Odeta Domarkaite

2

3

Įvadas.......................................................................4

1941-06-14...............................................................5-6

1948-05-22-23 „Vesna“ (liet. „Pavasaris“)..............7-9

1949-03-25-28 „Priboj“ (liet. „Bangų mūša“).........10-11

1951-10-23 „Osen“ (liet. „Ruduo“)........................12-16

Šaltiniai...................................................................

4

Aš pasirinkau šią temą nes manau, istorijos vadovėliuose per mažai

informacijos, todėl norėčiau plačiau papasakoti, kokie vyko masi-

niai Lietuvos trėmimai, kur vyko ir kiek žmonių nukentėjo.

1941-06-14

1948-05-22-23 „Vesna“ (liet. „Pavasaris“)

1949-03-25-28 „Priboj“ (liet. „Bangų mūša“)

1951-10-23 „Osen“ (liet. „Ruduo“)

Brošiūroje rasite žemėlapių bei įvairių lentelių su statistika, papasa-

kosiu, kaip gyveno žmonės, kokios buvo darbo sąlygos.

5

1941-06-14 trėmimas

2013 m. birželio 14 d. sukanka 72 metų, kai buvo įvykdytas masinis gyven-

tojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius TSRS regionus. Tarybų Sąjungai

1940 m. birželio mėn. okupavus Lietuvą, buvo pradėta terorizuoti ir naikin-

ti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus.

Politinės represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas

pripažino pavojingais TSRS valstybei ir politinei santvarkai. Lietuvos gy-

ventojai buvo suskirstyti į okupacinei valdžiai ištikimus ir priešiškus

sluoksnius pagal politinius, socialinius ir kitus kriterijus. Lietuvos Respub-

likos politikai, valstybės tarnautojai, įvairių įstaigų darbuotojai, politinių ir

visuomeninių organizacijų nariai, karininkai, mokytojai, dvasiškiai, ūkinin-

kai, verslininkai ir kiti aktyvūs, savarankiški, turėję nuosavybės asmenys

buvo pripažinti priešiškais ir pavojingais Tarybų Sąjungos valstybei ir val-

džiai. Jie buvo registruojami, skirstomi į represuojamų žmonių kategorijas,

apskaitomi ir jiems buvo taikomos įvairios represinės priemonės. Okupuo-

tos Lietuvos gyventojai ypač nukentėjo nuo trėmimų – masinių represijų

akcijų.

6

Lietuvos gyventojų trėmimai – tai administracine, neteismine tvarka vyk-

dytas organizuotas, prievartinis ir masinis žmonių ir šeimų išvežimas iš jų

nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas okupacinės valdžios nustatyto-

se atšiauriose, netinkamose gyvenimui ar mažai apgyvendintose TSRS vie-

tovėse. Trėmimais buvo siekiama iš Lietuvos pašalinti okupantams opozi-

cines žmonių grupes, konfiskuoti jų turtą, pakeisti okupuotos Lietuvos so-

cialinę ir tautinę sudėtį, tuo pačiu nutautinti ir asimiliuoti Lietuvą, įbauginti

lietuvių tautą ir užgniaužti pasipriešinimą okupaciniam režimui. Trėmimus

organizavo ir vykdė represinės struktūros – LTSR vidaus reikalų liaudies

komisariatas (NKVD), nuo 1941 m. kovo 8 d. – LTSR vidaus reikalų liau-

dies komisariatas (NKVD) ir LTSR valstybės saugumo liaudies komisaria-

tas (NKGB). 1941 m. gegužės–birželio mėn. žmonių deportacijos buvo

vykdytos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų

Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Moldavijoje.

7

1948-05-22-23 „Vesna“ (liet. „Pavasaris“)

1948 m. gegužės 22-ąją įvyko didžiausias Lietuvos istorijoje gyventojų trė-

mimas. Iš Lietuvos į šaltąjį Sibirą pajudėjo šimtai ešelonų. Iš jų sklido krau-

pūs verksmai, žmonių dejonės. Okupantas nežiūrėjo, kad tremiamieji neturi

valgyti, gerti, maži vaikai klykė vagonuose be tyro oro. 1948 m. gegužes 22

-23 dienomis buvo ištremta tūkstančiai Lietuvos žmonių.

Trėmimai buvo vykdomai pagal 1948 m. vasario 21 dienos SSSR ministrų

tarybos nutarimą. Iš Lietuvos buvo numatyta išvežti 12 tūkst. partizanų bei

jų pagalbininkų šeimų. Pusei numatytas maršrutas į Krasnojarsko kraštą, ki-

tiems – į Jakutiją. Tremtiniai turėjo dirbti miško ruošos įmonėse.

Trėmimai prasidėjo gegužės 22-ąją, šeštadienį: miestuose nuo vidurnakčio,

o kaimuose – nuo 4 val. ryto. Nors nutarime buvo numatyta leisti išsivežti

šeimai turto iki 1000 kg, tačiau faktiškai to nebuvo: atvirkščiai, trėmimų or-

ganizatoriai leido pasiimti tik būtiniausius daiktus ir šiek tiek maisto, matyt,

tam, kad jo daugiau liktų jiems patiems. Kita vertus, atvykdavo sunkveži-

miais ir kiekviename sutalpindavo po kelias šeimas, t. y. iki dešimties asme-

nų, o vežimuose – irgi net ne po vieną, tad ir vietos norimam turtui pasiimti

nelikdavo.

Šiame trėmime niekas nesilaikė nuostatos, kad tremiamos partizanų ir jiems

prijaučiančių „buožių“ šeimos. Buvo vežamos jau nuteistų ar užsiregistra-

vusių partizanų, niekada jais nebuvusių, gražiau ūkininkavusiųjų šeimos.

Didelė dalis – bežemiai ir mažažemiai. Juk priklijuoti partizanų pagalbinin-

kų etiketę buvo galima vos ne kiekvienam sąmoningam Lietuvos žmogui.

Remdamiesi dokumentais, galime teigti, kad 1948-ųjų trėmimams vykdyti

buvo sutelkta 30118 MGB ir MVD darbuotojų, kareivių, karininkų bei stri-

bų. Jiems talkino 11446 partiniai ir sovietiniai aktyvistai, iš Maskvos atvykę

specialūs SSRS MGB įgaliotiniai. Trėmimų operacijoje, koduotai ciniškai

pavadintoje „Vesna“ („Pavasaris“), iki gegužės 23 dienos 14 val. ešelonuose

jau buvo sugrūstos apie 11 tūkst. šeimų, t. y. apie 40 tūkst. žmonių, iš kurių

buvo apie 11 tūkst. vaikų.

8

Kiekviename ešelone buvo vežama po 304-443 šeimas, 915-1656 žmonės

(tarp jų 280-586 vaikai). Gyvuliniuose vagonuose sugrūsti tremtiniai pra-

dėjo mirti: pirmieji žūdavo vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščios mote-

rys, ešelonuose gimdavę kūdikiai.

Tėvynės Sąjungos iniciatyva šios liūdnos Lietuvai datos paminėjimas su-

rengtas visoje Lietuvoje. TS politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirminin-

kė Vincė Vaidevutė Margevičienė pasiūlė Naujojoje Vilnioje eksponuojama-

me traukinio vagone surengti fotografijų parodą „Sibiras – mano lemtis“, ku-

ri atspindėtų 1948 m. tremtį, tų metų tremtinių gyvenimą Sibire. Joje buvo

galima susipažinti su dokumentais, liudijančiais didžiausio Lietuvos gyventojų trė-

mimo operaciją. Vėliau minėjimo traukinio vagonas aplankys Lietuvos miestus, kuriuo-

se parodos ekspozicijas rengs tų miestų mokiniai ir studentai. Iniciatyvių mokytojų pa-

galba moksleiviai rinks informaciją, dokumentus, nuotraukas didžiausio Lietuvos gy-

ventojų trėmimo tema.

Gegužės 22 dieną, 4 val. ryto, kuomet prieš 60 metų pradėta operacija

„Vesna“ ir iš gimtųjų namų pradėti tremti lietuviai, kiekvienoje savivaldybė-

je buvo uždegtos žvakelės. 6 val. ryto visuose miestuose ir rajonų centruose

pagrindinėse aikštėse iš degančių žvakučių buvo sudėtas žodis LIETUVA,

prisiminimais dalinosi tų metų buvę tremtiniai. Seime vyko iškilmingas mi-

nėjimas. Į minėjimą buvo pakviesti 1948 m. gegužes 22-ąją išvežti ir į Lietu-

vą sugrįžę tremtiniai. Veikė paroda „Tremtis – mano lemtis“, vyko tarptauti-

nė konferencija „Trėmimai – nusikaltimai žmoniškumui. Istorija ir atmintis“.

Pranešimus skaitė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos mokslinin-

kai ir istorikai.

9

10

1949-03-25-28 „Priboj“ (liet. „Bangų mūša“)

1949 m. kovo 25-28 d. trijose Pabaltijo respublikose MGB įvykdyta ope-

racija kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“). Jos tikslas – numal-

šinti „buožių“ (t.y. pasiturinčių valstiečių) pasipriešinimą kolektyvizacijai

bei pašalinti partizanų rėmėjus. Šios operacijos metu iš trijų Baltijos šalių

buvo deportuota 30,620 šeimų - 94,799 žmonių. 1951 m. rudenį masiniai

trėmimai įvykdyti tik Lietuvoje.

Per 1949 m. kovo-balandžio mėnesių trėmimus (operacija „Priboj“) iš Lie-

tuvos išvežta apie 32 tūkst. žmonių (apie 10 tūkst. šeimų). 1951 m. trėmi-

mai buvo nukreipti prieš kolektyvizacijos bangą atlaikiusius ir savo indivi-

dualių ūkių neatsisakiusius valstiečius bei „prieš kolūkius vei-kiančius

buožes“. Vykdant trėmimo akciją pavadintą „Osenj“ („Ruduo“), 1951 m.

spalio 2-3 d. iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 16 150 žmo-

nių (tarp jų 5278 vaikai).

1949 m. kovo 25 d. prasidėjus operacijai „Bangų mūša“ („Priboj“), buvo

suimta ir deportuota į tolimus Sibiro rajonus virš 20 tūkst. žmonių – be-

veik 3 procentai visų Estijos gyventojų. Dauguma ištremtų-jų – moterys

(49,4 %) ir vaikai (29,8 %).

Rusijos valstybiniame karo archyve saugomus visiškai slaptos operacijos

“Priboj” dokumentus pagal leidimą naudotis galima suskirstyti į tris pa-

grindines grupes. Pirmoji grupė – tai visiškai slapti operacijos vykdymo

planai, įsakymai ir ataskaitos. Vienas svarbiausių šio fondo dokumentų yra

operacijai vadovavusio SSRS MGB vidaus kariuomenės Vyriausiosios

valdybos viršininko P. Burmako raportas “Apie vidaus kariuomenės daly-

vavimą operacijoje “Priboj” SSRS MGB ministro pavaduotojui generolui

leitenantui O. Ogolcovui. Raportą sudaro 21 mašinraščio puslapis. Jame

atskleisti SSRS MGB vidaus kariuomenės veiksmai organizuojant ir vyk-

dant Baltijos šalių gyventojų trėmimo operaciją “Priboj”.

Šeimų Žmonių %

Lietuva 9518 31 917 33,7

Latvija 13 624 42 149 44,5

Estija 7488 20 713 21,8

Iš viso 30 630 94 779 100,0

11

Taigi iš lentelės matyti, kad 1949 m. iš Baltijos šalių ištremta 30 630 šei-

mų, iš viso 94 779 žmonės. Jei tikėsime operacijos “Priboj” vadovo ata-

skaita, kovo 25 d. buvo ištremta 29 873 šeimos, iš viso 92 204 žmonės.

Taigi iš Baltijos šalių turėjo būti ištremtos dar 757 šeimos, iš viso 2775

žmonės (2,5% ). Matyt, tai buvo šeimos (2,9% ), kurioms pavyko laikinai

pasislėpti nuo baudėjų, kurios buvo per klaidą neištremtos ir kt.

12

1951-10-23 „Osen“ (liet. „Ruduo“) Tarp tragiškų lietuvių tautai istorijos laikų 1944–1953 metai buvo vieni

sunkiausių. Po 1941 m. birželio trėmimų atėjusi antroji sovietų okupaci-

jos banga toliau alino tautos jėgas, rengdama masiškus trėmimus į Sibirą.

Po didžiųjų 1948 ir 1949 metų deportacijų sekė nauji trėmimai. Siekda-

ma kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją, okupacinė sovietų

valdžia 1951 metų rudenį ėmėsi dar vienos represijų bangos, surengdama

trečiąją didelę pokario trėmimų operaciją, nukreiptą vien prieš kolektyvi-

zacijai nepasidavusius ūkininkus.1951 m. spalio 2–3 d. sovietų okupuo-

tos Lietuvos teritorijoje vyko trėmimai kodiniu pavadinimu

„Osen“ („Ruduo“). Jų metu į Krasnojarsko kraštą ištremta daugiau nei 16

tūkst. žmonių, tarp jų net apie 5 tūkst. vaikų. Tų trėmimų tremtiniai iš

Lietuvos sudarė beveik 50 proc. visų tremtį patyrusių Sovietų Sąjungos

respublikų gyventojų. Šie 1951 metų trėmimai įvykdyti tik Lietuvoje –

Latvijoje ir Estijoje jų nebuvo. Iki 1951 metų pradžios daugiau nei 89 proc. visų ūkių buvo suvaryta į

4471 kolūkį. Šįkart tremiamųjų sąrašus „leista“ sudarinėti vietinei admi-

nistracijai ir partijos komitetams, o nebe MGB padaliniams. Kaip pasiro-

dė, „savieji“ buvo negailestingi tautiečiams – 4215 šeimų, arba 14 950

žmonių, buvo pavadinti „buožėmis“, nors daugiau nei pusė jų jau buvo

įstoję

į kolū-

kius.

13

Skirtingai nuo ankstesnių vežimų, kurie buvo vykdomi savaitgaliais, 1951

metų „rudens“ operacija prasidėjo ankstų antradienio rytą. Spalio 2–3 die-

nomis paskutiniam dideliam trėmimui vykdyti buvo mobilizuotos milži-

niškos pajėgos: daugiau nei 15 tūkst. MGB darbuotojų, kareivių, karinin-

kų, stribų bei 8 tūkst. sovietinių ir partinių aktyvistų, sudarę 2600

„operatyvinių grupių“, šukavo kaimus, pagal sąrašus ieškodami „buožių“

ir „buožių pakalikų“ šeimų. 1951 m. spalio 2 d. iki vidurnakčio visoje

Lietuvoje paimtos 3992 šeimos (15041 žmogus), spalio 3 d. – dar tūkstan-

tis žmonių. Ir kai jau buvo surinkta 16 150 žmonių (5278 vaikai, 577 mo-

terys ir 5090 vyrų), ešelonai išvyko į tremties vietas Krasnojarsko krašte.

Liko neištremti 2395 žmonės, kurių emgėbistai nerado gyvenamosiose

vietose (iš jų 121 jau buvo miręs, 13 anksčiau ištremta, 91 suimtas, 53 pa-

bėgo trėmimo metu). Tremties vietų nepasiekė 39 vaikai. Jų mirtys pa-

ženklino visą lietuvių kelią į Sibirą. Prisiminus „Osen“ operacijos Lietuvoje aplinkybes, būtina apžvelgti ir vi-

sų trėmimų padarytą žalą lietuvių tautai. 1946–1952 m. į tremties vietas

Sovietų Sąjungoje buvo išsiųsti 676 835 žmonės, kurie MVD ir MGB do-

kumentuose pavadinti „specialiai perkeltais asmenimis“. Beveik kas šeš-

tas tremtinys buvo lietuvis, o kai kuriais metais (1948 ir 1951 m.) lietuviai

sudarydavo net pusę visų tremtinių. Daugybė lietuvių buvo išvežta į GU-

LAG-o lagerius ir kolonijas. Jie visada sudarė absoliučią daugumą komu-

nistinio genocido aukų. Didžioji dalis lietuvių, latvių, estų ir vakarų ukrai-

niečių buvo laikomi tremtyje iki pat 1958 metų, nes būtent šių tautų trem-

tiniai buvo pripažinti ypatingai pavojingais. Kai 1954 m. Maskva leido

vaikų nebelaikyti tremtyje, o suaugusiems – specialiose komendantūrose

registruotis tik kartą per metus, bei planavo paleisti iš tremties vyresnius

nei 55–60

metų am-

žiaus, nepa-

gydomai ser-

14

Surasti iš tremties vietų pabėgę šešiolikos metų nesulaukę vaikai buvo si-

unčiami į tėvų tremties vietas, o jeigu tėvai mirę – siunčiami į vaikų na-

mus. Šešiolikmečiai ir vyresni bėgliai buvo baudžiami 20 metų katorgos,

o kad nebūtų norinčių juos slapstyti, numatyta 5 metams atimti laisvę

tremtinių ir jų vaikų globėjams (ar tiems žmonėms, kurie padės įsikurti

gimtinėje). Šiuo atžvilgiu lietuvių tremtinių slapstytojai buvo sulyginti su

rezistencijos dalyvių rėmėjais, kurie taip pat už partizanų slapstymą buvo

grūdami į kalėjimus ir lagerius. Kad neliktų jokios galimybės lietuvių vai-

kams išvengti tremties (net atsisakant tėvų tautybės), 1953 m. vasario 16

d. paskutinį kartą papildytas 1949 m. įsakymas: „Vaikai, kurių tėvai yra

iki gyvos galvos ištremti specialieji tremtiniai, kad ir kokią pasirinktų tau-

tybę, sulaukę 16 metų turi būti įrašyti į tremtinių įskaitą“. Taip dėl nuo-

sekliai vykdytos genocido politikos tremtyje numarintas 4071 lietuvių

vaikas (1945–1950 m.), o tremtinių gretas papildė 689 tuo laikotarpiu Si-

bire gimę lietuvių vaikai. Net pakeitus politiką tremtinių atžvilgiu atsi-

skleidžia tremtinių tautybės svarba: 1953 m. liepos 6 d. vidaus reikalų mi-

nistrui S. Kruglovui pasiūlyta „paleisti iš tremties rusų, ukrainiečių ir kitų

tautybių moteris ir jų vaikus (…), jei vyrai rusai arba iš netremtų tau-

tų“ (lietuviai priskirti tremtoms tautoms). Apie jokius „buožes“,

„nacionalistus“ nekalbama. Taigi buvo vykdomas akivaizdus genocidas

prieš tautą.

Sunkus darbas, nepritekliai, badas vertė tremtinius ieškoti išsigelbėjimo slaps-

tantis tėvynėje. Iki 1949 m. iš tremties vietų pabėgo 1722 lietuviai, iš kurių

1070 buvo sulaikyti. 600 bėglių buvo įkalinti lageriuose, 470 grąžinti į tremties

vietas. Bėglių medžioklė niekada nenutrūko. Kas mėnesį Lietuvoje MGB su-

sekdavo ir suimdavo keliasdešimt bėglių. Iki 1949 m. masinių trėmimų buvo

sulaikyta dar 219 bėglių sausio-kovo mėn.). Tremtinių kontrolei ir terorizavi-

mui sustiprinti Buriatijoje, Mongolijoje, Irkutsko srityje ir Krasnojarsko krašte

buvo steigiamos naujos specialiosios komendantūros. Komendantai ne tik tvar-

kė tremtinių apskaitą, bet ir galėjo suimti kiekvieną, įtariamą antisovietine

veikla. Lietuviai dėl to ypač kentėjo. Nors 1949 m. sausio-kovo mėn. jie suda-

rė tik 2 proc. visų Sovietų Sąjungos tremtinių, bet iš 4285 suimtų, lietuvių bu-

vo 250, arba 5,8 proc. Dar 919 lietuvių tremtinių buvo įkalinta. Taip persekioti

lietuviai Sibire pamažu buvo naikinami. Jų mirtingumas buvo dukart didesnis

negu kitų tautybių tremtinių: iš 11 479 tremtyje numarintų žmonių – 482, arba

4,2 proc., buvo lietuviai (1949 m. sausio-kovo mėn.). Remiantis turimais MVD

ir MGB dokumentais galima nustatyti, kad iš 118 tūkst. 1945–1952 m. tremti-

nių, 1953 m. sausio 1 d. buvo likę 98 286 žmonės. Taigi tremtinių sumažėjo 20

tūkst. Kaip „neteisingai ištremti“ (kai kurie kolaborantų giminaičiai ir kt.) bu-

vo paleisti keli šimtai žmonių. Dar apie tūkstantis tremtinių už įvairias

„bausmes“ buvo kalinami arba žuvo lageriuose. Tremtinių padaugėjo ir gimus

apie 2 tūkst. vaikų. Iš viso 1945–1952 m. lietuvių tremtinių žuvo 11–16,5

tūkst.

15

Negalutiniais duomenimis, 1953–1958 m. tremtyje mirė dar apie 3500

žmonių. 20 tūkst. tremtyje žuvusių lietuvių papildo sovietinio genocido

aukų sąrašą. Vaikai dažniausiai mirdavo nepakėlę pirmosios tremties žie-

mos. Tai – vienas baisiausių lietuvių tremties istorijos puslapių.

Maskvoje puikiai suprato, kad tremtinių sugrįžimas į visą dešimtmetį

kraujavusią Lietuvą pastoviai gaivintų antisovietines nuotaikas, todėl

tremtinių sugrįžimas buvo nuolat stabdomas. Trečdalis trėmimų aukų bu-

vo vaikai – tai rodo, jog Lietuvos gyventojų naikinimas pirmiausia buvo

nukreiptas prieš lietuvių tautą, siekiant palaidoti Lietuvos nepriklausomy-

bės idėją. Vienu sovietinės genocidinės politikos metodų – „tremtimi“–

lietuvių tautai padaryti nuostoliai prilygsta kalinių naikinimui mirties sto-

vyklose. Iš 132 tūkst. žmonių, kuriuos 1941–1952 metais išvežė į

„amžiną“ tremtį, net 28 tūkst. žuvo nuo ligų, bado, nepakeliamo darbo.

Tik 1963 m. gruodžio mėn. iš tremties paleisti paskutiniai keli tūkstančiai

lietuvių. Bet apie 50 tūkst. žmonių ilgai neturėjo galimybės sugrįžti arba

visiškai negrįžo į Lietuvą. Grįžusiems buvusiems tremtiniams ir politi-

niams kaliniams buvo

ištisas draudžiamų pro-

fesijų sąrašas. Jiems be-

veik visiškai užkirstas

kelias išvykti už Sovie-

tų Sąjungos ribų. Sugrį-

žusieji iš Sibiro neatga-

vo savo turto, o KGB

įgyvendino tokias prie-

mones, kaip buvusių

tremtinių ir politinių

kalinių

„kompromitavimas ir

moralinis politinis izo-

liavimas“. Sovietizaci-

jos procesą lydėjęs ge-

nocidas sunaikino ne

tik žmones, bet ir išti-

sus lietuvių visuomenės

sluoksnius su visa jų

puoselėta kultūra, turtu,

visuomenine įtaka.

16

1951 metais išvežusi paskutinius kolūkių „priešus“, sovietinės Lietuvos

valdžia galėjo skelbti, kad kolektyvizacija Lietuvoje pagaliau baigta ir jo-

je neliko privačios gamybos priemonių nuosavybės. Taip nebeliko jokių

kliūčių įtvirtinti kolūkinę baudžiavą, iš kurios ištrūkti buvo labai sunku,

netgi neįmanoma – kolūkietis dar ilgai net negalėjo išstoti iš kolūkio, ne-

gavęs visuotinio jo narių susirinkimo pritarimo. Įtvirtinus visiems privalo-

mą atidirbti darbadienių skaičių, už kurį nebuvo mokama nė simbolinio

atlyginimo, galutinai atimta galimybė. Vyrai kasmet turėdavo atidirbti ko-

lūkyje po 150, moterys – po 100 dienų. Tuo metu, smunkant gamybai, at-

lyginimas už tokį darbą vis mažėjo. 1948 metais už darbadienį vidutiniš-

kai buvo mokama po 5,6 kilogramo grūdų ir 16 kapeikų, o 1953 metais –

jau vos po 1,1 kilogramo grūdų ir tik po 6 kapeikas.

17

18

Informacija:

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/10/07/istdab_01.html http://www.genocid.lt/Spec/priboj.htm http://lt.wikipedia.org/wiki/Tremtis http://www.archyvai.lt/exhibitions/tremimas/pratarme.htm http://www.atgimimas.lt/Knygos/Tremtis-prie-Manos-upes.-Skiriama-1948-

uju-geguzes-22-osios-Didziosios-lietuviutremties-atminimui

Nuotraukos: http://www.bernardinai.lt/file/c63c515bf1b91e3318daa55c1b3f3d6c29747872_article.jpg http://www.efoto.lt/files/images/13228/tremtis.jpg http://www.bernardinai.lt/file/a583f6d34c880a11a0e37dcef96e9a897f5463e0.jpg http://www.bernardinai.lt/file/0c589f067a8fa27c486c39fcc820ba0c9907717d.jpg http://www.lietuvos.org/istorija/communism/communism_photos1/26europeos.jpg http://www.lietuvos.org/istorija/1940_1990/foto/train_siberia_russia_1940. http://2.bp.blogspot.com/-q1lUUlUPd8w/TVitqSSGS5I/AAAAAAAAADQ/pOax96qLVrg/s380/Krasnoyarsk%

2BMap.png

19

20

21