų virtuvės patiekalas. Jie skirsto-mi į žieminius ir pavasarinius ūglius. Pavasariniai yra didesni ir kietesni nei žieminiai. Maistui gali būti naudojami švieži, konservuoti ir šaldyti ūgliai. Šviežias bambukas yra traškus ir salstelėjęs. Rytų virtuvėje jis dažnai naudojamas kaip pagrindinis produk-tas, nes turi savybę sugerti aromatą ir iš dalies perimti skonį to produkto, su ku-riuo kartu ruošiamas. Pagal maistingųjų medžiagų kiekį bambukų ūgliai prilygsta svogūnui ir yra geras skaidulų šaltinis.

Neigiami bambuko as-pektaiPagrindinė kliūtis, kodėl bambukas nėra visiškai „žalias sprendimas” Europai, yra ta, kad jis yra atvežamas iš Kinijos, kur jis auginamas tūkstančius metų. Auginti šį augalą Europoje būtų per-nelyg brangu. Kyla pavojus, kad ne visi bambuko gam-iniai gali būti „žali“. Ypač, jeigu gaminami produktai naudojant kitas medžiagas. Pavyzdžiui, kai kurie bambuko grindims naudojami klijai turi nuodingų medžiagų, tokių kaip formaldehidai.

Faktai apie bambuką

● Milžiniški bambukai per dieną paau-ga daugiau nei metrą, pasiekia dau-giau nei 40 m aukštį ir 30 cm storį.

● Nukirtus 18 metrų bambuką, vietoj jo užauginti tokį patį naują reikės 59

dienų, o tokio paties dydžio ąžuolą – nuo 40 iki 70 metų.

● Pirmus tris metus bambukas auga pakankamai lėtai, nes vysto savo šaknų sistemą (augimas vyksta po žeme), vėliau jis pradeda augti itin greitai, nes šakniastiebių sistema jau būna susiformavusi.

● Bambukai pagamina 35 proc. dau-giau deguonies nei įprasti medžiai.

● Statyboms tinkamo bambuko derlių galima nuimti po 3-5 metų (įprastos medienos – po 10-20 metų). Jo der-lius būna iki 25 kartų didesnis. Per savo gyvenimo ciklą vienas bambukų kupstas gali užauginti iki 15 km staty-binio poliaus (30 cm skersmens).

ekoproduktai / 11

SUMMARY

Bamboo is used for kitchen wares, flooring, furniture and textiles. It’s natural, fast-growing and versatile. It’s amiracle plant – a member of the grass family with more than 5,000 uses, from scaffolding, fuel to furniture, musi-cal instruments, food, cosmetics, aphrodisiacs and medicine. It’s part of the daily lives of up to half of the world’s population and more than a billion people overseas live in houses made from it. Bamboo – it’s one of the fastest growing plants on Earth, and adaptable enough to grow on every continent except at the Poles.

● Iš vieno šakniastiebio gali išaugti keli bambukai. Vieną iš jų nupjovus, vi-sas augalas nežūva – jo nupjovimą galima prilyginti medžio šakos nup-jovimui, todėl nėra reikalo jo iš naujo sodinti – jis atauga pats.

● Bambukas labai gerai veikia dirvą. Požeminiai bambuko šaknų tinklai susipina tarpusavyje ir apsaugo dirvą nuo erozijos. Bambukus galima auginti dirvoje, kuri yra pažeista ero-zijos ar komercinės žemdirbystės. Jie auginami be pesticidų ir cheminių trąšų.

● 64 proc. visų bambukų auga Pietryčių Azijoje, 33 proc. – Pietų Amerikoje, o likusieji – Afrikoje ir Okeanijoje.

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

EDGAR HEREDIAbetohs7@lycos.com

Atrodo, lyg daugelis tautų mielai išimtų nemielą istorijos puslapį ir atsigręžtų į buitinius sprendimus – pavyzdžiui, nema-istinius pasėlius. Pasėliai yra naudojami daugybei medžiagų, įskaitant polimerus, lubrikantus, konstravimą, medikamentus, energiją ir kurą. Keturios šalys – Brazilija, Kolumbija, Kin-ija ir Jungtinės Valstijos – pradėjo vystyti bioetanolio kuro programas. Nuo 2000 iki 2005 pasaulyje etanolio produkcijos, kuri yra bioalternatyva benzinui, padaugėjo dvigubai, o biodyzelino produkcijos padidėjo net keturis kartus.

Brazilai imasi iniciatyvos

Dabartinis Brazilijos prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva (nors jo vyriausybė yra kairiojo sparno, kaip ir daugelyje šio regiono šalių) atvedė savo šalį prie naujo ekonominio kelio. Nuo politinės kar-jeros pradžios iki šių dienų Lula pakeitė kai kuriuos savo pirminius idealus ir sušvelnino pozicijas. Jo partijos pažiūros progresavo nuo radikalių iki moderniųjų socialdemokratinių. Vietoj gilių socialinių pokyčių, siūlytų praeityje, jo vyriausybė pasirinko reformų kelią, leisdama naujus pensijų, mokesčių, darbo ir teisinės sis-temos įstatymus bei diskutuodama apie universitetų reformą.Brazilija prisiėmė svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje ir pamažu tampa Pietų Amerikos regionio lydere bendra-darbiaujant su išsivysčiusiomis šalimis, ypač Jungtinėmis Valstijomis. Visai neseniai Luca da Silva buvo Čilėje ir Argentinoje, kur patvirtino strateginius susitarimus dėl energetinio bendradarbi-avimo tam, kad būtų paskatinta etanolio

Brazilai naudoja naują energijos rūšį

ir biodyzelino gavyba. Su savo Čilės ko-lega, centro-kairiąja Michelle Bachelet Lula pasirašė susitarimą kurti bendrą šio kuro verslą ir kitose šalyse.Pietų Amerikos šalis lyderiauja pasau-lyje savo pagaminamu ir panaudojamu bioetanolio kiekiu. Kasmet joje paga-mindama apie 16 bilijonų litrų etanolio iš cukranendrių industrijos ir daugiau nei 3,1 milijonų eksporto. Etanolio kuru maitinamos transporto priemonės gami-namos taip, kad galėtų veikti deginant hidratinį etanolį, etanolio azotropus (apie 93 proc.) ir vandenį (7 proc.). Hidrati-nis etanolis taip pat gali būti maišomas su benzinu lankstaus kuro transporto priemonėse, tačiau mažiausias etanolio kiekis (duodantis teisiškai reguliuojamą C tipo kurą) yra būtinas tam, kad nekiltų problemų dėl mišinio. Kelios lankstaus kuro sistemos, tokios kaip Hi-Flex, nau-dojamos Renault Clio ir Fiat Siena auto-mobiliuose, taip pat gali veikti su gryn-uoju benzinu. 60 proc. naujų automobilių gali veikti su kuro mišiniu, kuriame yra 85 proc. etanolio.

Atsinaujinantis etanolis

Etanolis yra laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, nes jis visų pirma yra saulės energijos virsmo naudojama energija rezultatas. Etanolis susidaro fotosintezės metu, kaip auginamos ir ki-tos pramonės žaliavos, tokias kaip sora, cukranendrės ar javai. Šios žaliavos yra perdirbamos į etanolį. Braziliškas bioetanolis dažnai yra pristatomas kaip ilgalaikio biokuro modelis. Taip jis vadinamas ir 2006 m. Tarptautinės energijos agentūros ataskaitoje „Bioenergijos užduotis 40“, kuri analizuoja tarptautinę bioenergijos

ir biokuro prekybą. Bietanolis joje yra vertinamas įvairiais požiūriais: energi-jos balanso, biokuro energijos vienetų, gaminamų sąnaudų energijos vienetui, anglies taupymo, šiltnamio dujų skleidi-mo, gamybai kliudančio santykio ir kitais. Prieinama prie išvados, kad cukranendrių pagrindo bioetanolis, pastaruoju metu in-tensyviai ekspolatuojamas Brazilijoje, yra „draugiškas aplinkai, ilgalaikis ir darnus” produktas. Tačiau nemaža susirūpinimo kelia so-cialinis ir ekologinis poveikis bei įtaka maisto saugumui. Iki šiol nėra aišku, kaip papildomas žemės naudojimas cukranendrėms auginti paveiks biologinę įvairovę ir konkuruos dėl maisto augin-imui reikalingos žemės. Kai Lula 2003 m. atėjo į valdžią, žemės plotų valymas Amazonėje išaugo dau-giausia dėl to, kad pasaulio rinka ėmė reikalauti iš brazilų prekių, kurios vilioja fermų savininkus ganyti daugiau galvijų, ūkininkus – sodinti daugiau sojų ir miško kirtėjus – kirsti daugiau medžių. 2004 m. buvo prarastas Masačiūsetso dydžio drėgnų atogrąžų girių plotas. Praėjusiais metais, sumažėjus pasauliniam prekių bumui, žemės valymas sumažėjo trečdaliu. Nors miškų iškirtimą ir sunku sekti dėl Amazonės milžiniško ploto ir dėl daugelio smulkių neteisėtų kalnakasių bei medkirčių savivaliavimo, miško ruošos procesas didžiausioje pasaulio drėgnų atogrąžų girioje šį sezoną sumažėjo. Šis pranešimas visiškai nenagrinėja socialinio aprūpinimo temos, ir to, kad šalyje žmogaus ir žemės teisės vis dar yra probleminės. Čia taip pat nesvarsto-ma apie įtaką darbininkų ir bendrai visos visuomenės sveikatai.

VERTĖ JOLITA KATKUTĖ

SUMMARY

BRAZIL USING A NEW WAY OF ENERGY

In the 19th Century, the only "biofuel" that powered farm machinery was the hay and grain that fed the horses that pulled the plough to turn the soil. But the arrival of the industrial revolution, the advances in our knowledge of chemistry, and the utilization of oil, revolutionized our lives. Since then, societies around the globe have not looked back. Coal and oil have fuelled economic growth for more than 200 years. But today, political leaders of all persuasions have to think the unthink-able and look beyond the age of oil. The upward trend in the cost of oil, fears over security of sup-plies, and the environmental consequences of burning fossil fuels are forcing the rethink. It appears as if many nations are taking a leaf out of history and looking to home-grown solutions for an answer: non-food crops. The crops are used in a range of materials, including polymers, lubricants, construction, pharmaceuticals, energy and fuel.Four countries have developed bioethanol fuel programs: Brazil, Colombia, China and the United States. Production of ethanol, which is a biofuel alternative to gasoline, doubled globally between 2000 and 2005, with biodiesel output quadrupling.

Brazil taking the lead

Brazil under his current President Luiz Inácio Lula da Silva has driven his country in a new road eco-nomically and socially, even that his government is from the left-wing as almost all the countries in the region at this time. From the beginning of his political career to the current days, Lula has changed some of his original ideals and moderated his positions. His party moved progressively from more radical views to a modern social democratic political position. Instead of deep social changes as proposed in the past, his government chose a re-formist line, passing new retirement, tax, labor and judicial laws, and discussing a university reform.Brazil assumed an important role in international politics and is becoming a regional leader in a fertile dialogue between South America and devel-oped countries, especially the U.S. Just recently Lula da Silva was in Chile and in Argentina seal-ing strategic agreements of energy cooperation to promote the production of ethanol and biodiesel. With his Chilean counterpart from the center-left, Michelle Bachelet, Lula made an agreement that was strengthened by the decision of which the petroleum state ones of both nations initiate joint business in other countries.

The South-American country leads the world in production and use, making about 16 billion liters per year of ethanol from its sugarcane industry with more than 3,1 millions of exports. Ethanol-powered and flexible-fuel vehicles are manufactured to be capable of operation by burning hydrated ethanol, an azeotrope of ethanol (around 93% v/v) and wa-ter (7%). Hydrated ethanol may also be mixed with gasoline in flexible fuel vehicles but a minimum amount of ethanol (granted by legally regulated gasoline type C) is required to avoid problems with the mixture. A few flexible-fuel systems, like Hi-Flex, used by Renault Clio and Fiat Siena, can also run with pure gasoline. Sixty percent of new cars can run on a fuel mix which includes 85% ethanol. Ethanol is considered "renewable" because it is pri-marily the result of conversion of the sun's energy into usable energy. Creation of ethanol starts with photosynthesis causing the feedstocks such as switch grass, sugar cane, or corn to grow. These feedstocks are processed into ethanol.Brazil’s bioethanol is often held up as a model of sustainable biofuel production, and this appears to have been confirmed by a report released in October 2006 by the International Energy Agen-cy’s Bioenergy Task 40, which analyses the inter-national bioenergy and biofuels trade. The report concluded that, in general the production of sugar-cane-based ethanol as currently practiced in Brazil is “environmentally sustainable.” Biofuels are rated in terms of energy balance, the units of biofuel en-ergy produced per unit of input energy; and carbon saving, the percentage of greenhouse gas emis-sions prevented by producing and using the biofuel instead of producing and using the same amount of fossil fuel energy.But there are many concerns such as ecological and social impacts, including food security. It is as yet unclear how additional land use for sug-arcane will impact on biodiversity, or compete for land needed for growing food. Land-clearing in the Amazon surged after Lula took office in 2003 largely because a boom in world demand for Brazil-ian commodities tempted ranchers to graze more cattle, farmers to plant more soy and loggers to fell more trees. In 2004, an area of rainforest the size of Massachusetts was lost, but land-clearing slowed by a third the following year as the global demand for commodities slowed. Deforestation is difficult to track because of the Amazon's vast size and because many small wildcat miners and log-gers fell trees. Even though, logging operations in the world's largest rainforest dropped by about a third this season.Also this report did not deal at all with social wel-fare, and that, in a country where human rights and land rights are still problematic. There are also no considerations on health impacts to workers and the general public.

XIX amžiuje vienintelė ūkio įrengimų varomoji jėga buvo biokuras – šienas ir grūdai – kurie maitino arklius, o šie traukė plūgą ir arė dirvą. Tačiau industrinė revoliucija, chemijos mokslo pažanga ir nafta iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimus. Nuo tada viso pasaulio bendruomenė niekada neatsigręžė atgal. Anglis ir nafta aprūpino ekonominį augimą daugiau nei 200 metų. Šiandien politikai turi galvoti apie neįtikėtinus dalykus ir žiūrėti toliau už naftos amžiaus. Naftos kainų kilimas, nuogąstavimai dėl senkančių atsargų ir degančių fosilijų kuro padariniai gamtai verčia viską permąstyti iš naujo.

12 / pasaulis

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

rasti apie 1/3 visų pasaulyje žinomų gyvūnų rūšių. Kiekvienais metais teri-torija mokslininkams atskleidžia dar nesuklasifikuotų gyvių. Jų koncentracijaviename kvadratiniame kilometre taip pat didžiausia pasaulyje. Pavyzdžiui, Brazili-joje viename miško hektare randama apie 490 medžių rūšių, o JAV ir Kanadoje kartu – tik 700 rūšių.Kaip išskirtinius Amazonės miškų gyventojus galima pateikti tapyrus, šikšnosparnius vampyrus, jaguarus. Stul-bina varliagyvių, nariuotakojų įvairovė. Už mūsų, vidutinio klimato gamtą, amazonės miškai turtingesni daugybę kartų. Amazonės miškų teritorijos dažniausiai neįžengiamos ir nepalankios žmogui. Nedraugiškesnė turbūt tik Antarktida. Tačiau būtent šis jų tankumas ir leidžia klestėti visai bioįvairovei. Atsikėlus koloni-stams ir pradėjus įsisavinti naująją žemę, Amazonės miškai ėmė nykti, bejėgiškai pasiduoti civilizacijai.

Tuštėjantys plotaiVien nuo 2000 iki 2006 m. Brazilijoje buvo prarasta apie 150 000 kvadratinių

kilometrų miško. Ši teritorija didesnė už visą Graikiją. Kertant miškus išnyko ir nemažai vietinių indėnų genčių. Jų nar-iai, norėdami išgyventi, buvo priversti asimiliuotis su kolonistais. O juk dar iki šiol prisimenami pasakojimai, kaip prieš keliasdešimt metų Amazonės džiunglės be gailesčio prarydavo baltuosius smal-suolius, nuotykių ir auksinio Eldorado ieškotojus. Miškų mažėjimas pačioje Brazilijoje sti-priai koreliuoja su ekonominės gerovės augimu šalyje. Pavyzdžiui 1988-1991 m. sumažėjęs miškų naikinimas lėmė ekonominį nuosmukį. O staigus miškų kirtimas 1993-1998 m. identiškai sutapo su tokiu pat staigiu Brazilijos ekonominiu augimu. Amazonės miškai (ne tik Brazilijoje) dau-giausiai naikinti dėl ganyklų plotų galvi-jams. Jiems tenka net 60 pro. „išvalyto“ ploto. Kitos priežastys, dėl kurių naikina-mi miškai – kolonizacija, infrastruktūros gerinimas, pasėlių teritorijų plėtimas, me-dienos pramonė, užtvankų statymas. Kai kuriais atvejais, ypač infliacijos periodais,žemė valoma grynai dėl investavimo. Tai nutinka tada, kai ganyklinės žemės kaina pranoksta natūralaus miško žemės kainą. Didžioji miškų dalis išnaikinta kolonistų fermerių propaguotu „kirsti ir deginti” metodu. Nepaprastai tankių atvašynų naikinimas reikalavo didelių pastangų atsikovojant kiekvieną žemės pėdą. Bai-siausia tai, kad net atkovota žemė neta-mpa itin palankia žemdirbystei. Po kiek laiko sunykus turtingam dirvos sluoksniui telieka dykynės. Gruodžio pradžioje Pasaulinis gamtos fondas (World Wide Fund for Nature) paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad jau iki 2030 m. gali išnykti apie 50 proc. Amazonės miškų. Mokslininkai mano, kad nuo dabar iki minimos datos miškų kirtimas gali paskatinti į atmosferą išsiskirti nuo 55 iki 96 bilijonų tonų anglies dioksido. Nereikia manyti, kad kertant miškus

pasaulis / 13

KRISTINA KUČINSKAITĖ news@ozonas.lt

Tačiau tarptautinėje erdvėje dažniausiai kalbama ne apie Amazonės miškų paslap-tis ir įtaką pasaulio klimatui, o panikuoja-ma dėl masiško jų naikinimo. Pavyzdžiui, šaunuolė Brazilija pasauliui pažįstama ne tik dėl šventųjų statusą siekiančių futbolininkų, bet ir dėl įvairių ekologinių užmačių. Tiesa, jos kartais verčia abejoti net ir mažiausiai su ekologija susijusius personažus.

Nenuginčijama naudaNiekam nekyla abejonių dėl drėgnųjų tropinių miškų naudos. Didžioji jų dalis yra būtent Amazonės baseine. Nepaprastai tankiai suaugusi augalija išskiria didžiulį deguonies kiekį (apie 10 proc. planetos deguonies), todėl Amazonės miškai vadi-nami „žemės plaučiais“. Kadangi tie patys augalai suvartoja ir apie 10 proc. anglies dioksido miškai prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo. Didžioji dalis Amazonės miškų dar neištyrinėta. Šiuose miškuose galima

Vietoj miškų – biokuro plantacijos?

ir plečiant žmogiškąją ekspansiją ekonominės (tiesa, dažnai trumpalaikės) gerovės kaina yra tik keleto varlių ir gyvačių gyvybė. Miškų nykimas pragaištingas ne tik jų gyventojams, bet gali fatališkai paveikti visos planetos klimatą.

Ekologiniai žaidimaiJau minėta Brazilija tarptautinėje arenoje demonstruoja savo ekologiškas intenci-jas. Tuo tarpu sąmyšis dėl hidroelektrinių statybos šalyje nerimsta. Šiuo metu Bra-zilijos „žalieji“ mindo teismų slenksčius dėl Rio de Madeiro užtvankos statymo. Konfliktą su gamtos saugotojais sukėlė irvaldžios įgeidis šniukštinėti naftos telkin-ius Amazonės baseine. Hidroelektrinių užtvankos pasiglemžė didelius Amazonės miškų plotus. Pavyzdžiui, Balbinos užtvanka užliejo 2,4000 kvadratinius kilometrus miško. Buvo paskaičiuota, kad per pirmuosius tris savo veiklos metus hidroelektrinė į atmosferą išmetė 23 750 000 tonų an-glies dioksido ir 114 000 tonų metano. Dabar Brazilija dega idėja išgauti bioetanolį. Nuolat kylant paniškos baimės bangoms dėl naftos išteklių sekimo, ieškoma alternatyvaus kuro gavybos šaltinių. Bioetanolį kai kurie vadina pu-ikiu pakaitalu. Tačiau tam, kad jis būtų išgautas, reikalingi didžiuliai pasėlių plotai. Nereikia pamiršti, kad 60 proc. „ekologiškosios inovatorės“ Brazilijos ploto dengia planetai gyvybiškai svarbūs Amazonės miškai. Žvelgiant šiek tiek giliau, bioetanolio byla kelia ne vieną rimtą įtarimą. Tam, kad būtų užsėti didžiuliai plotai, reikia žemės ūkio technikos, trąšų. Viskam bus naudojama ta pati nafta, kurią norima pakeisti. Dar vi-enas priekaištas bioetanoliui yra tas, kad iš didžiulio žemės ploto išgaunama paly-ginti nedidelis alternatyviojo kuro kiekis. Tad galima leistis į rimtą diskusiją, ar dėl abejotinos ekologinės naudos galima naikinti tropinius miškus.

Miškų neliesti?Užuot žemę panaudojus biokuro gamy-bai, ją galima paversti mišku. Miško augalijoje ir dirvoje susikaupęs anglies dvideginis gerokai viršija tą kiekį, ku-rio būtų išvengtas naudojant tame plote užaugusį biokurą. Tokį teiginį pateikia žurnalas „The Ecologist“.Miško, ir ypač tropinio miško, išsaugojimas

daug svarbesnis už alternatyvaus kuro gavybą. Naikinant mišką, naikinama ir flora beifauna. Tai ypač didelė grėsmė turtingiau-sia bioįvairove pasižymintiems tropiniams miškams. Paradoksalu, bet didžiulis kiekis anglies dvideginio, kurio bus siekiama išvengti naudojant biokurą, į aplinką išmetamas jau per pirminį miško teritorijos valymą. Iš vieno hektaro į aplinką gali išsiskirti apie 700 tonų anglies dioksido. Prireiktų 30–50 metų gamtinei padėčiai stabilizuoti. Kalbant apie Brazilijos užsidegimą tapti biokuro propaguotoja, nereikia pamiršti ir ekonominio faktoriaus. Istorija rodo, kad šioje valstybėje lengva ranka aukojamas svarbus miško plotas iš to tikintis nors kiek ekonominės naudos. Aišku, nė viena problema nėra vienalytė. Lengva turtingoms pasaulio šalims pos-tringauti apie miškų išsaugojimo svarbą, ekologiją ir kitus dalykus, kai tuo metu Brazilijos neturto lygis yra šokiruojančiai aukštas. Žvelgiant iš šios pozicijos, šalies prezidento pastabos, kad kirsti miškus nėra gaila, siaubo nekelia. Biokuro gamy-ba šiame kontekste tik dar vienas būdas pataisyti finansinę padėtį.Vis tik tyrėjams deklaruojant, kad bi-okuras, gaunamas iš kukurūzų, rapsų, cukranendrių nėra ekologiškas tikrąja žodžio prasme, būtų protingiau ieškotis kitų alternatyvų papildyti kišenę. Lapkričio pabaigoje „Science“ žurnale mokslininkų kolektyvas iš viso pasaulio pateikė Amazonės miškų stebėjimų išvadas. Pagal jų skaičiavimus, Brazilijai būtų pelningiau išlaikyti miškus neliestus ir pelnytis iš anglies kreditų. Gaunami pinigai žymiai pranoktų tuos, kurie gau-nami iš žemės ūkio ar potencialiai gauna-mus iš biokuro gamybos. Kioto sutartis buvo numačiusi lanks-taus mechanizmo principą kovojant su aplinkos tarša. Valstybės, kurios neišnaudoja savo limito, parduoda turi-mas kvotas, t. y. taršos galimybes kitoms teršiančioms valstybėms. Kadangi nenu-matomas kompanijų teršiančių aplinką sumažėjimas, anglies kreditų kainos gali tik augti. Šaliai, kurios didžiąją dalį ploto dengia „žemės plaučiai“ tokia „prekybos“ rūšis turėtų būti tikrai patraukli ir naud-inga.

ŽIŪRĖKITE: WWW.RAINFORESTS.NET

SUMMARY

The Amazon River Basin is home to the largest rainforest on Earth. The basin – covers parts of eight South American countries: Brazil, Bolivia, Peru, Ecuador, Colombia, Venezuela, Guyana, and Suriname.The largest scale of deforestation is happening in Brazil. Between 2000 and 2005, Brazil lost more than 132,000 square kilometers of forest—an area larger than Greece.Brazilian deforestation is strongly correlated to the economic health of the country: the decline in deforestation from 1988-1991 nicely matched the economic slowdown during the same period, while the rocketing rate of deforestation from 1993-1998 paralleled Brazil's period of rapid economic growth. Forests are cut for cattle postures, other agricultural needs, dams, infrastructure expansion. Now Brazil is planning to step alongside with bio-fuel producers. That would mean vast deforestation again. Not to mention the fact, that scientists all over the world doubt bio-fuel to be good alternative for oil products. Deforestation could end with horrible impact and climate changes for the whole planet. As a good alternative for cutting forests scientists propose activity in carbon credits market. That would be more profitable than all other practices.

Amazonės upės baseinas yra didžiausių pasaulyje tropinių miškų namai. Jų plotas apima apie 40 proc. Pietų Amerikos kontinento ir tiesiasi per aštuonių žemyno valstybių teri-torijas: Braziliją, Boliviją, Peru, Ekvadorą, Kolumbiją, Venesuelą, Ganą ir Surinamą.

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

SUMMARY

Palm Island (Palm Jumeirah) was the first suchscale human made project. It has never been done before but is already repeated on a much larger scale. What was it's environmental impact, was it destructive or positive? We follow the journey of the island construction from the very beginning to the very last detail, to discover how did it work out in the end.

14 / pasaulis

SKIRMANTĖ GOUGHskirmante.gough@gmail.com

Ekonomika

Kai tik Palmės Salos konstrukcija buvo baigta ir kiekvienas žemės lopinėlis išparduotas, Dubajaus princas pristatė dar drąsesnius ir ambicingesnius projek-tus: dar dvi daug sudėtingesnes Palmės stiliaus salas bei pasaulio žemėlapio reprodukciją – salyną „Pasaulis“. Dubajaus princas, arba Šeichas Moham-med bin Rashid Al Maktoum, sugalvojo ir glaudžiai stebėjo pirmąjį ir kitus Palmės Salos projektus, mat jis greitai suprato, kad nafta pasibaigs, o kartu su ja ir 6 proc. valstybės ekonomijos uždarbio, ir greitai pradėjo ruošti planus turizmo vy-stymui. Dubajaus turizmo sfera jau buvo vystoma prieš Palmės Salos konstrukciją, ypač svarbus elementas šiame turizmo atrakcijos projekte buvo vienintelis pa-saulyje septynių žvaigždučių viešbutis Burj Al Arab. Bet nors Burj Al Arab jau tapo turto ir galios simboliu, dar niekas taip nenustebino pasaulio kaip pirmosios Palmės Salos (arba Palm Jumeirah) kon-strukcija.Palmės sala turi dviejų kilometrų „kamieną“, o jos karūna sukonstruota iš 17 „lapų“ bei apsupta pusmėnulio. Dirbtinės salos konstrukcija prasidėjo 2001 metais, ir nuo to laiko daugybė inžinierių bei ekologų gyvena bemieges naktis, neturi apetito, tik daugybę darbo, bent jau Dubajuje.Inžinieriai, ekologai ir kiti jūros mokslininkai šešis mėnesius prieš pradedant kon-struoti salą turėjo apskaičiuoti žemės

Palmės Sala

drebėjimo bei numatyti cunamių pavo-jus, ekologinį salos konstrukcijos efektą ir konstrukcijos galimybes. Tyrimams dar nepasibaigus salos konstrukcija jau buvo prasidėjus, mat Dubajaus Princas nepasižymi kantrybe.Jūros specialistai, apskaičiavo, kur ir kaip reikėtų „skolintis“ jūros smėlį sa-los konstrukcijai, nepažeidžiant jūros ekosistemų. Jie taip pat pastebėjo, kad lagūnoje, kurioje buvo ruošiamasi „statyti“ salą, jūros gyvybė praktiškai neegzistavo dėl rifo trūkumo.Šeichui griežtai nurodžius, salos kon-strukcijai buvo leista naudoti tik natūralias medžiagas, jis nenorėjo matyti dar vieno „cemento monstro“ savo miesto lagūnoje. Jam nerūpėjo, kad naudojant tik aplinkai draugiškus „produktus“ statyba kainuos trigubai brangiau. Kol darbininkai ir laivai jau rinko smėlį salos statybai, inžinieriai ir architektai ruošė planus, kaip geriau ir ekologiškiau ją „naudoti“. Viso projekto komanda norėjo garantuoti, kad Palmės salos konstrukcija neturės jokio žalingo efekto mūsų aplinkai. Tad prasidėjus statybai, kiekvienas judesys buvo apskaičiuojamas dešimt žingsnių į priekį. Pusmėnulis, apsupantis salą, buvo konstruojamas kaip apsauga ir rifas. Jo konstrukcijai buvo naudojami tik natūralūs akmenys. Tai kainavo neįsivaizduojamus pinigus, bet šio „beveik“ natūralaus rifo efektas yra pozityvus – jis ne tik apsau-go palmės salos gyventojus nuo baisių audrų, bet ir sukuria naują gyvenamąją vietą jūros gyvybėms. Šiuo metu Palmės salos vandenyse gy-vena daugiau nei 30 skirtingų rūšių jūros gyvūnų, ir jų vis daugėja. 2005 m. ekologai net „perkraustė“ beveik du tūkstančius

skirtingų žuvų ir kitų jūros gyvybių iš vienos konstrukcijos pusės į kitą, kad apsaugotų šią fauną nuo statybų ir galbūt žalingo jų poveikio. Šis persikraustymas suteikė nuostabią galimybę jūros special-istams studijuoti skirtingas jūros gyvūnų rūšis bei stebėti jų aplinkos poreikius po persikraustymo. „Persikraustymas“ buvo neišvengiamas, nes tuo metu buvo ruošiamasi konstruoti tunelį, jungiantį salą su Dubajumi. Išskyrus pusmėnulį, kuriam konstruoti buvo naudojami akmenys, pati palmė ir jos „šakos“ buvo „pagaminti“ iš jūros smėlio.

Ekologija

Vis dėlto kaip reikalai su salos ekologija? Pačios salos konstrukcija jau pasibaigė, ir jos namai jau parduoti. Ten šiuo metu taip pat statomi kiti dangoraižiai, kurie taps ateities prekybos centrais, restoranais ir prabangiais apartamentais. Kitų salų kon-strukcija jau prasidėjo ir jau daugiau kaip 60 proc. ploto parduota.Akmenuotas Palmės rifas kartu su lagūnomis ir paplūdimiais sukūrė visiškai naują ekosistemą, kuri prieš salos konstrukciją ten neegzistavo. Ekosistema dabar apgyvendina visą salos vandens teritoriją su daugybe skirtingų jūros gyvybės rūšių: krabai, didžiadančiai, žuvys-drugeliai gyvena salos pusmėnulyje; daugybė delfinųreguliariai aplanko salos vandenis; jūrų ežiai, moliuskai ir jūros kempinės auga ant pusmėnulio uolų; jūros žolių „pievos“ veši biologiškai ir organiškai turtingame lagūnos dugne.Profesorius Jim Miller sako: „Kol salos aplinka buvo panaši į dykumą, į ją retai

užsukdavo vietiniai nardytojai. Dabar nardymas čia yra net tik malonumas, bet ir galimybė pamatyti spalvotuosius arabiškus žuvis-angelus, taškuotuosius guramius, Mantos Rėjas, medūzas, Rifo Ryklius ir daugybę kitų retų jūros rūšių“. Natūralus rifas bangolaužio vietoje nėra vienintelė nardytojų atrakcija. Kariniai lėktuvai Du Sabre F100 buvo nupirkti iš šalies karinių pajėgų (po pašalinimo iš jų), ekologiškai išvalyti ir paskandinti netolimuose vandenyse. Rifo koloniza-cijos procesas pritaikytas ir lėktuvams, aprūpinant vandenis ne tik „nuosta-bia“ nardymo zona, bet ir namais jūros gyvūnams.Palmės Salą prižiūrinti komisija įvykdė daugybę veiksmų, kad joje būtų taikomi ekologiški politiniai ir technologiniai sprendimai, pozityvūs aplinkos atžvilgiu.

Sanitariniai poreikiai

Daugybė aukščiausios kokybės vandens valymo pastatų buvo pastatyti nepaste-bimiausiose salos vietose, visas nešvarus vanduo yra valomas pagal aukščiausius standartus ir vartojamas dar kartą oro gai-vinimo sistemose ir augalams laistyti.Prižiūrinti komisija išsirinko turbūt geriausią ir patogiausią vandens valymo ir rinkimo sistemą. Po daugybės svarstymų ir sprendimų traukos sistema (vacuum) buvo pasirinkta todėl, kad ji ne tik užtikrina nešvaraus vandens pervedimą iš karto iš vandens sistemų į valymo įrenginius, bet ir todėl, kad traukos sistema sumažina žalą aplinkai ir kartu užtikrina didžiausią

efektą nešvaraus vandens valymo srit-yje. Nešvariu vandeniu nieks neatsikrato jūroje. Jūros vanduo yra nuolat tikrinamas ekologų ir jūros specialistų.Okeanografai profesorius Joseph Va-lencic ir profesorius Jim Miller praleido kelis metus studijuodami ir dokumen-tuodami jūros gyvybę aplink Palmės Salą – prieš statymą, statymo metu ir po to. Jie, stebėdami jūros temperatūrą, druskingumą, jūros dugno būseną ir jūros gyvūnų sveikatą, nardė aplink visą salos teritoriją, kad užfiksuotų tikslius para-metrus ir smėlio iškėlimo efektą. Prieš naudojant jūros dugno smėlį salos konstrukcijai, buvo pastebėta, kad abie-jose smėlio „skolinimosi“ vietose gyvybė beveik neegzistavo. 95 proc. jūros smėlio „skolinimosi“ vietoje buvo neapgyvendin-tas jokių jūros gyvybės formų. Profeso-rius J. Valencic paaiškina: „mūsų studijos parodė, kad jūros dugnas buvo beveik panašus į netoliese esančią dykumą, neapgyventą vietą, susidariusią iš smul-kaus smėlio, po kuriuo buvo tik akmenys”. Palmės salos projektas sukūrė daugybę sausumos ir jūros paviršių, kurie tiesiog siūlosi skirtingoms gyvybės formoms veistis.

Epilogas

Ar jums Palmės Sala graži – skonio reika-las, bet jei galima pastatyti tokį didelį projektą ne užgožiant, bet pagerinant aplinką, tai reiškia, kad kiekvienas gali pasistatyti namą, kuris ne tik stovės kelis šimtus metų, bet ir bus ekologiškas.Kiekvienais metais Salą prižiūrinti komis-ija dovanoja šimtus tūkstančių įvairiai paramai, ypač vaikams. Nors gyvenimas Palmės Saloje brangiai atsieina vilų sa-vininkams, komisija užtikrina, kad galbūt mūsų akyse ir maža dalelė tų pinigų grįžta į bendruomenę. Reikia pripažinti, kad bet koks didelis projektas žmonijos istorijoje išnaudojo paprasčiausius darbininkus, ir, nors tai vyko salos statybose (labai mažais mat-menimis), tie galbūt nelabai laimingi filipiniečiai ar indai uždirbo daugiau, neijie uždirbtų sėdėdami namie. Pasaulis nėra tobulas net Dubajuje.Galbūt Dubajaus ekonomikos augimas ir buvo priklausomas nuo naftos, bet šiuo metu daug svarbesnę dalį Dubajaus ekonomikoje užima laisvoji rinka ir turiz-mas. Dubajus tapo nepriklausomas nuo naftos, galbūt greit bus nepriklausomas ir visas pasaulis.

Arabijos pusiasalyje yra mažytė, bet labai turtinga ir galinga valstybė – Dubajus. Jos turtai yra vieni didžiausių pasaulyje, bet visi valstybės finansai priklauso nuo Naftos,kuri, deja, Dubajuje pasibaigs jau 2015 metais, ir laisvosios prekybos. Tačiau nuo 2002 m. Dubajaus valstybė bando pakeisti šią situaciją ir drąsiai vysto stiprią turizmo ekonomiką. Jie ne tik eksperimentavo su dangoraižių statyba bei daugybės viešbučių konstrukcijomis, bet ir apsiėmė bene didžiausią ir pirmąjį tokį projektą žmonijos istori-joje – Palmės Salą.

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

GEDIMINAS PETRAUSKASgediminas@kontaktai.lt

Rubriką remia „Žalvaris“

Dalis atsakomybės –autoservisams

Naujasis dokumentas, reglamentuojantis autoservisų veiklą, susijusią su pavojingų atliekų šalinimu ir tvarkymu, „Aplinkos ap-saugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas“, buvo patvirtintas aplinkos ministro Arūno Kundroto dar liepos mėnesį. Jis įsigalios nuo 2008-ųjų sausio 1 dienos.Iki šiol pavojingos atliekos, netinkamai tvarkomos ir saugojamos bendruose sąvartynuose, keldavo pavojų aplinkai. Dabar jos turėtų būti surenkamos pavojingų atliekų perdirbimo bendrovių. Pavojinga medžiaga laikoma bet kokia kenksminga (taršą sukelianti) medžiaga, kuri dėl jai būdingų savybių yra patvari, toksiška ar kaupiasi gyvuosiuose or-ganizmuose. Patekusios į aplinką pa-vojingos medžiagos gali garuoti, patekti į gruntinius vandenis, užsidegusios išskirti toksiškas medžiagas. Tai gali sukelti negrįžtamų žmonių sveikatos ir ekosistemų pakenkimų.Daugelis automobilių dalių ir medžiagų, kurios paprastai keičiamos kartą per metus ar net dažniau, yra pavojingos atliekos. Tai degalų bei tepalų filtrai, aku-muliatoriai, hidrauliniai (tepaliniai) am-ortizatoriai, važiuoklės, taip pat tepalai, tepaluoti skudurai ir kiti smulkesni daik-tai liekantys po automobilių remonto. Likimo valiai paliktos šios detalės ir medžiagos gamtai daro ypač didelės žalos. Akumuliatorių sudėtinė medžiaga yra sieros rūgšties tirpalas – o jis yra mirtinai nuodingas gyviesiems organiz-mams. Į aplinką išpilta panaudota alyva labai ilgam laikui užteršia dirvožemį. Anot specialistų, plienas, iš kurio gami-namos visos pagrindinės mašinų dalys, tokio didelio poveikio gamtai nedaro, tačiau ir jį rekomenduojama perdirbti tiek ekologiniais, tiek ekonominiais sumeti-mais. Automobilių remontu ir priežiūra užsiimanti įstaiga turėtų būti atsakinga ir už pavojingų atliekų saugojimą bei tinkamą pašalinimą. Didelius autoservi-

sus keletą kartų per metus tikrindavo Aplinkos apsaugos departamento Ne maisto produktų inspekcijos Ekologinės policijos atstovai. Tačiau dauguma, pvz., garažuose įsikūrusių smulkių dirbtuvių tiesiog neužsiima aplinkosauginių problemų sprendimais, taigi pavojingos atliekos ir atsakomybė lieka transporto priemonės savininko rankose. Aplinko-saugininkai tikisi, jog naujoji sistema bent iš dalies padės spręsti šias problemas.

Surinks ir padangas

Atsikratymas senomis padangomis – viena didžiausių problemų, su ku-ria susiduria vairuotojai. Padangas derėtų išvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, bet retas transporto priemonės savininkas varginasi tai daryti. Įsigaliojus naujiesiems reikalavimams, autoservisai privalės surinkti ir jas. Dabar sudėvėtos automobilių padangos neretai išmetamos pakelėse ar miškuose – tai daro ne tik pavieniai vartotojai, bet ir kai kurios įmonės. Ekologijos special-istai teigia, jog miške palikta padanga nesupus ir per šimtą metų. Tačiau pa-vojingiausia žmogaus sveikatai – degi-namos padangos. Degančios padangos dūmai labai teršia atmosferos orą, o degimo metu išsiskiria kancerogeninės medžiagos. Tiesa, kai kuriuose rajonuose ir anksčiau buvo sudaromos sąlygos palikti nenau-dojamas padangas autoservisuose. Tačiau dauguma autoservisų už tai buvo nusiteikę iš automobilių savininkų imti mokestį, nes padangų utilizavimas kain-uoja. Be to, kai nėra atitinkamų valstybės reikalavimų, įmonė neturi teisės reikalauti iš vairuotojo, kad paliktų po mašinos re-monto likusias dalis. Šios dalys – degalų bei oro filtrai, akumuliatoriai, amortizato-riai ir kt., – nors ir nebetinkamos naudoti, yra vairuotojo nuosavybė.

Sumažės aplinkos tarša

Naujojo teisės akto projektą bei jo pagrindimą rengusios įstaigos UAB „Ekokonsultacijos“ direktorė Lina Šleinotaitė-Budrienė teigia, jog pirmi-ausia reikėtų įsisąmoninti reikalavimų tikslus. Svarbiausi tikslai yra du: pirmasis

– sustabdyti pavojingų atliekų nelegalų „dingimą“ ir jų neigiamą poveikį aplinkai, o antrasis – palengvinti automobilių remontu užsiimančių įmonių veiklą, susijusią su pavojingų atliekų šalinimu. Iki šiol autoservisai taip pat turėdavo atid-uoti pavojingas atliekas perdirbėjams, tačiau jų apskaita vykdoma nebuvo. Išvežant atliekas kiekvieną kartą turėjo būti rašomi lydraščiai, ir kiti dokumen-tai, o jų tvarkymas – griežtai kontroliuo-jamas Regioninių aplinkos apsaugos departamentų. Tačiau jei atliekos būdavo atiduodamos transporto priemonės savininkui, jokių dokumentų pildyti nereikėdavo. Naujosios taisyklės šiek tiek supaprastina dokumentaciją, nes įstaiga, pasirašiusi sutartį su pavojingų atliekų tvarkymo bei perdirbimo įmone, neprivalės rūpintis kiekvieno išvežimo forminimu, svarbiau bus užfiksuoti pačiaspavojingas atliekas. Anot L.Šleinotaitės-Budrienės, automobilio savininkas, pasirašęs aktą, jog pasiėmė po remonto likusią automobilio dalį, lieka autoserviso informacinėje sistemoje. Tokiu atveju lieka potenciali galimybė jo bet kada pa-klausti, kur panaudota ar kur pateko ši automobilio dalis. Transporto priemonės savininkas, kaip ir kiekvienas atliekų turėtojas, yra įpareigotas tinkamai elgtis su atliekomis, o jo veiksmai reglamen-tuoti. Anot „Ekokonsultacijų“ vadovės, pavojingų atliekų išmetimą į sąvartyną būtų galima palyginti su šiukšlių išpylimu gatvėje – tačiau sąmoningas vartoto-jas ir pilietis to nedarys, nors tai būtų ir patogiausias būdas atsikratyti buitinių atliekų.L.Šleinotaitė-Budrienė teigė, jog priėmus naująsias taisykles, atliekų atidavimo perdirbėjams sistema taps žymiai paprastesnė. Mažesni autoservi-sai, užsiimantys, tarkime, ne variklių remontu, o smulkesniais serviso dar-bais, neprivalės išsirūpinti specialių licenzijų pavojingoms atliekoms tvarkyti.

Neturėdama šių licenzijų įmonė pati netu-ri teisės net išvežti utilizacijai panaudotų padangų.

Atliekų perdirbėjų parei-gos nesikeis„Naujasis teisės aktas naudingas vi-sais požiūriais, – teigia pavojingų atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Žalvaris“ rinkodaros departamento di-rektorius Edmundas Truncė, – jis ati-tiks visų lūkesčius: tiek vairuotojų, tiek autoservisų, tiek perdirbėjų. Svarbiau-sia, aišku, yra tai, kad sumažės aplinkos tarša“.Naujosios taisyklės, anot E. Truncės, turėtų sumažinti atotrūkį tarp deklaravimo apie pavojingų atliekų sunaikinimą ir to, kaip iš tiesų yra elgiamasi su tomis atlie-komis. Iki šiol deklaravimas tikrovės ne-atitiko, nes daugelis sudėvėtų automobilių dalių, laikomų pavojingomis atliekomis, patekdavo į bendrus šiukšlynus. Naujoji tvarka turėtų spręsti ir problemas, su ku-riomis susiduria vairuotojai, nerandan-tys laiko nugabenti perdirbėjams vieno akumuliatoriaus, amortizatoriaus ar juo labiau panaudotų tepalų. E. Truncė teigė, jog perdirbimo įmonių įsipareigojimai šiuo atveju nesikeičia – atliekas iš autoservisų bei dirbtuvių jos surinkinėdavo ir anksčiau. Esminis skirtumas yra tik tas, jog dabar bus pasirašomos sutartys. „Naujųjų taisyklių aprašo patvirtinimas yra didžiulis laimėjimas. Mums svar-bus kiekvienas žingsnis, kuris veda link atliekų apskaitos skaidrumo“, – tei-gia Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas. Anot jo, iki šiol atliekų perdirbėjai gaudavo jas iš komunalininkų, pavienių asmenų ar tiesiog surinkdavo sąvartynuose. Tai ypač naudinga atliekų perdirbėjams, kurie nuolat kovoja už skaidrų atliekų surinkimo mechanizmą.

Pavojingų atliekų vairuotojai atsikratys autoservisuoseNuo ateinančių metų pradžios autoservisai nebegalės po automobilio remonto likusių atliekų atiduoti transporto priemonių savininkams. Jas surinks pavojingų atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės. Šie sugriežtinti reikalavimai bus taikomi ne tik autoservisams, bet ir automobilių remonto dirbtuvėms bei garažams. Pagal paruoštą teisės aktą, automobilių dalis vairuotojui bus galima perduoti tik pasirašius atitinkamus dokumentus, o visos pavojingos atliekos, likusios po automobilių remonto, privalės būti apskaitomos.

Asociacijos atstovas tikisi, kad naujoji sistema bus veiksminga. Pavojingų atliekų perdirbimas naudingas ne tik ekologiniu požiūriu. Iš šių atliekų galima išgauti ir naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, paklausiausia antrinė žaliava, esanti akumuliatoriaus sudėtyje, yra švinas. Perdirbant tepalų ir degalų fil-trus išgaunamas metalas ir alyva (tiesa, ji regeneruojama ir sudeginama). Kitos perdirbimo metu išgautos medžiagos – metalas, plastmasė, švinas – naudoja-mos pakartotinai.

Autoservisai ruošiasi pokyčiamsKai kurios automobilių remonto bei priežiūros dirbtuvės dar mažai domėjosi būsimais reikalavimais, kitos – jau visiškai pasiruošusios dirbti pagal naująją sistemą. Autoservisai turės taikytis prie naujųjų aplinkosaugos reikalavimų, įdiegdami atskirą informacinę sistemą. Be to, kiekviena transporto remonto ir priežiūros paslaugas teikianti įmonė turės pasirašyti sutartį su pavojingų atliekų per-dirbimo bendrove. Tačiau tai neturėtų ap-sunkinti autoservisų, nes naujoji sistema bus paprastesnė ir užims mažiau laiko už lig šiol buvusiąją.Artūras Gočelkis, UAB „AD Baltic“ kokybės ir kvalifikacijos skyriaus va-dovas, teigė, jog naujoji sistema bus efektyvi tik tada, kai bus įdiegta griežta kontrolė. A. Gočelkis bet kokios naujos sistemos priėmimą lygino su kelių eismo taisyklėmis: „Naujosios taisyklės reika-lauja griežtos valstybės kontrolės. Kelių eismo taisyklės galioja todėl, kad yra policija. Nebūtų policijos – labai mažai būtų sąmoningų žmonių, kurie jų laikytųsi. Mūsų autoservisai nori sąmoningai prisidėti prie aplinkosaugos, todėl esame visiškai pasiruošę naujojo teisės akto įsigaliojimui. Mūsų informacinėje siste-moje jau įdiegti nauji moduliai, reikalingi pavojingų atliekų apskaitai. Norint atidu-oti dar tinkamą dalį vairuotojui, programa automatiškai paruoš perdavimo aktą, kitu atveju – kitus reikiamus dokumentus. Todėl problemų įsigaliojus naujajai siste-mai kilti neturėtų“, – teigė A. Gočelkis. Lietuvoje yra daugiau kaip dešimt pavojingų atliekų perdirbimo bendrovių. Autoservisas gali pasirinkti, su kuria ben-drove pasirašyti sutartį. Anot A. Gočelkio, jų autoservisai pasirinko bendrovę „Žalvaris“, nes ši įmonė turi galimybes aptarnauti platų autoservisų tinklą visoje Lietuvoje.Naujųjų taisyklių vykdymo kontrolė patikėta regionų aplinkos apsaugos de-partamentams.

Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociaci-jos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas tikisi, kad nau-joji sistema bus veiksminga.

„Ekokonsultacijos“ direktorė Lina Šleinotaitė-Budrienė: „Pavojingų atliekų išmetimą į sąvartyną būtų galima palyginti su šiukšlių išpylimu gatvėje“.

perdirbimas / 15

Ozonas 2008/1(5) www.ekologija.lt

APLINKOS MINISTERIJA

„Nepaisant didelių atskirų institucijų pastangų, gyventojų noro rūšiuoti atliekas, situacija kai kuriose savivaldybėse yra la-bai sudėtinga, o iki Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos datos – kitų metų sausio 1 d. – kai turi būti gyventojams užtikrinta galimybė rūšiuoti atliekas, liko mažiau nei mėnuo“, – sako Aplinkos minis-terijos sekretorius Aleksandras Spruogis, kuruojantis komunalinių atliekų sektorių.

Anot jo, rengiamos akcijas tikslas – palaikyti gyventojų iniciatyvą rūšiuoti atliekas. Gyventojai skundžiasi, kad kiemuose pastaty-ti rūšiavimui skirti konteineriai yra perpildyti ir ne visada galima į juos išmesti atliekas. Todėl akcijos metu tikrinama, ar prie gyventojų namų, pastačius atliekų rūšiavimo konteinerius, išrūšiuotos atliekos laiku išvežamos, ar yra susitarimai dėl jų atidavimo perdirbimui, ar jos perdirbamos, o ne išvežamos į sąvartynus. Nustačius šių reikalavimų pažeidimus bus ski-riamos nuobaudos.

Aplinkos ministerijos padalinių – Aplinkos apsaugos inspekci-jos ir regioninių aplinkos apsau-gos departamentų – inspekto-riai rinks ir sistemins papildomą informaciją, kuri padės teikti rekomendacijas konkrečioms savivaldybėms dėl atliekų ūkio tobulinimo. Ketinama anali-zuoti informaciją dėl ministerijos savivaldybėms nupirktų antrinių atliekų rūšiavimo konteinerių. Bus aiškinamasi, kokių veiksmų ir kokios savivaldybės ėmėsi po pir-mojo tokio Aplinkos ministerijos patikrinimo, kuris buvo surengtas rugpjūčio mėnesį.

„Kviesdami dalyvauti akcijoje, prašome savivaldybių skirti dau-giau dėmesio Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytiems atliekų tvar-kymo prioritetams – prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir per-dirbimui vengiant atliekų susi-darymo ir siekti, kad kuo mažiau jų būtų išvežama į sąvartynus“, – sako A. Spruogis.

Gyventojų norą rūšiuoti atliekas savivaldybės turi skatinti, o ne slopintiDalyje Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gyvenamųjų rajonų buitinių atliekų rūšiavimo organizavimas nėra pakankamas. Toks įspūdis susidarė Aplinkos ministerijoje aptariant gyventojų nusiskundimus, todėl buvo nuspręsta surengti akciją, per kurią Aplinkos apsaugos inspekcija ir re-gioniniai aplinkos apsaugos departamentai organizuos patikrinimus šalies miestuose.

16 / rûðiuok rûðiuok

nuotr. Živilės Čepaitės