Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba metams einant

EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR ES TARYBA METAMS EINANTSprendimų priėmimas ir teisėkūra Europos integracijos procese

Pranešimas

Šį leidinį parengė Tarybos generalinis sekretoriatas ir jis yra tik informacinio pobūdžio. Už jį nėra atsakingos nei ES institucijos, nei valstybės narės.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą, apsilanky-kite šioje interneto svetainėje:www.consilium.europa.euarba kreipkitės į Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnybą:Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 56 50Faks. +32 (0)2 281 49 [email protected]/infopublic

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikiama svetainėje www.europa.eu.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2016

Print ISBN 978-92-824-5311-7 doi:10.2860/602576 QC-04-18-220-LT-CPDF ISBN 978-92-824-5314-8 doi:10.2860/183288 QC-04-18-220-LT-N

© Europos Sąjunga, 2016Leidžiama pakartotinai naudoti nurodžius šaltinį.

© Archives nationales (France); © Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Batty Fischer; © Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Théo MeyDėl leidimo pakartotinai naudoti šią medžiagą reikia tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektą.

Viršelio nuotrauka: Jerónimos vienuolynas Lisabonoje (Portugalija) 2007 m. gruodžio 13 d., Lisabonos sutarties pasirašymo jame dieną

Printed in Luxembourg

www.consilium.europa.euApsilankykite mūsų svetainėje:

mailto:[email protected]

http://www.consilium.europa.eu/infopublic

http://www.europa.eu

http://www.consilium.europa.eu

© Europos Sąjunga

EUROPOS VADOVŲ TARYBA IR ES TARYBA METAMS EINANTSprendimų priėmimas ir teisėkūra Europos integracijos procese

© Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Théo Mey

„Ministrų Tarybai tenka vaidmuo, apimantis koordinavimą ir tarpi-ninkavimą. Ji yra sąsaja tarp dviejų suverenitetų – viršvalstybinio ir nacionalinio. Bendrijos interesus ji privalo saugoti taip pat, kaip ir atskirų valstybių interesus, ir taip juos derinti, kad būtų tinkamai at-sižvelgta tiek į vienus, tiek į kitus.“

Kanclerio Konrado Adenauerio kalba pirmajame Europos anglių ir plieno ben-drijos specialiosios tarybos posėdyje (1952 m. rugsėjo 8 d., Liuksemburgas)

< Ankstesniuose dviejuose puslapiuose:

Kancleris Konradas Adenaueris (pirmos eilės viduryje) ir kiti ministrai lipa Liuksemburgo Hôtel de Ville laiptais dalyvauti Specialiosios tarybos steigiamajame posėdyje (1952 m. rugsėjo 8 d.)

Sausis 2016 | LT | EuropoS VadoVų Taryba ir ES Taryba mETamS EinanT 5

TURINYS

Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

1. Europos Vadovų Taryba1.1. Europos Vadovų Taryba Sutartyse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111.1.1. Pirmieji žingsniai rengiant ES aukščiausiojo lygio susitikimus . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111.1.2. Suvestinis Europos aktas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 151.1.3. Mastrichto sutartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 151.1.4. Amsterdamo ir Nicos sutartys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161.1.5. Lisabonos sutartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 171.2. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191.2.1. Europos Vadovų Tarybos susitikimai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai . . . . . . . . . . . . 201.2.2. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211.2.3. Dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

2. Europos Sąjungos Taryba2.1. Europos Sąjungos Taryba Sutartyse. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252.1.1. Pirmosios Sutartys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252.1.2. „Tuščios kėdės“ krizė ir Liuksemburgo kompromisas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 292.1.3. Sujungimo sutartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 302.1.4. Mastrichto sutartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 312.1.5. Lisabonos sutartis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 312.2. Tarybos darbo rengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 332.2.1. Nuolatinių atstovų komitetas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 332.2.2. Komitetai ir darbo grupės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 352.2.3. Generalinis sekretoriatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

3. priedaiI ES sutartys. Pagrindinės reformos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39II Plėtros procesas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43III Aukščiausiojo lygio susitikimų, Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir euro

zonos aukščiausiojo lygio susitikimų chronologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45IV Balsavimo ES Taryboje sistemos raida . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55V ES Tarybos generaliniai sekretoriai ir Generalinio sekretoriato raida . . . . . . . . . . . . 63

© Europos Sąjunga

„Pasibaigus deryboms kiekviena šalis turėtų būti ką nors laimėjusi. (...) Būdamas Europos Vadovų Tarybos pirmininku atidžiai išklausysiu kiekvieno ir užtikrinsiu, kad mūsų svarstymai kiekvienam duotų rezultatų. Buvo daug diskutuojama būsimo (...) pirmininko veiklos pobūdžio klausimu, tačiau galimas tik vienas veiklos pobūdis, grindžiamas dialogu, sutarimu ir veiksmais.“

Hermano Van Rompuy’aus (kairėje) padėkos kalba jį paskyrus pirmuoju nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku (2009 m. lapkričio 19 d.)

< Ankstesniuose dviejuose puslapiuose:

ES skirta 2012 m. Nobelio taikos premija už tai, kad ji šešis dešimtmečius prisidėjo skatinant Europoje taiką ir susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises, Oslas (Norvegija), 2012 m. gruodžio 10 d. Iš kairės į dešinę: Europos Vadovų Tarybos, Komisijos ir Parlamento pirmininkai Hermanas Van Rompuy’us, José Manuelis Barroso ir Martinas Schulzas priėmė premiją visų ES piliečių vardu.


ĮVADAS

Šioje brošiūroje apžvelgiamas Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos atsiradimas ir isto-rija ES sutartyse, nuo pat ištakų Paryžiaus sutartyje iki Lisabonos sutarties. Apžvelgiami tiek teisiniai, tiek politiniai aspektai. Ši brošiūra skirta visiems, kas domisi Europos inte-gracijos istorija, visų pirma akademinei visuomenei, mokslo darbuotojams ir žiniasklai-dos atstovams.

Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba, dar vadinama (Ministrų) Taryba arba – neoficialiai – Taryba, yra du pagrindiniai ES sprendimų priėmimo proceso dalyviai. Jų nereikėtų painioti su Strasbūre įsikūrusia žmogaus teisių ir kultūros organizacija Europos Taryba. Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos darbas ir sprendimai turi įtakos visų Europos pi-liečių gyvenimui ir jų poveikis juntamas toli už Europos ribų.

Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro valstybių ar vyriausybių vadovai ir kuriai pirminin-kauja nuolatinis pirmininkas, nustato ES darbo politines gaires ir prioritetus. Jos ištakos – valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai, kurių pirmasis buvo surengtas 1961 m. va-sario mėn. Paryžiuje. Europos Vadovų Taryba buvo sukurta 1974 m. gruodžio mėn., o įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ji tapo oficialia ES institucija. Per visą ilgą Europos Vadovų Tarybos gyvavimo istoriją jai teko lemiamas vaidmuo vykdant Europos integraciją. Jos istorija atspindi visos ES istoriją – jos politikos kryptis ir siekius, krizes ir pažangą.

ES Taryba, kurią sudaro valstybių narių atstovai ir kuriai dažniausiai pirmininkauja ro-tacijos tvarka šešis mėnesius pirmininkaujančios valstybės narės atstovas, nagrinėja ES teisės aktus, derasi dėl jų ir juos priima, taip pat derina politiką. Dažniausiai ji prii-ma bendrus sprendimus su Europos Parlamentu. Nors sprendimų priėmimo procesai Sąjungoje, kurią sudaro 28 valstybės narės, kartais yra sudėtingi, jie tampa vis skaidresni ir atviresni visuomenei.

Politiniu ir administraciniu požiūriu Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą natūraliai sieja glaudūs ryšiai. Tačiau Europos Vadovų Taryba nėra tiesiog Tarybos tąsa ar aukštesnio lygio Taryba. Kiekvienai iš jų tenka atskiras vaidmuo ES institucinėje struktūroje.

Jei perskaitę šią brošiūrą norėtumėte toliau gilintis į Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos istoriją arba susipažinti su susijusiais dokumentais, galite tai padaryti mūsų in-terneto svetainėje ir mūsų archyvuose1.

1 www.consilium.europa.eu/lt/documents-publications. Skaitytojus visų pirma kviečiame susipažinti su trimis istorinėmis brošiūromis ir plakatais, kuriuos galima atsisiųsti iš Tarybos interneto svetainės: „Europos Vadovų Taryba. 50 metų aukščiausiojo lygio susitikimų“ (2011 m. gruodžio mėn.); „Europos Sąjungos Taryba. 1952–2012 m.: šešiasdešimt teisėkūros ir sprendimų priėmimo metų“ (2013 m. liepos mėn.) ir „Teisinė Sąjunga: nuo Paryžiaus iki Lisabonos. Europos Sąjungos sutarčių istorija“ (2012 m. kovo mėn.).

http://www.consilium.europa.eu/lt/documents-publications/

© Europos Sąjunga


Aukščiausiojo lygio konferencija, 1961 m. vasario 10–11 d., Paryžius (Prancūzija)

© Archives nationales (France)

1. EUROPOS VADOVŲ TARYBA

1.1. EUROPOS VADOVŲ TARYBA SUTARTYSE

1.1.1. pirmieji žingsniai rengiant ES aukščiausiojo lygio susitikimusNors valstybių ar vyriausybių vadovus suburiantis forumas oficialia ES institucija tapo tik 2009 m., valstybių ar vyriausybių vadovai daug prisidėjo pradedant ir vėliau plėto-jant Europos integraciją.

Prancūzijos Ministrų tarybos pirmininko Guy Mollet kvietimu šešių Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) valstybių narių vadovai susitiko 1957 m. vasario 19–20 d. Paryžiuje, kad išspręstų likusias problemas, susijusias su Romos sutarčių projektais.

Įsigaliojus Romos sutartims (1958 m.), idėją rengti aukščiausiojo lygio susitikimus vėl atgaivino Prezidentas Charles’is de Gaulle’is. 1961 m. vasario mėn. Paryžiuje jis surengė pirmąjį šešių Europos Bendrijų valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų aukš-čiausiojo lygio susitikimą.

Šio pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas buvo „apsvarstyti glaudesnio politinio bendradarbiavimo organizavimui tinkamas priemones“2. Aukščiausiojo lygio susitiki-muose buvo galima trumpam atsitraukti nuo Bendrijos sistemos, pakilti virš jos ir aptar-ti svarbius klausimus, kurie nebuvo nagrinėti Paryžiaus ir Romos sutartyse, pavyzdžiui, tam tikrų santykių su trečiosiomis valstybėmis aspektų klausimus.

2 Aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimas spaudai.

12 EuropoS VadoVų Taryba ir ES Taryba mETamS EinanT | LT | Sausis 2016

1961 m. liepos mėn. įvykusiame Bonos aukščiausiojo lygio susitikime šešios valstybės narės toliau nagrinėjo glaudesnio politinio bendradarbiavimo idėją ir pareiškė: „valsty-bių ar vyriausybių vadovai (...) nusprendė (...) reguliariai rengti posėdžius, kurių tikslas – pasikeisti nuomonėmis, suderinti politiką ir susitarti dėl bendrų pozicijų, kad būtų ska-tinama Europos politinė vienybė“3.

Nepaisant užmojų, siekiant politinės sąjungos susidurta su keliomis nesėkmėmis – tai pirmiausia vadinamųjų Fouchet planų4 žlugimas 1961–1962 m., nesutarimai dėl pir-mosios plėtros 1963 m. ir 1967 m. ir vadinamoji „tuščios kėdės“ krizė 1965–1966 m., kai Prancūzija nusprendė nedalyvauti Tarybos ir jos organų posėdžiuose.

Šiomis sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis valstybių ar vyriausybių vadovų susitiki-mai nebuvo rengiami iki 1967 m. gegužės mėn., kuomet surengtas Romos aukščiausio-jo lygio susitikimas tapo proga oficialiai paminėti EEB ir Euratomo sutarčių pasirašymo dešimties metų sukaktį.

Naujas stimulas suteiktas ir Bendrija vėl atgaivinta 1969 m. gruodžio mėn. surengtame Hagos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame pirmą kartą dalyvavo Komisija. Šiame aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimai pirmiausia sudarė sąlygas priimti sprendimą, kuriuo Bendrijai suteikti nuosavi finansiniai ištekliai, pradėti bendradarbia-vimą užsienio politikos srityje (politinis Europos bendradarbiavimas, pradėtas pirmą-ja Davignono ataskaita) ir į Bendriją įstoti Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei. Visi šie žingsniai kartu buvo Bendrijos „išbaigtumas, glaudinimas, plėtra“. Trys naujosios narės buvo pakviestos dalyvauti 1972 m. spalio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime prieš joms oficialiai įstojant 1973 m. sausio mėn.

1973 m. gruodžio mėn. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime numatyta aukš-čiausiojo lygio susitikimus rengti kaskart atsiradus poreikiui. Praėjus vieniems me-tams, 1974 m. gruodžio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime, kurį surengė Prezidentas Valéry Giscard’as d’Estaing’as, įsteigta Europos Vadovų Taryba ir apibrėžtas jos vaidmuo.

Europos Vadovų Tarybai pavesta spręsti klausimą, susijusį su „būtinybe turėti visuminį požiūrį į vidaus problemas, kurios kyla siekiant Europos vienybės, ir į problemas, su kuriomis Europa susiduria iš išorės“5. Šiuo akivaizdžiai politiniu vaidmeniu atitrūkta nuo iš esmės techninio bei ekonominio Europos kūrimo nuo 1957 m. pobūdžio ir jis papil-dytas. Valstybių ar vyriausybių vadovai, lydimi užsienio reikalų ministrų, nuo šiol turėjo susitikti „tris kartus per metus ir kiekvieną kartą, kai tai bus reikalinga“6.

Europos Vadovų Taryba pirmą kartą susitiko 1975 m. kovo mėn. Dubline. Nuo šiol ji turėjo būti Europos projekto kūrimo politinis centras, nepaisant to, kad jos teisinis pa-grindas Sutartyse atsirado tik daugiau nei po dešimtmečio.

3 Aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimas spaudai.

4 Christianas Fouchet pirmininkavo 1961 m. vasario mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime įsteigtam komitetui, kuriam buvo pavesta nagrinėti problemas, susijusias su Europos bendradarbiavimu, ir kuriam 1961 m. liepos mėn. Bonos aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ar vyriausybių vadovai pavedė „teikti jiems pasiūlymus dėl priemonių, kurios kuo greičiau leistų jų tautų sąjungai suteikti oficialų statusą“ (oficialus pareiškimas, 1961 m. liepos 18 d., Bona).

5 Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimas spaudai.

6 Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimas spaudai.


Europos Vadovų Taryba, 1975 m. kovo 10–11 d., Dublinas (Airija)

© Europos Sąjunga

Greitai Europos Vadovų Taryba tapo dėmesio centru sprendžiant iš pažiūros neišspren-džiamas krizes, vieta, kur gimsta didelių pastangų reikalaujantys sprendimai, ir tolesnės pažangos siekiant integracijos esminiu politiniu varikliu.

Devintajame dešimtmetyje būtent Europos Vadovų Taryba sudarė sąlygas Europai įveikti kliūtis biudžeto ir žemės ūkio srityse. Lemiamas momentas buvo 1984 m. bir-želio mėn. Fontenblo Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Šiame susitikime ne tik pavyko išspręsti šiuos klausimus priimant priemonių rinkinį, bet ir nustatytos tolesnės integracijos gairės, pavedant ad hoc komitetui7 „teikti pasiūlymus apie tai, kaip užtikrinti geresnį Europos bendradarbiavimo veikimą tiek su Bendrija, tiek su politiniu (...) ben-dradarbiavimu susijusiais klausimais“8.

Po metų, 1985 m. birželio mėn., dėl šio komiteto ataskaitos diskutuota Milano Europos Vadovų Tarybos susitikime. Susitikimo metu balsų dauguma nuspręsta sušaukti tarpvy-riausybinę konferenciją ir peržiūrėti sutartis, pirmiausia dėl bendrosios rinkos sukūrimo, Bendrijų institucijų veikimo, judėjimo laisvės ir bendros užsienio ir saugumo politikos.

Nors tarpvyriausybinė konferencija ir skyrėsi nuo Europos Vadovų Tarybos, jos sudėtis ir struktūra buvo pakankamai panašios, kad jos darbas būtų laikomas valstybių ar vyriau-sybių vadovų tolesniu siekiu, kad tai būtų esminis forumas, kuriame būtų sprendžiama dėl Europos integracijos pobūdžio ir kelio.

7 Vadinamasis Dooge komitetas, kartais dar vadinamas Spaak II komitetu (aliuzija į komitetą, įsteigtą vadovaujantis 1955 m. Mesinos konferencijos rezoliucija).

8 Pirmininkaujančios valstybės narės parengtos 1984 m. birželio mėn. Fontenblo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

© Europos Sąjunga


< Mastrichto sutarties pasirašymas Mastrichte (Nyderlandai), 1992 m. vasario 7 d.

1.1.2. Suvestinis Europos aktasTarpvyriausybinės konferencijos darbo rezultatai buvo pagrindinė diskusijų tema 1985 m. gruodžio mėn. Liuksemburge įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitiki-me. Liuksemburge pasiektu politiniu susitarimu sudarytos sąlygos priimti Suvestinį Europos aktą. Suvestiniu Europos aktu, įsigaliojusiu 1987 m. liepos 1 d., į vieną doku-mentą sujungti Bendrijų sutarčių pakeitimai ir tekstas dėl bendradarbiavimo užsienio politikos srityje.

Atsižvelgiant į politinę realybę, priėmus Suvestinį Europos aktą, Europos Vadovų Taryba įgijo Sutartyje nurodytą teisinį pagrindą – jame įtvirtintas jos buvimas ir apibrėžta jos sudėtis: „Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir Europos Bendrijų Komisijos pirmininkas. Jiems padeda užsienio reikalų ministrai ir Komisijos narys. Europos Vadovų Taryba renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus.“

Suvestiniame Europos akte neapibrėžti Europos Vadovų Tarybos įgaliojimai ir oficialiai nepatvirtintas jos institucinis statusas. Tačiau nė vienas iš šių veiksnių nesukliudė jai vė-liau prisidėti prie svarbiausių Europos integracijos poslinkių. Keliuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose buvo padaryti ryžtingi žingsniai kuriant ekonominę ir pinigų są-jungą (EPS), pavyzdžiui, 1988 m. birželio mėn. Hanoveryje įvykusiame susitikime.

1.1.3. mastrichto sutartis1989 m. gruodžio mėn. Strasbūro Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatyta, kad 1990 m. gruodžio mėn. veiklą pradės tarpvyriausybinė konferencija EPS klausimais. 1990 m. balandžio mėn. Dublino neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime pradėti kitos tarpvyriausybinės konferencijos dėl politinės sąjungos parengiamie-ji darbai. Šios dvi tarpvyriausybinės konferencijos veiklą pradėjo vykstant 1990 m. gruodžio mėn. Romos Europos Vadovų Tarybos susitikimui. 1991 m. gruodžio mėn. Mastrichto Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo sutarta dėl naujos sutarties, pava-dintos Europos Sąjungos sutartimi (ES sutartis) arba Mastrichto sutartimi, kurioje šios dvi sritys turėjo būti sujungtos į vieną dokumentą.

Mastrichto sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Ja buvo sukurta išplėstu Bendrijos ramsčiu grindžiama Europos Sąjunga; Mastrichto sutartimi, be kita ko, numatyta įsteig-ti EPS ir nustatyti du naujus ramsčius – bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR) ramsčius.

Be to, šioje sutartyje nurodytas Europos Vadovų Tarybos vaidmuo. Joje oficialiai įtvirtin-ta praktika, kad Europos Vadovų Tarybai pirmininkauja Tarybai pirmininkaujančios vals-tybės narės valstybės arba vyriausybės vadovas. Be to, atsižvelgiant į kintantį Europos Parlamento vaidmenį, šioje sutartyje numatyta, kad Europos Vadovų Taryba po visų savo susitikimų Parlamentui teikia pranešimą ir metinį rašytinį pranešimą apie ES pa-darytą pažangą.

Galiausiai Mastrichto sutartimi pradėta tiksliau apibrėžti Europos Vadovų Tarybos ga-lias: „Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos plėtrą ir nustato jos bendras po-litines gaires“. Šis patikslinimas buvo ir platus, ir glaustas, apimantis nuo 1975 m. atlieka-mą vaidmenį: nustatytas pačios Sąjungos plėtros kelias ir strateginis politinis pagrindas,


kuriuo remdamosi turėtų dirbti Sąjungos institucijos. Tai, kad Europos Vadovų Taryba vėliau nustatė bendras ekonominės politikos gaires, tapo kitu šios jos funkcijos pavyzdžiu.

1.1.4. amsterdamo ir nicos sutartys1996 m. kovo mėn. Turino Europos Vadovų Tarybos susitikime tarpvyriausybinei konfe-rencijai buvo suteikti įgaliojimai peržiūrėti Mastrichto sutartį. Tų pačių metų spalio mėn. Dublino neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime deryboms suteiktas naujas postūmis. Neišspręsti klausimai buvo nagrinėjami 1997 m. birželio mėn. Amsterdamo Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame buvo sudarytos sąlygos 1997 m. spalio 2 d. pasirašyti Amsterdamo sutartį, o 1999 m. gegužės 1 d. jai įsigalioti.

Amsterdamo sutartyje tiksliau apibrėžti Europos Vadovų Tarybos įgaliojimai BUSP srityje: „Europos Vadovų Taryba nustato bendros užsienio ir saugumo politikos, įskai-tant gynybinio pobūdžio reikalus, principus ir bendras gaires. (Ji) sprendžia Sąjungos bendros strategijos, įgyvendinamos tose srityse, kuriose valstybės narės turi bendrų svarbių interesų, klausimus“. Europos Vadovų Tarybos vaidmens šioje politikos srityje svarbą padidino įvykiai buvusiojoje Jugoslavijoje; ji atsispindėjo Pertšacho (1998 m. spalio mėn. įvykęs neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas), Kelno (1999 m. birželio mėn.) ir Helsinkio (1999 m. gruodžio mėn.) Europos Vadovų Tarybos susitikimuose. Amsterdamo sutartimi buvo sukurta vyriausiojo įgaliotinio bendrai už-sienio ir saugumo politikai pareigybė, kad jis atstovautų ES pasaulinėje arenoje, taip pat nuspręsta, kad ES Tarybos generalinis sekretorius eis ir vyriausiojo įgaliotinio pareigas. Todėl tuometinis Tarybos generalinis sekretorius Jürgenas Trumpfas tapo pirmuoju vy-riausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai, bet jis šias pareigas ėjo tik kelis mėnesius. 1999 m. birželio mėn. Kelno Europos Vadovų Tarybos susitikime gene-raliniu sekretoriumi ir vyriausiuoju įgaliotiniu paskirtas Javieras Solana. Pasitraukęs iš NATO generalinio sekretoriaus pareigų, jis pradėjo eiti šias dvigubas pareigas tų pačių metų spalio mėn.

Įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, 1999 m. spalio mėn. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimas buvo skirtas „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ES“ sukūrimui. Buvo nuspręsta vykdyti „bendrą ES prieglobsčio ir migracijos politiką“ ir sudarytos są-lygos paspartinti policijos ir teismų bendradarbiavimą – šis užmojis tapo dar labiau neatidėliotinas po rugsėjo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykdytų teroro aktų.

2000 m. kovo mėn. Lisabonos neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime priim-ta strategija didesniam Europos ekonomikos konkurencingumui užtikrinti. Šiuo tikslu visų pirma numatyta įvesti naują atvirą koordinavimo visais lygiais metodą, pagal kurį „labiau sustiprinamas Europos Vadovų Tarybos vadovaujamas ir koordinuojamas vaid-muo, kad būtų užtikrinta nuoseklesnė strateginė pažangos kryptis bei veiksminga jos priežiūra“. Buvo nuspręsta, kad kiekvieną pavasarį bus rengiami Europos Vadovų Tarybos susitikimai siekiant užtikrinti šios veiklos tęstinumą.

Nuo 1999 m. Europos Vadovų Taryba pradėjo reformų procesą, visų pirma rengiantis ES plėtrai. Tokiu būdu po debatų šiais klausimais Helsinkio (1999 m. gruodžio mėn.), Geteborgo (2001 m. birželio mėn.) ir Barselonos (2002 m. kovo mėn.) Europos Vadovų Tarybos susitikimuose 2002 m. birželio mėn. Sevilijos Europos Vadovų Tarybos susiti-kime pareikšta, kad „pritariama konkrečioms priemonėms, kurios, nekeičiant Sutarčių,


būtų taikomos Europos Vadovų Tarybos (…) ir Tarybos organizavimui ir veikimui“9. Šios priemonės buvo susijusios su Europos Vadovų Tarybos susitikimų rengimu, eiga ir to-lesne susijusia veikla, taip pat jų išvadomis.

Prie 2001 m. vasario 26 d. Nicos sutarties baigiamojo akto pridėtoje deklaracijoje Nr. 22 numatyta, kad „nuo 2002 m. po vieną Europos Vadovų Tarybos susitikimą kiekvieną pirmininkavimo laikotarpį bus rengiama Briuselyje. Kai Europos Sąjungą sudarys aštuo-niolika narių, visi Europos Vadovų Tarybos susitikimai bus rengiami Briuselyje“10. Sutartis sudaryta po keturias dienas trukusių derybų 2000 m. gruodžio mėn. Nicos Europos Vadovų Tarybos susitikime11. Sudėtingas Nicos sutarties gimimo procesas paskatino peržiūrėti darbo metodus ir ieškoti proceso, kuris apimtų daugiau nei vien valstybių ar vyriausybių vadovų diplomatinį pasitarimą.

Lakeno deklaracijoje, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2001 m. gruodžio mėn., nu-matyta sušaukti Konventą dėl Europos ateities. Vadinamosios konstitucinės sutarties projektu, kurį Konventas Europos Vadovų Tarybai perdavė 2003 m. liepos mėn., savo veikloje rėmėsi 2003 m. spalio mėn. sušaukta tarpvyriausybinė konferencija. Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas buvo pasirašytas 2004 m. spalio 29 d.

Tačiau nepalankūs referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose rezultatai reiškė, kad 2005 m. sutartis nebuvo ratifikuota. Atsižvelgdami į šią nesėkmę, valstybių ar vyriausy-bių vadovai 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime pirmininkaujant Liuksemburgui priėmė deklaraciją, kuria pradėtas vienų metų svarstymo laikotarpis. Minint Romos sutarties 50-metį priimtoje Berlyno deklaracijoje, kuria atsakyta į Austrijai pirmininkaujant 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ar vyriausybių vadovų pateiktą prašymą, išreikštas tikslas „iki 2009 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų atnaujinti bendrą ES pagrindą“. Pirmininkaujant Vokietijai 2007 m. birželio mėn. surengtame Europos Vadovų Tarybos susitikime susitarta dėl įgaliojimų tarpvyriausybinei konferencijai, kuri turi būti sušaukta siekiant iš dalies pakeisti galio-jančias Sutartis. Šio proceso metu parengta sutartis pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje.

1.1.5. Lisabonos sutartisŠi nauja reformų sutartis pakeitė Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą. Ji įsiga-liojo 2009 m. gruodžio 1 d. Ja padaryta ir Europos bendrijos steigimo sutarties (Romos sutarties), ir Europos Sąjungos sutarties (Mastrichto sutarties) pakeitimų. Europos bend-rijos steigimo sutartis tada pervadinta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

Lisabonos sutarties tikslas buvo padidinti ES institucijų veiksmingumą ir padaryti jas demokratiškesnes. Svarbūs pakeitimai buvo ES teisinio subjektiškumo įtvirtinimas ir tai, jog numatyta, kad Europos Vadovų Taryba turės nuolatinį pirmininką, kurį jos nariai išsirenka dvejų su puse metų kadencijai ir kuris gali būti perrenkamas dar vienai kaden-cijai. Be to, Sutartimi sukurta ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo

9 Pirmininkaujančios valstybės narės parengtos 2002 m. birželio mėn. Sevilijos Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

10 2003 m. birželio mėn. Salonikų Europos Vadovų Tarybos susitikimas buvo paskutinis susitikimas, surengtas ne Briuselyje. Vėliau, užuot nurodžius susitikimų vietą (taip buvo iki Lisabonos sutarties, kurioje numatytas nuolatinis pirmininkas, įsigaliojimo), bus nurodoma jų data ir pirmininkaujanti valstybė narė.

11 Nicos Europos Vadovų Tarybos susitikimas iki šiol tebėra ilgiausiai trukęs susitikimas.

© Europos Sąjunga

politikai pareigybė (jis skiriamas penkerių metų kadencijai; šį postą užimantis asmuo taip pat pirmininkauja Užsienio reikalų tarybos posėdžiams ir yra Europos Komisijos pir-mininko pavaduotojas) ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Europos Parlamento įgaliojimai buvo dar labiau išplėsti. Taryboje nustatyta nauja dvejopos daugumos siste-ma, taikytina nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (žr. IV priedą), o jos taikymas išplėstas, taikant ją vis daugiau sričių, palyginti su ankstesne sistema. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, o valstybėms narėms pirmą kartą numatytas teisinis pagrindas išstoti iš ES (ES sutarties 50 straipsnis). Be to, Europos Vadovų Tarybai suteikti įgaliojimai paprasta balsų dauguma priimti sprendimą dėl tarpvyriausybinės konferen-cijos sušaukimo Sutartims iš dalies pakeisti.

Niekada nebuvo siekiama, kad Lisabonos sutartis būtų suprantama kaip atskiras doku-mentas, todėl 2010 m. ir 2012 m. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelb-tos suvestinės Sutarčių redakcijos su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi.

Lisabonos sutartimi Europos Vadovų Tarybai oficialiai suteiktas ES institucijos statusas. Tokiu būdu patvirtintas esamas jos atskyrimas nuo ES Tarybos – tai reiškia, kad ji turi laikytis visų ES institucijoms taikomų nuostatų. Pavyzdžiui, retais atvejais priimdama privalomus teisės aktus ji privalo laikytis Sutartyje numatyto teisinio pagrindo, o dėl jos aktų gali būti pareiškiami ieškiniai Teisingumo Teisme. Galiausiai, paskutinis žingsnis atsisakant aukščiausiojo lygio susitikimų neformalaus pobūdžio – Lisabonos sutarties


įsigaliojimo dieną Europos Vadovų Taryba, tapdama nauja institucija, patvirtino savo darbo tvarkos taisykles12.

ES institucinėje struktūroje Europos Vadovų Taryba užima ypatingą padėtį kaip strate-ginė ir politinė institucija. Ji apibrėžia Sąjungos ateities kryptį, jos prioritetus ir politines bei ekonomines strategijas. Tačiau Europos Vadovų Taryba „nevykdo teisėkūros funkci-jų“13; teisėkūros procese savo atitinkamus vaidmenis atlieka Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija.

Nuo to laiko, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, Europos Vadovų Taryba dalyvauja ES pri-imant visus pagrindinius sprendimus, kai sprendžiami vidaus ir tarptautiniai klausimai ekonomikos, finansų ir pinigų, prieglobsčio ir imigracijos, plėtros, vystomojo bendra-darbiavimo ir tarptautinių santykių srityse. Nuo pat pradžių jos politikos sprendimai ir vadovavimas prisidėjo prie pažangos vykdant Europos integraciją; tai buvo itin svarbu užklupus krizėms.

1.2. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PIRMININKAS

Mastrichto sutartimi nustačius ir Lisabonos sutartimi patvirtinus strateginį Europos Vadovų Tarybos vaidmenį, atsirado poreikis, kad jos darbas būtų rengiamas ir jam būtų vadovaujama esant stabilesniam ir labiau nuolatiniam pirmininkavimui nei pirmininka-vimas Tarybai rotacijos tvarka. Todėl Lisabonos sutartimi buvo sukurta terminuota nuo-latinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybė – viena iš svarbiausių Lisabonos sutartyje numatytų naujovių.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko užduotys14 – pirmininkauti jos darbui ir jį skatin-ti, užtikrinti jos darbo parengimą ir tęstinumą ir palengvinti sanglaudą bei sutarimą. Po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pirmininkas turi pateikti pranešimą Europos Parlamentui. Jis kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu ir (arba) Europos Komisijos pirmininku, atsižvelgiant į progą, atstovauja ES išorės lygiu15. Europos Vadovų Tarybai ir jos pirmininkui padeda Tarybos generalinis sekretoriatas, tačiau pirmininkas taip pat turi savo kabinetą.

2009 m. lapkričio 19 d. neformaliame susitikime 27 valstybių ar vyriausybių vadovai paskyrė tuometinį Belgijos Ministrą Pirmininką Hermaną Van Rompuy’ų pirmą kartą eiti šias pareigas16.

2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui pagal pereina-mojo laikotarpio tvarką paskutinį kartą pirmininkavo rotacijos tvarka ES Tarybai

12 Žr. OL L 315, 2009 12 2, p. 51.

13 ES sutarties suvestinė redakcija, 15 straipsnio 1 dalis (OL C 326, 2012 10 26, p. 23).

14 ES sutarties 15 straipsnio 6 dalis.

15 Taip pat žr. 1.2.3 skyrių dėl dvišalių ir daugiašalių susitikimų.

16 Tame pačiame susitikime Catherine Ashton (Jungtinė Karalystė) buvo paskirta ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja. (Prieš tapdama pirmininko pavaduotoja, ji ėjo vyriausiosios įgaliotinės pareigas.)


Hermanas Van Rompuy’us

Europos Vadovų Tarybos posėdžių salė

Donaldas Tuskas

Ceremonija, kurios metu Hermanas Van Rompuy’us perduoda Europos Vadovų Tarybos pirmininko įgaliojimus Donaldui Tuskui (2014 m. gruodžio 1 d.)

© Europos Sąjunga

© Europos Sąjunga

© Europos Sąjunga

© Europos Sąjunga

pirmininkaujančios valstybės narės prezidentas ar ministras pirmininkas – tuometinis Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas17.

Pirmasis susitikimas, kuriam pirmininkavo Hermanas Van Rompuy’us, buvo 2010 m. vasario 11 d. Briuselio Solvay bib-liotekoje įvykęs neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas; jame buvo aptarta ES ekonominės politikos ateities kryptis. Pirmasis oficialus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriam jis pirmininkavo, įvyko po mėnesio, kovo 25–26 d. 2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos su-sitikime jis buvo perrinktas antrai kadencijai. 2014 m. gruo-džio 1 d. Hermaną Van Rompuy’ų pakeitė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku tapo tuometinis Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas18.

1.2.1. Europos Vadovų Tarybos susitikimai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai

2009 m. gruodžio 1 d. patvirtintose Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklėse numatyta, kad Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį iš esmės Briuselyje. Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu. Kai kurie su veikla su-siję sprendimai, pavyzdžiui, dėl Europos Vadovų Tarybos pir-mininko rinkimų, dėl Europos Komisijos ir vyriausiojo įgalio-tinio skyrimo, nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo gali būti priimami kvalifikuota balsų dauguma.

Europos Vadovų Taryba nustato ES politikos darbotvarkę kiekviename Europos Vadovų Tarybos susitikime priimda-ma išvadas19. Šiose išvadose sprendžiami konkretūs Europos Sąjungai svarbūs klausimai ir apibrėžiami konkretūs veiks-mai, kurių reikia imtis, ar tikslai, kurių reikia siekti. Europos Vadovų Tarybos išvadose taip pat gali būti nustatomas ga-lutinis terminas susitarimui tam tikrais politikos klausimais pasiekti ar pasiūlymams dėl teisėkūros akto pateikti. Taip Europos Vadovų Taryba gali daryti įtaką ES politikos darbo-tvarkei ir nustatyti jos gaires. 2014 m. birželio 27 d. Briuselyje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba patvirtino ilgesnio laikotarpio ES veiksmų ir veiklos, kuriai būtų skiria-ma daug dėmesio, prioritetinių sričių strateginę darbotvar-kę. Strategine darbotvarke ES veikloje bus vadovaujamasi

17 Iš valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ir 2007 m., tik Slovėnijos ir Čekijos valstybės ar vyriausybės vadovai turėjo galimybę atstovaudami savo šalims pirmininkauti Europos Vadovų Tarybos susitikimams.

18 Tuo pat metu buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini paskirta vyriausiąja įgaliotine ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja.

19 Europos Vadovų Tarybos išvados: www.consilium.europa.eu/lt/european-council/conclusions

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/conclusions

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/conclusions


Pirmasis oficialus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriam pirmininkavo Hermanas Van Rompuy’us (2010 m. kovo 25–26 d.)

© Europos Sąjunga

penkerių metų laikotarpiu; ja bus remiamasi planuojant Europos Vadovų Tarybos dar-bą, taip pat rengiant kitų ES institucijų darbo programas.

Europos Vadovų Taryba ne tik nustato ES politikos prioritetus strateginėje darbotvarkė-je ir išvadose; jai tenka ir oficialus vaidmuo ES kasmetiniame Europos semestro proce-se, kuris yra ES ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo metinis ciklas.

Pagal SESV 68 straipsnį Europos Vadovų Tarybai taip pat tenka atsakomybė apibrėž-ti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės strategines gaires. Pirmą kartą tai praktiškai įgyvendinta 2014 m. birželio mėn. priėmus gaires. Jos buvo parengtos atsižvelgiant į strateginės darbotvarkės prioritetus ir apima tokius klausimus kaip sienų kontrolė, mi-gracijos ir prieglobsčio politika, policijos ir teisminis bendradarbiavimas.

1.2.2. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimaiPirmą kartą euro zonos vadovai į euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą susirinko 2008 m. spalio 12 d. Paryžiuje; ten jie susitarė imtis suderintų veiksmų reaguodami į ekonomikos krizę. Kiti tokie aukščiausiojo lygio susitikimai buvo surengti 2010 m. kovo ir gegužės mėn. bei 2011 m. kovo, liepos, spalio ir gruodžio mėn. Briuselyje. 2012 m. euro zonos klausimai daugiausia buvo sprendžiami Europos Vadovų Tarybos lygiu.


2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu 25 Europos šalių vado-vai pasirašė Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV). Be kita ko, šioje 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje sutartyje buvo for-maliai įtvirtintas euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas ir jo pirmininko pareigybė. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimas ir jų pirmininko vaidmuo api-brėžtas SSKV 12 straipsnyje20. Įsigaliojus SSKV, pirmasis euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2013 m. kovo 14 d. Jame taip pat buvo patvirtintos specialios taisy-klės, kuriomis vadovaujantis organizuojami šie susitikimai.

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime bent du kartus per metus susitinka euro zo-nos valstybių narių valstybės ar vyriausybės vadovai, euro zonos aukščiausiojo lygio su-sitikimo pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas. Šiuo metu euro zonos aukščiau-siojo lygio susitikimo pirmininkas yra Donaldas Tuskas; jis taip pat eina Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas. Nors euro zonos valstybių narių ekonominę ir fiskalinę politiką daugiausia koordinuoja Euro grupė21, euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime 19 euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų, turinčių plačius įgaliojimus, gali nusta-tyti papildomų politikos gairių tose srityse, kuriose finansų ministrai neturi kompeten-cijos. Tai padeda koordinuoti visas svarbias politikos sritis, kurios būtinos sklandžiam EPS veikimui. Prireikus ir ne rečiau kaip kartą per metus euro zonai nepriklausančių valstybių narių, kurios yra ratifikavusios SSKV, vadovai taip pat dalyvauja euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose, kuriuos rengia Euro grupė. Kadangi euro zonos klau-simai politiniu ir ekonominiu požiūriu yra svarbūs visoms valstybėms narėms, jie taip pat reguliariai aptariami Europos Vadovų Tarybos susitikimuose.

1.2.3. dvišaliai ir daugiašaliai susitikimaiNuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat at-stovauja ES išorės lygiu, kai tokio atstovavimo reikia valstybių ar vyriausybių vadovų ly-giu22. Su ES BUSP susijusiais klausimais jis atstovauja ES kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu, o tarptautiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose – paprastai su Europos Komisijos pirmininku.

Tarptautiniai susitikimai, kuriuose pirmininkas atstovauja ES, apima ES organizuojamus dvišalius ir daugiašalius aukščiausiojo lygio susitikimus ir tarptautinius aukščiausiojo ly-gio susitikimus.

Dvišalius aukščiausiojo lygio susitikimus ES rengia su savo strateginiais partneriais. Tokie susitikimai reguliariai, paprastai kartą per metus, rengiami su tokiomis šali-mis kaip Brazilija, Kinija, Japonija, Rusija, Pietų Afrika ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Aukščiausiojo lygio susitikimai pakaitomis vyksta Briuselyje ir atitinkamoje šalyje.

Daugiašaliai ES lygmens aukščiausiojo lygio susitikimai apima Rytų partnerystės, ES ir Afrikos, ES ir ASEM (Azijos ir Europos susitikimo), ES ir CELAC (Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos) aukščiausiojo lygio susitikimus. Tradiciškai, kai ateidavo ES eilė su-rengti tokius susitikimus, juos rengdavo valstybė narė, rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES Tarybai. Tačiau nuo 2014 m. tokius susitikimus paprastai rengia ir jiems pirmininkau-ja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Briuselyje. Juose dalyvauja visų ES valstybių

20 SSKV pateikiama www.consilium.europa.eu/lt/european-council/euro-summit.

21 Euro grupė yra neoficialus organas, kuriame euro zonai priklausančių valstybių narių finansų ministrai svarsto klausimus, susijusius su bendra atsakomybe už eurą.

22 ES sutarties 15 straipsnis.


CELAC laikinasis pirmininkas Ekvadoro Prezidentas Rafaelis Correa ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamosios ceremonijos metu (2015 m. birželio 10–11 d.)

© Europos Sąjunga

narių valstybių ar vyriausybių vadovai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas, taip pat atitinkami dalyvaujančiųjų šalių valstybių ar vyriausybių vadovai.

Kituose tarptautiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose ES dalyvauja kaip narė arba yra kviečiama kaip svarbus tarptautinis subjektas, pavyzdžiui, G 7, G 8, G 20 ir Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. 2011 m. gegužės mėn. priimtoje JT rezoliucijoje A/65/276 ES pakviesta dalyvauti bendruose Generalinės Asamblėjos debatuose ir buvo nustatyta ES atstovų teisė pateikti ES ir jos valstybių narių pozicijas Jungtinėse Tautose. 2011 m. rugsėjo 22 d. Niujorke tuometinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us kreipėsi į susirinkusius pasaulio vadovus. Iki šios rezoliuci-jos priėmimo ES pozicijas JT Generalinėje Asamblėjoje pateikdavo rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai.


Hermanas Van Rompuy’us kalba JT Generalinėje Asamblėjoje (2014 m. rugsėjo 25 d.)

© Europos Sąjunga


2. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

2.1. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA SUTARTYSE

2.1.1. pirmosios SutartysPirmasis Tarybos posėdis įvyko 1952 m. rugsėjo 8 d. Liuksemburgo Rotušėje. Taryba buvo antroji institucija, pradėjusi veikti pagal Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartį. Šia sutartimi, pasirašyta 1951 m. Paryžiuje, buvo sukurta institucinė struktūra, kurią sudarė Vyriausioji valdyba, Specialioji taryba, Asamblėja ir Teismas. Pagrindinis Tarybos vaidmuo buvo kontroliuoti Vyriausiosios valdybos veiklą teikiant nuomones.

Posėdyje dalyvavo šešių steigiančiųjų valstybių narių (Belgijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų) užsienio reikalų minis-trai ir ekonomikos reikalų ministrai, ir taikant naujovišką sistemą, pagal kurią buvo nu-matyta, kad Tarybai po tris mėnesius rotacijos tvarka pirmininkaus kiekviena valstybė narė, jam pirmininkavo Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris. Vokietija buvo pirmo-ji pirmininkaujanti valstybė narė.

Steigiamojo posėdžio metu Taryba patvirtino darbo tvarkos taisykles bei įsteigė sekre-toriatą ir Tarybos generaliniu sekretoriumi paskyrė Liuksemburgo diplomatą Christianą Calmes’ą. Ministrai taip pat susitarė dėl Vyriausiosios valdybos ir Teismo narių statuto. Vyriausiosios valdybos pirmininkas Jeanas Monnet apžvelgė tuometinius šios instituci-jos pasiekimus ir pristatė ateinančių mėnesių darbo programą. Taryboje taip pat buvo aptarti būsimi naujai įsteigtos Bendrijos santykiai su jai nepriklausančiomis valstybė-mis, visų pirma Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Viso Tarybos steigiamojo posėdžio metu buvo pabrėžiama, kad Anglių ir plieno bend-rija tėra vienas žingsnis platesniame kelyje tolesnės Europos integracijos link; tai buvo pagrindinė abiejų pirmininkų pasakytų kalbų mintis. Iš tiesų, 1952 m. rugsėjo 10 d. užsienio reikalų ministrai Tarybos posėdžio metu surengtoje konferencijoje priėmė rezoliuciją; joje Asamblėja buvo raginama parengti Europos politinės bendrijos, kurio-je būtų daugiau narių ir kuri būtų labiau viršvalstybinio pobūdžio, sukūrimo sutarties projektą.

Planuota Europos politinė bendrija taip ir nepradėjo gyvuoti. Asamblėjai parengus su-tarties projektą, dėl jo kilo audringi vieši debatai ir užsitęsusios diplomatinės diskusijos. 1954 m. rugpjūčio 30 d. Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje nepavykus ratifikuoti Europos gynybos bendrijos, kurią turėjo prižiūrėti Europos politinė bendrija, steigimo sutarties, palaipsniui buvo atsisakyta abiejų planų. Vietoj to šešetas nusprendė tęsti laipsnišką ekonominę integraciją.

1956 m. birželio 26 d. Briuselyje vykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje bendrosios rinkos ir Euratomo klausimais buvo įsteigtas komitetas, kuriam pavesta pradėti dery-bas dėl steigiamųjų sutarčių – Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos (EAEB) steigimo sutarties, – vėliau pavadin-tų Romos sutartimis; jos įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d. Komitetui vadovavo Belgijos


EEB ir EAEB sutarčių pasirašymo ceremonija Kapitolijaus Sala delgi Orazi e Curiazi, Roma (Italija), 1957 m. kovo 25 d.

© Europos Sąjunga

užsienio reikalų ministras Paulis-Henri Spaakas, o jo darbe dalyvavo visų šešių EAPB narių delegacijos.

Naujosios bendrijos, kurių institucinė struktūra buvo panaši į EAPB institucinę struktū-rą, taip pat turėjo keturias institucijas: Komisiją, Tarybą ir bendrus su EAPB Asamblėją bei Teismą. Tačiau abiejų vykdomųjų institucijų (Tarybos ir Komisijos) galių pusiausvyra smarkiai pakito – Taryba įgijo tokį vaidmenį, kokį atlieka ir dabar: ji yra viena iš svarbiau-sių sprendimus priimančių institucijų.

1958 m. sausio 25 d. Briuselio Palais des Académies pastate įvyko dviejų naujų Tarybų bendras steigiamasis posėdis. Posėdžiui pirmininkavo Belgijos užsienio reikalų minis-tras Victoras Larockas. Taip pat dalyvavo trijų vykdomųjų institucijų pirmininkai Walteris Hallsteinas (pirmasis Europos Komisijos pirmininkas), Paulis Finet (EAPB Vyriausiosios valdybos pirmininkas) ir Enrico Medi (Euratomo komisijos pirmininko pavaduotojas).

Reikėjo išspręsti daug procedūrinių klausimų: Tarybos priėmė sprendimus dėl savo atitinkamų darbo tvarkos taisyklių, Bendrijos pradinių išlaidų ir dėl abiejų Komisijų narių statuto. Ministrai taip pat susitarė dėl Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER), Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Asamblėjos įsteigimo. Priešingai trigubai Bendrijų institucinei sandarai, Tarybos patvirtino rekomendaciją, kad „visų trijų Tarybų


Nuo 1952 m. iki 1967 m. Europos anglių ir plieno bendrijos specialiosios tarybos posėdžiai vyko Liuksemburge, Cercle Municipal pastate

© Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Batty Fischer

sekretoriatas būtų sudarytas iš tų pačių pareigūnų“23. Tai reiškė, kad tuo metu veikęs EAPB specialiosios tarybos sekretoriatas padėtų ir abiem naujoms institucijoms.

Kaip ir Specialiosios tarybos steigiamajame posėdyje, pagrindinių kalbėtojų kalbose vyravo mintis, kad šios dvi naujos Bendrijos tėra vienas iš daugelio žingsnių kuriant la-biau politiškai ir socialiai integruotą Europą. Tarybų pirmininko Victoro Larocko žodžiais tariant:

„Visoje Ekonominės bendrijos sutartyje socialiniai tikslai yra išdėstyti gana neaiškiai, (...) tačiau jeigu norime, kad žmonės mūsų šalyse ir visoje Europoje patikėtų tomis idėjomis, kuriomis mes vadovaujamės, pirmiausia turime galvoti būtent apie šiuos tikslus. Kokia būtų prasmė daugiausia dėmesio skirti gamybos, prekybos ir laisvo kapitalo judėjimo skatinimui, jeigu ekonominė pažanga nebūtų panaudota žmonių naudai?“ (Belgijos užsienio reikalų ministro ir Tarybų pirmininko pareigas einančio Victoro Larocko įžangi-nė kalba 1958 m. sausio 25 d. Briuselyje įvykusiame EEB ir EAEB tarybų steigiamajame posėdyje (I priedas, CEE EUR/CM/20 f/58)24.)

23 1958 m. sausio 25 d. Briuselyje įvykusio EEB ir EAEB tarybų steigiamojo posėdžio protokolas (CM2 20/1958).

24 1958 m. sausio 25 d. Briuselyje įvykusio EEB ir EAEB tarybų steigiamojo posėdžio protokolas, I priedas (CM2 20/1958, p. 4).


Italijos plakatas, kuriuo informuojama apie Romos sutarčių pasirašymą

© Eu

ropo

s Sąju

nga


„Tuščios kėdės“ krizė: nuo 1965 m. liepos 1 d. iki 1966 m. sausio 29 d. Prancūzija atsisakė dalyvauti Bendrijos institucijų posėdžiuose Briuselyje

© Europos Sąjunga

2.1.2. „Tuščios kėdės“ krizė ir Liuksemburgo kompromisasPoreikis derinti trijų Bendrijų veiklą atsirado nuo pat jų įsteigimo 1958 m., o 1960 m. vi-sos institucijos jau svarstė vykdomųjų institucijų sujungimo galimybę. Nuolatinių atsto-vų komitetas pirmą kartą iš esmės šį klausimą aptarė 1960 m. lapkričio mėn.25 Vis dėlto derybos buvo nelengvos. XX a. septintojo dešimtmečio politinės aplinkybės nebuvo palankios kompromisams; tai matyti iš pirmosios integracijos proceso krizės, kuomet Prancūzija nedalyvavo Tarybos posėdžiuose (ji vėliau buvo pavadinta „tuščios kėdės“ krize).

„Tuščios kėdės“ krizės esminiai klausimai buvo pinigai ir valdžia. Kaip buvo numaty-ta Sutartyse, 1965 m. turėjo būti susitarta dėl dviejų itin svarbių Bendrijos klausimų: bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo ir dažnesnio balsavimo kvalifikuota dauguma Taryboje.

Reglamentai dėl BŽŪP finansavimo turėjo netekti galios 1965 m. liepos mėn. Prieš metus EEB taryba buvo paprašiusi Komisijos pateikti pasiūlymą dėl BŽŪP finansavi-mo 1965–1970 m. laikotarpiu. Tuometinis Europos Komisijos pirmininkas Walteris Hallsteinas pasinaudojo šia proga ir pasiūlė atlikti bendrą EEB finansinių struktūrų ir Parlamentinės Asamblėjos bei pačios Komisijos atsakomybės peržiūrą. Komisijos pa-siūlyme buvo numatyta sukurti nuosavų Bendrijos išteklių sistemą, kuri nebebūtų pri-klausoma nuo valstybių narių nacionalinių įnašų. Hallsteinas taip pat pritarė tam, kad būtų išplėsti Asamblėjos įgaliojimai biudžeto srityje, o Komisijai būtų suteikta daugiau atsakomybės.

Vykstant šioms diskusijoms EEB institucijos taip pat rengėsi bendrosios rinkos kūrimo pereinamojo laikotarpio trečiajam etapui. Trečiasis vidaus rinkos kūrimo etapas turėjo prasidėti 1965 m. sausio 1 d., ir šiame etape buvo numatyta balsuojant Taryboje daž-niau taikyti kvalifikuotos balsų daugumos metodą.

25 1960 m. lapkričio 10 d. Briuselyje įvykusio Nuolatinių atstovų komiteto ribotos sudėties posėdžio protokolo santrauka (CM2 1960 RP/CRS/2, p. 4).


Nuosavus išteklius turinti Bendrija, stipresnė Komisija ir platesnis balsavimo kvalifikuota balsų dauguma naudojimas neatitiko to, kaip Prezidentas Charles’is de Gaulle’is įsivaiz-davo Europos integracijos ateitį. Krizė pasiekė kulminaciją 1965 m. birželio 30 d., EEB ta-rybai susirinkus apsvarstyti Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP finansavimo. Prancūzija, ku-riai atstovavo žemės ūkio ministras Edgaras Pisani ir finansų ministras Valéry Giscard’as d’Estaing’as, garsiai pareiškė nepritarianti Komisijai ir kitoms penkioms valstybėms na-rėms. Kitą dieną, 1965 m. liepos 1 d., Prancūzijos vyriausybė atšaukė į Paryžių Briuselyje dirbusį Prancūzijos nuolatinį atstovą ir paskelbė ketinanti nedalyvauti būsimuose Tarybos posėdžiuose, Nuolatinių atstovų komiteto ir kitų Tarybos komitetų bei darbo grupių darbe.

Maždaug šešis mėnesius trukęs „tuščios kėdės“ politikos laikotarpis galiausiai baigė-si surengus neeilinį Tarybos posėdį, vykusį Liuksemburge ir trukusį keturias dienas (1966 m. sausio 17–18 d. ir 28–29 d.). 1966 m. sausio 29 d. Taryba paskelbė pareiškimą, kad šešios valstybės narės pasiekė susitarimą dėl būsimų Komisijos ir Tarybos santykių ir dėl kvalifikuotos balsų daugumos metodo taikymo. Šis susitarimas vėliau pavadintas Liuksemburgo kompromisu26.

Remiantis šiuo kompromisu, vėliau pavadintu „susitarimu nesusitarti“, tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad sprendimai, kurie turi būti priimami kvalifikuota balsų dau-guma, gali turėti įtakos gyvybiškai svarbiems jos interesams, Taryba „turėtų siekti per pagrįstą laikotarpį rasti sprendimus, kuriuos galėtų priimti visos Tarybos narės, tuo pat metu gerbiant tiek jų savitarpio, tiek Bendrijos interesus“. Nors Prancūzija manė, kad „kai klausimas gali turėti įtakos labai svarbiems interesams, diskusijos turi būti tęsiamos, kol bus susitarta vieningai“, posėdžio protokole nurodyta, kad „nuomonės dėl to, ką reikėtų daryti, jei nepavyktų pasiekti visiško susitarimo, išsiskyrė“.

Dažnai manoma, kad Liuksemburgo kompromisas turėjo neigiamos įtakos Europos integracijos procesui, kadangi juo atskiroms valstybėms narėms buvo suteikta galimy-bė sustabdyti konkrečių pasiūlymų nagrinėjimą ir tokiu būdu buvo apribota Komisijos įtaka. Tačiau taip vertinant dažnai neatsižvelgiama į esminį jo indėlį: nors priėmus kom-promisą galbūt sulėtėjo integracijos procesas ir tai neatitiko turėtų lūkesčių, jis sudarė galimybę tą procesą tęsti toliau, ir jis tikrai tęsėsi. Nuo to laiko steigiamosios sutartys buvo keistos penkis kartus. Kiekvienu pakeitimu Bendrijų kompetencijos sritys buvo praplečiamos, o procedūros tapdavo atviresnės ir skaidresnės. Tuo pat metu keitėsi ir narių skaičius – prie šešių valstybių steigėjų per septynis plėtros etapus prisijungė 22 kitos Europos valstybės.

2.1.3. Sujungimo sutartisLiuksemburgo kompromisas padėjo išspręsti Bendrijų ir jų institucijų veiklos derinimo klausimą. Vadinamasis vykdomųjų institucijų sujungimas įvyko praėjus dešimčiai metų nuo trijų Bendrijų sukūrimo. Sujungimo sutartis, pagal miestą, kuriame ji buvo pasi-rašyta, dar vadinama Briuselio sutartimi, įsigaliojo 1967 m. liepos 1 d. Ja buvo įsteigta jungtinė Taryba – Europos Bendrijų Taryba, kuri pakeitė EAPB tarybą ir EEB bei EAEB tarybas. Panašiai Sutartimi buvo įsteigta jungtinė Komisija – Europos Bendrijų Komisija, kuri pakeitė EAPB Vyriausiąją valdybą ir EEB bei EAEB komisijas. Trys Bendrijos jau turėjo bendrą Asamblėją ir Teismą.

26 1966 m. sausio 17–18 d. ir 28–29 d. Liuksemburge įvykusio neeilinio EEB tarybos posėdžio protokolas (CM2 C/12/66).


Nepaisant vykdomųjų institucijų sujungimo, Sutartys nebuvo sujungtos. Kiekviena Bendrija išliko teisiškai nepriklausoma, o Taryba toliau veikė skirtingai, remdamasi ati-tinkamų steigimo Sutarčių institucijoms suteiktais įgaliojimais.

2.1.4. mastrichto sutartis1993 m. lapkričio mėn., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, Tarybai suteiktas dabartinis pa-vadinimas – Europos Sąjungos Taryba. Mastrichto sutartis Europos integracijos proce-sui turėjo lemiamos reikšmės, nes jau vykstančiam ekonominiam bendradarbiavimui suteikė platesnę politinę dimensiją. Ši Sutartis geriausiai žinoma dėl to, kad ja buvo įsteigta Europos Sąjunga ir sukurta jos trijų ramsčių struktūra: Europos bendrija (pir-masis ramstis), bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP, antrasis ramstis) ir teisingu-mo ir vidaus reikalai (TVR, trečiasis ramstis). Mastrichto sutartimi taip pat buvo padė-tas pagrindas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ir bendros valiutos – euro sukūrimui.

Europos Vadovų Tarybos Mastrichte pasiektu kompromisu iki tol buvusios politikos struktūros buvo meistriškai susietos vienoje Sąjungos sistemoje. Pirmajame ramstyje buvo sutelktos trys egzistavusios Bendrijos, o ekonominės integracijos procesas įgavo platesnį politikos aspektą, antrajame ramstyje buvo toliau plėtojamas Europos politi-nis bendradarbiavimas, pirmą kartą Sutartyse paminėtas Suvestiniame Europos akte, o trečiajame ramstyje buvo remiamasi patirtimi, įgyta taikant Šengeno susitarimą ir jo įgyvendinimo konvenciją.

Mastrichto sutarties ramsčių struktūra buvo apriboti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Teisingumo Teismo įgaliojimai daryti įtaką antrajam ir trečiajam ramsčiams priklausančioms naujoms politikos sritims, kurios dėl savo tarpvyriausybinio pobūdžio pateko į Tarybos kompetencijos sferą. Tačiau pagal pirmąjį ramstį – Europos bendrijos – Tarybai pirmą kartą teko taikyti bendro sprendimų priėmimo su Europos Parlamentu koncepciją. Ši bendro sprendimo procedūra, kuri 2009 m. gruodžio mėn. Lisabonos sutartimi buvo pervadinta įprasta teisėkūros procedūra, tapo tokia svarbi Europos institucijų galių pusiausvyrai užtikrinti, kad šiuo metu ji yra tapusi įprastine procedūra, kuri pagal Sutartis naudojama teisėkūros procedūra priimamiems aktams ir taikoma daugumoje Sąjungos politikos sričių.

2.1.5. Lisabonos sutartisDu Tarybai svarbiausi Lisabonos sutartimi padaryti pakeitimai buvo nauja balsavimo kvalifikuota balsų dauguma sistema ir pirmininkavimas rotacijos tvarka sudarant trijų valstybių narių grupes, bendradarbiaujančias 18 mėnesių laikotarpiu, kad įgyvendintų bendrą darbotvarkę.

Trijų valstybių grupių sudarymo idėja grindžiama siekiu užtikrinti daugiau nuoseklu-mo, kartu paliekant laisvės įvairiems nacionaliniams interesams, vadovavimo stiliams ir politikos prioritetams. Pirmoji tokia trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupė, bend-radarbiavusi po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., buvo vadinamoji ESBEHU grupė (Ispanija, Belgija ir Vengrija).

Balsavimo kvalifikuota balsų dauguma taikymo sritis jau buvo labai išplėsta Amsterdamo ir Nicos sutartimis27. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai balsavimas kvalifikuota balsų

27 Balsavimo kvalifikuota balsų dauguma pirmasis teisinis pagrindas yra Romos sutarčių 148 straipsnis, o pirmoji sistema buvo taikoma nuo 1958 m. iki 1972 m. (IV priedas).


Belgija buvo viena iš pirmojo pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Lisabonos sutartimi nustatytos sistemos) dalyvių ir pirmininkavo Tarybos posėdžiams nuo 2010 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

© Europos Sąjunga

dauguma tapo įprasta balsavimo tvarka, pakeitusia balsų vieningumo taisyklę beveik visose politikos srityse, išskyrus mokesčių ir užsienio politikos sritis. Ankstesnėmis pa-keitimų sutartimis buvo nustatyta balsų paskirstymo sistema, pagal kurią kiekvienos valstybės narės turimų balsų skaičius buvo grindžiamas jos santykiniu dydžiu. Pagal tą sistemą sprendimas buvo priimamas tik jeigu valstybių narių daugumos turimų balsų skaičius pasiekdavo tam tikrą ribą. Lisabonos sutartimi balsavimo sistema buvo supa-prastinta nustatant dvejopos daugumos sistemą, pagal kurią kvalifikuota dauguma susidaro, jei ją sudaro bent 55 % valstybių narių (16 iš 28), atstovaujančių bent 65 % gyventojų, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu. Nors naujoji sistema naudojama nuo 2014 m. lapkričio 1 d., iki 2017 m. kovo 31 d. tęsiasi pereinamasis laikotarpis, iki kurio pabaigos valstybės narės oficialiu prašymu balsai gali būti paskirstomi pagal ankstesnę sistemą28.

Nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, Taryboje vykstantis teisės aktų svarstymas, įskaitant debatus ir balsavimą, yra transliuojami. Taip pat Sutartimi oficialiai įtvirtinta Euro grupė, kurios vaidmuo išdėstytas Protokole Nr. 1429. Pirmasis toks neformalus euro zonai priklausančių valstybių narių finansų ministrų posėdis įvyko 1998 m. birželio 4 d. Seningeno pilyje Liuksemburge. Lisabonos sutartyje numatyta, kad renkamas Euro

28 Derybų metu, siekiant patraukti į savo pusę Lenkiją, ši pereinamojo laikotarpio priemonė buvo įtraukta pasinaudojus vadinamuoju Janinos kompromisu, suteikiančiu valstybių grupei, kurios bendras balsų skaičius beveik siekia blokuojančios mažumos ribą, galimybę prašyti pakartotinai nagrinėti kvalifikuota balsų dauguma Taryboje priimtą sprendimą.

29 OL C 306, 2007 12 17, p. 154.


grupės pirmininkas30. Pirmasis šias pareigas ėjo Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Jean’as Claude’as Junckeris, o nuo 2013 m. sausio 21 d. jas eina Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas. 2015 m. liepos 13 d. jis buvo išrinktas antrai dvejų su puse metų kadencijai.

Taryba yra vienas juridinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į svarstomą temą ji posėdžiauja skirtingų sudėčių. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Tarybos sudėčių skaičius išaugo nuo devynių iki dešimties, nes Bendrųjų reikalų ir išorės santykių sudėtis buvo padalyta į dvi dalis. Rotacijos tvarka pirmininkaujanti valstybė narė organizuoja visus Tarybos posė-džius ir jiems pirmininkauja, išskyrus Užsienio reikalų tarybos posėdžius – jiems pirmi-ninkauja vyriausiasis įgaliotinis.

Daugelio manymu, Lisabonos sutartimi buvo sumažintas rotacijos tvarka pirmininkau-jančios valstybės narės matomumas, o gal net svarba, daugiausia dėl to, kad Europos Vadovų Taryba tapo atskira institucija, turinčia savo pirmininką, tad rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nebepirmininkauja Europos Vadovų Tarybos su-sitikimams31. Europos Vadovų Taryba daugiausia dėmesio skiria strateginiam vadovavi-mui, taip pat neatidėliotinų veiksmų reikalaujantiems atvejams ar net krizių valdymui, o Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už tai, kad Taryboje vyktų ES teisės aktų priėmimo veikla, būtų užtikrintas ES darbotvarkės tęstinumas, teisėkūros procesų tvarkingumas ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas.

2.2. TARYBOS DARBO RENGIMAS

2.2.1. nuolatinių atstovų komitetas1952 m. steigiamojoje EAPB steigimo sutartyje nebuvo nuostatų, kuriomis būtų nu-statyta Specialiosios tarybos parengiamoji struktūra. Tačiau, kadangi šios naujos ins-titucijos sprendimų priėmimo procesas buvo sudėtingas ir prieš oficialius posėdžius reikėjo svarstyti bei derinti šešių valstybių narių pozicijas, 1953 m. vasario mėn., praėjus septyniems mėnesiams po Bendrijos sukūrimo, buvo įsteigtas Koordinavimo komite-tas (COCOR). COCOR nebuvo nuolatinis organas, ir valstybių narių atstovai dalyvauti susitikimuose atvykdavo iš savo šalių sostinių į Liuksemburgą, o nacionaliniai atstovai keisdavosi atsižvelgiant į darbotvarkėje numatytus klausimus.

Nors komiteto sudėtis nuolat keitėsi, komitetas labai sėkmingai koordinavo ir rengė Tarybos posėdžius – todėl dar 1958 m. EEB ir EAEB steigimo sutartyse buvo įtvirtinta, jog Tarybos darbo tvarkos taisyklėse gali būti „numatyta įkurti iš valstybių narių atstovų sudarytą komitetą“32, kurio užduotis ir įgaliojimus nustatytų atitinkamų sudėčių Taryba. Praėjus mažiau nei mėnesiui nuo tada, kai įsigaliojo EEB ir EAEB sutartys, 1958 m. sausio 25 d. per steigiamąjį Tarybų posėdį buvo nuspręsta įsteigti Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetą (COREPER)33.

30 Euro grupės pirmininko rinkimų procedūra išdėstyta Lisabonos sutarties Protokole Nr. 14.

31 Fiksuoto pirmininko modelis jau taikomas trijuose organuose: Europos Vadovų Taryboje, Užsienio reikalų taryboje ir Euro grupėje.

32 EEB sutarties 151 straipsnis ir EAEB sutarties 121 straipsnis.

33 1958 m. sausio 25 d. Briuselyje įvykusio EEB ir EAEB tarybų steigiamojo posėdžio protokolas (CM2 20/1958, p. 10). Santrumpa COREPER sukurta pagal pavadinimą prancūzų kalba Comité des représentants permanents.


Nuolatiniai atstovai, įsikūrę Briuselyje, iš tiesų yra savo šalių ambasadoriai ES ir išsako savo vyriausybės nuomonę. Jiems padeda jų valstybių narių ministerijų komandi-ruotų nacionalinių ekspertų grupė, vėliau gavusi nuolatinės atstovybės pavadinimą. Nuolatinių atstovų komitetui buvo pavesta rengti EEB bei EAEB tarybų darbą ir atlikti kitas jų pavestas užduotis.

1967 m. liepos 1 d., įsigaliojus Sujungimo sutarčiai, Nuolatinių atstovų komitetas buvo pirmą kartą įtvirtintas pirminėje teisėje. Sujungimo sutarties 4 straipsnyje nurodytas Nuolatinių atstovų komitetas ir jo, kaip nuolatinių atstovų, atsakingų už dabar jau vienos Tarybos darbo rengimą, komiteto vaidmuo. 1993 m. Mastrichto sutartimi 4 straipsnio turinys buvo įtrauktas į Europos Sąjungos steigiamąją sutartį, o 1999 m. Amsterdamo sutartimi Nuolatinių atstovų komitetui suteikti įgaliojimai priimti procedūrinius spren-dimus. Abi šios funkcijos išliko Lisabonos sutartyje.

Nuolatinių atstovų komitetas veikė kaip vienas organas, kol 1962 m. dėl intensyvaus darbo grafiko buvo padalytas į dvi dalis: COREPER I, sudarytą iš nuolatinių atstovų pa-vaduotojų ir sprendžiantį labiau techninio pobūdžio klausimus, ir COREPER II, sudarytą iš pačių nuolatinių atstovų, kurie rengia darbą horizontalaus pobūdžio politiniais ir eko-nominiais klausimais.

COREPER I RENGIA ŠIŲ SUDĖČIŲ TARYBOS DARBĄ:

• Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų• Konkurencingumo (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir

kosmosas)• Transporto, telekomunikacijų ir energetikos• Žemės ūkio ir žuvininkystės• Aplinkos• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto

COREPER II RENGIA ŠIŲ SUDĖČIŲ TARYBOS DARBĄ:

• Bendrųjų reikalų• Užsienio reikalų• Ekonomikos ir finansų reikalų• Teisingumo ir vidaus reikalų

Sutartyse gana plačiai apibrėžtas Nuolatinių atstovų komiteto vaidmuo neatspindi es-minės svarbos, kurią šis komitetas ilgainiui įgavo užtikrindamas sklandų Tarybos veiki-mą. Nors Nuolatinių atstovų komitetas nėra ES sprendimus priimantis organas ir Taryba gali ginčyti visus jo pasiektus susitarimus, nes tik ji turi įgaliojimus priimti sprendimus, vis dėlto nuo pat jo sukūrimo jam tenka itin svarbus vaidmuo, kai vyksta sudėtingos ir sunkios derybos. Intensyvus ir daug valandų trunkantis bendras darbas suteikė Nuolatinių atstovų komiteto nariams reikšmingos patirties, kaip padėti Sąjungos vals-tybėms narėms siekti kompromisų.


Pasirengimas 1978 m. rugsėjo 28 d. Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiui

© Europos Sąjunga

2012 m. gruodžio 17 d. COREPER II posėdis

© Europos Sąjunga

2.2.2. Komitetai ir darbo grupėsTaryba arba Nuolatinių atstovų komitetas įsteigia komitetus ir darbo grupes, kad jie koordinuotų Tarybos veiklą skirtingose srityse. Tokiose grupėse, sudarytose iš naciona-linių ekspertų, kurie yra konkrečios srities ar politikos specialistai, pradedamos derybos bet kuriuo klausimu ar dėl bet kurio pasiūlymo. Pažangos derybose jie siekia, kai įma-noma, susitardami arba nurodydami Nuolatinių atstovų komitete spręstinus klausimus.

Pirmas toks įsteigtas komitetas buvo Prekybos reikalų komitetas. Šiam komitetui, įsteig-tam 1952 m. rugsėjo 10 d. vykusio EAPB specialiosios tarybos steigiamojo posėdžio metu34, buvo pavesta užduotis spręsti su pereinamojo laikotarpio prekybos nuostato-mis susijusius klausimus. Prekybos reikalų komiteto steigiamasis posėdis įvyko 1952 m. lapkričio 29 d. Liuksemburge.

Ilgainiui taip pat buvo įsteigti kiti aukšto lygio komitetai. Geriausiai žinomi iš jų yra Specialusis žemės ūkio komitetas, Ekonomikos ir finansų komitetas, 113 straipsnio komitetas (vėliau – 133 straipsnio komitetas, dabar – Prekybos politikos komitetas) ir Politinis ir saugumo komitetas. Taip pat buvo įsteigti tam tikri horizontalieji komitetai, glaudžiai susiję su Nuolatinių atstovų komiteto darbu, pavyzdžiui, Antici ir Mertens gru-pės (kuriose rengiamasi atitinkamai COREPER II ir I posėdžiams) ir „Pirmininkaujančios valstybės narės draugų“ grupė. Išsiplėtus Bendrijų kompetencijos sferai, buvo steigia-ma vis daugiau specializuotų grupių. Šiandien specializuotų darbo grupių ir komitetų yra daugiau nei 15035.

34 1952 m. rugsėjo 8–10 d. Liuksemburge įvykusio EAPB specialiosios tarybos steigiamojo posėdžio protokolas (CM1 1/1952, p. 8).

35 Tarybos parengiamųjų organų apžvalgą žr. www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/preparatory- bodies.

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/preparatory-bodies/

http://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/preparatory-bodies/


2.2.3. Generalinis sekretoriatasKaip ir Nuolatinių atstovų komiteto atveju, Tarybos generalinis sekretoriatas (TGS) ne-buvo paminėtas Bendrijų steigiamosiose sutartyse. Kaip minėta, sekretoriatas buvo įsteigtas 1952 m. rugsėjo 9–10 d. EAPB specialiosios tarybos steigiamojo posėdžio metu. 1958 m. sausio mėn. įvykusio EEB ir EAEB tarybų steigiamojo posėdžio metu šioms institucijoms nebuvo įsteigta naujų sekretoriatų, bet buvo patvirtinta, kad vi-soms trims veikiančioms Taryboms talkins ta pati pareigūnų struktūra. 1952 m. gene-raliniu sekretoriumi buvo paskirtas Christianas Calmes’as, o 1958 m. jo vadovavimo įgaliojimai buvo pratęsti. Nuo to laiko TGS turėjo dar septynis generalinius sekretorius. Nuo 2015 m. liepos 1 d. šias pareigas eina Jeppe Tranholmas-Mikkelsenas (žr. V priedą).

1967 m. liepos mėn. pagal Sujungimo sutartį Tarybos generalinis sekretoriatas tapo Europos Bendrijų Tarybos generaliniu sekretoriatu. Tačiau Sutartyse TGS pirmą kartą buvo paminėtas tik 1993 m. lapkričio mėn. įsigaliojusioje Mastrichto sutartyje: ES su-tarties 151 straipsnyje buvo patvirtintas jo egzistavimas ir nustatyta jo funkcija padėti Tarybai.

Pradžioje sekretoriatą sudarė vos dešimt pareigūnų. 1952 m. lapkričio 17 d. laiške Konradui Adenaueriui Christianas Calmes’as išsamiai apibūdino sekretoriato sudėtį:

„Šiuo metu jo dešimties asmenų personalą sudaro: sekretorius (L), administratorius (B), priežiūros pareigūnas (taip pat atlieka apskaitininko funkcijas), archyvaras (taip pat at-lieka vertėjo funkcijas), du sekretoriai, mašininkas (taip pat atlieka telefonisto funkcijas), raštinės padėjėjas (taip pat atlieka kopijavimo funkcijas), vairuotojas (taip pat atlieka kurjerio funkcijas) ir prižiūrėtojas (taip pat padeda atlikti raštinės funkcijas)“36.

Ši nedidelė administracinė struktūra daugiausia buvo atsakinga už Specialiosios ta-rybos posėdžių organizavimo logistikos poreikių tenkinimą. Nuo to laiko Generalinio sekretoriato vaidmuo labai išaugo. Dabar, be savo įprastų sekretoriato užduočių, pa-vyzdžiui, kasdienio dokumentų rengimo, vertimo ir posėdžių protokolų rengimo, TGS taip pat palaipsniui išplėtojo papildomas politikos funkcijas: jis užtikrina Tarybos darbo tęstinumą taikant pirmininkavimo Tarybai rotacijos sistemą, pagal kurią kas šešis mė-nesius pirmininkaujančios valstybės narės įneša naujos dinamikos į derybų procesą bei nustato skirtingus Tarybos darbo programos prioritetus, ir konsultuoja pirminin-kaujančią valstybę narę, kaip siekti kompromisų, naudodamasis savo politikos sričių, procedūrų ir institucinių klausimų žiniomis.

Vis svarbesnį TGS vaidmenį Europos Vadovų Taryba patvirtino 1999 m. gruodžio mėn. Helsinkyje įvykusiame susitikime, kai Sąjunga rengėsi plėtrai37, o vėliau jis buvo pripa-žintas Tarybos darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad sekretoriatas „betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu

36 1952 m. lapkričio 17 d. EAPB specialiosios ministrų tarybos generalinis sekretorius Christianas Calmes’as nusiuntė Vokietijos Federacinės Respublikos Kancleriui ir užsienio reikalų ministrui Konradui Adenaueriui ataskaitą apie sekretoriato išteklių tvarkymo padėtį ir personalo organizacinę struktūrą (CMI 1952–36, p. 2).

37 Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Helsinkio Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 1999 m. gruodžio 10–11 d. Žr. III priedą. Veiksminga išsiplėtusios Sąjungos Taryba: reformų gairės ir veiklos rekomendacijos.


Generalinio sekretoriato darbuotojai priėmime, kurio metu Uwe Corsepiusas perduoda Tarybos generalinio sekretoriaus įgaliojimus Jeppe Tranholmui-Mikkelsenui (2015 m. birželio 17 d.)

© Europos Sąjunga

ir jo nuoseklumo užtikrinimu“ ir padeda pirmininkaujančiai valstybei narei ieškoti sprendimų38.

Generalinio sekretoriaus funkcija – padėti Tarybai ir užtikrinti TGS valdymą. Jis atsa-kingas už tai, kad TGS teiktų numatytas paslaugas Tarybai pirmininkaujančioms vals-tybėms narėms ir jos parengiamiesiems organams, taip pat Europos Vadovų Tarybos, kurios generalinis sekretorius jis taip pat yra, pirmininkui. Jis taip pat yra atsakingas už Tarybos generalinio sekretoriato administracinį valdymą, t. y. už žmogiškųjų ir finansi-nių išteklių valdymą. Jį kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba.

38 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimo, patvirtinančio Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35), 23 straipsnio 3 dalis.

© Europos Sąjunga


3. PRIEDAI

I ES SUTARTYS. PAGRINDINĖS REFORMOS

Sutartys yra ES pagrindas. Dėl sutarčių derasi valstybių narių vyriausybių atstovai, o jos priimamos bendru sutarimu. Jas pasirašo visos valstybės narės ir jos ratifikuojamos laikantis kiekvienos valstybės narės konstitucinių nuostatų. Jos įsigalioja tik pasibaigus šiam procesui, jeigu visi jo etapai buvo sėkmingi.

Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis – Paryžiaus sutartis39,pasirašyta 1952 m. liepos 23 d. Paryžiuje (Prancūzija),įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.,nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.:

Pirma steigiamoji sutartisBendra to meto strateginių produktų – anglies ir plieno – rinka

Europos gynybos bendrijos steigimo sutartis40,pasirašyta 1952 m. gegužės 27 d. Paryžiuje (Prancūzija),neįsigaliojo41.

Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis – EEB sutartis42,Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis – EAEB sutartis arba Euratomo sutartis43,Konvencija dėl tam tikrų Europos Bendrijų bendrų institucijų:Asamblėjos, Teisingumo Teismo, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto,pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. Romoje (Italija),įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.:

Dvi steigiamosios sutartys – Romos sutartysLaipsniškas bendros rinkos sukūrimas (EEB)Europos atominės energijos bendrija (EAEB arba Euratomas)

Konvencija dėl Nyderlandų Antilų,pasirašyta 1962 m. lapkričio 13 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 1964 m. spalio 1 d.

39 Sutarties autentiški tekstai ir nacionaliniai ratifikavimo dokumentai, taip pat paskesni stojimo dokumentai yra deponuoti Prancūzijos Respublikos vyriausybės archyvuose.

40 Idem.

41 Europos gynybos bendrijos sutarties projektas buvo susijęs su Sutarties dėl Europos politinės bendrijos (EPB) statuto projektu, kuris 1953 m. kovo 10 d. buvo priimtas EAPB ad hoc asamblėjoje (EAPB narių užsienio reikalų ministrams jis buvo pateiktas 1953 m. kovo 9 d.). Atmetus Europos gynybos bendrijos galimybę, EPB sutarties projektas tapo niekinis.

42 Kitaip nei kiti nuo pat pradžių prie EEB sutarties pridedami protokolai, Protokolas dėl Europos ekonominės bendrijos Teisingumo Teismo statuto buvo pasirašytas 1957 m. balandžio 17 d. Briuselyje.

43 Prie Euratomo sutarties pridedamas Protokolas dėl Europos atominės energijos bendrijos Teisingumo Teismo statuto buvo pasirašytas 1957 m. balandžio 17 d. Briuselyje.


Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutartis – Sujungimo sutartis44,pasirašyta 1965 m. balandžio 8 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 1967 m. liepos 1 d.

Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Sutarčių biudžetines nuostatas (nuosavi ištekliai),pasirašyta 1970 m. balandžio 22 d. Liuksemburge (Liuksemburgas),įsigaliojo 1971 m. sausio 1 d.

Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties ir Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties finansines nuostatas45 (Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras finansines nuostatas),pasirašyta 1975 m. liepos 22 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 1977 m. birželio 1 d.

Sutartis, iš dalies pakeičianti kai kurias Protokolo dėl Europos investicijų banko statuto nuostatas46: valdytojų tarybai suteikta teisė keisti apskaitos vieneto apibrėžtį ir konvertavimo į nacionalinę valiutą metodą,pasirašyta 1975 m. liepos 10 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 1977 m. spalio 1 d.

Sutartis dėl Grenlandijos47,pasirašyta 1984 m. kovo 13 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 1985 m. sausio 1 d.

Suvestinis Europos aktas48,pasirašytas 1986 m. vasario 17 d. (BE, DE, ES, FR, IE, LU, NL, PT, UK) Liuksemburge(Liuksemburgas) ir 1986 m. vasario 25 d. (DK, EL, IT) Hagoje (Nyderlandai),įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.:

Balsavimas kvalifikuota daugumaTarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo teisėkūros srityje pradžiaPlačios vidaus rinkos linkBendradarbiavimas užsienio politikos srityjePirmą kartą paminėta Europos Vadovų Taryba

44 Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl tam tikrų Bendrijų institucijų ir departamentų laikinosios vietos (OL 152, 1967 7 13) buvo pasirašytas ir įsigaliojo tomis pačiomis dienomis, kuriomis buvo pasirašyta ir įsigaliojo Sujungimo sutartis.

45 1977 m. balandžio 5 d. valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl laikinosios Audito Rūmų buveinės (OL L 104, 1977 4 28) buvo pasirašytas 1977 m. balandžio 5 d. ir įsigaliojo 1977 m. birželio 1 d.

46 Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto buvo pridėtas prie EEB sutarties.

47 Grenlandija oficialiai pasitraukė iš EEB 1985 m. vasario 1 d.

48 Šia sutartimi iš dalies keičiama EAPB sutartis, EEB sutartis ir Euratomo sutartis.


Europos Sąjungos sutartis – ES sutartis arba Mastrichto sutartis49,pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte (Nyderlandai),įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.:

Europos Sąjungos sukūrimasEkonominė ir pinigų sąjungaŽingsnis euro linkBendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)Teisingumas ir vidaus reikalai (TVR)

Aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto, arba aktas, kuriuo leidžiama sukurti Europos investicijų fondą,pasirašytas 1993 m. kovo 25 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 1994 m. gegužės 1 d.

Amsterdamo sutartis,pasirašyta 1997 m. spalio 2 d. Amsterdame (Nyderlandai),įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.:

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėŠengeno acquis integravimasMoterų ir vyrų lygybėDarnus vystymasisVyriausiasis įgaliotinis BUSPKrizių valdymo pajėgumai

Nicos sutartis,pasirašyta 2001 m. vasario 26 d. Nicoje (Prancūzija),įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d.:

Būsimos 27 valstybių narių Sąjungos institucijų reforma

Sutartis dėl Konstitucijos Europai,pasirašyta 2004 m. spalio 29 d. Romoje (Italija),neįsigaliojo.

49 Šis dokumentas – sutartis dėl Europos Sąjungos; juo iš dalies keičiama EEB sutartis, siekiant įsteigti Europos bendriją, ir iš dalies keičiama EAPB sutartis ir Euratomo sutartis.


Lisabonos sutartis, pasirašyta valstybių ar vyriausybių vadovų (2007 m. gruodžio 13 d.)

© Europos Sąjunga

Lisabonos sutartis,pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje (Portugalija),įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.:

Europos Vadovų Taryba tampa institucijaTarybos ir Europos Parlamento lygybė teisėkūros srityjeNacionalinių parlamentų dalyvavimasES teisinis subjektiškumasPagrindinių teisių chartija

Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje – SSKV sutartis50,pasirašyta 2012 m. kovo 2 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.

50 Sutartį jau pasirašė 19 euro zonos valstybių narių, taip pat Bulgarija, Danija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija, o Čekija pradėjo pasirašymo procedūras.


II PLĖTROS PROCESAS

Pirmoji EAPB sutartis nebuvo numatyta kaip šešių valstybių narių steigėjų uždaras klu-bas. 98 straipsnyje teigiama, kad „visos Europos valstybės gali pateikti paraišką prisi-jungti prie šios Sutarties“. Nepaisant to, kad buvo pasirašyta naujų sutarčių ir jos daug kartų buvo tikslintos, visą laiką galiojo kitoms Europos valstybėms skirtas kvietimas prisijungti prie integracijos proceso. ES sutarties 49 straipsnyje dabar nurodyta, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare“.

Danijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės stojimo sutartis51,pasirašyta 1972 m. sausio 22 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 1973 m. sausio 1 d.

Graikijos stojimo sutartis52,pasirašyta 1979 m. gegužės 28 d. Atėnuose (Graikija),įsigaliojo 1981 m. sausio 1 d.

Ispanijos ir Portugalijos stojimo sutartis53,pasirašyta 1985 m. birželio 12 d. Madride (Ispanija) ir Lisabonoje (Portugalija),įsigaliojo 1986 m. sausio 1 d.

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutartis,pasirašyta 1994 m. birželio 24 d. Kerkyroje (Graikija)54,įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.

Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutartis,pasirašyta 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose (Graikija),įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

51 Dėl stojimo į EAPB žr. 1972 m. sausio 22 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimą dėl Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo į Europos anglių ir plieno bendriją (OL L 73, 1972 3 27) (Dokumentai, susiję su šių keturių šalių stojimu į Europos Bendrijas). Kadangi 1972 m. rugsėjo 25 d. Norvegijoje įvykusio referendumo dėl Stojimo sutarties rezultatai buvo neigiami, dėl Stojimo sutarties ir kitų su stojimu į Europos Bendrijas susijusių dokumentų buvo priimtas 1973 m. sausio 1 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimas, kuriuo patikslinami naujų valstybių narių stojimo į Europos Bendrijas aktai (OL L 2, 1973 1 1).

52 Dėl stojimo į EAPB žr. 1979 m. gegužės 24 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimą dėl Graikijos Respublikos stojimo į Europos anglių ir plieno bendriją (OL L 291, 1979 11 15).

53 Dėl stojimo į EAPB žr. 1985 m. birželio 11 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimą dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos anglių ir plieno bendriją (OL L 302, 1985 11 15).

54 Po 1994 m. lapkričio 28 d. įvykusio referendumo, kurio rezultatai buvo neigiami, Norvegija pasitraukė iš stojimo proceso. Norvegijai neratifikavus šios sutarties, dėl Stojimo sutarties ir kitų su stojimu susijusių dokumentų buvo priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas 95/1/EB, Euratomas, EAPB, kuriuo patikslinami naujų valstybių narių stojimo į Europos Sąjungą dokumentai (OL L 1, 1995 1 1).


BE

EL

CZ

HU

EE

MT

CY

PL

LV

SI

LT

SK

AT FI SE

ES PT

BG RO

HR

DK IE UK

DE FR IT LU NL

PLĖTROS ETAPAI nuo 6 iki 28 narių

1952 m.

1973 m.

1981 m.

1986 m.

1995 m.

2004 m.

2007 m.

2013 m.

Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartis,pasirašyta 2005 m. balandžio 25 d. Liuksemburge (Liuksemburgas),įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d.

Kroatijos stojimo sutartis,pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje (Belgija),įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d.


1974 m. vasario 9–10 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvykusios Aukščiausiojo lygio konferencijos darbo posėdis

© Europos Sąjunga

III AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMŲ, EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMŲ IR EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMŲ CHRONOLOGIJA

Valstybių ar vyriausybių narių tarpvyriausybinė konferencija romos sutarčių galutiniam tekstui patvirtinti1957 m. vasario 18–19 d., Paryžius (Matignon), pirmininkas Guy Mollet

Valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimai iki Europos Vadovų Tarybos sukūrimo 1974 m. gruodžio mėn.1961 m. vasario 10–11 d., Paryžius (Quai d’Orsay), pirmininkas Charles’is de Gaulle’is1961 m. liepos 18 d., Bona (Godesberger Redoute), pirmininkas Konradas Adenaueris1967 m. gegužės 29–30 d., Roma (Kapitolijus), pirmininkas Aldo Moro1969 m. gruodžio 1–2 d., Haga (Ridderzaal), pirmininkas Pietas de Jongas1972 m. spalio 19–20 d. (Tarptautinis konferencijų centras), pirmininkas Barendas Biesheuvelis1973 m. gruodžio 14–15 d., Kopenhaga (Bella Center), pirmininkas Ankeris Jørgensenas1974 m. rugsėjo 19 d. Paryžius (Palais de l’Elysée), pirmininkas Valéry Giscard’as d’Es-taing’as (neformali vakarienė)1974 m. gruodžio 9–10 d., Paryžius (Quai d’Orsay), pirmininkas Valéry Giscard’as d’Estaing’as


Europos Vadovų Tarybos susitikimai ir valstybių ar vyriausybių vadovų neformalūs susitikimai nuo Europos Vadovų Tarybos sukūrimo55

1975 m. kovo 10–11 d., Dublinas (Dublin Castle), pirmininkas Liamas Cosgrave’as1975 m. liepos 16–17 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Aldo Moro1975 m. gruodžio 1–2 d., Roma (Palazzo Barberini), pirmininkas Aldo Moro1976 m. balandžio 1–2 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirminin-kas Gastonas Thornas1976 m. liepos 12–13 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Joopas den Uylas1976 m. lapkričio 29–30 d., Haga (Ridderzaal), pirmininkas Joopas den Uylas1977 m. kovo 25–26 d., Roma (Palazzo Barberini), pirmininkas Jamesas Callaghanas1977 m. birželio 29–30 d., Londonas (Lancaster House), pirmininkas Jamesas Callaghanas1977 m. gruodžio 5–6 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Leo Tindemansas1978 m. balandžio 7–8 d., Kopenhaga (Christiansborg), pirmininkas Ankeris Jørgensenas1978 m. liepos 6–7 d., Brėmenas (Rathaus), pirmininkas Helmutas Schmidtas1978 m. gruodžio 4–5 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Helmutas Schmidtas1979 m. kovo 12–13 d., Paryžius (Tarptautinis konferencijų centras), pirmininkas Valéry Giscard’as d’Estaing’as1979 m. birželio 21–22 d., Strasbūras (Hôtel de Ville), pirmininkas Valéry Giscard’as d’Estaing’as1979 m. lapkričio 29–30 d., Dublinas (Dublin Castle), pirmininkas Jackas Lynchas1980 m. balandžio 27–28 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirmi-ninkas Francesco Cossiga1980 m. birželio 12–13 d., Venecija (Fondazione Cini), pirmininkas Francesco Cossiga1980 m. gruodžio 1–2 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirminin-kas Pierre’as Werneris1981 m. kovo 23–24 d., Mastrichtas (Stadhuis), pirmininkas Driesas van Agtas1981 m. birželio 29–30 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirminin-kas Driesas van Agtas1981 m. lapkričio 26–27 d., Londonas (Lancaster House), pirmininkė Margaret Thatcher1982 m. kovo 29–30 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Wilfriedas Martensas1982 m. birželio 28–29 d., Briuselis (Palais d’Egmont), pirmininkas Wilfriedas Martensas1982 m. gruodžio 3–4 d., Kopenhaga (Eigtveds Pakhus), pirmininkas Poulas Schlüteris1983 m. kovo 21–22 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Helmutas Kohlis1983 m. birželio 17–19 d., Štutgartas (Neues Schloss), pirmininkas Helmutas Kohlis1983 m. gruodžio 4–6 d., Atėnai (Zappeion), pirmininkas Andreas Papandreou1984 m. kovo 19–20 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas François Mitterrand’as1984 m. birželio 25–26 d., Fontenblo (Château de Fontainebleau), pirmininkas François Mitterrand’as1984 m. gruodžio 3–4 d., Dublinas (Dublin Castle), pirmininkas Garretas Fitzgeraldas1985 m. kovo 29–30 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Bettino Craxi1985 m. birželio 28–29 d., Milanas (Castello Sforzesco), pirmininkas Bettino Craxi1985 m. gruodžio 2–3 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirminin-kas Jacques’as Santeras

55 Nurodytos datos yra oficialiai nustatytos kiekvieno susitikimo datos. Tam tikrais atvejais darbas galėjo vykti ir vėliau nei nurodytomis dienomis, kai valstybių ar vyriausybių vadovams tai buvo būtina norint susitarti. Posėdžiai nurodyti tokiu pavadinimu, koks tuo metu buvo nurodytas išvadose arba laiške, kuriuo susitikimas buvo sušauktas.


1986 m. birželio 26–27 d., Haga (Užsienio reikalų ministerijos konferencijų centras), pir-mininkas Ruudas Lubbersas1986 m. gruodžio 5–6 d., Londonas (Queen Elizabeth II Conference Centre), pirmininkė Margaret Thatcher1982 m. birželio 29–30 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Wilfriedas Martensas1987 m. gruodžio 4–5 d., Kopenhaga (Eigtveds Pakhus), pirmininkas Poulas Schlüteris1988 m. vasario 11–12 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Helmutas Kohlis1988 m. birželio 27–28 d., Hanoveris (Hannover Messe), pirmininkas Helmutas Kohlis1988 m. gruodžio 2–3 d., Rodas (Palati tou Megalou Magistrou), pirmininkas Andreas Papandreou1989 m. birželio 26–27 d., Madridas (Palacio de Congresos de Madrid), pirmininkas Felipe Gonzálezas1989 m. lapkričio 18 d., Paryžius (Palais de l’Élysée), pirmininkas François Mitterrand’as (neformalus Europos Vadovų Tarybos narių susitikimas)1989 m. gruodžio 8–9 d., Strasbūras (Palais de la Musique et des Congrès), pirmininkas François Mitterrand’as1990 m. balandžio 28 d., Dublinas (Dublin Castle), pirmininkas Charlesas Haughey (ne-eilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)1990 m. birželio 25–26 d., Dublinas (Dublin Castle), pirmininkas Charlesas Haughey1990 m. spalio 27–28 d., Roma (Palazzo Madama), pirmininkas Giulio Andreotti1990 m. gruodžio 14–15 d., Roma (Palazzo Madama), pirmininkas Giulio Andreotti1991 m. balandžio 8 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirmininkas Jacques’as Santeras(neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas)1991 m. birželio 28–29 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirminin-kas Jacques’as Santeras1991 m. gruodžio 9–10 d., Mastrichtas (Provinciehuis), pirminin-kas Ruudas Lubbersas1992 m. birželio 26–27 d., Lisabona (Centro Cultural de Belém), pirmininkas Aníbalas Cavaco Silva1992 m. spalio 16 d. Birmingemas (Birmingham ICC), pirmininkas Johnas Majoras (neei-linis valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)1992 m. gruodžio 11–12 d., Edinburgas (Holyrood House), pirmininkas Johnas Majoras1993 m. birželio 21–22 d., Kopenhaga (Bella Center), pirmininkas – Poulas Nyrupas Rasmusenas1993 m. spalio 29 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Jeanas-Lucas Dehaene’as (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)1993 m. gruodžio 10–11 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Jeanas-Lucas Dehaene’as1994 m. birželio 24–25 d., Kerkyra (Palaia Anaktora), pirmininkas Andreas Papandreou1994 m. liepos 15 d., Briuselis (Charlemagne pastatas), pirmininkas Helmutas Kohlis (ne-eilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)1994 m. gruodžio 9–10 d., Esenas (Messe Essen), pirmininkas Helmutas Kohlis1995 m. birželio 26–27 d., Kanai (Palais des festivals), pirmininkas Jacques’as Chiracas1995 m. rugsėjo 22–23 d., Maljorka (Hotel Formentor), pirmininkas Felipe Gonzálezas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)1995 m. gruodžio 15–16 d., Madridas (Palacio de Congresos de Madrid), pirmininkas Felipe Gonzálezas1996 m. kovo 29 d., Turinas (Lingotto), pirmininkas Lamberto Dini1996 m. birželio 21–22 d., Florencija (Fortezza da Basso/Parodų centras), pirmininkas Romano Prodi


1996 m. spalio 5 d., Dublinas (Dublin Castle), pirmininkas Johnas Brutonas (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)1996 m. gruodžio 13–14 d., Dublinas (Dublin Castle), pirmininkas Johnas Brutonas1997 m. gegužės 23 d., Nordveikas (Grand Hotel Huis ter Duin), pirmininkas Wimas Kokas (neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas)1997 m. birželio 16–17 d., Amsterdamas (Nederlandsche Bank), pirmininkas Wimas Kokas1997 m. lapkričio 20–21 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirminin-kas Jean’as-Claude’as Junckeris (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)1997 m. gruodžio 12–13 d., Liuksemburgas (Kirchbergo konferencijų centras), pirmi-ninkas Jean’as-Claude’as Junckeris1998 m. gegužės 2–3 d.56, Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Tony Blairas (Tarybos posėdis valstybių ar vyriausybių vadovų lygiu)1998 m. birželio 15–16 d., Kardifas (City Hall), pirmininkas Tony Blairas1998 m. spalio 24–25 d., Pertšachas (Parkhotel Pörtschach), pirmininkas Viktoras Klima(neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)1998 m. gruodžio 11–12 d., Viena (Hofburg), pirmininkas Viktoras Klima1999 m. vasario 26 d., Bona (Gästehaus der Bundesregierung auf dem Petersberg), pirmi-ninkas Gerhardas Schröderis (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)1999 m. kovo 24–25 d., Berlynas (Hotel Intercontinental), pirmininkas Gerhardas Schröderis1999 m. balandžio 14 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Gerhardas Schröderis (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)1999 m. birželio 3–4 d., Kelnas (Der Gürzenich), pirmininkas Gerhardas Schröderis1999 m. spalio 15–16 d., Tamperė (Museokeskus Vapriikki), pirmininkas Paavo Lipponenas1999 m. gruodžio 10–11 d., Helsinkis (Helsinki Fair Centre), pirmininkas Paavo Lipponenas2000 m. kovo 23–24 d., Lisabona (Feira Internacional de Lisboa), pirmininkas António Guterresas (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2000 m. birželio 19–20 d., Santa Marija da Feira (Europarque Centro de Congressos), pir-mininkas António Guterresas2000 m. spalio 13–14 d., Bjaricas (Casino municipal de Biarritz), pirmininkas Jacques’as Chiracas (neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2000 m. gruodžio 7–9 d., Nica (Centre des Congrès Acropolis), pirmininkas Jacques’as Chiracas2001 m. kovo 23–24 d., Stokholmas (Stockholm Mässan), pirmininkas Göranas Perssonas2001 m. birželio 15–16 d., Geteborgas (Svenska Mässan), pirmininkas Göranas Perssonas2001 m. rugsėjo 21 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Guy Verhofstadtas (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2001 m. spalio 19 d., Gentas (Sint Pietersabdij), pirmininkas Guy Verhofstadtas (neforma-lus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2001 m. gruodžio 14–15 d., Briuselis (Lakeno karališkieji rūmai), pirmininkas Guy Verhofstadtas2002 m. kovo 15–16 d., Barselona (Palau de Congressos de Catalunya), pirmininkas José María Aznaras2002 m. birželio 21–22 d., Sevilija (Palacio de Exposiciones y Congresos), pirmininkas José María Aznaras

56 Šis Tarybos posėdis valstybių ar vyriausybių vadovų lygiu buvo sušauktas sprendimams dėl valstybių narių, kurios dalyvaus trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos etape, priimti. Jame taip pat susitarta dėl Wimo Duisenbergo skyrimo pirmuoju Europos Centrinio Banko pirmininku.


2002 m. spalio 24–25 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas2002 m. gruodžio 12–13 d., Kopenhaga (Bella Center), pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas2003 m. vasario 17 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Costas Simitis (neei-linis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2003 m. kovo 20–21 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Costas Simitis2003 m. balandžio 16 d., Atėnai (Zappeion), pirmininkas Costas Simitis (neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2003 m. birželio 19–20 d., Salonikai (Porto Carras), pirmininkas Costas Simitis2003 m. spalio 4 d., Roma (Palazzo dei Congressi), pirmininkas Silvio Berlusconi (nefor-malus Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2003 m. spalio 16–17 d.57, Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Silvio Berlusconi2003 m. gruodžio 12–13 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Silvio Berlusconi2004 m. kovo 25–26 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Bertie Ahernas2004 m. birželio 17–18 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Bertie Ahernas2004 m. birželio 29 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Bertie Ahernas (Tarybos posėdis valstybių ar vyriausybių vadovų lygiu)58

2004 m. lapkričio 4–5 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Janas Peteris Balkenende2004 m. gruodžio 16–17 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Janas Peteris Balkenende2005 m. kovo 22–23 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Jean’as Claude’as Junckeris2005 m. birželio 16–17 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Jean’as Claude’as Junckeris2005 m. spalio 27 d., Hempton Kortas (Hampton Court Palace), pirmininkas Tony Blairas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas) 2005 m. gruodžio 15–16 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Tony Blairas2006 m. kovo 23–24 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Wolfgangas Schüsselis2006 m. birželio 15–16 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Wolfgangas Schüsselis2006 m. spalio 20 d., Lahtis (Sibeliustalo), pirmininkas Matti Vanhanenas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2006 m. gruodžio 14–15 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Matti Vanhanenas2007 m. kovo 8–9 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkė Angela Merkel2007 m. birželio 21–22 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkė Angela Merkel2007 m. spalio 18–19 d., Lisabona (Feira Internacional de Lisboa), pirmininkas José Sócratesas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2007 m. gruodžio 14 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas José Sócratesas2008 m. kovo 13–14 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Janezas Janša2008 m. birželio 19–20 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Janezas Janša

57 Nuo 2003 m. spalio mėn. visi oficialūs Europos Vadovų Tarybos posėdžiai vyko Briuselyje.

58 Šis Tarybos posėdis valstybių ar vyriausybių vadovų lygiu buvo sušauktas siekiant paskelbti José Manuelį Barroso paskirtuoju Komisijos pirmininku ir atnaujinti Javiero Solanos įgaliojimus eiti Tarybos generalinio sekretoriaus ir vyriausiojo įgaliotinio BUSP pareigas ir Pierre’o de Boissieu įgaliojimus eiti Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas.


2008 m. rugsėjo 1 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Nicolas Sarkozy (ne-eilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2008 m. spalio 15–16 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Nicolas Sarkozy2008 m. lapkričio 7 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Nicolas Sarkozy (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2008 m. gruodžio 11–12 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Nicolas Sarkozy2009 m. kovo 1 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Mirekas Topolánekas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2009 m. kovo 19–20 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Mirekas Topolánekas2009 m. birželio 18–19 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Janas Fischeris2009 m. rugsėjo 17 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2009 m. spalio 29–30 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas2009 m. lapkričio 19 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2009 m. gruodžio 10–11 d.59, Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas2010 m. vasario 11 d., Briuselis (Bibliothèque Solvay), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2010 m. kovo 25–26 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2010 m. birželio 17 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2010 m. rugsėjo 16 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2010 m. spalio 28–29 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2010 m. gruodžio 16–17 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. vasario 4 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. kovo 11 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2011 m. kovo 24–25 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. birželio 23–24 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. spalio 23 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. spalio 26 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neformalus Europos Vadovų Tarybos narių susitikimas)

59 Tai buvo paskutinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriam pirmininkavo rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės prezidentas arba ministras pirmininkas. Europos Vadovų Taryba ES institucija oficialiai tapo 2009 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria taip pat buvo nustatytos nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigos. 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui pagal pereinamojo laikotarpio tvarką pirmininkavo Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas.


2011 m. gruodžio 9 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2012 m. sausio 30 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neformalus Europos Vadovų Tarybos narių susitikimas)2012 m. kovo 1–2 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2012 m. gegužės 23 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neformalus Europos Vadovų Tarybos narių susitikimas)2012 m. birželio 28–29 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2012 m. spalio 18–19 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2012 m. lapkričio 22–23 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2012 m. gruodžio 13–14 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2013 m. vasario 7–8 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2013 m. kovo 14–15 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2013 m. gegužės 22 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2013 m. birželio 27–28 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2013 m. spalio 24–25 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2013 m. gruodžio 19–20 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2014 m. kovo 6 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2014 m. kovo 20–21 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2014 m. gegužės 27 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2014 m. birželio 26 d., Ipras (Lakenhalle); 2014 m. birželio 27 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2014 m. liepos 16 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2014 m. rugpjūčio 30 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2014 m. spalio 23–24 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2014 m. gruodžio 18 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas2015 m. vasario 12 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2015 m. kovo 19–20 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas2015 m. balandžio 23 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas (neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas)2015 m. birželio 25–26 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas2015 m. rugsėjo 23 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)


2015 m. spalio 15 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas2015 m. lapkričio 12 d., Valeta (Viduržemio jūros konferencijų centras), pirmininkas Donaldas Tuskas (neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas)2015 m. lapkričio 29 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas (ES valstybių ar vyriausybių vadovų ir Turkijos susitikimas)2015 m. gruodžio 17–18 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas


Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai2008 m. spalio 12 d., Paryžius (Palais de l’Elysée), pirmininkas Nicolas Sarkozy2010 m. kovo 25 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2010 m. gegužės 7 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. kovo 11 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. liepos 21 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2011 m. spalio 23–26 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us60

2011 m. gruodžio 9 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2012 m. sausio 30 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2012 m. kovo 2 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2012 m. birželio 29 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2013 m. kovo 14 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2014 m. spalio 24 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us2015 m. birželio 22 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas 2015 m. liepos 7 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas2015 m. liepos 12 d., Briuselis (Justus Lipsius pastatas), pirmininkas Donaldas Tuskas

60 Tai buvo vienas Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas, įvykęs dviem etapais nurodytomis dienomis.

© Europos Sąjunga


IV BALSAVIMO ES TARYBOJE SISTEMOS RAIDA

Teisinis pagrindas: Romos sutarties 148 straipsnis1958–1972 m. taikyta kvalifikuota balsų dauguma

Valstybė narė balsai

Vokietija 4

Prancūzija 4

Italija 4

Belgija 2

Nyderlandai 2

Liuksemburgas 1

iš viso 17

Kvalifikuota balsų dauguma:12 balsų, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu12 balsų, kuriuos atidavė ne mažiau kaip 4 nariai, kitais atvejais


Vokietija 10

Prancūzija 10

Italija 10

JK 10

Belgija 5

Nyderlandai 5

Danija 3

Airija 3

Liuksemburgas 2

iš viso 58

Kvalifikuota balsų dauguma:41 balsas, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu41 balsas, kurį atidavė ne mažiau kaip 6 nariai, kitais atvejais

Teisinis pagrindas: Danijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės stojimo sutarties 14 straipsnis1973–1980 m. taikyta kvalifikuota balsų dauguma


Teisinis pagrindas: Graikijos stojimo sutarties 14 straipsnis1981–1985 m. taikyta kvalifikuota balsų dauguma

Teisinis pagrindas: Ispanijos ir Portugalijos stojimo sutarties 14 straipsnis1986–1994 m. taikyta kvalifikuota balsų dauguma


Vokietija 10

Prancūzija 10

Italija 10

JK 10

Belgija 5

Graikija 5

Nyderlandai 5

Danija 3

Airija 3

Liuksemburgas 2

iš viso 63

Kvalifikuota balsų dauguma:45 balsai, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu45 balsai, kuriuos atidavė ne mažiau kaip 6 nariai, kitais atvejais


Vokietija 10

Prancūzija 10

Italija 10

JK 10

Ispanija 8

Belgija 5

Graikija 5

Nyderlandai 5

Portugalija 5

Danija 3

Airija 3

Liuksemburgas 2

iš viso 76

Kvalifikuota balsų dauguma:54 balsai, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu54 balsai, kuriuos atidavė ne mažiau kaip 8 nariai, kitais atvejais


Teisinis pagrindas: Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutarties 15 straipsnis1995 m. – 2004 m. balandžio mėn. taikyta kvalifikuota balsų dauguma


Vokietija 10

Prancūzija 10

Italija 10

JK 10

Ispanija 8

Belgija 5

Graikija 5

Nyderlandai 5

Portugalija 5

Austrija 4

Švedija 4

Danija 3

Airija 3

Suomija 3

Liuksemburgas 2

iš viso 87

Kvalifikuota balsų dauguma:64 balsai, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu64 balsai, kuriuos atidavė ne mažiau kaip 11 narių, kitais atvejais


Teisinis pagrindas: Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutarties 26 straipsnis2004 m. gegužės mėn. – 2004 m. spalio mėn. taikyta kvalifikuota balsų dauguma

Valstybė narė balsai Valstybė narė balsai

Vokietija 10 Austrija 4

Prancūzija 10 Danija 3

JK 10 Slovakija 3

Italija 10 Suomija 3

Ispanija 8 Airija 3

Lenkija 8 Lietuva 3

Nyderlandai 5 Latvija 3

Graikija 5 Slovėnija 3

Portugalija 5 Estija 3

Belgija 5 Kipras 2

Čekija 5 Liuksemburgas 2

Vengrija 5 Malta 2

Švedija 4

iš viso 124

Kvalifikuota balsų dauguma:88 balsai, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu88 balsai, kuriuos atidavė ne mažiau kaip 11 narių, kitais atvejais


Teisinis pagrindas: Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutarties 12 straipsnis2004 m. lapkričio mėn. – 2006 m. taikyta kvalifikuota balsų dauguma

Kvalifikuota balsų dauguma:232 balsai, kuriuos atidavė dauguma narių, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu232 balsai, kuriuos atidavė ne mažiau kaip du trečdaliai narių, kitais atvejaisnarės prašymu: patikrinimas, ar valstybės narės, balsuojančios „už“, atstovauja ne mažiau kaip 62 % visų gyventojų

Vals

tybė

nar

ėba

lsai

Gyv

ento

jų

skai

čius

(×

1 0

00)61

%Va

lsty

bė n

arė

bals

aiG

yven

tojų

sk

aiči

us

(× 1

000

)%

Voki

etija

2982

500

,817

,88

Aust

rija

108

206,

51,

77

Pran

cūzi

ja29

62 3

70,8

13,5

1D

anija

75

411,

41,

17

JK29

60 0

63,2

13,0

1Sl

ovak

ija7

5 38

4,8

1,16

Italij

a29

58 4

62,4

12,6

7Su

omija

75

235,

61,

13

Ispan

ija27

43 0

38,0

9,32

Airij

a7

4 10

9,2

0,89

Lenk

ija27

38 1

71,8

8,27

Liet

uva

73

425,

30,

74

Nyd

erla

ndai

1316

305

,53,

53La

tvija

42

306,

40,

71

Gra

ikija

1211

073

,02,

40Sl

ovėn

ija4

1 99

7,6

0,43

Port

ugal

ija12

10 5

29,3

2,28

Estij

a4

1 34

7,0

0,29

Belg

ija12

10 4

45,9

2,26

Kipr

as4

749,

20,

16

Čeki

ja12

10 2

20,6

2,21

Liuk

sem

burg

as4

455,

00,

09

Veng

rija

1210

097

,52,

18M

alta

340

2,7

0,08

Šved

ija10

9 01

1,4

1,95

iš v

iso

321

461

324,

010

0 %

min

imal

i rib

a 62

%23

228

6 02

0,9

62

%

61

Duo

men

ys g

alio

jo 2

006

m. s

ausio

1 d

. – g

ruod

žio

31 d

. lai

kota

rpiu

. 200

6 m

. sau

sio 2

3 d.

Tar

ybos

spr

endi

mas

200

6/34

/EB,

iš d

alie

s ke

ičia

ntis

Tary

bos

darb

o tv

arko

s tai

sykl

es (O

L L

22, 2

006

1 26

, p. 3

2).


Teisinis pagrindas: Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sutarties 22 straipsnis2007 m. – 2009 m. lapkričio mėn. taikyta kvalifikuota balsų daugumaTeisinis pagrindas: Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnis2009 m. gruodžio mėn. – 2013 m. birželio mėn. taikyta kvalifikuota balsų dauguma

Kvalifikuota balsų dauguma:255 balsai, kuriuos atidavė dauguma narių, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu255 balsai, kuriuos atidavė ne mažiau kaip du trečdaliai narių, kitais atvejaisnarės prašymu: patikrinimas, ar valstybės narės, balsuojančios „už“, atstovauja ne mažiau kaip 62 % visų gyventojų

Vals

tybė

nar

ėba

lsai

Gyv

ento

jų

skai

čius

(×

1 0

00)62

%Va

lsty

bė n

arė

bals

aiG

yven

tojų

sk

aiči

us

(× 1

000

)%

Voki

etija

2981

843

,716

,25

Aust

rija

108

443,

01,

68

Pran

cūzi

ja29

65 3

97,9

12,9

8Bu

lgar

ija10

7 32

7,2

1,45

JK29

62 9

89,6

12,5

1D

anija

75

580,

51,

11

Italij

a29

60 8

20,8

12,0

8Sl

ovak

ija7

5 40

4,3

1,07

Ispan

ija27

46 1

96,3

9,17

Suom

ija7

5 40

1,3

1,07

Lenk

ija27

38 5

38,4

7,65

Airij

a7

4 58

2,8

0,91

Rum

unija

1421

355

,84,

24Li

etuv

a7

3 00

7,8

0,60

Nyd

erla

ndai

1316

730

,33,

32La

tvija

42

055,

50,

41

Gra

ikija

1211

290

,92,

24Sl

ovėn

ija4

2 04

1,8

0,41

Port

ugal

ija12

11 0

41,3

2,19

Estij

a4

1 33

9,7

0,27

Belg

ija12

10 5

41,8

2,09

Kipr

as4

862,

00,

17

Čeki

ja12

10 5

05,4

2,09

Liuk

sem

burg

as4

524,

90,

10

Veng

rija

129

957,

71,

98M

alta

341

6,1

0,08

Šved

ija10

9 48

2,9

1,88

iš v

iso

345

503

679,

710

0 %

min

imal

i rib

a 62

%25

531

2 28

1,4

62

%

62

Duo

men

ys g

alio

jo 2

013

m. s

ausio

1 d

. – g

ruod

žio

31 d

. lai

kota

rpiu

. 201

3 m

. sau

sio 1

4 d.

Tar

ybos

spr

endi

mas

201

3/37

/ES,

kur

iuo

iš da

lies

keič

iam

os Ta

rybo

s dar

bo tv

arko

s tai

sykl

ės (O

L L

16, 2

013

1 19

, p. 1

6).


Teisinis pagrindas: Kroatijos stojimo sutarties 20 straipsnis2013 m. liepos mėn. – 2014 m. spalio mėn. taikyta kvalifikuota balsų dauguma

Kvalifikuota balsų dauguma:260 balsų, kuriuos atidavė dauguma narių, kai remiamasi Komisijos pasiūlymu260 balsų, kuriuos atidavė ne mažiau kaip du trečdaliai narių, kitais atvejaisnarės prašymu: patikrinimas, ar valstybės narės, balsuojančios „už“, atstovauja ne mažiau kaip 62 % Sąjungos gyventojų

Vals

tybė

nar

ėba

lsai

Gyv

ento

jų

skai

čius

(×

1 0

00)63

%Va

lsty

bė n

arė

bals

aiG

yven

tojų

sk

aiči

us

(× 1

000

)%

Voki

etija

2981

843

,716

,20

Aust

rija

108

443,

01,

66

Pran

cūzi

ja29

65 3

97,9

12,8

7Bu

lgar

ija10

7 32

7,2

1,44

JK29

62 9

89,6

12,3

9D

anija

75

580,

51,

09

Italij

a29

60 8

20,8

11,9

7Sl

ovak

ija7

5 40

4,3

1,06

Ispan

ija27

46 1

96,3

9,09

Suom

ija7

5 40

1,3

1,06

Lenk

ija27

38 5

38,4

7,58

Airij

a7

4 58

2,8

0,90

Rum

unija

1421

355

,84,

20Kr

oatij

a7

4 39

8,2

0,86

Nyd

erla

ndai

1316

730

,33,

29Li

etuv

a7

3 00

7,8

0,59

Gra

ikija

1211

290

,92,

22La

tvija

42

055,

50,

40

Belg

ija12

11 0

41,3

2,17

Slov

ėnija

42

041,

80,

40

Port

ugal

ija12

10 5

41,8

2,07

Estij

a4

1 33

9,7

0,26

Čeki

ja12

10 5

05,4

2,06

Kipr

as4

862,

00,

16

Veng

rija

129

957,

71,

95Li

ukse

mbu

rgas

452

4,9

0,10

Šved

ija10

9 48

2,9

1,86

Mal

ta3

416,

10,

08

iš v

iso

352

508

077,

910

0 %

min

imal

i rib

a 62

%26

031

5 00

8,3

62 %

63

Duo

men

ys g

alio

jo 2

013

m. s

ausio

1 d

. – g

ruod

žio

31 d

. lai

kota

rpiu

. 201

3 m

. sau

sio 1

4 d.

Tar

ybos

spr

endi

mas

201

3/37

/ES,

kur

iuo

iš da

lies

keič

iam

os

Tary

bos d

arbo

tvar

kos t

aisy

klės

(OL

L 16

, 201

3 1

19, p

. 16–

17).

Duo

men

ys a

pie

Kroa

tijos

gyv

ento

jų sk

aiči

ų, ta

igi i

r atit

inka

mos

pro

cent

inės

dal

ys b

ei

bend

ros s

umos

, yra

apy

tikria

i.


Teisinis pagrindas: Lisabonos sutarties 16 straipsnisNuo 2014 m. lapkričio 1 d. taikoma kvalifikuota balsų dauguma

Kvalifikuota balsų dauguma arba dvejopa dauguma:55 % valstybių narių, kurių turi būti ne mažiau kaip 16 iš 28, kai remiamasi Komisijos ir (arba) vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu72 % valstybių narių, kurių turi būti ne mažiau kaip 21 iš 28, kitais atvejaisvalstybės narės, balsuojančios „už“, atstovauja ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų

Kvalifikuotos balsų daugumos sistema yra daugiausia naudojamas balsavimo Taryboje metodas. Jis naudojamas Tarybai priimant sprendimus pagal įprastą teisėkūros pro-cedūrą, kuri dar vadinama bendro sprendimo procedūra. Blokuojančią mažumą turi sudaryti bent keturios Tarybos narės, atstovaujančios daugiau kaip 35 % ES gyventojų. Apie 80 % visų ES teisės aktų priimami taikant šią procedūrą. Kiti balsavimo metodai yra paprasta balsų dauguma (15 valstybių narių balsuoja „už“) ir balsų vieningumas (visi balsuoja „už“).

Iki 2017 m. kovo 31 d. valstybės narės dar gali prašyti, kad balsuojant kvalifikuota dau-guma būtų taikoma ankstesnė taisyklė, kurios teisinis pagrindas yra Kroatijos stojimo sutarties 20 straipsnis. Pagal šią taisyklę kiekvienos valstybės narės atstovas turi tam tikrą balsų skaičių, kaip nustatyta ES sutartyse. Balsų paskirstymas iš esmės atspindi kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių.


V ES TARYBOS GENERALINIAI SEKRETORIAI IR GENERALINIO SEKRETORIATO RAIDA

Christianas Calmes’as, LUgeneralinis sekretoriusnuo 1952 m. rugsėjo 9 d. iki 1973 m. birželio 14 d.

1952 m. lapkričio mėn. TGS dirbo 11 žmonių

Nicolas Hommelis, LUgeneralinis sekretoriusnuo 1973 m. liepos 1 d. iki 1980 m. spalio 7 d.

1973 m. liepos mėn. TGS dirbo 974 žmonės

Nielsas Ersbøllas, DKgeneralinis sekretoriusnuo 1980 m. spalio 8 d. iki 1994 m. rugpjūčio 31 d.

1980 m. spalio mėn. TGS dirbo 1 457 žmonės


Jürgenas Trumpfas, DEgeneralinis sekretoriusnuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. spalio 17 d.

1994 m. rugsėjo mėn. TGS dirbo 2 197 žmonės

Javieras Solana, ESgeneralinis sekretorius ir vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikainuo 1999 m. spalio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.

1999 m. lapkričio mėn. TGS dirbo 2 522 žmonės

Pierre’as de Boissieu64, FRgeneralinis sekretoriusnuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 25 d.

2009 m. gruodžio mėn. TGS dirbo 3 237 žmonės

64 Prieš tapdamas generaliniu sekretoriumi, Pierre’as de Boissieu nuo 1999 m. spalio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. buvo generalinio sekretoriaus pavaduotoju.


Uwe Corsepiusas, DEgeneralinis sekretoriusnuo 2011 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

2011 m. birželio mėn. TGS dirbo 3 068 žmonės

Jeppe Tranholmas-Mikkelsenas, DKgeneralinis sekretoriusnuo 2015 m. liepos 1 d.

2015 m. liepos mėn. TGS dirbo 3 020 žmonių

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:• vieną egzempliorių:

svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį: Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

http://bookshop.europa.eu

http://ec.europa.eu/represent_lt.htm

http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm

http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm

http://bookshop.europa.eu

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba yra du pagrin-diniai ES sprendimų priėmimo proceso dalyviai. Kiekvienai iš jų tenka atskiras vaidmuo ES institucinė-je struktūroje, nors politiniu ir administraciniu požiū-riu abi institucijas natūraliai sieja glaudūs ryšiai. Abi jos suburia valstybių narių atstovus. Šioje brošiūroje apžvelgiama jų kilmė ir raida, kaip nustatyta ES su-tartyse. Nagrinėjama, kokiu būdu joms abiem teko lemiamas vaidmuo Europos integracijos procese ir kaip jų istorija atspindi visos ES istoriją – jos politikos kryptis ir siekius, krizes ir pažangą.

Print PDFISBN 978-92-824-5311-7 ISBN 978-92-824-5314-8doi:10.2860/602576 doi:10.2860/183288QC-04-18-220-LT-C QC-04-18-220-LT-N

http://www.consilium.europa.eu

Documents

Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba metams einant