EUROPOS SĄJUNGA

ŽMOGAUS TEISĖS EUROPOJE

Lina Mališauskaitė

EUROPOS SĄJUNGA

ŽMOGAUS TEISĖS EUROPOJE

Lina Mališauskaitė

VILNIUS •2006

EUROPOS SĄJUNGA

ŽMOGAUS TEISĖS EUROPOJE

Leidinį finansavoNacionalinė žmonių su negaliasocialinės integracijos programa

Leidinys parengtas Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ iniciatyva

Kalvarijų g. 143 LT-08221 Vilnius,Tel. (8~5) 261 52 23, Faks. (8~5) 261 08 20El. paštas viltis@viltis.ltInterneto puslapis www.viltis.lt

C Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, 2006

TURINYS

ĮVADAS .......................................................................................... 6 - 7

EUROPOS SĄJUNGA ................................................................ 8 - 9

EUROPOS SĄJUNGOS ISTORIJA ................................................. 8 - 9

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS ......................................... 10 - 11

EUROPOS PARLAMENTAS ..................................................... 12 - 13

EUROPOS KOMISIJA .............................................................. 14 - 15

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA ............................................ 16 - 17

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS ........................................ 18 - 19

EUROPOS AUDITO RŪMAI ..................................................... 20 - 21

EUROPOS VADOVŲ RŪMAI .................................................... 20 - 21

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS ........................................ 22 - 23

REGIONŲ KOMITETAS ............................................................ 22 - 23

EUROPOS OMBUDSMENAS ................................................... 24 - 25

EUROPOS CENTRINIS BANKAS ............................................ 26 - 27

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS ......................................... 26 - 27

ŽMOGAUS TEISĖS EUROPOJE ....................................... 28 - 29

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IRPAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA ..................... 30 - 31

�

Žmogaus teisės – tai visuotinės teisės, garantuojamos visiems as-menims, nepaisant jų amžiaus, rasės, lyties ir kitų politinių, pilietinių ar socialinių veiksnių.

Lietuvos valstybė vadovaujasi vakarietiška žmogaus teisių apsaugos tradicija. Prisijungdama prie Jungtinių Tautų žmogaus teisių dokumentų, ratifikuodama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, įsijungdama į Europos Sąjungos teisės sistemą, Lietuva prisiėmė politinius ir moralinius įsipareigojimus savo piliečiams bei gyventojams.

Skleidžiant informaciją apie pagrindines žmogaus teises, viena vertus, užtikrinama pagarba visiems žmonėms, neišskiriant ir asmenų, turinčių negalią, kita vertus, įtvirtinami pagrindiniai demokratinės visuomenės principai.

Šis leidinys – tai pirmasis mėginimas suprantama kalba pateikti sutrikusios raidos asmenims informaciją ne tik apie Europos Sąjungos struktūrą, veiklos pagrindus, bet ir apie jų pačių, kaip lygiaverčių Europos piliečių, žmogaus teises bei šių teisių apsaugą.Džiugu, kad minėta informacija pagaliau pasieks sutrikusios raidos asmenis, kurie dėl savo negalios iki šiol patiria ne tik fizinę, socialinę, bet ir informacinę atskirtį.

Dovilė JuodkaitėVšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė

ĮVADAS

ŽMOGAUS TEISĖS YRA VIENODOS VISIEMS ŽMONĖMS.

NEĮGALŪS ASMENYS IRGI TURI ŽMOGAUS TEISES.

LIETUVA ĮSIPAREIGOJO LAIKYTIS PAGRINDINIŲ TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ, KURIOS UŽTIKRINA ŽMOGAUS TEISES.

TIK ŽINODAMI SAVO TEISES ŽMONĖS GALI JOMIS NAUDOTIS.

ŠIAME LEIDINYJE SUTEIKSIME ŽINIŲ APIE ŽMOGAUS TEISES IR JŲ APSAUGĄ EUROPOS SĄJUNGOJE.

ĮVADAS

�

Europos Sąjunga (ES) yra demokratinių Europos valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos, savo piliečių gerovės užtikrinimo bei taikos ir stabilumo visoje Europoje.Tai nėra nauja valstybė. Tai yra valstybių sandrauga, besivadovaujanti vienodais principais ir teise bei sukūrusi bendras institucijas vieningai spręsti bendrus klausimus Europos lygiu.

Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija ir 1957 m. Romoje įsteigtomis Europos atominės energetikos bei Europos ekonomine bendrijomis. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, pradėtas nau-doti terminas „Europos Bendrijos“ arba „Europos Bendrija“. Terminas „Europos Sąjunga“ įsivyravo nuo 1993 m., kai įsigaliojo Mastrichto sutartis. Pagal šią sutartį ES remiasi vadinamaisiais trimis ramsčiais: 1) Europos anglių ir plieno bendrija, Europos atominės energetikos bendri- ja ir Europos ekonomine bendrija; 2) bendrąja užsienio ir saugumo politika; 3) bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Iš pradžių ES sudarė 6 valstybės – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija ir Vokietija. Šios valstybės bendradarbiavo prekybos ir ekonomikos srityse. Vėliau ES nuolat plėtėsi, priimdama vis naujas nares. 1973 m. prie ES prisijungė Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė, 1981 m. – Graikija, o 1986 m. – Ispanija ir Por-tugalija. 1995 m. ES papildė dar trys šalys: Austrija, Suomija ir Švedija. Pati didžiausia ES plėtra vyko 2004 m., kai į ES įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Dabar į ES sudėtį įeina 25 valstybės. Šiuo metu ES plėtros procesas tebevyksta ir ateityje planuojama į ją priimti dar daugiau naujų valstybių narių.

EUROPOS SĄJUNGA

EUROPOS SĄJUNGOS ISTORIJA

EUROPOS SĄJUNGĄ SUDARO SUSIVIENIJUSIOS EUROPOS VALSTYBĖS.

LIETUVA IRGI YRA EUROPOS SĄJUNGOS NARĖ.

VALSTYBĖMS KARTU LENGVIAU SIEKTI ŽMONIŲ GEROVĖS IR TAIKOS.

EUROPOS SĄJUNGA TURI BENDRŲ ĮSTATYMŲ IR ĮSTAIGŲ.

EUROPOS SĄJUNGA PRASIDĖJO NUO BENDRIJŲ KŪRIMO.

NUO 1951 METŲ BUVO STEIGIAMOS EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS.

1993 METAIS BUVO PASIRAŠYTA BENDRA SUTARTIS.

ŠI SUTARTIS NUMATĖ BENDRADARBIAVIMĄ EKONOMIKOS, SAUGUMO IR TEISINGUMO SRITYSE.

IŠ PRADŽIŲ EUROPOS SĄJUNGĄ SUDARĖ 6 VALSTYBĖS.

ŠIOS VALSTYBĖS BENDRADARBIAVO EKONOMIKOS IR PREKYBOS SRITYSE.

VĖLIAU Į EUROPOS SĄJUNGĄ ĮSTOJO DAUGIAU VALSTYBIŲ.

2004 METAIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ ĮSTOJO IR LIETUVA.

DABAR EUROPOS SĄJUNGAI PRIKLAUSO 25 VALSTYBĖS.

ATEITYJE EUROPOS SĄJUNGA PRIIMS NAUJŲ NARIŲ.

EUROPOS SĄJUNGA

EUROPOS SĄJUNGOS ISTORIJA

10

Kaip jau minėjome, Europos Sąjunga yra 25 valstybių ekonominė ir politinė san-drauga. Jos gyvavimas pagrįstas daugybe sutarčių, kuriomis remiantis valstybės narės perduoda dalį savo suverenumo bendroms ES institucijoms. ES institucijos atstovauja ir nacionaliniams valstybių narių interesams, ir bendriesiems visos ES interesams.

Pagrindinės ES institucijos: • Europos Parlamentas; • Europos Komisija; • Europos Sąjungos Taryba; • Europos Teisingumo Teismas; • Europos Audito Rūmai.

ES raidos kryptis dažnai lemia ir svarbiausias problemas sprendžia Europos Vadovų Taryba (valstybių ar jų vyriausybių vadovų susirinkimas). Kitos reikšmingos ES institucijos: • Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; • Regionų komitetas ir Europos ombudsmenas.

ES finansinius reikalus tvarko Europos centrinis ir Europos investicijų bankai.

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS

EUROPOS SĄJUNGOS GYVAVIMAS REMIASI DAUGYBE SUTARČIŲ.

PAGAL ŠIAS SUTARTIS YRA ĮSTEIGTOS EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGOS.

ĮSTAIGOS ATSTOVAUJA IR VALSTYBIŲ NARIŲ, IR EUROPOS SĄJUNGOS INTERESAMS.

PAGRINDINĖS EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGOS:

• EUROPOS PARLAMENTAS.

• EUROPOS KOMISIJA.

• EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA.

• EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS.

• EUROPOS AUDITO RŪMAI.

KITOS SVARBIOS EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGOS:

• EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS.

• REGIONŲ KOMITETAS.

• EUROPOS OMBUDSMENAS (KONTROLIERIUS).

EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINIUS (PINIGINIUS) REIKALUS TVARKO ŠIOS ĮSTAIGOS:

• EUROPOS CENTRINIS BANKAS.

• EUROPOS INVESTICIJŲ (ĮDĖTŲ LĖŠŲ) BANKAS.

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS (ĮSTAIGOS)

12

Europos Parlamentas yra viena pagrindinių ES institucijų. Tai didžiausias pasau-lyje daugiatautis parlamentas. Iš pradžių Europos Parlamentas buvo tik kosulta-cinis, tačiau nuo 1979 m. jis renkamas tiesiogiai ir įgijo didesnę galią. Europos Parlamento nariai renkami penkerių metų kadencijai. Juos tiesioginiuose rin-kimuose renka ES piliečiai. Vietos Europos Parlamente paskirstytos proporcingai pagal valstybių gyventojų skaičių. Europos Parlamentas yra vienas iš ES įstatymų leidybos organų (šia teisėkūros funkcija jis dalijasi su ES Taryba). Be to, Europos Parlamentas yra atsakingas už ES biudžeto tvirtinimą. Reikšminga tai, kad Europos Parlamentas gali paleisti Europos Komisiją; dėl priimtų sprendimų jam atsiskaito Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Europos Parlamentas

PARLAMENTAS YRA AUKŠČIAUSIAS ĮSTATYMŲ LEIDYBOS IR VALSTYBINĖS VALDŽIOS ORGANAS.

EUROPOS PARLAMENTAS YRA VIENA PAGRINDINIŲ EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGŲ.

IŠ PRADŽIŲ EUROPOS PARLAMENTAS TURĖJO TIK PATARIAMĄJĄ GALIĄ.

NUO 1979 METŲ EUROPOS PALEMENTAS RENKAMAS TIESIOGIAI IR TURI DIDESNĘ GALIĄ.

EUROPOS PARLAMENTO NARIUS RENKA EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIAI 5 METAMS.

VIETOS EUROPOS PARLAMENTE PASKIRSTYTOS PAGAL VALSTYBIŲ GYVENTOJŲ SKAIČIŲ.

EUROPOS PARLAMENTAS YRA ATSAKINGAS UŽ EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO TVIRTINIMĄ.

BIUDŽETAS YRA PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMAS TAM TIKRAM LAIKOTARPIUI.

EUROPOS PARLAMENTAS GALI PALEISTI EUROPOS KOMISIJĄ.

EUROPOS PARLAMENTUI ATSISKAITO EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PIRMININKAS.

EUROPOS PARLAMENTAS

14

Europos Komisija (toliau – Komisija) yra viena pagrindinių ES institucijų ir ją pagrįstai galima vadinti vykdomąja valdžia. Šiuo metu Komisiją sudaro 25 nariai – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Komisijos sudėtį tvirtina Europos Parlamentas. Jeigu jis pareikštų nepasitikėjimą, Komisija privalėtų atsistatydinti. Komisija yra įsikūrusi Briuselyje. Ji skiriama penkerių metų kadencijai. Komisijai dirbti padeda administracija ir generaliniai direktoratai. Komisija yra ES sutarčių sergėtoja ir kartu su Europos Teisingumo Teismu prižiūri, ar tinkamai taikoma ES teisė. Be to, Komisija prižiūri ir užtikrina, kad būtų tin-kamai įgyvendinti Europos Tarybos ir Europos Parlamento priimti reglamentai, direktyvos bei sprendimai. Komisija turi ES teisės aktų iniciatyvos teisę, tad ji siūlo ES teisės aktų projektus Europos Tarybai ir Europos Parlamentui. Kaip ES vykdomoji institucija, Komisi-ja atsakinga už Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos patvirtinto biudžeto bei programų vykdymą. Kadangi Komisija atstovauja ES tarptautiniuose reikaluose, tai ji derasi ir dėl tarptautinių sutarčių.

Europos Komisija

EUROPOS KOMISIJA

KOMISIJA – ASMENŲ GRUPĖ, KURIAI PAVESTA KĄ NORS ATLIKTI.

Į EUROPOS KOMISIJĄ ĮEINA PO VIENĄ NARĮ IŠ KIEKVIENOS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS.

ŠIUO METU EUROPOS KOMISIJĄ SUDARO 25 NARIAI.

EUROPOS KOMISIJOS SUDĖTĮ TVIRTINA EUROPOS PARLAMENTAS.

EUROPOS PARLAMENTAS GALI PAREIKŠTI NEPASITIKĖJIMĄ EUROPOS KOMISIJA. TADA JI TURI SUSTABDYTI SAVO VEIKLĄ.

EUROPOS KOMISIJA YRA ĮSIKŪRUSI BRIUSELYJE.

EUROPOS KOMISIJA YRA SKIRIAMA 5 METŲ LAIKOTARPIUI.

EUROPOS KOMISIJA PRIŽIŪRI, KAIP VYKDOMOS EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTYS.

EUROPOS KOMISIJA BENDRADARBIAUJA SU EUROPOS TEISINGUMO TEISMU.

EUROPOS KOMISIJA UŽTIKRINA, KAD BŪTŲ DIRBAMA PAGAL EUROPOS PARLAMENTO NUSTATYTĄ REGLAMENTĄ (DARBO TVARKĄ).

EUROPOS KOMISIJA SIŪLO EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ PROJEKTUS EUROPOS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI.

EUROPOS KOMISIJA ATSAKINGA UŽ EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO VYKDYMĄ.

1�

Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba) yra pagrindinė sprendimus priimanti ES institucija. Taryba atstovauja ES valstybių narių vyriausybėms, tad ją sudaro visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už konkrečiame Tarybos susitikime aptariamą politikos sritį. Tarybai paeiliui po 6 mėnesius pirmininkauja kiekviena ES valstybė narė. Taryba kartu su Europos Parlamentu priima ES dokumentus. Be to, šios abi ins-titucijos tvirtina ir kontroliuoja ES biudžetą.

Europos Sąjungos Taryba

TARYBA YRA VALSTYBINĖS VALDŽIOS ORGANAS.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (TOLIAU TARYBA) YRA PAGRINDINĖ SPRENDIMUS PRIIMANTI EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGA.

TARYBA ATSTOVAUJA VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBĖMS.

TARYBĄ SUDARO VISŲ VALSTYBIŲ NARIŲ MINISTRAI.

TARYBAI PAEILIUI PO 6 MĖNESIUS PIRMININKAUJA KIEKVIENA EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖ NARĖ.

TARYBA KARTU SU EUROPOS PARLAMENTU PRIIMA EUROPOS SĄJUNGOS DOKUMENTUS.

EUROPOS KOMISIJA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA TVIRTINA IR KONTROLIUOJA EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETĄ.

EUROPOS KOMISIJA IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA UŽTIKRINA, KAD BŪTŲ LAIKOMASI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

1�

Europos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) yra teisminė ES institucija. Teis-mas įsikūręs Liuksemburge. Jame dirba po vieną teisėją iš kiekvienos ES valsty-bės narės. Teisėjai skiriami 6 metų kadencijai. Jiems dirbti padeda generaliniai advokatai. Teismas aiškina ES įstatymus ir nagrinėja teisminius ginčus. Jis turi užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės ir teisingai aiškinamos bei taikomos sutartys. 1989 m. buvo įsteigtas Pirmosios instancijos teismas.

Europos Teisingumo Teismas

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS (TOLIAU TEISMAS) YRA TEISMINĖ EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGA.

TEISMAS ĮSIKŪRĘS LIUKSEMBURGE.

TEISME DIRBA PO VIENĄ TEISĖJĄ IŠ KIEKVIENOS VALSTYBĖS NARĖS.

TEISĖJAI SKIRIAMI 6 METŲ LAIKOTARPIUI.

TEISĖJAMS PADEDA DIRBTI GENERALINIAI ADVOKATAI.

TEISMAS AIŠKINA EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTATYMUS IR NAGRINĖJA TEISMINIUS GINČUS.

TEISMAS ATSAKINGAS UŽ EUROPOS SĄJUNGOS SUTARČIŲ TEISINGĄ AIŠKINIMĄ IR LAIKYMĄSI.

1989 METAIS BUVO ĮSTEIGTAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS.

INSTANCIJA YRA ĮSTAIGŲ PAVALDUMO PAKOPA.

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS

20

Europos Audito Rūmai

Europos Audito Rūmai (toliau – Rūmai) buvo įsteigti 1975 m. Į Rūmų sudėtį įeina po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės. Rūmai tikrina, ar teisėtai naudojamas ir valdomas ES biudžetas. Be to, kontroliuoja visų ES institucijų ir organizacijų finansinę veiklą. Pasibaigus finansiniams metams, Rūmai rengia metinę ataskaitą apie ES finansinę veiklą Europos Parlamentui ir Europos Tarybai.

Europos Vadovų Taryba

Europos Vadovų Taryba arba Europos Viršūnių Taryba – tai ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Šiam susitikimui vadovauja ES Taryboje tuo metu pirmininkaujančios valstybės prezidentas arba ministras pirmininkas. Euro-pos Vadovų Tarybos susitikime aptariami svarbiausi ES klausimai.

EUROPOS AUDITO RŪMAI

AUDITAS YRA PATIKRINIMAS.

EUROPOS AUDITO RŪMAI (TOLIAU RŪMAI) BUVO ĮSTEIGTI 1975 METAIS.

Į RŪMŲ SUDĖTĮ ĮEINA PO VIENĄ ATSTOVĄ IŠ KIEKVIENOS VALSTYBĖS NARĖS.

RŪMAI TIKRINA, AR TEISĖTAI NAUDOJAMAS IR VALDOMAS EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETAS.

RŪMAI KONTROLIUOJA VISŲ EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ FINANSINĘ VEIKLĄ.

METŲ PABAIGOJE RŪMAI RENGIA EUROPOS SĄJUNGOS METINĘ FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITĄ.

ŠIĄ ATASKAITĄ RŪMAI PATEIKIA EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS TARYBAI.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA DAR VADINAMA EUROPOS VIRŠŪNIŲ TARYBA.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA YRA EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ IR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ SUSITIKIMAS.

ŠIAM SUSITIKIMUI VADOVAUJA EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOJE TUO METU PIRMININKAUJANČIOS VALSTYBĖS PREZIDENTAS ARBA MINISTRAS PIRMININKAS.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

22

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – Komitetas) yra pa-tariamoji institucija. Komiteto pagrindinis uždavinys – konsultuoti Europos Par-lamentą, Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Komisiją. Atskirais atvejais Komi-tetas gali savo iniciatyva pateikti nuomonę įvairiais klausimais.

Regionų komitetas

Regionų komitetas yra patariamoji institucija. Jis sudarytas iš Europos regionų ir vietos valdžios atstovų. Su Regionų komitetu privaloma konsultuotis prieš prii-mant ES sprendimus regionams svarbiais politikos, aplinkos, švietimo ir trans-porto klausimais.

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS (TOLIAU – KOMITETAS) YRA PATARIAMOJI ĮSTAIGA.

KOMITETAS KONSULTUOJA EUROPOS PARLAMENTĄ, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBĄ IR EUROPOS KOMISIJĄ.

ATSKIRAIS ATVEJAIS KOMITETAS GALI SAVO INICIATYVA PATEIKTI NUOMONĘ ĮVAIRIAIS KLAUSIMAIS.

REGIONŲ KOMITETAS

REGIONAS YRA DIDELIS TERITORINIS VIENETAS.

REGIONŲ KOMITETAS YRA PATARIAMOJI ĮSTAIGA.

REGIONŲ KOMITETAS SUDARYTAS IŠ EUROPOS REGIONŲ IR VIETOS VALDŽIOS ATSTOVŲ.

SU REGIONŲ KOMITETU PRIVALOMA KONSULTUOTIS PRIEŠ PRIIMANT EUROPOS SĄJUNGOS SPRENDIMUS REGIONAMS SVARBIAIS POLITIKOS, APLINKOS, ŠVIETIMO IR TRANSPORTO KLAUSIMAIS.

24

Europos ombudsmenas tiria skundus dėl netinkamo ES institucijų ir įstaigų admi-nistravimo. Tokios institucijos yra Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos Parlamentas, o įstaigos – Europos aplinkosaugos agentūra, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra ir kitos. Europos ombudsmeno kompetencijai nepriklauso spręsti skundų dėl Europos Teisingumo teismo ir Pirmosios instanci-jos teismo, kai šie vykdo teismines savo funkcijas. Be to, Europos ombudsme-nas netiria skundų dėl nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų. Tyrimą ombudsmenas gali pradėti gavęs skundą arba savo paties iniciatyva. Teisę pateikti ombudsmenui skundą turi kiekvienas ES pilietis ir kiekvienas bet kurioje valstybėje narėje gyvenantis ar savo būstinę turintis fizinis arba juridinis asmuo.

Europos ombudsmenas

OMBUDSMENAS YRA KONTROLIERIUS.

EUROPOS OMBUDSMENAS TIRIA SKUNDUS DĖL NETINKAMO EUROPOS SĄJUNGOS ĮSTAIGŲ VALDYMO.

EUROPOS OMBUDSMENO KONTROLIUOJAMOS ĮSTAIGOS:

• EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA.

• EUROPOS KOMISIJA.

• EUROPOS PARLAMENTAS.

• EUROPOS APLINKOSAUGOS AGENTŪRA.

• EUROPOS SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE AGENTŪRA.

EUROPOS OMBUDSMENAS NETIRIA SKUNDŲ DĖL NACIONALINĖS, REGIONINĖS AR VIETOS VALDŽIOS ĮSTAIGŲ.

TYRIMĄ OMBUDSMENAS GALI PRADĖTI GAVĘS SKUNDĄ ARBA SAVO PATIES INICIATYVA.

TEISĘ PATEIKTI OMBUDSMENUI SKUNDĄ TURI KIEKVIENAS EUROPOS SĄJUNGOS PILIETIS.

EUROPOS OMBUDSMENAS

2�

Europos investicijų bankas

Europos investicijų bankas (EIB) buvo įsteigtas 1958 m. EIB uždavinys – finan-suoti valstybinius ir privačius investicinius projektus (pavyzdžiui: geležinkelių ir automobilių kelių tiesimo, oro uostų statybos, aplinkosaugos), ypač mažiau pa-siturinčiuose regionuose, šalyse kandidatėse ir besivystančiose šalyse.

Europos centrinis bankas

Europos centrinis bankas (ECB) buvo įsteigtas 1998 m. pagal ES sutartį. ECB buveinė yra Frankfurte. Pagrindinis ECB uždavinys – valdyti eurą, kuris yra bendra ES valiuta. Be to, ECB yra atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavi-mą bei vykdymą.

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS BUVO ĮSTEIGTAS 1958 METAIS.

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS FINANSUOJA VALSTYBINIUS IR PRIVAČIUS INVESTICINIUS PROJEKTUS MAŽIAU PASITURINČIUOSE REGIONUOSE, ŠALYSE KANDIDATĖSE BEI BESIVYSTANČIOSE ŠALYSE.

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS FINANSUOJA ŠIŲ SRIČIŲ VALSTYBINIUS IR PRIVAČIUS INVESTICINIUS PROJEKTUS:

• GELEŽINKELIŲ IR AUTOMOBILIŲ KELIŲ TIESIMO.

• ORO UOSTŲ STATYBOS.

• APLINKOSAUGOS.

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS BUVO ĮSTEIGTAS 1998 METAIS.

EUROPOS CENTRINIO BANKO BUVEINĖ YRA FRANKFURTE.

EUROPOS CENTRINIS BANKAS VALDO EURĄ, KURIS YRA BENDRA EUROPOS SĄJUNGOS VALIUTA.

EUROPOS CENTRINIS BANKAS YRA ATSAKINGAS UŽ EUROPOS SĄJUNGOS EKONOMINĖS IR PINIGŲ POLITIKOS FORMAVIMĄ BEI VYKDYMĄ.

2�

Svarbiausią vaidmenį įtvirtinant ir apsaugant žmogaus teises Europos regione su-vaidino Europos Taryba, įsteigta dar 1949 m. Europos Taryba – tarpvyriausybinė organizacija, įsikūrusi Strasbūre. Europos Tarybos nederėtų painioti su Europos Sąjunga, nes tai dvi skirtingos organizacijos. Europos Tarybos narės yra 46 vals-tybės, tarp jų ir visos 25 ES valstybės narės. Pagrindiniai Europos Tarybos tikslai yra ginti žmogaus teises ir teisėtumą bei demokratiją. Europos Taryba reguliuoja visas pagrindines visuomenės gyveni-mo sritis, tokias kaip žmogaus teisės, žiniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, vietų demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir regionų planavimas.

ŽMOGAUS TEISĖS EUROPOJE

SVARBIAUSIAS VAIDMUO APSAUGANT ŽMOGAUS TEISES TEKO EUROPOS TARYBAI.

EUROPOS TARYBA BUVO ĮSTEIGTA 1949 METAIS.

EUROPOS TARYBOS NEREIKIA PAINIOTI SU EUROPOS SĄJUNGA.

EUROPOS TARYBA YRA TARPVYRIAUSYBINĖ ORGANIZACIJA.

EUROPOS TARYBA ĮSIKŪRUSI STRASBŪRE.

EUROPOS TARYBĄ SUDARO 46 VALSTYBĖS.

EUROPOS TARYBA RŪPINASI ŠIOMIS VISUOMENĖS GYVENIMO SRITIMIS:

• ŽMOGAUS TEISĖS.

• ŽINIASKLAIDA.

• TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS.

• SOCIALINĖ SANGLAUDA.

• SVEIKATOS APSAUGA.

• ŠVIETIMAS.

• KULTŪRA.

• PAVELDAS.

• SPORTAS.

• JAUNIMO PROBLEMOS.

• VIETŲ DEMOKRATIJA IR

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS.

• APLINKOS APSAUGA.

• REGIONŲ PLANAVIMAS.

ŽMOGAUS TEISĖS EUROPOJE

30

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) yra viena svarbiausių Europos Tarybos pasirašytų konvencijų, reglamentuojančių prigimtines kiekvieno asmens teises ir laisves. EŽTK įpareigoja valstybes minėtas teises ir laisves garantuoti kiekvienam, kas yra jų jurisdikcijoje. EŽTK buvo priimta 1950 m. ir įsigaliojo 1953 m. Be to, EŽTK papildo 13 protokolų, irgi reglamentuojančių asmens teises ir laisves.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises galima suskirstyti į septynias grupes: 1. Elementarios žmogaus teisės. 2. Teisė į laisvę. 3. Teisminės garantijos. 4. Privatus ir šeimos gyvenimas. 5. Pagrindinės laisvės. 6. Teisė į nuosavybę. 7. Kilnojimosi laisvė ir garantijos prieš savavališką išsiuntimą iš šalies.

VIENAS SVARBIAUSIŲ EUROPOS TARYBOS PASIRAŠYTŲ DOKUMENTŲ YRA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA (TOLIAU KONVENCIJA).

KONVENCIJA YRA VALSTYBIŲ SUTARTIS KOKIU NORS REIKALU.

KONVENCIJA NUSTATO PRIGIMTINES KIEKVIENO ASMENS TEISES IR LAISVES.

KONVENCIJA ĮPAREIGOJA VALSTYBES SUTEIKTI MINĖTAS TEISES IR LAISVES KIEKVIENAM ŽMOGUI.

KONVENCIJA BUVO PRIIMTA 1953 METAIS.

KONVENCIJA ĮSIGALIOJO 1953 METAIS.

KONVENCIJĄ PAPILDO 13 PROTOKOLŲ.

KONVENCIJOJE NUMATYTAS TEISES GALIMA SUSKIRSTYTI Į SEPTYNIAS GRUPES:

1. ELEMENTARIOS ŽMOGAUS TEISĖS.

2. TEISĖ Į LAISVĘ.

3. TEISMINĖS GARANTIJOS.

4. PRIVATUS IR ŠEIMOS GYVENIMAS.

5. PAGRINDINĖS LAISVĖS.

6. TEISĖ Į NUOSAVYBĘ.

7. KILNOJIMOSI LAISVĖ IR GARANTIJOS PRIEŠ SAVAVALIŠKĄ IŠSIUNTIMĄ IŠ ŠALIES.

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA

32

EŽTK garantuojamos šios esminės žmogaus teisės ir laisvės: teisė į gyvybę, apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio, apsauga nuo vergijos ir priverčiamojo darbo, teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą ir nešališką teismą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei į susirašinėjimo slaptumą, saviraiškos laisvė (įskaitant spaudos laisvę), minties, sąžinės ir religijos laisvė, laisvė dalyvauti taikiuose susirinkimuose, teisė jungtis į asociacijas, teisė į santuoką, teisė į veiksmingas teisinės gynybos priemones.

KONVENCIJOJE GARANTUOJAMOS ŠIOS ESMINĖS ŽMOGAUS TEISĖS IR LAISVĖS:

• TEISĖ Į GYVYBĘ.

• APSAUGA NUO KANKINIMŲ IR NEŽMONIŠKO ELGESIO.

• APSAUGA NUO VERGIJOS IR PRIVERČIAMOJO DARBO.

• TEISĖ Į LAISVĘ IR SAUGUMĄ.

• TEISĖ Į TEISINGĄ IR NEŠALIŠKĄ TEISMĄ.

• TEISĖ Į PRIVATAUS IR ŠEIMOS GYVENIMO GERBIMĄ BEI Į SUSIRAŠINĖJIMO SLAPTUMĄ.

• SAVIRAIŠKOS LAISVĖ (ĮSKAITANT SPAUDOS LAISVĘ).

• MINTIES, SĄŽINĖS IR RELIGIJOS LAISVĖ.

• LAISVĖ DALYVAUTI TAIKIUOSE SUSIRINKIMUOSE.

• TEISĖ JUNGTIS Į ASOCIACIJAS.

• TEISĖ Į SANTUOKĄ.

• TEISĖ Į VEIKSMINGAS TEISINĖS GYNYBOS PRIEMONES.

34

EŽTK papildančiuose protokoluose numatytos šios teisės ir laisvės: teisė į nuosavybę, teisė į mokslą, teisė į laisvus rinkimus, laisvės atėmimo draudimas sutartinių prievolių nevykdymo atveju, kilnojimosi laisvė bei teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, teisė sugrįžti į savo šalį ir kt.

Svarbu, kad naudojimasis EŽTK pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikri-namas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Valstybės ratifikuo-ta konvencija paprastai tampa tos valstybės teisės sudėtine dalimi. Tad EŽTK dažniausiai galima tiesiogiai naudotis ją ratifikavusioje valstybėje.

KONVENCIJĄ PAPILDANČIUOSE PROTOKOLUOSE NUMATYTOS ŠIOS TEISĖS IR LAISVĖS:

• TEISĖ Į NUOSAVYBĘ.

• TEISĖ Į MOKSLĄ.

• TEISĖ Į LAISVUS RINKIMUS.

• LAISVĖS ATĖMIMO DRAUDIMAS SUTARTINIŲ PRIEVOLIŲ NEVYKDYMO ATVEJU.

• KILNOJIMOSI LAISVĖ BEI TEISĖ LAISVAI PASIRINKTI GYVENAMĄJĄ VIETĄ.

• TEISĖ SUGRĮŽTI Į SAVO ŠALĮ.

KONVENCIJA DRAUDŽIA RIBOTI NAUDOJIMĄSI TEISĖMIS IR LAISVĖMIS DĖL:

• ASMENS LYTIES.

• RASĖS.

• ODOS SPALVOS.

• KALBOS.

• RELIGIJOS.

• POLITINIŲ AR KITOKIŲ PAŽIŪRŲ.

• TAUTINĖS AR SOCIALINĖS KILMĖS.

• PRIKLAUSYMO TAUTINEI MAŽUMAI.

• NUOSAVYBĖS.

VALSTYBĖS PRIIMTA KONVENCIJA TAMPA TOS VALSTYBĖS TEISĖS SUDĖTINE DALIMI.

3�

Siekiant užtikrinti EŽTK įgyvendinimą yra įsteigtas Europos žmogaus teisių teis-mas. Šis teismas yra tarptautinė teisminė institucija, nagrinėjanti skundus fizinių asmenų, asmenų grupių bei nevyriausybinių organizacijų, teigiančių, kad pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos EŽTK ir jos papildomuose protokoluose. Skundą dėl žmogaus teisių ar laisvių pažeidimo vienoje valstybėje gali paduoti ir kita valstybė. Europos žmogaus teisių teismui galima apskųsti tik tuos žmogaus teisių ar laisvių pažeidimus, kuriuos padaro valstybės valdžios, valdymo, teisminės in-stitucijos ar pareigūnai. Šis teismas nenagrinėja skundų dėl žmogaus teisių ar laisvių pažeidimų, kuriuos padaro privatūs asmenys, įmonės ar organizacijos.Europos žmogaus teisių teisme yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių, prisijungusių prie EŽTK. Tačiau teisėjai neatstovauja savo šaliai, todėl gali veikti nepriklauso-mai ir nešališkai.

Europos žmogaus teisių teismas priima skundus tik tuo atveju, jeigu jie atitinka tam tikras sąlygas. Visų pirma prieš pateikiant skundą turi būti išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės. Turi būti nepraėję 6 mėnesiai nuo valstybės institucijos sprendimo įsigaliojimo. Būtina patikrinti, ar tokio pat skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija. Be to, skundas negali būti anonimiškas. Skundo tyrimas Europos žmogaus teisių teisme pereina tris stadijas, kuriose priimami sprendimai dėl skundo priimtinumo, taikaus susitarimo arba skundo esmės.

SIEKIANT UŽTIKRINTI KONVENCIJOS ĮGYVENDINIMĄ YRA ĮSTEIGTAS EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS.

ŠIS TEISMAS NAGRINĖJA ATSKIRŲ ŽMONIŲ, ASMENŲ GRUPIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SKUNDUS DĖL TEISIŲ AR LAISVIŲ PAŽEIDIMO.

ŠIS TEISMAS NAGRINĖJA TIK VALSTYBĖS VALDŽIOS, VALDYMO, TEISMINIŲ ĮSTAIGŲ AR PAREIGŪNŲ PADARYTUS PAŽEIDIMUS.

ŠIS TEISMAS NENAGRINĖJA PAŽEIDIMŲ, PADARYTŲ PRIVAČIŲ ASMENŲ, ĮMONIŲ AR ORGANIZACIJŲ.

ŠIAME TEISME YRA TIEK TEISĖJŲ, KIEK IR VALSTYBIŲ, PRISIJUNGUSIŲ PRIE KONVENCIJOS.

TAČIAU TEISĖJAI NEATSTOVAUJA SAVO ŠALIAI, TODĖL GALI VEIKTI NEPRIKLAUSOMAI IR NEŠALIŠKAI.

TEISMAS PRIIMA TIK TAM TIKRAS SĄLYGAS ATITINKANČIUS SKUNDUS.

PRIEŠ TAI TURI BŪTI PASINAUDOTA VISOMIS VALSTYBĖS VIDAUS TEISINĖS GYNYBOS PRIEMONĖMIS.

TURI BŪTI NEPRAĖJĘ 6 MENĖSIAI NUO VALSTYBĖS INSTITUCIJOS SPRENDIMO ISIGALIOJIMO.

BŪTINA PATIKRINTI, AR TOKIO PAT SKUNDO NENAGRINĖJA KITA TARPTAUTINĖ ĮSTAIGA.

SKUNDAS NEGALI BŪTI ANONIMIŠKAS (NEPASIRAŠYTAS).

3�

Jeigu skundas yra nepriimtinas, tyrimas laikomas baigtu. Jeigu šalys susitaria taikiai, sprendžiami klausimai dėl piniginės kompensacijos, tolesnių valstybės veiksmų ir pan. Sprendimu dėl skundo esmės Europos žmogaus teisių teismas nustato, ar teisė arba laisvė buvo pažeista ar nebuvo. Konstatavus pažeidimą, priteisiama piniginė kompensacija iš valstybės, kurios institucija yra pripažinta kalta padariusi pažeidimą. Europos žmogaus teisių teismo jurisdikcija yra pri-valoma visoms EŽTK ratifikavusioms šalims. Įkūrus Europos žmogaus teisių teismą buvo pradėta efektyviai ginti žmogaus teises ir laisves, o pati Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija tapo tobuliausia bei efektyviausia pasaulyje žmogaus teisių apsaugos srities sutartimi.

TIRIANT SKUNDA ĮVERTINAMI ŠIE DALYKAI:

• SKUNDO PRIIMTINUMAS.

• TAIKAUS SUSITARIMO GALIMYBĖ.

• SKUNDO ESMĖ.

JEIGU SKUNDAS YRA NEPRIIMTINAS, TYRIMAS LAIKOMAS BAIGTU.

JEIGU ŠALYS SUSITARIA TAIKIAI, SPRENDŽIAMI KLAUSIMAI DĖL PINIGINĖS KOMPENSACIJOS, TOLESNIŲ VALSTYBĖS VEIKSMŲ IR PANAŠIAI.

SPRENDIMU DĖL SKUNDO ESMĖS NUSTATOMA, AR TEISĖ ARBA LAISVĖ BUVO PAŽEISTA AR NEBUVO.

KONSTATAVUS PAŽEIDIMĄ, PRITEISIAMA PINIGINĖ KOMPENSACIJA IŠ VALSTYBĖS.

ĮKŪRUS EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMĄ BUVO PRADĖTA EFEKTYVIAI GINTI ŽMOGAUS TEISES IR LAISVES.

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA TAPO TOBULIAUSIA BEI EFEKTYVIAUSIA

PASAULYJE ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS SRITIES SUTARTIMI.

40

Šiame leidinyje pateikiama pagrindinė informacija apie Europos Sąjungos struktūrą, veiklos pagrindus ir institucijas. Be to, jame aptariamos žmogaus teisės, kurios Euro-pos Sąjungoje yra garantuojamos visiems asmenims, nepaisant jų amžiaus, rasės, lyties ir kitų politinių, pilietinių ar socialinių veiksnių.

Siekiant mažinti sutrikusio intelekto asmenų fizinę, socialinę ir informacinę atskirtį, kurią jie vis dar patiria dėl savo negalios, visa leidinio informacija patiekiama ir neįgaliesiems prieinama palengvinta kalba.

This issue offers information about European Union structure, the main fields of ac-tivity, and institutions. Moreover, it discusses European Union human rights which are guaranteed to all persons without regard to their age, race, gender, and other political, civil, or social conditions.

All information of this issue is also available in easy reading form in order to reduce physical, social, and communicative disjuncture of persons with mental disabilities which they suffer due to their disability.

В настоящем издании представлена основная информация о структуре Европейского Сообщества, основах деятельности и учреждениях. Помимо этого, в нем обсуждаются права человека, которые в Европейском Сообществе гарантируется всем лицам независимо от их возраста, расы, пола и других политических , гражданских или социальных факторов.

Стремясь снизить физические, социальные и информационные различия лиц с нарушениями интеллекта , которые они все еще испытывают ввиду своего недуга, вся информация в данном издании преподносится людям с недугом в доходчивой, и облегченной форме.

SANTRAUKA

SUMMARY

РЕЗЮМЕ

UŽRAŠAMS

Lina Mališauskaitė

EUROPOS SĄJUNGA

ŽMOGAUS TEISĖS EUROPOJE

LEIDINYJE PANAUDOTI ŠIŲ AUTORIU PIEŠINIŲ FRAGMENTAI:Dainiaus Bajorino

Simonos DvarionaitėsGretos Sakalauskaitės

Vitalijaus SokolovoNeringos SkulskytėsTomos Strikaitytės

Danutos TomašaitėsDonato Mišinskio

Tautvydo BačinskoVaido Nemeikšio

Atsakinga už parengimą spaudai - Janina ButkuvienėRedagavo ir palengvintą tekstą neįgaliesiems parengė - Jūratė Žeimantienė

Tiražas 1200 vnt.Spaudai parengė UAB „Progretus“

Vilnius, 2006

Šis leidinys – tai pirmasis mėginimas suprantama kalba pa-teikti sutrikusios raidos asmenims informaciją ne tik apie Europos Sąjungos struktūrą, veiklos pagrindus, bet ir apie jų pačių, kaip lygiaverčių Europos piliečių, žmogaus teises bei šių teisių apsaugą. Džiugu, kad minėta informacija pagaliau pasieks sutrikusios raidos asmenis, kurie dėl savo negalios iki šiol patiria ne tik fizinę, socialinę, bet ir informacinę atskirtį.

ŽMOGAUS TEISĖS YRA VIENODOS VISIEMS ŽMONĖMS.

NEĮGALŪS ASMENYS IRGI TURI ŽMOGAUS TEISES.

LIETUVA ĮSIPAREIGOJO LAIKYTIS PAGRINDINIŲ TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ, KURIOS UŽTIKRINA ŽMOGAUS TEISES.

TIK ŽINODAMI SAVO TEISES ŽMONĖS GALI JOMIS NAUDOTIS.