1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

EMIDA (7 BENDROSIOS PROGRAMOS ERA-NET PROJEKTAS, KURĮ

ĮGYVENDINA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA KARTU SU

KITŲ VALSTYBIŲ INSTITUCIJOMIS)

EMIRO – GRAUŽIKŲ POPULIACIJŲ SVARBA ECHINOCOCCUS

MULTILOCULARIS PLITIMUI: EKOLOGINIAI IR EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI

2015 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Doc. dr. Mindaugas Šarkūnas

Kaunas

2015

TVIRTINU: ………………………

Pareigos

2015 m. ……………………mėn. …..d.

2

Projekto pradžia: 2012 m. rugsėjo 25 d. Ž.Ū. Ministro įsakymas Nr. 3D-757.

Įvadas

Tyrimo tikslas yra įvertinti įvairių rūšių graužikų (E. multilocularis tarpinis šeimininkas)

vaidmenį platinant pavojingą žmonių parazitą Echinococcus multilocularis ir įgyti naujų žinių

apie rizikos veiksnius ir prevenciją įvairiuose endeminės zonos regionuose.

Atlikti tyrimai pagerins supratimą apie graužikų fundamentinį vaidmenį E. multilocularis

vystymosi cikle. Tyrimų konsorciumas išstudijuos keletą užduočių, ko pasėkoje bus galima

prognozuoti E. multilocularis plitimą ir nustatyti jį skatinančius ar limituojančius veiksnius.

Gautos naujos žinios pagerins supratimą apie tai, koks yra įvairių rūšių graužikų jautrumas E.

multilocularis. Taip pat bus gautos fundamentinės žinios apie parazito vystymosi ir

reprodukcijos dinamiką eksperimentiškai užkrėstų graužikų organizme.

Tyrimais bus siekiama nustatyti natūraliai užsikrėtusių E. multilocularis tarpinių

šeimininkų - pelinių graužikų užsikrėtimo dinamiką, užsikrėtimo priklausomybę nuo amžiaus,

parazito prisitaikomumą įvairioms graužikų rūšims ir lygiagrečiai pasitaikančius parazitus.

Numatyti spręsti uždaviniai :

Natūraliai užsikrėtusių galutinių šeimininkų epidemiologiniai tyrimai:

Galutinių šeimininkų (rudųjų lapių ir ūsūrinių šunų) išmatų tankumo nustatymas įvairiuose

graužikams tinkančiuose biotopuose; reguliarus vietovių su graužikų urvais ir be jų tyrimas;

Įvairių tarpinių šeimininkų (graužikų) vaidmens E. multilocularis platinime ir svarbos

tiriamųjų mėsėdžių dietoje nustatymas.

Natūraliai užsikrėtusių pelinių graužikų epidemiologiniai tyrimai:

Potencialių tarpinių šeimininkų (pelinių graužikų) gaudymas skirtingose endeminės zonos

vietovėse įvairiais metodais, siekiant nustatyti santykinį populiacijos tankumą;

Aplinkos veiksnių, tokių kaip biotopo tinkamumas vienai ar kitai graužikų rūšiai

klasifikavimas ir ryšio su dirvožemio struktūra, žemės panaudojimo ūkio naudmenoms ir E.

multilocularis paplitimo tarp šeimininkų nustatymas. Graužikų gyvybinės veiklos (urvai,

defekacijos vietos) nustatymas pasirinktose vietovėse.

3

Tyrimo objektas ir metodai

Tyrimo vieta. Tyrimai atliekami LSMU, Veterinarijos akademijoje, užkrečiamųjų ligų

katedros parazitologijos laboratorijoje. Tyrimas buvo atliktas nuo 2012 m. iki 2015 m. pavasario

Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais rudųjų lapių ir usūrinių šunų užsikrėtimui E. multilocularis

nustatyti, lapių, usūrinių šunų bei pelinių graužikų tyrimai atlikti centrinėje Lietuvos dalyje –

Kauno, Raseinių, Marijampolės ir Šakių raj. (1 pav.).

Tyrimo schema. Graužikų gaudymui bei rudųjų lapių (Vulpes vulpes) ir usūrinių šunų

(Nyctereutes procyonoides) tyrimui pasirinktos dvi vietovės (Kauno, Raseinių raj.), kuriose,

remiantis ankstesniais E. multilocularis tyrimais, nustatytas rudųjų lapių ir/arba usūrinių šunų

užsikrėtimas (2, 3 pav. ). Taip pat atsitiktine tvarka papildomai pasirinktos dvi naujos vietovės

(Marijampolės, Šakių raj.), kuriose E. multilocularis paplitimas dar nežinomas (7, 8 pav.).

1 pav. Tyrimo vietovės E. multilocularis tarpiniuose ir galutiniuose šeimininkuose nustatyti

žinomose (raudoni apskritimai) ir netirtose (oranžiniai apskritimai) vietovėse. Mėlyni apskritimai

nurodo vietoves su žinomu E. multilocularis paplitimu lapėse; geltoni apskritimai nurodo

vietoves su žinomu E. multilocularis paplitimu tarp usūrinių šunų (Bružinskaitė ir kt., 2007).

4

Kiekviename rajone pasirinkta po vieną 20 x 20 km2

ploto tyrimo regioną (Region), su

trimis/keturiomis 4 x 4 km2 ploto skirtingomis tyrimo vietovėmis (Study site). Kiekvienoje

tyrimo vietovėje pasirinktos 3 – 5 skirtingos gaudymo vietovės (Trap site) su gaudymo

kvadratais 15 x 15 m2.

2 pav. Tyrimo schema Kauno raj. Pasirinktas tyrimo regionas (20 x 20 km2) su tyrimo

vietovėmis (4 x 4 km2) bei gaudymo vietovėmis (15 x 15 m

2).

Mėginių rinkimo biotopai ir terminai. Mėginiai buvo renkami du kartus per metus –

pavasarį ir rudenį. Šiais metų laikais graužikų populiacijoje dominuoja suaugę graužikai, didėja

užsikrėtimas E. multilocularis.

Graužikų gaudymo vietovės pasirinktos tose vietose, kuriose buvo nustatytas lapių ir/arba

usūrinių šunų aktyvumas (aktyvūs urvai arba rastos šių mėsėdžių išmatos ar defekacijos vietos

(pvz.; usūrinių šunų vadinamieji „tualetai“). Mėginiai rinkti biotopuose, kurie būdingi

skirtingoms graužikų rūšims (lapuočių/spygliuočių/mišrūs miškai, nedirbami laukai, pievos

(šienaujamos, nešienaujamos), ganyklos, kirtavietės, krūmingos vietovės).

5

3 pav. Tyrimo schema Raseinių raj. Pasirinktas tyrimo regionas (20 x 20 km2) su tyrimo

vietovėmis (4 x 4 km2) bei gaudymo vietovėmis (15 x 15 m

2).

Graužikų gaudymas. Urvuose

(Microtus arvalis) bei žemės paviršiuje

gyvenantys graužikai (Apodemus spp.,

Myodes spp., kitos Microtus spp.)

gaudyti naudojant spąstukus su razinų

jauku. Gaudymas atliktas pagal

Myllymäki et al. (1971) mažų kvadratų

(Small quadrats) metodiką. Šis metodas

naudojamas kai nereikalingas visiškas

populiacijos tankumo nustatymas.

4 pav. Spąstukų išdėstymo schema graužikų gaudymo metu.

Gaudymo schema susidėjo iš kvadratų, kurių kiekvieno išmatavimai 15 x 15 m2.

Kiekviename kvadrato kampe ranka pasiekiamame atstume statyti trys spąstukai 1,5 m.

spinduliu. Kiekvieno spąstuko padėjimo vieta pasirinkta atsižvelgiant į graužiko elgsenos

6

ypatumus – stengiantis spąstukus padėti toje vietoje, kurioje galimai tikėtinas graužiko judėjimas

– šalia nukritusios šakos, kankorėžio, palei medžio kamieną, šalia urvelio ar žolės kupstelio.

Kiekviename kvadrate išdėstyta po 12 spąstukų. Spąstukai tikrinti 2 kartus kas 24 val.

Atstumas tarp atskirų kvadratų 50 - 60 m. Kiekviename regione išdėstyti 44 - 49 kvadratai,

skirtingoms graužikų rūšims būdinguose biotopuose – lapuočių/spygliuočių/mišrūs miškai,

nedirbami laukai, pievos (šienaujamos, nešienaujamos), ganyklos, kirtavietės, krūmingos

vietovės. Apibendrinant galutinius tyrimų rezultatus, biotopas pateiktas kaip miškai ir pievos.

Urvuose gyvenantys graužikai

(Arvicola sp.) gaudyti Top Cat

gaudyklėmis. Vietovės pasirinktos

atsižvelgiant į šiems graužikams būdingą

biotopą bei jų aktyvumą urveliuose –

drėgnose/užliejamose pievose, vandens

kanalų pakraščiuose. Gaudyklės statytos į

išraustus urvelius viena šalia kitos.

Pavasario ir rudens tyrimo metu

kiekviename regione graužikai gaudyti 5 pav. Graužikų gaudymas Top Cat gaudyklėmis.

2 naktis iš eilės, spąstukus/gaudykles tikrinant kiekvieną dieną.

Rudųjų lapių bei usūrinių šunų

išmatų rinkimas ir tyrimas. Rudųjų lapių

bei usūrinių šunų užsikrėtimui E.

multilocularis nustatyti, pasirinktose

vietovėse rinktos šių mėsėdžių išmatos bei

tirtos E. multilocularis atžvilgiu. Pavasario

ir rudens tyrimo metu lapių išmatų

mėginiai rinkti graužikų gaudymo

vietovėse vaikščiojant tiesiomis linijomis

(Multiply transects) po visą lauką. 6 pav. Gaudymo vietovių pasirinkimas pagal aktyvius

lapių urvus.

7

Išmatos daugiausia rastos ant kurmiarausių, šalia ar ant pelinių graužikų urvelių, ant

kaulų, akmenų, nukritusių šakų, miško ar pievų keliukuose, išmintuose pievų takeliuose (žiemos

ar pavasario metu). Kiekviena rasta išmatų mėginio vieta įrašyta į navigacinę sistemą (GPS).

7 pav. Tyrimo schema Šakių raj. Pasirinktas tyrimo regionas (20 x 20 km2) su tyrimo vietovėmis

(4 x 4 km2) bei gaudymo vietovėmis (15 x 15 m

2).

Lapių ir usūrinių šunų išmatos ištirtos naudojant standartinį flotacijos su cinko chloridu

metodą (Deplazes et al., 1996). Mikroskopuojant išmatose aptikti Taeniidae kiaušinėliai surinkti

filtruojant mėginius per 40 µm bei 20 µm tankumo sietelius (Mathis et al., 1996) bei atlikta jų

PGR analizė (Trachsel et al., 2007) – E. multilocularis ir Taenia rūšims nustatyti. Siekiant

tikslesnių rezultatų, gauti duomenys patikslinti atliekant PGR analizę pagal Stiegerį (Stieger et

al., 2007)

Reguliariu vietovių su graužikų urvais ir be jų tyrimu tolimesniuose etapuose bus

nustatoma ar mėsėdžių defekacijos įpročiai (pvz. rudųjų lapių įprotis ženklinti teritoriją

išmatomis) gali įtakoti E. multilocularis plitimą tam tikroms tarpinių šeimininkų rūšims.

8

8 pav. Tyrimo schema Marijampolės raj. Pasirinktas tyrimo regionas (20 x 20 km2) su tyrimo

vietovėmis (4 x 4 km2) bei gaudymo vietovėmis (15 x 15 m

2).

9

Galutiniai tyrimo rezultatai

Natūraliai užsikrėtusių pelinių graužikų epidemiologiniai tyrimai

Potencialių tarpinių šeimininkų (pelinių graužikų) gaudymas skirtingose endeminės zonos

vietovėse įvairiais metodais, siekiant nustatyti santykinį populiacijos tankumą.

Pateikiama trumpa tyrimo sezoninė statistika:

Endeminės vietovės Netirtos vietovės

Kaunas Raseiniai Šakiai Marijampolė

Tyrimo vietovės

Paltiškiai/Užliedžiai,

Raudondvaris,

Veiveriškiai

Vosbučiai,

Tendžiogala,

Medingiai

Plokščiai,

Šilvėnai,

Lekėčiai

Gavaltuva,

Šunskai,

Jurgežeriai

Laukai (pievos, miškai,

dirb. laukai) 24 21 23 24

Išdėstyta kvadratų, vnt. 175 166 151 161

Išdėstyta spąstukų, vnt. 2100 1992 1812 1932

Gaudymo (spąstukais)

naktų skč. 4200 3984 3624 3864

Arvicola sp. vietovės 2 2 2 3

Pastatyta TOP CAT

gaudyklių 67 68 80 145

9 pav. Pelinių graužikų gaudymo, atlikto 2013 m., 2014 m., 2015 m., metodinė statistika.

2013 m. pavasario tyrimas (birželio, liepos mėn.). Šio tyrimo metu sugauti 208 vnt.

graužikų. Kauno raj. sugauta 22,8% (52 vnt.), Raseinių raj. – 16,6% (36 vnt.), Marijampolės raj.

– 28,4% 951 vnt.) ir Šakių raj. – 32,2% (69 vnt.) visų graužikų. Pagauti graužikai priklausė

Microtus spp. (186 vnt., 69%), Myodes glareolus (8 vnt., 2,9%), Apodemus agrarius (7 vnt.,

2,5%), Apodemus flavicolis (5 vnt., 1,8%), Arvicola sp. (2 vnt., 0,7%) gentims.

2013 m. rudens tyrimas (rugsėjo, spalio mėn.). Sugauti 285 vnt. graužikų. Kauno raj.

sugauta 21% (57 vnt.), Raseinių raj. 28% (85 vnt.), Marijampolės raj. 24% (79vnt.) ir Šakių

raj. 27% (64 vnt.) visų graužikų. Pagal rūšis didžiausią dalį sudarė Microtus spp. (127 vnt.;

10

45%) ir Apodemus agrarius (82 vnt.; 29%). Kitos rūšys pasiskirstė taip: Myodes glareolus (41

vnt.; 14%), Apodemus flavicolis (35 vnt.; 12%).

2014 m. pavasario tyrimas (balandžio, gegužės mėn.). Šio tyrimo metu sugauta 100

vnt. graužikų. Kauno raj. sugauta 22% (26 vnt.), Raseinių raj. 13,6% (16 vnt.), Marijampolės raj.

38,1% (45 vnt.) ir Šakių raj. 26,3% (31 vnt.) visų graužikų. Tyrimo metu pagauti graužikai,

priklausantys Myodes glareolus (36 vnt.; 30,5%), Microtus spp. (34 vnt.; 28,8%), Apodemus

flavicolis (15 vnt.; 12,7%), Apodemus sylvaticus (11 vnt.; 9,3%) bei Apodemus agrarius (4 vnt.;

3,4%) gentims.

2014 m. rudens tyrimas (spalio, lapkričio mėn.). Šio tyrimo metu sugauta 514

vnt.graužikų. Kauno raj. sugauta 33,1 % (184 vnt.), Šakių raj. – 23,9 % (133 vnt.), Marijampolės

raj. – 24 % (132 vnt.) ir Raseinių raj. – 19,0 % (106 vnt.) visų graužikų. Pagal rūšis didžiausią

dalį sudarė Microtus spp. (208 vnt.; 37,4%) ir Myodes glareolus (136 vnt.; 24,5%). Kitos rūšys

pasiskirstė taip: Apodemus flavicolis (85 vnt.; 15,3%), Apodemus agrarius (79 vnt.; 14,2%),

Apodemus sylvaticus (5 vnt.; 0,9%), Arvicola sp. (1 vnt.; 0,1%).

2015 m. pavasario tyrimas (gegužės, birželio mėn.). Sugauti 8 vnt. graužikų,

priklausančių Microtus spp. rūšiai. Raseiniu raj. pagautas vienas graužikas, Marijampolės raj. 3

vnt. graužikų, Kauno raj. 4 vnt. graužikų. Paskutinio konsorciumo metu buvo nuspręsta 2015 m

pavasarį gaudymus atlikti vietovėse, kuriose šio tyrimo ankstesnių gaudymų metu buvo

nustatytas graužikų ir mėsėdžių užsikrėtimas E. multilocularis. To pasekoje, gaudymas buvo

atliktas Kauno raj., Raseinių raj., Marijampolės raj.

Viso tyrimo metu, t.y. 2013 m., 2014 m., bei 2015 m. pavasarį buvo pagauta 1115 vnt.

graužikų. Didžiausias graužikų kiekis pagautas Kauno raj. (27,0%), šiek tiek mažiau Šakių raj.

(26,0%), ir Marijampolės raj. (25,0%) bei mažiausiai Raseinių raj. (21,0%) (9 pav.). Atitinkamai

pagal sezoną, graužikų skaičius daugiau mažiau pasiskirstė vienodai tiek endeminėse tiek

netirtose vietovėse (9 pav.).

11

79

52

90 95

228

184

202185

0

50

100

150

200

250

Kauno raj. Raseinių raj. Šakių raj. Marijampolės

raj.

Pavasaris Ruduo

51%

20%

15%13%

1% 0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Microtus

spp.

Myodes

glareolus

Apodemus

agrarius

Apodemus

flavicolis

Apodemus

sylvaticus

Arvicola sp.

9 pav. Pagautų graužikų skaičius (vnt.) pagal sezoną endeminėse ir netirtose vietovėse.

Išskirstant pagal rūšis tarp sugautų graužikų daugiausia dominavo Microtus spp. 563 vnt.

(10 pav.). Toliau rūšys pasiskirstė taip: Myodes glareolus - 221 vnt., Apodemus agrarius -172

vnt., Apodemus flavicolis - 140 vnt., Apodemus sylvaticus - 16 vnt., Arvicola sp. - 3 vnt.

10 pav. Pagautų graužikų pasiskirstymas (proc.) pagal rūšį.

12

11 pav. Pagautų graužikų rūšių pasiskirstymas (proc) pagal sezoną.

Pavasario sezono metu pagauta 316 vnt. graužikų, iš kurių daugiausia sudarė Microtus

spp. (228 vnt.) (11 pav.). Žymiai mažiau sugauta kitų rūšių graužikų – Myodes glareolus (44

vnt.), Apodemus flavicolis (20 vnt.), Apodemus agrarius (11 vnt.), Apodemus sylvaticus (11 vnt.),

Arvicola sp. (2 vnt.).

Rudens metu pagauta 799 vnt. graužikų. Rudenį išliko ta pati tendencija – daugiausia

sugauta Microtus spp. graužikų (335 vnt.). Tačiau sugautas didesnis kiekis, lyginant su

pavasariu, kitų rūšių graužikų – t.y. Myodes glareolus (177 vnt.), Apodemus flavicolis (120 vnt.),

Apodemus agrarius (161 vnt.). Mažiau sugauta Apodemus sylvaticus (2 vnt.), Arvicola sp. (1

vnt.). Ženkliai didesnis pagautų graužikų skaičius rudens metu, tikėtina įtakotas jų aktyvumo bei

dėl veisimosi ypatybių (šiuo laikotarpiu vedami jaunikliai). Pavasario metu, dėl žemesnės lauko

temperatūros, dėl menkesnių maisto išteklių, dėl žemos žolės pievose graužikų aktyvumas

žymiai mažesnis.

Parazitologijos laboratorijoje visi graužikai buvo išskrosti ir jų kepenys vizualiai (

įvertinta kepenų pažeidimo/parazito spalva, dydis, konsistencija, lokalizacija, kiekis) ištirtos

nustatant užsikrėtimą kaspinuočių metacestodais (Burlet et al., 2011). Kepenys su pažeidimais

(mažesni nei 3 mm) atrinktos ir šaldomos -20 ºC temperatūroje. Iš šių audinių buvo išskirta DNR

(QIAmp® DNA Mini Kit) bei atlikta PGR analizė (Dinkel et al., 1998) - E. multilocularis ir

72

42

15

22.2

6

15

3

20.3

30.31 0.2

0%

20%

40%

60%

80%

Pavasaris Ruduo

Microtus spp.

Myodes glareolus

A. flavicolis

A.agrarius

A. sylvaticus

Arvicola sp.

13

Taenia kaspinuočiai diferencijuoti iki rūšių lygio. Siekiant tikslesnių rezultatų, gauti duomenys

patikslinti atliekant PGR analizę pagal Stiegerį (Stieger et al., 2007). Skrodimo metu taip pat

buvo atrinkti ir kiti mėginiai (galva, plaučiai, širdis/kraujas, blužnis) papildomiems tyrimams

ateityje (amžiaus bei kitų virusų nustatymui).

Išskrodus visus graužikus, įtartini kepenų dariniai buvo aptikti 113 -os graužikų

kepenyse. Atlikus PGR analizę, 69 vnt. ( 62%) kepenų pažeidimai pasitvirtino kaip teigiami E.

multilocularis ir/ar Taenia atžvilgiu.

E. multilocularis nustatytas trijuose Microtus spp. graužikuose (12 pav.). Du iš jų buvo

pagauti Kauno raj., Veiveriškiuose toje pačioje pievoje/ganykloje. Šioje pievoje buvo nustatytas

aktyvus lapių judėjimas – lapių išmatų mėginiai rasti ant išraustų urvelių. Trečias pagautas Šakių

raj., Plokščiuose. Šioje pievoje aptikta mažiau lapių išmatų mėginių. Bendras E. multilocularis

užsikrėtimas tarp visų graužikų 0,3 %.

Taenia sp. nustatyta 67- ių (6,0%) graužikų kepenyse. Daugiausia šiuo kaspinuočiu buvo

užsikrėtę Microtus spp. graužikai (62,3%). Įskaitant ir Šakių raj. sugautą graužiką, kuriam buvo

nustatytas ir E. multilocularis. Taip pat Taenia sp. nustatyta ir Myodes glareolus (18,8%) bei

Apodemus spp. (18,8%) graužikų kepenyse. Daugiausia Taenia sp. užsikrėtusių graužikų buvo

pagauta Marijampolės raj.(23 vnt.) ir Kauno raj. (20 vnt.). Užsikrėtimas metacestodais

endeminėse ir netirtose vietovėse labai panašus, tačiau šiek tiek didesnis netirtoje vietovėje

(6,1% ir 6,3%).

12 pav. Užsikrėtimas E. multilocularis ir Taenia sp. metacestodais graužikų kepenyse

endeminėse ir netirtose vietovėse.

Užsikrėtimas,

n teig. (%; 95%CI)

Užsikrėtimas

endeminėje vietovėje,

n teig./n (%; 95%CI)

Užsikrėtimas netirtoje

vietovėje,

n teig./n (%; 95%CI)

Taenia sp.

Microtus spp. (n=563)

41 (7.3%; 5.3-9.7)

17/276 (6.2%; 3.6-9.7)

24/287 (8.4%; 5.4-12.2)

Myodes spp. (n=221) 13 (5.9%; 3.2-9.8) 6/120 (5.0%; 9-10.6) 7/101 (6.9%; 2.8-13.8)

Apodemus spp. (n=328) 13 (4.0%; 2.1-6.7) 8/146 (5.5%; .4-10.5) 5/182 (2.7%; 0.9-6.3)

E. multilocularis

Microtus spp. (n=563)

3 (0.5%; 0.1-1.5)

2/276 (0.7%; 0.1-2.6)

1/287 (0.3%; 0.0-1.9)

Bendras užsikrėtimas

n teig./n (%; 95%CI) 69/1115 (6.2%; 4.8-7.8) 33/543 (6.1%; 4.2-8.4) 36/572 (6.3%; 4.4-8.6)

14

Daugiausiai metacestodais buvo užsikrėtę suaugę, lytiškai subrendę graužikai (58 vnt.).

Jauniklių viso buvo užsikrėtę 12 vnt. Analizuojant užsikrėtimo tendenciją tarp moteriškos ir

vyriškos lyties – užsikrėtimas beveik tolygus – vyr. lyties 36 vnt., mot. lyties 34 vnt.

Rudens metu buvo pagauta didžioji dalis graužikų, užsikrėtusių metacestodais (72%),

pavasario metu jų buvo 28 % (13 pav. )

13 pav. Graužikų užsikrėtimas (proc.) metacestodais pagal sezoną.

A. B.

14 pav. Metacestodai graužikų kepenyse: E. multilocularis Microtus spp. kepenyse;

b) Taenia sp. Microtus spp. kepenyse.

37

23

63

77

100

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Microtus spp. Myodes glareolus Apodemus spp.

Pavasaris Ruduo