Click here to load reader

Lietuvos mokslų akademijos 2004 m - elibrary.lt m.pdf · 1 Lietuvos mokslų akademijos 2004 metų Veiklos ataskaita Lietuvos mokslų akademija atsiskaito už 2004 metų veiklą Lietuvos

  • View
    4

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Lietuvos mokslų akademijos 2004 m - elibrary.lt m.pdf · 1 Lietuvos mokslų akademijos 2004 metų...

  • 1

    Lietuvos mokslų akademijos 2004 metų

    Veiklos ataskaita

    Lietuvos mokslų akademija atsiskaito už 2004 metų veiklą Lietuvos mokslų akademija atsiskaito už 2004 metų veiklą, metų, ryškiai įrašytų į mūsų istoriją, kai Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Aišku, kad dėl šių esminių įvykių šalies gyvenime turime peržiūrėti ir patikslinti kai kurias savo veiklos nuostatas bei formas ir pritaikyti jas naujoms sąlygoms. Greičiau ir tinkamiau tai padaryti yra mūsų pareiga. Jums įteikta išsami Lietuvos mokslų akademijos 2004 m. veiklos apžvalga. Daug nekartodami pateiktos informacijos, pirmiausiai norėtume trumpai supažindinti su kai kuriais samprotavimais, kurie kyla dalyvaujant įvairių su mokslu susijusių šalies valstybinių ir kitų institucijų darbe, aplankant užsienio mokslų akademijas ar bendraujant su įvairių pasaulio regionų atstovais mokslų akademijų tarptautinėse organizacijose (ICSU – Mokslo sąjungų tarptautinė taryba, ALLEA – visos Europos mokslų akademijos, IAP – Tarptautinė mokslų akademijų sąjunga, EASAC – Europos akademijų mokslo patarėjų taryba ir kt.). Nuodugniai buvo domėtasi Europos parlamento sukurtų mokslo struktūrų funkcijomis, tarptautinių ir užsienio mokslo centrų veikla, mokslo organizavimo praktika. Iš viso to pirmiausiai išryškėja, kad mūsų šalyje mokslas yra nepakankamai vertinamas. Tą patvirtina valstybės finansavimo politika, skirianti mokslui skurdžias Lietuvos biudžeto lėšas (lyginant su kitomis šalimis) bei šiai sričiai galimas ES struktūrinių fondų investicijas. Vargu ar galima teigiamai vertinti tokį mūsų šalies mokslo finansavimą, tuo metu kai visuotinai pripažinta, jog investicijos į šią sritį yra vienos efektyviausių. Europos mokslų akademijos gana įvairios – vienos turi mokslo institutus, kitos neturi, tačiau daugumai jų pavestos svarbios funkcijos mokslinių tyrimų plėtotės ir finansavimo srityse, jos yra valstybės vadovų bei vyriausybių patarėjos. Mūsų šalyje taip nėra, nors nemažai darome viso šalies mokslo, studijų bei švietimo interesais rengdami siūlymus mokslinio darbo kokybės ir efektyvumo vertinimo, mokslinių darbų leidybos, kompleksinių tarpdisciplininių tyrimų, tarptautinių programų, mokslo populiarinimo, mokslinių mainų ir kitais klausimais. Valdžios institucijos dar vangiai naudojasi mūsų potencialu ir galimybėmis atlikti ūkio, kultūros bei socialinės sferos plėtros, programų ekspertizes, konsultuoti priimant sprendimus aktualiais klausimais. Kartu tenka pripažinti, kad šioje srityje yra ir mūsų nerangumo bei aplaidumo: retai teikiami argumentuoti siūlymai valstybinėms institucijoms, tik kai kurie svarbūs nutarimų projektai sulaukia mokslininkų vertinimo ir pan. Mus jaudina ir ta aplinkybė, kad šalies visuomenė mažai arba nepakankamai žino apie mūsų instituciją ir jos veiklą. Beje, informacija apie Lietuvos mokslų akademijos veiklą, kaip ir kitas mokslo institucijas, sunkiai prasibrauna į šiuolaikinę žiniasklaidą. Lietuvai tapus ES nare, jos mokslas per įvairias tarptautines programas palaipsniui įsitraukia į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Tačiau ir šiomis aplinkybėmis aktyvi MA veikla, jos tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas gali sudaryti dar palankesnes aplinkybes plėtoti nacionalinį mokslą ir tarptautinę kooperaciją. Tikimasi, kad Lietuvoje bendrų tarptautinių tyrimų procesas gerokai paspartės nuo 2007 m., pradėjus įgyvendinti 7-ąją Bendrąją programą. Norint, kad Lietuvos mokslininkai būtų intensyviau kviečiami į tarptautinius mokslo centrus ar dalyvautų atskirų programų tyrimuose, svarbu informuoti Europos mokslinę visuomenę apie mūsų mokslininkų pasiekimus, ypač labiausiai pažengusiose srityse, charakterizuoti mokslinio potencialo būklę. Deja, kol kas tokios išsamios informacijos nėra parengta. Sudarius tam sąlygas, tokį darbą galėtų atlikti Mokslų akademija. Lietuvos mokslui taip pat labai svarbu turėti operatyvią informaciją apie Europos parlamento bei ES struktūrų nutarimus mokslo klausimais, apie tarptautinių organizacijų ar mokslo centrų organizuojamus forumus, konferencijas, pasitarimus, tyrėjų konkursus ir pan. Dar norėtume priminti, kad prasideda MA rūmų renovacija. Jos metu bus atnaujinti inžineriniai tinklai, atskiros statybinės konstrukcijos, pakeisti langai, suremontuotos darbo patalpos. Restauruojant sales ir su jomis susijusias patalpas bus stengiamasi jas įrengti taip, kad tiktų aukščiausio lygio mokslinių renginių, tarp jų tarptautinių, organizavimui. Mokslinių konferencijų centro įsteigimas padėtų aktyviau skleisti mokslo žinias, skatintų tyrėjų mokslinės kvalifikacijos kėlimą, naujų technologijų bei mokslo taikomųjų darbų įdiegimą. Dabar trumpai apie pateiktos apžvalgos turinį. 2004 m. sausio 1 d. penkiuose MA mokslų skyriuose buvo 38 tikrieji nariai (akademikai), 60 narių korespondentų, 49 nariai ekspertai ir 40 užsienio narių. Ataskaitiniais metais MA užsienio nariais išrinkti: Šarlotė Frosė Fišer (Charlotte Froese Fischer), fizika – JAV; Karlas Skirnisonas (Karl Skirnisson), biologija – Islandija: Jurijus Gleba (Jurij Gleba), biologija – Ukraina; Dmitrijus Pavlovas (Dmitrij Pavlov), biologija – Rusija; Konstantinas Frolovas (Konstantin Frolov), mechanika – Rusija. Mokslų skyriuose buvo naujai išrinkti 9 MA nariai ekspertai ir perrinkti 5. Apibūdindami MA personalinę sudėtį, norime pasinaudoti proga ir priminti, kad 2005 m. balandžio 15 d. baigiasi dabartinio MA prezidiumo kadencija. Kviečiame visus MA narius aktyviai ir atsakingai dalyvauti naujos MA vadovybės rinkimuose. 2004 metais įvyko 3 MA visuotinio susirinkimo sesijos. Be tradicinės ataskaitinės sesijos, dar buvo sukviesti MA nariai aptarti Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimo problemų ir mokslinės veiklos galimybių bei ypatumų Lietuvai tapus ES nare. 2004 m. įvyko 30 MA prezidiumo posėdžių. Juose buvo nagrinėjami mokslų skyrių ir įstaigų veiklos rezultatai ir planai, šalies mokslo ir studijų aktualijos, atskiros ūkio raidos problemos. Didelis dėmesys buvo skirtas įvairiems mokslo organizaciniams klausimams, moksliniam bendradarbiavimui, institucijos ūkiui, finansams, MA pastato renovacijai. Patikslintas finansavimą pagrindžiantis dokumentas – Lietuvos mokslų akademijos 2004–2006 metų strateginis veiklos planas. Mokslų akademijos veiklą geriausiai charakterizuoja mokslinis, pedagoginis, mokslo organizacinis darbas, mokslo žinių sklaida. Šie veiklos barai aprašyti šiame leidinyje esančių mokslų skyrių, įstaigų bei tarnybų ataskaitose ir yra 2-ame priede. Iš jų matyti, kad ataskaitiniais metais MA nariai ir įstaigų darbuotojai įvairiose programose nagrinėjo 267 temas, iš kurių 44% buvo vykdomos pagal tarptautines programas. Atliko 607 ekspertizes, MA vardu organizavo 145 mokslinius renginius. Konferencijose perskaityta per 620 pranešimų (iš jų daugiau 400 tarptautinėse). Toliau išlieka didelis MA indėlis į mokslinės literatūros leidybą. Jos nariai ir darbuotojai 2004 m. išleido 63 monografijas bei knygas, apie 790 mokslinių (59% jų paskelbta užsienyje) ir apie 430 mokslo populiarinimo straipsnių. Dalyvauta rengiant specialistus ir mokslo darbuotojus. MA mokslininkai skaitė 173 paskaitų kursus aukštosiose mokyklose, vadovavo 196 doktorantams bei buvo daugelio doktorantūros komisijų ir gynimo tarybų nariai.

  • 2

    Toliau plečiasi MA narių moksliniai ryšiai su užsienio mokslo centrais. Didėja ir Lietuvos mokslo tarptautinis pripažinimas. Apie tai liudija intensyvėjantis užsienio tyrėjų lankymasis pas mūsų mokslininkus bendram darbui ar konsultacijoms, MA narių kvietimai dalyvauti užsienyje organizuojamuose renginiuose, skaityti paskaitų kursus, būti mokslinių leidinių redakcinių kolegijų nariais ir pan. Lietuvos mokslų akademijos tarptautinio bendradarbiavimo pagrindą sudaro su užsienio mokslų akademijomis bei kitais mokslo centrais pasirašytos 22 sutartys. Jose numatytos pasikeitimo mokslininkais kvotos. Intensyviausiai pasikeitimas vyksta su Lenkijos MA, Rusijos MA. Daug bendrų problemų aptariama su Latvijos ir Estijos mokslų akademijomis. Toliau buvo plėtojami ryšiai su šalies mokslo ir studijų institucijomis, ministerijomis, savivaldybėmis, nevalstybinėmis organizacijomis ir fondais. Ypač glaudžiai buvo bendradarbiaujama sprendžiant aktualias problemas su mokslui ir studijoms atstovaujančiomis organizacijomis: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei Valstybinių ir universitetinių mokslo institutų direktorių konferencija. Akademijos mokslinės bei metodinės paramos prašė keletas ministerijų ir žinybų. Didelį darbą atliko MA biblioteka, Ekonomikos institutas, Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrius, Užsienio kalbų katedra, Lietuvos MA archyvas, MA leidykla, Mokslininkų rūmai bei įvairios tarnybos. Visi jie, kvalifikuotai vykdydami savo funkcijas, ne tik sudaro palankesnes sąlygas MA veiklai, bet ir garsina jos vardą bei kelia prestižą. Veiklą taip pat plėtojo Lietuvos MA tarptautinio bendradarbiavimo ir T. Grotuso fondai. Nemažai MA narių yra išrinkti į atsakingas pareigas šalies mokslo ir studijų institucijose, pakviesti dirbti į valstybines bei ūkines įstaigas ar organizacijas ir sėkmingai vykdo savo pareigas. Čia tik glaustai paminėjome kai kurias MA veiklos problemas ir aspektus. Už mokslinius pasiekimus, pedagoginį darbą bei kitą veiklą visuomenės labui, Lietuvos MA nariai kasmet pažymimi išrenkant juos į tarptautines, užsienio mokslines organizacijas, suteikiant garbės vardus, premijas, valstybinius apdovanojimus. Kaip informuoja mokslų skyrių ataskaitos, 2004 metais taip pat buvo nemažas būrys vienaip ar kitaip pagerbtų mūsų kolegų. Visus juos nuoširdžiai sveikiname. Kaip žinia, 2004 m. 4 MA nariams įteikti aukšti mūsų šalies valstybiniai apdovanojimai. Tai akad. A. Gaižučiui, akad. R. Pavilioniuis, n. e. Z. Dabkevičiui ir n. e. J. Gyliui. Lietuvos mokslo 2004 metų premijos skirtos MA nariams: V. A. Bumeliui, R. Dubakienei, V. Janickiui, L. Kairiūkščiui, A. Kareivai, R. Ozolinčiui, D. Surgailiui ir E. K. Zavadskui. Džiaugdamiesi jų pasiekimais sveikiname ir MA vardinių premijų laureatus: V. Būgos premijos – n. k. Algirdą Sabaliauską, P. Šivickio – n. k. Algirdą Skirkevičių, A. Jucio – n. k. Romualdą Karaziją ir akad. Zenoną Rokų Rudziką (su bendraautoriais), K. Baršausko – n. k. Danielių Eiduką, taip pat jaunuosius mokslininkus ir aukštųjų mokyklų studentus – geriausių mokslinių darbų konkursų nugalėtojus bei gavusius pagyrimo raštus už pateiktus aukšto lygio darbus. Dėkojame MA nariams ir darbuotojams už nuoširdų darbą Mokslų akademijos labui. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas Lietuvos mokslų akademija 2005 01 01 duomenimis Lietuvos mokslų akademijoje yra 187 MA nariai. Iš jų: 38 tikrieji nariai, 60 narių korespondentų, 49 nariai ekspertai, 40 užsienio nariai. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje 36 MA nariai. Iš jų: 12 tikrųjų narių, 11 narių korespondentų, 10 nariai ekspertai, 4 užsienio nariai. Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

    1. 1. Antanas Buračas (ekonomika, išrinktas 1976) 2. 2. Algirdas Gaižutis (menotyra, 1998) 3. 3. Edvardas Gudavičius (istorija, 2000) 4. 4. Pranas Kūris (teisė, 1996) 5. 5. Justinas Marcinkevičius (lietuvių literatūra, 1990) 6. 6. Vytautas Juozapas Mažiulis (kalbotyra, 1976) 7. 7. Vytautas Merkys (istorija, 1990) 8. 8. Kazimieras Meškauskas (ekonomika, 1962) 9. 9. Rolandas Pavilionis (filosofija, 1994) 10. 10. Leonardas Sauka (lietuvių literatūra, 1996) 11. 11. Eduardas Vilkas (matematika, taikomoji matematika, 1985) 12. 12. Zigmas Zinkevičius (kalbotyra, 1990)

    Lietuvos MA nariai korespondentai

    1. 1. Aleksas Stanislovas Girdenis (lietuvių kalba, 1996) 2. 2. Romualdas Grigas (sociologija, 2003) 3. 3. Regina Kulikauskienė (archeologija, 1972) 4. 4. Algimantas Miškinis (architektūra, 1996) 5. 5. Konstantinas Navickas (istorija, 1985) 6. 6. Evaldas Nekrašas (filosofija, 1994) 7. 7. Algirdas Sabaliauskas (lietuvių kalba, 1998) 8. 8. Lionginas Šepetys (filosofija, 1987) 9. 9. Marijus Arvydas Šliogeris (filosofija, 1998) 10. 10. Vanda Zaborskaitė (lietuvių literatūra, 1990) 11. 11. Alfonsas Žilėnas (ekonomika, 1976)

  • 3

    Lietuvos MA nariai ekspertai 1. 1. Palmira Jucevičienė (edukologija, 1999, 2004) 2. 2. Domas Kaunas (istorija, 2001) 3. 3. Arvydas Virgilijus Matulionis (sociologija, 2001) 4. 4. Valentina Mikelėnas (teisė, 2004) 5. 5. Viktorija Pakerienė (lietuvių literatūra, 1999, 2004) 6. 6. Romanas Plečkaitis (filosofija ir pedagogika, 2001) 7. 7. Antanas Tyla (istorija, 2001) 8. 8. Pranas Vaičekonis (teisė, 2001) 9. 9. Aleksandras Vasiliauskas (ekonomika, 2001) 10. 10. Povilas Zakarevičius (ekonomika, 2001)

    Lietuvos MA užsienio nariai

    1. 1. Jonas Balys (tautosaka, 1994) 2. 2. Janas Jurkevičius (Jan Jurkiewicz) (istorija, 2000) 3. 3. Volfgangas P. Šmidas (Volfgang P. Schmid) (kalbotyra, 1994) 4. 4. Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn) (istorija, 1994)

    Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje 43 MA nariai. Iš jų: 7 tikrieji nariai, 14 narių korespondentų, 10 narių ekspertų, 13 užsienio narių.

    Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai) 1. 1. Bronius Grigelionis (matematika, išrinktas 1987) 2. 2. Jonas Kubilius (matematika, 1962) 3. 3. Algis Petras Piskarskas (fizika, 1996) 4. 4. Juras Požela (eksperimentinė fizika, 1968) 5. 5. Zenonas Rokus Rudzikas (fizika, 1994) 6. 6. Algirdas Šileika (fizika, 1985) 7. 7. Povilas Algirdas Vaškelis (chemija, 1998)

    Lietuvos MA nariai korespondentai

    1. 1. Vitas Daukšas (chemija, 1990) 2. 2. Vincentas Dienys (eksperimentinė fizika, 1987) 3. 3. Jonas Grigas (fizika, 2000) 4. 4. Vitalijus Janickis (chemija, 2003) 5. 5. Romualdas Karazija (fizika, 2000) 6. 6. Vygantas Paulauskas (matematika, 1990) 7. 7. Henrikas Pragarauskas (matematika, 1994) 8. 8. Liūda Rasteikienė (biochemija, 1972) 9. 9. Valdemaras Razumas (chemija, 2000) 10. 10. Mifodijus Sapagovas (matematika, 1987) 11. 11. Leonas Simanavičius (chemija, 1994) 12. 12. Vytautas Pranciškus Straižys (astronomija, 1996) 13. 13. Donatas Surgailis (matematika, 1990) 14. 14. Juozas Vidmantis Vaitkus (fizika, 1985)

    Lietuvos MA nariai ekspertai

    1. 1. Feliksas Ivanauskas (matematika, 2001) 2. 2. Aivaras Kareiva (chemija, 2004) 3. 3. Vladas Laurinavičius (chemija, 2001) 4. 4. Albertas Malinauskas (chemija, 2001) 5. 5. Eugenijus Manstavičius (matematika, 2004) 6. 6. Konstantinas Pileckas (matematika, 2004) 7. 7. Algirdas Petras Stabinis (fizika, 2001) 8. 8. Algirdas Šačkus (chemija, 2001) 9. 9. Leonas Valkūnas (fizika, 2001) 10. 10. Artūras Žukauskas (fizika, 2001)

    Lietuvos MA užsienio nariai

    1. 1. Žoresas Alfiorovas (Žores Alferov) (fizika, 2002) 2. 2. Petras Avižonis (fizika, 1994) 3. 3. Šarlotė Frosė Fišer (Charlotte Froese Fischer) (fizika, 2004) 4. 4. A. G. Deivisas Filipas (A. G. Davis Philip) (astronomija, 1997) 5. 5. Arvydas Kliorė (fizika, 1994)

  • 4

    6. 6. Emilijus Knystautas (fizika, 1997) 7. 7. Indrekas Martinsonas (Indrek Martinson) (fizika, 1998) 8. 8. Kaliampudis Radhakrišna Rao (Calyampudi Rdhakrishna Rao) (matematika, 1997) 9. 9. Kenvėjus Montgomeris Smitas (Kenway Montgomery Smith) (fizika, 2003) 10. 10. Viktoras Algirdas Sniečkus (organinė chemija, 1997) 11. 11. Janas Erikas Solheimas (Jan Erik Solheim) (astronomija, 2002) 12. 12. Janis Stradinis (Jānis Stradiņš) (chemija, 1994) 13. 13. Rolandas Sune Svanbergas (Roland Sune Svanberg) (fizika, 1997)

    Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje 43 MA nariai. Iš jų: 9 tikrieji nariai, 14 narių korespondentų, 11 narių ekspertų, 14 užsienio narių. Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

    1. 1. Jurgis Brėdikis (medicina, išrinktas 1994) 2. 2. Vytautas Gudelis (geografija, 1994) 3. 3. Benediktas Juodka (biologija, 1990) 4. 4. Vytautas Kontrimavičius (biologija, 1980) 5. 5. Juozas Kulys (fizikinė cheminė biologija, 1996) 6. 6. Algimantas Jonas Marcinkevičius (medicina, 1990) 7. 7. Alfonsas Merkys (augalų fiziologija, 1976) 8. 8. Antanas Praškevičius (medicina, 1990) 9. 9. Vytautas Sirvydis (medicina, 1998)

    Lietuvos MA nariai korespondentai

    1. 1. Vytautas Basys (medicina, 1996) 2. 2. Vladas Algirdas Bumelis (biotechnologija, 2000) 3. 3. Algimantas Grigelis (geologija, 1994) 4. 4. Eugenijus Arvydas Janulaitis (biotechnologija, 1987) 5. 5. Vytautas Juodkazis (geologija, 1998) 6. 6. Sofija Kanopkaitė (biochemija, 1976) 7. 7. Algis Mickis (medicina, 1990) 8. 8. Jonas Remigijus Naujalis (botanika, 2003) 9. 9. Vytautas Petras Rančelis (genetika, 1990) 10. 10. Kęstutis Sasnauskas (biologija, 2003) 11. 11. Algirdas Skirkevičius (biologija, 1990) 12. 12. Vytas Antanas Tamošiūnas (biologija, 1996) 13. 13. Juozas Virbickas (biologija, 1994) 14. 14. Mečislovas Žalakevičius (biologija, 2000)

    Lietuvos MA nariai ekspertai

    1. 1. Gintautas Jurgis Česnys (medicina, 2002) 2. 2. Rūta Dubakienė (medicina, 2001) 3. 3. Irena Eitminavičiūtė (biologija, 2001) 4. 4. Algirdas Jurgaitis (geologija, 1999, 2004) 5. 5. Kęstutis Kilkus (geografija, 2004) 6. 6. Vaidutis Kučinskas (biologija, 2004) 7. 7. Juozas Rimantas Lazutka (biologija, 2001) 8. 8. Giedrius Uždavinys (medicina, 2002) 9. 9. Gediminas Valkiūnas (biologija, 2001) 10. 10. Kęstutis Vitkus (medicina, 2001) 11. 11. Marija Danguolė Žemaitytė (medicina, 2001)

    Lietuvos MA užsienio nariai

    1. 1. Aleksandras Alimovas (Aleksandr Alimov) (zoologija, hidrobiologija, 2002) 2. 2. Aleksejus Bogdanovas (Aleksej Bogdanov) (molekulinė biologija, 2002) 3. 3. Hansas Jurgenas Foitas (Hans Jürgen Voigt) (geologija, 2002) 4. 4. Jurijus Gleba (Jurij Gleba) (biologija, 2004) 5. 5. Janas Harfas (Jan Harff) (geologija, 2002) 6. 6. Sergejus Inge-Večtomovas (Sergej Inge-Večtomov) (genetika, 2002) 7. 7. Peteris Nelsonas Kempbelas (Peter Nelson Campbell) (biologija, 2000) 8. 8. Ivanas Karlas Erikas Magnusonas (Ivan Karl-Eric Magnusson) (biologija, 1999) 9. 9. Dmitrijus Pavlovas (Dmitrij Pavlov) (biologija, 2004) 10. 10. Hansas Hartmutas Peteris (Hans Hartmut Peter) (medicina, 1999) 11. 11. Eva Marija Severinson (Eva Maria Severinson) (biologija, 2002)

  • 5

    12. 12. Karlas Skirnisonas (Karl Skirnisson) (biologija, 2004) 13. 13. Leonidas Suščenia (Leonid Suščenia) (biologija, 1994) 14. 14. Dyteris Verneris (Dieter Verner) (biologija, 1994)

    Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje 20 MA narių. Iš jų: 4 tikrieji nariai, 9 nariai korespondentai, 5 nariai ekspertai, 3 užsienio nariai

    Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

    1. 1. Leonardas Kairiūkštis (miškininkystė, išrinktas 1972) 2. 2. Juozas Lazauskas (žemės ūkio mokslai, 1990) 3. 3. Pranas Sadauskas (žemės ūkio mokslai, 1990) 4. 4. Veronika Vasiliauskienė (agrariniai mokslai, agronomija, 1998)

    Lietuvos MA nariai korespondentai

    1. 1. Vidmantas Bižokas (veterinarija, 2000) 2. 2. Česlovas Jukna (žemės ūkio mokslai, 1990) 3. 3. Leonas Kadžiulis (augalininkystė, 1985) 4. 4. Antanas Kairys (žemės ūkio mokslai, 1990) 5. 5. Stasys Karazija (miškininkystė, 1996) 6. 6. Albinas Kusta (žemės ūkis, 1996) 7. 7. Vytautas Konstantinas Sirvydis (agrariniai mokslai, gyvulininkystė, 1998) 8. 8. Algirdas Sliesaravičius (agronomija, 2000) 9. 9. Mindaugas Strukčinskas (biologija, 1985)

    Lietuvos MA nariai ekspertai

    1. 1. Zenonas Dabkevičius (agronomija, 2001) 2. 2. Remigijus Ozolinčius (miškininkystė, 2004) 3. 3. Algis Jonas Raila (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija, 2001) 4. 4. Vidmantas Stanys (agronomija, 1999, 2004) 5. 5. Henrikas Žilinskas (zootechnika, 2004)

    Lietuvos MA užsienio nariai

    1. 1. Džonas Freimas (John Frame) (agronomija, 2000) 2. 2. Zdislavas Kaveckis (Zdisław Kawecki) (agronomija, 2002) 3. 3. Lenartas Šote (Lennart Schotte) (miškininkystė, 1999)

    Technikos mokslų skyriuje 36 MA nariai. Iš jų: 6 tikrieji nariai, 12 narių korespondentų, 13 narių ekspertų, 6 užsienio nariai.

    Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai)

    1. 1. Ramutis Bansevičius (mechanika, išrinktas 1998) 2. 2. Antanas Kudzys (mechanika, 1990) 3. 3. Jonas Mockus (kibernetika, 1976) 4. 4. Kazimieras Ragulskis (mechanika, 1987) 5. 5. Adolfas Laimutis Telksnys (elektronika ir informatika, 1994) 6. 6. Jurgis Vilemas (energetika, 1987)

    Lietuvos MA nariai korespondentai

    1. 1. Juozas Burneikis (energetika, 1976) 2. 2. Mykolas Daunys (mechanika, 1994) 3. 3. Vladislavas Domarkas (radioelektronika, ultragarso technika, 1985) 4. 4. Danielius Eidukas (radiotechnika, 1976) 5. 5. Vytautas Kaminskas (informatika, 1998) 6. 6. Mykolas Lasinskas (vandens problemos, 1980) 7. 7. Antanas Nemura (automatika ir elektronika, 1962) 8. 8. Vytautas Ostaševičius (mechanika, 2000) 9. 9. Liudvikas Pranevičius (skaičiavimo technikos elementinė bazė, 1987) 10. 10. Valentinas Rajeckas (pramonės technologija, 1990) 11. 11. Edmundas Kazimieras Zavadskas (statyba, 1994) 12. 12. Gintautas Žintelis (skaičiavimo technika ir informatika, 1990)

    Lietuvos MA nariai ekspertai

    1. 1. Adolfas Baublys (transportas, 2001) 2. 2. Jonas Gylys (energetika, 2001)

  • 6

    3. 3. Juozas Vidas Gražulevičius (medžiagotyra, 2004) 4. 4. Rimantas Kačianauskas (statyba, 2001) 5. 5. Rymantas Kažys (elektronika ir informatika, 2001) 6. 6. Povilas Poškas (energetika, 2001) 7. 7. Šarūnas Raudys (informatika, 1999, 2004) 8. 8. Jonas Sapragonas (transportas, 2001) 9. 9. Vytautas Stankevičius (statyba, 2001) 10. 10. Sigitas Tamulevičius (medžiagotyra, 2002) 11. 11. Eugenijus Ušpuras (energetika, 2001) 12. 12. Algirdas Vaclovas Valiulis (medžiagotyra, 2001) 13. 13. Antanas Žiliukas (mechanika, 2001)

    Lietuvos MA užsienio nariai

    1. 1. Algirdas Avižienis (informatika, 1990) 2. 2. Konstantinas Frolovas (Konstantin Frolov) (mechanika, 2004) 3. 3. Romualdas Kašuba (mechanika, 1999) 4. 4. Panas M. Pardalas (Panos M. Pardalos) (informatika, 2000) 5. 5. Rimas Vaičaitis (technikos mokslai, 1994) 6. 6. Romualdas Viskanta (mechanika, 1990)

    Lietuvos MA visuotinio susirinkimo sesijos ir prezidiumo posėdžiai 2004 m. Lietuvos mokslų akademijoje buvo organizuotos 3 MA visuotinio susirinkimo sesijos ir daugelis reikšmingų bendraakademinių bei mokslų skyrių renginių. Sistemingai vyko (išskyrus vasaros atostogas) MA prezidiumo posėdžiai. Jų buvo 30. 2004 m. kovo 30 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo ataskaitinė sesija. Aptarti praėjusių metų rezultatų atvyko 112 MA narių, nemažai kviestų mokslininkų, atsakingų darbuotojų. Pranešimą apie Lietuvos MA 2003 m. mokslinę bei mokslinę organizacinę veiklą skaitė MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Jis priminė labai greit įvyksiančias šalies gyvenimo permainas – Lietuvos įstojimą į NATO ir ES bei aktyvų MA vaidmenį remiant šiuos procesus. Be to, nurodė, kad didžiąją ataskaitinių metų dalį MA veiklai vadovavo akad. Benediktas Juodka, kas taip pat suteikia ataskaitai tam tikrą specifiką. Atsižvelgiant į tai, kad sesijos dalyviams buvo išdalinta išsami MA 2003 metų veiklos ataskaita, pranešėjas aptarė tik svarbiausius veiklos barus, iškilusias problemas bei uždavinius besikeičiant šalies gyvenimo sąlygoms. Detaliau buvo nagrinėti MA visuotinio susirinkimo sesijose spręsti klausimai, tarptautiniai renginiai, bendradarbiavimo su užsienio mokslo centrais problemos bei ryšių plėtojimo galimybės su šalies mokslo ir studijų institucijomis, savivaldybėmis, nevalstybinėmis organizacijomis ir fondais. Baigdamas pranešimą MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas padėkojo MA įstaigų darbuotojams už gerą bei rezultatyvų darbą ir pasveikino MA narius, ataskaitiniais metais gavusius valstybinius apdovanojimus, premijas už mokslinius pasiekimus, pedagoginį darbą bei kitą veiklą visuomenės labui. Diskusijose dėl ataskaitinio pranešimo kalbėjo 9 MA nariai. Sesijoje kalbą pasakė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. E. Butkus. MA visuotinis susirinkimas priėmė nutarimus „Dėl MA 2003 m. mokslinės ir mokslinės organizacinės veiklos bei biudžetinių lėšų panaudojimo“ ir „Dėl MA 2004 m. biudžeto finansuojamų išlaidų sąmatos“. Aptarus MA veiklos rezultatus, MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas už ypatingus nuopelnus mokslui ir ilgametį sėkmingą vadovavimą Lietuvos mokslų akademijai įteikė akad. B. Juodkai atminimo medalį. Tradicinė ataskaitinės sesijos dalis – diplomų įteikimas MA premijų laureatams. Laureatais tapo: Simono Daukanto (istorija) – MA narys ekspertas Antanas Tyla; Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) – MA narys korespondentas Česlovas Jukna; Juozo Matulio (chemija) – MA narys korespondentas Vitalijus Janickis, doc. Ingrida Ancutienė ir doc. Remigijus Ivanauskas; Algirdo Žukausko (šiluminė fizika ir energetika) – MA tikrasis narys Jurgis Vilemas. Jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojams už geriausius mokslinius darbus paskirtos 9 premijos ir 16 premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Be to, įteikti 9 MA pagyrimo raštai studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams. Sesijos metu taip pat buvo MA užsienio narių rinkimai. MA užsienio nariais išrinkti: Šarlotė Frosė Fišer (Charlotte Froese Fischer), fizika – JAV; Karlas Skirnisonas (Karl Skirnisson), biologija – Islandija; Jurijus Gleba (Jurij Gleba), biologija – Ukraina; Dmitrijus Pavlovas (Dmitrij Pavlov), biologija – Rusija; Konstantinas Frolovas (Konstantin Frolov), mechanika – Rusija. 2004 m. birželio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko MA sesija „Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimas“, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademija ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Konferenciją atidarė Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Įžangos žodį tarė laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas. Sesijos metu buvo perskaityti pranešimai: „Lietuvos intelekto nutekėjimo problemos“(Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Saulius Vengris), „Lietuvos universitetai vientisoje Europos studijų ir tyrimų erdvėje“ (Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas n. k. Vytautas Kaminskas), „Mokslininko tyrimai tarptautiniame kontekste“ (Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus), „Lietuvos demografinės krizės iššūkis“ (Socialinių tyrimų instituto

  • 7

    direktoriaus pavaduotoja prof. Vlada Stankūnienė), „Asmenybės vystymuisi reikalingos motyvuojančios sąlygos“ (Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas dr. Rimvydas Jasinavičius), „Užsienio lietuvių mokslininkų grįžtamojo ryšio stiprinimas“ (Mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis), „Studentų požiūris į protų nutekėjimo problemą“ (Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mindaugas Boguševičius). Diskusijose dalyvavo Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Tomas Žalandauskas, Tarptautinių mokslo ir technologijų agentūros programų atstovė Jurgita Petrauskienė, MA užsienio narys Rimas Vaičaitis (JAV), n. k. Jonas Grigas, n. e. Rymantas Kažys ir kiti. Buvo priimta rezoliucija (žr. 31 psl.). Ataskaitinių metų pabaigoje organizuotoje Lietuvos mokslų akademijos sesijoje buvo nagrinėjamos šalies mokslininkų veiklos galimybės Europos mokslo ir tyrimų erdvėje. Akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas savo pranešime „Lietuvos mokslas Europos Sąjungos kontekste: perspektyvos ir problemos“ apžvelgė ES mokslo organizacines struktūras bei pastaraisiais metais paplitusias jo formas (Jungtinius tyrimų centrus, Bendrąsias programas ir kt.), Lietuvos mokslininkų perspektyvas dalyvauti bendruose tyrimuose. Baigdamas savo pranešimą akad. Z. R. Rudzikas pažymėjo, kad beveik visose ES šalyse yra sudarytos nacionalinės mokslo programos. Lietuvoje jos kol kas nėra. Ją reikia kuo greičiau parengti. Europos Sąjungos parlamento narys akad. Rolandas Pavilionis pranešime „Mokslas gyvenimui“ ragino Lietuvos mokslininkus neatitrūkti nuo gyvenimo, spręsti aktualias visuomenei problemas, padėti įveikti tautos dvasinį nuopuolį. Didelę dalį savo pranešimo akademikas skyrė Lietuvos kultūros padėčiai. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus pranešime „Lietuvos mokslas Europos Sąjungoje – ar rasime savo vietą?“ pabrėžė, kad Europos Sąjungos iškeltam tikslui – iki 2010 m. sukurti dinamiškiausią ir konkurencingiausią pasaulio ekonomiką – svarbus vaidmuo skiriamas moksliniams tyrimams. Šiuo metu sudaroma Europos mokslo taryba (EMT), kuriai pavedama kuruoti visas mokslo sritis. Kartu rengiama ir 7 BP 2007–2013 metams. Joje dauguma tyrimų projektų lieka tie patys: gyvybės mokslai ir biotechnologija, informacinės visuomenės technologijos, nanotechnologijos, naujos medžiagos ir produktai, aeronautika, maisto kokybė ir sauga, tolygus vystymasis. Tačiau kartu su tuo išryškinamas socialinių ir humanitarinių mokslų prioritetas. Jis atveria Lietuvos mokslininkams platesnes galimybes įsitraukti į bendrus Europos projektus. Sesijos pabaigoje buvo įteikti MA nario eksperto pažymėjimai 14 naujai išrinktų ir perrinktų mokslininkų. Sesiją paįvairino įspūdinga meninė dalis. MA prezidiumas, vykdydamas savo statutines funkcijas, ataskaitiniais metais organizavo MA visuotinio susirinkimo sesijų nutarimų įgyvendinimą, nagrinėjo ir sprendė mokslo, studijų, su mokslu susijusias šalies gyvenimo problemas, priėmė nutarimus svarbiais mokslo organizaciniais klausimais, tarp jų dėl sesijų, konferencijų, mokslo dienų ir kitų renginių organizavimo, bendradarbiavimo plėtojimo, institucijos veiklos problemų ir kitais jo kompetencijos klausimais. Pažymėtini tokie MA prezidiumo veiklos etapai bei svarbiausios kryptys. Kaip įprasta, metų pradžioje prezidiumo posėdžiuose buvo nagrinėjamos MA įstaigų, padalinių bei tarnybų ataskaitos, aptariamos veiklos perspektyvos. Svarstant MA leidyklos, žurnalo „Mokslas ir technika“, tęstinių periodinių leidinių „Lietuvos mokslas“ vyr. redaktorių ataskaitas aptarta visa MA leidybos būklė, periodinių mokslo leidinių kokybės gerinimo galimybės. Pirmuosiuose posėdžiuose už praėjusių metų veiklą atsiskaitė MA biblioteka, Užsienio kalbų katedra, Mokslininkų rūmai, Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrius, Ekonomikos institutas, akademinių skaitymų organizatoriai, MA fondų valdybos. Išsamiai buvo analizuojamos MA mokslų skyrių ataskaitos bei jų tolesnės veiklos gairės. Daug dėmesio buvo skirta ataskaitinės sesijos organizavimui. MA prezidiumo posėdžiuose buvo svarstyta ataskaitos struktūra ir aprobuotas jos tekstas, patvirtinti 2003 m. biudžetinių lėšų išlaidų panaudojimo ir 2004 m. išlaidų sąmatos projektai, iškelti kandidatai į MA užsienio narius, sudaryti premijų komitetai ir suteiktos MA premijos. Įvykus ataskaitinei sesijai, MA prezidiume buvo išnagrinėtos joje pareikštos kritinės pastabos ir siūlymai bei numatyti būdai veiklai gerinti. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, be visuotinio susirinkimo sesijų, didelį dėmesį skyrė konferencijoms ir kitiems mokslo renginiams. Jų darbotvarkės, kiti organizaciniai klausimai bei sesijose priimti nutarimai, pastabos ir siūlymai nuolat buvo posėdžių svarstymo objektai. Ataskaitiniais metais daug rūpintasi konferencijų ciklų „Lietuva Europos Sąjungoje – iššūkis mokslui ir pramonei“, „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, taip pat daugelio tarptautinių konferencijų organizavimo klausimais. Priimti sprendimai pažymėti akademikų K. Baršausko ir A. Jucio 100-ąsias, prof. K. Vasiliausko ir prof. K. Būgos 125-ąsias gimimo metines, pareikšta nuomonė dėl J. Basanavičiaus atminimo įamžinimo. Priimtas nutarimas skelbti MA narių ekspertų rinkimus 2004 m. rudenį. Lietuvos MA prezidiume buvo aptariamos ekspertizės, sprendžiami tarptautinio bendradarbiavimo, mokslo finansavimo bei kiti aktualūs Akademijai ir šaliai klausimai. Toliau buvo diskutuojama su valstybės, mokslo ir studijų institucijomis dėl habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimo tvarkos. Šis klausimas pradėtas svarstyti dar pavasarį. Lapkričio mėn. Lietuvos MA ir Lietuvos mokslo taryba bendru raštu pateikė Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai Vyriausybės nutarimo projektą. MA prezidiumo posėdžiuose apsvarstyti ir kiti Vyriausybės nutarimų projektai, susiję su mokslo rezultatų taikymu. Iš jų paminėtini: „Dėl pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2005–2009 metais“, „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo mokslinių analitinių darbų“, „Dėl Lietuvos požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamojo vandens tiekimo 2005–2019 m. programos“ ir kt. Buvo parengti atsiliepimai ir pateikti siūlymai dėl konkursų ir atestacijos nuostatų, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų projektų, mokslo veiklos sričių finansavimo metodikos ir pan. Remiantis mokslų skyrių svarstymų medžiaga, parengtas ir pateiktas mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos vertinimo sistemos projektas. Ne kartą aptarti svarbūs klausimai dėl Lietuvos mokslo premijų

  • 8

    nuostatų papildymo, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo grantams pateiktų darbų ekspertizių organizavimo ir kiti. Didelis dėmesys buvo skirtas mokslinės literatūros leidybos problemoms. Ne viename MA prezidiumo posėdyje buvo nagrinėjami valstybės remiamų leidinių finansavimo tvarkos tobulinimo projektai ir siekiama, kad MA kuruojami žurnalai būtų finansuojami bendru bloku. Taip pat buvo aptariami leidinių atrinkimo principai, rūpintasi, kad lėšos leidybai būtų skiriamos laiku. Nagrinėjant šias problemas į MA prezidiumo posėdžius buvo kviečiami MA kuruojamų mokslo žurnalų vyriausieji redaktoriai, MA leidyklos atstovai. MA prezidiumas taip pat rekomendavo sujungti kai kuriuos giminingus mokslo žurnalus, pakeitė, papildė ir patvirtino keleto žurnalų redakcines kolegijas. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. Helsinkyje (Suomija) bus organizuota X-oji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija, buvo nuspręsta paspartinti Vilniuje vykusios konferencijos „Globalizacija, Europa ir regioninis identitetas“ medžiagos (anglų kalba) išleidimą. Svarbią vietą MA prezidiumo posėdžių darbotvarkėje užima tarptautinių mokslinių ryšių bei bendradarbiavimo klausimai. Prezidiumas svarstė ir teikė siūlymus dėl MA įstojimo į naujas tarptautines organizacijas, nominavo savo kandidatus į Europos ir šalies mokslo institucijų pasitarimus, komisijas, tarybas ir pan. Lietuvos MA prezidiumo nariai priėmė daug užsienio mokslininkų bei garbingų svečių. Bendradarbiavimo plėtojimo klausimai buvo aptarti su atvykusiais į Lietuvą Lenkijos MA prezidentu A. B. Legocki ir Rusijos MA prezidentu J. S. Osipovu. Palaikomi nuolatiniai ryšiai su Latvijos ir Estijos mokslų akademijomis. Savo ruožtu Lietuvos MA vadovai taip pat lankėsi daugelyje Europos Sąjungos mokslo institucijų, kituose tarptautiniuose ir užsienio mokslo centruose, dalyvaudami organizuotose konferencijose bei kituose renginiuose. Posėdžiuose buvo išklausomos jų informacijos. Daugelyje MA prezidiumo posėdžių buvo aptariamos šalies mokslininkų, vykstančių į užsienį, ar į Lietuvą atvykstančių mokslininkų pagal Lietuvos MA ir kitų šalių mokslo centrų bendradarbiavimo sutartis, išvykimo ar priėmimo galimybės. Didelis dėmesys buvo skirtas bendradarbiavimo plėtojimui su šalies mokslo ir studijų institucijomis. Įvairiomis mokslo organizacinėmis problemomis buvo tariamasi su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, su Vyriausybe, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Švietimo ir mokslo ministerija bei jos Mokslo ir studijų departamentu. Įvyko dalykinis susitikimas su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais. Buvo organizuotos mokslininkų išvykos į Alytų, Panevėžį, Šilutę, Rokiškį. Pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis su „Žinija“. Kas mėnesį tvirtinti MA Mokslininkų rūmų renginių planai. Parengti ir MA prezidiumo patvirtinti Lietuvos MA darbo tvarkos, MA administracijos atsakingų darbuotojų pareigų ir atsakomybės paskirstymo bei MA prezidiumo darbo reglamentai. MA vadovybė atkakliai siekė didinti MA finansavimą ir dėl to operatyviai rengė atitinkamus raštus bei dokumentus. Gavus papildomų lėšų, susidarė galimybė skelbti konkursą MA rūmų renovacijos ir rekonstrukcijos projektui parengti, kiek padidinti MA narių išmokas, suaktyvinti tarptautinius ryšius. Daug pastangų dėta ES struktūrinių fondų paramai gauti. MA pateikė 3 tokias paraiškas (iš jų 1 kartu su Lietuvos mokslo taryba ir 1 kartu su mokslo institutais). Šioje ataskaitoje išvardytos tik svarbiausios MA prezidiumo veiklos sritys ir kai kurie konkretūs klausimai. Jo veikla išsamiai užfiksuota MA prezidiumo posėdžių protokoluose, kuriais remiantis parengta ši ataskaita. Lietuvos mokslų akademijos sesijos „Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimas“, įvykusios 2004 m. birželio 10 d., rezoliucija Lietuvos mokslų akademijos sesijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bendro posėdžio dalyviai pažymi, kad Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare, padidėjo jos saugumas ir stabilumas, išaugo galimybės kilti šalies ekonomikai ir tautos gerovei. Tačiau negalima nematyti ir globalizacijos pavojų mūsų nacionaliniam identitetui, etnokultūrai, kalbai, kitoms dvasinėms vertybėms, jų šaknims. Vis labiau pastebima išsilavinusių ir įgijusių mokslo laipsnius jaunų žmonių judėjimo tendencija ten, kur yra geresnės materialinės sąlygos. Skatindama sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos intelektiniam potencialui atsiskleisti Lietuvoje ir tuo sumažinti jo nutekėjimą į labiau išsivysčiusias šalis, Lietuvos mokslų akademijos sesija ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio dalyviai atkreipia Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų dėmesį į tai, kad švietimas ir mokslas turi būti ne deklaruojamas, o realus vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų, ir kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių siekiant ne tik išsaugoti, bet ir ugdyti svarbiausią jos turtą – Lietuvos intelektinį potencialą. Bendrojo posėdžio dalyviai siūlo: 1. Atkreipti Lietuvos vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų bei visuomenės dėmesį į tai, kad spartėjančios globalizacijos, informacinių technologijų ir mobilumo plitimo sąlygomis labai svarbu skatinti tautinio identiteto, nacionalinės kultūros savitumo išsaugojimą, patriotizmo, meilės protėvių žemei, jų kalbai, kitiems dvasiniams turtams puoselėjimą. 2. Pasiūlyti akademinei bendruomenei ir svarbiausioms politinėms jėgoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikės švietimo ir mokslo strategijos užtikrinant jos prioritetinį finansavimą bei kitas jai įgyvendinti reikalingas priemones ir būdus. 3. Pasiūlyti Vyriausybei 2005 m. Valstybės biudžeto įstatymo projekte numatyti papildomus mokslo ir studijų institucijų asignavimus, užtikrinančius mokslininkų ir dėstytojų, efektyviai dirbančių mokslinį darbą, atlyginimo didinimą taip, kad jis iki 2010 m. pasiektų Europos Sąjungos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų vidurkį.

  • 9

    4. Vyriausybei įtraukti į mokslą ir studijas reglamentuojančius dokumentus nuostatas, skatinančias kitų institucijų (tarp jų ir užsienyje dirbantiems) darbuotojams dalyvauti konkursuose ar kitais būdais užimti bet kurias pareigas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. 5. Vyriausybei numatyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atestavimo ir konkursų nuostatuose sąlygą, kad darbuotojo stažavimasis atitinkamose užsienio institucijose yra svarbus papildomas privalumas dalyvaujant konkursuose mokslo darbuotojų ir dėstytojų, laboratorijų ar katedrų vedėjų bei kitoms pareigoms užimti. 6. Prašyti Vyriausybę, kad 2007–2010 metais žymiai didesnė Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalis būtų skirta Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimui ir gausinimui, visų pirma švietimui ir mokslui (bent jau pasiektų ES šalių vidurkį). Daugiau dėmesio skirti intelektui imlių darbo vietų kūrimui, įgyvendinti „mobilumo“ programą Lietuvoje, podoktorantūrinę 1–3 metų stažuotę ir kitas mokslininkų darbo efektyvumo didinimo priemones. 7. Siekdama išplėsti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų darbuotojų dalyvavimą aukšto lygio moksliniuose tyrimuose, Vyriausybė turi skirti daugiau lėšų dvišaliams ir daugiašaliams tarpvalstybiniams projektams vykdyti (tarp jų pagal tarptautinių organizacijų – CERN, Europos išskirtinių mokslo centrų ir pan. – vykdomus projektus), sudaryti sąlygas Lietuvos mokslininkams periodiškai išvykti į užsienio mokslo centrus, rengti bendras mokslines publikacijas ar kitaip naudoti bendrų tyrimų rezultatus. 8. Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai tvarkyti išvykusių į užsienį mokslininkų apskaitą, skatinti juos palaikyti ryšius su Lietuva, sistemingai informuoti juos apie mokslinio ir pedagoginio darbo Lietuvoje galimybes, kviesti juos ekspertais, dalyvauti konkursuose ir panašiai. 9. Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos mokslų akademijai ir Lietuvos mokslo tarybai parengti specialistų grįžimo skatinimo programą, ją įgyvendinant plačiau remtis Lietuvos Respublikos ambasadomis bei tų šalių lietuvių organizacijomis. 10. Švietimo ir mokslo ministerijai skatinti jaunimą, ir ypač merginas, siekiant lyčių lygybės principo įgyvendinimo, rinktis mokslininko(-kės) profesiją. 11. Pavesti Lietuvos mokslų akademijos prezidiumui koordinuoti ryšius su Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV ir kitų šalių lietuvių organizacijomis siekiant plačiau integruoti lietuvių diasporą į Lietuvos intelektinio potencialo išsaugojimo darbus. Teikti informaciją užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams apie ES, NATO ir kitų organizacijų įgyvendinamas specialistų grįžimo į tėvynę skatinimo programas ir priemones, apie darbo vietas ir konkursus Lietuvoje, sukurti ir tvarkyti tam specialią interneto svetainę. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valerijus Simulik PASKIRTOS LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS 2004 M. PREMIJOS Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, vardinių premijų komitetų pasiūlymais bei mokslų skyrių teikimu, paskyrė: 4 MA vardines premijas: Kazimiero Būgos (kalbotyra) – prof. habil. dr., MA nariui korespondentui Algirdui Sabaliauskui už darbus lietuvių kalbos istorijos ir leksikos srityje. Kazimiero Baršausko (elektronika, elektromechanika) – prof. habil. dr., MA nariui korespondentui Danieliui Eidukui už darbų ciklą „Nanosekundinė elektronika (1997-2004)“. Adolfo Jucio (teorinė fizika) – prof. habil. dr. Pavelui Bogdanovičiui, prof. habil. dr. Romualdui Karazijai, dr. Alicijai Kupliauskienei ir prof. habil. dr., MA tikrajam nariui Zenonui Rokui Rudzikui už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“. Pranciškaus Šivickio (biologija) – prof. habil. dr., MA nariui korespondentui Algirdui Skirkevičiui už darbų ciklą „Feromonų paplitimas tarp gyvų organizmų“. Premijas jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Dr. Elenai Būgaitei (Vytauto Didžiojo universitetas) už monografiją „Linguaggio e azione nelle opere di Paul Ricoeur dal 1961 al 1975 (Kalba ir veiksmas Poul Ricoeur kūriniuose nuo 1961 iki 1975 metų)“, – Roma: 2002. 2. Dr. Brigitai Speičytei, doktorantei Viktorijai Vaitkevičiūtei-Verbickienei, doktorantei Ramunei Bleizgienei (Vilniaus universitetas) už darbų ciklą „LDK vėlyvojo baroko ir švietimo literatūra“. MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Dr. Karoliui Kazlauskui (Vilniaus universitetas) už darbą „Trumpabangėje optoelektronikoje taikomų (Al, In)GaN medžiagų fotoliuminescencijos spektroskopija“. 2. Dr. Olgai Kornyšovai (Vytauto Didžiojo universitetas) už publikacijų ciklą „Kapiliarinės slėgio ir elektrochromatografijos metodų vystymas: naujų nejudrių fazių sintezė ir įvertinimas“.

  • 10

    BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: Doktorantei Eglei Merkienei (Biotechnologijos institutas) už publikacijų ciklą „DNR citozino metiltransferazių tyrimas“. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Dr. Gediminui Brazaičiui (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Miškų ūkinės veiklos įtaka biologinei įvairovei“. 2. Doktorantei Aušrai Blinstrubienei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Sėmeninių linų tyrimai somatinių ir generatyvinių ląstelių lygmenyje“.

    TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrui Antanui Čiupliui (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Paviršinio sluoksnio įtaka mechaninėms metalo savybėms“. 2. Dr. Marinai Valentukevičienei (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Adsorbcijos procesų panaudojimas šalinant nepageidaujamas medžiagas iš gamtinio vandens“. Pagyrimo raštą šiam jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso dalyviui:

    TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: Dr. Robertui Balevičiui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Diskretinių elementų metodo programinis tobulinimas“.

    Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus įsteigtą akad. K. Meškausko premiją jauniesiems mokslininkams-ekonomistams skirti doktorantui Mantui Sladkevičiui (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Makroekonomikos pokyčių vadyba Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą“.

    16 premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrantei Jurgitai Čyžiūtei (Vilniaus universitetas) už darbą „Karjeros moteris: įvaizdis ir tarpasmeniniai santykiai“. (Darbo vadovė – doc. I. Juozeliūnienė). 2. Magistrantui Valdui Seleniui (Vilniaus pedagoginis universitetas) už darbą „Lietuvos istorikų bendrija 1918–1940 m. (kolektyvinės biografijos tyrimas)“. (Darbo vadovas – doc. A. Ragauskas). 3. Doktorantei Rūtai Statulevičiūtei (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Juozapo Kamarausko kūryba: ikonografinis ir meninis aspektai“ (Darbo vadovas – prof. V. Levandauskas).

    MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Ramūnui Auguliui ir magistrantui Viliui Poderiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Savitvarkių nanodarinių erdvinės struktūros tyrimai“. (Darbo vadovas – prof. R. Rotomskis). 2. Doktorantei Aušrinei Kizienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Funkciniai oksidų sluoksniai: auginimas iš cheminių garų fazės ir tyrimas“. (Darbo vadovas – prof. A. Abrutis). 3. Doktorantei Aušrai Matoliūkštytei (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Funkcines grupes turinčių p-tipo organinių puslaidininkių sintezė ir savybės“. (Darbo vadovas prof. – J. V. Gražulevičius).

    BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantei Julijai Armalytei (Vilniaus universitetas) už darbą „Escherichia coli rūgštinio streso atsako genų tyrimai modelinėse sistemose in vivo ir in vitro“. (Darbo vadovės – dr. E. Sužiedėlienė, dr. V. Šeputienė). 2. Magistrantui Svajūnui Plungei (Vilniaus universitetas) už darbą „Ekologinės rizikos vertinimas ir AQUATOX modelio panaudojimas Nevėžio upėje“. (Darbo vadovas – doc. P. Mierauskas). 3. Gydytojai internei Ievai Sliesoraitytei (Vilniaus universitetas) už darbą „Ragenos storio įtaka išmatuojamo akispūdžio tikslumui: eksperimentinis ir skaitinis modeliavimas“. (Darbo vadovė – prof. R. Dubakienė). 4. Doktorantei Irmai Vėjelytei (Vilniaus universitetas) už darbą „Telšių ir Drūkšių-Polocko skalūnavimo zonų lyginamoji analizė“. (Darbo vadovas – doc. G. Motuza).

    ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrantei Renatai Cegelytei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Autotransporto emisijų taršos sunkiaisiais metalais ir jų sorbcijos poveikis dirvožemio biologiniam aktyvumui glėjiškame išplautžemyje“. (Darbo vadovė – doc. D. Zakarauskaitė). 2. Magistrei Gintarei Janušauskaitei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Socialinės infrastruktūros plėtra mažinant kaimo gyventojų socialinę atskirtį“. (Darbo vadovė – dr. V. Atkočiūnienė). 3. Magistrei Rūtai Varnagirienei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Grynų pušynų erdvinė struktūra“. (Darbo vadovas – prof. A. Juodvalkis).

  • 11

    TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Irmantui Barnackui, doktorantei Birutei Bobrovaitei (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Vandenilio energetikai skirtų daugiafunkcinių medžiagų formavimas“ (Darbo vadovas – prof. L. Pranevičius); 2. Magistrantui Aliui Noreikai (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Spalvinių kineskopų elektroninių optinių sistemų modeliavimas“ (Darbo vadovas – dr. P. Tarvydas); 3. Magistrui Valentinui Varnauskui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Suvirinimo elektrodų glaisto komponentų įtaka prilydyto metalo savybėms“ (Darbo vadovas – doc. V. Rudzinskas).

    Pagyrimo raštus šiems aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams:

    HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Magistrantei Laimai Bucevičiūtei (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Vandens kelias Kaunas–Karaliaučius XV–XVIII a. kartografijoje“. (Darbo vadovas – doc. V. Almonaitis). 2. Doktorantui Kęstučiui Budriui (Vilniaus universitetas) už darbą „Vakarų ir Rusijos bendradarbiavimo energetikos sektoriuje įtaka Lietuvos energetiniam saugumui“. (Darbo vadovas – doc. E. Motieka). 3. Magistrantui Pauliui Garbačiauskui (Vilniaus universitetas) už darbą „Graikų kalbos kirtis ir priegaidė“. (Darbo vadovas – prof. B. Stundžia). 4. Magistrantei Vigintai Ivaškaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Tarptautinės patirties taikymo sudarant Lietuvos skurdo žemėlapį galimybės“. (Darbo vadovas – doc. R. Lazutka). 5. Bakalaurui Valdui Sejavičiui (Vytauto Didžiojo universitetas) už darbą „Europos Komisijos žmogiškųjų išteklių valdymas (personalo verbavimo ir atrankos, mokymo, veiklos vertinimo ir apmokėjimo aspektai)“. (Darbo vadovas – doc. S. Pivoras). 6. Doktorantui Pauliui Skruibiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos regionų politikų nuostatos savižudybių atžvilgiu“. (Darbo vadovė – prof. D. Gailienė). 7. Doktorantei Galinai Ševčenko (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą „Nekilnojamojo turto operacinės rizikos valdymas“. (Darbo vadovai – prof. V. A. Rutkauskas, prof. L. Ustinovičius). 8. Bakalaurei Ievai Vencevičiūtei (Klaipėdos universitetas) už darbą „Eurointegracijos procesas Lietuvos periodikoje (dienraščių „Lietuvos rytas“ ir „Vakarų ekspresas“ analizė)“. (Darbo vadovė – dr. D. Skirtautienė).

    MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Kęstučiui Baltakiui (Kauno technologijos universitetas) už darbą „Girolito sintezės sąlygos ir savybės“. (Darbo vadovas – prof. R. Šiaučiūnas). 2. Doktorantui Andriui Melninkaičiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Pasikartojančių lazerio impulsų indukuojamų pažeidimo slenksčių automatizuoti matavimai“. (Darbo vadovas – prof. R. Sirutkaitis). 3. Magistrantui Tomui Šalkui (Vilniaus universitetas) už darbą „Superjoninių medžiagų tyrimas ir jų taikymai“. (Darbo vadovas – prof. A. F. Orliukas). BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUJE: 1. Doktorantui Danui Augučiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Geografinių informacinių sistemų taikymas optimaliausių juodojo gandro (Ciconia nigra) lizdaviečių biotopų paieškoje“. (Darbo vadovas – doc. S. Sinkevičius). 2. Magistrui Mindaugui Juozapaičiui (Vilniaus universitetas) už darbą „Paramyxoviridae šeimos kvėpavimo virusų nukleokapsidės baltymo sintezė mielėse Saccharomyces cerevisiae“. (Darbo vadovas – prof. K. Sasnauskas). 3. Doktorantei Živilei Žigaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Centrinės Azijos ir Sibiro platformos apatinio silūro telodontai. Talimaalepis rimae – nauja telodontų gentis ir rūšis“. (Darbo vadovas – habil. dr. V. Karatajūtė-Talimaa).

    ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUJE: Magistrei Agnei Paplauskaitei (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Ekologiškų produktų rinkodaros strategijų kūrimo modeliai“. (Darbo vadovė – doc. A. Kazragytė).

    TECHNIKOS MOKSLŲ SKYRIUJE: Doktorantui Kęstučiui Venslauskui (Lietuvos žemės ūkio universitetas) už darbą „Energijos konversijos tyrimas biodujų jėgainėje“. (Darbo vadovas – doc. K. Navickas). Lietuvos MA tarptautiniai moksliniai ryšiai 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, atsivėrė naujos tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo galimybės. Lietuvos mokslų akademija, siekdama aktyviai pasinaudoti šiomis naujomis sąlygomis, plečia savo veiklą. Praėjusiais metais MA plačiai bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis ir aktyviai dalyvavo kelių tarptautinių mokslų akademijų sąjungų veikloje. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. MA tapo Europos akademijų mokslo patarėjų tarybos (EASAC) nare. Europos Sąjungos valstybių nacionalinės mokslų akademijos 2001 m. yra įsteigę EASAC, kad užtikrintų aukštos kvalifikacijos mokslinę paramą formuojant ES politiką. Tarybos užduotis plačiąja prasme – būti nepriklausomu ekspertu ir patarėju ES struktūroms. Politikai ir politiką formuojančių institucijų nariai turi gauti patikimą informaciją, kad galėtų priimti

  • 12

    palankiausius savo šalių piliečiams sprendimus. Galimybė gauti tokią mokslinę informaciją yra ne mažiau svarbi nei informacija apie ekonomiką, teisę ar tarptautinius santykius. Pagrindinis EASAC tikslas kaip tik ir yra sudaryti tinkamas sąlygas tokiai informacijai gauti – padėti Europos institucijoms įtraukti mokslą į politiką. EASAC ekspertizės ir rekomendacijos bei siūlymai remiasi visos Europos mokslo bendruomenės potencialu, jie nuodugniai pagrįsti ir priimami tarptautinio susitarimo principu, nepriklauso nuo komercinių ar politinių struktūrų. EASAC užmezgė ir palaiko nuolatinius ryšius su Europos parlamentu, iš tikrųjų yra jo svarbiausias mokslinis konsultantas. EASAC yra įsipareigojęs atlikti siūlomų mokslinių projektų nepriklausomą ekspertizę, kontroliuoti jų vykdymą, padėti rengti seminarus, konferencijas ir kitas mokslo organizacines priemones. Tokio pobūdžio veiklą EASAC numato plėsti ir Europos parlamente, ir su kitomis Europos institucijomis, naudoti turimą intelektinį potencialą rengiant analizes, rekomendacijas, prognozes ir siūlymus įvairiais aktualiais klausimais. Ji taip pat vykdo ir savarankiškus tyrimus mokslo ir technologijų srityse. Šios organizacijos narės yra tik Europos Sąjungos šalių mokslų akademijos. Iš nacionalinių mokslų akademijų EASAC narių deleguotų mokslininkų yra suformuotos nedidelės strateginės grupės įvairioms problemoms spręsti. Šių grupių uždaviniai – kelti svarbiausias problemas, nustatyti prioritetus, rengti projektus ieškant supratimo ir sutarimo ES, teikti juos EASAC ir ruošti pranešimus svarbiausiais ES politikos klausimais. Lietuvos mokslų akademija kelia sau uždavinį kuo aktyviau dalyvauti įvairių Europos organizacijų veikloje, naudotis jų turima potencialia infrastruktūra, įnešti juos stiprinant ir savo indėlį. Vienas tokių – didžiausias pasaulyje Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) – 2004 m. pažymėjo savo veiklos penkiasdešimtmetį. Lietuvos MA iniciatyva buvo parengta, suderinta ir pasirašyta CERN generalinio direktoriaus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotojo atstovo – švietimo ir mokslo ministro – Lietuvos ir CERN tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo sutartis. Sutartis atveria naujas galimybes ne tik šalies mokslininkams, bet ir mūsų aukštųjų technologijų pramonei, kuri galės dalyvauti konkursuose ir vykdyti CERN užsakymus eksperimentinei įrangai. Pastaraisiais metais CERN gimė ir nauja informacinė technologija GRID. MA iniciatyva buvo surengtas tarptautinis seminaras, skirtas detaliau susipažinti su šiomis technologijomis. Jis sukėlė didelį susidomėjimą šalyje, ruošiamasi rengti paraišką ES kurti „Baltic GRID“. Lietuvos mokslų akademija ir toliau koordinuos šią veiklą. MA prezidento akad. Z. R. Rudziko vienas svarbiausių veiklos prioritetų yra tarptautiniai ryšiai. 2004 m. įvyko keletas jo vizitų į užsienį. Su VFR Sinchrotroninio spinduliavimo centro Hamburge direktoriumi prof. Albrecht Wagner buvo aptarti konkretūs veiksmai, kad Lietuvos įvairių sričių mokslininkai galėtų naudotis centre esančiais unikaliais įrenginiais. Plečiamas bendradarbiavimas pagal formulę 3+5 su Baltijos ir Šiaurės šalių mokslų akademijomis. Kovo 17 d. Taline įvyko Šiaurės ir Baltijos valstybių MA ir tų šalių mokslo fondų atstovų susitikimas, kuriame buvo svarstomos Šiaurės ir Baltijos valstybių mokslo erdvės plėtotės, Europos mokslo fondo galimybių panaudojimo ir kitos problemos. Šiame renginyje Lietuvos MA atstovavo akad. Z. R. Rudzikas. 2004 m. kovo 24–27 d. prezidentas akad. Z. R. Rudzikas dalyvavo ALLEA Generalinės Asamblėjos darbe Briuselyje. ALLEA buvo įkurta 1994 metais. Jos tikslas – koordinuotai formuoti ir vykdyti mokslo politiką. Daug dėmesio skiriama mokslo ir etikos problemoms, intelektinės nuosavybės teisėms, mažesnių šalių mokslo strategijai ir kitiems mokslo ir jo taikymo aspektams Europoje. Tarpakademinis bendradarbiavimas padeda laiduoti aukštą mokslo lygį, nepriklausomą tarptautinę strateginių mokslo krypčių ir prioritetų ekspertizę. Šios Generalinės Asamblėjos organizatorė buvo Belgijos karališkoji mokslų, literatūros ir menų akademija. Asamblėjos metu buvo svarstyti intelektinės nuosavybės teisių, mokslo ir masinių informavimo priemonių, gamtos ir humanitarinių mokslų sąveikos bei kiti klausimai. Siekdami maksimaliai išnaudoti atsivėrusias Lietuvos mokslui perspektyvas ir kiti Lietuvos MA nariai bei darbuotojai atstovavo Akademijai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. EASAC Aplinkos strateginėje grupėje MA atstovauja ir jos darbe aktyviai dalyvauja akad. Leonardas Kairiūkštis. Eilinis Europos akademijos (The Academia Europea) darbinis pasitarimas įvyko rugsėjo 5–6 d. Taline. Pasitarimą, kurio tema buvo „Tyrimai ir išsimokslinimas Europoje: regioninis meistriškumas ir platesnės Europos erdvės perspektyvos“, organizavo Estijos mokslų akademija. Lietuvos mokslų akademijai šiame renginyje atstovavo akad. Juozas Kulys. Europos akademija buvo įkurta 1988 m. Dabar jai priklauso apie 2000 narių iš 35 Europos šalių ir aštuonių šalių iš kitų žemynų. Jie yra visų mokslų sričių žymiausi ekspertai. Viena pagrindinių Europos akademijos veiklos krypčių yra seminarų, konferencijų ir ekspertų susitikimų bei pasitarimų organizavimas. Europos mokslų akademijų Tarptautinių ryšių skyrių darbuotojų susitikimai pagal Europos mokslo pasikeitimo programą (European Science Exchange Program) tradiciškai vyksta kasmet vis kitoje šalyje. 2004 m. rugsėjo 29 d.–spalio 2 d. toks susitikimas įvyko Atėnuose. Ją organizavo Helenistinė mokslo tyrimų taryba. Šiame susitikime aptarti konkretūs tarptautinių mokslinių vizitų organizavimo klausimai. Jame dalyvavo MA Tarptautinių ryšių grupės darbuotoja Violeta Skirgailienė. Ypatingi santykiai susiklostė tarp trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų: palaikomi nuolatiniai ryšiai, keičiamasi informacija, organizuojami bendri renginiai, derinami požiūriai įvairiais tarptautinės mokslo politikos klausimais. 2004 m. kovo 5 d. ALLEA Generalinės Asamblėjos metu Briuselyje trijų Baltijos valstybių MA prezidentai pasirašė tolesnio bendradarbiavimo sutartį. Praėjusiais metais MA darbuotojai ne kartą bendravo su Latvijos MA ir Estijos MA darbuotojais sprendžiant konkrečius klausimus. Lapkričio mėn. Mokslo organizacinio skyriaus vadovas V. Puronas lankėsi Latvijos MA ir domėjosi sesijų organizavimo ir MA narių rinkimų praktika. Be to, kartu su kolegomis iš Baltijos šalių mokslų akademijų aptarė tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas, pasirengimą X-ajai Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijai ir kitus bendrus veiklos klausimus.

  • 13

    Tradiciškai Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijas sieja glaudūs ryšiai. 2004 m. gegužės 18–19 d. į Lietuvos MA atvyko Lenkijos mokslų akademijos prezidentas prof. Andrzej B. Legocki ir Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Urszula Wajcen. Tai buvo pirmasis naujai išrinkto Lenkijos MA prezidento vizitas Lietuvos mokslų akademijoje. Vizito metu buvo suderintas ir pasirašytas bendrų 2004–2006 m. mokslo projektų vykdymo protokolas. Taip pat buvo aptartos Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijoms aktualios problemos, įstojus į Europos Sąjungą, bei kiti svarbūs klausimai. 2004 m. spalio 22 d. Lietuvos MA lankėsi Latvijos Žemės ir miškų mokslų akademijos prezidentė Baiba Rivza ir šios akademijos narys, Latvijos žemės ūkio universiteto profesorius Voldemārs Strīķis. Svečiai domėjosi Lietuvos MA veikla, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus įkūrimo Lietuvos MA istorija, jo struktūra bei mokslo organizacine veikla. Praėjusiais metais MA parengė spaudai ir išleido atskiru leidiniu IX Baltijos šalių intelektualinio bendradarbiavimo konferencijos ,,Globalizacija, Europa ir regioninis identitetas“ (vykusios Vilniuje) medžiagą. Svarbus MA 2004 m. veiklos baras ir toliau buvo mokslinių vizitų pagal MA ir užsienio šalių mokslų akademijų tarptautinio bendradarbiavimo sutartis organizavimas. Praėjusiais metais MA priėmė 54 mokslininkus, atvykusius pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis, kurie praleido Lietuvoje 459 dienas. Savo ruožtu 68 Lietuvos mokslininkai 500 dienų dirbo užsienio mokslo institucijose. Sutartys su kitų šalių akademijomis padėjo Lietuvos mokslininkams plėsti bendradarbiavimą ir naudotis užsienio šalių mokslo potencialu. Intensyviausiai buvo bendradarbiauta su Latvijos, Lenkijos ir Rusijos MA. Lietuvos MA sutartys su užsienio akademijomis – puiki galimybė Lietuvos mokslininkams plėtoti ryšius su užsienio kolegomis.

    2003–2004 metais išvykusių ir atvykusių mokslininkų vizitai pagal mokslinių interesų sritis

    MOKSLŲ SRITYS Išvykusių

    Lietuvos mokslininkų skaičius ir išnaudotos kvotų dienos

    Atvykusių į Lietuvą mokslininkų skaičius ir išnaudotos

    kvotų dienos

    2003 m. žm. / d.

    2004 m. žm. / d.

    2003 m. žm. / d.

    2004 m. žm. / d.

    Humanitariniai ir socialiniai mokslai 24 / 263 11 / 120 20 / 238 33 / 320

    Matematikos, fizikos ir chemijos mokslai 11 / 176 15 / 108 1 / 14 5 / 21

    Biologijos, medicinos ir geomokslai 26 / 185 27 / 183 1 / 10 9 / 63

    Žemės ūkio ir miškų mokslai – 5 / 52 – 2 / 32

    Technikos mokslai 1 / 4 1 / 14 1 / 7 2 / 17

    Kita 2 / 8 9 / 23 24 / 97 3 / 6

    Iš viso: 64 / 636 68 / 500 47 / 368 54 / 459

    2004 m. MOKSLINIAI VIZITAI PAGAL LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS IR UŽSIENIO ŠALIŲ MOKSLŲ AKADEMIJŲ TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

    VIZITAI Į LIETUVĄ VIZITAI Į UŽSIENĮ UŽSIENIO PARTNERIAI Mokslininkų

    skaičius Iš viso dienų Mokslininkų

    skaičius Iš viso dienų

    Austrijos MA (metinė kvota – 56 d.)

    1 7 1 8

    Baltarusijos MA (metinė kvota – 50 d.)

    3 20 8 40

    Berlyno-Brandenburgo MA (metinė kvota – 42 d.)

    – – 1 3

    Čekijos MA (metinė kvota – 55 d.)

    5 61 2 35

    Britų akademija (metinė kvota – 90 d.)

    2 44 1 35

    D. B. Karališkoji draugija (atskirais susitarimais )

    – – 1 14

    Estijos MA (metinė kvota – 75 d.)

    8 52 4 30

    Latvijos MA 12 71 18 75

  • 14

    (metinė kvota – 75 d.)

    Lenkijos MA (metinė kvota – 150 d.)

    13 112 8 51

    Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių MA (metinė kvota – 84 d.)

    – – – –

    Rumunijos MA (metinė kvota – 84 d.)

    3 36 – –

    Rusijos MA (metinė kvota – 60 d.)

    6 51 11 100

    Slovakijos MA (metinė kvota – 21 d.)

    – – – –

    Švedijos karališkoji inžinerinių MA (metinė kvota – 10 žm., iki 8 d./1 žm.)

    – – – –

    Švedijos karališkoji literatūros, istorijos ir senovės MA (metinė kvota – 28 d.)

    – – 1 14

    Švedijos karališkoji žemės ūkio ir miškininkystės akademija (metinė kvota – 30 d.)

    – – – –

    Šveicarijos MA (metinė kvota – 70 d.)

    – – – –

    Ukrainos MA (metinė kvota – 50 d.)

    – – 4 46

    Vengrijos MA (metinė kvota – 280 d.)

    1 5 8 49

    Iš viso: 54 459 68 500

    Leidyba Mokslinės literatūros leidyba yra viena svarbiausių Lietuvos mokslų akademijos veiklos sričių. Ji apima ne tik MA narių ir jos įstaigų rengiamus ir spausdinamus mokslo bei mokslo populiarinimo darbus, bet ir Akademijos kuruojamus periodinius mokslo leidinius. Leidybos būklė ir perspektyvos yra dažnai svarstomi MA prezidiumo posėdžiuose, derinami su ŠMM ir jos Mokslo ir studijų departamentu, mokslinių žurnalų redakcinėmis kolegijomis. Leidyba daug rūpinasi šią sritį kuruojantis MA viceprezidentas akad. A. P. Piskarskas. Ataskaitiniais, 2004 metais, Lietuvos MA nariai ir Akademijos įstaigos išleido 63 knygas bei monografijas, paskelbė 788 mokslinius ir 425 mokslo populiarinimo straipsnius. Apie 16% knygų ir 59% mokslo straipsnių buvo atspausdinta užsienyje. Aktyviausiai mokslinius darbus publikuoja Humanitarinių ir socialinių bei Technikos mokslų skyrių nariai. Reikšmingą leidybinę veiklą atlieka Lietuvos MA įstaigos. Ataskaitiniais metais MA biblioteka išleido 4 bibliografines rodykles ir 5 parengė spaudai. Rengiami dar 7 darbai (žr. MA biblioteka). Be to, bibliotekos darbuotojai įvairiuose periodiniuose leidiniuose paskelbė mokslinių bei mokslą populiarinančių straipsnių. Ekonomikos institutas atspausdino arba įteikė redakcijoms 16 mokslinių straipsnių. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo Mokslo organizacinis skyrius ataskaitiniais metais išleido 160 psl. apimties Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo IX-osios konferencijos medžiagos sudarytą leidinį (anglų kalba) „Globalization, Europe, and Regional Identitety“, 3 numerius iliustruoto informacinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ (tarp jų šio leidinio 10 metų jubiliejui skirtą numerį). Parengta ir atskira knyga išleista MA ataskaita „Lietuvos mokslų akademijos veikla 2003“ (16,5 a. l.). Publikuotų darbų sąrašus papildė Užsienio kalbų katedra. Lietuvos mokslų akademijos leidyklos (direktorius dr. A. Garliauskas) svarbiausias darbo baras – periodiniai mokslo leidiniai, kuriuose operatyviai publikuojami šalies mokslo įstaigose atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatai. Leidykla jau penkiolika metų leidžia šiuos mokslo žurnalus: „Acta Medica Lituanica“, „Biologija“, „Chemija“, „Ekologija“, „Energetika“, „Filosofija. Sociologija“, „Geografija“, „Geologija“, „Lituanistica“, „Menotyra“ ir „Žemės ūkio mokslai“. Penki šių žurnalų, t. y. „Lituanistica“, „Chemija“, „Ekologija“, „Energetika“, „Biologija“, susikūrė iš „Mokslų akademijos darbų“, ėjusių nuo 1955 m. Jiems jau penkiasdešimt metų. Lietuvos mokslų akademijos žurnalai, kurių tarptautines redakcines kolegijas sudaro aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, atstovauja Lietuvos mokslui ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Žurnalai mainais patenka į 60 pasaulio šalių. Juos gauna visos Europos Sąjungos valstybės, NVS, taip pat JAV, Kanada, Argentina, Japonija, Venesuela, N. Zelandija ir dar daug kitų valstybių mokslo centrų. Antai žurnalas „Žemės ūkio mokslai“, pradėtas leisti tiktai 1994 m., jau įsitvirtino dvidešimties valstybių mokslo centruose. Kur kas plačiau paplitę senesnieji žurnalai: „Lituanistica“ siunčiama į 95 mokslo centrus, „Biologija“ – į 110 mokslo centrų, „Ekologija“ – į 130 ir kt. Visi periodiniai mokslo

  • 15

    žurnalai pateikiami interneto svetainėje www.maleidykla.katalogas.lt, žurnalai referuojami duomenų bazėse (CAB, CAS, INSDEC, Geolef ir kt.). Deja, ne viskas leidyboje yra sklandu. Didelį susirūpinimą kelia mažėjantis Lietuvos mokslų akademijos žurnalų rėmimas valstybinio biudžeto lėšomis. Tai patvirtina šie duomenys: 2000-aisiais metais žurnalui per metus buvo skiriama 40,0 tūkst. Lt, o 2004 m. – 24,4 tūkst. Lt vienam žurnalo numeriui atitinkamai sudarė 10,0 tūkst. Lt ir 6,1 tūkst. Lt . Kaip žinia, vienam leidybiniam lankui išleisti reikia gauti bent 1000 Lt, nes iš tos sumos sumokėjus „Sodrai“ ir kt. mokesčių (apie 600 Lt), leidybos išlaidoms lankui lieka 400 Lt . Taigi iš skirtų lėšų būtų galima išleisti tik 256 leidybinius lankus, t. y. kiekvieną žurnalo numerį sumažintos apimties. Tokia situacija netenkina nei mokslininkų, nei leidyklos. Todėl nuolat ieškoma papildomų finansavimo šaltinių ir rėmėjų. Ataskaitiniais metais leidykla išleido užsakyminių leidinių už 47,2 tūkst. Lt . Iš rėmėjų gauta vos 7,5 tūkst. Lt . Panaudojus papildomus šaltinius 2004 m. buvo išleista 312 leidybinių lankų. Pažymėtina, kad leidybinę veiklą komplikuoja ne tik skurdus, bet ir vėluojantis finansavimas. Keletą pirmųjų kalendorinių metų mėnesių leidykla nežino, kokie leidiniai ir kiek jie bus finansuojami. Negalima nustatyti prenumeratos, žurnalų apimties, būti indeksuoti ISI. Lietuvos mokslų akademijos leidykla yra ūkiskaitinė organizacija. Visi darbuotojai yra tiesiogiai suinteresuoti, kad leidykla gautų papildomų lėšų, nes nuo to priklauso ir jų atlyginimas. Leidykloje jau 12 metų egzistuoja mokėjimo pagal darbą sistema. Redaktoriui mokama už suredaguotus, korektoriui – už patikrintus, maketuotojui – už sumaketuotus lankus. Nenormuotai dirbančių (direktoriaus, vyr. buhalterio, poligrafijos specialisto) atlyginimai irgi tiesiogiai priklauso nuo normuotai dirbančiųjų atlyginimų. Taigi leidyklos darbuotojai yra ir materialiai vienas nuo kito priklausomi. Todėl mažėjantis rėmimas iš valstybės biudžeto tiesiogiai atsiliepia ir darbuotojų atlyginimams. Per pastaruosius 4 metus atlyginimai sumažėjo daugiau kaip 35 procentais. Siekdama gerinti savo veiklą leidykla suformulavo šiuos pageidavimus: 1) atstatyti egzistavusią finansavimo sistemą, kai vienam žurnalui buvo skiriama 40 tūkst. Lt, 2) atkreipti dėmesį į tai, kad brangstant energijos ištekliams itin pabrango lankų, ypač spalvotų, spausdinimas, 3) sustabdyti leidyklos darbuotojų atlyginimo mažėjimą, 4) laiku finansuoti, kad leidykla iki einamųjų metų pabaigos žinotų ateinančių metų rėmimo iš biudžeto projektus, 5) skirti lėšų kompiuterinei technikai įsigyti, 6) skirti lėšų 5 žurnalų penkiasdešimtmečiui pažymėti, 7) žurnalams „Menotyra“ ir „Acta Medica Lituanica“išleisti reikėtų skirti po 60 tūkst. Lt, nes jų iliustracijos turi būti spalvotos. Be anksčiau išvardintų 11 Mokslų akademijos leidžiamų mokslinių žurnalų, MA yra dar įrašyta tarp 11 kitų mokslo ir studijų institucijų leidžiamų žurnalų leidėjų. Toks rėmimasis MA autoritetu numato pastarajai moralinę atsakomybę už šių periodinių leidinių kokybę. Sudėtinga tapo išspausdintą mokslinę literatūrą realizuoti. Didelė dalis MA leidžiamų mokslinių žurnalų realizuojama tarp bibliotekų mainais. Mokslo tarptautinio bendradarbiavimo procese kasmet apie 3000 leidyklos mokslo žurnalų patenka į šimtus mokslo centrų. Jie duoda realią materialinę naudą. Gaunamas toks pat kiekis užsienio žurnalų. Mainais iš užsienio šalies mokslinių bibliotekų gaunamų žurnalų rinkos kaina žymiai viršija MA žurnalų leidybai skiriamas dotacijas. Palyginti didesnę paklausą turi leidinių elektroniniai variantai. Lietuvos MA įsteigtas žurnalas „Mokslas ir technika“ 2004 m. ėjo reguliariai. Žurnale gana išsamiai informuojama apie Mokslų akademijos veiklą. Pasikeitus „Mokslas ir technika“ žurnalo vadovybei (vyr. redaktorius dr. R. Maskoliūnas, direktorius J. Bazys), siekiama pakeisti ir jo turinį. Lietuvos MA prezidiumas pritarė tokioms pagrindinėms nuostatoms: ilgas tradicijas turintis leidinys turėtų tapti Lietuvos mokslo, tradicinės ir naujosios pramonės bei šias sritis formuojančios politikos tribūna, technologijų rinka. Jame spausdinama informacija padėtų operatyviai sužinoti apie Bendrosios Europos mokslinės programos projektus, naujas Lietuvoje bei kitose šalyse sukurtas technologijas, prietaisus, ir naujas jų panaudojimo galimybes. „Mokslas ir technika“ gali tapti vieta, kurioje bus siūlomi sprendimai (pvz., informacinių technologijų paslaugų, tokių kaip „outsourcing“ ar „on demand“, duomenų archyvavimo bei apdorojimo ir pan.), galintys modernizuoti įvairaus profilio įmonių technologinius procesus. Žurnalas gali būti vieta, kur vieni partneriai suras kitus, padės išspręsti technologinę problemą ar pasiūlys naują produktą, naują techninį sprendimą. Žurnale bus spausdinama daugiau diskusijų aktualiomis mokslo politikos ir informacinės visuomenės temomis, atskirų mokslo bei technologijų, pramonės sričių analizė. Temos, kuriomis turėtų būti rašoma žurnale: informacinės ir kompiuterių technologijos pramonėje bei versle; mobilieji įrenginiai; inžinerija; „protingas“ namas; mechatronika ir nanotechnologijos; automobilių pramonė; chemijos technologijos, ultragarsas; šviesos technologijos; bioinformatika; astronomija ir astrofizika; medicinos diagnostika; telemedia; atsinaujinantys energijos šaltiniai bei jų technologijos ir pan. Moksline literatūra prekiauja knygynas „Akademinė knyga“ (direktorius A. Mažrimas). Nuo 2001 m. knygynas priklauso UAB „Humanitas“ tinklui. „Akademinėje knygoje“ neseniai buvo įdiegta moderni apskaitos ir vadybos programa „Navision“ bei atliktas patalpų remontas. Ataskaitiniais metais knygynas dirbo visu pajėgumu ir pasiekė gerų rezultatų. Maždaug 2/3 parduodamos mokslinės literatūros yra išleista užsienyje. Plačiai praktikuojamos naujai gautų leidinių parodos. Taikoma kataloginė užsakymų sistema. Realizuojant mokslinę literatūrą bendradarbiaujama su mokslo institucijomis, universitetais.

  • 16

    Lietuvos mokslų akademijos mokslų skyriai Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius (Pirmininkas akad. A. Gaižutis) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus (toliau – HSMS) biurą sudaro: akad. L. Sauka (pirmininko pavaduotojas), akad. Z. Zinkevičius, n. k. E. Nekrašas, n. k. A. Sabaliauskas, n. e. D. Kaunas. HSMS yra 37 nariai: 12 tikrųjų narių, 11 narių korespondentų, 10 narių ekspertų ir 4 užsienio nariai. HSMS sudėtyje nėra mokslo sekcijų. Pagal nusistovėjusią tvarką kiekvienas narys, atstovaujantis atitinkamai mokslų sričiai, ir yra tos mokslų srities kuratorius-konsultantas. Kalbotyros ir lietuvių kalbos mokslams atstovauja 5 nariai; lietuvių literatūros ir tautosakos – 5 nariai; istorijos ir archeologijos – 8 nariai; filosofijos, menotyros ir architektūros – 7 nariai; ekonomikos mokslams – 6 nariai; socialinius mokslams – 3 nariai; teisės mokslams – 3 nariai. Be to, HSMS kuruoja Ekonomikos institutą, MA biblioteką ir MA Užsienio kalbų katedrą. HSMS sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos universitetais ir mokslo institutais, Lietuvos statistikos departamentu, Šilutės, Panevėžio, Alytaus, Tauragės rajonų savivaldybėmis. Visuotiniai susirinkimai ir biuro posėdžiai. 2004 m. HSMS surengė 4 narių visuotinių susirinkimų sesijas. Jose buvo patvirtintas 2004 m. darbų planas, įvertinta 2003 m. mokslinė organizacinė veikla: mokslinių konferencijų, seminarų ir mokslo dienų bei kitų renginių organizavimas, narių dalyvavimas Lietuvos universitetuose rengiant mokslininkus ir specialistus, keliant mokslininkų kvalifikacijas, skyriaus nariai vadovavo doktorantų darbams, oponavo daktaro ir habilituoto daktaro darbus, plėtojo mokslinį bendradarbiavimą su užsienio universitetais, mokslų centrais ir mokslų akademijomis, skelbė šalies ir užsienio mokslinėje spaudoje straipsnius, leido žurnalus ir vadovavo redakcinėms kolegijoms (tiek MA, tiek ir universitetų mokslinių žurnalų), populiarino mokslo pasiekimus laikraščių puslapiuose, radijo ir televizijos laidose bei viešose paskaitose, atliko įvairias atsakingas pareigas valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, buvo probleminių komisijų nariai. HSMS susirinkimuose ir biuro posėdžiuose buvo apsvarstytos kandidatūros į MA narių ekspertų laisvas vietas (3). Išklausyti pretendentų moksliniai pranešimai (profesorių V. Daujotytės-Pakerienės, P. Jucevičienės, V. Mikelėno). HSMS biuro posėdžiuose buvo apsvarstytos mokslinių ir kitų renginių programos, mokslininkų pranešimų temos, mokslo dienų Panevėžyje ir kituose miestuose programos, nagrinėti K. Būgos 125-ųjų gimimo metinėms skirtos mokslinės konferencijos organizavimo klausimai ir kita. Konferencijos, pasitarimai ir kiti renginiai. HSMS kartu su Kauno visuomenine mokslininkų organizacija „Consilia Academica“ ir Kultūros kongreso taryba surengė mokslinių konferencijų ciklą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų. Humanistinių idealų plėtra Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą“. Renginiai vyko įvairiuose Lietuvos miestuose ir kiekviename jų buvo analizuojama vis kita problema, kuri daugiau ar mažiau atitiko miesto visuomenės interesus. Pirma konferencijų ciklo tema „Globalizacijos iššūkis Lietuvai: nuo protų nutekėjimo link protų sukaupimo ir panaudojimo“ organizuota Vilniuje (išklausyti 9 pranešimai); Kaune – „Humanistinių idealų, kultūrinio savitumo ir tautinio identiteto puoselėjimas“ (išklausyti 8 pranešimai); Klaipėdoje – „Globalinis mobilumas ir atsakomybė už savo krašto likimą“ (10 pranešimų); Panevėžyje – „Demoralizacijos procesai ir humanistinių judėjimų skatinimas“ (11 pranešimų); Šiauliuose – „Humanistiniai idealai ir žmogiškųjų išteklių problemos“ (13 pranešimų) ir baigiamoji konferencija Vilniuje – „Demografinės krizės iššūkiai“ (7 pranešimai). Šiame konferencijų cikle dalyvavo visi žinomi šalies humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai, politikai, tarp jų daug HSMS narių. HSMS kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija surengė konferenciją, skirtą vieno žymiausių Lietuvos sporto, Kūno kultūros instituto įsteigėjo, iniciatoriaus ir organizatoriaus V. Augustausko-Augustaičio 100-osioms gimimo metinėms. HSMS kartu su VU Filologijos fakultetu ir Lietuvių kalbos institutu organizavo konferenciją, skirtą kalbotyrininko, baltistikos ir lituanistikos pradininko K. Būgos 125-osioms gimimo metinėms. Konferencijoje pranešimus skaitė MA nariai, universitetų profesoriai. Ataskaitiniais metais HSMS surengė MA dienas Alytuje ir Panevėžyje, 10 įvairios tematikos mokslo renginių. N. e. D. Kaunas organizavo tarptautinę konferenciją „Lietuviškos knygos ir viešo žodžio kultūra: nuo draudimo iki demokratijos ramsčio“, kurioje dalyvavo Europos šalių, JAV mokslininkai istorikai, pasaulyje žinomi knygotyros specialistai. N. k. A. Miškinis eksponavo tapybos ir grafikos darbų kolekciją Nacionaliniame Lietuvos dailės muziejuje. HSMS narių mokslinė ir pedagoginė veikla. Mokslų skyriaus nariai 2004 m. vykdė 61 temą pagal mokslininkų veiklos krypčių sritis. Kalbotyros ir lietuvių kalbos mokslininkų grupė. Akad. Z. Zinkevičius nagrinėjo lietuvių vardyną, kuriame slypi Rytų apeigų krikščionybės asmenvardžiai, lietuvių tautos ir lietuvių rašto kilmės klausimus; akad. V. Mažiulis tyrė ir kūrė prūsų kalbos istorinę gramatiką bei prūsų kalbos asmenvardžius; n. k. A. Girdenis tyrė lietuvių dialektologiją ir fonologiją bei eksperimentinę fonetiką, Žemaitijos dzūkų tarmes; n. k. A. Sabaliauskas tęsė lietuvių kalbos istorijos tyrinėjimus. Lietuvių literatūros ir tautosakos tyrėjų grupė. Akad. L. Sauka, rengdamas išleisti Lietuvių liaudies dainyną, skirtą kraičio vestuvinėms dainoms, tyrė XX a. procesų įtaką šiems liaudies kūriniams; taip pat tyrinėjo burtų, prietarų, užkalbėjimų ir kitų žanrų tekstus, paskelbtus J. Basanavičiaus rankraščiuose. Akademikas 2005 m. rengiasi išleisti lietuvių tautosakos istoriją, leidybai ruošia daugiatomį veikalą apie Jono Basanavičiaus, Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio ir Kazio Grigo mokslinį palikimą. N. e.V. Daujotytė-Pakerienė analizavo S. Nėries palikimą, nagrinėjo ezoterizmo raišką XX a. pradžios lietuvių literatūroje; n. k. V. Zaborskaitė rengė leidybai XX a. pirmos pusės lietuvių literatūros istoriją.

  • 17

    Istorijos ir archeologijos mokslininkų grupė nemažai mokslinių tyrimų vykdė Lietuvos istorijos tematika. Akad. E. Gudavičius tyrė Lietuvos Statuto paleografiją, taip pat Lietuvos europėjimo proceso raidą, Lietuvos diplomatijos problemas; akad. V. Merkys plėtojo temą „Tautiniai santykiai Vilniaus Vyskupijoje 1795–1918 m.“; n. k. K. Navickas rengė leidybai monografiją „Lietuva tarp Rytų ir Vakarų: užsienio politika 1918–1940 m.“; n. e. A. Tyla tęsė tyrimus apie Lietuvos magdeburginius miestus ir jų privilegijas, parašė monografiją „Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio“, tyrinėjo Anykščių krašto knygnešių darbus; n. e. D.Kaunas tyrė Lietuvos knygos ir kultūros istoriją, mokslo ir kultūros paveldą, formavo knygotyrinės bibliografijos sąvadą, plėtojo knygos kultūros tyrimus, skirtus lietuvių bibliografijos istorijai parengti. Filosofijos, menotyros ir architektūros mokslininkų grupės narys akad. A. Gaižutis nagrinėjo XX a. Europos estetikos idėjų raidą ir jų recepciją Lietuvoje, kultūrinio elito formavimąsi ir jo atsinaujinimą nepriklausomoje Lietuvoje; akad. R. Pavilionis tyrinėjo kalbos filosofiją, šiuolaikinės loginės filosofinės kalbos analizę, šiuolaikinės visuomenės raidos politinius ir filosofinius klausimus, švietimo ir mokslo filosofinę raidą; n. k. A. Miškinis tyrė Vidurio ir Vakarų Lietuvos urbanistikos paveldą, siekdamas nustatyti išlikusias vertybes; n. k. E. Nekrašas vykdė mokslinius tyrimus politologijos srityje, tyrinėjo Lietuvos naująją užsienio politikos koncepciją (išnagrinėjo Lietuvos užsienio politikos prioritetų pokyčius Lietuvai tapus ES ir NATO nare), taip pat tyrinėjo pozityvinės filosofijos sampratą (išnagrinėjo konstitutyvinius pozityvizmo principus ir jų santykį). N. k. L. Šepetys tyrinėjo Europos dailės muziejų meno vertybių sampratą; n. k. A. Šliogeris nagrinėjo filosofijos ir mokslo santykius, analizavo kalbos filosofiją; n. e. R. Plečkaitis tyrinėjo logiką ir filosofijos istoriją, išvertė F. Bacono „Novum Organum“. Ekonomikos tyrėjų grupė. Akad. A. Buračas tyrinėjo temą „Finansų interneto bazių apžvalgos atnaujinimas“, apibendrino metaekonomikos tyrimų 30-mečio rezultatus; akad. E. Vilkas modeliavo Lietuvos ekonomiką, išnagrinėjo ES fondų naudojimo efektyvumą, analizavo Lietuvos mokslo ir technologinės plėtros politiką, atnaujino Lietuvos ekonomikos modelių paketą ir skaičiavimo rezultatus (ūkio plėtros prognozės iki 2020 m.) ir perdavė Ūkio ministerijai. N. k. A. Žilėnas tyrinėjo ekonominės minties raidą Lietuvoje, apibūdino finansines kategorijas lietuviškoje leksikoje, analizavo LDK mokestinę politiką; n. e. A. Vasiliauskas tęsė tyrimus Lietuvos ūkio plėtros strategijos ir ekonominės politikos klausimais, analizavo Vyriausybės ir Seimo aprobuotos Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus ir tyrinėjo nacionalinės ekonomikos strateginio valdymo metodologijos problemas. N. e. P. Zakarevičius tyrinėjo žinių visuomenės formavimosi proceso organizavimą ir valdymą. Socialinių mokslų grupėje n. e. A. Matulionis nagrinėjo pokomunistinės visuomenės stratifikacijos pokyčius, elito Lietuvoje kaitą ir viduriniosios klasės formavimosi raidą; n. e. P. Jucevičienė analizavo socioedukacinių sistemų, įgalinančių individualų ir kolektyvinį mokymąsi, modeliavimą, priemones plečiant europinių edukacinių tyrimų informacijos tinklą. N. k. R. Grigas tyrinėjo lietuvių nacionalinį identitetą vykstant globalizacijos procesams. Teisės mokslų grupėje n. e. P. Vaičekonis tyrinėjo bažnytinės teisės problemas nūdienos visuomenėje; n. e. V. Mikelėnas – Lietuvos civilinės teisės ir civilinio proceso reformas. Skyriaus nariai pedagoginį darbą dirbo VU, VPU, KTU, VDU, ŠU, KU, VGTU, VDA, taip pat institutų ir universitetų doktorantūros bei habilitacijos komisijų ir gynimo tarybų darbe. Skaitė paskaitas bakalaurams, magistrantams ir doktorantams. 22 nariai vadovavo 62 doktorantams, 56 nariai dirbo doktorantūros ir habilitacijos komisijose ir gynimo tarybose, oponavo 15 disertacijų. Ekspertizės. HSMS nariai atliko 98 darbų ekspertizes pagal šalies institucijų, verslo sferų, mokslo ir mokymo įstaigų bei įvairių valstybinių ir nevalstybinių organizacijų užsakymus, taip pat per 100 ekspertizių vertinant MA premijoms pateiktus šalies jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinius darbus. Akad. A. Buračas atliko Europos žodyno (leidžiamo LRS) ekspertizę; akad. V. Mažiulis – 4 ekspertizės studijas, įvertindamas VU, LKI mokslininkų kalbininkų darbus. Akad. L. Sauka įvertino 3-jų VDU tautosakos specialistų darbus; akad. Z. Zinkevičius recenzavo A. Tylos knygą „Lietuva prie vasario 16-osios slenksčio“, A. Vidugirio knygą apie tarmes ir kitus 9 lituanistinius rankraščius, straipsnius, pateiktus Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui, moksliniams žurnalams; n. k. A. Miškinis atliko 6 ekspertizes Vilniaus Senamiesčio urbanistikos ir architektūros paveldo, taip pat Kauno teritorijos, Trakų senamiesčio paveldo ir rekonstrukcijos klausimais; n. k. A. M. Šliogeris įvertino keletą filosofijos veikalų, kuriuos rengiasi išleisti VDU, KU, ŠU filosofai; n. k. V. Zaborskaitė Švietimo ir mokslo ministerijai atliko 3 ekspertizes ugdym