Europos Vadovų Taryba - Consilium5 Vienybės siekis. Europos Vadovų Taryba, 2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn. Įvadas Šioje ataskaitoje išsamiai pristatomas Europos

Europos Vadovų Taryba2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn.

2 tomas. 2018 m. liepos mėn.

2 tomas. 2018 m. liepos mėn.

Europos Vadovų Taryba2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn.

Šį leidinį parengė Tarybos generalinis sekretoriatas.www.consilium.europa.eu

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

© Europos Sąjunga, 2018Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Pastatas „Europa“: © Philippe Samyn and Partners architects and engineers – lead and design partner, Studio Valle Progettazioni architects, Buro Happold; spalvų kompozicijos: © Georges Meurant, 2016

Nuotraukų autoriai nurodyti leidinio pabaigoje.

Dėl leidimo naudoti ar kopijuoti nuotraukas ar kitą medžiagą, kuriai netaikomos ES autorių teisės, tiesiogiai kreiptis į autorių teisių turėtojus.

Print ISBN 978-92-824-6129-7 ISSN 1977-3226 doi:10.2860/706294 QC-AO-17-001-LT-CPDF ISBN 978-92-824-6117-4 ISSN 2363-2933 doi:10.2860/4944 QC-AO-17-001-LT-N

Turinys

Vienybės siekis. Europos Vadovų Taryba, 2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn.Pirmininko Donaldo Tusko ataskaita

Įvadas 5

Migracijos suvaldymas 6

Derybos dėl „Brexit’o“ 11

Nuo ekonomikos gaivinimo iki plėtros 14

Susidūrimas su geopolitine realybe 16

Išvada 23

Europos Vadovų Tarybos susitikimai, 2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn. 25

Europos Vadovų Tarybos išvados, valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai ir rinktinės pirmininko D. Tusko kalbos 26

4

5

Vienybės siekis. Europos Vadovų Taryba, 2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn.

Įvadas

Šioje ataskaitoje išsamiai pristatomas Europos Vadovų Tarybos, kurioje susitinka Europos Sąjungos vadovai, darbas nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Joje išdėstyta, kaip buvo išlaikyta ir sustiprinta Sąjungos politinė vienybė daugybės grėsmių ir iššūkių – precedento neturinčio migracijos spaudimo, geopolitikos pokyčių, nuolatinės terorizmo grėsmės, ekonominės perspektyvos netikrumo ir britų rinkėjų sprendimo išstoti – akivaizdoje.

Nuo 2016 m. iki dabar Europos vadovai buvo vieningi esminiais klausimais – pradedant derybomis su Jungtine Karalyste dėl išstojimo ir baigiant veikimu išvien kovojant su išorės grėsmėmis, ar tai būtų tebesitęsianti Rusijos agresija Ukrainoje, ar esminiai iššūkiai pasaulio prekybos sistemai. Kadangi tvirtai

tikima, kad Sąjunga yra valstybių narių bendros ateities pagrindas, Europa tebėra teigiamas atramos taškas pasauliui – pradedant tuo, kad ji yra Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita rėmėja, ir baigiant tuo, kad ji propaguoja taisyklėmis ir sąžininga prekyba grindžiamą tarptautinę tvarką.

ES turi daugiau investuoti į mūsų žmonių apsaugą nuo grėsmių saugumui, neteisėtos migracijos ir nekontroliuojamos globalizacijos. Ryžtingai derėdamiesi toliau mažiname žalą piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms dėl JK išstojimo 2019 m. kovo 29 d. Bet dar reikia daug ką padaryti siekiant sustiprinti ES ekonominę ir pinigų sąjungą, paskatinti bendradarbiavimą gynybos klausimais ir plėtoti apdairią ir krizėms atsparią migracijos politiką.

6

Migracijos suvaldymas

Šiandien pasaulyje nėra jokios kitos tokios skubiai spręstinos problemos kaip neteisėta milijonų žmonių migracija. Vakarų šalių kontekste ES atlieka vadovaujamą vaidmenį rūpinantis pabėgėliais. Nesitikime liaupsių. Tačiau išvykimo šalys privalo priimti atgal neteisėtus ekonominius migrantus. Po to, kai 2015 m. ir 2016 m. pradžioje Europa patyrė beprecedentį migracijos spaudimą, nes 2,2 mln. žmonių neteisėtai kirto išorės sieną, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės atkuria kontrolę ir mokosi iš krizės. Nė viena valstybė narė negali viena pati atremti

šio bendro ilgalaikio iššūkio, tačiau ryžtingi veiksmai, kurių turi imtis iniciatyviausios valstybės narės, visiškai remiamos ES ir pasinaudodamos kitų valstybių narių pagalba, yra conditio sine qua non, kad būtų sustabdyti neteisėtos migracijos srautai.

2015 m. spalio mėn. kasdien apie 10 000 asmenų kirsdavo Graikijos sieną per Turkiją, kad patektų į kitas Šengeno erdvės šalis. Iki 2016 m. spalio mėn. ES šį srautą sumažino 98 %. Bendromis pastangomis iš esmės uždarėme Vakarų Balkanų maršrutą neteisėtai

Nuo 2016 m. vasario mėn. nelegali migracija į Europos Sąjungą buvo sumažinta daugiau kaip 90 %.

7

migracijai. Turime užtikrinti, kad jis ir liktų uždarytas. 2016 m. ES nustatė bendradarbiavimą su Turkija, kad užkirstų kelią masiniams išvykimams nuo šios šalies pakrančių, ir pradėjo teikti finansinę paramą ten esantiems pabėgėliams, įgyvendindama iš viso 3 mlrd. eurų vertės projektus. Iki 2018 m. birželio mėn. šios lėšos buvo beveik išnaudotos ir ES vadovai susitarė dėl papildomų 3 mlrd. eurų.

Atkūrus stabilumą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje Sąjunga galėjo pradėti uždarinėti maršrutą nuo Libijos iki Italijos, kuriuo ir 2015 m., ir 2016 m. neteisėtai atvyko daugiau kaip 150 000 asmenų. Europos Sąjunga padeda mokyti ir aprūpinti įranga Libijos pakrančių apsaugos pajėgas, kad būtų sustabdytas neteisėtas žmonių gabenimas, ir teikia humanitarinę pagalbą Libijoje įstrigusiems pabėgėliams bei padeda jiems saugiai grįžti namo. Kitos valstybės narės remia puikų Italijos darbą su Libijos nacionalinės santarvės vyriausybe ir savivaldybėmis, finansuodamos ES patikos fondą Afrikai.

Labai svarbūs veiksmai buvo Vakarų Balkanų maršruto uždarymas ir parama trečiosioms šalims paieškos ir gelbėjimo operacijų srityje, taip pat neteisėtai žmones gabenančių asmenų pažabojimas.

Donald Tusk @eucopresident · 2016 m. kovo 3 d.Nevykite į Europą. Netikėkite nelegalios migracijos tarpininkais. Nerizikuokite savo gyvybėmis ir pinigais. Tai beprasmės pastangos.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) padeda valstybėms narėms kontroliuoti ES išorės sienas.

8

Iki 2017 m. pabaigos neteisėtai centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykusiųjų skaičius sumažėjo 67 %.

2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime vadovai patvirtino ES tikslų prioritetus: svarbiausia – išorės sienų apsauga bei neteisėtos migracijos sustabdymas. Norint toliau laikytis šių prioritetų, Europai reikės tinkamų finansinių išteklių, kad galėtų atremti šį akivaizdžiai nuolatinį iššūkį.

2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba vieningai pritarė mano pasiūlymui ES biudžete numatyti specialią finansinę priemonę, skirtą kovai su nelegalia imigracija. Be to, buvo susitarta padidinti ES paramą Libijos pakrančių apsaugos pajėgoms ir už Europos ribų įrengti išlaipinimo platformas neteisėtiems migrantams. Padėtis migracijos srityje pamažu gerėja. Žmonės pasirengę vėl pasitikėti savo vadovais, jei įrodysime, kad vėl kontroliuojame mūsų išorės sienas.

Donald Tusk @eucopresident · 2018 m. birželio 30 d.Europiečiai tikisi, kad atkursime jų saugumo ir tvarkos jausmą. Ne dėl to, kad jie staiga tapo ksenofobais, o todėl, kad kiekviena politinė valdžia privalo užtikrinti savo teritorijos ir sienų apsaugą.

2017 m. vasario 3 d. ES vadovai susitarė dėl Maltos deklaracijos – uždaryti nelegalios migracijos maršrutą iš Libijos į Italiją.

9

250 000

200 000

150 000

100 000

50 000

0

2015 2016 2017 2018

2015 2016 2017

Migracijos srautai: rytinės, centrinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalių maršrutai

2015 M. SPALIO MĖN.

216 260

RYTINĖS DALIES MARŠRUTAS

2018 M. GEGUŽĖS MĖN.

4 0974 3863 406*

NETEISĖTI AT VYKIMAI PER MĖNESĮ

NETEISĖTI AT VYKIMAI PER METUS

Šaltinis: FRONTEX* Bendrų operacijų duomenys (persikėlimai per jūrą)

CENTRINĖS DALIES MARŠRUTAS

VAKARINĖS DALIES MARŠRUTAS

2018 M. GEGUŽĖS MĖN.2015 M. SAUSIO MĖN.

–96 %

RYTINĖS VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO DALIES MARŠRUTAS(Išvykimai daugiausia iš Turkijos į Graikiją)

CENTRINĖS VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO DALIES MARŠRUTAS(Išvykimai daugiausia iš Libijos į Italiją)

VAKARINĖS VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO DALIES MARŠRUTAS(Išvykimai daugiausia iš Maroko į Ispaniją)

885 386

181 459 42 305

9 990

23 143

182 249

118 91213 372

8 206

19 840

7 004

153 895

2015 M. SPALIO MĖN.

2018 M. GEGUŽĖS MĖN.

2018 M. (SAUSIO–GEGUŽĖS MĖN.)

10

Vadovai susitiko Europos vadovų Taryboje, kad nustatytų ES veiklos gaires ir strateginę kryptį

Iš kairės į dešinę, viršuje: 1. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Rumunijos Prezidentas Klausas Werneris Iohannis ir Danijos Ministras Pirmininkas Larsas Løkke Rasmussenas; 2. Maltos Ministras Pirmininkas Josephas Muscatas, Airijos Ministras Pirmininkas (Taoiseach) Leo Varadkaras ir Vokietijos Federalinė Kanclerė Angela Merkel; 3. Italijos Ministras Pirmininkas Giuseppe Conte ir Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras; 4. Nyderlandų Ministras Pirmininkas Markas Rutte ir Kroatijos Ministras Pirmininkas Andrejus Plenkovićius; 5. Estijos Ministras Pirmininkas Jüris Ratas ir Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Xavieras Bettelis; 6. Latvijos Ministras Pirmininkas Māris Kučinskis ir Ispanijos vyriausybės pirmininkas Pedro Sánchezas; 7. Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis ir Čekijos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrejus Babišas; 8. Austrijos Federalinis Kancleris Sebastianas Kurzas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris; 9. Portugalijos Ministras Pirmininkas António Costa, Kipro Prezidentas Nicos Anastasiades ir Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras; 10. Suomijos Ministras Pirmininkas Juha Sipilä ir Švedijos Ministras Pirmininkas Stefanas Löfvenas; 11. Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė Theresa May ir Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas; 12. Bulgarijos Ministras Pirmininkas Boyko Borissovas ir Slovakijos Ministras Pirmininkas Peteris Pellegrini.

1

4

7

10

2

5

8

11

3

6

9

12

11

Derybos dėl „Brexit’o“

Nemaloni tiesa yra ta, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos niekam nenaudingas. Šiame procese nė viena pusė neturi ką laimėti. Daugelis europiečių, įskaitant pusę britų rinkėjų, nori, kad ES ir JK liktų kartu, o ne atsiskirtų. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, yra ir teigiamas šio įvykio aspektas. 27 valstybių bendrija dabar nusiteikusi ryžtingiau ir yra vieningesnė nei anksčiau. Visiems mūsų vidaus ir išorės oponentams: dar vieno „Bexit’o“ nebus.

„Brexit’o“ esmė, kaip apibūdinta JK referendumo kampanijoje, yra radikaliai nukirsti ryšius su ES – de facto tai reiškia griežtąjį „Brexit’ą“. Vienintelė reali

alternatyva griežtajam „Brexit’ui“ yra „jokio Brexit’o“, net jei šiandien vargu ar kas nors tiki, kad tai įmanoma. Derybose dėl išstojimo 27 ES valstybės narės nenori ir nesieks nubausti. „Brexit’as“ pats savaime jau yra pakankamai baudžiamojo pobūdžio. Kalba eina apie žalos sumažinimą. Mūsų pareiga – kuo labiau sumažinti dėl „Brexit’o“ piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms atsiradusį netikrumą ir sutrikimus. Tai svarbu kasdieniam milijonų žmonių abipus Lamanšo gyvenimui ir jų interesams.

Iškart po JK referendumo svarbiausia buvo nuraminti žmones tiek JK, tiek kitose šalyse, kad nebus teisinio

Pirmininkas Donaldas Tuskas išvyksta iš Downing Street 10 pasibaigus deryboms dėl „Brexit’o“ su Ministre Pirmininke T. May, 2017 m. rugsėjo 26 d.

12

vakuumo. Kol Jungtinė Karalystė oficialiai neišstos iš Europos Sąjungos, Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje ir toliau bus taikoma ES teisė, įskaitant visas su tuo susijusias teises ir pareigas. 2017 m. kovo 29 d. JK ambasadorius įteikė laišką dėl Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio pritaikymo, taip pradėdamas oficialią JK išstojimo iš ES procedūrą. Tuomet Jungtinė Karalystė atsidūrė kitoje derybų stalo pusėje; per dvejus metus turi būti sudarytas susitarimas dėl išstojimo ir nustatyti pagrindiniai būsimų ES ir JK santykių principai. Aiški 27 valstybių narių ir ES institucijų

vienybė suteikė tvirtus įgaliojimus, kad būtų užtikrintas tvarkingas JK išstojimas daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams likusiems neišspręstiems klausimams prieš pradedant diskusijas apie būsimus mūsų santykius. Svarbiausias prioritetas – išspręsti daugiau nei keturių milijonų žmonių, kurių gyvenimus tiesiogiai paveiks „Brexit’as“, padėties klausimą.

Pirmasis derybų etapas prasidėjo 2017 m. birželio mėn. Pradinis susitarimas pasiektas dėl piliečių teisių ir dėl finansinio susitarimo laikotarpiui iki 2020 m., remiantis

„Visi žinome, kad skirtis sunku. Bet išsiskirti ir sukurti naujus santykius yra daug sunkiau.“ Pirmininkas D. Tuskas, 2017 m. gruodžio 15 d.

Donald Tusk @eucopresident · 2018 m. sausio 16 d.Kitų metų kovo mėn. #Brexit su visomis neigiamomis jo pasekmėmis taps realybe, nebent mūsų draugai iš Jungtinės Karalystės persigalvotų. Mes čia, žemyne, savo nuomonės nepakeitėme. Mūsų širdys tebėra atviros jums.

13

Ministrės Pirmininkės T. May paaiškinimu, kokie yra Jungtinės Karalystės ketinimai. Gruodžio 15 d. 27 ES valstybių narių vadovai pritarė Komisijos išvadai, kad derybose buvo padaryta pakankama pažanga, kad būtų galima pradėti derėtis dėl pereinamojo laikotarpio, kuris bus po „Brexit’o“, kai JK dar kurį laiką bus bendrojoje rinkoje. Turėjo būti prisiimti papildomi įsipareigojimai dėl tų piliečių, kurie gali atvykti į JK pereinamuoju laikotarpiu, teisių. Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat atsakinga už tai, kad būtų prisiimti rimti ir patikimi įsipareigojimai siekiant išvengti realios sienos Airijos saloje, remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą ir visos salos ekonomiką, taip pat apsaugoti Didžiojo penktadienio susitarimą. Leiskite man pasakyti labai aiškiai: jeigu JK pasiūlymas bus nepriimtinas Airijai, jis bus nepriimtinas ir ES.

Darysiu viską, ką galiu, siekdamas užtikrinti, kad po „Brexit’o“ JK ir ES sietų draugiški santykiai, ir pabrėžiu, kad ES durys visada liks atviros. 27 ES valstybės narės nori, kad JK būtų artima draugė ir partnerė, ir pradės derybas dėl būsimų santykių nusiteikusios atvirai ir teigiamai. Tačiau, kalbant apie JK principinius prieštaravimus, įmanomas tik laisvosios prekybos susitarimas (LPS). Tai bus pirmasis LPS istorijoje, skirtas ekonominiams ryšiams susilpninti, o ne sustiprinti. „Brexit’o“ esmė – atsiskirti.

Kitų metų kovo mėn. „Brexit’as“ su visomis neigiamomis jo pasekmėmis taps realybe, nebent mūsų draugai iš Jungtinės Karalystės persigalvotų. Mes čia, žemyne, savo nuomonės nepakeitėme. Mūsų širdys tebėra atviros JK . Ką dar galėčiau pridurti? Jungtine Karalyste, mums tavęs jau trūksta.

„Štai, šeši puslapiai. Nereikia apsimetinėti, kad ši diena yra laiminga, nei Briuselyje, nei Londone.“ Pirmininko D. Tusko žodžiai gavus oficialų patvirtinimą dėl JK išstojimo, 2017 m. kovo 30 d.

Pirmininkas D. Tuskas susitinka su Airijos Ministru Pirmininku (Taoiseach) Leo Varadkaru vyriausybės pastate Dubline, 2018 m. kovo 8 d.

Donald Tusk @eucopresident · 2017 m. kovo 29 d.Ką dar galėčiau pridurti? Mums jau jūsų trūksta.

14

Nuo ekonomikos gaivinimo iki plėtros

2017 m. pradžioje ES ekonomika augo sparčiau nei JAV ekonomika ir pirmą kartą nuo 2008 m. augo visų 28 valstybių narių ekonomika. Todėl 2017 m. Europos ekonomika buvo pasaulinė ekonominės sėkmės istorija, nes nuo gaivinimo perėjo prie plėtros ir viršijo visus lūkesčius. Bendras darbo vietų skaičius išaugo iki rekordinio dydžio, o nedarbo lygis yra žemiausias per aštuonerius metus. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo, o pasitikėjimas Europos ekonomika grįžo. Tai ypač aiškiai parodė Graikijos atvejis; 2018 m. ji sėkmingai užbaigė ES finansinės paramos programą, kuri buvo inicijuota 2015 m. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime po visą naktį trukusių derybų.

Šis pokytis įvyko dėl daugelio priemonių, kurių per pastarąjį dešimtmetį buvo imtasi tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, kad būtų padidintas Europos ekonomikos konkurencingumas ir sustiprintas euro zonos atsparumas. Dabar, kai Europos ekonomika plečiasi, užduotis yra užtikrinti, kad būtų kuo plačiau pasidalyta ekonomikos augimo nauda, naudojantis

teigiamu postūmiu, kad mūsų šalių ekonomika taptų stipresnė.

Bendrosios rinkos stiprinimas ir tvirta prekybos politika – du būdai, galintys padėti pasiekti šiuos tikslus.

Stipresnė bendroji rinka padės kurti naujas darbo vietas, skatinti našumą ir užtikrinti patrauklias sąlygas investicijoms bei inovacijoms. Svarbiausias 2018 m. kovo mėn. susirinkusios Europos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimas buvo bendrosios rinkos veiksmingumas ateityje ir ES vadovai nustatė pagrindinius elementus: bendroji skaitmeninė rinka, kapitalo rinkų sąjunga ir veikianti energetikos sąjunga, ir paragino užbaigti ir efektyviai įgyvendinti tuos veiksmus, dėl kurių jau susitarta. 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. pradžioje Europos Vadovų Taryba ypač daug dėmesio skyrė bendrajai skaitmeninei rinkai ir patvirtino, kad yra pasirengusi „padaryti viską, ko reikia, kad Europa taptų skaitmeninė“, be kita ko, proveržio inovacijų ir didžiųjų duomenų srityse. Atsižvelgiant į Europos rinkos apimtį ir įvairovę, tai tikras iššūkis. Tačiau šioje srityje Europos Vadovų Taryba ir toliau darys politinį spaudimą, kad būtų įveiktos kliūtys, ir prireikus teiks naujas gaires.

Kadangi yra protekcionizmo apraiškų, ES turi intensyvinti prekybos derybas visame pasaulyje. Prekyba tebėra itin svarbi Europos ekonominei sėkmei ir ES tvirtai remia laisvą ir sąžiningą prekybą bei atvirą, taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą. 2017 m. ES aktyviai vykdė plataus užmojo rinkos atvėrimo programą, į kurią įtrauktas naujo Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) su Kanada įgyvendinimas, politinis susitarimas dėl naujo prekybos susitarimo su Japonija ir reikšminga pažanga derybose su Meksika ir MERCOSUR šalimis.

Euro grupės pirmininkas Mário Centeno ir Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi

15

Kova dėl IEPS vyko labai emocingai. Šiandieninis populizmas yra tarsi virusas, o netikrų faktų tikrovė ir nuvertintos tiesos politika yra didelė problema abipus Atlanto. Tačiau IEPS rodo, kad Vakarų bendruomenė vis dar yra stipri ir pasiryžusi pasipriešinti mūsų nuosmukio neišvengiamybei.

ES sustiprino savo antidempingo priemones, kad apsaugotų piliečius nuo nesąžiningos prekybos, kaip susitarta 2016 m. Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikime. Piliečiai turi matyti, kad dėl prekybos susitarimų deramasi taip, kad jie tarnautų visuomenės gerovei, ir kad pažeidimų atveju taikomos veiksmingos apsaugos priemonės. Vis dėlto 2018 m. kovo mėn., kai jau ryškėjo kylančio pasaulinio prekybos konflikto ženklai, Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai taip pat aiškiai pareiškė: Sąjunga tvirtai gins atvirą, taisyklėmis grindžiamą daugiašalę tarptautinės prekybos sistemą, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka PPO. Prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad „prekybos karai yra gėris ir juos lengva laimėti“. Tačiau tiesa yra tai, kad prekybos karai yra blogis ir juos lengva pralaimėti. ES tikslas yra išlaikyti pasaulio prekybą gyvybingą ir prireikus apsaugoti europiečius

atitinkamai reaguojant. ES turėtų pasinaudoti JAV strategijos pokyčiais, kad suintensyvintų derybas su suinteresuotaisiais partneriais, ir neturėtų atsisakyti savo, kaip supergalingos prekybos partnerės, vaidmens. Prekiaukime, o ne kariaukime, pone Prezidente.

Europos Sąjungai labai svarbu gerinti Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimą. Tai ypač svarbu 19 euro zonos šalių, tačiau taip pat visoms kitoms valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Atėjo metas sustiprinti turimas priemones, pavyzdžiui, bankų sąjungą, ir toliau plėtoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM), taip pat svarstyti idėjas, dėl kurių nuomonės ne taip gerai sutampa, pavyzdžiui, euro zonos fiskalinį pajėgumą. Pirmuosius sprendimus šiuo atžvilgiu vadovai priėmė 2018 m. birželio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime. Visų pirma susitarėme, kad ESM užtikrins Bendram pertvarkymo fondui bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę. Dėl šios priežasties mūsų bankų sąjunga taps daug stipresnė. Kai kurie galėtų pasakyti, kad tai yra per mažai ir per vėlai. Tačiau iš tiesų po kelerių neveikimo metų faktiškai iš naujo pradėjome ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo procesą.

Donald Tusk @eucopresident · 2016 m. spalio 30 d.Kova dėl IEPS vyko labai emocingai. Netikrų faktų tikrovė ir nuvertintos tiesos politika yra didelė problema abipus Atlanto. Šiandienos sprendimai rodo, kad Vakarų bendruomenė vis dar yra stipri ir pasiryžusi pasipriešinti fatalizmui, kad mūsų laukia nuosmukis. #EUCanada

16

Susidūrimas su geopolitine realybe

Šiuo metu ES susiduria su išorės iššūkiais, kurie yra pavojingesni nei bet kada anksčiau, o dėl kintančios geopolitinės padėties neįmanoma numatyti mūsų ateities. Tarp priežasčių – ryžtinga ir vis labiau įsitvirtinanti Kinija, agresyvi Rusijos politika Ukrainos ir jos kaimynių atžvilgiu, karai, teroras ir anarchija Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur itin svarbus vaidmuo tenka radikaliajam islamui, taip pat nerimą keliantys dabartinės

Amerikos administracijos pareiškimai. Tik kartu ES šalys gali būti visiškai nepriklausomos. Susiskaidymo rezultatas būtų tik vienas – priklausomybė nuo JAV, Rusijos arba Kinijos. Racionaliems, atsakingiems patriotams, siekiantiems savo tautos suvereniteto, nėra geresnės alternatyvos nei vieninga Europa.

Dėl kaprizingo JAV užsispyrimo dėl prekybos, Irano, klimato kaitos ir kitų klausimų Europos Sąjunga yra

Pirmininkas D. Tuskas ir JAV Prezidentas D. Trumpas pirmą kartą susitiko Briuselyje, 2017 m. gegužės 25 d.

17

atsidūrusi ypač sunkioje padėtyje, kadangi naujajai administracijai, atrodo, dažnai kyla abejonių dėl pastarųjų 70 metų Amerikos užsienio politikos. Kartu su „Brexit’u“ minėtos problemos liudija didžiausią naujųjų laikų krizę – silpnėja, jei ne žlunga, tikėjimas Vakarų politinės bendruomenės, kurią apibrėžia ne geografija, bet vertybės, principai, tvarumu ir tikslu ir pasitikėjimas pliuralistinėmis institucijomis. Vis dėlto reikia nepasiduoti tiems, kurie nori susilpninti transatlantinius ryšius arba padaryti juos nepilnaverčius, nes be jų pasaulinė tvarka ir taika negali išsilaikyti. Mano žinia Prezidentui D. Trumpui: pirmiausia vertybės ir principai! Šiuo metu svarbiausias mūsų uždavinys yra pasiekti, kad visą laisvąjį pasaulį vienytų Vakarų vertybės, o ne vien interesai.

Kalbant apie Rusiją, pastarieji dveji metai parodė, ką konkrečiai patyrė kai kurios Europos šalys: pradedant dezinformacijos kampanijomis, kibernetiniais išpuoliais, kišimusi į politinius procesus ES ir kitur ir baigiant oro erdvės pažeidimais ir bendruomenės konfliktų kurstymu Ukrainoje, Balkanuose ir dar toliau. 2018 m. kovo mėn. įvykdytas pasikėsinimas Jungtinės Karalystės teritorijoje nužudyti Sergejų Skripalį ir jo dukterį panaudojant paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą, taip pat nuolatiniai pranešimai apie su „Brexit’u“ susijusį Rusijos vaidmenį, iškėlė rimtų ir skubiai spręstinų klausimų.

ES vadovai sutarė, kad Europos vienybė sprendžiant su Rusija susijusius klausimus yra mūsų didžiausias privalumas. Europos vadovai vieningai ir kuo griežčiausiai pasmerkė išpuolį Solsberyje, o kelios šalys, įskaitant JAV, išsiuntė Rusijos diplomatus, kaip manoma, vykdžiusius žvalgybinę

veiklą. Pastaruosius ketverius metus ES vieningai palaikė Ukrainos žmones Rusijos agresijos akivaizdoje ir taikys sankcijas tol, kol Rusija pradės laikytis taikos susitarimų, prie kurių prisijungė 2015 m. vasario mėn. Minske. ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas galutinai įsigaliojo 2017 m. pabaigoje ir žymiai paskatino prekybą ir žmonių ryšius.

Nesiekiame didinti įtampos santykiuose su Rusija. Tačiau reikia blaiviai vertinti realybę ir neturėti iliuzijų santykiuose su šalimi, kuri itin energingai dirba ir daug dėmesio skiria tam, kad susilpnintų ir suskaidytų ES. Ilgalaikis tikslas tebėra rasti modus vivendi. Tai reiškia laikytis ES vertybių ir interesų, bet kartu palikti galimybių dialogui.

Pirmininkas D. Tuskas ES vardu skaito pranešimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, 2017 m. rugsėjo 20 d.

Donald Tusk @eucopresident · 2017 m. rugsėjo 20 d.Daugelis tiki, kad JT vienija tuos, kurie politikoje nepamina etikos principų dėl savanaudiškų interesų. Įrodykime, kad šis jų tikėjimas pagrįstas.

18

Tarptautiniai aukščiausiojo lygio susitikimai ir posėdžiai

Iš kairės į dešinę, viršuje: 1. Dramblio Kaulo Kranto Prezidentas Alassane Outtara, Pirmininkas D. Tuskas ir Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris; 2. Pirmininkas D. Tuskas ir Mongolijos Prezidentas Tsakhiagiinas Elbegdorjas; 3. Kanados Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau, Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė Theresa May ir pirmininkas D. Tuskas; 4. Grenlandijos Premjeras Kimas Kielsenas ir Pirmininkas D. Tuskas; 5. Malaizijos Ministras Pirmininkas Razakas Mohammadas, Mianmaro / Birmos pirmoji valstybės patarėja Aung San Suu Kyi, Tailando Ministras Pirmininkas Prayuth Chan-O-Cha, Vietnamo Ministras -Vyriausybės kanceliarijos vadovas Mai Tien Dungas, Pirmininkas D. Tuskas, Filipinų Prezidentas Rodrigo Duterte, Singapūro užsienio reikalų ministras Vivianas Balakrishnanas, Brunėjaus antrasis finansų ministras Rahmanas Ibrahimas, Kambodžos Ministras Pirmininkas Hun Senas, Indonezijos Prezidentas Joko Widodo, Laoso Ministro Pirmininko kanceliarijos ministras Alounkeo Kittikhounas; 6. Pirmininkas D. Tuskas ir Japonijos Ministras Pirmininkas Shinzō Abe; 7. Pirmininkas D. Tuskas ir Popiežius Pranciškus; 8. Pirmininkas D. Tuskas JT Generalinėje Asamblėjoje; 9. Pirmininkas D. Tuskas lankosi Belgrade; 10. Pirmininkas D. Tuskas ir Kinijos Ministras Pirmininkas Li Keqiangas; 11. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ir Pirmininkas D. Tuskas; 12. Liberijos Prezidentas George’as Weah ir Pirmininkas D. Tuskas.

1

4

7

10

2

5

8

11

3

6

9

12

19

Vakarų Balkanai yra neatskiriama Europos dalis ir priklauso mūsų bendruomenei. 2018 m. gegužės mėn. ES surengė pirmąjį per 15 metų labai rezultatyvų ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą. Aukščiausiojo lygio susitikime buvo dar kartą patvirtintas abipusis mūsų įsipareigojimas siekti europinės perspektyvos visame regione ir sudaryta prioritetų darbotvarkė siekiant skatinti žmogiškuosius, ekonominius, skaitmeninius ir infrastruktūros ryšius su šiuo regionu ir jame. Europos Sąjunga yra ir išliks patikimiausia viso Vakarų Balkanų regiono partnerė.

G 7 susitikimuose Isė-Šimoje, Taorminoje bei Šarlevojuje ir JT Generalinėje Asamblėjoje ES prioritetas buvo ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kuriai kyla pavojus, be kita ko, pasaulio prekybos sistemą. Pasaulyje be taisyklių laimi stipriausieji ir žiauriausieji. Jungtinės Tautos yra geriausia priemonė, kurią turime, kad galėtume pasaulio mastu reaguoti į dabartinius konfliktus, badą, priverstinę migraciją, terorizmą ir vėl kylančią branduolinę įtampą. Tiek ES, tiek JT buvo sukurtos reaguojant į Antrojo pasaulinio karo žiaurumus ir ES visada griežtai ryžtingai priešinsis blogiui, smurtui

ES ir Vakarų Balkanų vadovai susitiko 2018 m. gegužės 16 d. Sofijoje, kad aptartų integraciją su regionu ir regiono viduje, įskaitant svarbiausias infrastruktūrinio ir skaitmeninio junglumo sritis.

Donald Tusk @eucopresident · 2018 m. gegužės 17 d.Nematau kitos ateities Vakarų Balkanams nei ES. Nėra alternatyvos, nėra plano B. Vakarų Balkanai yra sudėtinė Europos dalis ir jie priklauso mūsų bendruomenei.

20

Pirmininkas D. Tuskas ir generolas, Estijos gynybos pajėgų vadas, Riho Terrasas PESCO pradžios ceremonijos metu susitinka su

Europos kariniu personalu, 2017 m. gruodžio 14 d.

G 7 vadovai Taorminoje (Sicilija), 2017 m. gegužės mėn.

ir įstatymų nesilaikymui. Todėl ES ir jos valstybės narės kartu įneša apie trečdalį JT lėšų, sumoka apie trečdalį JT taikos palaikymui skirtų įnašų ir pusę visų savanoriškų įnašų, skirtų JT fondams ir programoms. Daugelis tiki, kad JT vienija tuos, kurie politikoje neaukoja etikos principų egoistinių interesų vardan. Įrodykime jiems, kad jų pasitikėjimas pagrįstas.

2017 m. rugsėjo 11 d. JT Saugumo Tarybos sprendimas taikyti sankcijas Šiaurės Korėjai už tolesnį branduolinių bandymų vykdymą buvo teisingas. Nė vienam režimui neturėtų būti leista kenkti visuotiniam ginklų neplatinimo tikslui arba kelti grėsmę taikioms šalims. Tą patį mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje Europos Sąjunga, kartu su mūsų artimomis draugėmis ir strateginėmis partnerėmis Japonija ir Pietų Korėja, paragino Korėjos pusiasalyje taikiai atsisakyti branduolinio ginklo. O ES pozicija dėl Bendro visapusiško veiksmų plano su Iranu taip pat aiški: Europa liks susitarime tol, kol Iranas visapusiškai laikysis pagal jį prisiimtų įsipareigojimų.

Europos Sąjunga yra didžiausia Afrikos investuotoja, prekybos partnerė, paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėja ir labiausiai prisideda prie jos taikos ir saugumo. 2017 m. lapkričio mėn. Abidžane (Dramblio Kaulo Krantas) įvykusiame penktajame Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime tiek Afrikos, tiek Europos vadovai dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą dirbti kartu kaip partneriai sprendžiant uždavinius, pradedant saugumo ir kovos su terorizmu sritimis ir baigiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ypač jaunimui, sritimis. Visi, ir Afrikos, ir Europos, vadovai pritarė principui, kad migracija yra bendra atsakomybė ir kad visi

Donald Tusk @eucopresident · 2017 m. gruodžio 14 d.Šiandien svajonė pildosi. #PESCO yra praktinė mūsų valios kurti Europos gynybą išraiška. Geros žinios ES ir sąjungininkams. Blogos žinios mūsų priešams.

21

yra suinteresuoti tvarkinga, labiau kontroliuojama, humaniškesne ir tvaresne migracija.

2017 m. grupuotė „Islamo valstybė“ buvo įveikta kaip teritorinis vienetas. Tačiau pasikartojantys teroristiniai išpuoliai Europoje ir kitur rodo, kad smurtinio islamo keliama grėsmė išlieka. Kovodami su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu Vakarai ir jų sąjungininkai turi būti ryžtingesni nei teroristai ir ekstremistai. Kalbant apie užsienio kovotojus, 2017 m. pradžioje Europos šalys įvedė sistemingus patikrinimus duomenų bazėse, kad geriau aptiktų asmenis, bandančius patekti į Sąjungą, ir įgyvendina visapusišką Sąjungos sienų infrastruktūros atnaujinimą. Po G 7 diskusijų Taorminoje ES vadovai aiškiai išdėstė lūkesčius, kad socialinių medijų bendrovės ir interneto sektorius turi visapusiškai dalyvauti užkertant kelią teroristinei radikalizacijai internete. Šiuo tikslu „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ rimtai bendradarbiauja su Europos pareigūnais; šį bendradarbiavimą remia ES interneto forumas.

Ar tai būtų terorizmas ir hibridinis karas, ar konfliktai kaimyninėse Europos šalyse, pasaulis tapo pavojingesnis.

Europos vadovai atsakingi už tai, kad parodytų piliečiams, jog vyriausybės pajėgios atremti sukrečiančius ir kartais bauginančius išorės įvykius. 2017 m. gruodžio mėn. svajonė tapo realybe – 25 valstybės narės pradėjo nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje (PESCO), kuris yra praktinė mūsų valios sukurti Europos gynybos sistemą išraiška. PESCO yra gera žinia ES ir jos sąjungininkams ir bloga žinia mūsų priešams.

Stipri Europos gynyba savaime stiprina NATO. Po ES ir NATO bendro pareiškimo pasirašymo 2016 m. liepos mėn. generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir aš dirbome, kad sustiprintume Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto aljanso strateginę partnerystę. Mūsų bendradarbiavimas yra strateginis prioritetas. Mūsų didžiausia stiprybė yra vertybių ir tikslo vienybė.

Pirmininkas D. Tuskas Briuselyje aptaria ES ir NATO ryšius su Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, 2018 m.

Donald Tusk @eucopresident · 2018 m. gegužės 16 d.Žvelgiant į naujausius @realDonaldTrump sprendimus būtų galima net pagalvoti: turint tokius draugus, priešai nereikalingi. Bet, atvirai kalbant, ES turi būti dėkinga. Nes jis padėjo išsklaidyti visas mūsų iliuzijas. Suprantame, kad pagalbos rankos – mūsų pačių rankos. Nepaisant dabartinės nuotaikos, Europa turi daryti viską, ką gali, kad išsaugotų transatlantinius ryšius. Tačiau tuo pačiu turime būti pasirengę ir tokiems scenarijams, pagal kuriuos turėsime veikti patys vieni.

22

Pasirengimas ir užkulisiai Tarybos pastatuose.

23

Išvada

Tik vieninga Europa gali būti suvereni. Tikrasis šios vienybės pamatas nėra biurokratinis modelis. Tai tam tikros bendros vertybės ir demokratiniai standartai, kurių turi būti laikomasi: žmogaus teisės ir pilietinės laisvės, žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė, stabdžių bei atsvarų sistema ir teisinė valstybė. Tai pripažinimas, kad Europa yra teritorinė, kultūrinė ir politinė bendruomenė, kuri nėra geresnė ar blogesnė nei likęs pasaulis, bet tiesiog yra kitokia.

Šiandien turime prisiminti pamirštas tiesas: Europos vienybė reikalinga tam, kad išvengtume naujų istorinių katastrofų, o Europos vienybės laikai visada buvo geriausias žemyno metas. Jei Europa stipri, stiprios ir mūsų šalys. Europa kaip politinis vienetas arba bus vieninga, arba jos nebus iš viso. Romos sutartimis buvo pradėtas procesas, kurio tikslas – kad ir Rytų, ir Vakarų Europos šalys vėl taptų laisvos ir klestinčios.

Pasiekimai šioje ataskaitoje minimu laikotarpiu – „Brexit’o“ proceso valdymas, migracijos srautų sumažinimas, pasaulinės rinkos atvėrimas ir darbas dėl stipresnės Europos gynybos – rodo, kad per pastaruosius dvejus metus Europos vadovams pavyko sėkmingai suderinti Europos dinamiškumą ir vienybę, kadangi jų veikla buvo plataus užmojo ir tuo pat metu jie veikė kartu. Yra tokia patarlė: „Jei norite eiti greitai, eikite vieni. Jei norite nueiti toli, eikite kartu.“

Tikiu liberalia demokratija, kuri yra netobula ir trapi, nepakankamai vertinama ir pažeidinėjama, kartais – negalinti apsiginti, tačiau kuriai nėra alternatyvos.

Ginti liberalią demokratiją mūsų šalyse yra pirmoji, antroji ir trečioji mūsų pareiga. Liberali demokratija nėra silpnumo sinonimas. Tačiau turime atsiminti, kad teisingumas be jėgos yra bejėgiškas, o jėga be teisingumo – tironiška.

Kalbant be užuolankų: Europa nebus tokia, kokią mes pažįstame, jei nebus sienų ir teisėsaugos. Europa nebus tokia, kokios norime, jeigu ją iš vidaus užkariaus politiniai barbarai. Suvokimas, kad turime bendras sienas ir teritoriją, turi mus vėl suburti visam laikui, o ne suskaldyti. Turėtume stengtis suderinti saugumo poreikį su laisve ir kontrolės poreikį su atvirumu. Laimėsime tik užtikrinę protingą sintezę.

Donaldas TuskasEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas

25

Europos Vadovų Tarybos susitikimai, 2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn.

Europos Vadovų Taryba – 2016 m. birželio 28 d.

Neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2016 m. birželio 29 d.

Neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2016 m. rugsėjo 16 d., Bratislava

Europos Vadovų Taryba – 2016 m. spalio 20–21 d.

Europos Vadovų Taryba – 2016 m. gruodžio 15 d.

Neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2016 m. gruodžio 15 d.

Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2017 m. vasario 3 d., Malta

Europos Vadovų Taryba – 2017 m. kovo 9 d.

Neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2017 m. kovo 10 d.

Romos sutarčių 60-osios metinės – 2017 m. kovo 25 d., Roma

Neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas (50 straipsnis) – 2017 m. balandžio 29 d.

Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) – 2017 m. birželio 22 d.

Europos Vadovų Taryba – 2017 m. birželio 22–23 d.

Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2017 m. rugsėjo 28 d., Talinas

Europos Vadovų Taryba – 2017 m. spalio 19 d.

Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) – 2017 m. spalio 20 d.

Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2017 m. lapkričio 17 d., Geteborgas

Europos Vadovų Taryba – 2017 m. gruodžio 14 d.

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas – 2017 m. gruodžio 15 d.

Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) – 2017 m. gruodžio 15 d.

Neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2018 m. vasario 23 d.

Europos Vadovų Taryba – 2018 m. kovo 22 d.

Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) – 2018 m. kovo 23 d.

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas – 2018 m. kovo 23 d.

Neformalus 28 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2018 m. gegužės 16 d., Sofija

Europos Vadovų Taryba – 2018 m. birželio 28 d.

Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) – 2018 m. birželio 29 d.

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas – 2018 m. birželio 29 d.

26

Europos Vadovų Tarybos išvados, valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai ir rinktinės pirmininko D. Tusko kalbos

Pirmininko Donaldo Tusko kalba prieš G 7 aukščiausiojo lygio susitikimą Isė-Šimoje ( Japonija) – 2016 m. gegužės 26 d. 28

ES vadovų ir pirmininkaujančių Nyderlandų pareiškimas dėl Jungtinės Karalystės referendumo rezultatų – 2016 m. birželio 24 d. 29

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2016 m. birželio 28 d. 30

Pareiškimas – neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2016 m. birželio 29 d. 33

Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Komisijos pirmininko ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinio sekretoriaus bendras pareiškimas – 2016 m. liepos 8 d. 34

Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Komisijos pirmininko ir ES vyriausiosios įgaliotinės pareiškimas ES valstybių narių, dalyvavusių ASEM aukščiausiojo lygio susitikime, vardu dėl padėties Turkijoje – 2016 m. liepos 16 d. 35

Pirmininko Donaldo Tusko kalba prieš G 20 aukščiausiojo lygio susitikimą Hangdžou (Kinija) – 2016 m. rugsėjo 4 d. 36

Pirmininko Donaldo Tusko laiškas prieš Bratislavos neformalų 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą – 2016 m. rugsėjo 13 d. 37

Bratislavos deklaracija – neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2016 m. rugsėjo 16 d. 39

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2016 m. spalio 20–21 d. 41

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2016 m. gruodžio 15 d. 44

Pareiškimas – neformalus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2016 m. gruodžio 15 d. 48

Pirmininko Donaldo Tusko laiškas ES 27 valstybių ar vyriausybių vadovams prieš Maltos neformalų valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą – 2017 m. sausio 31 d. 49

Maltos deklaracija – neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas – 2017 m. vasario 3 d. 51

Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvados – 2017 m. kovo 9 d. 53

Romos deklaracija 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovų deklaracija – 2017 m. kovo 25 d. 55

27

Europos Vadovų Tarybos pareiškimas (50 straipsnis) dėl JK pranešimo – 2017 m. kovo 29 d. 57

Pirmininko Donaldo Tusko kalba dėl tolesnių veiksmų reaguojant į Jungtinės Karalystės pranešimą – 2017 m. kovo 31 d. 58

Gairės – neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas (50 straipsnis) – 2017 m. balandžio 29 d. 59

Pirmininko Donaldo Tusko kalba prieš G 7 aukščiausiojo lygio susitikimą Taorminoje (Italija) – 2017 m. gegužės 26 d. 62

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2017 m. birželio 22–23 d. 63

Pirmininko Donaldo Tusko kalba prieš G 20 aukščiausiojo lygio susitikimą Hamburge (Vokietija) – 2017 m. liepos 7 d. 67

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2017 m. spalio 19 d. 68

Europos Vadovų Tarybos (50 straipsnis) išvados – 2017 m. spalio 20 d. 71

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2017 m. gruodžio 14 d. 72

Gairės – Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) – 2017 m. gruodžio 15 d. 74

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2018 m. kovo 22 d. 76

Gairės – Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) – 2018 m. kovo 23 d. 78

Pirmininko Donaldo Tusko kalba prieš ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą – 2018 m. gegužės 16 d. 81

Europos Vadovų Tarybos išvados – 2018 m. birželio 28 d. 82

Europos Vadovų Tarybos (50 straipsnis) išvados – 2018 m. birželio 29 d. 86

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimas – 2018 m. birželio 29 d. 87

28

PIRMININKO DONALDO TUSKO KALBA PRIEŠ G 7 AUKŠČIAUSIOJO LYGIO

SUSITIKIMĄ ISĖ-ŠIMOJE (JAPONIJA) – 2016 M. GEGUŽĖS 26 D.

Labas rytas,Leiskite pradėti nuo trumpo istorinio pastebėjimo. Būnant čia, Japonijoje, G 7 šalių, kurios puoselėja bendras vertybes – demokratiją , laisvę ir teisinę valstybę, – aukščiausiojo lygio susit ik ime, niekada nereikėt ų užmiršti , kad šis bendradarbiavimas yra tamsiuoju istorijos laikotarpiu įgytos patirties rezultatas. Prieš 71 metus vis dar kariavome vieni su kitais, ir šis karas nusinešė dešimtis milijonų gyvybių visame pasaulyje. O šiandien įsipareigojame kurti saugesnį pasaulį visiems.Didysis septynetas yra ryžtingiausias taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos gynėjas ne todėl, kad norime apsaugoti turtinguosius. Bet dėl to, kad taisyklės visų pirma kuriamos silpniesiems apsaugoti, kadangi pasaulyje be taisyklių laimi stipriausieji ir žiauriausieji. Šią paprastą tiesą reikia prisiminti, ypač šiandien, kai ginčijama pagarba visuotinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Kitus turėtų įkvėpti G 7 šalių pavyzdys, mūsų gebėjimas konkuruoti, bet taip pat ir bendradarbiauti ir atsižvelgti į ne tik mūsų pačių interesus.Dabar pereisiu prie migracijos ir pabėgėlių krizės klausimo. Mes suvokiame, kad dėl Europos geografinės padėties jai tenka ir toliau teks didžiausia atsakomybė. Tačiau taip pat norėtume, kad pasaulio bendruomenė parodytų solidarumą ir pripažintų, kad tai yra pasaulinė krizė. Todėl sieksime G 7 partnerių paramos trijose srityse.Pirma, įsipareigoti padidinti pasaulinę pagalbą, kad būtų patenkinti neatidėliotini ir ilgalaikiai pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių poreikiai. Tarptautinė bendruomenė turėtų pripažinti, kad kai Turkija, Libanas ir Jordanija teikia pagalbą pabėgėliams, iš tiesų jie teikia visuotinę viešąją gėrybę. Ir šią viešąją gėrybę turi finansuoti pasaulinė bendruomenė.Antra, kad G 7 paragintų tarptautines finansų įstaigas ir kitus paramos teikėjus padidinti savo teikiamą pagalbą. Šiuo atžvilgiu ES skiriamos lėšos Sirijai, Afrikai ir Turkijai kartu su Europos investicijų banko atliekamu darbu yra pavyzdys mums visiems.Trečia, kad G 7 paskatintų kurti perkėlimo programas ir kitas teisines migracijos formas visame pasaulyje. Kaip žinote, Europa daro daug ir mums malonu dalytis savo patirtimi. Tačiau tiek pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir šalių viduje perkeltų asmenų pasaulyje nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo. Dėl šios priežasties reikia imtis daugiau veiksmų, kad būtų sudarytos galimybės migruoti legaliai. Tie, kurie mus kritikuoja, veikiau turėtų pagalvoti, kaip padidinti savo pagalbą, kadangi Europos teikiama pagalba jau dabar yra didžiulė.Reikia, kad visose trijose pirmiau nurodytose srityje G 7 imtųsi vadovaujamojo vaidmens. Ir, tiesą sakant, jei mes nesiimsime

vadovauti šios krizės valdymui, niekas kitas to nepadarys. Aš prašysiu G 7 vadovų imtis šio uždavinio.Prieš dvejus metus, staiga kilus konf liktui Ukrainoje, G 7 susitikime buvo parodyta vienybė su Europa. Vis dar esame vieningi šiame konf likte. Europos Sąjunga, kaip ir visas G 7, tebėra įsitikinusi, kad šią krizę galima išspręsti tik visapusiškai laikantis tarptautinės teisės, visų pirma teisinės prievolės gerbti Ukrainos suverenumą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Norėčiau aiškiai pasakyti, kad mūsų pozicija Rusijos atžvilgiu, įskaitant ekonomines sankcijas, nepak is tol, kol nebus visapusiškai laikomasi Minsko susitarimų. Deja, įgyvendinant Minsko susitarimus padaryta gerokai mažesnė pažanga, nei tikėjomės prieš metus Elmau.Kalbant apie tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką, norėčiau pabrėžti, kad jos turi būti laikomasi ne tik Ukrainoje, bet ir kitur pasaulyje, ir ne tik sausumoje, bet ir jūroje. G 7 politika yra aiški: bet kokia jūrinė ar teritorinė pretenzija turėtų būti grindžiama tarptautine teise, o bet koks galimas ginčas turėtų būti sprendžiamas taikiai. Vienašaliai veiksmai ir jėgos ar prievartos naudojimas nebus toleruojami.Pabaigoje norėčiau pakalbėti apie situaciją Europoje. Man džiugu, kad Euro grupės susitarimas siunčia stiprų stabilumo signalą Graik ijai, euro zonai, bet taip pat ir pasaulinei ekonomikai. Norėčiau padėkoti Graikijos žmonėms, visų pirma Ministrui Pirmininkui Alexiui Tsiprui už jų ryžtą įveikti krizę reformuojant šalį. Graikiškosios tragedijos nebematysime.G 7 aukščiausiojo lygio susitikime aptarsime referendumo Jungtinėje Karalystėje dėl tolesnės narystės arba išstojimo iš ES ir jo padarinių klausimą. Jūs žinote, kad tikiuosi teigiamo rezultato, ir galiu jus patikinti, kad visi čia susirinkę G 7 vadovai laikosi tos pačios nuomonės.Ir paskutinis punktas. Mūsų kaip G 7 patikimumo išbandymas yra mūsų gebėjimas apginti bendras mūsų vertybes. Šį išbandymą įveiksime tik tada, jeigu imsimės aiškios ir tvirtos pozicijos kiekvienu mūsų čia, Isė-Šimoje, aptariamu klausimu. Visų pirma kalbu apie jūrų saugumo Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose klausimą, Rusijos / Ukrainos klausimą ir laisvąją bei sąžiningą prekybą. Jeigu norime apginti mūsų bendras vertybes, šiais laikais vien tik tikėti jomis nepakanka. Taip pat turime būti pasirengę jas apsaugoti. Tikrasis iššūkis yra netgi didesnis, kadangi šias vertybes ginčija ne tik valstybės, kurios kenkia tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai, bet ir oponentai, kurių yra mūsų pačių šalyse. Mūsų vidaus oponentai taip pat vertins mūsų gebėjimą ginti šias vertybes. Dėl to turime būti tikrai atkaklūs.Ačiū.

29

ES VADOVŲ IR PIRMININKAUJANČIŲ NYDERLANDŲ PAREIŠKIMAS DĖL

JUNGTINĖS KARALYSTĖS REFERENDUMO REZULTATŲ –

2016 M. BIRŽELIO 24 D.

Pirmininkas D. Tuskas, Pirmininkas M. Schulzas ir Ministras Pirmininkas M. Rutte susitiko šį rytą Briuselyje Europos Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio kvietimu. Jie aptarė Jungtinės Karalystės referendumo rezultatus ir padarė šį bendrą pareiškimą:Laisvu ir demokratiniu procesu britai pareiškė norą palikti Europos Sąjungą. Apgailestaujame dėl šio sprendimo, tačiau gerbiame jį.Ši padėtis neturi precedento, tačiau mūsų atsakas vieningas. Esame ryžtingi ir tvirtai laikomės pagrindinių ES vertybių – įtvirtinti taiką ir jos tautų gerovę. 27 valstybių narių Sąjunga gyvuos toliau. Sąjunga yra mūsų bendros politinės ateities modelis. Mus sieja istorija, geografija ir bendri interesai. Tuo remdamiesi toliau plėtosime savo bendradarbiavimą. Kartu spręsime bendrus uždavinius didinti ekonomikos augimą bei gerovę ir užtikrinti saugią aplinką mūsų piliečiams. Šiame darbe visapusiškai dalyvaus institucijos.Dabar tikimės, kad Jungtinės Karalystės Vyriausybė kuo greičiau imsis veiksmų pagal šį britų sprendimą, kad ir koks skausmingas būtų šis procesas. Delsimas tik be reikalo pratęstų

netikrumą. Turime taisykles, kurių laikantis procesas gali vykti sklandžiai. Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje nustatyta procedūra, kurios reikia laikytis, kai valstybė narė nusprendžia palikti Europos Sąjungą. Esame pasirengę sparčiai pradėti derybas su Jungtine Karalyste dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Kol derybų procesas nepasibaigs, Jungtinė Karalystė lieka Europos Sąjungos nare ir turi visas su tuo susijusias teises ir pareigas. Pagal Jungtinės Karalystės ratifikuotas sutartis, kol Jungtinė Karalystė neišstojo iš ES, jai galioja visa ES teisė.Kaip buvo susitarta, 2016 m. vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektas „Naujas susitarimas dėl Jungtinės Karalystės Europos Sąjungoje“ nebeįsigalios ir nustoja egzistuoti. Iš naujo deramasi nebus.Viliamės, kad ateityje Jungtinė Karalystė bus artima Europos Sąjungos partnerė. Tikimės, kad šiuo klausimu Jungtinė Karalystė suformuluos savo pasiūlymus. Bet kokiame susitarime, kuris bus pasiektas su Jungtine Karalyste kaip su trečiąja šalimi, turės atspindėti abiejų šalių interesai ir išlaikyta pusiausvyra, kiek tai susiję su teisėmis ir pareigomis.

30

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS IŠVADOS –


I. MIGR ACIJA1. Priėmus sprendimą visapusiškai taikyti Šengeno sienų

kodeksą ir įgyvendinus 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą, labai sumažėjo migrantų atvykimo iš Turkijos į Graikijos salas atvejų, ir šiuo metu toks atvykimas yra beveik sustabdytas. Svarbu aktyviai tęsti darbą, kad būtų toliau stabilizuojama padėtis ir užtikrintas ilgalaikis sprendimas. Neseniai Turkijos priimtais teisės aktais dėl požiūrio tiek į Sirijos, tiek į kitų šalių piliečius sudaromos sąlygos grąžinti migrantus į Turkiją visapusiškai laikantis nuostatų dėl nepriimtinumo pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvą. Abi šalys padarė didelę pažangą siekdamos įgyvendinti visus veiksmus, išdėstytus ES ir Turkijos pareiškime ir Europos Vadovų Taryba tikisi tolesnių ryžtingų veiksmų. Europos Vadovų Taryba primena, kad reikia nuolat teikti paramą Vakarų Balkanų šalims, be kita ko, joms kovojant su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis, ir išlikti budriems dėl galimų pokyčių, susijusių su kitais maršrutais, kad būtų galima skubiai imtis suderintų veiksmų. Reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant paspartinti esamų perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES programų įgyvendinimą.

2. Viduržemio jūros regiono centrinėje dalyje migrantų, kurių dauguma yra ekonominiai migrantai, srautai išlieka tokie patys kaip pernai. Šie srautai turi būti sumažinti, kad būtų išgelbėta gyvybių ir sužlugdytas neteisėto žmonių gabenimo verslo modelis. Turi būti visapusiškai taikomos atitinkamos saugumo procedūros siekiant užtikrinti visišką išorės sienų kontrolę. Norint greitai pasiekti rezultatų nelegalios migracijos prevencijos ir neteisėtų migrantų grąžinimo srityje, reikia sukurti veiksmingą partnerystės modelį, skirtą bendradarbiavimui su atskiromis kilmės ar tranzito valstybėmis. Tai padės įgyvendinti Valetos veiksmų planą, kurio įgyvendinimas turėtų būti paspartintas. Remdamasi Komisijos komunikatu ES nustatys ir sparčiai taikys šį modelį, grindžiamą veiksmingomis paskatomis ir tinkamomis sąlygomis, iš pradžių su keliomis prioritetinėmis kilmės ir tranzito valstybėmis; modeliu bus siekiama šių tikslų:• pasiekti konkrečių ir pamatuojamų rezultatų spartaus

ir operatyvaus neteisėtų migrantų grąžinimo srityje, be kita ko, taikant laikinąsias priemones, kol bus sudaryti išsamūs readmisijos susitarimai;

• sukurti ir taikyti reikiamą svertą pasinaudojant visų atitinkamų sričių ES politika, dokumentais ir priemonėmis, be kita ko, vystymosi ir prekybos srityse;

• be to, sutelkti valstybių narių kompetencijai priskiriamus elementus ir užtikrinti sinergiją su

valstybių narių veikla palaikant santykius su tam tikromis valstybėmis.

Vienas esminių ES partnerystės su šiais partneriais išbandymų bus bendradarbiavimas readmisijos ir grąžinimo srityje.

3. Vyriausioji įgaliotinė, taip pat veikdama kaip Komisijos pirmininko pavaduotoja, vadovaus įgyvendinant šį naują požiūrį ir užtikrins glaudų ir veiksmingą ES institucijų bei tarnybų ir valstybių narių veiklos koordinavimą, kad pirmieji susitarimai būtų sudaryti dar šiais metais. Taryba ir Komisija reguliariai stebės procesą, vertins jo rezultatus ir teiks ataskaitas Europos Vadovų Tarybai.

4. Siekiant remti pirmiau išdėstytą požiūrį turėtų būti darniai sutelktos visos atitinkamos finansavimo priemonės ir šaltiniai. Tarybos prašoma sparčiai išnagrinėti atitinkamus Komisijos pasiūlymus. Be to:• Europos investicijų banko iniciatyva pietinėse

kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse kaip pirmasis veiksmas pagal naują bendradarbiavimo modelį padės skatinti investicijas valstybėse partnerėse, ir mes jam visapusiškai pritariame. Siekiant sparčiai įgyvendinti šią iniciatyvą Tarybos prašoma skubiai išnagrinėti, kaip galima suteikti reikiamus išteklius;

• Komisijos prašoma ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo mėn. pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo išorės investicijų plano, kurį Europos Parlamentas ir Taryba turėtų išnagrinėti pirmumo tvarka.

Būtina užtikrinti visų pirmiau nurodytų iniciatyvų tarpusavio papildomumą.

5. Pirmiau išdėstytas požiūris bus dinamiškas; jis prireikus bus taikomas ir kitose valstybėse arba regionuose, kad būtų atspindėti migracijos srautai.

6. ES ir jos valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su kilmės valstybėmis ir laikydamosi abipusės atsakomybės principo, toliau šalins pagrindines neteisėtos migracijos priežastis.

7. Rengiantis būsimam G 20 aukščiausiojo lygio susitikimui ir JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio posėdžiui pabėgėlių ir migrantų didelių srautų tema, Europos Vadovų Taryba primena, kad migracija yra pasaulinė problema, kuriai spręsti reikalingos ryžtingos tarptautinės bendruomenės pastangos.

8. Europos Vadovų Taryba toliau nagrinės ir stebės visus ES visapusiško požiūrio į migracijos problemą aspektus, kaip išdėstyta 2015 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, ir nustatys bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. Primindama poreikį sustiprinti ES išorės sienų

31

kontrolę, kad būtų pasiekti tiek migracijos, tiek saugumo tikslai, ji palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos politinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ir prašo sparčiai jį priimti ir greitai įgyvendinti.

II. DARBO VIETŲ KŪRIMAS, EKONOMIKOS AUGIMAS IR INVESTICIJOS

Europos semestras9. Europos Vadovų Taryba iš esmės patvirtino Tarybos

aptartas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip sudarydama sąlygas užbaigti 2016 m. Europos semestrą.

Bendroji rinka10. Sukūrus stipresnę ir teisingesnę bendrąją rinką bus

padedama kurti naujas darbo vietas, skatinti našumą ir užtikrinti patrauklias sąlygas investicijoms bei inovacijoms. Vėl reikia sutelkti dėmesį į šį tikslą visoje Europoje. Europos Vadovų Taryba ragina įvairias Komisijos pasiūlytas bendrosios rinkos strategijas, be kita ko, dėl energetikos, ir veiksmų planus užbaigti ir įgyvendinti ne vėliau kaip 2018 m.

11. Šiandien Europos Vadovų Taryba priėmė darbotvarkę, ragindama sparčiai ir ryžtingai daryti pažangą siekiant:• užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų

pasinaudoti visomis bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis:

– pasitelkiant tarpvalstybinį perkeliamumą, kuriuo ES gyventojams bus suteikta galimybių keliaujant naudotis skaitmeniniu turiniu, kurį jie nusipirko arba kurio abonementą įsigijo savo šalyje,

– pašalinant e. prekybos kliūtis, įskaitant nepagrįstą geografinį blokavimą, dėl kurio interneto naudotojams nesuteikiama prieiga prie produkto ar paslaugos kitoje valstybėje narėje administruojamoje svetainėje ir jie negali jų nusipirkti. Sumažinus siuntų pristatymo išlaidas ir modernizavus PVM sistemas bus dar labiau palengvinta tarpvalstybinė prekyba prekėmis ir paslaugomis,

– atlikus didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos peržiūrą, kad ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. būtų panaikinti tarptinklinio ryšio paslaugų papildomi mokesčiai,

– paprašius vyriausybių ir ES institucijų įgyvendinti E. valdžios veiksmų plano tikslus,

– vykdant autorių teisių ir audiovizualinių sistemų reformas;

• sukurti tinkamas sąlygas naujoms verslo galimybėms skatinti:

– užtikrinant itin didelio pajėgumo fiksuoto ir belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas visoje Europoje, nes tai yra išankstinė būsimo konkurencingumo sąlyga. Atliekant telekomunikacijų reglamentavimo sistemos

peržiūrą turėtų būti siekiama skatinti dideles investicijas į tinklus, kartu propaguojant veiksmingą konkurenciją ir vartotojų teises,

– geriau koordinuojant dažnių spektro skyrimo sąlygas ir taip pat laiku atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą, kad būtų padedama užtikrinti Europos pirmavimą diegiant 5G ryšio tinklus,

– koordinuojant ES pastangas itin našių kompiuterinių sistemų srityje. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba laukia, kad šioje srityje būtų pradėtas įgyvendinti bendriems Europos interesams svarbus projektas;

• remti paslaugų teikėjus, kurie nori plėsti tarpvalstybinę veiklą. Pagal 2016 m. vasario 29 d. Tarybos išvadas įdiegus paslaugų pasą, verslininkams pagrindiniuose sektoriuose bus sudarytos sąlygos siūlyti paslaugas kitose valstybėse narėse, nereikalaujant atlikti bereikalingų procedūrų, ir bus prisidėta prie inovacijų skatinimo;

• įmonėms užtikrinti paprastesnes galimybes gauti finansavimą ir remti investicijas į realiąją ekonomiką toliau įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkę. Visų pirma turėtų būti skubiai daroma pažanga nagrinėjant pasiūlymą dėl prospektams taikomų reikalavimų supaprastinimo ir pasiūlymus dėl paprasto, standartizuoto ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais; dėl šių pasiūlymų turi būti susitarta iki 2016 m. pabaigos;

• toliau intensyviai dėti pastangas siekiant geresnio reglamentavimo.

12. Taryba kasmet birželio mėn. vyksiančiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose teiks ataskaitas apie pažangą, padarytą plėtojant visus bendrosios rinkos aspektus. Geriau įgyvendinant galiojančius teisės aktus ir geriau užtikrinant jų vykdymą bus dar labiau padedama pasinaudoti Europos bendrosios rinkos privalumais.

Prekyba13. Europos Komisijos pirmininkas pateikė Europos Vadovų

Tarybai naujausią informaciją apie vykstančias derybas dėl prekybos. Europos Vadovų Taryba primena savo ankstesnes išvadas dėl prekybos ir dėl plieno sektoriaus ir vėl svarstys šį klausimą, spalio mėn. įvyksiančiame susitikime dėl jo surengdama išsamią diskusiją. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba ragina greitai užbaigti su prekybos apsaugos priemonėmis susijusį darbą.

Investicijų planas (įskaitant Europos strateginių investicijų fondą)14. Investicijų planas Europai, visų pirma Europos strateginių

investicijų fondas (ESIF), jau davė konkrečių rezultatų ir yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas kartu pažangiai pasinaudojant ribotais biudžeto ištekliais.

15. Komisija ketina netrukus pateikti pasiūlymų dėl ESIF ateities; šiuos pasiūlymus turėtų kuo skubiau išnagrinėti Europos Parlamentas ir Taryba.

32

Ekonominė ir pinigų sąjunga16. Europos Vadovų Taryba apžvelgė pažangą, padarytą

siekiant sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą, įskaitant veiksmų gaires siekiant sukurti bankų sąjungą, ir ragina tęsti darbą. Ji patvirtina rekomendaciją dėl nacionalinių produktyvumo tarybų.

Apmokestinimas17. Kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu bei

mokesčių vengimu ir su pinigų plovimu išlieka vienu iš prioritetų tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tai įrodo neseniai priimti atitinkami ES teisės aktai, kuriais siekiama spręsti šias problemas, visų pirma tokiose srityse kaip keitimasis informacija apie sprendimus dėl mokesčių ir ataskaitas pagal šalis, taip pat pasiektas susitarimas dėl Kovos su mokesčių vengimu direktyvos. Komisijos paskelbtas veiksmų planas, kuriuo siekiama sukurti modernią ir nuo sukčiavimo apsaugotą bendrą PVM erdvę, taip pat yra svarbus bendro požiūrio elementas.

Žemės ūkis18. Europos Vadovų Taryba priminė 2016 m. kovo mėn.

išvadas ir apžvelgė pokyčius žemės ūkio sektoriuje, visų pirma pieno ir kiaulienos sektoriuose. Ji prašo Komisijos nedelsiant įgyvendinti visas būtinas paramos priemones, be kita ko, tam tikrais atvejais skirti finansinę paramą ūkininkams remti, ir ragina visus tiekimo grandinės subjektus padėti pagerinti rinkos sąlygas.

III. IŠORĖS SANTYKIAI19. Europos Vadovų Taryba pakartoja esanti pasirengusi remti

nacionalinės santarvės vyriausybę (NSV) ir ragina visas Libijos grupes bendradarbiauti su NSV, kaip vienintele teisėta Libijos vyriausybe, kad būtų atkurtas stabilumas, kovojama su terorizmu ir sprendžiama migracijos per Viduržemio jūros regiono centrinę dalį problema. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba palankiai vertina

tai, kad buvo priimta JT ST rezoliucija 2292 ir išplėstas operacijos SOPHIA vaidmuo užtikrinant ginklų embargo Libijai vykdymą ir organizuojant Libijos pakrančių apsaugos pajėgų mokymą.

20. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad vyriausioji įgaliotinė pateikė Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, ir prašo vyriausiosios įgaliotinės, Komisijos bei Tarybos tęsti darbą.

21. Dalyvaujant NATO generaliniam sekretoriui buvo apsvarstytas ES ir NATO bendradarbiavimas. Europos Vadovų Taryba paragino toliau stiprinti šiuos santykius atsižvelgiant į bendrus siekius bei vertybes ir į precedento neturinčius iššūkius, kylančius pietuose ir rytuose. Šis naujas plataus užmojo tikslas turėtų būti įgyvendinamas skubiai pradedant praktinį bendradarbiavimą tam tikrose srityse. Naujas impulsas ES ir NATO bendradarbiavimui bus suteiktas laikantis visiško atvirumo požiūrio ir visapusiškai atsižvelgiant į abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomiškumą ir procedūras, laikantis įtraukumo principo ir nedarant poveikio nė vienos iš valstybių narių saugumo bei gynybos politikos savitumui. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas kartu su NATO generaliniu sekretoriumi liepos mėn. Varšuvoje paskelbs deklaraciją.

22. Nyderlandų ministras pirmininkas pristatė Nyderlanduose įvykusio referendumo dėl Asociacijos susitarimo su Ukraina rezultatus, taip pat prieš referendumą įvykusiuose debatuose akcentuotus klausimus. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos šiuos klausimus kuo skubiau spręsti.

IV. JK REFERENDUMO REZULTATAI23. JK ministras pirmininkas informavo Europos Vadovų

Tarybą apie referendumo Jungtinėje Karalystėje rezultatus.

33

PAREIŠKIMAS – NEFORMALUS 27 VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ

SUSITIKIMAS – 2016 M. BIRŽELIO 29 D.

1. Mes, 27 valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai ir Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai, labai apgailestaujame dėl Jungtinės Karalystės referendumo rezultatų, tačiau gerbiame britų daugumos pareikštą valią. Kol JK neišstojo iš ES, jai ir jos teritorijoje tebegalioja ES teisė – tiek teisės, tiek pareigos.

2. JK išstojimas iš ES turi būti organizuojamas tvarkingai. Šio proceso teisinis pagrindas yra nustatytas ES sutarties 50 straipsnyje. Apie JK ketinimą išstoti iš Sąjungos Europos Vadovų Tarybai turi pranešti Jungtinės Karalystės Vyriausybė. Tai turėtų būti padaryta kuo greičiau. Kol toks pranešimas nepateiktas, negali vykti jokių derybų.

3. Gavusi pranešimą, Europos Vadovų Taryba priims derybų dėl susitarimo su JK gaires. Tolesniame procese Europos Komisija ir Europos Parlamentas visapusiškai atliks savo vaidmenį pagal Sutartis.

4. Tikimės, kad ateityje JK bus artima ES partnerė, ir laukiame, kad JK pareikštų savo ketinimus šiuo atžvilgiu. Bet koks susitarimas, kuris bus sudarytas su JK kaip trečiąja valstybe, turės būti grindžiamas teisių ir pareigų pusiausvyra. Norint patekti į bendrąją rinką, reikia pripažinti visas keturias laisves.

5. Dėl JK referendumo rezultatų Europos Sąjunga atsidūrė naujoje padėtyje. Esame pasiryžę likti vieningi ir dirbti ES sistemoje, kad būtų sprendžiamos XXI a. problemos ir rasti sprendimai mūsų tautų ir žmonių labui. Esame pasirengę kovoti su visais sunkumais, galinčiais kilti dėl dabartinės padėties.

6. Europos Sąjunga – istorinis taikos, gerovės ir saugumo laimėjimas Europos žemyne, ir ji tebėra mūsų bendras pagrindas. Tačiau daug žmonių reiškia nepasitenkinimą dėl esamos padėties tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Europos gyventojai tikisi, kad geriau užtikrinsime saugumą, darbo vietas ir ekonomikos augimą, taip pat geresnės ateities viltį. Turime pateisinti tuos lūkesčius tokiu būdu, kuris mus vienytų, visų pirma jaunimo labui.

7. Todėl šiandien pradedame politinius svarstymus, kad suteiktume postūmį tolesnėms reformoms pagal mūsų strateginę darbotvarkę ir 27 valstybių narių Europos Sąjungos vystymuisi. Tam reikalingas valstybių ar vyriausybių vadovų vadovavimas. Šį klausimą vėl svarstysime rugsėjo mėn. įvyksiančiame neformaliame susitikime Bratislavoje.

34

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PIRMININKO, EUROPOS KOMISIJOS PIRMININKO

IR ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES ORGANIZACIJOS GENERALINIO SEKRETORIAUS

BENDRAS PAREIŠKIMAS – 2016 M. LIEPOS 8 D.1

1 Šis bendras pareiškimas iš pradžių buvo paskelbtas tik anglų ir prancūzų kalbomis.

Mūsų nuomone, atėjo metas strateginei NATO ir ES partnerystei suteikti naują impulsą ir naują turinį.Konsultuojantis su ES valstybėmis narėmis ir NATO sąjungininkais, dirbant kartu su visais ir visų naudai, ši partnerystė bus plėtojama laikantis visiško abipusio atvirumo požiūrio ir visapusiškai atsižvelgiant į abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomiškumą ir procedūras ir nedarant poveikio nė vienos iš mūsų narių saugumo bei gynybos politikos savitumui.Šiandien euroatlantinė bendruomenė susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, kylančiais pietuose ir rytuose. Mūsų piliečiai tikisi, kad naudosime visus turimus būdus ir priemones šiems iššūkiams atremti, kad būtų sustiprintas jų saugumas.Visi sąjungininkai ir valstybės narės, taip pat ES ir NATO per se, jau svariai prisideda prie euroatlantinio saugumo. Prie šio tikslo prisideda ir esminis NATO ir ES, unikalių ir svarbių partnerių, bendradarbiavimas, pradėtas daugiau nei prieš 15 metų.Atsižvelgiant į bendrus iššūk ius, su kuriais šiuo metu susiduriame, turime sustiprinti pastangas: turime rasti naujų būdų, kaip dirbti kartu, ir nustatyti naują tikslų mastą todėl, kad mūsų saugumas susijęs, todėl, kad kartu mes galime sutelkti platų spektrą priemonių siekdami reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduriame, taip pat todėl, kad turime kuo veiksmingiausiai naudotis ištekliais. Stipresnė NATO ir stipresnė ES sustiprina ir viena kitą. Kartu jos gali geriau užtikrinti saugumą Europoje ir už jos ribų.Esame įsitikinę, kad stiprinant mūsų kaimynų ir partnerių stabilumą vadovaujantis JT Chartijoje įtvirtintomis mūsų vertybėmis prisidedama prie mūsų saugumo ir tvarios taikos bei gerovės. Kad mūsų kaimynai ir partneriai galėtų geriau atremti daugybę iššūkių, su kuriais jie šiuo metu susiduria, mes ir toliau remsime jų suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, taip pat jų pastangas įgyvendinti reformas.Norint pasiekti nurodytus tikslus, mūsų nuomone, skubiai reikia:• sustiprinti mūsų gebėjimą kovoti su hibridinėmis grėsmėmis,

be kita ko, stiprinant atsparumą, kartu dirbant analizės, prevencijos ir ankstyvo aptikimo srityse, laiku dalijantis informacija ir, kiek įmanoma, dalijantis žvalgybine informacija tarp darbuotojų ir bendradarbiaujant strateginės komunikacijos ir reagavimo srityse. Suderintų procedūrų plėtojimas pasitelkiant atitinkamas mūsų standartines priemones svariai prisidėtų įgyvendinant mūsų pastangas.

• Išplėsti ir pritaikyti mūsų operatyvinį bendradarbiavimą, be kita ko, jūroje ir migracijos srityje, geriau keičiantis informacija apie padėtį jūroje ir geriau koordinuojant bei abipusiškai stiprinant mūsų veiksmus Viduržemio jūroje ir kitur.

• Išplėsti mūsų koordinavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse, be kita ko, vykdant mūsų misijas ir operacijas, pratybų metu ir švietimo bei mokymo srityse.

• Vystyti susietus, papildančius ir sąveikius ES valstybių narių ir NATO sąjungininkų gynybos pajėgumus, taip pat daugiašalius projektus.

• Sudaryti palankesnes sąlygas stipresnei gynybos pramonei ir intensyvesniems moksliniams tyrimams gynybos srityje bei bendradarbiavimui pramonės srityje Europoje ir abipus Atlanto.

• Sustiprinti mūsų pratybų, be kita ko, hibridinėse srityse, koordinavimą pirmiausia rengiant lygiagrečias ir koordinuotas pratybas 2017 m. ir 2018 m.

• Stiprinti gynybos ir saugumo pajėgumus ir mūsų partnerių atsparumą laikantis papildomumo principo Rytuose ir Pietuose per konkrečius įvairių sričių projektus, skirtus atskiroms paramą gaunančioms šalims, be kita ko, stiprinant jūrinius pajėgumus.

Bendradarbiavimas šiose srityse yra strateginis prioritetas. Spartus įgyvendinimas yra itin svarbus. Europos išorės veiksmų tarnyba ir NATO tarptautinis personalas, atitinkamai kartu su Komisijos tarnybomis, parengs konkrečias įgyvendinimo galimybes, be kita ko, tinkamus darbuotojų koordinavimo mechanizmus, kurie turi būti pateikti mums ir mūsų atitinkamų sudėčių Tar ybos susitik imams ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio mėn. ES vardu vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja vadovaus šiam darbui ir jį koordinuos.Mes reguliariai peržiūrėsime padarytą pažangą.Raginame abi organizacijas investuoti būtiną politinį kapitalą ir išteklius, kad ši sustiprinta partnerystė būtų sėkminga.

Pasirašyta 2016 m. l iepos 8 d. Varšuvoje trimis egzemplioriais.

Europos Vadovų Tarybos PirmininkasDonaldas Tuskas

Europos Komisijos PirmininkasJeanas-Claude’as Junckeris

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinis sekretoriusJensas Stoltenbergas

35

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PIRMININKO, EUROPOS KOMISIJOS PIRMININKO

IR ES VYRIAUSIOSIOS ĮGALIOTINĖS PAREIŠKIMAS ES VALSTYBIŲ NARIŲ,

DALYVAVUSIŲ ASEM AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIME, VARDU DĖL PADĖTIES

TURKIJOJE – 2016 M. LIEPOS 16 D.

Turkija yra viena svarbiausių Europos Sąjungos partnerių. ES visapusiškai remia demokratiškai išrinktą vyriausybę, šalies institucijas ir teisinės valstybės principo laikymąsi. Raginame skubiai atkurti Turkijos konstitucinę tvarką. Toliau atidžiai stebėsime įvykius ir derinsime veiksmus su 28 ES valstybėmis narėmis.

36


SUSITIKIMĄ HANGDŽOU (KINIJA) – 2016 M. RUGSĖJO 4 D.

Labas rytas,visiškai pritariu Pirmininko J. C. Junckerio pastaboms bei vertinimui ir norėčiau trumpai paminėti tris papildomas temas, kurias šio G 20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu aptars Europos Sąjunga.Pirma, migracijos ir pabėgėlių krizė; tai – pasaulinis iššūkis, kuriam įveikti yra būtini pasaulinio masto sprendimai, grindžiami tvarka, atsakomybe ir solidarumu. Atsižvelgiant į tai, kad perkeltųjų asmenų visame pasaulyje yra kaip niekada daug – 65 milijonai, G 20 bendruomenė turi prisiimti daugiau atsakomybės. Tik visuotinėmis pastangomis padėti pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms pasieksime teigiamų rezultatų. Dėl šios priežasties norime paskatinti savo partnerius teikti daugiau humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi, taip pat suintensyvinti pabėgėlių perkėlimą. Reikia pašalinti pagrindines priežastis, dėl kurių milijonai žmonių yra priversti palikti namus ir ieškoti prieglobsčio kitur. G 20 turi reikiamos patirties ir gali praktiškai prisidėti vykdant prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą ir suteikiant pabėgėliams galimybių gauti išsilavinimą ir patekti į darbo rinką, ji privalo ja pasinaudoti. Paraginsime G 20 pasinaudoti būsimų JT ir Prezidento B. Obamos rengiamų aukščiausiojo lygio susitikimų pabėgėlių ir migrantų klausimais suteikiama galimybe, kad būtų padidinta ne Europos šalių teikiama pagalba ir suintensyvintas perkėlimas. Tai tampa dar svarbiau atsižvelgiant į tai, kad jau beveik išseko praktiniai Europos pajėgumai priimti naujas pabėgėlių bangas, jau nekalbant apie neteisėtus ekonominius migrantus.Antra, terorizmo klausimas. Visos mūsų šalys susiduria su teroristinių išpuolių grėsme. Visapusiškas požiūris į kovą su terorizmu privalo apimti veiksmus, kuriais kovojama su

ekstremizmu ir radikalizacija. Tai taip pat apima finansinį aspektą. G 20 jau ėmėsi svarbių žingsnių siekiant kovoti su terorizmo finansavimo tinklais ir pagerinti bendradarbiavimą keitimosi informacija, turto įšaldymo ir terorizmo finansavimo kriminalizavimo srityse. Turime toliau daryti pažangą dirbdami G 20 kontekste, kad spręstume šią problemą, kurios jokia šalis negali išspręsti viena pati.Trečia, klimato kaita. G 20 turi atlikti svarbų vaidmenį šioje visuotinėje kovoje. Didžiausi teršėjai yra prie šio stalo, tad turime užtikrinti, kad mūsų bendras prioritetas būtų nedelsiant ir tvirtai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. ES yra visapusiškai pasiryžusi įvykdyti šį tikslą ir mes norime paskatinti visus G 20 narius padaryti tą patį. Taip pat džiaugiamės, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija, dvi didžiausios teršėjos pasaulio mastu, ratifikavo susitarimą. Kol nebuvo Paryžiaus susitarimo, Europa jautėsi gana vieniša su savo kovos su klimato kaita politika. Tai, kad Jungtinės Valstijos ir K inija ratifikavo susitarimą, mums teikia vilties, kad nebebūsime vieni. Europa jau daugelį metų laikosi visapusiškos kovos su klimato kaita politikos. Šiuo metu rengiame teisės aktus, kurie sudarys mums sąlygas įgyvendinti mūsų plataus užmojo 2030 m. tikslą. Tikimės, kad G 20 partneriai labai rimtai spręs klimato kaitos problemą. O tuo tarpu ES vyksta ratifikavimo procesas ir jis bus kuo greičiau užbaigtas.Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad visoje Kinijoje negalėtų būti dinamiškesnės vietos kaip Hangdžou, kuri įkvėptų mūsų diskusiją apie tai, kaip sustiprinti pasaulinį bendradarbiavimą. Europos Sąjunga palankiai vertina tai, kad šiais metais G 20 pirmininkauja Kinija ir tikimės sėkmingo aukščiausiojo lygio susitikimo Hangdžou. Ačiū.

37

PIRMININKO DONALDO TUSKO LAIŠKAS PRIEŠ BRATISLAVOS NEFORMALŲ

27 VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ SUSITIKIMĄ –

2016 M. RUGSĖJO 13 D.

Gerbiami kolegos,Pasikonsultavęs su dauguma jūsų ir siekdamas geriau parengti mūsų aukščiausiojo lygio susitikimą Bratislavoje, norėčiau pasidalyti keletu asmeninių pasvarstymų. Manau, kad svarbu sąžiningai įvertinti dabartinę padėtį, kad galėtume užtikrinti kuo geresnį mūsų bendros ateities kūrimo pagrindą.ISusitinkame Bratislavoje labai svarbiu istoriniu momentu. Dvidešimt septyni Europos vadovai turi aptarti mūsų Sąjungos ateitį, vienai iš šalių priėmus pirmąjį istorijoje sprendimą išstoti iš ES. Visi jaučiame, kad šiuo nestabiliu krizių ir konf liktų laikotarpiu mums labiau nei bet kada reikia patvirtinti, kad priklausome savo bendrijai, kuri po kelių mėnesių minės 60-ąsias metines.Dėl „Brexit“ mes ne tik turime imtis uždavinio derėtis su Jungtine Karalyste dėl naujų santykių. Šiuo klausimu mūsų pozicija turėtų likti aiški ir nedviprasmiška („Be pranešimo nebus derybų“). Sutarties nuostatomis, taikomomis išstojimo iš ES atveju, saugomi Sąjungos interesai. Viena vertus, būsimos derybose turėtume siekti užmegzti kuo geresnius santykius su JK; vis dėlto, antra vertus, turėtume laikytis Sutarties ir išlikti ramūs, nuoseklūs ir visiškai vieningi bei tvirti primygtinai reikalaudami teisių ir pareigų pusiausvyros. Jei tai padarysime, nebeliks abejonių, kad būti Sąjungos nariu yra teigiamas dalykas.IILaukdami, kol JK v yriausybė pradės derybas, turėtume nustatyti, kokia bus ES būklė ir perspektyvos po „Brexit“. Esminė klaida būtų manyti, kad neigiamas JK referendumo rezultatas yra vien britų realija, kad britų euroskepticizmas tėra politinio nukrypimo požymis arba tik ciniškas populistų, kurie naudojasi visuomenės nusivylimu, žaidimas. Tiesa, kad vykdant kampaniją už išstojimą buvo pateikta daug neteisingų argumentų ir nepriimtinų apibendrinimų. Tačiau taip pat tiesa, kad balsuojant už „Brexit“ buvo desperatiškai bandyta atsakyti į klausimus, kuriuos sau kasdien kelia milijonai europiečių – klausimus apie pačią politikos esmę. Tai klausimai apie piliečių ir jų teritorijos saugumo garantijas, klausimai apie jų interesų apsaugą, kultūros paveldą ir gyvenimo būdą. Tai klausimai, kuriuos būtume turėję spręsti, net jeigu JK būtų balsavusi už pasilikimą ES.Europos gyventojai nori žinoti, ar politinis elitas gali vėl įgyti juos sukrečiančių, trikdančių ir kartais bauginančių įvykių ir procesų kontrolę. Šiuo metu daug žmonių, ne tik Jungtinėje Karalystėje, mano, kad narystė Europos Sąjungoje yra stabilumo ir saugumo kliūtis.Žmonės pakankamai pagrįstai tikisi, kad jų vadovai apsaugos jų gyvenamąją erdvę ir užtikrins saugumą. Jei įsitikinimas, kad mes nusikratėme tos atsakomybės, toliau stiprės, žmonės

pradės ieškoti alternatyvų. Ir jas suras. Istorija mus išmokė, kad tai gali lemti masinį nusigręžimą nuo laisvės ir kitų pagrindinių vertybių, kurios yra Europos Sąjungos pagrindas. Todėl svarbu, kad būtų atstatyta pusiausvyra tarp laisvės bei saugumo poreikio ir tarp atvirumo bei apsaugos poreikio. Šiame kontekste pirmenybė teikiama veiksmingai mūsų išorės sienų kontrolei – ji turi ir praktinę, ir simbolinę reikšmę.IIIMigracijos krizė buvo lūžio taškas. Praeitų metų chaosas ties mūsų sienomis, kasdien vis nauji šimtų tūkstančių žmonių, nevaldomai judančių per mūsų žemyną, vaizdai daugeliui europiečių sukėlė grėsmės pojūtį. Jie per ilgai turėjo laukti, kol buvo imtasi veiksmų padėčiai suvaldyti, pavyzdžiui, kol buvo uždarytas Vakarų Balkanų maršrutas ir priimtas ES ir Turkijos susitarimas. Vietoj to jiems per dažnai teko klausytis politiškai korektiškų pareiškimų, kad Europa negali tapti tvirtove, kad ji turi likti atvira. Be skubių veiksmų ir vieningos Europos strategijos susilpnėjo jau nuo finansų krizės laikų sumažėjęs piliečių pasitikėjimas savo v yriausybėmis, institucijomis ir apskritai valstybės aparatu. Tapo būtina skubiai atkurti pasitikėjimą – „Brexit“ tai parodė labai aiškiai.Negalime eikvoti daugiau laiko. Bratislavoje turės būti nuspręsta dėl esminių Sąjungos išorės sienų apsaugos pokyčių. Turime parodyti savo piliečiams, kad norime ir galime juos apsaugoti nuo 2015 m. chaoso pasikartojimo. Tam reikės visapusiško visų vyriausybių ir Europos institucijų bendradarbiavimo.IVLygiai taip pat svarbu veiksmingai kovoti su terorizmu. Iš esmės visi tam pritariame, tačiau vis dar yra per daug praktinių ir teisinių kliūčių. Kažkas turi vėl užtikrinti europiečių saugumo jausmą. Kyla klausimas, kas ir kokiomis priemonėmis turi tai padaryti. Šioje srityje pagrindinės priemonės tebėra nacionalinio pobūdžio, bet galime ir privalome daugiau nuveikti kartu. Mūsų policijos pajėgos ir kitos tarnybos turėtų glaudžiau bendradarbiauti keisdamosi informacija ir vykdydamos operacijas. Be to, galime dėti daugiau pastangų sudarydami palankesnes sąlygas interneto paslaugų teikėjams bendradarbiauti pašalinant turinį, kuriuo kurstoma neapykanta ir propaguojamas terorizmas. Turime užtikrinti, kad prie išorės sienų visų asmenų duomenys būtų tikrinami mūsų duomenų bazėse – taip potencialūs teroristai negalės laisvai patekti į ES. Ir visose šalyse turime labiau stengtis kovoti su radikalizacija. Be tikro pasiryžimo kovoti su terorizmo grėsmėmis mums nepavyks sustabdyti radikalaus ir vis agresyvesnio elgesio ir pažiūrų. Dar visai neseniai tai sudarė tik nedidelę Europoje vykdomos politikos ir viešų debatų dalį, o dabar tai jau tampa vis kategoriškesne tendencija.

38

Pažadas negailestingai susidoroti su terorizmu tapo vienu iš svarbiausių dešiniosios pakraipos ekstremistų šūkių. Be to, jų antieuropinė ir antidemokratinė retorika tapo dar patrauklesnė dėl to, kad nepaisant visų mūsų pastangų, tam tikrų išpuolių išvengti buvo neįmanoma.VMūsų piliečiai taip pat tikisi, kad Europos Sąjunga geriau gins jų ekonominius ir socialinius interesus. Ypač dabar, globalizacijos amžiuje, būtinybė suteikti prieigą prie tinkamos informacijos, užtikrinti teisingų taisyklių vykdymą, nustatyti aiškius standartus ir užtikrinti, kad vadovai (t. y. vyriausybės ir Europos institucijos) būtų pasiruošę savo piliečiams padėti akistatoje su išorės konkurentais, yra kaip niekada akivaizdi. Aišku tai, kad europiečiai yra suinteresuoti laisvąja prekyba ir pasauline konkurencija, bet lygiai taip pat aišku, kad jos kelia rimtus ir dažnai precedento neturinčius iššūkius.Todėl, tęsdami darbą dėl būsimų prekybos susitarimų, privalome savo piliečiams ir Europos įmonėms suteikti garantijų ir juos patikinti, kad šiame procese visų pirma atstovaujame jų interesams ir juos giname. Europa yra pakankamai pajėgi būti pasaulinės konkurencijos lydere, bet norint tai užtikrinti būtina atkurti pagrindinių veikėjų – t. y. darbuotojų, vartotojų ir verslininkų – pasitikėjimą tais, kurie jiems atstovauja. Šiuo atveju laikas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jeigu nebus susitarta dėl prekybos susitarimų (ir ne per kelerius metus, o per kelis mėnesius), neišvengiamai susidarys įspūdis, kad „Brexit“ paskatino procesą, kurio metu mes būsime išstumti iš savo pasaulinių pozicijų. Kaip parodė G 20 aukščiausiojo lygio susitikimas, šiuo metu svarbiausi pasaulinio masto veikėjai gerbia ir pripažįsta Europos prekybos bei ekonominę galią ir jos, kaip patrauklios partnerės, poziciją.VIŽinau, kad Europos ateitis priklausys ne tik nuo to, kaip suvaldysime migracijos krizę, įveiksime terorizmą ir nugalėsime su globalizacija susijusias baimes. Atkurti saugumo ir tvarkos pojūtį, ES piliečių pasitikėjimą savo politine vadovybe, taip pat susigrąžinti Sąjungos, kurios sinonimas būtų apsauga ir stabilumas, reputaciją yra labai svarbūs ir būtini veiksniai, tačiau jų nepakaks. Todėl Bratislavoje taip pat turėtų būti nustatytos veiksmų gairės dėl kitų lygiai tokių pačių svarbių pastangų reikalaujančių sričių (tai, pavyzdžiui, ekonominė ir socialinė plėtra, jaunimui skirtos darbo vietos ir jaunimo galimybės, bendroji rinka, skaitmeninė darbotvarkė ir investicijos). Spalio ir gruodžio mėn. eiliniuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose turėtume priimti oficialius sprendimus dėl pirmiau minėtų klausimų ir kitų sričių. Tęsime savo neoficialų darbą kaip 27 valstybių narių grupė ir 2017 m. žiemą. Kaip jau esame paskelbę, mūsų santykiai su Rusija bus peržiūrėti atskirame posėdyje spalio mėn. įvyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu. Gruodžio mėn. vėl svarstysime klausimą, kaip, nedubliuojant NATO veiklos, stiprinti praktinį bendradarbiavimą gynybos srityje, kad jam būtų suteikta daugiau svorio. Vėliau taip pat turėsime vėl aptarti kitus svarbius klausimus, tokius kaip bankų sąjunga ir tolesnė ekonominės ir pinigų sąjungos plėtra.

VIIPo „Brexit“ įprastinės veiklos scenarijus – ne išeitis. Iš šios krizės galime išeiti arba silpnesni ir apimti prieštaravimų, arba stipresni ir vieningesni. Mūsų ateitis nėra nulemta, viskas vis dar mūsų rankose, širdyse ir protuose. Mūsų dvidešimt septynių šalių ekonominis ir kultūrinis potencialas, mūsų piliečių talentas ir išsilavinimas yra tie veiksniai, kurių visiškai pakanka, kad patikėtume Europa ir jos galimybėmis veiksmingai ir saugiai konkuruoti su likusiu pasauliu.Mūsų trūkumai, palyginti su kitų didžiųjų galių, yra matomi „kietos linijos politikoje“ (pavyzdžiui, gynybos ir vykdomųjų įgaliojimų srityse). Tačiau mes nepaversime Europos Sąjungos viena bendra valstybe. Todėl, siekiant sutelkti Sąjungoje mūsų jėgas, bus labai svarbu, kad valstybės narės geriau bendradarbiautų tarpusavyje. Iš mano pokalbių su jumis akivaizdu, kad naujų galių suteikimas Europos institucijoms nėra siekis. Nacionaliniai elektoratai pageidauja turėti daugiau įtakos Sąjungos sprendimams. Tačiau norint laikytis tokios krypties, reikės, kad pasikeistų nacionalinių vyriausybių požiūris į pačią Europos Sąjungą.Šiandien ES dažnai laikoma ne bendruoju gėriu, o neišvengiamu blogiu. Šūkis „mažiau galių Briuseliui“, kuris politinėse kampanijose skamba patraukliai, turėtų reikšti didesnę atsakomybę už Sąjungą valstybių sostinėse. Ši atsakomybė už Sąjungą yra ne kas kita kaip pasirengimas paaukoti dalį savo pačių interesų bendrijos labui. Tai taip pat reiškia susilaikymą nuo nuolatinių kaltinimų Sąjungos atžvilgiu; kartais šie kaltinimai yra pagrįsti, tačiau dažniau tai tėra lengvas savo pačių nesėkmių pateisinimas. Tai taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl kurių balsuota už „Brexit“.Sprendimai dėl tinkamos valstybių narių ir Sąjungos prioritetų pusiausvyros glūdi valstybių sostinėse. Institucijos turėtų paremti valstybių narių tarpusav yje sutartus prioritetus, o ne primesti savuosius. Tai dar viena išvada, kurią padariau konsultuodamasis su jumis.VIIITarp pesimistų skepticizmo ir euroentuziazmo yra apstu vietos „realiam optimizmui“. Jis turi prasidėti nuo kritiško įvertinimo. Turime viską padaryti, kad tai netaptų kaltųjų ieškojimu – tokiu bergždžiu ir tokiu tipišku reiškiniu per pastaruosius metus, arba geriausiai skambančio šūkio konkursu, pavyzdžiui, „geresnė Europa“, „mažiau Europos“ arba „daugiau Europos“. Juk kažkas galiausiai gali tiesmukai pasiūlyti „daugiau jokios Europos“.IXŠiandien nesame padėtyje, kurioje buvo atsidūrę Giuseppe Tomasi di Lampedusa romano „Leopardas“ veikėjai. Jei norime, kad viskas liktų taip, kaip yra, neturime visko pakeisti. Privalome patobulinti keletą dalykų, kad išsaugotume tai, kas geriausia. Kad tai pavyktų, turime būti pasirengę priimti keletą sudėtingų, tačiau iš esmės paprastų sprendimų. Tai visai nesusiję su naujomis sutartimis ar procedūriniais pokyčiais. Mums tereikia tik tvirtos politinės valios ir vaizduotės. Atėjo laikas atremti šį iššūkį. Iš tiesų, kito kelio nėra.

Pagarbiai

Donaldas Tuskas

39

BRATISLAVOS DEKLARACIJA – NEFORMALUS 27 VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ

VADOVŲ SUSITIKIMAS – 2016 M. RUGSĖJO 16 D.

Šiandien susitinkame Bratislavoje kritiniu mūsų Europos projektui metu. 27 valstybių narių Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikimas skirtas tam, kad kartu įvertintume dabartinę Europos Sąjungos padėtį ir aptartume mūsų bendrą ateitį. Visi susitarėme dėl šių bendrų principų.

Nors viena šalis nusprendė pasitraukti, likusioms šalims ES tebėra nepakeičiama. Pasibaigus karams ir stipriam susiskaidymui mūsų žemyne, ES užtikrino taiką, demokratiją ir sudarė sąlygas mūsų šalims klestėti. Daugelis ES nepriklausančių šalių ir regionų dar tik siekia tokių laimėjimų. Esame pasiryžę užtikrinti 27 valstybių narių ES sėkmę, remdamiesi šia bendra istorija.

ES nėra tobula, tačiau tai geriausia mūsų turima priemonė naujiems uždaviniams, su kuriais susiduriame, spręsti. Mums reikia, kad ES ne tik garantuotų taiką ir demokratiją, bet ir mūsų žmonių saugumą. Mums reikia, kad ES geriau patenkintų jų poreikius ir norus laisvai gyventi, studijuoti, dirbti, judėti ir klestėti visame mūsų žemyne ir naudotis turtingu Europos kultūros paveldu.

Turime pagerinti tarpusavio komunikaciją tarp valstybių narių, su ES institucijomis, bet svarbiausia – su mūsų piliečiais. Turėtume užtikrinti, kad mūsų sprendimai būtų aiškesni, vartoti aiškias ir atviras formuluotes, sutelkti dėmesį į piliečių lūkesčius, drąsiai užginčydami ekstremalių ar populistinių politinių jėgų siūlomus pernelyg supaprastintus sprendimus.

Bratislavoje įsipareigojome per artimiausius mėnesius pasiūlyti piliečiams patrauklios ES, kuria jie galėtų pasitikėti ir kurią jie galėtų remti, viziją. Esame įsitikinę, kad turime valios ir gebėjimą tai pasiekti.

Palankiai įvertinome Komisijos Pirmininko pranešimą apie Sąjungos padėtį.

Plataus masto debatuose aptarėme pagrindinius artimiausių mėnesių prioritetus. Šiuo pagrindu Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija pasiūlė toliau išdėstytą darbo programą („Bratislavos veiksmų gaires“):

BR ATISLAVOS VEIKSMŲ GAIRĖS

I. BENDR AS ĮVERTINIMAS IR TIKSLAS• Pasiryžę užtikrinti 27 valstybių narių ES sėkmę.

• Mūsų laukia daug bendrų uždavinių: žmonėms kelia susirūpinimą padėtis, kuri suvokiama kaip nepakankamai kontroliuojama, taip pat kelia baimę migracija, terorizmas ir ekonominis bei socialinis

nestabilumas. Šiuos klausimus per artimiausius mėnesius reikia spręsti prioriteto tvarka.

• Veikdamos drauge, 27 ES valstybės narės turi priemonių šiems uždaviniams spręsti. Esame pasiryžę rasti bendrus sprendimus, taip pat ir tais klausimais, kuriais mūsų nuomonės nesutampa; mūsų prioritetas čia ir dabar yra pademonstruoti vienybę ir užtikrinti politinę įvykių kontrolę kuriant bendrą ateitį.

• Turime aiškiai parodyti, ką gali ES, o ką turi daryti valstybės narės, užtikrinti, kad galėtume įvykdyti savo pažadus.

II. MIGR ACIJA IR IŠORĖS SIENOS

Tikslas• Niekada nebeleisti, kad atsinaujintų nekontroliuojami

srautai, kokie buvo pernai, ir toliau mažinti neteisėtų migrantų skaičių.

• Užtikrinti visišką mūsų išorės sienų kontrolę ir grįžti prie Šengeno.

• Didinti ES konsensusą dėl ilgalaikės migracijos politikos ir taikyti atsakomybės bei solidarumo principus.

Konkrečios priemonėsa) visiškas įsipareigojimas įgyvendinti ES ir Turkijos

pareiškimą, taip pat tolesnė parama Vakarų Balkanų šalims;

b) šiandien prisiimtas tam tikrų valstybių narių įsipareigojimas teikti neatidėliotiną pagalbą Bulgarijos sienos su Turkija apsaugai stiprinti ir toliau teikti paramą kitoms valstybėms, kurios pirmosios susiduria su migrantų antplūdžiu;

c) užtikrinimas, kad iki metų pabaigos visapusiškai pradėtų veikti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, dėl kurių jau priimtas teisės aktas, greitojo reagavimo pajėgumai;

d) migracijos srities susitarimai dėl bendradarbiavimo ir dialogo su trečiosiomis šalimis, kuriais siekiama sumažinti neteisėtos migracijos srautus ir padidinti grąžinamų asmenų dalį; tai gruodžio mėn. susitikime turi įvertinti Europos Vadovų Taryba;

e) tolesnis darbas didinant ES konsensusą ilgalaikės migracijos politikos srityje, be kita ko, dėl to, kaip ateityje turi būti taikomi atsakomybės ir solidarumo principai.

40

III. VIDAUS IR IŠORĖS SAUGUMAS

Vidaus saugumas

Tikslas• Imtis visų būtinų veiksmų, kuriais valstybėms narėms

padedama užtikrinti vidaus saugumą ir kovoti su terorizmu.

Konkrečios priemonėsa) intensyvesnis valstybių narių saugumo tarnybų

bendradarbiavimas ir keitimasis informacija;b) būtinų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad visi

Sąjungos išorės sienas kertantys asmenys, įskaitant ES valstybių narių piliečius, būtų patikrinami naudojantis atitinkamomis duomenų bazėmis, kurios turi būti tarpusavyje sujungtos, patvirtinimas;

c) pradiniai veiksmai siekiant įkurti ES kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniams patikrinimams ir prireikus būtų neleidžiama atvykti keliautojams, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą;

d) sistemingos pastangos kovoti su radikalizacija, įskaitant išsiuntimą ir draudimą atvykti, jei tai pagrįsta, taip pat ES parama valstybių narių prevencijos veiksmams.

Išorės saugumas ir gynyba

Tikslas• Susidarius sudėtingoms geopolitinėms aplinkybėms

stiprinti ES bendradarbiavimą išorės saugumo ir gynybos srityje.

Konkrečios priemonėsa) gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba turi nuspręsti

dėl konkretaus įgyvendinimo plano saugumo ir gynybos srityje ir dėl to, kaip geriau pasinaudoti Sutartyse numatytomis galimybėmis, visų pirma pajėgumų srityje;

b) nedelsiant pradėti įgyvendinti bendrą deklaraciją su NATO.

IV. EKONOMINIS IR SOCIALINIS VYSTYMASIS, JAUNIMAS

Tikslas• Sukurti perspektyvią ekonominę ateitį visiems,

apsaugoti mūsų gyvenimo būdą ir suteikti geresnių galimybių jaunimui.

Konkrečios priemonėsa) gruodžio mėn.: sprendimas dėl Europos strateginių

investicijų fondo veiklos pratęsimo, atsižvelgiant į įvertinimą;

b) 2017 m. pavasarį Europos Vadovų Taryba: pažangos, padarytos įgyvendinant įvairias bendrosios rinkos strategijas (įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką, kapitalų rinkų sąjungą, energetikos sąjungą), peržiūra;

c) spalio mėn. Europos Vadovų Taryba turi nagrinėti, kaip užtikrinti tvirtą prekybos politiką, kuria gaunama naudos iš atvirų rinkų, kartu atsižvelgiant į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

d) gruodžio mėn.: sprendimai dėl ES paramos valstybėms narėms kovojant su jaunimo nedarbu ir dėl jaunimui skirtų sustiprintų ES programų.

V. TOLESNI VEIKSMAI• Įvykdyti pažadus: stiprinti priimtų sprendimų

įgyvendinimo peržiūros mechanizmą. Valstybių narių ir institucijų lojalus bendradarbiavimas ir bendravimas.

• Bratislavos susitikimas yra proceso pradžia. Būsimi oficialūs Europos Vadovų Tarybos susitikimai sudarys sąlygas imtis konkrečių tolesnių veiksmų pirmiau nurodytais klausimais. 27 valstybių narių vadovai posėdžiaus neformaliame susitikime, įvyksiančiame 2017 m. pradžioje Maltoje. 2017 m. kovo mėn. vadovai susitiks Romoje paminėti Romos sutarčių 60 metų sukaktį, ir tame susitikime bus užbaigtas Bratislavoje pradėtas procesas bei nustatytos gairės mūsų bendrai ateičiai.

41


2016 M. SPALIO 20–21 D.

I. MIGR ACIJA1. Europos Vadovų Taryba įvertino naujausius pokyčius,

susijusius su ES visapusiška migracijos politika, pabrėždama įgyvendinimo svarbą. Debatuose daugiausia dėmesio skirta visų pirma išorės aspektui.

Išorės sienų apsaugojimas2. Europos sienų ir pakrančių apsaugos reglamento

įsigaliojimas spalio 6 d. ir nacionalinės pastangos yra svarbūs žingsniai stiprinant mūsų išorės sienų kontrolę ir grįžtant prie Šengeno erdvės nuostatų koreguojant laikiną vidaus sienų kontrolę, kad ji atspindėtų einamuosius poreikius. Valstybės narės jau siunčia darbuotojus ir įrangą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, kad iki metų pabaigos visapusiškai pradėtų veikti šių pajėgų greitojo reagavimo ir grąžinimo pajėgumai.

3. Europos Vadovų Taryba ragina greitai priimti patikslintą Šengeno sienų kodeksą, kuriuo užtikrinama sisteminga visų ES išorės sienas kertančių keliautojų kontrolė, ir ragina Tarybą iki 2016 m. pabaigos nustatyti savo poziciją dėl atvykimo ir išvykimo sistemos. Ji laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) sukūrimo, siekiant užtikrinti galimybę vykdyti išankstinius keliautojų, kuriems netaikomi vizos reikalavimai, saugumo patikrinimus ir prireikus neleisti jiems atvykti.

Migrantų srautų problemos sprendimas

a) Nelegalios migracijos centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu prevencija4. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų sustabdyti

neteisėtų migrantų, visų pirma iš Afrikos, srautai, ir padidinta grąžinamų asmenų procentinė dalis. Pripažindama svarbų pirmųjų su migrantų antplūdžiu susiduriančių valstybių narių pastarųjų metų indėlį, be kita ko, finansinio pobūdžio, Europos Vadovų Taryba:• primena, kad svarbu tęsti darbą siekiant įgyvendinti

partnerystės modelį, skirtą bendradarbiavimui su atskiromis kilmės ar tranzito valstybėmis, iš pradžių daugiausia dėmesio skiriant Afrikai. Jo tikslas – pasiekti konkrečių ir pamatuojamų rezultatų nelegalios migracijos prevencijos ir neteisėtų migrantų grąžinimo srityje, taip pat sukurti ir taikyti reikiamus svertus pasinaudojant visų atitinkamų sričių ES politika, dokumentais ir priemonėmis, be kita ko, vystymosi ir prekybos srityse;

• primena, kad reikia šalinti pagrindines migracijos priežastis regione, be kita ko, teikiant paramą regione

perkeltiesiems asmenims, tokiu būdu padedant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, ir pabrėžia Valetos veiksmų plano ir siūlomo išorės investicijų plano indėlį šiame kontekste. Ji palankiai vertina Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų ir ragina visus pasaulinius subjektus prisiimti su tuo susijusią atsakomybę;

• atkreipia dėmesį į Komisijos „Pirmąją pagal Europos migracijos darbotvarkę sukurto partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio įgyvendinimo ataskaitą“;

• ragina vyriausiąją įgaliotinę, jai, be kita ko, vykdant Komisijos pirmininko pavaduotojos funkcijas, gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime pranešti apie pažangą, padarytą su penkiomis atrinktomis Afrikos šalimis, ir pirmuosius rezultatus atvykimo ir grąžinimo atžvilgiu. Europos Vadovų Taryba nustatys tolesnio su susitarimais susijusio darbo gaires ir apsvarstys galimybę šį požiūrį taikyti ir kitoms šalims;

• prašo visų subjektų toliau glaudžiai bendradarbiauti susitarimų klausimu, siekiant geresnių veiklos rezultatų, o valstybių narių – stiprinti nacionalinius administracinius grąžinimo procesus.

b) Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto kontrolės išlaikymas ir sugriežtinimas5. Kad padėtis rytinės Viduržemio jūros regiono dalies

maršrute išliktų stabili, reikia toliau įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą ir toliau teikti paramą šalims, per kurias eina Vakarų Balkanų maršrutas. Europos Vadovų Taryba ragina:• toliau dėti pastangas siekiant paspartinti grąžinimą

iš Graikijos salų į Turkiją, laikantis ES ir Turkijos pareiškimo, visų pirma padidinant prieglobsčio procedūrų veiksmingumą ir spartą;

• skubiai paskirti nuolatinius koordinatorius dirbti Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centruose;

• valstybes nares visapusiškai reaguoti į raginimus skirti atitinkamų ES agentūrų nurodytus išteklius, kurie yra būtini siekiant padėti Graikijai;

• toliau daryti pažangą įgyvendinant visus įsipareigojimus visų valstybių narių atžvilgiu, įskaitant susijusius su vizų režimo liberalizavimu, kurie išdėstyti ES ir Turkijos pareiškime. Teisėkūros institucijų prašoma per kelias artimiausias savaites pasiekti susitarimą dėl vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmo peržiūros.

42

6. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pažangą, padarytą rengiant susitarimus su Libanu ir Jordanija, kurių tikslas – didinti paramą pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms abiejose šalyse, ir tai, kad spalio 2 d. buvo pasirašytas dokumentas „ES ir Afganistano bendri tolesni veiksmai migracijos klausimais“, kurio tikslas – reaguoti į iššūkius neteisėtos migracijos srityje ir gerinti praktinį bendradarbiavimą grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse.

c) Tolesnis budrumas kitų maršrutų atžvilgiu7. ES tęs bendradarbiavimą su kitomis šalimis ir atidžiai

stebės srautus kitais migracijos maršrutais, įskaitant vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą, kad galėtų skubiai reaguoti į pokyčius.

Dėmesys kitiems išsamios strategijos elementams8. Europos Vadovų Taryba ragina:

• Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) užtikrinti, kad prieglobsčio pagalbos rezervas pradėtų veikti kuo greičiau ir bet kuriuo metu galėtų suteikti pakankamą paramą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms. Tuo tikslu valstybės narės kuo greičiau informuos EASO apie reikalaujamus ekspertus, o EASO papildys valstybių narių pastangas užtikrindamas būtiną mokymą ir prireikus susitardamas dėl papildomų ekspertų ar paslaugų padedant Komisijai;

• valstybes nares dar intensyviau dėti pastangas paspartinti perkėlimą Europos Sąjungoje, visų pirma nelydimų nepilnamečių perkėlimą, ir esamus perkėlimo į ES mechanizmus2;

• Tarybą iki metų pabaigos susitarti dėl pozicijos dėl išorės investicijų plano, kuriuo siekiama paskatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą šalyse partnerėse, kad būtų galima greitai susitarti su Europos Parlamentu per pirmąjį 2017 m. pusmetį.

9. Europos Vadovų Taryba taip pat ragina tęsti darbą, susijusį su bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma, be kita ko, su tuo, kaip ateityje taikyti atsakomybės ir solidarumo principus. Europos Vadovų Taryba šį klausimą vėl svarstys gruodžio mėn.

II. PREKYBA10. ES yra įsipareigojusi vykdyti tvirtą prekybos politiką,

kuria iš atvirų rinkų gaunama naudos užimtumui ir darbo vietų kūrimui, kartu atsižvelgdama į jos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus. Daug milijonų darbo vietų ES priklauso nuo prekybos – šis sektorius yra ir išliks galingas ekonomikos augimo variklis. Analogiškai, prekyba suteikia vartotojams platesnį pasirinkimą ir užtikrina daugiau galimybių Europos įmonėms, įskaitant MVĮ. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina ES

2 Tai nedaro poveikio Vengrijos ir Slovakijos pozicijai, pateiktai dėl Tarybos sprendimo Nr. 2015/1601 pradėtame Teismo procese, ir Lenkijos, kuri įstojo į bylą siekdama paremti ieškovus, pozicijai.

įsipareigojimą dėl atviros ir taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos.

11. ES prekybos interesai apima visapusišką socialinių, aplinkos ir vartotojų standartų – esminių europietiškos gyvensenos aspektų, – taip pat valdžios sektoriaus teisės reglamentuoti gynimą ir propagavimą. ES, kaip didžiausias prekybos blokas pasaulyje ir viena iš pagrindinių visuotinių standartų propaguotojų, toliau spręs piliečiams rūpimus klausimus ir padės valstybėms narėms reaguoti į permainas, atsirandančias sparčiai kintančiame globalizuotame pasaulyje.

12. Todėl Europos Vadovų Taryba laikosi nuomonės, kad turi būti veiksmingai ir tvirtai kovojama su nesąžininga prekybos praktika. Siekiant apsaugoti darbo vietas Europoje, užtikrinti sąžiningą konkurenciją atvirose rinkose ir išsaugoti laisvą prekybą, itin svarbu, kad susidūrus su visuotiniais iššūkiais ES prekybos apsaugos priemonės būtų veiksmingos. Tam reikia skubiai iki 2016 m. pabaigos pasiekti subalansuotą susitarimą dėl Tarybos pozicijos dėl visapusiško visų prekybos apsaugos priemonių modernizavimo. Turėtų būti numatytos tinkamos nuostatos, taikomos tais atvejais, kai nėra vyraujančių rinkos sąlygų. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į 2016 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą „Formuojant tvirtą ES prekybos politiką, kad būtų kuriamos darbo vietos ir užtikrinamas ekonomikos augimas“.

13. Europos Vadovų Taryba įvertino padėtį, susijusią su vykstančiomis derybomis dėl laisvosios prekybos susitarimų su pagrindiniais partneriais. Ji pabrėžė, kad svarbu greitai priimti sprendimą pasirašyti ir laikinai taikyti ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą, ir paskatino tęsti derybas siekiant kuo greičiau išspręsti likusius neišspręstus klausimus.

14. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos aktyviai tęsti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija, kad iki metų pabaigos būtų pasiektas politinis susitarimas. Ji taip pat ragina Komisiją tęsti derybas su JAV valdžios institucijomis, kad būtų galima pateikti plataus užmojo, subalansuotą ir išsamų laisvosios prekybos susitarimą.

15. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu intensyvinti vykstančias derybas su kitais prekybos partneriais, įskaitant Pietų Amerikos šalių bendrąją rinką (MERCOSUR), įsipareigojusiais siekti abipusiškai naudingo rinkos atvėrimo.

III. KITI VISUOTINIAI IR EKONOMINIAI KLAUSIMAI

16. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, o tai sudarė sąlygas Susitarimui įsigalioti. Ji nuolat vykdys energetikos sąjungos, įskaitant visus 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos elementus, peržiūrą.

43

Primindama ankstesnes savo išvadas ir 2016 m. rugsėjo 30 d. Taryboje pasiektą susitarimą, Europos Vadovų Taryba toliau teiks strategines gaires dėl susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

17. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina ankstesnes išvadas, kuriose ji paragino ne vėliau kaip 2018 m. užbaigti ir įgyvendinti įvairias bendrosios rinkos strategijas (bendrosios skaitmeninės rinkos, kapitalo rinkų sąjungos, energetikos sąjungos ir bendrosios rinkos darbotvarkės strategijas). Šiame kontekste turėtų būti skubiai imtasi darbo, susijusio su neseniai Komisijos pateiktais pasiūlymais, be kita ko, kiek tai susiję su ES telekomunikacijų ir autorių teisių taisyklių reforma ir 700 MHz dažnių juostos naudojimu judriojo ryšio paslaugoms, ir darbo, susijusio su kapitalo rinkų sąjungos sukūrimu, visų pirma skubiai susitariant su Europos Parlamentu dėl taisyklių prospektų srityje siekiant pagerinti bendrovių galimybes gauti finansavimą ir dėl pakeitimo vertybiniais popieriais.

18. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą gruodžio 6 d. įvyksiančiame posėdyje susitarti dėl savo derybinės pozicijos dėl Komisijos pateikto naujojo pasiūlymo dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), atsižvelgiant į nepriklausomą išorės vertinimą, kurio rezultatai bus pateikti lapkričio mėn.

19. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad svarbu iki gruodžio mėn. pasiekti apčiuopiamų rezultatų ES paramos

valstybėms narėms kovojant su jaunimo nedarbu ir jaunimui skirtų ES programų stiprinimo klausimais.

IV. IŠORĖS SANTYKIAI20. Europos Vadovų Taryba griežtai smerkia Sirijos režimo ir

jo sąjungininkų, visų pirma Rusijos, vykdomus išpuolius prieš civilius gyventojus Alepe. Ji ragina juos nutraukti žiaurumus ir imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų galima nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą Alepe ir kitose šalies vietovėse. Europos Vadovų Taryba ragina nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir atnaujinti JT globojamą patikimą politinį procesą. Už tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn. ES svarsto visas turimas galimybes, jeigu žiaurumai tebesitęstų. Turėtų būti padaryta viskas, kad būtų pratęstas karo veiksmų nutraukimas, pristatoma humanitarinė pagalba civiliams gyventojams ir sudarytos sąlygos pradėti derybas dėl politinio pereinamojo proceso Sirijoje.

21. Europos Vadovų Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės kartu su Komisija tęsti ES humanitarinės pagalbos teikimo iniciatyvą ir vykdyti medicininį evakavimą bendradarbiaujant su JT; taip pat užmegzti ryšius su pagrindiniais regione veikiančiais subjektais politinio pereinamojo proceso ir pasirengimo susitaikymui bei atstatymui po konf likto klausimais.

22. Europos Vadovų Taryba surengė strateginius politinius debatus dėl santykių su Rusija.

44


2016 M. GRUODŽIO 15 D.

3 Tai nedaro poveikio Vengrijos ir Slovakijos pozicijai, pateiktai dėl Tarybos sprendimo Nr. 2015/1601 pradėtame Teismo procese, ir Lenkijos, kuri įstojo į bylą siekdama paremti ieškovus, pozicijai.

I. MIGR ACIJA

Išorės aspektas1. Europos Vadovų Taryba primena savo spalio mėn.

išvadas dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto. Ji pakartoja savo įsipareigojimą laikytis ES ir Turkijos pareiškimo ir pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti visus aspektus. Ji taip pat atnaujina savo įsipareigojimą toliau teikti paramą valstybėms, per kurias eina Vakarų Balkanų maršrutas. Ji patvirtina Graikijos ir Komisijos parengtą ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimo bendrą veiksmų planą ir palankiai vertina tai, kad Graikija jau ėmėsi pirmųjų veiksmų siekiant jį įgyvendinti. Europos Vadovų Taryba ragina visas valstybes nares užtikrinti spartų bendro veiksmų plano įgyvendinimą.

2. Naujasis bendradarbiavimui skirtas partnerystės modelis yra svarbi priemonė siekiant spręsti nelegalios migracijos ir jos pagrindinių priežasčių klausimus, visų pirma kiek tai susiję su centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant susitarimus su penkiomis Afrikos kilmės ar tranzito valstybėmis, ir tai, kad valstybėse partnerėse prisiimama didesnė atsakomybė. Remiantis šia patirtimi, būtų galima numatyti papildomus susitarimus ar kitas bendradarbiavimo formas, atsižvelgiant į turimus išteklius. Birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išdėstyti partnerystės modelio tikslai turėtų būti integruoti į kitas ES ir jos valstybių narių išorės priemones ir politikos sritis. Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares toliau vykdyti ir stiprinti bendradarbiavimą pagal partnerystės modelį ir atidžiai stebės pažangą stabdant srautus ir didinant grąžinamų asmenų procentinę dalį.

3. Siekiant sustiprinti Valetos veiksmų plano bei partnerystės modelio įgyvendinimą, Taryboje pasiekus susitarimą dėl Europos darnaus vystymosi fondo ir EIB išorės skolinimo įgaliojimo, turėtų būti skubiai priimti atitinkami teisės aktai. Europos Vadovų Taryba šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad EIB pradėjo įgyvendinti savo atsparumo iniciatyvą Vakarų Balkanų šalims ir pietinėms kaimyninėms šalims.

4. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia didinti paramą Libijos pakrantės apsaugos pajėgoms, be kita ko, vykdant EUNAVFOR MED operaciją SOPHIA, siekiant padidinti jų pajėgumą užkirsti kelią žūtims

jūroje ir sužlugdyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį. Tuo pačiu metu turi būti imtasi iniciatyvų siekiant suteikti remiamo savanoriško grįžimo galimybių Libijoje užstrigusiems migrantams ir užkirsti kelią pavojingoms kelionėms.

5. Europos Vadovų Taryba primena, kad svarbu skirti pakankamai išteklių Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms. Ji palankiai vertina tai, kad EASO pradės įdarbinti paskirtą personalą siekiant užtikrinti stabilius ir tvarius pajėgumus. Be to, ji pakartoja, kad reikia išlikti budriems ir kituose maršrutuose, įskaitant vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą, kad būtų galima greitai reaguoti į pokyčius.

Vidaus aspektas6. Bendras tikslas tebėra veiksmingas atsakomybės ir

solidarumo principų taikymas. Pastaraisiais mėnesiais nuolat dedant pastangas peržiūrėti bendrą Europos prieglobsčio sistemą išryškėjo kelios sritys, kuriose esama konvergencijos, tačiau kitose srityse reikia dirbti toliau. Remiantis šio darbo rezultatais, Tarybos prašoma tęsti šį procesą siekiant užtikrinti bendrą sutarimą dėl ES prieglobsčio politikos kitos valstybės narės pirmininkavimo laikotarpiu.

7. Valstybės narės turėtų dar intensyviau dėti pastangas paspartinti perkėlimą Europos Sąjungoje, visų pirma nelydimų nepilnamečių perkėlimą, ir sparčiau įgyvendinti esamas perkėlimo į ES programas3 .

II. SAUGUMAS

Vidaus saugumas8. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo

įsipareigojimą įgyvendinti 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją. Svarbus etapas – politinis teisėkūros institucijų susitarimas dėl Direktyvos dėl kovos su terorizmu; jį pasiekus turėtų būti skubiai priimti pasiūlymai dėl šaunamųjų ginklų ir dėl kovos su pinigų plovimu ir įgyvendinti nauji teisės aktai dėl keleivio duomenų įrašo (PNR). Europos Vadovų Taryba ragina veiksmingai bendradarbiauti su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais, įsikūrusiais tiek ES, tiek už jos ribų.

9. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina susitarimą dėl peržiūrėto Šengeno sienų kodekso, kuriuo stiprinama sisteminga visų ES išorės sienas kertančių keliautojų

45

kontrolė, ir ragina valstybes nares jį skubiai įgyvendinti, kartu atsižvelgiant į konkrečias kai kurių valstybių narių aplinkybes. Teisėkūros institucijos turėtų ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. susitarti dėl atvykimo ir išvykimo sistemos, o ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje – dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos, siekiant užtikrinti, kad būtų sistemingai tikrinami keliautojai, kuriems netaikomas vizos reikalavimas. Be to, ji ragina toliau užtikrinti informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą.

Išorės saugumas ir gynyba10. Europiečiai privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo

saugumą. Siekiant sustiprinti Europos saugumą ir gynybą sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje ir geriau apsaugoti savo piliečius, Europos Vadovų Taryba, patvirtindama ankstesnius šios srities įsipareigojimus, pabrėžia poreikį padaryti daugiau, be kita ko, skiriant pakankamai papildomų išteklių, kartu atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir teisinius įsipareigojimus. Valstybių narių, kurios taip pat yra NATO narės, atveju tai atitinka NATO gaires dėl gynybos išlaidų. Be to, Europos Vadovų Taryba ragina sustiprinti bendradarbiavimą plėtojant reikiamus pajėgumus, taip pat įsipareigoti prireikus suteikti galimybę naudotis tokiais pajėgumais. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi galėti ryžtingai prisidėti prie bendrų pastangų, taip pat prireikus veikti savarankiškai ir, kai tik įmanoma – su partneriais. Europos Vadovų Taryba tikisi, kad ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos bus atlikta išsami mechanizmo Athena peržiūra;

11. Europos Vadovų Taryba patvirtina 2016 m. lapkričio 14 d. ir spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje, kurioje nustatytas ES tikslų mastas. Ji ragina vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares vykdyti visapusišką su jomis susijusią tolesnę veiklą. Visų pirma, remdamasi Tarybos išvadomis, vyriausioji įgaliotinė artimiausiais mėnesiais pateiks pasiūlymų dėl civilinių pajėgumų plėtojimo, valstybių narių vykdomos metinės suderintos peržiūros gynybos srityje kriterijų, karinių pajėgumų plėtojimo atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ir pramonės aspektus, nuolatinių operacinio planavimo ir vykdymo pajėgumų strateginiu lygmeniu užtikrinimo, ES greitojo reagavimo padalinių aktualumo, galimybių juos naudoti ir dislokuoti stiprinimo, įtraukaus nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, grindžiamo moduliniu požiūriu ir galimų projektų nurodymu, elementų aspektų bei galimybių, nurodant galimus projektus, ir dėl to, kaip atsižvelgti į visus reikalavimus pagal iniciatyvą „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“. Šiuo atžvilgiu Europos Vadovų Taryba ragina teisėkūros institucijas paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu dėl pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi, kad 2017 m. pirmą pusmetį būtų galima pasiekti susitarimą.

4 Lenkijos atveju tai, inter alia, reiškia laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimą.

12. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Europos gynybos veiksmų plano kaip jos indėlį plėtojant Europos saugumo ir gynybos politiką ir pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įtraukti valstybes nares, taip pat ragina visus susijusius subjektus tęsti darbą. Tarybos prašoma skubiai išnagrinėti susijusius Komisijos pasiūlymus. EIB prašoma išnagrinėti veiksmus siekiant remti investicijas į gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą. Komisijos taip pat prašoma 2017 m. pirmą pusmetį pateikti pasiūlymus dėl Europos gynybos fondo įsteigimo, įskaitant valstybių narių kartu sutartą galimybę bendrai plėtoti pajėgumus.

13. Europos Vadovų Taryba ragina skubiai imtis tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadomis, kuriomis įgyvendinamas Varšuvoje ES institucijų ir NATO vadovų pasirašytas bendras pareiškimas, vengiant veiklos dubliavimo ir užtikrinant ES ir NATO veiklos papildomumą hibridinių grėsmių, jūrų klausimų, kibernetinio saugumo, strateginės komunikacijos, gynybos pajėgumų, gynybos pramonės ir mokslinių tyrimų, pratybų ir gynybos bei saugumo pajėgumų stiprinimo srityse.

14. Europos Vadovų Taryba ragina sparčiai imtis darbo, susijusio su išorės saugumu ir gynyba, ir prašo Tarybos kovo mėn. pateikti ataskaitą, kad Europos Vadovų Taryba galėtų įvertinti pažangą. Tolesnes strategines gaires ji pateiks birželio mėn.

15. Europos Vadovų Taryba nuolat įtrauks į savo darbotvarkę su saugumu ir gynyba susijusius klausimus, kad galėtų reguliariai vertinti pažangą ir tuo pagrindu nustatyti tinkamus strateginius bei politinius prioritetus.

III. EKONOMINIS IR SOCIALINIS VYSTYMASIS, JAUNIMAS

16. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Taryboje pasiektą susitarimą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos pratęsimo; teisėkūros institucijos jį turėtų priimti 2017 m. pirmą pusmetį. Ji taip pat pažymi, kad Taryba jau yra pasirengusi vesti derybas su Europos Parlamentu dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo.

17. Ji pakartoja, kokios svarbios yra įvairios bendrosios rinkos strategijos ir energetikos sąjunga, kurios turėtų būti baigtos kurti ir įgyvendintos ne vėliau kaip 2018 m. Iki to laiko reikia išspręsti tam tikrus itin svarbius klausimus.4 Ji palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą ir ragina visas institucijas iki 2017 m. kovo mėn. įvyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo remtis šiuo postūmiu veiklai ir dar labiau plėsti užmojį, visų pirma itin svarbiose paslaugų ir bendrosios skaitmeninės rinkos srityse. Ji ragina panaikinti bendrojoje rinkoje likusias kliūtis, be kita ko, kliūtis laisvam duomenų srautui.

18. Europos Vadovų Taryba ragina toliau įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir palankiai vertina didesnę

46

paramą Jaunimo užimtumo iniciatyvai. Ji taip pat ragina tęsti darbą, susijusį su neseniai Komisijos paskelbtomis jaunimui skirtomis iniciatyvomis, be kita ko, susijusiomis su judumu, švietimu, įgūdžių ugdymu ir Europos solidarumo korpusu.

19. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Komisiją įvertinti pramonės politikos integravimo į ES strategines iniciatyvas poveikį ir apsvarstyti galimybę imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų sustiprinta ir modernizuota bendrosios rinkos pramoninė bazė.

20. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia baigti kurti bankų sąjungą sumažinant ir pasidalijant finansų sektoriuje kylančią riziką, laikantis tinkamos tvarkos, kaip nustatyta 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose dėl šiam klausimui skirtų veiksmų gairių. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą skubiai išnagrinėti neseniai pateiktus Komisijos pasiūlymus dėl finansų sektoriaus atsparumo didinimo.

IV. KIPR AS21. Kipro Respublikos Prezidentui pateikus pranešimą dėl

derybų dėl Kipro klausimo sprendimo, Europos Vadovų Taryba pakartojo remianti vykdomą procesą siekiant Kipro susivienijimo. ES, atsižvelgdama į tai, kad Kipras yra ir liks mūsų Sąjungos narys išsprendus Kipro klausimą, yra pasirengusi dalyvauti 2017 m. sausio 12 d. vyksiančioje Ženevos konferencijoje dėl Kipro.

V. IŠORĖS SANTYKIAI

Ukraina22. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo

įsipareigojimą dėl tarptautinės teisės ir Ukrainos teritorinio vientisumo, taip pat ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo sudarymo, įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą. Asociacijos susitarimų tikslas yra remti šalis partneres joms siekiant tapti stabiliomis ir klestinčiomis demokratijomis, taip pat atspindėti strateginę ir geopolitinę svarbą, kurią Europos Sąjunga teikia regioniniam kontekstui. Todėl ratifikavimo proceso užbaigimas tebėra itin svarbus ES tikslas.

23. Atidžiai apsvarsčiusi 2016 m. balandžio 6 d. Nyderlanduose įvykusio referendumo dėl įstatymo, kuriuo patvirtinamas Asociacijos susitarimas, projekto rezultatus ir prieš referendumą Nyderlandų Ministro Pirmininko iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus, Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Taryboje posėdžiavusių 28 Europos Sąjungos valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimą (priedas), kuriame atsižvelgiama į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus visapusiškai laikantis Asociacijos susitarimo ir ES sutarčių.

24. Europos Vadovų Taryba pažymi, kad priede išdėstytas sprendimas 28 Europos Sąjungos valstybėms narėms yra teisiškai privalomas ir gali būti iš dalies keičiamas arba panaikintas tik jų valstybių ar vyriausybių vadovų bendru sutarimu. Jis įsigalios, kai Nyderlandų Karalystė

ratifikuos susitarimą, o Sąjunga jį sudarys. Jei tai neįvyktų, sprendimas neteks galios.

25. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina 2016 m. lapkričio 24 d. ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir pabrėžia, kad Sąjunga tebėra pasiryžusi plėsti ir stiprinti savo santykius su Ukraina atsižvelgdama į dabartinius uždavinius. Ji pripažįsta Ukrainos pasiekimus įgyvendinant reformas, kad būtų laikomasi Europos standartų, ir tai, kad ji įvykdė bevizio režimo su Sąjunga nustatymo sąlygas. Teisėkūros institucijų prašoma, kai bus patvirtintas patikimas sustabdymo mechanizmas, užbaigti Ukrainai ir Gruzijai taikomų vizos reikalavimų panaikinimo procedūrą.

Sirija26. Europos Vadovų Taryba griežtai smerkia Sirijos režimo

ir jo sąjungininkų, ypač Rusijos ir Irano, toliau vykdomą Alepo puolimą, be kita ko, tai, kad tyčia taikomasi į civilius gyventojus ir ligonines. Europos Vadovų Taryba skubiai ragina režimą ir Rusiją, taip pat visas Sirijos konf likto šalis nedelsiant įgyvendinti šias keturias neatidėliotinas priemones:a) evakuoti gyventojus, užtikrinant jų saugumą ir orumą,

iš rytinės Alepo dalies į jų pasirinktą vietą, prižiūrint ir koordinuojant Jungtinėms Tautoms. Civilinės gynybos ir civilinės administracijos nariai taip pat turi būti nekliudomai evakuoti prižiūrint Jungtinėms Tautoms. Pirmiausia turėtų būti evakuojami sunkiausiai sužeisti asmenys;

b) užtikrinti neatidėliotiną ir besąlyginę pagalbą bei apsaugą visiems rytinės Alepo dalies gyventojams, nediskriminuojant ir laikantis tarptautinės humanitarinės teisės, užtikrinant visapusišką galimybę Jungtinėms Tautoms ir jų partneriams nekliudomai patekti į veiksmų vietą siekiant tiekti būtiniausias prekes ir teikti skubią medicinos pagalbą visoje Sirijoje, kaip numatyta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2258;

c) užtikrinti tikrą visų medicinos darbuotojų ir įrangos apsaugą visoje šalyje, laikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2286, visų pirma Atmeh, Darkoush, Bab Al Hawa ir Bab Al Salamah pasienio ligoninėse;

d) tarptautinė humanitarinė teisė turi būti taikoma ne tik rytinėje Alepo dalyje, bet ir visoje šalyje, visų pirma visose tose vietovėse, kuriose buvo apsiausti civiliai gyventojai.

ES, kaip pagrindinė humanitarinės pagalbos Sirijos gyventojams teikėja, toliau dirbs, kad šie tikslai būtų pasiekti.

27. Karo veiksmai Sirijoje turi būti nedelsiant nutraukti. Globojant Jungtinėms Tautoms, ES konstruktyviai dirbs su visais partneriais, kad būtų vykdomas pereinamasis procesas, kaip susitarta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2254. Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės tęsti jos vykdomą tiesioginį bendradarbiavimą su visais atitinkamais partneriais. Už

47

tarptautinės teisės pažeidimus – kai kurie iš jų gali prilygti karo nusikaltimams – atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn. ES svarsto visas turimas galimybes. ES teiks paramą Sirijos atstatymui tik tada, kai bus ryžtingai imtasi vykdyti patikimą politinį pereinamąjį procesą.

PRIEDASEuropos Vadovų Taryboje posėdžiavusių 28 Europos Sąjungos valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo28 Europos Sąjungos valstybių narių, kurių vyriausybės yra pasirašiusios Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas), valstybių ar vyriausybių vadovai,atsižvelgdami į 2016 m. balandžio 6 d. Nyderlanduose įvykusio referendumo dėl įstatymo, kuriuo patvirtinamas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas, projekto rezultatus ir prieš referendumą Nyderlandų Ministro Pirmininko iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus,siekdami tuos susirūpinimą keliančius klausimus spręsti visapusiškai laikantis ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo bei ES Sutarčių ir vadovaujantis ES siekiu stiprinti santykius su Ukraina,atsižvelgdami į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,nusprendė patvirtinti toliau išdėstytas nuostatas, kaip bendrą susitarimą, kuris įsigalios Nyderlandų Karalystei ratifikavus Susitarimą, o Europos Sąjungai jį sudarius:ANors Susitarimu siekiama palaikyti glaudžius ir ilgalaikius Susitarimo Šalių santykius, pagrįstus bendromis vertybėmis, juo Ukrainai nesuteikiamas į Sąjungą stojančios šalies kandidatės statusas, taip pat jis nereiškia įsipareigojimo Ukrainai suteikti tokį statusą ateityje.BSusitarimu dar kartą patvirtinamas bendradarbiavimas su Ukraina saugumo srityse, visų pirma kiek tai susiję su

konf liktų prevencija, krizių valdymu ir masinio naikinimo ginklų neplatinimu. Juo Sąjunga ar jos valstybės narės nėra įpareigojamos suteikti kolektyvinio saugumo garantijas arba teikti kitą karinę pagalbą ar paramą Ukrainai.CSusitarimu nustatomas tikslas padidinti piliečių judumą, tačiau atitinkamai Ukrainos piliečiams arba Sąjungos piliečiams nėra suteikiama teisė be apribojimų gyventi ir dirbti valstybių narių arba Ukrainos teritorijoje. Susitarimas nedaro poveikio valstybių narių teisei nustatyti į jų teritoriją ieškoti samdomo arba savarankiško darbo atv ykstančių Ukrainos piliečių priėmimo apimtis.DSusitarimu pakartojamas Sąjungos įsipareigojimas remti reformų procesą Ukrainoje. Susitarimu nėra reikalaujama, kad valstybės narės teiktų Ukrainai papildomą finansinę paramą, ir nekeičiama kiekvienos valstybės narės išimtinė teisė nustatyti savo teikiamos dvišalės finansinės paramos pobūdį ir dydį.ESiekiant sustiprinti Susitarimo Šalių santykius, esminis vaidmuo tenka kovai su korupcija. Pagal Susitarimą jo Šalys bendradarbiaus kovos su korupcija tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose ir jos prevencijos srityse. Šalių bendradarbiavimu teisinės valstybės srityje siekiama visų pirma sustiprinti teismines institucijas, padidinti jų veiklos efektyvumą, užtikrinti jų nepriklausomumą bei nešališkumą ir kovoti su korupcija.FEsminiai Susitarimo elementai – pagarba demokratiniams principams, žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principo laikymasis, be kita ko, kaip nurodyta E skirsnyje. Šalys privalo įvykdyti savo prievoles pagal Susitarimą; bus stebima, kaip jos įgyvendinamos ir kaip užtikrinimas jų vykdymas. Pagal Susitarimo 478 straipsnį kiekviena Šalis gali imtis tinkamų priemonių prievolių nevykdymo atveju. Renkantis tinkamas priemones pirmenybė bus teikiama toms priemonėms, kuriomis mažiausiai trukdoma Susitarimo veikimui. Šios priemonės gali kraštutiniu atveju apimti bet kokių pagal Susitarimo nuostatas numatytų teisių ar prievolių sustabdymą.

48

PAREIŠKIMAS – NEFORMALUS 27 VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ

SUSITIKIMAS – 2016 M. GRUODŽIO 15 D.

Mes, 27 valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai, taip pat Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai, pasiryžę užtikrinti Sąjungos sėkmę, esame pasirengę pradėti derybas su JK, kai tik JK pateiks pranešimą pagal 50 straipsnį. Palankiai vertiname JK ketinimą tai padaryti iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos, kad galėtume pradėti spręsti klausimus, susijusius su JK išstojimo perspektyvos nulemtu neaiškumu.Mes tvirtai palaikome viską, kas išdėstyta mūsų 2016 m. birželio 29 d. pareiškime, ir toliau laikysimės jame nustatytų principų. Pakartojame, kad bet koks susitarimas turės būti grindžiamas teisių ir pareigų pusiausvyra ir kad norint patekti į bendrąją rinką reikia pripažinti visas keturias laisves.Der ybas dėl išstojimo ketiname vesti vadovaudamiesi mūsų tarpusavio pasitikėjimo ir vienybės dvasia. Šiuo tikslu patvirtiname priede pateiktą šioms deryboms skirtą procedūrinę tvarką.

PRIEDAS1. Jungtinei Karalystei pateikus pranešimą, pirmiausia

Europos Vadovų Taryba priims gaires, kuriomis bus apibrėžta derybų pagal ES Sutarties 50 straipsnį sistema ir išdėstytos bendros pozicijos ir principai, kurių ES laikysis visų derybų metu. Europos Vadovų Taryba toliau nuolat skirs daug dėmesio šiam klausimui ir prireikus atnaujins šias gaires vykstant deryboms.

2. Priėmusi gaires, Europos Vadovų Taryba paprašys Bendrųjų reikalų tarybos kuo greičiau imtis veiksmų, kad, gavus Europos Komisijos rekomendaciją, būtų priimtas sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas, ir vykdyti tolesnius veiksmus šiame procese. Taryba taip pat priims derybinius nurodymus dėl derybų esmės ir dėl išsamių priemonių, kuriomis reglamentuojami Tarybos bei jos parengiamųjų organų ir Sąjungos derybininko santykiai. Šie derybiniai nurodymai visų derybų metu

prireikus gali būti iš dalies keičiami ir papildomi, kad atspindėtų Europos Vadovų Tarybos gairių raidą.

3. Tarybos bus paprašyta Sąjungos derybininke paskirti Europos Komisiją. Palankiai vertiname tai, kad Komisija vyriausiuoju derybininku paskyrė Michelį Barnier. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir stiprinti pasitikėjimą, Sąjungos derybininko grupė bus pasirengusi į savo sudėtį įtraukti Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės atstovą. Visuose derybų posėdžiuose kartu su Europos Komisijos atstovais dalyvaus ir jiems padės Europos Vadovų Tarybos pirmininko atstovai. Sąjungos derybininkas sistemingai teiks ataskaitas Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir jos parengiamiesiems organams.

4. Tarp Europos Vadovų Tarybos susitikimų Taryba ir Nuolatinių atstovų komitetas, padedami nuolatinį pirmininką turinčios specialios darbo grupės, užtikrins, kad derybos vyktų laikantis Europos Vadovų Tarybos gairių ir Tarybos derybinių nurodymų, taip pat teiks rekomendacijas Sąjungos derybininkui.

5. Jungtinei Karalystei atstovaujantys Europos Vadovų Tarybos, Tarybos ir jos parengiamųjų organų nariai nedalyvaus su ja susijusiose diskusijose arba priimant su ja susijusius sprendimus.

6. Rengiantis Europos Vadovų Tarybai prireikus dalyvaus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų atstovai (šerpai / nuolatiniai atstovai). Į šiuos parengiamuosius posėdžius bus kviečiami Europos Parlamento atstovai.

7. Sąjungos derybininko bus paprašyta visų derybų metu nuodugniai ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė bus pasirengusi informuoti Europos Parlamentą ir pasikeisti su juo nuomonėmis prieš kiekvieną Bendrųjų reikalų tarybos posėdį ir po jo. Europos Parlamento pirmininkas bus kviečiamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimus, kad jų pradžioje būtų galima išklausyti jo nuomonę.

49

PIRMININKO DONALDO TUSKO LAIŠKAS ES 27 VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ

VADOVAMS PRIEŠ MALTOS NEFORMALŲ VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ

SUSITIKIMĄ – 2017 M. SAUSIO 31 D.

Gerbiami kolegos,siekiant kuo geriau pasirengti mūsų diskusijai Maltoje dėl 27 valstybių narių Europos Sąjungos ateities ir atsižvelgdamas į su kai kuriais iš jūsų įvykusius savo pokalbius, norėčiau pasidalyti keliomis mintimis, kurioms, esu įsitikinęs, pritaria daugelis iš mūsų.Šiuo metu Europos Sąjunga susiduria su iššūkiais, kurie yra gerokai pavojingesni nei bet kada anksčiau po Romos sutarties pasirašymo. Šiandien turime įveikti tris grėsmes, kurių anksčiau nebuvo ar bent jau jos buvo mažesnio masto.Pirmoji grėsmė – išorinė – yra susijusi su nauja geopolitine padėtimi pasaulyje ir aplink Europą. Vis tvirtesnes pozicijas, jei taip galima teigti, užimanti Kinija, ypač jūrose, agresyvi Rusijos politika Ukrainos ir jos kaimynių atžvilgiu, karai, teroras ir anarchija Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur pagrindinis vaidmuo tenka radikaliajam islamui, taip pat nerimą keliantys naujos Amerikos administracijos pareiškimai – dėl viso to beveik neįmanoma numatyti mūsų ateities. Išorinis pasaulis tampa vis labiau daugiapolis, o mūsų istorijoje pirmą kartą atsirado tiek daug atvirai prieš Europą arba, geriausiu atveju, euroskeptiškai nusiteikusių asmenų. Ypač Europos Sąjungos padėtį apsunkina pasikeitimas Vašingtone, kadangi naujajai administracijai, atrodo, kyla abejonių dėl pastarųjų 70 metų Amerikos užsienio politikos.Antroji grėsmė – vidinė – yra susijusi su prieš ES nukreiptų, nacionalistinių, vis labiau ksenofobinių nuotaikų pakilimu pačioje ES. Patrauk lia alternaty va integracijai tampa ir nacionalinis egoizmas. Be to, išcentrines tendencijas stiprina klaidos tų asmenų, kuriems ideologija ir institucijos tapo svarbesnės už žmonių interesus ir jausmus.Trečioji grėsmė – proeuropietiškai nusiteikusio el ito nusiteikimas. Vis labiau matomas sumažėjęs tikėjimas politine integracija, nusilenkimas populistiniams pareiškimams ir abejojimas pagrindinėmis liberalios demokratijos vertybėmis.Įtampos ir konfrontacijos kupiname pasaulyje europiečiams būtina drąsa, r y žtas i r pol it inis sol idar umas. K itaip neišgyvensime. Jei patys netikime savimi, gilesniu integracijos tikslu, kodėl tuo turėtų tikėti kiti? Šį tikėjimo pareiškimą turėtume atnaujinti Romoje. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame viešpatauja valstybės-kontinentai, savo gyventojus skaičiuojančios šimtais milijonų, Europos šalys pavieniui turi mažai įtakos. Tačiau dėl savo demografinio ir ekonominio potencialo ES yra galingiausioms valstybėms lygiavertė partnerė. Dėl šios priežasties Romoje svarbiausia duoti suprasti, kad 27 ES valstybės narės yra pasirengusios būti sąjungoje. Duoti suprasti, kad mes ne tik turime, bet ir norime būti sąjungoje.Parodykime, kad didžiuojamės Europa. Jei apsimesime, kad negirdime, kas sakoma, ir nepastebėsime prieš ES ir jos ateitį

nukreiptų sprendimų, žmonės liausis vadinti Europą savo plačiąja tėvyne. Pasauliniai partneriai mūsų nebegerbs, o tai ne mažiau pavojinga. Kalbant objektyviai, Europa ir jos lyderiai neturi priežasčių pataikauti išorės jėgoms ir jų vadovams. Žinau, kad politikoje orumo argumentas neturi būti per daug naudojamas, nes dėl jo dažnai kyla konf liktų ar neigiamų emocijų. Tačiau šiandien, ar kalbėtume su Rusija ar su Kinija, su JAV ar su Turkija, turime aiškiai apginti savo orumą – susivienijusios Europos orumą. Todėl drąsiai didžiuokimės savo laimėjimais, dėl kurių mūsų žemynas tapo geriausia vieta Žemėje. Drąsiai pasipriešinkime retorikai demagogų, teigiančių, kad Europos integracija naudinga tik elitui, kad eiliniai žmonės dėl to tik kenčia ir kad šalys geriau gyvens savarankiškai, o ne kartu.Turime žvelgti į ateitį – tai jūsų dažniausiai išsakytas prašymas per mūsų pastarųjų mėnesių konsultacijas. Ir dėl to nėra jokių abejonių. Tačiau niekada, jokiomis aplinkybėmis neturėtume pamiršti svarbiausių priežasčių, dėl kurių prieš 60 metų priėmėme sprendimą suvienyti Europą. Dažnai girdime teigiant, kad suskaidytos Europos praeities tragedijų atsiminimas jau nebėra argumentas, kad naujos kartos neprisimena mūsų įkvėpimo šaltinių. Vis dėlto, nors ir užmirštos, šios įkvepiančios idėjos išlieka pilnavertėmis, o mes neatleidžiami nuo pareigos nuolat prisiminti tragišką suskaidytos Europos patirtį. Romoje turėtume tvirtai pakartoti šias dvi pamirštas, bet esmines tiesas: pirma, susivienijome, kad išvengtume dar vienos istorinės katastrofos, ir antra, Europos vienybės laikotarpis yra geriausias laikotarpis per visą daug amžių trunkančią Europos istoriją. Būtina labai aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos suskaidymas nenuves į mitinio ir absoliutaus jos valstybių narių suvereniteto atkūrimą, o reikš realią ir faktinę priklausomybę nuo didžiųjų supervalstybių: Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos. Tik kartu galime būti visiškai nepriklausomi.Todėl turime imtis ryžtingų, išskirtinių veiksmų, kurie pakeistų kolektyvines nuotaikas ir atgaivintų troškimą Europos integraciją perkelti į kitą lygmenį. Todėl turime atkurti išorės ir vidaus saugumo jausmą, taip pat Europos piliečių socialinę ir ekonominę gerovę. Tam reikia kuo geriau sustiprinti ES išorės sienas, pagerinti tarnybų, atsakingų už kovą su terorizmu ir tvarkos bei taikos užtikrinimą erdvėje be sienų, bendradarbiavimą, padidinti išlaidas gynybai, stiprinti visos ES užsienio politiką ir geriau derinti atskirų valstybių narių užsienio politiką ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – skatinti investicijas, socialinę įtrauktį, ekonomikos augimą, užimtumą, technologinių pokyčių naudą ir konvergenciją tiek euro zonoje, tiek visoje Europoje.JAV prekybos strategijos pokyčius turėtume panaudoti ES naudai, intensyvindami derybas su suinteresuotais partneriais ir kartu gindami savo interesus. Europos Sąjunga neturėtų

50

atsisakyti savo kaip supergalingos prekybos partnerės vaidmens, partnerės, kuri yra atvira kitiems, tačiau saugo savo piliečius ir įmones ir nepamiršta, kad laisva prekyba yra sąžininga prekyba. Be to, turėtume tvirtai ginti tarptautinę tvarką, grindžiamą teisinės valstybės principu. Negalime pasiduoti

tiems, kurie nori susilpninti transatlantinius ryšius arba padaryti juos nepilnaverčius, nes be jų pasaulinė tvarka ir taika negali išsilaikyti. Turėtume priminti savo draugams amerikiečiams jų moto: stiprybė – vienybėje.

51

MALTOS DEKLARACIJA – NEFORMALUS VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ

SUSITIKIMAS – 2017 M. VASARIO 3 D.

1. Palankiai vertiname ir remiame pirmininkaujančios Maltos pastangas daryti pažangą įgyvendinant visus visapusiškos ES migracijos politikos elementus. Dar kartą patvirtiname savo pasiryžimą veikti visapusiškai gerbiant žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Europos vertybes, kartu su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO).

2. Vienas pagrindinių tvarios migracijos politikos elementų – užtikrinti veiksmingą mūsų išorės sienų kontrolę ir sustabdyti nelegalios migracijos į ES srautus. 2016 m. atvykusiųjų skaičius sumažėjo ir sudarė vieną trečdalį 2015 m. skaičiaus. Per paskutinius keturis 2016 m. mėnesius atvykusiųjų rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu skaičius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo 98 %, nors spaudimas išlieka. Tebesilaikome įsipareigojimų ES ir Turkijos pareiškimo atžvilgiu ir esame įsipareigoję visiškai bei nediskriminuojant įgyvendinti visus jo aspektus, taip pat toliau remti šalis, per kurias eina Vakarų Balkanų maršrutas.

3. Tačiau atvykusiųjų centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu skaičius 2016 m. siekė daugiau nei 181 000 asmenų, o žuvusių ar dingusių jūroje asmenų skaičius kiekvienais metais nuo 2013 m. pasiekdavo vis naują rekordinį dydį. Atsižvelgdami į tai, kad 2017 m. gyvybę prarado jau šimtai žmonių, ir į tai, kad artėja pavasaris, esame pasiryžę imtis papildomų veiksmų, kad smarkiai sumažintume migracijos srautus centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu ir sužlugdytume neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį, kartu neprarasdami budrumo rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto ir kitų maršrutų atžvilgiu. Suintensyvinsime savo darbą su Libija, kaip pagrindine išvykimo šalimi, taip pat su jos kaimyninėmis šalimis Šiaurės Afrikoje ir Užsachario regione.

4. Partnerystės modelis ir Valetos veiksmų planas sudarė mums sąlygas sustiprinti ilgalaikį bendradarbiavimą su keletu šalių partnerių, be kita ko, pagrindinių migracijos priežasčių klausimu, palaikant tarpusavio pasitikėjimu grindžiamą tvirtą partnerystę. Šis darbas jau duoda rezultatų ir bus vykdomas dar intensyviau. Tuo pat metu, atsižvelgiant į tai, kad būtina neatidėliotinai taisyti susidariusią padėtį, reikia skubiai imtis papildomų operatyvinių priemonių regioniniu lygmeniu, laikantis pragmatiško, lankstaus ir konkrečiai pritaikyto požiūrio kiekvieno migracijos maršruto punkto atžvilgiu, įtraukiant visus su tokiu maršrutu susijusius subjektus. Tokiomis aplinkybėmis palankiai vertiname bendrą Komisijos ir

vyriausiosios įgaliotinės komunikatą „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“.

5. Dabar kaip niekad svarbios pastangos stabilizuoti padėtį Libijoje, ir ES visomis išgalėmis prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo. Libijos valdžios institucijoms itin svarbu stiprinti pajėgumus, kad jos įgytų sausumos ir jūrų sienų kontrolę ir kovotų su tranzito ir neteisėto žmonių gabenimo veikla. ES ir toliau yra įsipareigojusi siekti įtraukaus politinio sprendimo įgyvendinant Libijos politinį susitarimą ir remti prezidentinę tarybą bei Nacionalinę santarvės vyriausybę, remiamą Jungtinių Tautų. Be to, kai įmanoma, ES ir valstybės narės intensyvins bendradarbiavimą su Libijos regioninėmis bei vietos bendruomenėmis ir didins pagalbą joms, taip pat intensyvins bendradarbiavimą su šalyje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis.

6. Pirmenybė bus teikiama šiems aspektams:a) Libijos nacionalinės pakrančių apsaugos pajėgų ir

kitų atitinkamų agentūrų personalo mokymui, jų aprūpinimui įranga ir paramai joms. Turi būti skubiai imtasi veiksmų rengiant papildomas ES mokymo programas tiek intensyvumo, tiek kiekio prasme, pradedant nuo operacijos SOPHIA jau vykdomų programų ir pasinaudojant jos patirtimi. Turi būti užtikrinta, kad šios veiklos finansavimas ir planavimas būtų tvarus ir nuspėjamas, be kita ko, pasitelkiant Viduržemio jūros regiono tinklą „Seahorse“;

b) tolesnėms pastangoms sužlugdyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį vykdant aktyvesnius operatyvinius veiksmus, laikantis integruoto požiūrio, apimančio Libiją, kitas šalis, per kurias eina maršrutas, ir atitinkamus tarptautinius partnerius, suinteresuotąsias valstybes nares, BSGP misijas ir operacijas, Europolą ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas;

c) kai įmanoma, Libijos vietos bendruomenių, visų pirma pakrantės rajonuose ir prie Libijos sausumos sienų migracijos maršrutuose, vystymosi rėmimui, kad būtų pagerinta jų socialinė ir ekonominė padėtis ir sustiprintas jų, kaip priimančiųjų bendruomenių, atsparumas;

d) siekiui kartu su UNHCR ir TMO užtikrinti Libijoje tinkamus priėmimo pajėgumus ir sąlygas migrantams;

e) paramai TMO, jai daug aktyviau vykdant remiamo savanoriško grįžimo veiklą;

f) migrantams Libijoje ir kilmės bei tranzito šalyse skirtų informacijos kampanijų ir informuojamojo darbo stiprinimui, bendradarbiaujant su vietos subjektais ir

52

tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma siekiant kovoti su neteisėto žmonių gabenimo verslo modeliu;

g) pagalbai siekiant mažinti spaudimą Libijos sausumos sienoms, bendradarbiaujant tiek su Libijos valdžios institucijomis, tiek su visomis Libijos kaimyninėmis šalimis, be kita ko, remiant projektus, kuriais būtų didinami jų sienų valdymo pajėgumai;

h) neteisėto žmonių gabenimo veiklos alternatyvių maršrutų ir galimo jos nukreipimo kitais maršrutais stebėjimui, dedant bendras pastangas kartu su Libijos kaimyninėmis šalimis ir šalimis, kurioms taikomas partnerystės modelis, valstybėms narėms ir visoms atitinkamoms ES agentūroms teikiant paramą, taip pat suteikiant galimybę naudotis visomis reikiamomis stebėjimo priemonėmis;

i) tolesniam atskirų valstybių narių, kurios tiesiogiai bendradarbiauja su Libija, pastangų ir iniciatyvų rėmimui; atsižvelgdama į tai, ES palankiai vertina susitarimo memorandumą, kurį 2017 m. vasario 2 d. pasirašė Italijos valdžios institucijos ir Prezidentinės tarybos Pirmininkas F. al-Serrajas, ir yra pasirengusi remti Italiją jai įgyvendinant šį memorandumą;

j) dialogo ir bendradarbiavimo migracijos klausimais su visomis Libijos kaimyninėmis šalimis stiprinimui, įskaitant geresnį operatyvinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgomis išvykimo prevencijos ir grąžinimo valdymo srityse.

7. Šių tikslų įgyvendinimas turi būti remiamas reikiamais ištekliais. Laikydamasi Valetos veiksmų plano, Europos Sąjunga stiprina migracijos aspekto integravimą į savo teikiamą Afrikai skirtą oficialią paramą vystymuisi; šiuo

finansiniu laikotarpiu ji sudaro 31 mlrd. eurų. Kai kurie iš pirmiau nurodytų veiksmų gali būti finansuojami pagal jau vykdomus projektus, visų pirma tam tikrais atvejais pagal projektus, finansuojamus ES pagalbos Afrikai patikos fondo lėšomis; pagal šį fondą sutelkta 1,8 mlrd. eurų iš ES biudžeto ir 152 mln. eurų iš valstybių narių įnašų. Palankiai vertiname Komisijos sprendimą, siekiant patenkinti labiausiai neatidėliotinus finansavimo poreikius šiuo metu ir visais 2017 m., pirmiausia sutelkti papildomą 200 milijonų eurų sumą šio fondo Šiaurės Afrikai skirtai daliai ir suteikti pirmenybę su Libija susijusiems migracijos srities projektams.

8. Toliau plėtosime išorės migracijos politiką, kad ji būtų atspari būsimoms krizėms. Nustatysime galimas kliūtis, pavyzdžiui, susijusias su sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos grąžinimo srityje, ir sustiprinsime ES grąžinimo pajėgumus, laikydamiesi tarptautinės teisės. Palankiai vertiname tai, kad Komisija ketina netrukus pirmiausia pateikti atnaujintą veiksmų grąžinimo srityje planą ir gaires dėl operatyvesnio ES ir valstybių narių vykdomo grąžinimo ir veiksmingos readmisijos, remiantis galiojančiais acquis teisės aktais.

9. Susitariame veikti ryžtingai ir sparčiai, kad būtų pasiekti šioje deklaracijoje išdėstyti tikslai, ir raginame visus subjektus dirbti šiuo tikslu. Palankiai vertiname pirmininkaujančios Maltos ketinimą, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir vyriausiąja įgaliotine, kuo skubiau pateikti Tarybai konkretų įgyvendinimo planą šiuo tikslu, tęsti darbą ir užtikrinti, kad būtų atidžiai stebimi rezultatai. Remdamasi pirmininkaujančios Maltos ataskaita, Europos Vadovų Taryba apžvelgs su bendru požiūriu susijusią pažangą kovo ir birželio mėn. įvyksiančiuose susitikimuose.

53

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PIRMININKO IŠVADOS –

2017 M. KOVO 9 D.

Europos Vadovų Taryba apsvarstė pridedamą dokumentą. Jam pritarė 27 Europos Vadovų Tarybos nariai, tačiau dėl su jo turiniu nesusijusių priežasčių bendras sutarimas dėl jo nebuvo pasiektas.Neturėtų būti laikoma, kad nuorodos į Europos Vadovų Tarybą pridedame dokumente reiškia, kad tekstą oficialiai patvirtino Europos Vadovų Taryba, veikianti kaip institucija.

I. DARBO VIETŲ KŪRIMAS, EKONOMIKOS AUGIMAS IR KONKURENCINGUMAS

1. Reformų darbotvarkė, kurios ėmėsi ES ir jos valstybės narės kilus 2008 m. krizei, duoda rezultatų. Ekonomikos augimas vėl fiksuojamas visose 28 valstybėse narėse, o perspektyva tiek euro zonoje, tiek visoje ES teikia vilčių. Nedarbo lygis, nors ir tebėra per aukštas, yra žemiausias nuo 2009 m., viešųjų finansų būklė gerėja, o investicijos, nors ir tebėra per mažos, didėja.

2. Tačiau vis dar esama netikrumo ir todėl svarbu užtikrinti atsigavimo tvarumą. Šiuo tikslu turi būti tęsiamos struktūrinės reformos, kuriomis siekiama modernizuoti mūsų ekonomiką, stiprinami viešieji finansai ir skatinamos investicijos, be kita ko, skubiai pratęsiant ir išplečiant Europos strateginių investicijų fondo veiklą, taip pat siekiant dėti ypatingas pastangas kovoti su nedarbu valstybėse narėse, kuriose jo lygis yra itin aukštas.

3. Primindama savo ankstesnes išvadas, Europos Vadovų Taryba pakartoja, kokia svarbi darbo vietoms, ekonomikos augimui ir konkurencingumui yra tinkamai veikianti bendroji rinka ir jos keturios laisvės. Ryžtingi veiksmai skaitmeninės darbotvarkės srityje leis pasinaudoti skaitmeninio amžiaus privalumais ir bus naudingi inovacijoms. Reikia veiksmingai įgyvendinti jau priimtus sprendimus ir pašalinti esamas spragas darant sparčią pažangą darbe prie pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, vadovaujantis 2016 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis ir 2016 m. gruodžio 13 d. bendra deklaracija dėl 2017 m. ES prioritetų teisėkūros srityje. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos sprendimą Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forume spręsti dvejopos maisto produktų kokybės vidaus rinkoje klausimą. ES turi imtis konkrečių veiksmų, kad užtikrintų tvirtą ir konkurencingą pramoninę bazę, kaip nurodyta 2016 m. gruodžio mėn. išvadose, visiškai veikiančią ir tarpusavyje sujungtą energijos rinką ir klestintį paslaugų sektorių. Visais atvejais bus naudinga stipresnė bendroji rinka. Todėl įvairių bendrosios rinkos strategijų užbaigimas ir įgyvendinimas iki 2018 m. tebėra mūsų

bendras tikslas. Europos Vadovų Taryba birželio mėn. peržiūrės padarytą pažangą.

4. Prekyba tebėra vienas galingiausių ekonomikos augimo variklių, išlaikantis milijonus darbo vietų ir prisidedantis prie gerovės. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas balsuodamas pritarė ES ir Kanados išsamiam ekonomikos ir prekybos susitarimui (IEPS), ir laukia jo neatidėliotino laikino taikymo. Tai yra aiškus signalas tokiu metu, kai vėl atsiranda protekcionistinių tendencijų. ES tebėra tvirtai įsipareigojusi vykdyti tvirtą prekybos politiką ir palaikyti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka PPO. Kartu ES turi pasirūpinti tuo, kad ji turėtų modernizuotų, su PPO suderintų kovos su nesąžininga prekybos praktika ir rinkos iškraipymais priemonių. Europos Vadovų Taryba ragina šioje srityje skubiai priimti atitinkamus pasiūlymus. ES toliau aktyviai palaikys ryšius su tarptautiniais prekybos partneriais. Tai apima ryžtingą pažangą visose vykstančiose derybose dėl plataus užmojo ir subalansuotų laisvosios prekybos susitarimų, be kita ko, su MERCOSUR ir Meksika; labiausiai prie greito susitarimo priartėta derybose su Japonija. Prekybos santykiai su Kinija turėtų būti stiprinami remiantis bendru supratimu apie abipusę ir bendrą naudą. ES bus ypač budri pagrindinių standartų ir nediskriminavimo principo laikymosi ir propagavimo atžvilgiu.

5. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad reikia baigti kurti bankų sąjungą sumažinant ir pasidalijant finansų sektoriuje kylančią riziką, laikantis tinkamos tvarkos, kaip išdėstyta 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose. Ji primena, kad rengiant finansinių paslaugų bendrus rizikos ribojimo ir priežiūros standartus yra svarbus tarptautinis bendradarbiavimas.

6. Itin svarbu, kad ekonomikos augimo naudą pajustų visi piliečiai. Europos Vadovų Taryba laukia 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge įvyksiančio socialinio aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo tema.

7. Europos Vadovų Taryba patvirtina metinės augimo apžvalgos prioritetines politikos sritis ir prašo valstybių narių jas atspindėti savo būsimose nacionalinėse reformų programose ir stabilumo ar konvergencijos programose. Be to, Europos Vadovų Taryba patvirtina Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos projektą.

II. SAUGUMAS IR GYNYBA8. Europos Vadovų Taryba pageidauja, kad ta dinamika,

kuriai postūmį davė jos 2016 m. gruodžio mėn. išvados dėl išorės saugumo ir gynybos, būtų išlaikyta ir sustiprinta,

54

vadovaujantis tose išvadose nustatytais parametrais. Dabartiniame tarptautiniame kontekste Europa privalo nuveikti daugiau, kad apsaugotų savo piliečius ir prisidėtų prie taikos bei stabilumo kaimyninėse šalyse bei už jų ribų, be kita ko, skirdama pakankamai papildomų išteklių, kartu atsižvelgdama į nacionalines aplinkybes ir teisinius įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu Europos Vadovų Taryba palankiai vertina kovo 6 d. Tarybos atliktą darbą – pateikta išsami dabartinės mūsų padėties visais šiais klausimais apžvalga (BSGP krizių valdymo struktūros, nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, metinė suderinta peržiūra gynybos srityje, civilinių pajėgumų plėtojimas) ir parodyta tikra pažanga kai kuriose itin svarbiose srityse. Ji taip pat primena, kad reikia įgyvendinti bendrą pasiūlymų rinkinį dėl tvirtesnio bendradarbiavimo su NATO. Remiantis tuo postūmiu, tolesni veiksmai turi būti vykdomi net dar ryžtingiau ir sparčiau. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad 2017 m. birželio 9 d. Prahoje bus surengta aukšto lygio konferencija saugumo ir gynybos klausimais. Europos Vadovų Taryba šį klausimą vėl svarstys 2017 m. birželio mėn. ir pateiks tolesnes strategines gaires.

9. ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi padėti valstybėms narėms užtikrinti vidaus saugumą ir kovoti su terorizmu. Pastaraisiais metais šioje srityje padarėme didelę pažangą, tačiau ir toliau susiduriame su precedento neturinčiais iššūkiais. Europos Vadovų Taryba ragina teisės aktų leidėjus ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. susitarti dėl pasiūlymo dėl atvykimo ir išvykimo sistemos ir sparčiau nagrinėti pasiūlymą dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos. Todėl itin svarbu tęsti atnaujintos 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą; Europos Vadovų Taryba reguliariai svarstys šį klausimą. Kovo 11 d. minima Europos terorizmo aukų atminimo diena yra svarbus priminimas, kodėl ši tema yra tokia svarbi.

III. MIGR ACIJA10. Kaip nurodyta Maltos Ministro Pirmininko pranešime,

daugelis operatyvinių priemonių, dėl kurių buvo nuspręsta 2017 m. vasario 3 d. Maltoje įvykusiame neformaliame susitikime, yra šiuo metu įgyvendinamos. Europos Vadovų Taryba pakartoja esanti pasiryžusi užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi Maltos deklaracijos elementai, ir visapusiškai remia Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės darbą, vykdomą glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir vyriausiąja įgaliotine. Ji taip pat remia veiksmus, kurių ėmėsi atskiros valstybės narės siekdamos remti Libijos valdžios institucijas, taip pat jos kaimynines šalis Šiaurės Afrikoje bei pietuose, joms stengiantis įveikti iššūkius neteisėtos migracijos srityje. Šiuo atžvilgiu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras ir Tarptautinė migracijos organizacija yra svarbūs partneriai. ES ir toliau bus budri visuose svarbiausiuose migracijos maršrutuose, kad galėtų sparčiai reaguoti į pokyčius. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl atnaujinto veiksmų grąžinimo srityje plano, kurį pateikti paraginta Maltos deklaracijoje,

ir pridėtą rekomendaciją valstybėms narėms ir prašo Tarybos skubiai juos išnagrinėti. Ji primena, kad reikia tęsti darbą, susijusį su įvairiais gerai veikiančiais ES readmisijos susitarimais su trečiosiomis valstybėmis.

11. Kalbant apie vidaus aspektą, veiksmingas atsakomybės ir solidarumo principų taikymas ir toliau tebėra bendras tikslas. Europos Vadovų Taryba ragina toliau dėti pastangas, kad būtų greitai įgyvendinti visi visapusiškos migracijos politikos, atsparios būsimoms krizėms, aspektai, be kita ko, kad šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pirmininkavimo laikotarpiu būtų pasiektas bendras sutarimas dėl ES prieglobsčio politikos.

12. Europos Vadovų Taryba vėl nagrinės šiuos klausimus 2017 m. birželio mėn.

IV. VAKARŲ BALKANAI13. Atsižvelgdama į vidaus ir išorės iššūkius, su kuriais

susiduriama regione, Europos Vadovų Taryba aptarė pažeidžiamą padėtį Vakarų Balkanuose ir ją nuolat stebės. Ji pabrėžia, kad svarbu toliau vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir tęsti įtraukaus regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas. Ji dar kartą patvirtino savo tvirtą paramą Vakarų Balkanų europinei perspektyvai. Palankiai vertindama regiono valstybių padarytą pažangą, Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad ES tebėra įsipareigojusi ir toliau aktyviai veikia visais lygmenimis, siekdama teikti joms paramą vykdant į ES orientuotas reformas ir projektus.

V. KITI PUNKTAI

Europos prokuratūra14. Po to, kai vadovaudamosi SESV 86 straipsnio 1 dalies

antra pastraipa 17 valstybių narių perdavė Reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo projektą Europos Vadovų Tarybai, Europos Vadovų Taryba apsvarstė projektą ir pažymėjo, kad yra tenkinama 86 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pradžioje nustatyta sąlyga, – tokiu būdu atveriamas kelias galimai pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą, vadovaujantis Sutarčių nuostatomis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko rinkimai15. Europos Vadovų Taryba perrinko Donaldą Tuską Europos

Vadovų Tarybos pirmininku 2017 m. birželio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiui.

16. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje Susitariančiųjų Šalių, kurių valiuta yra euro, valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimą, kuriuo Donaldas Tuskas perrenkamas euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininku 2017 m. birželio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiui.

17. Europos Vadovų Taryba nusprendė vėliau šiais metais vėl svarstyti aukšto rango pareigūnų skyrimo kitam instituciniam ciklui proceso, kriterijų ir pusiausvyros klausimus.

55

ROMOS DEKLARACIJA 27 VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS VADOVŲ TARYBOS,

EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS KOMISIJOS VADOVŲ DEKLARACIJA –

2017 M. KOVO 25 D.

Mes, 27 valstybių narių ir ES institucijų vadovai, didžiuojamės Europos Sąjungos pasiekimais: Europos vienybės kūrimas yra drąsus, toliaregiškas siekis. Prieš šešiasdešimt metų, atsigaudami po dviejų pasaulinių karų sukeltos tragedijos, nusprendėme susisieti ir prikelti savo žemyną iš pelenų. Sukūrėme išskirtinę Sąjungą su bendromis institucijomis ir tvirtomis vertybėmis, taikos, laivės, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės bendriją, vieną iš didžiųjų ekonominių galių su neprilygstamo lygio socialine apsauga ir gerove.Europos vienybė iš pradžių buvo tik nedaugelio svajonė, tačiau tapo daugelio viltis. Tada Europa vėl tapo viena. Šiandien esame vieningi ir stipresni: šimtai milijonų žmonių visoje Europoje patiria gyvenimo išsiplėtusioje Sąjungoje, kurioje neliko senojo pasidalijimo, naudą.Europos Sąjunga susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, tiek pasauliniais, tiek vidiniais: regioniniais konf liktais, terorizmu, didėjančiu migracijos spaudimu, protekcionizmu ir socialine bei ekonomine nelygybe. Esame pasiryžę kartu reaguoti į sparčiai kintančiame pasaulyje kylančius iššūkius ir užtikrinti savo piliečių saugumą bei suteikti jiems naujų galimybių.Padar ysime Europos Sąjungą stipresnę ir atsparesnę, užtikrinę dar didesnę savo vienybę bei solidarumą ir pagarbą bendroms vertybėms. Vienybė yra ir būtinybė, ir laisvas mūsų pasirinkimas. Mūsų šalys, jei veiktų atskirai, būtų pasaulinių veiksnių nustumtos į nuošalę. Geriausias būdas daryti jiems poveikį ir apginti savo bendrus interesus bei vertybes – laikytis drauge. Veiksime kartu, prireikus skirtingu tempu ir intensyvumu, tačiau judėdami ta pačia kryptimi, kaip tą darėme ir anksčiau, laikydamiesi Sutarčių ir palikdami duris atviras tiems, kurie norės prisijungti vėliau. Mūsų Sąjunga yra vieninga ir nedaloma.Norime, kad per ateinančius dešimt metų Sąjunga taptų saugi ir apsaugota, klestinti, konkurencinga, tvari ir socialiai atsakinga, siekianti ir gebanti atlikti svarbų vaidmenį pasaulyje ir formuoti globalizaciją. Norime Sąjungos, kurios piliečiai turėtų naujų kultūrinės bei socialinės raidos ir ekonomikos augimo galimybių. Norime Sąjungos, kuri lieka atvira toms Europos šalims, kurios gerbia mūsų vertybes ir yra įsipareigojusios jas remti.Šiais permainų laikais, žinodami, kas kelia susirūpinimą mūsų piliečiams, įsipareigojame vadovautis Romos darbotvarke ir pažadame savo darbu siekti, kad būtų užtikrinta:1. saugi ir apsaugota Europa: Sąjunga, kurioje visi piliečiai

jaučiasi saugūs ir gali laisvai judėti, kurioje mūsų išorės sienos yra apsaugotos vykdant veiksmingą, atsakingą ir tvarią migracijos politiką, laikantis tarptautinių normų;

Europa, pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

2. klestinti ir tvari Europa: Sąjunga, kurioje užtikrinamas augimas ir kuriamos darbo vietos; Sąjunga, kurioje veikianti tvirta, sujungta ir plėtojama bendroji rinka, atvira technologiniams pokyčiams, ir stabili bei dar labiau sustiprinta bendra valiuta atveria augimo, sanglaudos, konkurencingumo, inovacijų ir mainų galimybių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms; Sąjunga, kuri skatina ilgalaikį ir tvarų augimą, tuo tikslu pasitelkdama investicijas, struktūrines reformas ir dėdama pastangas, kad sukurtų ekonominę ir pinigų sąjungą; Sąjunga, kurioje užtikrinama ekonominė konvergencija; Sąjunga, kurioje užtikrintas energijos tiekimo saugumas, energija yra įperkama, o aplinka – švari ir saugi;

3. socialinė Europa: Sąjunga, kuri, remdamasi tvariu augimu, skatina ekonominę ir socialinę pažangą, taip pat sanglaudą ir konvergenciją, kartu išlaikydama vidaus rinkos vientisumą; Sąjunga, kuri atsižvelgia į nacionalinių sistemų įvairovę ir svarbų socialinių partnerių vaidmenį; Sąjunga, kuri propaguoja moterų ir vyrų lygybę, taip pat visų teises ir vienodas galimybes; Sąjunga, kuri kovoja su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu; Sąjunga, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti ir rasti darbą visame žemyne; Sąjunga, kuri saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūrų įvairovę;

4. stipresnė Europa pasaulio mastu: Sąjunga, kuri toliau plėtoja esamas partnerystes, kuria naujas ir skatina stabilumą bei klestėjimą ne tik savo tiesioginėje rytinėje ir pietinėje kaimynystėje, bet ir Artimuosiuose Rytuose, Afrikos žemyne ir visame pasaulyje; Sąjunga, kuri yra pasirengusi prisiimti daugiau atsakomybės ir padėti sukurti konkurencingesnę ir labiau integruotą gynybos pramonę; Sąjunga, kuri yra įsipareigojusi stiprinti savo bendrą saugumą ir gynybą, be kita ko, bendradarbiaudama su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir papildydama jos veiklą, atsižvelgdama į nacionalines aplinkybes ir teisinius įsipareigojimus; Sąjunga, kuri aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų veikloje ir remia taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą, didžiuojasi savo vertybėmis ir apsaugo savo gyventojus, skatindama laisvą ir sąžiningą prekybą ir teigiamą pasaulinę klimato politiką.

Toliau sieksime šių tikslų tvirtai tikėdami, kad Europos ateitis yra mūsų pačių rankose ir kad Europos Sąjunga yra geriausia priemonė mūsų tikslams pasiekti. Pasižadame išklausyti, kas mūsų piliečiams kelia nerimą, ir į tai reaguoti; be to, aktyviai dirbsime su mūsų nacionaliniais parlamentais. Dirbsime kartu

56

tokiu lygmeniu, kuriuo užtikrinsime realius pokyčius, – ar tai būtų Europos Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, laikydamiesi tiek valstybių narių tarpusavio, tiek jų ir ES institucijų pasitikėjimo bei lojalaus bendradarbiavimo idėjos ir vadovaudamiesi subsidiarumo principu. Sudarysime sąlygas būtinai veiksmų laisvei įvairiais lygmenimis, kad sustiprintume Europos inovacijų ir augimo potencialą. Norime, kad Sąjunga

būtų didelė spręsdama didelius klausimus ir maža spręsdama mažus. Skatinsime demokratinį , veiksmingą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą ir geresnių rezultatų užtikrinimą.Mes, vadovai, dirbdami drauge Europos Vadovų Taryboje ir drauge mūsų institucijose, užtikrinsime, kad šiandienos darbotvarkė būtų įgyvendinta ir taptų rytdienos realybe. Laimei, susivienijome siekdami gerovės. Europa yra mūsų bendra ateitis.

57

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PAREIŠKIMAS5 (50 STRAIPSNIS) DĖL JK

PRANEŠIMO – 2017 M. KOVO 29 D.

5 Pateikus pranešimą pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis iš ES išstojančiai valstybei narei, Europos Vadovų Tarybos diskusijose arba priimant sprendimus dėl išstojančios valstybės narės nedalyvauja.

Šiandien Europos Vadovų Taryba gavo Jungtinės Karalystės Ministrės Pirmininkės Theresos May laišką, kuriuo pranešama, kad Jungtinė Karalystė ketina išstoti iš Europos Sąjungos. Šis pranešimas pateiktas atsižvelgiant į 2016 m. birželio 23 d. įvykusio referendumo rezultatus ir juo pradedamas išstojimo iš ES procesas pagal Sutarties 50 straipsnį. Apgailestaujame, kad Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos, tačiau esame pasirengę procesui, kurį dabar turėsime vykdyti.Dabar pirmas Europos Sąjungos žingsnis – Europos Vadovų Taryba turės priimti derybų gaires. Šiose gairėse bus nustatytos bendrosios pozicijos ir principai, kuriais vadovaudamasi Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos, ves derybas su Jungtine Karalyste.

Šiose derybose Sąjunga veiks vieningai ir saugos savo interesus. Mūsų pirmas prioritetas – kuo labiau sumažinti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo kilusį netikrumą mūsų piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms. Todėl pradėsime sutelkdami dėmesį į visas esmines tvarkingam išstojimui reikiamas priemones.Derybas vesime konstruktyviai ir stengsimės pasiekti susitarimą. Tikimės, kad ateityje Jungtinė Karalystė bus artima mūsų partnerė.Pirmininkas D. Tuskas sušaukė Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris įvyks 2017 m. balandžio 29 d.

58

PIRMININKO DONALDO TUSKO KALBA DĖL TOLESNIŲ VEIKSMŲ REAGUOJANT

Į JUNGTINĖS KARALYSTĖS PRANEŠIMĄ – 2017 M. KOVO 31 D.

Labas r y tas, pirmiausia norėčiau padėkoti M inistr ui Pirmininkui J. Muscatui už svetingumą ir nepaprastai didelį darbą, kurį jau nuveikė pirmininkaujanti Malta. Stabilus, patikimas ir puikus rotacijos tvarka vykstantis pirmininkavimas Tarybai yra ypač svarbus tokiais laikais, kaip šie. Taigi dar kartą ačiū už Jūsų darbą, Josephai.Pagrindinis mūsų darbotvarkės punktas, žinoma, buvo „Brexit“.Šiandien mano užduotis – 27 ES vadovams pateikti derybų dėl „Brexit“ gairių projektą. Būtent 27 vadovams, kadangi nuo trečiadienio, aktyvavusi 50 straipsnį, Jungtinė Karalystė atsidūrė kitoje derybų stalo pusėje. Mes dirbome labai sparčiai, kadangi, kaip žinote, susitarimui pasiekti Sutartyje numatyti tik dveji metai.Norėčiau išdėstyti pagrindinius savo pasiūlymo elementus ir principus. Juos laikome esminiais ir jų griežtai laikysimės.Mūsų pareiga – kuo labiau sumažinti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš ES mūsų piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms kilusį netikrumą ir sutrikimus. Kaip jau minėjau, iš esmės tai – žalos kontrolė.Pirmiausia turime galvoti apie žmones. Piliečiai iš visos Europos Sąjungos gyvena, dirba ir studijuoja Jungtinėje Karalystėje. Ir kol JK tebėra ES narė, jų teisės yra visapusiškai apsaugotos. Tačiau numatydami abipuses, įgyvendinamas ir nediskriminacines garantijas turime išspręsti klausimą, koks bus jų statusas ir padėtis po išstojimo.A ntra, privalome užkirsti kelią teisinio vakuumo mūsų bendrovėms susidarymui; jis atsiranda dėl to, kad įvykus „Brexit“ Jungtinei Karalystei nebebus taikoma ES teisė.Trečia, taip pat turime užtikrinti, kad JK v ykdytų visus finansinius įsipareigojimus ir prievoles, kuriuos prisiėmė dar

būdama valstybė narė. Tik taip bus teisinga visų tų žmonių, bendruomenių, mokslininkų, ūkininkų ir visų kitų, kuriems mes, visos 28 valstybės narės, pasižadėjome skirti pinigų ir esame juos skolingi, atžvilgiu. Galiu užtikrinti, kad ES savo ruožtu vykdys visus savo įsipareigojimus.Ketvirta, ieškosime lanksčių ir kūrybiškų sprendimų, kuriais sieksime išvengti realios sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Itin svarbu remti taikos procesą Šiaurės Airijoje.Visi šie keturi klausimai bus svarstomi pirmame mūsų derybų etape. Tuomet ir tik tuomet, kai būsime padarę pakankamai didelę pažangą išstojimo klausimu, galėsime aptarti mūsų būsimų santykių pagrindinius principus. Lygiagrečios derybos visais klausimais tuo pat metu, kaip siūlo kai kurie asmenys Jungtinėje Karalystėje, nebus vedamos.Kalbant apie mūsų būsimus santykius, žinoma, mes, kaip ir JK, siekiame nustatyti glaudžią tarpusavio partnerystę. Stiprūs ryšiai, neapsiribojant ekonominiais klausimais, bet apimant ir bendradarbiavimą saugumo srityje, toliau atitinka mūsų bendrą interesą.Norėčiau užbaigti pabrėždamas, kad der ybos, kurias netrukus pradėsime, bus sunkios, sudėtingos ir kartais netgi konfrontacinės. To neišvengsime. 27 ES valstybės narės nenori ir nesieks nubausti. „Brexit“ pats savaime jau yra pakankamai baudžiamojo pobūdžio. Po daugiau nei keturiasdešimties metų buvimo kartu esame morališkai įsipareigoję padaryti viską, ką galime, kad šios skyrybos būtų kuo sklandesnės.Tai dar viena priežastis, kodėl Ministrė Pirmininkė T. May ir aš susitarėme palaikyti glaudžius ir reguliarius ryšius viso proceso metu. Ketinu aplankyti Theresą May Londone iki balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo. Ačiū.

59

GAIRĖS – NEEILINIS EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS6

(50 STRAIPSNIS) – 2017 M. BALANDŽIO 29 D.


2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Taryba gavo Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo). Tai leidžia pradėti derybas, kaip numatyta Sutartimi.Europos integracija suteikė Europai taiką ir gerovę ir sudarė sąlygas precedento neturinčio lygio ir aprėpties bendradarbiavimui bendro intereso klausimais sparčiai kintančiame pasaulyje. Todėl Sąjungos bendras tikslas šiose derybose bus apsaugoti savo interesus, savo piliečių, savo įmonių ir savo valstybių narių interesus.Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Sąjungos sukuria didelį netikrumą, dėl kurio gali kilti sutrikimų, visų pirma Jungtinėje Karalystėje, tačiau taip pat mažesniu mastu ir kitose valstybėse narėse. Piliečiai, kurie savo gy venimą kūrė remdamiesi teisėmis, kurias jiems suteikė Jungtinės Karalystės narystė ES, gali prarasti šias teises. Įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams nebebus užtikrintas nuspėjamumas ir tikrumas, kurį suteikia ES teisė. Išstojimas taip pat turės poveikio valstybės valdžios institucijoms. Atsižvelgdami į tai, turime imtis veiksmų laikydamiesi laipsniško požiūrio, pagal kurį pirmenybė būtų teikiama tvarkingam išstojimui. Nacionalinės valdžios institucijos, įmonės ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad pasirengtų Jungtinės Karalystės išstojimo pasekmėms.Visų šių derybų metu Sąjunga liks vieninga ir veiks išvien, kad pasiektas rezultatas būtų sąžiningas ir teisingas visų valstybių narių atžvilgiu ir atitiktų jos piliečių interesus. Ji veiks konstruktyviai ir stengsis pasiekti susitarimą. Tai atitinka abiejų pusių interesus. Sąjunga sunkiai dirbs, kad pasiektų tokį rezultatą, tačiau pasirengs ir tam, kad galėtų suvaldyti padėtį ir tuo atveju, jeigu derybos žlugtų.Šiose gairėse apibrėžiami derybų pagal ES sutarties 50 straipsnį principai ir išdėstytos bendros pozicijos bei principai, kurių Sąjunga laikysis visose derybose. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba palankiai vertina 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją. Europos Vadovų Taryba toliau nuolat skirs daug dėmesio šiam klausimui ir prireikus atnaujins šias gaires vykstant deryboms. Atitinkamai bus tikslinami derybiniai nurodymai.

I. PAGRINDINIAI PRINCIPAI1. Europos Vadovų Taryba toliau remsis principais,

išdėstytais 2016 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovų ir Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos

pirmininkų pareiškime. Ji pakartoja pageidaujanti, kad Jungtinė Karalystė ir ateityje išliktų artima partnerė. Be to, ji pakartoja, kad bet koks susitarimas su Jungtine Karalyste turės būti grindžiamas teisių ir pareigų pusiausvyra ir kad juo turės būti užtikrintos vienodos sąlygos. Norint išlaikyti bendrosios rinkos vientisumą, dalyvavimas joje negali būti grindžiamas sektoriniu požiūriu. Sąjungai nepriklausanti valstybė, kuri nevykdo tų pačių pareigų kaip valstybė narė, negali turėti tų pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip valstybė narė. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, jog Jungtinės Karalystės Vyriausybė pripažįsta, kad keturios bendrosios rinkos laisvės yra nedalomos ir kad iš jų negalima išsirinkti tik tai, kas patinka. Sąjunga išsaugos savo sprendimų priėmimo autonomiškumą, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį.

2. Pagal ES sutarties 50 straipsnį bus deramasi skaidriai ir dėl viso paketo. Vadovaujantis principu, kad nesusitarta dėl nieko, kol nesusitarta dėl visko, dėl atskirų punktų negali būti susitarta atskirai. Sąjunga derybose laikysis vieningų pozicijų ir bendraus su Jungtine Karalyste naudodamasi tik tais kanalais, kurie yra nustatyti šiose gairėse ir derybiniuose nurodymuose. Kad Sąjungos pozicijai nebūtų pakenkta, tarp atskirų valstybių narių ir Jungtinės Karalystės nebus jokių atskirų derybų klausimais, susijusiais su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos.

3. Pagrindiniai pirmiau išdėstyti principai turėtų būti vienodai taikomi tiek deryboms dėl tvarkingo išstojimo, tiek visoms preliminarioms ir parengiamosioms diskusijoms dėl pagrindinių būsimų santykių principų, tiek bet kurios formos pereinamojo laikotarpio priemonėms.

II. LAIPSNIŠKAS POŽIŪRIS Į DERYBAS4. Išstojimo dieną Sutartys nustos būti taikomos Jungtinei

Karalystei, toms jos užjūrio šalims bei teritorijoms, kurios šiuo metu su Sąjunga yra susijusios asociacijos santykiais, ir toms teritorijoms, už kurių išorės santykius yra atsakinga Jungtinė Karalystė. Pagrindinis derybų tikslas – užtikrinti tvarkingą Jungtinės Karalystės išstojimą, kad būtų sumažintas netikrumas ir, kiek įmanoma, būtų kuo labiau sumažinti šio staigaus pokyčio sukelti sutrikimai.Šiuo tikslu pirmajame derybų etape bus siekiama:

– piliečiams, įmonėms, suinteresuotiesiems subjektams ir tarptautiniams partneriams

60

suteikti kuo daugiau aiškumo ir teisinio tikrumo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos tiesioginio poveikio,

– išspręsti klausimus, susijusius su Jungtinės Karalystės atsiskyrimu nuo Sąjungos ir nuo visų teisių ir pareigų, kylančių Jungtinei Karalystei dėl įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė kaip valstybė narė.

Europos Vadovų Taryba atidžiai stebės pažangą ir nuspręs, kada bus padaryta pakankama pažanga, kad būtų galima pereiti prie kito derybų etapo.

5. Nors pats susitarimas dėl būsimų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių gali būti užbaigtas ir sudarytas tik tada, kai Jungtinė Karalystė taps trečiąja valstybe, pagal ES sutarties 50 straipsnį reikalaujama nustatant išstojimo iš Sąjungos tvarką atsižvelgti į pagrindinius būsimų santykių su Sąjunga principus. Šiuo tikslu antrajame derybų pagal ES sutarties 50 straipsnį etape turėtų būti rastas visa apimantis būsimų santykių pagrindinių principų supratimas. Esame pasirengę pradėti preliminarias ir parengiamąsias diskusijas šiuo tikslu, kai vyks derybos pagal ES sutarties 50 straipsnį, kai tik Europos Vadovų Taryba nuspręs, kad pirmajame etape buvo padaryta pakankama pažanga siekiant priimtino susitarimo dėl tvarkingo išstojimo tvarkos.

6. Kiek tai būtina ir teisiškai įmanoma, derybose taip pat gali būti siekiama nustatyti Sąjungos interesus atitinkančias pereinamojo laikotarpio priemones ir tinkamais atvejais, atsižvelgiant į padarytą pažangą, numatyti jungiamąsias priemones, skirtas perėjimui prie numatomų būsimų santykių pagrindinių principų taikymo. Visos tokios pereinamojo laikotarpio priemonės turi būti aiškiai apibrėžtos, jų trukmė turi būti ribota ir joms turi būti taikomi veiksmingi vykdymo užtikrinimo mechanizmai. Jei būtų svarstoma galimybė ribotos trukmės laikotarpiui pratęsti Sąjungos acquis taikymą, būtų privaloma taikyti esamas Sąjungos reglamentavimo, biudžeto, priežiūros, teismines ir vykdymo užtikrinimo priemones bei struktūras.

7. ES sutarties 50 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas baigiasi 2019 m. kovo 29 d.

III. SUSITARIMAS DĖL TVARKINGO IŠSTOJIMO TVARKOS

8. Kiekvieno ES piliečio ir jo šeimos narių teisė gyventi, dirbti ar studijuoti bet kurioje ES valstybėje narėje yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos aspektų. Kartu su kitomis ES teisėje numatytomis teisėmis ji daro įtaką milijonų žmonių gyvenimui ir nulemia jų pasirinkimą. Pirmasis derybų prioritetas – susitarti dėl abipusių garantijų, kuriomis išstojimo dieną būtų apsaugotas ES ir JK piliečių bei jų šeimų, kuriuos paveiks Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos, statusas ir teisės, įgyti pagal ES teisę. Tokios garantijos turi būti veiksmingos, turi būti užtikrinama, kad jos bus vykdomos, jos turi būti

nediskriminacinės ir visapusiškos, įskaitant teisę praėjus nepertraukiamam penkerių metų teisėto gyvenimo šalyje laikotarpiui gauti leidimą nuolat gyventi šalyje. Piliečiai turėtų galėti naudotis savo teisėmis taikant sklandžias ir paprastas administracines procedūras.

9. Be to, Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos paveiks ES įmones, vykdančias prekybą su Jungtine Karalyste ir veiklą joje, ir JK įmones, vykdančias prekybą su Sąjunga ir veiklą joje. Jis taip pat gali paveikti tuos, kurie sudarė sutartis ir verslo susitarimus arba dalyvauja ES finansuojamose programose vadovaudamiesi prielaida, kad JK toliau bus ES narė. Derybomis turėtų būti siekiama išvengti teisinio vakuumo, kai Sutartys nebebus taikomos Jungtinei Karalystei, ir, kiek tai įmanoma, pašalinti netikrumą.

10. Vienu finansiniu susitarimu – įskaitant klausimus, išplaukiančius iš DFP, taip pat klausimus, susijusius su Europos investicijų banku (EIB), Europos plėtros fondu (EPF) ir Europos Centriniu Banku (ECB) – turėtų būti užtikrinta, kad ir Sąjunga, ir Jungtinė Karalystė laikytųsi įsipareigojimų, susijusių su visu JK narystės Sąjungoje laikotarpiu. Šis susitarimas turėtų apimti visus įsipareigojimus, taip pat kitas prievoles, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

11. Sąjunga nuosekliai rėmė Didžiojo penktadienio susitarime (apimant visas jo dalis) įtvirtintą taikos ir susitaikymo tikslą, ir jai bus itin svarbu toliau remti taikos proceso pasiekimus, jo teikiamą naudą ir su juo susijusius įsipareigojimus, taip pat juos apsaugoti. Atsižvelgiant į unikalias Airijos salos aplinkybes reikės lanksčių ir kūrybiškų sprendimų, be kita ko, siekiant išvengti realios sienos, kartu užtikrinant Sąjungos teisinės tvarkos vientisumą. Šiame kontekste Sąjunga taip pat turėtų pripažinti esamus Jungtinės Karalystės ir Airijos dvišalius susitarimus ir sutartas priemones, kurie yra suderinami su ES teise.

12. Sąjunga turėtų susitarti su Jungtine Karalyste dėl priemonių, susijusių su Jungtinės Karalystės suvereniomis bazių teritorijomis Kipre, ir šiuo tikslu pripažinti Kipro Respublikos ir Jungtinės Karalystės dvišalius susitarimus ir sutartas priemones, kurie yra suderinami su ES teise, visų pirma kiek tai yra susiję su suvereniose bazių teritorijose gyvenančių ar dirbančių ES piliečių teisių ir interesų apsauga.

13. Po išstojimo Jungtinei Karalystei nebebus taikomi Sąjungos arba valstybių narių Sąjungos vardu sudaryti susitarimai arba Sąjungos ir jos valstybių narių bendrai sudaryti susitarimai. Sąjunga išlaikys tarptautiniuose susitarimuose nustatytas savo teises ir pareigas. Šioje srityje Europos Vadovų Taryba tikisi, kad Jungtinė Karalystė laikysis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų jai esant ES nare. Tokiais atvejais turėtų būti užmegztas konstruktyvus dialogas su Jungtine Karalyste dėl galimo bendro požiūrio atitinkamų trečiųjų valstybių partnerių, tarptautinių organizacijų ir konvencijų atžvilgiu.

61

14. Susitarime dėl išstojimo taip pat turėtų būti sprendžiami galimi klausimai, susiję su bendradarbiavimo nutraukimu kitose srityse, įskaitant teisminį bendradarbiavimą, teisėsaugą ir saugumą.

15. Nors Jungtinėje Karalystėje esančių ES agentūrų ir įstaigų būsimų buveinių klausimą turi skubiai išspręsti 27 valstybės narės, reikėtų susitarti dėl priemonių jų perkėlimui palengvinti.

16. Turėtų būti nustatyta teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas užtikrinanti tvarka dėl visų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme po išstojimo datos tebevykstančių teismo procesų, susijusių su Jungtine Karalyste arba fiziniais ar juridiniais asmenimis Jungtinėje Karalystėje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų likti kompetentingas priimti sprendimus tuose procesuose. Analogiškai, turėtų būti nustatyta tvarka dėl Europos Komisijoje ir Sąjungos agentūrose po išstojimo datos tebevykstančių administracinių procedūrų, susijusių su Jungtine Karalyste arba fiziniais ar juridiniais asmenimis Jungtinėje Karalystėje. Be to, turėtų būti numatyta tvarka dėl galimybės administracines procedūras ar teismo procesą dėl faktų, įvykusių iki išstojimo dienos, pradėti ir po išstojimo.

17. Susitarime dėl išstojimo turėtų būti numatyti tinkami ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmai, susiję su susitarimo dėl išstojimo taikymu ir aiškinimu, taip pat tinkamai apibrėžtos institucinės priemonės, leidžiančios priimti priemones, būtinas susitarime dėl išstojimo nenumatytiems klausimams spręsti. Tai turėtų būti padaryta atsižvelgiant į Sąjungos interesą realiai apsaugoti savo autonomiškumą ir savo teisinę tvarką, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį.

IV. PRELIMINARIOS IR PARENGIAMOSIOS DISKUSIJOS DĖL PAGRINDINIŲ SĄJUNGOS IR JUNGTINĖS KAR ALYSTĖS BŪSIMŲ SANTYKIŲ PRINCIPŲ

18. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Jungtinės Karalystės siekį nustatyti glaudžią partnerystę tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pastarajai išstojus ir siekia to paties. Nors Sąjungos ir ES nepriklausančios valstybės tarpusavio santykiai negali teikti tokios pačios naudos kaip narystė Sąjungoje, abi pusės ir toliau bus suinteresuotos tvirtais ir konstruktyviais ryšiais, kurie turėtų apimti ne tik prekybos sritį.

19. Jungtinės Karalystės vyriausybė nurodė, kad ji nesieks likti bendrojoje rinkoje, tačiau norėtų siekti plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga. Remdamasi Sąjungos interesais, Europos Vadovų Taryba yra pasirengusi inicijuoti darbą siekiant susitarimo dėl prekybos, kuris būtų užbaigtas ir sudarytas, kai Jungtinė Karalystė nebebus valstybė narė.

20. Bet koks laisvosios prekybos susitarimas turėtų būti subalansuotas, plataus užmojo ir apimantis įvairias sritis.

Tačiau jis negali prilygti dalyvavimui bendrojoje rinkoje arba tam tikrose jos dalyse, nes taip būtų pakenkta jos vientisumui ir tinkamam veikimui. Juo turi būti užtikrintos vienodos sąlygos visų pirma konkurencijos ir valstybės pagalbos atžvilgiu, ir atsižvelgiant į tai jame turi būti numatytos apsaugos priemonės nuo nesąžiningo konkurencinio pranašumo, kuris atsirastų taikant, inter alia, mokesčių, socialines, aplinkos apsaugos ir reguliavimo priemones bei praktiką.

21. Būsimais principais turėtų būti apsaugotas finansinis stabilumas Sąjungoje, laikomasi jos reguliavimo ir priežiūros tvarkos bei standartų ir jie taikomi.

22. ES yra pasirengusi nustatyti partnerystes su prekyba nesusijusiose srityse, visų pirma kovos su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu, taip pat saugumo, gynybos ir užsienio politikos srityse.

23. Būsima partnerystė turi apimti atitinkamus vykdymo užtikrinimo ir ginčų sprendimo mechanizmus, kurie neturi poveikio Sąjungos autonomiškumui, visų pirma jos sprendimų priėmimo procedūroms.

24. Po to, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos, joks ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas nebegalės būti taikomas Gibraltaro teritorijai be Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės susitarimo.

V. LOJALAUS BENDR ADARBIAVIMO PRINCIPAS

25. Tol, kol Jungtinė Karalystė neišstos iš Sąjungos, Jungtinė Karalystė lieka visateisė Europos Sąjungos narė, kuri turi visas teises ir pareigas, išdėstytas Sutartyse ir pagal ES teisę, įskaitant lojalaus bendradarbiavimo principą.

26. Europos Vadovų Taryba pripažįsta, kad dėl tarptautinio konteksto būtina atsižvelgti į Jungtinės Karalystės kaip išstojančios valstybės narės specifiškumą, tačiau ji turi laikytis savo įsipareigojimų ir likti lojali Sąjungos interesams tol, kol vis dar yra narė. Analogiškai, Sąjunga tikisi, kad Jungtinė Karalystė pripažins 27 valstybių narių poreikį susitikti ir svarstyti klausimus, susijusius su padėtimi po Jungtinės Karalystės išstojimo.

27. Kol Jungtinė Karalystė vis dar yra narė, visa ES vykdoma veikla turi būti toliau vykdoma kiek įmanoma sklandžiau, dalyvaujant 28 valstybėms narėms. Europos Vadovų Taryba tebėra pasiryžusi toliau su plačiu užmoju įgyvendinti prioritetus, kuriuos Sąjunga yra nusistačiusi. Derybos su Jungtine Karalyste bus atskirtos nuo Sąjungos vykdomos veiklos ir turi netrukdyti jos eigai.

VI. DERYBŲ PAGAL 50 STR AIPSNĮ PROCEDŪRINĖ TVARKA

28. Europos Vadovų Taryba patvirtina 2016 m. gruodžio 15 d. 27 valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškime išdėstytą tvarką.

62


SUSITIKIMĄ TAORMINOJE (ITALIJA) – 2017 M. GEGUŽĖS 26 D.

Susitinkame čia, Taorminoje, kaip Didysis septynetas, kad aptartume aktualiausius pasaulinius klausimus. Tai neabejotinai bus vienas iš sunkiausių G 7 aukščiausiojo lygio susitikimų per daugelį metų. Jokia ne paslaptis, kad šiandien čia susirinkę vadovai kartais laikosi labai skirtingų pozicijų tokiais klausimais kaip klimato kaita ir prekyba. Tačiau mūsų, kaip ES, vaidmuo yra padaryti viską, kad G 7 išliktų vieningas visose srityse.Svarbiausia yra išsaugoti vienybę ginant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Kiekvieną dieną susiduriame su šiomis strateginėmis pasaulinėmis problemomis, kurios kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Nuo karo Sirijoje ir Rusijos agresijos Ukrainoje iki branduolinių ir balistinių raketų bandymų Šiaurės Korėjoje ir naujų sausumos plotų formavimo ir militarizacijos Pietų Kinijos jūroje. Jei mūsų grupė nebus pakankamai ryžtinga ir vieninga, padėtis pasaulyje gali tikrai tapti nebevaldoma.Tikiuosi, kad G 7 parodys vienybę konf likto Ukrainoje klausimu. Visapusiškai remiame Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenumą. Šį konf liktą galima išspręsti tik visiškai įgyvendinus Minsko susitarimus. Nuo

mūsų paskiausio Japonijoje įvykusio G 7 aukščiausiojo lygio susitikimo neįvyko nieko, dėl ko mūsų sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu pakeitimas būtų pateisinamas. Todėl prašysiu kitų G 7 vadovų dar kartą patvirtinti šią politiką.G 7 taip pat turėtų išlikti vieningas dėl brutalumo sustabdymo Sirijoje. Turėtume būti pasirengę stiprinti savo pastangas įveikti terorizmą Sirijoje ir surasti politinį sprendimą. Ypatinga atsakomybė tenka tiems, kurie, kaip Iranas ir Rusija, įsitraukė į šią krizę ir bendradarbiauja su Asado režimu. Užuot švaistę laiką, jie turėtų panaudoti savo įtaką, kad būtų įvestos tikros paliaubos, būtų nutrauktas cheminių ginklų naudojimas ir užtikrintos galimybės saugiai ir nedelsiant teikti humanitarinę pagalbą visiems, kuriems jos reikia.Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad mums taip pat reikalinga G 7 vienybė valdant migracijos krizę. Tai – pasaulinis iššūkis, tačiau čia, Sicilijoje, tai taip pat yra tikra vietos problema. ES siekia išlaikyti bent dabartinį tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant šią krizę lygį. Ar mums tai pavyks, tebėra atviras klausimas. Ačiū.

63


2017 M. BIRŽELIO 22–23 D.

Šiandien Europos Vadovų Taryba daugiausia dėmesio skyrė Europos stiprinimui ir jos piliečių apsaugai veiksmingomis priemonėmis, skirtomis kovoti su terorizmu ir plėtoti jos bendrą saugumą ir gynybą, užtikrinti jos ekonominę plėtrą globalizuotame pasaulyje, spręsti migracijos problemą ir apsaugoti jos išorės sienas. Stipri ir ryžtinga Sąjunga yra geriausias būdas mūsų vertybėms ir interesams propaguoti, taisyklėmis grindžiamai daugiašalei sistemai remti ir partneriams siekiant pozityvios klimato politikos sutelkti. Ji taip pat padės formuoti globalizaciją siekiant pasinaudoti atvirų rinkų teikiama nauda, kartu apsisaugant nuo nesąžiningos praktikos ir propaguojant socialinius, aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos standartus, kurie yra labai svarbūs europiniam gyvenimo būdui. Europos Vadovų Taryba pareiškė pagarbą Europos garbės piliečiui Helmutui Kohliui, kuris mirė 2017 m. birželio 16 d.

I. SAUGUMAS IR GYNYBA

Vidaus saugumas ir kova su terorizmu1. Europos Vadovų Taryba griežtai smerkia neseniai

įvykdytus teroristinius išpuolius ir laikosi vieningos ir tvirtos pozicijos kovos su terorizmu, neapykanta ir smurtiniu ekstremizmu klausimu. Šie išpuoliai sustiprino mūsų ryžtą bendradarbiauti ES lygmeniu siekiant padidinti mūsų vidaus saugumą: kovosime su radikalizacijos internete plitimu, koordinuosime savo darbą, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui, su juo kovoti ir spręsti su ideologija susijusius klausimus, užkirsime kelią terorizmo finansavimui, palengvinsime spartų ir tikslinį keitimąsi informacija tarp teisėsaugos institucijų, be kita ko, su patikimais partneriais, ir pagerinsime duomenų bazių sąveikumą.

2. Pačiai pramonei tenka atsakomybė padėti kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu internete. Remiantis ES interneto forumo darbu, Europos Vadovų Taryba tikisi, kad pramonė sukurs pramonės forumą ir plėtos naujas technologijas ir priemones, kuriomis būtų pagerintas automatinis turinio, kuriuo skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimas ir jo pašalinimas. Prireikus tai turėtų būti papildyta atitinkamomis teisėkūros priemonėmis ES lygmeniu. Ji ragina spręsti problemas, kylančias dėl sistemų, kuriomis teroristams sudaromos galimybės bendrauti tarpusavyje tokiais būdais, kurie nėra prieinami kompetentingoms institucijoms, įskaitant ištisinį šifravimą, kartu išsaugant šių sistemų privalumus privatumo, duomenų ir ryšių apsaugos srityje. Europos Vadovų Taryba mano, kad veiksminga prieiga prie elektroninių įrodymų yra labai svarbus kovos su sunkių formų nusikalstamumu bei terorizmu veiksnys ir kad

turėtų būti garantuotas duomenų prieinamumas, taikant tinkamas apsaugos priemones.

3. Susitarimas dėl atvykimo ir išvykimo sistemos, kuris, tikimasi, bus greitai pasiektas, ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) užbaigimas iki šių metų pabaigos padės pagrindus, kad šias priemones būtų galima skubiai įgyvendinti ir taip sustiprinti išorės sienų kontrolę ir padidinti vidaus saugumą, kartu atsižvelgiant į konkrečią padėtį valstybėse narėse, kurios dar netaiko visos Šengeno acquis. Tame kontekste Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos kuo greičiau parengti teisės aktų, kuriais būtų įtvirtinti Aukšto lygio sąveikumo ekspertų grupės pateikti pasiūlymai, projektus.

4. Turime paspartinti savo kolektyvines pastangas keičiantis žiniomis apie užsienio teroristus kovotojus bei vietinius radikalizuotus asmenis ir toliau plėtoti politiką ir teisines priemones, kad ši grėsmė būtų suvaldyta.

5. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu teikti paramą teroro aktų aukoms.

Išorės saugumas ir gynyba6. Europos Vadovų Taryba pakartoja įsipareigojimą stiprinti

ES bendradarbiavimą išorės saugumo ir gynybos srityje siekiant apsaugoti Sąjungą ir jos piliečius ir prisidėti prie taikos ir stabilumo kaimyninėse šalyse bei už jų ribų. Kartu su visais savo diplomatiniais ir civiliniais pajėgumais ES užtikrina unikalų galimybių derinį šiam tikslui pasiekti. Kaip teigiama 2017 m. gegužės 18 d. ir birželio 19 d. Tarybos išvadose, jau padaryta didelė pažanga įgyvendinant Visuotinę ES strategiją saugumo ir gynybos srityje ir ES bei NATO vadovų Varšuvoje pasirašytą bendrą pareiškimą. Transatlantiniai santykiai ir ES bei NATO bendradarbiavimas tebėra labai svarbūs mūsų bendro saugumo veiksniai, sudarantys mums sąlygas reaguoti į kintančias grėsmes saugumui, įskaitant kibernetines, hibridines grėsmes ir terorizmą. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad Helsinkyje buvo įsteigtas Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centras. 2017 m. birželio 9 d. Prahoje įvykusioje aukšto lygio konferencijoje saugumo ir gynybos klausimais pabrėžtas ES bei NATO veiklos papildomumas ir poreikis suintensyvinti Europos pastangas siekiant stiprinti mūsų su gynyba susijusius mokslinius tyrimus, pajėgumus ir operacijas.

7. Siekiant įgyvendinti 2016 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ES tikslų mastą, labai svarbu bendrai plėtoti pajėgumų projektus, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės siekdamos panaikinti esamus

64

didžiausius trūkumus ir plėtoti ateities technologijas. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos gynybos fondo, sudaryto iš mokslinių tyrimų finansavimo krypties ir pajėgumų finansavimo krypties, ir tikisi, kad jis greitai pradės veikti. Ji ragina skubiai pasiekti susitarimą dėl pasiūlymo dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos siekiant ją skubiai pradėti įgyvendinti, nelaukiant, kol bus galima planuoti platesnes programas vidutiniu laikotarpiu. Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares nustatyti Europos gynybos fondui ir Europos gynybos pramonės plėtros programai tinkamus pajėgumų projektus. Europos Vadovų Taryba prašo valstybes nares toliau svarstyti bendro pajėgumų pirkimo per Europos gynybos fondą galimybes remiantis patikimais finansavimo mechanizmais. Tikslas – garantuoti pajėgumus, visoje ES užtikrinti konkurencingą, novatorišką ir subalansuotą pagrindą Europos gynybos pramonei, be kita ko, pasitelkiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir MVĮ dalyvavimą, ir prisidėti prie intensyvesnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje išnaudojant sinergiją ir sutelkiant ne tik valstybių narių teikiamą finansavimą, bet ir ES paramą. Europos gynybos pramonės plėtrai taip pat prireiks ES paramos MVĮ ir tarpinėms (vidutinės kapitalizacijos įmonių) investicijoms į saugumo ir gynybos sritį. Šiuo atžvilgiu Europos Vadovų Taryba primena savo prašymą Europos investicijų bankui išnagrinėti veiksmus siekiant remti investicijas į gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą.

8. Siekiant sustiprinti Europos saugumą ir gynybą šiandienos daug iššūkių keliančioje geopolitinėje aplinkoje ir padėti užtikrinti Visuotinėje ES strategijoje išdėstytą ES tikslų mastą, Europos Vadovų Taryba pritaria tam, kad reikia pradėti įtraukų ir plataus užmojo nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą. Valstybės narės per tris mėnesius parengs bendrą kriterijų ir saistančių įsipareigojimų sąrašą, visiškai laikantis ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies bei 46 straipsnio ir prie Sutarties pridėto Protokolo Nr. 10, be kita ko, siekiant įvykdyti daugiausia pastangų reikalaujančias misijas; jame bus nurodytas tikslus tvarkaraštis ir konkretūs vertinimo mechanizmai, kad valstybės narės, kurios turi galimybių tai padaryti, galėtų nedelsdamos pranešti apie savo ketinimus dalyvauti. Šis darbas turi derėti su valstybių narių nacionaliniu gynybos planavimu ir įsipareigojimais, dėl kurių NATO ir Jungtinėse Tautose susitarė atitinkamos valstybės narės. Taip pat reikėtų nustatyti konkrečius bendradarbiavimo projektus ir iniciatyvas, kuriais būtų remiami nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo bendri tikslai, įsipareigojimai ir kriterijai.

9. Siekiant sustiprinti ES greitojo reagavimo priemones Europos Vadovų Taryba pritaria tam, kad kovinių grupių dislokavimo išlaidos turėtų būti nuolat padengiamos kaip bendros išlaidos iš ES valdomo mechanizmo Athena. Ji taip pat ragina Tarybą paspartinti darbą užtikrinant efektyvesnį reagavimą civilinio krizių valdymo srityje.

10. Europos Vadovų Taryba vėl svarstys šiuos klausimus viename iš kitų savo susitikimų.

II. PARYŽIAUS SUSITARIMAS DĖL KLIMATO KAITOS

11. Europos Vadovų Taryba dar kartą tvirtai patvirtina ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą sparčiai ir visiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, prisidėti įgyvendinant kovos su klimato kaita finansavimo tikslus ir išlaikyti lyderystę kovos su klimato kaita srityje. Susitarimas tebėra visuotinių pastangų veiksmingai kovoti su klimato kaita kertinis akmuo ir dėl jo negali būti iš naujo deramasi. Susitarimas yra vienas iš svarbiausių Europos pramonės ir ekonomikos modernizavimo elementų. Jis taip pat itin svarbus norint įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; neseniai priimtu nauju Europos konsensusu dėl vystymosi, juo kartu siekiant platesnių tikslų, taip pat bus prisidėta siekiant šio tikslo. ES ir jos valstybės narės stiprins bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais pagal Paryžiaus susitarimą, ypač su pažeidžiamiausiomis šalimis, tokiu būdu pademonstruodamos solidarumą su ateities kartomis ir atsakomybę už visą planetą. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Komisiją išnagrinėti visas priemones, kuriomis būtų galima pasiekti šiuos tikslus. ES toliau glaudžiai bendradarbiaus su visais nevalstybiniais subjektais, remdamasi sėkmingu Pasaulinės veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkės pavyzdžiu.

III. DARBO VIETŲ KŪRIMAS, EKONOMIKOS AUGIMAS IR KONKURENCINGUMAS

12. Europai reikalingos darbo vietos, ekonomikos augimas ir konkurencingumas. Tai, kad visose 28 valstybėse narėse vėl pradėjo augti ekonomika, yra teigiamas pokytis, kurį reikia stiprinti. Europos Vadovų Taryba aptarė, kaip geriausiai šiuo tikslu išnaudoti bendrosios rinkos ir prekybos bei pramonės potencialą, kartu užtikrinant, kad šie pokyčiai būtų naudingi visoms visuomenės dalims.

Bendroji rinka13. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad sklandžiai

veikianti bendroji rinka su savo keturiomis laisvėmis yra svarbi skatinant ekonomikos augimą, kuriant darbo vietas ir remiant investicijas bei inovacijas. Teisėkūros institucijos užtikrino galimybę padaryti didelę pažangą siekiant bendro tikslo ne vėliau kaip 2018 m. užbaigti ir įgyvendinti įvairias strategijas. Vis dėlto tebėra trūkumų ir jiems reikia skirti papildomo dėmesio. Todėl Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi toliau dėti pastangas, kad pasiektų 2016 m. birželio mėn. išvadose nurodytą tikslų mastą, susijusį su bendrąja rinka, įskaitant paslaugas, bendrąja skaitmenine rinka, kapitalo rinkų sąjunga ir energetikos sąjunga, įskaitant tinklų jungtis. Šiame kontekste ji palankiai vertina Komisijos Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ir Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą. Siekiant pasinaudoti Europos bendrosios rinkos

65

privalumais, taip pat labai svarbu laiku įgyvendinti esamus teisės aktus ir užtikrinti geresnį jų vykdymą. Taryba pateiks ataskaitą 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai apie pažangą, padarytą stiprinant ir įgyvendinant bendrosios rinkos (apimant visus jos aspektus) aktus ir užtikrinant jų vykdymą. Siekiant ne tik užbaigti įvairias bendrosios rinkos strategijas ir vystyti į ateitį orientuotą ir sąžiningą bendrąją rinką, Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją toliau svarstyti, kokiais novatoriškais būdais būtų galima pasinaudoti naujomis galimybėmis, reaguoti į iššūkius ir šalinti likusias kliūtis.

14. Europos Vadovų Taryba apžvelgia pažangą Europos strateginių investicijų fondo srityje ir ragina teisėkūros institucijas greitai susitarti dėl fondo veiklos pratęsimo ir sustiprinimo.

15. Remdamasi 2017 m. gegužės mėn. Tarybos išvadomis, kuriose raginama parengti pramonės politikos strategiją ateičiai, Europos Vadovų Taryba pabrėžia esminį pramonės, kaip vieno pagrindinių ekonomikos augimo, užimtumo ir inovacijų Europoje variklių, vaidmenį. Kaip nurodyta ir ankstesnėse jos išvadose, ji ragina imtis konkrečių veiksmų užtikrinant tvirtą ir konkurencingą bendrosios rinkos pramoninę bazę.

Prekyba16. ES sieks tvirtos prekybos politikos, gindama atvirą ir

taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka PPO. Tvirtai tikėdama, kad prekyba padeda sukurti gerovę ir darbo vietų, ji užtikrins rinkų atvirumą ir kovos su protekcionizmu. Ji aktyviai propaguos plataus užmojo laisvosios prekybos darbotvarkę visame pasaulyje. Šiuo tikslu ji sieks skatinti sudaryti tikrai vienodas sąlygas, toliau atidžiai stebėdama, kad būtų laikomasi pagrindinių standartų, įskaitant socialinius, aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos standartus, kurie yra labai svarbūs europiniam gyvenimo būdui, ir kad jie būtų propaguojami.

17. Europos Vadovų Taryba yra įsitikinusi, kad prekyba ir investicijos gali būti laisvos tik tuo atveju, jei jos taip pat yra sąžiningos ir naudingos visoms šalims. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina teisėkūros institucijas skubiai susitarti dėl šiuolaikinių, su PPO taisyklėmis suderinamų prekybos apsaugos priemonių, kurios sustiprins ES gebėjimą veiksmingai kovoti su nesąžiningos bei diskriminacinės prekybos praktika ir rinkos iškraipymais. Ji ragina Komisiją užtikrinti greitą ir veiksmingą jų taikymą pasinaudojant ne teisėkūros įgyvendinimo priemonėmis, kad ES prekybos praktika ir apsaugos priemonėmis būtų geriau reaguojama ir jos būtų veiksmingesnės, ir prireikus pasiūlyti papildomų priemonių. Ji taip pat ragina Komisiją ir Tarybą intensyvinti ir tęsti diskusiją apie tai, kaip stiprinti abipusiškumą viešųjų pirkimų ir investicijų srityse. Šiame kontekste ji palankiai vertina Komisijos iniciatyvą suvaldyti globalizaciją ir, inter alia, analizuoti trečiųjų šalių investicijas į strateginius sektorius, tuo pačiu visiškai paisant valstybių narių kompetencijos. Europos Vadovų Taryba šį klausimą vėl svarstys viename iš būsimų savo susitikimų.

18. Europos Vadovų Taryba ragina daryti pažangą visose šiuo metu vykstančiose derybose, įskaitant derybas su Meksika, MERCOSUR ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, dėl plataus užmojo ir subalansuotų laisvosios prekybos susitarimų, laikantis pagrindinių principų: abipusiškumo ir naudos visoms šalims. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina neseniai padarytą pažangą derybose su Japonija, kuri galėtų sudaryti sąlygas pasiekti politinį susitarimą.

Europos semestras19. Europos Vadovų Taryba iš esmės patvirtina Tarybos

aptartas integruotas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip sudarydama sąlygas užbaigti 2017 m. Europos semestrą.

IV. MIGR ACIJA20. Europos Vadovų Taryba tebėra įsipareigojusi laikytis

Sąjungos visapusiško požiūrio į migraciją, užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę, siekiant sustabdyti neteisėtus srautus bei jiems užkirsti kelią, ir vykdyti bendros Europos prieglobsčio sistemos reformą, taip pat užtikrinti visišką ir nediskriminacinį ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimą, apimant visus jo aspektus ir visų valstybių narių atžvilgiu. Toliau bus užtikrinamas budrumas visų migracijos maršrutų, įskaitant Vakarų Balkanų maršrutą, atžvilgiu. Toliau stiprinsime Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ir kitų agentūrų operatyvinius pajėgumus ir visapusiškai jais naudosimės. Veiksminga išorės sienų kontrolė turėtų sudaryti sąlygas panaikinti laikiną vidaus sienų kontrolę.

21. Centrinės Viduržemio jūros dalies maršrutu keliaujančių daugiausia ekonominių migrantų žūtys ir tebesitęsiantys šių migrantų srautai šiuo maršrutu yra struktūrinė problema, kuri tebėra skubiai spręstina ir tebekelia didelį susirūpinimą. ES ir jos valstybės narės turės atkurti kontrolę, kad būtų išvengta dar didesnės humanitarinės krizės. Tuo tikslu jos jau dabar turi ryžtingai imtis veiksmų suintensyvindamos visų Maltos deklaracijoje, partnerystės modelyje ir bendrame Valetos veiksmų plane nurodytų elementų koordinavimą ir įgyvendinimą, šiam tikslui skiriant pakankamai finansinių išteklių. Tai taip pat apima tolesnį ir sustiprintą bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, įskaitant regioninio bendradarbiavimo vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas stiprinimą; tai išlieka svarbiu prioritetu. Vienas iš pagrindinių ES požiūrio komponentų yra Libijos pakrančių apsaugos pajėgų mokymas ir aprūpinimas įranga, ir tai turėtų būti paspartinta. TMO ir UNHCR toliau bus svarbūs partneriai, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas savanoriškam grįžimui ir gerinant priėmimo sąlygas. Bus stiprinamas bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito šalimis, kad būtų sumažintas migracijos spaudimas prie Libijos ir kitų kaimyninių šalių sausumos sienų. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kaip svarbu remti Sahelio G 5 jungtines pajėgas. Ten, kaip ir kitur, vienas iš svarbiausių tikslų tebėra sužlugdyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis

66

verslo modelį, be kita ko, geriau kontroliuojant prekybą jų naudojama įranga.

22. Taip pat turi būti dedama daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta reali pažanga vykdant grąžinimo ir readmisijos politiką. Remiantis Atnaujintu veiksmų grąžinimo srityje planu, ES lygmeniu daugiau nedelsiant turi būti įdiegti tinkamai veikiantys readmisijos susitarimai ir pragmatiški susitarimai su trečiosiomis šalimis, pasitelkiant visus įmanomus svertus, be kita ko, prireikus pakartotinai įvertinant trečiosioms šalims taikomą vizų politiką. Dvišaliais valstybių narių susitarimais su trečiosiomis šalimis taip pat prisidedama prie šio tikslo.

23. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina ankstesnes išvadas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) reformos. Remiantis Maltos pirmininkavimo laikotarpiu padaryta pažanga, susiformavo bendras supratimas, kad reformuota BEPS reikia užtikrinti tinkamą atsakomybės ir solidarumo pusiausvyrą ir atsparumą būsimoms krizėms. Sistema turi būti veiksminga, turi būti pajėgi atlaikyti migracijos spaudimą, ja turi būti pašalinami traukos veiksniai ir antriniai judėjimai, laikantis tarptautinės teisės, ja turi būti kovojama su piktnaudžiavimu ir teikiama pakankama parama labiausiai paveiktoms valstybėms narėms. Komisijos prašoma išnagrinėti galimus sprendimus, kaip palengvinti pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms tenkančią naštą. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir išvengti naujų krizių, „saugios trečiosios šalies“ sąvoka turėtų būti suderinta su veiksmingais iš Ženevos konvencijos kylančiais reikalavimais ir ES pirmine teise, paisant Sutartimis

nustatytos ES ir valstybių narių kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, Europos Vadovų Taryba ragina daryti pažangą rengiant ES saugių trečiųjų šalių sąrašą. Tai bus būsimo bendro susitarimo dėl BEPS dalis. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos tęsti derybas šiuo pagrindu ir prireikus iš dalies pakeisti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, aktyviai padedant Komisijai. Europos Vadovų Taryba šiuos klausimus vėl svarstys.

V. SKAITMENINĖ EUROPA24. Žvelgdama į antro šių metų pusmečio darbo programą ir

ypač laukdama 2017 m. rugsėjo 29 d. Taline įvyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo skaitmeniniais klausimais, Europos Vadovų Taryba akcentuoja didžiulę plataus užmojo skaitmeninės vizijos svarbą Europai, jos visuomenei ir ekonomikai. Siekiant įveikti 4-osios pramonės revoliucijos keliamus iššūkius ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis, reikalingas holistinis požiūris į skaitmeninius klausimus. Tam tikslui reikia įgyvendinti visus bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos elementus. Tuo pačiu turėtume plačiau pažvelgti į rinkas, infrastruktūrą, sujungiamumą, visuomeninius ir kultūrinius aspektus, įskaitant skaitmeninę takoskyrą, normas ir standartus, turinį ir duomenis, investicijas, kibernetinį saugumą, e. valdžią ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą. Kad būtų įveikti esami ir būsimi kibernetinio saugumo iššūkiai, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą rugsėjo mėn. peržiūrėti Kibernetinio saugumo strategiją ir iki metų pabaigos pasiūlyti tolesnius tikslinius veiksmus.

67


SUSITIKIMĄ HAMBURGE (VOKIETIJA) – 2017 M. LIEPOS 7 D.

Kaip žinote, viena iš G 20 susitikimo temų yra migracija. Jau dvejus metus stengiamės sustabdyti precedento neturinčios neteisėtos migracijos bangą. Mums pavyko dideliu mastu įveikti krizę, susijusią su rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Susitarėme su Turkija ir sustiprinome savo bendradarbiavimą su Balkanų valstybėmis. To rezultatas – neteisėtų migrantų skaičius sumažėjo nuo 158 tūkstančių pirmoje 2016 m. pusėje iki 9 tūkstančių 2017 m. pirmoje pusėje. Tačiau padėtis, susijusi su centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu, tai yra iš Libijos į Italiją, tebėra kritiška. Kad galėtume išspręsti šitą klausimą, reikalingas tarptautinės bendruomenės solidarumas ir bendradarbiavimas. Šiandien šio solidarumo ypač reikia Italijai. Mūsų tikslas turėtų būti veiksmingai sustabdyti šią bangą ten, kur ji kyla, būtent Šiaurės Afrikoje. Tai – pagrindinė ES užduotis. Šiuo atžvilgiu Italija gali pasikliauti Europos pagalba visose srityse. Bet tai negali reikšti platesnio Europos durų atvėrimo neteisėtai migracijai. Todėl čia, G 20 susitikime, paraginsiu vadovus būti negailestingiems kovojant su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis.

Mes tai darome ne tik dėl migracijos spaudimo Europai, bet ir dėl to, kad tai yra tikra humanitarinė problema. Neteisėtas migrantų gabenimas yra organizuotas verslas. Praeitais metais vien tik Libijoje iš jo buvo gauta 1,6 mlrd. dolerių pajamų. Šis pelnas sudaro sąlygas neteisėtai žmones gabenantiems asmenims kontroliuoti kai kurias šalies dalis. Šie asmenys taip pat bendradarbiauja su teroristais ir dar labiau kenkia Libijos stabilizavimui. Bet svarbiausia yra tai, kad žūsta nekalti žmonės. Šiais metais jūra jau pasiglemžė daugiau kaip 2 000 gyvybių. O dykumoje žuvusių žmonių skaičius yra netgi didesnis.Mums reikia dėti daugiau pastangų tarptautiniu lygmeniu, kad sužlugdytume neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį. Todėl visiems G 20 vadovams pasiūlysiu siekti tikslinių JT sankcijų neteisėtai žmones gabenantiems asmenims. Turiu omenyje turto įšaldymą ir draudimą keliauti. Tai mažų mažiausia, ką galima padaryti pasauliniu lygmeniu. Deja, šiandien turiu pasakyti, kad neturim visapusiškos paramos net šiam minimaliam siekiui. Jei jos negausime, tai bus liūdnas kai kurių G 20 narių veidmainystės įrodymas. Vis dėlto tikiuosi, kad mums pavyks. Ačiū.

68


2017 M. SPALIO 19 D.

Susitikimo pradžioje Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, apžvelgė pažangą, susijusią su ankstesnių Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimu.

I. MIGR ACIJA1. Požiūris, kurio laikosi valstybės narės ir ES institucijos

siekdamos užtikrinti visišką išorės sienų kontrolę, duoda rezultatų ir turi būti stiprinamas. Apskritai migracijos srautai stipriai mažinami, o mirčių jūroje skaičius sumažėjo.

2. Europos Vadovų Taryba yra pasiryžusi toliau laikytis visapusiško, pragmatiško ir ryžtingo požiūrio ir prireikus jį taikyti. Tai apima:• budrumą visų migracijos maršrutų atžvilgiu ir

pasirengimą reaguoti į visas naujas tendencijas;• pragmatišką, lankstų ir koordinuojamą visų turimų ES

ir valstybių narių priemonių naudojimą;• paramą tiesioginį poveikį patiriančioms ar susijusioms

valstybėms narėms, be kita ko, teikiant nuolatinę ES agentūrų paramą;

• tvirtą bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, taip pat su kilmės, tranzito ir išvykimo šalimis;

• nelegalios migracijos paskatų mažinimą taikant veiksmingą grąžinimą;

• tinkamus finansinius ir kitus išteklius.3. Be to, siekdama stiprinti ir plėtoti šį požiūrį visų migracijos

maršrutų atžvilgiu, Europos Vadovų Taryba ragina:• rodyti visapusišką įsipareigojimą bendradarbiauti su

Turkija migracijos klausimais ir teikti paramą Vakarų Balkanams;

• visiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimą su visomis valstybėmis narėmis;

• užtikrinti daug intensyvesnį grąžinimą vykdant veiksmus ES ir valstybių narių lygmenimis, pavyzdžiui, taikant veiksmingus readmisijos susitarimus bei tvarką; Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų būti toliau stiprinama ir atlikti svarbesnį vaidmenį organizuojant grąžinimą;

• užtikrinti, kad BSGP misijos ir operacijos būtų aprūpintos visais reikalingais darbuotojais, o jų įgaliojimai prireikus būtų pritaikyti siekiant padėti kovoti su prekiautojų žmonėmis bei neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklais ir padėti išardyti jų verslo modelį; remti mūsų Sahelio G 5 šalių grupės partnerių veiksmus;

• taikyti savanoriškas perkėlimo programas ir jas plėtoti kartu su tarptautiniais partneriais, visų pirma Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR);

• intensyvinti informacijos ir duomenų mainus Europos Sąjungoje, tarp valstybių narių, TVR agentūrų, BSGP misijų ir operacijų, taip pat su tarptautiniais partneriais; šiame kontekste Europos Vadovų Taryba ragina išplėsti veikiančių jungtinių tyrimų grupių veiklą, įtraukiant atitinkamas šalis;

• sukurti ir taikyti reikiamus svertus pasinaudojant visų atitinkamų sričių ES politika, dokumentais ir priemonėmis, be kita ko, vystymosi, prekybos ir vizų srityse, kad būtų pasiekta išmatuojamų rezultatų nelegalios migracijos prevencijos ir neteisėtų migrantų grąžinimo srityse.

4. Kalbant apie centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą, Europos Vadovų Taryba:• pripažįsta svarbų Italijos indėlį centrinės Viduržemio

jūros regiono dalies maršruto atžvilgiu;• ragina, kad ES toliau dėtų pastangas ir būtų remiamos

valstybės narės siekiant stabdyti srautus ir didinti grąžinimą, taip pat užtikrinti tvirtą bendradarbiavimą su kilmės, tranzito ir išvykimo šalimis;

• pakartoja, kad svarbu bendradarbiauti su Libijos valdžios institucijomis ir visomis Libijos kaimyninėmis šalimis siekiant didinti sienų valdymo pajėgumus, ir pabrėžia, kad reikia skubiai remti vietos bendruomenių Libijoje palei migracijos maršrutus vystymąsi;

• skatina ir ragina remti, be kita ko, finansiškai, UNHCR ir Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) pastangas Libijoje, Sahelyje ir regione, be kita ko, siekiant dar labiau palengvinti savanorišką grįžimą, taip pat perkėlimą ir pagerinti priėmimo sąlygas bendradarbiaujant su Libijos valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas humaniškas elgesys su migrantais;

• įsipareigoja užtikrinti pakankamą ir tikslinį finansavimą, be kita ko, ES pagalbos Afrikai patikos fondo Šiaurės Afrikai skirtomis lėšomis, siekiant remti būtinus su migracija susijusius veiksmus Šiaurės Afrikoje ir finansuoti visus atitinkamus projektus 2017 m. ir vėliau, laiku išmokant lėšas. Ji paveda Tarybai, padedant Komisijai, nedelsiant imtis praktinių su tolesne veikla susijusių veiksmų, kad būtų užtikrintas šio įsipareigojimo įvykdymas iki gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo;

• ragina dėti daugiau pastangų siekiant skubiai užtikrinti nuolatinį ES buvimą Libijoje, atsižvelgiant į sąlygas vietoje.

5. Europos Vadovų Taryba ragina atidžiai stebėti padėtį palei rytinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalių maršrutus, atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusius migracijos srautus.

69

6. Europos Vadovų Taryba primena, kad pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir ekonominių bei socialinių galimybių sukūrimas tranzito ir kilmės šalyse yra jos ilgalaikio požiūrio į migraciją dalis. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad neseniai buvo sukurtas Europos darnaus vystymosi fondas, kuris remia investicijas Afrikos ir kaimyninėse šalyse. Ji taip pat palankiai vertina Europos investicijų banko (EIB) ekonominio atsparumo iniciatyvos, kuria sutelkiamos investicijos kaimyninėse šalyse, įgyvendinimą. Ji laukia galimybės aptarti bendradarbiavimą su partneriais Afrikoje būsimame Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime.

7. Europos Vadovų Taryba pakartoja savo įsipareigojimą Šengeno sistemos atžvilgiu ir pareiškia ketinanti kuo greičiau grįžti prie Šengeno erdvės nuostatų, kartu visapusiškai atsižvelgdama į proporcingus valstybių narių saugumo interesus.

8. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą pertvarkant bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir ragina užtikrinti didesnę konvergenciją siekiant susitarimo, kuriuo būtų užtikrinta tinkama atsakomybės bei solidarumo pusiausvyra ir atsparumas būsimoms krizėms, kaip numatyta 2017 m. birželio mėn. išvadose. Europos Vadovų Taryba vėl svarstys šį klausimą gruodžio mėn. susitikime ir sieks bendro sutarimo 2018 m. pirmame pusmetyje.

II. SKAITMENINĖ EUROPA9. 2017 m. rugsėjo 29 d. Talino aukščiausiojo lygio susitikime

skaitmeniniais klausimais duotas aiškus signalas dėl poreikio užtikrinti stipresnę ir darnesnę skaitmeninę Europą. Po aukščiausiojo lygio susitikimo parengtos Ministro Pirmininko J. Rato išvados yra puikus pagrindas tolesniam darbui visais lygmenimis.

10. Skaitmeninimas suteikia didelių galimybių inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, jis prisidės prie mūsų konkurencingumo pasaulyje ir skatins kūrybinę bei kultūrų įvairovę. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis reikia visiems kartu reaguoti į tam tikrus iššūkius, kurie kyla dėl skaitmeninės transformacijos, ir peržiūrėti politiką, kuriai skaitmeninimas daro poveikį. Europos Vadovų Taryba yra pasirengusi padaryti viską, ko reikia, kad Europa taptų skaitmeninė.

11. Skaitmeninei Europai sėkmingai sukurti Europos Sąjungai visų pirma reikia:• valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus, kurie

būtų visapusiškai integruoti į skaitmeninį amžių ir rodytų pavyzdį: e. valdžia ir naujų technologijų diegimas, prieinamumas, vieno langelio principu veikianti valdžia ir vienkartinio duomenų pateikimo principas, suskaitmenintas viešasis sektorius yra itin svarbūs veiksniai siekiant pertvarkyti mūsų šalių visuomenę ir remti ES keturias laisves. Europos Vadovų Taryba ragina įgyvendinti Talino ministrų deklaraciją dėl e. valdžios;

• į ateitį orientuotos reglamentavimo sistemos: visų bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos elementų užbaigimas iki 2018 m. pabaigos tebėra viena iš

svarbiausių užduočių. Nors padaryta didelė pažanga, norint laikytis šio termino reikia paspartinti šioje srityje atliekamą darbą. Tuo tikslu spalio 24 d. įvyksiančiame papildomame TTE (telekomunikacijos) tarybos posėdyje turėtų būti apsvarstyta, kaip paspartinti darbą, susijusį su bendrąja skaitmenine rinka, ir nustatyti jo prioritetus. Iki 2017 m. pabaigos teisėkūros institucijos turėtų pasiekti susitarimą dėl geografinio blokavimo, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir siuntinių pristatymo. Iki 2018 m. birželio mėn. teisėkūros institucijos turėtų taip pat susitarti dėl pasiūlymo dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo ir elektroninių ryšių kodekso. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad prekybos susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis svarbu užtikrinti tinkamas taisykles dėl duomenų judėjimo, nedarant poveikio ES teisės aktams. Be to, prioriteto tvarka turėtų būti tęsiamos derybos dėl autorių teisių ir dėl Skaitmeninio turinio direktyvos. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžia, kad platformų praktika ir naudojimo būdai turi būti skaidresni;

• aukščiausios klasės infrastruktūros ir ryšių tinklo: tam reikia bendradarbiauti ES lygmeniu, inter alia, siekiant sukurti pasaulinio lygio itin spartaus fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklus (5G) visoje ES ir padidinti koordinuojamą spektro prieinamumą ne vėliau kaip 2020 m. laikantis nuoseklių reguliavimo ir ekonominių sąlygų; tam savo ruožtu reikia skirti visus būtinus teisėkūros išteklius, įskaitant pakankamą trišalių dialogų skaičių, kad būtų susitarta dėl elektroninių ryšių kodekso, įskaitant reikiamas nuostatas dėl spektro;

• bendro požiūrio į kibernetinį saugumą: skaitmeniniame pasaulyje reikia pasitikėjimo, o pasitikėjimas gali būti užtikrintas tik tada, jei garantuosime labiau iniciatyvų integruotąjį saugumo užtikrinimą visose skaitmeninės politikos srityse, vykdysime tinkamą gaminių ir paslaugų saugumo sertifikavimą ir padidinsime savo pajėgumus užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, atgrasyti nuo jų, juos aptikti ir į juos reaguoti. Tuo tikslu Komisijos pasiūlymai dėl kibernetinio saugumo turėtų būti rengiami laikantis holistinio požiūrio, pateikiami laiku ir nedelsiant nagrinėjami remiantis veiksmų planu, kurį turės parengti Taryba;

• kovoti su terorizmu ir nusikaltimais internete: šiuo tikslu turėtų būti dedamos intensyvesnės pastangos, kaip Europos Vadovų Taryba nurodė 2017 m. birželio mėn. išvadose. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl kovos su neteisėtu turiniu internete ir pakartoja esanti pasirengusi prireikus remti atitinkamas priemones ES lygmeniu;

• darbo rinkų, mokymo ir švietimo sistemų, kurios būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui: reikia investuoti į skaitmeninius įgūdžius, visiems europiečiams suteikti galių ir priemonių;

• ryžtingų pastangų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei investicijų srityse: kad būtų remiamos naujos verslumo formos, skatinama ir remiama pramonės ir paslaugų sektorių skaitmeninė

70

transformacija. Šį tikslą gali padėti pasiekti tokios ES priemonės, kaip ES bendrosios programos, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir Europos strateginių investicijų fondas. ES taip pat turėtų išnagrinėti būdus, kaip sukurti tinkamas struktūras ir skirti finansavimą pažangiosioms inovacijoms remti;

• suvokimo, kad reikia skubiai reaguoti į atsirandančias tendencijas: tai, be kita ko, apima klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu ir blokų grandinės technologijomis, kartu užtikrinant aukšto lygio duomenų apsaugą, skaitmenines teises ir etikos standartus. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje pateikti pasiūlymą dėl Europos požiūrio dėl dirbtinio intelekto ir ragina Komisiją pateikti reikiamas iniciatyvas bendrosioms sąlygoms stiprinti, kad ES galėtų tirti naujas rinkas taikydama rizika grindžiamas radikalias inovacijas ir dar kartą patvirtinti pirmaujantį savo pramonės vaidmenį.

• veiksmingos ir teisingos mokesčių sistemos, kuri būtų tinkama skaitmeniniam amžiui: svarbu užtikrinti, kad visos įmonės sąžiningai mokėtų savo mokesčių dalį, ir užtikrinti vienodas visuotines sąlygas atsižvelgiant į šiuo metu EBPO atliekamą darbą. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos nagrinėti Komisijos komunikatą šiuo klausimu ir tikisi iki 2018 m. pradžios gauti atitinkamų Komisijos pasiūlymų.

12. Mes turime siekti sukurti labiau integruotą bendrąją rinką ir suteikti konkrečios praktinės naudos Europos piliečiams ir įmonėms. Europos Vadovų Taryba įdėmiai stebės pokyčius šioje srityje ir pateiks reikiamas gaires. Ji ragina institucijas paspartinti teisėkūros darbą, o valstybes nares – įgyvendinti atitinkamus ES teisės aktus ir imtis visų būtinų priemonių savo kompetencijos srityje, kad būtų formuojamas naujas skaitmeninis amžius. Europos Vadovų Taryba savo lygmeniu spręs klausimus, kurie negali būti išspręsti Tarybos lygmeniu.

III. SAUGUMAS IR GYNYBA13. Europos Vadovų Taryba primena savo 2017 m.

birželio mėn. išvadas. Ji palankiai vertina didelę pažangą, kurią padarė valstybės narės rengdamos pranešimą dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) su bendruoju įsipareigojimų sąrašu, ir pažangą, susijusią su PESCO valdymu. Ji ragina tas valstybes nares, kurios gali tai padaryti, skubiai pranešti Tarybai ir vyriausiajai įgaliotinei apie savo ketinimus dalyvauti PESCO. Tai sudarytų sąlygas pradėti PESCO iki metų pabaigos, siekiant skubiai įgyvendinti įsipareigojimus, įskaitant pirmųjų projektų pradėjimą. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina teisėkūros institucijų iki šiol padarytą darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos. Ji ragina iki šių metų pabaigos pasiekti susitarimą Taryboje, kad būtų galima kuo greičiau užbaigti derybas su Europos Parlamentu ir 2019 m. pradėti finansuoti valstybių narių nustatytus pirmuosius pajėgumų projektus.

14. Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares parengti lanksčius ir patikimus finansavimo mechanizmus, įtrauktus į Europos gynybos fondą, kad būtų galima vykdyti bendrus pajėgumų viešuosius pirkimus ir (arba) jų bendrą priežiūrą ir pagerinti galimybes naudotis pažangiaisiais pajėgumais. Tikslas – garantuoti pajėgumus, visoje ES užtikrinti konkurencingą, novatorišką ir subalansuotą pagrindą Europos gynybos pramonei, be kita ko, pasitelkiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir MVĮ dalyvavimą, ir prisidėti prie intensyvesnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje išnaudojant sinergiją ir sutelkiant ne tik valstybių narių teikiamą finansavimą, bet ir ES paramą. Europos gynybos pramonės plėtrai taip pat prireiks ES paramos MVĮ ir tarpinėms (vidutinės kapitalizacijos įmonių) investicijoms į saugumo ir gynybos sritį. Ji ragina EIB išnagrinėti tolesnius veiksmus siekiant remti investicijas į gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą. Ji palankiai vertina tai, kad pradėtas suderintos metinės peržiūros gynybos srityje bandomasis patikrinimas, kuris turėtų padėti paskatinti tvirtesnį valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje.

15. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, jog reikia, kad PESCO, Europos gynybos fondas ir suderinta metinė peržiūra gynybos srityje stiprintų vieni kitus, kad būtų užtikrintas tvirtesnis valstybių narių bendradarbiavimas gynybos srityje.

16. 2017 m. gruodžio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba vėl svarstys šį klausimą ir įvertins pažangą, padarytą visais 2016 m. gruodžio mėn. nustatytais išorės saugumo ir gynybos darbotvarkės aspektais.

IV. IŠORĖS SANTYKIAI17. Europos Vadovų Taryba surengė debatus dėl santykių su

Turkija.18. Europos Vadovų Taryba ragina KLDR nedelsiant visiškai

ir besąlygiškai įvykdyti savo prievoles pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir visiškai, įrodomai ir negrįžtamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų. Pastarojo meto KLDR elgesys yra nepriimtinas ir kelia didelę grėsmę Korėjos pusiasalyje ir už jo ribų. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad ilgalaikės taikos ir branduolinio ginklo atsisakymo Korėjos pusiasalyje turi būti siekiama taikiomis priemonėmis, vedant patikimą ir prasmingą dialogą. ES sankcijų režimas KLDR buvo dar labiau sugriežtintas ES autonominėmis sankcijomis, kurias Užsienio reikalų taryba priėmė 2017 m. spalio 16 d. Europos Vadovų Taryba svarstys tolesnius atsakomuosius veiksmus glaudžiai konsultuodamasi su partneriais, o ES toliau palaikys ryšius su trečiosiomis valstybėmis ragindama visapusiškai įgyvendinti JT sankcijas.

19. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo visapusišką įsipareigojimą susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos atžvilgiu ir patvirtina 2017 m. spalio 16 d. posėdyje priimtą Užsienio reikalų tarybos pareiškimą.

71

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS (50 STRAIPSNIS) IŠVADOS7 –

2017 M. SPALIO 20 D.


1. Atsižvelgdama į pirmų penkių derybų raundų rezultatus, taip pat į Sąjungos derybininko pateiktą įvertinimą ir dar kartą patvirtindama savo 2017 m. balandžio 29 d. gaires Europos Vadovų Taryba:• palankiai vertina pažangą, padarytą piliečių teisių srityje,

ir prašo derybininko remtis pasiekta konvergencija, kad būtų suteiktas reikiamas teisinis tikrumas ir garantijos visiems susijusiems piliečiams ir jų šeimų nariams; jie turėtų turėti galimybę tiesiogiai naudotis savo teisėmis, įgytomis pagal ES teisę ir apsaugotomis pagal susitarimą dėl išstojimo, bet kita ko, taikant sklandžias ir paprastas administracines procedūras ir pasitelkiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį;

• pripažįsta, kad Airijos klausimu padaryta tam tikra pažanga užtikrinant konvergenciją dėl principų ir tikslų, susijusių su Didžiojo penktadienio susitarimo apsauga ir bendros kelionių erdvės išsaugojimu, ir prašo Sąjungos derybininko toliau tobulinti šiuos principus atsižvelgiant į tai, kad JK išstojimas yra didžiulis iššūkis, be kita ko, kiek tai susiję su siekiu išvengti realios sienos, ir todėl tikisi, kad JK pateiks lanksčių ir kūrybiškų

sprendimų, būtinų dėl unikalios Airijos padėties, ir įsipareigos juos įgyvendinti;

• pažymi, kad, nors JK yra pareiškusi, kad ji laikysis narystės metu prisiimtų finansinių įsipareigojimų, šis pareiškimas dar nėra tapęs tvirtu ir konkrečiu JK pasižadėjimu įvykdyti visus šiuos įsipareigojimus.

2. Remdamasi šia pažanga, Europos Vadovų Taryba ragina tęsti darbą siekiant sutvirtinti pasiektą konvergenciją ir toliau vesti derybas, kad būtų galima kuo greičiau pereiti prie antrojo derybų etapo.

3. Kitame savo susitikime gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba iš naujo įvertins derybų raidą, kad nustatytų, ar padaryta pakankama pažanga kiekvienu iš trijų pirmiau nurodytų klausimų. Jeigu tokia pažanga bus padaryta, ji priims papildomas gaires dėl pagrindinių būsimų santykių principų ir dėl galimų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios atitiktų Sąjungos interesus ir 2017 m. balandžio 29 d. gairėse nustatytas sąlygas bei pagrindinius principus. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos (50 straipsnis) kartu su Sąjungos derybininku pradėti vidaus parengiamąsias diskusijas.

72



I. SAUGUMAS IR GYNYBAAtsižvelgdama į savo 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. birželio mėn. išvadas, Europos Vadov ų Taryba apžvelgė pažangą, padarytą saugumo ir gynybos srityje, ir:• palankiai vertina tai, kad nustatytas plataus užmojo ir įtraukus

nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), ir pabrėžia, kad svarbu sparčiai įgyvendinti pirmuosius projektus; ragina dalyvaujančias valstybes nares įgyvendinti savo nacionalinius įgyvendinimo planus;

• ragina tęsti su Europos gynybos fondu susijusį darbą, visų pirma 2018 m. skubiai priimti Europos gynybos pramonės plėtros programą, kad būtų galima 2019 m. finansuoti pirmuosius pajėgumų projektus;

• tikisi, kad Taryba užbaigs išsamią ES karinių misijų ir operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo mechanizmo Athena peržiūrą;

• prašo Tarybos 2018 m. pavasarį priimti rekomendaciją dėl naujos specialios priemonės, kuria būtų atsižvelgta į visus pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi laikotarpiu po 2020 m. poreikius;

• prašo tęsti darbą įgyvendinant visus pasiūlymus dėl ES ir NATO bendradarbiavimo, įskaitant papildomus pasiūlymus, dėl kurių susitarta gruodžio mėn.;

• prašo vyriausiosios įgaliotinės, Komisijos ir valstybių narių daryti pažangą karinio mobilumo srityje tiek vykdant PESCO, tiek ES ir NATO bendradarbiavimo kontekste;

• prašo vyriausiosios įgaliotinės 2018 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą dėl darbo, vykdomo stiprinant civilinę BSGP veiklą, ir, konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir Komisija, 2018 m. parengti Susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų.

Europos Vadovų Taryba vėl nagrinės šiuos klausimus 2018 m. birželio mėn.

II. SOCIALINIS ASPEKTAS, ŠVIETIMAS IR KULTŪR A

Vadovai akcentavo mūsų politikos socialinio, švietimo ir kultūros aspektų svarbą sutelkiant europiečius ir kuriant bendrą mūsų ateitį. Pagal Sutartis už šias sritis pirmiausia yra atsakingos valstybės narės, tačiau daug galima pasiekti dirbant drauge, kartu visiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

SOCIALINIS ASPEKTASGeteborge įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime buvo priminta, kad pirmenybė turi būti teikiama žmonėms ir kad reikia toliau plėtoti Sąjungos socialinį aspektą remiantis bendru įsipareigojimu ir nustatytomis kompetencijomis ir skatinti konvergenciją dirbant visais

lygmenimis, įskaitant socialinių partnerių pastangas. Pirmiausia pažanga turėtų būti daroma:• įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį Sąjungos ir

valstybių narių lygmeniu, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją; Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl tinkamos stebėsenos;

• sudarant palankesnes sąlygas tinkamai veikiančiam socialiniam dialogui visais lygmenimis, įskaitant „naują socialinio dialogo pradžią“ ES lygmeniu;

• skubiai darant pažangą nagrinėjant neužbaigtus socialinės srities dokumentus ES lygmeniu ir pasirengiant nagrinėti būsimas iniciatyvas, apie kurias Komisija pranešė savo 2018 m. darbo programoje;

• vykdant tolesnę veiklą, susijusią su ES veiksmų plano dėl kovos su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu prioritetais;

• toliau įgyvendinant naująją Europos įgūdžių darbotvarkę, 2018 m. daug dėmesio skiriant Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, skirtos žmonėms, turintiems daugiausia poreikių įgūdžių srityje, įgyvendinimui.

Europos Vadovų Taryba visus šiuos klausimus vėl svarstys 2018 m. kovo mėn., kad būtų užtikrinti tinkami tolesni veiksmai.

ŠVIETIMAS IR KULTŪRAŠvietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių kūrimo ir mūsų konkurencingumo išlaikymo pagrindas. Geteborge išreiškėme pasiryžimą nuveikti daugiau šiose srityse; jose ES atlieka svarbų papildomąjį ir remiamąjį vaidmenį. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją, daryti pažangą siekiant:• intensyvinti judumą ir mainus, be kita ko, taikant iš esmės

sustiprintą, įtraukią ir išplėstą programą „Erasmus+“;• stiprinti aukštojo mokslo įstaigų strategines partnerystes visoje

ES ir skatinti, kad iki 2024 m. atsirastų apie dvidešimt „Europos universitetų“, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos ES universitetų tinklai, kurie sudarys sąlygas studentams gauti laipsnį derinant studijas keliose ES šalyse ir prisidės prie Europos universitetų tarptautinio konkurencingumo;

• stiprinti kalbų mokymąsi, kad daugiau jaunų žmonių, be savo gimtosios kalbos, kalbėtų bent dviem Europos kalbomis;

• skatinti studentų judumą ir dalyvavimą švietimo ir kultūros veikloje, be kita ko, sukuriant Europos studento pažymėjimą;

• skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su aukštojo mokslo diplomų ir mokyklos baigimo pažymėjimų bei atestatų tarpusavio pripažinimu remiantis tinkama sistema;

73

• pasinaudoti Europos kultūros paveldo metų teikiamomis galimybėmis siekiant didinti informuotumą apie kultūros ir kultūros paveldo socialinę ir ekonominę svarbą.

Komisijos prašoma 2018 m. pavasarį prireikus pateikti pasiūlymų dėl Tarybos rekomendacijų, kad Taryba galėtų jas kuo greičiau priimti.Europos Vadovų Taryba taip pat prašo Komisijos, Tarybos ir valstybių narių apsvarstyti galimas priemones, skirtas:• su skaitmeninimu, kibernetiniu saugumu, medijų raštingumu

ir dirbtiniu intelektu susijusiems iššūkiams, kurie kyla įgūdžių srityje;

• poreikiui švietimo ir mokymo srityje taikyti įtraukų, mokymąsi visą gyvenimą skatinantį ir į inovacijas orientuotą požiūrį;

• kultūros ir kūrybos pramonės plėtojimo ir kultūros sektoriaus specialistų judumo teisinėms ir finansinėms bendrosioms sąlygoms.

Pirmiau nurodytai veiklai skirtų biudžeto išteklių klausimas bus nagrinėjamas kitos daugiametės finansinės programos kontekste.

III. KLIMATO KAITAEuropos Vadovų Taryba palankiai vertina po 2017 m. lapkričio 6–17 d. Bonoje įvykusios COP 23 ir rengiantis Katovicuose įvyksiančiai COP 24, kurioje bus priimtas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo dokumentų rinkinys, 2017 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje įv ykusio „Vienos planetos“ aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, kuriais siekiama didinti viešąjį ir privatųjį finansavimą veiksmams klimato kaitos srityje remti. Ji dar kartą ryžtingai patvirtina ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą sparčiai ir visapusiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir toliau būti lyderėmis kovojant su klimato kaita, be kita ko, ES lygmeniu priimant šiuo metu nagrinėjamus pasiūlymus dėl teisės aktų.

IV. JERUZALĖES pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojusi pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, ir, atsižvelgiant į tai, ES pozicija dėl Jeruzalės lieka nepakitusi.

74

GAIRĖS – EUROPOS VADOVŲ TARYBA8 (50 STRAIPSNIS) –



9 Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai (50 straipsnis) dėl derybų su Jungtine Karalyste pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį pažangos (COM(2017)784 final).

10 Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės Vyriausybės derybininkų bendra ataskaita dėl pažangos, padarytos derybų pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pirmajame etape.

1. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pirmajame derybų etape padarytą pažangą, kaip išdėstyta Komisijos komunikate9 ir Bendroje ataskaitoje10, ir nusprendžia, kad pažanga yra pakankama, kad būtų pereita prie antrojo etapo, susijusio su pereinamuoju laikotarpiu ir pagrindiniais būsimų santykių principais. Ji ragina Sąjungos derybininką ir Jungtinę Karalystę užbaigti darbą visais su išstojimu susijusiais klausimais, įskaitant tuos, kurie dar nebuvo nagrinėti pirmajame etape, laikantis 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos gairių, įtvirtinti pasiektus rezultatus ir pradėti rengti atitinkamas Susitarimo dėl išstojimo dalis. Ji pabrėžia, kad derybų antrajame etape pažanga gali būtų daroma tik tuo atveju, jeigu bus visiškai įvykdyti ir kuo greičiau tiksliai perkelti į teisės aktus visi pirmajame etape prisiimti įsipareigojimai.

2. Vedant derybas antrajame etape dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ir dėl visa apimančio pagrindinių būsimų santykių principų supratimo bus toliau taikomos visos 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos gairės ir jų privalės būti laikomasi.

3. Pereinamojo laikotarpio klausimu Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės pateiktą pasiūlymą dėl maždaug dvejų metų pereinamojo laikotarpio ir sutinka derėtis dėl pereinamojo laikotarpio, apimančio visą ES acquis, kai Jungtinė Karalystė, kaip trečioji valstybė, nebedalyvaus ES institucijų darbe, nebeskirs bei neberinks jų narių, ir nebedalyvaus Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų sprendimų priėmimo procese.

4. Tokios pereinamojo laikotarpio priemonės, kurios bus įtrauktos į Susitarimą dėl išstojimo, turi atitikti Sąjungos interesus, turi būti aiškiai apibrėžtos ir jų trukmė turi būti tiksliai apribota. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, grindžiamas vienodomis visoje bendrojoje rinkoje taikomomis taisyklėmis, ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų priimti acquis pakeitimai turės būti taikomi tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ES. Taip pat bus taikomos visos esamos Sąjungos reglamentavimo, biudžeto, priežiūros, teisminės ir vykdymo užtikrinimo priemonės ir struktūros, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo

Teismo kompetenciją. Kadangi pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė ir toliau dalyvaus muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje (įskaitant visas keturias laisves), ji turės toliau laikytis ES prekybos politikos, taikyti ES muitų tarifus bei rinkti ES muitus ir užtikrinti, kad prie sienos būtų atliekami visi ES patikrinimai kitų trečiųjų valstybių atžvilgiu.

5. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją šiuo tikslu pateikti atitinkamas rekomendacijas, o Tarybą – 2018 m. sausio mėn. priimti papildomus derybinius nurodymus dėl pereinamojo laikotarpio priemonių.

6. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo siekį nustatyti glaudžią partnerystę tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės. Nors susitarimas dėl būsimų santykių gali būti užbaigtas ir sudarytas tik po to, kai Jungtinė Karalystė taps trečiąja valstybe, Sąjunga bus pasirengusi pradėti preliminarias ir parengiamąsias diskusijas siekiant nustatyti visa apimantį pagrindinių būsimų santykių principų supratimą, kai šiuo tikslu bus priimtos papildomos gairės. Toks supratimas turėtų būti išdėstytas prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtame ir jame nurodytame politiniame pareiškime.

7. Sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė pareiškė ketinimą, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nebedalyvauti muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje, ir Europos Vadovų Taryba atsižvelgdama į šią poziciją pakoreguos savo požiūrį dėl prekybos ir bendradarbiavimo ekonomikos srityje, kad būtų užtikrinta teisių ir pareigų pusiausvyra, išlaikytos vienodos sąlygos, būtų nepakenkta esamiems santykiams su kitomis trečiosiomis valstybėmis ir laikomasi visų kitų principų, išdėstytų 2017 m. balandžio 29 d. gairėse, visų pirma to, kad būtina išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir tinkamą veikimą.

8. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina esanti pasirengusi nustatyti partnerystes srityse, kurios nėra susijusios su prekyba ir bendradarbiavimu ekonomikos srityje, visų pirma kovos su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu, taip pat saugumo, gynybos ir užsienio politikos srityse.

75

Europos Vadovų Taryba toliau įdėmiai stebės derybas ir 2018 m. kovo mėn. priims papildomas gaires, visų pirma dėl pagrindinių būsimų santykių principų. Ji ragina Jungtinę Karalystę aiškiau išdėstyti savo poziciją dėl pagrindinių būsimų santykių principų. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos (50 straipsnis) kartu su Sąjungos derybininku tęsti vidaus parengiamąsias diskusijas, be kita ko, dėl pagrindinių būsimų santykių principų apimties.

76


2018 M. KOVO 22 D.

I. DARBO VIETŲ KŪRIMAS, EKONOMIKOS AUGIMAS IR KONKURENCINGUMAS

Bendroji rinka1. Europos Vadovų Taryba ragina dėti daugiau pastangų,

kad prieš pasibaigiant dabartiniam teisėkūros ciklui būtų pasiekti rezultatai bendrosios rinkos strategijos, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos, Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano ir energetikos sąjungos srityse, be kita ko, skubiai išnagrinėjant neseniai pateiktus Komisijos pasiūlymus. Jau priimti sprendimai privalo būti veiksmingai įgyvendinti. ES turi ne tik užbaigti ir įgyvendinti minėtas strategijas, bet ir toliau dirbti, kad būtų sukurta perspektyvi ir teisinga bendroji rinka, kuri yra tinkama skaitmeniniam amžiui ir sudaro sąlygas konkurencingumui, inovacijoms ir tvarumui. Todėl Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos iki 2018 m. gruodžio mėn. įvyksiančios diskusijos pagal Vadovų darbotvarkę supažindinti Tarybą su esama padėtimi, susijusia su esamų teisės aktų, kurie yra itin svarbūs bendrosios rinkos veikimui, įgyvendinimu, taikymu ir vykdymo užtikrinimu, ir pateikti likusių kliūčių visapusiškam bendrosios rinkos veikimui ir su ja susijusių galimybių įvertinimą. Norint gauti kuo daugiau naudos iš bendrosios rinkos, ES reikia tvirtos pramonės politikos.

Prekyba2. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo

įsipareigojimą palaikyti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka PPO, tvirtai tikėdama, kad laisva ir sąžininga prekyba yra vienas galingiausių ekonomikos augimo variklių, padedantis išlaikyti milijonus darbo vietų ir prisidedantis prie gerovės. Europos Vadovų Taryba ragina daryti pažangą visose šiuo metu vykstančiose derybose dėl plataus užmojo ir subalansuotų laisvosios prekybos susitarimų, visų pirma su Meksika ir MERCOSUR. Ji tikisi, kad bus pasirašyti ir sudaryti susitarimai, pasiekti su Japonija ir Singapūru. Komisija išnagrinės, kaip stiprinti trečiųjų valstybių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. ES toliau vykdys tvirtą prekybos politiką, pasaulio mastu propaguos savo vertybes ir standartus ir sieks vienodų sąlygų. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba ragina abi teisėkūros institucijas daryti pažangą darbe prie šiuo metu nagrinėjamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų investicijų ir viešųjų pirkimų srityse.

3. Europos Vadovų Taryba apgailestauja dėl Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimo nustatyti importo tarifus plienui ir aliuminiui. Šių priemonių negalima pateisinti

nacionalinio saugumo motyvais, o viso sektoriaus apsauga JAV nėra tinkama priemonė spręsti tikrąsias perteklinio pajėgumo problemas; šiuo atžvilgiu ES jau siūlė JAV visapusiškai bendradarbiauti įvairiuose forumuose, įskaitant Pasaulinį forumą. Ji atkreipia dėmesį, kad iš Europos Sąjungos siunčiamam plienui ir aliuminiui tokios priemonės laikinai nebuvo taikomos, ir ragina nustatyti, kad ta išimtis būtų nuolatinė. Europos Vadovų Taryba tvirtai remia veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, kad užtikrintų visapusišką ES interesų apsaugą ir pasiliktų teises, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių, tinkamu ir proporcingu būdu reaguoti į JAV priemones. Europos Vadovų Taryba primena savo įsipareigojimą palaikyti tvirtus transatlantinius santykius, nes tai – tiek Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek Europos Sąjungos saugumo ir klestėjimo kertinis akmuo, ir pabrėžia remianti dialogą bendrai rūpimais prekybos klausimais.

Europos semestras4. Europos Vadovų Taryba patvirtina Metinės augimo

apžvalgos politikos prioritetines sritis ir prašo valstybių narių jas atspindėti savo būsimose nacionalinėse reformų programose ir stabilumo ar konvergencijos programose. Be to, Europos Vadovų Taryba patvirtina Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos projektą.

Socialiniai klausimai5. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas yra

bendras politinis ES bei jos valstybių narių įsipareigojimas ir atsakomybė. Jo įgyvendinimas bus stebimas tinkamai atsižvelgiant į atitinkamą Sąjungos ir valstybių narių kompetenciją. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos išnagrinėti Komisijos pateiktas iniciatyvas, kurios yra įtrauktos į socialinio teisingumo dokumentų rinkinį, įskaitant pasiūlymą dėl Europos darbo institucijos.

II. KITI KLAUSIMAI

Paryžiaus susitarimas6. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos ne vėliau kaip

2019 m. pirmą ketvirtį pateikti pasiūlymą dėl ilgalaikės ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu ir atsižvelgiant į nacionalinius planus.

Skaitmeninė Europa7. Virtualūs socialiniai tinklai ir skaitmeninės platformos

turi garantuoti skaidrią praktiką ir visišką piliečių privatumo ir asmens duomenų apsaugą. Turi būti laikomasi ES ir nacionalinės teisės aktų ir užtikrinamas

77

jų vykdymas. Šį svarbų klausimą ir kitus klausimus, susijusius su skaitmenine Europa, įskaitant visų teisėkūros priemonių, kuriomis kuriama bendroji skaitmeninė rinka, patvirtinimą 2018 m., ir su mokslinių tyrimų bei inovacijų skatinimu, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, proveržio inovacijų rėmimo būdų ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo klausimus, vadovai aptars gegužės mėn. Sofijoje įvyksiančiame neformaliame susitikime.

Vakarų Balkanai8. Atsižvelgdama į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos

komunikatą, Europos Vadovų Taryba:• laukia 2018 m. gegužės 17 d. Sofijoje įvyksiančio ES

ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo; tikimasi, kad jame daugiausia dėmesio bus skirta tam, kad būtų dar kartą patvirtinta to regiono šalių europinė perspektyva, pradėtos konkrečios ir matomos iniciatyvos, siekiant pagerinti fizinį ir žmonių sujungiamumą regione ir su ES, ir sprendžiamas klausimas, kaip būtų galima geriau bendradarbiauti siekiant įveikti tokius bendrus iššūkius kaip saugumas ir migracija;

• patvirtina, kad plėtros klausimas bus nagrinėjamas birželio mėn. Tarybos posėdyje.

Išpuolis Solsberyje9. Europos Vadovų Taryba itin griežtai smerkia neseniai

įvykdytą išpuolį Solsberyje, reiškia nuoširdžią užuojautą visiems, kurių gyvybei iškilo pavojus, ir remia vykdomą tyrimą. Ji pritaria Jungtinės Karalystės vyriausybės vertinimui, jog labai tikėtina, kad atsakomybė tenka Rusijos Federacijai ir kad nėra kito įtikinamo paaiškinimo. Reiškiame besąlygišką solidarumą su Jungtine Karalyste susidūrus su šiuo didžiuliu iššūkiu mūsų bendram saugumui.

10. Cheminių ginklų naudojimas, įskaitant bet kokių nuodingųjų cheminių medžiagų kaip ginklų naudojimą, yra visiškai nepriimtinas bet kokiomis aplinkybėmis, privalo būti sistemingai ir griežtai pasmerktas ir yra

grėsmė mūsų visų saugumui. Valstybės narės derins, kokias išvadas padaryti atsižvelgiant į Rusijos valdžios institucijų pateiktus atsakymus. Europos Sąjunga toliau daug dėmesio skirs šiam klausimui ir jo pasekmėms.

11. Šiame kontekste Europos Sąjunga privalo didinti savo atsparumą su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis susijusiam pavojui, be kita ko, užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą tarp ES bei jos valstybių narių ir NATO. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat turėtų toliau stiprinti savo kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumus, be kita ko, kibernetinėje, strateginės komunikacijos ir kontržvalgybos srityse. Europos Vadovų Taryba prašo Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės tęsti šį darbą ir iki birželio mėn. įvyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pranešti apie pažangą.

Turkijos veiksmai rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Egėjo jūroje12. Europos Vadovų Taryba griežtai smerkia Turkijos toliau

vykdomus neteisėtus veiksmus rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Egėjo jūroje ir pabrėžia, kad yra visiškai solidari su Kipru ir Graikija.

13. Primindama savo 2014 m. spalio mėn. išvadas ir 2005 m. rugsėjo 21 d. deklaraciją, Europos Vadovų Taryba primygtinai ragina Turkiją nutraukti šiuos veiksmus ir gerbti Kipro suverenias teises žvalgyti ir naudoti savo gamtos išteklius vadovaujantis ES ir tarptautine teise.

14. Šiame kontekste ji primena Turkijos pareigą laikytis tarptautinės teisės, gerbti gerus kaimyninius santykius ir normalizuoti santykius su visomis ES valstybėmis narėmis, įskaitant Kipro Respubliką.

15. Europos Vadovų Taryba pareiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad Turkijoje vis dar yra sulaikytų ES piliečių, įskaitant du Graikijos karius, ir ragina greitai ir pozityviai išspręsti šiuos klausimus palaikant dialogą su valstybėmis narėmis.

16. Europos Vadovų Taryba ir toliau labai domėsis šiais klausimais.

78

GAIRĖS – EUROPOS VADOVŲ TARYBA11 (50 STRAIPSNIS) –

2018 M. KOVO 23 D.


1. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina derybininkų pasiektą susitarimą dėl Susitarimo dėl išstojimo teisinio teksto dalių, apimančių piliečių teises, finansinį susitarimą, kai kuriuos kitus išstojimo klausimus ir pereinamąjį laikotarpį. Europos Vadovų Taryba primena, kad dėl kitų klausimų dar reikia susitarti, o pažanga derybose gali būti daroma tik tuo atveju, jei bus visapusiškai įvykdyti visi ligi šiol prisiimti įsipareigojimai, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Ministrės Pirmininkės T. May rašytinius patikinimus, visų pirma dėl Airijos / Šiaurės Airijos. Europos Vadovų Taryba ragina intensyviau dėti pastangas sprendžiant likusius išstojimo klausimus, taip pat klausimus, susijusius su Susitarimo dėl išstojimo teritoriniu taikymu, visų pirma, kiek tai susiję su Gibraltaru, ir pakartoja, kad nesusitarta dėl nieko, kol nesusitarta dėl visko.

2. Europos Vadovų Taryba primena ir dar kartą patvirtina savo 2017 m. balandžio 29 d. ir gruodžio 15 d. gaires; jos visos tebetaikomos ir jų principų turės būti laikomasi būsimuose santykiuose su JK. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų.

3. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad Sąjunga pasiryžusi palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su JK ateityje. Tokia partnerystė turėtų apimti bendradarbiavimą prekybos srityje ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat kitas sritis, visų pirma kovą su terorizmu bei tarptautiniu nusikalstamumu, taip pat saugumą, gynybą ir užsienio politiką.

4. Tuo pačiu metu Europos Vadovų Taryba turi atsižvelgti į ne kartą pareikštas JK pozicijas, kuriomis ribojamas tokios būsimos partnerystės mastas. Dėl nepriklausymo muitų sąjungai ir bendrajai rinkai neišvengiamai kils trintis prekybos srityje. Dėl išorės tarifų ir vidaus taisyklių skirtumų, taip pat dėl bendrų institucijų ir bendros teisinės sistemos nebuvimo būtina vykdyti patikrinimus ir kontrolę, kad būtų išlaikytas ES bendrosios rinkos, taip pat JK rinkos vientisumas. Tai, deja, turės neigiamų ekonominių pasekmių, visų pirma Jungtinėje Karalystėje.

5. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba pateikia šias gaires rengiantis pradėti derybas dėl visa apimančio pagrindinių būsimų santykių principų supratimo, kuris

bus išdėstytas prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtame ir jame nurodytame politiniame pareiškime.

6. Toliau pateiktame požiūryje atspindėtas teisių ir pareigų lygis, atitinkantis JK išdėstytas pozicijas. Jei šios pozicijos keistųsi, Sąjunga bus pasirengusi iš naujo apsvarstyti savo pasiūlymą laikydamasi 2017 m. balandžio 29 d. ir gruodžio 15 d. gairėse bei šiose gairėse išdėstytų principų.

7. Šiame kontekste Europos Vadovų Taryba visų pirma pakartoja, kad bet koks susitarimas su Jungtine Karalyste turės būti grindžiamas teisių ir pareigų pusiausvyra ir kad juo turės būti užtikrintos vienodos sąlygos. Sąjungai nepriklausanti valstybė, kuri nevykdo tų pačių pareigų kaip valstybė narė, negali turėti tų pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip valstybė narė.Europos Vadovų Taryba primena, kad keturios laisvės yra nedalomos ir kad iš jų negalima išsirinkti tik to, kas patinka, pasitelkiant sektoriniu požiūriu grindžiamą dalyvavimą bendrojoje rinkoje, kuriuo būtų pakenkta bendrosios rinkos vientisumui ir tinkamam veikimui.Europos Vadovų Taryba dar kartą pakartoja, kad Sąjunga išsaugos savo sprendimų priėmimo autonomiškumą, todėl Jungtinė Karalystė kaip trečioji valstybė nedalyvaus Sąjungos institucijų darbe ir nedalyvaus Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų sprendimų priėmimo procese. Taip pat bus visapusiškai gerbiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo.

8. Kalbant apie ekonominių santykių esmę, Europos Vadovų Taryba patvirtina esanti pasirengusi inicijuoti darbą siekiant subalansuoto, plataus užmojo ir įvairias sritis apimančio laisvosios prekybos susitarimo (LPS), jeigu tik yra pakankamos garantijos, kad užtikrinamos vienodos sąlygos. Šis susitarimas bus užbaigtas ir sudarytas, kai JK nebebus valstybė narė. Tačiau toks susitarimas negali teikti tokios pačios naudos kaip narystė ir negali prilygti dalyvavimui bendrojoje rinkoje arba tam tikrose jos dalyse. Šiame susitarime būtų nagrinėjami šie klausimai:i) prekyba prekėmis, siekiant apimti visus sektorius ir

siekiant išlaikyti nulinius tarifus ir netaikyti jokių kiekybinių apribojimų, taikant atitinkamas kilmės taisykles.Bendrame LPS kontekste turėtų būti išlaikyta esama abipusė prieiga prie žvejybos vandenų ir išteklių;

79

ii) deramas muitinių bendradarbiavimas išsaugant šalių reglamentavimo bei jurisdikcinį autonomiškumą ir ES muitų sąjungos vientisumą;

iii) tvarka, susijusi su techninėmis prekybos kliūtimis ir sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis;

iv) savanoriško bendradarbiavimo reglamentavimo srityje sistema;

v) prekyba paslaugomis siekiant sudaryti sąlygas patekti į rinką ir teikti paslaugas pagal priimančiosios valstybės taisykles, įskaitant teikėjų įsisteigimo teisę, tokiu mastu, kokiu tai suderinama su tuo, kad JK taps trečiąja valstybe, o Sąjunga ir JK nebeturės bendros reglamentavimo, priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir teisminės sistemos;

vi) galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas, investicijos ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga, įskaitant geografines nuorodas, ir kitos Sąjungai rūpimos sritys.

9. Būsima partneryste turėtų būti reaguojama į pasaulinius iššūkius, visų pirma klimato kaitos ir darnaus vystymosi, taip pat tarpvalstybinės taršos srityse, kur Sąjunga ir JK turėtų toliau glaudžiai bendradarbiauti.

10. Būsima partnerystė turėtų apimti plataus užmojo nuostatas dėl fizinių asmenų judėjimo, remiantis visišku abipusiškumu ir nediskriminavimu tarp valstybių narių, ir susijusias sritis, pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistemų koordinavimą ir profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Šiame kontekste galėtų būti apsvarstytos teisminio bendradarbiavimo bylose, susijusiose su santuoka, tėvų pareigomis ir kitomis susijusiomis sritimis, galimybės, atsižvelgiant į tai, kad JK bus Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji valstybė ir kad tokiam bendradarbiavimui turėtų būti nustatytos tvirtos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms.

11. Kalbant apie socioekonominį bendradarbiavimą, galėtų būti numatyti šie aspektai:i) transporto paslaugų srityje turėtų būti siekiama

užtikrinti tolesnį susisiekimą tarp JK ir ES po JK išstojimo. Tai būtų galima pasiekti, inter alia, oro susisiekimo susitarimu kartu su susitarimais dėl aviacijos saugos ir saugumo, taip pat susitarimais dėl kitų rūšių transporto, kartu užtikrinant griežtas vienodas sąlygas itin konkurencinguose sektoriuose;

ii) kalbant apie tam tikras Sąjungos programas, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir švietimo bei kultūros srityse, JK dalyvavimui turėtų būti taikomos atitinkamos trečiųjų valstybių dalyvavimo sąlygos, kurios turi būti nustatytos atitinkamose programose.

12. Atsižvelgiant į JK geografinį artumą bei JK ir ES 27 ekonominę tarpusavio priklausomybę, būsimi santykiai tenkins abi puses tik tuo atveju, jei jie apims tvirtas garantijas, kuriomis užtikrinamos vienodos sąlygos. Turėtų būti siekiama užkirsti kelią nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, kuriuo JK galėtų naudotis sumažindama apsaugos lygį, inter alia, konkurencijos ir valstybės pagalbos, mokesčių, socialinių, aplinkos

apsaugos ir reglamentavimo priemonių bei praktikos atžvilgiu. Šiuo tikslu susitarime reikės nustatyti materialinės teisės normas, suderintas su ES ir tarptautiniais standartais, deramus mechanizmus siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą viduje, vykdymo užtikrinimo ir ginčų sprendimo mechanizmus, taip pat reikės Sąjungos autonominių teisių gynimo priemonių, kurie visi atitiktų ES ir JK ekonominio tarpusavio ryšio gilumą ir apimtį.Būsimais principais turėtų būti apsaugotas finansinis stabilumas Sąjungoje, laikomasi jos reguliavimo ir priežiūros tvarkos bei standartų ir jie taikomi.

13. Kalbant apie kitas sritis – ne bendradarbiavimo prekybos srityje ir ne ekonominio bendradarbiavimo – kuriose Sąjunga jau nurodė esanti pasirengusi nustatyti konkrečias partnerystes, Europos Vadovų Taryba mano, kad:i) teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas

baudžiamosiose bylose turėtų būti svarbus būsimų ES ir JK santykių elementas dėl geografinio artumo ir bendrų grėsmių, su kuriomis susiduria Sąjunga ir JK, atsižvelgiant į tai, kad JK bus Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji valstybė. Būsima partnerystė turėtų apimti veiksmingą keitimąsi informacija, paramą teisėsaugos institucijų operatyviniam bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose. Turės būti nustatytos tvirtos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms ir veiksmingi vykdymo užtikrinimo ir ginčų sprendimo mechanizmai;

ii) atsižvelgiant į mūsų bendras vertybes ir bendrus iššūkius, turėtų būti vykdomas tvirtas ES ir JK bendradarbiavimas užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse. Būsima partneryste turėtų būti gerbiamas Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumas, atsižvelgiant į tai, kad JK bus trečioji valstybė, ir numatyti atitinkami dialogo, konsultacijų, koordinavimo, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmai. Kaip būtina keitimosi informacija tokio bendradarbiavimo kontekste sąlyga turėtų būti įdiegtas susitarimas dėl informacijos saugumo.

14. Atsižvelgiant į duomenų judėjimo keliose būsimų santykių srityse svarbą, turėtų būti įtrauktos taisyklės dėl duomenų. Kalbant apie asmens duomenis, apsaugą turėtų reglamentuoti Sąjungos taisyklės dėl tinkamumo siekiant užtikrinti tokį apsaugos lygį, kuris būtų iš esmės lygiavertis Sąjungos lygiui.

15. Mūsų būsimų santykių su JK valdymo klausimai turės apimti valdymo ir priežiūros, ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo klausimus, įskaitant sankcijų ir atsakomųjų veiksmų mechanizmus. Rengiant bendrą būsimų santykių valdymo sistemą, reikės atsižvelgti į:i) būsimų santykių turinį ir apimtį;ii) būtinybę užtikrinti veiksmingumą ir teisinį tikrumą;

80

iii) ES teisinės sistemos autonomiškumo reikalavimus, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį, visų pirma, kaip išplėtota teisminėje praktikoje.

16. Europos Vadovų Taryba, padedama Tarybos, toliau įdėmiai stebės derybas visais jų aspektais ir birželio

mėn. susitikime vėl aptars, visų pirma, likusius išstojimo klausimus ir pagrindinius būsimų santykių principus. Kol kas Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares tęsti darbą, siekiant visais lygmenimis pasirengti Jungtinės Karalystės išstojimo pasekmėms, atsižvelgiant į visus galimus rezultatus.

81

PIRMININKO DONALDO TUSKO KALBA PRIEŠ ES IR VAKARŲ BALKANŲ

AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMĄ – 2018 M. GEGUŽĖS 16 D.

Įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai aptars inovacijas, Vakarų Balkanų ateitį Europoje ir atsaką į Prezidento D. Trumpo prekybos politiką ir politiką Irano atžvilgiu.Šiandien per vakarienę diskusijas pradėsime nuo inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos klausimų. Europa inovacijų srityje atsilieka nuo kitų stipriausios ekonomikos šalių. Ateityje inovacijos darys vis intensyvesnį poveikį mūsų gyvenimui ir tai ne tik teikia vilčių, bet ir kelia etinių klausimų. Europa turi atlikti aktyvų vaidmenį šiame virsme, nes tai taps visų Europos gyventojų realybe. Todėl šiandien ES vadovams užduosiu du klausimus: Ką jie nori daryti ES lygmeniu, kad būtų skatinamos proveržio inovacijos? ir: Kaip jie nori veikti, kad ES taptų vienu svarbiausių subjektų didžiųjų duomenų srityje?Praėjusią savaitę Jungtinėms Amerikos Valstijoms pareiškus, kad jos pasitraukia iš Bendro visapusiško veiksmų plano su Iranu, reikalingas vieningas Europos frontas. Noriu, kad vadovai iš naujo patvirtintų, kad ES laikysis susitarimo tol, kol jo laikysis Iranas. Šis susitarimas yra naudingas Europos ir pasaulio saugumui, todėl mes turime jį išlaikyti, nepaisant JAV dvejonių. Mes taip pat ieškosime būdų, kaip ES galėtų apsaugoti Europos bendroves nuo neigiamų JAV sprendimo padarinių. Todėl norėčiau, kad Europos Komisijai būtų duota žalia šviesa, kad ji būtų visada pasirengusi veikti, kai tik kiltų pavojus Europos interesams. Mes taip pat turėtume ieškoti būdų kartu su kitais partneriais, kaip spręsti labai svarbius susirūpinimą keliančius klausimus dėl Irano balistinių raketų programos ir jo veiklos regione.Kita šio vakaro diskusijos tema – prekyba. Nuspręsime, kaip geriausia toliau plėtoti ES ir JAV prekybos santykius. Šiuo atveju vienybė ir vėl yra mūsų didžiausia stiprybė. Mano tikslas paprastas: turime tvirtai laikytis savo pozicijos. Tai reiškia reikalauti nuolatinės JAV tarifų aliuminiui ir plienui taikymo išimties, jei ketiname diskutuoti dėl galimo prekybos su JAV liberalizavimo. ES ir JAV yra draugės ir partnerės, todėl JAV tarifai negali būti pateisinti nacionalinio saugumo motyvais. Absurdiška net galvoti, kad Europos Sąjunga gali kelti grėsmę JAV. Turime grįžti prie realybės šiose diskusijose, nes šiuo metu jos pasigendame.

Rytoj susitiksime su visais mūsų Vakarų Balkanų partneriais kartu pirmą kartą per penkiolika metų. Tai bus proga abiem pusėms dar kartą patvirtinti, kad europinė perspektyva tebėra Vakarų Balkanų geostrateginis pasirinkimas. Be ilgesnio laikotarpio perspektyvos, norime parodyti, kad mums čia ir dabar rūpi socialinis ir ekonominis šio regiono vystymasis. Investicijos į infrastruktūros ir žmogiškuosius ryšius su Vakarų Balkanais ir pačiame regione yra labai naudingos ES. Tai ir bus mūsų aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas. Tikiuosi mūsų Vakarų Balkanų draugus priartinti prie ES.Visi klausimai, kuriuos aptarsime šiandien ir rytoj, turi pasaulinį aspektą. Net neabejoju, kad naujame pasaulio žaidime Europa bus arba viena iš svarbiausių veikėjų, arba marionetė. Galimi tik šie variantai. Kad būtų pasaulinės politikos veikėja, o ne stebėtoja, Europa kaip niekada anksčiau turi būti vieninga ekonominiu, politiniu ir taip pat kariniu lygmeniu. Paprasčiau tariant: arba mes būsime kartu, arba mūsų visai nebus.Be tokių tradicinių politinių iššūkių kaip Kinijos iškilimas arba agresyvi Rusijos pozicija, šiandien esame naujo reiškinio – kaprizingo Amerikos administracijos užsispyrimo – liudininkai. Žvelgiant į naujausius Prezidento D. Trumpo sprendimus būtų galima net pagalvoti: turint tokius draugus, priešai nereikalingi. Tačiau atvirai kalbant, Europa turėtų būti dėkinga Prezidentui D. Trumpui, nes jo dėka atsikratėme visų iliuzijų. Jis leido mums suvokti, kad jei mums reikia pagalbos, negalime pasikliauti niekuo kitu, tik savimi. Nepaisant dabartinės nuotaikos, Europa turi daryti viską, ką gali, kad išsaugotų transatlantinius ryšius. Tačiau tuo pačiu turime būti pasirengę ir tokiems scenarijams, pagal kuriuos turėsime veikti patys vieni. Esame pakankamai pajėgūs įveikti iššūkį. Tačiau mums reikia daugiau politinės vienybės ir ryžtingumo. Nėra nė vienos objektyvios priežasties, kodėl Europa turėtų turėti kažkokių kompleksų kitų atžvilgiu. Būti europiečiu – priežastis didžiuotis. Turime teisę ir pareigą laikyti aukštai pakėlę galvas tiek bendraudami su priešais, tiek su draugais. Štai maždaug apie ką bus aukščiausiojo lygio susitikimas.

82

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS IŠVADOS – 2018 M. BIRŽELIO 28 D.

I. MIGR ACIJA1. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad viena

iš būtinų veikiančios ES politikos sąlygų yra visapusiškas požiūris į migraciją, kuriuo suderinama veiksmingesnė ES išorės sienų kontrolė, intensyvesni išorės veiksmai ir vidaus aspektai, vadovaujantis mūsų principais ir vertybėmis. Tai yra iššūkis ne tik atskiroms valstybėms narėms, bet ir visai Europai. Nuo 2015 m. imtasi tam tikrų priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga ES išorės sienų kontrolė. Dėl to nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvykstant į ES atvejų skaičius buvo sumažintas 95 %, palyginti su maksimaliu skaičiumi 2015 m. spalio mėn., nors srautai rytinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutuose pastaruoju metu didėjo.

2. Europos Vadovų Taryba yra pasiryžusi toliau vykdyti ir stiprinti šią politiką, kad būtų užkirstas kelias nekontroliuojamų srautų (kaip 2015 m.) pasikartojimui ir būtų toliau stabdoma nelegali migracija visuose esamuose ir atsirandančiuose maršrutuose.

3. Kalbant apie centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą, turėtų būti dar intensyviau dedamos pastangos sustabdyti neteisėtai žmones gabenančius asmenis, kurie veiklą vykdo iš Libijos ar kitur. Šiuo atžvilgiu ES toliau rems Italiją ir kitas pirmąsias su migrantų antplūdžiu susiduriančias valstybes nares. Ji suintensyvins savo paramą Sahelio regionui, Libijos pakrančių apsaugos pajėgoms, pakrantės ir pietinėms bendruomenėms, humaniškoms priėmimo sąlygoms, savanoriškam humanitariniam grįžimui, bendradarbiavimui su kitomis kilmės ir tranzito šalimis ir savanoriškam perkėlimui. Visi Viduržemio jūroje veiklą vykdantys laivai privalo laikytis taikytinų teisės aktų ir nekliudyti Libijos pakrančių apsaugos pajėgų operacijoms.

4. Kalbant apie rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą, reikalingos papildomos pastangos siekiant visapusiškai įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą, užkirsti kelią naujiems sienos kirtimo iš Turkijos atvejams ir sustabdyti srautus. ES ir Turkijos readmisijos susitarimas ir dvišaliai readmisijos susitarimai turėtų būti visapusiškai įgyvendinami nediskriminaciniu būdu visų valstybių narių atžvilgiu. Skubiai reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas greitas grąžinimas ir užkirstas kelias naujų jūros ar sausumos maršrutų atsiradimui. Bendradarbiavimas su partneriais Vakarų Balkanų regione ir parama jiems ir toliau yra itin svarbūs siekiant keistis informacija apie migracijos srautus, užkirsti kelią nelegaliai migracijai, padidinti sienų apsaugos pajėgumus ir pagerinti grąžinimo ir readmisijos procedūras. Atsižvelgdama į pastaruoju metu išaugusius srautus vakarinėje

Viduržemio jūros regiono dalyje, ES finansiškai ir kitais būdais rems visas valstybių narių, ypač Ispanijos, ir kilmės bei tranzito šalių, visų pirma Maroko, pastangas užkirsti kelią nelegaliai migracijai.

5. Siekiant galutinai sužlugdyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį ir taip užkirsti kelią tragiškoms žūtims, būtina panaikinti paskatas leistis į pavojingas keliones. Tuo tikslu reikalingas naujas požiūris, grindžiamas bendrais arba papildomaisiais veiksmais tarp valstybių narių, į asmenų, kurie išgelbėjami per paieškos ir gelbėjimo operacijas, išlaipinimą. Tokiame kontekste Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Komisiją skubiai išnagrinėti regioninių išlaipinimo platformų koncepciją, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, taip pat su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO). Tokios platformos turėtų veikti darant skirtumą tarp individualių atvejų, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės ir nesukuriant traukos veiksnio.

6. ES teritorijoje atsakomybė už asmenis, kurie yra išgelbėjami, laikantis tarptautinės teisės, turėtų būti perimta remiantis pasidalijamomis pastangomis, perkeliant juos į valstybėse narėse įsteigtus kontroliuojamus centrus, tik savanorišku pagrindu, kuriuose greitas ir saugus duomenų tvarkymas sudarytų sąlygas, visiškai remiant ES, neteisėtus migrantus, kurie bus grąžinti, atskirti nuo tų asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir kuriems būtų taikomas solidarumo principas. Visos priemonės šių kontroliuojamų centrų kontekste, įskaitant perkėlimą Europos Sąjungoje ir perkėlimą į ES, bus grindžiamos savanorišku pagrindu, nedarant poveikio Dublino reformai.

7. Europos Vadovų Taryba susitaria dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės antrosios dalies inicijavimo ir tuo pačiu metu dėl 500 mln. EUR pervedimo iš 11–ojo Europos plėtros fondo rezervo ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui. Be to, valstybės narės raginamos papildomai prisidėti prie ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo siekiant jo papildymo.

8. Kad migracijos problema būtų sprendžiama iš esmės, reikia partnerystės su Afrika, kuria būtų siekiama esminės socioekonominės Afrikos žemyno transformacijos remiantis principais ir tikslais, kuriuos Afrikos šalys nustatė savo Darbotvarkėje iki 2063 m. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi pajėgti priimti šį iššūkį. Turime pasiekti naują mūsų bendradarbiavimo su Afrika mastą ir kokybę. Tam reikės ne tik didesnio vystymosi finansavimo, bet ir veiksmų siekiant kurti naują sistemą,

83

kuria būtų sudaromos galimybės gerokai padidinti privačias tiek afrikiečių, tiek europiečių investicijas. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama švietimui, sveikatai, infrastruktūrai, inovacijoms, geram valdymui ir moterų įgalėjimui. Afrika yra mūsų kaimynė ir tai turėtų atspindėti aktyvesni abiejų žemynų žmonių mainai ir kontaktai visuose pilietinės visuomenės lygmenyse. Bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos yra svarbus mūsų santykių elementas. Europos Vadovų Taryba ragina toliau jį plėtoti ir propaguoti.

9. Kitos daugiametės finansinės programos kontekste Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia lanksčių priemonių, sudarančių galimybę greitai išmokėti lėšas, siekiant kovoti su nelegalia migracija. Todėl į vidaus saugumo, integruoto sienų valdymo, prieglobsčio ir migracijos fondus turėtų būti įtraukti specialūs, svarūs išorės migracijos valdymui skirti komponentai.

10. Europos Vadovų Taryba primena, kad valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę su ES finansine ir materialia parama. Ji taip pat pabrėžia būtinybę gerokai suintensyvinti veiksmingą neteisėtų migrantų grąžinimą. Abiem atžvilgiais pagalbinis FRONTEX vaidmuo, be kita ko, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje, turėtų būti labiau sustiprintas skiriant daugiau išteklių ir išplečiant jos įgaliojimus. Ji palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl veiksmingesnės ir nuoseklesnės Europos grąžinimo politikos.

11. Kalbant apie padėtį ES viduje, dėl prieglobsčio prašytojų antrinio judėjimo tarp valstybių narių kyla pavojus, kad bus pažeistas bendros Europos prieglobsčio sistemos ir Šengeno acquis vientisumas. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų vidaus teisėkūros ir administracinių priemonių, kad kovotų su tokiu judėjimu ir glaudžiai tarpusavyje tuo tikslu bendradarbiautų.

12. Kalbant apie reformą siekiant naujos bendros Europos prieglobsčio sistemos, didelė pažanga padaryta dėl nenuilstamų pirmininkaujančios Bulgarijos ir anksčiau pirmininkavusių valstybių narių pastangų. Keletas dokumentų yra beveik užbaigti. Reikia pasiekti konsensusą dėl Dublino reglamento siekiant jį reformuoti remiantis atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra, atsižvelgiant į asmenis, išlaipintus po paieškos ir gelbėjimo operacijų. Taip pat reikia toliau nagrinėti pasiūlymą dėl prieglobsčio procedūrų. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia greitai surasti sprendimą dėl viso dokumentų rinkinio, ir ragina Tarybą toliau dirbti siekiant kuo greičiau darbą užbaigti. Spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu bus pateikta pažangos ataskaita.

II. SAUGUMAS IR GYNYBA13. Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačios

saugumą ir sustiprinti savo kaip patikimos ir tikros veikėjos ir partnerės saugumo ir gynybos srityje vaidmenį. Todėl Sąjunga imasi veiksmų siekdama sustiprinti Europos gynybą, didindama investicijas į gynybą, užtikrindama geresnį pajėgumų plėtojimą ir gerindama

operacinę parengtį. Šiomis iniciatyvomis didinamas jos strateginis autonomiškumas, kartu papildant ir stiprinant NATO veiklą, kaip numatyta ankstesnėse išvadose. Europos Vadovų Taryba:• ragina vykdyti įsipareigojimus nuolatinio

struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) srityje ir toliau plėtoti pirminius projektus ir institucinę struktūrą tokiu būdu, kuris visiškai atitiktų suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje ir peržiūrėtą Pajėgumų plėtojimo planą, priimtą Europos gynybos agentūroje. Dėl kito projektų rinkinio bus susitarta 2018 m. lapkričio mėn. Ji prašo Tarybos nuspręsti dėl trečiųjų valstybių dalyvavimo PESCO projektuose sąlygų;

• palankiai vertina pažangą karinio mobilumo srityje, padarytą PESCO sistemoje ir vykdant ES ir NATO bendradarbiavimą, tikisi, kad dabar bus galutinai parengti kariniai reikalavimai pagal ES karinio mobilumo veiksmų planą, ir ragina valstybes nares iki 2024 m. supaprastinti ir standartizuoti atitinkamas taisykles ir procedūras. Šios pastangos, kuriomis turėtų būti visapusiškai gerbiamas valstybių narių suverenitetas, kurios turėtų stiprinti vienos kitas ir kurias dedant turėtų būti laikomasi veiksmų visais valdžios lygmenimis požiūrio, bus kasmet peržiūrimos remiantis Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio ataskaita, pradedant 2019 m. pavasarį;

• ragina skubiai įgyvendinti Europos gynybos pramonės plėtros programą ir toliau daryti pažangą Europos gynybos fondo srityje, susijusią tiek su mokslinių tyrimų finansavimo kryptimi, tiek su pajėgumų finansavimo kryptimi;

• palankiai vertina darbą, kuris vykdomas siekiant sustiprinti civilinės krypties bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), ir ragina iki šių metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų, taip nustatant naują civilinio krizių valdymo ir BSGP misijų ES sistemą, pagal kurią būtų prisiimti plataus užmojo įsipareigojimai ES ir nacionaliniu lygmeniu. Ji primena, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į karinius ir civilinius aspektus, daug dėmesio skiriant konkretiems siekiamiems rezultatams;

• palankiai vertina bendrą komunikatą dėl Europos atsparumo hibridinėms ir cheminėms, biologinėms, radiologinėms bei branduolinėms grėsmėms ir ragina kuo greičiau patvirtinti naują ES ribojamųjų priemonių režimą, kad būtų sprendžiamas cheminio ginklo naudojimo ir platinimo klausimas. Po neeilinės Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos šalių konferencijos ES įsipareigoja remti jos rezultatų įgyvendinimą;

• prašo vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir vadovaujantis 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn. pateikti veiksmų planą, į kurį būtų įtraukti konkretūs pasiūlymai dėl koordinuoto ES reagavimo į dezinformacijos problemą, įskaitant

84

tinkamus įgaliojimus ir pakankamus išteklius atitinkamoms EIVT strateginės komunikacijos grupėms;

• pabrėžia, kad būtina stiprinti kovos su iš už ES ribų ateinančiomis grėsmėmis kibernetiniam saugumui pajėgumus, ir prašo institucijų ir valstybių narių įgyvendinti bendrame komunikate nurodytas priemones, įskaitant darbą atsakomybės už kibernetinius išpuolius priskyrimo srityje ir praktinį kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinio naudojimą;

• ragina toliau koordinuoti veiksmus tarp valstybių narių ir atitinkamai ES lygmeniu bei konsultuojantis su NATO, siekiant sumažinti priešiškos žvalgybos veiklos keliamą grėsmę;

• ragina toliau stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą, visapusiškai laikantis įtraukties, abipusiškumo ir ES sprendimų priėmimo autonomiškumo principų, be kita ko, pasitelkiant naują bendrą pareiškimą, remiantis pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. bendrą pareiškimą ir susijusius pasiūlymus dėl veiksmų;

• palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant tobulinti turinio, kuriuo kurstoma neapykanta ir skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimą ir šalinimą.

III. DARBO VIETŲ KŪRIMAS, EKONOMIKOS AUGIMAS IR KONKURENCINGUMAS

14. Europos Vadovų Taryba patvirtina Tarybos aptartas integruotas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip sudarydama sąlygas užbaigti 2018 m. Europos semestrą. Dabartinė gera ekonominė padėtis turėtų būti panaudota reformų tempui stiprinti.

15. Sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo užtikrinimas išlieka vienu iš svarbiausių prioritetų. Tame kontekste tiek pasaulio lygmeniu (visų pirma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO)), tiek Europos Sąjungoje turi būti energingai vykdoma kova su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu. Tuo pačiu metu esama realaus poreikio pritaikyti mūsų mokesčių sistemas prie skaitmeninio amžiaus. Todėl Taryba turėtų daryti pažangą nagrinėjant Komisijos pasiūlymus dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo. Be to, turėtų būti tęsiamas darbas klausimu, kaip užtikrinti veiksmingą PVM surinkimą, įskaitant sparčią pažangą dėl Komisijos pasiūlymų dėl trumpalaikių priemonių.

16. Atsižvelgdama į didėjančią įtampą prekybos srityje, Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir gilinti taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą. ES yra pasiryžusi dirbti, kad ji būtų modernizuota, ir ragina visus partnerius teigiamai prisidėti prie šio tikslo. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos pasiūlyti visapusišką požiūrį į PPO veikimo tobulinimą (kartu su bendraminčiais partneriais) tokiose svarbiose srityse

kaip i) lankstesnės derybos, ii) naujos taisyklės dėl esamų problemų sprendimo, be kita ko, pramonės subsidijų, intelektinės nuosavybės ir priverstinio technologijų perdavimo srityse, iii) prekybos sąnaudų mažinimas, iv) naujas požiūris į vystymąsi, v) veiksmingesnis ir skaidresnis ginčų sprendimas, be kita ko, Apeliaciniame komitete, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir vi) PPO kaip institucijos stiprinimas, be kita ko, jai vykdant skaidrumo užtikrinimo ir priežiūros funkciją.

17. ES tęs derybas dėl plataus užmojo, subalansuotų ir abipusiškai naudingų prekybos susitarimų su svarbiausiais partneriais visame pasaulyje, skatindama savo vertybes ir standartus; visa tai yra jos pozityvios prekybos darbotvarkės dalis. Neseniai priimtas reglamentas dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo prisidės prie vienodų sąlygų užtikrinimo. Europos Vadovų Taryba ragina kuo greičiau priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo.

18. Reaguodama į Jungtinių Valstijų sprendimą ES plieno ir aliuminio gaminiams nustatyti muitų tarifus, kurie negali būti pateisinami nacionalinio saugumo motyvais, Europos Vadovų Taryba visapusiškai remia perbalansavimo priemones, galimas apsaugos priemones, skirtas mūsų pačių rinkoms apsaugoti, ir teisinių veiksmų pradėjimą Pasaulio prekybos organizacijoje, kaip nuspręsta Komisijos iniciatyva. ES privalo reaguoti į visus aiškaus protekcionistinio pobūdžio veiksmus, įskaitant tuos, kuriais metamas iššūkis bendrai žemės ūkio politikai.

IV. INOVACIJOS IR SKAITMENINIAI KLAUSIMAI

19. Europa turi toliau plėtoti aukštos kokybės mokslinius tyrimus visoje ES, o jų rezultatus paversti naujais gaminiais, paslaugomis ir verslo modeliais. Mums reikia tvirtesnės, įtraukios inovacijų ekosistemos, kad būtų skatinamos proveržio bei rinkas kuriančios inovacijos ir teikiama visapusiška parama įmonėms, įskaitant MVĮ, turinčioms ardomojo potencialo, sėkmingai patekti į pasaulio rinkas.

20. Nepaprastai svarbu prieš pasibaigiant dabartiniam teisėkūros ciklui užbaigti darbą, susijusį su likusiais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl bendrosios skaitmeninės rinkos. Siekiant sukurti Europos duomenų ekonomiką reikia tolesnių veiksmų, kad būtų pagerintas veiksmingas duomenų naudojimas visoje Europos Sąjungoje ir skatinamas pasitikėjimas taikant griežtus duomenų apsaugos standartus ir visapusiškai įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą bei užtikrinant proporcingą jo vykdymą visų mūsų bendrojoje rinkoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu. Aukštos kokybės duomenys yra ypač svarbūs dirbtinio intelekto plėtojimui. Europos Vadovų Taryba prašo abiejų teisėkūros institucijų skubiai išnagrinėti naujausią dokumentų dėl duomenų rinkinį. Ji prašo Komisijos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis rengiant suderintą dirbtinio intelekto planą, remiantis naujausiu jos komunikatu.

85

21. Atsižvelgdama į Sofijoje įvykusių neformalių vadovų diskusijų rezultatus, Europos Vadovų Taryba ragina gerinti įmonių galimybes gauti finansavimą, be kita ko, geriau koordinuojant ES ir nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemas bei priemones, sudaryti palankią reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinama labiau rizikuoti, ir propaguoti skaitmeninius įgūdžius, taip pat akademinės bendruomenės, pramonės ir valdžios sektoriaus sąsajas. Turėtų būti skatinamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo sričių bendradarbiavimas, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų tinklų iniciatyvą.

22. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos likusiu programos „Horizontas 2020“ laikotarpiu pradėti naują bandomąją iniciatyvą dėl proveržio inovacijų. Remiantis kita daugiamete finansine programa bus įsteigta Europos inovacijų taryba, kuri turės nustatyti ir plėtoti proveržio ir ardomąsias inovacijas.

V. KITI KLAUSIMAI23. Europos Vadovų Taryba labai palankiai vertina ir remia

buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos susitarimą dėl pavadinimo klausimo. Tai – kartu su Bulgarijos ir buvusiosios Jugoslavijos

Respublikos Makedonijos susitarimu dėl draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutarties – yra įtikinamas pavyzdys kitiems regione, kaip stiprinti gerus kaimyninius santykius.

24. Europos Vadovų Taryba patvirtina 2018 m. birželio 26 d. Tarybos priimtas išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso.

25. Europos Vadovų Taryba pakartoja visapusiškai remianti JT ST rezoliuciją 2166 dėl MH-17 reiso lėktuvo numušimo. Ji ragina Rusijos Federaciją prisiimti atsakomybę ir visapusiškai bendradarbiauti dedant visas pastangas, kad būtų nustatyta tiesa, teisingumas ir atskaitomybė.

26. Europos Vadovų Taryba susipažino su 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pateiktu pasiūlymų dėl 2021–2027 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos rinkiniu, taip pat su nuo to laiko pateiktais pasiūlymais dėl atskiriems sektoriams skirtų teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl programų, kuriomis remiamos Europos politikos sritys. Ji prašo Europos Parlamento ir Tarybos visapusiškai ir kuo skubiau išnagrinėti šiuos pasiūlymus.

86

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS12 (50 STRAIPSNIS) IŠVADOS –



1. Atsižvelgdama į dabartinę padėtį, kurią pristatė Sąjungos derybininkas, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tolesnę pažangą, padarytą rengiant susitarimo dėl išstojimo teisinio teksto dalis. Vis dėlto Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad dar reikia susitarti dėl kitų svarbių aspektų, be kita ko, dėl susitarimo dėl išstojimo teritorinio taikymo, visų pirma Gibraltaro atžvilgiu.

2. Europos Vadovų Taryba išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dar nepasiekta esminės pažangos tariantis dėl stabilumą užtikrinančio sprendimo, skirto Airijai / Šiaurės Airijai. Ji primena 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. kovo mėn. JK šiuo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus ir primygtinai pabrėžia, jog reikia intensyvesnių pastangų, kad susitarimą dėl išstojimo, įskaitant jo nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio, būtų galima sudaryti kuo greičiau, kad jis įsigaliotų išstojimo dieną. Ji primena, kad pažanga derybose gali būti daroma tik tuo atveju, jei bus visapusiškai įvykdyti visi ligi šiol prisiimti įsipareigojimai.

3. Taip pat būtina paspartinti darbą rengiant politinį pareiškimą dėl pagrindinių būsimų santykių principų. Tam reikalinga aiškesnė JK pozicija dėl būsimų santykių ir realistiški bei praktiški pasiūlymai. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina principus, išdėstytus jos gairėse ir 2018 m. kovo mėn. nustatytoje pozicijoje. Europos Vadovų Taryba primena, kad tuo atveju, jei JK pozicijos keistųsi, Sąjunga bus pasirengusi iš naujo svarstyti savo pasiūlymą, laikydamasi 2017 m. balandžio 29 d., gruodžio 15 d. ir 2018 m. kovo 23 d. gairėse išdėstytų principų.

4. Europos Vadovų Taryba pakartoja savo raginimą valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams suintensyvinti parengiamąjį darbą visais lygmenimis ir rengiantis visiems galimiems rezultatams.

87

EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMO PAREIŠKIMAS –


Vadovaujantis Vadovų darbotvarke ir 2017 m. gruodžio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais, palankiai vertinant nacionalinius įnašus, įskaitant Prancūzijos ir Vokietijos pateiktą įnašą, euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime šiandien susitarta:1. Susitarimas Taryboje dėl priemonių bankų sektoriuje

rinkinio turėtų užtikrinti galimybę teisėkūros institucijoms šį rinkinį priimti iki šių metų pabaigos, kartu išlaikant bendrą pusiausvyrą. Tinkama seka laikantis visų 2016 m. veiksmų gairių elementų, turėtų būti pradėtas darbas prie veiksmų gairių siekiant pradėti politines derybas dėl Europos indėlių garantijų sistemos.

2. Europos stabilumo mechanizmas (ESM) užtikrins Bendram pertvarkymo fondui bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę ir bus sustiprintas dirbant

visų Euro grupės pirmininko laiške išdėstytų ESM reformos elementų pagrindu. Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn. Euro grupė parengs bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės principus ir susitars dėl tolesnio ESM plėtojimo sąlygų dokumento.

3. Euro grupė toliau diskutuos dėl visų punktų, kuriuos Euro grupės pirmininkas paminėjo laiške.

4. Šie klausimai bus vėl svarstomi euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime 2018 m. gruodžio mėn.

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime palankiai įvertintas 2018 m. birželio 21 d. Euro grupės pareiškimas dėl galutinio ESM lėšų išmokėjimo Graikijai ir dėl vidutinės trukmės skolos mažinimo priemonių – taip sėkmingai užbaigiamas finansinės paramos Graikijai teikimas.

Viršelio nuotraukosViršuje iš kairės: Pasaulio vadovai G 7 susitikime Šarlevojuje, Kanadoje, 2018 m. birželio mėn.; Europos Vadovų Tarybos susitikimas pastate „Europa“ Briuselyje; Pirmininkas Donaldas Tuskas.Apačioje: PESCO susitikimas pastate „Europa“ Briuselyje, 2017 m. gruodžio mėn.

Nuotraukų autoriai© Europos Sąjunga, 20186, 7 puslapiai: © Frontex17 puslapis, pirma eilė į dešinę: © Saul Loeb/AFP21 puslapis, apačioje: © T. Barchielli23 puslapis: © Dominik Werner/AeroLab

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

Print PDFISBN 978-92-824-6129-7 ISBN 978-92-824-6117-4ISSN 1977-3226 ISSN 2363-2933doi:10.2860/706294 doi:10.2860/4944QC-AO-17-001-LT-C QC-AO-17-001-LT-N

http://www.consilium.europa.eu

Documents

Europos Vadovų Taryba - Consilium5 Vienybės siekis. Europos Vadovų Taryba, 2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn. Įvadas Šioje ataskaitoje išsamiai pristatomas Europos