Embed Size (px)
Citation preview
Neprivalomas gerosios patirties vadovas, padedantis suprasti ir
įgyvendinti Direktyvą 92/57/EEBStatybvietės
Soci
alin
ė Eu
ropa
Europos Komisija
Šis leidinys finansuojamas pagal 2007–2013 m. Europos Sąjungos užimtumo ir socialinio solidarumo programą (PROGRESS).
Šią programą įgyvendina Europos Komisija. Programa sukurta siekiant finansiškai paremti užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių srities Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimą ir taip prisidėti prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų šios srities tikslų įgyvendinimo.
Septynerius metus trunkanti programa skirta visiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie gali padėti rengti tinkamus ir veiksmingus užimtumo ir socialinės srities teisės aktus ir politiką 27 ES valstybėse narėse, ELPA ir EEE šalyse, ES šalyse kandidatėse ir narystės ES siekiančiose šalyse.
Daugiau informacijos rasitehttp://ec.europa.eu/progress
Neprivalomas gerosios patirties vadovas,padedantis suprasti ir įgyvendinti
Direktyvą 92/57/EEBdėl būtiniausių saugos ir sveikatos
reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse
Europos KomisijaUžimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas
F4 padalinysRankraštis parengtas 2010 m. gruodžio mėn.
Nei Europos Komisija, nei joks jai atstovaujantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už šiame leidinyje esančios informacijos panaudojimą.
© COMMON Gesellschaft für Kommunikation und Öffentlichkeitsarbeit mbH, D - Frankfurt am Main, www.common.de, [email protected]: viršelis, p. 7, p. 17, p. 19, p. 20 (kairės skilties viršuje ir dešinėje skiltyje), p. 21, p. 31, p. 33, p. 35, p. 51, p. 52 (kairėje skiltyje), p. 55, p. 64, p. 65 (dešinėje skiltyje), p. 66 (išskyrus apačioje kairėje), p. 69, p. 70 (kairės skilties apačioje), p. 71 (išskyrus apačioje dešinėje), p. 72 (išskyrus apačioje dešinėje), p. 73, p. 74, p. 75 (apačioje dešinėje ir kairės skilties viršuje), p. 76, p. 79, p. 96 (dešinėje skiltyje), p. 97 (viršuje), p. 98 (kairėje skiltyje), p. 99, p. 100 (kairėje skiltyje), p. 101 (kairėje skiltyje), p. 102 (dešinėje), p. 104, p. 105, p. 108, p. 110 (dešinėje skiltyje), p. 115, p. 119.© Bruno Bisson: p. 36, p. 43, p. 71 (apačioje dešinėje skiltyje), 101 (dešinėje skiltyje), 110 (kairėje skiltyje).© INRS-Yves Cousson: p. 94, p. 96 (kairėje skiltyje), p. 100 (dešinėje skiltyje).© HSE (http://www.hse.gov.uk/pubns/indg344.pdf ): p. 20 (kairės skilties apačioje), p. 52 (dešinėje skiltyje), p. 70 (de-šinėje skiltyje), p. 82, p. 91, p. 97 (apačioje), p. 98 (dešinėje skiltyje), p. 106.)
Naudoti ar atgaminti nuotraukas, kurios pagal autoriaus teises nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus auto-riaus teisių turėtojo (-ų) leidimą.
Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per portalą EUROPA (http://europa.eu).Katalogo duomenys bei santrauka pateikiami šio leidinio pabaigoje.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2011
ISBN: 978-92-79-19390-3doi:10.2767/22509
© Europos Sąjunga, 2011Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie
Europos Sąjungą
Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):
00 800 6 7 8 9 10 11
(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.
3
ĮvadasProfesinė sauga ir sveikata statybos sektoriujeStatybos sektorius yra vienas didžiausių pramonės sekto-rių Europoje. 2007 m. šiame sektoriuje dirbo apie 16,4 mln. žmonių (tai sudaro 7,2 % bendro Europos užimtumo).
Sektorių daugiausia sudaro mažosios ir vidutinio dy-džio įmonės (MVĮ). Europos statybos pramonės federa-cijos (pranc. FIEC) vertinimais, 95 % šių MVĮ turi mažiau nei 20 darbuotojų.
Statybos sektoriaus profesinės saugos ir sveikatos ap-saugos rodikliai kelia didelį nerimą. Patiriami dideli žmogiškieji ir finansiniai nuostoliai – ir visuomenės, ir ekonomikos atžvilgiu. Nors siekiant gerinti darbo są-lygas ir didinti saugą šiame sektoriuje matyti didelė pažanga, dar reikia daug padaryti. Žvelgiant į pagrindi-nius daug darbo jėgos turinčius ekonomikos sektorius, didžiausias mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe paplitimo skaičius dešimties metų laikotarpiu, nuo 1995 iki 2005 m. (1), buvo statybos sektoriuje.
Palyginti su vidutiniu darbuotoju kituose sektoriuose, tikimybė statybos sektoriaus darbuotojams patirti ne-mirtiną sužalojimą yra du kartus didesnė. Dažniausiai pasikartojantys nukrypimai (t. y. priežastys), dėl kurių įvyksta nemirtini nelaimingi atsitikimai, susiję su pasly-dimu, suklupimu ir kritimu tame pat lygyje ir rankinių įrankių bei daiktų kontrolės netekimu.
Kaip matyti iš paskutinių turimų 2007 m. Europos nelai-mingų atsitikimų darbe statistinių duomenų, penkiolikos senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių statybos sek-toriuje buvo daugiau kaip 700 000 nelaimingų atsitikimų darbe, po kurių darbuotojas daugiau kaip tris dienas ne-buvo darbe. Didžiausias mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe lygis užregistruotas statybos sektoriuje (5 239 dėl nelaimingų atsitikimų, po kurių darbuotojas dau-giau kaip tris dienas nebūna darbe, ir 8,1 dėl mirtinų nelai-mingų atsitikimų) (2). Kasmet žūsta apie 1 500 darbuotojų – daugiau nei dukart, palyginti su visų sektorių vidurkiu. Dažniausi nukrypimai, dėl kurių statybos sektoriuje įvyksta mirtini nelaimingi atsitikimai, susiję su asmenų kritimu iš aukštai, daiktų kritimu iš viršaus ir transporto priemonių ar krovimo ir iškrovimo įrangos kontrolės netekimu.
Dešimtyje naujų valstybių narių (išskyrus Rumuniją ir Bulgariją) metais prieš jų įstojimą į Europos Sąjungą 20 % profesinių traumų patirta statybos sektoriuje (3).
(1) Šaltinis: Causes and circumstances of accidents at work in the EU (Nelaimingų atsitikimų darbe Europos Sąjungoje priežastys ir aplinkybės), Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių gene-ralinis direktoratas, 2009 m. (http://ec.europa.eu/social).
(2) Paplitimo laipsnis atspindi riziką patirti nelaimingą atsitikimą darbe, t. y. per metus nutinkančių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 000 dirbančiųjų.
(3) Construction in Europe (Statyba Europoje), 2008 m. leidimas, FIEC (http://www.fiec.org).
Dėl profesinių sveikatos sutrikimų prarandama daug laiko ir paprastai dėl traumų jo prarandama kelis kar-tus daugiau.
2005 m. Dublino gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas atliko savo ketvirtąją apklausą dėl darbo sąlygų Europoje (4). Tarp profesinių ligų ir toliau ypač paplitę raumenų ir griaučių sistemos sutrikimai: visus sekto-rius sudėjus, 24,7 % apklaustų žmonių kentė nugaros skausmą, o 22,8 % – raumenų skausmą. Statybos sek-toriuje pranešama apie didžiausią kiekvienos iš šių pa-vojų grupių poveikio riziką: ergonominės rizikos veiks-nių, biologinės ir cheminės rizikos veiksnių ir triukšmo bei temperatūros rizikos veiksnių.
Statybviečių direktyva 92/57/EEBStatybviečių direktyvoje 92/57/EEB (5) nustatyti būtiniau-si saugos ir sveikatos reikalavimai visoms laikinosioms arba kilnojamosioms statybvietėms, neatsižvelgiant į jų dydį ir sudėtingumą. Direktyva netaikoma gavybos pra-monės šakų gręžimo ir gavybos darbams. Reikėtų pažy-mėti, kad laikinosioms ir kilnojamosioms statybvietėms visapusiškai taikomos Bendrosios direktyvos – Direkty- vos 89/391/EEB (6), – nuostatos, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių Direktyvos 92/57/EEB nuostatų. Pagrindinis Europos saugos ir sveikatos apsaugos teisės aktų principas yra prevencija. Juo ne tik užtikrinama darbuotojų apsauga, bet ir suteikiama galimybė Europos rinkoje veikiančioms įmonėms dirbti vienodomis sąlygomis. Direktyvoje 92/57/EEB valstybėms narėms numatoma galimybė numatyti tam tikrą lankstumą arba nustatyti ribotas leidžiančias nukryp-ti nuostatas, be to, valstybėms narėms leidžiama nustatyti griežtesnius, negu reikalaujama direktyvoje, standartus, to-dėl reikėtų visada atsižvelgti į nacionalinės teisės aktus.
Direktyvoje 92/57/EEB profesinės rizikos prevencijos statybos sektoriuje srityje padaryta svarbių pokyčių:
• reikalaujamakoordinavimosaugosirsveikatosklausi-maisirprojektoparengiamajame,irvykdymoetape;
• išaiškintosįvairiųprojektodalyviųpareigosiratsako-mybė;
• reikalaujamaparengti ribotąskaičiųdokumentų,ku-riepadėsužtikrintigerasdarbosąlygas,ir
(4) Fourth European working conditions survey (Ketvirtoji apklausa apie Europos darbo sąlygas), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerini-mo fondas, 2007 m., Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, ISBN 92-897-0974-X.
(5) Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgy-vendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direkty-vos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos ap-saugai darbe gerinti nustatymo 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 245, 1992 8 26. Žr. 7 priedą „Europos Sąjungos teisės aktai“, p. 132.
(6) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemo-nių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nusta-tymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1–8. Žr. 7 priedą „Europos Sąjungos teisės aktai“, p. 132.
Įvad
as
4
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
• Bendrojojedirektyvojeįmonėms,kuriosdalijasitapa-čiadarbovieta,nustatytibendradarbiavimo irveiks-mųkoordinavimosiekiant išvengtiprofesinės rizikosprincipaiimtitaikytivisomsstatybosprojektuoseda-lyvaujančiomsšalims.
Tačiau 2008 m. Komisijos komunikate (7) nustatyta, kad kai kurie direktyvos aspektai nėra gerai suprantami ar taikomi. Šis komunikatas daugiausia pagrįstas valsty-bių narių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis ir nepriklausomų ekspertų ataskaita, kurioje nagrinėja-mas Statybviečių direktyvos įgyvendinimas visuose su-sijusiuose privačiuosiuose ir (arba) viešuosiuose ūkio sektoriuose. Jame taip pat atsižvelgta į 2003 ir 2004 m. 15 valstybių narių atliktų Europos tikrinimo kampanijų, skirtų statybos sektoriaus saugai, rezultatus, naujausią Europos statistiką apie nelaimingus atsitikimus darbe ir Komisijos patirtį, įgytą stebint direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos taikymą.
Valstybės narės turi perkelti Bendrijos direktyvas į savo nacionalinę teisę. Statybos projektams taikoma nacio-nalinė teisė ir į atitinkamus teisės aktus reikėtų visada atsižvelgti.
Naujoji Bendrijos strategija Pagrindinis naujosios 2007–2012 m. Bendrijos strate-gijos tikslas – nuolat gerinti darbuotojų saugos ir svei-katos apsaugos sąlygas, visų pirma stabiliai mažinant nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičių. Komisi-ja nustatė, kad šiam tikslui pasiekti būtina stiprinti tin-kamą ir veiksmingą Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą ir reikėtų teikti paramą MVĮ, visų pirma „didelės rizikos“ sektoriuose, kaip antai statyba, žemės ūkis, žvejyba ir transportas.
Bendrijos strategijoje numatyta rengti praktinius vadovus dėl tinkamo direktyvų, visų pirma Direktyvos 92/57/EEB, taikymo. Šis vadovas atitinka tą tikslą.
(7) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl praktinio Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvų 92/57/EEB (laikinosios ir kilnojamosios statybvietės) ir 92/58/EEB (darbo saugos ženklai) įgyvendinimo, COM(2008) 698. Žr. 7 priedą „Euro-pos Sąjungos teisės aktai“, p. 132.
Neprivalomas gerosios patirties vadovasTarybos direktyvoje 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosio-se statybvietėse įgyvendinimo (Statybviečių direktyva) nustatyti visoms laikinosioms arba kilnojamosioms statybvietėms taikomi būtiniausi saugos ir sveikatos reikalavimai. Šio neprivalomo vadovo tikslas – padė-ti visoms statyboje dalyvaujančioms šalims (įskaitant užsakovus, projekto vadovus, projektuotojus, koordi-natorius, rangovus ir kitus darbdavius, darbuotojus, tiekėjus ir t. t.) suprasti direktyvos nuostatas ir jas įgy-vendinti. Vadove pateikiamas direktyvos tekstas, ku-riame išdėstyti joje nustatyti būtiniausi reikalavimai, ir paaiškinimai. Į jį taip pat įtraukta tam tikrų patarimų dėl gerosios patirties ir pavyzdžių. Skaitytojai turėtų at-sižvelgti į nacionalinės teisės aktus, nes juose gali būti nustatyti griežtesni įpareigojimai negu direktyvoje.
Šio vadovo tikslai – padėti įvairioms susijusioms šalims:
• suprastibendruosiusprevencijosprincipusirjuosįgy-vendinti(1skyrius);
• suprasti direktyvoje nustatytus saugos ir sveikatosapsaugos reikalavimus, įskaitant tai, kada ir kam jitaikoma,kokiosyraprojektodalyviųpareigosirkokiųdokumentųreikalaujama(2skyrius);
• nustatytikaikuriuostipiškuspavojusirriziką,kurikylaatliekantstatybosdarbus(3skyrius);
• valdytirizikąpervisąstatybosprojektųįgyvendinimolaikotarpį – nuoprojekto rengimo, statybų eigos ikipostatybiniolaikotarpio(4skyrius);
• apibendrinti projekto dalyvių pareigas pagal etapus(5skyrius).
➜ Skirsnyje „Kaip skaityti šį vadovą“, p. 5, pateikia-ma, kaip tinkamai naudotis šiuo vadovu.
5
Skaityti šį vadovą ir rasti jus dominančios informacijos galima keliais būdais:
1. Bendrasis turinysVadovas padalytas į penkis skyrius, kuriuose informa-cija pateikiama pagal atskiras jus dominančias temas. Kiekvieno skyriaus puslapių kraštai pažymėti skirtingų spalvų apvadais.
Kiekvienas skyrius padalytas į sunumeruotas dalis, ap-imančias vieną klausimą, kad galėtumėte išsamiau įsi-gilinti į kiekvieną klausimą.
➜ Žr. „Turinys“, p. 7
2. Pagrindiniai klausimai svarbiomis temomis
Į pagrindinių klausimų sąrašą įtraukti kiekvienam pro-jekto dalyviui svarbūs klausimai. Jie gali būti naudingi ieškant reikalingo teksto.
➜ Žr. dalį „Pagrindiniai klausimai svarbiomis temo-mis“, p. 8
3. Temų rodyklėPagal temų ar raktažodžių sąrašą lengva rasti vadovo sky-rius, kuriuose pateikiama informacijos dominančia tema.
➜ Žr. „Temų rodyklė“, p. 13
4. Pavyzdžių lentelėPasitelkę vadove pateiktų praktinių pavyzdžių uorodų sąrašą, rasite informacijos ir specialiais klausimais. Sąraše nurodytas projekto dydis ir usijusios rizikos rūšis.
➜ Žr. 2 priedą „Pavyzdžių lentelė“ , p. 121
5. Terminų žodynasStatybviečių direktyvoje pateikta daug apibrėžčių (pvz., „užsakovas“), vartojamų direktyvos tekste. Šios apibrėžtys išvardytos 1 priede, kuriame kartu pateikia-mos ir kai kurios kitos apibrėžtys iš Bendrosios direk-tyvos.
➜ Žr. 1 priedą „Terminų žodynas“, p. 120
6. Bendroji pareigų lentelėLentelėje apibendrintos Statybviečių direktyvoje nuro-dytų projekto dalyvių pareigos.
➜ Žr. „Bendroji kiekvieno projekto dalyvio pareigų įgyvendinant statybos projektą lentelė“, p. 115
7. Teksto žymėjimo paaiškinimas
Ištraukos iš Europos direktyvų 89/391/EEB ir 92/57/EEB pateiktos mėlynos spalvos langeliuo-se ir pažymėtos šiuo ženklu.
Ten, kur pavaizduotas šis ženklas, galima rasti neprivalomų gerosios patirties pavyzdžių.
Ten, kur pavaizduotas šis ženklas, galima rasti aiškinamųjų pavyzdžių.
Kaipskaitytišįvadovą
Kaip
ska
ityti
šį v
adov
ą
7
Turin
ys
TurinysĮvadas ................................................................................................................................................................................3
Kaip skaityti šį vadovą ...................................................................................................................................................5
Pagrindiniai klausimai svarbiomis temomis ..............................................................................................................8
Temų rodyklė .................................................................................................................................................................13
Įvadas ..............................................................................................................................................................................15
1. Bendrieji prevencijos principai (BPP), susiję su darbuotojų sauga ir sveikata .........................................17
1.1. Kas yra pavojus? Kas yra rizika? ..................................................................................................................................................... 181.2. Bendrieji prevencijos principai ..................................................................................................................................................... 181.3. Rizikos vertinimas .............................................................................................................................................................................. 221.4. Papildomi Bendrųjų prevencijos principų taikymo pavyzdžiai ......................................................................................... 26
2. Saugos ir sveikatos reikalavimai laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse ..................................31
2.1. Kas yra statybvietė? ........................................................................................................................................................................... 322.2. Kas yra statybos darbai? .................................................................................................................................................................. 322.3. Statybos projekto dalyviai .............................................................................................................................................................. 352.4. Prevencijai reikalingi dokumentai ............................................................................................................................................... 572.5. Darbai, susiję su konkrečia ir (arba) ypatinga rizika .............................................................................................................. 63
3. Pavojai ir rizika visuose statybos projekto etapuose. Keletas pavyzdžių ..................................................69
3.1. Kritimas .................................................................................................................................................................................................. 703.2. Su elektra susiję pavojai .................................................................................................................................................................. 703.3. Su dujomis susiję pavojai ................................................................................................................................................................ 713.4. Su eismu susiję pavojai .................................................................................................................................................................... 713.5. Su statybos mašinomis susiję pavojai ........................................................................................................................................ 713.6. Su krovimu rankomis susiję pavojai ............................................................................................................................................ 723.7. Su blogomis darbo pozomis susiję pavojai .............................................................................................................................. 723.8. Su sprogmenų naudojimu susiję pavojai .................................................................................................................................. 723.9. Su nestabilumu susiję pavojai ....................................................................................................................................................... 723.10. Su sveikata susiję pavojai ................................................................................................................................................................ 723.11. Transportas........................................................................................................................................................................................... 763.12. Higiena ................................................................................................................................................................................................... 763.13. Kiti pavojai ............................................................................................................................................................................................ 76
4. Rizikos valdymas įgyvendinant statybos projektus ......................................................................................79
4.1. Projekto parengiamasis etapas ..................................................................................................................................................... 804.2. Projekto vykdymo etapas .............................................................................................................................................................103
5. Bendroji kiekvieno projekto dalyvio pareigų įgyvendinant statybos projektą lentelė ...................... 115
PRIEDAI ........................................................................................................................................................................ 119
1 priedas. Terminų žodynas .........................................................................................................................................................................1202 priedas. Pavyzdžių lentelė ........................................................................................................................................................................1213 priedas. Rizikos vertinimo registracijos lapas ....................................................................................................................................1244 priedas. Projektavimo registracijos lapas ............................................................................................................................................1255 priedas. Saugos ir sveikatos priemonių planas: siūlomas turinys ..............................................................................................1266 priedas. Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys ................................................................................................1307 priedas. Europos Sąjungos teisės aktai ................................................................................................................................................1328 priedas. Daugiau informacijos ................................................................................................................................................................177
8
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
PagrindiniaiklausimaisvarbiomistemomisŠiame skirsnyje pateiktas pagrindinių klausimų sąrašas, sudarytas pagal šias antraštes. Klausimai apima kiekvienam projekto dalyviui svarbius dalykus. Tai gali būti naudinga ieškant reikalingo teksto.
Užsakovai ➜ Žr. 30–51 klausimusKoordinatoriai ➜ Žr. 52–66 klausimusSaugos ir sveikatos koordinatoriai projekto parengiamuoju laikotarpiu ➜ Žr. 52–59 klausimusSaugos ir sveikatos koordinatoriai projekto vykdymo laikotarpiu ➜ Žr. 60–66 klausimusProjektuotojai ➜ Žr. 67–73 klausimusDarbdaviai ➜ Žr. 74–85 klausimusDarbdaviai, patys atliekantys statybos darbus ➜ Žr. 86 klausimąBendrieji klausimai ➜ Žr. 1–14 klausimusDidelės statybvietės ➜ Žr. 25–29 klausimusVidutinio dydžio statybvietės ➜ Žr. 20–24 klausimusIšankstinis pranešimas ➜ Žr. 91–93 klausimusProjekto vadovai ➜ Žr. 88–89 klausimusSaugos ir sveikatos priemonių planas ➜ Žr. 94–96 klausimusSaugos ir sveikatos dokumentų byla ➜ Žr. 97–99 klausimusMažos statybvietės ➜ Žr. 15–19 klausimusSavarankiškai dirbantys asmenys ➜ Žr. 87 klausimąDarbuotojai ir darbuotojų atstovai ➜ Žr. 90 klausimą
Bendrieji klausimai1 Rekomendacijos: kur galėčiau gauti daugiau
rekomendacijų ir pagalbos? ➜ Žr. 8 priedą „Daugiau informacijos“ p. 177
2 Statybviečių direktyvos IV priedas: kas tai? ➜ Žr. 4.2.1 b) Direktyvos 92/57/EEB 8 straipsnis ir IV priedas bei Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnis
p. 106
3 Statybos projektas: kas tai? ➜ Žr. 2.1. Kas yra statybvietė? p. 324 Statybvietė: kas tai? ➜ Žr. 2.1. Kas yra statybvietė? p. 325 Statybos darbai: kas tai? ➜ Žr. 2.2. Kas yra statybos darbai? p. 326 Gebėjimai: kokie jie ir kaip galiu įvertinti asmenų,
kuriuos įdarbinu ar paskiriu, gebėjimus? ➜ Žr. 2.3.5. Saugos ir sveikatos koordinatoriaus
kvalifikacijap. 41
7 Direktyva: su kuo ji susijusi, kam jos reikia, kaip ji susijusi su manimi?
➜ Žr. įvadą p. 3
8 Direktyva: ar ji bus taikoma mano statybos projektui ar statybos darbams?
➜ Žr. 2.2. Kas yra statybos darbai? p. 32
9 Bendrieji prevencijos principai: kokie jie yra? ➜ Žr. 1.2. Bendrieji prevencijos principai p. 1810 Teisės aktai: kokios yra kitos profesinės saugos ir
sveikatos direktyvos? ➜ Žr. 7 priedą „Europos Sąjungos teisės aktai“ p. 132
11 Konkreti rizika: kokie darbai laikomi susijusiais su konkrečia rizika?
➜ Žr. 2.5.1. Darbai, susiję su konkrečia rizika darbuotojų saugai ir sveikatai
p. 63
12 Projekto grupė ir darbas kartu ➜ Žr. 2.3.1. Išankstinės pastabos p. 3513 Rizikos vertinimas: kas tai? ➜ Žr. 1.3. Rizikos vertinimas p. 2214 Santrauka: ką kiekviena šalis turėtų padaryti? ➜ Žr. 5. Bendroji kiekvieno projekto dalyvio
pareigų įgyvendinant statybos projektą lentelėp. 115
9
Klausimai, susiję su mažomis statybvietėmis15 Ar direktyva taikoma mažiems projektams? ➜ Žr. įvadą p. 316 Kur galiu rasti mažoms statybvietėms taikytinų pavyzdžių? ➜ Žr. 2 priedą „Pavyzdžių lentelė“ p. 12117 Ar turiu pateikti išankstinį pranešimą dėl nedidelio
projekto? ➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas p. 58
18 Ar turiu parengti nedidelio projekto saugos ir sveikatos priemonių planą?
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas
p. 59
19 Ar turiu parengti nedidelio projekto saugos ir sveikatos dokumentų bylą?
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla
p. 61
Klausimai, susiję su vidutinio dydžio statybvietėmis20 Ar direktyva taikoma įgyvendinant vidutinio dydžio
projektus? ➜ Žr. įvadą p. 3
21 Kur galiu rasti vidutinio dydžio statybvietėms taikytinų pavyzdžių?
➜ Žr. 2 priedą „Pavyzdžių lentelė“ p. 121
22 Ar turiu pateikti išankstinį pranešimą dėl vidutinio dydžio projekto?
➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas p. 58
23 Ar turiu parengti vidutinio dydžio projekto saugos ir sveikatos priemonių planą?
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas
p. 59
24 Ar turiu parengti vidutinio dydžio projekto saugos ir sveikatos dokumentų bylą?
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla
p. 61
Klausimai, susiję su didelėmis statybvietėmis25 Ar direktyva taikoma įgyvendinant didelius projektus? ➜ Žr. įvadą p. 326 Kur galiu rasti didelėms statybvietėms taikytinų pavyzdžių? ➜ Žr. 2 priedą „Pavyzdžių lentelė“ p. 12127 Ar turiu pateikti išankstinį pranešimą dėl didelio projekto? ➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas p. 5828 Ar turiu parengti didelio projekto saugos ir sveikatos
priemonių planą? ➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių
planasp. 59
29 Ar turiu parengti didelio projekto saugos ir sveikatos dokumentų bylą?
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla
p. 61
Klausimai, susiję su užsakovaisApibrėžtis
30 Ar aš esu užsakovas? ➜ Žr. 2.3.2. Užsakovas p. 36Dokumentai
31 Išankstinis pranešimas: kas tai ir ką turiu daryti? ➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas p. 5832 Kas yra saugos ir sveikatos priemonių planas? ➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas p. 5933 Kaip aš prisidedu rengiant saugos ir sveikatos
priemonių planą? ➜ Žr. 2.3.2 c) Užsakovo funkcijos p. 36
34 Kam reikalinga saugos ir sveikatos dokumentų byla? ➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla p. 6135 Ką man daryti su užbaigta rengti saugos ir sveikatos
dokumentų byla? ➜ Žr. 4.2.3. Postatybinis etapas p. 111
Pareigos36 Ką turi daryti užsakovas? ➜ Žr. 2.3.2 c) Užsakovo funkcijos p. 3637 Ką turiu daryti projekto projektavimo etape? ➜ Žr. 4.1.2. Projektavimo etapas p. 8238 Ką turiu daryti projekto rengimo etape? ➜ Žr. 4.1.3. Parengiamųjų darbų užbaigimas
prieš pradedant statybos darbusp. 92
39 Į ką turiu atsižvelgti spręsdamas, kiek laiko numatyti projektui?
➜ Žr. 2.3.5 h, dalį „Bendrųjų prevencijos principų įgyvendinimo koordinavimas“
p. 46
40 Ką turiu daryti projekto vykdymo etape? ➜ Žr. 4.2. Projekto vykdymo etapas p. 103Santykiai su kitais projekto dalyviais
41 Kokią informaciją turėčiau suteikti tiems, kuriuos paskiriu?
➜ Žr. 2.4. Prevencijai reikalingi dokumentai p. 57
42 Kaip užsakovas gali bendradarbiauti su kitais projekto dalyviais?
➜ Žr. 2.3.1. Išankstinės pastabos p. 35
Pagr
indi
niai
kla
usim
ai s
varb
iom
is te
mom
is
10
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Rangovai43 Ar turiu juos paskirti ir kaip tai padaryti? ➜ Žr. 4.1.3 a) Sudaryti projekto grupes, kurios
turėtų būtinų gebėjimų p. 92
Koordinatoriai44 Kas yra koordinatorius? ➜ Žr. 2.3.5. Saugos ir sveikatos koordinatoriai p. 4145 Ar turiu paskirti koordinatorius ir kaip tai padaryti? ➜ Žr. 2.3.2 c, dalį „Saugos ir sveikatos koordina-
torių paskyrimas“p. 37
46 Jeigu paskyriau koordinatorius, ar tai atleidžia mane nuo atsakomybės?
➜ Žr. 2.3.2 c, dalį „Užsakovų atsakomybė“ p. 39
47 Kiek koordinatorių turiu paskirti? ➜ Žr. 2.3.2 c, dalį „Koordinatorių skaičius“ p. 3848 Ką galiu daryti, jeigu pagal direktyvą nereikalaujama,
kad paskirčiau koordinatorius? ➜ Žr. 2.3.5 a) Kokiais atvejais reikia paskirti
saugos ir sveikatos koordinatorius?p. 41
Projektuotojai49 Ar turiu juos paskirti ir kaip tai padaryti? ➜ Žr. 4.1.2. Projektavimo etapas p. 82
Projekto vadovas50 Kas yra projekto vadovas? ➜ Žr. 2.3.3. Projekto vadovas p. 3951 Projekto vadovas: ar turėčiau jį paskirti ir kaip tai
padaryti? ➜ Žr. 2.3.3. Projekto vadovas p. 39
Klausimai, susiję su koordinatoriais52 Kas yra koordinatoriai? ➜ Žr. 2.3.5. Saugos ir sveikatos koordinatoriai p. 41
Saugos ir sveikatos koordinatorius projekto parengiamuoju laikotarpiu53 Kaip šis koordinatorius koordinuoja bendrųjų µ
prevencijos principų laikymąsi? ➜ Žr. 2.3.5 g, dalį „Bendrųjų prevencijos principų
taikymo užtikrinimas“p. 44
54 Kaip šis koordinatorius parengia saugos ir sveikatos priemonių planą?
➜ Žr. 2.3.5 g, dalį „Saugos ir sveikatos priemonių planų rengimas“
p. 45
55 Kaip šis koordinatorius pradeda rengti saugos ir µ sveikatos dokumentų bylą?
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla p. 61
56 Kas yra statybvietės taisyklės? ➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas p. 5957 Ką šis koordinatorius turi daryti? ➜ Žr. 2.3.5 g) Kokios yra saugos ir sveikatos
koordinatorių projekto parengiamuoju laiko-tarpiu funkcijos?
p. 44
58 Ką šis koordinatorius turi daryti vertindamas, kiek ilgai projektas turėtų trukti?
➜ Žr. 2.3.5 h, dalį „Bendrųjų prevencijos principų įgyvendinimo koordinavimas“
p. 46
59 Ką šis koordinatorius turi daryti vykdant projektą? ➜ Žr. 5. Bendroji kiekvieno projekto dalyvio pareigų įgyvendinant statybos projektą lentelė
p. 115
Saugos ir sveikatos koordinatorius projekto vykdymo laikotarpiu60 Kaip šis koordinatorius koordinuoja bendrųjų
prevencijos principų laikymąsi? ➜ Žr. 2.3.5 h, dalį „Bendrųjų prevencijos principų
įgyvendinimo koordinavimas“p. 46
61 Ką šis koordinatorius turi daryti? ➜ Žr. 2.3.5 h) Kokios yra saugos ir sveikatos koordinatorių projekto vykdymo laikotarpiu funkcijos?
p. 46
62 Ką šis koordinatorius turi daryti projekto parengiamuoju laikotarpiu?
➜ Žr. 2.3.5 f) Kada saugos ir sveikatos koordina-toriai turėtų būti paskirti ir kada baigiasi jų užduočių galiojimas?
p. 43
63 Ką šis koordinatorius turi daryti vertindamas, kiek ilgai darbai turėtų trukti?
➜ Žr. 4.1.3 g) Nustatyti tinkamus laikotarpius su-sijusiems darbams užbaigti. Užsakovai arba jų projekto vadovai turi atlikti tam tikras funkcijas
p. 93
64 Ką šis koordinatorius turi daryti projekto vykdymo laikotarpiu?
➜ Žr. 2.3.5 h) Kokios yra saugos ir sveikatos koordinatorių projekto vykdymo laikotarpiu funkcijos?
p. 46
65 Ką šis koordinatorius turi daryti su saugos ir sveikatos priemonių planu projekto vykdymo laikotarpiu?
➜ Žr. 4.2.1 d) Saugos ir sveikatos priemonių planų tikslinimas
p. 107
66 Ką šis koordinatorius turi daryti su saugos ir sveikatos dokumentų byla?
➜ Žr. 4.2.1 e) Saugos ir sveikatos dokumentų bylų tikslinimas
p. 108
11
Klausimai, susiję su projektuotojais67 Kas yra projektuotojas? ➜ Žr. 2.3.4. Projektuotojai p. 4068 Ką projektuotojas gali daryti ir kaip? ➜ Žr. 4.1.2 c) Projektavimas rūpinantis kitų
asmenų saugap. 84
69 Kaip projektuotojas gali atsižvelgti į bendruosius prevencijos principus?
➜ Žr. 4.1.2 l) Atsižvelgimas į bendruosius preven-cijos principus
p. 87
70 Kaip projektuotojas gali bendradarbiauti su kitais projekto dalyviais?
➜ Žr. 4.1.2 a) Projekto dalyviai p. 83
71 Kokią informaciją projektuotojas gali vertingai pateikti kartu su projektu?
➜ Žr. 4.1.2 g) Pavojų nustatymas ir rizikos valdymas
p. 84
72 Kaip projektuotojas gali prisidėti rengiant saugos ir svei-katos priemonių planą bei saugos ir sveikatos dokumentų bylą?
➜ Žr. 4.1.2 k) Pavojų, kurie gali kilti atliekant statybos darbus per visą objekto gyvavimo laikotarpį ir, panašiai, naudojant jį kaip darbo vietą, nustatymas
p. 86
73 Ką galiu daryti, jeigu pagal direktyvą nereikalaujama paskirti koordinatorių?
➜ Žr. 4.1.2 g) Pavojų nustatymas ir rizikos valdymas
p. 84
Klausimai, susiję su darbdaviais74 Ką statybos darbuotojų darbdaviai turi daryti planavimo
ir pasirengimo laikotarpiu? ➜ Žr. 5. Bendroji kiekvieno projekto dalyvio
pareigų įgyvendinant statybos projektą lentelėp. 115
75 Kas yra saugos ir sveikatos priemonių planas ir ką turiu daryti?
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas p. 59
76 Ką statybos darbuotojų darbdaviai turi daryti projekto vykdymo laikotarpiu?
➜ Žr. 5. Bendroji kiekvieno projekto dalyvio parei-gų įgyvendinant statybos projektą lentelė
p. 115
77 Kaip darbdavys gali bendradarbiauti su kitais projekto dalyviais?
➜ Žr. 2.3.5 h, dalį „Darbdavių, įskaitant savaran-kiškai dirbančius asmenis, bendradarbiavimo organizavimas“
p. 48
78 O kas, jei aš esu darbdavys ir subrangos pagrindu perduodu darbus kitiems darbdaviams?
➜ Žr. 2.3.7. Rangovai ir subrangovai p. 54
79 Ką turiu daryti kaip darbdavys, kuris yra subrangovas? ➜ Žr. 2.3.7. Rangovai ir subrangovai p. 5480 Ką galiu daryti, jeigu pagal direktyvą nereikalaujama
paskirti koordinatorių? ➜ Žr. 4.2.1. Statybos etapas p. 103
81 Kas pateikiama Direktyvos 92/57/EEB IV priede? ➜ Žr. 4.2.1 b) Direktyvos 92/57/EEB 8 straipsnis ir IV priedas bei Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnis
p. 106
82 Kam reikalingas saugos ir sveikatos priemonių planas? ➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas p. 5983 Kam reikalinga saugos ir sveikatos dokumentų byla? ➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla p. 6184 Kaip mano įpareigojimai pagal Bendrąją direktyvą susiję
su šia direktyva? ➜ Žr. 2.3.6 b, dalį „Direktyvos 89/391/EEB
6 straipsnio įgyvendinimas“p. 51
85 Kokia yra mano atsakomybė pagal Bendrąją direktyvą? ➜ Žr. 2.3.6 d) Darbdavio atsakomybė pagal Ben-drąją direktyvą 89/391/EEB
p. 54
Klausimai, susiję su darbdaviais, kurie patys atlieka statybos darbus86 Ką turi daryti darbdaviai, kurie patys atlieka statybos
darbus? ➜ Žr. 2.3.6 c) Darbdavys, pats atliekantis darbus p. 53
Klausimai, susiję su savarankiškai dirbančiais asmenimis87 Ką turi daryti statybvietėse darbus atliekantys
savarankiškai dirbantys asmenys? ➜ Žr. 2.3.8. Savarankiškai dirbantys asmenys p. 54
Pagr
indi
niai
kla
usim
ai s
varb
iom
is te
mom
is
12
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Klausimai, susiję su projekto vadovais88 Kas yra projekto vadovas? ➜ Žr. 2.3.3. Projekto vadovas p. 3989 Ką projekto vadovas turi daryti? ➜ Žr. 2.3.3 b) Projekto vadovo funkcijos p. 40
Klausimai, susiję su darbuotojais ir darbuotojų atstovais90 Esu statybos darbuotojas. Kuo man naudinga direktyva
ir ką turiu daryti? ➜ Žr. 2.3.9. Darbuotojai ir jų atstovai p. 55
Klausimai, susiję su išankstiniais pranešimais91 Kas yra išankstinis pranešimas? ➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas p. 5892 Kas jį rengia? ➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas p. 5893 Kada jis turi būti išsiųstas, kaip ir kam? ➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas p. 58
Klausimai, susiję su saugos ir sveikatos priemonių planais94 Kas yra saugos ir sveikatos priemonių planas? ➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas p. 5995 Kas jį rengia? ➜ Žr. 2.3.5 g, dalį „Saugos ir sveikatos priemonių
planų rengimas“p. 45
96 Kada ir kaip jis tikslinamas? ➜ Žr. 2.4.2 f) Tikslinimas p. 61
Klausimai, susiję su saugos ir sveikatos dokumentų bylomis97 Kas yra saugos ir sveikatos dokumentų byla? ➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla p. 6198 Kas ją rengia? ➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla p. 6199 Kas su ja nutinka užbaigus projektą? ➜ Žr. 2.4.3 d) Bylų tikslinimas p. 63
13
TemųrodyklėTema Kur galiu rasti pagrindinę informaciją šia
temaIšankstiniai darbai p. 82, 94Rekonstrukcija p. 84Uždusimas p. 75Biologinės medžiagos p. 63, 64Užgriuvimas žemėmis p. 64, 108Nudegimai p. 70–74Cheminės medžiagos p. 65Užsakovas p. 36, 85, 93Kolektyvinės apsaugos priemonės p. 18, 21, 28, 101, 103Kolektyvinės apsaugos priemonės p. 63, 66Statybvietės p. 32Statybos etapas p. 103Statybos darbai p. 32Rangovas (įskaitant subrangovus) p. 54Pertvarkymas p. 34Saugos ir sveikatos koordinatoriai p. 41Saugos ir sveikatos koordinatorius projekto parengiamuoju laikotarpiu p. 44Saugos ir sveikatos koordinatorius projekto vykdymo laikotarpiu p. 46Griovimas p. 35Projektavimo etapas p. 82Projektuotojai p. 40Direktyva 92/57/EEB p. 3, 18, 32, 70, 80, 132Ardymas p. 35Nėrimas p. 66Drenažas p. 33Nuskendimas p. 65Dulkės p. 74, 107Žemės darbai p. 33, 65Elektra p. 70Darbdavys p. 4, 18, 50Statybos etapo pabaiga p. 109Nugrimzdimas p. 64Kasyba p. 33 Sprogmenys p. 66, 72Kritimas p. 64, 70Gaisras p. 75Įrengimas p. 34Bendroji direktyva 89/391/EEB p. 3, 18, 32, 70, 80, 132Dujos p. 71Bendrieji prevencijos principai p. 17–29Mostai p. 72Pavojus p. 18–26, 69, 86, 90Sveikata p. 72Prevencijos hierarchija p. 85Aukštos įtampos įrenginiai p. 65, 70, 82Higiena p. 76Nestabilumas p. 72Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai p. 65
Tem
ų ro
dykl
ė
14
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Tema Kur galiu rasti pagrindinę informaciją šia tema
Smulkus remontas p. 35Krovimas rankomis p. 72Triukšmas p. 72, 107Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) p. 22, 98Postatybinis etapas p. 111Surenkamieji elementai p. 34, 66Parengiamasis etapas p. 80 Išankstinis pranešimas p. 58Projekto vykdymo etapas p. 103 Projekto parengiamasis etapas p. 80Projekto vadovas p. 39Renovacija p. 35Remontas p. 35Rizika p. 18, 69Rizikos vertinimas p. 22, 124Saugos ir sveikatos dokumentų byla p. 61, 130Saugos ir sveikatos priemonių planas p. 59, 126Savarankiškai dirbantis asmuo p. 54Projekto pradžia p. 80Subrangovai p. 54Paskesni darbai p. 34, 88Tiekėjas p. 56Temperatūra p. 73Eismas p. 71, 96Darbuotojų mokymas p. 24, 98, 101Transportas p. 76Planinis remontas p. 35Vibracija p. 72, 73, 100, 107Oro sąlygos p. 74, 74Šuliniai, požeminiai žemės darbai ir tuneliai p. 65Viso gyvavimo laikotarpis p. 84, 86Darbuotojas p. 54, 55, 63, 115Darbuotojų atstovas p. 55
15
ĮvadasNaujausiturimiduomenysaiškiairodo,kadstatybųsektoriausdarbuotojųpatiriamųnelaimingųatsitikimųdarbeirprofesiniųsusirgimųskaičiustebėradidelis.Kasmetžūstaapie1500darbuo-tojų–daugiauneidukartusdaugiau,palygintisuvisųsektoriųvidurkiu.Palygintisuvidutiniudarbuotojukituosesektoriuose,tikimybėstatybossektoriausdarbuotojamspatirtinemirtinąsu-žalojimąyradukartusdidesnė.ES15šalysestatybųsektoriujekiekvienaismetaisdarbeįvykstadaugiaukaip700000pavojingųnelaimingųatsitikimų,dėlkuriųdaugiaukaip3dienasneinamaįdarbą(1).
Taisvarbunetikatskiriemsdarbuotojams, jųšeimomsirdarbdaviams,bet irsukeliadideliųišlaidųvisamūkiui.Norssiekiantgerintidarbosąlygasšiamesektoriujematytididelėpažanga,darreikiadaugpadaryti.
Dėldaugiašaliosektoriauspobūdžioirdaugelioįvairiųpavojingųveiksniųirpavojų,kuriųgalibūtiveikiamiarkuriuosgalipatirtidarbuotojai (įskaitantkritimąišaukštai,fiziniusveiksnius,pvz.,vibracijąirtriukšmą,kroviniųkrovimąrankomis,transportą,pavojingascheminesmedžia-gasirasbestą),reikalingiaukštolygioplanavimasirkontrolė,kadbūtųgalimasumažintituospavojusirišvengtinelaimingųatsitikimųirilgalaikiųsveikatosproblemų.Beto,yradaugkitųveiksnių,kuriegalilemtipsichologinįspaudimąsuilgalaikėmispasekmėmis,įskaitantdarboatlikimąvienam,glaustusterminusirviršvalandžius.
Bendrijosdarbuotojųsaugosirsveikatosstrategijoje(2)irKomisijoskomunikatedėlpraktiniodarbuotojų saugos ir sveikatosdirektyvų92/87/EEB ir 92/58/EEB įgyvendinimo(3) pripažin-tasbūtinumassiektiveiksmingaiįgyvendintiSstatybviečiųdirektyvą92/57/EEB(4),jeinorimaapskritaipagerintidarbosąlygasšiamesektoriuje.Taidarantreikėtųremtimažasirvidutinesįmones(MVĮ)plėtojantneprivalomasgerosiospatirtiespriemones.
Vadovepateikiama informacija irgerosiospatirtiespavyzdžiai, siejami suDirektyvos92/57/EEBįgyvendinimu.Taippatakcentuojamibūtinigeropavojųsveikataiirsaugaivaldymovisaisstatybosprojektoetapaiselementai.Beto,kaipdalisgeresnioreglamentavimodarbotvarkėsvadovepateikiamibendridokumentų,reikalingųatitikčiaiužtikrinti,pavyzdžiaituopačiusu-mažinantikiminimumoadministracinęnaštą.
EuroposSąjungairvalstybėsnarėsturispręstiįdarbinimokokybėsgerinimoklausimą.Nelai-mingųatsitikimųskaičiausirsergamumoprofesinėmisligomismažinimasstatybųsektoriujeyrabūtinapriemonėkuriantsaugią,sveikąirgeresnędarboaplinkąvisiems.Siekiantšiotikslosvarbuįtrauktivisassuinteresuotąsiasšalis,įskaitantklientus,projektuotojus,projektųvadovus,koordinatorius,rangovusirkitusdarbdavius,darbuotojus,darbuotojųatstovus,tiekėjus,drau-dimokompanijas,viešojosektoriausinstitucijasirdarboinspekcijas.
Aštikiu,kadšisvadovasyrasvarbisveikatosirsaugosugdymostatybųsektoriujepriemonė.Vi-liuosi,kadjispadėsvisomsdalyvaujančiomssuinteresuotosiomsšalimsįgyvendintidirektyvosnuostatasveiksmingiauirrezultatyviau.
(1) Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistika: naujausi Eurostato turimi 2007 m. duomenys.
(2) COM(2007) 62.
(3) COM(2008) 698.
(4) 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 245, 1992 8 26, p. 6–22.
Robert VerrueGeneralinisdirektorius
Užimtumo,socialiniųreikalųirlygiųgalimybiųgeneralinisdirektoratas
Įvad
as
17
1.1. Kas yra pavojus? Kas yra rizika? .........................................................................................................................18
1.2. Bendrieji prevencijos principai ..........................................................................................................................18
1.2.1. Rizikos vengimas ................................................................................................................................................................................ 191.2.2. Rizikos, kurios neįmanoma išvengti, vertinimas ..................................................................................................................... 191.2.3. Rizikos šalinimas jos atsiradimo vietoje ..................................................................................................................................... 201.2.4. Darbo pritaikymas asmeniui .......................................................................................................................................................... 201.2.5. Derinimas su technikos pažanga ................................................................................................................................................. 201.2.6. Pavojingo darbo keitimas nepavojingu ar mažiau pavojingu ........................................................................................... 201.2.7. Nuoseklios bendros prevencijos politikos sukūrimas .......................................................................................................... 211.2.8. Pirmenybės teikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su individualiomis .................................. 211.2.9. Atitinkamų nurodymų darbuotojams teikimas ...................................................................................................................... 22
1.3. Rizikos vertinimas ................................................................................................................................................22
1.3.1. 1 etapas. Pavojų ir asmenų, kuriems kyla rizika, nustatymas ............................................................................................. 231.3.2. 2 etapas. Rizikos įvertinimas ir išdėstymas pagal svarbą ..................................................................................................... 231.3.3. 3 etapas. Sprendimų dėl prevencinių veiksmų priėmimas ................................................................................................. 241.3.4. 4 etapas. Veiksmų ėmimasis ........................................................................................................................................................... 241.3.5. 5 etapas. Stebėsena ir apžvalga .................................................................................................................................................... 241.3.6. Integruoti rizikos registrai ............................................................................................................................................................... 25
1.4. Papildomi Bendrųjų prevencijos principų taikymo pavyzdžiai...................................................................26
1Bendriejiprevencijosprincipai(BPP),susijęsudarbuotojųsaugairsveikata
18
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Bendrieji prevencijos principai (BPP) yra Europos Są-jungos (ES) teisėkūros požiūrio į darbuotojų saugą pa-grindas. Direktyva 89/391/EEB, kuri dažnai vadinama Bendrąja direktyva, nustatytos priemonės, kuriomis skatinama gerinti visų darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, ir išdėstyta plataus masto strategija dėl rizikos kontrolės visose darbo vietose. Pagal ją bendrieji pre-vencijos principai, rizikos vertinimas ir rizikos valdymas tampa kertiniu akmeniu siekiant užtikrinti profesinę saugą ir sveikatą.
Ši strategija nepakeista yra įtvirtinta Statybviečių direk-tyvoje 92/57/EEB ir įvairūs joje įvardyti projekto dalyviai turi į tai atsižvelgti.
Taigi, kas yra pavojus, rizika ir kokie yra bendrieji pre-vencijos principai?
Kaip jie susiję su rizikos vertinimu ir valdymu? Ir ką turi daryti statybos pramonė?
1.1. Kas yra pavojus? Kas yra rizika?
Ką reiškia pavojus?
Pavojus yra bet kas, kas gali padaryti žalą, šiuo atveju žmonių, kurie vykdo darbo veiklą ar kuriems darbo vei-kla daro poveikį, saugai ir sveikatai.
1 pavyzdys
Tipiškipavojųžmoniųsaugaipavyzdžiaiyrašie:defektųturintyspaviršiai,antkuriųžmonėsgalipaslystiarsuklupti,neapsaugotikraštai,nuokuriųžmonėsgalinukristi,krentančiosmedžiagosarjudančiostransportopriemonės,galinčiossuduotižmogui,aštrūskraštai,elektra,gaisrai,sprogimaiirt.t.
2 pavyzdys
Taippatyrasudarbususijusiųpavojų,kuriegaligerokaipakenktižmoniųsveikatai,kaipantaikancerogeninėsmedžiagos,dulkės(dėljųpoveikiogalimasusirgtikvėpavimotakųligomis),kitoskenksmingosmedžia-gos(dirbantsujomisgalimasusirgtitokiomisligomiskaipdermatitas),triukšmas(galisukeltisudarbususijusįklausospraradimą),vibracija,labaiaukštosarbažemostemperatūrospoveikisirsunkūsobjektai(juoskilnojantgaliatsirastisuraumenimisbeikaulaissusijusiųsunkumų).
Rizika – tai tikimybė, kad darbuotojas (ar kiti) gali pa-tirti žalą dėl tam tikro pavojaus, įskaitant ir žalą, patirtą dėl tiesioginio sužalojimo ar ilgiau trunkančių sveika-tos sutrikimų.
1.2. Bendrieji prevencijos principai
Kas pateikiama Direktyvoje 89/391/EEB?
6 straipsnis:
[…]
2. Darbdavys įgyvendina 1 dalies pirmoje pastrai-poje paminėtas priemones remdamasis toliau pateiktais bendraisiais prevencijos principais:
a) rizikos rūšių vengimas;
b) rizikos rūšių, kurių neįmanoma išvengti, įver-tinimas;
c) rizikos rūšių šalinimas jų atsiradimo vietoje;
d) darbo asmeniui pritaikymas, ypač darbo vietų įrengimas, darbo priemonių, darbo bei gamy-bos metodų pasirinkimas, siekiant pirmiausia palengvinti monotonišką darbą ar darbą iš anksto nustatytu tempu bei sumažinti tokio darbo poveikį sveikatai;
e) derinimas su technikos pažanga;
f) pavojingo darbo keitimas nepavojingu ar ma-žiau pavojingu;
g) nuoseklios bendros prevencijos politikos, ap-imančios technologiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių poveikį, sukūrimas;
h) pirmenybės teikimas kolektyvinėms apsau-gos priemonėms, palyginti su asmeninėmis;
i) atitinkami nurodymai darbuotojams.
Bendrieji prevencijos principai susiję su priemonėmis, kurių turėtų būti imtasi darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti. (Jie taip pat sudaro pagrindą, kuriuo re-miantis reikia atsižvelgti į žmonių, kuriems darbo veikla gali padaryti neigiamą poveikį, saugą ir sveikatą.)
19
Bend
rieji
prev
enci
jos
prin
cipa
i (BP
P), s
usiję
su
darb
uoto
jų s
auga
ir s
veik
ata
1.2.1. Rizikos vengimasVienas iš būdų rizikai išvengti – būtinybė visiškai paša-linti pavojų, kuris kelia šią riziką.
3 pavyzdys
Įeinantįuždaraserdvesnutekamųjųvandenųvalymostotyse,pvz.,įpožemineskameras,sujungtassupaviršinioirnešvarausvandenssistemomis,galikiltipavojus.Tačiaupakeitusprojektą,kadįtokiasvietaspatektųgaivausoroirjosbūtųgeraivėdinamos,tokiopavojausnebus.
4 pavyzdys
Architektasnurodėnedideliamenamopriestateelektrosirkitųpatogumųįrengimuitaikytisausotvir-tinimometodą,taigiišvengtabūtinybėspjautiirrėžtimūrą.Taipišvengtarizikosdarbuotojųsveikatai,kuriąkeliadulkės,triukšmasirvibracija.
Jeigu pavojaus negalima pašalinti, vis vien gali būti įma-noma išvengti tam tikrų rūšių rizikos. Pavyzdžiui, yra pa-vojų, kurie susiję su daugybės rūšių darbo veikla ir kurių negalima visiškai pašalinti, bet užbaigti darbą dažnai yra alternatyvių būdų, kuriuos taikant tam tikrų rūšių rizikos, o gal ir jos visos, galima išvengti. Verta galvoti plačiau ir vengti papročių bei praktikos suvaržymų.
5 pavyzdys
Klojantblokus,bekitako,pakartotinaiatliekamikėli-moveiksmai.Keliantsunkiusdideliotankioblokusgaliatsirastisuraumenimisbeikaulaissusijusiųsunkumų.Susižalojimorizikągalimasumažintipasirenkantalter-natyvas,pvz.,mažesniusarlengvesniusblokus.
6 pavyzdys
Kilnojantsunkiasmedžiagas,visadakilspavojus,betriziką,kuriąkeliakrovimasrankomis,galimasumažintikruopščiaiapsvarsčiusbūdą,kaipmedžiagospakuojamos,iškrauna-mos,saugomosirkilnojamos,beiįvedusmechanizuotokrovimometodus,pvz.,pasitelkiantplatformas,keliamuo-siuskranus,keltuvus,padėklųkrautuvusirt.t.
1.2.2. Rizikos, kurios negalima išvengti, įvertinimasRizikai vertinti reikėtų taikyti struktūrinį požiūrį.
Rizikos vertinimą sudaro penki etapai:
1 etapas. Pavojų ir asmenų, kuriems kyla rizika, nusta-tymas.2 etapas. Rizikos įvertinimas ir išdėstymas pagal svarbą.3 etapas. Sprendimų dėl prevencinių veiksmų priėmimas.4 etapas. Veiksmų ėmimasis.5 etapas. Stebėsena ir apžvalga.
Būtina parengti rašytinį dokumentą, kad esminę infor-maciją būtų galima perduoti kitiems, kad būtų aišku, ką reikia padaryti, ir kad būtų kuriama informacinė bazė, kuria remiantis būtų atliekamos patikros.
➜ Žr. 1.3. Rizikos vertinimas, p. 22
7 pavyzdys
Atliekant rekonstrukcijos darbus turi būti pašalinta daug senų švino dažų
1etapas–nustatykitepavojų:švinobuvimas.Dėlgalimošvinopoveikiogaliatsirastisveikatossunkumų.Rizikakyladarbuotojams,kurieatliekadarbą,šaliaesantiemsdarbuotojamsirkitiemsžmonėms,kuriegalibūtinetoliese,ypačpažeidžiamiems.
2etapas–įvertinkiterizikąirišdėstykitejąpagalsvarbą.Apsvarstykitešvinopoveikiotikimybę.Apsvarstykite,kambuspakenktairkaipstipriai.Apsvarstykitegalimuskelius,kuriaisšvinasgalipatektiįorganizmą(pvz.,įkvėpus,prarijus).Apsvarstykitegalimaspriemones,kuriomisbūtųgalimasumažintipoveikįdarbuotojamsirkitiems,pasirenkanttinkamusdarbometodusirimantiskitųsusijusiųatsargumopriemonių.
3etapas–apsispręskitedėlprevenciniųveiksmų,kuriaisbusužtikrintaprofesinėdarbuotojųirkitųžmoniųsveikata.Apsispręskitedėlbūtinųstebėsenosirperžiūrospriemonių(pvz.,netaikytikarštodegimo,nuvalytidažusšlapiuojubūduarbanaudoticheminiusnuėmiklius,pasirūpintiapsauginiaisdrabužiais,tinkamaisbuitiniaispatogumais,prausimosi(skalbi-mo)priemonėmis,kvėpavimotakųapsauga,nurody-maisirpriežiūra,orokontrole,sveikatostikrinimuirt.t.).
4etapas–pasirūpinkitebūtinomismedžiagomis,sau-gospriemonėmis,buitinėmispatalpomis,nurodymais,priežiūrosirstebėsenostvarka.
5etapas–atlikitestebėsenątaip,kaipplanuota.Patikrinkiteoropriežiūrosiršvinokoncentracijoskrau-jyjeanalizėsrezultatus.Pakartotinaiįvertinkiterizikąiratlikitevisusbūtinusdarbometodųpatikslinimus.
20
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
1.2.3. Rizikos šalinimas jos atsiradimo vietojeSiekiant šalinti riziką jos atsiradimo vietoje būtina, kad kontrolės priemonės būtų taikomos arti nesaugios vie-tos ir būtų veiksmingos mažinant žalą.
8 pavyzdysMedienosdulkėsgalibūtikenksmingosįkvėpus:pasirū-pinkite,kaddiskiniaipjūklaiturėtųmechaninesdulkiųištraukimosistemas,kadvosatsiradusiosdulkėsbūtųtučtuojausurenkamos.
9 pavyzdys:
Dulkės,kuriųatsirandaatliekantgriovimodarbus,galisukeltitamtikrųrūšiųpavojų.Josgalibūtikenksmin-gosįkvėpusirpablogintimatomumą:nukreipusvan-denspurkštuvusįdarbiniuspaviršiusdulkiųdebesųgalimaišvengti.
1.2.4. Darbo pritaikymas asmeniuiPritaikant darbą asmeniui būtina atsižvelgti į darbo vietų įrengimą, darbo priemonių, darbo bei gamybos metodų pasirinkimą, siekiant pirmiausia palengvinti monotonišką darbą ir darbą iš anksto nustatytu tempu bei sumažinti tokio darbo poveikį sveikatai.
Žmogaus fizinės galimybės, kaip toli jis gali pasiekti, kiek jis gali pakelti ir kaip gerai jis gali matyti įvairiomis apšvietimo sąlygomis, nėra beribės. Gebėjimai anali-zuoti pažintinę informaciją, pvz., nurodymus, prietaisų rodmenis ir t. t., taip pat turi ribas. Darbo aplinka gali kelti papildomą stresą, pavyzdžiui, kai yra pernelyg karšta, pernelyg šalta ar pernelyg triukšminga. Besikar-tojančios, monotoniškos užduotys gali būti dar vienas stresą keliantis veiksnys. Verta pabandyti įsivaizduoti save darbą atliekančio asmens vietoje. O dar geriau jo paklausti, kaip tą darbą palengvinti.
Geroji patirtis
Pripažinti,kadsvoris,kurįžmonėsgalisaugiaipakelti,yraribotas.
Pripažinti,kadžmonėsgalidirbtilengviau,jeiguturitinkamasdarbovietas.
Kaitaliotiužduotisdarbogrupėje,kaddėlpakartotinaikartojamųjudesiųneatsirastųpasikartojančiųįtampostraumų.
10 pavyzdys
Sumažinkiteprojektuiįgy-vendintiteikiamųcementomaišųiružpildosvorį,kadsu-mažėtųsusižalojimotikimybė.
1.2.5. Derinimas su technikos pažangaTai reiškia nuolat susipažinti su naujausiomis techninė-mis žiniomis ir jas taikyti (renkantis darbo metodus, įran-gą, medžiagas ir darbo įrenginius ir t. t.) įgyvendinant projektą. Apskritai technikos pažanga užtikrina geres-nius rezultatus, geresnę ergonomiką ir mažesnę riziką.
11 pavyzdys
Uždaroseerdvėsedirbantysžmonėsgalipatirtinetinkamokvėpuotioroirtoksiškųbeidegiųdujųpoveikį.Kadaisestebėsenosįrangabuvobrangiirjainaudotireikėjoaukštolygiokompetencijos.Dabardaugiafunkciaidujųdetektoriaiyragerokaipigesniirjuosgaliveiksmingainaudotidaugumadarbuotojų.
Plėtojantnaujastechnologijas,sukurtosvaizdosiste-mos,kuriasnaudojantgalimanuotoliniubūdutikrintiuždaraserdves,pavyzdžiui,nuotekųkolektorius.
12 pavyzdys
Sutankinantbiriasmedžiagasgrioviuosemechaniniubūdudėlrankasveikiančiosvibracijosgaliatsirastisvei-katostrikdžių.Dabaryraradijoryšiukontroliuojamųsutankinimomašinų,kuriosšįpavojųpašalina.
1.2.6. Pavojingo darbo keitimas nepavojingu ar mažiau pavojinguTai vadinama pakeitimu. Tam apžvelgiamos turimos galimybės ir po to pasirenkamos tos, kurios nekelia jokio pavojaus darbuotojams, arba tos, kurių keliamas pavojus yra mažesnis, o su jomis susijęs rizikos lygis yra priimtinas.
Reikėtų atsižvelgti į pavojus, kuriuos kelia darbo aplin-ka, užduotis ir medžiagos, įrenginiai ir įrankiai.
13 pavyzdys
Taikantpakeitimą,galitektikeistisiūlomąprocesą,pvz.:
• galibūtiatvejų,kaitaikantmechaniniotvirtinimosistemasbendrarizikagalibūtimažesnė,palygintisualternatyviomischeminiotvirtinimosistemomis;
• atliekantdažymodarbus,dažai,kuriuoseyrakenks-mingųtirpiklių,pakeičiamivandeniniaisdažais;
• atliekantkeliodarbusirnaudojantžemostempera-tūrosasfaltą,padedamaišvengtitoksiškųmedžiagųpoveikio.
21
Bend
rieji
prev
enci
jos
prin
cipa
i (BP
P), s
usiję
su
darb
uoto
jų s
auga
ir s
veik
ata
1.2.7. Nuoseklios bendros prevencijos politikos sukūrimasSiekiant kontroliuoti riziką, būtina atsižvelgti į visą sau-gos sistemą: asmenį, užduotį, įrenginius ir įrangą, val-dymo struktūrą ir įvairių projekto dalyvių susitarimus bei viso projekto valdymą, platesnę aplinką ir šių visų veiksnių tarpusavio sąveiką. Prevencijos strategiją pa-deda rengti technologija, ergonomika ir humanitari-niai mokslai.
Tai nesunku. Svarbu ne tik paprasčiausiai sutelkti dė-mesį į pramonei būdingą tiesioginį pavojų: reikia nu-statyti ir pagrindinius veiksnius, kurie sukelia sužaloji-mus. Šie veiksniai nuolatos susiję su organizacijos ar įgyvendinamo projekto saugos kultūra. Tai daro didelį poveikį visų dalyvaujančiųjų požiūriui ir elgesiui.
a) Žmogiškosios klaidos ir pažeidimaiSunku atsakyti, kaip ir kodėl žmonės daro klaidų ir są-moningai neatlieka to, ko iš jų reikalaujama.
Klaidų skaičių galima sumažinti užtikrinant gerą darbo aplinką ir kreipiant dėmesį į:• kraštutiniusužduotiesreikalavimus(didelisdarbokrū-
vis,didelisbudrumas,laikospaudimas);• socialiniusirorganizaciniusstresąkeliančiusveiksnius
(aprūpinimopersonalulygis,prieštaringipožiūriai);• individualius stresą keliančius veiksnius (apmokymas,
patirtis,nuovargis);ir• su įrangasusijusiusstresąkeliančiusveiksnius (kontrolės
priemonės,nurodymai,procedūros).
Žmonių daromų pažeidimų skaičių galima sumažinti už-tikrinant teigiamą saugos kultūrą, o tam, be kita ko, reikia:• įtrauktiįtaidarbuotojus;• gerintidarboaplinką;• nustatytiirtaikytitaisykles,kuriosbūtų;
—tinkamosirpraktiškos,—paaiškintostiems,kurieturijųlaikytis,—būtiniausios,onereikalingosbūtųpanaikinamos;
• teiktireikalingusdarboįrenginius;• gerintižmoniųtarpusaviosantykius;• gerintidarboprojektavimąirplanavimą;• gerintipriežiūrąirstebėseną;• mažintilaikospaudimą;• vengti piktnaudžiavimo alkoholiu, vaistais ir kitomis
medžiagomis.
b) Organizacinės klaidos ir sistemingi trūkumaiIš patirties matyti, kad nesėkmės tikimybę galima su-mažinti, jeigu saugos kultūra yra teigiama. Tokia kultū-ra greičiausiai bus organizacijose, kuriose aukščiausioji vadovybė vykdo visus susijusius įsipareigojimus ir:• užtikrinaveiksmingąvadovavimą;• pripažįsta, kad geras profesinės saugos ir sveikatos
valdymaspadedasiektiverslotikslų;
• suprantariziką;• taikoveiksmingasrizikoskontrolėspriemones;• turiaiškiusreikalavimusdėlrezultatų;• veiksmingaibendrauja;• yra besimokanti organizacija, kuri klauso, apžvelgia
praeitiesrezultatusirišjųmokosi.
14 pavyzdys
Rangovasnustatėelgesiokeitimoprogramą,kuriosįgyvendinimuivadovautaišpatorganizacijosviršaus.Įsipareigojimąįgyvendintiprogramąišreiškėvisųlygmenųvadovaiirbuvosugriežtintistatybvieteikeliamistandartai.Elgesiokeitimoiniciatyvabuvosvarbisupa-žindinimosustatybvieteprocesodalis,kuriaužtikrinta,kadnaujiprojektodarbuotojainuopatpradžiųsuprastų,kadįsipareigojimųlygisirlūkesčiaigerokaiviršijonormą.
1.2.8. Pirmenybės teikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su individualiomisPirmenybę reikėtų skirti kolektyvinėms apsaugos priemonėms, nes jomis galima pašalinti daugiau nei vienam asmeniui kylančią riziką ir kolektyvinės apsau-gos priemonės turi didelių pranašumų, palyginti su asmeninėmis.
15 pavyzdys
Antdarboplatformoskraštoįrengtiturėklaiapsaugovisusnuokritimoirnereikalaujaišdarbuotojų,kuriemsyranaudingi,jokiųveiksmų.
Būtina, kad asmenys naudotųsi saugos diržų kom-plektais, tinkamo tvirtinimo ir kritimo stabdymo įtaisais, kurie turi būti prieinami ir tinkamai prižiūri-mi. Naudojant diržų komplektus, dažnai kyla didelių praktinių sunkumų. Taigi tikimybė, kad naudojant diržų komplektus sužalojimų bus išvengta tiek, kiek ir naudojant turėklus, yra nedidelė.
Be to, asmeninėmis apsaugos priemonėmis retai kada pavyksta išvengti nelaimingų atsitikimų. Užtat jos gali sušvelninti padarinius. Pavyzdžiui, dėvint apsauginį šalmą sužalojimą dėl krintančių medžiagų galima itin sumažinti, tačiau vien to nepakanka, reikia ir kolekty-vinių atsargumo priemonių, pavyzdžiui, apsauginio tinklo ar apsauginių bortelių prie neapsaugotų darbo platformų kraštų.
22
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
16 pavyzdys
Projektuotojasnumatėparapetąvisoplokščiostogope-rimetru,kadbūtųužtikrintanuolatinėkiekvienoasmens,kurisdirbsantstogopervisąpastatogyvavimolaikotar-pį,apsauga.Diržųkomplektųirtvirtinimosistemosnaudojimoatsisakytadėlnuolatiniųišlaidųtechnineipriežiūraiirribotosužtikrinamosapsaugos.
17 pavyzdys
Rangovasapdengėdideliųpastoliųfasadąapsauginiaisdangalais,kadišvengtųsužalojimųnuokrintančiųmedžiagų.(Dėlaptvarobuvoįma-nomatęstidarbusirganapatogiomissąlygomisesantnepalankiemsorams.)
18 pavyzdys
Įrengiantaukštogembiniotiltopaklotą,popastoliaisbuvoįrengtiapsauginiaitinklaikrentančiomsmedžia-gomssulaikyti.Dėlšioskolektyvinėsapsaugospriemo-nėssumažėjokiekvienampotiltuesančiamžmoguigresiantirizika,kuriąkeliakrentančiosmedžiagos.
1.2.9. Atitinkamų nurodymų darbuotojams teikimasPaskutinis iš principų – nurodymų darbuotojams teiki-mas, kad jie žinotų, kaip saugiai atlikti darbą.
Nurodymuose turėtų būti apibūdinta su siūlomu darbu susijusi rizika ir paminėtos apsaugos priemonės, kurio-mis turėtų būti pasirūpinta (pavyzdžiui, naudotini įren-giniai, dėvėtinos asmeninės apsaugos priemonės). Nu-rodymai turėtų būti darbuotojams lengvai suprantami.
Geroji patirtis
Pasirūpinti:
• priešpradedantdarbąorganizuotibendrusįvadiniuskursusvisiemsnaujiemsdarbuotojams(yradaugbendrųdalykų,kuriuosprojekteikišiolnedalyvavędarbuotojaiturižinoti);
• kadsiaurosspecializacijosstatybossubrangovaipa-teiktųpapildomųnurodymųpriešjųdarbuotojamspradedantatliktinaująužduotįirkasdieniųprimini-mųpriešdarbopradžią;
• įprastiniuinstruktažudarbovietoje;• saugotiįrašusapiedarbuotojųmokymąirjų
dalyvavimąįvadiniuosekursuose.
1.3. Rizikos vertinimasRizikos vertinimas yra pirmasis profesinės rizikos valdy-mo etapas.
Tai struktūrinė rizikos, kurią darbuotojų (ir kitų žmonių) saugai ir sveikatai kelia pavojai darbo vietoje, vertini-mo priemonė. Visi projekto dalyviai turėtų įvertinti savo darbo riziką.
Rizikos vertinimas apima sistemingą nagrinėjimą, kurį atliekant svarstoma:• kasgalėtųsukeltisužalojimąaržalą;• kamgalibūtipakenktairkaip;• arpavojųgalimapašalintiarbasumažintiirjeigune;• kokiųprevenciniųarapsaugospriemoniųturėtųbūti
imtasirizikaikontroliuoti.
Mes įprastai atliekame rizikos vertinimus savo kasdie-niame gyvenime.
Kai norime pereiti per gatvę, suprantame, kad galime būti sužeisti, ir be vargo atsižvelgiame į daug veiksnių, pavyzdžiui, ar galime matyti artėjančias transporto prie-mones iš gana toli, ar vairuotojai gali mus matyti, kaip greitai važiuoja transporto priemonės, koks yra eismo srautas, oro sąlygos, ar yra šviesu, kaip toli mums reikia pereiti, koks yra kelio paviršius ir taip toliau.
Mes pagalvojame, kaip galėtume išvengti pavojaus apskritai, pavyzdžiui, pasinaudoti požemine perėja, tiltu ar pasirinkti maršrutą, kuriuo per gatvę pereiti nereikės.
Jeigu visiškai pašalinti pavojaus negalime, svarsto-me, kaip jį sumažinti, pavyzdžiui, pereinant per gatvę vietose, kuriose pėstieji gali pasinaudoti šviesoforu transporto priemonėms sustabdyti arba pereinant per gatvę tose vietose, kuriose greitkelio viduryje pės-tiesiems įrengtos saugumo salelės. Ir jeigu tokiomis priemonėmis pasinaudoti negalime, galiausiai galime atidžiai stebėti gatvę, kad nustatytume, ar per ją būtų galima saugiai pereiti ir kada tai būtų galima padary-ti. Jeigu visgi nusprendžiame pereiti per gatvę, mes ir toliau rūpinsimės savo saugumu, stebėdami, kas iš tikrųjų vyksta.
Perėję per gatvę, galime apmąstyti, ar pasielgėme teisingai, ypač jei jautėmės nepatogiai arba vos iš-vengėme susidūrimo. Tai darydami mes apžvelgiame, kas nutiko.
Žinoma, bus atvejų, kai padarysime išvadą, kad labiau rizikos sumažinti nebegalime, o likusi grėsmė tokia didelė, kad nenorime jos prisiimti. Tai bus teisingas sprendimas, bet kol jį priimsime, galime būti spaudžia-mi nuspręsti kitaip, galbūt dėl baimės pavėluoti į darbą ar dėl draugų, su kuriais esame ir kurie prisiima riziką, taigi mes išsiskiriame iš grupės. Aišku, ilgalaikė gero-vė mums svarbi ir bus atvejų, kai reikės priimti sunkius sprendimus.
23
Bend
rieji
prev
enci
jos
prin
cipa
i (BP
P), s
usiję
su
darb
uoto
jų s
auga
ir s
veik
ata
Taigi, pereidami per gatvę, suskirstome užduotį į pen-kis etapus:1) nustatome pavojus;2) juos įvertiname;3) nusprendžiame, ką mums reikia daryti;4) stebime sąlygas – kol pereiname per gatvę ir po to;5) apžvelgiame, ar teisingai pasielgėme.
Jeigu mes darome tokius sudėtingus sprendimus val-dydami riziką savo kasdieniame gyvenime, turėtų būti įmanoma taikyti rizikos vertinimą ir kasdieniame dar-be. Iš esmės rizikos vertinimas – tai paprasčiausiai tų pačių penkių etapų atlikimas.
Rizikos vertinimas ir valdymas, kaip penkių etapų po-žiūris, susijęs su:1 etapu – pavojų ir asmenų, kuriems kyla rizika, nustatymu;2 etapu – rizikos įvertinimu ir išdėstymu pagal svarbą;3 etapu – sprendimų dėl prevencinių veiksmų priėmimu;4 etapu –veiksmų ėmimusi; ir5 etapu – stebėsena ir apžvalga, kas padaryta.
Perėjimo per gatvę užduotis būtų galėjusi būti daug paprastesnė, o rizika – gerokai mažesnė, galbūt net vi-siškai pašalinta, jeigu būtų pasirūpinta geru projektiniu sprendimu. Tai galioja ir dėl pavojų statybvietėje.
Pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujama, kad darbdaviai „pasirūpintų“ ri-zikos vertinimais. Pagal 9 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles, kaip rengti ri-zikos vertinimus. Turėsite patikrinti, kokie nacionaliniai reikalavimai būtų taikomi jūsų projektui.
Geroji patirtis
Naudotipaprasčiausiąregistracijoslapą,kurisgalibūtinaudingasatliekantrizikosvertinimusdaugeliupaprasčiausiųatvejų.Registracijayranaudingakaipveiksmų,kuriųreikiaimtis,atmintinėirkartukaippriemonėperduotiinformacijąkitiems.
➜ Visiems projekto dalyviams: žr. 3 priedą „Rizikos vertinimo registracijos lapas“, p. 124
➜ Projektuotojams: žr. 4 priedą „Projektavimo re-gistracijos lapas“, p. 125
1.3.1. 1 etapas. Pavojų ir asmenų, ku-riems kyla rizika, nustatymasNustatyti pavojų gana paprasta, jeigu turite pakanka-mai žinių apie veiklą, kurios galvojate imtis, ir esate pa-tyrę šioje srityje.Vis dėlto dažnai naudinga pasitarti su kitais žmonėmis, įskaitant darbuotojus ir jų atstovus. Jeigu veikla jau vykdoma ir jūs atliekate galiojančio rizikos vertinimo apžvalgą, kartu galite stebėti, kas vyksta praktikoje. Be pavojų, kurie daro tiesioginę žalą, pagalvokite apie tuos, kurie sukelia sveikatos sutrikimus ilgesnėje pers-pektyvoje. Taip pat atsižvelkite į sudėtingesnius ir daž-nai mažiau akivaizdžius veiksnius, tokius kaip psicho-socialiniai ir darbo organizavimo veiksniai.
➜ Žr. 3 priedą „Rizikos vertinimo registracijos lapas“, p. 124
Atsižvelkite į kitą veiklą, kuri gali būti atliekama tuo pat metu. Taip pat nepamirškite parengiamosios ir baigia-mosios veiklos, kuri bus atliekama kaip pagrindinės vei-klos dalis. Be pradinės statybos veiklos, jums tikriausiai reikės atsižvelgti į tolesnę veiklą, susijusią su objekto priežiūra, remontu, jo švaros ir tinkamos būklės užti-krinimu. Taip pat gali būti svarbi veikla, susijusi su re-konstrukcija ir dekonstrukcija, atsižvelgiant į tai, ar jūs svarstote vieną veiklą, ar viso gyvavimo laiko klausimus.
Geroji patirtis
Pasinaudotiinformacijosšaltiniais,pavyzdžiui:
• jūsųorganizacijosirpramonėsšakosstatistiniaisduomenimisapiesužalojimusirsveikatossutrikimus;
• saugosirsveikatosorganizacijų,profsąjungųirprekybosasociacijųinternetosvetainėmis(8),pagalboslinijomisirleidiniais;
• tiekėjųirgamintojųteikiamaisduomenimis;• techniniaisstandartaisir• saugąirsveikatąreglamentuojančiaisteisėsaktais.
Toliau apsvarstykite, kokioms žmonių grupėms gali kil-ti pavojus. Visų pirma pagalvokite apie pažeidžiamus žmones (pavyzdžiui, neįgaliuosius, žmones, turinčius polinkį sirgti dėl silpnesnės sveikatos ar turinčius var-toti vaistus, darbuotojus migrantus, jaunimą ir senyvo amžiaus žmones, nėščias ir maitinančias moteris, patir-ties neturinčius ir nekvalifikuotus asmenis).
Turite pagalvoti apie visus kitus darbe esančius žmo-nes, net jei jie nėra jūsų darbuotojai ir nedalyvauja jūsų veikloje. Šalinant pavojus ir valdant riziką paprastai bū-tina dirbti su kitais projekto grupėje ir tokį bendradar-biavimą naudinga pradėti pirmajame etape.
➜ Žr. 3 priedą „Rizikos vertinimo registracijos la-pas“, p. 124
1.3.2. 2 etapas. Rizikos įvertinimas ir išdėstymas pagal svarbąAntrasis etapas susijęs su rizikos įvertinimu apsvars-tant, kokia yra tikimybė, kad žmonėms gali kilti pavo-jus, koks didelis tas pavojus būtų, kaip dažnai jis kiltų ir kiek daug žmonių su juo susidurtų.
Kai kurie žmonės, ypač tie, kurie yra įgudę vertinti ir išmano apie veiklą ir jos keliamus pavojus, gali būti labiau linkę atlikti bendrą tikimybės, rimtumo, dažnu-mo ir žmonių, kuriems kyla rizika, skaičiaus vertinimą paprasčiausiai parengiant vieną visų veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, įvertinimą.
Kuo didesnė yra rizika, tuo daugiau pastangų reikėtų skirti kovai su ja.
➜ Žr. 3 priedą „Rizikos vertinimo registracijos la-pas“, p. 124
(8) Dėl papildomos informacijos žr. 8 priedą „Daugiau informacijos“, p. 177.
24
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
1.3.3. 3 etapas. Sprendimų dėl prevencinių veiksmų priėmimasAtminkite, kad geriausia galimybė yra visiškai pašalinti pavojų.
Jeigu pavojų galima lengvai pašalinti už mažą kainą ar nepatiriant jokių išlaidų, tai turėtų būti atlikta, nesvar-bu kokia nedidelė gali būti rizika. Imdamiesi veiksmų tik dėl tos rizikos, kuri atrodo didesnė, pasuksite netei-singa linkme.
Panašiai, neignoruokite labai didelių pavojų, net jei jie atrodytų ir ypač mažai tikėtini. Didelio masto inciden-tai, susiję su dideliais nukentėjusiųjų skaičiais, pasitaiko retai ir pasitaikytų dar rečiau, jeigu žmonės pripažintų, kad jie gali įvykti, ir nevengtų imtis pagrįstų prevenci-nių veiksmų.
Šalinant pavojus ir mažinant riziką gali padėti kiti žmonės. Tai ypač pasakytina apie statybos projektus, kai projekto dalyviai, kaip antai užsakovas, projektuo-tojai ir kiti rangovai, gali bendradarbiauti valdant pro-fesinei saugai ir sveikatai kylančią riziką.
Jeigu pašalinti rizikos neįmanoma, turite apsvarstyti, ką galima padaryti, kad ji sumažėtų ir dėl to nekiltų pavojus žmonių saugai ir sveikatai.
Geroji patirtis
Plačiaikonsultuotissvarstantgalimybes.
Šalinantpavojusirmažinantriziką,bekitako,būtųgalimakeistiprojektiniussprendimus,rinktiskitasmedžiagas,kuriosyranepavojingosarbamažiaupa-vojingos,imtisorganizaciniųartechniniųpokyčių.
Atminkite, kad yra tam tikrų bendrųjų prevencijos prin-cipų, kurių reikia laikytis.
➜ Žr. 1.2. Bendrieji prevencijos principai, p. 18
➜ Žr. 3 priedą „Rizikos vertinimo registracijos lapas“, p. 124
1.3.4. 4 etapas. Veiksmų ėmimasisĮvertinus riziką, reikia suplanuoti ir organizuoti tai, kas turi būti padaryta. Tam, kad būtų nustatytos prevenci-nės ir apsaugos priemonės, reikia atsakyti į visus įma-nomus klausimus: koks, kur, kada, kas ir kaip. Reikia įtraukti į tai darbuotojus, jų atstovus ir visus informuoti.
Mokymas ir nurodymai bei priežiūra – visa tai yra svar-būs svarstytini klausimai, kaip ir žinios bei patirtis, ku-rių reikės darbuotojams.
Reikia apsispręsti dėl reikalavimų įrenginiams ir įran-gai, taip pat dėl jų prieinamumo reikiamu laiku ir prie-monių, kurių reikės imtis siekiant užtikrinti nuolatinį jų tinkamumą naudoti.
Kiti klausimai, kuriuos reikia apsvarstyti, susiję su prieiga, darbo plotu, sandėliavimu, logistika ir medžiagomis, ku-rios bus naudojamos, taip pat su platesne darbo aplinka.
Geroji patirtis
Naudotidarbųvykdymoplanus,kuriepadėtųnustatyti,kąreikiapadarytiatliekantveiklą,ypačsusijusiąsudidelerizika.
Jiepadedaatsakytiįpagrindiniusklausimusdėlveiklos,kuribusatliekama,t.y.koks,kur,kada,kasirsvarbiausia–kaip.
Juosedažnaipateikiamibrėžiniaiiriliustracijos,kadbūtųpaprasčiaubendrautiirteiktinurodymus.
Rangovovaldymostruktūrojedarbųvykdymoplanaigalibūtinaudojamikaipbendravimosukoordinato-riumiirkitomisšalimispriemonė,įskaitantdiskusijassujųdarbuotojais,jųatstovaisirsukitaisrangovais.
Darbųvykdymoplanaiyranaudingainstruktuoja-mojipriemonėpradedantveikląstatybvietėjeirpuikireguliariojipriemonėprimenantkiekvienamapietai,koreikalaujama.
Šiuoseplanuoseturėtųbūti:
• susitelktaįtai,kokiųveiksmųimtis,kaiatliekamaužduotis;
• ganaišsamiaiišdėstytosketvirtojoetapo„Veiksmųėmimasis“išvados;
• pateiktarizikosvertinimokopija.
1.3.5. 5 etapas. Stebėsena ir apžvalga
a) StebėsenaBūtina pasirūpinti priežiūra, kad būtų užtikrinta reikia-mo laipsnio stebėsena siekiant užtikrinti, kad, darbui judant į priekį, į pavojus ir riziką būtų kreipiamas tinka-mas dėmesys. Stebėsena užtikrina naujų ir nenumaty-tų sunkumų nustatymą bei sprendimą.
Stebėsenos tvarkoje turi būti atsižvelgta į daug veiks-nių. Tai, be kita ko, yra darbuotojų žinojimas apie vei-klą, jų mokymas ir gebėjimai. Dar vienas veiksnys – rizikos lygis.
Rizikos lygis laikui bėgant gali nebūti pastovus. Iš tiesų jis retai kada toks būna, nors dažnai vertinant riziką ir daroma prielaida, kad jis toks. Siekiant užtikrinti nuo-latinę saugą, gali būti ypač svarbu visiškai suprasti, kaip laikui bėgant rizika gali keistis ir kaip greitai vyks tie pokyčiai. Jeigu rizika nedidelė ir keičiasi ne-greitai, nustatant stebėsenos lygį į tai gali būti atsi-žvelgta. Tačiau jeigu tikėtinas rizikos lygis aukštas ir įmanoma, kad jis greitai didės ir rizika kils daugybei žmonių, tokiu atveju stebėsenos sistema turi būti visavertė, jei norima, kad ji būtų veiksminga. Jeigu siūloma imtis tokios darbinės veiklos, būtų protinga
25
Bend
rieji
prev
enci
jos
prin
cipa
i (BP
P), s
usiję
su
darb
uoto
jų s
auga
ir s
veik
ata
iš naujo peržiūrėti siūlomas prevencijos priemones ir įvertinti, ar jas galima pagerinti. Kraštutiniu atve-ju gali nutikti, kad jūs padarysite išvadą, jog veikla susijusi su tokiu galimai aukštu rizikos lygiu, kad to nereikėtų imtis.
b) ApžvalgaApžvalga yra baigiamoji penktojo etapo dalis. Pirmąją „apžvalgą“ turėtų atlikti tie, kas atliko rizikos vertinimą. Prieš užbaigdami vertinimą jie turėtų patikrinti, ar re-zultatas juos tenkina. Gali būti naudinga atlikti nepri-klausomą tolesnę apžvalgą, kuri būtų patvirtinimo sis-temos dalis, ypač tais atvejais, kai rizika gali būti didelė.
Reikėtų nustatyti tolesnės išsamios apžvalgos datą, ku-rią skiriant būtų atsižvelgta į ankstesnę patirtį ir pasiti-kėjimą vertinimu.
➜ Žr. 3 priedą „Rizikos vertinimo registracijos lapas“, p. 124
1.3.6. Integruoti rizikos registraiBus atvejų, kai projekto dalyviai galės padėti šalinti pavojus ir mažinti riziką, kuri kyla kito projekto daly-vio darbuotojams. Kai kuriuose projektuose laikoma naudinga įforminti tokį bendradarbiavimo metodą ir nustatyti integruotą savo projekto rizikos registrą, nors pagal direktyvą tokio registro nereikalaujama.
Geroji patirtis
Naudotiintegruotusrizikosregistrus,kaikeletasprojektodalyviųbendradarbiauja,kadbendraivaldy-tųprojektorizikąprofesineisaugaiirsveikatai.
Tokiaisatvejaissuinteresuotiejiprojektodalyviaigalibūtiužsakovai,projektuotojai,koordinatoriai,rangovai,darbuotojaiirjųatstovai,tiekėjaiirtaiptoliau.
Taikantintegruotąrizikosregistrąbūtina,kadprojektodalyviaikartuatliktųrizikosvertinimąirparengtųprojektuivienąbendrądokumentą,t.y.rizikosregistrą.
Pranašumaiyratokie:nustatantpavojusdalyvaujavisosšalysir,kasypačsvarbu,jostokiuatvejugalibendraidalyvautišalindamospavojusarmažindamosrizikąpervisąprojektoįgyvendinimolaikotarpį,ošalims,kuriosturigeriausiasgalimybespadarytididžiausiąpoveikį,skiriamaatliktitarpusavyjesutartusveiksmus.Saugosirsveikatoskoordinatoriusprojektoparengia-muojulaikotarpiulabiausiaitinkaparengtiintegruotąįprojektogrupęįtrauktųprojektodalyviųrizikosregistrą.Jeigukoordinatoriausnėra,galibūtitikslinga,kadužsakovai,projektuotojaiirrangovaiparengtųpaprastusintegruotusrizikosregistrus,kuriuosebūtųatsižvelgtaįpavojųpobūdįirmastą.
26
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
1.4. Papildomi bendrųjų prevencijos principų taikymo pavyzdžiai
Šioje lentelėje pateikiami pavyzdžiai, kaip bendrieji prevencijos principai gali būti praktiškai taikomi atliekant projektavimo, statybos ir paskesnius darbus.
Bendrasis principas Projektavimo ir parengiamuoju laikotarpiu
Statybos laikotarpiu Atliekant paskesnius statybos darbus
1. Rizikos vengimas 19 pavyzdys
Užtikrinti pakankamą darbo erdvę, kuri būtų naudojama atliekant pirminius statybos ir paskesnius techninės priežiūros darbus.
Atliekant įrengimo ir techninės priežiūros darbus įrengti stacionarias kėlimo traversas ir t. t. sunkioms mašinoms perkelti.
20 pavyzdys
Rangovai bendradarbiauja, kad atskirtų nederančią veiklą, kaip antai: 1) degių skysčių ir atvirų liepsnų naudojimas; 2) darbas teritorijose, kuriose vyksta konstrukcijų montavimas.
21 pavyzdys
Techninės priežiūros darbus universalinės parduotuvės plotuose, kuriuose paprastai būna žmonių, atlikti ne įprastomis darbo valandomis, kad nekeltų rizikos kitiems žmonėms.
2. Rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimas
22 pavyzdys
Veikiančioje universalinėje parduotuvėje reikėjo įrengti naują atrijaus stogą ir užsakovas reikalavo, kad prekyba nebūtų stabdoma. Projektuojant nustatyta, kokie pavojai tokiu atveju kiltų gyventojams, ir atliktuose projektavimo darbuose buvo numatyta galimybė įrengti po naujuoju stogu tvirtą laikinąją darbo platformą siekiant užtikrinti darbinę prieigą ir apsaugoti apačioje esančius žmones. Projektuojant taip pat atsižvelgta į naujų elementų dydį ir gebėjimą be vargo pakelti juos kranu ir saugiai sumontuoti.
Įrengti laikinąją darbo platformą planuota tuo metu, kai parduotuvė bus uždaryta.
23 pavyzdys
Tame pat atrijaus pavyzdyje (žr. kairėje) rangovas pripažino, kad keliant medžiagas iš transporto priemonių į darbo zoną ir jas nukeliant kiltų pavojus gatvėje esantiems praeiviams. Virš šaligatvio buvo įrengta sunki laikinoji platforma, o dalis gatvės buvo uždaryta, kad būtų sukurta pakankama darbo erdvė ir užtikrinta gatvės naudotojų sauga.
24 pavyzdys
Planuojant nedidelio geležinkelio tilto neprieinamoje kalnuotoje vietovėje atnaujinimą pripažinta, kad antžeminės elektros tiekimo linijos turi likti įtampingos ir, atliekant kasybos darbus, jos kels pavojų. Ekskavatorius buvo nejudamai įtaisytas ir pritvirtintas prie atviros geležinkelio platformos, kad jį būtų įmanoma ir perkelti į statybvietę, ir naudoti.
Ekskavatoriaus pasiekiamumo aukštis mechaniškai apribotas, kad jis negalėtų patekti į pavojaus zoną, atsiradusią dėl laidų. Parengti ir įgyvendinti aiškūs nurodymai operatoriui.
Visos mašinos buvo įžemintos.
3. Rizikos šalinimas jos atsiradimo vietoje
25 pavyzdys
Projektuojant naują daugiaaukštį butų pastatą nuspręsta, kad reikėtų įtraukti į projektą surenkamuosius laiptatakius, kad kuo anks-čiau būtų užtikrinta tinkama saugi prieiga. (Dėl to taip pat sutrumpėjo kiekvieno aukšto įrengimo laikas.)
26 pavyzdys
Triukšmas: rangovas pasirinko mažiau triukšmo keliančią įrangą laikydamasis Mašinų direktyvos 98/37/EEB.
Krintančios medžiagos: įrengiant į žemę įkasamus ankerius šlaito stabilumui padidinti ir krintančių uolienų keliamai rizikai išvengti reikėjo įrengti kelis ankerių lygius. Darbai pradėti aukščiausiame lygyje, kad darbų eigoje dar-buotojai būtų apsaugoti nuo krintančių medžiagų keliamos rizikos.
27 pavyzdys
Į riziką, kylančią atliekant periodinius į automatinę liniją integruotos hidroelektrinės turbinos techninės priežiūros darbus, buvo atsi-žvelgta projektuojant. Šliuzas buvo suprojektuotas taip, kad jį būtų galima laikinai panau-doti vandens imtuvui nuo vandens atskirti. Be to, šliuzo ir turbinos elektrinės valdymo sistemos buvo suprojektuotos taip, kad būtų išvengta bet kokios galimybės per klaidą paleisti turbiną atliekant tech-ninės priežiūros darbus.
27
Bend
rieji
prev
enci
jos
prin
cipa
i (BP
P), s
usiję
su
darb
uoto
jų s
auga
ir s
veik
ata
Bendrasis principas Projektavimo ir parengiamuoju laikotarpiu
Statybos laikotarpiu Atliekant paskesnius statybos darbus
4. Darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų įrengimas, darbo priemonių, darbo bei gamybos metodų pasirinkimas siekiant pirmiausia palengvinti monotonišką darbą ar darbą iš anksto nustatytu tempu bei sumažinti jo poveikį sveikatai
28 pavyzdys
Projektuojant pripažinta, kad reikėtų didesnio inžinerinių komunikacijų kanalo, kad darbuotojai, įrengdami inžinerines komunikacijas, galėtų dirbti tinkamoje darbo padėtyje.
29 pavyzdys
Sudėtingame pastate aukštame lygyje reikėjo įrengti ilgas lygiagrečių vamzdynų linijas. Rangovas suprato, kad įrengiant vamzdynus virš galvos ir kartu dirbant aukštyje kiltų rizika, ir nusprendė iš anksto pagaminti atramas, kuriomis būtų paremiamos įrengtų vamzdynų sekcijos. Atramoms kelti buvo panau-doti specialieji vežimėliai su hidrauliniais kėlimo įtaisais, kurie kartu buvo naudoti kaip darbo platformos atliekant įrengimo darbus.
30 pavyzdys
Teatro žiūrovų salėje buvo keletas didelių aukštame lygyje nepasiekiamose vietose įrengtų apšvietimo įrenginių blokų. Buvo įrengtos motori-zuotos sistemos, kurias taikant buvo įmanoma nuleisti blokus, kad juos būtų galima saugiai išvalyti ir atlikti techninę jų priežiūrą.
5. Derinimas su technikos pažanga
31 pavyzdys
Veikiančioje geležinkelio stotyje reikėjo pastatyti naują požeminę pėsčiųjų perėją. Gruntas buvo prastas ir kilo griuvimo pavojus, keliantis riziką darbuotojams ir kitiems (įskaitant traukiniuose esančius žmones). Pasirinktas projektinis sprendimas, pagal kurį po bėgiais domkratu buvo pakelti blokiniai dėžiniai elementai. Projekte, be kita ko, numatyti grunto ir bėgių stebėsenos įtaisai ir priemonės bei nustatyti reikalavimai koor-dinuoti pakėlimą domkratu su geležinkelio veikimu.
32 pavyzdys
Siekiant nupjauti vietoje išlietų pamatų polių viršūnes, panaudotos specialiai šiai paskirčiai suprojektuotos hidraulinės žirklės, taip išvengta rankinių pneumatinių grąžtų naudojimo.
33 pavyzdys
Dėl išorinio pastato profilio atliekant įprastus langų valy-mo darbus kilo grėsmė saugai.
Projekto grupė tai suprato ir pasamdė specializuotą įmonę, kuri gebėjo suprojektuoti ir įrengti lopšių sistemą, kurią naudojant buvo galima saugiai pasiekti visus langus.
6. Pavojingo darbo keitimas nepavojingu ar mažiau pavojingu
34 pavyzdys
Įrengiant tunelį ir naudojant torkretbetonio apdailą, nurodyta naudoti šlapią mišinį, o ne sausą, taip siekiant suma-žinti dulkių kiekį. Prieš darbų pradžią projektuotojas pranešė užsakovui, kad reikės daugiau laiko, kad prieš pradedant tunelio įrengimą būtų galima išbandyti mišinius ir apšlakstyti bandomąsias plokštes, bet naujųjų technologijų taikymo nauda buvo didelė.
35 pavyzdys
Tame pat tunelio įrengimo pavyzdyje (žr. kairėje) rangovas pasirinko nuotoliniu būdu valdomas šlakstymo mašinas, kad darbuotojai būtų pašalinti iš zonų, kuriose jiems būtų grėsęs didelis pavojus.
36 pavyzdys
Specializuota įmonė, dalyvaujanti valant mūrinius fasadus, pakeitė savo darbo metodus – užuot, kaip įprastai, taikiusi valymą smėliasroviu, ji pasirinko plovimą purškiant vandenį ir taip visiškai išvengė smulkiadispersinio silicio diok-sido dulkių poveikio darbuo-tojams.
28
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Bendrasis principas Projektavimo ir parengiamuoju laikotarpiu
Statybos laikotarpiu Atliekant paskesnius statybos darbus
7. Nelaimingų atsitikimų prevencijos planavimas kuriant nuoseklią bendrą prevencijos politiką, apimančią technologiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių poveikį
37 pavyzdys
Į projekto grupę susibūrę pro-jekto veikiančioje naftos chemi-jos gamykloje dalyviai bendrai nusprendė padidinti saugos ir sveikatos apsaugos projek-te vaidmenį ir reikšmę iš pat pradžių laikydamiesi suderinto požiūrio į šį klausimą. Užsakovas pripažino rangovų poreikius mažinti riziką, o rangovai pažy-mėjo konkrečius pavojus, kurie kyla dirbant statybvietėje. Už-sakovas pasirūpino jų įvadiniu mokymu ir parūpino buitines patalpas. Rangovai perėmė užsakovo saugos ir sveikatos „elgesio keitimo“ programą.
38 pavyzdys
Saugos ir sveikatos koordina-torius projekto vykdymo laiko-tarpiu ir projekte dalyvaujantys rangovai pripažino į nuoseklią bendrą prevencijos politiką įtraukto bendradarbiavimo su darbuotojais naudą saugai ir sveikatos apsaugai. Jie skyrė ypatingą dėmesį veiksmingo visą projektą apimančio ben-dravimo saugos ir sveikatos klausimais plėtrai ir nustatė kelias darbuotojams skirtas priemones, kad pastarieji jaustųsi dalyvaujantys įgy-vendinant šią politiką (atvirų durų politika dėl susitikimų su vadovais, pasiūlymų ir skundų teikimo tvarka ir darbuotojų saugos komitetas).
39 pavyzdys
Asmenys, atsakingi už įprastų techninės priežiūros darbų dideliame objekte valdymą pripažino, kad įvairiems smulkiems subrangovams nuolat reikėjo tikslinės prieigos prie vietų, kurias buvo sunku pasiekti. Jie laikėsi planinio požiūrio, kad tuos darbus būtų galima atlikti tais pačiais inter-valais ir sukurti saugias darbo vietas (ant pastolių ir t. t.), kurios būtų tinkamos visiems smulkiems subrangovams. Tai pagerino saugą ir sveikatą, o kartu ir sumažino jų techninės priežiūros sąnaudas.
8. Pirmenybės teikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su individualiomis
40 pavyzdys
Projektuojant daugiaaukščio statinio blokinį apdarą, horizon-taliosios siūlės buvo išdėstytos taip, kad užtikrintų kraštų ap-saugą kitą aukštą liejantiems darbuotojams.
41 pavyzdys
Asmenys, besinaudojantys pagrindiniais pėsčiųjų keliais projekto teritorijoje, buvo apsaugoti nuo krintančių medžiagų įrengus tinklus ir apsauginius stogelius.
42 pavyzdys
Įrengus užtvaras terasų kraštuose kiekvienas asmuo, atliekantis techninės priežiūros darbus, buvo apsaugotas nuo kritimo.
9. Atitinkami nurodymai darbuotojams
43 pavyzdys
Saugos ir sveikatos koordina-torius projekto parengiamu-oju laikotarpiu dėl ligoninės remonto ir pertvarkymo parengė:
• suderintą požiūrį dėl brėži-nių anotavimo informacijai apie esmines inžinerines komunikacijas, kurios turėjo nuolat funkcionuoti per visą statybos etapą, nustatyti; ir
• bendrą darbuotojų instrukta-vimo apie projektui būdingą saugai ir sveikatai kylančią riziką sistemą.
44 pavyzdys
Rangovai ėmėsi priemonių užtikrinti, kad kasdien būtų rengiamas instruktažas saugos ir sveikatos klausimais, susijęs su darbais, kurie turėjo būti atliekami tą dieną.
45 pavyzdys
Objekto naudotojas pasirūpino, kad su saugos ir sveikatos dokumentų byla būtų galima susipažinti bet kuriuo metu, kad techninę priežiūrą atliekantys dar-buotojai (įskaitant tuos, kurie atlieka darbus pagal avarinį iškvietimą ne darbo valan-domis) galėtų sužinoti apie mažiau matomus pavojus.
31
2.1. Kas yra statybvietė? .............................................................................................................................................32
2.2. Kas yra statybos darbai? .....................................................................................................................................32
2.2.1. Kasyba, žemės darbai ir drenažas ................................................................................................................................................ 332.2.2. Surenkamosios sudedamosios dalys .......................................................................................................................................... 342.2.3. Įrengimas .............................................................................................................................................................................................. 342.2.4. Pertvarkymas ir rekonstrukcija ...................................................................................................................................................... 342.2.5. Planinis remontas ir techninė priežiūra, dažymas ir valymas ............................................................................................ 352.2.6. Renovacija ir remontas .................................................................................................................................................................... 352.2.7. Ardymas ir griovimas ........................................................................................................................................................................ 35
2.3. Statybos projekto dalyviai ..................................................................................................................................35
2.3.1. Išankstinės pastabos ......................................................................................................................................................................... 352.3.2. Užsakovas ............................................................................................................................................................................................. 362.3.3. Projekto vadovas ................................................................................................................................................................................ 392.3.4. Projektuotojai ...................................................................................................................................................................................... 402.3.5. Saugos ir sveikatos koordinatoriai ............................................................................................................................................... 412.3.6. Darbdaviai ............................................................................................................................................................................................ 502.3.7. Rangovai ir subrangovai .................................................................................................................................................................. 542.3.8. Savarankiškai dirbantys asmenys................................................................................................................................................. 542.3.9. Darbuotojai ir jų atstovai ................................................................................................................................................................. 552.3.10. Tiekėjai ................................................................................................................................................................................................... 562.3.11. Kiti ............................................................................................................................................................................................................ 56
2.4. Prevencijai reikalingi dokumentai ....................................................................................................................57
2.4.1. Išankstinis pranešimas ..................................................................................................................................................................... 582.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas ........................................................................................................................................ 592.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla .......................................................................................................................................... 61
2.5. Darbai, susiję su konkrečia ir (arba) ypatinga rizika ......................................................................................63
2.5.1. Darbai, susiję su konkrečia rizika darbuotojų saugai ir sveikatai ...................................................................................... 632.5.2. Nauja rizika ........................................................................................................................................................................................... 66
2Saugosirsveikatosreikalavimailaikinosiosearbakilnojamosiosestatybvietėse
32
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Kas pateikiama Statybviečių direktyvoje 92/57/EEB?
1 straipsnis
Objektas
1. Šioje direktyvoje, kuri yra aštunta atskira direk-tyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustatyti būtiniausi saugos ir sveikatos reikalavimai laikinosioms ir kilnoja-mosioms statybvietėms, apibrėžtoms 2 straipsnio a punkte.
2. Ši direktyva netaikoma gavybos pramonės šakų gręžimo ir gavybos darbams, kaip apibrėžta 1974 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimo 74/326/EEB dėl Saugos ir sveikatos apsaugos kasyklose komisijos atsakomybės išplėtimo jai priskiriant visas naudingųjų iškasenų gavybos įmones (12) 1 straipsnio 2 dalyje.
3. Direktyvos 89/391/EEB nuostatos visapusiškai tai-komos visai šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sri-čiai, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų.
Bendrosios direktyvos 89/391/EEB nuostatos visapu-siškai taikomos visai darbinei veiklai, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių Statybviečių direktyvos nuostatų.
Statybviečių direktyvoje 92/57/EEB nustatyti būtiniausi saugos ir sveikatos reikalavimai laikinosioms arba kilnoja-mosioms statybvietėms. Ji netaikoma gavybos pramonės šakų gręžimo ir gavybos darbams.
2.1. Kas yra statybvietė?Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
2 straipsnis
a) „laikinosios arba kilnojamosios statybvietės“ (toliau – statybvietės) – tai visos statybos vietos, kuriose vyksta pastatų ir kelių, tiltų, uostų staty-bos darbai; neišsamus šių darbų sąrašas pateik-tas I priede.
Statybvietė gali būti bet kuri vieta, kurioje atliekami to-kie procesai ar veikla, kaip išvardyta 2.2 dalyje. Atkreip-kite dėmesį, kad sąrašas neišsamus.
➜ Dėl papildomos informacijos žr. 2.2. Kas yra sta-tybos darbai?, p. 32
Direktyvos I priede pateiktame sąraše pateikiami sta-tybos ir civilinės inžinerijos darbų pavyzdžiai. Kiti pa-našaus pobūdžio darbai taip pat patenka į direktyvos taikymo sritį. Direktyva siekiama pagerinti laikinosio-se ar kilnojamosiose statybvietėse darbus atliekančių darbuotojų profesinę saugą ir sveikatą. Taigi direktyva taikoma visų tokių darbuotojų apsaugai. Direktyva taip pat taikoma darbuotojams, kurie paprastai atlieka ki-tokio pobūdžio darbą, bet kurių darbdaviai retkarčiais reikalauja, kad jie atliktų statybos darbus.
46 pavyzdys
Keletuidarbuotojų,kuriepaprastaidirbagamyklojegamyboslinijoje,nurodytalaikinainutrauktitądarbąirperdažytidalįgamyklos.Kadangitechninėspriežiūrosdarbai(įskaitantdažymą)yravienaišdirektyvos1priedeminėtųveiklosrūšių(žr.toliau),darbui,kurįjieatliko,buvotaikomadirektyva.
Objekto dalys, kuriose neatliekami statybos ar civilinės inžinerijos darbai ir kurios toliau veikia įprasta tvarka, nėra statybvietės.
47 pavyzdys
Atliekamidarbai,susijęsuišoriniaisligoninėsfasadais,irdarbaikelioseatskirosevietoseligoninėspastate.Šiosvietosirfasadasyrastatybvietės,betlikusiosligoninėspastatodalys,kuriosestatybosdarbaineatliekami,nėrastatybvietėsdalis.
2.2. Kas yra statybos darbai?Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
I priedas
NEIŠSAMUS DIREKTYVOS 2 STRAIPSNIO a PUNKTE NURODYTŲ STATYBOS IR CIVILINĖS INŽINERIJOS DARBŲ SĄRAŠAS
1. Kasyba2. Žemės darbai3. Statybos darbai4. Surenkamųjų elementų montavimas
ir išardymas5. Pertvarkymas arba įrengimas6. Rekonstrukcija7. Renovacija8. Remontas9. Ardymas10. Griovimas11. Planinis remontas12. Smulkus remontas, dažymas ir valymas13. Drenažas
Direktyva taikoma statybos ir civilinės inžinerijos darbams neatsižvelgiant į jų trukmę. Ją taikant taip pat nesvarbu, kiek darbuotojų dalyvauja darbuose: daug ar nedaug.
➜ Žr. 2.4. Prevencijai reikalingi dokumentai, p. 57
33
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Svarbiausia atminti, kad ji taikoma statybos darbams per visą objekto gyvavimo laiką – nuo projekto atsira-dimo iki galutinio griovimo ir viso jo medžiagų perdir-bimo vietoje.
48 pavyzdys
Statybosdarbaisgalibūtilaikomatokiaveikla:
• parodomsskirtųkonstrukcijųįrengimas;• sėdimųjųvietųfestivaliųpoatvirudangumi
žiūrovamsįrengimas.
Direktyva taikoma ir žmonių, kurie atlieka tolesnius statybos darbus, kaip antai techninė pastato priežiūra (įskaitant valymą ir dažymą), saugai ir sveikatai. Iš tiesų atliekant priežiūros darbus žūsta ir susižaloja tiek pat daug darbuotojų, kaip ir vykdant naujus statybos dar-bus. Projektuotojai ir kiti turėtų taikyti viso gyvavimo laiko požiūrį.
Direktyva netaikoma užbaigto projekto naudotojų sau-gai ir sveikatai. Tam gali būti taikomos kitos direktyvos.
Direktyvoje nepateikiama sąvokos „projektas“ ar „staty-bos projektas“ apibrėžtis – sąvoka „projektas“ minima tik užsakovo apibrėžtyje ir šie žodžiai dar vartojami direktyvos straipsniuose. Visais praktiniais tikslais sta-tybos projektas – tai projektas, kuris atliekamas užsa-kovui ir kuris, be kita ko, apima statybos ar civilinės inžinerijos darbus.
Geroji patirtis
Žinoma,būtųprotingaprojektuojantatsižvelgtiįkitasdirektyvas,kadbūtųgalimaužtikrintinaudotojųsaugąirsveikatą.Užsakovaitikisi,kadužbaigtąobjektąbussaugunaudoti.
Direktyva netaikoma kitų žmonių, kurie neatlieka dar-bo, bet kuriems gali būti padarytas neigiamas povei-kis, kaip antai praeiviai, saugai ir sveikatai. Tačiau būtų protinga taikyti integruotą požiūrį į saugą ir sveikatą ir atsižvelgti į tokius žmones. Kai kuriose valstybėse narėse pagal teisės aktus reikalaujama apsaugoti ki-tus žmones, kuriems statybos darbai galėtų padaryti neigiamą poveikį. Reikėtų susipažinti su nacionalinės teisės aktais.
Pagal Bendrąją direktyvą 89/391/EEB darbdaviams nu-statomos pareigos, be kita ko, atlikti rizikos vertinimus ir bendradarbiauti bei koordinuoti veiksmus su kitais darbdaviais, su kuriais dalijamasi ta pačia darbo vieta. Ta direktyva tebetaikoma visiems darbdaviams visais atvejais, kai taikoma ir Statybviečių direktyva. Pagal Direktyvą 92/57/EEB į tam tikrų Bendrosios direktyvos (ir kitų direktyvų) dalių taikymo sritį įtraukiami savaran-kiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai, patys atliekan-tys statybos darbus statybvietėje.
➜ Žr. Bendrąją direktyvą 89/391/EEB, 7 priedą, p. 132
49 pavyzdys
Darbdavys,įgyvendindamasstatybosprojektą,pasamdėsavarankiškaidirbantįasmenįdirbtikartusujuoirjodarbuotojais.Darbdavysirsavarankiškaidirbantisasmuoturėjoimtispriemonių,kadužtikrintųsavoirkitųdarbuotojųsaugą.
2.2.1. Kasyba, žemės darbai ir drenažasKasyba ir žemės darbai patenka į direktyvos taikymo sritį. Šie darbai gali būti atliekami įvairiausiuose sta-tybos projektuose kaip parengiamieji prieš kitus sta-tybos darbus arba nepriklausomai nuo kitų. Panašiai įtraukiami ir drenažo darbai. Kasybos darbai, kaip antai šachtos ar tunelio kasyba, taip pat įtraukiami į direk-tyvos taikymo sritį. Dėl rizikos, kuri atliekant tokius ir kitus sudėtingus kasybos darbus gali kilti žmonėms, kurie tuos darbus atlieka ir kitiems, tam reikia skirti ypatingą dėmesį.
50 pavyzdys
Kasybosiržemėsdarbaigalibūtiatliekamiįvairiau-siuosepastatųstatybosirinfrastruktūrosprojektuose.Paveikslepavaizduotospastatopamatųirkanaliza-cijosvamzdžiotranšėjojeiškasosyrakasybosdarbai,patenkantysįdirektyvostaikymosritį.
Žemėsdarbaiapimažemėspaviršiausformoskei-timąsiekiantsuformuotitokįreljefoelementąkaipužtvanka,žemėssankasairvandentakionuotakioreguliavimas.
34
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
2.2.2. Surenkamosios sudedamosios dalysStatybos darbai apima surenkamųjų elementų mon-tavimą ir išardymą vietoje. Surenkamųjų sudedamųjų dalių montavimas ar gamyba vietoje, kurioje jie po to įrengiami, patenka į direktyvos taikymo sritį.
Tačiau sudedamųjų dalių montavimas ir išardymas, atliekamas kurioje nors kitoje vietoje, pavyzdžiui, ne statybvietėje esančioje gamykloje, nėra statybos dar-bų dalis ir nepatenka į direktyvos taikymo sritį.
51 pavyzdys
Direktyvataikomabetonomaišymoįrenginiams,kurieįrengtistatybosprojekteirkuriųgaminiaitiekiamitiktamprojektui.
Gatavobetonogamybosįrenginiams,kurieveikiaautonominiamegamybiniameobjekteirkuriųgaminiaitiekiamiįvairiųrūšiųprojektams,Statybosdirektyvanetaikoma.
52 pavyzdys
Įprastiemsstatybvietėsmašinųtechninėspriežiūrosdarbams,kurieatliekaminaudojimovietoje,Statybosdirektyvayrataikoma.
Didelėmašinųtechninėspriežiūrosbazėlabaidideliameprojektegalibūtilaikomaatskiragamybineįmone,kuriojeneatliekamajokiųstatybosdarbų.Statybosdirektyvanebūtųtaikoma,betbūtųtaikomoskitosdirektyvos,kaipantaiBendrojidirektyva.Papildomųgairiųgalimarastinacionalinėsteisėsaktuose.
53 pavyzdys
Blokiniųbetoniniųapdarosudedamųjųdaliųgavimostatybvietėjelogistika,jųpaskesnissaugojimas,kėlimasirįrengimaspatenkaįdirektyvostaikymosritį,betjųpirminėgamybanestatybvietėjeesančiojeblokiniobetonoelementųgamyklojeirjųgabenimasįstatybvietę–ne.
2.2.3. ĮrengimasDirektyva taikoma visiems statybos ar civilinės inžine-rijos darbams, kurie atliekami įrengiant objektą, kad jis būtų tinkamas naudoti.
54 pavyzdys
Siekiantpadarytimokyklątinkamanaudoti,laborato-rijosereikėjokaikuriuoseįtaisytuosedarbastaliuoseįrengtielektros,dujųirvandenstiekimą.Šieįrengimodarbaipatekoįdirektyvostaikymosritį.
Gali pasitaikyti tam tikrų įrengimo operacijų, kurios statybos ar civilinės inžinerijos darbais paprastai nelai-komos. Tačiau tokie darbai turėtų būti tinkamai sude-rinti su statybos darbais, jeigu būtų atliekami tuo pat metu, toje pat vietoje ir ne vien dėl to, kad Bendrojo-je direktyvoje reikalaujama koordinuoti visą darbinę veiklą toje pačioje darbo vietoje.
55 pavyzdys
Baigiamuosiuosenaujoviešbučioužbaigimoetapuosejįreikėjoišklotikilimais,ovirtuvėse,bendronaudojimopatalposeirmiegamuosiuoseturėjobūtiįrengtiatskiraipastatomibaldai.Projektogrupėpasirūpino,kadvisasšiasužduotisatliekantiemsdarbuotojamsbūtųužtikrintatokiapatapsaugairsuteiktagalimybėnaudotistokiomispatbuitinėmispriemonėmis,kaipirkitiemsdarbuoto-jams,kuriedirbostatybvietėje.
Atskiraipastatomųbaldųįrengimasnėrastatybosdarbai,kaipapibrėžtadirektyvoje,betgrindųišklojimaskilimaisyra.Tačiausvarbiausiasprincipasyratai,kadvisispecialistai,kuriedirbastatybvietėjeirdalijasitapačiadarbovieta,turėtųbendradarbiautisiekiantužtikrintivisųdarbuotojųsaugąirsveikatą,nesvarbu,arpagalStatybviečiųdirektyvą,arpagalBendrąjądirektyvą.
2.2.4. Pertvarkymas ir rekonstrukcijaPaskesni statybos darbai, kuriuos atliekant pertvarko-mas ar rekonstruojamas ankstesnis statinys, patenka į direktyvos taikymo sritį. Atliekant šios rūšies darbus dėl dažnai sudėtingo jų pobūdžio gali kilti didesnė rizika.
Pavyzdžiui, statant pradinį statinį galėjo būti panau-dota pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, asbesto, kurio negalima tiesiogiai nustatyti neatliekant nuodugnaus tyrimo, įrengiant naujus inžinerinių komunikacijų statvamzdžius gali kilti rizika nukristi, o prastai atlikus struktūrinę rekonstrukciją konstrukcijos gali sugriūti. Taip pat gali kilti apvertimo pavojus, jeigu nesugeba-ma kontroliuoti laikino naujų medžiagų ir atliekų sau-gojimo. Šios rūšies darbui dažnai reikia skirti daugiau išteklių tinkamam išankstiniam planavimui ir valdymui vietoje užtikrinti.
56 pavyzdys
40metųsenumobiurųpastatas,kurisnebetikonaudotipagalpaskirtį,buvopertvarkytasįbutusirrei-kėjodidelėsrekonstrukcijos,įskaitantbendronaudo-jimopatalpasirinžinerineskomunikacijas.Direktyvabuvotaikomavisiemsšioprojektodarbams.
35
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
2.2.5. Planinis remontas ir techninė priežiūra, dažymas ir valymasPlaninis remontas ir techninės priežiūros veikla (įskai-tant perdažymą) patenka į direktyvos taikymo sritį. Būtina atsižvelgti į darbus, susijusius su inžinerinėmis komunikacijomis, pavyzdžiui, keleiviniais liftais, elek-tra, šildymu ir vėdinimu, ir tai geriausia daryti atliekant pirminį projektavimą, kad būtų užtikrinta saugi prieiga ir būtų galima įdiegti saugias darbo sistemas.
Langų valymas yra veikla, į kurią turėtų būti atsižvelg-ta projektuojant, kad užbaigtas projektas atitiktų Dar-boviečių direktyvos 89/654/EEB(9) reikalavimus.
57 pavyzdys
Reikėjoatliktitamtikrusįprastusišoriniųpastatofasadųsutamtikraisdailiaisakmenselementaisvalymoirperdažymodarbus.Susikaupusiemsnešva-rumamspašalintipaviršiaivalytivandeniuiršepečiu.Naudojantistaispačiaispastoliaisperdažytilangųrėmai.Direktyvataikytavisiemsšiemsdarbams.
2.2.6. Renovacija ir remontasRenovacijos ir remonto darbai patenka į direktyvos taikymo sritį. Darbai dažnai gali būti susiję su būtinybe trumpam patekti į vietas, kuriose darbuotojams grėstų rizika, nebent tai rizikai būtų skirtas tinkamas dėmesys. Esant geram pradiniam projektui, tokio pobūdžio dar-bo poreikis ir jo atlikimo dažnis gali būtų apriboti, o už-sakovui tokiu atveju būtų pateiktas objektas, kurį būtų saugiau prižiūrėti ir kuris būtų ekonomiškesnis per visą savo gyvavimo laiką.
58 pavyzdys
Šiferiudengtammiestorotušėspastatostoguireikėjodidelioremonto–hidroizoliacijos,skersiniųirkitųelementų.Kaikuriasstogosijasreikėjokeisti.Taippatreikėjoskirtidėmesiointegruotolaikrodžiobokštuiirlaikrodžiomechanizmui.Direktyvataikytavisiemsšiemsdarbams.Tačiaulaikrodžiomechanizmasbuvoišvežtasišstatybvietėsirdirbtuvėms,kuriosebuvoatliktasjokapitalinisremontas,Direktyva92/57/EEBnebuvotaikyta.
(9) 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB dėl bū-tiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (pirmoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).
2.2.7. Ardymas ir griovimasDirektyva taikoma baigiamajam objekto viso gyvavi-mo laiko etapui, per kurį jis išardomas ar sugriauna-mas. Direktyva taip pat taikoma ir daliniam ardymui bei griovimui.
Geroji patirtis
Projektuojantobjektątaip,kadšiądekonstrukcijosveikląbūtųgalimasaugiaiatlikti,sumažėstamtikrarizika,kuripriešinguatvejugalikilti.
59 pavyzdys
Didelisgamyklospastatasnebebuvotinkamasveiksmingamgamyboscechuiveikti,betprijungtibiuraite-bebuvotinkaminaudotipagalpaskirtį.Biuraibuvoišsaugoti,olikusipastatodalisnugriauta.Direktyvabuvotaikytinagriovimodarbams.
2.3. Statybos projekto dalyviai2.3.1. Išankstinės pastabosStatybos projekte dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, kurios dirba kaip viena grupė. Jos turi bendra-darbiauti ir koordinuoti tarpusavyje veiksmus, kad užtikrintų projekto sėkmę. Tai būtina ir siekiant užti-krinti darbuotojų, dalyvaujančių visuose pradinės sta-tybos etapuose, ir taip pat tų, kurie dalyvauja atliekant paskesnius statybos darbus per visą objekto gyvavimo laiką, saugą ir sveikatą.
Tarp projekto dalyvių svarbiausi yra šie:• užsakovai,kurieužsakėįgyvendinamąprojektą;• projekto vadovai, kuriais užsakovai gali pasikliauti,
kadjieveiktųjųvarduprojektuojantir(arba)atliekantstatybosdarbus;
• saugos irsveikatoskoordinatoriaiprojektoparengia-muojulaikotarpiu.Jieturiatliktiypatingąsusaugosirsveikatosklausimaissusijusįvaidmenįparengiamuo-siuoseprojektoetapuose;
• saugosirsveikatoskoordinatoriaistatyboslaikotarpiu,kurieturiatliktiypatingąsusaugosirsveikatosklausi-maissusijusįvaidmenįįgyvendinantprojektą;
• nuolatinių statinių ir laikinųjų konstrukcijų projek-tuotojai;
• statybosdarbusatliekantysrangovaiirsubrangovai,• kitidarbdaviai;• savarankiškaidirbantysasmenys;• darbuotojai ir darbuotojų atstovai (įskaitant darbų
vadovusirdarbųvykdytojus);ir• statybinių medžiagų, statybos įrenginių, mašinų ir
įrangosbeirankiniųįrankiųtiekėjai.
36
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Naudotojai taip pat yra pagrindinės suinteresuotosios šalys. Jie gali dalyvauti tolesniuose statybos darbuose, kaip antai techninės priežiūros darbuose, kuriems tai-koma Statybviečių direktyva, ir jiems gali būti svarbu užtikrinti, kad užbaigtą projektą būtų galima saugiai naudoti kaip darbo vietą. Naudotojai gali turėti ypatin-gų žinių ar patirties, į kurią projekto dalyviai, kaip antai projektuotojai, galėtų praktiškai atsižvelgti.
Direktyvoje apibrėžiami pagrindinių projekto dalyvių įpareigojimai, atsakomybė ir teisės dėl saugos ir svei-katos įgyvendinant statybos projektus.
Svarbu pažymėti, kad profesinės saugos ir sveikatos klausimas rūpi kiekvienam, dalyvaujančiam statybos projekte.
60 pavyzdys
Nekilnojamojoturtoplėtrosirrangosįmonėrengiasiįgyvendintigyvenamojobūstoprojektą.Įmonėyrairužsakovas,irrangovas.Jitaippatatsakingaužprojek-tavimą,kurįatliksarbaįmonėsprojektuotojas,arbaprojektuotojasiššalies,kurisdirbsatidžiaivadovaujamasįmonėsirjosprižiūrimas.Nekilnojamojoturtoplėtrosirrangosįmonėpagaldirektyvąturiatliktikeletąvaidmenų.
2.3.2. Užsakovas
a) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
2 straipsnis
[…]
b) „užsakovas“ – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris atlieka statybos užsakovo funkcijas.
Užsakovas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam sie-kiant pelno ar jo nesiekiant atliekamas su statybos dar-bais susijęs projektas.
Užsakovams, be kita ko, priskiriami asmenys (t. y. fi-ziniai asmenys), kaip antai namų savininkai, ir asme-nys, valdantys mažas įmones. Užsakovais taip pat gali būti juridiniai asmenys (ar subjektai), pavyzdžiui, vie-šosios įstaigos, kaip antai šalies vyriausybė ir vietos valdžia, ir privačios įstaigos, kaip antai bendrovės ir panašios įmonės, įskaitant labdaros ir kitas ne pelno organizacijas.
61 pavyzdys
Žmoguspriesavonamostatydinasigaražą.Jisyraužsakovas.
62 pavyzdys
Statybosįmonėturisklypą,kuriamepastatysnaujągyvenamąjįpastatą.Įmonėnusprendžiaatliktistatybosdarbusirparduotibutusperspeciali-zuotąįmonę.
Užsakovasyrastatybosįmonė.Įmonėtaippatyrairrangovas.
63 pavyzdys
SubjektasAįsteigtaskitųviešųjųsubjektų(kurievisibusgalutiniainaujosiosmetrolinijosnaudotojai)naujaimetrolinijaimiesteįrengti.Visąprojektąfinansuojavyriausybė.Projektostatybosdarbusatliksprivatiorganizacija,kuripototurėsvaldytiirprižiūrėtimetropenkeriusmetus.UžsakovasyrasubjektasA.
b) Daugiau nei vienas užsakovas
Vieno projekto užsakovų gali būti daugiau nei vienas, pavyzdžiui, kai keletas įmonių bendrai finansuoja didelį projektą.
Be to, skirtingu laiku įgyvendinant projektą užsakovai gali skirtis, pavyzdžiui, įmonė gali parduoti ar per-duoti savo dalį projekte kitai įmonei prieš užbaigiant projektą.
Geroji patirtis
Jeiguyrakeletasužsakovų,raštususitarti,kadvienasjųimsisvadovaujančiovaidmenskoordinuojantkitųužsakovųfunkcijas.
64 pavyzdys
VyriausybėįsteigėsubjektąAirskyrėjamfinansavimąpradiniamsnaujojotiltoperupętiesimoetapamsvaldyti.SubjektuiAskirtastamtikrasvyriausybėsfinansavimaspradiniamsprojektoetapamsfinansuoti,kolbuvorastaskoncesininkasB(privatiorganizacija)projektuiužbaigtiirtiltuiprižiūrėti.
IšpradžiųužsakovasbuvosubjektasA.PaskyrussubjektąB,užsakovutapopastarasis.
c) Užsakovo funkcijos
Užsakovai gali neturėti pakankamai žinių apie statybos procesus ir stokoti patirties projektuojant ir valdant staty-bos projektus.
37
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Tačiau jie paprastai turėtų turėti galimybę nustatyti už-baigto projekto rezultatų vertinimo kriterijus ir galėti teikti informaciją apie numatytą statybvietę ir jos apy-linkes. Užsakovai taip pat turi labai gerą galimybę nusta-tyti, kaip jų projektai bus organizuoti ir įgyvendinami. Taip pat jiems bus labai svarbu, kaip lengvai bus galima atlikti paskesnę statinio techninę priežiūrą.
Užsakovai gali daryti didelį poveikį profesinei saugai ir sveikatai, rinkdamiesi projekto dalyvius. Jie gali atlikti le-miamą vaidmenį padėdami formuoti projekto saugos ir sveikatos kultūrą ir jie turi aiškią galimybę skatinti kitus tinkamai atsižvelgti į saugą ir sveikatą visuose statybos proceso etapuose.
Dėl visų šių veiksnių užsakovai turi puikią galimybę daryti teigiamą poveikį profesinei saugai ir sveikatai atliekant statybos darbus per visą užsakymo laikotarpį.
Pagrindinės funkcijos, nustatytos užsakovams pagal direktyvą, gali apimti šias:• paskirti projekto vadovus, kurie jiems talkintų, jei jie
taipnori;• išsiųsti išankstinį pranešimą kompetentingai insti-
tucijai;• paskirti, kai reikalaujama,vienąardaugiau saugos ir
sveikatoskoordinatorių;• užtikrinti,kadbūtųparengtisaugosirsveikatosprie-
moniųplanai,kaitoreikalaujama;ir• atsižvelgti į bendruosius prevencijos principus pro-
jektuojantirrengiantisprojektui,įskaitantlaiką,kurioreikėsdarbamsatlikti.
Reikėtų susipažinti su nacionalinės teisės aktais. Kai kuriose valstybėse narėse teisės aktais užsakovams nu-statomos papildomos funkcijos.
65 pavyzdys
Pirkimųproceseužsakovasatlikosvarbųvaidmenį.Taikydamasgeriausiokainosirkokybėssantykio,onemažiausioskainoskriterijų,užsakovasnustatėprojek-tokainąatitinkantįsaugosirsveikatosbiudžetą.
Užsakovasįrodėesąsįsipareigojęsužtikrintiprofesinęsaugąirsveikatą,parengęsišsamiąpolitikąšiuoklau-simuirnustatęsstruktūrąbeipriemones,kuriosturėjobūtiįdiegtos.
Projekto vadovai
Direktyvoje 92/57/EEB nustatyta, kad užsakovai, jei taip pageidauja, gali paskirti projekto vadovą, kuris veiktų jų vardu. Tai ypač naudinga, kai užsakovai neturi žinių, patirties ar išteklių, kad atliktų jiems pagal direk-tyvą nustatytas funkcijas.
➜ Žr. 2.3.3. Projekto vadovas, p. 39
Išankstinis pranešimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
3 straipsnis:
[…]
3. Kai statybvietėje:
— numatytų darbų trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienu metu dirba daugiau nei 20 dar-buotojų arba
— numatytų darbų apimtis didesnė kaip 500 žmo-gaus dienų,
užsakovas ar projekto vadovas iki darbų pradžios pateikia kompetentingoms valdžios institucijoms pagal III priedą parengtą išankstinį pranešimą.
Išankstinis pranešimas statybvietėje iškabinamas matomoje vietoje ir prireikus nuolat tikslinamas.
Jeigu reikia išankstinio pranešimo, užsakovai turėtų pateikti jį kompetentingai profesinės saugos ir sveika-tos institucijai prieš statybos darbų pradžią. Įsidėmė-kite, kad projekto vadovai, jei jie paskirti, gali išsiųsti išankstinį pranešimą savo užsakovų vardu.
➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas, p. 58
Saugos ir sveikatos koordinatorių paskyrimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
3 straipsnis
Koordinatorių paskyrimas. Saugos ir sveikatos prie-monių planas. Išankstinis pranešimas
1. Kiekvienai statybvietei, kurioje dirba daugiau negu vie-nas rangovas, užsakovas arba projekto vadovas paskiria vieną arba daugiau saugos ir sveikatos koordinatorių, kaip apibrėžta 2 straipsnio e ir f punktuose.
Siekdami koordinuoti atliekamus projektavimo ir statybos darbus, užsakovai turi paskirti asmenis ar organizacijas, kurios prižiūrėtų saugos ir sveikatos klausimų koordinavimą projek-to parengiamajame etape ir jį įgyvendinant. Įsidėmėkite, kad atlikti koordinatoriaus vaidmenį gali bet kuris juridinis ar fizinis asmuo (įskaitant asmenis, atliekančius bet kurį iš direktyvoje išvardytų vaidmenų), jeigu yra kompetentingas ir turi išteklių.
Atliekant paskyrimus ypač svarbu, kad užsakovai būtų tikri – tiek, kiek jie pagrįstai gali būti tikri, kad paskirtieji as-menys yra kompetentingi atlikti savo su sauga ir sveikata susijusius vaidmenis ir kad jie ketina skirti tokioms užduo-tims pakankamai išteklių.
38
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Paklausimų apie kompetenciją ir išteklių prieš paskyrimą pobū-dis, mastas ir apimtis priklausys nuo projekto apimties, sudėtin-gumo ir pavojų bei rizikos, su kuria projektas gali būti susijęs.
➜ Žr. 2.3.5 d) Saugos ir sveikatos koordinatoriaus kvalifikacija, p. 43
Geroji patirtis
Būtinaišankstopaskirtikoordinatorius,kadsprendi-muose,priimamuosepradiniameprojektoįgyvendi-nimoetape,būtųgalimaatsižvelgtiįpoveikįsaugaiirsveikatai.
Paskirtikoordinatoriusraštuirpasirūpinti,kadpaskir-tiejipatvirtintųpaskyrimą,kadšiereikalaibūtųaiškūs.Betkokiepaskyrimopakeitimaiturėtųbūtipadarytiirpatvirtintitokiupatbūdu.
Jeigukoordinatoriumipaskirtaorganizacijaarbaįmonė,remiantisgerąjapatirtimiužsakovasturėtųpasirūpinti,kadsutartyjearsusitarimesutaorganiza-cijabūtųužtikrinta,kadbūtųįvardytasfizinisasmuo,kurisimsisvadovaujančiovaidmenseidamaskoordi-natoriauspareigas,irtaipbūtųužtikrintastęstinumas.
Saugotiužsakovoatliktųpaskyrimųdokumentus.
Bendradarbiautisusaugosirsveikatoskoordinato-riaisirkitaisprojektodalyviaisvaldantstatybosrizikąsaugaiirsveikatai.
Pasirūpinti,kadpaskirtiejikoordinatoriaiturėtųpriemoniųirįgaliojimųsavopareigomsatlikti.
Koordinatorių skaičius
Projekto saugos ir sveikatos klausimams numatytos dvi koordinatoriaus funkcijos: viena – projekto parengia-majam etapui, kita – projekto vykdymo etapui. Vykdyti abi funkcijas gali būti paskirtas vienas asmuo (fizinis ar juridinis). Niekas netrukdo paskirti daugiau nei vieną asmenį bet kuriai iš koordinatoriaus funkcijų atlikti ir dideliuose sudėtinguose projektuose gali būti tam ti-krų atvejų, kai kelių asmenų paskyrimas turės pranašu-mų. Tačiau tai greičiausiai būtų išimtis ir tai pareikalaus iš visų šalių kruopštaus valdymo siekiant užtikrinti, kad atliekant darbus nebūtų nei painių dalinių sutapimų, nei spragų.
Geroji patirtis
Projektuose,kuriekelianedidelęriziką,užsakovaigalipaskirtivienąkoordinatoriųabiemkoordinato-riausfunkcijomsatliktiirgalibūti,kadvienasiškitųprojektodalyviųgaliturėtigalimybęeitišiaspareigas,pavyzdžiui,jeiguužsakovasnoripastatytinedidelįpaprastopastatopriestatą,orangovastaippatteikiaprojektavimopaslaugą.
Saugos ir sveikatos priemonių planas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
3 straipsnis
[…]
2. Užsakovas arba projekto vadovas užtikrina, kad prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus būtų parengtas saugos ir sveikatos priemonių planas pagal 5 straipsnio b punkto nuostatas.
Valstybės narės po konsultacijų su darbdaviais ir darbuotojais gali leisti nesilaikyti pirmosios pastraipos nuostatų, išskyrus tuos atvejus, jeigu:
— darbas siejasi su II priede nurodytais konkre-čiais pavojais arba darbo, apie kurį turi būti iš anksto pranešta pagal šio straipsnio 3 dalį, atveju.
Pagal 3 straipsnį reikalaujama, kad užsakovai arba pro-jekto vadovai užtikrintų, kad būtų parengti saugos ir sveikatos priemonių planai.
Pagal 5 straipsnį reikalaujama, kad projekto rengimo etapo koordinatoriai parengtų arba pavestų parengti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos planus.
Saugos ir sveikatos priemonių planai būtini visiems statybos projektams (nesvarbu, ar projektui būtini ko-ordinatoriai, ar ne), nebent valstybė narė leido nukrypti nuo šios nuostatos pagal direktyvos 3 straipsnio 2 dalį.
Nesilaikyti nuostatų neleidžiama, jeigu projektas susijęs su kokia nors „konkrečia rizika“, išvardyta II priede, arba pagal projektą reikia pateikti „išankstinį pranešimą“ kompeten-tingai institucijai. Užsakovai ir projekto vadovai turi išsiaiš-kinti, ar nacionalinės teisės aktuose yra kokia nors leidžianti nukrypti nuostata, kuri būtų taikoma jų projektui.
Prieš leisdami pradėti statybvietės įrengimo darbus, už-sakovai arba jų projekto vadovai su savo projekto ren-gimo etapo koordinatoriais turi patikrinti, ar parengtas tinkamas ir pakankamas planas.
Jeigu koordinatoriaus nėra (nes yra tik vienas rangovas), užsakovai turi pasirūpinti, kad jie, jų projekto vadovas, jų rangovas ar koks kitas asmuo parengtų tinkamą saugos ir sveikatos priemonių planą. Tam tikrais atvejais gali reikėti, kad tai būtų šiek tiek daugiau nei rizikos vertinimas (kuris apima rizikos valdymo priemones), kurį rangovas rengia pagal Bendrąją direktyvą.
Geroji patirtis
Perkančiosiomsorganizacijomsįtrauktisusutartiesdalykususijusiasprevencijospriemonesįkvietimųteiktiparaiškastechninesspecifikacijas,sutartiesvykdymosąlygasirkokybiškąsutartiesvadybą.
➜ Dėl šio ir kitų klausimų dėl plano žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
39
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Atsižvelgimas į bendruosius prevencijos principus
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
4 straipsnis
Projekto rengimo etapas: bendrieji principai
Projekto vadovas arba, kai galima, užsakovas įvairiuose projektavimo ir projekto rengimo etapuose atsižvelgia į bendruosius prevencijos principus dėl saugos ir svei-katos, minėtus Direktyvoje 89/391/EEB, visų pirma:
— sprendžiant architektūrinius, techninius ir (arba) organizacinius klausimus, kad galima būtų pla-nuoti įvairius darbus ar darbo etapus, kurie atlie-kami vienu metu arba vienas po kito,
— įvertinant, kiek laiko reikės tokiam darbui arba darbų etapui užbaigti. Jeigu reikalinga, atsižvel-giama į visus darbuotojų saugos ir sveikatos ap-saugos planus ir dokumentus, parengtus pagal 5 straipsnio b arba c punktą arba koreguojamus remiantis 6 straipsnio c punktu.
Projekto vadovai ar užsakovai turi atsižvelgti į ben-druosius prevencijos principus parengiamajame savo projektų etape. Tai bendrasis įpareigojimas, bet 4 straipsnyje ypač pabrėžtini du klausimai.
Pirmasis susijęs su sprendimais projektavimo, techni-niais ar organizaciniais klausimais, kurie daro poveikį statybos darbų planavimui. Tokiuose sprendimuose turi būti atsižvelgta į bendruosius prevencijos prin-cipus, nesvarbu, ar su statybos darbais susijusi veikla atliekama tuo pat metu ar viena po kitos.
66 pavyzdys
Tiltopakeitimoprojektovadovasgalinumatytigali-mybępastatytinaujątiltągretaesamoir,dirbantnaktį,užtrauktinaująobjektąįreikiamąvietą.Laikinuosestatybosetapuosegalireikėtiatidžiaiištirtistabilu-mo,būtinoparėmimoramsčiaisirpastoliųįrengimoklausimus.
Antrasis klausimas susijęs su laiku, kuris pagrįstai numa-tomas projektui ar įvairiems darbams, kai jie atliekami etapais, užbaigti. Nustatyti laikotarpiai turi būti realūs ir čia gali būti naudinga patirtis, įgyta įgyvendinant kitus projektus, kuriuose taikyti panašūs statybos metodai.
Užsakovai, atsižvelgdami į pirkimo strategiją, gali leisti rangovams siūlyti alternatyvius projektus ir statybos me-todus. Tokiu atveju projekto vadovams ar užsakovams pagal 4 straipsnį nustatytus įpareigojimus reikia apsvars-tyti iš naujo, atsižvelgiant į rangovų pateiktus pasiūlymus. Taip pat įsidėmėkite, kad persvarstyti tikriausiai reikės saugos ir sveikatos priemonių planus bei dokumentus.
Nors taikomi visi bendrųjų prevencijos principų prin-cipai, užsakovai gali pageidauti visų pirma apsvarstyti: i) rizika pagrįstą požiūrį, kaip vengti rizikos ir vertinti bei valdyti riziką, kurios išvengti negalima; ir ii) būtinybę parengti nuoseklią bendrą prevencijos politiką. Siekiant kontroliuoti pavojus ir riziką, ši politika yra svarbiausia. Ji sudaro pamatą, ant kurio galima kurti veiksmingą stra-tegiją, kad projekto dalyviai galėtų dirbti kartu ir būtų galima valdyti projekto pavojus ir riziką.
Jeigu užsakovai mano neturintys kompetencijos priimti tokius sprendimus, jie turėtų apsvarstyti galimybę paskir-ti projekto vadovą. Patarti jiems taip pat gali kiti projekto dalyviai, ypač jeigu projektas nedidelis ir nesudėtingas.
➜ Žr. 1.2. Bendrieji prevencijos principai, p. 18, ir 2.3.3. Projekto vadovas, p. 39
Užsakovų atsakomybė
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
7 straipsnis
Užsakovų, projekto vadovų ir darbdavių atsakomybė
1. Jeigu užsakovas ar projekto vadovas paskyrė koor-dinatorių ar koordinatorius 5 ir 6 straipsniuose nuro-dytoms pareigoms vykdyti, tai neatleidžia užsakovo ar projekto vadovo nuo atsakomybės šiuo atžvilgiu.
Koordinatorių paskyrimas neatleidžia užsakovų nuo jų atsakomybės.
2.3.3. Projekto vadovasa) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
2 straipsnis
[…]
c) „projekto vadovas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsakovo pavedimu atsakingas už projekta-vimą ir (arba) statybą ir (arba) statybos priežiūrą.
Asmuo (juridinis ar fizinis) yra projekto vadovas re-miantis prasme, kuri toms pareigoms suteikiama šia apibrėžtimi. Reikia apsvarstyti du aspektus: ar jie atsa-kingi už projektavimą, ar už projekto vykdymą, ar už projekto vykdymo priežiūrą ir jeigu taip, ar tai daryda-mi jie veikia asmens (juridinio ar fizinio), kuris yra užsa-kovas, vardu.
Projekto vadovai veikia kaip užsakovų atstovai jiems pavestais klausimais, o užsakovai turėtų pasirūpinti su-teikti savo projekto vadovams įgaliojimus ir priemones veikti jų vardu.
40
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Jeigu užsakovai projekto vadovams paveda tik tam tikras savo funkcijas, jie turėtų pasirūpinti, kad būtų aišku, kas turi atlikti įvairias funkcijas. Užsakovai ir pro-jekto vadovai turi bendradarbiauti, kad užtikrintų jiems pagal direktyvą nustatytų funkcijų vykdymą.
Projekto vadovų paskyrimas neatleidžia užsakovų nuo jų atsakomybės.
67 pavyzdys
Užsakovasnoripastatytinamąasmeniniamnaudojimui.Jisneturižiniųapietai,kaipvaldytiprocesą(pvz.,pasirinktiprojektuotoją,rangovąirt.t.).Šiuoatvejujissprendžiasavopareigųklausimąpaskirdamasprojektovadovą.
b) Projekto vadovo funkcijos
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
4 straipsnis
Projekto rengimo etapas: bendrieji principai
Projekto vadovas arba, kai galima, užsakovas įvai-riuose projektavimo ir projekto rengimo etapuose atsižvelgia į bendruosius prevencijos principus dėl saugos ir sveikatos, minėtus Direktyvoje 89/391/EEB, visų pirma:
— sprendžiant architektūros, techninius ir (arba) organizacinius klausimus, kad planuotų įvairius darbus ar darbo etapus, kurie atliekami vienu metu arba vienas po kito,
— įvertinant, kiek laiko reikės tokiam darbui arba darbų etapams užbaigti. Jeigu reikalinga, atsi-žvelgiama į visus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos planus ir dokumentus, parengtus pa-gal 5 straipsnio b arba c punktą arba koreguoja-mus remiantis 6 straipsnio c punktu.
Projekto vadovų funkcijos yra tokios pat kaip ir jų užsakovų.
➜ Žr. 2.3.2. Užsakovas, p. 36
Geroji patirtis
Patikrinti,kadprojektuotojaiturėtųpakankamailaikovisamprojektuiparengti.
Priešstatybospradžiąteiktiinformacijąprojektuoto-jamsirrangovams,išesmėspradinęužsakovųinfor-macijądėlsaugosirsveikatospriemoniųplanų.
Patikrinti,arasmenys,paskirtiprojektuotojaisirran-govais(darbdaviaiirsavarankiškaidirbantysasme-nys),yrakompetentingiirturitinkamųištekliųsavopareigomsatlikti.
Pasirūpinti,kaiptaikytibendruosiusprevencijosprin-cipus(pvz.,užsakovuipersavopersonalą,projektuo-tojamsirasmenims,rengiantiemsbeiplanuojantiemsprojektą),jeiguprojektovadovasneskiriamas.
2.3.4. Projektuotojai
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
2 straipsnis
[…]
c) „projekto vadovas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsakovo pavedimu atsakingas už projekta-vimą ir (arba) statybą ir (arba) statybos priežiūrą;
Projektuotojų funkcijos direktyvoje atskirai neminimos. Tačiau projekto vadovo apibrėžtyje konkrečiai minimi as-menys (juridiniai ar fiziniai), atsakingi už projektavimą ir veikiantys užsakovo vardu.
Ar projektuotojas veikia kaip projekto vadovas užsakovo vardu, sprendžiama remiantis kiekvieno konkretaus atvejo faktais. Projektuotojas, kurį užsakovas pasamdė to užsako-vo statybos projekto projektavimo darbams atlikti, pagal direktyvą turi tam tikrus įpareigojimus. Visų pirma jis turi atsižvelgti į bendruosius prevencijos principus įvairiuose projekto projektavimo etapuose.
➜ Žr. 2.3.3. Projekto vadovas, p. 39
Kitų direktyvoje įvardytų projekto dalyvių (pvz., darbda-vių, kaip antai rangovų ir subrangovų) vardu veikiantys projektuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į bendruosius prevencijos principus, kad sumažintų vietoje esančią ri-ziką, kuri priešingu atveju kiltų darbuotojams (ir kitiems) (nors direktyvoje tokie atvejai neaptariami).
Standartinių įrangos vienetų (pvz., variklių, siurblių, ven-tiliatorių ir bendrųjų dalių agregatų, naudojamų pastato inžinerinėse komunikacijose ir t. t.), kurie įtraukti į staty-bos projektus, projektuotojai panašiai turėtų atsižvelgti į bendruosius prevencijos principus, kai svarsto būdus, kuriais jų gaminiai galėtų būti panaudoti.
➜ Žr. 4.1.2. Projektavimo etapas, p. 82
41
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
2.3.5. Saugos ir sveikatos koordinatoriai
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
2 straipsnis
[…]
e) „saugos ir sveikatos koordinatorius projekto pa-rengiamuoju laikotarpiu“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projekto va-dovas paveda projektuojant vykdyti 5 straipsnyje nurodytas pareigas;
f ) „saugos ir sveikatos koordinatorius statybos laiko-tarpiu“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsa-kovas ir (arba) projekto vadovas paveda statybos metu vykdyti 6 straipsnyje nurodytas pareigas.
Geroji patirtis
Jeiguprojektaikelianedidelęriziką,abikoordinatoriausfunkcijasgaliatliktitaspatsfizinisarjuridinisasmuo.
Koordinatoriams pagal direktyvą nustatytos specia-lios funkcijos. Kas atlieka šiuos vaidmenis ir kaip tai daroma, priklauso nuo projekto pobūdžio, masto ir nuo jo pavojų bei rizikos. Tikslas yra padidinti sėkmin-go profesinei saugai ir sveikatai projekte kylančių pa-vojų ir rizikos valdymo ir kontrolės vertę, o ne šiaip papildomai apkrauti projekto valdymo procesą nerei-kalinga biurokratija.
Keletas iš pagrindinių klausimų yra tokie:• Kokiais atvejais reikia paskirti saugos ir sveikatos
koordinatorius?• Kasturėtųpaskirtišiuoskoordinatorius?• Kasgalibūtipaskirtaskoordinatoriumi?• Arkitiprojektodalyviaigaliveiktikaipkoordinatoriai?• Kada šie koordinatoriai turėtų būti paskirti ir kada
baigiasijųužduočiųgaliojimas?• Kokiosyrašiųkoordinatoriųfunkcijos?
a) Kokiais atvejais reikia paskirti saugos ir sveikatos koordinatorius?
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
3 straipsnis
Koordinatorių paskyrimas. Saugos ir sveikatos priemonių planas. Išankstinis pranešimas
1. Kiekvienai statybvietei, kurioje dirba daugiau negu vienas rangovas, užsakovas arba projekto va-dovas paskiria vieną arba daugiau saugos ir sveika-tos koordinatorių, kaip apibrėžta 2 straipsnio e ir f punktuose.
Saugos ir sveikatos koordinatoriai reikalingi, kai mano-ma, kad vykdant statybos etapą dalyvaus daugiau nei vienas rangovas.
➜ Dėl rangovo apibrėžties žr. 2.3.7. Rangovai ir subrangovai, p. 54
Statybos pramonė yra susiskaidžiusi, vadinasi, projek-tų, kuriuose dalyvautų tik vienas rangovas, nedaug. Tikrovėje kiekvienos profesijos atstovai greičiausiai dirbs kaip atskiri rangovai, išskyrus atvejus, susijusius su labiausiai neįprastomis aplinkybėmis. Jeigu yra aki-vaizdu, kad atliekama vienos rūšies nesudėtinga veikla, kaip antai „kosmetinis“ patalpų remontas ar tam tikri smulkūs darbai, kuriuos atlieka vietos rangovas, kurio tiesiogiai įdarbintoje grupėje, kaip žinoma, yra visų rei-kalingų įgūdžių, galima drąsiai daryti išvadą, kad daly-vaus vienas rangovas. Kitais atvejais reikia tikėtis, kad rangovų bus daugiau nei vienas.
Geroji patirtis
Prašytitamtikrosekspertųpagalbos,netjeimanoma,kadprojektedalyvaustikvienasrangovas.
Apsvarstytigalimybępaskirtiprojektuotojusarran-govuskoordinatoriausfunkcijomsatlikti,jeigujieturižinių,įgūdžių,patirtiesirišteklių.
Užtikrinti,kadkoordinatoriaigalėtųveiktibejokiųinteresųkonfliktų.
Pasirūpinti,kadkoordinatoriaiturėtųpriemoniųirįgaliojimųsavopareigomsvykdyti.
Paskirtiprojektoparengiamojoetaposaugosirsveika-toskoordinatoriusankstyvajameetape,kadjiegalėtų:
• padėtiužsakovamsarprojektovadovamsatliekantgalimybiųstudijassaugosirsveikatosklausimais;
• padėtiprojektogrupėmsnustatytipavojusirriziką,juospašalintiarjųvengti;
• teiktiekspertųrekomendacijasirpagalbą,kuriosreikiaužsakovamsarprojektovadovams.
42
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
b) Kas turėtų paskirti saugos ir sveikatos koordinatorius?
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
3 straipsnis
Koordinatorių paskyrimas. Saugos ir sveikatos prie-monių planas. Išankstinis pranešimas
1. Kiekvienai statybvietei, kurioje dirba daugiau negu vie-nas rangovas, užsakovas arba projekto vadovas paskiria vieną arba daugiau saugos ir sveikatos koordinatorių, kaip apibrėžta 2 straipsnio e ir f punktuose.
Atsakomybė už koordinatorių skyrimą tenka užsako-vams arba projekto vadovams.
Praktikoje koordinatoriaus atlyginimą paprastai moka užsakovai ir apskritai yra tikslinga, kad paskyrimą atlik-tų užsakovai, jei reikia, remdamiesi savo projekto vado-vų, jei tokie paskirti, rekomendacijomis.
➜ Dėl rangovo apibrėžties žr. 2.3.7. Rangovai ir subrangovai, p. 54
68 pavyzdys
Asmuonoripastatytinuosavąnamą.Buspasamdytassmulkusrangovas,kuriamreikėsspecializuotųrangovųpagalbos(elektrosirsantechnikosįrangaiįrengti).Statybvietėjebusdaugiauneguvienasrangovas.Reikėtųpaskirtisaugosirsveikatoskoordinatorius.
c) Kas gali būti paskirtas saugos ir sveikatos koordinatoriumi?
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
2 straipsnis
[…]
e) „saugos ir sveikatos koordinatorius projekto pa-rengiamuoju laikotarpiu“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projekto va-dovas paveda projektuojant vykdyti 5 straipsnyje nurodytas pareigas;
f ) „saugos ir sveikatos koordinatorius statybos laiko-tarpiu“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsa-kovas ir (arba) projekto vadovas paveda statybos metu vykdyti 6 straipsnyje nurodytas pareigas.
Tai susiję su gebėjimais ir ištekliais. Geriausia atsižvelgti į projekto pobūdį, dydį ir sudėtingumą bei į riziką, ku-rios klausimus reikės spręsti.
Tikslinga būtų atsižvelgti į projekto saugos ir sveikatos poreikius ir atlikti atitinkamus paskyrimus.
Koordinatoriai gali būti:• užsakovoįmonėsarsubjektoatstovai;• vienosardaugiauprojektavimo ir inžinerijos įmonių
atstovai;• pagrindiniorangovoatstovai;• koordinatoriusgali būti„savarankiškai dirbantis kon-
sultantas“;• specialiosios įmonės, kurioms patikėta teikti reko-
mendacijassaugosirsveikatosklausimaisarbakuriossiūloatliktikoordinavimoužduotis;
• betkokskitaskompetentingasasmuo.
69 pavyzdys
Jeiguprojektasnedidelis(kaipantainamovienoaukštopriestatostatyba),statybosmetodaspaprastas,orizikabusnedidelė,galibūti,kadgebėjimų,pakankamailaikoirkitųištekliųkoordinatoriausparei-gomsatliktiturėsfizinisasmuo.
70 pavyzdys
Jeigumanoma,kadprojektasbussudėtingesnis,orizikosmastasdidesnis,galibūti,kadindividualusasmuo,dirbdamasvienas,neturėsgebėjimųirišteklių,kadgalėtųpatenkinamaiatliktikoordinatoriauspareigas.Tokiuatvejubūtųtikslinga,kadšiaspareigasatliktųįmonėaratitinkamųspecialistųpaslaugasteikiantibendrovė(t.y.juridinisasmuo).
Netirtokiuatvejureikėtųnustatytitosįmonėsirkt.fizinįasmenįarasmenis,kadžmonėsžinotų,įkąkreiptis.
Visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kiekvie-name etape (parengimo ir vykdymo) turėtų būti tik po vieną koordinatorių. Jeigu reikia, jiems gali talkinti kiti ekspertai.
Jeigu kiekvienam iš etapų paskirtas daugiau nei vienas koordinatorius, reikėtų imtis priemonių užtikrinti, kad jie tinkamai dirbtų kartu.
➜ Žr. dalį „Koordinatorių skaičius“, p. 38
Įsidėmėkite, kad pagal kai kuriuos nacionalinės teisės aktus gali būti reikalaujama, kad koordinatoriumi visais atvejais būtų skiriamas juridinis asmuo, nesvarbu, koks būtų projekto dydis ar sudėtingumas. Tokiu atveju į tokius teisės aktus reikėtų atsižvelgti.
43
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
d) Saugos ir sveikatos koordinatoriaus kvalifikacija
Geroji patirtis
Vertinantsaugosirsveikatoskoordinatoriųprojektegebėjimus,reikėtųatsižvelgtiįbūtinybę,kadjie:
• turėtų reikalingųžinių, kadgalėtųveikti kaip koor-dinatorius;
• turėtų įrodomų įgūdžių ir patirties, įgytų įgyvendi-nantpanašiusprojektus;
• turėtų pakankamai žinių apie projektavimo ir sta-tybosdarbąbeiapieprofesinėssaugosirsveikatosklausimus, kurie yra būdingi svarstomamprojektuiatsižvelgiantįjodydįirsudėtingumą;ir
• galėtųįtikintiužsakovą,kadjieturiišteklių,kadgalėtųsėkmingai valdytiprojekto rizikąprofesinei saugai irsveikataiatliekantaptariamusdarbus.
Vertinantjuridinioasmensgebėjimus,būtinaatsi-žvelgtiirįorganizacijos,irįžmonių,kuriuosjisiūlopanaudotiaptariamameprojekte,gebėjimus.
Vertinantkitusprojektodalyvius,taikomitokiepatplatūsgebėjimųirištekliųklausimai.
71 pavyzdys
Kaistatomasdaugiabutisgyvenamasispastatas,minėtuskriterijusišesmėsgaliatitiktišiejuridiniaiarfiziniaiasmenys:
• architektas,inžinieriusstatybininkasarkitasstatybosspecialistaskaipsaugosirsveikatoskoordinatoriusprojektoparengiamuojulaikotarpiu,t.y.asmuo,turintiskvalifikaciją,patirtįirįgūdžiuspanašaustipoirdydžioobjektųprojektavimuivaldyti,jeigujisyrapakankamaikompetentingassaugosirsveikatosklausimais;
• kvalifikuotasirpatyręsstatybosvaldymospecialistasarbacivilinėsinžinerijos(konstrukcinėsinžinerijos)specialistasarkitaspatyręsstatybosspecialistaskaipsaugosirsveikatoskoordinatoriusvykdymolaikotarpiu,t.y.asmuo,turintiskvalifikaciją,patirtįirįgūdžiuspanašaustipoirdydžioobjektųstatybaivaldyti,jeigujisyrapakankamaikompetentingassaugosirsveikatosklausimais.
Geroji patirtis
Įvertintišiųekspertųgebėjimus,jųankstesniodarborezultatusirišteklius,kuriuosjiegalėsskirtiprojektui.
Paskirtitinkamąkvalifikacijąturintįprojektoatstovą,kaisaugosirsveikatoskoordinatoriusyrajuridinisasmuo(t.y.įmonė).
Įtrauktikitusekspertus,jeigureikiasudėtingųspecia-lybių(pvz.,aplinkoje,kurigalibūtisusijusisuspecia-liaispavojais,atliekamidideliomastokasybosdarbai).
e) Ar kiti projekto dalyviai gali veikti kaip saugos ir sveikatos koordinatoriai?
Užsakovai, projekto vadovai ar kiti projekto dalyviai taip pat gali veikti kaip saugos ir sveikatos koordinatoriai, jei-gu turi būtinų gebėjimų ir išteklių.
Be to, abu saugos ir sveikatos koordinatoriai (parengia-muoju ir vykdymo laikotarpiu) gali būti tas pats žmo-gus, jeigu jis turi reikalingų gebėjimų ir išteklių.
Jeigu asmuo (juridinis ar fizinis) skiriamas atlikti dau-giau nei vieną funkciją, reikėtų užtikrinti, kad abi funk-cijos būtų atliekamos nekenkiant kitiems projekto da-lyviams ir saugai bei sveikatai.
Geroji patirtis
Užtikrinti,kadkoordinatoriaigalėtųveiktineįsiveldamiįjokįinteresųkonfliktąsukitaistopatiesprojektodalyviais.
f) Kada saugos ir sveikatos koordinatoriai turėtų būti paskirti ir kada baigiasi jų užduočių galiojimas?Saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto parengia-muoju laikotarpiu turėtų būti paskirti iš anksto, kad galėtų teikti savo užsakovams rekomendacijas nuo projekto įgyvendinimo pradžios.
Tokiems koordinatoriams reikia dalyvauti projekte tol, kol bus užbaigti visi parengiamieji darbai projektui sta-tybvietėje pradėti (įskaitant saugos ir sveikatos prie-monių planų parengimą ir pirmuosius etapus rengiant (tikslinant) saugos ir sveikatos dokumentų bylas) ir taip pat bus užbaigti visi projektavimo darbai.
Saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto vykdymo laikotarpiu turėtų pradėti dalyvauti projekte kuo anks-čiau, kai tik galės įnešti svarbų indėlį į projektą, atsi-žvelgiant į funkcijas, kurias jie turi atlikti, ir jų dalyvavi-mo prieš prasidedant statybos darbams statybvietėje pranašumus.
Juos gali būti verta paskirti prieš įtraukiant į projektą kokius nors rangovus, kad jie galėtų pateikti savo už-sakovams rekomendacijų dėl tokių pasirinkimų saugos ir sveikatos aspektų. Tokie koordinatoriai dažnai turi
44
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
išsamių žinių apie statybas, kurios gali būti ypač nau-dingos projektuotojams, ir ankstyvas jų paskyrimas gali būti naudingas, ypač sudėtingų ir su didele rizika susijusių projektų atveju.
Jie turėtų dalyvauti projekte iki bus užbaigti statybos darbai, o užsakovui bus perduota patenkinama saugos ir sveikatos dokumentų byla.
Įsidėmėkite, kad tolesni statybos darbai, kaip antai reno-vacija, remontas ir griovimas, paprastai bus nauji projek-tai, turintys atskirus projektavimo ir pasirengimo bei vyk-dymo etapus.
Ilgai trunkančiuose projektuose neretais atvejais užsa-kovai nori gauti naujausią esamą technologiją iki pat objekto atidavimo eksploatuoti. Dėl to paskutinę aki-mirką gali būti daroma projektavimo pakeitimų. Dėl jų gali atsirasti nauja rizika, į kurią reikia atsižvelgti esant dideliam laiko spaudimui. Tokiais atvejais projekto pa-rengiamojo etapo koordinatoriui gali reikėti įvertinti iškylančius klausimus. Dėl to užsakovui gali būti reko-menduota, kad norint saugiai užbaigti projektą reikia daugiau laiko ir galbūt rekomenduota, kad užsakovas neverstų daryti pakeitimų, ypač tais atvejais, kai techno-logija ir nauda nepatvirtintos.
Geroji patirtis
Įtrauktisaugosirsveikatoskoordinatoriųprojektovykdymolaikotarpiuįprojektąišanksto,kadjisgalėtųnuosekliaidirbtikartususaugosirsveikatoskoordinatoriumiprojektoparengiamuojulaikotarpiu.
Pasirūpintiglaudžiakoordinatoriųsąveikalygiagrečiaiatliekamųdarbųlaikotarpiais,kaidviejųkoordinatoriųpareigasprojekteatliekaskirtingižmonėsarorganizacijos.
Užtikrinti,kadvienaskoordinatoriussklandžiaiperduotųkitamvisąsvarbiąsuprojektususijusiąinformaciją.
Atsižvelgtiįtai,kadprojektavimasgalibūtitęsiamasirpraėjusdauglaikonuoprojektoįgyvendinimostatybvietėjepradžios,ypačsudėtingesniųarilgiautrunkančiųprojektųatveju.
Sunedidelerizikasusijusiųprojektųatvejuapsispręsti,arirtoliaulaikytiduasmenis,atliekančiusdviejųkoordinatoriųvaidmenis,arpaskirtiprojektovykdymoetapokoordinatoriuitaippatspręstiirvisuslikusiusklausimus,kuriepriešinguatvejupriklausytųprojektoparengiamojoetapokoordinatoriausfunkcijoms.
g) Kokios yra saugos ir sveikatos koordinatorių projekto parengiamuoju laikotarpiu funkcijos?Pagrindinės saugos ir sveikatos koordinatorių projekto parengiamuoju laikotarpiu funkcijos yra šios:• užtikrinti,kadšiameetapebūtųtaikomibendriejipre-
vencijosprincipai;• parengti arba pavesti parengti saugos ir sveikatos
priemoniųplanus;• imtispirmųjųžingsniųrengiantartikslinantsaugosir
sveikatosdokumentųbylą.
Šioje vadovo dalyje šios funkcijos apžvelgtos apiben-drintai.
Bendrųjų prevencijos principų taikymo užtikrinimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
5 straipsnis
Projekto rengimo etapas: koordinatorių pareigos
Saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai) projek-to parengiamuoju laikotarpiu, paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
a) koordinuoja 4 straipsnio nuostatų vykdymą.
➜ Rekomendacijų dėl 4 straipsnio galima rasti dalyje „Atsižvelgimas į bendruosius prevencijos principus“, p. 39
Šios funkcijos vykdymo būdas priklausys nuo konkre-taus projekto ir pavojų bei rizikos, kuri gali kilti. Ko-ordinatoriams reikės bendradarbiauti su užsakovais, projekto vadovais, projektuotojais ir asmenimis, atlie-kančiais parengiamuosius darbus statybos darbams statybvietėje pradėti.
Pagrindinis šios funkcijos aspektas – dėmesio telkimas į koordinavimą. Tam reikia panaudoti įvairių projekto dalyvių sąveiką, kad konkrečiomis aplinkybėmis būtų rastas geriausias sprendimas dėl profesinės saugos ir sveikatos visų paskesnių statybos darbų laikotarpiu.
Dėmesys pavojams ir rizikai, kuriuos projektas kelia profesinei saugai ir sveikatai, ir priemonės, kuriomis projekto grupė, dirbdama drauge, gali geriausiai į juos atsižvelgti, pateisins įdėtas pastangas.
45
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Geroji patirtis
Mažiausiųnedidelęrizikąkeliančiųprojektųatvejuvisaigalipakaktineoficialiųprojektodalyviųsusitikimųirdiskusijų.
Dideliųsudėtingųprojektųatvejureikėstaikytilabiaustruktūrinįpožiūrį,kadbūtųgalimaužtikrintipavojųirrizikosnustatymąirjųpašalinimąarsumažinimąikipriimtinolygio.
Koordinatoriamsgalivertėtiišpatpradžiųsusitartidėlpožiūrio,kurįjieketinataikytikitiemsprojektodalyviams.
Projektoparengiamajameetapebendradarbiautisukitaisprojektodalyviais,įskaitantprojektuotojus,galinčiaisprisidėtišalinantpavojusirmažinantriziką.
Glaudusryšyssuprojektovykdymoetapokoordinato-riumipaprastaiyrabūtinas.
Saugos ir sveikatos priemonių planų rengimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
5 straipsnis
Projekto rengimo etapas: koordinatorių pareigos
Saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai) projekto pa-rengiamuoju laikotarpiu, paskirtas (-i) pagal 3 straips-nio 1 dalies nuostatas:
[…]
b) parengia arba paveda parengti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos planą, nustatantį taisykles, taikomas atitinkamai statybvietei, atsižvelgiant, kur reikia, į statybvietėje vykdomą gamybinę vei-klą. Šiame plane turėtų būti nurodytos specialios priemonės darbui, paminėtam pagal vieną ar daugiau II priede nurodytų kategorijų;
Saugos ir sveikatos priemonių planų rengimas turėtų būti laikomas nuolatiniu procesu; juos reikia tikslinti ir projekto parengiamajame, ir vykdymo etapuose.
Svarbiausia tai, kad planuose turėtų būti išdėstytos taisyklės, kurios bus taikomos atliekant statybos darbus siekiant padėti užtikrinti profesinę saugą ir sveikatą. Planuose reikia atsižvelgti į bet kokią kitą statybos darbų vietoje vykdomą gamybinę veiklą, jeigu gali būti daromas poveikis saugai ir sveikatai arba atliekant statybos darbus, arba vykdant kitą gamybinę veiklą.
Planuose turi būti nustatytos specialios priemonės, kurių reikės imtis statybos procese, kad būtų atsižvelgiama į riziką saugai ir sveikatai, kai turi būti imtasi dešimties nurodytų rūšių darbinės veiklos. Šios darbinės veiklos rūšys išvardytos direktyvos II priede.
Geroji patirtis
Remiantisgerąjapatirtimirengiantplanusreikėtųkonsultuotissukitomisdalyvaujančiomisirsuintere-suotosiomisšalimis.
Prasidėjus statybos darbams, tikslinti saugos ir sveikatos priemonių planus turi saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto vykdymo laikotarpiu.
Šiame vadove pateikiama papildomų rekomendacijų dėl saugos ir sveikatos priemonių planų.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
Saugos ir sveikatos dokumentų byla
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
5 straipsnis
Projekto rengimo etapas: koordinatorių pareigos
Saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai) projekto pa-rengiamuoju laikotarpiu, paskirtas (-i) pagal 3 straips-nio 1 dalies nuostatas:
[…]
c) pagal statybos projekto ypatybes parengia bylą su rei-kiama saugos ir sveikatos informacija, kuria būtų vado-vaujamasi atliekant bet kuriuos tolesnius darbus.
Rengti saugos ir sveikatos dokumentų bylą turėtų pra-dėti saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto paren-giamajame etape.
Geroji patirtis
Jeigutokiųdokumentųbylajauyra,galilabiautiktiišplėstiirpatikslintitąbyląužuotrengiantnaująją.
Dokumentuose turėtų būti pateikta informacija, kuri yra svarbi ir bus naudinga kitiems asmenims, kurie per visą projekto gyvavimo laiką, užbaigus dabartinius sta-tybos darbus, atliks paskesnių statybos darbų paren-giamuosius darbus ir tuos paskesnius statybos darbus.
Tikimasi, kad vadovaujamą vaidmenį atliks koordinatoriai, o kiti asmenys, dalyvaujantys projekto parengiamuosiuo-se etapuose, bendradarbiaus ir teiks jiems informaciją. Dokumentai perduodami projekto vykdymo etapo ko-ordinatoriams, kad šie juos užbaigtų. Šiame dokumen-te pateikiama papildomų rekomendacijų dėl saugos ir sveikatos dokumentų.
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla, p. 61
➜ Dėl informacijos, kuri turėtų būti įtraukta į sau-gos ir sveikatos dokumentų bylą, pavyzdžių žr. 6 priedą „Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys“, p.130
46
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
h) Kokios yra saugos ir sveikatos koordinato-rių projekto vykdymo laikotarpiu funkcijos?Pagrindinės saugos ir sveikatos koordinatorių projekto vykdymo laikotarpiu funkcijos yra šios:• koordinuotibendrųjųprevencijosprincipųįgyvendi-
nimąįvairiuoseprojektovykdymoetapuose;• koordinuoti,kaipdarbdaviai ir savarankiškaidirbantys
asmenys įgyvendinadirektyvos8 straipsnyjenustaty-tusprincipus;
• koordinuoti,kaipdarbdaviaiirsavarankiškaidirbantysasmenys įgyvendina saugos ir sveikatos priemoniųplanus;
• organizuoti darbdavių ir savarankiškai dirbančių as-menų bendradarbiavimą (įskaitant pasitarimus sau-gosklausimaisirinstruktažądarbovietoje);
• koordinuotipriemones, kuriomis tikrinama, ar tinka-maiįgyvendinamosdarbotvarkostaisyklės;
• imtispriemoniųužtikrinti,kadįsavostatybvietesbūtųįleidžiamitiktieasmenys,kurieturitamteisę;
• tikslintisaugosirsveikatospriemoniųplanusir• tikslintisaugosirsveikatosdokumentųbylą.
Šioje vadovo dalyje šios funkcijos apžvelgtos apiben-drintai. Kitose vadovo vietose taip pat pateikta papil-domos naudingos informacijos.
Bendrųjų prevencijos principų įgyvendinimo koordinavimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinato-rius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
a) koordinuoja bendrųjų prevencijos ir saugos principų įgyvendinimą:
— sprendžiant techninius ir (arba) organizaci-nius klausimus, kad planuotų įvairius darbus ar darbo etapus, atliekamus vienu metu arba vienas po kito, — įvertinant, kiek laiko reikės tokiam darbui ar darbo etapams užbaigti.
Išankstinis planavimas yra būtinas norint saugiai užbaigti statybos darbus. Visuose projekto vykdymo etapuose koordinatoriai turi atlikti pagrindinius vaid-menis, neatsižvelgiant į tai, ar įvairių asmenų atliekami statybos darbai turi būti atliekami tuo pat metu, ar vienas po kito. Koordinatoriai turi koordinuoti saugos, taip pat bendrųjų prevencijos principų įgyvendinimą. Jie turi daryti tai projekto vykdymo etape, kai:• priimamisprendimaidėlstatybosdarbųorganizavimo;• priimamisprendimaitechniniaisklausimaisir• sprendžiama,kieklaikoreikiastatybosdarbųetapamsir
visiemsdarbamsužbaigti.
Koordinatoriai susiję tik su saugos ir sveikatos klau-simais ir pagal direktyvą nereikalaujama, kad jie pla-nuotų statybos darbus kitais tikslais, pvz., dėl bendros pažangos atliekant darbus (nors pagal direktyvą jiems nedraudžiama atlikti kitų funkcijų, dėl kurių gali susi-tarti šalys, jeigu tokie papildomi įsipareigojimai nekelia pavojaus jų gebėjimams veiksmingai veikti kaip koor-dinatoriams). Pagal direktyvą jų funkcijos konkrečiai susijusios su užtikrinimu, kad atliekant tokį planavimą būtų visiškai atsižvelgiama į saugos ir į bendruosius prevencijos principus ir kad įvairiems statybos darbų etapams būtų numatyta pakankamai laiko. Tam reika-lingi glaudūs koordinatorių ir asmenų, kurie planuoja statybos darbus ir jiems vadovauja, ryšiai ir geri tarpu-savio darbo santykiai.
Koordinatoriai turi skirti ypatingą dėmesį sprendimų priėmimui, kai sprendimais daromas poveikis tam, kaip statybos darbai bus organizuoti, ir kai priimami spren-dimai techniniais klausimais.
Koordinatoriams gali reikėti bendradarbiauti su šali-mis, kurios projekto vykdymo etape priima platesnius sprendimus (kaip antai užsakovai, projekto vadovai ir kiti), jei jos spręstų, kiek laiko bus skirta statybos dar-bams užbaigti, ar spręstų valdymo ar techninius klau-simus, kurie daro poveikį bendriesiems prevencijos principams ar saugai.
Geroji patirtis
Ankstyvajameetapesusitartisuprojektovadovais,darbdaviaisirsavarankiškaidirbančiaisasmenimis,kaipkoordinatoriussujaisbendradarbiaus,kadatliktųkoordinatoriausfunkcijas.
Glaudžiaibendradarbiautisuasmenimis,darančiaisdidelįpoveikįtam,kaipstatybosdarbaibusatliekami.
Pasirūpinti,kaddarbotvarkaraščiuoseirplanuosebūtųnumatytapakankamailaiko,kadbūtųįmanomasaugiaiatliktidarbus.
Geroji patirtis
Dalyvautiplanavimoveiklojesiekiantužtikrinti,kadtuopatmetunebūtųimtasinesuderinamosveiklos.
Bendradarbiautisuprojektoparengiamojoetapokoordinatoriais,jeigujiepriimasprendimusdėllaiko,kurįreikėtųnumatytiprojektui(irbetkuriemsjoetapams),irjeigujierengiasaugosirsveikatospriemoniųplaną.
Projektovykdymoetapebendradarbiautisukitaisprojektodalyviais,įskaitantprojektuotojus,jeigujiegaliprisidėtišalinantpavojusirmažinantriziką.
➜ Žr. 1. Bendrieji prevencijos principai (BPP), susiję su darbuotojų sauga ir sveikata, p. 17
47
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Koordinavimas, kaip darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys įgyvendina direktyvos 8 straipsnyje nustatytus principus
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinato-rius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
[…]
b) koordinuoja atitinkamų nuostatų vykdymą, kad užtikrintų, jog darbdaviai, o jeigu būtina darbuo-tojų apsaugai, ir savarankiškai dirbantys asmenys:
— nuosekliai taikytų 8 straipsnyje nurodytus principus.
Koordinatoriai turi imtis priemonių, kad koordinuotų, kaip darbdaviai (t. y. rangovai, subrangovai) ir, jei būti-na, savarankiškai dirbantys asmenys įgyvendina direk-tyvos 8 straipsnyje minėtus principus, ir užtikrintų, kad minėti asmenys nuosekliai juos taikytų.
Pagal 8 straipsnį reikalaujama, kad darbdaviai ir, jei būtina, savarankiškai dirbantys asmenys taikytų Ben-drosios direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnyje nustatytus principus. Pagal Bendrosios direktyvos 6 straipsnį jie įpareigojami:• imtispriemonių,siekiantužtikrintidarbuotojųsaugos
ir sveikatos apsaugą, užkirsti kelią rizikai ir teikti in-formaciją,pasirūpintimokymu,organizavimuirprie-monėmis šiems tikslams pasiekti, įskaitant būtinybępakoreguotipriemonesatsižvelgiantįbesikeičiančiasaplinkybesirsiekiantgerintiesamąpadėtį;
• įgyvendintibendruosiusprevencijosprincipus;• atliktirizikosvertinimąirimtisprevenciniųpriemonių,
siekiant gerinti saugą ir sveikatą imantis priemoniųsavovisųrūšiųveiklojeirvisaisvaldymolygmenimis;
• atsižvelgtiįdarbuotojųsaugosirsveikatosgalimybes;• konsultuotissudarbuotojais(ir(arba)jųatstovais),kai
diegiamosnaujostechnologijos;• duoti darbuotojams atitinkamus nurodymus prieš
jiemsįeinantįteritorijas,kuriosekyladidelispavojus;• saugos ir sveikatos tikslais bendradarbiauti ir koor-
dinuotisavoveikląbeikeistisinformacijasukitaistojepatdarbovietojedirbančiaisdarbdaviais;ir
• užtikrinti,kaddarbuotojamsnereikėsmokėtiužsudar-bususijusiassaugos,higienosirsveikatospriemones.
Pagrindinė koordinatorių funkcija yra prižiūrėti, kaip kiti įgyvendina šiuos įpareigojimus, o ne vykdyti tuos įpareigojimus už juos.
Geroji patirtis
Koordinatoriamsišpatpradžiųsusitartisukitaispro-jektodalyviais,kaipjieatliksšiąkoordinavimofunkciją.
Pasirinktirizikapagrįstąpožiūrį,kurįtaikantbūtųven-giamanereikalingosbiurokratinėsnaštos.
Susitartidėlmetodų,kuriebusveiksmingikonkrečia-meprojekte.
Susitartidėlbendrųpožiūriųirveiksmų,kuriaisbūtųsiekiamaužtikrintisaugąirsveikatąirtaipmažintinaštą.
Koordinavimas, kaip darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys įgyvendina saugos ir sveikatos priemonių planą
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinato-rius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
[…]
b) koordinuoja atitinkamų nuostatų vykdymą, kad užtikrintų, jog darbdaviai, o jeigu būtina dar- buotojų apsaugai, ir savarankiškai dirbantys asmenys:
[…]
— kai reikia, laikytųsi 5 straipsnio b punkte nuro-dyto darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių plano.
Koordinatoriai taip pat turi koordinuoti, kaip darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys įgyvendina projekto saugos ir sveikatos priemonių planą, kad užtikrintų, jog jie jo laikytųsi.
48
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Geroji patirtis:
Koordinatoriamsišpatpradžiųsusitartisukitaisprojektodalyviais,kaipjieatliksšiąkoordinavimofunkciją.
Koordinatoriamspasirūpinti,kaddarbdaviaiirsavarankiškaidirbantysasmenysgalėtųirturėtųgalimybiųpateiktipastabųdėlprojektoparengiamojoetapokoordinatoriausparengtosaugosirsveikatospriemoniųplano.
Koordinatoriamsorganizuotipradiniussusitikimuspriešpatvykdymoetapųpradžią.Turėtųbūtipakviestivisidarbdaviaiirtolesniuspanašiussusitikimusreikėtųrengtipervisądarbųvykdymolaikotarpį,ypačtaisatvejais,kaistatybvietėjevykstasvarbūsdarbdaviųpakeitimai.
Koordinatoriaiturėtųreguliariaisušauktipasitarimussaugosklausimais,kuriuosedalyvautųirdarbdaviai,irdarbuotojųatstovaibeisavarankiškaidirbantysasmenys.
Koordinatoriamsatliktireguliariasapžvalgas,kuriosedalyvautųdarbdaviaiirsavarankiškaidirbantysasmenysirkuriomissiekiamaužtikrintisaugosirsveikatospriemoniųplanųlaikymąsi.
Koordinatoriaituriskirtiypatingądėmesįsudidelerizikasusijusiaiveiklai.
Koordinatoriamsbūtinaprieplanųįgyvendinimoprisidėtiišesmės(neformaliai).
Darbdavių, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, bendradarbiavimo organizavimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinato-rius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.
[…]
d) organizuoja darbdavių, įskaitant ir vienas kitą keičiančius toje pačioje statybvietėje, bendra-darbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, vykdant darbuotojų apsaugą, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją, bei keičiasi infor-macija, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 dalyje, užtikrinant, kad prireikus į šį procesą būtų įtraukti ir savarankiškai dirban-tys asmenys;
Pagal Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 dalį reikalaujama, kad darbdaviai, kurie dirba toje pat darbo vietoje, saugos ir sveikatos tikslais ben-dradarbiautų ir koordinuotų savo veiklą bei keistųsi
informacija su kitais darbdaviais, kurie dirba toje pat darbo vietoje. Šios nuostatos taikymo sritis išplėsta, kad tokie pat įpareigojimai savarankiškai dirbantiems asmenims būtų taikomi taip pat, kaip taikomi darbda-viams, ir taip pat būtų taikomi tais atvejais, kai darb-daviai (ir savarankiškai dirbantys asmenys) keičia vie-nas kitą statybvietėje.
Geroji patirtis
Koordinatoriamsišpatpradžiųsusitartisukitaisprojektodalyviais,kaipjieatliksšiąkoordinavimofunkciją.
Koordinatoriamsglaudžiaibendrautisutais,kurievaldoprojektusapskritai.
Koordinatoriamssprendžiant,kąjieturidaryti,taikytirizikapagrįstąpožiūrį.
Koordinatoriamsskirtiypatingądėmesįsudidelerizikasusijusiaiveiklai.
Priemonių, kuriomis tikrinama, ar tinkamai įgyvendinamos darbo tvarkos taisyklės, koordinavimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinato-rius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
[…]
e) koordinuoja tikrinimus, kad būtų tiksliai laiko-masi darbo tvarkos taisyklių.
Tikrinti, ar tinkamai laikomasi darbo tvarkos taisyklių, nėra koordinatorių funkcija, bet jų funkcija yra koordi-nuoti priemones, kuriomis atliekami tokie tikrinimai. Nors mažesnėse paprastesnėse statybvietėse skirtu-mas gali būti subtilus, didėjant projektų dydžiui ir jų sudėtingumui jis tampa gerokai didesnis.
Iš pradžių dėmesį reikėtų telkti į priemonių, kurios bus nustatytos, koordinavimą, po to prižiūrėti, kad tos prie-monės būtų taikomos ir būtų veiksmingos. Koordina-toriai gali pageidauti stebėti ar tikrinti, kaip priemonės veikia. Tai darydami, jie gali pageidauti tiesiogiai pama-tyti, kas vyksta, kai rengiamos darbo tvarkos taisyklės, ir kas vyksta statybvietėje, kai tos darbo tvarkos taisy-klės pradedamos taikyti, bet tai nereiškia, kad jie yra tiesiogiai atsakingi už darbų atlikimo būdą. Už tai tebe-atsako darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys.
Koordinatoriai gali pageidauti skirti ypatingą dėmesį su didele rizika susijusiai veiklai, įskaitant Direktyvos 92/57/EEB II priede išvardytas veiklos rūšis.
49
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Geroji patirtis
Koordinatoriamsišpatpradžiųsusitartisukitaisprojektodalyviais,kaipjieatliksšiąkoordinavimofunkciją.
Koordinatoriamsglaudžiaibendrautisutais,kurievaldoprojektusapskritai.
Koordinatoriamssprendžiant,kąjieturidaryti,taikytirizikapagrįstąpožiūrį.
Koordinatoriamsskirtiypatingądėmesįsudidelerizikasusijusiaiveiklai.
Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad į statybvietes būtų įleidžiami tik tie asmenys, kurie turi tam teisę, įgyvendinimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinato- rius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
[…]
f ) imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad statybvie-tėje būtų tik tie asmenys, kurie turi tam teisę.
Priemonės, kurių koordinato-riams reikės imtis, priklausys nuo konkretaus projekto, jo įgyvendi-nimo vietos ir supančios aplinkos.
Koordinatoriams būtų naudinga iš pat pradžių susitarti su užsako-vais ar projekto vadovais, ko rei-kalaujama ir kaip tai bus pasiekta.
Praktinis įgyvendinimas (kaip antai ribojančių tvorų įrengimas, leidimų išdavimas ir apsauga statybvietė-je) paprastai bus pavestas rangovui. Koordinatoriaus vaidmuo tokiu atveju yra tikrinti, kad rangovas paten-kinamai vykdytų tą funkciją.
➜ Žr. 4. Rizikos valdymas įgyvendinant statybos projektus, p. 79
Geroji patirtis
Jeigunėranacionaliniobendrųjųsaugosirsveikatosreikalavimųstandarto(pvz.,Airijosstatybospramonėjetaikomasaugosleidimųprograma„SafePass“),priešleidžiantasmenimspatektiįstatybvietes,koordinato-riaiiružsakovaigalinustatytialternatyviastaisykles,kamyraleidžiamaįeitiįjųstatybvietę.
Koordinatoriamssuderintisuužsakovais(projektovadovais)saugumospecifikacijas,pagalkuriaspašali-niaiasmenysnegalėtųpatektiįstatybvietę.
Koordinatoriamsstebėti,kadbūtųimamasisutartųatsargumopriemoniųirkadjosbūtųveiksmingos.
Saugos ir sveikatos priemonių planų tikslinimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinato-rius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
[…]
c) parengia arba paveda parengti būtinas 5 straips-nio b punkte nurodyto darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių plano pataisas at-sižvelgiant į darbų eigą ir įvykusius pasikeitimus.
Koordinatoriai turėtų užtikrinti, kad saugos ir sveika-tos priemonių planai būtų reguliariai peržiūrimi atsi-žvelgiant į projekto pobūdį ir mastą bei į jo keliamą riziką saugai ir sveikatai.
Persvarstymas paprastai gali būti atliekamas, kai pro-jektui atrenkami papildomi darbdaviai, atliekantys su didele rizika susijusius darbus, kad būtų galima atsižvelgti į jų pastabas prieš pradedant pagrindi-nius projekto etapus, tarpiniais intervalais, kai to gali reikėti atsižvelgiant į konkretų projektą, ir kiekvieną kartą, kai yra akivaizdu, kad įgyvendinant planą nepa-siekiamas jo numatytas tikslas.
Siekiant išvengti galimybės, kad dėl plano pakeitimų, kuriais siekiama patenkinti vieno darbdavio reikalavi-mus, per neapsižiūrėjimą nebūtų pakenkta kito darb-davio darbuotojų saugai ir sveikatai, reikėtų konsul-tuotis su atitinkamais projekto dalyviais.
Atlikus planų patikslinimus, reikėtų atkreipti į juos darbdavių ir savarankiškai dirbančių asmenų, kuriems tie patikslinimai gali daryti poveikį, dėmesį.
50
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Geroji patirtis
Koordinatoriamsišpatpradžiųsusitartisukitaisprojektodalyviais,kaipjieatliksšiąkoordinavimofunkciją.
Koordinatoriamspasirūpinti,kaddarbdaviaiirsavarankiškaidirbantysasmenysturėtųgalimybiųdarytipoveikįplanopatikslinimams,reguliariaiiškeliantsaugosklausimuspasitarimuoseirorganizuojantįvadiniussusitikimus,kaiįprojektąįtraukiaminaujidarbdaviai.
Koordinatoriamsskirtiypatingądėmesįsudidelerizikasusijusiaiveiklai.
Saugos ir sveikatos dokumentų bylų tikslinimas
Projekto parengiamojo etapo koordinatoriai per-duos neužbaigtas saugos ir sveikatos dokumentų bylas projekto vykdymo etapo koordinatoriams, kad bylas būtų galima tikslinti atsižvelgiant į vėliau atsirasiančią papildomą informaciją. Tikimasi, kad užbaigiant bylų rengimą koordinatoriai atliks vado-vaujamą vaidmenį, o kitos projekto vykdymo etape dalyvaujančios šalys bendradarbiaus ir teiks jiems informaciją.
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla, p. 61
2.3.6. Darbdaviaia) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 89/391/EEB?
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos reiškia:
[…]
b) darbdavys – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, susijęs su darbuotoju darbo santykiais ir atsakin-gas už įmonę ir (arba) įstaigą.
Statybos projekte gali dalyvauti vienas ar daugiau darbdavių.
Darbdaviai gali būti rangovai ir subrangovai, projek-tuotojai ir t. t., ir jie gali turėti darbuotojų statybvietėje.
72 pavyzdys
ĮmonėAsudarėrangossutartįdėlšildymoirvėdinimosistemosįrengimosuprivačiuužsakovu,kurisstatobiurųpastatą.Šiįmonėšiameprojekteįdarbina10darbuotojųardarbininkų.ĮmonėAyradarbdavysirrangovas.
ĮmonėAsudarosubrangossutartįdėlšiluminėsizoliacijosįrengimosuįmoneB,kuristatybvietėjeįdar-binavienądarbuotoją.ĮmonėBtaippatyradarbdavys.
ĮmonėsAirBatsakoužsavoatitinkamųdarbuotojųsaugąirsveikatą,josturipapildomųįpareigojimų,jeigujųatliekamasdarbasgalipakenktikitiemsdarbuotojams.
b) Darbdavių funkcijos
Šiame vadove paaiškinti darbdavių įpareigojimai pagal Direktyvą 92/57/EEB. Darbdaviai turės papildomų įpa-reigojimų pagal įvairias saugos ir sveikatos direktyvas, visų pirma pagal Bendrąją direktyvą 89/391/EEB ir jos atskiras direktyvas. Šie įpareigojimai nepatenka į šio vadovo taikymo sritį, nors vietomis ir minimi tam tikri Bendrosios direktyvos straipsniai, jeigu jie konkrečiai paminėti Direktyvoje 92/57/EEB.
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
9 straipsnis
Darbdavių pareigos
Siekdami statybvietėje laikytis saugos reikalavimų ir saugoti sveikatą, pagal 6 ir 7 straipsniuose nustaty-tus reikalavimus darbdaviai privalo:
a) visų pirma vykdydami 8 straipsnį, imtis priemo-nių, atitinkančių būtiniausius IV priede nustaty-tus reikalavimus;
b) atsižvelgti į statybos saugos ir sveikatos koordi-natoriaus (-ių) nurodymus.
6 straipsnyje nustatyta, kaip statybvietėje turėtų būti atliekami statybos darbai, kad būtų užtikrinta sauga ir sveikata, ir tam skiriamos funkcijos projekto vykdymo etapo koordinatoriams. Darbdaviai turi įsidėmėti, kad 6 straipsnyje nustatytose sąlygose koordinatoriams ski-riama keletas svarbių funkcijų ir kad darbdaviai turi ben-dradarbiauti su koordinatoriais, kad sėkmingai atliktų tas funkcijas. Dėl rekomendacijų apie tai, kokios yra šios funkcijos, žr. 6 straipsnį.
7 straipsnyje paaiškinta, kad kitų statybos projekto daly-vių atsakomybė ir funkcijos nedaro poveikio darbdavių atsakomybės už jų darbuotojų saugą ir sveikatą princi-pui, numatytam Bendrojoje direktyvoje 89/391/EEB.
51
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Darbdaviai turi įgyvendinti 8 straipsnio reikalavimus tiek, kiek jų veikla daromas poveikis jų ir kitų statybos darbuotojų saugai ir sveikatai. 8 straipsnyje išsamiai iš-dėstyti klausimai, kurie greičiausiai užtikrintų statybos darbuotojų saugą ir sveikatą projekte. IV priede nusta-tyti būtiniausi reikalavimai dėl daugybės statybos dar-bams būdingų klausimų, ir darbdaviai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus, kai imasi priemonių, kad ati-tiktų 8 straipsnį.
Darbdaviai turi atsižvelgti į saugos ir sveikatos koordi-natorių nurodymus. Atsižvelgiant į koordinatorių turi-mas funkcijas, įskaitant funkcijas dėl saugos ir sveika-tos priemonių planų ir dokumentų bei koordinavimo funkcijas užtikrinant saugą ir sveikatą atliekant staty-bos darbus, šie nurodymai gali būti įvairiausi. Darb-daviai turėtų įsidėmėti, kad jie turi atsižvelgti į nuro-dymus, kuriuos teikia projekto parengiamojo etapo koordinatoriai, taip pat ir projekto vykdymo etapo koordinatoriai.
➜ Žr. 2.3.5 h) Kokios yra saugos ir sveikatos koordina-torių projekto vykdymo laikotarpiu funkcijos?, p. 46
Darbdaviai, asmeniškai dalyvaujantys darbinėje veiklo-je statybvietėse, turi papildomų įpareigojimų.
➜ Žr. 2.3.6 c) Darbdavys, pats atliekantis darbus, p. 53
73 pavyzdys
Įmonėsspecializacija–pastatųfasadųremontas.Jituriketurisspecializuotųįgūdžiųturinčiusdarbuotojus.
Šisdarbdavyspaprastaiatliekadarbusaukštyjepasi-telkdamaspakabinamasdarboplatformas,nuleidžia-masnuostogolygio.
Projektuiparengtamesaugosirsveikatospriemoniųplanenurodyta,kaddarbusreikėtųatliktinaudojanttradiciniuspastolius,kuriebūtųįrengtiaplinkpasta-topakraščius,nesužbaigusremontądarbusreikėsatliktikitiemssmulkiemssubrangovamsirreikiauž-tikrinti,kaddarbuotojams,kurienaudojasipastatu,irvisuomenėsnariamsnekiltųrizikadėlkrentančiųmedžiagų.
Taigidarbdavysatsižvelgiaįsaugosirsveikatospriemoniųplanąirperimadarbometodusnaudodamastradiciniuspastolius.TaigidarbdavysveikialaikydamasisdirektyvosirIVpriedo.
Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio įgyvendinimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
8 straipsnis
Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio įgyvendinimas
Kai darbas jau atliekamas, taikomi Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnyje nustatyti principai, ypač dėl:
a) tvarkingos ir gana švarios statybvietės išlaikymo;b) darbo vietų išdėstymo pasirinkimo, atsižvel-
giant į tai, kaip galima privažiuoti prie šių darbo vietų bei nustatant judėjimo kelius ar zonas ir įrenginius;
c) įvairių medžiagų tvarkymo sąlygų;d) įrenginių ir įrangos techninės priežiūros, patikrų
prieš naudojimą ir reguliarios kontrolės, šalinant trūkumus, galinčius pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai;
e) įvairių medžiagų, ypač pavojingų, laikymui skir-tų teritorijų ženklinimo ir atskyrimo;
f ) panaudotų pavojingų medžiagų šalinimo sąlygų;g) atliekų ir statybinių šiukšlių laikymo ir šalinimo ar
išvežimo;h) įvairių darbų arba darbų etapų numatomo lai-
kotarpio nustatymo, atsižvelgiant į statybvietėje padarytą pažangą, patikslinimo;
i) bendradarbiavimo tarp darbdavių ir savarankiš-kai dirbančių asmenų;
j) sąveikos su gamybine veikla, vykdoma staty-bvietės teritorijoje arba greta jos.
Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnyje nusta-tyti principai yra bendrieji prevencijos principai.
➜ Žr. 1. Bendrieji prevencijos principai (BPP), susiję su darbuotojų sauga ir sveikata, p. 17
Išvardyti a–j punktai apima bendrąją veiklą, kuri atlie-kama statybvietėse ir kuriai šiame vadove nebereikia jokių papildomų paaiškinimų.
Vykdydami tokią veiklą, darbdaviai turi taikyti ben-druosius prevencijos principus. Papildomai jie turi užtikrinti, kad priemonės, kurių jie imasi, atitiktų Di-rektyvos 89/391/EEB IV priede išdėstytus būtiniausius reikalavimus.
➜ Žr. 4.1.3. Baigiamieji pasirengimai prieš pradedant statybos darbus, p. 92; ir a) Projektų valdymas siekiant užtikrinti saugą ir sveikatą, p. 104
52
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Darbuotojų informavimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
11 straipsnis
Informacija darbuotojams
1. Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnio, darbuotojai ir (arba) jų atsto-vai informuojami apie visas darbuotojų saugos ir sveika-tos apsaugos priemones, ku-rios taikomos statybvietėse.
2. Ši informacija turi būti su-prantama darbuotojams, ku-riems ji skirta.
Pagal Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnį reikalaujama, kad darbdaviai teiktų darbuotojams ir (arba) jų atsto-vams informaciją apie:• rizikąsaugaiirsveikatai;• apsaugos ir prevencines priemones, kurių imsis jų
darbdavys;ir• žmones, kurie paskirti atsakingais už pirmosiosme-
dicinos pagalbos ir gaisrų gesinimobei evakuacijosneatidėliotinaisatvejaispriemoniųįgyvendinimą.
Pagal Direktyvos 92/57/EEB 11 straipsnį reikalauja-ma bendriau informuoti darbuotojus apie tai, kas daroma jų saugai ir sveikatai užtikrinti, kol jie dirba konkrečiose statybvietėse. Darbdaviai turi pasirūpin-ti, kad ši informacija būtų teikiama. Jie gali susitarti, kad tai darytų kiti, jeigu ši funkcija tinkamai vykdoma. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektus gali būti pagei-daujama taikyti bendrą požiūrį į bendros informacijos teikimą, kuris būtų taikomas visiems statybvietėje dir-bantiems darbuotojams. Tokiais atvejais atskiri darb-daviai teiktų papildomą būtent tiems savo darbuoto-jams skirtą informaciją.
Straipsnyje iškeltas klausimas dėl supratimo. Informa-ciją teikiantys asmenys turi užtikrinti, kad ji būtų su-prantama. Informacija turi būti aiški ir glausta, ir žmo-nėms turi būti suteikta laiko, kad ją įsimintų ir suprastų. Jos nebūtina teikti rašytine forma. Žodžiu, iliustracijo-mis ir vaizdo pristatymais teikiama informacija galima pasiekti tokių pat ar net geresnių rezultatų. Reikia pa-sirūpinti, kad darbuotojai, dirbantys statybvietėse, ku-riose bendrai vartojama kalba nėra jų gimtoji, visiškai suprastų jiems teikiamą informaciją.
Geroji patirtis
Koordinatoriamsorganizuotikampanijasspecialiomistemomis(pvz.,dėlasmeniniųapsaugospriemonių,triukšmoirt.t.).
Kassavaitęorganizuotitrumpąinstruktažądarbovietoje,įkurįbūtųįtrauktiirsaugosbeisveikatosklausimai.
Didesnėsearsudėtingesnėsestatybvietėsereikalautisurengtispecialųjįįvadinįkursąpriešleidžiantkuriamnorsdarbuotojuiįeitiįstatybvietę.
74 pavyzdys
Projektokoordinatoriusirdarbdaviaisusitariasurengtivisiemsdarbuotojamsbendrąjįįvadinįvaizdopristatymąpriešleidžiantjiemsįeitiįstatybvietėsteritoriją.Šiamepristatymeaptariamiklausimai,susijęsuvisaisprojektedalyvaujančiaisdarbuotojais(pvz.,bendrojiprojektekylantirizikasaugaiirsveikataiirkokiųkolektyviniųpriemoniųimamasistengiantisjąįveikti,avarinėsprocedūrosirstatybvietėstaisyklės,kuriostaikomosvisiems).Darbuotojamstaippatbusduotosnedidelėspatvarioskortelės,kurioseįrašytiesminiaipriminimai.
Koordinatoriusirdarbdaviaisusitariaįrengti„pavojų“skelbimųlentą,kuriatnaujinamapateikiantinformacijąapiekonkrečius„dienospavojus“.
Jietaippatsusitariareguliariaiorganizuotivisiemsdarbuotojamsskirtąinstruktažądarbovietoje,kuriamedėmesysbūtųtelkiamasįklausimus,tiesiogiaisusijusiussukonkrečiustatybosetapu.
Darbdaviaisupranta,kadjiemsreikiapapildytišiąinformacijąpapildomaisduomenimisapiesaugąirsveikatą,kurikonkrečiaireikalingajųdarbuotojamsvykdantveiklą,kuriąjieturėsatlikti,irkurituribūtiteikiamapriešpradedanttąveikląirjąatliekant.Jie,bekitako,priešdarbųpradžiąkiekvienądarbodienąrengiatrumpasapžvalgas,kuriosedalyvaujakiekvienabrigada.
75 pavyzdys
Smulkusrangovassamdoįvairiussmulkiussubrangovus,kadšieatliktųtrumpalaikiusremontodarbus,kuriedažnaitrunkamažiauneikeliasvalandas.Šiįmonėturisaugosirsveikatosinformaciją,kurigreičiausiaibustaikomabeveikvisiemsjosatliekamiemsdarbams,irtaiperpirminįįvadinįkursąpaaiškinamavisiemsnaujiemsdarbuotojams.Reguliariaiorganizuojamasinstruktažassaugosklausimais,kuriamesiekiamaprimintidarbuotojamsesminiusklausimus.Išduodamosvisųrūšiųdarboveiklaiskirtoskortelėssuišsamiudarboaprašymuirtosekortelėsepateikiamavisapapildomaspecifinėinformacijaapiekonkretųdarbą.
➜ Žr. dalis „Mokymas, informavimas, konsultacijos ir dalyvavimas“, p. 98, „Informavimas, konsul-tacijos ir dalyvavimas – darbuotojai ir (arba) jų atstovai“, p. 106, ir „Patekimo į statybvietę vietos ir privažiavimo keliai“, p. 95
53
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Konsultavimasis su darbuotojais
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
12 straipsnis
Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas
Konsultacijos su darbuotojais ir (arba) jų atstovais bei jų dalyvavimas sprendžiant šios direktyvos 6, 8 ir 9 straipsniuose numatytus klausimus vyksta pa-gal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį, prireikus užtikrinant deramą koordinavimą tarp darbuotojų ir (arba) darbuotojų atstovų įmonėse, dirbančiose statybvietėje, bei atsižvelgiant į rizikos laipsnį ir statybvietės dydį.
Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnyje iš-samiai nustatyta, kaip su darbuotojais ir jų atstovais turėtų būti konsultuojamasi saugos ir sveikatos klausi-mais. Išsamių rekomendacijų dėl bendrųjų teiginių, ko reikalauja ta direktyva, teikimas į šio vadovo taikymo sritį nepatenka.
Darbuotojai turi teisę būti konsultuojami su jų sauga ir sveikata susijusiais klausimais ir teikti pasiūlymus, kaip pagerinti bet kokias prevencines priemones, kurias ke-tina įgyvendinti darbdavys. Šios konsultacijos ir daly-vavimas paprastai gali apimti šiuos klausimus:• asmeninėsapsaugospriemoniųpasirinkimą;• kolektyvinės apsaugos priemones (pvz., turėklai, ap-
sauginiaitinklaiirt.t.);• saugosirsveikatosmokymoprogramas;ir• daugybę kitų su darbo vieta tiesiogiai susijusių
klausimų.
Pagal Direktyvos 92/57/EEB 12 straipsnį reikalaujama, kad šių konsultacijų ir dalyvavimo mastas būtų išplės-tas, įtraukiant, trumpai, šiuos klausimus:• bendrųjų prevencijos principų ir kitų nuostatų įgy-
vendinimostatybvietėjekoordinavimą(6straipsnis);• galimą poreikį atlikti saugos ir sveikatos priemonių
planųpakeitimus(6straipsnis);• darbdaviųbendradarbiavimą,veikloskoordinavimąir
keitimąsiinformacija(6straipsnis);• priemonių, kuriomis tikrinama, ar laikomasi darbo
tvarkostaisyklių,koordinavimą(6straipsnis);• pašalinių žmonių pašalinimą iš statybvietės
(6straipsnis);• pagrindines darbdavio funkcijas, nustatytas Bendro-
siosdirektyvos89/391/EEB6straipsnyje(8straipsnis);ir• darbdavioįpareigojimus,nustatytusDirektyvoje92/57/
EEB(9straipsnis).
Pagal 12 straipsnį reikalaujama, kad būtų užtikrintas koordinavimas tarp darbuotojų ir (arba) darbuotojų atstovų. Sprendžiant, koks koordinavimas turėtų būti užtikrintas, būtų galima atsižvelgti į rizikos laipsnį ir darbų statybvietės dydį.
Geroji patirtis
Koordinatoriusirprojektedalyvaujantysdarbdaviaisutariataikytibendrąpožiūrįįdarbuotojųkonsultacijasirdalyvavimą.Konsultacijųirdalyvavimogalimybėsįtrauktosįvisusįvadiniuspristatymusirinstruktažądarbovietoje.Įrengtadėžutė„pasiūlymamsdėlsaugos“,numatytosreguliarios„atvirųdurų“galimybėspasikalbėtisuvyresniaisvadovaisirįsteigtasprojektosaugosirsveikatoskomitetas,kuriosudėtyjeatsižvelgiamaįpažangosbūklęirpavojus.
Komitetoveiklojedalyvausvisųrangovųirkitųdarbusstatybvietėjeatliekančiųdarbdaviųatstovai.
Darbdaviaisupranta,kadprireikusjieturipapildytišiaskonsultacijasirdalyvavimąsavoįmonėjetaikomomisatitinkamomispriemonėmis.
Darbdavysįtraukiakonsultacijasirdalyvavimąįpradinįįvadinįdarbuotojųkursąiriškeliašiuosklausimusperreguliariusinstruktažussaugosklausimais.
➜ Žr. dalis „Mokymas, informavimas, konsultacijos ir dalyvavimas“, p. 98, ir „Informavimas, konsul-tacijos ir dalyvavimas – darbuotojai ir (arba) jų atstovai“, p. 106
c) Darbdavys, pats atliekantis darbus
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
10 straipsnis
[…]
2. Darbdaviai, kurie patys atlieka darbus, dar-buotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti statybvietėje:
a) mutatis mutandis visų pirma laikosi:i) Direktyvos 89/391/EEB 13 straipsnio sąlygų;ii) Direktyvos 2009/104/EB 4 straipsnio ir tos
direktyvos I priedo atitinkamų nuostatų;iii) Direktyvos 89/656/EEB 3 straipsnio,
4 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 9 dalių bei 5 straips-nio nuostatų;
b) atsižvelgia į statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus (-ių) pastabas.
54
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Darbdaviai, kurie patys atlieka darbus statybvietėje, yra atskira grupė asmenų, turinčių tam tikrų specia-lių įpareigojimų. Jie turi:• kiek įmanoma rūpintis savo sauga ir sveikata ir kitų
žmonių,kuriemsdaropoveikįjųdarbinėveikla,saugairsveikata;
• laikytistamtikrųDirektyvos2009/104/EBreikalavimųdėlsaugausdarboįrenginiųnaudojimo;
• laikytis tam tikrųDirektyvos 89/656/EEB reikalavimųdėlasmeninėsapsaugospriemoniųir
• atsižvelgtiįsaugosirsveikatoskoordinatoriųpastabas.
Rekomendacijos dėl šių kitų direktyvų nepatenka į šio vadovo taikymo sritį.
d) Darbdavio atsakomybė pagal Bendrąją direktyvą 89/391/EEB
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
7 straipsnis
[…]
2. 5 ir 6 straipsnių bei šio straipsnio 1 dalies vykdy-mas nepažeidžia darbdavių atsakomybės princi-po, numatyto Direktyvoje 89/391/EEB.
Dėl koordinatoriams Direktyvoje 92/57/EEB nustatytų funkcijų darbdaviai neatleidžiami nuo jų atsakomybės pagal Bendrąją direktyvą 89/391/EEB.
Direktyvoje 92/57/EEB darbdaviams nustatoma papil-doma atsakomybė, kad būtų atsižvelgta į statybos dar-bų pobūdį ir direktyvos reikalavimus dėl atsižvelgimo į pavojus ir riziką.
2.3.7. Rangovai ir subrangovaiBendrai vartojamas žodis „rangovas“ reiškia asmenį (fi-zinį ar juridinį), kuris atlieka statybos darbus arba jiems vadovauja, o subrangovas – tai asmuo, kuris atlieka rangovo jam paskirtus statybos darbus arba jiems va-dovauja.
Rangovai direktyvoje konkrečiai minimi nuostatose, pagal kurias nustatoma, ar reikalingi koordinatoriai (t. y. daugiau negu vienas rangovas), ir nuostatose dėl informacijos, kuri turi būti pateikiama išankstiniame pranešime.
Subrangovai direktyvoje neminimi, nes jie laikomi rangovais.
Šioje direktyvoje rangovai ir subrangovai yra arba darbdaviai, arba savarankiškai dirbantys asmenys, ku-rie turėtų vykdyti jiems nustatytas funkcijas.
2.3.8. Savarankiškai dirbantys asmenysa) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
2 straipsnis
[…]
d) „savarankiškai dirbantis asmuo“ – tai asmuo, išskyrus paminėtą Direktyvos 89/391/EEB 3 straipsnio a ir b punktuose, kuris vykdydamas profesinę veiklą padeda įgyvendinti projektą.
Šioje direktyvoje savarankiškai dirbantys asmenys – tai ne darbdavio įdarbinti asmenys ar darbdaviai, tai kiti asmenys, kurie vykdydami profesinę veiklą padeda įgyvendinti projektą bet kuriame jo etape. Kitos sava-rankiškai dirbančių asmenų apibrėžtys nėra svarbios.
Pagal šią direktyvą savarankiškai dirbantys asmenys turi vykdyti konkrečias funkcijas. Daugeliu atžvilgių jie vertinami taip, tarsi būtų ir darbuotojai, ir darbdaviai.
b) Pareigos
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
10 straipsnis
1. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą staty-bvietėje, savarankiškai dirbantys asmenys:
a) mutatis mutandis visų pirma laikosi:i) Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 da-
lies ir 13 straipsnio bei šios direktyvos 8 straipsnio ir IV priedo reikalavimų;
ii) Direktyvos 89/655/EEB straipsnio ir tos di-rektyvos I priedo atitinkamų nuostatų;
iii) Direktyvos 89/656/EEB 3 straipsnio, 4 straipsnio 1–4 dalių ir 9 dalies bei 5 straipsnio nuostatų;
b) atsižvelgia į statybos saugos ir sveikatos dar-be koordinatoriaus (-ių) nurodymus.
Savarankiškai dirbantys asmenys turi:• saugos irsveikatostikslaisbendradarbiauti irkoordi-
nuotisavoveikląbeikeistisinformacijasudarbdaviais,kitais darbuotojais ir kitais savarankiškai dirbančiaisasmenimis,kuriedirbatojepatdarbovietoje;
• kiek įmanoma rūpintis ne tik savo sauga ir sveikata,bet ir kitųžmonių, kuriemsdaropoveikį jųdarbinėveikla,saugairsveikata;
• laikytisšiosdirektyvos8straipsnioreikalavimų;• laikytisšiosdirektyvosIVpriedoreikalavimų;• laikytis Direktyvos 2009/104/EB 4 straipsnio reika-
lavimųiratitinkamųjos Ipriedonuostatųdėlsau-gausdarboįrenginiųnaudojimo;
55
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
• laikytisDirektyvos89/656/EEB3straipsnio,4straips-nio1–4ir9daliųbei5straipsnioreikalavimųdėlas-meninėsapsaugospriemoniųir
• atsižvelgti į saugos ir sveikatoskoordinatoriųnuro-dymus.
Dėl papildomos informacijos žr. atitinkamas šio vadovo dalis.
Geroji patirtis
Koordinatoriuiimtispriemoniųsiekiantužtikrinti,kadsavarankiškaidirbantysasmenysbūtųtinkamaiinformuotiirapmokyti,turėtųreikiamųžiniųirpatirtiessujųdarbususijusiaissaugosirsveikatosklausimais.
Savarankiškaidirbantiemsasmenimspasirūpintitinkamaisuplanuoti,organizuotiirstebėtisavodarbąpagalsaugosirsveikatospriemoniųplanuosepateiktasnuostatas,siekiantpasirūpintisavoirkitųasmenųsaugairsveikata.
2.3.9. Darbuotojai ir jų atstovaia) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 89/391/EEB?
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos reiškia: […]
a) darbuotojas – darbdavio įdarbintas asmuo, taip pat ir stažuotojai bei mokiniai, bet ši sąvoka ne-apima samdomų namų darbininkų,
[…]
c) darbuotojų atstovas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą – bet kuris asmuo, išrinktas arba paskirtas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką atstovauti darbuo-tojams, kai kyla sunkumų, susijusių su darbuo-tojų sauga ir sveikatos apsauga darbe.
Šios apibrėžtys nereikalauja paaiškinimų.
Jeigu dėl projekto pobūdžio darbuotojų kaita yra di-delė, formalūs darbuotojų atstovų rinkimai galbūt gali sukelti sunkumų. Atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, būtų galima pasirinkti alternatyvų kelią – išrinkti atstovus taikant kitas leistinas priemones.
Geroji patirtis
Dideliuoseprojektuoseišpatpradžiųsusitartisudarbdaviais,darbuotojaisir(arba)jųatstovais,kaipdarbuotojųatstovaibusrenkamipagalnacionalinėsteisėsaktus.
Mažesniuoseprojektuoseapsvarstytigalimybęišrinktibendrądarbuotojųatstovą,kurisatstovautųįvairiųrangovųdarbuotojams.
Apsvarstytigalimybęišrinktiregioniniusdarbuotojųatstovus.
b) Darbuotojų informavimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
11 straipsnis
Informacija darbuotojams
1. Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnio, dar-buotojai ir (arba) jų atstovai informuojami apie visas dar-buotojų saugos ir sveikatos priemones, kurios taikomos sta-tybvietėse.
2. Ši informacija turi būti suprantama darbuoto-jams, kuriems ji skirta.
Darbuotojai turi teisę būti informuoti apie priemo-nes, kurių bus imtasi siekiant atsižvelgti į riziką saugai ir sveikatai, įskaitant tokiais klausimais kaip pirmoji medicinos pagalba, gaisrų gesinimas ir darbuotojų evakuacija neatidėliotinais atvejais.
➜ Žr. dalį „Darbuotojų informavimas“, p. 52
c) Konsultavimasis su darbuotojais
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
12 straipsnis
Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas
Konsultacijos su darbuotojais ir (arba) jų atstovais bei jų dalyvavimas sprendžiant šios direktyvos 6, 8 ir 9 straipsniuose numatytus klausimus vyksta pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį, prireikus užtikrinant deramą koordinavimą tarp darbuotojų ir (arba) darbuotojų atstovų įmonėse, dirbančiose statybvietėje, bei atsižvelgiant į rizikos laipsnį ir statybvietės dydį.
Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnyje išsa-miai nustatyta, kaip su darbuotojais ir jų atstovais turė-tų būti konsultuojamasi saugos ir sveikatos klausimais. Gerosios patirties rekomendacijų dėl bendrųjų teigi-nių, ko reikalauja ta direktyva, teikimas į šio vadovo taikymo sritį nepatenka.
56
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
➜ Dėl papildomos informacijos apie darbuotojų konsultacijas ir jų dalyvavimą pagal Direktyvos 92/57/EEB 12 straipsnį, žr. dalį „Konsultavimasis su darbuotojais“, p. 53
d) Darbuotojų pareigosSu pagrindiniais darbuotojams nustatytais įpareigoji-mais galima susipažinti Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 13 straipsnyje. Praktinės rekomendacijos dėl tos di-rektyvos nepatenka į šio vadovo taikymo sritį. Tačiau di-rektyvos tekstas pateiktas 7 priede. Direktyvoje 92/57/EEB papildomų pareigų darbuotojams nenustatoma.
2.3.10 . Tiekėjai
Statybos projektų tiekėjai paprastai teikia paslau-gas, įskaitant profesines paslaugas, gaminius, techni-nę įrangą ir komunalines paslaugas. Teikiantiesiems paslaugas (pavyzdžiui, projektavimo, tiekimo ir projek-to valdymo) reikia aiškiai žinoti, ar jie turi kokių nors pareigų pagal direktyvą. Šis vadovas padės jiems suži-noti, ar taip yra.
Tiekėjams gali būti taikomos kitokios nei Statybviečių di-rektyva direktyvos (pavyzdžiui, vidaus rinkos direktyvos, kaip antai Mašinų direktyva 98/37/EEB (10).
Geroji patirtis
Įvairiaisbūdaisįtrauktigaminiųtiekėjusįprojektus.Jiegaliprojektuoti,gamintiarimportuotigaminius,kuriuostiekiadaugeliuiprojektų,arbaatliktitokiaspatfunkcijas,kaigaminysyravienetinisirskirtastiktamprojektui.Pastaruojuatvejudirektyvagalibūtitaikomaprojektavimosričiai(pvz.,specialiaisuprojektuotųblokiniųbetoniniųapdaroplokščiųtiekimas).
Gaminiųtiekėjaigalivertingaiprisidėtiprieprojektųinformacija,kuriągalipateiktiasmenims,kurieprojektuoja,irtiems,kuriekoordinuojairvykdoveikląstatybvietėje,dėlsaugaussavogaminių(įskaitantmedžiagas)vežimo,saugojimo,surinkimoirnaudojimo.
Komunalinių paslaugų, pavyzdžiui, vandens, dujų, elektros energijos ir telekomunikacijų, tiekėjai gali dalyvauti laikinai arba stacionariai diegiant ir teikiant paslaugas, skirtas naudoti projektų vykdymo etape, taip pat skirtas užbaigtiems projektams. Jų darbai gali patekti į direktyvos taikymo sritį, paprastai kaip projek-tuotojų ir darbdavių darbai, ir šis vadovas padės jiems nustatyti, ką jie turi daryti.
(10) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, su-derinimo, OL L 207, 1998 7 23, p. 1–46.
Geroji patirtis
Jeigutiekėjaiirjųdarbuotojaidirbastatybvietėse,jieturigalėtiatsižvelgtiįsaugosirsveikatospriemoniųplanus,visųpirmaįtaikytinastaisykles.Asmenys,organizuojantysgaminiųtiekimą,irprojektokoordinatoriaiturinepamirštišioklausimo,kaiorganizuojadarbdaviųbendradarbiavimąirkoordinuojajųveiklą.Tipiškiveiksniai,įkuriuosgalireikėtiatsižvelgti,bekitako,galibūtilogistikosklausimaidėlsusisiekimomaršrutųšaliastatybviečiųarstatybvietėse,tiksliniaisandėliavimoplotai(statybvietėjearšaliajos)irmechaninėskrovimosistemos.Jeigutiekėjaipateikiasavomechaniniuskrovimoįrenginius(pvz.,automobiliniuskėlimoįtaisusirautomobiliniuskrautuvussušakėmisužpakalinėjedalyje),reikėtųapsvarstytitopoveikįsaugaistatybvietėje.
2.3.11. KitiRizika statybvietėse taip pat gali kilti ir kitiems asme-nims, pavyzdžiui, lankytojams, užsakovų darbuoto-jams ir šalių, turinčių teisę įeiti į teritoriją, kurioje įgy-vendinami statybos projektai, darbuotojams. Tokiu atveju reikės atsižvelgti į tokius asmenis statybvietės taisyklėse ir koordinavimo bei bendradarbiavimo prie-monėse. Tokiems žmonėms turėtų būti pranešta apie statybvietės taisykles ir kaip jų laikytis prieš jiems įei-nant į rizikos zonas.
Visiems statybvietės lankytojams turėtų būti pranešta apie statybvietės taisykles ir privalu jų laikytis.
Reikėtų parengti konkrečią informaciją apie šias tai-sykles ir pateikti ją jiems prieš įeinant į statybvietės teritoriją.
Geroji patirtis
Statybosveiklagalikeltirizikąkitųšaliadirbančiųdarbdaviųdarbuotojamsirįjųdarbovietaskviečiamiemsžmonėms(pvz.,atsižvelkiteįmokyklas,ligonines,parduotuvesirbiurus,transportopersėdimovietasirt.t.).Norsdarbovietanėratapati,kaipstatybosprojekto,busatvejų,kai,remiantisgerąjapatirtimi,reikėsbendradarbiautiirkoordinuotijųveiklą,kadbūtųįmanomatinkamaikontroliuotižmonėmskylančiąriziką.
Pasirūpinti,kadstatybvietėslankytojaiirkitidarbuotojai,kurienedalyvaujastatybosdarbuose,betįeinaįstatybvietėsteritoriją,būtųinformuotiapieatitinkamasstatybvietėstaisyklesirjiemsbūtųduotibūtininurodymaibeijiebūtųreikiamaiapmokytisavosaugaiirsveikataiužtikrinti.
57
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
2.4. Prevencijai reikalingi dokumentai
Direktyvoje 92/57/EEB nustatyti šie trys dokumentai:• išankstinispranešimas;• saugosirsveikatospriemoniųplanas;• saugosirsveikatosdokumentųbyla.
Išankstiniuose pranešimuose kompetentingoms ins-titucijoms pranešama apie naujus projektus, o saugos ir sveikatos priemonių planų bei saugos ir sveikatos dokumentų bylų tikslas – nustatyti profesinei saugai ir sveikatai kylančią riziką ir jos išvengti; planų – pro-jekto vykdymo etapuose, o bylų – atliekant tolesnius statybos darbus per visą objekto gyvavimo laikotarpį.
Saugos ir sveikatos priemonių planus bei saugos ir sveikatos dokumentų bylas reikėtų pradėti reng-ti projekto parengiamajame etape. Jeigu tinkama, juos reikėtų įtraukti į visus konkursus ar panašius dokumentų mainus prieš sudarant sutartį, kad visi
galimi rangovai galėtų į juos atsižvelgti rengdami savo siūlymus.
Abu dokumentai yra neužbaigti ir kintantys. Jie turėtų būti tikslinami per visą projekto laikotarpį, kad atitiktų savo numatytą paskirtį.
Yra ir kitų dokumentų, kurie paprastai gali būti pareng-ti įgyvendinant projektą. Tai yra:• informacija,kuriąužsakovai,padedamiprojektovadovų
irsaugosbeisveikatoskoordinatoriųprojektoparengia-majameetape,parengiapriešstatybospradžią,kadpa-dėtųprojektuotojamsirrangovamsatliktisavodarbą;ir
• rizikosvertinimai,kuriuosprojektodalyviaiatliekapagalBendrąją direktyvą arba kurie taikomi kaip priemonėfunkcijoms,kuriosprojektodalyviamsnustatytospagalDirektyvą92/57/EEB,vykdyti.
Šioje lentelėje apibendrinta informacija apie tai, kada reikia išankstinio pranešimo ir saugos bei sveikatos priemonių planų ir dokumentų. Joje taip pat nurodyta, kada turėtų būti paskirti koordinatoriai.
Prevencijai reikalingų dokumentų teikimo ir koordinatorių skyrimo sąlygos
Rangovų skaičius (įskaitant
subrangovus) Išankstinis pranešimas Saugos ir sveikatos
priemonių planas
Saugos ir sveikatos
dokumentų byla
Koordinatorių skyrimas
Mažiau nei 31 darbo diena ir 21 darbuo-tojas bei mažiau nei 501 žmogaus diena.
Daugiau nei 30 darbo dienų ir 20 darbuoto-jų ar daugiau nei 500 žmogaus dienų.
Vienas rangovas Įsidėmėkite, kad leidžiama taikyti nacionalines lei-džiančias nukrypti nuostatas, jeigu nėra ypatingos rizikos.
Daugiau negu vienas rangovas (įskaitant subrangovus)
Įsidėmėkite, kad leidžiama taikyti nacionalines lei-džiančias nukrypti nuostatas, jeigu nėra ypatingos rizikos.
Raudona spalva reiškia, kad būtinybės parengti reikalingą dokumentą ar paskirti koordinatorius nėra. Žalia spalva reiškia, kad tokia būtinybė yra.
58
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
2.4.1. Išankstinis pranešimasa) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
3 straipsnis
[…]
3. Kai statybvietėje:
— numatytų darbų trukmė ilgesnė kaip 30 dar-bo dienų ir vienu metu dirba daugiau nei 20 darbuotojų, arba
— numatytų darbų apimtis didesnė kaip 500 žmogaus dienų,
užsakovas ar projekto vadovas iki darbų pradžios pateikia kompetentingoms valdžios institucijoms pagal III priedą parengtą pranešimą.
Išankstinis pranešimas statybvietėje iškabinamas matomoje vietoje ir prireikus nuolat tikslinamas.
Išankstinio pranešimo tikslas – pranešti kompetentin-goms institucijoms (paprastai darbo inspekcijai), kada bus pradėti darbai statybvietėse. Siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų žinoti apie pro-jektus nuo pat jų atsiradimo, kai kurios valstybės narės reikalauja, kad išankstinis pranešimas būtų išsiųstas vos paskyrus koordinatorių.
Išankstinius pranešimus gali išsiųsti užsakovai arba projekto vadovai. Tokio pranešimo formatas (spaus-dintinas ar elektroninis) apibrėžiamas nacionaliniu lygmeniu. Darbų statybvietėje negalima pradėti, ne-bent buvo pateiktas toks pranešimas.
Prasidėjus statybos darbams, išankstinis pranešimas turi būti iškabintas statybvietėje matomoje vietoje ir prireikus turėtų būti nuolat tikslinamas.
Geroji patirtis
Išsiųstiišankstinįpranešimąkompetentingaiinstitucijai,kaipradedamiprojektavimoirkitiparengiamiejidarbai,kadkompetentingainstitucijaturėtųgalimybęsusitiktisuprojektodalyviaisatliekantprojektavimoirparengiamuosiusdarbus,ovėliau–patikslintišįpra-nešimąpriešpradedantdarbusstatybvietėje.Išsiųstikompetentingomsinstitucijomspapildomąpranešimą,jeiguesamareikšmingųanksčiaupateiktosinformaci-jospakeitimų(pvz.,dėldarbųtrukmės,pobūdžioirt.t.).
b) TaikymasIšankstinio pranešimo reikalaujama, jeigu numatytų darbų statybvietėje trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir statybvietėje vienu metu dirba daugiau nei 20 dar-buotojų. Darbo diena – tai diena, kurią atliekami kokie nors statybos darbai, nesvarbu, kaip ilgai ar trumpai. Daugiau nei 20 darbuotojų darbo vienu metu visu staty-bos darbų laikotarpiu nereikalaujama: tai paprasčiausiai turi būti numatyta tam tikru momentu atliekant darbus.
Išankstinio pranešimo taip pat reikalaujama, jeigu nu-matytų darbų apimtis didesnė kaip 500 žmogaus die-nų. „Žmogaus diena“ – tai diena, kurią statybos darbuo-tojas dirba projekte. Pavyzdžiui, jeigu numatyta, kad 10 darbuotojų dalyvaus atliekant statybos darbus 10 dienų, tai būtų lygu 100 žmogaus dienų ir išankstinio pranešimo nereikės. Penkiolikos darbuotojų darbas 40 dienų būtų lygu 600 žmogaus dienų ir išankstinio pra-nešimo reikėtų, nes viršijama 500 žmogaus dienų riba.
Užsakovai turėtų kreiptis patarimų į kitas jų projektuo-se dalyvaujančias šalis, jeigu nėra tikri, ar bus viršytos išankstinio pranešimo teikimui nustatytos ribos.
c) Reikalavimai
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
III PRIEDAS
DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 3 DALIES PIRMOJE PASTRAIPOJE NURODYTO IŠANKSTINIO PRANEŠIMO TURINYS
1. Išsiuntimo data:
2. Tikslus statybvietės adresas:
3. Užsakovo pavadinimas (pavadinimai) ir adresas (adresai):
4. Projekto tipas:
5. Projekto vadovo (-ų) pavardė (-ės) ir adresas (-ai):
6. Saugos ir sveikatos koordinatoriaus (-ių) projekto rengimo laikotarpiu pavardė (-ės) ir adresas (-ai):
7. Saugos ir sveikatos koordinatoriaus (-ių) projekto vykdymo laikotarpiu pavardė (-ės) ir adresas (-ai):
8. Planuojama darbų pradžia statybvietėje:
9. Planuojama darbų trukmė statybvietėje:
10. Planuojamas didžiausias darbuotojų skaičius statybvietėje:
11. Planuojamas rangovų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius statybvietėje:
12. Duomenys apie jau parinktus rangovus:
59
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Informacija, kurios reikalaujama, nereikalauja paaiški-nimų. Pranešimo iškabinimas matomoje vietoje taip pat svarbus, ypač tam, kad skubios pagalbos ir gelbė-jimo tarnybos sužinotų, kiek gali būti darbuotojų, ku-riuos gali reikėti gelbėti. Tam tikrą informaciją galima pateikti tik pasirinkus rangovus. Kompetentingoms institucijoms svarbu žinoti, kas yra pagrindiniai rango-vai, taip pat planuojamą darbuotojų statybvietėje skai-čių, ir yra labai svarbu patikslinti išankstinį pranešimą, jei šie duomenys nežinomi iš anksto.
2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planasa) Išankstinės pastabosSaugos ir sveikatos priemonių planais:• siekiamanustatytiirįdiegtipriemones,kuriomisbūtų
siekiamaišvengtirizikosprofesineisaugaiirsveikataivisuoseprojektųvykdymoetapuose;
• rizikosvertinimas ir rizikosvaldymastampapagrindu,kuriuoremiantissiekiamageresniųsaugosirsveikatosapsaugosrezultatų;ir
• įtvirtinamosesminėssaugosirsveikatosklausimųval-dymostatybvietėsepriemonės.
Saugos ir sveikatos priemonių planai (nesvarbu, ar yra koordinatorius, ar jo nėra) reikalingi visiems projek-tams, nebent valstybė narė nuspręstų nustatyti pagal direktyvą leidžiamas leidžiančias nukrypti nuostatas. Nedidelių su maža rizika susijusių projektų, kuriuose yra tik vienas rangovas, saugos ir sveikatos priemonių planui gali pakakti atlikti rizikos vertinimą pagal Ben-drąją direktyvą.
Nesilaikyti reikalavimo dėl plano neleidžiama, jeigu pro-jektas apima darbus, kurie susiję su konkrečia rizika, arba reikalaujama išankstinio pranešimo. Turėsite išsiaiškinti, kokie nacionaliniai reikalavimai taikomi jūsų projektui.
Anksti pripažinę profesinei saugai ir sveikatai kylančią riziką užsakovai ir kiti projekto dalyviai gali planuoti, organizuoti ir įdiegti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojų, kuriems priešingu atveju kiltų nekontroliuojama rizika, saugą ir sveikatą.
Tai visų pirma reiškia, kad:• galimanustatyti riziką, kuri kyla visiems,dalyvaujan-
tiemsstatyboje,irriziką,kuridėlstatybvietėskylatre-čiosiomsšalims, jei įmanoma,pašalintitąriziką,o jeivisųrūšiųrizikospašalintinegalima,likusiąrizikągali-maveiksmingaivaldyti;
• galima sumažinti susižalojimų, turto apgadinimų irvėlavimotikimybę;ir
• dėlgeresniovaldymoirdidesnioveiksmingumonaudo-jantdarbojėgąirįrenginiusgalimasumažintisąnaudas.
Iš patirties matyti, kad planinis požiūris į profesinę saugą ir sveikatą turi ir kitų pranašumų, kaip antai ge-resnis projekto valdymas, geresnė kokybė, mažesnės sąnaudos ir didesnis veiksmingumas. Taigi planavimas sudaro galimybes įgyvendinti saugų projektą, kuris būtų vykdomas pagal tvarkaraštį, būtų tinkamos ko-
kybės ir nebūtų viršijama nustatyta sąnaudų riba.
Planai neturėtų būti vien biurokratinė užduotis. Priešin-gai, jie turėtų suteikti svarios pridėtinės vertės projekto valdymo funkcijoms siekiant kovoti su rizika, kylančia žmonių, kurie yra veikiami statybos darbų, saugai ir sveikatai. Svarbu užtikrinti plačią visų statybos projek-te dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių atsakomybę už saugos ir sveikatos priemonių planą.
b) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
3 straipsnis
[…]
2. Užsakovas arba projekto vadovas užtikrina, kad prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus būtų parengtas saugos ir sveikatos priemonių planas pagal 5 straipsnio b punkto nuostatas.
Valstybės narės po konsultacijų su darbdaviais ir darbuotojais gali leisti nesilaikyti pirmosios pastrai-pos nuostatų, išskyrus tuos atvejus, jeigu:
— darbas siejasi su II priede nurodytais konkre-čiais pavojais arba — darbo, apie kurį turi būti iš anksto pranešta pagal šio straipsnio 3 dalį, atveju.
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
5 straipsnis
Projekto rengimo etapas: koordinatorių pareigos
Saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai) projekto parengiamuoju laikotarpiu, paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
[…]
b) parengia arba paveda parengti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos planą, nustatantį taisykles, taikomas atitinkamai statybvietei, atsižvelgiant, kur reikia, į statybvietėje vykdomą gamybinę veiklą. Šiame plane turėtų būti nurodytos specialios priemonės darbui, paminėtam pagal vieną ar daugiau II priede nurodytų kategorijų.
Planuose nustatomos taisyklės, kurios turi būti tai-komos atliekant statybos darbus, taip padedant už-tikrinti profesinę saugą ir sveikatą. Planuose turi būti atsižvelgta į bet kokią kitą gamybinę veiklą, kuri vyk-doma statybos darbų vykdymo vietoje, jeigu gali būti daromas poveikis saugai ir sveikatai, kuris būtų susi-jęs su statybos darbais arba su kita gamybine veikla. Planuose turi būti nustatytos konkrečios priemonės, kurių reikės imtis statybos eigoje, kad būtų atsižvelg-ta į riziką saugai ir sveikatai, kurią galėtų kelti bet ko-
60
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
kia veikla, kuri bus atliekama statybvietėje, inter alia, ir veikla, minėta direktyvos II priede.
Geroji patirtis
Rengtisaugosirsveikatospriemoniųplanus,kuriebūtųproporcingistatybvietėsdydžiuiirsusijusiairizikai.
Rengtisaugosirsveikatospriemoniųplanus,kuriuosebūtųatsižvelgtaįriziką,kurigalikiltidarbuotojamsirkitiemsžmonėms.
Planaigalibūtinaudinginetirtuoatveju,jeiguvalstybėnarėjųnereikalauja.Tokiaisatvejaisužsakovasirjorangovasturiišdėstytisavosusitarimusdėlto,kaipbusatliekamistatybosdarbai,paprastameplane.
Jeigukoordinatoriausnėra,užsakovai,projektuotojaiirrangovaiturėtųsusitarti,kasparengsplanąirkasįjįbusįtraukta.Planaisusijęsustatybosveikla,todėlpaprastaibustikimasi,kadvadovaujamąvaidmenįatliksrangovai.
c) Taikymas
Saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto paren-giamuoju laikotarpiu turi rūpintis, kad būtų parengti saugos ir sveikatos priemonių planai. Jie gali parengti planus patys arba imtis priemonių ir užtikrinti, kad tai padarytų kiti, ir tokiu atveju jiems reikės užtikrinti, kad planai būtų patenkinami.
➜ Žr. 2.3.5 g) Kokios yra saugos ir sveikatos koor-dinatorių projekto parengiamuoju laikotarpiu funkcijos?, p. 44
Kitos šalys, kurios gali turėti galimybę parengti planą ar jo dalis, paprastai bus vienas ar daugiau kitų projekto dalyvių. Svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti, kas prisidės rengiant planą, nes priešingu atveju gali būti užvilkinta statybos darbų pradžia.
Kad ir kas apsiimtų atlikti vadovaujamą vaidmenį rengiant planą, reikėtų konsultuotis su kitais. Tai, be kita ko, yra:• užsakovai;• projektuotojai;• projektovykdymoetapokoordinatoriai,nesjielabiau
tiesiogiaidalyvausdarbuosestatybosetape;• komunaliniųpaslaugųįmonės;• projektedalyvaujantysrangovai;• tam tikri tiekėjai, pavyzdžiui, betoninių elementų ar
vėdinimoįrangos.
Reikėtų taikyti tinkamą rizika pagrįstą požiūrį, kad planas padėtų gerinti profesinę saugą ir sveikatą, įskaitant ir per projekto dalyvių bendradarbiavimą ir bendrą darbą. Pla-nai turėtų būti suprantami, aiškiai išreikšti ir proporcingi rizikai.
Jie turėtų būti sudaryti taip, kad būtų parengtas tinkamas ar „gyvas“ dokumentas, kurį statybos procese būtų galima plėsti atsižvelgiant į statybos ypatybes ir pasireiškiančią riziką.
Planai leidžia projekto dalyviams:• nustatyti irpersvarstytipavojusirriziką,kuriuoskelia
darbaiirdarboaplinka;• nuspręsti,kaipįjuosbūtųgalimageriausiaiatsižvelgti;• organizuotibūtinaspriemonesir jųimtispriešprasi-
dedantdarbams;• taikytistruktūrinįpožiūrįdarbųatlikimolaikotarpiuir• nustatytietaloną,kuriuoremiantisbūtųstebimiirap-
žvelgiamidarbųrezultatai.
Prieš leisdami pradėti statybvietės įrengimo darbus, užsakovai arba jų projekto vadovai su savo projekto rengimo etapo koordinatoriais turės patikrinti, ar pa-rengtas tinkamas ir pakankamas planas.
Planai turėtų būti pateikti užsakovams ir projekto va-dovams, saugos ir sveikatos koordinatoriams atsižvel-giant į statybos etapus, rangovams ir darbdaviams, savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams bei jų atstovams, kad įvertintų savo indėlį įvairiuose projekto vykdymo etapuose.
d) Reikalavimai
Saugos ir sveikatos apsaugos planų reikalaujama vi-soms statybvietėms, nebent valstybė narė leido nesilai-kyti šio reikalavimo pagal Direktyvos 3 straipsnio 2 dalį.
Nesilaikyti šio reikalavimo neleidžiama, jeigu projektas susijęs su darbais, kurie susiję su konkrečia rizika arba reikalaujama išankstinio pranešimo. Turėsite išsiaiškinti, kokie nacionaliniai reikalavimai taikomi jūsų projektui.
➜ Žr. 2.4.1. Išankstinis pranešimas, p. 58, ir 2.5.1. Darbai, susiję su konkrečia rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, p. 63
Direktyvoje dėl saugos ir sveikatos priemonių planų darbdaviai ir kiti asmenys neatleidžiami nuo jokių įpareigojimų, kurių jie gali turėti pagal šią ar kitas direktyvas.
e) Saugos ir sveikatos priemonių planų turinys
Saugos ir sveikatos priemonių planai pirmiausia skirti nustatyti taisykles, taikomas atitinkamai statybvietei, ir juose turi būti konkrečiai aptarta visa veikla, kuri bus atliekama statybvietėje, įskaitant direktyvos II priede minėtų rūšių veiklą. Juose turėtų būti atsižvelgta į visą kitą statybvietėje vykdomą gamybinę veiklą. Planai gali būti naudingi koordinuojant tam tikriems rango-vams svarbias priemones.
Į planus gali būti verta įtraukti ir kitus klausimus. Į iš-samų didelio komplekso planą galėtų būti įtraukti šio vadovo 5 priede nustatyto pobūdžio klausimai. Tačiau svarbu, kad plano turinys, formatas ir stilius būtų tin-kami atsižvelgiant į projekte kylančius pavojus ir riziką.
5 priedas taip pat gali būti naudojamas kaip nuorodų sąrašas mažesnių projektų atveju, jeigu nustatant pla-no turinį laikomasi pagrįsto požiūrio.
61
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Planai gali būti sudaryti taikant šias pagrindines antraštes:• bendrojiinformacijaapieprojektą;• specialiojiprojektoinformacijairinformacijosšaltiniai;• informacijaapietai,kaipprojektasbusvaldomas;• didelėsrizikoskontrolėspriemonėsir• susitarimaidėlinformacijossaugosirsveikatosdoku-
mentųbylaiteikimo.
Planai gali būti parengti iš pat pradžių ir apimti visus sta-tybos darbus, kurie bus atliekami. Tačiau didelių projek-tų atveju taikyti tokį požiūrį gali būti nerealu, ir ne vien dėl to, kad galutinis projektavimas ir rangovų atranka dėl tam tikros su didele rizika susijusios veiklos gali nebūti pakankamai pažengę į priekį ar užbaigti. Tokiais atvejais planus galima susisteminti, kad juos būtų galima tikslin-ti ir plėsti apimant tokią veiklą, jeigu tie planai iš pradžių yra tinkami ankstyviems statybos darbams atlikti.
Geroji patirtis
Ankstyvajameetapesusitarti,kasparengsplaną,sukuobuskonsultuojamasiirkaspadėsjįrengti.
Užtikrinti,kadplanaibūtųsuprantami,aiškiaiišreikštiirproporcingirizikai.
Užtikrintigalimybęgautiplanus,kadkitigalėtųsujaissusipažinti.
Pasirūpinti,kadplanaibūtųnuolatpapildominaujausiaisduomenimis.
➜ Dėl papildomų išsamių pasiūlymų dėl klausimų, kurie galėtų būti įtraukti į planą, rūšių žr. 5 priedą „Saugos ir sveikatos priemonių planas: siūlomas tu-rinys“, p. 126
f) Tikslinimas
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai), paskirtas (-i) pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
[...]
c) parengia arba paveda parengti būtinas 5 straips-nio b punkte nurodyto darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių plano ir 5 straips-nio c punkte nurodytos bylos pataisas atsižvel-giant į darbų eigą ir įvykusius pasikeitimus.
Prasidėjus statybos darbams, tikslinti saugos ir sveika-tos priemonių planus turi saugos ir sveikatos koordi-natoriai projekto vykdymo etapuose.
Planai turėtų būti laikomi lanksčiomis pagalbinėmis darbo priemonėmis, kurios turi būti pritaikomos ir tikslinamos, kad galėtų būti naudingos toliau projek-tą planuoti ir vykdyti.
Geroji patirtis
Tikslintigalireikėti,kai:
• keičiasimedžiagųkėlimopriemonės.Užbaiguskonstrukciniusdarbus,kranaidažnaiišvežamiirįrengiamikeltuvai.Kylanaujųrūšiųrizika,kaipantaikritimo;
• keičiasidarbųpobūdisirapimtis;• atliekamiprojektavimopakeitimai;• pasikeičiaarbaskiriamipapildomirangovai;• pasikeičiaužsakovųreikalavimai;• pasikeičiasupantiaplinka;• gaunamasaugaiirsveikataisvarbipapildoma
informacija;• pasikeičiadarbųvaldymoplanaiaružduotys;• nustatominaujiteisiniaireikalavimaiirtechniniai
standartai.
2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla
a) Apibrėžtis
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
5 straipsnis
[...]
c) pagal statybos projekto ypatybes parengia bylą su reikiama saugos ir sveikatos informacija, kuria būtų vadovaujamasi atliekant bet kuriuos toles-nius darbus.
Saugos ir sveikatos dokumentų bylos yra pagrindiniai dokumentai, padedantys nustatyti ir valdyti riziką at-liekant paskesnius projektavimo ir statybos darbus po projekto užbaigimo ir per visą užbaigto statinio gyvavi-mo laikotarpį iki jo galutinio išardymo ar griovimo.
Bylose turėtų būti pateikta svarbi profesinės saugos ir sveikatos informacija, į kurią gali būti verta atsižvelgti.
62
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
76 pavyzdys
Atliekanttuneliuoseįrengtoseksploatacinėsįrangostechninępriežiūrąarpakeitimą,jeitunelionegalimauždaryti,keliųargeležinkeliųeismaskeliaypatingąpavojų.Konkretirizikakyla,pavyzdžiui,kaidirbamaevakavimopasklidusdūmamsgalerijose,jeigugalimybės,kadjoseįrengtaįrangasuveiksgaisrotunelyjeatveju,negalimaatmesti.Saugosirsveikatosdokumentųbylojeturibūtinumatytaorganizacinėpadariniųmažinimotvarka;geriausiavisdėltobūtųtaikytitechninesatsargumopriemones,kaipantaidviguboraktosistemos,kadpavojingomsfunkcijomsbūtųtrukdomasuveikti,kaiatliekamitechninėspriežiūrosdarbai.
Bylos padeda užsakovams ir kitiems, nes:• pateikiamasbendrasdokumentas, kuriamepateikia-
maesminėsusaugasusijusiinformacijaapieužbaigtąprojektą;
• yra paprasčiau suprasti, kaip galima saugiai atliktiįprastustechninėspriežiūrosdarbusirremontą;ir
• yralengviauprojektuoti irplanuotipaskesniusstaty-bosdarbus.
Vieno išsamaus turinio sąrašo, kurį būtų galima taikyti visiems projektams, nėra. Bylos turinys turi atspindėti nagrinėjamo projekto pavojus ir riziką.
➜ Žr. 6 priedą „Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys“, p. 130
b) Taikymas
Saugos ir sveikatos dokumentų byla privaloma visiems statybos projektams, kuriuose yra koordinatorių.
Pagal direktyvą reikalaujama, kad saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto parengiamuoju laikotarpiu pradėtų rengti saugos ir sveikatos dokumentų bylą. Atliekant statybos darbus, bylas tikslina ir užbaigia saugos ir sveikatos koordinatorius projekto vykdymo laikotarpiu.
Geroji patirtis
Kaidaromipakeitimaiirt.t.,tikslintiirplėstiesamąobjektobylą,užuotpradedantrengtinaująbylą.
Parengtibyląnetirtuoatveju,jeiguyratikvienaskoordinatoriusarnėrakoordinatoriausjaiparengti.Užsakovaigaliatitinkamaisusitartisukitaisprojektodalyviais,kadbylosbūtųrengiamosirtikslinamos.
Užsakovamsirkoordinatoriamsankstyvuosiuoseprojektoetapuosesusitartidėlbylosturinio,formos(pvz.,spausdintinos,elektroninės)irstruktūros.
Pasirūpinti,kadbylosbūtųsuprantamos,aiškios,glaustosirbūtųpridėtatinkamarodyklė.
Neįtrauktiinformacijos,kurinepadidinabylosvertės.
Apsvarstyti,arbylojepateiktainformacijapraktiškaigalėtųbūtiįtrauktaįkituspastatodokumentus,kaipantaitechninėspriežiūrosirremontovadovus,kaipneatsiejamajųdalis.
Koordinatoriamspraneštikitiemsprojektodalyviams,kaipjie,kaiptikimasi,prisidėsrengiantbyląirkadatotikimasi.
Koordinatoriamssusitarti,kasrengiantbyląkonkrečiulaikuatliksvadovaujamąvaidmenį,kaipgeriausiaperduotiinformacijąirkądaryti,jeikokiosnorsinformacijosnepateikta.Sprendimusdėlgeriausiųbūdų,kądarytitoliau,geriausiapriimtiprojektopagrinduatsižvelgiantįbūtinybęužtikrinti,kadsąveikatarpkoordinatoriųturiišliktikuopaprastesnė.
Užbaigtibylaskuoanksčiau,kadužsakovaiturėtųjiemsreikalingąinformaciją.
Parengtisistemą,kurileistųužtikrinti,kadbūtųsaugoma„kontroliuojama“pagrindinėkopijairbūtųkontroliuojamaspatikslintųversijųleidimas.
Perduotibylas,kaipasikeičiasavininkas.
Perduotikopijaskitiemsasmenims,jeiguužobjektodaliesplaninįremontąatskiraiatsakokeletasžmonių.
c) Saugos ir sveikatos dokumentų bylų turinys
Bylos turinį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į iš anksto numatomus kitų žmonių, kurie projektuoja, planuoja ar atlieka tolesnius statybos darbus užbaigtame pro-jekte, poreikius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti iš anks-to numatomai su didele rizika susijusiai veiklai (pvz., darbams aukštyje, sunkių įrangos vienetų pakeitimui).
Nereikalingą tekstą reikėtų išbraukti. Jį palikus, surasti svar-bią informaciją būna sunkiau ir tai reikalauja daugiau laiko.
Turinys, forma ir formatas neišvengiamai skirsis, atsi-žvelgiant į projektą, užsakovą ir iš anksto numatomus pavojus bei riziką. 6 priede pateikiamas siūlomo turinio nuorodų sąrašas, bet kiekvieno atvejo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės.
63
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Reikėtų atsižvelgti į esamas bylas, jei jų yra, ir ar būtų geriau jas patikslinti, ar parengti naują bylą. Priimant tokius sprendimus neišvengiamai reikės atsižvelgti į būsimus užsakovų, projektuotojų ir rangovų poreikius aiškiai nustatant informaciją, kurios jiems reikės atsi-žvelgiant į pagrindinius pavojus ir riziką.
Rangovai turėtų perduoti koordinatoriams visą bylai užbaigti ar patikslinti reikalingą informaciją. Šis in-formacijos perdavimas turėtų būti atliktas kuo anks-čiau, kad bylų komplektavimas nebūtų vilkinamas. Dėl vėlavimo paprastai padidėja visų projekto daly-vių patiriamos išlaidos ir pablogėja teikiamos infor-macijos kokybė.
Reikėtų nustatyti procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad koordinatorius laiku gautų informaciją apie pasi-keitimus vykdymo etape.
Bylos turėtų būti perduotos užsakovams, kai tik bus už-baigtos. Idealiu atveju tai turėtų būti statybos pabaigo-je arba, jei tai nepavyks, kuo greičiau vėliau, kai tik bus praktiškai įmanoma.
➜ Dėl papildomų išsamių pasiūlymų dėl klausimų, kurie galėtų būti įtraukti į bylą, rūšių žr. 6 priedą „Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys“, p. 130
d) Bylų tikslinimas
Saugos ir sveikatos dokumentų bylos bus naudojamos per visą objektų, su kuriais yra susijusios, gyvavimo lai-kotarpį. Todėl verta nuolat papildyti bylą naujausiais duomenimis, net jei tolesniems darbams bylos nerei-kia. Dėl bylos, kurioje pateikiami neišsamūs įrašai, gali susidaryti pavojingų situacijų, jeigu ja pasikliaujama. Praeities tyrimai ir kiti darbai siekiant patikslinti prastai tvarkytą bylą gali brangiai atsieiti ir jų galima išvengti, jeigu nustatytos veiksmingos priemonės, kuriomis by-los nuolat papildomos naujausiais duomenimis.
77 pavyzdys
Bylojeturėtųbūtipažymėtivisiasbestoarasbestoturinčiųmedžiagųpašalinimoarkapsuliavimoatvejai.
2.5. Darbai, susiję su konkrečia ir (arba) ypatinga rizika
2.5.1. Darbai, susiję su konkrečia rizika darbuotojų saugai ir sveikatai
Kas pateikiama Direktyvoje 92/57/EEB?
II PRIEDAS
NEIŠSAMUS DARBŲ, SUSIJUSIŲ SU KONKREČIAIS PAVOJAIS DARBUOTOJŲ SAUGAI IR SVEIKATAI, KAIP NUMATYTA DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTROJOJE PASTRAIPOJE, SĄRAŠAS
1. Darbas, kurį dirbdami darbuotojai rizikuoja būti užgriūti, nuskęsti arba nukristi, kai tokia rizika smarkiai padidėja dėl darbo pobūdžio, darbo tvarkos arba aplinkos sąlygų darbo vietoje ar statybvietėje (*).
2. Darbas, kuris dėl naudojamų cheminių ir biolo-ginių medžiagų darbuotojų saugai ir sveikatai ypač pavojingas arba kurį dirbant teisės aktais nustatytos privalomos sveikatos patikros.
3. Darbas su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kai būtina nustatyti kontroliuojamą ar prižiūrimą teritoriją, apibrėžtas Direktyvos 80/836/Euratomas (¹) 20 straipsnyje.
4. Darbas prie aukštos įtampos elektros linijų.
5. Darbas, kurį atliekant gresia pavojus nuskęsti.
6. Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai.
7. Darbas po vandeniu, kurį atlieka narai, naudo-jantys oro tiekimo sistemą.
8. Darbas kesonuose ir darbai baro kamerose.
9. Darbas naudojant sprogstamąsias medžiagas.
10. Surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas.
(*) Valstybės narės, vykdydamos 1 punktą, turi galimybę nustatyti skaičius konkrečioms situacijoms.
(¹) OL L 246, 1980 9 17, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 84/467/Euratomas (OL L 265, 1984 10 5, p. 4).
Direktyvos II priede nustatyti tam tikri su konkrečia ri-zika susiję darbai, kuriems, prieš prasidedant darbams statybvietėje, reikia parengti saugos ir sveikatos prie-monių planus. Pagal direktyvą taip pat reikalaujama, kad į saugos ir sveikatos priemonių planus būtų įtrauk-tos su tokiais darbais susijusios specialiosios priemonės.
64
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Pirmoji II priede nustatyta darbų kategorija susijusi su darbais, kai rizika dėl darbų ar taikomų procesų pobū-džio arba dėl aplinkos darbo vietoje ar statybvietėje ypač padidėja. Valstybės narės turi galimybę nustatyti skaičius konkrečioms situacijoms ir turėsite patikrinti nacionalinės teisės aktus bei nustatyti, kaip tai susiję su jūsų projektu. Į šią pirmąją kategoriją patenka trijų rūšių veikla, išvardyta II priedo 1 punkte – tai užgriuvi-mo žemėmis, nugrimzdimo ir kritimo iš aukštai rizika.
a) Užgriuvimas žemėmis (11)
Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kaip antai: geolo-giniai veiksniai, gretimi statiniai, ankstesnis grunto perstūmimas atliekant kasybos darbus arba siūlomi projekto darbai, pavyzdžiui, jeigu transporto priemo-
nės ir įrenginiai bus naudojami ša-lia iškasų ir jeigu dėl darbų bus pa-kenkta grunto struktūrai. Geriausia yra nustatyti pavojus ir vengti rizi-kos taikant tinkamus projektinius sprendimus. Jeigu rizikos negalima visiškai pašalinti, paprastai įrengia-mos laikinosios statmenų iškasų šlaitų atramos arba šlaitai daromi nuožulnūs, kad būtų stabilūs ir be atramos. Sudėtingoms iškasoms reikia skirti ypatingą dėmesį.
b) Nugrimzdimas
Kartais gruntas negali atlaikyti krūvio, kurį sudaro dar-buotojai, įrenginiai ir medžiagos. Tokias vietas reikia nustatyti prieš prasidedant darbams, jas reikėtų aiškiai atskirti ir jų vengti. Jeigu būtina dirbti pelkėtoje vieto-vėje, būtina nustatyti saugius darbo metodus naudo-jant specialius įrenginius ir transporto priemones.
c) Kritimas iš aukštai
Tai dažniausia mirtinų sužalo-jimų atliekant statybos darbus priežastis. Sunkiai susižaloti, kartais net mirtinai, galima ir kritus iš mažiausio aukščio. Nukristi galima dėl įvairių priežasčių, tokių kaip netvar-kingos darbo vietos, slidūs pa-viršiai ir ypač nesugebėjimas pasirūpinti bendromis apsau-gos priemonėmis, tokiomis
kaip tinkami turėklai, ar naudoti asmeninės apsaugos priemones. Sunkių ir mirtinų sužalojimų dažnai patiria-ma nukritus, kai įlūžta trapios medžiagos.
Taigi darbui aukštyje rengiant statybvietės saugos ir sveikatos priemonių planus reikia skirti ypatingą dėme-sį. Geriausia taikyti tinkamus projektinius sprendimus, kad būtų šalinamas pavojus, o visai likusiai likutinei ri-zikai būtų taikomi gero valdymo principai. Pavyzdžiui,
(11) Tai viena iš trijų darbo rūšių, kurių atžvilgiu valstybės narės turi galimybę nustatyti skaičius konkrečioms situacijoms. Žr. Statybvie-čių direktyvos II priedą.
darbo aukštyje apimtį galima sumažinti pasirinkus ga-mybą ne statybvietėje ar išankstinį montavimą žemės lygyje (arba kitoje gerai valdomoje aplinkoje). Siekiant sumažinti riziką, verta įrengti tinkamas ir gerai prižiū-rimas laikinąsias darbo platformas ir mechanizuotas pakeliamąsias platformas.
Šis klausimas konkrečiai nagrinėjamas Direktyvos 2009/104/EB (12), dėl būtiniausių darbo įrenginių nau-dojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos rei-kalavimų II priede. Išsamių praktinių rekomendacijų rasite Neprivalomame gerosios praktikos vadove Di-rektyvai 2001/45/EB įgyvendinti (Darbas aukštyje) (13).
d) Cheminės ar biologinės medžiagos
Jeigu atliekami darbai, dėl kurių dar-buotojams kyla pavojus dėl cheminių ar biologinių medžiagų, kurios dar-buotojų saugai ir sveikatai kelia ypa-tingą grėsmę, arba kuriems taikomas įstatymuose nustatytas reikalavimas dėl sveikatos tikrinimo, statybvietės saugos ir sveikatos priemonių planą būtina parengti visais atvejais.
Darbdaviams ir savarankiškai dir-bantiems asmenims jau bus taikomi įpareigojimai pagal keletą kitų direktyvų, visų pirma pa-gal Cheminių veiksnių (14), Biologinių veiksnių (15) ir kitas su medžiagomis susijusias direktyvas, pvz., Asbesto (16).
Pagal direktyvas reikalaujama taikyti rizika pagrįstą požiūrį ir statybvietės saugos ir sveikatos priemonių planuose turi būti atsižvelgta į tuos rizikos vertinimus.Iš esmės yra trys skirtingi sąlyčio su cheminėmis me-džiagomis būdai: pirma, su medžiagomis, kurias nu-matyta naudoti statybos projekte, pvz., dažais, klijais, paviršiaus dangomis ir t. t., antra, pjaunant statybines medžiagas ar joms yrant, pvz., medžio dulkės, kvarco dalelės iš betono ir t. t., ir trečia, su likučiais iš praeities, pvz., asbestu, švinu, užterštu gruntu, PCB ir t. t.
(12) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taiko-mų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 260, 2009 10 3), p. 5.
(13) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=140&type=2&furtherPubs=yes
(14) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl dar-buotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 131, 1998 5 5, p. 11)
(15) 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 262, 2000 10 17, p. 21–45).
(16) 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (OL L 97, 2003 4 15, p. 48–52).
65
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Asbestas ir toliau kenkia statybos darbuotojų sveikatai. Nors naujuose statiniuose jis nebenaudojamas, atlie-kant darbus esamuose objektuose, jo galima rasti dau-gelyje vietų ir prieš pradedant statybą paprastai reikės atlikti tyrimus. Techninės priežiūros ir griovimo darbus atliekantys darbuotojai turi būti įspėti apie pavojus.
Švinas tebenaudojamas naujuose statiniuose, kaip antai stogo dangoje ir dekoratyviniame apdare, taip pat atliekant remonto ir renovacijos darbus. Atliekant tokius darbus kylančios dulkės kelia pavojų sveikatai. Švino dūmai gali kelti pavojų karštuoju būdu pjaunant paviršius, kurie buvo padengti švino pagrindu paga-mintais dažais.
Šiuolaikiniuose statybos darbuose naudojama daug įvairių cheminių medžiagų. Todėl projektuotojai ir nau-dotojai turi įvertinti pavojus ir pasirinkti tokias medžia-gas bei darbo metodus, kurie sudarytų geriausią gali-mybę išvengti kenksmingo poveikio. Poveikį taip pat gali daryti cheminės medžiagos, kurių yra užterštame grunte ir dėl gamybos procesų užterštuose objektuose ir įrenginiuose, nesvarbu, ar tie procesai dar vykdomi, ar nutraukti prieš daugelį metų.
Biologinių veiksnių gali būti dirvožemyje, kolektoriuo-se ir kanalizacijoje, aušinimo bokštuose, pastogėse, rū-siuose, tam tikrose darbo vietose, kaip antai laboratori-jose, kuriose gali kilti biologinis pavojus, ir t. t.
e) Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai
Darbui su jonizuojančiosios spin-duliuotės šaltiniais reikia nusta-tyti kontroliuojamąsias ar ste-bimąsias zonas, kaip apibrėžta Direktyvoje 96/29/Euratomas (17).
Jonizuojančioji spinduliuotė gali būti taikoma statybvietėse atliekamuo-se neardomuosiuose bandymuose
tikrinant suvirintus sujungimus ir atliekant kitus tyri-mus. Pagal tą direktyvą bus reikalaujama imtis specialių poveikio prevencijos priemonių ir statybvietės saugos ir sveikatos priemonių planuose reikėtų į jas atsižvelgti.
Gerai būtų visiškai išvengti tokių pavojų. Statybvietėje galima taikyti alternatyvius neardomųjų bandymų me-todus, o jeigu alternatyvos tokių rūšių tyrimams nėra, galima atlikti bandymus ne statybvietėje, o specialiai šiai paskirčiai įrengtose patalpose.
Darbuotojams taip pat gali kilti radiacijos poveikio ri-zika – dėl darbo aplinkos, pavyzdžiui, branduoliniuose objektuose (pavyzdžiui, gynybos įstaigose, elektrinėse, mokslinių tyrimų objektuose, universitetuose, ligoninių
(17) 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nu-statanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, 1996 6 29), p. 1–114.
branduolinės medicinos skyriuose ir t. t.) ir dėl įrangos, kurioje yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, kaip antai tankio matuokliai ir dūmų detektoriai.f) Darbas prie aukštos įtampos elektros linijų arba prie aukštos įtampos įrenginių
Dirbant šalia aukštos įtampos elektros tiekimo linijų dėl tiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis linijomis ar elektros lanko tarp šių linijų ir šalia esančių įrengi-nių ir įrangos susidarymo galima sunkiai ir mirtinai susižaloti. Šių pavojų galima išvengti taikant tinka-mus projektinius sprendimus, nutraukiant elektros tiekimą linijomis darbų atlikimo laikotarpiu (aiškiai geriausia ga-limybė) arba taikant veiksmingas valdymo kontrolės priemones, susijusias su saugių darbo meto-dų taikymu ir aiškiu zonų, kuriose neturėtų būti įrenginių ir mašinų, ribų nustatymu (pasikonsultavus su linijų operatoriais).
Darbas labai arti aukštos įtam-pos linijų jas įrengiant ir prižiū-rint yra itin specializuota veikla, kurią turėtų atlikti tik būtinų žinių ir patirties turintys darbdaviai ir savaran-kiškai dirbantys asmenys.
g) Pavojus nuskęsti
Šis pavojus gali kilti kertant upę, vykstant į darbo vie-tą, ir dirbant virš vandens telkinio ar šalia jo. Šią riziką galima valdyti pasirūpinant tinkamomis darbo siste-momis, įranga ir kartu taikant veiksmingas darbuotojų gelbėjimo ir gydymo incidento atveju priemones.
„Nuskęsti“ galima ir kitais atvejais. Paprastai tai būna sandėliai, kuriuose saugomi grūdai ir mulkūs milteliai.
h) Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai
Atliekant šios rūšies darbus, jei jie nėra tinkamai supro-jektuoti, suplanuoti ir valdomi, gali pasitaikyti žemių griūčių, per kurias darbuotojai gali būti prispausti arba užversti žemių. Dėl alternatyvių priemonių ištrūkti sto-kos šis pavojus dažnai padidėja. Dėl besiformuojančių įgriuvų ir paviršinių konstrukcijų griūties pavojaus rizi-ka gali kilti ir paviršiuje esantiems žmonėms. (Atkreip-kite dėmesį, kad Statybviečių direktyva netaikoma gavybos pramonės šakų gręžimo ir gavybos darbams. Vietoj jos žr. Direktyvą 92/104/EEB (18).)
(18) 1992 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 92/104/EEB dėl būti-niausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reika-lavimų, taikomų naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėse (dvyliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Di-rektyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 404, 1992 12 31).
66
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Dirbant tuneliuose ar kolektoriuose, be kitur apibū-dintų bendresnio pobūdžio pavojų, kaip antai keliamų suslėgto oro, taip pat gali kilti pavojus uždusti; pavojus taip pat gali kilti dėl vandens, patekusio į darbo vietą, ir dėl sprogimo.
i) Nėrimas naudojant oro tiekimo sistemas
Paprastai neriama no-rint patekti į po vandeniu esančias darbo vietas. Sie-kiant apsaugoti narų sau-gą ir sveikatą, reikia turėti atitinkamos darbų plana-vimo, valdymo ir vykdymo patirties. Reikalingi nėri-mo projekto planai, nėri-mo vadovai ir narai, kurių
sveikata turi būti stebima, taip pat planuojamam nėri-mui ir avarinėms situacijoms numatyti tinkami įrengi-niai ir įranga. Valstybės narės gali turėti savo nėrimą re-glamentuojančių teisės aktų. Turėsite išsiaiškinti, kokie nacionaliniai reikalavimai taikomi jūsų projektui.
j) Darbas kesonuose suslėgto oro aplinkoje
Dirbant suslėgto oro aplinkoje kyla pavojus susirgti keso-nine liga (ūmus susirgimas, pasireiškiantis sąnarių, kaip antai kelių skausmais; retesniais atvejais dėl centrinės ner-vų sistemos pakenkimo jis gali sukelti pavojų gyvybei).
Kiti pavojai susiję su kenksmin-gu poveikiu kūno ertmėms, ku-riose yra oro, kaip antai ausims ir sinusams, ir su ilgalaikėmis lė-tinėmis ligomis, kurios pakenkia šlaunų ir pečių sąnariams.
Padidėja gaisro pavojus, nes suslėgtajame ore yra dau-giau deguonies, ir į tai reikia specialiai atsižvelgti.
Kaip ir nėrimo atveju, reikia specializuotos patirties, saugių darbo sistemų, kompetentingų darbuotojų, medikų priežiūros, veiksmingų kompresijos ir dekom-presijos procedūrų ir avarinių procedūrų.
Taikant tinkamus projektinius sprendimus galima pa-šalinti darbo suslėgto oro aplinkoje būtinybę.
k) Darbas naudojant sprogmenis
Atliekant darbus, susijusius su sprogmenų naudojimu, rizika kyla dėl smūginės bangos per didelio slėgio, nekontroliuo-jamų skriejančių medžiagų ir toksiškų dūmų. Kiti pavojai, kuriuos reikia mažinti, susiję su pirmalaikiu sprogimu, ne-
sugebėjimu sukelti numatytą griūtį ir nesugebėjimu susprogdinti visas sprogstamąsias medžiagas, taip pat reikia pasirūpinti saugiu sprogmenų saugojimu ir veži-
mu. Šiam darbui reikia šios srities ekspertų rangovų ir dėmesio rengiant statybvietės saugos ir sveikatos prie-monių planą.
➜ Žr. „Sprogimo pavojai“, p. 75
l) Darbas, susijęs su sunkiais surenkamaisiais elementais
Atliekant darbus, susijusius su sunkių surenkamųjų elementų montavimu ir išardymu, pa-vojus kyla su šiais elementais dirbantiems asmenims, o juos keliant ir tvirtinant – ir kitiems.
Darbus reikia kruopščiai ap-svarstyti ir suplanuoti.
Atliekant tokios rūšies veiklą darbo vietos paprastai naudojamas labai trumpai. Planuojant būtina užtikrinti saugų įėjimą į šias darbo vietas ir išėjimą iš jų, be to, užtikrinti, kad pačios darbo vietos būtų saugios.
Gali būti galimybių sumažinti riziką iš anksto montuo-jant elementus ant žemės (išardant elementus, šį pro-cesą galima taikyti atvirkštine tvarka) ir taip sumažinti darbų aukštyje mastą.
Siekiant išvengti kritimo nuo kraštų dažnai galima įrengti tinkamas užtvaras, taip pat parūpinti mechani-zuotas pakeliamąsias darbo platformas, pavyzdžiui, kai montuojami objektai su plieno karkasu. Projektuotojai gali ypač padėti sumažinti riziką, jei projektuodami vi-siškai atsižvelgs į būtinybę taikyti saugius montavimo metodus.
2.5.2. Nauja rizikaVisi projekto dalyviai, darantys poveikį rizikai, su kuria bus susidurta projekte, turi skirti visoms naujoms ir at-sirandančioms technologijoms, procesams ir veiklos rūšims ypatingą dėmesį. Šie projekto dalyviai, be kita ko, yra užsakovai, projekto vadovai, saugos ir sveikatos koordinatoriai, projektuotojai, darbuotojai, gaminių (pavyzdžiui, medžiagų, sudedamųjų dalių, įrenginių ir įrangos), kurių reikės nuolatiniams statiniams ir laikino-sioms konstrukcijoms, tiekėjai, darbdaviai, rangovai ir subrangovai. Reikėtų atlikti išsamią tokių technologijų, procesų ir veiklos rūšių pavojų ir rizikos analizę.
Gali būti atvejų, kai reikės atsižvelgti į kitų anksčiau įgy-tą patirtį ir į dabartinę praktiką visame pasaulyje, ir ly-giai taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai naują pasiūlymą galima pagrįstai laikyti žinomo požiūrio papildymu. Tokiais atvejais padėti atlikti pavojų analizę gali anks-tesnės praktinės patirties tyrimas ir tiesioginis asmenų, turinčių ekspertinių žinių, kompetenciją ir patirties, dalyvavimas. Tačiau remiantis anksčiau kitur įgyta pa-tirtimi, būtina elgtis atsargiai, ypač tais atvejais, jeigu informacija neaiški, neišsami arba jos vienintelis arba pagrindinis šaltinis yra komerciškai suinteresuotas tie-kėjas arba kitas projekto dalyvis.
67
Saug
os ir
sve
ikat
os re
ikal
avim
ai la
ikin
osio
se a
rba
kiln
ojam
osio
se s
taty
bvie
tėse
Akivaizdžiai geri ankstesni rezultatai nereiškia, kad naujas požiūris nesusijęs su jokia rizika; jie paprasčiau-siai gali būti susiję su laimingu atsitiktinumu arba in-formacijos apie ankstesnes problemas ir nesėkmes trū-kumu. Panašiai gali skirtis konkrečios požiūrio taikymo aplinkybės (pavyzdžiui, grunto sąlygos).
Jei yra naujų ar nežinomų pavojų ir rizikos, bus ypač svarbu visapusiškai atsižvelgti į tai, kad projektuotojų ir rangovų bei siūlomame projekte dalyvaujančių jų darbuotojų grupėse trūksta mokėjimo, žinių ir patir-ties. Atsižvelgiant į pavojų pobūdį, gali būti atvejų, kai reikės surengti pavyzdinius nedidelio masto bandy-mus, kad būtų galima geriau suprasti, kokie pavojai ir rizika gali kilti.
Kad būtų galima tinkamai įvertinti proceso keliamus pavojus, atliekant pavojų ir pasekmių analizę bei ren-giant pasiūlymus dėl rizikos kontrolės reikėtų visiškai suprasti, kas yra siūloma. Taikyti vien mechaninį ir pernelyg supaprastintą požiūrį, pagal kurį dėmesys būtų telkiamas į bendruosius pavojus, nepakaks. Bū-tina atsižvelgti į pavojus, kurie gali kilti per visus pro-jektavimo ir statybos etapus, įskaitant tarpinius staty-bos etapus, dėl įrenginių, įrangos, bet kokių laikinųjų darbų, kurių gali prireikti, ir dėl remonto ar taisymo. Būtina atsižvelgti į organizacinius, taip pat į techni-nius veiksnius.
Būtina išnagrinėti ir visiškai atsižvelgti į kiekvieną dide-lio pavojaus potencialą, dėl kurio daugybei darbuotojų ar gyventojų gali kilti rizika.
Galimas dalykas, kad į pavojų, jo padarinių analizę ir į paskesnius pavojų šalinimo ir rizikos valdymo etapus reikės įtraukti daug projekto dalyvių. Tokiomis aplinky-bėmis naudinga turėti projekto rizikos registrą, kuria-me nustatoma, ką atskiri projekto dalyviai turi daryti, ir kuris yra nuolat peržiūrimas ir tikslinamas.
78 pavyzdys
1.Sukomplektuotųvonioskambariųsurinkimasnestatybvietėje,karkasinėskonstrukcijoskonstravimasstatybvietėjeirpaskesnisvonioskambariųįrengimas.
2.Naujosmedžiagos,kaipantailipalaiirpaviršiausapdailosmedžiagos,kuriospasižymididesniuveiksmingumueksploatuojant,betgalikeltipapildomąrizikąsaugaiirsveikataiatliekantstatybosdarbus.
3.Naujosmašinosirįranga,kaddarbuotojaigalėtųpasiektididesnįaukštį.
4.Tuneliųkasimometodų,kurieįrodėesantysveiksmingikasanttuneliuskietoseuolienose,taikymaskitosegeologinėseformacijose.
69
3.1. Kritimas ................................................................................................................................................................70
3.2. Su elektra susiję pavojai ....................................................................................................................................70
3.3. Su dujomis susiję pavojai ..................................................................................................................................71
3.4. Su eismu susiję pavojai .....................................................................................................................................71
3.5. Su statybos mašinomis susiję pavojai ............................................................................................................71
3.6. Su krovimu rankomis susiję pavojai ...............................................................................................................72
3.7. Su blogomis darbo pozomis susiję pavojai ...................................................................................................72
3.8. Su sprogmenų naudojimu susiję pavojai ......................................................................................................72
3.9. Su nestabilumu susiję pavojai .........................................................................................................................72
3.10. Su sveikata susiję pavojai .................................................................................................................................72
3.11. Transportas ..........................................................................................................................................................76
3.12. Higiena .................................................................................................................................................................76
3.13. Kiti pavojai ...........................................................................................................................................................76
3Pavojaiirrizikavisaisstatybosprojektoetapais.Keletaspavyzdžių
70
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
3.1. Kritimasa) Darbas aukštyje
Kritimas iš aukštai yra pagrindinė mirtinų nelaimingų atsitikimų Europos Sąjungos valstybių narių statybos pramonėje priežastis.
Pavojus, susijusius su darbu aukštyje, galima suskirstyti į dvi grupes:
• pavojai,kuriegalikiltidėldarbuotojųkritimo,ir• pavojai,kuriegalikiltidėldaiktųkritimoantapačioje
dirbančiųžmonių.
Pirmosios grupės pavojai direktyvos II priede nustatyti kaip „konkretūs pavojai“.
Šie pavojai gali kilti daugumoje statybviečių. Paprastai kuo didesnis kritimo aukštis, tuo sunkesnės pasekmės. Nukrentama paprastai nuo neapsaugotų kraštų ar aukštyje esančių angų, įlūžus trapioms medžiagoms, į iškasas, nuo kopėčių, nuo laikinųjų platformų, nuo darbo vietų ant esamo objekto ir ant laiptatakių (19).
Papildomi reikalavimai išdėstyti Direktyvoje 2009/104/EB (20).
b) Pastolių ir bet kokių kitų panašių įrengimų surinkimas ir išmontavimasSu pastoliais susijusius pavojus galima padalyti į dvi grupes:i) pavojai, kylantys surenkant pastolius, juos rekon-
struojant ir išmontuojant; irii) pavojai, susiję su pastolių naudojimu (pvz., pavojus
paslysti).
Šie pavojai gali kilti kiekvieną kartą naudojant pastolius. Panašūs pavo-jai kyla, kai įrengiant klojinį naudo-jamos į pastolius panašios sistemos.
Pastoliams taikoma Direktyva 2009/104/EB. Pagal ją reikalauja-ma, kad montavimo, naudojimo ir išardymo planą parengtų kompe-tentingi asmenys.
Tikrinant pastolius dideliame pro-jekte gali praversti standartizuotos formos ir dokumentai.
(19) Išsamių praktinių patarimų rasite neprivalomame vadove „Kaip pasirinkti tinkamiausius įrenginius laikinam darbui aukštyje“ (http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=140&type=2&furtherPubs=yes).
(20) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taiko-mų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 260, 2009 10 3), p. 5.
Surengus nedidelės apimties mokymą ir įvertinus gebėjimus, galima saugiai įrengti tam tikrus nedide-lius sisteminius pastolius (pavyzdžiui, nedidelius kilno-jamuosius bokštinius pastolius), jeigu nuolat taikomos griežtos kontrolės priemonės.
c) Kritimas tame pat lygyjePavojus, susijęs su kritimu tame pat lygy-je, paprastai kils suklupus ir paslydus. Toks pavojus gali būti labiau paplitęs netvarkingose statybvietėse.
3.2. Su elektra susiję pavojaiPagrindiniai su elektra susiję pavojai yra elektros smūgis ir nudegimai.
Daugelis mirties ir sužalojimo atvejų susiję su:
• prastai prižiūrimos elektros įrangosnaudojimu;
• darbušaliaantžeminiųelektrostie-kimolinijų;
• sąlyčiu su požeminiais elektros ka-beliais atliekant kasybos arba hori-zontalausgręžimodarbus;
• maitinimotinkloelektrostiekimu;• netinkamos elektros įrangos naudojimu sprogiose
vietose;• gaisrų, kilusių dėl prastų elektros įtaisų ir sugedusių
elektrosprietaisų;• statybvietėjenepatikrintųskirstomųjųskydųirdefek-
tųturinčiųliekamąjasrovevaldomųapsauginiųįtaisų.
Dirbant šalia aukštos įtampos elektros tiekimo linijų dėl tiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis linijomis ar elektros lanko tarp šių linijų ir šalia esančios įrangos su-sidarymo galima sunkiai ir mirtinai susižaloti.
Susižaloti elektros srove galima esant įvairiai įtam- pai, bet esant didesnei įtampai sužalojimo pavojus paprastai būna didesnis.
Kintamosios srovės (AC) ir nuolatinės srovės (DC) elek-triniai maitinimo šaltiniai gali sukelti daug sužalojimų, įskaitant:• elektrossmūgį;• nudegimuselektrossrove;• raumenųkontrolėsnetekimą;• terminiusnudegimus.
Papildomi reikalavimai išdėstyti Direktyvoje 1999/92/EEB (21).
(21) 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos ap-saugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplin-koje (penkioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 23, 2000 1 28), p. 57.
71
Pavo
jai i
r riz
ika
visa
is s
taty
bos
proj
ekto
eta
pais
. Kel
etas
pav
yzdž
ių
3.3. Su dujomis susiję pavojaiGamtinės dujos paprastai skirstomos per užkastų perdavimo ir skirstomųjų vamzdynų tinklą.
Dujos gali nutekėti dėl vamzdy-no avarijos ar atsitiktinio gedimo. Nutekėjimų gali būti iš rezervuarų ir iš mažesnių cilindrų, saugomų ir naudojamų statybvietėse.
Tam tikromis aplinkybėmis dėl šių nutekėjimų gali kilti gaisras ar sprogimas.
3.4. Su eismu susiję pavojaia) Darbai, atliekami esamuose eismo keliuosePavojai, susiję su darbu esamuose keliuose su intensyviu eismu, priklauso nuo darbų, kurie bus atliekami, rūšies.
Tai gali būti:• statybvietėjedirbančių transportopriemonių ir šalia
statybvietės pravažiuojančių transporto priemoniųsusidūrimai;
• pravažiuojančiųtransportopriemoniųsusidūrimaisustatybvietėsmašinomis, įranga(t.y.pastoliais) irdar-buotojais(galbūtstatybvietėnėratinkamaipažymėtaženklaisirfiziškaiapsaugota);
• asfaltodūmai,atsirandantysatliekantasfaltavimodar-bus.Jiegalidarytižalingąpoveikįįvairiomskūnoda-lims(odai,akims,gerkleiirt.t.)irsukeltivėžį;
• išmetamosiosdujosirdyzelinodalelės.
Dirbant esamuose tuneliuose konkretų pavojų gali kelti judan-tis eismas.
Taip pat gali kilti ir kiti pavo-jai, pavyzdžiui, pavojai, susiję su karščiu (apdorojant asfaltą), dulkėmis (atliekant kasybos darbus kelio dangos pagrindui parengti) ir t. t.
Papildomi reikalavimai dėl darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklų įrengimo išdėstyti Direktyvoje 92/58/EEB (22).
(22) 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniau-sių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 245, 1992 8 26).
b) Eismas statybvietėse (mašinos ir pėstieji)Pavojų, kurį pėstiesiems kelia eis-mas statybvietėje, galima sumažinti įrengiant atskirtus pėsčiųjų ir trans-porto priemonių kelius, kurie būtų tinkamai atskirti, ir pasirūpinant pa-pildoma pėsčiųjų apsauga konkre-čios rizikos vietose. Ypatingą dėme-sį reikia skirti kelių sankirtoms.
3.5. Su statybos mašinomis susiję pavojai
Statybos mašinų keliami pavojai priklauso nuo nagri-nėjamo įrenginio rūšies (pavyzdžiui, žemės perstūmos įrenginiai, kėlimo įrenginiai ir t. t.) ir darbo veiklos.
Su žemės perstūmos įrenginiais (atbulinio kaušo eks-kavatoriai, kaušiniai ekskavatoriai krautuvai ir t. t., įskaitant jų reikmenis), be kita ko, gali būti susiję šie pavojai: įrenginio apsivertimas, ant įrenginio krintan-tys daiktai, saugos ir kitų įspėjamųjų įtaisų veikimo sutrikimas ir t. t.
Su kėlimo įrenginiais (pvz., bokštiniai kranai, kilnoja-mieji kranai ir t. t., įskaitant reikmenis, kaip antai stro-pai), be kita ko, gali būti susiję šie pavojai: darbuotojų kritimas iš aukštai įren-giant įrenginį, jį valdant ir išmontuojant, įrenginio griuvimas jį naudojant dėl per didelio apkrovi-mo arba jį montuojant ir išmontuojant, gedimai dėl prastų stropavimo metodų ir t. t. Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę, be kita ko, galima imtis tokių priemonių: operatoriaus gebėji-mų, įgytų per su konkrečia mašina susijusį mokymą, įrodymas, tinkamas darbo planavimas ir priežiūra bei veiksmingos tikrinimo, techninės priežiūros ir remon-to priemonės.
Šių rūšių klausimai aptariami Direktyvoje 2009/104/EB (23) dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui tai-komų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
(23) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taiko-mų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 260, 2009 10 3), p. 5.
72
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Siekiant sumažinti riziką, taikomos vidaus rinkos direk-tyvos (pavyzdžiui, Direktyva 2000/14/EB (24) dėl lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamo triukšmo ir Direktyva 2006/42/EB (25) dėl mašinų).
3.6. Su krovimu rankomis susiję pavojai
Kraunant krovinius rankomis, paprastai tenka kelti krovi-nius ir juos perkelti pasitelkiant rankų ar kitą kūno jėgą. Daugelis žmonių susižeidžia nugarą, rankas, plaštakas ar pėdas, kai įprastai kilnoja kasdienius krovinius, o ne vien tik tuo atveju, kai būna per sunku pakelti vieną krovinį. Viršutinių galūnių pažeidimai susiję su kaklu, pečiais, rankomis, riešais, plaštakomis ir pirštais. Pasikartojančios įtampos traumų gali pasitaikyti beveik kiekvienoje dar-bo vietoje, kurioje žmonės ilgą laiką nepatogioje pozoje daro nuolat kartojamus rankų judesius.
Dėl to gali pasireikšti raumenų skausmas, iš pradžių tik laikinas, bet jeigu darbas netinkamai valdomas, anksty-vieji simptomai neatpažįstami ir nesiimama gydymo, gali peraugti į lėtinį ir kreipiantį prie neįgalumo sutrikimą.
Laikui bėgant žala gali kauptis ir sukelti žmonių nugaros, rankų, plaštakų, kojų skausmą bei bendrą nepasitenkini-mo jausmą. Daugumos tokių atvejų galima išvengti, jei bus parūpinami tinkami kėlimo įrenginiai ir kartu reikia-mai apmokoma, kaip saugiai krauti rankomis ir saugiai naudoti įrenginius.
Direktyva 90/269/EEB (26) dėl krovinių krovimo ranko-mis taikoma pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuo-tojai gali susižeisti nugarą.
3.7. Su blogomis darbo pozomis susiję pavojai
Tai profesinės traumos ar ligos pavo-jus dėl priverstinių pozų ir intensyvių ar pakartotinių fizinių pastangų. Gali susi-kaupti bendra žala ir yra kitų panašumų su ankstesniu pavojų pavyzdžiu.
Daugeliu atvejų visapusiškai ap-svarsčius darbo vietos suplanavimą ir naudoti teikiamas medžiagas bei įrangą riziką galima sumažinti.
(24) 2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lau-ko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo, OL L 162, 2000 7 3, p. 1.
(25) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija), OL L 157, 2006 6 9, p. 24.
(26) 1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būti-niausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovi-mui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira direktyva, kaip numatyta Di-rektyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 156, 1990 6 21.
3.8. Su sprogmenų naudojimu susiję pavojai
Sprogmenys kelia pavojų susižaloti dėl sprogimo, iš-sviestų ar skriejančių medžiagų, dėl toksiškų dūmų ar per didelio slėgio.
Sprogmenys turėtų būti saugomi, vežami ir naudojami saugiai ir patikimai.
Siekiant išvengti sužalojimų dėl sprogimų ir išsviestų ar skriejančių medžiagų, būtina nustatyti saugias dar-bo sistemas.
3.9. Su nestabilumu susiję pavojai
Pavojų susižaloti gali sukelti iš aukštesnio lygio krintantys daiktai arba konstrukcijų, įtvirtinimų ir įrenginių griuvimas.
Nestabilumas gali pakenkti projekto teritorijoje ar šalia jos esantiems objektams, naujoms statomoms konstruk-cijoms ir laikinoms konstrukcijoms, kurios montuojamos atliekant statybos darbus. Konstrukcinį vientisumą gali-ma prarasti dėl daugelio priežasčių. Tai, be kita ko, gali būti projektavimo, ypač laikinųjų konstrukcijų, trūku-mai, nesugebėjimas teisingai vykdyti suprojektuotus darbus, tinkamai ste-bėti atliekamus darbus ir atsižvelgti į nenumatytus veiksnius.
Sudėtingoms iškasoms, kaip antai tu-neliams, šachtoms ir gilioms iškasoms miesto teritorijoje, reikia skirti ypatingą dėmesį. Įtvirtinimai, kaip antai žemės užtvankos, taip pat gali nukentėti dėl nestabilumo.
3.10. Su sveikata susiję pavojai
a) Fiziniai pavojai (triukšmas, vibracija, nudegimai, labai aukšta arba labai žema temperatūra, oro sąlygos ir t. t.)
Triukšmas
Dėl didelio triukšmo poveikio gali būti visam laikui pažeista asmens klausa. Tai labiausiai tikėtina, jeigu didelio triukšmo poveikis yra įprasta darbo dalis.
Tikimybė, kad kartais atsitinkantis arba nedidelio ly-gio poveikis sukeltų sveikatos sutrikimus, yra mažesnė, nors vienkartinis labai didelio triukšmo poveikis gali akimirksniu sukelti pažeidimą. Dėl triukšmo gali kilti ir pavojus saugai, jeigu dėl jo darbuotojams sunku veiks-mingai bendrauti arba jie nebegirdi įspėjamųjų signalų.
Klausos praradimas gali būti laikinas arba nuolatinis.
Triukšmo riziką gali kelti ne tik eksploatuojami įrengi-niai – ją gali kelti stacionarūs įrenginiai (pavyzdžiui, ge-neratorius) arba kito darbuotojo veikla.
73
Pavo
jai i
r riz
ika
visa
is s
taty
bos
proj
ekto
eta
pais
. Kel
etas
pav
yzdž
ių
Kas gali nukentėti?• Darbuotojai,naudojantyselektrosįrankius,kaipantai:
- betonolaužtuvai,giluminiaivibratoriaiirtankintuvai,- šlifuotuvaiirdiskinėsfrezos,- smūginiaigrąžtai,- kūjai,- grandininiaipjūklai,- statybiniaimontažiniaiįrankiaiir- mechaniniaigrandikliaiarbapaviršiųvalytuvai.
• Darbuotojai, statybvietėje valdantys sunkius įrengi-niusarbakontroliuojantysmašinojeveikiančiasmaši-nas,irvisiesantiejilabaiartijų.
Triukšmo direktyvoje 2003/10/EEB (27) reikalaujama im-tis konkrečių priemonių dėl triukšmo poveikio kylančiai rizikai mažinti.
Vibracija
Dėl vibracijos, patiriamos dirbant su mechanizuotais rankiniais įrankiais, įrenginiais ar procesais, gali būti padaryta žala naudotojų plaštakoms ir rankoms ir su-keltas „rankas veikiančios vibracijos sindromas“. Tai liguista negrįžtama būklė, kuriai, be kita ko, būdinga vibroliga. Jos padariniai gali būti kraujo apytakos su-trikimai, žala nervams ir raumenims ir prarastas gebėji-mas tinkamai tvirtai laikyti.
Pagrindiniai vibracijos, kurią kelia mecha-nizuoti rankiniai įrankiai, šaltiniai – kūjai, grąžtai, smūginiai grąžtai, kampinės šli-favimo mašinos, grandininiai ir rankiniai diskiniai pjūklai.
Transporto priemonės arba mašinos vibracija, per transporto priemonės sė-dynę ir vėliau per sėdmenis patenkanti į vairuotojo kūną, gali sukelti nugaros skausmą arba jį padidinti. Tai vadinama viso kūno vibracija. Viso kūno vibracija
taip pat gali atsirasti stovint ant vibruojančios trans-porto priemonės arba mašinos platformos. Šiuo atveju vibracija patenka į operatoriaus kūną per jo pėdas.
Pagrindiniai vibracijos šaltiniai yra ekskavatoriai, rati-niai krautuvai, vikšriniai traktoriai, greideriai, skreperiai, savivarčiai su šoniniu išvertimu, šarnyriniai savivarčiai, savaeigiai ratiniai (varikliniai) skreperiai ir padidinto pravažumo šakiniai autokrautuvai.
Pagal Direktyvą 2002/44/EB (28) reikalaujama mažinti pavojus dėl vibracijos.
(27) 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, su-sijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuoto-jams (septynioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 42, 2003 2 15, p. 38.
(28) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susi-jusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), Europos Parlamento ir Tarybos ben-dras pareiškimas, OL L 177, 2002 7 6, p. 13.
Nudegimai
Palietus įkaitusius objektus dirbant labai arti jų kyla pa-vojus nudegti. Kiti būdai patirti nudegimus dėl aukštos temperatūros susiję su karštų skysčių, garų ir dujų pra-siveržimu. Nudegimus gali sukelti cheminių medžiagų poveikis ir elektra.
Temperatūra
Temperatūra turi būti tinkama, atsižvelgiant į darbo metodus ir fizinius darbo reikalavimus. Poilsio zono-se, buitinėse ir pirmosios pagalbos patalpose tempe-ratūra taip pat turėtų atitikti konkrečią tokių patalpų paskirtį. Jeigu naudojamos dirbtinės traukos vėdinimo sistemos, jos turėtų būti techniškai tvarkingos ir netu-rėtų kelti darbuotojams skersvėjų, kurie yra kenksmin-gi sveikatai, rizikos.
Dėl atliekamo darbo statybos darbuotojams gali kilti pa-vojus dėl labai aukštos arba labai žemos temperatūros.
Darbuotojai gali patirti aukštos temperatūros poveikį ir jiems gali kilti šiluminio smūgio pavojus atliekant, pa-vyzdžiui, tokius darbus:- griaunantmetalųlydymobakus,- suvirinant,ypačuždaroseerdvėse,- dirbant įtampingųjų mašinų skyriuose, ypač jeigu
yrapapildomųstresąsukeliančiųveiksnių,kaipantaikvėpavimoorganųapsaugospriemoniųnaudojimas,pvz.,išmontuojantasbestą,ir
- atliekantaukštakrosnėsrekonstrukciją.
Darbus geriausia planuoti taip, kad tokių situacijų būtų vengiama. Jeigu tai nėra įmanoma, reikėtų pasirūpinti, kad temperatūra būtų kuo žemesnė, kaip antai numa-tant daugiau laiko įrenginiams atvėsti ir padidinant vė-dinimo intensyvumą aušinant orą.
Ypač žemos temperatūros poveikį darbuotojai gali patirti tokiose vietose kaip šaldymo sandėliai. Darbus geriausia planuoti taip, kad tokių situacijų būtų vengia-ma. Jeigu tai nėra įmanoma, reikėtų imtis priemonių, kad temperatūra būtų padaryta kuo nuosaikesnė.
Siekiant nustatyti, kokius sumažintus darbo laikotar-pius galima taikyti itin sunkiomis darbo sąlygomis ir kokių papildomų atsargumo priemonių reikia imtis, reikėtų kreiptis patarimų į ekspertus. Turėtumėte pati-krinti, kokie konkretūs reikalavimai taikomi dėl atitin-kamos valstybės narės teisės aktų.
74
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Oro sąlygos
Darbuotojai turėtų būti apsaugoti nuo atmosferos veiksnių, galinčių pakenkti jų saugai ir sveikatai.
Oro sąlygos, dėl kurių gali padidėti saugai ir sveikatai kylanti rizika, be kita ko, yra tokios:• didelisvėjas;• krituliai–lietusirsniegas;• apledėjimas;• didelėdrėgmė;• nepageidaujamassaulėspoveikisir• labaiaukštaarbalabaižematemperatūra.
Stiprus vėjas gali pakenkti kranų ir kitos kėlimo įrangos veikimui, ypač kai dirbama su dideliais lakštiniais elemen-tais, kaip antai apdaro ir stogo lakštai ir klojinio plokštės. Stiprus vėjas taip pat gali kenkti darbuotojams, dirban-tiems su didelėmis lengvomis plokštėmis, pavyzdžiui, tvirtinant stogo dangos lakštus ir metalinį paklotą.
Blogas oras yra bendras organizmo stresą sukeliantis veiksnys. Dėl aukštos temperatūros vasarą gali ištikti šilu-minis smūgis arba atsirasti nudegimų dėl ultravioletinės spinduliuotės.
Dėl žemos temperatūros gali padidėti nepageidauja-mas vibracinių įrankių poveikis ir padaugėti peršalimų bei infekcijų.
Turėtumėte patikrinti, kaip atitinkama valstybė narė įteisino šiuos direktyvos reikalavimus nacionalinės tei-sės aktuose.
Dulkės
Dulkės kenkia kvėpavimo sistemai. Kai kurios dulkės yra kancerogeninės (pavyzdžiui, asbesto).
Dulkių gali atsirasti, pavyzdžiui:• šalinant asbesto konstrukcijas atliekant atnaujinimo
darbus;• pjaunantmedieną;• įsriegiuojant ir pjaunant plytųmūrinį, blokųmūrinį,
betonąirakmenį;• naudojantcementąirkitusmiltelius.
Dėl dulkių poveikio ypač svarbios dvi direktyvos. Pagal jas reikalauja-ma taikyti kontrolės priemones. Tai Direktyva 2004/37/EB (29) dėl rizikos, susijusios su kancerogenų ir muta-genų poveikiu darbe, ir Direktyva 2009/148/EB (30) dėl asbesto veikimo.
(29) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira di-rektyva, kaip numatyta Tarybos direktyvos 89/391/EEB 16 straips-nio 1 dalyje), OL L 158, 2004 4 30, p. 50.
(30) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe, OL L 330, 2009 12 16, p. 28.
b) Cheminiai ir biologiniai pavojai
Cheminiai pavojai
Cheminių pavojų statybvietėse šaltiniai būna įvairūs, įskaitant:
• cheminesmedžiagas, kurios jauyratojevietojepriešprasidedantstatybosprocesui.Tokie šaltiniaigalibūtigamtiniaiarbapadarytižmogaus;
• chemines medžiagas, kuriosįtrauktosįstatybosprocesą;ir
• cheminius pavojus, atsirandan-čius kaip šalutinis statybos pro-cesoproduktas.
Pirmosios rūšies pavojai daugiausia kyla atliekant grio-vimo darbus ir buvusių sąvartynų bei apleistų vietų valymą. Esamuose objektuose galima rasti asbesto, kuris buvo panaudotas statybinių priešgaisrinės ap-saugos priemonių arba izoliacijos tikslais. Galima rasti daug įvairių cheminių medžiagų, likusių po buvusių gamybinių procesų, pavyzdžiui, senųjų kokso krosnių baterijų vietose, užterštuose objektuose, taip pat už-terštame grunte.
Būtina išsamiai apsvarstyti galimą cheminių medžiagų buvimą ir, prieš pradedant kokius nors darbus, nusta-tyti tinkamas apsaugos priemones. Į priemones dažnai taip pat įtraukiama ir aplinkos apsauga.
Antrosios rūšies cheminiai pavojai kyla dėl cheminių medžiagų, kurios naudojamos statybos procese. Jų paprastai gali atsirasti garuojant tirpikliams, kurie naudojami da-žuose, lakuose, politūroje ir lipaluose. Tir-pikliai kenkia nervų sistemai ir gali pažeisti smegenis. Dažuose, lipaluose ir rišikliuose randami izocianatai ir epoksidinė derva gali sudirginti odą, plaučius ir sukelti ūmias alergines reakcijas ir astmą. Šie pavyzdžiai tik orientaciniai ir tai nėra išsamus sąrašas.
Paprastai tokio pobūdžio cheminių pavojų galima iš-vengti, jeigu naudojamos mažiau kenksmingos me-džiagos. Projektuojant ir planuojant reikėtų įvertinti galimybę naudoti pakaitines medžiagas, kad cheminių medžiagų keliamą riziką būtų galima sumažinti. Apsau-gos nuo likusių pavojų priemonės priklauso nuo konkre-taus veiksnio ir galimų darbo metodų.
Šalutinis statybos proceso cheminis pavojus yra dulkės, kurių atsiranda gręžiant, pjaunant ar kalant. Poveikio rizika susijusi su darbo metodais ir naudojamais įrengi-niais. Reikėtų vengti pavojų, taikant saugius metodus.
75
Pavo
jai i
r riz
ika
visa
is s
taty
bos
proj
ekto
eta
pais
. Kel
etas
pav
yzdž
ių
Pagal Direktyvą 98/24/EB (31) dėl rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe, reikalaujama imtis veiks-mų darbuotojams nuo cheminių pavojų apsaugoti.
Biologiniai pavojai
Biologinių veiksnių paprastai gali būti dirvožemyje, kolektoriuose ir kanalizacijoje, stogų tuštumose, pas-
togėse ir rūsiuose, aušinimo bokš-tuose, supuvusiose medžiagose ir tam tikrose darbo vietose, kaip antai ligoninės ir biologinių pavo-jų tyrimo laboratorijos. Veiksnių gali būti ore. Jie gali išsiskirti, jei sutrikdomi, kaip antai griaunant užterštus objektus ir šalinant už-terštą gipsą.
Dar vienas biologinio pavojaus pavyzdys yra balandžių ekskrementai, kaip ir Weilo liga, ku-ria užsikrečiama dėl žiurkių užteršto vandens.
Galimą biologinių veiksnių buvimą reikėtų įvertinti ir tinkamas apsaugos priemones nu-statyti prieš bet kokių darbų pradžią. Dažnai taip pat prireikia aplinkos apsaugos priemo-nių.
Konkretūs reikalavimai pateikti Direktyvoje 2000/57/EB (32).
c) Gaisro, sprogimo ir uždusimo pavojai
Gaisro pavojai
Gaisro statybvietėse pavojaus šaltinių gali būti daug, pavyzdžiui:
• degiųskysčiųnaudojimas;• suvirinimo arba abrazyvinio pjovimo
metodai, naudojami specialiai šiemsdarbamsneparengtosevietose;
• skystos dujos, naudojamos su atviraliepsna;ir
• degios ir sprogios medžiagos, pavyz-džiui, benzinas, mediena ir pakuotėsmedžiagos.
Dirbant suslėgto oro aplinkoje gaisro pavojus padidėja. Panašiai reikia kruopščiai apsvarstyti gaisro pavojų dir-bant uždarose erdvėse, iš kurių gali būti sunku ištrūkti.
(31) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Di-rektyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 131, 1998 5 5, p. 11).
(32) 2000 m. rugsėjo 22 d. Komisijos direktyva 2000/57/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 76/895/EEB ir 90/642/EEB dėl pesticidų likučių didžiausių koncentracijų vaisiuose ir daržovėse ir ant jų bei tam tikruose augalinės kilmės produktuose, įskaitant atitinkamai vaisius ir daržoves, nustatymo, OL L 244, 2000 9 29, p. 76.
Sprogimo pavojai
Dėl procesų, kuriuos vykdo sta-tybos darbus atliekantys ir kiti asmenys, vykdantys kitus gamy-binius procesus, statybvietėse gali susidaryti sprogi aplinka.
Pagal Sprogios aplinkos direktyvą 1999/92/EEB (33) reikalaujama imtis konkrečių atsargu-mo priemonių.
Sprogimo pavojus gali paprastai kilti dėl:• tirpikliųnaudojimoiružsidegimodėlkibirkščių;• statinėselektros(pavyzdžiui, jigaliuždegtisprogsta-
mąsiasmedžiagas);• sprogiosaplinkoskolektoriuose;• vamzdžių,kuriuoseyrasprogiųdujų,apgadinimo;ir• grunteesančiųnesprogusiųsprogmenų.
Sprogimų tikimybę mažina sprogstamųjų medžiagų pakeitimas, išsamus grunto tyrimas ir darbuotojų mokymas.
Uždusimo pavojai
Pavojus uždusti kyla tose vietose, kuriose arba yra toksiškų dujų, arba dujos išstūmė deguonį ir dėl to susidarė kvėpuoti netinkama atmosfera. Prieš įeinant į kolektorių sistemas, įskaitant ir skirtas paviršiniam vandeniui, jas reikia patikrinti, kaip ir visas kitas užda-ras erdves. Ūminė intoksikacija vandenilio sulfidu (H2S) gali sukelti mirtį, kaip ir deguonies nepakankamumas.
Smulkios dulkės taip pat gali sukelti pavojų uždusti.
d) Pavojus nuskęstiPavojus nuskęsti kyla:• kertantupęvykstantįdarbovietą;• dirbantviršvandenstelkinioarbašaliajo;• įkritus į bunkerius, kuriuose saugomi grūdai arba
smulkūsmilteliai;ir• atliekantdarbuspovandeniu,kaipantaipovandeninį
betonavimą.
Pavojus nuskęsti gresia net ir geriems plaukikams, jeigu krisdami jie susižaloja. Tipiški nuskendimo incidentų priežas-tiniai veiksniai yra sušalimas šaltame vandenyje ir pavojai, kuriuos kelia stiprios srovės ir pavojingi sūkuriai.
(33) 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsau-gos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 23, 2000 1 28, p. 57.
76
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
3.11. TransportasSu transportu susiję pavojai gali kilti vykstant į darbą ir iš jo, kai darbuotojai savo darbdavių pavedimu atlie-ka užduotis nutolusiose vietose. Didesnę saugą galima užtikrinti keliant vairuotojų kvalifikaciją, ribojant darbo valandas ir parūpinant aukštos kokybės gerai prižiūri-mas transporto priemones.
Statybvietės transportas kelia papildomų pavojų pės-tiesiems. Transporto priemonių įvažiavimo vietose pa-vojus gali grėsti gyventojams. Sužalojimų sumažės, jei-gu bus tinkamai parengti transporto planai, kuriuose atsižvelgiama į tokius pavojus.
3.12. HigienaStatybvietėje stokojant bendros higienos gali kilti ne-reikalingų pavojų sveikatai. Reikia:• parūpintitinkamasprausimosipatalpas(įskaitant,jei-
gureikia,dušus),kaddarbuotojaigalėtųveiksmingaipašalintinuosavęsteršalus;
• konkrečiais atvejais parūpintispecialiusdrabužius,kadkas-dienėapranga irneapsaugo-taodanebūtųužterštikenks-mingomismedžiagomis;
• pateikti darbuotojams nuro-dymus dėl atsargumo prie-monių,kuriųreikiaimtissten-giantisįveiktikonkrečiąriziką;
• nuolatužtikrintidarbozonoseirbuitinėsepatalposetinkamąšvarą;ir
• užtikrintitinkamąmaistohigienąirsaugųnesuvarto-tųmaistoproduktų,kuriegalisugesti,pašalinimą.
3.13. Kiti pavojaiKita rizika (bet tuo nereikia apsiriboti) gali būti su-sijusi su:• suslėgtais skysčiais ar dujomis (suslėgtasis oras, hi-
draulinėgrandinė);• darbuuždaroseerdvėse(techninisaukštas,rezervuaras);• darbepatiriamustresu(darbuotojųgebėjimainedera
sudarbosuvaržymais);• smurtudarbovietoje(pvz.,plėšimais);• jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote (la-
zeriai,radijoryšys);• nanodalelėmis;• elektromagnetiniaislaukais(34);• dirbtineoptinespinduliuote(35);• didesne sužalojimų ir sveikatos sutrikimų rizika dėl
bendrokeliųįvairiųpavojųpoveikio(t.y.sinergistinisarbadaugiaveiksnispoveikis).
Reikėtų atsižvelgti į kitas Europos direktyvas dėl dar-buotojų apsaugos.
Šią ir kitą riziką gali sukelti statybos veikla ir kiti gamy-biniai procesai, atliekami šalia statybviečių (pavyzdžiui, darbai naftos perdirbimo gamykloje, atominėje elektri-nėje ir t. t. arba šalia šių objektų).
(34) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/46/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniau-sių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuo-nioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 114, 2008 4 26, p. 88.
(35) 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, su-sijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) ke-liama rizika darbuotojams (devynioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 114, 2006 4 27, p. 38.
79
4.1. Projekto parengiamasis etapas .........................................................................................................................80
4.1.1. Projekto pradžia ................................................................................................................................................................................. 80
4.1.2. Projektavimo etapas ......................................................................................................................................................................... 82
4.1.3. Parengiamųjų darbų užbaigimas prieš pradedant statybos darbus ............................................................................... 92
4.2. Projekto vykdymo etapas ................................................................................................................................ 103
4.2.1. Statybos etapas ................................................................................................................................................................................103
4.2.2. Statybos etapo pabaiga ................................................................................................................................................................109
4.2.3. Postatybinis etapas .........................................................................................................................................................................111
4Rizikosvaldymasįgyvendinantstatybosprojektus
80
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Šiame skyriuje pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip įvairūs projekto dalyviai gali veiksmingai valdyti riziką įvairiais statybos projektų etapais – nuo projekto atsiradimo iki statybos darbų užbaigimo ir po statybų.
Svarbu atminti, kad direktyva taikoma visiems staty-bos darbams ir kad visi statybos darbai – projekto dalis. Vadinasi, paprasčiausi ir greičiausiai atliekami pastato techninės priežiūros darbai ir remontas bus statybos projektas. Reikia įgusti taikyti direktyvos taikymui pra-gmatišką ir praktišką požiūrį, kad su projekto dalyviais susiję įpareigojimai būtų įvykdyti, o profesinė sauga ir sveikata būtų užtikrinta neapkraunant projekto daly-vių nereikalinga našta. Šį vadovo skyrių reikėtų skaityti atitinkamai, ypač tiems, kurie dalyvauja labai mažuose projektuose.
Direktyvoje minimi du pagrindiniai etapai:• parengiamasis,kurisapimaprojektoatsiradimą,pro-
jektavimąirpasirengimąpriešpradedantdarbussta-tybvietėje;ir
• vykdymo,kurisišesmėssusijęssustatybvietėjeatlie-kamaisstatybosdarbaisikiprojektoužbaigimo.
Užbaigus projektą, gali būti imamasi tolesnės veiklos. Tai dažnai vadinama postatybiniu etapu. Praktikoje tai dažniausiai susiję su naujais projektais, nes direktyva taikoma visiems statybos darbams, kad ir kokia nedi-delė būtų jų apimtis.
4.1. Projekto parengiamasis etapas
4.1.1. Projekto pradžiaProjekto parengiamasis etapas – tai laikotarpis nuo projekto atsiradimo iki momento, kai galima pradėti darbus statybvietėje.
Jis gali apimti projekto atsiradimą, užsakovų atliekamą kitų projekto dalyvių atranką, planavimą, studijas ir ty-rimus, programų sudarymą, projektavimą ir parengia-muosius darbus prieš pradedant statybos darbus.
Visi, dalyvaujantieji statybos projektuose, turėtų nuo projekto parengiamojo etapo atsižvelgti į saugos ir sveikatos klausimus savo įtakos ir kontrolės srityse. Projektuojant ir planuojant projektą, darbuotojų saugą ir sveikatą visada reikėtų iškelti į pirmą vietą. Tai svar-biausias klausimas, norint, kad projektas būtų sėkmin-gas. Panašiai reikėtų atsižvelgti į kitų žmonių, pavyz-džiui, gyventojų, apsaugą.
Užsakovai ar projekto vadovai ir projekto parengiamo-jo etapo koordinatoriai šiame savo projektų etape turi atlikti konkrečias funkcijas.
➜ Žr. 2.3. Projekto dalyviai, p. 35
Daugelyje projektų projekto parengiamasis etapas iš dalies sutaps su projekto vykdymo etapu, pavyzdžiui, kai jau pradėjus statybos darbus statybvietėje tebetę-siami projektavimo darbai.
a) Kokie projekto dalyviai dalyvauja pradinėje projekto rengimo veikloje?Užsakovai pradeda projektus priimdami sprendimus atlikti su statybos darbais susijusias užduotis arba pavesti jas atlikti kitiems. Kiti projekto dalyviai, dalyvaujantys ankstyvajame etape, be kita ko, yra patarėjai projekto valdymo klausimais, projektuotojai ir kiti ekspertai (pvz., specialistai konsultantai). Kiti projekto dalyviai, kurie gali dalyvauti šiame etape, yra įmonės, kurių specializacija – teikti užbaigtus objektus užsakovams eksploatuoti ir kurios toliau tiesiogiai nedalyvauja statybos darbų pirkimuose, ir panašios įmonės, kurios po to taip pat prižiūrės tokius naujus objektus, taip pat gali dalyvauti rangovai ir prekių bei paslaugų teikėjai. Visoms tokioms šalims reikia aiškiai žinoti, kokia yra jų atsakomybė, visų pirma pagal Bendrąją direktyvą 89/391/EEB, Direktyvą 92/57/EEB, kuri yra šio vadovo dalykas, ir kitas darbuotojų apsaugos direktyvas.
Užsakovai gali paskirti statybos darbų projekto vadovus. Pagal direktyvą reikalaujama, kad jie paskirtų koordina-torius kiekvienai statybvietei, kurioje dirba daugiau kaip vienas rangovas.
➜ Žr. 2.3. Projekto dalyviai, p. 35
Geroji patirtis
Jeigukiekvienametapui(t.y.parengiamajamirvykdymo)paskiriamasdaugiauneivienaskoordinatorius,paskirtipagrindinįkoordinatorių.
b) Į kokius pagrindinius klausimus (rūpesčius) reikia atkreipti dėmesį ankstyvajame projekto rengimo etape?Pagrindiniai klausimai ir rūpesčiai, kurie kyla taikant struktūrinį požiūrį į profesinę saugą ir sveikatą, visų pir-ma apima šiuos dalykus:
Projekto grupių, kurios turėtų būtinų gebėjimų (žinių, patirties, įgūdžių ir patyrimo) profesinės saugos ir sveikatos srityje bei išteklių projektui sėkmingai užbaigti, sudarymas
Geroji patirtis
Dideliprojektai:užsakovamspasitartisuekspertais,kasturėtųbūtiįtrauktasįprojektogrupę,kokiųgebėjimųirištekliųjieturėtųturėtisiekiantužtikrintiprofesinęsaugąirsveikatą,irpotoatitinkamaiparengtiirtaikytiatrankoskriterijus.
Mažiprojektai(t.y.projektai,kuriuoseyratikvienasrangovasirkurietrunkaneilgiaukaipkeliasdienas):užsakovamspasitelktirangovus,kurie,kaipjiežinoišankstesnėspatirties,gebasaugiaiatliktinumatomusdarbus.
81
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Visiems svarbių projekto valdymo priemonių dėl profesinės saugos ir sveikatos nustatymas, kad visi projekto dalyviai žinotų, kokį vaidmenį turi atlikti ir kaip bendradarbiauti su kitais bei koordinuoti su jais savo veiksmus
Pagal 4 straipsnį užsakovai ar projekto vadovai turi atlikti svarbias funkcijas.
Užtikrinimas, kad projektuojant ir vykdant kitą projekto rengimo veiklą būtų nustatytos ir taikomos tinkamos priemonės – tai vienas esminis žingsnis
Geroji patirtis
Dideliprojektai:užsakovamspasitartisuekspertais,kaipjųprojektaiturėtųbūtivaldomiprofesinėssaugosirsveikatosatžvilgiu,irpotoužtikrinti,kadtokiospriemonėsbūtųnustatytosirtaikomos.
Mažiprojektai:užsakovamssusitartisusavorangovaisdėltamtikrųpaprastųryšiųtaisyklių,pagalkuriasbusužtikrintasauga.
Užsakovų poreikių nustatymas, kad juos būtų galima patenkinti tuo pat metu, kai bus kuo labiau mažinama statybos darbuotojams gresianti rizika
Geroji patirtis
Dideliprojektai:atliktityrimussiekiantišnagrinėtiužsakovoporeikiusirgalimybes,susijusiassustatybossprendimais,irpasirinktigalimussprendimus,dėlkuriųneatsirastųnereikalingosrizikos.
Mažiprojektai:galiojatokspatpožiūris,betpragma-tiškesnis(pvz.,užuotkeičiantlaikuibėgantvisprakiū-rantįstogądalimis,pakeistivisąstogą,kadtinkamipastoliaibūtųįrengtitikvienąkartą,taigiilgesnėjeperspektyvojepadidėtųsaugairsumažėtųišlaidos).
Kitų žmonių, kurių saugai ir sveikatai projektas gali padaryti nepalankų poveikį, nustatymas ir darbo susitarimų su jais ar tinkamais tarpininkais sudarymas
Geroji patirtis
Dideliprojektai:atliktiformaliasperžiūrasiružmegztidarbosantykius(pvz.,sušaliaįsikūrusiomisįmonėmis,naudotojųįmonėmis(ligoninėmis,mokyklomisirt.t.),keliųadministracija,nuomininkaisirt.t.)
Mažiprojektai:susisiektisutokiaisasmenimisirapsvarstytiproblemasirsprendimus.
Informacijos apie einamąsias sąlygas statybvietėje, jos apylinkes ir galimą techninį bei projektinį sprendimą rinkimas
Geroji patirtis
Dideliprojektai:parengtiinformacijosporeikiųtvarkaraštįirskirtigrupėsnariamsarpavestikitiemssurinktiinformaciją,opotoišanalizuotisurinktąinformacijągalimiemssprendimamsnustatyti.
Mažiprojektai:apsvarstytiatitinkamusklausimussuprojektuotojuir(arba)rangovusiūlomojedarbųvietoje.
Rizikos vertinimo taikymas iš anksto numatomiems profesinės saugos ir sveikatos klausimams ir bendrųjų prevencijos principų taikymas, kai atliekami projektavimo darbai ir tenka priimti kitus sprendimus
Geroji patirtis
Dideliprojektai:atskiriemsprojektodalyviamsindividualiaiprisidėtisiekiantšalintipavojusirmažintirizikąir,atliekantprojektavimoirkitusparengiamuosiusdarbus,platesneigrupeiatliktiformaliasstruktūrinesperžiūras.
Mažiprojektai:apsvarstytiatitinkamusklausimussuprojektuotojaisir(arba)rangovais,įregistruotitiktai,kasbūtinaprofesineisaugaiirsveikataiužtikrinti.
➜ Žr. 1. Bendrieji prevencijos principai (BPP), susiję su darbuotojų sauga ir sveikata, p. 17
Tinkamų laikotarpių susijusiems darbams užbaigti nustatymas
Geroji patirtis
Dideliprojektai:atliktiformaliąprojektoplanavimoekspertųanalizę,pagrįstąsaugosirsveikatossumetimais.
Mažiprojektai:aptariantirtariantisdėlpagrįstolaikotarpio,pasinaudotirangovopatirtimi.Elgtislanksčiai,kaipasitaikonenumatytųsaugosarsveika-tosaplinkybių.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
Užtikrinimas, kad būtų parengti, jei reikalaujama, saugos ir sveikatos priemonių planai (jeigu pagal nacionalinės teisės aktus tokio plano nereikalaujama, apsvarstyti, ar reikėtų panašaus dokumento)
Geroji patirtis
Dideliprojektai:pasirūpinti,kadkoordinatoriusparengtųplanusvisiškaiatsižvelgdamasįkitosešiovadovodalysepateiktasrekomendacijas.
Mažiprojektai:nustatytiasmenį,kurisparengtųtrumpąplaną,kuriamebūtųvisiškaiatsižvelgtaįpavojusirrizikoslygį.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
82
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
c) Išankstiniai darbaiJeigu nustatyti pavojai, su kuriais susijusiems klausi-mams išspręsti reikės daug laiko (pvz., susiję su inžine-rinėmis komunikacijomis ir komunalinėmis paslaugo-mis, asbesto šalinimu ir t. t.), dažnai naudinga išspręsti šiuos klausimus iš anksto prieš atliekant likusius staty-bos darbus. Pavyzdžiui, aukštos įtampos elektros perdavimo laidai, trukdantys tiesti naują kelią, galėtų būti nustatyti pro-jektavimo etape, kad būtų galima imtis veiksmų ir dar-buotojams nekiltų rizika.
d) Trijų skirtingų rūšių projektų pavyzdžiai
79 pavyzdys
Naujo daugiabučio gyvenamojo namo, kurį sudaro aštuoni aukštai virš žemės, įskaitant komerciniam naudojimui skirtą pirmąjį aukštą, ir du garažams skirti požeminiai aukštai, statyba šalia mokyklos ir judrios gatvės
Sprendimai:
Dėlmokyklosirjudriosgatvėsartumoreikiaįrengtipasto-liuoseapsauginiustinklusirtaipišvengtidaiktųkritimoužstatybvietėsribų.Taippatreikėsįrengtitinkamąteritoriją,ribojančiątvorąsusaugomaisvartais,siekiantneleistipašali-niamsasmenims,ypačmoks-leiviams,patektiįteritoriją.
80 pavyzdys
Individualaus garažo statyba privačiam savininkui (šeimai), truksianti mažiau nei 500 žmogaus dienų
Užsakovasyranamosavininkasirdarbamsatliktireikėskeletorangovų(subrangovų)(pvz.,rangovoobjektuipastatyti,kito–elektrosįrangaiįrengti).
Sprendimai:
Dalyvausdaugiauneguvienasrangovas,todėlbūtinisaugosirsveikatoskoordinatoriai.Projektuotojassutinkaatliktišiąpareigąpriešstatybospradžią,ovienasišrangovųpaskiriamaskoordinatoriumivykdymolaikotarpiui.
81 pavyzdys
Naujos geležinkelių linijos tiesimas kaimo vietovėje dalyvaujant keliems skirtingos specializacijos projektuotojams ir taip pat skirtingos specializacijos rangovams
Statybosdarbaisuskirstytiįatskiruspaketus(pvz.,žemėsdarbai(iškasos,balastas,pabėgiaiirbėgiai)irelektrifikacija(stulpai,elektroskabeliai,kontaktiniaitinklai).Kiekvienasiššiųrangovųturėssubrangovų.
Sprendimai:
Geležinkelioįmonė(užsakovas)turipaskirtisaugosirsveikatoskoordinatorius,nesprojektedalyvausdaugiauneivienasrangovas.
Paprastaivienasišrūpesčių,kuriekylaankstyvuosiuoseparengiamuosiuosetokiopobūdžioprojektųetapuose,susijęssuprieigapriestatybvietės.Galireikėtilaikinųjųkelių.Projekteturėtųbūtiatsižvelgtaįtokiuslaikinuosiusstatybosobjektusirjųprojektavimą,nesjuosstatantgalikiltipapildomųpavojų.
4.1.2. Projektavimo etapasReikėtų pažymėti, kad projekto vadovo apibrėžtis yra plati ir, be kita ko, apima projektuotojus, kurie veikia užsakovo vardu (Statybviečių direktyvos 2 straipsnio c punktas). Projektavimas direktyvoje minimas 4 straipsnyje, kuriame aptariami bendrieji principai, taikomi parengiamuosiuose projektų etapuose.
➜ Žr. 4.1.2 e) Kas yra projektuotojas, p. 84; ir 2.3.2 c) „Atsižvelgimas į bendruosius prevencijos prin-cipus“, p. 39
Pagal direktyvą reikalaujama, kad projekto vado-vai arba užsakovai įvairiais projekto rengimo etapais atsižvelgtų į bendruosius prevencijos principus. Sau-gos ir sveikatos koordinatoriai projekto parengiamuo-siuose etapuose, be kita ko, turi koordinuoti tokių rei-kalavimų įgyvendinimą.
Taigi projektuotojams tikslinga pripažinti su projek-tavimu susijusias užsakovų, projekto vadovų ir tokių koordinatorių funkcijas ir atlikti savo darbą padedant mažinti profesinių sveikatos sutrikimų ir sužalojimų skaičių statybos pramonėje.
Šis tekstas padės projekto vadovams, užsakovams ir saugos ir sveikatos koordinatoriams projekto paren-giamaisiais laikotarpiais geriau suprasti, ką projektuo-tojai gali padaryti, ir patenkins projektuotojų lūkesčius, kuriuos jų atžvilgiu turės kiti projekto dalyviai.
83
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Geroji patirtis
Priešingaipožiūriui,kuriolaikomasidirektyvojenustatantbūtiniausiussaugosirsveikatosreikalavi-musstatybvietėseatliekamamdarbui(žr.direktyvosIVpriedą),direktyvojepaprasčiausiaireikalaujama,kadprojektovadovasarbaužsakovasatsižvelgtųįbendruosiusprevencijosprincipus.Taisuteikiaprojek-tusrengiantiemsasmenimsdauggalimybiųpanau-dotisavoprofesiniusįgūdžiusrengiantpatenkinamusprojektiniussprendimusužuotbūtisuvaržytiemsnurodymų.Šiameteksteapieprojektavimąpaaiškinamikaikurieišpagrindiniųklausimųirpatei-kiama„gerosiospatirties“sistema,kuriąbūtųgalimaperimtiatliekantprojektavimodarbus.
Svarbu, kad asmenys, renkantys projektuotojus, būtų patenkinti – kiek tai pagrįsta – pasirinkę asmenis, kurie yra kompetentingi atlikti su sauga ir sveikatos apsau-ga susijusias pareigas ir kurie ketina skirti tokioms už-duotims pakankamai išteklių. Prieš paskyrimą teikiamų paklausimų pobūdis, mastas ir apimtis priklausys nuo projekto masto ir sudėtingumo bei nuo pavojų ir rizi-kos, su kuria projektas gali būti susijęs.
Projektuotojai gali svariai prisidėti prie siekio užtikrinti profesinę saugą ir sveikatą, visais projektavimo etapais nustatydami ir šalindami pavojus bei mažindami riziką.
Dėmesys profesinės saugos ir sveikatos klausimams tu-rėtų būti laikomas neatsiejama gerosios projektavimo patirties dalimi, kaip ir estetika, funkcionalumas, staty-binių konstrukcijų montavimo patogumas, kaina ir t. t.
Nėra tikslinga parengti projektą ir tik po to atsižvelgti į profesinės saugos ir sveikatos klausimus. Jeigu taikomas toks požiūris, yra rizika, kad kai kurie pirminiai sprendimai bus pripažinti nepatenkinamais ir po to reikės imtis pa-pildomų su perprojektavimu susijusių darbų ir dėl to bus patirta papildomų išlaidų.
Galimų pavojų ir rizikos, kuri gali kilti dėl projektinių sprendimų, supratimas yra vienas esminių gebėjimų, ku-rių projektuotojas turi turėti. Tam reikia turėti pakankamai žinių apie darbo veiklą (įskaitant visas laikinas konstrukci-jas, kurių reikės pagal jų projektus arba kuriems jų projek-tai gali pakenkti).
Projektuotojai turėtų taikyti profesinei saugai ir sveikatai kylantiems pavojams ir rizikai pagrįstą požiūrį, kad galėtų parengti gerą projektą ir taip padidinti statybos projekto vertę. Kuo rimtesni pavojai ir kuo didesnė galima rizika, tuo labiau kiti projekto dalyviai tikėsis, kad projektuotojai atliks viską, ką gali, kad projektuojant juos pašalintų.
Projektuojant laikinas konstrukcijas (kaip antai laikinas atramas arba laikiną prieigą ir darbo vietas), kurių gali rei-kėti atliekant statybos darbus, reikėtų panašiai atsižvelgti į bendruosius prevencijos principus.
a) Projekto dalyviaiYra daug projekto dalyvių, kurie gali prisidėti atlikdami darbus projekto rengimo etape.
Tai gali būti:• projektuotojai, kurie rengia projektus, kuriuose atsi-
žvelgiamaįbendruosiusprevencijosprincipus;• užsakovaiarbaprojektovadovai, kurieužtikrina, kad
projektuotojaiprojektuotųvadovaudamiesidirektyva;• saugos irsveikatoskoordinatoriaiprojektoparengia-
majameetape,kuriekoordinuojaprojektuotojųirkitųdalyvių darbą rengiant projektą, kad užtikrintų, jogprojektuosebūtųatsižvelgtaįbendruosiusprevenci-josprincipus;
• saugos ir sveikatos koordinatoriaiprojektovykdymoetape, kurie gali prisidėti, kad užbaigtuose projek-tuosebūtų atsižvelgta į statybos darbus atliekančiųasmenųporeikius,jiemsstengiantislaikytisbendrųjųprevencijosprincipų;
• rangovai,darbdaviaiirsavarankiškaidirbantysasme-nys, kurie turės atlikti statybos darbus, taip pat galiprisidėti;
• medžiagųirįrenginių(kuriebusįmontuotiįobjektąarbanaudojamistatybosmetu)tiekėjai;
• asmenys, atsakingi už visą statybos darbų aikštelėjetęsiamądarboveiklą,irasmenys,atsakingiužbetko-kiąnaująveiklą,kuriosimamasijauužbaigusprojektą;
• asmenys, atsakingiuž šalia esančiasnuolatines arbalaikinas darbo vietas ir darbo veiklą (įskaitant kitasstatybvietes, transporto sistemas ir t. t.), kurie norėsužtikrinti,kad jųdarboveiklainekiltų rizika irkad jienesukeltųrizikosstatybosdarbuotojams;
• asmenys, atsakingi už kitas šalia esančias vietas irveiklą,kurinėrasusijusisudarbuirįkuriasreikėsatsi-žvelgtisaugosirsveikatosapsaugostikslais;ir
• vietosbendruomenių atstovai, išrinkti valdininkai, jųtarnautojaiirkitosbendruomenėsgrupės.
Jeigu įmanoma, asmenims, sprendžiantiems su pro-jektavimu susijusius klausimus, gali vertėti atsižvelgti į tokią didelę projekto dalyvių grupę, kad:• jietarpusavyjebendradarbiautų;• būtųpriimtitinkamiprojektiniaisprendimaiir• būtų teikiama esminė informacija, naudinga visam
projektui.
Užsakovai arba projekto vadovai, jų saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto parengiamajame etape ir pro-jektuotojai turės nuspręsti, kaip tai būtų galima pagrįs-tai padaryti, kad būtų padedama rengti projektus. Ben-dro šio klausimo sprendimo nėra. Reikėtų atsižvelgti į projekto pobūdį ir mastą, taip pat į statybos darbuo-tojams ir kitiems asmenims gresiančius pavojus, į ku-riuos reikės atsižvelgti ir kuriuos reikės valdyti per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.
84
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto parengia-majame etape turi atlikti tam tikras pareigas koordi-nuodami projektavimą darbuotojų saugos ir sveika-tos tikslais.
82 pavyzdys
Pasirūpinti,kadvisiprojektuotojaitaikytųtokįpatpastatoinformacinįmodeliavimą(angl.BIM,t.y.automatizuotoprojektavimopriemonę,kurisujungiakeletoprojektuotojųdarbąir,bekitako,nustatokaiku-riuosprojektuoseesančiusneatitikimus),kadbūtųkuolabiausumažintanederančiųprojektųkeliamarizika.
b) Viso gyvavimo laikotarpisProjektuotojai turi taikyti „viso gyvavimo laikotarpio“ požiūrį, kad ne tik svarstytų, kaip konstrukcija bus iš pradžių pastatyta, bet taip pat ir kaip ją galima saugiai išlaikyti tvarkingą, techniškai prižiūrėti, pakeisti apdai-lą, renovuoti, remontuoti ir galiausiai dekonstruoti. Atsižvelgti reikėtų ir į kitus „viso projekto gyvavimo laikotarpio“ etapus, kai kiti asmenys gali suprojektuo-ti ir atlikti tokią veiklą kaip įrengimas, rekonstrukcija ir pertvarkymas.
Vadinasi, projektuotojai turi atsižvelgti į asmenis, ku-riems gali grėsti pavojai, kai:• atliekasiūlomusstatybosdarbusir• objekto gyvavimo laikotarpiu atlieka numatomai
pastato paskirčiai skirtus tolesnius statybos darbus,kuriebaigiasipastatodekonstrukcija.
Pagal Statybviečių direktyvą projektuotojai nėra įpa-reigoti atsižvelgti į žmonių, kurie nedalyvauja statybos darbuose ir kurie naudoja užbaigtą projektą kitais bū-dais, saugą ir sveikatos apsaugą. Tačiau tai daryti aiškiai naudinga, ir ne vien tam, kad būtų patenkinti didesni užsakovų lūkesčiai.
c) Projektavimas rūpinantis kitų asmenų sauga
Geroji patirtis
Beto,projektuotojamsgalibūtivertaatsižvelgtiį:
• visuomenėsnariusirkitusasmenis,kurienedalyvaujastatybosdarbuose,betdėltųdarbųjiemsgalikiltipavojus;
• asmenis,kurienaudojaužbaigtąprojektąkaipdarbovietą(žr.toliau);ir
• asmenis,atliekančiusobjektopriežiūrosdarbus,kuriuosnetnebūtųgalimalaikytistatybosdarbais.
d) Projektavimas „naudoti“
Tam tikrame projektavimo etape reikės visiškai atsi-žvelgti į tai, kaip užbaigtas projektas bus naudojamas kaip darbo vieta, kad, remdamiesi projektu, žmonės (kaip antai savininkai, gyventojai ir naudotojai) galėtų atitikti kitų ES direktyvų, pavyzdžiui, Darboviečių direk-tyvos ir kitų atskirų direktyvų, priimtų pagal Bendrąją direktyvą (89/391/EEB), reikalavimus.
Nors pagal Statybviečių direktyvą (92/57EEB) projek-tuotojams nenustatomos jokios konkrečios pareigos tai daryti, užsakovams būtų aiškiai naudinga, jei už-baigtus projektus būtų galima pradėti eksploatuoti nesiimant brangios rekonstrukcijos. Naudotojai ar asmenys, turintys patirties dėl jų galimų poreikių, yra papildomi projekto dalyviai, su kuriais gali būti verta konsultuotis profesinės saugos ir sveikatos klausimais.
Dėl tolesnių rekomendacijų dėl galimų reikalavimų projektuotojai turėtų ieškoti atsakymo atitinkamos valstybės narės teisės aktuose.
e) Kas yra projektuotojas?Sprendimus dėl projektavimo gali priimti bet kuris projekto dalyvis. Juos priima ne tik tipiški projektuo-tojai, kaip antai architektai ar inžinieriai statybininkai. Dažnai yra kitų specialistų, taip pat projektuotojų, pro-jektuojančių techninio aptarnavimo darbus ir elektros instaliaciją, liftus, apdailą, ir kitų, kurie yra „projektavi-mo, tiekimo ir įrengimo“ specialistai, taip pat yra laiki-nų pagalbinių darbų projektuotojų. Asmuo, priimantis sprendimą dėl tam tikros medžiagos pasirinkimo, pri-ims projektinį sprendimą. Projektuotojais gali būti už-sakovai, rangovai ir kiti asmenys – tiek, kiek jie atlieka projektavimo darbus ar priima projektinius sprendi-mus. Jeigu projektuotojai pateikia kitiems asmenims, tarkime, užsakovams, keletą projektinių sprendimų, projektuotojai turėtų būti tikri, kad kiekvienas sprendi-mas yra tinkamas naudoti.
83 pavyzdys
Planuojantnuotekųvalymoįrenginiusbusprasminga,jeiprojektuojantpagrindinįdarbąatliksinžinieriustechnologas,išmanantisapiebiologiniovalymoetapusirmechaninęįrangą.Tokiampagrindiniamprojektuotojui,žinoma,reikėsgebėjimų,kurieleistųjamparengtiprojektus,kuriuosebūtųatsižvelgtaįStatybviečiųdirektyvą.
Projektuotojai dalyvauja ne tik naujuose darbuose. As-menys, projektuojantys darbus, susijusius su įrengimu, rekonstrukcija, pertvarkymu, technine priežiūra, apdai-los pakeitimu, renovacija, remontu ir dekonstrukcija, taip pat yra projektuotojai.
f) Projektavimas remiantis empiriniais duomenimisNors projektai paprastai įforminami dokumentais (spausdintiniais arba elektroniniais), kai kuriems pro-jektams tai negalioja. Tai paprastai būna empiriniai projektiniai sprendimai dėl nuolatinių statinių ar laiki-nųjų konstrukcijų (įskaitant laikinas atramas ir laikinas platformas), kurie dažnai priimami statybvietėje. Vis dėlto tai vis vien yra projektai, kuriuose turi būti atsi-žvelgta į bendruosius prevencijos principus.
g) Pavojų nustatymas ir rizikos valdymasPavojų nustatymas ir rizikos valdymas yra pagrindiniai procesai, kuriuos projektuotojai turi suprasti ir taikyti visame projektavimo etape.
85
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Nacionalinės teisės aktuose į šį klausimą atsižvelgiama įvairiais būdais, bet yra bendras pagrindinis dalykas – kad projektuose būtų atsižvelgta į bendruosius prevencijos principus, t. y.:• būtųnustatytiirpašalintipavojai,ojeiguvisųpavojų
pašalintineįmanoma,• visų likusiųpavojų keliama rizikabūtų sumažinta iki
priimtinolygio,ir• būtųvisiškaiatsižvelgta įbendrųjųprevencijosprin-
cipųhierarchiją.
Pagrindinis tikslas yra parengti tokius projektus, kad statybos darbus, kiek įmanoma, būtų galima saugiai atlikti per visą objekto gyvavimo laikotarpį.
➜ Žr. 1.3. Rizikos vertinimas, p. 22
Geroji patirtis
Gerasprojektasdažnaisusijęssuiteraciniuprocesu,kurioeigojerengiamiįvairūsužrašai–taigalibūtiprojektavimoužduotys,nustatytosprojektavimoprielaidos,brėžiniai,apskaičiavimai,pastaboskitiemsprojektuotojamsirt.t.
Projektavimoprocesetaikantgeraivaldomąpožiūrįdarytirašytiniusužrašus,norspagaldirektyvątiesiogiainereikalaujamadarytikokiųnorsrašytiniųužrašų.Busatvejų,kairašytiniųužrašųpranašumaibusriboti,pavyzdžiui,paprastųprojektųatveju,kaivienasprojektuotojasperribotąlaikąišsprendžiavisusprojektavimoklausimus.
Geroji patirtis
Rengtisuprofesinėssaugosirsveikatosklausimaissusijusiusdokumentus,kaipkadrengiamisukitaisklausimaissusijędokumentai,jeiguprojektuoseilgąlaikądalyvaujakitiprojektuotojaiirprojektavimogrupės.
Projektavimo etapai
Projektuotojai suskirsto projektavimo procesą į atski-rus etapus keliais būdais.
Yra šie būdai:• pirminisirišsamusprojektavimas;• koncepcinis,eskizinisirišsamusprojektavimas;ir• penkiųetapųpožiūris: 1) įvertinimas, 2)projektavi-
moužduotis(kaipduparengiamiejietapai),3)kon-cepcinis projektavimas, 4) projektinių sprendimųplėtojimas,5)techninisarbaišsamusprojektavimas.
Paprasčiausių projektų atveju gali būti tik vienas etapas.
Įgyvendinant profesinės saugos ir sveikatos tikslus paprastai nesvarbu, kokie etapai ar procesai taikomi projektuojant. Svarbiausia yra užtikrinti, kad taikomas požiūris būtų struktūrinis, pagrįstas ir kad į svarbius saugos ir sveikatos apsaugos klausimus būtų atsižvel-giama kiekviename projektavimo etape.
84 pavyzdys
Atliekantkoncepcinįprojektavimą,perkeltisiūlomasobjektųstatybosvietasįneužterštasarbamažiauužterštasstatybvietėsdalis,kadbūtųišvengtadarbosuužterštugruntu.
Projektavimo proceso sisteminimas
Projektuodami projektuotojai turėtų taikyti struktūrinį požiūrį į saugą ir sveikatą.
Geroji patirtis
Nustatytiužsakovoporeikius.
Nustatyti,kąreikiaįtrauktiįprojektavimogrupęirsukuokonsultuotisarkitaipįtrauktiatliekantprojektavimodarbus.
Nustatytiprojektinėsinformacijosporeikius.
Nustatytipavojus,kuriedėlprojektogalikiltiatliekantstatybosdarbuspervisąobjektogyvavimolaikotarpįirkaiobjektasnaudojamaskaipdarbovieta.
Jeiguįmanoma,pašalintipavojusirsumažintilikusiųpavojųkeliamąrizikąlaikantisbendrųjųprevencijosprincipų(apsvarstytiir(arba)pakeistiprojektiniussprendimus,darbometodus,medžiagas).
Kartusuprojektupateiktiinformacijąapieprojektoriziką,kurigreičiausiainebuskitiemsaiškiaimatoma.
Pateiktisaugosirsveikatosdokumentųbylaiskirtąinformaciją.
Direktyvos II priede pažymėta tam tikrų rūšių darbo veikla, susijusi su konkrečia rizika darbuotojų saugai ir sveikatai. Projektuotojai turėtų skirti tai veiklai ypatin-gą dėmesį.
h) Užsakovo poreikių nustatymasJie gali būti susiję tik su būsimu užbaigto objekto nau-dojimu, bet gali būti ir kita svarbi informacija, dėl ku-rios reikėtų kreiptis į užsakovą.
85 pavyzdys
Paskesnioįrengimoreikalavimaiirilgesnėstrukmėsplanaidėltolesnioobjektoplėtojimoatliekantpla-nuojamąrekonstrukcijąirnumatomąpertvarkymąpritaikantkitomspaskirtims.
Tokiaisatvejaisgalimaparengtitokįprojektą,kadpaskesniprojektavimoirstatybosdarbainebūtųbereikalosudėtingiirsunkūs.
86
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
i) Nustatymas, ką reikia įtraukti į projektavimo grupę ir su kuo reikia konsultuotis ar kitaip įtraukti atliekant projektavimo darbusTikimasi, kad projektavimo grupė turi žinių, įgūdžių, patyrimo ir patirties darbams atlikti – jau vien dėl vieno aiškaus pagrindinio etapo prieš užsakovui pateikiant užsakymą, o projektuotojui jį priimant, per kurį projek-tuotojas turi atitikti užsakovo reikalavimus kompeten-cijos klausimais.
Daugeliu atvejų siekiant užtikrinti, kad į profesinės saugos ir sveikatos klausimus būtų tinkamai atsižvelg-ta, reikės dirbti su kitais. Įtraukti gali reikėti daug įvairių žmonių. Tai, be kita ko, gali būti specializuoti projek-tuotojai, asmenys, turintys konkrečių žinių apie gali-mus statybos metodus, ir tie užsakovo grupės nariai, kurie naudos ir prižiūrės užbaigtą objektą, taip pat sau-gos ir sveikatos apsaugos specialistai.
Taip pat bus būtina atsižvelgti į tai, kaip užsakovas ar projekto vadovas nori dalyvauti, kad galėtų įsitikinti, jog projektuotojai parengs projektus, kuriuose bus at-sižvelgiama į bendruosius prevencijos principus. Taip pat reikės atsižvelgti į tai, kur ir kaip su projektavimo grupėmis dirbs saugos ir sveikatos koordinatorius pro-jekto parengiamuoju laikotarpiu, jeigu pagal projektą reikalaujama, kad toks koordinatorius būtų paskirtas.
Geroji patirtis
Įtrauktirangovus,kaijiejaupaskirti,įkonsultacijųprocesą,kadjiegalėtųprisidėtiprieprojektavimoprocesosavopatirtimiprofesinėssaugosirsveika-tossrityje.
Įtrauktituos,kuriebussusijęsupaskesniuobjektonaudojimu,remontuirtechninepriežiūra,nesjiegalipateiktipapildomųįžvalgųapiegalimuspavojusirgalimusbūdusįjuosatsižvelgtiprojektuojant.
j) Projektinės informacijos poreikių nustatymasNustatant projektinės informacijos poreikius, paprastai reikia atsižvelgti į trejopą informaciją:
• informaciją apie bendrąją aplinką, kurioje objektas busstatomas,irapiesiūlomąstatybvietę(įskaitantvisasesa-massaugosirsveikatosdokumentųbylas):
ši informacija paprastai bus surinkta pradiniais projek-to etapais. Projektavimo grupė turėtų peržiūrėti infor-maciją ir nustatyti visus trūkumus. Po to reikėtų imtis priemonių visiems trūkumams pašalinti;
• informaciją apie konkrečius užsakovo poreikius irlūkesčiusdėlprojektavimoirapiestatybosprojektodalyvius:
šį klausimą reikia išspręsti su užsakovu prieš praside-dant projektavimo darbams. Užsakovo lūkesčiai, be kita ko, gali būti susiję su profesinės saugos ir sveikatos standartais, kuriuos, jo manymu, projekto dalyviai už-tikrins įgyvendindami projektą, įskaitant jo parengia-
muosius darbus, projektavimą ir statybą, ir naudodami objektą per visą jo gyvavimo laikotarpį. Projektuotojai turėtų suvokti tokių didesnių lūkesčių tikimybę ir būti-nybę užtikrinti, kad jie atliktų savo darbą tinkamai;
• informacijąapiegalimusstatybosmetodus,kuriegalibūtitaikomi:
pastaroji informacija priklausys nuo nagrinėjamų pro-jektinių sprendimų. Projektuotojams reikės žinoti, koks poveikis profesinei saugai ir sveikatai yra susijęs su gali-mais statybos metodais. Kiti projekto dalyviai galėtų pa-dėti ir projektuotojai turėtų aktyviai įtraukti juos į darbą, kad įgytų geresnį supratimą apie galimus pavojus ir pa-gilintų žinias apie alternatyvius projektinius sprendimus.
k) Pavojų, kurie gali kilti per visą objekto gyvavimo laikotarpį, nustatymasReikia atsižvelgti į pavojus, kurie kyla žmonėms atlie-kant statybos darbus per visą pagal projektą sukurtos pastatytos aplinkos gyvavimo laikotarpį, kad projek-tuotojai galėtų kuo labiau prisidėti gerindami profe-sinę saugą ir sveikatą. Panašiai projektuotojai gali pa-grįstai atsižvelgti į pavojus ir riziką, kurie gali pasireikšti naudojant objektą kaip darbo vietą ir kuriuos galima pašalinti ar sumažinti parengus gerą projektą.
Pavojai turėtų būti nustatomi kiekviename projektavi-mo proceso etape ir tai darant turėtų dalyvauti reikalin-gą patirtį turintys žmonės. Paprasčiausių projektų atve-ju visas būtinas žinias ir patirtį gali turėti vienas asmuo. Sudėtingiausių projektų atveju gali būti tinkama taikyti formalesnį požiūrį – be kita ko, suburti grupę iš projekto dalyvių atstovų ir taikyti struktūrinės analizės sistemą.
Pavojai kiekviename etape turėtų būti nustatomi gana patikimai, kad būtų galima užtikrinti, jog bus priimti teisingi sprendimai. Požiūris į profesinę saugą ir sveika-tą turėtų būti įtrauktas į įprastą projektavimo praktiką ir į tikrinimo bei patvirtinimo sistemas. Gali būti iššvaisty-ta daug išteklių, jei vėliau paaiškėtų, jog būtina peržiū-rėti ankstesnius sprendimus ir atlikti perprojektavimą.
Nustatant pavojus kiekviename projektavimo etape (pavyzdžiui, koncepcinio, eskizinio ir išsamaus) reikėtų sutelkti dėmesį į tuo metu priimamus sprendimus ir į poveikį, kurį jie gali daryti profesinei saugai ir sveikatai. Geriausia taikyti struktūrinį požiūrį, kad būtų galima iš-nagrinėti kiekvieno svarstomo projektinio sprendimo poveikį. Daugelis projektavimo organizacijų turi pavo-jų nustatymo sistemas, kurias įtraukia į savo kokybės užtikrinimo sistemą. Jeigu taip nėra, projektuotojams kaip atmintinės gali praversti bendrieji pavojų sąrašai.
➜ Žr. 3. Pavojai ir rizika visais statybos projekto eta-pais. Keletas pavyzdžių, p. 69
Pavojai gali būti nustatomi pagal „pirmąsias priežastis“, kai dėl kiekvieno klausimo žiūrimas bendrasis pavojų sąrašas. Tačiau tai gali būti nepatenkinama, nes reika-lauja laiko ir išteklių, o sudėtingesni pavojai gali būti lengvai pražiūrėti.
87
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Projektavimo etape pavojus geriausiai nustato tie, ku-rie projektuoja; jie turėtų turėti pakankamai žinių ir patirties darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir gebėti nustatyti pagrindinius pavojus, į kuriuos reikia atsižvelgti kiekviename projektavimo etape.
Geroji patirtis
Koncepcinioprojektavimoetapenustatomųpavojųirklausimų,įkuriuosgalireikėtiatsižvelgti,pavyzdys:
• Bendraaplinka,supantiprojektoaikštelę(įskaitantkitųrūšiųveiklą,pastatus,kitaskonstrukcijas,kitąinfrastruktūrąirkitusasmenis,pavyzdžiui,gyventojus,kuriemsgalibūtipakenktastatybosveikla).
• Patistatybvietėirbetkokiajojetęsiamaveikla.• Naujosinfrastruktūrosišdėstymas,įskaitant
poetapinį,irpoveikisdarboerdveibeidarbuotojųbuitinėmspatalpomsatliekantstatybosdarbus.
• Pagrindiniųelementųstruktūrinėsformosirmedžiagųpasirinkimas.
• Statybastatybvietėjeirsurinkimasnestatybvietėje.• Projektiniųelementų,kaipantaimašinųskyrių
irpagrindiniųinžineriniųkomunikacijųtrasų,išdėstymas.
• Visoslaikinosioskonstrukcijos,kuriųgalireikėti,irbetkokiejųsąveikossunuolatinėmiskonstrukcijomspadariniai.
• Logistiniaipadariniaidėlįstatybvietęatvežamųirišjosišvežamųmedžiagųsrauto.
• Pagrindiniųstatybvietėsįrenginiųpasirinkimopadariniai.
• Darbometodai,kurietikriausiaibustaikomistatybosmetu.
• Vadovybėspatirtisirkompetencijabeisektoriaustechniniųžiniųbazė(įskaitantprojektuotojustiekėjusirrangovus)irdarbuotojųpatirtis,kompetencijabeižinios.
• Paskesnisnumatomasužbaigtoprojekto,kaipdarbovietos,naudojimas.
• Tolesnisobjektoišlaikymas,valymas,apdailoskeitimasirkitapriežiūra.
• Betkokiereikalavimaidėlgalimosbūsimosrekonstrukcijos.
• Galutinėobjektodekonstrukcija.• Prieigairevakuaciniaiišėjimai,atsižvelgiantįeismo
valdymą.
86 pavyzdys
Eskizinioprojektavimoetapenustatomųpavojų,įkuriuosreikėsatsižvelgti,pavyzdžiai:
• Išsamesniskoncepciniameetapesvarstytųklau-simųnagrinėjimas,nesjaupriimtipagrindiniaisprendimai.
• Smulkiųsubrangovųveiklastatybvietėjeirlogis-tika,skiriantypatingądėmesįtaiveiklai,kuri,kaipbendraižinoma,keliaprofesineisaugaiirsveikataididesnęrizikąpervisąobjektogyvavimolaikotarpį.
87 pavyzdys
Išsamausprojektavimoetapenustatomųpavojų,įkuriuosreikėsatsižvelgti,pavyzdžiai:
• Objektosudedamųjųdaliųmontavimasirgaliausiaiišardymas.
• Laikinųjųpatalpųmontavimasirgaliausiaiišardymas.• Kiekpaprastaigalimaišlaikytiužbaigtoprojekto
dalistvarkingasirjasprižiūrėti.• Taspatsdėlprofesinėssaugosirsveikatosklausimų
naudojantobjektą(pripažįstant,kadšįklausimąturėsspręstiužsakovasirnaudotojas,bettainėratasklausimas,kurįkasnorsturėtųspręstipagalStatybviečiųdirektyvą).
Geroji patirtis
Parengtiglaustąnustatytųpavojųpaaiškinimą,ovėliaunurodyti,kaipįjuosbuvoatsižvelgta.
Perduotiatitinkamąinformacijąapieprofesinęsaugąirsveikatąprojektavimogrupėms,jeiguprojektavimodarbusvienagrupėperduodakitai,siekiantsumažintitikimybę,kadasmenys,kuriegalinevisiškaisuprastipoveikį,galėtųpakeistisvarbiussprendimus.
l) Atsižvelgimas į bendruosius prevencijos principus
Rizikos vengimas šalinant pavojus
Pirmasis ir svarbiausias bendrųjų prevencijos principų principas – vengti rizikos šalinant pavojus. Jeigu įma-noma, šį principą reikėtų taikyti visais atvejais. Pradi-niame (arba koncepciniame) projektavimo etape taiky-ti tokį požiūrį dažnai būna gana paprasta, o plėtojant projektą, priešingai, tai daryti vis sudėtingiau.
➜ Žr. 1.2. Bendrieji prevencijos principai, p. 18
88
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
88 pavyzdys
Pertvarkiusbendrąsuplanavimągalibūtiįmanomaišvengtipavojingoeismoirstatybosbrigadai,irpaskesniemsnaudotojamskeliamopavojausįėjimoįstatybvietęvietoje.
Iš esmės turėtų būti pripažinta, kad žmonės statybvie-tėse patiria sužalojimus arba dėl veiklos, kurią patys vykdo, arba dėl bendros darbo aplinkos (įskaitant kitų žmonių veiklą).
Iš to išplaukia, kad atliekant statybos darbus patiriamų sužalojimų ir sveikatos sutrikimų tikimybę galima su-mažinti parengiant projektus, pagal kuriuos projekte užimtų žmonių skaičius būtų kuo labiau sumažintas:• padidinant elementų surinkimo ne statybvietėje
mastąir• pasirenkantprocesus,pagalkuriuosreikalingasdarbo
laikas statybvietėjebūtųkuo labiausumažintas (t. y.statybiniųkonstrukcijųmontavimopatogumas).
Tas pats galioja ir atliekant paskesnius statybos darbus likusiu projekto gyvavimo laikotarpiu, jei pavojų grės-mę galima sumažinti pasirenkant apdailą, kuriai nerei-kalinga techninė priežiūra.
Jeigu pavojai akivaizdžiai pašalinti taikant pakeitimą, svarbu patikrinti, kad dėl priemonių, kuriomis tai daro-ma, netyčia nekiltų kitų pavojų.
89 pavyzdys
Kaielementaisurenkaminestatybvietėje,įrengiantstatybvietėjedideliussurenkamuosiusblokusgalikiltididesnėtrumpalaikėriziką,jeiguįtokiąmontavimorizikąnebuvoatsižvelgtaprojektuojant.
➜ Žr. 4 priedą „Projektavimo registracijos lapas“, 5 skiltį, p. 125
Rizikos, kurios negalima išvengti, įvertinimas
Ne visus pavojus galima pašalinti, dalis jų neišven-giamai liks.
Projektuotojai turi atsižvelgti į riziką, kuri kils dėl pro-jektavimo rezultatų, dėl kurių jie apsisprendė individu-aliai ar kartu su kitais, ir dėl tų rezultatų, kurie atsiranda savaime, nes niekas į juos neatsižvelgė. (Pastarasis atve-jis pasitaiko tada, kai projektavimą prastai koordinuoja arba iš viso nekoordinuoja ir kai du ar daugiau projek-tuotojų galėtų atsižvelgti į klausimą, pavyzdžiui, povei-kį saugai ir sveikatai laikinųjų ir nuolatinių konstrukcijų projektavimo sandūroje, bet nė vienas to nedaro.)
Jeigu projektuotojai pasirinko struktūrinį požiūrį, jie jau bus parengę sąrašus, kuriuose bus išvardyti klau-simai ar veikla, dėl kurios gali kilti pavojai, kurie iki šiol nebuvo pašalinti.
Geroji patirtis
Taikytiprojektuispecialiaipritaikytąpaprastokokybi-nioįvertinimoirrizikosmažinimosistemąirapžvelgti,kaipprojektiniaissprendimaisgalimageriausiaisumažinti:
• žalosprofesineisaugaiirsveikataitikimybę;• galimąsužalojimų,kuriegalibūtipatirti,sunkumą;ir• rizikossusižalotiatsiradimodažnumąirtrukmę.
Ypač išplėtoto kiekybiškai įvertinamo rizikos vertinimo tikriausiai nebus reikalaujama, nebent dėl projekto as-pektų galėtų kilti didelio nelaimingo atsitikimo pavojus.
Projektuotojai turėtų kreipti dėmesį į rizikos mažinimą, pasitelkdami turimas žinias ir patirtį (ir žinias bei patirtį tų, su kuriais konsultavosi) apie veiklą, kurios reikės im-tis per visą objekto gyvavimo laikotarpį. Jeigu reikėjo atlikti tyrimus ir bandymus (pavyzdžiui, dėl naujos ar nežinomos veiklos), žinių visumą papildys informacija apie pavojus ir kontrolės priemones.
Dėmesys didelei rizikai aiškiai atsipirks. Tokiu pat būdu reikėtų įvertinti ar pakankamai atsižvelgti į riziką, dėl kurios patiriami palyginti nereikšmingi sužalojimai, jei-gu tokią riziką galima sumažinti, ypač tais atvejais, kai susijusios išlaidos būtų nedidelės.
Reikėtų atidžiai apsvarstyti sveikatos sutrikimų, įskai-tant ir tuos, kurie atsiranda dėl ilgiau trunkančio povei-kio darbuotojui, prevenciją, o ne siauriau apsvarstyti labiau akivaizdžius saugos klausimus. Projektuotojai neturėtų tiesiog nuspręsti, kad su rizika susijusius klau-simus gali išspręsti kiti projekto vykdymo etape.
Daugelis projektavimo mažinant riziką strategijų bus gerai žinomos iš žinių ir patirties, sukauptos iš ankstes-nės gerosios patirties, ir jas bus lengva perimti. Taip pat reikėtų nepamiršti ir naujovių, kurios būtų kuriamos taikant naują projektavimo požiūrį į įsisenėjusias pro-blemas, kad būtų galima tobulinti pažangą ir gerinti sektoriaus veiksmingumą.
Geroji patirtis
Įtrauktikitusprojektodalyviusįprojektogrupę,kadprofesinėssaugosirsveikatosklausimusbūtųgalimabendraiperžiūrėtikiekvienameprojektavimoprocesoetape,ypačdidesniuoseprojektuose.
Rizikos šalinimas jos atsiradimo vietoje
Šalinant riziką jos atsiradimo vietoje, rizika „sulaikoma“ toje vietoje, kurioje kyla, dažnai, bet ne visada, taikant kokią fizinę kliūtį.
89
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
90 pavyzdys
Surenkamosioskonstrukcinėsdalys,kuriosužtikrinajuosįrengiantiemsasmenimskraštųapsaugą.
Triukšmąslopinantysaptvaraiaplinktriukšmošaltinius,kuriųnegalimapašalinti.
Apsaugaiaplinkpavojingasjudančiųmašinųdalis.
Užtvarospėstiesiemsirjudančiomstransportopriemonėmsatskirti.
Projektas,kuriamenumatytisurenkamiejilaiptai,kadbūtųgalimaankstiįrengtinuolatinęprieigą.
Darbo pritaikymas asmeniui
Pritaikydami darbą asmenų gebėjimams, projektuoto-jai gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie:• laikinųstatybosdarboviečiųsuplanavimo;• darboįrangospasirinkimoir• darboirgamybosmetodųpasirinkimo.
Visi projektuotojai turi atsižvelgti į žmonių gebėjimus saugiai dirbti (pavyzdžiui, pasiekti, pakelti ir valdyti darbo operacijas) ir į erdvę, kuri bus reikalinga, kai pri- ima projektinius sprendimus dėl objekto, įskaitant jame esančias inžinerines komunikacijas, sudedamųjų dalių svorio, formos, dydžio ir įrengimo vietos.
91 pavyzdys
Mechaninių(elektrinių)įrenginiųskyriaussuplana-vimeturibūtiatsižvelgtaįgalimussunkumus,sukuriaisgalisusidurtiasmenys,kuriemstameskyriujereikėsatliktistatybos,įrengimo,techninėspriežiūrosirelementųpakeitimodarbus.
Derinimas su technikos pažanga
Projektuotojams reikia nuolat išsamiai susipažinti su techniniais pokyčiais, kad šios dienos projektuose būtų galima išspręsti vakar dienos problemas ir taip užtikrin-ti saugesnį rytojų.
Pavyzdžiui, per pastaruosius dešimtmečius padaryta didelė pažanga su išorinių objektų paviršių technine priežiūra susijusių prieigos sprendimų srityje. Projek-tuotojai gali sėkmingai panaudoti šiuos sprendimus savo projektuose, jeigu jie visiškai supranta, koks yra tokių sprendimų pajėgumas ir apribojimai.
92 pavyzdys
Suprojektuotiaplinkpastatussunkiesiemssunkveži-miamspritaikytasstovėjimoaikšteles,kadbūtųgali-manaudotikilnojamąsiaspakeliamąsiasplatformas.
Pasinaudotilaimėjimaispažangiųpaviršiausdangųirsiūliųsandarinimomastikųsrityje,dėlkuriųpagerėjošiųmedžiagųveiksmingumas,taigireikiamažiautechninėspriežiūros.
Pasirinktitokiasmechanineskrovimoiriškrovimosistemas,kuriosleistųtaikytiintegruotąpožiūrįįmedžiagųkrovimąiriškrovimą,taigibūtųsumažintaskrovimorankomisporeikis(pavyzdžiui,stacionarūsirjudamiejikranai,prekiųkeltuvai,padidintopravažu-mošakiniaiautokrautuvai,padėklųkrautuvaiirt.t.)
Pavojingo darbo pakeitimas nepavojingu arba mažiau pavojingu
Laikytis šio principo projektuotojams yra gana papras-ta, jeigu tik jie nesiekia išdėstyti projektinių sprendimų, kuriuose rizika gali būti daugiau ar mažiau panaši. Tas pats galioja ir kai rengiamas didelis projektas ar tik pri-imamas sprendimas dėl kambario perdažymo speci-fikacijų. Taikant pagrįstą požiūrį paprastai bus galima greitai nustatyti geriausius projektinius sprendimus.
93 pavyzdys
Vengtibūtinybėskastiinžineriniųkomunikacijųiškasasgalimaiužterštamearbakitaisatžvilgiais„problemiška-me“grunteirperkeltikomunikacijaskiturarbaatitinka-maisureguliuotiinžinerineskomunikacijasbendruoseinžineriniųkomunikacijųkanaluoseirparengtinaiapdorotigruntątokioseteritorijose.Atliekantkasybosdarbus,rizikavistiekkils,betjibusmažiaupavojinga,nesužterštogruntokeliamųpavojųbusišvengta.
94 pavyzdys
Nustatytipatekimoįmašinųskyriuskelius,kuriuosenebūtųstatmenųkopėčiųirbūtųišvengiamanepa-lankiųorosąlygųpoveikio.Naujajamekelyjevistiekkilstamtikrarizika,betjibusgerokaisumažinta.
95 pavyzdys
Nurodytiišoriniųpaviršiųapdailainaudotibetonokietėjimolėtiklius,onesmūginiusbetonopaviršiausapdirbimoįrankius.Lėtikliaiyrasusijęsutamtikrarizi-ka,betbusišvengtatriukšmoirdulkių,atsirandančiųnaudojantįrankius.
96 pavyzdys
Prevencinispožiūrisįmedžiagųpasirinkimą.Naudotikaikuriasmedžiagasaiškiaiuždrausta.Kaikuriosprojektavimoįmonėsparengė„raudonų,geltonųiržalių“pasirinkimųsąrašusdėlkitųmedžiagųirįprastaiatsižvelgiaįtaivisuosesavoprojektuose.Tipiškipavyzdžiaibūtųnedegūs,netoksiškilipalaiirpaviršiausdangos.
90
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Nuoseklios bendros prevencijos politikos sukūrimas
Projektavimo įmonės paprastai bus nustačiusios for-malizuoto požiūrio į užsakovui skirtų suvestinių ir pas-kesnių projektų rengimą procedūras, kad užsakovo lūkesčiai būtų patenkinami. Įtraukti profesinę saugą ir sveikatą į tokius sprendimų priėmimo ir peržiūros pro-cesus nėra sudėtinga. Projektuose taip pat bus nustatytos procedūros, kurios mažesnių projektų atveju dažnai bus neoficialios, kad projekto dalyviai galėtų dirbti kartu ir siekti savo ben-drų tikslų. Į šias procedūras reikėtų įtraukti ir profesinę saugą ir sveikatą.
Geroji patirtis
Nustatyti„bendrusprojektorizikosregistrus“,kuriebūtųnaudojamikaippriemonėnustatytipavojus,juospaša-lintiarsumažintiirveiksmingaivaldytilikusiąriziką.
Pirmenybės suteikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su individualiomis apsaugos priemonėmis
Projektinis sprendimas, pagal kurį darbuotojai turi naudotis asmeninės apsaugos priemonėmis (AAP), ne-atitinka kolektyvinės apsaugos principo, nes asmeni-nėmis apsaugos priemonėmis individualus naudotojas apsaugomas tik iš dalies. Kolektyvinėmis priemonėmis apsaugomi visi, kam gali grėsti rizika.
97 pavyzdys
Aplinkplokščiąstogąįrengtasparapetasužtikrinaapsaugąvisiems,esantiemsantstogo;jeigustogokraštasneapsaugotas,žmonėmskylapavojusnukristi.Projektuotojamsreikėsįvertinti,aryrakokiųnorspavojų,kuriegresiatikkolektyvinespriemonesįrengiantiemsasmenims,irjeigutaip,atsižvelgtiįtairengiantprojektą.
Atitinkamų nurodymų darbuotojams teikimas
Šį paskutinį bendrąjį prevencijos principą galbūt ge-riausia vertinti projektuotojo akimis, kiek tai susiję su informacijos apie riziką, kuri greičiausiai nebus aiškiai matoma kitiems (įskaitant neįprastą), teikimu.
Užrašų apie pavojų šalinimą ir rizikos mažinimą tvarkymas
Jeigu projektuotojai nusprendė kiekviename projekta-vimo proceso etape užrašyti tam tikrą informaciją, nau-dinga trumpai pažymėti, kas buvo pasiekta ir į ką reikės atsižvelgti vėlesniuose projektavimo etapuose.
Informacijos apie riziką pateikimas su projektais
Projektuotojai turi teisę laikytis nuomonės, kad kiti projekto dalyviai projekto grupėje yra kompetentin-gi atlikti jiems skirtus darbus. Šie projekto dalyviai taip pat turi teisę tikėtis, kad projektuotojai kartu su savo projektais tam tikrais atvejais pateiks informaci-ją arba įspėjimus.
Projektuotojai turėtų pateikti įspėjimus, jeigu likusi rizika profesinei saugai ir sveikatai greičiausiai nebus matoma kitiems kompetentingiems projekto daly-viams. Taip gali būti dėl to, kad ta rizika paslėpta arba neįprasta.
Tokia rizika gali kilti iš:• projektuotojųparengtųprojektųarba• esamosaplinkos,kuriojebusatliekamidarbai.
Jeigu tokia projekto rizika kyla iš projektuotojų pareng-to projekto, pagrįsta tikėtis, kad projektuotojai imsis ini-ciatyvos atkreipti į ją kitų projekto dalyvių dėmesį. Tai galima padaryti ne vienu būdu. Informaciją ar įspėjimus reikėtų pateikti paprasta kalba: glaustai, aiškiai ir tiksliai. Jų forma turėtų būti tinkama naudotojams. Daugumai žmonių paprastai gali tikti pateikti brėžiniuose pasta-bas, kuriose, jeigu būtina, būtų pateiktos nuorodos į kitus patvirtinamuosius dokumentus. Informacija turi būti perduota kitiems tinkamu laiku, kad tie asmenys, atlikdami tolesnius projektavimo darbus ar rengdamie-si statybos darbams, galėtų visiškai į ją atsižvelgti.
Jeigu pavojus kelia esama aplinka (kaip antai, asbes-tas, užterštas gruntas, prastai sutvirtintas gruntas, švi-nas, PCB ir esami objektai), projektuotojai bus nustatę riziką projektavimo procese, taigi galės atkreipti į ją koordinatorių, rangovų ir kitų asmenų, įskaitant kitus projektuotojus, kurie gali remtis šiais projektais arba turės toliau juos plėtoti, dėmesį. Jeigu projektams būti-na paskirti saugos ir sveikatos koordinatorius projekto parengiamajame etape, jie galėtų dirbti kartu su pro-jektuotojais ir stengtis užtikrinti, kad kitų asmenų dė-mesys būtų į ją atkreiptas. Jeigu koordinatoriaus nėra, šios iniciatyvos turėtų imtis projektuotojai.
➜ Žr. 4 priedą „Projektavimo registracijos lapas“, p. 125
Informacijos saugos ir sveikatos dokumentų bylai teikimas
Projektuotojai turėtų pateikti reikiamą informaciją ko-ordinatoriams, kad jie galėtų į ją atsižvelgti rengdami ar tikslindami saugos ir sveikatos dokumentų bylas.
Ši informacija bus susijusi su užbaigtais projektais ir turėtų būti naudinga tolesnius projektavimo ar staty-bos darbus atliekantiems asmenims. Informaciją, kurią turėtų teikti, galima pagrįstai apriboti. Reikėtų atminti, kad bylai reikalinga informacija greičiausiai skirsis nuo reikalingos pradiniams statybos darbams, nes bylos tikslas yra užtikrinti, kad vienoje vietoje būtų sukaup-ta informacija, kuri bus naudinga atliekant paskesnius statybos darbus.
➜ Žr. 6 priedą „Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys“, p. 130
91
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
m) Pavyzdžiai dėl trijų skirtingų rūšių statybviečių
98 pavyzdys
Naujo daugiabučio gyvenamojo namo, kurį sudaro aštuoni aukštai virš žemės, įskaitant komerciniam naudojimui skirtą pirmąjį aukštą, ir du garažams skirti požeminiai aukštai, statyba.
Ypatybės
Poliųįkalimas.
Problemos
Projektuotojaipripažino,kadįkalantpoliuskiltųproblemųdėltriukšmo,kuriskenksdarbuotojamsirgyventojams,ypačgretaesančiaimokyklai.Jietaippatsusirūpinodėltriukšmoirrankasveikiančiosvibracijosrizikos,kurikiltųasmenims,naudojantiemsrankiniussmulkintuvuspoliųviršūnėmsnupjauti.
Sprendimai
Jiekreipėsipatarimųįrangovąirrangovaspasitelkėspecializuotąpoliųkalimosubrangovą.Kartujieapsvarstėkeliasgalimybesirradoproblemųsprendimą,kurispatenkinovisųporeikius.
Siekiantišvengtismūginiokalimo,vietojkalamųjųpoliųbuvopasirinktigręžtiniaimonolitiniaibetoniniaipoliai,opoliųviršūnėmsnupjautibuvopanaudotihidrauliniaižiediniaiskaldytuvai,užuotpasikliaujantrankiniaissmulkintuvais.Dėltosumažėjotriukšmas,daręspoveikįžmonėmsstatybvietėjeirmokykloje.Kartubuvopašalintasrankasveikiančiosvibracijospoveikisdarbuotojams.
99 pavyzdys
Mokyklos mokslinės laboratorijos aprūpinimas naujais įrengimais
Ypatybės
Didelėjemokyklojereikėjoperduetapus(kadmokyklatoliauveiktų)modernizuotilaboratorijųkompleksą.Tamreikėjopakeistivisuslaboratoriniusstalusirsusijusiasinžinerineskomunikacijas.
Problemos
Užsakovasnorėjo,kadtrikdžiųbūtųkuomažiau.Projektuotojasirrangovastaippatžinojo,kadyrabūtinakiekįmanoma–tiek,kiekjiegalėjo–sumažintidarbuotojųirmoksleiviųsužalojimųriziką,irjietaippatnorėjoužtikrinti,kadantrąjįetapąbūtųkuopaprasčiauįgyvendinti.
Sprendimai
Projektuotojaspasirinkonestatybvietėjegaminamuslaboratoriniusstalusirkartusuinžineriniųkomunikacijųprojektuotojuišsprendėklausimusdėlizoliuojančiųjungikliųirvožtuvųįrengimovietų.
Gamybanestatybvietėjereiškė,kadrizikastatybvietėjekilomažesniamdarbuotojųskaičiui,nesįrengimoužduotisbuvogreitaiatlikta.Žaliavųporeikistaippatbuvogerokaisumažintas,taigibuvoirlabiausumažintaspristatymųskaičius,irsaugojimoplotolabairibotojestatybvietėjeporeikis.Inžineriniųkomunikacijųizoliacijostaškųvietabuvokruopščiainustatyta.Visataireiškė,kadantrąjįetapąbuvogalimapradėtineatjungiantinžineriniųkomunikacijų,įrengtųpirmajameetapemodernizuotoselaboratorijose.
Dėltoatliktistatybvietėsdarbusantrajameetapebuvodaugpaprasčiau,otrikdžiųmokyklojebuvomažiau.Dėltobuvopaprasčiauatliktitolesniusinžineriniųkomunikacijųtechninėspriežiūrosdarbus.Kaiįmanoma,darbaibuvoatliekami,kaimokyklojenebuvožmonių.
92
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
100 pavyzdys
Naujo tunelio statyba taikant nepažįstamą metodą
Ypatybės
Statydamikeletądidelioskersmenstuneliųmiestoteritorijoje,užsakovasirprojektuotojaisiekėpanaudotineišbandytąmetodą.Jiemsbuvoįteigta,kadtokiubūdudaugsutaupytų.
Problemos
Šismetodastoješalyjeanksčiaunebuvotaikytasirprojektodalyviaibuvosusirūpinędėlgalimųpavojų,kuriekiltųstaigiosdidelėsgriūtiesatveju.Taikantmetodąbuvoužšlakstytaplonalaikinojibetoninėapdaila,kurivėliaubuvosutvirtintanuolatineapdaila,irtaikytasudėtingastadijinėsstatybossistema,kadgruntastebebūtųparemtas.
Sprendimai
Laikinosiomskonstrukcijomsirnuolatiniamsstatiniamssuprojektuotipasamdytapatyrusiprojektavimogrupė,kadbūtųužtikrintasvisavertisgrupėsnariųkoordinavimassaugosklausimais.Projektuojantirnustatantlaikinosiosapdailosveiksmingumoparametrustaikytaspagrįstasiratsarguspožiūris.Rangovaspasirūpino,kadjoinžinieriaiirkitidarbuotojaibūtųvisaverčiaiapmokyti,irtaippatpasamdėganapatyrusįvadovą.Projektuotojaiparengėirįdiegėnepriklausomąatidžiosdarbųstebėsenossistemą,kadpažanganebūtųdaromasaugossąskaita.Saugiojevietojesėkmingaipastatytasbandomasistunelioruožas.
Pamokosbuvoišmoktosirtiepatysprojektodalyviai,kuriedabarbuvogeriaupasirengęįgyvendintilikusiąprojektodalį,buvosuinteresuotilaikytistųpačiųdarbometodųirtaikytitokiąpatinžinerinępriežiūrąirstebėseną,kurieatliekantbandymąįrodėesantyssėkmingi.Projektodarbaibuvoužbaigtisėkmingai,bejokiųdidesniųnelaimingųnutikimų.
4.1.3. Parengiamųjų darbų užbaigimas prieš pradedant statybos darbusUžsakovai arba projekto vadovai ir projekto parengia-mojo etapo koordinatoriai šiame savo projektų etape turi atlikti tam tikras funkcijas.
Vykdymo etapo koordinatoriai, darbdaviai, rangovai, subrangovai ir savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi funkcijų, kurias turi atlikti šiame etape, reng-damiesi projekto vykdymo etapui, kai bus atliekami statybos darbai.
➜ Žr. 4.1.1. Projekto pradžia, p. 80. Šioje dalyje nu-statytos pagrindinės priemonės, kurių profesinės saugos ir sveikatos apsaugos tikslais reikės pa-rengiamaisiais projektų etapais.
Jos pakartojamos toliau ir pateikiami paaiškinimai nurodant funkcijas, kurias greičiausiai reikės vykdyti artėjant statybos darbų pradžiai. (Praktinės rekomen-dacijos dėl parengiamųjų darbų, kurios yra glaudžiai susijusios su darbais statybvietėje, pateikiamos toliau.)
a) Projekto grupių, kurios turėtų būtinų gebėjimų (žinių, patirties, įgūdžių ir patyrimo) profesinės saugos ir sveikatos srityje bei išteklių projektui sėkmingai užbaigti, nustatymasĮ grupę bus įtraukti papildomi projekto dalyviai, pa-prastai pagrindiniai rangovai ir subrangovai. Reikėtų taikyti patikimus atrankos kriterijus.
Geroji patirtis
Įtrauktiprofesinęsaugąirsveikatąįformalizuotusatrankoskriterijus.
Betkuriameatrankosprocese,bepaslaugų,kokybėsirdarbųatlikimolaiko,taippatbusderamainagrinėjamasirkainosklausimas.Reikėtųatsižvelgtiįsaugąirsveikatosapsaugą.Neprotingarinktistikpagalmažiausiąkainą.
Išpatpradžiųaiškiainurodyti(kaipantaisaugosirsveikatospriemoniųplane),kokiųrūšiųsudidelerizikasusijusistatybosveiklaypačrūpiprojektoparengiamuosiuoseetapuosedalyvavusiomsšalims,taipkadjostikisipriešprasidedantdarbamssusipažintisutinkamaisdarbųvykdymoplanais.
Nustatytiaiškiussaugosirsveikatoskriterijus,kuriebustaikomivertinantgalimusrangovus,išaiškintišiuoskriterijusgalimiemssubrangovamsirtikėtis,kadjieelgsispanašiai,jeigudarbaibūtųperduotisubrangovui.
b) Visiems svarbių projekto valdymo priemonių dėl profesinės saugos ir sveikatos nustatymas, kad visi projekto dalyviai žinotų, kokį vaidmenį turi atlikti, ir kaip jie turėtų bendradarbiauti su kitais bei koordinuoti su jais savo veiksmusReikėtų peržiūrėti su profesine sauga ir sveikata susi-jusias projekto valdymo priemones siekiant užtikrinti, kad jos patenkinamai aprėptų rangovo funkcijas. Šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad projekto grupės nariai galėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir koordinuoti savo veiksmus siekiant užtikrinti saugą ir sveikatos ap-saugą statybvietėje.
Geroji patirtis
Priemonės,kuriomissudaromagalimybėspręstisuprofesinesaugairsveikatasusijusiusklausimusintegruotubūdukartusukitaisprojektoreikalais,paprastailaikomossėkmingesnėmisneitos,pagalkuriasšieklausimainagrinėjamiatskirai.
Užtikrinti,kadsubrangovaibūtųįtrauktiįpriemones,jeigujiegaliteigiamaiprisidėti.
93
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
c) Užsakovų poreikių nustatymas, kad juos būtų galima patenkinti tuo pat metu, kai bus kuo labiau mažinama statybos darbuotojams gresianti rizikaTurėtų būti apsispręsta dėl galutinių užsakovo poreikių (kurie gali būti susiję su tam tikrais orientyrais atliekant statybos darbus).
Geroji patirtis
Užsakovamsatsižvelgtiįsavorangovųporeikius,daž-naidėlploto,reikalingodarbui,saugojimuiirbuičiai.
d) Kitų žmonių, kurių saugai ir sveikatai projektas gali daryti nepalankų poveikį, nustatymas ir darbo susitarimų su jais ar tinkamais tarpininkais sudarymasJeigu būtina, reikėtų ir toliau bendradarbiauti įtrau-kiant daugiau projekto dalyvių (pavyzdžiui, rangovus).
e) Informacijos apie einamąsias sąlygas statybvietėje, jos apylinkes ir galimus techninius bei projektinius sprendimus kaupimasInformacijos apie statybvietę tikriausiai bus padaugėję ir atsiras dar vienas informacijos apie numatomus sta-tybos darbus srautas, visų pirma susijęs su projektavi-mo darbais; prireikus reikėtų atkreipti į tą informaciją projekto dalyvių (įskaitant rangovus jiems rengiant pa-siūlymus savo užsakovams) dėmesį.
Geroji patirtis
Koordinatoriamsatliktipagrindinįvaidmenįrenkantirplatinantinformaciją,kurireikalingakitiemssiekiantprisidėtipriedidesnėssaugosirsveikatosapsaugosatliekantstatybosdarbus.
f) Rizikos vertinimo taikymas iš anksto numatomiems profesinės saugos ir sveikatos klausimams ir bendrųjų prevencijos principų taikymas, kai atliekami projektavimo darbai ir tenka priimti kitus sprendimusĮtraukiant į projekto grupę papildomus projekto daly-vius – kitus darbdavius (t. y. rangovus ir subrangovus), rizikos vertinimo ir bendrųjų prevencijos principų tai-kymas turėtų būti išplėstas.
Geroji patirtis
Taikytiintegruotusrizikosregistrus,kaipagrindiniaiprojektodalyviaidirbakartusiekdaminustatytipavojusirderinageriausiasjųšalinimo,jeitaiįmano-ma,priemonesbeipriemones,kuriomisrizika,jeigujospašalintinėraįmanoma,būtųsumažinamaikipriimtinolygio.
g) Tinkamų laikotarpių susijusiems darbams užbaigti nustatymasMakrolygmeniu užsakovai, jų patarėjai ir pagrindiniai rangovai turėtų išspręsti visus klausimus dėl laiko, rei-kalingo norint saugiai užbaigti projektą. Tokie pat klau-simai turėtų būti išspręsti ir mikrolygmeniu, paprastai tarp darbdavių (rangovų ir subrangovų), ir įskaitant koordinatorius, jeigu jie paskirti.
h) Saugos ir sveikatos priemonių planų rengimo užtikrinimasRengiant saugos ir sveikatos priemonių planus turėtų būti pažengta į priekį ir į juos turėtų būti įtraukta nau-dinga minėto pobūdžio informacija.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
Geroji patirtis
Koordinatoriamsįtrauktikitasšalis,visųpirmapagrindiniusrangovus,rengiantirtobulinantsaugosirsveikatospriemoniųplanus.
Rangovamspanašiaiįtrauktisavosubrangovus.
Įtrauktiplanusįinformaciją,kurisurinktasiekiantpadėtigalimiemsrangovamsjiemsrengiantpasiūly-mus,kuriebuspateiktiužsakovams.
Rangovuipateiktiplanus(arbasvarbiasjųištraukas)galimiemssubrangovams,kaijiesavoruožturengiasavopasiūlymus.
i) Užtikrinimas, kad, jei reikalaujama, būtų pradėta rengti saugos ir sveikatos dokumentų bylasBylos bus toliau pildomos. Bylose gali būti naujes-niems į projekto grupę įtrauktiems projekto dalyviams naudingos informacijos. Projekto dalyviams gali būti pranešta apie tolesnę informaciją, kurios iš jų bus tiki-masi, kad bylas būtų galima užbaigti.
j) Išankstinis pranešimasIšankstinis pranešimas kompetentingai institucijai turėtų būti pateiktas, kai bus pasirinkti pagrindiniai rangovai ir prieš prasidedant bet kokiems darbams statybvietėje.
➜ Žr. 4.1.1. Projekto pradžia, p. 80
k) Parengiamieji darbai prieš pradedant darbus statybvietėjeYra keletas praktinių klausimų, kuriuos parengia-muosius reikalus tvarkantys asmenys paprastai turi apsvarstyti prieš prasidedant darbams statybvietėje. Šie asmenys, be kita ko, gali būti užsakovai, projek-to vadovai, koordinatoriai (jeigu reikia juos paskirti), darbdaviai (rangovai ir subrangovai) ir savarankiškai dirbantys asmenys.
94
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Užsakovai ir projekto vadovai turėtų ir toliau vykdyti funkcijas, kurios jiems nustatytos pagal 4 straipsnį.
➜ Žr. 2.3.2. Užsakovas, p. 36, ir 2.3.3. Projekto vado-vas, p. 39
Projekto parengiamojo etapo koordinatoriai taip pat turėtų vykdyti savo funkcijas.
➜ Žr. 2.3.5 g) Kokios yra saugos ir sveikatos koor-dinatorių projekto parengiamuoju laikotarpiu funkcijos?, p. 44
Užsakovai, jų projekto vadovai turėtų skirti pakanka-mai laiko parengiamiesiems darbams, kurių reikės im-tis prieš prasidedant darbams statybvietėje, atlikti, ir tai turėtų būti atitinkamai numatyta saugos ir sveikatos priemonių planuose.
Geroji patirtis
Nustatytirealųlaikotarpįpasirengimamspriešdarbųpradžiąatlikti.
Pakartotinaiįvertintilaikotarpį,jeigurangovaiišreikštųnuomonę,kadnumatytaslaikasnepakankamas.
Skubiųtechninėspriežiūrosprojektųatveju,ypačtada,kainustatytiįpareigojimailikviduotiužsakovoavarijųpadariniustechniškaiprižiūrintjopatalpas,atliktitiekparengiamųjųdarbų,kiektikįmanoma,atsižvelgiantįišankstonumatomusstatybosdarbus,irnustatytitvarką,kurileistųužbaigtilikusiusparen-giamuosiusdarbuskiekgalimagreičiaunekenkiantsaugai(pavyzdžiui,įmonė,sukuriasudarytasutartisdėlužsakovo,kurisvaldodidelįvartojimoprekiųpar-duotuviųtinklą,avarijų,tokiųkaipvandensnuotėkis,padariniųlikvidavimonedarbovalandomis,susitariasuužsakovu,kadpagrindinėinformacijaapierizikąsaugaiirsveikataiirkaipjąpašalinti(pavyzdžiui,elek-trosgrandiniųizoliacija,saugūspraėjimaiirt.t.)būtųiškabintaprievisųpatalpųįėjimodurų).
Užsakovai, projekto vadovai, koordinatoriai ir rango-vai turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Reikėtų taikyti pagrįstą požiūrį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į darbų pobūdį, mastą ir į prisiimamą riziką. Be kita ko, reikės apsvarstyti šiuos praktinius klausimus:• saugosirsveikatospriemoniųplanus;• saugosirsveikatosdokumentųbylas;• valdymo irorganizacinespriemones (įskaitant staty-
bvietėstaisykles);• išankstiniusdarbus;• prieigąpriestatybvietės;• ribų apsaugos užtikrinimą ir visų uždraustų zonų
atskyrimą;• esamasirlaikinąsiasinžinerineskomunikacijas;• statybvietėssuplanavimą, įskaitanteismomaršrutus;
saugojimovietas;• medžiagųkrovimąiriškrovimą;• laikinuosiusbiurusirbuitiniuspatogumus;• asmeninėsapsaugosįrangospolitiką;• avarinespriemones;• mokymą.
Susipažinimas su siūlomais darbais ir statybviete
Nauji projekto dalyviai turėtų su-sipažinti su siūlomų darbų pobū-džiu, mastu bei su statybviete, kad galėtų žinoti, koks gali būti daro-mas poveikis profesinei saugai ir sveikatai. Tam, be kita ko, gali būti peržiūrimi dokumentai ir lankoma-si statybvietėje.
Geroji patirtis
Tikrintikitųpateiktąinformacijąatliekantpatikrinimąstatybvietėje,pvz.:
• Aryrapavojingųatliekų?• Arpažymėtospavojingosmedžiagos(pvz.,asbes-
tas),užterštosvietosarnesprogęsprogmenys?• Aryraantžeminiųelektrostiekimolinijų,požeminių
inžineriniųkomunikacijųarkitųstiebųirarjieteisin-gaipažymėtistatybvietėsplanuose?
• Arparūpintasvandenstiekimasgaisramsgesinti?• Aružtikrintaselektrostiekimas?• Aryrakokiųkitųapribojimų,susijusiųsuaplinkinė-
mispatalpomis,keliaisargeležinkeliais?• Kokioseismovaldymokontrolėspriemonėsirapri-
bojimaijaunustatyti?• Kokiospriemonėstaikomosgyventojamsapsaugoti?
Saugos ir sveikatos priemonių planai
Saugos ir sveikatos priemonių planai yra pagrindiniai dokumentai, kuriuos turės išnagrinėti į projekto grupes įtraukti nauji projekto dalyviai, kad susipažintų su spe-cialiais projekto profesinės saugos ir sveikatos klausi-mais ir būtų išsamiai informuoti.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
Geroji patirtis
JRangovams,saugosardarbuotojųatstovams,koordi-natoriamsiružsakovams(projektovadovams)bendraiperžiūrėtisaugosirsveikatospriemoniųplanusirjuostikslintiatsižvelgiantįpasiektussusitarimus.
Saugos ir sveikatos dokumentų bylos
Jeigu saugos ir sveikatos dokumentų bylos jau pareng-tos, tai bus papildomi dokumentai, kuriuos į projekto grupes įtrauktiems naujiems projekto dalyviams gali reikėti išnagrinėti, kad susipažintų su esamais profesi-nės saugos ir sveikatos klausimais ir būtų išsamiai in-formuoti. Jeigu rengiant saugos ir sveikatos priemonių planus į tokiose bylose pateiktą esminę informaciją buvo visiškai atsižvelgta, peržiūros poreikis sumažės.
Jeigu reikia parengti naują bylą (arba patikslinti esa-mą), rangovai turėtų išsiaiškinti, kokį vaidmenį turi at-likti ir kokio indėlio iš jų tikimasi.
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla, p. 61
95
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Geroji patirtis
Įprojektogrupesįtrauktiemsnaujiemsprojektodalyviamsperžiūrėtiesamasbylasirpateiktikitiemsdalyviamsklausimus,jeiguesamaabejoniųdėlkokiosnorspriemonėssvarbossaugaiirsveikatosapsaugai.
Rangovamspasirūpinti,kadjieirjųsubrangovaižinotų,koišjųtikimasiteikiantsaugosirsveikatosdokumentųbylomsskirtąinformaciją.
Pradedantrengtinaująbylą,susitartisuužsakovais,kokiąinformacijągalibūtinaudingapateiktiesa-momsbylomsarkitiemsdokumentamspapildyti.
Valdymo ir organizacinės priemonės, įskaitant staty-bvietės taisykles ir planus
Informacija šiuo klausimu turėtų būti įtraukta į saugos ir sveikatos priemonių planus. Planai, jei reikia, turėtų būti peržiūrimi, derinami ir tikslinami. Reikėtų imtis veiksmų atitinkamoms priemonėms nustatyti, įskai-tant tinkamų žmonių atranką, būtinos tvarkos nusta-tymą ir jos įdiegimą (įskaitant visą mokymą, kurio gali prireikti saugos ir sveikatos apsaugos tikslais).
Turėtų būti parengtos ir suderintos statybvietės taisy-klės. Reikėtų susitarti dėl priemonių, kaip atkreipti į jas darbuotojų ir kitų žmonių dėmesį.
Paprastai siekiant prisidėti prie saugos statybvietėje užtikrinimo, naudinga parengti statybvietės planus, kuriuose būtų pažymėti eismo maršrutai, statybvietėje esanti infrastruktūra ir priemonės.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
Jeigu pagal nacionalinės teisės aktus saugos ir sveika-tos priemonių planų nereikalaujama, šalys, ketinančios netrukus pradėti statybos darbus, vis vien turės ap-svarstyti panašius klausimus. Jeigu darbas trumpalai-kis, tariantis su užsakovais tokiais klausimais gali būti naudingi žodiniai susitarimai, glausti paaiškinimai ar paprasti schematiniai brėžiniai.
Geroji patirtis
Įsaugosirsveikatospriemoniųplanusįtrauktistatybvietėsplanus,kuriuosebūtųpažymėtieismomaršrutai,statybvietėjeesantiinfrastruktūrairt.t.,jeigutokiųplanųdarnėra.
Išankstiniai (arba nulinio ciklo) darbaiŠiame projekto etape reikėtų atlikti visus išankstinius arba nulinio ciklo darbus, jeigu tai dar nebuvo padaryta.
101 pavyzdys
Atliekantdarbusupėseirvandentakiuose,dėlrizikos,kuriąkelialiūtisirštorminispotvynis,galireikėtiimtisišankstiniųsaugospriemonių,pavyzdžiui,įrengtinukreipiamuosiuskanalusiružtvankas.
Geroji patirtis
Priešpradedantlikusiusstatybosdarbuspašalintitaršąirasbestąbeiišspręstisunesprogusiaissprogmenimissusijusiusklausimus.
Patekimo į statybvietę vietos ir privažiavimo keliai
Kad statybvietėje būtų galima pradėti statybos darbus, reikėtų nustatyti ir įrengti tinkamas patekimo į staty-bvietę vietas ir privažiavimo kelius.
Jų skaičius ir pavidalas priklausys nuo su darbais susi-jusių reikalavimų ir kitų šalių (pvz., užsakovų, gretimų objektų gyventojų, automobilių kelių direkcijos ir t. t.) keliamų reikalavimų. Labai didelėse statybvietėse atlie-kant išankstinį planavimą gali būti nustatyta, kad atlie-kant darbus patekimo vietas reikėtų keisti.
Geroji patirtis
Konsultuotissuužsakovais,gretimųobjektųgy-ventojaisirautomobiliųkeliųdirekcijadėlgeriausiųpatekimovietųirprivažiavimokeliųprojektavimoirjųįrengimo.
Suderintiįėjimamsirišėjimamstaikytinuskriterijus(pavyzdžiui,būtiniausiasmatomumasirt.t.).
Atsižvelgtiįesamuseismosrautusirjudėjimą,siekiantsumažintiriziką,ypačjeigudarbaiatliekamigreitkelyje.
Pripažinti,kadpėstiejigalibūtineapsaugotinuoeismojudėjimoįėjimoirišėjimovietose,irplanuojantatsižvelgtiįneįgaliuosius.
Jeiguįmanoma,vengtikirstiviešuosiuskelius,oprie-šinguatvejupasirūpintikontrolėspriemonėmis,kaipantaieismoreguliavimosignalineįranga.
Atskirtiįėjimoirišėjimovietasirnustatytistatybvietė-jevienpusiuseismosrautus.
Pasirūpintiišankstiniukeliųnaudotojųirpėsčiųjųįspėjimuapiestatybvietėsįėjimusirišėjimus.
Pažymėtiavariniusmaršrutus,kadjienebūtųužimti.
Nustatytistatybvietėskeliuskranųirkitoskėlimoįrangosveikimozonosribose.
Užtikrintipakankamąsaugosatstumąnuoiškasų,sta-tybosįrenginiųirgamtiniųpavojų,kaipantaimedžiai,nelygusgruntasirvandentakiai.
96
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Ribų apsaugos užtikrinimas, visų uždraustų zonų atskyrimas ir pašalinių žmonių neįleidimas
Reikėtų taikyti bendrąjį prin-cipą, pagal kurį statybos dar-bai būtų atskirti nuo darbuo-se nedalyvaujančių žmonių, visų pirma gyventojų, ypač pažeidžiamų žmonių. Be to, apylinkės ir statybvietės pe-rimetras turi būti pažymėtas ženklais ir suplanuotas taip,
kad būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas.
Atskyrimui paprastai galima pasitelkti fizines užtvaras ir atskyrimą pagal laiką (pavyzdžiui, kai darbai atlie-kami ne darbo valandomis) arba pagal atstumą (pa-vyzdžiui, kai darbai visiškai izoliuoti ir kitų žmonių jų atlikimo vietoje nėra). Reikiamo atskyrimo pobūdis priklausys nuo projekto ir atliekamų darbų, taip pat nuo statybvietės vietos. Kas tinka didelio pastato sta-tybvietei, nebūtinai tiks tiesiant elektros energijos per-davimo laidus atskirtoje vietovėje, atliekant nutiestų kelių techninės priežiūros darbus nenutraukiant kelių eksploatavimo arba vykdant kai kuriuos smulkius dar-bus. Įtaką taip pat gali daryti galima būtinybė perkelti užtvaras, darbams judant į priekį.
Saugios ribos gali turėti dvejopą paskirtį: jos gali padė-ti apsaugoti gyventojus nuo rizikos, kuri kyla atliekant darbus, ir jos taip pat gali apsaugoti darbuotojus nuo išorinės rizikos, kaip antai nuo eismo keliuose.
Saugios ribos padeda užkirsti kelią pašaliniams asme-nims patekti į statybvietės teritoriją. Patekimo vietose paprastai reikės imtis papildomų apsaugos priemonių.
Statybvietėje gali būti uždraustų zonų, kurias reikės nustatyti siekiant apsaugoti statybos darbuotojus nuo tose zonose esančių pavojų.
Geroji patirtis
Sprendžianttokiusklausimuskonsultuotissuužsako-vais,kaimynais,vietosvaldžia,keliųdirekcijairt.t.
Taikytiprieigoskontrolėspriemones,pagalkuriasreikalaujamaturėtileidimąįeitiįstatybvietę.(Leidi-muosetaippatgalibūtinurodytaasmenskompe-tencijasaugosirsveikatosapsaugossrityje,įrašaiapiemokymąirsvarbisuprofesineveiklasusijusiinforma-cijaapiesveikatą.)
Pasitelktispecializuotusrangovus,kadšienustaty-tųdarbozonųribas,jeigujųatskyrimassusijęssuintensyviuarbagreitueismu.(Siekiantužtikrintidarbozonųapsaugąirkiekįmanomająpadidintigalima,pa-vyzdžiui,pasitelktipapildomusapsauginiusatitvarusarbapatvariaslaikinąsiassienas.)
Taikytikolektyvinespriemones,pavyzdžiui,laikinaisustabdytieismąkeliuoseirgeležinkelyje,onetaikytiregimojoargarsinioįspėjimometodus.
Esamos ir laikinosios inžinerinės komunikacijos
Reikėtų nustatyti visus reikalavimus dėl saugos ir svei-katos apsaugos tikslais reikalingų laikinųjų inžinerinių komunikacijų ir imtis priemonių joms parūpinti. Tai, be kita ko, gali būti ryšio paslaugos, reikalingos avarinėse situacijose.
Reikėtų nustatyti esamas ir laikinąsias inžinerines ko-munikacijas, kurios gali kelti riziką saugai, nustatyti jų vietą ir pažymėti. Kai kurios valstybės narės paskelbė patarimų, kaip tai galima saugiai atlikti.
Geroji patirtis
Nuolatatnaujintiįrašusapieinžineriniųkomunikacijųįrengimovietas.
Pasirūpintigeriamojovandensatsargomis,užuotpasikliaujantkasdieniugeriamojovandensatvežimu.
Įrengtigriežtusstandartusatitinkančiaslaikinąsiasinžinerineskomunikacijasirsuderintisusijusiusklausimus(kaipantaiįžeminimasirt.t.)sutiekimoįmonėmis.
Įrengtilaikinąelektrosįrangąirpaskirstymotinklus,kurieužtikrinssaugą(pvz.,žemosįtamposiraku-muliatoriausvaromiįrankiai,parūpinanttinkamasįkrovimovietas).
Įrengtipiltiniųdegalų(pavyzdžiui,dujų,mazutoirt.t.)saugyklassaugiosevietose.
Reikėtų nustatyti projekto reikalavimus dėl dirbtinio apšvietimo ir juo pasirūpinti.
Geroji patirtis
Suplanuotieismokelių,saugojimo,darboirbuitiniųzonųapšvietimą.
Įrengtiapšvietimą,kurisapšviestųvisasreikalingaszonas,betšviesanebūtųakinanti.
Siekiantužtikrintiviešąjąsaugą,atsi-žvelgtiįbūtinybęįrengtiapšvietimąužstatybvietėsribų,visųpirmaprieįėjimoirišėjimovietų.
Statybvietės suplanavimas, įskaitant eismo maršrutus, saugojimo vietos
Išskyrus mažiausius projektus, rekomenduojama pa-rengti bendrus statybvietės teritorijos planus, kuriuose būtų pažymėti su sauga susiję dalykai. Darbams judant į priekį, planus paprastai reikia tikslinti.
97
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Geroji patirtis
Bendramestatybvietėsteritorijosplanenurodyti:
• laikinąsiasstatybvietėspatalpasirbuitinespatalpas;• saugyklas–poatvirudangumiiruždaras,atliekų
šalinimovietą;• įėjimoirišėjimovietas;• automobiliųstovėjimoaikšteles;• parengtuseismokeliusatskirianttransportoprie-
monesirpėsčiuosius;• darbozonas;• išoriniussuvaržymusdėlveiklos,kuriąužstatybvie-
tėsribųvykdokitosšalys;• stacionariusįrenginiusirįrangą,kaipantaibunkeriai;• kranusirkitusmechaniniuskrovimoįrengimus
(vertanurodytijųkeliamąjągebą);• kilnojamųjųįrenginiųeksploatavimovietas;• nuolatinesirlaikinąsiasinžinerineskomunikacijas;• zonas,kurioseprivalomanaudotiasmeninėsapsau-
gospriemones;• dideliuspastolius;• laikinųjųšviestuvųišdėstymą;• komunalinėsinfrastruktūros,kaipantaielektrosener-
gijos,vandens,dujųirt.t.,padėtįirpasiskirstymą.
Medžiagų krovimas ir iškrovimas
Taikant medžiagų krovimui ir iškrovimui integruotą požiūrį, pagal kurį kuo labiau sumažinamas dvigubas krovimas ir iškrovimas ir kuo labiau didinamas mecha-ninių krovimo ir iškrovimo įrenginių naudojimas, su-mažėja sužalojimų tikimybė.
Geroji patirtis
Parengtiplanus,kurieleistųtaikytimedžiagųkrovimuiiriškrovimuiintegruotąpožiūrį,pvz.:
• įrengtisaugojimovietas,biriųmedžiagųbunkeriusirt.t.,priekuriųkroviniųpristatymotransportopriemonėsgalėtųtiesiogiaiprivažiuoti;
• saugiaiįrengtisaugojimovietasstatybvietėjeesančiųkranųveikimozonoje.
Įrenginiai ir įranga
Reikėtų apsispręsti dėl reikalavimų įrenginiams ir įran-gai ir imtis priemonių jų saugiam veikimui užtikrinti, jeigu jie bus bendrai naudojami.
Geroji patirtis
Rengtistatybvietėjebendrąmokymą,įskaitantžiniųatnaujinimomokymą.
Pasirūpinti,kadbūtųaiškiaisuprantamabendronau-dojimo,bandymoirtechninėspriežiūrostvarka.
Laikinieji biurai ir buitinės patalpos
Geriausius saugos ir gero-vės sprendimus dažnai už-tikrina nuolatinės patalpos, jeigu jų yra. Jeigu tokių pa-talpų nėra, reikėtų įvertinti reikalavimus laikinosioms patalpoms ir jas parūpinti.
Siekiant parūpinti buitines patalpas (kuriose būtų ga-lima valgyti, persirengti, nusiprausti ir kuriose būtų sa-nitarinis mazgas bei pirmosios pagalbos priemonės), poilsio kambarius, jeigu reikia, gyvenamąsias patalpas ir patalpas miegui, projekto grupės statybvietės biurus, įrankių saugyklas, medžiagų saugyklas, degalų saugy-klas, paprastai reikia pasitelkti rangovo laikinojo apgy-vendinimo namelius.
Geroji patirtis
Įrengtistatybvietėsbiurustokiosevietose,kadbūtųįma-nomastebėtisaugaikritiškaisvarbiasstatybvietėsvietas.
Atsižvelgtiįbūtinybęparūpintiprieigąneįgaliesiems.
Užtikrintisaugiuspraėjimusnuoįėjimųįstatybvietęikibiurųirbuitiniųpatalpų,kadnereikėtųnaudotiasmeniniųapsaugospriemonių.
Įrengtibuitinespatalpastokiosevietose,kuriosejosbūtųsaugiaiatskirtosnuoeismokeliųirjudėjimo.
Įrengtibuitinespatalpasartiobjekto,kadbūtųsu-trumpintaskelionėsįstatybvietęlaikas.Didelėsesta-tybvietėseapsvarstytigalimybęįrengtitokiaspatalpaskeliosevietose.
Įrengtibuitinespatalpastokiosevietose,kuriosejomsnekiltųnepriimtinosrizikosdėlkonstrukcijųgriuvimoatliekantdarbusgalimybės.
Visiškaiatsižvelgtiįbūtinybęnumatytievakuacinįišėjimą.
Susitarti,kadišpradžiųvienamrangovuinaudotiįrengtaspatalpas,darbamsjudantįpriekį,naudotųirkitasrangovas.
Užtikrinti,kadpatalposbūtųreguliariaivalomos.
Tinkamą sanitarinę įrangą ir prausimosi vietas reikėtų pa-rūpinti iš pat pradžių. Tai, be kita ko, bus sanitariniai pato-gumai, prausimosi patalpos, kuriose turi būti karšto ir šal-to vandens (įskaitant, jeigu būtina, dušus), persirengimo kambariai, apsauginių drabu-žių ir darbe nedėvimų asme-ninių drabužių spintos, valgy-kla, poilsio kambariai (įskaitant, jeigu reikia, specialias priemones nėščiųjų darbuotojų poreikiams patenkinti) ir vietos, kuriose galima apsisaugoti nuo blogo oro.
98
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Reikėtų nustatyti ir įdiegti priemones, kuriomis šiose patalpose būtų palaikoma švara ir tinkama būklė. Papil-domi išsamūs reikalavimai pateikti direktyvos IV priede.
Asmeninės apsaugos priemonių politika
Reikėtų parengti asmeninės apsaugos priemonių po-litiką ir pasirūpinti, kad su ja būtų susipažinta, galbūt per statybvietės taisykles. Atsižvelgiant į krintančių medžiagų keliamą riziką, labiausiai tikėtina, kad šioje politikoje bus numatytos zonos, kuriose reikia dėvėti šalmą, bet, atsižvelgiant į darbus, kurie bus atliekami, gali būti reikalaujama naudoti kitas priemones arba lai-koma, kad jas naudoti būtų naudinga.
Geroji patirtis
Nustatytireikalavimusdėlprivalomobūtinųasmeninėsapsaugospriemonių(pvz.,geraimatomųįspėjamųjųdrabužių,apsauginėsavaly-nės,akiųapsaugospriemonių,apsauginiųpirštiniųirt.t.)naudojimo,jeiguišsukauptospatirtiesžinoma,kadjasnau-dojantsužalojimųtikimybėbusmažesnė.
Avarinės priemonės, įskaitant pirmąją pagalbą
Planuojant veiksmus avarinių situacijų atveju reikėtų atsižvelgti į žmogaus sukeliamas ir į gaivalines nelai-mes (pavyzdžiui, potvynius, gaisrą, konstrukcijų griuvi-mą, žemės drebėjimus, žaibą ir t. t.).
Naudinga parengti bendruosius avarinius planus ir pirmosios pa-galbos teikimo priemones. Pagal Bendrąją direktyvą reikalauja-ma, kad darbdaviai bendradar-biautų ir koordinuotų veiksmus, kurių imasi siekdami užtikrinti profesinę saugą ir sveikatos ap-saugą, ir tai yra pavyzdys, kai to-kie veiksmai yra naudingi.
Teikiant pirmąją pagalbą ir avarines priemones turėtų būti atsižvelgta į darbų keliamus pavojus, žmonių, kuriems jie kyla, skaičių, pagalbos tarnybų paramos tikimybę ir tikė-tiną jų reagavimo laiką, ypač kai projektai įgyvendinami atskirtose teritorijose. Sprendžiant šiuos klausimus, gali būti naudinga bendradarbiauti su pagalbos tarnybomis.
Avariniuose planuose turėtų būti numatyta gaisrų ga-limybė. Klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, paprastai susiję su, be kita ko, technologiniais procesais, kaitini-mu, sprogių ar degių medžiagų, skysčių, dujų ir atliekų saugojimu bei padidinta rizika dėl gyvenamųjų patal-pų naudojimo nakties metu.
Atsižvelgiant į projekto pobūdį ir jo vietą, reikėtų ap-svarstyti kitus pavojus ir galimas avarines situacijas (įskaitant gaivalines nelaimes).
Planuojant veiksmus, kurių turi būti imtasi avarinėmis situacijomis, visų pirma svarbiausia užtikrinti, kad:
• būtųimamasiveiksmingųvaldymopriemonių,siekiantišvengtiavariniųsituacijų;
• būtųįdiegtossistemos,skirtosgreitainustatytiavarinessituacijasirpraneštiapiejasavarinėstarnybosbrigadai;
• visidarbuotojaibūtųinformuotiapieavarinęsituacijąiržinotų,kokiųveiksmųimtis;
• avarinėstarnybosbrigadabūtųtinkamaiapmokyta,ap-rūpintaįranga,instruktuotairvadovaujama;
• apieavarinęsituacijąbūtųpraneštapagalbos tarny-bomsir
• būtųpraneštavisiemskitiems,kuriemsgalibūtipakenkta.
Geroji patirtis
Suatitinkamomisinstitucijomissuderintiišsamiaspriešgaisrinesirgelbėjimoprie-mones,skirtasdidelėmsstatybvietėmsirprojektamssudidelegaisrineapkrovaarbatiemsatvejams,kaipersonalogelbėjimasgalibūtiypačsudėtingas.
Suplanuotiirįgyvendintiavarinesproce-dūrasirrengtipratybas.
Nusiųstigelbėjimotarnybomsmaršrutųžemėlapius,jeigugalibūtineaišku,kaippatektiįobjektą.
Įrengtipirmosiospagalbospatalpasartiišėjimųišstatybvietės,kadgreitosiospagalbosdarbuotojaigalėtųlengvaijaspasiekti.
Įrengtipriešgaisriniusskydussugesintuvaispavojausvietoseirmaršrutuose,kuriaisjudažmonės.Apmokytidarbuotojus,kaipjuosnaudoti.
Mokymas, informavimas, konsultavimasis ir dalyvavimas
Reikėtų įvertinti su projektu susijusius mokymo poreikius ir imtis atitinkamų veiksmų. Atskiriems asmenims gali rei-kėti mokymo, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo pareigas statybvietėje. Reikėtų patikrinti darbuotojų, įskaitant pro-jekto vadovus, gebėjimus (kvalifikaciją, įgūdžius, žinias ir patirtį) ir įsitikinti, kad jie geba atlikti savo darbus.
Kiekvienam dirbti statybvietėje pradedančiam asme-niui reikės išklausyti įvadinį instruktažą, kad jis žinotų apie konkrečius pavojus ir riziką bei apie tinkamas ava-rines priemones.
Reikėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad darbuo-tojai gautų būtiną informaciją apie saugą ir sveikatos apsaugą statybvietėje.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti darbuotojų migrantų ir kitų grupių, kaip antai jaunimas, laikinieji darbuotojai ir statybos pramonės naujokai, mokymo poreikiams.
Pradiniame statybos etape gali būti verta organizuoti pradinius susitikimus siekiant užtikrinti bendrą staty-bvietės taisyklių supratimą. Panašius susitikimus taip pat galima organizuoti, kai vyksta svarbūs pasikeitimai, susiję su naujais rangovais.
➜ Žr. dalį „Darbuotojų informavimas“, p. 52
99
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Reikėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad su dar-buotojais būtų konsultuojamasi saugos ir sveikatos ap-saugos klausimais ir kad jie aktyviai dalyvautų spren-džiant šiuos klausimus.
➜ Žr. dalį „Konsultavimasis su darbuotojais“, p. 53
Geroji patirtis
Parengtiirįdiegtiprojektomokymoplanus.
Parengtibendrąįvadinįstatybvietėsinstruktažą.
Parengtibendrojoinstruktažodarbovietojeprogramą.
Nustatytibendruspožiūriusįinformacijosperdavimą,konsultacijasirdalyvavimą.
Išduotivisiemsmokymoprogramąužbaigiantiemsdarbuotojamssaugospažymėjimus.Saugospažymė-jimuosegalibūtinurodytasužsiėmimasarprofesijairdarbdaviopavardė(pavadinimas).
l) Veiklos statybvietėje planavimas ir organizavimas
Šioje vadovo dalyje teikiama informacija apie tam ti-krus tipiškus klausimus, į kuriuos reikia atsižvelgti pla-nuojant ir organizuojant veiklą statybvietėje. Aptaria-mose temose nurodomi klausimai, kylantys daugelyje projektų, bet vargu ar jie bus išsamūs vertinant konkre-čias užduotis.
Reikėtų atsižvelgti į direktyvos IV priedą, kitas darbuo-tojų apsaugą reglamentuojančias direktyvas ir nacio-nalinės teisės aktus, kuriuose gali būti nustatyti griež-tesni standartai.
Užsakovai ar jų projekto vadovai ir toliau turi atlikti pa-gal 4 straipsnį nustatytas funkcijas, o projekto rengimo koordinatoriai panašiai turi atlikti funkcijas pagal direk-tyvos 5 straipsnį.
➜ Žr. 2.3.2. Užsakovas, p. 36, 2.3.3. Projekto vadovas, p. 39, ir 2.3.5. Saugos ir sveikatos koordinatoriai, p. 41
Pasirinkti darbdaviai (rangovai ir subrangovai) ir sava-rankiškai dirbantys asmenys turėtų suplanuoti ir orga-nizuoti savo veiklą statybvietėje prieš pradėdami dar-bą, kad nesukeltų žmonėms nereikalingos rizikos.
Valdymas ir priežiūra
Reikėtų nustatyti tinkamas valdymo ir priežiūros prie-mones, atsižvelgiant į projekto pobūdį, mastą ir susiju-sią riziką. Priemonės turėtų būti įtrauktos į viso projek-to valdymo priemones.
Saugūs darbo metodai
Reikėtų nustatyti saugius darbo metodus. Saugių dar-bo metodų aspektai, t. y. saugus įėjimas, išėjimas, dar-bo vieta, įrenginiai, krovimas ir darbo aplinka, taip pat mokymo, informacijos ir nurodymų teikimas aptariami kitoje šio vadovo dalyje.
Tinkami įėjimai ir išėjimai bei darbo vietos
Kartu su saugiomis darbo vietomis turėtų būti parū-pintos tinkamos ir saugios įėjimo ir išėjimo priemonės. Tam gali būti panaudota esama infrastruktūra, užbaigti statybos darbai arba laikinosios priemonės, kaip an-tai mechaniniai prieigos įrenginiai, pastoliai, laikinieji laiptatakiai ir kopėčios. Pasirinkimą lems daug klausi-mų, įskaitant rizikos vertinimus.
Darbas aukštyje
Šis klausimas dar kon-krečiai aptariamas Direk-tyvoje 2009/104/EB (36) dėl būtiniausių darbo įren-ginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir svei-katos reikalavimų. Išsamių praktinių patarimų rasite neprivalomame vadove „Kaip pasirinkti tinkamiausius įrenginius laikinam darbui aukštyje“ (37).
Siekiant pasirinkti konkrečiai užduočiai tinkamiausius įrenginius, reikėtų taikyti rizika pagrįstą požiūrį.
Geroji patirtis
Naudotiintegruotuslaiptuskaipprieigospriemonę.
Geriaunaudotilaikinuosiuslaiptus,onekopėčias.Naudojantlaiptus,mažėjadarbuotojųpatiriamaįtam-pairpadedamaspartintidarboprocesus.
Laikinieji įrengimai
Laikinieji įrengimai, be kita ko, gali būti pastoliai, tu-rėklai, apsauginiai tinklai, ramsčiai, mažieji pastoliai ir kito pavidalo laikinosios atramos. Juos reikia suplanuo-ti ir suprojektuoti.
Vėliau juos reikia saugiai sukonstruoti ir prieš naudoji-mą patikrinti.
Jie taip pat turėtų būti sistemingai stebimi, atsižvel-giant į pasikeitimus, deformacijas, nepalankias oro ir naudojimo sąlygas.
(36) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taiko-mų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 260, 2009 10 3), p. 5.
(37) Išsamių praktinių patarimų rasite neprivalomame vadove „Kaip pasirinkti tinkamiausius įrenginius laikinam darbui aukštyje“, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=140&type=2&furtherPubs=yes
100
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Saugus tvarkymas, saugojimas, vežimas ir t. t.
Planuojant reikėtų atsi-žvelgti į gaminių, įrankių, surenkamųjų agregatų ir medžiagų, kurios bus panaudotos užbaigtuose statiniuose arba kitaip at-liekant statybos darbus, saugaus tvarkymo, saugo-jimo, vežimo ir naudojimo
priemones. Saugus medžiagų naudojimas aptariamas kitose direktyvose.
Ergonomika
Planuojant reikėtų atsižvelgti į ergonomikos sumeti-mus, ypač tais atvejais, jeigu tikėtina, kad bus nuolat kar-tojamų ar varginančių kūno judesių.
Direktyvoje 2002/44/EB (38) pateikiama papildomų nuro-dymų dėl fizinių veiksnių (vi-bracijos) keliamos rizikos dar-buotojams.
102 pavyzdys
Jeigusunkiųblokųklojimonegalimaišvengti,vienasišbūdųparūpintitinkamądarboplatformąsunkiemsblokamskeltiyranaudotisvirtinįkeltuvą.
103 pavyzdys
Kaituribūtiįrengtisunkūslangai,planuotireikiataip,kadpastoliuosebūtųužtikrintapakankamadarboerdvėirjųlaikančiojigaliabūtųpakankama,kadbūtųgalimanaudotitinkamąkėlimoįrangą.
(38) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susi-jusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 177, 2002 7 6), p. 13.
Kėlimo įranga
Statybos pramonėje dažnai naudojami laikinieji statybvietėje įrengiami ir kilno-jamieji kranai. Jų saugiam naudojimui bū-tina skirti ypatingą dėmesį. Šis klausimas aptariamas Direktyvoje 2009/104/EB (39) dėl būtiniausių darbo įrenginių naudoji-mui taikomų darbuotojų saugos ir sveika-tos reikalavimų.
Tai, be kita ko, apima paviršiaus tinkamumą ir visus laikinuosius pamatus, saugų montavimą ir išmontavi-mą, saugą naudojant įrenginius (įskaitant užkabinimą ir pylimus, vairuotojų mokymą ir gebėjimus) ir darbo aplinką (pavyzdžiui, šalia atliekami darbai, antžemi-nės elektros tiekimo linijos, gretimos žemės paskir-tys, erdvė aplink judančias (apsisukančias) dalis ir t. t.). Kėlimas kranu turėtų būti suplanuotas taip, kad šie veiksmai būtų saugūs ir nebūtų viršijamas darbi-nis mašinų diapazonas. Reikia suplanuoti tikrinimo ir techninės priežiūros tvarką ir jos laikytis.
Panašų dėmesfį reikia skirti ir laikinųjų keltuvų ir kitų kėlimo įrenginių, kaip antai padidinto pravažumo ša-kiniai autokrautuvai, naudojimui.
Geroji patirtis
Nustatytiintegruotusmedžiagųkėlimosprendimus.
Susitartidėlsaugiųprivažiavimoprienaudojimovietoskeliųirjuosparūpinti;parengtistatybvietętaip,kadkėlimoįrangąbūtųgalimasaugiaiįrengtiirnaudoti.
Koordinuotitokiųįrenginiųnaudojimą,jeigunaudo-tojųyranevienas.
Nuolattikrinti,bandytiirprižiūrėtikėlimoįrangąirpasirūpinti,kadjibūtųtinkamapaskirčiai.
Nustatytiaiškiasveikimotaisykles,jeigustatybosprojekteįrengtikelikranai.
Nustatytifizinesužtvarasdarbozonomsnuouždraus-tųzonų(pvz.,kurioseįrengtosantžeminėselektrostiekimolinijosirneapsaugotospožeminėsinžinerinėskomunikacijos)atskirti.
Nustatytiaiškiąmokymotvarką.Yradaugnacionaliniųnuostatųdėlprivalomojomokymokėlimoįrangosoperatoriauspažymėjimuigauti.
(39) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taiko-mų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 260, 2009 10 3), p. 5.
101
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Kiti įrenginiai ir įranga
Kitiems dideliems įrenginiams ir įrangos vienetams būtina skirti ypatingą dėmesį, įskaitant klau-simus, susijusius su jų pristatymu, įrengimu, naudojimu ir paskesniu išvežimu iš statybvietės.
Geroji patirtis
Išnagrinėtiprivažiavimopriestatybvietėskelius,arjiebūtųtinkamidideliemsįrenginiams,kaipantaiauto-mobiliniamsbetonosiurbliams.
Skirtiypatingądėmesįtiltųirprivažiavimokeliųaukš-čioirpločiogabaritamsbeilaikančiajaigaliai.
Įrengtigamybosįrenginius(kaipantaibetonomaišy-moįrangąarsurinkimovietas)labaiartistatybvietės.
Saugi darbo aplinka
Nagrinėjant saugią darbo aplinką, be kita ko, apžvel-giami pavojai ir rizika, kuriuos kelia:• aptariamojidarboveiklatiems,kuriejąatlieka,irkitiems;• kitaprojektevykdomadarboveikla;• kitastatybvietėjevykdomagamybinėveikla;• bendrojiaplinka,kuriojeįgyvendinamasprojektas.
Informacija apie tai bus pateikta projekto saugos ir svei-katos priemonių planuose ir bylose, taip pat tokią infor-maciją pateiks kiti toje pačioje darbo vietoje dirbantys darbdaviai. Užsakovai ar projekto vadovai ir koordinatoriai turi atlikti atitinkamas funkcijas. Savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai, patys atliekantys statybos darbus, turėtų pasirūpinti savo sauga ir sveikatos apsauga bei kitų asmenų, kuriems gali būti daromas nepalankus poveikis, sauga ir sveikatos apsauga.
Kolektyvinės apsaugos priemonės
Pirmenybę reikėtų skirti priemonėms, kuriomis užtikrinama kolektyvinė dar-buotojų apsauga, nes jomis sumažinama visiems darbuotojams kylanti rizika.
Rangovai turėtų bendradarbiauti ir ko-ordinuoti savo veiklą, kad pasiektų tokių rezultatų. Savo atitinkamus vaidmenis tu-rėtų atlikti užsakovai ar projekto vadovai ir koordinatoriai.
➜ Žr. 1.2.8. Pirmenybės teikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su individua-liomis, p. 21
104 pavyzdys
Įrengtiužtvaras,jeigustatybosdarbaiatliekamišaliavandentakiųirkylarizikanuskęsti.
Pasirūpintitinkamakraštųapsauga,jeigukylarizikanukristi.
m) Darbuotojų ir savarankiškai dirbančių darbuotojų informavimas, konsultavimasis, dalyvavimas, mokymas, instruktavimas ir vadovavimas
Darbuotojai ir (arba) jų atstovai turėtų būti:• informuojamiapiepriemones,kuriųketinamaimtisdėljų
saugosirsveikatosapsaugos;• konsultuojamiirskatinamidalyvautisprendžiantsaugosir
sveikatosapsaugosklausimus;• mokomidarbo,kurįjieturiatlikti,atitinkamaiinstruktuojami
irvadovaujami.Žr.Bendrąjądirektyvą89/391/EEB.
Geroji patirtis
Savarankiškaidirbantiemsdarbuotojamsirdarbda-viams,kuriepatysatliekastatybosdarbus,įvertintisavomokymosiporeikius.
➜ Žr. 4.2.1. Statybos etapas, p. 103, ir 2.3.9. Dar-buotojai ir jų atstovai, p. 55
n) Pavyzdžiai dėl trijų skirtingų rūšių statybviečių
105 pavyzdys
Naujo daugiaaukščio gyvenamojo namo statyba ant polinių pamatų ir užteršto grunto
Ypatybės
Naujistatybosdarbai,kuriuosatliekaprivatusnekilno-jamojoturtoplėtotojas,kurisnėrarangovas.
Problema
Kaippadėtipoliniuspamatus,kaddarbuotojamsnekiltųnereikalingarizika.
Sprendimai
Užsakovaskreipiasiįpaskirtusprojektuotojusekspertus,architektusirinžinieriusbeipasikliaujajųpatarimais.Jiepavedaištirtiužteršimolygįirgalimustechniniuspoliųįkalimosprendimus.Nustatomipirminiaisprendimai,susijęsuypačužterštogruntovalymuvietojeirsupoliųišsikišimųišvežimuišstatybvietėsbeišalinimu.Koordi-natorius,kurisdalyvaujašiameprocesenuoankstyvojoetapo,rengiasaugosirsveikatospriemoniųplaną.
Potospecializuotipoliųkalimorangovaikviečiamipareikštisusi-domėjimąatliktišįdarbą.Vienassiūlonaudotipalygintinaujągręžtiniųpoliųįkalimosistemą,kuriątaikantišsikišimaibūnaminimalūsirtaipmažinamasužterštogruntopoveikisdarbuo-tojamsirtaippatšalinimonesta-tybvietėsteritorijojesąnaudos.
Užsakovaspatikidarbąšiamrangovui,patikslinamassau-gosirsveikatospriemoniųplanasirpriešdarbųstatybvie-tėjepradžiąužsakovasjįpatvirtina.
102
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
106 pavyzdys
Operacinių didelėje ligoninėje dažymas
Ypatybės
Įprastitechninėspriežiūrosdarbaisiekiantatliktiaukštoskokybėssienųapdailą,kuriosšvarąbūtųlengvaužtikrinti.
Problemos
Tokiojeapdailojedažnaibūnakenks-mingųmedžiagų,ypačjeiapdailosmedžiagospurškiamosprastaivėdi-namuosevidiniuosekambariuose.
Rizikaligoniamsirkitiemsdarbuo-tojams(ligoninėspersonalui),kurienaudojasitapačiadarbovieta.
Statybvietėsįrengimasesamosdarbovietosplote.
Kaikuriosoperacinėsturibūtinuolatprieinamos,jeipasitaikytųskubiųatvejų.
Sprendimai
Įvertintosalternatyviospaviršiausdangosirpasirinktata,dėlkurioskylamažiausiaipavojų.
Sugalvotibūdaiužsandarintistacionariasvėdinimosistemasirkitusgalimusdūmųirdulkiųpernešimokanalus.Pasirinktostinkamosnešiojamosiosmecha-ninioištraukimoirvėdinimosistemos,kuriosbuvolaikinaiįrengtosirišbandytos,kaddarbozonosbūtųveikiamosneigiamoslėgio,odarbuotojųsaugaiužtikrintibuvoparūpintaspakankamasgrynoorotiekimas.Pasirinktostinkamosasmeninėsapsaugospriemonėsdarbuotojamsapsaugotiirparūpintostinkamosbuitinėspatalpos.
Darbaibuvoatliekamietapais,taipužtikrinantgalimy-bęnaudotisoperacinėmis,ostatybosdarbuotojamsbuvoįrengtiatskirtipriėjimai(įrengustuneliusišypačtvirtopolietileno).
Užsakovovyresnysispatarėjassaugosirsveikatosklausimaisirprojektokoordinatoriusdirboišviensuarchitektu,įrangosirpaviršiausdangostiekėjaisirrangovu.Nustatytosspecialiosrangovoirligoninėsdarboaplinkosstebėsenospriemonės,kuriosbuvoįtrauktosįsaugosirsveikatospriemoniųplaną.Kartusurangovuparengtosspecialiosiosstatybvietėstaisy-klės.Ligoninėsirrangovodarbuotojai(irjųatstovai)buvonuolatišsamiaiinstruktuojamiirinformuojami.
107 pavyzdys
Aukšto kamino griovimas riboto ploto statybvietėje
Ypatybės
Aukštogelžbetoniniokaminogriovimaskeliaypatingąpavojųstatybosdarbuotojams,taippatužstatybvietėsesantiemsžmonėms.
Problemos
Atliekantdarbuspavojingoskrintančiosmedžiagos,įrankiaiirįranga.
Kitųobjektųapgadinimaskeliarizikąžmonėms.
Šiuoatveju–nepakankamaierdvėsgrio-vimosprogdinantmetodamstaikyti.
Darbuotojamskylakritimopavojus.
Atliekantdarbusatsirandadulkių.
Sprendimai
Užsakovaspasamdėkonsultantusekspertus.Spe-cializuotiemsgriovimorangovamspasiūlytaįrodytisavogebėjimusatliktišįdarbąpristatantsavoverslą,ankstesniusprojektusirsavopasiūlymus,kaipbūtųgalimasaugiaiatliktisiūlomądarbą(bendraisbruožaisapibūdinantsaugiusdarbometodus).
Dukonkuruojantysrangovaipateikėdualternatyviussprendimus:pagalvienąišjųdarbininkainupjautųdalis,pasitelkdamisunkiąjąpjovimoįrangąirtermi-niusgrąžtus,odalysbūtųiškeltossukranu;pagalkitąsprendimąantkaminoviršausbūtųįtaisytaspeciali-zuotagriovimomašinasusmulkinamuojuantgaliu,nugriautosmedžiagosbūtųnuleistoskaminuirpotopašalintossumašina,kuriosvairuotojokabinaapsaugota.Abiemsprendimamsreikėjokaminovidujeįrengtispecializuotaspastoliųsistemas,kurias,darbamsjudantįpriekį,būtųgalimanuleistižemynhidrauliniubūdu.
Užsakovokonsultantaiekspertai,patariamikoordina-toriaus,nuodugniaiatlikoabiejųmetodųpavojųirrizi-kosvertinimą,atsižvelgdamiįdarbuotojų,kuriemsbusdaromaspoveikis,skaičiųirpavojus,kuriejiemskils.
Pasirinktaantrojigalimybė,nesjibuvosusijusisuprocesomechanizavimu,taigirizikakilomažesniamdarbuotojųskaičiui.
103
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
4.2. Projekto vykdymo etapas4.2.1. Statybos etapasPrasidėjus statybai, pradedamas projekto vykdymo etapas, kuriame dalyvauja vykdymo etapo saugos ir sveikatos koordinatoriai, darbdaviai, rangovai ir su-brangovai. Jie turi atlikti konkrečias funkcijas.
➜ Žr. 2.3. Projekto dalyviai, p. 35
Darbuotojai ir jų atstovai taip pat dalyvauja, nes kiti yra įpareigoti juos informuoti, su jais konsultuotis ir steng-tis užtikrinti jų dalyvavimą.
➜ Žr. 2.3.9. Darbuotojai ir jų atstovai, p. 55
Saugos ir sveikatos priemonių planuose ir bylose, jeigu jų reikalaujama, žmonės turėtų būti informuojami apie statybos darbų vykdymą.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59, ir 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla, p. 61
Geroji patirtis
Jeiguplanųirbylųnereikalaujama,paprastaipagei-dautina,kadsusijęprojektodalyviaisudarytųsusita-rimus,kurieapimtųpanašiusklausimusirdėltobūtųpadidintasauga.
Projekto vykdymo etapo koordinatoriai turėtų:• koordinuoti:
- bendrųjųprevencijosprincipųįgyvendinimą,- kaipdarbdaviai ir savarankiškaidirbantysasmenysįgyvendina8straipsnyjenustatytusprincipus,
- kaipdarbdaviai ir savarankiškaidirbantysasmenysįgyvendinasaugosirsveikatospriemoniųplanus;
• organizuotidarbdavių,įskaitantsavarankiškaidirban-čiusasmenis,bendradarbiavimą;
• koordinuotipriemones,kuriomistikrinama,artinka-maiįgyvendinamosdarbotvarkostaisyklės;
• tikslintisaugosirsveikatospriemoniųplanusirbylas,ir• imtispriemoniųužtikrinti,kadįstatybvietesbūtųįlei-
džiamitikteisętamturintysasmenys.
➜ Žr. 2.3.5 h) Kokios yra saugos ir sveikatos koordina-torių projekto vykdymo laikotarpiu funkcijos?, p. 44
Geroji patirtis
Jeigupaskirtikoordinatoriųnereikalaujama,paprastaipageidautina,kadužsakovaiirpasamdytipavieniairangovaisudarytųsusitarimus,kurieapimtųpanašiusklausimus,jeiguužsakovamsirjųrangovamsbendradarbiaujantirderinantsavoveikląbūtųpadidintasauga.
Nepaisant to, ar koordinatoriai paskirti, ar ne, darbda-viai turėtų:• įgyvendintiDirektyvos89/391/EEB6straipsnį;• imtispriemonių,kuriosatitiktųDirektyvos92/57/EEB
IVpriedenustatytasbūtiniausiaspriemones;• teikti suprantamą informacijądarbuotojams ir (arba)
jųatstovams;• užtikrintikonsultavimąsisudarbuotojaisirjųatstovais
irjųdalyvavimą;• vykdyti pareigas, kurios jiemsnustatytospagal Ben-
drąjądirektyvą89/391/EEB;• atsižvelgtiįkoordinatorių,jeigujiepaskirti,nurodymus;ir• darbdaviai,patys atliekantys statybosdarbus, turėtų
laikytis10straipsnio1dalyjenustatytųreikalavimų.
➜ Žr. 2.3.8. Savarankiškai dirbantys asmenys, p. 54; rangovai ir subrangovai turėtų žiūrėti dalį 2.3.7. Rangovai ir subrangovai, p. 54; tiekėjai ir kiti turėtų žiūrėti dalis 2.3.10. Tiekėjai, p. 56, ir 2.3.11. Kiti, p. 56
Veiksmai, kurių reikės imtis šioms funkcijoms atlikti, priklausys nuo projekto pobūdžio ir masto, kilsiančių pavojų ir rizikos ir nuo to, ko bus reikalaujama siekiant užtikrinti veiksmingą rizikos kontrolę. Imantis veiksmų, reikėtų vengti nereikalingos biurokratijos; priešingai, jais turėtų būti didinama projekto vertė mažinant pro-fesinei saugai ir sveikatai kylančią riziką, nuo kurios žmonės priešingu atveju galėtų būti neapsaugoti.
Svarbiausia įgyvendinti veiksmingas valdymo priemo-nes, neatsižvelgiant į statybos darbų pobūdį, mastą ir trukmę. Apie valdymo priemones žmonėms turėtų būti pranešama saugos ir sveikatos priemonių planuo-se, jeigu jų reikalaujama. Taip pat svarbus tikras dar-buotojų dalyvavimas, kad jie galėtų veiksmingai prisi-dėti siekiant užtikrinti saugą statybvietėje.
Užsakovai, siekiantys užtikrinti, kad įgyvendinant pro-jektą būtų pasiekti pavyzdiniai standartai, gali atlikti vertingą vaidmenį, įrodydami šį įsipareigojimą projek-to statybos etape.
Geroji patirtis
Užsakovuipaskirti„ambasadorių“,t.y.asmenį,kurisgaliišaiškintiužsakovosiekį–įsipareigojimąužtikrintigerasdarbosąlygas–irkurisveiktųkaipkanalasryšiuisustatybvietėsdarbuotojais.
104
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
a) Projektų valdymas siekiant užtikrinti saugą ir sveikatos apsaugą
Siekiant saugiai užbaigti sta-tybos darbus, svarbu veiks-mingai juos organizuoti ir koordinuoti. Pagal direkty-vą reikalaujama, kad pa-grindinį vaidmenį vykdant šias funkcijas atliktų vykdy-mo etapo koordinatoriai, o darbdaviai (rangovai ir
subrangovai) ir savarankiškai dirbantys asmenys atsi-žvelgtų į koordinatorių jiems teikiamus nurodymus. Šios funkcijos geriausiai vykdomos tais atvejais, kai valdymo organizavimas, priemonės ir veiksmai profe-sinės saugos ir sveikatos klausimais įtraukiami į pagrin-dinę projektų valdymo veiklą. Tam koordinatoriai turi glaudžiai bendradarbiauti su tokias platesnes valdymo funkcijas atliekančiais projekto dalyviais.
Geroji patirtis
Visiemsprojektodalyviamsglaudžiaibendradarbiaujantsusitartidėlbendrotikslo–„nulinėstolerancijos“prastųkurionorsišgrupėsnariųsaugosrezultatųatžvilgiu.
Koordinavimas
Svarbu pažymėti, kad koordinatorių funkcijos yra koor-dinuoti bendrųjų prevencijos principų ir 8 straipsnyje iškeltų išsamių klausimų bei saugos ir sveikatos prie-monių planų įgyvendinimą. Jų funkcijoms nepriklauso tiesiogiai valdyti darbdavių ir kitų šalių atliekamą dar-bo veiklą tokiems tikslams pasiekti. Koordinavimui, be kita ko, būtina plačiai apsvarstyti darbo veiklą ir kilsian-čius saugos ir sveikatos apsaugos klausimus. Tai turėtų būti padaryta prieš prasidedant darbams.
Koordinatorių veiksmai bus pagrįsti jų žiniomis apie dar-bus, kurie turi būti atlikti, darbdavių (rangovų ir subrango-vų) atliktais rizikos vertinimais ir darbo metodais, kuriuos darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys siūlo taiky-ti. Koordinatoriai turėtų su jais bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad vykdant darbo veiklą bus užtikrinta sauga, įskaitant visų pirma tai, kad dėl vieno projekto dalyvio atlie-kamų darbų nekiltų rizikos kitiems, ir tai, kad infrastruktūra, kuri bus naudojama bendrai, bus parūpinta, prižiūrima ir naudojama taip, kaip numatyta projekto planuose.
Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys turėtų bendradarbiauti su koordinatoriais ir visiškai atsižvelg-ti į jų teikiamus nurodymus, kad galėtų patenkinamai juos įvykdyti. Jie taip pat turėtų pripažinti naudą, kurią jiems duoda bendradarbiavimas su koordinatoriais, ir pagal Bendrąją direktyvą jiems nustatytus įpareigoji-mus koordinuoti tarpusavyje savo veiksmus.
Geroji patirtis
Rengtibendrusrizikosvertinimuskonkretiemsprojektoetapams(pvz.,konstrukcijųįrengimas),įtraukiantvisasšalis,kuriosdalyvaujaatliekantdarbusarbakuriosgalipadėtiužtikrintiteigiamussaugosrezultatus.
Bendradarbiavimas
Pagal direktyvą reikalaujama, kad koordinatoriai orga-nizuotų darbdavių (įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis) bendradarbiavimą saugos ir sveikatos tikslais. Darbdaviai ir kiti asmenys pagal Bendrąją direktyvą įpareigoti bendradarbiauti tarpusavyje, kai įgyvendina savo su profesine sauga ir sveikata susijusius veiksmus. Bendradarbiavimas verčia darbdavius atkreipti dėmesį į tai, ką jie galėtų padaryti, kad kartu spręstų klausimus, su kuriais susiduria ir atlikdami savo individualius dar-bus, ir tais atvejais, kai jie dalijasi darbo zonomis ir inf-rastruktūra. Bendradarbiavimas, kurio reikalaujama, ir priemonės jam užtikrinti priklausys nuo konkrečių pa-vojų ir rizikos. Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys as-menys turėtų visiškai atsižvelgti į nurodymus, kuriuos jiems teikia koordinatoriai, siekdami užtikrinti projekto dalyvių bendradarbiavimą.
Geroji patirtis
Taikytikoordinavimuiirpriemonėmssutartąvisąprojektąapimantįmetodą,kurissudarysgalimybęko-ordinuotipavojųšalinimąirrizikosmažinimąirkuris,bekitako,apimsprojektuotojusirrangovus.
Darbo veiksmingumas
Siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir ben-dradarbiavimą, būtina keistis informacija, nagrinėti bendrai rūpimus klausimus, siekti susitarimų tais klau-simais ir tuos susitarimus įgyvendinti. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka veiksmingas projekto dalyvių bendra-vimas. Remiantis saugos ir sveikatos priemonių pla-nais galima iš anksto nustatyti, kaip šios funkcijos bus vykdomos; be to, planuose atsispindi pakeitimai, kurie atliekami statybos darbams judant į priekį.
Geroji patirtis
Organizuotisuburiančiussusitikimus,kuriepadedaparodyti,kaipveiksmingaidirbantkartugalimarastivisiemsnaudingussprendimus.
Veiklos rezultatų tikrinimas
Koordinatoriai taip pat turi įgyvendinti priemones, kurio-mis siekiama tikrinti, ar teisingai įgyvendinamos darbo tvarkos taisyklės. Jie gali tai daryti patys arba pareikalauti, kad tai darant tam tikrą įsipareigojimą atliktų ir kitos šalys (visų pirma darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys). Praktikoje veiksmingiausia būtų suderinti šiuos du požiū-rius, kad darbdaviai galėtų stebėti savo veiklą ir sąveiką su kitais dalyviais bei pranešti koordinatoriams rezultatus, o koordinatoriai galėtų nepriklausomai peržiūrėti projekto rezultatus, taikydami visapusiškesnį požiūrį ir skirdami ypa-tingą dėmesį valdymo priemonių, kurios nustatytos sie-kiant užtikrinti profesinę saugą ir sveikatą, veiksmingumui.
105
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Geroji patirtis
Priešprasidedantstatybosdarbamsnustatytisėkmėskriterijusirpagaljuosvertintiveiklosrezultatus.
108 pavyzdys
Siekdamasgerintiprofesinęsaugąirsveikatą,užsakovasnustatėpremijųprogramą.Sutartyjebuvonumatytasuma,skirtapremijųrangovamsirdarbuotojamsmokėjimui.Išmokospriklausėnuopasiektųgerųrezultatų,vertinamųpagalpagrindiniussaugosirsveikatosveiksmingumorodiklius(pavyzdžiui,nuolatinistvarkosstatybvietėjeužtikrinimas,dalyvavimasstatybvietėjerengiamuosemokymokursuose,pranešimasapieincidentus,kuriųvosišvengta,dalyvavimaspasitarimuosesaugosklausimais).
Subrangovai
Imdamiesi bendradarbiavimo, savo darbo veiklos ko-ordinavimo ir stebėsenos, darbdaviai turėtų atsižvelgti į visą veiklą, kurią subrangos pagrindu perdavė vykdy-ti kitiems. Jie turėtų įtraukti subrangovus į nustatytas priemones. Darbdaviai turėtų užtikrinti, kad jų subran-govai būtų išsamiai informuoti apie saugos ir sveikatos priemonių planus, galėtų daryti poveikį juos rengiant ir būtų nuolat informuojami apie visus planų pakeitimus.
Geroji patirtis
Informuotikoordinatoriusapievisusstatybvietėjedirbančiussubrangovus.
Užtikrinti,kadsubrangovai,ypačtie,kuriedalyvaujaatliekantsudidelerizikasusijusiąarsaugosatžvilgiupavojingąveiklą,visaverčiaidalyvautųsprendžiantsusaugairsveikatosapsaugasusijusiusklausimus.
Kiti
Siekdami patenkinamų projekto rezultatų, projekto vykdymo etapų koordinatoriai taip pat turės stengtis užtikrinti kitų šalių, kaip antai projektuotojų ir tiekėjų, bendradarbiavimą ir užtikrinti jų bei užsakovų arba jų projekto vadovų, projekto parengiamojo etapo koordi-natorių veiksmų koordinavimą.
Geroji patirtis
Ragintikitasšalis,kuriosįgyvendinantprojektąpriešinguatvejugaliliktinuošalyje,aktyviaidalyvauti.
Gamybiniai pasitarimai
Atsižvelgiant į projektą, viena iš bendravimo priemo-nių siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos perda-vimą, bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą bei profesinės saugos ir sveikatos apsaugos rezultatų per-žiūrą gali būti gamybiniai pasitarimai.
Paprastai geriausia įtraukti su profesine sauga ir svei-kata susijusius klausimus į diskusijas apie tai, kaip pro-jektai yra valdomi, kad atliekant technines peržiūras, skleidžiant informaciją, aptariant pažangą, planuojant darbus, sprendžiant logistikos klausimus ir t. t. jiems būtų skirtas visavertis dėmesys. Tačiau rezultatų per-žiūras ir taisomuosius veiksmus, kuriais norima pasiekti reikalaujamus profesinės saugos ir sveikatos standar-tus, visais atvejais reikėtų apsvarstyti atskirai.
109 pavyzdys
Atliekantdarbusveikiančiamegeležinkelyje,koordinatoriuspasirūpino,kadspecialiuoseprojektopasitarimuosedalyvautųgeležinkeliųįmonėsatstovaiirtokiubūduparengiamuosiuoseetapuosenustatytipavojaibūtųsėkmingaivaldomivisuprojektoįgyvendinimolaikotarpiu;taippatbuvoreguliariaiatliekamospavojųsąrašoperžiūros.Taiužtikrinosaugųprojektoužbaigimąirsaugųgeležinkeliųsistemosveikimą.
Prieigos prie statybvietės kontrolė
Koordinatoriams nustatytos funkcijos užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių, kad pašaliniai žmonės negalėtų patekti į statybviečių teritoriją.
Tarp turinčių teisę patekti į statybvietės teritoriją grei-čiausiai bus asmenys, išklausę įvadinį instruktažą, ku-riems po to buvo leista įeiti į statybvietės teritoriją, kaip antai:• asmenys, atliekantys statybos darbus ir jiems vado-
vaujantys;• užsakovai,projektovadovaiirkitijųpaskirtiasmenys,
kaipantaiprojektuotojai;ir• asmenys,turintystokiąteisępagalteisėsaktus(pavyz-
džiui,statybosinspektoriai,užprofesinęsaugąirsvei-katąatsakingos kompetentingos institucijos,policijairgaisrinėtarnyba)irkt.
Peržiūrėdami projekto rezultatus, koordinatoriai turėtų įvertinti taikomų priemonių veiksmingumą; jeigu būti-na, reikėtų imtis taisomųjų veiksmų. Reikėtų atsižvelgti į būsimus pokyčius statybos darbuose, kurie gali pa-kenkti apsaugai, kad būtų galima nustatyti priemones apsaugai išlaikyti.
106
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Geroji patirtis
Pasirūpintiprieigoskontrolepasitelkiantkiekvienamdarbuotojuinumatytasasmeninesvardokorteles,kuriasišduodairtikrinakompetentingasapsaugospersonalas.
Nustatytielektroninesprieigoskontrolėssistemas,kuriosbūtųtaikomosvisiemsteisępatektiįstatybvietėsteritorijąturintiemsasmenims.Sistemose,bekitako,galibūtisaugomainformacijaapiedarbuotojųsaugosirsveikatosmokymąirinformacijakitaissudarbaissusijusiaisklausimais.
Paskirtivienąrangovąatsakinguužstatybvietėsapsaugą.
Tvarkytiteisępatektiįstatybvietėsteritorijąturinčiųrangovųirdarbuotojųsąrašąirregistruoti,arjiesė-kmingaiišklausėįvadiniomokymokursą.
Tvarkytiregistrą,kuriamebūtųžymimistatybvietėjeesantysrangovaiirdarbuotojaiirkurisbūtųskirtasnaudotiavariniųsituacijųatveju.
Avarinės situacijos
Be klausimų, susijusių su staty-bvietėje planuojamais darbais, sprendimo, projekto dalyviai turėtų kartu skirti pakankamai laiko ir išteklių neatidėliotinai pagalbai, susijusiai su pirmąja medicinos pagalba, gaisrų gesi-nimu, gelbėjimu ar evakavimu, planuoti ir su ja susijusiems klau-simams spręsti. Į tokius klausi-mus turėtų būti atsižvelgta sau-
gos ir sveikatos priemonių planuose. Jeigu reikalavimas parengti planą netaikomas, užsakovai turėtų apsvarsty-ti avarines priemones su savo vieninteliu rangovu.
110 pavyzdys
Projekto,susijusiosuesamodideliokelioplatinimu,avariniameplaneatsižvelgtaįbūtinybęužtikrintipagalbostarnybų,kuriosatvykstaįvykusincidentamsirprojekte,irviešojotransportokelyje,privažiavimą.Tamužsakovui,koordinatoriui,projektuotojui,rangovuiirpagalbostarnybomsreikėjoglaudžiaibendradarbiauti.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
Informavimas, konsultavimasis ir dalyvavimas – darbuotojai ir (arba) jų atstovaiBendro pobūdžio informacijos teikimui užtikrinti kar-tais geriausia taikyti projekte bendrą požiūrį. Koordi-natoriai gali atlikti tam tikrą vaidmenį įdiegdami atitin-kamas priemones. Bendras požiūris projekte taip pat galėtų būti taikomas ir konsultacijoms bei dalyvavimui.
➜ Žr. 2.3.9. Darbuotojai ir jų atstovai, p. 55
Geroji patirtis
Naudotiįvairiaspriemones:
• instruktažąirkonsultaciniuspasitarimus;• skrajutes,vaizdoklipusirt.t.;• statybvietėsskelbimųlentas;• plakatųkampanijas;• pasirinktisudarbaistiesiogiaisusijusiasinstruktažo
darbovietojetemas(pvz.,asmeninėsapsaugospriemonės,didelėrizika,kaipantaikritimas,elektrossmūgisirt.t.);
• skirtiypatingądėmesįincidentams,kuriųvospavy-koišvengti,nesjiegaliparodytiprobleminessritis.
Darbuotojams, kurių gimtoji kalba skiriasi nuo staty-bvietėje vartojamos, gali kilti rizika ir į juos reikėtų spe-cialiai atsižvelgti.
Geroji patirtis
Pasirūpinti,kadstatybvietėjebūtųbentvienasva-dovas,kurisgalėtųbendrautisudarbuotojais,kuriųgimtojikalbaskiriasinuostatybvietėjevartojamos.
Išverstisaugostaisykles,įvadinioinstruktažoirmoky-momedžiagasbeinurodymus.
Naudotiiliustracijas,piktogramasirtarptautiniussau-gosženklus,kadnurodymusbūtųlengviausuprasti.
Informuotikoordinatoriusapievisusstatybvietėjedirbančiussubrangovus.
111 pavyzdys
Sudarytivisiemsstatybvietėsdarbuotojamsgalimybęsusipažintisuatitinkamaisleidiniaisir(arba)naudotisinternetu,kadjiegalėtųsusipažintisuinformacijasaugosirsveikatosapsaugosklausimais.
b) Direktyvos 92/57/EEB 8 straipsnis ir IV priedas ir Bendrosios direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnisPagal 8 straipsnį reikalaujama bendrai įgyvendinti Bendrosios direktyvos 6 straipsnyje nustatytus prin-cipus, kurie yra bendrieji prevencijos principai (žr. šio vadovo 1.2 dalį)
IV priede nustatyti būtiniausi statybvietėms keliami saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai. A dalyje nustatyti bendrieji būtiniausi reikalavimai, keliami sta-tybviečių darbovietėms. B dalyje nustatyti specialieji reikalavimai statybvietėje esančioms darbo vietoms. B dalis padalyta į du skirsnius. 1 skirsnyje nustatyti būti-niausi patalpose įrengtoms statybviečių darbo vietoms taikomi standartai. 2 skirsnyje nustatyti standartai, taikomi lauke įrengtoms statybviečių darbo vietoms.
107
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
Pagrindiniai projekto dalyviai projekto vykdymo eta-puose turi atlikti konkrečias su minėtais reikalavimais susijusias funkcijas. Taigi:• koordinatoriai turi koordinuoti, kaip darbdaviai
ir savarankiškai dirbantys asmenys įgyvendina8straipsnyjenustatytusprincipus;
• darbdaviaituri:- įgyvendintiDirektyvos89/391/EEB6straipsnį,- imtispriemonių,kuriosatitiktųIVpriedenustatytasbūtiniausiaspriemones,ir
- vykdytipareigas,kuriosjiemsnustatytospagalBen-drąjądirektyvą89/391/EEB;
• savarankiškai dirbantys darbuotojai turi laikytis8straipsnioirIVpriedoreikalavimų.
➜ Žr. 2.3. Projekto dalyviai, p. 35
8 straipsnyje išvardyta 10 atvejų, kai ypač reikėtų taikyti principus. Jie susiję su: a) tvarkingos ir gana švarios statybvietės išlaikymu;
b) darbo vietų išdėstymo pasirinkimu, atsižvelgiant į tai, kaip galima privažiuoti prie šių darbo vietų, bei nustatant judėjimo kelius ar zonas ir įrenginius;
c) įvairių medžiagų tvarkymo sąlygomis;
d) įrenginių ir įrangos technine priežiūra, patikrini-mais prieš naudojimą ir reguliaria kontrole šalinant trūkumus, galinčius pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai;
e) įvairių medžiagų, ypač pavojingų, laikymui skirtų teritorijų ženklinimu ir atskyrimu;
f ) panaudotų medžiagų pašalinimo sąlygomis;
g) atliekų ir statybinių šiukšlių laikymu ir šalinimu ar išvežimu;
h) įvairių darbų arba darbų etapų numatomo laikotar-pio nustatymo, atsižvelgiant į statybvietėje padary-tą pažangą, patikslinimu;
i) bendradarbiavimu tarp darbdavių ir savarankiškai dirbančių asmenų; ir
j) sąveika su gamybine veikla, vykdoma statybvietės teritorijoje arba greta jos.
c) Keletas kitų klausimų
Įrenginių, įrankių, medžiagų ir darbo metodų pasi-rinkimas
Rinktis reikėtų atsižvelgiant į bendruosius prevencijos ir ergonomikos principus.
➜ Žr. 1.2. Bendrieji prevencijos principai, p. 18
Darbo vietos turėtų būti projektuojamos įvertinus riziką ir atsižvelgiant į ergonomikos veiksnius.
Darbo platformos turėtų būti stabilios ir įrengtos taip, kad būtų išvengta kritimų. Turėtų būti užtikrin-ta saugi prieiga.
Statybos mašinos, kėlimo prietaisai ir kitos mašinos turėtų būti tinkamos atliekamiems darbams, pati-krintos, išbandytos ir prižiūrimos. Darbuotojai turėtų būti tinkamai apmokyti.
Oro kokybė, triukšmas, vibracija, dulkės, apšvietimas, švara
Darbo aplinka turėtų būti aprūpinta ir prižiūrima taip, kad atitiktų atitinkamas Europos direktyvas (pvz., dėl triukšmo, cheminių medžiagų ir t. t.).
➜ Žr. 7 priedą „Europos Sąjungos teisės aktai. Kitos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos direktyvos“, p. 132
Darbo įrangos atitiktis
Darbo įranga turėtų būti tinkama, patikrinta, išbandyta ir prižiūrima. Darbuotojai turėtų būti tinkamai apmo-kyti ją naudoti.
Rangovams gali būti verta patikrinti panašius klausi-mus su savo subrangovais.
Geroji patirtis
Įmonėjeparengtiirtaikytipolitiką,pagalkuriąįpirkimoirnuomostvarkąbūtųįtrauktisaugosirsveikatosapsaugoskriterijai.
Naudotiįrangą,kuriatitinkaEuroposstandartusirdėlkuriospateiktiatitiktiespareiškimai.AntdarboįrangosturėtųbūtimatomasCEženklas.
Naudotidarboįrangą,kuripasižymiaukštolygioveiksmingumusujosnaudojimususijusiosrizikos(pvz.,vibracijos,išmetamųjųdulkiųkiekiųirt.t.)prevencijosatžvilgiu.
Koordinatoriamsskatinantnaudotidarboįrangą,kuriosišmetamiejiteršalųkiekiaibūtųsurenkamiatsiradimovietojeirkurisukeliamažiausiąvibraciją.
d) Saugos ir sveikatos priemonių planų tikslinimasPagal direktyvą koordinatoriams nustatytos funkcijos tikslinti saugos ir sveikatos priemonių planus. Planai turėtų būti reguliariai peržiūrimi ir, pasikonsultavus su atitinkamais projekto dalyviais, suderinami ir atlieka-mi pakeitimai. Reikėtų reguliariai peržiūrėti profesinei saugai ir sveikatai užtikrinti nustatytas valdymo prie-mones, kad būtų įsitikinta, jog jos tebeatitinka paskirtį.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 59
108
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
e) Saugos ir sveikatos dokumentų bylų tikslinimasPagal direktyvą reikalaujama, kad koordinatoriai tiks-lintų bylas. Papildomą informaciją greičiausiai pateiks šalys, tebevykdančios projektavimo darbus, ir statybos darbus atliekančios šalys.
➜ Žr. 2.4.2. Saugos ir sveikatos priemonių planas, p. 61
f) Pavyzdžiai dėl trijų skirtingų rūšių statybviečių
112 pavyzdys
Naujo daugiabučio gyvenamojo namo, kurį sudaro aštuoni aukštai virš žemės, įskaitant komerciniam naudojimui skirtą pirmąjį aukštą, ir du garažams skirti požeminiai aukštai, statyba (žr. 98 pavyzdį 4.1.2 m dalyje)
Ypatybės
Užsakovas:privatusnekilnojamojoturtoplėtotojas,kurisnėrarangovas.
Aštuoniųaukštųpastatassugelžbetoniniurėmusumonolitinėmisplokštėmisirmūruužpildytukarkasu.
Poliniaipamatai.
Plokščiasstogassuparapetu.
Išsikišębalkonai.
Parduotuvėmsskirtaspirmasaukštasirdupožeminiaiaukštai.
Pastatytasužterštojeteritorijoje.
Šaliamokyklosirjudriosgatvės.
Taippatšaliakitosstatybvietės.
Problemos
Statybvietėjeatliekantsaugosirsveikatosauditąnustatoma,kadplytasklojantissubrangovasdirbaantmažųjųpastolių,oneantišorinių,irdarbuotojamskylarizikanukristinuoneapsaugotųkraštų.
Pagalsaugosirsveikatospriemoniųplanąturėjobūtiįrengtiišoriniaipastoliai,skirtinaudotiįvairiemssmul-kiemssubrangovams,įskaitantmūrininkus.
Sprendimai
Darbaisustabdomi,kolbusįrengtitinkamipastoliai.
Apiešįfaktąpranešamastatybvietėssaugoskomitetui.
Visiemssmulkiemssubrangovamsorganizuojamasinstruktažasdarbovietojesaugausdarboaukštyjeklausimais.
113 pavyzdys
Požeminio kanalizacijos vamzdžio keitimas po viešuoju keliu
Ypatybės
Užsakovas(miestotaryba,turintitechninįskyrių)keičianuotekųvamzdžiodalįpoįrengtavažiuojamąjakeliodalimi;projektedalyvaujadaugiauneguvienasrangovas.
Problemos
Visuomeninėsirgyvenamosiospaskirtiesobjektųartumas.
Įrengtospožeminėsirantžeminėsinžinerinėskomunikacijosirkomunalinėinfrastruktūra.Iškasųgruntogriuvimorizika.
Sprendimai
Paskirtikoordinatorių.
Parengtisaugosirsveikatospriemoniųplaną,neskylaspecialiojiužgriuvimožemėmisrizika,neatsižvelgiantįtai,arreikiaišankstiniopranešimo,arne.
Koordinatoriusaktyviaidalyvaujagamybiniuosepasitarimuoseirkartusukitaispatikrinaesamųinžineriniųkomunikacijųplanus,arjieyratikslūsirkaipjieišaiškinti.Susitariamaaplinkdarbųvietąįrengtitinkamosformosaptvėrimą.Koordinatoriusirrangovaikartuperžiūridarbometodus,įskaitantsaugųįrenginiųirįrangosnaudojimą,ypačsusijusįsukasybosdarbųvykdymušaliaįtampingųjųinžineriniųkomunikacijųirsukėlimu.
Priešpradedantdarbusorganizuojamasinstruktažasdarbovietojepagrindinėsrizikosklausimais(pavyzdžiui,antžeminėsirpožeminėsinžinerinėskomunikacijos,iškasųgruntogriuvimas,ekskavatoriai,naudojamikaipkranai).
109
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
114 pavyzdys
Kabamojo tilto renovacija
Ypatybės
Kabamojotiltorenovacija.
Darbųpobūdisirtikslai:
• dažųdangosnuėmimasirparapetųperdažymas;• lynųantikorozinisapdorojimas;• dėvėjimosisluoksniorenovacija;• judamųjųsujungimųpakeitimas.Bendratrukmė–apytiksliai4mėnesiai.
Problemos
Apribojimaidėleismo.
Darbasnaktįkeičiantdėvėjimosisluoksnį.
Rizika,susijusisutuopatmetudirbančiųsmulkiųsubrangovųveiklosnesuderinamumo(valymassmėliasrove,lynųapdorojimas,dėvėjimosisluoksnis).
Rizika,susijusisudarbuaukštyje.
Sprendimai
Specialiaisuprojektuotosplatformosdarbuiaukštyje(lynai,parapetas).
Bendrasrizikos,kadvienosmulkaussubrangovoveiklabuskenkiamakitam,vertinimas.Pradinisdarbuotojųinstruktažasirinformavimasapiedarbąšaliatiesioginioeismo.
Darbuotojųmokymasdirbtinaktiessąlygomis.
Ypatingasdėmesyssudidelerizikasusijusiųdarbų,kaipantaidarbųaukštyje,metodikai.
Stebėsenastatybvietėjeatliekantvalymąsmėliasrove,siekiantįvertintisudulkėmisirtriukšmususijusiąriziką.
4.2.2. Statybos etapo pabaigaKai užbaigiami statybos darbai, projektas priartėja prie pabaigos. Reikia užbaigti saugos ir sveikatos doku-mentų bylų rengimą ir pasinaudoti galimybe apsvars-tyti pamokas, kurias galima išmokti ir kuriomis būtų galima remtis įgyvendinant paskesnius projektus.
a) Saugos ir sveikatos dokumentų bylos tikslinimasSaugos ir sveikatos dokumentų bylos turėtų būti tiksli-namos, kad būtų atsižvelgta į visą tolesnę informaciją. Po to jos turėtų būti perduotos užsakovams ir jiems tu-rėtų būti paaiškinta, kokia jų paskirtis ir kas į jas įtraukta.
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla, p. 61
b) Statybos projekto saugos ir sveikatos apsaugos veiksmingumo įvertinimas
Geroji patirtis
Parengti„Projektoužbaigimoataskaitąsaugosirsveikatosapsaugosklausimais“.
Įvertintikiekvienostatybosprojektorezultatusjįužbaigus,remiantisproaktyviąjairreaktyviąjastebėsenaprojektopabaigoje.(Šispožiūristaippatgalibūtitaikomasprojektoeigojeirdaugelyjestatybosprojektų–taiyravienaišnormų,kadprireikusbūtųgalimatučtuojauimtistaisomųjųveiksmų.)
Palygintiatliktusveiksmussuplanuotaisprojektopradžioje(proaktyviojistebėsena).
Įvertintinesėkmę,stebintprofesiniųsužalojimųirsveikatossutrikimųdažnumą(reaktyviojistebėsena).
Nustatytibūdus(susitikimaiirt.t.),kaipbūtųgalimasurinktiinformacijosirsukauptipatirtiesiššioprojekto,kadbūtųgalimapagerintisaugosirsveikatosapsaugosveiksmingumąkitameprojekte.
110
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
c) Pavyzdžiai dėl trijų skirtingų rūšių statybviečių
115 pavyzdys
Naujo daugiabučio gyvenamojo namo statyba
Ypatybės
Baigiantstatytipastatąsaugosirsveikatoskoordinatoriusvykdymoetapegavoišrangovovisąsupastatususijusiąinformaciją,skirtąšioprojektosaugosirsveikatosdokumentųbylaipatikslintiiružbaigti.
Problemos
Techninėspriežiūrosetapereikėsnaudotipastoliusbūsimiemsfasadotechninėspriežiūrosdarbams(dažymas,remontasirt.t.)atlikti.Kaipreikėtųpritvirtintipastoliuspriekonstrukcijos?
Sprendimai
Vykdymoetapeįrengtikonstrukcijojekeletątvirtinimotaškų,kadpriejųbūtųgalimapritvirtintipastolius,iraiškiaipaminėtitaisaugosirsveikatosdokumentųbyloje.
Saugosirsveikatoskoordinatoriusvykdymoetapeperduodaužbaigtąsaugosirsveikatosdokumentųbyląužsakovuiarbaužsakovopaskirtamasmeniui(pavyzdžiui,visųbutųsavininkųpaskirtampastatovaldytojui).Pageidautinasaugotišiosbylosoriginaląsaugiojevietojeirnaudotikopijas.
Pastatovaldytojasgalibendradarbiautinuolattikslindamasbyląir,jeireikia,pateikdamasjąbetkuriamišbutųsavininkų(pavyzdžiui,jeigunorimakiekvienobutovidujeatliktirekonstrukciją,kuriaigautasleidimas).Pasikeituspastatovaldytojui,bylaperduodamanaujajamvaldytojui.
Visisubendromispastatodalimisarjoįrangaatliekamidarbaiyranaujasprojektasirreikalaujama,kadžmonėssusipažintųsubyla.
116 pavyzdys
Deformacinių siūlių keitimas ant viaduko (tilto)
Ypatybės
Deformacinėssiūlėsnaudojamosviadukuoseirtiltuoseirtaippatdaugelyjekitųobjektų–pastatuose,vamzdynuose,geležinkeliuoseirt.t.
Jieskirtinuolat„dirbti“irsuderintijudėjimuskonstrukcijose(pvz.,išsiplėtimasir(arba)susitraukimas).Jietaippatgaliderintijudėjimądėlnaudojimo(pvz.,kurįsukeliajudantiseismas).
Problemos
Šiųelementųgyvavimotrukmėpaprastaiyramažesnėneikonstrukcijos,kuriojesiūlėįtaisyta.Taigitokiossiūlėsnusidėviirsugretintipaviršiaiimajudėti.Taigalitrukdytipravažiuojančiomstransportopriemonėms.
Sprendimai
Kaitaipnutinka,laikaspakeistisiūles.Paprastaireikiaimtisspecialiųjųpriemoniųtransportopriemonėmsnukreipti,kaddarbusbūtųgalimasaugiaiatlikti.Šiospriemonės,bekitako,galiapimtieismovaldymoplanusirsaugosirsveikatospriemoniųplanus.
Pakeitussiūles,užkonstrukcijostechninępriežiūrąatsakingaorganizacijaturėtųpasirūpinti,kadsaugosirsveikatosdokumentųbylabūtųpatikslinta,papildantjąinformacija,kuribusnaudingakitiems,kaibusatliekamitolesnistatybosdarbai.Tokiaisatvejaisnaujosbylosvarguarreikės.
111
Rizi
kos
vald
ymas
įgyv
endi
nant
sta
tybo
s pr
ojek
tus
117 pavyzdys
Magistralinio kelio dangos paviršiaus atnaujinimas
Ypatybės
Magistraliniokeliodangospaviršiųreikiaatnaujintidėlnustatytųpakeitimokriterijų.Pradinispaviršiusbuvoįrengtasjauįsigaliojusdirektyvai.
Problemos
Atnaujinimodarbaiyranaujasprojektas.Išankstesniųstatybosprojektų,susijusiųsugreitkeliotechninepriežiūra,galibūtilikusivienaardaugiaubylų.Dabartinėpadėtisneaiški.
Sprendimai
Užgreitkeliotechninępriežiūrąatsakingaorganizacijanusprendžia,kadbusparengtavienabyla,kuribustikslinamaįtraukiantinformacijąapievisustechninėspriežiūrosdarbus,neatsižvelgiantįtai,artoreikalaujamapagaldirektyvą.Įtraukiamaiškitųšaltiniųapiegreitkelįžinomainformacija,kadbūtųparengtasvertingesnisdokumentas.
4.2.3. Postatybinis etapasPostatybinis etapas yra laikas, kai pastatai (arba kiti užbaigtų projektų objektai), užbaigus su jais susijusius statybos darbus, yra parengti nuolatiniam naudojimui arba jau nuolat naudojami. Saugos ir sveikatos aspek-tai šiame etape dažnai nepakankamai įvertinami, ypač kai atliekami techninės priežiūros ir panašūs darbai.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pastangoms užtikrinti, kad:• rizika, kylanti darbuotojų, kurie objekte atlieka pas-
kesniusdarbus,saugaiirsveikataibūtųpašalintaarbasumažintaikipriimtinolygio,irkad
• saugosirsveikatosdokumentųbylosbūtųnuolatpa-pildomosnaujausiaisduomenimis.
a) Nuolatinis saugos ir sveikatos dokumentų bylų tikslinimasBylų paskirtis – suteikti paskesnius darbus objekte at-liekantiems asmenims informaciją, kuri leistų jiems saugiai planuoti ir atlikti tolesnius darbus, deramai at-sižvelgiant į sveikatos apsaugą.
Byla turėtų būti tikslinama, jeigu atliekami pakeitimai, kurie darys poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai vyk-dant iš anksto numatomus tolesnius statybos darbus.
Bylas paprastai turėtų saugoti užsakovai.
Užsakovai paprastai pateikia bylų kopijas naudotojams ir, pasikeitus savininkui, perduoda bylas naujiems savi-ninkams.
➜ Žr. 2.4.3. Saugos ir sveikatos dokumentų byla, p. 61
b) Pavyzdžiai dėl trijų skirtingų rūšių statybviečių
118 pavyzdys
Naujo daugiabučio gyvenamojo namo, kurį sudaro aštuoni aukštai virš žemės, įskaitant komerciniam naudojimui skirtą pirmąjį aukštą, ir du garažams skirti požeminiai aukštai, statyba
Ypatybės
Užsakovas:privatus,nekilnojamojoturtoplėtotojas.
Priešprasidedantstatybosdarbamsparengtojesaugosirsveikatosdokumentųbylojeneatsižvelgiamaįpadarytuspakeitimusirstatyboseigojetaikytusdarbometodus.Priešužbaigdamasprojektą,rangovaspateikiainformacijądalinaiužbaigtaibylaipatikslinti.Kitosdarbusatlikusiosįmonės,kaipantaisubrangovai,taippatlaikosiįpareigojimopateiktiatitinkamąbylaireikalingąinformacijąirperduodająrangovui,kadjisgalėtųperduotijąkoordinatoriui.
Problemos
Bylųtikslinimas,kadbūtųatsižvelgtaįstatyboseigojepadarytuspakeitimus.
Sprendimai
Darbusatlikusiosįmonėslaikosiįpareigojimopateiktiatitinkamąbylaireikalingąinformaciją.
Vamzdynųschemųirkituspakeitimusgalimapatvirtintidokumentaispalygintilengvai,nesplanusirstatybosvaldymąvykdovienaįmonė,betpirmiausiareikiaužduotiklausimą:arkurinorsiššiosinformacijosyrasvarbisaugaiirsveikatosapsaugaiatliekantpaskesniusstatybosdarbusirarjiapskritaitamyrasvarbi?
Įspecifikacijąįtrauktitvirtinimotaškai,skirtinaudotiasmenims,kuriemspavestavalytilangus.Informacijaapiejųtikrinimą,techninępriežiūrąirnaudojimąturėtųbūtiįtrauktaįbylą.
Bendraisugamintojaisnustatytišildymoirorokondicionavimoįrangosbeiįrangos,kuriąbūtinabandyti,techninėspriežiūrosdarbųintervalai,betreikiaužduotiklausimą:arkuriiššiosinformacijosyrasvarbisaugaiirsveikatosapsaugaiatliekantpaskesniusstatybosdarbusirarjiapskritaitamyrasvarbi?
Bylabusnaudinga,kaibusįrengiamosnaujosinžinerinėskomunikacijos,įskaitant,pavyzdžiui,naująpastatovaldymotechnologijąirsaulėsenergijostechnologiją.
112
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
119 pavyzdys
Kai kurių ūkio daržinės stogo čerpių pakeitimas
Ypatybės
Stogočerpiųpakeitimasantnedidelioūkiniopastatošlaitiniostogogalibūtipavojingas.
Problemos
Šlaitinisstogas:rizikanukristinuostogokraštoarbaįkristiperstogą.
Prieinamumas,nesskilusiųčerpiųyraįvairiosestogodalyse.
Sprendimai
Ūkininkasišsinuomojapakankamodydžiokilnojamąjąpakeliamąjąplatformą,kadpasirūpintųtinkamakraštųapsauga,irrudenį,kaivisadaržinėužpildytašiaudais,pakeičiaskilusiasstogočerpes.(Priekilnojamosiospakeliamosiosplatformospritvirtintassaugosdiržųkomplektas(asmeninėsapsaugospriemonės).)Pavojaiirrizikasumažinami.
Užbaigusdarbą,tolesniųveiksmųimtisnereikia.
120 pavyzdys
Vėdinimo sistemos techninės priežiūros ir valymo darbai oro uosto terminale
Ypatybės
Pastateįrengtusventiliaciniuskanalusreikiareguliariaivalyti.Objektooperatoriaiirprojektuotojaisusitarėdėltinkamųšiodarboatlikimointervalų.Kasmetskelbiamaskonkursasdėlvalymodarbųsutarties.
Problemos
Valymasveikiantorouostui,t.y.šiaveiklaneturibūtitrukdomaarkenkiamakeleiviams.
Kritimorizika,nesventiliaciniaikanalaipaprastaitvirtinamiprieaukštųlubų.
Sprendimai
Nevieneriusmetusšiamdarbuiatliktisamdomatapatiįmonė,nesjipažįstadarbųvietą,suprantaužsakovoporeikius,įdarbinapersonaląišimtinaišiaispecialiaiužduočiaiirturipuikiussaugosrodiklius.
Vėdinimosistemosvalymoplanaibuvoparengtiprojektuotojuiruošiantsaugosirsveikatosdokumentųbylaiskirtąinformaciją.Ventiliaciniaikanalai,įkuriuosgalimaįeiti,skirtibūtivalomidarbuotojų.
Mažesnikanalaivalomipasitelkiantrobotusirišsiurbiamuosiusventiliatorius.
Atliktasvalymaspatvirtinamasdokumentais.
Prieigainaudojamikilnojamiejipastoliai,darbai,darantyspoveikįkeleiviams,atliekami,kaiorouostemažiaužmonių,odarbozonosatskiriamospasitelkianttokiospatrūšiesužtvarųsistemas,kaipyranaudojamoskitoseorouostovietosekeleiviamskontroliuoti.
115
5Bendrojikiekvienoprojektodalyviopareigųįgyvendinantstatybosprojektąlentelė
1 2 3Projekto dalyviai Pareigos, kai vykdymo etape bus tik
vienas rangovasPapildomos pareigos, jeigu vykdymo
etape bus daugiau nei vienas rangovas
Pastaba. Taip pat taikomos visos 2 skiltyje nurodytos pareigos.
Užsakovai Jeigu taip nusprendžia, gali paskirti projekto vadovą veikti jų vardu.
Užsakovai ar projekto vadovai
(Atkreipkite dėmesį, kad projekto vado-vas (-ai) – tai užsakovo vardu veikiantis (-ys) asmuo (-ys), atsakingas (-i) už projektavimą ir (arba) projekto vykdymą ir (arba) projekto vykdymo priežiūrą.)
Jeigu būtina, pateikti išankstinį praneši-mą kompetentingoms institucijoms.
Imtis priemonių užtikrinti, kad prane-šimas būtų pakabintas statybvietėje, matomoje vietoje, ir, jei reikia, tikslina-mas (3 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgti į bendruosius prevencijos principus įvairiais projektavimo ir pro-jekto rengimo etapais (4 straipsnis).
Užtikrinti, kad prieš prasidedant darbams statybvietėje būtų parengtas statybvie-tės saugos ir sveikatos priemonių planas (3 straipsnio 2 dalis). (Įsidėmėkite, kad tam tikrais ribotais atvejais gali būti naci-onalinių leidžiančių nukrypti nuostatų.)
Paskirti koordinatorius projekto paren-giamajam ir projekto vykdymo etapams (3 straipsnio 1 dalis).
Įsidėmėkite, kad užsakovams ir projekto vadovams tebetenka atsakomybė pagal 5 ir 6 straipsnius, nors jie ir paskyrė koordinatorius (7 straipsnio 1 dalis).
Saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto parengiamuoju laikotarpiu
Pareiga paskirti koordinatorių netaikoma.
Koordinuoti 4 straipsnio įgyvendinimą (5 straipsnio a punktas).
Užtikrinti, kad būtų parengtas saugos ir sveikatos priemonių planas (5 straipsnio b punktas).
Parengti saugos ir sveikatos dokumentų bylą (5 straipsnio c punktas).
Bend
roji
kiek
vien
o pr
ojek
to d
alyv
io p
arei
gų įg
yven
dina
nt s
taty
bos
proj
ektą
lent
elė
116
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Saugos ir sveikatos koordinatoriai projekto vykdymo laikotarpiu
Pareiga paskirti koordinatorių netaikoma.
Koordinuoti bendrųjų prevencijos ir saugos principų įgyvendinimą (6 straipsnio a punktas).
Koordinuoti, kaip darbdaviai ir savaran-kiškai dirbantys asmenys įgyvendina 8 straipsnyje nustatytus principus (6 straipsnio b punktas).
Koordinuoti, kaip darbdaviai ir savaran-kiškai dirbantys asmenys įgyvendina saugos ir sveikatos priemonių planą (6 straipsnio b punktas).
Tikslinti saugos ir sveikatos priemonių planą bei saugos ir sveikatos dokumen-tų bylą (6 straipsnio c punktas).
Organizuoti darbdavių, įskaitant sava-rankiškai dirbančius asmenis, tarpusavio bendradarbiavimą (6 straipsnio d punktas).
Koordinuoti priemones, kuriomis tikrinama, ar tinkamai įgyvendinamos darbo tvarkos taisyklės (6 straipsnio e punktas).
Imtis priemonių užtikrinti, kad į staty-bvietę būtų įleidžiami tik tam teisę tu-rintys asmenys (6 straipsnio f punktas).
Darbdaviai Įgyvendinti Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnį (8 straipsnio a–j punktai).
Atsižvelgti į koordinatorių nurodymus (9 straipsnis).
Imtis priemonių, kurios atitiktų IV priede nustatytas būtiniausias priemones (9 straipsnis).Teikti darbuotojams ir (arba) jų atstovams suprantamą informaciją apie jų saugą ir sveikatos apsaugą (11 straipsnis).Užtikrinti darbuotojų ir (arba) jų atstovų konsultacijas ir jų dalyvavimą (12 straipsnis).Įsidėmėkite, kad darbdaviams tebeten-ka atsakomybė pagal Bendrąją direkty-vą 89/391/EEB (7 straipsnio 2 dalis).
Savarankiškai dirbantys asmenys Laikytis 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (10 straipsnio 1 dalis).
Darbdaviai, patys atliekantys darbus Laikytis 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (10 straipsnio 2 dalis).
Darbuotojai ir jų atstovai Darbuotojų informavimas, darbuotojų ir (arba) jų atstovų konsultacijos ir dalyvavi-mas turėtų būti vykdomi pagal Statybvie-čių direktyvą (11 ir 12 straipsniai).
119
PRIEDAI
1 priedas. Terminų žodynas ..................................................................................................................................... 120
2 priedas. Pavyzdžių lentelė .................................................................................................................................... 121
3 priedas. Rizikos vertinimo registracijos lapas ................................................................................................... 124
4 priedas. Projektavimo registracijos lapas .......................................................................................................... 125
5 priedas. Saugos ir sveikatos priemonių planas: siūlomas turinys ................................................................. 126
1. Bendroji informacija apie projektą .......................................................................................................................................................1262. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai ...............................................................................................................1273. Informacija apie tai, kaip projektas turėtų būti valdomas ...........................................................................................................1274. Susitarimai dėl informacijos saugos ir sveikatos dokumentų bylai teikimo .........................................................................129
6 priedas. Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys ................................................................... 130
7 priedas. Europos Sąjungos teisės aktai .............................................................................................................. 132
Bendroji direktyva 89/391/EEB ...................................................................................................................................................................132Statybviečių direktyva 92/57/EEB ............................................................................................................................................................140Kitos darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvos .................................................................................................................................157Komunikatas COM(2008) 698 .....................................................................................................................................................................159
8 priedas. Daugiau informacijos ............................................................................................................................. 177
Europos Sąjungos bibliografija ..................................................................................................................................................................177Informacijos teikėjai .......................................................................................................................................................................................178Ekspertai, kurie dalyvavo rengiant šį vadovą ........................................................................................................................................184
120
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
1 priedas. Terminų žodynasSąvoka Apibrėžtis
Užsakovas Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris atlieka statybos užsakovo funkcijas.Saugos ir sveikatos koordinatorius statybos laikotarpiu
Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projekto vadovas paveda statybos metu vykdyti Direktyvos 92/57/EEB 6 straipsnyje nurodytas pareigas.
Saugos ir sveikatos koordinatorius projekto parengiamuoju laikotarpiu
Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projekto vadovas pave-da parengiamuoju projekto laikotarpiu vykdyti Direktyvos 92/57/EEB 5 straipsnyje nurodytas pareigas.
Statybviečių direktyva 92/57/EEB (žr. 7 priedą, p. 132)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių sau-gos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietė-se įgyvendinimo. Tai aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direkty-vos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo 16 straipsnio 1 dalyje.
Darbdavys Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, susijęs su darbuotoju darbo santykiais ir atsakingas už įmonę ir (arba) įstaigą.
Bendroji direktyva 89/391/EEB (žr. 7 priedą, p. 132)
Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo
Prevencija Visos priemonės, kurių imamasi arba ketinama imtis visuose įmonės darbo etapuose, kad būtų išvengta profesinės rizikos arba ji būtų sumažinta.
Išankstinis pranešimas Informacinis projekto planas, kuris tam tikrais atvejais turi būti išsiųstas kompetentingai institucijai prieš prasidedant darbams statybvietėje.
Projekto vykdymo etapas Projekto etapas, kuriame statybos darbai atliekami statybvietėje.Projekto parengiamasis etapas Projekto etapas, kuriame projektuojama ir atliekami parengiamieji darbai
prieš statybą. Projekto vadovas Fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsakovo pavedimu atsakingas už projektavi-
mą ir (arba) statybą ir (arba) statybos priežiūrą.Saugos ir sveikatos dokumentų byla Pagal projekto ypatybes parengtas dokumentas su reikiama saugos ir svei-
katos informacija, kuria būtų vadovaujamasi atliekant bet kuriuos tolesnius darbus.
Saugos ir sveikatos priemonių planas Pagal Direktyvą 92/57/EEB reikalaujamas dokumentas, kuriame nustatomos statybvietei taikomos taisyklės ir atsižvelgiama į konkrečius 5 straipsnyje minėtus klausimus. Tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės gali leisti netaikyti šio reikalavimo – žr. nacionalinės teisės aktus.
Savarankiškai dirbantis asmuo Asmuo, išskyrus paminėtą Direktyvos 89/391/EEB 3 straipsnio a ir b punktuose, kuris vykdydamas profesinę veiklą padeda įgyvendinti projektą.
Laikinosios arba kilnojamosios statybvietės Visos statybos vietos, kuriose vyksta pastatų, kelių, tiltų ir uostų statybos darbai; neišsamus šių darbų sąrašas pateiktas Direktyvos 92/57/EEB I priede.
Darbuotojas Darbdavio įdarbintas asmuo, taip pat ir stažuotojai bei mokiniai, bet ši sąvo-ka neapima samdomų namų darbininkų.
Darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą
Bet kuris asmuo, išrinktas arba paskirtas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką atstovauti darbuotojams, kai kyla problemų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga darbe.
121
Prie
dai
2 priedas. Pavyzdžių lentelėMaži Geltona spalva pažymėti nedidelio dydžio projektų pavyzdžiai.
Vidutiniai Žalia spalva pažymėti vidutinio dydžio projektų pavyzdžiai.
Dideli Oranžine spalva pažymėti didelio dydžio projektų pavyzdžiai.
Pvz. Psl. Darbų rūšis Rizikos rūšis
Reko
nstr
ukci
ja, p
ertv
arky
mas
Stat
ybos
dar
bai
Ard
ymas
, grio
vim
as
Kasy
ba, ž
emės
dar
bai
Reno
vaci
ja, r
emon
tas
Plan
inis
rem
onta
s, sm
ulku
s rem
onta
s
Sure
nkam
osio
s sud
edam
osio
s dal
ys
Įreng
imas
Atn
aujin
imas
Prie
iga
Sugr
iuvi
mas
Užt
eršt
as g
runt
as
Užd
aros
erd
vės
Dul
kės
Elek
tra
Ergo
nom
ika
Spro
gim
as
Kriti
mas
iš a
ukšt
ai
Krin
tanč
ios
med
žiag
os
Gai
sras
Duj
os
Krov
imas
rank
omis
Triu
kšm
as
Visu
omen
ės s
auga
Pasl
ydim
as
Eism
as
Toks
iško
s m
edži
agos
Vibr
acija
Oro
sąl
ygos
1 pvz. 21 x x x x x x
2 pvz. 21 x x x x x
3 pvz. 22 x
4 pvz. 22 x x x x x
5 pvz. 23 x x x x
6 pvz. 23 x x x x
7 pvz. 23 x x
8 pvz. 24 x x
9 pvz. 24 x x
10 pvz. 25 x x
11 pvz. 25 x
12 pvz. 25 x x x x
13 pvz. 26 x x x x
14 pvz. 27
15 pvz. 27 x x x x x x
16 pvz. 28 x x x
17 pvz. 28 x x
18 pvz. 28 x x
19 pvz. 35 x x x x
20 pvz. 35 x x x x x
21 pvz. 35 x x
22 pvz. 35 x x x x x
23 pvz. 35 x x x x
24 pvz. 35 x x x
25 pvz. 36 x x
26 pvz. 36 x x x
27 pvz. 36 x
28 pvz. 36 x x
29 pvz. 36 x x x x x x
30 pvz. 36 x x x x
31 pvz. 36 x x x x
32 pvz. 36 x x
33 pvz. 36 x x x
34 pvz. 37 x x x
35 pvz. 37 x x x
122
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Pvz. Psl. Darbų rūšis Rizikos rūšis
Reko
nstr
ukci
ja, p
ertv
arky
mas
Stat
ybos
dar
bai
Ard
ymas
, grio
vim
as
Kasy
ba, ž
emės
dar
bai
Reno
vaci
ja, r
emon
tas
Plan
inis
rem
onta
s, sm
ulku
s rem
onta
s
Sure
nkam
osio
s sud
edam
osio
s dal
ys
Įreng
imas
Atn
aujin
imas
Prie
iga
Sugr
iuvi
mas
Užt
eršt
as g
runt
as
Užd
aros
erd
vės
Dul
kės
Elek
tra
Ergo
nom
ika
Spro
gim
as
Kriti
mas
iš a
ukšt
ai
Krin
tanč
ios
med
žiag
os
Gai
sras
Duj
os
Krov
imas
rank
omis
Triu
kšm
as
Visu
omen
ės s
auga
Pasl
ydim
as
Eism
as
Toks
iško
s m
edži
agos
Vibr
acija
Oro
sąl
ygos
36 pvz. 37 x x x
37 pvz. 37 x
38 pvz. 37 x
39 pvz. 37 x x x
40 pvz. 38 x x x
41 pvz. 38 x x
42 pvz. 38 x x
43 pvz. 38 x x
44 pvz. 38 x
45 pvz. 38 x x
46 pvz. 41 x
47 pvz. 41 x x
48 pvz. 42 x
49 pvz. 42 x
50 pvz. 43 x
51 pvz. 43 x x
52 pvz. 43 x x
53 pvz. 43 x
54 pvz. 44 x
55 pvz. 44 x
56 pvz. 44 x
57 pvz. 45 x
58 pvz. 45 x
59 pvz. 46 x
60 pvz. 48 x
61 pvz. 48 x
62 pvz. 48 x
63 pvz. 48 x x
64 pvz. 49 x
65 pvz. 50
66 pvz. 53 x x
67 pvz. 55 x
68 pvz. 58 x
69 pvz. 59
70 pvz. 59
71 pvz. 60
72 pvz. 72 x
73 pvz. 72 x x x x
74 pvz. 72 x
75 pvz. 72 x
76 pvz. 72 x x
77 pvz. 72 x
78 pvz. 72
123
Prie
dai
Pvz. Psl. Darbų rūšis Rizikos rūšis
Reko
nstr
ukci
ja, p
ertv
arky
mas
Stat
ybos
dar
bai
Ard
ymas
, grio
vim
as
Kasy
ba, ž
emės
dar
bai
Reno
vaci
ja, r
emon
tas
Plan
inis
rem
onta
s, sm
ulku
s rem
onta
s
Sure
nkam
osio
s sud
edam
osio
s dal
ys
Įreng
imas
Atn
aujin
imas
Prie
iga
Sugr
iuvi
mas
Užt
eršt
as g
runt
as
Užd
aros
erd
vės
Dul
kės
Elek
tra
Ergo
nom
ika
Spro
gim
as
Kriti
mas
iš a
ukšt
ai
Krin
tanč
ios
med
žiag
os
Gai
sras
Duj
os
Krov
imas
rank
omis
Triu
kšm
as
Visu
omen
ės s
auga
Pasl
ydim
as
Eism
as
Toks
iško
s m
edži
agos
Vibr
acija
Oro
sąl
ygos
79 pvz. 72 x x x
80 pvz. 72 x
81 pvz. 72 x
82 pvz. 72
83 pvz. 72
84 pvz. 72 x
85 pvz. 72 x
86 pvz. 72
87 pvz. 72
88 pvz. 72 x
89 pvz. 72 x
90 pvz. 72 x x x x x x
91 pvz. 72 x
92 pvz. 72 x x x x
93 pvz. 72 x x
94 pvz. 72 x x x
95 pvz. 72 x x x
96 pvz. 72 x x
97 pvz. 72 x x
98 pvz. 72 x x x x
99 pvz. 72 x x x
100 pvz. 72 x x x
101 pvz. 72 x
102 pvz. 72 x x x x
103 pvz. 72 x x x x
104 pvz. 72 x x x x x
105 pvz. 72 x x
106 pvz. 72 x x x
107 pvz. 72 x x x x x x
108 pvz. 72
109 pvz. 72 x x
110 pvz. 72 x x x
111 pvz. 72
112 pvz. 72 x x x x x x x
113 pvz. 72 x x x x x x
114 pvz. 72 x x x x x x x
115 pvz. 72 x x x
116 pvz. 72 x x x
117 pvz. 72 x x
118 pvz. 72 x x
119 pvz. 72 x x x
120 pvz. 72 x x x x
124
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
3 priedas. Rizikos vertinimo registracijos lapasPastaba. Naudoti šį registracijos lapą tik siūloma, tai nėra įpareigojimas pagal Statybviečių direktyvą (pagal Bendrąją direktyvą rizikos vertinimas turi būti atliktas visais atvejais).
PROJEKTAS ...........................................................................................................................................................................................................
VEIKLA ................................................. VERTINTOJAS .......................................................... DATA ..............................................................
1 skiltis 2 skiltis 3 skiltis 4 skiltis 5 skiltis 6 skiltis 7 skiltis 8 skiltis
1 ETAPASPavojų ir asmenų, kuriems kyla
rizika, nustatymas
2 ETAPASVertinimas ir
išdėstymas pagal svarbą
3 ETAPASSprendimų dėl
prevencinių veiksmų
priėmimas
4 ETAPASVeiksmų ėmimasis
5 ETAPASStebėsena
Nr. Dalykas /
veikla /
statybos elementas
Nustatyti gali-mi pavojai per visą gyvavimo laikotarpį ir naudotojams
Žmonės, kuriems kyla rizika
Kaip tikė- tina?
Kaip rimta?
Kaip dažnai?
Kiek daug?
Prevenciniai veiksmai:
pašalinti pavojus arba sumažinti riziką
Veiksmai – kas jų imasi ir kada
Stebėsenos priemonės
Pavyzdys Daugialy-piai krano darbai
Krano veikimo zonos ribų pažeidimas
Darbuo-tojai, šalia esantys žmonės
Vidu-tinė
rizika
Vidu-tinė
rizika
Vidu-tinė
rizika
Optimizuoti statybvietės planavimą, nu-statyti veikimo zonos ribas elektroninėmis priemonėmis
Vykdymo eta-po koordina-torius
Po įrengimo patikrinti nustatytas ribas
Pasvirimas Darbuo-tojai, šalia esantys žmonės
Maža rizika
Maža rizika
Maža rizika
Krano pagrindus turi patvirtinti inžinierius
Rangovas statybvietės parengimo etape
Darbų vykdytojui kas mėnesį vertinti vertikalią padėtį
Pavyzdys Stogo darbai
Kritimas iš aukštai
Darbuo-tojai ant stogo
Didelė rizika
Didelė rizika
Didelė rizika
Kraštų apsau-ga, įskaitant turėklus
Rangovas prieš darbų pradžią
Statybvietės darbų vyk-dytojui kas-dien taikyti nustatytas priemones
Krintantys daiktai
Kiti asme-nys ant žemės
Didelė rizika
Didelė rizika
Didelė rizika
Apsauginiai stogeliai po pastoliais ir ap-sauginiai tinklai
Rangovas prieš darbų pradžią
Statybvietės darbų vyk-dytojui kas-dien taikyti nustatytas priemones
Patvirtino .............................................................................................................................................................................................................
Kitos peržiūros data ........................................................................................................................................................................................
125
Prie
dai
4 priedas. Projektavimo registracijos lapasPastaba. Naudoti šį registracijos lapą tik siūloma, tai nėra įpareigojimas pagal Statybviečių direktyvą.Užpildant tokią orientacinę formą kiekviename projektavimo etape bus parengtas dokumentas, kuriame bus išvardyti projektavimo procese priimti sprendimai.
PROJEKTAS ........................................................................ KOORDINATORIUS .........................................................................................
PROJEKTUOTOJAS ........................................................... PROJEKTAVIMO ETAPAS ..............................................................................
1 skiltis 2 skiltis 3 skiltis 4 skiltis 5 skiltis 6 skiltis 7 skiltisNr. Dalykas /
Veikla /Statybos
elementas
Nustatyti galimi pavojai
per visą gyvavimo
laikotarpį ir naudotojams
Žmonės, kuriems kyla
rizika
Veiksmai, kurių imtasi
projektuojant: pavojams
pašalinti arba rizikai sumažinti
Ar likusi rizika greičiausiai
nebus aiškiai matoma kitiems?TAIP / NE
Jeigu atsakymas TAIP, kokių
veiksmų imtasi(pvz., pastaba ant
brėžinio)
Pavyzdys Avarinio maiti-nimo akumulia-torinė
Dujos, sklindan-čios iš sugedusio akumuliatoriaus
Naudotojo tech-ninės priežiūros brigada
Pasirūpinti patal-pos vėdinimu ir įrengti dujų detek-toriaus signalizaci-jos jutiklį
Cheminiai pavojai yra ma-žiau pažįstami
Pateikti saugos ir sveikatos doku-mentų bylai skirtą informaciją apie pavojus, kurie kyla atliekant sistemos techninę priežiūrą.
Pavyzdys Įtempti į žemę įkasami ankeriai
Nutrūkęs anke-ris „sprogsta“
Darbuotojai, atliekant pas-kesnius kasybos darbus
Nurodyti sumažinti į žemę įkasamų ankerių įtempimą užbaigus ilgalai-kiam naudojimui skirtą objektą
Laikinosios priemonės, nepateiktos iš-pildomuosiuo-se brėžiniuose
Pateikti pastabą ant brėžinių, nurodyti konkurso specifikacijose, patikrinti prieš užpylimą gruntu.
126
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
ĮvadasĮ išsamų itin sudėtingo projekto planą galėtų būti įtraukti šiame neišsamiame priedėlyje nurodyti klausi-mai, bet visada reikia atminti, kad planas turėtų apimti konkrečius su projektu susijusiems pavojams ir rizikai taikytinus klausimus. Nustatant plano turinį, formatą ir stilių turėtų būti atsižvelgta į projekto pavojus ir riziką.
Taip pat reikėtų įsidėmėti, kad, įgyvendinant projektą, plano turinį reikės plėtoti, nes dalies iš siūlomos infor-macijos projekto parengiamajame etape nebus galima gauti – ji bus surinkta įgyvendinant projektą.
Mažesnių projektų atveju 5 priedas taip pat gali būti taikomas kaip kontrolinis sąrašas, jeigu nustatant pla-no turinį laikomasi pagrįsto požiūrio. Mažesnio projek-to saugos ir sveikatos priemonių planas turėtų apimti tik tam projektui taikytinus klausimus.
Planus galima parengti taikant šias pagrindines antraštes:
1. Bendroji informacija apie projektą
2. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai
3. Informacija apie tai, kaip projektas turėtų būti valdomas
4. Susitarimai dėl informacijos saugos ir sveikatos dokumentų bylai teikimo
1. Bendroji informacija apie projektąProjekto apibūdinimasApibūdinimas turėtų būti gana išsamus, kad būtų ga-lima susidaryti visavertį įspūdį apie tai, ką projektas apima, įskaitant visus parengiamuosius darbus, visą tolesnį statybvietės perdavimą, visą užbaigto statinio perdavimą ir visą bendrą naudojimąsi objektu, kurio gali prireikti.
Dėmesį reikėtų telkti į klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su darbuotojų profesine sauga ir sveikata ir visų kitų žmonių, kuriems gali būti daromas nepalankus po-veikis, sauga ir sveikata.
Projekto dalyvių pavardės (pavadinimai)Plane turėtų būti aiškiai nurodytos šių dalyvių pavar-dės (pavadinimai):• visųužsakovų,nurodantpagrindinioužsakovopavardę
(pavadinimą), jeiguužsakovųyradaugiauneivienas irnuspręsta,kadvienasišjųatliksvadovaujamąvaidmenį;
• projektovadovų;• koordinatorių;• visų projektuotojų (nesvarbu, kas juos paskyrė ar
paskirs);
• visųdarbdavių(nesvarbu,kasjuospaskyrėarpaskirs);• visųrangovų(nesvarbu,kasjuospaskyrėarpaskirs);• visųsocialiniųpartnerių,kuriuosreikiakonkrečiaipaminėti;• visųkitųvietosšalių,kuriosyraprojektodalyviai(pvz.,
vietosbendruomenių atstovai, išrinkti valdininkai, jųtarnautojaiirkitosbendruomenėsgrupės);
• visųkitųšalių,kuriasgalimalaikytidalyviais(pvz.,įren-giniųirįrangos,skirtosįrengtiarnaudotistatantstati-nius,tiekėjaiirt.t.);
• lygiagrečiai vykdomos gamybinės veiklos saugosvadovų.
Šią informaciją geriausiai galima pateikti lentelėje, kad būtų galima lengvai nustatyti šalis ir jų atitinkamus indėlius į projektą. Plėtojant projektą, šis sąrašas gali pailgėti.
Užsakovo lūkesčiai dėl projekto atlikimo būdo ir saugos ir sveikatos apsaugos sėkmės kriteri-jai, kurie bus taikomiTai suteikia užsakovams galimybę aiškiai nurodyti savo politikos tikslus ir įsipareigojimus siekiant atsižvelgti į visų asmenų, kuriems gali kilti rizika, saugą ir sveikatą.
Užsakovo sėkmės kriterijus gali išreikšti ne vienu būdu. Dažnai taikomi veiklos rezultatų kriterijai, pagrįsti suža-lojimų ir sveikatos sutrikimų skaičiumi, bet tai iš esmės yra ne sėkmės vertinimo rodikliai, o paprasčiausiai ar-chyviniai duomenys.
Reikėtų suteikti pirmenybę labiau teigiamiems rezulta-tų vertinimo rodikliams. Jais gali būti vertinamas vei-klos lygis (pavyzdžiui, prevencinių patikrinimų skaičius, įvadiniai kursai dėl saugos statybvietėje, profesinės sveikatos vertinimai, rengiami gamybiniai pasitarimai saugos klausimais ir t. t.) ir jais taip pat gali būti tikslin-gai vertinami teigiami laimėjimai siekiant saugiai atlikti darbus, kurie, pavyzdžiui, gali būti išreiškiami balais pa-gal saugos ir sveikatos tikrinimo rezultatus (tikrinant ir statybvietėje atliekamą veiklą, ir kitų projekto dalyvių, pvz., projektuotojų ir koordinatorių, veiklą taikant pre-vencijos strategiją).
5 priedas. Saugos ir sveikatos priemonių planas: siūlomas turinys
127
Prie
dai
2. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai
Pagrindiniais informacijos šaltiniais būtų galima laikyti projekto brėžinius ir specifikacijas. Tačiau tokiuose do-kumentuose paprastai aptariama daug klausimų, ne-susijusių su profesine sauga ir sveikata. Nors tam tikros šių dokumentų dalys galėtų būti naudingos kaip gairės, reikės imtis papildomų priemonių pagrindiniams infor-macijos apie saugą ir sveikatą šaltiniams pažymėti.
Projekto keliami pavojaiGali būti verta sudaryti pavojų sąrašą, kuriame būtų išvardyti pirminiai dokumentai, kuriuose galima rasti papildomos informacijos.
Statybvietėje kylantys pavojai gali būti susiję su tokiais veiksniais (bet jais neapsiribos) kaip:• esami objektai ir įrenginiai virš žemės ir po žeme,
visi konstrukciniai trūkumai, nestabilumas, trapūsstogaiirt.t.;
• įtampingosios ir galimai įtampingosios inžinerinėskomunikacijos, įrengtos statybvietėje arba kuriomisteikiamospaslaugosstatybvietei(nuolatinėsarbalai-kinosios);
• statybvietėje, objektuose ar įrenginiuose esančios,saugomosartranzituvežamosbetkokiospavojingosmedžiagos(ypačasbestas);
• nepalankiosgeologinėssąlygos;• užterštasgruntas;• vandentakiaiiružtvinimorizika;• požeminėsirantžeminėsinžinerinėskomunikacijos;• užsakovodarbinėveikla,kuriąjistęsiastatybosdarbų
laikotarpiu,irjoskeliamipavojaibeirizika;• kitų asmenų darbinė veikla, kurią jie tęsia statybos
darbųlaikotarpiu,irjoskeliamipavojaibeirizika;• darbų vykdymas eismo (kelių, geležinkelio, vandens
aroro)srautearšaliajo;• darbųvykdymasviešosioseerdvėse,ypačtose,kurio-
se yrapažeidžiamų žmonių, pvz., vaikų, neįgaliųjų irpagyvenusių,arbašaliatokiųerdvių;
• įsipareigojimai leisti kitiems naudotis privažiavimokeliais,inžinerinėmiskomunikacijomis,darboerdveirt.t.irjuosprižiūrėtidarbųvykdymolaikotarpiu;
• kitistatybosdarbai,kuriebusatliekamiprojektometu,• visa kita suprojektu susijusi rizika, kurią keliaesama
aplinkairkuriaireikiaskirtiypatingądėmesį.
Ne statybvietėje kylantys pavojai, į kuriuos reikės atsižvelgtiGali būti verta parengti panašų sąrašą. Ne statybvietė-je kylantys pavojai gali būti susiję su tokiais veiksniais (bet jais neapsiribos):• kaip minėti veiksniai, bet susiję su šalia esančiomis
naudojamomisteritorijomisiršiaisveiksniais:• šalia esančios žemėsnaudojimopaskirtimi, jeigu tai
daro poveikį saugai ir sveikatai (pvz., yra pažeidžia-mųžmonių:jaunuolių,sergančiųjųirsenyvoamžiausžmonių;atliekamiišorėspoveikiuijautrūsdarbaidide-lįpavojųkeliančiosepramoninėsestatybvietėse,grei-tojotransportosistemoseirt.t.),
• privažiavimo keliais ir visais jų naudojimo apriboji-mais,dėlkuriųgalikiltisunkumų,
• apribojimais,kuriestatybosveiklainustatytipagalvie-tosplanavimoarkitaspanašiaskontrolėspriemones(pvz., dėl užtvinimo, virš statybvietės praskrendan-čiųorlaivių, atliekantdarbusgretagreitojo traukiniomaršrutųirt.t.),
• visakitasuprojektususijusiarizika,kuriąkeliaesamaaplinkairkuriaireikiaskirtiypatingądėmesį.
Projektuojant nustatyta rizika, kuri greičiausiai nebus aiškiai matoma kitiems (įskaitant neįprastą)Projektuotojai, kurie laikosi šiame vadove siūlomo struktūrinio požiūrio į projektavimą, bus apsvarstę, ar dėl jų projektų atsiranda kokia nors rizika, kuri greičiau-siai nebus aiškiai matoma kitiems (įskaitant neįprastą riziką). Tokią riziką reikėtų paminėti šioje plano antraš-tinėje dalyje ir kartu pateikti nuorodą, kur galima rasti papildomos informacijos.
Darbai, susiję su konkrečia rizika pagal II priedąDirektyvos II priede išvardyta dešimties rūšių darbo veikla, kuri, kaip manoma, kelia konkrečią riziką. Są-rašas nėra išsamus ir asmenys, rengiantys saugos ir sveikatos priemonių planus bei teikiantys jiems skirtą informaciją, gali konkrečiais atvejais nustatyti daugiau tokių darbo veiklos rūšių. Šioje antraštinėje dalyje rei-kėtų paminėti darbo veiklą, susijusią su viena ar dau-giau šių konkrečių rizikos rūšių, kartu reikėtų pateikti ir nuorodą, kur galima rasti papildomos informacijos.
Kiti saugai ir sveikatai svarbūs informacijos šaltiniaiProjekto dalyviai gali būti nustatę papildomų informa-cijos šaltinių, kuriuos gali būti verta paminėti plane. Šie šaltiniai gali būti konkrečiai susiję su projektu (pvz., užsakovo taikomi standartai) arba bendresnio pobū-džio (pvz., nacionaliniai ir tarptautiniai standartai).
3. Informacija apie tai, kaip projektas turėtų būti valdomas
Jeigu valdymo struktūra ir profesinės saugos ir svei-katos apsaugos priemonės parengiamuoju ir statybos etapais nėra vienodos, reikėtų pateikti informaciją apie abi šias struktūras ir visas šias priemones.
Reikėtų pateikti informacijos apie tai, kaip ketinama valdyti visą projektą įtraukiant visus projekto dalyvius, ne vien tik dirbančiuosius statybvietėje, nors pastaroji dalyvių grupė aiškiai sudarys vieną esminę plano dalį.
Projekto dalyviai turėtų susitarti dėl struktūrinio po-žiūrio į profesinės saugos ir sveikatos valdymą ir išsami informacija apie tai turėtų būti įtraukta į saugos ir svei-katos priemonių planą.
Svarbu užtikrinti, kad valdymo struktūra ir priemonės atitiktų projekto pobūdį ir mastą, jo keliamus pavojus ir riziką, kad būtų pasiekti pagrįsti rezultatai. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti veiksmingam rizikos valdymui.
128
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Rengdami planą, projekto parengiamojo etapo koordi-natoriai turės glaudžiai bendradarbiauti su kitais, visų pirma su:• projektovykdymoetapokoordinatoriumi;• darbdaviais ir rangovais,kuriestatybvietėjeatliksva-
dovaujamąvaidmenį;ir• asmenimis,dalyvausiančiaissudidelerizikasusijusio-
jeveikloje.
Tipiški klausimai, į kuriuos gali reikėti konkrečiai at-kreipti dėmesį, be kita ko, yra tokie. (Pastaba. Klausimų sąrašas neišsamus.)
Valdymo priemonėsSu profesine sauga ir sveikata susijusios projekto val-dymo priemonės turėtų būti aiškiai išdėstytos, kad visi projekto dalyviai žinotų, ko iš jų tikimasi. Tam, be kita ko, gali reikėti:• sutartidėlprojektosaugosirsveikatosapsaugostikslų
irjuosnustatyti;• nustatytiprojektosaugosirsveikatosapsaugosvaldy-
mostruktūrą,priemonesirtvarką;• nustatytivisųprojektodalyvių,įskaitantprojektuoto-
jus(t.y.netikrangovų)veikloskoordinavimoirben-dradarbiavimopriemones;
• parengti rizikosvertinimus irdarbųvykdymoplanusirjaisdalytis;- nustatyti veiklos seką ir vykdymo laiką, paskirstytidarbozonastaip,kadbūtųužtikrintasaugairsveika-tosapsauga(projektostatybosplanuosereikėsvisiš-kaiatsižvelgtiįtokiussaugosirsveikatosklausimus),
- nustatytidarbuotojųkonsultacijųtvarką;• imtisspecialiųjųiniciatyvų,viešumopriemoniųirt.t.
siekiantskatintigeresnęprofesinęsaugąirsveikatą;ir• stebėtisaugosirsveikatospriemoniųplanoįgyvendi-
nimą,taippatveiklosrezultatusirtirtisveikataikenks-mingusįvykius, įskaitantįvykius,kuriųvospavykoiš-vengti.
Gerovės užtikrinimo priemonėsPriemonės turėtų apimti būtiną abiejų lyčių aprūpini-mą, kad būtų galima:• persirengti;• saugiaisaugotiasmeninesapsaugospriemones,ap-
sauginiusdrabužius,asmeniniusdaiktusirdrabužius;• džiovintidrabužius;• naudotisprausimosi įranga, įskaitant įrengtusdušus,
atsižvelgiantįrizikąirasmeninęhigieną;• apsisaugotinuoekstremaliųorosąlygų;• nuolatturėtigeriamojovandens;• paruoštiirvartotimaistąbeigėrimus;• pailsėtiperpertraukas;• apsaugotinerūkančiuosiusnuotabakodūmų;• patenkintinėščiųjų,maitinančiųmotinų irneįgaliųjų
poreikius;ir• naudotis patalpomis, pritaikytomis gyvenimui, mie-
guiirpoilsiui,jeigutoreikiadėldarbo.Reikėtų atsižvelgti į darbų pobūdį ir saugai bei sveika-tai kylančią riziką.
Statybvietės taisyklės (prireikus atsižvelgiant į kitą statybvietėje vykdomą gamybinę veiklą)Statybvietės taisyklės turėtų būti parengtos aiškia ir paprasta kalba, kad jas būtų galima lengvai suprasti. Reikėtų nurodyti tik būtiniausias taisykles, kurių reikia numatytiems tikslams pasiekti. Taisyklės turėtų būti iš-kabintos projekto statybvietėje, matomoje vietoje, su jomis reikėtų supažindinti visus darbdavius, rangovus ir darbuotojus, kai šie įtraukiami į projektą.
Nors dažnai naudojamos bendrosios statybvietės tai-syklės, dėl pavojų ir rizikos gali reikėti parengti atski-ram projektui skirtas taisykles.
Priemonės bendriesiems klausimams spręstiŠios priemonės priklausys nuo projekto pobūdžio ir atliktinų darbų. Šios priemonės, be kita, galėtų būti tokios (taip pat svarbu, kaip jos bus valdomos ir koor-dinuojamos):• bendraspožiūrisįkituršiamevadoveminėtussusau-
gosirsveikatospriemoniųplanususijusiusklausimus;• bendras požiūris į anksčiau plane nustatytus kon-
krečius statybvietėje ir už jos teritorijos kylančiuspavojus;įėjimai ir išėjimai, skirti žmonėms, įrengi-niams,tiekėjųprekėmspristatytiirišvežti;
• statybvietėjenustatytipėsčiųjųirtransportopriemo-niųjudėjimomaršrutaiireismovaldymas;
• medžiagųsaugojimasstatybvietėjeiružjosteritorijos;• bendronaudojimo:
- prieigosmaršrutųirprieigossistemų,- statybvietėsįrenginių,įrankiųirįrangos,- mechaniniųkrovimoįrenginių,- laikinųjųinžineriniųkomunikacijųirenergijosšaltinių,- įrengimas,naudojimasirtechninėpriežiūra;
• visųinžineriniųkomunikacijųirenergijosšaltinių,ku-riegalikeltipavojų,apsaugairženklinimas;
• apsauganuokritimoirkrintančiųmedžiagų;• gyventojųirypačpažeidžiamųjųgrupių,kuriomsgali
būtidaromasnepageidaujamaspoveikis,saugosuž-tikrinimas;
• atsargumopriemonėsnuogaisro(bendrojiirsudar-baissusijusirizika);
• teritorijosribųapsauga;• priemonės dėl rizikos, kurią statybvietės darbuo-
tojams kelia kitų asmenų veikla statybvietėje arbašaliajos;
• rūpinimasis statybvietės ir jos infrastruktūros švara,tvarkingumuirtinkamumunaudoti;
• atliekųtvarkymas;• socialiniųpartneriųkonsultacijosprofesinėssaugosir
sveikatosklausimais;• pasitarimaisaugosklausimais;• saugospatikrinimaiirauditas;• darbuotojų ir lankytojų supažindinimas su tai-
syklėmis;• pradinismokymasiržiniųatnaujinimokursai(instruk-
tažasdarbovietojeirpanašiai).
129
Prie
dai
Specialiai paminėtini ir profesinės sveikatos klausimai:• iniciatyvosinformuotumuididinti;• dėmesys bendriesiems profesinės sveikatos klausi-
mams,taippattiems,kuriekonkrečiaisusijęsuveikla,įskaitant:- pavojingasmedžiagas,- užterštągruntąirįrenginius,- krovimąrankomis,- triukšmą,- vibraciją,- dulkes,- jonizuojančiosiosirnejonizuojančiosiosspinduliuo-tėsšaltinius,
- saulėspoveikįir- biologiniuspavojus;
• ypatingasdėmesysplanuojantirorganizuojantdarboveiklą,kurigalidarytinepageidaujamąpoveikįprofe-sineisveikatai.
Priemonės su projekto rizika, kuri greičiausiai nebus aiškiai matoma kitiems (įskaitant neį-prastą), susijusiems klausimams spręstiŠiame vadove paaiškinama, kaip projektuotojai gali nustatyti tokią projekto keliamą riziką ir apie ją infor-muoti. Panašiu būdu taip pat gali prisidėti ir koordina-toriai, remdamiesi savo patirtimi. Planą gali būti verta parengti kaip lentelę, kurioje būtų galima rasti papil-domos informacijos.
Priemonės, kurių imamasi siekiant atsižvelgti į darbus, susijusius su konkrečia rizikaPagal direktyvą reikalaujama, kad saugos ir sveikatos priemonių planuose privalomai būtų atsižvelgta į direk-tyvos II priede nurodytų rūšių veiklą. Tokia rizika turėtų būti nustatyta plane ir turi būti nurodytos konkrečios priemonės su šia rizika susijusiems klausimams spręsti.
Priemonės, kurių imamasi siekiant atsižvelgti į kitą statybvietėje vykdomą veiklą, įskaitant gamybinęPagal direktyvą reikalaujama, kad į tokią veiklą pri-valomai būtų atsižvelgta. Tokia rizika turėtų būti nu-statyta plane ir nurodytos priemonės, kaip į ją bus atsižvelgiama.
Saugos ir sveikatos priemonės, kurių bus imta-si bendro objekto naudojimosi su užsakovu lai-kotarpiu ir galiausiai perduodant jam objektąStatybos etapais užsakovai statybos darbų vykdymo vietoje ar šalia jos gali tęsti ar pradėti negamybinio pobūdžio veiklą. Bendrai naudojantis objektu, gali būti daromas poveikis darbuotojų profesinei saugai ir svei-katai, taip pat kitų, kaip antai visuomenės narių, saugai ir sveikatai. Tokiu atveju reikėtų nustatyti priemones, kurių reikės imtis atsižvelgiant į šį poveikį. Taip pat būtų naudinga pateikti paaiškinimą apie pavojus ir riziką.
Dėl veiklos perduodant projektą jo galutiniam naudo-tojui gali kilti nereikalinga rizika, nebent visų šalių va-dovybė skirtų dėmesį koordinavimui ir kontrolei. Su tuo susijusias priemones taip pat reikėtų išdėstyti plane.
Priemonės, taikytinos sužalojimų ir avarinės padėties atvejuTaikant priemones turėtų būti visiškai atsižvelgta į pa-vojų ir riziką, kurią kelia statybos darbai ir darbo aplinka, įskaitant ir kitą gamybinę ir negamybinę veiklą ir pan.
Taikytinos priemonės, be kita ko, galėtų būti tokios:• pirmosiosmedicinospagalbosbrigadųmokymas,rei-
kiamosįrangosirpatalpųstatybvietėjeparūpinimas;• gelbėjimoirevakavimopriemonės;• gaisrų prevencija, priemonės, kurių imamasi gaisro
irevakavimoatveju, įskaitantnurodymų,mokymo irįrangosparūpinimą;
• kitiemsišankstonumatomiemsįvykiamsskirtaneati-dėliotinospagalbosirevakavimotvarka;
• ryšių sukitaisdarbdaviais ir skubiospagalbos tarny-bomispalaikymas;ir
• praktiniųpratybųrengimas,
Reikėtų atsižvelgti į ypatingą riziką, kaip antai: kaip spręsti su nepageidaujamais reiškiniais sudėtingose vietose, pvz., bokštinio krano kabinoje, kabančiuose praėjimuose, tuneliuose, kesonuose ir uždarose erdvė-se ir t. t., susijusius klausimus.
4. Susitarimai dėl informacijos saugos ir sveikatos dokumentų bylai teikimo
Projekto dalyviams naudinga žinoti, kaip ir kada iš jų tikimasi gauti saugos ir sveikatos dokumentų bylai reikalingos informacijos. Panašiai naudinga žinoti, ką tokia informacija turėtų apimti, ar reikia leistis į smul-kmenas, ar pateikti bendresnio pobūdžio informaciją. Gali būti verta įtraukti tokius klausimus į planą.
Taip pat naudinga paaiškinti, kaip projekto parengia-mojo etapo ir projekto vykdymo etapo koordinatoriai bendradarbiaus rengdami saugos ir sveikatos doku-mentų bylą.
130
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
ĮvadasByla gali būti sudaryta taikant šias pagrindines antraštes:
• Bendrojiinformacijaapieprojektą.• Specialiojiprojektoinformacijairinformacijosšaltiniai.• Informacija, kaip projektuotojai atsižvelgė į pavojus,
kuriegalikiltiatliekantstatybosdarbusateityje.• Kitidarbuotojųsaugai irsveikataisvarbūs informaci-
josšaltiniai.
Turinys, forma ir formatas neišvengiamai skirsis atsi-žvelgiant į projektą, užsakovą ir iš anksto numatomus pavojus bei riziką. Visais atvejais reikia atsižvelgti į bū-tinybę, kad byloje būtų pateikta informacija, kuri gali būti naudinga atliekant tolesnius projektavimo ir staty-bos darbus ir būtų aiškiai orientuota į darbuotojų ir bet kurių kitų žmonių, kuriems gali būti padarytas neigia-mas poveikis, profesinę saugą ir sveikatą. Ypatingą dė-mesį reikėtų skirti rizikai, kuri kyla profesinei sveikatai, nes ji dažnai pražiūrima.
Byla neskirta pateikti išsamų aprašymą, kas buvo pada-ryta atliekant ankstesnius statybos darbus, ji taip pat nėra vieta, kurioje turėtų būti pateiktas išsamus išpil-domųjų brėžinių rinkinys, nebent jis būtų būtinas, bet tai tikriausiai būtų tik išimtiniais atvejais.
1. Bendroji informacija apie projektąProjekto apibūdinimasApibūdinimas turėtų būti gana išsamus, kad būtų galima susidaryti aiškų bendrą įspūdį apie tai, ką ši byla apima, kad ją vėliau skaitysiantys žmonės galėtų suprasti, ar byla apima visą objektą, kuris egzistavo sudarant bylą, ar tik to objekto dalį. Turėtų būti nu-matyta galimybė įrašyti, kada byla tikslinama ir ko-kia gali būti tikslinimo apimtis bei apribojimai. Jeigu daromos kopijos, reikės pasirūpinti kontroliuojamų kopijų sistema.
Ankstesnių projekto dalyvių pavardės ar pavadinimaiReikėtų pateikti išsamią informaciją apie projekto da-lyvius, kurie gali turėti informacijos, kuri gali būti svar-bi profesinei saugai ir sveikatai ir kuri neįtraukta į bylą (pavyzdžiui, ypač sudėtingų objektų projektuotojai gali išsaugoti daug projektavimo informacijos, kuri pa-grįstai negali būti saugoma byloje).
2. Specialioji projekto informacija ir informacijos šaltiniai
Galima apsvarstyti galimybę įtraukti į bylą projekto brė-žinius ir specifikacijas, jeigu jie gali būti naudingi aiški-nant byloje pateiktą informaciją ir jeigu jie yra vertingi kaip informacijos, kuri bus svarbi profesinei sveikatai at-liekant paskesnius statybos darbus, teikimo priemonė.
Pavojai
Vertėtų sudaryti pavojų, kurie greičiausiai nebus aiškiai matomi kitiems, sąrašą, nurodyti jų vietą, kaip į juos iki šiol buvo atsižvelgiama ir visus pradinius dokumentus, kuriuose galima rasti papildomos informacijos (pvz., apie užteršto grunto tyrimus, asbestą, požeminių ir kitų inžinerinių komunikacijų, kurios gali nebūti pas-tebimos ar tiesiogiai matomos, vietą, galimai defektų turinčius objektus ir t. t.).
Pavojai, nustatyti projektuojantProjektuotojai, kurie laikosi šiame vadove siūlomo struktūrinio požiūrio į projektavimą, bus įvertinę, ar dėl jų projektų atsiranda kokių nors pavojų, kurie greičiausiai nebus aiškiai matomi kitiems (įskaitant neįprastus). Tokius klausimus paprastai reikėtų įtrauk-ti į pavojų sąrašą, nebent būtų manoma, kad užbaigus pradinius statybos darbus jie tikriausiai nepasireikš.
Taip pat paprastai reikėtų nurodyti pavojus, kurie, kaip galima iš anksto numatyti, gali kilti atliekant tolesnius statybos darbus, kaip antai: pavojai, atsirandantys dėl neįprastų konstrukcinių sprendimų (pvz., išankstinis ir paskesnis įtempimas, galimas nestabilumas), pavojin-gų medžiagų panaudojimo, grindų apkrovos apribo-jimų ir t. t.
Didelę riziką keliantys pavojai (II priedas)Jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad atliekant tolesnius statybos darbus gali kilti konkreti rizika (žr. direktyvos II priedą), gali būti pagrįsta paminėti tai pavojų sąraše.
3. Informacija, kaip projektuotojai atsižvelgė į pavojus, kurie gali kilti atliekant statybos darbus ateityje
Įprasti techninės priežiūros darbaiProjektavimo metu projektuotojai turėtų atsižvelgti į tai, kaip būtų galima saugiai atlikti įprastus objekto techninės priežiūros darbus. Šią informaciją reikėtų įtraukti į bylą, kad būtų aišku, kaip galima atlikti to-kius darbus (pvz., langų valymą, pastato dalių ir įren-ginių, kurių gyvavimo trukmė yra trumpa, palyginti su objekto, kurio dalį jie sudaro, gyvavimo trukme, pakeitimą, pastato inžinerinių komunikacijų tech-ninę priežiūrą ir t. t.), ir būtų aiškiai pabrėžti galimi pavojai. Tipiški klausimai, kuriuos reikėtų aptarti, be kita ko, susiję su prieiga aukštyje, darbu uždarose erdvėse, sunkių įrenginių ir įrangos perkėlimo prie-monėmis, pavojingų įrenginių ir įrangos atskyrimo, techninės priežiūros, remonto, pakeitimo ir t. t. prie-monėmis ir su įtampingųjų įrenginių izoliavimu.
6 priedas. Saugos ir sveikatos dokumentų byla: siūlomas turinys
131
Prie
dai
Didesnio masto darbaiPanašiai, projektuotojai turėtų atsižvelgti į tai, kaip ga-lima atlikti kitus didesnio masto statybos darbus, ku-riuos galima pagrįstai numatyti per visą užbaigto stati-nio gyvavimo laikotarpį (įskaitant ardymą ar griovimą). Reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti šią informaciją, kad byla būtų vertingas informacijos šaltinis.
4. Kiti darbuotojų saugai ir sveikatai svarbūs informacijos šaltiniai
Gali būti papildomų informacijos šaltinių, kuriuos gali būti verta paminėti byloje.
132
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
31989L0391
1989 6 29EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYSL 183/1
TARYBOS DIREKTYVA1989 m. birželio 12 d.
dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo
(89/391/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,ypač į jos 118a straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1), parengtą pasikonsulta-vus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuojukomitetu,
bendradarbiaudama su Europos Parlamentu (2),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuo-monę (3),
kadangi Sutarties 118a straipsnyje numatyta, kad Taryba direkty-vomis nustato būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pir-miausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnėdarbuotojų sauga ir sveikatos apsauga;
kadangi šia direktyva nepateisinamas joks kai kuriose valstybėsenarėse jau pasiektos apsaugos lygio mažėjimas, nes valstybėsnarės pagal Sutartį įsipareigojo skatinti sąlygų šioje srityje geri-nimą bei suderinimą, tuo pačiu metu išsaugodamos tai, kas jaupasiekta;
kadangi žinoma, kad darbuotojus visą darbo laiką darbe gali veiktipavojingi aplinkos veiksniai;
kadangi, atsižvelgiant į Sutarties 118a straipsnį, tokiose direkty-vose turi būti vengiama nustatyti administracinius, finansinius irteisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių įmo-nių steigimą ir plėtrą;
kadangi Komisijos pranešime apie jos programą dėl darbuotojųsaugos, higienos ir sveikatos (4) numatoma priimti direktyvas dar-buotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;
kadangi Taryba 1987 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje dėl darbuo-tojų saugos, higienos ir sveikatos (5) atsižvelgė į Komisijos keti-nimą artimiausiu metu pateikti Tarybai direktyvą dėl darbuotojųsaugos ir sveikatos darbo vietoje organizavimo;
kadangi 1988 m. vasario mėn. Europos Parlamentas po svars-tymų apie vidaus rinką ir darbuotojų apsaugą priėmė keturiasrezoliucijas; kadangi šios rezoliucijos paragino Komisiją parengtibendrą direktyvą, kuria remiantis būtų galima rengti konkretes-nes direktyvas, apimančias visas rizikos rūšis, susijusias su saugair sveikata darbo vietoje;
kadangi valstybės narės privalo skatinti darbuotojų saugos ir svei-katos gerinimą savo teritorijose; kadangi priemonės darbuotojųsveikatai ir saugai darbe apsaugoti konkrečiais atvejais taip patpadeda išsaugoti su jais gyvenančių asmenų sveikatą, o galbūt irjų saugą;
(1) OL C 141, 1988 5 30, p. 1.(2) OL C 326, 1988 12 19, p. 102 ir OL C 158, 1989 6 26.(3) OL C 175, 1988 7 4, p. 22.
(4) OL C 28, 1988 2 3, p. 3.(5) OL C 28, 1988 2 3, p. 1.
05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 349
7 priedas. Europos Sąjungos teisės aktai
133
Prie
dai
kadangi valstybių narių teisinės sistemos dėl darbuotojų saugos irsveikatos apsaugos darbo vietoje labai skiriasi ir turi būti tobuli-namos; kadangi valstybių narių nacionalinės nuostatos šiuo klau-simu, dažnai apimančios technines specifikacijas ir (arba) savire-guliavimo standartus, gali nustatyti skirtingus saugos ir sveikatosapsaugos lygius ir leisti konkurenciją saugos ir sveikatos sąskaita;
kadangi nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos vis darlabai dažni; kadangi reikia imtis prevencinių priemonių arba jasnedelsiant tobulinti, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir svei-kata bei aukštesnis apsaugos lygis;
kadangi tam, kad būtų galima užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį,darbuotojus ir (arba) jų atstovus reikia informuoti apie rizikosrūšis jų saugai ir sveikatai bei apie priemones, reikalingas šiomsrizikos rūšims sumažinti ar pašalinti; kadangi darbuotojams pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką taip pat turibūti sudaryta galimybė proporcingai dalyvauti prižiūrint, kadbūtų imtasi būtinų apsaugos priemonių;
kadangi darbdaviai, darbuotojai ir (arba) jų atstovai turi keistis tar-pusavyje informacija darbuotojų saugos bei sveikatos klausimais,bendrauti ir proporcingai dalyvauti šioje srityje pagal atitinkamasprocedūras ir dokumentus, laikydamiesi nacionalinės teisės aktųir (arba) nacionalinės praktikos;
kadangi darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos geri-nimo tikslų neturėtų nusverti vien tik ekonominiai motyvai;
kadangi darbdaviai privalo nuolat domėtis naujausiais technolo-gijų pasiekimais ir sekti mokslo duomenis apie darbo vietos įren-gimą, atsižvelgdami į būdingus pavojus jų įmonėje, ir atitinkamaiinformuoti darbuotojų atstovus, pagal šią direktyvą turinčius teisędalyvauti, kad būtų galima užtikrinti aukštesnį darbuotojų sveika-tos ir saugos lygį;
kadangi šios direktyvos nuostatos, nepažeidžiant griežtesniųesamų arba būsimų Bendrijos nuostatų, taikomos visoms rizikosrūšims, pirmiausia toms, kurios atsiranda dėl darbe naudojamųcheminių, fizinių ir biologinių veiksnių, išvardytų Direktyvoje80/1107/EEB (1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva88/642/EEB (2);
kadangi pagal Sprendimą 74/325/EEB (3) Komisija konsultuojasisu Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komi-tetu, rengdama pasiūlymus šioje srityje;
kadangi reikia įkurti komitetą, sudarytą iš valstybių narių pasiū-lytų atstovų, kuris padėtų Komisijai šioje direktyvoje numatytasatskiras direktyvas suderinti su technikos pažanga,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Paskirtis
1. Šios direktyvos paskirtis–nustatyti priemones, skatinančiasgerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.
2. Šiam tikslui šioje direktyvoje yra pateikti bendrieji principai dėlprofesinės rizikos prevencijos, saugos ir sveikatos apsaugos, rizi-kos rūšių ir nelaimingus atsitikimus lemiančių veiksnių pašalini-mo, informavimo, konsultavimo, proporcingo dalyvavimo pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką ir darbuo-tojų bei jų atstovų profesinio mokymo, taip pat bendrosios gairėsdėl minėtų principų įgyvendinimo.
3. Ši direktyva nepažeidžia esamų ar būsimų nacionalinių irBendrijos nuostatų, palankesnių darbuotojų saugai ir sveikataidarbe apsaugoti.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma visiems veiklos sektoriams, tiek valstybi-niam, tiek privačiam (pramonės, žemės ūkio, prekybos, adminis-travimo, paslaugų, švietimo, kultūros, poilsio ir kt.).
2. Ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingitam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip gin-kluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklaicivilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.
Tuo atveju darbuotojų sauga ir sveikata turi būti užtikrinama kiekgalima labiau atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus tikslus.
(1) OL L 327, 1980 12 3, p. 8.(2) OL L 356, 1988 12 24, p. 74.(3) OL L 185, 1974 7 9, p. 15.
350 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.
134
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos reiškia:
a) darbuotojas — darbdavio įdarbintas asmuo, taip pat ir stažuo-tojai bei mokiniai, bet ši sąvoka neapima samdomų namų dar-bininkų;
b) darbdavys — bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, susijęs sudarbuotoju darbo santykiais ir atsakingas už įmonę ir (arba)įstaigą;
c) darbuotojų atstovas, atsakingas už darbuotojų saugą ir svei-katą — bet kuris asmuo, išrinktas arba paskirtas pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką atsto-vauti darbuotojams, kai kyla problemų, susijusių su darbuo-tojų sauga ir sveikatos apsauga darbe;
d) prevencija — visos priemonės, kurių imamasi arba ketinamaimtis visuose įmonės darbo etapuose, kad būtų išvengtaprofesinės rizikos arba ji būtų sumažinta.
4 straipsnis
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jogdarbdaviai, darbuotojai ir darbuotojų atstovai laikytųsi teisiniųnuostatų, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti.
2. Valstybės narės pirmiausia užtikrina tinkamas kontrolės prie-mones ir priežiūrą.
II SKIRSNIS
DARBDAVIŲ PAREIGOS
5 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Darbdavio pareiga — užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatąvisais su darbu susijusiais aspektais.
2. Jei pagal 7 straipsnio 3 dalį darbdavys samdo kompetentingasišorės tarnybas arba asmenis, tai nepanaikina jo atsakomybės šiojesrityje.
3. Darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos darbe srityje nedaroįtakos principui dėl darbdavio atsakomybės.
4. Ši direktyva neriboja valstybių narių galimybės numatyti darb-davių atsakomybės panaikinimą arba apribojimą, kai nelaimingiatsitikimai įvyksta dėl neįprastų ar nenumatytų aplinkybių, kurios
nepriklauso nuo darbdavių valios, arba dėl ypatingų įvykių, kuriųpasekmių nebuvo galima išvengti, nepaisant to, kad buvo imtasivisų atsargos priemonių.
Valstybės narės nebūtinai turi pasinaudoti pirmoje pastraipojenurodyta galimybe.
6 straipsnis
Bendros darbdavių pareigos
1. Atsižvelgdamas į atsakomybės sritis, darbdavys imasi priemo-nių, būtinų darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, įskaitantprofesinės rizikos rūšių prevenciją, informavimą bei profesinįmokymą, taip pat būtiną organizavimą ir priemones.
Darbdavys atidžiai stebi, ar nereikia pakoreguoti šių priemoniųatsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir siekį gerinti esamąpadėtį.
2. Darbdavys įgyvendina 1 dalies pirmoje pastraipoje paminėtaspriemones, remdamasis toliau pateiktais bendraisiais prevencijosprincipais:
a) rizikos rūšių vengimas;
b) rizikos rūšių, kurių neįmanoma išvengti, įvertinimas;
c) rizikos rūšių šalinimas jų atsiradimo vietoje;
d) darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų įrengimas,darbo priemonių, darbo bei gamybos metodų pasirinkimas,siekiant pirmiausia palengvinti monotonišką darbą ar darbą išanksto nustatytu tempu bei sumažinti tokio darbo poveikįsveikatai;
e) derinimas su technikos pažanga;
f) pavojingo darbo pakeitimas nepavojingu ar mažiau pavojin-gu;
g) nuoseklios bendros prevencijos politikos, apimančios techno-logiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santy-kius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių poveikį, sukūrimas;
h) pirmenybės suteikimas kolektyvinėms apsaugos priemonėms,palyginti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
i) atitinkami nurodymai darbuotojams.
3. Nepažeisdamas kitų šios direktyvos nuostatų ir atsižvelgdamasį įmonės arba (ir) įstaigos veiklos pobūdį, darbdavys:
a) įvertina rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai rūšis, inter alia,atsižvelgdamas į pasirinktas darbo priemones, cheminesmedžiagas ar naudojamus preparatus bei į darbo vietų įren-gimą.
05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 351
135
Prie
dai
Įvertinus šią riziką, jeigu reikia, darbdavio naudojamosprevencinės priemonės ir darbo bei gamybos metodai privalo:
— užtikrinti geresnį darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugoslygį,
— būti neatsiejama visų įmonės ir (arba) įstaigos veiklos sri-čių dalis visais pavaldumo lygiais;
b) patikėdamas darbuotojui užduotis, atsižvelgia į darbuotojosveikatos bei saugos galimybes;
c) užtikrina, kad planuojant ir įdiegiant naujas technologijas sudarbuotojais ir (arba) jų atstovais būtų aptartas pasirinktų prie-monių, darbo sąlygų ir darbo aplinkos poveikis darbuotojųsaugai bei sveikatai;
d) imasi reikiamų priemonių, kad tik atitinkamai instruktuotidarbuotojai galėtų patekti į tas teritorijas, kuriose kyla didelisir konkretus pavojus.
4. Nepažeisdami kitų šios direktyvos nuostatų, kai vienoje darbovietoje dirba kelios įmonės, darbdaviai bendradarbiauja įgyven-dindami saugos, sveikatos ir profesinės higienos nuostatas ir atsi-žvelgdami į veiklos pobūdį koordinuoja savo veiksmus apsaugosnuo profesinės rizikos rūšių ir jų prevencijos klausimais, ir infor-muoja vienas kitą bei atitinkamus savo darbuotojus ir (arba) dar-buotojų atstovus apie tokias rizikos rūšis.
5. Jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias sudarbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai.
7 straipsnis
Apsaugos ir prevencinės priemonės
1. Nepažeisdamas 5 ir 6 straipsniuose minėtų pareigų, darbda-vys paskiria vieną arba daugiau darbuotojų veiklai, susijusiai suapsauga nuo profesinės rizikos rūšių ir jų prevencija įmonėje ir(arba) įstaigoje.
2. Paskirti darbuotojai neturi atsidurti nepalankioje padėtyje dėlveiklos, susijusios su apsauga nuo profesinės rizikos rūšių ir jųprevencija.
Paskirtiems darbuotojams skiriama pakankamai laiko šioje direk-tyvoje numatytoms jų pareigoms atlikti.
3. Jeigu tokios apsaugos ir prevencinės priemonės negali būtiorganizuojamos dėl to, kad įmonėje ir (arba) įstaigoje nėra kom-petentingo personalo, darbdavys samdo kompetentingas išorėstarnybas ar asmenis.
4. Kai darbdavys samdo tokias tarnybas ar asmenis, jis infor-muoja juos apie veiksnius, kurie, kaip žinoma, turi poveikį ar,manoma, gali turėti poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai, ir jiemsturi būti suteikta galimybė gauti 10 straipsnio 2 dalyje nurodytąinformaciją.
5. Visais atvejais:
— paskirti darbuotojai privalo turėti reikiamų sugebėjimų ir įgū-džių bei būtinas priemones,
— išorės tarnybos arba asmenys, su kuriais yra konsultuojamasi,privalo turėti būtiną kvalifikaciją bei asmenines ir profesinespriemones, ir
— turi būti paskirtas pakankamas darbuotojų ir išorės tarnybų arasmenų skaičius,
kad būtų galima organizuoti apsaugos ir prevencines priemones,atsižvelgiant į įmonės ir (arba) įstaigos dydį ir (arba) pavojus, kuriegali kilti darbuotojams, taip pat jų pasiskirstymą įmonėje ir (arba)įstaigoje.
6. Atsakomybė už šio straipsnio objektą sudarančią apsaugą nuoįvairių rizikos rūšių saugai ir sveikatai ir jų prevenciją tenka vie-nam ar keliems darbuotojams, vienai ar kelioms tarnyboms,nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso įmonei ir (arba) įstaigai aryra išorės.
Darbuotojas (-ai) ir (arba) tarnyba (-os), kai reikia, privalo dirbtikartu.
7. Valstybės narės pagal veiklos pobūdį ir įmonių dydį galinustatyti įmonių kategorijas, pagal kurias darbdavys, jeigu jis yrakompetentingas, gali pats prisiimti atsakomybę už 1 dalyje nuro-dytas priemones.
8. Valstybės narės nustato būtinus įgūdžius ir gebėjimus, mini-mus 5 dalyje.
Jos gali nustatyti pakankamą 5 dalyje nurodytą skaičių.
8 straipsnis
Pirmoji medicinos pagalba, gaisrų gesinimas ir darbuotojųevakuacija, didelis ir neišvengiamas pavojus
1. Darbdavys:
— atsižvelgdamas į įmonės ir (arba) įstaigos veiklos pobūdį irdydį bei į kitus esančius asmenis, imasi būtinų pirmosios
352 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.
136
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo ir darbuotojų evakuaci-jos priemonių,
— pasirūpina, kad būtų užmegzti būtini ryšiai su išorės tarnybo-mis, ypač tomis, kurios teikia pirmąją ar skubią medicinospagalbą, atlieka gelbėjimo darbus ir gesina gaisrus.
2. Atsižvelgdamas į 1 dalį, darbdavys, inter alia, paskiria darbuo-tojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos ir gaisrų gesi-nimo bei evakuacijos priemonių įgyvendinimą.
Tokių darbuotojų skaičius, jų profesinis mokymas ir turimospriemonės turi būti tinkami, atsižvelgiant į įmonės ir (arba) įstai-gos dydį ir (arba) konkrečius pavojus.
3. Darbdavys:
a) kuo greičiau informuoja visus darbuotojus, kuriems gresiaarba gali grėsti didelis ir neišvengiamas pavojus, apie riziką irapie tai, kokių apsaugos priemonių reikia imtis arba jau imta-si;
b) imasi priemonių ir duoda nurodymus darbuotojams, ištikusdideliam ir neišvengiamam pavojui, nutraukti darbą ir (arba)nedelsiant palikti darbo vietą ir pereiti į saugią vietą;
c) išskyrus ypatingus atvejus dėl deramai pagrįstų priežasčių,nereikalauja darbuotojų vėl imtis darbo aplinkoje, kurioje visdar gresia didelis ir neišvengiamas pavojus.
4. Darbuotojai, kurie gresiant dideliam ir neišvengiamam pavo-jui palieka savo darbo vietą ir (arba) pavojingą teritoriją, dėl tokiųveiksmų negali atsidurti nepalankioje padėtyje ir privalo būtiapsaugoti nuo visų neigiamų ir nepagrįstų pasekmių pagalnacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką.
5. Darbdavys užtikrina, kad visi darbuotojai, gresiant dideliam irneišvengiamam pavojui jų ir (arba) kitų asmenų saugai,negalėdami pranešti tiesioginiam viršininkui, galėtų, atsižvelg-dami į savo žinias ir turimas technines priemones, imtis veiksmų,kad išvengtų tokio pavojaus pasekmių.
Dėl tokių veiksmų darbuotojai negali atsidurti nepalankiojepadėtyje, nebent jie būtų elgęsi nerūpestingai arba aplaidžiai.
9 straipsnis
Įvairūs darbdavių įsipareigojimai
1. Darbdavys:
a) pasirūpina rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai rūšių, įskai-tant tas, su kuriomis susiduria darbuotojų grupės, kuriomsdaro poveikį konkrečios rizikos rūšys, įvertinimu;
b) priima sprendimus, kokių apsaugos priemonių reikia imtis ir,jeigu būtina, kokią apsaugos įrangą naudoti;
c) sudaro nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių darbuotojastampa nedarbingu daugiau kaip tris darbo dienas, sąrašą;
d) pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktikąpateikia atsakingoms institucijoms pranešimus apie nelaimin-gus atsitikimus darbe, kuriuos patyrė jo darbuotojai.
2. Valstybės narės pagal įmonių veiklos pobūdį ir dydį nustatoreikalavimus įvairioms įmonių kategorijoms, kaip rengti doku-mentus, išvardytus 1 dalies a ir b punktuose, taip pat rengiantdokumentus, išvardytus 1 dalies c ir d punktuose.
10 straipsnis
Darbuotojo informavimas
1. Darbdavys imasi atitinkamų priemonių, kad darbuotojai ir (ar-ba) jų atstovai įmonėje ir (arba) įstaigoje pagal nacionalinės teisėsaktus ir (arba) nacionalinę praktiką, kurioje, inter alia, gali būti atsi-žvelgta į įmonės ir (arba) įstaigos dydį, gautų visą būtiną informa-ciją apie:
a) rizikos rūšis saugai ir sveikatai bei apsaugos ir prevencinespriemones ir veiklą visoje įmonėje ir (arba) įstaigoje apskritaibei kiekvienoje darbo vietoje ir (arba) darbe atskirai;
b) priemones, kurių buvo imtasi 8 straipsnio 2 dalyje nustatytatvarka.
2. Darbdavys imasi atitinkamų priemonių, kad bet kurios kitosįmonės ir (arba) įstaigos darbuotojų, dirbančių jo įmonėje ir (ar-ba) įstaigoje, darbdaviai pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba)nacionalinę praktiką gautų tinkamą informaciją, kuri yra nuro-dyta 1 dalies a ir b punktuose ir kuri turi būti suteikta atitinka-miems darbuotojams.
3. Darbdavys imasi atitinkamų priemonių, kad darbuotojai, atlie-kantys specifines darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos parei-gas, arba darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą irsveikatą, savo pareigoms atlikti pagal nacionalinės teisės aktus ir(arba) nacionalinę praktiką galėtų gauti:
a) informaciją apie rizikos įvertinimą ir apsaugos priemones,nurodytas 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;
05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 353
137
Prie
dai
b) sąrašą ir pranešimus, nurodytus 9 straipsnio 1 dalies c ird punktuose;
c) informaciją, sukauptą taikant apsaugos ir prevencines priemo-nes bei gautą iš tikrinimo tarnybų ir įstaigų, atsakingų už saugąir sveikatą.
11 straipsnis
Konsultavimasis su darbuotojais ir darbuotojų dalyvavimas
1. Darbdaviai konsultuojasi su darbuotojais ir (arba) jų atstovaisbei leidžia jiems dalyvauti diskusijose visais darbuotojų saugos irsveikatos darbe klausimais.
Į tokią veiklą įeina:
— darbuotojų konsultavimas,
— darbuotojų ir (arba) jų atstovų teisė teikti pasiūlymus,
— proporcingas dalyvavimas pagal nacionalinės teisės aktus ir(arba) nacionalinę praktiką.
2. Darbuotojai arba darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojųsaugą ir sveikatą, pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinępraktiką proporcingai dalyvauja ir (arba) su jais iš anksto darbda-vys tariasi dėl:
a) visų priemonių, galinčių turėti didelį poveikį saugai ir sveika-tai;
b) darbuotojų, nurodytų 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio2 dalyje, paskyrimo ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos;
c) informacijos, nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsny-je;
d) įmonei ir (arba) įstaigai nepriklausančių kompetentingų tar-nybų ar asmenų samdymo, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 daly-je;
e) profesinio mokymo planavimo ir organizavimo, kaip numa-tyta 12 straipsnyje.
3. Darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą,turi teisę prašyti darbdavį imtis atitinkamų priemonių ir teikti jampasiūlymus darbuotojams kylančiam pavojui sumažinti ir (arba)pašalinti pavojaus šaltinius.
4. Darbuotojai, nurodyti 2 dalyje, ir darbuotojų atstovai, nuro-dyti 2 ir 3 dalyse, neturi atsidurti nepalankioje padėtyje dėl savoveiklos, nurodytos 2 ir 3 dalyse.
5. Darbdaviai privalo skirti darbuotojų atstovams, atsakingiemsuž darbuotojų saugą ir sveikatą, pakankamai laisvo laiko, mokėtijiems atlyginimą ir aprūpinti juos būtinomis priemonėmis šiojedirektyvoje nustatytoms jų teisėms ir pareigoms vykdyti.
6. Darbuotojai ir (arba) jų atstovai pagal nacionalinės teisės aktusir (arba) nacionalinę praktiką turi teisę skųstis institucijai, atsakin-gai už darbuotojų saugą ir sveikatą, jeigu darbdavių taikomos irnaudojamos priemonės, jų manymu, yra nepakankamos darbuo-tojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti.
Darbuotojų atstovams turi būti suteikta galimybė pareikšti pasta-bas kompetentingos institucijos atliekamo patikrinimo metu.
12 straipsnis
Darbuotojų mokymas
1. Darbdavys užtikrina, kad kiekvienas darbuotojas gautų pakan-kamai žinių apie saugą ir sveikatą, pirmiausia gaudamas informa-ciją bei nurodymus apie savo darbo vietą ar atliekamą darbą:
— priimant į darbą,
— perkeliant į kitą darbą arba keičiant darbo vietą,
— įdiegus naujas darbo priemones arba jas pakeitus,
— įdiegus naujas technologijas.
Mokymas turi būti:
— pritaikytas prie naujų ar pasikeitusių rizikos rūšių ir
— prireikus periodiškai kartojamas.
2. Darbdavys užtikrina, kad įmonei ir (arba) įstaigai nepri-klausantys darbuotojai, dirbantys jo įmonėje ir (arba) įstaigoje,gautų atitinkamus nurodymus apie rizikos sveikatai ir saugai tojeįmonėje ir (arba) įstaigoje rūšis jų darbo metu.
3. Darbuotojų atstovai, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą,turi teisę į atitinkamą mokymą.
4. Mokymas, nurodytas 1 ir 3 dalyse, turi vykti ne darbuotojų arjų atstovų sąskaita.
354 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.
138
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Mokymas, nurodytas 1 dalyje, turi vykti darbo valandomis.
Mokymas, nurodytas 3 dalyje, turi vykti darbo valandomis arbapagal nacionalinę praktiką pačioje įmonėje ir (arba) įstaigoje arbauž jos ribų.
III SKIRSNIS
DARBUOTOJŲ PAREIGOS
13 straipsnis
1. Kiekvieno darbuotojo pareiga kuo geriau rūpintis savo ir kitųasmenų, kuriems turėjo įtakos jo veiksmai darbe, sauga bei svei-kata, remiantis savo žiniomis, įgytomis profesinio mokymo metu,ir darbdavio duotais nurodymais.
2. Siekdami šio tikslo, darbuotojai, remdamiesi savo žiniomis,įgytomis profesinio mokymo metu, ir darbdavio duotais nurody-mais, privalo:
a) teisingai naudotis mašinomis, aparatais, įrankiais, pavojingo-mis medžiagomis, transportavimo įrenginiais ir kitomis gamy-bos priemonėmis;
b) teisingai naudotis jiems duotomis asmeninėmis apsaugospriemonėmis, o pasinaudoję–grąžinti jas į vietą;
c) savavališkai neišjungti, nekeisti ir nešalinti saugos įtaisų, įmon-tuotų, pvz., mašinose, aparatuose, įrankiuose, gamykloje ir sta-tiniuose, bei teisingai naudotis tokiais saugos įtaisais;
d) nedelsiant informuoti darbdavį ir (arba) darbuotojus, konkre-čiai atsakingus už darbuotojų saugą ir sveikatą, apie bet kokiąsituaciją darbe, kuri pagrįstai gali kelti didelį ir neišvengiamąpavojų saugai ir sveikatai, bei apie visus apsaugos priemoniųtrūkumus;
e) pagal nacionalinę praktiką bendradarbiauti su darbdaviu ir (ar-ba) darbuotojais, konkrečiai atsakingais už darbuotojų saugą irsveikatą, tol, kol reikia, kad būtų galima įgyvendinti visuskompetentingos institucijos keliamus uždavinius ar reikalavi-mus darbuotojų saugai bei sveikatai apsaugoti;
f) pagal nacionalinę praktiką bendradarbiauti su darbdaviu ir (ar-ba) darbuotojais, konkrečiai atsakingais už darbuotojų saugą irsveikatą, tol, ko1 reikia, kad darbdavys galėtų užtikrinti, jogdarbo aplinka ir darbo sąlygos yra saugios ir nekelia rizikossaugai ir sveikatai toje veiklos srityje.
IV SKIRSNIS
ĮVAIRIOS NUOSTATOS
14 straipsnis
Sveikatos priežiūra
1. Darbuotojų sveikatos priežiūrai, būtinai dėl darbe pasitaikan-čios rizikos saugai ir sveikatai, užtikrinti turi būti nustatytospriemonės pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinępraktiką.
2. 1 dalyje nurodytos sveikatos priežiūros priemonės turi būtitokios, kad jomis periodiškai galėtų naudotis kiekvienas to norin-tis darbuotojas.
3. Sveikatos priežiūra gali būti vykdoma kaip nacionalinės svei-katos apsaugos sistemos dalis.
15 straipsnis
Rizikos grupės
Ypatingai jautrios rizikos grupės turi būti apsaugotos nuokonkrečių jas veikiančių pavojų.
16 straipsnis
Atskiros direktyvos. Pakeitimai. Bendra šios direktyvostaikymo sritis
1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu pagal Sutarties 118astraipsnį, priima atskiras direktyvas, inter alia, priede nurodytosesrityse.
2. Ši ir, nepažeidžiant 17 straipsnyje nurodytos tvarkos dėl tech-ninio pobūdžio pakeitimų, atskiros direktyvos gali būti iš daliespakeistos Sutarties 118a straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Šios direktyvos nuostatos visapusiškai taikomos visoms sri-tims, nurodytoms atskirose direktyvose, nepažeidžiant griežtes-nių ir (arba) specialių nuostatų, pateiktų tose atskirose direktyvo-se.
17 straipsnis
Komitetas
1. Priimant 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų direktyvų techniniopobūdžio pakeitimus, kad būtų atsižvelgiama į:
05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 355
139
Prie
dai
— direktyvų priėmimą techninio suderinimo ir standartizacijossrityje, ir (arba)
— technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ir specifikacijų pakei-timus bei naujus duomenis,
Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas,kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.
2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turibūti imtasi, projektą.
Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką,kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą.
Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatytabalsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą rem-damasi Komisijos pasiūlymu.
Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaipnustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinkakomiteto nuomonę.
Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arbajeigu nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikiaTarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Tarybasprendžia kvalifikuota balsų dauguma.
Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvojai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemonespatvirtina Komisija.
18 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuo-statas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliaukaip nuo 1992 m. gruodžio 31 d.
Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo sri-tyje priimtų ar priimamų nacionalinės teisės aktų nuostatų teks-tus.
3. Valstybės narės kas penkeri metai teikia Komisijai ataskaitąapie šios direktyvos nuostatų praktinį įgyvendinimą, nurodyda-mos darbdavių ir darbuotojų požiūrius.
Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Ekono-mikos ir socialinių reikalų komitetui ir Darbuotojų saugos, higie-nos ir sveikatos patariamajam komitetui.
4. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Eko-nomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šios direk-tyvos įgyvendinimą, atsižvelgdama į 1–3 dalis.
19 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Liuksemburge, 1989 m. birželio 12 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. CHAVES GONZALES
356 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/1 t.
PRIEDAS
16 straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių sąrašas
— Darbo vietos
— Darbo priemonės
— Asmeninės apsaugos priemonės
— Darbas su demonstracinėmis priemonėmis
— Darbas su sunkiais kroviniais, keliančiais nugaros pažeidimo riziką
— Laikinosios ar kilnojamosios darbo vietos
— Žvejyba ir žemės ūkis
05/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 357
140
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
31992L0057
1992 8 26 EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYS L 245/6
TARYBOS DIREKTYVA 92/57/EEB1992 m. birželio 24 d.
dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėseįgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,ypač į jos 118a straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1), pateiktą pasikonsultavussu Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komi-tetu,
bendradarbiaudama su Europos Parlamentu (2),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuo-monę (3),
kadangi Sutarties 118a straipsnyje numatyta, kad Taryba direkty-vomis nustato būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pir-miausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnėdarbuotojų sauga ir sveikatos apsauga;
kadangi pagal minėtąjį straipsnį tokiomis direktyvomis turi būtivengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apri-bojimus, kurie trukdytų mažųjų ir vidutinių įmonių steigimui irplėtrai;
kadangi Komisijos pranešime apie jos programą dėl darbuotojųsaugos, higienos ir sveikatos (4) numatyta priimti direktyvą, skirtądarbuotojų saugai ir sveikatai laikinosiose ar kilnojamosiosestatybvietėse garantuoti;
kadangi 1987 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje dėl darbuotojų sau-gos, higienos ir sveikatos (5) Taryba atsižvelgė į Komisijos keti-nimą artimiausiu metu pateikti Tarybai būtiniausius reikalavimusdėl laikinųjų ar kilnojamųjų statybviečių;
kadangi laikinosios ar kilnojamosios statybvietės yra tokia veik-los vieta, kur darbuotojai susiduria su ypač didele rizika;
kadangi nepatenkinamas architektūrinis ir (arba) organizacinissprendimas arba blogas darbų planavimas rengiant projektą turėjoreikšmės įvykstant daugiau nei pusei nelaimingų atsitikimų Bend-rijos statybvietėse;
kadangi kiekvienos valstybės narės valdžios institucijos, atsakin-gos už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą prieš darbų pradžiąturi būti informuojamos apie darbus, kurių apimtis viršija tamtikrą ribą;
kadangi vykdant projektą daug nelaimingų atsitikimų darbe galiįvykti dėl netinkamo koordinavimo, ypač tuomet, kai skirtingosįmonės tuo pačiu metu ar viena po kitos dirba toje pačioje laiki-nojoje ar kilnojamojoje statybvietėje;
kadangi dėl to reikia pagerinti koordinavimą tarp įvairių suinte-resuotų šalių rengiant projektą ir vykdant darbus;
kadangi būtiniausių reikalavimų, skirtų užtikrinti geresnę saugą irsveikatos apsaugą laikinosiose ar kilnojamosiose statybvietėse, lai-kymasis yra esminis dalykas darbuotojų saugai ir sveikatos apsau-gai;
kadangi, be to, savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai,jeigu jie asmeniškai užsiima darbine veikla, dirbdami laikinosiosear kilnojamosiose statybvietėse, gali kelti pavojų darbuotojų sau-gai ir sveikatai;
kadangi dėl to reikėtų savarankiškai dirbantiems asmenims irdarbdaviams, jeigu jie asmeniškai užsiima darbine veiklastatybvietėje, taikyti tam tikras 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybosdirektyvos 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudoji-mui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antrojiatskira direktyva) (6) nuostatas ir 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybosdirektyvos 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsau-gos reikalavimų darbuotojams darbo vietoje naudojant asmeni-nes apsaugos priemones (trečioji atskira direktyva) (7) nuostatas;
kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip numatyta 1989 m.birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių(1) OL C 213, 1990 8 28, p. 2 ir OL C 112, 1991 4 27, p. 4.
(2) OL C 78, 1990 3 18, p. 172 ir OL C 150, 1992 6 15.(3) OL C 120, 1991 5 6, p. 24.(4) OL C 28, 1988 2 3, p. 3.(5) OL C 28, 1988 2 3, p. 1.
(6) OL L 393, 1989 12 30, p. 13.(7) OL L 393, 1989 12 30, p. 18.
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 71
141
Prie
dai
darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustaty-mo (1) 16 straipsnio 1 dalyje; kadangi dėl to minėtos direktyvosnuostatos visapusiškai taikomos laikinosioms ir kilnojamosiomsstatybvietėms, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių šiosdirektyvos nuostatų;
kadangi šia direktyva praktiškai siekiama vidaus rinkos socialinėsdimensijos, visų pirma atsižvelgiant į tai, kas reglamentuota1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/106/EEB dėl vals-tybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos pro-duktais, suderinimo (2) ir 1989 m. liepos 18 d. Tarybos direkty-voje 89/440/EEB, iš dalies pakeičiančioje direktyvą 71/305/EEBdėl viešųjų darbų rangos sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (3);
kadangi, remiantis Tarybos sprendimu 74/325/EEB (4), Komisijakonsultuojasi su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos pataria-muoju komitetu rengdama šios srities pasiūlymus,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Objektas
1. Ši direktyva, kuri yra aštuntoji atskira direktyva, kaip numa-tyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustato būti-niausius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus laikinosioms irkilnojamosioms statybvietėms, apibrėžtoms 2 straipsnio a punk-te.
2. Ši direktyva netaikoma gavybos pramonės šakų gręžimo irgavybos darbams, kaip apibrėžta 1974 m. birželio 27 d. Tarybossprendimo 74/326/EEB dėl Saugos ir sveikatos apsaugos kasy-klose komisijos atsakomybės išplėtimo jai priskiriant visasnaudingųjų iškasenų gavybos įmones (5) 1 straipsnio 2 dalyje.
3. Direktyvos 89/391/EEB nuostatos visapusiškai taikomos visaišio straipsnio 1 dalyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant griežtesniųir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų.
2 straipsnis
Apibrėžimai
Šioje direktyvoje:
a) „laikinosios arba kilnojamosios statybvietės“ (toliau –statybvietės) – tai visos statybos vietos, kuriose vyksta pastatųir kelių, tiltų, uostų statybos darbai; neišsamus šių darbų sąra-šas pateiktas I priede;
b) „užsakovas“ – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurisatlieka statybos užsakovo funkcijas;
c) „projekto vadovas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsa-kovo pavedimu atsakingas už projektavimą ir (arba) statybą ir(arba) statybos priežiūrą;
d) „savarankiškai dirbantis asmuo“ – tai asmuo, išskyruspaminėtą Direktyvos 89/391/EEB 3 straipsnio a ir b punktuo-se, kuris vykdydamas profesinę veiklą padeda įvykdyti pro-jektą;
e) „saugos ir sveikatos koordinatorius projekto parengiamuojulaikotarpiu“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovasir (arba) projekto vadovas paveda projektuojant vykdyti5 straipsnyje nurodytas pareigas;
f) „saugos ir sveikatos koordinatorius statybos laikotarpiu“ – taifizinis ar juridinis asmuo, kuriam užsakovas ir (arba) projektovadovas paveda statybos metu vykdyti 6 straipsnyje nurody-tas pareigas.
3 straipsnis
Koordinatorių paskyrimas. Saugos ir sveikatos priemoniųplanas. Išankstinis pranešimas
1. Kiekvienai statybvietei, kurioje dirba daugiau negu vienas ran-govas, užsakovas arba projekto vadovas paskiria vieną arba dau-giau saugos ir sveikatos koordinatorių, kaip apibrėžta 2 straips-nio e ir f punktuose.
2. Užsakovas arba projekto vadovas užtikrina, kad prieš prade-dant statybvietės įrengimo darbus, būtų parengtas saugos ir svei-katos priemonių planas pagal 5 straipsnio b punkto nuostatas.
Valstybės narės po konsultacijų su darbdaviais ir darbuotojais galileisti nesilaikyti pirmosios pastraipos nuostatų, išskyrus tuos atve-jus, jeigu darbas siejasi su II priede nurodytais konkrečiais pavo-jais arba darbo, apie kurį turi būti iš anksto pranešta pagal šiostraipsnio 3 dalį, atveju.
3. Kai statybvietėje:
— numatytų darbų trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienumetu dirba daugiau nei 20 darbuotojų arba
— numatytų darbų apimtis didesnė kaip 500 žmogaus dienų,
(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.(2) OL L 40, 1989 2 11, p. 12.(3) OL L 210, 1989 7 21, p. 1. Su pakeitimais, padarytais Komisijos
sprendimu 90/380/EEB (OL L 187, 1990 7 19, p. 55).(4) OL L 185, 1974 7 9, p. 15. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais
1985 m. Stojimo aktu.(5) OL L 185, 1974 7 9, p. 18.
72 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
142
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
užsakovas ar projekto vadovas iki darbų pradžios pateikia kom-petentingoms valdžios institucijoms pagal III priedą parengtą pra-nešimą.
Išankstinis pranešimas statybvietėje iškabinamas matomoje vie-toje ir prireikus nuolat tikslinamas.
4 straipsnis
Projekto rengimo etapas: bendrieji principai
Projekto vadovas arba, kai galima, užsakovas įvairiuose projekta-vimo ir projekto rengimo etapuose atsižvelgia į bendruosius pre-vencijos principus dėl saugos ir sveikatos, minėtus Direktyvoje89/391/EEB, visų pirma:
— sprendžiant architektūrinius, techninius ir (arba) organizaci-nius klausimus, kad planuoti įvairius darbus ar darbo etapus,kurie atliekami vienu metu arba vienas po kito,
— įvertinant, kiek laiko reikės tokiam darbui arba darbų etapamsužbaigti. Jeigu reikalinga, atsižvelgiama į visus darbuotojų sau-gos ir sveikatos apsaugos planus ir dokumentus, parengtuspagal 5 straipsnio b arba c punktą arba koreguojamus, remian-tis 6 straipsnio c punktu.
5 straipsnis
Projekto rengimo etapas: koordinatorių pareigos
Saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai), paskirtas (-i) pagal3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
a) koordinuoja 4 straipsnio nuostatų vykdymą;
b) parengia arba paveda parengti darbuotojų saugos ir sveikatosapsaugos planą, nustatantį taisykles, taikomas atitinkamai sta-tybvietei, atsižvelgiant, kur reikia, į statybvietėje vykdomągamybinę veiklą. Šiame plane turėtų būti nurodytos specialiospriemonės darbui, paminėtam pagal vieną ar daugiau II priedenurodytų kategorijų;
c) pagal statybos projekto ypatybes parengia bylą su reikiamasaugos ir sveikatos informacija, kuria būtų vadovaujamasiatliekant bet kuriuos tolesnius darbus.
6 straipsnis
Projekto vykdymo etapas: koordinatorių pareigos
Vykdant projektą, saugos ir sveikatos koordinatorius (-iai), paskir-tas pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:
a) koordinuoja bendrųjų prevencijos ir saugos principų įgyven-dinimą:
— sprendžiant architektūrinius, techninius ir (arba) organiza-cinius klausimus, kad planuotų įvairius darbus ar darboetapus, atliekamus vienu metu arba vieną po kito,
— įvertinant, kiek laiko reikės tokiam darbui ar darbo eta-pams užbaigti;
b) koordinuoja atitinkamų nuostatų vykdymą, kad užtikrintų, jogdarbdaviai, o jeigu būtina darbuotojų apsaugai, ir savarankiš-kai dirbantys asmenys:
— nuosekliai taikytų 8 straipsnyje nurodytus principus,
— kai reikia, laikytųsi 5 straipsnio b punkte nurodyto dar-buotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių plano;
c) parengia arba paveda parengti būtinas 5 straipsnio b punktenurodyto darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemoniųplano ir 5 straipsnio c punkte nurodytos bylos pataisas, atsiž-velgiant į darbų eigą ir įvykusius pasikeitimus;
d) organizuoja darbdavių, įskaitant ir vienas kitą keičiančius tojepačioje statybvietėje, bendradarbiavimą ir jų veiklos koordina-vimą, vykdant darbuotojų apsaugą, nelaimingų atsitikimų irprofesinių ligų prevenciją bei keičiasi informacija, kaip numa-tyta Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 dalyje, užtikrinant,kad prireikus į šį procesą būtų įtraukti ir savarankiškai dirban-tys asmenys;
e) koordinuoja tikrinimus, kad būtų tiksliai laikomasi darbo tvar-kos taisyklių;
f) imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad statybvietėje būtų tiktie asmenys, kurie turi tam teisę.
7 straipsnis
Užsakovų, projekto vadovų ir darbdavių atsakomybė
1. Jeigu užsakovas ar projekto vadovas paskyrė koordinatorių arkoordinatorius 5 ir 6 straipsniuose nurodytoms pareigoms vyk-dyti, tai neatleidžia užsakovo ar projekto vadovo nuoatsakomybės šiuo atžvilgiu.
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 73
143
Prie
dai
2. 5 ir 6 straipsnių bei šio straipsnio 1 dalies vykdymas nepažei-džia darbdavių atsakomybės principo, numatyto Direktyvoje89/391/EEB.
8 straipsnis
Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio įgyvendinimas
Kai darbas jau atliekamas, taikomi Direktyvos 89/391/EEB6 straipsnyje nustatyti principai, ypač dėl:
a) tvarkingos ir pakankamai švarios statybvietės išlaikymo;
b) darbo vietų išdėstymo pasirinkimo, atsižvelgiant į tai, kaipgalima privažiuoti prie šių darbo vietų bei nustatant judėjimokelius ar zonas ir įrenginius;
c) įvairių medžiagų tvarkymo sąlygų;
d) įrenginių ir įrangos techninės priežiūros, patikrinimų priešnaudojimą ir reguliarios kontrolės, šalinant trūkumus, galin-čius pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai;
e) įvairių medžiagų, ypač pavojingų medžiagų, laikymui skirtųteritorijų ženklinimo ir atskyrimo;
f) panaudotų medžiagų pašalinimo sąlygų;
g) atliekų ir statybinių šiukšlių laikymo ir šalinimo ar išvežimo;
h) įvairių darbų arba darbų etapų numatomo laikotarpio nusta-tymo, atsižvelgiant į statybvietėje padarytą pažangą, patiksli-nimo;
i) bendradarbiavimo tarp darbdavių ir savarankiškai dirbančiųasmenų;
j) sąveikos su gamybine veikla, vykdoma statybvietės teritorijojearba greta jos.
9 straipsnis
Darbdavių pareigos
Siekdami statybvietėje laikytis saugos reikalavimų ir saugoti svei-katą, pagal 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus darbda-viai privalo:
a) visų pirma vykdydami 8 straipsnį, imtis priemonių, atitinkan-čių būtiniausius IV priede nustatytus reikalavimus;
b) atsižvelgti į statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus (ko-ordinatorių) nurodymus.
10 straipsnis
Kitų asmenų grupių pareigos
1. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje, savaran-kiškai dirbantys asmenys:
a) mutatis mutandis visų pirma laikosi:
i) Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 dalies ir 13 straips-nio bei šios direktyvos 8 straipsnio ir IV priedo reikala-vimų;
ii) Direktyvos 89/655/EEB 4 straipsnio ir tos direkty-vos priedo atitinkamų nuostatų;
iii) Direktyvos 89/656/EEB 3 straipsnio, 4 straipsnio 1–4dalių ir 9 dalies bei 5 straipsnio nuostatų;
b) atsižvelgia į statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus(koordinatorių) nurodymus.
2. Darbdaviai, kurie patys atlieka darbus, darbuotojų saugai irsveikatos apsaugai užtikrinti statybvietėje:
a) mutatis mutandis visų pirma laikosi:
i) Direktyvos 89/391/EEB 13 straipsnio sąlygų;
ii) Direktyvos 89/655/EEB 4 straipsnio ir tos direkty-vos priedo atitinkamų nuostatų;
iii) Direktyvos 89/656/EEB 3 straipsnio, 4 straipsnio 1, 2, 3,4, 9 dalių bei 5 straipsnio nuostatų;
b) atsižvelgia į statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus (ko-ordinatorių) pastabas.
11 straipsnis
Informacija darbuotojams
1. Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnio, darbuo-tojai ir (arba) jų atstovai informuojami apie visas darbuotojų sau-gos ir sveikatos apsaugos priemones, kurios taikomosstatybvietėse.
2. Ši informacija turi būti suprantama darbuotojams, kuriems jiskirta.
12 straipsnis
Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas
Konsultacijos su darbuotojais ir (arba) jų atstovais bei jųdalyvavimas sprendžiant šios direktyvos 6, 8 ir 9 straipsniuose
74 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
144
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
numatytus klausimus vyksta pagal Direktyvos 89/391/EEB11 straipsnį, prireikus užtikrinant deramą koordinavimą tarpdarbuotojų ir (arba) darbuotojų atstovų įmonėse, dirbančiosestatybvietėje, bei atsižvelgiant į rizikos laipsnį ir statybvietės dydį.
13 straipsnis
Priedų pakeitimai
1. I, II ir III priedų pakeitimus priima Taryba Sutarties118a straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatyta tvarka pri-imamos tiktai techninės IV priedo pataisos tais atvejais, kai:
— priimamos direktyvos dėl laikinųjų ir kilnojamųjų statybvie-čių techninio suderinimo ir standartizavimo ir (arba)
— pasiekiama techninės pažangos, pasikeičia tarptautinėstaisyklės ar specifikacijos arba žinios apie laikinąsias ir kilno-jamąsias statybvietes.
14 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus,kad būtų laikomasi šios direktyvos, iki 1993 m. gruodžio 31 d.
Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuo-rodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skel-biant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
3. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinių teisės aktų,kuriuos jos yra priėmusios arba priima šios direktyvos taikymosrityje, tekstus.
4. Valstybės narės kas ketverius metus informuoja Komisiją apiešios direktyvos nuostatų praktinį įgyvendinimą, nurodydamosdarbdavių ir darbuotojų požiūrius.
Komisija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetą bei Darbuotojų saugos, higienos irsveikatos patariamąjį komitetą.
5. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Eko-nomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šios direk-tyvos įgyvendinimą, atsižvelgdama į šio straipsnio 1, 2, 3 ir4 dalis.
15 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Liuksemburge, 1992 m. birželio 24 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
José DA SILVA PENEDA
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 75
145
Prie
dai
I PRIEDAS
NEIŠSAMUS DIREKTYVOS 2 STRAIPSNIO a PUNKTE NURODYTŲ STATYBOS IR CIVILINĖSINŽINERIJOS DARBŲ SĄRAŠAS
1. Kasyba
2. Žemės darbai
3. Statybos darbai
4. Surenkamųjų elementų montavimas ir išardymas
5. Pertvarkymas arba įrengimas
6. Rekonstrukcija
7. Renovacija
8. Remontas
9. Ardymas
10. Griovimas
11. Planinis remontas
12. Smulkus remontas, dažymas ir valymas
13. Drenažas
76 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
II PRIEDAS
NEIŠSAMUS DARBŲ, SUSIJUSIŲ SU KONKREČIAIS PAVOJAIS DARBUOTOJŲ SAUGAI IRSVEIKATAI, KAIP NUMATYTA DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTROJOJE PASTRAIPOJE,
SĄRAŠAS
1. Darbas, kurį dirbdami darbuotojai rizikuoja būti užgriūti, nuskęsti arba nukristi, kai tokia rizika žymiai padidėjadėl darbo pobūdžio, darbo tvarkos arba aplinkos sąlygų darbo vietoje ar statybvietėje (*).
2. Darbas, kuris dėl naudojamų cheminių ir biologinių medžiagų kelia darbuotojų saugai ir sveikatai ypatingąpavojų arba kurį dirbant teisės aktais nustatyti privalomi sveikatos patikrinimai.
3. Darbas su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kai būtina nustatyti kontroliuojamą ar prižiūrimą teritoriją,apibrėžtą Direktyvos 80/836/Euratomas 20 straipsnyje (1).
4. Darbas prie aukštos įtampos elektros linijų.
5. Darbas, kurį atliekant gresia pavojus nuskęsti.
6. Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai.
7. Darbas po vandeniu, kurį atlieka narai, naudojantys oro tiekimo sistemą.
8. Darbas kesonuose ir darbai baro kamerose.
9. Darbas naudojant sprogstamąsias medžiagas.
10. Surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas.
(*) Valstybės narės, vykdydamos 1 punktą, turi galimybę nustatyti skaičius konkrečioms situacijoms.(1) OL L 246, 1980 9 17, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 84/467/Euratomas (OL L 265, 1984 10 5, p. 4).
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 77
II PRIEDAS
NEIŠSAMUS DARBŲ, SUSIJUSIŲ SU KONKREČIAIS PAVOJAIS DARBUOTOJŲ SAUGAI IRSVEIKATAI, KAIP NUMATYTA DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTROJOJE PASTRAIPOJE,
SĄRAŠAS
1. Darbas, kurį dirbdami darbuotojai rizikuoja būti užgriūti, nuskęsti arba nukristi, kai tokia rizika žymiai padidėjadėl darbo pobūdžio, darbo tvarkos arba aplinkos sąlygų darbo vietoje ar statybvietėje (*).
2. Darbas, kuris dėl naudojamų cheminių ir biologinių medžiagų kelia darbuotojų saugai ir sveikatai ypatingąpavojų arba kurį dirbant teisės aktais nustatyti privalomi sveikatos patikrinimai.
3. Darbas su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kai būtina nustatyti kontroliuojamą ar prižiūrimą teritoriją,apibrėžtą Direktyvos 80/836/Euratomas 20 straipsnyje (1).
4. Darbas prie aukštos įtampos elektros linijų.
5. Darbas, kurį atliekant gresia pavojus nuskęsti.
6. Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai.
7. Darbas po vandeniu, kurį atlieka narai, naudojantys oro tiekimo sistemą.
8. Darbas kesonuose ir darbai baro kamerose.
9. Darbas naudojant sprogstamąsias medžiagas.
10. Surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas.
(*) Valstybės narės, vykdydamos 1 punktą, turi galimybę nustatyti skaičius konkrečioms situacijoms.(1) OL L 246, 1980 9 17, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 84/467/Euratomas (OL L 265, 1984 10 5, p. 4).
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 77
146
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
III PRIEDAS
I DIREKTYVOS 3 STRAIPSNIO 3 DALIES PIRMOJOJE PASTRAIPOJE NURODYTO IŠANKSTINIOPRANEŠIMO TURINYS
1. Išsiuntimo data: ………………………………………………………………………………………………………
2. Tikslus statybvietės adresas: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
3. Užsakovo pavadinimas (pavadinimai) ir adresas (adresai): ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
4. Projekto tipas: …………………………………………………………………………………………………………
5. Projekto vadovo (vadovų) pavardė (-ės) ir adresas (-ai): ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
6. Saugos ir sveikatos koordinatoriaus (koordinatorių) projekto rengimo laikotarpiu pavardė (-ės) ir adresas (-ai):……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
7. Saugos ir sveikatos koordinatoriaus (koordinatorių) projekto vykdymo laikotarpiu pavardė (-ės) ir adresas (-ai):………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
8. Planuojama darbų pradžia statybvietėje:
9. Planuojama darbų trukmė statybvietėje: ……………………………………………………………………………
10. Planuojamas statybvietėje didžiausias darbuotojų skaičius:
11. Planuojamas statybvietėje rangovų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
12. Duomenys apie jau parinktus rangovus: ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
78 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
147
Prie
dai
IV PRIEDAS
BŪTINIAUSI STATYBVIEČIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
Kaip numatyta direktyvos 9 straipsnio a punkte ir 10 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje
Įvadinės pastabos
Šiame priede išdėstyti reikalavimai taikomi tada, jeigu tai reikalinga dėl statybviečių ypatybių, veiklos, aplinkybių arpavojaus.
Šiame priede „patalpos“, inter alia, reiškia ir patalpas po stogu.
A DALIS
BENDRIEJI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI STATYBVIETĖSE
1. Stabilumas ir tvirtumas
1.1. Medžiagos, įrenginiai ir visos kitos darbo priemonės, kurios judėdamos gali pakenkti darbuotojų saugai irsveikatai, privalo būti tinkamai ir patikimai pritvirtintos.
1.2. Lipti ant paviršių, pagamintų iš nepakankamai tvirtų medžiagų, galima tik tokiu atveju, jei yra įranga arbapriemonės saugiai dirbti.
2. Elektros paskirstymo įrenginiai ir instaliacija
2.1. Elektros paskirstymo įrenginiai ir jų instaliacija privalo būti suprojektuoti, įrengti ir naudojami taip, kadnekeltų gaisro ir sprogimo pavojaus; darbuotojai privalo būti apsaugoti nuo elektros smūgio rizikos dėl tie-sioginio ar netiesioginio prisilietimo.
2.2. Projektuojant ir įrengiant darbovietes bei parenkant įrangą ir apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiamaį tiekiamos elektros rūšį ir įtampą, išorines sąlygas ir dirbančiųjų su elektros įrenginiais kvalifikaciją.
3. Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai
3.1. Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir turi tiesiai vesti į saugią zoną.
3.2. Kilus pavojui darbuotojams privalo būti sudaryta galimybė kuo greičiau ir saugiau palikti visas darbo vie-tas.
3.3 Evakuacijos kelių ir išėjimų skaičius, išdėstymas ir matmenys priklauso nuo statybvietės ir patalpų paskir-ties, įrengimo ir matmenų bei didžiausio galimo darbuotojų skaičiaus.
3.4. Specialūs evakuacijos keliai ir išėjimai ženklinami laikantis nacionalinių taisyklių, įgyvendinančių Direk-tyvą 77/576/EEB (1).
Šie ženklai turi būti pakankamai patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.
3.5. Evakuacijos keliai ir išėjimai bei judėjimo keliai ir durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, turi būtibe kliuvinių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.
3.6. Evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose privalo būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas,jeigu sugestų bendras apšvietimas.
4. Gaisro aptikimas ir priešgaisrinė apsauga
4.1. Atsižvelgiant į statybvietės ypatybes, patalpų matmenis ir paskirtį, naudojamus įrenginius, fizines ir che-mines naudojamų medžiagų savybes bei galimą didžiausią darbuotojų skaičių, privalo būti numatytaspakankamas kiekis reikiamų gaisro gesinimo priemonių ir, jeigu būtina, privalo būti įrengti gaisro detek-toriai ir signalizacijos įrenginiai.
(1) OL L 229, 1977 9 7, p. 12. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 79/640/EEB (OL L 183, 1979 7 19, p. 1).
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 79
148
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
4.2. Gesinimo įranga, gaisro detektoriai ir gaisro signalizacijos įrenginiai privalo būti reguliariai tikrinami ir pri-žiūrimi.
Periodiškai atliekami atitinkami bandymai ir rengiamos pratybos.
4.3. Neautomatinės gaisro gesinimo priemonės išdėstomos prieinamose vietose ir turi būti paprastos naudoti.Jos ženklinamos laikantis nacionalinių nuostatų, įgyvendinančių Direktyvą 77/576/EEB.
Šie ženklai turi būti pakankamai patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.
5. Vėdinimas
Atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinio darbo sunkumą, taikomos priemonės, užtikri-nančios pakankamą gryno oro kiekį patalpoje.
Jeigu naudojama dirbtinio vėdinimo sistema, ji privalo būti tvarkinga ir dėl jos darbuotojų neturi veikti svei-katai kenkiantys skersvėjai.
Jei tai būtina darbuotojų sveikatai apsaugoti, vėdinimo sistemos kontrolės įrenginiai privalo signalizuotiapie vėdinimo sistemos gedimus.
6. Konkrečios rizikos poveikis
6.1. Darbo vietos privalo būti įrengtos taip, kad darbuotojų neveiktų kenksmingi triukšmo lygiai ar kenksmingiišoriniai veiksniai (dujos, garai, dulkės).
6.2. Jeigu darbuotojai turi patekti į zoną, kur ore gali būti nuodingų arba pavojingų medžiagų arba nepakankadeguonies, arba yra gaisro pavojus, tokios uždaros erdvės oras turi būti reguliuojamas taip, kad būtų paša-lintas bet koks pavojus.
6.3. Darbuotojo jokiu būdu neturi veikti didelę riziką keliantis uždaros erdvės oras.
Darbuotojas turi būti nuolat stebimas iš išorės ir turi būti imtasi visų atsargos priemonių, kad būtų galimagreitai ir efektyviai suteikti reikiamą pagalbą.
7. Temperatūra
Temperatūra darbo valandomis turi būti tinkama žmogaus kūnui, atsižvelgus į taikomus darbo metodus irdarbuotojams nustatyto fizinio darbo sunkumą.
8. Statybvietės darbo vietų, patalpų ir judėjimo kelių natūralus ir dirbtinis apšvietimas
8.1. Darbo vietos, patalpos ir judėjimo keliai išdėstomi taip, kad kiek galima daugiau būtų apšviesti natūraliašviesa. Tamsiu paros metu ir tuomet, kai natūralaus apšvietimo nepakanka, turi būti įrengtas dirbtinisapšvietimas; jeigu reikia, naudojami kilnojamieji šviesos šaltiniai, atsparūs aplinkos poveikiams.
Dirbtinis apšvietimas neturi trukdyti pastebėti ir suprasti įspėjamuosius saugos ženklus arba užrašus.
8.2. Darbo patalpų, darbo vietų ir judėjimo kelių apšvietimas įrengiamas taip, kad darbuotojams nekiltų nelai-mingų atsitikimų rizika dėl įrengto apšvietimo rūšies.
8.3. Jei darbo patalpose, darbo vietose ir judėjimo keliuose, dingus dirbtiniam apšvietimui darbuotojams gresiaitin didelis pavojus, privalo būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas.
9. Durys ir vartai
9.1. Stumdomosios durys privalo turėti saugos įrenginius, kad neišslystų iš rėmų ir nenukristų.
9.2. Pakeliamosios durys ir vartai privalo turėti apsaugos mechanizmą, kad nenukristų žemyn.
9.3. Evakuacinių išėjimų durys ir vartai privalo būti atitinkamai paženklinti.
9.4. Šalia kiekvienų vartų, skirtų transporto priemonių eismui, privalo būti įrengtos durys pėstiesiems, išskyrusatvejus, kai pėstiesiems eiti pro šiuos vartus nepavojinga; durys pėstiesiems privalo būti ryškiai paženklin-tos ir numatytos priemonės, kad jomis galima būtų nekliudomai naudotis bet kuriuo metu.
80 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
149
Prie
dai
9.5. Mechaninės durys ir vartai privalo varstytis taip, kad darbuotojams nekiltų nelaimingų atsitikimų rizika.
Mechaninių durų avarinio stabdymo įtaisai privalo būti lengvai pastebimi ir pasiekiami. Kai nutrūkus ener-gijos tiekimui mechaninės durys ir vartai automatiškai neatsidaro, privalo būti galimybė juos atidaryti ran-komis.
10. Judėjimo keliai – pavojingos zonos
10.1. Judėjimo keliai, tarp jų laiptai, pritvirtintos kopėčios, krovimo aikštelės ir rampos, turi būti taip apskai-čiuoti, išdėstyti ir pritaikyti pakeitimams, kad galima būtų prie jų saugiai prieiti ir jie nekeltų pavojaus dar-buotojams, dirbantiems šalia tokių judėjimo kelių.
10.2. Pėsčiųjų judėjimo ir (arba) krovinių gabenimo kelių, tarp jų privažiavimo kelių krovimo darbams, matme-nys privalo būti nustatomi atsižvelgiant į potencialių naudotojų skaičių ir veiklos pobūdį.
Jeigu judėjimo keliuose naudojamos transporto priemonės, privalo būti numatytas pakankamai saugus ats-tumas arba saugi įranga kitiems statybvietėje esantiems asmenims.
Keliai privalo būti aiškiai pažymėti, reguliariai tikrinami ir deramai prižiūrimi.
10.3. Transporto priemonių judėjimo keliai privalo būti nutiesti pakankamu atstumu nuo durų, vartų, pėsčiųjųperėjų, koridorių bei laiptinių.
10.4. Jeigu statybvietėje yra zonų, į kurias įėjimas ribotas, jose privalomi įrenginiai, kliudantys neturintiems teisėsdarbuotojams patekti į šias zonas.
Privalu imtis reikiamų priemonių pasaugoti tuos darbuotojus, kurie turi teisę įeiti į pavojingas zonas.
Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.
11. Krovimo platformos ir rampos
11.1. Krovimo platformų ir rampų matmenys privalo atitikti jomis gabenamų krovinių dydį.
11.2. Krovimo platformose turi būti bent vienas išėjimas.
11.3. Krovimo rampos turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai negalėtų nuo jų nukristi.
12. Judėjimo laisvė darbo vietoje
Darbo vietos grindų plotas turi būti toks, kad atsižvelgiant į visus ten esančius įrenginius ar prietaisus dar-buotojai dirbdami galėtų pakankamai laisvai judėti.
13. Pirmoji pagalba
13.1. Darbdavys turi užtikrinti galimybę suteikti pirmąją pagalbą ir kad to apmokytus darbuotojus galima būtųbet kuriuo metu iškviesti.
Turi būti imtasi priemonių, kad darbuotojas, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sužeistas arbastaiga susirgo, būtų nedelsiant nugabentas į medicinos įstaigą.
13.2. Atsižvelgiant į statybos darbų apimtį arba veiklos rūšį, turi būti numatyta viena ar kelios patalpos pirmajaipagalbai suteikti.
13.3. Pirmosios pagalbos patalpose privalo būti pagrindinė pirmosios pagalbos įranga ir priemonės; į tokiaspatalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais.
Patalpos ženklinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą 77/576/EEB.
13.4. Be to, pirmosios pagalbos priemonės turi būti įrengtos visose vietose, kuriose jos reikalingos pagal darbosąlygas.
Šios priemonės turi būti tinkamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.
Matomose vietose turi būti aiškiai nurodyti vietinių gelbėjimo tarnybų adresai ir telefono numeriai.
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 81
150
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
14. Sanitariniai įrenginiai
14.1. Pers i rengimo pata lpa ir drabužių spinte lės
14.1.1. Tinkamos persirengimo patalpos turi būti įrengtos darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, taippat įrengtos ten, kur sveikatos ir etikos požiūriu jie negali persirengti kitoje patalpoje.
Į persirengimo patalpas turi būti lengvai patenkama, jos turi būti pakankamai erdvios ir su įrengtomissėdimomis vietomis.
14.1.2. Persirengimo patalpos turi būti pakankamai didelės, kai reikia, jose privalo būti įrengtos drabužių džiovi-nimo vietos. Taip pat privalo būti įrengtos ir darbuotojų drabužių bei asmeninių daiktų saugojimui skirtosrakinamos vietos.
Tam tikromis aplinkybėmis (kai dirbama su kenksmingomis medžiagomis, drėgmėje, su nešvarumais)darbo drabužiai privalo būti laikomi atskirai nuo asmeninių drabužių ir daiktų.
14.1.3. Moterims ir vyrams privalo būti įrengtos atskiros persirengimo patalpos arba privalo būti sudaryta gali-mybė ta pačia persirengimo patalpa naudotis atskirai.
14.1.4. Jeigu persirengimo patalpos pagal 14.1.1. punkto pirmą pastraipą nėra būtinos, kiekvienam darbuotojuiprivalo būti įrengta rakinama drabužių ir asmeninių daiktų laikymo vieta.
14.2. D ušai i r praustuvai
14.2.1. Atsižvelgiant darbo pobūdį ir sveikatos reikalavimus, darbuotojams privalo būti įrengtas reikiamas dušųskaičius.
Dušų patalpos privalo būti įrengtos atskirai vyrams ir moterims arba numatyta galimybė jiems dušų patal-pomis naudotis atskirai.
14.2.2. Dušų patalpos turi būti pakankamai didelės, kad laikantis atitinkamų higienos normų kiekvienas darbuo-tojas galėtų netrukdomai praustis.
Dušams turi būti tiekiamas karštas ir šaltas tekantis vanduo.
14.2.3. Jeigu nebūtina įrengti dušus, kaip nurodyta 14.2.1 punkto pirmoje pastraipoje, netoli darbo vietų ir per-sirengimo patalpų turi būti įrengta pakankamai praustuvų su tekančiu vandeniu (jeigu būtina – karštu van-deniu).
Praustuvai privalo būti įrengti vyrams ir moterims atskirai arba numatyta galimybė jais atskirai naudotis.
14.2.4. Jeigu patalpos, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, yra atskirtos nuo persirengimo patalpų, turi būti įrengtipatogūs perėjimai.
14.3. Tualeta i i r praustuvai
Darbuotojams netoli darbo vietų, poilsio bei persirengimo patalpų ir dušų arba prausyklų privalo būtiįrengtas reikiamas tualetų ir praustuvų skaičius.
Vyrams ir moterims privalo būti įrengti atskiri tualetai arba numatyta galimybė jais naudotis atskirai.
15. Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpos
15.1. Jeigu būtina dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos, ypač dėl darbo pobūdžio arba darbuotojų skai-čiaus bei dėl didelio atstumo iki statybvietės, privalu darbuotojams įrengti poilsio ir (arba) apgyvendinimopatalpas, į kurias lengva patekti.
15.2. Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpos turi būti pakankamai erdvios, su atitinkamam darbuotojų skaičiuipakankamu stalų ir kėdžių su atramomis skaičiumi.
15.3. Jeigu tokios patalpos neįrengtos, privalo būti numatyta galimybė darbuotojams pailsėti darbo pertraukųmetu.
82 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
151
Prie
dai
15.4. Stacionariose apgyvendinimo patalpose, išskyrus tas, kurios naudojamos išimties atveju, privalo būti pakan-kamai sanitarinių įrenginių, valgomasis ir poilsio patalpos.
Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, juose turi būti lovos, spintos, stalai ir kėdės; paskirstant patalpas, reikiaatsižvelgti į moterų ir vyrų apgyvendinimo ypatumus.
15.5. Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpose privalo būti numatytos priemonės nerūkančiuosius apsaugotinuo tabako dūmų.
16. Nėščios moterys ir maitinančios motinos
Nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms turi būti sudarytos sąlygos pailsėti atsigulus.
17. Neįgalieji darbuotojai
Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad prireikus būtų atsižvelgta ir į neįgaliųjų darbuotojų reikmes.
Ši nuostata taikoma durims, judėjimo keliams, laiptams, dušams, praustuvams, tualetams, kuriais naudo-jasi neįgalieji darbuotojai, taip pat darbo vietoms.
18. Įvairios nuostatos
18.1. Statybvietes supančios aplinkos ribos ir perimetras privalo būti aiškiai matomi ir suprantamai pažymėti.
18.2. Darbuotojų apgyvendinimo patalpose, taip pat netoli darbo vietų darbuotojai privalo būti aprūpinti pakan-kamu geriamo vandens kiekiu ir pagal galimybes kitais gaiviaisiais gėrimais.
18.3. Darbuotojai:
— privalo būti aprūpinti patalpomis, kuriuose jie galėtų tinkamomis sąlygomis pavalgyti,
— kur tikslinga, privalo būti aprūpinti įrenginiais, leidžiančiais jiems tinkamomis sąlygomis pasigamintivalgį.
B DALIS
SPECIALIEJI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DARBO VIETOMS STATYBVIETĖSE
Įvadinė pastaba
Ypatingomis situacijomis šių būtiniausių reikalavimų skirstymas į du skirsnius, kaip nurodyta toliau, nėra privalo-mas.
1 s kir s n is
Statybviečių darbo vietos, įrengtos patalpose
1. Stabilumas ir tvirtumas
Patalpų konstrukcija ir patikimumas privalo atitikti jų paskirtį.
2. Atsarginių išėjimų durys
Atsarginių išėjimų durys privalo atsidaryti į išorę.
Atsarginiųišėjimų durys turi būti užrakinamos ar užsklendžiamos taip, kad kilus pavojui jas lengvai irnedelsdamas galėtų atidaryti bet kuris asmuo, jeigu to prireiktų.
Atsarginiuose išėjimuose draudžiama įrengti slankiojamas ar sukamąsias duris.
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 83
152
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
3. Vėdinimas
Jeigu naudojami oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai, jie turi veikti taip, kad darbuotojųneveiktų nemalonūs skersvėjai.
Visos orą teršiančios nuosėdos ar purvas, galintys kelti tiesioginį pavojų darbuotojų sveikatai, turi būtinedelsiant šalinami.
4. Temperatūra
4.1. Poilsio, budėtojų, sanitarinių, valgyklų ir pirmosios pagalbos patalpų temperatūra privalo atitikti tų patalpųpaskirtį.
4.2. Atsižvelgiant į darbo pobūdį ir patalpų paskirtį, turėtų būti vengiama pernelyg intensyvių saulės spindulių,patenkančių per langus, stoglangius ir stiklo pertvaras.
5. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas
Darbo vietos, kiek įmanoma, privalo būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa, taip pat privalu įrengti irdirbtinį apšvietimą, atitinkantį darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.
6. Patalpų grindys, sienos, lubos ir stogai
6.1. Darbo vietose grindys turi būti lygios, be angų ar pavojingų nuožulnumų; jos privalo būti tvirtos, stabiliosir neslidžios.
6.2. Patalpų grindų, sienų ir lubų paviršiai turi būti lengvai valomi ir atnaujinami pagal higienos normų reika-lavimus.
6.3. Permatomos ir šviesą praleidžiančios sienos, ypač stiklo pertvaros, esančios patalpose ar netoli darbo vietųbei judėjimo kelių, turi būti pažymėtos, pagamintos iš saugios medžiagos arba turi būti įrengtos šių vietųar judėjimo kelių apsaugos, kad darbuotojai išvengtų sąlyčio su sienomis arba sužeidimų sudužus.
7. Langai ir stoglangiai
7.1. Darbuotojai privalo turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius irvėdinimo įrenginius.
Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams.
7.2. Langai ir stoglangiai privalo turėti tvirtinimo ar kitokius įtaisus, kad nekiltų pavojus juos valantiems ir patal-poje esantiems darbuotojams.
8. Durys ir vartai
8.1. Durų ir vartų išdėstymas, skaičius ir matmenys bei jų gamybai panaudotos medžiagos turi atitikti darbopatalpų ar vietų paskirtį bei jose atliekamų darbų pobūdį.
8.2. Permatomos durys turi būti pažymėtos aiškiai matomame lygyje.
8.3. Sukamosios durys ir vartai turi būti permatomi arba su permatomomis įsprūdomis.
8.4. Jeigu permatomos ar šviesą praleidžiančios durys ir vartai nėra pagaminti iš saugios medžiagos ir keliapavojų darbuotojams susižeisti durims ar vartams sudužus, tokie paviršiai turi būti apsaugoti nuo suduži-mo.
9. Judėjimo keliai
Atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jų įrengimą, jei tai reikalinga darbuotojų saugai, judėjimo keliai turi būtiaiškiai pažymėti.
84 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
153
Prie
dai
10. Ypatingos priemonės eskalatoriams ir judamiesiems takams
Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai.
Juose reikia įtaisyti visus būtinus saugos įtaisus.
Juose turi būti įrengti gerai matomi ir lengvai prieinami avariniai išjungimo įtaisai.
11. Patalpų matmenys ir erdvė
Darbo vietos privalo būti pakankamo ploto ir aukščio, kad dirbant nekiltų pavojaus darbuotojų saugai irsveikatai ar gerovei.
I I sk i rsnis
Statybviečių darbo vietos, įrengtos lauke
1. Stabilumas ir tvirtumas
1.1. Kilnojamosios ar stacionarios darbo vietos, nepaisant to, kokiame aukštyje ar gylyje įrengtos, turi būti tvir-tos ir stabilios, atkreipiant dėmesį į:
— jose dirbančių darbuotojų skaičių,
— didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą,
— jas veikiančius išorinius poveikius.
Jeigu šių darbo vietų atraminės ir kitos sudedamosios dalys nėra pakankamai stabilios, jų stabilumas užtik-rinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės ar savaiminės visos darbovietos ar kai kurių jos dalių slinkties.
1.2. Tik r in imas
Stabilumas ir tvirtumas turi būti tikrinamas, ypač pakeitus darbo vietos aukštį ar gylį.
2. Elektros įrenginiai ir jų instaliacija
2.1. Statybvietės elektros įrenginiai ir jų instaliacija, ypač jei jie veikiami aplinkos veiksnių, turi būti reguliariaitikrinami ir prižiūrimi.
2.2. Privalu patikslinti, patikrinti ir aiškiai pažymėti įrenginius, buvusius statybvietėje prieš ją įrengiant.
2.3. Jei yra elektros oro linijos, jeigu galima, jos privalo būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro lini-jos negalima iškelti, tai elektros srovę būtina išjungti.
Jeigu to padaryti neįmanoma, oro liniją reikia atitverti ar pažymėti ženklu, kad į šią teritoriją nepatektųtransporto priemonės ir įrenginiai.
Jeigu statybvietėje transporto priemonėms reikia važiuoti po oro linija, būtina įrengti įspėjamuosius ženk-lus ir kabančiuosius aptvarus.
3. Atmosferos poveikis
Darbuotojai turi būti apsaugoti nuo atmosferos veiksnių, kenkiančių jų saugai ir sveikatai.
4. Krintantys daiktai
Jeigu techniškai įmanoma, nuo krintančių daiktų darbuotojai privalo būti apsaugoti kolektyvinėmis apsau-gos priemonėmis.
Medžiagos ir įrenginiai turi būti taip išdėstyti arba sudėti į krūvas, kad negalėtų nuslysti arba nuvirsti.
Jeigu būtina, statybvietėje reikia uždengti perėjas arba pasirūpinti, kad į pavojingas zonas nebūtų įmanomapatekti.
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 85
154
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
5. Kritimas iš aukštai
5.1. Nuo kritimo iš aukštai darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio, ir tvirtais aptvarais supagrindiniais ir tarpiniais turėklais arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones.
5.2. Iš esmės darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius ar kolektyvines apsaugos prie-mones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus.
Jeigu dėl darbo pobūdžio šių įrenginių negalima naudoti, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo į darbo vietąpriemonės ir saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.
6. Pastoliai ir kopėčios (*)
6.1. Visi pastoliai turi būti deramai suprojektuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad nenuvirstų arba staiga nepa-sislinktų.
6.2. Darbo platformos, paklotas ir pastolių kopėčios projektuojamos, montuojamos tokio dydžio, laikomos irnaudojamos taip, kad apsaugotų žmones nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų.
6.3. Pastolius turi patikrinti kompetentingas asmuo:
a) prieš pradedant naudoti;
b) reguliariai naudojimo laikotarpiu;
c) po perstatymo, naudojimo pertraukos, po blogo oro poveikio ar nestiprių požeminių smūgių, ar kitųaplinkybių, galėjusių padaryti įtaką pastolių tvirtumui ar stabilumui.
6.4. Kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos.
Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį.
6.5. Turi būti užtikrinta, kad kilnojamieji pastoliai savaime nesujudėtų.
7. Kėlimo mechanizmai (*)
7.1. Visi kėlimo mechanizmai ir kėlimo priemonės, tarp jų pagrindinės sudedamosios dalys, tvirtinimai, įtvir-tinimai ir atramos, turi būti:
a) reikiamai suprojektuoti ir pastatyti bei pakankamai stiprūs naudoti pagal numatytą paskirtį;
b) teisingai sumontuoti ir naudojami;
c) tvarkingai prižiūrimi;
d) tikrinami ir reguliariai bandomi bei kontroliuojami laikantis galiojančių nacionalinių norminių aktų;
e) aptarnaujami kvalifikuotų, atitinkamai parengtų darbuotojų.
7.2. Ant visų kėlimo mechanizmų ir priemonių privalu aiškiai nurodyti didžiausios leistinos apkrovos dydį.
7.3. Kėlimo mechanizmai ir priemonės turi būti naudojami tik pagal paskirtį.
8. Žemės darbų mašinos ir transportavimo priemonės ir įrenginiai (*)
8.1. Žemės darbų mašinos ir transportavimo priemonės bei įrenginiai privalo būti:
a) tinkamai suprojektuoti ir pagaminti, kiek įmanoma atsižvelgiant į ergonomikos principus;
b) techniškai tvarkingi;
c) teisingai naudojami.
(*) Šis klausimas bus apibrėžtas būsimoje direktyvoje, iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 89/655/EEB, visų pirma siekiant papildytišios direktyvos priedo 3 punktą.
86 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
155
Prie
dai
8.2. Žemės darbų mašinų ir transportavimo priemonių bei įrenginių vairuotojai ir aptarnaujantys juos darbuo-tojai turi būti specialiai parengti.
8.3. Būtina užtikrinti, kad žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginiai bei mechanizmai neįgriūtų į iška-sas ar į vandenį.
8.4. Jei reikia, žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginių kabinos, mašinai apvirtus privalo apsaugoti vai-ruotoją nuo suspaudimo ir krintančių daiktų.
9. Įrenginiai, mašinos, įranga (*)
9.1. Įrenginiai, mašinos ir įranga, tarp jų rankiniai įrankiai, su varikliu ar be jo, privalo būti:
a) tinkamai suprojektuoti ir pagaminti, kiek įmanoma atsižvelgiant į ergonomikos principus;
b) techniškai tvarkingi;
c) naudojami tik pagal paskirtį;
d) aptarnaujami atitinkamai parengtų darbuotojų.
9.2. Slėgio įrenginiai ir prietaisai privalo būti galiojančių norminių aktų nustatyta tvarka reguliariai tikrinami irbandomi.
10. Darbai iškasose, šuliniuose, tuneliuose, požeminiai ir žemės darbai
10.1. Dirbant tranšėjose, šuliniuose ar tuneliuose privaloma imtis reikiamų saugos priemonių:
a) užtikrinti ramsčių ir šlaitų patikimumą;
b) pašalinti darbuotojų, medžiagų ir daiktų kritimo, vandens prasiskverbimo pavojų;
c) užtikrinti pakankamą visų darbo vietų vėdinimą, kad oras būtų nekenksmingas ir nepavojingas;
d) kilus gaisrui arba prasiskverbus vandeniui ar kitoms medžiagoms, sudaryti darbuotojams galimybęišsigelbėti.
10.2. Prieš pradedant žemės darbus, turi būti imtasi priemonių nustatyti ir minimaliai sumažinti požeminių kabe-lių ir kitų inžinerinių tinklų keliamą pavojų.
10.3. Tranšėjos privalo būti įrengtos taip, kad į jas būtų galima saugiai įeiti ir išeiti.
10.4. Iškastas gruntas, medžiagos ir judančios transporto priemonės privalo būti laikomos saugiu atstumu nuotranšėjų; kai reikia, turi būti pastatyti tinkami aptvarai.
11. Griovimo darbai
Jeigu pastato ar statinio griovimas gali kelti pavojų:
a) būtina imtis tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos;
b) darbus būtina planuoti ir atlikti tik kompetentingam asmeniui prižiūrint.
12. Plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai
12.1. Plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijosir ramsčiai privalo būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik kompetentingam asmeniui prižiūrint.
12.2. Būtina imtis apsaugos priemonių, kad darbuotojams nekiltų rizika dėl laikino konstrukcijų netvirtumo arbanestabilumo.
(*) Šis klausimas bus apibrėžtas būsimoje direktyvoje, iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 89/655/EEB, visų pirma siekiant papildytišios direktyvos priedo 3 punktą.
05/2 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 87
156
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
12.3. Klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai privalo būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi,kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas.
13. Užtūros ir kesonai
13.1. Visos užtūros ir kesonai turi būti:
a) gerai pastatyti, iš pakankamai tvirtų medžiagų;
b) tinkamai įrengti, kad prasiskverbus vandeniui ar kitai medžiagai darbuotojai galėtų išsigelbėti.
13.2. Montuoti, statyti, perstatyti arba išardyti užtūrus ir kesonus galima tik prižiūrint kompetentingam asme-niui.
13.3. Visas užtūras ir kesonus privalo reguliariai tikrinti kompetentingas asmuo.
14. Stogo darbai
14.1. Jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija valstybių narių nustaty-tus dydžius, privalo būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo prie-monių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo.
14.2. Jeigu darbuotojas turi dirbti ant stogo arba arti jo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kuriosgali įlūžti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkai netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arbanenukristų ant žemės.
88 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 05/2 t.
157
Prie
dai
Kitos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos direktyvosRekomenduotina apsilankyti interneto svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu) ir įsitikinti, kad re-miatės galiojančiais Europos teisės aktais.Direktyva 89/654/EEB1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reika-lavimų (pirmoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 393, 1989 12 30.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31989L0654:LT:HTMLDirektyva 89/656/EEB1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl bū-tiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuo-tojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos prie-mones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 393, 1989 12 30.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31989L0656:LT:HTML
Direktyva 90/269/EEB1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taiko-mų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 156, 1990 06 21.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31990L0269:LT:HTMLDirektyva 90/270/EEB1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reikalavi-mų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais (penktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 87/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 156, 1990 06 21.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31990L0270:LT:HTML
Direktyva 92/58/EEB1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būti-niausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveika-tos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direk-tyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 245, 1992 08 26. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992L0058:LT:HTML
Direktyva 92/85/EEB1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūti-mi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimto-ji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 348, 1992 11 28. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992L0085:LT:HTML
Direktyva 98/24/EB1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 131, 1998 05 05, p. 11.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31998L0024:LT:HTML
Direktyva 1999/92/EB1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direkty-va 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direkty-vos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 23, 2000 01 28, p. 57.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31999L0092:LT:HTML
Direktyva 2000/54/EB2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 262, 2000 10 17, p. 21.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32000L0054:LT:HTML
Direktyva 2000/44/EB2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuo-tojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 177, 2002 07 06, p. 13.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32002L0044:LT:HTML
Direktyva 2003/10/EB2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuoto-jams (septynioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 42, 2003 02 15, p. 38–44.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32003L0010:LT:HTML
Direktyva 2004/37/EB2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos di-rektyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 158, 2004 04 30, p. 50.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32004L0037R(01):LT:HTML
Direktyva 2004/40/EB2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagne-tinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 159, 2004 04 30, p. 1.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2004:184:0001:0009:LT:PDF
Direktyva 2006/25/EB2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės op-tinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 114, 2006 04 27, p. 38.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:114:0038:01:LT:HTML
158
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Direktyva 2009/104/EB2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrengi-nių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveika-tos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numa-tyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 260, 2009 10 03, p. 5.http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32009L0104:LT:HTML
Direktyva 2009/148/EB2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuoto-jų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbes-to veikimu darbe, OL L 330, 2009 12 16, p. 28. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:330:0028:0036:LT:PDF
159
Prie
dai
LT 2 LT
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOSEKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ
KOMITETUI
dėl praktinio Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvų 92/57/EEB (laikinosios irkilnojamosios statybvietės) ir 92/58/EEB (darbo saugos ženklai) įgyvendinimo
1. ĮŽANGAParengus komunikatą įvykdytas Komisijos įsipareigojimas1 įvertinti reglamentavimo sistemosįgyvendinimą, siekiant jį tobulinti.Komunikate daugiausia remiamasi valstybių narių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis2 irnepriklausomų ekspertų ataskaita, kurioje nagrinėjamas šių dviejų direktyvų įgyvendinimasvisuose susijusiuose privačiuosiuose ir (arba) viešuosiuose ūkio sektoriuose. Taip patkomunikate atsižvelgta į 2003 ir 2004 m. 15 valstybių narių atliktas Europos tikrinimokampanijas, skirtas statybos sektoriaus saugai, naujausią Europos statistiką apie nelaimingusatsitikimus darbe ir Komisijos patirtį, įgytą stebint direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę irjų taikymą.
Dviejų direktyvų: 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/57/EEB dėl būtiniausiųsaugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo3ir 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiantdarbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus4, perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimasįvertintas tik EU-15 šalyse. Komisija įsitikinusi, kad šis vertinimas taip pat pateiks daugnaudingos informacijos apie šių dviejų direktyvų taikymą 12 naujųjų valstybių narių.
2. TEISINIS POVEIKIS
2.1. Direktyva 92/57/EEB
Iš nacionalinių valstybių narių ataskaitų5 matyti, kad dėl Direktyvos 92/57/EEB formos(supaprastinta, racionali, konsoliduota ir kodifikuota) valstybės narės suvienodino,konsolidavo ir atnaujino galiojančius nacionalinius teisės aktus. Vis dėlto kai kurios valstybėsnarės teigia, kad direktyva nepadarė poveikio teisiniams ir (arba) administraciniamsprincipams.
Dėl direktyvos turinio nacionaliniams teisės aktams padarytas poveikis buvo didelis visosevalstybėse narėse. Netgi tos valstybės narės, kurios teigė jau turinčios išsamius nacionalinius
1 Komunikate 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę irnašumą, COM(2007) 62 galutinis, 2007 2 21.
2 Išsiųstos Komisijai pagal šių direktyvų atitinkamai 14 ir 11 straipsnius. Šie straipsniai vėliau buvopanaikinti Direktyva 2007/30/EB.
3 OL L 245, 1992 8 26, p. 6.4 OL L 245, 1992 8 26, p. 23.5 Dvi valstybės narės, kurios norėjo užtikrinti, kad direktyva būtų įvertinta objektyviai, naudojosi
nepriklausomų išorės konsultantų parengtais tyrimais; beveik visose valstybėse narėse rengiantataskaitą labai svarbų vaidmenį atliko socialiniai partneriai.
COM(2008) 698
160
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
LT 3 LT
teisės aktus, atliko pakeitimus, įtraukdamos pagrindines direktyvos sąvokas. Dėl direktyvosbuvo iš esmės papildyti nacionaliniai darbuotojų sveikatos ir saugos teisės aktai, ypač susijęsu projektavimu ir statybvietės koordinavimu, saugos ir sveikatos priemonių planu bei saugosir sveikatos dokumentais.
Didžiausią poveikį turėjo naujasis prevencijos metodas, tiksliau, įvairių statybvietėje esančiųšalių prievolių ir atsakomybės nustatymas.
Direktyva 92/58/EEB
Dauguma valstybių narių paprasčiausiai panaikino ankstesnes saugos ženklų nuostatas,kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta Direktyva 77/576/EEB, ir vietoje jų priėmė naujusteisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 92/58/EEB. Kai kurios valstybėsnarės teigia, kad naujosios nuostatos papildė, praplėtė ir atnaujino jų teisinę sistemą ir sudarėsąlygas konsoliduoti nacionalines nuostatas.
Svarbiausiais esminiais pakeitimais įtrauktos naujos ženklų, įskaitant bendravimą žodžiu irrankų ženklus, taisyklės, ankstesnėje direktyvoje nenumatyti sveikatos ženklai ir naujosdarbdavio prievolės informuoti, mokyti ir konsultuoti darbuotojus; taip pat pakeitimaisišplėsta direktyvos taikymo sritis, ją taikant visiems veiklos sektoriams.
3. DIREKTYVŲ 92/57/EEB IR 92/58/EEB INFORMAVIMO IR SUSIJUSIOS PRIEMONĖSPriėmus šias direktyvas Komisija ir valstybės narės jas paviešino ir teikė konsultacijas apie jųįgyvendinimą statybvietėse ir apie darbo ženklus. 1992 m. Europos darbuotojų saugos,higienos ir sveikatos metai, Europos sveikatos ir saugos savaitės bei nacionalinėsinformacinės kampanijos buvo puikios priemonės informacijai skleisti ir atsakingiemsasmenims apie jų prievoles informuoti. 1994 m. įsteigta Europos darbuotojų saugos irsveikatos agentūra6 pradėjo Europos mastu skleisti informaciją ir ugdyti supratimą, ji taip patįsteigė Europos statybos saugos forumą, kuriuo skatinami šio sektoriaus dalyvių, visų pirma,mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), patirties mainai. Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas(VDIK)7 taip pat ėmėsi teisės aktų vykdymo ir informuotumo iniciatyvų (Europos tikrinimokampanijos).
Valstybės narės nustatė išsamius planus, kurių laikantis buvo remiama aktyvi prevencija,informuojama apie integruotą prevenciją ir rengiamos praktinės gairės, kurios padėtųdarbdaviams ir darbuotojams laikytis naujų teisės aktų. Kai kuriose valstybėse narėse šieveiksmai buvo skirti pagrindiniams dalyviams, tokiems kaip užsakovams. Profesinėsfederacijos, darbuotojų profesinės sąjungos ir architektų bei inžinierių asociacijos taip patinformavo savo narius apie naujuosius teisės aktus surengę seminarus ir posėdžius, išleidęlankstinukus ir pasinaudoję kitomis rašytinės žiniasklaidos priemonėmis. Galiausiai kai kuriosdidelės statybos bendrovės pačios parengė darbuotojams ir rangovams skirtą informaciją.
6 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatosagentūros įsteigimo (OL L 216, 1994 8 20, p. 1). Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu(EB) Nr. 1112/2005 (OL L 184, 2005 7 15, p. 5).
7 1995 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, įsteigiantis vyresniųjų darbo inspektorių komitetą (OJ L188, 1995 8 9, p. 11).
161
Prie
dai
LT 4 LT
4. PERKĖLIMAS Į NACIONALINĘ TEISĘNepaisant išankstinių nuodugnių konsultacijų su socialiniais partneriais ir vieningo priėmimoTaryboje, daugumai valstybių narių nepavyko šių dviejų direktyvų į nacionalinę perkeltilaiku, tai turėjo rimtų padarinių praktiniam jų įgyvendinimui darbo vietoje8.
Po perkėlimo į nacionalinę teisę Komisija atliko atitikties stebėseną ir pradėjo diskusijas sunacionalinės valdžios institucijomis, siekdama paaiškinti ir išspręsti problemas bei atliktireikiamas pataisas. Prireikus ji pradėjo pažeidimo procedūras pagal EB sutarties 226 straipsnį.Pateikti skundai taip pat suteikė vertingos informacijos Komisijai – padėjo nustatyti silpnąsiasnacionalinių teisės aktų vietas.
4.1. Direktyva 92/57/EEB
Direktyvos 92/57/EEB įgyvendinimas – sudėtingas techninis ir administracinis darbas;valstybės narės savo teisės aktus reguliariai persvarsto ir atnaujina. Todėl kai kuriosevalstybėse narėse direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę dalimis, priimant keliolika teisėsaktų (kai kuriais atvejais daugiau kaip 40), tai apsunkina jos perkėlimo vertinimą. Atlikusvertinimą paaiškėjo nacionalinių teisės aktų skirtumai, atsiradę dėl ankstesnėsreglamentavimo sistemos ir todėl, kad direktyva nustatomi būtiniausi reikalavimai, paliekantvalstybėms narėms teisę toliau taikyti arba nustatyti griežtesnius apsaugos reikalavimus9.
Pagrindinės nustatytos atitikties problemos yra susijusios su teisės aktų aprėptimi,apibrėžtimis, koordinatorių skyrimu, projektų rengimu, statyba ir užsakovų, projektų vadovų,koordinatorių bei darbdavių atsakomybe.
Tačiau kai kuriose valstybėse narėse teisės aktais buvo nustatyti griežtesni nei būtiniausiDirektyvos 92/57/EEB reikalavimai – paaiškinti tam tikri koordinavimo klausimai irnustatytos veiksmingos atitikties procedūros.
Nustatytos atitikties problemos ir nepaprastai daug nelaimingų atsitikimų darbe statybossektoriuje rodo, kad Direktyva 92/57/EEB nėra lengvai suprantama, be to, šią problemądar labiau pasunkina sudėtingos nacionalinės įgyvendinimo priemonės.
Siekiant pagerinti direktyvos taikymą valstybėse narėse gali būti naudingos papildomosneprivalomos Europos lygmens priemonės, kurios padėtų dalyviams geriau suprasti savoprievoles ir teises. Todėl Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Patariamuojukomitetu10 ir įvairiais sektoriaus specialistais, pradėjo rengti neprivalomą direktyvostaikymo vadovą.
4.2. Direktyva 92/58/EEB
Dėl savo pobūdžio direktyva į nacionalinę teisę buvo perkelta beveik paraidžiui daugelyjevalstybių narių. Pavieniai atvejai, kai direktyva buvo netinkamai perkelta į nacionalinę teisę,
8 Daugumoje valstybių narių su visais statybos sektoriaus atstovais (socialiniais partneriais, architektais,užsakovais, projektų vadovais ir kt.) buvo iš anksto konsultuojamasi ir jiems buvo suteikta galimybėdalyvauti perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę.
9 Žr. 1996 m. Teisingumo Teismo sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Tarybą, C-84/94, Rink. p. I-5755,17 punktą.
10 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas, įsteigiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjįkomitetą (OL C 218, 2003 9 13, p. 1).
162
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
LT 5 LT
buvo išspręsti susisiekus su kompetentingomis institucijomis, tolesnių teisinių veiksmųneprireikė.
5. VEIKSMAI ŠIOJE SRITYJE. PRAKTINIS DIREKTYVOS 92/57/EEB ĮGYVENDINIMAS
Įvertinus padėtį statybvietėse susidaro nevienodas vaizdas: kai kuriose valstybėse narėsedirektyvos įgyvendinimas iš tiesų padėjo pagerinti sveikatos ir saugos sąlygas ir užkirsti keliąnelaimingiems atsitikimams, tačiau kitose valstybėse narėse dar reikia daug nuveikti, kad būtųlaikomasi reikalavimų ir būtų gauta visa veiksmingos prevencijos nauda.
Nepaisant visų pastangų, nelaimingų atsitikimų darbe statistika yra neginčijama: statybossektorius ir toliau išlieka labai pavojingu sektoriumi, kuriame įvyksta du kartus daugiaunelaimingų atsitikimų, palyginti su visų veiklos sektorių vidurkiu, ir 2,5 karto daugiaunelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi11.
Direktyvoje pagrindinis vaidmuo užtikrinant prevenciją suteikiamas visiems statybvietėsedirbantiems asmenims. Todėl jos įgyvendinimas buvo vertinamas atsižvelgiant į kiekvienosgrupės poveikį prevencijai ir apsaugai nuo profesinės rizikos. Toliau pristatomos pagrindinėsvertinimo išvados.
Užsakovai
Direktyva nustatomos įvairios užsakovų prievolės įgyvendinti sveikatos ir saugos prevencijospriemones. Šios prievolės jiems kelia tam tikrų nepatogumų.
Užsakovai skirstomi į skirtingas kategorijas, atsižvelgiant į:
– susijusį sektorių: viešasis arba privatusis;
– statybvietės dydį: didelė, vidutinė arba maža;
– statybos arba civilinės inžinerijos darbų atlikimo dažnį: reguliarūs arba atsitiktiniai;
– juridinį statusą: pavieniai asmenys, statybos bendrovės, projektuotojai ar socialinio būstoagentūros.
Skirtingų kategorijų užsakovai prevencijai skiria labai nevienodai dėmesio, nes skiriasi jųteisės aktų išmanymas, jų prevencijai skiriami ištekliai ir motyvacija. Užsakovais atsitiktinėse,mažose statybvietėse esantys pavieniai asmenys paprastai nežino savo prevencijos prievolių,tačiau stambūs užsakovai, reguliariai dirbantys didelėse statybvietėse, dažniausiai žino savoprievoles ir aktyviai vykdo profesinės rizikos prevenciją. Pastarieji užsakovai yra įsitikinę,kad prevencija yra būtina ir galiausiai padės sutaupyti lėšų, net jei jie stengiasi kuo labiausumažinti išlaidas. Pagrindinė problema, su kuria, šių užsakovų teigimu, jie susiduria, yra dėlnaujų teisės aktų, visų pirma, koordinavimo, padidėjusios išlaidos. Priešingai, asmenys,vykdantys atsitiktinius darbus, labai nenoriai užsiima prevencija, kurią jie vertina kaipfinansinį ir biurokratinį suvaržymą, ir mano, kad jų atsakomybė pasibaigia jiems pasirašiusstatybos sutartį. Tačiau ši problema tik netiesiogiai susijusi su direktyva, pagal kuriąvalstybėms narėms leidžiama nustatyti atsakomybę už prevenciją atsižvelgiant į statybosprojekto rūšį ir dydį.
11 Šaltinis: Eurostato ESAW (Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistika) 2005 m. duomenys.
163
Prie
dai
LT 6 LT
Kaip veiksniai, kurie labai trukdo užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir sveikatossutrikimams, keletą kartų buvo paminėti prastas planavimas ir laiko stoka. Šių problemųpriežastimi dažnai buvo nurodomi užsakovai, kurie primygtinai reikalauja nepaprastai trumpųstatybos terminų.
Nors pagal direktyvą fiziniam arba juridiniam asmeniui nedraudžiama tuo pačiu metu eitikelių pareigų, vienam asmeniui einant ir užsakovo, ir koordinatoriaus pareigas kyla praktiniųproblemų. Užsakovas dažnai negali būti koordinatoriumi nes, pavyzdžiui, neturi reikiamųįgūdžių arba žinių.
Kai kurių valstybių narių padėtis rodo, kad reikia informuoti ir mokyti tam tikrų kategorijųužsakovus, atsižvelgiant į statybvietės dydį (maža), juridinį statusą (pavieniai asmenys) irdarbo pobūdį (atsitiktinis arba reguliarus), bei ugdyti jų supratimą. Šioje srityje vadovaujamovaidmens turi imtis nacionalinės valdžios institucijos ir profesinės asociacijos.
Kai kurios valstybės narės jau ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad atitinkami darbuotojų saugos irsveikatos standartai būtų tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų sutartis. Šios praktikos turėtųlaikytis ir kitos valstybės narės.
Pagal direktyvą užsakovai, kaip asmenys, turintys ekonominių ir finansinių išteklių darbamsatlikti, turėjo atlikti pagrindinį vaidmenį prevencijos sistemoje. Tačiau dažnai jiems trūkstabūtinų žinių ir įgūdžių, todėl direktyvoje numatyta, kad neprarasdami jiems tenkančiosatsakomybės jie turi į šį darbą įtraukti kitus dalyvius.
Projektų vadovai
Labai dažnai užsakovas yra ir projekto vadovas. Siekiant gerinti prevencijos vadybą, kaistatybvietėje subrangovais dirba kelios įmonės, pagrindinis už darbą atsakingas rangovas galibūti projekto vadovu, kaip apibrėžta Direktyvoje 92/57/EEB.
Paprastai projektų vadovai žino, kaip koordinuoti saugos ir sveikatos klausimus statyboslaikotarpiu, tačiau apgailestauja, kad į saugą nepakankamai atsižvelgiama projektuojant irrengiant projektą, jie mano, kad vadovo ir užsakovo atsakomybė turėtų būti nustatyta aiškiau.Kai kurios įmonės supranta koordinavimo svarbą, bet ne su juo susijusių administraciniųformalumų reikšmę ir atkreipia dėmesį į koordinatorių ir prevencijos tarnybų pareigųpainiavą.
Didelės įmonės, kuriose buvo atlikti tikrinimai, gerai žino reikalavimus. Jos dažnai naudojasiprevencijos tarnybų paslaugomis, o jų profesinės asociacijos jiems reguliariai teikiainformaciją. Mažos ir labai mažos įmonės paprastai ne taip gerai išmano teisės aktus, o juosišmanančios vis dar nenoriai imasi prevencijos, ypač koordinavimo. Informacijos trūkstaMVĮ, kurios nėra profesinių asociacijų narės, dėl to jos turi mažiau žinių apie darbuotojųsaugą ir sveikatą. Be to, kuo ilgesnė subrangovų grandinė, juo didesnė tikimybė prarasti dalįinformacijos. Užsakovų ir projektų vadovų nuomone, ilga subrangovų grandinė sumažinakiekvienos grandies atsakomybę. Tik subrangos grandinės pradžioje esančios mažos įmonėsgali pasinaudoti pagrindinio rangovo patirtimi ir geru įdirbiu.
Dažnai prevencija labai išvystyta subrangos bendrovėse, kurios specializuojasi atlikdamostam tikrų sričių darbus (pavyzdžiui, veda dujas arba prižiūri liftus).
Glaudus visos tiekimo grandinės bendradarbiavimas rodo, kad veiksmingai suplanuoti,
164
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
165
Prie
dai
LT 8 LT
kartais net nustatydamos konkretaus išsilavinimo arba išsilavinimo ir patirties reikalavimą.Kitos paprasčiausiai reikalauja, kad koordinatoriai būtų paskirti, oficialiai nenustatydamoskonkrečių gebėjimų.
Valstybių narių reikalavimai asmenims, norintiems eiti koordinatoriaus pareigas, labaiskiriasi, todėl labai skiriasi valstybių narių koordinavimo standartai.
Įvertinus šią sritį matyti, kad įgyvendinimui būtų naudinga, jei valstybės narėsnustatytų būtiniausius gebėjimų kriterijus, priklausančius nuo rizikos statybvietėjedydžio ir (arba) rūšies, ir (arba) pobūdžio. Būtini pagrindiniai kriterijai, kuriais būtųgalima vertinti ir įrodyti koordinatoriaus gebėjimus. Bendradarbiaudama suvalstybėmis narėmis Komisija ragins parengti tokius kriterijus.
Visi statybos sektoriaus dalyviai nurodo, kad koordinatorius paskiriamas per vėlai.Darbuotojų atstovai nurodė rimtą koordinavimo trūkumą projektavimo laikotarpiu.Vertinimas taip pat rodo, kad projekto rengimo laikotarpiu dažnai trūksta koordinavimo (irkontrolės); koordinavimas veiksmingas tik statybos laikotarpiu.
Kadangi rengiant projektą į profesinės rizikos prevenciją neatsižvelgiama tol, kol nebaigiamaprojektuoti, prevencijos planavimo stoką reikia ištaisyti statybos laikotarpiu. Tai gali būtiviena iš priežasčių, kodėl šiame sektoriuje, palyginti su kitais, yra nepaprastai daugnelaimingų atsitikimų. Susidariusi padėtis taip pat trukdo vykdyti profesinės rizikosprevenciją per visą statybos egzistavimo ciklą, ypač veiklos, priežiūros, eksploatacijos ir netišardymo etapais.
Jeigu nacionaliniuose teisės aktuose būtų nustatytas reikalavimas, kad perkančiosiosorganizacijos su sutarties dalyku susijusias prevencijos priemones turėtų sistemingai įtraukti įkvietimų teikti paraiškas technines specifikacijas, sutarties vykdymo sąlygas ir kokybiškąsutarties vadybą, tai galėtų padėti pakeisti požiūrį į prevenciją.
Statybos laikotarpiu galimi keli variantai. Kai kuriose valstybės narėse nustatyta, kadkoordinatorius turi būti pastatą suprojektavęs architektas ar inžinierius arba pagrindinisstatybvietės rangovas (projekto vadovas). Kitose valstybėse narėse koordinatoriai gali būtinepriklausomi fiziniai arba juridiniai asmenys arba užsakovų organizacijų arba bendroviųdarbuotojai.
Net kai statybvietėje užtikrinamas koordinavimas, labai dažnai jis būna tik minimalus.Koordinavimo trūkumas projektuojant daro poveikį koordinatoriaus darbo kokybei statyboslaikotarpiu. Paskirti statybvietės koordinatoriai dažnai susiduria su darbuotojų sveikatos irsaugos problemomis, kurias sunku išspręsti, nes į jas nebuvo atsižvelgta rengiant projektą. Šiąproblemą dar labiau apsunkina įgaliojimų nepripažinimas: kartais kiti dalyviai nesuprantakoordinatoriaus darbo, o savarankiškai dirbantys darbuotojai ir subrangovai yra dar mažiaulinkę pripažinti koordinatoriaus įgaliojimus.
Priešingai, koordinatoriaus ir darbuotojų santykiai yra labai geri, kai koordinatorius yranepriklausomas (t. y. nėra susijęs nei su projekto vadovu, nei su architektu ar inžinieriais irkt.), dėl to darbuotojams būna daug lengviau jam pranešti apie prevencijos problemas, apiekurias jie galbūt nenorėtų pranešti už statybvietę atsakingam asmeniui. Koordinatoriui šįpasitikėjimą lengviau įgyti, jeigu jis nuolat lankosi statybvietėje.
Didelėse statybvietėse padėtis apskritai yra priimtina ir užtikrinamas veiksmingas ir našuskoordinavimas. Tačiau mažose arba vidutinio dydžio statybvietėse padėtis visai kita,direktyva jose retai kada įgyvendinama. Mažose privačiose statybvietėse koordinavimo
166
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
167
Prie
dai
168
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
169
Prie
dai
LT 12 LT
Šie dokumentai labai dažnai painiojami su saugos ir sveikatos priemonių planu ir yra rengiamiįprasta tvarka. Jeigu statybvietės mažos, saugos ir sveikatos dokumentai turėtų būti parengtiatsižvelgiant į projekto rūšį, būti paprasti ir juose turėtų būti pateikiama tik tolesniamnaudojimui reikalinga saugos ir sveikatos informacija. Direktyvoje aiškiai numatyta, kaddokumentų turinys gali būti pritaikytas prie projekto.
Kai kurie dalyviai saugos ir sveikatos priemonių planą bei saugos ir sveikatosdokumentus laiko administraciniais formalumais, kurie nesuteikia papildomos naudosdarbuotojų saugai ir sveikatai statybvietėje.
Akivaizdu, kad darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų svarba vykdant profesinėsrizikos prevenciją atliekant tolesnius darbus dar nėra tinkamai suprantama.
Mažose statybvietėse dokumentai dažnai yra standartinių pavyzdžių kopijos,neatspindinčios faktinių statybvietės sąlygų ir nesuteikiančios papildomos naudosgerinant darbo sąlygas.
Neprivalomame vadove ši problema bus sprendžiama siekiant palengvinti įmonėmstenkančią administracinę naštą nesumažinant apsaugos ir siekiant geriau įsipareigoti irįsisavinti saugos ir sveikatos dokumentų naudą.
5.2. Įvairių statybvietės dalyvių atsakomybė
Direktyvos 92/57/EEB 7 straipsnyje nustatoma užsakovų, projektų vadovų ir darbdaviųatsakomybė.
Kai kuriais atvejais direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančiais įstatymais užsakovų, projektųvadovų ir darbdavių pareigos ir atsakomybė aiškiai nenustatomos. Faktiškai tai reiškia, kadkiekvienas dalyvis savo atsakomybę aiškina subjektyviai, todėl pareigos ir atsakomybė galibūti vieno dalyvio perduodami kitam: projektuotojai savo atsakomybę perduoda įmonėms,kurios ją toliau perduoda subrangovams; projekto rengimo laikotarpio koordinatoriuspasitraukia, kai tik baigiami planai ir specifikacijos, net jei išsamus projektas dar neparengtas.
Statybvietėse atliktas vertinimas rodo, kad užsakovai dažnai mano, kad jie gali perduotiatsakomybę už darbuotojų saugą ir sveikatą architektui arba projekto vadovui. Taineleidžiama valstybėse narėse, kurių direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančiuose teisėsaktuose numatyta, kad už prevenciją atsako užsakovas, o ne projekto vadovas. Užsakovai visdar mano, kad už sveikatą ir saugą statybvietėje atsako tik projektų vadovai. Šis reiškinysypač paplitęs mažose privačiose statybvietėse.
5.3. Teisės aktų vykdymas
Už nacionalinių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 92/57/EEB,vykdymą paprastai atsako valstybių narių darbo inspekcijos.
2001 m. Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas (VDIK) nuspendė visoje ES surengti teisės aktųvykdymo statybos sektoriuje kampaniją. Pirmoji kampanija įvyko 2003 m. 15 to meto valstybiųnarių. Tai buvo Direktyvos 92/57/EEB įgyvendinimo tikrinimo ir informavimo kampanija,kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas kritimo iš aukščio prevencijai. 2003 m. tikrinimokampanija buvo pakartota 2004 m. ir praplėsta, įtraukiant transportą darbo vietoje, krintančiusdaiktus ir kėlimą.
170
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
LT 13 LT
2003 m. kampanijos rezultatai parodė, kad atsižvelgiant į koordinavimą, saugos ir sveikatospriemonių planą, išankstinį pranešimą ir projekto dokumentus, yra teigiamas ryšys tarpstatybvietės dydžio ir direktyvos atitikties lygmens – didelės statybvietės (kuriose dirba daugiaukaip 50 darbuotojų) pasiekia daug geresnių rezultatų nei mažos. Nors faktiškai didelėsstatybvietės yra saugesnės nei mažos, jų atitiktis vis dar nepatenkinama (20–30 % dideliųstatybviečių neatitinka direktyvos reikalavimų, palyginti su 40–50 % mažų statybviečių).
2004 m. kampanijos rezultatai nebuvo geresni. Priešingai, yra įrodymų, kad padėtis mažosestatybvietėse galėjo net kiek pablogėti. Tai patvirtina 2003 m. išvadą, kad statybos sektoriujebūtina skirti didesnį dėmesį saugos ir sveikatos klausimams bei gerinti darbo sąlygas.
6. ŠIOS SRITIES VEIKSMAI. PRAKTINIS DIREKTYVOS 92/58/EEB ĮGYVENDINIMAS
Daugumoje valstybių narių dalyviai žino saugos ir sveikatos ženklus, nes jie buvo naudojamijau prieš priimant Direktyvą 92/58/EEB. Ankstesnių ženklų forma, logotipai, spalvos ir kt.keitėsi tik labai nedaug, vienintelė išimtis – ženklai, nurodantys avarinių išėjimų vietą gaisroatveju.
Daugumoje valstybių narių prieš įsigydami tam tikrų rūšių ženklus darbdaviai prašo jiemspatarti. Paprastai jie teiraujasi apie tai, kokios rūšies ženklus naudoti ir kur geriausia juosįrengti.
Nors daugumoje valstybių narių įmonės išmanė teisės aktus, jos ne visuomet jų laikėsi, nesbuvo plačiai manoma, kad teisės aktai turi nedidelę vertę ir yra papildomo pobūdžio.
Paprastai įmonės geriau žinojo gaisro ir evakuacijos ženklus, nes šią rizikądažniausiai pabrėžia kompetentingos institucijos ir draudimo bendrovės.
Dauguma įmonių žinojo, kad jos turi pažymėti pavojus, tačiau mažos įmonės buvomažiau informuotos nei didelės ir kai kuriuose sektoriuose (pavyzdžiui, žemės ūkiovaldose, restoranuose ir viešbučiuose, statybvietėse) buvo rečiau laikomasi teisėsaktų.
Tiesiogiai su pagrindine įmonės veikla susijusi rizika (pavyzdžiui, cheminė rizikachemijos bendrovėse) yra pažymėta geriau nei kita rizika (pavyzdžiui, kelių eismasarba sunkių krovinių vežimas).
Teisės aktai nuosekliau taikomi naujose nei senesnėse įmonėse. Tačiau netgi tais atvejais, kainaujų ženklų teisės aktų laikomasi, faktiškai pastebima daug trūkumų. Dažnai ženklaineatnaujinami.
Teisės aktų nesilaikymo padariniai gali būti labai dideli. Dažnai transporto priemonesdarbo vietoje, pakabintą krovinį, atvirą kanalizaciją, elektros pavojų ir kt. pavojusžyminčių ženklų stoka gali būti rimtų nelaimingų atsitikimų priežastimi.
Daugumoje valstybių narių nėra plačiai prieinamo konkretaus mokymo darbuotojams apieženklų ir kitos vaizdinės informacijos reikšmę. Daugeliu atvejų darbuotojai dalyvaujabendrame mokyme ir gauna bendrą informaciją saugos ir sveikatos klausimais ir tik nedidelėjų dalis skiriama ženklams. Reikėtų konkrečiai tirti atvejį, kai darbuotojai yra migrantai,siekiant nustatyti, ar jie supranta ženklus.
171
Prie
dai
LT 14 LT
Tam tikrų problemų taip pat kyla aiškinant „Avarinio išėjimo“ ir „Gelbėjimosi ir pirmosiospagalbos telefono“ ženklus, palyginti su „Priešgaisrinių priemonių“ ir „Telefono gaisroatveju“ ženklais. Šių dviejų grupių ženklai skiriasi tik fono spalva.
7. BENDRAS VERTINIMAS
7.1. Svarbiausias teigiamas dviejų direktyvų poveikis
Direktyva 92/57/EEB
Nacionalinėse ataskaitose valstybės narės nurodo, kad Direktyvos 92/57/EEB įgyvendinimaslabai pagerino bendrą saugos ir sveikatos klausimų supratimą ir paskatino jas atnaujintinacionalinius teisės aktus. Valstybės narės mano, kad šis teisės aktas buvo būtinas, naudingas,tikslingas, pagrįstas, suteikė teigiamų pokyčių ir davė teigiamų rezultatų.
Direktyva 92/57/EEB davė daug naudos gerinant darbo sąlygas statybvietėse. Visų pirma jipaskatino šio sektoriaus, kuriame gausu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų,prevencijos kultūrą. Daugelis valstybių narių teigia, kad labai pagerėjo statybvietėsinfrastruktūra (higiena, mokymo patalpos, valgyklos, sanitarinės patalpos ir biurai) irdirektyva pagerino įvairių statybvietės dalyvių dialogą ir bendravimą įvairiais laikotarpiais.
Didžiausia direktyvos naujovė, kurią visos pusės vertina kaip žingsnį į priekį, yra ta, kad jisuteikia atsakomybę visiems dalyviams, visų pirma užsakovui. Taip pat manoma, kad labainaudingas koordinavimas projekto rengimo ir statybos laikotarpiais bei prievolė parengtisaugos ir sveikatos priemonių planą bei saugos ir sveikatos dokumentus.
Kai kurios valstybės narės teigia, kad įmonės vis labiau pripažįsta darbuotojų saugos irsveikatos apsaugos svarbą. Saugos ir sveikatos priemonės nebelaikomos vien sukeliančiomisišlaidas, o vertinamos kaip teikiančios ekonominę naudą, nes gali sumažinti pravaikštas irgaliausiai padidinti našumą.
Direktyva 92/58/EEB
Naujuoju teisės aktu ženklai buvo nustatyti praktiškai ir išsamiai; tai leido suvienodinti visosevalstybėse narėse darbo vietose naudojamus ženklus. Taip pat buvo pritarta tam, kad įdirektyvą buvo įtraukti ir reglamentuoti ne tik vaizdiniai, bet ir šviečiantys, garsiniai iržodiniai ženklai bei rankų signalai.
Nacionalinės ataskaitos rodo, kad direktyva suteikė galimybę atnaujinti ir papildytigaliojančius nacionalinius teisės aktus. Ji padėjo pasiekti nuoseklių nacionalinių teisės aktų irnustatyti aiškias ES saugos ir sveikatos nuostatas.
7.2. Pagrindinės įgyvendinimo problemos
Direktyva 92/57/EEB
Pagrindinės problemos, apie kurias pranešė valstybės narės, yra susijusios su reikalavimuparengti saugos ir sveikatos priemonių planą bei paskirti koordinatorius jau projekto rengimolaikotarpiu.
172
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
LT 15 LT
Pagal daugelį nacionalinių teisės aktų už prevencijos politiką atsako užsakovas. Užsakovamssunku atlikti savo atsakingesnes pareigas. Vis dar netinkamai skiriami koordinatoriai arbavėluojama juos skirti projekto rengimo laikotarpiu, nes tai taip pat laikoma administracinenašta.
Jei iki statybos laikotarpio neparengiamas saugos ir sveikatos priemonių planas irnepaskiriamas koordinatorius, nesilaikoma prievolės projekto rengimo laikotarpiu įtrauktiprevencijos principus. Be to, įvairios nacionalinės saugos ir sveikatos priemonių planonuostatos yra pernelyg neaiškios ir bendros, kad už jas atsakingi asmenys galėtų žinoti, kąįtraukti į planą. Darbo inspekcijos nustatė kitą svarbią problemą: kai kurios įmonės naudojasistandartinio pavyzdžio saugos priemonių planu, dėl ko neįmanoma patikrinti konkrečių darbosąlygų konkrečioje statybvietėje. Valstybės narės praneša, kad įmonės nesuvokia, kokiesvarbūs prevencijos sistemoje yra saugos ir sveikatos dokumentai.
Dar viena paminėta problema yra neaktyvus statybininkų atstovų raginimas vykdytiprofesinės rizikos prevenciją.
Nustatyta, kad nepakankamai mokomi darbuotojai, subrangovai, savarankiškai dirbantysdarbuotojai ir MVĮ. Be to, MVĮ nukenčia nuo per didelės biurokratijos ir nepakankamonacionalinių teisės aktų lankstumo.
Galiausiai daugelyje valstybių narių teisės aktuose nenustatomi koordinatorių gebėjimai. Dėlto kartais koordinavimas negali būti veiksmingas, nes koordinatorių pareigas einantysasmenys neturi reikiamų žinių.
Direktyva 92/58/EEB
Valstybių narių ataskaitose ir ekspertų vertinime nurodoma, kad pagrindinė problema yradarbuotojų mokymo stoka. Daugeliu atvejų darbuotojai mokomi tik bendrų sveikatos irsaugos dalykų ir tik nedidelė mokymo dalis skiriama ženklams. Taip pat kaip bendresniopobūdžio problema buvo nurodyta įmonių ir vadovų susidomėjimo įgyvendinti direktyvąstoka.
8. TOBULINIMO PASIŪLYMAI
Direktyva 92/57/EEB
Kai kurios valstybės narės teigia, kad sunku taikyti direktyvą, nes jos sąlygos yra pernelygbendros. Kai kurios prašė Komisijos parengti neprivalomą informaciją, kurioje siekiant padėtiįgyvendinti direktyvą būtų pateikti atsakymai į galimus klausimus ir išsklaidytos galimosabejonės.
Apskritai nacionalinės ataskaitos rodo, kad valstybėms narėms daugiausia susirūpinimo kelianepakankamas saugos koordinavimas projekto rengimo laikotarpiu. Todėl kai kuriosvalstybės narės norėtų, kad Komisija parengtų koordinavimui projekto rengimo laikotarpiuskirtas neprivalomas priemones.
Kitos valstybės narės pageidautų, kad jų nacionaliniuose teisės aktuose būtų paaiškinta, vienavertus, projekto koordinatoriaus, projektuotojų ir užsakovo bei, kita vertus, projektokoordinatoriaus, projektų vadovų, savarankiškai dirbančių darbuotojų ir užsakovo sąveika.
173
Prie
dai
LT 16 LT
Direktyva 92/58/EEB
Buvo pateikti pasiūlymai, kaip patobulinti teisės aktą arba jo taikymą.
Vienu iš pasiūlymų patobulinti teisės aktą buvo siūloma įtraukti privalomą pagrindinįdarbuotojų ženklų mokymą, nors teikiamas mokymas turėtų būti proporcingas susijusiairizikai. Kitu pasiūlymu siekiant pagerinti įgyvendinimą buvo siūloma persvarstyti rankųsignalų taisykles. Reikėtų stengtis direktyvą suvienodinti su tarptautiniais standartais.
9. TEISĖS AKTŲ VEIKSMINGUMO VERTINIMAS
Direktyva 92/57/EEB
Labai sunku objektyviai įrodyti direktyvos įgyvendinimo ir padėties statybos sektoriujepagerėjimo dėl sumažėjusio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus sąsają.
Direktyvos veiksmingumo vertinimą sunkina statybos sektoriaus augimas po direktyvosįsigaliojimo, naujų technologijų atsiradimas, prevencijos sistemos įvedimo statybvietėjesudėtingumas, dalyvių įvairovė, sezoniniai svyravimai ir tai, kad į direktyvą įtraukiamos tamtikros naujos nuostatos, o kitos yra perkeliamos į galiojančius nacionalinius teisės aktus.
Statybos sektoriuje ir toliau įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, palyginti su kitaisūkio veiklos sektoriais. Nors įgyvendinant direktyvą metams bėgant nelaimingų atsitikimųstatybos sektoriuje paplitimo laipsnis mažėjo, vis dėlto jis mažėjo ne tiek, kiek tikėtasi.
a) Poveikis nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms
Naujausia turima Europos statistika apie nelaimingus atsitikimus darbe EU-15 valstybių nariųstatybvietėse yra 2005 m. statistika. Nuo 1996 m. nelaimingų atsitikimų paplitimo laipsnis13nuolat mažėjo: mažėjo tiek nelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi (1996 m.: 13,3;2005 m.: 8,8), tiek nelaimingų atsitikimų, dėl kurių buvo praleistos daugiau kaip trys darbodienos (1996 m.: 8 023; 2005 m.: 6 069). Tačiau reikėtų paminėti, kad statybos sektoriuje,palyginti su visų veiklos sektorių, įskaitant statybą, vidurkiu, įvyksta beveik 2,5 karto daugiaunelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi, ir du kartus daugiau nelaimingų atsitikimų, dėlkurių buvo praleistos daugiau kaip trys darbo dienos.
b) Poveikis našumui, užimtumui ir konkurencingumui
Dauguma valstybių narių nepateikia informacijos apie naujo teisės akto poveikį našumui,užimtumui ir konkurencingumui. Paprastai naujosios priemonės kai kuriose valstybėse narėsenašumo ir konkurencingumo prasme vertinamos palankiai, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Šiųvalstybių narių teigimu, įgyvendinant direktyvą skatinama atnaujinti ir supaprastinti gamybosprocesus, todėl pagerėja našumas, nes užtikrinama, kad darbo organizavimas būtųplanuojamas ir peržiūrimas.
13 Pagal ESAW (Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistika) metodiką paplitimo laipsnis apibrėžiamaskaip nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 000 dirbančiųjų.
174
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
LT 17 LT
Direktyva 92/58/EEB
a) Poveikis nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms
Nėra konkrečių šios srities duomenų, nes statistika paprastai neatsižvelgiama į nelaimingusatsitikimus, įvykusius dėl ženklų nebuvimo. Visų pirma, ženklų nebuvimas įvykusnelaimingam atsitikimui paprastai nelaikomas svarbiu veiksniu. Todėl ženklų nebuvimas nėraįtrauktas į svarbių veiksnių sąrašą, pagal kurį renkama nelaimingų atsitikimų statistika. Dėlšios priežasties saugos ir sveikatos ženklų trūkumas arba nebuvimas neatsispindi tyrimuose,kurie atliekami siekiant nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe priežastis.
b) Poveikis našumui, užimtumui ir konkurencingumui
Valstybėms narėms buvo sunku išmatuoti direktyvos poveikį našumui, užimtumui irkonkurencingumui. Vienos valstybės narės nuomone, direktyva prisidėjo prie našumo kaipvadybos priemonė; kitos valstybės narės nuomone, ji padėjo sumažinti nebuvimo darbe dėlligos atvejų skaičių ir pagerino darbo sąlygas.
10. IŠVADOS
Direktyva 92/57/EEBNors sumažėjo tiek nelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi mirtimi, tiek nelaimingų atsitikimų,dėl kurių buvo praleistos daugiau kaip trys darbo dienos, paplitimo laipsnis ir nelaimingųatsitikimų darbe skaičius (kas savaime rodo teigiamą direktyvos poveikį ES darbuotojų saugaiir sveikatai), šie skaičiai vis dar nepatenkinami: statybos sektoriaus darbuotojai vis darsusiduria su didžiausia rizika.
Vertinimas, kaip ir pirmiau pateikti skaičiai, aiškiai rodo, kad darbuotojų sveikata ir saugastatybvietėse pagerės tik tuomet, jei Direktyva 92/57/EEB bus geriau įgyvendinta. Dabar nėratinkamas laikas pradėti iš dalies keisti direktyvą, pirmiausia nesiėmus alternatyvių veiksmųnacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu, kad direktyva visiškai įsigaliotų ir būtų užtikrintasjos laikymasis. Rengdamos nacionalinę sveikatos ir saugos strategiją valstybės narės galėtųimtis veiksmų, kad Direktyva 92/57/EEB būtų taikoma veiksmingiau, daugiausia pagalnuoseklių ir veiksmingų teisės aktų principus patikslindamos supaprastindamos galiojančiasnacionalines teisės sistemas. Šiuo atžvilgiu labai svarbus Komisijos šiuo metu atliekamasdarbas, siekiant sumažinti administracinę naštą Europos Sąjungoje14. Jis apima Direktyvos92/57/EEB vertinimą ir leis nustatyti nereikalingą administracinę naštą, kurią sukurianacionaliniai ir ES teisės aktai.
Visos valstybės narės sutinka, ir tai patvirtina šios srities vertinimas, kad Europos ir (arba)nacionaliniu lygmeniu būtinos neprivalomos priemonės, kurios padėtų lengviau taikytiDirektyvą 92/57/EEB. Ypač dauguma valstybių narių pabrėžia problemas, susijusias susaugos ir sveikatos priemonių plano supratimu ir parengimu bei su už šį darbą atsakingųasmenų nustatymu. Taip pat reikėtų paaiškinti saugos ir sveikatos dokumentų paskirtį.
14 COM(2007) 23, 2007 m. sausio 24 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europosekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Administracinės naštos mažinimoEuropos Sąjungoje veiksmų programa“ (SEC(2007) 84) (SEC(2007) 85).
175
Prie
dai
LT 18 LT
Paprastai valstybės narės praneša apie problemas, kylančias dėl nepakankamos aiškiosinformacijos apie koordinatorių apibrėžtį, pareigas, užduotis ir kvalifikaciją įvairių rūšiųprojektuose.
Turėtų būti labiau stengiamasi, rengiant mokymą ir teikiant informaciją, ugdyti užsakovųsupratimą apie jų atsakomybę ir siekiama juos įtikinti, kad koordinavimas – ne papildomosišlaidos, bet veiksminga priemonė, kaip vykdant projektą sumažinti išlaidas. Taip pat būtinaprojektuojantiems architektams ir inžinieriams surengti mokymą apie profesinės rizikosprevenciją, pageidautina jį įtraukiant į universitetines studijas. Reikėtų parengti pagrindiniomokymo reikalavimus koordinatoriams. Galiausiai reikia informuoti apie teisės aktus ir jiemstenkančią atsakomybę ir tinkamai mokyti mažas įmones ir darbuotojus, visų pirmadarbuotojus migrantus ir savarankiškai dirbančius darbuotojus.
Labai svarbu užtikrinti tolygų direktyvos vykdymą visoje ES. Be pagrindinio dėmesio,skiriamo statybos laikotarpiui, vykdant teisės aktus turi būti skiriama daugiau dėmesiosiekiant užtikrinti, kad užsakovai ir projektuotojai laikytųsi jiems nustatytų prievoliųprojektavimo laikotarpiu. Reikėtų dažniau tikrinti statybvietes, o saugos ir sveikatospriemonių planus bei saugos ir sveikatos dokumentus reikėtų tikrinti tiek dėl jų formos, tiekturinio. Tiek užsakovams, tiek projektų vadovams reikėtų nustatyti veiksmingas, proporcingasir atgrasančias baudas už nustatytų prievolių nesilaikymą. Atsižvelgiant į tai labai svarbiąfunkciją atlieka Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas (VDIK), kuris ateityje padėtį statybossektoriuje turėtų laikyti savo darbo prioritetu.
Taigi, nacionaliniu arba ES lygmeniu reikia imtis šių veiksmų:
– parengti neprivalomas priemones (gaires);
– nacionaliniu lygmeniu konkrečius saugos ir sveikatos klausimus įtraukti į profesinio iraukštojo mokslo studijų programas specialistams, kurie labai svarbūs įgyvendinantdirektyvą;
– nustatyti nacionalinius gebėjimų reikalavimus koordinatoriams;
– perkančiosios organizacijos turi sistemingai įtraukti su sutarties dalyku susijusias nuostatasdėl prevencijos priemonių į kvietimų teikti paraiškas technines specifikacijas, sutartiesvykdymo sąlygas ir kokybišką sutarties vadybą;
– pagerinti darbuotojų mokymą ir bendrauti su jais rengiant mokymo programas (tokias kaipprograma „Safe Pass“);
– surengti konkrečias nacionalines informacines kampanijas, skirtas savarankiškaidirbantiems darbuotojams;
– išankstinio pranešimo rengimą sujungti su kitomis susijusiomis administracinėmisprocedūromis (pavyzdžiui, paraiškos statybos leidimui gauti teikimu);
– dažniau tikrinti statybvietes;
– nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudas.
Statybos sektorius tebėra ypač pavojingas ir visi dalyviai turi stengtis daug geriau įgyvendintiDirektyvą 92/57/EEB. Komisija prie šio tikslo prisidės inter alia parengdama praktinį
176
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
LT 19 LT
neprivalomą vadovą, kuriame paaiškins tam tikras pagrindines sąvokas ir padės visiemsdalyviams laikytis nustatytų prievolių.
Direktyva 92/58/EEBVisos valstybės narės mano, kad Direktyva 92/58/EEB turėjo labai teigiamą poveikįužtikrinant darbuotojų ir trečiųjų šalių saugą ir sveikatą. Ji sudarė sąlygas aiškiai nurodytipavojingas situacijas, nepriklausomai nuo mokamos kalbos, ir įtikinamai prisidėjo prie vienopagrindinių Bendrijos teisės principų – laisvo darbuotojų judėjimo – įgyvendinimo.
Direktyvai poveikio turės priimta Pasaulinė suderintoji cheminių medžiagų klasifikavimo irženklinimo sistema (toliau – PSS), kuria iš dalies pakeičiami toksiškumo, degumo ir kitocheminio pavojaus kriterijai, piktogramos ir simboliai, todėl reikės ją atnaujinti.
177
Prie
dai
Europos Sąjungos bibliografijaKomisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl praktinio Darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvų 92/57/EEB (laikinosios ir kilnojamo-sios statybvietės) ir 92/58/EEB (darbo saugos ženklai) įgyvendinimo, 2008 m. lapkričio 6 d. COM(2008) 698 galutinis.
Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai 2001/45/EB įgyvendinti (Darbas aukštyje), Europos Komisija, 2007, 82 p. ISBN 978-92-79-06511-8 http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=140&type=2&furtherPubs=yes
The prevention of work-related neck and upper limb disorders (WRULDs) in construction — E-Facts 17/ Eu-ropean Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2007. http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact17
Prevention of vibration risks in the construction sector: E-fact 19, European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2007. http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact19
Prevention of risks in construction in practice: Report/ European Agency for Safety and Health at Work — Bil-bao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 64 p.ISBN: 92-9191-020-1http://osha.europa.eu/en/publications/reports/108
Achieving better safety and health in construction: In-formation report/ European Agency for Safety and He-alth at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 151 p.ISBN 92-9191-073-2http://osha.europa.eu/en/publications/reports/314
Achieving better safety and health in construction: FACTS 55/European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/55
Preventing vehicle accidents in construction: E-fact 2/European Agency for Safety and Health at Work — Bil-bao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 9 p.http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact02
Musculoskeletal disorders in construction: E-fact 1/European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 10 p.http://osha.europa.eu/en/publications/e-facts/efact01
Actions to improve safety and health in construction: Magazine 7/European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2004, 35 p.ISSN 1608-4144http://osha.europa.eu/en/publications/magazine/7
Asbestos in construction: FACTS 51/European Agen-cy for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/51
Management of noise in construction: FACTS 50/ Europe-an Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: Eu-ropean Agency for Safety and Health at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/50
Health and safety on small construction sites: FACTS 48/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2004, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/48
Safe roof work: FACTS 49/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Sa-fety and Health at Work, 2004, 2 p. ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/49
Accident prevention in the construction sector: FACTS 36/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2003, 2 p.ISSN 1681-2123http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/36
Accident Prevention in the Construction Sector: FACTS 15/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and Health at Work, 2001, 2 p.http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/15
Preventing Work-Related Slips Trips and Falls: FACTS 14/ European Agency for Safety and Health at Work — Bilbao: European Agency for Safety and He-alth at Work, 2001, 2 p.http://osha.europa.eu/en/publications/factsheets/14
8 priedas. Daugiau informacijos
178
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Informacijos teikėjaiEuropos SąjungaEuropean CommissionEmployment, Social Affairs and Equal Opportunities DG1049 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://ec.europa.eu/social/home.jsp?langId=en
European Agency for Safety and Health at WorkGran Vía, 3348009 Bilbao ESPAÑATel. +34 944794360Faks. +34 944794383El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://osha.europa.eu
Belgique / België (Belgija)Federal Public Service Employment, Labour and Social DialogueFederale Overheidsdienst Werkgelegenheid, Arbeid en Sociaal OverlegErnest Blerotstraat 11070 Brussel BELGIËLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.meta.fgov.be
PreventInstitut pour la prévention, la protection et le bien-être au travailInstitute for Occupational Safety and HealthRue Gachard 88/4 1050 BruxellesBELGIQUETel. +32 26434444Faks. +32 26434440El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.prevent.be
Bulgaria (Bulgarija)Министерство на труда и социалната политикаMinistry of Labour and Social PolicyTriaditza Street 21051 SofiaBULGARIATel. +359 28119443Faks. +359 29884405Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.mlsp.government.bg
Национален център по опазване на общественото здравеNational centre of public health protection (NCHP)Akademik Ivan Evstatiev Geshov Blvd 151431 SofiaBULGARIATel. +359 28056200Faks. +359 29541211El. paštas: [email protected] Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://ncphp.government.bg/
Česká republika (Čekijos Respublika)Ministerstvo práce a sociálních věcí ČRMinistry of Labour and Social AffairsNa Poříčním právu 1/376128 01 Praha 2ČESKÁ REPUBLIKATel. +420 221921111Leidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.mpsv.cz
Výzkumný ústav bezpecnosti práce (VUBP) Occupational Safety Research InstituteJeruzalémská 9116 52 Praha 1ČESKÁ REPUBLIKATel. +420 221015811Faks. +420 224238550Leidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.vubp.cz/
Centrum odborných činností v ochraně a podpoře veřejného zdraví SZÚ Odbor hygieny práce a pracovního lékařství Centre of Industrial Hygiene and Occupational DiseasesŠrobárova 48100 42 Praha 10ČESKÁ REPUBLIKATel. +420 267082658Faks. +420 267311236El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu: http://www.szu.cz/odbor-hygieny-prace-a-pracovniho-lekarstvi
Κύπρος (Kipras)Ministry of Labour and Social InsuranceDepartment of Labour Inspection12, Apellis Str.1493 NicosiaCYPRUSTel. +357 22405623Faks. +357 22663788El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu: http://www.mlsi.gov.cy/dli
Danmark (Danija) BeskæftigelsesministerietMinistry of EmploymentVed Stranden 81061 KøbenhavnDANMARKTel. +45 72205000Faks. +45 33121378El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu: http://www.bm.dk
Arbejstilsynet (WEA)Danish Working Environment AuthorityPostboks 12280900 København CDANMARKTel. +45 39152000Faks. +45 39152560Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.arbejdstilsynet.dk/
179
Prie
dai
Det Nationale Forskningscenter for ArbejdsmiljøNational Research Centre for the Working EnvironmentLerso Parkallé 1052100 København KDANMARKTel. +45 39165200Faks. +45 39165201El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.arbejdsmiljoforskning.dk
Branchearbejdsmiljørådet for Bygge & AnlægThe Sector Council for Occupational Health & Safety in ConstructionBygmestervej 52400 København NVDANMARKTel. +45 36141400El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.bar-ba.dk
Deutschland (Vokietija) Bundesministerium für Arbeit und Soziales (BMAS)Ministry of Labour and Social Affairs (BMAS)Referat IIIb2 - Grundsatzfragen des ArbeitsschutzesWilhelmstraße 4910117 BerlinDEUTSCHLANDLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.bmas.bund.de
Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin (BAuA)Federal Institute for Occupational Safety and HealthFriedrich-Henkel-Weg 1-2544149 DortmundDEUTSCHLANDTel. +49 2319071-0Faks. +49 2319071-2454El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.baua.dePašto adresas: Postfach 17 02 02, 44061 Dortmund, DEUTSCHLAND
Eesti (Estija)Ministry of Social Affairs Labour DepartmentGonsiori 2915027 TallinnEESTI/ESTONIALeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.sm.ee/
TerviseametHealth BoardPaldiski mnt 8110617 TallinnEESTI/ESTONIAEl. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:[email protected]
Eire (Airija) Department of Enterprise, Trade and Employment23 Kildare StreetDublin 2ÉIRE/Ireland Tel. +353 16312121Faks. +353 16312827El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.entemp.ie/
Health and Safety Authority(HAS)James Joyce StreetDublin 1IRELANDTel. +353 16147000Faks. +353 6147020El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.hsa.ie
España (Ispanija) Ministro de Trabajo e InmigraciónC/Agustín de Bethencourt, 428071 MadridESPAÑATel. +34 913630000El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.mtin.es
Instituto Nacional de Seguridad e Higiene en el Trabajo (INSHT) Torrelaguna, 7328027 MadridESPAÑATel. +34 913634100Faks. +34 913634327Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.insht.es/portal/site/Insht/arba http://www.mtin.es
France (Prancūzija) Ministère de l‘Emploi et de la SolidaritéDirection des relations du travail (DRT/CT)39-43 quai André Citröen75739 Paris Cedex 15FRANCELeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.travail.gouv.fr
Institut national de recherche et de sécurité Paris (INRS)30 rue Olivier Noyer75680 Paris Cedex 14FRANCETel. +33 14044300Faks. +33 140443099Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.inrs.fr
180
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Ελλάδα (Graikija)Υπουργείο Εργασίας και Κοινωνικής ΑσφάλισηςMinistry of Labour and Social AffairsΓενική Διεύθυνση Συνθηκών και Υγιεινής της ΕργασίαςGeneral Directorate of Working Conditions and HealthPireos str. 40101 82 AthensGREECE
Ελληνικό Ινστιτούτο Υγιεινής και Ασφάλειας της Εργασίας (ELINYAE) Hellenic Institute for Occupational Health and Safety Liosion 143 and Thirsiou 6 104 45 Athens GREECETel. +30 2108200100Faks. +30 2108200222El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.elinyae.gr
Italia (Italija)Ministero del Lavoro, della Salute e delle Politiche SocialiVia Veneto 5600187 Roma RMTel. +39 648161638Faks. +39 0648161441El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.lavoro.gov.it/lavoro/
Istituto Superiore per la Prevenzione e la Sicurezza del Lavoro (ISPESL)Via Urbana 16700198 Roma RMTel. +39 064742281Faks. +39 064741831Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.ispesl.it
LatvijaLatvijas Republikas Labklājības ministrijaMinistry of Welfare of the Republic of LatviaSkolas iela 28Rīga, LV-1331LATVIJATel. +371 67021600Faks. +371 67276445El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.lm.gov.lv
Valsts darba inspekcija State Labour InspectorateKr. Valdemāra iela 38Rīga, LV-1010LATVIJALeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.vdi.gov.lv
RSU Darba drošības un vides veselības institūtsInstitute of occupational safetyand environmental health, RSUDzirciema iela 16Rīga, LV-1007LATVIJATel. +371 2409139Faks. +371 78281Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://home.parks.lv/ioeh/
Lietuva Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaMinistry of Social Security and LabourA. Vivulskio g. 11LT-03610 VilniusLietuva/LithuaniaTel. +370 52664201Faks. +370 52664209El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.socmin.lt/index.php?879686114
Valstybinė darbo inspekcijaState Labour Inspectorate of the Republic of LithuaniaAlgirdo g. 19LT-03607 VilniusLietuva/LithuaniaLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.vdi.lt
SODRA State Social Insurance Fund Board of the Republic of LithuaniaKonstitucijos pr. 12LT-09308 VilniusLietuva/LithuaniaTel. +370 52724864Faks. +370 52723641El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.sodra.lt
Luxembourg (Liuksemburgas) Ministère du travail et de l’emploi26, rue Zithe2939 LuxembourgLUXEMBOURGTel. +352 2478-6100Faks. +352 2478-6108El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.mte.public.lu/
Inspection du travail et des mines3, rue des Primeurs2361 LuxembourgLUXEMBOURGLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.itm.lu
181
Prie
dai
Association d‘assurance contre les accidents (AAA)125, route d‘EschBP 13422976 LuxembourgLUXEMBOURGTel. +352 2619-151Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.aaa.lu
MaltaMinistry of Education, Employment and the family - Social PolicyPalazzo Ferreria, 310 Republic StreetVallettaVLT 2000MALTATel. +356 25903100Faks. +356 25903121El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.msp.gov.mt/default.asp
Occupational Health and Safety Authority (OHSA)17, Triq Edgar FerroPieta’PTA 1533MALTATel. +356 21247677Faks. +356 21232909El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.ohsa.org.mt
Magyarország (Vengrija)Szociális és Munkaügyi MinisztériumMinistry of Social Affairs and LabourBudapestAlkotmány u. 3.1054 MAGYARORSZÁG/HUNGARY Tel. +36 14738100Leidinių galima rasti šiuo adresu: http://www.szmm.gov.hu/main.php?folderID=13318andlangchanged=eng
OMMF – Hungarian Labour InspectorateBudapest Margit krt. 85.1024MAGYARORSZÁG/HUNGARYLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.ommf.gov.hu
Nederland (Nyderlandai) Ministerie van sociale zakenMinistry of social affairs and employmentPostbus 908012509 LV Den HaagNEDERLANDLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://home.szw.nl/
TNO ArbeidPostbus 7182130 AS HoofddorpNEDERLANDTel. +31 235549394Faks. +31 235549394El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.nia.tno.nl
Nederlands Centrum voor Beroepsziekten (NCVB) Netherlands Center for Occupational DiseasesPostbus 226601100 DD AmsterdamNEDERLANDTel. +31 20566387Faks. +31 20569288El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.beroepsziekten.nl/
Österreich (Austrija) Bundesministerium für Arbeit, Soziales und KonsumentenschutzFederal Ministry of Labour, Social Affairs and Consumer ProtectionStubenring 11010 WienÖSTERREICHTel. +43 171100-0El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.bmask.gv.at/cms/siteEN/index.html
Allgemeine unfallversicherungsanstalt (AUVA)Austrian Social Insurance for Occupational RisksAdalbert-Stifter-Straβe 651200 WienÖSTERREICHTel. +43 133111-0Faks. +43 133111-347Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.auva.sozvers.at
Polska (Lenkija)Ministerstwo Pracy i Polityki Społecznej(Ministry of Labour and Social Policy)ul. Nowogrodzka 1/3/5 00-513 WarszawaPOLSKATel. +48 226611000El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.mpips.gov.pl/index.php
Państwowa Inspekcja Pracy(National Labour Inspectorate)ul. Krucza 38/4200-926 WarszawaPOLSKATel. +48 224203731, 224203730Faks. +48 224203725, 226254770Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.pip.gov.pl/html/en/html/index.htm
182
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Centralny Instytut Ochrony Pracy(Central Institute for Labour Protection)ul. Czerniakowska 1600-701 WarszawaPOLSKATel. +48 226233698Faks. +48 226233693El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.ciop.pl
Portugal (Portugalija)Inspecção-Geral do TrabalhoAvenida Casal Ribeiro, 18-A 1000-092 LisboaPORTUGAL Tel. +351 213308700Faks. +351 213308710El. paštas: [email protected]
Autoridade para as Condições do Trabalho (ACT)Avenida Casal Ribeiro, 18-A1000-092 LisboaPORTUGALTel. +351 213308700Faks. +351 213308710El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.act.gov.pt
Centro Nacional de Protecção contra os Riscos Profissionais (CNPRP)Avenida da República 25, 1° esq.1094 LisboaPORTUGALTel. +351 213547153Faks. +351 213522748El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.seg-social.pt
Romania (Rumunija)Ministerul Muncii, Familiei şi Protecţiei SocialeMinistry of Labour, Family and Social ProtectionStr. Dem. I. Dobrescu nr. 2-4Sectorul 1, BucureştiROMANIATel. +40 213136267El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.mmuncii.ro/ro/website/ro/
Inspecţia MunciiStr. Matei Voievod nr. 14Sectorul 2, BucureştiROMANIATel. +40 213027030Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.inspectmun.ro/
Institutul Naţional de Cercetare-Dezvoltare pentru Protecţia Muncii (INCDPM)Bdul Ghencea nr. 35ASectorul 6, BucureştiROMANIATel. +40 213133158Faks. +40 213157822El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.inpm.ro/
Slovenija (Slovėnija )Ministrstvo za delo, družino in socialne zadeveMinistry of Labour, Family and Social Affairs Kotnikova 5SL-1000 LjubljanaSLOVENIJATel. +386 13697700Faks. +386 13697832Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.gov.si
ZVD Zavod za varstvo pri delu d. d.Institute of Occupational SafetyChengdujska cesta 25SL-1260 Ljubljana-PoljeSLOVENIJATel. +386 15855100Faks. +386 15855101Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.zvd.si
Slovensko (Slovakija)Ministerstvo práce, sociálnych vecí a rodiny SRMinistry of Labour, Social Affairs and Family of the Slovak RepublicŠpitálska 4-6816 43 BratislavaSLOVENSKOTel. +421 220460000Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.employment.gov.sk/index.php?SMC=1
Národný inšpektorát práceMasarykova 10040 01 KošiceSLOVENSKOTel. +421 55-7979902Faks. +421 55-7979904El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.safework.gov.sk/
Výskumný a vzdelávací ústav bezpečnosti práceTrnavská cesta 57 814 35 BratislavaSLOVENSKOTel. +421 257291109Faks. +421 257291171
183
Prie
dai
Suisse / Schweiz / Svizzera (Šveicarija)Federal Dept. of Economic Affairs (FDEA)Communication ServicesFederal Palace East Wing3003 BerneSCHWEIZTel. +41 313222007Faks. +41 313222194El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.evd.admin.ch
Schweizerische Unfallversicherungsanstalt (SUVA)Fluhmattstrasse 1CH-6002 LuzernSCHWEIZTel. +41 41419-5111/5049Faks. +41 41419-5828El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.suva.ch
Suomi (Suomija) Ministry of Social Affairs and HealthDepartment for Occupational Safety and HealthP.O. Box 536FI-33101 TampereSUOMI/FINLANDLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.stm.fi/
Työterveyslaitos – Finnish Institute of Occupational Health (FIOH)Topeliuksenkatu 41FI-00250 HelsinkiSUOMI/FINLANDTel. +358 947471Faks. +358 92414634Leidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.occuphealth.fi
Sverige (Švedija) ArbetsmarknadsdepartementetMinistry of EmploymentMäster Samuelsgatan 70SE-103 33 Stockholm SVERIGELeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.sweden.gov.se/sb/d/8281
ArbetsmiljöverketSwedish Work Environment AuthorityLindhagensgatan 133 SE-112 79 Stockholm SVERIGETel. +46 87309000Faks. +46 87301967El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.av.se/inenglish/
United Kingdom (Jungtinė Karalystė)Department for work and pensions Caxton HouseTothill StreetLondonSW1H 9DAUNITED KINGDOMLeidinių galima rasti šiuo adresu:http://www.dwp.gov.uk/
Health and Safety Executive (HSE)Rose Court2 Southwark BridgeLondonSE1 9HSUNITED KINGDOM
Redgrave CourtMerton RoadBootleMerseysideL20 7HSUNITED KINGDOMTel. +44 1519514000Faks. +44 1619528222El. paštas: [email protected]ų galima rasti šiuo adresu:http://www.hse.gov.uk
184
Nep
rivalom
asg
eros
iospa
tirtie
sva
dova
s,pa
deda
ntissup
rastiirįgy
vend
intiDire
ktyv
ą92
/57/
EEB(Sta
tybv
iečiųdire
ktyv
a)
Ekspertai, kurie dalyvavo rengiant šį vadovąAd-hoc darbo grupė
Vyriausybės
Andrew EASTHealth and Safety ExecutiveRose Court SSW2 Southwark BridgeLondon SE1 9HSUNITED KINGDOM
Evangelista TSOULOFTA - KAKOUTADepartment of Labour Inspection1493 NicosiaCYPRUS
Martin MOKRAONárodný Inspektorát práce Kosice (National Labour Inspectorate Kosice)Masarykova 10040 01 KosiceSLOVAK REPUBLIC
Matthias VAHLBRUCHc/o Bundesministerium für Arbeit und Soziales (BMAS)Referat IIIb2 - Grundsatzfragen des ArbeitsschutzesWilhelmstr. 4910117 BerlinGERMANY
Boudewijn NOUWENS (Deputy Member)Ministerie van SociaIe Zaken en WergelengenheidPostbus 908012509 LV Den HaagTHE NETHERLANDS
Darbuotojai
Horst BUHRSchlehdornweg 8a82256 Fürstenfeldbruck/BuchenauGERMANY
Rolf GEHRINGFETBB-EFBWWRue Royale 45, bte 31000 BrusselsBELGIUM
Lars VEDSMANDBAT-KartelletKampmannsgade 4Postboks 3921790 København KDENMARK
Cornel CONSTANTIOAIAC.N.S.L.R.269, rue Gh.Gr, CantacuzinoBlok 16 AP. 39100208 Ploiesti, Jud PrahovaROMANIA
Darbdaviai
Veronique FOUILLEROUXFédération française du bâtiment33 Avenue Kléber75784 Paris Cedex 16FRANCE
Jose GASCON Y MARINFCC Construccion S.A.Pedro Teixeira 8-6a28020 MadridSPAIN
André PELEGRINFABA-FEGCRue du Lombard 421000 BrusselsBELGIUM
Michele TRITTOANCEVia Guattani 1600161 Roma RMITALY
Bart VANMARCKE (Deputy member)HSE Group Team PartnerMainiine and Metros DivisionVaartdjikstraat 58200 BruggeBELGIUM
Darbo grupės išorės ekspertai
Philip BAKERISHCCOc/o Foyer Technique4-6, bd Grande-Duchesse Charlotte1330 LuxembourgLUXEMBOURG
Jörg-Martin HOHBERGEFCA c/o IUBThunstrasse 23005 BernSCHWlTZERLAND
Adrian JOYCEACERue Paul-Émile Janson 291050 BrusselsBELGIUM
185
Prie
dai
Luc PROESMANSBouwunieSpastraat 81000 BrusselsBELGIUM
Jacob Ravn THOMSENAEEBC – KonstruktørforeningenVester Voldgade 1111552 København KDENMARK
Alexander RYCHTERBFWKurfürstendamm 5710707 BerlinGERMANY
Europos Komisija
Teresa MOlTINHOEuropean Commission DG EMPL F/4EUFO 02/218010, rue R. Stumper2920 LuxembourgLUXEMBOURGEl. paštas: [email protected]
Christina FOGELQUISTEuropean Commission DG EMPL F/4EUFO 02/218110, rue R. Stumper2920 LuxembourgLUXEMBOURGEl. paštas: [email protected]
Konsultantai
Marie-Amelie BUFFETEUROGIP – France55 rue de la Fédération75015 ParisFRANCETel. +33 140563040Faks. + 33 140563666El.s paštas: [email protected]://www.eurogip.fr
Bruno BISSONCaisse régionale d‘assurance maladie d‘Île-de-France (CRAMIF) FRANCE
Luis ALVES DIASInstituto Superior Tecnico (IST)PORTUGAL
Ulrich BERGBerufsgenossenschaft der Bauwirtschaft (BG BAU) GERMANY
Martin THURGOODConsultant UNITED KINGDOM
Europos Komisija
Neprivalomas gerosios patirties vadovas, padedantis suprasti ir įgyvendinti Direktyvą 92/57/EEB. Statybvietės
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras
2011 — 185 p. — 21 x 29,7
ISBN 978-92-79-19390-3doi:10.2767/22509
Šiame neįpareigojančiame vadove pateikiama praktinė informacija, norint suprasti ir realizuoti Direktyvos 92/57/EEB minimalius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus laikinosiose arba mobiliosiose statybvietėse. Paaiškinant Direktyvą ir suteikiant gerų praktiškų patarimų bei pavyzdžių, vadovu siekiama padėti visoms statybose dalyvaujančioms šalims, įskaitant klientus, projekto prižiūrėtojus, projektuotojus, koordinatorius, rangovus ir kitus darbuotojus, darbininkus, tiekėjus bei kitus asmenis, šiose srityse:• paaiškinantirrealizuojantbendruosiusprevenciniųpriemoniųprincipus(1skyrius);• paaiškinantDirektyvossaugosirsveikatospriežiūrosreikalavimus,įskaitantkadairkokiam
objektuijitaikoma,kokiosyrasuinteresuotųjųšaliųpareigosbeifunkcijosirkokiereikalingidokumentai(2skyrius);
• identifikuojant kai kuriuos įprastus pavojus ir riziką, kylančius atliekant statybų darbus(3skyrius);
• valdantrizikąperstatybųprojektųvykdymolaikotarpįnuoprojektoparuošimo,perstaty-basirpostatybųetapą(4skyrius);
• kiekvienameetapeapibendrinantsuinteresuotųjųšaliųpareigas(5skyrius).Šis leidinys yra išspausdintas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis bei pateikiamas elektronine forma visomis kitomis oficialiosiomis ES kalbomis.Kompaktinį diską, kuriame yra 22 kalbų versijos (katalogo numeris: KE-31-11-011-1X-Z,ISBN 978-92-79-19096-4), taip pat galima įsigyti.
KAIP ĮSIGYTI ES LEIDINIŲ
Nemokamų leidinių galite įsigyti:• svetainėjeEU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);• EuroposSąjungosatstovybėsearbadelegacijose.Jųadresusrasitesvetainėje:http://ec.europa.eu arba
sužinosite kreipęsi faksu +352 2929-42758.
Parduodamų leidinių galite įsigyti:• svetainėjeEU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).
Prenumeruoti leidinius (pvz., metines Europos Sąjungos oficialiojo leidinio serijas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinius) galite:• tiesiogiaiišEuroposSąjungosleidiniųbiuroplatintojų(http://publications.europa.eu/others/agents/
index_lt.htm).
Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybiųgeneralinio direktorato leidiniai?
Jų galite atsisiųsti arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/social/publications
Be to, esate kviečiami užsiregistruoti http://ec.europa.eu/social/e-newsletter ir gauti nemokamą Europos Komisijos elektroninį naujienlaiškį Socialinė Europa.
http://ec.europa.eu/social
www.facebook.com/socialeurope
Leidinių Biuras
KE-30-10-351-LT-C
Leidinių biuras
