Mokymo(-si) metodų taikymo Medeikių

pagrindinėje mokykloje analizė

Įvadas

• Mokymo metodai yra ne mažiau reikšmingas pedagoginio darbo veiksnys nei pats ugdymo turinys.

• Nėra ir negali būti universalaus, kiekvienam mokytojui ir mokiniui tinkančio metodo.

• Mokytojas pagal savo prigimtį ir gebėjimus renkasi tokius metodus, kurie padėtų geriausiai pasiekti ugdymo tikslus bei uždavinius.

• Mokytojams, kurie nepasiruošę rinktis ir linkę remtis vienu geriausiai žinomu būdu, gresia pavojus tapti mirtinai nuobodžiais.

Įvadas• Tyrimai rodo, kad didesnė mokymo būdų įvairovė

sužadina mokinių susidomėjimą, neleidžia nuobodžiauti, įtakoja mokymosi motyvaciją.

• Žiūrint mokytojo ir mokinio akimis, geriausia pamoka ta, kurioje mokytojas jaučia palikęs dalį savęs, o mokinys – suradęs save.

• Per pamoką turime ne tik mokyti, bet ir išmokyti, skatinti mokinį atrasti naują, nežinomą, klysti ir taisyti savo klaidas.

• Bet kuriame mokymosi etape mokytojas siekia ne vieno, o daugiau tikslų. Todėl mokytojui nepakanka taikyti atskirus metodus, svarbu juos derinti.

Įvadas

• Ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir rezultatai) ir mokymo tikslai.

• Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti kitus. Kiekvieną mokymo metodą pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai, net ir tada, kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks pats.

Kas yra mokymo metodas?

• Pagal N. R. Gage, D. C. Berliner, tai yra: „pasikartojančių mokymo veiksmų modelis, kuris gali būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingas daugiau negu vienam mokytojui ir svarbus išmokimui”.

• Pasak S. Šalkausko: „mokomasis metodas apskritai yra racionalaus mokymo būdas, nukreiptas į mokymo tikslą ir suderintas su mokinio prigimtimi ir su mokomojo dalyko ypatybėmis”.

• Bendrosiose programose rašoma, kad „metodas – tai būdas, kuriuo mokytojas siekia komunikacijos – esminės pedagoginio akto sąlygos“.

Metodo praktinis taikymas

• Mokytojų specifiniai veiksmai – tai jau praktinis taikymas. • Pavyzdžiui, paskaitos veiksmai bus tokie:

– įžanga; – turinio išdėstymas;– aiškinimai; – užbaigimas.

• Šių veiksmų visuma sudaro paskaitos metodą.

Metodų skirstymas• Metodus galima sąlygiškai skirstyti į tradicinius ir

netradicinius. • Netradiciniais metodais laikome tuos, kurie dar retai

taikomi, bet yra reikšmingi šiuolaikinio ugdymo procese.• Bendrosiose programose rekomenduojama taikyti šiuos

metodus: – diskusijas ir debatus; – darbą grupėmis (komandomis);– modeliavimą; – „smegenų šturmą“;– projektų rengimą;– eksperimentą ir kt. 

Naujų mokymo metodų ypatumai

• Naujų metodų dėka mokinys pasijunta asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas.

• Kiekvienas mokytojas ir mokinys yra saviti individai, nėra tokio vieno metodo, kuris visada ir visiems tiktų.

• Nauji būdai leidžia mums naujai spręsti problemas, paveikti mokinį, kurio neveikia tradiciniai būdai.

• Norint padaryti ką nors nauja, visada reikia laiko ir kantrybės – ir mokytojo, ir mokinių.

Sužadinimo, patirties išsiaiškinimo, motyvavimo metodai:

• mokinių darbų aplankai;• nebaigti sakiniai;• demonstravimas;• pateikčių ir / ar skaitmeninių mokymosi objektų

naudojimas;• žiūrėk – galvok – aptark su draugu;• minčių lietus;• mokinių patirties išsiaiškinimas;• istorijos pasakojimas, skaitymas, filmuotos medžiagos

rodymas.

Aktyvaus mokymosi metodai• Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis – padėti

mokiniui aktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti, plėtoti, gilinti informacijos ir idėjų supratimą.

• Ypač svarbu skatinti mokinių bendradarbiavimą, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo ir kitų mokymąsi, mokytis vieni kitų padedami.

• Struktūruoti mokymosi medžiagą mokiniams padeda įvairios lentelės, grafinės tvarkyklės.

• Apmąstę mokymo ir mokymosi situaciją –nusprendžiame, ar pateiksime mokiniams naudotinus šablonus ar prašysime jų pačių atrasti tinkamus struktūravimo būdus.

Aktyvaus mokymosi metodai

• Savarankiška aktyvi mokinių veikla – tik dalis darbo. Kad būtų sąmoningai išmokstama, plėtojami mokymosi mokytis gebėjimai, svarbus tinkamas mokytojo ir klasės draugų atsakas (grįžtamoji informacija), kuris suprantamas ne kaip skubotas patvirtinimas “teisingai”/”neteisingai”, bet kaip kryptingas klausinėjimas, kviečiantis permąstyti, pasitikslinti, išsamiau paaiškinti nagrinėjamas sąvokas, reiškinius, priimtus sprendimus, padarytas išvadas.

• Vadovaudami svarstymams turėtumėme skatinti pačių mokinių tarpusavio dialogą.

Aktyvaus mokymosi metodų pavyzdžiai:• darbas grupėmis;• durstinys;• abipusis mokymas;• šešių kepurių metodas;• kampai;• atkaklus klausinėjimas;• praktinis tyrimas;• skaitmeninių mokymosi objektų naudojimas;• grafinės tvarkyklės:

– pasakojimo planas;– veikėjų stebėjimas.

• venno schema;• sąvokos ir apibrėžimo schema;• sąvokų žemėlapis;• frayerio modelis;• ratu pagal abėcėlę;• ŽNS.

Refleksijos metodai

• Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis – padėti mokiniams mokytis. To siekiama nuolat teikiant mokiniams konstruktyvų atsaką, įtraukiant juos į vienas kito vertinimo ir įsivertinimo veiklas.

• Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių mokymo ir mokymosi metodų.

• Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar kitokio pobūdžio atliktis.

Refleksijos metodai• Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas

komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai, ką ir kaip reiktų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir trūkumus, numatyti tobulinimo būdus.

• “Mokytojo atsakas būna aukščiausios kokybės, kai vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinių” (Petty, 235) .

• Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas pokalbis su mokiniais, įvairiausio pobūdžio jų atliktys, yra atsakas mokytojui apie mokinių turimas žinias ir supratimą, apie pasirinktų mokymo metodų veiksmingumą. Šia informacija turėtų būti remiamasi planuojant būsimas mokymo ir mokymosi veiklas.

Refleksijos metodai

• Vertindami ir įsivertindami mokymosi veiklą ir rezultatus mokiniai teikia atsaką kitiems ir patys sau. Mokydamiesi vertinti kitų ir savo darbus pagal pateiktus kriterijus, jie geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo reikalavimus, mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių stiprybes bei tobulintinas sritis, numatyti tobulinimo būdus.

• G. Petty rekomenduoja atlikčių vertinimo praktiką pradėti nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas pateikia savo sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą.

Refleksijos metodai• Tokio vertinimo pranašumas tas, kad visi mokiniai taiso

tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka įskaudintas dėl išsakytos kritikos. Atlikus „netikrą“ vertinimą mokiniai įtraukiami į autentiškų vienas kito ir savo atlikčių vertinimo veiklą. Svarbu nepamiršti, kad mokiniai turi būti skatinami įsivertinti ne tik atliktis, bet ir mokymosi procesą.

• Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai: laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai, struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės formos ir pan. Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose.

Refleksijos metodai

• Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.

• Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas sudaro prielaidas puoselėti vertinimo kultūrą, kai didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir įvertinimui, bet mokymuisi ir įsivertinimui. Tokios kultūros puoselėjimas padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi bei ugdytis savarankiško mokymosi gebėjimus.

Vertinimo ir įsivertinimo būdai

• Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai: – laisvos formos refleksijos; – mokymosi dienoraščiai; – struktūruoti klausimai; – kriterijų aprašai;– įvairios grafinės formos ir pan.

• Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose.

• Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.

Vertinimo ir įsivertinimo, refleksijos metodų taikymo pavyzdžiai:

• nebaigti sakiniai ir refleksijos klausimai;• saldžioji refleksija;• mokymosi dienoraštis;• voratinklis, žvaigždė;• gebėjimų įsivertinimo kreivė;• pyrago dalijimas;• struktūruoti klausimai;• kompetencijų įsivertinimo lentelė;• vertinimas spalvotais lapeliais;• vertinimas pagal kriterijus.

Nebaigti sakiniai

• Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami lapeliai su nebaigtais sakiniais.

• Mokiniai pratęsia sakinius ir perskaito juos grupės ar klasės draugams. – Pamokoje sužinojau, kad ...– Buvo įdomu ...– Norėčiau daugiau sužinoti ...– Šią pamoką sekėsi ...

Klausimai refleksijai – Kaip jauteisi atlikdamas užduotį? Kodėl?– Kaip sekėsi atlikti užduotį? Kodėl?– Kuo tau buvo įdomi užduotis?– Ką jau žinojai, bet pasitikslinai atlikdamas užduotį?– Ką naujo sužinojai atlikęs užduotį?– Kas buvo sunkiausia atliekant užduotį ir kodėl?– Kodėl reikėjo pagalbos?– Koks buvo tavo konkretus indėlis?– Ar grupės nariai vykdė pareigas?– Kokį pažymį parašysi sau? Kodėl?– Ką reikėtų patobulinti?– Ką darytum kitaip?– Kur užduoties metu įgytas žinias pritaikytum praktikoje?

Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose:

Pamokose naudojami šie mokymo metodai:• klausymas ir stebėjimas;• debatai;• interviu; • diskusija ; • Įtraukianti paskaita;• vaidmenų atlikimas;• žaidimai;• atvejo analizė;• seminaras;• sniego gniūžtė;• tinklo nėrimas;• kompozicija (durstinys);• sąvokų (koncepcijų) žemėlapis.

Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose

• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:• abipusis mokymas;• minčių lietus;• dvigubas ratas;• projektas;• ūžesio grupės;• kartojimas bendradarbiaujant;• mokymasis bendradarbiaujant;• grupinis tyrimas;• projektų metodas;• proto mankšta poromis;• blyksnis;• koncentrinių ratų metodas.

Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose

• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:• sakinių užbaigimas;• praktikos darbas;• eksperimentas;• sumaišytas eiliškumas;• laisvas rašymas;• darbas porose;• darbas grupėse;• trijų žingsnių interviu;• mozaika;• kubas;• maltinukas;• rašymas;• penkių minučių esė;• mokymasis pagal sutartis.

Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose

• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:• teksto skaitymas ir analizė;• atvejo situacijos analizė;• ketvertas;• bendras piešinys;• pranešimas;• testavimas;• norų - nenorų metodas;• demonstravimas - stebėjimas;• situacijų žaidimas;• konspektavimas;• skaitymas;• klausimų pateikimas.

Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose

• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:• ratu pagal abėcėlę;• interaktyvus diktantas;• skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas;• ŽNS;• veikėjų stebėjimas;• pasakojimo planas.

Mokymo metodų taikymas pamokose, %

Minč

ių lie

tus

Karto

jimas

ben

drad

arbia

ujant

Sakini

ų už

baigi

mas

Žaidim

ai

Sumaiš

ytas

eiliš

kum

as

Tinklo

nėrim

as

Darba

s po

rose

Inte

rviu

Darba

gru

pėse

Testa

vimas

Debat

ai

Atvejo

ana

lizė

Gru

pinis

tyrim

as

Ūžesio

gru

pės

Trijų ž

ingsn

ių int

erviu

Skaity

mas

Blyksn

is

Mok

ymas

is pa

gal s

utar

tis

Ratu

paga

l abė

cėlę

Įtrau

kiant

i pas

kaita

Ekspe

rimen

tas

Prane

šimas

Konsp

ekta

vimas

Veikėjų

ste

bėjim

as

Dvigub

as ra

tas

Moz

aika

Penkių

minu

čių e

sė

Inte

rakt

yvus

dikt

anta

sŽNS

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

86%

78%

73%

56% 56%

52%

43%

39% 39% 39%

34% 34% 34% 34%

30% 30% 30% 30% 30% 30%

26% 26% 26% 26% 26%

21% 21% 21% 21% 21% 21%

17% 17% 17% 17% 17% 17% 17%

13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13%

8% 8% 8% 8% 8% 8% 8% 8%

4% 4%

Populiariausi mokymo metodai

Min

čių lie

tus

Diskusij

a

Kartojim

as bendra

darbia

ujant

Klausy

mas

ir st

ebėjimas

Sakinių

užb

aigim

as

Abipusis

moky

masis

Žaidim

ų meto

das

Sumaišy

tas

eilišku

mas

Sąvokų

žem

ėlapis

Teksto

ska

itym

o ir a

nalizės

Raiko tin

klo n

ėrimo

Moky

masis

bendra

darbia

ujant

Atvejo

situ

acijos

analizė

Darbas

porose

Klausim

ų pate

ikim

as

Darbas

grupėse

Proto

mankš

ta p

orom

is

Inte

rviu

Testavim

as

Rašym

as0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

86%

78%73%

56% 56%52%

43%39% 39% 39%

34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34%

Rečiausiai naudojami mokymo metodai

Ketverta

s

Semin

aras

Prakt

ikos

darbas

Kubas

Norų –

nenorų

meto

das

Įtraukia

nti pask

aita

Eksperim

entas

Pranešim

as

Konspekt

avimas

Veikėjų

ste

bėjimas

Blyksn

is

Moky

masis

pagal s

utarti

s

Ratu p

agal abėcė

lę

Proje

ktas

Laisvas

rašy

mas

Bendras

piešin

ys

Debatai

Atvejo

analiz

ė

Gru

pinis

tyrim

as0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

4% 4%

8% 8% 8% 8% 8% 8% 8% 8%

13%13%13%13%13%13%13%13%13%

17%17%17%17%17%17%17%

21%21%21%21%21%21%

26%26%26%26%26%

Naudojamų mokymo metodų skaičius pagal mokomąjį dalyką

Lietuvių kalbaSpec. pedagogės pamokos

Rusų kalbaKatalikų tikyba

Informacinės technologijos Anglų kalba

IstorijaChemija

Ikimokyklinė ir priešmokyklinė ugdymo grupėEtika

FizikaTechnologijos

Gamtos pamokosReformatų tikyba

Lietuvių kalba Kūno kultūra

MatematikaGeografija

Sveika gyvensenaBiologija

MuzikaDailė

Žmogaus sauga

0 5 10 15 20 25 30 35

3331

2218

1716

14131313131313

1212

1088

76

55

4

Projektų metodas• Projektų metodas – darbo ir mokymo būdas,

skatinantis mokinius sieti mokymąsi su tikrove ieškant sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje kartu su kitais, sprendžiant vieną visiems aktualią problemą.

• Projektų metodą naudoja 34% mūsų mokyklos mokytojų.

• Projektų metodas – veiksminga, šiuolaikiška priemonė ugdant bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

• Dirbant pagal projektų metodą, mokiniai veikia aktyviai, o mokytojas yra patarėjas, konsultantas.

Projektų metodo taikymas

• Projektų metodas pagyvina mokymąsi ir padeda ugdytis savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas.

• Projektų metodo sėkmei užtikrinti svarbu tai, kad šis metodas būtų taikomas kaip pagrindinis.

• Sėkmingai dirbti projektų metodu gali mokytojas, siekiantis mokinius ugdyti aktyviai, kūrybiškai, inovatyviai.

Mažiausiai pamokose naudojami metodai

• Tik 21% (5 mokytojai) naudoja kasdieninio skaitymo metodą. Kasdienio skaitymo balsu metodo taikymu mokyklose siekiama ugdyti protingus ir emociškai sveikus vaikus. Kasdienis skaitymas mokiniams - būdas kelti edukacijos, kultūros, socialinių įgūdžių lygį ugdymo įstaigoje. Kas dieną garsiai skaitydami vaikui, auginame žmogų, turintį plačių žinių ir vaizduotę, gebantį mąstyti ir skirti gėrį nuo blogio. Todėl mokytojai pamokose turėtų daug dažniau taikyti šį metodą.

Mokymo(-si) metodų taikymas

pradinėse klasėse

Dažniausiai naudojami mokymo metodai pradinėse klasėse

• Interviu • Diskusija • Žaidimai • Atvejo analizė • Abipusis mokymas • Mokymasis bendradarbiaujant • Sakinių užbaigimas • Darbas porose • Darba grupėse • Rašymas • Teksto skaitymas ir analizė • Atvejo situacijos analizė

• Testavimas • Demonstravimas - stebėjimas • Situacijų žaidimas • Skaitymas • Klausimų pateikimas • Pasakojimo planas

Dažniausiai naudojami mokymo metodai pradinėse klasėse, %

Inte

rviu

Diskus

ija

Žaidim

ai

Atvejo

ana

lizė

Abipus

is m

okym

as

Mok

ymas

is be

ndra

darb

iaujan

t

Sakini

ų už

baigi

mas

Darba

s po

rose

Darba

gru

pėse

Rašym

as

Tekst

o sk

aitym

as ir

ana

lizė

Atvejo

situ

acijo

s an

alizė

Testa

vimas

Demon

stra

vimas

- st

ebėji

mas

Situac

ijų ž

aidim

as

Skaity

mas

Klausim

ų pa

teiki

mas

Pasak

ojim

o pla

nas

Klausy

mas

ir s

tebė

jimas

Įtrau

kiant

i pas

kaita

Vaidm

enų

atlik

imas

Minč

ių lie

tus

Projek

tas

Projek

tų m

etod

as

Proto

man

kšta

por

omis

Sumaiš

ytas

eiliš

kum

as

Debat

ai

Karto

jimas

ben

drad

arbia

ujant

Grupin

is ty

rimas

Blyksn

is

Laisv

as ra

šym

as

Mok

ymas

is pa

gal s

utar

tis

Skaitm

enini

ų m

okym

osi p

riem

onių

naud

ojim

as

0

20

40

60

80

100

120

100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

63 63 63 63 63 63 63 63

33 33 33 33 33 33 33

Nenaudojami mokymo metodai pradinėse klasėse:

• seminaras ;• sniego gniūžtė;• tinklo nėrimas;• kompozicija (durtinys);• sąvokų (koncepcijų)

žemėlapis;• dvigubas ratas;• ūžesio grupės;• koncentrinių ratų metodas;• praktikos darbas;• eksperimentas;• veikėjų stebėjimas;• trijų žingsnių interviu;

• mozaika;• kubas;• maltinukas;• penkių minučių esė;• ketvertas;• bendras piešinys;• pranešimas;• norų – nenorų metodas;• konspektavimas;• ratu pagal abėcėlę;• interaktyvus diktantas;• ŽNS.

Mokymosi metodų naudojimas pagal klases

• 2-3 klasės mokytoja naudoja 23 metodus; • 1 klasės mokytoja naudoja – 18 metodų; • 4 klasės mokytoja naudoja – 14 metodų.

Išvados

1) Mokymo/mokymosi metodų pasirinkimas priklauso nuo mokomojo dalyko, temos, tikslų, mokytojo darbo stiliaus, mokinių amžiaus, subrendimo.

2) Pradinėse klasėse vis sunkiau taikyti grupinius metodus, nes mažėja mokinių skaičius klasėse.

3) Per pamoką jungtinių klasių mokiniai mokosi skirtingų dalykų, nagrinėja skirtingas temas tuo pačiu metu.

Ačiū už dėmesį!