Konst ant inas Tiške v ič ius

Konstant inas Tiškevič ius

hidrograf iniu, i s tor iniu, archeologiniu ir e tnograf iniu

požiūr iu

antra laida lietuvių kalba

Parengė

Reda Griškaitė

Iš lenkų kalbos vertė

Irena Katilienė

MInTIsVIlnIus, 2013

l I e T u V o s I s T o R I j o s I n s T I T u T a s

Knygos leidimą parėmė

lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija

uDK 908(474.5) Ti-135

IsBn 978-5-417-01065-1 © Vertimas į lietuvių kalbą, Irena Katilienė, 2013 © eilių vertimas į lietuvių kalbą, albinas Bernotas, 1992 © Parengimas, komentarai, įvedamasis straipsnis, Reda Griškaitė, 2013 © MInTIs, 2013

Recenzentai:

habil. dr. aldona Prašmantaitėdr. Vykintas Vaitkevičius

V

T u r i n y s

Reda GriškaitėDar kartą neries keliu, arba Pratarmė antrajai Konstantino Tiškevičiaus knygos laidai lietuvių kalba XJuozapas Ignacijus KraševskisŠviesaus atminimo grafas Konstantinas Tiškevičius XXI

Konstantinas TiškevičiusPratarmė XXVIII

I. „Miela neris, mūs upelių gimtinė...“ 1II. „Prieš pradedant aprašinėti kokį nors dalyką...“ 23

III. „Prie tilto Kamene...“ 39

IV. „Prekyba nerimi, nemunu...“ 50

V. „už poros nepilnų varstų nuo Kastykų...“ 67

VI. „Birželio 10 dieną, šeštą valandą ryto...“ 78

VII. „eiti miegoti dar buvo lyg ir anksti...“ 97

VIII. „Buvo ketvirta po vidurdienio...“ 105

VI

IX. „atėjo rytas...“ 119

X. „Gražuolė mūsų upė...“ 129

XI. „Bistryčioje savo darbus baigėme...“ 148

XII. „Įveikę avino rėvą...“ 162

XIII. „liucionyse nuo ryto rengėmės užrašyti...“ 168

XIV. „Verkiai nuo seniausių laikų...“ 177

XV. „Kapstytis po nuolaužas Viršupyje...“ 186

XVI. „Kiekvieno žmogaus gyvenime esama iškilmingų akimirkų...“ 202

XVII. „Vos tik atsisveikinau su savo kolegomis...“ 212

XVIII. „nuo Karmaziniškių 20 varstų iki Druskinės...“ 223

XIX. „sykiu su Kernavėle baigiasi aukšti pakrantės kalnai...“ 235

XX. „Kaip malonus sapnas, kaip žavingos svajonės...“ 251

XXI. „Kas tik iš plaukiančiųjų nerimi sveiką kailį išnešė...“ 265

XXII. „Gamtos teisėse glūdi visa ko susiejimas tarpusavyje...“ 277

XXIII. neries upės statistika 281

XXIV. apie liaudies dainą 295

Dainuškos iš Barysavo apskrities 336Barysavo apskrities valstiečių liaudies dainos 345Vileikos apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Švedų kaime 353Švenčionių apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Daniušavoje 358Vilniaus apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Bistryčioje 370Vilniaus apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos nemenčinės parapijoje 376Trakų apskrities valstiečių liaudies dainos 385

VII

liaudies dainos iš Dūkštų apylinkių 395Kauno apskrities valstiečių liaudies dainos 400

Išplėstinis Konstantino Tiškevičiaus knygos Neris ir jos krantai turinys 408

P r i e d a i1. 1860 metų sausio 11 (23) dienos Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos posėdžio protokolo fragmentas 4122. jurgio Šantiro ir Konstantino Tiškevičiaus parengto neries aukštupio žemėlapio (1857–1860) metrika 4163. jurgio Šantiro ir Konstantino Tiškevičiaus parengto dvylikos didžiausių neries rėvų atlaso (1859) metrika 417

Iliustracijų sąrašas 418Šaltiniai ir literatūra 423santrumpos ir į tekstą įterpti ženklai 442asmenvardžių rodyklė 443Vietovardžių rodyklė 467Konstanty Tyszkiewicz

Wilija i jej brzegi, pod względem hydrograficznym, historycznym, archeologicznym i etnograficznymstreszczenie 487

Konstanty TyszkiewiczThe River Neris and its Surroundings from the Hydrographic, Historical, archaeological and Ethnographical Perspectivesummary 492

antraštinio Konstantino Tiškevičiaus knygos Wilija i jej brzegi lapo vinjetė

Konstantinas Tiškevičius. XIX a. 6–7-asis dešimtmetis (?)

X

Dar kartą Neries keliu, arba Pratarmė antrajai Konstantino Tiškevičiaus

knygos laidai lietuvių kalba

Šiandien, praėjus daugiau nei pusantro šimto metų po knygos Wilija i jej brzegi („neris ir jos krantai“)1 pasirodymo, galime drąsiai teigti: grafo Konstantino Tiškevičiaus (Konstanty Tyszkiewicz vel Konstanty hrabia Tyszkiewicz, 1806–1868) lūkesčiai neapvylė – šis kūrinys ne tik „atnešė naudą“, bet ir sukėlė „visuotinį džiaugsmą mūsų krašte“2. Kny-gos, o plačiąja prasme ir Tiškevičiaus idėjos sklaida lietuvoje įspūdin-ga. Štai keletas svarbiausių datų:

1857-ieji – Tiškevičiaus ekspedicija neries upe – didžiausia ir žy-miausia XIX a. geografinė kelionė buvusios lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės teritorijoje, be to, viena įspūdingiausių asmeninių, vie-no žmogaus iniciatyvų. Šioje kelionėje gimsta sumanymas ją aprašyti ir išleisti atskira knyga.

1871-ieji – Drezdene, jau po Tiškevičiaus mirties, sūnaus oskaro Tiškevičiaus (oskar Tyszkiewicz, 1837–1897) pastangomis juoza-po Ignacijaus Kraševskio (józef Ignacy Kraszewski, 1812–1887) spaustuvėje pasirodo pirmoji knygos Wilija i jej brzegi laida, nors leidimą spausdinti Vilniaus cenzūros komitetas buvo davęs dar 1860 m. gruodžio 30 (1861 m. sausio 11) dieną (sic!). Taigi knyga pasaulį išvysta dažnai Tiškevičiaus lankytoje saksonijos Karalys-tės sostinėje, o ne jo numylėtame, bet po 1863–1864 m. sukilimo neatpažįstamai pasikeitusiame (taip pat ir cenzūros srityje) Vil-niuje.

Tais pačiais 1871-aisiais Krokuvoje leidžiamame žurnale Pamiętnik Literacki („literatūros dienoraštis“) pasirodė pirmoji ir, deja, vienin-telė recenzija šiam Tiškevičiaus kūriniui3. jos autorius – garsus lenkų archeologas, paminklosaugininkas, publicistas, Vilniaus laikino-sios archeologijos komisijos tikrasis narys nuo 1858 m. józefas

1 Konstanty hr[abia] Tyszkiewicz, Wilija i jej brze-gi, pod względem hydrograficznym, historycz-nym, archeograficznym i etnograficznym, dzieło pośmiertne, wydanie illustrowane, Drezno, dru-kiem i nakładem j[ózefa] I[gnacego] Kraszews-kiego, 1871.

2 Žr. Konstantinas Tiškevičius, laiškas iš lahois-ko adomui Zavadzkiui į Vilnių, 1860 m. lapkri-čio 17 (29) d., lMaVB Rs, f. 7, b. 14, l. 2r.

3 Dr. j[ózef] Ł[epkowski], „Brzegi Wilii przez K[onstantego] Tyszkiewicza. Drezno. Druk j[ozefa] I[gnacego] Kraszewskiego“, Przegląd Literacki, 1871, dnia 2 lutego, s. 315.

XI

Dar kar tą Ner ies keliu , . . .

aleksanderis Łepkowskis (1826–1894). Ir nors garbusis recenzen-tas manė, kad ši lietuviška upės monografija savo moksliniu lygiu kiek nusileidžia analogiškiems vokiečių ir prancūzų autorių dar-bams, vis dėlto negalėjo paneigti meninės ir poligrafinės knygos vertės, teigė, kad „ponas Kraševskis savo tipografinį verslą visiš-kai priartino prie europinio lygio“4. Kad ir kaip ten būtų, veikalas buvo išspausdintas ne tik profesionaliai, bet ir su dideliu pietizmu. To negalėjo nepastebėti pirmieji Tiškevičiaus veikalo skaitytojai.

~1874–1880 – Tiškevičiaus knygos įkvėptas vienas žymiausių XIX a. lietuvos fotografų juozapas Čechavičius (józef Czechowicz, 1818–1888) leidžiasi tuo pačiu „neries keliu“, norėdamas fotografijose įamžinti tas upės vietas, kurias kadaise pieštuku ir teptuku užfiksavo Tiškevičių lydėjęs dailininkas Marcelinas vel Marcelijus januševičius (Marceli januszewicz vel jaunuszkiewicz, 1802 vel 1806 – po 1863). Čechavičiaus kelionės rezultatas – dvidešimt aštuonių nuotraukų rinkinys Album brzegów Wilii („neries krantų albumas“), dabar sau-gomas lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1931-ieji – 1932-ieji – hidrografas steponas Kolupaila (1892–1964) Tiškevičiaus ekspediciją, tuomet parengtą neries žemėlapį, taip pat ir pačią knygą Wilija i jej brzegi pirmą kartą išsamiai pristato lietuviš-koje spaudoje5. „lietuvos hideografijai [sic!], – rašė Kolupaila, – Tiš-kevičiaus veikalas neturi didelės mokslinės vertės, nes autorius šioje srityje tebuvo diletantas, bet knyga dar ilgai nenustos savo reikšmės, kaip praeito šimtmečio romantizmo paminklas, kaip gyvas kelionės aprašymas ir kaip gražus leidinys bendrai.“6

1939-ieji – steponas Kolupaila su dviem studentais – H. jonaičiu ir j. Puodžiūnu ir vėl plaukia „neries keliu“. „Prisimindami K. Tiške-vičiaus išgyvenimus“, ne tik išmėgina pavojingąsias rėvas, bet ir ap-lanko grafo aprašytas Žadiškes, Mykoliškes, Buivydžius, Balingradą, nemenčinę, Vilnių, Kernavę, Čiobiškį, jonavą. Iš viso per dvi savaites nerimi nuplaukia 366 km. Visą kelionę nuolat lygina Tiškevičiaus ir savo patirtus įspūdžius7.

1985-ieji – geografas Česlovas Kudaba (1934–1993) išspausdina populiarųjį savo kelionių nerimi (o jų būta ne vienos!) aprašymą8, kuriame nuolat remiamasi Tiškevičiaus monografijoje pateiktais fak-tais, jie lyginami ir analizuojami. Knygelėje pateikta ir kūrinio Wilija i jej brzegi fragmentų bei iliustracijų. leidinys išverčiamas ir į balta-rusių kalbą.

4 Ten pat.

5 steponas Kolupaila, „lietuvos upių monogra-fijos“, Židinys, 1931, nr. 7 (79), liepos mėn., p. 20–28; 1932, nr. 8–9 (92–93), rugpjūčio–rugsėjo mėn., p. 131–135; steponas Kolupaila, „neriai tirti ekspedicija prieš 75 metus“, Naujoji Romuva, 1932, nr. 42 (94), p. 900–901.

6 steponas Kolupaila, „lietuvos upių monografi-jos“, p. 27.

7 Plačiau apie tai žr. s[teponas] Kolupaila, „narutis ir neris“, Kosmos, 1940, sausis–kovas, p. 49–64; steponas Kolupaila, „narutis–Vilnius–Kaunas 1939 m[etais]. Medžiaga monografijai apie nerį“, Aidai, 1957, gruodžio mėn. (nr. 10), p. 464–469.

8 Česlovas Kudaba, Nerimi, Vilnius: Mintis, 1985.

XII

Dar kar tą Ner ies keliu , . . .

1992-ieji – kalbininkas Vytautas Būda Tiškevičiaus kūrinį paskelbia ir lietuviškai – šį kartą Vilniuje9. netrukus knyga Neris ir jos krantai, be kita ko, su puikiais poeto albino Bernoto eilių vertimais, tampa vienu skaitomiausių XIX a. lietuvos raštijos kūrinių. Be šios knygos jau neįsivaizduojamas joks vandens žygis nerimi.

2007-ieji – lygiai po 150-ties metų baltarusiai ir lietuviai pakartoja Tiškevičiaus kelionę. Šios kompleksinės mokslo ekspedicijos tikslas – ne tik atlikti lyginamuosius tyrimus, t. y. „nustatyti neries pokyčių mastą ir pobūdį per 150 metų“ (atskaitos tašku buvo pasirinktas Tiškevičiaus knygoje pateiktas upės aprašymas), ne tik surinkti duomenis, „kurie tapo reikšmingi XX a. istorijos įvykių verpetuose ir sparčių tradicinės – senosios kultūros pokyčių akivaizdoje“, bet ir siekti, kad šie nauji faktai taptų „ateities lituanistinių tyrimų šal-tiniu“10.

2008-ieji – Vilniuje fondo Pomoc Polakom na Wschodzie („Pagalba lenkams Rytuose“) lėšomis išspausdinama pakartotinė knygos Wilija i jej brzegi laida originalo kalba11. „Plaukimas nerimi su grafo Tiške-vičiaus knyga, – rašo šio leidybinio projekto rėmėjai, – tai kelionė per lenkų, lietuvių, baltarusių istoriją, kelionė per daugybę kalbų, religijų, per turtingą kultūrą, kurios neįmanoma suvokti be lenkų, lietuvių, senosios baltarusių, lotynų ir rusų literatūros.“12

2009-ieji – pirmą kartą smulkiai aprašoma Tiškevičiaus monografijos sukūrimo ir leidybos istorija, atidžiau pažvelgiama ir į jos autoriaus biografiją, panaudojama ir gausi ikonografinė medžiaga. Tarp knygos iliustracijų išsiskiria unikalūs, iki šiol neskelbti Tiškevičiaus kelionės kolegos ir bičiulio Marcelino januševičiaus piešiniai13.

Tais pačiais 2009-aisiais per 1857-ųjų ekspediciją Tiškevičiaus ir jo pagalbininko jurgio Šantiro vel Šantyrio (jerzy szantyr, ~ 1800 – po 1860) pradėtas, o po trejų metų baigtas rengti neries aukštupio žemėlapis įtraukiamas į unesCo programos Pasaulio atmintis lie-tuvos nacionalinį registrą – lietuvos dokumentinio paveldo garbės sąrašą14. nuo 2005 m. į šį registrą jau įrašyti 39 objektai, kuriuos pa-siūlė lietuvos atminties institucijos – archyvai, bibliotekos, muziejai ir atrinko ekspertai. Taip Tiškevičiaus ir Šantiro atlasas atsidūrė tarp tokių XIX a. dokumentinio paveldo šedevrų kaip albumas Liber Au-reus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis („auksinė Vilniaus me-dicinos draugijos knyga“), jurgio ambraziejaus Pabrėžos rankraštis Taislius augyminis („augalų sistema“) ar jono Rustemo piešiniai ant beržo tošies.

9 Konstantinas Tiškevičius, Neris ir jos krantai: hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis, iš lenkų k[albos] vertė Vytautas Būda, Vilnius: Mintis, 1992.

10 Vykintas Vaitkevičius, Neris: 2007 metų ekspe-dicija, Vilnius: Mintis, 2010, p. 18.

11 Konstanty hr[abia] Tyszkiewicz, Wilija i jej brzegi = Neris ir jos krantai, pakartotinė 1871 m[etų] knygos originalo laida, knygos leidybą organizavo Grażyna Gołubowska, Vilnius: at-kula, 2008.

12 [Przedmowa], ten pat, be lapų numeracijos.

13 Reda Griškaitė, Konstantinas Tiškevičius ir Ne-ris, arba Kelionė ir knyga, Vilnius: Žara, 2009.

14 UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lie-tuvos nacionalinis registras, Vilnius: lietuvos nacionalinė unesCo komisija, 2009, p. 15, nr. 26.

XIII

Dar kar tą Ner ies keliu , . . .

2010-ieji – kaip ir kadaise Tiškevičiaus mokslo kelionę, taip ir XXI a. 2007-aisiais pakartotą, vainikuoja Knyga (kol kas tik pirmoji jos da-lis)15. Kaip ir Tiškevičiaus, taip ir naujos knygos apie nerį auto-riaus – archeologo Vykinto Vaitkevičiaus dėmesys sutelktas į pačią upę, į ją supančią aplinką, pakrančių gyventojus bei visas jų išsau-gotas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Panašus ir abiejų knygų žanras – pirmiausia asmeniniais dienoraščiais paremtas mokslo ke-lionės aprašymas. Kaip ir Tiškevičiaus Drezdene išspausdintos, taip ir šiandieninės, Vilniuje paskelbtos knygos autoriui svarbus ne tik žodis, bet ir vaizdas. neabejotinas ir kitas kūrinių autorių panašumas – neslepiama meilė aprašomajam objektui.

Tais pačiais metais – dar du įspūdingi Tiškevičiaus minties sklai-dos įrodymai: režisieriaus Vytauto Domaševičiaus dokumentinis fil-mas „neris ir jos krantai. Po 150 metų“ ir žymaus geodezininko, kar-tografo, istorinės kartografijos propaguotojo, aerogeodezijos institu-to muziejaus tvarkytojo Romualdo Girkaus parengtas skaitmeninis leidinys „nerimi nuo ištakų iki nemuno“16. Tiškevičiaus neris ir jos nūdiena menininko ir taip artimai mūsų žemę pažįstančio žmogaus potyryje. Tos upės mumyse vis daugiau.

2011-ieji – Tiškevičiaus kūrinys parengiamas antrajai laidai lietu-vių kalba.

Tokia anaiptol ne visa, bet iškalbinga chronologija. nuo šiol galėsi-me skaičiuoti ir dvi Tiškevičiaus veikalo laidas lietuvių kalba. Džiugu, nes kiekvienas toks prisilietimas prie kūrinio Wilija i jej brzegi – ir nauja galimybė atsigręžti tiek į pagrindinį šio kūrinio objektą – nerį, tiek ir į jo autorių, pagrįstai vadinamą tos upės istoriografu. o Tiš-kevičius tikrai vertas plunksnos, tai išskirtinė XIX a. figūra, tam tik-ru požiūriu net pranokstanti tokius grandus kaip Mykolas Balinskis, adomas Honorijus Kirkoras, Teodoras narbutas, pagaliau jo žymusis brolis eustachijus Tiškevičius. jau 2007 m., kai pirmą kartą atidžiau pažvelgiau į Tiškevičiaus biografiją, nebuvo galima nepastebėti dviejų, mano galva, esminių Tiškevičiaus asmenybės bruožų – jo universalu-mo, pasireiškusio ypatingais gabumais ekonomikai, finansams, teisei, ūkininkavimui, o šalia to ir ne menkesniu archeologijos bei istorijos mokslo, literatūros, meno, bibliofilijos ir kolekcionavimo išmany-mu, ir tarytum visa tai vainikuojančio giliausiai, subtiliausiai suvok-to patriotizmo. Pastarasis bruožas, tas vaizdžiai tariant, „vienintelis maršas – maršas į tėvynę“, būdingas kone visai XIX a. pradžios buvusios lenkijos ir lietuvos valstybės bajorų kartai, taip pat ir Tiškevičiams17.

15 Knygos metriką žr. šio leidinio p. XII, išnašą 10.

16 „nerimi nuo ištakų iki nemuno“ (DVD), suda-rė Romualdas Girkus, programavo Šarūnas la-zauskas, apipavidalino Zinaida orlovaitė, Dei-mė Gujaitė, Kaunas: aerogeodezijos institutas, lietuvos kartografų draugija, neries regioninio parko direkcija, 2010.

17 Žr. Walerjan Kalinka, Żywot Tadeusza Tyszkie-wicza, Poznań, w Księgarni jana Konstantego Żupańskiego, 1853, s. 2.