Andriau, pirmasis klausimas tau, kaip biologijos mokslų magistrui bei žaliųjų ak-tyvistui, būtų toks: per tą laiką, kai aktyviai dalyvauji žaliųjų veikloje, kaip pasikeitė ekologinė situacija Lietuvoje – ji pagerėjo, ar pablogėjo? Gal galėtum įvardinti opiau-sias aplinkosaugines nūdienos problemas?

Lietuvos žaliųjų veikloje ir apskritai gam-tosauginėje veikloje aktyviai dalyvauju nuo 1999 metų. Per tą laiką aplinkosauginė situa-cija Lietuvoje keitėsi, kartais ir kardinaliai. Ta-čiau problemos per tą laiką išliko tos pačios, tiesiog pastebėjau tokią tendenciją – visos problemos, kurias sprendžia aplinkosauginės organizacijos, dažnai yra tik prigesinamos, vėliau pereina savotišką „inkubacinį laikotar-pį“ ir vėl iškyla, įgavusios naują pagreitį, taigi tenka jas spręsti iš naujo. Kaip pavyzdį galiu

pateikti tuos pačius miško parkus, kuriuos norėta privatizuoti jau 1996 metais, kuriuos buvo bandyta privatizuoti 2000 metais ir štai dabar, praėjus 5-6 metams, šis klausimas vėl sukėlė daug diskusijų, kadangi nuosavybės grąžinimo klausimas Lietuvoje yra ypač skau-dus. Daugelis gražių vietų dabar yra grąžinta tiems, kurių nei tėvai, nei jie patys ten žemės niekada neturėjo, taigi šiuo metu yra atsira-dęs tam tikras vertingos žemės „deficitas“.

Kita svarbia problema šiandien įvardin čiau naujos atominės jėgainės statybą. Anksčiau, sovietiniais laikais, niekam nekėlė abejonių tai, kad Ignalinos AE Lietuvai yra nereika-linga, kad tai yra monstras, skirtas tenkinti Sovietų Sąjungos poreikiams. Dabar ruošia-masi statyti tokį patį monstrą, skirtą tenkin-ti Baltijos šalių bei Lenkijos poreikiams, tik

„A. Gaidamavičius: viena aplinkosaugos problema sprendžiama pasitelkiant kitą“

Pristatome jums Andrių Gaidamavičių, Lietuvos Žaliųjų judėjimo (LŽJ) tary-bos narį, žaliosios minties laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorių, Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininką, biologijos mokslų ma-gistrą. Iš anksto įspėjame, kad šiame interviu nerasite paskutiniu metu pla-čiai linksniuojamų pavardžių, tokių kaip Nicholas Sternas, ar kitų skambių frazių. Su Andrium kalbėjomės apie vietos bėdas, egzistuojančias čia pat, mūsų kieme – apie dabartinę Lietuvos aplinkosaugos būklę, aktualiausias ir daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukiančias šiandienos problemas bei galimus jų sprendimo būdus. Šis interviu – savotiškas „kas yra kas Lietuvoje“ aplinkosaugos tema.

Aurimas Zdanavičius

OZONO RĖMEJAI

Ekologiško gyvenimo būdo leidinys 2007/2 www.ekologija.lt www.ozonas.lt

Generalinis numerio rėmėjas

N.Zelandijos Massey Universiteto mokslinin-kai sukūrė naujas pigmen tines medžiagas, kurios saulės šviesą gali transformuoti į elektros energi-ją 10 kartų pigiau, nei geba šiuo metu esantys silicio pagrindu veikiantys fotoelementai. Be to, naujosios nanoorganinės saulės bate ri josenergiją gamina dalinai imituodamos foto sin tezės proce-są ir veikia esant nedideliam apšvietimui – ypač svarbu šiaurinių platumų gy ventojams (ir mums). Titano dioksidas yra ekologiškesnis nei šiuo metu paplitęs silicis, nes yra nenuodingas, jam išgauti reikia mažiau energijos.

Kita naujovė – miniatiūriniai Luxeon diodai (LED), kurie gali visiškai pakeisti mūsų buities ir gatvių apšvietimą. 3x4.5mm dydžio diodas suge-ba išgauti 80 liumenų/1 vatui – tai efektyviausias šviesos šaltinis šiandienai. O kol ateis OLED’ai, keiskime kaitrines lemputes į CFL. Ekoblogas.info

2007 m. balandžio 6-osios „Science“ pristato nanometrinio dydžio generatoriaus prototipą, galintį energiją elektros generavimui „pasiimti“ iš aplinkos – ultragarso bangų, mechaninių ir net žmogaus kraujo apykaitos keliamų virpesių.Tarptautinė tyrėjų grupė, vykdžiusi eksperimen-tus „Forest Identity Study“, pranešė, kad dar yra vilties išsaugoti miškus: pasaulis priėjo miškų naikinimo ribą, ir padėtis gerėja. Buvo matuo-jama medienos tūris, biomasė ir anglies absor-bavimas, ne tik plotas, apaugęs medžiais. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad miškų plotai ir bio-masė vis dar mažėja Brazilijoje ir Indonezijoje, kur esama svarbiausių pasaulio drėgnųjų miškų. Aptariamas ir ryšys tarp šalies ekonominio augi-mo ir perėjimo nuo miškų naikinimo į atkūrimą. „Neturtingos ir augančios kaimo bendruomenės priverstos paversti miškus dirbamosiomis žemė-mis“, – teigia prof. P. Kauppis. Turtingosios pa-saulio valstybės klaidina importuodamos medie-ną ir medžio produktus iš neturtingų valstybių, neeikvodamos savo išteklių. Mokslasplius.lt

Laikinai aprimo daugelio organizacijų ir bend-ruomenių panika dėl genetiškai modifikuotų orga nizmų ir jų eksperimentų įsiveržimo į Lietu-vą. Ap linkos ministerija nutarė kol kas neišduoti lei dimų Lietuvoje auginti genetiškai modifikuo-tus augalus.

Balandžio 6 d. Briuselyje įvyko antrasis Tar-

pvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) posėdis, kuriame buvo paskelbta klimato kaitos poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo anali-zės ataskaita ir pateikta galutinė versija. Viena esminių šio posėdžio žinių – ta, kad klimato kai-tos keliami pavojai ne vien gresia, bet nemaža apimtimi JAU yra realizavęsi. Pereinant prie šalies, kurios politika turbūt dau-giausiai lemia šiuo klausimu – tos pačios savaitės pradžioje jos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad šiltnamio dujų emisijas kontroliuoti yra fede-ralinės vyriausybės kompetencija, tačiau suvertė ją Busho administracijai. Kaip „The New York Times“ rašo balandžio 8-osios vedamajame, Bushas, žinoma, tebemykia, kad esą palaukime, ką šiuo klausimu parodys Kinija.. O mums, atrodo, belieka tik laukti jo kadenci-jos pabaigos. Štai buvęs pagrindinis konkurentas Alas Gore‘as, pagrindinis herojus šiųmečiame „Kino pavasaryje“ demonstruotame ekofilme „Nepatogi tiesa“, jau kaltinamas, kad jei nori sumažinti klimato kaitą, privalo tapti veganu, nes, pasirodo, gyvulininkystė klimatą keičia ne mažiau, nei visi automobiliai, fabrikai ir lėktuvai kartu sudėjus. Jungtinių Tautų informacija

Žurnale „BMC Public Health“ buvo išspaus-dintas vienas svarbiausių metų straipsnių apie šiuolaikinių vakarietiško gyvenimo atributų –oro užterštumo, pasyvaus ir aktyvaus rūkymo bei nutukimo – poveikį sveikatai, kuris yra didesnis negu radiacijos po Hirošimos-Nagasakio bei Černobylio atominių incidentų ilgalaikis žalin-gas poveikis. Tuo pat metu didžiuosiuose Lietu-vos miestuose medikai piko metu rekomenduoja dėvėti kaukes dėl pavojaus susirgti kvėpavimo takų ligomis, alergija ar vėžiu. Ekoblogas.info

Leidinys atspausdintas ant eko lo giško popieriaus (100 % perdirbta makulatūra, gamybos metu

neteršiama aplinka). Spaudai naudotiaplinkai nekenksmingi dažai.

Jei leidinys Jums nėra labai reikalingas, pasiūlykite jį eko logija be si domintiems

draugams ar ba atiduo kite perdirbti.

už ES lėšas. Pritarimas tokiam žingsniui yra nulemtas kelių priežasčių – baimės dėl sen-kančių naftos atsargų, visuotinės isterijos dėl energetinės nepriklausomybės bei to, kad jė-gainė tarsi bus „mūsų“, nes anais laikais AE priešintasi dėl to, kad ji buvo suvokiama kaip sovietinis simbolis.

Dar viena pakankamai nauja ir dabar kaip niekad aktuali problema yra genetiškai modi-fikuoti organizmai (GMO). Šią problemą dau-gelis pasaulio aplinkosauginių organizacijų, tarp jų ir Žemės draugai (kuriai priklauso ir LŽJ), iškelia į antrą vietą po klimato kaitos. Kaip yra kalbama apie atmosferos taršą ir jos keliamą klimato kaitą, taip pat galima ir reikia kalbėti apie genetinę taršą ir jos keliamą dirb-tinę evoliucijos kaitą. Žmogus kišasi į gamtos mechanizmus jų nesuvokdamas, ir vis daž-niau išgirstame apie tai, ką galima vadinti GMO katastrofomis, kai žmogaus sukurti, ta-čiau visiškai nenatūralūs organizmai paplinta gamtoje, sukeldami sunkias pasekmes. Atski-ra tema būtų maistiniai GMO, kurių poveikis taip pat nėra iki galo ištirtas.

2

3

2007 m. kovo 23 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje, atidaryta Lietuvos vaikų ir jaunimo piešinių, plakatų (socialinės reklamos), fotografijos ir kitų vaizdų paroda, skirta ekologijos temai, gamtosaugai ir Žemės dienai (kovo 20). Mėnesių mėnesius jaunosios Lietuvos galvos siuntė joms šovusius vaizdus apie ekologiją, gamtosaugą, aplinkosaugą ir, aišku, net mylimus katinėlius, kol susirinko garbi, bet neformali komisija ir išrinko geriausiuosius, dedikuodama jiems diplomus ir rėmėjo prizus.Mat mes tikėjome, kad jei įmanoma šokti apie šiukšlių rūšiavimą (tokį precedentą klubų menininkai, jaunimo ideologai „Rüt Rüt“ ir „Partyzanai“ kūrė renginiu „Rū-šiuok! Rūšiuok!“ prieš daugelį mėnesių.. nors nežinia, ar nuo to Lietuvoje padaugėjo diferencijuotų konteinerių prie namų..), tai pavyks ir nufotografuoti globalinį atšilimą. Pasirodo, tai įmanoma net Vilniaus Pilies gatvėje (žr. 2 puslapį).

OZONO PARTNERIAI

mininkų pasirodo esą sukalbamesni, supratingesni ir atviresni naujoms mintims, nei visuomeninių organi-zacijų portretai ar subrendę „akty-vistai“, ieškantys kišenėje skepsio ir išankstinių nuostatų.

Man ima rodytis, kad kažkokios posttarybinės, postkalėjiminės nuo-sėdos verčia rinktis bendražygius, desperatiškai ieškant, kam pritaikyti verdiktą „su šituo nieko nebus„.

Šio numerio interviu taip pat kal-ba apie žaliųjų susiskaldymą ir ne­ pastebimumą. Tačiau svarbus ne tik veiklos pliuralizmas (gal kaip tik ne jis?), bet ir gebėjimas sudaryti ne­ nutrūkstamą ir masyvų, solidų fron-tą, keičiant ekologinę (ir sąmonin-gumo) situaciją Lietuvoje. Kodėl mums jo.. eee.. kartu nesukūrus?

bet visuomenės elgseną keičia ne pagraudenimai, o kokybiškai nau-ji realios veiklos instrumentai ir jų pritaikomumas, kritinė masė prie-laidų, ne tik leidžiančių, bet ir įti-kinančių rinktis kitaip: alternatyva turi būti veikiančių opcijų sąraše. Šūksnius „Rūšiuok! Rūšiuok!“ turi lydėti ne vien padus kutenantys ri-tmai, bet ir valdymo institucijų (iki pat savivaldos, kol ji dar nėra jokia tikroji savivalda, o tiesiog žemutinis valdžios lygmuo) sąmoningumas ir palaipsnės programos, ir neviena-dienė verslo dinamika, ir pagaliau netgi pačių nevyriausybinių orga-nizacijų ir pavienių aktyvistų bei kalbėtojų platus akiratis, aplinkybių visumos suvokimas, galiausiai net kūrybingumas bei, kaip pamatysi-me, tolerancija.

Būtent turėdami omeny rea-lių instrumentų lemiamus proce-sus, įsteigėme tokias rubrikas kaip „ekostatyba“, „ekotransportas“ ar ir „ekoproduktai“, nes tai temos, brė-žiančios gaires, kaip be rūpintojėlio mimikos galima pakeisti ištisas ten-dencijas ir net politiką, arba politi-ka gali pakeisti tendencijas.

Taigi pozityve, kurį deklaravo-me jau nuo pirmųjų prisistatymų, turi glūdėti ne vien moralas kaip griežta pozicija apie teisybę ir eti-ką, bet ir (alternatyvos) pasiūlymas, kasdienybę bent primenantis sce-narijus, kuris turi turėti išsipildymo galimybę. Aišku, žinome apie kai-riųjų argumentus, kad kritikuoti re-žimą/sistemą galima ir be „o ką siū-lai?“ atsakymų, bet akivaizdu, kad mūsų draugų pankų (dar mėgstan-čių kaltinti popekologija – žr. ilius-traciją) pasiūlymai „išvis atsisakyti mašinų“ (kaip ir „uždrausti mėsą„) nebus naujo pasaulio kūrimo dram-bliai, kolonos ar atlantai.

epiLOGUi – a CaLLBet kuriuo atveju, „Ozonas“ ne

koks plakatas ar prekės ženklas.

Aišku, negali nejusti, kad daugelį dar purto net ir sponsorių logoti-pai, nors visi žino, kad ne ant dan-gaus manos leidiniai spausdinami. Jis – galbūt vėliava, po kuria galėtų plevėsuoti bet kas, tikinti/s idėjos pirmenybe prieš merkantilizmą, susitaikymą ar konformizmą, paga-liau ir sistemą...

„Rūpinkis tuo, ką darai aplinkai ir sau“, tokia buvo viena iš frazių, išsibrainstorminusių kartą stadione po naktiniu dangum.. Tačiau po ko-kiu dangumi, naktiniu ar pusrytiniu, o gal net po paprasčiausiomis mie-gamojo rajono lubomis, besvaigtu-mėte – išrūšiuoti savo šiukšliadėžę, sumalti – su senelio malūnu – vėją į elektros energiją, įkurti savo „ža-lios žinios“ ziną, blogą, žurnalą, laboratoriją, o gal dirbate kompa-nijoje, kuri nusprendė nebegaminti radioaktyvių dribsnių ir verčiau verstis saulės baterijomis – parašy-kite mums, palikite žinutę el. pašto atsakiklyje ar bent pakraigliokite eko­grafitti ant mūsų durų. Ir gal-būt „dvi galvos geriau už vieną“ reikš nebe genetiškai modifikuotus siamo dvynius, o produktyvią si-nergiją ir ne „pasaulio prekybos“, o kūrybos bokštus.

Lietuvoje dar taip trūksta kola-boratyvumo energijos ir nevyriau-sybinio organizuotumo, kad užvis keisčiausi čia žiojėjantys spazmai ir nesusikalbėjimų akligatviai, kur nė viena pusė nejaučia ūpo pasistūmėti; paradoksalu, jog daugelis vicedirek-torių ir prezidentų bei valdybos pir-

2

KaS Yra OzOnaS?Ilgo inkubacinio periodo metu,

paleidus pilotinį ir gležną, makula-tūrinį (todėl labai ekologišką) „Ozo-no“ numerį, buvom taip aklai bado-mi pirštais, iš kur mes išnirom, ko norim ir Išvis Kas Mes Per Vieni?

Ozonas – tai metafora ar meto-nimija (kaip pavadinsi) to, kas vie-noje ar kitoje stadijoje po „the Big Bang“ apsupo žemės rutulį tokiu ultravioleto sulaikymo ir šiltnamio efekto santykiu, jog tokia gyvybė, kokią žinome dabar ir pastaraisiais tūkstantmečiais, gavo progą įkvėp-ti, paganyti įvairiausių rūšių recep-torius ir – į gera tai ar į bloga (plg. „What‘s the biggest threat to the Earth? – Human.“) – atsistoti ant dviejų kojų.

Ozonas – bene pirmiausia, ką išgirdome kenčiant, kai buvome mokomi, kad ne superfabrikai, ro­botiško proto korporacijos bei iner-tiškos vyriausybės, o mes, purškian-tys 50­mililitriais dezodorantukais, kalti dėl negrįžtamų pakeitimų pa-saulio, kad ir kaip skystai skambė-tų, veide. Ozonas – indikatorius bei

simbolis natūralios cheminės reak-cijos į žmogaus veiklą, ir rodo jis, kaip žinote, ne mūsų naudai. Kar-tu tai jutimų katalizatorius, lopšys ir vienintelė skraistė nuo kosmoso dykumų...

O gal jose ir galėtų gyventi... korporacijos? Mūsų megagamin-tojai, megaužsakovai, megamiestų strategai, megalomanai?.. Juk išties „NASA“ jau žada tiekti bei pardavi-nėti reklamą kosmose. Argi ne ten tinkamiausia vieta pokario laikų ekonomikos išradimams?

niŠaTačiau kad ir kaip būtų, „Ozo-

nas“ nėra žaliųjų laikraštis. Kad ir kaip simpatizuotume žaliųjų idė-joms ir netgi metodams, nematome kito kelio, kaip protestų plakatams priešpastatyti darniosios raidos (ar evoliucijos; tvarios raidos; žodžiu, sustainability) konceptus, o mora-lizavimui – technolo ginius spren-dimus.

Aišku, megalomaniją turi pa-keisti visai kiti vartojimo įpročiai bei galvojimas apie ateitį, ir kaip matome, moralizavimo ar bent iro-nizavimo ne taip paprasta išvengti,

Redakcija:Redaktorius: Linas Kranauskas, editor@ekologija.lt, 8 682 52400Kalbos ir stiliaus redaktorė: Akvilė Rėklaitytė, redakcija@ekologija.lt, 8 610 08285Meninis redaktorius: Giedrius Stauskas, projektai@ekologija.lt, 8 615 41221Techninė redaktorė: Oksana Pročkailo, aukse@resoeuropa.lt, 8 686 23385

Reklama:Mindaugas Galiauskas, ozonas@ekologija.lt, +370 614 68145Auksė Bakanienė, reklama@ekologija.lt, +370 652 01020

Leidnio bendraautoriai:Aurimas Zdanavičius, aurimas@animalrights.lt, +370 698 38372Jolita Vitkauskaitė, jolita@meniu.lt, +370 672 29948

Projekto koordinatorius: Artūras Nečejauskas, info@ekologija.lt, +370 699 37833

Leidėjas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas„Adresas korespondencijai: Pašilaičių g. 12A­10, Vilnius, info@ekologija.ltLaikinoji būstinė: Konstitucijos pr. 23C­618, VilniusInternete: www.ekologija.lt ir www.ozonas.lt

Spaustuvė: UAB „Regrafas“, Kaunas

Platintojas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“, info@ekologija.lt

Redakcija nuoširdžiai dėkoja: UAB „Strateginių projektų vystymo grupė“, UAB „Regrafas“, UAB „Map Lietuva“ už pagalbą ir paramą rengiant šį „Ozono“ numerį.Už visokeriopą pagalbą kuriant pirmąjį leidinio numerį redakcija nuoširdžiai dėkoja: redakcijos darbuotojams, leidinio bendraautoriams bei bendradarbiams, lei-dinio rėmėjams bei partneriams, taip patVilijai Diglienei, Andriui Giadamavičiui.

Laikraštis leidžiamas nuo 2006 metų.ISSN 1822­6191

remKite OzOnĄ – KUrSite ŠVareSnĘ ateitĮ

OzOnAS ir LVJC organizuoto konkurso „Objektas: Žemė“ laimėtojai:

Fotografija:I vieta – Justas DoviakovskisII vieta – Monika ČiurlionytėIII vieta – Kamilė Mockutė

Fotografija:I vieta – Edgaras Anisimenko II vieta – Dimitrij KumpamIII vieta – Vaida Šaltenytė

Socialinė reklama:Diplomas – Aurimas MickusDiplomas – Andrius Matijošius

Tapkite leidinio OzOnAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OzOnAS, kurio misija - užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje.

Jei Jūs esate ekologinio, t.y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningumo šalininkas/­ė, perveskite Jūsų pageidauja-mą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir tuo būdu prisidėkite prie kie-kvieno naujo numerio išleidimo.

Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmo-nė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re-klama leidinyje OzOnAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik išgalėsime!

Kasmet, iki gegužės mėn. 1 d. paskir-kite 2% pajamų mokesčio sumos nau-dojantis savo banko elektroninės banki-ninkystės paslauga arba užpildydami 2% standartinę VMI prašymo formą.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A­10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

Popekologija

1

Betono vaikis. Draugo portretas gamtoje.Kamilė Mockutė, 10 m., Kelmės moksleivių fotostudija

Artėja globalinis atšilimas.Dimitrij Kumpam, 18 m., Vilnius M. Dobužinskio vid. mokykla

Ievo

s Se

rvai

tės

nuot

r.

www.ekologija. lt

Dar viena šiandieninė Lietu-vos problema atsirado mums įstojus į ES. Turtingesnės Vakarų Europos šalys griežtina aplinkosauginius rei-kalavimus ir dėl šios priežasties tar-šių šakų verslininkai perkelia savo verslą į mažiau išsivysčiusias šalis, tarp jų ir Lietuvą. Turiu galvoje danų kiaulininkystės kompleksus, kailinių žvėrelių fermas bei kitų taršių šakų įmones, steigiamas Lietuvoje.

Taigi tokios mano manymu būtų pagrindinės Lietuvos aplinko-sauginės problemos, tačiau be jų yra begalės mažesnių, kurios taip pat reikalauja dėmesio.

O per tą laiką, kol dalyvauji žaliųjų veikloje, pasikeitė visuo-menės požiūris į aplinkosaugą?

Na, aplinkosauginiu požiūriu visuomenė per paskutiniuosius metus apskritai pasidarė pasyvi ir neimli informacijai. Kalbant apie tas anksčiau minėtas problemas, LŽJ šiuo metu sulaukia vis mažiau visuomenės palaikymo. Tačiau ma-nau, kad jau yra pasiekta ta kritinė abejingumo riba, kai susidomėji-mas problemomis ir aktyvumas šioje srityje vėl ims didėti.

Pakalbėkime plačiau apie Tavo išvardintas problemas, pradedant atomine jėgaine. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad visuo-menė yra susiskaldžiusi į dvi gru-pes – AE priešininkų ir šalininkų. Ką galėtum atsakyti pastariesiems, akcentuojantiems atominės jėgai-nės privalumus, tokius kaip gami-namos energijos santykinis švaru-mas bei pigumas?

Prieš atsakydamas į šį klausimą norėčiau pastebėti vieną labai svar-bų dalyką: šiuolaikinių valstybių valdžios yra linkusios spekuliuoti, t. y., vieną aplinkosauginę proble-mą spręsti pasitelkiant kitą aplin-kosauginę problemą. Antai klimato kaitos klausimą norima išspręsti sta-tant naujas AE, o ne investuojant į energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, nes tam reiktų įdėti daugiau

3

pastangų ir darbo. Lygiai taip pat yra ir su GMO – vienas argumentų „už“ yra tas, kad galima bus sukurti auga-lus, atsparius sausrai, ir žmonija ne-mirs iš bado klimato kaitos atveju. Tačiau nieko nedaroma, siekiant pa-žaboti augantį žmonijos vartojimą.

Kalbant konkrečiai apie atominę energiją, visų pirma noriu paminė-ti, kad tikimybė, jog per ateinančius 50 metų ivyks toks incidentas kaip Černobylis, yra lygi 14 procentų – šis skaičius buvo apskaičiuotas Vokietijos mokslininkų. Taigi tikini-mai, kad atominė energija yra sau-gi, dažnai yra klaidinantys, nes šios energijos gamybos procese yra per daug reiškinių, kurių žmogus ne-gali kontroliuoti. Tokiu atveju yra būtina investuoti didžiules sumas į saugumo užtikrinimo priemones, kas kelia energijos vieneto savikai-ną. Be to, daug lėšų reikalauja radi-oaktyvių atliekų utilizavimas, kuris beveik niekada nėra įskaičiuojamas į būsimos energijos savikainą, jau nekalbant apie šių atliekų keliamą pavojų.

Dar viena centrinės AE proble-ma – energijos perdavimo kaštai, kai reikia paskirstyti energiją iš vie-nos vietos po visą šalį. Pavyzdžiui – Ignalinos AE gaminamos pačios elektros savikaina yra 6 ct/kWh, o perdavimo paslaugos – daugiau kaip 30 ct/kWh. Šių kaštų galima būtų išvengti, racionaliai paskirs-čius atsinaujinančių resursų jėgai-nes. Be to, gedimas centriniame mazge lemtų energetinę krizę vi-soje valstybėje. Taigi matyti, kad ir antrasis argumentas apie atominės energijos pigumą yra spekuliatyvus ir nepagrįstas, todėl žaliųjų organi-zacijos visame pasaulyje akcentuo-ja, kad atominė energija – tai pati brangiausia energija.

Konkrečiai Lietuvos atveju jau net nėra diskusijų dėl to, ar statyti naują AE, ar ne – nuspręsta ją sta-tyti net neturint jokių konkrečių planų dėl radioaktyvių atliekų utili-

zavimo – viskas paliekama ateities kartoms. Dabartinė valdžia laikosi požiūrio „po mūsų nors ir tvanas„.

Kita visuomenės dėmesio cen-tre atsidūrusi problema – miško parkai ir jų privatizavimas. Antai Lietuvos žalieji neseniai internete platino peticijas dėl šių teritorijų bei kitų saugomų objektų, tokių kaip Kuršių nerija, išsaugojimo.

Na, vertingų teritorijų, tokių kaip nacionaliniai, regioniniai ar miško parkai, išsaugojimo problema lydė-jo šias teritorijas nuo pat jų įkūrimo ir statuso patvirtinimo 1992 metais. Bėda ta, kad Lietuvoje nėra drau-džiama turėti žemės šiose teritorijo-se privačios nuosavybės teise, nors visame pasaulyje yra priimta, kad jei jau yra steigiamas nacionalinis parkas, tai visa žemė yra išperkama valstybės. O tos privačios žemės egzistavimas ir yra pagrindinė prie-laida ūkinei veiklai, urbanizacijai bei verslo interesų įgyvendinimui. LR Miškų įstatyme yra parašyta, kad pusė visų miškų turi būti valstybi-niai, tačiau nepasakyta, kurioje vie-toje. Taigi išėjo taip, kad Lietuvoje privačios žemės dalis valstybiniuo-se parkuose yra didesnė, nei visos šalies vidurkis. Jei privačių miškų Lietuvoje yra apie 35 procentus, tai, pvz., Labanoro parke apie 60 pro-centų jo teritorijos sudaro privatūs miškai. Lygiai taip pat Dzūkijos ir Aukštaitijos nac. parkuose privačių miškų yra apie 70 procentų. Einame link to, kad valstybiniai liks tik keli krūmeliai, o vertingiausi plotai bus privatizuoti.

Minėjai, kad, mums įstojus į Europos sąjungą, į Lietuvą pradėjo veržtis gamtą teršiančios užsienio kapitalo įmonės (turiu galvoje kiau-lininkystės kompleksus ir pan.). Kodėl tai vyksta ir kas daroma, norint tai sustabdyti?

Didžiausias Lietuvos įstojimo į ES minusas yra tas, kad mes turime užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą Sąjungos viduje, kitaip susilauktume sankcijų. Todėl da-nams ar norvegams statant kiauli-ninkystės kompleksus, Žemės ūkio ministerija nesikiša į šį procesą, nes mūsų teisės aktai, nustatantys aplin-kosauginius reikalavimus, dar nėra tokie griežti kaip Vakarų Europoje. Būtent dėl to užsienio verslo įmo-nės naudodamosi šia aplinkybe ir tuo, kad Lietuvoje yra pigesnė dar-bo jėga, steigia čia taršias įmones. Apskritai kiaulininkystės komplek-sai buvo tik pati pradžia – jie pradė-ti steigti prieš 3­4 metus, iš pradžių Ignalinos, paskui – Pasvalio, Pa-kruojo rajone. Norėta tokius kom-pleksus statyti ir Mažeikių rajone, tačiau pasipriešinus savivaldybei, teko šių planų atsisakyti. Dėl planų Pakruojo rajone statyti 11 kiaulinin-kystės kompleksų LŽJ padavė ieški-nį teismui ir šiuo metu procesas yra sustabdytas. O šiuo metu atsiranda ir kitokių gyvulininkystės įmonių – prie Šiaulių statoma didžiausia Lie-tuvoje audinių ferma, steigiami kitų brangiakailių žvėrelių auginimo kompleksai. Be to, žemės ūkis nėra vienintelė sritis, patirianti taršių užsienio kapitalo įmonių invaziją – prie Klaipėdos statoma chemijos pramonės gamykla, planuojamas celiuliozės fabrikas. Norėdamas vi-sai tai pristabdyti, LŽJ stengiasi in-formuoti visuomenę, rengia įvairias

akcijas, piketus, tačiau sustabdyti šį procesą labai sunku, nes tenka ko-voti ne tik su verslo interesu, dispo-nuojančiu stambiais pinigais, tačiau ir su valdininkų korupcija.

neseniai aktyviai įsitraukei į judėjimo už gyvūnų teises veiklą. Gyvūnų teisės (GT) apskritai yra glaudžiai susijusios ir su aplinko-sauga, tačiau daugeliui žmonių šis ryšys dar nėra akivaizdus. Gal galėtum nusakyti sąsają tarp šių dviejų sąvokų?

Visų pirma, kalbant apie aplin-kosaugą ir GT, tiek viena, tiek kita kritikuoja besaikį žmonijos vartoji-mą, kuris yra pagrindinė šių abiejų sričių problemų priežastis. Konkre-čiai apie GT – neseniai įrodyta, kad klimato šilimą daugiausia sukelia ne anglies dvideginio (CO2), kaip buvo manoma iki šiol, o metano dujos. O pagrindinis metano šaltinis yra gy-vulininkystė. Taigi akivaizdu, kad norint pasotinti didžiulę žmonijos populiaciją mėsa, reikia daugybės gyvulininkystės kompleksų, kurie be metano gamybos dar ir teršia gruntinius vandenis bei yra kitų ekologinių problemų šaltinis. Maža to, auginant gyvulius mėsai yra pa-tiriami energijos nuostoliai – norint, kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas iš pašarų jų turi gauti maždaug 8­10 kg., priklauso-mai nuo rūšies. Jeigu tuos plotus, kurie naudojami pašarų auginimui, panaudotume augalų, skirtų suvar-toti tiesiogiai žmogui, auginimui, galėtume pasotinti daug didesnę žmonijos populiacijos dalį. Taigi ve-getarizmas – tiesioginis būdas ko-voti su klimato atšilimu bei kitomis aplinkosaugos problemomis.

Tokie būtų tik keli pagrindiniai aplinkosaugos ir gyvūnų teisių sąly-čio taškai, jų, be abejo, galima rasti daug daugiau.

Dar vienas klausimas, susijęs su GT – pradžioje Tave pristačiau kaip Jungtinės nevyriausybinės vilkų ap-saugos tarybos pirmininką. Gal gali plačiau papasakoti apie vilkus, jų vaidmenį ekosistemoje ir kodėl šie žvėrys Lietuvoje nesaugomi?

Vilkai – vieninteliai dabar iš-likę tikrieji medžiotojai gamtoje, prieš tai dar buvo jų pagalbinin-kai – rudieji lokiai, kurie išnaikinti dar užpraeitame amžiuje, ir lūšys, kurių belikę vos keletas pasienyje su Latvija. Taigi vilkai šiuo metu vieninteliai Lietuvos ekosistemoje natūraliai reguliuoja žvėrių skai-čių bei ligų, tokių kaip pasiutligė, plitimą. Tačiau šie plėšrūnai yra aktyviai medžiojami, o nustatytas leistinas jų skaičius yra juokingai mažas, nesiekiantis nė praėjusio amžiaus vidurkio. Medžioklė skati-

na hibridų atsiradimą, dėl ko labai kenčia vilkų genų fondas. Medžio-jant taipogi išardomos šeimos, dėl ko vilkai nebepajėgia sumedžioti stambaus grobio, tokio kaip briedis ar elnias, ir turi ieškoti lengvesnio, tokio kaip avis ar veršiukas. Taigi ūkininkai patiria nuostolių, lieka nepatenkinti ir skatina naikinti vil-kus kaip kenkėjus.

O šie žvėrys nesaugomi dėl to, kad nėra suvokiama, jog jų daroma nauda dešimteriopai atsveria žalą. Be to, uždraudus vilkų medžioklę, turės būti įgyvendinamas kompen-sacinis mechanizmas ūkininkams už vilkų padarytą žalą. Tačiau pagal Lietuvos įstatymus, šis kompensavi-mas nėra būtinas, kol yra leidžiama vilkus medžioti. O kadangi valdi-ninkai nenori papildomo darbo ir išlaidų...

Remdamasis savo patirtimi, ko-kias galėtum išvardinti kitas esmi-nės Lietuvos problemas, susijusias su gyvūnų teisėmis?

Viena opiausių bėdų yra sau-gomų laukinių gyvūnų kontraban-da. Lietuva 2000 metais ratifikavo CITES konvenciją dėl tarptautinės prekybos laukiniais gyvūnais, pa-gal kurią saugomų rūšių sąraše esančius gyvūnus, jų trofėjus drau-džiama įvežti ir išvežti iš Lietu-vos. Vienintelė kontroliuojanti institucija yra Aplinkos ministerija, kuri išskirtiniais atvejais išduoda leidimus, sertifikatus atlikti minė-tus veiksmus, kai tai nesusiję su komercija. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo pasilikęs kartu su gandrais at-skridęs pelikanas, kurį reikėjo grą-žinti į Graikiją – tokiu atveju buvo duotas leidimas pervežti šį gyvūną per sieną. Tačiau apskritai buvo labai atlaidžiai žiūrima į mūsų tau-tiečių komercines medžiokles kur nors Afrikoje, kai jie netrukdomi galėjo parsivežti saugomų gyvū-nų trofėjuų. Ir tik paskutiniu metu LŽJ per masinės informacijos prie-mones paskleidus šią informaciją, Aplinkos ministerija susizgribo, kad perdaug nuolaidžiauja tokiems atvejams. Taigi šiuo metu jau pra-sidėjo tikrasis iškamšų atiminėjimo metas iš restoranų, viešbučių, kavi-nių, kur saugomų gyvūnų iškamšos komerciniams tikslams negali būti naudojamos.

Taip pat daug rūpesčių turime su Raudonąja knyga, nes ta institucija, kuri sudarinėja šios knygos sąrašus, – Raudonosios knygos komisija, sudaryta iš valdininkų ir Ekologijos instituto mokslininkų – labai pavir-šutiniškai žiūri į savo darbą.

Štai apžvelgėme pagrindines Lietuvos aplinkosaugos proble-mas, toliau norėčiau Tavęs

1

4

Priešprieša. Oras iš dūmų.Vaida Šaltenytė, 17 m., Kupiškio Lauryno Stuokos­Gucevičiaus gimnazija

Aut

oria

us n

uotr.

www.ekologija. lt

www.ekologija. lt

paklausti apie Lietuvos žaliųjų judėjimą, susikūrusį spręsti šias problemas. Galima sakyti, kad pa-skutiniu metu judėjimas išgyvena tam tikrą krizę – jo viduje vysta susikaldymas, kai kurie aktyvistai atsiskyrė ir įkūrė kitas organizaci-jas. Kas atsitiko ir kodėl? Kokios to pasekmės?

Kai kurie mūsų aktyvistai dar 1990 metais pasakė, kad jokio ju-dėjimo nebėra, yra tik tam tikri oficialūs organizacijos nariai. Ta-čiau mano manymu, jei vertintume sąvoką „judėjimas“, tuomet galima sakyti, kad išties yra tam tikras žmonių idėjinis bendrumas (turiu galvoje visą Lietuvą). Tačiau tai nėra mūsų organizacijos nuopelnas – žmonės buriasi savaime.

Labai gaila, kad aplinkosauginė-se organizacijose apskritai vyksta susiskaldymas – galbūt kaltas men-talitetas, nepasidalijimas valdžia. Kaip ten bebūtų, šis susiskaldymas mus daro silpnus – dabar Lietuvoje yra apie pusę tūkstančio oficialiai registruotų aplinkosauginių orga-nizacijų, bet niekas nemato jų vei-klos. O jeigu tai būtų kelios stiprios organizacijos, viskas būtų kitaip. Nes dabar mes visi dirbame tą patį darbą, tik kiekvienas iš savo varpi-nės, turėdami mažai žmogiškųjų, finansinių ir kitokių išteklių, dėl ko paprasčiausiai negalime to darbo padaryti gerai. Ir labai gaila, bet LŽJ šiuo metu jaučia labai silpną para-mą iš kitų aplinkosauginių organi-zacijų ir dažnai iš kitokių pilietinių, neaplinkosauginių, organizacijų paramos susilaukti yra lengviau nei iš pirmųjų. Taigi sakyčiau, kad šio susiskaldymo priežastys yra dau-giau socialinės.

Tai vis dėlto ko, Tavo manymu, reiktų, kad Lietuvoje aplinkosaugai neabejingi ir prijaučiantys žmonės imtų vienytis?

Aš pakartosiu a. a. G. Beresne-vičiaus mintį, kad visų pirma reikia charizmatiškos asmenybės. Tai tu-rėtų būti nepriekaištingos reputa-cijos žmogus, nes visos skiriamos lėšos ir dėmesys aplinkosaugai tu-rėtų būti panaudoti tinkamai, vietos savanaudiškumui čia negali būti. Deja, valdžios dažnai siekia ne tie žmonės, kurie yra jos verti. Aš ma-nau, kad turėtų atsirasti toks lyderis kaip Saulius Gricius, kuris vedė visą žaliųjų judėjimą ir sugebėdavo mo-tyvuoti bei surinkti žmones. Jei at-siras toks žmogus, tuomet ir aplin-kosauginės organizacijos pradės vienytis.

Pakankamai seniai ieškoma alternatyvos įprastiems, benzinu ar dyzelinu varomiems, automo-biliams. Kol Lietuvoje ši problema yra praktiškai neeskaluojama, kai kurios kitos valstybės sėkmingai juda link išsilaisvinimo nuo naftos produktų.

Viena lyderių šioje srityje yra ne tokia jau ir svetima ar tolima Švedi-ja. Ji galėtų būti puikus pavyzdys ki-toms (kartu ir Lietuvai) valstybėms, kaip palaipsniui pereiti prie gamtą tausojančių transporto priemonių ir apskritai įkvėpti ekologinį judėjimą tarp naudojančiųjų automobilius.

Švedijos sėkmės formulė su-sideda iš daugybės svarbių ele-mentų, kuriuos visus vienija labai svarbus aspektas – vyriausybinis palaikymas. Būtent parama ir aiš-kus reikalo svarbos suvokimas su-kūrė patrauklią terpę ekologiniam automobilizmui visuose lygmeny-se: importuotojų, paskirstytojų ir, žinoma, vartotojų.

Nors Švedijos vyriausybė dar tik vykdo studiją dėl šalies potencialo gaminti bioenergiją, tai netrukdo sėkmingai didinti suvartojamo bio-kuro kiekį. Simboliniai importo mo-kesčiai biokurui vilioja viso pasaulio

gamintojus, juolab kad Švedija pir-mauja pagal suvartojamo etanolio kiekį Europoje (importuotas etano-lis sudaro 4/5 viso kurui naudojamo etanolio). Didžiausia eksportuoto­ ja – Brazilija, bioetanolį gaminanti iš cukranendrių.

2006 m. balandžio 1 d. buvo iš-leistas specialus aktas, įpareigojan-tis didžiausias degalines pardavinė-ti atsinaujinantį kurą, pvz., etanolį ar biodujas. Šio sprendimo tikslas – atsinaujinantį kurą padaryti priei-namesnį ir taip sumažinti anglies dvideginio emisiją. Iš pradžių aktas palietė degalines, parduodančias bent 3000 kubinių metrų neatsi-naujinančio kuro per metus. 2009 m. aktas įsigalios ir degalinėms, parduodančioms bent 1000 kubi-nių metrų benzino ar dyzelino per metus.

Nuo 2005 m. pradžios iki 2006 m. birželio mėn. viešų užpildymo etanoliu stočių skaičius patrigubė-jo: 415­oje kolonėlių galima įsipilti bent vieno iš biokurų, būtent bio-dujų, etanolio E85 (mišinys, kurio 85 % sudaro grynas etanolis) ar tam tikro biodyzelino. Vien per 2006 metus „Statoil“ tinkle E85 pardavi-mai išaugo 270%. Tokie įspūdingi

rezultatai verčia tik dar labiau didin-ti pardavimo punktų skaičių.

Per pastaruosius 10 metų iš viso parduodamo kuro biokuro dalis iš-augo daugiau nei septynis kartus. Ypač sparčiai biokuro dalis augo paskutiniaisiais metais. Dabar visas Švedijoje parduodamas 95 rūšies benzinas savo sudėtyje turi bent 5 % etanolio. Automobiliui jokios įtakos neturi ir benzinas, kurio 10 % sudaro etanolis. Šią ribą bus sten-giamasi peržengti kaip įmanoma greičiau, o tai dar labiau sumažintų išmetamo anglies dioksido kiekį.

Visi vyriausybės sprendimai ir pardavėjų ketinimai būtų bever-čiai, jei nepelnytų vartotojų pasiti-kėjimo ir simpatijų. Tačiau panašu, kad švedai rimtai nusiteikę padaryti perversmą savo kasdieniame gyve-nime. Tuo labiau kad vyriausybė remia ir skatina tai įvairiais būdais, nekalbant apie pačių švedų ekolo-ginį sąmoningumą bei vertybes.

Pirmiausia pati valdžia nuspren-dė parodyti pavyzdį tautai. 2006 m. specialiu dekretu numatyta, kad 75 % naujai perkamų tarnybinių auto-mobilių turi būti draugiški aplinkai (2004 m. ši riba tesiekė 25%). Tiesa, šis reikalavimas galioja ne absoliu-čiai visiems automobiliams (pvz., avarinių tarnybų transporto priemo-nėms ir t. t.). Tačiau tokiu atveju vis tiek pasiekiamas neblogas rezulta-tas: 35 % visų valdiškų automobilių turi būti saugūs aplinkos atžvilgiu.

Paprastiems vartotojams vyriau-sybė stengiasi ekologiško automobi-lio pirkimą padaryti kuo patraukles-nį. Tam imamasi įvairių skatinamųjų priemonių, kurios neapsiriboja tik vienkartine pinigine išmoka. Šiuo metu perkant draugišką aplinkai automobilį švedų nacionalinė kelių administracija sumoka pirkėjui 10 000 Švedijos kronų (apie 3700Lt). Ekologiško automobilio savininkas

taip pat gauna tokių privilegijų, kaip mažesnis akcizo mokestis, ne-mokamos stovėjimo vietos bei ne-privalomas mokestis už kelius. Taip pat Švedų vyriausybė gana plačiai supranta ekologišką automobilį: remiami tiek hibridiniai, tiek bio-etanoliu varomi automobiliai, taip pat įprasti, naudojantys itin nedaug kuro – mažiau nei puslitrį 10­iai ki-lometrų.

Visos šios pastangos nulemia tai, jog aplinkai draugiškų automo-bilių sparčiai daugėja: populiariau-sių etanoliu varomų pardavimai per porą metų išaugo beveik trigubai, hibridinių – daugiau nei penkis kar-tus. 4,1 milijono asmeninių automo-bilių turinčioje Švedijoje ekologiški automobiliai sudaro maždaug 1 % dydžio dalį (2005 m. duomenimis).

Puikūs ir teikiantys vilties rezul-tatai Švedijoje nori nenori priverčia susimąstyti: ar įmanomi tokie poky-čiai ir Lietuvoje? Švedų pavyzdys įrodo, jog progresas įmanomas ski-riant dėmesį valstybiniu lygmeniu visoms su ekologiniu automobiliz-mu susijusioms sritims. Tik taip gali būti pradėta kurti aplinkai draugiška sistema ir atsisakyta priklausomybės nuo neatsinaujinančių išteklių.

Mindaugas Galiauskas

Ekologiškas automobilizmas Švedijoje

Ateities architektūraBahreino Pasaulinis Prekybos

Centras yra pirmasis pasaulyje dan-goraižis, turintis integruotas vėjo jė-gainių turbinas. Šis statinys ir idėja mažoje Persijos įlankos arabiškoje šalyje­salyne tiesiog pribloškia.

Nuo įlankos pučiantis brizas „tu-neliuojamas“ į statinio konstrukciją ir įsuka tris 29 metrų skersmens ma-syvias turbinas, kurios 11­15% aprū-pina pastatą reikalinga energija.

Tai sudarytų apie 1100­1300 megavatvalandžių per metus; per metus bus sutaupoma apie 55000 kg išmetamo CO2 kiekio į atmosfe-

rą. Statinio architektas Shaun Killa tiki, kad toks atsinaujinančios ener-getikos, komercijos ir miesto archi-tektūros derinys inspiruos kitus pa-našaus pobūdžio statinius bei idėjas pasaulyje. Tikėkimės to ir mes.

Ekoblogas.info

4

Energijos gavyba ir jos efektyvumas/švarumas – kone svarbiausia ekologinė tema (bei ekologinių problemų priežastis). Todėl ir pirmajame numeryje užsiminėme apie skirtumą tarp deginimo kultūros ir saulės energijos, ir dabar tiek daug šia tema kalba „Ozonometras“, ir net laikraščio gale rašytojo Kurto Vonneguto „tribu-te“ skirta esė akcentuoja „žmogaus priklausomybę nuo organinio kuro“.Alternatyvi energetika aprėpia atsinaujinančius energijos šaltinius ir tikrai begalę temų, tačiau kol kas išskirsime dvi taikomąsias sritis, kurių įtaka pastebimiausia, aktualiausia, artimiausia ar tiesiog labiausiai po ranka: ekostatyba ir ekotransportas.

Reinkarnacija. Justas Doviakovskis, 16 m., Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija

/

Kitas transportas.Kiekvieno mėnesio

paskutinį penktadienį – 18 val. Vilniaus Katedros aikštė/

ketvirtadienį – 19 val. Kauno miesto sodas

Su savo draugais pankais, natūralistais – gamtos mylėtojais ir jai besimeldžiančiais, vegetarais, veganais, (neo)pagonimis ir ypač bendraautoriu, gyvūnų teisių ir kt. gynėju Aurimu Zdanavičiumi ilgus bemiegius mėnesius prasiginčijome, gali miesto (urbanistinė), civilizacijos aštriai suvarpyta gyvensena apskritai būti ekologiška ar ne; gali automobiliai išvis neteršti gamtos, ar ne? O ką jau sakyti apie lėktuvus, kurie, kaip žinome, sugeneruoja mažiausiai 7% šiltnamio dujų.. Tačiau užsienio šalių – šįkart konkrečiai Švedijos – patirtis rodo, kad nors (bent jau) automobilių transporto ekologizacija negali įvykti per vieną naktį, poslinkiai šia kryptimi įmanomi, o tai reiškia – ir būtini. Galbūt šis straipsnis labiau adresuotas politikams, bet nepakenks ir dides-nis mūsų pačių sąmoningumas. Nedrįstume teigti, kad gali būti lengva įtikinti vidurinės klasės šeimą atsisakyti bent vieno sportinio visureigio iš trijų, skirtų nuvykti į darbą, supermarketą ir bažnyčią (o kur dar vaikai į mokyklą?), bet jei visos šios lokacijos neišsimėčiusios per pusę Lietuvos, pabandykite prisiminti kad ir tokias malonias bei madingomis tampančias aktyvaus laisvalaikio priemones kaip dviratis ar visuomeninis transportas. Žinoma, priartės ir tokio temos kaip velomobilis, elektromobilis ar suspaustu oru varomi džipai.. kai tik naftos kompanijos atšauks savo cenzūros gniaužtus. Nežinau, juokai čia ar rimtai; kol kas pasimėgaukime spirito stebuklais Skandinavijoje.

5www.ekologija. lt

Šis, pažiūrėti keistas, statinys turės gaminti elektros energiją, gė-linti ir šildyti vandenį

Singapūro bendrovė „MSC Po-wer“ tokias piramides vadina „Sau-lės elektrinėmis MSC“.Piramidės gali būti skirtingo dydžio ir skirtis sienų palinkimo kampu, priklau-sančiu nuo platumos, kurioje bus įrengta elektrinė, ir saulės pakilimo virš horizonto aukščio. Išorinė pira-midės siena yra iš permatomo po-limero, kurio spindulių praleidimo koeficientas lygus 90 proc. Po juo, palikus oro tarpą, įrengti vamz-džiai, o dar toliau – juodai dažytas metalinis paviršius, kad piramidė geriau sugertų saulės spindulius.

Šios elektrinės veikimo princi-pas labai paprastas: dieną joje oras sušyla ir išeina per angą viršuje. Šaltas oras įsiurbiamas per apačią. Dėl karšto oro piramidės viduje ir šaltesnio oro lauke tankio skirtumo, panašiai kaip krosnyje, atsiranda trauka. Oro srautas suka turbiną su elektros generatoriumi. Singapūrie-čių piramidė yra ganėtinai sudėtin-ga, nes ji turi gėlinti vandenį. Be to, numatytas šilumos energijos kaupi-mas nakčiai.

Oras piramidėje šildomas keliais etapais: ir po stikliniu apvalkalu, ir įkaitusioje me-talinėje sistemos šerdyje

Po piramide yra ne mažesnio, negu vidinis piramidės tūris, van-dens baseinas. Tuo metu, kai saulė karščiausia, šis vanduo pumpuo-jamas po permatoma danga pa-slėptais juodais vamzdžiais. Dalis vandens patenka į viršuje esantį rezervuarą, kur saulė jį priverčia virti. Piramidės išorėje planuojama įrengti veidrodinius telktuvus.

Vidiniai kanalai turi reikiamu kampu nu-kreipti orą į turbinos mentes

Garai gali būti panaudoti ir energijos gamybai, ir papildomam piramidės vidaus šildymui. Cen-trinė piramidės dalis turi sušilti iki 70 laipsnių, nors tiesioginių saulės spindulių ten ir nepatenka. Į vidų infraraudonųjų spindulių šilumą perduoda saulėje įšilusios pirami-dės sienelės. Viduje šyla ir šilumą kaupia sudėtingos formos plieno lakštai. Dieną, tekėdamas vidiniais kanalais, oras suka kelias turbinas, esančias centrinėje piramidės šach-toje ir jos šonuose.

Naktį požeminiame rezervu-are esantis didelis kiekis vandens

ir vėstantys metaliniai piramidės mechanizmai šildys šaltą orą. Taigi, sistema elektrą gamins ir naktį.

Vamzdeliai su karštu vandeniu ir rezervu-aras po piramide skirtas keliems tikslams

Ryte, prieš patekant saulei, požeminiame baseine esantį šiltą vandenį projekto autoriai planuoja panaudoti sienų šildymui (leisti jį per vamzdelius). Inžinieriai mano, kad taip bus galima sumažinti lai-ką, reikalingą, kad spinduliai su-šildytų per naktį atšalusią sistemą, o elektrinė greičiau pradėtų dirbti visu pajėgumu.

Pirmąją mažą 5 megavatų pira-midę bendrovė dabar stato Indijos mieste Punoje. Ji kainuos maždaug 10 milijonų dolerių. Bendrovė tikisi pastatyti tokias elektrines keliuose Indijos regionuose ir dar Sudane, Malaizijoje, Kinijoje ir Tailande.

Juodoji piramidė kaupia šilumąelektrinės požemiuose

Šiandieninėse statybose be- tono maišyklė ir jos melodin- gas burzgimas vis retesnis reiš- kinys. Rinkoje paplito moder-nūs ATLAS statybiniai mišiniai mūrinimui, tinkavimui, plytelių klijavimui, glaistymui ir pan. Negalima nepastebėti ir alter-natyvos klasikiniam cementi-niam ir kalkiniam tinkui. Jau se- novės egiptiečiai įvertino ypa-tingas gipso savybes, lygino juo piramidžių koridorius. Gipsinis tinkas seniai paplito vakaruose, populiarėja ir Lietuvoje – ypač NOWA DOLINA NIDY.

SVEIKA GIPSINIO TINKO

MADA

Lietuvoje ekologiškos statybos, medžiagos, architektūros, apskritai inovacijų šia linkme įvaizdis – gana graudus. Pirmiausia, kalbantis su žmonėmis, aiškėja, kad asociacijos su šia tema – tai „šiaudų stogas“ arba net velėna, nedegto molio sienos.. ir taip toliau. Su visa pagarba šioms asketiškoms ir griežtoms priemonėms, vis dėlto esame linkę kreipti žvilgsnį į naujausias technologi-jas, besikoncentruojančias į energijos taupymą ar savarankišką apsirūpinimą, kitus aspektus, leidžiančius „neatsisakyti civilizacijos“ kartu laikantis harmoningo santykio su aplinka. Apsilankę Jungtinių Tautų vadinamosios „mažųjų grantų“ programos organizuotoje „Klimato kaitos prevencijos vietiniu lygmeniu“ konferencijoje, sužinojome, kad ir Lietuvoje plinta veikla, propaguojanti saulės (nors nepanašu, kad čia jau atėjusios žinios apie pakaitalus brangiam siliciui) ir vėjo energiją, biokurą, tačiau šios apraiškos vis dar epizodinės, labai trūksta ne tik gyventojų sąmoningu-mo, bet ir jį keisti įgalinančio švietimo. Skaitytojams, turintiems galimybę modifikuoti savo gyvenamąjį plotą ir sąlygas, ar jas dar tik besikuriantiems, siūlytume pasidomėti gausiomis jau dabar prieinamomis galimybėmis taupyti ir net gamintis energiją, rinktis švaresnes medžiagas vietoj toksiškų, - ir patys ateityje stengsimės kuo konstruktyviau apie tai informuoti, o kol kas susipažinkite su pavyzdžiais, demonstruojančiais ryškiausią polėkį, kaip ekologiška gyvensena nebūtinai turi apsiriboti šiaudiniais namai (nors rašysime ir apie juos).

DU KARTUS GREIČIAUSvarbiausias NOWA DOLINA NIDY gipsinių tinkų pranašu-

mas tas, kad kokybiškai nutinkuotos sienos paviršiaus jau nebepri-valome papildomai glaistyti. Kruopščiai apdirbtas gipsinio tinko paviršius yra idealiai lygus ir glotnus. Išdžiūvus tokiam paviršiui, turime jau paruoštą sieną dažymui, tapetavimui ar plytelių klija-vimui. Galima tinkuoti rankiniu būdu (TYNKAR, POLAR) arba su tinkavimo agregatu (TEMPO, SPRINT).

KAMBARyS SU MIKROKLIMATUNOWA DOLINA NIDY gaminami gipsiniai tinkai pasižymi

daugeliu naudingų eksploatacinių parametrų. Visų pirma – prieš-gaisrinėmis tinko dangos savybėmis, kurias lemia gipso struktūra. Gipsiniame tinke yra vandens dalelių, kurios aukštoje tempera-tūroje virsta vandens garais. Tai sulėtina tinko, o kartu ir pastato konstrukcijos elementų įkaitimą.

Antra, gipsinis tinkas puikiai izoliuoja šilumą, todėl sumaži-na išlaidas šilumos energijai. Jo šilumos laidumo koeficientas yra apie tris kartus mažesnis nei cementinio ir kalkinio tinko. Dėl šios savybės gipsinis tinkas dar vadinamas „šiltuoju tinku“, suteikia pa-talpai jaukią atmosferą.

Trečia, gipsinis tinkas palaiko patalpose malonų ir sveiką mikroklimatą, nes NOWA DOLINA NIDY turi unikalių savybių sugerti vandens garus iš oro tada, kai patalpose padidėjęs drė-gnumas, ir juos grąžinti, kai drėgmės lygis sumažėja. Tai gerina savijautą staigių drėgnumo pokyčių laikotarpiu, pavyzdžiui, pra-dedant arba baigiant šildymo sezoną.

SAVyBĖS: • Gipsinis tinkas sukuria žmogui ypač malonų, natūralų mikroklimatą ir nekenksmingą aplinką;

• Tai natūralus produktas iš aukščiausios kokybės natūralaus gipso;• Plastiškas, paprastas naudoti;

• Būdingos šilumos ir garso izoliacinės savybės;• Kvalifikuotai nutinkuotas paviršius itin lygus, glotnus, švelnus, kietas, jo nebūtina papildomai glaistyti ­ taip sutaupysite laiko ir

lėšų, reikalingų sienų glaistymui.• Tai puiki danga dažams, tapetams, plytelėms.

Vilniuje: Švitrigailos g. 33, Verkių g. 29, Erfurto g. 1,Kaune: Savanorių pr. 288, Klaipėdoje: Nemuno g. 13, Šiauliuose: Tilžės g. 9C, Panevėžyje: Klaipėdos g. 63Alytuje: Naujoji g. 50B

www.iris.lt

/

,,OCTOPUS” – pigesnio ir ekologiškesnio šildymo garantijaVis daugiau namus besistatančių žmonių pasitiki efektyviais, ekologiškais,

priežiūros nereikalaujančiais šilumos siurbliais, kurie būstui šildyti reikalingą energiją gauna iš natūralių šaltinių. Šilumos siurblio ,,Octopus” veikimo principą galima palyginti su šaldytuvo, tik šiuo atveju vyksta atvirkštinis procesas. Šilumos siurblys absorbuoja šilumą, esančią aplinkoje (pvz., vėjo energiją, drėgmę), kurią paskirsto po namų šildymo sistemą.

Įrengiant ,,Octopus Varveklį” (,,Icestick”) nereikalingi brangiai kainuojantys žemės darbai. Paprastai įrenginys statomas 2­20 m atstumu nuo gyvenamojo pastato, atviroje, vėjuotoje vietoje. Kiekvienam, kas renkasi ar vis dar svarsto, siūlome atsakyti į klausimus, kurie padės įvertinti savo aplinką, asmeninius prio-ritetus ir finansines galimybes.

• Kokioje aplinkoje geriau gyventi? „Octopus“ nereikia kamino. Pavojingą dujų rezervuarą pakeis „ledo skulptūra“ ir nedidelis kompresorius katilinėje.

• Kokia komforto kaina? Sistema nereikalauja priežiūros. Galėsite pamiršti rūpesčius dėl malkų sandėliavimo ir nuolatinio kūrenimo.

• Kokia gaisro rizika? Šildymas kietuoju kuru pavojingas, dujų katilas gali sprogti. „Octopus“ siurblio pavojingumo laipsnį galima prilyginti šaldytuvo kelia-mam pavojui.

• Koks ekonominės rizikos laipsnis? Jei Rytai nutrauktų dujų tiekimą, dujų kaina po 3–10 metų gali pasiekti 2–3 Lt už 1 m³. Alternatyviam šildymui tepri-reiks elektros įvado ir natūralių aplinkos faktorių: saulės, vėjo, drėgmės, tempe-ratūrų skirtumo.

• Kaip gyventi sveikiau? Žemų parametrų (iki +45º C) „Octopus“ sistema užtikrina pastovų drėgmės ir temperatūros lygį bei santykį. Aukštų temperatūrų sistemos, atvirkščiai, sudaro palankias sąlygas atsirasti dulkėms ir veistis mikroor-ganizmams.

• Kokios šilumos sąnaudos? „Octopus“ sistemos eksploatacijos išlaidos suda-ro 8,5 ct už šilumos kWh.

OZONO „Ekostatybos“ rubrika ieško partnerių ir bendraautorių. Jei dirbate su ekologiniais projektais, taikote ekologiš-kas priemones bei medžiagas savo pačių projektuose ar domitės ir kitais, susisie-kite su mumis ­ kartu skleisime žinią.

www.ekologija. lt

Švari ir graži gamta, supanti sveiką ir socialią visuomenę, visada buvo viena iš didžiausių vertybių prekybos tinklui IKI, todėl kartu su Aplinkos ministerija, miestų savival-dybėmis, mokyklomis ištisus metus yra vykdomi ekologiniai projektai, tokiu būdu prisidedant prie gamtos išsaugojimo. Kasmet prekybos tinklo IKI organizuojamų ekologinių akcijų

tikslas – ugdyti visuomenės ir ypač jaunosios kartos sąmoningumą ir at-sakomybę už juos supančią aplinką, skatinti vaikus nuolat prižiūrėti ža-liuosius plotus, sudrausminti nioko-tojus, stengtis daryti viską, kad žmo-nės nuo pat mažens pamiltų gamtą ir padėtų išsaugoti ją nepažeistą.

Prekybos tinklo IKI vadovai vie-na iš prioritetinių savo veiklos sri-

čių laiko aplinkosauginį švietimą ir mano, jog pirmiausia reikia pradėti ugdyti jaunosios kartos aplinkosau-ginį sąmoningumą ir atsakomybės jausmą. Todėl 2001 m. IKI pakvietė moksleivius į pirmąją akciją „Mes kviečiame gyventi gražiau”, kad patys valydami žaliuosius plotus ir rinkdami šiukšles, vaikai išmok-tų saugoti bei branginti Lietuvos

gamtą. Du balandžio mėnesio sa-vaitgalius moksleiviai, aprūpinti IKI plastmasiniais maišais bei vienkar-tinėmis pirštinėmis bei apdovanoti fotoaparatais su 12 kadrų juoste-lėmis talkos vaizdų įamžinimui, tvarkė savo miesto aplinką. Akcijos metu buvo surinkta apie 300 tonų šiukšlių ir sunaudota per 8000 mai-šų. Jaunieji talkininkai buvo apdo-

vanoti bilietais į koncertą. Ši akcija vyksta kiekvienais metais, kasmet skiriama vis daugiau lėšų, sulaukia-ma vis daugiau moksleivių, pasiry-žusių gražinti miesto aplinką, su-renkami ir surūšiuojami didžiuliai kiekiai šiukšlių.

„Mes kviečiame gyventi gra-žiau” – ne vienintelė aplinkosaugi-nė prekybos tinklo IKI akcija ir yra viena iš nuolatinių prioritetinių so-cialinės veiklos sričių. Kasmet pa-vasarį kartu su Aplinkos ministerija pažymint Žemės dieną, vykdoma akcija „Paukščių sugrįžtuvės”, ku-rios metu keliami inkilai parskren-dantiems paukščiams. Paukščių sutikimas su jaukiais jiems paruoš-tais namais yra savotiška gerumo, jautrumo aplinkai išraiška.

Nuo 2005 metų visose IKI par-duotuvėse pradėta vykdyti „Galva-ninių elementų surinkimo akcija“. Jos metu visi pirkėjai gali atnešti panaudotus galvaninius elementus ir išmesti juos į specialius saugius, tam tikslui pritaikytus, konteine-rius, kurie atrodo kaip didelė bate-rija – galvaninis elementas.

Prekybos tinklas IKI pirmasis Lietuvoje pradėjo pardavinėti eko-logiškus popierinius maišelius pre-kėms ir už kiekvieną 100 parduotų maišelių pasodina po medelį. Šiuo metu jų auga daugiau nei 10 000.

Šalia savo prekybos centrų akcijos su TETRAPAK metu buvo surinkta ir vėliau perdirbta net 20 000 panaudotų pakuočių. Parduo-tuvėse diegiamos naujausios tech-nologijos, padėsiančios taupyti popieriaus suvartojimą: vien šiuo metu modernizuojami POS apara-tai per metus leis sutaupyti iki kelių tonų popieriaus.

IKI prekes išvežiojantys sunkve-žimiai specialiai parinkti neteršian-tys aplinkos: jų variklių triukšmin-gumas – minimalus, o išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis ati-tinka aukščiausius Europos Sąjun-gos standartus. IKI prekybos tinklo transporto parkas – vienas moder-niausių ir ekologiškiausių Pabalti-jyje.

2005 m., minėdama Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Aplinkos ministerija pasveikino visus, akty-viai dalyvavusius tvarkant bei ku-riant švarią ir saugią miestų aplinką. Tarp apdovhanotojų – ir prekybos tinklas IKI. Jam speciali padėka ir prizas buvo įteikti už miestų ben-druomenių skatinimą tvarkyti aplin-ką bei akcijos „Mes kviečiame gy-venti gražiau“ organizavimą, taip pat už 2005 m. akcijos „Paukščių sugrįžtuvės” iniciatyvą.

6

PreKybos tinKlas iKi: mums rūpi lietuVos gamta

Leidinys atspausdintas ant ekologiško popieriaus

(100 % perdirbta makulatūra,gamybos metu neteršiama aplinka).

Spaudai naudotiaplinkai nekenksmingi dažai.

Jei leidinys Jums nėra labai reikalingas,

pasiūlykite jį ekologija besidomintiems

draugams arba atiduokite perdirbti.

www.ekologija. lt 7

EKOLOGiŠKŲ prODUKTŲ rinKos nauJienos

pLaStiKiniS ĮpaKaVimaS terŠia maiStĄ?..Dauguma maistui naudojamų

plastikinių pakuočių šiuo metu ga-minamos su įvairiais cheminiais priedais, „pagerinančiais“ plastiko savybes tam, kad pakuotė būtų lanksti ir stipri. Geroji pusė: plas-tikinės pakuotės apsaugo maistą nuo aplinkos poveikio, šviesos, yra pigios ir greitai pagaminamos. Blogoji: dedami priedai dažnai yra nestabilūs, dažnai išsiskiriantys iš pakuotės ir susigeriantys į maistą.

Vokietijoje buvo atliktas tyri-mas siekiant išsiaiškinti, kiek įvairūs priedai yra kenksmingi žmogaus organizmui. Buvo ištirta, kad ma-žiausiai 12% tiriamųjų tam tikrų priedų dozės organizme viršijo Eu-ropos Sąjungos mokslinio komiteto užterštumui nustatytas maksimalias normas, ir 31% turėjo didesnes do-zes, nei rekomenduoja JAV aplin-kos apsaugos agentūra.

Kol nėra tinkamai iškeltas klau-simas apie maisto užteršimą per pakuotę, nėra galutinai ištirta, kaip šis reiškinys veikia žmogaus sveika-tą. Tačiau tokio pavojaus įrodymų (darant tyrimus su gyvūnais ir kai kuriais atvejais su žmonėmis) dau-gėja.

Kaip sumažinti plastikinių prie-dų patekimą į jūsų organizmą:• Pirkti maistą neįpakuotą, arba stikliniame inde ar popieriniame pakelyje;• Nepirkti riebių, aliejingų pro-duktų plastiko pakuotėse, kadangi į riebų produktą vyksta greitesnis plastiko priedų praskverbimas;• Greitai suvartokite produktus su skardiniais įpakavimais, kadangi iš vidaus jie būna padengti plastikais;• Nenaudoti, išpilti aliejų iš konser-vuotų žuvų produktų;• Vengti naudoti plastikinius mai-šelius parduotuvėse, turguose, kur būna jų tiesioginis kontaktas su maistu;• Nenaudoti plastikinių indų, pa-kuočių mikrobanginėse.

eKOLOGiŠKO maiStO rinKa ČeKijOjeJau 2005 metais čekai išleido

daugiau nei 12 milijonų eurų eko-logiškiems maisto produktams. Per ateinančius penkerius metus tiki-masi didelio augimo – iki 46 mln. eurų 2011 m.

Neseniai žemės ūkio ministe-rijos atlikta apklausa parodė, kad maždaug 33 % čekų vartotojų

perka produktus, pažymėtus BIO etikete. Maždaug 50% čekų tokių produktų visai nežino. Dauguma apklaustųjų tvirtino, kad neperka ekologiškų produktų, nes vietiniai prekių ženklai yra labai „stiprūs“ ir juos nustumia į šalį, be to, ekolo-giškų produktų kainos yra didelės (jos nuo 40 iki 350% didesnės nei ekologiškais nepripažintų produk-tų). Statistika rodo, kad ekologiški produktai Čekijoje užima apie 1% visos maisto produktų rinkos.

Pasak „Green Marketing“ agen-tūros, čekų ekologiško maisto rinka yra pajėgi ateinančius penkerius metus augti kasmet po 40%. Ga-mintojų ir reklamos agentūrų už-duotis – priversti vartotojus suvokti, kad didesnė kaina yra verta produk-to vertės. „Green marketing“ siekia reklamuoti ekologiškus maisto pro-duktus savo kampanijose – koncen-truodamiesi į jaunas moteris, mote-ris su vaikais, parodydami produktų privalumus sveikatai ir gamtai.

Palyginus su kitomis centrinės Europos valstybėmis, Čekijoje eko-logiškų maisto produktų rinka yra pažengusi toli. Lenkija turi didesnę rinką, tačiau daugiau nei 4 kartus didesnę žmonių populiaciją. Ven-grijos rinka mažesnė, tačiau ekolo-giško maisto produkcijos industrija labiau išvystyta dėl ankstesnio star-to, be to, ši šalis intensyviai dirba su užsieniu – net 95 % savo produkci-jos eksportuoja į Vakarų Europą.

maSKVOje atidarYtaS pirmaSiS eKOLOGiniS preKYbOS CentraSEkologinis prekybos centras

„Grunwald” Maskvoje buvo itin lauktas. Jis 2006 m. rugsėjį duris atvėrė vienoje mėgstamiausių susi-būrimo vietų Maskvoje, šalia greit-kelio „Roublevskaya”. Parduotuvės vieta gerai apgalvota – šiame kvar-tale gyvena žmonės, gaunantys aukštas pajamas.

1530 m2 užimanti parduotuvė padaryta iš ekologinių medžiagų – natūralaus medžio. Čia įrengta speciali kepykla, konditerija, kavi-nė, prekybos patalpos ir ypač daug vietos produktų laikymui – įranga su skirtinga temperatūra, kad pro-duktai visada būtų švieži.

Nuo pat atidarymo Rusijos „Grunwald“ pasiekiamos didesnės apyvartos negu analogiškuose šio tinklo centruose kitose valstybėse.

„Grunwald” produktų asorti-mentas siekia per 2000 sertifikuotų ekologiškų produktų. Čia galima

rasti visų reikalingų prekių: kosme-tikos, buitinių prekių, maisto pro-duktų ir pan.

97% produktų į prekybos centrą atkeliauja iš Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos. Likusią dalį – tokius produktus, kurių galiojimo laikas itin trumpas arba atvežimas iš kitų šalių sudėtingas – tiekia pa-tys Rusijos ūkiai. Prekybos centro darbuotojai turi būti išėję specialius kursus ir išlaikę egzaminą. Pirkėjai vidutiniškai išleidžia po 150­200 eurų.

naUjaUSi eKOLOGinėS žUVininKYStėS tYrimai danijOjeDanijoje sparčiai atliekami

ekologinės žuvininkystės tyrimai, norint išspręsti šios ūkio šakos pro-blemas ir suvienodinti jai keliamus reikalavimus su Europos Sąjungos normomis.

Žuvininkystė pagal ekologinius principus Danijoje buvo pradėta vystyti 2001 metais. Oficialūs rei-kalavimai ir nuostatos ekologinei žuvininkystei buvo priimti ir įsiga-liojo nuo 2004 metų. 2005 m. į par-duotuvę pateko pirmasis daniškas vaivorykštinis upėtakis su specialia ekologiško produkto etikete.

Dabartinis ekologiškų upėtakių, užaugintų šviežiame vandenyje, produkcijos kiekis tesudaro 0,3% visos Danijos upėtakių produkcijos.

Ekologišką maistą nurodanti etiketė garantuoja, kad žuvis buvo užauginta griežtai apibrėžtomis ir kontroliuojamomis aplinkos sąlygo-mis. Vieni svarbiausių reikalavimų ekologiškai žuvininkystei Danijoje yra:• Pagerintas deguonies kiekis van-denyje;• Veterinarų apžiūra bent dukart per metus;• Ribotas chemikalų naudojimas;• Skiepai nuo kai kurių ligų;• Jokių dirbtinių dažiklių maiste;• Danijos ekologiškos žuvininkys-tės produkcija yra kontroliuojama vyriausybės organizacijų, o ne pri-vačių kompanijų, kaip kitose ES ša-lyse;

Tačiau dėl tokių griežtų Dani-jos įstatymų skirtingose ES šalyse susidaro skirtingos konkurencinės sąlygos. Todėl bendra ES direktyva turėtų suvienodinti sąlygas, produk-cijos kaštus ir garantuoti ekologinės žuvininkystės išliekamumą.

Ekologiškos DiY* valymo priemonės

Beveik visi kasdien naudojame plačiajai visuomenei skirtą produk­ciją: vaisius, daržoves, buitinę che-miją, su kuria kasmet į rinką paten-ka vis daugiau nelabai draugiškų cheminių junginių. Taigi kaip suma-žinti visų šitų nematomų blogybių neigiamą poveikį mūsų sveikatai, jei neturime galimybės įsigyti ekologiš-kos produkcijos?

Mitybos specialistai įspėja, kad mūsų prekybos centruose įsigytus vaisius ir daržoves prieš vartojant tik nuplauti neužtenka, o įsigytų vaisių valgyti nenulupus žievelės tiesiog negalima. Pvz., su obuo-liais viskas paprasta, su pomidorais – tiesiog užpilkite juos verdančiu vandeniu, netrukus odelė atšoks ir ji bus lengvai nulupama. Tačiau kaip elgtis, pvz., su vynuogėmis ar paprika? Svetur galima įsigyti speci-alių ploviklių, tačiau panašių galima pasidaryti ir patiems, šie padės „nu-kenksminti“ minėtas gėrybes. Šiam reikalui puikiausiai tinka geriamoji soda, actas ir citrinos sultys. Soda turbūt tinkamiausia, nes actas gali pakeisti plaunamo vaisiaus skonį. Užtenka praskalauti vaisius sodos tirpale. Dar paprasčiau pasidaryti šio tirpalo purškiklį (pora valgomųjų šaukštų sodos stiklinei vandens, gali-ma dar įpilti šaukštą citrinos sulčių),

juo apipurkštus vaisius ar daržoves reiktų palikti kelioms minutėms, vėliau nuplauti paprastu vandeniu. Ši priemonė ne tik sumažins nepa-geidaujamos chemijos kiekį, bet ir dezinfekuos.

Geriamoji soda ir actas pasi-žymi tokiomis savybėmis kaip ir daugelis buitinės chemijos valiklių, todėl juos galima kasdien naudoti švaros palaikymui namuose. Ge-riamoji soda dar pasižymi dezodo-ruojančiomis savybėmis. Su acto tirpalu galima išvalyti langus, užkal-kėjusį elektrinį virdulį, tualetą ir t.t. Žodžiu, praktiškai viską neteršiant gamtos ir nenuodijant savęs.

Ekoblogas.info

* Do it yourself (angl.) – „pasidaryk pats„; kultūra, propaguojanti rankų darbą (net konstruojant sudėtingus prietaisus) užuot rėmus konvejerinę industriją.

Mes tie, kuriems nevisiškai tas pats, kas vyksta aplinkui. Mes tie, kurie nuolat ieškome ir randame. Mes ieškome tiesos, kuri blaškosi tarp kraštutinumų: mėsainių vartoji-mo, nuolat beskubančios visuome-nės ir tarp ramiai žemę dirbančių valstiečių.

Atrodo, stebi strimgalviais bė-gančią upės srovę, kartais plauki jos nešamas, kartais patenki į sietuvą, kartais iššoki į žemę šaknimis įsi-tvirtinusių medžių draugiją.

Mes jaučiame, kad kiekvienas beskubantis nuolat trokšta sustoti, o lėtaeigis – pagreitėti. Mes norime išlaisvinti šį norą.

„Viva Sol“ – tegyvuoja žemė, tegyvuoja saulė, tegyvuoja druska (gyvenimo?).

Mes ieškome kaimo ir miesto są-lyčio taškų, mes norime suprasti, ko reikia miestui iš kaimo ir atvirkščiai. Jaučiame, kad kaimas be miesto negali egzistuoti, kaip ir miestas be kaimo, bet jie vienas nuo kito nesu-laikomai tolsta. Ar galime sustabdy-ti atsiskyrimo procesą? Kiekvienas atskirai – taip. Tą nuolat darome atverdami savo duris ir savo sielas, ieškodami ne kaip vienas kitą eks-ploatuoti, bet drauge siekdami vie-no tikslo solidarumo akcijomis ir ko-operatiniais ryšiais susiedami kaimą ir miestą.

Turime savo supratimą apie kai-mo dabartį ir ateitį. Manome, kad kaimas neturi tapti miesto satelitu perimdamas vien tik jo technologi-nius ir finansinius pasiekimus. Tam matome stiprią alternatyvą: žmogiš-kos apimties ūkio dydis, kai viską apeini savo kojomis, kai viską pa-matai savo akimis, kai su žeme ben-drauji ne nuo traktoriaus kabinos, bet liesdamas ją rankomis. Tačiau

toks ūkis šiandieninės ekonomikos pasmerktas mirčiai. Šiandien viskas centralizuojama, monopolizuoja-ma, globalizuojama.

Bet valgytojas šiandien jau su-vokia, kad kažkas negerai, rytoj jis ištars žodį, po kurio seks veiksmas.

Siekiame, kad atgimtų kaimo ir miesto susibūrimo ir bendravimo vieta – turgus. Kai produkto etikete taps gamintojo veidas ir reputacija, o valgytojas tai įvertins pagal įdėto darbo ir širdies kiekį.

Tikime, kad kaime gyvuos ir ne-dideli ūkiai, kuriuose darbuosis ne tik kaimo žmogus, bet ir jo „šeimos“ nariai iš miesto. Mes manome, kad daugelis valgytojų bus kartu ir ga-mintojai. Drauge dirbdami talkoje, padėdami vieni kitiems, galų gale drauge investuodami į savo ateitį, galimybę valgyti norimą maistą.

O mieste veiks susibūrimo ir bendravimo vietos „rusiško arba-tinio“ principu. Bendrai kūrensis didelis katilas, ant kurio kiekvienas galės pasistatyti arbatinį su savo mė-giamų žolelių aromatu.

Gal savo vietą po saule turės ir solidari ekonomika?

Mes, miesto ir kaimo žmonės, susibūrę į sūrių valgytojų ir gamin-tojų asociaciją „Viva Sol“, ne tik gaminame ir valgome autentiškus sūrius, bet ir skatiname platesnę ir gilesnę diskusiją ieškant mūsų ben-drumo, bendro siekio. Kviečiame prisijungti.

Valdas Kavaliauskas valdaska@yahoo.fr

Asociacija „Viva Sol“ organizuo-ja Sekminių Sūrių kermošių (tradici-nių ir fermentinių sūrių turgus).

Š.m. gegužės 26 d., šeštadienis, nuo 14 val. Vieta: Dargužių kaimas, Valkininkų seniūnija, Varėnos raj.

„Viva Sol“ – tegyvuoja žemė

Kurtas Vonnegutas (1922-2007)

„Dėl manęs evoliucija gali eiti velniop. Kokia klaida mes esame! Mes mirtinai sužeidėme šią mielą gyvybę palaikančią planetą – vienintelę Paukščių Take – nes šimtmetį lyg padūkę šėlome važinėdami pirmyn atgal. Mūsų valdžia kariauja su narkotikais? Verčiau tegul kovoja su benzinu. Kas naikinamąja galia prilygsta benzinui? Įsipili jo į automobilį ir gali lėkti šimto šešiasdešimties kilometrų per valandą greičiu, pervažiuoti kaimyno šunį ir sudraskyti atmosferą į skutelius. Ko čia smulkintis, jei esame homo sapiens ir niekur nuo to nesidėsi? Sunaikinkime viską! Ar kas nors turit atominę bombą? O kas šiais laikais jos neturi?!Bet aš noriu apginti žmonių giminę, todėl galiu pasakyti štai ką: visose istorijos erose, taip pat ir Adomo ir Ievos laikais, visi tiesiog atsirado čia. Ir visada, išskyrus Adomo ir Ievos laikus, jau vykdavo žaidimai, kurie galėdavo priversti tave elgtis kaip beprotį, nors ligi tol toks nebuvai. Kai kurie iš tokių šiandien vyks-tančių, iš proto varančių žaidimų – meilė ir neapykanta, liberalizmas ir konservatyvizmas, automobiliai ir mokėjimo kortelės, golfas ir moterų krepšinis.“

2007 m. balandžio 12 d., trečia-dienį, būdamas 84 metų amžiaus, mirė kultinis amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas. Garsiųjų ro-manų „Katės lopšys“, „Skerdykla Nr.5“, „Čempionų pusryčiai“ auto-rius 2005-aisiais išleido paskutinę savo knygą „Žmogus be tėvynės“, vėlgi tapusią bestseleriu – net aš-tuonias savaites laikėsi „The New York Times“ perkamiausių knygų sąraše, buvo parduota daugiau nei 250 000 jos egzempliorių. In Me-moriam Kurtui Vonnegutui spausdi-name leidyklos „Kitos knygos“ ma-loniai suteiktą šio veikalo ištrauką, kurioje tokie ryškūs rašytojo huma-nistiniai idealai, pašaipi socialinė ir politinė kritika ir netgi ekologinis sąmoningumas.

Pasakysiu jums naujieną.Ne, aš neiškėliau savo kandi-

datūros į prezidentus, nors žinau, kad sakinys bus nepilnas, jei jame nebus veiksnio ar tarinio.

Be to, neprisipažinsiu, kad mie-gu su nepilnamečiais. Užtat pasa-kysiu štai ką: mano žmona gerokai senesnė už visus, su kuriais kada nors esu miegojęs.

O naujiena tokia: aš paduosiu į teismą Braun & Viljamson taba-ko bendrovę, gaminančią cigaretes Pall Mall ir pareikalausiu iš jos mili-jono žalių! Nuo tada, kai man buvo vos dvylika, aš vieną po kitos rūkiau vien tik Pall Mall be filtro. Ir jau dau-gybę metų kuo atviriausiai, ant pa-kuotės, Braun&Viljamson bendrovė grasina mane nužudyti.

Bet man dabar aš-tuoniasdešimt dveji. Labai ačiū, šunsnukiai prakeikti. Mažiausiai norėjau būti gyvas, kai trys galingiausi žmonės visoje plane-toje turės Bušo, Diko ir Kolono vardus.

Mūsų vyriausybė kariauja su narkoti-kais. Tai tikrai kur kas geriau negu gyveni-mas be jokių narkoti-kų. Taip žmonės kal­bėdavo apie „sausąjį įstatymą“. Ar galite įsi-vaizduoti, kad nuo 1919 iki 1933 metų JAV įstatymai griež-čiausiai draudė ga-minti ir gabenti alko-holinius gėrimus bei jais prekiauti. Indianos laikraščio žurnalistas Kenas Habardas sakė: „Sausasis įstatymas“

vis geriau negu gyvenimas be jokio alkoholio.“

Bet supraskit štai ką: dvi ža-lingiausios medžiagos, kuriomis labiausiai piktnaudžiaujama ir ku-rioms įgyjama didžiausia priklauso-mybė, yra visiškai legalios.

Viena, be abejo, yra etilo al-koholis. Ir toks didis žmogus kaip prezidentas Džordžas Bušas pats prisipažįsta, kad laikotarpiu nuo še-šiolikos iki keturiasdešimties metų didžiąją dalį laiko būdavo prisiš-niojęs arba nusitašęs, arba girtas kaip dūmas. Pasak jo, kai sukako keturiasdešimt vieneri, jam pasiro-dė Jėzus ir privertė mesti girtauti, atsisakyti velnio lašų.

Kai kuriems girtuokliams vaide-nasi rožiniai drambliai.

Kai dėl mano patirties piktnau-džiaujant žalingomis medžiagomis – bijojau heroino, kokaino, LSD ir panašių medžiagų. Baiminausi, kad nuo jų gali pasimaišyti protas. Ma-rihuanos suktinukę kartą vis dėlto sutraukiau su Džeriu Garsija ir jo grupe Grateful Dead vien tam, kad būtų smagiau bendrauti. Jokio po-veikio nepajutau, tad daugiau nieka-da to nedariau. Dievo ar dar ko valia alkoholiku nesu daugiausia dėl savo genų. Retkarčiais išgeriu taurelę ar dvi, šįvakar irgi išlenksiu. Bet dvi – man riba. Dėl to bėdų neturiu.

Žinia, garsėju kaip baisus mė-gėjas rūkyti. Vis viliuosi, kad ciga-retės mane pribaigs. Vienam gale – ugnelė, kitam gale – kvailelis.

Bet pasakysiu jums viena: kartą pagavau tokį kaifą, kad kitas tokio nepajunta nė po kreko porcijos. Tai buvo, kai pirmą kartą gavau vairuo-tojo pažymėjimą – saugokis pasau-li, atvažiuoja Kurtas Vonegutas!

Tais laikais mano automobilis, kiek prisimenu, studebeikeris, buvo

Evoliucija nepaprastai kūrybinga. Štai kodėl turime žirafų.

varomas kaip beveik vi-sos transporto priemo-nės ir kiti mechanizmai šiandien, taip pat kaip kūrenamos elektrinės ir lydyklos. Tam naudojamas ža-lingiausias narkotikas, kuriuo labiausiai pikt­naudžiaujama ir ku­ riam įgyjama didžiausia priklausomybė – organi-nis kuras.

Kai čia atsiradote, net kai aš čia atsiradau, in-dustrializuotas pasaulis jau buvo beviltiškai pri-klausomas nuo organi-nio kuro, ir labai greitai jo visai neliks. Prasidės „lomkės„.

Ar galiu pasakyti jums tiesą? Turiu galvoje šį tą, apie ką nepraneša per televizijos naujienas. Mano ma-nymu, tiesa štai kokia: mes visi esa-me priklausomybe nuo organinio kuro sergantys narkomanai, bevil-tiškai bandantys išsiginti šio fakto. O mūsų vadovai, kaip ir daugybė narkomanų, kurių netrukus laukia „lomkės“, daro smurtinius nusikal-timus, kad gautų šio tiek mažai likusio narkotiko, nuo kurio mes priklausomi.

*Nuo ko prasidėjo šis galas? Kai

kas gal pasakys, nuo Adomo, Ievos ir nuo Pažinimo obels vaisiaus – tai buvo akivaizdus medžioklės spąs-tais atvejis. Aš sakau, kad nuo Pro-metėjaus, vieno iš titanų, dievų sū-naus, graikų mite pavogusio ugnį iš Dzeuso ir atidavusio ją žmonėms. Dievai taip įtūžo, kad Prometėją nuogą prikaustė prie uolos. Jo nu-gara buvo neapsaugota, tad ereliai lesė jo kepenis. Ne veltui žmonės sako: „Rykštė vaiką taiso.“

Dabar akivaizdu, kad dievai buvo teisūs, kai šitaip pasielgė. Arti-mi mūsų pusbroliai gorilos, orangu-tangai, šimpanzės ir gibonai visą tą laiką kuo puikiausiai vertėsi misda-mi vien žaliomis augalinės kilmės medžiagomis. O mes ne tik gami-name karštus valgius, bet per ma-žiau nei du šimtus metų baigiame sunaikinti šią kadaise tokią malonią planetą, atlikusią gyvybės palaiky-mo sistemos paskirtį, daugiausia per savo termodinaminį šėlsmą su organiniu kuru.

Anglas Maiklas Faradėjus pirmą elektros generatorių sumeistravo

vos prieš šimtą septyniasdešimt dvejus metus.

Vokietis Karlas Bencas pirmą automobilį, stumiamą vidaus degi-mo variklio, sukonstravo vos prieš šimtą devyniolika metų.

Pirmas naftos gręžinys JAV, šiandien – sausa skylė – Edvino L. Dreiko buvo išgręžtas Titusvilyje, Pensilvanijoje, vos prieš šimtą ketu-riasdešimt penkerius metus.

Žinia, amerikiečiai broliai Raitai pagamino pirmą lėktuvą ir juo pa-skrido vos prieš šimtą ir vienerius metus. Jis buvo varomas benzinu.

Norit pasikalbėti apie nenumal-domą šėlsmą?

Tai mina, sprogstanti, kai palieti kokį iš pažiūros nekaltą žaisliuką.

Ak, tas taip lengvai padegamas organinis kuras! Šiuo metu mes sprogdiname bemaž paskutinius jo burbuliukus, lašelius ir gabalėlius. Netrukus užges visos šviesos. Ne-bebus elektros. Sustos visų rūšių transporto priemonės, o Žemės planeta netrukus pasidengs griau-čių ir niekam nebereikalingų me-chanizmų pluta.

Ir niekas ničnieko negali pakeis-ti. Žaidimas per daug seniai prasi-dėjęs.

Nenoriu sugadinti vakarėlio da-lyviams nuotaikos, bet tiesa tokia: mes iššvaistėme savo planetos iš-teklius, tarp jų orą ir vandenį, tarsi rytojaus neturėtų būti. Todėl jo ir nesulauksime.

Ką gi, vienuoliktokų vakarėlis mokslo metų pabaigos proga neį-vyks, bet ne tai svarbiausia.

Andrius Matijošius, 17 m., Kauno dailės gimnazija.

Mar

iaus

St.

nuot

r.