lsta.lt · Web viewViešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2022 m. gruodžio 31 d. pasirašo su vartotojais ir abonentais viešąsias geriamojo vandens tiekimo

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

Nr. IS-805/5302019-07-26/2019-07-29

Vilniu9

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMĄ IR JO ĮGYVENDINIMĄ LYDINČIŲ BEI SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ

INFORMACIJOS SUVESTINĖ

I SKYRIUS. TEISĖS AKTAI

Šio skyriaus IS-805/530-I-1 priede pateikiama: EM 2019 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 1-215 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS MINISTRO 2019 M. LIEPOS 19 D. ĮSAKYMO NR. 1-202 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ 04.3.2-LVPA-K-102 PRIEMONĖS „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“ KVIETIMO NR. 6 REZERVINIŲ PROJEKTŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“,

EM 2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1-202 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ 04.3.2-LVPA-K-102 PRIEMONĖS „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“ KVIETIMO NR. 6 REZERVINIŲ PROJEKTŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ Suvestinė redakcija nuo 2019-07-25.

Šio skyriaus IS-805/530-I-2 priede pateikiama VERT 2019 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. O3E-251 „DĖL VALSTYBINĖS

ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS ATSTOVŲ DALYVAVIMO STATINIŲ NAUJOS STATYBOS, REKONSTRAVIMO, ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO), KAPITALINIO REMONTO PROJEKTŲ IR PAPRASTOJO REMONTO APRAŠŲ PATIKRINIMO PROCESE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.

Šio skyriaus IS-805/530-I-3 priede pateikiama 2019 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. O3E-252 „DĖL SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGOS

PARENGTOS ENERGETIKOS DARBUOTOJŲ KATEGORIJŲ SERTIFIKAVIMO SCHEMOS DERINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“

Šio skyriaus IS-805/530-I-4 priede pateikiama LAT 2019. m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3P-1188/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02269-

2018-1. Ginčo esmė: kasacinis skundas dėl nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti procesinio teismo sprendimo vykdymą; skolų išieškojimo senaties terminai.

Šio skyriaus IS-805/530-I-5 priede pateikiama VERT 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. O3E-279 „DĖL ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ

ĮRENGIMO IR EKSPLOATAVIMO VEIKLOS ATESTATŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.

Šio skyriaus IS-805/530-I-6 priede pateikiama

Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos Suvestinė redakcija nuo 2019-07-26 (VERT nutarimo rekvizitai TAR).

Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos Suvestinė redakcija nuo 2019-07-26 pateikiama IS-805/530-I-6-1 priedas.zip ;

VKEKK 2019-07-26 pranešimas. Patvirtinta naujos redakcijos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika

II SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

Šio skyriaus IS-805/530-II-1 priede pateikiama; LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 3, 9, 10, 16, 20, 22, 32, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto lyginamasis variantas. Darbo grupės parengtas projektas tikslu tinkamai reglamentuoti II apsirūpinimo karštu vandeniu būdo įgyvendinimą praktikoje.

Šio skyriaus IS-805/530-II-2 priede pateikiama: EM 2019-07-22 teikimas Nr. (8.2-10)3-1053 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ĮSTATYMO NR. XI-1375 PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PATEIKIMO IŠVADOMS GAUTI“,

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ĮSTATYMO NR. XI-1375 PAKEITIMO ĮSTATYMŲ projektai ir Projektus lydintys dokumentai pateikiami IS-805/530-II-2-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-805/530-II-3 priede pateikiama: Tarybos 2019-07-25 posėdžio darbotvarkė, Tarybos 2019-07-25 posėdžio 12 klausimu „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ dokumentai pateikiami IS-805/530-II-3-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-805/530-II-4 priede pateikiama: VŠT APS pastabos dėl „Kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių“ projekto.

Šio skyriaus IS-805/530-II-5 priede pateikiama: EM 2019-07-25 raštas Nr. (18.4-17E)3-1073 „DĖL PAPILDOMO FINANSAVIMO

PROJEKTAMS, PATEIKTIEMS PAGAL PRIEMONĘ NR. 04.3.2-LVPA-K-102 „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA““

Šio skyriaus IS-805/530-II-6 priede pateikiama: LŠTA pasiūlymai dėl Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų

modernizavimas per Klimato kaitos programą

III SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-II-3-1-priedas.zip

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-II-2-1-priedas..zip

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-II-2-1-priedas..zip

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-I-6-1-priedas.doc

Šio skyriaus IS-805/530-III-1 priede pateikiama Baltpool 2019-07-23 pranešimas apie BK kainas ir BK kainų indeksą, Baltpool 2019 07 24 pranešimas. Įvyko 2019 m. II pusmečio medienos aukcionas, Diskusija Dėl Baltool biokuro sandorių kainos skaičiavimo ir taikymo.

Šio skyriaus IS-805/530-III-2 priede pateikiama APKLAUSA_Biokuro didesnių kiekių sandėliavimo galimybės, Apklausos rezultatų pavyzdys pateikiamas IS-805/530-III-2-1 priedas.xls ; .

Šio skyriaus IS-805/530-III-3 priede pateikiama AB „VŠT“ pasiūlymas dėl nuotolinio duomenu nuskaitymo galimybių analizės.

Šio skyriaus IS-805/530-III-4 priede pateikiama Diskusija Dėl VERT rekomendacijos skaičiuojant vidutinę šilumos vartojimo galią

Telšiuose.

Šio skyriaus IS-805/530-III-5 priede pateikiama LŠTA aktualijos 2019-07-11 (informacija nariams, pasiūlymai, diskusijos).

IV SKYRIUS. VIEŠOJI INFORMACIJA;

Šio skyriaus IS-805/530-IV-1 priede pateikiama: Aina.lt 2019-07-24, https://aina.lt/silumos-kainos-mazinimo-galimybes-aptare-su...

„ŠILUMOS KAINOS MAŽINIMO GALIMYBES APTARĖ SU ENERGETIKOS MINISTERIJOS ATSTOVAIS“.

Šio skyriaus IS-805/530-IV-2 priede pateikiama 2019-07-25 Naglis Navakas „Verslo žinios“ Vytautas V. Žeimantas „Verslo žinios“

www.vz.lt, „KERPA TARŠOS KVOTAS, ĮVEDA MOKESČIUS IR META 7,6 MLRD. EUR“.

Šio skyriaus IS-805/530-IV-3 priede pateikiama Aurelija Vernickaitė, energetikos ministro patarėja 2019 m. liepos 23 d. www.delfi.lt,

„AURELIJA VERNICKAITĖ. PINIGAI, „GAZPROM“ IR KAS KĄ PRADĖJO“.

Šio skyriaus IS-805/530-IV-4 priede pateikiama Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2019 m. liepos 22 d. www.delfi.lt, „TARYBŲ NARIAMS

SIŪLOMA UŽDRAUSTI VADOVAUTI IR SAVIVALDYBIŲ UAB“.

Šio skyriaus IS-805/530-IV-5 priede pateikiama Aurimas Pranskevičius 2019 m. liepos 25 d. www.delfi.lt, „ATSAKYMAS VIDUI

RACHLEVIČIUI: TIKIUOSI, KAD „NEĖSIME“ VIENI KITŲ, O KARTU KOVOSIME UŽ GYVENIMĄ“.

V SKYRIUS. RENGINIAI

Šio skyriaus IS-805/530-V-1 priede pateikiama

http://www.delfi.lt/



http://www.vz.lt/

https://aina.lt/silumos-kainos-mazinimo-galimybes-aptare-su-energetikos-ministerijos-atstovais/

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-III-2-1-priedas.xls

VERT 2019-07-24 pranešimas. VERT rinkos dalyviams pristatė reikalavimus reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrai

VERT rinkos dalyviams reikalavimų reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrai pristatymas pateikiamas IS-805/530-V-1-1 priedas.ppt ; .

Šio skyriaus IS-805/530-V-2 priede pateikiama EM Renginys/Diskusija "Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į energijos

vartojimo efektyvumą didinančias priemones 2021–2027 metais“ EM Renginio/Diskusijos "Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į energijos

vartojimo efektyvumą didinančias priemones 2021–2027 metais“ patikslintas pristatymas pateikiamas IS-805/530-V-2-1 priedas.ppt ;

VI SKYRIUS. NAUDINGA INFORMACIJA

Šio skyriaus IS-805/530-VI-1 priede pateikiama LŠTA informacija. Parengtos „2018 m. Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos

apžvalga“ suvestinės lentelės 2018 m. Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga suvestinės lentelės pateikiamos

IS-805/530-VI-1-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-805/530-VI-2 priede pateikiama VERT informacija „Metodinė pagalba šilumos sektoriaus klausimais“ Atnaujinimas 2019-

06-28, VERT informacija „VERT Klausimai – atsakymai. Šilumos sektorius“ Atnaujinimas 2019-

06-28.

Šio skyriaus IS-805/530-VI-3 priede pateikiama www.diena.lt , 2019-07-22 „IŠVYKSTANTIEMS ATOSTOGAUTI – DAUGIABUČIŲ

ADMINISTRATORIŲ ATMINTINĖ“.

http://www.diena.lt/

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-VI-1-1-priedas.zip

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-V-2-1-priedas.ppt

https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/07/IS-805_530-V-1-1-priedas.pdf

I SKYRIUS.

TEISĖS AKTAI

IS-805/530-I-1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2019 M. LIEPOS 19 D.

ĮSAKYMO NR. 1-202 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO

IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ 04.3.2-LVPA-K-102 PRIEMONĖS „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“ KVIETIMO NR. 6 REZERVINIŲ PROJEKTŲ

SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2019 m. liepos 24 d. Nr. 1-215Vilnius

P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ kvietimo Nr. 6 rezervinių projektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-202 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ kvietimo Nr. 6 rezervinių projektų sąrašo patvirtinimo“, ir 11 punktą išdėstau taip:

„11. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0030

Uždaroji akcinė bendrovė

„LITESKO“

110818317 Alytaus miesto centralizuoto

šilumos tiekimo tinklų

rekonstrukcija

426 063,00“

Laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas

Suvestinė redakcija nuo 2019-07-25

Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11916

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ

PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ 04.3.2-LVPA-K-102

PRIEMONĖS „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“ KVIETIMO NR. 6 REZERVINIŲ PROJEKTŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2019 m. liepos 19 d. Nr. 1-202Vilnius

Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 155 punktu ir 154.4 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-241 „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2“, nuostatomis ir atsižvelgdamas į viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. R4-3054 pateiktos 2019 m. liepos 10 d. atrinktų projektų ataskaitos Nr. 6-(15.2.2-16) ir paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės 2018 m. kovo 13 d. posėdžio protokolo Nr. VP-P1-Z05-002 nutariamąsias dalis:

1. N u s t a t a u, kad šio įsakymo priede išvadinti projektai yra įtraukiami į kvietimo Nr. 6 rezervinių projektų sąrašą.

2. I n f o r m u o j u, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas

Lietuvos Respublikos energetikos ministro2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1-202priedas

ĮTRAUKIAMI Į KVIETIMO NR. 6 REZERVINIŲ PROJEKTŲ SĄRAŠĄ PROJEKTAI

Eil. Nr. Paraiškos kodas Pareiškėjo pavadinimas

Pareiškėjo juridinio

asmens kodasProjekto pavadinimas

Didžiausias leistinas skirti

projektui finansavimo lėšų

dydis, Eur1. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0022 Akcinė bendrovė

„KLAIPĖDOS ENERGIJA“

140249252 Klaipėdos 4P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 4P-26 iki kameros 2P-52, nuo KRK kolektorinės iki kameros 4P-4, šilumos

tinklų RK-2 iki KRK

1 462 500,00

2. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0025 Akcinė bendrovė „VILNIAUS

ŠILUMOS TINKLAI“

124135580 Magistralinių šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92429 iki Vingrių siurblinės rekonstravimas

3 000 000,00

3. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0005 AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“

147248313 AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ šilumos tinklų rajonų šilumos tinklų rekonstravimas

864 000,00

4. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0013 Akcinė bendrovė „Kauno energija“

235014830 Kauno miesto 2P magistralės rekonstravimas 576 949,59

5. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0020 Akcinė bendrovė „Kauno energija“

235014830 Kauno miesto 9K magistralės rekonstravimas 643 662,81

6. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0021 Akcinė bendrovė „KLAIPĖDOS ENERGIJA“

140249252 Klaipėdos miesto 2P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 2P-48 iki kameros 2P-52 rekonstravimas

650 000,00


ŠILUMOS TINKLAI“

124135580 Šilumos tiekimo tinklų nuo taško 92535R1 iki ŠK 08332 rekonstravimas

1 306 217,73


ŠILUMOS TINKLAI“

124135580 Šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92523 iki ŠK-92527 rekonstravimas 1 430 433,18


140249252 Klaipėdos miesto 4Š magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 4Š-25 iki kameros 4Š-17, nuo kameros 4Š-10 iki kameros 4Š-13

rekonstravimas

822 500,00

10. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0008 Uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės

182714850 Šilumos tinklų rekonstrukcija Linų g. kvartale, Ukmergėje, RK-3 katilinės aptarnavimo teritorijoje

174 505,10

8

šiluma“11. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0030 Uždaroji akcinė

bendrovė „LITESKO“110818317 Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija 426 063,00


ŠILUMOS TINKLAI“

124135580 Šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92445 iki ŠK-92475R rekonstravimas 1 282 505,83


140249252 Gargždų miesto šilumos tinklų P. Cvirkos g. 33/Klaipėdos g. 29 nuo ŠK 4-6 iki ŠK 4-88, nuo ŠK 4-3 iki ŠK 4-7, nuo ŠK 4-7 iki Pušų g.

49 rekonstravimas

530 490,50

14. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0002 Uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių

šilumos tinklai“

166901968 Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo VŠK-3-10 iki Jautakių g. 10 ir nuo boilerinės Juodpelkio g. iki Kalnėnų g. 32

132 502,57


ŠILUMOS TINKLAI“

124135580 Šilumos tiekimo tinklų žiedo įrengimas tarp ŠK-92739 ir ŠK-92751 1 129 161,82

____________________________________Priedo pakeitimai:Nr. 1-215, 2019-07-24, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12159

Pakeitimai:1.Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, ĮsakymasNr. 1-215, 2019-07-24, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12159Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1-202 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ kvietimo Nr. 6 rezervinių projektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo

9

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=b6daffc0adf111e98451fa7b5933515d

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=b6daffc0adf111e98451fa7b5933515d


Rūšis: Nutarimas Priėmimo data: 2019-07-19 Galiojanti suvestinė redakcija: Nėra

Identifikacinis kodas: 2019-11994 Įstaigos

suteiktas nr.: O3E-251 Suvestinių redakcijų sąrašas pagal datą: Nėra

Užregistravimo TAR data: 2019-07-22 Priėmė: Valstybinė energetikos

reguliavimo taryba Pakeitimų projektai: Nėra

Galioja Įsigalioja 2019-07-23 Paskelbta: TAR, 2019-07-22, Nr.

11994 Eurovoc terminai:

Ryšys su ES teisės aktais: Nėra

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

NUTARIMASDĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS ATSTOVŲ

DALYVAVIMO STATINIŲ NAUJOS STATYBOS, REKONSTRAVIMO, ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO), KAPITALINIO REMONTO PROJEKTŲ IR PAPRASTOJO REMONTO APRAŠŲ PATIKRINIMO PROCESE TVARKOS

APRAŠO PATVIRTINIMO2019 m. liepos 19 d. Nr. O3E-251

Vilnius

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), siekdama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 9 punkto ir 10 dalies nuostatas, atsižvelgdama į Tarybos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės analizės skyriaus 2019 m. liepos 10 d. pažymą Nr. O5E-197 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovų dalyvavimo statinių naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto projektų ir paprastojo remonto aprašų patikrinimo procese tvarkos aprašo“ patvirtinimo“ ir dėl Sertifikavimo įstaigos parengtos energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos derinimo tvarkos aprašo“ patvirtinimo“, n u t a r i a:

Patvirtinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovų dalyvavimo statinių naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto projektų ir paprastojo remonto aprašų patikrinimo procese tvarkos aprašą (pridedama).

Tarybos pirmininkė Inga Žilienė***

PATVIRTINTAValstybinės energetikos reguliavimo tarybos2019 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3E-251

VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS ATSTOVŲ DALYVAVIMO STATINIŲ NAUJOS STATYBOS, REKONSTRAVIMO,

ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO), KAPITALINIO REMONTO PROJEKTŲ IR PAPRASTOJO REMONTO APRAŠŲ PATIKRINIMO PROCESE TVARKOS

APRAŠAS

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) atstovų dalyvavimo statinių naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto projektų ir paprastojo remonto aprašų (toliau – Projektai) patikrinimo procese tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas, siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 9 punkto ir 10 dalies nuostatas.

2. Tarybos atstovai tikrina statinių naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto projektus ir paprastojo remonto aprašus, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo tinklų).

3. Aprašas nustato Projektų paskirstymo ir patikrinimo tvarką, terminus, atsakomybę.

II SKYRIUSPROJEKTŲ TIKRINIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

4. Tarybos pirmininko įsakymu paskirti Tarybos atstovai yra atsakingi už Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) pateikiamų Projektų patikrinimą.

5. Per IS „Infostatyba“ pateikti pranešimai dėl Projektų patikrinimo registruojami Tarybos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS).

6. Per IS „Infostatyba“ gauti pranešimai apie prievolę patikrinti ypatingojo statinio naujos statybos ir rekonstravimo projektus, išskyrus daugiabučius namus, tą pačią dieną perduodami Tarybos Koordinavimo ir analizės skyriaus (toliau – KAS) vedėjui, visi kiti projektai – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus teritorinių skyrių (toliau – TS) vedėjams pagal aptarnavimo zoną. Šiame punkte nurodyti per IS „Infostatyba“ gauti pranešimai ir projektai DVS taip pat perduodami susipažinti atsakingam Tarybos nariui.

7. KAS ir TS vedėjai, gavę IS „Infostatyba“ pranešimą, išsiaiškina, ar pateiktas statinio Projektas pagal kompetenciją priskirtinas tikrinti Tarybos atstovams:

7.1. jeigu Projektas pagal kompetenciją nepriskirtinas tikrinti Tarybos atstovams, tokiu atveju su prierašu „Ne Tarybos kompetencija“ jis grąžinamas siuntėjui, nurodant argumentus, kodėl tai ne Tarybos kompetencija (toks grąžinimas turi būti suderintas su atsakingu Tarybos nariu);

7.2. jeigu Projektas pagal kompetenciją priskirtinas tikrinti Tarybos atstovams, tokiu atveju ne vėliau kaip kitą darbo dieną KAS ir TS vedėjai paskiria už Projekto patikrinimą atsakingą darbuotoją(toliau – Užduoties vykdytojas).

8. Projektui patikrinti, skaičiuojant nuo Projektą privalančių patikrinti subjektų paskelbimo IS „Infostatyba“ dienos, skiriama:

8.1. ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju – 20 darbo dienų, jeigu IS „Infostatyba nenustatyta kitaip;

8.2. kitais atvejais – 10 darbo dienų, jeigu IS „Infostatyba nenustatyta kitaip.9. Užduoties vykdytojas, gavęs skyriaus vedėjo užduotį, išsiaiškina, ar pateiktas Projektas

apima vieną ar kelis statinius, vieno ar kelių skirtingų sektorių energetikos įrenginius: 9.1. jeigu Projektas apima vieną statinį ar vieno energetikos sektoriaus įrenginį, Užduoties

vykdytojas ne vėliau kaip per šio Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nurodytus terminus išnagrinėja ir įvertina Projektą, sukuria ir užregistruoja Projekto patikrinimo išvadą DVS, kurioje nurodo

2

pritarimą ar nepritarimą Projektui, aiškiai išdėstydamas nepritarimo argumentus. IS „Infostatyba“ pažymi Tarybos pritarimą ar nepritarimą (aiškiai išdėstydamas nepritarimo argumentus) Projektui;

9.2. jeigu Projektas apima kelis statinius ar kelių skirtingų sektorių energetikos įrenginius, Užduoties vykdytojas yra atsakingas už Projekto patikrinimą visa apimtimi ir rezultatų įforminimą IS „Infostatyba“, tačiau, esant būtinybei, konsultuojasi su kitų energetikos sektorių Tarybos specialistais.

10. Projekto patikrinimo išvadą (kuri gali būti įforminama kaip elektroninis arba popierinis dokumentas) sudaro šie rekvizitai:

10.1. įstaigos pavadinimas;10.2. dokumento pavadinimas;10.3. dokumento antraštė;10.4. registracijos data; 10.5. registracijos numeris; 10.6. dokumento sudarymo vieta;10.7. projekto pavadinimas (adresas, paskirtis);10.8. paraiškos patikrinti Projektą registracijos IS „Infostatyba“ numeris; 10.9. tikrinto atitinkamo energetikos sektoriaus pavadinimas;10.10. tikrinto atitinkamo energetikos sektoriaus patikrinimo rezultatas (pritarta, nepritarta);

nepritarimo atveju, pagrindimas (nepritarimo argumentai);10.11. bendra išvada dėl projekto (pritarta, nepritarta), kai Projektas apima kelis statinius ar

kelių skirtingų sektorių energetikos įrenginius;10.12. užduoties vykdytojo pareigos, vardas, pavardė.11. Užduoties vykdytojas Projekto patikrinimo išvadą privalo suderinti su savo skyriaus

vedėju ir atsakingu Tarybos nariu.12. Jeigu Užduoties vykdytojui trūksta informacijos, paaiškinimų, dokumentų ar kilo

pagrįstų abejonių dėl projektuojamo statinio nurodytos paskirties ir tipo, jis ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Projekto patikrinimo termino pabaigos dėl tokios informacijos, dokumentų ar paaiškinimų pateikimo privalo kreiptis per IS „Infostatyba“ į statytoją, jo įgaliotą asmenį (prašymo pateikėją) ar projektuotoją (projekto vadovą), kad šis per 2 darbo dienas pateiktų trūkstamą informaciją ar dokumentus. Jei Projektas apima kelis statinius ar skirtingų sektorių energetikos įrenginius, atitinkamo energetikos sektoriaus specialistas su statytoju, jo įgaliotu asmeniu ar projektuotoju (projekto vadovu) bendrauja per užduoties vykdytoją.

13. Jeigu statytojas, jo įgaliotas asmuo (prašymo pateikėjas) ar projektuotojas (projekto vadovas) per nustatytą laikotarpį nepateikia prašomos informacijos ir dokumentų, Užduoties vykdytojas IS „Infostatyba“ pažymi nepritarimą Projektui, kaip nepritarimo Projektui motyvą nurodydamas informacijos ar dokumentų nepateikimą, ir / ar projektuojamo statinio neatitikimą nurodytai statinio paskirčiai ir tipui, taip pat kitus nepritarimo Projektui motyvus.

14. Užduoties vykdytojas privalo kreiptis į statytoją, jo įgaliotą asmenį (prašymo pateikėją) ar projektuotoją (projekto vadovą) visais atvejais, kai kyla neaiškumų dėl Projekto atitikties teisės aktų reikalavimams.

III SKYRIUSATSAKOMYBĖ

15. Tarybos valstybės tarnautojai, turintys teisę tikrinti Projektus, yra atsakingi už Projekto patikrinimo terminų laikymąsi, tinkamą Projekto įvertinimą ir priimtą sprendimą.

______________

3











NUTARIMASDĖL SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGOS PARENGTOS ENERGETIKOS DARBUOTOJŲ

KATEGORIJŲ SERTIFIKAVIMO SCHEMOS DERINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2019 m. liepos 19 d. Nr. O3E-252Vilnius

Vadovaudamasi Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12.3, 12.6, 13.8 papunkčiais ir 35 punktu, atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės analizės skyriaus 2019 m. liepos 10 d. pažymą Nr. O5E-197 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovų dalyvavimo statinių naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto projektų ir paprastojo remonto aprašų patikrinimo procese tvarkos aprašo“ patvirtinimo“ ir dėl Sertifikavimo įstaigos parengtos energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos derinimo tvarkos aprašo“ patvirtinimo“,Taryba n u t a r i a:

Patvirtinti:1. Sertifikavimo įstaigos parengtos energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos

derinimo tvarkos aprašą (pridedama).2. Informacijos apie atestuotus energetikos darbuotojus formą (pridedama).3. Sertifikavimo įstaigos vykdomų atestavimo procedūrų patikrinimo akto formą

(pridedama).

Tarybos pirmininkė Inga Žilienė

4


SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGOS PARENGTOS ENERGETIKOS DARBUOTOJŲ KATEGORIJŲ SERTIFIKAVIMO SCHEMOS DERINIMO TVARKOS APRAŠAS


1. Sertifikavimo įstaigos parengtos energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos derinimo tvarkos aprašas (toliau – Derinimo tvarkos aprašas) nustato sertifikavimo įstaigos, siekiančios suderinti parengtą energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemą ar praplėsti savo veiklos sritį (toliau – Sertifikavimo schema) ir kitus Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17024: 2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN ISO/IEC 17024:2012) nurodytus dokumentus, reikalingus vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą, derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje (toliau – Taryba) tvarką.

2. Derinimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) ir Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17024: 2012 nustatytais reikalavimais.

3. Derinimo tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Apraše ir kituose teisės aktuose.

II SKYRIUSPRAŠYMO PATEIKIMAS

4. Sertifikavimo įstaiga, kuri siekia suderinti parengtą sertifikavimo schemą ir kitus Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17024: 2012 nurodytus dokumentus, reikalingus vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą, turi Tarybai pateikti laisvos formos prašymą dėl sertifikavimo schemos suderinimo (toliau – Prašymas).

5. Prašymai siunčiami paštu, elektroniniais ryšiais (elektroniniu paštu, faksu, per el. paslaugų portalus ir pan.) ar asmeniškai pristatomi į Tarybos patalpas.

6. Prašymų priėmimo vietos adresas, telefonų numeriai bei elektroninio pašto adresai skelbiami Tarybos interneto svetainėje www.vert.lt. Prašymai nurodytoje vietoje priimami darbo dienomis Tarybos darbo valandomis. Taryba taip pat skelbia apie papildomas prašymų priėmimo valandas, kai galima kreiptis į Tarybą ne darbo laiku.

7. Prašyme turi būti nurodyta:7.1. sertifikavimo įstaigos pavadinimas, kodas, buveinės adresas ar adresas

korespondencijai, kiti kontaktiniai duomenys;7.2. informacija apie sudarytas / nutrauktas sutartis su Nacionaliniu akreditacijos biuru prie

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėl akreditavimo, jei dokumentai teikiami derinti Tarybai akreditacijos proceso metu;

7.3. pateikiamų derinti dokumentų sąrašas;7.4. įstaigos vadovo vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys;

7.5. kontaktinio asmens vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas.

8. Su Pašymu turi būti pateikta:8.1. sertifikavimo įstaigos parengta Sertifikavimo schema. Kai sertifikavimo įstaiga siekia

praplėsti savo veiklos sritį, vertinimui pateikiami tik su šia veikla susiję dokumentai;8.2. sertifikavimo įstaigos parengtos Sertifikavimo schemos aprašymas (atestavimo tvarka)

pagal Apraše ir Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17024: 2012 nustatytus reikalavimus; 8.3. energetikos darbuotojų žinių vertinimo programa (-os), kuri (-ios) apimtų bendruosius ir

specialiuosius kvalifikacinius, kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, teisės aktus, nustatančius energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus kiekvienai energetikos darbuotojų kategorijai;

8.4. Nacionalinio akreditacijos biuro pateiktų pastabų kopijos, jei dokumentai teikiami Tarybai derinimui akreditacijos proceso metu;

8.5. Derinimo tvarkos aprašo 8.1–8.3 papunkčiuose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami elektronine forma Word formatu (elektroniniu paštu arba elektronine laikmena).

9. Prašymą pasirašo sertifikavimo įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Tais atvejais, kai prašymą pasirašo įgaliotas asmuo, prie prašymo turi būti pridėtas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis jo įgaliojimus.

10. Prašymas turi būti pateiktas valstybine kalba arba turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į valstybinę kalbą, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis tarptautinės teisės aktais, į Tarybą raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija.

11. Prašymai, atsiųsti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

III SKYRIUSPRAŠYMO NAGRINĖJIMAS IR PATEIKTŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAS

12. Prašymą nagrinėja ir pateiktus dokumentus vertina Tarybos Koordinavimo ir analizės skyriaus specialistai (toliau – Tarybos specialistai).

13. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir pateikti dokumentai įvertinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo Taryboje dienos.

14. Jeigu prašymui nagrinėti reikalinga sudaryti komisiją, organizuoti posėdį ar kitais atvejais, dėl kurių sprendimo pateikimas sertifikavimo įstaigai gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo Taryboje , Tarybos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Derinimo tvarkos aprašo 13 punkte nustatytą terminą, Tarybos specialistai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pratęsti prašymo nagrinėjimą išsiunčia sertifikavimo įstaigai pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

15. Jeigu prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti sertifikavimo įstaiga, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo dienos Tarybos specialistas, nagrinėjantis prašymą, kreipiasi į sertifikavimo įstaigą raštu, prašydamas pateikti papildomą informaciją, nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nuo rašto gavimo dienos papildomai informacijai pateikti ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija. Nepateikus papildomos informacijos per Tarybos nustatytą terminą, , prašymas nenagrinėjamas, dokumentų originalai grąžinami sertifikavimo įstaigai ir nurodoma grąžinimo priežastis. Taryba pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas.

16. Jeigu prašymas nebuvo nagrinėjamas dėl to, kad trūko būtinos papildomos informacijos, reikalingos prašymui išnagrinėti, sertifikavimo įstaigai dar kartą pateikus prašymą su būtina papildoma informacija, toks prašymas nelaikomas teikiamu pakartotinai.

6

17. Prašymas, pateiktas nesilaikant Derinimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyto reikalavimo, per 5 darbo dienas nuo prašymo ir pridedamų dokumentų užregistravimo Taryboje dienos grąžinami sertifikavimo įstaigai ir valstybine kalba nurodoma grąžinimo priežastis. Taryba pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas.

18. Prašymas, pateiktas nesilaikant Derinimo tvarkos aprašo 7.1 punkte nustatytų reikalavimų, nenagrinėjamas, jeigu Tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo Taryboje dienos sertifikavimo įstaigai išsiunčiama informacija apie prašymo nenagrinėjimo priežastis. Jeigu prašyme nenurodytas adresas, kuriuo sertifikavimo įstaiga pageidauja gauti sprendimą, informacija apie prašymo nenagrinėjimo priežastis teikiama pagal kitus prašyme nurodytus kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme jokie kiti kontaktiniai duomenys nenurodyti.

19. Prašymas, pateiktas raštu nesilaikant Derinimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatytų reikalavimų, nenagrinėjamas. Per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo Taryboje dienos sertifikavimo įstaigai išsiunčiama informacija apie prašymo nenagrinėjimo priežastis. Jeigu prašyme nenurodytas adresas, kuriuo sertifikavimo įstaiga pageidauja gauti sprendimą, informacija apie prašymo nenagrinėjimo priežastis teikiama pagal kitus prašyme nurodytus kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme jokie kiti kontaktiniai duomenys nenurodyti.

20. Prašymas, pateiktas elektroniniu paštu nesilaikant Derinimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyto reikalavimo, per 2 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo Taryboje dienos grąžinamas sertifikavimo įstaigai ir nurodoma tokio prašymo grąžinimo priežastis. Jeigu prašyme nenurodytas elektroninio pašto adresas, informacija apie prašymo grąžinimo priežastį teikiama pagal kitus prašyme nurodytus kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme jokie kiti kontaktiniai duomenys nenurodyti.

21. Tarybos specialistai, vadovaudamiesi Apraše ir Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17024: 2012 nustatytais reikalavimais, atlikę pateiktų dokumentų vertinimą, vertinimo rezultatus nurodo Energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos vertinimo lentelėje, patvirtintoje Derinimo tvarkos aprašo 1 priede.

22. Sertifikavimo įstaiga, įvertinusi visas Tarybos ir (ar) Nacionalinio akreditacijos biuro pateiktas pastabas bei pašalinusi nurodytus trūkumus, teikia dokumentus derinti Tarybai.

23. Tarybos specialistai, teigiamai įvertinę sertifikavimo įstaigos pateiktus dokumentus pagal Energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos vertinimo lentelėje nustatytus kriterijus, parengia pažymą ir nutarimo projektą dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo.

24. Tarybos specialistai, neigiamai įvertinę sertifikavimo įstaigos pateiktus dokumentus pagal Energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos vertinimo lentelėje nustatytus kriterijus, apie tai raštu informuoja sertifikavimo įstaigą ir nurodo nederinimo priežastis.

25. Sertifikavimo įstaiga, vadovaudamasi Aprašo 13.10 papunkčiu, teikia Tarybai informaciją apie sudarytas / nutrauktas sutartis su Nacionaliniu akreditacijos biuru dėl akreditavimo pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 nustatytus reikalavimus.

26. Tarybos specialistai, įvertinę pagal Derinimo tvarkos aprašo 25 punkte nustatytus reikalavimus gautą informaciją, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos parengia nutarimo projektą dėl nutarimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų Sertifikavimo schema, pripažinimo netekusiu galios šiais atvejais:

26.1. kai per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Taryba sertifikavimo įstaiga nesudarė sutarties su Nacionaliniu akreditacijos biuru dėl akreditavimo pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 nustatytus reikalavimus;

26.2. nutrūkus pradėtam sertifikavimo įstaigos akreditavimo procesui pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 nustatytus reikalavimus.

27. Sertifikavimo įstaiga, kurios energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema Derinimo tvarkos aprašo 26.1 ir 26.2 papunkčiuose nustatytais atvejais buvo panaikinta Tarybos nutarimu, pakartotinai teikti prašymą ir pridedamus dokumentus, nurodytus Derinimo tvarkos

7

aprašo 7 ir 8 punktuose, gali ne anksčiau kaip praėjus šešeriems mėnesiams nuo paskutinio Tarybos nutarimo dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo.

28. Sprendimas dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo ar sprendimas dėl nutarimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo priimamas Tarybos posėdyje Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka.

29. Tarybos specialistai apie priimtą nutarimą dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo ar nutarimą, kuriuo buvo panaikintas sprendimas, suderinęs energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, praneša sertifikavimo įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu sertifikavimo įstaiga nepageidauja sprendimą gauti kitu būdu.

30. Taryba, gavusi sertifikavimo įstaigos motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas sprendime, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, Tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo sprendimu sustabdo nutarimo vykdymą iki klaidų ištaisymo. Klaidos turi būti ištaisytos sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo Taryba. Sertifikavimo įstaigai per 7 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas nutarimas.

IV SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Sertifikavimo įstaiga turi teisę skųsti Tarybos priimtą nutarimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

32. Asmenys, pažeidę Derinimo tvarkos aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

————————

Sertifikavimo įstaigos parengtos energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos derinimo tvarkos aprašo 1 priedas

ENERGETIKOS DARBUOTOJŲ SERTIFIKAVIMO SCHEMOS VERTINIMO LENTELĖ

20 __ m. _________ ____ d. Nr. _______________________________

(sudarymo vieta)

Sertifikavimo įstaiga _____________________________________________________________(pavadinimas, kodas, buveinės adresas ar adresas korespondencijai)

_______________________________________________________________________________

Sertifikavimo įstaiga siekia vykdyti __________________________________________________ (nurodyti energetikos sektorių (-ius))

energetikos darbuotojų atestavimą.

Eil. Nr. Vertinimo kriterijai

Įvertinimas Pastabostaip ne

1. Ar prašyme nurodytas sertifikavimo įstaigos pavadinimas, kodas, buveinės adresas ar adresas korespondencijai, kiti kontaktiniai duomenys?

8

2. Ar prašyme nurodyta informacija apie sudarytas / nutrauktas sutartis su Nacionaliniu akreditacijos biuru dėl akreditavimo, jei dokumentai teikiami Tarybai derinimui akreditacijos proceso metu?

3. Ar prašyme nurodytas sertifikavimo įstaigos vadovo vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys?

4. Ar prašyme nurodytas sertifikavimo įstaigos kontaktinio asmens vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas?

5. Ar sertifikavimo įstaiga turi interneto svetainę?

6. Ar prie prašymo pridėta sertifikavimo įstaigos parengta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema?

7. Ar prie prašymo pridėtas sertifikavimo įstaigos parengtas energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos aprašymas (atestavimo tvarka)?

7.1. Ar sertifikavimo įstaigos parengtas energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos aprašymas (atestavimo tvarka) atitinka Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus?

7.2. Ar sertifikavimo įstaigos parengtas energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos aprašymas (atestavimo tvarka) atitinka Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17024: 2012 nustatytus reikalavimus?

7.3. Ar pateiktas sertifikavimo įstaigos parengtas energetikos darbuotojo pažymėjimo formos pavyzdys?

7.4. Ar pateikti laisvos formos atestuotojų (sertifikuotojų) išsilavinimo ir profesinės veiklos bei patirties aprašymai?

8. Ar pateikta energetikos darbuotojų žinių vertinimo programa (-os) pagal kiekvieną energetikos darbuotojo kategoriją?

8.1. Ar pateiktoje energetikos darbuotojų žinių vertinimo programoje (-ose) pagal kiekvieną energetikos darbuotojo kategoriją nurodyti bendrieji ir specialieji kvalifikaciniai bei kvalifikacijos tobulinimo

9

reikalavimai?8.2. Ar pateiktoje energetikos darbuotojų

žinių vertinimo programoje (-ose) pagal kiekvieną energetikos darbuotojo kategoriją nurodyti teisės aktai, nustatantys energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus?

9. Ar pateiktos Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos pastabų kopijos, jei dokumentai teikiami Tarybai derinimui akreditacijos proceso metu?

10. Ar pateiktos su prašymu teikiamų dokumentų kopijos elektronine forma (Word formatu)?

Išvada:

Vertinimą atliko:

(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

————————

10


SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGOS VYKDOMŲ ATESTAVIMO PROCEDŪRŲ PATIKRINIMO AKTAS20 __ m. _____________ d. Nr. _____

__________________________(sudarymo vieta)

Sertifikavimo įstaiga ______________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________________________________(pavadinimas, kodas, buveinės adresas ar adresas korespondencijai)

Vadovaujantis Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220, 12.6 punkto reikalavimais, atliktas sertifikavimo įstaigos vykdomų atestavimo procedūrų patikrinimas ir nustatyti šie pažeidimai: Eil. Nr.

Energetikos darbuotojų kategorija

Pažeidimai dėl bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų taikymo, jų apibūdinimas

Pažeidimai dėl specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų taikymo, jų apibūdinimas

Pažeidimai dėl kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų taikymo, jų apibūdinimas

Atestavimo procedūrų pažeidimai vykdant žinių tikrinimą, jų apibūdinimas

__________________________________________ ________________ ____________________________________(Tikrinimą atlikusio specialisto pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

__________________________________________ ________________ ______________________________________________________________________________ ________________ ____________________________________(Sertifikavimo įstaigos vadovas ar vadovo įgaliotas atstovas) (parašas) (vardas ir pavardė)


INFORMACIJA APIE ATESTUOTUS ENERGETIKOS DARBUOTOJUS____________METAIS

Institucijos, kuri vykdė atestavimą, pavadinimas:____________________________________________________________________(sertifikavimo įstaiga ar įmonė)

Adresas:____________________________________________________________________(sertifikavimo įstaigos ar įmonės)

Veiklos sektorius(elektros, šilumos, gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų, naftos)

Veiklos sritis Energetikos darbuotojų kategorija

Atestuotų darbuotojų skaičius Pateiktų skundų skaičius

Priimti sprendimai dėl skundų (teigiamas /neigiamas)

Sustabdytų galiojančių pažymėjimų skaičius

Pradinis Periodinis Papildomas

———————

12


Nr. 3P-1188/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02269-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 11 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 5 d. gautu atsakovo A. C. (A. C.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti procesinio teismo sprendimo vykdymą, n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o šiuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteista 3516,03 Eur skola ir126,58 Eur delspinigiai.

Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui dėl 1459,90 Eur skolos priteisimo. Atsiskaitymai už šilumos energiją pagal periodiškai už tam tikrą laikotarpį – kalendorinį mėnesį turi būti vykdomi taip pat periodiškai kiekvieną mėnesį, todėl tai atitinka CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytus periodinių išmokų požymius. Atsižvelgiant į tai, daliai ieškovės reikalavimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009 ir 2013 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013 pateiktais išaiškinimais. Šiose bylose nagrinėti ginčai buvo kilę iš skirtingų teisinių santykių, kuriuos jungia tik teismų praktika taikant ir aiškinant CK 125 straipsnio 9 dalies sąvokos „kitokios periodinės išmokos“ turinį.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir tokiu atveju kyla problema, kuriuo iš skirtingų, t. y. vienas kito neatitinkančių, kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis, taip formuoti vienodą teismų praktiką. Kai kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Susipažinusi su atsakovo kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Pažymėtina, kad atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas atsakovo prašymas dėl skundžiamo procesinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAlė BukavinienėAntanas Simniškis

14











NUTARIMASDĖL ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATAVIMO VEIKLOS

ATESTATŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2019 m. liepos 25 d. Nr. O3E-279Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 21 punktu, 22 straipsniu, Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 „Dėl Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.3 papunkčiu bei atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės analizės skyriaus 2019 m. liepos 24 d. pažymą Nr. O5E-223 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Taryba n u t a r i a:

Patvirtinti Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašą (pridedama).

Tarybos pirmininkė Inga Žilienė

15


ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATAVIMO VEIKLOS ATESTATŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS


1. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) specialistų veiksmus vykdant energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo, pakeitimo (atestatuose įrašytų duomenų papildymo ir (ar) patikslinimo), atsisakymo išduoti atestatą, atestatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atestatų registravimo ir informacijos apie atestatus skelbimo tvarką.

2. Taryba išduoda energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus vadovaudamasi Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 „Dėl Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atestavimo taisyklės), ir Apraše nustatytais reikalavimais.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Atestavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

II SKYRIUSATESTATŲ RŪŠYS IR REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS GAUTI

ATESTATĄ EKSPLOATUOTI AR ĮRENGTI ENERGETIKOS ĮRENGINIUS

4. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai (toliau – Atestatai) yra šių rūšių:

4.1. elektros įrenginių įrengimo;4.2. gamtinių dujų įrenginių įrengimo;4.3. elektros įrenginių eksploatavimo;4.4. šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimo;4.5. gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo;4.6. suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo;4.7. naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo.5. Atestatai išduodami asmenims, nurodytiems Energetikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje

(toliau – ūkio subjektams).6. Atestatai išduodami Atestavimo taisyklių 11 punkte nurodytiems ūkio subjektams, kurie

atitinka šiuos reikalavimus:6.1. turi technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingas veiksmams, kurių reikia

energetikos įrenginiams įrengti ar eksploatuoti, atlikti;6.2. turi technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti įrengiamų,

eksploatuojamų energetikos įrenginių techniniai duomenys ir įrengimo ar eksploatavimo procedūros;

6.3. turi energetikos įrenginiams įrengti ir (ar) eksploatuoti Energetikos įstatymo ir Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymuNr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų

atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka atestuotus reikiamos kvalifikacijos darbų vadovus ir energetikos įrenginius įrengiančius ir eksploatuojančius inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojus, dirbančius ūkio subjekte pagal darbo sutartį prašymo išduoti atestatą metu ir visą laikotarpį, kuomet vykdoma energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo veikla pagal išduotą atestatą;

6.4. ūkio subjektai, kurie siekia gauti atestatus eksploatuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemas, turi atitikti Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nustatytus reikalavimus;

6.5. turi Energetikos įstatymo 221 straipsnyje nurodytą profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Šis reikalavimas taikomas tik asmenims, siekiantiems gauti elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą.

III SKYRIUSPRAŠYMO PATEIKIMAS

7. Ūkio subjektas (pareiškėjas) Tarybai pateikia prašymą pagal Aprašo 1 priede pateiktą prašymo formą, kuriame nurodo:

7.1. pareiškėjo (juridinio asmens) pavadinimą, teisinę formą, kodą, registracijos adresą, bendrąjį juridinio asmens darbuotojų skaičių, telefono ryšio ir fakso numerius, elektroninio pašto adresą arba pareiškėjo (fizinio asmens) vardą ir pavardę, asmens kodą (jeigu toks yra), tikslią gimimo datą, deklaruotą gyvenamąją vietą, telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą;

7.2. siekiamo įgyti atestato rūšį;7.3. jeigu pareiškėjas yra kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris

naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir siekia gauti atestatą, privalo Tarybai pateikti dokumentą, patvirtinantį šią teisę;

7.4. kokiu būdu pareiškėjas pageidauja gauti informaciją iš Tarybos apie priimtus sprendimus.

8. Ūkio subjektas (pareiškėjas) kartu su Aprašo 7 punkte nurodytu prašymu pateikia šiuos dokumentus:

8.1. ūkio subjekto (pareiškėjo) pageidaujamų atlikti energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbų sąrašą;

8.2. turimų pagrindinių technologinių, norminių ir techninių dokumentų, kuriuose nurodyti įrengiamų ir (ar) eksploatuojamų įrenginių techniniai duomenys, rekomenduojamos įrengimo ir (ar) eksploatavimo procedūros ir pan., būtinų prašyme nurodytiems darbams atlikti, sąrašą;

8.3. pagrindinės turimos techninės, technologinės įrangos ir prietaisų, būtinų prašyme nurodytiems darbams atlikti, taip pat asmens apsaugos priemonių, reikalingų saugiam darbui garantuoti, sąrašą;

8.4. pažymą apie darbų vadovų ir energetikos įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojų atestavimą įrengti ir (ar) eksploatuoti energetikos įrenginius, nustatytą Aprašo 2 priede;

8.5. informaciją apie įrenginių ir prietaisų nuomos ar panaudos sutartis, kurioje nurodytas sutarties numeris, užsakovo ir nuomotojo rekvizitai;

8.6. dokumentą, patvirtinantį, kad už ūkio subjekto patikrinimą, ar jis pasirengęs kvalifikuotai atlikti energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbus, sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava), nustatyta tvarka;

8.7. per pastaruosius dvejus metus atliktų darbų sąrašą (tais atvejais, kai atestato prašo atestato turėtojas);

8.8. informaciją apie turimo atestato rūšį, numerį ir išdavimo datą (nurodoma tik išduodant atestatą veikiančiam ūkio subjektui arba atestato pakeitimo atveju);

17

8.9. Energetikos įstatymo 221 straipsnyje nurodyto profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopiją. Šis reikalavimas taikomas tik asmenims, siekiantiems gauti energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatus.

9. Atestato turėtojas (veikiantis ūkio subjektas), norintis pakeisti atestatą (papildyti atestate nurodytą energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbų sąrašą), pateikia Tarybai pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus užpildytą prašymą ir pateikia nurodytus dokumentus, liudijančius jo pasirengimą atlikti šiuos papildomus darbus.

10. Atestato turėtojas (veikiantis ūkio subjektas), norintis sustabdyti atestato galiojimą, panaikinti atestato galiojimą, pateikia Tarybai prašymą, kuriame papildomai nurodo turimo atestato galiojimo sustabdymo arba panaikinimo priežastį, atestato rūšį, numerį ir išdavimo datą. Kai atestato turėtojas pateikia prašymą panaikinti atestato sustabdymo galiojimą, privalo pateikti dokumentus, įrodančius, kad licencijuojamos veiklos pažeidimai pašalinti, išskyrus atvejį, nurodytą Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 5 punkte.

11. Ūkio subjektas ir (ar) (pareiškėjas) dokumentus atestatui gauti, pakeisti atestatą (papildyti ir (ar) patikslinti atestate įrašytus duomenis) sustabdyti atestato galiojimą, panaikinti atestato galiojimo sustabdymą, panaikinti atestato galiojimą pateikia Tarybai paštu ir (arba) internetu per administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą Elektroniniai valdžios vartai (toliau – Elektroninių paslaugų portalas). Pateikti pareiškėjo ir (ar) ūkio subjekto dokumentus ir užpildyti prašymą gali pareiškėjo ir (ar) ūkio subjekto atstovas, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę jam atstovauti ir pateikęs įgaliojimą bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba, kai kreipiamasi paštu – jo kopiją. Kai pareiškėjas ir (ar) ūkio subjektas pateikia dokumentus Tarybai per Elektroninių paslaugų portalą, jo tapatybė patvirtinama pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro ar (ir) Juridinių asmenų registro duomenis.

12. Pateikti pareiškėjo ir (ar) ūkio subjekto – juridinio asmens dokumentus per Elektroninių paslaugų portalą gali ir pareiškėjo – juridinio asmens atstovas, kuriam įgaliojimą naudotis Elektroninių paslaugų portalu suteikia juridinio asmens vadovas. Kai dokumentai pateikiami Tarybai ne per Elektroninių paslaugų portalą, ūkio subjektas privalo pateikti prašymą, užpildydamas Aprašo 1 priede pateiktą formą.

13. Prašymų priėmimo vietos adresas ir telefonų numeriai bei elektroninio pašto adresai skelbiami Tarybos interneto svetainėje www.vert.lt. Prašymai nurodytoje vietoje priimami darbo valandomis. Taryba taip pat skelbia apie papildomas prašymų priėmimo valandas, kai galima kreiptis į Tarybą ne darbo laiku.

14. Prašymą pasirašo ūkio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Tais atvejais, kai prašymą pasirašo įgaliotas asmuo, prie prašymo turi būti pridėtas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis jo įgaliojimus.

15. Prašymas turi būti surašytas valstybine kalba arba turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į valstybinę kalbą, išskyrus atvejus, kai vadovaudamasi tarptautinės teisės aktais į Tarybą raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija.

16. Prašymai, atsiųsti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

17. Gauti prašymai registruojami Tarybos dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ atitinkamame registre.

IV SKYRIUSPRAŠYMO NAGRINĖJIMAS IR PATEIKTŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAS

18. Taryboje ūkio subjektų dokumentai nagrinėjami ir sprendimas dėl atestato išdavimo ar pakeitimo, atestato galiojimo sustabdymo, atestato galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų galiojimo panaikinimo priimamas Atestavimo taisyklių 28 punkte nurodyta tvarka.

18

19. Jeigu pareiškėjas (ūkio subjektas) pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba pateikia ne visus dokumentus ar informaciją, kurių reikia atestatui išduoti, arba jei pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, ar ūkio subjektas atitinka atestatų išdavimo sąlygas ir Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus, Tarybos teritorinio skyriaus specialistas turi teisę ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo dokumentų registravimo Taryboje dienos paprašyti papildomų dokumentų, išskyrus tuos dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Pareiškėjas papildomus dokumentus privalo pateikti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų.

20. Ūkio subjektas neprivalo teikti dokumentų ir (ar) informacijos, kuriuos ūkio subjektas jau yra pateikęs Tarybai, išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjekto Tarybai pateikti duomenys ir (ar) informacija pasikeičia, taip pat kuriuos, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktu, gali gauti pati Taryba.

21. Tarybos teritorinio skyriaus specialistas, patikrinęs ūkio subjekto pateiktus duomenis ir įvertinęs ūkio subjektą pagal pateiktus dokumentus ir (ar) atlikęs patikrinimą vietoje, vadovaudamasis Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais reikalavimais, per 15 kalendorinių dienų parengia išvadą dėl ūkio subjekto pasirengimo įrengti ir (ar) eksploatuoti energetikos įrenginius. Išvadą pasirašo ją parengusio skyriaus specialistas, suderinęs išvadą su skyriaus vedėju ir už sprendimo išduoti atestatą projekto parengimą atsakingu Tarybos Koordinavimo ir analizės skyriaus specialistu. Išvados dėl ūkio subjekto pasirengimo įrengti ir (ar) eksploatuoti energetikos įrenginius forma pateikiama Aprašo 3 priede.

22. Išvados pagrindu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai pateiktų dokumentų gavimo dienos Tarybos Koordinavimo ir analizės skyriaus specialistas parengia sprendimo dėl atestato ir jo privalomojo priedo išdavimo ar pakeitimo projektą, kurį suderina su Tarybos Koordinavimo ir analizės skyriaus vedėju ir Tarybos Teisės departamento specialistu. Taryba arba Tarybos pirmininkas, kai Taryba pavedė Tarybos pirmininkui vykdyti energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo, jų pakeitimo, atestatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų galiojimo panaikinimo funkcijas, priima sprendimą pagal vieną iš Atestavimo taisyklių 33 punkte nurodytų pasirinkimų. Tarybos pirmininko Sprendimo forma nustatyta Aprašo 4 priede.

23. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti atestatą neatsakoma per Aprašo 22 punkte nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl atestato išdavimo. Ši sąlyga dėl atestato išdavimo termino netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atestatas išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti atestatą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl atestato išdavimo priėmimas.

24. Tais atvejais, kai kreipiasi ūkio subjektas, turintis atestatą, prašymą išduoti atestatą ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus atestato turėtojas pateikia Tarybai ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki atestato galiojimo pabaigos.

V SKYRIUSATSISAKYMAS IŠDUOTI AR PAKEISTI ATESTATĄ

25. Taryba neišduoda ar nepakeičia Atestato Atestavimo taisyklių 39 punkte nurodytais atvejais.

26. Apie atsisakymą išduoti atestatą ar pakeisti atestatą, ūkio subjektui Taryba teikia motyvuotą rašytinį pranešimą, atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytą informacijos gavimo būdą.

27. Neatestuotam ūkio subjektui (pareiškėjui) jo sumokėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava už ūkio subjekto (įmonės) patikrinimą, ar jis

19

pasirengęs kvalifikuotai atlikti energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbus, negrąžinama.

VI SKYRIUSATESTATO IŠDAVIMAS IR ATESTATE ĮRAŠYTŲ DUOMENŲ PAPILDYMAS IR (AR)

PATIKSLINIMAS

28. Vadovaudamasi Licencijavimo pagrindų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, Taryba atestatus išduoda, atestatus keičia (atestate įrašytų duomenų papildymą ir (ar) patikslinimą), atestatų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina naudojantis valstybės įmonės Registrų centro sukurta ir administruojama valstybės informacine sistema, skirta duomenims ir informacijai apie ūkio subjektams išduotas licencijas tvarkyti vienoje vietoje (toliau – Licencijų informacinė sistema). Apie priimtą sprendimą Taryba praneša pareiškėjui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po sprendimo priėmimo jo prašyme nurodytu būdu. Informaciją apie išduotą (-us) atestatą (-us) ūkio subjektas (pareiškėjas) gali atsispausdinti iš Licencijų informacinės sistemos. Atestate pateikiama Atestavimo taisyklių 40 punkte nurodyta informacija.

29. Išduoti atestatai gali būti keičiami (patikslinami ir (ar) papildomi atestate įrašyti duomenys) ūkio subjekto prašymu, jeigu keičiasi atestate nurodyti rekvizitai (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, registracijos adresas arba ūkio subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta).

30. Jeigu keičiasi atestate nurodyti rekvizitai, kurie išvardinti Aprašo 29 punkte, ūkio subjektas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pranešti apie tai Tarybai ir pateikti prašymą pakeisti atestatą (papildyti ir (ar) patikslinti atestate įrašytus duomenis), pateikti Juridinių asmenų registro išrašo kopiją, akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, dokumentą, patvirtinantį apie sumokėtą nustatyto dydžio valstybės rinkliavą, jeigu ūkio subjektas į Tarybą kreipiasi atvykęs į vietą arba minėtus dokumentus teikia paštu. Tais atvejais, kai ūkio subjektas prašymą teikia ir valstybės rinkliavą sumoka per Elektroninių paslaugų portalą, ūkio subjekto teikiami duomenys automatiškai tikrinami su Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis, todėl Juridinių asmenų registro išrašo kopijos ir dokumento, patvirtinančio apie sumokėtą nustatyto dydžio valstybės rinkliavą, ūkio subjektui teikti nereikia.

VII SKYRIUSINFORMACIJOS APIE ATESTATUS SKELBIMAS IR SAUGOJIMAS

31. Informaciją apie atestatų išdavimą, atestatų keitimą (atestate įrašytų duomenų papildymą ir (ar) patikslinimą), atestatų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą Taryba skelbia Licencijų informacinėje sistemoje ir skelbiant asmens duomenis interneto svetainėje jų apsauga turi būti užtikrinama vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Informaciją, nurodytą Atestavimo taisyklių 47 punkte, skelbimui parengia Tarybos Koordinavimo ir analizės skyriaus specialistas.

32. Dokumentai, susiję su atestato išdavimu (sprendimas apie atestato išdavimą, pakeitimą (atestate įrašytų duomenų papildymą ir (ar) patikslinimą), neišdavimą, išvada, pareiškėjo prašymas gauti atestatą ir prašymo priedai laikomi Tarybos archyve atestato galiojimo laikotarpiu ir 5 metus pasibaigus jo galiojimo terminui. Dokumentus (popierine forma), susijusius su atestato išdavimu parengia Koordinavimo ir analizės skyriaus specialistas ir einamųjų metų I−IV ketvirčių paskutinę dieną pateikia specialistui, atsakingam už archyvo tvarkymą, saugojimui Tarybos archyve. Dokumentai, pateikti Aprašo 11 punkte nurodytomis elektroninėmis priemonėmis, gali būti saugomi Tarybos dokumentų valdymo sistemoje.

20

VIII SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Taryba, gavusi ūkio subjekto (pareiškėjo) motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas atestate, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Klaidos turi būti ištaisytos visuose dokumentuose, kuriuos saugo Taryba. Per 10 darbo dienų parengiamas pataisytas atestatas ir apie tai informuojamas ūkio subjektas.

34. Atestavimo taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

______________________

21

Energetikos įrenginių eksploatavimo ir (ar) įrengimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo 1 priedas

(Prašymo formos pavyzdys)

____________________________________________________________________________(ūkio subjekto (juridinio asmens) pavadinimas ir teisinė forma arba fizinio asmens vardas, pavardė)____________________________________________________________________________

(ūkio subjekto (juridinio asmens) rekvizitai: kodas, buveinės adresas arba fizinio asmens kodas, adresas)

Valstybinės energetikos reguliavimotarybos pirmininkui

PRAŠYMAS IŠDUOTI (PAKEISTI) ATESTATĄ

20 __ m. ____________ d.

Prašome išduoti (pakeisti ) atestatą eksploatuoti ir (ar) įrengti____________________________________________________________________________

(nurodyti pageidaujamus eksploatuoti ir (ar) įrengti energetikos įrenginius, darbų rūšis)____________________________________________________________________________Informaciją apie priimtus sprendimus dėl atestato išdavimo (patikslinimo) teikti šiais būdais: ____________________________________________________________________________

(nurodyti pageidaujamus informacijos teikimo būdus: telefonu, elektroniniu paštu, raštu ar kitais būdais)

Ūkio subjekto įgaliotasis atstovas ____________________________________________(vardas, pavardė, adresas, telefonas)

Bendras darbuotojų skaičius____________žmonių.

PRIDEDAMA:1. Ūkio subjekto pageidaujamų atlikti energetikos įrenginių eksploatavimo ir (ar) įrengimo

darbų sąrašas.2. Turimų technologinių, norminių ir techninių dokumentų, kuriuose nurodyti eksploatuojamų

ir (ar) įrengiamų įrenginių techniniai duomenys, rekomenduojamos eksploatavimo ir (ar) įrengimo procedūros ir pan., būtinų prašyme nurodytiems darbams atlikti, sąrašas.

3. Pagrindinės turimos techninės, technologinės įrangos ir prietaisų, būtinų prašyme nurodytiems darbams atlikti, taip pat asmens apsaugos priemonių, reikalingų saugiam darbui garantuoti, sąrašas.

4. Pažyma apie darbų vadovų ir specialistų atestavimą eksploatuoti ir (ar) įrengti energetikos įrenginius.

5. Informacija apie įrenginių ir prietaisų nuomos ar panaudos sutartis. 6. Dokumentą, patvirtinantis, kad už ūkio subjekto patikrinimą, ar jis pasirengęs kvalifikuotai

atlikti energetikos įrenginių eksploatavimo ir (ar) įrengimo darbus, sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimoNr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

7. Per pastaruosius dvejus metus atliktų darbų sąrašą (tais atvejais, kai atestato prašo atestato turėtojas).

8. Informaciją apie turimo atestato rūšį, numerį ir išdavimo datą (nurodoma tik išduodant atestatą veikiančiam ūkio subjektui arba atestato pakeitimo atveju).

Ūkio subjekto vadovas ______________ _____________________(parašas) (vardas, pavardė)

_________________

23

Energetikos įrenginių eksploatavimo ir (ar) įrengimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo2 priedas

(Pažymos apie darbų vadovų ir specialistų atestavimą eksploatuoti ir (ar) įrengti energetikos įrenginius formos pavyzdys)

____________________________________________________________________________(ūkio subjekto (juridinio asmens) pavadinimas ir teisinė forma arba fizinio asmens vardas, pavardė)

____________________________________________________________________________(ūkio subjekto (juridinio asmens) rekvizitai: kodas, buveinės adresas arba fizinio asmens kodas ir adresas)

PAŽYMA

__________________(sudarymo data)

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Nuo kada dirba

Pareigos Specialybė, išsilavinimas

Darbo stažas

Kada ir kokiai veiklai

atestuotas

Kas atestavo

Pažymė-jimo Nr.

Kitos atestacijos

dataA. Vadovai*

1.2.3.

B. Darbų vadovai1.2.3.4.

C. Specialistai1.2.3.4.

Pastaba. * Ūkio subjekto (įmonės) vadovai, įmonės vadovų pavaduotojai, technikos direktoriai.

Ūkio subjekto vadovas ______________ _____________________(parašas) (vardas, pavardė)

_________________

Energetikos įrenginių eksploatavimo ir (ar) įrengimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo3 priedas

(Ūkio subjektų pasirengimo eksploatuoti ir (ar) įrengti energetikos įrenginius išvados formos pavyzdys)


IŠVADA DĖL ŪKIO SUBJEKTO PASIRENGIMO EKSPLOATUOTI IR (AR) ĮRENGTI

ENERGETIKOS ĮRENGINIUS

20 m. ______________ d. Nr. _______________________

(sudarymo vieta)

Dėl ______________________________________________ ūkio subjekto pasirengimo eksploatuoti ir (ar) įrengti energetikos įrenginius.

Nagrinėtas prašymas su šiais pridedamais dokumentais: __________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Tikrinimo išvados dėl:1) darbų vadovų ir specialistų kvalifikacijos ir atestacijos _________________________

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

2) ūkio subjekto apsirūpinimo pagrindiniais technologiniais, norminiais ir techniniais dokumentais _________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3) ūkio subjekto materialinės techninės bazės (patalpų, įrangos, prietaisų) ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Ūkio subjektas pasirengęs (iš dalies pasirengęs, nepasirengęs) eksploatuoti ir (ar) įrengti (kas nereikalinga, išbraukti)

energetikos įrenginius________________________________________________________________________________________________________________________________

(nurodyti darbų rūšis ir pagrindinius energetikos įrenginių parametrus)

Siūlome išduoti (pakeisti) atestatą (papildyti darbų sąrašą) penkeriems metams (atestato(kas nereikalinga, išbraukti)

galiojimo terminui).

_____________________ ____________ ___________________(Specialistas (parašas) (vardas, pavardė)

Energetikos įrenginių eksploatavimo ir (ar) įrengimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo 4 priedas


SPRENDIMAS DĖL ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO VEIKLOS ATESTATO IŠDAVIMO (ATESTATO PAKEITIMO (ATESTATUOSE ĮRAŠYTŲ DUOMENŲ PAPILDYMO IR (AR) PATIKSLINIMO), ATSISAKYMO IŠDUOTI ATESTATĄ,

ATESTATO GALIOJIMO SUSTABDYMO, ATESTATO GALIOJIMO SUSTABDYMO PANAIKINIMO, ATESTATO GALIOJIMO PANAIKINIMO)

(įrašyti vieną iš nurodytų sprendimo variantų)

20 m. ______________ d. Nr. ______

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 21 punktu, 8 straipsnio 12 dalimi, atsižvelgdamas į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (nurodyti skyriaus pavadinimą) skyriaus (nurodyti specialisto pareigas, vardą, pavardę) išvadą Nr. (nurodyti išvados datą ir numerį), (esant poreikiui, nurodyti kitą pagrindą (prašymas, eksperto išvada, skundas, teismo sprendimas)):

1. Išduodu Ūkio subjektui __________________________________________________(ūkio subjekto (juridinio asmens) pavadinimas ir teisinė forma arba fizinio asmens vardas, pavardė,

rekvizitai) atestatą Nr. (atestato numeris), (pakeičiu (atestato data) atestatą Nr. (atestato numeris), neišduodu atestato, sustabdau (atestato data) atestato (atestato numeris) galiojimą iki ________, panaikinu (atestato data) atestato Nr. (atestato numeris) galiojimo sustabdymą, panaikinu (atestato data) atestato Nr. (atestato numeris) galiojimą) eksploatuoti energetikos įrenginius (įrašyti vieną iš nurodytų sprendimo variantų):____________________________________________________________________________(nurodyti*, kokiems įrenginiams eksploatuoti išduodamas atestatas, taip pat nurodyti darbus)____________________________________________________________________________

2. Nustatau atestato galiojimo laiką iki ________________________________________(pildoma išduodant atestatą, pratęsiant ir sustabdant jo galiojimą)

3. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Tarybos pirmininkas ______________ ______________ (parašas) (vardas, pavardė)

Rengėjo nuoroda

26


Rūšis: Nutarimas Priėmimo data: 2013-09-13

Galiojanti suvestinė redakcija:

2019-07-26 -

Identifikacinis kodas:

113106ANUTA00O3-367

Įstaigos suteiktas nr.: O3-367

Suvestinių redakcijų sąrašas pagal datą:

Užregistravimo TAR data: Priėmė:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Pakeitimų projektai: Nėra

Galioja Įsigalioja 2013-09-19 Paskelbta:Valstybės žinios, 2013-09-18, Nr. 98-4892

Eurovoc terminai:


Suvestinė redakcija nuo 2019-07-26

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 98-4892; Žin. 2013, Nr.99-0, i. k. 113106ANUTA00O3-367

Nauja redakcija nuo 2019-07-26:Nr. O3E-265, 2019-07-25, paskelbta TAR 2019-07-25, i. k. 2019-12261


NUTARIMASDĖL VALSTYBĖS REGULIUOJAMŲ KAINŲ GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUJE

NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2013 m. rugsėjo 13 d. Nr. O3-367Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, bei atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. pažymą Nr. O5-306 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba n u t a r i a:

Patvirtinti Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką (pridedama).

KOMISIJOS PIRMININKĖ DIANA KORSAKAITĖ________

Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos Suvestinė redakcija nuo 2019-07-26 pateikiama IS-805/530-I-6-1 priedas.zip;

27

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=aeb440b0aed011e98451fa7b5933515d

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.C2E0D7C4509C

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.C2E0D7C4509C

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C2E0D7C4509C/asr

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C2E0D7C4509C/asr

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.C2E0D7C4509C

VKEKK 2019-07-26 pranešimas. Patvirtinta naujos redakcijos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika

Taryba, atsižvelgdama į Energetikos įstatymo ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimus, kuriais įgyvendinamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo refinansavimo ir išpirkimo modelis, patvirtino naujos redakcijos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką .

Esminiai pasikeitimai: keičiasi SGD pakartotinio dujinimo paslaugos pajamų viršutinės ribos skaičiavimas :

numatyta galimybė banko paskola refinansuoti dalį plaukiojančios SGD saugyklos nuomos kaštų laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2024 m., o paimtą paskolą ir palūkanas padengti per likusį plaukiojančiosios SGD saugyklos veiklos laikotarpį (ne trumpesnį, kaip iki 2044 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, numatytus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme);

numatyta, kaip keisis SGD pakartotinio dujinimo paslaugos sąnaudų skaičiavimas po plaukiojančiosios SGD saugyklos išpirkimo 2024 m.: nereikės mokėti nuomos mokesčio, tačiau į sąnaudas bus įskaičiuojama nuomos mažinimui paimta paskola bei palūkanos ir kitos pagrįstos sąnaudos.

Metodikos pasikeitimai įsigalios gavus Europos Komisijos pritarimą.

Išsamiai susipažinti su 2019 m. liepos 25 d. posėdžio medžiaga galite čia.

28

https://www.vert.lt/Puslapiai/posedziai/2019-07-25/tarybos-posedis.aspx

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_nutarimas_metodika.pdf


II SKYRIUS.

TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

29

IS-805/530-II-1 priedas

Projektolyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764

3, 9, 10, 16, 20, 22, 32, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr.Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas1. Papildyti 3 straipsnį 201 dalimi:„201. Karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto geriamojo vandens

karštam vandeniui ruošti kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, kai vartotojai daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo.“.

2. Pakeisti 3 straipsnio 37 dalį ir išdėstyti ją taip:„Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – Šilumos ūkio įstatymas), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (toliau – Vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.“

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimasPakeisti 9 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir išdėstyti jį taip:

„18) tvirtina Geriamojo vandens apskaitos prietaisų, nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir prižiūri kaip ji taikoma;“

30

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimasPakeisti 9 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir išdėstyti jį taip:

„10) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų, nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo mokesčio apskaičiavimo metodika, nustato geriamojo vandens apskaitos prietaisų, nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo mokestį.“

4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas1. Pakeisti 16 straipsnio 18 dalį ir išdėstyti ją taip:„18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima, geriamojo

vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisai, karšto vandens apskaitos prietaisai, įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos, nuotekos iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidžiamos į geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.“.

2. Pakeisti 16 straipsnio 19 dalį ir išdėstyti ją taip:„19. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į

butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas norėdamas atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, karšto vandens apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas galėtų atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 valandos į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.“

31

3. Pakeisti 16 straipsnio 20 dalį ir išdėstyti ją taip:„20. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu

nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas, karšto vandens apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, arba kad fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas ir nuostoliai išieškomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pažeidimą, apskaičiuotą geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį, pažeidimo laikotarpį užfiksuoja akte ir pateikia jį susipažinti ir pasirašyti vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius. Asmeniui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose, iš kurių vienas lieka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kitas egzempliorius įteikiamas vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius.“

5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimasPapildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 14 punktu:

„14) atlikti daugiabučiame name kontrolinius geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per pusę metų, esant 15 % ir daugiau butuose įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nesutapimams su pastato įvade įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenimis;“

6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimasPakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:„2. Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka suderinus

datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (arba) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui ar paimti nuotekų mėginius.“

7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

32

„3. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekiamo karštam vandeniui ruošti ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.“.

2. Papildyti 32 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Vartotojai daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu būdu – šilumą karštam vandeniui ruošti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, privalo su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Jeigu vartotojas atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. “

8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose – įvade) įrengtų įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. .“.

33

2. Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus, karšto vandens apskaitos prietaisus, pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą skaičiuojamas pagal Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir jo dydį tvirtina savivaldybės taryba. Kitiems asmenims priklausantys karšto vandens apskaitos prietaisai, kai vartotojai daugiabučiuose namuose pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, perduodami naudotis geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui neatlygintinai.“.

3. Pripažinti netekusią galios 35 straipsnio 4 dalį:„4. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas

daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytus atvejus.“.

4. Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:„5. Daugiabučiuose namuose už geriamąjį vandenį, geriamąjį vandenį karštam

vandeniui ruošti ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitoma pagal butuose ar kitose patalpose įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir (arba) karšto vandens apskaitos rodmenis. Jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamojo vandens tiekimo paslaugas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. susidaro geriamojo vandens skirtumas tarp patiekto geriamojo vandens kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir butuose įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir prieš karšto vandens ruošimo įrenginį įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų sumos, šis vandens kiekis ne rečiau kaip kartą per metus paskirstomas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo proporcingai pagal apskaitos prietaisų rodmenis.“.

5. Pripažinti netekusią galios 35 straipsnio 6 dalį:„6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą

pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Tokiu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru rašytiniu susitarimu nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, įskaitant skirtumą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ir apie šį sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.“.

6. Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:„7. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti

geriamojo vandens apskaitos prietaisų, ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų už geriamojo

34

vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį, geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka.“.

7. Pakeisti 35 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:„11. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo sudaryti galimybę

abonentams ir vartotojams už jiems patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatytais atsiskaitymo būdais (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip). Atsiskaitymo būdą pasirenka abonentas ir vartotojas.“.

8. Pakeisti 35 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:„12. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, geriamąjį

vandenį ir suteiktas nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugas sąlygos nustatomos Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše.“.

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki įstatymo įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2022 m. gruodžio 31 d. pasirašo su vartotojais ir abonentais viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis atitinkančias šio Įstatymo nuostatas.

3. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.Respublikos Prezidentas

35


LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJABiudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 203 4407,

faks. (8 5) 203 4692, el. p. info @enmin.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302308327

Pagal adresatų sąrašą 2019-07-22 Nr. (8.2-10)3-1053

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ĮSTATYMO NR. XI-1375 PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PATEIKIMO IŠVADOMS GAUTI

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) pakartotinai teikia išvadoms gauti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektą (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 37, 38, 39, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 631 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektą (toliau – AIEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 34, 39, 40, 41, 46, 48, 49, 51, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – EEĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai).

EĮ projektas parengtas siekiant šių tikslų: valstybinės svarbos energetikos objektų sąvokos apibrėžime numatyti išimtį dėl elektrinių,

naudojančių atsinaujinančius išteklius; siekiant sukurti bandomąją energetikos inovacijų aplinką; siekiant įgyvendinti dalį 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos

(ES)2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų (toliau – Direktyva 2018/844), bei dalį Europos Komisijos 2019 m. birželio 7 d. Rekomendacijos (ES)2019/1019 dėl pastatų modernizavimo (toliau – Rekomendacijos) nuostatų, kuriomis pakeistos ribos, kada pastatuose turi būti atliekamas šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų tikrinimas.

EEĮ projektas parengtas siekiant šių tikslų: tinkamai įgyvendinti dalį 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos

Direktyvos (ES)2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva) nuostatų, kuriomis įtvirtinama galimybė elektros energijos iš AEI gamintojams parduoti elektros energiją galutiniams vartotojams pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir užtikrinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklą;

tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą

36

mailto:[email protected]

2003/54/EB (toliau – Direktyva 2009/72/EB) nuostatą dėl informacijos energijos vartotojams teikimo;

įtvirtinti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų teikėjų ir gavėjų priežiūrą ir kontrolę;

įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rekomendacijas dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pratęsimo, kai atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių;

reglamentuoti leidimų keitimo tvarką keičiant elektrinės vietą; patikslinti atvejus, kada privaloma pasirašyti elektros įrenginių prijungimo prie elektros

tinklų ketinimų protokolą; suderinti skirtinguose teisės aktuose reglamentuotas nuostatas dėl vėjo elektrinių statybos

vietų teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai; suderinti skirtinguose teisės aktuose reglamentuotas nuostatas dėl elektros energijos iš

atsinaujinančių išteklių priėmimo ir persiuntimo tinklais, prioriteto tvarka; tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, kuriomis užtikrinamas informacijos apie teikiamą energiją pateikimas galutiniams vartotojams.

AIEĮ projektas parengtas siekiant šių tikslų: įgyvendinti dalį Direktyvos nuostatų, susijusių su pasikeitusiais terminais ir apibrėžimais;

sąlygomis dėl informacijos apie paramos įsisavinimą viešinimo; sąlygomis, taikomomis susitarimui su kita valstybe nare, siekiančia dalyvauti aukcione; paramos skyrimo ilgalaikiu grafiku; statistinių perdavimų tarp valstybių narių tvarka; sąlygomis dėl valstybių narių bendrų projektų ir jų rezultatų; sąlygomis dėl valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendrų projektų ir jų rezultatų; bendra paramos schema; informavimo ir mokymo įpareigojimais; kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir naudojimo tvarka; atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygomis; biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio sumažėjimo kriterijais; biodegalų, skystųjų bioproduktų ar žaliavų biodegalų, skystųjų bioproduktų gamybai atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams sertifikavimo tvarka.

nustatyti instituciją, atsakingą už lėšų, gautų iš atsinaujinančių išteklių energijos statistinio perdavimo, paskirstymą;

patikslinti instituciją, atsakingą už kitoms valstybėms narėms, esant tarpvalstybiniam susitarimui, aukcione planuojamo paskirstyti elektros energijos gamybos kiekio apimčių nustatymą;

reglamentuoti sąlygas dėl elektrinės galios didinimo nepasibaigus skatinimo laikotarpiui; nustatyti aiškią atsakomybę už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms,

numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse;

nustatyti skatinimo priemonių taikymo laikotarpį bandomiesiems vėjo elektrinių projektams;

užtikrinti teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminų pratęsimo tvarka ir sąlygomis esant valstybės, trečiųjų asmenų veiksmams ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

suderinti skirtinguose teisės aktuose reglamentuotas nuostatas dėl elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų padengimo.

Priėmus Įstatymų projektus, bus: iš dalies įgyvendintos Direktyvos nuostatos, susijusios su paramos schemomis iš

atsinaujinančių išteklių gaminamai energijai, finansiniu paramos stabilumu, informavimu ir mokymu, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo kriterijais;

37

visiškai įgyvendintos Direktyvos nuostatos, susijusios su paramos schemų, taikomų atsinaujinančių išteklių gaminamai energijai, atvėrimu, statistiniais perdavimais tarp valstybių narių, valstybių narių bendrais projektais ir jų rezultatais, valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendrais projektais ir jų rezultatais, bendromis paramos schemomis;

aiškiai reglamentuota biodegalų, skystųjų bioproduktų ar žaliavų biodegalų, skystųjų bioproduktų gamybai atitikties tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams sertifikavimo tvarka;

sumažinta administracinė našta atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtotojams, kuriems nebereikės derinti atsinaujinančių išteklių energetikos projektų;

užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas, t. y. užtikrinta, kad pratęsiant leidimą plėtrai būtų atsižvelgiama į tai, kiek trunka nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, trukdančios jam įgyvendinti įgytą teisę plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus;

užtikrintas teisėtas pagrindas priimti sprendimą dėl pažeidimų, teikiant ar gaunant VIAP lėšas, pašalinimo, taip pat dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių fiksuotų tarifų taikymo;

palengvintas inovacijų diegimas energetikos sektoriuje, taip pat nustatyti energetikos veiklos reguliavimo trūkumai, kuriuos bus siekiama pašalinti arba sumažinti;

iš dalies įgyvendinta Direktyva 2018/844 ir Rekomendacijos dėl šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų tikrinimo;

įgyvendinta Direktyvos 2009/72/EB nuostata dėl informacijos energijos vartotojams teikimo.

Įstatymo projektas įgyvendina Direktyvos, Direktyvos 2018/844 ir Direktyvos 2009/72/EB nuostatas ir yra notifikuotinas Europos Komisijai.

Įstatymo projektas ir jo lydimieji dokumentai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės (vadovė Dovilė Almanytė, tel. (8 5) 203 4667, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, tel. (dėl tvarumo kriterijų (8 5) 203 4667, papild. 6 el. p. [email protected], vyr. specialistė Vilija Tomkė, tel. (dėl kilmės garantijų (8 5) 203 4667, papild. 5 el. p. [email protected], patarėja Lina Sveklaitė (dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, tel. (8 5) 203 4667, papild. 2, el. p. [email protected] ir Inovacijų ir tarptautiškumo skatinimo grupės vadovas Daumantas Kerežis, tel. (dėl bandomosios energetikos inovacijų aplinkos; (8 5) 203 4677, papild. 3, el. p. [email protected].

Pastabas prašome pateikti iki 2019 m. liepos 30 d.PRIDEDAMA: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos

įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 34, 39, 40, 41, 46, 48, 49, 51, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 37, 38, 39, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 631 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas, 1 lapas;

2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas, 3 lapai;

3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas, 3 lapai;

4. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projekto derinimo pažyma, 15 lapų;

38

5. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 4, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 34, 39, 40, 41, 46, 48, 49, 51, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, 7 lapai;

6. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 4, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 34, 39, 40, 41, 46, 48, 49, 51, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas, 8 lapai;

7. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo derinimo pažyma, 2 lapai;8. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5,

6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 37, 38, 39, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63 1 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas, 17 lapų;

9. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 37, 38, 39, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63 1 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas, 19 lapų;

10. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo derinimo pažyma, 9 lapai.

11. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 16, 17, 20, 201, 22, 31, 34, 39, 40, 41, 46, 48, 49, 51, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 37, 38, 39, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63 1 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektų aiškinamasis raštas, 14 lapų;

12. Direktyvos (ES) 2018/2001 ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelė, 109 lapai;13. Direktyvos 2018/844 ir nacionalinių teisės aktų supaprastinta atitikties lentelė, 2 lapas;14. Direktyvos 2009/72/EB ir nacionalinių teisės aktų supaprastinta atitikties lentelė, 2

lapai;

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis

Lina Sveklaitė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 2, el. p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas

_______

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ĮSTATYMO NR. XI-1375 PAKEITIMO ĮSTATYMŲ projektai pateikiami IS-805/530-II-2-1 priedas.zip;

39


Tarybos 2019-07-25 posėdis 9:30 val.

I dalis1. Dėl leidimo gaminti elektros energiją UAB „Šilutės prekyba“ išdavimo.Pranešėjas – Energinio efektyvumo ir leidimų skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas SemėnasDalyvauja: UAB „Šilutės prekyba“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas, priedas2. Dėl UAB „OIL CO“ leidimų panaikinimo (papildomas klausimas).Pranešėja – Energinio efektyvumo ir leidimų skyriaus vyriausioji specialistė Vilita JuzėnėDalyvauja: Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „OIL CO“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas3. Dėl UAB „Energijos kodas“ leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo (papildomas klausimas).Pranešėja – Energinio efektyvumo ir leidimų skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė LaukevičienėDalyvauja: UAB „Energijos kodas“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas4. Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus UAB „Uosto verslo centras“ išdavimo (papildomas klausimas).Pranešėja – Energinio efektyvumo ir leidimų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva KrivickienėDalyvauja: UAB „Uosto verslo centras“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas, priedas5. Dėl leidimo gaminti elektros energiją AB „Klaipėdos baldai“ išdavimo (papildomas klausimas).Pranešėja – Energinio efektyvumo ir leidimų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva KrivickienėDalyvauja: AB „Klaipėdos baldai“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas, priedas6. Kiti klausimai.II dalis1. Dėl UAB „Geros dujos“ ir UAB „Arontera“ neplaninio patikrinimo.Pranešėjas – Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus vyriausiasis specialistas Ignas KazakevičiusDalyvauja: UAB „Arontera“, UAB „Geros dujos“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas, priedas2. Dėl UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2015, 2017, 2018 ir 2019 metų investicijų.Pranešėjas – Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Domantas RimkusDalyvauja: Telšių rajono savivaldybės, UAB „Litesko“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, 1 nutarimo projektas, 2 nutarimo projektas, lyginamasis variantas, priedai3. Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017–2019 metų investicijų (papildomas klausimas).Pranešėjas – Šilumos kainų ir investicijų skyriaus patarėjas Mindaugas BernotasDalyvauja: Vilniaus miesto savivaldybės, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas, priedas4. Dėl UAB „Radviliškio šiluma“ 2017–2019 metų investicijų.Pranešėjas – Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Almas RupšlaukisDalyvauja: Radviliškio rajono savivaldybės, UAB „Radviliškio šiluma“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, 1 nutarimo projektas, 2 nutarimo projektas, 1 priedas, 2 priedas5. Dėl UAB „Radviliškio šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo.Pranešėja – Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra GrinienėDalyvauja: Radviliškio rajono savivaldybės, UAB „Radviliškio šiluma“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, 1 nutarimo projektas, 2 nutarimo projektas, priedai6. Dėl UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo bei valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano.Pranešėja – Šilumos bazinių kainų skyriaus vedėja Eglė GoculenkoDalyvauja: Biržų rajono savivaldybės, UAB „Litesko“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, 1 nutarimo projektas, 2 nutarimo projektas7. Dėl UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo.

40

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_birzai_nutarimo_projektas_2.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_birzai_nutarimo_projektas_1.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_birzai_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/4_radviliskio_kainos_priedai.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_radviliskio_kv_nutarimas_2.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_radviliskio_sk_nutarimas_1.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_radviliskio_kainos_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/5_radviliskis_priedai_2.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/4_radviliskis_priedai_1.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_radviliskis_investicijos_nutarimas_2.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_radviliskis_turtas_nutarimas_1.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_radviliskis_investicijos_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_vst_priedas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_vst_nutarimo_proj.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_vst_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/5_telsiai_priedai.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/4_telsiai_nutarimo_lyginamasis.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_telsiai_nutarimas_2.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_telsiai_nutarimas_1.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_telsiai_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_geros-dujos_arontera_priedas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_geros-dujos_arontera_nutarimo_projektas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_geros-dujos_arontera_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_priedas_klaipedos-baldai.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_nutarimas_klaipedos-baldai.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_pazyma_klaipedos-baldai.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_uvc_priedas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_uvc_nutarimo_projektas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_uvc_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_energijos-kodas_nutarimas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_energijos-kodas_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_oil-co_nutarimas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_oil-co_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_sp_priedas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_sp_nutarimo_projektas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_sp_pazyma.pdf

Pranešėja – Šilumos bazinių kainų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina LukoševičienėDalyvauja: Kelmės rajono savivaldybės, UAB „Litesko“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, 1 nutarimo projektas, 2 nutarimo projektas, 3 nutarimo projektas, priedai8. Dėl AB „Lifosa“ šilumos gamybos kainos dedamųjų.Pranešėja – Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilija JanickienėDalyvauja: AB „Lifosa“, AB „Panevėžio energija“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas9. Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo.Pranešėja – Dujų skyriaus vedėjas Rimas ValungevičiusDalyvauja: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, AB „Achema“, AB agrofirmos „Josvainiai“, AB „Amber Grid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, UAB „Intergas“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, derinimo pažyma, nutarimo projektas, lyginamasis variantas10. Dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ Papildomų reguliuojamos veiklos paslaugų įkainių nustatymo metodikos derinimo.Pranešėja – Elektros skyriaus vedėja Anastasija SkunčikaitėDalyvauja: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas, priedai11. Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. O3E-184 „Dėl Daugiau nei vieno elektros energijos biržos operatoriaus veikimo Baltijos šalių prekybos zonose pasiūlymo patvirtinimo“ pakeitimo.Pranešėjas – Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus patarėjas Paulius BlažysDalyvauja: LITGRID AB, „EPEX SPOT“ SE, „Nord Pool“ AS atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, nutarimo projektas, lyginamasis variantas12. Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (papildomas klausimas).Pranešėja – Teisėkūros ir teisinės analizės skyriaus vyresnioji specialistė Ieva ZalieckienėDalyvauja: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai.Posėdžio medžiaga: pažyma, derinimo pažyma, nutarimo projektas13. Kiti klausimai.Kilus klausimams, kreipkitės į Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistę Gražiną Songailaitę-Šilinskienę, tel. (8 5) 239 7820.

_______

Tarybos 2019-07-25 posėdžio 12 klausimu „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ dokumentai pateikiami IS-805/530-II-3-1 priedas.zip;

41

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_atestatu_aprasas_nutarimas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_atestatu_aprasas_derinimo_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_atestatu_aprasas_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_mna_nutarimo_projekto_lyginamasis.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_mna_nutarimo_projektas.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_mna_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/3_priedai_eso_metodika.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_nutarimas_eso_metodika.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_pazyma_eso_metodika.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/4_nutarimo_lyginamasis_variantas_metodika.pdf


https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_derinimo_pazyma_metodika.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_pazyma_metodika.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/2_lifosa_nutarimo_proj.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_lifosa_pazyma.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/5_kelme_priedai.pdf

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/4_kelme_nutarimo_proj_3.pdf



https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-07-25/1_kelme_pazyma.pdf


VŠT APS pastabos dėl „Kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių“ projekto.

Eil Nr.

Taisyklių punkto

Nr.Buvo Siūloma APS pastaba

1. 20 p.

Skystasis kuras turi būti gabenamas tik tam tikslui pritaikytose ir Metrologijos įstatymu (Taisyklių 1 priedo 1.2 papunktis) nustatyta tvarka metrologiškai patikrintose (kalibruotose) geležinkelio ar automobilių cisternose, turinčiose galiojantį metrologinės patikros liudijimą. Įmonės savo reikmėms naudojamą kurą gali gabenti joms nuosavybės teise priklausančiose techniškai tvarkingose mobiliosiose talpyklose, sumontuotose ant transporto priemonių, ir autocisternose, taip pat kilnojamosiose talpyklose.

Skystasis kuras turi būti gabenamas tik tam tikslui pritaikytose ir Metrologijos įstatymu (Taisyklių 1 priedo 1.2 papunktis) nustatyta tvarka metrologiškai patikrintose (kalibruotose) geležinkelio ar automobilių cisternose, turinčiose galiojantį metrologinės patikros liudijimą. Įmonės savo reikmėms naudojamą kurą gali gabenti joms nuosavybės teise priklausančiose (arba išnuomotose) techniškai tvarkingose mobiliosiose talpyklose, sumontuotose ant transporto priemonių, ir autocisternose, taip pat kilnojamosiose talpyklose.

Ar įmonės turi teisę išsinuomoti mobilią talpyklą, kurioje gali gabenti savo reikmėms skirtą kurą (PVZ: prie mobilios katilinės pajungiamai talpyklai?)

2. 39 p. Svėrėjas-priėmėjas užrašo kuro kiekio kontrolės duomenis (sveriant, matuojant ir kt.) į gaunamo kuro apskaitos dokumentus pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą. Šie dokumentai pildomi kiekvieną parą ir yra operatyvinis kuro, atvežamo transportu, apskaitos ir kontrolės dokumentas. Kuro gavimo dokumentai saugomi vienerius metus. Svėrėjas-priėmėjas, užpildęs

Svėrėjas-priėmėjas užrašo kuro kiekio kontrolės duomenis (sveriant, matuojant ir kt.) į gaunamo kuro apskaitos dokumentus pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą. Šie dokumentai pildomi kiekvieną parą ir yra operatyvinis kuro, atvežamo transportu, apskaitos ir kontrolės dokumentas. Operatyviniai kuro gavimo dokumentai saugomi vienerius metus. Svėrėjas-

Siūlome dėl aiškumo papildyti sakinį.

42

dokumentus, pasirašo ir perduoda kuro tarnybai, kuri surašo priėmimo aktą pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą.

priėmėjas, užpildęs dokumentus, pasirašo ir perduoda kuro tarnybai, kuri surašo priėmimo aktą pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą.

3. 43 p.

Kuro gavimo aktas (Taisyklių 3 priedas) pildomas atskirai kiekvienai kuro rūšiai ir kiekvienam tiekėjui, o gavimo apskaitos dokumentai (Taisyklių 4 priedas) – atskirai kiekvienam tiekėjui. Šie dokumentai, surašyti dviem egzemplioriais, pasirašius Įmonės kuro tarnybos viršininkui ir apskaitininkui, tampa kuro užpajamavimo pagrindu. Kurui, atvežtam poilsio dienomis, aktai pildomi pirmąją darbo dieną po poilsio dienų. Pirmasis formų egzempliorius kartu su transporto ir kitais dokumentais perduodamas į buhalteriją, antrasis – kuro tarnybos viršininkui.

Kuro gavimo aktas (Taisyklių 3 priedas) pildomas atskirai kiekvienai kuro rūšiai ir kiekvienam tiekėjui, o gavimo apskaitos dokumentai (Taisyklių 4 priedas) – atskirai kiekvienam tiekėjui. Šie dokumentai, surašyti dviem egzemplioriais, pasirašius įmonės darbuotojams atsakingiems už kuro ūkį ir apskaitą bei kuro tarnybos viršininkui, tampa kuro užpajamavimo pagrindu. Kurui, atvežtam poilsio dienomis, aktai pildomi pirmąją darbo dieną po poilsio dienų. Pirmasis formų egzempliorius kartu su transporto ir kitais dokumentais perduodamas į buhalteriją, antrasis – kuro tarnybos viršininkui.

Ne visos įmonės turi tokias pareigybes ir tarnybas. Siūlome universalesnį formuluotės variantą.

4. 47 p.

Jeigu gauto skystojo kuro drėgnis lygus ar mažesnis negu 0,1°%, iš faktinės kuro masės jis neišskaičiuojamas, o jeigu didesnis – išskaičiuojamas iš bendros masės. Pajamuojamas tik sauso kuro masės kiekis. Tai turi būti nurodyta kuro tiekimo sutartyje.

Jeigu gauto skystojo kuro drėgnis lygus ar mažesnis negu 0,1 %, iš faktinės kuro masės jis neišskaičiuojamas, o jeigu didesnis – išskaičiuojamas iš bendros masės. Pajamuojamas tik sauso kuro masės kiekis. Tai turi būti nurodyta kuro tiekimo sutartyje.

Procentai ar promilės? Palikti tik %.

5. 66 p. Pagal kuro gavimo ir priėmimo aktų duomenis (Taisyklių 3 priedas) ir remiantis kuro, tiekiamo energijai gaminti,

Pagal kuro gavimo ir priėmimo aktų duomenis (Taisyklių 3 priedas) ir remiantis kuro, tiekiamo energijai gaminti,

Taisyklių 66-tasis punktas yra pasenęs.Jei kuras yra tik saugomas kaip

43

dokumentų duomenimis arba kuro apskaitos prietaisų rodmenimis, sudaroma kuro paros judėjimo ir likučio ataskaita pagal Taisyklių 5 ir/arba 6 priedo formą. Jei kuras yra nevartojamas, minėti dokumentai pildomi kas 15 dienų. Dokumentai pildomi trimis egzemplioriais. Vienas formos egzempliorius kitą dieną perduodamas įmonės buhalterijai, o kitas – į gamybos skyrių.

dokumentų duomenimis arba kuro apskaitos prietaisų rodmenimis, sudaroma kuro paros judėjimo ir likučio ataskaita pagal Taisyklių 5 ir/arba 6 priedo formą. Dokumentai pildomi trimis egzemplioriais (arba elektronine forma ir pasirašomi mobiliu arba elektroniniu parašu). Vienas formos egzempliorius kitą dieną perduodamas įmonės buhalterijai, o kitas – įmonės gamybos padalinio atsakingam darbuotojui atsakingam už kuro ūkį (arba kitą dieną 5 ir/arba 6 priedo formos perduodamos elektroniniu būdu)

rezervinis nėra jokios prasmės kas 15 parų perrašinėti tuos pačius skaičius ir pildyti 5-tajį ir 6-tajį priedus, jei judėjimo nėra, pakanka (remiantis 75, 76, 77, 78 ir 79-tuoju punktu) kartą į mėnesį užpildyti 8-tąjį arba 9-tąjį priedus.

Gal dokumentai gali būti pildomi elektroniniu būdu ir pasirašomi mobiliu arba elektroniniu parašu? Juk tausojame aplinką? Prieš spausdindami, pagalvokite apie gamtos išsaugojimą.

6. 67 p.

Kietojo kuro apskaita tvarkoma sveriant. Įmonėje turi būti įrengtos konvejerinės svarstyklės, kurių svėrimo paklaida – ne didesnė kaip ±1,0°% proc.

Kietojo kuro apskaita tvarkoma sveriant. Įmonėje turi būti įrengtos konvejerinės svarstyklės, kurių svėrimo paklaida – ne didesnė kaip ±1,0% proc.

Procentai ar promilės? Paliekame tik procentus.

7. 80 p.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje (ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos 24 val.) kuro tarnyba ir gamybos skyrius, dalyvaujant buhalterijos atstovui, surašo nustatytos formos kuro judėjimo ir likučių sandėlyje per mėnesį aktą (Taisyklių 10 priedas). Jis laikomas pagrindiniu dokumentu, kurio duomenys pateikiami statistinėje ataskaitoje.

O jei įmonė neturi kuro tarnybos ir gamybos skyriaus? Ar nebūtų universaliau naudoti sąvokas „įmonės specialistas atsakingas už kuro ūkį ir apskaitą“ arba kuro tarnyba.

8. 81 p. Kuro judėjimo ir likučių sandėlyje apskaitos aktas (Taisyklių 10 priedas) surašomas vadovaujantis paros

Kuro judėjimo ir likučių sandėlyje apskaitos aktas (Taisyklių 10 priedas) surašomas vadovaujantis paros kuro gavimo ir

Gal dokumentai gali būti pildomi elektroniniu būdu ir pasirašomi mobiliu arba elektroniniu parašu??

44

kuro gavimo ir suvartojimo žiniaraščių suvestinėmis (Taisyklių 6 ir 7 priedai), inventorizavimo akto duomenimis (Taisyklių 8 ir 9 priedai) ir kuro atliekų nurašymo aktu (Taisyklių 5 priedas). Kuro judėjimo ir likučių aktas surašomas trimis egzemplioriais ir perduodamas buhalterijai ir gamybos skyriui.

suvartojimo žiniaraščių suvestinėmis (Taisyklių 6 ir 7 priedai), inventorizavimo akto duomenimis (Taisyklių 8 ir 9 priedai) ir kuro atliekų nurašymo aktu (Taisyklių 5 priedas). Kuro judėjimo ir likučių aktas surašomas trimis egzemplioriais ir perduodamas buhalterijai ir gamybos padaliniui(arba pildoma ir perduodama elektroniniu būdu ir pasirašoma elektroniniu arba mobiliu parašu įmonėje nustatyta tvarka.)

9. 91 p.

Durpių sunaudojimo energijai gaminti techninė apskaita tvarkoma sutartiniam kuro drėgniui, kuris yra lygus 33°% gabalinėms durpėms ir 40°% trupininėms durpėms

Durpių sunaudojimo energijai gaminti techninė apskaita tvarkoma sutartiniam kuro drėgniui, kuris yra lygus 33% gabalinėms durpėms ir 40% trupininėms durpėms

Procentai ar promilės? Paliekame procentus.

10. 92 p.

čia:B2 – perskaičiuotas kuro kiekis;Q2 – suvartoto kuro perskaičiuotas žemutinis šilumingumas;W1 – suvartoto kuro faktinis drėgnis;W2 = 33°% gabalinėms durpėms;W2 = 40°% trupininėms durpėms.

čia:B2 – perskaičiuotas kuro kiekis, t;Q2 – suvartoto kuro perskaičiuotas žemutinis šilumingumas kcal/kg arba MJ/kg arba kcal/m3;W1 – suvartoto kuro faktinis drėgnis, %;W2 = 33% gabalinėms durpėms;W2 = 40% trupininėms durpėms.

Papildyti matavimo vienetais (analogiškai kaip 64p.)

11. 33 p.

β', β15, β20 – išsiplėtimo koeficientai (t/m3 × °C) ir (1/°C), išsiplėtimo koeficientų reikšmės mazutui nustatomos pagal Taisyklių 12 priedo 1 lentelę;

β'-temperatūrinis(ė) pataisymas(korekcija) (t/m3 × °C);

β15, β20 – išsiplėtimo koeficientai (1/°C), išsiplėtimo koeficientų reikšmės mazutui nustatomos pagal Taisyklių 12 priedo 1 lentelę;

Siūlome žymėjimus detalizuoti.

45

12. 33 p.

β', β15, β20 – išsiplėtimo koeficientai (t/m3 × °C) ir (1/°C), išsiplėtimo koeficientų reikšmės mazutui nustatomos pagal Taisyklių 12 priedo 1 lentelę;

Kur rasti koeficientus kitiems(lengviems) naftos produktams (dyzelis, krosnių kuras, gazoliai ir pan.), kurių tankis už mazuto tankio ribų (ρ – 800 ÷ 840 kg/m³)?

13. 60 p.

Skystojo kuro talpyklose turi būti įrengti lygio matavimo prietaisai, kurių matavimo paklaidos matuojant vietoje turi būti ne daugiau kaip ±0,5 cm, o esant nuotoliniam matavimui – ne daugiau kaip ±1,5 cm.

Reglamentuoti/papildyti nuo kokio talpyklos tūrio.

14.12 priedas21 p.

', 15, 20 – išsiplėtimo koeficientai (t/m3 °C) ir (1/°C), mazuto koeficiento reikšmės nustatomos pagal 1 lentelę;

β'-temperatūrinis(ė) pataisymas(korekcija) (t/m3 × °C);

15, 20 – išsiplėtimo koeficientai (1/°C), mazuto koeficiento reikšmės nustatomos pagal 1 lentelę;

Žymėjimą siūlome paaiškinti (analogiškai kaip 33p.)

15.12 priedas21 p.

1 lentelė. Išsiplėtimo koeficientų reikšmės mazutui

- = (1,825/ρ) - 0,001315, arba iš standartų lentelių;

- β15, β20 iš standartų lentelių;

Papildyti temperatūrinio pataisymo ir išsiplėtimo koeficientų reikšmėmis naftos produktams (dyzelis, krosnių kuras, gazoliai ir pan.), kurių tankis už mazuto tankio ribų (ρ – 800 ÷ 840 kg/m³)

46


LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJABiudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 203 4407,

faks. (8 5) 203 4692, el. p. info @enmin.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302308327

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai 2019-07-25 Nr. (18.4-17E)3-1073Į 2019-07-11 Nr. 73

KopijaLietuvos Respublikos VyriausybeiSeimo energetikos ir darnios plėtros komisijaiLietuvos Respublikos finansų ministerijai VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai

DĖL PAPILDOMO FINANSAVIMO PROJEKTAMS, PATEIKTIEMS PAGAL PRIEMONĘ NR. 04.3.2-LVPA-K-102 „ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA“

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) išnagrinėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos kreipimąsi ir prašymą skirti papildomai Europos Sąjungos fondų lėšų šilumos tiekimo tinklų modernizavimui ir plėtrai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1-8 buvo pakeistas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planas1 ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ tinklų modernizavimo veiklai papildomai skirta 20 mln. Eur.

Energetikos ministerija informuota, kad pastarųjų dviejų kvietimų Nr. 5 ir Nr. 6 atveju, teigiamai įvertintoms paraiškoms nepakanka 2,16 mln. Eur šilumos tinklų plėtrai bei 13,06 mln. modernizavimui. Tačiau Energetikos ministerija, kaip valstybės politiką šilumos srityje formuojanti ir šios politikos įgyvendinimą užtikrinanti valstybės įstaiga, atsižvelgdama į tai, kad vien 2014-2020 metų perspektyvoje šilumos tiekimo plėtrai ir modernizavimui jau buvo skirta 89,5 mln. Eur Europos Sąjungos fondų lėšų, taip pat siekdama įgyvendinti ir kitus Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltus tikslus, pvz. atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, išmaniosios apskaitos diegimas, ir kt. neinvestuotas ES struktūrinių fondų lėšas planuoja perskirstyti priemonėms, prisidedančioms prie gaminančių vartotojų skaičiaus didėjimo Lietuvoje, prie šilumos apskaitos modernizavimo, ir nedidele lėšų dalimi – prie šilumos tiekimo tinklų plėtros.

Papildomai pažymime, kad perkeliant ES Efektyvumo direktyva2 į nacionalinę teisę, šilumos tiekėjams atsiras pareiga įrengti vartotojo bute (ar kitose patalpose) šilumos skaitiklius arba daliklius, jeigu yra techninės galimybės individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo

1 patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“2 Žr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 9 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. gruodžio 11 d. priimtos direktyvos (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, 9 b straipsnio 1 dalį.

47


intensyvumą. Atitinkamai iki 2027 metų visi šilumos ir karšto vandens skaitikliai turės būti pakeisti į nuotolinio nuskaitymo apskaitos prietaisus.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Energetikos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-2033

yra sudarytas rezervinių projektų sąrašas, kuriam papildomo finansavimo skyrimo galimybės paaiškės tik po Europos Komisijos pritarimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto lėšų perskirstymo pasiūlymams. Ateityje, likus neinvestuotų ES struktūrinių fondų lėšų, Energetikos ministerija svarstys galimybę papildomai jų skirti šilumos tiekimo tinklų modernizavimui ir ar plėtrai.

Ministerijos kancleris

Ramūnas Dilba

Originalas nebus siunčiamas

R. Ambrazevičienė, tel. 8 706 6 4661, el. p. [email protected]

3 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ kvietimo Nr. 5 rezervinių projektų sąrašo patvirtinimo”

48



LŠTA pasiūlymai dėl Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas per Klimato kaitos programą

atnaujinta 2019-07-16Eil. Nr.

FINANSAVIMO KRITERIJAI

1.Kas gali gauti kompensaciją (galimi pareiškėjai)?

Pareiškėjas bendrojo naudojimo objektų valdytojas (t.y. daugiabučių namų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo), kitas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis asmuo (pvz. Šilumos tiekimo įmonė).

Kompensacija pagal šią priemonę yra vienkartinė (t.y. tam pačiam daugiabučiui su tuo pačiu unikaliu numeriu kompensacija gali būti skirta tik vieną kartą).

2. Priemonei skirta suma 5 mln. Eur

3. Tinkamos išlaidos

Elevatorinių šilumos punktų keitimais automatiniais, (jeigu nebuvo keista/modernizuota) įskaitant sistemų subalansavimą – privaloma priemonė, daugiabučiams, kurie neturi įgyvendinę šios priemonės;

Susidevėjusių automatinių šilumos punktų atnaujinimas individualaus šildymo reguliavimo ir apskaitos prietaisų arba šilumos

kiekio daliklių įrengimas kartu arba atskirai vidaus vamzdynų keitimas; karšto vandens cirkuliavimo sistemos vamzdynų ir susijusių elementų

(rankšluosčių džiovintuvų ir kt.) atnaujinimas ar modernizavimas. Išmanioji (Smart metering) apskaita, įgalinanti vienalaikį

rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose

4.

Pateikiami dokumentai iki projekto įgyvendinimo (su paraiška)

Kartu su paraiška privalomi pateikti dokumentai: techninis projektas (jeigu reikalauja teisės aktai) arba techninis-

ekonominis pagrindimas; ekspertizė techniniam projektui, kai ji privaloma pagal Statybos

įstatymą; statybos leidimas (kai privaloma pagal teisės aktus) daugiabučio gyventojų sutikimas 50 + 1 % (vienas butas turi vieną

balsą), susirinkimo protokolas dėl sutikimo įgyvendinti projektą; lėšų pagrindimas – nuosavų lėšų dalis (kaupiamųjų lėšų išrašas, banko

paskola, VIPA (KŪB) paskola, administratoriaus lėšos ar kitos teisėtos lėšos);

butų ir kitų patalpų savininkų pavedimo organizuoti atnaujinimo projekto parengimą ir (ar) įgyvendinimą, ir (ar) finansavimą sutartis

namo energinio naudingumo sertifikatas (prieš atliekant darbus).Pastaba: pirkimai privalomai atliekami per Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) ar Elektroninių Pirkimų Centrą (toliau – EPC).

5. Projekto maksimali įgyvendinimo trukmė

12 mėnesių nuo finansavimo sutarties pasirašymo.

6. Pateikiami dokumentai po atliktų darbų

Po atliktų darbų privalomi pateikti dokumentai: pridavimas statybos inspekcijai (statybos užbaigimo dokumentas); VERT energetikos inspekcijos pažyma; namo energinio naudingumo sertifikatas (po atliktų darbų), įvertinant

pasiektą rezultatą (skaičiuotiną, ne faktinį); išlaidas (ir jų apmokėjimą) pagrindžiantys dokumentai; patvirtinantys dokumentai, kad rangovai atrinkti per EPC ar CPO.

7. Maksimali Parama neturi viršyti projektui 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (arba išlaidų kategorijoms bus nustatytas fiksuotas dydis (apie 30

49

kompensacijos suma (vienam objektui)

proc. vertės), bendra paramos suma projektui negalės būti daugiau kaip 14 500 Eur.–mažos apimties projektas, pagal klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą.

8. Paraiškų atrankos būdas

Tęstinis. Esant tęstiniam paraiškų teikimo ir atrankos būdui, paraiškos projektų vertinimui atlikti priimamos iki tol, kol pakanka lėšų, skirtų finansavimo priemonei, bet ne trumpiau kaip 3 darbo dienas. Iš jų sudaromas pagrindinis sąrašas.

Preliminarios vidutinės tinkamų išlaidų sumos (visos kainos nurodytos be PVM)1. Šilumos punkto keitimas vidutiniškai 10 000 Eur ( į tai įskaičiuota darbai ir medžiagos ) Jeigu

reikėtų skaidyti, tai butų 8500 Eur medžiagos ir 1500 Eur darbai;2. Balansinių ventilių montavimas stovams (medžiagos apie 100Eur ir darbas dar apie 100 Eur);3. CCR3 elektroninio valdiklio su laidais ir darbu (CCR3 2000 Eur, ir darbai dar apie 1800 Eur);4. Termostatiniųvožtuvų montavimas ir detalės (medžiagos apie 60 Eur, darbai apie 40 Eur);5. Daliklinės apskaitos sistemos daliklių su nuotoliniu duomenų nuskaitymu įrengimas 7500 Eur;6. Vidaus šildymo vamzdynų keitimas (kainas dar patikslinsime. Preliminariai apie 7 Eur/m)

Pavyzdys (5 aukštų, 3 laiptinių daugiabutis namas )Name būtų 25 stovai ir 125 radiatoriai. Plotas apie 3000 m2

Sąmata:Punktas – 10000 EurBalansavimas su elektroniniu valdikliu – 8800 EurTermostatų montavimas prie radiatorių – 12500 EurNuotolinė duomenų Apskaita +dalikliai 7500 Eur (daliklio kaina apie 36 eur)Su punktu ir sistemos sutvarkymu gaunasi 12,9 Eur + pvm/m2

Be šilumos punkto sistemos sutvarkymui gaunasi 9,6 Eur + pvm/m2

50

III SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

51

IS-805/530-III-1 priedas

Baltpool 2019 07 24 pranešimas. Įvyko 2019 m. II pusmečio medienos aukcionas

52

Skelbiame, kad 2019 metų II pusmečio medienos aukcionas įvyko, jame valstybinė įmonė Valstybinė miškų urėdija (VMU) pardavė 75 proc. pasiūlytos medienos. Palyginimui, 2019 metų I pusmečio aukcione, kuris įvyko praėjusių metų pabaigoje, buvo parduota 99,8 % medienos. Bendras siūlomas parduoti medienos kiekis šiame aukcione išaugo beveik 20 proc., tačiau medienos jame buvo parduota 10 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį.

Prieš kelias savaites pasikeitus medienos prekybos aprašui, pirkėjai į aukcioną galėjo teikti pasiūlymus 20 % mažesne nei pradine kaina. Anksčiau ši nuostata buvo 10 %. 62 % medienos buvo parduoti siūlant mažesnes nei pradinės kainas. I pusmečio aukcione šis rodiklis buvo – 20 %. Aukciono dalyvių skaičius – 196, tai yra 19 % mažiau nei prieš pusmetį.

2019 II pusmečio aukcionas (sandorių pavedimai)

SortimentasVMU

pasiūlytaskiekis

Parduotas kiekis

Parduota%

Pradinė svertinė kaina

Svertinė sandorio

kainapokytis

Kietųjų lapuočių trumpuoliai 990 920 93% 138,01 153,30 11%Kirtimo atliekos 71 757 65 326 91% 17,94 15,61 -13%Kirtimo atliekos (dengtos) 7 284 7 004 96% 18,36 15,57 -15%Kirtimo atliekos kirtavietėje 49 537 22 450 45% 9,80 8,32 -15%Malkos 110 254 84 805 77% 26,55 23,69 -11%Pjautinieji rąstai 223 302 219 906 98% 63,47 64,91 2%Plokščių mediena 110 290 45 635 41% 27,55 21,38 -22%Popierrąsčiai 137 021 63 720 47% 39,89 34,82 -13%Tarrąsčiai 100 213 100 213 100% 40,07 39,25 -2%Svertinė kaina 810 648 609 979 75% 39,06 40,77 4%

Verta atkreipti dėmesį, jog aukcione nepavyko parduoti bent pusės popierrąsčių, plokščių

medienos ir kirtimo atliekų kirtavietėje sortimentų, todėl nežymus svertinės kainos padidėjimas lyginant su pradinėmis kainomis neatspindi tikrosios situacijos rinkoje. Lyginant su I pusmečio aukciono duomenimis, visų sortimentų kainų sumažėjo vidutiniškai 22 %.

II pusmetis vs I pusmetisSortimentas Svertinė sandorio kaina Sandorio kiekisKietųjų lapuočių trumpuoliai -10% -7%Kirtimo atliekos -31% 48%Kirtimo atliekos (dengtos) -32% -1%Kirtimo atliekos kirtavietėje -36% -24%Malkos -29% 1%Pjautinieji rąstai -18% -2%Plokščių mediena -36% -45%Popierrąsčiai -30% -49%Tarrąsčiai -21% 28%

-22% -10%

Primename, jog ženklų kainos mažėjimą indikavo ir BALTPOOL skelbiamo indekso vertė, kuri nuo praėjusių pusmetinių aukcionų dienos yra sumažėjusi apie 23 proc. nuo 48,07 Eur/m3 iki 37,15 Eur/m3. Indekso vertė atspindi trumpalaikių sandorių mediena vertę, todėl jis yra patikima priemonė prognozuojant situaciją rinkoje.

53

EMPS operatorius BALTPOOL

54

Diskusija Dėl Baltool biokuro sandorių kainos skaičiavimo ir taikymo

From: Radvilė Žilinskaitė <[email protected]>Date: Monday, 22 July 2019 at 22:15To: LŠTA – Mantas Paulauskas <[email protected]>Subject: FW: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos

Sveiki, Mantai, Pasidalinu mūsų specialistų komentaru dėl biokuro pirkimo taisyklių. Radvilė ŽilinskaitėFinansų kontrolės skyriaus vadovė | FCCA

Mob. +370 620 [email protected]

Spaudos g. 6-1,05132 Vilniuswww.chc.lt

Prieš spausdindami, pagalvokite apie gamtos išsaugojimą.

Perspėjimas dėl konfidencialumo. Šis pranešimas ir jo priedas (-ai) (jei yra) skirti tik pirmiau nurodytiems adresatams. Juose esanti informacija gali būti slapta, konfidenciali ir (ar) galiojantys teisės aktai gali drausti ją atskleisti. Jeigu Jūs gavote pranešimą per klaidą arba nesate nurodytas adresatas, pranešame, kad šią informaciją atskleisti, kopijuoti arba platinti griežtai draudžiama ir neteisėta. Prašome apie tokio pranešimo gavimą nedelsiant pranešti siuntėjui ir ištrinti pranešimą ir visus jo priedus iš savo sistemos. Dėkojame. Šiame pranešime gali būti asmeninio pobūdžio teiginių, kurie nėra laikytini oficialiais AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teiginiais, nebent tai yra specifiškai nurodyta pačiame pranešime.Notice regarding confidentiality. This e-mail message and its attachment(s) (if any) are intended only for the named recipient(s) above. It may contain information that is privileged, confidential and/or exempt from disclosure under applicable law and legal acts. If you have received this message in error, or are not the named recipient(s) you are hereby notified that any disclosure, copying, distribution of this information is strictly prohibited and may be unlawful. Please immediately notify the sender and delete this e-mail message and any attachment from your system. Thank you. The content of this e-mail message may contain personal views which are not necessarily the views of AB Vilniaus šilumos tinklai, unless specifically stated.

From: Karolina BIELSKUTĖ Sent: Monday, July 22, 2019 08:53To: Vilmantas MARKEVIČIUS <[email protected]>; Radvilė ŽILINSKAITĖ <[email protected]>Cc: Gintaras PETRUČIONIS <[email protected]>; Raimondas STIGA <[email protected]>Subject: RE: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Labas rytas,Taip, prekybos sistema yra tokia, kaip aprašyta žemiau atsiųstame LŠTA laiške.

1. Žinoma, kad mums būtų naudingiau, jei kiekvieno sandorio kaina būtų tokia, kokią pasiūlė tiekėjas. Pvz.: vienas pasiūlė 110 Eur/tne, kitas – 105 Eur/tne, vadinasi sandoriams būtų taikoma kiekvieno tiekėjo kaina, o ne 110 Eur/tne abiem pardavėjams. Skirtumas tarp tiekėjų pardavimo kainų vienoje aikštelėje gali būti 5-20 Eur/tne.

2. Taip pat būtų galima išvengti tokių situacijų, kai vienas tiekėjas ateina į aukcioną su 3 pavedimais vienai aikštelei ir aukciono metu vienu iš pavedimų nustato galutinę pardavimo kainą.

Pvz.: Perkame kurą už 100 Eur/tne. Pardavėjas į vieną prekybos aikštelę teikia 3 pavedimus parduoti kurą po 60; 60 ir 90 tne/sav. Aukciono metu jis su 2-iem pavedimais po 60 tne/sav. konkuruoja su kitais tiekėjais ir nuleidžia kainą iki 80 Eur/tne, užsitikrindamas, kad tikrai parduos kurą. Aukciono pabaigoje tas pats pardavėjas su savo 90 tne/sav. pavedimu nuleidžia kainą tik iki 97 Eur/tne, „palenda“ po nustatyta pirkimo kaina, telpa į perkamą kiekį ir visam savo parduodamam kiekiui (210 tne/sav.) užsitikrina 97 Eur/tne kainą.

55





http://www.chc.lt/




http://www.chc.lt/

Baltpool taisyklės nedraudžia vienam pardavėjui vienai aikštelei teikti daugiau nei 1 pardavimo pavedimą. Bet reikia įvertinti ir galimą kitokį poveikį, jei būtų pakeista kainų nustatymo tvarka. Dabar teikiamo pirkimo pavedimo kaina yra siūloma tokia, kad būtų patraukli tiekėjams bendrame visų pirkėjų kontekste. Pardavėjai norėdami parduoti kurą ir žinodami, kad gaus paskutinio pavedimo kainą, būna gana aktyvūs ir nori „palysti“ po kaina ir nustatytu kiekiu. Dėl to galutinė pirkimo kaina dažniausiai būna mažesnė, nei pasiūlyta pradinė pirkimo kaina. Nežinome, kaip pardavėjai reaguotų, žinodami, kad gaus tą kainą kurią pasiūlė – gali atsitikti ir taip, kad tiekėjai nenuleistų tų kelių ar keliolikos eurų nuo pradinės pirkimo kainos ir kurą pirktume savo pasiūlyta kaina. Kodėl tai būtų blogai? Vilnius šiuo metu kurą perka viena mažiausių kainų Lietuvoje. Tačiau teikdami pavedimą pirkti šiek tiek atsižvelgiame į kitų regionų teikiamas pirkimo kainas ir stengiamės pasiūlyti tokią kainą, kad aukciono metu ir pas mus būtų pakankamai pasiūlymų parduoti ir konkurencijos. Vilnius kurą šiuo metu perka maždaug 10-20 Eur/tne mažesne kaina nei didžioji dalis kitų apskričių. Apibendrinant – teoriškai mums tikrai būtų naudingiausia, kad kiekvienam pardavėjui būtų taikoma jo siūloma kaina, bet praktiškai rezultatas gali būti kitoks, nei tikimės ir tokia sistema gali nepasiteisinti. Karolina BielskutėEnergetinių išteklių maklerė

Tel. +370 5 219 7639Mob. +370 616 [email protected]


From: Vilmantas MARKEVIČIUS Sent: Friday, July 19, 2019 3:20 PMTo: Karolina BIELSKUTĖ <[email protected]>Cc: Gintaras PETRUČIONIS <[email protected]>Subject: FW: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Parašykit, jei kokių minčių turėsit.Šiaip tai keista logika, arba aš kažko nesuprantu? Vilmantas From: Algimantas SADAUSKAS Sent: Friday, July 19, 2019 10:44 AMTo: Vilmantas MARKEVIČIUS <[email protected]>; Gintaras PETRUČIONIS <[email protected]>Subject: FW: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Laba diena,Info. Pasidalinti nuomone. Algimantas SadauskasPerdavimo tinklo direktorius

Tel. +370 52667105Mob. +37068744169algimantas.sadauskas @chc.lt

Spaudos g. 6,LT-05132 Vilniuswww.chc.lt

56

http://www.chc.lt/






http://www.chc.lt/


http://www.vilniaussiluma.lt/

From: LŠTA – Mantas Paulauskas <[email protected]> Sent: Friday, July 19, 2019 10:32 AMSubject: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Laba diena,Informuojame, kad LŠTA registruotų narių forume pateikta informacija apie Energijos išteklių biržos reglamento praktinį taikymą, kuomet susidaro situacija, kai sudaromiems biokuro pirkimo–pardavimo sandoriams nustatomaviena kaina, kuri lygi paskutinio pardavėjo pavedimo kaina. Tai reiškia, kad kitiems pardavėjams sumokama daugiau, nei jie tikėjosi teikę savo pasiūlymus Baltpool biržoje.Pavyzdžiui, Įmonė nori įsigyti X kiekį biokuro. Tas kiekis susideda iš keturių pardavėjų galimo patiekti kiekio: X/4+X/4+X/4+X/4=X (tne kuro). Kiekvienas jų atitinkamai siūlo savo kiekį po Eur/tne: 150; 160; 170; 180. Sistema generuoja sandorį visiems pardavėjams pagal brangiausią įkainį (šiuo atveju 180 eur/tne), kai kiti pardavėjai parduoda pigiau. Kokia būtų šilumos tiekimo įmonių nuomonė apie šią tvarką? Prašome pasidalinti savo patirtimi forume https://lsta.lt/forums/topic/baltool-biokuro-sandoriu-kainos/#post-6832 Pagarbiai_____________________________________Mantas PaulauskasLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausiasis specialistastel. 8-5-2667096,e-paštas: [email protected]

From: Radvilė Žilinskaitė <[email protected]>Date: Monday, 22 July 2019 at 22:15To: LŠTA – Mantas Paulauskas <[email protected]>Subject: FW: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos

Sveiki, Mantai, Pasidalinu mūsų specialistų komentaru dėl biokuro pirkimo taisyklių. Radvilė ŽilinskaitėFinansų kontrolės skyriaus vadovė | FCCA

Mob. +370 620 [email protected]


Prieš spausdindami, pagalvokite apie gamtos išsaugojimą.

Perspėjimas dėl konfidencialumo. Šis pranešimas ir jo priedas (-ai) (jei yra) skirti tik pirmiau nurodytiems adresatams. Juose esanti informacija gali būti slapta, konfidenciali ir (ar) galiojantys teisės aktai gali drausti ją atskleisti. Jeigu Jūs gavote pranešimą per klaidą arba nesate nurodytas adresatas, pranešame, kad šią informaciją atskleisti, kopijuoti arba platinti griežtai draudžiama ir neteisėta. Prašome apie tokio pranešimo gavimą nedelsiant pranešti siuntėjui ir ištrinti pranešimą ir visus jo priedus iš savo sistemos. Dėkojame. Šiame pranešime gali būti asmeninio pobūdžio teiginių, kurie nėra laikytini oficialiais AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teiginiais, nebent tai yra

57

http://www.chc.lt/




http://www.lsta.lt/


https://lsta.lt/forums/topic/baltool-biokuro-sandoriu-kainos/#post-6832


http://www.chc.lt/

specifiškai nurodyta pačiame pranešime.Notice regarding confidentiality. This e-mail message and its attachment(s) (if any) are intended only for the named recipient(s) above. It may contain information that is privileged, confidential and/or exempt from disclosure under applicable law and legal acts. If you have received this message in error, or are not the named recipient(s) you are hereby notified that any disclosure, copying, distribution of this information is strictly prohibited and may be unlawful. Please immediately notify the sender and delete this e-mail message and any attachment from your system. Thank you. The content of this e-mail message may contain personal views which are not necessarily the views of AB Vilniaus šilumos tinklai, unless specifically stated.

From: Karolina BIELSKUTĖ Sent: Monday, July 22, 2019 08:53To: Vilmantas MARKEVIČIUS <[email protected]>; Radvilė ŽILINSKAITĖ <[email protected]>Cc: Gintaras PETRUČIONIS <[email protected]>; Raimondas STIGA <[email protected]>Subject: RE: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Labas rytas,Taip, prekybos sistema yra tokia, kaip aprašyta žemiau atsiųstame LŠTA laiške.

1. Žinoma, kad mums būtų naudingiau, jei kiekvieno sandorio kaina būtų tokia, kokią pasiūlė tiekėjas. Pvz.: vienas pasiūlė 110 Eur/tne, kitas – 105 Eur/tne, vadinasi sandoriams būtų taikoma kiekvieno tiekėjo kaina, o ne 110 Eur/tne abiem pardavėjams. Skirtumas tarp tiekėjų pardavimo kainų vienoje aikštelėje gali būti 5-20 Eur/tne.

2. Taip pat būtų galima išvengti tokių situacijų, kai vienas tiekėjas ateina į aukcioną su 3 pavedimais vienai aikštelei ir aukciono metu vienu iš pavedimų nustato galutinę pardavimo kainą.

Pvz.: Perkame kurą už 100 Eur/tne. Pardavėjas į vieną prekybos aikštelę teikia 3 pavedimus parduoti kurą po 60; 60 ir 90 tne/sav. Aukciono metu jis su 2-iem pavedimais po 60 tne/sav. konkuruoja su kitais tiekėjais ir nuleidžia kainą iki 80 Eur/tne, užsitikrindamas, kad tikrai parduos kurą. Aukciono pabaigoje tas pats pardavėjas su savo 90 tne/sav. pavedimu nuleidžia kainą tik iki 97 Eur/tne, „palenda“ po nustatyta pirkimo kaina, telpa į perkamą kiekį ir visam savo parduodamam kiekiui (210 tne/sav.) užsitikrina 97 Eur/tne kainą.Baltpool taisyklės nedraudžia vienam pardavėjui vienai aikštelei teikti daugiau nei 1 pardavimo pavedimą.Bet reikia įvertinti ir galimą kitokį poveikį, jei būtų pakeista kainų nustatymo tvarka. Dabar teikiamo pirkimo pavedimo kaina yra siūloma tokia, kad būtų patraukli tiekėjams bendrame visų pirkėjų kontekste. Pardavėjai norėdami parduoti kurą ir žinodami, kad gaus paskutinio pavedimo kainą, būna gana aktyvūs ir nori „palysti“ po kaina ir nustatytu kiekiu. Dėl to galutinė pirkimo kaina dažniausiai būna mažesnė, nei pasiūlyta pradinė pirkimo kaina. Nežinome, kaip pardavėjai reaguotų, žinodami, kad gaus tą kainą kurią pasiūlė – gali atsitikti ir taip, kad tiekėjai nenuleistų tų kelių ar keliolikos eurų nuo pradinės pirkimo kainos ir kurą pirktume savo pasiūlyta kaina.Kodėl tai būtų blogai? Vilnius šiuo metu kurą perka viena mažiausių kainų Lietuvoje. Tačiau teikdami pavedimą pirkti šiek tiek atsižvelgiame į kitų regionų teikiamas pirkimo kainas ir stengiamės pasiūlyti tokią kainą, kad aukciono metu ir pas mus būtų pakankamai pasiūlymų parduoti ir konkurencijos. Vilnius kurą šiuo metu perka maždaug 10-20 Eur/tne mažesne kaina nei didžioji dalis kitų apskričių. Apibendrinant – teoriškai mums tikrai būtų naudingiausia, kad kiekvienam pardavėjui būtų taikoma jo siūloma kaina, bet praktiškai rezultatas gali būti kitoks, nei tikimės ir tokia sistema gali nepasiteisinti. Karolina BielskutėEnergetinių išteklių maklerė

Tel. +370 5 219 7639Mob. +370 616 [email protected]


From: Vilmantas MARKEVIČIUS Sent: Friday, July 19, 2019 3:20 PMTo: Karolina BIELSKUTĖ <[email protected]>Cc: Gintaras PETRUČIONIS <[email protected]>Subject: FW: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Parašykit, jei kokių minčių turėsit.Šiaip tai keista logika, arba aš kažko nesuprantu?

58



http://www.chc.lt/






Vilmantas From: Algimantas SADAUSKAS Sent: Friday, July 19, 2019 10:44 AMTo: Vilmantas MARKEVIČIUS <[email protected]>; Gintaras PETRUČIONIS <[email protected]>Subject: FW: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Laba diena,Info. Pasidalinti nuomone. Algimantas SadauskasPerdavimo tinklo direktorius

Tel. +370 52667105Mob. +37068744169algimantas.sadauskas @chc.lt

Spaudos g. 6,LT-05132 Vilniuswww.chc.lt

From: LŠTA – Mantas Paulauskas <[email protected]> Sent: Friday, July 19, 2019 10:32 AMSubject: Dėl Baltool biokuro sandorių kainos Laba diena,Informuojame, kad LŠTA registruotų narių forume pateikta informacija apie Energijos išteklių biržos reglamento praktinį taikymą, kuomet susidaro situacija, kai sudaromiems biokuro pirkimo–pardavimo sandoriams nustatomaviena kaina, kuri lygi paskutinio pardavėjo pavedimo kaina. Tai reiškia, kad kitiems pardavėjams sumokama daugiau, nei jie tikėjosi teikę savo pasiūlymus Baltpool biržoje.Pavyzdžiui, Įmonė nori įsigyti X kiekį biokuro. Tas kiekis susideda iš keturių pardavėjų galimo patiekti kiekio: X/4+X/4+X/4+X/4=X (tne kuro). Kiekvienas jų atitinkamai siūlo savo kiekį po Eur/tne: 150; 160; 170; 180. Sistema generuoja sandorį visiems pardavėjams pagal brangiausią įkainį (šiuo atveju 180 eur/tne), kai kiti pardavėjai parduoda pigiau. Kokia būtų šilumos tiekimo įmonių nuomonė apie šią tvarką? Prašome pasidalinti savo patirtimi forume https://lsta.lt/forums/topic/baltool-biokuro-sandoriu-kainos/#post-6832 Pagarbiai_____________________________________Mantas PaulauskasLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausiasis specialistastel. 8-5-2667096,e-paštas: [email protected]

59

http://www.lsta.lt/


https://lsta.lt/forums/topic/baltool-biokuro-sandoriu-kainos/#post-6832


http://www.chc.lt/






APKLAUSA_Biokuro didesnių kiekių sandėliavimo galimybės

From: Vaidotas Jurkynas <[email protected]> Sent: Monday, July 22, 2019 1:17 PMTo: LŠTA – Ramunė Gurklienė <[email protected]>Cc: [email protected]; [email protected]; [email protected]; 'UAB Utenos šilumos tinklai' <[email protected]>Subject: RE: APKLAUSA_Biokuro didesnių kiekių sandėliavimo galimybės

Gerbiamieji,

Projektas: 381. Medienos pjuvenos, skiedros, biokuras gali būti sandėliuojami kietojo kuro aikštelėse krūvomis ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Šių krūvų aukštis neturi viršyti 8 14 m, pagrindo plotis – 12 24 m, kitais atvejais išlaikant aukščio ir pločio santykį 1:2, o praeigos tarp jų – ne siauresnės kaip 4 m.“.

„Medienos pjuvenos, skiedros, biokuras gali būti sandėliuojami... “ – manome, kad pjuvenų kaupams didesni matmenys neturėtų būti taikomi, taip pat ir pjuvenų-skiedrų ar panašiems mišiniams.Didesniuose kaupuose galėtų būti sandėliuojama tik geriausios kokybės skiedrą (pvz. SM1 ar rinktinė SM2), todėl sąvoka turėtų būti ne „Medienos pjuvenos, skiedros, biokuras...“, o, pvz., SM1 ir SM2 (kodai pagal Energijos išteklių biržos klasifikaciją) rūšies biokuras.

Pridedama užpildytą lentelę.

Pagarbiai,

Vaidotas JurkynasDirektoriaus pavaduotojas komercijaiUAB „Utenos šilumos tinklai“Pramonės g. 11, LT-28216 UtenaTel. (+370 389) 6 36 47Faks. (+370 389) 6 36 40Mob.tel. (+370 698) 4 16 12El. paštas [email protected]

From: UAB Utenos šilumos tinklai <[email protected]> Sent: Monday, July 22, 2019 7:57 AMTo: [email protected]: FW: APKLAUSA_Biokuro didesnių kiekių sandėliavimo galimybės

PagarbiaiUAB „Utenos šilumos tinklai"SekretorėTel. (8 389) 63 641Faks. (8 389) 63 640El.paštas: [email protected]

From: LŠTA – Ramunė Gurklienė [mailto:[email protected]] Sent: Friday, July 19, 2019 2:12 PMSubject: APKLAUSA_Biokuro didesnių kiekių sandėliavimo galimybės

Laba diena,

60












LŠTA narių prašymu, asociacija inicijuoja BENDROSIOS GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ pakeitimą(us), susijusius su biokuro didesnių kiekių sandėliavimo galimybe šilumos tiekimo įmonių teritorijose, nepažeidžiant priešgaisrinės saugos reikalavimų.Šiuo metu taisyklės reglamentuoja:381. Medienos pjuvenos, skiedros, biokuras gali būti sandėliuojami kietojo kuro aikštelėse krūvomis ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Šių krūvų aukštis neturi viršyti 8 m, pagrindo plotis – 12 m, o praeigos tarp jų – ne siauresnės kaip 4 m.

Pasikonsultavus su rinkos dalyviais, galima būtų nustatyti tokius reikalavimus:381. Medienos pjuvenos, skiedros, biokuras gali būti sandėliuojami kietojo kuro aikštelėse krūvomis ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Šių krūvų aukštis neturi viršyti 8 14 m, pagrindo plotis – 12 24 m, kitais atvejais išlaikant aukščio ir pločio santykį 1:2, o praeigos tarp jų – ne siauresnės kaip 4 m (??) (redakcija dar negalutinė).

Taisyklių pakeitimų argumentacijai reikalinga žinoti, kokius maksimalius biokuro kiekius įmonės dabar sukaupia, nepažeisdamos priešgaisrinių reikalavimų, ir kokius kiekius galėtų sukaupti, atlikus minėtų taisyklių pakeitimus. Tokiu būdu bus preliminariai įvertinta ekonominė nauda, jei įmonės daugiau biokuro įsigis vasarą pigesne kaina, o sukauptą kiekį panaudos žiemą jau pabrangus biokurui.

Duomenų surinkimui pridedama lentelė. Jei įmonėje biokuras (SM1 ir/ar SM2 skiedra) nėra kaupiamas ir saugomas įmonės teritorijoje ilgiau nei vienas mėnuo, 2-ame stulpelyje pažymėkite „Ne“ ir daugiau pildyti nereikia. Užpildytos lentelės laukiame el. paštu [email protected] iki liepos 25 d. (ketvirtadienio).

Pagarbiai,

Ramunė GurklienėLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausioji specialistėtel. 8-5-2667097 mob. 8-686-98627www.lsta.lt

Apklausos pavyzdys pateikiamas IS-805/530-III-2-1 priedas.xls;

61

http://www.lsta.lt/



AB „VŠT“ pasiūlymas dėl nuotolinio duomenu nuskaitymo

VŠT norėtų gilesnės studijos, kad išsiaiškinti esamą rinką Lietuvoje ir Europoje. Kadangi kol kas yra labai pririšti prie Axis Industries paslaugų – norėtų gauti pasiūlymų ir iš kitų tokias paslaugas teikiančių įmonių paslaugų, tačiau konkurentų LT rinkoje (bent Vilniaus mieste) šiuo metu nėra.

Ramunė GurklienėLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausioji specialistėtel. 8-5-2667097 mob. 8-686-98627www.lsta.lt

***From: Aistė GIRUCKIENĖ <[email protected]> Sent: Thursday, July 25, 2019 4:28 PMTo: LŠTA – Ramunė Gurklienė <[email protected]>; Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija <[email protected]>Cc: Vilmantas MARKEVIČIUS <[email protected]>Subject: dėl nuotolinio duomenu nuskaitymo

Sveiki,Siekdami giliau ir plačiau išsiaiškinti nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos

įrengimo pirkimo galimybes, paskutines konkurencingas naujoves, esamų nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemų sąsajas su rinkoje esančiais moderniais išmaniaisiais skaitikliais, priimti optimalų technologinį ir ekonominį sprendimą bei užtikrinti rinkos dalyvių konkurenciją, prašome LŠTA pateikti turimą informaciją, iš kurios galėtume spręsti apie nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemų įvairovę ES šalyse ir objektyviai aiškesnį rinkos bei konkrečių pasiūlymų vaizdą apie:

- naudojamų buitinių karšto vandens skaitiklių tipus (mechaniniai viensraučiai, viensraučiai su elektroniniu displėjumi, ultragarsiniai, etc.);

- šiuose skaitikliuose naudojamas sąsajas duomenų perdavimui (W-MBus, IoT (LoRa Wan, kita));

- technologinius sprendimus, taikomus naudojamoms nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemoms (W-MBus, IoT, kita);

- teisinį tokių sistemų naudojimo/diegimo reglamentavimą (jei tokio esama).Jeigu LŠTA tokios informacijos neturėtų, prašytume užklausti toje srityje dirbančius institutus

ar svarstyti galimybę šiuo klausimu užsakyti VGTU ar KTU ir pan. specialistų galimybių studiją.Lauksime atsakymo. Esant klausimų, nedvejokite kreiptis.

Pagarbiai,Aistė GiruckienėTeisės skyriausTeisininkė

Tel. +370 5 266 71 53Mob. +370 [email protected]

Spaudos g. 6-1,LT-05132 Vilniuswww.chc.lt

62

http://www.chc.lt/






http://www.lsta.lt/




Diskusija Dėl VERT rekomendacijos skaičiuojant vidutinę šilumos vartojimo galią Telšiuose

Aš kiek atsimenu buvo LŠTA atsiųstas išaiškinimas, kad taikant dvinarę kainą vartotojams, įsirengusiems alternatyvų šilumos ar kv šaltinį, galios mokestinis paskaičiuojamas pagal trejų paskutinių metų vartojimo galios vidurkį. Turbūt V. Jurkevičius tą raštą turi.. beje, šiuo kl vyko ir diskusija mūsų salėje, turbūt turime įrašą, bet nepamenu, ar iš VKEKK jame kas nors dalyvavo.. Jokie TA nebuvo pakeisti po mano minimo išaiškinimo, tai kaip ir VERT‘ui keisti nuomonės nėra pagrindo..

Mantas PaulauskasLIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJAVyriausiasis specialistastel. 8-5-2667096, mob. 8-615-94270e-paštas: [email protected]

Kol kas pagrindo skųsti ir nėra. Iš dokumentų turinio matosi, kad Mockus prašo komisijos patikrinti ar teisingai Litesko skaičiuoja galią. Komisija vieno nario parašu (tai ne VERT oficialus nutarimas) rekomenduoja Litesko perskaičiuti net neprašydama Litesko kokių nors paaiškinimų. Tai nėra VERT nutarimas. Mes neketiname (bent dabar) perskaičiuoti. Tikėtina po tokio Komisijos rašto Mockus Komisijai skųs kad mes nevykdome Komisijos rašte nustatyto įpareigojimo. Tada bus ginčo su vartotoju procedūra kur ir mes gausime teisę pasisakyti. Ir tokį ginčą nagrinės visa VERT. O tada jei jie nutarimu priims įpareigojimą perskaičiuoti, gal būt spręsime ir dėl skundimo. Taigi tai ilgas kelias. Tuo metu mes ir galėtume šio precedento ir kitų faktų pagrindu pradėti konsultacijas dėl teisės aktų peržiūros.VJ

Pilnai sutinku, Valdai.VERT formaliai pažeidė TA nuostatas – galima skųsti, tačiau kas ir kam? Aišku jie ginsis protingumo kriterijumi ir pan.

Pagarbiai,Valdas Lukoševičius

Labas rytas Valdai,Sutinku su pasiūlymu, formuoti bendrą ŠT įmonių subalansuotą pasiūlymą.1. Vartotojai turi teisę pasirinkti pareikalautos maksimalios galios dydžius. Jei po modernizacijos galios poreikis sumažėja vartotojas turi teisę perdeklaruoti pareikalautą galią ir už tai mokėti VERT nustatytu tarifu.2. Gali būti nustatomas sankcionuotas tarifas už tai kad vartotojas de fakto viršijo pareikalautą galią. Taip būtų užtikrinama kad esant ekstremalioms sąlygoms (išėjus iš rikiuotės vartotojo įrenginiams) ir ŠT įmonėms turinti technines galimybes tiekti šilumą nebūtų sušaldytas namas. Po tokių atvejų gal būt tikslinga įvesti ir sankciją kad vartotojas apmokėtų už faktiškai suvartotą šilumos maksimalią galią už visus praėjusius metus. Pvz. elektroje nesankcionuoto vartojimo atveju taikoma bauda kuri paskaičiuota pagal visų vartotojo elektros ėmėjų maksimalų galimą vartojimą (visų razečių galios suma).

63


Tačiau šiuo konkrečiu atveju VERT interpretavo teisės aktus visiškai laisvai kartu ir pažeisdama juos. Nėra jokio reglamentavimo kad įmonės turi skaičiuoti ne 3 metų bet trumpesnio laikotarpio faktinę galią. O tuo labiau 12 mėnesių (tai taikoma naujiems vartotojams neturintiems vartojimo istorijos). Jei norima kitaip interpretuoti, reikia keisti teisės aktus. Šiuo atveju VERT pasielgė "po poniatkėm" kaip kriminalinėje "strelkoje". Pagarbiai,Valdas Jurkevičius

-----Sveiki, Valdai.Ačiū už informaciją. Gal būt reikia suformuoti aiškią vieningą metodinę nuostatą šiuo klausimu, kurią suderinti su VERT, EM ir, galimai, patikslinti ŠŪĮ. Pabandykime suformuluoti dvinarės kainos mišraus šildymo objektams principus. Pavyzdžiui:1. Turi būti įteisinama vartotojui būtina galia, kurią privalo garantuoti šilumos tiekėjas, pavyzdžiui: pilnam šilumos poreikiui (CŠT kaip rezervinis šaltinis), pikiniam poreikiui (garantuoti tik trūkstamą šilumos galingumo dalį) ir pan.;2. Šilumos tiekėjas atitinkamai prisitaiko su savo vamzdynų parametrais ir pan., 3. 3. Būtinoji (projektinė, faktinė ar sutartinė) galia užfiksuojama šilumos tiekimo sutartyje ir atitinkamai už ją mokama.Galime situaciją vertinti formaliai ir reikalauti taikyti galią iki modernizavimo, bet tai nebus korektiška ir tvaru. Kiti šilumos tiekėjai skundžiasi, kad kai kurie stambūs vartotojai iš viso atsijungia nuo CŠT pasiūlius palyginti didelę pastoviąją dedamąją. Reikia išnagrinėti visus atvejus. LŠTA apibendrins visų narių pasiūlymus ir tada kreipsimės į VERT ir galimai į Seimą.

From: JURKEVIČIUS, Valdas <[email protected]> Sent: Tuesday, July 23, 2019 15:19To: LŠTA – Mantas Paulauskas <[email protected]>; Valdas Lukoševičius <[email protected]>; LŠTA – Ramunė Gurklienė <[email protected]>Subject: Fwd: Dėl VERT rekomendacijos skaičiuojant vidutinę šilumos vartojimo galią Telšiuose

Sveiki gerbiamieji,Naujas VERT paaiškinimas kaip turi būti taikoma dvinarė kaina. Visiškai žlugdo tinklus. Įdomu kad nusprendė ignoruoti įstatymą ir trumpinti galios skaičiavimo laikotarpį trumpinant iki 12 mėn. Pagarbiai,Valdas Jurkevičius---------- Forwarded message ---------From: PLADIENĖ, Greta <[email protected]>Date: Tue, 23 Jul 2019 at 11:18Subject: Dėl VERT rekomendacijos skaičiuojant vidutinę šilumos vartojimo galią TelšiuoseTo: Valdas JURKEVIČIUS <[email protected]>

Sveiki, Valdai,informacijai siunčiu pranešimą apie VERT pasisakymą dėl dvinarės kainos taikymo, tiksliau, dėl vidutinės šilumos vartojimo galios skaičiavimo. Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis Litesko.Esmė tokia, kad Birutės g. 22, Telšiuose (toliau - Pareiškėjas/ Pastatas) įsirengus mišrią sistemą nuo 2018-11 Litesko pradėjo taikyti dvinarę šilumos kainą. Pareiškėjas kreipėsi į VERT klausdamas, ar Litesko teisingai skaičiuoja. Įdomiausia, kad gavome VERT rekomendaciją, kurioje siūloma atlikti perskaičiavimą - Pastato vidutinę šilumos vartojimo galią skaičiuoti ne pagal 3-is paskutinius faktinius šilumos vartojimo duomenis, o pagal '17 ir '18 m. faktinius duomenis - vertinti PO Pastato atnaujinimo šilumos vartojimo duomenų laikotarpį (Pastatas atnaujintas '17 m.).

64







Taikant dvinarę šilumos kainą, šilumos suvartojimo galia skaičiuojama iš trijų paskutinių metų konkretaus vartotojo sunaudotų šilumos kiekių. Bendrovėje tokia praktika yra taikoma. Kiek peržiūrėjau kitų šilumos bendrovių web, visur nurodyta lygiai tas pats. O tai yra ir aprašyta SŪĮ 32 str. 7 dalies 4 p., kuris sako: „4) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika – ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.“Papildomai informuoju ir siunčiu:1. VKEKK raštą dėl Marijampolės šilumos dvinarės kainos skaičiavimo, t.y. 3 metų taikymo.Rašte nurodoma, kad Bendrovė, nustatydama vidutinę šilumos vartojimo galią ir perskaičiavimo būdus (skaičiuojant pagal 3-jų paskutinių metų faktinį šilumos vartojimo vidurkį) neprieštarauja šilumos kainodaros principams.2. Vilkaviškyje taip pat buvo situacija dėl dvinarės kainos taikymo, pridedu raštą, kuriame Komisija neprieštarauja vidutinės šilumos vartojimo galios taikymui.

Greta Pladienė

65


LŠTA aktualijos 2019-07-11

From: Valdas Lukoševičius <[email protected]> Sent: Thursday, July 11, 2019 9:17 AMTo: Acas Kestutis ([email protected]) <[email protected]>; [email protected]; [email protected]; [email protected]; [email protected]; Banaitis Laurinas ([email protected]) <[email protected]>; Barzdys Jonas ([email protected]) <[email protected]>; Birštono šiluma ([email protected]) <[email protected]>; [email protected]; Danulevic Artur ([email protected]) <[email protected]>; Darius Šinkūnas ([email protected]) <[email protected]>; [email protected]; [email protected]; [email protected]; [email protected]; Gintas Kujalis <[email protected]>; Gintautas Paulauskas <[email protected]>; Jonavos ST ([email protected]) <[email protected]>; Jurgutavicius Zigmas ([email protected]) <[email protected]>; [email protected]; Katinas Antanas <[email protected]>; Leckas Ricardas ([email protected]) <[email protected]>; Modestas Globys <[email protected]>; Pavlavicius Virgilijus ([email protected]) <[email protected]>; Petras Diksa ([email protected]) <[email protected]>; [email protected]; Prienu silumos tinklai ([email protected]) <[email protected]>; [email protected]; [email protected]; Ramutė RIBINSKIENĖ <[email protected]>; Rimantas Grainys <[email protected]>; Sakiu silumos tinklai I ([email protected]) <[email protected]>; Saliklis Saulius ([email protected]) <[email protected]>; Serenas Virgaudas ([email protected]) <[email protected]>; Sleivys Vaidas ([email protected]) <[email protected]>; [email protected]; [email protected]; [email protected]: LŠTA – Mantas Paulauskas <[email protected]>; LŠTA – Ramunė Gurklienė <[email protected]>Subject: LŠTA aktualijos 2019-07-11

Sveiki, LŠTA narių įmonių vadovai.1. 2019-07-08 d. Aplinkos ministerijoje įvykęs pasitarimas dėl Klimato kaitos programos

(KKP) sąmatoje numatytos priemonės: “1.2.6. esamos įrangos modernizavimas pritaikant šilumos akumuliavimui, absorbcinių šilumos siurblių diegimas ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių (saulės energijos elementai) panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje siekiant didinti energinį efektyvumą, esamų įrenginių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, apkrovimą ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį“. Aiškėja, kad tinkamos finansuoti išlaidos bus:

a. katilinės efektyvumą didinantys absorbciniai šilumos siurbliai, b. šilumos akumuliacinių talpų įrengimas, rekonstruojant esamus skysto kuro

rezervuarus, talpyklasc. saulės kolektoriai (absorberiai) šilumos gamybai į centralizuotus šilumos tinklusd. saulės foto elementai elektros gamybai, siekiant naudoti energiją pačių įmonių

vidiniams poreikiams tenkintie. kiti funkciškai susiję įrenginiai.Planuojama skelbti tęstinę, ne konkursinę atranką, todėl kas anksčiau pateiks paraišką turės

daugiau šansų gauti paramą. Teikti paraiškas gali CŠT ir NŠG... Detalesnė informacija priede.2. Antradienį (liepos 9 d.) AM įvyko pasitarimas dėl KKP finansuojamos mažosios

(inžinerinės) renovacijos įgyvendinimo. Klausimų kol kas daugiau negu atsakymų. Tačiau planuojama, kad CŠT įmonės mažojoje renovacijoje galėtų dalyvauti tik kaip gyventojų įgaliotas asmuo (statuso detalės tikslinamos), norėdamos, pavyzdžiui, automatizuoti ir gyventojų nuosavybei

66


























































perduoti šilumos punktą. Pagrindinis pareiškėjas turėtų būti namo administratorius, todėl galima būtų veikti per jį. Mažosios renovacijos finansavimas: administratorius ar kitas subjektas įgyvendina projektą savo ar skolintomis lėšomis, po to gauna iki 30 proc. kompensaciją pagal KKP iš APVA, o likusius pinigus susirenka iš vartotojų. Kai tik gausime patikslintą tvarkos aprašą – informuosime.

3. Liepos 10 d. LRV nepritarė ŠŪĮ 2 ir 3 straipsnio pataisoms dėl konkurencijos šilumos gamyboje. Aptarta padėtis su kai kuriais LRS EK nariais, paaiškėjo, kad valdantieji nori šių pataisų svarstymą Seime nukelti į Rudens sesiją. Toliau dirbsime šiuo klausimu Seime, LŠTA pastabos LRV išvadoms pridedamos.

4. Liepos 10 d. Ramunė Gurklienė dalyvavo pasitarime LVPA, kur buvo aptariamos paraiškos dėl subsidijų vamzdynams. Apibendrintą informaciją ruošia Ramunė, kam skubu – kreipkitės tiesiogiai.

5. Kai kurie LŠTA nariai siūlo rengti išvažiuojamuosius specialistų pasitarimus konkrečiu klausimu, kur būtų galima aplankyti objektus, betarpiškai pasikeiti praktine patirtimi ar naujienomis. Turbūt, dabar aktualu investicinių projektų rengimas KKP ir ES paramai gauti (biokogeneracija, saulės jėgainės, šilumos siurbliai, šilumos akumuliacija, mažoji renovacija ir pan.). Bandysime tokius susitikimus organizuoti susirinkdami įmonėse, kurios turi patyrimo ar didesnį įdirbį šiose srityse. Gerbiami vadovai, jeigu turite konkrečių pageidavimų ar pasiūlymų šiuo klausimu – informuokite.

6. Atsižvelgdami į LŠTA narių pageidavimus mūsų tinklapyje padarėme galiojančių teisės aktų, aktualių CŠT veiklai, registrą. Tai skirta tik LŠTA narių naudojimui, prisijungusiems tiesioginė nuoroda: https://lsta.lt/teises-aktai/; Gerbiami vadovai, pakvieskite įmonių teisininkus ar atsakingus specialistus susipažinti ir įvertinti šią rubriką: gal ko trūksta, kas dar būtų aktualu įmonių žmonėms? LŠTA tikslas – padėti nariams, mažinant kasdieninio administravimo naštą.

7. Gerbiami vadovai, iš įmonių gauname vis daugiau įvairių paklausimų, o tai džiugina, nes bendravimo tarp LŠTA ir narių tarpusavyje skatinimas yra vienas iš mūsų veiklos tikslų. Dažnai atsakymus ar patarimus galima gauti tiesiogiai pirmadienio videokonferencijų metu. Kviečiu paraginti daugiau įmonių specialistų įsijungti ir aktyviau dalyvauti teminėse diskusijose, keičiantis gera ar bloga patirtimi, drąsiai mokykimės ir siekime geresnių mūsų darbo rezultatų.

Pagarbiai,Valdas Lukoševičius8 699 32069

***

From: Nerijus URBONAS <[email protected]> Sent: Monday, July 22, 2019 12:36 PMTo: LŠTA – Ramunė Gurklienė <[email protected]>; LŠTA – Mantas Paulauskas <[email protected]>Cc: Sandra KLIMČIAUSKAITĖ <[email protected]>Subject: FW: LŠTA aktualijos 2019-07-11

Laba diena, Ramune, Mantai,Persiunčiu kelias kolegų įžvalgas dėl LŠTA teisės aktų registro (LŠTA laiško 6 p.):6. Atsižvelgdami į LŠTA narių pageidavimus mūsų tinklapyje padarėme galiojančių teisės

aktų, aktualių CŠT veiklai, registrą. Tai skirta tik LŠTA narių naudojimui, prisijungusiems tiesioginė nuoroda: https://lsta.lt/teises-aktai/; Gerbiami vadovai, pakvieskite įmonių teisininkus ar atsakingus specialistus susipažinti ir įvertinti šią rubriką: gal ko trūksta, kas dar būtų aktualu įmonių žmonėms? LŠTA tikslas – padėti nariams, mažinant kasdieninio administravimo naštą.

Siūlymai tobulinant teisės aktų registrą:- Papildyti minimaliais aprašymais specialiuosius teisės aktus (aprašus, taisykles,

metodikas, kurie išimtinai yra susiję tik su tam tikrų klausimų / sričių reguliavimu);

67

https://lsta.lt/teises-aktai/





https://lsta.lt/teises-aktai/

- Pritaikius techninį sprendimą prie galiojančio teisės akto pridėti (susieti) dokumentus kurie LŠTA iniciatyva buvo teikti teisės aktų rengėjams, kontroliuojančioms institucijoms (PVZ. pastabos teiktos dėl teisės akto pakeitimų, įvairios iniciatyvos dėl teisės aktų tobulinimo, raštai dėl tam tikrų teisės aktų nuostatų išaiškinimo ir taikymo bei gauti atsakymai. Galbūt galima būtų pridėti ir aktualią LAT praktiką). Papildžius minėtais dokumentais kiekvienas narys galėtų prieiti prie bendrai susistemintos informacijos, būtų aiškesne bendra kryptis / pozicija, be to, atsispindėtų LŠTA tiesioginio darbo indėlis ir rezultatai.

PagarbiaiNerijus UrbonasTeisės skyriaus vadovas

Tel. +370 618 [email protected]


68

http://www.chc.lt/


http://www.chc.lt/

IV SKYRIUS.

VIEŠOJI INFORMACIJA;

69

IS-805/530-IV-1 priedas

ŠILUMOS KAINOS MAŽINIMO GALIMYBES APTARĖ SU ENERGETIKOS MINISTERIJOS ATSTOVAIS

Aina.lt 2019-07-24, https://aina.lt/silumos-kainos-mazinimo-galimybes-aptare-su...

Liepos 23 dieną rajono Savivaldybės mero Vyto Jarecko kvietimu Biržuose lankėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministras Egidijus Purlys ir ministro patarėjas Alvydas Sakavičius. Susitikime dalyvavo Savivaldybės tarybos narys Dalius Drevinskas, Savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė.

Svarbiausias susitikimo klausimas buvo UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Ministerijos atstovai, iš anksto susipažinę su šilumos tiekimo Biržuose padėtimi, kainodara, turėjo pasiūlymų rajono vadovams, kokių veiksmų imtis, kad šilumos kaina mažėtų. Pirmas pastebėjimas buvo, kad Savivaldybė neturi kvalifikuoto specialisto, kuris nuolat analizuotų situaciją šilumos ūkyje, rengtų sprendimų dėl šilumos kainos dedamųjų projektus Savivaldybės tarybai. Jei Savivaldybės taryba šilumos kainos dedamųjų nepatvirtina, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės kainą nustato vienašališkai, o tai naudinga šilumos tiekėjui.

Susitikimo metu buvo tartasi, kaip panaudoti naujas šilumos technologijas (geoterminį šildymą, saulės energiją), kalbėta apie nepriklausomų šilumos tiekėjų dalyvavimą šilumos gamybos procese tiekiant pigesnę šilumos energiją, apie galimybes panaudoti pigesnį kurą.

Energetikos ministerijos atstovų nuomone, Biržuose būtina sparčiau renovuoti visus centralizuotą šilumą naudojančius pastatus, panaudojant naujas šildymo technologijas – tai leistų tiekti mažiau šilumos energijos.

Ministerijos atstovai siūlė bendradarbiauti ir su Lietuvos energetikos institutu dėl konsultacijų apie atliktas investicijas į šilumos tinklus, dėl infrastruktūros ir ekonominio šilumos ūkio vertinimo. Reikia išsiaiškinti, ar mažėjant šilumos energijos poreikiui Biržuose būtina išlaikyti dvi katilines.

Savivaldybės meras V. Jareckas energetikos viceministrą E. Purlį ir ministro patarėją A. Sakavičių pakvietė pasivažinėti po Biržus, parodė, kaip mieste išsidėstę centralizuotai šildomi pastatai ir katilinės, kaip renovuojami daugiabučiai namai, visuomeninės paskirties pastatai. Buvo kalbėta apie Vabalninko miesto ir Rinkuškių kaimo daugiabučių namų šildymo perspektyvas.

Su Energetikos ministerijos atstovais sutarta ir toliau bendradarbiauti šioje srityje. Biržų rajono savivaldybės informacija

70

https://aina.lt/silumos-kainos-mazinimo-galimybes-aptare-su-energetikos-ministerijos-atstovais/


KERPA TARŠOS KVOTAS, ĮVEDA MOKESČIUS IR META 7,6 MLRD. EUR2019-07-25 Naglis Navakas „Verslo žinios“ Vytautas V. Žeimantas „Verslo žinios“ www.vz.lt,

2020 m. baigiasi laikas, kai Lietuva galėjo per daug nesirūpinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, tačiau nuo kitų metų reikės imtis realių darbų: daug investuoti ir pradėti keisti įpročius. Delsimas Lietuvai ateityje per metus pagal nuosaikias prognozes gali kainuoti apie 35 mln. Eur. Iš jų apie 24 mln. Eur tektų mokėti dėl per didelės transporto taršos.

Lietuvos BVP – vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), todėl mūsų šaliai iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją (ŠESD) ES leido padidinti 15%, tačiau šis laikotarpis kitais metais baigiasi. Iki 2030 m. šiuos išmetimus turėsime sumažinti 9%, palyginti su 2005 m. Visus šiuos metus po 2005 m. tarša didėjo, todėl dabar iki 2030 m. ją kirpti reikės jau apie 17%.

Šaliai nustatyti anglies dioksido mažinimo tikslai skyla į apyvartiniais taršos leidimais (ATL) reguliuojamą sektorių ir ATL nereguliuojamą sektorių.

Taršos liūto dalis (70%) tenka ATL prekyboje nedalyvaujančiam sektoriui, kuriam priskiriami žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pramonė (be didelių deginimo įrenginių). Kaip minėjome, šią taršos dalį reikia sumažinti 9%, palyginti su 2005 m. rodikliais, ir apie 17% skaičiuojant nuo dabartinės taršos.

71

http://www.vz.lt/

Antrajam sektoriui priskiriami dideli įrenginiai – tokių Lietuvoje yra apie 90. Taršą iš jų reikia sumažinti 43%, tačiau pati ATL prekybos sistema tai daro gana efektyviai.

Pagal sektoriusAbiem šiems dideliems sektoriams taršos mažinimo tikslai keliami atskirai – didesnės taršos

viename negalima kompensuoti didesniais pasiekimais kitame. Anot Aplinkos ministerijos, būtent ATL prekybos sektoriuje nedalyvaujančio sektoriaus laukia didžiausi iššūkiai, nes istoriškai, užuot mažėjusi, čia tarša auga.

„Tikrai yra didžiulė problema su transporto sektoriumi, žemės ūkiu, šiek tiek – pramone, – sako Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras. – Tobuliname naujuosius klimato ir energetikos planus. Iki šiol problema buvo, kad kiekviena ministerija žvelgė į savo daržą. O šie planai verčia susėsti kartu. Dabar siekiame išsiaiškinti, kaip dėti papildomas pastangas ir užtikrinti, kad pasiektume 9% ATL sistemoje nedalyvaujančio ekonomikos sektoriaus išmetimų sumažinimą. Dabartinės pastangos duoda tik pusę to efekto, kurio tikimasi.“

Tarp ministro išvardytų sektorių jau leidžiama perskirstyti taršos kvotas. Tomas Aukštinaitis, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyresnysis patarėjas, teigia, kad šiuo metu ministerijos diskutuoja, kaip paskirstyti taršos mažinimo naštą.

„Teoriškai galima būtų padidėjusią taršą transporto ar kitame sektoriuje kompensuoti sumažėjusia tarša kituose sektoriuose, tačiau transporto emisijų dalis ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančiame sektoriuje yra didžiausia – 41%, todėl nedidelių sumažėjimų kituose sektoriuose neužtenka augančioms transporto emisijoms kompensuoti“, – komentuoja T. Aukštinaitis.

Labiausiai pastarąjį dešimtmetį didėjo pramonės ir transporto tarša – virš 30%, žemės ūkyje ji augo 4,2%, o tvarkant atliekas ir naudojant mažus buitinius katilus ji sumažėjo.

Didelės investicijos

72

2017 m. kelių transporto išmestas ŠESD kiekis buvo 5,49 mln. t anglies dioksido ekvivalentu. Tai sudaro apie 27% bendro Lietuvoje per 2017 m. išmesto ŠESD kiekio. Lengviesiems automobiliams tenka 58%, o sunkiajam transportui – 36% transporto išmetimų.

Šių duomenų statistika pasirodo su dvejų metų vėlavimu.Lietuvai apsispręsti dėl taršos mažinimo priemonių reikia šiemet. Sprendimai turėtų būti

sudėti į Nacionalinę klimato kaitos politikos valdymo strategiją po 2020 m. ir Integruotą klimato kaitos ir energetikos priemonių planą 2021–2030 m.

Aplinkos ministerijos nuomone, taršos kvotas paskirstyti pagal sektorius proporcingai nebūtų protinga, nes, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo sektoriui, kuris sėkmingai ją mažino, atsirastų galimybė taršą padidinti 38%.

Ministerija siūlo, kad labiausiai taršą sumažintų tie sektoriai, kuriems iki šiol tai sekėsi sunkiausiai. Siūloma, kad transportas

taršą sumažintų 31%, pramonė (įskaitant kuro deginimą pramonėje) – 32,8%, o atliekų tvarkymo ūkis ir smulkūs deginimo įrenginiai – po 9%.

Šių metų birželio 17 d. Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei pažymą, kurioje kalbama, kad minėti pokyčiai pareikalaus didelių investicijų.

Esą pagal ES vertinimą tikslų pasiekimas iki 2030 m. Lietuvai kasmet kainuotų nuo 0,39% iki 0,91% BVP.

UAB „COWI Lietuva“ 2015 m. atliktoje studijoje skaičiuojama, kad iki 2030 m. šioms reikmėms reikės investuoti 7,6 mlrd. Eur.

Žemės ūkio sektorius turėtų investuoti 1,9 mlrd. Eur (714 mln. Eur numatyta Kaimo plėtros programoje 2014–2020 m., papildomai dar reikės 955 mln. Eur), transportas turėtų investuoti 2,9 mlrd. Eur (831 mln. Eur numatyti iš ES struktūrinių fondų 2014–2022 m., papildomai dar reikia 1,3 mlrd. Eur).

73

Integruoto plano projekte kalbama apie tokias šiuo metu patvirtintas ir įgyvendinamas priemones kaip kelių infrastruktūros gerinimas, geležinkelio elektrifikavimas, darnaus judrumo planai (ėjimas pėstute, dviračiu, važiavimas viešuoju transportu), elektromobilių skaičiaus didinimas.

Projekto papildomų priemonių skiltyje kalbama apie finansavimo paskatas asmenims, kurie atidavė seną automobilį ir perka naują. Tačiau ir šių priemonių nepakanka, norint sumažinti transporto taršą, todėl pastarąją savaitę politikai prakalbo apie taršos mokesčius automobiliams.

Arminas Mockevičius, Aplinkos ministerijos kancleris, siūlo nustatyti mokestį visiems automobiliams, kurių tarša viršija 130 g anglies dioksido/km. Nustačius tokį dydį, mokestį reikėtų mokėti beveik visiems automobiliams. Dyzeliniai išmeta mažiau anglies dioksido, tačiau pro jų duslintuvus iškrenta daugiau kietųjų dalelių, todėl, skaičiuojant mokesčius, jiems būtų nustatomi papildomi koeficientai. Aplinkos ministerija prognozuoja, kad, nesiėmus papildomų priemonių, Lietuvai nepavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų – pritrūks apie 13,6 mln. anglies dioksido kvotos vienetų. Darant prielaidą, kad 1 ATL kvotos vienetas kainuos 25 Eur, Lietuvos valstybės biudžetui kvotų viršijimas kainuotų 348 mln. Eur per 2021–2030 m. laikotarpį, arba apie 35 mln. Eur kasmet. Kita vertus, šios prognozės labai preliminarios – pagal ankstesnę jų versiją Lietuvai per metus nukrypimas nuo tikslų kainuotų dvigubai mažiau – apie 16 mln. Eur. Tiesa, šie nuostoliai gali būti ir daug didesni, nes ATL kaina nuolat kyla.

Dar 2017 m. vasarą vienas ATL kainavo 5 Eur. 2018 m. pradžioje patvirtintos 2021–2030 m. taršos leidimų sistemos fazės gairės lėmė tonos į atmosferą išmetamo anglies dioksido kainos augimą iki beveik 29 Eur šiandien. Ateityje ATL skaičius rinkoje trauksis dar sparčiau – nuo 1,74% kasmet 2013–2020 m. iki 2,2% kasmet po 2021 m.

Jeigu Europos Komisijos patikrintas ES valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys 2021–2030 m. kvotą ir jeigu Lietuva negalės pasinaudoti tam tikromis lankstumo priemonėmis, pirmuosius mokėjimus į ES biudžetą reikės perversti 2027 m.

Sankcijų nesigriebsMarošas Šefčovičius, Europos Komisijos viceprezidentas energetikos sąjungai, ramina, kad

Briuselis nepuls griebtis sankcijų nepasiekus tikslų.„Europos Komisijoje mes esame geri žmonės, nemėgstame sankcijų. Tikime, kad pavyks

išvengti šios priemonės. Diskutavome penktadienio rytą apie tai su ponu prezidentu (Gitanu Nausėda – VŽ). Susitikus su premjeru, pokalbio tema buvo ta pati. Manau, kad Lietuva puikiai supranta šį 9% siekį“, – penktadienį viešėdamas Vilniuje sakė M. Šefčovičius. Anot jo, EK glaudžiai bendradarbiauja su institucijomis, siekdama padėti gerinti nacionalinį energetikos ir klimato planą.

„Norime užtikrinti, kad Lietuva eis ES keliu, kuriame visos ES šalys turės padaryti šiek tiek daugiau, nei galbūt tikėjosi prieš kelerius metus“, – teigė jis. Jis pažymėjo, kad Lietuva jau pasiekė didelį progresą naudodama atsinaujinančius energijos išteklius ir biokurą, turi ambicingų tikslų didinti atsinaujinančios energijos kiekį elektros gamyboje iki 45% 2030 m.

„Su Lietuva dirbame labai sėkmingai, esu tikras, pasieksime 9% sumažėjimą ir sankcijų neprireiks“, – patikino M. Šefčovičius.

Perspektyva dar griežtesnėToliau laukia dar griežtesni apribojimai. Naujoji EK planuoja imtis griežtesnių kovos su

klimato kaita priemonių. Tarp jų – ambicingą 2050 m. klimatui neutralios ekonomikos tikslą įrašyti į įstatymą.

„Svarbiausias mūsų iššūkis yra išlaikyti mūsų planetą sveiką. Tai yra didžiausia mūsų laikų atsakomybė ir galimybė. Noriu, kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu 2050 m., – savo prioritetus kalboje prieš Europos Parlamento balsavimą dėstė Ursula van der Leyen, naujoji Europos Komisijos pirmininkė. – Dabartinis nustatytas tikslas sumažinti išmetimus 40% 2030 m. nėra pakankamas.“ Naujas tikslas, anot jos, turėtų būti anglies dioksido emisijų mažinimas 50–55% iki 2030 m. Politikė pažadėjo per pirmą šimtą dienų savo poste pristatyti „Žaliąjį susitarimą Europai“, kuriame būtų numatyta, kaip pasiekti naująjį tikslą. Ji taip pat pažadėjo Europos klimato įstatymą, kuris 2050 m. tikslą paverstų teisės aktu.

74

„Visi mes ir visi sektoriai turės prisidėti – nuo aviacijos ir jūrų transporto iki būdų, kaip kiekvienas mūsų keliauja ir gyvena. Tarša turi kainuoti tiek, kad tai keistų mūsų elgesį“, – teigė tuomet dar kandidatė į EK pirmininkus.

Lietuva neprieštarauja.„(Vyriausybėje – VŽ) labai aiškiai konstatavome – siekiame ir pritariame, kad 2050 m.

ekonomika būtų neutrali klimato požiūriu. Tam reikia kuo anksčiau imtis priemonių, – sakė Ž. Vaičiūnas. – Svarbu, jog mūsų pramonė ir transportas suprastų, kad tai yra momento klausimas. Reikia nesnausti. Suprantame, kad tai finansiškai brangios technologijos, bet reikia čia matyti ir galimybę ir į tai investuoti.“

Tiesa, šalių narių ES nepaliks ant ledo. Tam, kad joms būtų lengviau įgyvendinti griežtesnius įsipareigojimus, dalį Europos investicijų banko planuojama paversti Klimato banku ir sukurti galimybę investuoti į šiuos pokyčius 1 trln. Eur.

75


AURELIJA VERNICKAITĖ. PINIGAI, „GAZPROM“ IR KAS KĄ PRADĖJOAurelija Vernickaitė, energetikos ministro patarėja 2019 m. liepos 23 d. www.delfi.lt,

Aurelija Vernickaitė

Šiomis dienomis vienoje informacinėje laidoje pranešama, kad, anot buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, Lietuva negalėjo skųstis dėl „Gazprom“ dujų kainos, dėl kurios nė nebandė derėtis, ankstesnės vyriausybės iš esmės sutiko su ta kaina, neprotestavo, nepriekaištavo. O reportažo pabaigoje dar pridūrė, kad galėjo ministeriją teisininkai įtikinti – jiems tai naudinga, jie gauna iš to pinigus.

Trumpai esminiai momentai ir konkretūs faktai, kurie galbūt padės išvengti klaidinančių interpretacijų, kas ką pradėjo, kas ką galėjo įtikinti ir kiek kieno priimti sprendimai kainavo.

1 etapas2008–2012 m. Energetikos ministerijai vadovauja ministras Arvydas Sekmokas. 2012 m.

spalio 3 d. Lietuva inicijuoja ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Vyriausybė yra pavedusi Energetikos ministerijai atstovauti ginčuose su „Gazprom“.

Lietuva pradeda arbitražo bylą Stokholmo arbitraže, siekdama prisiteisti 1,2 mlrd. eurų kompensaciją dėl neteisėtai padidintų gamtinių dujų kainų po to, kai „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo metu paaiškėjo didelio masto piktnaudžiavimas.

Bylos nagrinėjimas trunka ketverius metus. Ji baigiama nagrinėti 2016 m. birželio 22 d. ir Arbitražas konstatuoja, kad nors „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas turėjo interesų konfliktą, tačiau Lietuvos pareikštas 1,2 mlrd. ieškinys netenkinamas.

Ministro A. Sekmoko vadovavimo ministerijai metu inicijuotas teisminis procesas nuo 2012 m. spalio iki 2016 m. birželio kainavo apie 9 mln. eurų.

2 etapas2016 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausybė paveda Energetikos ministerijai, vadovaujamai Roko

Masiulio, imtis teisinių veiksmų, siekiant anuliuoti Lietuvai nepalankų Arbitražo sprendimą. Lietuva kreipiasi į Švedijos teismą prašydama anuliuoti šį sprendimą.

2019 m. liepos 4 d. Švedijos Teismas priima sprendimą neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo. Bylos nagrinėjimas trunka beveik trejus metus.

Ministro R. Masiulio vadovavimo ministerijai metu inicijuotas teisminis procesas valstybei kainavo apie 900 tūkst. eur.

3 etapasŠvedijos Teismas palieka Lietuvai galimybę skųsti nepalankų sprendimą. Energetikos

ministerija šiuo metu vertina, ar tikslinga kreiptis į Švedijos Aukščiausiąjį Teismą. Taip, tokia galimybė neatmetama.

Jeigu ministro Žygimanto Vaičiūno vadovaujama Energetikos ministerija kreiptųsi į Švedijos Aukščiausiąjį teismą ir būtų apsispręsta bylą priimti ir nagrinėti, tai visas teisminis procesas kainuotų preliminariais skaičiavimais galėtų apie 200 tūkst. eurų.

Ir pabaigaiReikia pripažinti, kad bylinėjimasis tarptautiniame arbitraže ir užsienio teismuose kainuoja

brangiai. Vis dėlto, kartais tokios išlaidos yra neišvengiamos, siekiant ginti valstybės ir jos vartotojų

76

https://www.delfi.lt/temos/svedijos

https://www.delfi.lt/temos/vyriausybe

https://www.delfi.lt/temos/arvydas-sekmokas

https://www.delfi.lt/temos/energetikos-ministerija

https://www.delfi.lt/temos/gazprom-2

https://www.delfi.lt/temos/lietuva


https://g2.dcdn.lt/images/pix/aurelija-vernickaite-81762011.jpg

interesus. Lietuva turėjo gintis nuo „Gazprom“ bandymų išlaikyti savo monopolinę įtaką ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui.

„Gazprom“ inicijavo bylas ir siekė sustabdyti Lietuvos veiksmus reformuoti dujų sektorių iš monopolistinio, kur „Gazprom“ tuo metu kontroliavo 100 proc. dujų rinkos, į sąžiningos konkurencijos pagrindais veikiantį sektorių. Lietuvos valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesai buvo sėkmingai apginti ir nei „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimas, nei gamtinių dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta. Nežiūrint aktyvaus „Gazprom“ pasipriešinimo, Lietuvai pavyko liberalizuoti gamtinių dujų rinką, užtikrinti palankias gamtinių dujų tiekimo sąlygas ir sąžiningas dujų kainas.

Energetikos ministerija taip pat buvo aktyvi dalyvė Europos Komisijos (EK) inicijuoto antimonopolinio tyrimo, kurio galutinis rezultatas tai, kad dabar „Gazprom“ yra po EK padidinamuoju stiklu ir už bet kokias manipuliacijas jai grėstų bauda.

77

https://www.delfi.lt/temos/europos-komisijos


TARYBŲ NARIAMS SIŪLOMA UŽDRAUSTI VADOVAUTI IR SAVIVALDYBIŲ UABSniegė Balčiūnaitė, BNS, 2019 m. liepos 22 d. www.delfi.lt,

Seime svarstoma iniciatyva uždrausti rajonų ar miestų tarybų nariams dirbti visų tos savivaldybės valdomų įmonių, įskaitant uždarąsias akcines bendroves (UAB), vadovais ir valdybų nariais.

Tokią Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą siūlančio „valstiečio“ Jono Jaručio teigimu, šiuo metu įstatymas draudžia tarybų nariams dirbti tik akcinių bendrovių ir savivaldybės įmonių vadovais ir valdybų nariais, todėl neretai kyla ginčių dėl vadovaujančias pareigas UAB-se užimančių tarybos narių.

Anot J. Jaručio, šiuo metu daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių jau neturi įmonių, o vandens, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo ir kitas viešąsias paslaugas gyventojams dažniausiai teikia UAB statuso bendrovėms. „Todėl sprendžiant dėl savivaldybės tarybos narių galimybių eiti pareigas bendrovėse, kurias valdo savivaldybės, kyla ginčai, ar tarybos narys turi teisę eiti vadovo arba valdybos nario pareigas savivaldybės valdomose uždarosiose akcinėse bendrovėse“, – nurodo J. Jarutis.

Jo teigimu, tokių UAB-ių vadovais dirbantys tarybos nariai turi galimybę kontroliuoti ir vertinti jų pačių veiklą, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir prieštarauja konstitucinės vietos savivaldos sampratai.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, atvejai, kai savivaldos tarybos narys yra ir vienas iš jos valdomų UAB vadovų, skaičiuojami dešimtimis.

VRK laikėsi nuostatos, kad ir dabartinė įstatymo redakcija draudžia tarybų nariams dirbti jų valdomų UAB vadovais, tačiau su tokiu vertinimu nesutiko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šiemet išaiškinęs, jog tik įstatymų leidėjas gali praplėsti įstatyme numatytų draudimų sąrašą. „Teismai vertina, kad kol nėra formaliai parašyta, nėra laikoma, kad asmuo padarė pažeidimą“, – BNS aiškino L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, dabartinė tvarka, numatanti draudimą tik daliai savivaldos valdomų įmonių vadovų, yra dviprasmiška. „Dviprasmybės išeina – UAB vadovo ar valdybos nario pareigos yra suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, o akcinės bendrovės vadovo ar valdybos nario jau nesuderinamos. Klausimas, kodėl tokios privilegijos suteikiamos tik UAB vadovams ar valdybos nariams“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė taip pat tvirtina, kad siūloma pataisa yra „svarstytinas reikalas“. „Čia yra problema, kurią verta svarstyti“, – BNS sakė G. Burokienė, anot kurios, pasitaiko atvejų, kai į tarybas išrinkti savivaldybių UAB vadovai neatsisako savo pareigų įmonėse.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma sako, kad dabar tarybos nariai į savivaldybės valdomas įmones yra deleguojami specialiai, siekiant užtikrinti jų veiklos kontrolę. „Savivaldybės laikosi įvairios praktikos – vienos skiria, kitos to nedaro“, – BNS aiškino parlamentaras.

L. Matjošaitytės teigimu, įmonių veiklos kontrolę galima užtikrinti ir kitomis priemonėmis. „Yra stebėtojų tarybos. Galima ir kitaip kontroliuoti. Yra tos kontrolės mechanizmų pakankamai“, – BNS tvirtino VRK vadovė.

J. Razma taip pat suabejoja, ar neketinama nustatyti per daug draudimų norintiems būti tarybos nariais. „Dėl tokių pataisų reikia konsultuotis su konstitucinės teisės specialistais“, – svarstė J. Razma.

Jei Seimas J. Jaručio pataisai pritartų, draudimas įsigaliotų nuo 2020 metų.BNS

78

https://www.delfi.lt/temos/jurgis-razma

https://www.delfi.lt/temos/guoda-burokiene

https://www.delfi.lt/temos/l-matjosaityte

https://www.delfi.lt/temos/uab



ATSAKYMAS VIDUI RACHLEVIČIUI: TIKIUOSI, KAD „NEĖSIME“ VIENI KITŲ, O KARTU KOVOSIME UŽ GYVENIMĄ

Aurimas Pranskevičius 2019 m. liepos 25 d. www.delfi.lt,

Neseniai naršydamas DELFI užtikau Vido Rachlevičiaus straipsnį „Klimato kaita: didysis veidmainystės spektaklis“. Esu šioks toks klimato kovotojas, turiu tokių draugų, todėl straipsnio pavadinimas mane suneramino. Perskaitęs ir „suvirškinęs“ pagalvojau, kad negaliu situacijos DELFI erdvėje taip imti ir palikti. Vidas išprovokavo mane parašyti. Ir gerai – seniai laikas. Pabūsiu tad, bent jau laikinai, vienu iš tų, rodos, Vido nelabai mėgstamų „naujos kartos hipsterių, anarchistų, visų rūšių bei porūšių leftistinio neformato ir neaiškių atsilupėlių“ (citata).

Su klimatu blogai (kam atrodo gerai – tegu palaukia dar porą metų, pažiūrėsim). Bendrai su aplinka – irgi. Kai ką matom ir jaučiam, kai ką sužinom iš žiniasklaidos. Daugėja ekstremalių reiškinių, kyla vidutinė temperatūra, nyksta gyvūnų rūšys, skaudžia problema tapo plastiko šiukšlės. Dėl to liūdime, bet neretai jaučiamės ir bejėgiškai (arba jautėmės – iki dabar).

Žinome, kad dėl šios situacijos kalčiausi žmonės ir jų besaikis vartojimas. Dėl klimato dalykų kalba eina apie iškastinio kuro (anglys, nafta, dujos) deginimą. Kaip mano pažįstamas neseniai glaustai apibendrino, nors žmogaus veiklos išmetamas CO2 sudaro mažą dalį palyginus su gamtos išmetamu, gamta atgal gali paimti tik tiek, kiek pati išmeta – ne daugiau. Dėl to žmogaus sukurtas „perviršis“ lieka atmosferoje, einant metams kaupiasi ir kuria aplink Žemę CO2 „plėvelę“, kuri sulaiko atsispindėjusią nuo Žemės saulės šilumą ir kelia temperatūrą. Dėl to turime tokias pasekmes. Paprasta? Paprasta.

„Exxon Mobil“ korporacijos šefai jau prieš daug metų žinojo, kad iškastinio kuro deginimas sukels dideles problemas, bet šią informaciją nuo žmonių slėpė. Mano ir mano bendraamžių tėvai nežinojo, kad tiesiogiai ar netiesiogiai kuria klimato problemą, atsiliepsiančią jiems, mums ir mūsų vaikams. Mes jau žinome, kad problema yra, kad ji yra didžiulė, ir kad mes ją toliau didiname. Jei nesiimsime atitinkamų kovos priemonių ir nepakeisime savo elgesio (tam turim 11 metų), mūsų vaikai jau negalės nieko iš esmės pakeisti – viskas natūraliai „važiuos žemyn“. Bus badas, kova dėl vandens, milijoninės migracijos, mirtys, daug kentėjimo. Ar tam gimdome ir auginame vaikus? Ar tam norime gyventi?

Perspektyva baisi, o mes gyvename laikmetyje, kada mums tenka didžiausia atsakomybė. Sakote – gąsdinu? Manau, kad ne ką labiau negu pati gamta. Prisipažinsiu – pats bijau. Kaip nebijoti dėl savęs, savo giminių, draugų, palikuonių ir kitų geros valios žmonių, kai tokios realijos ir tendencijos? Su savo žiniomis, turėčiau būti beširdis ir besmegenis valdžios, ir pinigų fanatas, kad galėčiau.

Gal taip turi būti, gal čia vis tik ne žmogus kaltas? Gal nėra prasmės nieko daryti? Apskritai klimato pokyčių ir jų priežasčių klausimas yra sudėtingas, bet smalsūs visada ras suvestines, pasvers šaltinių rimtumą, o tada viskas pasirodys paprasčiau. Tai ką daryti? Jei sėdėsime rankas susikišę į kišenes, laukdami savo galo, tai jis tikrai ateis. Jei imsimės keisti ydingas vietas, greitai ir iš esmės – gal tas galas ir neateis. Čia kaip žmogui, kuriam diagnozavo vėžį ir pasakė, kad jam liko gyventi keli mėnesiai – jei susitaikys ir lauks galo, tai sulauks, bet jei ims keisti savo gyvenimą iš

79

https://www.delfi.lt/temos/exxon-mobil

https://www.delfi.lt/temos/co2


https://g1.dcdn.lt/images/pix/klimato-kaita-ir-rachlevicius-81816539.jpg

esmės, galbūt išgyvens. Dėl to, man atsakymas akivaizdus – kovoti, keistis ir keisti kitus. Vienas lauke ne karys, todėl buriamės į organizacijas. Suprantame, kad keisdamiesi kiekvienas atskirai žmonės tikslo nepasieks, todėl spaudžiame keistis valdžią ir nurodyti žmonėms keitimosi gaires. Tik su valdžios supratimu ir parama galime pasiekti tikslą.

Jungtinėje Karalystėje susikūręs ir pasaulyje išplitęs kovos su klimato krize judėjimas Extinction Rebellion (versčiau kaip „sukilimas prieš išmirimą“; trumpinys XR) turi tris reikalavimus valdžiai. Pirma, valdžia turi sakyti tiesą, deklaruodama kritišką klimato ir ekologinę padėtį, ir pranešdama visuomenei apie reikiamų pokyčių skubumą. Antra, valdžia turi veikti dabar, kad sustabdytų gamtinės įvairovės nykimą ir iki 2025 metų sumažintų šiltnamio dujų emisijas iki nulinio balanso (kiek dujų išmesta, tiek paimta). Trečia, valdžia turi sukurti piliečių susirinkimą, skirtą klimato ir ekologiniam teisingumui, ir vadovautis šio susirinkimo nutarimais.

Paprasti reikalavimai, ar ne? Jei ne paprasti, tai bent paprastai suprantami. Rodos – imk ir daryk. Pasirodo, ne taip viskas paprasta. Didžiausią interesą, kad žmonės nieko nedarytų turi iškastinio kuro magnatai. Juk naftininkų milijardai labai saldūs ir labai blizga: čia Dubajus aukščiausią dangoraižį pasistatė, čia dirbtinę salą padarė, čia, žiūrėk, Kataras dykumoj stato infrastruktūrą pasaulio futbolo čempionatui. Įtraukti yra į tai ir politikai: kai kurie per naftininkų interesus, kai kurie – bet kokia kaina trokšdami didesnės valdžios ir pinigų. Šie žmonės kontroliuoja daug žiniasklaidos, todėl didelė dalis visuomenės gauna jų pateiktą perspektyvą, kuri neretai būna – „mes čia stengiamės, o ekoteroristai puola“. Lyg be tų „ekoteroristų“ žmonės, realiai, geriau gyventų.

Dėl interesų, kai kas kaltina tokių turint atsinaujinančios energijos gamintojus ir anglies dvideginio kvotų pardavinėtojus. Esant versle, ko gero, neįmanoma būti visai be jokių interesų, bet imkime ir palyginkime šių grupių interesus su, pvz., iškastinio kuro magnatais ar vartotojiškumo skatintojais. Paimkime, tarkim, Fortune 500 kompanijų arba pasaulio turčių sąrašus, ir paieškokime ten vienų ir kitų. Dabar palikime sąrašus ir pažiūrėkime į prabangos demonstravimą, pabandykime rasti pavyzdžių tiek pas vienus, tiek pas kitus. Kas čia „laimi“?

XR yra politiškai nešališkas judėjimas – kokie politikai bebūtų valdžioje, svarbiausia, kad efektyviai spręstų klimato krizę. Politikų deklaracijos po XR sukilimo balandį ir neseni parlamento rinkimai Danijoje vis tik rodo, kad stipresni yra kairiųjų politikų pasiūlymai ir į šiuos politikus klimato klausimu dedamos didesnės viltys. Asmeniškai galvoju, kad reikiamiems pokyčiams įgyvendinti iš tikrųjų reikia daugiau socialinės lygybės, supratimo, tolerancijos, empatijos. Šiuo metu turime kraštutinę socialinę nelygybę, kur 5% žmonių kontroliuoja 95% Žemės išteklių. Šie 5% žmonių yra labai turtingi ir įtakingi. Gali būti, kad jie bet kokia kaina stengsis ginti savo interesą, likusių žmonių sąskaita. Nesvarbu, kad klimatas grasina pribaigti ir juos – „glosto“ juos tai, kad gyvens ilgiau ir turtingiau už kitus. Po jų – nors ir tvanas.

Kalbant apie socialinę lygybę siūlyčiau nedemonizuoti leftistų. Rodos, kad Vidas Rachlevičius savo straipsny „piešia“ juos neigiamai, bet man leftistai – tiesiog žmonės, kurie palaiko kairiąją, į lygybę nukreiptą, politiką ir politikus. Ne komunistus (komunizmas nepasiteisino), o, pvz., socialdemokratus, kurie Skandinavijoje sukūrė laimingiausias pasaulyje gerovės valstybes. Dešinieji politikai paprastai pasisako prieš lygybę arba už natūralią nelygybę. Jiems artimas kapitalizmas, konservatyvumas ir nacionalizmas. Kartais tokie politikai būna rasistais, seksistais ir ksenofobais. Gyvenimas rodo, kad su moderniais kairiaisiais politikais (duokit prašom tokių Lietuvoje) valdžioje gyventojai yra laimingesni. Tiesa, atrodo, kad dešinieji – ypač tie nacionalistai (Donaldas Trumpas, Viktoras Orbanas, Jaroslavas Kačinskis ir kiti) – geriau žaidžia žmonių baimėmis. Dėl to, nors asmeniškai turiu dešiniųjų elementų (man patinka tautų įvairovė, tradicijos, paprastai toleruoju religijas bei kai kur esu konservatyvus), bendrai paėmus, kairiąją politiką ir politikus mėgstu labiau, o leftistų demonizavimą matau kaip bandymą manipuliuoti žmonėmis. Galbūt kaip atsvarą „leftistams“ į viešąją erdvę turėtume įvesti terminą „rightistai“ (arba, kad nenulūžtų liežuvis – „raitistai“)? Juo apibrėžtume žmones, kurie palaiko dešiniąją, konservatyviąją, politiką, ir turėtume terminų pusiausvyrą.

Grįžtant prie klimato temos pasakysiu, kad, mano galva, didžiausią potencialą reikiamiems pokyčiams iššaukti turi būtent Extinction Rebellion. Judėjimo taktika yra pagrįsta nesmurtiniu

80

https://www.delfi.lt/temos/viktoras-orbanas

https://www.delfi.lt/temos/vidas-rachlevicius

https://www.delfi.lt/temos/vidas-rachlevicius

https://www.delfi.lt/temos/dubajus

https://www.delfi.lt/temos/extinction-rebellion

https://www.delfi.lt/temos/jungtine-karalyste

pilietiniu nepaklusnumu – vardan svarbiausių, kritinių dalykų galima, ir net būtina, pažeisti įstatymus. Ši taktika jau sėkmingai patikrinta Mahatmos Gandhi, kovotojų už rasinę lygybę JAV, sufražisčių ir pan. Extinction Rebellion nariai blokuoja tiltus, gatves, pila dirbtinį kraują, rengia demostracinius išmirimus, laidotuves. Viskas tam, kad sujauktų patogią visuomenės kasdienybę, sutrikdytų sistemos mechanizmą, tuo pačiu informuodami žmones apie grėsmes, jų priežastis kovos galimybes, versdami žmones susimąstyti. Aktyvistai gana noriai leidžiasi areštuojami, nes greit tikisi būti išteisinti, o suėmimas, teisminis procesas ir su tuo susijęs viešumas leidžia jiems perduoti savo žinią žmonėms. Ten, kur teismai, yra vykdomi tyrimai, ir, rodos, nedaug yra erdvės manipuliacijoms. Tuo pačiu, žiniasklaidoje pasirodo „nuotrupos“ apie teismo proceso eigą ir paprastai aktyvistui palankią jo baigtį (veikiant „vardan aukštesnių tikslų“). Nepaliekamas nuošalyje ir kontekstas – kova už gyvybę ir darnų gyvenimą. Taip dėl priešiškų policijos ir politikų veksmų, dėl žmonių empatijos ir informuotumo judėjimas Extinction Rebellion plečiasi, skaičiuodamas naujus tūkstančius narių ir naujas dešimtis tūkstančių svarų (arba kitos valiutos) finansavimo. Tokios taktikos tikslas – per pilietinio nepaklusnumo ir plėtimosi ciklus pasiekti lūžio tašką, kai valdžia „pasiduoda“ paprastiems žmonėms ir daro ką reikia, kad pasiektų žmonių norimą tikslą.

Kitos klimato kovos iniciatyvos, tokios, kaip jaunimo klimato streikai (pradėti švedų moksleivės Gretos Thunberg), Greenpeace veiksmai, Ende Gelaende Vokietijoje, „klimato stovykla“ ir Ingos protestai Lenkijoje, irgi yra sveikintinos. Šiais metais, palyginti su praėjusiais, klimato kovos įvykių kalendorius yra labai margas ir tankus. Tikiuosi, kad tokia tendencija išliks ir toliau. Tam, kad taip įvyktų, kad galėtume daugiau ir stipriau, kviečiu ir jus – visus geros valios žmones – jungtis prie Extinction Rebellion ir kitų mano išvardintų iniciatyvų. Jungtis, jei ne dalyvaujant, tai finansuojant, domintis, populiarinant klimato ir klimato kovos informaciją. Tai mūsų visų kova – kovokime ją, kol yra už ką!

Kaip sustabdyti klimato šilimą? Patvirtinu Vido Rachlevičiaus pastebėjimą, kad neseniai mokslininkai nustatė, kad pigiausia ir efektyviausia būtų masiškai sodinti miškus. Tik tam reikia noro iš kiekvienos valstybės, kuri turi užsodintinų žemių, valstybių darbo koordinavimo ir prioritetų perorganizavimo (pvz. kad žemė ne galvijams auginti, o miškui). Manau, kad reikalinga ir energetinė transformacija – daug daugiau atsinaujinančių išteklių, daug mažiau iškastinio kuro. Nežinau, kiek tai pigu (spėju, kad nepigu) ir greitai pasiekiama. Manau, kad reikia apskritai sumažinti energijos poreikį – deja kartu apsiribojant sau patogumą. Ar tikrai negalime gyventi be automobilių ir mobiliųjų telefonų? Jei alternatyva yra išmirimas, manau, kad gyventi taip tikrai galime. Galvoju, kad sugebėčiau gyventi taip, kaip gyveno mano seneliai, nors norėčiau šiandieninio medicinos lygio. Drąsina ir amišų bendruomenės JAV pavyzdys – specialiai gyvena be technologijų ir jiems tvarkoj, yra gerbiami kitų. Reiškia – norint galima. Tiesa, tokia amišų filosofija yra neatsiejama nuo jų religijos, bet įsivaizduoju ir scenarijų, kur panaši filosofija išplauktų iš mums gamtos taikomų apribojimų, reikalingų darniam gyvenimui. Apriboti mėsos valgymą, manau, būtina. Mėsą brangu užauginti (jei valstybė mėsos nedotuotų, ir mokėtume už mėsą tikrą jos kainą – pamatytume), gyvuliai „bezda“ metanu (pavojingesnės šiltnamio dujos nei CO2). Sako, kad mūsų virškinimo traktas labiau panašus į žolėdžio, ir kad mums užtektų 2-3 mėsiškų pietų per savaitę.

Turime veikti, ir nedelsiant. Džiaugiuosi klimato krizės temos pagyvėjimu žiniasklaidoje, politikų deklaracijose, gatvėje. Jungtinėje Karalystėje pagal vieną visuomenės apklausą ketvirtadalis britų klimato temą įvardija kaip vieną iš TOP3, šalia Brexit ir sveikatos. Taip pat, didelė britų visuomenės dalis teigia, kad balsuotų už tą politinę jėgą, kuri pasiūlytų klimato problemos sprendimą. Žavi mane Green New Deal iniciatyva ir jos populiarumas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sutinku, kad iniciatyva labai brangi, bet ar alternatyvos pigesnės? Bepigu parodyti absoliučią kainą ir sakyti, kad labai brangu, kai nesivargini ieškoti ar skaičiuoti, kiek kainuoja alternatyvos ir kokios jos yra (jei išvis yra, apie išmirimą nekalbant). Teikia vilties ir JAV prezidento kandidatų debatai tarp demokratų partijos atstovų – vilties, kad Donaldas Trumpas bus pakeistas daug geresne prezidente. Randu palaikymo ir iš savo beveik 13 tūkst. darbuotojų turinčios korporacijos šefo, kuris viešai pripažino, kad klimato ir aplinkos problemos atrodo svarbiausios,

81

https://www.delfi.lt/temos/brexit

https://www.delfi.lt/temos/jav

kad turim jas spręsti, ir kad jo asmeninis indėlis į tai dabar yra mėsos, ypač jautienos, vartojimo apribojimas.

Džiaugiuosi, kad klimato kovos banga atsirito ir į Lietuvą. Tikiuosi, kad „neėsime“ vieni kitų viešose ar privačiose erdvėse, o kartu kovosime už gyvenimą. Už gyvenimą ir prieš tai, kas gali greitu metu mus užmušti – valdžios neveiklumą klimato krizėje ir savo pačių taip pamėgtą, bet nepakeliamai aukštą kainą turintį patogumą. To jums ir palinkėsiu.

82

https://www.delfi.lt/temos/klimatas

V skyrius.

RENGINIAI

83

IS-805/530-V-1 priedas

VERT 2019-07-24 pranešimas. VERT rinkos dalyviams pristatė reikalavimus reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, įgyvendindama prioritetinį uždavinį – „Įmonių sąnaudų ir apskaitos atskyrimo sistemų principų skaidrinimas ir jų įgyvendinimas" – bei siekdama užtikrinti, kad vartotojai už reguliuojamas energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas mokėtų būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta kaina, rinkos dalyviams pristatė parengtą reguliuojamos veiklos ataskaitų patikros techninę užduotį ir patikros procedūras (pristatymo medžiagą rasite čia).

Pasak Tarybos pirmininkės Ingos Žilienės, tai ženklus reguliavimo pokytis, siekiant reguliuojamų įmonių veiklos skaidrinimo. Ūkio subjektų teikiamos reguliuojamos veiklos ataskaitos dažnai neužtikrina galimybės reguliuotojui įsitikinti sąnaudų pagrįstumu, kas yra būtina priimant kainodarinius sprendimus, todėl reikalinga suformuluoti aiškius reikalavimus patikrą atliekantiems nepriklausomiems auditoriams. Tai leistų užtikrinti patikros rezultatų panaudojimo rezultatyvumą.

Pagal Energetikos įstatymą ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą reguliuojami ūkio subjektai iki kiekvienų metų gegužės 1 d. privalo parengti ir pateikti Tarybai nepriklausomo auditoriaus patikrintas praėjusių metų reguliuojamos veiklos ataskaitas.

Iki 2019 m. techninę specifikaciją auditui parengdavo pati audituojama įmonė, be to, taikytas audito standartas leido pakankamai lanksčiai vertinti numatytus reikalavimus, pavyzdžiui, atliekant sąnaudų priskyrimą atskiroms grupėms ir kt. Auditorius reguliuojamos veiklos ataskaitas įvertindavo pateikdamas nuomonę dėl jų atitikimo nustatytiems reikalavimams, bet neįvardindavo audito metu pastebėtų trūkumų.

Nuo 2019 m. reguliuojamos veiklos ataskaitų patikra bus atliekama pagal Tarybos parengtus nurodymus, o vietoje auditoriaus išvados bus pateikiama ataskaita su konkrečiais pastebėjimais pagal kiekvieną numatytą reikalavimą. Pats patikros procesas vyks laikantis reguliuojamos veiklos ataskaitų rengimo eigos, t. y. nuo ūkinių operacijų registravimo apskaitoje, pirminio priskyrimo paslaugoms, sąnaudų grupėms ir pan. Tai leis aiškiai matyti kiekvienos sąnaudų grupės detalizavimą, pradedant pirminiais dokumentais. Tikimasi, kad ūkio subjektai, žinodami, kas bus tikrinama, iš anksto galės pasiruošti ir pateikti tvarkingas ataskaitas, kartu išvengiant interpretacijų ar žmogiškųjų klaidų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Taryba kasmet gali peržiūrėti ir pakoreguoti nustatytas technines užduotis.

„Šis išgrynintas procesas atneš naudą tiek reguliuojamoms įmonėms, užtikrinant būtinųjų sąnaudų padengimą, tiek reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrą atliekančioms audito kompanijoms, tiek vartotojams, garantuojant, kad už paslaugas mokama būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta kaina", – pabrėžia Tarybos pirmininkė I. Žilienė.

Pirmąsias reguliuojamos veiklos ataskaitas, patikrintas pagal Tarybos nustatytas sąlygas, numatoma gauti 2020 m. pradžioje.

84

https://www.vert.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2019/liepa/RVA%20patikra_%20pristatymas_2019_07_24.pdf

Šie nauji reguliuojamos veiklos patikros reikalavimai parengti, įgyvendinant VERT inicijuotus Finansinių ataskaitų audito įstatymo, Energetikos įstatymo bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2019 m.

______

VERT rinkos dalyviams reikalavimų reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrai pristatymas pateikiamas IS-805/530-V-1-1 priedas.ppt;

85

IS-805/530-V-2 priedas

Diskusija "Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones 2021–2027 metais“

Dėkojame visiems dalyvavusiems Energetikos ministerijos 2019 m. liepos 23 d. organizuotoje diskusijoje „Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į energijos efektyvumą didinančias priemones 2021–2027 metais“. Dalinamės diskusijoje rodytomis skaidrėmis bei siūlomų finansuoti veiklų lentele, pakoreguota pagal išsakytas pastabas. Jei turėtumėte papildomų esminių komentarų pristatymo 6 ir 7 skaidrėse suformuluotoms veikloms ar rodikliams, lauktume jų iki 2019 m. liepos 31 darbo dienos pabaigos.Taip pat maloniai prašytume iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikti detalesnius pasiūlymus dėl konkrečių priemonių, kurias tikslinga būtų finansuoti pagal bendrai aptartas veiklas.

PagarbiaiRenata AmbrazevičienėInvesticijų skyrius

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijaGedimino pr. 38, LT-01104 VilniusTel. (8 5) 203 4679, papild. 8El. p. [email protected]

_______

EM Renginio/Diskusijos "Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones 2021–2027 metais“ patikslintas pristatymas pateikiamas IS-805/530-V-2-1 priedas.ppt;

86


VI SKYRIUS

NAUDINGA INFORMACIJA

87

IS-805/530-VI-1 priedas

LŠTA informacija. Parengtos 2018 m. Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga_suvestinės lentelės

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija rengia šilumos tiekimo įmonių ūkinės veiklos apžvalgą už 2018 metus. Siekiant turėti išsamius Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus statistinius duomenis, kurie būtini probleminių klausimų sprendimui, strateginių krypčių pagrindimui, analizėms, tiriamiesiems darbams atlikti ir t.t. norime surinkti visų Lietuvoje veikiančių šilumos gamybos ir tiekimo įmonių duomenis.

LŠTA šilumos tiekimo įmonių ūkinės veiklos apžvalgos suvestines lenteles už 2018 metus.

Jeigu turite patikslinimų/papildymų (ypač raudonu fonu pažymėtuose laukeliuose), informuokite iki š.m. liepos 31 d. (trečiadienio) el. paštu [email protected]

______

2018 m. Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga_suvestinės lentelės pateikiamos IS-805/530-VI-1-1 priedas.zip;

88



VERT Metodinė pagalba šilumos sektoriaus klausimais

Skiltyje „Metodinė pagalba“ teikiamos konsultacijos yra rekomendacinio pobūdžio, parengtos esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, ir kiekvienu konkrečiu atveju situacija turėtų būti nagrinėjama individualiai. Tiesioginė nuoroda:https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/silumos-sektorius.aspx

Atnaujinta: 2019.06.28

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 1 d. veiklą pradeda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (veiklą vykdys vietoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos), Komisijos ir Inspekcijos priimti teisės aktai galioja ir po šių įstaigų reorganizavimo.

Aktualus klausimasDėl sąnaudų Kaip įsigaliojus naujai gamtinių dujų įsigijimo šilumos gamybai tvarkai (nuo 2019 m. sausio 1 d.) šilumos tiekėjai turėtų sudaryti gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis?Gamtinių dujų įsigijimo šilumos gamybai tvarka keičiasi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymą. Įsigaliojus naujai tvarkai, šilumos tiekėjams rekomenduojama vadovautis Energetikos ministerijos pateiktomis rekomendacijomis. Siekiant mažinti administracinę naštą, tiems energijos gamintojams, kurie neturi prievolės gamtines dujas įsigyti gamtinių dujų biržoje, siūloma sudaryti „paketines“ gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutartis, kurios apima gamtinių dujų tiekimą, skirstymą bei perdavimą. Primename, kad gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka yra apibrėžta Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėse (patvirtinta 2014 m. spalio 10 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-248). Energijos gamintojai, kurie per metus suvartoja 50 GWh ar daugiau gamtinių dujų, ne mažiau kaip 50 proc. reikalingo metinio gamtinių dujų kiekio privalės įsigyti gamtinių dujų biržoje. Dalyvaujant gamtinių dujų biržoje, reikalinga turėti gamtinių dujų biržos dalyvio sutartį bei pasirūpinti gamtinių dujų transportavimu, sudarant gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sutartis. Šių sutarčių sudarymo tvarka yra apibrėžta Naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklėse (suderinta 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. O3E-177) ir Naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėse (suderinta 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-632).Kaip nuo 2019 m. sausio 1 d. šilumos tiekėjai gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutartyse turi nurodyti kainos pasirinkimą, kad būtų padengtos jų įsigijimo sąnaudos?Gamtinių dujų įsigijimo šilumos gamybai tvarka keičiasi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymą.Taryba, siekdama užtikrinti teisingą tiek šilumos tiekėjų, tiek vartotojų atžvilgiu gamtinių dujų įsigijimo sąnaudų pripažinimą būtinosiomis ir įtraukimą į šilumos kainą, 2018 m. gruodžio 31 d. pakeitė Šilumos kainų nustatymo metodiką (Tarybos nutarimai Nr. O3E-474 ir Nr. O3E-477). Numatyta, kad tais atvejais, kai gamtinės dujos perkamos ne gamtinių dujų biržoje, gamtinių

89

https://www.regula.lt/Docs/nutarimas_2018_477.pdf


https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kaip-nuo-2019-m-sausio-1-d-silumos-tiekejai-gd-pirkimo-pardavimo-sutartyse-turi-nurodyti-kainos-pasirinkima.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kaip-nuo-2019-m-sausio-1-d-silumos-tiekejai-gd-pirkimo-pardavimo-sutartyse-turi-nurodyti-kainos-pasirinkima.aspx

https://www.regula.lt/Docs/nutarimas_2017_632_.pdf



https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kaip-nuo-2019-m-sausio-1-d-isigaliojus-naujai-gd-isigijimo-silumos-gamybai-tvarkai-sudaryti-sutartis.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kaip-nuo-2019-m-sausio-1-d-isigaliojus-naujai-gd-isigijimo-silumos-gamybai-tvarkai-sudaryti-sutartis.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/silumos-sektorius.aspx

dujų (žaliavos) kaina, įtraukiama į šilumos kainos skaičiavimus, negali viršyti 105 proc. vidutinės gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos šalyje.Taryba rekomenduoja šilumos tiekimo bendrovėms, sudarant gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutartis su gamtinių dujų tiekėjais bei formuojant savo gamtinių dujų pirkimo strategijas, atsižvelgti į numatytas gamtinių dujų (žaliavos) įsigijimo sąnaudų pripažinimo būtinosiomis ir įtraukimo į šilumos kainą sąlygas. Dvišalių gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutarčių dėl gamtinių dujų įsigijimo sudarymo atveju, siekiant neviršyti vidutinės gamtinių dujų biržos kainos, yra tikslinga sutarties gamtinių dujų įsigijimo kainos apskaičiavimo formulę sieti su gamtinių dujų biržos kaina.Kokios sąnaudos negali būti priskiriamos būtinosioms reguliuojamų verslo vienetų ir paslaugų sąnaudoms? 2009 m. liepos 8 d. patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2 papunktyje yra nurodytos sąnaudos, kurios reguliuojamuose verslo vienetuose ir paslaugose negali būti priskiriamos būtinosioms sąnaudoms, nurodomoms minėtos Metodikos 16 priede „Būtinųjų sąnaudų paskirstymo ataskaita". Tarybos parengtų Rekomendacijų 2 priede yra įvardijami sąnaudų pogrupiai, kuriuose pateikiamos sąnaudos turėtų būti nurodomos kaip nebūtinosios. Atkreipiame dėmesį, kad nebūtinosios sąnaudos, tokias kaip palūkanų, reklamos paslaugų (produktų) bei narystės, stojimo įmokų sąnaudos, teikiant informaciją pagal minėtos Metodikos 16 priedą, neturėtų būti nurodomos kaip būtinosios (žr. lentelę).Lentelė. Būtinųjų sąnaudų paskirstymas Ūkio subjekto Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 16 priede.

SĄNAUDŲ GRUPĖS IR POGRUPIAI (EUR)

IŠ VISObūtinųjų

(tiesioginių, netiesioginių ir

bendrųjų) sąnaudų

IŠ VISO

Šilumos gamybos verslo vienetas

Šilumos perdavimo verslo vienetas

Mažmeninio aptarnavimo verslo vienetas

Karšto vandens tiekimo verslo vienetas

X. FINANSINĖS SĄNAUDOS X.2. Palūkanų sąnaudos 70893 32264 1550 25 20

XII. RINKODAROS IR PARDAVIMŲ SĄNAUDOS

XII.1. Reklamos paslaugoms (produktams) sąnaudos 2129 1337 402 72 59

XII.3. Prekės ženklo, įvaizdžio sąnaudos 14 9 3 1 0

XIV. KITOS PASKIRSTOMOS SĄNAUDOS

XIV.6. Narystės, stojamųjų įmokų sąnaudos 8191 5132 1553 279 226

Ar aukciono dalyvio mokesčio sąnaudos pripažįstamos pagrįstomis reguliuojamai šilumos tiekimo veiklai vykdyti? Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais, o jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. Nr. O3-96, šilumos aukciono dalyvio mokesčio sąnaudos turi būti įvertinamos šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, nustatant kitų kintamųjų sąnaudų apimtį. Jei galiojančioje šilumos bazinėje kainoje nėra

90

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/aukciono-dalyvio-mokestis.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/aukciono-dalyvio-mokestis.aspx

http://www.regula.lt/siluma/Puslapiai/apskaitos-atskyrimas-.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/sanaudu-priskyrimas.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/sanaudu-priskyrimas.aspx

įvertintos šilumos aukciono dalyvio mokesčio sąnaudos, jos gali būti įvertinamos šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu, nustatant papildomą šilumos kainos dedamąją. Tokiu atveju ūkio subjektas, teikdamas šilumos bazinės kainos perskaičiavimo projektą, turi pateikti visą informaciją, reikalingą siekiant įsitikinti šių sąnaudų apimties pagrįstumu.Atsižvelgus į tai, kad šilumos aukciono dalyvio mokesčio sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos bazinės kainos kintamąją dedamąją arba apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu, šiomis sąnaudomis neturi būti didinama įsigytos šilumos kaina, taikoma apskaičiuojant mėnesio šilumos kainas.Kaip vertinamas nepadengtų sąnaudų ir (arba) gautų papildomų gautų pajamų dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitiktis faktiškai patirtoms sąnaudoms?(Metodikos 58.3.1 papunktis).Pagal 2009 m. liepos 8 d. patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 76.9 papunktį, skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kuro ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktūra (Metodikos 58.4.1 papunktis), šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 papunktis), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 58.4.7 papunktis), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 papunktis) ir pirktos šilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 papunktis). Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. kovo 17 d. viešame išaiškinime dėl papildomos kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitikimo dedamosios skaičiavimo, Taryba paaiškino Metodikos 76.9 papunkčio taikymą ir nurodė, kad ribos (mažins) faktines sąnaudas už kurą ir (ar) įsigyjamos šilumos sąnaudas tais atvejais, kai faktinės sąnaudos bus didesnės už sąnaudas, apskaičiuotas pritaikius: bazinę kuro struktūrą (Metodikos 58.4.1 papunktis), išskyrus Metodikos 76.10 papunktį; ir (ar) šilumos nuostolių apimtį (Metodikos 58.4.4 papunktis); ir (ar) lyginamąsias kuro sąnaudas (Metodikos 58.4.7 papunktis); ir (ar) kuro kainas (Metodikos 58.4.5 papunktis) ir pirktos šilumos kainasDėl kainų skaičiavimo Kokiais atvejais gali būti koreguojama šilumos tiekėjui nustatyta kuro struktūra? Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889, 23.2 papunktyje numatyta, kad šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui optimali ūkio subjekto naudojamo kuro struktūra nustatoma, atsižvelgiant į realias technines prielaidas, pavyzdžiui, elektrinių ir katilinių darbo režimą, gamybos įrenginių galią, išteklių įsigijimo galimybes, o prioritetas teikiamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui. Aprašo 27.2.1 papunktyje numatyta, kad šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji tikslinama atsižvelgiant į faktiškai pasikeitusią ūkio subjekto naudojamo kuro struktūrą (padidinus kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą).Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 75.2.1 papunktyje numatyta, kad šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į išaugusią kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ūkio subjekto naudojamo kuro struktūroje. Šiuo atveju koreguojamos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytos lyginamosios kuro ir elektros energijos sąnaudos šilumos vienetui gaminti ir koreguojama šilumos kainos pastovioji dedamoji. Pagrindinė šilumos kintamosios kainos dalies keitimo sąlyga yra atsinaujinančių energijos išteklių dalies didėjimas kuro struktūroje. Todėl tokiu atveju, kai ūkio subjektas nori keisti kuro struktūrą ne dėl padidėjusios atsinaujinančių išteklių dalies, o pavyzdžiui, vieną atsinaujinančių išteklių kuro rūšį keičia kita, bazinių kainų galiojimo metu kuro struktūra nebus koreguojama. Ūkio subjektas bendra tvarka turėtų teikti Tarybai derinti investicijų projektą, susijusį su kuro rūšies keitimu: Tarybai įvertinus ir pripažinus, kad ši investicija yra būtina šilumos tiekimo veiklai vykdyti, šios sąnaudos bus įskaičiuotos į pastoviąsias sąnaudas.

91

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kuro-strukturos-korekcija.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2017-metai/2017-kovas/2017-03-17/del-papildomos-kuro-ir-silumos-isigijimo-i-nsg-sanaudu.aspx



https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/sanaudu-pajamu-neatitiktis.aspx



Kaip ūkio subjektams, kurių šilumos bazinės kainos nustatytos pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos 2009 m. liepos 8 d. redakciją (galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d.), perskaičiuojama investicijų grąža? Pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos (2009 m. liepos 8 d. redakcija) 74.5 papunktį, šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio.Ūkio subjektai, teikdami šilumos bazinės kainos dedamųjų, nustatytų pagal minėtą Metodikos redakciją, galiojusią iki 2015 m. gruodžio 31 d., perskaičiavimo projektus, investicijų grąžos normos skaičiavimuose turi taikyti 2015 m. rugsėjo 22 d. patvirtintos Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos 10 punkte numatytą optimalią kapitalo struktūrą, kai skolintas kapitalas sudaro 60 proc., o nuosavas – 40 proc.Papildomai primename, kad pagal šiuo metu galiojančios WACC metodikos 11 punktą ūkio subjektui investicijų grąžos norma, taikant optimalią kapitalo struktūrą, nustatoma tuo atveju, kai pagal paskutinių audituotų finansinių metų, prieš Tarybai apskaičiuojant investicijų grąžos normą, ūkio subjekto metinėse finansinėse ataskaitose pateikiamą faktinę ūkio subjekto kapitalo struktūrą apskaičiuota investicijų grąžos norma yra didesnė nei apskaičiuota pagal optimalią kapitalo struktūrą.Ar šilumos kainų perskaičiavimo metu gali būti vertinamos tik per audituotus finansinius metus papildomai gautos pajamos dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti?2009 m. liepos 8 d. patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 76.5 papunktyje numatyta, kad šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumas, susidaręs nuo ankstesnio perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio, įvertinamas šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu. Taigi, šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumo vertinimas tik per audituotus finansinius metus (sausio–gruodžio mėn.) yra negalimas ir prieštarauja Metodikos nuostatoms.Kaip perskaičiuojamas gamtinių dujų kiekis į sąlyginį kuro kiekį (tne)? Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-245, 26 punkte numatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitymui už dujas ir dujų perdavimo paslaugas su sistemos naudotojais (vartotojais) dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (kWh), o Aprašo 41 punkte numatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitymui už dujas ir dujų skirstymo paslaugas su nebuitiniais vartotojais ir sistemos naudotojais dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (kWh).Nuo 2015 m. sausio 1 d. gamtinių dujų kiekis išreiškiamas MWh energijos vienetais, taikant viršutinį gamtinių dujų šilumingumą, iki 2014 m. gruodžio 31 d. gamtinių dujų kiekį, išreikštą tūkst. m3, perskaičiuojant į sąlyginį kuro kiekį (tne) buvo taikomas žemutinis šilumingumas. Taryba atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitant su paslaugų teikėjais gamtinių dujų kiekis išreiškiamas energijos vienetais naudojant viršutinį šilumingumą, gamtinių dujų kiekį perskaičiuojant į sąlyginio kuro kiekį, vadovaujantis Kuro ir energijos balanso sudarymo metodikos, patvirtintos 2004 m. lapkričio 24 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-228, turi būti naudojamas žemutinis šilumingumas.Sąlyginio kuro kiekio (tne) skaičiavimas: 1. AB „Amber Grid“ skelbiamo gamtinių dujų žemutinio šilumingumo perskaičiavimas iš norminių sąlygų, kai yra 0 oC, į normines sąlygas, kai yra +20 oC (skaičiavimuose taikyti keturių skaičių po kablelio tikslumu). Pvz.:

čia:

92

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/gamtiniu-duju-kiekio-perskaiciavimas.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/gautu-pajamu-vertinimas.aspx



https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/investiciju-grazos-perskaiciavimas.aspx



10,0631 – AB „Amber Grid“ skelbiamas žemutinis šilumingumas;1,0738 – žemutinės ir viršutinės dujų šilumingumo vertės perskaičiavimo koeficientas, perskaičiuojant energijos vertes tūrio vienetams, esant matavimo temperatūrai 0 oC degimo temperatūrai 25 oC ir slėgiui 101 325 kPa (standartas LST EN ISO 13443).2. Paskirstytų gamtinių dujų kiekio (m3) konvertavimas į gamtinių dujų kiekį (MWh) pagal žemutinį šilumingumą. Pvz.:

čia: 507 707,0 – AB „Lietuvos dujos“ atitinkamam ūkio subjektui paskirstytų gamtinių dujų kiekis (m3); 9,3715 – žemutinis šilumingumas, apskaičiuotas iš norminių sąlygų, kai yra 0 °C matavimo temperatūra ir 101,325 kPa slėgis į normines sąlygas, kai yra +20 °C ir 101,325 kPa slėgis (1).3. Gamtinių dujų kiekio (MWh) konvertavimas į sąlyginį kuro kiekį (tne) pagal žemutinį šiluminingumą. Pvz.:

čia: 4 758,0 – gamtinių dujų kiekis, išreikštas MWh (2); 11,63 – naftos ekvivalentas (1 tne = 11,63 MWh).4. Sąlyginio kuro kainos skaičiavimas. Pvz.:

čia: 208 600,0 – gamtinių dujų sąnaudos, Eur;409,1 – gamtinių dujų kiekis, išreikštas tne (3).Jeigu į skirstymo sistemą dujos patenka iš dviejų perdavimo sistemos dujų skirstymo stočių, tokiu atveju vidutinis paros dujų šilumingumas skirstymo sistemoje skaičiuojamas išvedant per visus įėjimo taškus į skirstymo sistemą patekusių dujų svertinį paros šilumingumo vidurkį.Dėl reguliuojamos veiklos ataskaitų NAUJA Kokiais atvejais reguliuojamą veiklą vykdantis ūkio subjektas turi koreguoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpius?Taryba sulaukia ūkio subjektų paklausimų, ar tais atvejais, kai reguliavimo apskaitoje taikyti pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos 6 priedą ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpiai spec. programinei įrangai, kitam nematerialiam turtui, administraciniams pastatams, keliams, aikštelėms, šaligatviams, tvoroms patenka į Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.), 4 priede paminėtoms ilgalaikio turto grupėms nustatytus nusidėvėjimo laikotarpių intervalus ir atitinka mažiausią leistiną metų skaičių, ūkio subjektas turi juos koreguoti.Taryba atkreipia dėmesį, kad šilumos sektoriuje yra ūkio subjektų, kurie vykdo ne vieną Tarybos reguliuojamą veiklą. Siekiant, kad šių ūkio subjektų tam pačiam ilgalaikiam turtui, naudojamam skirtingose Tarybos reguliuojamose veiklose, nebūtų taikomas skirtingas nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis, buvo priimtas sprendimas numatyti tam tikrų ilgalaikio turto grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpių intervalus. Jei ūkio subjektas vykdo tik vieną Tarybos reguliuojamą veiklą ir tam tikram ilgalaikiam turtui, kaip buvo numatyta Šilumos kainų nustatymo metodikoje, yra taikomas mažiausias nusidėvėjimo laikotarpis, ūkio subjektui to ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpio koreguoti nereikia.Atkreiptinas dėmesys, kad jei tam tikrai ilgalaikio turto grupei yra taikomas nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpio intervalas, ūkio subjektas turi pasirinkti tokią intervalo reikšmę, kuri geriausiai atspindėtų konkretaus ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką.

93

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c4ef64200d3d11e98a758703636ea610?jfwid=cyrg4bx1e


https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiais-atvejais-reguliuojama-veikla-vykdantis-ukio-subjektas-turi-koreguoti-ilgalaikio-turto-nusidev%C4%97jimo-laikotarpius-.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiais-atvejais-reguliuojama-veikla-vykdantis-ukio-subjektas-turi-koreguoti-ilgalaikio-turto-nusidev%C4%97jimo-laikotarpius-.aspx

NAUJA Kokiai paslaugai (produktui) Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 12.2 papunktyje aprašytu atveju turi būti priskirtos sąnaudos?Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.), 12.2 papunktis numato, kad jei ūkio subjekto aptarnaujamoje teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, tuomet ūkio subjektui netaikomas reikalavimas Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vieneto (Aprašo 10.1 papunktis) sąnaudas ir ilgalaikį turtą išskaidyti į priskirtinas Šilumos (produkto) gamybos (Aprašo 10.1.1 papunktis) ir Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo (Aprašo 10.1.2 papunktis) paslaugoms, tačiau yra taikomas šilumos generavimo šaltinių galios ribojimas vadovaujantis Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis.Tokie ūkio subjektai šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vieneto (Aprašo 10.1 papunktis) sąnaudas ir ilgalaikį turtą nurodo Šilumos (produkto) gamybos paslaugoje (Aprašo 10.1.1 papunktis).NAUJA Kokiam verslo vienetui gali būti priskiriamos dujų sąnaudos, susijusios su saugumo dedamąja, vartojimo ir ilgalaikiais pajėgumais?Taryba sulaukia ūkio subjektų paklausimų, ar vykdant sąnaudų atskyrimą metinėse reguliuojamosios veiklos ataskaitose (kai ūkio subjekto šilumos tiekimo sistemoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai) Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.), 10.1 papunktyje numatytam verslo vienetui gali būti priskiriamos dujų sąnaudos, susijusios su saugumo dedamąja, vartojimo ir ilgalaikiais pajėgumais? Ar minėtos sąnaudos gali būti priskiriamos tik Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 10.1.2 punkto verslo vienetui?Taryba atkreipia dėmesį, kad dujų sąnaudos, susijusios su saugumo dedamąja, vartojimo ir ilgalaikiais pajėgumais gali būti priskiriamos Aprašo 10.1 papunktyje numatytam verslo vienetui ir paskirstomos tarp Aprašo 10.1.1 ir 10.1.2 papunkčiuose numatytų paslaugų, tačiau reikia atsižvelgti į šilumos generavimo įrenginių paskirstymą tarp minėtų veiklų. Jei ūkio subjektas Aprašo 10.1.1 punkte numatytai paslaugai nėra priskyręs dujinių šilumos generavimo įrenginių ir minėtoje paslaugoje dujos naudojamos nebus, o Aprašo 10.1.2 papunktyje numatytai paslaugai ūkio subjektas turi priskyręs dujinių šilumos generavimo įrenginių, tokiu atveju dujų sąnaudos, susijusios su saugumo dedamąja, vartojimo ir ilgalaikiais pajėgumais galėtų būti priskirtos tik Aprašo 10.1.2 paslaugai.NAUJA Kuriai paslaugai priskiriamos balansavimo paslaugos sąnaudos, jei šilumos tiekėjas balansavimą atliko konkurenciniais įrenginiais pralaimėjusiais aukcioną?Taryba pažymi, kad jei šilumos tiekėjas suteikė šilumos perdavimo tinklo balansavimo paslaugą šilumos (produkto) gamybos paslaugai priskirtais šilumos supirkimo aukcione pralaimėjusiais įrenginiais, tai su šilumos perdavimo tinklo balansavimu susijusias sąnaudas ūkio subjektas, vadovaudamasis Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.), 12.1 papunkčio nuostatomis, privalo priskirti tai paslaugai, kuriai buvo priskirti minėti įrenginiai.NAUJA Kokiame sąnaudų pogrupyje turi būti nurodomos cheminės medžiagų technologijai sąnaudos?Taryba sulaukia ūkio subjektų paklausimų, kokiame sąnaudų pogrupyje turi būti nurodomos cheminės medžiagų technologijai sąnaudos. Ar „Kitos kintamosios sąnaudos“ sąnaudų grupės „Laboratoriniai tyrimai“ sąnaudų pogrupiui reikia priskirti ūkio subjekto esamų laboratorijų sąnaudas (pavyzdžiui, darbo užmokestis, nusidėvėjimas, medžiagos ir kt.)?Atkreiptinas dėmesys, kad Šilumos kainų nustatymo metodikos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., 7-16 prieduose prie sąnaudų grupėje IV „Kitos kintamosios sąnaudos“ nebuvo numatyta sąnaudų pogrupio „Cheminės medžiagos“. Šios sąnaudos turėtų būti priskiriamos prie kitų kintamųjų sąnaudų, vadovaujantis Metodikos 58.61 papunkčiu. Pažymėtina, kad grupėje „Kitos

94

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiame-sanaudu-pogrupyje-turi-buti-nurodomos-chemines-medziagu-technologijai-sanaudos-.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiame-sanaudu-pogrupyje-turi-buti-nurodomos-chemines-medziagu-technologijai-sanaudos-.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kuriai-paslaugai-priskiriamos-balansavimo-paslaugos-sanaudos-jei-silumos-tiek%C4%97jas-balansavima-atliko-konkurenciniais-ireng.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kuriai-paslaugai-priskiriamos-balansavimo-paslaugos-sanaudos-jei-silumos-tiek%C4%97jas-balansavima-atliko-konkurenciniais-ireng.aspx



https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiam-verslo-vienetui-gali-buti-priskiriamos-duju-sanaudos-susijusios-su-saugumo-dedamaja-vartojimo-ilgalaikiais-paj%C4%97gu.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiam-verslo-vienetui-gali-buti-priskiriamos-duju-sanaudos-susijusios-su-saugumo-dedamaja-vartojimo-ilgalaikiais-paj%C4%97gu.aspx


https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiai-paslaugai-(produktui)-silumos-sektoriaus-imoniu-apskaitos-atskyrimo-ir-sanaudu-paskirstymo-reikalavimu-apraso-12-2-p.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kokiai-paslaugai-(produktui)-silumos-sektoriaus-imoniu-apskaitos-atskyrimo-ir-sanaudu-paskirstymo-reikalavimu-apraso-12-2-p.aspx

kintamosios sąnaudos“ nei Metodikoje, nei Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtintame 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.), nebuvo numatytas baigtinis kitų kintamųjų sąnaudų sąrašas, todėl šias sąnaudas ūkio subjektai gali priskirti sąnaudų pogrupiui „Kitos kintamosios sąnaudos (nurodyti)“.„Laboratoriniai tyrimai“ sąnaudų pogrupyje turėtų būti nurodomos tik pirktų laboratorinių tyrimų paslaugų sąnaudos.NAUJA Ar „Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos“ sąnaudų grupėje „Švietimo ir konsultavimo sąnaudos“ sąnaudų pogrupyje priskiriamos tik perkamos paslaugos?Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtintame 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.), numatyta, kad šioje sąnaudų grupėje turi būti traukiamos per ataskaitinį laikotarpį (finansinius metus) patirtos švietimo ir konsultavimo sąnaudos, kurias ūkio subjektas nurodo Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ataskaitose.Kaip teisingai užpildyti konsoliduotą ūkio subjekto veikloje naudojamo kapitalo faktinės investicijų grąžos ataskaitą? Taryba 2016 m. liepos 21 d. Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimu pratęsė investicijų grąžos skaičiavimą nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės, numatant, kad šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki 2017 m. liepos 1 d., investicijų grąža skaičiuojama nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės (mažmeninio aptarnavimo paslaugai – nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos2009 m. liepos 8 d., 57.7.2 papunktį. Siekiant tinkamai apskaičiuoti faktinę atitinkamo verslo vieneto investicijų grąžą, ūkio subjektai, teikdami Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metines atskaitas, Konsoliduotos ūkio subjekto veikloje naudojamo kapitalo faktinės investicijų grąžos ataskaitos 2 eilutėje „Verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo apimtis, Eur“ turi nurodyti į atitinkamo verslo vieneto kainą įskaičiuoto reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinę svertinę likutinę vertę.Siekdamas nustatyti ataskaitinio laikotarpio atitinkamo verslo vieneto kainoje įskaičiuoto reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinę svertinę likutinę vertę ūkio subjektas kaip svertą turėtų taikyti realizuotą šilumos kiekį. Pavyzdžiui, ūkio subjektui nustatyta bazinė šilumos kaina, kurioje šilumos gamybos veiklos verslo vienete buvo įskaičiuota 1 580 tūkst. Eur reguliuojamo ilgalaikio turto likutinė vertė. Minėta reguliuojamo turto likutinė vertė galiojo iki ataskaitinio laikotarpio balandžio mėnesio pabaigos, kai ataskaitinis laikotarpis trunka nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Nuo ataskaitinio laikotarpio gegužės mėn. buvo pradėta taikyti perskaičiuota šilumos kaina su pakitusia 1 680 tūkst. Eur šilumos gamybos veiklos verslo vieneto reguliuojama ilgalaikio turto likutine verte. Tokiu atveju reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinė svertinė likutinė vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal žemiau pateiktą formulę:

čia:K – reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinė svertinė likutinė vertė;Kb – bazinėje šilumos kainoje įskaičiuota reguliuojamo turto likutinė vertė;Kp – perskaičiuotoje šilumos kainoje įskaičiuota reguliuojamo turto likutinė vertė;QHR,i – ataskaitinio laikotarpio i-tojo mėnesio realizuotas šilumos kiekis;n – mėnesių skaičius.Aptarto pavyzdžio atveju bazinėje kainoje įskaičiuotai reguliuojamo ilgalaikio turto likutinei vertei (1 580 tūkst. Eur) taikomas ataskaitinio laikotarpio 4 mėnesių realizuotas šilumos kiekis 23 900 MWh (nuo sausio 1 d. iki balandžio mėnesio pabaigos), o perskaičiuotai reguliuojamo ilgalaikio turto likutinei vertei (1 680 tūkst. Eur) – likusių 8 mėnesių realizuotas šilumos kiekis

95

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/teisingas-ataskaitos-uzpildymas.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/teisingas-ataskaitos-uzpildymas.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/ar-rinkodaros-ir-pardavimu-sanaudos-sanaudu-grupeje-svietimo-ir-konsultavimo-sanaudos-sanaudu-pogrupyje-priskiriamos-ti.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/ar-rinkodaros-ir-pardavimu-sanaudos-sanaudu-grupeje-svietimo-ir-konsultavimo-sanaudos-sanaudu-pogrupyje-priskiriamos-ti.aspx

28 900 MWh. Pagal pateiktą pavyzdį šilumos gamybos veiklos verslo vienete reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinė svertinė likutinė vertė apskaičiuojama taip:

Šie skaičiavimai atliekami atskirai šilumos gamybos ir šilumos perdavimo verslo vienetams.Atkreipiame dėmesį, kad teikiant Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metines atskaitas, Konsoliduotos ūkio subjekto veikloje naudojamo kapitalo faktinės investicijų grąžos ataskaitos 2 eilutėje „Verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo apimtis, Eur“, karšto vandens tiekimo ir mažmeninio aptarnavimo veiklų verslo vienetuose nurodyti į atitinkamo verslo vieneto kainą įskaičiuotas vidutines svertines būtinąsias sąnaudas. Vidutinės svertinės būtinosios sąnaudos skaičiuojamos tokiu pat principu kaip ir reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinė svertinė likutinė vertė (žr. į aukščiau pateiktą pavyzdį). Kituose verslo vienetuose (Tarybos nereguliuojamuose verslo vienetuose) veikloje naudojamo kapitalo apimčių vertinimo būdas nesikeičia nuo ankstesnių laikotarpių.Kuriam verslo vienetui ir paslaugai Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinėse ataskaitose turi būti priskirtos palūkanų šilumos pirkėjams ir vartotojų delspinigių pajamos?Šilumos kainų nustatymo metodikos 18 punktu punktas numato, kad ūkio subjektas, vykdydamas apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai verslo vienetams, o jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai priskirti konkretiems verslo vienetams, pajamas turi paskirstyti naudojant atitinkamus pajamų nešiklius ir laikantis minėtos Metodikos 10 punkte nurodytų principų. Pajamų priskyrimo tvarka Tarybos reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms yra numatyta Tarybos tinklalapyje skelbiamų Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinių rekomendacijų 5 skyriuje, kuriame numatyta, kad šilumos tiekimo veiklai priskiriamos tik pajamos už parduotą šilumos kiekį, o karšto vandens tiekimo paslaugai priskinamos pajamos, kurios gaunamos parduotą karšto vandens kiekį dauginant iš karšto vandens kainos ir atėmus pajamų dalį gautą už suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti. Palūkanų šilumos pirkėjams ir vartotojų delspinigių pajamas priskiriant Tarybos reguliuojamiems verslo vienetams ir (ar) paslaugoms būtų nekorektiškai apskaičiuojamas ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekimo veiklos rezultatas ir dėl to, taikant Metodikos 74.9 papunkčio nuostatą, būtų nekorektiškai nustatoma paskutinių dvejų metų ūkio subjekto faktinės ir Tarybos nustatytos investicijų grąžos neatitiktis. Todėl Taryba siūlo palūkanų šilumos pirkėjams ir vartotojų delspinigių pajamas Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinėse ataskaitose rinkinyje priskirti nereguliuojamos veiklos verslo vienetui.Kaip Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinėse ataskaitose atvaizduoti pajamas tarp šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklų?Pasitaiko atvejų, kai šilumos tiekėjai karšto vandens tiekimo veiklos verslo vienete įtraukia dalį šilumos tiekimo veiklos pajamų, gaunamų už šilumą karštam vandeniui pašildyti ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pagal 2009 m. liepos 8 d. patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 10.1 papunktyje įtvirtintą priežastingumo principą, minėtos pajamos turėtų būti atvaizduojamos prie šilumos tiekimo veiklos pajamų. Pavyzdys, kaip korektiškai turi būti atvaizduotos šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo veiklų pajamos Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinėse ataskaitose, yra pateiktas Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinių rekomendacijų 5 skyriuje „Pajamų paskirstymas verslo vienetams“.Ar ūkio subjektas, teikdamas Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metines ataskaitas, turi paskirstyti visas uždirbtas pajamas tarp atitinkamų verslo vienetų? Analizuojant ūkio subjektų teikiamas metinės atskaitomybės ataskaitas, pastebima, kad dalis ūkio subjektų nepaskirsto dalies savo uždirbtų pajamų (žr. lentelę, stulpelį „Nepriskirta“).

96

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/paskirstymas-tarp-veiklu.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/paskirstymas-tarp-veiklu.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/pasiskirstymas-tarp-veiklu.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/pasiskirstymas-tarp-veiklu.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/palukanu-ir-delspinigiu-pajamos.aspx



Pagal 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 18 punktą, ūkio subjektas, vykdydamas apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai verslo vienetams. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai priskirti konkretiems verslo vienetams, pajamos turi būti paskirstytos naudojant atitinkamus pajamų nešiklius ir laikantis minėtos Metodikos 10 punkte nurodytų principų. Tai reiškia, kad Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinėse ataskaitose nepaskirstomų pajamų stulpelyje „Nepriskirta“ neturėtų būti, t. y. visos pajamos turi būti paskirstomos tarp verslo vienetų ir paslaugų.Kaip nepaskirstytinos sąnaudos turi būti įvertintos reguliuojamų veiklų rezultate? Kai kurie ūkio subjektai nepaskirstytinas sąnaudas pagal Komisijai teikiamą Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 1 priedo formą „Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita“ paskirsto verslo vienetams (žr. 1 lentelę, eilutę „Nepaskirstytinos sąnaudos*“, kurios lentelėje neteisingai priskiriamos Komisijos reguliuojamiems verslo vienetams) ir dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuoja Komisijos reguliuojamų veiklų rezultatą.1 lentelė. Ūkio subjekto Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 1 priede paskirstomos nepaskirstytinos sąnaudos.

Vadovaujantis jau minėtos Metodikos 39.1 papunkčiu, nepaskirstytinų sąnaudų kategorijai priskiriamas sąnaudas draudžiama paskirstyti paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams. Šios sąnaudos, pildant minėtos Metodikos 1 priedo formą, turi būti iš karto nurodomos 3 eilutėje stulpelyje „Nepriskirta“ ir skaičiuojant reguliuojamų veiklų rezultatą neturėtų dalyvauti (žr. 2 lentelę).2 lentelė. Ūkio subjekto Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 1 priede teisingas nepaskirstytinų sąnaudų įvertinimas veiklos rezultate.

97

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/nepaskirstytu-sanaudu-vertinimas.aspx

Ar galima Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinėse ataskaitose kitų rezervų vertę paskirstyti tarp reguliuojamų verslo vienetų ir paslaugų? Komisija, nagrinėdama ūkio subjektų pateiktas Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metines ataskaitas, pastebėjo, kad yra ūkio subjektų, kurie skirsto kitų rezervų vertę tarp reguliuojamų verslo vienetų ir paslaugų (žr. 1 lentelę, eilutę „Kiti rezervai“). 1 lentelė. Kitų rezervų paskirstymas Ūkio subjekto Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 2 priede.

Remiantis 2009 m. liepos 8 d. Komisijos patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 23 punktu, ūkio subjektui, vykdančiam nuosavo kapitalo vertės paskirstymą verslo vienetams, draudžiama Šilumos gamybos, Šilumos perdavimo, Mažmeninio aptarnavimo, Karšto vandens tiekimo veiklų verslo vienetams priskirti perkainojimo rezervo (rezultato) vertę ir kitų rezervų, išskyrus privalomojo, vertę. Kitų rezervų vertė minėtos Metodikos 2 priede „Konsoliduota turto ir kapitalo ataskaita“ turi būti nurodoma stulpelyje „Nepaskirstoma“ (žr. 2 lentelę).2 lentelė. Korektiškas kitų rezervų paskirstymas Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 2 priede.

Ar Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinėse ataskaitose turi būti

98

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/apskaitos-lygybe.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/verslo-vienetai-ir-paslaugos.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/verslo-vienetai-ir-paslaugos.aspx

išlaikoma fundamentinės apskaitos lygybė? (Šilumos kainų nustatymo metodika, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.)Taryba pažymi, kad fundamentinės apskaitos lygybės principas turi būti išlaikomas vykdant reguliavimo apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą. Nagrinėdama ūkio subjektų pateiktas Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metines ataskaitas Taryba pastebėjo, kad yra ūkio subjektų, kurių pateiktose ataskaitose pagal 2009 m. liepos 8 d. patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 2 priedo formą nėra išlaikoma fundamentinė apskaitos lygybė (žr. lentelę, lyginti turto ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų eilutėse pateiktus skaičius: jie turėtų sutapti). Lentelė. Fundamentinės apskaitos lygybės neišlaikymas Ūkio subjekto Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 2 priede

Kaip korektiškai atskirti šilumos kiekį savoms administracinėms reikmėms? (Šilumos kainų nustatymo metodika, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.)2009 m. liepos 8 d. patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 38 punktas numato, kad elektros ir šilumos technologinėms ir savo reikmėms gamybos sąnaudas Ūkio subjektas turi paskirstyti visiems verslo vienetams proporcingai, pagal energijos sunaudojimą. Šis paskirstymas vykdomas atlikus pilną sąnaudų paskirstymą paslaugoms (produktams) ir atskyrus kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudas. Remiantis minėtu Metodikos punktu, kiekvienas ūkio subjektas, naudojantis šilumą savo administracinėms reikmėms, turi minėtas šilumos sąnaudas atskirti minėtos Metodikos 13 priede „Šilumos savo reikmėms sąnaudų paskirstymo ataskaita", t. y. jei ūkio subjektas Tarybai pateikto Energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80, 34 priedo „Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui) apimties ataskaita" 4.1.1 eilutėje nurodo sunaudotą šilumos kiekį savoms administracinėms reikmėms, tai tokiu atveju Metodikos 13 priede iš Šilumos gamybos veiklos verslo vieneto sąnaudų ūkio subjektas proporcingai sunaudotam šilumos savo administracinėms reikmėms kiekiui turi atskirti sąnaudų dalį, tenkančią bendrosioms sąnaudoms. 1 lentelėje pateiktame pavyzdyje matyti, kad ūkio subjektas iš šilumos gamybos veiklos verslo vieneto sąnaudų nėra atskyręs šilumos savoms administracinėms reikmėms sąnaudų „Bendrosios sąnaudos" stulpelyje, nors Tarybai yra žinoma, kad ūkio subjekto pateiktoje Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimties ataskaitoje sunaudotos šilumos kiekis savoms administracinėms reikmėms yra nurodytas.1 lentelė. Neatskirtų šilumos savo administracinėms reikmėms sąnaudų ūkio subjekto Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 13 priede pavyzdysSTRAIPSNIAI Šilumos Šilumos Šilumos Mažmeninio Karšto vandens Bendrosios

99

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/administracines-reikmes.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/apskaitos-lygybe.aspx

energijos gamybos verslo vienetas (pagal

8, 10 ir 11 priedus)

gamybos verslo vienetas

perdavimo verslo vienetas

aptarnavimo verslo vienetas

tiekimo verslo vienetas sąnaudos

Šilumos kiekis 45,71 45,71 0 0 0 0

I.Šilumos įsigijimo sąnaudos

0 0 0 0 0 0

II.Kuro sąnaudos energijai gaminti

724 724 0 0 0 0

III.

Elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos

93 93 0 0 0 0

IV.

Vandens technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos

0 0 0 0 0 0

V.

Apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos

0 0 0 0 0 0

VI.Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos

268 268 0 0 0 0

VII.

Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos

46 46 0 0 0 0

VIII. Personalo sąnaudos 558 558 0 0 0 0

IX. Mokesčių sąnaudos 3 3 0 0 0 0

X. Finansinės sąnaudos 0 0 0 0 0 0

XI. Administracinės sąnaudos 11 11 0 0 0 0

XII.Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos

0 0 0 0 0 0

XIII.

Šilumos ūkio turto nuomos, koncesijos sąnaudos

0 0 0 0 0 0

XIV.Kitos paskirstomos sąnaudos

9 9 0 0 0 0

XV. Nepaskirstomos sąnaudos 0 0 0 0 0 0

IŠ VISO: 1714 1714 0 0 0 0

2 lentelėje pateikiamas šilumos savo administracinėms reikmėms sąnaudų atskyrimo pavyzdys naudojant 1 lentelėje pateiktus duomenis. Ūkio subjektas, norėdamas korektiškai atskirti šilumos savo administracinėms reikmėms sąnaudas, į stulpelį „Šilumos energijos gamybos verslo vienetas

100

(pagal 8, 10 ir 11 priedus)" turi perkelti Šilumos gamybos veiklos verslo vienetui priskirtas sąnaudas iš Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo metinių ataskaitų 8 priedo „Tiesioginių sąnaudų paskirstymo ataskaita" (išskyrus šilumos termofikacinėje jėgainėje paslaugos sąnaudas), 10 priedo „Netiesioginių sąnaudų pagrindinių vidinių veiklų paskirstymo paslaugoms ataskaita" (išskyrus šilumos termofikacinėje jėgainėje paslaugos sąnaudas), 11 priedo „Šilumos ir elektros energijos gamybos kogeneracinėse jėgainėse sąnaudų ataskaita" ir 12 priedo „Elektros energijos savo reikmėms sąnaudų ataskaita". Tuomet eilutėje „Šilumos kiekis" Šilumos gamybos veiklos verslo vienete turi būti nurodomas patiektos šilumos į tinklą kiekis atėmus šilumos kiekį, sunaudotą savoms administracinėms reikmėms, o stulpelyje „Bendrosios sąnaudos" turėtų būti nurodytas šilumos kiekis savoms administracinėms reikmėms. Minėti kiekiai turėtų sutapti su šilumos kiekiais, nurodytais Tarybai pateiktoje Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimties ataskaitoje. 2 lentelės eilutėje „Šilumos kiekis" nurodyti kiekiai yra naudojami šilumos gamybos sąnaudoms, nurodytoms stulpelyje „Šilumos energijos gamybos verslo vienetas (pagal 8, 10 ir 11 priedus)", atskirti tarp stulpelių „Šilumos gamybos verslo vienetas" ir „Bendrosios sąnaudos".Jei ūkio subjektas naudoja savo pagamintą šilumą kitoms paslaugoms, tokiu atveju, kitoms paslaugoms sunaudotos šilumos sąnaudos turi būti atskiriamos pagal toms paslaugoms teikti sunaudotą šilumos energijos kiekį.2 lentelė. Šilumos savo administracinėms reikmėms sąnaudų atskyrimo pavyzdys

STRAIPSNIAI

Šilumos energijos

gamybos verslo vienetas (pagal

8, 10 ir 11 priedus)

Šilumos gamybos verslo

vienetas

Šilumos perdavimo

verslo vienetas

Mažmeninio aptarnavimo

verslo vienetas

Karšto vandens tiekimo verslo

vienetas

Bendrosios sąnaudos

Šilumos kiekis 45,71 45,10 0 0 0 0,61

I.Šilumos įsigijimo sąnaudos

0 0 0 0 0 0

II.Kuro sąnaudos energijai gaminti

724 714 0 0 0 10

III.

Elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos

93 92 0 0 0 1

IV.

Vandens technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos

0 0 0 0 0 0

V.

Apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos

0 0 0 0 0 0

VI.Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos

268 265 0 0 0 4

VII.

Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos

46 46 0 0 0 1

VIII. Personalo sąnaudos 558 551 0 0 0 7

IX. Mokesčių 3 3 0 0 0 0

101

sąnaudos

X. Finansinės sąnaudos 0 0 0 0 0 0

XI. Administracinės sąnaudos 11 11 0 0 0 0

XII.Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos

0 0 0 0 0 0

XIII.

Šilumos ūkio turto nuomos, koncesijos sąnaudos

0 0 0 0 0 0

XIV.Kitos paskirstomos sąnaudos

9 9 0 0 0 0

XV. Nepaskirstomos sąnaudos 0 0 0 0 0 0

IŠ VISO: 1714 1691 0 0 0 23

Ūkio subjektas atskirtas sąnaudas, tenkančias šilumai savoms administracinėms reikmėms (žr. 2 lentelę stulpelį „Bendrosios sąnaudos"), pateiktoje ataskaitoje pagal Metodikos 14 priedo formą „Bendrųjų sąnaudų paskirstymo ataskaita" turėtų paskirstyti kartu su visomis bendrosiomis sąnaudomis pagal Metodikos 36 punkte įvardintą bendrųjų sąnaudų paskirstymo principą.Dėl investicijų Kokiais atvejais derinama investicija, jeigu ji nėra efektyvi, t. y, didina šilumos kainą?Investicijų derinimo tvarką Taryboje reglamentuoja Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100.Šio Aprašo 52.3 papunktyje nurodytos investicijos, t. y. skirtos sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei naujiems šilumos vartotojams prijungti specialiųjų planų centralizuoto šilumos tiekimo zonose, gali būti neefektyvios, tačiau jos bus derinamos, siekiant užtikrinti šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą, taip pat šilumos tiekimo sistemos plėtrą. Atkreipiame dėmesį, kad anksčiau išvardintoms neefektyvioms investicijoms nėra skaičiuojamos finansinės grynosios dabartinės vertės bei finansinės vidinės grąžos normos rodiklių vertės.Dėl rinkos priežiūrosNAUJA Kokia yra šilumos tiekimo licencijų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo tvarka? Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Remiantis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, licencijų išdavimo tvarką ir taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Licencijas šilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, išduoda, jų galiojimą sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Licencijas mažiau šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija.Reikalavimai įmonėms, norinčioms gauti šilumos tiekimo licenciją, nurodyti Įstatymo 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 ,,Dėl Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintose Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) ir Komisijos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Energetikos įmonių technologinio, finansinio, vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtintame Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše.Taisyklių 12 punkte numatyta, kad asmuo, norintis gauti licenciją, pateikia licencijas

102

https://www.regula.lt/siluma/Puslapiai/d%C4%97l-silumos-tiekimo-licenciju-isdavimo,-keitimo,-galiojimo-sustabdymo,-panaikinimo-tvarkos.aspx

https://www.regula.lt/siluma/Puslapiai/d%C4%97l-silumos-tiekimo-licenciju-isdavimo,-keitimo,-galiojimo-sustabdymo,-panaikinimo-tvarkos.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/neefektyvios-investicijos-derinimas-.aspx

išduodančiai institucijai nustatytosios formos prašymą. Prašymo išduoti, pakeisti, patikslinti licenciją, išduoti licencijos dublikatą, sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą forma patvirtinta Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. O3-400.Remiantis Taisyklių 13 punktu, prašyme turi būti nurodyti asmens, siekiančio gauti licenciją, duomenys: fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas, jeigu jis yra, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas; juridinio asmens – įmonės pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, taip pat nurodoma veiklos, kuria verstis prašoma licencijos, pavadinimas, numatoma licencijuojamos veiklos teritorija.Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 7 ir 23 punktais bei 9.1 papunkčiu, turi teisę pakeisti licenciją asmens prašymu, jeigu įmonė pertvarkoma ar reorganizuojama, keičiasi licencijoje nurodyta veiklos teritorija ar kiti licencijoje nurodyti rekvizitai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, jeigu įmonė pertvarkoma ar reorganizuojama, keičiasi licencijoje nurodyta veiklos teritorija ar kiti licencijoje nurodyti rekvizitai, licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apie tai informuoti licenciją išdavusią instituciją ir pateikti prašymą pakeisti licenciją ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis.Informacija apie reikalavimus įmonėms, norinčioms gauti, pakeisti arba patikslinti energetikos veiklos licenciją, pateikta Komisijos tinklapyje, šilumos veiklos licencijavimo skiltyje.NAUJA Kaip turi būti viešai skelbiama informacija apie valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas išmokas?Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-761 „Dėl viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 6 punkte numatyta, kad asmenys, kurie vykdo licencijuojamą veiklą arba kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės, aiškiai, prieinamai, detaliai ir viešai skelbia valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį bei kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas (priedus, priemokas, premijas prie darbo užmokesčio ir kita) šio Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Informacija apie darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kartą per metus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad bendrovės valdymo organus sudaro vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas, ir, jeigu sudaromas, kolegialus valdymo organas – valdyba.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ūkio subjektų struktūrinių padalinių vadovai ir kiti vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai (išskyrus bendrovės vadovą) nelaikomi valdymo organų nariais, todėl ūkio subjektų skelbiamas vadovaujančių darbuotojų, administracijos darbuotojų ar pan. vidutinis darbo užmokestis, neatitinka Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje ir Aprašo 6 punkte numatytų reikalavimų. Ūkio subjektai privalo aiškiai, prieinamai, detaliai ir viešai skelbti valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį bei kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas net ir tuo atveju, kai tik vienas ūkio subjekto valdymo organų narys gauna minėtas išmokas ir taip atsiranda galimybė identifikuoti konkretaus asmens gaunamą darbo užmokestį ir (ar) kitas išmokas.

103

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kaip-turi-buti-skelbiama-informacija-apie-valdymo-organu-nariams-nustatyta-darbo-uzmokesti-ir-kitas-ismokas.aspx

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/metodine-pagalba/silumos-sektorius/kaip-turi-buti-skelbiama-informacija-apie-valdymo-organu-nariams-nustatyta-darbo-uzmokesti-ir-kitas-ismokas.aspx

VERT Klausimai - atsakymaiŠilumos sektorius

Atnaujinta: 2019.06.28 Klausimas Atsakymas

Ar alternatyviais energijos šaltiniais pastatuose pagaminta šilumos energija gali būti įvertinta, jei šiluma pastatui taip pat tiekiama ir centralizuotai ?

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, centralizuotai tiekiamos šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra atliekamas pagal Tarybos patvirtintus metodus, kuriuos iš rekomenduojamų metodų, pasirenka patys vartotojai. Apie priimtą sprendimą taikyti rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją. Pažymėtina, jog pastatuose taikomas šilumos paskirstymo metodas privalo atitikti namo šildymo sistemos ypatumus. Informuojame, kad kai pastate įrengti alternatyvūs energijos šaltiniai (saulės kolektoriai, šilumos siurbliai ir kt.), skirti pastato šilumos poreikiui karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) dengti, šilumai paskirstyti gali būti taikomi: Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1, patvirtintas 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-180 „Dėl Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodo Nr. 1 patvirtinimo“, Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 „Dėl šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“, ir Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6, patvirtintas 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 patvirtinimo“, kartu su aukščiau nurodytu Metodu Nr. 1.Tai reiškia, kad centralizuotai tiekiamos šilumos paskirstymas gali būti atliekamas vertinant aplinkybę, kad pastate yra įrengti alternatyvūs energijos šaltiniai, kurių pagalba gaunama šilumos energiją.

Kokių veiksmų turi imti gyventojai, siekdami, kad centralizuotai tiekiamos šilumos paskirstymas būtų atliekamas vertinant aplinkybę, kad pastate yra įrengti alternatyvūs energijos šaltiniai?

Tarybos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose (Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1, patvirtintas 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-180 „Dėl Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodo Nr. 1 patvirtinimo“, Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 „Dėl šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“, ir Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6, patvirtintas 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 patvirtinimo“), pagal kuriuos skirstant centralizuotai tiekiamą šilumą galima įvertinti aplinkybę, kad pastate yra įrengti alternatyvūs energijos šaltiniai, nustatyta, kad siekdami šią aplinkybę įvertinti, pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, t. y. atskirai pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį

104

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1428e59031f211e69cf5d89a5fdd27cc



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/654812a0323011e69cf5d89a5fdd27cc



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8ef52231316011e69cf5d89a5fdd27cc












https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F62AD965997D/JasRPEVolf

vandenį karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo. Papildomai pažymime, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, siekiant kad centralizuotai tiekiamos šilumos paskirstymas būtų atliekamas vertinant aplinkybę dėl pastate įrengtų alternatyvių energijos šaltinių, pastate taip pat privalo būti įrengti atsiskaitomieji karšto vandens ruošimo ir (arba) šildymo šilumos apskaitos prietaisai.

Kodėl reikia mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ši Civilinio kodekso nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektais laikomi: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet, taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas.Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo

105

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F62AD965997D/IIvqNHhTLq



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/NsHTgjzxZH


https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0EC89509170B/cuqIGcUnNw

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0EC89509170B/cuqIGcUnNw


būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.Pažymėtina, kad anksčiau išdėstytų teisės aktų nuostatų išaiškinimai yra pateikti išnagrinėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bylose. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teisiškai yra nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje bylojeNr. 3K-3-229/2012 taip pat yra nurodęs, jog: „Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų“.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017 pasisakydamas dėl mokesčio už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, yra nurodęs, kad „Pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti už pastate sunaudotą šilumą, net ir tada, kai

106

daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas – tačiau tokiu atveju pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį, laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose). Priešingai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį būtų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose) kitų šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sąskaitą už šilumą būtų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos šilumos kiekis, o antriesiems – visas“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų praktiką, darytina išvada, kad visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių. Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) įrengti šildymo prietaisai šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį suvartojama šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų). Kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

Kokie yra šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientai?

Daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį (kalendorinį mėnesį) suvartotos šilumos paskirstymo pagrindai įtvirtinti Šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vadovaujantis to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji Tarybos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai. Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nustatomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 5), nuostatas. Vadovaujantis Metodo Nr. 5 3 punktu, šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija, pagal Metodo

107

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cad0ecd0316011e69cf5d89a5fdd27cc





Nr. 5 2 priedą arba vadovaujantis auditoriaus išvada. Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr. 5 rekomenduojamas koeficientas. Pagal Metodo Nr. 5 rekomendaciją (Metodo Nr. 5 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai) taikomas 18 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai ir 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti.

Kaip apskaičiuojamas mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai)?

Mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti nustatomas pagal šilumos paskirstymo metodą vartotojui apmokėti priskirtą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kainos. Vadovaujantis Tarybos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo ir nešildymo sezono metu nustatomas skirtingai. Tam įtakos turi faktas, kad šildymo sezono metu pastate suvartotas ir vartotojams pagal Tarybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus skirstomas šilumos kiekis susideda iš trijų dedamųjų: 1) šilumos kiekio pastatui šildyti, 2) šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti bei 3) šilumos kiekio cirkuliacijai, o ne šildymo sezono metu iš dviejų – 1) šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti 2) bei šilumos kiekio cirkuliacijai.Nešildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai yra skaičiuotinas. Kai visuose butuose įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas iš pastate suvartoto ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuoto šilumos kiekio atimant pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei gautą šilumos kiekį dalinant iš butų skaičiaus. Tais atvejais, kai butuose įrengta nevienoda karšto vandens sistema, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų sumos. Šildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai gali būti nustatomas: 1. Vadovaujantis nešildymo sezono metu faktiškai pastate

suvartoto šilumos kiekio cirkuliacijai duomenimis. Šis cirkuliacinės sistemos galios nustatymo būdas yra pagrindinis ir taikomas kol vartotojai nepasirinks ir neįgyvendins kitų šilumos paskirstymo metoduose reglamentuotų pastato cirkuliacinės sistemos galios nustatymo būdu. Pagal šį būdą, šildymo sezono metu, šilumos tiekėjas, naudodamasis ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktiniais šilumos kiekio cirkuliacijai duomenimis, apskaičiuoja kiekvieno mėnesio pastato cirkuliacinės sistemos galias ir išveda tų galių vidurkį.

2. Pastato šilumos punkte eksperimento (matavimo) būdu. Vartotojai, pageidaujantys tiksliau nustatyti pastate suvartojamą

108

šilumos kiekį cirkuliacijai, turį teisę kreiptis į daugiabučio namo valdytoją (bendrojo naudojimo objektų administratorių, bendriją ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliota asmenį) su prašymu šilumos paskirstymo metoduose nustatyta tvarka atlikti eksperimentą, kad būtų nustatyta pastato cirkuliacinės sistemos galia. Eksperimento metu pastato šilumos punkte įvadinio skaitiklio pagalba atliekami faktinio šilumos kiekio cirkuliacijai matavimai ir, vadovaujantis išmatuotais duomenimis, apskaičiuojama faktinė pastato cirkuliacinės sistemos galia.Eksperimentą galėtų atlikti pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ar kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo ar įmonė. Eksperimento metu nustatytas šilumos kiekis būtų taikomas visus metus (tiek šildymo, tiek ne šildymo sezono metu) nustatant mokėjimus už šilumos kiekį cirkuliacijai.

3. Vadovaujantis auditoriaus išvada. Vartotojai, pageidaujantys labai tiksliai apskaičiuoti šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, taip pat turi teisę kreiptis į energijos vartojimo auditą atliekančius asmenis dėl energijos vartojimo audito jų pastate atlikimo.

Tuo atveju, jei nėra duomenų, reikalingų skaičiavimams pagal anksčiau nurodytus tris būdus, pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas sumuojant pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms priskiriamus vidutinius energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvus, įtvirtintus Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje .

Kas yra sąlyginis šildomas plotas ir kada jis gali būti taikomas apskaičiuojant mokėjimą už šildymą?

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.Tais atvejais kai buto savininkas sumontuoja bute papildomas radiatorių sekcijas, o pastate taikomas vienas iš šių šilumos paskirstymo metodų (Metodas Nr. 1, Metodas Nr. 4, Metodas Nr. 7, Metodas Nr. 8, Metodas Nr. 9, Metodas Nr. 10) jo bute sunaudojamam šilumos kiekiui apskaičiuoti turėtų būti naudojamas ne faktinis, o sąlyginis šildomas plotas. Tam, kad šilumos tiekėjas galėtų šilumos kiekį apskaičiuoti pagal sąlyginį plotą, daugiabučio namo valdytojas (administratorius ar bendrija) kartu su pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju, privalo atlikti daugiabučio namo butuose įrengtų šildymo prietaisų inventorizaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti neteisėtą šildymo sistemos rekonstrukciją, faktinį buto ar kitos patalpos ekvivalentinį plotą arba galią ir šiuos dydžius palyginti su projekte nurodytais ekvivalentiniais plotais ar galiomis bei apibendrintą informaciją pateikti šilumos tiekėjui.

Kas turi apmokėti už šilumos punkte sunaudotą elektros

Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą

109


https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.40D64F4085CB/MQxtbsCVXG



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A5824A888C81/kblChrwtMk



energiją?

transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis bei šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos. To paties teisės akto 132.17 papunktyje nustatyta, kad tais atvejais, kai elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai;Taigi už šilumos punkto įrenginių elektros sąnaudas daugiabučio namo bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui.

Kodėl sąskaitose vartotojams atsirado nauja eilutė "su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis" ir ką ji reiškia?

Paaiškiname, kad nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui. Šis šilumos kiekis vartotojams gali būti pateiktas apmokėti tik tuo atveju, jei karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą daugiabučiame name arba vartotojai pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo.Šis šilumos energijos kiekis iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. vartotojams šildymo sezono metu buvo pateikiamas apmokėti kartu su šilumos kiekiu šildymui, ne šildymo sezono metu – su šilumos kiekiu karšto vandens cirkuliacijai (su „gyvatuko“ mokesčiu). 2016 m. birželio 14 d. patvirtinti nauji rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai, kurie įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pagal naujus rekomenduojamus metodus anksčiau minėtas šilumos kiekis, apskaičiuojamas atskirai nuo šilumos kiekio šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai, bei pateikiamas apmokėti atskira eilute. Šis kiekis gali būti teigiamas arba neigiamas. Jeigu tam tikrą mėnesį

110

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.77180231C700/WLYewzEScy



vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis negu faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi pastato karšto vandens vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams. Nustačius ar deklaravus anksčiau nedeklaruotus karšto vandens kiekius, pastarieji viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, todėl susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis.Neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis su minusu ženklu tuo pačiu principu (pagal naudinguosius plotus) išdalinamas visiems karšto vandens vartotojams, tokiu būdu grąžinat sąžiningai deklaravusiems vartotojams anksčiau už kitų nedeklaruotą karštą vandenį apmokėtas sumas. Pakeitimai vartotojams suteiks galimybę stebėti ir analizuoti pokyčius.

Dėl kokių priežasčių pastatuose susidaro nepaskirstytas karšto vandens kiekis?

Nepaskirstytas karšto vandens kiekis gali susidaryti dėl įvairių priežasčių: - avarijos karšto vandens tiekimo sistemoje ar nesandarių karšto vandens tiekimo vamzdžių, - gyventojams nedeklaruojant (ar neteisingai deklaruojant) suvartotą karšto vandens kiekį arba tai darant skirtingu metu, - įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius (gyventojai turi apmokėti už visą įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotą vandens kiekį), ir vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo skirtingu laiku.

Kokia yra šilumos kainų nustatymo procedūra?

Šilumos kainų nustatymo procedūrą šilumos tiekėjui realizuojančiam ne mažiau 10GWh, reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnis bei Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad:Taryba• nustato šilumos bazinę kainą* (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis); • derina perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus (Įstatymo 32 straipsnio 8 dalis);• vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 ir 9 dalys) savivaldybei laiku nenustačius šilumos kainos dedamųjų arba savivaldybei nepašalinus nustatytų pažeidimų.Savivaldybių tarybos• nustato konkrečias šilumos kainos dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir 8 dalis);• teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas dėl ūkio subjekto parengto bazinės kainos projekto (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis).Šilumos tiekėjai• apskaičiuoja atsižvelgdami į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, ir viešai skelbia galutines šilumos kainas (Įstatymo 32 straipsnio 16 dalies 2 punktas). *Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš

111

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.00134B2C104C/FFbWKmcvRN



pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, nustatyta ne trumpesniam nei 3 ir neilgesniam kaip 5 metų reguliavimo periodui. Šį laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar Įstatymo 32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė.

Kokią įtaką nepadengtos kuro sąnaudos ar papildomos pajamos turi šilumos kainai?

Šilumos kainoje visada yra įvertinamos įsigyto prieš du mėnesius kuro kainos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58.4 punktas). Taip reglamentuota todėl, kad Taryba galėtų nustatyti kuro (žaliavos) kainų vidurkius ir prižiūrėti, jog naudojamos kuro (žaliavos) kainos šių vidurkių neviršytų. Įmonės, apskaičiuodamos, pavyzdžiui, 2015 m. vasario mėn. šilumos kainas, naudoja 2014 m. gruodžio mėnesio kuro kainas. Vasario mėnesio kainų skaičiavimas atliekamas pagal žemiau nurodytą procedūrą: - 2014 m. gruodžio mėnesį šilumos tiekimo įmonės įsigyja kurą ir

iki 2015 m. sausio 10 d. informuoja Tarybą apie įsigyto kuro kainas (Įstatymo 32 straipsnio 15 dalis);- Taryba, per 10 dienų surinkusi informaciją iš visų šilumos gamintojų, apskaičiuoja vidutines kuro (žaliavos) kainas ir iki sausio 20 d. viešai jas paskelbia savo tinklapyje (Įstatymo 32 straipsnio 16 dalis). Šilumos tiekėjai, skaičiuodami 2015 m. vasario mėn. šilumos kainas, negali į kainą įskaičiuoti didesnių kuro žaliavos kainų, nei skelbia Taryba;

- įmonės apskaičiuoja galutinę šilumos kainą ir iki 2015 m. sausio 25 d. paskelbia šilumos kainą, kuri bus taikoma skaičiuojant mokėjimus už vasario mėn. sunaudotą šilumą, viešai (Įstatymo 32 straipsnio 14 dalies 1 punktas).

Kadangi skaičiuojant šilumos kainas įvertinamos kuro kainos, kurios galiojo prieš du mėnesius, susidaro skirtumas tarp 2015 m. vasario mėn. faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų (2014 m. gruodžio mėn.) kuro kainų. Todėl šilumos tiekėjai patiria nepadengtas sąnaudas arba gauna papildomas pajamas už kurą: - jei buvo surinkta daugiau pajamų kurui nei patirta sąnaudų,

skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai;- jei buvo surinkta mažiau pajamų kurui nei patirta sąnaudų,

skirtumas kompensuojamas šilumos tiekėjo naudai.Abiem pateiktais atvejais, siekiant išlyginti susidariusį praėjusio laikotarpio skirtumą tarp faktinės ir į šilumos kainą įskaičiuotos kuro kainos, nustatoma papildoma šilumos kainos dalis (kainos dedamoji), kuri gali mažinti arba didinti šilumos kainą. Nepadengtos praėjusio laikotarpio kuro sąnaudos, susidariusios brangstant kurui, arba pajamos, susidariusios pingant kurui, vieną kartą metuose yra apskaičiuojamos ir įtraukiamos į šilumos kainą. Taigi minėtos nepadengtos sąnaudos arba papildomos pajamos yra neatskiriama šilumos kainos dalis.Visais atvejais šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų patirtų, bet nepadengtų sąnaudų ar gautų papildomų pajamų apskaičiavimas aprašomas Tarybos pažymose, kuriose taip pat pateikiami ir skaičiavimai. Pažymas galite rasti Tarybos interneto svetainės rubrikoje „Įvykiai ir posėdžiai“.

112

https://www.regula.lt/Puslapiai/statine/svarbesniu-ivykiu-ir-posedziu-archyvas.aspx

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F62AD965997D/GjynFAdZtj




https://www.regula.lt/SiteAssets/teises-aktai/siluma/O3-96_RedakcijaNr_10.pdf



Aktualią bei nuolat atnaujinamą informaciją apie visų šilumos tiekėjų nepadengtų sąnaudų ir gautų pajamų dedamąsias galima rasti interneto svetainėje.

Kur galima sužinoti, ar daugiabučiame name efektyviai vartojama šilumos energija?

Nuo 2016 metų vasario mėnesio pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, t. y. asmuo, kuris turi atitinkamą atestatą ir vykdo priežiūrą (priežiūros veiklą taip pat gali vykdyti ir pastato valdytojas) kiekvieną mėnesį turi nustatyti santykinius šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklius. Prižiūrėtojui taip pat nustatyta pareiga analizuoti gautus duomenis ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti juos pastato savininkui ar valdytojui, o kartą per metus parengti siūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Taigi norėdami sužinoti ar jūsų name energija naudojama efektyviai turite savo iniciatyva kreiptis į namo valdytoją.

Kas turi įrengti ir prižiūrėti butuose atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus ?

Tai priklauso nuo to, koks apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pasirenkamas: (I) kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo, kaip kompleksinis produktas perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y šilumos tiekėjo; (II) kai atskirai atsiskaitoma su šilumos tiekėju už karšto vandens paruošimą, o su geriamojo vandens tiekėju – už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti; (III) kai karštas vanduo ruošiamas individualiai bute, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) – šiuo atveju mokama už patiektą geriamąjį vandenį ir jo paruošiamą pagal kitos rūšies energijos suvartojimą.Taigi jei gyventojas centralizuotai paruoštą karštą vandenį tiesiogiai perka iš tiekėjo (I), karšto vandens apskaitos prietaisus įrengia prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas; jeigu karštu vandeniu apsirūpinama be karšto vandens tiekėjo, t. y. geriamasis vanduo perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma jam paruošti iš šilumos tiekėjo, karšto vandens skaitiklius įrengia prižiūri ir metrologinę patikrą organizuoja daugiabučio namo vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.).

Ar privaloma leisti karšto vandens tiekėjui pakeisti esamą karšto vandens apskaitos prietaisą nauju, priklausančiu karšto vandens tiekėjui; jei taip, kokios yra pasekmės neleidus to padaryti?

Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų

113


https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/fINADtrLEF


http://www.regula.lt/siluma/Puslapiai/informacija-apie-nepadengtu-sanaudu-dedamasias.aspx

deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens

114









https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7F8ED3C08446/INlVXENCVm



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.40D64F4085CB/TAIS_423308


kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį. Jeigu pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektą, butuose įrengta po du karšto vandens apskaitos prietaisus, pakeitus esamus prietaisus naujais, namo gyventojai turės mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį už du skaitiklius.

Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18–22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas šildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą – šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kuri lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.

Kaip nustatoma, kad vartotojas nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos?

Tolygaus šildymo sąlyga yra įtvirtinta šilumos paskirstymo metoduose Nr. 3 ir Nr. 6.Minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas parodo, kiek procentų nuo vidutinio šilumos suvartojimo, tenkančio 1 m2 pastato naudingojo ploto, turi būti suvartojama 1 m2 buto naudingojo ploto šildyti. Pavyzdžiui, jei minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas yra 0,4 , tai reiškia, kad 1 m2 buto naudingojo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc. vidutinio šilumos suvartojimo, tenkančio namo 1 m2 šildyti.Butas, kurio šilumos suvartojimas, tenkantis 1 m2 naudingojo ploto šildyti, yra mažesnis, negu minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientu nustatyta procentinė dalis vidutinio šilumos kiekio, tenkančio 1 m2 pastato naudingojo ploto šildyti, pažeidžia

115

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.480FD840BA61

minimalią tolygaus šildymo sąlygą, todėl jam priskiriamas papildomas šilumos kiekis, kurio trūksta butui iki minimalios tolygaus šildymo sąlygos tenkinimo.

Nuo ko priklauso šilumos kaina?

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą?

Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas pagal šilumos paskirstymo metodus. Name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus. Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Tarybos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Taryba, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą. Taryba yra parengusi 10 rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų ir suderinusi 20 vartotojų parengtų metodų, kurie yra paskelbti interneto svetainėje www.regula.lt. - Jei daugiabučio namo gyventojai pasirenka vieną iš 10 rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją. - Jei daugiabučio namo gyventojai nori taikyti vieną iš 20 vartotojų parengtų ir su Taryba suderintų metodų, privalo su prašymu leisti taikyti metodą kreiptis į Tarybą bei pateikti duomenis, įrodančius, jog namo šildymo sistema atitinka metode keliamus reikalavimus. Taryba, įvertinusi pateiktus duomenis, priima sprendimą leisti taikyti metodą arba, jeigu namo šildymo sistema neatitinka metode išdėstytų reikalavimų, neleisti.- Jei vartotojams netinka nei vienas iš minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą

116

https://www.regula.lt/


ir teikti jį derinti Tarybai. Jeigu metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Taryba šį metodą tvirtina nutarimu. Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.

Kas gali parengti šilumos paskirstymo metodą?

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų teisė parengti bei su Taryba suderinti atskirą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Taryba, įgyvendindama anksčiau minėtą Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtino Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse. Taisyklių 18.1. punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šilumos paskirstymo metodą parengti turi teisę vienas iš atitinkamo daugiabučio namo bendrasavininkų ar bendrasavininkų grupė, tačiau tam, kad vartotojų parengtas šilumos paskirstymo metodas būtų teikiamas į Tarybos posėdį derinti, Tarybai privalo būti pateiktas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimas dėl vartotojų parengto šilumos paskirstymo metodo taikymo.

Ką reiškia projekcinė šilumos kaina?

Projekcinė šilumos kaina apskaičiuojama šilumos kainų palyginimo tikslais ir nėra taikoma nustatant galutines vartotojų sąskaitose nurodomas šilumos kainas. Taryba projekcines šilumos kainas skaičiuoja ir nurodo savo viešai skelbiamose pažymose, kuriose pateikiamas ateinantiems metams (12 mėn.) nustatomų šilumos kainų skaičiavimo pagrindimas. Taip sudaroma galimybė palyginti konkretų mėnesį faktiškai galiojančią kainą su naujais apskaičiuota. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėn. galiojanti kaina lyginama su šilumos kaina, kuri galiotų tą patį rugpjūčio mėn., jei ji būtų apskaičiuota pagal savivaldybės arba Tarybos nustatytas naujas šilumos kainos dedamąsias. Kiekvieną mėnesį šilumos vartotojams taikomos konkrečios šilumos kainos skelbiamos interneto svetainėje.

Kodėl reikia atskirai mokėti „gyvatuko“ mokestį?

Daugiabučio namo gyventojai moka „gyvatuko“ mokestį, nes jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo cirkuliuoja daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens

117

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0EC89509170B/TAIS_471730








https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1F94D4D1D74A





temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre, be karšto vandens vamzdynų, prijungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti.

Jeigu butas yra kampinis ir dėl to suvartojama daugiau šilumos energijos, ar vartotojas gali gauti kompensaciją dėl didesnių mokėjimų už šildymą?

Kai veikiantys buitiniai šilumos skaitikliai arba dalikliai įrengti daugiau kaip 50 % pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos, turėtų būti taikomas Tarybos patvirtintas rekomenduojamas Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3 arba Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6. Šiuose metoduose įtvirtinti šilumos šildymui kiekio korekcijos koeficientai, įvertinantys buto ar kitos patalpos padėtį išorinės aplinkos atžvilgiu. Jį pritaikius, koreguojami bute įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenys ir tokiu būdu kompensuojami butų (patalpų), kurių padėtis išorinės aplinkos atžvilgiu yra nepalanki (pvz., kraštinis butas), papildomai susidarantys šilumos nuostoliai.

118


IŠVYKSTANTIEMS ATOSTOGAUTI – DAUGIABUČIŲ ADMINISTRATORIŲ ATMINTINĖ

www.diena.lt, 2019-07-22

Vasaros sezonas tampa rimtu iššūkiu daugiabučius prižiūrinčioms bendrovėms – skaičiuojama, kad dėl gyventojų aplaidumo įvyksta 20 proc. daugiau inžinerinių tinklų avarijų, o to priežastis – atostogos toli nuo namų. Išvykdami poilsiauti šeimininkai pamiršta patikrinti ventilių sandarumą ar santechnikos įrenginius ir neretai sulaukia administratorių skambučio: „Jūs užliejote kaimynus.“

Dažniausiai įvykstančios avarijosPastatų administravimo ir priežiūros bendrovė „Civinity“ dalijasi reikšminga statistika: 20

proc. visų inžinerinių tinklų avarijų daugiabučiuose įvyksta vidaus tinkluose, t.y. gyventojų butuose. Vasarą statistika dar šokteli į viršų – butuose įvyksta net iki 40 proc. avarijų. Per pirmąjį šių metų pusmetį daugiabučiuose visoje Lietuvoje įmonių grupė lokalizavo 4 059 avarijas, iš jų 545 – vidaus inžineriniuose tinkluose. „Per daugelį veiklos metų esame konstatavę faktą, kad vasarą dėl kaimynų aplaidumo nukenčia daugiausia gyventojų. Žmonės išvyksta atostogauti ilgesniam laikui ir nepatikrina inžinerinių tinklų būklės. Dėl įvairių priežasčių, o kartais tiesiog lyg tyčia nukrenta klozeto vandens prijungimo žarnelė ar vandenį leisti pradeda ventilis. Jei namuose nieko nėra, vanduo netrukus pasiekia žemiau esančius kaimynus. Neretai užpilami kaimynai iki pat pirmojo aukšto“, – standartinę situaciją apibūdina „Civinity Solutions“ vadovas Giedrius Eidimtas.

Jis akcentuoja, kad iškviesta avarinė tarnyba skubiai užsuka visą vandens stovą laiptinėje arba net visame name. „Jeigu buto šeimininkai negali grįžti namo arba su jais susisiekti nepavyksta, kaimynai be vandens gali likti net kelias paras“, – perspėja specialistas.

Svarbiausia – užsukti vandenįIšvažiuojant iš namų ilgesniam laikui patariama atlikti svarbiausią veiksmą – užsukti

ventilius prie įvadinių vandens skaitiklių. Dažniausiai jie būna įrengti koridoriuje arba vonios patalpoje. Ventilis atsisukti arba trūkti gali dėl kelių standartinių priežasčių: buvo nekokybiškai sumontuotas arba susidėvėjo, trasoje padidėjo spaudimas, įvyko hidrosmūgis. Visais atvejais vanduo greit pasiekia kaimynų butus.

Anot G. Eidimto, neretai šeimininkų ieškoti tenka su kaimynų, artimųjų ar net policijos pagalba. Todėl itin svarbu prisiminti, ar būsto administratoriui esate nurodę savo kontaktinius duomenis – tam atvejui, jei susisiekti reikėtų nedelsiant.

Vien pastarosiomis savaitėmis Vilniuje avarinė tarnyba gelbėjo kelių atostogautojų butus. M. Daukšos gatvėje apipilti kaimynai avarinę tarnybą iškvietė penktadienį, o šeimininkai namo grįžo tik antradienį. Nors su jais buvo susisiekta iškart, šeimininkai apgailestavo esantys prie jūros. Trims butams name buvo užsuktas šalto vandens tiekimas. Kadangi karštą vandenį jie ruošia boileriu, beveik keturias paras praleido visiškai be vandens.

Pasitaiko nestandartinių situacijų, kai avarijos židiniui nustatyti tenka ardyti vidaus apdailą butuose. „Nuostoliams alsuojant į nugarą, beveik visi klientai sutinka kuo skubiau ardyti lubas, sienas ar grindis. Tačiau pasitaiko išimčių. Jau beveik mėnesį nerandame sprendimo su gyventoju, kurio buto grindyse yra trūkęs bendro naudojimo vandentiekio vamzdis. Avarijos židiniui surasti ir pašalinti reikėtų ardyti apie 5 m plytelių. Tikimės, kad su šeimininku susitarsime, nes kaimynų butams vandens tiekimą laikinai užtikrinome nuvesdami papildomą vamzdį per išorinę sieną.“

Atmintinė išvykstantiems atostogauti Išvykdami iš namų ilgesniam laikui būtinai užsukite ventilius prie įvadinių skaitiklių į

butą. Patikrinkite vandens prijungimo į plautuvę /praustuvą žarneles. Jei jos susidėvėjusios,

rekomenduojama pakeisti.

119

http://www.diena.lt/

Patikrinkite vandens prijungimo į klozetą žarnelę. Palikite savo kontaktinius duomenis daugiabučio administratoriui. Įvykus bet kokiam su

jūsų turtu susijusiam incidentui, bus paprasta apie tai pranešti.

120

Documents

lsta.lt · Web viewViešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2022 m. gruodžio 31 d. pasirašo su vartotojais ir abonentais viešąsias geriamojo vandens tiekimo