EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

TarybaEuropos Sąjungos

EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAValstybių narių namai

HOW TO OBTAIN EU PUBLICATIONS

Free publications: • one copy:

via EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• more than one copy or posters/maps: from the European Union’s representations (http://ec.europa.eu/represent_en.htm); from the delegations in non-EU countries (http://eeas.europa.eu/delegations/index_en.htm); by contacting the Europe Direct service (http://europa.eu/europedirect/index_en.htm) or calling 00 800 6 7 8 9 10 11 (freephone number from anywhere in the EU) (*). (*) The information given is free, as are most calls (though some operators, phone boxes or hotels may charge you).

Priced publications: • via EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Notice

This publication is produced by the General Secretariat of the Council and is intended for information purposes only. It does not involve the responsibility of the EU institu-tions or the member states.

For further information on the European Council and the Council, see the website:www.consilium.europa.euor contact the Public Information Service of the General Secretariat of the Council:Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 56 50Fax +32 (0)2 281 49 [email protected]/infopublic

More information on the European Union is available on the internet (www.europa.eu).

Luxembourg: Publications O�ce of the European Union, 2015

Print ISBN 978-92-824-5283-7 doi:10.2860/730537 QC-04-15-219-EN-CPDF ISBN 978-92-824-5272-1 doi:10.2860/10651 QC-04-15-219-EN-N

© European Union, 2015Reuse is authorised provided the source is acknowledged.

© Archives nationales (France); © Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Batty Fischer; © Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Théo Mey For any reuse of this material, permission must be sought directly from the copyright holder.

Cover page: Jerónimos Monastery in Lisbon, Portugal, on 13 December 2007, the day the Lisbon Treaty was signed there

Printed in in LuxembourgPRINTED ON ECOLOGICAL PAPER

Traités_Test.indd 1-3 23/11/2015 12:23

www.consilium.europa.euVisit our website: Apsilankykite mūsų svetainėje:

Pranešimas

Šį leidinį parengė Tarybos generalinis sekretoriatas ir jis yra tik informacinio pobūdžio. Už jį nėra atsakingos nei Europos Sąjungos institucijos, nei valstybės narės.

Kiek galėdami stengiamės užtikrinti, kad šiame leidinyje pateikiami saitai būtų tikslūs ir atnaujinti, tačiau ES institucijos negali prisiimti atsakomybės tuo atveju, jei saitai tinkamai neveiktų.

Jei norite rasti daugiau informacijos apie Europos Vadovų Tarybą ir ES Tarybą, apsilankykite šioje interneto svetainėje:www.consilium.europa.eu arba kreipkitės į Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnybą:Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 56 50Faks. +32 (0)2 281 49 77www.consilium.europa.eu/infopublic

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikiama interneto svetainėje www.europa.eu

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

Print QC-06-16-343-LT-C ISBN 978-92-824-6029-0 doi:10.2860/577912PDF QC-06-16-343-LT-N ISBN 978-92-824-6047-4 doi:10.2860/52728

© Europos Sąjunga, 2018Pakartotinai naudoti leidžiama nurodžius šaltinį.

Nuotraukų autoriai:Pastatas „Europa“: © Philippe Samyn and Partners architects and engineers – lead and design partner, Studio Valle Progettazioni architects, Buro Happold engineersSpalvų kompozicija: © Georges Meurant, 201647 puslapis, iš viršaus, iš kairės į dešinę: © bidaya/Fotolia.com, © Nolan/Fotolia.com, © Dusan Kostic/Fotolia.com, © Philippe Leridon/Fotolia.com52 puslapis, Škofja Lokos aplinkkelis: © Črt Slavec, Valstybinė vystymosi ir Europos sanglaudos politikos tarnyba, Slovėnija56 puslapis: © François Walschaerts, Europos Sąjunga, 2018Dėl leidimo pakartotinai naudoti šią medžiagą turi būti tiesiogiai kreipiamasi į autorių teisių subjektą.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAValstybių narių namai

2018 m. sausio mėn. | LT | EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA 3

Trumpa apžvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

1 informacijos suvestinė. Europos Vadovų Taryba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11

2 informacijos suvestinė. ES Taryba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

3 informacijos suvestinė. Kas dalyvauja aukščiausiojo lygio susitikimuose ir ES Tarybos posėdžiuose valstybių narių namuose? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

4 informacijos suvestinė. Pirmininkas ir pirmininkaujanti valstybė narė . . . . . . . . . . . . . . 23

5 informacijos suvestinė. Nuolatiniai atstovai ir COREPER . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

6 informacijos suvestinė. Tarybos ekspertų darbo grupės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

7 informacijos suvestinė. Tarybos sekretoriatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

8 informacijos suvestinė. Kaip priimami sprendimai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39

9 informacijos suvestinė. Kaip (ir kodėl) Sąjunga priima teisės aktus?. . . . . . . . . . . . . . . . 43

10 informacijos suvestinė. Kaip (ir kodėl) Sąjunga priima politinius sprendimus? . . . . 47

11 informacijos suvestinė. Kaip valstybės narės planuoja Sąjungos biudžetą ir priima dėl jo sprendimus? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51

12 informacijos suvestinė. Išorės santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55

13 informacijos suvestinė. Tarybos darbo stebėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59

TURINYS

4 EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA | LT | 2018 m. sausio mėn.

TRUMPA APŽVALGA

Kaip skaityti šį leidinį?

Vos per penkias minutes galite susipažinti su Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos darbu.

Svarbiausios sąvokos pažymėtos paryškintuoju šriftu ir išsamiau paaiškintos susijusiose informacijos suvestinėse. Jus dominančias informacijos suvestines skaitykite bet kokia pasirinkta tvarka. Bet kurią informacijos suvestinę galite perskaityti mažiau nei per penkias minutes.

Informacijos suvestinėse pateikiamos nuorodos į kitus paaiškinimus ir nuotraukų galerijas. Rinkitės ir skaitykite tai, kas jums įdomu.

2012 m. ES buvo suteikta Nobelio taikos premija už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių Europoje puoselėjimą ir jos stabilizuojamąjį vaidmenį siekiant, kad karo draskomame regione įsivyrautų taika.


ĮVADAS

Kaip nacionalinės vyriausybės nustato gaires ir priima sprendimus Briuselyje. Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos užduotys

Kas yra „Briuselis“?

Taip populiariai vadinama ES – Europos Sąjunga. Dirbant kartu galima išspręsti problemas, kurių neįmanoma išspręsti pavieniui. Be to, tai yra geriausias būdas bendrai ateičiai kurti. Kai problemos peržengia sienas, sprendimai, dėl kurių sutarta drauge, yra veiksmingesni nei atskiri valstybių narių sprendimai. Toks problemų sprendimo būdas padeda išlaikyti taiką Europoje.

XX amžiuje Europos šalys kovojo tarpusavyje dviejuose pasauliniuose karuose. Sąjunga tapo keliu, kuris vedė iš mirties, griovimo, chaoso ir diktatūros į taiką, stabilumą, demokratiją ir klestėjimą. Dėl šių nuopelnų 2012 m. Europos Sąjungai skirta Nobelio taikos premija už jos darbą vykdant sėkmingą taikos procesą daugiau kaip šešiasdešimt metų.

Sąjungos užuomazgos siekia šeštąjį dešimtmetį, kai šešios karo nualintos šalys įsipareigojo dirbti kartu visiškai nauju būdu kurdamos bendrą ateitį. Šio bendradarbiavimo tikslai, aprėptis ir metodas išdėstyti sutartyse, visų pirma Romos sutartyje (1957 m.). Metodo esmė – sukurti naujus Europos organus (arba institucijas). Kiekvienas organas turi specialią paskirtį ir narius. Kad būtų išspręsta problema ar pradėtas projektas, šie organai turi glaudžiai bendradarbiauti, naudodamiesi savo skirtingais įgaliojimais.

„Kodėl Sąjungai reikia kelių organų? Ar nepakanka vieno?“

Skirtingi organai atstovauja skirtingoms nuomonėms.

Visų pirma, piliečių nuomones išreiškia kas penkerius metus visų Sąjungos valstybių piliečių tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas.

https://europa.eu/european-union/index_lt

http://www.europarl.europa.eu/portal/lt

2014 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos nariai susitiko Ipre (Belgija) šimtosioms Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinėms paminėti.


Antra, vyriausybių nuomones išreiškia dvi institucijos – Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba. Jos posėdžiauja ir dirba Briuselyje – vietoje, kuri yra valstybių narių namai.

Galiausiai tam, kad būtų atstovaujama ne nacionalinėms, o europinėms nuomonėms, dirba Europos Komisija.

Diskusijos šių keturių pagrindinių institucijų viduje ir tarpusavyje lemia Europos projektų pobūdį. Šiame leidinyje aprašoma, kaip nacionalinės vyriausybės dirba Europos Vadovų Taryboje bei ES Taryboje ir per šias institucijas. Daugeliu klausimų Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba negali imtis veiksmų pavieniui – prieš pasiekiant susitarimą jos turi bendradarbiauti su Komisija ir Europos Parlamentu.

„Kodėl nacionalinės vyriausybės posėdžiauja dviejų skirtingų sudėčių institucijose, kurios vadinasi beveik taip pat?“

Pirma, Sąjunga turi nustatyti svarbius klausimus, kuriuos spręsti reikia Europos, o ne nacionaliniu ar vietos lygmeniu, ir dėl jų susitarti. Nustatyti Sąjungos veiksmų kryptį ir prioritetus yra prezidentų ir ministrų pirmininkų, kurie posėdžiauja aukščiausiojo lygio susitikimuose, vadinamuose Europos Vadovų Tarybos susitikimais, užduotis.

Antra, kad šie Europos lygmens sprendimai būtų įgyvendinti, Sąjunga turi susitarti dėl teisės aktų ir politikos. Nacionalinės vyriausybės aptaria šiuos teisės aktus bei politiką ir derasi dėl jų institucijoje, kurios pavadinimas – Taryba. Vyriausybių ministrai atvyksta iš sostinių į Briuselį arba Liuksemburgą ir per metus dalyvauja maždaug 75 posėdžiuose, kad Taryboje priimtų sprendimus.

https://ec.europa.eu/commission/index_lt

EUROPOS VADOVŲ TARYBAES TARYBA KOMISIJAEUROPOS

PARLAMENTAS


Sąjungos veikimas grindžiamas bendradarbiavimu

Europos Vadovų Tarybos susitikimus rengia ir jiems pirmininkauja jos pirmininkas; juose dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas. Europos Vadovų Tarybos susitikimų pradžioje vadovai paprastai išklauso Europos Parlamento pirmininko nuomonę darbotvarkės klausimais.

Didžiąją Tarybos darbo dalį sudaro teisėkūra ir politikos formavimas, kad būtų pasiekti vadovų nustatyti tikslai. Beveik visi Sąjungos teisės aktai yra trijų institucijų derybų rezultatas. Visada pradedama nuo plataus europinio požiūrio, kuris išdėstomas Komisijos pasiūlyme.

Po to dėl šio pasiūlymo derasi ir tariasi ministrai, kurie atstovauja nacionalinėms vyriausybėms, – Taryba, ir tiesiogiai išrinkti žmonių atstovai – Europos Parlamentas. Teisės aktas ar politikos priemonės, dėl kurių galiausiai susitariama, yra subalansuotas trijų institucijų (Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento) pasiektas sprendimas; kiekviena iš šių institucijų į kiekvieną klausimą žvelgia iš skirtingų perspektyvų.


Kiekvienas Sąjungos teisės aktas ar politikos priemonės, dėl kurių susitariama, yra žingsnis – didelis ar mažas – siekiant svarbių tikslų, dėl kurių Europos Vadovų Tarybos susitikime susitarė vadovai.

Valstybių narių namai yra itin svarbūs Sąjungai. Čia nustatoma Sąjungos strateginė darbotvarkė. Nė vienas Sąjungos aktas neparengiamas be aktyvaus Tarybos dalyvavimo derybose, po kurių vyksta balsavimas ir pasiekiamas susitarimas.


INFORMACIJOS SUVESTINĖS


Daug žurnalistų susirenka stebėti, kaip vadovai atvyksta į aukščiausiojo lygio susitikimus, ir užfiksuoti jų kalbų. Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas atvyksta į 2017 m. spalio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą.

Pirmininkas Donaldas Tuskas po 2016 m. birželio 23 d. aukščiausiojo lygio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pristato

vadovų diskusijų rezultatus ir atsako į žiniasklaidos atstovų klausimus.


1 INFORMACIJOS SUVESTINĖ

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

ES valstybių narių vadovai kas du tris mėnesius renkasi į Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Paprastai jis vadinamas aukščiausiojo lygio susitikimu. Daugumai valstybių atstovauja jų ministras pirmininkas. Kai kurioms valstybėms, pavyzdžiui, Prancūzijai, atstovauja prezidentas, nes taip yra nustatyta nacionalinėje Konstitucijoje.

Europos Vadovų Taryba turi nuolatinį Briuselyje dirbantį pirmininką, kurį jos narės išrenka terminuotos 2,5 metų trukmės kadencijai. Šiuo metu pirmininko pareigas eina Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas.

Pirmininko vaidmuo – nuspręsti, kurie svarbūs klausimai turi būti nagrinėjami kiekviename susitikime, ir užtikrinti, kad visi pritartų sprendimams.

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/members/

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/president/

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas

PIRMININKAUJA ir DUODA POSTŪMĮ Europos Vadovų Tarybos darbui


STRATEGINĖ SĄJUNGOS KINTANČIAME PASAULYJE DARBOTVARKĖ

1. Darbo vietas, ekonomikos augimą ir konkurencingumą užtikrinanti Sąjunga

2. Sąjunga, kuri įgalina ir saugo visus piliečius

3. Pažangia klimato politika grindžiamos energetikos sąjungos link

4. Laisvės, saugumo ir teisingumo Sąjunga

5. Sąjunga kaip stipri pasaulinio masto veikėja

Europos Vadovų Tarybos išvados, 2014 m. birželio 26–27 d.

Kaip pirmininkas nusprendžia dėl klausimų, kurie bus nagrinėjami kiekviename susitikime?

Tam tikra Europos Vadovų Tarybos darbo dalis yra planuojama, o kita dalis – nesuplanuota – yra krizių valdymas.

Kalbant apie planuojamą darbą, 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl svarbių klausimų, kuriuos Europos Sąjunga turėtų nagrinėti iki 2020 m. Šiame trumpame dokumente – strateginėje darbotvarkėje – akcentuojamos penkios pagrindinės darbo sritys.

https://tvnewsroom.consilium.europa.eu/video/donald-tusk-on-the-european-council-16ecc

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-79-2014-INIT/lt/pdf#page=15


EUCO 8/17 ET

Euroopa Ülemkogu

Brüssel, 23. juuni 2017 (OR. en) EUCO 8/17 CO EUR 8 CONCL 3

SAATEMÄRKUSED Saatja: Nõukogu peasekretariaat Saaja: Delegatsioonid Teema: Euroopa Ülemkogu kohtumine (22. ja 23. juuni 2017)

– Järeldused

Delegatsioonidele edastatakse järeldused, mis Euroopa Ülemkogu võttis vastu eespool nimetatud

kohtumisel.

EUCO 8/17

BG

Европейски съвет

Брюксел, 23 юни 2017 г. (OR. en) EUCO 8/17 CO EUR 8 CONCL 3

ПРИДРУЖИТЕЛНО ПИСМО

От: Генералния секретариат на Съвета

До: Делегациите

Относно: Заседание на Европейския съвет (22 и 23 юни 2017 г.)

— Заключения

Приложено се изпращат на делегациите заключенията, приети от Европейския съвет на

посоченото по-горе заседание.

EUCO 8/17

CS

Evropská rada

Brusel 23. června 2017

(OR. en) EUCO 8/17 CO EUR 8 CONCL 3

PRŮVODNÍ POZNÁMKA

Odesílatel: Generální sekretariát Rady

Příjemce: Delegace

Předmět: Zasedání Evropské rady (22. a 23. června 2017)

– závěry

Delegace naleznou v příloze závěry, které přijala Evropská rada na výše uvedeném zasedání.

EUCO 8/17

MT

Kunsill Ewropew

Brussell, 23 ta’ Ġunju 2017


NOTA TA' TRASMISSJONI

minn: Segretarjat Ġenerali tal-Kunsill

lil: Delegazzjonijiet

Suġġett: Laqgħa tal-Kunsill Ewropew (22 u 23 ta’ Ġunju 2017)

– Konklużjonijiet

Id-delegazzjonijiet isibu mehmuż il-konklużjonijiet adottati mill-Kunsill Ewropew fil-laqgħa

msemmija hawn fuq.

EUCO 8/17

DE

Europäischer Rat

Brüssel, den 23. Juni 2017


ÜBERMITTLUNGSVERMERK

Absender: Generalsekretariat des Rates

Empfänger: Delegationen

Betr.: Tagung des Europäischen Rates (22. und 23. Juni 2017)

– Schlussfolgerungen

Die Delegationen erhalten anbei die vom Europäischen Rat auf der obengenannten Tagung

angenommenen Schlussfolgerungen.

Europos Vadovų Tarybos išvados estų, bulgarų, čekų, maltiečių ir vokiečių k.


Neplanuotas darbas yra krizių valdymas, susijęs su nenumatytais įvykiais, kurie yra tokie rimti arba reikiamas atsakas į juos yra toks sudėtingas, kad tik valstybių narių vadovai gali aptarti galimus sprendimus ir galbūt pateikti tam tikrų atsakymų.

Pirmininko Hermano Van Rompuy’aus (Donaldo Tusko pirmtako) kadencijos metu buvo daug krizių, dėl kurių reikėjo imtis priemonių, – skolos lygis kai kuriose šalyse destabilizavo eurą, bankų sistemai prireikė paramos, dėl skolos ir bankų krizių kai kuriose šalyse itin padidėjo nedarbo lygis, Europos kaimynystėje vyko karai ir vadovai turėjo susitarti dėl bendro požiūrio į juos.

Donaldo Tusko pirmos kadencijos metu itin rimta problema buvo pabėgėlių ir migra-cijos krizė. Vadovai taip pat turėjo aptarti teroristinius išpuolius keliuose didžiuosiuose Europos miestuose. Jungtinės Karalystės gyventojai referendume balsavo už išstojimą iš Sąjungos. Visiems šiems įvykiams reikėjo ramaus, apgalvoto ir ryžtingo atsako.

Todėl pirmininko rengiamo aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkė paprastai yra planuotų ir nenumatytų klausimų derinys. Tam tikrais atvejais jis gali sušaukti neplanuotą susitikimą vienam su krize susijusiam klausimui aptarti.

Kaip pirmininkas užtikrina visų dalyvių pritarimą?

Rengdamasis kiekvienam susitikimui Donaldas Tuskas praleidžia daug savaičių kalbėdamasis su kitais vadovais, dažnai susitikdamas su jais jų pačių šalių sostinėse. Jam reikia žinoti, ką kiekvienas vadovas mano apie visus svarbiausius klausimus. Beveik visi susitarimai Europos Vadovų Taryboje turi būti pasiekti vieningai.

Susitarimai kiekvienu tokiu klausimu yra išdėstomi Europos Vadovų Tarybos išvadose. Išklausęs visus vadovus, pirmininkas siunčia jiems pirmą išvadų redakciją likus kelioms

savaitėms iki aukščiausiojo lygio susitikimo. Ją aptaria valstybių narių nuolatiniai atsto-vai, kurie gauna savo vadovų nurodymus. Šiose diskusijose dalyvauja pirmininko kan-celiarijos vadovas. Jose taip pat dalyvauja Komisijos pirmininkui atstovaujantis asmuo. Susitarimas per pirmąją diskusiją beveik niekada nepasiekiamas, nes klausimai būna

sudėtingi.

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/conclusions/

Pirmininkas Donaldas Tuskas ir generalinis sekretorius Jeppe Tranholmas-Mikkelsenas 2017 m. kovo mėn. aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame D. Tuskas buvo perrinktas antrai kadencijai.


Likus kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkas gali peržiū-rėti išvadas ir pateikti naujų pasiūlymų, kad išvadoms pritartų kuo daugiau vadovų. Šią redakciją ES Taryboje aptaria ministrai, kurie perduoda savo vadovų nuomones likus kelioms dienoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo. Tokiu būdu artėjama prie vieningo susitarimo dėl išvadų. Tačiau itin sudėtingus klausimus vadovai turi nuodugniai svars-tyti susitikę akis į akį Europos Vadovų Taryboje.

Sumaniai pirmininkaujant Europos Vadovų Tarybos susitikimui, pateikiant naujų pasiūlymų ir raginant vadovus ieškoti bendro pagrindo, pirmininkui paprastai pavyksta rasti sprendimus, kuriems gali pritarti visi prezidentai, ministrai pirmininkai ir Komisijos pirmininkas.

Ne kiekviename susitikime ir ne dėl kiekvieno klausimo randamas galutinis sprendimas. Dėl pačių sudėtingiausių problemų vadovai kartais žengia tik nedidelį žingsnį pirmyn. Tuomet toliau dedamos pastangos, kad kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime būtų žengtas dar vienas žingsnis.

Iš karto po susitikimo internete viešai skelbiamos Europos Vadovų Tarybos išvados.

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/conclusions/



ES TARYBA

ES Taryba kartais vadinama Ministrų Taryba. Tai yra organas, kuriame kartu dirba valstybių narių išrinktų nacionalinių vyriausybių ministrai. Tarybos posėdžiuose taip pat dalyvauja Komisija.

Ministrų darbas – siekti, kad būtų surasti bendrų problemų Sąjungos lygmens sprendimai, kuriais būtų atsižvelgiama į konkrečius individualių šalių interesus. Šiuo tikslu dažnai prireikia lankstumo ir kompromisų. Todėl ministrai turi užtikrinti tinkamą pusiausvyrą – europinį sprendimą, kuris būtų kuo naudingesnis visiems ir kuo mažiau nepalankus atskiroms šalims.

Pagrindinė Tarybos – kartu su Komisija ir Europos Parlamentu – užduotis yra teisėkūra; Taryba yra viena iš trijų tarpusavyje susijusių institucijų, dalyvaujančių Sąjungos teisėkūros procese. Taryba taip pat formuoja politiką, kurios laikantis sprendžiamos problemos ar nustatomos gairės ateičiai, valstybių narių vyriausybes nukreipiant bendru keliu. Taryba kartu su Europos Parlamentu tvirtina metinį Sąjungos biudžetą, remdamasi septynerių metų finansiniu planu, kurį jie priima vadovaudamiesi Europos Vadovų Tarybos gairėmis.

Tarybai taip pat tenka svarbus vaidmuo išorės santykių srityje; čia ji nustato ir įgyvendina ES užsienio ir saugumo politiką. Taryba priima galutinį sprendimą sudaryti susitarimą dėl tarptautinių susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis.

Beveik visuomet teisėkūrai reikia Komisijos pasiūlymo. Beveik visus Komisijos pasiū-lymus turi kartu priimti Taryba ir Europos Parlamentas. Taigi dėl kiekvieno pasiūlymo vyksta keli derybų procesai. Ministrai privalo Taryboje tarpusavyje aptarti nesutampan-čias nuomones. Taryba taip pat (kaip atskiras organas) turi vesti derybas su Komisija ir Europos Parlamentu. Kai Taryba ir Parlamentas susitaria dėl galutinio teisės akto teksto, grindžiamo Komisijos pasiūlymu, jis priimamas.

Daugumą teisėkūros aktų Taryba priima balsų dauguma. Yra tik keletas atvejų, kai sprendimai turi būti priimti vieningai. Balsavimo sistema grindžiama valstybių narių dauguma ir gyventojų dauguma. Teoriškai Taryba gali priimti dokumentą, kai yra akivaizdu, kad jau pasiekta reikiama dauguma. Realybėje Taryba dažnai toliau aptarinėja ir tobulina teisės aktų projektus, kol pasiekiama didžiausia įmanoma dauguma (ar netgi vieningas pritarimas). Tai gali trukti kelias savaites ar mėnesius, o kartais dar ilgiau.

Prieš pradėdami svarstyti reikalus ministrai turi šiek tiek laiko neformaliai diskusijai.ES ministrai susitiko 2017 m. gegužės 22–23 d. Briuselyje vykusiame Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje. Iš kairės į dešinę: Švedijos kultūros ir demokratijos ministrė Alice Bah Kuhnke, Prancūzijos kultūros ministrė Françoise Nyssen, Maltos teisingumo ministras Owenas Bonnici, Vokietijos federalinės vyriausybės įgaliota atstovė kultūros ir žiniasklaidos klausimams Monika Grütters.


Kiekviename Tarybos posėdyje dalyvauja po ministrą iš kiekvienos valstybės narės. Šalys, kurių bendra valiuta yra euras, yra žengusios papildomą žingsnį bendradarbiavimui užtikrinti. Jų finansų ministrai susitinka neoficialiame ministrų lygmens organe – Euro grupėje – aptarti klausimų, kurie kyla dėl šio labai glaudaus tarpusavio ryšio, pavyzdžiui, jų ekonomikos ar biudžeto padėties.

Tai ne vienintelis ir net ne pagrindinis Tarybos posėdžiuose dalyvaujančių ministrų darbas. Pagrindinį darbą jie dirba savo šalies nacionalinėje vyriausybėje ir nacionaliniame parlamente. Tarybos posėdžiuose Briuselyje arba Liuksemburge jie dalyvauja daugiausia 2–3 dienas kiekvieną mėnesį, kartais netgi mažiau. Todėl kiekviena vyriausybė siunčia vieną iš savo aukščiausio lygio diplomatų nuolat jai atstovauti – jie vadinami nuolatiniais atstovais. Tai aukšto rango ambasadoriai. Jie susitinka kartą per savaitę komiteto, kuris vadinamas Nuolatinių atstovų komitetu, posėdžiuose. Nuolatinių atstovų komitetas parengia kiekvieną Tarybos posėdį per kelias savaites.

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/eurogroup/

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/eurogroup/

Dešimt Tarybos konfigūracijų.

BENDRIEJI REIKALAI APLINKA

UŽSIENIO REIKALAI UŽIMTUMO, SOCIALINĖS POLITIKOS, SVEIKATOS IR VARTOTOJŲ REIKALAI

TRANSPORTAS, TELEKOMUNIKACIJOS IR ENERGETIKA

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

EKONOMIKOS IR FINANSŲ REIKALAI ŠVIETIMAS, JAUNIMAS,

KULTŪRA IR SPORTAS

KONKURENCINGUMAS ŽEMĖS ŪKIS IR ŽUVININKYSTĖ


Taryba priima teisės aktus ir formuoja Europos politiką įvairiose srityse, kuriose nacionalinės vyriausybės pagal Sutartis yra suteikusios Sąjungai įgaliojimus imtis veiksmų. Todėl faktiškai Tarybos posėdžiai rengiami atsižvelgiant į svarstomą temą, kad susirinktų atitinkamos srities ministrai. Tai reiškia, kad Tarybos posėdžiai vyksta finansų, aplinkos, energetikos, teisingumo ir kitomis temomis ir į juos susirenka būtent už šias sritis atsakingi ministrai. Tarybos posėdžiai vyksta dešimties skirtingų teminių sudėčių, kurios vadinamos „Tarybos sudėtimis“.

Per metus įvyksta 70–80 Tarybos posėdžių. Dauguma posėdžių trunka visą dieną. Kai kurie posėdžiai trunka pusę dienos arba dvi dienas. Posėdžiai visada vyksta Briuselyje, išskyrus tris mėnesius, kai pagal seniai galiojantį susitarimą posėdžiai rengiami Liuksemburge.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė keičiasi kas pusę metų. Kitiems Sąjungos organams pirmininkauja pirmininkas arba pirmininkė, o Tarybai pirmininkauja valstybė narė.

Stengiamasi užtikrinti, kad Tarybos darbas būtų kuo atviresnis. Tarybos posėdžių darbotvarkes ir daugelį ministrų ir nuolatinių atstovų aptariamų dokumentų galima nekliudomai parsisiųsdinti iš Tarybos interneto svetainės. Kai Taryboje diskutuojama dėl teisės akto priėmimo, posėdis transliuojamas internetu.

https://www.youtube.com/watch?v=dBxjdiWYE8s

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/configurations/

http://www.consilium.europa.eu/




KAS DALYVAUJA AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMUOSE IR ES TARYBOS POSĖDŽIUOSE VALSTYBIŲ NARIŲ NAMUOSE?

Kiekvienais metais įvyksta mažiausiai keturi, o prireikus ir daugiau, aukščiausiojo lygio susitikimai (Europos Vadovų Tarybos susitikimai). ES Taryboje per metus įvyksta daugiau negu 70 posėdžių, kuriuose dalyvauja valstybių narių ministrai.

Aukščiausiojo lygio susitikimų dalyviai – nedidelė vyrų ir moterų grupė. Ją sudaro valstybių narių prezidentai arba ministrai pirmininkai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (šiuo metu Donaldas Tuskas) ir Europos Komisijos pirmininkas (šiuo metu Jeanas-Claude’as Junckeris). Labai retai nutinka, kad kuris nors iš vadovų praleistų susitikimą. Jei vadovas nedalyvauja, jo vieta lieka tuščia – vietoj jo nedalyvauja nei pavaduotojas, nei ministras, nei nuolatinis atstovas.

Be pagrindinių dalyvių, dalyje susitikimo arba visame susitikime dalyvauja nedidelė grupė kitų asmenų. Susitikimo pradžioje į susirinkusiuosius paprastai kreipiasi Europos Parlamento pirmininkas. Sąjungos užsienio politikos vadovas (šiuo metu Federica Mogherini) arba Europos Centrinio Banko pirmininkas (šiuo metu Mario Draghi) taip pat dalyvauja ir diskutuoja, kai aptarinėjamos jų kompetencijai priklausančios temos.

Visame susitikime dalyvauja generalinis sekretorius (šiuo metu Jeppe Tranholmas-Mikkelsenas) kartu su 2–3 padėjėjais ir pirmininko kanceliarijos vadovu. Vienas iš padėjėjų yra teisės patarėjas. Kartu su Komisijos pirmininku paprastai dalyvauja Komisijos generalinis sekretorius. Tam, kad vadovai galėtų kalbėti 23 skirtingomis kalbomis, dirba kiekvienos kalbos vertėjų žodžiu grupės.

Vadovai šiuo formatu kas 2–3 mėnesius atvirai aptaria pagrindinius klausimus ir naujus europinius projektus. Jei šio formato susitikime klausimų išspręsti nepavyksta, kitos, aukštesnės instancijos, į kurią būtų galima kreiptis, nėra. Vadovai išklauso Europos Parlamento pirmininko politines gaires ir remiasi Europos Komisijos pirmininko analize ir rekomendacijomis, tačiau iškilusių problemų sprendimus jie rengia savarankiškai. Darbo kryptį – tiek posėdžių metu, tiek tarp jų – nurodo pirmininkas, kuriam tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų numatant kompromisus. Vieno susitikimo metu išsprendžiami keli klausimai. Vadovai paprastai aptarinėja vieną klausimą kelis kartus ir sprendimus rengia palaipsniui.

Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba – dvi ES institucijos po vienu stogu.

VALSTYBIŲ NARIŲ NAMAI

EUROPOS VADOVŲ TARYBA ES TARYBA


Tarybos posėdžiai yra visai kitokie. Per metus surengiama 70–80 posėdžių. Tai reiškia, kad kartais per savaitę įvyksta 2–3 Tarybos posėdžiai. Yra dešimt oficialių specializuotų sudėčių, pradedant finansais ir baigiant aplinka. Į atitinkamos sudėties posėdį susirenka valstybių narių nacionaliniai ministrai, kurie yra atsakingi už tą temą, pavyzdžiui, finansų arba aplinkos ministrai.

Dešimt oficialių sudėčių apima gerokai daugiau specializuotų temų, kurių veikiausiai yra dvigubai daugiau, o kiekvieną jų nagrinėja už konkrečią sritį atsakingi valstybių narių ministrai. Pavyzdžiui, Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba faktiškai yra padalyta į tris dalis ir kiekvienoje dalyje posėdžiauja atitinkami ministrai.

Ne visų sudėčių Taryba posėdžiauja vienodu periodiškumu. Finansų tarybos posėdžiai vyksta kone kas mėnesį. Švietimo ministrai paprastai susitinka tik kas šešis mėnesius. Tai reiškia, kad finansų ministrai vienas kitą pažįsta kur kas geriau negu švietimo ministrai.

Kartais ministrai negali atvykti iš savo šalies sostinės ir dalyvauti Tarybos posėdyje Briuselyje. Tokiu atveju juos gali pakeisti pavaduotojai arba nuolatiniai atstovai – valstybei narei atstovaujančio asmens vieta niekada nebūna tuščia.

Tarybos pirmininkas yra šešis mėnesius Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ministras, atsakingas už aptariamą temą. Kiekvieną pusmetį 12–18 skirtingų ministrų pirmininkauja 30–40 Tarybos posėdžių. Kai kurie iš jų pirmininkauja maždaug šešiems posėdžiams (pavyzdžiui, finansų), kiti pirmininkauja galbūt tik vienam posėdžiui (pavyzdžiui, švietimo).

Kiekvienam ministrui Taryboje padeda 3–4 talkinantys asmenys. Pagrindinis iš jų yra nuolatinis atstovas (arba jo pavaduotojas), kuriam padeda 2–3 kiti asmenys iš nuolatinės atstovybės arba nacionalinės ministerijos. Posėdžių salėje jie sėdi kartu su savo šalių ministrais.

https://www.youtube.com/watch?v=ivjUu07P-Bg&list=PLLu62aebfdNtPDCET-qqfQcqvXXqSkUea&index=6

Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba atlieka skirtingas užduotis.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

NUSTATO ES POLITINĘ DARBOTVARKĘ

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

DERASI IR BALSUOJA DĖL TEISĖS AKTŲ


Europos Komisijai atstovauja Komisijos narys, atsakingas už aptariamą temą – eurą, aplinką, transportą, socialinę politiką ir t. t.

Kartu su Tarybos pirmininku dalyvauja ir jam padeda patarėjai iš nuolatinės atstovybės ir Tarybos sekretoriato; jie teikia pagalbą organizuojant posėdį ir konsultacijas ieškant sprendimų.

Tarybos posėdyje taip pat dirba 23 vertėjų žodžiu grupės, kad ministrai galėtų aptarinėti reikalus gimtąja kalba.

Aukščiausiojo lygio susitikimų ir Tarybos posėdžių bendras ypatumas yra tas, kad dalyviai iš valstybių narių sostinių atvyksta į valstybių narių namus, kad būtų surasti visai Europai aktualių klausimų sprendimai ir dėl jų susitarta. Vadovai nustato prioritetus ir nubrėžia strategiją ateičiai. Ministrai tęsia darbą – bendradarbiaudami su Komisija ir Europos Parlamentu Tarybos posėdžiuose rengia teisės aktus.

https://www.youtube.com/watch?v=ivjUu07P-Bg&list=PLLu62aebfdNtPDCET-qqfQcqvXXqSkUea&index=6


Europos Vadovų Tarybos pirmininko vieta.



PIRMININKAS IR PIRMININKAUJANTI VALSTYBĖ NARĖ

Europos Sąjunga neturi prezidento. Sąjungos teisę ir politiką rengia atskiros institucijos, kurios bendradarbiauja tarpusavyje. Kiekviena Sąjungos institucija turi pirmininką. Jų pirmininkai joms vadovauja ir bendradarbiauja tarpusavyje.

Ir Europos Vadovų Taryba (vadovai), ir Taryba (ministrai) turi pirmininką.

Šiuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas yra Donaldas Tuskas. Prieš tai jis buvo Lenkijos ministras pirmininkas. Jis yra nuolatinis pirmininkas, o jo biuras yra Briuselyje. 2014 m. Europos Vadovų Taryba išrinko jį į šį postą pirmai dvejų su puse metų kadencijai, o 2017 m. jis buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Sutartyje numatyta, kad pirmininkas gali eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Donaldas Tuskas – tik antras nuolatinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Jo pirmtakas buvo Hermanas Van Rompuy’us, buvęs Belgijos ministras pirmininkas; Europos Vadovų Tarybos pirmininku jis buvo penkerius metus – nuo 2009 m. iki 2014 m. Anksčiau ši sudėtinga užduotis tekdavo valstybės, kurios vyriausybė pirmininkaudavo Tarybai, vadovui (žr. toliau); šią užduotį jis atlikdavo kartu su savo funkcijomis valstybėje narėje.

Donaldui Tuskui šiame darbe padeda nuolatinis Tarybos sekretoriatas. Jis taip pat turi nedidelę laikiną darbuotojų grupę savo kanceliarijoje. Tokią grupę turi kiekvienas pirmininkas. Jie yra artimiausi pirmininko patarėjai – rengia jo darbotvarkę ir keliones, rašo jo kalbas, atstovauja jam diskusijose su kitų vadovų asmeniniais atstovais.

Valstybės narės Tarybai pirmininkauja rotacijos tvarka po šešis mėnesius.


Pagrindinė pirmininko užduotis – nuspręsti, kas turėtų būti aptariama aukščiausiojo lygio susitikimuose ir užtikrinti gerą pasirengimą jiems. Tam, kad būtų pasiekta gerų rezultatų, kiekvienam susitikimui rengiamasi kelias savaites. Geras rezultatas reiškia vadovų susitarimą dėl tolesnių veiksmų vienu iš svarbių klausimų, kurie gali būti išspręsti tik jų lygmeniu. Pastaraisiais metais svarbiausi klausimai, su kuriais susidūrė Sąjunga, buvo terorizmas, migracija, ekonomikos ir euro krizė bei „Brexit“.

Retai pavyksta išspręsti didelę problemą ar susitarti dėl naujo projekto per vieną susitikimą. Tam, kad visi suprastų problemą ir būtų surastas tinkamas sprendimas, paprastai reikia nuodugnių vadovų diskusijų – jos gali tęstis kelis susitikimus. Pirmininkas turi ne tik organizuoti susitikimus, kad būtų sprendžiamos neatidėliotinos problemos, bet ir rengti susitarimus dėl Sąjungos veiksmų krypties per ateinančius penkerius, dešimt ar daugiau metų. Pirmininkas taip pat atstovauja Sąjungai susitikimuose su

kitų valstybių vadovais visame pasaulyje.

Taryba taip pat turi pirmininką. Jai pirmininkauja ne asmuo, o valstybės narės vyriausybė. Todėl ji dažnai vadinama Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare. Pirmininkavimo Tarybai laikotarpis yra šeši mėnesiai. Šiuo atveju rinkimai nerengiami – kiekviena valstybė narė pirmininkauja rotacijos tvarka. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė – didelė ar maža – Tarybai pirmininkauja maždaug kas 14 metų.

Taryboje susitinka valstybių narių ministrai, atsakingi už tą pačią sritį, – energetiką, teisingumą, aplinką, finansus ir taip toliau. Iš viso yra dešimt tokių sričių grupių. Kai Taryba susitinka aptarti vieną iš šių sričių, jai pirmininkauja ministras, atsakingas už tą sritį pirmininkaujančioje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, 2017 m. sausio–birželio mėn. Aplinkos tarybos posėdžiams pirmininkavo Maltos aplinkos ministras. Vėliau, 2017 m. liepos–gruodžio mėn., jiems pirmininkavo Estijos aplinkos ministras.

https://youtu.be/VXwkzQfzgJY?list=PLLu62aebfdNtPDCET-qqfQcqvXXqSkUea&t=11

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/presidency-council-eu/

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/presidency-council-eu/

Maltos vidaus reikalų ir nacionalinio saugumo

ministras Carmelo Abela pirmininkavo 2017 m. kovo

28 d. Briuselyje vykusiam Teisingumo ir vidaus

reikalų tarybos posėdžiui, kuriame tarp svarstomų

klausimų buvo ES grąžinimo politika, migracijos politikos

įgyvendinimas ir baudžiamoji justicija kibernetinėje erdvėje.


2017 M. LIEPOS–GRUODŽIO MĖN. ESTIJA

2018 M. SAUSIO–BIRŽELIO MĖN. BULGARIJA

2018 M. LIEPOS–GRUODŽIO MĖN. AUSTRIJA

2019 M. SAUSIO–BIRŽELIO MĖN. RUMUNIJA

2019 M. LIEPOS–GRUODŽIO MĖN. SUOMIJA

2020 M. SAUSIO–BIRŽELIO MĖN. KROATIJA

2020 M. LIEPOS–GRUODŽIO MĖN. VOKIETIJA

Tarybos posėdžiams pirmininkaujantys ministrai negyvena Briuselyje ir tai nėra pagrindinis jų darbas. Jie gyvena savo šalyje, kurioje jie paprastai yra nacionalinio parlamento ir nacionalinės vyriausybės nariai. Per šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpį kai kurių sudėčių Taryba (pvz., finansų reikalų ar žemės ūkio) gali surengti šešis posėdžius, kitų sudėčių (pvz., energetikos ar aplinkos) – tik du posėdžius. Parengiamąjį ir tolesnį susijusį darbą tarp Tarybos posėdžių atlieka Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER). „Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė“ yra valstybė narė. „Tarybos pirmininkas“ – asmuo iš tos valstybės narės, kuri pirmininkauja posėdžiui vienu iš daugelio klausimų.

Yra dvi išimtys. Nuolatinį pirmininką turi Užsienio reikalų taryba, atsakinga už Sąjungos išorės santykius. Šiuo metu tai – buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini. Ji gyvena Briuselyje. Ji vykdo tris funkcijas. Ji pirmininkauja kas mėnesį rengiamiems Užsienio reikalų tarybos posėdžiams. Ji yra Komisijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už išorės santykius. Ji yra ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. Todėl ji dažnai vadinama Sąjungos „užsienio politikos vadove“. Kadencija visuose šiuose trijuose postuose yra tokia pat kaip ir Europos Komisijos – penkeri metai.

ES užsienio reikalų ministrai susitiko 2017 m. gegužės 15 d. Briuselyje. Jie įvertino Visuotinės ES strategijos įgyvendinimą saugumo ir gynybos srityje, visų pirma, civilinių aspektų atžvilgiu. Taryba taip pat aptarė padėtį Afrikos kyšulyje, neramumus patiriančiame regione, ypač Somalyje ir Pietų Sudane.

Euro zonos valstybių narių finansų ministrai 2017 m. gruodžio 4 d. Euro grupės pirmininku išrinko Portugalijos finansų ministrą Mário Centeno. Jis pareigas pradės eiti nuo 2018 m. sausio 13 d.


Neformalūs Euro grupės posėdžiai, į kuriuos renkasi bendrą euro valiutą turinčių 19 šalių finansų ministrai, taip pat turi nuolatinį pirmininką. Šiuo metu tai yra Portugalijos finansų ministras Mário Centeno. Jį dvejų su puse metų kadencijai išrinko Euro grupės nariai.

Tarybos pirmininkui padeda Tarybos sekretoriatas. Jis padeda kiekvienai valstybei narei pasirengti pirmininkavimui ir jį suplanuoti. Kai ministrai atvyksta į Briuselį pirmininkauti posėdžiams, sekretoriatas juos konsultuoja politikos ir teisiniais klausimais ir suteikia logistinę paramą. Pagrindinė Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės užduotis – rengti posėdžius, priimti darbotvarkes, planuoti diskusijas, išklausyti ministrų nuomones ir parengti kompromisinius sprendimus. Kad visa tai būtų galima įgyvendinti, Tarybos sekretoriatas teikia konsultacijas, rengia informacinius susitikimus, pranešimus, organizuoja logistinius aspektus, vertimą žodžiu ir raštu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (Donaldas Tuskas) ir Tarybai pirmininkau-janti valstybė narė (savo ruožtu – valstybės narės) glaudžiai bendradarbiauja. Jas kon-sultuoja tas pats generalinis sekretorius, o logistinę paramą joms teikia tas pats Tarybos sekretoriatas. Europos Vadovų Taryba vadovauja visų ES institucijų, įskaitant Tarybą, darbui. Atitinkamai pirmininkas ir pirmininkaujanti valstybė narė glaudžiai bendradar-biauja su kitų institucijų – Komisijos ir Europos Parlamento – pirmininkais.

Pirmasis Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER II) posėdis naujajame pastate „Europa“ surengtas 2016 m. gruodžio 20 d.



NUOLATINIAI ATSTOVAI IR COREPER

Kiekvienos valstybės narės vyriausybė siunčia aukščiausio rango ir didžiausią patirtį turinčius diplomatus nuolat jai atstovauti Briuselyje.

Jie yra „nuolatiniai“, nes nuolat gyvena ir dirba Briuselyje, priešingai nei jų valstybių vadovai ir ministrai, kurie atvyksta į Briuselį tik dalyvauti konkrečiuose posėdžiuose.

Jie yra „atstovai“, nes turi visus įgaliojimus derėtis dėl dalykų, kurių pageidauja jų vyriausybė, ir pritarti sprendimams ar juos atmesti.

Jie posėdžiauja komitete, kuris vadinamas COREPER, – šis pavadinimas prancūzų kalba reiškia Nuolatinių atstovų komitetą (pranc. Comité des représentants permanents).

Prieš perduodant bet kokį klausimą svarstyti ministrams Taryboje, jį pirmiausia aptaria ir parengia COREPER. Šio komiteto vaidmuo yra itin svarbus Tarybos darbe. Jo nariai yra ir nuolatiniai, ir atlieka atstovų vaidmenį.

Reguliarūs jų posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per savaitę. Krizės atveju jie gali susirinkti per kelias valandas. Kadangi jie yra „atstovai“ ir palaiko tiesioginį ryšį su savo šalies vadovais, jie gali iš esmės tiksliai pasakyti, kokia yra jų vyriausybės pozicija, be kita ko, ir kilus krizei. Kasmet surengiama maždaug 110 COREPER posėdžių.

Vis dėlto didžiausia jų darbo dalis tenka ne krizėms. Iš esmės jų darbas yra kasmet parengti 70–75 Tarybos posėdžius. Prieš kiekvieną aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat rengiamas Tarybos posėdis.

https://www.youtube.com/watch?v=bzuzu4-H1as


Taryba priima teisės aktus ar formuoja Europos politiką labai įvairios apimties ir pobūdžio klausimais. Kad galėtų juos aprėpti, COREPER yra padalytas į dvi dalis. COREPER II (kuriame nuolatiniai atstovai susitinka kartą per savaitę) rengia aukščiausiojo lygio susitikimus ir tų Tarybos sudėčių posėdžius, kuriuose svarstomi ekonomikos ir finansų klausimai, teisingumo ir vidaus reikalai, užsienio reikalai ir bendrieji reikalai.

COREPER I (kuriame nuolatinių atstovų pavaduotojai susitinka du kartus per savaitę) rengia Tarybos sudėčių posėdžius, kuriuose svarstomi visi kiti klausimai. Jų sąrašas ilgas: žemės ūkis, žuvininkystė, aplinka, klimato kaita, transportas, telekomunikacijos, energetika, užimtumas, socialiniai reikalai, vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai, kosmosas, švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas.

COREPER I(nuolatinių atstovų pavaduotojai)

rengia Tarybos posėdžius

COREPER II(nuolatiniai atstovai)

rengia Tarybos posėdžius

žemės ūkis ir žuvininkystė ekonomikos ir finansų reikalai

konkurencingumas (pramonė, moksliniai tyrimai) užsienio reikalai

švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas bendrieji reikalai

užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai teisingumo ir vidaus reikalai

aplinka

transportas, telekomunikacijos ir energetika

Ką reiškia „rengti Tarybos posėdį“?

Kiekvieno Tarybos posėdžio darbotvarkėje yra punktų, kuriuos reikia aptarti arba dėl kurių reikia priimti sprendimą. COREPER svarsto šiuos punktus likus kelioms savaitėms iki Tarybos posėdžio. COREPER svarstant šiuos klausimus pirmą kartą, retai pavyksta pasiekti susitarimą. Taip yra dėl to, kad valstybių narių interesai dažnai labai skiriasi. Nuolatiniai atstovai (arba jų pavaduotojai), gaunantys nurodymus iš savo šalies ministrų, ieško bendro pagrindo susitarimui pasiekti.

Teoriškai daugeliu atveju pakanka susitarti dėl bendro pagrindo, kuriam bus pritarta balsų dauguma. Iš tikrųjų Nuolatinių atstovų komitetas (o vėliau – Taryba) toliau ieško geresnių sprendimų siekdamas užtikrinti kuo didesnę daugumą ar netgi bendrą sutarimą, kad būtų pritarta sprendimui. Galiausiai geriausias galimas sprendimas priimamas balsuojant.

http://www.consilium.europa.eu/lt/documents-publications/public-register/


Jeigu COREPER randa visus ministrus tenkinantį sprendimą, jis perduodamas Tarybai, kad būtų priimtas be diskusijų. Tarybos žargonu tai yra Tarybos darbotvarkės A punktai. Visgi, net jeigu susidaro dauguma sprendimui priimti, bet kuris ministras gali paprašyti Tarybos posėdyje punktą svarstyti, kad jis galėtų pateikti argumentus ir jo šaliai rūpima problema būtų sprendžiama. Jeigu dauguma nesusidaro, ministrai bet kokiu atveju diskutuoja, kad rastų sprendimą. Tarybos žargonu svarstomi punktai yra vadinami B punktais.

Taryba retai gali dėl ko nors, ypač teisėkūros srityje, priimti sprendimą viena. Čia Tarybai taip pat turi pritarti Komisija ir Europos Parlamentas. Todėl aukšto lygio Komisijos atstovas visada dalyvauja COREPER posėdžiuose ir atlieka labai svarbų vaidmenį jo darbe. Iš esmės Komisijos atstovas paaiškina ir gina Komisijos pasiūlymą, taip pat gali pritarti kai kuriems pakeitimams, kad visiems pavyktų susitarti dėl bendro pagrindo.

Kad būtų gautas Europos Parlamento pritarimas, COREPER prašo savo pirmininko susitikti su Parlamento atstovais ir paaiškinti Tarybos poziciją bei išklausyti, ko pageidauja Parlamentas. COREPER pirmininkui tenka labai svarbus tarpininko tarp Tarybos ir Europos Parlamento vaidmuo.

COREPER pirmininkas – kaip ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė – keičiasi kas šeši mėnesiai. Jis visada yra tos valstybės, kuri pirmininkauja Tarybai, nuolatinis atstovas (arba pavaduotojas). Kadangi kiekvienam Tarybos posėdžiui pirmininkauja ministras, atsakingas už tam tikrą sritį (finansų, aplinkos ir t. t.), per šešių mėnesių lai-kotarpį Tarybos posėdžiams pirmininkauja ne mažiau kaip dešimt asmenų. COREPER per šešių mėnesių laikotarpį pirmininkauja tik du asmenys – nuolatinis atstovas ir pavaduotojas.

Kiekvienam nuolatiniam atstovui padeda Briuselyje veikiantis biuras – nuolatinė atstovybė – joje dirba ekspertai iš valstybės narės. Šie ekspertai yra visų sričių, kuriose Taryba priima sprendimus, – nuo aviacijos iki gyvūnų ligų – specialistai. Prieš svarstant siūlomą teisės aktą ar Europos politikos priemonę COREPER posėdyje, jie pirmiausia nagrinėjami ekspertų darbo grupėse. Iš esmės yra maždaug 180 tokių grupių, jas sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai. Jos nuolat susitinka, kad aptartų teisės aktų projektus ar politikos priemonių pasiūlymus, ir pateikia savo darbo ataskaitą COREPER.

http://europa.eu/whoiswho/public/index.cfm?fuseaction=idea.hierarchy&nodeID=3780

http://europa.eu/whoiswho/public/index.cfm?fuseaction=idea.hierarchy&nodeID=3780

11361/17 vs 1

GIP 1B EN

Council of the European Union

Brussels, 17 July 2017 (OR. en) 11361/17 OJ CRP2 27

PROVISIONAL AGENDA

Subject: 2637th meeting of the PERMANENT REPRESENTATIVES COMMITTEE

(Part 2)

Date: 19 July 2017

Time: 10.00

Venue: Brussels

1. Adoption of the agenda Approval of "I" items in Annex

II

11. Migration - Situation on the Central Mediterranean route1

= Exchange of views

12. Follow-up to the Council meeting (Foreign Affairs) on 17 July 2017

13. EU-CELAC Summit (San Salvador, 26-27 October 2017)

= Orientation debate 10509/17 COLAC 49 CFSP/PESC 564 EU RESTRICTED

14. EU-Ukraine Summit (Kyiv, 12-13 July 2017)

= Debriefing

1 Exceptionally, in the presence of the Schengen Associated States

11361/17 vs 1

GIP 1B EN

Council of the European Union

Brussels, 17 July 2017 (OR. en) 11361/17 OJ CRP2 27

PROVISIONAL AGENDA

Subject: 2637th meeting of the PERMANENT REPRESENTATIVES COMMITTEE

(Part 2)

Date: 19 July 2017

Time: 10.00

Venue: Brussels

1. Adoption of the agenda Approval of "I" items in Annex

II

11. Migration - Situation on the Central Mediterranean route1

= Exchange of views

12. Follow-up to the Council meeting (Foreign Affairs) on 17 July 2017

13. EU-CELAC Summit (San Salvador, 26-27 October 2017)

= Orientation debate 10509/17 COLAC 49 CFSP/PESC 564 EU RESTRICTED

14. EU-Ukraine Summit (Kyiv, 12-13 July 2017)

= Debriefing

1 Exceptionally, in the presence of the Schengen Associated States

COREPER darbotvarkių I punktai yra punktai, dėl kurių paprastai susitariama be diskusijų, o dėl II punktuose pateiktų dokumentų ambasadoriai derasi.


Darbas prie teisės akto darbo grupėje gali tęstis keliuose posėdžiuose: nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Kaip ir COREPER, ekspertai gauna savo šalių ministrų nurodymus. Jeigu jie susitaria, COREPER tokį susitarimą patvirtina be diskusijų. Tarybos žargonu šie susitarimai vadinami I punktais. Kaip ir COREPER, šioms darbo grupėms pirmininkauja asmuo iš valstybės, kurios vyriausybė pirmininkauja Tarybai.


Ekrane rodomas posėdžių laikas ir vieta.



TARYBOS EKSPERTŲ DARBO GRUPĖS

Taryba dirba trimis skirtingais lygmenimis. Ministrai susitinka, svarsto, formuoja politiką ir priima teisės aktus aukščiausiu lygmeniu. Kiekvieną ministrų posėdį tiesiogiai rengia COREPER – Briuselyje dirbančių valstybių narių nuolatinių atstovų komitetas. Prieš COREPER parengiant ministrų diskusiją ar sprendimą, viena iš daugelio darbo grupių svarsto konkrečią temą ir prie jos dirba.

Kad Taryba galėtų priimti sprendimą, COREPER sudaro darbo grupes visais specializuotais klausimais, kurių techninius aspektus reikia išnagrinėti. Yra maždaug 180 darbo grupių, nagrinėjančių labai įvairius klausimus, tokius kaip apmokestinimas, tarptautinė prekyba, aviacija, prieglobstis, vartotojų apsauga ir t. t. Jos kasmet surengia apie 3 600 posėdžių.

Kiekviena valstybė narė siunčia ekspertą į kiekvienos darbo grupės posėdį. Komisija taip pat siunčia savo ekspertą. Taip yra todėl, kad būtent Komisija paprastai pradeda kiekvieną diskusiją ir parengia kiekvieną pasiūlymą dėl teisės akto, todėl ji turi išdėstyti ir paaiškinti savo pasiūlymus.

Kiekviena darbo grupė turi pirmininką. Beveik visais atvejais tai yra ekspertas iš valstybės, kuri šešis mėnesius pirmininkauja Tarybai. Pirmininkas nustato darbo programą ir darbotvarkę, organizuoja diskusijas ir parengia išvadas. Posėdžiai vyksta Tarybos pastatuose Briuselyje – valstybių narių namuose.

Dalyvaujantys ekspertai yra valstybių narių vyriausybių pareigūnai. Jie paprastai dirba vyriausybių ministerijose ir yra pavaldūs savo ministrui. Kartais tai yra specializuotų agentūrų, veikiančių ne ministerijose, tačiau vis dėlto pavaldžių vyriausybei, pavyzdžiui,

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/preparatory-bodies/

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/preparatory-bodies/


nacionalinių maisto saugos agentūrų, darbuotojai. Jie turi ne tik bendrų ekspertinių žinių (pvz., teisininkai, ekonomistai ar mokslininkai), bet paprastai ir specializuotų ekspertinių žinių darbo grupėje svarstomu klausimu. Tai gali būti pridėtinės vertės mokesčio, gyvūnų gerovės, klimato kaitos ar kibernetinių nusikaltimų ir kiti klausimai.

Darbo grupių posėdžiai rengiami tik tada, kai juos sušaukia pirmininkaujanti valstybė narė, kai pasiūlymą reikia išnagrinėti prieš jį priimant Taryboje. Kad galėtų parengti ministrų posėdį Taryboje, COREPER turi žinoti, kokia yra ekspertų diskusijų padėtis.

Kiekviena darbo grupė paprastai nagrinėja vieną klausimą arba grupę panašių ir susijusių klausimų. Posėdžiai trunka vieną dieną, kartais – dvi. Posėdžiai šaukiami, kol Komisijos pasiūlymas visiškai išnagrinėjamas ir tampa aišku, dėl ko sutariama, o dėl ko – ne.

Svarbiais klausimais posėdžiai gali vykti kas savaitę. Kitais klausimais jie gali vykti kas mėnesį, ypač jei ekspertai turi atlikti tyrimus ar apklausas. Kai kuriais klausimais diskusijoms gali prireikti 2–3 posėdžių, kitais – 6–8 savaičių. Sudėtingais klausimais gali tekti surengti kur kas daugiau posėdžių, kad būtų išnagrinėti visi aspektai. Tokiu klausimu savo šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpio pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė parengia diskusijų santrauką, net jeigu darbas nebaigtas. COREPER ir kartais ministrai Taryboje nori žinoti, kokia daroma pažanga.

Tokią santrauką (darbo grupės ataskaita COREPER) parengia Tarybos sekretoriatas. Kiekviename posėdyje pirmininkui pataria ir padeda bent du sekretoriato darbuotojai. Vienas – iš Tarybos Teisės tarnybos. Kitas – iš Tarybos departamento, teikiančio paramą darbo grupių „šeimai“, pavyzdžiui, aplinkos, teisingumo, transporto ar ekonomikos ir finansų reikalų ir t. t.

Šie Tarybos sekretoriato darbuotojai ne tik sėdi šalia pirmininko posėdžio metu, bet ir organizuoja su juo parengiamąjį posėdį, kad aptartų, kaip vesti diskusiją. Jie padeda pirmininkui posėdžio metu: pataria, siūlo galimus kompromisus ir pasižymi įvairių valstybių nuomones.

Kalbant apie darbo grupės ataskaitos COREPER rengimą, sekretoriatas kartu su pirmininku pirmiausia išanalizuoja diskusijas, kad galėtų pasidalyti nuomonėmis dėl to, kaip išdėstyti ataskaitą. Labai svarbu, kad ataskaita teisingai atspindėtų visų valstybių narių ekspertų nuomones ir kad ja remdamasis COREPER galėtų priimti sprendimus.

Dažnai iškart po ekspertų diskusijų, kuriose jie remiasi savo politinių vadovų nurodymais, pasiekiamas susitarimas. Tokiu atveju ataskaita pateikiama COREPER, kad nuolatiniai atstovai ją patvirtintų be tolesnių diskusijų. Tarybos žargonu tai yra COREPER darbotvarkės I punktas („romėniškas punktas“).

7491/1/17 REV 1 mfg

3

GIP 1B EN

Non-legislative activities

5. Approval of the list of "A" items

7493/17 PTS A 23

6. Migration policy: Implementation1

a) External aspects

i) Malta Declaration, 3 February 2017

ii) Results of the Valletta Joint Action Plan Senior Officials meeting,

8 -9 February 2017

7110/17 JAI 208 ASIM 24 RELEX 216 FRONT 109 COMIX 179

b) Deployment to the Agencies and Relocation

= Exchange of views

7. Return Policy: enhancing effectiveness 1

a) Commission Recommendation on making returns more effective when implementing

the Directive 2008/115/EC of the European Parliament and of the Council

b) Commission Communication on a more effective return policy in the European Union -

A renewed Action Plan

= Policy debate 7112/17 MIGR 33 COMIX 180

+ COR 1 (nl)

6943/17 MIGR 28 COMIX 166

+ ADD 1

6949/17 MIGR 29 COMIX 170

8. European Border and Coast Guard: Implementation

= State of play

9. Radicalisation Awareness Network: Further steps 1

= State of play 7531/17 CT 26 ENFOPOL 145 COSI 60 COTER 22

10. Any other business

a) Conference "Managing Migration Challenges Together", Vienna, 8 February 2017

= Information by Austria

6277/17 ASIM 14 FRONT 62 ASILE 7 JAIEX 9

b) Follow-up to the EU-Internet Forum (December 2016) : Meeting with major internet

companies in the United States

= Information from the Presidency and the Commission

7478/17 CT 23 COSI 58 DAPIX 102 ENFOPOL 140 COPEN 82 CYBER 41

TELECOM 64 FREMP 33 JAI 262

c) Data Retention

= Information from the Presidency

1. Exceptionally, in the presence of the Schengen Associated States.

A punktai paprastai priimami Taryboje be diskusijų.


Kai COREPER tokiu būdu darbotvarkės I punktu oficialiai patvirtina sprendimą, komitetas gali jį perduoti Tarybai priimti be tolesnių ministrų diskusijų. Žargono kalba tai yra Tarybos darbotvarkės A punktas. Paprastai sekretoriatas pateikia aiškinamąjį pranešimą, kuriame apibendrinama, kaip pasiektas susitarimas.

Dėl A punktų paprastai balsuojama vieningai. Vis dėlto valstybės narės dažnai pritaria priėmimui be diskusijų, net jeigu jos priklauso „prieš“ balsuojančių valstybių narių mažumai. Tokiais atvejais jos dažnai padaro pareiškimą, kuriame paaiškina, kodėl balsuoja „prieš“. Bet kuriuo atveju iki pat paskutinės minutės prieš patvirtinimą ministras gali paprašyti dėl A punkto surengti diskusijas.

Todėl darbo grupėms tenka labai svarbus vaidmuo. Jos užtikrina, kad Tarybos teisės aktai ir politiniai sprendimai būtų grindžiami patikimu techninių aspektų išnagrinėjimu, kurį atlieka ministrų ekspertai.



Tarybos generalinis sekretoriatas padeda Europos Vadovų Tarybai ir ES Tarybai.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

TARYBOS GENERALINIS SEKRETORIATAS



TARYBOS SEKRETORIATAS

Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje visi derybininkai ir sprendimus priimantys asmenys yra iš valstybių narių. Prezidentai, ministrai pirmininkai, ministrai ir jų ekspertai atvyksta iš savo valstybių sostinių į Briuselį vesti derybų ir susitarti. Kas savaitę COREPER susitinkantys valstybių narių nuolatiniai atstovai komandiruojami gyventi Briuselyje paprastai 4–5 metams, o paskui grįžta namo arba persikelia kitur.

Šiose derybose padeda Tarybos sekretoriatas. Jo būstinė yra valstybių narių namai Briuselyje, įsikūrę trijuose gretimuose pastatuose. Taryba skiria generalinį sekretorių, kuris vadovauja šiai organizacijai.

Šiuo metu generalinis sekretorius yra Jeppe Tranholmas-Mikkelsenas. Jį Taryba penkerių metų kadencijai paskyrė 2015 m. birželio mėn. Jis turi didelę patirtį Sąjungos reikaluose, ypač Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos klausimais. Anksčiau jis dirbo Danijos nuolatiniu atstovu ir nuolatinio atstovo pavaduotoju Briuselyje. Danijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu 2012 m. jis buvo COREPER pirmininkas.

https://www.youtube.com/watch?v=kDYsctJ8GjI

Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius Jeppe Tranholmas-Mikkelsenas.


Generalinio sekretoriaus pareigos:• Europos Vadovų Tarybos pirmininko (šiuo metu – Donaldo Tusko) ir Tarybai

pirmininkaujančios valstybės narės (pirmininkaujančios rotacijos tvarka po šešis mėnesius) vyriausiasis patarėjas politikos klausimais;

• visų departamentų ir tarnybų, kurios reikalingos, kad šios dvi institucijos efektyviai dirbtų, generalinis direktorius.

Generaliniam sekretoriui, kaip vyriausiajam patarėjui politikos klausimais, padeda specializuotos politikos grupės. Tos grupės daugmaž atitinka dešimt Tarybos teminių grupių – finansų, teisingumo, aplinkos ir kt. klausimais. Taip pat dirba Teisės tarnyba, kuriai tenka itin svarbus vaidmuo konsultuojant vadovus ir Tarybą. Sutartyse aiškiai išdėstyta, kaip priimami teisės aktai ir formuojama politika. Viena iš pagrindinių generalinio sekretoriaus ir Teisės tarnybos užduočių – visiškai užtikrinti, kad visos taisyklės būtų tinkamai taikomos. Priešingu atveju teisės aktą arba politikos priemonę, kaip negaliojančią, gali panaikinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Komunikacija ir informavimas yra svarbi sekretoriato darbo dalis. Sekretoriatas suteikia vadovams, Tarybai ir jos pirmininkams ryšių techninę įrangą ir paslaugas. Jis užtikrina atvirumą ir atskaitomumą visuomenei: saugo įrašus, kuria ir skelbia archyvinę medžiagą ir užtikrina skaidrumą bei galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais.

Planavimas ir organizavimas – svarbi politinių konsultacijų dalis. Sekretoriatas padeda sudaryti šio darbo tvarkaraštį. Jis taip pat užtikrina, kad įvairių sričių politika, pavyzdžiui, žemės ūkio ir aplinkos, energetikos ir klimato kaitos, imigracijos ir santykių su kaimyninėmis šalimis politika, kuri aptariama skirtingose teminėse Tarybos grupėse, tarpusavyje derėtų. Sekretoriatas, be kitų savo funkcijų, yra „derybų administratorius“.

https://europa.eu/european-union/about-eu/institutions-bodies/court-justice_lt

Aukščiausiojo lygio susitikimuose ir Tarybos posėdžiuose vertėjai žodžiu sinchroniškai verčia iš 23 darbinių Sąjungos kalbų ir į jas.


Visi generaliniai sekretoriai ir sekretoriato darbuotojai per savo kadenciją ar profesinę karjerą dirba daugeliui šešis mėnesius Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių ir galbūt keliems Europos Vadovų Tarybos pirmininkams. Todėl jie labai svarbūs sklandžiam pirmininkavimo tęstinumui užtikrinti. Šie žmonės atsimena ir iš patirties žino, kas veiksminga ir kas ne. Tai reiškia, kad pirmininkai ir pirmininkaujančios valstybės narės kreipiasi į juos politinių ir taktinių konsultacijų, kaip pasiekti kompromisą derybose. Sekretoriatas taip pat sprendžia problemas.

Kiekvieną dieną Tarybos pastatuose vyksta maždaug 20 posėdžių (per metus – maždaug 5 800 posėdžių). Ministrų lygmeniu gali vykti Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdis. Toliau koridoriuje – nuolatinių atstovų pavaduotojai gali būti susirinkę į COREPER posėdį. Kitame aukšte ekspertai gali posėdžiauti darbo grupėse aviacijos, žuvininkystės, visuomenės sveikatos, terorizmo ar kt. klausimais.

Kiekviename posėdyje dalyvauja visų valstybių narių, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos atstovai. Kartais juose taip pat dalyvauja kitų institucijų atstovai, pavyzdžiui, Europos investicijų banko arba Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros. Kiekviename posėdyje dalyvauja 60–150 dalyvių. Sekretoriatas turi suteikti posėdžiui reikalingas patalpas ir paslaugas.

Tai reiškia ne tik patalpas, bet ir sinchroninį vertimą, dokumentus (įskaitant vertimą raštu), apsaugos ir maitinimo paslaugas. Į valstybių narių namus Briuselyje kasdien derėtis atvyksta maždaug 1 500 atstovų iš valstybių narių. Sekretoriatas suteikia jiems reikiamas logistikos priemones.

Aukščiausiojo lygio susitikimuose visų kalbų skyrių atstovai dirba vienoje patalpoje, jie verčia susitikimų dokumentų (išvadų, pareiškimų) pakeitimus.


Svarbi sekretoriato užduotis – palengvinti komunikaciją. Kiekviename ministrų posėdyje užtikrinamas visas sinchroninis vertimas ir visi dokumentai yra išverčiami raštu į visas 24 oficialiąsias kalbas. Susitarta, kad COREPER ir daugumos darbo grupių darbas vyksta mažiau nei 24 kalbomis.

Sekretoriato vertimo raštu tarnyba ir teisininkų lingvistų tarnyba (kuri tikrina teisės aktų projektų kokybę ir aiškumą) yra didžiausia atskira sekretoriato veiklos sritis. Kasmet jos parengia daugiau nei 15 000 dokumentų (iš viso apie 1 mln. puslapių). Jos sudaro apie trečdalį (daugiau nei 1 000 darbuotojų) visų sekretoriato darbuotojų. Jų teikiamų paslaugų vadovams ir Tarybai greitis bei profesionalumas yra išskirtinis, palyginti su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Generalinis sekretorius vadovauja maždaug 2 800 darbuotojų turinčiai organizacijai. Darbuotojai atrenkami pagal savo nuopelnus atvirų konkursų būdu; tokius konkursus organizuoja Sąjungos įdarbinimo tarnyba EPSO. Valstybės narės darbuotojų neatrenka ir neskiria. Jie dirba vadovams ir Tarybai, o ne savo šaliai. Darbuotojai atvyksta iš visų valstybių narių. Sekretoriato metinis biudžetas yra maždaug 550 mln. eurų arba maždaug 0,4 % Sąjungos biudžeto.

https://epso.europa.eu/

Tarybos balsavimo sistemoje numatytos trys balsavimo rūšys.

PAPRASTABALSŲ DAUGUMA

ES TARYBA KVALIFIKUOTABALSŲ DAUGUMA

VIENINGASBALSAVIMAS



KAIP PRIIMAMI SPRENDIMAI?

Kai valstybės narės derėjosi dėl Sutarčių, jos taip pat susitarė dėl balsavimo taisyklių sprendimams, kuriuos priima tiek vadovai (Europos Vadovų Taryba), tiek ministrai (Taryba).

Europos Vadovų Taryba daugiausia priima sprendimus strategijos ir politikos klausimais, o Taryba – daugiausia teisės aktus.

Priimdama strateginius ir politinius sprendimus Europos Vadovų Taryba išdėsto juos dokumente, kuris vadinamas Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Vadovai dėl išvadų visada susitaria bendru sutarimu. Yra keli konkretūs atvejai, pavyzdžiui, pirmininko rinkimai, kai sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma.

Kai Taryba priima teisės aktus, taikoma kitokia tvarka. Prieš kalbant plačiau apie balsavimo taisykles, svarbu žinoti, kad Taryba sprendimą retai priima viena. Beveik visais atvejais vyksta procesas, kurio metu ji dirba kartu su Komisija ir Europos Parlamentu.

Taryba gali priimti teisės aktą tik tuo atveju, kai Komisija pateikia pasiūlymą. Jeigu Komisija laikosi savo pasiūlymo, Taryba gali jį pakeisti tik tuo atveju, kai tam vieningai pritaria visos valstybės narės.

Didžiosios teisėkūros dalies atžvilgiu Taryba ir Parlamentas yra dvi teisėkūros insti-tucijos. Joms suteiktos visiškai vienodos galios. Tai yra vadinamoji „įprasta teisėkūros procedūra“ arba „bendro sprendimo procedūra“. Taryba balsuodama turi nepamiršti, kad jai galiausiai reikės gauti Parlamento pritarimą. Parlamentas tokios pat pozicijos turi laikytis Tarybos atžvilgiu.

Tarybos balsavimo taisyklės nustatytos Sutartyse.

Yra trys balsavimo sistemos.

https://www.youtube.com/watch?v=S04uu_mbaow

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/voting-system/

Kvalifikuota balsų dauguma susidaro, kai tekstui, dėl kurio deramasi, pritaria 55 % valstybių narių, atstovaujančių 65 % ES gyventojų.

Naudojant balsavimo programėlę galima apskaičiuoti, kada susidaro kvalifikuota

balsų dauguma teisės aktui priimti.

Countries participating Votes

Austria1.71% of population

Belgium2.21% of population

Bulgaria1.40% of population

Croatia0.82% of population

Cyprus0.17% of population

Czech Republic2.04% of population

Denmark1.12% of population

Estonia0.26% of population

Finland1.07% of population

France13.05% of population

Germany16.06% of population

Greece2.11% of population

Hungary1.92% of population

Ireland0.91% of population

Italy12.00% of population

Latvia0.39% of population

Lithuania0.57% of population

Luxembourg0.11% of population

Malta0.09% of population

Netherlands3.37% of population

Poland7.43% of population

Portugal2.02% of population

Romania3.87% of population

Slovakia1.06% of population

Slovenia0.40% of population

Spain9.09% of population

Sweden1.96% of population

United Kingdom12.79% of population

Qualified majority

28

%

Voting rule

Final result

Approved

member states

Minimum “Yes” required for adoption: (55%) 16

+ - 0

19 Yes

7 No

2 Abstain

Population

Minimum “Yes” required for adoption: 65%

+ -

91.67 Yes

8.05 No

0.28 Abstain

Voting calculator


Pirmoji sistema taikoma maždaug 80 % Tarybos darbo, kai ji, kaip teisėkūros institucija, priima teisės aktus kartu su Europos Parlamentu. Šiais atvejais Taryba balsuoja pagal „kvalifikuotos balsų daugumos“ sistemą. Šiuo tikslu turi būti įvykdytos dvi sąlygos, kurios vadinamos „dviguba dauguma“. Pirma, teisės aktui turi pritarti 55 % valstybių narių, o tai reiškia 16 valstybių. Antra, jam turi pritarti valstybės, atstovaujančios 65 % Sąjungos gyventojų skaičiaus. Kad tai būtų apskaičiuota, kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičius kasmet atnaujinamas remiantis oficialia statistika.

Šie skaičiai pateikiami skaičiuoklėje, kurią kiekvienas kaip mobiliąją programėlę gali parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną ar planšetę. Tai ta pati mobilioji programėlė, kurią Taryboje naudoja kiekvienas, norėdamas patikrinti, ar laikomasi 65 % gyventojų skaičiaus taisyklės sprendimui priimti. Kitaip tariant, sprendimą gali blokuoti bet kurios keturios valstybės, atstovaujančios ne mažiau kaip 35 % Sąjungos gyventojų. Valstybės balsuojant taip pat gali susilaikyti. Tai prilygsta balsavimui „prieš“, nes netenkama pritariančių balsų, reikalingų „dvigubai daugumai“ pasiekti.

https://www.youtube.com/watch?v=S04uu_mbaow

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/voting-system/voting-calculator/

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/voting-system/voting-calculator/


Antroji sistema taikoma teisėkūrai tam tikrose srityse, kuriose, kaip nustato Sutartys, Taryba sprendimus turi priimti vieningai. Kitaip tariant, kiekviena valstybė narė turi veto teisę. Ši sistema taikoma, pavyzdžiui, naujų valstybių narių priėmimui į Sąjungą ir mokesčių klausimams.

Trečioji sistema taikoma priimant su teisėkūros procedūra nesusijusius sprendimus. Pavyzdžiui, tai gali būti administracinis sprendimas, kad Taryba išskirtiniais atvejais posėdžius rengia kitur, o ne sutartose posėdžių vietose Briuselyje ir Liuksemburge. Šiais atvejais sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma arba ne mažiau kaip 15 valstybių balsuojant „už“.

Yra daug kitų balsavimo sistemos ypatumų. Pavyzdžiui, Tarybos vidaus taisyklėse nurodyta, jog tam, kad balsavimo rezultatai galiotų, jame turi dalyvauti dauguma valstybių narių. Šiuo metu tai yra ne mažiau kaip 15 narių.

Balsavimas yra politinis ir teisinis veiksmas. Jis vyksta tik ministrų lygmeniu Taryboje. COREPER paprastai oficialiai nebalsuoja, tačiau nuolatiniai atstovai kartais iš anksto nurodo, kaip jų ministrai ketina balsuoti Taryboje. Šis „orientacinis balsavimas“ naudingas Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei įvertinti, ar sprendimą bus galima priimti. Darbo grupės nebalsuoja. Visų balsavimų Taryboje dėl teisėkūros rezultatai automatiškai paskelbiami viešai.

Taryba negali balsuoti dėl Komisijos pasiūlymo, kol nepraėjo bent aštuonios savaitės po to, kai jis buvo išsiųstas valstybių narių nacionaliniams parlamentams. To reikia, kad nacionaliniams parlamentams būtų suteikta laiko išnagrinėti pasiūlymą. Tam tikrais atvejais maždaug trečdalio nacionalinių parlamentų grupė gali paprašyti Komisijos peržiūrėti savo pasiūlymą.

Dėl šių aiškių taisyklių gali sudaryti įspūdis, kad Taryba visada priima sprendimus kuo greičiau arba kai tik pirmininkaujanti valstybė narė mato, kad yra kvalifikuota balsų dauguma. Iš tiesų Taryboje yra įprasta priimti sprendimus, grindžiamus kuo platesniu įmanomu pritarimu. Net jeigu atrodo, kad sprendimas gali būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma, pirmininkaujančios valstybės narės ir valstybės narės paprastai tęsia diskusijas, kad rastų kompromisą, kuriuo būtų išspręsta kuo daugiau tų mažumos narių problemų.

http://www.consilium.europa.eu/register/lt/content/out/?PUB_DOC=%3E0&RESULTSET=1&DOC_SUBJECT=VOTE&i=VT&ROWSPP=25&DOC_LANCD=EN&ORDERBY=DOC_DATE%20DESC&typ=SET&NRROWS=5000




KAIP (IR KODĖL) SĄJUNGA PRIIMA TEISĖS AKTUS?

Sąjunga siekia piliečiams svarbių tikslų. Pagrindiniai tikslai yra išdėstyti Sutartyse, dėl kurių valstybės narės derėjosi ir susitarė, kai nusprendė dirbti kartu. Dėl labiau vidutinės trukmės tikslų vieningai susitaria valstybių narių vadovai Europos Vadovų Tarybos susitikime. Paskiausias esminis susitarimas, kuriame nustatyti tikslai, pasiektas 2014 m. birželio mėn. Jame Europos Vadovų Taryba priėmė strateginę darbotvarkę ateinantiems metams.

Siekdama šių tikslų Sąjunga susitaria dėl teisės aktų ir politikos priemonių. Valstybės narės Sutartyse susitarė, kad šie teisės aktai bus taikomi jų teritorijoje – vyriausybėms, asmenims, įmonėms ir kitoms organizacijoms. Valstybės narės Sutartyse taip pat susitarė dėl sričių, kuriose Sąjunga priims teisės aktus. Tai yra plačios sritys, tačiau jos visko neapima. Sąjunga gali priimti teisės aktus tik tuo atveju, jeigu valstybės narės susitarė, kad ji gali tai daryti.

Narės taip pat susitarė dėl teisėkūros proceso. Ir jos pasirinko ypatingą vietą teisėkūros procesui vykdyti – ši vieta yra Taryba. Narės nusprendė, kad Komisija teiks pasiūlymus dėl teisės aktų ir kad jos pačios Taryboje derėsis ir priims tuos teisės aktus kartu su Europos Parlamentu.

Sutartyse jos taip pat nusprendė, kad įsteigs nepriklausomą Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris priims sprendimus ginčuose dėl Sąjungos teisės aktų.

Žiniasklaidoje Sąjungos teisės aktai kartais vadinami tiesiog „ES taisyklėmis“. Sutartyse apibrėžti įvairių rūšių teisės aktai, tačiau teisinėje kalboje jie daugiausia vadinami „reglamentais“ ir „direktyvomis“. Reglamentai taikomi tiesiogiai iškart visose valstybėse narėse. Direktyvos – tai teisės aktai, kuriuos, prieš jiems įsigaliojant, nacionalinės vyriausybės ir parlamentai perkelia į nacionalinę teisę.

Pasiūlymus dėl teisės aktų teikia Komisija. Teikdama pasiūlymą dėl teisės akto Komisija turi iš anksto patikrinti kelis aspektus. Pirma, ji įsitikina, ar pagal Sutartis Sąjunga turi įgaliojimus priimti teisės aktą šioje srityje. Kiekvienas teisės aktas privalo turėti teisinį pagrindą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali panaikinti teisės aktus, netu-rinčius teisinio pagrindo. Antra, Komisija taip pat patikrina, ar jos pasiūlymas padės įgyvendinti Sąjungos prioritetus.

Komisijos penkerių metų darbo programa parengiama tiesiogiai remiantis vadovų strategine darbotvarke. Komisija atlieka dar kelis patikrinimus siekdama užtikrinti, kad teisėkūros procedūra būtų taikoma kuo efektyviau Sąjungos svarbiausioms problemoms spręsti.

Komisijos pasiūlymas perduodamas Tarybai ir Europos Parlamentui. Daugeliu atvejų jie yra visiškai lygūs partneriai derybose ir priimant galutinį sprendimą – tai vadinamoji „įprasta teisėkūros procedūra“. Viena institucija tiesiogiai atstovauja Sąjungos rinkėjams, kita – nacionalinėms vyriausybėms, kurias išrinko kiekviena valstybė narė.

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/decision-making/ordinary-legislative-procedure/

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Europos Parlamentas ir ES Taryba teisės aktus priima kartu.

Sprendimų priėmimas ES Taryboje.

ES TARYBA EUROPOS PARLAMENTAS


Taryba ir Parlamentas retai laikosi visiškai tokios pat pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo, nes šios institucijos atstovauja skirtingiems politinės valios centrams ir jų požiūriai skiriasi.

Taryba nagrinėja pasiūlymą trimis lygmenimis. Pirmiausia pasiūlymą nagrinėja iš valstybių narių atvykstantys ekspertai, kurie susitinka darbo grupėse. Šie ekspertai, gavę nurodymus iš savo ministrų ir nuolatinių atstovų, išsamiai aptaria pasiūlymą. Spręstinus klausimus, kurių negalėjo išspręsti darbo grupės, savo komitete (COREPER) nagrinėja nuolatiniai atstovai – tai yra antrasis lygmuo. Galiausiai aukščiausiu lygmeniu pasiūlymą nagrinėja ministrai tos sudėties Taryboje, kuri yra atsakinga už atitinkamą sritį, pavyzdžiui, energetiką, žuvininkystę, finansus ar teisingumą. Ministrai veda derybas, kad išspręstų paskutinius likusius klausimus, arba oficialiai priima nuolatinių atstovų pasiektus susitarimus.

TarybaEuropos Sąjungos

Darbo grupėsvalstybių narių ekspertai

Nuolatinių atstovų komitetas

ambasadoriai

Komisijos pasiūlymas

Sprendimopriėmimas ES

Tarybaministrai

https://www.youtube.com/watch?v=BUMyjwCMzSI&feature=youtu.be&list=PLLu62aebfdNtPDCET-qqfQcqvXXqSkUea&t=00


Prieš susitikimą su Europos Parlamentu deryboms Taryba pirmiausia turi nuspręsti dėl savo pozicijos – kam ji pritaria ir kam nepritaria Komisijos pasiūlyme. Darbo grupėse ekspertai nagrinėja techninius, finansinius ir teisinius aspektus ir pateikia ataskaitą COREPER. Taryba savo ruožtu tada susitaria dėl savo pozicijos dėl pasiūlymo. Tai vadinama įgaliojimais Tarybai tartis su Europos Parlamentu. Įgaliojimams turi pritarti valstybės narės kvalifikuota balsų dauguma, apskaičiuota pagal Tarybos balsavimo sistemą.

Laikydamasis savo taisyklių ir praktikos, Europos Parlamentas taip pat patvirtina savo įgaliojimus vesti derybas su Taryba.

Kitame etape Tarybos ir Europos Parlamento atstovai susitinka siekdami išnagrinėti ir palyginti savo punktų, kuriems pritaria arba prieštarauja, sąrašus. Kadangi tai dvi didelės institucijos, atstovaujančios visoms nacionalinėms vyriausybėms ir daugiau nei 750 Europos Parlamento narių, kiekviena jų paskiria joms atstovaujančius derybininkus.

Paprastai derybininkams tikslinga susitikti neformaliai Briuselyje arba Strasbūre, kad paaiškintų vieni kitiems savo įgaliojimus. Tarybos derybininkas visada yra Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Atsižvelgiant į pasiūlymą, tai gali būti COREPER pirmininkas (kuris gyvena Briuselyje) arba Tarybos pirmininkas (kuris paprastai gyvena savo šalyje). Aiškindami savo įgaliojimus Tarybos ir Parlamento derybininkai taip pat ieško sprendimų, susijusių su punktais, dėl kurių jie nesutaria.

Kiekvienas derybininkas informuoja savo atstovaujamą instituciją (Tarybą ir Parlamentą) apie klausimus, kuriais sutariama ir kuriais nesutariama. Tam, kad diskusijas vainikuotų susitarimas, abi pusės turi gauti peržiūrėtus įgaliojimus. Atnaujintus įgaliojimus Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei suteikia COREPER arba ministrai Taryboje. Po diskusijų, kurios trunka savaites ar mėnesius, derybininkai, remdamiesi Tarybos ir Parlamento peržiūrėtais įgaliojimais, paprastai parengia sprendimo projektą.

Taryba sprendimo projektą paprastai patikrina per COREPER posėdžiaujančius nuolatinius atstovus, kuriems jų vyriausybės nurodo, ar pritarti tam sprendimo projektui, ar jį atmesti. Jei rezultatas yra teigiamas, sprendimo tekstas išdėstomas tinkama teisine forma ir išverčiamas į visas Sąjungos kalbas – šį darbą bendrai atlieka Tarybos sekretoriatas ir Europos Parlamento sekretoriatas. Šis teisinio teksto projektas pateikiamas balsuoti Europos Parlamento plenarinėje sesijoje ir Tarybos ministrų posėdyje. Taip Komisijos pasiūlymas tampa Sąjungos teisės aktu, priimtu Tarybos ir Parlamento.

Tarybai priimant teisės aktus dauguma jos darbotvarkių ir ataskaitų yra viešos ir prieinamos visuomenei, o ministrų debatai transliuojami internetu.


ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai dinamiška politika, kuri palaipsniui reformuojama siekiant prisitaikyti prie naujų iššūkių. BŽŪP užtikrinama perspektyvi ir saugi maisto produktų gamyba ir deramas gyvenimo lygis Europos ūkininkams, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir socialinius bei aplinkosauginius aspektus. BŽŪP taip pat remiami jauni ūkininkai ir ūkininkai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse.



KAIP (IR KODĖL) SĄJUNGA PRIIMA POLITINIUS SPRENDIMUS?

Sąjunga turi išsikėlusi tikslų. Jų ji siekia priimdama teisės aktus ir politinius sprendimus. Sąjunga priima teisės aktus tose srityse, kuriose jai sutartimis yra suteikti įgaliojimai tai daryti, – šios sritys Sutartyse yra aiškiai išdėstytos ir jų skaičius yra ribotas. Kita vertus, Sąjungos politika gali reikšti įvairius dalykus.

Pirma, Sąjungos politika gali būti teisės aktų, grindžiamų pagrindiniais principais, rinkinys. Šalių vadovai (Europos Vadovų Taryba) arba ministrai (Taryba) atskirai arba kartu nustato pagrindinius principus, kuriais reguliuojami įvairiausi klausimai. Tuomet Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja. Susitarus dėl pagrindinių principų, jie paprastai išdėstomi kaip Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos išvados. Teisės aktai yra privalomi, išvados yra gairės.

Visa tai padeda paaiškinti du pavyzdžiai.

Bendra žemės ūkio politika buvo viena iš pirmų bendrų Sąjungos politikos sričių. Ji buvo palaipsniui suformuota remiantis Sutarčių tikslais, pagrindiniais principais ir taikant teisės aktus. Per daugelį metų ji radikaliai pasikeitė. Dabartinė bendra žemės ūkio politika labai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš dešimt metų, ir radikaliai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš dvidešimt metų. Taryba aptardavo pakeitimus, kuriuos norėdavo padaryti pagrindiniuose principuose, tada priimdavo naujus teisės aktus.


Pirmaisiais Sąjungos gyvavimo dešimtmečiais pagrindiniai bendros žemės ūkio politikos principai buvo iš esmės padidinti gamybos apimtis ir ūkininkų pajamas. Šiandien pagrindiniai principai iš esmės yra pagaminti tai, ko reikia rinkai, ir daryti tai taip, kaip to tikisi vartotojai, užtikrinant aplinką tausojančią gamybą ir laikantis aukštų gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų. Per daugelį metų šie nauji pagrindiniai principai buvo išplėtoti Tarybos išvadose ir jie buvo svarbių reformų pagrindas. Dėl šios reformuotos politikos Sąjunga ekologiškai tvariomis sąlygomis pagamina daugiau kokybiškų maisto produktų, nei jai reikia. Ši politika taip pat yra vieno iš svarbiausių Sąjungos eksporto sektorių, sukuriančių darbo vietas milijonams žmonių maisto ir žemės ūkio įmonėse, pagrindas.

Bendra energetikos politika, dabar vadinama energetikos sąjunga, yra naujesnė Sąjungos politika.

Padėtis Sąjungos energetikos srityje yra kitokia nei padėtis žemės ūkio ir maisto srityje. Sąjunga yra labai priklausoma nuo energijos importo. Vienos valstybės narės yra labiau priklausomos ir pažeidžiamos nei kitos. Energija negali taip lengvai judėti Sąjungoje iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų patenkintas jos poreikis. Taip yra iš dalies dėl infrastruktūros priežasčių, bet iš dalies ir dėl to, kad mūsų energijos vidaus rinka nėra visiškai atvira. Mūsų vidinės energijos rinkos sienos nieko neapsaugo – dėl to esame labiau pažeidžiami, labiau veikiami grėsmių tiekimo saugumui ir kainų neapibrėžtumo. Kai kurių rūšių energija prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų planetai. Efektyvesnis energijos vartojimas ir atsinaujinančiosios energijos naudojimas yra tokio didelio masto iššūkiai, kad visos valstybės turi bendradarbiauti siekdamos sėkmės.

• Kai Europos Vadovų Taryba diskutavo apie tai, kokie yra penki didžiausi iššūkiai, su kuriais Sąjunga susidurs artimiausiais metais, ji savo strateginėje darbotvarkėje padarė išvadą, kad vienas iš jų – energetika ir klimato kaita. Europos Vadovų Tarybos išvadose vadovai susitarė dėl politikos gairių.

• Europos Komisija, reaguodama į tai, pateikė pasiūlymą dėl energetikos sąjungos strategijos. Ją vadovai aptarė Europos Vadovų Taryboje, o energetikos ir aplinkos ministrai – Taryboje. Ir vieni, ir kiti savo išvadose susitarė dėl politikos gairių.

• Atsižvelgdama į šias gaires Komisija pasiūlė teisės aktus Tarybai ir Europos Parlamentui. Dėl daugelio iš jų jau susitarta ir daugelis iš jų jau priimti. Jau esama teigiamų rezultatų. Bet darbas vyksta toliau.

• Todėl kuriama bendra energetikos politika – energetikos sąjunga. Ją sudaro Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos politikos gairės, taip pat Tarybos ir Europos Parlamento priimti teisės aktai.

Politikos formavimo ir teisėkūros procesai, paaiškinti remiantis energetikos politikos raida.


Politikos formavimas

2014 m. birželio mėn.

Europos Vadovų Taryba priima ES strateginę darbotvarkę, kurios vienas iš prioritetų yra energetikos sąjunga, kuri, be kita ko, apima klimato sritį

2014 m. spalio mėn.

Europos Vadovų Taryba priima 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kurioje nustatyti tikslai, susiję su:

• išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu• didesniu atsinaujinančiųjų energijos išteklių energetikos sistemoje kiekiu• efektyvesniu energijos vartojimu• energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimu• energetinio saugumo didinimu

2015 m. vasario mėn.

Komisija pristato Energetikos sąjungos strategiją ir veiksmų planą energetikos sąjungai sukurti

2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė sukurti energetikos sąjungą


Taryba priėmė išvadas dėl dviejų visa apimančių energetikos sąjungos aspektų: vartotojų įgalėjimo ir investicijų pritraukimo

Teisėkūra

2016 m. vasario mėn.

Komisija pateikė tris pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriuos Taryba išnagrinėjo ir priėmė kartu su Europos Parlamentu

2016 m. gruodžio mėn.

Energetinio saugumo srityje Taryba priėmė sprendimą dėl atskirų valstybių narių energetikos susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis – tai užtikrins skaidrumą dujų kainų nustatymo srityje ir padidins dujų tiekimo saugumą

2017 m. kovo mėn.

Energijos vartojimo efektyvumo srityje Taryba susitarė dėl reglamento dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo. Energijos vartojimo efektyvumo etikečių naudojimas skatina pramonės subjektus gaminti, o vartotojams padeda pasirinkti efektyviau energiją vartojančius buitinius prietaisus.

2017 m. balandžio mėn.

Energetinio saugumo srityje Taryba susitarė dėl reglamento dėl priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas nenutrūkstamas energijos tiekimas gyventojams ištikus dujų tiekimo krizei

2016 m. lapkričio mėn.

Komisija pristatė švarios energijos dokumentų rinkinį, kuriuo ES tikslai atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo srityje pateikiami teisės aktų forma. Į jį taip pat įtraukti pasiūlymai dėl elektros energijos rinkos modelio, nes tai yra vienas iš energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo prioritetų. Šiuo rinkiniu bus pagerinta infrastruktūra, sudarytos sąlygos geresnei ES vidaus prekybai elektros energija ir lengvesniam perėjimui nuo vieno energijos šaltinio prie kito, kad gyventojai galėtų naudotis pigesne energija.


Energijos vartojimo efektyvumo srityje Taryba priėmė dvi atnaujintas direktyvas, skirtas pigiausiam energijos šaltiniui – nesuvartotai energijai. Direktyvomis remiama pastatų renovacija ir energijos taupymas visose srityse

2017–2018 m.Tęsiamas darbas, susijęs su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, elektros energijos rinkos modeliu ir valdymo sistema. Valdymo tikslas – stebėti, ar ES tikslai įgyvendinami tinkama linkme.

2018 m. Derybos su Europos Parlamentu dėl švarios energijos dokumentų rinkinio




http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52015DC0080

http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/energy-union/

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9073-2015-INIT/lt/pdf

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/12/09-intergovernmental-agreements-energy/

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-309_en.htm

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/06/26-clearer-energy-labelling/

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/10/09/gas-supply-closer-cooperation/

http://ec.europa.eu/energy/en/news/commission-publishes-new-market-design-rules-proposal

http://ec.europa.eu/energy/en/news/commission-publishes-new-market-design-rules-proposal

http://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/tte/2017/06/26/


Pagrindiniai šios politikos ramsčiai yra tokie:

• energetinis saugumas ir solidarumas (tai yra didesnė kuro rūšių, tiekėjų ir tiekimo maršrutų įvairovė);

• atvira vidaus rinka (tai yra teisinių sienų tarp energijos rinkų sumažinimas ir fizinių jungiamųjų dujotiekių ir linijų dujų bei elektros sektoriuose padidinimas);

• efektyvesnis energijos vartojimas siekiant sumažinti energijos poreikį (visų pirma tikslas 2014–2030 m. padidinti efektyvumą 27 %);

• Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas didinant iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos energijos dalį (1990–2030 m. sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40 %, iki 2030 m. padidinant iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos suvartojamos energijos dalį iki 27 %);

• didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad Sąjunga taptų lydere pažangių energijos valdymo prietaisų mūsų namuose, netaršaus transporto, švaraus iškastinio kuro ir saugios bei tvarios branduolinės energijos srityse.

Kitais atvejais Sąjungos politika gali būti taikoma kaip pagrindiniai principai arba sutarti tikslai, nepriimant privalomų teisės aktų. Kiekvieną mėnesį Taryba išvadose priima sprendimus įvairiausiais klausimais. Klausimai gali būti labai konkretūs (pvz., nesąžininga prekybos centrų prekybos praktika, dėl kurios nukenčia ūkininkų pajamos) arba bendresnio pobūdžio (pvz., neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ar visuotinės pastangos kovoti su AIDS).

Šios Tarybos išvados rodo, kad net ir tais atvejais, kai teisinis pagrindas Sutartyse yra ribotas, valstybių narių ministrai Tarybos posėdžiuose reguliariai kartu dirba siekdami išspręsti tam tikrą problemą. Jie taip pat dažnai nori aptarti tai, kokio bendro neprivalomo požiūrio į problemą reikėtų laikytis, ir dėl jo sutarti išvadose.

Tarybos išvados taip pat yra labai dažnai naudojamos siekiant nustatyti Sąjungos ir valstybių poziciją išorės santykių srityje. Užsienio reikalų tarybos posėdžiai vyksta kas mėnesį, jiems pirmininkauja nuolatinis pirmininkas – vyriausiasis įgaliotinis, juose aptariama politinė ir saugumo padėtis visame pasaulyje. Ši taryba priima išvadas dėl regionų, dėl konkrečių šalių arba kompleksiniais klausimais (pvz., dėl žmogaus teisių arba cheminių ginklų).

Savo išvadose arba deklaracijose, atsižvelgdamos į konkretų atvejį, valstybės narės nustato savo tikslus, principus ar veiksmų planus. Tomis išvadomis imdamosi savo užsienio politikos veiksmų vadovaujasi Sąjungos valstybių vyriausybės.

IŠLAIDOS

2014–2020 m. ES finansinių išlaidų planas.

ekonomikos augimas

gamtos ištekliai

saugumas

išorės veiksmai

administravimas



KAIP VALSTYBĖS NARĖS PLANUOJA SĄJUNGOS BIUDŽETĄ IR PRIIMA DĖL JO SPRENDIMUS?

Kiekvienam projektui reikalingas biudžetas. Jei projektas yra didelės apimties, jam reikia ne tik metinio biudžeto, bet ir daugiamečio finansinio plano. Visus klausimus Briuselyje svarsto ir dėl jų susitaria pagrindiniai Sąjungos subjektai – Komisija, Europos Parlamentas ir valstybės narės Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje. Sąjungos biudžetas – ne išimtis.

Sąjunga turi septynerių metų finansinį planą, apimantį 2014–2020 m. laikotarpį. Šio plano tikslas – nustatyti bendrą finansinę šio laikotarpio septynių metinių biudžetų ribą ir tada paskirstyti lėšas pagal Sąjungos prioritetus. Dabartiniame plane septynerių metų visų mokėjimų riba yra 910 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 1 % visos valstybių narių ekonomikos vertės.

Sąjungos viešosios išlaidos sudaro apie 2,5 % valstybių narių visų viešųjų išlaidų. Apie 90 % Sąjungos biudžeto valstybių narių vyriausybės tiesiogiai išleidžia patvirtintiems projektams ir programoms. Komisija yra ta institucija, kuri valdo srautus ir yra teisiškai atsakinga už tinkamą lėšų valdymą.

Planas suskirstytas į septynias dalis – penkios iš jų yra politikos tikslai (likusios dvi dalys yra skirtos administracinėms išlaidoms). Kiekvienai iš septynių dalių nustatyta riba, taip užtikrinant, kad nebūtų viršyta bendra riba. Politikos tikslai yra tokie:

• 47 % – ekonomikos augimui•• darbo vietų kūrimo veiksmams (lėšos moksliniams tyrimams, inovacijoms, švietimui,

transeuropiniams energetikos tinklams, telekomunikacijoms ir transportui);•• solidarumui tarp žmonių ir regionų (lėšos investicijoms į skurdesnius regionus,

kad jie galėtų pasivyti kitus regionus);

http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/multiannual-financial-framework/


• 39 % – mūsų gamtos išteklių naudojimui siekiant tvaraus ekonomikos augimo (lėšos žemės ūkiui, žuvininkystei ir aplinkos apsaugai);

• 1,6 % – Sąjungos piliečių saugumui (lėšos sienų apsaugai, visuomenės sveikatai, vartotojų apsaugai, migracijos ir prieglobsčio klausimams);

• 6 % – išorės veiksmams (lėšos vystymuisi ir humanitarinei pagalbai ir kitiems užsienio politikos veiksmams).

Likę 6 % yra skirti administracinėms išlaidoms – didžiąją šių lėšų dalį sudaro Sąjungos organų išlaikymo (pastatų, personalo, įrangos) išlaidos. Tarybos sekretoriatas 8 % iš šios administracinėms išlaidoms skirtos sumos naudoja Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos veiklai remti. Septynerių metų plane taip pat tikslinga turėti tam

ES biudžeto lėšomis per ES struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą remiami labai įvairūs projektai. Iš viršaus, iš kairės į dešinę: naujas vidurinės mokyklos pastatas Pelvoje yra pirma istorijoje beveik energijos nevartojanti mokykla Estijoje; Poljanska aplinkkelis, juosiantis Škofja Lokos miestą Slovėnijoje: juo nukreipiamas didelis eismo srautas nuo siaurių viduramžiškų miesto gatvių; medinių valčių statybos mokykla Limerike (Airija) tęsia senas tradicijas; mokslas ir rinkodara padeda plėtoti naujas rinkas tradicinės Viduržemio jūros regiono vilnos produktams – įgyvendinamas projektas „MED-laine“ Sardinijoje (Italija); alaus darykla Komotinės mieste šiaurės Graikijoje gamina alų, dabar išplėtė veiklą ir pradėjo gaminti tradicinį gėrimą iš arbatos.


tikrus lankstumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervus. Šios lėšos buvo naudojamos, pavyzdžiui, ištikus gaivalinėms nelaimėms Sąjungoje (ekstremaliosios situacijos dėl potvynio ar žemės drebėjimo) arba veiksmams dėl netikėtos migracijos (sukurta sienų apsaugos tarnyba).

Diskusijos dėl finansinio plano vyksta taip pat intensyviai kaip ir diskusijos dėl Sąjungos prioritetų. Be finansinio plano Sąjungos tikslų ir prioritetų pasiekti neįmanoma.

Pasiūlymą Tarybai dėl dabartinio plano Komisija pateikė 2011 m. Planą valstybės narės nuodugniai išnagrinėjo Taryboje: darbas, kaip įprasta, vyko trimis lygmenimis (valstybių narių ekspertai darbo grupėse, nuolatiniai atstovai COREPER ir ministrai Taryboje). Tačiau atsižvelgdami į tai, kad šis planas yra svarbus strategiškai, valstybių narių vadovai Europos Vadovų Taryboje diskutavo ir nusprendė dėl pagrindinių skaičių – bendros sumos ir septynių dalių atskirų sumų. Tada, vadovaudamasi šiomis vadovų gairėmis, Taryba planą priėmė.

Balsuojant dėl šio plano taikoma vieningo balsavimo taisyklė – tai reiškia, kad dėl plano nesusitariama tol, kol jam prieštarauja nors viena valstybė narė. Jam turi pritarti ir Europos Parlamentas – tai reiškia, kad balsuoti „už“ turi dauguma iš jo 751 nario. Šių derybų piko 2013 m. birželio mėn. metu Europos Vadovų Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkai asmeniškai diskutavo ne vieną savaitę.

Derybos dėl dabartinio plano užtruko daugiau nei dvejus metus – nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo iki Europos Vadovų Tarybos gairių ir įvairių Tarybos ir Europos Parlamento teisės aktų priėmimo. Pagrindiniai rezultatai buvo šie:

• bendra 2014–2020 m. plane numatytų lėšų suma sumažinta 3,5 %, palyginti su 2007–2013 m. Tai pirmas kartas, kai naujas planas yra mažesnis už anksčiau buvusį;

• nors šis finansinis paketas sumažintas, daugiau lėšų skirta projektams, kuriais būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas (moksliniams tyrimams, inovacijoms, infrastruktūrai ir tinklams), tačiau mažiau lėšų skirta kitiems projektams (ypač žemės ūkiui ir investicijoms į skurdesnius regionus);

• daugiau lėšų skirta saugumui; jos dar kartą padidintos 2016 m. ir 2017 m. dėl migracijos krizės, panaudojant lankstumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervus. Daugiau lėšų skirta ir išorės veiksmams.

2015 m. ES pajamų šaltiniai.

bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis grindžiami įnašai

pajamos iš muitų ir kt.

PVM

kiti šaltiniai


Nacionalinės vyriausybės pajamas gauna iš mokesčių. Sąjunga mokesčių nerenka, bet gauna pajamas iš valstybių narių, kaip nurodyta toliau (2015 m. duomenimis):

• 70 % iš valstybių narių ekonominės gerovės (bendrųjų nacionalinių pajamų) dalies (apie 0,7 %);

• 13 % iš muitų už iš Sąjungai nepriklausančių šalių importuotas prekes ir iš cukraus gamybos mokesčių;

• 12 % iš valstybių narių surinkto PVM dalies;• 5 % iš įvairių šaltinių (įskaitant pajamų mokestį, išskaičiuojamą iš Sąjungos

darbuotojų atlyginimų, ir Sąjungai nepriklausančių šalių įnašus joms dalyvaujant Sąjungos programose).

Kiekvienas metinis biudžetas yra atskiras septynerių metų plano įgyvendinimo etapas. Komisija parengia biudžeto projektą. Taryba priima savo poziciją dėl projekto. Europos Parlamentas daro Tarybos pozicijos pakeitimus. Tada Taryba ir Europos Parlamentas susitinka derėtis dėl kompromiso.

Šiame metiniame biudžete septynerių metų planas atspindimas kaip metiniai veiksmai. Jis taip pat sudaro Sąjungai galimybę naudotis rezervais ir imtis lankstumo priemonių siekiant reaguoti į naujas aplinkybes. Pavyzdžiui, 2017 m. biudžeto dalis, skirta saugumui, buvo beveik padvigubinta iki 3 % visos sumos, kad būtų skirta lėšų sienų apsaugai, taip pat gerovei užtikrinti, mokymui ir kitoms reikmėms patenkinti dėl kilusios pabėgėlių ir imigracijos krizės.

PAJAMOS

Pirmininkas Donaldas Tuskas ir vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris įvyko 2017 m. birželio 1–2 d. Briuselyje.



IŠORĖS SANTYKIAI

Sąjunga kartu su tokiomis šalimis kaip JAV ir Kinija yra svarbi veikėja pasaulio arenoje. Ji yra viena iš didžiausių prekių ir paslaugų eksportuotojų ir importuotojų pasaulyje. Sąjunga ir jos valstybės narės teikia daugiau nei pusę pasaulio paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos. Ji remia taikų konfliktų sprendimą, tam pasitelkdama ne tik diplomatines priemones, bet ir žmones bei įrangą, kuriuos siunčia į konfliktų zonas, kad užkirstų kelią konfrontacijai arba palaikytų taiką.

Sąjunga aktyviai dalyvauja beveik visų tarptautinių organizacijų veikloje. Sąjunga itin aktyviai veikia savo rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, taip pat visuose žemynuose. Sąjungos veikla grindžiama jos vertybėmis ir interesais. Tai, be kita ko, yra laisva ir sąžininga prekyba, žmogaus teisės ir darnus vystymasis.

Išorės santykiai yra labai plati sritis, apimanti užsienio reikalus, saugumo politiką, gynybos politiką, prekybą, vystymąsi ir humanitarinę pagalbą. Pagal Sutartis valstybės narės išorės santykių srityje išlaiko didelę dalį nacionalinės autonomijos. Tačiau tam tikrose srityse, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos srityje, Sąjungos politikai vadovauja Komisija ir ji iš esmės taikoma vietoj nacionalinės prekybos politikos. Daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, paramos vystymuisi srityje, Sąjungos tikslas yra derinti savo veiksmus su valstybių narių politika ir užtikrinti, kad viskas darniai veiktų.

Bendrus Sąjungos prioritetus išorės santykių srityje valstybių narių vadovai nustato Europos Vadovų Taryboje. Jie buvo išdėstyti vos 300 žodžių 2014 m. birželio mėn. strateginėje darbotvarkėje. Kiekviename aukščiausiojo lygio susitikime diskutuojama dėl tam tikrų išorės santykių aspektų, o rezultatai apibendrinami išvadose.

Vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini stebi sraigtasparnių įgulų, dalyvausiančių būsimose ES ar NATO misijose, pratybas.


Eidamas Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas Donaldas Tuskas atstovauja Europos Sąjungai užsienio reikalų ir saugumo politikos srityje. Priklausomai nuo temos, jis glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos pirmininku arba su Sąjungos išorės santykių vadovu. Oficialus šios pareigybės pavadinimas yra „vyriausiasis įgaliotinis“ ir šiuo metu ją užima buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini. Į šias pareigas penkerių metų laikotarpiui ją paskyrė šalių vadovai. Ji dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, kuriuose teikia savo analizes, pasiūlymus ir gauna vadovų rekomendacijas dėl būsimų veiksmų.

Vyriausioji įgaliotinė pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, į kurią kas mėnesį susirenka valstybių narių užsienio reikalų ministrai. Užsienio reikalų taryba yra vienintelė Taryba, kurios pirmininkas pareigas eina penkerius metus, – visų kitų Tarybų pirmininkai pareigas eina šešis mėnesis. Užsienio reikalų taryboje vadovai nustato prioritetus. Jei reikalingas teisės aktas, Komisija teikia pasiūlymą Tarybai priimti sprendimą (kartais kartu su Europos Parlamentu). Vyriausioji įgaliotinė yra ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir gali pareikšti savo nuomonę rengiant pasiūlymą.

Vyriausioji įgaliotinė taip pat yra Sąjungos diplomatinės tarnybos – Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vadovė. Jos būstinė yra Briuselyje, šalia Tarybos ir Komisijos. Jos žinioje taip pat yra apie 140 delegacijų tinklas visame pasaulyje. Apie trečdalis darbuotojų yra valstybių narių užsienyje veikiančių tarnybų diplomatai. EIVT

jie dirba kaip laikinai skiriami darbuotojai. Kiti darbuotojai buvo perkelti iš Tarybos sekretoriato, Komisijos ir Europos Parlamento.

Užsienio reikalų taryba dažniau užsiima politikos formavimu nei teisėkūra. Ji tai daro Tarybos išvadų ir deklaracijų forma. Pasiūlymus dėl išvadų ir deklaracijų teikia Tarybos pirmininkė Federica Mogherini. Užsienio reikalų ministrai šiuos pasiūlymus svarsto, iš dalies keičia ir dėl jų susitaria.

Pagrindinis Sąjungos išorės santykių principas yra remti taikius ir taisyklėmis grindžiamus šalių santykius. Tai gali būti daroma tokiose didelėse organizacijose kaip Jungtinės Tautos (JT), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Arba tam gali būti pasitelkiami konkrečios srities organai, pavyzdžiui, JT klimato kaitos konvencija ar Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA).

Užsienio reikalų taryba vadovauja deryboms dėl Sąjungos tarptautinių susitarimų ir juos patvirtina. Tai gali būti susitarimai su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis arba su tarptautiniais organais (pvz., JT).

Daugelis šių susitarimų yra susiję su prekyba – Sąjunga yra sudariusi per 40 prekybos susitarimų su šalimis ir regionais visame pasaulyje ir derasi dėl kelių kitų susitarimų. Taryba suteikia įgaliojimus Komisijai, kuri veda derybas visos Sąjungos vardu.

https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage_en

EUFORALTHEA

Nuo 2004 m.

EULEXKosovas (*)

LibijaNuo 2013 m.

Nigeris

Atalanta

EUMMGruzija

Nuo 2005 m.

Karinės operacijos

Civilinės misijos

EUCAPSAHELMalis

OperacijaSOPHIANuo 2015 m.

Nuo 2013 m.

EUAMUkraina Nuo 2014 m.

EUAMIrakas

Susitarta2017 m.

EUPOLCOPPS

Nuo 2006 m.

Nuo 2008 m. Nuo 2008 m.

EUNAVFORMED

EUBAM

EUTMMalis

EUCAPSAHEL

Nuo 2012 m.

Nuo 2008 m.

EU NAVFOREUFOR RCA

Nuo 2014 m.

EUBAMRAFAH

© E

urop

ean

Uni

on, 2

017

missions_A1_2017.indd 1 11/08/2017 13:46

EUCAPSomalisNuo 2016 m.

EUTMSomalisNuo 2010 m.Nuo 2015 m.

ES misijos ir operacijos pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką

Centrinės Afrikos Respublika

Bosnija ir Hercegovina

Palestinos teritorijos

Palestinos teritorijos

(*) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.


Pasibaigus deryboms Taryba balsuoja dėl susitarimo pasirašymo ir sudarymo. Visiems tarptautiniams susitarimams, išskyrus susitarimus užsienio ir saugumo politikos srityse, reikia Europos Parlamento pritarimo.

Užsienio reikalų taryba taip pat gali nuspręsti pradėti operacijas vietoje įvairiose pasaulio dalyse. 2017 m. buvo vykdoma maždaug 15 operacijų, kuriose dalyvavo apie 5 000 personalo narių. Šios operacijos gali būti skirtos taikai palaikyti, užkirsti kelią konfliktams, teisinei valstybei remti, užkirsti kelią piratavimui ir prekybai žmonėmis arba JT ginklų embargui remti.

Priklausomai nuo to, ko reikia – ar ekspertinių žinių, ar įrangos – į operacijas gali būti įtraukta kariuomenė, policija, teisėjai ar civiliai. Tokiais atvejais operaciją vykdo profesionalūs darbuotojai iš valstybių narių, kurie naudoja savo įrangą (sraigtasparnius, laivus ir pan.).

2016 m. rugsėjo 21 d. Pirmininkas Donaldas Tuskas ES vardu kreipiasi į JT Generalinę Asamblėją.


Dauguma operacijų vykdoma Europos kaimyninėse šalyse arba Afrikoje. Kadangi Sąjunga pati neturi karinių ar policijos pajėgų ar nuolatinės biudžeto eilutės tokioms operacijoms, Užsienio reikalų taryba kiekvienos atskiros operacijos atveju susitaria dėl specialaus biudžeto. Kartais prie šių operacijų personalu ar įranga prisideda Sąjungai nepriklausančios šalys (pvz., Norvegija, Islandija ar Naujoji Zelandija).

Ne visada skiriamoji riba tarp išorės santykių ir vidaus politikos yra aiški. Tai pasakytina, pavyzdžiui, kalbant apie terorizmą, energetiką ar migraciją. Visais šiais klausimais vadovai Europos

Vadovų Taryboje, kuriai pirmininkauja Pirmininkas Donaldas Tuskas, nuolat stebi padėtį ir teikia strategines gaires. Kitame etape, priklausomai nuo klausimo ir to, kas yra sutarta Sutartyse, vadovaujamo vaidmens organizuojant bendrus veiksmus imasi Taryba, vyriausiasis įgaliotinis, Komisija arba valstybės narės.



TARYBOS DARBO STEBĖJIMAS

Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos darbą stebėti nesunku.

Asmenys, kurie naudojasi socialiniais tinklais, visada gali sekti visų pagrindinių Sąjungos subjektų veiklą.

• Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas turi Twitter, Facebook ir Flickr paskyras;

• ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos veiklą galima sekti Twitter, Facebook, Instagram, LinkedIn, YouTube ir kitur;

• šalis, pirmininkaujanti Tarybai šešis mėnesius, turi specialiai tam skirtą Twitter paskyrą: Estija (nuo 2017 m. liepos mėn.), Bulgarija (nuo 2018 m. sausio mėn.), Austrija (nuo 2018 m. liepos mėn.), Rumunija (nuo 2019 m. sausio mėn.), Suomija (nuo 2019 m. liepos mėn.);

• Federica Mogherini, pirmininkaujanti Užsienio reikalų tarybai, aktyviai naudoja Twitter.

Be socialinių tinklų, Tarybos sekretoriatas administruoja informatyvią ir prieinamą svetainę. Joje pateikiama naujausia informacija apie Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos veiklą, taip pat bendra informacija apie politikos priemones ir darbo metodus. Svetainėje taip pat galima rasti pranešimų spaudai ir užsiregistruoti nuolat gauti naujienas el. paštu bei SMS žinutėmis. Joje taip pat yra sekretoriato nuotraukų ir vaizdo įrašų archyvas.

http://www.consilium.europa.eu/lt/contact/social-media/

https://twitter.com/eucopresident

https://www.facebook.com/europeancouncilpresident

https://www.flickr.com/photos/europeancouncilpresident

https://twitter.com/eucouncil

http://www.facebook.com/eucouncil

https://instagram.com/eucouncil/

https://www.linkedin.com/company/eucouncil

http://www.youtube.com/eucouncil

https://www.eu2017.ee/

https://eu2018bg.bg/en/presidency-and-eu

https://twitter.com/FedericaMog

http://www.consilium.europa.eu/lt/home/

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/subscriptions/


Asmenys, kuriems įdomu sekti, pavyzdžiui, su atskiru teisės aktu, dėl kurio deramasi, susijusią pažangą, gali tai daryti Tarybos svetainėje. Visi oficialūs derybose naudojami dokumentai yra automatiškai įtraukiami į viešą registrą, į kurį kiekvienas gali patekti per šią svetainę.

Su dauguma dokumentų galima susipažinti vienu klavišo spustelėjimu. Kai kurių dokumentų atveju rodomas tik jų pavadinimas ir numeris – tada galima pateikti prašymą juos gauti. Taryba gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais tik dėl nedaugelio priežasčių; jos išdėstytos Tarybos ir Europos Parlamento priimtame ES teisės akte.

Norint sekti pažangą, susijusią su svarstomu teisės aktu, taip pat svarbu ieškoti informacijos Komisijos (kuri teikia pasiūlymus dėl teisės aktų) ir Europos Parlamento (kuris kartu su Taryba yra vienas iš daugumos teisės aktų leidėjų) svetainėse, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą.

Kelios naudingos priemonės padės sekti Tarybos darbą.• Kiekvienas Komisijos pasiūlymas turi numerį (tarpinstitucinę nuorodą), kurį taip pat

naudoja Taryba ir Europos Parlamentas. Įvedę šį numerį galėsite gauti visų oficialių dokumentų, kurie buvo parengti Taryboje diskusijoms dėl šio pasiūlymo, sąrašą. Šį numerį rasite pirmiausia atlikę paiešką pagal dalyką Tarybos dokumentų viešame registre.

• Viešame registre pateikiamos visų posėdžių visais trimis darbo Taryboje lygmenimis (ministrų, COREPER ir darbo grupių) darbotvarkės. Iš jų matyti, kada ir kokiu lygmeniu pasiūlymas yra svarstomas.

• Darbotvarkėse išvardyti dokumentai, kurie yra svarstomi. Daugelį iš šių dokumentų galima tiesiogiai parsisiųsti, o jei ne – tuomet galima pateikti prašymą juos gauti.

Ministrai, diskutuodami dėl teisės akto projekto arba priimdami dėl jo sprendimą, turi tai daryti viešai. Tai reiškia, kad dalis jų posėdžių tiesiogiai transliuojami internetu Tarybos svetainėje. Apie šiuos viešus posėdžius pranešama iš anksto; tvarkaraštis skelbiamas svetainėje. Šios transliacijos internetu yra labai gera proga pamatyti, kaip dirba ES valstybių narių ministrai.

Taigi, norint gauti naujienų antraštes ir žinutes, patartina sekti Europos Vadovų Tarybos, Tarybos ir jai pirmininkaujančių valstybių narių veiklą socialiniuose tinkluose ir sklaidos kanaluose arba užsiregistruoti gauti SMS žinutes ir pranešimus el. paštu iš Tarybos svetainės. Svetainė taip pat yra labai geras bendros informacijos šaltinis.

Norint gauti išsamesnės informacijos apie vykstančius debatus, Tarybos viešame registre galima nemokamai susipažinti su posėdžių darbotvarkėmis ir oficialiais posėdžių dokumentais. Norint daugiau sužinoti apie derybas, kurios jau yra pasibaigusios, labai naudingas yra tas pats registras, taip pat didelis pranešimų spaudai, nuotraukų ir vaizdo įrašų archyvas Tarybos svetainėje.

http://www.consilium.europa.eu/register/lt/content/int/?lang=EN&typ=ADV

http://ec.europa.eu/index_lt.htm

http://www.europarl.europa.eu/portal/lt


http://video.consilium.europa.eu/lt/webcasts

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/

https://tvnewsroom.consilium.europa.eu/

https://tvnewsroom.consilium.europa.eu/

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių: svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį: Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai

gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

Print PDF

ISBN 978-92-824-6029-0 ISBN 978-92-824-6047-4

doi:10.2860/577912 doi:10.2860/52728

QC-06-16-343-LT-C QC-06-16-343-LT-N

Documents

EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA