40
Apie Lietuvos banką

Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

  • Upload
    others

  • View
    5

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Apie Lietuvos banką

Page 2: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros
Page 3: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Apie Lietuvos bankąVilnius, 2009 m.

Page 4: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Daugybė žmonių kasdien tiesiogiai ir netiesiogiai susiduria su Lietu-vos banku – Lietuvos Respublikos centriniu banku, rankose laikydami jo išleistus litus, jais mokėdami už prekes ir paslaugas. Daugelis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais (litais ir eurais) atliekami per centrinio banko mokėjimo sistemas. Nemažai žmonių naudojasi komercinių bankų ir kredito unijų paslaugomis, o Lietuvos bankas prižiūri šias kredito įstaigas – išduoda licencijas joms veikti, vertina jų finansinę būklę ir veiklos riziką, imasi priemonių, kad ta rizika būtų priimtina, rengia ir skelbia bankų sektoriaus apžvalgas. Lietuvos Respublikos centrinis bankas formuoja ir vykdo pinigų politiką, nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą. Kaip žinoma, anksčiau litas fiksuotu kursu buvo susietas su JAV doleriu, dabar – su euru. Pastovų lito kursą bazinės valiutos atžvilgiu palaikome jau daugiau kaip penkiolika metų. Lietuvos banko valdomos ir naudojamos užsienio atsargos – svarbi finansinė priemonė, garantuojanti lito stabilumą. Investuojant šias atsargas, gaunama didžiausia Lietuvos banko pajamų dalis. Centrinis bankas pateikia vartotojams reikalingą statistinę informaciją. Mūsų institucijoje atliekama šalies ekonomikos stebėsena ir analizė, nu-matomos galimos jos raidos perspektyvos, vertinama, koks Lietuvos finansų sistemos stabilumas. Tai svarbu įmonėms numatant ir plėtojant savo veiklą, gyventojams priimant sprendimus dėl skolinimosi ir investavimo.

2 3

Page 5: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Banko tikslai, uždaviniai ir visos jo funkcijos nurodyti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme. Lietuvos banko vaidmuo šalies ūkiui ir finansų sis-temai yra labai svarbus, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Lietuvos bankas minimas tarp svarbiausių valstybės institucijų.Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos dalimi. Tai lemia glaudesnį mūsų institucijos bendradarbiavimą ne tik su Europos centriniu banku, bet ir su kitais Euro-pos Sąjungos valstybių centriniais bankais. Lietuvos bankui iškilusius uždavinius sėkmingai sprendžia šioje finansų institucijoje dirbantys aukščiausios kvalifikacijos tarnautojai. Vertinu jų kasdienį efektyvų darbą, kompetenciją ir įsitikinęs, kad jie pajėgūs tinkamai atsakyti į Lietuvos ekonominės raidos iššūkius.Tikiuosi, kad šis leidinys padės visuomenei daugiau sužinoti apie Lietuvos Respublikos centrinį banką ir jo veiklą. Leidinyje prisimenami ir nacionalinės centrinės bankininkystės istorijos svarbiausi momentai.

Reinoldijus ŠarkinasLietuvos banko valdybos pirmininkas

Apie Lietuvos banką

2 3

Page 6: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

4 5

Page 7: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Litų banknotai ir monetos 6

Kolekcinės (proginės) monetos 8

Lito kurso politika ir pinigų politikos priemonės 10

Oficialiosios tarptautinės atsargos 12

Komercinių bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų priežiūra 14

Ekonomikos ir finansų sistemos analizė, prognozės 16

Valstybės iždo ir institucijų sąskaitų tvarkymas 17

Statistika 18

Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos 19

Tarptautinis bendradarbiavimas 20

Europos centrinių bankų sistemoje 21

Ateityje – euras 22

Lietuvos banko valdymas ir struktūra, personalas 24

Skaidrumas, mokslo skatinimas, indėlis į kultūrą 26

Periodiniai leidiniai 28

„Pinigų studijos“ 29

Vlado Jurgučio premija 30

Stipendijos studentams 31

Pinigų muziejus 31

Iš istorijos 32

Prieškario auksas ir jo atgavimas 33

Kultūros paveldas 34

Apie Lietuvos banką

4 5

Page 8: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Litų banknotai ir monetosLietuvos Respublikos piniginis vienetas – litas, jį sudaro 100 centų, taip nurodyta Lietuvos Respublikos pinigų įstatyme. Grynieji pinigai yra litų banknotai ir monetos bei centų monetos. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą ir išima iš jos litus, nustato jų nomi-nalus, dizainą, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, organizuoja litų banknotų spausdinimą, litų monetų ir centų kaldinimą, gabenimą ir saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų lietuviškų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro jų atsargų fondus, atlieka litų banknotų ir monetų bei centų monetų ekspertizę. 2009 m. pradžioje apyvartoje buvo beveik 83 mln. vienetų įvairių nominalų litų banknotų, jų suma – 9 433 mln. litų, bendras svoris sudarė per 80 tonų. Didžiausią visų banknotų apyvartos sumos dalį (beveik 50 proc.) sudarė 200 litų banknotai. Apyvartoje buvo beveik 900 mln. vienetų įvairių nominalų monetų, jų suma – 196 mln. litų, svoris – per 1 700 tonų. Litų banknotų ir monetų atsargos laikomos Lietuvos banko saugyklose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Čia litų banknotų ir monetų bei centų gauna komerciniai bankai visoje Lietuvoje.6 7

Page 9: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Apyvartoje esančius litų banknotus spausdino Europoje gerai žinomos spaustuvės. Litų banknotų apsaugai panaudotos moderniausios apsaugos priemonės (daugiaspalvis spausdinimas, hologramos, optiškai kintantys dažai, blizgančios juostelės ir kt.). Lietuvos banko specialistai rengia semi-narus, platina informaciją visuomenei apie pinigų apsaugos požymius ir jų atpažinimo būdus. Litų banknotų apsaugos požymiai išsamiai aprašyti banko interneto svetainėje.Litų ir centų apyvartinės monetos kaldinamos Vilniuje veikiančioje UAB „Lietuvos monetų kalykla“. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos bankas. Šioje kalykloje kaldinamos ir Lietuvos banko išleidžiamos kolekcinės (proginės) monetos.Siekdamas, kad apyvartoje būtų tik kokybiški pinigai, Lietuvos bankas naudoja modernią, automatizuotą banknotų ir monetų apdorojimo įrangą. Į Lietuvos banką Vilniuje ir į banko Kauno bei Klaipėdos skyrius iš apyvartos grįžtantys pinigai perskaičiuojami, rūšiuojami, nustatomas jų susidėvėjimo laipsnis. Netinkami naudoti banknotai ir monetos sunaikinami, o geros kokybės – vėl išleidžiami į apyvartą.

Apie Lietuvos banką

6 7

Page 10: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Kolekcinės (proginės) monetosKolekcinėse (proginėse) monetose įamžinami svarbūs mūsų valstybės ir pasaulio istorijos įvykiai, žymūs veikėjai, architektūros paminklai. Lietuvos bankas jau yra išleidęs per 60 pavadinimų kolekcinių monetų. Pirmoji Lietuvos banko proginė 10 litų moneta, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms, nukaldinta 1993 m. iš vario ir nikelio lydinio. Vėliau pradėtos leisti monetos iš tauriųjų metalų – sidabro ir aukso.Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvosistorijos ir architektūros paminklai“, „Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetis“, taip pat leidžiamos monetos, skirtos olimpinėms žaidynėms ir kt. Lietuvos bankas dalyvauja tarptautinėse monetų programose. Sidabrinės arba auksinės monetos išleistos dalyvaujant Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) tarptautinėje monetų programoje „Pasaulio vaikai“, „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“, „Išsaugokime gamtą“, „Europa. Europos kultūros paveldas“.Greta sidabrinių ir auksinių monetų atskiriems įvykiams ar reiškiniams

8 9

Page 11: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

paminėti išleidžiamos ir to paties dizaino kolekcinės apyvartinės 1 lito monetos. Jau išleistos penkios tokios monetos: Lietuvos banko ir lito 75-erių metų sukakčiai, Baltijos kelio 10-mečiui, Vilniaus universiteto 425-erių metų sukakčiai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui. Taip pat išleidžiami apyvartinių litų monetų ir centų numizmatiniai rinkiniai, kuriuose būna aukštesnės negu paprastai kaldinimo kokybės apyvartinės monetos. Lietuvos banko interneto svetainėje pateikiama išsami informacija apie jau išleistas kolekcines monetas, skelbiamas jų išleidimo planas, informuo-jama apie tokių monetų sukūrimo konkursus, supažindinama su monetų išankstinio užsakymo ir įsigijimo tvarka.Į apyvartą išleidžiamos naujos kolekcinės monetos, apyvartinių monetų numizmatiniai rinkiniai parduodami Lietuvos banko kasose Vilniu-je, Kaune ir Klaipėdoje.

Apie Lietuvos banką

8 9

Page 12: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Lito kurso politika ir pinigų politikos priemonės Lietuvoje galioja fiksuoto nacionalinės valiutos kurso režimas. Jį įteisino 1994 m. priimtas Lito patikimumo įstatymas. Įstatyme nurodyta, kad Lietu-vos banko išleisti į apyvartą litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Šio reikalavimo griežtai laikomasi, ir tai garantuoja, kad litų turėtojai visus juos bet kada gali iškeisti į bazinę valiutą eurus pagal oficialų fiksuotą kursą ir atvirkščiai.Gyventojai, įmonės tai gali padaryti šalies komerciniuose bankuose, o šie – Lietuvos banke. Paprastai sakant, Lietuvos Respublikos centrinis bankas į apyvartą išleidžia tiek litų, kiek komerciniai bankai jam parduoda bazinės valiutos eurų. Litų kiekį apyvartoje lemia paklausa rinkoje.Oficialus lito kursas nustatomas parinktos bazinės valiutos atžvilgiu. Bazinę valiutą ir oficialų lito kursą bazinės valiutos atžvilgiu nustato Lietuvos ban-kas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas pastoviu kursu susietas su euru – 3,4528 lito už 1 eurą. Iki tol beveik aštuonerius metus (nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d.) litas pastoviu kursu buvo susietas su JAV doleriu.Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo ateityje įvesti bendrąją

10 11

Page 13: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Apie Lietuvos banką

valiutą eurą. Viena iš jos įvedimo sąlygų – ne mažiau kaip dve-jus metus dalyvauti Europos Sąjungos antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II), prie kurio mūsų valstybė prisijungė 2004 m. birželio 28 d. Prisijungdama prie VKM II, Lietuva, toliau vykdama savo pinigų politiką, vienašališkai įsipareigojo palai-kyti fiksuoto nacionalinės valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiutos euro atžvilgiu.Žiniasklaidoje ir politinėje erdvėje nemažai diskutuojama dėl lito kurso politikos ir kaip Lietuvos bankas įgyvendina įstatymo nustatytą pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą.Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekia palaikydamas fiksuotą lito kursą. Pagrindinio tikslo siekiama netiesiogiai – fiksuotas kursas eksporto ir importo kainas palaiko stabilesnes, formuoja nedidelės infliacijos lūkesčius, palaiko pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika. Todėl fiksuotas nacionalinės valiutos kursas leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilgu laikotarpiu. Trumpu ir vidutiniu laikotarpiais infliacija gali nukrypti nuo lygio, kuris gali būti suvokiamas kaip santykinis kainų sta-bilumas, dėl įvairių priežasčių: didelių sukrėtimų žaliavų rinkose (ypač maisto ir energijos išteklių, kurie Lietuvoje sudaro paly-ginti didelę vartotojų kainų indekso ir ūkio sąnaudų struktūros dalį); administracinių sprendimų (vartojimo mokesčių ir reguliuojamų kainų keitimas); struktūrinių procesų (didelis darbo našumo skirtumas eksportuojančiame ir ne užsienio prekybos sektoriuose, lemiantis kainų suartėjimą) ir ciklinių ekonomikos pakilimų ar nuosmukių, kuriuos kartais pagilina ir neadekvati valstybės ekonominė bei fiskalinė politika. Palyginti

lankstus darbo užmokestis, santykinai griežta fiskalinė politika yra svarbūs mažos ir atviros Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto lito kurso strategiją.Lietuvos banko taikomos pinigų politikos priemonės (lito ir bazinės valiutos euro keitimo operacijos, komercinių bankų privalomosios atsargos, bankams suteikta vienos nakties skolinimosi iš centrinio banko galimybė) skirtos fiksuotam lito kursui bazinės valiutos euro atžvilgiu palaikyti, Lietuvai daly-vaujant VKM II, ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą.Užtikrindamas pastovų nacionalinės valiutos kursą euro atžvilgiu, Lietuvos bankas, kaip minėta, mūsų šalyje registruo-tiems komerciniams bankams neribotai keičia litus į eurus.Iš šalyje registruotų bankų reikalaujama Lietuvos banke laikyti nustatytą procentą jų turimų indėlių kaip privalomąsias atsargas, kad būtų užtikrintas bankų sugebėjimas sklandžiai vykdyti įmonių ir privačių asmenų mokėjimus bei atsiskaity-mus.Šalies komerciniai bankai gali skolintis iš Lietuvos banko vienai nakčiai už patikimą užstatą. Prireikus komerciniai bankai už užstatą iš Lietuvos banko taip pat gali gauti likvidumo paskolas.

10 11

Page 14: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Oficialiosios tarptautinėsatsargosOficialiosios tarptautinės atsargos (užsienio atsargos) – tai Lietuvos banko valdomas ir naudojamas patikimas likvidus užsienio turtas. Atsargų kiekis tolygiai didėja. Kai Lietuvos bankas pradėjo valdyti užsienio atsargas, jos sudarė 300 tūkst. JAV dolerių. 2009 m. pradžioje oficialiosios tarptautinės atsargos buvo 4,6 mlrd. eurų. Didžioji užsienio atsargų dalis (apie 97 proc.) yra eurais, kitą dalį sudaro auksas (apie 5,8 t). Jį prieš Antrąjį pasaulinį karą saugojo, o atkūrus Nepriklausomybę grąžino Prancūzija, Didžioji Britanija ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Valdant užsienio atsargas, siekiama užtikrinti galimybę vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas fiksuotam ir stabiliam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti. Užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Įgyvendinant šiuos principus, investuo-jama tik į aukščiausios kredito kokybės finansines priemones ekonomiškai

12 13

Page 15: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

išsivysčiusiose valstybėse. Taikomos įvairios ilgalaikės ir viduti-nio laikotarpio investavimo strategijos, atitinkančios pasaulinę gerąją rinkos praktiką, optimizuojamas investicijų grąžos ir Lietuvos bankui priimtinos rizikos santykis.Visas Lietuvos banko auksas laikomas Anglijos banke Lon-done. Kai rinkos sąlygos palankios, auksas investuojamas į terminuotuosius indėlius arba aukso apsikeitimo sandorius.

12 13

Apie Lietuvos banką

Page 16: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją siekia, kad šalies kredito įstaigų sistema būtų patikima, skaidri ir konkurencinga.2009 m. pradžioje mūsų valstybėje veikė devyni Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai ir trylika užsienio bankų padalinių – aštuoni filialai ir penkios atstovybės. Du Lietuvos bankai buvo įsteigę septynias atstovybes užsienio valstybėse. Lietuvoje taip pat veikė Lietuvos centrinė kredito unija ir 67 kredito unijos. Mūsų šalyje sukurta tarptautinę praktiką atitinkanti veiksminga kredito įstaigų priežiūros sistema. Taip ją įvertino tokia kompetentinga pasaulinė finansų institucija kaip Tarptautinis valiutos fondas. Lietuvos bankas kredito įstaigoms išduoda licencijas teikti licencines finansines paslaugas ir prižiūri jų veiklą. Kaip priežiūros institucija, Lietuvos bankas stebi, ar kredito įstaigos laikosi įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytų reikalavimų, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomenduojamų saugios ir patikimos bankininkystės reikalavimų. Lietuvos bankas nuolat analizuoja kredito įstaigų finansinę būklę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai, nagrinėja bankų sistemos veiklos rodiklius ir tendencijas. Lietuvos bankas nuolat inspektuoja ir tikrina kredito įstaigas (paprastai ne rečiau kaip kartą

14

Komercinių bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų priežiūra

Page 17: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

ar bankai tinkamai užtikrina rizikos valdymą ir ar turi pakankamai kapitalo jai padengti. Lietuvos bankas komerciniams bankams yra nustatęs visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimus. Tokia informacija padeda komercinio banko klientams, investuotojams ir kitiems suintere-suotiems asmenims įvertinti banko veiklą.Vykdydamas kredito įstaigų priežiūrą, Lietuvos bankas bendra-darbiauja su Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Atsižvelgiant į tai, kad šalies bankų sistemoje dominuoja užsienio kapitalo bankai, aktualus yra bendradarbiavimas su atitinkamomis šių šalių priežiūros tarnybomis ir jis vyksta.Komercinių bankų veiksmų aptarnaujant klientus ir vykdant su jais sudarytas sutartis teisinis vertinimas, komercinių bankų bei jų klientų sudarytų sutarčių aiškinimas ar komercinių bankų ir jų klientų tarpusavio ginčų sprendimas pagal įstatymus nepriskirtiLietuvos banko kompetencijai. Jeigu vartotojas mano, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, ginčą gali spręsti pirmiausia kreipdamasis į paslaugų teikėją ar į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Įstatymų nustatyta tvarka ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, sprendžia ir civilines teises gina teismas.Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, Lietuvoje bus regla-mentuota naujų mokėjimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų – mokėjimo įstaigų – veikla: licencijavimas, apskaita, priežiūra ir kt. 2009 m. pabaigoje Lietuvos bankas pradės vykdyti minėtų įstaigų priežiūrą.

per metus komercinius bankus ir kas dveji metai kredito unijas). Inspektuojant kredito įstaigas, daugiausia dėmesio skiriama jų veiklos didžiausios rizikos sritims – tikrinama, kaip valdoma kredito, likvidumo, rinkos ir operacinė rizikos, ar veiksmingas šių rizikų valdymas. Jei inspektavimo metu nustatoma kredito įstaigų veiklos trūkumų ar teisės aktų nesilaikymo atvejų, reikalaujama juos pašalinti, o prireikus taikomos teisės aktuose nustatytos poveikio priemonės. Europos Sąjungos valstybių bankų filialų Lietuvoje priežiūrą atlieka tos šalies, kurios jurisdik-cijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija. Lietuvos bankas yra atsakingas už filialų likvidumo normatyvo vykdymo priežiūrą, stebi jų indėlių koncentraciją, analizuoja finansinius rodiklius, turto ir įsipareigojimų pokyčius, pajamas ir sąnaudas, taikomas vidaus kontrolės priemones, atlieka patikrinimus pagal savo kompetenciją. Nuo 2008 m. pradžios komerciniams bankams Lietuvoje taikomi nauji kapitalo pakankamumo (mokumo) skaičiavimo reikalavimai, parengti pagal Europos Sąjungos direktyvas. Jais vadovaudamasis, kiekvienas bankas privalo apskaičiuoti ne tik kapitalo poreikį pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, bet ir įvertinti vidaus kapitalo, reikalingo bendrai veiklos rizikai padengti, pakankamumą. Bankai patys privalo įvertinti, kurios rizikos rūšys jiems yra reikšmingos (pvz., kredito, rinkos, operacinė, koncentracijos, strateginė, reputacijos ir kt.), apibrėžti, kaip jos valdomos, ir nustatyti vidaus kapitalo poreikį. Lietuvos bankas savo ruožtu priežiūros tikslais tikrina ir vertina komercinius bankus – šio proceso metu įvertinama,

Apie Lietuvos banką

Page 18: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Ekonomikos ir finansų sistemos analizė, prognozės Lietuvos bankas atlieka finansų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Jo tikslas – nustatyti galimas didžiausias grėsmes šalies finansų sistemos stabilumui ir įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus bei išorės sukrėtimų poveikį. Kartą per metus rengiama ir skel-biama Finansinio stabilumo apžvalga. Ji skirta šalies finansų sistemai analitiškai įvertinti, ypač daug dėmesio skiriant šalies bankų sistemos ir jos skolininkų – namų ūkių ir nefinansinių įmonių – padėčiai įvertinti.Lietuvos bankas taip pat numato galimas ekonomikos raidos per-spektyvas ir apie tai informuoja visuomenę. Tokios prognozės paprastai sudaromos dvejiems metams ir apima pagrindinius makroekonominius rodiklius: bendrąjį vidaus produktą, infliaciją, einamosios sąskaitos deficitą, nedarbo lygį ir pan. Numatant ekonomikos raidos perspektyvas,

16 17

Apie Lietuvos banką

Page 19: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

skelbiamas labiausiai tikėtinas ekonomikos raidos scenarijus, pagrįstas tam tikromis prielaidomis. Be to, labai svarbu numatyti galimus prognozių rizikos šaltinius. Kadangi prognozės yra tikimybinės kilmės, įmonėms ir gyventojams svarbu suprasti ne tik, kodėl numatoma vienokia ar kitokia ekonomikos raida, bet ir kokie veiksniai galėtų lemti kitokias negu numatyta ekonomikos tendencijas. Tai formuoja rinkos dalyvių lūkesčius ir padeda geriau įvertinti bendrą ekonomikos būklę.

16 17

Valstybės iždo ir institucijų sąskaitųtvarkymas Lietuvos bankas, vykdydamas įstatymo nustatytas valstybės iždo agento funkcijas, tvarko valstybės iždo sąskaitas litais ir užsienio valiutomis. Šiose sąskaitose laikomus valstybės pinigi-nius išteklius valdo Lietuvos Respublikos valstybės institucijos. Išteklių didžiausią dalį valdo Finansų ministerija. Taip pat tvar-komos ir kitų valstybės ir Europos Sąjungos institucijų, užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansų įstaigų sąskaitos litais bei užsienio valiutomis. 2009 m. pradžioje Lietuvos bankas tvarkė 255 valstybės iždo ir institucijų sąskaitas.

Apie Lietuvos banką

Page 20: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

StatistikaLietuvos finansų statistika, būdama palyginama su kitų Europos Sąjungos šalių statistika, plačiai naudojama šalies ir užsienio finansų analitikų, mokslininkų, politikų, studentų, žurnalistų ir plačiosios visuomenės. Finansų statistikos informacija, tiksliai parodanti besikeičiančią padėtį, reikalinga ekonomikos ir finansų analizei bei prognozėms. Todėl pastaraisiais metais Lietuvos bankas kūrė naują ir tobulino esamą statistiką, gerino jos kokybę ir pateikimą visuomenei.Lietuvos bankas rengia pinigų ir finansų statistiką, išorės sektoriaus statistiką ir šalies ketvirtines finansines sąskaitas. Pinigų ir finansų statistika – tai pinigų ir kredito, balanso ir palūkanų normų, pinigų ir valiutų rinkų bei mokėjimo sistemų rodikliai. Išorės sektoriaus statistika apima oficialiąsias tarptautines atsargas, mokėjimų balansą, tarptautinių investicijų balansą ir skolos užsieniui duomenis. Ketvirtinės finansinės sąskaitos – tai informa-cija apie ekonomikos sektorių finansinį turtą ir įsipareigojimus. Statistinė informacija skelbiama interneto svetainėje ir periodiniuose leidiniuose, be to, teikiama metodinė pagalba statistikos vartotojams. Lietuvos bankas naudojasi kitų institucijų duomenimis apie pensijų fondus, vertybinius popierius, valdžios sektoriaus finansus ir ekonominius sando-rius. Sudarant statistiką naudojami Užsienio paskolų registro duomenys; rengiamasi pradėti naudoti Paskolų rizikos duomenų bazę.

18 19

Apie Lietuvos banką

Page 21: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

18 19

Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskai-tymo sistemosLietuvos bankas teikia mokėjimų ir atsiskaitymų paslaugas, valdo ir prižiūri šalyje veikiančias mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas.Lietuvos bankas valdo dvi mokėjimo sistemas atsiskaitymams litais ir yra jų operatorius: realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą LITAS-RLS ir mažmeninių mokėjimų sistemą LITAS-MMS. Šiose sistemose dalyvauja Lietuvos bankas, šalies komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai ir Lietuvos centrinė kredito unija. Šiomis sistemomis taip pat naudojasi finansų maklerio įmonės ir AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“.

Lietuvoje taip pat veikia dvi mokėjimo sistemos atsiskaitymams eurais: TARGET2-LIETUVOS BANKAS ir LITAS-PHA. Jos sudaro sąlygas šalies finansų įstaigoms plėtoti vidaus ir tarptautinių atsiskaitymų eurais paslaugas. Lietuvos bankas administruoja mokėjimo sistemos TARGET2-LIETU-VOS BANKAS, kuri yra sistemos TARGET2 komponentas, dalyvius ir teikia jiems pagalbą. Be Lietuvos banko, šioje sistemoje dalyvauja keli didžiausi šalies komerciniai bankai ir AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“. Lietuvos banko sukurta ir valdoma sistema LITAS-PHA sudaro sąlygas finansų įstaigoms vykdyti atsiskaitymus eurais per Lietuvos banką. Šioje sistemoje atidarytose atsiskaitymų sąskaitose Lietuvos kredito įstaigos gali gauti dienos paskolų eurais. Šia sistema nau-dojasi Lietuvos bankas, dauguma šalies komercinių bankų, užsienio bankų skyriai, Lietuvos centrinė kredito unija ir viena finansų makle-rio įmonė.Lietuvos bankas prižiūri keturias mokėjimo sistemas (LITAS-RLS, LITAS-MMS, LITAS-PHA ir KUBAS*) ir vertybinių popierių atsiskai-tymo sistemą**. Kartu su Eurosistema Lietuvos bankas dalyvauja vykdant sistemos TARGET2 priežiūrą.

* Sistemos KUBAS savininkas ir operatorius yra Lietuvos centrinė kredito unija.**Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos savininkas ir operatorius yra AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“.

Apie Lietuvos banką

Page 22: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

20 21

Tarptautinisbendradarbiavimas

Lietuvos bankas palaiko ryšius su tarptautinėmis finansų institucijomis –Tarptautiniu valiutos fondu, Tarptautinių atsiskaitymų banku, Pasaulio banko grupe bei kt. – ir dalyvauja jų veikloje. Lietuvos banko bendradarbia-vimas su Tarptautiniu valiutos fondu pagrįstas kasmetinėmis konsultaci-jomis. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Šiaurės Baltijos šalimis formuojant bendrą poziciją dėl svarbiausių Tarptautinio valiutos fondo vykdančiojoje valdyboje svarstomų klausimų. Lietuvos bankas nuolat bendradarbiauja su užsienio valstybių, ypač kaimyninių, centriniais bankais. Jau penkiolika metų vyksta kasmetiniai Bal-tijos šalių centrinių bankų seminarai, kuriuose keičiamasi patirtimi įvairiais centrinės bankininkystės klausimais. Lietuvos bankas teikia techninę paramą organizuodamas konsultacijas ir seminarus valstybių, įtrauktų į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudarytą oficialios paramos jų plėtrai gavėjų sąrašą, centrinių bankų atstovams.

Page 23: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

20 21

Apie Lietuvos banką

Europos centrinių bankų sistemojeEuropos centrinių bankų sistemą sudaro Europos centrinis ban-kas ir visų Europos Sąjungos valstybių centriniai bankai, kitaip dar vadinami nacionaliniais centriniais bankais. Būdamas Europos centrinių bankų sistemos dalimi, Lietuvos bankas dalyvauja rengiant ir priimant Europos centrinio banko sprendimus. Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra Europos centrinio banko bendrosios tarybos, vienos iš trijų Europos cent-rinio banko sprendimus priimančių institucijų, narys. Paprastai per metus įvyksta keturi tarybos posėdžiai. Lietuvos banko tarnautojai aktualius veiklos įvairiose srityse klausimus svarsto Europos centrinių bankų sistemos komitetuo-se (Apskaitos ir pinigų politikos pajamų, Bankų priežiūros, Banknotų, Komunikacijos, Informacinių technologijų, Vidaus auditorių, Tarptautinių ryšių, Teisės, Rinkos operacijų, Pinigų

politikos, Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų ir Statistikos), Žmogiškųjų išteklių konferencijoje, taip pat darbo bei užduočių grupėse. Lietuvos bankas yra Europos centrinio banko kapitalo dalinin-kas. Pasirašyti ir turėti šio kapitalo dalį gali tik Europos Sąjungos valstybių centriniai bankai. Lietuvos bankui tenkanti pasirašyto kapitalo dalis yra 0,4256 procento (tai sudaro 24 517 336,63 euro). Europos centrinio banko kapitalą sudarančios nacionalinių centrinių bankų dalys nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos Europos Sąjungos valstybės gyventojų skaičių ir bendrąjį vidaus produktą.

Page 24: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

22 23

Ateityje – eurasLietuvos įsipareigojimas įvesti ir naudoti Europos Sąjungos bendrąją valiutą eurą bus įvykdytas tada, kai mūsų valstybė atitiks nustatytus ekonominius ir teisinius suartėjimo (konvergencijos) kriterijus. Ekspertų teigimu, euro naudojimas ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas plėtotis šalies ekonomikai ir lems spartesnį artėjimą prie aukštesnio gyvenimo lygio, paprasčiau bus ir keliautojams, nes nereikės keisti pinigų. Bendroji valiuta suteiks Lietuvai papildomo ekonominio ir finansinio saugumo, nes euras jau yra patraukli pasaulio valiuta, naudojama tarptautinei prekybai, paskoloms suteikti, atsar-goms sudaryti.Euro įvedimo datos nustatymas kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje priklauso Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (Ecofino) kompetencijai. Lietuvos bankas palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas kaip galima greičiau įvykdyti konvergencijos kriteri-jus ir įvesti eurą.Kai kuriose svarbiose srityse jau pasirengta arba labai daug padaryta dėl eurų monetų ir euro centų kaldinimo, grynųjų pinigų keitimo, prisijungimo prie Eurosistemos mokėjimo sistemos. Kiekviena eurą įvedusi Europos Sąjungos valstybė turi teisę į apyvartą visoje euro zonoje išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), o kita – skirtinga (nacionalinė pusė).

Apie Lietuvos banką

Page 25: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

22 23

Kai Lietuva įves eurą, ji leis apyvartines eurų monetas su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu. Taip pageidavo, kaip nusta-tyta visuomenės nuomonės tyrimo metu, dauguma šalies gyventojų. Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario mėnesį patvirtino skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės tris gipsinius modelius, pagal kuriuos bus kaldinamos 1 ir 2 eurų monetos, 10, 20 ir 50 euro centų monetos bei 1, 2 ir 5 euro centų monetos. Vyčio simbolį sups 12 žvaigždžių, tapusių Europos Sąjungos simboliu, atitinkamai išdėstytų vertikalių, horizontalių linijų ir lygiame fone.UAB „Lietuvos monetų kalykla“ yra visiškai pasirengusi kaldinti eurų monetas. Vadovaujantis Europos Sąjungos nustatyta tvarka, jau išbandyta eurų monetų gamybos kokybės valdymo sistema, gauti visų eurų monetų naujos bendrosios pusės kaldinimo įrankiai.Bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos centriniu banku, parengti ir gyventojams platinami leidiniai lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą. Ta tema įvairiose šalies vietose organizuojami seminarai, skaito-mos paskaitos moksleiviams, studentams, švietimo darbuoto-jams, verslininkams, komercinių bankų kasininkams, valstybės tarnautojams ir vartotojams.

Apie Lietuvos banką

Page 26: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

24 25

Lietuvos bankui vadovauja Valdyba. Ją sudaro Valdybos pirmininkas, du Valdybos pirmininko pavaduotojai ir du Valdybos nariai. Valdybos pirmininką Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria Lietuvos Respub-likos Seimas. Kadencijų skaičius neribojamas. Kitus Valdybos narius devyne-riems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms skiria Respublikos Prezi-dentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.Teisės aktuose Lietuvos bankui nustatytas funkcijas atlikti leidžia veiksmin-ga banko organizacinė struktūra, kurią 2009 m. pradžioje sudarė vienuolika departamentų ir šeši savarankiški skyriai, taip pat Lietuvos banko Kauno bei Klaipėdos skyriai. Banke yra tokie departamentai:Apskaitos – tvarko apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;Ekonomikos – analizuoja ekonomikos, ypač kainų ir finansų rinkų, raidą ir jų tendencijas;Informacinių technologijų – rengia ir įgyvendina banko informacinių technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas;Kasos – užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų litų išleidimą į apyvar-tą ir susidėvėjusių išėmimą iš jos, komercinių bankų kasinį aptarnavimą;Kredito įstaigų priežiūros – prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus bei tarptautinius rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus;

Lietuvos banko valdymas ir struktūra, personalas

Apie Lietuvos banką

Page 27: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

24 25

Mokėjimo sistemų – prižiūri šalyje veikiančias mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, užtikrina Lietuvos banko mokėjimo sistemų veiklą ir jas plėtoja;Rinkos operacijų – investuoja Lietuvos banko užsienio atsar-gas, vykdo lito ir bazinės valiutos keitimo operacijas, įgyvendina Lietuvos banko taikomas pinigų politikos priemones;Statistikos – renka, sudaro ir skelbia pinigų, finansų ir išorės sektoriaus statistiką;Tarptautinių ryšių – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Eu-ropos centrinių bankų sistemoje ir Europos Sąjungos institucijų veikloje bei bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų orga-nizacijomis;Ūkio – sudaro optimalias darbo sąlygas tarnautojams, užtikrina ilgalaikio materialiojo turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą;Vindikacijos – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų vertybių, tarnautojų ir informacijos apsaugą.

Veikia tokie savarankiški Lietuvos banko skyriai:

Bendrasis skyrius – organizuoja visus su raštvedyba susijusius reikalus ir bendrųjų reikalų tvarkymą;Juridinis – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir įgyvendinti Lietuvos banko funkcijas ir teises;Organizacijos ir personalo – įgyvendina Lietuvos banko per-sonalo ir organizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veiklos planavimą banke;Ryšių su visuomene – teikia informaciją visuomenei ir

žiniasklaidai apie Lietuvos banko veiklą;Rizikos valdymo – koordinuoja rizikos valdymo procesą Lietu-vos banke;Vidaus audito – audituoja visą banko veiklą, teikia rekomen-dacijas dėl veiklos tobulinimo ir vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo.Lietuvos banko skyriai Kaune ir Klaipėdoje aptarnauja jiems priskirtų šalies regionų komercinius bankus ir jų padalinius aprūpindami litų banknotais, monetomis ir centais.Siekiant glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, Briuselyje veikiančioje Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirba Lietuvos Respublikos pinigų ir bankų klausimų atašė.2009 m. pradžioje Lietuvos banke dirbo 842 tarnautojai – moterys sudarė 54, vyrai – 46 procentus. Vidutinis tarnautojų amžius – 45,2 metų. Daugiau kaip pusė (68,7 %) tarnautojų banke dirbo daugiau kaip 10 metų.Nemaža dalis Lietuvos banko tarnautojų nuolat gilina profesines žinias Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose mokymo renginiuose. Banke dirba vienas profesorius habilituotas daktaras ir šešiolika mokslo daktarų. Jiems sudarytos galimybės užsiimti pedagogine ir moksline veikla, perteikti akademiniam jaunimui savo žinias ir patirtį.

Apie Lietuvos banką

Page 28: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

26 27

Skaidrumas, mokslo skatinimas, indėlis į kultūrąAtlikdamas savo funkcijas, Lietuvos bankas taiko pasaulio centrinių bankų praktikos suformuotus veiklos skaidrumo standartus. Įvairiais komu-nikacijos kanalais skelbiama visuomenei aktuali informacija apie banko veiklą. Veiksmingas informavimas ne tik didina pasitikėjimą šia svarbia valstybės finansų institucija, bet ir suteikia visuomenei reikalingų žinių apie bankininkystę ir makroekonomiką.Kasmet parengiama ir skelbiama Lietuvos banko metų ataskaita. Joje pateikiama informacija apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, kredito įstaigų priežiūrą bei veiklą vykdant kitas įstatymų nustatytas funkcijas ir apie šalies makroekonominę padėtį. Kiekvienais metais Lietuvos bankas taip pat skelbia finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada.

Apie Lietuvos banką

Page 29: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

26 27

Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus skaito pranešimus Lietuvos Respublikos Seime, kaip valstybės centrinis bankas įgyvendina pagrindinį savo tikslą ir vykdo funkcijas, kokia komercinių bankų būklė, apžvelgia šalies ekonomikos plėtrą. Informacija apie šalies bankininkystę ir finansų sistemą nuolat pateikiama Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai. Banko interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis operatyviai pranešama apie Valdybos nutarimus, skelbiama informacija apie mokėjimus, pateikiamos finansinio stabilumo apžvalgos, makroekonominės prognozės, informuojama apie Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų veiklą, banko dalyvavimą Europos centrinių bankų siste-moje, tarptautinius ryšius ir kt.Lietuvos bankas įvairiais būdais ir priemonėmis skatina gyventojų ekonominį švietimą ir kelia jų ekonominį raštingumą. Banko tarnautojai dalyvauja viešose diskusijose, skelbia straips-nius spaudoje ir internete, skaito paskaitas universitetų studen-tams, organizuoja seminarus žurnalistams, verslininkams, kitoms tikslinėms grupėms apie mūsų valstybės makroekonominę padėtį, finansus ir bankininkystę. Bankas rengia naujų kolekcinių (proginių) litų monetų pristatymus visuomenei, parodas pinigų tema. Atsakoma į elektroniniu paštu, telefonu gaunamus Lietu-vos gyventojų ir užsieniečių paklausimus.

Banko leidiniuose skelbiama su jo veikla susijusi informacija, pinigų ir bankų, mokėjimų balanso, finansų statistika, supažindinama su litų banknotais ir monetomis. Leidiniai nemokamai platinami šalyje ir užsienyje, jų elektroninės versijos laisvai prieinamos banko interneto svetainėje.Lietuvos bankas yra išleidęs nemažai knygų apie pinigų ir bankų istoriją, kaip pinigai vaizduojami dailėje, fotografijose, mažojoje grafikoje ir karikatūrose.Lietuvos bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos centriniu banku, lietuvių kalba skelbia šio banko informacinius pranešimus spaudai, kartu su Europos centrinio banko specia-listais rengia ir platina jo leidinius.

Apie Lietuvos banką

Page 30: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

28 29

Periodiniai leidiniaiPranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę;Lietuvos banko metų ataskaita;Lietuvos banko mėnesinis biuletenis – nuo 2010 m. elektroninė versija;Išorės sektoriaus statistika;Bankų statistikos metraštis;Finansinio stabilumo apžvalga;Mokslinis leidinys „Pinigų studijos“;Darbo straipsnių serijos leidiniai.

Bendradarbiauja leidžiant Europos centrinio bankoperiodinius leidinius:mėnesinio biuletenio ketvirtinę versiją,metų ataskaitą, konvergencijos ataskaitą irbendruosius Eurosistemos pinigų politikos priemoniųir procedūrų dokumentus.

Apie Lietuvos banką

Page 31: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

28 29

„Pinigų studijos“ Lietuvos banko nuo 1997 m. leidžiamas mokslinis leidinys „Pinigų studijos“ pastaruoju metu išeina du kartus per metus ir plati-namas nemokamai. Jame spausdinami lietuvių ir užsienio šalių autorių parengti moksliniai ir apžvalginiai straipsniai, kuriuose nagrinėjamos ekonomikos, finansų ir pinigų rinkos raidos, bankininkystės, makroekonominių procesų modeliavimo ar prognozavimo problemos, taip pat apžvelgiamos aktualijos ir pateikiami komentarai, mokslo veikalų recenzijos. Leidinio paskirtis – sudaryti sąlygas Lietuvos banko tarnautojams, Lietuvos mokslo ir kitų institucijų darbuotojams, užsienio šalių mokslininkams skelbti atliktų tyrimų rezultatus ir pareikšti savo nuomonę.

Leidinys „Pinigų studijos“ vertinamas šalies mokslininkų, studentijos, ekonomistų ir kitų sričių specialistų, besidominčių ekonomikos mokslo ir ekonominės politikos klausimais. Nuo 2006 m. jis skelbiamas EBSCO Publishing, Inc. duomenų bazėje Business Source Complete. Lietuvos mokslo tarybos sprendimu leidinys „Pinigų studijos“ įtrauktas į mokslinių periodinių leidinių sąrašą, o jame spausdi-nami mokslo darbai pripažįstami tinkamais suteikiant mokslinį laipsnį, mokslinį vardą ar kitaip vertinant šalies mokslo institucijų darbuotojų, tyrėjų ir dėstytojų mokslinę kvalifikaciją.

Apie Lietuvos banką

Page 32: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

30 31

Vlado Jurgučio premija1997 m. Lietuvos bankas, minėdamas Lietuvos banko įkūrimo ir Lito išleidimo 75-ąsias metines, įsteigė Vlado Jurgučio premiją, pažymėdamas akademiko, profesoriaus, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Vlado Jurgučio premija skiriama už reikšmingus darbus (monografi-jas, vadovėlius, paskelbtus mokslinius straipsnius, disertacijas) Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse. Tai Lietuvos banko indėlis į nacionalinio mokslo plėtrą. Nuo 2008 m. sprendimą dėl premijos laureatų priima Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija. Premijos dydis – 50 000 litų.

Apie Lietuvos banką

Page 33: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

30 31

StipendijosstudentamsVlado Jurgučio stipendija įsteigta 1990 m. ir skiriama vieniems mokslo metams geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Re-spublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams. Kandidatus stipendijai gauti siūlo universitetų fakultetai, kuriuose veikia bankininkystės ir finansų specialistus rengiančios katedros. Sprendimą skirti stipendi-jas priima Lietuvos banko valdyba. Stipendija yra minimalios mėnesio algos dydžio.Ne vienas studentas, gavęs šią stipendiją, baigęs studijas pradėjo dirbti Lietuvos banke ir Europos centriniame banke.

PinigųmuziejusSvarbų darbą puoselėdamas Lietuvos istorinį ir kultūrinį pa-veldą atlieka Lietuvos banko muziejus, pradėjęs veiklą 1994 m. Muziejaus fonduose jau sukaupta apie 40 tūkst. eksponatų, atspindinčių bankininkystės ir piniginių santykių raidą Lietuvoje, Lietuvos banko istoriją, nacionalinių pinigų kūrimą ir gamybą, jų apsaugos priemones. Muziejus dabar pertvarkomas. Jis patraukliomis ir vertingomis ekspozicijomis, interaktyviomis priemonėmis suteiks dau-giau negu iki šiol galimybių pažinti Lietuvos banką, turiningą nacionalinę ir pasaulio pinigų istoriją, prisidės prie visuomenės ekonominio švietimo.Lietuvos banko rūmuose Kaune veikia Lietuvos banko muzie-jaus nuolatinė ekspozicija. Joje daugiausia dėmesio skirta Lietuvos banko ir lito istorijai.

Apie Lietuvos banką

Page 34: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

32

Iš istorijos1918 m. nepriklausomybę paskelbusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo naudojami svetimų valstybių pinigai. Pagal sutartį su Vokietijos Rytų skolinamąja kasa (Dar-lehnskasse Ost) tuo metu Lietuvoje pagrindinė atsiskaitymo priemonė buvo markė. 1922 m. viduryje jos vertė ėmė labai kristi. Dėl hiperinfliacijos Lietuvoje sutriko prekyba, finansų ir kredito įstaigų veikla. Tuometinis Lietu-vos Respublikos Seimas skubiai priėmė įstatymus dėl nacionalinio pinigi-nio vieneto – lito – įvedimo ir Lietuvos banko įkūrimo. Lietuvos bankas buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 procentų akcijų priklausė valstybės iždui.1922 m. spalio pradžioje Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą valstybės laikinojoje sostinėje Kaune. Jam buvo suteikta išimtinė teisė leisti bankno-tus, reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą.Litas į apyvartą pirmą kartą išleistas 1922 m. spalio 2 d. Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo palaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena iš tvirčiausių valiutų pasaulyje.1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, bankai buvo nacionalizuoti, o Lietuvos bankas tų metų rudenį tapo SSRS valstybinio banko padaliniu.

Apie Lietuvos banką

Page 35: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

33

Prieškario auksas ir jo atgavimas1940 m. vasarą, iki sovietų okupacijos, Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse saugojo 9 593,4 kg aukso. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. visą auksą grąžino Prancūzija (2 246,5 kg) ir Didžioji Britanija (2 946,9 kg). 1940 m. Tarptautinių atsiskaitymų bankas nuostoliams, patirtiemsužšaldžius jo sąskaitą Lietuvos banke, kompensuoti perėmė iš Lietuvos banko 62,2 kg tauriojo metalo. Kita aukso dalis(569,8 kg) iš Tarptautinių atsiskaitymų banko taip pat atgauta 1992 m., vėliau perrašyta Lietuvos bankui į jo aukso sąskaitas Anglijos banke. Jame dabar laikomas visas Lietuvos atgautas auksas. 1992 m. Švedijos vyriausybė už Lietuvos auksą, laikytą iki Antrojo pasaulinio karo Švedijos centriniame banke, grąžino 21,1 mln. Vokietijos markių. Visas JAV Federalinių rezervų sistemoje saugotas Lietuvos banko auksas po Antrojo pasaulinio karo buvo panaudotas nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.

Nuo 1941 m. kovo 25 d. apyvartoje teisėta mokėjimo priemone buvo tik sovietų įvesti rubliai, litų apyvarta uždrausta, tuometi-niai litų banknotai ir monetos sunaikinti.Kai Antrasis pasaulinis karas pasiekė Lietuvą, ją buvo priversti palikti sovietiniai okupantai, antisovietinio sukilimo sąlygomis sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941 m. liepos 5 d. įkūrė Lietuvos banką. Mūsų kraštą okupavę naciai jam leido kurį laiką veikti tik kaip komerciniam bankui, neturėjusiam pinigų emisijos teisės. 1943 m. balandžio 30 d. Lietuvos banko veikla nutraukta.Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vėl okupavusi Lietuvą, Sovietų Sąjunga atkūrė SSRS valstybinio banko ir kitų sovietų bankų padalinius, kurie likviduoti atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Dabartinis Lietuvos bankas įsteigtas 1990 m. kovo 1 d. Nacionalinė pinigų sistema sukurta 1992 m. spalio 1 d., kai buvo nutraukta rublių apyvarta ir talonai tapo laikinuoju piniginiu vie-netu. 1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti dabartinių laikų litai.Banko interneto svetainėje nurodytos Lietuvos banko istorijos svarbiausios datos.

Apie Lietuvos banką

Page 36: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

34 35

Kultūrospaveldas Simboliška, kad Lietuvos Respublikos centrinio banko – Lietuvos banko – pagrindinė būstinė įsikūrusi pirmuosiuose mūsų šalyje specialiai bankui statytuose rūmuose Vilniaus centre (1889 m., architekto Viačeslavo Šteinerio projektas). Tuometiniam Vilniaus žemės bankui statyti rūmai šiuo metu yra Lietuvos bankui priklausančių pastatų komplekso, kurį sudaro pastatai Gedimino pr. 6, Totorių g. 2 ir 4, centrinė dalis. Kompleksas for-mavosi 1874–1966 m., buvo statomi nauji namai, keičiama jų paskirtis, kiti griaunami, perstatomi, gražinami. XIX a. pabaigos maniera įrengti interjerai ilgainiui keitėsi, tačiau išlaikė istorizmo interjerams būdingus bruožus. Viena iš puošniausių rūmuose yra dabartinė Lietuvos banko valdybos posėdžių salė. Joje ant sienų pakabinti prieškariu veikusio Lietuvos banko valdytojų portretai: Vlado Jurgučio (1885–1966), Vlado Stašinsko(1874–1944), Juozo Paknio (1883–1948) ir Juozo Tūbelio (1882–1939). 2003 m. Lietuvos banko rūmai Vilniuje įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.1903–1915 m. čia, Vilniaus žemės banke, dirbo Antanas Smetona, būsimas

Page 37: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

34 35

Apie Lietuvos banką

pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentas. Amžininkų liudi-jimu, jam ir kitiems lietuviams tame Rusijos imperijos regioni-niame banke įsidarbinti padėjo vienas iš banko vadovų, kultūros mecenatas Juozapas Montvila. Didinga Lietuvos senosios bankininkystės dvasia juntama senuosiuose Lietuvos banko rūmuose Kaune, Maironio ir Kristijono Donelaičio gatvių sankirtoje. Kertinis pastato akmuo padėtas 1925 m. pradžioje, o jau 1928 m. pabaigoje prelatas Jonas Mačiulis-Maironis šventino baigtus statyti Lietuvos banko rūmus. Neoklasicizmo stiliaus pastato interjerui įrengti įvairiuose Vakarų Europos miestuose buvo įsigyta baldų ir šviestuvų. 2003 m. pastatas paskelbtas kultūros paminklu. Šiuose rūmuose yra išlikę daug kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų (dalis jų – senoviniai baldai, pagal specialų banko užsakymą pagaminti Kaune). Banko sienas puošia dvidešimt įžymių to meto lietuvių dailininkų – Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Justino

Vienožinskio, Jono Mackevičiaus ir kitų – kūrinių. Šiuose rūmuose visą laiką buvo įsikūrę bankai. Dabar čia veikia Lietuvos banko Kauno skyrius, dalis patalpų išnuomota.Prieškariu veikusio Lietuvos banko skyrius Klaipėdoje įsteigtas 1923 m. Jis įsikūrė iš Vokietijos Reichsbanko nupirktame buvu-siame pastarojo banko skyriaus pastate Klaipėdos senamiesčio centre, 1858 m. pastatytame specialiai Prūsijos banko skyriui. Atkūrus Lietuvos Respubliką, čia įsikūrė Lietuvos banko skyrius, 1999 m. jis perkeltas į Naujojoje Uosto gatvėje specialiai bankui pastatytą pastatą. Pastarasis yra šiuolaikinis ir modernus, paly-ginti su istoriniais Lietuvos banko rūmais Vilniaus centre ir Kaune, stovi Klaipėdoje ant Kuršių marių kranto, netoli uosto vartų į Baltijos jūrą.

Page 38: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros

Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

Interneto svetainės adresas: www.lb.lt

Elektroninis paštas [email protected]

Telefonas pasiteirauti (8 5) 268 0029

Faksas (8 5) 262 8124

Kauno skyrius

Maironio g. 25, LT-44250 Kaunas

Tel. (8 37) 49 06 00

Klaipėdos skyrius

Naujoji Uosto g. 16, LT-92122 Klaipėda

Tel. (8 46) 31 26 52

ISBN 978-9986-651-54-3ISBN 978-9986-651-35-0 (ONLINE)

Apie Lietuvos bAnKą© Lietuvos bankas, 2009Trečiasis papildytas leidimasParengė Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriusDizaineris Virgaudas MinialgaLeidinyje panaudotos Gedimino Bartuškos (ELTA), Rolando Ginaičio (Lietuvos bankas), Šarūno Mažeikos (BFL), Gedimino Savicko (BFL), Tomo Urbelionio (BFL), HAAP Media Ltd.,iStockphoto ir PhotoAlto CD World of Money fotografijosViršelyje – Romualdo Kvinto „Chloja“ Lietuvos banko kiemeIšleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusSpausdino UAB „Baltijos kopija“Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Page 39: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros
Page 40: Apie Lietuvos banką · 2017. 1. 11. · metalų – sidabro ir aukso. Išleistos monetų serijos „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos miestai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros