straigis .Megejiskoji.bitininkyste.2002 Krantai

8/2/2019 straigis .Megejiskoji.bitininkyste.2002 Krantai

1/96

Justinas Straigis

Mgjikojibitininkyst


2/96

I S B N 8 8 9 6 - 0 9 - 2 4 0 - X

J u st i n as S t r ai g i s , 2002 Mar gi r at ai " , 2002

vadas

Tie mai, darbts, ventais laikyti sutvrimai visuomet buvo ir yra turtas...L . P i k i n a i t - K a z l a u s k i e n

Bits dl specifinio j teikiamo produkto - medaus ir vako -

monms rpjo jau pirmyktje bendruomenje. Lietuvi

mitologijoje jos vadinamos ventais Dievo vaballiais, o j

naikinimas laikomas nuodme ir u tai net baudiama. Tik

ta, kad bits paios pasirenka eiminink, todl tapdavo seno

jo bitininko ir sodybos, kurioje spieius susimet, bendru

turtu, o savininkai - biiuliais. Taip prasidjo grai mo

gaus ir bits draugyst, padovanojusi dar vien taur od -

biiulis.

Bii pasaulio avesiui nebuvo abejingas ]. Bramsas ir kiti kom

pozitoriai, amin bit ir liepos iedo idil. Ne vienas garsus

poetas avjosi alia ms egzistuojaniu ir taip maai pa

stamu, bet tobulu bii pasauliu.Siuo metu poiris bites gerokai platesnis. Populiars vairs

bii produktai, jos - entomofilini ems kio augal ied

apdulkintojus. Be bii neapsieina ir mokslas, jos - gamtos

utertumo indikators.

Bii auginimas - labai mgstamas daugelio vairiausi profesi

j moni usimimas. Dvideimtasis amius Lietuvos biti

ninkams dav: 1) vairi konstrukcij rminius avilius ir

mint juos tobulinti; 2) bii gyvenimo mokslin samprat;

3) naujas bii rases - bitininkavim su bitmis mirn-

mis; 4) bitinink draugijas; 5) visuomenin bitininkyst;

6) varoatoz. Su ivardytomis bitininkavimo naujovmis irnegerovmis pravartu susipainti norint skmingai bitinin

kauti varoalozinmis slygomis, o renkant ekologikai vari

produkcij, reikalingos inios.

is leidinys pirmiausia skiriamas pradedantiesiems, bet jame ras

naudos ir bitininkaujantys savo protu bei moksleiviai.

5


3/96

I kur tos bitsKuo daugiau inome apie bites, tuo

aikiau, kiek daug dar turime suinoti.

D . B a t l e r i s

mogus emje gyvena kit gyvn karalystje, kurioje dominuoja vabzdiai. Vabzdi pasaulyje inoma apie 20 000 ri bit i

ni. Mums labiausiai pastamas bit ini atstovas yra namin bit

(Apis mellifera mellifera L.). Namins bits Pabalti jo alis pasiek prie

6,5-6,0 tkstanius met i pietini krat (1 pav.).

Kultrinant landaftus, keiiasi ir gyvnija, pirmiausia smulkiau

si jos atstovai - vabzdiai. mogaus kin veikla suardo nuo ami

gamtoje vyraujani pusiausvyr tarp nauding ir aling ri. Vi

si vabzdiai turi savo viet ir yra naudingi. Taiau ypa nyksta mo

gui t iesiogiai naudingi vabzdiai - entomofagai, ied apdulkintojai

(entomofilai) ir kit i . Todl bit inius btina painti ne vien kaip piev

ar lauk puomen, bet ir kiniu bei gamtosauginiu poiriu.

Kiekvienas, pirm kart susipains su bitmis, patenka be galo

dom, keist, netgi fantastin pasaul, puikiausiai organizuot ir

lankst, paprast savo natraliu tobulumu, o kartu ir labai sudtin

g. Bii painimas reikalauja elementari iandienini biologinio

g y venim o p ain im o p ag r ind .

B I T I N I A I

J vienos kaip valdia namuose tvarkos,

Svetur prekiauja antros kaip pirkliai,

O treios, geluoni atriu ginkluotos,. . . . . . . .

Ieina plsti, grobti kaip kariai:

I pumpur, ied jos renka duokle

Ir prisipl grobio sau linksmai

Namo prie vado palapins traukia...

e k s p y r a s

Bitini vabzdi pilvelis - kabantysis, su krtine sujungtas plonu

stiebeliu. Knas apaugs tankiais plaukeliais. Upakalini koj lete

nos pirmasis narelis platesnis ir i vis ilgiausias, vidinje pusje tu

rintis epetl iedadulkms rinkti. vairios bit ini grups iedadul

kms rinkti ir neti turi skirt ingus organus. Tobuliausi i j - naminibi i .

Bit ini vabzdi burnos organai pritaikyti iedadulkms ir nek

tarui i gili ied taureli rinkti ir grauti: jais formuojami korio

narveliai (akels). Auktesnij bit ini apatiniai andai ir apatin l

pa sudaro straublel, jo gale yra lieuvlis. Primityvij bit ini lieu

vlis labai trumpas, o kamani straublelis - ilgiausias, net 8-13 mm.

Beveik visi bit iniai vabzdiai minta vien t ik augaliniu maistu. Ler

vas maitina tela, gaminama i iedadulki ir ied nektaro ar me

dau s .

emesniej i bit iniai yra solitariniai vabzdiai, kuriems nebdingas

polimorfizmas, todl j ie nesudaro bendrij. Kiekviena patel atskirai

sirengia lizd, kuriame (nors ir ne visada) pati priiri ir maitina

jauniklius.

Auktesniej i bit iniai yra bendruomeniniai vabzdiai. J iems b

dingas polimorfizmas. Bendrij sudaro nedaug lytikai subrendusi

pateli (motinli), patinai (tranai) ir lytikai nesubrendusios pate-

7


4/96

i pirmj pavasar pasirodo ant gluosni, agrast bei serbent ie

d. Pavasar pirmieji (palei em) pradeda skraidyti patinai. Dauge

lis smiltbii ri - oligotrofai.

Vagabits (Halictidae) turi ilg it isin pilvel, kurio penktajame

tergite yra plika vagut. Anksti pavasar vagabits molingoje dirvoje

rengia sudtingus kamer kompleksus, primenanius korius. Kai

kurios vagabits, pavyzdiui, rudoji ( iki 10 mm ilgio), sudaro primi

tyvias kolonijas (bendruomenes). Svarbi liucern apdulkintoj yraliucernin vagabit (iki 8 mm ilgio).

Urvabits (Melittidae) - vidutinio dydio, ilgais paiautais plauke

liais apaugusios bits. J pilvelis skersai dryuotas, dl to jos panaios

vapsvas. Urvabits lizdus daro emje, gyvena kolonijomis. Viena svar

biausi liucern apdulkintoj yra liucernin urvabit (iki 13 mm ilgio).

Bits lapkirps (Megachilidae) turi plat pilvel, kurio segment

kratai apaug ilgomis blakstienlmis. Knas daniausiai juodas.

Straublelis ilgas. Lizdus rengia tuiaviduriuose dagio, nendrs, es

nako stiebuose (3 pav.), medini stulp bei sien kiaurymse, po ak

menimis. iemoja lervuts fazje. Lietuvoje labiau iplitusios t ikro

sios lapkirps: margoji, berin ir osmijos.I pradi lapkirp bit narvel sunea medi bei krm netai

syklingas standesni lap ipjovas. Iklojusi jomis narvel, bit i aly

vos, roi, bero ir kit velnesni lap ipjauna taisyklingas, pusiau

apvalias ikarpas, i kuri rengia narvelius. Paruotam, pripildytam

3 PAV. Bits lapkirps lizdaviet tuiaviduriame stiebe: 1 - narveliai su maistu irlervutmis stiebe; 2 - lapo ikarpa-dangtelis; 3 - lapo narvelis

9


5/96

iedadulki tyrels narveliui udaryti i lapo ipjauna taisykling,

apskrit ipjov ir udaro. Taip ruoiami ir kiti narveliai.

Gaurab i t s (Anthophoridae) ivaizda panaios kamanes, iki

20 mm ilgio, storos, apaugusios ilgais tankiais tamsiais plaukeliais.

Lizdus rengia koloni jomis, molini ir medini pastat sienose, mo

l ingoje dirvoje, augal stiebuose. iemoja lervuts (4 pav.).

Dauguma gaurabii yra parazitai .

B E N D R U O M E N I N S B I T S

...mons savo visuomeniniu isivystymu

atjo tiktai iki tos ribos, kuri jau

seniai kitados paliko bits.

M . M e t e r l i n k a s

Bitini vabzdi eimai priklauso labai naudingi vabzdiai - ka

mans ir namins bits. Kamans raytos Lietuvos raudonj knyg.

Bit kaman, kas tave praman.

I l i e t u v i t a u t o s a k o s

Kamans (Bombus). Kas bendruomeninei bitei Bombus pavadini

m suman? Entomologiniuose leidiniuose nurodytas kriktatvis

P. Latraila (Latreille). Bet kitose kalbose jos vadinamos vairiai. Pa

vyzdiui , anglikai - bumble bee; bulgarikai - zemna piola; ekis-

10

kai - melak; estikai - kimalane; ispanikai - abejorro; latvikai - ka-

menes; lenkikai - trzmiel ; pranczikai - bourdon; rumunikai -

bondar; rusikai - mel j ; suomikai - kimalainen; vengrikai - fldi

dongomeh, poszmeh; vokikai - Hummel ir 1 .1 .

Nors pavadinimai skirtingi , kamans - bendruomenins bits.

Gyvenimo bdu jos artimiausios naminms bitms (Apis mellifica, L. ,

1761). Genetikai skiriasi . Namini bii genome n=16 chromoso

m. Daugelio kamani ri n=18 chromosom (R. E. Owen ir kt,1995).

Kamans - spalvingi , stambs vabzdiai . Ryki motinl i, dar

bininki ir tran diferenciaci ja (polimorfizmas). Priklausomai nuo

ries skiriasi gyvenimo bdas, eimos gausa, nauda ems kio ar

laukini augal iedams, iemojimas ir kitos savybs. Manoma,

kad kamani yra 200 ri (J. O. Hsing, J. Nitschman, 1987), kituo

se altiniuose (F. Galenieks, 1954; Ch. Heftke, 1996) nurodoma 30

ri, Lietuvoje (pagal A. Anasiewicz'iu, 1975, ir V. Monsevii,

1998) trumpastraubli - 10 ir i lgastraubli - 14 ri.

Kamani biologija. Kai ku

rios arktini vietovi ri kam a n s (Bombus hyperborens, B.

karbielus, B. polaris) dl trumpos

vasaros beveik visai neiaugina

gausi eim, t .y. darbininki.

Jaunos motinls isilaiko iki kito

pavasario. Tran amius - trys

keturios savaits. iltesni vieto

vi kamans iaugina gausias

eimas, joms bdingas polimor

fizmas - gyvena visos trys kartos

(motinls, darbininks ir tranai).

iemoja susiporavusios ka-.. .,. rp . s pAV. Atidengtas kamani lizdas:

man i mot inl es. Tran ai sav o , , , ,, , o , 1 - kokonas su lliuke; 2 - laisvas

sklidse sukaupia apie 75000 k o k o n i n i s n a r v e Hs kamanei isiritus;skleli. Motinli spermotekose 3 _ Udas i susmulkintos ols

j telpa 13000 (B. pratorum) - (saman)

11


6/96

52800 (B. terretris). Todl tranas gali susiporuoti su keliomis motinl

mis, nes po susit ikimo j is nesta kaip namini bii tranai. Motinl

su tranais poruojasi vien du kartus (B. hypnorum) prie lizdaviei ant

ems ar kitur. (Autoriui teko stebti motinls susitikim su tranu ant

puies akels 20 min. Nidos smlynuose.) Susiporavusios ir subren

dusios motinls iemoja vairiose kiaurymse, po samanomi s ir kitur.

Pavasar, suilus orams ir atit irpus iemojimo vietovms, i ana-

biozs prabunda pirmosios dirvini kamani motinls, po to mik, sodo, akmen ir paskiausiai puoniosios (B. distinguendus) be i

spalvakojs (B. soroeensis).

Kamani motinli negalima prilyginti namini bii motinlms,

kurios gyvena kaip karaliens" - viskuo aprpintos ir apsaugotos.

Jos renka maist sau ir palikuonims. Paios kuria ir saugo lizd. Lizda

vietes suranda vairiai, priklausomai nuo kamani ries. Pavyzdiui,

dirvin kaman susiranda urvel peli lizdavietje; akmen - renkasi

kietesnes vietas griuvsi sienose. Saman s mgsta apilt inimus ir 1.1.

Kai kuri ri kamans onuose iskiria vak, i kurio gamina ko

reli pradus. Kitos kiauinlius deda tiesiog ant sunet iedadulki

kamuolli krveli. Vl iau kori akels susiformuoja i per kokon.Lizdo krimo pradioje motinl paruoia 2-3 vietas perams. Prie j

lipdo indel nektarui. Aplinkui rengia iki 12 vieteli. Pirmajam perui

isiritus, antrasis toje paioje akelje neauginamas. tuias akeles pila

mas nektaras (me dus"). Taip pat lizde laikoma ir iedadulki atsarga.

Dirvins kamans lizdaviet nuolat nuo aplinkos izoliuoja vaki

niu apdangalu, kuris padeda ilaikyti pastovesn 26,6-33,3C tempe

ratr. Pakilus temperatrai iki 34,5-35,5C, padidja vdinimas pui

kiai girdimu 130-140 herc daniu. Pajutusi pavoj (per ems

vibracij), pradin signal paduoda motinl, vliau prisijungia ir

darbininks. Signalo danumas priklauso nuo kamani ries ir yra

250-5000 herc .

vairiais tyrimais nustatyta, kad kamans, suradusios ir atneusios lizd nektaro ar iedadulki, kit neaktyvina maisto paieko

mis (kas bdinga naminms bitms). Atneto maisto kvapas taip pat

neskatina rinkj. Komunikacij nra. Maisto rinkimui takos turi jo

atsargos lizde: kai jo trksta, r inkjos skrenda iekoti.

12

Kamans, ilgiau sivyravus nepalankiems orams, kai trksta

maisto, sunaikina besivystanius perus. Tai kanibalizmas, bdingas

ir naminms bitms: jos pirmiausia alina tran perus.

Kamans, r inkdamos nektar ir dedamos j korio akeles, i dalies

j praturtina seili ferment. Dl to surinktas nektaras pasikeiia: ja me

vyrauja fruktoz. Sacharozs lieka labai maai. Kamans renka ir lip-

i. Todl lipiaus metais kamani meduje" atsiranda ir melicitozs.

Jeigu kamani surinkt nektar vadintume medumi (S. Pileckis, 1982),tai j is bna dviej ri. Lizdo pakrai akelse skystesnis,

42-57 proc. cukringumo, o centrinse t irtesnis, turintis 70-87 proc.

cukraus. Skystesniame meduje daug ferment. Tirtesn med sudaro

invertuoti cukrus, bet vyrauja fruktoz. Palyginus su namini bii

medumi, jame daugiau iedadulki. Kamans perams atskirai van

dens nerenka. Maitindamos lervutes, t irtesn med atskiedia skystu.

Kamani ir namini bii medus labai skiriasi. Kamani lizdo

medaus akeli (sotli) talpa - 0,6 ml ir jose yra po 0,84 g medaus.

Namini bii atit inkamai - 0,35 ir 0,25. Medaus ferment aktyvu

mas labai emas (diastazs rodiklis 2,17-5,54), o vandeningumas di

desnis (22,0-27,4 proc). Meduje daug mikroorganizm ir j iskyr,dl to rgsta 8-10C (I. Medebeikinas, N. Kasejevas, 1998).

Pirmsias per akeles motinl ildo pati, nes reikalinga iki

27,0C temperatra. Dal ilumos iskiria patys perai: kuo j dau

giau, tuo lizde iliau. Po ketu ri par isirita pirmosio s lervuts, ku

rios maitinasi iedadulkmis. Pro nevisikai udengt akeli angeles

perai gauna ir skysto nektaro bei medaus. Vienuolikt par lervuts

siuva kokonus. Isivysto per 21-22 paras. Kamans darbininks i

pradi bna dvigubai smulkesns u motinles. Pasimaitinusios

grta tuias akeles ir taip padeda ildyti bsimas seseris, kol su

brsta. Plaukeliai gauna bding riai spalv. Tuomet darbininks

pradeda rpintis lizdu.

Priklausomai nuo kamani ries per sezon lizdavietje susikau

pia keli imtai darbininki, vliau motinli ir tran. Padidjus dar

bininki kiekiui, motinl rpinasi t ik perais. Jos pilvelis rykiai pail

g ja , p at i tam p a labai ne ju dr i . Kor io (g n iu u lo) p ak ra iu ose

ruoiami didesni iedadulki gniuulliai, kuriuose isivysto apie

13


7/96

10 proc. lizdo gyventoj - jaun motinli. Pagaliau senajai lizdo

motinlei isenka sklels; j i pradeda dti neapvaisintus kiauinlius,

i kuri isivysto tranai. Tran ir motinli santykis 2:1. Senoji moti

nl silpnja ir sta, nes periemojusi j i igyvena t ik iki rudens. Kai

kuri ri kamanes motinles per sezon pakeiia jaunos.

Kamani eimose sugyvena daugelis motinli, o namini bii -

t ik viena. Kamani tranai yra dentelmenai" , uvus motinlei bei

besibaigiant darbininkms, j ie baigia auginti perus. Nepalieka j bemaisto. Tranai gyvenim baigia ieduose, todl juos dar ruden gali

ma matyti ant astr ar kit rudenini gli ied.

Rudenjant motinls poruojasi. Savo organizm ruoia iemai: he-

molimfoje ir riebaliniame sluoksnelyje padaugja glikogeno, gurklelyje -

medaus atsarg. Lizdaviet palieka, kai randa tinkam vietel iemoti.

Kamans, kaip ir namins bits, serga vairiomis ligomis. Taiau

jos maai it irtos. Pagal V. Pavliukov (1987) kamans Bombus agro-

rum ir B. terrestris serga nozematoze (sukljas mikrosporidija Nose-

ma bombi). Tai alinimo (Malpigijaus) organ liga. Virkinimo traktas

sutrinka (krit idioz) nuo iuelinio pirmuonio (Crithidia bombi).

Kamani auginimas. Ar vis ri kamanes galima auginti, pirminius raytinius duomenis pateik V. Grebenikovas (1972). Anot jo,

vertingiausia raudonj dobil ied apdulkintoj B. agrorum prijau

kinti nesiduoda. Bombidariumuose greitai pripranta apsigyventi B.

terrestris bei B. distinguendus. Todl Europoje jau deimtmetis B. ter

restris veisiama iltnamiuose. Belg duomenimis, ems kamans vie

nintels, kurios veisiasi ir iem. Kit ri kamans pereina ana bio-

z. iaurs Amerikoje auginamos B. impatiens, B. occidentalis, o Kanar

salose - B. canariensis. Pasaulyje 1996 m. buvo iplatinta iltnami au

galams apdulkinti apie 0,5 mln. kamani seimeli u 75 mln. JAV do

leri. Europoje kamani eimeles daugiausia platina belgai.

Kam ani ap g y vendin im as p ag al V . Greben ik ov. iem p ag a

minamos maos duts - mediniai aviliukai (15x15x15 cm). Prie la

k rengiami 0,5-1,0 m ilgio koridoriukai apsaugai nuo gegutini ka

mani. Aviliuko vidus itepamas juodemiu. Paklojama saman,

peli lizd likui, susmulkint augal. alia dedamas namini bi

i viesaus korio gabaliukas cukraus sirupui pilt i (1:1). Pavasar su-

14

6 PAV. Aviliukai kamanms: A - ems kaman aviliuke kuria lizd; B - pritaikytaskamanms nukleusas (autorius A. Kabzevas, 1991): 1 - aviliukas, 2 -fiksatorius,3 - padklas, 4 - polietilenin plvel, 5 - landos vamzdelis (1,5 cm skersmens)apsaugai nuo gegutini bii, 6 - tinklelinis koridoriukas prie lakos (L), 7 - stovas

gaunama norimos ries iekanti lizdaviets kamans motinl ir

leidiama paruot aviliuk (6 pav. a).

Autoriui jaunystje tekdavo apgyvendinti su lizdu paupse rastassamanes. Kai kamans priprasdavo landyti pro aviliuko lak, vidu

dien bdavo perkeliamas visas korys, o vakare parneamas ariau

nam. Samans igyvendavo iki rudens, o lizdus sunaikindavo va

ko kandys. Kad gyvena gegutins kamans, autorius dar neinojo,

todl ir lakos koridoriuko nenaudojo.

Eu rop oje d irv ins k am ans au g inam os p ol is t i ro l in iu ose avinu

kuose (M. VVarzecha, Th. Gladis, 1994). Aviliuko matmenys -

20x20x20 cm , k u r io v idu s p adeng tas m ink tu k ar tonu (dl i lu

mos). Lakos skersmuo - 18 mm, o prielakis - 10x6 cm. Vidun de

dam a ark l i p lau k , sau s du rp i , p ak u l ar k i t m ink t m e

diag . Mait in tu v at s to ja nam in i bi i su p at ru m p intom is

akelmis 5x5 korio gabaliukas, kurio akeles pilama trys arbati

n ia i au k te l ia i 1 : 1 m edau s/vandens m ais to . Mais tas k ei iam as ,

k ad nesu r g t . Nau dojam as i r d irbt inai inver tu otas cu k ru s sp ec ia

l iose m ait in tu vse . p areng t avi l iu k p erk el iam a su g au ta m ot in

l . Mot inls g au dom os g am toje , nes ru den j au nos p al iek a i l tna-

15


8/96

mius ir iemoja netoli j t inkamose lizdavietse. Sugauta motinl,

pavyzdiui, su degtuk dute, dedama aviliuk prie maisto. Ka

man maistu susidomi. Aviliukas udengiamas ir pastatomas nuoa

liau, kad t iesiogiai nekaitint saul. Po tri j dien, vakare, patikrina

ma, ar motinl gyvena aviliuke. Jei atsargiai pabeldus, pasigirsta

garsas, viskas tvarkoje. Po kurio laiko aviliuke rengiamas kamans

l izdas .

Manau, kad daugelis kinink turi maus iltnamiukus, kuriuose augina daroves, ypa pomidorus ar gli sekiojus. Pravartu veis

t i ir kamani aviliuk. Tai pigiausias ied apdulkintojas, nereika

laujantis didesns prieiros. Viena kamani eimel skmingai

apdulkina iki 3000 m 2 iltnamio pomidor plot per 6-8 savaites. Ki

toms darovms skiriamas dar didesnis plotas. Jei eimoje yra gam

tos mgjas, galima auginti ir daugiau kamani seimeli, bet pir

miausia btina gusti. Pabandykite, nes paruotas eimeles pirkti

g ana brang u .

B I T I N I A I D I R B T I N S E L I Z D A V I E T S E

Daugelyje pasaulio valstybi laukinius bit inius bandoma auginti

dirbtinse lizdavietse. Geriausiai sekasi privilioti lapkirpes bites.

Pateikiama Novosibirsko (V. Grebenikovo, 1986) auginimo patirt is ,

nes ms augintojai bandym neaprao.

Lapkirpes bits auginamos i sen laikrai susuktuose vamzde

liuose, kuri skersmuo - 5,5-6,5 mm, ilgis - 16-19 cm (7 pav.). Pir

miausia i laikraio ipjaunami eiakampiai popierliai, kurie,

prie suvyniojant vamzdelius, truput suklijuojami (kampuose) (1).

Paruoti vamzdeliai supakuojami ryulliais (2), kurie apdengiami

arba dedami pastogn nuo lietaus (3).

Stogin su dirbtinmis lizdavietmis taisoma ariau pelki, kur

lap k irp i p as i ta ik o dar dau g iau . V am zdel iu ose ap s ig y vena bi ip al ik u ony s . Ru den , vam zdel iu s p am irk iu s vandeny je , k ok onai i

neami laukan, kad isirist suaugls lapkirpes. Norint uauginti

ap du lk in im u i , p avy zdiu i , m ly niedi l iu cern iedam s, k ok o

nai la ik om i ink u bator iu je 0-4 , 4C tem p erat ro je . Kel ios d ienos

16

p r ie y dj im k ok onai p ala ik om i i l tam e k am bary je i r i bars tom i

p asly je .

Naudotinos daugkartins lizdaviets. Jos gaminamos i 2 cm sto

rio nesmalingos lentos (8 pav.). Sudedamj kanalli ilgis - apie

12-15 cm, skersmuo - 7 mm. Tokios lizdaviets t inkamiausios mega-

chilms bitms. Kit ri bit iniams daromos kitoki konstrukcij

l izdaviets .

Iardom os m edins l izdaviets p ak abinam os p o m edi ak om is ,

prie pastat sien ar kitur. Paruous didesn kiek, btina apsaugoti

nuo skruzdli; skruzdlynai arti lizdaviei nepageidautini.

Gerokai malonesnis darbas su kaman

mis. i eilui autorius savo bit ininkavimo

keli kaip t ik ir pradjo nuo kamani. Radus

emins kamans lizdaviet, reikia ruoti

aviliuk ir j be dugno ustatyti ant lizdavie

ts, kad kamans priprast landyti pro lak

(9 pav.). Po dienos kitos, vakare, lizdas perke

liamas aviliuk su dugnu. Jis perneamas

norim laikyti viet: sodo patvoriu, pastogn

ar kitur. Negalima statyti ant skruzdlyno ar

ba skruzdli tak, kuri gausu pamikse.Kamanms aviliukai gaminami i dviej

centimetr storio lentos, madaug 2,5-3,5 dm 3

ta lp os (10 p av . a ) . Avi l iu k e reng iam as

15-20 cm ilgio lakos koridoriukas su vidine

8 PAV. Medinsiardomos lizdavietsbitms megachilms


9/96

2x2 cm anga. Aviliuko vidui t inka samanos,

seni ir sausi peli lizdai.

Patartina bandyti kamanes apgyvendinti

iltnamyje. Geriau t inka stiklinis iltnamis ir

sodins kamans. Aviliuose, kuri saman

kamuollio vidun dedama gaballis nami

ni bii kori su duonele, kamani motin

ls noriau apsigyvena, nes turi viliokl, t .y .pradinio maisto lervutmis.

Kam ani m ot inls p ag au nam os p avasa

r, orui atilus, sode, kuomet skraido dirvos

paviriuje ir ieko t inkamos vietos lizdavie

tms. Sugauta kamans motinl dutje ar

stiklainiuke perneama vien i rengt avi-

liuk priprasti.

iltnamyje, jeigu dar neydi augalai, kibir pamerkiama blinds

ak, kad kamans rast iedadulki. V. Grebenkovas (1973) silo

i plastmasini buteli kamteli pagaminti maitintuvi, kurias

retkariais t ikslinga pilt i cukraus sirupo ar praskiesto medaus su

duonele. Vliau, kai suydi agrastai ir kit i sodo vaizmediai, galima

pradaryti iltnamio langel, kad kamans sinet maisto ir i lauko.

Rudeniop dalis jaun susiporavusi kamani motinli lieka ie

moti iltnamio dirvoje. Kitais metais nereikia gaudyti lauke: turima

sav nam in i " k am ani .

Kamani aviliukai pakabinami, taip j ie apsaugomi nuo skruzd

li (10 pav. b).

9 PAV. emins kamanslizdaviet (1) ir aviliukas(2) ant skraidymo angos

18

P R I M I T Y V I O S

M E D U N E S B I T S

Pirm iau s ia - k odl m edu nes? Ju k bi ts m ed g am ina, o ne

nea , k ai nea , ta i bi ts vag i ls . Pavadin im o k al t in ink as p ats g y

v n s is tem into jas (vard su teik jas ) K . L in ju s , davs p avadin i

m A. mellifera (1758), po trej met perkrikti jo A. mellifica

(vietoj medaus neja medaus gamintoja). Todl i r iandien in je bi

t in ink y sts l i t erat ro je var to jam i abu p avadin im ai , nors te is ing es

n is an t ras is .

B e g e l u o n i n s b i t s (Melipona ir Trigona) d a n i a u p a s i t a i k o

Piet Am er ik o je . Yra vair i r i , k u r ios sk ir ias i dy dia is : nu o

2 iki 20 mm ilgio. Lizdo centre korius siuva vertikaliai perams au

g in t i , p ak ra iu ose (k r velm is) - k or iu s narvel ia is v ir m edu i

p i l t i . p ero k or io narvel p r ideda m ais to , p o to k iau inl i r nar

vel u deng ia . Lervu t is ivy sto i m ais to at sarg . Je ig u m ais to

g erok ai dau g iau , i s ivy sto m ot inl , k u r i sm u lk esn u darbin in

kes ir t ik pradjusi dti kiauinlius sustorja, it sta jos pilvelis.

Mot inls k iau idse y ra p o 4-8 sp ire l in iu s k iau in latak iu s . Dar

bin ink s u nam ines bi tes g y vena t r ig u bai i lg iau . Darbin ink sdeda s tam biu s k iau inl iu s , k u r iu os su valg o m ot inls , o i l ik u

si isir ita tranai.

Lizdus ruoia medi drevse, uolien plyiuose, tuiuose ter-

mitynuose ir net t iesiog emje.

Vietiniai gyventojai begeluonini bii med vartoja kaip vaist.

J is rgtokas ir skystas, turi maiau cukraus u namini bii med.

Iimtas laikomas buteliuose. I vienos eimos gaunama tik keli litrai

medaus. Taiau j is labai brangus.

1956 m. Brazili jon veus i Afrikos geluonines (scutellata) bites,

sutriko begeluonini bii ekologins slygos. Afrikiets, ypa meti-

ss, tapo labai agresyvios: uvald ganyklas, plia vietini bii liz

dus, naikina j perus. Meliponos ir tr igonos spariai nyksta. Pavyz

diui, San Paulo valsti joje 1854 m. mikingumas siek 81,8%, o

iplitus kavos plantacijoms, mikai sudaro t ik 8,3% (1973). Ankstes

nse ganyklose vienoje vietoje bit ininkai laikydavo po 100 bii ei

m ir surinkdavo vidutinikai po 151 medaus, o pastaruoju metu lai-

19


10/96

ko tik po 5 bii eimas ir surenka po 2-51 medaus. iandien melipo-

nas daugelis bit inink laiko kaip dekoratyvines alia metizuot ve

tini produktyvi bii eim.

T I K R O S I O S

M E D A U S G A M I N T O J O S

Meliponos (begeluonins bits) isivyst madaug prie 80 mln. ,o medunes bits - t ik prie 15 mln. met.

Azijos emyne (Indija, Kinija) natraliai veisiasi indikosios bits.

Indijos didioji bit (A. dorsata) iplitusi Indijos tropikuose. Medi

akose siuva vien 1-1,5 m ilgio kor, kuriame visi narveliai panas.

Bits savo lizdavietes danai keiia. kiniu poiriu menkaverts,

nes avilius nesiduoda perkeliamos.

Smulkiausios medaus gamintojos yra Indijos maosios bits

(A.floreae), kurios medi akose siuva vien mogaus platakos dy

dio, bet skirt ing narveli skersmen kor (11 pav). Praktin reik

m - apdulkina kai kuri medi iedus.

Panaiausia namines bites yra Indijos vidutinioji bit (A. indicaarba cerana). Gyvena medi drevse, uolose ir kitur. Siuva kelis skir

t ing narveli korelius. Leidiasi apgyvendinamos aviliuose, nors

20 21


11/96

22


12/96

Lietuvoje platesni bii kryminimo bandymai pradti 1960 m.

LI 1968-1981 m. tyrimai parod:

1) sukryminus Kaukazo kaln pilkj bii motinles su vieti

niais tranais (K x V), palikuonys, t .y . pirmos kartos mirns, iemo

ja geriau negu kaukaziets. eimos anksiau sustiprja pavasar. Ge

rai dirba raudonuosiuose dobiluose. eimos t inka bitms dauginti,

maiau nukenia nuo varoatozs. Mirns piktesns;

2) Itali jos ir Kaukazo (I x K) bii pirmosios kartos mirns labairamios, anksti pradeda auginti perus, nelinkusios spiesti, gerai ap

dulkina raudonj dobil iedus. Iaugina labai st iprias eimas, t in

kanias bii pieneliui gaminti. Taiau iemoja blogiau u kitas mi

r ns ;

3) Kaukazo ir karnikos (K x Ca) bii pirmosios kartos mirns

paios produktyviausios (1 lentel) ir labiausiai t inkanios komplek

siniam naudojimui mirns. Anksti pavasar pradeda auginti perus,

todl gerai panaudoja pavasarin medune. Intensyviai renka ieda

dulkes, gerai lanko raudonj dobil iedus, nelinkusios spiesti.

Neigiamos savybs - meduneio metu pirmiau nektar pila lizdo, o

po to magazino korius.

i L E N T E L . vairi bii rasi ir j pirmosios kartos mirnividutin medaus produkcija (Dotnuva)

Pradedaniajam tikslinga sigyti vien antr nepikt bii eim.

Vliau galima turti ir kolekcij. LI bit ininkysts specialistai Lietu-

24

voje rekomenduoja veisti grynsias karnikas ir Kaukazo kaln pilk

sias bites bei j pirmosios kartos mirns.

K A I P B I T I N I N K A V I M O

M S P I R M T A K A I

Kas anksiau, mons ar namins bits, apsigyveno aisi em

se? tai atsako archeologiniai liudininkai. Pagal juos tarpledynmeilaikotarpiu buvo labai iltas klimatas ir augo galingos puys bei eg

ls, kurios paliko savo sak produkt - gintar. Gintaro inkliuzai pa

teikia vis vabzdi, gyvenusi tuometinje aplinkoje, kolekcij. De

ja, bii ia nra (o gal nerasta?).

P irm ie j i m oni p dsak ai m s k ra te ap t ink am i m adau g

3000 met prie Krist (A. apoka, 1936), tai yra naujojo akmens am

iuje (neolite). io periodo Lietuvos gyventojai buvo klajokliai. J ie su

stodavo trumpam smlynuose, upi bei eer pakrantse ir mik

aiktelse. Vienintelis prijaukintas gyvulys tuomet buvo uo. mons

maitinosi i mediokls ir vejybos. Medi drevse galjo rasti bii

kori su medumi, duonele bei perais. Iplitus mikams, medi dre

vse atsirado daugiau buveini bitms plist i . Dar io tkstantmeio

pradioje mikai ir pelks sudar 75-80% tuometinio Lietuvos ploto.

Seniausios raytins inios apie drevininkus, bites, med ir vak

siekia XIII a. Enciklopediniais duomenimis, prsai, lietuviai, kuriai

ir gudai jau mokjo banytines duokles medumi bei vaku. Pavyz

diui, 1253 m. magistras, dalydamas kuri ir Livonijos emes ba

nyioms bei vienuolynams, kartu padalijo ir drevininkus, o 1308 m.

Ryg buvo veamas parduoti vakas. Tai lyg ir seniausios inios apie

bii produkt eksport kitas alis. Betgi X-XI a. stambiausias Eu

ropos ir Azijos prekybos centras buvo Gotlando sala Balt i jos jroje.

j i Rusijos buvo veami kailiai, medus ir vakas, todl lietuviai, gy

ven prie tokio svarbaus kelio, negaljo neprekiauti anksiau.Senovje bit ininkyst um svarbi viet, apie tai liudija dauge

lis tuometins Lietuvos vadovybs dokument. Pavyzdiui, 1501 m.

Lietuvos didysis kunigaiktis Aleksandras pagal tuo metu veikusius

bitininkysts paproius ileido statym, kur 1529 m. iplt ir pa-

25


13/96

tvirt ino ygimantas Senasis. Statutuose, kuriuos vliau patvirt ino

ygimantas Augustas (1566) ir ygimantas Vaza (1588), daug vietos

skirta bit inink teisms. Apskritai ankstesniej i statutai reguliavo bi

t inink ir biiuli santykius, sprend vairius nesusipratimus, ratu

formino tradicines bit ininkysts teises. U medaus vogim, drevi

naikinim ar pasisavinim nusikaltliai buvo baudiami net mirties

bausme, nors bites ir globojo" dievas Bubilas bei deiv Austja.

Pats bit ininkavimas medioklins bit ininkysts laikais buvo ganaprimityvus. Mediotojas, vaikiodamas po mik, apirdavo ir

senus medius su drevmis. Pastebjs landanias bites, peikena pa

didindavo drevs ang, pro kuri ilaudavo visus korius. Taip

praktikai buvo naikinamos bits. Kiek vliau, kai bitms tramdyti

pradti vartoti dmai, lizdavietse jas nuo kori nubaidydavo, o pa

likus dal kori, eima gyvendavo toliau.

Drevs bdavo imtameiuose mediuose, auktai. Jas ikopti bu

vo gana sunku, nes lipant reikjo turti dmin, ind koriams, peike

na ir kt . Kopimui vartodavo tam tikr prietais, vadinam geiniu

(virv su lentute atsissti) .

iandien aptinkami t ik bartins bit ininkysts likuiai. T. Ivanaus

kas Gamtininko urauose" (1979) paymjo, kad Merkins ir Mar

c ink oni k ra te , g ars ju s iam e

grybais ir medumi, pirmaisiais

XX amiaus metais naujai reng

t drevi neteko matyti. Pagal

M. Sereiikait (2000), vien Mar

cinkoni krato mikuose 1980 m.

buvo rasta 79 drevs, o 6 i j

sp iets i bi ts . Marc ink onik is

J . Mikinis vis gyvenim usii

minja drevine bit ininkyste.

iek t iek paangesnis bit ininkavimas prasidjo, bites perklus

kelminius avilius. Jie sodybose,

kaip ir mike, buvo statomo stati.

Tokie aviliai pavadinti statiniais.

12 PAV. Pintinis avilys: 1 - lizdas;2 - lentels, kuriomis udengiamasavilio virus; 3 - lentels su nusitubii koriu

26

n PAV. K. Levickio konstrukcijos 14 PAV. Varavinis avilys (i upa-avilys kalins puss)

Juose bits sidavo korius per vis avilio ilg. Kart vasar dalis to

ki kori susmukdavo. Statinius avilius lengvai nuversdavo vtra ar

gyvuliai. Todl vliau aviliai pradti statyti gulsiai. Vienas galas b

davo pakeliamas aukiau ir vadinamas galva. Antrasis, vadinamaskojomis, stovjo emiau.

Pagaliau XVIII a. pabaigoje ir Lietuvoje pradjo plist i dirbtiniai

aviliai. Pradioje j ie pinu i iaud ar vyteli (12 pav.). XIX a. antro joje pusje inomas lenk bit ininkas K. Levickis sukonstravo avil

vertikaliais rmai s (13 pav.), kuris su varaviniais (14 pav.) labiau pli

to Suvalk krate. iaurs Lietuvoje buvo galima rasti latvi profeso

riaus P. Rizgos konstrukcijos avili (15 pav.), o rytiniuose rajonuose -

rus bit ininkysts draugijos avili. Mint avili konstrukcijos vai

rios, nes juos gamino vairi isilavinim ir sugebjim mons.

Prof. J . Kriinas, remdamasis E. Canderio tyrimais, kad aukta-

rmiuose aviliuose temperatra vidutinikai 10C emesn negu e-

marmiuose, Lietuvos bit ininkams patar, jog ms slygomis guls-

t iniai aviliai t inkamesni. J is msi tobulinti Dadano konstrukcijos

avil , platino naujj Dadano avil (16 pav.). J . Kriino 16-kos rm

avilio konstrukcij patobulino A. Morknas, vliau P. Skrebutnas.

27


14/96

73 0

16 PAV. Prof. f. Kri

ino patobulintasnaujasis Dadano avilys:

Ms - magazinas; Liz -

lizdas; ID - itraukiamas dugnas; ADs - avilio dugnas;Lk - lakos kamtis;Lul - dugno prielakiouveriamoji lentel;FDs - skrynios dugnas;Fui - skrynios dugno

prielakio uveriamojilentel

Nuo 1960 m. is avilys po truput tobulinamas ir platinamas kaipstandartinis.

J . Kr i i nas p ate ik i r 24-25 rm g u ls t in io avi l io brin iu s(17 pav.). Jame galima naudoti vien arba du magazinus. Avilys tu

ri dvi lakas: antroji atsarginei arba pagalbinei motinlei laikyti. Be to,

vietoj lubeli taisytos 470 mm ilgio ir 12 x 8 mm skersmens sijels

(L), kuriomis labai patogu udengti tarprmius. Mintas avilys sta-

28

i

29

cionariai bit ininkaujant labai t in

kamas, dl to naudotinas ir da

bartiniu metu.

Ank s iau L ietu voje dan iau

siai laikydavo 1-5 bii eimas.

Tik daugiau kaip 5 bii eimas

tu r j asm eny s bu vo vadinam i

bitininkais, daugiau kaip 15-20 -dideliais bit ininkais (profesiona

lais). Apskritai bit ininkai siek

turti kuo daugiau bii eim, n PAV. Prof.]. Kriinaogulstinis

Ta iau dl g any k l s ty g iau s , (25 rm) avilys su dviem lakomis

y p a neisk ir s ty tu ose k aim u ose,

nebuvo galima laikyti didelio bityno vienoje vietoje. Dal avili bit i

ninkai idalydavo bii neturintiems. U ganykl ir viet biiulis

gaudavo pus ar i anksto sutart pas j esani bii medaus dal.

Vliau (J . Plekait is, 1921) buvo raoma: Tu Lietuva, buvai ir esi gra

i visuomet, bet kaip dar pagratum, jei tavo kiekvienam ketvirtai

niam dvikilometry bt nuo 100 lig 200 bii avili, nes geroj ganyk

loj t iek bii eimyn ne t ik praminta, bet ir saldi naud duoda!"

Manau, kad tai svajotojika mintis, be mokslins analizs. Taiau bi

t ininko dvasikio pirmojo savo leidinio skyrimas Dievui: Tepalai

mina taip gerasis Trejybje Dievulis Lietuvos bit ininkavim. . . " ne

prarado dvasins verts ir iandien.

Nors ir plito rminiai aviliai, priekarinje Lietuvoje bit ininkysts

rodikliai nebuvo dideli. Apibendrindamas 1931-1933 m. bii nau

d, prof. J . Kriinas ra, kad vienas rminis avilys vidutinikai kas

metai duoda apie 5, o kelminis - apie 2 kg medaus.

Bit ininkas J . Pekait is leidinlyje Bitininkas" nurodo, kad nepa

lankiais bit ininkavimui 1913 m. i bii eimos gavo t ik po 1-2 p

dus, o 1914 m. (palankiais) - net po 4 pdus medaus. M. Pekaus-k ai t (Lietu vos bi t in ink as" ) - labai nep alank ia is 1919 m . i

varavini avili gavo po 56 svarus, o Dadano - po 100 svar.

1920 m. (palankiais) varaviniai aviliai dav po 3 pdus, o dadani-

niai - po 176 svarus medaus.


15/96

Seni raytiniai alt iniai liudija, kad patyr, tai yra mokantys bit i

ninkauti ir anksiau surinkdavo gerus prekinio medaus derlius.

Priekarinje Lietuvoje (1929) bit ininkai daugiausia laik po 10 bi

i eim (64,3%). 11-20 eim turjo penktadalis bit inink. Daugiau

kaip imt eim laik 1,4% bit inink (pavyzdiui, Lazdij apskrity

je V. Malinauskas - 150, Kdaini apskrityje J . Katkus - 300).

Literatros gimtja kalba plit imas, kurs kininkams organizavi

m as sk at ino bi t in ink y sts vy sty m si L ietu voje . 1930 m . bu vo126,8 tkst., o 1940 m. - 206,0 tkst. bii eim.

Daug nuostoli Lietuvos bii kis patyr Antrojo pasaulinio ka

ro metu ir po jo. Liko tik 36 tkst. bii eim. Daug ger bitinink

uvo arba buvo represuota. Priekarinis bii eim kiekis pasiektas

p er de im tm et .

P O K A R I O B I T I N I N K Y S T

Nuo 1947 m. Lietuvoje pradta organizuoti visuomenin bit inin

kyst. 1950 m. prie M kuriamas bit ininkysts trestas, kontora, v

liau - bit ininkysts valdyba, buvusi iki 1991 m. vasaros.

Pokario laikotarpiu daugiausia bii eim Lietuvoje uregist

ruota 1961 m. - 259,7 tkst . , o visuomeniniuose bitynuose -

1978 m. (66,7 tkst . ) . Iplitus varoatozei, respublikos bii kis su

menkjo ir atstatytas apie 1985 m. : du tredaliai bit inink mgj ir

tredalis - ki.

V isu om enin ia i bi t in ink y sts m edau s g am y bos rodik l ia i :

1966-1970 m. - 17,1 kg i bii eimos; 1971-1975 m. - 15,2;

1976-1980 m. - 8,5 ir 1981-1985 m. - 13,6 bendrojo kiekio. Surenkant

vidutinikai po 13,6 kg/b. . bendrojo kiekio, bii eimai sumaitin

ta beveik po 20 kg cukraus, arba kilogramas prekinio medaus tris

kartus cukruotas" . Tokie pat rezultatai gauti ir apskaiiuojant savi

kain: paarams (cukrui) tenka beveik pus ilaid. Suradus tarp bity n didj im o ir bi i e im m edau s p rodu k ty vu m o dsn ing u m ,

gautas neigiamas ryys (r = - 0,7). Vadinasi, bitynus stambinti silpno

se Lietuvos bii ganyklose neperspektyvu.

Kokia bit ininkysts ateit is?

30

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo uregistruota po 0,7 bi

i eimos kiekvienam kaimo gyventojui. Ar bit ininkyst, panai

ankstesn, prisikels atsikuriant ms kaimui. Matyt, ne.

Pirma, prie kar du tredaliai Lietuvos moni gyveno kai

m u ose. iandien - p r ie ing ai . Antra , p ak i ts dau g u m os k aim g y

ven im o b das : su s ik ru s ios k om p ak t ik os m r ins g y venviets .

Dirbam u ose lau k u ose m aai nek tar ing (g ars tu k , svr i , ru g ia

g l i ) . . . p ik tol i . Geresns s ly g os bi t in ink au t i t ik p aviense sody bose p am ik se . I r t re ia , a t s iradu s ver t ing esn i u m ed bi i

p rodu k t p ak lau sai i r i p l i tu s bi i varoatozei , b i t in ink au t i g als

tik gerai pasiruo bit ininkai. Bites reikia priirti, o ne laikyti,

kaip tai buvo daroma seniau. Be mogaus prieiros jos negali gy

vent i . Be to , s i lp nose g any k lose ek onom ik as bi t in ink avim as m a

nomas t ik bites iskirsius maomis grupelmis, tai yra laikant de

centra l izu otai . Todl atei t is pr iklauso tr adic inei mgjikajai

bit ininkystei .

Tiesa, negalima pamirti ir stambi bityn, besikuriani kinin

k bit inink. Todl artimiausiu metu Respublikoje matysime dvi bi-

t ininkavimo grupes: mgjus ir profesionalus, gyvenanius i bii.

Bit ininkai profesionalai, turintys daugiau bii ir gyvenantysmiestuose, nors degalai ir brangs, bet be bii veiojimo neapsieis.

Negalima palikti viryn, neatveus juos bii. Jos reikalingos ki

nink sklini oli pasliams. Tie, kurie neturi sav, nuomos i pro

fesional.

Kas gali bitininkautiBitininkyst - tai tas pats, kas domjimasis

moterimis, man senovs graikai.

J . G r e i m a s

Bitininkas - sena profesija. Tai rodo vairi ms vietovi (kai

m) pavadinimai: Aviliai (Zaras r . ) ; Avilliai (aki r . ) ; Bit inai (Ma-

31


16/96

rijampols r . ) ; Bitel (venioni r . ) ; Vakai (Pasvalio r . ) ; Vakiai

(Klaipdos r.) ir kiti.

Ms senosios kartos moter posakiai, kad prie bii vyr dar

bas, kad bit ininkauti gali t ik vyrai ir t ik suaug mons (Petrulis J . ,

1990), kain ar teisingi. Gal teisingiau - klaidinga manyti, kad kiek

vienas vyras jau gali bti bit ininku: bits paios pasirenka draugus -

pagal biiulysts kodeks.

Raytiniuose alt iniuose minimi ir bit ininkai. Tai labiau vyrikasusimimas, nes bits gyveno mikuose. Drevininkai, o drevin bit i

ninkyst klestjo iki XVI imtmeio, gerai painojo bii gyvenim,

mokjo su jomis elgtis. Laikui bgant, bites pradjo laikyti bitynuose,

alia nam, i pradi drevse - drevto medio stuobriuose ir kel

miniuose aviliuose, vliau - iardomuose aviliuose. Bit ininkyst i

mediotojiko verslo pamau tapo naminiu usimimu, kaip gyvuli

ninkyst ar pauktininkyst. Todl tapo prieinama ir moterims. Nors

istoriniai alt iniai rodo, kad moterys bit ininkavo ir seniausiais lai

kais. Puiki bit ininki buvo visuomeniniuose bitynuose. Pavyz

diui, 1973 m. po 49,9 kg/b. . surinko Jonikio r . bit inink O. Buie

n, po 49,6 kg/b. . - LI bit ininks M. Baleki en ir M. Radzevii t.

I penkiasdeimties 1971-1975 m. respublikos bit ininkysts pirmn- 28% moter. Plintant bit idms su aviliais, turiniais magazin r

melius, palengvja darbas, nereikia moterims sunkiai kilnoti.

iandien bit ininkauti gali kiekvienas mogus, turintis potrauk,

nealergikas bii nuodams, turintis slygas ir bit ininkavimui kelet

valand laisvo laiko. Profesoriaus J . Kriino odiais: . . .prie bii

yra maloniausias darbas, kuris yra kaip ir ems kio poezija" (1932).

Malonumas - sveikam mogui. O alergikam? Juk apie 500 vienkar

t ini glim pavojinga net ir sveikam. Tuo tarpu alergikam pakan

ka keli glim. Alergiki bii nuodams mons imuniteto negau

na. Jiems bit ininkauti nerekomenduotina.

Pag al neray tas ta isy k les k la idio jan io sp ie iau s savin ink utam p a tas , k u r is j su g au na. Todl bi t in ink u g al i tap t i k iek vienas

ir bet k ada. Ta iau , be noro , y p a p radedant ies iem s, b t inos e le

m entar ios in ios . Manau , nesensta inom o ru s chem ik o ir bi t i

n ink o (p r i i r ju s io ap ie 100 bi i e im ) A. Bu t lerovo odia i :

32

Tikru bit ininku - bii eimininku - gali bti tas, kuris gerai pa

s ta v is bi i g y venim ir m ok a in ias p r i ta ik y t i veik lo je . " B i t i

n ink au jant varoatozinm is s ly g om is , m ok y m asis i r daly vavim as

bit in ink org an izac i jo je b t inas .

Nuo ko pradtiTurti pakankamai ger priemoni pus darbo.

W . B o l o e d o r m a s

Rpestingas pradedantysis pirmiausia stengiasi sigyti btiniau

si bit ininkavimo reikmen (18 pav.).

m og u s tu r i p as toviu s bioenerg et in iu s lau k u s , k u r ie dan iau

siai jauiami per plaukus, pirt galus ir kitas kno dalis. ios sro

vs labai silpnos, taiau jas bits junta ir tas vietas daniausiai ge

lia. Todl nereikia bii bijoti, nes baims metu srovs suaktyvja.

O kol priprantama, veid ir ypa galvos plaukus, kaip elektrodus,

t ikslinga pridengti specialiu t inkleliu veidui. Net ir bii nebijan

iam, nereaguojaniam kelis glimus dirbant prie piktesni arba

su erzin t bi i veido ap sau g a b t ina : jos bes iar t inan iam p r ie av i

lio t iesiog segasi drabuius, gelia. Todl geriau apsisaugoti, kad

18 PAV. Btiniausi bitininkavimo reikmenys: 1 - tinklelis veidui;2 - dmin; 3 - bitininko kaltas

33


17/96

netrukdyt darbui ir net paios bits. Jos, kaip darbo objektas,

y ra p avoj ing os , vadinas i , neg al im a nu s ieng t i sau g au s darbo re ik a

l a v i m a m s .

Geru oru dirbant prie nepikt, pavyzdiui, kaukaziei ar karni-

k, t inklelio priekin dalis (t iulis) nusmaukiama po smakru, o kepu

r, kaip skrybl, apsaugo plaukus nuo erzinimo ir veid nuo sauls

spinduli. Patyr bit ininkai t inkleli nevartoja, bet juos bityne turi

sveiams arba usideda patys, kai susierzinusios veamos bits irp an .

Negalima umirti, kad pavasar ir ruden, kai altesni orai, bits

mgsta lst i po drabuiais. Umaut ant galvos veido t inklelio apai

reikia pakiti po apsiausto apykakle. Vyrai daniausiai dvi chalatus

rankogaliuose su gumelmis. Moterims labiau t inka vairi modeli

k om binezonai .

Dmin reikalinga bitms reguliuoti tvarkant lizd, alinant nuo

kori bites. Ne vietoje pasirodiusios truput parkomos ir jos bema

tant pasitraukia. alt i , saikingai vartojami dmai bites ramiai nubai

do. Prie apirint piktesn eim, t ikslinga pro lak du tris kartus

parkyti. Bits puola prie kori narveli prisigerti maisto ir apsira

mina. Dmin vartojama ir gydymui, kai ant sirusenusio dlio udedami vaistai ir dmai puiami pro lak.

Dminje pirmiausia udegamas suglamytas laikraio gaballis

ir dedamas cilindro apaioje ant groteli. Po to upilama susmulkin

to (sauso) dlio. Kelis kartus paspaudus oro pster, dlis sidega, ta

da ant viraus upilama stambesni dlio gaballi.

Dminei t inka sausas, nesmaling medi (gluosni, topoli,

drebuli) dlis. Beriniai truliai nerekomenduotini: turi bitms ne

malon kvap. Bit ininkai dmams vartoja medi kerpes, kukurz

burbuoli erdis, tabako ar bitkrsls st iebus.

Vokietijoje, ypa bit ininkaujant bit idse, naudotinos maos dmi

ns, i kuri dmai ipuiami burna arba elektriniu taisu.Kaltas reikalingas ardant bii lizdus. Mat jos stengiasi upikiuo-

ti nepralendamus plyelius ir taip pritvirt ina paius rmus. Kaltu nu

valomi ne vietoje pasiti koreliai, nevarumai nuo avilio dugno, nuo

skirtuk atlaisvinami rmai.

34

A V I L Y S

Rikiuojasi eilSpalvingi aviliai.

Jie gintaru man vieiaIr kvepia kaip ilai.L . V a i n i k o n i s

iandienin bii buvein - avilys. Lietuvoje iplit aviliai Dada-no-Blato rmais, kuri matmenys: lizdo - 43,5 x 30,0 cm, magazino -

43,5 x 14,5 cm. Rm sijeli plotis - 2,5 cm (19 pav.). Kai kas naudo

ja paemintus: daugiaauki - 43,5 x 23,0 cm arba t ik magazininius

rmelius. Galimi ir kitoki matmenys, svarbu, kad bityne j ie bt vie

nos konstrukcijos. Nestandartiniai apsunkina inventoriaus, dirbtini

kori ir kitoki avili naudojim.

em arm i Dadano-Blato m atm en avi l i t ink am u m m s

sly g om i s rodo ir iandien in ia i ap sk ai iavim ai (p o k as L , 1990) . I

ilgai kori iluma plinta ymiai geriau negu skersai j. iem avi

lio lizdo ilumos laidumas priklauso nuo oro srovi lizde. Kad liz

das b t op t im alu s , j i s netu r i b t i k vadrat ins form os . L izdas ,

su dary tas i Dadano-Blato rm , v idu t in io s t ip ru m o bi i e im ai

y ra op t im alu s . Minto rm o p lot is rac ional ia i p ar ink tas m ais tu i

19 PAV. Standartinis lizdo rmas (a) ir rmo petuko padtis vidins avilio sienos falce (b) (matmenysmilimetrais)

35


18/96

pasiskirstyti. iem, per alius, bits atsiduria rm viduryje, il

iau s io je v ieto je .

Pirkti ar paiam daryti avil?

Jeigu nesate stalius, neturite darbo su rankiais ir mediena g

di bei t inkam darbo slyg, nesiimkite precizinio darbo. Geriau

sigyti pagamint avil . Nebtinai nauj, galima suremontuoti sen ir

kelerius metus skmingai bit ininkauti.

Jei senas avilys stovjo udengtas, t ikriausiai jo vidin dalis sveika, mat mediena, impregnuota bii pikiu, nedrksta ir silpniau p

va. Jei iorin avilio dalis apysveik t ik viena kita lentut supuvusi,

jos pakeiiamos sveikomis. Trobagrybiai daniausiai sugadina avili

dugnus. Jiems restauruoti t inka grindleni atliekos. Suremontuotas

avi ly s p erdaom as , i dezin fek u ojam as .

Jeigu avilys stovjs ilgiau ar jame gyveno sveikos bits, infekci

jos alt ini neturt bti. Pavyzdiui, varoatozs erks (kai bii n

ra) avilyje isilaiko iki 35 par. Tuo tarpu askosferozs sporos ar no-

zematozs sukljai teraluose gyvybingi isilaiko iki dvej met.

Nevariuose aviliuose apgyvendinti sveikas bites nehigienika.

Remontuojant sen avil ar darant nauj, svarbu ilaikyti reikiam

atstum tarp vidaus rm. Bii biologinis atstumas yra 812 mm

20 PAV. Butinas tarpasavilio lizde tarp kori

36

(20 pav.). 12 mm atstumas didiausias. Kuomet bits udengia perus

ar med kori narveliuose, tarpai tarp j susiaurja iki 16 mm. Tai

maiausias atstumas. Tarpelius, pro kuriuos bits nepralenda, tai yra

siauresnius kaip 6 mm, upikiuoja, o platesnius kaip 12 mm linku

sios surit i koriais. Abiem atvejais rmai suriami su avilio vidinmis

s ienom is , ap su nk inam as darbas .

Pagrindin avilio dalis - rmas. Jie gaminami i neakotos pui

ns ar eglins medienos. Serij ins gamybos rm onins sijels viruje paplatj (21 pav.). Patiems gaminti patartina pagal norimo r

mo (standartini matmen) ablon.

Avilio ioriniai matmenys bitms neturi reikms. Stacionars

aviliai gali bti storesni lent, sunkesni. Laikant bit idse, kad bt

lengvesni, daromi i plonesni lentui. Aviliai i iors nudaomi

bii geriausiai skiriamomis spalvomis: baltai, geltonai, mlynai ar

ba i ir kit spalv deriniais nupieiant kampuotas figras, kurias

bits geriau skiria. Dayti aviliai daug ilgiau laikosi, nedayti - trum

paamiai (apie 12 met), skurdina aplink.

Aviliams t inka egls ar puies nesmalingos vertingos lentos. Vidi

ns dalys gaminamos i minktesns medienos: liepos, tuopos, juo-

21 PAV. L Standartinio avilio pjvis: A - stogas; B - magazinas; C - lizdas;D - dvigubas dugnas; E - magazino rmas; F - lizdo rmas; G - tarpsieniapiltinimas; S - skarda; L - lakos anga. U. Rm praplatjimai - petukai (P)

37


19/96

dalksnio lent. Iorin lentos pus (pagal ipjovim) kalama vir,

kad nesiriest kratai. tarpsienius dedama nelaidi ilumai media

g: spali, pakul, saman, iaud (aviini) kapoju. Blogesns yra

diovintos durps, medio pjuvenos ar drols. apilt inamj me

diag truput maiius negesint kalki, neapsigyvena skruzdls.

Svarbi avilio dalis yra laka. Apatin daroma 300-450 mm ilgio ir

20 mm aukio. Jos dydis pagal met laik ir eimos stiprum reguliuo

jamas itraukiamais papildomais kamiais su maesnmis lakutmis

(22 pav.). Bites veant ar iemai lakos pridaromos lakos grotelmis.

Pagal reikalavimus laka turt bti kiek auktliau u dugno pa

viri. Autorius naudoja avilius, kuriuose lakos nuo dugno pakeltos

vienu tredaliu rm aukio. iemai pridengiamos specialiomis

lentutmis. Jos patogesns, nes geriau vdinasi lizdas, o pavasar iki

patikrinimo nebtina pravalyti lakas: jos niekuomet neusikema.

Nuo drgms ir skruzdli aviliai pakeliami. Stovai gali bti vai

rs. Paprasiausi - em kalt i keturi tvirtos medienos kuoliukai.

Daug graiau atrodo ir patogiau naudoti kilnojamus stovus. Pavyz

diui, keturios tvirtesns medienos 20-25 cm aukio sijels, sujung

tos lentelmis (23 pav.). Stovo aukt pasirenka pats bit ininkas pagal

g, kad bites apirint nereikt kprintis ar st iebtis.

Bedugnius" avilius gaminti paskatino ir altesns iemos, ir ek-

top arazi to Varna jacobsoni erks iplit imas. Lietuvoje V. Kielius,

A. Laurenikas ir kt . aviliuose pakl lizdus, kad po rmais t ilpt er-kgauds. Tai ir buvo bedugni" avili pradia.

Bedugniame" avilyje vietoj sandaraus dugno taisytas dvigubas

tinklas: apatinis - retesniais langeliais nuo grauik, o virutinis -

tankesnis ( 4 x 4 mm), pro kur ikrenta erks ir smulkios iuklels.

38

23 PAV. Avili stovai: a - matmenys: b-su dugnu iemos apiltinimui

Bedugniai" aviliai iplit Europos Sjungos alyse, Lietuvoje

bandomi. Apibendrinus usienio ir ms alies bit inink patyrim,

galima teigti, kad:

1) bedugniai" aviliai geriau vdinasi net ir iem, vidus bna

sau sas ;

2) nepelija apatini kori kampai;

3) veamus su bitmis avilius nereikia papildomai vdinti;

4) padjus po t inklo dugnais patiesalus, galima kontroliuoti erki

gausum net neardant lizd. Jei iem per par nukrenta po erk, bi

ts iemoja normaliai.

Lietuvoje bits per iem taip pat periemoja, t ik suvartoja dau

giau ieminio maisto (A. Amiejus, 2001).

S T E B I M A S I S A V I L I U K A S . Kai kas butuose, verandose, sod na

meliuose laiko egzotinius gyvnlius ar pauktelius. Dareliuose

rengiami baseinliai vandens glms, uvelms. Taiau apiarium

pasigendama. Laikyti osmijas ar kitas solitarines bites reikia didesns

patirt ies. rengti st iklin aviliuk naminms bitms nesunku.

Aviliuko rmeli matmenys gali bti vairs. Geriau vartoti stan

dartinius, tuomet stebimj aviliuk galima sukomplektuoti i nor

mali eim. Patartina pradiai apgyvendinti silpnesn spiei: per

vasar eima neisivysto iki labai st iprios, o bits pasiuva duotus

dirbtinius korius. iemai galima apgyvendinti silpnesn, su senesnem ot inle e im el .

Aviliukas daromas medinis su organiniais (nedtaniais) st iklais

onuose. Silpnai eimelei pakanka 6-7 standartini lizdo rm. Lai

kant kambaryje nuolat , vidurvasar dal dengt per tenka perkelt i

39


20/96

normalias eimas, o lizd papildyti dirbtiniais koriais. Galima taisy

ti ir meduv arba bites laikyti standartinio dydio avilyje.

Stebimojo aviliuko vieta - ant palangs. Svarbu, kad jo laka t iesio

giai (ar pro koridorl) jungtsi su lango apaioje padaryta laka: bits

turi jausti aplink. Perkeltos nuo palangs bits pasklinda ant st ikl,

juda ir per iem neigyvena.

Komplektuojant eimel iemai, paprasiau korius su maistu pa

imti i normali eim. Galima ir virlizdin maitintuv, kuri reika

l ing a p ap i ldom iem s m ait in im am s ar vandeniu i (p avasar ) .

aviliuko sienel neturi viesti saul, j reikia pridengti, kitaip nu

kenia koriai. vies bits pakenia.

Manau, kad stiklinis aviliukas su nepiktomis (kaukazinmis, kar-

nikos ar bakfastinmis) bitmis - pirmas mgjikosios bit ininkysts

ingsnis.

V I E T A B I T M S

iandieninis kaimas gerokai pasikeits. Sodybos isidsiusios

prie ger keli, geleinkeli. Bitynui ia prasta vieta: greitas trans

portas bites traumuoja, nuolatin sunkiasvorio transporto vibracija

jas erzina, ypa iem. Geriausia avilius laikyti pamikje, vienkie

myje, didesns sodybos sodo pakratyje, atokiau nuo kelio.

Bendr ie j i b i i la ik y m o reik alavim ai : p r ie ferm , sandl i , m o

k y k l ar k i t nu olat in io m asin io m oni ar g y vu l i su s i te lk im o

viet bites gali ma laikyti, ne aria u kaip u 0,5 km; prie judr i

p lent , g eleink el i , d idesn i eer ar vandens tvenk in i - u

0 , 1-0 , 2 k m .

Dalis pradedanij nori avil kit pastatyti balkone ar iaip tarp

nam. Reikia irti, kad vir avili nebt auktosios tampos lai

d. Po elektros laidais avilius leidiama statyti ne ariau kaip u

35 m, kad bt ivengta elektrinio lauko takos.

Svarbu avil ar bit id apsaugoti nuo vyraujani vj. Jeigu j ie laikomi labai atviroje vietoje, vasar vjo gsiai blako grtanias su

neuliais bites, dalis j sta. iem nepageidautina, kad vjas pst

avili lakas: bits iemoja blogiau, suvartoja 2-3 kg daugiau mais

to. Nuo vyraujani vj puss bityn galima apsodinti auktesniais

40

mediais, o i kit - emesniais ir nektaringais eldiniais. Tai bus

uuovja ateiiai, o pradioje pagal galimyb toki viet tenka pa

rinkti.

Laikant bites tankesnje gyvenvietje ar bendrij soduose, kaimy

nus nuo bii turt saugoti 2 m aukio gyvatvor arba lentin tvo

ra. Bits, pakilusios aukiau, maiau pavojingos monms. Apskri

tai avili lakos turi bti atsuktos sav, o ne kaimyno sklyp.

Saugu bites apgyvendinti nameliuose ar specialiai surstuose pa

statuose. Laikant nuoaliau, bit ids, nameliai ar net patys aviliai turi

bti urakinti. Nameli langai ir durys sandariai udaromos, kad ne

landiot bits vagils. Lang patartina udengti raudonu stiklu: bi

ts ioje viesoje nemato ir nelenda.

Kiek vienoje vietoje ekonomikai apsimoka laikyti ir priirti bi

i eim?

Pavyzdi turime i kaimynini ali. Pavyzdiui, Suomijoje,

kurioje vienai bii eimai tenka per tkstant hektar bendrojo plo

to, o vasar saul nenusileidia 73 paras, meduneiui inaudoti vie

noje vietoje statoma 6-15 bii eim, todl ir surenkama po

40-80 kg/b. . medaus. Lietuvoje bii eimai tenka apie 70 ha ben

drojo ploto. Tad kiek neveiojant vienoje vietoje galima priirti bii eim? Ankstesniais apskaiiavimais (J- Straigis, 1981), ms a

lies bii ganyklos gali imaitinti apie 200 tkst . bii eim.

Vidutinikai ganyklos apylink pajgi imaitinti iki 50 bii eim.

Ganykl turtingumo ir bii eim kiekio koreliacija yra neigiama

(r = -0 , 67) .

Kaip sigyti bii

Pradedantysis turi inoti, ko ir kiek i bii nori. Nuo to priklausys ir pradinis bityno dydis. Gyvenimo patirt is rodo, kad neinant

apylinkje (apie 2 tkst . ha plote) bitms nauding augal plot ir

kiek apylinkje jau yra j eim, negalima steigti didelio pradinio bi

tyno. Geriausia pradti nuo dviej bii eim. Kodl?

4


21/96

Prayti vieno spieiaus neteisinga. uvus vienintels eimos mo

tinlei, sunyksta ir pati eima. O turint bent dvi, eima be motinos

prijungiama prie normalios ir i sustiprja. Po kiek laiko i st ipriosios

eimos lengvai atstatoma antroji. Arba davus i normalios eimos ko

r su nedengtais perais, eima be motinos juos iaugina. Pastiprinus

j koriu kitu dengtais perais, galima ilaikyti dvi eimas.

Apvelkime tris nauj eim sigij imo galimybes.

' i ' >> > > '

N A T R A L S S P I E I A I

Ms krate bits pradeda spiesti birelio viduryje. Tai nerei

kia, kad ankstyvesni spieiai negalimi. Apie ankstyvj spiei

nau d by lo ja sena vok ie i bi t in ink p atar l : Geg u in io sp ie iau s

vert kaip veimas ieno, birelinio kaip riebaus gaidio, o liepos -

b e v e r t i s . "

Ankstyviej i spieiai bna stipresni (2-3 kg), o apgyvendinti iki ru

dens ivysto normalias eimas ir netgi prinea medaus. Tokio spie

iaus bits labai darbingos. Teigiama, kad pirmalakiai iskrenda su

senomis motinlmis. Antralakiai ir kit i ispieia su jaunomis, nevai

singomis motinlmis, kartais spieiant jos ir susiporuoja. Spieiaibna silpni, t ik 100-200 g. Todl maesnius kaip 1,5 kg spieius t iks

linga jungti po du arba pridti prie silpnesns eimos. Spieiai jun

giami pro bii kotuv (24 pav.), kad nepatekt antroji motinl.

Praktikai didesn t ikimyb sugauti pirmalakius spieius, nes j ie su

senomis motinlmis susimeta kur nors bityne arba arti jo. Tai paste

bi savininkas ir susisemia.

Labai patogu, kai bits susimeta kur nors po medio aka

(25 pav.). Tuomet paprasta susemti. Jeigu medis nevertingas, spie-

42

25 PAV. Susimet bii spieiai:a - prieinamoje; b - sunkiai prieinamoje vietoje

ius perneamas t iesiog su nupjauta aka. Pasiskleidus tarp ak

spiei susemti sunkiau. Reikalinga patyrusio bit ininko pagalba ir

tam tikros priemons (26 pav.). Spietin keliama per spieius, di

diuma bii j nuluojama arba nusemiama mediniu auktu. V

liau, padminus, jeigu motinl papuola spietin, likusios bits sueina paios. Smulks spieiai, ypa pakib po akomis ir auktai,

surenkami spiei rinktuve (27 pav.).

Susemtas spieius laikomas iki vakaro, po to suleidiamas pa

ruot avil . Spiei aus bitms t ikslinga duoti pasitus ir dirbtinius ko

rius. Jeigu j nepakanka, galima pritvirt inti bent siauras korio juoste-

41


22/96

les rm viruje. Bits, suleistos tuius rmus,

suskersuoja korius.

Kiek spieiui duoti kori, nusako spie

iaus mas svarais + 2 koriai. Pavyzdiui,

spieiaus mas 2 kg, arba 4 svarai. Vadinasi,

reiks 6 kori.

Spiesdamos bits medaus gurklelius pri

sigeria maisto. Bits mas apie - 100 mg, o

spieiaus bits - 140 mg, kilograme bna

apie 7000 bii.

Suleistas avil spieius bent tr is dienas

nemaitinamas cukraus sirupu, nes bits, pri

sigrusios pilnas medaus psleles, gali pa

kartotinai ispiesti. Kad bits nepabgt, jos

pririamos": l izd dedamas korys su ne

dengtais perais.

Natralaus spieiaus sigij imas - pats

p ig iau s ias k el ias p radt i bi t in ink au t i . Todl

galima planuoti j atskridim i anksto, pa

ru o iant savo g y venviet je (ar p am ik je)

sp ie iau s g au dy k l . Pap ras iau s ia , k u om et k or io g abalas arba p ats

rm el is su k or iu p ak abinam as k u r nors m edy je p o ak a arba p av

sinje (28 pav.). Jeigu sodyboje yra sen avili, galima paruoti

vien i j. Ivalius dedami 2-3 viess koriai (nors labiau vilioja

tam s s , bet ju os p u ola vak o k andy s) , an t j u la inam a p o la

m el isos a l ie jau s . Kvap as v i l io ja lank u oles , a tvedan ias sp ie i . Au

torius tuo bdu per dvejus metus sulaukia vieno spieiaus. Kai kas

maus avilius ar t iesiog specialiai pagamintas viliokles kelia me

d (29 pav.).

Per savait po spieiaus apgyvendinimo bites t ikslinga apdoroti ir

nuo erki, nes eimoje dar nra dengt per.

D I R B T I N I A I S P I E I A I

Pagrindin dirbtini spiei sudarymo pagal rus bit ininkysts

profesoriaus G. Taranovo taisykl: ankstyvi, su nesusiporavusia bii

motinle spieiai bna silpnesni, o su vaisinga ir vlyvi - stipresni.

Pradedantysis, sulauks spie

iaus, antr eim gali sigyti pas

biiul, t .y . nusipirkti dirbtinspiei. Vidutinis spieius suda

romas i 2-3 kori dengtais pe

rais ir 2 kori su maistu ir vande

n iu , p r ie j dar nu lu ojam a

jaun bii. Sudarytam spieiui

dedam as deng tas m ot inos nar

velis arba jauna nevaisinga moti

nl (30 p av . ) . Tre i savai t

dirbtin spiei t ikslinga pastip

rinti dar dviem koriais su deng

tais perais ir jaunomis bitmis.Tokia eima sulaukia rudens ir

norm al ia i p eriem oja . Kei ian t

dal medaus cukrumi, galima ir

p rodu k c i ja .

45


23/96

46

Kaip bits gyvenaBii eima stebtojui atrodo kaipypatingas biologinis vienetas,kuriame viskas egzistuoja kiekvienamir kiekvienas egzistuoja viskam,kuriame dalis ir visuma sudaro vienyb.

J . C h a l i f m a n a s

B I I E I M A -

B I O L O G I N I S V I E N E T A S

Kaip nurodoma 2 skyriuje, dauguma bit ini gyvena pavieniui.

Vienintelis bendravimas, kai motinls poruojasi su patinais. Vabz

di sistemoje, pagal K. G. Batler (1969), i 30 bri 8 vienaip ar ki

taip bendrauja. Tik dviejuose briuose, termit ir skruzdli (Isopte-

ra) bei bii ir vapsv (Hymenoptera), visu om enin is g y venim as

pasieks aukiausi laipsn, nes eimose egzistuoja dvi moterik

vabzdi g ru p s .

Termitai ir skruzdls - istorikai vyresni visuomeniniai vabzdiai. Tarp j pavieniui gyvenani nra. Tuo tarpu taip gyvenani

bii ir vapsv gausu. Medaus gamintoj visuomeninis vientiso or

ganizmo lygis isivysts labiausiai: sugeba palaikyti reikiam tempe

ratr eimos viduje ir palankiu met laiku susirenka maisto atsarg

du kartus ilgesniam nepalankiam laikotarpiui.

Namini bii eimos, kaip biologinio vieneto, dydiai pateikti

2 lentelje.

2 L E N T E L . Vidutinio stiprumo bii eimos dydis

Laikotarpis eimoje bii, kgKori Per

Iki 05 01 1,512 3000

Iki 07 01 3, 0 18 15000

Iki 09 01 2, 012 1000


24/96

B I I E I M O S N A R I A I

Bii eim sudaro motinls, bits darbininks ir tranai (31 pav.).

Vasar eimoje bna vairi vystymosi stadij per.

M otinl - stambiausia i vis eimos nari. Jos kno ilgis -

20-25 mm. It in didelis pilvelis: jo neudengia sparneliai, kaip bits

darbininks. Motinl igyvena iki 5 met. Daugiausia kiauinli

sudeda antraisiais gyvenimo metais. Kai motinl deda kiauinlius,

bits darbininks j nuolat priiri, maitina labai baltymingu maistu - bii pieneliu, kur paios gamina. Geros motinls palanki va

sar per par gali sudti 1500 kiauinli, o geriausios - iki 2000 ir

daugiau. Per metus motinl sudeda 150-200 tkst . kiauinli, per

par atstato savo svor. Tai vienintel eimoje visikai isivysiusi pa

tel, galinti dti apvaisintus ir neapvaisintus kiauinlius priklauso

mai nuo korio akeli ries.

Tr anas - trumpesnis, bet storesnis u motinl. Jo kno ilgis -

15-17 mm. Tranai isir ita pavasar ir vasar. Isir it lytikai subrsta

per dvi savaites. iltomis saultomis dienomis skraidydami ore j ie

ieko jaun motinli ir , susit ik su jomis, poruojasi.

Tranai - patinai. Normaliose eimose vasaros pabaigoje, pasibaigusmeduneiui (ir vasar), bits iveja tranus. Jie paliekami t ik eimose,

kuriose nra vaisingos motinls: ia jie gali igyventi ir iki pavasario.

Tran buvimas ruden bii eimoje paprastai reikia, kad eim it i

ko neskm - joje arba visai nra motinls, arba j i nevaisinga.

Bits dar bininks - patels, turinios neisivysiusius lyties orga

nus: jos smulkesns u motin ir tranus. J gyvenimo trukm pri

klauso nuo slyg, kuriomis gyvena ir dirba: pavasar st ipriose, svei

kose eimose bits vidutinikai gyvena 28-32 dienas, o silpnose, ku

riose bii maai ir gyvenimo slygos ne tokios palankios - trum

piau. Vasar st ipriose eimose bits igyvena apie 35 dienas, o iemo

j imo laikotarpiu per iem. Kinta ir bii darbininki kiekis eimoje:

pavasario sulaukia iki 15-20 tkst . ; vasaros - 40-60 tkst . , rudeniop

vl sumaja iki 20-25 tkstani.

Visus darbus, kad bii eima galt gyventi ir daugintis, at lieka

bits darbininks. Darbo pasidalij imas priklauso nuo bii amiaus.

Jaunos dirba avilio viduje ir vadinamos avilio bitmis. Dviej savaii amiaus bits pradeda skraidyti: pradioje orientuotis, vliau

iedadulki ir nektaro rinkti. Tokios tampa rinkjomis, arba lauko

bitm is .

Pirmsias tr is dienas isir itusios i narveli bits valo kori nar

velius. J organizmas tvirtja, ir jos pradeda dirbti sudtingesnius

darbus: 4 dien amiaus bits maitina lervutes, pradioje vyresnes -

medaus ir iedadulki miiniu, o nuo septintos dienos jaunas maiti

na pieneliu, gaminamu and bei rykls liauk.

6-14 dien amiaus bits iltomis saultomis dienomis ilekia

apsiskraidyti. Ieina ant prielakio, pasikelia ir , atsigrusios galvo

mis avil , lekioja prieais j sidmdamos lakos viet, avilio spalvir form, jo padt kit avili ar daikt atvilgiu. Truput palaksiu

sios ir isivaliusios grta avil . Vliau bits palaipsniui laksto vis il

giau ir toliau. Avilyje pasimaitinusios ir pailsjusios jos toliau augi

na perus.

Nuo 8 iki 18 dien, kai geras meduneis, bits priiminja i skrai

danij nektar ir perdirba j med. 12-18 dien amiaus medune

io metu gamina daug vako ir siuva korius. Be i darb, kai kurios

bits ir toliau valo korio narvelius, taiso juos, kad motinl galt d

ti kiauinlius.

Madaug nuo 14-tos dienos bits pradeda rinkti nektar, ieda

dulkes ir vanden. Jos saugo avilio lak, nesileidia j paalini gy

ventoj, palaiko avilyje var ir prireikus j vdina. Normalioje ei

moje bitmis rinkjomis tampa tri j savaii bits.

Bii darbai renkant maist priklauso nuo eimos bkls ir medu

neio pobdio: juo daugiau eimoje per, tuo daugiau bits nea

49


25/96


26/96

Skraidydama nuo iedo ant iedo, j i ap

limpa (dl skirt ing elektrini krvi) ie

dadu lk m is , dau g iau s ia p r ie p lau k el i . Ko

jeli epetliais surenka iedadulkes nuo

kno, suvilgo seilmis ir nektaru, padaro jas

lipnias ir sudeda upakalini koj gurbe-

lius, lygiai kairje ir deinje pusse. ia ie

dadu lk s g au na su p loto g u m u ll io form :

lkdama bit j gerai prilaiko plaukeliais.

iedadu lk s , su k rau tos g u rbel iu ose , vadi

namos kamuolliais. Sugrusi avil , ka

muollius nustumia korio narvelius spyg

liais, esaniais ant vidurins kojos blauzdos.

Ant motinos ir tran upakalini koj

gurbeli nra.

Bit turi dvi poras sparn, pritvirt int

prie krtins on. Prieakin sparn pora

didesn u upakalin ir tupint j pridengia

(37 pav.). Skrendant abu sparnai sukimba ir

veikia kaip vienas.

36 PAV. Bits treiosios poros kojos blauzda

su gurbeliu (G)

37 PAV. Priekinis (1) ir upakalinis (2) bits sparnai. Iilgins gyslels:C - kastalin; Ra - radialin; M - medialin; An - analin; Cu - kubitalin;I-III - kubitaliniai narveliai; R - radialinis narvelis; D - diskoidalinis takas;a ir b- kubitalins gyslels atkarpos, reikalingos kubitaliniams indeksams apskaiiuoti

53


27/96

Nuo avilio bits gali nuskristi daugiau kaip 5 km, taiau naudin

gas skridimas nebna tolimesnis kaip 3 km. Bits skridimo greit is

priklauso nuo neulio, vjo st iprumo, krypties ir kt . Manoma, kad be

neulio bit gali lkti 65 km/h, o su nektaru ar iedadulkmis -

20-30 k m /h.

Pilvelis. Motinos ir bits darbininks pilvelis sudarytas i ei, o

trano - i septyni aikiai matom nareli. Kiekvienas narelis suda

rytas i didesnio (virutinio) ir maesnio (apatinio) pusiedio. Nare

liai ir j dalys tarpusavyje sujungtos plvele (pleuritais). Taip suda

rytas pilvelis labai paslankus. Bit gali j iplsti, lenkti, sutraukti ir

pailginti. Pilvelyje yra kraujo apytakos, kvpavimo, alinimo, vaisos,

geluonies ir nerv telkiniai - ganglijai.

Bits krauj hemolimf varinja panai vamzdel irdis. J i yra

virutinje pilvelio dalyje (38 pav.). I irdies kraujas patenka

aort, kuri eina per krtin galv ir ten baigiasi. Kit kraujagysli

bit neturi. Nebent sparn gyslels, nes sparnui vystantis, jomis cir

k u l iu o ja hem olim f , o vy sty m osi p abaig o je g y s le lm is hem olim f

ipleia sparn plokteles ir jos tampa sparn karkasliu. Kraujas

laisvai isilieja galvoje, palaipsniui teka krtin ir pilvel, smelkda-

m asis p er v isu s su t ink am u s au din iu s , p irm iau s ia - rau m enis . P i lvelyje tam tikri raumen pluoteliai ipleia irdies skyrius ir vl

siurbia krauj.

3 8 PAV. Bits vidaus organai: S - 1-5 - penki kamer irdis; OM - oro maiai;D - diafragmos; G - nerv ganglijus; A - aorta; T - trachjos

54

39 PAV. Bits virkinimosistema (A): 1 - rykl;2 - stempl; 3 - medaus

gurklelis; 4 - virkinimoarna; 5 - plonoji arna;6 - storoji (ekskrement)arna; 7 - rektalinsliaukos; 8 - Malpigijausorganai; B - medaus

gurklelio susijungimosu virkinimo arnadalis (P)

Oras bits kn patenka pro skylutes, vadinamas stigmomis, o

toliau trachjomis - oro maius, i j - isiakojus smulki trache-

oli ir kapiliar t inkl. iais takais, prieinaniais prie vairi pilvelio

organ, ir vyksta kvpavimas - difuzin duj apytaka.

Bits alinimo - Malpigijaus organai - sudaryti i keliasdeimties

vamzdeli, kurie atvirais galais susijungia su plonja arna (39 pav.).

Ant keturi pilvelio nareli yra vako liaukos (40 pav.). Ant kiek

vieno i nareli yra po dvi liaukas, kuri pavirius sudaro skaidrias

40 PAV. Bits pilvelio tre

iasis stemitas (A) suvako veidrodliais (V).B - tik k isiritusios bits(aukiau) ir 2-3 savaiiamiaus bits (emiau)vako liaukos

55


28/96

chitinines plokteles - vako veidrodlius. Vak gamina lstels,

esanios po vako veidrodliais.

Vako liaukos pradeda vystytis nuo pirmj gyvenimo dien, ir

jau 3-5 dien bit ant veidrodli turi plon vako pleiskanl. Ge

riausiai vak gamina 12-18 dien amiaus bits. Senos skraidanios

bits vako negamina. Jis susidaro vako liauk lstelse, o paskui i

sisunkia ant veidrodli paviriaus, susidrs su oru sustingsta ir su

daro plonas baltas, paprasta akimi gerai matomas pleiskanles. Jos

tokios maos (0,8 mg) ir plonos, kad viename kilograme j bna iki

4 mln. Ant atuoni vako veidrodli i karto susidaro atuonios

vak o p le isk anls .

Bits gamina vak t ik tada, kai avil neamas nektaras ir ieda

dulks: tai glaudiai susij su per auginimu. Kuo daugiau bits au

gina per, tuo daugiau gali pagaminti vako. Vak gamina ir korius

siuva t ik tada, kai lizde yra laisvos, kori neuimtos vietos. Gerai ko

rius siuva eimos, kuriose daug jaun bii, gausu maisto atsarg.

Korius bits paprastai siuva i viraus apai, esant 35C ilumos.

Isiritus bitei, narvelyje lieka inara (besivystydamos jos neriasi

net eis kartus), prikibusi prie dugno ir narvelio sieneli. i inar

narveliuose prisirenka vis daugiau, todl i pradi j ie pasidaro rudi, o vliau beveik juodi.

Daugumai ruden gimusi bii liaukos neisivysto, lieka ilgos

ramybs stadijoje ir negamina vako iki pavasario. Pavasar tokios

liaukos gamina truput vako.

Gelu onis y ra ap s ig y nim o or

ganas. J turi tik bits ir motin

ls. Bit j naudoja lizdui ginti.

Mot inle i g elu onis re ik al ing as

dedant kiauinlius kaip ramste

lis ir kovojant su kitomis motin

lmis. Kai bit rami, geluonis paslptas po paskutiniuoju pilvelio

terg i tu . Geldam a bi t su r ie ia

4i PAV. Bits geluonis su pavojaus pilvel ir ikia iemel (41 pav.),

signalo skysio laeliu kurio gale yra atrs smaigeliai,

56

praduriantys od ir smingantys kn. Tuomet glimo viet i

nuod pslels iteka nuodai, sukeliantys skausm, sutinim. Geluo

nies i aizdels bitei itraukti neleidia smaigelio danteliai. Kai j i

mgina pasialinti, geluonis nuo kno atitrksta kartu su geluonies

raumenimis ir nuod liauka. Dl to bit sta glimo dien. Ji nes

ta geldama vabzdiams, kuri kne geluonis nelieka.

Geluonis, at itrks nuo bits kno, ir glus juda, vis giliau smig-

dama s aizdel ir suvar ydama s j daugiau nuod .Ne visos bits vienodai piktos: pietiets maiau linkusios gelt i ne

gu iauriets.

B I I V Y S T Y M A S I S

Bits dauginasi lytiniu bdu, kai motinls padtame kiauinly

je prisijungia trano sklels branduolio antroji chromosom pus.

Susijungus chromosomoms, prasideda gemalo vystymasis ir forma

vimasis. Bii eimoje pagrindinis vaidmuo tenka motinlei, nes t ik

jos lytiniai organai yra normaliai isivyst.

Motinls vaisos organai yra pilvelyje. J ie sudaryti i dviej kiau

idi, porinio ir neporinio kiauinli latak, sklids (spermote-

kos) ir makties (42 pav.).

Motinls kiauid yra kriaus formos: ilgis - 8-9 mm, plotis -

5-6 mm. Kiekviena kiauid sudaryta vidutinikai i 150-180 vamz-

42 PAV. Bii motinls (a) ir bits (b) vaisos organai: 1 - geluonis; 2 - spermote-ka; 3 - kiauids; 4 - kiauinli latakas; 5 - laikiklis; 6 - maktis

5/


29/96

45 PAV. Bits lervut: 1 - burna;2 - voratinklin liauka; 3 - virkinimoarna; 4 - vaisos organ pradai;5 - Malpigijaus organai; 6 - ekskrement arna; 7 - nerv grandinl

prilimpa prie narvelio dugnelio

(43 pav.). Kiauinlius motinl

paprastai deda narvelius i abie

j korio pusi, retai praleisdama

tuius. I apvaisint kiauinli,

sudt narvelius, isivysto bits

darbininks, o i toki pat kiaui

nli, sudt motinli narve

lius, isivysto motinls. Jeigu

pereinant neporin kiauinli la

tak, ant kiauinlio nebus ileis

tas spermatozoid laelis ir j is

liks neapvaisintas - i jo uaugs

tranas. Neapvaisintus kiauin

lius motinl deda tran narve

lius. Susiporavusi j i vadinama vaisinga, nesusiporavusi - nevaisinga.

Motinl, bits darbininks ir tranai besivystydami pereina kiaui

nlio, lervuts ir lliuks stadijas (44 pav.). Motin ls padtas kiauin

lis pirm par stovi staiai, antr - nuoulniai, o trei guli narvelio

dugne. Treios paros pabaigoje narvelio dugn, alia kiauinlio, bits maitintojos deda lervutms maisto - bii pienelio, kuris sumink

tina kiauinlio luktel, pastarasis sprogsta ir ieina trylikasegment

lervut, panai balt kirminl su perlamutriniu atspalviu (45 pav.).

Pirmsias tris paras bits maitina lervutes pieneliu - pripila jo alia

jau esanio maisto laelio. Treios paros pabaigoje pienel prideda duo

nos ir medaus. Trij dien lervutms duoda medaus ir duonos miinio.

etos paros pabaigoje gerai maitinamos lervuts mas padidja dau

giau kaip 1300 kart. Korys, kuriame yra daug bii darbininki ar tra

n lervui, vadinamas atidengt per koriu. etos dienos pabaigoje

lervut akelje bits pradeda dengti vako ir iedadulki priemai

dangteliu. Jis yra poringas ir laisvai praleidia or, reikaling duj apykaitai. Tran perai narveliuose udengiami igaubtesniais dangteliais.

Dengtame narvelyje lervut vystosi toliau. Kai isit iesia ir narve

lio dugnelio kampel paalina nesuvirkinto maisto atliekas, siuva

markinlius (kokon). Taip izoliuojasi nuo ekskrement ir narvelio

59


30/96

sieneli. Vliau virsta lliuke. Bits lervuts virt i m lliuke veikia hor

monai. Lervuts fazje vyrauja juvenilinis, lliuks - ekdyzoninis hor

monai. Korys su udengtais perais vadinamas udengt per koriu.

Lliuk 20-t dien pasidaro tamsi (rusva). 21-j isir ita jauna,

minktu chit ininiu skeletu plaukuota bit. Jai senstant, chit inas st ip

rja, o plaukeliai retja. Tik k isir itusios bits kne bna apie

53 mg, lauko ir iemojanios - 42^18 mg vandens.

3 L E N T E L . Bii vystymasis (paromis)

Vystymosi stadija Motinl Bit darbinink Tranas

Kiauinlis 3 3 3

Lervut (atidengti perai) 5 6 7

Lliuk (udengti perai) 7 12 14

I viso per 16 21 24

Laikas, per kur isivysto motinl, bit darbinink ir tranas, gali

keistis priklausomai nuo temperatros avilyje, eimos stiprumo,

maisto kiekio ir kokybs. Esant nepalankioms slygoms, vystymasis

(metamorfoz) pailgja iki dviej dien.

B I I E I M O S M E T A I

Metin bii eimos gyvenim galima suskirstyti du laikotar

pius: aktyvj ir pasyvj.

Aktyviuoju laikotarpiu irykja keletas pagrindini gyvenimo

cikl.

Per iemojusi bi i kei t imas jaunomis . Per pastarj tr isdeimt

met bits Kauno apylinkse skraidyti pradjo balandio 9 dien ir

baig rugsjo 23 d. Per vasar galjo skraidyti vidutinikai apie

118 dien, arba 70% tinkamo skraidyti kalendorinio laiko (46 pav.).

Aktyvusis bii gyvenimas prasideda anksiau negu skraidymolaikotarpis. Prasideda periemojusi bii pabudimu i nevisikos

anabiozs, tai sutampa su pirmj per atsiradimu. Bii motinls

kiauinlius pradeda dti danai jau antrojoje vasario pusje. eimos

aktyvum skatina ilgjanios dienos, nes bits jauia ultravioletinius

60

sauls spindulius. iuo laikotarpiu jos pradeda intensyviau maitinti

motinl pieneliu, o i daugiau deda kiauinli. Iki apsiskraidymo

kiauinli per par padeda nedaug (po 15-30), apsiskraidius juos

deda intensyviau. Pavasarinis bii vystymasis priklauso ir nuo ra

ss. Pavyzdiui, pavasar intensyviau vystosi karnikos bits, liau -

Kau k azo k aln p i lk os ios .

Per iem temperatra avilyje bna emesn (nuo 14 iki 20C), o

atsiradus perams, pakyla iki 34-35C ir tokia ilaikoma vis per au

ginimo sezon . Kai per nra, C 0 2 koncentracija bna 2,5-3,0%, o j iems atsiradus - sumaja iki 1,5-2,0%.

Bii apsiskraidymas daniausiai sutampa su pirmj pavasari

ni augal ydjimu. Apsiskraidiusios po keli dien pradeda

skraidyti nuolat . Pirmuosius pavasarinius skridimus pradeda, kai

pavsyje oro temperatra pakyla iki 8C ir daugiau. Geriausiai skrai

do, k ai t em p erat ra 15-25C.

Lankuols, suradusios pavasarini augal ieduose iedadulki

ar nektaro, signalizuoja ir mobilizuoja r inkjas darbui. Bii lankuo-

li signalizacija sudtinga: bii okis, specialus garsas ir atneto

maisto kvapas. Pamaitinus bites cukraus sirupu, lankuols ant kori

bgioja t iesiomis linijomis, judindamos pilvelius abi puses. Dalis j

ir kit sujaudint bii iskrenda i avilio (nors ir pavakaryje) ir ati

diai j stebi, lyg ko ieko.

Kitaip lankuols elgiasi grusios i lauko. Kai lankuol su neu

liu ant prielaido pasit inka primjos, j i signalizuoja: prabga du kar-

61


31/96

47 PAV. Bii lankuoli fizins signalizacijos(okio) figros: rodyklskoryje atitinka surastomaisto kryptis

rus sauls kryptimi nuotol, lyg savo kno ilgiui, jei maisto alt inis

rastas sauls pusje, ir , apsisukusi 180, grta atgal. Apsisukimus

paeiliui kartoja kair ir dein. Bits orientuojasi pagal saul, o ap

siniaukusi dien - pagal poliarizuotus sauls spindulius (vies).

Avilio vertikaliuose koriuose lankuol orientuojasi pagal korio(rmo) vir. Jeigu maisto alt inis yra sauls kryptimi, lankuol ant

korio pirmiausia bga vertikaliai auktyn. Jeigu alt inis rastas vidu

dien rytuose, tai pradeda bgti kairn imituodama augalus deinje.

Kai alt inis iaurje, pirmiausia bga apai (47 pav.). K. Frio ilga

mei tyrim duomenimis, surasto maisto alt inio viet bits nusako

tiksliai, net nurodydamos kamp.

Apie surasto maisto alt inio nuotol lankuol signalizuoja okio

ritmu. Kai augalai yra ariau negu 50 m nuo avilio, lankuol bgioja

ratukais ir krypties bei atstumo nenurodo. Kai atstumas - 100 m, per

15 sek. lankuol bga 15 kart, kai 500 m - 6, o kai 5000 m - tik 2 kar

tus. Kuo ariau surasto maisto alt inis, tuo lankuols okiai danes

ni, okio atuoniuks t iesioj i (vidin) linija trumpesn. Apie maisto

gausum galima sprsti i oki trukms. Jeigu surasto maisto alt i

nis menkas, lankuoli okiai trunka t ik keliasdeimt sekundi, o jei

gausus - net iki 3 minui.

62

Surasto maisto kokyb (nektaro cukringumas) nusakoma specia

liais garsais, kuriuos lankuol iskiria okdama, kai bga t iesiomis li

nijomis. ie garsai labai trumpuiai, mogaus ausis negirdi, juos gir

di tik bits.

Apie atnet maist signalizuoja ir jo kvapas, nes lankuols savo

nektaro neulius idalija majaniu kiekiu kelioms bitms prim

joms. Dalijant bdingas maisto kvapas iplinta visame avilyje.

Per auginimas ir pirmojo maisto rinkimas periemojusias bites

isekina, jos greiiau pasensta ir pradeda masikai ti.Kuo anksiau ir intensyviau bits pavasar skraido, tuo greiiau

pasensta. Gegus pradioje skraido maiau, nes uvus lauko bi

tms, nra kam pavaduoti, likusios ir jaunos turi ildyti perus. Kas

dien uvusias pakeiia naujai isir itusios bits. eimos mas kur lai

k lyg ir nekinta, nes kiek sta, t iek isir ita nauj, taiau pasikeiia

j kokyb. iemojusi bii viet uima kitokios anatomijos pavasa

rins bits. Taip lyg ir vyksta organizmo lsteli atsinaujinimas. is

pasikeit imas tsiasi apie mnes, arba iki gegus vidurio. Sod y

djimo pabaigoje jau gyvena nauja karta.

Pavasar bii atsinaujinimas priklauso nuo motinls kokybs,

maisto gausumo, bii sveikatos ir bit ininko sudaryt slyg jomsvystytis.

I ntensyvus eimos augimas . iemojusioms bitms imirus, prie

jaun kasdien prisideda dar jaunesns. Todl iuo laiku eimoje bi

i ypa padaugja. eimos augimas priklauso nuo daugelio vidini

ir iorini slyg. Svarbiausias - bii motinls vaidmuo. Jeigu pa

vasar j i ds 1000 kiauinli per par, iki birelio vidurio eima i

augs iki 3,5-4,0 kg, jei ds po 1500 kiauinli - iki 5,2-6,0 kg. Jos

stiprumui takos turi ir ankstesns eimos stiprumas, bii ilgaami

kumas, maisto atsargos, lizdo erdv, bii ras, orai ir kt .

Vidutinio st iprumo eimoje intensyvus augimas trunka apie m

nes arba tol, kol pavasarins bits pasensta ir pradeda ti. Motin

l tuomet deda daugiausia kiauinli. eima nebeauga, nes per pa

r uvusi ir naujai isir itusi bii kiekis vl susilygina.

Bit ininkai privalo inoti, kad svarbiausias bii gyvenime yra augimo

laikotarpis. Jei eimos vystymuisi sudaromos palankios slygos, j

Documents

straigis .Megejiskoji.bitininkyste.2002 Krantai