Molekulinės kinetinės teorijos pagrindai

5/28/2018 Molekulin s kinetin s teorijos pagrindai

1/19

olekulinskinetins teorijosp grind i

Lukas Virketis 3E


2/19

Pagrindiniai molekulins kinetinsteorijos teiginiai

1. Knai sudaryti i daleli atom,molekuli, jon.

2. Mediagas sudaranios dalels nuolat irnetvarkingai juda.

3. Kn sudaranios dalels tarpusavyjesveikauja stumia ar traukia vienos kitas.

Molekul maiausia mediagosdalel, kuriai bdingospagrindins tos mediagoschemins savybs.

Atomas maiausiachemikai nedalomamediagos dalel.


3/19

Molekuli skaiius Mediagos kiekisMolistoks mediagos kiekis, kuriame molekuli arba

atom yra tiek pat, kiek ir 12 g anglies (12C).Daleli skaiius viename molyje vadinamas Avogadro

skaiiumiNA= 6,02 1023mol-1

Molio mase Mvadinama mediagos vieno molio mas:M = m0NA [M]= 1 kg/mol

Medagos kiekio formul:

v = __ = __ [v]= 1 molMolekuli mas:

m0 = ___ = ___ = ___

NNA mMm MmN vNA NA


4/19

iluminis molekuli judjimasMolekuli sveikaBrauno judjimasskysiuose (arba dujose)

esani daleli iluminis judjimas.

Tiksliais bandymais rodyta, kad dujmolekuls juda nevienodais, taiau ganadideliais greiiais. Pavyzdiui, kambariotemperatroje vandenilio molekuli

vidutinis greitis yra apie 1750 m/s, deguonies440 m/s.


5/19Brauno judjimas


6/19

Difuzijasavaiminis mediag judani dalelimaiymasis.

1 bandymas. Ant popieriaus lapelio ulainkimekelis laus kvepal. Netrukus j kvap jusimevisame kambaryje. Tai rodo, kad kvepalmolekuls prasiskverbia visur. Juddamos jossusiduria su oro dalelmis, po smgio kaskart

pakeiia judjimo krypt ir dl to netvarkingaislinkdamos pasklinda po vis kambar.

2 bandymas. stiklin vandens meskime makruopel da. Visas vanduo nusidays.


7/19

Difuzija pagrstas ir vandens siskverbimas plyt ar kreidos gabaliuk. Gamtoje difuzijareikiasi vairiai. Dl jos prie emspaviriaus oras yra vienalytis. Ji turi dideltak augal mitybai. Difuzijos bdu pro od

deguonis i aplinkos patenka mogausorganizm, o maistingosios mediagos iarnyno krauj. Technikoje, remiantisdifuzijos reikiniu, metal ar j lydinipaviri terpiama kit mediag, kurios

pagerina j savybes.


8/19

Molekuli sveikaMediagos molekuls veikia viena kit traukos

ir stmos jgomis. Jos priklauso nuo atstumotarp molekuli:

kai jis 2-3 kartus didesnis u molekuls

skersmen, molekuls veikia viena kittraukos jgomis;

kai jis lygus dviej molekuli spindulisumai, traukos jgos susilygina su stmosjgomis ir jg atstojamoji lygi nuliui;

kai jis maesnis u dviej molekulispinduli sum, molekuls veikia viena kitstmos jgomis.


9/19

Mediagos bsenosPagal molekulin teorij kiekvienas knas yra

sudarytas i molekuli, kurios netvarkingaijuda ir tarpusavyje sveikauja.

Mediagos bsena

priklauso nuomolekuliisidstymo,judjimo irsveikospobdio, kurlemia aplinka

(slgis irtemperatra).


10/19

Kietieji knaiKietieji knai, kuri atomai ir molekuls erdvje

isidst tvarkingai, vadinami kristaliniais knais,arba kristalais

Kristal fizini savybi priklausomyb nuo krypties

kristalo viduje vadinama anizotropija.Knai, kuri tvarkingai isidst tik artimiausi atomai,

vadinami amorfiniais knais kai temperatra ema, amorfini

kn savybs panaios kietj kn;

kai temperatra aukta, amorfini

kn savybs panaios skysi.


11/19

SkysiaiKaitinant kietj kn, jo molekuli svyravim

vidutin kinetin energija, o kartu irsvyravim amplitud didja. Tuo tarpumolekuli sveikos potencin energija

maja.

Molekuls pradeda okintii vienos vietos kit,isidsto kitaip neikietame kne irmolekuls juda vienakitos atvilgiu.


12/19

ujosKaitinant skyst, jo molekuls gali gyti tok

greit, kurio pakanka j saveikos jgomsnugalti. Dujas sudaro daugyb netvarkingaijudani molekuli visomis kryptimis. Dujos

gali neribotai plstis, nes j molekulitarpusavio sveikos jgos yra silpnos.

Greitai ir netvarkingai

juddamos duj molekulsupildo ind, o j smgiai indo sieneles sukelia dujslg.


13/19

PlazmaKaitinant dujas, didja atom greiiai, o kartu

ir j kinetin energija. Kaiji gyja tam tikrvert, prasideda jonizacijos procesas iatom ipleiami valentiniai elektronai. Dl

to keiiasi duj sudtis. Kokybiniai dujsudties pokyiai lemia naujos mediagosbsenos atsiradim. i bsena vadinamaplazma.


14/19

Idealiosios dujosIdealiosios dujos yra fizikinis duj

modelis, kuriam bdingos iossavybs:

molekuli tris yra labai maas,

playginti su indo triu; molekuli neveikia traukos jgos; molekuli judjimo energija daug

didesn u sveikos energij;

molekuli stmos jgos atsiranda tiktada, kai molekuls susiduria viena sukita arba su indo sienelmis;

molekuli smgiai yra tamprs.


15/19

Molekulins kinetins duj teorijospagrindin lygtisIdealij duj slgis yra tiesiogiai

proporcingas molekuls mass, molekuliskaiiaus trio vienete ir molekuli greiiokvadrato vidurkio sandaugai:

p = __ nm0v2

Duj atomai ar molekuls juda dideliaisgreiiais ir nuolat susiduria su indosienelmis.

13

p idealij duj slgisn molekuli koncentracijam0duj molekuls mas

v2greiio kvadrato vidurkis

__


16/19

Idealij duj bsenos lygtisLygtis, siejanti pagrindinius makroskopinius

parametrus p, V ir T, apibdinanius dujbsen, vadinama idealij duj bsenoslygtimi:

pV = __ RT p idealij duj slgisV - trism masM molio masR universalioji duj konstanta(R = 8,31 J/(mol * K)

T absoliuioji konstanta

mM


17/19

Temperatra ir jos matavimasNetvarkingai judani molekuli slenkamojo

judjimo vidutin energija yra tiesiogiaiproporcinga absoliuiajai temperatrai:

Ek= __ kT32Ekmolekuli vidutin kinetin

energijak Bolcmano konstanta(k = 1,38 * 10-23J/K)

T absoliuioji temperatra

_

_


18/19


19/19

Documents

Molekulinės kinetinės teorijos pagrindai