1

Lietuvos mokslų akademijos 2004 metų

Veiklos ataskaita

Lietuvos mokslų akademija atsiskaito už 2004 metų veiklą Lietuvos mokslų akademija atsiskaito už 2004 metų veiklą, metų, ryškiai įrašytų į mūsų istoriją, kai Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Aišku, kad dėl šių esminių įvykių šalies gyvenime turime peržiūrėti ir patikslinti kai kurias savo veiklos nuostatas bei formas ir pritaikyti jas naujoms sąlygoms. Greičiau ir tinkamiau tai padaryti yra mūsų pareiga. Jums įteikta išsami Lietuvos mokslų akademijos 2004 m. veiklos apžvalga. Daug nekartodami pateiktos informacijos, pirmiausiai norėtume trumpai supažindinti su kai kuriais samprotavimais, kurie kyla dalyvaujant įvairių su mokslu susijusių šalies valstybinių ir kitų institucijų darbe, aplankant užsienio mokslų akademijas ar bendraujant su įvairių pasaulio regionų atstovais mokslų akademijų tarptautinėse organizacijose (ICSU – Mokslo sąjungų tarptautinė taryba, ALLEA – visos Europos mokslų akademijos, IAP – Tarptautinė mokslų akademijų sąjunga, EASAC – Europos akademijų mokslo patarėjų taryba ir kt.). Nuodugniai buvo domėtasi Europos parlamento sukurtų mokslo struktūrų funkcijomis, tarptautinių ir užsienio mokslo centrų veikla, mokslo organizavimo praktika. Iš viso to pirmiausiai išryškėja, kad mūsų šalyje mokslas yra nepakankamai vertinamas. Tą patvirtina valstybės finansavimo politika, skirianti mokslui skurdžias Lietuvos biudžeto lėšas (lyginant su kitomis šalimis) bei šiai sričiai galimas ES struktūrinių fondų investicijas. Vargu ar galima teigiamai vertinti tokį mūsų šalies mokslo finansavimą, tuo metu kai visuotinai pripažinta, jog investicijos į šią sritį yra vienos efektyviausių. Europos mokslų akademijos gana įvairios – vienos turi mokslo institutus, kitos neturi, tačiau daugumai jų pavestos svarbios funkcijos mokslinių tyrimų plėtotės ir finansavimo srityse, jos yra valstybės vadovų bei vyriausybių patarėjos. Mūsų šalyje taip nėra, nors nemažai darome viso šalies mokslo, studijų bei švietimo interesais rengdami siūlymus mokslinio darbo kokybės ir efektyvumo vertinimo, mokslinių darbų leidybos, kompleksinių tarpdisciplininių tyrimų, tarptautinių programų, mokslo populiarinimo, mokslinių mainų ir kitais klausimais. Valdžios institucijos dar vangiai naudojasi mūsų potencialu ir galimybėmis atlikti ūkio, kultūros bei socialinės sferos plėtros, programų ekspertizes, konsultuoti priimant sprendimus aktualiais klausimais. Kartu tenka pripažinti, kad šioje srityje yra ir mūsų nerangumo bei aplaidumo: retai teikiami argumentuoti siūlymai valstybinėms institucijoms, tik kai kurie svarbūs nutarimų projektai sulaukia mokslininkų vertinimo ir pan. Mus jaudina ir ta aplinkybė, kad šalies visuomenė mažai arba nepakankamai žino apie mūsų instituciją ir jos veiklą. Beje, informacija apie Lietuvos mokslų akademijos veiklą, kaip ir kitas mokslo institucijas, sunkiai prasibrauna į šiuolaikinę žiniasklaidą. Lietuvai tapus ES nare, jos mokslas per įvairias tarptautines programas palaipsniui įsitraukia į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Tačiau ir šiomis aplinkybėmis aktyvi MA veikla, jos tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas gali sudaryti dar palankesnes aplinkybes plėtoti nacionalinį mokslą ir tarptautinę kooperaciją. Tikimasi, kad Lietuvoje bendrų tarptautinių tyrimų procesas gerokai paspartės nuo 2007 m., pradėjus įgyvendinti 7-ąją Bendrąją programą. Norint, kad Lietuvos mokslininkai būtų intensyviau kviečiami į tarptautinius mokslo centrus ar dalyvautų atskirų programų tyrimuose, svarbu informuoti Europos mokslinę visuomenę apie mūsų mokslininkų pasiekimus, ypač labiausiai pažengusiose srityse, charakterizuoti mokslinio potencialo būklę. Deja, kol kas tokios išsamios informacijos nėra parengta. Sudarius tam sąlygas, tokį darbą galėtų atlikti Mokslų akademija. Lietuvos mokslui taip pat labai svarbu turėti operatyvią informaciją apie Europos parlamento bei ES struktūrų nutarimus mokslo klausimais, apie tarptautinių organizacijų ar mokslo centrų organizuojamus forumus, konferencijas, pasitarimus, tyrėjų konkursus ir pan. Dar norėtume priminti, kad prasideda MA rūmų renovacija. Jos metu bus atnaujinti inžineriniai tinklai, atskiros statybinės konstrukcijos, pakeisti langai, suremontuotos darbo patalpos. Restauruojant sales ir su jomis susijusias patalpas bus stengiamasi jas įrengti taip, kad tiktų aukščiausio lygio mokslinių renginių, tarp jų tarptautinių, organizavimui. Mokslinių konferencijų centro įsteigimas padėtų aktyviau skleisti mokslo žinias, skatintų tyrėjų mokslinės kvalifikacijos kėlimą, naujų technologijų bei mokslo taikomųjų darbų įdiegimą. Dabar trumpai apie pateiktos apžvalgos turinį. 2004 m. sausio 1 d. penkiuose MA mokslų skyriuose buvo 38 tikrieji nariai (akademikai), 60 narių korespondentų, 49 nariai ekspertai ir 40 užsienio narių. Ataskaitiniais metais MA užsienio nariais išrinkti: Šarlotė Frosė Fišer (Charlotte Froese Fischer), fizika – JAV; Karlas Skirnisonas (Karl Skirnisson), biologija – Islandija: Jurijus Gleba (Jurij Gleba), biologija – Ukraina; Dmitrijus Pavlovas (Dmitrij Pavlov), biologija – Rusija; Konstantinas Frolovas (Konstantin Frolov), mechanika – Rusija. Mokslų skyriuose buvo naujai išrinkti 9 MA nariai ekspertai ir perrinkti 5. Apibūdindami MA personalinę sudėtį, norime pasinaudoti proga ir priminti, kad 2005 m. balandžio 15 d. baigiasi dabartinio MA prezidiumo kadencija. Kviečiame visus MA narius aktyviai ir atsakingai dalyvauti naujos MA vadovybės rinkimuose. 2004 metais įvyko 3 MA visuotinio susirinkimo sesijos. Be tradicinės ataskaitinės sesijos, dar buvo sukviesti MA nariai aptarti Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimo problemų ir mokslinės veiklos galimybių bei ypatumų Lietuvai tapus ES nare. 2004 m. įvyko 30 MA prezidiumo posėdžių. Juose buvo nagrinėjami mokslų skyrių ir įstaigų veiklos rezultatai ir planai, šalies mokslo ir studijų aktualijos, atskiros ūkio raidos problemos. Didelis dėmesys buvo skirtas įvairiems mokslo organizaciniams klausimams, moksliniam bendradarbiavimui, institucijos ūkiui, finansams, MA pastato renovacijai. Patikslintas finansavimą pagrindžiantis dokumentas – Lietuvos mokslų akademijos 2004–2006 metų strateginis veiklos planas. Mokslų akademijos veiklą geriausiai charakterizuoja mokslinis, pedagoginis, mokslo organizacinis darbas, mokslo žinių sklaida. Šie veiklos barai aprašyti šiame leidinyje esančių mokslų skyrių, įstaigų bei tarnybų ataskaitose ir yra 2-ame priede. Iš jų matyti, kad ataskaitiniais metais MA nariai ir įstaigų darbuotojai įvairiose programose nagrinėjo 267 temas, iš kurių 44% buvo vykdomos pagal tarptautines programas. Atliko 607 ekspertizes, MA vardu organizavo 145 mokslinius renginius. Konferencijose perskaityta per 620 pranešimų (iš jų daugiau 400 tarptautinėse). Toliau išlieka didelis MA indėlis į mokslinės literatūros leidybą. Jos nariai ir darbuotojai 2004 m. išleido 63 monografijas bei knygas, apie 790 mokslinių (59% jų paskelbta užsienyje) ir apie 430 mokslo populiarinimo straipsnių. Dalyvauta rengiant specialistus ir mokslo darbuotojus. MA mokslininkai skaitė 173 paskaitų kursus aukštosiose mokyklose, vadovavo 196 doktorantams bei buvo daugelio doktorantūros komisijų ir gynimo tarybų nariai.

2

Toliau plečiasi MA narių moksliniai ryšiai su užsienio mokslo centrais. Didėja ir Lietuvos mokslo tarptautinis pripažinimas. Apie tai liudija intensyvėjantis užsienio tyrėjų lankymasis pas mūsų mokslininkus bendram darbui ar konsultacijoms, MA narių kvietimai dalyvauti užsienyje organizuojamuose renginiuose, skaityti paskaitų kursus, būti mokslinių leidinių redakcinių kolegijų nariais ir pan. Lietuvos mokslų akademijos tarptautinio bendradarbiavimo pagrindą sudaro su užsienio mokslų akademijomis bei kitais mokslo centrais pasirašytos 22 sutartys. Jose numatytos pasikeitimo mokslininkais kvotos. Intensyviausiai pasikeitimas vyksta su Lenkijos MA, Rusijos MA. Daug bendrų problemų aptariama su Latvijos ir Estijos mokslų akademijomis. Toliau buvo plėtojami ryšiai su šalies mokslo ir studijų institucijomis, ministerijomis, savivaldybėmis, nevalstybinėmis organizacijomis ir fondais. Ypač glaudžiai buvo bendradarbiaujama sprendžiant aktualias problemas su mokslui ir studijoms atstovaujančiomis organizacijomis: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei Valstybinių ir universitetinių mokslo institutų direktorių konferencija. Akademijos mokslinės bei metodinės paramos prašė keletas ministerijų ir žinybų. Didelį darbą atliko MA biblioteka, Ekonomikos institutas, Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrius, Užsienio kalbų katedra, Lietuvos MA archyvas, MA leidykla, Mokslininkų rūmai bei įvairios tarnybos. Visi jie, kvalifikuotai vykdydami savo funkcijas, ne tik sudaro palankesnes sąlygas MA veiklai, bet ir garsina jos vardą bei kelia prestižą. Veiklą taip pat plėtojo Lietuvos MA tarptautinio bendradarbiavimo ir T. Grotuso fondai. Nemažai MA narių yra išrinkti į atsakingas pareigas šalies mokslo ir studijų institucijose, pakviesti dirbti į valstybines bei ūkines įstaigas ar organizacijas ir sėkmingai vykdo savo pareigas. Čia tik glaustai paminėjome kai kurias MA veiklos problemas ir aspektus. Už mokslinius pasiekimus, pedagoginį darbą bei kitą veiklą visuomenės labui, Lietuvos MA nariai kasmet pažymimi išrenkant juos į tarptautines, užsienio mokslines organizacijas, suteikiant garbės vardus, premijas, valstybinius apdovanojimus. Kaip informuoja mokslų skyrių ataskaitos, 2004 metais taip pat buvo nemažas būrys vienaip ar kitaip pagerbtų mūsų kolegų. Visus juos nuoširdžiai sveikiname. Kaip žinia, 2004 m. 4 MA nariams įteikti aukšti mūsų šalies valstybiniai apdovanojimai. Tai akad. A. Gaižučiui, akad. R. Pavilioniuis, n. e. Z. Dabkevičiui ir n. e. J. Gyliui. Lietuvos mokslo 2004 metų premijos skirtos MA nariams: V. A. Bumeliui, R. Dubakienei, V. Janickiui, L. Kairiūkščiui, A. Kareivai, R. Ozolinčiui, D. Surgailiui ir E. K. Zavadskui. Džiaugdamiesi jų pasiekimais sveikiname ir MA vardinių premijų laureatus: V. Būgos premijos – n. k. Algirdą Sabaliauską, P. Šivickio – n. k. Algirdą Skirkevičių, A. Jucio – n. k. Romualdą Karaziją ir akad. Zenoną Rokų Rudziką (su bendraautoriais), K. Baršausko – n. k. Danielių Eiduką, taip pat jaunuosius mokslininkus ir aukštųjų mokyklų studentus – geriausių mokslinių darbų konkursų nugalėtojus bei gavusius pagyrimo raštus už pateiktus aukšto lygio darbus. Dėkojame MA nariams ir darbuotojams už nuoširdų darbą Mokslų akademijos labui. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas Lietuvos mokslų akademija 2005 01 01 duomenimis Lietuvos mokslų akademijoje yra 187 MA nariai. Iš jų: 38 tikrieji nariai, 60 narių korespondentų, 49 nariai ekspertai, 40 užsienio nariai. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje 36 MA nariai. Iš jų: 12 tikrųjų narių, 11 narių korespondentų, 10 nariai ekspertai, 4 užsienio nariai. Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

1. 1. Antanas Buračas (ekonomika, išrinktas 1976) 2. 2. Algirdas Gaižutis (menotyra, 1998) 3. 3. Edvardas Gudavičius (istorija, 2000) 4. 4. Pranas Kūris (teisė, 1996) 5. 5. Justinas Marcinkevičius (lietuvių literatūra, 1990) 6. 6. Vytautas Juozapas Mažiulis (kalbotyra, 1976) 7. 7. Vytautas Merkys (istorija, 1990) 8. 8. Kazimieras Meškauskas (ekonomika, 1962) 9. 9. Rolandas Pavilionis (filosofija, 1994) 10. 10. Leonardas Sauka (lietuvių literatūra, 1996) 11. 11. Eduardas Vilkas (matematika, taikomoji matematika, 1985) 12. 12. Zigmas Zinkevičius (kalbotyra, 1990)

Lietuvos MA nariai korespondentai

1. 1. Aleksas Stanislovas Girdenis (lietuvių kalba, 1996) 2. 2. Romualdas Grigas (sociologija, 2003) 3. 3. Regina Kulikauskienė (archeologija, 1972) 4. 4. Algimantas Miškinis (architektūra, 1996) 5. 5. Konstantinas Navickas (istorija, 1985) 6. 6. Evaldas Nekrašas (filosofija, 1994) 7. 7. Algirdas Sabaliauskas (lietuvių kalba, 1998) 8. 8. Lionginas Šepetys (filosofija, 1987) 9. 9. Marijus Arvydas Šliogeris (filosofija, 1998) 10. 10. Vanda Zaborskaitė (lietuvių literatūra, 1990) 11. 11. Alfonsas Žilėnas (ekonomika, 1976)

3

Lietuvos MA nariai ekspertai 1. 1. Palmira Jucevičienė (edukologija, 1999, 2004) 2. 2. Domas Kaunas (istorija, 2001) 3. 3. Arvydas Virgilijus Matulionis (sociologija, 2001) 4. 4. Valentina Mikelėnas (teisė, 2004) 5. 5. Viktorija Pakerienė (lietuvių literatūra, 1999, 2004) 6. 6. Romanas Plečkaitis (filosofija ir pedagogika, 2001) 7. 7. Antanas Tyla (istorija, 2001) 8. 8. Pranas Vaičekonis (teisė, 2001) 9. 9. Aleksandras Vasiliauskas (ekonomika, 2001) 10. 10. Povilas Zakarevičius (ekonomika, 2001)

Lietuvos MA užsienio nariai

1. 1. Jonas Balys (tautosaka, 1994) 2. 2. Janas Jurkevičius (Jan Jurkiewicz) (istorija, 2000) 3. 3. Volfgangas P. Šmidas (Volfgang P. Schmid) (kalbotyra, 1994) 4. 4. Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn) (istorija, 1994)

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje 43 MA nariai. Iš jų: 7 tikrieji nariai, 14 narių korespondentų, 10 narių ekspertų, 13 užsienio narių.

Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai) 1. 1. Bronius Grigelionis (matematika, išrinktas 1987) 2. 2. Jonas Kubilius (matematika, 1962) 3. 3. Algis Petras Piskarskas (fizika, 1996) 4. 4. Juras Požela (eksperimentinė fizika, 1968) 5. 5. Zenonas Rokus Rudzikas (fizika, 1994) 6. 6. Algirdas Šileika (fizika, 1985) 7. 7. Povilas Algirdas Vaškelis (chemija, 1998)

Lietuvos MA nariai korespondentai

1. 1. Vitas Daukšas (chemija, 1990) 2. 2. Vincentas Dienys (eksperimentinė fizika, 1987) 3. 3. Jonas Grigas (fizika, 2000) 4. 4. Vitalijus Janickis (chemija, 2003) 5. 5. Romualdas Karazija (fizika, 2000) 6. 6. Vygantas Paulauskas (matematika, 1990) 7. 7. Henrikas Pragarauskas (matematika, 1994) 8. 8. Liūda Rasteikienė (biochemija, 1972) 9. 9. Valdemaras Razumas (chemija, 2000) 10. 10. Mifodijus Sapagovas (matematika, 1987) 11. 11. Leonas Simanavičius (chemija, 1994) 12. 12. Vytautas Pranciškus Straižys (astronomija, 1996) 13. 13. Donatas Surgailis (matematika, 1990) 14. 14. Juozas Vidmantis Vaitkus (fizika, 1985)

Lietuvos MA nariai ekspertai

1. 1. Feliksas Ivanauskas (matematika, 2001) 2. 2. Aivaras Kareiva (chemija, 2004) 3. 3. Vladas Laurinavičius (chemija, 2001) 4. 4. Albertas Malinauskas (chemija, 2001) 5. 5. Eugenijus Manstavičius (matematika, 2004) 6. 6. Konstantinas Pileckas (matematika, 2004) 7. 7. Algirdas Petras Stabinis (fizika, 2001) 8. 8. Algirdas Šačkus (chemija, 2001) 9. 9. Leonas Valkūnas (fizika, 2001) 10. 10. Artūras Žukauskas (fizika, 2001)

Lietuvos MA užsienio nariai

1. 1. Žoresas Alfiorovas (Žores Alferov) (fizika, 2002) 2. 2. Petras Avižonis (fizika, 1994) 3. 3. Šarlotė Frosė Fišer (Charlotte Froese Fischer) (fizika, 2004) 4. 4. A. G. Deivisas Filipas (A. G. Davis Philip) (astronomija, 1997) 5. 5. Arvydas Kliorė (fizika, 1994)

4

6. 6. Emilijus Knystautas (fizika, 1997) 7. 7. Indrekas Martinsonas (Indrek Martinson) (fizika, 1998) 8. 8. Kaliampudis Radhakrišna Rao (Calyampudi Rdhakrishna Rao) (matematika, 1997) 9. 9. Kenvėjus Montgomeris Smitas (Kenway Montgomery Smith) (fizika, 2003) 10. 10. Viktoras Algirdas Sniečkus (organinė chemija, 1997) 11. 11. Janas Erikas Solheimas (Jan Erik Solheim) (astronomija, 2002) 12. 12. Janis Stradinis (Jānis Stradiņš) (chemija, 1994) 13. 13. Rolandas Sune Svanbergas (Roland Sune Svanberg) (fizika, 1997)

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje 43 MA nariai. Iš jų: 9 tikrieji nariai, 14 narių korespondentų, 11 narių ekspertų, 14 užsienio narių. Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

1. 1. Jurgis Brėdikis (medicina, išrinktas 1994) 2. 2. Vytautas Gudelis (geografija, 1994) 3. 3. Benediktas Juodka (biologija, 1990) 4. 4. Vytautas Kontrimavičius (biologija, 1980) 5. 5. Juozas Kulys (fizikinė cheminė biologija, 1996) 6. 6. Algimantas Jonas Marcinkevičius (medicina, 1990) 7. 7. Alfonsas Merkys (augalų fiziologija, 1976) 8. 8. Antanas Praškevičius (medicina, 1990) 9. 9. Vytautas Sirvydis (medicina, 1998)

Lietuvos MA nariai korespondentai

1. 1. Vytautas Basys (medicina, 1996) 2. 2. Vladas Algirdas Bumelis (biotechnologija, 2000) 3. 3. Algimantas Grigelis (geologija, 1994) 4. 4. Eugenijus Arvydas Janulaitis (biotechnologija, 1987) 5. 5. Vytautas Juodkazis (geologija, 1998) 6. 6. Sofija Kanopkaitė (biochemija, 1976) 7. 7. Algis Mickis (medicina, 1990) 8. 8. Jonas Remigijus Naujalis (botanika, 2003) 9. 9. Vytautas Petras Rančelis (genetika, 1990) 10. 10. Kęstutis Sasnauskas (biologija, 2003) 11. 11. Algirdas Skirkevičius (biologija, 1990) 12. 12. Vytas Antanas Tamošiūnas (biologija, 1996) 13. 13. Juozas Virbickas (biologija, 1994) 14. 14. Mečislovas Žalakevičius (biologija, 2000)

Lietuvos MA nariai ekspertai

1. 1. Gintautas Jurgis Česnys (medicina, 2002) 2. 2. Rūta Dubakienė (medicina, 2001) 3. 3. Irena Eitminavičiūtė (biologija, 2001) 4. 4. Algirdas Jurgaitis (geologija, 1999, 2004) 5. 5. Kęstutis Kilkus (geografija, 2004) 6. 6. Vaidutis Kučinskas (biologija, 2004) 7. 7. Juozas Rimantas Lazutka (biologija, 2001) 8. 8. Giedrius Uždavinys (medicina, 2002) 9. 9. Gediminas Valkiūnas (biologija, 2001) 10. 10. Kęstutis Vitkus (medicina, 2001) 11. 11. Marija Danguolė Žemaitytė (medicina, 2001)

Lietuvos MA užsienio nariai

1. 1. Aleksandras Alimovas (Aleksandr Alimov) (zoologija, hidrobiologija, 2002) 2. 2. Aleksejus Bogdanovas (Aleksej Bogdanov) (molekulinė biologija, 2002) 3. 3. Hansas Jurgenas Foitas (Hans Jürgen Voigt) (geologija, 2002) 4. 4. Jurijus Gleba (Jurij Gleba) (biologija, 2004) 5. 5. Janas Harfas (Jan Harff) (geologija, 2002) 6. 6. Sergejus Inge-Večtomovas (Sergej Inge-Večtomov) (genetika, 2002) 7. 7. Peteris Nelsonas Kempbelas (Peter Nelson Campbell) (biologija, 2000) 8. 8. Ivanas Karlas Erikas Magnusonas (Ivan Karl-Eric Magnusson) (biologija, 1999) 9. 9. Dmitrijus Pavlovas (Dmitrij Pavlov) (biologija, 2004) 10. 10. Hansas Hartmutas Peteris (Hans Hartmut Peter) (medicina, 1999) 11. 11. Eva Marija Severinson (Eva Maria Severinson) (biologija, 2002)

5

12. 12. Karlas Skirnisonas (Karl Skirnisson) (biologija, 2004) 13. 13. Leonidas Suščenia (Leonid Suščenia) (biologija, 1994) 14. 14. Dyteris Verneris (Dieter Verner) (biologija, 1994)

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje 20 MA narių. Iš jų: 4 tikrieji nariai, 9 nariai korespondentai, 5 nariai ekspertai, 3 užsienio nariai

Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

1. 1. Leonardas Kairiūkštis (miškininkystė, išrinktas 1972) 2. 2. Juozas Lazauskas (žemės ūkio mokslai, 1990) 3. 3. Pranas Sadauskas (žemės ūkio mokslai, 1990) 4. 4. Veronika Vasiliauskienė (agrariniai mokslai, agronomija, 1998)

Lietuvos MA nariai korespondentai

1. 1. Vidmantas Bižokas (veterinarija, 2000) 2. 2. Česlovas Jukna (žemės ūkio mokslai, 1990) 3. 3. Leonas Kadžiulis (augalininkystė, 1985) 4. 4. Antanas Kairys (žemės ūkio mokslai, 1990) 5. 5. Stasys Karazija (miškininkystė, 1996) 6. 6. Albinas Kusta (žemės ūkis, 1996) 7. 7. Vytautas Konstantinas Sirvydis (agrariniai mokslai, gyvulininkystė, 1998) 8. 8. Algirdas Sliesaravičius (agronomija, 2000) 9. 9. Mindaugas Strukčinskas (biologija, 1985)

Lietuvos MA nariai ekspertai

1. 1. Zenonas Dabkevičius (agronomija, 2001) 2. 2. Remigijus Ozolinčius (miškininkystė, 2004) 3. 3. Algis Jonas Raila (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija, 2001) 4. 4. Vidmantas Stanys (agronomija, 1999, 2004) 5. 5. Henrikas Žilinskas (zootechnika, 2004)

Lietuvos MA užsienio nariai

1. 1. Džonas Freimas (John Frame) (agronomija, 2000) 2. 2. Zdislavas Kaveckis (Zdisław Kawecki) (agronomija, 2002) 3. 3. Lenartas Šote (Lennart Schotte) (miškininkystė, 1999)

Technikos mokslų skyriuje 36 MA nariai. Iš jų: 6 tikrieji nariai, 12 narių korespondentų, 13 narių ekspertų, 6 užsienio nariai.

Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

1. 1. Ramutis Bansevičius (mechanika, išrinktas 1998) 2. 2. Antanas Kudzys (mechanika, 1990) 3. 3. Jonas Mockus (kibernetika, 1976) 4. 4. Kazimieras Ragulskis (mechanika, 1987) 5. 5. Adolfas Laimutis Telksnys (elektronika ir informatika, 1994) 6. 6. Jurgis Vilemas (energetika, 1987)

Lietuvos MA nariai korespondentai

1. 1. Juozas Burneikis (energetika, 1976) 2. 2. Mykolas Daunys (mechanika, 1994) 3. 3. Vladislavas Domarkas (radioelektronika, ultragarso technika, 1985) 4. 4. Danielius Eidukas (radiotechnika, 1976) 5. 5. Vytautas Kaminskas (informatika, 1998) 6. 6. Mykolas Lasinskas (vandens problemos, 1980) 7. 7. Antanas Nemura (automatika ir elektronika, 1962) 8. 8. Vytautas Ostaševičius (mechanika, 2000) 9. 9. Liudvikas Pranevičius (skaičiavimo technikos elementinė bazė, 1987) 10. 10. Valentinas Rajeckas (pramonės technologija, 1990) 11. 11. Edmundas Kazimieras Zavadskas (statyba, 1994) 12. 12. Gintautas Žintelis (skaičiavimo technika ir informatika, 1990)

Lietuvos MA nariai ekspertai

1. 1. Adolfas Baublys (transportas, 2001) 2. 2. Jonas Gylys (energetika, 2001)

6

3. 3. Juozas Vidas Gražulevičius (medžiagotyra, 2004) 4. 4. Rimantas Kačianauskas (statyba, 2001) 5. 5. Rymantas Kažys (elektronika ir informatika, 2001) 6. 6. Povilas Poškas (energetika, 2001) 7. 7. Šarūnas Raudys (informatika, 1999, 2004) 8. 8. Jonas Sapragonas (transportas, 2001) 9. 9. Vytautas Stankevičius (statyba, 2001) 10. 10. Sigitas Tamulevičius (medžiagotyra, 2002) 11. 11. Eugenijus Ušpuras (energetika, 2001) 12. 12. Algirdas Vaclovas Valiulis (medžiagotyra, 2001) 13. 13. Antanas Žiliukas (mechanika, 2001)

Lietuvos MA užsienio nariai

1. 1. Algirdas Avižienis (informatika, 1990) 2. 2. Konstantinas Frolovas (Konstantin Frolov) (mechanika, 2004) 3. 3. Romualdas Kašuba (mechanika, 1999) 4. 4. Panas M. Pardalas (Panos M. Pardalos) (informatika, 2000) 5. 5. Rimas Vaičaitis (technikos mokslai, 1994) 6. 6. Romualdas Viskanta (mechanika, 1990)

Lietuvos MA visuotinio susirinkimo sesijos ir prezidiumo posėdžiai 2004 m. Lietuvos mokslų akademijoje buvo organizuotos 3 MA visuotinio susirinkimo sesijos ir daugelis reikšmingų bendraakademinių bei mokslų skyrių renginių. Sistemingai vyko (išskyrus vasaros atostogas) MA prezidiumo posėdžiai. Jų buvo 30. 2004 m. kovo 30 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo ataskaitinė sesija. Aptarti praėjusių metų rezultatų atvyko 112 MA narių, nemažai kviestų mokslininkų, atsakingų darbuotojų. Pranešimą apie Lietuvos MA 2003 m. mokslinę bei mokslinę organizacinę veiklą skaitė MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Jis priminė labai greit įvyksiančias šalies gyvenimo permainas – Lietuvos įstojimą į NATO ir ES bei aktyvų MA vaidmenį remiant šiuos procesus. Be to, nurodė, kad didžiąją ataskaitinių metų dalį MA veiklai vadovavo akad. Benediktas Juodka, kas taip pat suteikia ataskaitai tam tikrą specifiką. Atsižvelgiant į tai, kad sesijos dalyviams buvo išdalinta išsami MA 2003 metų veiklos ataskaita, pranešėjas aptarė tik svarbiausius veiklos barus, iškilusias problemas bei uždavinius besikeičiant šalies gyvenimo sąlygoms. Detaliau buvo nagrinėti MA visuotinio susirinkimo sesijose spręsti klausimai, tarptautiniai renginiai, bendradarbiavimo su užsienio mokslo centrais problemos bei ryšių plėtojimo galimybės su šalies mokslo ir studijų institucijomis, savivaldybėmis, nevalstybinėmis organizacijomis ir fondais. Baigdamas pranešimą MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas padėkojo MA įstaigų darbuotojams už gerą bei rezultatyvų darbą ir pasveikino MA narius, ataskaitiniais metais gavusius valstybinius apdovanojimus, premijas už mokslinius pasiekimus, pedagoginį darbą bei kitą veiklą visuomenės labui. Diskusijose dėl ataskaitinio pranešimo kalbėjo 9 MA nariai. Sesijoje kalbą pasakė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. E. Butkus. MA visuotinis susirinkimas priėmė nutarimus „Dėl MA 2003 m. mokslinės ir mokslinės organizacinės veiklos bei biudžetinių lėšų panaudojimo“ ir „Dėl MA 2004 m. biudžeto finansuojamų išlaidų sąmatos“. Aptarus MA veiklos rezultatus, MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas už ypatingus nuopelnus mokslui ir ilgametį sėkmingą vadovavimą Lietuvos mokslų akademijai įteikė akad. B. Juodkai atminimo medalį. Tradicinė ataskaitinės sesijos dalis – diplomų įteikimas MA premijų laureatams. Laureatais tapo: Simono Daukanto (istorija) – MA narys ekspertas Antanas Tyla; Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) – MA narys korespondentas Česlovas Jukna; Juozo Matulio (chemija) – MA narys korespondentas Vitalijus Janickis, doc. Ingrida Ancutienė ir doc. Remigijus Ivanauskas; Algirdo Žukausko (šiluminė fizika ir energetika) – MA tikrasis narys Jurgis Vilemas. Jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojams už geriausius mokslinius darbus paskirtos 9 premijos ir 16 premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Be to, įteikti 9 MA pagyrimo raštai studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams. Sesijos metu taip pat buvo MA užsienio narių rinkimai. MA užsienio nariais išrinkti: Šarlotė Frosė Fišer (Charlotte Froese Fischer), fizika – JAV; Karlas Skirnisonas (Karl Skirnisson), biologija – Islandija; Jurijus Gleba (Jurij Gleba), biologija – Ukraina; Dmitrijus Pavlovas (Dmitrij Pavlov), biologija – Rusija; Konstantinas Frolovas (Konstantin Frolov), mechanika – Rusija. 2004 m. birželio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko MA sesija „Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimas“, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademija ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Konferenciją atidarė Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Įžangos žodį tarė laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas. Sesijos metu buvo perskaityti pranešimai: „Lietuvos intelekto nutekėjimo problemos“(Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Saulius Vengris), „Lietuvos universitetai vientisoje Europos studijų ir tyrimų erdvėje“ (Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas n. k. Vytautas Kaminskas), „Mokslininko tyrimai tarptautiniame kontekste“ (Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus), „Lietuvos demografinės krizės iššūkis“ (Socialinių tyrimų instituto

7

direktoriaus pavaduotoja prof. Vlada Stankūnienė), „Asmenybės vystymuisi reikalingos motyvuojančios sąlygos“ (Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas dr. Rimvydas Jasinavičius), „Užsienio lietuvių mokslininkų grįžtamojo ryšio stiprinimas“ (Mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis), „Studentų požiūris į protų nutekėjimo problemą“ (Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mindaugas Boguševičius). Diskusijose dalyvavo Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Tomas Žalandauskas, Tarptautinių mokslo ir technologijų agentūros programų atstovė Jurgita Petrauskienė, MA užsienio narys Rimas Vaičaitis (JAV), n. k. Jonas Grigas, n. e. Rymantas Kažys ir kiti. Buvo priimta rezoliucija (žr. 31 psl.). Ataskaitinių metų pabaigoje organizuotoje Lietuvos mokslų akademijos sesijoje buvo nagrinėjamos šalies mokslininkų veiklos galimybės Europos mokslo ir tyrimų erdvėje. Akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas savo pranešime „Lietuvos mokslas Europos Sąjungos kontekste: perspektyvos ir problemos“ apžvelgė ES mokslo organizacines struktūras bei pastaraisiais metais paplitusias jo formas (Jungtinius tyrimų centrus, Bendrąsias programas ir kt.), Lietuvos mokslininkų perspektyvas dalyvauti bendruose tyrimuose. Baigdamas savo pranešimą akad. Z. R. Rudzikas pažymėjo, kad beveik visose ES šalyse yra sudarytos nacionalinės mokslo programos. Lietuvoje jos kol kas nėra. Ją reikia kuo greičiau parengti. Europos Sąjungos parlamento narys akad. Rolandas Pavilionis pranešime „Mokslas gyvenimui“ ragino Lietuvos mokslininkus neatitrūkti nuo gyvenimo, spręsti aktualias visuomenei problemas, padėti įveikti tautos dvasinį nuopuolį. Didelę dalį savo pranešimo akademikas skyrė Lietuvos kultūros padėčiai. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus pranešime „Lietuvos mokslas Europos Sąjungoje – ar rasime savo vietą?“ pabrėžė, kad Europos Sąjungos iškeltam tikslui – iki 2010 m. sukurti dinamiškiausią ir konkurencingiausią pasaulio ekonomiką – svarbus vaidmuo skiriamas moksliniams tyrimams. Šiuo metu sudaroma Europos mokslo taryba (EMT), kuriai pavedama kuruoti visas mokslo sritis. Kartu rengiama ir 7 BP 2007–2013 metams. Joje dauguma tyrimų projektų lieka tie patys: gyvybės mokslai ir biotechnologija, informacinės visuomenės technologijos, nanotechnologijos, naujos medžiagos ir produktai, aeronautika, maisto kokybė ir sauga, tolygus vystymasis. Tačiau kartu su tuo išryškinamas socialinių ir humanitarinių mokslų prioritetas. Jis atveria Lietuvos mokslininkams platesnes galimybes įsitraukti į bendrus Europos projektus. Sesijos pabaigoje buvo įteikti MA nario eksperto pažymėjimai 14 naujai išrinktų ir perrinktų mokslininkų. Sesiją paįvairino įspūdinga meninė dalis. MA prezidiumas, vykdydamas savo statutines funkcijas, ataskaitiniais metais organizavo MA visuotinio susirinkimo sesijų nutarimų įgyvendinimą, nagrinėjo ir sprendė mokslo, studijų, su mokslu susijusias šalies gyvenimo problemas, priėmė nutarimus svarbiais mokslo organizaciniais klausimais, tarp jų dėl sesijų, konferencijų, mokslo dienų ir kitų renginių organizavimo, bendradarbiavimo plėtojimo, institucijos veiklos problemų ir kitais jo kompetencijos klausimais. Pažymėtini tokie MA prezidiumo veiklos etapai bei svarbiausios kryptys. Kaip įprasta, metų pradžioje prezidiumo posėdžiuose buvo nagrinėjamos MA įstaigų, padalinių bei tarnybų ataskaitos, aptariamos veiklos perspektyvos. Svarstant MA leidyklos, žurnalo „Mokslas ir technika“, tęstinių periodinių leidinių „Lietuvos mokslas“ vyr. redaktorių ataskaitas aptarta visa MA leidybos būklė, periodinių mokslo leidinių kokybės gerinimo galimybės. Pirmuosiuose posėdžiuose už praėjusių metų veiklą atsiskaitė MA biblioteka, Užsienio kalbų katedra, Mokslininkų rūmai, Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrius, Ekonomikos institutas, akademinių skaitymų organizatoriai, MA fondų valdybos. Išsamiai buvo analizuojamos MA mokslų skyrių ataskaitos bei jų tolesnės veiklos gairės. Daug dėmesio buvo skirta ataskaitinės sesijos organizavimui. MA prezidiumo posėdžiuose buvo svarstyta ataskaitos struktūra ir aprobuotas jos tekstas, patvirtinti 2003 m. biudžetinių lėšų išlaidų panaudojimo ir 2004 m. išlaidų sąmatos projektai, iškelti kandidatai į MA užsienio narius, sudaryti premijų komitetai ir suteiktos MA premijos. Įvykus ataskaitinei sesijai, MA prezidiume buvo išnagrinėtos joje pareikštos kritinės pastabos ir siūlymai bei numatyti būdai veiklai gerinti. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, be visuotinio susirinkimo sesijų, didelį dėmesį skyrė konferencijoms ir kitiems mokslo renginiams. Jų darbotvarkės, kiti organizaciniai klausimai bei sesijose priimti nutarimai, pastabos ir siūlymai nuolat buvo posėdžių svarstymo objektai. Ataskaitiniais metais daug rūpintasi konferencijų ciklų „Lietuva Europos Sąjungoje – iššūkis mokslui ir pramonei“, „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, taip pat daugelio tarptautinių konferencijų organizavimo klausimais. Priimti sprendimai pažymėti akademikų K. Baršausko ir A. Jucio 100-ąsias, prof. K. Vasiliausko ir prof. K. Būgos 125-ąsias gimimo metines, pareikšta nuomonė dėl J. Basanavičiaus atminimo įamžinimo. Priimtas nutarimas skelbti MA narių ekspertų rinkimus 2004 m. rudenį. Lietuvos MA prezidiume buvo aptariamos ekspertizės, sprendžiami tarptautinio bendradarbiavimo, mokslo finansavimo bei kiti aktualūs Akademijai ir šaliai klausimai. Toliau buvo diskutuojama su valstybės, mokslo ir studijų institucijomis dėl habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimo tvarkos. Šis klausimas pradėtas svarstyti dar pavasarį. Lapkričio mėn. Lietuvos MA ir Lietuvos mokslo taryba bendru raštu pateikė Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai Vyriausybės nutarimo projektą. MA prezidiumo posėdžiuose apsvarstyti ir kiti Vyriausybės nutarimų projektai, susiję su mokslo rezultatų taikymu. Iš jų paminėtini: „Dėl pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2005–2009 metais“, „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo mokslinių analitinių darbų“, „Dėl Lietuvos požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamojo vandens tiekimo 2005–2019 m. programos“ ir kt. Buvo parengti atsiliepimai ir pateikti siūlymai dėl konkursų ir atestacijos nuostatų, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų projektų, mokslo veiklos sričių finansavimo metodikos ir pan. Remiantis mokslų skyrių svarstymų medžiaga, parengtas ir pateiktas mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos vertinimo sistemos projektas. Ne kartą aptarti svarbūs klausimai dėl Lietuvos mokslo premijų

8

nuostatų papildymo, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo grantams pateiktų darbų ekspertizių organizavimo ir kiti. Didelis dėmesys buvo skirtas mokslinės literatūros leidybos problemoms. Ne viename MA prezidiumo posėdyje buvo nagrinėjami valstybės remiamų leidinių finansavimo tvarkos tobulinimo projektai ir siekiama, kad MA kuruojami žurnalai būtų finansuojami bendru bloku. Taip pat buvo aptariami leidinių atrinkimo principai, rūpintasi, kad lėšos leidybai būtų skiriamos laiku. Nagrinėjant šias problemas į MA prezidiumo posėdžius buvo kviečiami MA kuruojamų mokslo žurnalų vyriausieji redaktoriai, MA leidyklos atstovai. MA prezidiumas taip pat rekomendavo sujungti kai kuriuos giminingus mokslo žurnalus, pakeitė, papildė ir patvirtino keleto žurnalų redakcines kolegijas. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. Helsinkyje (Suomija) bus organizuota X-oji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija, buvo nuspręsta paspartinti Vilniuje vykusios konferencijos „Globalizacija, Europa ir regioninis identitetas“ medžiagos (anglų kalba) išleidimą. Svarbią vietą MA prezidiumo posėdžių darbotvarkėje užima tarptautinių mokslinių ryšių bei bendradarbiavimo klausimai. Prezidiumas svarstė ir teikė siūlymus dėl MA įstojimo į naujas tarptautines organizacijas, nominavo savo kandidatus į Europos ir šalies mokslo institucijų pasitarimus, komisijas, tarybas ir pan. Lietuvos MA prezidiumo nariai priėmė daug užsienio mokslininkų bei garbingų svečių. Bendradarbiavimo plėtojimo klausimai buvo aptarti su atvykusiais į Lietuvą Lenkijos MA prezidentu A. B. Legocki ir Rusijos MA prezidentu J. S. Osipovu. Palaikomi nuolatiniai ryšiai su Latvijos ir Estijos mokslų akademijomis. Savo ruožtu Lietuvos MA vadovai taip pat lankėsi daugelyje Europos Sąjungos mokslo institucijų, kituose tarptautiniuose ir užsienio mokslo centruose, dalyvaudami organizuotose konferencijose bei kituose renginiuose. Posėdžiuose buvo išklausomos jų informacijos. Daugelyje MA prezidiumo posėdžių buvo aptariamos šalies mokslininkų, vykstančių į užsienį, ar į Lietuvą atvykstančių mokslininkų pagal Lietuvos MA ir kitų šalių mokslo centrų bendradarbiavimo sutartis, išvykimo ar priėmimo galimybės. Didelis dėmesys buvo skirtas bendradarbiavimo plėtojimui su šalies mokslo ir studijų institucijomis. Įvairiomis mokslo organizacinėmis problemomis buvo tariamasi su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, su Vyriausybe, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Švietimo ir mokslo ministerija bei jos Mokslo ir studijų departamentu. Įvyko dalykinis susitikimas su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais. Buvo organizuotos mokslininkų išvykos į Alytų, Panevėžį, Šilutę, Rokiškį. Pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis su „Žinija“. Kas mėnesį tvirtinti MA Mokslininkų rūmų renginių planai. Parengti ir MA prezidiumo patvirtinti Lietuvos MA darbo tvarkos, MA administracijos atsakingų darbuotojų pareigų ir atsakomybės paskirstymo bei MA prezidiumo darbo reglamentai. MA vadovybė atkakliai siekė didinti MA finansavimą ir dėl to operatyviai rengė atitinkamus raštus bei dokumentus. Gavus papildomų lėšų, susidarė galimybė skelbti konkursą MA rūmų renovacijos ir rekonstrukcijos projektui parengti, kiek padidinti MA narių išmokas, suaktyvinti tarptautinius ryšius. Daug pastangų dėta ES struktūrinių fondų paramai gauti. MA pateikė 3 tokias paraiškas (iš jų 1 kartu su Lietuvos mokslo taryba ir 1 kartu su mokslo institutais). Šioje ataskaitoje išvardytos tik svarbiausios MA prezidiumo veiklos sritys ir kai kurie konkretūs klausimai. Jo veikla išsamiai užfiksuota MA prezidiumo posėdžių protokoluose, kuriais remiantis parengta ši ataskaita. Lietuvos mokslų akademijos sesijos „Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimas“, įvykusios 2004 m. birželio 10 d., rezoliucija Lietuvos mokslų akademijos sesijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bendro posėdžio dalyviai pažymi, kad Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare, padidėjo jos saugumas ir stabilumas, išaugo galimybės kilti šalies ekonomikai ir tautos gerovei. Tačiau negalima nematyti ir globalizacijos pavojų mūsų nacionaliniam identitetui, etnokultūrai, kalbai, kitoms dvasinėms vertybėms, jų šaknims. Vis labiau pastebima išsilavinusių ir įgijusių mokslo laipsnius jaunų žmonių judėjimo tendencija ten, kur yra geresnės materialinės sąlygos. Skatindama sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos intelektiniam potencialui atsiskleisti Lietuvoje ir tuo sumažinti jo nutekėjimą į labiau išsivysčiusias šalis, Lietuvos mokslų akademijos sesija ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio dalyviai atkreipia Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų dėmesį į tai, kad švietimas ir mokslas turi būti ne deklaruojamas, o realus vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų, ir kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių siekiant ne tik išsaugoti, bet ir ugdyti svarbiausią jos turtą – Lietuvos intelektinį potencialą. Bendrojo posėdžio dalyviai siūlo: 1. Atkreipti Lietuvos vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų bei visuomenės dėmesį į tai, kad spartėjančios globalizacijos, informacinių technologijų ir mobilumo plitimo sąlygomis labai svarbu skatinti tautinio identiteto, nacionalinės kultūros savitumo išsaugojimą, patriotizmo, meilės protėvių žemei, jų kalbai, kitiems dvasiniams turtams puoselėjimą. 2. Pasiūlyti akademinei bendruomenei ir svarbiausioms politinėms jėgoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikės švietimo ir mokslo strategijos užtikrinant jos prioritetinį finansavimą bei kitas jai įgyvendinti reikalingas priemones ir būdus. 3. Pasiūlyti Vyriausybei 2005 m. Valstybės biudžeto įstatymo projekte numatyti papildomus mokslo ir studijų institucijų asignavimus, užtikrinančius mokslininkų ir dėstytojų, efektyviai dirbančių mokslinį darbą, atlyginimo didinimą taip, kad jis iki 2010 m. pasiektų Europos Sąjungos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų vidurkį.

9

4. Vyriausybei įtraukti į mokslą ir studijas reglamentuojančius dokumentus nuostatas, skatinančias kitų institucijų (tarp jų ir užsienyje dirbantiems) darbuotojams dalyvauti konkursuose ar kitais būdais užimti bet kurias pareigas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. 5. Vyriausybei numatyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atestavimo ir konkursų nuostatuose sąlygą, kad darbuotojo stažavimasis atitinkamose užsienio institucijose yra svarbus papildomas privalumas dalyvaujant konkursuose mokslo darbuotojų ir dėstytojų, laboratorijų ar katedrų vedėjų bei kitoms pareigoms užimti. 6. Prašyti Vyriausybę, kad 2007–2010 metais žymiai didesnė Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalis būtų skirta Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimui ir gausinimui, visų pirma švietimui ir mokslui (bent jau pasiektų ES šalių vidurkį). Daugiau dėmesio skirti intelektui imlių darbo vietų kūrimui, įgyvendinti „mobilumo“ programą Lietuvoje, podoktorantūrinę 1–3 metų stažuotę ir kitas mokslininkų darbo efektyvumo didinimo priemones. 7. Siekdama išplėsti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų darbuotojų dalyvavimą aukšto lygio moksliniuose tyrimuose, Vyriausybė turi skirti daugiau lėšų dvišaliams ir daugiašaliams tarpvalstybiniams projektams vykdyti (tarp jų pagal tarptautinių organizacijų – CERN, Europos išskirtinių mokslo centrų ir pan. – vykdomus projektus), sudaryti sąlygas Lietuvos mokslininkams periodiškai išvykti į užsienio mokslo centrus, rengti bendras mokslines publikacijas ar kitaip naudoti bendrų tyrimų rezultatus. 8. Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai tvarkyti išvykusių į užsienį mokslininkų apskaitą, skatinti juos palaikyti ryšius su Lietuva, sistemingai informuoti juos apie mokslinio ir pedagoginio darbo Lietuvoje galimybes, kviesti juos ekspertais, dalyvauti konkursuose ir panašiai. 9. Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos mokslų akademijai ir Lietuvos mokslo tarybai parengti specialistų grįžimo skatinimo programą, ją įgyvendinant plačiau remtis Lietuvos Respublikos ambasadomis bei tų šalių lietuvių organizacijomis. 10. Švietimo ir mokslo ministerijai skatinti jaunimą, ir ypač merginas, siekiant lyčių lygybės principo įgyvendinimo, rinktis mokslininko(-kės) profesiją. 11. Pavesti Lietuvos mokslų akademijos prezidiumui koordinuoti ryšius su Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV ir kitų šalių lietuvių organizacijomis siekiant plačiau integruoti lietuvių diasporą į Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimo darbus. Teikti informaciją užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams apie ES, NATO ir kitų organizacijų įgyvendinamas specialistų grįžimo į tėvynę skatinimo programas ir priemones, apie darbo vietas ir konkursus Lietuvoje, sukurti ir tvarkyti tam specialią interneto svetainę. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valerijus Simulik PASKIRTOS LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS 2004 M. PREMIJOS Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, vardinių premijų komitetų pasiūlymais bei mokslų skyrių teikimu, paskyrė: 4 MA vardines premijas: Kazimiero Būgos (kalbotyra) – prof. habil. dr., MA nariui korespondentui Algirdui Sabaliauskui už darbus lietuvių kalbos istorijos ir leksikos srityje. Kazimiero Baršausko (elektronika, elektromechanika) – prof. habil. dr., MA nariui korespondentui Danieliui Eidukui už darbų ciklą „Nanosekundinė elektronika (1997-2004)“. Adolfo Jucio (teorinė fizika) – prof. habil. dr. Pavelui Bogdanovičiui, prof. habil. dr. Romualdui Karazijai, dr. Alicijai Kupliauskienei ir prof. habil. dr., MA tikrajam nariui Zenonui Rokui Rudzikui už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“. Pranciškaus Šivickio (biologija) – prof. habil. dr., MA nariui korespondentui Algirdui Skirkevičiui už darbų ciklą „Feromonų paplitimas tarp gyvų organizmų“. Premijas jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Dr. Elenai Būgaitei (Vytauto Didžiojo universitetas) už monografiją „Linguaggio e azione nelle opere di Paul Ricoeur dal 1961 al 1975 (Kalba ir veiksmas Poul Ricoeur kūriniuose nuo 1961 iki 1975 metų)“, – Roma: 2002. 2. Dr. Brigitai Speičytei, doktorantei Viktorijai Vaitkevičiūtei-Verbickienei, doktorantei Ramunei Bleizgienei (Vilniaus universitetas) už darbų ciklą „LDK vėlyvojo baroko ir švietimo literatūra“. MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Dr. Karoliui Kazlauskui (Vilniaus universitetas) už darbą „Trumpabangėje optoelektronikoje taikomų (Al, In)GaN medžiagų fotoliuminescencijos spektroskopija“. 2. Dr. Olgai Kornyšovai (Vytauto Didžiojo universitetas) už publikacijų ciklą „Kapiliarinės slėgio ir elektrochromatografijos metodų vystymas: naujų nejudrių fazių sintezė ir įvertinimas“.

10

BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: Doktorantei Eglei Merkienei (Biotechnologijos institutas) už publikacijų ciklą „DNR citozino metiltransferazių tyrimas“. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Dr. Gediminui Brazaičiui (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Miškų ūkinės veiklos įtaka biologinei įvairovei“. 2. Doktorantei Aušrai Blinstrubienei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Sėmeninių linų tyrimai somatinių ir generatyvinių ląstelių lygmenyje“.

TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrui Antanui Čiupliui (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Paviršinio sluoksnio įtaka mechaninėms metalo savybėms“. 2. Dr. Marinai Valentukevičienei (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Adsorbcijos procesų panaudojimas šalinant nepageidaujamas medžiagas iš gamtinio vandens“. Pagyrimo raštą šiam jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso dalyviui:

TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: Dr. Robertui Balevičiui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Diskretinių elementų metodo programinis tobulinimas“.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus įsteigtą akad. K. Meškausko premiją jauniesiems mokslininkams-ekonomistams skirti doktorantui Mantui Sladkevičiui (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Makroekonomikos pokyčių vadyba Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą“.

16 premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrantei Jurgitai Čyžiūtei (Vilniaus universitetas) už darbą „Karjeros moteris: įvaizdis ir tarpasmeniniai santykiai“. (Darbo vadovė – doc. I. Juozeliūnienė). 2. Magistrantui Valdui Seleniui (Vilniaus pedagoginis universitetas) už darbą „Lietuvos istorikų bendrija 1918–1940 m. (kolektyvinės biografijos tyrimas)“. (Darbo vadovas – doc. A. Ragauskas). 3. Doktorantei Rūtai Statulevičiūtei (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Juozapo Kamarausko kūryba: ikonografinis ir meninis aspektai“ (Darbo vadovas – prof. V. Levandauskas).

MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Ramūnui Auguliui ir magistrantui Viliui Poderiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Savitvarkių nanodarinių erdvinės struktūros tyrimai“. (Darbo vadovas – prof. R. Rotomskis). 2. Doktorantei Aušrinei Kizienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Funkciniai oksidų sluoksniai: auginimas iš cheminių garų fazės ir tyrimas“. (Darbo vadovas – prof. A. Abrutis). 3. Doktorantei Aušrai Matoliūkštytei (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Funkcines grupes turinčių p-tipo organinių puslaidininkių sintezė ir savybės“. (Darbo vadovas prof. – J. V. Gražulevičius).

BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantei Julijai Armalytei (Vilniaus universitetas) už darbą „Escherichia coli rūgštinio streso atsako genų tyrimai modelinėse sistemose in vivo ir in vitro“. (Darbo vadovės – dr. E. Sužiedėlienė, dr. V. Šeputienė). 2. Magistrantui Svajūnui Plungei (Vilniaus universitetas) už darbą „Ekologinės rizikos vertinimas ir AQUATOX modelio panaudojimas Nevėžio upėje“. (Darbo vadovas – doc. P. Mierauskas). 3. Gydytojai internei Ievai Sliesoraitytei (Vilniaus universitetas) už darbą „Ragenos storio įtaka išmatuojamo akispūdžio tikslumui: eksperimentinis ir skaitinis modeliavimas“. (Darbo vadovė – prof. R. Dubakienė). 4. Doktorantei Irmai Vėjelytei (Vilniaus universitetas) už darbą „Telšių ir Drūkšių-Polocko skalūnavimo zonų lyginamoji analizė“. (Darbo vadovas – doc. G. Motuza).

ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrantei Renatai Cegelytei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Autotransporto emisijų taršos sunkiaisiais metalais ir jų sorbcijos poveikis dirvožemio biologiniam aktyvumui glėjiškame išplautžemyje“. (Darbo vadovė – doc. D. Zakarauskaitė). 2. Magistrei Gintarei Janušauskaitei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Socialinės infrastruktūros plėtra mažinant kaimo gyventojų socialinę atskirtį“. (Darbo vadovė – dr. V. Atkočiūnienė). 3. Magistrei Rūtai Varnagirienei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Grynų pušynų erdvinė struktūra“. (Darbo vadovas – prof. A. Juodvalkis).

11

TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Irmantui Barnackui, doktorantei Birutei Bobrovaitei (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Vandenilio energetikai skirtų daugiafunkcinių medžiagų formavimas“ (Darbo vadovas – prof. L. Pranevičius); 2. Magistrantui Aliui Noreikai (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Spalvinių kineskopų elektroninių optinių sistemų modeliavimas“ (Darbo vadovas – dr. P. Tarvydas); 3. Magistrui Valentinui Varnauskui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Suvirinimo elektrodų glaisto komponentų įtaka prilydyto metalo savybėms“ (Darbo vadovas – doc. V. Rudzinskas).

Pagyrimo raštus šiems aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams:

HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrantei Laimai Bucevičiūtei (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Vandens kelias Kaunas–Karaliaučius XV–XVIII a. kartografijoje“. (Darbo vadovas – doc. V. Almonaitis). 2. Doktorantui Kęstučiui Budriui (Vilniaus universitetas) už darbą „Vakarų ir Rusijos bendradarbiavimo energetikos sektoriuje įtaka Lietuvos energetiniam saugumui“. (Darbo vadovas – doc. E. Motieka). 3. Magistrantui Pauliui Garbačiauskui (Vilniaus universitetas) už darbą „Graikų kalbos kirtis ir priegaidė“. (Darbo vadovas – prof. B. Stundžia). 4. Magistrantei Vigintai Ivaškaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Tarptautinės patirties taikymo sudarant Lietuvos skurdo žemėlapį galimybės“. (Darbo vadovas – doc. R. Lazutka). 5. Bakalaurui Valdui Sejavičiui (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Europos Komisijos žmogiškųjų išteklių valdymas (personalo verbavimo ir atrankos, mokymo, veiklos vertinimo ir apmokėjimo aspektai)“. (Darbo vadovas – doc. S. Pivoras). 6. Doktorantui Pauliui Skruibiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos regionų politikų nuostatos savižudybių atžvilgiu“. (Darbo vadovė – prof. D. Gailienė). 7. Doktorantei Galinai Ševčenko (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Nekilnojamojo turto operacinės rizikos valdymas“. (Darbo vadovai – prof. V. A. Rutkauskas, prof. L. Ustinovičius). 8. Bakalaurei Ievai Vencevičiūtei (Klaipėdos universitetas) už darbą „Eurointegracijos procesas Lietuvos periodikoje (dienraščių „Lietuvos rytas“ ir „Vakarų ekspresas“ analizė)“. (Darbo vadovė – dr. D. Skirtautienė).

MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Kęstučiui Baltakiui (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Girolito sintezės sąlygos ir savybės“. (Darbo vadovas – prof. R. Šiaučiūnas). 2. Doktorantui Andriui Melninkaičiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Pasikartojančių lazerio impulsų indukuojamų pažeidimo slenksčių automatizuoti matavimai“. (Darbo vadovas – prof. R. Sirutkaitis). 3. Magistrantui Tomui Šalkui (Vilniaus universitetas) už darbą „Superjoninių medžiagų tyrimas ir jų taikymai“. (Darbo vadovas – prof. A. F. Orliukas). BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Danui Augučiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Geografinių informacinių sistemų taikymas optimaliausių juodojo gandro (Ciconia nigra) lizdaviečių biotopų paieškoje“. (Darbo vadovas – doc. S. Sinkevičius). 2. Magistrui Mindaugui Juozapaičiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Paramyxoviridae šeimos kvėpavimo virusų nukleokapsidės baltymo sintezė mielėse Saccharomyces cerevisiae“. (Darbo vadovas – prof. K. Sasnauskas). 3. Doktorantei Živilei Žigaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Centrinės Azijos ir Sibiro platformos apatinio silūro telodontai. Talimaalepis rimae – nauja telodontų gentis ir rūšis“. (Darbo vadovas – habil. dr. V. Karatajūtė-Talimaa).

ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: Magistrei Agnei Paplauskaitei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Ekologiškų produktų rinkodaros strategijų kūrimo modeliai“. (Darbo vadovė – doc. A. Kazragytė).

TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: Doktorantui Kęstučiui Venslauskui (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Energijos konversijos tyrimas biodujų jėgainėje“. (Darbo vadovas – doc. K. Navickas). Lietuvos MA tarptautiniai moksliniai ryšiai 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, atsivėrė naujos tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo galimybės. Lietuvos mokslų akademija, siekdama aktyviai pasinaudoti šiomis naujomis sąlygomis, plečia savo veiklą. Praėjusiais metais MA plačiai bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis ir aktyviai dalyvavo kelių tarptautinių mokslų akademijų sąjungų veikloje. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. MA tapo Europos akademijų mokslo patarėjų tarybos (EASAC) nare. Europos Sąjungos valstybių nacionalinės mokslų akademijos 2001 m. yra įsteigę EASAC, kad užtikrintų aukštos kvalifikacijos mokslinę paramą formuojant ES politiką. Tarybos užduotis plačiąja prasme – būti nepriklausomu ekspertu ir patarėju ES struktūroms. Politikai ir politiką formuojančių institucijų nariai turi gauti patikimą informaciją, kad galėtų priimti

12

palankiausius savo šalių piliečiams sprendimus. Galimybė gauti tokią mokslinę informaciją yra ne mažiau svarbi nei informacija apie ekonomiką, teisę ar tarptautinius santykius. Pagrindinis EASAC tikslas kaip tik ir yra sudaryti tinkamas sąlygas tokiai informacijai gauti – padėti Europos institucijoms įtraukti mokslą į politiką. EASAC ekspertizės ir rekomendacijos bei siūlymai remiasi visos Europos mokslo bendruomenės potencialu, jie nuodugniai pagrįsti ir priimami tarptautinio susitarimo principu, nepriklauso nuo komercinių ar politinių struktūrų. EASAC užmezgė ir palaiko nuolatinius ryšius su Europos parlamentu, iš tikrųjų yra jo svarbiausias mokslinis konsultantas. EASAC yra įsipareigojęs atlikti siūlomų mokslinių projektų nepriklausomą ekspertizę, kontroliuoti jų vykdymą, padėti rengti seminarus, konferencijas ir kitas mokslo organizacines priemones. Tokio pobūdžio veiklą EASAC numato plėsti ir Europos parlamente, ir su kitomis Europos institucijomis, naudoti turimą intelektinį potencialą rengiant analizes, rekomendacijas, prognozes ir siūlymus įvairiais aktualiais klausimais. Ji taip pat vykdo ir savarankiškus tyrimus mokslo ir technologijų srityse. Šios organizacijos narės yra tik Europos Sąjungos šalių mokslų akademijos. Iš nacionalinių mokslų akademijų EASAC narių deleguotų mokslininkų yra suformuotos nedidelės strateginės grupės įvairioms problemoms spręsti. Šių grupių uždaviniai – kelti svarbiausias problemas, nustatyti prioritetus, rengti projektus ieškant supratimo ir sutarimo ES, teikti juos EASAC ir ruošti pranešimus svarbiausiais ES politikos klausimais. Lietuvos mokslų akademija kelia sau uždavinį kuo aktyviau dalyvauti įvairių Europos organizacijų veikloje, naudotis jų turima potencialia infrastruktūra, įnešti juos stiprinant ir savo indėlį. Vienas tokių – didžiausias pasaulyje Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) – 2004 m. pažymėjo savo veiklos penkiasdešimtmetį. Lietuvos MA iniciatyva buvo parengta, suderinta ir pasirašyta CERN generalinio direktoriaus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotojo atstovo – švietimo ir mokslo ministro – Lietuvos ir CERN tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo sutartis. Sutartis atveria naujas galimybes ne tik šalies mokslininkams, bet ir mūsų aukštųjų technologijų pramonei, kuri galės dalyvauti konkursuose ir vykdyti CERN užsakymus eksperimentinei įrangai. Pastaraisiais metais CERN gimė ir nauja informacinė technologija GRID. MA iniciatyva buvo surengtas tarptautinis seminaras, skirtas detaliau susipažinti su šiomis technologijomis. Jis sukėlė didelį susidomėjimą šalyje, ruošiamasi rengti paraišką ES kurti „Baltic GRID“. Lietuvos mokslų akademija ir toliau koordinuos šią veiklą. MA prezidento akad. Z. R. Rudziko vienas svarbiausių veiklos prioritetų yra tarptautiniai ryšiai. 2004 m. įvyko keletas jo vizitų į užsienį. Su VFR Sinchrotroninio spinduliavimo centro Hamburge direktoriumi prof. Albrecht Wagner buvo aptarti konkretūs veiksmai, kad Lietuvos įvairių sričių mokslininkai galėtų naudotis centre esančiais unikaliais įrenginiais. Plečiamas bendradarbiavimas pagal formulę 3+5 su Baltijos ir Šiaurės šalių mokslų akademijomis. Kovo 17 d. Taline įvyko Šiaurės ir Baltijos valstybių MA ir tų šalių mokslo fondų atstovų susitikimas, kuriame buvo svarstomos Šiaurės ir Baltijos valstybių mokslo erdvės plėtotės, Europos mokslo fondo galimybių panaudojimo ir kitos problemos. Šiame renginyje Lietuvos MA atstovavo akad. Z. R. Rudzikas. 2004 m. kovo 24–27 d. prezidentas akad. Z. R. Rudzikas dalyvavo ALLEA Generalinės Asamblėjos darbe Briuselyje. ALLEA buvo įkurta 1994 metais. Jos tikslas – koordinuotai formuoti ir vykdyti mokslo politiką. Daug dėmesio skiriama mokslo ir etikos problemoms, intelektinės nuosavybės teisėms, mažesnių šalių mokslo strategijai ir kitiems mokslo ir jo taikymo aspektams Europoje. Tarpakademinis bendradarbiavimas padeda laiduoti aukštą mokslo lygį, nepriklausomą tarptautinę strateginių mokslo krypčių ir prioritetų ekspertizę. Šios Generalinės Asamblėjos organizatorė buvo Belgijos karališkoji mokslų, literatūros ir menų akademija. Asamblėjos metu buvo svarstyti intelektinės nuosavybės teisių, mokslo ir masinių informavimo priemonių, gamtos ir humanitarinių mokslų sąveikos bei kiti klausimai. Siekdami maksimaliai išnaudoti atsivėrusias Lietuvos mokslui perspektyvas ir kiti Lietuvos MA nariai bei darbuotojai atstovavo Akademijai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. EASAC Aplinkos strateginėje grupėje MA atstovauja ir jos darbe aktyviai dalyvauja akad. Leonardas Kairiūkštis. Eilinis Europos akademijos (The Academia Europea) darbinis pasitarimas įvyko rugsėjo 5–6 d. Taline. Pasitarimą, kurio tema buvo „Tyrimai ir išsimokslinimas Europoje: regioninis meistriškumas ir platesnės Europos erdvės perspektyvos“, organizavo Estijos mokslų akademija. Lietuvos mokslų akademijai šiame renginyje atstovavo akad. Juozas Kulys. Europos akademija buvo įkurta 1988 m. Dabar jai priklauso apie 2000 narių iš 35 Europos šalių ir aštuonių šalių iš kitų žemynų. Jie yra visų mokslų sričių žymiausi ekspertai. Viena pagrindinių Europos akademijos veiklos krypčių yra seminarų, konferencijų ir ekspertų susitikimų bei pasitarimų organizavimas. Europos mokslų akademijų Tarptautinių ryšių skyrių darbuotojų susitikimai pagal Europos mokslo pasikeitimo programą (European Science Exchange Program) tradiciškai vyksta kasmet vis kitoje šalyje. 2004 m. rugsėjo 29 d.–spalio 2 d. toks susitikimas įvyko Atėnuose. Ją organizavo Helenistinė mokslo tyrimų taryba. Šiame susitikime aptarti konkretūs tarptautinių mokslinių vizitų organizavimo klausimai. Jame dalyvavo MA Tarptautinių ryšių grupės darbuotoja Violeta Skirgailienė. Ypatingi santykiai susiklostė tarp trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų: palaikomi nuolatiniai ryšiai, keičiamasi informacija, organizuojami bendri renginiai, derinami požiūriai įvairiais tarptautinės mokslo politikos klausimais. 2004 m. kovo 5 d. ALLEA Generalinės Asamblėjos metu Briuselyje trijų Baltijos valstybių MA prezidentai pasirašė tolesnio bendradarbiavimo sutartį. Praėjusiais metais MA darbuotojai ne kartą bendravo su Latvijos MA ir Estijos MA darbuotojais sprendžiant konkrečius klausimus. Lapkričio mėn. Mokslo organizacinio skyriaus vadovas V. Puronas lankėsi Latvijos MA ir domėjosi sesijų organizavimo ir MA narių rinkimų praktika. Be to, kartu su kolegomis iš Baltijos šalių mokslų akademijų aptarė tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas, pasirengimą X-ajai Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijai ir kitus bendrus veiklos klausimus.

13

Tradiciškai Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijas sieja glaudūs ryšiai. 2004 m. gegužės 18–19 d. į Lietuvos MA atvyko Lenkijos mokslų akademijos prezidentas prof. Andrzej B. Legocki ir Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Urszula Wajcen. Tai buvo pirmasis naujai išrinkto Lenkijos MA prezidento vizitas Lietuvos mokslų akademijoje. Vizito metu buvo suderintas ir pasirašytas bendrų 2004–2006 m. mokslo projektų vykdymo protokolas. Taip pat buvo aptartos Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijoms aktualios problemos, įstojus į Europos Sąjungą, bei kiti svarbūs klausimai. 2004 m. spalio 22 d. Lietuvos MA lankėsi Latvijos Žemės ir miškų mokslų akademijos prezidentė Baiba Rivza ir šios akademijos narys, Latvijos žemės ūkio universiteto profesorius Voldemārs Strīķis. Svečiai domėjosi Lietuvos MA veikla, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus įkūrimo Lietuvos MA istorija, jo struktūra bei mokslo organizacine veikla. Praėjusiais metais MA parengė spaudai ir išleido atskiru leidiniu IX Baltijos šalių intelektualinio bendradarbiavimo konferencijos ,,Globalizacija, Europa ir regioninis identitetas“ (vykusios Vilniuje) medžiagą. Svarbus MA 2004 m. veiklos baras ir toliau buvo mokslinių vizitų pagal MA ir užsienio šalių mokslų akademijų tarptautinio bendradarbiavimo sutartis organizavimas. Praėjusiais metais MA priėmė 54 mokslininkus, atvykusius pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis, kurie praleido Lietuvoje 459 dienas. Savo ruožtu 68 Lietuvos mokslininkai 500 dienų dirbo užsienio mokslo institucijose. Sutartys su kitų šalių akademijomis padėjo Lietuvos mokslininkams plėsti bendradarbiavimą ir naudotis užsienio šalių mokslo potencialu. Intensyviausiai buvo bendradarbiauta su Latvijos, Lenkijos ir Rusijos MA. Lietuvos MA sutartys su užsienio akademijomis – puiki galimybė Lietuvos mokslininkams plėtoti ryšius su užsienio kolegomis.

2003–2004 metais išvykusių ir atvykusių mokslininkų vizitai pagal mokslinių interesų sritis

MOKSLŲ SRITYS Išvykusių

Lietuvos mokslininkų skaičius ir išnaudotos kvotų dienos

Atvykusių į Lietuvą mokslininkų skaičius ir išnaudotos

kvotų dienos

2003 m. žm. / d.

2004 m. žm. / d.

2003 m. žm. / d.

2004 m. žm. / d.

Humanitariniai ir socialiniai mokslai 24 / 263 11 / 120 20 / 238 33 / 320

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslai 11 / 176 15 / 108 1 / 14 5 / 21

Biologijos, medicinos ir geomokslai 26 / 185 27 / 183 1 / 10 9 / 63

Žemės ūkio ir miškų mokslai – 5 / 52 – 2 / 32

Technikos mokslai 1 / 4 1 / 14 1 / 7 2 / 17

Kita 2 / 8 9 / 23 24 / 97 3 / 6

Iš viso: 64 / 636 68 / 500 47 / 368 54 / 459

2004 m. MOKSLINIAI VIZITAI PAGAL LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS IR UŽSIENIO ŠALIŲ MOKSLŲ AKADEMIJŲ TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

VIZITAI Į LIETUVĄ VIZITAI Į UŽSIENĮ UŽSIENIO PARTNERIAI Mokslininkų

skaičius Iš viso dienų Mokslininkų

skaičius Iš viso dienų

Austrijos MA (metinė kvota – 56 d.)

1 7 1 8

Baltarusijos MA (metinė kvota – 50 d.)

3 20 8 40

Berlyno-Brandenburgo MA (metinė kvota – 42 d.)

– – 1 3

Čekijos MA (metinė kvota – 55 d.)

5 61 2 35

Britų akademija (metinė kvota – 90 d.)

2 44 1 35

D. B. Karališkoji draugija (atskirais susitarimais )

– – 1 14

Estijos MA (metinė kvota – 75 d.)

8 52 4 30

Latvijos MA 12 71 18 75

14

(metinė kvota – 75 d.)

Lenkijos MA (metinė kvota – 150 d.)

13 112 8 51

Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių MA (metinė kvota – 84 d.)

– – – –

Rumunijos MA (metinė kvota – 84 d.)

3 36 – –

Rusijos MA (metinė kvota – 60 d.)

6 51 11 100

Slovakijos MA (metinė kvota – 21 d.)

– – – –

Švedijos karališkoji inžinerinių MA (metinė kvota – 10 žm., iki 8 d./1 žm.)

– – – –

Švedijos karališkoji literatūros, istorijos ir senovės MA (metinė kvota – 28 d.)

– – 1 14

Švedijos karališkoji žemės ūkio ir miškininkystės akademija (metinė kvota – 30 d.)

– – – –

Šveicarijos MA (metinė kvota – 70 d.)

– – – –

Ukrainos MA (metinė kvota – 50 d.)

– – 4 46

Vengrijos MA (metinė kvota – 280 d.)

1 5 8 49

Iš viso: 54 459 68 500

Leidyba Mokslinės literatūros leidyba yra viena svarbiausių Lietuvos mokslų akademijos veiklos sričių. Ji apima ne tik MA narių ir jos įstaigų rengiamus ir spausdinamus mokslo bei mokslo populiarinimo darbus, bet ir Akademijos kuruojamus periodinius mokslo leidinius. Leidybos būklė ir perspektyvos yra dažnai svarstomi MA prezidiumo posėdžiuose, derinami su ŠMM ir jos Mokslo ir studijų departamentu, mokslinių žurnalų redakcinėmis kolegijomis. Leidyba daug rūpinasi šią sritį kuruojantis MA viceprezidentas akad. A. P. Piskarskas. Ataskaitiniais, 2004 metais, Lietuvos MA nariai ir Akademijos įstaigos išleido 63 knygas bei monografijas, paskelbė 788 mokslinius ir 425 mokslo populiarinimo straipsnius. Apie 16% knygų ir 59% mokslo straipsnių buvo atspausdinta užsienyje. Aktyviausiai mokslinius darbus publikuoja Humanitarinių ir socialinių bei Technikos mokslų skyrių nariai. Reikšmingą leidybinę veiklą atlieka Lietuvos MA įstaigos. Ataskaitiniais metais MA biblioteka išleido 4 bibliografines rodykles ir 5 parengė spaudai. Rengiami dar 7 darbai (žr. MA biblioteka). Be to, bibliotekos darbuotojai įvairiuose periodiniuose leidiniuose paskelbė mokslinių bei mokslą populiarinančių straipsnių. Ekonomikos institutas atspausdino arba įteikė redakcijoms 16 mokslinių straipsnių. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo Mokslo organizacinis skyrius ataskaitiniais metais išleido 160 psl. apimties Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo IX-osios konferencijos medžiagos sudarytą leidinį (anglų kalba) „Globalization, Europe, and Regional Identitety“, 3 numerius iliustruoto informacinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ (tarp jų šio leidinio 10 metų jubiliejui skirtą numerį). Parengta ir atskira knyga išleista MA ataskaita „Lietuvos mokslų akademijos veikla 2003“ (16,5 a. l.). Publikuotų darbų sąrašus papildė Užsienio kalbų katedra. Lietuvos mokslų akademijos leidyklos (direktorius dr. A. Garliauskas) svarbiausias darbo baras – periodiniai mokslo leidiniai, kuriuose operatyviai publikuojami šalies mokslo įstaigose atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatai. Leidykla jau penkiolika metų leidžia šiuos mokslo žurnalus: „Acta Medica Lituanica“, „Biologija“, „Chemija“, „Ekologija“, „Energetika“, „Filosofija. Sociologija“, „Geografija“, „Geologija“, „Lituanistica“, „Menotyra“ ir „Žemės ūkio mokslai“. Penki šių žurnalų, t. y. „Lituanistica“, „Chemija“, „Ekologija“, „Energetika“, „Biologija“, susikūrė iš „Mokslų akademijos darbų“, ėjusių nuo 1955 m. Jiems jau penkiasdešimt metų. Lietuvos mokslų akademijos žurnalai, kurių tarptautines redakcines kolegijas sudaro aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, atstovauja Lietuvos mokslui ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Žurnalai mainais patenka į 60 pasaulio šalių. Juos gauna visos Europos Sąjungos valstybės, NVS, taip pat JAV, Kanada, Argentina, Japonija, Venesuela, N. Zelandija ir dar daug kitų valstybių mokslo centrų. Antai žurnalas „Žemės ūkio mokslai“, pradėtas leisti tiktai 1994 m., jau įsitvirtino dvidešimties valstybių mokslo centruose. Kur kas plačiau paplitę senesnieji žurnalai: „Lituanistica“ siunčiama į 95 mokslo centrus, „Biologija“ – į 110 mokslo centrų, „Ekologija“ – į 130 ir kt. Visi periodiniai mokslo

15

žurnalai pateikiami interneto svetainėje www.maleidykla.katalogas.lt, žurnalai referuojami duomenų bazėse (CAB, CAS, INSDEC, Geolef ir kt.). Deja, ne viskas leidyboje yra sklandu. Didelį susirūpinimą kelia mažėjantis Lietuvos mokslų akademijos žurnalų rėmimas valstybinio biudžeto lėšomis. Tai patvirtina šie duomenys: 2000-aisiais metais žurnalui per metus buvo skiriama 40,0 tūkst. Lt, o 2004 m. – 24,4 tūkst. Lt vienam žurnalo numeriui atitinkamai sudarė 10,0 tūkst. Lt ir 6,1 tūkst. Lt . Kaip žinia, vienam leidybiniam lankui išleisti reikia gauti bent 1000 Lt, nes iš tos sumos sumokėjus „Sodrai“ ir kt. mokesčių (apie 600 Lt), leidybos išlaidoms lankui lieka 400 Lt . Taigi iš skirtų lėšų būtų galima išleisti tik 256 leidybinius lankus, t. y. kiekvieną žurnalo numerį sumažintos apimties. Tokia situacija netenkina nei mokslininkų, nei leidyklos. Todėl nuolat ieškoma papildomų finansavimo šaltinių ir rėmėjų. Ataskaitiniais metais leidykla išleido užsakyminių leidinių už 47,2 tūkst. Lt . Iš rėmėjų gauta vos 7,5 tūkst. Lt . Panaudojus papildomus šaltinius 2004 m. buvo išleista 312 leidybinių lankų. Pažymėtina, kad leidybinę veiklą komplikuoja ne tik skurdus, bet ir vėluojantis finansavimas. Keletą pirmųjų kalendorinių metų mėnesių leidykla nežino, kokie leidiniai ir kiek jie bus finansuojami. Negalima nustatyti prenumeratos, žurnalų apimties, būti indeksuoti ISI. Lietuvos mokslų akademijos leidykla yra ūkiskaitinė organizacija. Visi darbuotojai yra tiesiogiai suinteresuoti, kad leidykla gautų papildomų lėšų, nes nuo to priklauso ir jų atlyginimas. Leidykloje jau 12 metų egzistuoja mokėjimo pagal darbą sistema. Redaktoriui mokama už suredaguotus, korektoriui – už patikrintus, maketuotojui – už sumaketuotus lankus. Nenormuotai dirbančių (direktoriaus, vyr. buhalterio, poligrafijos specialisto) atlyginimai irgi tiesiogiai priklauso nuo normuotai dirbančiųjų atlyginimų. Taigi leidyklos darbuotojai yra ir materialiai vienas nuo kito priklausomi. Todėl mažėjantis rėmimas iš valstybės biudžeto tiesiogiai atsiliepia ir darbuotojų atlyginimams. Per pastaruosius 4 metus atlyginimai sumažėjo daugiau kaip 35 procentais. Siekdama gerinti savo veiklą leidykla suformulavo šiuos pageidavimus: 1) atstatyti egzistavusią finansavimo sistemą, kai vienam žurnalui buvo skiriama 40 tūkst. Lt, 2) atkreipti dėmesį į tai, kad brangstant energijos ištekliams itin pabrango lankų, ypač spalvotų, spausdinimas, 3) sustabdyti leidyklos darbuotojų atlyginimo mažėjimą, 4) laiku finansuoti, kad leidykla iki einamųjų metų pabaigos žinotų ateinančių metų rėmimo iš biudžeto projektus, 5) skirti lėšų kompiuterinei technikai įsigyti, 6) skirti lėšų 5 žurnalų penkiasdešimtmečiui pažymėti, 7) žurnalams „Menotyra“ ir „Acta Medica Lituanica“išleisti reikėtų skirti po 60 tūkst. Lt, nes jų iliustracijos turi būti spalvotos. Be anksčiau išvardintų 11 Mokslų akademijos leidžiamų mokslinių žurnalų, MA yra dar įrašyta tarp 11 kitų mokslo ir studijų institucijų leidžiamų žurnalų leidėjų. Toks rėmimasis MA autoritetu numato pastarajai moralinę atsakomybę už šių periodinių leidinių kokybę. Sudėtinga tapo išspausdintą mokslinę literatūrą realizuoti. Didelė dalis MA leidžiamų mokslinių žurnalų realizuojama tarp bibliotekų mainais. Mokslo tarptautinio bendradarbiavimo procese kasmet apie 3000 leidyklos mokslo žurnalų patenka į šimtus mokslo centrų. Jie duoda realią materialinę naudą. Gaunamas toks pat kiekis užsienio žurnalų. Mainais iš užsienio šalies mokslinių bibliotekų gaunamų žurnalų rinkos kaina žymiai viršija MA žurnalų leidybai skiriamas dotacijas. Palyginti didesnę paklausą turi leidinių elektroniniai variantai. Lietuvos MA įsteigtas žurnalas „Mokslas ir technika“ 2004 m. ėjo reguliariai. Žurnale gana išsamiai informuojama apie Mokslų akademijos veiklą. Pasikeitus „Mokslas ir technika“ žurnalo vadovybei (vyr. redaktorius dr. R. Maskoliūnas, direktorius J. Bazys), siekiama pakeisti ir jo turinį. Lietuvos MA prezidiumas pritarė tokioms pagrindinėms nuostatoms: ilgas tradicijas turintis leidinys turėtų tapti Lietuvos mokslo, tradicinės ir naujosios pramonės bei šias sritis formuojančios politikos tribūna, technologijų rinka. Jame spausdinama informacija padėtų operatyviai sužinoti apie Bendrosios Europos mokslinės programos projektus, naujas Lietuvoje bei kitose šalyse sukurtas technologijas, prietaisus, ir naujas jų panaudojimo galimybes. „Mokslas ir technika“ gali tapti vieta, kurioje bus siūlomi sprendimai (pvz., informacinių technologijų paslaugų, tokių kaip „outsourcing“ ar „on demand“, duomenų archyvavimo bei apdorojimo ir pan.), galintys modernizuoti įvairaus profilio įmonių technologinius procesus. Žurnalas gali būti vieta, kur vieni partneriai suras kitus, padės išspręsti technologinę problemą ar pasiūlys naują produktą, naują techninį sprendimą. Žurnale bus spausdinama daugiau diskusijų aktualiomis mokslo politikos ir informacinės visuomenės temomis, atskirų mokslo bei technologijų, pramonės sričių analizė. Temos, kuriomis turėtų būti rašoma žurnale: informacinės ir kompiuterių technologijos pramonėje bei versle; mobilieji įrenginiai; inžinerija; „protingas“ namas; mechatronika ir nanotechnologijos; automobilių pramonė; chemijos technologijos, ultragarsas; šviesos technologijos; bioinformatika; astronomija ir astrofizika; medicinos diagnostika; telemedia; atsinaujinantys energijos šaltiniai bei jų technologijos ir pan. Moksline literatūra prekiauja knygynas „Akademinė knyga“ (direktorius A. Mažrimas). Nuo 2001 m. knygynas priklauso UAB „Humanitas“ tinklui. „Akademinėje knygoje“ neseniai buvo įdiegta moderni apskaitos ir vadybos programa „Navision“ bei atliktas patalpų remontas. Ataskaitiniais metais knygynas dirbo visu pajėgumu ir pasiekė gerų rezultatų. Maždaug 2/3 parduodamos mokslinės literatūros yra išleista užsienyje. Plačiai praktikuojamos naujai gautų leidinių parodos. Taikoma kataloginė užsakymų sistema. Realizuojant mokslinę literatūrą bendradarbiaujama su mokslo institucijomis, universitetais.

16

Lietuvos mokslų akademijos mokslų skyriai Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius (Pirmininkas akad. A. Gaižutis) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus (toliau – HSMS) biurą sudaro: akad. L. Sauka (pirmininko pavaduotojas), akad. Z. Zinkevičius, n. k. E. Nekrašas, n. k. A. Sabaliauskas, n. e. D. Kaunas. HSMS yra 37 nariai: 12 tikrųjų narių, 11 narių korespondentų, 10 narių ekspertų ir 4 užsienio nariai. HSMS sudėtyje nėra mokslo sekcijų. Pagal nusistovėjusią tvarką kiekvienas narys, atstovaujantis atitinkamai mokslų sričiai, ir yra tos mokslų srities kuratorius-konsultantas. Kalbotyros ir lietuvių kalbos mokslams atstovauja 5 nariai; lietuvių literatūros ir tautosakos – 5 nariai; istorijos ir archeologijos – 8 nariai; filosofijos, menotyros ir architektūros – 7 nariai; ekonomikos mokslams – 6 nariai; socialinius mokslams – 3 nariai; teisės mokslams – 3 nariai. Be to, HSMS kuruoja Ekonomikos institutą, MA biblioteką ir MA Užsienio kalbų katedrą. HSMS sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos universitetais ir mokslo institutais, Lietuvos statistikos departamentu, Šilutės, Panevėžio, Alytaus, Tauragės rajonų savivaldybėmis. Visuotiniai susirinkimai ir biuro posėdžiai. 2004 m. HSMS surengė 4 narių visuotinių susirinkimų sesijas. Jose buvo patvirtintas 2004 m. darbų planas, įvertinta 2003 m. mokslinė organizacinė veikla: mokslinių konferencijų, seminarų ir mokslo dienų bei kitų renginių organizavimas, narių dalyvavimas Lietuvos universitetuose rengiant mokslininkus ir specialistus, keliant mokslininkų kvalifikacijas, skyriaus nariai vadovavo doktorantų darbams, oponavo daktaro ir habilituoto daktaro darbus, plėtojo mokslinį bendradarbiavimą su užsienio universitetais, mokslų centrais ir mokslų akademijomis, skelbė šalies ir užsienio mokslinėje spaudoje straipsnius, leido žurnalus ir vadovavo redakcinėms kolegijoms (tiek MA, tiek ir universitetų mokslinių žurnalų), populiarino mokslo pasiekimus laikraščių puslapiuose, radijo ir televizijos laidose bei viešose paskaitose, atliko įvairias atsakingas pareigas valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, buvo probleminių komisijų nariai. HSMS susirinkimuose ir biuro posėdžiuose buvo apsvarstytos kandidatūros į MA narių ekspertų laisvas vietas (3). Išklausyti pretendentų moksliniai pranešimai (profesorių V. Daujotytės-Pakerienės, P. Jucevičienės, V. Mikelėno). HSMS biuro posėdžiuose buvo apsvarstytos mokslinių ir kitų renginių programos, mokslininkų pranešimų temos, mokslo dienų Panevėžyje ir kituose miestuose programos, nagrinėti K. Būgos 125-ųjų gimimo metinėms skirtos mokslinės konferencijos organizavimo klausimai ir kita. Konferencijos, pasitarimai ir kiti renginiai. HSMS kartu su Kauno visuomenine mokslininkų organizacija „Consilia Academica“ ir Kultūros kongreso taryba surengė mokslinių konferencijų ciklą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų. Humanistinių idealų plėtra Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą“. Renginiai vyko įvairiuose Lietuvos miestuose ir kiekviename jų buvo analizuojama vis kita problema, kuri daugiau ar mažiau atitiko miesto visuomenės interesus. Pirma konferencijų ciklo tema „Globalizacijos iššūkis Lietuvai: nuo protų nutekėjimo link protų sukaupimo ir panaudojimo“ organizuota Vilniuje (išklausyti 9 pranešimai); Kaune – „Humanistinių idealų, kultūrinio savitumo ir tautinio identiteto puoselėjimas“ (išklausyti 8 pranešimai); Klaipėdoje – „Globalinis mobilumas ir atsakomybė už savo krašto likimą“ (10 pranešimų); Panevėžyje – „Demoralizacijos procesai ir humanistinių judėjimų skatinimas“ (11 pranešimų); Šiauliuose – „Humanistiniai idealai ir žmogiškųjų išteklių problemos“ (13 pranešimų) ir baigiamoji konferencija Vilniuje – „Demografinės krizės iššūkiai“ (7 pranešimai). Šiame konferencijų cikle dalyvavo visi žinomi šalies humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai, politikai, tarp jų daug HSMS narių. HSMS kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija surengė konferenciją, skirtą vieno žymiausių Lietuvos sporto, Kūno kultūros instituto įsteigėjo, iniciatoriaus ir organizatoriaus V. Augustausko-Augustaičio 100-osioms gimimo metinėms. HSMS kartu su VU Filologijos fakultetu ir Lietuvių kalbos institutu organizavo konferenciją, skirtą kalbotyrininko, baltistikos ir lituanistikos pradininko K. Būgos 125-osioms gimimo metinėms. Konferencijoje pranešimus skaitė MA nariai, universitetų profesoriai. Ataskaitiniais metais HSMS surengė MA dienas Alytuje ir Panevėžyje, 10 įvairios tematikos mokslo renginių. N. e. D. Kaunas organizavo tarptautinę konferenciją „Lietuviškos knygos ir viešo žodžio kultūra: nuo draudimo iki demokratijos ramsčio“, kurioje dalyvavo Europos šalių, JAV mokslininkai istorikai, pasaulyje žinomi knygotyros specialistai. N. k. A. Miškinis eksponavo tapybos ir grafikos darbų kolekciją Nacionaliniame Lietuvos dailės muziejuje. HSMS narių mokslinė ir pedagoginė veikla. Mokslų skyriaus nariai 2004 m. vykdė 61 temą pagal mokslininkų veiklos krypčių sritis. Kalbotyros ir lietuvių kalbos mokslininkų grupė. Akad. Z. Zinkevičius nagrinėjo lietuvių vardyną, kuriame slypi Rytų apeigų krikščionybės asmenvardžiai, lietuvių tautos ir lietuvių rašto kilmės klausimus; akad. V. Mažiulis tyrė ir kūrė prūsų kalbos istorinę gramatiką bei prūsų kalbos asmenvardžius; n. k. A. Girdenis tyrė lietuvių dialektologiją ir fonologiją bei eksperimentinę fonetiką, Žemaitijos dzūkų tarmes; n. k. A. Sabaliauskas tęsė lietuvių kalbos istorijos tyrinėjimus. Lietuvių literatūros ir tautosakos tyrėjų grupė. Akad. L. Sauka, rengdamas išleisti Lietuvių liaudies dainyną, skirtą kraičio vestuvinėms dainoms, tyrė XX a. procesų įtaką šiems liaudies kūriniams; taip pat tyrinėjo burtų, prietarų, užkalbėjimų ir kitų žanrų tekstus, paskelbtus J. Basanavičiaus rankraščiuose. Akademikas 2005 m. rengiasi išleisti lietuvių tautosakos istoriją, leidybai ruošia daugiatomį veikalą apie Jono Basanavičiaus, Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio ir Kazio Grigo mokslinį palikimą. N. e.V. Daujotytė-Pakerienė analizavo S. Nėries palikimą, nagrinėjo ezoterizmo raišką XX a. pradžios lietuvių literatūroje; n. k. V. Zaborskaitė rengė leidybai XX a. pirmos pusės lietuvių literatūros istoriją.

17

Istorijos ir archeologijos mokslininkų grupė nemažai mokslinių tyrimų vykdė Lietuvos istorijos tematika. Akad. E. Gudavičius tyrė Lietuvos Statuto paleografiją, taip pat Lietuvos europėjimo proceso raidą, Lietuvos diplomatijos problemas; akad. V. Merkys plėtojo temą „Tautiniai santykiai Vilniaus Vyskupijoje 1795–1918 m.“; n. k. K. Navickas rengė leidybai monografiją „Lietuva tarp Rytų ir Vakarų: užsienio politika 1918–1940 m.“; n. e. A. Tyla tęsė tyrimus apie Lietuvos magdeburginius miestus ir jų privilegijas, parašė monografiją „Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio“, tyrinėjo Anykščių krašto knygnešių darbus; n. e. D.Kaunas tyrė Lietuvos knygos ir kultūros istoriją, mokslo ir kultūros paveldą, formavo knygotyrinės bibliografijos sąvadą, plėtojo knygos kultūros tyrimus, skirtus lietuvių bibliografijos istorijai parengti. Filosofijos, menotyros ir architektūros mokslininkų grupės narys akad. A. Gaižutis nagrinėjo XX a. Europos estetikos idėjų raidą ir jų recepciją Lietuvoje, kultūrinio elito formavimąsi ir jo atsinaujinimą nepriklausomoje Lietuvoje; akad. R. Pavilionis tyrinėjo kalbos filosofiją, šiuolaikinės loginės filosofinės kalbos analizę, šiuolaikinės visuomenės raidos politinius ir filosofinius klausimus, švietimo ir mokslo filosofinę raidą; n. k. A. Miškinis tyrė Vidurio ir Vakarų Lietuvos urbanistikos paveldą, siekdamas nustatyti išlikusias vertybes; n. k. E. Nekrašas vykdė mokslinius tyrimus politologijos srityje, tyrinėjo Lietuvos naująją užsienio politikos koncepciją (išnagrinėjo Lietuvos užsienio politikos prioritetų pokyčius Lietuvai tapus ES ir NATO nare), taip pat tyrinėjo pozityvinės filosofijos sampratą (išnagrinėjo konstitutyvinius pozityvizmo principus ir jų santykį). N. k. L. Šepetys tyrinėjo Europos dailės muziejų meno vertybių sampratą; n. k. A. Šliogeris nagrinėjo filosofijos ir mokslo santykius, analizavo kalbos filosofiją; n. e. R. Plečkaitis tyrinėjo logiką ir filosofijos istoriją, išvertė F. Bacono „Novum Organum“. Ekonomikos tyrėjų grupė. Akad. A. Buračas tyrinėjo temą „Finansų interneto bazių apžvalgos atnaujinimas“, apibendrino metaekonomikos tyrimų 30-mečio rezultatus; akad. E. Vilkas modeliavo Lietuvos ekonomiką, išnagrinėjo ES fondų naudojimo efektyvumą, analizavo Lietuvos mokslo ir technologinės plėtros politiką, atnaujino Lietuvos ekonomikos modelių paketą ir skaičiavimo rezultatus (ūkio plėtros prognozės iki 2020 m.) ir perdavė Ūkio ministerijai. N. k. A. Žilėnas tyrinėjo ekonominės minties raidą Lietuvoje, apibūdino finansines kategorijas lietuviškoje leksikoje, analizavo LDK mokestinę politiką; n. e. A. Vasiliauskas tęsė tyrimus Lietuvos ūkio plėtros strategijos ir ekonominės politikos klausimais, analizavo Vyriausybės ir Seimo aprobuotos Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus ir tyrinėjo nacionalinės ekonomikos strateginio valdymo metodologijos problemas. N. e. P. Zakarevičius tyrinėjo žinių visuomenės formavimosi proceso organizavimą ir valdymą. Socialinių mokslų grupėje n. e. A. Matulionis nagrinėjo pokomunistinės visuomenės stratifikacijos pokyčius, elito Lietuvoje kaitą ir viduriniosios klasės formavimosi raidą; n. e. P. Jucevičienė analizavo socioedukacinių sistemų, įgalinančių individualų ir kolektyvinį mokymąsi, modeliavimą, priemones plečiant europinių edukacinių tyrimų informacijos tinklą. N. k. R. Grigas tyrinėjo lietuvių nacionalinį identitetą vykstant globalizacijos procesams. Teisės mokslų grupėje n. e. P. Vaičekonis tyrinėjo bažnytinės teisės problemas nūdienos visuomenėje; n. e. V. Mikelėnas – Lietuvos civilinės teisės ir civilinio proceso reformas. Skyriaus nariai pedagoginį darbą dirbo VU, VPU, KTU, VDU, ŠU, KU, VGTU, VDA, taip pat institutų ir universitetų doktorantūros bei habilitacijos komisijų ir gynimo tarybų darbe. Skaitė paskaitas bakalaurams, magistrantams ir doktorantams. 22 nariai vadovavo 62 doktorantams, 56 nariai dirbo doktorantūros ir habilitacijos komisijose ir gynimo tarybose, oponavo 15 disertacijų. Ekspertizės. HSMS nariai atliko 98 darbų ekspertizes pagal šalies institucijų, verslo sferų, mokslo ir mokymo įstaigų bei įvairių valstybinių ir nevalstybinių organizacijų užsakymus, taip pat per 100 ekspertizių vertinant MA premijoms pateiktus šalies jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinius darbus. Akad. A. Buračas atliko Europos žodyno (leidžiamo LRS) ekspertizę; akad. V. Mažiulis – 4 ekspertizės studijas, įvertindamas VU, LKI mokslininkų kalbininkų darbus. Akad. L. Sauka įvertino 3-jų VDU tautosakos specialistų darbus; akad. Z. Zinkevičius recenzavo A. Tylos knygą „Lietuva prie vasario 16-osios slenksčio“, A. Vidugirio knygą apie tarmes ir kitus 9 lituanistinius rankraščius, straipsnius, pateiktus Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui, moksliniams žurnalams; n. k. A. Miškinis atliko 6 ekspertizes Vilniaus Senamiesčio urbanistikos ir architektūros paveldo, taip pat Kauno teritorijos, Trakų senamiesčio paveldo ir rekonstrukcijos klausimais; n. k. A. M. Šliogeris įvertino keletą filosofijos veikalų, kuriuos rengiasi išleisti VDU, KU, ŠU filosofai; n. k. V. Zaborskaitė Švietimo ir mokslo ministerijai atliko 3 ekspertizes ugdymo ir švietimo reformos klausimais; n. e. P. Jucevičienė įvertino E. Krull straipsnius (anglų k.) ir dr. A. Poškienės monografiją „Language and Language Studies: Reflection of Academic Culture“; n. e. V. Daujotytė-Pakerienė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko 3 ministerijos direktyvinių dokumentų ekspertizes; n. e. D. Kaunas – 4 knygotyros mokslo darbų ekspertizes; n. e. A. V. Matulionis atliko keletą mokslinių ekspertizių: Europos Tarybos ECRI užsakymu – apie tautinių mažumų padėtį Austrijos Respublikoje, Latvijos mokslo tarybos užsakymu – apie biblijinio meno programas Latvijos krikščioniškoje akademijoje, Lietuvos teisės universiteto prašymu įvertino universiteto taikomosios sociologijos studijos programą, nagrinėjo ir įvertino Geologijos ir geografijos instituto kartu su Prancūzijos moksliniais centrais parengtą regioninės plėtros socialinę programą; n. e. R. Plečkaitis atliko ekspertizes valstybinių institucijų užsakymu; n. e. A. Tyla atliko M. Bertašiaus monografijos „Vidurio Lietuvos aukštaičių XI–XII a. kapinynas“ ekspertizę; n. e. A. Vasiliauskas Ūkio ministerijos prašymu įvertino Valstybės ilgalaikės raidos strategijos ataskaitos dalį „Konkurencinga ekonomika“. Pranešimai mokslinėse konferencijose. Skyriaus nariai aktyviai dalyvavo konferencijose, įvairiuose mokslo renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. 2004 m. šalies konferencijose perskaitė 96 mokslinius pranešimus ir 43 užsienyje (JAV, Vengrija, Estija, Rusija, Prancūzija, Lenkija, Italija, Graikija ir kt.). Be to, skyrius organizavo nemažai konferencijų, kuriose skyriaus nariai skaitė pranešimus. Publikacijos ir leidybinė veikla. HSMS nariai išleido autorines knygas: 1. Gaižutis A. Estetika tarp tobulumo ir mirties. – Vilnius: 2004. – 636 p.

18

2. Mažiulis V. J. Prūsų kalbos istorinė gramatika. – Vilnius: 2004. – 110 p. (šią knygą 2004 m. išvertė į anglų k. ir išleido JAV Pensilvanijos u-to mokslininkai baltistai). 3. Sauka L. Juodoji knyga (iš J. Basanavičiaus tautosakos paveldo). – Vilnius: 2004. – 682 p. 4. Zinkevičius Z. Rinktiniai straipsniai. T. 6. – Vilnius: 2004. – 472 p. 5. Zinkevičius Z. Istorijos iškraipymai. – Vilnius: 2004. – 136 p. 6. Pavilionis R. Prieš absurdą II. – Vilnius: 2004. 7. Pavilionis R. Prasmė ir tapatumas. – Vilnius: 2004. 8. Grigas R. Savasties ieškojimas. Laiškai Amerikos lietuviams. – Vilnius: 2004. 9. Nekrašas E. Filosofijos įvadas. [Vadovėlis]. – Vilnius: 2004. – 243 p. 10. Miškinis A. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius: 2004. – 558 p. 11. Miškinis A. Algimanto Miškinio Lietuvos dailės kolekcijos katalogas. – Vilnius: 2004. – 72 p. 12. Daujotytė-Pakerienė V. Salomėja Nėris. – Vilnius: 2004. 13. Kaunas D. Knygos kultūros karininkas. – Vilnius: 2004. – 204 p. 14. Kaunas D. Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas: vertės ir interesų sankirtos požiūriu. – Čikaga, Vilnius: 2004. – 74 p. 15. Lietuvos knygos veikėjai: elektroninis išteklius: biografijų žodynas (vyriaus. redaktorius ir dalies teksto autorius Kaunas D.). – Vilnius: 2004. 16. Mikelėnas V. Lithuanian Contract Low. – Haga: 2004. – 272 p. 17. Plečkaitis R. Lietuvos filosofijos istorija. T. 1. – Vilnius: 2004. – 735 p. 18. Plečkaitis R. Logikos pagrindai. – Vilnius: 2004. – 435 p. 19. Plečkaitis R. (vertimas iš lotynų k.). F. Bacon. Naujasis organonas. – Vilnius: 2004. – 315 p. 20. Tyla A. Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio. – Vilnius: 2004. – 215 p. 21. Zakarevičius P. (su bendraaut.) Organizacijų vystymosi paradigma. – Kaunas: 2004.– 512 p. Be to, HSMS nariai paskelbė 100 mokslinių straipsnių, iš jų 33 užsienio moksliniuose žurnaluose. HSMS kuruoja MA mokslinius žurnalus „Lituanistika“, „Filosofija. Sociologija“ ir „Menotyra“, kurių redakcinių kolegijų pirmininkai yra skyriaus nariai (akad. V. Merkys, n. e. A. Matulionis, akad. A. Gaižutis). Šių žurnalų tematika ir leidybos klausimai buvo svarstyti HSMS susirinkime. Be to, HSMS nariai yra tarptautinių žurnalų „Baltistika“, „Acta Linguistika Lituanica“, „Linguistica Baltica“ (Krokuva), „Balto-Slovenskije issledovanija“, taip pat žurnalų „Kalbotyra“, „Ekonomika“, „Pinigų studijos“, „Organizacijų vadyba“, „Socialiniai mokslai“, „Politologija“, „Problemos“ ir kt. vyriaus. redaktoriai, redakcinių kolegijų pirmininkai ar nariai. HSMS nariai organizavo 10 akademinių skaitymų, spaudoje paskelbė 140 mokslo populiarinimo straipsnių, perskaitė 78 paskaitas visuomenei ir dalyvavo 114 radijo ir televizijos laidose. Apdovanojimai ir premijos. Akad. A. Gaižutis apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ komandoro kryžiumi; akad. R. Pavilionis – Vytauto Didžiojo ordinu, n. k. A. Sabaliauskui paskirta MA K. Būgos premija. Būklė ir perspektyvų įvertinimas. Apžvelgiant 2004 m. atliktus darbus, reikia atkreipti dėmesį ne tik į teigiamas ir neigiamas puses, bet ir numatyti darbų perspektyvas. Pažymėtina, kad ekonomikos mokslo srityje pastarasis plėtojamas pavienių mokslininkų tyrimais – kol kas nėra vientisos sistemos, trūksta valstybės užsakymų. Be to, kompleksines mokslines rekomendacijas gali parengti tik valstybės finansuojami didesni moksliniai kolektyvai. Ekonomikos mokslo būklė gerės, kai mokslininkų kolektyvai galės vykdyti ES finansuojamus projektus; būtina šioje srityje sutelkti gabų jaunimą. Perspektyvu įsteigti Lietuvos ekonominių faktorių analizės ir prognozių centrą, kurio tikslas – kompleksiškai analizuoti šalies ekonomines problemas, parengti ir įteikti darbus bei siūlymus valstybės, ES institucijoms, atlikti Lietuvos ekonominių strateginių procesų ir statistikos duomenų matematinį modeliavimą. Lietuvių literatūros mokslas dabartiniu metu plėtojasi keliomis kryptimis: remiasi tradiciniu kultūriniu požiūriu ir metodologinėmis naujovėmis. Stiprėja fenomenologinės-hermeneutinės pozicijos, atsinaujina literatūros semiotika. Svarbu, kad literatūros tyrimams skirti moksliniai žurnalai pasiektų prestižinį lygį. Tačiau literatūrinių tyrimų (ir tautosakos) finansavimas (pagal Mokslo ir studijų įstatymą) turėtų būti prioritetinis. Lituanistinių mokslų vertinimą turėtų atlikti pajėgi tik atitinkamos mokslų šakos kryptinė mokslininkų bendruomenė, jos paskirta taryba ar komisija. Pastarieji metai buvo sėkmingi lietuvių kalbotyrai: gausi jai skirta periodika, kompiuterizuojamos tarmės, išleista svarbių senųjų lietuvių kalbos paminklų, pradėtas naujas Lietuvos vietovardžių žodynas. Perspektyvoje – svarbu išleisti istorinės ir etnografinės lietuvių kalbos žodyną. Gaila, bet mažėja domėjimasis naujais kalbotyros klausimais. Verčiant humanitarinių ir socialinių mokslų atstovus skelbti kuo daugiau publikacijų užsienyje menkinama lietuvių kalba, jos reikšmė darant įtaką Lietuvoje vykstantiems socialiniams procesams, ypač pilietinei visuomenės plėtrai. Edukologijos mokslo problema – gana fragmentuoti tyrimai, silpna jų koordinacija. Reikėtų aktyviau spręsti edukologijos tyrimų kokybės klausimus, siekti edukologijos mokslo tarptautiškumo ir didesnės jo įtakos Lietuvos švietimo plėtotei bei vertybių mainams. Pagrindinės filosofijos ir politikos mokslų, kaip ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų Lietuvoje, problemos yra tos, kad mūsų visuomenė nepakankamai supranta šių mokslų reikšmę. Ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti filosofijos reikšmei ir jos įtakai socialiniams bei politiniams procesams. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius (Pirmininkas n. k. H. Pragarauskas)

19

Skyriuje yra 44 nariai: 7 tikrieji nariai, 14 narių korespondentų, 10 narių ekspertų ir 13 užsienio narių. 2004 m. MA užsienio nare išrinkta prof. Š. F. Fišer (Ch. F. Fischer) (fizika), nariais ekspertais – prof. A. Kareiva (chemija), prof. E. Manstavičius (matematika) ir prof. K. Pileckas (matematika). Ataskaitiniais metais įvyko 5 skyriaus visuotiniai susirinkimai, kuriuose aptartos mokslinės pamainos rengimo, bendradarbiavimo su užsienyje dirbančiais Lietuvos mokslininkais bei mokslo taikymų problemos, išklausyti kandidatų į MA narius ekspertus pranešimai bei organizuoti MA narių ekspertų rinkimai. Organizuota Lietuvos mokslo premijų komiteto Fizinių mokslų sekcijos veikla. Surengtas MA Adolfo Jucio premijos konkursas bei MA jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursai matematikos, fizikos ir chemijos srityse. Veikė akademinis netiesinių reiškinių analizės seminaras. Bendruose skyriaus renginiuose paminėtos buvusių skyriaus narių akad. A. Jucio 100-osios gimimo metinės, n. k. A. Prokopčiko 80-osios gimimo metinės ir akad. V. Statulevičiaus 75-osios gimimo metinės, taip pat skyriaus narių n. k. V. Daukšo, n. k. V. Paulausko ir n. k. L. Simanavičiaus jubiliejai. Pagrindinis mokslinis organizacinis darbas buvo atliekamas Matematikos, Fizikos ir Chemijos sekcijose. Sekcijų posėdžiuose aptartos prioritetinės mokslinių tyrimų, mokslinės leidybos ir mokslo istorijos problemos, mokslinės pamainos rengimo, paramos moksleivių olimpiadoms, mokslo populiarinimo ir pristatymo visuomenei klausimai. Sekcijos padėjo organizuoti 2 tarptautines ir 4 Lietuvos mokslines konferencijas bei išleisti jų darbus. Sekcijos aktyviai dalyvavo mokslo draugijų, asociacijų ir sąjungų veikloje. Skyriaus nariai buvo tarptautinių mokslo organizacijų tarybų, komitetų ir komisijų nariai bei ekspertai, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Krašto apsaugos ministerijų komisijų bei ekspertų grupių nariai, Lietuvos mokslo tarybos ir Valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertai, Lietuvos mokslo ir technologijų komiteto ir Lietuvos mokslo premijų komiteto nariai, tarptautinių konferencijų programinių komitetų nariai, konferencijų darbų redaktoriai bei recenzentai, mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų nariai, disertacijų komisijų ir gynimo tarybų nariai bei oponentai. Europos komisijos mokslo organizacijų, tarptautinių mokslo fondų, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio mokslo ir studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro ir kitų organizacijų užsakymu atlikta per 50 ekspertinių darbų. Skyriaus nariai vykdė 16 ES 6 BP, NATO, CERN, COST, EUREKA, ESA programų ir kitų tarptautinių projektų, bendradarbiavo su daugiau kaip 30 užsienio mokslo centrų. Organizuoti aukštųjų technologijų plėtrai Lietuvoje skirti renginiai. Aktyviai dalyvauta kuriant aukštųjų technologijų verslo junginius bei rengiant paraiškas ES struktūrinių fondų paramai. Skyriaus nariai išleido 2 knygas ir vadovėlį aukštosioms mokykloms, paskelbė per 160 mokslinių straipsnių, iš jų per 120 užsienio mokslo žurnaluose ir leidiniuose, padarė per 130 pranešimų mokslinėse konferencijose, iš jų per 110 tarptautinėse, vadovavo 46 doktorantams, paskelbė per 50 mokslo populiarinimo ir publicistinių straipsnių, perskaitė visuomenei 46 paskaitas, dalyvavo 25 radijo ir televizijos laidose. N. k. V. Janickiui, n. e. A. Kareivai ir n. k. D. Surgailiui paskirtos Lietuvos mokslo premijos, n. k. R. Karazijai ir akad. Z. R. Rudzikui paskirta MA Adolfo Jucio premija, n. k. R. Karazija apdovanotas Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) medaliu. Matematikos sekcija (pirmininkas akad. J. Kubilius). Jau daugelį metų pagrindiniai matematikos mokslo centrai Lietuvoje yra Matematikos ir informatikos institutas ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas. Matematikos tiriamieji darbai sėkmingai plėtojami Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakultete, o pastaraisiais metais – ir Šiaulių universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. Taikomojo pobūdžio matematikos tyrimai plėtojami ir daugelyje kitų Lietuvos universitetų. Vyraujanti matematikos tyrimų kryptis – tikimybių teorija ir matematinė statistika bei jos taikymai ekonomikos, finansų, draudos, biologijos, medicinos ir technikos mokslų srityse. Sėkmingai plėtoti tiek tradiciniai atsitiktinių dydžių sumų asimptotinės analizės tyrimai, tiek ir palyginti neseniai susiformavusi tolimosios priklausomybės laiko eilučių analizės kryptis. Sukurti nauji suderinamumo kriterijai ir ištirta jų statistikų asimptotinė elgsena, taip pat ištirta laiko eilučių netiesinių funkcionalų asimptotinė elgsena. Plėtoti veiksmingi daugiamatės statistikos metodai nagrinėjant kalibruotųjų įvertinių savybes. Gauti klasikinių rizikos teorijos modelių bankroto tikimybės antrosios eilės skleidiniai. Ištirta Gauso skirstinių Polya mišinių klasė, nustatytos jos Levy charakteristikos ir tankio funkcijos. Plėtota kvazitiesinių stochastinių dalinių išvestinių diferencialinių lygčių teorija. Ji taikyta kuriant ir tiriant stochastinius matematinės hidrodinamikos modelius. Vienas reikšmingų taikomosios matematikos darbų – Lietuvos ekonomikos bendrosios pusiausvyros ir ekonometriniai modeliai, kuriuos nagrinėja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Matematikos ir informatikos instituto ir MA Ekonomikos instituto mokslininkų grupė. Su šia tematika glaudžiai siejasi tikimybinės skaičių teorijos ir aritmetinių objektų pasiskirstymų asimptotinės analizės uždaviniai. Išplėstos tikimybinės skaičių teorijos metodų taikymo sritys: išnagrinėti atsitiktiniai keitiniai ir visi baigtinės aibės atvaizdžiai į save. Gauti nepagerinami atsitiktinio keitinio ciklų eilių įverčiai. Įrodytos bendros adityviųjų funkcijų, apibrėžtų visų atvaizdžių aibėje, ribinės teoremos. Nagrinėti dzeta funkcijų reikšmių pasiskirstymai ir algebrinių skaičių teorijos klausimai. Nemažai darbų atlikta nagrinėjant diferencialinių lygčių teorijos klausimus. Ištirtos hidrodinamikos ir magnetinės hidrodinamikos matematinių modelių lygčių sistemos, antrosios eilės dalinių išvestinių lygtys su nelokaliomis sąlygomis bei kai kurios išsigimusiųjų lygčių sistemos. Nagrinėti skysčių ir dujų judėjimo kietose terpėse bei biocheminių procesų matematiniai modeliai, aprašomi difuzijos reakcijos lygtimis, taip pat sudėtinių medžiagų tampriųjų ir plastinių deformacijų matematiniai modeliai. Matematinės logikos specialistai nagrinėjo įrodymų paieškos metodus neklasikinėms logikoms bei komunikacinį sudėtingumą.

20

Akademiko J. Kubiliaus vadovaujama matematikų grupė parengė spaudai straipsnių rinkinį apie pokario Lietuvos matematikos istoriją, kurį numatoma išleisti 2005 m. Matematikos sekcija aktyviai dalyvavo Lietuvos matematikų draugijos (pirmininkas akad. J. Kubilius) ir Lietuvos statistikų sąjungos (pirmininkas n. k. V. Paulauskas) veikloje. Sekcija padėjo organizuoti 45-ąją Lietuvos matematikų konferenciją, įvykusią Lietuvos žemės ūkio universitete, ir parengti spaudai jos darbų rinkinį. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete surengta „Baltic GRID“ konferencija (organizacinio komiteto pirmininkas akad. Z. R. Rudzikas, narys n. e. F. Ivanauskas). Pradėti parengiamieji 9-osios Vilniaus tarptautinės tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos, įvyksiančios 2006 metais, darbai. Dirba jos organizacinis ir tarptautinis programinis komitetai. Laiku išėjo visi „Lietuvos matematikos rinkinio“ (vyr. redaktorius akad. J. Kubilius) 44-ojo tomo numeriai. Žurnalas verčiamas į anglų kalbą ir leidžiamas „Kluwer Academic Publishers“ leidykloje. Pertvarkyta žurnalo redakcinė kolegija papildant ją žymių užsienio matematikų grupe. Taip pat buvo leidžiami žurnalai „Nonlinear Analysis: Modeling and Control“ (MII), „Mathematical Modelling and Analysis“ (VGTU) ir Šiaulių universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto mokslinio seminaro darbai. Sėkmingai dirba keli matematikos seminarai. Vis didesnį mastą įgyja tarptautinė, „Baltijos kelio“, Lietuvos respublikinė ir įvairios komandinės matematikos olimpiados. Didelį pasisekimą turi „Kengūros“ konkursas. Sėkmingai dirba jaunųjų matematikų mokykla. Jau keleri metai didelį rūpestį kelia mokslinės pamainos rengimo problema. Vis daugiau mokslo darbuotojų ir universitetų dėstytojų yra pensinio ar artimo jam amžiaus, o doktorantūroje studijuoja pernelyg mažai gabių matematikų. Padėtį sunkina ir tai, kad dalis perspektyvių matematikų nuolat dirba užsienyje. Vienas iš veiksmingų būdų palaikyti mokslinius ryšius su užsienyje dirbančiais Lietuvos mokslininkais – bendri moksliniai projektai, kuriuos turėtų skatinti ir remti Lietuvos mokslo institutai, universitetai ir VMSF. Fizikos sekcija (pirmininkas n. k. J. V. Vaitkus). Lietuvos mokslininkų fizikų, kurių dauguma dirba Fizikos, Puslaidininkių fizikos institutuose, Vilniaus universiteto Fizikos fakultete bei VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute, tyrimų kryptys iš esmės liko tos pačios kaip ir ankstesniais metais. Greta tradicinių tyrimo krypčių – daugiadalelių sistemų teorinės ir matematinės fizikos, žvaigždžių fotometrijos ir spektroskopijos, puslaidininkių ir lazerių fizikos – sėkmingai plėtotos palyginti neseniai susiformavusios ultrasparčiųjų procesų bionanodariniuose ir šviesos netiesinės lokalizacijos tyrimų kryptys. Plėtojama biomedicininės fizikos tyrimų kryptis, kuriami nauji medicininės diagnostikos ir terapijos metodai bei įrenginiai. Medžiagų sandaros ir jų savybių modifikavimo krypties tyrimuose plėtoti mikrobangų, šviesos ir jonizuojančios spinduliuotės sąveika su puslaidininkiais ir dielektrikais bei naujų sandarų technologiniai tyrimai. Plėtota nauja šaka – fotoninių kristalų tyrimai ir jų gamybos technologijos kūrimas. Tobulinta įvairių nanodarinių sudarymo technologija ir cheminių medžiagų jutikliai. Plėtoti netvarkių ir organinių bei polimerinių puslaidininkių, superjonikų ir superlaidininkų tyrimai. Puslaidininkiniai dariniai taikyti biomedicinoje, elektrotechnikoje ir žemės ūkyje. Sėkmingai dirbo prestižiniai mokslo centrai CEBIOLA, PRAMA ir SELITECH. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras įtrauktas į Europos laboratorijų infrastruktūrą (ES 6 BP projektas „Jungtinė Europos lazerių laboratorija“) ir jam pavesta vykdyti transnacionalinę prieigą. Apskritai, dauguma astronomijos, astrofizikos, teorinės ir eksperimentinės fizikos mokslinių grupių pasiekti rezultatai yra aukšto tarptautinio lygio ir sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose. Nors Lietuvos ministerijų ir tarptautinių grantų paramos lėšomis įsigyta šiuolaikinių įrenginių, tačiau didžioji dalis tyrimų atliekami naudojant pasenusią eksperimentinę įrangą. Nemažai mokslinių grupių eksperimentinius tyrimus atlieka užsienio mokslo centruose. Didesnį dėmesį reikėtų skirti taikomojo mokslo programoms, kurios kartu su ES struktūrinių fondų lėšomis įgalintų atnaujinti ir eksperimentinių tyrimų įrangą. Čia svaresnį indėlį galėtų įnešti Vyriausybės patvirtinta Aukštųjų technologijų programa, kurios tikslas – remti mokslinius tyrimus, skirtus Lietuvos pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti. Reikšmingu įvykiu Lietuvos fizikų veikloje tapo 12-oji tarptautinė aukštakrūvių jonų fizikos konferencija, kurią organizuojant daug prisidėjo Fizikos sekcija (orgkomiteto pirmininkas akad. Z. R. Rudzikas, narys n. k. R. Karazija). Sekcija aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos ir Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) sutartį, atveriančią Lietuvos fizikams naujas galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Svarbus šios sutarties aspektas – naujų informacinių technologijų plėtra, suteikianti daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių ir Lietuvos informatikos specialistams (projektas „Baltic GRID“). Sekcijos nariai plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą vykdydami 11 tarptautinių projektų, aktyviai dalyvaudami Europos mokslo organizacijų veikloje. Sekcijos narių rengti projektai „Nacionalinis lazerių mokslo ir technologijos centras“ bei „Aukščiausios pakopos lazerinių ir optinių technologijų specialistų ruošimas“ gavo ES struktūrinių fondų paramą. Siekiant pagerinti mokslo ir pramonės ryšius įkurta Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija (prezidentas akad. A. P. Piskarskas). Sekcijos organizuotose konferencijose „Lietuvos mokslas ir pramonė: iššūkis Europos Sąjungai“ aptartos šviesos technologijų ir naujų medžiagų diegimo pramonėje perspektyvos. Sekcija rūpinosi žurnalų „Lietuvos fizikos žurnalas“, „Baltic Astronomy“, „Aplinkos fizika ir chemija“ ir „Medžiagotyra“ leidyba, aktyviai dalyvavo mokslo populiarinimo renginiuose, rėmė „Fotono“ ir „Olimpo“ fizikos mokyklas. Chemijos sekcija (pirmininkas akad. A. P. Vaškelis). Lietuvos mokslininkų chemikų, kurių dauguma dirba pagrindiniuose chemijos mokslo centruose – Chemijos ir Biochemijos institutuose, Vilniaus universiteto Chemijos fakultete ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakultete – tyrimų kryptys iš esmės liko tos pačios kaip ir ankstesniais metais. Greta tradicinių Lietuvai, kelis dešimtmečius nagrinėjamų tyrimų krypčių – metalų elektrochemija, bioelektrochemija, kataliziniai procesai tirpaluose, biologiškai aktyvių ir kitų praktikai svarbių organinių medžiagų sintezė ir tyrimas, analizės metodų kūrimas ir tobulinimas, polimerinių medžiagų tyrimas ir modifikavimas –

21

sėkmingai plėtotos ir palyginti neseniai susiformavę tyrimų kryptys: kietojo kūno chemijos sferos darbai, ypač aukštatemperatūrinių superlaidininkų sintezė, metalų korozijos kontrolė ir prevencija, cheminės taršos kontrolė ir mažinimo būdai, nanostruktūrų aliuminio oksido matricoje kūrimas ir tyrimas, metalų nanodalelių katalizinių savybių tyrimai. Gerą chemijos tyrimų lygį patvirtina ir didelis publikacijų prestižiniuose mokslo žurnaluose skaičius bei gana platus tarptautinis bendradarbiavimas. Apskritai, chemijos tyrimai yra gana aukšto lygio, ypač biochemijos srityje. Kita vertus, chemijos mokslo plėtrą Lietuvoje riboja menkas finansavimas, labai trūksta modernios eksperimentinės įrangos, mokslininko profesiją pasirenka pernelyg mažai gabaus jaunimo. Reikšmingų rezultatų gavo sekcijos narių vadovaujamos mokslininkų grupės, atliekančios tyrimus pagal temas: naujų chalkogenų junginių sintezė ir panaudojimas (n. k. V. Janickis), daugiakomponenčių specialios struktūros metalų oksidų sintezė zolių gelių metodu ir jų panaudojimas (n. e. A. Kareiva), elektronų transporto mechanizmas heterogeninėse sistemose ant dehidrogenaze modifikuotų anglies elektrodų (n. e. V. Laurinavičius), elektrodų modifikavimas laidžiaisiais polimerais ir metalų kompleksais bei jų taikymas elektroanalizėje (n. e. A. Malinauskas), biologinių katalizatorių struktūra, funkcionavimas ir praktinis taikymas (n. k. V. Razumas), biomolekulių (nukleozidų, alkaloidų, suvaržytos konformacijos aminorūgščių) sintetinių analogų sintezė (n. e. A. Šačkus), kataliziniai procesai tirpaluose ir metalų nanodalelių katalizinės savybės (akad. A. P. Vaškelis). Plėtotas tarptautinis bendradarbiavimas vykdant tris ES 6 BP projektus. EK mokslo organizacijų ir Čekijos mokslo fondo užsakymu atlikta kelių tarptautinių projektų ekspertizė. Sekcijos nariai buvo Lietuvos mokslo tarybos ir Valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertai. Išleistas n. k. V. Janickio su bendraautoriais vadovėlis „Neorganinės chemijos pagrindai, praktikos darbai ir uždaviniai“, užėmęs pirmąją vietą Kauno technologijos universiteto geriausiųjų leidinių konkurse. Sekcija rūpinosi žurnalų „Chemija“ ir „Cheminė technologija“ leidyba. Dėl finansavimo problemų vis dar nesusitarta sujungti šiuos žurnalus. Sekcija rengia chemijai skirtą „Lietuvos mokslo“ tomą.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (Pirmininkas akad. V. Kontrimavičius) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje (toliau – BMGMS) dirba 48 nariai: 9 tikrieji nariai, 14 narių korespondentų, 11 narių ekspertų bei 14 užsienio narių. 2004 m. rugsėjo 23 d. MA nariais ekspertais išrinkti V. Kučinskas (biologija) ir K. Kilkus (geografija) bei naujai kadencijai perrinktas A. Jurgaitis (geologija). Skyriaus gretas papildė trys nauji MA užsienio nariai: J. Gleba (biologija), D. Pavlovas (biologija) ir K. Skirnisonas (biologija). BMGMS veikla pagal mokslo kryptis vykdoma 3 sekcijose ir 4 komisijose. Biologijos mokslų sekcijos (pirmininkas akad. J. Kulys) nariai atstovauja svarbiausioms biologijos mokslo šakoms Lietuvoje: ekologijai, aplinkotyrai, botanikai, eksperimentinei ir molekulinei biologijai, genetikai, biotechnologijai, imunologijai ir kt. Sekcijos nariai dirba arba glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu aukštųjų mokyklų ir biologinio profilio institutų. Medicinos moksle aktualiausi klausimai susiję su imunologija, alergologija, širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, bendrosiomis žmogaus sveikatos ir fiziologijos problemomis. Šias ir kitas medicinos mokslų problemas sprendžia Medicinos mokslų sekcija (pirmininkas n. k. V. Basys). Prie sekcijos veikia 3 komisijos: Alergologijos (pirmininkė n. e. R. Dubakienė), Žmogaus morfologijos (pirmininkas n. e. G. Česnys) bei Motinos ir vaiko (pirmininkas n. k. V. Basys). Geomokslų sekcija (pirmininkas n. k. A. Grigelis) kuruoja geologijos ir geografijos kryptis, bendradarbiauja su technikos ir žemės ūkio mokslų krypčių specialistais. 2004 m. šiek tiek pagerėjo kai kurių krypčių būklė, buvo priimta naujų doktorantų paleontologijos, jūrų geologijos, krantotyros specialybėse. 2004 m. buvo įkurta Krantotyros komisija (pirmininkas n. k. A. Grigelis). Skyriaus veikloje dalyvauja du asocijuoti su Lietuvos MA institutai – VU Ekologijos (direktorius n. k. M. Žalakevičius) ir VU Imunologijos (direktorius n. k. V. Tamošiūnas). 2004 m. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus nariai savo veikloje daug dėmesio skyrė kuruojamų mokslo krypčių – eksperimentinės ir molekulinės biologijos, bendrosios biologijos, medicinos, geologijos ir geografijos – mokslinių tyrimų tematikos aktualumui, naujumui, kylančių problemų sprendimui, dalyvavimui ES programų projektuose, programose. Skyrius bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis (VU, VPU, KMU, VDU, LŽŪU, LVA) ir mokslo institutais – Vilniaus universiteto Ekologijos, Imunologijos, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos, Onkologijos, KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos, Lietuvos veterinarijos, Botanikos, Geologijos ir geografijos; Švietimo ir mokslo, Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijomis, Lietuvos geologijos tarnyba ir kt. BMGMS organizuojamuose renginiuose dalyvauja minėtų aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų mokslininkai, ministerijų vadovai bei atstovai, taip pat rengiami bendri renginiai. Skyriaus visuotiniai susirinkimai. Ataskaitiniais metais įvyko 2 Skyriaus visuotiniai susirinkimai, 5 biuro posėdžiai, 14 sekcijų ir komisijų posėdžių. Ataskaitiniame susirinkime buvo aptarta 2003 m. mokslinė bei mokslinė organizacinė veikla, svarstytas ir papildytas 2004 m. darbo planas. Skyriaus nariai išklausė pirmininko akad. V. Kontrimavičiaus, sekcijų pirmininkų – J. Kulio, V. Basio ir A. Grigelio – ataskaitas. BMGMS veikla buvo įvertinta teigiamai bei patvirtintas 2004 m. darbo planas. 2004 m. rugsėjo 23 d. vyko Biologijos, medicinos ir geomokslų bei Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių visuotinis rinkiminis susirinkimas, kuriame buvo išklausyti kandidatų į Lietuvos MA narius ekspertus moksliniai pranešimai, aptarta jų mokslinė ir kūrybinė veikla. Į biologijos specialybės vieną laisvą vietą pretendavo penki mokslininkai, į geografijos ir geologijos – po du mokslininkus. Įvyko rinkimai. MA nariais ekspertais buvo išrinkti V. Kučinskas (biologija) ir K. Kilkus (geografija) bei naujai kadencijai perrinktas A. Jurgaitis (geologija).

22

Biuro posėdžiai. 2004 m. BMGMS biuro posėdžiuose svarstyti Skyriaus organizaciniai klausimai, visuotiniams susirinkimams siūlomos problemos, tikslinamas 2004 m. Skyriaus darbo plano projektas, sudaryta ekspertų komisija kandidatų į MA narius ekspertus mokslinės veiklos ekspertizei atlikti, patikslinta jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų konkursams pateiktų darbų vertinimo komitetų sudėtis, aptarti sekcijų veiklos ir kiti klausimai. Sekcijų ir komisijų mokslinė organizacinė veikla. Biologijos mokslų sekcija jungia 18 narių: 4 tikruosius narius, 10 narių korespondentų (n. k. E. A. Janulaitis savo veiklą Lietuvos MA yra suspendavęs ir Skyriaus veikloje nedalyvauja) ir 4 narius ekspertus. Sekcijos nariai mokslinį darbą dirba aukštosiose mokyklose, moksliniuose institutuose. Jie vadovauja laboratorijoms (V. A. Bumelis, K. Sasnauskas, G. Valkiūnas, M. Žalakevičius), katedroms (B. Juodka, V. Kučinskas, J. Kulys, V. Rančelis). Akad. B. Juodka yra VU rektorius, n. e. J. R. Lazutka – prorektorius, n. e. V. Kučinskas – VU ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius. Sekcijos nariai dalyvavo mokslo tarybų veikloje, taip pat formuojant mokslinio darbo kryptis Lietuvos biologinio profilio institutuose bei aukštosiose mokyklose. Institutuose dirbantys mokslininkai pagal savo specialybes dėstė pagrindinius ar specialiuosius kursus aukštosiose mokyklose (VU, VPU, VGTU). Biologijos mokslų sekcijos nariai aktyviai dirbo mokslinėse draugijose. Jie vadovavo 9 Lietuvos draugijoms ir sąjungoms, 1 tarptautinei draugijai, 1 draugijų asociacijai. Sekcija savo veikloje daug dėmesio skyrė įvairiems mokslo renginiams. Lietuvos MA organizavo konferenciją „Biomedicinos terminologijos klausimai“, skirtą lietuviškos spaudos atgavimo šimtosioms metinėms. Konferencija paskelbė rezoliuciją dėl lietuviškos terminologijos problemų ir jų sprendimo būdų. N. e. V. Kučinskas skaitė paskaitą „Genomų tyrimų naujienos: šimpanzė“. Skandinavijos-Baltijos parazitologų draugijos Baltijos skyrius organizavo seminarą aktualiomis parazitologijos mokslo temomis. Kviestinius pranešimus skaitė: prof. M. Paulaitis (JAV) „Baltymų tyrimas neutronų sklaidos ir molekulinio modeliavimo metodais“, Nobelio premijos laureatas prof. R. M. Zinkernagelis „Antivirusinis imunitetas ir vakcinos“. Įvyko 5-tieji prof. S. Jundzilo ir prof. J. Dagio skaitymai. Inauguracines paskaitas skaitė naujai išrinkti MA užsienio nariai: prof. K. Skirnisonas „Islandijos stuburinių gyvūnų ir parazitų faunos apybraiža“, Rusijos MA akad. D. Pavlovas kalbėjo apie ekologinį saugumą ir bioįvairovės išsaugojimo strategiją. Prelegentams buvo įteikti MA užsienio nario diplomai. Jubiliejaus proga Lietuvos MA bibliotekoje buvo atidaryta akad. J. Kulio mokslinių darbų paroda, išleista bibliografinė mokslinių darbų rodyklė. Sekcijos pirmininkas J. Kulys Lietuvos MA pavedimu rugsėjo 5–6 d. dalyvavo eiliniame Europos akademijos (The Academia Europea) darbiniame pasitarime Taline, kur buvo aptariami tyrimai ir išsimokslinimas Europoje, regioninis meistriškumas ir platesnės Europos perspektyvos. Svarbiausi Biologijos mokslų sekcijos narių veiklos rezultatai apibendrinti leidiniuose ir publikacijose: 2004 m. išleido 3 leidinius (V. Kučinskas, G. Valkiūnas, M. Žalakevičius), paskelbė 87 mokslinius straipsnius, tarp jų 51 užsienio spaudoje (tame skaičiuje 28 ISI sąrašo žurnaluose), paskelbė 31 mokslo populiarinimo straipsnį, perskaitė 41 pranešimą, tarp jų 19 užsienio konferencijose, dirbo ar vadovavo 24 doktorantūros disertacijų komisijose ir gynimo tarybose, vadovavo 30 doktorantų, atliko 97 ekspertizes bei teikė mokslines konsultacijas, redagavo ir recenzavo straipsnius bei kitus leidinius. Sekcijos nariai dalyvavo MA žurnalų leidyboje: „Biologija“ (redakcinės kolegijos pirmininkas V. Rančelis, nariai: V. A. Bumelis, B. Juodka, S. Kanopkaitė, J. Kulys, J. R. Lazutka, A. Merkys, A. Praškevičius, K. Sasnauskas, A. Skirkevičius, V. A. Tamošiūnas bei užsienio nariai: J. Gleba, S. Inge-Večtomov, I. K. Magnusson, D. Werner), „Ekologija“ (redakcinės kolegijos pirmininkė I. Eitminavičiūtė, nariai: V. Kontrimavičius, G. Valkiūnas, J. Virbickas), „Acta Zoologica Lituanica“ (vyriaus. redaktorius M. Žalakevičius, nariai: V. Kontrimavičius, G. Valkiūnas, J. Virbickas). Daugelis sekcijos narių yra užsienio žurnalų redakcinių kolegijų nariai. Biologijos mokslų sekcijos nariai dirbo įvairiose komisijose, komitetuose, vykdė bendrus darbus su užsienio partneriais. Dirbo pagal Valstybinio mokslo ir studijų fondo projektus (V. Kontrimavičius, K. Sasnauskas, G. Valkiūnas), Lietuvos mokslo programą GENOFONDAS (J. R. Naujalis), EK FP6 ORPHANET projektą, EK FP5 GROWTH projektą (V. Kučinskas), vykdė tyrimus pagal 5 BP, rengė 5 siūlymus 6 BP projektams (J. Kulys), vadovavo 7 projektams, tarp jų trims ES 5 programos ir vienam Vokietijos ir Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo projektams (K. Sasnauskas). Medicinos mokslų sekcijoje dirba 11 narių: 4 tikrieji nariai, 2 nariai korespondentai ir 5 nariai ekspertai. Iš viso sekcijos nariai paskelbė 32 mokslines publikacijas, tarp jų 13 užsienio spaudoje. Išleido ar spaudai įteikė tris leidinius (J. Brėdikis, R. Dubakienė, A. Praškevičius), perskaitė 39 pranešimus, tarp jų 27 užsienio konferencijose, organizavo 9 mokslinius renginius, buvo 3 tarptautinių mokslinių renginių organizacinių komitetų vadovai ar nariai, vadovavo 6 doktorantams, dirbo 14 doktorantūros disertacijų komisijose ir gynimo tarybose, oponavo 8 daktaro disertacijas, suteikė daug mokslinių konsultacijų doktorantams ir rengiantiems habilitacinius darbus, dalyvavo radijo ir TV laidose, paskelbė 20 mokslo populiarinimo straipsnių. Dauguma sekcijos narių yra aukštųjų mokyklų dėstytojai, fakultetų tarybų nariai, dalyvauja vertinant specialistus ir keliant kvalifikaciją. Iš viso sekcijos nariai 2004 m. atliko per 40 ekspertizių įvairiausių Lietuvos ir užsienio institucijų (komitetų, tarnybų, žurnalų ir kt.) užsakymu. Medicinos mokslų sekcijos nariai redagavo ir recenzavo mokslines publikacijas bei leidinius, taip pat leido MA žurnalą „Acta Medica Lituanica“ (redakcinės kolegijos pirmininkė VU Medicinos fakulteto dekanė prof. Z. Kučinskienė, redakcinės kolegijos nariai: V. Basys, G. Česnys, R. Dubakienė, A. Mickis, A. Praškevičius, K. Vitkus). Beveik visi sekcijos nariai dalyvavo moksliniame darbe ir palaikė tarptautinius mokslinius ryšius rengdami bendras publikacijas, vykdydami bendrus mokslinius tyrimus. Trys sekcijos nariai (V. Basys, R. Dubakienė, V. Sirvydis) yra Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantai, aktyviai dalyvauja formuojant bendrą sveikatos politiką ir atskiras medicinos kryptis. N. e. G. Česnys yra Biomedicininės etikos komiteto prie SAM narys, o n. k. A. Mickis – Kauno regioninės biomedicininės etikos tyrimų komisijos narys ir aktyviai dalyvauja sprendžiant praktines ir mokslines medicinos etikos problemas. N. e. M. D. Žemaitytė kartu su užsienio partneriais vykdė 3 EB mokslinius projektus – FP6 SENSATION, CONSENSUS,

23

FP5 5 GROWTH. Medicinos sekcija palaikė ryšius su InterAcademy Medical Panel (IAMP) tarptautine organizacija, koordinuojančia medicinos ar nacionalinių akademijų medicinos skyrių veiklą įvairiose medicinos kryptyse pagal nacionalinių akademijų statutą (daugiau informacijos adresu: www.interacademies.net/iamp). Norėdama įsitraukti į ypač aktyvią šios organizacijos veiklą motinos ir vaiko sveikatos apsaugos srityje, skyriuje veikia šios krypties komisija, kuri ataskaitiniu laikotarpiu pradėjo kurti veiklos koncepciją, kviesdama įvairių Kauno ir Vilniaus mokslinių ir praktinių įstaigų atstovus dalyvauti sprendžiant praktines ir mokslines šios krypties problemas. Gegužės mėnesį įvykęs seminaras kamieninių ląstelių panaudojimo medicinoje tema labai sudomino Lietuvos mokslinę visuomenę. Ateityje numatoma toliau tęsti susitikimus, kurių metu bus svarstomi tų mokslo krypčių laimėjimai ir perspektyvos, kviečiami skaityti paskaitas tos srities specialistai. Jubiliejų proga buvo pasveikinti akademikai J. Brėdikis, A. Praškevičius. Lapkričio 5 d. Medicinos sekcijos pirmininkas V. Basys pažymėjo jubiliejų. Lietuvos MA bibliotekoje buvo surengta jo mokslinių darbų paroda, o akademiniuose skaitymuose jubiliatas skaitė pranešimą „Vaistų saugumas. Kodėl registruojami vaistai“. Alergologijos komisijoje yra 15 narių, atstovaujančių Lietuvos MA bei kitoms institucijoms. Alergologijos komisija ataskaitiniais metais surengė 4 posėdžius, organizavo 3 seminarus. Sausio 22 d. inauguracinę paskaitą „Genai ir astmos gydymas: alergijos ir astmos farmakogenomika“ skaitė Alergologijos komisijos užsienio narys, Lodzės medicinos universiteto Imunologijos ir alergologijos padalinio vadovas prof. M. L. Kovalskis. Prelegentui buvo įteiktas Alergologijos komisijos užsienio nario diplomas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, MA Alergologijos komisijai taip pat iškilo nauji uždaviniai. Nuo šiol komisija sieks, kad Lietuvos alergologai rastų vietą ir savo mokslo darbais įneštų svarų indėlį į Europos mokslą. Pradžia su ES jau yra, nes dalyvaujama 6 BP „Europrevall“, kuri nagrinėja maisto alergijos paplitimą Europoje. Alergologijos komisijos pirmininkė R. Dubakienė yra Europos Komisijos mokslinio komiteto, kuris nagrinėja įvairių produktų žalą žmogaus sveikatai, narė. Spalio 22 d. vykusiame komisijos posėdyje buvo aptartas šios mokslo programos rengimas. Buvo nutarta pažymėti akademiko V. Lašo mirties metines ir Lietuvos alergologijos mokslo 80-metį, 2006 metus paskelbti Alergijos metais bei kartu su KMU surengti akad. V. Lašo skaitymus ir konferenciją. Lietuvos MA ir akad. V. Lašo vaidmuo plėtojant alergologijos mokslą buvo įvertintas BMGMS mokslinės sekretorės J. Olechnovičienės pranešime „Lietuvos mokslų akademijos vaidmuo alergologijoje 1941–1963 m.“, aptartos komisijos mokslinės problemos. Alergologijos komisija pasipildė naujais nariais – tai n. e. V. Kučinskas, KMU doc. J. Kudzytė ir dr. B. Šitkauskienė. Alergologijos komisijos iniciatyva toliau leidžiamas internetinis žurnalas „Alergologija ir klinikinė imunologija“, veikia internetinė svetainė „Alergija, astma, imunologija“. Žmogaus morfologijos komisiją sudaro 16 mokslininkų, daugiausia iš VU ir KMU. Komisija bendradarbiauja su Lietuvos morfologų draugija, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, Lietuvos kūno kultūros akademija. Svarbiausias Žmogaus morfologijos komisijos 2004 m. uždavinys buvo organizuoti Lietuvos antropologijos 200-mečio minėjimą. Spalio 27–30 d. buvo surengta tarptautinė konferencija „200 metų Lietuvos antropologijai“ (organizacinio komiteto prezidentas n. e. G. Česnys). Konferencijoje dalyvavo svečiai iš 10 šalių, buvo perskaityti 34 pranešimai ir surengti 47 pristatymai stenduose. 2005 m. numatyta konferencijos pranešimus išleisti kaip atskirą žurnalo „Acta Medica Lituanica“ leidinį. Geomokslų sekcijoje dirba 5 nariai: 1 tikrasis narys, 2 nariai korespondentai ir 2 nariai ekspertai. 2003 m. buvo sujungti Geologijos ir Geografijos institutai. Tikėtasi, kad ši integracija duos postūmį tyrimų kompleksiškumui, bus gaunami geresni moksliniai rezultatai. Sekcijos narių nuomone, šių kolektyvų integracija užsitęsė, naujasis institutas prarado dalį kvalifikuotų mokslinių kadrų bei kai kurias anksčiau turėtas pozicijas, sumažėjo publikacijų skaičius. Svarbiausi Geomokslų sekcijos narių veiklos rezultatai buvo apibendrinti leidiniuose ir publikacijose. Ataskaitiniais metais išleisti ar atiduoti spaudai 4 leidiniai (V. Gudelis, A. Grigelis, V. Juodkazis), paskelbta 10 straipsnių, tarp jų 2 užsienyje, perskaityta 16 pranešimų geologijos klausimais įvairiuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose renginiuose. Visi sekcijos nariai aktyviai dalyvavo mokslinėje ir mokslinėje organizacinėje veikloje. Narių iniciatyva buvo organizuoti 8 moksliniai renginiai. Kovo 22 d. n. k. V. Juodkazis organizavo konferenciją „Lietuvos geriamojo vandens ištekliai ir jų kokybės gerinimas įgyvendinant ES vandens direktyvą“, o balandžio 14–16 d. įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos problemos“ (organizacinio komiteto pirmininkas n. k. A. Grigelis). Konferencijų dalyviai priėmė nutarimus, kuriuose buvo apibendrinti konferencijų bei diskusijų rezultatai. Nutarimai įteikti atitinkamoms tos srities institucijoms. Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos metiniame susirinkime buvo išklausyti pranešimai apie I. Domeiką, aptarta 2003 m. draugijos veikla bei numatytos tolesnės veiklos gairės. Birželio 17–19 d. MA vyko EUROSEISMIK projekto koordinacinis pasitarimas, jame dalyvavo 38 dalyviai iš visų Europos šalių. Sekcijos nariai dalyvavo ekspertų komisijų veikloje, atliko 16 mokslo darbų ekspertizių, konsultavo geologijos, hidrogeologijos, hidrologijos klausimais, dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos ministerijos tarybų ir komisijų veikloje, bendradarbiavo su Geologijos ir geografijos, Higienos institutais bei kitomis institucijomis, dalyvavo EK FTP-5 EUROSEISMIC (A. Grigelis) bei PIN-MATRA (K. Kilkus) projektuose, glaudžiai bendradarbiavo pagal dvišalį projektą IGME 5000 – Europos geologinis žemėlapis (A. Grigelis), vykdė SOCRATES/ERAZMUS intensyvios programos seminarus dėl EK paraiškos (V. Juodkazis) bei bendradarbiavo su kitais užsienio partneriais. Sekcijos nariai, kaip etatiniai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesoriai, skaitė paskaitų kursus geologijos bei geografijos specialybių studentams, vadovavo 3 doktorantams, dirbo 4 doktorantūros komisijose ir gynimo tarybose, dalyvavo kitų organizacijų veikloje. Krantotyros komisijos užduotis – sutelkti mokslininkus ir pajūrio regiono specialistus pajūrio problemoms spręsti, koordinuoti mokslinės krantų tyrimo programos parengimą, sudaryti leidinį „Lietuvos jūros krantai“. Gruodžio mėnesį vykusiame posėdyje buvo aptarti komisijos uždaviniai ir aktualios problemos, artimiausių metų veiksmų planas.

24

Mokslinė ir pedagoginė veikla. 2004 m. skyriaus nariai vadovavo mokslinių tyrimų programoms, temoms, 39 doktorantų darbams, dirbo 42 doktorantūrų komisijose ir gynimo tarybose, vykdė tyrimus įvairiose mokslo, studijų, gydymo institucijose. BMGMS nariai dalyvavo valstybinių ar tarptautinių mokslo programų projektuose, vykdė mokslinio tyrimo temas. Eksperimentinės ir molekulinės biologijos krypties tyrimai. Akad. B. Juodka atliko DNR-baltyminių kompleksų iš eukariotinių ląstelių struktūros ir funkcijos tyrimus. Akad. J. Kulys tyrė naujų biokatalitinių elektrono pernešimo kinetinių-termodinaminių dėsningumus homogeninėje terpėje, fazių riboje, viršmolekulinėse struktūrose ir gyvojoje ląstelėje; atliko rekombinantinių baltymų ekspresijos, fizikinių, cheminių ir biologinių savybių bei struktūros tyrimus eksperimentiniais ir bioinformatikos metodais; heterogeninių procesų ir sistemų veikimo mechanizmų kompiuterinio modeliavimo tyrimus. N. k. V. A. Bumelis vadovavo tyrimams tema „Rekombinantinių baltymų ekspresijos, fizinių ir cheminių, biologinių savybių bei struktūros tyrimas eksperimentiniais ir bioinformatikos metodais“. N. k. S. Kanopkaitė domėjosi vitaminologijos istoriniais aspektais, žymių Lietuvos mokslininkų moksline ir visuomenine veikla. N. k. K. Sasnauskas vadovavo 7 projektams, iš jų 4 tarptautiniams, vadovavo temoms „Baltymų sekrecijos tyrimai mielėse Kluyveromyces“, „Chimerinių ir natyvių virusinių baltymų sintezė mielėse“ ir LVMSF aukštųjų technologijų plėtros programos projektui „Kvėpavimo takų virusų tyrimai ir diagnostika“. N. k. A. Skirkevičius tyrė gyvūnų elgesio fiziologijos ir feromoninės komunikacijos mechanizmus. N. k. V. A. Tamošiūnas vykdė tyrimus „Ląstelių ir molekulių sąveika: aktyvacija, signalo perdavimas, reguliacija“. Bendrosios biologijos krypties tyrimuose akad. V. Kontrimavičius vadovavo VU Ekologijos instituto planinei temai „Parazitų vaidmuo ekosistemose ir populiacijose, jų įvairovė ir tarpusavio sąveika su šeimininku“, LVMSF finansuojamų projektų darbams „Bestuburių gyvūnų sistematika ir biogeografija“ ir „Baltijos regiono poledynmečio ekosistemos ir jų pokyčiai“ (temos tarybos narys). Akad. A. Merkys vadovavo Botanikos instituto vykdomai temai „Fiziologinių-biocheminių signalų (fitohormonų ir jų analogų) panaudojimas augalų augimo, morfogenezės ir derliaus formavimo procesuose“. N. k. J. Naujalis vykdė Lietuvos augmenijos ir mikobiotos struktūros ir funkcionavimo bei kerpsamanių rūšių populiacijų struktūros ir funkcionavimo dėsningumų sausumos ekosistemose tyrimus. N. k. V. Rančelis tyrė augalų polimorfizmo, genetinius išteklius. N. k. J. Virbickas vykdė hidrobiontų populiacijų ir bendrijų funkcionavimo dėsningumų apie žuvų produkcinius procesus tyrimus. N. k. M. Žalakevičius atliko mokslinius tyrimus tema „Ekosistemų globalios kaitos ir antropogeninio poveikio paukščiams (populiacijų būklės, pokyčių, pažeidžiamumo, adaptacijų, mikroevoliucijos) tyrimai“. N. e. I. Eitminavičiūtė vykdė Vilniaus miesto nuotėkų dumblo utilizacijos tyrimus. N. e. V. Kučinskas atliko mokslinius tyrimus EK FP6 Bendruomenės veiklos programos visuomenės sveikatos srityje. N. e. J. R. Lazutka atliko augalų ekstraktų, eterinių aliejų ir atskirų biologiškai aktyvių junginių genotoksiškumo tyrimus ir keturlapės vilakauogės genetinio polimorfizmo tyrimus Lietuvoje ir Norvegijoje RAPD metodu. N. e. G. Valkiūnas vykdė tyrimus pagal temas: 1) Cistas sudarančių ir kraujo parazitų (Protista: Coccidiida, Kinetoplastida) įvairovės, gyvybinių ciklų ir pasiskirstymo šeimininkuose dėsningumų tyrimai; 2) Bestuburių gyvūnų sistematikos ir zoogeografijos tyrimai; 3) Baltijos regiono poledynmečio ekosistemų formavimasis ir pokyčiai (molekulinių ir tradicinių duomenų saitai); 4) Paukščių kraujo parazitų epidemiologija: genetikos ir tradicinės parazitologijos duomenų saitai. Medicinos mokslų krypties tyrimuose akad. V. Sirvydis vadovavo VU vykdomoms širdies chirurgijos tobulinimo, širdies ir plaučių transplantacijos ir dirbtinės širdies naujų modelių kūrimo ir taikymo temoms. N. k. V. Basys atliko perinatalinio rizikos faktorių įtakos naujagimių sveikatai tyrimus. N. e. G. Česnys tęsė tyrimus tema „Lietuvos gyventojų fenotipo įvairovė ir jos veiksniai“. N. e. R. Dubakienė vykdė Lietuvos nėščiųjų moterų įsijautrinimas aplinkos ir maisto alergenams ir alerginio kontaktinio dermatito patogenezės ypatumų tyrimus. N. e. G. Uždavinys vadovavo VU vykdomai biudžetinei temai „Širdies chirurgijos tobulinimas“. N. e. K. Vitkus atliko plaštakos, galvos ir kaklo, atramos ir judamojo aparato, urogenitalinės sistemos, virškinamojo trakto naujų rekonstrukcinių mikrochirurginių operacijų kūrimo mokslinius tyrimus ir diegė į chirurginę praktiką. N. e. M. D. Žemaitytė vykdė mokslinius tyrimus pagal temas: 1) Baroreflekso jautrumo, arterinio kraujo spaudimo, širdies ritmo autonominio reguliavimo ypatumai bei širdies veiklos ir kvėpavimo sutrikimai įvairių miego stadijų metu sergant lėtine išemine širdies liga; 2) Ligonių po miokardo infarkto vainikinės kraujotakos atstatymo funkcinės būklės (kardiovaskulinės, psichoemocinės būsenos, miego sutrikimų), gyvenimo kokybės dinamika atsižvelgiant į pažeidimo lokalizaciją ir medikamentinį gydymą. Geomokslų krypties tyrimuose akad. V. Gudelis rengė Lietuvos pajūrio žvejų marinistikos žodyną. N. k. A. Grigelis vykdė tyrimus pagal EU EUROSISMIC projektą „Europos jūrų geofizinių duomenų informacinio centro kūrimas“. N. k. V. Juodkazis atliko tyrimus tema „Kontinentinio apledėjimo poveikis požeminės hidrosferos ir gruntų formavimuisi“. N. e. A. Jurgaitis tyrė Kvartero apledėjimų įtaką hidrosferos ir gruntų formavimuisi ir analizavo Lietuvos prieledyninių nuogulų susidarymo sąlygas. N. e. K. Kilkus tyrė klimato svyravimus ir Lietuvos vandens išteklių kiekybinius bei kokybinius pokyčius įvertinant Lietuvos ežerų ir Nemuno upės įvairios trukmės hidroklimatinius ritmus, apibūdinant jų sąsajas su atmosferos cirkuliacijos formomis ir dirbo pagal PIN-MATRA projektą. Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas. Skyriaus nariai aktyviai bendradarbiavo su užsienio šalių mokslo įstaigomis, centrais: akad. B. Juodka su Čekijos, Latvijos, Austrijos, Anglijos ir Norvegijos mokslininkais vykdė bendrus mokslinius tyrimus „Fotodinaminė onkoterapija“ ir „Nukleino rūgščių ir baltymų kompleksai eukariotuose“; akad. V. Kontrimavičius yra Rusijos MA narys, Rusijos MA Parazitologijos instituto mokslinis konsultantas; akad. J. Kulys su užsienio partneriais rengė 5 siūlymus 6 BP projektams; akad. V. Sirvydis su Berlyno Charite, Kylio (Vokietija), Southamptono (D. Britanija), Sharlotės (JAV) universitetų širdies chirurgijos centrais atliko bendrus mokslinius ir klinikinius darbus; n. k. V. A. Bumelis bendradarbiavo su kompanija „BiogeneriX“ (Vokietija) vykdydamas ES projektą kuriant standartus atitinkančią GCSF gamybos technologiją; n. k. A. Grigelis su Britų geologijos tarnyba vykdė bendrą EUROSISMIC projektą, su Vokietijos Federaliniu geologijos institutu rengė Europos geologinį žemėlapį IGME – 5000, su Edinburgo Jūrų geologijos skyriumi atliko bendrus darbus FOREGS Jūrų geologinėje grupėje; n. k. V. Juodkazis

25

bendradarbiavo su Kylio, Gento, Grenados, Cagliari ir Sofijos universitetais dėl ES finansavimo paraiškos SOCRATES/ERAZMUS programai parengti; n. k. R. J. Naujalis atliko kerpsamanių genetinio polimorfizmo ir populiacijų struktūros tyrimus su Helsinkio universiteto briologais, sporinių induočių biologijos tyrimus su Maskvos universiteto pteridologais, paupinio jonpaparčio populiacijų struktūros ir kintamumo tyrimus su Norvegijos Telemarko universitetinio koledžo tyrėjais; n. k. K. Sasnauskas dirbo pagal tris ES 5 BP projektus, taip pat pagal dvišalio bendradarbiavimo projektą su Vokietija, vykdė bendrus darbus su Anglijos, Australijos, Vokietijos, Švedijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Latvijos ir Rusijos mokslininkais, kartu su užsienio partneriais parengė ir pateikė konkursui 3 ES 6 BP projektus; n. k. V. A. Tamošiūnas bendradarbiavo su Švedijos Karolinos institutu vykdydamas imuninio signalo tyrimus B limfocituose; n. k. M. Žalakevičius atliko bendrus tyrimus su OMPO, Wetlands International, Vokietijos Makso Planko ornitologijos institutu; n. e. R. Dubakienė pradėjo vykdyti tyrimus FP 6 „Europrevall“, nagrinėjančioje maisto alergijos paplitimą Europoje (iš viso dalyvauja 52 partneriai); n. e. K. Kilkus vykdė Olandijos finansuojamą PIN-MATRA projektą; n. e. V. Kučinskas vykdė EK FP 6 Bendruomenės veiklos programos visuomenės sveikatos srityje: ORPHANET, Taivanio ir Baltijos šalių bendrų fondų programos projektą „Genų, susijusių su veido ir kaukolės morfogeneze, bei polinkiu į lūpos ir gomurio nesuaugimus, nustatymas skenuojant žmogaus genomą“ (partneriai iš Taivanio ir Latvijos) ir EK FP 5 GROWT programos projektą „Molekulinių genetinių tyrimų kokybė: sertifikuotų referentinių medžiagų kūrimas“(CRMGEN; partneriai Airijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Austrijos. Vokietijos, Olandijos, Graikijos, Čekijos mokslininkai); n. k. J. R. Lazutka kartu su Telemarko universitetinio koledžo (Norvegija) mokslininkais vykdė augalų genetinio polimorfizmo tyrimus; n. e. G. Uždavinys bendradarbiavo su JAV mokslininkais širdies chirurgijos tobulinimo klausimais; n. e. G. Valkiūnas bendradarbiavo su JAV, Švedijos, Vokietijos mokslininkais kraujo parazitų tyrimų klausimais; n. e. M. D. Žemaitytė vykdė 3 EB mokslinius projektus: FP 6 BP SENSATION; CONSENSUS; FP 5 GROWTH – su Austrijos, Vokietijos, Slovėnijos mokslininkais. Ekspertizės. 2004 m. BMGMS nariai atliko 157 ekspertizes, kurios apėmė platų klausimų spektrą, rengė projektų, programų, mokslinių straipsnių, monografijų ir kitas recenzijas. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo užsakymu atliko daugelio mokslo programų projektų, ataskaitų biologijos, medicinos ir geomokslų sričių mokslinių darbų finansavimo paraiškų ekspertizes bei darbų vertinimą. Finansinei paramai gauti įvairiems darbams, leidiniams atlikta per 60 ekspertizių (R. Dubakienė, A. Grigelis, V. Juodkazis, A. Jurgaitis, J. R. Naujalis, V. Rančelis, V. A. Tamošiūnas ir kt.). Studijų kokybės vertinimo centro pavedimu: akad. J. Kulys atliko KTU biotechnologijos programų akreditaciją bei pradėjo visų universitetų biologijos programų akreditaciją; n. k. J. R. Naujalis atliko dviejų aukštųjų mokyklų studijų programų ekspertizes; n. k. K. Sasnauskas, kaip biomedicinos mokslų srities ekspertas, atliko doktorantūros studijų paraiškų analizę ir įvertinimą; n. e. K. Kilkus atliko LŽŪU ir ŠU studijų programų ekspertizes. Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento užsakymu n. k. J. Virbickas atliko Žvejybos žemėlapio ekspertizę. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prašymu n. k. V. Juodkazis įvertino A. Klimo leidinį „Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse“. Lietuvos mokslo tarybos pavedimu n. k. K. Sasnauskas dirbo kaip mokslininkų kvalifikacijos ekspertas. Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu n. k. K. Sasnauskas paskirtas Europos Sąjungos 6 BP komiteto ekspertu, nuolat dalyvavo komiteto posėdžiuose Briuselyje. ES Plataus vartojimo prekių mokslinio komiteto prašymu n. e. R. Dubakienė atliko 3 žalą darančių produktų ekspertizes. Aplinkos ministerijos užsakymu n. e. I. Eitminavičiūtė atliko ekspertizę „Nuotėkų dumblo kompostavimo technologijų rekomendacijos ir pagaminto komposto kokybiniai įvertinimai“. Lundo universiteto (Švedija) prašymu n. e. G. Valkiūnas trečią kartą atliko temos „Bioįvairovė parazitų ir jų šeimininkų sistemose: kraujo parazitai, smulkieji mašalai ir paukščiai“ ekspertizę, kuri perduota Gyvūnų ekologijos departamentui (Švedija) bei Toronto universiteto (Kanada) prašymu trečią kartą atliko temos „Duomenų bazė Kosta Rikos stuburinių gyvūnų eukariotinių parazitų inventorizacijai“ ekspertizę, kuri perduota Zoologijos departamentui (Kanada). Privatiems subjektams prašant n. k. M. Žalakevičius įvertino kelių vėjo jėgainių parkų Žemaitijoje poveikį aplinkai. Sveikatos apsaugos ministerijos Bioetikos komiteto prašymu n. e. G. Česnys atliko 20 ekspertizių medicininės etikos klausimais. Lietuvos mokslo premijų komitetui: akad. B. Juodka, n. k. K. Sasnauskas buvo pateiktų premijai darbų ekspertai. Be to, n. k. M. Žalakevičius yra Lietuvos mokslo premijų komiteto Biomedicinos mokslų sekcijos pirmininkas, nariai: akad. V. Sirvydis, n. k. J. R. Naujalis. Lietuvos mokslų akademijos pavedimu akad. A. Merkys (pirmininkas), V. Basys, R. Dubakienė, V. A. Tamošiūnas, G. Valkiūnas įvertino mokslinius darbus, pateiktus akademiko P. Šivickio premijai. BMGM skyriaus pavedimu vertino MA jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursams pateiktus biologijos, medicinos ir geomokslų srities darbus (ekspertų komisijos pirmininkas akad. V. Kontrimavičius). BMGMS nariai, be užsakomųjų ekspertizių, teikė konsultacijas įvairiose mokslo srityse. Konferencijos, seminarai. Ataskaitiniais metais BMGMS organizavo konferencijas, seminarus, paskaitas ir kitus renginius. 2004 03 04 Lietuvos mokslų akademijoje įvyko mokslinė konferencija „Biomedicinos terminologijos klausimai“, skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtosioms metinėms. Jos organizatoriai – Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius, Lietuvos augalų fiziologų draugija, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius. Konferencijoje buvo išklausyta 11 mokslinių pranešimų, kuriuos gerai įvertino gausiai susirinkę konferencijos dalyviai. Jų nuomone, Lietuvos mokslų akademija, nuo pat jos įkūrimo, rūpinosi lietuvių kalbos puoselėjimu. Atsižvelgiant į praeitus dešimtmečius, jos veiklos sąlygas, tai buvo sudėtingas ir nelengvas darbas. Tautos kalba atsilaikė prieš mūsų šalies okupacijas ir kitas negandas. Buvo reiškiama

26

viltis, kad mokslo terminologijos pamatai tvirti, todėl dalyviai kvietė mokslo visuomenę kurti naujus terminus, kurie tiktų lietuvių kalba paaiškinti naujai atskleidžiamus mokslo dalykus. Kovo 22 d. pasaulis mini Vandens dieną, skirtą pasaulio ir kiekvienos šalies aktualioms vandens problemoms aptarti. Lietuvai svarbi problema yra gyventojų aprūpinimas geros kokybės geriamuoju vandeniu. Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius, kartu su Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnybomis, Lietuvos vandens bendrija, Geologinių įmonių ir Vandens tiekėjų asociacijomis, organizavo konferenciją „Lietuvos geriamojo vandens ištekliai ir jų kokybės gerinimas įgyvendinant ES vandens direktyvą“. Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad tiriant požeminio vandens išteklius, projektuojant vandens tiekimo sistemų pertvarkymą ir sudarant konkrečius kaimo gyvenviečių aprūpinimo geros kokybės vandeniu projektus būtų tikslinga efektyviau panaudoti Lietuvos mokslinį techninį potencialą, gerai žinantį Lietuvos hidrogeologines ir vandens tiekimo sąlygas. 2004 m. balandžio 14–16 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos problemos“, kurią surengė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Geologijos ir geografijos institutu, Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, Lietuvos geologijos tarnyba. Dalyvavo mokslininkai, pajūrio regiono ekologai, aplinkosaugininkai, krantotvarkininkai, miškininkai, Aplinkos ministerijos specialistai, ekspertai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos. Prieš konferenciją jos dalyviai išvykoje susipažino su Lietuvos krantų nuo Nidos iki Būtingės būkle. Svarbiausiuose konferencijos pranešimuose buvo išnagrinėtas platus mokslinių ir praktinių klausimų spektras, pristatyti nauji duomenys apie įvairius gamtinius ir antropogeninius faktorius, lemiančius dabartinę Lietuvos Baltijos jūros krantų būklę. Buvo priimtas nutarimas, kuriame apibendrinti konferencijos bei diskusijų rezultatai. 2004 m. spalio 27–30 d. Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Žmogaus morfologijos komisija kartu su VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra ir Lietuvos morfologų draugija surengė tarptautinę konferenciją „200 metų Lietuvos antropologijai“, skirtą Vilniaus universiteto 425-mečiui. Konferencijoje dalyvavo svečiai iš 10 šalių: Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Kroatijos, Vengrijos ir Prancūzijos. Konferencija buvo atidaryta VU Mažojoje auloje, dainavo „Liepaičių“ choras, sveikinimo žodžius tarė konferencijos garbės komiteto nariai – VU rektorius B. Juodka ir VU Medicinos fakulteto dekanė Z. Kučinskienė. Paskutinę konferencijos dieną buvo surengta išvyka į Trakus. 200-ųjų antropologijos metinių minėjimas buvo kartu ir Lietuvos kultūros istorijos propagavimas. Lietuvos MA prezidiumo ir VU senato 1993 metų sprendimu kas antri metai vyksta skaitymai, skirti žymiųjų Lietuvos mokslininkų – prof. S. Jundzilo ir prof. J. Dagio – atminimui, pagerbiant jų nuopelnus mokslui, ypač augalų fiziologijai ir mūsų krašto kultūrai. Renginio iniciatorius ir vedėjas – akad. A. Merkys. Šie penktieji skaitymai buvo neeiliniai ir tuo, kad jie buvo skirti Vilniaus universiteto 425 metų jubiliejui. Prof. V. Stanys apžvelgė augalų žydėjimo genetinius aspektus, o prof. P. Duchovskis kalbėjo apie augalų žydėjimo iniciacijos genetinę determinaciją bei galimus jos realizacijos fiziologinius kelius. Abu mokslininkai – žinomi Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojai. Seminare „Genomų tyrimų naujienos: šimpanzė“ (2004 05 20) VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas n. e. V. Kučinskas apžvelgė naujausius pastarojo meto genomų tyrimų pasiekimus, trumpai aptarė žmogaus genomų tyrimus VU Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje, kalbėjo apie žmogaus evoliucijos problemas, žmogaus ir šimpanzės genomų panašumus ir skirtumus. 2004 m. rugsėjo 9 d. prof. M. Paulaitis skaitė pranešimą „Baltymų tyrimas neutronų sklaidos ir molekulinio modeliavimo metodais“. Prof. M. Paulaitis dirba Johns Hopkins universiteto (JAV) Cheminės ir biomolekulinės inžinerijos katedroje, yra Burroughs Wellcome fondo kompiuterinės biologijos programos Johns Hopkins universitete vienas direktorių. Skaitydamas pranešimą apie moderniausius baltymų struktūros tyrimus, prof. M. Paulaitis parodė šiuolaikinės kompiuterinės biologijos galimybes, supažindino su metalų jonų kompleksacijos peptidais, baltymų-baltymų sąveikos bei baltymų tinklų kvantocheminių skaičiavimų rezultatais. Detaliau buvo analizuojami baltymų atskyrimo termodinamikos tyrimai. Spalio 28 d. Ciūricho universiteto profesorius R. M. Zinkernagelis skaitė paskaitą tema „Antivirusinis imunitetas ir vakcinos“. Prof. R. M. Zinkernageliui už ląstelinio imuniteto atradimą 1996 m. kartu su prof. P. C. Doherty (Kanbera, Australija) buvo paskirta Nobelio premija medicinos mokslų srityje. Paskaitoje prof. R. M. Zinkernagelis išdėstė savo požiūrį į dabartines vakcinų kūrimo ir naudojimo problemas. Buvo aiškinama, kokios vakcinos yra efektyvios ir kodėl, ko reikia, kad vakcina efektyviai veiktų ir apsaugotų organizmą nuo virusų plitimo. Prof. R. M. Zinkernagelio paskaitoje taip pat buvo pabrėžta, kad efektyvų priešvirusinį atsaką užtikrina tiek ląstelinis, tiek humoralinis imunitetas. 2004 m. sausio 22 d. Lietuvos MA lankėsi naujasis Alergologijos komisijos narys, Lenkijos Lodzės medicinos universiteto Alergologijos ir klinikinės imunologijos klinikos vadovas, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos vykdomojo komiteto narys, Lenkijos alergologų draugijos prezidentas prof. M. L. Kovalskis. Lietuvos mokslų akademijoje profesorius skaitė inauguracinę paskaitą „Genai ir astmos gydymas: alergijos ir astmos farmakogenomika“, kurioje pateikė ne tik savo laboratorijos, bet ir naujausius užsienio mokslo darbus. 2004 m. vasario 20 d. Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius ir MA Mokslininkų rūmai organizavo seminarą, kuriame paskaitą „Dirbtinės širdies reikšmė širdies chirurgijos progresui“ skaitė akad. V. Sirvydis. Dirbtinės širdies idėja kilo gerokai anksčiau nei širdies persodinimo idėja. Šiuolaikinė dirbtinė širdis turi būti kitokia. Tai turi būti aparatas, kuris iš dalies arba visiškai galėtų pavaduoti širdį ilgą laiką arba idealiu atveju – visam gyvenimui. Jis turi būti kuo mažesnis arba visas implantuojamas į žmogaus kūną. Siekiant šių tikslų gerokai pažengta į priekį. Bendromis inžinierių, širdies chirurgų ir kitų medicinos, fizikos ir chemijos mokslininkų pastangomis sukurta dirbtinė širdis. Toliau ją tobulinant artėja diena, kai dirbtinė širdis taps vienu iš labai svarbių kasdienių gydymo būdų, pailginančių žmogaus gyvenimą ir kuriančių darbingumą.

27

Pranešimai mokslinėse konferencijose. Skyriaus nariai aktyviai dalyvavo konferencijose, kongresuose, simpoziumuose, kituose mokslo renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. 2004 m. BMGMS nariai įvairiose konferencijose perskaitė 96 mokslinus pranešimus, tarp jų 52 užsienyje, tarptautinėse konferencijose Airijoje, Anglijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitur. Dauguma mokslinių pranešimų publikuota konferencijų leidiniuose. Be to, perskaityta per 50 paskaitų visuomenei, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, davė interviu laikraščiams, žurnalams ir pan. Publikacijos ir leidybinė veikla. 2004 m. BMGMS nariai išleido ar buvo atiduoti spaudai 6 leidiniai, tarp jų monografijos, vadovėliai aukštųjų mokyklų studentams bei kiti mokslo leidiniai. Šalies ir užsienio spaudoje paskelbė 130 mokslinių straipsnių (66 užsienio leidiniuose). Savo žinias perteikė paskelbdami 68 mokslo populiarinimo straipsnius. Paminėtini leidiniai: 1. Gudelis V. Lietuvos pajūrio žvejų marinistikos žodynas (atiduota spaudai). 2. Juodkazis V. Enciklopedinis hidrogeologinių terminų žodynas. – Vilnius: 2003. – 17 sp. l. (atspausdintas 2004 m. ir į 2003 m. ataskaitą nepateko). 3. Kučinskas V. Genomo įvairovė: lietuviai Europoje. [Monografija]. – Vilnius: 2004. – 288 p. 4. Praškevičius A. ir kt. Biochemija. [Vadovėlis]. – Kaunas: 2003. 820 p. 5. Valkiūnas G. Avian malaria parasites and other haemosporidia. Boca Ragon et al.: CRC Press: 2004. – 946 p. 6. Lehikoinen, E., Sparks, T.H. and Zalakevicius, M. Arrival and departure dates. In: Møller, A. P., Fiedler, W. & Berthold, P. The Effect of Climatic Change on Birds. Advances in Ecological Research. [Monografija]. Leidykla „Academic Press“. 2004. Kaip ir ankstesniais metais, skyrius rūpinosi mokslinių žurnalų leidyba, jų kokybe, kuravo MA leidžiamus žurnalus: „Biologija“, „Ekologija“, „Geografija“, „Geologija“, „Acta Medica Lituanica“. 2004 m. išleistas MA ir Geologijos ir geografijos instituto leidinio „Baltica“ 17 tomo 1, 2 numeriai (anglų kalba), MA ir VU Ekologijos instituto bendro žurnalo „Acta Zoologica Lituanica“ 4 numeriai (vyr. redaktorius n. k. M. Žalakevičius). Pripažinimas ir apdovanojimai. Skyriaus narių žinios, nuopelnai mokslui, kompetencija ir patyrimas pripažinti ir įvertinti Lietuvoje bei užsienyje. Akad. V. Sirvydis išrinktas Pasaulio širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijos prezidentu, o akad. B. Juodka apdovanotas Estijos Terra Marianna ordino 4-ojo laipsnio Kryžiumi. Akad. J. Brėdikis apdovanotas medaliu Lietuvos narystei ES ir NATO pažymėti. Akad. A. Marcinkevičiui ir n. k. A. Mickiui suteikti Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardai. 2004 m. Lietuvos mokslo premijos paskirtos n. k. V. A. Bumeliui su bendraautoriais už darbų ciklą. „Terapiniai rekombinantiniai baltymai ir jų panaudojimas medicinoje (1983–2003 m.)“ ir n. e. R. Dubakienei už darbų ciklą „Alergologija: ekologinės prielaidos, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai (1980–2003)“. 2004 m. MA P. Šivickio premija paskirta n. k. A. Skirkevičiui už mokslinių darbų ciklą „Feromonų paplitimas tarp gyvų organizmų“. Bendras mokslo būklės vertinimas. Įtraukus į Lietuvos MA narių ataskaitas klausimą apie bendrą atstovaujamos mokslo šakos būklę ir jos vystymosi perspektyvas, atsirado galimybė apžvelgti Akademijos narių požiūrį. Galima pradėti nuo to, kad didelė dalis jų visai neatsakė į šį klausimą, o tai, greičiausiai, reiškia, kad situacija tiek aiški, jog nėra prasmės ją kaip nors aptarinėti. Daugelis atsakiusiųjų į klausimą vertina savo krypčių būklę kaip artimą Europos vidurkiui. Kelių šakų atstovai (kardiochirurgai, biotechnologai, parazitologai) – kaip gerą. Tačiau bendra nuomonė – tolesnės vystymosi perspektyvos kelia rūpesčių dėl nepakankamo aprūpinimo įranga, o tai tiesiogiai susiję su esamu finansavimu. N. k. K. Sasnauskas, pavyzdžiui, ataskaitoje biotechnologijos mokslo lygį Lietuvoje vertina kaip gana gerą. Biotechnologijos institutas pripažintas pavyzdiniu ES mokslo centru, instituto darbuotojai aktyviai dalyvauja ir laimi ES, kitų tarptautinių bei Lietuvos mokslo programų konkursus. Tačiau biotechnologija pasaulyje vystosi nepaprastai sparčiai, kuriamos naujos platforminės mokslo tyrimų technologijos. Norint neatsilikti, būtina nuolat atnaujinti prietaisų bazę. Svarbiausia biotechnologijos mokslo plėtotės problema yra ta, kad neskiriamas finansavimas prietaisų bazės atnaujinimui. Išeitį n. k. K. Sasnauskas mato, jei lėšų būtų skirta iš ES fondų, kurių mastai ir sąlygotų tolesnę biotechnologijos plėtotę Lietuvoje. Tačiau ES pagalbą kaip išeitį mato toli gražu ne visi skyriaus nariai. N. e. J. R. Lazutka dar 2003 m. ataskaitoje rašė, jog jei Lietuva orientuosis tik jį ES finansavimą, perspektyvos gana niūrios. Jei bus rasti nacionaliniai finansavimo šaltiniai, tai aprūpinimas įranga gali palaipsniui gerėti. Ši nuomonė verta dėmesio ir aptarimo. Jei vienas iš stipriausių šalies institutų, į kurį istoriškai buvo investuotos stambios lėšos, kurių dėka jis sugeba gauti didelį ES finansavimą, nėra tikras dėl savo ateities, tai daugumai institutų ji tikrai yra niūri. Lietuvos mokslo ateitis yra nacionalinės politikos rankose ir tik nuo jos priklauso, ar šalies mokslininkai sugebės konkuruoti ES mokslo arenoje.

Asocijuotas su Lietuvos MA VU Ekologijos institutas (Direktorius n. k. M. Žalakevičius) 2004 m. institute dirbo 120 etatinių darbuotojų, iš jų 78 (59 turintys mokslo laipsnį) mokslo darbuotojai ir kitų tyrėjų. Institutas vykdė iš valstybės biudžeto finansuojamus tyrimus pagal tris pagrindines Vyriausybės 2003 11 11 nutarimu Nr. 1397 patvirtintas veiklos kryptis: 1) ekosistemų ir jų sudedamųjų dalių jautrumo, pažeidžiamumo, adaptacijų ir mikroevoliucijos globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis dėsningumai ir mechanizmai; 2) vandens ekosistemų funkcionavimas globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis, adaptacijos ir evoliucijos dėsningumai ir mechanizmai; 3) gyvūnų populiacijų valdymo fiziologiniai, etologiniai mechanizmai ir parazitinių organizmų funkcijos ekosistemose. Greta fundamentinių tyrimų buvo vykdyti 59 projektai ir mokslo tiriamieji darbai pagal Europos Sąjungos, NATO, tarptautinių mokslo fondų programas bei Lietuvos ministerijų, savivaldybių, įmonių ir organizacijų užsakymus.

28

Išspausdinti 123 moksliniai straipsniai ir 75 konferencijų tezės. 70 straipsnių – užsienio spaudoje, 53 – Lietuvos leidiniuose. 25 straipsniai publikuoti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes. Išleisti mokslinio žurnalo „Acta Zoologica Lituanica“ (ISSN 1392–1657, žurnalo elektroninės formos ISSN 1648–6919) 14 tomo 4 numeriai. Du instituto darbuotojai apgynė daktaro disertacijas. Metų pabaigoje institute mokėsi 12 biomedicinos mokslo srities doktorantų: ekologijos ir aplinkotyros krypties – 8, zoologijos krypties – 4. Į doktorantūrą priimti 2 doktorantai studijoms ekologijos ir aplinkotyros kryptyje. Trys instituto mokslininkai buvo 4-ių apgintų daktaro disertacijų komitetų pirmininkai, 3 – 5-ių apgintų habilituoto daktaro disertacijų komisijų nariai, 3 – 3-jų apgintų daktaro disertacijų komisijų nariai, 5 – 6-ių daktaro disertacijų oponentai ir 1 mokslininkas buvo 1-os daktaro disertacijos konsultantas. Devyni instituto mokslininkai skaitė VU, VPU ir VDU 17-kos disciplinų paskaitas ir vadovavo 10-čiai lauko, praktikos bei laboratorinių darbų. VU bakalaurams ir magistrams vadovavo ir jų darbus recenzavo 31 mokslininkas, VPU– 7, VGTU – 1, ŠPU – 3. Į institutą darbui, dalyvauti seminaruose ir stažuotėms buvo atvykę 47 mokslininkai iš 14-os užsienio šalių. Į užsienio šalis buvo išvykę 23 instituto mokslininkai. Svarbiausi instituto mokslinių tyrimų rezultatai. Išaiškintos 32 vabzdžių (drugių, plėviasparnių, dvisparnių ir apsiuvų) rūšys – lapuočių miškų indikatorės. Nustatyta vabzdžių-indikatorių kaita sezono metu, ištirta vabzdžių-indikatorių gausos priklausomybė nuo miško buveinių tipo, apsiuvų, gyvenančių miško upėse, priklausomybė nuo srovės greičio, substrato, upės gylio; mašalų rūšinės sudėties ir gausumo priklausomybė nuo organinės taršos. Aprašytos 3 naujos mokslui vabzdžių rūšys ir 40 – naujų Lietuvos faunai. Nustatyta, kad Šiaurės Atlanto Osciliacijos (NAO) charakteristikos lemia mūsų regiono klimatą, paukščių metinį ciklą. Nustatyti artimųjų/vidutinio nuotolio ir tolimųjų migrantų skrydžio valdymo mechanizmų esminiai skirtumai. Iškelta ir patvirtinta hipotezė, kad šiuo metu Europoje stebimi paukščių rūšinės struktūros pokyčiai vyksta paukščių, perinčių rūšies arealo pietinėje periferijoje, sąskaita, kur artimieji migrantai yra pranašesni už tolimuosius. Naudojant žiedavimo ir genetinės analizės duomenis išskirtos modelinių paukščių rūšių biogeografinės populiacijos ir jų migraciniai keliai Europoje. Naudojant GIS naujausias technologijas atlikta Lietuvos pajūrio žemės dangos ilgalaikių pokyčių analizė, naudojant LANDSAT MSS (1975 m.) ir LANDSAT TM (1995, 1999) palydovines nuotraukas sudarytas Baltijos jūros regiono LANDSAT MSS/TM/ETM palydovinių nuotraukų bankas.Tęsiant retų plėšriųjų žinduolių tyrimus įvertintas visuomenės požiūris į vilkus ir lūšis, jų paplitimas, daromos žalos gyvulių augintojams dydis Šiaurės-Rytų Lietuvoje. Įvertinta laisvosios stumbrų populiacijos perkėlimo į aptvarus galimybė ir parengtos metodinės rekomendacijos tokios programos vykdymui. Atlikta modelinių paukščių rūšių sėslių bei migruojančių populiacijų genetinės struktūros analizė, nustatyti vidurūšinę genetinę įvairovę apibūdinantys parametrai. Gauti duomenys naudojami genetinių distancijų tarp skirtinga migracine elgsena pasižyminčių juodųjų strazdų bei didžiųjų ančių subpopuliacijų apskaičiavimui, pokyčių tiriamųjų paukščių rūšių populiacijų struktūroje įvertinimui klimato kaitos bei aktyvėjančios antropogeninės veiklos kontekste. Išanalizuota žuvų ekologinių grupių ir indikatorinių žuvų rūšių reakcija į skirtingo stiprumo antropogeninį poveikį. Nustatyti reprezentaciniai rodikliai bei jų kaitos ribos skirtingų tipų ir skirtingos ekologinės būklės upėse. Remiantis šiais rodikliais, sukurtas Lietuvos upių ekologinės būklės vertinimo metodas. Tęsiami dirbtinai veistų, laukinių ir introdukuotų lašišų ir šlakių skirtingo amžiaus jauniklių tyrimai įvertinant morfologinius, morfofiziologinius ir fiziologinius rodiklius. Nustatyti tirtų žuvų rodiklių rūšiniai skirtumai atsižvelgiant į vystymosi stadiją bei mitybinę bazę. Pradėti sunkiųjų metalų (Cu, Zn) bei jų binarinių mišinių poveikio skirtingo filogenetinio lygio ir vystymosi periodų vandens gyvūnams tyrimai įvertinant morfologinius, fiziologinius ir elgseninius rodiklius. Nustatyti šakotaūsių vėžiagyvių sezoninio polifenizmo sąlygoti gyvenimo ciklo strategijos dėsningumai ir evoliucinės prielaidos. Ištirti invazinių vandens bestuburių vietinio plitimo vektoriai. Panaudoti bei praktiškai pritaikyti du nauji ungurių ženklinimo metodai iki šiol netaikyti Lietuvoje: darant oksitetraciklino hidrochlorido injekcijas bei alizarino kompleksono vonias. Darbo metu paženklinta ir į 3 Aukštaitijos ežerus išleista 9000 paaugintų ungurių jauniklių. Bendradarbiaujant su Taivanio nacionalinio universiteto mokslininkais ungurių migracijų bei kilmės tyrimams panaudotas otolitų mikrocheminės analizės metodas. Nustatyta, jog Kuršių marių versliniuose laimikiuose apie 20% ungurių gali būti natūraliai įžuvinti. Likusi dalis, t.y. apie 80% ungurių yra natūralūs įmigrantai. Vykdant Europos Sąjungos Aplinkos programos BEEP projektą buvo nustatomos aplinkos taršos sukeltos genetinės pažaidos įvairiose Baltijos ir Šiaurės jūrų vietose. Tikslingai pasirenkant santykinai švarias ir užterštas jūrų priekrančių vietas nustatytas natūralus genotoksiškumo lygis. Naudojant 16S rRNR geno sekvenavimo metodus nustatyta angliavandenilius skaidančių bakterijų gentinė ir rūšinė sudėtis ir atskirų bakterijų padermių aktyvumas skaidant dyzeliną. Kompleksiniais tyrimais, atliktais kartu su Švedijos, Vokietijos, JAV ir Suomijos universitetais, išskirti ir identifikuoti vabzdžių bei žinduolių feromonai ar jų komponentai. Identifikuotas serbentų pumpurų kenkėjo – serbentinės kandies – lytinis feromonas, nustatytas didelis sintetinio feromono aktyvumas. Išskirtas slyvų ir vyšnių lapų minuotojo – vyšninės minakandės – lytinis feromonas, parodyta, jog jis sudarytas iš trijų C14 komponentų. Išskirtos ir identifikuotos 9 medžiagos – potencialūs arklių lytinio feromono komponentai. Vienos jų biologinis aktyvumas įrodytas. Tai – viena iš nedaugelio žinduolių ir pirmoji arklių lytinio feromono identifikacija pasaulyje. Nustatyta, kad klosčiavapsvių įgėlimų paskirstymo ant grobio kiekybiniai parametrai gali būti naudojami kaip taksonų etologiniai požymiai. Pirmą kartą Baltijos regione buvo tiriami graužikų smegenų parazitiniai protistai – frenkelijos. Nustatyta, kad dažniausiai jomis užsikrėtę rudieji pelėnai. Pirmą kartą Lietuvoje aptikta, kad sarkosporidijų turi varnos, kovai ir kėkštai. Nustatytas paukščių maliarinių parazitų tarprūšinio ir vidurūšinio genetinio kintamumo lygis. Apibendrinti duomenys apie vienos stambios parazitinių kirmėlių (kaspinuočių) grupės pasaulinę fauną, patikslinta jų sistematika. Surinkta ir apibendrinama medžiaga apie Baltijos ir Baltosios jūros migracijos kelio žvirblinių paukščių parazitines kirmėles. Atlikti kai kurių rūšių siurbikių citogenetiniai ir genetiniai tyrimai.

29

Asocijuotas su Lietuvos MA VU Imunologijos institutas (Direktorius n. k. V. A. Tamošiūnas) 2004 m. instituto mokslo veikloje dalyvavo 31 mokslo darbuotojas, iš jų 4 habilituoti daktarai ir 21 daktaras. Paskelbta 50 straipsnių, iš jų 21 straipsnis užsienio periodinėje mokslinėje spaudoje, 21 – Lietuvos recenzuojamuose žurnaluose, taip pat 8 publikacijos konferencijų pranešimų medžiagose, daugiau nei 14 konferencijų tezių, skaityta 12 pranešimų Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. 2004 m. instituto doktorantūroje studijavo 6 doktorantai, aktyviai dalyvauta rengiant bakalaurus ir magistrus. Instituto mokslo darbuotojai 2004 m. vykdė tyrimus pagal tris Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamas programas: BIOHEMAS, „NanoBioPolymers“ ir REPAIRSTEM, taip pat vykdė LVMS fondo finansuojamą kompleksinį mokslo tiriamąjį darbą ir keturis mokslo tiriamuosius darbus, be to atliko tiriamuosius eksperimentinius darbus pagal ūkio subjektų užsakymus. Mokslinis tiriamasis darbas vykdomas pagal dvi Vyriausybės patvirtintas mokslo veiklos kryptis. 1. Molekulinių ir ląstelinių imuniteto funkcionavimo dėsningumų tyrimai. Vykdant tyrimus pagal šią mokslinės veiklos kryptį tirti T limfocitų aktyvaciją ir proliferaciją reguliuojantys viduląsteliniai signaliniai keliai, nagrinėta sfingolipidinio signalinio kelio inhibitorių desipramino, fumonizino B1, dimetilsfingozino įtaka IL-2 sintezei Jurkat T ląstelėse. Analizuojant alerginių reakcijų mechanizmus tirtas sveikų ir alergiškų žmonių STAT6 baltymo fosforilinimas periferinio kraujo vienbranduolėse ląstelėse. Norint nustatyti alergenų įtaką naudotoji beržų žiedadulkių alergenai. Taip pat buvo tirta IL-21 įtaka STAT6 baltymo aktyvacijai bei e gemalinių transkriptų sintezei. Tęsiant darbus reprodukcinės imunologijos srityje nustatyta, kad natūralių kilerių (NK ląstelės) populiacija periferiniame kraujyje, decidualiniame audinyje ir pilvaplėvės skystyje yra nevienalytė, turinti skirtingą fenotipą ir funkcijas, o decidualinės intensyviai CD56 antigeną ekspresuojančios ląstelės yra specializuotas NK ląstelių tipas, svarbus ankstyvo nėštumo eigai. Tęsiant 1,4-dihidropiridinų grupės junginių poveikio uždegiminiam procesui tyrimus tirti du naujai susintetinti junginiai J-6-161 ir J-6-163 panaudojant kontaktinio hiperjautrumo ir ūmaus uždegimo reakcijas pelių eksperimentiniame modelyje. Nustatyta, kad abu junginiai, atsižvelgiant į dozę, gali pasižymėti edemą inhibuojančiomis ir uždegimą skatinančiomis savybėmis. Pradėti darbai, susiję su pelių embrioninių ląstelių multiplikavimu, darbinių linijų išvedimu. 2. Imuninės būklės funkcinio aktyvumo ir ją įtakojančių veiksnių tyrimai. Ieškant jautresnių ir specifiškesnių salmonelių identifikavimo būdų buvo taikytas realaus laiko PGR metodas. Gauti rezultatai patvirtino galimybę taikyti šį metodą masiniams šių patogenų diagnostiniams tyrimams. Nagrinėjant imunologinių rodiklius Chlamydia pneumoniae bakterijomis užsikrėtusių bei kitomis apatinių kvėpavimo takų ligomis sergančių vaikų organizme, įvertinti įvairių klasių antikūnų, TH ir TS/C limfocitų kiekio ir santykio pokyčiai pirminių infekcijų ir reinfekcijų metu. Mikroelementų Cu ir Zn poveikis pelių organizmui tirtas nustatant antioksidacinių fermentų superoksidazės ir katalazės aktyvumas kepenyse. Nustatyta kad šie mikroelementai sumažina fermentų aktyvumą, o antioksidacinių savybių turintys kvercetinas ir flavanoidas – padidina. Be to, pastarieji turi įtakos ląstelių apoptozės procesui. Flavanoidas kvercetinas įtakoja ir atskirų limfocitų populiacijų (CD3+, CD19+, NK1.1+) ir subpopuliacijų (CD4+CD8, CD4-CD8+, CD4+CD8+ ir kt.) proporcinį pasiskirstymą. Institute įdiegta automatinė imunofermentinės analizės sistema OMNI. Tęstas tiriamasis darbas kuriant biojutiklių sistemas. Sukurti biojutikliai ankstyvai GLV virusinės infekcijos diagnostikai. Taip pat tirta molekulių įspaudais modifikuoto elektrai laidaus polimero polipirolo sintezė ir taikymo jutikliuose galimybės. Tirtas fermento alkoholio dehidrogenazės veikimo mechanizmas, galimybė jį taikyti imunosensorių konstrukcijose. Atliktos teorinės studijos kaip būtų galima išplėsti elektrocheminių ir optinių biologinių jutiklių taikymo galimybes. Ištirta 12 gamtinių ir sintetinių polifenolių, pasižyminčių imunomoduliacinėmis savybėmis (flavanoidų, galo ir kafeinės rūgšties darinių), citotoksiškumas FLK ląstelėse. Nustatyta, kad šių junginių cL50 didėja didėjant jų elektrocheminės oksidacijos potencialui ir mažėjant jų lipofiliškumui. Kazeino tripsininio hidrolizuoto (KTH) imunostimuliuojantis efektas įvertintas pelių makrofagų fagocituojančio aktyvumo atžvilgiu. Fagocitozinis aktyvumas įvertintas fluorimetriniu ir tėkmės citometrijos metodais. Rezultatai parodė, kad KTH stimuliuoja pelių makrofagų/monocitų fagocituojantį aktyvumą. Ieškant alternatyvių imunizacijos metodų toliau tirtas paukščių imunizacijos per os panaudojant įvairius adjutantus efektyvumas, nustatant antikūnų atsaką kraujo serume, kiaušinių trynyje ir seilėse. Institute buvo atliekami genetiniai, klinikiniai, hematologiniai, imunologiniai ir biocheminiai veisiamų ir auginamų laboratorinių eksperimentinių gyvūnų tyrimai, vertinami inbrydinių gyvūnų genotipai, skaičiuojami inbrydingo koeficientai. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius (Pirmininkė akad. V. Vasiliauskienė) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje (toliau – ŽŪMMS) yra 21 narys: 4 tikrieji nariai, 9 nariai korespondentai, 5 nariai ekspertai ir 3 užsienio nariai. Ataskaitiniais metais skyriuje buvo išrinkti 2 nauji nariai ekspertai – R. Ozolinčius ir H. Žilinskas, o antrai kadencijai perrinktas V. Stanys.

30

Atsižvelgiant į tai, kad agrariniai mokslai apima daugelį mokslo krypčių, ŽŪMM skyriuje pagal mokslo kryptis sprendžiamas problemas sudarytos sekcijos ir komisijos. Tai leidžia skyriaus veikloje dalyvauti ne tik MA nariams, bet ir žymiausiems šalies mokslininkams, specialistams. ŽŪMM skyriaus 2004 m. struktūrinė sudėtis (5 sekcijos, 4 komisijos, 1 probleminė taryba, 1 mokslinė draugija): Agronomijos mokslų sekcija (joje – 3 komisijos: Augalininkystės, žemdirbystės ir augalų apsaugos, Dirvotyros ir agrochemijos, Sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijos), Miškininkystės mokslų sekcija, Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų sekcija, Žemės ūkio inžinerijos mokslų sekcija, Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos mokslų sekcija. Skyriaus sudėtyje savarankiškai veikė Maisto kokybės ir saugos komisija bei Lietuvos dirvožemininkų draugija. Vandens ūkio, hidrotechnikos, melioracijos, vandens telkinių apsaugos nuo teršimo klausimus kuravo Vandens problemų taryba. Skyriaus veikloje dalyvavo asocijuoto su Lietuvos MA Lietuvos miškų instituto mokslininkai. ŽŪMMS bendradarbiavo su 3 agrarinės krypties valstybiniais institutais: LŽI, LSDI, LMI, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Lietuvos veterinarijos akademija bei jų institutais – Vandens ūkio, Žemės ūkio inžinerijos, Veterinarijos, Gyvulininkystės, KTU Maisto institutu, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu. Be to, įvairiuose ŽŪMMS organizuotuose renginiuose dalyvavo VU, KTU, KU, VPU, BI, VU EI, VU II, GGI bei kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, Seimo nariai, įvairių valstybinių institucijų atstovai. Skyriaus veiklą rėmė Žemės ūkio ministerija. Glaudžiai buvo bendradarbiaujama su Aplinkos ministerija. Aktualūs mokslininkų ir žemės ūkio mokslo vartotojų klausimai buvo aptariami kartu su Žemės ūkio mokslo taryba prie Žemės ūkio ministerijos. ŽŪMMS daugelį renginių organizavo kartu su minėtomis žemės ūkio mokslo ir studijų institucijomis. Skyriaus visuotiniai susirinkimai. 2004 m. įvyko 5 skyriaus susirinkimai. Ataskaitiniame susirinkime (2004 02 26) pranešimus padarė skyriaus pirmininkė akad. V. Vasiliauskienė, sekcijų, komisijų pirmininkai: akad. L. Kairiūkštis, n. k. Č. Jukna, n. k. A. Sliesaravičius, n. e. V. Stanys, n. e. Z. Dabkevičius, n. e. A. Raila, prof. A. Motuzas, prof. A. Poviliūnas, prof. S. Urbienė; Vandens problemų tarybos pirmininkas n. k. A. Kusta; asocijuoto su MA Lietuvos miškų instituto direktorius prof. R. Ozolinčius. Akademikai J. Lazauskas ir V. Vasiliauskienė atsiskaitė už MA žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ redakcinės kolegijos veiklą. Buvo aptarta skyriaus 2003 m. veikla ir patvirtintas 2004 m. planas. Be to, šiame susirinkime svarstyti žemės ūkio mokslo ir studijų vertinimo kriterijai, parengti siūlymai ŠMM, LMT. Skyrius kartu su LŽI surengė išplėstinį skyriaus susirinkimą-konferenciją „Žolininkystės moksliniai tyrimai ir plėtra: būklė ir spręstinos problemos“ (2004 05 20, Dotnuva), skirtą žolininkystės tyrimų Lietuvoje pradininko, Lietuvos MA n. k., prof. Juozo Tonkūno 110-osioms gimimo metinėms. Turiningą pranešimą skaitė n. k. L. Kadžiulis „Profesoriaus Juozo Tonkūno (1894–1968) mokslinis paveldas šių dienų žolių ūkio kontekste“. N. k. L. Kadžiulis, kaip prof. J. Tonkūno darbų tęsėjas, remdamasis profesoriaus moksliniu palikimu, aptarė žolininkystės svarbą dabartiniam šalies ūkiui bei kėlė uždavinius mokslininkams. Kituose pranešimuose bei kalbose buvo prisiminti prof. J. Tonkūno darbai, šiandienos pasiekimai bei problemos, kurių gana daug. Susirinkimo dalyviai susipažino su LŽI laboratorijomis, lauko bandymais, selekcininkų darbais, kurie paliko labai gerą įspūdį, bei naujomis žolių sėklų ruošimo technologijomis UAB „Dotnuvos projektai“. Tai vienas moderniausių fabrikų Europoje. Naudojamos Lietuvos selekcininkų išvestos veislės, o trūkstamos importuojamos. Tai labai gera mokslo ir gamybos simbiozė. Lietuvos ūkininkai gauna aukštos kokybės sėklų. Tradicinė skyriaus išvažiuojamoji sesija (2004 06 16, LŽŪU ŽŪII), organizuota kartu su Žemės ūkio mokslo taryba prie ŽŪM ir LŽŪU Žemės ūkio inžineriniu institutu, vyko Raudondvaryje (Kauno r.). Joje buvo aptartos žemės ūkio inžinerijos mokslo plėtros strateginės kryptys bei problemos jas įgyvendinant. Sesijoje dalyvavo ŽŪM specialistai, LŽŪU, LŽŪU ŽŪII, LŽI mokslininkai. Instituto direktorius dr. G. Rutkauskas pranešime nagrinėjo žemės ūkio inžinerijos prioritetines tyrimų kryptis, n. e. A. J. Raila kalbėjo apie inžinerijos mokslą, studijas, rinką. Kituose pranešimuose buvo analizuotos atsinaujinančios energijos naudojimo galimybės šalies žemės ūkyje. ŽŪM atstovė E. V. Narušytė supažindino su EURAGRI konferencijos medžiaga dėl jungimosi į vieningą Europos mokslo erdvę. Taip pat aptarti žemės ūkio inžinerinio mokslo taikymo praktikoje klausimai, susipažinta su Instituto moksliniais tyrimais, laboratorijomis. Prieš MA narių ekspertų rinkiminius susirinkimus (2004 09 14) vyko ŽŪMMS ir BMGMS Ekspertų komisijos posėdis dėl skyriams pateiktų kandidatų į MA narius ekspertus dokumentų ir mokslinės pedagoginės veiklos įvertinimo pagal MA statuto reikalavimus. Rugsėjo 23 d. vyko ŽŪMMS ir BMGMS išplėstinis susirinkimas, kuriame buvo klausomi kandidatų į Lietuvos MA narius ekspertus pranešimai. Tą pačią dieną vyko ŽŪMMS rinkiminis susirinkimas, kuriame buvo išrinkti MA nariai ekspertai į agronomijos (perrinktas antrai kadencijai V. Stanys), miškininkystės (R. Ozolinčius) ir zootechnikos (H. Žilinskas) specialybes. Taip pat buvo pristatyta n. e. Z. Dabkevičiaus mokslinė veikla. Skyriaus susirinkime, vykusiame gruodžio 28 d., buvo svarstomi klausimai dėl 2005 m. veiklos plano sudarymo, MA žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ redakcinės kolegijos nario pakeitimo, dėl Vytauto Vazalinsko premijos. Skyrius organizavo MA Jono Kriščiūno premijos komiteto, Lietuvos MA jaunųjų mokslininkų ir studentų premijų komiteto posėdžius (2004 02 18). Biuro posėdžiuose buvo aptariami greito sprendimo reikalaujantys klausimai (ekspertų, recenzentų skyrimo, MA žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ leidybos, redakcinės kolegijos sudėties, atsakymų į įvairius raštus, rezoliucijų rengimo ir kiti). Sekcijų ir komisijų mokslinė organizacinė veikla. Agronomijos mokslų sekcijoje (pirmininkas n. k. A. Sliesaravičius) iš viso kartu su 3 komisijomis yra 63 nariai. Svarbiausias sekcijos uždavinys buvo telkti mokslininkus bendriems projektams vykdyti sprendžiant svarbius valstybei agronomijos mokslo uždavinius. Atsižvelgiant į tai, kad agronomijos mokslo tematika labai plati ir apima keletą mokslo šakų, sekcijos veikla vyksta 3 komisijose. Dauguma šios krypties darbų turi taikomąją reikšmę ir lemia šalies žemės ūkio produkcijos konkurencingumą.

31

Agronomijos mokslo sekcija ir jos komisijos organizavo 4 konferencijas, 4 seminarus, keletą posėdžių, kuriuose buvo aptarta mokslinė veikla, svarstyti veiklos planai. Augalininkystės, žemdirbystės, augalų apsaugos komisijos (pirmininkas n. e. Z. Dabkevičius) veikloje dalyvauja 11 mokslininkų, tarp jų 6 MA nariai. Šių šakų mokslas plėtojamas LŽŪU, LŽI, LSDI. Komisija (n. k. L. Kadžiulis, n. e. Z. Dabkevičius, dr. V. Ruzgas ir kiti) daug nuveikė organizuodama išplėstinį skyriaus susirinkimą-konferenciją, skirtą Lietuvos MA n. k. prof. J. Tonkūno 110-osioms gimimo metinėms. Surengtas mokslinis gamybinis seminaras „Žemės ūkio augalų selekcija, genetinių išteklių tyrimai ir plėtra Lietuvai tapus ES nare“ (2004 06 18, Dotnuva; rengėjai ŽŪMMS, LŽI, LŽŪU, LSDI). Pranešimus skaitė n. k. A. Sliesaravičius, n. e. V. Stanys, dr. Ruzgas. Konferencijoje „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra“ (2004 07 01, Dotnuva; rengėjai – LŽI, ŽŪMMS, Lietuvos agronomų sąjunga) LŽI direktorius n. e. Z. Dabkevičius savo pranešime aptarė LŽI mokslinius tyrimus. Institute kompleksiniai tyrimai atliekami kartu su BchtI, BI, LSDI, LVA, LŽŪU, dalį tyrimų užsako firmos. Dalyvauja bendruose tyrimuose su Danijos, Suomijos, Švedijos, JAV, Kanados, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir kitų šalių mokslininkais. Dabar dirbama pagal 16 programų. Šioje konferencijoje daug vietos buvo skirta mokslo žinių sklaidai. Ypač tai pažymėjo Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. E. Makelis. Diskusijose aptarti agronomijos mokslo plėtotės klausimai. ŽŪMMS, LŽŪU ir LŽI (2004 10 13, Dotnuva) surengė jubiliejinę konferenciją „Agronomijos mokslo ir studijų raida bei perspektyvos“, skirtą Žemės ūkio universiteto 80-mečiui. 1924 m. Dotnuvoje, Žemės ūkio technikumo bazėje, perkėlus iš Kauno universiteto Agronomijos ir miškininkystės skyrių, buvo įkurta savarankiška aukštoji mokykla – Žemės ūkio akademija. Dalyviams prof. A. Stancevičius papasakojo apie tuometes studijas Akademijoje, dr. A. Zimkuvienė analizavo tarpukario laikotarpio agronomijos mokslinius tyrimus. Buvo prisimintos to meto asmenybės, ŽŪA mokslininkai, aktyvūs naujų mokslo institucijų ir mokyklų kūrėjai: akad. J. Kriščiūnas, MA nariai korespondentai profesoriai J. Tonkūnas ir V. Ruokis, prof. D. Rudzinskas, doc. I. Nacevičius ir kiti. Su agronomijos studijomis ir jų raida LŽŪU (LŽŪA) supažindino Agronomijos fakulteto dekanė doc. E. Venskutonienė. N. e. Z. Dabkevičius pranešime pateikė informaciją apie LŽI agronomijos mokslinius tyrimus, atliekamus nuo jo įkūrimo ir iki šių dienų, bei ateities darbus. Jubiliejaus proga LŽI buvo atidengta atminimo lenta, pažyminti, kad šiame pastate 1924–1947 m. veikė Lietuvos žemės ūkio akademija. Instituto bibliotekoje surengta paroda. Sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijos mokslų klausimams spręsti komisijos (pirmininkas n. e. V. Stanys) veikloje dalyvavo 14 mokslininkų. Komisija kartu su LSDI bei LŽŪU organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją ir 2 seminarus. Komisija ir LSDI (2004 06 7–9 d., Babtai) surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Augalų augimas ir vystymasis. Teorinės ir praktinės problemos“, kuri buvo skirta naujiems augalų augimo ir vystymosi biologijos mokslo pasiekimams bei jų taikymo galimybėms šiuolaikinėje sodininkystėje, daržininkystėje bei augalininkystėje aptarti. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš 9 užsienio šalių. Į ją atvyko Tarptautinės sodininkystės ir daržininkystės mokslo draugijos prezidentas dr. Norman Loony (Kanada). 2004 m. spalio mėn. Lietuva įstojo į šią draugiją. Pranešimuose ypač buvo pabrėžta fitohormonų svarba augalų augimui. Nagrinėta kita plati tema – augalų ląstelių ir audinių kultūra in vitro bei šio metodo taikomieji aspektai. Daug dėmesio skirta augalų augimo ir vystymosi reguliavimui technologinėmis priemonėmis šiuolaikinėje sodininkystėje. Didelio susidomėjimo sulaukė n. e. A. Žukausko (VU) pranešimas apie naują diodinių lempų kūrimą ir taikymą šiltnamiuose. Užsienio mokslininkams buvo parodyti Lietuvos ūkininkų naujieji sodai. 2004 m. gruodžio 1 d. MA surengtas seminaras „Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis“. Pranešimus skaitė LSDI, BI, LMI, BtchI, LŽŪU mokslininkai, dalyvaujantys LVMSF remiamame prioritetinių mokslo krypčių projekte ABIOTECHA. Nagrinėti vartojamųjų augalų adaptyvumo biotiniams ir abiotiniams veiksniams formavimosi ypatumai, adaptyvumo požymius lemiančių genų izoliavimo, klonavimo, vektorių augalų transformacijai kūrimo darbai, aptartos genų raiškos reguliavimo biotechnologinėmis priemonėmis galimybės ir kitos temos. Seminaras akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje vykdomi aukšto lygio augalų biotechnologijos tyrimai. Beje, LŽŪU bus rengiama Žemės ūkio biotechnologijos studijų programa. Dirvotyros ir agrochemijos komisijoje (pirmininkas prof. A. Motuzas) yra 19 narių, atstovaujančių LŽŪU, LŽI, LMI, VŽI. Šios komisijos darbas susietas su Lietuvos dirvožemininkų draugija, todėl plačiau apie jų veiklą yra skyrelyje „Lietuvos dirvožemininkų draugija“. Miškininkystės mokslų sekcijoje (pirmininkas akad. L. Kairiūkštis) yra 21 narys, kurie atstovauja miškininkystės mokslo ir studijų institucijoms, projektinėms ir valstybinio valdymo organizacijoms. Miškininkystės moksliniai tyrimai Lietuvoje yra gana aukšto lygio, vykdomi bendri darbai su Vakarų šalių partneriais. Atliktas nemažas darbas (akad. L. Kairiūkštis ir kt.) rengiant ilgalaikių ekologinių tyrimų, tarp jų ir UNESCO MAB, perspektyvinę programą. Sekcijos posėdyje kartu su LMI mokslininkais buvo svarstyti miškininkystės fundamentinių tyrimų rezultatai ir diskutuota dėl tolesnės tyrimų perspektyvos, tematikos formavimo, glaudesnio darbų koordinavimo su LŽŪU Miškų fakultetu. Kartu su Žemės ir miškų ūkio visuomeninių ekspertų kolegija, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija, ŽŪM ir AM buvo organizuotas seminaras Rokiškyje dėl privačių žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo mišku. Išklausyti minėtų ministerijų, Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinio žemėtvarkos instituto, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Rokiškio miškų urėdijos ir mokslininkų pranešimai. Priimta rezoliucija ir aptartos svarbiausios nuostatos kaip praktiškai paspartinti želdinimo darbus. Miškininkystės sekcijos nariai Aplinkos ministerijos Miškų departamento prašymu atliko „Natura 2000“ paukščių buveinių apsaugos ir tvarkymo nuostatų bei kelių normatyvinių aktų ekspertizę.

32

Sekcijos nariai (akad. L. Kairiūkštis, n. e. R. Ozolinčius, dr. L. Skuodienė, prof. M. Vaičys ir kt.) plėtojo ryšius su Baltijos jūros šalių miškininkystės mokslų institucijomis (Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija) vykdydami ES 5 BP programą (WOOD-EN-MAN). Akad. L. Kairiūkštis, n. k. S. Karazija, prof. A. Juodvalkis ir kiti sekcijos nariai buvo aktyvūs visuomeninės-kultūrinės organizacijos „Consilia Academica“ steigėjai ir atliko didelį šviečiamąjį darbą visuomenėje. „Consilia Academica“ ir MA vardu organizuotas konferencijų ciklas (7 konferencijos: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Rokiškyje) „Humanistinių idealų plėtra šaliai integruojantis į Europos Sąjungą“, kurių devizas buvo „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų sekcija (pirm. n. k. Č. Jukna) jungia 18 mokslininkų iš 8 mokslo ir studijų institucijų (LVA, LVA GI, LVA VI, LŽŪU, KTU MI, VPU). Ataskaitiniais metais buvo organizuotos 3 konferencijos bei išplėstinis sekcijos posėdis. Užmegzti ryšiai su Krokuvos žemės ūkio universitetu (Lenkija), Danijos karališkuoju žemės ūkio universitetu. Palaikomi ryšiai su Halės universitetu (Vokietija), Gardino valstybiniu žemės ūkio universitetu (Baltarusija) ir Timiriazevo ŽŪA (Rusija). Sekcija aktyviai dalyvavo rengiant kuruojamų krypčių specialistus, įsisavinant naujas studijų programas. Išplėstinis sekcijos posėdis (2004 04 14, Kaunas) buvo skirtas veterinarinės maisto saugos specialistų rengimo aktualijoms ir problemoms aptarti. Jame, be sekcijos narių, dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ŽŪM specialistai, LVA ir jos institutų mokslininkai. Sekcijos nariai (n. k. Č. Jukna ir kiti) aktyviai dirbo populiarindami mokslo pasiekimus, aptardami atskirų gyvulininkystės šakų plėtojimo galimybes ir perspektyvas. Devyniuose šalies rajonuose kartu su atitinkamomis valstybės institucijomis organizavo seminarus bei diskusijas galvijininkystės plėtojimo šalyje klausimais. Mokslinė gamybinė konferencija „Paukštininkystės mokslo ir gamybos aktualijos bei problemos“ (2004 04 08, Vilnius) buvo rengta su Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyriumi (prezidentas n. k. V. K. Sirvydis). Joje aptarti aktualiausi paukštininkystės mokslo ir gamybos klausimai plėtojant pramoninę ir tradicinę paukštininkystę Lietuvoje. Konferencijoje dalyvavo ne tik mokslininkai, bet ir paukštininkystės specialistai, gamybininkai. Mokslinė konferencija „Gyvulių reprodukcijos ir praktikos aktualijos“ (2004 05 20, Kaunas) organizuota kartu su LVA. Konferencijos pranešimuose buvo pristatyti šalyje vykdomų mokslinių darbų, susijusių su gyvulių reprodukcija, rezultatai ir aptartos plėtros kryptys bei perspektyvos. Konferencija „Kiaulių sveikatingumo moksliniai aspektai plėtojant pramoninę ir tradicinę kiaulininkystę Lietuvoje“ (2004 10 26, MA) surengta kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Buvo aptarta mokslo ir gamybos problemos bei jų sprendimo būdai užtikrinant kiaulių sveikatingumą šalyje ir kiti klausimai, susiję su kiaulininkystės plėtojimu Lietuvoje bei iškilusiais naujais ES reikalavimais. Žemės ūkio inžinerijos mokslų sekcijos (pirmininkas n. e. A. Raila) darbe aktyviai dalyvauja LŽŪU, LŽŪU ŽŪII, LŽŪU VŪI mokslininkai. Glaudžiai bendradarbiaujama su LVA, LŽI, KTU, VGTU, BI, LSDI ir kitų mokslo institucijų mokslininkais Lietuvoje ir užsienyje. Mokslininkų veikla buvo orientuota į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtotę, technikos racionalų naudojimą, tausojantį ūkininkavimą, mokslo žinių skleidimą. Sekcijos nariai teikė rekomendacijas bei siūlymus Seimui, ŽŪM bei kitoms valstybinėms institucijoms dėl atsinaujinančių energetikos resursų geresnio naudojimo, biodegalų gamybos plėtotės, žemės ūkio gamybos technologinio modernizavimo, energijos sąnaudų mažinimo. Mokslininkai savo darbus koordinuoja, ieško naujų sprendimų bendradarbiaudami su Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, JAV bei kaimyninių šalių universitetais ir mokslo tyrimų institucijomis, dalyvaudami tarptautinėse konferencijose, ruošdami naujas studijų programas. Žemės ūkio inžinerinis mokslas ieško naujų būdų ir galimybių įsisavinti ekologiškai švarius atsinaujinančius energijos šaltinius. Šios problemos buvo nagrinėtos LŽŪU ŽŪI institute vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Ekologiniai energijos šaltiniai žemės ūkyje“ (2004 09 16–17, Kaunas). Pranešimus skaitė 10-ties Europos šalių mokslininkai, kurie pristatė naujausius saulės, vėjo, biomasės, vandens energijos įsisavinimo, panaudojimo ir konversijos tyrimų rezultatus. Pranešimuose taip pat buvo aptarti kiekvienos dalyvavusios šalies ekologinių energijos šaltinių įsisavinimo plėtros strateginiai nuostatai. Sekcijos nariai prisidėjo rengiant tarptautinę mokslinę konferenciją „Žemės ūkio technologijų inžinerija-2004“, skirtą Lietuvos žemės ūkio universiteto 80-mečiui (2004 10 14–16, Kaunas). Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos mokslininkai. Dalyviai aktyviai diskutavo mokslo vertinimo klausimais, aptarė mokslo ir studijų organizavimo, ES šalių universitetų studijų programų turinio suderinamumą išsaugant kiekvieno universiteto studijų specifiką, studijų programų vertinimo ir akreditavimo problemas. Sekcijos nariai aktyviai dalyvavo rengiant ŽŪMMS išvažiuojamąją sesiją kartu su Žemės ūkio mokslo taryba prie ŽŪM į LŽŪU ŽŪI institutą. Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos (pirmininkas prof. A. Poviliūnas) veikloje dalyvauja 22 mokslininkai. 2004 m. Lietuvos žemės ūkio ekonomikos ir kaimo sociologijos mokslui buvo reikšmingi dviem sukaktimis: prieš 80 metų (1924 m.), įkūrus Žemės ūkio akademiją, buvo atidaryta ir Ekonomikos katedra, prieš 45 metus (1959 m.) pradėjo veikti Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institutas. Dabar Lietuvoje yra du stiprūs agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos mokslo centrai: Kaune – LŽŪU Ekonomikos ir vadybos fakultetas ir Vilniuje – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2004 m. vasario 5 d. įvykusiame sekcijos posėdyje buvo apsvarstyta sekcijos veiklos ataskaita ir ateities gairės. Diskusijose kalbėję (dr. J. Čaplikas, prof. A. Poviliūnas, doc. V. Vitunskienė, akad. V. Vasiliauskienė ir kiti) pažymėjo aktyvią sekcijos veiklą bei prof. A. Poviliūno gerą vadovavimą ir buvo pasiūlyta šią komisiją pavadinti sekcija. Posėdyje taip pat buvo aptartos doktorantūros studijų LŽŪU problemos ir fundamentinių tyrimų tematika.

33

Sekcija kartu su LŽŪU Ekonomikos katedra organizavo (2004 10 14, Kaunas) Ekonomikos ir vadybos fakultete akademinius skaitymus „Agrarinė ekonomika ir politika: mokslo ir studijų raida Lietuvoje“, skirtus LŽŪU Ekonomikos katedros 80-osioms metinėms. Sekcijos nariai prisidėjo su Molėtų rajono savivaldybe organizuojant konferenciją „Keisdamiesi keičiamės“ (2004 04 19, Molėtai), kurioje buvo pristatytas projektas „Rajono kaimo 2004–2006 m. plėtros planas“. Rajono kuriamos politikos siekis – veiklus, aktyvus rajono viešoje politikoje dalyvaujantis kaimas. LŽŪU Ekonomikos katedra kartu su sekcija ir Lietuvos ekonomistų agrarininkų draugija 2004 m. kovo 19 d. į Bernatonių žemės ūkio bendrovę (Kauno r.) sukvietė mokslininkus, politikus, žemdirbius ir pramoninkus į mokslinį-praktinį seminarą „Lietuvos žemės ūkio konkurenciniai gebėjimai ES bendrojoje rinkoje: pieno sektorius“. Seminaro tikslas – pienininkystės plėtros analizė, pasidalinimas ūkininkavimo patirtimi, kuri remiasi mokslinių tyrimų rezultatais, gamybos modernizavimo ir pieno pardavimo kooperacijos srityse, kad padėtų spręsti mūsų krašto pieno gamintojams šiandienes problemas. Ypač daug dėmesio buvo skirta kooperacijos problemoms. ŽŪM Bendrosios rinkos departamento direktorius R. Krasuckis kalbėjo apie šalies ir ES paramos įtaką pienininkystės verslo plėtrai, Bernatonių ŽŪB vadovas A. Balsys akcentavo moderniųjų technologijų svarbą pieno kokybei. Pranešimus skaitę doc. V. Vitunskienė, dr. I. Kriščiukaitienė, dr. G. Radzevičius ir kiti ypač didelį dėmesį skyrę konkurencingo pieno ūkio kūrimo Lietuvoje galimybėms. Konferencijos dalyviai susipažino su viena moderniausių šalyje pienininkystės ferma. 2004 m. lapkričio 11–12 d. LAEI kartu su ŽŪMMS Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcija organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Rinkų globalizacija ir žemės ūkis“, kurioje buvo paminėta instituto 45 metų sukaktis. LAEI direktorius dr. G. Radzevičius supažindino su instituto istorija. Missouri-Columbia universiteto (JAV) prof. W. H. Meyers perskaitė pranešimą apie Lietuvos pažangą ir perspektyvas pasaulinėje rinkoje, Suomijos žemės ūkio ir maisto produktų tyrimo instituto atstovas C. Jansik kalbėjo apie globalias Lietuvos maisto pramonės problemas. Konferencijoje pranešimus skaitė Vokietijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, Žemės ūkio ir Finansų ministerijų atstovai. ŽŪMMS Maisto produktų kokybės ir saugos komisijos (pirmininkė prof. S. Urbienė) veikloje dalyvauja 17 mokslininkų iš MA, LŽŪU, VU, KTU, VMVT, LVA, LSDI, KTU MaI, Respublikinio mitybos centro. Maisto saugos ir kokybės klausimai kasmet sprendžiami kuriant ir taikant naujus metodus, atliekami išsamūs tyrimai, užtikrinantys saugesnį maistą jo gamybos bei laikymo metu. Be mokslinių darbų, rengiami vyriausybiniai dokumentai, bendradarbiaujama su maisto klausimais dirbančiais specialistais. Komisija surengė kasmetinę, jau IV-ąją konferenciją-diskusiją „Maisto sauga ir kokybė“ (2004 12 02, Kaunas), kurioje buvo perskaityta 14 pranešimų. Juose apžvelgti svarbiausieji 2004 m. moksliniai darbai, atlikti maisto mokslo srityje, aptarti svarbiausieji maisto saugos ir kokybės klausimai ateičiai. Konferencijoje dalyvavo ŽŪMMS nariai, RMC atstovai, LŽŪU, KTU MaI, LSDI, LVA, LVA GI mokslininkai. Joje akcentuota maisto sauga ir jo kokybė laikant ir gaminant produktus. Kiti ŽŪMMS renginiai. Skyriaus iniciatyva kartu su „Valstiečių laikraščio“ redakcija buvo surengtas apskritas stalas (2004 02 19, MA), kuriame dalyvavo LŽI mokslininkai, agrochemikai, ŽŪM specialistai, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas dr. K. Sivickis, VšĮ „Kaimo verslo projektai“ vadovas dr. V. Knašys ir kiti. Buvo diskutuota dėl didėjančio Lietuvos dirvožemių rūgštumo Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje bei šių dirvožemių naudojimo žemės ūkio augalų auginimui. Konstatuota, kad per metus reikėtų pakalkinti ne mažiau kaip 30–50 tūkst. ha žemių. MA BMGMS, Lietuvos augalų fiziologų draugija, ŽŪMMS surengė konferenciją „Biomedicinos terminologijos klausimai“ (2004 03 04, MA), skirtą lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui. ŽŪMM skyriaus nariai – L. Kadžiulis, A. Sliesaravičius – pranešimuose kėlė agronomijos, žemės ūkio augalų biologinės terminijos problemas; prof. A. Motuzas skaitė pranešimą apie pagrindinių dirvotyros sąvokų kilmę ir vartojimą. Lietuvos fitopatologų draugija (LFD) kartu su MA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi organizavo (2004 06 15 ) Lietuvos fitopatologų ataskaitinį susirinkimą-seminarą. LFD pirmininkas prof. J. Staniulis pateikė draugijos 1999–2003 m. veiklos ataskaitą. Pranešimuose buvo analizuota: grybų sistematikos ir įvairovės tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje, PGR technologijos principai ir panaudojimo galimybės patogenų identifikacijai, genų duomenų bazių ir kompiuterinių programų panaudojimas fitopatogenų diagnostikai, aktualios fitopatologinių tyrimų problemos augalininkystėje, sodininkystėje ir daržininkystėje, fitovirusologinių tyrimų ir su dirva plintančių virusų aktualijos Lietuvoje bei kita. Akcentuota, kad LFD yra Europos Fitopatologijos Fondo narė. Draugija išreiškė norą asocijuotis su MA ŽŪMMS. Trečiąjį Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių sąskrydį (2004 10 09, MA) organizavo Atviros Lietuvos fondas, MA TMS (akad. L. Telksnys) ir ŽŪMMS (akad. V. Vasiliauskienė). Dalyviai susirinko iš įvairių Lietuvos regionų. Akademikai L. Telksnys ir V. Vasiliauskienė, Atviros Lietuvos fondo atstovas K. Juškevičius kalbėjo apie informacinių technologijų reikšmę kaimo gyventojams, sudarančioms didesnę galimybę greitesnei žemės ūkio pažangai ir kaimo plėtrai. Lietuvos dirvožemininkų draugija (pirmininkas prof. A. Motuzas). LDD ataskaitiniais metais buvo 105 nariai iš LŽŪU, VU EI, VU, KU, LŽI, LMI, GGI, VŽI ir kitų šalies mokslo ir studijų institucijų. Draugija yra Tarptautinės dirvožemininkų sąjungos (IUSS) narė. ŽŪMMS Agronomijos sekcijos Dirvotyros ir agrochemijos komisijos darbas yra neatsiejamas nuo prie skyriaus veikiančios LDD veiklos. 2004 m. dirvožemininkų ir agrochemikų darbus galima suskirstyti į 4 grupes: tolesnė ir gilesnė tarptautinė integracija; glaudesnis bendradarbiavimas su Europos šalių nacionalinėmis dirvožemininkų draugijomis; šaliai svarbių mokslinių ir praktinių dirvotyros ir agrochemijos klausimų sprendimo inicijavimas; aktualių dirvotyros ir agrochemijos terminijos problemų svarstymas; naujų leidinių rengimas spaudai. Būdama Tarptautinės dirvožemininkų sąjungos narė, draugija yra gerai žinoma agrarinių ir gamtos mokslų visuomenei, palaiko nuolatinius ryšius su šios organizacijos vadovybe. Draugijos nariai svarstė Austrijos dirvotyros instituto (Viena) prof. W. E. H. Blumo laišką ir palaikė iniciatyvą organizuoti Europos šalių nacionalinių dirvožemininkų draugijų

34

EUROSOIL susivienijimą IUSS sudėtyje. Draugijos nariai habil. dr. B. Jankauskas (LŽI Kaltinėnų bandymų stotis) ir doc. V. Buivydaitė (LŽŪU) rugsėjo 4–12 d. dalyvavo EUROSOIL kongreso Freiburge (Vokietija) darbe. Dr. K. Armolaitis (LMI) skaitė pranešimą miško dirvožemių klasifikacijos klausimais Lenkijos dirvožemininkų sąjungos organizuotame tarptautiniame seminare Varšuvoje. Tęsiamas bendradarbiavimas su Didžiosios Britanijos dirvožemininkų sąjunga, kuri, kaip rėmėja, rengia dirvotyros ir agrochemijos literatūros antrą siuntą LŽŪU bibliotekai. Draugija gavo kvietimus 2005 m. dalyvauti Estijos, Kroatijos ir Latvijos dirvožemininkų draugijų rengiamose mokslinėse konferencijose. Dirvotyros ir agrochemijos komisija bei draugijos valdyba nuolat svarsto ir inicijuoja šaliai svarbių dirvotyros ir agrochemijos klausimų sprendimams skirtus renginius. Nuolatinis rūpestis – Lietuvos naujosios dirvožemių klasifikacijos (1999) taikymas. Jos įgyvendinimui buvo skirti du renginiai: seminaras „Aktualūs Lietuvos dirvožemių naujosios klasifikacijos taikymo klausimai“ (2004 04 30, VŽI) teoriniams aspektams aptarti ir praktinė ekspedicija (2004 07 27, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių r.) pažinti dirvožemius gamtoje. Seminare nagrinėtas Lietuvos dirvožemių naujosios klasifikacijos taikymas pagal Pasaulio dirvožemių legendos principus, šalyje sukauptų dirvožemio tyrimų duomenų derinimas pagal tarptautinių standartizuotų analizių metodų atitikmenis. Kitas labai aktualus klausimas – tarptautinių mokslinių programų inicijavimas ir dalyvavimas jose – aptartas LŽI Kaltinėnų bandymų stotyje (2004 08 26) surengtame seminare „Tarptautiniai dirvosaugos tyrimai ir Vakarų Lietuvos dirvožemių klasifikacijos aktualijos“. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros atstovas dr. V. Bumelis, išsamiai nagrinėjęs darnaus vystymosi ir ekosistemų tyrimo prioritetus ES 6 BP, atskleidė naujas mokslinio bendradarbiavimo galimybes Lietuvos dirvožemininkams ir agrochemikams. Antroji seminaro dalis surengta LŽI Vėžaičių filiale buvo skirta Žemaitijos dirvožemių klasifikavimo bei žemių vertinimo teorinėms ir praktinėms problemoms spręsti. Šis seminaras turėjo įtakos, kad prie ŽŪM būtų įkurta darbo grupė dėl žemės našumo vertinimo atnaujinimo ir programos įgyvendinimo. Svarbi ir reikšminga buvo ŽŪMMS Dirvotyros ir agrochemijos komisijos kartu su LŽI Vėžaičių filialu surengta konferencija „Rūgščių dirvožemių naudojimo žemės ūkiui moksliniai ir praktiniai aspektai“ (2004 11 04, MA). Joje pranešimus skaitė mokslininkai agrochemikai ir gamybinių organizacijų vadovai. Konstatuota, kad šalyje daug padaryta rūgščių dirvožemių kalkinimo tyrimų. Tačiau dėl lėšų stygiaus kalkinimui, Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje negalima kurti konkurencingo ūkio – augalams tinkamai nepasisavinus trąšų, neauga kviečiai, cukriniai runkeliai, dobilai, liucernos. Ūkininkai kol kas ekonomiškai nepajėgūs vieni kompensuoti rūgščių dirvožemių kalkinimo išlaidų, todėl reikalinga valstybės parama. Konferencijos dalyviai parengė rezoliuciją, kurią adresavo Seimui, Žemės ūkio ministerijai. Mokslininkai ir gamybininkai siūlo rengti programą, kurioje būtų sprendžiama ši šaliai svarbi problema. Draugija inicijavo ir parengė knygą „Lietuviškoji dirvotyros ir agrochemijos bibliografija 1971–2000 m.“ (A. Motuzas, K. Grigaliūnienė), kuri bus išleista 2005 m. ir skirta MA n. k. prof. Viktoro Ruokio 120-osioms gimimo metinėms. Mokslinė ir pedagoginė veikla. Skyriaus nariai, dirbdami mokslo ir studijų institucijose, vadovavo ir betarpiškai vykdė 8 mokslines programas, 29 temas (LŽI, LMI, LŽŪU, LVA, LVA GI, VPU), tarp jų 13 su užsienio partneriais. Agronomijos mokslų krypties tyrimuose n. e. Z. Dabkevičius (LŽI) nagrinėjo skalsių sukėlėjo Claviceps purpurea biologiją, mikromicetų plitimą javų grūduose; dirvožemio reakcijos įtaką žemės ūkio augalų patogeniniams grybams. N. k. L. Kadžiulis (LŽI) vadovavo tokiems darbams: „Baltųjų dobilų tyrimai šienaujamuose žolynuose“, „Baltųjų bei raudonųjų dobilų ir varpinių žolių mišinių pokyčiai ganant kalvų šlaituose“; „Ekologiškai tvarių daugiafunkcinių ankštinių/varpinių žolynų tyrimai“. N. k. A. Sliesaravičius (LŽŪU) vykdė mokslinius darbus: „Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir agroekosistemų augmenijai“; „Vicia ir Lathyrus rūšių įvairovės tyrimai ir jų išsaugojimo galimybės“; „Sojos (Glycine max (L.) Merill.) veislių adaptacinių galimybių Lietuvoje tyrimai“; „Ekologinės sėklininkystės sistemos kūrimas“. Siekiant atrinkti tinkamiausias veisles ekologinės gamybos ūkiams LŽŪU agroekologiniame centre buvo tiriamos 43 javų veislės. Parengta ekologinės sėklininkystės ūkininkų mokymo programa ir leidinys „Ekologinės sėklininkystės reikalavimai“. N. e. V. Stanys (LSDI) dirbo pagal programą „Ištirti sodo augalų požymių ir savybių genetinę prigimtį, optimizuoti selekcijos procesą ir sukurti intensyvios sodininkystės reikalavimus atitinkančias veisles“; vadovavo temoms ir dirbo tyrimuose: „Rengti ir tobulinti selekcinės medžiagos kūrimo metodus“, „Sukurti sodo augalų devirusavimo ir genetinės struktūros kryptingo keitimo metodus in vitro sistemoje“, „Sukurti ištvermingas žiemą, atsparias ligoms, kompaktiškus vaismedžių vainikus turinčias kaulavaisių veisles“, „Allium genties augalų ginogenezės in vitro tyrimai“, „Nustatyti Eucoreosma sekcijos serbentų rūšių molekulinius (DNR ir baltyminius) žymenis“, „Somatinės hibridizacijos būdu sukurti įvairaus ploidiškumo Fragaria genties augalus“, „Genų, reguliuojančių augalo vystymosi ciklą, klonavimas ir vektorių kūrimas“. N. k. M. Strukčinskas atliko mokslotyros darbus: individualiai rinko archyvinę medžiagą, skelbė spaudoje apie žymius mokslininkus bei visuomenės veikėjus (akad. P. Šalčių, prof. J. Krikščiūną, n. k. A. Minkevičių, dr. A. Glebavičiūtę-Prielgauskienę, rašytoją A. Gustaitytę-Šalčiuvienę). Miškininkystės mokslų krypties tyrimuose n. k. S. Karazija (LMI) dirbo pagal temą „Neplynų kirtimų plėtros galimybės ir jų ekonominė analizė“; nustatė galimus neplynų kirtimų būdus Lietuvos miškuose. Akad. L. Kairiūkštis (LMI) dirbo pagal ES koordinuotą programą COST E21 „Lietuvos miškų ir miškininkystės indėlis šiltnamio efekto sušvelninimui“, ES 6 BP projekto temą „Mediena energetikai: įnašas tvaraus miško plėtrai“ (WOOD-EN-MEN). N. e. R. Ozolinčius vykdė 6 mokslinius tyrimus: dirbo pagal ES finansuojamą projektą WOOD-EN-MAN (QLKS-CT-2001-00527), COST E25 programą „Europos informacinis tinklas ilgalaikei miško ekosistemų ir kraštovaizdžio tyrimų programai“; pagal valstybinę programą APLIKOM nagrinėjo temą „Šiuolaikinės miško ekosistemų digresijos: priežastys ir jų indikacija“; pagal tarptautinę miškų monitoringo ICP-Forests programą plėtotojo II-ojo lygio miškų monitoringo tyrimus; rengė medžiagą informaciniam leidiniui „Lietuvos miškai“. Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų krypties tyrimuose n. k. V. Bižokas dirbo pagal temas: „Žemės ūkio gyvulių traumatizmas, jo profilaktika ir gydymo metodų tobulinimas“, „Žemės ūkio gyvulių radiacinių pažeidimų

35

diagnostikos ir terapijos priemonės“. N. k. Č. Jukna vykdė mokslinius tyrimus pagal temą „Genetinis galvijienos ir kiaulienos kokybės gerinimas ir konkurencingumo didinimas mažinant cholesterolio kiekį mėsoje“ ir „Importuotų mėsinių galvijų adaptacinių procesų ir panaudojimo efektyvumo tyrimai“. N. k. V. K. Sirvydis ištyrė jodo ir fitogeninių preparatų: digestarom 1317 ir PEP-1000 įtaką paukščių medžiagų apykaitos ir produktyvumo rodikliams; vadovavo ir dirbo pagal temą „Amino rūgščių, vitaminų, mikroelementų ir augalinės kilmės biologiškai aktyvių medžiagų įtakos gyvūnų organizme ištyrimas“. N. e. V. V. Tarvydas vadovavo ir atliko 2 darbus: „Maisto medžiagų fermentacijos karvių didžiajame prieskrandyje, jų produktyvumo ir pieno kokybės tyrimai racione naudojant skirtingos biologinės vertės pašarus“ ir „Galvijams ruošiamų pašarų konversijos gerinimas“. Dirbta rengiant „Pašarų sektoriaus geros gamybos praktikos vadovo“ I-ąją dalį. N. e. H. Žilinskas vykdė šiuos mokslinius darbus: „Naujų tyrimo metodų taikymas šviežios ir šaldytos spermos funkciniams bei morfologiniams tyrimams“, „Karvių lytinių organų bei kiaušidžių morfologinių funkcinių ypatumų tyrimai apsiveršiavus“, „Biologiškai aktyvių medžiagų panaudojimas patelių reprodukcinių savybių optimizavimui ir reguliavimui“. Žemės ūkio inžinerijos mokslų krypties tyrimuose n. k. A. Kusta nagrinėjo nitratų taršą šachtiniuose šuliniuose, sukūrė mažinimo priemonių ir jų įgyvendinimo planą – surinko duomenis apie vandens užterštumą šachtiniuose šuliniuose, išnagrinėjo taršos šaltinius, numatė priemonių planą taršai mažinti. N. e. A. J. Raila dalyvavo mokslinių tyrimų kryptyje: „Termoenerginiai procesai biotechnologijose“, vykdė temą „Mikroklimato kitimo dėsningumai, procesų modeliavimas, sandėliuojamų augalininkystės produktų kokybės išsaugojimas“. Be to, profesorius dalyvavo mokslinių tyrimų programoje „Mikotoksinų kaupimosi maiste dėsningumai ir prevencinių saugos priemonių sukūrimas“ kartu su BI, LŽI, LSDI, LVA, BchI. Skyriaus nariai pedagoginį darbą dirbo LŽŪU, LVA, VPU, VDU, ŠU. Ataskaitiniais metais doktorantams vadovavo 11 (V. Stanys – 5, Z. Dabkevičius – 4, R. Ozolinčius – 3, kiti – 1–2), doktorantūros komisijose ir gynimo tarybose dirbo 12 skyriaus narių (V. Bižokas, V. Stanys – 8, A. Sliesaravičius – 5, Č. Jukna ir H. Žilinskas – 4, kiti – 1–3). N. e. Z. Dabkevičius yra LŽŪU Agronomijos fakulteto bakalaurų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, A. Raila – LŽŪU mechanikos mokslo krypties doktorantūros komisijos pirmininkas; MA nariai V. Bižokas, Č. Jukna, A. Kusta, V. K. Sirvydis skaitė paskaitas specialistų bei mokslo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. N. k. S. Karazija parengė miško ekologijos kurso programą miškotyros krypties doktorantams bei paskaitų kursą magistrantams „Miško ekosistemų klasifikavimo teoriniai pagrindai“; n. k. A. Sliesaravičius kartu su mokslo institutų mokslininkais parengė projektą „Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų kryptyje“. Tarptautinės programos ir tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas. ŽŪMMS bendradarbiauja su Švedijos karališkąja žemės ūkio ir miškų akademija. Skyriaus nariai – L. Kairiūkštis, A. Kusta, H. Žilinskas – yra šios akademijos užsienio nariai. Akad. L. Kairiūkštis yra Rusijos Petro mokslų ir menų akademijos narys, akad. J. Lazauskas – Rusijos žemės ūkio akademijos užsienio narys. Skyriaus nariai bendradarbiavo su užsienio mokslininkais dirbdami pagal bendras programas, projektus, dalyvaudami mokslinių organizacijų, užsienio mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų ir kitoje veikloje. Agronomijos mokslų krypties tyrimuose n. k. A. Sliesaravičius dirbo pagal tarptautinį projektą su Belgijos mokslininkais (Flelitseed) kuriant organinės (ekologinės) sėklininkystės sistemą Lietuvoje, taip pat dalyvavo organinės sėklininkystės ir grūdų kokybės projekte kartu su Prancūzijos mokslininkais; žiemojančių avižų adaptyvumo tyrimai vykdyti su JAV mokslininkais. N. e. Z. Dabkevičius dalyvavo tarptautinėse mokslinėse programose: „Šiaurės ir Baltijos šalių augalų genetinių išteklių išsaugojimas“ ir „Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimas“. N. e. V. Stanys dirbo su užsienio partneriais: pagal COST 851 programą „Gametinių ląstelių ir molekulinės selekcijos panaudojimas gerinant augalus“, COST 836 programą „Europos uoginių augalų veislių tyrimo tinklas“; su Lenkijos Varmijos ir Mozūrijos universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedra vykdyti serbentų veislių ir aktinidijų bei lietuviškų braškių veislių ekologiniai tyrimai; su Krokuvos žemės ūkio akademijos Sodininkystės ir daržininkystės fakultetu pradėti svogūnų ginogenezės tyrimai. Dalyvaujama Europos vaisių tyrėjų institutų tinklo (EUFRIN) darbe, Tarptautinėje sodininkystės mokslo organizacijos veikloje (ISHS). N. e. V. Stanys yra Tarptautinės augalų genų resursų tarybos (IBPGR) Kaulavaisių grupės narys korespondentas. Miškininkystės mokslų krypties tyrimuose n. k. S. Karazija vykdė bendrą darbą su Europos šalimis (daugiau negu 20 šalių mokslininkais) pagal COST E27 programą „Saugomos miškų teritorijos Europoje: analizė ir harmonizavimas“. Akad. L. Kairiūkštis dirbo pagal programą COST E21 „Lietuvos miškų ir miškininkystės indėlis šiltnamio efekto sušvelninimui“; vykdant WOOD-EN-MAN projekto 7-to darbinio paketo užduotis sukurtas paprastas individualiam miško savininkui ar valstybinių miškų naudotojui, atliekančiam ugdymo ar kitus tarpinio naudojimo kirtimus, modelis ir kompiuterinės programos. Akad. L. Kairiūkštis rengia knygą apie medienos naudojimą Baltijos šalyse. Modelis adaptuotas Lietuvoje, Suomijoje, atatinkamai ir kitose Baltijos jūros baseino šalyse. N. e. R. Ozolinčius dalyvavo COST E25 veikloje (dirbo 23 Europos šalys), dalyvavo ES projekte WOOD-EN-MAN (Estija, Danija, Latvija, Norvegija, Suomija, Švedija). Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų krypties tyrimai. N. k. V. Bižokas bendradarbiavo su Europos veterinarijos federacija ir TAIEX biuru dėl veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimo ir išsilavinimo pripažinimo išsiplėtusioje ES erdvėje, su Pasaulio veterinarijos gydytojų asociacija. Be to, n. k. V. Bižokas yra Latvijos veterinarinės medicinos promocinės tarybos tarptautinis ekspertas (patvirtintas Latvijos mokslų taryboje). Glaudžius bendradarbiavimo ryšius palaikė n. k. Č. Jukna su Krokuvos (Lenkija), Halės (Vokietija), Gardino (Baltarusija) Žemės ūkio universitetais, Danijos karališkuoju veterinarijos ir žemės ūkio universitetu, Bristolio (Anglija) universitetu. Bendras tyrimo darbų programas dirbo n. k. V. Sirvydis su Lietuvos-Vokietijos firma „Veta“, tarptautinėmis firmomis „ISA Balt“, „Laboveta“, AB „Biosintezė“. N. e. H. Žilinskas su užsienio partneriais dirbo pagal temą „Žemės ūkio

36

gyvulių reprodukcija – infekcinių ligų mažinimas panaudojant vietinius genetinius resursus“. Tai Švedijos remiamas projektas, kuriame dalyvauja Estijos ir Latvijos žemės ūkio universitetai bei Lietuvos veterinarijos akademija. Žemės ūkio inžinerijos mokslų krypties tyrimai. N. k. A. Kusta bendradarbiavo dėl magistrantūros ir doktorantūros studijų BOVA ir NOVA universitetuose, dalyvavo SOCRATES programoje su įvairiomis Europos šalimis, pasirašytas Leonardo da Vinči projektas; n. e. A. Raila yra tarptautinės firmos „Kraft Foods Lietuva“ konsultantas. Ekspertizės. Ataskaitiniais metais ŽŪMMS nariai atliko 86 mokslines ekspertizes. Teko vertinti įvairius mokslo darbus: monografijas, mokslo darbų ir kitus leidinius, mokslinius straipsnius, ataskaitas, programas, projektus, oponuoti disertacijas, paraiškas dėl paramos moksliniams tyrimams, monografijoms rengti, kompleksiniams moksliniams darbams ir kita. Daugiausia ekspertizių atlikta Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo pavedimu. Skyriaus nariai – Z. Dabkevičius, Č. Jukna, L. Kadžiulis, L. Kairiūkštis, S. Karazija, A. Kusta, V. K. Sirvydis, A. Sliesaravičius, V. Stanys, V. Vasiliauskienė – vertino 6 monografijas, mokslo programas, mokslines ataskaitas, paraiškas moksliniams tyrimams. Akad. V. Vasiliauskienė Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu išanalizavo tokias programas: „Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2005–2009 m. programos patvirtinimo projektą“, „Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2005–2009 m. programą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo įsteigimo ir šio fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą; Ūkio ministerijos pavedimu – mokslo tiriamąjį darbą „Pagrindinių veiksnių, įtakojančių Lietuvos eksporto plėtrą, poveikio analizė ir jų efektyvumo didinimas“; Žemės ūkio ministerijos pavedimu, kaip ŽŪM kolegijos narė, vertino įvairią kolegijai parengtą medžiagą. Lietuvos mokslų premijų komiteto pavedimu konkursui pateiktus darbus vertino n. k. V. K. Sirvydis ir šio komiteto nariai: akad. V. Vasiliauskienė (komiteto mokslinė sekretorė), n. e. Z. Dabkevičius, n. e. A. J. Raila, n. e. V. Stanys. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užsakymu n. k. V. Bižokas atliko projekto „Kiaulių susirgimų paplitimas Lietuvoje 2004 metais“ ekspertizę bei Latvijos veterinarinės medicinos tarybai – 2 daktaro disertacijų ekspertizes. LVA Gyvulininkystės instituto pavedimu n. k. A. Kairys vertino P. Bendiko, V. V. Tarvydo, V. Uchockio leidinį „Veislinių telyčių auginimas“. N. e. A. J. Raila LŽŪU senato pavedimu, kaip technologijos mokslų srities mechanikos krypties doktorantūros komisijos pirmininkas, ekspertavo doktorantų mokslinius darbus, sprendė jų atitikimą mokslų krypčiai, analizavo doktorantūros studijų programas. Lietuvos MA pavedimu akad. J. Lazauskas recenzavo mokslinių darbų ciklą „Genetinis ir technologinis galvijų produktyvumo didinimas ir produkcijos kokybės gerinimas“, pateiktą MA Jono Kriščiūno premijai, pateikė MA žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ 4 numerių straipsnių įvertinimą. Skyriuje, kaip ir kasmet, buvo svarstomi jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų moksliniai darbai MA premijoms gauti. Komitetuose dirbo akad. J. Lazauskas, n. k. V. K. Sirvydis, akad. V. Vasiliauskienė, prof. A. Poviliūnas. Vertinimo komitetams vadovavo n. k. M. Strukčinskas. Mokslinių leidinių ir žurnalų redakcinių kolegijų pirmininkai ir nariai (skyriaus nariai – Z. Dabkevičius, Č. Jukna, L. Kadžiulis, L. Kairiūkštis, S. Karazija, A. Kusta, J. Lazauskas, V. K. Sirvydis, V. Stanys, V. V. Tarvydas, V. Vasiliauskienė, H. Žilinskas) atliko didelį mokslinių publikacijų ekspertinį darbą, kad leidiniuose būtų publikuojami tik geriausi moksliniai straipsniai. N. k. L. Kadžiulis recenzavo Visuotinės lietuvių enciklopedijos 6 ir 7 tomus. Pranešimai mokslinėse konferencijose, publikacijos, leidybinis darbas. 2004 m. ŽŪMMS įvairiose konferencijose perskaitė 72 pranešimus, iš jų 31 tarptautiniuose renginiuose (Suomijoje, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur). Skyriaus nariai šalyje paskelbė 54 mokslinius straipsnius, iš jų 22 užsienyje, perskaitė 72 pranešimus šalies ir 31 – tarptautinėse konferencijose; įvairiuose leidiniuose publikuoti 63 mokslo populiarinimo straipsniai, perskaitytos 53 paskaitos visuomenei, 21 kartą kalbėta per Lietuvos radiją ir televiziją. Skyriaus nariai yra tokių 2004 m. leidinių autoriai ar bendraautoriai: Č. Jukna „Mėsinių galvijų auginimas“, A. Sliesaravičius (su bendraautoriais) „Rapsų dvigubų haploidų kūrimas izoliuotų mikrosporų kultūros metodu“, V. Tarvydas (su bendraautoriais) „Veislinių telyčių auginimas“, S. Karazija „Benediktas Labanauskas: miškininkas, mokslininkas, pedagogas“. Skyrius kuruoja MA žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ (akad. J. Lazauskas – redakcinės kolegijos pirmininkas, akad. V. Vasiliauskienė – atsakingoji sekretorė), tarptautinio žurnalo „Baltic Forestry“ (akad. L. Kairiūkštis) veiklą. Skyriaus nariai yra institucijų mokslo darbų, konferencijų pranešimų bei kitų mokslinių leidinių redaktorių kolegijų pirmininkai ar nariai. Akad. J. Lazauskas yra „Agrarnaja nauka“ (Rusija), n. e. Z. Dabkevičius – Indijoje leidžiamo žurnalo „Research on Crops“ redakcinių kolegijų nariai. N. k. A. Kusta – LŽŪU jubiliejinio leidinio „Agrarinio mokslo sklaida“ (sudaryt. A. Motuzas) redakcinės kolegijos pirmininkas. N. k. V. Strukčinskas labai rūpinosi, kad Lietuvoje būtų plėtojama kooperacija, leidžiamas laikraštis žemės ūkio kooperacijos klausimais. ŽŪMMS narių dalyvavimas vyriausybinių ir nevalstybinių organizacijų veikloje. Skyriaus nariai dalyvavo valstybinių ir nevalstybinių institucijų veikloje. Lietuvos mokslo premijų komiteto mokslinė sekretorė yra V. Vasiliauskienė, komiteto nariai – Z. Dabkevičius, A. Raila, V. Stanys. Be to, akad. V. Vasiliauskienė yra Kaimo plėtros tarybos narė; ŽŪM Kolegijos narė; Žemės ūkio mokslo tarybos prie ŽŪM pirmininkė; LŽŪU ir LAEI tarybų narė, LVMSF ekspertė. N. k. L. Kadžiulis – LMT ekspertas, LKMA, LMS tarybos narys, dalyvauja Žemės ir miškų ūkio visuomeninių ekspertų kolegijos veikloje. N. k. A. Sliesaravičius yra ŽŪM ir AM 4 komisijų – Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos, Genetiškai modifikuotų, tradicinių ir ekologinių pasėlių koegzistencijos taisyklių parengimo darbo grupės, Genetiškai modifikuotų organizmų priežiūros komiteto, Nuolatinės augalų genetinių išteklių komisijos bei mokslinių tyrimų programos tarybos, Pramoninės biotechnologijos plėtros tarpžinybinės darbo grupės prie ŠMM narys, LŽŪU senato pirmininko pavaduotojas, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos viceprezidentas. N. k. V. Strukčinskas – akad. P. Šalčiaus archyvo globėjas ir tvarkytojas. Į akad. P. Šalčiaus fondą (VUB Nr. 181), LŽI biblioteką jis perdavė po keliasdešimt P. Šalčiaus parašytų ir tarpukario Lietuvoje išleistų knygų kooperacijos ir ūkio istorijos klausimais. M.

37

Strukčinskas dalyvauja VU, Kauno apskrities viešosios ir LŽI bibliotekose rengdamas ekspozicijas apie rašytoją A. Gustaitytę-Šalčiuvienę (VUB, KAVB), prof. Jurgį Krikščiūną (LŽIB). Profesorius dalyvauja Lietuvos žemės ir miškų ūkio visuomeninių ekspertų kolegijos veikloje. N. e. V. Stanys yra LVMSF valdybos, Biomedicinos mokslų ekspertų komisijos narys, darbų pagal ūkio subjektų užsakymus ekspertų komisijos narys; n. e. Z. Dabkevičius yra Lietuvos fitopatologų draugijos pirmininko pavaduotojas. N. k. V. Bižokas – Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas, VMVT direktoriaus patarėjas. N. e. Č. Jukna yra Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys ir direktorius, kelerių komisijų prie ŽŪ ministerijos narys, parodų AgroBalt 2004 ir Respublikinė veislinių gyvulių paroda 2004 ekspertų komisijos pirmininkas ir narys; V. K. Sirvydis – Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas. N. e. H. Žilinskas yra BOVA rektorius, Šiaurės ir Baltijos šalių Žemės ūkio ir veterinarijos asociacijos NOVA-BOVA vykdomojo komiteto narys. N. k. S. Karazija – AM Miškininkystės konsultacinės tarybos narys, visuomeninės organizacijos „Consilia Academica“ tarybos narys; akad. L. Kairiūkštis AM kolegijos narys, Pasaulio mokslininkų federacijos narys, UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pirmininkas, visuomeninės organizacijos „Consilia Academica“ tarybos pirmininkas; n. e. R. Ozolinčius – IUFRO tarptautinės tarybos narys, MAB „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos komiteto pirmininko pavaduotojas, Miškų ūkio kompleksinės tarybos prie AM narys; Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo narys. N. k. A. Kusta buvo Rektorių konferencijos, Baltijos šalių žemės ūkio krypties universitetų asociacijos BOVA, Baltijos šalių žemės ūkio krypties universitetų asociacijos BOVA Europos žemės ūkio ir susijusių mokslų konsorciumo (ICA) narys. Dauguma skyriaus narių yra mokslo ir studijų institucijų tarybų, senatų pirmininkai ar nariai, vadovauja sąjungoms, fondams, draugijoms, aktyviai dalyvauja rengiant projektus, programas ar kitus šaliai svarbius dokumentus. Apdovanojimai ir premijos. N. e. Z. Dabkevičius už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už pagalbą integruojantis į transatlantines struktūras Valstybės dienos proga apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi; LŽŪU 80-mečio proga n. k. A. Kustai įteiktas Ministro Pirmininko A. Brazausko padėkos raštas, n. k. A. Sliesarvičius apdovanotas „LŽŪU medaliu“ už mokslinę veiklą; n. e. R. Ozolinčiui, laimėjus mokslo populiarinimo darbų konkursą (2004), įteikta Švietimo ir mokslo ministerijos pirmoji premija. Akad. L. Kairiūkščiui ir n. e. R. Ozolinčiui (su bendraautoriumi) skirta 2004 m. Lietuvos mokslo premija. Akad. V. Vasiliauskienė – Vytauto Vazalinsko premijos laureatė. Žemės ūkio mokslo naujausi tyrimai ir problemos. Žemės ūkio ir miškų mokslo ir studijų institucijose mokslinių tyrimų tematika yra iš esmės pakeista ar papildyta įtraukiant tuos klausimus, kurie yra aktualūs šalies ūkiui bei atitinka Europos mokslinių tyrimų erdvėje fundamentinės ir taikomosios krypties darbams keliamus uždavinius. Svarbiausi iš jų: žmonių intelektinių gebėjimų ir verslumo ugdymas, konkurencingo žemės ūkio kūrimas ir plėtojimas, naujų produkcijos naudojimo sričių ir perspektyvių krypčių paieška bei plėtra, naujų tyrimų rezultatų ir žinių kaupimas bei sklaida skatinant šalyje pažangų ūkininkavimą, tausojant aplinką, ugdant aktyvius informacinės visuomenės piliečius. Agronomijos mokslo krypties tyrimai. Agronomijos moksliniai tyrimai atliekami LŽŪU, LŽI ir LSDI. Pastaraisiais metais šiose institucijose ypač plėtojami augalų biotechnologijos moksliniai tyrimai. Agronomijos krypties fundamentinių tyrimų tematikoje svarbią vietą užima šie klausimai: globalinių pokyčių įtaka žemės ūkio augalams ir aplinkai, kraštovaizdžio išsaugojimas, kūrimas ir įvairinimas, daugiafunkcinis žemės naudojimas; žemdirbystė ir aplinkosauga; genomika ir moderni molekulinė biologija augalų selekcijai ir naujoms technologijoms; augalų genų markerių nustatymas; konkurencinga Europoje augalų selekcija (LŽI 8 augalų veislės įrašytos į ES bendrąjį katalogą); aliejinių augalų genetinės įvairovės didinimas ir selekcinės medžiagos kūrimas biotechnologiniais metodais; augalų ir mikroorganizmų bioįvairovės genofondo kaupimas, tyrimas, palaikymas ir panaudojimas; tikslinės augalininkystės produkcijos auginimas (konditerijai, salyklui, krakmolui, pašarui ir kita); augalininkystės produkcijos kokybė ir sauga (kokybės gerinimas, mikromicetai, mikotoksinai, pesticidų likučiai, sunkieji metalai); ekologiškų maisto žaliavų auginimo ir kokybės kompleksiniai tyrimai; natūralių resursų racionalus naudojimas ir jų apsauga (atsinaujinantys energijos šaltiniai, natūralių pluoštų paieška). Iš atliekamų taikomųjų tyrimų ypač aktualūs yra šie: dirvožemių derlingumo potencialo palaikymas ir racionalus naudojimas (dirvožemio kokybės tyrimai, degradacijos stabdymas; energiją ir resursus tausojančios žemės dirbimo ir augalininkystės technologijos (beariminė žemdirbystė, ankštiniai augalai, pesticidų kiekio mažinimas); naujų žemės ūkio technologijų kūrimas bei senųjų esminis keitimas besikeičiančioje aplinkoje (klimato kaita, rinka, poreikiai); augalų apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, racionalus ir saugus pesticidų naudojimas (apsaugos strategija, pesticidų asortimentas, kompiuterizuotos programos); organinė ir tausojanti žemdirbystė (sėjomainos, veislės, biopreparatai ir biotrąšos); žemės ūkio (augalų) informacinių sistemų kūrimas (prognozės, programuotos technologijos, rezultatų sklaida). Miškininkystės mokslo krypties tyrimai atliekami LŽŪU ir LMI. Svarbią vietą užima natūralių miško bendrijų vystymosi tyrimai, miško medžių genetikos, biotechnologijos tyrimai (tematika plačiau aptarta skyrelyje „Lietuvos miškų institutas“). Reikėtų pažymėti probleminius klausimus, kurie ypač aktualūs miškininkystėje. Nebėra valstybinių mokslo programų, kurios, naudodamos tarpšakinį mokslą, vystytų atskiras mokslo šakas, koordinuotų tyrimus ir spręstų svarbiausias krašto problemas. Tokia patirtis buvo sukaupta plėtojant valstybinę programą ECOSLIT. Yra parengta programa „Lietuvos ekologinis tvarumas integracijos į Europos Sąjungą kontekste“ (EUROLIT). Programos vykdymas subordinuotų ir koordinuotų daugiau nei 30 mokslo ir studijų institucijų tyrimus ekologijos srityje; leistų suprasti antropogeninės taršos, klimato ir biotos sąveikos procesus; moksliškai pagristų Lietuvos krašto gamtinės plėtros viziją; pateiktų fundamentalias nuostatas kaimo plėtrai ir ekologiškai balansuoto krašto ūkio vystymui bei žmonių gerovei užtikrinti; įgalintų Lietuvos firmas dalyvauti labai naudingoje pasaulinėje teršalų prekyboje. Apibendrinti tyrimų duomenys būtų ypač aktualūs Vyriausybės keliamoms problemoms spręsti.

38

Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų krypčių tyrimai atliekami LVA, LVA Gyvulininkystės ir Veterinarijos institutuose. Svarbiausias uždavinys yra didinti gyvulininkystės produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose. Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti pašarų ūkį, teikiantį gyvulininkystei aukštos kokybės ir saugius pašarus, mažinti gyvulininkystės ūkio veiklos neigiamą poveikį aplinkai, nuolat gerinti Lietuvoje veisiamų žemės ūkio paskirties gyvūnų veislines savybes bei saugoti nacionalinių veislių genofondą. Be to, reikia panaudoti naujausius imunologinius ir molekulinius genetinius metodus gyvūnų selekcijoje, rengti gyvūnų selekcijos programas, kurios leistų gauti aukštos kokybės produkciją mažiausiomis sąnaudomis, ypač svarbu plačiau panaudoti biotechnologijos metodus (spermos kriokonservavimą, embrionų transplantaciją, DNR tyrimus, lyties reguliavimą ir kita) gyvulininkystėje. Ypač svarbią vietą šalies zootechnikos krypties mokslinių tyrimų tematikoje užima šie darbai: gyvūnų genetikos, reprodukcijos, biologijos ir genetinių išteklių tyrimai; gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės bei gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimai. Sprendžiant šalies gyvulininkystės plėtotės bei konkurencingumo klausimus šiuo metu yra nemaža problemų. Galima konstatuoti, kad nėra europinius standartus atitinkančių eksperimentinių bazių tyrimams su žemės ūkio gyvuliais bei laboratoriniais gyvūnais. Be to, bus sunku diegti naujausius mokslo pasiekimus gamyboje, nes nėra gyvulininkystei skirtų šiuolaikinių ES standartus atitinkančių technologinių parkų. Būtina spręsti gyvūninių produktų maisto saugos bei užkrečiamų ligų epidemiologinę rizikos veiksnių analizę ir monitoringą. Specifinės veterinarinės medicinos problemos: specifinio humoralinio imuniteto tyrimai svarbiausių ligų sukėlėjų identifikavimui; helmintų invazijos ir gyvulio organizmo tarpusavio santykių tyrimai. Žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos mokslų krypčių tyrimai vyksta LŽŪU ir LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos ir Vandens ūkio institutuose. Šiuo metu moksliniai tyrimai atliekami tokiomis svarbiausiomis kryptimis: alternatyvioji energetika ir atsinaujinančių energijos šaltinių racionalus naudojimas; gamtinius išteklius tausojančių technologijų tyrimai (energijos sąnaudų ir poveikio aplinkai mažinimas gamybos technologijose); ekologiškų maisto žaliavų auginimo ir kokybės tyrimai; piktžolių terminio naikinimo proceso teorinis pagrindimas, įrangos ir agrotechnologijos sukūrimas. Žemės ūkio inžineriniams mokslams keliami uždaviniai – dinamiškai reaguoti į sparčiai besikeičiančius šalies ūkio poreikius. Tyrimai orientuojami pagal tokias programas: atsinaujinančios energijos transformavimas ir akumuliavimas; dirvos fiziniai struktūriniai pokyčiai veikiant mechaniniams ir gamtiniams veiksniams; šilumos masės mainų, dujinės aplinkos, elektrofizinių poveikio reiškinių biologiniams objektams dėsningumai ir dinamika; žemės ūkio inžinerijos krypčių pagrindimas ir plėtros prognozavimas. Agrarinės ekonomikos tyrimai atliekami LŽŪU ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institute. Ekonominiams ir socialiniams tyrimams reikšmės turėjo Lietuvos tapsmas Europos Sąjungos nare, šios Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos principų diegimas Lietuvos agrarinėje politikoje. Reikėjo įvertinti Lietuvos integravimosi į ES galimas pasekmes žemės ūkiui, skirti dėmesį verslinių ūkių formavimui ir stiprėjimui, kaimo plėtros ir kaimo bendruomenių kūrimosi vyksmui, nagrinėti žemės ūkio ir maisto produktų vidaus ir užsienio rinkų problemas, produktų ir jų gamintojų konkurencingumo dalykus šiose rinkose. Lietuvos mokslo reforma, mokslininkų veiklos vertinimo keitimas nebuvo palankūs ekonomikos ir ypač agrarinės ekonomikos atstovams. Neliko nė vieno valstybinio ekonomikos mokslo instituto. Ekonomikos institutuose tyrėjų skaičius sumažėjo du ir daugiau kartų. Tai būdinga ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, kurio mokslo darbuotojų skaičius sumažėjo net keturis kartus. Pradėjus mažiau rengti ekonomistų ir vadybininkų Vilniaus ir Lietuvos žemės ūkio universitetuose, padidėjo jų rengimas kituose universitetuose, stokojančiuose tam mokymui šios srities specialistų. Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete 2003 metais buvo panaikintas ir 2004 metais neatnaujintas priėmimas į doktorantūros studijas. Agrarininkai ekonomistai dabar nebeturi kur rengti aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų ir pedagogų. Agrarininkai ekonomistai ir sociologai pagrindinį dėmesį skyrė Lietuvos kaime vykstantiems ekonominiams ir socialiniams procesams nagrinėti. To pageidavo tyrimų užsakovai finansuodami mokslinę veiklą. Surenkama informacija, jos komentavimas ne visada tiko prestižiniams moksliniams straipsniams. Todėl 2004 metais nebuvo ginta nė viena žemės ūkio ekonomikos ar kaimo sociologijos daktaro disertacija. Taip pat reikėjo ekonominių ir socialinių rekomendacijų, siūlymų žemės ūkio įmonių ekonomikos ir vadybos, kaimo išsaugojimo, jo plėtros, konkurencingumo stiprinimo klausimais, integruojantis į Europos žemės ūkio ir maisto produktų rinkas. Visa ši veikla į mokslininkų vertinimo kriterijus nepateko. Todėl taikomieji tyrimai, technologijų rengimas išstūmė fundamentinius mokslinius tyrimus, sudarančius žemės ūkio ekonomikos ir sociologijos mokslo teorinius pamatus. Taigi tenka konstatuoti, kad daug yra žemės ūkio ekonomikos mokslo problemų, ypač plėtojant fundamentinius tyrimus. Vandens problemų taryba (Pirmininkas n. k. A. Kusta) Vandens problemų taryba, įkurta prie Lietuvos MA prezidiumo, nagrinėjo aktualias vandens ūkio problemas. 2004 m. pasikeitė tarybos prezidiumo sudėtis – n. k. M. Lasinskui paprašius, jis atleistas iš Hidrologijos ir hidrogeologijos komisijos pirmininko pareigų ir naujuoju pirmininku išrinktas habil. dr. J. Jablonskis. Vietoje n. k. J. Virbicko ir doc. V. Vincevičienės naujais nariais išrinkti doc. P. Punys ir doc. B. Ruplys. Hidrologijos ir hidrogeologijos komisija kartu su Lietuvos žemės ūkio ir Vilniaus universitetais, Vandens švaros asociacija bei Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Vandens telkinių apsauga ir valdymas“. Tai buvo Lietuvos žemės ūkio universiteto 80-mečiui skirtas baigiamasis renginys. Konferencijoje buvo perskaityta per 70 pranešimų, kurių autoriai ne tik aukštųjų mokyklų, mokslo institutų mokslininkai, bet ir kitų institucijų specialistai. Tai liudija, kad konferencijos tematika aktuali ir vandens kokybė rūpi

39

daugeliui. Konferencijos darbas vyko 3 sekcijose: „Ežerotyra ir ežerotvarka“, „Vandens telkinių priežiūra ir valdymas“ bei „Nuotekų ir atliekų tvarkymas“. Mokslininkai pateikė naujausių tyrimų rezultatus, iškėlė daug klausimų, kuriuos būtina spręsti įgyvendinant Europos Sąjungos Bendrosios vandenų direktyvos reikalavimus. Komisijos nariai dalyvavo rengiant vandens matavimo stočių modernizavimo ir paviršinio vandens monitoringo 2005–2010 m. laikotarpiui programą, pagal kurią numatytos investicijos įsteigti 31 naują vandens matavimo stotį prie upių ir 15 stočių – prie ežerų. Kartu su Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutu pradėtas įgyvendinti projektas „Pavasario potvynio Nemuno žemupyje prognozavimas“. Surengtas pasitarimas hidrologijos mokslinių tyrimų finansavimo klausimais. Hidroenergetikos komisija (pirmininkas n. k. J. Burneikis) surengė pasitarimą „Hidroenergetika ir aplinka“. Komisijos nariai kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis (Lietuvos hidroenergetikų asociacija, Lietuvos energetikų sąjunga, Atsinaujinančios energijos komisija prie Lietuvos MA) ir kitais žymiais visuomenės atstovais parengė siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto bei 2004 m. kovo 5 d. juos pateikė Seimui, Vyriausybei, Aplinkos ir Ūkio ministrams. Įstatymo projekte buvo numatyta uždrausti statyti užtvankas Nemuno upėje, kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Siūlymuose buvo pateiktas prašymas ir argumentai atidėti šio įstatymo priėmimą tol, kol bus patvirtinta Lietuvos hidroenergetikos išteklių naudojimo schema. Melioracijos komisijos pirmininkas dr. K. Sivickis kartu su doc. P. Puniu dalyvavo Vyriausybės posėdyje ir gynė Vandens problemų tarybos suformuluotas nuostatas dėl užtvankų statybos. Buvo pasiekta, kad teikiamas projektas papildomai būtų svarstomas Aplinkos ministerijoje. Svarstant dėl draudimo statyti užtvankas ir mažąsias hidroelektrines Ventos upės baseino upėse pasiekta kai kurių kompromisų. Deja, Lietuvos Respublikos Seimas, neatsižvelgdamas į kompetentingų vandens ūkio specialistų motyvuotus pasiūlymus, 2004 m. kovo 30 d. priėmė Vandens įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymą. Organizuotas pasitarimas „Tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant vandens problemas“, kuriame pagrindinį pranešimą padarė Vandens išteklių naudojimo ir apsaugos komisijos pirmininkas dr. A. S. Šileika. Jis supažindino tarybos narius su LŽŪU Vandens ūkio instituto vykdomu tarptautiniu projektu. Šio projekto tikslas – Baltijos jūros apsauga nuo taršos dėl ūkinės žemės ūkio veiklos. Institutas yra įrengęs demonstracinius objektus, kuriuose nuolat stebima vandens kokybė. Asocijuotas su Lietuvos MA Lietuvos miškų institutas (Direktorius n. e. R. Ozolinčius) Lietuvos miškų institutas 2004 m. vykdė tyrimus pagal 4 pagrindines Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 1102 patvirtintas veiklos kryptis. Miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai. Tyrimų klimatinėse kamerose metu nustatyta, kad ozono poveikiui jautriausi yra drebulės ir uosio sodinukai, o eglės, ožekšnio ir ąžuolo – mažiausiai jautrūs. Ilgalaikių miško ekosistemų tyrimų metu brukniniuose pušynuose nustatyti nitrifikacijos procesai. Stacionariniame tyrimų objekte palyginta smėlžemiuose įveistų pušynų ir apleistų žemės ūkio naudmenų dirvožemio mikroflora. Nustatyta, kad apleistose žemės ūkio naudmenose dirvožemiai šarmiškesni, todėl juose gausiau mikroorganizmų (bakterijų, aktinomicetų ir mikromicetų). 2001 m. Lietuvos miškų institutas įsitraukė į ES finansuojamą projektą WOOD-EN-MAN. Šiame darbe kartu su Skandinavijos ir Baltijos šalių mokslininkais buvo sprendžiamos ekonominės ir ekologinės medienos naudojimo kurui problemos. Paaiškėjo, kad svarbiausių maisto medžiagų (N, P, K) medžių lajose (spygliuose, žaliose ir sausose šakose) susikaupia tiek pat, kiek stiebuose (medienoje ir žievėje). Kirtimo atliekas (šakas), paliktas kirtavietėse, pirmieji užpuola vabzdžiai – saprofagai Psocoptera sp. ir mikofagai Mycetophildae sp. (aptiktos 48 nariuotakojų rūšys). Plonose šakose nariuotakojų aptinkama kelis kartus mažiau nei storose. Praėjus metams po miško kirtimo, paliktose šakose gyvenančių ir besimaitinančių vabzdžių skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos. Atliekant tyrimus pagal miškingumo programą išaiškintos natūralaus miško žėlimo galimybės pamiškėse. Įvairaus sodinimo vietų išdėstymo ir pradinio tankumo želdiniuose ištirtos cenozių susidarymo ypatybės, želdinių augimas, medienos kokybė ir nustatytas želdinių išauginimo rentabilumas. Vykdant pelkinės miškininkystės tyrimus nustatyta, kad nusausinti mėlyniniai kiškiakopūstiniai pušynai yra 0,1–0,5 klasės aukštesnio boniteto nei nenusausinti. Bręstantys ir brandūs pušynai, augantys Lb augavietėje, į nusausinimą nereaguoja arba reaguoja silpnai. Ąžuolynų, augančių laikinai užmirkstančiuose dirvožemiuose su sunkiomis ir dvilytėmis (lengvos ant sunkių) uolienomis (Lds, Ldp augavietės), prieaugis mažėja didėjant kritulių kiekiui. Medynai, augdami minėtuose dirvožemiuose, kenčia dėl drėgmės pertekliaus. Savaime besiformuojančiuose mišriuose beržynuose, augančiuose pagrindinėse girių augavietėse (Nc, Lc, Nd, Ld), didėjant amžiui mažėja beržo dalis medynų pirmojo ardo sudėtyje, didėja eglės ir drebulės dalis. Ugdant medynus, medienos ištraukimui naudojant lengvesnius, mažesnių matmenų mechanizmus, medžių pažeidimų kiekis mažesnis, tačiau ištraukimo procese didėja rankų darbo dalis. Visuose sortimentinės technologijos variantuose vyrauja šalia valksmų augančių medžių prieaugio didėjimo procesai. Tai rodo, kad dirvožemis mažiau spaudžiamas, mažiau pažeidžiamos medžių šaknys, ypač kai valksmai stiprinami kirtimo atliekomis. Sprendžiant medžioklystės problemas įvertinta bebrų mityba, parengta augalėdžių žvėrių ir miško augalijos sąveikos stebėsenos programa, nustatyta, kad elninių žvėrių patelių vyravimas lemia didesnį pagrindinių rūšių medžių pažeidimą. Institute pradėti medienos kokybės tyrimai: įvertinta Pietų Lietuvos grynų pušynų medienos kokybė, atlikti medienos ilgaamžiškumo bandymai, Girionyse įsteigtas maumedžio medienos lauko bandymas.

40

Miško genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai. Didžiausia ūkinė nauda perkeliant kilmes pasiekiama keliant jas iš pietų į šiaurę, o perkeliant iš šaltesnio klimato palikuonių produktyvumo rodikliai (aukštis ir skersmuo) bei jų kokybė (dvistiebiai medeliai) daug blogesni. Atlikti tarprūšiniai ir vidurūšiniai populus genties medžių kryžminimai ir išauginti 2268 hibridiniai augalai in vitro taikant izoliuotų mezginių kultūros metodą ankstyvoje zigotinio gemalo vystymosi stadijoje. Gauti nauji hibridai papildo populus genties medžių genetinę įvairovę. Taikant atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR (APPD) metodą ištirta paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.) Lietuvos 10 populiacijų genetinė įvairovė ir nustatyta, kad egzistuoja didelis vidupopuliacinis genetinis polimorfizmas (nuo 65,8 iki 91,5%) ir (21,6%) tirtų populiacijų daug mažesnė genetinė įvairovė. Miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis. Analizuojant valstybinio miškų ūkio ekonomines tendencijas nustatyta, kad miškų urėdijose mažėja pajamos, medienos apdirbimas likviduojamas, didėja darbų pagal rangos sutartis mastai bei administracinių valdymo išlaidos. Išryškėjo tokie Lietuvos privataus miškų ūkio ypatumai: mažos privačių miškų valdos, 44% privačių miškų savininkų gyvena miestuose, dauguma (58,5%) privačių miškų savininkų yra vyresni nei 60 metų, didėja medienos tiekimas iš privačių miškų (2003 m. – 37%), aktyvėja miško rinka (2004 m. 21% privačių miškų buvo įsigyta juos perkant). Pagal privačių miškų savininkų 2004 m. anketinę apklausą, svarbiausi jų tikslai buvo: apsirūpinimas kuru (malkomis), medienos gamyba savo reikmėms, pajamų gavimas. Svarbiausios problemos: sudėtingas dokumentų tvarkymas, lėšų trūkumas miškų ūkio darbams, maža miško valda. Institute 2004 m. vykdyti 38 užsakomieji darbai. Parengta gamybai svarbių rekomendacijų bei siūlymų: medelynų kūrimo ir modernizacijos projektai; miškų urėdijų mokslinio tyrimo ir sėklininkystės objektų įvertinimas; miškų atkūrimo koncentruotose plynų sanitarinių kirtimų biržėse, pagrindinių neplynų kirtimų plėtros, miško atkūrimo nusausintose pelkinėse augavietėse rekomendacijos; saugomų teritorijų plėtros ekonominė analizė. Institutas vykdė 3 valstybines mokslo programas: 1. Lietuvos augalų genetiniai ištekliai ir kintanti aplinka; 2. Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir agroekosistemų augmenijai; 3. Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis. Dalyvauta 9-ose tarptautinėse programose (WOOD-EN-MAN, SNS projektas, COST programos ir kitose). Kartu su kitomis institucijomis parengti ir išleisti 3 leidiniai (monografijos ir kitos knygos), 3 monografijos parengtos spaudai. Už mokslo populiarinimo leidinius instituto mokslininkai laimėjo Švietimo ir mokslo ministerijos pirmąją ir trečiąją premijas. Mokslinėse konferencijose perskaityti 56 pranešimai. Paskelbtas 31 straipsnis recenzuojamuose užsienio ir Lietuvos žurnaluose. 2004 m. parengta po 2 „Baltic Forestry“ ir „Miškininkystė“ žurnalų numerius. 2004 m. habil. dr. J. Ruseckui suteiktas profesoriaus mokslo vardas, o prof. R. Ozolinčius išrinktas Lietuvos MA nariu ekspertu. Institute yra 20 doktorantų, 2004 m. priimti 2 doktorantai. Organizuota tarptautinė COST E27 konferencija „Miško saugomos teritorijos Europoje – analizė ir harmonizavimas“ ir jaunųjų mokslininkų konferencija „Ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai tyrimai miškotyroje ir aplinkotyroje“. Šiuo metu miškotyroje išskiriamos trys svarbiausios tyrimų kryptys: ekosistemų funkcionavimas, dinamika ir bioįvairovė; miškų tvarkymas, naudojimas ir medienos kokybė; miško teikiamų paslaugų visuomenei įvairovė (Europos nacionalinių miškų institutų direktorių konferencija, 2004). Dėl ribotų finansinių galimybių, institutas negali aprėpti visų svarbiausių miškotyros bei su ja susijusios aplinkotyros klausimų. Todėl orientuojamasi į prioritetinius tyrimus – miško ekosistemų digresijos ir jų indikacija, ekologinė miškininkystė, molekulinė genetika ir biotechnologijos miškų ūkyje, medienos kokybė, socialiniai ekonominiai miškų ūkio aspektai.

Technikos mokslų skyrius (Pirmininkas akad. R. Bansevičius) 2004 m. Technikos mokslų skyrius (toliau – TMS) baigė turėdamas 37 narius, iš jų: 6 tikruosius narius, 12 narių korespondentų, 13 narių ekspertų ir 6 užsienio narius. Ataskaitiniais metais buvo išrinktas naujas užsienio narys – buvęs ilgametis Rusijos MA viceprezidentas, Rusijos MA bei Rusijos žemės ūkio mokslų akademijos akademikas, technikos mokslų daktaras, profesorius Frolovas Konstantinas Vasiljevičius (mechanika), kurį su Lietuvos mokslininkais sieja glaudūs ryšiai, ypač virpesių teorijos ir naudojimo srityje. Be to, pasibaigus prof. R. Banevičiaus ir prof. Š. Raudžio kadencijai, buvo renkami du nariai ekspertai. Jais tapo: KTU Organinės technologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (medžiagų technologija) bei Matematikos ir informatikos instituto Duomenų analizės skyriaus vadovas prof. habil. dr. Šarūnas Raudys (informatika). Skyriaus veikla buvo organizuojama 5 sekcijose: Elektronikos ir informatikos (pirmininkas akad. Laimutis Telksnys), Energetikos (pirmininkas akad. Jurgis Vilemas), Mechanikos (pirmininkas akad. Kazimieras Ragulskis), Medžiagų technologijos (pirmininkas n. k. Liudvikas Pranevičius), Statybos ir transporto (pirmininkas n. k. Edmundas Kazimieras Zavadskas), kurios atitiko kuruojamas mokslo sritis. Skyrius pavestas jam funkcijas galėjo sėkmingai atlikti tik glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamo profilio mokslo ir studijų institucijomis: Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo universitetais, Lietuvos energetikos, Matematikos ir informatikos, KTU Architektūros ir statybos bei VGTU Termoizoliacijos institutais. Su Aplinkos, Susisiekimo ministerijomis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ aktyviai bendradarbiavo Statybos ir transporto sekcijos Statinių ir tiesinių inžinerinių problemų taryba, vadovaujama akad. Antano Kudzio. Skyrius kuravo prie MA prezidiumo įsteigtas Atsinaujinančių energijos šaltinių komisiją (pirmininkas n. k. Juozas Burneikis), Transporto tyrimų tarybą (pirmininkas n. e. Adolfas Baublys), Lietuvos nacionalinės automatinio valdymo

41

organizaciją IFAC-LINO (pirmininkas n. k. Vytautas Kaminskas). Skyriaus nariai dalyvavo Žemės ūkio ir miškų mokslų bei Technikos mokslų skyrių iniciatyva įsteigtos Vandens problemų tarybos (pirmininkas n. k. Albinas Kusta) darbe. Skyriaus visuotiniai susirinkimai. 2004 m. kovo 17 d. skyriaus visuotiniame susirinkime buvo apsvarstyti ataskaitiniais metais atlikti darbai ir numatytos ateities gairės. Skyriaus pirmininkas akad. R. Bansevičius supažindino su svarbiausiais 2003 m. pasiekimais mokslo, pedagoginėje, ekspertinėje, mokslo organizavimo veikloje: skyriaus nariai išleido 19 monografijų, vadovėlių, knygų, paskelbė 215 mokslinių straipsnių, perskaitė 183 pranešimus konferencijose, seminaruose, simpoziumuose. Įspūdingi duomenys apie publikacijas užsienyje: 68% mokslinių straipsnių paskelbta tarptautiniuose recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose, 71% pranešimų skaityta tarptautinėse konferencijose užsienyje. Skyriaus nariai ataskaitiniais 2003 m. aktyviai dalyvavo rengiant jaunuosius mokslininkus būdami 172 doktorantūros komitetų pirmininkai arba nariai, atliko apie 120 mokslinių ekspertizių, 170 recenzijų, suteikė per 100 konsultacijų, vadovavo 8 mokslinių žurnalų leidybai, vadovavo arba dalyvavo rengiant tarptautines ir šalies konferencijas, seminarus, pasitarimus. Pirmininko pranešimą papildė sekcijų pirmininkai, pateikdami informaciją apie sekcijos narių atliktus mokslinius ir mokslo organizavimo darbus, publikacijas, organizuotas konferencijas ir seminarus, kitą veiklą. Buvo išklausyti Statybos inžinerinių problemų tarybos pirmininko akad. A. Kudzio, Lietuvos nacionalinės automatinio valdymo organizacijos IFAC-LINO pirmininko n. k. V. Kaminsko, Atsinaujinančių energijos šaltinių komisijos pirmininko n. k. J. Burneikio, Transporto tyrimų tarybos pirmininko n. e. A. Baublio ataskaitiniai pranešimai. Su Lietuvos mokslų akademija asocijuoto KTU Architektūros ir statybos instituto direktorius dr. E. Blaževičius pateikė žinių apie instituto mokslinį potencialą, tyrimų kryptis, svarbiausius rezultatus, mokslines publikacijas ir ateities planus. Akad. R. Bansevičius supažindino su skyriaus 2004 m. veiklos plano, parengto pagal sekcijų bei narių pateiktus siūlymus, projektu. Aptariant projektą didelis dėmesys buvo skirtas planuojamiems renginiams: tarptautinėms ir šalies konferencijoms, seminarams, pasitarimams aktualiomis mokslo problemomis, mokslo prioritetinių krypčių plėtotės aptarimui. Po ataskaitinio susirinkimo buvo surengtas profesoriaus Kazimiero Vasiliausko 125-ųjų gimimo metinių minėjimas. 2004 m. rugsėjo 28 d. skyriaus visuotinis susirinkimas buvo skirtas nanomokslo problemoms aptarti, kandidatų į narius ekspertus moksliniams pranešimams išklausyti bei nariams ekspertams rinkti. Prof. Vladas Daugėla informavo skyriaus narius apie dirbtinai sukurtų bei išskirtų nanometrinių dalelių – ultradispersinių miltelių, fulerenų, nanovamzdelių – analizę, iš principo naujas jų savybes (fizikines, mechanines, chemines, biologines), taikymo sritis, pateikė nanomedžiagų gamybos Lietuvoje reikšmę, perspektyvą, UAB „Kavilitus“ parengtos nanomedžiagų diegimo Lietuvoje programos metmenis. Diskusijoje dalyvavę skyriaus nariai (akad. K. Ragulskis, akad. J. Vilemas, n. k. V. Ostaševičius, n. k. L. Pranevičius, n. e. S. Tamulevičius, n. k. G. Žintelis, n. e. R. Kačianauskas) pažymėjo, kad aukštųjų technologijų gamyba, ypač nanotechnologijų srityje, yra vienas iš Lietuvos mokslo ir gamybos prioritetų. Todėl Lietuvai, neturinčiai žaliavų, būtų tikslinga vystyti technologijas, pateiktas prof. V. Daugėlos pranešime. Technikos mokslų skyrius rekomendavo prof. V. Daugėlai parengti detalesnį siūlomos nanomedžiagų gamybos plėtros verslo planą ir pateikti jį išplėstiniam kelių MA mokslų skyrių susirinkimui nagrinėti. Buvo išklausyti kandidatų į MA narius ekspertus prof. H. Pranevičiaus, prof. Š. Raudžo, prof. J. V. Gražulevičiaus moksliniai pranešimai. Po to vykusių rinkimų metu nariais ekspertais penkerių metų laikotarpiui buvo išrinkti Šarūnas Raudys (informatika) ir Juozas Vidas Gražulevičius (medžiagų technologija). Gruodžio 7 d. vyko naujojo Lietuvos MA užsienio nario Konstantino Frolovo inauguracinė paskaita, kurioje žymus Rusijos mokslų akademijos akademikas, išdėstęs mechanikos mokslo istoriją, supažindino auditoriją su šiuolaikinės mechanikos pasiekimais ir vystymosi kryptimis bei perspektyvomis. Akad. K. Frolovas subūrė mokslinę mokyklą, kuri nelinijinės mechanikos krypties tyrimuose sėkmingai vysto naujas idėjas virpesių taikomosios teorijos srityje, sprendžia virpančių sistemų, turinčių du energijos šaltinius, sudėtingus savisinchronizacijos klausimus, efektyviai taiko teoriją kuriant naujas vibracinio veikimo mašinas ir mechanizmus. Jis toliau vysto nelinijinės dinamikos problemas ir plėtoja idėją dėl sudėtingų žmogaus-operatoriaus apsaugos nuo vibracijų ir tiria įvairias funkcines ir fiziologines žmogaus galimybes veikiant vibroakustiniams laukams. Gauti nauji moksliniai rezultatai įgalina apsaugoti nuo vibracijų žmogų operatorių ir naudoti vibracijas taip vadinamam „taktiliniam valdymui“. Šie darbai sėkmingai realizuoti technikoje ir gamyboje. Akad. K. Frolovo mokslinė veikla ir išskirtiniai moksliniai pasiekimai buvo įvertinti šalies aukščiausiais apdovanojimais, valstybinėmis premijomis. Jis ilgą laiko tarpą (12 metų) buvo TSRS, po to Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas, Mašinų gamybos, mechanikos ir valdymo procesų skyriaus akademikas sekretorius. Dabar vadovauja Mašinžinystės institutui. Jis – ilgametis žurnalų „Mašinų gamybos ir mašinų patikimumo problemos“, „Mašinų gamybos ir automatizavimo problemos“, 40 tomų leidinio „Mašinų gamybos enciklopedija“ vyriausiasis redaktorius, Mokslo probleminės tarybos „Mašinų ir įrengimų apsauga nuo virpesių“ pirmininkas. Akad. K. Frolovą sieja glaudūs ryšiai su Lietuvos mokslininkais, ypač virpesių teorijos ir panaudojimo srityje, kurioje sėkmingai dirba akad. K. Ragulskis ir jo mokslinė mokykla. Akad. K. Frolovas paskelbė 12 monografijų, daugiau nei 400 reikšmingų mokslinių darbų. Biuro posėdžiai. TMS posėdžiuose buvo aptariami skyriaus visuotiniams susirinkimams siūlomi svarstyti klausimai, patikslintas skyriaus darbo plano projektas, preliminariai aptartos MA narių laisvos vietos, sudarytas jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų mokslo darbams vertinti komitetas, apsvarstyti sekcijų veiklos ir kiti klausimai. Statinių ir tiesinių inžinerinių problemų taryba (pirmininkas akad. A. Kudzys). Lietuvoje yra ženklus statybos mokslo naujovių atotrūkis nuo sparčiosios industrinės statybos ir tiesybos praktikos. Tarybos tikslas – kartu su statybos ir

42

geotechnikos inžinierių draugijomis nagrinėti seminaruose aktualias mokslo ir praktikos problemas bei jų sprendimo principus, taip pat rengti atitinkamas rekomendacijas valstybinėms institucijoms. Taryba surengė 3 seminarus: Kovo 25 d. Technikos mokslų skyriaus Statybos ir transporto sekcija, Statinių ir tiesinių inžinerinių problemų taryba bei Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentas organizavo seminarą ir aptarė Europos Sąjungos ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energetinių savybių įgyvendinimo veiksmų planą. N. e. V. Stankevičius supažindino su mokslo ir studijų institucijose atliekamais pastatų energetinio naudingumo srities moksliniais tyrimais, akcentavo KTU ASI mokslininkų nustatytas ir rekomenduojamas priemones pastatų šilumos nuostoliams mažinti. Aplinkos ministerijos Būsto ir techninio normavimo departamento direktorius Z. Mackevičius savo pranešime išdėstė direktyvų svarbiausias nuostatas, jų reikšmę vykdomoms Lietuvoje statyboms ir supažindino su šios direktyvos įgyvendinimui parengtu veiksmų planu, jo realizavimo galimybėmis. Birželio 21 d. įvyko Technikos mokslų skyriaus Statinių ir tiesinių inžinerinių problemų tarybos, Aplinkos ministerijos Būsto ir techninio normavimo departamento ir VGTU Termoizoliacijos instituto organizuota konferencija „Triukšmo skvarba į patalpas: garso perdavimo mažinimas ir aplinkos šaltinių valdymas“. Pranešimus skaitė Nyderlandų taikomųjų mokslų tyrimo organizacijos TNO TPD ir Eindhoveno techninio universiteto Statinių akustikos centro prof. E. Gerretsen „SPD bei aplinkos triukšmo valdymo direktyvų (2000/14/EB ir 2002/49/EB) reikalavimų įtaka statinių akustikos vystymui ES“ ir VGTU Termoizoliacijos instituto Akustikos laboratorijos vedėjas A. Jagniatinskis. Buvo aptartas triukšmo reglamentavimas įgyvendinant statybos produktų direktyvos (SPD) 89/106/EEB ir kitų (2000/14/EB) nuostatas, fizikinių garso rodiklių panaudojimo galimybės aprašant ir vertinant statinių apsaugos nuo triukšmo kokybę. Spalio 21 d. įvyko seminaras „Racionalios gamybinių ir buitinių atliekų saugojimo aikštelių konstrukcijos“, kuriame pranešimus skaitė VGTU Geotechnikos mokslo laboratorijos vadovas L. Furmonavičius ir Kauno AB „Požeminiai darbai“ inžinieriai E. Sparčelskis ir V. Janavičius. Pranešimų pagrindu vyko įdomi diskusija šiuolaikinių, ES direktyvų reikalavimus atitinkančių sąvartynų konstrukcijų ir jų įrengimo klausimais. Mokslinė veikla. Skyriaus nariai aktyviai dalyvavo moksliniuose tyrimuose, atlikdami darbus pagal tarptautines ir šalies programas bei projektus įvairiose mokslo srityse. Informatikos mokslo srityje buvo tiriamas plačiajuosčių nestacionarių atsitiktinių procesų adaptyvus atpažinimas, sukurta teorija ir konstruktyvūs metodai šnekos signalų su kintančiomis savybėmis atpažinimui, grindžiami naudojant dirbtinių neuroninius tinklus ir paslėptus Markovo modelius (akad. L. Telksnys); kuriami ir tiriami Bayeso heuristiniai modeliai buvo taikomi socialiniuose ekonominiuose modeliuose, kurie gali būti formuluojami kaip globalaus optimizavimo uždaviniai ir kuriems svarbūs globalaus optimizavimo metodų ir algoritmų tyrimai; buvo tiriami konkurenciniai ir investiciniai modeliai, išnagrinėtas globalaus optimizavimo taikymas pusiausvyros situacijai ieškoti stochastinio pobūdžio konkurencijos modeliuose; siekiant palengvinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą bei distancines aukštąsias studijas buvo sukurtas pirmas etapas studijų sistemos interneto aplinkoje (akad. J. Mockus); sukurti ir ištirti adaptyvaus valdymo metodai panaudojant „fuzzy“ logikos principus (n. k. V. Kaminskas); vykdyti fizikinių ir ergonominių faktorių, įtakojančių dirbančiųjų kompiuterinėse klasėse sveikatą, moksliniai tyrimai (KTU BMP 2-10); analizuotai informacinių ir telekomunikacinių technologijų vystymasis ir perspektyvos Lietuvoje (n. k. G. Žintelis); valdymo kryptyje buvo nagrinėjamas energetikos sistemų valdymo algoritmų ir informacinių sistemų optimizavimas ir funkcionavimo tyrimas įvertinant rinkos veikimą, ištirtos didelės elektros energetikos sistemos parametrų identifikuojamumo sąlygos kintant determinuotoms apkrovoms ir generuojamoms aktyviosioms galioms, suformuluotas vėjo elektrinių parko informacinės sistemos projektavimo uždavinys (n. k. A. Nemura); vykdyti moksliniai tyrimai tema „Neuroninių tinklų ir stochastinių modelių apjungimas“. Atlikta gili ir plati statistinių klasifikavimo algoritmų darbo kokybės analizė. Iš esmės patobulintas statistinių ir neuroninių tinklų apjungimo metodas projektuojant atpažinimo algoritmus, kuris taikytas medicininių signalų, rankraštinių simbolių, iš palydovų gautų Žemės paviršiaus vaizdų, elektros variklių, bankinių operacijų atpažinimui ir prognozavimui. Sukurtas naujo tipo sužadinamos terpės, kuria gali sklisti taisyklingos ir chaotiškos bangos, modelis. Jis remiasi gamtos inspiruota idėja – dirbtinių neuroninių tinklų schemos ir jų pagrindu sukurto matematinio modelio pritaikymo bangų sklidimui analizuoti. Modelis leidžia naujai pažvelgti į daugelį technikos, fizikos, biologijos reiškinių ir aiškinti jų kilmę. (n. e. Š. Raudys). Elektronikos mokslo srityje buvo sprendžiamos informacinių elektroninių sistemų (IES) efektyvumo problemos ir atliktas jų efektyvumo modeliavimas, sudėtingų kintančių struktūrų sistemų ir procesų efektyvumo, algoritmų patikimumo, valdymo įtaisų struktūrų, sudėtingų sistemų komponentų efektyvumo tyrimai ir analizė; buvo tiriamas informacinių sistemų spalvinių kineskopų ir jų kreipimo sistemų derinimo magnetiniais šuntais efektyvumas, analizuojami spalvų suvesties kaukinio kineskopo ekrane įvertinimo metodai bei algoritmai ir taikyta baigtinių elementų teorija kineskopų gamyboje; nagrinėjant elektromechaninių keitiklių informacinėse sistemose efektyvumą buvo tiriamos charakteristikos ir parametrai bei kuriamos naujos nustatymo metodikos ir metodai, užtikrinantys didesnį jų efektyvumą ir patikimumą; analizuotas didelių integrinių schemų efektyvumas elektroninėse sistemose, integrinių sistemų automatizuoto projektavimo vienoje integrinėje schemoje aspektai, jų patikimumas ir efektyvumas, integruotųjų elektroninių apsaugos sistemų reakcijos ir poveikių matematiniai modeliai ir modeliavimo algoritmai, atlikta integruotų apsaugos sistemų įvykių srautų ir imitacinio modeliavimo analizė bei eksperimentinis tyrimas, taip pat inversinių sistemų iteracinio skaitmeninio realizavimo praktinio pritaikomumo galimybių tyrimai studijų procese ir moksle; nagrinėtos regos informacinės sistemos, neuroninių tinklų taikymo efektyvumas šiose sistemose (n. k. D. Eidukas); kuriami ir tiriami nauji dinaminės ultragarsinės spektroskopijos metodai kraujo savybėms nustatyti, tiriami ultragarsiniai debito matuokliai, kuriama ultragarsinė vizualizacijos sistema greitintuvu žadinamam reaktoriui (n. e. R. Kažys). N. k.

43

V. Domarkas tyrinėjo naująsias viešojo administravimo raidos tendencijas, atliko tradicinio ir naujojo viešojo administravimo bei naujosios viešosios tarnybos lyginamąją analizę. Energetikos mokslo srityje buvo atliekama elektros rinkos (tiekimo ir poreikio) Lietuvoje analizė įvertinant globalinę viso Baltijos regiono įtaką atsižvelgiant į demografines ir poreikio tendencijas (akad. J. Vilemas); plėtoti tyrimai atsinaujinančių energijos šaltinių srityje siekiant pagrįsti jų plėtros strategines nuostatas, įvertinti jų techninį ir ekonominį efektyvumą, kai yra vertinamos ir išorinės energijos gamybos sąnaudos, analizuotos hidroenergetikos vystymo bei kompleksinio vandens išteklių naudojimo problemos (n.k. J. Burneikis); pagal branduolio ir termoenergetinių sistemų analizės mokslo programą buvo sprendžiamos branduolinių ir termoenergetinių sistemų kūrimo, tobulinimo ir optimizavimo problemos, atomo energetikos ir aplinkos saugos užtikrinimo klausimai, modeliuojami ir analizuojami sudėtiniai pernešimo procesai daugiafazėse ir spinduliuojančiose sistemose; tiriama galimybė Lietuvai likti branduolinės energetikos valstybe uždarius Ignalinos AE (n. e. J. Gylys); buvo nagrinėjamos Lietuvos upių nuotėkio charakteristikos ir jų kaita (n. k. M. Lasinskas); buvo analizuojamos Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų darnaus tvarkymo problemos bei toliau vystyti eksperimentiniai ir skaitiniai termogravitacijos jėgų įtakos šilumos mainams ir srauto hidrodinamikai vienfaziuose srautuose tyrimai (n. e. P. Poškas); atlikta techninių, gamtinių ir socialinių sistemų modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo analizė, skaičiuotos panaudoto branduolinio kuro charakteristikos, tirtas Ignalinos AE 1-ojo bloko kuro papildomas išdeginimas 2-ojo energetinio bloko reaktoriuje, atlikti energetinių objektų saugumo ir patikimumo bei poveikio aplinkai ir efektyvaus energijos vartojimo tyrimai integracijos į Europą procesų kontekste (n. e. E. Ušpuras). Mechanikos mokslo srityje buvo vykdomi mechatroninių sistemų dinamikos bei tikslumo tyrimai sprendžiant įvairiatipių pjezoaktyvių struktūrų kūrimo ir tyrimo mokslinę problemą ir siekiant panaudoti minėtas struktūras naujiems mechatroniniams įtaisams bei sistemoms kurti; buvo pasiūlytos naujos schemos, įgalinančios neregių darbą su internetu, sukurti nauji pjezoelektriniai varikliai ir pozicionavimo sistemos, taip pat buvo tęsiami darbai kuriant adaptyvias virpesių slopinimo sistemas (akad. R. Bansevičius); precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslų srityje buvo kuriami preciziniai pneumorobotai, tiriamas alternatyvios energijos išgavimas vibraciniu banginiu principu, taip pat judesio belaipsnis transformavimas (akad. K. Ragulskis); vykdyti detalių, turinčių sukietintus paviršius, nuovargio moksliniai tyrimai nagrinėjant įtempimų deformacijų būvį ir pažeidimų kaupimąsi įtempimų koncentracijos ir plyšių zonose kai yra mažaciklis apkrovimas (n. k. M. Daunys); vykdant aukštųjų technologijų plėtros ir taikymo preciziniams įrenginiams projektuoti, gaminti ir eksploatuoti programą buvo ištirtos MEMS ir MOEMS sistemos, spręsti transporto priemonių vibroizoliavimo klausimai, ištirtos pjovimo įrankių su deimantinėmis dangomis savybės; mechatronikos krypties projekto „Žmogaus sveikatinimo aukštosios technologijos ir įranga“ mokslinių darbų rezultatas – mokslo ir verslo pastangomis sukurti inovatyvūs sporto įrenginiai, kuriuos galima valdyti naudojant bevielio ryšio technologijas (n. k. V. Ostaševičius); atlikti tyrimai pagal mokslo programos KTU BMP2-12 „Pažeistų struktūrų statinė ir dinaminė analizė (n. e. A. Žiliukas); atlikta stipriųjų impulsinių magnetinių laukų generatoriaus skaitinė analizė, nehomogeninių struktūrų modeliavimas, buvo tiriama nevienalytiškumo įtaka konstrukcinių elementų irimui, mažacikliam ir daugiacikliam stiprumui ir ilgaamžiškumui (n. e. R. Kačianauskas). Medžiagų technologijos mokslo srityje buvo tiriami nanokristalinių YSZ dangų gavimas ir jų panaudojimas vandenilio kuro celėse bei sukurtų aktyvių vandenilio kuro celių elementai; sukurta nauja technologija naudojant joninius plazminius procesus magnio-alanato hidridams sintezuoti; atlikta studija apie Lietuvos vykdomus nanotechnologijų mokslinius tyrimus, naudojamus kuriant naujas medžiagas alternatyviems energijos šaltiniams (n. k. L. Pranevičius); nagrinėtos polimerų perdirbimo problemos (n. k. V. Rajeckas); buvo tiriamas karščiui atsparių polimerų struktūros ir mechaninių savybių ryšys, efektyvumas įvertinant relaksacijos procesus ir jo prognozavimas plačiame temperatūrų diapazone, taip pat polivinilchlorido modifikavimo ir valkšnumo procesas (n. e. R. Banevičius); tirta organinių puslaidininkių sintezė ir sukurtos bei susintetintos kelios serijos naujų p-tipo organinių puslaidininkių, skirtų elektrofotografiniams fotoreceptoriams, nustatytos jų cheminės struktūros, ištirtos terminės, optinės, fotofizikinės ir fotoelektrinės savybės (n. e. J. V. Gražulevičius); nagrinėti mikromechaninių sistemų technologijų taikymai, naujų dangų panaudojimas formavimo procesuose, technologinių ir struktūrinių adhezinio sluoksnio parametrų įtaka karšto įspaudavimo būdu tvirtinamų difrakcinių optinių apsaugos elementų savybės, skirtingomis technologinio režimo ir gamybinėmis sąlygomis pagamintų kineskopų liekamųjų dujų sudėtis, taip pat vykdant aukštųjų technologijų plėtros programos „Žmogaus sveikatinimosi aukštosios technologijos ir įranga“ užduotis sukonstruotas kompiuterizuotas įrenginys, termoelektriniais moduliais galintis šaldyti ar šildyti objektą, nustatyti kiekybiški skirtumai skirtingų raumenų grupių reakcijų į šildymo ir šaldymo procesus, sukurta programinė įranga (n. e. S. Tamulevičius); tirtas suvirinimo lanko šilumos poveikis suvirinamai detalei modeliuojant realųjį trimatį suvirinamą modelį ir įvertinant plieno fizinių savybių (šilumos laidumo, šiluminės talpos, šilumos perdavimo natūraliosios konvekcijos būdu) koeficientų priklausomybę nuo suvirinimo proceso temperatūros; taikant baigtinių elementų metodą sukurtas suvirinimo vonelės skystojo metalo konvekcijos, temperatūros pasiskirstymo bei vonelės geometrijos parametrų virtualusis modelis. Įvertintos elektrolankinio suvirinimo proceso sąlygos: suvirinamos detalės forma, aušimo sąlygos, elektros srovės tekėjimo kryptis, lanko ir detalės magnetinių laukų tarpusavio sąveika bei medžiagos savybių, keičiantis temperatūrai, kitimo dinamika. Baigtinių elementų metodu atliktas vamzdyno lenktų alkūnių ovališkumo įtakos įtempimų pasiskirstymo netolygumui ir nuovargio įtrūkimų susidarymui vertinimas. Buvo tęsiamas ekspertinės suvirintų sujungimų projektavimo sistemos, skirtos suvirintų konstrukcijų projektuotojams ir gamintojams, kūrimas (n. e. A. V. Valiulis). Statybos mokslo srityje kuriant statybinių konstrukcijų ilgalaikės saugos ir tvermės vertinimo metodus buvo parengta nauja ilgalaikiškumo vertinimo metodologija, statybvietės ekstremalių poveikių įtaka patikimumui, tikimybinis polinių pamatų patikimumo vertinimo metodas (akad. A. Kudzys); apibendrinta operacijų tyrimo metodų, naudojimo patirtis ir analizės pagrindu rengiama metodika operacijų tyrimo metodams taikyti statyboje bei nekilnojamajam turtui vertinti. (n.

44

k. E. K. Zavadskas); atlikti dinaminiai varpinės ir Šv. Onos bažnyčios konstrukcijų dinaminiai tyrimai (n. e. R. Kačianauskas); buvo tiriamas dažytų fasadų ilgaamžiškumas įvertinant rūgščius kritulius ir buvo sukurtas laboratorinis klimatinis ciklas, kuris imituoja rūgščius lietus (n. e. V. Stankevičius). Transporto mokslo srityje buvo nagrinėtas informacinių technologijų panaudojimas kuriant intelektualaus transporto sistemas ir jas integruojant į transeuropinius transporto tinklus; parengti siūlymai kaip plėtoti intelektualizuotas transporto sistemas Lietuvoje, sudaryta ilgalaikė (25 metams) Lietuvos nacionalinė transporto sistemos plėtros strategija (n. e. A. Baublys); vykdyti mokslo programos „Modelio „operatorius – transporto priemonė – aplinka“ rengimo ir sprendimo darbai (n. e. J. Sapragonas). Skyriaus nariai aktyviai bendradarbiavo su šalies mokslo ir studijų institucijomis, sutelktomis pastangomis sprendė kompleksines mokslo, gamybos ir ūkio problemas, dalyvavo įvairių organizacijų, asociacijų, fondų veikloje. Taip pat aktyviai dalyvavo ir pedagoginėje veikloje: buvo skaitomi paskaitų kursai studentams, magistrantams, doktorantams visuose Lietuvos universitetuose. Paskaitose buvo akcentuojami naujausi pasaulio mokslo ir technikos pasiekimai, pažangios technologijos. Skyriaus nariai, be paskaitų doktorantams, dalyvavo 162 doktorantūros komisijų ir gynimo tarybų darbe kaip pirmininkai arba nariai, vadovavo doktorantams. Tai yra didelis įnašas rengiant jaunuosius mokslininkus, kurie pakeis išeinančius į pensiją jų mokytojus. Tarptautinės programos ir tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas. Skyriaus nariai aktyviai bendradarbiavo su užsienio šalių mokslo centrais atlikdami darbus pagal tarptautines programas bei projektus. 5 BP projektas ITACTI – Interactive Tactile Interface – IST-2001-32240, (darbų tikslas – sukurti sistemas ir priemones akliesiems dirbti kompiuterine technika); tinklinis projektas POLECER – Polar Electroceramics (Framework of Competative and Sustainable Growth, G5RT-CT-2001-05024) – kartu su tinklo partneriais buvo dirbama naujų pjezoaktyvių struktūrų kūrimo ir taikymo srityje; tyrimų kontraktas su NOLIAC A/S (Danija) siekiant sukurti precizinį optinės sistemos pozicionzvimo įrenginį; taip pat buvo atliekami bendri tyrimai su De Montfort universitetu (Jungtinė Karalystė) kuriant ir taikant pjezoaktyvias struktūras bei su Smart Technology Ltd. kompanija (Birmingemas, Jungtinė Karalystė) tiriant elektroreologinių suspensijų stabilizavimą (akad. R. Bansevičius); bendradarbiaujant su Floridos universitetu buvo sprendžiami globalinio optimizavimo klausimai, dalyvauta tarptautinių žurnalų ir monografijų serijos „Nonconvex Optimization and its Applications“ redakcinių kolegijų darbe (akad. J. Mockus); su Rusijos mokslų akademijos ir JAV mokslininkais nagrinėti netiesinių dinaminių sistemų inžineriniai klausimai (akad. K. Ragulskis); bendradarbiauta su TATENA rengiant dokumentą dėl ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių faktorių uždarant atominės energetikos objektą, taip pat su ESA (Europos erdvės agentūra) rengiant dokumentą „Branduoliniai energijos šaltiniai kosminės erdvės tyrimams“ (akad. J. Vilemas); dalyvauta rengiant PHARE programos projektą „Mažosios HE Lietuvoje“ (n. k. J. Burneikis); bendradarbiauta su Anglijos, Olandijos mokslininkais publikacijų skelbimo klausimais (n. k. V. Domarkas); bendradarbiauta su Europos universitetų asociacija edukacijos ir mokslo klausimais (n. k. V. Kaminskas); vykdant mokslinius tyrimus bendradarbiauta su Briuselio bei Aalborgo universitetais (n. k. V. Ostaševičius); vykdant 6 BP projektą bendradarbiauta su Vokietijos, Airijos ir Belgijos mokslininkais organizuojant aukšto lygio nanotyrimų tinklą medžiagų inžinerijos ir energetikos mokslų srityje; tęsėsi mokslinis bendradarbiavimas su Prancūzijos Poitiers universitetu plazminės technologijos klausimais ir jos panaudojimu kuriant naujas medžiagas; su Norvegijos Oslo universitetu buvo sprendžiamas kieto elektrolito formavimas vandenilio kuro celėse; su JAV Sandia nacionaline moksline laboratorija buvo sprendžiamos vandenilio saugojimo hidriduose problemos (n. k. L. Pranevičius); vadovauta 5 BP temos „Pastatai, pagrįsti eksploatacinėmis savybėmis“ Lietuvos darbo grupei, dalyvauta vykdant 5 BP darbą „Inovacijų skatinimas statybos šakos smulkiose ir vidutinėse įmonėse“, 6 BP INTELCITIES (Intelligent Rities), 6 BP darbą „Visuomeninių pastatų atnaujinimas taikant inovacijas“, Lenkijos mokslų akademijos Statybos sekcijos darbe renkamo užsienio nario teisėmis, Vokietijoje, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos leidžiamų mokslo žurnalų redakcinių kolegijų darbe, Lenkijoje leidžiamo žurnalo „Lithuania“ redakcinėje kolegijoje, bendradarbiauta su Leipcigo ir Antverpeno universitetais rengiant bendras publikacijas (n. k. E. K. Zavadskas); tęsiamas bendradarbiavimas su Tarptautiniu forumu POLYCHAR (JAV) polimerų teorijos, taikymo ir publikacijų klausimais (n. e. R. Banevičius); dalyvauta tarptautinių žurnalų ir mokslo darbų redakcinėse kolegijose (A. Baublys); bendradarbiaujant su Prancūzija (Framatome ANP), Vokietija (Siemens), JAV (Westinghouse), Kanada (AECL), Japonija buvo rengiama branduolinės energijos panaudojimo tęstinumo galimybių studija; buvo vykdomi darbai pagal PHARE projektus (n. e. J. Gylys); kartu su Rygos technikos universitetu ir Nacionaliniu Taivanio universitetu vykdytas bendras projektas „Elektroaktyvių kondensuotų organinių sistemų sintezė ir tyrimas“; kartu su Cergy-Pontoise universitetu (Prancūzija) realizuojamas programos „Žiliberas“ projektas „Naujos funkcinės medžiagos elektroniniams ir optoelektroniniams prietaisams“; atlikti bendri katijoninės fotopolimerizacijos tyrimai karu su Turino politechnikos institutu (Italija) bei bendri darbai organinių puslaidininkių sintezės ir tyrimo srityje kartu su Taragonos (Ispanija) universitetu (n. e. J. V. Gražulevičius); buvo atliekami moksliniai tyrimai pagal 5 BP programos CURE projektą, taip pat vykdomi PHARE projekto darbai rengiant IAE seisminės analizės pilotinę studiją; buvo tęsiamas mokslinis ir kūrybinis bendradarbiavimas su Portugalijos nacionaline statybos laboratorija, Darmstadto, Bremeno (Vokietija), Lundo (Švedija) ir Krokuvos (Lenkija) universitetais, Lenkijos mokslų akademijos Fundamentinių technikos problemų institutu (n. e. R. Kačianauskas); vykdyti tyrimai pagal 5 BP projektą G4ST-CT2002-50288 NANOSCAN, 6 BP projektai: COOP-CT-2003-508486 TANK INSPECT bei 6 BP-2002-SME1 508613 MICROSCAN; pagal kontraktą su Belgijos branduolinių tyrimų centru buvo kuriama ultragarsinė vizualizacijos sistema, bendradarbiaujama su Štutgarto universitetu (Vokietija) bei Welding institutu (Jungtinė Karalystė), bendradarbiaujant su firma Endress+Hauser Flowtec AG atliekami ultragarsiniai debito matuoklių tyrimai (n. e. R. Kažys); vykdyti projektai su Jungtinės Karalystės ir Belgijos specialistais pasiruošimo nutraukti Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimą, su Prancūzijos ir Vokietijos specialistais radioaktyviųjų atliekų

45

tvarkymo bei jų kapinynų saugos vertinimo klausimais, dalyvauta dviejuose TATENA (Tarptautinė atominės energetikos agentūra) koordinuojamuose tyrimų projektuose ir programose radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir AE eksploatavimo nutraukimo metu susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo klausimais, pagal 6 BP programą vykdytas SAPIER projektas regioninio radioaktyviųjų atliekų kapinyno įrengimo klausimais (n. e. P. Poškas); vykdyti bendri mokslinio tyrimo darbai bei rengtos mokslinės publikacijos su Tohoku universiteto (Japonija), Baylor universiteto (JAV), Biodiagnostikos instituto (Kanada), Delft technologijos universiteto (Olandija), Šcecino universiteto (Lenkija), Malaizijos nacionalinio universiteto, Bosforo universiteto (Turkija) mokslininkais (n. e. Š. Raudys); su BALTECH konsorciumu buvo atliekami transporto specialistų rengimo ir transporto sistemos moksliniai tyrimai; su Silezijos (Lenkija) universitetu bendradarbiauta rengiant transporto specialistus (n. e. J. Sapragonas); kartu su Masačiusetso universiteto (JAV) mokslininkais pagamintas pagal ISO standartų reikalavimus stendas langų šilumos perdavimo koeficientui nustatyti (n. e. V. Stankevičius); vykdyti mikro- ir nanotechnologijų plėtros moksliniai tyrimai 6 BP projektuose, kartu su Poitiers universitetu (Prancūzija) atlikti plonų plėvių savybių tyrimo ir laisvų metalinių plėvelių technologijos pritaikymo daugiasluoksnių metalinių struktūrų formavimui darbai pagal mokslo ir eksperimentinės plėtros programą „Žiliberas“, taip pat vykdant Europos tyrimų, plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka“ projekto EU2776 – FACTORY INCAF „Naujų dangų panaudojimas formavimo procesuose“ darbus ištirtas deimanto tipo dangų formavimo ant įrankio plieno dėsningumai, įvertinta katalitinio sluoksnio įtaka dangų mechaninėms savybėms, suformuoti nanostruktūrizuoti anglies sluoksniai; gautas NATO bendradarbiavimo grantas (n. e. S. Tamulevičius); kartu su Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės bei JAV ekspertais buvo vykdytas PHARE projektas atliekant Ignalinos AE 2-ojo bloko nepriklausomos reaktoriaus stabdymo sistemos ekspertizę ir licencijavimą; JAV Energetikos departamentui finansuojant buvo analizuojami Ignalinos atominės elektrinės išorinių apkrovų paveikti pastatai ir struktūros; kartu su Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos ekspertais buvo vykdytas PHARE projektas tiriant reaktoriaus aktyviosios zonos valdymo sistemų modifikacijų ir senėjimo reguliavimą; kartu su Jungtinės Karalystės ir JAV ekspertais bei finansuojant Jungtinės Karalystės Prekybos ir pramonės departamentui buvo rengiamas Ignalinos AE užprojektinių avarijų valdymo vadovas, taip pat teikta techninė pagalba rengiant dokumentus IAE eksploatacijos licenzijai gauti (n. e. E. Ušpuras); bendradarbiaujant su Serco Assurance (Jungtinė Karalystė) buvo organizuoti keturi tarptautinio projekto DTINSP/03-L7 seminarai atominės energetikos saugos klausimais (n. e. A. Žiliukas). Skyriaus nariai dalyvavo kaip Europos Komisijos, mokslo programų, projektų ekspertai bei koordinatoriai, jie yra prestižinių mokslinių leidinių redakcinių kolegijų nariai, vadovavo užsienio universitetuose rengiamiems mokslininkams bei studentams. Ekspertizės. 2004 m. atliktos svarbesnės ekspertizės: 1. Europos Komisijos užsakymu atliktos ES 6 BP: - mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo kuriant Europinę Tyrimų Erdvę projektų, Marie Curie pasirengimo tyrimams tinklų projektų ekspertizės (n. k. V. Ostaševičius); - Briuselyje atliktos 6 BP paraiškų ekspertizės (n. k. L. Pranevičius, n. e. J. V. Gražulevičius); - Marie Curie tyrimų ir studijų tinklo ekspertizės (n. e. S. Tamulevičius); 2. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) užsakymu atliktos: - Ignalinos atominės elektrinės 2-ojo energobloko saugos analizės ataskaitos ekspertizė (n. e. J. Gylys, n. e. A. Žiliukas); - ataskaitų dokumentų, susijusių su Ignalinos AE vykdomu projektu „1-ojo energijos bloko kuro išdeginimo 2-ojo IAE energijos bloko reaktoriuje“ ekspertizė (n. e. R. Kačianauskas); - Ignalinos AE 2-ojo bloko nepriklausomos reaktoriaus stabdymo sistemos ekspertizė (n. e. E. Ušpuras). 3. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros užsakymu atlikta jos kartu su Geologijos ir geografijos institutu parengto planuojamo Lietuvoje paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno poveikio aplinkai vertinimo ekspertizė (n. e. P. Poškas). 4. Nacionalinio akreditacijos biuro užsakymu atliktos ultragarsinių neardomųjų bandymų ekspertizės (n. e. R. Kažys). 5. Studijų kokybės vertinimo centro užsakymu atlikta: - septynių Lietuvos universitetinio lygio aukštųjų mokyklų viešojo administravimo magistro ir bakalauro studijų programų ekspertizė (n. k. V. Domarkas kartu su užsienio ekspertų grupe); - Lietuvos universitetų mokslinės veiklos rodiklių ekspertizė (n. e. R. Kačianauskas). 6. Projektų valdymo agentūros užsakymu atliktos pateiktų ES struktūrinių fondų paramai gauti 11 projektų ekspertizės (n. e. S. Tamulevičius). 7. Lietuvos energetikos instituto užsakymu atlikta ūkiskaitinės sutarties „Dempferio medžiagos mechaninių savybių tyrimas“ ekspertizė (n. k. M. Daunys). 8. UAB „Projektų ekspertizė“ užsakymu atlikta administracinio prekybos komplekso Gynėjų g. pirmojo statybos etapo dalinė ekspertizė (n. k. E. K. Zavadskas). 9. UAB „Selingas“ užsakymu atlikta administracinio pastato V. Graičiūno g. rekonstrukcijos techninio projekto dalinė ekspertizė (n. k. E. K. Zavadskas). 10. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo prašymu atlikta: - projekto „Pramoninės biotechnologijos plėtra Lietuvoje“ ekspertizė (n. e. J. Burneikis); - darbo „Kruonio hidrotechninių statinių eksploatacinių parametrų įvertinimas“ ekspertizė (n. e. V. Stankevičius); - įvairių su studijomis susijusių dokumentų (gautų iš ŠMM), pasiūlymų projektams ir baigtų mokslinio darbo ataskaitų ir kt. ekspertizės (n. e. J. Gylys); - 10 siūlymų projektams ir 5 mokslinių darbų ataskaitų ekspertizės (n. e. E. Ušpuras). 11. Žurnalo „Energetika“ redakcinės kolegijos prašymu atlikta 6 straipsnių ekspertizė (n. k. A. Nemura).

46

12. Lietuvos mokslų akademijos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros prašymu atlikta ekspertizė dėl autorystės pasisavinimo (n. e. R. Kačianauskas). Be to, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, kitų institucijų užsakymu buvo atliktas nemažas skaičius pateiktų paraiškų kompleksiniams mokslinio tyrimo darbams ir mokslo programoms vykdyti ekspertizių. Be padarytų užsakomųjų ekspertizių, buvo suteikta daug konsultacijų įvairiose mokslo srityse: informacinių technologijų projektavimo ir naudojimo klausimais kalbos, kultūros, teisės specialistams, kompiuterių ir jų tinklų panaudojimo klausimais mokyklų, mokslo įstaigų, verslo darbuotojams; keitiklių ir sensorių kūrimo ir taikymo, pjezomechaninių sistemų tikslumo ir dinamikos, biomechatronikos ir robotizacijos, hidroenergetikos, konstrukcijų mechaninio pažeidimo, slėgio indų senėjimo, sistemų optimizavimo ir identifikavimo, telekomunikacinių technologijų, informacijos apsaugos ir duomenų bazių integravimo, energetikos sistemos restruktūrizavimo, hidroenergetikos plėtros, ekologinės saugos, transporto sistemos plėtojimo Baltijos regione, geležinkelių transporto plėtojimo, tiltų, viadukų ir tunelių būklės įvertinimo, cheminių pluoštų gamybos, mechanizmų dinamikos, atominių elektrinių ir branduolinių reaktorių saugos, Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo, darbo saugos ir įrengimų senėjimo, atliekinių energijos išteklių įsisavinimo, technologijų kaitos, inovacinių procesų, pramonės plėtros, daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos nuostolių skaičiavimo, akmens vatos panaudojimo pastatų stogams ir kitais klausimais investuotojams, projektuotojams, mokslo darbuotojams, specialistams. Taip pat buvo recenzuoti moksliniai, daktariniai ir habilitaciniai darbai, monografijos, knygos, straipsniai, ataskaitos. Tai buvo visų skyriaus narių darbas. Konferencijos, seminarai, pasitarimai, parodos. Tarptautinis mokslinis NATO, TATENA ir LEI seminaras „Baltijos šalių energetikos saugumas ir jos nepriklausomybė“. Pirmasis mokslinis NATO seminaras „Naujosios branduolinės elektrinės Ignalinoje aptarimas“ įvyko Vilniuje 2002 m. Jame buvo nagrinėta – Ignalinos AE pakeitimas nauja branduoline elektrine, kuri padėtų išspręsti problemas, susijusias su energijos tiekimu ir saugumu bei ES įpareigojimais iki 2005 m. pradžios nutraukti Ignalinos AE 1-ojo bloko, o iki 2009 m. pabaigos – 2-ojo bloko eksploataciją. Antrajame seminare, įvykusiame Vilniuje 2004 m. birželio 21–23 d., Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai atliko technines ir ekonomines šalių analizes pagal temą „Energijos tiekimo galimybių ir energijos tiekimo saugumo analizė Baltijos šalyse“. Seminaro esmę sudarė trijų atskirų šalių analizės, susijusios su pagrindiniais nacionalinės energetikos reikalavimais ir energijos tiekimu iki 2025 m. Atliktosios analizės atitinka kiekvienos šalies atskirus įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus įskaitant ES prisijungimo sutartis bei Kyoto sutarties protokolus. Aptarti penki svarbiausieji bendradarbiavimo ir koordinavimo siekiai, analizuojantys energijos tiekimą ir energetikos saugumą, tai – papildomas gamtinių dujų saugojimas, papildomas bendradarbiavimas su Suomija ir Lenkija, gamtinių dujų tiekimo apribojimas elektros ir centralizuotos šilumos gamybai, Baltijos šalių ryšių stiprinimas, Ignalinos AE 2-ojo bloko eksploatacijos pratęsimas iki 2017 m. Sausio 27 d. buvo pristatytas Technikos enciklopedijos II-asis tomas. Ši enciklopedija pateikia sukauptas susistemintas žinias bei sparčiais tempais kintančio pasaulio naujausius laimėjimus iš visų technikos, tiksliųjų mokslų bei su technika susijusių žmonių veiklos sričių. Gausiai susirinkusiems ir susidomėjusiems nauja knyga mokslininkams ir specialistams apie knygos rengimo darbus ir problemas pasakojo Redaktorių tarybos pirmininkas n. k. E. K. Zavadskas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktorius R. Kareckas, Tiksliųjų ir technologijos mokslų redakcijos vedėja I. Valiulienė. Spalio 9 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko trečiasis Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių sąskrydis, kurį organizavo Atviros Lietuvos fondas, MA Technikos skyrius (akad. L. Telksnys) ir Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius (akad. V. Vasiliauskienė). Dalyvavo per 200 žmonių iš įvairių Lietuvos regionų. Akademikai L. Telksnys, V. Vasiliauskienė, Atviros Lietuvos fondo atstovas K. Juškevičius kalbėjo apie IT reikšmę kaimo gyventojams, didesnę galimybę greitesnei pažangai. Tai labai svarbūs darbai kaimui, skatinantys bendruomenių kūrybiškumą. Kaime gyvenantys žmonės ne tik išmoksta naudotis kitų teikiama informacija ir paslaugomis, bet ir patys galės teikti informaciją bei siūlyti savo paslaugas. Diskusijose kalbėta apie greitesnį kaimo vietovėse interneto prieigų kūrimą bei kitas su IT susijusias problemas. Be to, kartu su MA Technikos mokslų skyriumi buvo organizuotos: tarptautinė konferencija „Mechanika 2004“ (organizacinio komiteto pirmininkas n. k. M. Daunys, nariai: akad. R. Bansevičius, n. k. V. Ostaševičius, n. e. A. Žiliukas); 8-oji tarptautinė konferencija „Elektronika 2004“ (organizacinio komiteto pirmininkas n. k. D. Eidukas); Tarptautinė konferencija „Vibroengineering 2004“ (Vibrotechnika) (organizacinio komiteto pirmininkas akad. K. Ragulskis, pav. n. k. V. Ostaševičius), tarptautinė konferencija „Transporto priemonės 2004“ (organizacinio komiteto pirmininkas n. e. J. Sapragonas, nariai: n. e. A. Baublys, n. e. A. Žiliukas); tarptautinė konferencija „Transbaltika 04“ (organizacinio komiteto pirmininkas n. e. A. Baublys, narys n. e. A. Žiliukas); respublikinė konferencija „Medžiagų inžinerija 2004“ (organizacinio komiteto pirmininkas n. e. S. Tamulevičius) ir kitos. Skyriaus nariai ataskaitiniais metais dalyvavo daugelio tarptautinių konferencijų, vykstančių užsienyje, darbe. Jie ne tik skaitė pranešimus, bet ir buvo konferencijų organizacinių komitetų nariai. Pažymėtinas ir didelis pranešimų, skaitytų kitose pasaulio šalyse, skaičius. Iš 215 pranešimų konferencijose 81% jų buvo skaitytas kitose šalyse. Geografija taip pat labai plati ir apima daugelį visų žemės kontinentų šalių. Jų iniciatyva įvyko nemaža respublikinių renginių, kurie buvo skirti energetikos, elektronikos, informatikos, mechanikos, technologijų, statybos, transporto ir kitų mokslo krypčių būklei ir tendencijoms aptarti. Publikacijos ir leidybinė veikla. 2004 m. skyriaus nariai ir darbuotojai išleido 16 leidinių (monografijų, vadovėlių, knygų), paskelbė 304 mokslinius straipsnius (iš jų 69,4% tarptautiniuose leidiniuose), perskaitė 215 pranešimų tarptautinėse ir šalies konferencijose bei seminaruose (iš jų 174 tarptautinėse konferencijose), parengė du naujus techninius sprendimus ir gavo 2 LR patentus. Ataskaitiniais metais išleistos monografijos, knygos ir vadovėliai:

47

1. Balaišis P., Eidukas D., Valinevičius A., Žilys M. Informacinių elektroninių sistemų efektyvumas. [Monografija]. – Kaunas: 2004. – 358 p. 2. Vaišvila A., Kalnius R., Eidukas D. Kineskopo stiklo detalių priimamosios kontrolės modeliavimas. – Kaunas: 2004. – 133 p. 3. Eidukas D. Matavimo rezultatų analizė. – Kaunas: 2004. – 106 p. 4. Dumčius A., Eidukas D. Eksperimento rezultatų analizė. – Kaunas: 2004. – 128 p. 5. Ostaševičius V., R. Dundulis. Technologiniai įrenginiai ir įrankiai. – Kaunas: 2004. – 606 p. 6. Ustinovičius L., Zavadskas E. K. Statybos investicijų efektyvumo sistemotechninis įvertinimas. [Monografija]. – Vilnius: 2004. – 220 p. 7. Zavadskas E. K., Peldschus F., Ustinovičius L., Turskis Z. Lošimų teorija statybos technologijoje ir vadyboje. [Monografija]. – Vilnius: 2004. – 196 p. 8. L. Ruddok, Zavadskas E. K., Kaklauskas A. ir kt. The Construction Sector – System Approach: An International Framework. CIB Report. Publication 293. Editor Jean Carassus. Published by: International Council for Research and Innovation in Building and Construction. CIB General Secretariat Rotterdam. The Netherlands, 2004. – 2001 p. 9. Metai ir dienos. VGTU 2002 m. [Sudarė Zavadskas E. K., Lujanienė V.].– Vilnius: 2004. – 360 p. 10. The 8th International Conference „Modern Building Materials, Structures and Techniques“. Selected papers / Edited by E. K. Zavadskas, P. Vainiūnas, F. M. Mazzolani. – Vilnius: 2004. – 998 p. 11. Daniūnas A., Ginevičius R., Zavadskas E. K., Valiulis A. V. ir kt. Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 2003 metai // VGTU mokslinis informacinis leidinys „Mokslas, studijos, universiteto gyvenimas“, Nr. 1 (29). – Vilnius: 2004. – 194 p. 12. Strohriegl P., Gražulevičius J. V. Handbook of Polymer Synthesis. – Wallington (Anglija): Marcel Dekker Inc, 2004. 13. Barauskas R., Belevičius R., Kačianauskas R. Baigtinių elementų metodo pagrindai. – Vilnius: 2004 (spaudoje). 14. Čekanavičius A., Stankevičius V., Monstvilas E. Pastatų išorinių sienų, apšiltintų iš vidaus, drėgminė būklė. – Kaunas: 2004. – 224 p. 15. Juodelis V., Bendikas J., Valiulis A. V. Metalotyros pagrindai. [Mokomoji knyga]. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: 2004. – 159 p. 16. Žiliukas A. Medžiagų mechanika. [Vadovėlis]. – Kaunas: 2004. – 595 p. Be to, akad. R. Bansevičius su bendraautoriumi užpatentavo du naujus techninius sprendimus ir gavo 2 Lietuvos Respublikos patentus: 1. R. Bansevičius, M. Ažubalis. Kompiuterio pelė akliesiems. Lietuvos Respublika, Valstybinis patentų biuras, Patentas Nr. 5157, 2004. 2. R. Bansevičius, M. Ažubalis. Kompiuterio pelės tipo įvedimo-išvedimo įrenginys. Lietuvos Respublika, Valstybinis patentų biuras, Patentas Nr.5159, 2004. Be mokslinių straipsnių publikavimo, pranešimų konferencijose, skyriaus nariai aktyviai propagavo mokslą, jo pasiekimus populiariuose periodiniuose leidiniuose, spaudoje, radijo bei televizijos laidose, viešosiose paskaitose. Technikos mokslų skyrius ir toliau rūpinosi 7 mokslo žurnalų: „Energetika“ (vyr. redaktorius akad. J. Vilemas), „Elektronika ir elektrotechnika“ (bendras su KTU, vyr. redaktorius n. k D. Eidukas), „Informatica“ (turintis ISI indeksą, vyr. redaktorius akad. J. Mockus), „Mechanika“ (bendras su KTU, vyr. redaktorius n. k. M. Daunys), „Materials Science“ (Medžiagotyra) (bendras su KTU, vyr. redaktorius n. e. S. Tamulevičius), „Journal of Civil Engineering and Management“ (bendras su VGTU, vyr. redaktorius n. k. E. K. Zavadskas), „Transport“ (bendras su VGTU, vyr. redaktorius n. e. A. Baublys), taip pat populiaraus žurnalo „Mokslas ir technika“ (vyr. redaktorius R. Maskoliūnas) leidyba bei Technikos enciklopedijos (redaktorių tarybos pirmininkas n. k. E. K. Zavadskas) rengimu. Minėjimai, jubiliejiniai renginiai, organizacinė veikla. Ataskaitinių metų akademiniuose skaitymuose pranešimus skaitė n. k. E. K. Zavadskas. Skyrius ir jo nariai atliko nemažą darbą organizuojant Lietuvos mokslo premijų komiteto Technologijos mokslų sekcijos veiklą recenzuodami ir vertindami Lietuvos mokslo premijų konkursui pateiktus darbus. Skyriaus biuro nutarimu sudaryta vertinimo komisija išnagrinėjo jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursams pateiktus darbus. Apdovanojimai, premijos, paskyrimai. Skyriaus narių nuopelnai Lietuvos mokslui, jų žinios, patyrimas, kompetencija buvo pripažinti ir įvertinti: - n. e. J. Gylys apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi; - n. k. V. Kaminską Popiežius Jonas Paulius II apdovanojo Šv. Silvestro ordino Komandoro kryžiumi; už nuopelnus Lietuvai integruojantis į Euroatlantines organizacijas jis apdovanotas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO atminimo medaliu; - akad. R. Bansevičiui įteiktas UNESCO UICEE (International Centre for Engineering Education) sidabro Garbės ženklas už žymius pasiekimus organizuojant inžinerines studijas ir mokslinius tyrimus; - akad. J. Vilemui skirta 2003 m. MA Algirdo Žukausko premija už darbą „Moderniosios energetikos problemos: teorija ir praktika“; - n. k. D. Eidukui skirta 2004 m. MA Kazimiero Baršausko premija už darbą „Nanosekundinė elektronika“; - akad. L. Telksnys paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 1 d. sudarytos komisijos Informacinių technologijų panaudojimo korektiškumo ir galimo poveikio Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų (pakartotinio balsavimo) rezultatams įvertinti pirmininku, taip pat Seimo sudarytos Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos nariu;

48

- n. k. V. Ostaševičius apdovanotas Didžiuoju Kanto medaliu už darbus mašinų gamybos srityje, be to, jis paskirtas NATO TIPS AGS projekto koordinatoriumi Lietuvoje; - n. k. E. K. Zavadskui (su bendaraautoriumi) skirta 2004 m. Lietuvos mokslo premija; jam taip pat skirta Lietuvos ir Lenkijos seimų asamblėjos dviejų tautų premija; suteiktas Ukrainos aviacijos universiteto garbės daktaro vardas; jis išrinktas Baltarusijos Architektūros ir statybos akademijos užsienio garbės nariu bei Tarptautinės organizavimo ir vadybos mokslų akademijos nariu; - n. e. Š. Raudys perrinktas nariu ekspertu naujai 5 metų kadencijai; jis gavo 2003 m. Lietuvos mokslo premiją; - n. e. E. Ušpuras išrinktas Lietuvos energetikos instituto direktoriumi, paskirtas Lietuvos branduolinės saugos konsultacinio komiteto nariu. Komisijos ir tarybos prie MA prezidiumo. Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) komisija (pirmininkas n. k. J. Burneikis). Tvarias energetikos sistemas šalyje įmanoma įgyvendinti, tačiau reikia valstybės paramos AEŠ plėtrai, aišku padidinus jų efektyvumą. Lietuvai iškelti uždaviniai: padidinti AEŠ dalį bendro energijos balanso iki 12% 2010 m. (šiuo metu ji sudaro apie 8%); elektros gamybos iš AEŠ direktyva iškėlė uždavinį padidinti elektros gamybą 2010 m. iki 7% (šiuo metu ji sudaro 4%); Lietuva turi garantuoti 2010 m. 5,75% alternatyvių biodegalų. Šiuos uždavinius įgyvendinti stengėsi padėti Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo komisija. AEŠ komisijos nariai aktyviai dalyvavo organizuojant įvairaus lygio konferencijas ir seminarus atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo ir plėtros klausimais bei skaitė jose pranešimus: - tarptautinę konferenciją „Ekologiniai energijos šaltiniai žemės ūkyje“, organizuotą rugsėjo mėn. LŽŪII Raudondvaryje (organizatoriai Lietuvos MA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius, Europos agroinžinierių draugija, LŽŪII); - tarptautinį seminarą „AEŠ panaudojimo skatinimas ES ir Lietuvoje“, organizuotą gegužės mėn. Lietuvos energetikos institute (organizatoriai Europos komisijos, Altener programos, EREC, LEI); - konferenciją „Atsinaujinančios energijos technologijos“ ir ekspoziciją „Atsinaujinanti energija“ tarptautinėje parodoje „Baltechnika-2004“ (gegužės mėn., organizatoriai LEI, KTU, AEŠTC, LŽŪII, „Žalioji sodyba“); - tarptautinę konferenciją „Energija pastatams“, organizuotą rugsėjo mėn., kurioje buvo skaitomi pranešimai AEŠ panaudojimo klausimais (organizatoriai KTU ir VGTU); - tradicinę kasmetinę konferenciją „Šilumos energetika ir technologijos“, kurios metu veikė AEŠ sekcija (vasario mėn., organizatoriai KTU Šilumos ir atomo energetikos katedra ir LEI); - komisijos narys n. e. J. Gylys dalyvavo UNESCO organizuotoje AEŠ srities EURONETRES steigiamojoje konferencijoje su pranešimu. Baigta LVMSF remiama mokslo programa „Saulės energijos konversija ir naudojimas“, kurios užduotis vykdė dauguma AEŠ komisijos narių. Su Vokietijos konsultacine firma GERTEC GmbH vykdytas bendras projektas „Atsinaujinančios energijos panaudojimo demonstraciniai objektai Alantoje“ (Utenos apskritis). Foto elektros naudojime moksliniai tyrimai atliekami MSI vadovaujant prof. S. Janušoniui. Išleista monografija anglų kalba, numatomas jos papildomas leidimas Šveicarijos leidykloje. Nemaža straipsnių atspausdinta indeksuotame žurnale „Renewable and sustanable energy reviews“, tarptautiniame žurnale „Baltic Forestry“ ir kituose moksliniuose žurnaluose, konferencijų darbuose ir mokslo populiarinimo žurnaluose. 2004 03 22 AEŠ komisija dalyvavo UAB „Komunikacijų takas“ organizuotame Anykščių miesto jaunųjų mokslininkų konkurse „Priimk mus, ateitie…“, kuriame varžėsi trijų Anykščių vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai. Jų parengti darbai skatino mokinių pažinimą, informuotumą, mokslinį mąstymą. Konkurso vertinimo komisijoje buvo profesoriai P. Punys, J. Burneikis, miesto meras D. Gudelis, mokytojai, visuomenės atstovai. Svarbiausi Komisijos uždaviniai 2005 m. veikloje: - parengti AEŠ naudojimo plėtros strategiją Lietuvoje iki 2020 m.; - būtina kuo skubiau perimti ES reglamentus, skatinančius biokuro gamybą, pvz. Reglamentas Nr. 1251/1999/EB, kuris reikalauja 10% ariamos žemės skirti pūdymams, už kuriuos mokamos išmokos, tačiau juose leidžiama auginti rapsus ir kt. žaliavas biodegalų gamybai ir palikti išmokas; - aktyviai dalyvauti rengiamose tarptautinėse konferencijose su pranešimais; - parengti paraišką „Mažosios HE Lietuvoje“ PHARE programos paramai gauti; - skelbti straipsnius įvairiuose moksliniuose žurnaluose. Transporto tyrimų taryba (pirmininkas n. e. A. Baublys). Transporto tyrimų tarybos nariai aktyviai dalyvauja sprendžiant įvairiapusius transporto problemų klausimus. 2004 m. toliau buvo tęsiamas aukštųjų technologijų programos darbas „Viešosios informacijos ir transporto mobilūs sprendimai“ (vykdytojai KTU, VGTU ir VU, n. e. A. Baublys ir n. e. J. Sapragonas). Organizuotos tarptautinės konferencijos: 1) „Transporto priemonės 2004“, organizacinio komiteto pirmininkas n. e. J. Sapragonas; 2) „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione“, organizacinio komiteto narys n. e. A. Baublys. Periodiškai (6 kartus per metus) leidžiamas recenzuojamas žurnalas „Transportas“ (anglų kalba), atsakingas leidėjas n. e. A. Baublys. Nuolat bendradarbiaujama su Šiaurės transporto tyrimų taryba. Tarybos nariai aktyviai dalyvauja VGTU, KTU, KU studijų procese ir rengiant mokslininkus (nariai ekspertai A. Baublys, J. Sapragonas, A. Žiliukas). 2005 m. planuojama tarptautinė konferencija „Transporto priemonės 2005“. 2005 m. bus labiausiai akcentuojami saugaus eismo tyrimai, nes pagal 2003 m. Veronos deklaraciją Lietuva įsipareigoja sumažinti 50% keliuose žuvusiųjų skaičių.

49

Lietuvos nacionalinė automatinio valdymo organizacija (IFAC-LINO) (pirmininkas n. k. V. Kaminskas). IFAC-LINO komitetas prisidėjo organizuojant kasmetinę teminę konferenciją „Automatika ir valdymo technologijos“. Laikantis IFAC reikalavimų publikacijoms, išleista 168 psl. apimties konferencijos pranešimų medžiagą. Konferencijoje dalyvavo svečiai iš užsienio: Šmalkaldeno technikos universiteto (Vokietija), Talino technikos universiteto (Estija), firmos Tekno Twins (Suomija). Išsamų pranešimą apie Prancūzijos tyrimų organizacijos INRIA strategiją ir tikslus pateikė Europos santykių departamento direktorius p. J. P. Banatre, Europos ir tarptautinių santykių skyriaus specialistas M. Loyer. Dalyvavo svečiai iš Prancūzijos ambasados bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Pradėta vykdyti nauja 2004–2006 m. mokslo programa „Intelektinių ir hibridinių valdymo metodų ir modelių kūrimas ir taikymas techninėms sistemoms automatizuoti“ (mokslinis vadovas prof. R. Simutis). KTU valdymo technologijų srities mokslininkai vykdė tarptautinius EUREKA projektus HYBTUNE ir OPTI-SOI bei pateikė paraiškas dalyvauti viename CRAFT projekte ir viename NATO reintegracijos projekte. Parengta paraiška bendram Lietuvos ir Ukrainos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektui apie mobiliųjų robotų navigaciją. Sukurtos kineskopų kreipiamųjų derinimo naujos technologijos. Tyrimų rezultatai įdiegti AB „Vilniaus Vingis“. Pradėti pasiruošimo IFAC penkiasdešimtmečiui (2006 m.) darbai. Numatyta išleisti leidinį „Lietuva IFAC-e“ – už medžiagos surinkimą ir leidinio parengimą atsakingas IFAC-LINO sekretorius doc. V. Mačerauskas. Atstovaujamos mokslo šakos būklės ir perspektyvų Lietuvoje įvertinimas. INFORMATIKA. Spartėja moksliniai tyrimai ultragarso ir elektronikos srityse, todėl tos šakos raidos perspektyva vertinama optimistiškai. AB „Vilniaus Vingis“, „Ekranas“ vykdo tarptautinius užsakymus. Be to, pagal šią kryptį dirba apie 120 atskirų UAB. Tvirtėja lietuvių šnekos atpažinimo tyrimai. Tačiau būtina suaktyvinti ir išplėsti lietuvių šnekos garsynų kūrimo darbus, nes be jų bus neįmanoma sukurti lietuvių šnekos atpažinimo komercinių produktų. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET galimybės pakankamai gerai tenkina mokslo ir studijų įstaigų poreikius. Svarbu, kad LITNET tapo Europos Sąjungos akademinio kompiuterių tinklo projekto GEANT 2 dalyviais. Informatikos galimybės sparčiai auga. Iškyla naujos perspektyvos pasitelkti tinklinių skaičiavimų technologijas – GRID technologijas – mokslui, studijoms, o ateityje – ir verslo plėtrai. Tačiau yra ir problemų. Didėja kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių, kurių Lietuvoje beveik 1 milijonas, skaitmeninė atskirtis. Informacinės technologijos gali būti naudingos tvarkant nedidelių elektros jėgainių, kurių skaičius didėja, darbą. Todėl reikia sutelkti dėmesį tinklinių skaičiavimų technologijų – GRID technologijų – perkėlimui į Lietuvą. Būtina taip pat nedelsiant pradėti Lietuvos kaimiškųjų vietovių informatizavimo darbus pasitelkiant plačiajuosčių kompiuterių tinklų technologijas. Tikslinga aptarti informacinių technologijų taikymo galimybes valdyti nedidelio galingumo elektros jėgaines. Kompiuterizuoti sprendimų priėmimo metodai remiasi didelės apimties duomenų analizės ir ekspertų patyrimo naudojimu gaminant intelektualius prietaisus. Tai sritis, kurioje Lietuva galėtų konkuruoti su kitomis šalimis kuriant naujo tipo produkciją. Šioje srityje yra nemažų teorinių pasiekimų KTU, MII, VGTU, VU ir kitose, mokslinę produkciją kuriančiose organizacijose, taip pat būrys gabių specialistų, baigusių ar bebaigiančių aukštuosius mokslus. Tačiau šiuo metu Lietuvoje praktiškai nebėra galingos, gerai išvystytos intelektualią produkciją gaminančios pramonės, o tai neskatina konkrečių taikomųjų teorinių tyrimų ir geriausi specialistai bėga į tokią pramonę turinčias šalis. Deja, neturint galingos pramonės nėra poreikio ir kurti aukštas technologijas. Valstybės mokesčių politika, gal būt ir kiti veiksniai trukdo tokiai pramonei atsirasti Lietuvoje. Masiškai įsileidus užsienio kapitalą ir pradėjus gaminti intelektualią produkciją, iš esmės padidėtų poreikis mokslui. ENERGETIKA. Energetikos ir termoinžinerijos (T006) krypties tyrimų būklė palaipsniui gerėja, nes greta labai mažo valstybės finansavimo, vis didėja mokslo paslaugų poreikis Lietuvos ūkyje. Veikianti Ignalinos atominė elektrinė – stimulas plėtoti daugelį mokslo šakų, ypač energetiką ir termoinžineriją. Uždarius šią jėgainę nukentės ne tiktai šalies ekonomika, bet ir mokslas. Todėl intensyviai analizuojama situacija dėl galimybės Lietuvai išlikti branduoline valstybe. Be to, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, skirta branduolinės saugos eksploatuojant Ignalinos AE ir nutraukiant jos eksploatavimą bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo uždaviniams spręsti, yra pripažinti viena prioritetinių mokslo krypčių Lietuvoje. Todėl atsiveria geresnės perspektyvos plėtoti šios krypties tyrimus. Energetikos ir šiluminės fizikos tyrimai Lietuvoje yra tarptautinio lygio. Kai kuriose srityse (branduolinė sauga, energetikos ekonomika) esame vieni lyderių Rytų Europoje. Yra geri ryšiai su analogiškais mokslinių tyrimų centrais Europoje. Taip pat sėkmingai bendradarbiaujama su Lietuvos universitetais ir mokslinio tyrimo institutais. Įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė naujos galimybės šiose srityse: moksliniai tyrimai vandenilio energetikoje, termobranduolinės sintezės reaktorių kūrimas ir branduolinės energijos panaudojimo tyrimai. MECHANIKA. Pastaruoju metu mechatronika Lietuvoje sparčiai plečiasi; ji įteisinta kaip viena aukštųjų technologijų prioritetinių tyrimų krypčių. Jau yra teigiamas Vyriausybės sprendimas sukurti Nacionalinį mechatronikos mokslo ir studijų centrą, kurio padaliniai bus KTU, VGTU ir Klaipėdos universitete. Kai kurios mechatronikos posistemės – jutikliai, precizinės pavaros, valdikliai, pjezomechaninės sistemos – gana intensyviai plėtojami: tą taip pat skatina KTU ir VGTU suformuotos mechatronikos srities studijų programos. Ūkio ministerija 2004 m. pradėjo formuoti mechatronikos mokslo bei pramonės įmonių klasterį. Europos Sąjungos 6 BP numato ir „protingų“ medžiagų kūrimo prioritetą, kuriam spręsti Lietuvoje sukauptas didelis įdirbis kuriant ir taikant pjezoaktyvias medžiagas bei struktūras. 1998–2004 m. buvo atliekami 4 Europos Sąjungos projektai, skirti intelektualių pjezoaktyvių mechanizmų kūrimui ir tyrimui. 2005–2007 m. reikėtų suaktyvinti pjezomechanikos, kaip mechatronikos sistemos, tolesnio formavimo darbus bei tyrimus. 2004 m. svarūs rezultatai gauti sprendžiant netiesinių dinaminių sistemų teorijos ir taikymo klausimus. Toliau plėtoti nesinchroninio judesio ir energijos transformavimo principai bei precizinių robotų sudarymo pagrindai ir teorija. Šie darbai Lietuvoje aktualūs kuriant alternatyvios energijos priemones, taip pat pramoninius robotus.

50

KTU, VGTU, ŠU mokslininkai, naudojami skaitinius metodus, nagrinėja mažaciklio nuovargio teorinius ir eksperimentinius klausimus. Tačiau tyrimus sunkina labai pasenusi eksperimentinė bazė. Šios mokslo krypties būklė vertintina patenkinamai. Medžiagų ir konstrukcijų patvarumo tyrimų būklė Lietuvoje yra patenkinama dėl neblogo aprūpinimo kompiuterine technika, tačiau labai trūksta naujų įrengimų eksperimentiniams tyrimams. Irimo mechanikos mokslo būklė yra tarptautinio lygio ir leidžia dalyvauti tarptautiniuose projektuose. 2005–2009 m. reikėtų žymiai daugiau skirti lėšų aukštų technologijų bei prioritetinių mokslo krypčių finansavimui. MEDŽIAGŲ INŽINERIJA. Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, medžiagų mokslas turi lemiamą įtaką daugumos mokslo ir technikos krypčių, tokių kaip elektronika, mechanika, medicina, chemija, techninei pažangai. Naujų medžiagų, turinčių geresnes eksploatacines savybes, sukūrimas sąlygoja elektronikos įtaisų, tiksliųjų mechanikos prietaisų, daviklių, dirbančių kenksmingoje terpėje ir aplinkoje, darbines charakteristikas. Kuriant naujos kartos energetikos įtaisus – tokamakas termobranduolinės sintezės reakcijai valdyti, vandenilio kuro celes elementai, skirti vandenilio energijos konvertavimui į elektros energiją – ypač svarbu parinkti specifines sąlygas tenkinančias medžiagas. Per paskutiniuosius metus medžiagų mokslas tapo aukštesnio lygio, tai suformavo naują supratimą apie nanomedžiagas ir jų savybes. Suprasta, kad dimensijos matmuo medžiagų moksle vaidina ne mažesnį vaidmenį nei ir tiriant elektrono elgseną nanopotencialinėse duobėse. Medžiagos, sudarytos iš nanokristalų (dimensijos matmuo mažiau nei 100 nm), pasižymi unikaliomis mechaninėmis, elektrinėmis, optinėmis ar magnetinėmis savybėmis, kurios kokybiškai skiriasi nuo klasikinėmis technologijomis formuojamų medžiagų savybių. Ši mokslo kryptis pastebimai keičia mūsų supratimą apie medžiagų mokslą, jos pagrindu kuriasi nauja nanomedžiagų ir nanotechnologijų pramonė. Ji tapo prioritetine mokslo vystymosi kryptimi Europos Sąjungoje, JAV, Japonijoje ir kitose šalyse. Todėl labai svarbu, kad Lietuvos medžiagų mokslas būtų pajėgus savo intelektinėmis ir techninėmis galimybėmis lanksčiai reaguoti į mokslo ir technikos naujoves šioje sparčiai besivystančioje srityje; teikti konkrečius siūlymus ir padėti pramonei diegti naujausias technologijas bei sėkmingai dirbti didelės konkurencijos sąlygomis; suformuoti vieną-dvi nanomedžiagų mokslo prioritetines mokslinių tyrimų kryptis, kur Lietuvos mokslininkai būtų pasaulio lyderiai. Formuojant Lietuvos medžiagų mokslo prioritetines kryptis reikia atsižvelgti į dideles pasaulio lygio konkurencijos sąlygas, didelį poreikį turėti brangią ir unikalią materialinę bazę bei intelektinį potencialą. Galima teigti, kad šiuo metu susiformavo bent 2 medžiagų mokslo krypties šakos, kuriose Lietuvos mokslininkai gali sėkmingai konkuruoti pasaulyje ir įnešti savo svarų indėlį į medžiagų paviršiaus fiziką ir technologiją, naujų medžiagų (dangų) sintezę panaudojant korpuskulinių dalelių srautais aktyvuotas fizikines-chemines technologijas. Svarbu ir tai, kad atskiros KTU, LEI, VU ir PFI tyrėjų grupės stabilizavo tyrimų objektą ir programas. Galima paminėti pagrindines susiformavusias tyrimų kryptis: LEI – vandenilio saugojimas plazma hidrintuose magnio-aliuminio lydiniuose; KTU – nanostruktūrinės dangos, tarp jų – anglies nanovamzdeliai; VU, KTU, VPU, LEI – naujos kartos medžiagos vandenilio kuro celėms; VU – paviršiaus ir dangų fizika, jų savybės, taip pat naujos dangų užnešimo technologijos; PFI – naujos kartos jutikliai. Įvertinant daugelio šalių patyrimą ir organizuojant medžiagų mokslo mokslinius tyrimus reikia pradėti diskutuoti dėl 2 medžiagų mokslo tyrimo centrų įkūrimo Lietuvoje, pavyzdžiui, vieną įkurti VU ir PFI techninėje ir intelektualioje aplinkoje (Medžiagų paviršiaus tyrimų centras), kitą – suvienijant LEI, KTU ir VDU galimybes (Medžiagų nanostruktūros (struktūros, paviršiaus topografijos, morfologijos tekstūros ir t. t.) tyrimų centras). Tai galima realizuoti turint minimalų papildomą finansavimą. Šalies centrai išspręstų daug techninių problemų, su kuriomis susiduria mažos mokslininkų grupės, pradedančios tyrimus šioje srityje, taip pat atliktų sertifikuotus medžiagų savybių ir charakteristikų matavimus pagal pramonės užsakymus. Statyba. Statybos krypties tyrimai tebėra menkai valstybės finansuojami. Tačiau didėjant statybos bei rekonstrukcijos mastams didėja ir mokslo paslaugų poreikis. Įmonės ir firmos dažniausiai finansuoja darbus, kuriuos galima apibūdinti kaip mokslines bei inžinerinės ekspertizes. Tokių darbų tikslas – pateikti rekomendacijas kaip likviduoti avarinę būklę. Pradedami rengti moksliškai pagrįsti siūlymai investiciniams projektams rengti. Lietuvoje atliekami svarūs darbai statybinių konstrukcijų patikimumo srityje, svarbūs tyrimai pastatų rekonstrukcijos srityje. Nemažai darbų vykdoma ir informacinių technologijų taikymo statybose srityje. Lietuvos statybos mechanikos, konstrukcijų bei informacinių technologijų srities mokslininkai pasiekė nemažų rezultatų. Tai rodo pastaruoju metu prestižiniuose užsienio žurnaluose skelbiamų publikacijų skaičius. Šios publikacijos padeda įgyti didesnį užsienio partnerių pasitikėjimą ir laimėti finansavimą iš įvairių Europos sąjungos programų. Lietuvos aplinkos bei Susisiekimo ministerijoms reikia mokslininkų pagalbos pritaikant Eurokodus. Tačiau šis darbas vyksta lėtai. Mokslo darbuotojai nesuinteresuoti atlikti šių darbų, nes ligi šiol tokių darbų rezultatai nepagrįstai mažai vertinami. Asocijuotas su Lietuvos MA KTU architektūros ir statybos institutas (Direktorius dr. E. Blaževičius) Institute 2004 m. dirbo 108 darbuotojai, tarp jų 49 mokslo darbuotojai, iš kurių 34 mokslininkai (6 habilituoti daktarai, 28 daktarai), taip pat 3 doktorantai. Instituto pajamos buvo 2253,6 tūkst.Lt, iš jų valstybės biudžeto asignavimai – 1344,8 tūkst.Lt (59,7%). Valstybės biudžeto asignavimų lėšomis buvo vykdomi 22 mokslinio tyrimo darbai, 4 darbus rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, tame skaičiuje 3 pagal tarpvalstybinius susitarimus (COST programa). 2004 m. paskelbtos 61,5 publikacijos, iš jų 2,5 monografijos, 22 mokslo straipsniai, 37 konferencijų pranešimų medžiagos. Mokslinėse konferencijose skaityti 46 pranešimai.

51

Moksliniai tyrimai buvo vykdomi pagal tris svarbiausias Instituto mokslinės veiklos kryptis: 1. Lietuvos architektūros ir urbanistikos istorijos ir paveldo tyrimai (atliko Architektūros istorijos ir paveldo sektorius). Buvo vykdomos 7 temos iš valstybės biudžeto lėšų. Atliktas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondo remiamo darbo „Lietuvos etninės architektūros tyrimas“ pirmasis etapas. Remiantis tyrimų medžiaga, numatoma parengti išsamų leidinį apie lietuvių etninę architektūrą. Buvo tęsiami sparčiai nykstančio Lietuvos medinės architektūros paveldo tyrimai: išaiškintos 158 Lietuvoje buvusios medinės sinagogos, ištirta 13 išlikusių sinagogų, prekybinės paskirties pastatų, pastatytų XIX a.– XX a. pirmojoje pusėje, taip pat to paties laikotarpio Lietuvos miestelių prekybos pastatų architektūra (L. Laužikaitės daktaro disertacija, 2004). Ištirti XVI a. vidurio – XIX a. vidurio etninės (medinės) architektūros dvarų gamybiniai pastatai (bravorai, pirtys ir salyklinės). Dalyvauta vykdant Kultūros vertybių apsaugos departamento užsakytą darbą „Dvaro, kaip teritorinio erdvinio-struktūrinio vieneto, ištyrimas bei dvarų paveldo būklės analizė“. Buvo tiriamas ir vertinamas Mažosios Lietuvos (buv. Klaipėdos krašto) architektūrinis ir urbanistinis paveldas. Natūros tyrimai vykdyti Priekulės, Kintų, Gruzdžių, Endriejavo ir kitose apylinkėse. Istorinė medžiaga rinkta Vokietijos archyvuose. Paskelbti du straipsniai. Toliau vykdyti Lietuvos urbanistikos paveldo ir jo vertybių tyrimai. 2004 m. išleistos monografijos: 1) A. Miškinis „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“, III t. „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“, 1 knyga; 2) A. Jankevičienė, M. Kuodienė „Lietuvos mūrinės koplytėlės. Architektūra ir skulptūra“. Buvo tiriama naujoji Lietuvos architektūra: apibendrintos 1970–1980 m. Lietuvos architektūros tipologinės ir stilistinės estetinės savybės. Tyrimo medžiaga skelbta mokslo leidiniuose ir numatoma panaudoti kapitaliniam Lietuvos architektūros istorijos leidiniui. Atlikta pasaulinės architektūros istorijos terminologijos analizė ir parengtas architektūros terminų anglų-lietuvių kalbomis žodynas. Darbas įteiktas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui ir 2005 m. bus išleistas. Šioje tyrimų kryptyje paskelbta 1,5 monografijos, 10 mokslo straipsnių, 2 konferencijų pranešimų medžiaga, perskaityti 7 pranešimai konferencijose, apginta 1 daktaro disertacija. 2. Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo tyrimai ir mokslinis pagrindimas (atliko Kraštotvarkos sektorius). Pagal šią kryptį nagrinėjama problema – Lietuvos miestų ir kaimų kraštotvarkos strateginių krypčių formavimas (3 temos iš valstybės biudžeto lėšų, 1 – COST C11 programos, 3 – iš užsakovų lėšų). Buvo tiriama: žemės reformos ir rinkos sąlygų poveikis miestų plėtrai (Kauno miesto pavyzdžiu); miestovaizdžio formavimo teorinės problemos; kultūrologiniai tyrimai Lietuvos saugomose teritorijose (nekilnojamojo kultūros paveldo kaitos tyrimai po Nepriklausomybės atkūrimo). Atliktų tyrimų rezultatai panaudoti rengiant atitinkamus įstatymus žemės fondo naudojimo ir kraštotvarkos srityse bei publikuoti mokslo leidiniuose (2 straipsniai). Baigti tyrimai pagal tarpvalstybinę programą COST C11 „Žalioji struktūra ir urbanistinis planavimas“. Atlikti natūriniai tyrimai, analizė (Kauno miesto pavyzdžiu), parengtas straipsnis baigiamajam leidiniui, du straipsniai įteikti užsienio recenzuojamiems leidiniams. Dalyvauta taikomuosiuose mokslo darbuose: 1) rengiant Kauno miesto strateginį planą (užsakovas Lietuvos regioninių tyrimų institutas); 2) tiriant dvarų paveldo nulemtą gyvenviečių istorinę teritorinę-erdvinę sklaidą ir sistemą bei rengiant mokslines rekomendacijas, kaip rengti dvarų paveldo išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo specialiojo plano projektą (užsakovas Kultūros vertybių apsaugos departamentas). Pagal šią tyrimų kryptį paskelbti 2 mokslo straipsniai, 4 konferencijų pranešimų medžiaga, perskaityti 6 pranešimai konferencijose. 3. Energijos taupymo pastatuose metodų ir būdų, statybinių konstrukcijų ir medžiagų savybių ir technogeninių žaliavų perdirbimo į statybines medžiagas moksliniai tyrimai. Pagal šią kryptį vykdyta 12 temų iš valstybės biudžeto lėšų, 2 temos – iš COST programos. Atlikti užsakomieji darbai: tikrinta statybinių medžiagų ir gaminių kokybė, tirtos jų savybės. Akredituotoje Statybinės šiluminės fizikos laboratorijoje buvo tiriama: saulės spinduliuotės įtaka pastatų sienų temperatūrinei būklei; pastatų dažytų fasadų ilgaamžiškumas įvertinant rūgščius kritulius; patalpų vidaus apdailos medžiagų poveikis vidaus mikroklimatui; stiklo paketų šiluminės ir techninės savybės; dalyvauta COST C13 programoje „Stiklas ir su juo susiję pastatų atitvarų elementai“. Išleista A. Čekanavičiaus, V. Stankevičiaus, E. Monstvilo monografija „Pastatų išorinių sienų, apšiltintų iš vidaus, drėgminė būklė“. Šiluminės technikos laboratorijoje atlikti pastatų konstrukcijų ir šildymo sistemų optimizavimo tyrimai ir pastatų klasifikacija. Sukurti ir realizuoti vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų intelektualūs „fuzzy“ valdymo metodai. Atlikti vandens šildymo katilų ir šildymo įrangos kokybės tikrinimo bandymai. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų laboratorijoje, vadovaujant akad.A. Kudziui, parengta nauja dirbinių ir konstrukcijų tikimybinio ilgalaikiškumo vertinimo metodologija; pasiūlytas inžinerinis metodas konstrukcijų tikimybiniam patikimumui vertinti ir prognozuoti, kai jose įražas sukelia ekstremalūs poveikiai; sukurtas tikimybinis gelžbetoninių polinių pamatų projektavimo bei jų patikimumo vertinimo metodas. Darbo rezultatai aptarti ir teigiamai įvertinti tarptautinėse konferencijose Berlyne, Varšuvoje ir Vilniuje, paskelbta 11 publikacijų. Užbaigtas COST C12 programos darbas „Pastatų statybos kokybės gerinimas taikant naujas technologijas (paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo pavyzdžiu)“. Pasiūlytos ir įdiegtos naujos apdailos ir akustikos medžiagos bei technologijos. Sprendžiant pramonės atliekos – fosfogipso – utilizavimo problemą, buvo vykdomi a-pushidratinio fosfogipso kristalų konglomeratų dispergavimo bei priemaišų naujadarų savybių tyrimai. Tęsiami aukštųjų technologijų kūrimo ir tyrimo darbai techninės keramikos ir ugniaatsparų srityje panaudojant Lietuvos žaliavas.

52

Akredituotoje Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijoje vykdyti vandeninių polimerinių dispersinių sistemų modifikavimo tyrimai siekiant sukurti perspektyvius fasadų dažus, taip pat atlikti statybinių apdailos medžiagų kokybės tikrinimo bandymai. Informacinių energetinių sistemų laboratorijoje kuriama autorizuotų elektroninių dokumentų sistema energetinėms ir statybos projektavimo organizacijoms. Gauti preliminarūs rezultatai. Pagal šią tyrimų kryptį paskelbta 1 monografija, 10 mokslo straipsnių, 31 konferencijų pranešimų medžiaga, perskaityti 33 pranešimai konferencijose. Lietuvos MA mokslo įstaigos

Ekonomikos institutas (Direktorius akad. E. Vilkas) Instituto mokslinio darbo kryptys yra: 1) ekonomikos teorija ir matematinis modeliavimas (makroekonominiai, pusiausvyros ir kiti modeliai); 2) ekonominės ir socialinės Lietuvos ūkio plėtojimo problemos; 3) Lietuvos ekonominės integracijos į Europos Sąjungą problemos; 4) ekonominė mintis Lietuvoje XVI–XX a. Vystant ekonomikos teoriją ir matematinius modelius buvo tiriamos bendrosios pusiausvyros modelių sudarymo ir taikymo problemos, patikslinta Lietuvos socialinės apskaitos matrica ir sukurta kompiuterinė programa ją koreguoti pagal naujesnius balansuojančius duomenis (R. Kuodis). Šis tyrimas yra trejų metų projekto „Lietuvos ekonomikos matematinis modeliavimas“ (LEMM), vykdomo su kitais partneriais, dalis. Naudojant kartu su Danijos mokslininkais (RISO institutu) sukurtą matematinių modelių kompleksą (LITMOD) Lietuvos ekonomikos raidai prognozuoti ir įvairiems plėtros scenarijams peržiūrėti (D. Celov, E. Vilkas) atlikti prognozių iki 2020 m. skaičiavimai. Rezultatai perduoti Ūkio ministerijai, kurios užsakymu darbas ir atliktas. Pateiktas bendrosios pusiausvyros egzistavimo konstruktyvus įrodymas (V. Bubelis). Ekonominių ir socialinių Lietuvos ūkio plėtros problemų srityje buvo tęsiami darbai pagal praėjusiais metais vykdytą pagrindinę tyrimų kryptį „Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategija ir valstybės ekonominė politika“. Vyriausybei aprobavus Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategiją, o Seimui patvirtinus „Valstybės raidos ilgalaikę strategiją“ ir pavedus Vyriausybei organizuoti šios strategijos įgyvendinimo monitoringą, institutas gilinosi, kaip įgyvendinama ilgalaikė strategija, ir tyrinėjo nacionalinės ekonomikos strateginio valdymo metodologijos problemas (A. Vasiliauskas). Buvo suformuluoti nacionalinės ekonomikos strateginio valdymo nustatytinio ir plėtotinio metologinių požiūrių derinimo principai ir apibrėžtos strateginių procecesų nacionalinės ekonomikos ir firmų lygiuose prasminės sąsajos. Rengiama knyga „Valstybės strateginis valdymas“, kurioje susiejamos strateginio valdymo funkcijos nacionalinės ekonomikos ir firmų lygiuose (A. Vasiliauskas). Buvo nagrinėjama mokslo ir moderniųjų technologijų vaidmuo šalies plėtroje (E. Vilkas), viešųjų projektų kaštų ir naudos analizė bei mokesčių našta Lietuvoje (R. Kuodis). Tyrinėtos bankų rizikos, žmogaus išteklių vystymo ir kitos problemos (E. Žirgutis, E. Smilga, E. Laumenskaitė). Atlikti standartizuotų valdymo sistemų (kokybės, aplinkosaugos, informacijos apsaugos, darbų saugos ir socialinio atsakingumo) integralumo ir jų naudojimo organizacijų rizikos valdymui ir konkurencingumui tyrimai (V. Žirgutis). Buvo pritaikytos ekonometrikos priemonės Lietuvos ekonomikos augimo išankstiniam įverčiui, grynajai infliacijai ir kitiems gryniesiems ekonominiams rodikliams skaičiuoti. Pritaikytas vektorinės autoregresijos modelis Lietuvos infliacijai prognozuoti (Ž. Kalinauskas). Lietuvos ekonominės integracijos į Europos Sąjungą problemos. Nagrinėtas ES struktūrinių fondų naudojimo efektyvumas (E. Vilkas). Nagrinėtos kai kurios integracijos į ES problemos strateginio valdymo požiūriu (E. Smilga, E. Žirgutis). Aptartos narystės ekonominėje ir pinigų sąjungoje dalyvauti siekiančių šalių valiutos kurso pasirinkimo strategijos (R. Kuodis). Atlikta Lietuvos ir kitų naujų ES narių konvergencijos kriterijų analizė: kainų, valstybės finansų politikos, valiutos kurso ir ypač ilgalaikių palūkanų normų raidai. Buvo tęsiami Lietuvos ekonominės minties istorijos tyrimai, išnagrinėti Lietuvos ekonominės minties raidos iki XX a. antrosios pusės gnoseologiniai aspektai (dr. E. Laumenskaite). Instituto bendradarbiavimas su kitomis mokslo bei ūkinėmis institucijomis. Toliau buvo pletojami Ekonomikos instituto ryšiai su Lietuvos ir kitų šalių mokslo bei praktikos institucijomis. Iš jų paminėtini: darbas įvairiose vyriausybinėse komisijose, mokslinių žurnalų redakcinėse kolegijose ir recenzuojat disertacijas bei pateiktus spaudai straipsnius, bendradarbiavimas vykdant tiriamojo darbo temas. Tradiciniai partneriai yra Lietuvos bankas, Statistikos departamentas ir Ūkio ministerija. Tyrimų srityje atsirado nauji – Danijos RISO institutas, VU Matematikos ir informatikos fakultetas bei Matematikos ir informatikos institutas, su kuriais vykdomas stambus anksčiau minėtas projektas LEMM. Institute veikia dvisavaitinis mokslinis seminaras, kurį lanko ne tik instituto darbuotojai. Beveik visi instituto darbuotojai dėstė universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose (E. Vilkas – VDU, A. Vasiliauskas – KTU, E. Smilga ir R. Kuodis – VU, Ž. Kalinauskas – VGTU, E. Laumenskaitė – Vilniaus vadybos kolegijoje) ir vadovavo doktorantams bei magistrantams. Švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu n. e. A. Vasiliauskas paskirtas Kauno technologijos universiteto tarybos pirmininku. E. Vilkas yra VDU senato narys, R. Kuodis – Transparency International Lietuvos skyriaus valdybos narys. Atspausdinti ir parengti straipsniai:

53

1. Andersen F. M., Celov D., Grinderslev D., Kazlauskas A. (2004) „A macroeconometric model for Lithuania, LITMOD“ // ruošiamas į Economical modelling. 2. Kuodis R. 2004 „Dėl mokesčių naštos Lietuvoje“, Socialinės politikos grupė. 3. Kuodis R. Viešųjų projektų kaštų ir naudos analizė – pagrindinė priemonė kovoti su korupcija ir valdininkų nemokšiškumu // Skaidrumas ir korupcija Lietuvoje. [Sudarė Juozapavičius R.]. Vilnius: 2005. 4. Laumenskaitė E. Two Hundred Years to Political Economy in Vilnius University // MD Ekonomika. – 2004. Nr. 65. P. 139–143. 5. Laumenskaitė E., Petkevičiūtė N. Development of Self-Management in Organization // Management Theory and Practice: Synergy in Organizations. – Tartu: 2004. P. 231–242. 6. Karpavičienė E., Smilga E., Žirgutis V. Bankų strateginis valdymas // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. – 2004. Nr. 32. 7. Karpavičienė E., Smilga E., Žirgutis V. Globalizacija ir regioninės plėtros valdymo problemos // Tiltai. – Klaipėda: 2004. Nr. 2 (27). 8. Čepinskis J., Smilga E., Žirgutis V. „Changes of Competitiveness in the Context of Sustainable Development“ // International conference „Catalysts and Impediments of Economic Development in Central and Eastern Europe” abstracts. [October 14–15, 2004 Vilnius]. – Vilnius: 2004. 9. Šileika A., Žirgutis V. Kokybės vadybos vaidmuo valdant organizacijų riziką // Respublikinės konferencijos „Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą“ pranešimų medžiaga [2004 lapkričio 24–25 d. Kaunas]. – Kaunas: 2004. 10. Vidauskaitė S., Žirgutis V. Sustainability Reporting by Financial Institutions // International scientific conference „Moderne Pristupy k Manažmentu Podniku“ abstracts. [May 13–14, 2004 Bratislava, Slovenska republika] – Bratislava: 2004. 11. Vasiliauskas A. Nustatytinės ir plėtotinės metodologijų taikymas nacionalinės ekonomikos strateginiame valdyme // Pinigų studijos. – 2004. Nr. 3. 12. Vasiliauskas A. Strateginio valdymo procesų firmų ir nacionalinės ekonomikos lygiuose prasminės sąsajos // Pinigų studijos. – 2004. Nr. 4. 13. Smilga E. (su bendraautoriumi). Maisto ūkio konkurencinio potencialo didinimas ir strateginis valdymas // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 14. Smilga E. (su bendraautoriumi). Valstybės strateginio valdymo poreikis (strateginės minties integravimo galimybė Lietuvoje) // Politologija. 15. Smilga E. Strateginis valdymas. [Paskaitų konspektas]. – Vilnius: 2004. – 51 p. 16. Celov D., Vilkas E. Lietuvos ūkio plėtros prognozė iki 2020 m. (naudojant makroekonometrinį modelį) (rankraštis). Akad. E. Vilkas savaitraštyje „Veidas“ paskelbė 54 komentarus ekonominėmis temomis. Instituto darbuotojai perskaitė keliasdešimt paskaitų visuomenei. Pranešimai konferencijose: 1. A. Vasiliauskas. „Strateginis valdymas: „abėcėlė“ ir naujovės“ Kauno kūno kultūros akademijos konferencijoje „Universitetų strateginis valdymas“. 2. E. Vilkas. „Pabaltijo respublikų ekonominio savarankiškumo įstatymas TSRS Aukščiausiojoje Taryboje“ konferencijoje Seime. 3. E. Vilkas. „Aukštųjų technologijų retorika ir praktika Lietuvoje“ konferencija Mokslų akademijoje „Proveržio kryptis – lazerių ir šviesos technologijos“. 4. E. Vilkas. „Žinių ekonomika Lietuvoje: viltys ir veiksmai“ tarptautinėje konferencijoje „Žinių ekonomika: prabanga ar nacionalinės strategijos būtinybė“. 5. E. Laumenskaitė. „Savivaldos aspektai organizacijoje“ tarptautineje konferencijoje „Vadybos teorija ir praktika: sinergija organizacijose“ Tartu universitete. 6. R. Kuodis. „Ar yra nekilnojamojo turto burbulas Lietuvoje“. Finansų analitikų asociacijos seminare. 7. R. Kuodis. „Reasons and Consequences of Suboptimal State of Public Finances in Lithuania“. Vilniaus universiteto konferencijoje „Catalysts and Impediments of Economic Development in Central and Eastern Europe“.

Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrius (Prezidentas akad. J. Požela) Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos visateise nare, Lietuvos mokslininkams atsiveria naujos tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo galimybės, išauga Pasaulio Mokslininkų Federacijos (PMF), Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos (TMKC-PL), o tuo pačiu ir TMKC-PL Lietuvos skyriaus vaidmuo bei perspektyvos įgyvendinti PMF idėjas, plėtoti tarptautinius tarpdisciplininius tyrimus, prisidėti prie Europos ir pasaulio mokslo erdvės kūrimo. Buvo tęsiamas projekto „Naujas Rentgeno spinduliuotės detektorių tipas“ (vadovas akad. J. Požela) vykdymas. Tas projektas yra TMKC-PL projekto MCD-17 dalis (vadovas prof. Kai M. G. Siegbahn). 2004 m. buvo paruošti ir tirti Rentgeno spinduliuotės detektoriai su vidiniu srovės stiprinimu n-GaAs/p-AlGaAs/p-GaAs įvairialytėje sandaroje. Parodyta, kad fotosrovės stiprinimas šioje sandaroje vyksta dėl Peltier efekto. Buvo pagaminti Rentgeno spinduliuotės detektoriai n-GaAs/p-AlGaAs/p-GaAs įvairialyčių sandarų, pasižyminčių vidiniu optiniu atsaku, pagrindu. Šie detektoriai turi labai trumpą krūvio sukaupimo uždelsimo laiką (apie 1 ns). Juos išbando Kurčiatovo atominės energijos institute (Maskva) kaip sinchrotroninės spinduliuotės detektorius. Detektoriai su vidiniu optiniu atsaku išlaiko savo

54

parametrus, apšvitinus juos 1011 cm-2 alfa dalelių (241Am) spinduliuotės doze. 2005 metais bus tiriamos šių detektorių signalo stiprinimo galimybės siekiant juos panaudoti medicininiuose diagnostiniuose instrumentuose. Pradėtas naujas projektas „Hipersmulkiosios sąveikos daugiaelektroniuose atomuose“ (HIMEA) (vadovas akad. Z. R. Rudzikas). Projekte numatoma išplėtoti metodus, įgalinančius atsižvelgti į atomo branduolio sandaros įtaką atomų ir jonų energijos spektrams. 2004 metais buvo išvestos bendros formulės, aprašančios šias sąveikas, ir parengtos reikalingos kompiuterinės programos hipersmulkiųjų sąveikų efektui įvertinti. Akad. L. Kairiūkštis toliau vadovavo dviems moksliniams projektams: 1. Miškų ir miškininkystės vaidmuo švelninant šiltnamio efektą (COST E-21). 2. Mediena kaip energijos šaltinis plėtojant tvariąją miškininkystę (WOOD-EN-MAN, ES 6 BP projektas). Vykdant pirmąjį projektą buvo nagrinėjama biosferos pokyčių įtaka miškams ir galimi ateities scenarijai. Parodyta, kad Lietuvos teritorijoje miškai yra svarbiausias anglies dvideginio sekvestravimo (izoliacijos) veiksnys. Vienas įdomesnių antrojo projekto 2004 metų rezultatų – parodyta, kad dideli vietinio kuro naudojimo kiekiai ne tik prisideda prie klimato pokyčių švelninimo, bet taip pat pagerina ir Lietuvos socialinio bei ekonominio vystymosi rodiklius. Vykdydami tarpvalstybinę CERN ir Lietuvos mokslinio bendradarbiavimo didelių energijų fizikos srityje sutartį TMKC-PL Lietuvos skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvavo rengiant ir organizuojant pirmąjį tarptautinį seminarą GRID technologijų įsisavinimo klausimais (spalio 4–7 d.) bei aptariant naujo mokslinio projekto „Baltic GRID“ rengimo aspektus. Tokio projekto įgyvendinimas kokybiškai išplės turimą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose kompiuterių ir jų klasterių naudojimo efektyvumą bei atvers kokybiškai naujas galimybes efektyviai spręsti žymiai sudėtingesnius uždavinius. Didelė Lietuvos mokslininkų grupė dalyvavo išrenkant geriausius kandidatus Pasaulio Mokslininkų Federacijos premijoms. Buvo aktyviai tęsiama PMF stipendijų jauniems mokslininkams programa. Arūnas Valaika (VU Santariškių ligoninės Širdies chirurgijos klinika, vad. prof. G. Uždavinys) ir Robertas Alzbutas (Lietuvos energetikos institutas, vad. prof. E. Ušpuras) užbaigė PMF metinius projektus 2004 metų kovo mėnesį, Remigijus Šmatas (Lietuvos žemdirbystės institutas, vad. prof. J. Šurkus) – gegužės mėnesį, Aiva Jonkarytė (Socialinių tyrimų institutas, vad. prof. V. Stankūnienė) ir Vida Beresnevičiūtė (Socialinių tyrimų institutas, vad. prof. N. Kasatkina) – lapkričio mėnesį. Visų jų ataskaitos buvo gerai įvertintos ir Vilniuje, ir Ženevoje (ataskaitų kopijos yra TMKC-PLLS būstinėje). Dr. Jolita Ostrauskaitė 2004 m. liepos mėnesį sėkmingai užbaigė tyrimą „Naujoviški laidūs šviesai molekuliniai stiklai elektrografiniams šviesos receptoriams“ gaudama Jerome ir Isabella Karle chemijos stipendiją, ir pateikė galutinę darbo ataskaitą. Dar 4 jaunieji mokslininkai 2004 m. pradėjo vykdyti savo mokslinius projektus, susijusius su vadinamosiomis planetinėmis grėsmėmis: Rasa Žąsitytė (VU Ekologijos institutas, vad. V. Kontrimavičius) – projektą „Kirstukų (insectivorous) bei jų helmintų poledynmečio ekosistemų Lietuvoje formavimasis ir kitimai“; Mantas Šuliūnas (Geologijos institutas, vad. K. Jokšas) – projektą „Technogeninė Baltijos jūros apkrova vystantis Lietuvos ūkiui“; Andžej Lučun (Puslaidininikių fizikos institutas, vad. S. Ašmontas) – projektą „Didelės galios mikrobangų jutikliai manganitų pagrindu“; Piotras Cimmperman (Puslaidininkių fizikos institutas, vad. N. Žurauskienė) – projektą „Greitaveikio didelės galios hibridinio superlaidininkas-magnetikas saugiklio nuo trumpų elektromagnetinių impulsų prototipo sukūrimas“. TMKC-PL Lietuvos skyriaus 2004 m. veikla ir 2005 m. planai buvo apsvarstyti TMKC-PL Mokslinės tarybos posėdyje Ženevoje 2004 m. spalio mėnesį ir jiems pritarta. Užsienio kalbų katedra (Vedėjas doc. G. Kirvaitis) Lietuvos MA Užsienio kalbų katedroje 2004 m. dėstė 8 užsienio kalbų specialistai, tarp jų 3 docentai ir 5 lektoriai: anglų kalbos – 6, vokiečių kalbos – 2, prancūzų kalbos grupėse dirbo valandininkė. Bendras klausytojų skaičius siekė 240, iš jų nemažai mokslo tiriamųjų institutų bei aukštojo mokslo įstaigų darbuotojų (Agrarinės ekonomikos, Puslaidininkių fizikos, Matematikos ir informatikos, Ekologijos, Chemijos institutų, VU, VPU, LTU, VGTU ir kt.), taip pat iš kitų žinybų (Statistikos departamento, universitetinių ligoninių, verslo įmonių ir kt.). Užsienio kalbos buvo dėstomos šešių lygių grupėse, kuriose naudojami naujausi svetimų kalbų mokymo metodai ir kursai. Iš katedros užsidirbtų lėšų buvo papildyta jos materialinė bazė, įsigyta nemaža naujausių užsienyje leistų vadovėlių, žodynų, metodinės literatūros, vaizdo ir garso įrašų, kompiuterinės ir kopijavimo aparatūros, buvo didinamas namų skaitymo knygų fondas. Dalyvauta dviejose tarptautinėse konferencijose – „Švenčių ir atminimo apeigos Šiaurės Amerikoje“ ir „Rečiau vartojamų kalbų mokymo(si) patirtis daugiakultūrėje ir daugiatautėje Europoje“, perskaitytas vienas pranešimas. Be pagrindinio pedagoginio darbo, išverstas į anglų kalbą ir išleistas leidinys „Baroko šedevras“, parašyta ir išspausdinta „Visuotinės lietuvių enciklopedijos” V ir VI tomuose 12 straipsnių anglų literatūros klausimais, suredaguotas leidinys anglų kalba „IX-oji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija“, atlikti įvairūs vertimai į anglų ir lietuvių kalbas.

MA biblioteka (Direktorius dr. J. Marcinkevičius)

55

Knygų fondai ir skaitytojai. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fondą 2004 m. gruodžio 31 d. sudarė 3752718 egz., iš jų 255028 s. vnt. rankraštinių dokumentų. Per ataskaitinius metus sukomplektuota 11001 egz. lietuviškų spaudinių, iš jų 3732 gauti kaip privalomasis egzempliorius. 2004 m. bibliotekos fondai papildyti 15283 egz. užsieninių leidinių. 2004 m. buvo užprenumeruoti 505 pavadinimų užsieninių mokslinių periodinių leidinių už 1134800 Lt . Iš 517 užsienio mainų partnerių mainais gauti 6444 egz. leidinių už 340985 Lt, o išsiųsta 8551 egz. už 106238,14 Lt . Už pastarųjų leidinių išsiuntimą paštui sumokėta 77591,30 Lt . 2004 m. 2413 egz. spaudinių gauta kaip labdara ir dovanos. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne sukomplektuoti šeši nauji fondai: F369 – Jaloveckų giminės fondas, F370 – Juozo Lebionkos fondas, F371 – Algirdo Giložaičio fondas, F372 – Ursulos Kvellos kolekcija, F373 – kunigo Vaclovo Aliulio fondas, F374 – Antano Terlecko fondas. 2004 m. bibliotekoje toliau buvo kaupiami dokumentai netradicinėse laikmenose ir 2004 m. gruodžio 31 d. kompaktinių diskų kolekcijoje buvo 201 egz., per metus jų sukomplektuota 79 egz. 2004 m. bibliotekos skaitytojai galėjo naudotis informacija iš prenumeruojamų elektroninių duomenų bazių. Būdama Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos sudėtyje MA biblioteka prenumeravo dvi DB: EBSCO – šioje duomenų bazėje galima rasti visus straipsnių tekstus, referatus, bibliografinius duomenis. Bazėje pateikta apie 3500 žurnalų pavadinimų, iš jų apie 2000, kur skelbiami visi straipsniai. ProQuest – tai viso teksto mokslinių straipsnių bazių paketas, sudarytas iš 10 duomenų bazių. Čia galima rasti verslo, finansų, humanitarinių, socialinių, gamtos, technikos ir medicinos mokslų visus straipsnius iš 4000 laikraščių bei žurnalų ir apie 1 mln. disertacijų. Dalyvaujant su kitomis Lietuvos mokslinėmis bibliotekomis Mokslo programos projekte „Lietuvos mokslo ir studijų informacijos poreikių tenkinimas mokslinių tyrimų plėtrai pritaikant visatekstes duomenų bazes“ buvo gautas finansavimas IEEE/IEL duomenų bazės diegimui. Šioje bazėje yra: 4 tūkst. pavadinimų leidinių, 1 mln. straipsnių, 2,8 mln. paveikslų, fotografijų, diagramų, 590 tūkst. autorių publikacijų. Iki 2006-12-31 gauta nemokama prieiga prie Zentralblatt MATH duomenų bazės. Ją bibliotekai užprenumeravo Deutsche Forschungsgemeinschaft. Šioje duomenų bazėje galima pasinaudoti informacine medžiaga iš 2300 serijinių leidinių bei žurnalų nuo 1968 m. iki šių dienų. 2004 m. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje buvo 17606 registruoti skaitytojai, iš jų 192 iš užsienio šalių: Lenkijos – 135, Baltarusijos – 20, Vokietijos – 7, Rusijos – 9, JAV – 4, Čekijos – 3, Italijos – 3, Didžiosios Britanijos – 3, Austrijos – 2, Izraelio – 2,Ukrainos – 2, Prancūzijos – 1. Skaitytojai bibliotekoje apsilankė 146133 kartus, jiems išduoti 829697 egz. dokumentų iš bibliotekos fondų bei per tarpbibliotekinį abonementą iš kitų šalies ir užsienio bibliotekų. 2004 m. per tarpbibliotekinį abonementą išduotas 2471 egz. dokumentų, gauta 1749 egz. 2004 m. biblioteka 9-iuose savo skyriuose mokslo institutuose aptarnavo 1872 skaitytojus, apsilankyta 24667 kartus ir išduoti 132182 egz. dokumentų. Spaudinių ir rankraščių tvarkymas. 2004 m. gruodžio 31 d. bibliotekos elektroniniame kataloge (pateikti visi dokumentai, išskyrus rankraščius) buvo 142818 įrašai. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių kataloge – 27585 įrašai. Mokslo publikacijų duomenų bazėje – 11434 įrašai. Bendrame mokslo institutų bibliotekų kataloge – 35912 įrašų. Per metus bibliotekos katalogas papildytas 19683 įrašais. 2004 m. bibliotekos Knygų tvarkymo ir katalogų skyrius sukatalogavo 19340 pav. spaudinių, susistemino 12484 pav., sudalykino 5953 pav. dokumentų. Rankraščių skyrius 2004 m. į skyriaus elektroninį katalogą įrašė 8448 įrašus (visų sutvarkytų dokumentų bibliografiniai aprašai). 2004 m. skyriuje toliau buvo tvarkomas Vytauto Sirijos Giros fondas – F349, aprašyta 600 vnt. rankraščių; A. Raulinaičio fondas – F322, aprašyta 500 rankraščių, taip pat 2641 pavienis, naujai gautas rankraštis. Retų spaudinių skyrius į elektroninį katalogą įvedė 569 senųjų leidinių aprašus,o tvarkant senųjų atvirukų fondą, be atviruko aprašo, elektroniniame kataloge pateikti ir atvirukų vaizdai – 228 vnt. Senosios periodikos skyrius elektroninį bibliotekos katalogą papildė 502 pav. lietuviškų periodinių leidinių ir 75 pav. autoreferatų, perduoda Fondų saugojimo ir aptarnavimo skyriui. 2003 m. birželio mėnesį bibliotekoje įsteigtas Informacinių sistemų skyrius ataskaitiniais metais vykdė 4 pagrindines funkcijas: Aleph modulių diegimas bibliotekoje ir bibliotekos serveryje dedamų duomenų bazių administravimas; bibliotekos tinklapio kūrimas ir duomenų bazių www sąsajos diegimas bei priežiūra; publikacijų duomenų bazės sudarymo koordinavimas; mokslo institutų bibliotekos automatizacija. 2004 m. sudarant publikacijų duomenų bazes dalyvavo 37 Lietuvos mokslo institutai: 22 institutai savo publikacijas į PDB įrašė patys, 13 institutų publikacijas pagal jų paraiškas įrašė Lietuvos MA bibliotekos Bibliografijos skyrius, o 2 institutų publikacijas rašė ir institutų, ir bibliotekos darbuotojai. 2004 m. į PDB įvesta 5316 įrašų. Informacinių sistemų skyrius koordinuoja institutų duomenų bazių sudarymą – nustato reikalavimus, parenka efektyvius darbo metodus, apmoko darbuotojus bei kontroliuoja jų darbą. Ataskaitinių metų pradžioje bendrajame institutų bibliotekų kataloge buvo pateikti 18 institutų bibliotekų fondai, o metų pabaigoje į LABT-M projektą įsitraukė Lietuvos istorijos ir Lietuvos tekstilės institutai. Biblioteka išleido: 1. Lietuvos botanika 1976–1980: literatūros rodyklė (sudarė S. Norkūnienė). 2. Lietuvos MA leidinių bibliografinė rodyklė 1991 (sudarė G. Sasnauskaitė, B. Kisielienė). 3. Vincas Kudirka: literatūros rodyklė (sudarė G. Sasnauskaitė, R. Pukėnienė, I. Ledas).

56

4. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 2001/2002. (Bibliotekos metraštis). Parengta spaudai: 1. Lietuvių kalbotyra 1996–2000: literatūros rodyklė (sudarė S. Dagienė). 2. Lietuvos istorijos bibliografijos bibliografija XIX a.–2002 m. (sudarė J. Kulikauskienė). 3. Lietuvos istorija 1976–1980: literatūros rodyklė (sudarė J. Kulikauskienė). 4. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 1941–2001: literatūros rodyklė (sudarė E. Stasiukaitienė). Bibliotekos skyriaus MII vedėja A. Ališauskienė parengė spaudai akademiko Adolfo Jucio bibliografinę rodyklę knygai „Adolfas Jucys. Gyvenimas, darbai. Bibliografija“. Šį leidinį ir knygutę „Akademikas Vytautas Statulevičius 1929–2003 m.“ (sudaryt. A. Ališauskienė ir kt.) išleido Matematikos ir informatikos institutas. Per 2004 m. bibliotekoje buvo rengiamos dar 7 įvairios bibliografinės rodyklės. 2004 m. bibliotekos centriniuose rūmuose buvo surengta 13 teminių parodų, iš jų 8 personalinės: akad. K. Baršauskui, A. Juciui, V. Biržiškai; MA narių A. Vanago, A. Sabaliausko, V. Basio jubiliejams pažymėti; Latvijos MA ilgamečiam prezidentui J. Stradiniui. 2004 m. teminės parodos buvo surengtos ir bibliotekos skyriuose mokslo institutuose; 1. Matematikos ir informatikos institute A. Ališauskienė parengė parodą „V. Statulevičiui –75“; 2. Chemijos institute J. Stankevič paregė dvi parodas: „Prof. G. Rozovskiui – 75“ ir „N. k. A. Prokopčikui – 80 “; 3. Kultūros, filosofijos ir meno institute A. Putelienė parengė dvi parodas: „Dr. A. Vosyliūtei – 60 ir „I. Kanto idėjos Lietuvoje“. Iš turtingų bibliotekos fondų dokumentai skolinami įvairioms parodoms surengti Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. 2004 m. buvo skolinta ir Vilniaus I. Luckevičiaus Gudų muziejui, VU bibliotekai, Druskininkų muziejui. Dalyvauta konferencijose. 2004 m. bibliotekoje buvo daug įdomių konferencijų. 2004 m.birželio 14–17 dienomis Estijoje vyko tradicinė Baltijos šalių mokslų akademijų bibliotekų konferencija BIBLIOPOLIS XIX. Bibliotekų direktoriai perskaitė pranešimus apie svarbiausias veiklos kryptis, nurodė problemas ir aptarė ateities uždavinius. Vėliau konferencijos dalyviai (Latvijos, Lietuvos ir Estijos delegacijose buvo po 15 dalyvių) dirbo probleminėse grupėse ir vienai jų, nagrinėjusiai bibliotekų finansavimo problemas, vadovavo mokslinė sekretorė L. Kairelienė. 2004 m. rugsėjo 6–9 d. Molėtų rajone įvyko Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Lenkijos mokslų akademijos archyvo organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Mokslo įstaigų rankraštynai ir archyvai moksliniams tyrimams“. Renginyje dalyvavo svečiai iš Lenkijos MA archyvo, Varšuvos miesto archyvo, Lenkijos Respublikos Seimo archyvo, Torūnės M. Koperniko universiteto ir Lodzės universiteto archyvų, Varšuvos M. Sklodovskos-Kiuri muziejaus, Varšuvos centrinės prekybos mokyklos, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių ir retų spaudinių skyriaus ir Vilniaus universiteto Rankraščių skyriaus. Pranešimus konferencijoje perskaitė bibliotekos darbuotojai: J. Marcinkevičius, R. Cicėnienė, G. Drungilienė, I. Pajedaitė, S. Žilys, D. Daukšienė, B. Giedraitienė. Konferencijoje pranešimą apie Lietuvos mokslų akademijos archyvą perskaitė V. Puronas ir T. Mickūnytė. 2004 m. rugsėjo 21–22 d. dešimties bibliotekos darbuotojų delegacija dalyvavo Minske vykusioje tradicinėje dviejų mokslų akademijų – Lietuvos MA ir Baltarusijos MA – bibliotekų konferencijoje „Mokslinių bibliotekų veiklos problemos: raidos tradicijos ir perspektyvos“. Pranešimus skaitė bibliotekos darbuotojai: L. Degetmanas, J. Fedorovskytė, V. Radvilienė, G. Sasnauskaitė, G. Smaliukienė, E. Stasiukaitienė. 2004 m. 17 bibliotekos darbuotojų dalyvavo ir kitose konferencijose, kongresuose, seminaruose, vykusiuose Lietuvoje ir užsienyje. 2004 m. gruodžio 15 d. Panevėžyje vyko Lietuvos mokslų akademijos dienos. Apie MA bibliotekos veiklą Panevėžio visuomenei pasakojo R. Cicėnienė, L. Kairelienė, D. Narbutienė, D. Sabaliauskas, P. Saudargas. Kvalifikacijos kėlimas. 2004 m. bibliotekos darbuotojai, pasinaudodami Mokslų akademijos bendradarbiavimo sutarčių su kitų šalių mokslų akademijomis teikiamomis galimybėmis, stažavosi įvairiose užsienio šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, o biblioteka priėmė stažuotojas iš Estijos MA ir Rumunijos MA. 2004 m. darbą tęsė bibliotekos seminaras teorinio ir praktinio darbo klausimais. Taip pat buvo tęsiami lenkų kalbos kursai bibliotekos darbuotojams. 2003–2004 mokslo metais buvo organizuoti 39 užsiėmimai, kursams vadovavo bibliotekos darbuotoja, polonistė J. Kozlovska. Tradiciškai metų pabaigoje buvo aptartos tarnybinės bibliotekos darbuotojų komandiruotės, 2004 m. jų buvo 15. Per 2004 m. Informacinių sistemų skyrius rengė seminarus ALEPH programos diegimo ir PDB kūrimo problemoms spręsti. 2004 m. bibliotekoje praktiką atliko 10 Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos studijų krypties studentų, praktikai vadovavo mokslinė sekretorė L. Kairelienė. 2004 m. rudenį į VU Istorijos fakulteto doktorantūrą įstojo Rankraščių skyriaus mokslinė bendradarbė G. Drungilienė. Restauravimo ir reprografijos darbai. Higienos ir restauravimo skyrius 2004 m. restauravo ir konservavo 40350 sąl. lapų bibliotekoje saugomų dokumentų: rankraščių, pergamentų, knygų, žemėlapių, graviūrų ir kita. Bibliotekos Leidybos skyrius 2004 m. įrišo 4353 knygas, pagamino 3871 fotoreprodukciją, 86000 mikrofilmų kadrų, 94511 kserokopiją, atspaudė 180000 rotaprinto atspaudų. Skyrius tęsė senosios periodikos skenavimo darbus, 2004 m. nuskaityti 1072 vaizdai.

Mokslo žinių sklaida, šviečiamoji ir kultūrinė veikla Informacinės visuomenės formavimas yra reikšmingas šiuolaikinės civilizacijos bruožas. Šiame procese lemiamas vaidmuo tenka mokslo žinioms, jų perdavimo vartotojams formoms ir būdams. Mūsų šalyje informacinės visuomenės

57

kūrimo poreikis ypač išaugo šaliai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare. Lietuvos mokslų akademija, suprasdama mokslo žinių sklaidos reikšmę, numato dar intensyviau plėtoti šią veiklą. MA prezidiumo posėdžiuose buvo svarstomi įvairių su mokslo sklaida susijusių renginių organizavimo klausimai, MA nariai skatinami publikuoti straipsnius, skaityti pranešimus ir paskaitas, dalyvauti televizijos ir radijo laidose ar kitomis formomis populiarinti mokslo pasiekimus. Nuolat buvo domimasi, ką šioje srityje nuveikė MA Mokslininkų rūmai ir MA biblioteka, kaip vyksta akademiniai skaitymai, mokslo dienų organizavimas. Greta to, MA prezidiumas siekia renovuojant Akademijos pastatą sutvarkyti ir įrengti sales bei kitas patalpas, kad jos atitiktų šiuolaikinius poreikius organizuojant įvairius renginius, tarp jų ir tarptautinius. Tai kartu bus pagrindas sukurti modernų šalies mokslo žinių centrą. Siekiant paspartinti šių tikslų įgyvendinimą, buvo prašoma ES struktūrinių fondų paramos. Deja, nesėkmingai.

Ataskaitiniais metais Lietuvos mokslų akademijoje buvo praktikuojamos įvairios mokslo žinių sklaidos formos: pranešimai konferencijose ir seminaruose, publikacijos, paskaitos, parodos ir kt. Daugelis jų atliekamos individualiai, atskirų MA narių iniciatyva. Iš mokslo žinių publikavimo ir šviečiamosios 2004 m. veiklos įsimintinas atvejis, kada akad. L. Kairiūkštis, be daugelio individualių darbų, paskatino susivienyti santarvės visuomeninę organizaciją „Consilia Academica“, Lietuvos mokslų akademiją ir Lietuvos kultūros kongreso tarybą, kurios, bendradarbiaudamos su Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių bei Rokiškio savivaldybėmis, organizavo konferencijų ciklą „Humanistinių idealų plėtra Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą“. Konferencijas, kaip svarbų kultūros renginį globojo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Jų ciklui pasirinktas devizas „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Toks yra ir organizacijos „Consilia Academica“ veiklos moto. Jis paimtas iš teologijos mokslų daktaro kunigo ir poeto Ričardo Mikutavičiaus (1989 m.) tokiu pavadinimu išleistos eilėraščių knygos. Ši iškili asmenybė, anksti gebėjo įžvelgti, kad po tautinio atgimimo bangos, atkūrus nepriklausomybę, gali ateiti savotiškas visuomeninės dorovės, elgesio kultūros, moralės, pakantumo ir bendrųjų konsoliduojančių siekių vakuumas, atidarantis kelią tautos išsivaikščiojimui. Dabar jau akivaizdu, kad toks laikotarpis atėjo. Nusivylimas gyvenimo sąlygomis ir moraline aplinka skatina neregėtą emigracijos bangą, šeimų byrėjimą ir neigiamą Lietuvos žmonių populiacijos reprodukciją. Atsižvelgiant į tokią situaciją konferencijų ciklui kelti šie uždaviniai: • telkti Lietuvos žmones, juos konsoliduoti, remiantis bendrąja kultūra, moksliniu pažinimu, dorovės ir bendražmogiškos moralės siekiais; • skatinti visuomenę tobulėti, branginti savo tautos pasiekimus; • atsidavus, nesavanaudiškai dirbti Lietuvos labui pagal krikščioniškas vertybes ir iškiliausių Lietuvos asmenybių pavyzdžiu, gyvenime ieškoti gėrio ir žmonių santarvės. Konferencija Vilniuje, vykusi Mokslų akademijoje (2004 04 22), nagrinėjo globalizacijos iššūkį Lietuvai: nuo protų nutekėjimo link protų sukaupimo ir panaudojimo. Ją pradėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Z. R. Rudzikas. MA n. k. R. Grigas savo pranešime „Globalizacija ir bendruomeniškumo bei sąmoningumo Lietuvoje trajektorijos“ plačiai aptarė tris žmogaus raiškos dimensijas: fizinę, mentalinę ir astralinę. Pranešėjas apgailestavo, kad mes nesukūrėme nacionalinės vertybių sistemos, kad teisė virto preke ir išryškėjo daugybė nykstančios tautos požymių. Akad. R. Pavilionis analizavo protų nutekėjimą kaip valstybės politikos problemą. Prof. P. Gylio pranešime buvo duotas protų ir etikos, kaip gamybinės jėgos, materialinis įvertinimas ribotų išteklių ekonomikoje, parodyta, kaip dezinformacija politikoje didina entropiją. Prof. A. Valiulis protų nutekėjimo problemą analizavo europėjimo ir globalizacijos aspektu. Pranešėjas apgailestavo, kad per trumpą laiką Lietuva prarado savo išsimokslinimu ir infrastruktūra turėtą patrauklumą ir, bekurdama mokslo vertinimo sistemą, sukūrėjo „pilkąją zoną“. Konferencija „Humanistinių idealų, kultūrinio savitumo ir tautinio identiteto puoselėjimas“ vyko Kaune (2004 04 23). Kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas K. Stoškus įžangos žodyje plačiai aptarė humanistinių idealų ir tautinio identiteto svarbą europėjančiai Lietuvos visuomenei. Rašytojas V. Martinkus analizavo meno politikos subtilybes tarp gyvenimo ir laisvės kurti, atskleidė visuomenėje bręstančią krizę, įstatymų negalią. R. Ozolas išdėstė tautinio orumo išsaugojimo ir ugdymo šiandienes problemas. Kunigas dr. A. Žygas pavyzdžiais iliustravo krikščioniško humanizmo pasaulėžiūros pamatus. Poetas M. Martinaitis nušvietė inteligentijos vaidmenį politikoje. Gyvas dialogas kilo kai žurnalistas V. Valiušaitis perskaitė pranešimą „Šiuolaikinė žurnalistika ir profesinė etika“ ir dr. R. Pakalniui pasidalijus mintimis apie Nacionalinio radijo ir televizijos problemas. Paaiškėjo, kiek daug mūsų žurnalistikoje yra paprasto politikavimo ir kaip stokojama visuotinai priimtų etikos normų. Konferencijoje taip pat buvo kalbama apie tautinės etnokultūros paveldo apsaugą (etnologė G. Kadžytė) ir valstybinės kalbos degradacijos stabdymą (dr. I. Smetonienė) bei subalansuotos plėtros politikos įgyvendinimą (prof. L. Rimkevičius). Konferencijos diskusijose tautinio identiteto klausimais savo mintis išdėstė ir Prezidentas Valdas Adamkus. Uostamiestyje, Klaipėdos universitete (04-28) vykusi konferencijos tema – „Globalinis mobilumas ir atsakomybė už savo krašto likimą“. Konferenciją pradėjo universiteto senato pirmininkas prof. S. Vaitekūnas. Rašytojas E. Ignatavičius kalbėjo apie „įsišaknijimą tautoje ir vietovėje kaip žmogaus poreikį ir jo egzistencijos pagrindą“. Rašytojas V. Bubnys skaitė pranešimą „Mes esame Lietuva ir mūsų ateitis yra Lietuva“. Pranešimuose išdėstytos fundamentinės prieraišumo savo kraštui mintys. Prof. S. Vaitekūnas savo pranešime atskleidė emigracijos ir protų nutekėjimo mastus, rezistentas V. Petkus kalbėjo apie žmonių be savo vietos ir savo kultūros gausėjimą. Dr. K. Bobelis analizavo Lietuvos išeivijos veiklos įtaką atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, prof. D. Urbonavičienė – galimą lietuvių tautinės kultūros likimą Europos Sąjungoje. Kunigas dr. A. Ramonas skaitė pranešimą „Studentų mobilumas Europos Sąjungoje“. Akad. L. Kairiūkščio pranešime Lietuva buvo parodyta kaip ekologiškai patraukliausias Europos kraštas. Prof. D. Brazauskienė analizavo mūsų krašto likimą globalinių ekonominių problemų požiūriu. Diskusijose buvo nagrinėti teisės ir teisingumo aspektai globaliniame pasaulyje (prof. A. Vaišvila, doc. A. Žalys ir kiti). Dar viena konferencija vyko Panevėžyje (2004 05 05). Jos tematika „Demoralizacijos procesai ir humanistinių judėjimų skatinimas“. Filosofas prof. K. Stoškus vaizdžiai iliustravo demoralizacijos priežastis per individualizavimosi ir

58

valstybės turto dalybų prizmę, nurodė kelius, kaip tauta pati gali tam pasipriešinti. MA n. k. A. Matulionis aptarė sociologinius demoralizacijos tyrimo aspektus. Prof. V. Bagdonavičius ir prof. K. Miškinis, dr. J. Bikulčius ir dr. G. Vilys kalbėjo apie būtinybę skirti didesnį dėmesį dvasinėms visuomenės vertybėms, pedagoginei kultūrai, žmogaus orumui, vaikų ir jaunimo auklėjimui. Buvo kalbėta apie naujus iššūkius Lietuvos valstybės etosui (V. Vaičekonienė) ir nagrinėti baltų vienybės (dr. S. Gaižiūnas) klausimai integruojantis į Europos Sąjungą (R. Kalonaitis, dr. J. Lebednykienė). Šiaulių konferencijos (2004 05 12) tema „Humanistiniai idealai ir žmogiškųjų išteklių problemos“. Įžangos žodį tarė ŠU rektorius prof. V. Laurutis, įvertindamas nagrinėjamos temos aktualumą ir įvairiapusiškumą, ypač auklėjant jaunimą, žvelgiant į ateitį. Vyskupas E. Bartulis akcentavo tarpusavio meilės, susiklausymo, humanizmo plačiąja prasme svarbą. Buvo parodyta vaizdajuostė apie kun. R. Mikutavičiaus 60-mečio minėjimą, kur kunigas kalba apie gilią ir pilnavertę atgailą ir pristato naują savo poezijos knygą „Kryžiaus kelio apmąstymas“. Konferencijoje buvo išklausyti pranešimai „Tiesią brydę per Lietuvą“ (prof. K. Stoškus), „Žmogiškieji ištekliai veiksmo ir konfliktų paradigmų požiūriu“ (prof. G. Mažeikis), „Vaikystė ankstyvųjų žmogiškųjų resursų ugdymo pagrindas“ (prof. A. Juodaikytė), „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ (prof. J. Ruškus ir teol. lic. A. Dauknys), „Šeimos situacija ir šeimos politikos scenarijai“ (dr. V. Šidlauskienė). Jaudulį sukėlė docentų S. Tumėno ir E. Preskenienės parengti kunigo R. Mikutavičiaus giluminės įžvalgos apmąstymų skaitiniai ir J. Dzidoliko pranešimas „Šviesą gali rasti kiekvienas“ bei prof. V. Gudonio mintys apie neįgalaus žmogaus padėtį visuomenėje. Šias mintis pratęsė pranešimai „Humanistiniai idealai“ (D. Kutraitė, dr. D. Šlapkauskaitė), „Ateitininkų edukacinių idealų plėtra“ (S. Matulis) bei „Jaunimo techninių ir estetinių žinių sąsaja“ (A. Kodierienė, prof. V. Tričys). Konferencija „Demografinės krizės iššūkiai“ (vyko Vilniuje, Mokslų akademijoje (2004 05 13). Joje prof. V. Stankūnienė skaitė pranešimą „Lietuvos demografiniai pokyčiai ir jų atgarsiai gyventojų politikoje“; dr. A. Sipavičienė – „Dar vienos emigracinės bangos belaukiant“, dr. A. Maslauskaitė aptarė, kas slypi už šeimos pokyčių; doc. V. Leonavičius analizavo sveikos gyvensenos ir mirtingumo pokyčius; habil. dr. J. Kurtinaitis kalbėjo tema „Vėžys: įveiksime terapija ar išvengsime prevencija“; doc. S. Mikulionienė aiškino, ar pagyvenę žmonės – nurašyta karta; dr. K. Bobelis nagrinėjo Lietuvos užsienio politikos įtaką demografinei situacijai Lietuvoje. Konferencijų ciklą baigė organizuotas seminaras-diskusija „Europa ir mes: krašto ekologinis ir sakralinis patrauklumas“ Rokiškio dvaro rūmuose (2004 05 21). Buvo išklausyti 5 pranešimai (V. Vaitkevičius, L. Kairiūkštis, V. Aliulis, R. Pavilionis, V. Valiušaitis). Gegužės 28 d. Kaune įvyko visų konferencijose dalyvavusių pranešėjų ir organizacinio komiteto narių susitikimas, kur buvo pateiktos konferencijų ciklo išvados ir siūlymai. Aprašytas pavyzdys akivaizdžiai rodo, kiek daug šiai programai įgyvendinti buvo įtraukta mokslininkų ir kultūros darbuotojų, kaip plačiai jų žinios pasklido po visą šalį. Iš Lietuvos mokslų akademijos veiklos suvestinių duomenų matyti, kad ataskaitiniais metais buvo publikuota apie 850 mokslo darbų ir 425 mokslo populiarinimo straipsniai. Akademijos nariai ir jos įstaigų darbuotojai perskaitė daugiau nei 620 pranešimų konferencijose ir kituose renginiuose, buvo išklausyti šimtai užsienio mokslininkų pranešimų. Visuomenei buvo skaityta daugiau nei 300 viešų paskaitų ir apie 250 kartų kalbėta per radiją ir televiziją. Daugelis MA narių mokslo žinias perduoda skaitydami paskaitų kursus aukštosiose mokyklose būsimiems mokslo darbuotojams ir specialistams. Skaityti net 173 paskaitų kursai ir vadovauta 196 doktorantams. Kaip buvo minėta, mokslo populiarinimas, šviečiamoji ir kultūrinė veikla yra svarbiausias MA Mokslininkų rūmų darbo baras. Tam skirti akademiniai skaitymai, naujų monografijų pristatymai, mokslo dienos ir kiti renginiai. MA Mokslininkų rūmai (Direktorė A. Daučiūnienė) 2004 metais Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai iš viso organizavo 148 renginius, iš jų 71 mokslo, 40 kultūros, 37 saviveiklos kolektyvų koncertus. Mokslininkų rūmai dirba įsiklausydami į mokslo žmonių pageidavimus, plačiosios visuomenės poreikius, atsiliepdami į laiko aktualijas. Ataskaitiniais metais pradėtas naujas paskaitų ciklas „Nobelio premijų laureatai“, kuris surengtas pasitelkus Švedijos ir Norvegijos ambasadas. Pirmasis vakaras buvo skirtas jos įsteigėjui A. B. Nobeliui. Švedijos ambasadorė Malin Karre ir Norvegijos ambasadorius Kare Hauge papasakojo apie jų šalyse susiklosčiusias tradicijas įteikiant Nobelio premijas, veikė paroda, prof. P. Norkus skaitė paskaitą ir demonstravo Nobelio premijos lauretams skirtą filatelijos kolekciją. Renginį vedė akad. A. P. Piskarskas ir Mokslininkų rūmų direktorė A. Daučiūnienė. Gruodžio mėn. įvyko antrasis šio ciklo renginys „Nobelio premijų laureatai – fizikai“. Vakarai bus rengiami ir 2005-aisias metais. Šį sezoną pradėtas naujas paskaitų ciklas mokslo bendruomenei „Mokslo naujienos“. Buvo organizuota prof. R. Rotomskio paskaita „Nanotechnologijos – fantastika ar realybė?“, habil. dr. D. Kirvelio – „Informacinė paradigma – informacijos ir žinojimo visuomenės konceptualus pagrindas“ ir kitos. Svarbi MR veiklos sritis yra mokslinių konferencijų organizavimas. Buvo surengtos 7 mokslinės konferencijos aktualiais klausimais. Kelios iš jų buvo skirtos lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui.

59

Paminėtina mokslinė konferencija pažymint kalbininko Kazimiero Būgos 125-ąsias gimimo metines. Joje pranešimus skaitė Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas, MA prezidentas akad. Z. R. Rudzikas, n. k. A. Sabaliauskas, akad. Z. Zinkevičius, akad. V. Mažiulis, akad. A. Gaižutis ir kiti. Surengta konferencija „Sciencia at historia 2004 m.“ ir jos užsienio svečių paskaitos – prof. Roman Duda (Lenkija) „Erdvės suvokimo raida: matematikos istoriko požiūris“, prof. Romualdo Šviedrio (JAV) „Naujas požiūris, vertinantis mokslo revoliucijų sampratą“. Rašytojo I. Mero 70-mečiui ir poetės S. Nėries 100-mečiui skirtos konferencijos surengtos kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Jose pranešimus skaitė daug mokslininkų ir įvairiapusiškai nagrinėjo sudėtingą kūrėjo gyvenimo ir kūrybos kelią. Jubiliatų asmenybėms paminėti surengti ir jų kūrybos vakarai. S. Nėries dramatiškam gyvenimo keliui atminti Mokslininkų rūmai parengė literatūrinę programą „Lyg būtum šimtą metų laukus“, kurią parodė ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Utenoje, Užpaliuose ir kitur. Svarbios buvo ciklo „Mokslas visuomenei“ lektorių paskaitos: akad. E. Vilko „Lietuvos ekonomikos augimas“, doc. dr. M. Starkevičiūtės „Mokslo ir mokslininkų vaidmens didėjimo tendencijos XXI a.“, habil. dr. G. Tautvaišienės „Žvaigždžių gyvenimas iš arti“, akad. V. Sirvydžio „Dirbtinės širdies reikšmė širdies chirurgijos progresui“‚ n.e. Š. Raudžio „Kompiuteriniai dirbtinės gyvybės modeliai. Naujų technologijų, gamtos, ekonomikos, socialinių mokslų tyrimai“, VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos doc. V. Danisevičiūtės paskaita „Konfliktai, stresas, depresija“. Taip pat buvo tęsiami renginių ciklai: „Mokslo žinių dienos“ moksleiviams. Įvairių sričių specialistai, profesoriai aplankė daugelį Vilniaus mokyklų ir gimnazijų, skaitė paskaitas lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, informatikos, astronomijos, biologijos, istorijos, gamtos, karybos mokslų klausimais. Jų surengta – 22. Tai nemenka parama moksleiviams, renkantis profesiją. 2004 m. buvo organizuotos ir naujų knygų sutiktuvės: gegužę pristatyta MA n. k. R. Grigo knyga „Savasties ieškojimas arba laiškai Amerikos lietuviams“. Įspūdingos apimties estetikos istorijai ir teorijai skirta akad. A. Gaižučio knyga „Estetika tarp tobulumo ir mirties“. VU 425-mečiui skirtame renginyje pristatyti buvusio VU prorektoriaus (XVII a.) Ž. Liauksmino rinktiniai raštai. Gražią kalėdinę dovaną visuomenei pateikė Monsinjoro K. Vasiliausko fondas, išleisdamas Monsinjoro laiškų iš tremties knygą „Iki švytėjimo“, kurią pristatant dalyvavo Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, akad. J. Marcinkevičius, n. e. V. Daujotytė ir kiti. Surengtos diskusijos: „Politinis susipriešinimas Lietuvoje: priežastys ir išeitys“, „Lietuvių tautos kilmė: mitai ir mokslas“. Seminarai-diskusijos „Ar yra Lietuvoje sisteminė krizė?“, „Dvigubi standartai Lietuvos politikoje ir visuomenės gyvenime“. Jauniesiems mokslininkams skirtas ciklas „Paskaitų vedimo menas“. Skaitytos 5 paskaitos, organizuoti praktikos seminarai, pristatytas VU doc. B. Grebliauskienės ir VDU doc. N. Večkienės vadovėlis „Komunikacinė kompetencija“. 35-iems paskaitų ciklo klausytojams įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Nemažas dėmesys buvo skiriamas ir mūsų tautos istorijai. Surengti vakarai: „Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas ir Vilnius“, „Mažoji Lietuva – ir lietuvių tautos atgimimas“. Pasipriešinimo prieš sovietinę okupaciją aukų atminimui skirtas renginys „Tuskulėnų tragedija“. Tęsiami renginių ciklai „Mokslininkų portretai“, „Visuomenės įžymybės“, „Mokslininkų rūmų svečiai“ ir kiti. Kartu su MA skyriais ir kitomis mokslo įstaigomis paminėtas žymaus fiziko akademiko Adolfo Jucio 100-osios gimomo metinės. Organizuotas renginys ir paroda architekto Lauryno Gucevičiaus 250-osioms gimimo metinėms. Pagerbtas kompozitorius, pedagogas, profesorius Balys Dvarionas minint jo 100-ąsias gimimo metines. Pažymėti MA meno kolektyvų jubiliejai – MA mišraus choro 35-metis ir folkloro ansamblio „Dijūta“ 25-metis. Šie meno kolektyvai per 2004 m. surengė 37 koncertus įvairių miestų bažnyčiose ir koncertų salėse. Nemažą Mokslininkų rūmų veiklos dalį užima kultūriniai renginiai. Dažniausiai jie vyksta Verkių rūmuose, parke ir siejami su šių rūmų istorija bei tradicijomis. Verkių rūmuose atidarytas „Menų salonas“, kuriame pristatomos literatūrinės ir muzikinės programos, dailės parodos. Rūmuose vedamos ekskursijos, minimos valstybės šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, rengiami naujametiniai, Kalėdiniai koncertai, Rasos, Žibučių žydėjimo šventės, Vėlinių vakarai ir kita. Mokslininkų rūmai ir toliau dirba šviečiamąjį, kultūrinį darbą, ieškodami platesnių mokslo ir visuomenės ryšių. Kaip jau minėta, Lietuvos mokslų akademijoje yra susikūrusios tam tikros tradicijos skleisti mokslo žinias akademiniuose skaitymuose ir mokslo dienose. Prie to galima pridėti ir keletą pastarųjų metų vis labiau populiarėjančius MA užsienio narių inauguracinius renginius. Akademiniai skaitymai. Šie renginiai daugiausiai organizuojami mokslų skyrių iniciatyva. Dažnai jie rengiami kartu su Mokslininkų rūmais, todėl akademinių skaitymų tematika, jų dalyviai buvo įvardyti aprašant MA skyrių bei įstaigų veiklą. Ataskaitiniais metais įvyko 14 akademinių skaitymų. Pažymėtina, kad šiuose renginiuose palaipsniui keičiasi pirminės nuostatos – pristatyti mokslo naujoves, platesnį susidomėjimą keliančius tyrimų rezultatus ir pan. Tačiau dabar akademiniuose skaitymuose vis dažniau pažymimi garbingų žmonių jubiliejai ir išklausomos jų veiklos ataskaitos. Atskirais atvejais akademiniuose skaitymuose pristatomi leidiniai. Neabejotina, kad tai taip pat reikalingi renginiai ir jų MA mokslų skyriai bei įstaigos organizuoja kur kas daugiau negu tų, kurie traktuojami kaip akademiniai skaitymai. Paminėta situacija akademiniuose skaitymuose atsirado susilpnėjus jų organizavimo kontrolei. Mokslo dienos. Šie renginiai organizuojami jau keletą dešimtmečių. Ataskaitiniais metais mokslo dienų rengimą kuravo MA viceprezidentas akad. A. P. Piskarskas. Nemažai mokslininkų buvo išvykę į Panevėžį, kurio savivaldybėje, įstaigose bei įmonėse vyko susitikimai su miesto visuomene, švietimo ir kultūros darbuotojais, gamybos specialistais.

60

Alytaus savivaldybės pageidavimu Lietuvos mokslų akademija organizavo grupės mokslininkų išvyką į šį miestą, kurie pagal suderintą programą dalyvavo įvairiuose renginiuose. Mokslo dienos rezultatai buvo aptarti savivaldybėje. 2004 m. akad. A. Gaižučio vadovaujama grupė mokslininkų buvo išvykusi į Šilutės rajoną. Mokslininkų rūmai suorganizavo keletą mokslininkų susitikimų su vidurinių mokyklų moksleiviais.

MA narių, mokslų skyrių ir įstaigų 2004 m. veiklos statistika (skaičiais)

Veiklos rūšis HSMS MFChMS BMGMS ŽŪMMS TMS Iš viso*)

1. MA narių skaičius (be užsienio narių) 33 31 34 18 31 147

2. Vykdyta mokslinių tyrimų (temų) iš jų pagal tarptautines programas

61 17

38 17

48 27

29 13

82 40

267 118

3. Atlikta ekspertizių 214 50 157 86 88 607

4. Recenzuota darbų (įskaitant oponavimą)

103

184

72

149

182

699

5. Pranešimai konferencijose ir kituose renginiuose iš jų tarptautiniuose

93 43

130 110

96 52

72 31

215 174

621 418

6. Paskelbta monografijų ir knygų iš jų užsienyje

28 7

3 –

6 1

4 –

16 2

63 10

7. Paskelbta mokslinių straipsnių iš jų užsienyje

119 38

160 120

130 66

54 22

304 211

788 466

8. Organizuota MA mokslinių renginių iš jų tarptautinių

20 9

4 2

52 24

20 4

18 12

145 57

9. Dalyvauta populiarinant mokslą: a) paskelbta straipsnių; b) skaityta paskaitų visuomenei; c) kalbos per radiją ir televiziją

155

78 138

50 46 25

68 50 25

63 53 21

50 61 31

425 307 251

10. MA narių dalyvavimas rengiant mokslo darbuotojus ir specialistus:

a) skaitė paskaitų kursus aukštosiose mokyklose; b) yra aukštųjų mokyklų senatų, tarybų nariai; c) vadovauta doktorantams (skaičius); d) dirbta doktorantūros komisijose ir gynimo tarybose

60

39 63

55

46

7 46

39

23

14 39

42

12

10 25

42

28

17 23

162

173

87 196

340

11. Yra komitetų (tarybų, valdybų) nariai: a) valstybinėse institucijose; b) nevalstybinėse organizacijose (fonduose)

14

27

4

39

14

16

13

16

9

14

56

114

12. Pažymėti už mokslinę veiklą (premijos, medaliai ir pan.)

2

3

6

3

8

22

13. Gavo Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus

2

–

–

1

1

4

*) kartu su MA įstaigomis Finansai ir ūkis Lietuvos MA 2004 metais buvo skirta 3914,9 tūkst. Lt biudžetinių asignavimų. Lietuvos mokslų akademijos kasinės išlaidos 2004 m. sudarė 3914,9 tūkst. Lt . MA narių išmokoms ir personalui šlaikyti teko 68,1% visų išlaidų. Ekonomikos institutui bei TMKC-PL Lietuvos skyriui – 10,7%, MA mokslinei organizacinei veiklai, tarptautiniams ryšiams, ūkinėms ir kitoms išlaidoms (tarp jų iš Valstybės rezervo skirtos tikslinės paskirties

61

lėšos) – 12,7%. Ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti skirta 8,5% metinių asignavimų (250 tūkst. Lt – gauta ir panaudota MA pastato renovacijos projektui parengti, 105,5 tūkst. Lt – ilgalaikiam turtui įsigyti). 2004 m. pabaigoje Mokslų akademijai priklausančių pagrindinių priemonių vertė (atskaičius nusidėvėjimą) – 4480,2 tūkst. Lt . MA BIUDŽETINIŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS PROGRAMOS „MOKSLINIŲ TYRIMŲ PLĖTOJIMAS BEI JŲ REZULTATŲ PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ VYKDYMUI 2004 m. tūkst. Lt

2004 m. atidengti asignavimai 3914,9 Lietuvos mokslų akademijai atidengti asignavimai 3496,5

I. iš jų apmokėtos paprastosios išlaidos: 3063

1. MA narių išmokoms 1446,8

2. Mokslų akademijos darbuotojams 1035,8

Darbo užmokestis 792,1

Soc. draudimo mokestis 243,7

3. Užsienio kalbų katedrai 183,5

Darbo užmokestis Soc. draudimo mokestis

140,1 43,4

4. Mokslų akademijos ūkinės ir kitos išlaidos 396,9

šildymas 44,3

elektros energija 14,9

ryšių paslaugos 33,5

transporto išlaidos 20,7

spaudiniai 20,6

komandiruotės 30,4

kitos prekės 50,8

vandentiekis ir kanalizacija 2,1

ilgalaikio turto remontas 49,7

kvalifikacijos kėlimas 0,6

samdomų ekspertų apmokėjimas 6,6

kitos išlaidos 122,7

II. Nepaprastosios išlaidos 332,5 III. Iš Vyriausybės rezervo gautos tikslinės paskirties lėšos 101

Atidengti asignavimai Pasaulinės laboratorijos Lietuvos sk. 78,3

Atidengti asignavimai Ekonomikos institutui 340,1

Šaltinis: http://www.ktl.mii.lt/LMA/