EUROPOS CENTRINIS BANKAS, EUROSISTEMA, EUROPOS … · Bendra Europos rinka ii. Europos pinigų institutas iii. ECB ir euro 1. 2 Ekonominėsirpinigų

Europos cEntrinis bankas

EurosistEma

Europos cEntriniųbankų sistEma

Europos centrinio banko pirmininko įvadinis žodis 3

1. Ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo kelias1.1 Europos integracija 41.2 Ekonominė integracija 51.3 Konvergencijos kriterijai 61.4 Pagrindiniai euro zonos bruožai 71.5 Euro nauda 8

Pagrindiniai įvykiai 10

2. Struktūra ir uždaviniai2.1 Europos centrinių bankų sistema ir Eurosistema 122.2 Europos centrinis bankas 122.3 Eurosistemos uždaviniai 132.4 Nepriklausomumas 142.5 Nacionaliniai centriniai bankai 162.6 Sprendimus priimantys ECB organai 162.7 ECBS komitetai 19

3. Pinigų politika3.1 Kainų stabilumas 203.2 ECB pinigų politikos strategija 203.3 Pinigų politikos priemonės 213.4 Informavimas 233.5 Pinigų ir finansų statistika 24

4. Sistema TARGET2 26

5. Eurų banknotai ir monetos5.1 Banknotai 285.2 Monetos 29

6. Bankų priežiūra 30

Žodynėlis 32

turinys

2

Kai kalbama apie „centrinį banką“, pirma mintis, kuri tikriausiai ateina į galvą,yra ta, kad tai yra institucija, kuri leidžia pinigus. O pinigai yra priemonė, kuriąnaudojame kaip apskaitos vienetą, mokėjimo priemonę ir kaupimo priemonę.Todėl pagrindinis kiekvieno centrinio banko tikslas – užtikrinti, kad bėgant laikuibūtų išlaikyta pinigų vertė. Tačiau yra ir daug kitų, mažiau žinomų šiuolaikiniųcentrinių bankų veiklos aspektų. Vienas iš jų – informavimas. Centrinis bankasturėtų ne tik daryti tai, ką jis sako darąs, bet ir aiškinti, ką jis daro, ir tokiu būdudidinti visuomenės supratimą ir žinias apie jo vykdomą politiką bei teikiamaspaslaugas.

Šis bukletas yra mūsų informavimo apie Europos centrinio banko (ECB),esančio Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ašimi, veiklą ir 27 EuroposSąjungos valstybių narių nacionalinius centrinius bankus dalis. Kadangi dar nevisos valstybės narės yra įsivedusios eurą, Eurosistemos terminas naudojamasapibūdinti subjektą, kurį sudaro ECB ir tų valstybių narių, kurios yra įsivedusioseurą (šiuo metu jų – šešiolika), nacionaliniai centriniai bankai. Eurosistemaįgyvendina daugelį uždavinių, kuriuos Europos centrinių bankų sistemai nustatėEuropos Sąjungos sutartis.

Šį bukletą taip pat galite atsisiųsti iš ECB interneto svetainės (www.ecb.europa.eu).Elektroninė versija bus atnaujinama dažniau negu spausdinta versija.

Tikiuosi, kad jums bus įdomu skaityti šį bukletą – tiek spausdintą, tiekelektroninę jo versiją.

Frankfurtas prie Maino, 2009 m. balandžio mėn.

Jean-Claude TrichetEuropos centrinio banko pirmininkas

Į vadinis žodis

3

Europos intEgracijaEuropos ekonominės ir pinigų sąjungos įkūrimo idėja gimė daugiau negu

prieš pusę šimtmečio. Tokia buvo politinių vadovų, 1952 m. įkūrusių Europos angliųir plieno bendriją (EAPB) , kurią sudarė šešios valstybės – Belgija, Vokietija,Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai, vizija.

Praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje ir vėliau buvo žengti tolesnižingsniai Europos integracijos link. 1958 m. tos pačios šešios šalys įkūrė Europosekonominę bendriją (EEB) ir Europos atominės energijos bendriją(EURATOMĄ). Metams bėgant, šis ryšių tinklas stiprėjo ir plėtėsi, tapo EuroposBendrijomis (EB), o vėliau, 1993 m. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, EuroposSąjunga (ES). Didėjo ir valstybių narių skaičius. 1973 m. prisijungė Danija, Airijair Jungtinė Karalystė, po aštuonerių metų – Graikija. Portugalija ir Ispanijanarėmis tapo 1986 m.; Austrija, Suomija ir Švedija prisijungė 1995 m. Plėtratęsėsi 2004 m. gegužės 1 d., kuomet prie Europos Sąjungos prisijungė Čekija,Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.Paskutinės prie Europos Sąjungos 2007 m. sausio 1 d. prisijungė Bulgarija irRumunija.

Sąlygos, kurios turi būti išpildytos prieš stojant į Europos Sąjungą, vadinamosKopenhagos kriterijais . Pagal šiuos kriterijus, tam, kad būsimos narės galėtųprisiimti narystės įsipareigojimus, tarp jų ir politinės, ekonominės ir pinigų sąjungostikslus, jos turi turėti i) stabiliasinstitucijas, užtikrinančias demokratiją,teisės viršenybę, žmogaus teises irpagarbą mažumoms bei jų apsaugą,ir ii) funkcionuojančią rinkosekonomiką bei būti pajėgiosatlaikyti konkurencinį spaudimą.

Ekonominės ir pinigųsąjungos ĮgyvEndinimo kElias

1.1

nuosekli Europos sąjungos plėtra

stojimo į Es kriterijai

žr. žodynėlį

4

Ekonominė intEgracijaPirmasis bandymas sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą buvo aprašytas

1970 m. Vernerio pranešime1, kuriame buvo numatyta, kad trys sukūrimo etapaibus įgyvendinti iki 1980 m. Tačiau šie pirmieji ekonominės ir pinigų sąjungossukūrimo planai taip ir nebuvo įgyvendinti dėl tarptautiniu mastu gerokaisumažėjusio valiutos stabilumo, praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečiopradžioje žlugus Bretton Woods sistemai ir tarptautinio nuosmukio pirmosiosnaftos krizės išvakarėse 1973 m.

Šiam nestabilumui įveikti, 1979 m. tuometinės devynios EEB valstybės narės įkūrėEuropos pinigų sistemą (EPS) . Pagrindinis šios sistemos bruožas – valiutų kursomechanizmas (VKM) , kuriuo remiantis įvestas fiksuotas, bet koreguojamasdevynių šalių valiutų keitimo kursas.

Praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio antroje pusėje ekonominės ir pinigųsąjungos idėja buvo atgaivinta 1986 m. Suvestiniame Europos akte, sukūrusiamebendrą rinką. Tačiau buvo suvokta, kad bendra rinka duos didžiausią naudą tiktuomet, kai visos dalyvaujančios šalys įsives bendrą valiutą. 1988 m. EuroposVadovų Taryba pavedė Deloro komitetui išnagrinėti ekonominės ir pinigųsąjungos (EPS) įgyvendinimo būdus. 1989 m. paskelbus Deloro pranešimąprasidėjo derybos dėl Europos Sąjungos sutarties , kuri įkūrė Europos Sąjungą(ES) ir iš dalies pakeitė Europos Bendrijos steigimo sutartį. Ši sutartis buvopasirašyta 1992 m. vasario mėn. Mastrichte (todėl ji kartais vadinama Mastrichtosutartimi) ir įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.

EPS Europoje buvo įgyvendinama trimis etapais. Pirmojo etapo metu(1990–1993 m.) buvo iki galo sukurta bendra Europos rinka, pašalinanti visasvidaus kliūtis laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui Europoje.

Antrasis etapas (1994–1998 m.) prasidėjo Europos pinigų instituto įkūrimu irbuvo skirtas techniškai pasirengti bendros valiutos įvedimui, neleisti atsirastiperviršiniam biudžeto deficitui ir labiau suvienodinti valstybių narių ekonomines

1992 m. pasirašyta mastrichtosutartis

trys Eps įgyvendinimo etapai:i. Bendra Europos rinkaii. Europos pinigų institutasiii. ECB ir euro

1.2

Ekonominės ir pinigųsąjungos įgyvendinimokelias

Struktūra ir uždaviniai

Pinigų politika

Sistema TARGET2

Eurų banknotai irmonetos

Bankų priežiūra

2

1

3

4

5

6

1.1 Europos integracija1.2 Ekonominė integracija1.3 Konvergencijos kriterijai1.4 Pagrindiniai euro zonos bruožai

1.5 Euro naudaPagrindiniai įvykiai

1 Pavadintas Pjero Vernerio (Pierre Werner), tuometinio Liuksemburgo ministro pirmininko, vardu.

5

1.

6

ir pinigų politikas (kainų stabilumui ir patikimiems valstybės finansams užtikrinti).Trečiasis etapas prasidėjo 1999 m. sausio 1 d. neatšaukiamai nustačius valiutų kursus,perdavus pinigų politikos įgyvendinimą ECB ir įvedus eurą kaip bendrą valiutą. 2002 m.sausio 1 d. eurų banknotai ir monetos tapo teisėta mokėjimo priemonedalyvaujančiose šalyse, o 2002 m. vasario pabaigoje nacionaliniai banknotai irmonetos prarado savo kaip teisėtos mokėjimo priemonės statusą.

konvErgEncijos kritErijaiŠalys, norinčios įsivesti eurą kaip savo valiutą, turi pasiekti aukštą tvarios

konvergencijos lygį. Konvergencijos lygis įvertinamas pagal keletą Mastrichtosutartyje nurodytų kriterijų, pagal kuriuos šalis privalo turėti:

• didelį kainų stabilumą ,• patikimus valstybės finansus,• stabilų valiutos kursą,• mažas ir stabilias ilgalaikių palūkanų normas.

Šie kriterijai nustatyti tam, kad užtikrintų, jog tik toms šalims, kurių ekonomikospolitika orientuota į stabilumo siekį, ir kurios jau tam tikrą laiką sugebėjo užtikrintikainų stabilumą, yra leidžiama dalyvauti EPS trečiajame etape. Sutartis taip patreikalauja, kad atitinkamos šalies centrinis bankas būtų nepriklausomas (žr. Sutarties108 straipsnį).

1998 m. gegužės mėn. ES viršūnių susitikime Briuselyje buvo patvirtinta, kad11 iš tuometinių 15 ES valstybių narių – Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija,Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija – atitikokriterijus bendrai valiutai įsivesti. 1999 m. sausio 1 d. šios šalys įsivedė eurą kaipbendrą valiutą. Graikija, įgyvendinusi kriterijus, prie šios šalių grupės prisijungė2001 m. sausio 1 d. Įgyvendinusios konvergencijos kriterijus prie euro zonosprisijungė ir dar kelios valstybės narės: 2007 m. sausio 1 d. – Slovėnija, 2008 m.sausio 1 d. – Kipras ir Malta, 2009 m. sausio 1 d. – Slovakija. Ne visas sąlygastenkino viena valstybė narė – Švedija. Be to, Danija ir Jungtinė Karalystė yra

Į stabilumą orientuota ekonominėpolitika ir nepriklausomi

centriniai bankai

16 valstybių narių įsivedė eurą

1.3

žr. žodynėlį


7

1.„ypatingą statusą turinčios valstybės narės“. Prie Europos Bendrijos steigimo sutartiespridėtuose protokoluose nurodyta, kad šioms dviems šalims suteikiama teisė pasirinkti,ar dalyvauti EPS trečiajame etape, t.y. ar įsivesti eurą, ar ne. Jos abi pasinaudojo taipvadinama „nedalyvavimo“ galimybe, pranešdamos ES Tarybai , kad kol kas josneketina pradėti trečiojo etapo, t.y. jos dar nenori tapti euro zonos dalimi.

Švedija ir aštuonios iš dvylikos nuo 2004 m. prie ES prisijungusių šalių laikomosnarėmis, kurioms taikoma išlyga, kadangi jos dar neįgyvendino visų reikalavimųeurui įsivesti. Išlyga reiškia, kad valstybei narei netaikomos kelios, nors ne visos,nuostatos, kurios paprastai taikomos nuo EPS trečiojo etapo pradžios. Ji apimavisas nuostatas, kurios atsakomybę už pinigų politiką perduoda ECB valdančiajaitarybai .

Kaip ir Švedija, kitos euro dar neįsivedusios ES valstybės narės neturi„nedalyvavimo“ galimybės, kurią yra išsiderėjusios Jungtinė Karalystė ir Danija.

Tai reiškia, kad, įstodamos į ES, naujosios valstybės narės įsipareigoja galiausiai,kai įgyvendins konvergencijos kriterijus , įsivesti eurą. Kas dvejus metus arbavalstybės narės, kuriai taikoma išlyga, prašymu ECB ir Europos Komisija rengiapranešimus apie padarytą pažangą įgyvendinant konvergencijos kriterijus. Šiuosepranešimuose apie konvergenciją taip pat atsižvelgiama į kitus veiksnius, kuriegali įtakoti šalies integraciją į euro zonos ekonomiką. Pranešimai suteikia pagrindąES Tarybos sprendimui dėl leidimo naujai šaliai tapti euro zonos dalimi.

pagrindiniai Euro zonos bruožaiAtskiros šalys, kurios dabar sudaro euro zoną, prieš prisijungdamos prie jos,

buvo santykinai atviros ekonomikos. Tačiau dabar jos yra didesnės ir gerokaisavarankiškesnės ekonominės zonos dalis. Todėl reikėtų lyginti visos euro zonosir Jungtinių Amerikos Valstijų ar Japonijos rodiklius, o ne atskirų euro zonos šaliųir Jungtinių Amerikos Valstijų ar Japonijos rodiklius.

1.4

dvi valstybės narės pasinaudojo„nedalyvavimo“ galimybe

naujos Es valstybės narėsįsipareigoja galiausiai įsivesti eurą

Euro zona yra viena iš didžiausių ekonomikų pasaulyje, kurioje 2006 m. gyventojųskaičius siekė 318 milijonų. Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės, kuriosegyvena 493 milijonai gyventojų. Palyginimui, Jungtinėse Amerikos Valstijose irJaponijoje gyvena atitinkamai 299 ir 128 milijonai gyventojų.

Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) , kurį išreiškia perkamosios galios paritetai, 2006 m. didžiausia ekonomika buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, kurių BVP

sudarė 19,7 proc. pasaulio BVP. Po jų sekė euro zona – 14,3 proc. pasaulio BVP.Japonijos dalis buvo 6,3 proc. Tuo tarpu atskirų euro zonos šalių dalys buvo gerokaimažesnės: 2006 m. didžiausios ekonomikos BVP sudarė 3,9 proc. pasaulio BVP.

Nors euro zonai didelę įtaką gali daryti pasaulio ekonomikos įvykiai, tai, kad eurozona yra uždaresnė ekonomika, reiškia, kad užsienio prekių kainų pokyčiai tikribotai veikia vidaus kainas. Tačiau euro zona yra atviresnė negu JungtinėsAmerikos Valstijos ar Japonija. 2006 m. euro zonos eksportuojamos prekės irpaslaugos sudarė gerokai didesnę BVP dalį (21,6 proc.)2 negu JungtinėseAmerikos Valstijose (11 proc.) ir Japonijoje (16,8 proc.).

Euro naudaĮkurdama ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) , ES žengė svarbų žingsnį

baigiant kurti vidaus rinką. Dabar vartotojai ir firmos gali lengvai palyginti kainasir surasti konkurencingiausius tiekėjus euro zonoje. Be to, EPS sudaro sąlygasekonominiam ir pinigų stabilumui visoje Europoje, kas yra palanku tvariam augimuiir darbo vietų kūrimui, o bendra valiuta padėjo išvengti sukrėtimų, kuriuos sukeldavostaigūs buvusių nacionalinių valiutų kursų svyravimai.

2002 m. sausio 1 d. įvedus eurų banknotus ir monetas, palengvėjo keliavimas eurozonoje. Prekių ir paslaugų kainas galima greitai palyginti, o mokėjimus visose šalysegalima atlikti ta pačia valiuta.

viena iš didžiausiųekonomikų pasaulyje

ribota priklausomybė nuoužsienio prekybos

reali bendra rinka prekėmsir paslaugoms

1.5

žr. žodynėlį2 Euro zonos rodiklis neapima Kipro ir Maltos duomenų.

8


Atsiradus eurui, euro zonoje išnyko išlaidos, susijusios su užsienio valiutųsandoriais ir užsienio valiutų rizika. Anksčiau šios išlaidos ir rizika trukdėkonkurencijai tarp valstybių. Dėl padidėjusios konkurencijos atsiranda didesnėtikimybė, kad turimi ištekliai bus panaudoti efektyviausiai. Turint bendrą valiutą,daug lengviau priimti investicinius sprendimus, nes valiutų kursų svyravimainebeturi įtakos tarptautinių investicijų euro zonos viduje grąžai.

Prieš įvedant eurą, finansų rinkos paprastai buvo nacionalinio pobūdžio. Tokiosfinansinės priemonės kaip vyriausybės obligacijos ir akcijos buvo denominuotosnacionaline valiuta. Euro įvedimas buvo pagrindinis žingsnis finansų rinkųintegracijos euro zonoje link. Tai ir toliau darys įtaką euro zonos ekonomikosstruktūrai. Įvairaus lygio integracijos požymių galima rasti visose finansų struktūrosdalyse:

• Euro zonos tarpbankinė pinigų rinka yra visiškai integruota.• Eurais denominuotų obligacijų rinka yra gerai integruota, nesekli ir likvidi

bei suteikia daug investavimo ir finansavimo galimybių.• Į euro zonos akcijų rinką vis dažniau žiūrima kaip į bendrą rinką.• Euro zonos bankai pradėjo atlikti daugiau vidaus ir tarptautinių susijungimų

ir įsigijimų.

Integruotos finansų rinkos gilumas ir kokybė palengvina ekonominio augimofinansavimą, o tuo pačiu ir darbo vietų kūrimą. Žmonės, priimdami sprendimusdėl santaupų ir investavimo, turi daugiau pasirinkimo galimybių. Bendrovės galinaudotis labai didele kapitalo rinka savo verslo finansavimui ir panaudoti naujasfinansines priemones, kad apsisaugotų nuo įvairios finansinės rizikos ir pagerintųsavo investicijų valdymą.

išnyko išlaidos, susijusiossu užsienio valiutų sandoriais iružsienio valiutų rizika

Finansų rinkų integracija

9

1.

Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija,Liuksemburgas ir Nyderlandai įkūrėEuropos anglių ir plieno bendriją(EAPB).

įsigaliojo Romos sutartys; įkurtosEuropos ekonominė bendrija (EEB)ir Europos atominės energijosbendrija (EURATOMAS).

Sujungimo sutartis sujungė trisbendrijas (EAPB, EEB irEURATOMĄ)

pateiktas Vernerio pranešimas –pirmasis pinigų sąjungos sukūrimoplanas.

prie Europos Bendrijų (EB)prisijungia Danija, Airija ir JungtinėKaralystė.

Europos pinigų sistemos (EPS)sukūrimas.

į Europos Bendrijas įstoja Graikija.

į EB įstoja Ispanija ir Portugalija.

įsigalioja Suvestinis Europos aktas,kuris nutiesia kelią bendrai rinkai.

Deloro komitetas pristatopranešimą apie ekonominę ir pinigųsąjungą.

1973 m.

1979 m.

1981 m.

1986 m.

1987 m.

1958 m.

1967 m.

pagrindinia i Įvyk ia i

10

1970 m.

1989 m.

1952 m.

EPS I etapo pradžia.

įsigalioja Europos Sąjungos sutartis(Mastrichto sutartis).

EPS II etapo pradžia; Frankfurteprie Maino įsteigiamas Europospinigų institutas (EPI).

į ES įstoja Austrija, Suomija irŠvedija.

EPI likviduojamas; Frankfurte prieMaino įsteigiamas Europos centrinisbankas.

EPS III etapo pradžia; 11dalyvaujančių šalių; euro kaipbendros valiutos įvedimas;įsigalioja pataisyta Europos Sąjungossutartis (Amsterdamo sutartis).

prie euro zonos prisijungia 12-ojišalis – Graikija.

į apyvartą išleidžiami eurųbanknotai ir monetos.

įsigalioja pataisyta Europos Sąjungossutartis (Nicos sutartis).

gegužės 1 d. į ES įstoja dar dešimtšalių.

įstojus Bulgarijai ir Rumunijai,ES išsiplečia iki 27 narių; Slovėnijaprisijungia prie euro zonos;gruodžio mėn. pasirašomaLisabonos sutartis.

Kipras ir Malta prisijungia prieeuro zonos. Ją šiuo metu sudaro15 narių.

2009 m.Slovakija prisijungia prie eurozonos.

1999 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2007 m.

2008 m.

1990 m.

1993 m.

1995 m.

1998 m.

11

1.1994 m.

1212

Europos cEntrinių bankų sistEma ir EurosistEmaEuropos centrinių bankų sistema (ECBS) įkurta remiantis Mastrichto

sutartimi ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio bankostatutu. Ją sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių nariųnacionaliniai centriniai bankai (NCB).

Eurosistema apima ECB ir ES valstybių narių, kurios yra įsivedusios eurą(šiuo metu jų – 16), nacionaliniai centriniai bankai.

ECB sprendimus priimantys organai yra Valdančioji taryba ir Vykdomojivaldyba . ECB pinigų politikos sprendimus priima Valdančioji taryba. Vykdomojivaldyba įgyvendina sprendimus ir yra atsakinga už vadovavimą kasdieniniam ECBdarbui. Trečiasis ECB sprendimus priimantis organas yra Bendroji taryba , kuriegzistuos tol, kol bus ES valstybių narių, neįsivedusių euro kaip bendros valiutos.

Europos cEntrinis bankasECB įsteigtas 1998 m. birželio mėn. Frankfurte prie Maino. Jis perėmė

savo pirmtako – Europos pinigų instituto (EPI) – funkcijas. Tai viršvalstybinėinstitucija, turinti savo teisinį subjektiškumą. ECB yra įsikūręs trijuose pastatuoseFrankfurto centre, tačiau 2011 m. išsikels į šiuo metu statomas naujas patalpasrytinėje miesto dalyje.

ECB personalas yra tikrai europietiškas – banke dirba žmonės iš visų 27 EuroposSąjungos valstybių narių.

ECB yra viršvalstybinėorganizacija

s truktūra ir uždavinia i

2.1

2.2

žr. žodynėlį

1.2.

1313

EurosistEmos uždavinia iEurosistema įgyvendina keturis pagrindinius uždavinius. Pirmasis uždavinys –

vykdyti ECB valdančiosios tarybos priimtą pinigų politiką, pavyzdžiui, priimtisprendimus dėl pagrindinių ECB palūkanų normų (pagrindinių refinansavimooperacijų minimalios siūlomos palūkanų normos , taip pat dėl palūkanųnormos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ) ir, prireikus,sprendimus, susijusius su pinigų tikslais ir atsargų pasiūla. Vykdomoji valdybayra atsakinga už pinigų politikos įgyvendinimą. Šią pareigą ji atlieka duodamanurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Pavyzdžiui, Vykdomoji valdybakartą per savaitę nusprendžia dėl likvidumo paskyrimo bankų sistemai perpagrindines refinansavimo operacijas.

Antrasis ir trečiasis Eurosistemos uždaviniai yra atlikti operacijas užsienio valiutair laikyti bei valdyti oficialiąsias euro zonos šalių atsargas.

Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai perdavė ECB užsienio atsargas, kuriųsuma sudarė apie 40 milijardų eurų (85 proc. užsienio valiuta ir 15 proc. auksu).Už tai jie gavo eurais denominuotus reikalavimus ECB su palūkanomis .Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja ECB užsienio atsargųvaldyme: jie veikia kaip ECB tarpininkai pagal ECB nustatytas portfelio valdymogaires. Likusių Eurosistemos užsienio atsargų savininkai ir valdytojai yranacionaliniai centriniai bankai. Su šiomis atsargomis susijusius sandoriusreguliuoja Eurosistema. Reikalingas išankstinis ECB pritarimas dėl sandorių,viršijančių tam tikras ribas.

Ketvirtas pagrindinis Eurosistemos uždavinys yra skatinti sklandų mokėjimosistemų veikimą. Be to, Eurosistema prisideda prie finansinės priežiūros: jikonsultuoja įstatymų leidėjus pagal savo kompetenciją ir renka pinigų beifinansinę statistiką.

Mastrichto sutartis taip pat nustato, kad ECB turi išimtinę teisę duoti leidimąleisti eurų banknotus.

valdančioji taryba priimasprendimus dėl pagrindiniųpalūkanų normų

ECB ir nacionaliniai centriniaibankai laiko užsienio atsargas

2.3

2

1

3

4

5

6

2.1 Europos centrinių bankų sistema irEurosistema

2.2 Europos centrinis bankas2.3 Eurosistemos uždaviniai

2.4 Nepriklausomumas2.5 Nacionaliniai centriniai bankai2.6 Sprendimus priimantys ECB organai2.7 ECBS komitetai



Pinigų politika

Sistema TARGET2


Bankų priežiūra

1414

asmeninis nepriklausomumas

Funkcinis nepriklausomumas

žr. žodynėlį

nEpriklausomumasVykdydami su Eurosistema susijusius uždavinius, ECB ir nacionaliniai

centriniai bankai neturi siekti gauti ar priimti jokių Bendrijos institucijų arorganų, bet kurios ES šalies vyriausybės ar kurių kitų organų nurodymų. Lygiaitaip pat Bendrijos institucijos bei organai ir valstybių narių vyriausybės neturisiekti paveikti ECB ar nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančiųorganų narių, kai jie atlieka savo užduotis.

ECBS ir ECB statutas užtikrina nacionalinių centrinių bankų valdytojų irVykdomosios valdybos narių kadencijų trukmę tokiais būdais:

• minimali NCB valdytojų penkerių metų kadencija;• neatnaujinama aštuonerių metų kadencija ECB vykdomosios valdybos

nariams;• Vykdomosios valdybos nariai pašalinami iš pareigų tik kai jie nebeatitinka

šioms pareigoms keliamų reikalavimų ar sunkaus nusižengimo atveju; abiematvejais Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra kompetentingas spręstibet kokius ginčus.

Eurosistema savarankiškai vykdo savo funkcijas. ECB ir nacionaliniai centriniaibankai disponuoja visomis priemonėmis ir kompetencija, kurių reikiaveiksmingai pinigų politikai vykdyti ir gali savarankiškai nuspręsti, kaip ir kadajas naudoti.

Eurosistemai draudžiama teikti paskolas Bendrijos organams ar nacionalinioviešojo sektoriaus subjektams, o tai dar labiau sustiprina jos nepriklausomumąapsaugant ją nuo bet kokios valdžios institucijų įtakos. Be to, ECB valdančiojitaryba turi teisę priimti privalomus teisės aktus ECBS uždaviniamsįgyvendinti ir tam tikrais kitais atvejais, kaip tai numatyta konkrečiuose ESTarybos teisės aktuose.

2.4

struktūra ir uždavinia i

15

1.

15

2.Nationale Bank vanBelgië / BanqueNationale de Belgique

Banka Slovenije

Banque de France

Bank of Greece

Suomen PankkiFinlands Bank

DeutscheBundesbank

Banco de Por tugal

Central Bank andFinancial ServicesAuthority of Ireland

Banco de EspañaCentral Bank ofCyprus

Banque centraledu Luxembourg

Bank Ċentrali ta’Malta/CentralBank of Malta

De NederlandscheBank

OesterreichischeNationalbank

Národná bankaSlovenska

Banca d’Italia

nacionalinia i cEntrinia i bankaiEurosistemos nacionaliniai centriniai bankai turi nuo ECB atskirą teisinį

subjektiškumą (pagal atitinkamos šalies teisę). Tačiau tuo pačiu metu jie yraneatsiejama Eurosistemos dalis, kuri yra atsakinga už kainų stabilumą eurozonoje. Jie įgyvendina Eurosistemos uždavinius vadovaudamiesi ECB gairėmisir nurodymais.

Nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja bendros euro zonos pinigų politikosįgyvendinime. Jie atlieka tokias pinigų politikos operacijas kaip, pavyzdžiui,suteikia kredito įstaigoms centrinių bankų pinigų ir užtikrina atsiskaitymąuž vietinius ir tarptautinius mokėjimus negrynaisiais pinigais. Be to, jie atliekaoficialiųjų užsienio atsargų valdymo operacijas savo sąskaita ir kaip ECBtarpininkai.

Nacionaliniai centriniai bankai taip pat atsakingi už nacionalinių statistiniųduomenų surinkimą bei eurų banknotų leidimą ir tvarkymą atitinkamose šalyse.Be to, jie atlieka Statute nenumatytas funkcijas, nebent Valdančioji taryba mano,kad tai nesuderinama su Eurosistemos tikslais ir uždaviniais.

Pagal nacionalinę teisę nacionaliniams centriniams bankams gali būti skirtosfunkcijos, kurios nėra susijusios su pinigų politikos funkcijomis: kai kurienacionaliniai centriniai bankai dalyvauja bankų priežiūroje ir (arba) atliekavalstybės banko funkcijas.

sprEndimus priimantys Ecb organaiECB valdančiąją tarybą sudaro ECB vykdomosios valdybos nariai ir euro

zonai priklausančių šalių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. ECBS statutenustatyta, kad ECB valdančioji taryba privalo posėdžiauti mažiausiai dešimt kartųper metus. Savo posėdžių datas nustato pati Valdančioji taryba, remdamasiVykdomosios valdybos siūlymu. Posėdžiai taip pat gali vykti telekonferencijosbūdu, nebent tam prieštarautų bent trys valdytojai. Šiuo metu Valdančioji taryba

1616

nacionaliniai centriniai bankaivykdo pinigų politikos operacijas

valdančioji taryba posėdžiaujakas antrą ketvirtadienį

2.5

2.6

žr. žodynėlį


posėdžiauja du kartus per mėnesį, paprastai pirmą ir trečią kiekvieno mėnesioketvirtadienį. Pinigų politikos klausimai dažniausiai svarstomi tiktai pirmamemėnesio posėdyje.

Posėdžiuose gali dalyvauti ES Tarybos pirmininkas ir vienas Europos Komisijosnarys, tačiau balsuoti gali tik Valdančiosios tarybos nariai. Kiekvienam

Valdančiosios tarybos nariui suteiktas vienas balsas. Valdančioji tarybasprendimus priima balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl ECB finansiniųklausimų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Sprendžiantfinansinius klausimus, tokius kaip ECB kapitalo pasirašymas, užsienio valiutųatsargų pervedimai arba piniginių pajamų paskirstymas, balsai paskirstomi pagalnacionalinių centrinių bankų dalį pasirašytame ECB kapitale.

Europos Sąjungos sutartis bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europoscentrinio banko statutas įgalioja Valdančiąją tarybą priimti strategiškaisvarbiausius Eurosistemos sprendimus.

Pagrindinės Valdančiosios tarybos pareigos yra:

• formuoti euro zonos pinigų politiką, t.y. priimti sprendimus dėl pagrindiniųECB palūkanų normų lygio;

• nustatyti gaires ir priimti sprendimus, būtinus Eurosistemos uždaviniųatlikimui užtikrinti.

Priimdama sprendimus dėl pinigų politikos ir kitų Eurosistemos uždavinių,Valdančioji taryba atsižvelgia į pokyčius visoje euro zonoje.

Vykdomąją valdybą sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kitiketuri nariai. Jie skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų arbankininkystės srityse turinčių asmenų euro zonos šalių vyriausybių bendrusutarimu valstybės ar vyriausybės vadovų lygiu pagal ES Tarybosrekomendaciją, šiai pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir ECB valdančiąjataryba. Vykdomoji valdyba paprastai posėdžiauja kiekvieną antradienį.

17

1.

17

2.

dėmesys euro zonai

vykdomoji valdyba posėdžiaujakiekvieną antradienį

ECB valdančiosios tarybos, vykdomosios valdybos ir bendrosios tarybosposėdžiams pirmininkauja ECB pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, pirmininkopavaduotojas. ECB pirmininkas kviečiamas dalyvauti Eurogrupės – neformalioseuro zonos šalių ekonomikos ir finansų ministrų grupės – susirinkimuose, o taippat gali dalyvauti ES Tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi su Eurosistemosuždaviniais ir tikslais susiję klausimai.

Pagrindinės Vykdomosios valdybos pareigos yra:

• rengti Valdančiosios tarybos posėdžius;• įgyvendinti pinigų politiką euro zonoje, vadovaujantis Valdančiosios tarybos

nustatytomis gairėmis ir priimtais sprendimais ir teikiant nurodymusnacionaliniams centriniams bankams;

• vadovauti ECB einamajai veiklai;• vykdyti tam tikrus Valdančiosios tarybos jai perduotus įgaliojimus, įskaitant

reguliavimo įgaliojimus.

Bendrąją tarybą sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir visų ESvalstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Kiti Vykdomosios valdybosnariai, ES Tarybos pirmininkas ir vienas Europos Komisijos narys gali dalyvautiBendrosios tarybos posėdžiuose, tačiau jie neturi teisės balsuoti. Bendrosiostarybos posėdžiai gali būti sušaukti, jei pirmininkas mano, kad to reikia, arba benttrijų jos narių reikalavimu. Bendroji taryba paprastai posėdžiauja Frankfurte kartąper tris mėnesius.

Bendroji taryba nėra atsakinga už pinigų politikos euro zonoje sprendimus. Jiperėmė EPI uždavinius, kuriuos ECB turi vykdyti EPS trečiajame etape, kol darne visos ES valstybės narės įsivedė eurą. Tai reiškia, kad ji pirmiausia yra atsakingauž pranešimų apie ES valstybių narių, kurios dar neįsivedė euro, pažangą siekiant

1818

Bendroji taryba posėdžiaujaketuris kartus per metus


žr. žodynėlį

konvergencijos rengimą ir patarimų dėl pasirengimo euro kaip savo valiutosįvedimui teikimą. Ji prisideda prie patariamųjų ECBS funkcijų atlikimo ir padedarinkti statistinę informaciją.

Ecbs komitEtaiECB sprendimus priimantiems organams talkina ECBS komitetai. Šie

komitetai taip pat yra svarbūs vidiniam ECBS bendradarbiavimui. Juos sudaronariai iš ECB ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų bei iš kitųkompetentingų institucijų, pavyzdžiui, Bankų priežiūros komiteto atveju –nacionalinių priežiūros institucijų. Visi euro zonai nepriklausančių šaliųnacionaliniai centriniai bankai paskyrė savo specialistus dalyvauti atitinkamų ECBSkomitetų posėdžiuose, kai juose sprendžiami Bendrosios tarybos kompetencijaipriklausantys klausimai. Komitetų kompetencijos ribas nustato Valdančioji taryba

, kuriai komitetai atsiskaito per Vykdomąją valdybą .

Šiuo metu yra tokie komitetai: Apskaitos ir pinigų politikos pajamų komitetas,Bankų priežiūros komitetas, Banknotų komitetas, Sąnaudų metodikos komitetas,Eurosistemos/ECBS komunikacijų komitetas, Eurosistemos IT koordinavimokomitetas, Informacinių technologijų komitetas, Vidaus auditorių komitetas,Tarptautinių ryšių komitetas, Teisės komitetas, Rinkos operacijų komitetas, Pinigųpolitikos komitetas, Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas ir Statistikoskomitetas.

1998 m. Valdančioji taryba įsteigė ir Biudžeto komitetą, kurį sudaro nariai iš ECBir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų. Biudžeto komitetas padedaValdančiajai tarybai spręsti su ECB biudžetu susijusius klausimus.

2005 m. buvo įkurta žmogiškųjų išteklių konferencija, kurią sudaro ECBS nariai.Konferencijos tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir palaikyti komandinio darbodvasią tarp Eurosistemos/ECBS centrinių bankų žmogiškųjų išteklių valdymosrityje.

19

1.

19

2.specialistų komitetai talkinasprendimus priimantiems organams

2.7

kainų stabilumasPagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą .

Nenukrypdama nuo kainų stabilumo tikslo, Eurosistema remia ir bendrąjąEuropos Bendrijos ekonominę politiką.

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjunga siekiaskatinti „ekonominę ir socialinę pažangą, aukšto lygio užimtumą ir siekti darniosbei tvarios plėtros“. Eurosistema prisideda prie šių tikslų įgyvendinimopalaikydama kainų stabilumą. Be to, siekdama kainų stabilumo, ji atsižvelgia į šiuostikslus. Jei tikslai būtų nesuderinami tarpusavyje, ECB pirmenybę visada turi teiktikainų stabilumo palaikymui.

Eurosistema veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvaikonkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui.

Ecb pinigų polit ikos stratEgi jaSiekdamas kainų stabilumo, ECB daro įtaką pinigų rinkos sąlygoms ir,

atitinkamai, trumpalaikių palūkanų normoms.

ECB pasirinko strategiją, kuria siekia užtikrinti nuoseklų ir sistemišką pinigųpolitikos sprendimų traktavimą. Nuoseklumas padeda įtvirtinti infliacijoslūkesčius ir padidinti ECB patikimumą.

Pagrindinis ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos strategijos elementas –kainų stabilumo kiekybinis apibrėžimas: „mažesnis negu 2 proc. euro zonossuderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) metinis augimas.“ Kainų stabilumasturi būti užtikrintas vidutiniu laikotarpiu, dėl to pinigų politika turi būti orientuotaį ateitį.

2020

pinigų polit ika

3.1

pagrindinis prioritetas –kainų stabilumas

žr. žodynėlį

3.2

Siekdamas kainų stabilumo ECB siekia palaikyti mažesnę, bet artimą 2 proc.infliaciją vidutiniu laikotarpiu. Tai akcentuoja jo siekį užtikrinti reikiamą apsaugąnuo defliacijos .

Pinigų politika turi būti orientuota į ateitį, nes šios politikos poveikio perdavimoprocesas užtrunka (žr. kitą dalį). Be to, pinigų politika turi stabilizuotiinfliacijos lūkesčius ir padėti sumažinti ekonominių sąlygų kintamumą.

Be kainų stabilumo apibrėžimo, pinigų politikos strategija apima išsamų rizikoskainų stabilumui įvertinimą, kuris pagrįstas ekonomine analize ir pinigų analize.Prieš priimant kiekvieną sprendimą dėl pinigų politikos, atidžiai sulyginama išabiejų analizių gauta informacija.

pinigų polit ikos priEmonėsPinigų politikos perdavimo mechanizmas pradeda veikti nuo likvidumo ir

trumpalaikių palūkanų normų valdymo, kurį atlieka centriniai bankai.

Pinigų rinka, kuri yra finansų rinkos dalis, atlieka esminį vaidmenį pinigų politikossprendimų perdavime, nes pinigų politikos pokyčiai ją paveikia pirmiausiai. Nesekliir integruota pinigų rinka yra būtina veiksmingai pinigų politikai, nes užtikrina tolygųcentrinių bankų likvidumo paskirstymą ir vienodą trumpalaikių palūkanų normųlygį visoje bendros valiutos zonoje. Ši sąlyga buvo įgyvendinta beveik pačioje EPStrečiojo etapo pradžioje, sėkmingai sujungus nacionalines pinigų rinkas į veiksmingąeuro zonos pinigų rinką.

Trumpalaikėms palūkanų normoms valdyti Eurosistema disponuoja įvairiomispinigų politikos priemonėmis: atlieka atvirosios rinkos operacijas, siūlo nuolatinesgalimybes, reikalauja laikyti minimalias privalomąsias atsargas.

21

1.

21

3.3.3

Į ateitį orientuota pinigų politika

poveikis pirmiausiai juntamaspinigų rinkoje

2

1

3

4

5

6

3.1 Kainų stabilumas3.2 ECB pinigų politikos strategija3.3 Pinigų politikos priemonės

3.4 Informavimas3.5 Pinigų ir finansų statistika



Pinigų politika

Sistema TARGET2


Bankų priežiūra

Atvirosios rinkos operacijos gali būti sugrupuotos taip:

• pagrindinės refinansavimo operacijos – tai reguliarūs kas savaitę sudaromilikvidumo didinimo sandoriai, kurių terminas paprastai yra viena savaitė;

• ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos – tai kas mėnesį sudaromilikvidumo didinimo sandoriai, kurių terminas yra trys mėnesiai;

• koreguojamosios operacijos; jos gali būti įgyvendinamos ad hoc pagrindu,siekiant valdyti likvidumą pinigų rinkoje ir kontroliuoti palūkanų normas.Šiomis operacijomis siekiama sušvelninti nenumatytų likvidumo svyravimųįtaką palūkanų normoms;

• struktūrinės operacijos; jas Eurosistema gali vykdyti sudarydamagrįžtamuosius sandorius, vienakrypčius sandorius ir išleisdama skolossertifikatus.

Eurosistema taip pat turi dvi nuolatines galimybes, kurios, padidindamos irsumažindamos likvidumą, nustato vienos nakties palūkanų normų ribas:

• ribinio skolinimosi galimybė, pagal kurią kredito įstaigos , įkeitusios tinkamąturtą, gali gauti vienos nakties paskolas iš nacionalinių centrinių bankų;

• indėlių galimybė , kuria gali pasinaudoti kredito įstaigos , padėdamosvienos nakties indėlius į Eurosistemos nacionalinius centrinius bankus.

Galiausiai Eurosistema reikalauja, kad kredito įstaigos laikytų minimaliasprivalomąsias atsargas nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Kiekviena kreditoįstaiga privalo laikyti tam tikrą savo klientų indėlių dalį (taip pat ir kitų bankoįsipareigojimų dalį) indėlio sąskaitoje atitinkamame nacionaliniame centriniamebanke vidutiniškai apie vieną mėnesį trunkantį atsargų laikymo laikotarpį.Eurosistema moka trumpalaikes palūkanų normas už indėlius šiose sąskaitose.Minimalių privalomųjų atsargų sistemos tikslas – stabilizuoti pinigų rinkospalūkanų normas ir sukurti (ar padidinti) struktūrinio likvidumo trūkumą bankųsistemoje.

2222

pinigų polit ika

žr. žodynėlį

nuolatinės galimybės

minimalių privalomųjų atsargųreikalavimas

informavimasVeiksmingas visuomenės informavimas yra esminė centrinio banko

veiklos sritis. Informavimas prisideda prie pinigų politikos veiksmingumo irpatikimumo. Visuomenės supratimui apie pinigų politiką ir kitą centrinių bankųveiklą gilinti ECB turi dirbti atvirai ir skaidriai. Tai yra pagrindinis Eurosistemosvisuomenės informavimo, įskaitant glaudų ECB ir nacionalinių centrinių bankųbendradarbiavimą, palaikymo principas.

Veiksmingam informavimui užtikrinti ECB ir nacionaliniai centriniai bankainaudoja daug įvairių priemonių. Pagrindinės yra:

• po kiekvieno pirmo tą mėnesį Valdančiosios tarybos posėdžio rengiamosspaudos konferencijos;

• leidžiamas mėnesinis biuletenis, kuriame išsamiai aprašoma ekonomikosplėtra euro zonoje ir pateikiami su ECB veikla susiję aktualūs straipsniai;

• ECB pirmininko ir kitų ECB vykdomosios valdybos narių pranešimų viešassvarstymas Europos Parlamente ;

• ECB sprendimus priimančių organų narių kalbos ir interviu;• pranešimai spaudai, paaiškinantys Valdančiosios tarybos sprendimus ir

nuomones;• ECB ir nacionalinių centrinių bankų interneto svetainės, kuriose pateikiama

visa publikuojama medžiaga, įskaitant labai didelį kiekį statistinių duomenų;• darbo straipsniai;• nereguliarūs straipsniai.

1.

23

3.3.4

pinigų ir f inansų statist ikaECB rengia ir skelbia finansinę ir pinigų statistiką glaudžiai

bendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniais bankais. Ši statistika naudojamaformuojant euro zonos pinigų politiką ir ECB priimant sprendimus.

Nacionaliniai centriniai bankai (ir, tam tikrais atvejais, kitos nacionalinės valdžiosinstitucijos) renka duomenis iš finansų įstaigų ir kitų šaltinių atitinkamose šalyseir, apskaičiavę suvestinius rodiklius nacionaliniu lygiu, siunčia juos ECB. Tada ECBkaupia euro zonos suvestinius rodiklius.

Teisinis pagrindas, įgaliojantis ECB rengti, rinkti, kaupti ir platinti statistiką,apibrėžtas prie Sutarties pridedamame Europos centrinių bankų sistemos irEuropos centrinio banko statute. Užtikrindamas, kad yra laikomasi jostatistinių reikalavimų, ECB siekia kiek galima labiau sumažinti finansų įstaigų irkitų atskaitingų agentų statistinės atskaitomybės naštą.

2424

pinigų polit ika

ECB rengia euro zonossuvestinius rodiklius

žr. žodynėlį

3.5

Atsakomybę už statistiką Europos Sąjungos lygiu dalijasi ECB ir Europos Komisija(per Europos Bendrijų statistikos tarnybą Eurostatą). ECB yra atsakingas arba

dalijasi atsakomybe už euro zonos pinigų, finansų įstaigų ir finansų rinkų statistiką,užsienio sektoriaus statistiką (įskaitant mokėjimų balanso statistiką), finansinessąskaitas ir institucinių sektorių (namų ūkių, korporacijų ir valdžios) ketvirtiniųnefinansinių sąskaitų sudarymą. Už statistikos infrastruktūrą (įskaitantkoregavimą dėl sezoniškumo, kokybės sistemos kūrimą ir duomenų perdavimostandartus) Europos lygiu taip pat atsakingos abi institucijos. ECBS statistikaatitinka tarptautinius standartus.

1.

25

3.

s istEma targEt2TARGET2 (Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų

atsiskaitymų skubių pervedimų sistema) pakeitė pirmosios kartos sistemąTARGET, veikusią nuo euro įvedimo 1999 m. sausio mėn.

Kaip ir sistema TARGET, sistema TARGET2 naudojama atliekant atsiskaitymusuž centrinių bankų operacijas, didelės vertės tarpbankinius pervedimus euraisir kitus mokėjimus eurais. Ji užtikrina sandorių apdorojimą realiu laiku,atsiskaitymą centrinio banko pinigais ir neatidėliojamą baigtinumą. Tačiaupriešingai negu sistemoje TARGET, kurioje visus mokėjimus decentralizuotaiapdorodavo nacionaliniai centriniai bankai, naujosios kartos sistemojenaudojama bendra techninė platforma, o centriniai bankai nevykdo jokiųintervencijų. Ši platforma suteikia galimybę naudotis vienodomis geresnėskokybės paslaugomis ir, pasinaudojant masto ekonomija, sumažinti paslaugųkainas ir padaryti jas efektyvesnes. Nėra nustatyta mažiausia ar didžiausiamokėjimų sistemoje TARGET2 vertės riba.

2626

s i stEma targEt2

4.realaus laiko atskiriejiatsiskaitymai eurais

žr. žodynėlį

Naudodamiesi TARGET2 visiems didelės vertės mokėjimams, ypač susijusiemssu tarpbankinėmis operacijomis, rinkos dalyviai naudojasi aukščiausios kokybėspaslauga ir labai prisideda mažinant visoje ES sisteminę riziką, t. y. rizikos plitimąį kitas zonas dėl dažnų ir didelės vertės sąveikų tarp bankų.

Dar viena naujovė mokėjimų srityje – 2008 m. pradėsianti veikti bendramokėjimų eurais erdvė (Single Euro Payments Area – SEPA). Joje visimokėjimai negrynaisiais eurais bus laikomi vietiniais mokėjimais, dėl to sandoriainebus skirstomi į nacionalinius ir tarptautinius. TARGET2 ir SEPA pakeismokėjimų rinką euro zonoje, padarydamos ją dinamiškesne ir ekonomiškaiefektyvesne.

1.

27

4.2

1

3

4

5

6



Pinigų politika

Sistema TARGET2


Bankų priežiūra

banknotaiEurų banknotai buvo išleisti į apyvartą 2002 m. sausio 1 d. Iš viso yra

septyni skirtingo dydžio nominalai: 5 €, 10 €, 20 €, 50 €, 100 €, 200 € ir 500 €.Kuo didesnis nominalas, tuo didesnis pats banknotas.

Juose vaizduojami septynių Europos kultūros istorijos laikotarpių architektūriniaistiliai: klasikinis, romaniškasis, gotikos, renesanso, baroko ir rokoko, plieno ir stikloamžius bei modernioji XX a. architektūra. Banknotuose panaudoti tryspagrindiniai architektūriniai elementai: langai, vartai ir tiltai. Pavaizduoti pastataiir monumentai iš tiesų neegzistuoja.

Visų banknotų priekinėje pusėje pavaizduoti langai ir vartai simbolizuoja Europosatvirumo ir bendradarbiavimo dvasią. Kiekvieno banknoto antroje pusėjepanaudotas tilto motyvas. Tiltai yra Europos tautų tarpusavio ir Europos bei visopasaulio bendravimo metafora.

Banknotų dizaine numatyta keletas apsaugos požymių (pvz., vandens ženklas,holograma, apsauginis siūlelis, spalvą keičiantys dažai), saugančių banknotus nuopadirbinėjimo ir padedančių žmonėms atpažinti tikrus banknotus. Taip patpanaudoti specialūs dizaino elementai (pvz., spausdinto paviršiaus nelygumai irdideliais skaičiais užrašyti nominalai), skirti akliesiems ir sutrikusio regėjimožmonėms.

Griežta kokybės kontrolė užtikrina, kad visų pagamintų banknotų kokybė irišvaizda būtų vienoda. Banknotams nebuvo sukurti atskiri nacionaliniai dizainai.

Šiuo metu rengiamasi naujai eurų banknotų serijai. Juose bus panaudoti naujiapsaugos požymiai, bet visais kitais aspektais tai bus dabartinės serijos tęsinys:banknotų nominalai bus tie patys (nuo 5 € iki 500 €), o dizainas bus pagrįstasdabartine dizaino tema, todėl juos bus galima iš karto atpažinti.

2828

Eurų Banknotai ir monEtos

5.1

monEtosEuro yra padalintas į 100 centų. Iš viso yra aštuonios eurų monetos:

1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų bei 1 € ir 2 €. Visos monetos turi europinę irnacionalinę puses. Be abejo, visas eurų monetas galima naudoti visose eurozonos šalyse, nesvarbu, kokia yra monetos nacionalinė pusė.

Visos aštuonios monetos yra skirtingo dydžio, svorio, sudėties, spalvos irstorumo. Jose panaudoti papildomi naujoviški požymiai, padedantys žmonėms,ypač akliesiems ir sutrikusio regėjimo žmonėms, atskirti monetų nominalą.Pavyzdžiui, kiekvieno nominalo monetos briauna yra skirtinga. Kokybės valdymosistema padeda užtikrinti, kad visas eurų monetas būtų galima keisti vieną kitavisoje euro zonoje ir kad jos visos atitiktų tinkamumo prekybos automatamsstandartus.

Ypatingas dėmesys skiriamas didesnio nominalo eurų monetų (1 € ir 2 €)gamybai, siekiant apsaugoti šias monetas nuo padirbinėjimo. Šias monetas keblupadirbti dėl sudėtingo dviejų spalvų dizaino ir raidžių ant 2 € monetos briaunos.

1.

29

5.5.2

2

1

3

4

5

6

5.1 Banknotai5.2 Monetos



Pinigų politika

Sistema TARGET2


Bankų priežiūra

bankų priEžiūraUž bankų priežiūrą ir finansinį stabilumą tiesiogiai atsakingos kiekvienos

ES valstybės narės kompetentingos institucijos, tačiau Sutartyje yra numatytaECBS užduotis prisidėti „prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiaivykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigųpriežiūra ir finansų sistemos stabilumu“.

Šią užduotį ECBS atlieka trimis būdais.

Pirma, ji stebi ir vertina finansinį stabilumą euro zonos/ES lygiu. Tai papildofinansiniam stabilumui atitinkamose šalyse palaikyti nacionalinių centrinių bankųir priežiūros institucijų atliekamą stebėjimą ir vertinimą nacionaliniu lygiu.

Antra, ECBS teikia konsultacijas dėl norminių ir priežiūros reikalavimų finansųįstaigoms kūrimo ir peržiūrėjimo. Nemažą šios patariamosios funkcijos dalį

3030

Bankų priEž iūra

6.

Finansinio stabilumo stebėjimas

žr. žodynėlį

atlieka ECB, dalyvaudamas atitinkamų tarptautinių ir Europos reguliavimo irpriežiūros institucijų, pavyzdžiui, Bazelio bankų priežiūros komiteto, Europosbankų komiteto ir Europos bankų priežiūros komiteto, darbe.

Trečia, ECB skatina centrinių bankų ir priežiūros institucijų bendradarbiavimąbendros svarbos klausimais (pvz. mokėjimo sistemų priežiūra, finansų kriziųvaldymas).

Šią veiklą padeda atlikti Bankų priežiūros komitetas (vienas iš 2.7 dalyjenurodytų ECBS komitetų), kuriame susitinka ES centrinių bankų ir priežiūrosinstitucijų specialistai.

1.

31

6.2

1

3

4

5

6



Pinigų politika

Sistema TARGET2


Bankų priežiūra

žodynėlisAkcijų rinka (Equity market): įmonių, esančiųvertybinių popierių biržos prekybos sąrašuose, akcijųrinka. Investicijos į akcijas paprastai laikomosrizikingesne investicija negu investicijos į obligacijas,nes akcijų savininkai gali turėti teisę gauti dalį jasišleidžiančios bendrovės pelno, o obligacijų savininkaituri teisę gauti palūkanas, nepriklausomai nuobendrovių pelno.

Amsterdamo sutartis (Treaty of Amsterdam), kuripasirašyta 1997 m. spalio 2 d. Amsterdame irįsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d., bei Nicos sutartis, kuripasirašyta 2001 m. vasario 26 d. ir įsigaliojo 2003 m.vasario 1 d., iš dalies pakeitusios Europos Bendrijossteigimo sutartį ir Europos Sąjungos sutartį.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) (Gross domesticproduct (GDP)): ekonominės veiklos rodiklis. BVPparodo visų per tam tikrą laikotarpį pagamintųprekių ir paslaugų vertę.

Bendroji taryba (General Council): vienas išsprendimus priimančių ECB organų. Ją sudaro ECBpirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir visų ESvalstybių narių nacionalinių centrinių bankųvaldytojai.

Centrinis bankas (Central bank): institucija, kuriaiįstatymu priskirta atsakomybė už pinigų politikosįgyvendinimą tam tikroje zonoje.

Defliacija (Deflation): procesas, kai bėgant laikuibendras kainų lygis nuolatos mažėja.

Deloro komitetas (Delors Committee): 1988 m.Europos Vadovų Taryba įpareigojo komitetą,kuriam vadovavo tuometinis Europos Komisijospirmininkas Žakas Deloras ( Jacques Delors),išanalizuoti ir pasiūlyti konkrečius ekonominės irpinigų sąjungos kūrimo etapus. Komitetą sudarėEuropos Bendrijos (EB) nacionalinių centrinių bankųvaldytojai, tuometinis Tarptautinių atsiskaitymų banko(TAB) generalinis valdytojas Alexandre Lamfalussy,ekonomikos profesorius Niels Thygesen (Danija) irtuometinis Banco Exterior de España pirmininkasMiguel Boyer. Jų parengtame Deloro pranešimesiūloma ekonominę ir pinigų sąjungą įgyvendintitrimis etapais.

Ecofin taryba (ECOFIN): žr. ES Taryba

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) (Economic andMonetary Union (EMU)): procesas, kurio metu ESvalstybės narės suderino savo ekonominę ir pinigųpolitiką ir sukūrė bendrą valiutą. Mastrichto sutartyjenustatyta, kad EPS įgyvendinama trimis etapais: perpirmąjį etapą (1990 m. liepos 1 d. – 1993 m.gruodžio 31 d.) valstybės narės nustatė laisvąkapitalo judėjimą tarp savo teritorijų, glaudžiaukoordinuojant ekonominę politiką ir glaudžiau

bendradarbiaujant centriniams bankams; antrasisetapas (1994 m. sausio 1 d. – 1998 m. gruodžio 31 d.)prasidėjo įsteigus Europos pinigų institutą ir buvoskirtas techniškai pasirengti bendros valiutossukūrimui, neleisti atsirasti perviršiniam biudžetodeficitui ir labiau suvienodinti valstybių nariųekonomines ir pinigų politikas (kainų stabilumui irpatikimiems valstybės finansams užtikrinti). Trečiasisetapas (nuo 1999 m. sausio 1 d.) prasidėjoneatšaukiamai nustačius valiutų kursus, perdavuspinigų politikos įgyvendinimą ECB ir įvedus eurą kaipbendrą valiutą.

ES Taryba (Ministrų Taryba) (EU Council (Councilof Ministers)): Europos Bendrijos institucija,sudaryta iš valstybių narių vyriausybių atstovų,paprastai iš ministrų, atsakingų už svarstomusklausimus, (todėl ji dažnai vadinama Ministrų Taryba).ES Tarybos susitikimas, kuriame dalyvaujaekonomikos ir finansų ministrai, dažnai vadinamasEcofin taryba. Be to, priimant ypatingos svarbossprendimus, šaukiama valstybių ar vyriausybių vadovųsudėties Taryba. Šios institucijos nederėtų painioti suEuropos Vadovų Taryba, kurią taip pat sudarovalstybių ar vyriausybių vadovai. Pastaroji reikiamaiskatina Sąjungos plėtrą ir nustato jos bendraspolitines gaires.

Eurogrupė (Eurogroup): neoficialus euro zonaipriklausančių šalių ekonomikos ir finansų ministrųsusirinkimas. Ministrai aptaria jų bendrai atsakomybeipriklausančius klausimus dėl bendros valiutos.Europos Komisija ir ECB kviečiami dalyvauti šiuosesusirinkimuose. Paprastai Eurogrupė renkasi priešpat Ecofin tarybos susitikimą.

Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) (EuropeanCoal and Steel Community (ECSC)): EAPB – vienaiš Europos Bendrijų – buvo įkurta 1951 m. Paryžiuje.Šešios valstybės narės (Belgija, Prancūzija, Vokietija,Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) sukūrė bendrąanglių ir plieno rinką.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (EBTT)(Court of Justice of the European Communities(CJEC)): ši institucija užtikrina, kad aiškinant ir taikantEuropos Bendrijų steigimo sutartis ir kitų Europosinstitucijų teisės aktus būtų laikomasi teisės normų.

Europos centrinis bankas (ECB) (EuropeanCentral Bank (ECB)): įkurtas 1998 m. birželio 1 d.,buveinė – Frankfurte prie Maino. ECB kartu su eurozonos nacionaliniais centriniais bankais nustato irįgyvendina euro zonai priklausančių šalių pinigųpolitiką.

Europos centrinių bankų sistema (ECBS) (EuropeanSystem of Central Banks (ESCB)): ją sudaro Europoscentrinis bankas ir visų ES valstybių nariųnacionaliniai centriniai bankai.

Europos ekonominė bendrija (EEB) (EuropeanEconomic Community (EEC)): įkurta 1957 m.Romos sutartimi. EEB buvo žingsnis į ekonominęintegraciją, t.y. į laisvą asmenų, prekių ir paslaugųjudėjimą ES valstybėse narėse.

Europos Komisija (European Commission): viena išpenkių Europos Sąjungos institucijų. EuroposKomisija buvo įkurta 1967 m. vietoje trijų EuroposBendrijų. Ji rengia Europos teisės aktų projektus,kuriuos teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.Komisija užtikrina, kad ES sprendimai būtų tinkamaiįgyvendinami, ir prižiūri, kaip leidžiamos ES lėšos. Jitaip pat stebi, ar laikomasi Europos sutarčių irBendrijos teisės nuostatų. Kaip sutarčių vykdymosergėtoja, kartu su Europos Bendrijų TeisingumoTeismu ji užtikrina, kad visoms ES valstybėms narėmstaikomi teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami.Dabar Komisiją sudaro pirmininkas ir 26 Komisijosnariai. Komisijoje yra 25 skyriai, vadinami generaliniaisdirektoratais, kurie atsako už bendrosios politikosįgyvendinimą ir administravimą konkrečioje srityje.Ji atstovauja bendriems ES interesams, todėl yranepriklausoma nuo valstybių narių. Komisijaskiriama penkeriems metams, bet Parlamentas galiją paleisti.

Europos Parlamentas (European Parliament): šiojeEuropos institucijoje 785 tiesiogiai išrinkti deputataiatstovauja ES valstybių narių piliečiams. Nors joįgaliojimai daugiausia yra konsultacinio pobūdžio,Europos Parlamentas dalyvauja tvirtinant metinįbiudžetą, dalindamasis šia funkcija su ES Taryba.Kartu su ES Taryba jis dalyvauja ir Europos teisėsaktų leidimo procese, o taip pat kontroliuojaEuropos Komisiją.

Europos pinigų institutas (EPI) (European MonetaryInstitute (EMI)): Europos institucija, atsakinga užpasirengimą paskutiniajam ekonominės ir pinigųsąjungos etapui. Jis įkurtas 1994 m. sausio 1 d., o1998 m. birželio 1 d. jį pakeitė ECB.

Europos pinigų sistema (EPS) (European MonetarySystem (EMS)): prieš įvedant eurą, kai kurių ESvalstybių narių valiutos buvo susietos Europos pinigųsistemoje, egzistavusioje nuo 1979 m. iki 1999 m. Jąsudarė trys pagrindinės dalys: ekiu – valstybių nariųvaliutų krepšelis; valiutų keitimo ir intervencinismechanizmas, kuris kiekvienai valiutai nustatėpagrindinį kursą ekiu atžvilgiu (dvišalį keitimo kursą);kredito mechanizmai, kurie leido centriniamsbankams įsikišti, jei dvišalis keitimo kursas viršijonustatytą ribą. 1999 m. sausio 1 d. EPS pakeitėvaliutų kurso mechanizmas II.

Europos Sąjungos sutartis (Treaty on EuropeanUnion) (dažnai vadinama Mastrichto sutartimi) buvopasirašyta 1992 m. vasario 7 d. ir įsigaliojo 1993 m.lapkričio 1 d. Ji iš dalies pakeitė Europos Bendrijossteigimo sutartį ir įkūrė Europos Sąjungą.

32

Europos Vadovų Taryba (European Council):Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungosplėtrą ir nustato jos bendras politines gaires. EuroposVadovų Tarybą sudaro valstybių narių valstybių arbavyriausybių vadovai ir Europos Komisijos pirmininkas(taip pat žr. ES Taryba).

Eurosistema (Eurosystem): ją sudaro Europoscentrinis bankas ir euro zonai priklausančių šaliųnacionaliniai centriniai bankai. Ji nustato ir įgyvendinaeuro zonos pinigų politiką.

Indėlių galimybė (Deposit facility): viena išEurosistemos nuolatinių galimybių, kuria sandoriošalys gali pasinaudoti padėdamos vienos naktiesindėlius į nacionalinius centrinius bankus.

Infliacija (Inflation): nuolatinis kainų lygio didėjimas,dėl kurio nuolatos mažėja pinigų perkamoji galia.Paprastai ji išreiškiama metiniu procentiniu vartotojųkainų indekso, tokio kaip SVKI, pokyčiu.

Kainų stabilumas (Price stability): pagrindinisEurosistemos tikslas. Valdančioji taryba kainųstabilumą apibrėžia kaip euro zonos vartotojų kainų(vertinant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą(SVKI)) vidutinį metinį didėjimą ne daugiau kaip2 proc. Siekdama kainų stabilumo Valdančioji tarybasiekia palaikyti mažesnę, bet artimą 2 proc. infliacijąvidutinės trukmės laikotarpiu.

Konvergencijos kriterijai (Convergence criteria): kadgalėtų įsivesti eurą, kiekviena ES valstybė narė turiatitikti 4 kriterijus: stabilios kainos, patikimi valstybėsfinansai (ribotas deficitas, kaip BVP dalis, ir ribotasskolos, kaip BVP dalies, lygis), stabilus valiutos kursasir mažos bei stabilios ilgalaikių palūkanų normos.

Kopenhagos kriterijai (stojimo kriterijai)(Copenhagen criteria (accession criteria)): šalys,norinčios įstoti į ES, turi atitikti šiuos kriterijus:politinius kriterijus (stabilios institucijos, galinčiosužtikrinti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teisesir pagarbą mažumoms), ekonominius kriterijus(veikianti rinkos ekonomika) ir į savo įstatyminę bazęįtraukti acquis communautaire (ES teisės normųrinkinys). Juos 1993 m. birželio mėn. nustatė EuroposVadovų Taryba Kopenhagoje, o 1995 m. gruodžiomėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba Madride.

Kredito įstaiga (Credit institution): bankai irtaupomieji bankai yra įprasčiausi kredito įstaigų tipai.Pagal Direktyvos 2000/12/EB 1 straipsnio 1 dalį,kredito įstaiga yra: a) subjektas, kuris verčiasi indėliųir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės irpaskolų teikimu savo sąskaita; arba b) subjektas ar betkuris kitas juridinis asmuo, išskyrus nurodytuosiusa) punkte, kuris mokėjimus atlieka elektroniniaispinigais. „Elektroniniai pinigai“ – piniginė vertė, kuriąatitinka pareikalavimas emitentui; jie: a) saugomi

elektroniniame įtaise, b) išduodami gavus lėšas, kuriųvertės dydis ne mažesnis kaip išduota piniginė vertė,c) priimami kaip mokėjimo būdas iš subjektų, kurienėra emitentas.

Lisabonos sutartis (Treaty of Lisbon) buvopasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d., tačiau įsigalios tiktuomet, kai ją ratifikuos visos valstybės narės. Ji iš daliespakeičia Europos Bendrijos steigimo sutartį ir EuroposSąjungos sutartį, kurios ir toliau bus ES veikimopagrindas. Lisabonos sutartimi supaprastinama ESstruktūra, kurią šiuo metu sudaro trys „ramsčiai“:Bendrija, bendra užsienio ir saugumo politika,teisingumas ir vidaus reikalai. Naujojoje sutartyjenebėra ramsčių, o Bendriją pakeitė Sąjunga, kuri yrajuridinis asmuo. Pavadinimas „Europos Bendrijossteigimo sutartis“ pakeistas į „Sutartis dėl EuroposSąjungos veikimo“.

Minimali siūloma palūkanų norma (Minimum bidrate): minimali siūloma pagrindinių refinansavimooperacijų norma. Paprastai ją nustato Valdančiojitaryba kiekvieno mėnesio pirmajame posėdyje.

Minimalių privalomųjų atsargų reikalavimas(Minimum reserve requirement): kredito įstaigųįsipareigojimas turėti indėlį centriniame banke.Kiekvienos įstaigos minimalių privalomųjų atsargųreikalavimas apskaičiuojamas kaip tos įstaigos klientų(ne bankų) piniginių indėlių procentinė dalis.

Nukrypti leidžianti nuostata (Derogation): pagal EBsutarties 122 straipsnį, valstybės narės, kuriomstaikoma nukrypti leidžianti nuostata, yra tosvalstybės, kurios rengiasi įsivesti eurą, bet dar tonepadarė. Šis statusas taikomas 9 valstybėms narėms(Švedijai ir aštuonioms iš naujųjų valstybių narių): sueuro, kaip bendros valiutos, įvedimu susiję teisės irįsipareigojimai joms netaikomi. Danijos ir JungtinėsKaralystės atvejis kitoks: joms taikoma išimtis dėldalyvavimo ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajameetape.

Nuolatinė galimybė (Standing facility): centrinio bankogalimybė, kuria kredito įstaigos gali pasinaudoti savoiniciatyva. Eurosistema turi dvi tokias galimybes: ribinioskolinimo galimybę ir indėlių galimybę.

Obligacijų rinka (Bond market): įmonės ir vyriausybėsleidžia obligacijas, kad pritrauktų kapitalo investicijoms.Obligacijos – tai vertybiniai popieriai, už kuriuosmokamos palūkanos (fiksuotos arba kintamos) ir kuriųterminas yra ne trumpesnis negu 1 metai (nuoišleidimo dienos). Didžiąją obligacijų rinkos dalį sudarofiksuotų palūkanų obligacijos.

Pagrindinės refinansavimo operacijos (Mainrefinancing operations): reguliarios atvirosios rinkosoperacijos, kurias Eurosistema atlieka, kad aprūpintųbankų sistemą likvidumu. Jos vykdomos kiekvieną

savaitę aukcionų, kuriuose bankai gali teikti paraiškasdėl likvidumo, forma.

Perdavimo mechanizmas (Transmission mechanism):procesas, kurio metu palūkanų normos pokyčiaiįvairiais kanalais daro įtaką ūkio subjektų elgsenai,ekonominei veiklai ir, galiausiai, bendram kainų lygiui.

Perkamosios galios paritetai (PGP) (Purchasingpower parities (PPPs)): Perkamosios galios paritetai(PGP) yra valiutų perskaičiavimo kursai, kurie prilygstaskirtingų valiutų perkamajai galiai, pašalinant kainų lygiųskirtumus tarp šalių. Paprasčiausi PPS rodo tų pačiųprekių ar paslaugų skirtingose šalyse kainų nacionalinevaliuta santykį.

Pinigų bazė (Base money): kartais dar vadinamacentrinio banko pinigai. Ją sudaro banknotai irmonetos, nelaikomi centrinio banko saugyklose, irkredito įstaigų indėliai centrinių bankų sistemoje.

Reikalavimai su palūkanomis (Interest-bearingclaim): finansinis turtas, kuris suteikia jo savininkuiteisę gauti palūkanas iš skolininko, išdavusioreikalavimą.

Ribinio skolinimosi galimybė (Marginal lendingfacility): Eurosistemos ribinio skolinimo palūkanųnorma, kurią bankai gali naudoti vienos naktiespaskolai gauti iš nacionalinio centrinio bankoEurosistemoje įkeitę tinkamą turtą.

SEPA (Single Euro Payments Area): bendramokėjimų eurais erdvė – tai erdvė Europoje, kuriojeasmenys, įmonės ir kitos organizacijos nepriklausomainuo jų buvimo vietos gali atlikti ir gauti nacionaliniusir tarptautinius mokėjimus negrynaisiais eurais, jiemstaikant vienodas pagrindines sąlygas, teises irįsipareigojimus. SEPA veikia kaip viena bendra vidausmokėjimų rinka, dėl to klientai gali atlikti visusmokėjimus taip pat lengvai ir nebrangiai, kaipmokėjimus savo mieste. SEPA projektui vadovauja2002 m. įkurta Europos mokėjimų taryba, mokėjimųsrityje koordinuojanti Europos bankų sektoriausdarbą ir priimanti sprendimus.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI)(Harmonised Index of Consumer Prices (HICP)):Valdančiosios tarybos naudojamas kainų matas kainųstabilumui euro zonoje įvertinti. Jį apskaičiuoja irskelbia Eurostatas – Europos Bendrijų statistikostarnyba.

Sutartis (Treaty): Europos Bendrijos steigimosutartis. Pirminė sutartis buvo pasirašyta Romoje1957 m. kovo 25 d., kuri įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.Ja buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB),kuri dabar yra Europos Bendrija (EB). Ši sutartisdažnai vadinama Romos sutartimi.

33

žodynėlisTARGET2 (TARGET2) (Trans-EuropeanAutomated Real-time Gross settlement ExpressTransfer system)): transeuropinė automatizuotarealaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimųsistema atsiskaitymams eurais, naudojama atliekantatsiskaitymus už centrinių bankų operacijas, didelėsvertės tarpbankinius pervedimus eurais ir kitusmokėjimus eurais. Sistema TARGET2 užtikrinaatsiskaitymą centrinio banko pinigais ir neatidėliojamąbaigtinumą. Ją galima naudoti visiems sandoriamseurais tarp euro zonos šalių ir pačiose šalyse beikeliose kitose ES valstybėse narėse. SistemaTARGET2 pakeitė pirmosios kartos sistemąTARGET, veikusią nuo euro įvedimo 1999 m. sausiomėn.

Tarpbankinė pinigų rinka (Interbank moneymarket): trumpalaikių paskolų rinka tarp bankų.Paprastai šiuo terminu apibūdinama prekyba lėšomis,kurių išpirkimo terminas – nuo vienos dienos (vienosnakties) ar net mažiau negu vienos dienos ikivienerių metų.

Užsienio valiutos operacijos (Foreign exchangeoperations): užsienio valiutos pirkimas ar pardavimas.Eurosistemos kontekste tai reiškia kitų valiutųpirkimą ar pardavimą euro atžvilgiu.

Valdančioji taryba (Governing Council): aukščiausiasECB sprendimus priimantis organas. Ją sudaro visivykdomosios valdybos nariai ir ES valstybių narių,įsivedusių eurą, nacionalinių centrinių bankųvaldytojai.

Valiutų kurso mechanizmas II (VKM II) (ExchangeRate Mechanism II (ERM II)): bendradarbiavimovaliutų kurso politikos srityje tarp euro zonos šaliųir šalių, neįeinančių į euro zoną, sistema. Dalyvavimasmechanizme yra savanoriškas. Vis dėlto tikimasi, kadvalstybės narės, kurioms taikoma nukrypti leidžiantinuostata, prisijungs prie mechanizmo, ir busnustatytas šių valiutų centrinis paritetas euro atžvilgiuir kurso svyravimo ribos. Standartinės svyravimoribos yra ±15%. Tuo atveju, jei šalys yra pasiekęaukštą konvergencijos su euro zona lygį, euro zonainepriklausančios valstybės narės prašymu gali būtisusitarta dėl mažesnių svyravimo ribų.

Vykdomoji valdyba (Executive Board): vienas iš ECBsprendimus priimančių organų. Ją sudaro ECBpirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei keturinariai, kuriuos bendru susitarimu skiria eurąįsivedusių šalių valstybių arba vyriausybių vadovai.

VKM II (ERM II): žr. Valiutų kurso mechanizmas II.

34

© Europos centrinis bankas, 2009 m.

adrEsaskaiserstrasse 29

60311 Frankfurtas prie maino, vokietija

pašto adrEsaspostfach 16 03 19

60066 Frankfurtas prie maino, vokietija

tElEFonas+49 69 1344 0

intErnEtashttp://www.ecb.europa.eu

Faksas+49 69 1344 6000

SUMANYMAS IR DIZAINASKonzept Verlagsgesellschaft, Frankfurtas prie Maino, Vokietija

nuotraukosClaudio Hils

Martin JoppenMartin Starl

Andreas VarnhornWalter VorjohannEuropos Bendrija

SPAUSDINOImprimerie Centrale s.a., Liuksemburgas

ISBN 978-92-899-0396-7 (internete)

LT

Documents

EUROPOS CENTRINIS BANKAS, EUROSISTEMA, EUROPOS … · Bendra Europos rinka ii. Europos pinigų institutas iii. ECB ir euro 1. 2 Ekonominėsirpinigų