290

]. NAUDINGI] ISKASENq TELKINTLi TTRIL1AI KO\':PLI_

KUO4OSE ?OZEMINIO IT PAVIRSINIO VANDENS

SAVEIKOS SAIYGOSE

Naudingll i5kasenq telkiniq, eksploatuojamq karjeruose

hidrogeologinlq tyrirnq sudeti ir vykdyrnq nulemia hidrogeolo-gines sqlygos, poZemi-nio ir pavir5inio vandens sqveikos ypa-

turnai, ir-J i 5 beklir: vertingumas.

Hidrogeologlniq tyrimq vykdymq ir apimtis sElygqoia duo-

nenq interpretavino budai' paranetrai ir prognozini-q skai6ia-vimu rne tod ikos .

l.I. TyrimLi vykdyao r'etodiniai principai

Hidrogeolog i nia i tyrimai vykdorni telkiniq geologiniq pa-

ieEkq ir Zvalgybos stadiiose turi b[ti- taikoni ir pagrindiia-ni konkretj-erns duonenq inlerpretavimo netodams ir budans'

Birlq naudln3q i'Skasenq eksploataciia Lietuvoierkaiptaisykle ) vykdoma nesausinant telkinio' Vandens iEtekliq nuo-

s toliai atsiranda padideius -iSSaraviriui nuo kariere at j-dengto

gruntinio vandens pavir-iiaus. 3ie' pasireiSkia tik Siltuoiuretq 1aiku. Apytiksliar vandens iStekliq nuostofiam skai6iuo-

tj, kai jie ivertinanj vidutjniu r'etiniu vandens sfuoksniu(H.,) sal j rna naudoli forr'u1q:

H.r=\'/-(P-Ev) (l.r)

kur: Y/ - lnfiltraclja gantinese sqlygose, P ir Ev - krituliaiir iSgaravinas nuo dirbtinl.o '/andens telkinj-o karjere pavir-

Vandens i-lekliq nuostolius laip paL;a1ima iSreikSlidebitu

IJ T' ().2)QvA!

kur: F - karje1'o vandens Lelkinio plolas, 5t - SiItojo nelulalkotarpio trukme.

Antras vandens j5tekljq nuostoliq tipas susidaro defpavirEinjo nuotekio deformaciios suardZius gamtinq Zer,6s pa-

to II. .J L

vjr<iaus formq. Jos poveikis pavir5injarn nuotekiui gali bUliivairus" Tai daugi_ausiai nulemia pavirEinio ir poZeminio van-r^-^ r.. Xi ^ --^^r---!;.^u(jrr.r r J -rw y Po r,y uu5.

Eipnr|i r. rrnol irr rrrnrionc i Xi:olzl irr nrrnoln'l i i /l;l r-rni-up\r-L_Ly .IUUS t,UJ-lat Uel Kal'J eILJ

eksploaLacijos poveiki-o, ka j p taisykl6ryra nedideli. Tadiaugali bUti reikSmingj pavirSinio vandens balansui, jei jos i5-tekliq sisterna yra nestabili. Stabilumq sE}ygoja sistemos i3-tekl1q kiekis, kuris priklauso nuo hidrologinio baseino dydZio,jo vandeningumo ir kitg faktoriq. Ypad jautrios yra benuota-kinig eZerq vandens balansas. Jis,kaip taisykle, forrnuojasi i5n]aZq hidrofoginiq baseinrJ ir vandens iStekliai nedideli. Sta-bjlesni vaqndens iStekljai formuojasi pratakiq eZerq sistemose,ncs irr hirlrolnoini:i h:coinsi dina'l i 'randenS nuotekis i5 eZe-v+vv4r t I

rrr ef:rhilrrc

EZerq ir upeljq vandens iSlekliq sudedamosioms dalimsi rrar-'tinf i l\lll'I f olI/i-i J',-l-"-a -i-;.i;^ia -r"l .i *r ^qcih-r'r^+'-_*.,- + ZVargyUtu sLauIJOJe garama pasl,naucollformul-6mis pateikt\ose aarte / 6 /.

'a.r"iorrr pkcn'lnrlrni inc nnrroi L. ic n:!2 -..vr+vr uqv,Lr vJ pvvur^r., pavirSinio vandens siste-

nom tiriamas:

- pirmos eil6s (maZiausirJiq) hidrologiniq baseinq atZ-vilgiu;

- naLqjq vandens sjstemq apsauEa pagrindZjana vadovaujan-tis vandens i5tekliq stabilumo iSsaugojimo principu - vandensnuostol-iai neturetq viriyti 5-IO % vidutinio vasaros nuosekjodebito.

:.Zymiai djdesnis poveikis vandens iStekliams gali susida-ryti sausinant NNJ telkinius. Ypad lai atkualu uof inirJ naudin-gq i5kasenq eksploatacijos metu, nes jq karjerq sausinimo de-bitai gali bUti dideli. Rislirl naudingq iSkaseng telkiniq karje-rq drenaZo debitai nenki. 3q poveikis pavir5inio vandens sis-temoms ga11 btrti Zymus kai yra prj"etaka i5 pavir5inio vandensrelkiniq ir pertekejimas per karjero aslos sluoksnius.

I .2. Tip j,ni-g telkiniq tyrimq ana1i26

- Nerudiniq naudingq iEkasenq telkinlg eksploatacj_jos konp_{lKuotos sqlygos susidaro kai i jg poveikio zonq patenka pa_

virSinio vandens

atveiai yra 5 iarne

tyrimo PavY zd Z iai

,a)

sistemos" Tokiq hidrogeologiniq sqlygq tipiniaiposkyryje pateikiamlJ keturiq NNJ telkiniq

Kvyklig Zvyro telkinio ZvalgybE atliko Geologijos 1mon6s

specialistai k0rybl5kai dalyvaujant Sio darbo autoriams lyrirnu

pagrindime ir rezul ta tr; analizavlme"

Hidrogeologiios j-r hidrofogiios darbq konpleksq sudare:+i r.i Fni e i i i isi rrnhi mai , j. reZj.miniai steb6iimaigreZj-niuose, vienalaikd hidrodinamine nuotrauka, Pamatuojant

vandens lygius Sulinj-uose / gr'qZiniuose ir eZetuose / 2o / '

I(vykliq telklnys yra galiniq morenq ruoZe tarp keturlrl

eZerq (pav. l.I), poZeminio vandens mitybos zonoje, kuriojevyrauja slugstanti vertikalioji filtraciia' Tarprnoreniniq ho-

rizontq lygls slfigso 2-IO m Zerniau nei gruntinio' Todel itakqeZerqvandensba]'ansoformavimuj'sigalitur6titiktaigrunti-nis ir pirrnasis tarpsluoksnlnis baltiios-8r[dos vandeninglejihorizontai. Jie tefkinio sklype konrponuoiasi i vj-enE kompleksq

'

uZ jo ribq - atskirti O,2-15, O m storio baltiios norena ' Grun-

tinio horlzonto storis telkinio vlduje 5-22 n, perilerijoje -nevir5ija IO m, vandens lygio metj-n6 amplitude - O,4-O,B m,

aeraclios zonos storis 4-16 m, PoZeminio srauto struktura -sudetinga.DldZiojiistekliqdalisformuojasiiSkillausiojereljefo zonoje, sutanpandioie su telkj-nio sklypu' Nuo jo grun-

tinis srautas per baltiios-gr[dos horizontq iSsikrauna iiau-res kryptimi (pav. l.I). Gruntinio srauto hidraufinis Sradlen-tas telklnio sklype o,OoI5-o,oO), uZ io rlbq o,06-o,o75, van-

dens fil-tracinlo Iaidunro koeficientas atatinkamai Ioo-200 irloo-4oo *2/prgr,riautlnls vienetinis debitas - apie I,2 n/PSqyan-

densj-mlunokoeficientas-O,15.liletineinfiltracindmitybatelkinio sklype siekia 486mm, io pakrastj-nrise zonose, kuriqpavirsig dengla morena .- IO-I2 m, kritu1la1 - 74fum,isgaravilmas i5 aeraciios zonos - 255bd.',vandens pavirS j-aus - 5?3 mm'

EZerq i-r pozeminio vandens apykaitos pob0d{ nulemia asloian-6i-q ir kontaktuojandiq uolienq litologija, fi-llraclnis laidu-uas bei hidrodinaminiq slegiq pasiskirstynasl

Kvykliq Zvyro.-telkinio hidrogeologi.n6s sqlygos suddtin-gos ir komplikuotoS"'Salia esandig eZerg, kurie patenka 1 bu-simo karjero j,takos zonq. Tod6l svarbiausia ekologind problema

2g

telkiniq Zvalgybos metu tapo {vertlnti eksploatacijos itakqeZerq hidroJ-ogini-am reZimui ir pagrj.sti priemones nei,giamompasekmem sumaZinti. Talio ir Duobio eZerai yra paviriines mi_tybos, t.y. natnral-iomis sqlygomis vanduo 15 jg filtruojasi ipoZemi, Kernadeto balanse apie 40 % sudaro poZemine mityba, oZuvrntas yra pereinamojoje poZeminio srauLo zonoje: pietiniamekrahnte gruntinis vanduo drenuojasi i eZerq, Siauriniame _vyksta i-nfiltracija i5 eZero (pav. l.I). ISkasus Zvyrq telki_nlo sklype (154 ha) susidarys dir-btinis l-I5 m gylj-o eZeras,kurio balanso svarblauslu elementu bus gruntinis vanduo. pas_tarojo lygis karjero eZere iSsilygins. padiddjus garavirnui nuovandens pavir5laus, infiltracine mltyba karjero ribose sumaZ6siki 168 mm/metus, todel jame apie O,l2 rn nuslilgs vandens lygis.Pietiniame karj ero eZero krante gruntini-o vandens lygis buskiek Zemesnis (apie O,5 m) uZ nat0ralq, Siauriniame - aukE-tesnis (1,1 m). Tai pastebimai atsilieps hidrodinaminei situa-cijai. EZerq vandens balansq nul-ems abu veiksniai: poZeminioch.rit^ -^r-'A;i " ^^n^i^T..i--+..-6^ .:.51,uuarq pvrsrrr\r ,' ,o-=inq plolo sumaZejimas.Padid6s poZeminio Kernadeto ir Zuvinto mityba, sumaZ6s fiir-raclniai nuostoliai iS Duobio, o padidds Sie nuostolj-al iETalio eZero. Dalis Zuvinto basei,no (aple 2? l) patenka { te}-kinlo r j.bas. Todef, dia.i5kasus Zvyrq, eZeras neteks atatinka-mos pavj-r5inio nuotetio dalies. Jo bendri vandens balanso nuo-stol-iaj, iskai lant poZcrninio maitjnjmo aktTvizacijq, sieks apiet2 %.

Prognoziniais ivertlnimais (analitinlais ir modelj.avimu)buvo nustatyta, kad i5eksploaiavus Zvyro telkind, nega tyvauspoveikio galina l-aukLj Talio ir Zuvinto eZerarns. TodOl-, pirrna-jame eksploatavlmo etape, kol prognozes nebus patvirtintospapildornai llgalaiklais sbebejimais, buvo rekomenduota net-vjrtintj- Zvyro i5tekliq Zuvinto basejne (25 na plote) ir tiesTal-1o baseino riba J5 ha p1ote. Sudaryta ir pasi[lyta igyven-rlinf i cl.rniarrri,, )i.i dr'.1r.a;i rni n.i rr nniarni ni., .j?1L;oFrr r/.ndanaurrru_L - ucrv_Lvrrcrr rq ltturv- yvzrru.-Ltttu LtuLyLq vd.lluvtti

steb6jimq - apsaugos kontrol,es sistema (pav. l.I).Kvykliq Zvyro telkinlo Zvalgybos metu nepakankamai i_S-

tirta eZerq hidrologija. Tod61 negalima nustatyti jg vertln_gumq ( vanden j.ngumq ) . Pirmiausiai - n6ra batimetrlnos ezerqnuotraukos. Kitas tr0kumas - eZerq nuotcjkio apmatavimo stoka

(

29B

nuos;kio rtetu. Pastarieji tlrirnai tur€jo blti karttl su viena-

laike hidrodinamine n'ro Lrauka.Kitas tipinis tyrinq objektas' -PaeZer6s

snelio telkinysyra Raseiniq raione, 5aJ-ia t'lemakSdiq gyvenviel'6s' Bendros smelio

atsargos 1829 ttkst.*1 . t5 iU +6? t[kst'rn'1ra Zemiau gruntinio

vand-ens 1ygio. Bendras telkinio p-r-otas 2) ,4 ba' o apvandenintos

dalies IJ,J ba. Svarbiausiais pavir6i-nio vandens balanso forma-

vincsi Saltiniais,, aptariam4jane rajone, yra krituliai ir grlrn-

tinio vandens srautas -

Suelio tefkinio apylink6se iSplitqs gruntinio vandens

horizontas. Jo s1lgsojimo gylis 2,6-1On (arnplitud6 99'5-10+'+ro l'IN). Vandeningo horj-zonto storis kinta nuo 1,z.i-k\ 16'8 n

(vid.utinis 5,? s). Filtr:acijos^koeficientas 1! m'-/par4, vandens

Iaid.uno koeficientas (T) flO mt/pate,' Gruntinio vandens srautas

filtruoiasi pietq ir pietryiiq kryptirni' Jo iSkrovos sritis ;ratsaldi..r upel io sl enyj e (pav.).1) '

Aeraciios zonos storis karjero teritorijoje virSj'ja 6o'

Tefkinic pavirdiuJe esantys negilrls 2-J m poi6n€jimai formuoja

benuotekines reliefo folnas. Tod-eI dia ya'a palankios sElygos su-

sidarytinenaZaigruntiniovand'enshorizO]ltoinfi].tracinei-mity-bai. Anal.ogi5<q geologiniq sqlygq tyrimai rcd'o' kad infil tracine

nityba tokionis s4ltgonis 6ati blti apie 2OO mn/lletus /25/ 'Svarbiausiosekolcginesproblemcs'ekspfoatuojantSismS*

lio telkinl ., Xrra Pae:zer6s eZero apsauga i-r poveikio gruntinian

vand eniu i minimLzavinas.Siq aarbq roetu atli<tj- t)'rj-nai eZero vandeningumui n'-ista-

t;rti,, padaryta eZero ir gruntinio vandens hidrodinanini nuotrau-

ka, ivertintas ezero hidrologinis baseinas ( p'v' 1'1 ,pav'1'+) 'PaeZeres eZero ptotas 2r!8 ha, baseino plctas )L'2 lna'

Jo maksimalus gytis 2rJm. aZer:as paveiktas eutroflkacj-ios proce-

sq, krantal uZpelk6jq ' dugne susikaupqs sicras dumblo sluoksnis'

per kuri gali vTkti gruntinic i'r eZero vandens hidrodinanini sa1-

ve ika .

30i

Vanto /ini7'oy/o8,J4 .tzt Nr'/t'(trtt'aarc1

(, 'fe)

. 2,0

58

58.e5onunl t " .59

a €o.ar/

/;1ip<"+/,;,o80

:

eiero gy/is.,

5_t!ti..,t ic/.i grf -

z/flt.2( Lr /5

eicro gYt'otzo/< n17ot

/99 o ,-"

'/08 t 8

/o8.7

/o8) 6.t' 9 9o 77'r-

1vN:

r'o?,4

./02,2

./o2,o

{r;.€/!rr;.tg Qz: P, f"gryi.58 K. _ Qz

zzr o a HFe

. o,o549 . ,^'4 -/: :

644 ,2s- ''ra pa,a

3.4 pay.Pagiq(s eiero htdralo,4t'ntai ir melearo/oqimdi luamenvra ^ e)ero baltmcfftne sc?eria , 6 - me/e4ra/a9-irntai y4s2s7,lat',c - Voieninio ir pauzritnrb t;aid?nj-7ii)i4

4t \.tn

302

Anksaiau atlikti stebejimai parode, kad eZero vandenslygis yra aple 6,! m auk!6iau, negu gruntiniame horizonte"EZero vandens balansas formuojasi i5 pavir5ines prietakos nuohidrologinio baseino ir krituliq. PoZemin6s mitybos eZeras ne_turi (pav. 5.3 ). Neigiamq balanso da1j, sudaro iStaka { grun-tini vandens horizontE pro eZero dugnq ir iigaravimas.

Smelio telkinio detaliq geologlniq tyrimq meturtrijq(sausio-kovo) rcenesiu laikotarpyje, buvo stebetas 6runtiniovandens ir eZero lygis (pav. J.4) / 25 /..Iuo metu eZero vari_dens lygis nekito, o gr'untinio horizonto - kilo. Tai bylojaapie menkq eZero ir grunlinio vandens hidraulini ry5l . Orou! rl.pL r o uu r ., r\r r,t, rLuC ? iki 4"C.

Telgiama oro temperatura I99O m. Ziemos laikotarpyjesudare palankias sqlygas neiSalti gruntui. Tod6l prietakosi5 baseino j. eZelq tuo metu, reikia rnanyti, nebuvo. IEvar-^i-+,,

h^.:I.x-i,. ^^^u-!,,ur rErr'rltrLl pd'> uovutoaS ypaC VaS€rio nenesi fodo, kad i5_+ -Tl^- A^} i F^- /.\ \ ^^- ^;^-^ ,r,,--- ^^ l:taKos 0ebrCas (OI) pel ezer'o ougnq garl bIti lygus debitui,susiformuoian6iam visame eZero plote (Ie)7 i5 krituliq (e2).Pasinaudodani Sia . tapa tybd, surandarne formule eiero dugnobpibendrinlam pertekeiimo koeficjcnLul (Ko/mo) apskaidiuotj :

n.e)

HF'

kur: H - perbekejimo spudis.

Skaidiavino rezultatai pagal I990 n. vasario men. duo-menis pateikti 1.4 paveiksle. Perlekejino koeficjento reikE-me l.IO-' para-- rodo, kad eZero dugnas caZai laidus vande-niui.

Smdlio telkinio eksploatacijos poveikis poZerninjo irpavirSinio vandens reZj-mui gali pasireikEti gruntinj_o hori-zonto j- -r eZero vandens lygio paZemejimu ir gruntinio vandensnuotekio paki timu .

Ei ^-^ ^-r.r +.i *--^)re rs paK_[L].rnams prognozuoti pasinaudojome ]iteratlrojeZinomais skaidiavimo metodais ir h i drone t eorologi.rriais duo_menlmis / ), 24 / .

Vj.dutiniai j-nfiltracines mitybos nuostoliai paskaidiuo_

303

ti pagal iorrnulQ l.I bus Hu = 7)Ev = 600 mm, Yi = 2OO mm).

Siiis vancens s l-uoks n 1o nuostoliuskuris bus . prarandarTtas ii karjeroformulQ 1.2). Maksimalus jo dydisb[fq apie 90 parg, tai e = I27,2

rnmlmetus. (kai P = 727 mm,

, galima lireik5ti debitu,eZero iSgaravimui ( Z lur.

5i.1 tuoju metrl laikurjei jisn'/paTq.

2inant isgaravimo ii karjero ttebitq, galima surasti Ar.un_tinlo vandens lygio paZeri6jinus Eulinluose ir paeZeres .1,"r",nn

J = --------- _Ln ----_2 tt n r ().4)

kur: R - itakos spindulys, ri _ ats turnas nuo karjero centroi ki skaidiavimo vietos

l{arjere susidarantys nuotekio nuostoliai gali tur6tlitakq iki artimiausio poZerinio vandens iEkrovos (rnitybos)kontiiro. Jis atitiktq atstunui iki Baldios upelio, esandio(n = f,5 km) nuo b0simo karjero (pav. l.l).

Apskaidiuoti gruntinio vandens lygio paZen:6j j-mal iuli_niuose kinta nuo O,14 iki O,2J (pav. ).)). Tokie nedidelivandens lygio paZemejimai netures esminio poveikio vandensnaudotojams, nes vandens stulpas aplinkiniuose Suliniuose v1r_Sijo o,6-I,o m (I99I.os.I6). Atskirais atvejais, kai vandens1y61o paZem6jimai artimi o,) n:iEgaravlmo nuostoriai ii kar_jero eZero vasarq gali nulemti Eulinio nusausinirnq, Tokiaisatvejais eksploatuojanii karjcrq organizacija, oagal gyventoJrJparel-kimg,turetq pagillnti Su1inj,.

Gruntinio vanciens J-ygio prognozinis paZemejimas po pae_Zeres eZeru vasarq nevir5ys vidutlniikai O,16 m. TIek patgali nusltrgti eZero vandens 1ygis, o tal sudarys aple 7 %eZero gy1j,o. proSnozuojar:q, nors ir nedidel j,, telkinio eksp_loatavimo poveiki vandens iEtekliams tikslinga sumaZinti re_kul tlvacijos nretu, mlnimizuojant karjero plotq taip, kad grun_tinio vandens lygio paZem6jimo poveikis eZerui nevlr5ytgO,f m. Tada dirbtinio vandens telkinio plotas karjere turdtqb0tl .O,62 karto maZdsnis uZ sm6tio telkinio apvandenintosdalies plotq ir sudaryti 9,2 ha. Tokie gruntini.o vandens lygi_o

304

pakiiiicai ir gamtines aplinkos perdirbimai netur€s neigiamqekologiniq pasekmig.

Pagrindj-ni,s .tyrimqratliktg telkinio Zval-gybos meturtr[_kunas ,'r^ai Efr'las eZero balanso formavlmasis ir vandenineu_mas.

Kitq dviejq tipinig IINJ telklniq hidrogeologiniq tyrinqpateikimas skirtas parodyti, karjerg rekultivacijos scherng irvanciens iStekliq apsaugos pagrindimo aktualumq.

Kv..esq Zvyro telki-nys plrmame plote iiuo metu baigiamaseksploatuoti. Jo iEplitimas toliau vyksta antrajane plote( I(vesai-2 ) () . ) pav. ) . Sio plo to vlduryj e teka l(al.kles upelis .

Jo vandens i5tekliq apsauga yra ypad aktuali, ncs upelis nuoziodiq iki plento Kaunas-virklja yra ihtiologinis draustinis.

Karkles upelio reZirno issaugojimui reikia Zinoti jo van^dens iStekliq formavimLSi, hidrologJ-ni reZlmq bei jo rySi supoZeninio vandens sistema, ir gal- j-mas pakitimus telkinio ek_sploatacijos ir rekultivacijos me tu.

Telklnio Kvesai-2 Zvalgybos metu atlikti 6r.untinio van_cen: horizonto hidr'ogeolog-iniai ty'rriai, bandon.aisiais i!siur-binai s nus ta ty ti fil Lracj ni ai parane Ll-a t. pana tuotj vandenslygiar Zvalgybiniuose grqZi-niuose ir kt. /rc/.

fagrindiniai Zvalgybos darbrJ hidrogeologiniq tyrinqtrukura i :

- nelvertintas Karkles upelio ir jo intal:o ZvirgZd6supelio hidrologinis reZimas,

- nenuslaiytas upeliq ryiys su poZeriniu vanden4 sis_tema.

Todel Hldrogeologiniq iyrlmq svarbiausia dalimi tur6tgbuti,, vienalaikes hldrodinanin6s pavi,r5inio ir poZeminio van-dens nuotraukos, paviriinio vandens reZimo iEtyrimas ir jorrrtsin err nnio-inirr rat^r...',. .i.,^-+.:-:-^^ -^r--.1 !:.. 'rJ.5rw ru p'..,,zyr.irur-Lr nuotekiu ivertinimas, karjero rekultivaci-jos schernos pagrindirnas. Tai buvo atlikta veliau, vykdant spe_ci-a14 darbE,pagal V/ "Ska1da" uZsakymq.

Kvesq Zvyro telkinio gruntinio ir poZeminio vandens vie_nalaiki hidrodinamin6 nuotrauka atlikta r99r ir 1992 atitin-

30?

kamai pavasario sezone ir vasaros nuosekio metu (1.5 pav.).Zvyro telklnys yra fl iuviogl ia cial- inig deItg nuogulose-

Jame gruntinis vanduo uZinra apating Zvyro klodo daIf. Apvan_denintos dalies storis nevir.sija 6-g m. Aukstesnese terkiniovietose gruntinis vanduo yra fl m, Zemesn6se f_2 m gylyje.

Svarbq poveiki gruntinio srauto krypdiai turi palygintigll us Karkles upelio ireZis, kuris prieE Zvyro telkinl siekiaIO-2O m, o ardiau Nemuno _ 25-.JO-m. Rydkus upelio sldnis pra_sideda apie O,9 km { 3 nuo Kauno_Jurbarko plento. iia grunti_nio vandens srauto kryptis keidlasi ir yra nukreipta beveikstatmenai Karkl6s upelio vagai (3,g pav.). Upelio slenio pI-o_tis tles Kvesai_I telkiniu aple f@ m. Jis _ erozinio tipo,kelta visE gruntinio vandens horizontq ir isireZia i moreni_nius priemolius- Todel Karktds upelis Zemiau Kvesai-r ir Kve-sai-2 telkinig ri-bos drenuoja visq gruntlnio vandens horizon-te)

Zenklq poveikl gruntinio vandens srauto struktOrai turiveikianti Zvyro plovimo ir {rakcionavimo technologine linija.'Ji plovinrui naudoja vandenj., kuris pumpuojamas iE karjero su_lornuotos kanalq sistemos. Vanduo cirkuliuoj.a pagal ,uZdarqtechnologinq schemq: siurbfiais pumpuojamas ii pa6mimo kana_1o, o panaudotas vanduo ismetamas i pulpos 1aukq, iE kuriokanalq sistema vel patenka i paernin,o kanalq.

Siais vandens kanalais didel6je iEeksploatuoto karjeroteriiorijoje palalkomas vienodas vandens lygis. Tod61 ii van_dens paemimo kanalo nuolat iEfieka vj,enoda vandens prletakaf upelio s16ni. prieSingame karjero pakraStyje vyksta dali_nis grunti-nio vandens horizonto drenavimas. Tai aki-vaizdziaimatoma vienalaik6s hidrodinaminds nuotraukos schemoje. (1.5pav. ).

Karkl6s upello sl6nyje uZpelk6jimai irEaltiniai atsiveria Salia Kvesai-f Zvyro karjero vandens pa6_mimo kanalq. dia neaiael6je s16nio atkarpoje (BOO m) yra ASaltiniai, kurie sulormuoja anomalinq koncentruotq iskrovq(sluoksnini gruntinlo vandens istekejimq). DidZiausias SaIti-nis (minimalus debitas II I/s yra susiformavqs ZvirgZd6s upe_rio sl6nyje. Juo vasaros sezono metu prasideda sio upelio. i;t^ka.

.r /r a

.1 tf a,)

(l.l pav.).Hidrologj-n6 situacija tirta specialiais reZirninj-ais ste-

rAiimais ir baseino nuotekio formavimosi analize. Karkles upe-'I i o h.i /i].o loai ni o haseino plotas 22 ,) kn', tame tarpe ZvirgZdes

upelio baseinas sudaro 2,8 km'. Karkl6s upelis sureguliuotasdviern uZtvankomisl viena prie kelio Kaunas-Jurbarkas, kitaapie 2 km nuo Ziodiq. lagal hidrologini reZimq galima jEskir-tl dvi Karkl6s ir ZvirgZdes upeliq atkarpas (1.5 pav.). rlr-moji Kark16s upelio atkarpa nuo iStakq iki Kvesai-l telkinjopradZios (nuo dia apytiksliai prasideda nallralus upelio sle-nis), antrojl - nuo min6tos ribos iki upelio Ziodiq.

Pirmoii upelio dalis melioruota, ios auk5tupys paverstas

uZdaru drenaZu, o Zvyro telkinio ribose ir prle5 jj. - atvi-rumelioracijos kanalu. Sioie Karkles upeJ1o dalyje tiirsl ingajSskirti dar dvi alkarpas, kurias sqlyginal pavadiname TA irTB (1,5 pav.). Upelis IA atkarpoje teka per blogai laidZiusnoreninius prjesmelius jr prlenolius r o vandens prietaka dau-

giausla forrnuojasi ii krituliq sutekandJ-q Zemes pavirijumj.1B .atkarpoje upefis teka per gerai vandeniuj- laidZias smelio-Zvyro nuoguLas, 5ioie upelio dalyje pavirEinis vanduo ri upeli-ovagos filtruojasi i grunti-nio vandens horizontE.

Antroie I(arkles upelio dalyje pagrindin6 vandens prietakaformuojasj i5 gruntinio vandens, iisikraunandio giliarne s16nio

ireZyje. 3o gylis siekia 25iO n, o Sios dal-ies ilgis 4,2 km.

ZvirgZdes upelyje talp pal galima jiskirti panaEias dvia j:lr.e lnaq Pi rno i i - nelioruota upeli o dalis, prasideda nuo ii-!^-.,, .in r.-i ^;rci r- r-- ^.'r-xxi^" santakos. prrmoje upelioLa:tQ -fl. UdISl-d5l- diJlu -l ,J ^L,r

our\-\-rcLu

dalyje vanduo formuojasi i5 kribuliq pavj-rEin6s prj-etakos' o

--..-f in;^ i,--,r^-^ F-.i !-i,Aii--o na{-rrr; eSmineS feikEn6S. 5jOSSt ull u-Ltll-() vdlluuil:; p.L -L ut,r\YJ -Lrrrd- Lrs uu-! -!

ZvirgZdes upelio atkarpos pabaiSoie pavir5inls vanduo filtruo-i^^i .i -n.,-rjni r.r.,r^-^ )a^ni-^.f . t.\^6I VaSarOS nUOSdkiO n:e-Jasl + tj!ull u-Lll+ vdlluYtr> rrvf r.(,rru9,tu 5i upefio atkarpa i5dZiUva. Tada ios iStakos prasideda ant-roje atkarpoje i5 5a1 tinio (1.5 pav.), o upelio ilgis nevir5ijaO,4 km.

Karkl6s ir ZvirgZd6s upeliams btrdingas iStakg nepasto-vurnas. vasaros sezonq metu, esant maksimaliam iSgaravlmui-,pirmoje upeliq atkarpoje nebilna pavir5inio nuotekio. Karkl6s

qno

upel-io pradZia 199I ir 1992 n.n. vj.durvasaryje buvo tar.p I 1r4 nuotekio matavimo pjuviiJ ir prasideda 15 gruntinio vandenssluoksnio iSkrovos. ZvirgZdes upello lStakos vasarq prasidedai5 Saftinio, iStekan6io iE Kvesai-2 i,vyxo telkini.o pietiniopakra5dio (1.5 pav. ).

Karkles baseino poZeminio 1r pavir5inio vandens balarrseelenenLai nustatyti 1i pavirEinio nuotekio steb6jimq devintanepiuvyje (1.6 pav. ) ir kri tuliq stebejimo duomenq Kauno stotyje.(i,, rl,rn.or.,r mAnocirr ',-izl,'rlu i..i n-+^iT,, i--? -*-...-...2 vr\ru-L '.'rd-L pcr r/Er ,.' "t ).I lenteleje.

l.I l-entele

Karkfes baseino hidrometeorologiniq duomenq vjdulkiai(nrn,/m6n. )

t/TDuonenys YII YIII IX X XI XII I II III Iy y

Kritufiai BI,o 48,2 24,2 14,4 4l ,4 5I ,a 44,j )0,6 40,3 j?,I 79,9 j6fr

Pavir 5 i-nis nuo-tekis If ,6 II,o 9,j 7 ,9 B,I ff ,6 f9,B 22,6 )7,2 6I ,6 40,7 ej,z

Panaudojant I lenteleje pateiklus duomenis buvo apsl:ai-6iuotas Karkles upelio baseino vandens metinis balansas\J,Z renre.Le.leJ.

1.2 lentel6Karkl-es upelio basejno vandens balansas

Balanso elementai, mm/me tusTlaikotarpis I.luo t ek is ! Kritulial T x-^ -^,.; -^^r 16o.! s Y _r ro-

r pavirSinis ! po Zeni,nis I

Me tai7991 .06-19g2.o5 )r4,7 87 ,4 544,4 22g,7

PoZeminis nuotelis netiniame baseinc vandens balanse yrapavir5inio nuot6kio suddtln6 da1is. 9is sudaro stablllqjq