Lietuvos mokslo būklės apžvalga (2013 m.).pdf

LIETUVOSMOKSLO BŪKLĖSAPŽVALGAMokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrasVilnius, 20139 7 8 6 0 9 4 4 5 1 5 4 6

ISBN 978-609-445-154-6

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje yra pateikiami susisteminti, šiuo metu renkami duomenys ir rodikliai apie Lietuvos mokslą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Leidiniu siekiama įvertinti mokslo ir MTEP išteklius, apžvelgti įgyvendinamas veiklas ir sukuriamus produktus. Duomenys analizuojami vertinant pastarojo dešimtmečio kaitos trajektorijas ir lyginant Lietuvą su kitomis ES šalimis. Rengėjai tikisi, kad susisteminti, oficialiai renkami duomenys apie Lietuvos mokslą ir MTEP bus naudingi sprendimų priėmėjams, politiką įgyvendinančioms institucijoms, universitetų ir mokslinių tyrimų institucijoms, mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei.

Apžvalgą rengė dr. Rimantas Skirmantas, Kristina Masevičiūtė, dr. Julija Umbrasaitė, Loreta Tauginienė, dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, dr. Vidimantas Bumelis.

Konsultavo Visionary Analytics: Agnė Paliokaitė, Simonas Gaušas, dr. Žilvinas Martinaitis.

Maketas ir dizainas: Viktorija Trubačiūtė

Redakcinė kolegija:

Dr. Edgaras Leichteris, Žinių ekonomikos forumas

Prof. habil. dr. Valdemaras Razumas, Lietuvos mokslų akademija

Dr. Gediminas Samuolis, Lietuvos statistikos departamentas

Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Dr. Virginija Uksienė, Lietuvos mokslo taryba

Dr. Albertas Žalys, LR Švietimo ir mokslo ministerija

Pasiūlymus, pastabas, komentarus prašome siųsti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro komandai ([email protected]).

© Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

TURinySĮVADAS 5

SAnTRUMPOS, PAAiŠKiniMAi 6

1. MOKSLAS, MTEP iR inOVACiJOS – PROBLEMiniAi ASPEKTAi 7

2. LiETUVOS MOKSLO SiSTEMA 14

3. LiETUVOS MOKSLAS TARPTAUTiniAME KOnTEKSTE 17

3.1 KAiP finAnSUOJAMAS LiETUVOS MTEP PALyGinTi SU KiTOMiS ES ŠALiMiS 17

3.2 KOKiA yRA MTEP PERSOnALO STRUKTūRA LiETUVOJE iR KiTOSE ES ŠALySE 23

3.3 KAiP LiETUVOS MTEP REzULTATAi ATRODO TARPTAUTiniAME KOnTEKSTE 27

3.4 KAiP LiETUVA inTEGRUOJASi Į EUROPOS MOKSLinių TyRiMų ERDVę 31

4. AUKŠTOJO MOKSLO iR VALDŽiOS SEKTORių MTEP TEnDEnCiJOS LiETUVOJE 37

HUMAniTARinių iR SOCiALinių MOKSLų PLĖTROS TEnDEnCiJOS LiETUVOJE 37

4.1 KAiP PLĖTOJAMi HUMAniTARiniAi MOKSLAi 384.1.1 Kaip finansuojama humanitarinių mokslų sritis 384.1.2 Kas dalyvauja humanitarinių mokslų srities mokslinėje veikloje 424.1.3 Kokie humanitarinių mokslų srities publikacijų rodikliai 454.1.4 Koks humanitarinių mokslų srities potencialas 47

4.2 KAiP PLĖTOJAMi SOCiALiniAi MOKSLAi 494.2.1 Kaip finansuojama socialinių mokslų sritis 494.2.2 Kas dalyvauja socialinių mokslų srities mokslinėje veikloje 534.2.3 Kokie socialinių mokslų srities publikacijų rodikliai 564.2.4 Koks yra socialinių mokslų srities potencialas 58

fizinių, BiOMEDiCinOS, TECHnOLOGiJOS iR ŽEMĖS ūKiO MOKSLų PLĖTROS TEnDEnCiJOS LiETUVOJE 60

4.3 KAiP PLĖTOJAMi fiziniAi MOKSLAi 614.3.1 Kaip finansuojama fizinių mokslų sritis 614.3.2 Kas dalyvauja fizinių mokslų srities mokslinėje veikloje 654.3.3 Kokie fizinių mokslų srities publikacijų rodikliai 684.3.4 Koks fizinių mokslų srities potencialas 70

4.4 KAiP PLĖTOJAMi BiOMEDiCinOS MOKSLAi 724.4.1 Kaip finansuojama biomedicinos mokslų sritis 724.4.2 Kas dalyvauja biomedicinos mokslų srities mokslinėje veikloje 774.4.3 Kokie biomedicinos mokslų srities publikacijų rodikliai 814.4.4 Koks biomedicinos mokslų srities potencialas 83

4.5 KAiP PLĖTOJAMi TECHnOLOGiJOS MOKSLAi 854.5.1 Kaip finansuojama technologijos mokslų sritis 854.5.2 Kas dalyvauja technologijos mokslų srities mokslinėje veikloje 894.5.3 Kokie technologijos mokslų srities publikacijų rodikliai 924.5.4 Koks technologijos mokslų srities potencialas 94

4.6 KAiP PLĖTOJAMi ŽEMĖS ūKiO MOKSLAi 964.6.1 Kaip finansuojama žemės ūkio mokslų sritis 964.6.2 Kas dalyvauja žemės ūkio mokslų srities mokslinėje veikloje 1004.6.3 Kokie žemės ūkio mokslų srities publikacijų rodikliai 1034.6.4 Koks žemės ūkio mokslų srities potencialas 104

5. MTEP VERSLO SEKTORiUJE 107

5.1 KAiP finAnSUOJAMAS MTEP VERSLO SEKTORiUJE 107

5.2 KOKiA VERSLO SEKTORiAUS MTEP DARBUOTOJų STRUKTūRA 112

5.3 KOKiE yRA VERSLO SEKTORiAUS MTEP VEiKLOS REzULTATAi 115

6. inOVACiJOS VERSLO SEKTORiUJE 120

7. LiETUVOS MOKSLO iR STUDiJų inSTiTUCiJOS: BEnDROJi STATiSTiKA 130

SAnTRAUKA 134

ExECUTiVE SUMMARy 139

5

Šiame leidinyje siekiama apžvelgti Lietuvos mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) būklę ir raidos tendencijas per pastaruosius dešimt metų. Ten, kur egzistuoja palyginami duomenys, Lietuvos būklė vertinama platesniame ES kontekste. Analizės objektas apima mokslo ir MTEP veiklos kontekstą, išteklius, veiklas, sukurtus produktus ir poveikį inovacinei veiklai Lietuvoje. Siekiant įvertinti, kokie veiksniai lemia nacionalines tendencijas, išskiriama MTEP veikla privačiame ir viešajame (valdžios ir aukštojo mokslo) sektoriuose, aptariamos tendencijos kiekvienoje mokslo srityje ir pateikiami duomenys apie atskirų aukštųjų mokyklų bei mokslo institucijų veiklos rezultatus.

Leidinio struktūra remiasi adaptuotu CiPO modeliu, kuris apima loginius ryšius tarp mokslo ir MTEP veiklos konteksto (sistemos institucinė sandara ir valdymo sistema), finansinių ir žmogiškųjų išteklių, procesų, produktų (publikacijų, patentų), rezultatų ir poveikio (inovacinės veiklos plėtros Lietuvoje).

Leidinį sudaro septyni skyriai. Pirmajame skyriuje pateikiami pagrindinių leidinyje naudojamų sąvokų paaiškinimai ir su tuo susiję statistinių duomenų interpretavimo probleminiai aspektai. Antrajame skyriuje pristatoma Lietuvos mokslo sistema, jos valdyme ir administravime dalyvaujančių institucijų vaidmuo. Trečiajame skyriuje Lietuvos MTEP finansavimo, žmogiškųjų resursų bei MTEP rezultatų situacija yra pristatoma ją lyginant ES kontekste. Ketvirtajame skyriuje Lietuvos MTEP viešojo sektoriaus pokyčiai nagrinėjami kiekvienoje mokslo srityje atskirai. Penktajame skyriuje apžvelgiamas MTEP verslo sektoriuje. Šeštajame skyriuje, remiantis LSD atliekamu Įmonės inovacinės veiklos tyrimu, pateikiama glausta įmonių inovacinės veiklos apžvalga. Septintajame skyriuje Lietuvos MTEP būklė pagal pasirinktus rodiklius pateikiama instituciniu pjūviu.

Apžvalgoje naudojami LSD, Eurostat, Lietuvos mokslo tarybos, SJR — SCimago Journal & Country Rank, Thomson Reuters Web of Science ir kitų šaltinių duomenys. Pateikiami duomenys, kurie buvo prieinami iki 2013 m. sausio mėnesio. Siekiant identifikuoti mokslo būklės pokyčių dinamiką, duomenys, kur tik įmanoma, pateikiami nuo 2002 m. Šis atskaitos taškas pasirinktas neatsitiktinai. 2004 m. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą turėjo reikšmingos įtakos visai mokslo sistemai. Žvilgsnis porą metų atgal leidžia bendrai pažvelgti į situaciją, buvusią iki Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare. Duomenų lyginimas viso dešimtmečio perspektyvoje suteikia galimybę atskleisti tam tikrus pokyčius, identifikuoti pagrindines kryptis, kur link krypsta Lietuvos mokslas. Duomenys analizuojami naudojant deskriptyvinės, lyginamosios bei statistinės ir prognostinės duomenų analizės metodus.

Tikimės, kad šiame leidinyje pateikta informacija apie mokslą ir MTEP Lietuvoje bus įdomi ir naudinga. Jūsų komentarai bei siūlymai, kaip būtų galima tobulinti leidinį ateityje, labai laukiami.

Rengėjai

ĮVADAS

6

Duomenų šaltiniai:EK Jungtinių tyrimų centro Piliečių apsaugos ir saugumo institutasEurostat – Europos Sąjungos statistikos agentūrainSEAD – Pasaulio verslo mokyklaLMT – Lietuvos mokslo taryba MiTA – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūraMOSTA – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrasLSD – Lietuvos statistikos departamentasSCimago. SJR — SCimago Journal & Country RankThomson Reuters Essential Science indicatorsŠMM – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijaūM – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Kita:7BP (6BP) – ES 7-oji (6-oji) bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos plėtros programaAM – aukštasis mokslasBVP – Bendrasis vidaus produktasEK – Europos KomisijaEMTE (angl. European Research Area) – Europos mokslinių tyrimų erdvėEPT – Europos patentų tarnybaES – Europos SąjungaES15 – Airija – iE, Austrija – AT, Belgija – BE, Danija – DK, Graikija – GR, ispanija – ES, italija – iT, Jungtinė Karalystė – UK, Liuksemburgas – LU, nyderlandai – nL, Portugalija – PT, Prancūzija – fR, Suomija – fi, Švedija – SE, Vokietija – DEES12 – Bulgarija – BG, Čekija – Cz, Estija – EE, Kipras – Cy, Latvija – LV, Lenkija – PL, Lietuva – LT, Malta – MT, Rumunija – RO, Slovakija – SK, Slovėnija – Si, Vengrija – HUES27 – visos ES narėsLR – Lietuvos RespublikaPGP – perkamosios galios paritetasPCT (angl. Patent Cooperation Treaty) – Patentinės kooperacijos sutartisUSPTO – JAV patentų ir prekių ženklų tarnyba

Paaiškinimai:

Aukštojo mokslo sektorius – visos aukštosios mokyklos, neatsižvelgiant į jų finansavimą ar priklausomybę, mokslinių tyrimų įstaigos, eksperimentinės stotys, klinikos ir kitos įstaigos, tiesiogiai valdomos ar administruojamos aukštojo mokslo įstaigų ar su jomis susietos. Šiam sektoriui priskiriami universitetų mokslo institutai, kurių steigėjų funkcijas vykdo aukštosios mokyklos.Valdžios sektorius – valstybės mokslo institutai, valstybės mokslo įstaigos, meteorologinės ir ornitologinės stotys, statistikos tarnybos, standartizacijos ir

metrologijos tarnybos, geologinės tarnybos, muziejai, ligoninės ir kt., viešosios ir ne pelno įstaigos, finansuojamos ir kontroliuojamos valstybės ir savivaldybių institucijų. Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas (išskyrus aukštojo mokslo) rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai reikšminga kaina, taip pat daugiausia juos aptarnaujančios privačios ne pelno institucijos. Ne pelno institucijų sektorius – privačios ne pelno institucijos, aptarnaujančios namų ūkius, bei fiziniai asmenys.Europos inovacijų švieslentė (angl. European innovation Scoreboard – EiS) yra Europos Komisijos instrumentas, skirtas įvertinti ir palyginti inovacinę veiklą ES šalyse narėse. EiS 2010 m. atnaujinta ir sudaryta iš 25 rodiklių (anksčiau – iš 29), geriau atspindinčių nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas.H indeksas – vertinamojoje srityje maksimalaus publikacijų skaičiaus n, kurių kiekviena turi ne mažiau n citavimų, reikšmė (H=n).MTEP (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra) – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas.MTEP darbuotojai – tyrėjai, technikai ir jiems prilyginti darbuotojai, kvalifikuoti ir nekvalifikuoti meistrai, sekretoriatų bei kanceliarijų darbuotojai, dalyvaujantys MTEP projektuose ar tiesiogiai su jais susiję.Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis MTEP projektams.Sąlyginis tyrėjų skaičius (visos dienos ekvivalentas (angl. full-time equivalent)) – skaičius gaunamas perskaičiuojant asmenis, dirbančius mokslinį darbą ne visą darbo dieną, į asmenų, dirbančių mokslinį darbą visą darbo dieną, skaičių. Matavimo vienetas – asmuo per metus.Perkamosios galios standartas (PGS) – tai bendros Europos Sąjungos šalims narėms pasirinktos dirbtinės valiutos vienetas, kuriuo remiantis apskaičiuojami šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetai. Vienas PGS visose šalyse atitinka tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, tačiau kiekvienoje šalyje, atsižvelgiant į kainų lygį, reikia skirtingo nacionalinės valiutos kiekio, kad būtų galima nupirkti šį prekių ir paslaugų rinkinį.

SAnTRUMPOS, PAAiŠKiniMAi

1 SKyRiUS: MOKSLAS, MTEP iR inOVACiJOS - PROBLEMiniAi ASPEKTAi 7

Šiame skyriuje aptarsime leidinyje naudojamas sąvokas, mokslo krypčių klasifikacijas ir susijusius probleminius aspektus. Sąvokos „mokslas“, „MTEP“ ir „inovacijos“ dažnai suprantamos nevienodai, susiduriama su laisva interpretacija verčiant sąvokas iš anglų kalbos. Tai apsunkina tiek atsakingų institucijų duomenų teikimą

statistikos šaltiniams, tiek ir duomenų interpretavimą ir galiausiai turi įtakos duomenų tikslumui ir palyginamumui.

Šiame leidinyje remiamasi Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) ir kituose teisės aktuose bei frascati vadove naudojamais terminais.

Mokslas

Lietuvos Respublikos terminų banke mokslas (angl. science) apibrėžiamas kaip “empiriškai ir teoriškai patikrintų ir pagrįstų žinių sistema apie kurią nors tikrovės sritį ar visatą”, ir kaip „žmonių veikla, kuria pasiekiama naujų objektyvių ir susistemintų tikrovės pažinimo rezultatų“1. Šiame leidinyje mokslo sąvoka apima sistemingas žinių kūrimo veiklas bei jų rezultatus – empiriškai ir teoriškai patikrintų ir pagrįstų žinių sistemą. Taigi, leidinyje apžvelgiami moksliniai tyrimai ir jų rezultatai.

Remiantis adaptuota CiPO logine schema, moksliniai tyrimai šioje apžvalgoje nagrinėjami pasitelkus išteklių (indėlio), produktų ir rezultatų kategorijas. Tyrimų rezultatų panaudojimas pagal šią schemą suprantamas kaip poveikis, todėl taip pat patenka į mokslo būklės apžvalgos lauką. CiPO lygmenų ir MTEP rodiklių sąsajos pateikiamos žemiau:

1 SKyRiUS.MOKSLAS, MTEP iR inOVACiJOS – PROBLEMiniAi ASPEKTAi

CIPO lygmenys MTEP rodikliai

indėlis finansavimas, žmogiškieji resursai

Produktas Publikacijos

Rezultatas Citavimai, patentai

1 Lietuvos Respublikos terminų bankas, žiūrėta 2013-04-22, http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search


Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

Žemiau pateikiami MSĮ terminai2:• Moksliniai tyrimai ir ekspe

rimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas.

• Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų.

• Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

• Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus

ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.

Eksperimentinė plėtra dažnai tapatinama su technologijų plėtra ir taikomąja moksline veikla. iki 2011 m. LSD naudojo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) sąvoką. nuo 2011 m. LSD perėjo prie MTEP sąvokos, tačiau duomenys, pateikiami šiame leidinyje, yra surinkti pagal ankstesnę statistinių tyrimų metodiką.

išlaidų MTEP duomenys, gauti iš LSD ir Eurostato, yra visiškai palyginami Lietuvos bei ES mastu (žr. 3 ir 4 skyrius). Tačiau Lietuvos mokslo tarybos duomenys apie mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidas (žr. 7 skyrių) nėra identiški atitinkamiems LSD duomenims.

2 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas // Žin., 2009, nr. 54-2140, 61, 101; 2012, nr. 53-2639, nr. 13-554.


MTEP darbuotojai (personalas)

Pagal frascati klasifikaciją MTEP personalo (angl. R&D personnel) aprėptis – „visi asmenys, tiesiogiai dirbantys MTEP, turėtų būti suskaičiuoti kaip ir tie, kurie teikia tiesiogines paslaugas, pvz., MTEP vadovai, administratoriai bei kanceliarijos darbuotojai“3. MTEP personalas

klasifikuojamas remiantis Tarptautiniu standartiniu profesijų klasifikatoriumi (iSCO). Žemiau pateikiami MSĮ ir frascati MTEP personalo apibrėžimai:

Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo terminai4 Frascati vadovo terminai (pagal ISCO 88)5

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams.

Tyrėjai – tai specialistai, dirbantys plėtojant pažinimą, konceptualizuojant ar kuriant naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas ar dalyvaujantys atitinkamų projektų vadyboje.

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai – tai asmenys, kurių pagrindinis darbas reikalauja technikos žinių ir patirties vienoje ar keliose inžinerijos, fizikos ir biologijos arba socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Jie dalyvauja MTEP, atlikdami mokslines ir technines užduotis, kuriose reikia taikyti koncepcijas ir darbo metodus. Jiems paprastai vadovauja tyrėjai. Technikams prilyginti darbuotojai, vadovaujami tyrėjų, vykdo atitinkamas MTEP užduotis socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.

Kiti aptarnaujantys darbuotojai – tai kvalifikuoti ir nekvalifikuoti meistrai, sekretoriato bei kanceliarijos darbuotojai, dalyvaujantys MTEP projektuose arba tiesiogiai susiję su tokiais projektais.

Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.

3 OECD, frascati vadovas 2002, Vilnius, EUGRiMAS, 2007, p. 104.

4 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas // Žin., 2009, nr. 54-2140, 61, 101; 2012, nr. 53-2639, nr. 13-554.

5 OECD, frascati vadovas 2002, Vilnius, EUGRiMAS, 2007, p. 106-107.


Šiame leidinyje MTEP darbuotojai skaičiuojami:

• kaip asmenų skaičius (vienetais);• kaip sąlyginis darbuotojų

skaičius pagal jų vykdomos MTEP veiklos matavimą visos darbo dienos ekvivalentais (asmuo per metus).

Sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius išreiškiamas visos darbo dienos ekvivalentų skaičiumi. Šis skaičius leidžia tiksliau įvertinti darbuotojų laiką, praleistą vykdant MTEP veiklą. LSD rekomenduoja mokslo ir studijų institucijoms sąlyginį MTEP darbuotojų skaičių apskaičiuoti taikant šiuos koeficientus: dėstytojams, kuriuos jų institucijų nustatyti pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai įpareigoja dirbti mokslinį darbą, taikyti ne mažesnį kaip 0,33 koeficientą, dėstytojams menininkams atitinkamai taikyti koeficientą 0,11, doktorantams – 0,676. nuo 2013 m. įsigaliojus naujai MDV-01 formai, apskaičiuojant sąlyginį tyrėjų skaičių rekomenduojama doktorantams taikyti 0,87 koeficientą7.

LSD duomenys apie MTEP darbuotojus – tyrėjus, technikus ir jiems prilygintus darbuotojus bei kitus MTEP darbuotojus – pateikiami 3 ir 4 skyriuose.

Mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai teikia duomenis apie MTEP darbuotojų: tyrėjų, mokslininkų ir kitų tyrėjų (be mokslo laipsnio) užimtų etatų skaičių ir atskirai teikia duomenis apie doktorantų skaičių. Tyrėjų užimtų etatų skaičius vėliau, vertinant institucijų mokslo (meno) darbus, yra perskaičiuojamas į mokslininko (menininko) pilnojo darbo laiko ekvivalentą8:

• Menininko pilnojo darbo laiko ekvivalentas – atitinkamoje institucijoje dirbančių menininkų skaičius, gaunamas sudėjus visų meno darbuotojų užimtus etatus ir 1/3 visų meno dėstytojų užimtų etatų; matavimo vienetas – etatas per metus.

• Mokslininko pilnojo darbo laiko ekvivalentas – atitinkamoje institucijoje dirbančių mokslininkų skaičius, gaunamas sudėjus visų institucijos mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtus etatus ir 1/3 visų dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtų etatų; matavimo vienetas – etatas per metus.

Mokslininko (menininko) pilnojo darbo laiko ekvivalentas naudojamas 4 skyriuje, įvertinant mokslo sričių potencialą. LMT

6 Lietuvos statistikos departamento direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. įsakymas nr. DĮ-38 „Dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistinės ataskaitos MT-02 (metinės), mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje statistinės ataskaitos MDV-01 (metinės) formų patvirtinimo“ // Žin., 2013, nr. 13-646.

7 Ten pat.

8 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymas nr. V-1128 „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos“ // Žin., 2010, nr. 86-4569; 2011, nr. 48-2335, nr. 80-3923; 2012, nr. 68-3495.


duomenys apie tyrėjų (ne dėstytojų) ir dėstytojų, dalyvaujančių MTEP, užimtų etatų skaičių ir doktorantų skaičių atskirose mokslo ir studijų institucijose

pateikiami 7 skyriuje. Lietuvos mokslo tarybos duomenys apie MTEP darbuotojus nėra identiški atitinkamiems LSD duomenims.

Mokslo krypčių klasifikacija

Lietuvoje moksliniai tyrimai klasifikuojami pagal šešias mokslo sritis9:

• humanitariniai mokslai (kodas – H 000);

• socialiniai mokslai (kodas – S 000);• fiziniai mokslai (kodas – P 000);• žemės ūkio mokslai (kodas – A

000);• biomedicinos mokslai (kodas – B

000);• technologijos mokslai (kodas – T

000).

Šia klasifikacija vadovaujamasi apžvelgiant mokslinių tyrimų būklę.

LSD duomenys pagal mokslo sritis (4 skyrius) pateikiami pagal lietuvišką klasifikaciją10. Tarptautiniam palyginimui naudojami Eurostato duomenys pateikiami remiantis frascati mokslo ir technologijų sričių klasifikacija. Duomenys apie mokslo publikacijas pateikiami iš Scopus® duomenų bazės (Elsevier B.V.)

pagal jos klasifikaciją; atskirais atvejais pateikiama Thomson Reuters Essentials Science indicators (ESi) statistika pagal nuosavą klasifikaciją11. Scopus SJR mokslo tematikos (angl. subject area) rengėjų priskiriamos atitinkamoms mokslo sritims. Kai kurios Scopus SJR ir Thomson Reuters ESi mokslo tematikos šiame leidinyje buvo priskirtos keletui skirtingų mokslo sričių pagal Lietuvos mokslo krypčių klasifikaciją. Sąsajos tarp skirtingų mokslo krypčių klasifikacijų, kuriomis naudojamasi šiame leidinyje, pateikiamos žemiau:

9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimas nr. 1840 „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“ // Žin., 2010, nr. 158-8030; 2012, nr. 113-5725.


11 http://archive.sciencewatch.com/about/met/

Lietuvos Respublikos mokslo sritys ir kryptys12

Frascati mokslo ir technologijų kryptys13

Scopus SJR mokslo tematikos14

Thomson Reuters ESI mokslo tematikos15

Humanitariniai mokslai:filosofijaTeologijaMenotyrafilologijaistorijaEtnologija

Humanitariniai mokslai: istorija ir archeologijaKalbos ir literatūrafilosofija, etika ir religijaMenai (menai, meno istorija, vaizduojamasis menas, muzika)Kiti humanitariniai mokslai

Humanitariniai mokslai ir menai

Socialiniai mokslai:TeisėPolitikos mokslaiVadybaEkonomikaSociologijaPsichologijaEdukologijaKomunikacija ir informacija

Socialiniai mokslai: PsichologijaEkonomika ir verslasEdukologijaSociologijaTeisėPolitikos mokslaiSocialinė ir ekonominė geografija Medijos ir komunikacijos mokslaiKiti socialiniai mokslai

Ekonomika, ekonometrija ir finansaiMultidisciplininiai mokslai PsichologijaSocialiniai mokslaiSprendimų mokslai (angl. Decision Sciences)Verslas, vadyba ir apskaita

Bendrieji socialiniai mokslai Ekonomika ir verslasPsichiatrija/psichologija*

Fiziniai mokslai:MatematikafizikaChemijaBiochemijaGeologijafizinė geografijaPaleontologijaAstronomijainformatika

Gamtos mokslai:Matematikainformatika ir informacijos mokslaifiziniai mokslaiChemijos mokslaiGeomokslai ir susiję aplinkos mokslaiBiologijos mokslaiKiti gamtos mokslai

Biochemija, genetika ir molekulinė biologija*Chemijafizika ir astronomijainformatikaMatematikaMedžiagų mokslas*Žemės ir planetų mokslai (angl. Earth and Planetary Sciences)

Biologija ir biochemija*ChemijafizikaGeomokslaiinformatikaKosmoso mokslaiMatematikaMedžiagų mokslas*

Biomedicinos mokslai:BiologijaBiofizikaEkologija ir aplinkotyraBotanikazoologijaMedicinaOdontologijafarmacijaVisuomenės sveikataSlauga

Medicinos ir sveikatos mokslai:MedicinaKlinikinė medicinaSveikatos mokslaiSveikatos priežiūros biotechnologijosKiti medicinos mokslai

Aplinkos mokslas*Biochemija, genetika ir molekulinė biologija*imunologija ir mikrobiologijaMedicinaneuromokslaifarmakologija, toksikologija ir farmacijaSlauga StomatologijaSveikatos priežiūros profesijos Žemės ūkio ir biologijos mokslai*

Aplinkos mokslai/ekologija*Augalų ir gyvūnų mokslasBiologija ir biochemija*farmakologijaimunologijaKlinikinė medicina MikrobiologijaMolekulinė biologija ir genetikaneuromokslai ir elgsenos mokslaiPsichiatrija/ psichologija*

Technologijos mokslai:Elektros ir elektronikos inžinerijaStatybos inžinerijaTransporto inžinerijaAplinkos inžinerijaChemijos inžinerijaEnergetika ir termoinžinerijainformatikos inžinerijaMedžiagų inžinerijaMechanikos inžinerijaMatavimų inžinerija

Inžinerija ir technologijos mokslai:Civilinė inžinerijaElektros inžinerija, elektronikos inžinerija, informatikos inžinerijaMechanikos inžinerijaChemijos inžinerijaMedžiagų inžinerijaMedicinos inžinerijaAplinkos inžinerijaAplinkos biotechnologijaPramoninė biotechnologijananotechnologijosKiti inžinerijos ir technologijų mokslai

Aplinkos mokslas*Chemijos inžinerijaEnergetikainžinerijaMedžiagų mokslas*

Aplinkos mokslai/ekologija*inžinerijaMedžiagų mokslas*

Žemės ūkio mokslai:AgronomijaVeterinarijazootechnikaMiškotyra

Žemės ūkio mokslai:Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystėGyvulininkystė ir pienininkystėVeterinarijaŽemės ūkio biotechnologijosKiti žemės ūkio mokslai

Veterinarija Žemės ūkio ir biologijos mokslai*

Žemės ūkio mokslai

*Mokslo tematika priskirta kelioms mokslo sritims pagal Lietuvos mokslo krypčių klasifikaciją.

12 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymas nr. V-1457 „Dėl mokslo krypčių patvirtinimo“ // Žin., 2012, nr. 123-6225.

13 OECD/OCDE, 2007. Revised field of science and technology (fOS) classification in the frascati Manual.

14 http://www.scimagojr.com/index.php

15 http://archive.sciencewatch.com/about/met/fielddef/


inovacijos

Mokslinių tyrimų poveikis dažniausiai apima tris sritis: išplėstos pažinimo ribos, įrodymais pagrįstas (politinių) sprendimų priėmimas ir sukurtų žinių komercinis panaudojimas kuriant ir

diegiant inovacijas. Šiame leidinyje didelis dėmesys skiriamas pastarajai poveikio sričiai. inovacijų terminas, nors ir plačiai naudojamas, gana skirtingai apibrėžiamas.

Šie du apibrėžimai rodo, kad inovacija yra naujų žinių pritaikymas (moksliniai tyrimai gali būti vienu iš žinių šaltinių, tačiau nebūtinai) ir naujovių diegimas rinkoje. Pagal šiuos apibrėžimus įmonės atsiduria inovacijų plėtros centre. Šioje apžvalgoje inovacinė veikla yra analizuojama 6 skyriuje. Moksliniai tyrimai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos inovacijoms, nors tiesioginę

mokslinių tyrimų naudą inovacijoms nėra taip paprasta išmatuoti, jei inovacijos neatsirado linijinio inovacijų kūrimo keliu18. Visgi, MTEP vykdymas įmonėse tiek vidinių resursų pagalba, tiek įsigyjant mokslinių tyrimų keliu gautas žinias iš išorės yra vienas iš požymių, nusakančių įmonės orientavimąsi arba į savo veiklos tobulinimą, kas yra proceso inovacija, arba į naujų produktų kūrimą.

Lietuvos inovacijų strategija 2010 202016 Įmonės inovacinės veiklos statistinė anketa INV01

inovacija – procesas, kai naujomis idėjomis atsiliepiama į visuomeninius ir ekonominius poreikius ir kuriami nauji produktai, paslaugos ar verslo ir organizaciniai modeliai, kurie sėkmingai pateikiami į esamas rinkas arba geba sukurti naujas rinkas.

inovacija – naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas), įdiegiant naujus (patobulintus) gamybos (paslaugų teikimo) technologinius procesus. inovacija laikoma įgyvendinta, kai naujas (patobulintas) produktas pateikiamas rinkai (produkto inovacija) arba pradedamas naudoti gamybos procese (proceso inovacija). Gaminys arba procesas turi būti nauji arba patobulinti įmonės lygiu, bet nebūtinai įmonės rinkos lygiu.

inovacinė veikla – mokslinės, technologinės, projektavimo ir kitokios įrangos ar technologijos įsigijimas, jos ir naujų gamybos organizavimo metodų diegimas siekiant gaminti technologiškai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas) ir tobulinti procesus bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai, jei jie skirti įmonės veiklos plėtrai ir (ar) produkto ar technologinio proceso inovacijai įgyvendinti. inovacinė veikla vykdoma nuo idėjos iki galutinio rezultato17.

16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas nr. 163 „Dėl Lietuvos inovacijų 2010-2020 metų strategijos“ // Žin., 2010, nr. 23-1075.


18 Linijinė inovacijų koncepcija inovacijų atsiradimą aiškina taip: inovacijos atsiranda iš fundamentinių tyrimų metu sugeneruotų žinių, standartiškai sukuriamų viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų įstaigose, kurios paskatina naujų technologijų atsiradimą inovatyvių produktų, procesų ir paslaugų pavidalu, o šios naujovės sėkmingai panaudojamos ekonominėje veikloje, yra paneigta daugelio empirinių tyrimų.

2 SKyRiUS: LiETUVOS MOKSLO SiSTEMA 14

Šiame skyriuje apžvelgiama Lietuvos mokslo sistema, jos valdyme ir administravime dalyvaujančių institucijų vaidmuo, institucijos, vykdančios mokslinius tyrimus bei aptariama mokslo finansavimo praktika, siekiant padėti skaitytojui suformuoti nuoseklų požiūrį į mokslo raidą bei pokyčius.

Lietuvos mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas. Valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendina LR Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, LR Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, taip pat kitos institucijos. Už inovacijų politikos strateginių nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakingos dvi ministerijos - tai ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Jos koordinuoja pagrindines ES Struktūrinės paramos programas, skirtas MTEP ir inovacijoms.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) yra Seimo ir LR Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės (meno) veiklos vertinimą. Lietuvos mokslo taryba vykdo Lietuvos nacionalinių EURAxESS centrų koordinatoriaus funkcijas ir teikia informaciją apie renginius, darbo skelbimus mokslininkams ir tyrėjams

Lietuvoje, užsienio valstybėse, mokslinių tyrimų ir stažuočių finansavimo galimybes. Lietuvos mokslo tarybos steigėjas yra Seimas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MiTA) yra pagrindinė valstybės institucija, atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą šalyje. Pagrindinė MiTA veikla apima nacionalinių ir tarptautinių taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės (technologinės) plėtros ir inovacijų programų administravimą, konkursinį šių programų projektų finansavimą. Agentūros steigėjai yra ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) telkia iškilius Lietuvos mokslininkus, inicijuoja, o Seimo ar LR Vyriausybės pavedimu organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus, konsultuoja Seimą ir LR Vyriausybę, teikia jiems rekomendacijas ir ekspertinius vertinimus. LMA steigėjas yra Seimas.

nemažai socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvauja mokslo politikos formavime arba užsiima mokslo ir mokslininko profesijos populiarinimo veikla. Pavyzdžiui, Žinių ekonomikos forumas (ŽEf) vienija verslo, valdžios, mokslo ir visuomenės atstovus, kuria bendradarbiavimo platformą bei sąveikauja su politinius sprendimus priimančiais asmenimis, įtraukia akademinį elitą ir verslo lyderius į nacionalines programas ir strategijas. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) vienija ir atstovauja jaunuosius šalies mokslininkus, kryptingai siekia palankių sąlygų mokslininko karjerą

2 SKyRiUS.LiETUVOS MOKSLO SiSTEMA


pasirinkusiam jaunimui, analizuoja mokslo ir studijų sistemos būklę ir raidą, formuoja pasiūlymus LR Vyriausybei, ministerijoms ir įgyvendinančioms agentūroms, užsiima mokslo populiarinimo veiklomis.

Valstybiniame sektoriuje mokslinius tyrimus vykdo mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos. Universitetuose yra vykdomos univer-sitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas. Kolegijose vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruota 14 valstybinių universitetų ir 9 nevalstybiniai universitetai, 13 valstybinių ir 11 nevalstybinių kolegijų, o taip pat 13 valstybinių ir 7 nevalstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Daugelio universitetų struktūroje yra universitetų mokslo institutai, kuriuose yra vykdomi universiteto iškeltus tikslus ir misiją atitinkantys moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, suteikianti mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

Verslo įmonėse vykdomi MTEP yra remiami per ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų koordinuojamas programas. Mokslo ir technologijų parkai yra įkurti tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigtis įmonėms, vykdysiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Jiems pavesta stimuliuoti

mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, padėti komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą.

integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Šiuo metu, panaudojant ES struktūrinę paramą, „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „nemuno“ slėniuose Kaune ir Jūriniame slėnyje Klaipėdoje yra įgyvendinami mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros projektai. numatoma, kad slėniuose bus sukurti mokslo ir studijų bei žinioms imlaus verslo sąveiką skatinantys centrai, pajėgūs konkuruoti tarptautinėje erdvėje, plėtoti aukščiausio lygio mokslinį bendradarbiavimą, pritraukti didelio intelektinio potencialo reikalingas užsienio investicijas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) vykdo mokslo ir studijų sistemos, įskaitant ir slėnių programų įgyvendinimo, stebėseną, organizuoja ir vykdo mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikia mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo. MOSTA steigėjas – Švietimo ir mokslo ministerija.

Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Studijų kokybės vertinimo


centras. Lietuvos mokslo taryba vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę (meno) veiklą ir organizuoja išorinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimą.

Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių mokslo ir inovacijų programų įgyven-dinimą Lietuvoje koordinuoja LMT ir MiTA. LMT yra įgaliota koordinuoti ES 7-sios bendrosios programos, COST programos, tarpvalstybinių ir kitų mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą. MiTA koordinuoja ES 7-sios bendrosios programos sritis, susijusias su inovacijomis ir įmonių dalyvavimu, taip pat EUREKA, EUROSTARS, BOnUS programų bei ES Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įgyvendinimą Lietuvoje. Europos Sąjungos MTEP politikos įgyvendinimo stebėsena Lietuvoje yra vykdoma per ERAWATCH tinklo veiklas.

Lietuvos MTEP finansavimo pagrindą sudaro bazinis ir konkursinis finansavimas. Bazinis finansavimas MTEP skiriamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal jų mokslo

(meno) veiklos vertinimo rezultatus. Programinį konkursinį finansavimą administruoja LMT ir MiTA. Mokslinių tyrimų finansavimą pradėjus sieti su mokslinės (meno) veiklos rezultatais finansuojančioms institucijoms kyla nauji iššūkiai, susiję su šių rezultatų kokybės ir patikimumo vertinimu.

Pastarojo penkmečio metu radikaliai pakito institucinė Lietuvos mokslinių tyrimų sandara: įkurta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Reformavus Lietuvos mokslo tarybą, ji iš patariančiosios tapo konkursiniu būdu mokslinius tyrimus finansuojančia institucija. Dauguma valstybinių mokslo institutų buvo integruoti į universitetus arba reorganizuoti į savarankiškus mokslo centrus. Taip pat pradėjo formuotis ir privačios mokslinių tyrimų institucijos.

Toliau bus apžvelgiami dedamieji mokslo sistemos elementai tarptautiniame kontekste ir esminės mokslo ir MTEP būklės tendencijos Lietuvoje.

3 SKyRiUS: LiETUVOS MOKSLAS TARPTAUTiniAME KOnTEKSTE 17

3.1 Kaip finansuojamas Lietuvos MTEP palyginti su kitomis ES šalimis

ES ir Lietuvos siekiai:

• 2002 m. priimtoje Lisabonos strategijoje numatyta, kad iki 2010 m. vidutinės ES išlaidos MTEP turėtų pasiekti 3 proc. BVP.

• 2007 m. priimtoje Lietuvos 2007—2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje iškeltas tikslas, kad 2013 m. išlaidos MTEP turėtų sudaryti 2,2 proc. BVP.

• „Europa 2020“ strategija numato, kad vidutinės ES išlaidos MTEP turėtų pasiekti 3 proc. BVP, iš jų 2 proc. sudarytų verslo sektoriaus išlaidos.

• 2012 m. priimtoje Lietuvos nacionalinėje reformų darbotvarkėje numatyta, kad 2020 m. investicijos į MTEP sieks 1,9 proc. BVP, iš jų – 0,9 proc. sudarys verslo dalis.

ES ir Lietuvos vidutinio laikotarpio strateginiuose dokumentuose įtvirtintas tikslas ženkliai padidinti MTEP finansavimą. Duomenys rodo, kad šioje srityje Lietuvoje pasiekta ženkli pažanga: per dešimtmetį išlaidos išaugo tris kartus. nepaisant to, 2011 m. Lietuvos išlaidų MTEP dalis BVP buvo dvigubai mažesnė nei vidutiniškai ES, o išsikeltų tikslų veikiausiai nepavyks pasiekti. Priešingai nei vidutiniškai ES, Lietuvoje valstybės išlaidų asignavimai išlieka svarbiausiu MTEP finansavimo šaltiniu, o didžioji MTEP veiklų dalis (vertinant pagal pajamas) taip pat atliekama valdžios ir aukštojo mokslo sektorių įstaigose. Taigi ženkli MTEP dalis yra priskirtina valstybiniam sektoriui.

Per pastarąjį dešimtmetį išlaidos MTEP (GERD) Lietuvoje išaugo beveik tris kartus: nuo 345 mln. Lt 2002 m. iki 974 mln. Lt 2011 metais. išlaidos MTEP augo sparčiau nei BVP ir 2011 m. siekė 0,92 proc. BVP (1 pav.). Dešimties metų vidutinis metinis MTEP BVP dalies augimas visoje ES sudarė 0,9 proc., o Lietuvoje 3,4 procentus. nepaisant padarytos pažangos, Lietuva daugiau nei du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (2,03 proc. BVP) ir matyti, kad Lietuvos 2007—2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje iškeltas tikslas (išlaidos MTEP 2,2 proc. BVP) nebus pasiektas.

Ar galima tikėtis, kad 2020 m. išlaidos MTEP sudarys 1,9 proc. BVP, kaip

3 SKyRiUS.LiETUVOS MOKSLAS TARPTAUTiniAME KOnTEKSTE


numatyta Lietuvos nacionalinėje reformų darbotvarkėje? Jei finansų ministerijos pateikiamos BVP kaitos prognozės yra tikslios, o išlaidos MTEP augs panašiais tempais kaip 2010-2011 m. (16 proc. kasmet), tuomet 2020 m. išlaidos MTEP turėtų siekti 1,57 proc. BVP (optimistinis scenarijus). Kita vertus, jei išlaidos MTEP augs tokiais tempais kaip per pastarąjį dešimtmetį, GERD turėtų išlikti panašus kaip ir 2011 m., t.y. apie 0,9 proc. BVP (pesimistinis scenarijus).

Kodėl išlaidos MTEP Lietuvoje yra gerokai mažesnės nei vidutiniškai ES? Pirma, Lietuvoje beveik pusę MTEP finansavimo sudaro valdžios skiriamos lėšos (2010 m. valdžios lėšos Lietuvoje – 46 proc., ES – 35 proc. GERD), o ES didžiąją dalį MTEP finansavimo sudaro privataus sektoriaus skiriamos lėšos (2010 m. verslo lėšos Lietuvoje siekė 32 proc. o ES vidutiniškai 54 proc. GERD). Taigi santykinai žemas privataus sektoriaus išlaidų MTEP lygis (2 pav.) yra svarbi Lietuvos atotrūkio nuo ES priežastis. Antra, nors valstybės lėšos sudaro beveik pusę visų MTEP

Dažniausiai naudojami MTEP finansavimo ir struktūros rodiklių duomenys:

• BVP išlaidos MTEP (GERD) susideda iš: valdžios sektoriaus išlaidų MTEP (GOVERD), aukštojo mokslo sektoriaus išlaidų MTEP (HERD), verslo sektoriaus išlaidų MTEP (BERD), privataus ne pelno siekiančio sektoriaus išlaidų MTEP (PnPRD).

• MTEP finansavimo šaltiniai: valdžios lėšos (GOV), aukštojo mokslo lėšos (HES), verslo lėšos (BES), ne pelno institucijų lėšos (PnP), užsienio lėšos (ABR).

• Valstybės biudžeto asignavimai arba išlaidos MTEP (GBAORD). Jie parodo valstybės paramos dydį MTEP, o taip pat MTEP svarbą valstybėje.

Valdžios sektorius (GOV) apima iš privalomųjų mokėjimų finansuojamus institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla – ne rinkos paslaugų teikimas ir (ar) nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas. MTEP tyrime dalyvauja valstybės mokslo institutai, valstybės mokslo įstaigos, meteorologinės ir ornitologinės stotys, statistikos tarnybos, standartizacijos ir metrologijos tarnybos, geologinės tarnybos, muziejai, ligoninės ir kt., viešosios ir ne pelno įstaigos, finansuojamos ir kontroliuojamos valstybės ir savivaldybių institucijų.

Aukštojo mokslo sektorius (HES) apima visas aukštąsias mokyklas, neatsižvelgiant į jų finansavimą ar priklausomybę, mokslinių tyrimų įstaigas, eksperimentines stotis, klinikas, kitas įstaigas, tiesiogiai valdomas ar administruojamas aukštojo mokslo įstaigų ar su jomis susietas. Šiam sektoriui priskiriami universitetų mokslo institutai, kurių steigėjų funkcijas vykdo aukštosios mokyklos.

Verslo įmonių sektorius (BES) apima visų nuosavybės formų ūkio subjektus, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas (išskyrus aukštojo mokslo) rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai reikšminga kaina, taip pat daugiausia juos aptarnaujančias privačias ne pelno institucijas.

Ne pelno siekiančių privačių institucijų sektorius (PNP) apima privačias ne pelno institucijas, aptarnaujančias namų ūkius bei fizinius asmenis.

Duomenys apskaitomi vadovaujantis Frascati vadovo, EBPO, 2002 m. rekomendacijomis.


išlaidų, pagal LR Vyriausybės asignavimų dalį MTEP (GBAORD 1,19 proc. 2011 m.) Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio (1,47 proc. visų biudžeto asignavimų) (3 pav.). Tai rodo, kad formuojant valstybės biudžetą didesnis prioritetas skiriamas kitų sričių finansavimui. Tiesa, tarp kitų naujųjų ES narių čia Lietuva yra viena iš lyderių.

Labai svarbią Lietuvai, dvigubai didesnę nei visos ES, MTEP finansavimo dalį sudaro lėšos, gautos iš užsienio (2010 m. Lietuvoje – 20 proc., ES – 9 proc. GERD) (2 pav.).

Europos Sąjungos šalyse verslo gaunamos lėšos iš valdžios MTEP veiklai dažniausiai yra didesnės nei viešojo sektoriaus gaunamos iš verslo. 2011 metų Eurostat duomenimis Lietuva šiame kontekste stipriai išsiskiria – valdžios ir aukštojo mokslo institucijos iš verslo gauna 8 kartus daugiau lėšų nei verslas iš valdžios. Tuo tarpu ES vidurkis rodo priešingą tendenciją – verslo gaunamos lėšos iš valdžios yra 3 kartus didesnės nei valdžios ir aukštojo mokslo institucijų

gaunamos iš verslo (4 pav.). Viena vertus, tai tikriausiai rodo aukštesnius MTEP gebėjimus valdžios ir aukštojo mokslo institucijose, lyginant su verslo įmonėmis, kita vertus, šį rezultatą galima interpretuoti kaip institucinio finansavimo pasekmę – didžioji GBAORD lėšų dalis skiriama valstybinių mokslo ir studijų institucijų veiklos finansavimui, o ne konkrečių MTEP paslaugų užsakymui, kurias konkurso būdu, galbūt, galėtų teikti ir verslo įmonių sektorius.

ES valstybių verslo įmonėse MTEP išlaidos varijuoja skirtingai. Airija, Austrija, Belgija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija pralenkia ES27 valstybių vidurkį, o Lietuva 2011 m. į MTEP darbus investuoja 1,5 karto daugiau negu Kipras, nuo ES27 valstybių vidurkio atsilieka 2,4 karto (5 pav.). Tuo tarpu, palyginus verslo įmonių išlaidas, tenkančias vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui, matoma, kad Lietuvos verslo sektoriaus MTEP investicijos į žmogiškuosius išteklius yra didesnės negu Kipre, Rumunijoje ar Maltoje.

Apibendrinimas:

• Per dešimtmetį MTEP išlaidos Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. nepaisant to, 2011 m. Lietuvos išlaidų MTEP dalis BVP buvo dvigubai mažesnė nei vidutiniškai ES. Tikėtina, kad Lietuvai nepavyks pasiekti ambicingo 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje iškelto tikslo, kad išlaidos MTEP sudarytų 2,2 proc. BVP. Jei nebus imtasi papildomų priemonių, net ir pagal optimistinį scenarijų Lietuvai nepavyks pasiekti kuklesnių nacionalinėje reformų darbotvarkėje išsikeltų tikslų, t.y. pasiekti, kad MTEP išlaidos sudarytų 1,9 proc. BVP.

• Lietuvoje valstybės biudžeto asignavimai sudaro didžiausią MTEP išlaidų dalį, o visoje ES daugiau nei pusę MTEP finansavimo sudaro privataus sektoriaus lėšos.

• Riboti MTEP pajėgumai verslo sektoriuje – dauguma MTEP veiklų (vertinant pagal lėšų šaltinius ir išlaidas) vykdoma valdžios ir aukštojo mokslo institucijose.

• Svarbią Lietuvos MTEP finansavimo dalį sudaro užsienio lėšos.


10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

BES

ABR

PnP HES

GOV

1 pav.

2 pav.

Bendrųjų MTEP išlaidų kaip BVP dalies kaita

MTEP finansavimo ir išlaidų pasiskirstymas pagal sektorius 2010 m.

2002

Lietuva

AM ir valdžios sektorius

ES27: MTEP finansavimo šaltinis

Verslo sektorius

ES27 vidurkis

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2020pesimist.

2020optimist.

Tikslas2020 m.

3%.

1,9%

1,57%

0,85%0,92%1

2

3%

ES27: MTEP išlaidų sektorius

LT: MTEP finansavimo šaltinis

LT: MTEP išlaidų sektorius

Duomenų šaltiniai: Eurostat, LSDSkaičiavimai: MOSTA

Duomenų šaltiniai: Eurostat, LSD


3 pav.

4 pav.

Valstybės biudžeto asignavimų ar išlaidų dalis, tenkanti MTEP (GBAORD)

MTEP išlaidos palyginti su BVP pagal lėšų šaltinius AM ir valdžios bei verslo sektoriuose 2011 m.

PT DKDE nLEE SEfi Cz AT SK Si ROfR BE Cy MTES UK iE HULU iT PLLT BG LV ES27

2009 2010 2011

1

0

2

1,5

0,5

2,5%

Duomenų šaltinis: Eurostat

Duomenų šaltinis: Eurostat Skaičiavimai: MOSTA

Proc. nuo BVP0,05000,05 0,100,10 0,150,15% 0,20 0,25%

Verslo gautos išvaldžios

AM ir valdžios įst.gautos iš verslo

ES27LUCyBGPTSKiTPLLVCHiERODKLTnOEEUKCzfiHUfRESDESi

http://mosta.lt/images/documents/mokslo_apzvalga_2013/m3_004.xlsx


ES27MTROCyLTCzLVHUPLSKSiESiTnLDKPTLUBGUKiEATSEfiDEBEEE

5 pav. ES šalių palyginimas pagal MTEP išlaidas verslo sektoriuje 2011 m.

40200020 60 804060 10080% 120 140 160 tūkst. PGS

išlaidos sąlyginiam MTEPdarbuotojui (tūkst. PGS)

MTEP išlaidų dalis, tenkantiverslo sektoriui (proc.)

Duomenų šaltinis: EurostatSkaičiavimai: MOSTA



3.2 Kokia yra MTEP personalo struktūra Lietuvoje ir kitose ES šalyse

EMTE siekiai:

• Prognozuojama, kad norint iki 2020 metų pasiekti 3 procentų BVP MTEP finansavimo lygį, ES reikės sukurti 1 milijoną naujų darbo vietų tyrėjams, daugiausiai verslo sektoriuje19.

Siekiant užsibrėžtų tikslų MTEP darbuotojų skaičius turėtų augti dėl dviejų priežasčių: dėl MTEP finansavimo BVP dalies didėjimo ir dėl paties bendrojo BVP augimo. Šalims vis labiau integruojantis į EMTE, gerinant tyrėjų darbo salygas ir mažinant trukdžius jų

mobilumui, Lietuvoje tyrėjams taip pat turės būti sudarytos geresnės darbo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad tyrėjo darbo vieta turėtų brangti, galima prognozuoti, kad tyrėjų skaičiaus augimo tempas bus lėtesnis nei finansavimo didėjimas.

2011 m. duomenimis ES sąlyginiai MTEP darbuotojai sudarė 1,2 proc. visų užimtų gyventojų skaičiaus. Daugiausiai MTEP veikloje dalyvaujančių darbuotojų buvo senosiose ES šalyse narėse, ypač Liuksemburge, Suomijoje, Danijoje, iš naujųjų ES šalių narių – tarp lyderių buvo Čekija ir Slovėnija. Lietuva tarp naujųjų ES šalių narių užima tvirtą vidutinę poziciją – MTEP darbuotojai sudarė 0,82 proc. visų užimtųjų (6 pav.).

Gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problema savo ruožtu taip pat turi įtakos MTEP sektoriui. iš vienos pusės, vyresniųjų mokslininkų patirtis

Dažniausiai naudojami MTEP dar-buo tojų ir jų struktūros rodiklių duomenys:

• MTEP darbuotojų skaičius;

• tyrėjų skaičius;

• sąlyginis (visos darbo dienos ekvivalentu) MTEP darbuotojų skaičius;

• sąlyginis tyrėjų skaičius;

• sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius.

19 Report from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic And Social Committee and the Committee of the Regions. State of the innovation Union 2011, COM(2011) 849 final, p. 10.


ir žinios yra viena iš mokslo varomųjų jėgų, iš kitos pusės, ne mažiau svarbi yra ir vyresniųjų mokslininkų pamaina. Eurostat 2010 m. pateikiamais ES šalių aukštojo mokslo ir valdžios sektorių duomenimis pagal 25—44 metų amžiaus tyrėjų dalį Lietuva atsiduria tarp „jaunesniųjų“ (7 pav.).

Moterų tyrėjų Europos Sąjungoje yra mažuma ir jos 2009 m. Eurostat duomenimis sudaro apie 33 proc. visų tyrėjų, o Lietuvoje – 51 proc., didžioji jų dalis yra socialinių, humanitarinių ir biomedicinos mokslų srityse.

Keturiolikoje ES valstybių daugiau sąlyginių MTEP darbuotojų dirba privačiame sektoriuje. Pagal šį rodiklį išsiskiria Švedija (73,3 proc.), Malta (72,4 proc.), Austrija (67,9 proc.), Danija (65,1 proc.). Lietuvoje MTEP veiklos vykdymas koncentruojasi viešajame sektoriuje, kur virš 4 kartų daugiau MTEP darbuotojų dirba AM ir valdžios sektoriuose nei verslo sektoriuje. 2010 m. Lietuvoje 82 proc. sąlyginių MTEP darbuotojų dirba valdžios ir AM sektoriuose, ES vidutiniškai 47 procentai (8 pav.). Pavyzdžiui, jau minėtoje Švedijoje jie sudaro beveik tris ketvirtadalius. Taigi, visoje ES bendra tendencija išlieka tokia, kad didesnis MTEP darbuotojų skaičius verslo sektoriuje yra matomas senosiose ES valstybėse narėse, o mažesnis – naujosiose.

Apibendrinimas:

• Lietuvoje MTEP darbuotojų skaičius per dešimtmetį išaugo, tačiau, atsižvelgiant į šalies užimtųjų gyventojų skaičių, išlieka 30 proc. mažesnis nei vidutiniškai ES.

• Lietuvoje aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose dirba virš 4 kartų daugiau MTEP darbuotojų nei verslo sektoriuje. Tuo tarpu vidutiniškai ES dauguma MTEP darbuotojų dirba pastarajame sektoriuje. nepaisant spartaus augimo, Lietuvoje verslo sektoriuje dirba tik 18 proc. visų MTEP darbuotojų, kai tuo tarpu ES vidutiniškai 52 procentai.

• Tyrėjų „senėjimo“ tendencija Lietuvai kol kas nebūdinga.


LUfi

DKCzSiSEATnODEnLBEUKiEESPTiTEEHULT

MTSKBGLVPLCyRO

ES27

6 pav.

7 pav.

Sąlyginių MTEP darbuotojų dalis nuo visų užimtųjų 2011 m.

Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių tyrėjų pasiskirtymas pagal amžių 2010 m.

10,50 1,5 2 2,5%Duomenų šaltinis: Eurostat


Cy

65 m. ir vyresni

55-64 m.

45-54 m.

Si PT SK LT ES RO HU EE LV BG

90

87060

5040

30

20

100

100%

35-44 m.

25-43 m.

iki 25 m.




ES27BGLVSKLTCyPLPTROEEESUKCznOiTHUBEfinLDESiiEDKATLUMTSE

8 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų pasiskirstymas verslo ir AM ir valdžios sektoriuose 2011 m.

3010 20001020 40 50 603040 70506070% 80 90%

AM ir valdžios sekt.

Verslo sekt.




3.3 Kaip Lietuvos MTEP rezultatai atrodo tarptautiniame kontekste

Lietuvos siekiai:

• Lietuvos pažangos strategijoje Lietuva 2030 iškeltas tikslas, kad 2030 m. Lietuva pagal išduotų patentų skaičių 100 tūkst. gyventojų užimtų ne žemesnę nei 10 vietą ES.

• Lietuvos strateginiuose dokumentuose nėra keliami kiekybiškai išreikšti tikslai dėl mokslinės veiklos rezultatų ir jų kokybės.

Mokslinės veiklos rezultatai šiame leidinyje bus matuojami remiantis bibliometriniais ir patentinių paraiškų duomenimis. Mokslinės veiklos rezultatai ir jų vertinimas visuomet sukelia daug diskusijų, ypač kai šis vertinimas sukelia tam tikras pasekmes asmenims ar institucijoms. Tuomet gali atsirasti suinteresuotumas siekti palankesnių rezultatų. Tai ypač gali pasireikšti detaliuose (asmenų, institucijų, atskirų leidinių) lygmenyse. Be to, citavimų duomenys skirtingose mokslo šakose dėl veiklų specifiškumo gali labai skirtis, todėl tiesioginis jų tarpusavio lyginimas gali būti nekorektiškas. Priklausomai nuo aprėpties (skirtingos bibliografinės duomenų bazės) rezultatai taip pat būna skirtingi.

Šioje apžvalgoje remtasi Elsevier leidyklos 2004 m. sukurta Scopus mokslinių duomenų baze, kurioje yra referuojama

19 500 žurnalų pavadinimų20. Scopus pagrindu sukurtame SCimago Journal & Country Rank portale galima rasti bibliometrinius rodiklius (citavimų ir savicitavimų skaičius tenkantis Scopus išskirtai mokslo tematikos krypčiai, H indeksas, specialūs duomenų bazės sukurti rodikliai) tiek mokslinių žurnalų, tiek šalių lygmeniu. 2011 m. SCimago Journal & Country Rank pateikiama informacija apie 26 lietuviškus žurnalus.

Remiantis SCimago Journal & Country Rank Scopus duomenų bazės 2007–2011 metų duomenimis (9 pav.) palyginamas mokslinės veiklos produktyvumas tarp šalių pagal du parametrus: kiek publikacijų tenka tūkstančiui gyventojų bei kiek tenka vienam tyrėjui. Pagal publikacijų skaičių tenkantį vienam tyrėjui, Lietuva atsiduria paskutinėse pozicijose, kas rodo žemą tyrėjų mokslinės veiklos rezultatyvumą Scopus

20 Trumpienė, A.; Šegždienė, E. Mokslometrija: teorija, šaltiniai, metodai. Mokslo ir technikos raida/ Evolution of Science and Technology. 2011,3(2): 109.


duomenų bazėje referuojamuose žurnaluose.

Remiantis SCimago Journal & Country Rank Scopus duomenų bazės 1996–2011 m. duomenimis Lietuva mokslinių publikacijų skaičiumi pasaulyje buvo 58, tokioje pačioje vietoje buvo pagal H indeksą ir cituojamų dokumentų skaičių. Tuo tarpu pagal vidutinį citavimų dokumentui skaičių Lietuva užima 152 vietą, o pagal savicitavimų skaičių – 54. Pagal bibliometrinius rezultatus pirmauja Jungtinė Karalystė, Lietuva yra panašioje pozicijoje su Latvija, tačiau Estija pagal kelis anksčiau išvardintus rodiklius užima aukštesnes pozicijas: pagal vidutinį citavimų dokumentui skaičių – 63 vietą, savicitavimų skaičių – 52 vietą (10 pav.).

Patentavimas yra technologinis MTEP veiklos rezultatas ir labai dažnai laikomas vienu iš svarbių žinių perdavimo rodiklių. 2011 m. birželio 23 d. Europos Sąjungos Taryba pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, susijusio su vieningos patentų apsaugos sistemos Europos Sąjungoje sukūrimu, tačiau šiuo metu dar nėra duomenų, kurie leistų bent iš dalies įvertinti šios naujovės įtaką patentavimo procesui. Visgi, remiantis Eurostat duomenimis 2009 m., visoje Europoje daugiausiai patentų užregistruoja verslo sektorius – 85 procentus. Valdžios, aukštojo mokslo bei ne pelno organizacijų sektoriai visoje Europoje kasmet pateikia vis daugiau patentinių paraiškų, tačiau verslo sektoriaus mastų pasiekti negali. Tarp pirmaujančių šalių pagal patentinių paraiškų pateikimą yra Švedija (apie 308 paraiškos/mln. gyventojų), Danija (apie 244 paraiškos/mln. gyventojų), Vokietija (apie 268 paraiškos/mln. gyventojų), Suomija (apie 218 paraiškų/

mln. gyventojų). Lietuva pateikė 6,5 paraiškos/mln. gyventojų (11 pav.).

Vertinant Lietuvos situaciją tarp kitų ES šalių pagal patentinių paraiškų EPT skaičių, matomas kuklus rezultatas. Kita vertus jei palygintume šį skaičių su verslo sektoriaus išlaidomis MTEP (toks lyginimas visai logiškas, kadangi patentai yra labiau verslo prerogatyva) tai Lietuva lenkia daugelį senųjų bei naujųjų ES šalių (11 pav.).

Dažniausiai naudojami MTEP rezultatų rodikliai ir jų duomenys:

• publikacijų skaičius tūkstančiui gyventojų;

• vidutinis citavimų skaičius;

• vidutinis savicitavimų skaičius;

• patentinei organizacijai pateikiamų patentinių paraiškų skaičius;

• patentinės organizacijos išduotų patentų skaičius;

• H indeksas - vertinamojoje srityje maksimalaus publikacijų skaičiaus n, kurių kiekviena turi ne mažiau n citavimų, reikšmė (H=n), pvz, H = 2, jei publikuoti 2 straipsniai, kurių kiekvienas pacituotas ne mažiau kaip 2 kartus. Šioje apžvalgoje H indeksas pritaikomas šalims (10 pav.) bei duomenų bazės išskirtai mokslo tematikai, pvz., Scopus „Sprendimų mokslas“ (angl. decision sciences).


Apibendrinimas:

• Lietuva, kaip ir daugelis kitų naujųjų ES narių pagal mokslo publikacijų skaičių ir jų kokybę (cituojamumą) ženkliai atsilieka nuo ES senbuvių.

• Lietuvos tyrėjų produktyvumas, palyginti su kitomis ES šalimis, yra pakankamai žemas.

• Lietuvos pareiškėjai registruoja santykinai mažai EPT patentinių paraiškų, bet palyginus paraiškų skaičių su verslo išlaidomis MTEP, Lietuva atrodo labai gerai.

CynLiTiEBESiUKSEROESCzATEEDKPLMTDEfRHUfi

BGSKPTLTLULV

9 pav. Scopus 2007–2011 m. straipsnių skaičiaus palyginimas su 2010 m. gyventojų ir sąlyginių tyrėjų skaičiumi

62 40 8 10 12 14Duomenų šaltinis: Eurostat

2007–2011 m. straipsnių skaičius tūkstančiui gyventojų 2010 m.

2007–2011 m. straipsnių skaičius tyrėjui 2010 m.



10 pav.

11 pav.

Citavimų ir H indeksų palyginimas pagal Scopus 1996–2011 m.

EPT paraiškų skaičiaus palyginimas 2010 m.

Duomenų šaltinis: SCimago. (2007). SJR — SCimago Journal & Country RankSkaičiavimai: MOSTA

ES27PTBGLUROiECzSKESfiUKDKMTATHUBESifRLTSEiTEEPLDEnLLV

20010000100 300 400200300 500 600 160

EPT paraiškų / mlrd. eurų verslo išlaidų MTEP

EPT paraiškų / mln. gyventojų


Vid

utin

is c

itavi

mų

skai

čius

, te

nkan

tis19

96–2

007

m.

išle

isto

ms

publ

ikac

ijom

s

FISE

DK

DEAT

EEFR

NL

BE UKIE

PTLU ESIT

HULT

PL

MT

LV SKSI

BG

CY

RO

20

25

10

100 200 300 400 500 600 700 800 900H indeksas

15

5




3.4 Kaip Lietuva integruojasi į Europos mokslinių tyrimų erdvę

EMTE siekiai:

• Lisabonos strategijoje 2000 m. Europos Sąjunga išsikėlė tikslą suburti bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurios pagrindinis tikslas – sutelkti bendrai veiklai išsibarsčiusius ES šalių MTEP pajėgumus.

• Europos Tarybos 2012 m. kovo mėn. išvadose pareiškiama, kad turi būti dedamos visos pastangos jau 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę21.

EMTE kūrimui buvo pasitelktos 6-oji ir 7-oji bendrosios mokslinių tyrimų technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (6BP ir 7BP). Jau 6BP siekta padėti naujosioms ES narėms integruotis į bendrą EMTE. Deja, kaip rodo Lietuvos ir kitų naujųjų narių dalyvavimo rezultatai 7BP veiklose, šis procesas nėra toks greitas ir lengvai įgyvendinamas.

Kadangi 7BP yra pagrindinis ir didžiausias Europos Sąjungos instrumentas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai finansuoti, kuriuo siekiama suvienyti įvairių

šalių tyrėjų įdirbį ir žinias, užtikrinti ES ekonomikos konkurencingumą ir tenkinti visuomenės poreikius bei padėti spręsti naujai iškylančias problemas, Lietuvos dalyvavimo šioje programoje palyginamieji rodikliai neblogai atspindi šalies MTEP pajėgumus ir integravimosi į Europos mokslinių tyrimų erdvę pastangas bei lygį.

Dalyvavimo 7BP sėkmės rodiklis (atrinktų finansavimui ir visų vertintų paraiškų santykis), nors iš dalies atspindi šalies dalyvavimo programoje efektyvumą, nėra vienareikšmiškas (geras – rodytų pasirengimą ir tikslingą dalyvavimą

21 European Council Conclusions 1/2 Mar 2012.


programoje, blogesnis – iš vienos pusės mažesnį šalies konkurencingumą tam tikroje srityje, iš kitos pusės – nors ir turint ribotus pajėgumus, bet didesnes pastangas). Paskutiniaisiais 2012 m. duomenimis, bendras ES27 sėkmės rodiklis buvo 21,3 proc., o Lietuvos 19,9 proc., t.y. vienas iš geriausių tarp ES 12 šalių (12 pav.). Visgi, šioje skalėje aukščiausi sekmės rodikliai priklauso tokioms šalims kaip Belgija (25,8 proc.), nyderlandai (25 proc.), Prancūzija (24,7 proc.). Dažniausiai idėjų autoriai būna ir projektų koordinatoriais. Lietuvos koordinatorių ir dalyvių santykis yra žemiausias ES, o pagal šį rodiklį lyderiauja Jungtinė Karalystė (13 pav.). Be to, iš 174 Lietuvos koordinatorių teiktų ir tinkamų vertinimui paraiškų į finansuotinų sąrašą pateko tik 20 paraiškų, iš dalies tai rodo mūsų pareiškėjų nepakankamą idėjų aktualumą.

6BP Lietuvai atiteko 0,15 proc. programos biudžeto, o 2012 m. spalio mėn. duomenimis Lietuvai tenka 0,13 proc. jau paskirstyto 7BP biudžeto. Gera tendencija yra ta, kad vidutinė ES dotacija vienam 7BP projekto partneriui iš Lietuvos gerokai didesnė (119 tūkst. eurų) nei 6BP (76 tūkst. eurų). Tai galima paaiškinti tuo, kad 6BP didelę dalį Lietuvos dalyvavimo sudarė dalyvavimas ne moksliniuose, o papildomos paramos

projektuose, kuriems EK dotacija buvo žymiai mažesnė, taip pat įtakos turėjo pasikeitusios finansavimo sąlygos. iš kitos pusės, dotacijos dydis priklauso ne tik nuo atliekamų darbų apimčių projekte, bet ir nuo šalies mokslininkų vidutinio atlyginimo, o jis Lietuvoje nėra didelis, todėl mūsų mokslininkai projekte, palyginti su kitų šalių mokslininkais gauna žymiai mažesnę dotaciją (14 pav.), nes pagal EK taisykles 7BP apmokėjimo už darbą sąlygos turi būti analogiškos nacionalinėms.

Lietuvos bei kitų dalyvaujančių šalių integracijos į EMTE lygis įvertintas EK jungtinių tyrimų centro galimybių studijoje22. Šis ir kiti kompleksiniai rodikliai, atspindintys bendrą mokslo, inovacijų būklę buvo apžvelgti MOSTA rengtoje apžvalgoje „Mokslo, studijų ir inovacijų būklė“. Bendrasis kompozicinis

22 Composite indicators measuring the progress in the construction and integration of a European Research Area, European Commission Joint Research Centre institute for the Protection and Security of the Citizen.

Dažniausiai naudojami 7BP rodikliai:

• sėkmės rodiklis: šalies dalyvių, gavusių finansavimą, ir dalyvių pateiktose paraiškose skaičiaus santykis;

• vidutinė EK dotacija, tenkanti vienam projekto dalyviui.


EMTE augimo įvertis23 (15 pav.) parodo šalių integracijos į EMTE ES 2020 strategijos įgyvendinimo pradžioje (2010 m.) lygį ir pokytį nuo Lisabonos strategijos įgyvendinimo pradžios (2000 m.). Įvertis sudarytas iš 18 rodiklių atspindinčių EMTE kūrimo indėlį, procesą ir rezultatus. Atsižvelgiant į šį

įvertį galima teigti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos integracijos lygis į EMTE nepadidėjo. norvegija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, islandija, Kipras, pagal pritaikytą metodologiją, užima lyderiaujančias pozicijas, kuriant EMTE.

Apibendrinimas:

• nors Lietuvos atstovų vidutiniai sėkmės rodikliai dalyvaujant 7BP nėra blogi, bet Lietuvai tenkanti 7BP dotacijos dalis yra palyginti nedidelė (0,13 proc. paskirstyto 7BP biudžeto iki 2012 m. pabaigos). Viena vertus, Lietuvos dalyvių veiklos apmokėjimui taikomi žemi nacionaliniai įkainiai, kita vertus, Lietuvos dalyviai dažniausiai nėra svarbiausi projektų partneriai.

• Paraiškų, kur Lietuvos institucijos yra projekto koordinatoriai, sėkmės rodiklis yra labai žemas.Tai galėtų reikšti ir nepakankamą kompetenciją, ir nepakankamą idėjų aktualumą.

• Atsižvelgiant į EMTE kompozicinį augimo įvertį, galima teigti, kad Lietuvos integravimosi į EMTE pastangos yra nepakankamos.

23 Kompozicinį EMTE augimo įvertį sudaro šie rodikliai:

INP – EMTE kūrimo indėlis: inP1 – GOVERD + viešųjų išlaidų AM santykis su BVP; inP2 – nacionalinio viešojo finansavimo dalis skiriama tarptautinėms bendrai koordinuojamoms MTEP veikloms; inP3 – Bendrųjų vidaus išlaidų MTEP santykis su BVP (PGP); inP4 – Verslo išlaidų MTEP (BERD) santykis su BVP.

MAK – EMTE kūrimo procesas: MAK1 – Bendrų publikacijų su ES partneriais dalis; MAK2 – Bendrų publikacijų su 10 mažiausių ES MTEP partnerių dalis; MAK3 – Bendrų publikacijų su ne ES partneriais dalis; MAK4 – Doktorantų turinčių kitos ES šalies pilietybę dalis; MAK5 – Verslo finansuojamų AM ir valdžios sektorių MTEP santykis su BERD.

OUT – EMTE rezultatas: OUT1 – Pasaulio dalies 10% labiausiai cituojamų publikacijų santykis su visų pasaulio publikacijų dalimi; OUT2 – Universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų skaičiaus Top250 (Leiden Ranking) santykis su gyventojų skaičiumi; OUT3 – Procentas aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. gyventojų; OUT4 – Pridėtinės vertės dalis sukuriama sektorių turinčių didelę dalį darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu; OUT5 – inovatyvių įmonių dalis (CiS imtis); OUT7 – BERD finansuojamas iš užsienio; OUT8 – Viso ūkio darbo našumo per valandą lygis; OUT9 – Globaliųjų socialinių iššūkių sričių mokslinių publikacijų ir Europos patentų tarnybos (EPT) paraiškų dalis pasaulyje; OUT10 – Globaliųjų socialinių iššūkių sričių mokslinių publikacijų ir Europos patentų tarnybos (EPT) paraiškų dalies pasaulyje santykis su visų sričių mokslinių publikacijų ir Europos patentų tarnybos (EPT) paraiškų dalimi pasaulyje; OUT11 – Gyventojų susidomėjimo ir pasitikėjimo moksliniais tyrimais ir technologijomis tyrimo atsakymai.


BEnLfRDKDESEUKiEfiATESLUPTiTELEELVHULTCzMTSKPLBGSiCyRO

UKiEESfRiT

DKnLELSEfiATDEBEPTLUPLCyROHULVSiEECzBGSKMTLT

fRDEnLUKDKSEATfi

EUiEBEiTESELLUPTPLCyCzSi

HUEESKBGROLTLVMT

12 pav.Dalyvavimo 7BP sėkmės rodiklis 20121018

13 pav. 7BP pateiktų vertinimui paraiškų koordinatorių ir dalyvių skaičiaus santykis 20121018

14 pav. 7BP vidutinė EK dotacija tenkanti vienam projekto dalyviui 20121018

30% 30 40%400 tūkst. eurų

10 1020 20200

0 00

Duomenų šaltinis: EKSkaičiavimai: MOSTA







15 pav. EMTE kompozicinis augimo įvertis

Duomenų šaltinis: EK Jungtinių tyrimų centro Piliečių apsaugos ir saugumo institutas

ŽMOGIŠKIEJI RESURSAI

Iš viso – 974,3 mln. Lt MTEP išlaidų

Sąlyginių MTEP darbuotojų dalis nuo visų užimtųjų

Iš viso – 17358 tyrėjų ir inžinierių

461,7 mln. Lt

Darboapmokėjimoišlaidos

287,6 mln. Lt

Ilgalaikiomaterialiojoturto įsigijimas

396

Iki 25 m.amžiaus

5419

25-34 m.amžiaus

4307

35-44 m.amžiaus

3398

45-54 m.amžiaus

2842

55-64 m.amžiaus

996

65 m. irvyresni

225 mln. Lt

Kitosišlaidos

FINANSAVIMASLietuvos ir kitų šalių MTEP (mokslinių tyrimų ireksperimentinės plėtros) išlaidos kaip BVP dalis

REZULTATAI

21098Publikacijų skaičius: *

64Patentų skaičius: **

Lietuvos patentiniųparaiškų EPT skaičius

9 EPT išduotų patentųLietuvai skaičius

6,14Citavimų skaičius: *

Citavimai vienaipublikacijai

Pateikiami duomenys už 2011 m., išskyrus:* Duomenys už 1996-2011 m. (Scopus SJR, žiūrėta 2013-04-24)** Duomenys už 2002-2011 m. (EPT)

FI LT

ES vidurkis - 2,03 %

RO

3,78 %

0,92 %Lietuva:

0,48 %

LU LT

ES vidurkis - 1,2 %

RO

2,22 %

0,33 %

0,82 %

PATENTAIEPT paraiškų skaičiaus palyginimas 2010 m.

CITAVIMAICitavimų ir H indeksų palyginimas pagal Scopus 1996-2011 m.

FISEDK

DEATEE

FR

NLBE UK

IEPTLU ES IT

HULT

PL

MT

LV SKSI

BG

CY

RO

20

10

100 200 300 400 500 600 700 800 900H indeksas

15

5

Vid

utin

is c

itavi

mų

skai

čius

, te

nkan

tis19

96–2

007

m.

išle

isto

ms

publ

ikac

ijom

s

SE

ES vidurkis - 109

LT BG

6,49

308

1,61

Lietuvos MTEP tarp ES šalių

4 SKyRiUS: AUKŠTOJO MOKSLO iR VALDŽiOS SEKTORių MTEP TEnDEnCiJOS LiETUVOJE 37

HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ PLĖTROS TENDENCIJOS LIETUVOJE

Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija „Mokslioji Lietuva 2030”:

Lietuvos akademinė bendruomenė mokslo ir studijų vizijoje numato, kad ateityje didės socialinių ir humanitarinių mokslų svarba bendroje mokslo ir studijų raidoje, valstybės ir žmogaus gyvenime; bus kreipiamas didesnis dėmesys į holistinį žmogaus ugdymą, verslumo, veržlumo, gebėjimo keistis ir mokytis lavinimą; moksliniai tyrimai bus orientuoti į visuomenės analizę, žmonių santykius,

viešąjį valdymą tobulinančias socialines technologijas ir kultūros sklaidą. Išskiriamos šios ateities socialinių ir humanitarinių mokslinių tyrimų kryptys ir problematika: demografiniai, migracijos, socialinės atskirties, gerovės, tapatybės, moksliosios visuomenės, darnaus vystymosi, visuomenės ir technologijų sąveikos, mokslinių tyrimų etikos, švietimo sričių tarpdisciplininiai tyrimai, daugiakultūriniai tyrimai, sveikatos problemų sprendimas, visuomenės mentaliteto keitimas.

4 SKyRiUS.AUKŠTOJO MOKSLO iR VALDŽiOS SEKTORių MTEP TEnDEnCiJOS LiETUVOJE


4.1 KAIP PLĖTOJAMI HUMANITARINIAI MOKSLAI

4.1.1 Kaip finansuojama humanitarinių mokslų sritis

Apibendrinimas:

• 2010 m. Lietuvoje MTEP išlaidų dalis, tenkanti humanitariniams mokslams, buvo viena didžiausių ES, tačiau išlaidos vienam sąlyginiam darbuotojui nesiekė ES vidurkio.

• Per dešimtmetį humanitariniams mokslams tenkanti MTEP išlaidų dalis išliko gana pastovi, todėl kylant bendram MTEP išlaidų lygiui, šios mokslo srities finansavimas išaugo dvigubai. nepaisant to, lėšos vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui išlieka mažesnės nei vidutiniškai kitose srityse.

• Didžiausią humanitarinių mokslų išlaidų dalį sudaro išlaidos fundamentiniams tyrimams.

2010 m. humanitariniams mokslams teko santykinai didelė MTEP išlaidų dalis, palyginti su kitomis ES šalimis28. Kita vertus, išlaidos vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui Lietuvoje buvo žymiai mažesnės nei ES15, bet vidutinės tarp ES12 (16 pav.). Per pastarąjį dešimtmetį humanitariniams mokslams tenkanti MTEP išlaidų dalis išliko stabili – apie 13 proc. Todėl kylant MTEP išlaidų lygiui, šios mokslo srities finansavimas išaugo proporcingai – daugiau nei du kartus per

dešimtmetį (17 pav.). Tuo tarpu išlaidos vienam sąlyginiam darbuotojui augo lėčiau ir išliko mažesnės nei vidutiniškai kitose mokslo srityse (18 pav.). Didžiausią humanitarinių mokslų išlaidų dalį sudaro išlaidos fundamentiniams tyrimams – dešimties metų vidurkis – 73 proc., o 2011 metais – 77 procentai. išlaidų taikomiesiems tyrimams vidurkis 25 proc., o eksperimentinei plėtrai – 2 procentai. 2011 metais atitinkamai 22 ir 1 procentas (19 pav.).

28 * Dėl nevienodo duomenų pateikimo periodiškumo Eurostat, naujausi prieinami šalis palyginantys rodikliai yra 2010 metų.

** ne visos šalys pateikia MTEP išlaidas pagal mokslo sričių pjūvį Eurostat, todėl MTEP išlaidų tenkančių humanitarinių mokslų sričiai ES27 vidurkis negali būti paskaičiuojamas.


Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai teikia duomenis apie MTEP išlaidas pagal mokslo sritis29. 2011 metų duomenimis, išlaidas humanitarinių mokslų srityje deklaravo 14 universitetų ir 4 mokslinių tyrimų

institutai. Daugiau nei pusę visų išlaidų humanitarinių mokslų srityje patyrė 4 universitetai. institutai patyrė šiek tiek mažiau nei ketvirtadalį visų išlaidų (20 pav.).

29 Vadovaujantis 2010 m. patvirtinta ŠMM Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos teikia LMT Mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitas, kuriose, be mokslo (meno) darbų vertinimui reikalingos metrikos, yra teikiami ir kiti su MTEP susiję duomenys, tokie kaip institucijų MTEP išlaidos pagal mokslo sritis.

BGSKLVPLROLTHUEECzPTESMTSiiTDKfiiEDECy

16 pav. Humanitarinių mokslų finansavimo palyginimas Europos šalyse 2010 m.

2000 4020% 60 80 tūkst. PGS

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui, tūkst. PGS

MTEP išlaidų dalis,tenkanti sričiai, proc.




100 mln. Lt

100 tūkst. Lt

80

80

60

60

40

40

17 pav.

18 pav.

19 pav.

Humanitarinių mokslų srities išlaidų ir išlaidų dalies pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų, tenkančių sąlyginiam MTEP darbuotojui humanitarinių mokslų srityje, pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų pasiskirstymo kaita pagal veiklos pobūdį humanitarinių mokslų srityje Lietuvoje

2002

2002

2002

MTEP išlaidos

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui humanitarinių mokslų srityje

MTEP išlaidų dalis sričiai proc.

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui visose srityse

13,2%

11,1%

2003

2003

2003

2004

2004

2004

2005

2005

2005

2006

2006

2006

2007

2007

2007

2008

2008

2008

2009

2009

2009

2010

2010

2010

2011

2011

2011

Duomenų šaltinis: LSDSkaičiavimai: MOSTA



fundamentiniai tyrimai

Taikomieji tyrimai

90

807060

5040

30

20

100

100%.

Eksperimentinė plėtra





20 pav. Mokslo ir studijų institucijų deklaruotos MTEP išlaidos humanitarinių mokslų srityje 2011 m.

Lietuvos edukologijos universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas

Klaipėdos universitetas

Lietuvių kalbos institutas

Lietuvos istorijos institutas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Vilniaus Gedimino technikos

universitetas

Vilniaus dailės akademija

Lietuvos kultūros tyrimų

institutas

Kauno technologijos universitetas

Šiaulių universitetas

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Aleksandro Stulginskio

universitetas

Europos humanitarinis universitetas Lietuvos

kūno kultūros akademija

Mykolo Romerio universitetas

Vilniaus universitetas

Duomenų šaltinis: LMT. Mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaita



4.1.2 Kas dalyvauja humanitarinių mokslų srities mokslinėje veikloje

Apibendrinimas:

• Tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, humanitariniuose moksluose mažėja.

• Humanitarinių mokslų srityje apie 60 procentų tyrėjų su mokslo laipsniu yra moterys.

• 2006–2011 m. per metus vidutiniškai 57 studentai baigė trečiosios pakopos studijas (įgijo daktaro laipsnį) humanitarinių mokslų srityje.

Humanitariniuose moksluose 2011 m. MTEP darbuotojų skaičius buvo dvigubai didesnis nei sąlyginių MTEP darbuotojų skaičius. Tai gali rodyti, kad daugiau darbuotojų užima etato dalį skirtingose mokslo ir studijų institucijose arba didesnė darbuotojų dalis užima daugiau nei vieną etatą. Per dešimtmetį sąlyginių darbuotojų skaičius padidėjo keturiais šimtais, o MTEP darbuotojų skaičius – daugiau nei tūkstančiu (21 pav.).

Pirmojoje praėjusio dešimtmečio pusėje humanitarinių mokslų srities sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius augo, o nuo 2006 metų pradėjo mažėti. Todėl 2011 m. mokslo laipsnį turintys tyrėjai sudarė apie trečdalį visų humanitarinių mokslų MTEP darbuotojų

(22 pav.). Moterų dalis tarp MTEP darbuotojų per pastarąjį dešimtmetį išaugo, nors moterys dažniau užima technikų ir kitų tyrėjų pareigybes nei mokslo ar pedagoginį vardą turinčių tyrėjų pozicijas (23 pav.).

Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginių tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykis humanitarinių mokslų srityje, palyginti su visų mokslo sričių santykiu, buvo mažesnis, išskyrus 2011 metus. 2011 metais ne tiek išaugo trečiosios pakopos absolventų skaičius (62), kiek sumažėjo sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius (24 pav.).


2500

3000

3500

2000

1500

1000

500

0

21 pav. MTEP darbuotojų ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus kaita humanitarinių mokslų srityje Lietuvoje

2002

Sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius

MTEP darbuotojų skaičius

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


22 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų struktūros kaita humanitarinių mokslų srityje Lietuvoje

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


Tyrėjai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą

Kiti tyrėjai

90

807060

5040

30

20

100

100%

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai




10 50

12 60

14% 70

8 40

6 30

4 20

2 10

0 0

24 pav. Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykio kaita humanitarinių mokslų srityje Lietuvoje

2006

Humanitarinių mokslų doktorantūros absolventų skaičius

Visos sritys, proc.

Humanitariniai mokslai, proc.

2007 2008 2009 2010 2011


23 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų moterų dalies kaita humanitarinių mokslų srityje Lietuvoje

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


Tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, dalis

Kitų tyrėjų dalis

90

807060

5040

30

20

100

100%

Technikių ir joms prilygintinų darbuotojų dalis




4.1.3 Kokie humanitarinių mokslų srities publikacijų rodikliai

Apibendrinimas:

• Scopus duomenų bazėje yra daugiau Lietuvos humanitarinių mokslų srities publikacijų nei Estijos ir Latvijos, tačiau Estijos H indekso rodiklis yra geresnis nei Lietuvos.

Humanitarinių mokslų bibliometriniai duomenys tarptautinėse publikacijų duomenų bazėse silpnai atsispindi, kadangi humanitariniai mokslai pagal specifiką yra labiau nacionaliniai. Remiantis viešai prieinamu Scopus duomenų bazės SCimago SJR instrumentu, lyginami 1996–2011 metų regiono šalių, kurias vienija ne tik geografinis išsidėstymas, bet ir socialiniai panašumai, duomenys. Pagal publikacijų

skaičių Lietuva lenkia Estiją, bet nuo jos atsilieka pagal citavimų skaičių ir H indeksą. Kadangi į Scopus duomenų bazę patenka labai nedaug Latvijos publikacijų, tai ir rodikliai yra žymiai mažesni (25 pav.).


25 pav. Scopus menų ir humanitarinių mokslų tematikos bibliometriniai rodikliai 1996–2011 m.

500

600

700

400

300

200

100

0

Publikacijų skaičius

Citavimų skaičius

Savicitavimų skaičius H-indeksas

Lietuva Estija Latvija

Duomenų šaltinis: SCimago. SJR, 2012-11-05

3

8

5



4.1.4 Koks humanitarinių mokslų srities potencialas

Vadovaudamasi Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika, Lietuvos mokslo taryba atliko mokslo ir studijų institucijų mokslo darbų vertinimą. institucijos pateikė LMT Mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitas, kuriose, be mokslo (meno) darbų vertinimui reikalingų duomenų, buvo teikiami duomenys apie institucijų lėšas, gautas dalyvaujant tarptautinių mokslo programų projektuose ir vykdant ūkio subjektų užsakymus. LMT atliko ūkio subjektų MTEP užsakymų ir dalyvavimo tarptautinių programų MTEP projektuose ekspertinį vertinimą, institucijų gautas lėšas pripažįstant gautomis už MTEP veiklas.

26 pav. yra iliustruojama humanitarinių mokslų srities situacija, atsižvelgiant į šiuos parametrus:

• Vertikalioje ašyje pateikiami duomenys apie institucijų gautas

lėšas už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus humanitarinių mokslų srityje 2009–2011 m., (tūkst. Lt);

• Horizontalioje ašyje pateikiami duomenys apie institucijų gautas lėšas už dalyvavimą tarptautinių programų MTEP projektuose humanitarinių mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Apskritimo dydis rodo 2009–2011 m. mokslo ir studijų institucijų humanitarinių mokslų darbų įvertinimo balą, kuris gaunamas sudėjus institucijos i ir ii lygmens mokslo darbų įverčius ir padauginus iš institucijos tos srities mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento skaičiaus. Ši diagrama iš dalies leidžia įvertinti institucijų kokybinius ir kiekybinius pajėgumus bei darbų apimtis humanitarinių mokslų srityje.

Apibendrinimas:

• Lietuvos mokslo ir studijų institucijos humanitarinių mokslų srityje papildomas lėšas iš MTEP veiklų pritraukia diversifikuotai. Vienos institucijos daugiau lėšų gauna už dalyvavimą tarptautinių programų projektuose, kitos — vykdydamos ūkio subjektų užsakymus, o trečiosios gauna lėšas iš abiejų veiklų apylygiai.


26 pav. Mokslo ir studijų institucijų mokslo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos vertinimo rezultatai humanitarinių mokslų srityje 2009–2011 m.

Duomenų šaltinis: LMT. Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos vertinimo rezultatai

VDU

LKIKU

VDA

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

0 1000 2000 3000

VU

LII

LITI

VDU

LKTI

LKI

KU

LEU

LMTA

KTUŠU

VGTU

MRU

LKAEHU

LŽŪU

0

500

1000

1500

0 250 500 750 1000 1250

Gautos lėšos už dalyvavimą tarptautinių programų MTEP projektuose, tūkst. Lt

Skritulio dydis - institucijos mokslo darbų vertinimo balai

Gau

tos

lėšo

s už

vyk

dytu

s ūk

io s

ubje

ktų

MTE

P už

saky

mus

, tū

kst.

Lt

EHU Europos humanitarinis universitetasKTU Kauno technologijos universitetasKU Klaipėdos universitetasMRU Mykolo Romerio universitetasLEU Lietuvos edukologijos universitetasLii Lietuvos istorijos institutasLlTi Lietuvių literatūros ir tautosakos institutasLKA Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijaLKi Lietuvių kalbos institutasLKTi Lietuvos kultūros tyrimų institutasLMTA Lietuvos muzikos ir teatro akademijaLŽūU Lietuvos žemės ūkio universitetasŠU Šiaulių universitetasVDA Vilniaus dailės akademijaVDU Vytauto Didžiojo universitetasVGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetasVU Vilniaus universitetas



4.2 KAIP PLĖTOJAMI SOCIALINIAI MOKSLAI

4.2.1 Kaip finansuojama socialinių mokslų sritis

Apibendrinimas:

• 2010 m. Lietuvoje MTEP išlaidų dalis, tenkanti socialiniams mokslams, buvo viena didžiausių ES. 2010 m. išlaidos, tenkančios vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui, buvo beveik perpus mažesnės nei ES šalyse, pateikusiose šio rodiklio statistiką.

• Per pastarąjį dešimtmetį socialinių mokslų MTEP išlaidos absoliučiais skaičiais gana tolygiai didėjo ir 2011 m. pasiekė maksimumą – 124,3 mln. litų.

• Didžiausią socialinių mokslų išlaidų dalį sudaro išlaidos taikomiesiems tyrimams.

2010 m. MTEP išlaidų, tenkančių socialiniams mokslams, dalis buvo viena didžiausių, lyginant su kitomis ES šalimis (27 pav.). Per pastarąjį dešimtmetį socialinių mokslų MTEP išlaidos absoliučiais skaičiais gana tolygiai didėjo ir 2011 m. pasiekė maksimumą – 124,3 mln. litų. nuo 2002 m. socialiniams mokslams tenkanti MTEP išlaidų dalis vidutiniškai didėjo po 0,04 proc. ir 2011 m. sudarė 17 procentų (28 pav.).

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui yra panašios į visų mokslo sričių vidurkį, tik 2010 ir 2011 metais yra matomas

didesnis išlaidų, tenkančių sąlyginiam socialinių mokslų darbuotojui, ir visų sričių vidurkio atotrūkis (29 pav.). Palyginti su kitomis šalimis, išlaidos vienam sąlyginiam darbuotojui yra beveik perpus mažesnės nei vidutiniškai ES (27 pav.).

Didžiausią socialinių mokslų išlaidų dalį sudaro išlaidos taikomiesiems tyrimams: dešimties metų vidurkis – 60 proc., o 2011 m. – 57 procentai. išlaidų dalies fundamentiniams tyrimams dešimties metų vidurkis buvo 34 proc., o eksperimentinei plėtrai – 6 procentai (30


pav.).

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai teikia duomenis apie MTEP išlaidas pagal mokslo sritis30. 2011 m. duomenimis, išlaidas socialinių mokslų srityje deklaravo 14 universitetų ir 4 mokslinių tyrimų institutai. Beveik

pusę visų išlaidų patyrė 3 universitetai. institutų išlaidos buvo gerokai mažesnės (31 pav.).


BGLVSKROPLLTEEPTHUCzMTESSiCyfiiTDKDEiE

27 pav. Socialinių mokslų finansavimo palyginimas Europos šalyse 2010 m.

2000 4020% 60 80 tūkst. PGS






100 mln. Lt

100 tūkst. Lt

80

80

60

60

40

40

28 pav.

29 pav.

30 pav.

Socialinių mokslų srities išlaidų ir išlaidų dalies kaita Lietuvoje

MTEP išlaidų, tenkančių sąlyginiam MTEP darbuotojui socialinių mokslų srityje, kaita Lietuvoje

MTEP išlaidų pasiskirstymo pagal veiklos pobūdį kaita socialinių mokslų srityje Lietuvoje

2002

2002

2002

MTEP išlaidos

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui mokslo srityje



16,7%

2003

2003

2003

2004

2004

2004

2005

2005

2005

2006

2006

2006

2007

2007

2007

2008

2008

2008

2009

2009

2009

2010

2010

2010

2011

2011

2011





Taikomieji tyrimai

90

807060

5040

30

20

100

100%


17,3%





31 pav. Mokslo ir studijų institucijų deklaruotos MTEP išlaidos socialinių mokslų srityje 2011 m.



Lietuvos energetikos institutas

Lietuvos agrarinės

ekonomikos institutas


iSM vadybos ir ekonomikos universitetas


universitetas

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo

mokykla

Lietuvos socialinių tyrimų

centras



Teisės institutasGenerolo Jono

Žemaičio Lietuvos karo akademija


universitetas

Europos humanitarinis universitetas

Lietuvos kūno kultūros

akademija

Mykolo Romerio universitetas





4.2.2 Kas dalyvauja socialinių mokslų srities mokslinėje veikloje

Apibendrinimas:

• Tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, socialiniuose moksluose daugėja.

• Apie 57 proc. socialinių mokslų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, yra moterys.

• 2006–2011 m. per metus vidutiniškai 96 studentai baigė trečiosios pakopos studijas (įgijo daktaro laipsnį). 2011 m. socialinių mokslų doktorantūrą baigė 102 asmenys.

2011 metais tiek MTEP darbuotojų skaičius (4532), tiek sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius (1697) socialinių mokslų srityje buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. 2011 metais darbuotojų skaičius žymiai išaugo, tuo tarpu sąlyginis darbuotojų skaičius padidėjo nežymiai. Apskritai, darbuotojų skaičiaus ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus metiniai pokyčiai nelabai tarpusavyje koreliuoja, pavyzdžiui, 2007 m. darbuotojų skaičius padidėjo, tuo tarpu sąlyginis – sumažėjo. Tai, ko gero, rodo darbuotojų persiskirstymą skirtingose institucijose užimant etato dalį (32 pav.).

Srities sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius pastarąjį dešimtmetį didėjo gana nuosekliai. Per pastarąjį dešimtmetį turintys mokslo laipsnį tyrėjai sudarė apie 39 proc. visų sąlyginių socialinių mokslų MTEP darbuotojų. Kitų

tyrėjų sąlyginio skaičiaus dalis svyravo ties 57 proc. ir didžiausia buvo 2011 metais – 980. Pagalbinio personalo (technikų ir jiems prilygintų darbuotojų) dalis svyravo apie 4 procentus (33 pav.). Sąlyginių MTEP darbuotojų 2003–2011 metų vidurkio moterų dalis sudarė beveik 64 proc., o tyrėjų su mokslo laipsniu dalies devynių metų vidurkis mažesnis – šiek tiek viršija 54 procentus (34 pav.).

Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginių tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, socialinių mokslų srityje skaičiaus santykis buvo didesnis, palyginti su visų mokslo sričių santykiu. Šis santykis srityje buvo didžiausias 2009 metais. Baigusiųjų socialinių mokslų doktorantūrą daugiausiai buvo 2010 metais – 113 (35 pav.).


3000

4000

5000

2000

1000

0

32 pav. MTEP darbuotojų ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus kaita socialinių mokslų srityje Lietuvoje

2002



2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


33 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų struktūros kaita socialinių mokslų srityje Lietuvoje

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011



Kiti tyrėjai

90

807060

5040

30

20

100

100%





1050

12

60

14%

70

80

90

100

110

120

840

630

4 202 10

0 0

35 pav. Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykio kaita socialinių mokslų srityje Lietuvoje

2006

Socialinių mokslų doktorantūros absolventų skaičius

Visos sritys, proc.

Socialiniai mokslai, proc.

2007 2008 2009 2010 2011


34 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų moterų dalies kaita socialinių mokslų srityje Lietuvoje

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011




90

807060

5040

30

20

100

100%





4.2.3 Kokie socialinių mokslų srities publikacijų rodikliai

Apibendrinimas:

• Scopus duomenų bazėje Lietuvos H indeksas yra geresnis nei Estijos ir Latvijos ekonomikos, ekonometrijos ir finansų; sprendimų; verslo, vadybos ir apskaitos tematikose.

• Thomson Reuters duomenų bazėje didžiausią Lietuvai priskiriamų publikacijų dalį sudaro ekonomikos ir verslo publikacijos.

Socialinių mokslų nacionalinių publikacijų atspindys tarptautinėse mokslinių publikacijų duomenų bazėse yra dalinis, be to, ir pačių duomenų bazių aprėptis ir tematikų klasifikavimas skiriasi nuo Lietuvos Respublikos mokslo krypčių klasifikacijos, todėl žemiau pateikiamą informaciją galima vertinti tik kaip specifinę projekciją, leidžiančią iš dalies suvokti Lietuvos socialinių mokslų rezultatų vietą tarptautiniame kontekste.

Remiantis turimais Thomson Reuters Web of Knowledge (toliau – TR) duomenimis ir viešai prieinamu Scopus duomenų bazės SCimago SJR instrumentu, atliekama lyginamoji pasaulio ir Lietuvos, bei panašių šalių – Estijos ir Latvijos bibliometrinių rodiklių analizė socialinių mokslų srityje.

Remiantis TR duomenimis bei jų mokslo tematikų klasifikacija, matoma, kad ekonomikos ir verslo tematikoje Lietuvos publikacijos užima didesnę dalį pasaulio mastu, lyginant su kitomis duomenų bazės socialinių mokslų tematikomis. Ekonomikos ir verslo tematikoje vidutinio citavimų skaičiaus skirtumas tarp Lietuvos ir pasaulio yra mažesnis nei kitose TR išskirtose socialinių mokslų tematikose (36 pav.). Pagal Scopus SCimago SJR duomenis, Lietuvos H indeksas geresnis nei Estijos ir Latvijos ekonomikos, ekonometrijos ir finansų; sprendimų; verslo, vadybos ir apskaitos tematikose (37 pav.).


36 pav. Lietuvos publikacijų dalis pasaulyje ir vidutinis citavimų skaičius, tenkantis publikacijai, pagal tematikas 2002–2012 m.

0,25

0,30%

0,20

0,15

0,10

0,05

0

LT visų publikacijų dalis, proc.

Vidutinis citavimų skaičius, pasaulis

Vidutinis citavimų skaičius, Lietuva

Bendrieji socialiniai mokslai

Ekonomika ir verslas Psichiatrija / psichologija

Duomenų šaltinis: Thomson Reuters Essential Science indicators

7,36

4,95

2,13

4,71

6,4

11,16

37 pav. H indeksai LT, EE, LV 1996–2011 m.

Ekonomika, ekonometrija

ir finansai

Psichologija Socialiniai mokslai

Sprendimų mokslas

Verslas, vadyba ir apskaita

Daugiadisciplininiai

Lietuva Estija

40

35

30

25

20

15

10

5

0

45

Latvija

H in

deks

as





4.2.4 Koks yra socialinių mokslų srities potencialas

Vadovaudamasi Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika, Lietuvos mokslo taryba atliko mokslo ir studijų institucijų mokslo darbų vertinimą. institucijos teikė LMT Mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitas, kuriose, be mokslo (meno) darbų vertinimui reikalingų duomenų, buvo teikiami duomenys apie institucijų lėšas, gautas dalyvaujant tarptautinių mokslo programų projektuose ir vykdant ūkio subjektų užsakymus. LMT atliko ūkio subjektų MTEP užsakymų ir dalyvavimo tarptautinių programų MTEP projektuose ekspertinį vertinimą, institucijų gautas lėšas pripažįstant gautomis už MTEP veiklas.

38 pav. yra iliustruojama socialinių mokslų srities situacija, atsižvelgiant į šiuos parametrus:

• Vertikalioje ašyje pateikiami

duomenys apie institucijų gautas lėšas už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus socialinių mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Horizontalioje ašyje pateikiami duomenys apie institucijų gautas lėšas už dalyvavimą tarptautinių programų MTEP projektuose socialinių mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Apskritimo dydis rodo 2009–2011 m. mokslo ir studijų institucijų socialinių mokslų darbų įvertinimo balą, kuris gaunamas, sudėjus institucijos i ir ii lygmens mokslo darbų įverčius ir padauginus iš institucijos tos srities mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento skaičiaus. Ši diagrama iš dalies leidžia įvertinti institucijų kokybinius ir kiekybinius pajėgumus bei darbų apimtis socialinių mokslų srityje.

Apibendrinimas:

• Priešingai nei daugelyje kitų mokslo sričių, didelį potencialą vykdant MTEP darbus socialinių mokslų srityje galima aptikti daugybėje mokslo ir studijų institucijų.


38 pav. Mokslo ir studijų institucijų mokslo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos vertinimo rezultatai socialinių mokslų srityje 2009–2011 m.


VU

MRU

KTU

VDU

ŠU

VGTU

LSTC

LAEI

LEI

TI

EHU0

500

1000

1500

0 500 1000

KU

LEU

LKKA

ISM

LŽŪU

TI

LKA

LSMU

VU TVM

VDA

GTC

LMTA

LAMMC

0

25

50

75

100

125

0 20 40 60 80



Gau

tos

lėšo

s už

vyk

dytu

s ūk

io s

ubje

ktų

MTE

P už

saky

mus

, tū

kst.

Lt

GTC Gamtos tyrimų centras

MRU Mykolo Romerio universitetas

KTU Kauno technologijos universitetas

KU Klaipėdos universitetas

LEU Lietuvos edukologijos universitetas

EHU Europos humanitarinis universitetas

iSM iSM Vadybos ir ekonomikos universitetas

LAEi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

LEi Lietuvos energetikos institutas

LKA Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

LKKA Lietuvos kūno kultūros akademija

LMTA Lietuvos muzikos ir teatro akademija

LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LSTC Lietuvos socialinių tyrimų centras

LŽūU Lietuvos žemės ūkio universitetas

ŠU Šiaulių universitetas

Ti Teisės institutas

VDA Vilniaus dailės akademija

VDU Vytauto Didžiojo universitetas

VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetas

VU Vilniaus universitetas

VU TVM VU Tarptautinio verslo mokykla



FIZINIŲ, BIOMEDICINOS, TECHNOLOGIJOS IR ŽEMĖS ŪKIO MOKSLŲ PLĖTROS TENDENCIJOS LIETUVOJE

Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija „Mokslioji Lietuva 2030”:

Šiandieninė Europos Sąjungos ir Lietuvos mokslo ir studijų politika yra orientuota į ekonominio konkurencingumo skatinimą. Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje fizinių, gamtos ir technologijos mokslų vystymas bei stiprėjantis mokslo ir studijų ryšys su inovacijomis matomi kaip vienas pagrindinių šio augimo variklių. Plačiai sutariama, kad gamybos technologijų bei gamtos mokslinių tyrimų svarba artimiausius dešimtmečius nemažės, o didelį potencialą šalyje turinčios sritys – biomedicininiai tyrimai, biotechnologijos, mechatronika, šviesos ir nanotechnologijos, informacinės technologijos, žemės ūkio tyrimai, išliks aktualios ir ateityje. Jų svarbą lemia globalūs iššūkiai ir tendencijos: aprūpinimas maisto, energetikos ištekliais, visuomenės senėjimas, klimato kaita; sričių plėtrą įgalina ir informacinių technologijų proveržiai, poreikis ir sąsajos su pramone, tačiau visada išlieka nenumatytų atradimų ir technologinių naujovių, iš esmės keičiančių mokslo pasaulį, veiksnys.

Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje darni technologijų plėtra yra siejama su visuomenės poreikiais, gamtinės aplinkos tausojimu, kultūros ir ekonominiu vystymusi. Numatoma, kad šalyje bus subalansuotai plėtojamos aukštosios medžiagų, gyvybės, informacinės ir socialinės technologijos; biotechnologijos, nanotechnologijos ir informacinės technologijos išskiriamos kaip turinčios didelį potencialą ir svarbios ateities mokslinių tyrimų sritys , atliepiančios globalius iššūkius ir tendencijas bei pramonės poreikius. Šalies akademinė bendruomenė kaip prioritetinę mokslinių tyrimų kryptį taip pat išskiria ekotechnologijas. Prognozuojama, kad darnioji technologijų plėtra nulems naujų disciplinų universitetuose atsiradimą, tarpdisciplininį bendradarbiavimą humanitarinių, gamtos ir technologinių mokslų srityse.


4.3 KAIP PLĖTOJAMI FIZINIAI MOKSLAI

4.3.1 Kaip finansuojama fizinių mokslų sritis

Apibendrinimas:

• Tiek gamtos mokslų MTEP išlaidų dalis, tiek išlaidos vienam gamtos mokslų sąlyginiam darbuotojui yra vienos mažiausių, lyginant Lietuvą su kitomis ES šalimis.

• Per dešimtmetį fizinių mokslų MTEP išlaidos išaugo beveik 3 kartus, o MTEP išlaidos, tenkančios sąlyginiam MTEP darbuotojui – 2,6 karto.

• Didžiausią fizinių mokslų išlaidų dalį sudaro išlaidos fundamentiniams tyrimams.

2010 m. gamtos mokslų42 MTEP išlaidos Lietuvoje sudarė 26,5 proc. visų MTEP išlaidų. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje šiai mokslų sričiai teko viena iš mažiausių MTEP išlaidų dalių, o ir išlaidos vienam gamtos mokslų sąlyginiam MTEP darbuotojui buvo vienos mažiausių ES (39 pav.). nuo 2002 metų fizinių mokslų MTEP išlaidos gana tolygiai augo ir 2011 metais pasiekė 147,1 mln. litų (40 pav.). nuo 2002 iki 2010 metų fiziniams mokslams tenkanti MTEP išlaidų dalis buvo stabili (apie 17 proc.), tačiau 2011 m. šoktelėjo iki 20 procentų. išlaidos, tenkančios sąlyginiam fizinių mokslų

srities MTEP darbuotojui, nuo 2002 iki 2011 metų beveik atitiko visų sričių vidurkį (41 pav.).

fizinių mokslų srityje didžiausią dalį sudaro išlaidos fundamentiniams tyrimams – dešimties metų vidurkis – 64 proc., o 2011 m. siekė net 73 procentus. išlaidų dalies taikomiesiems tyrimams dešimties metų vidurkis buvo 28 proc., o 2011 m. – 21 procentas. Eksperimentinė plėtra nuo 2002 m. neviršijo dešimtadalio, o 2011 m. sumažėjo iki 6 procentų (42 pav.).

42 Tarptautiniam palyginimui naudojami Eurostato duomenys yra pateikiami pagal frascati mokslo ir technologijų krypčių klasifikaciją, kuri skiriasi nuo lietuviškosios. Analizuojant Lietuvos situaciją Europos kontekste yra pateikiami gamtos mokslų rodikliai. Gamtos mokslų sritį sudaro dalis fizinių mokslų krypčių ir dalis biomedicinos mokslo krypčių. Detaliau mokslo krypčių suskirstymas pagal skirtingas mokslo krypčių klasifikacijas pateikiamas 1 skyriuje.


Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai teikia duomenis apie MTEP išlaidas pagal mokslo sritis43. 2011 m. duomenimis, išlaidas fizinių

mokslų srityje deklaravo 9 universitetai ir 3 mokslinių tyrimų institutai. Daugiau nei 85 proc. visų išlaidų patyrė 3 institucijos (43 pav.).


BGLVLTSKROPTHUESEESiMTCyPLfiCziTDKDEiE

39 pav. Gamtos mokslų finansavimo palyginimas Europos šalyse 2010 m.

10 3000 5030% 10 90 tūkst. PGS70






100 mln. Lt

100 tūkst. Lt

80

80

60

60

40

40

40 pav.

41 pav.

42 pav.

Fizinių mokslų srities išlaidų ir išlaidų dalies pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų, tenkančių sąlyginiam MTEP darbuotojui fizinių mokslų srityje, pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų pasiskirstymo kaita pagal veiklos pobūdį fizinių mokslų srityje Lietuvoje

2002

2002

2002

MTEP išlaidos




17,2%

2003

2003

2003

2004

2004

2004

2005

2005

2005

2006

2006

2006

2007

2007

2007

2008

2008

2008

2009

2009

2009

2010

2010

2010

2011

2011

2011





Taikomieji tyrimai

90

807060

5040

30

20

100

100%


20,4%

147 mln.





43 pav. Mokslo ir studijų institucijų deklaruotos MTEP išlaidos fizinių mokslų srityje 2011 m.


Lietuvos energetikos institutasKlaipėdos

universitetas


universitetas



Gamtos tyrimų centras



universitetas

fizinių ir technologijos

mokslų centras





4.3.2 Kas dalyvauja fizinių mokslų srities mokslinėje veikloje

Apibendrinimas:

• Per dešimtmetį fizinių mokslų MTEP sąlyginių darbuotojų skaičius išliko stabilus, o MTEP darbuotojų skaičius išaugo 2011 metais ir buvo 28 procentais didesnis nei 2002–2010 metų vidurkis.

• Per pastarąjį dešimtmetį fizinių mokslų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, moterų dalis lėtai auga.

• 2006–2011 m. per metus vidutiniškai 59 studentai baigė trečiosios pakopos studijas (įgijo daktaro laipsnį) fizinių mokslų srityje.

Didžiausias MTEP darbuotojų skaičius per dešimtmetį buvo 2011 metais (2583), bet sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 5 proc. – iki 1553 (44 pav.).

Srities sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius pastarąjį dešimtmetį daugiau svyravo nei augo. 2011 m. jis siekė 783 ir buvo šiek tiek mažesnis nei 2003, 2009 ar 2010 metais. Per dešimtmetį mokslo laipsnį turinčių sąlyginių tyrėjų dalis vidutiniškai sudarė 52 proc. visų fizinių mokslų MTEP darbuotojų. Kiti tyrėjai vidutiniškai sudarė apie 35 procentus. Pagalbinio personalo (technikų ir jiems prilygintų darbuotojų) dalis svyravo tarp 10 ir 18 procentų (45 pav.).

2003–2011 m. moterys vidutiniškai sudarė apie 40 proc. fizinių mokslų MTEP darbuotojų. Mažiausia jų dalis buvo tarp tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį – nuo 26 proc. 2004 metais iki 33 proc. 2011 metais. Moterys sudarė daugiau nei pusę kitų tyrėjų ar pagalbinio personalo, išskyrus 2011 m., kai jų buvo atitinkamai 43 ir 47 procentai (46 pav.).

Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykis fizinių mokslų srityje 2006 m. atitiko visų mokslo sričių vidurkį, bet vėliau, nors ir netolygiai, jis mažėjo. Skaičiuojant nuo 2006 m., baigusiųjų doktorantūrą daugiausiai buvo 2008 metais – 68, o 2011 metais – 52 (47 pav.).


3000

4000

5000

2000

1000

0

44 pav. MTEP darbuotojų ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus kaita fizinių mokslų srityje Lietuvoje

2002



2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


45 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų struktūros kaita fizinių mokslų srityje Lietuvoje

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011



Kiti tyrėjai

90

807060

5040

30

20

100

100%





10

50

12

60

14%

7080

8

40630420

2 100 0

47 pav. Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykio kaita fizinių mokslų srityje Lietuvoje

2006

fizinių mokslų doktorantūros absolventų skaičius

Visos sritys, proc.

fiziniai mokslai, proc.

2007 2008 2009 2010 2011


46 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų moterų dalies kaita fizinių mokslų srityje Lietuvoje

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011




90

807060

5040

30

20

100

100%





4.3.3 Kokie fizinių mokslų srities publikacijų rodikliai

Apibendrinimas:

• Lietuvos informatikos ir matematikos vidutinis citavimų skaičius, tenkantis publikacijai, nedaug skiriasi nuo pasaulio šių tematikų vidutinio citavimų skaičiaus.

• Didžiausią pasaulio publikacijų dalį fizinių mokslų srityje sudaro publikacijos matematikos ir fizikos tematikose.

nors tarptautinių mokslo publikacijų duomenų bazių klasifikavimas šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos mokslo sričių ar krypčių skirstymo, bet kai kurios tematikos iš dalies patenka į fizinių mokslų srities aprėptį.

Lyginimas su kaimyninių šalių rodikliais ir pasauliniu vidurkiu remiasi turimais TR WoS ir Scopus SCimago SJR duomenimis.

Pagal TR WoS duomenis matoma, kad matematikos, fizikos ir medžiagų mokslo

tematikose Lietuvos publikacijos užima didesnę dalį pasaulyje, palyginti su kitomis tematikomis. Lietuvos ir pasaulio vidutinio citavimų skaičiaus, tenkančio publikacijai, skirtumas yra mažesnis biologijos ir biochemijos, informatikos, matematikos bei fizikos tematikose (48 pav.). Scopus SCimago SJR duomenimis, palyginti su Estija ir Latvija, pagal H indeksą Lietuva stipriau atrodo informatikos ir matematikos tematikose (49 pav.).



0,25

0,30

0,20

0,15

0,10

0,05

0




Biologija ir biochemija

Chemija fizika Geomokslai informatika Kosmoso mokslas

Matematika Medžiagų mokslas


2,193,8

10,58

6,3

5,26 5,17

2,66

6,37

16,37

11,43

8,479,55

4,01

14,35

3,49

7,48


Medžiagų mokslas

Žemės ir planetų mokslai

Matematika informatika fizika ir astronomija

Chemija Biochemija, genetika ir molekulinė biologija

Lietuva Estija

40

35

30

25

20

15

10

5

0

45

Latvija

H in

deks

as





4.3.4 Koks fizinių mokslų srities potencialas


50 pav. yra iliustruojama fizinių mokslų srities situacija, atsižvelgiant į šiuos parametrus:

• Vertikalioje ašyje pateikiami

duomenys apie institucijų gautas lėšas už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus fizinių mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Horizontalioje ašyje pateikiami duomenys apie institucijų gautas lėšas už dalyvavimą tarptautinių programų MTEP projektuose fizinių mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Apskritimo dydis rodo 2009–2011 m. mokslo ir studijų institucijų fizinių mokslų darbų įvertinimo balą, kuris gaunamas, sudėjus institucijos i ir ii lygmens mokslo darbų įverčius ir padauginus iš institucijos tos srities mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento skaičiaus. Ši diagrama iš dalies leidžia įvertinti institucijų kokybinius ir kiekybinius pajėgumus bei darbų apimtis fizinių mokslų srityje.

Apibendrinimas:

• Didžiausias fizinių mokslų potencialas yra sutelktas keliose mokslo ir studijų institucijose.


50 pav. Mokslo ir studijų institucijų mokslo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos vertinimo rezultatai fizinių mokslų srityje 2009–2011 m.


VU

FTMC

KTU

GTC

VDU

LEU

VGTU

LSMU

KU

ŠU

MRU

VU OI

LEI

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

0 1000 2000 3000 4000

Gau

tos

lėšo

s už

vyk

dytu

s ūk

io s

ubje

ktų

MTE

P už

saky

mus

, tū

kst.

Lt


fTMC fizinių ir technologijos mokslų centras

GTC Gamtos tyrimų centrasKTU Kauno technologijos

universitetasKU Klaipėdos universitetasLEi Lietuvos energetikos

institutas LEU Lietuvos edukologijos

universitetasLSMU Lietuvos sveikatos

mokslų universitetasMRU Mykolo Romerio

universitetasŠU Šiaulių universitetasVDU Vytauto Didžiojo

universitetasVGTU Vilniaus Gedimino

technikos universitetasVU Vilniaus universitetasVU Oi VU Onkologijos

institutas




4.4 KAIP PLĖTOJAMI BIOMEDICINOS MOKSLAI

4.4.1 Kaip finansuojama biomedicinos mokslų sritis

Apibendrinimas:

• 2010 m. Lietuvoje MTEP išlaidų dalis, tenkanti medicinos ir sveikatos mokslams, buvo artima lygintų ES šalių vidurkiui, tačiau išlaidos vienam sąlyginiam darbuotojui buvo 29 proc. mažesnės už visų ES šalių vidurkį.

• Per dešimtmetį MTEP išlaidos biomedicinos mokslams išaugo daugiau nei 2 kartus, o MTEP išlaidos, tenkančios sąlyginiam MTEP darbuotojui, išaugo 3 kartus. Biomedicinos mokslams tenkanti visų MTEP išlaidų dalis išliko beveik nepakitusi.

• išlaidos fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams paskirstomos gana lygiomis dalimis.

2010 m. Lietuvos MTEP išlaidos medicinos ir sveikatos mokslų sričiai44 sudarė apie 13 proc. visų MTEP išlaidų. Pagal šį rodiklį Lietuva pateko į lygintų ES šalių vidurį. Pagal išlaidas, tenkančias vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui, Lietuva užėmė 8 poziciją iš 19 lygintų ES šalių (51 pav.). Eurostato duomenys

apie MTEP išlaidas gamtos mokslams pateikiami 39 pav. prie fizinių mokslų srities aprašymo.

nuo 2002 metų medicinos ir kitų biomedicinos (gamtos) mokslų MTEP išlaidos gana tolygiai didėjo nuo 34,2 mln. Lt ir 33,6 mln. Lt 2002 metais,

44 Pagal Lietuvos Respublikos mokslų sričių ir krypčių klasifikaciją (Mokslo kryptys, Žin., 2012, nr. 123-6225), biomedicinos mokslų sritį sudaro mokslo kryptys, kurios yra paprastai priskiriamos biologijos ir medicinos mokslams (biologija, biofizika, ekologija ir aplinkotyra, botanika, zoologija, medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata, slauga). Biologijos mokslų kryptys šiame leidinyje vadinamos taip kaip LSD duomenų bazėje – kiti biomedicinos (gamtos) mokslai. Tarptautiniam palyginimui naudojami Eurostato duomenys yra pateikiami pagal frascati mokslo ir technologijų krypčių klasifikaciją, kuri skiriasi nuo lietuviškosios: biologijos mokslai kartu su kitais gamtos mokslais, kurie Lietuvoje priskiriami fizinių mokslų sričiai (matematika, kompiuterių ir informacijos mokslai, fiziniai mokslai, chemijos mokslai, geomokslai ir susiję aplinkos mokslai bei kiti gamtos mokslai) sudaro vieną gamtos mokslų sritį*. Dėl šios priežasties tarptautinių duomenų palyginimas pagal sritis yra komplikuotas ir duomenys turėtų būti interpretuojami labai ribotai. Detaliau mokslo krypčių suskirstymas pagal skirtingas mokslo krypčių klasifikacijas pateikiamas 1 skyriuje. Toliau pateikiamas Eurostato tarptautinių duomenų palyginimas, remiantis frascati mokslo krypčių klasifikacija, išskiriant gamtos mokslų bei medicinos ir sveikatos mokslų sritis, o duomenys nacionaliniu mastu analizuojami remiantis lietuviškąja mokslo krypčių klasifikacija, išskiriant medicinos mokslus ir kitus biomedicinos (gamtos) mokslus.

* OECD/OCDE, 2007. Revised field of science and technology (fOS) classification in the frascati Manual.


atitinkamai medicinos ir kitiems biomedicinos (gamtos) mokslams, iki 86,6 mln. Lt medicinos mokslų srityje ir 72,3 mln. Lt kitų biomedicinos (gamtos) mokslų srityje 2011 metais (52 pav.). Vis dėlto, MTEP išlaidų dalis, tenkanti biomedicinos mokslų sričiai, per dešimtmetį beveik nepakito: 2002 m. medicinos mokslams ir kitiems biomedicinos (gamtos) mokslams teko po 12 proc., o 2011 m. – atitinkamai 12 proc. ir 10 proc. visų MTEP išlaidų. nuo 2002 metų išlaidos, tenkančios sąlyginiam biomedicinos mokslų srities MTEP darbuotojui, padidėjo daugiau nei 3 kartus ir 2011 m. siekė 122 tūkst. Lt vienam darbuotojui: medicinos mokslų kryptyse – 119,4 tūkst. Lt vienam darbuotojui, o kitų biomedicinos (gamtos) mokslų kryptyse – 125,3 tūkst. Lt (53 pav.). Medicinos mokslo kryptyse išlaidų fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams dešimties metų vidurkis buvo atitinkamai 41 ir 50 proc., o 2011 m. atitinkamai 57 ir 34 procentai. Eksperimentinės plėtros išlaidos visą laikotarpį išliko stabilios ir vidutiniškai sudarė 9 procentus. Kitų biomedicinos (gamtos) mokslų kryptyse didžiausią

dalį sudarė išlaidos fundamentiniams tyrimams – dešimties metų vidurkis buvo 56 proc., tačiau pastaruosius dešimt metų išlaidos fundamentiniams tyrimams gana tolygiai mažėjo (iki 40 proc. 2011 m.), o eksperimentinės plėtros finansavimas augo (iki 25 proc. 2011 m.). Kitų biomedicinos (gamtos) mokslų kryptyse taikomųjų tyrimų išlaidų apimtis beveik nepakito ir sudarė vidutiniškai 33 procentus (54 pav.).

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai teikia duomenis apie MTEP išlaidas pagal mokslo sritis45. 2011 m. duomenimis, išlaidas biomedicinos mokslų srityje deklaravo 10 universitetų ir 3 mokslinių tyrimų institutai. Pagal deklaruotas išlaidas biomedicinos mokslų srityje daugiau nei 85 proc. visų išlaidų patyrė 4 institucijos (55 pav.).



SKBGROLVPLSiHULTCzPTESCyMTiTDKfiEEDEiE

51 pav. Medicinos ir sveikatos mokslų finansavimo palyginimas Europos šalyse 2010 m.

10 3000 5030% 10 90 tūkst. PGS70




160 mln. Lt

120

80

52 pav. Biomedicinos mokslų srities išlaidų ir išlaidų dalies pokytis Lietuvoje

2002

MTEP išlaidos medicinos mokslų kryptims

MTEP išlaidos kitų biomedicinos (gamtos) mokslų kryptims

MTEP išlaidų dalis medicinos mokslų kryptims

MTEP išlaidų dalis kitų biomedicinos (gamtos) mokslų kryptims

13,3%

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


12,0%

10,8%9,3%




100 tūkst. Lt

80

60

40

53 pav.

54 pav.

MTEP išlaidų, tenkančių sąlyginiam MTEP darbuotojui biomedicinos mokslų srityje, pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų pasiskirstymo kaita pagal veiklos pobūdį biomedicinos mokslų srityje Lietuvoje

2002

2002

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui medicinos mokslų kryptyse

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui kitų biomedicinos (gamtos) mokslų kryptyse


2003

2003

2004

2004

2005

2005

2006

2006

2007

2007

2008

2008

2009

2009

2010

2010

2011

2011



fundamentiniai tyrimai (medicinos)

fundamentiniai tyrimai (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)

Taikomieji tyrimai (medicinos)

Taikomieji tyrimai (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)

90

807060

5040

30

20

100

100%

Eksperimentinė plėtra (medicinos)

Eksperimentinė plėtra (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)




55 pav. Mokslo ir studijų institucijų deklaruotos MTEP išlaidos biomedicinos mokslų srityje 2011 m.


Lietuvos sveikatos mokslų universitetas




universitetas

Kaunotechnologijos universitetas

Gamtos tyrimų centras



universitetas

Lietuvos kūno kultūros

akademija

VU Onkologijos institutas

(deklaruotos MTEP pajamos)

inovatyvios medicinos centras


Duomenų šaltinis: LMT. Mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitos



4.4.2 Kas dalyvauja biomedicinos mokslų srities mokslinėje veikloje

Apibendrinimas:

• 2011 m. MTEP darbuotojų skaičius biomedicinos mokslų srityje staigiai išaugo 44 proc., tačiau sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius netgi sumažėjo 28 proc. (lyginama su 2002–2010 m. laikotarpio vidurkiu). Šie pokyčiai ypač ryškūs medicinos mokslų kryptyse. Labiausiai sumažėjo technikų ir jiems prilygintų tyrėjų užimtų etatų skaičius.

• 2003–2011 m. moterys sudarė vidutiniškai 63 proc. sąlyginių MTEP darbuotojų biomedicinos mokslų srityje. Mažiausiai moterų buvo tarp tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą (vidutiniškai 55 proc.), o daugiausiai – tarp technikų ir jiems prilygintų tyrėjų (vidutiniškai 81 proc.).

• Biomedicinos mokslų trečiosios pakopos studijas baigė sąlyginai mažiau studentų nei vidutiniškai visose mokslų srityse. 2007–2011 m. per metus vidutiniškai 67 studentai baigė trečiosios pakopos studijas (įgijo daktaro laipsnį) biomedicinos mokslų srityje.

MTEP darbuotojų skaičius medicinos mokslų kryptyse 2011 m. ženkliai išaugo. iki 2010 m. vidutinis MTEP darbuotojų skaičius medicinos mokslų kryptyse buvo 1324. Palyginti su 2002–2010 m. vidurkiu, 2011 m. MTEP darbuotojų skaičius padidėjo beveik 76 proc. – iki 2329. Tuo tarpu sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius 2011 m. netgi sumažėjo iki 725, t.y. palyginti su 2002–2010 m. vidurkiu sąlyginis skaičius sumažėjo 32 procentais. Kitų biomedicinos (gamtos) mokslų kryptyse MTEP darbuotojų skaičius 2002–2011 m. kito nedaug ir vidutiniškai siekė 920, tuo tarpu sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius

nuo 2002 m. gana netolygiai mažėjo iki minimalaus skaičiaus 2011 m. – 577. Apibendrinant, pastebima tendencija, kad biomedicinos mokslų srityje sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius pastaraisiais metais buvo linkęs mažėti, nepaisant išaugusio absoliutaus MTEP darbuotojų skaičiaus medicinos mokslų kryptyse (56 pav.).

Medicinos mokslų kryptyse sąlyginių MTEP darbuotojų grupės (tyrėjai, technikai ir jiems prilyginti darbuotojai bei kiti tyrėjai) mažėjo gana proporcingai ir MTEP darbuotojų struktūra kito nedaug. Kitų biomedicinos (gamtos) mokslų


kryptyse labiausiai sumažėjo technikų ir jiems prilygintų darbuotojų užimtų etatų skaičius, o kitų tyrėjų dalis netgi išaugo (57 pav.).

Moterys sudaro didesnę MTEP darbuotojų dalį biomedicinos mokslų srityje. 2003–2011 metų duomenimis, moterys sudarė vidutiniškai 63 proc. nuo sąlyginio MTEP darbuotojų skaičiaus. Vis dėlto mažiausiai moterų buvo tarp tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, (vidutiniškai 55 proc.), o daugiausiai – tarp technikų ir jiems prilygintų darbuotojų (vidutiniškai 81 proc.) (58 pav.).

Biomedicinos sritis, kaip ir fizinių mokslų sritis, išsiskiria gana mažu baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykiu. Tik 2010 m. šis santykis atitiko visų sričių vidurkį. Greičiausiai tam turėjo įtakos išaugęs doktorantūros absolventų skaičius 2009–2010 m., o 2011 m. šis skaičius vėl sumažėjo iki 55 absolventų (59 pav.).


1500

750

2000

1000

1000

500

500

250

0

0

56 pav. MTEP darbuotojų ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus kaita biomedicinos mokslų srityje Lietuvoje

2002

2002

Sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius (medicinos)

Sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)

MTEP darbuotojų skaičius (medicinos)

MTEP darbuotojų skaičius (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)

2003

2003

2004

2004

2005

2005

2006

2006

2007

2007

2008

2008

2009

2009

2010

2010

2011

2011



Tyrėjai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą (medicinos)

Tyrėjai, turintys mokslo laips nį ar pedagoginį vardą (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)

Kiti tyrėjai (medicinos)

Kiti tyrėjai (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai (medicinos)

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai (kiti biomedicinos (gamtos) mokslai)

57 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų struktūros kaita biomedicinos mokslų srityje Lietuvoje

90

807060

5040

30

20

100

100%


2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011




58 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų moterų dalies kaita biomedicinos mokslų srityje Lietuvoje

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011




90

807060

5040

30

20

100

100%


10

50

12

60

14%

70

9080

8

406

30420

2 100 0

59 pav. Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykio kaita biomedicinos mokslų srityje Lietuvoje

Biomedicinos mokslų doktorantūros absolventų skaičius

Visos sritys, proc.

Biomedicinos mokslai, proc.

2007 2008 2009 2010 2011





4.4.3 Kokie biomedicinos mokslų srities publikacijų rodikliai

Apibendrinimas:

• Biomedicinos mokslų srityje labiausiai cituojamos Lietuvos publikacijos imunologijos tematikoje.

• Lietuvos publikacijos biochemijos, genetikos ir molekulinės biologijos bei medicinos tematikoje pasižymi didžiausiu H indeksu.

Lietuvos, pasaulio bei kaimyninių šalių publikacijų ir citavimų skaičių palyginimas parodo mokslinės veiklos apimčių ir poveikio skirtumus.

Thomson Reuters WoS duomenimis, Lietuvos publikacijos biomedicinos mokslų srityje, panašiai kaip ir kitose srityse, sudaro gana nedidelę visų pasaulio publikacijų dalį (60 pav.). Vidutinis citavimų skaičius visose biomedicinos tematikose taip pat atsilieka nuo pasaulinio lygmens. Tiek Lietuvoje, tiek ir pasauliniu mastu sąlyginai didele publikacijų dalimi pasižyminčiose tematikose, tokiose kaip aplinka ir ekologija ar botanika ir zoologija, citavimų skaičius nėra didelis. Skirtingai nuo pasaulinių tendencijų, Lietuvos

publikacijos molekulinės biologijos ir genetikos tematikose taip pat nėra labai cituojamos. Aukščiausiu vidutiniu citavimų skaičiumi išsiskiria publikacijos imunologijos tematika. Lietuva, Scopus SCimago SJR duomenimis, palyginti su Estija ir Latvija, pagal H indeksą stipriausiai atrodo stomatologijos ir slaugos tematikose, o lyginant tarp tematikų – biochemijos, genetikos ir molekulinės biologijos bei medicinos tematikose (61 pav.). Daugumoje tematikų Lietuvos H indeksas yra didesnis nei Latvijos ir mažesnis už Estijos rodiklį, ir tik vienoje tematikoje – neurologijoje – Lietuvos H indeksas yra mažiausias iš trijų palygintų šalių.



0,20

0,10

0




Aplinka / ekologija

Augalų ir gyvūnų mokslas

Biologija ir

bioche-mija

farma-kologija ir toksi-kologija

imu-nologija

Klinikinė medicina

Mikro-biologija

Moleku-linė

biologija ir

genetika

neuro-logija ir elgsena

Psichiatrija / psichologija



Bio

chem

ija,

gene

tika

ir

mol

ekul

inė

biol

ogija

Žem

ės ū

kio

ir b

iolo

gijo

s m

oksl

ai

Svei

kato

s pr

ieži

ūros

pr

ofes

ijos

Sto

mat

olog

ija

Sla

ugym

as

neu

rolo

gija

Med

icin

a

imun

olog

ija ir

m

ikro

-bio

logi

ja

farm

akol

ogija

, to

ksik

olog

ija,

farm

acija

Apl

inko

s m

oksl

as

Lietuva Estija

40

50

60

30

20

10

0

Latvija

H in

deks

as

8,33

7,36

18,54

11,16





4.4.4 Koks biomedicinos mokslų srities potencialas


62 pav. yra iliustruojama biomedicinos mokslų srities situacija, atsižvelgiant į šiuos parametrus:


lėšas už dalyvavimą tarptautinių programų MTEP projektuose biomedicinos mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Horizontalioje ašyje pateikiami duomenys apie institucijų gautas lėšas už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus biomedicinos mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Apskritimo dydis rodo 2009–2011 m. mokslo ir studijų institucijų biomedicinos mokslų darbų įvertinimo balą, kuris gaunamas, sudėjus institucijos i ir ii lygmens mokslo darbų įverčius ir padauginus iš institucijos tos srities mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento skaičiaus. Ši diagrama iš dalies leidžia įvertinti institucijų kokybinius ir kiekybinius pajėgumus bei darbų apimtis biomedicinos mokslų srityje.

Apibendrinimas:

• 2009–2011 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos virš 3 kartų daugiau papildomų lėšų už biomedicinos MTEP veiklas gavo iš dalyvavimo tarptautinių programų MTEP projektuose, nei vykdydamos ūkio subjektų MTEP užsakymus.


62 pav. Mokslo ir studijų institucijų mokslo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos vertinimo rezultatai biomedicinos mokslų srityje 2009–2011 m.



LSMU

VU

GTC

IMC

VDU

KU

LSU

VUOI

LEUKTU

ŠU

MRUVGTU

LŽŪU

0

500

1000

1500

2000

0 250 500 750 1000

Gau

tos

lėšo

s už

dal

yvav

imą

tarp

taut

inių

pro

gram

ų M

TEP

proj

ektu

ose,

tūk

st.

Lt

GTC Gamtos tyrimų centrasiMC inovatyvios medicinos

centrasKTU Kauno technologijos

universitetasKU Klaipėdos universitetasLEU Lietuvos edukologijos

universitetasLSMU Lietuvos sveikatos mokslų

universitetasLSU Lietuvos sporto

universitetasLŽūU Lietuvos žemės ūkio

universitetasMRU Mykolo Romerio

universitetasŠU Šiaulių universitetasVDU Vytauto Didžiojo

universitetasVGTU Vilniaus Gedimino

technikos universitetas VU Vilniaus universitetasVU Oi VU Onkologijos institutas

Gautos lėšos už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus, tūkst.

Lt



4.5 KAIP PLĖTOJAMI TECHNOLOGIJOS MOKSLAI

4.5.1 Kaip finansuojama technologijos mokslų sritis

Apibendrinimas:

• 2010 m. Lietuvoje MTEP išlaidų dalis, tenkanti technologijos mokslams, buvo viena didesnių ES, tačiau išlaidos vienam sąlyginiam darbuotojui žemesnės nei ES12 vidurkis.

• Per dešimtmetį technologijos mokslų MTEP išlaidos išaugo daugiau nei 2 kartus, o MTEP išlaidos, tenkančios sąlyginiam MTEP darbuotojui – beveik 2 kartus.

• Technologijos mokslų srityje didžiausią dalį sudarė išlaidos taikomiesiems tyrimams.

2010 m. Lietuva pateko tarp ES šalių, skiriančių didesnę MTEP išlaidų dalį technologijos mokslams (63 pav.). 2002–2008 m. technologijos mokslų MTEP išlaidos Lietuvoje gana tolygiai augo. Antra augimo banga yra aptinkama nuo 2010 iki 2011 metų, kai technologijos mokslų MTEP išlaidos (168,7 mln. Lt) pasiekė 2008 m. lygį. Procentinė MTEP finansavimo dalis sričiai per dešimtmetį palaipsniui mažėjo ir 2011 m. sudarė 23,4 proc., t. y. beveik 3 procentiniais punktais mažiau nei 2002 m. (64 pav.). išlaidos, tenkančios sąlyginiam srities MTEP darbuotojui, buvo didžiausios 2011 m. – 108 tūkst. Lt ir visais metais gana proporcingai viršijo visų sričių vidurkį

(65 pav.), nors tarp ES12 šalių išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui buvo šiek tiek žemesnės nei vidutinės (63 pav.). Technologijos mokslų srityje didžiausią dalį sudarė išlaidos taikomiesiems tyrimams – dešimtmečio vidurkis siekė 48 procentus. išlaidų dalies fundamentiniams tyrimams dešimties metų vidurkis sudarė 30 proc., o 2011 metais – 33 procentus. Eksperimentinė plėtra 2002 m. išaugusi iki 30 proc., 2011 m. sudarė 20 proc., t.y. 2 procentiniais punktais mažiau dešimties metų vidurkio (66 pav.).

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai teikia duomenis


apie MTEP išlaidas pagal mokslo sritis47. 2011 m. duomenimis, išlaidas technologijos mokslų srityje deklaravo 8 universitetai ir 2 mokslinių tyrimų

institutai. Daugiau nei 70 proc. visų išlaidų patyrė 3 institucijos (67 pav.).

47 Vadovaujantis 2010 m. patvirtinta ŠMM Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika Lietuvos mokslo ir studijų institucijos teikia LMT Mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitas, kuriose, be mokslo (meno) darbų vertinimui reikalingos metrikos, yra teikiami ir kiti su MTEP susiję duomenys, tokie kaip institucijų MTEP išlaidos pagal mokslo sritis.

BGLVSKROLTEEHUCzPTSiESPLfiDKCyiTMTDEiE

63 pav. Technologijos mokslų finansavimo palyginimas Europos šalyse 2010 m.

10 3000 5030% 10 90 tūkst. PGS70






150

100 tūkst. Lt

120

180 mln. Lt

80

90

60

40

40

64 pav.

65 pav.

66 pav.

Technologijos mokslų srities išlaidų ir išlaidų dalies kaita Lietuvoje

MTEP išlaidų, tenkančių sąlyginiam MTEP darbuotojui technologijos mokslų srityje, pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų pasiskirstymo pagal veiklos pobūdį kaita technologijos mokslų srityje Lietuvoje

2002

2002

2002

MTEP išlaidos




62,7

2003

2003

2003

2004

2004

2004

2005

2005

2005

2006

2006

2006

2007

2007

2007

2008

2008

2008

2009

2009

2009

2010

2010

2010

2011

2011

2011





Taikomieji tyrimai

90

807060

5040

30

20

100

100%


23,4%23,7%





67 pav. Mokslo ir studijų institucijų deklaruotos MTEP išlaidos technologijos mokslų srityje 2011 m.





universitetas

Kaunotechnologijos universitetas



universitetas

fizinių ir technologijos

mokslų centras

Lietuvos energetikos institutas





4.5.2 Kas dalyvauja technologijos mokslų srities mokslinėje veikloje

Apibendrinimas:

• Per dešimtmetį technologijos mokslų MTEP sąlyginių darbuotojų skaičius išliko stabilus, tuo tarpu MTEP darbuotojų skaičius išaugo 30 procentų.

• Technologijos mokslų pagalbinio personalo (technikų ir jiems prilygintų darbuotojų) dalis labai sumažėjo 2011 m., kai jie sudarė 10 proc. nuo viso srities sąlyginio tyrėjų skaičiaus. Per dešimtmetį moterys vidutiniškai sudarė apie 34 proc. visų MTEP sąlyginių darbuotojų.

• 2006–2011 m. per metus vidutiniškai 72 studentai baigė trečiosios pakopos studijas (įgijo daktaro laipsnį) technologijos mokslų srityje.

Didžiausias per dešimtmetį MTEP darbuotojų skaičius technologijos mokslų srityje buvo 2011 metais (2852 darbuotojai), bet sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius, palyginti su 2008 metais, sumažėjo beveik 12 proc. – iki 1562 (68 pav.).

Srities sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius pastarąjį dešimtmetį kito dviem bangomis – nuo 2003 m. iki 2008 m. augo iki 732, o nuo 2009 m. mažėjo ir 2011 m. siekė 692. Sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, dešimties metų vidurkis sudarė 43 proc. visų šios srities sąlyginių MTEP darbuotojų skaičiaus. Sąlyginio kitų tyrėjų skaičiaus dalis svyravo apie 41 proc., o 2011 m. jų buvo 707. Pagalbinio personalo (technikų ir jiems prilygintų darbuotojų) dalis labai sumažėjo 2011 m. iki 163 ir jie sudarė 10 proc. visų srities sąlyginių tyrėjų skaičiaus (69 pav.).

2003–2011 m. duomenimis, sąlyginių MTEP darbuotojų moterų dalis skirtingais metais sudarė apie 34 procentus. Mažiausia jų dalis buvo tarp tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį – nuo 17 proc. 2004 m. iki 26 proc. 2011 metais. Kitų tyrėjų moterų dalies dešimties metų vidurkis buvo 40 proc., o pagalbinio personalo moterų dalis – 49 procentai (70 pav.).

Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykis technologijos mokslų srityje viršijo visų mokslo sričių vidurkį, išskyrus 2011 m., kai jis buvo 1,4 proc. žemiau vidurkio. Skaičiuojant nuo 2006 m., baigusiųjų doktorantūrą skaičius buvo didžiausias 2009 m. – 85, o 2011 m. – 61 (71 pav.).


2000

2500

3000

1500

1000

500

0

68 pav. MTEP darbuotojų ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus kaita technologijos mokslų srityje

2002



2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


69 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų struktūros kaita technologijos mokslų srityje Lietuvoje

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011



Kiti tyrėjai

90

807060

5040

30

20

100

100%





10

50

12

60

14%

7080

8

40630420

2 100 0

71 pav. Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykio kaita technologijos mokslų srityje Lietuvoje

2006

Technologijos mokslų doktorantūros absolventų skaičius

Visos sritys, proc.

Technologijos mokslai, proc.

2007 2008 2009 2010 2011


70 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų moterų dalies kaita technologijos mokslų srityje Lietuvoje

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011




90

807060

5040

30

20

100

100%





4.5.3 Kokie technologijos mokslų srities publikacijų rodikliai

Apibendrinimas:

• Didžiausią pasaulio publikacijų dalį technologijos mokslų srityje sudaro inžinerijos publikacijos.

• Lietuvos inžinerijos ir energetikos tematikų H indeksai yra didesni nei Estijos.

Tarptautinių mokslo publikacijų duomenų bazių klasifikavimas šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos mokslo sričių ar krypčių skirstymo. Todėl toliau pateikiamus duomenis reikėtų vertinti atsargiai, nes jie neapima visų technologijos mokslų publikacijų.

Lietuvos, pasaulio bei kaimyninių šalių (Latvijos ir Estijos) bibliometrinių rodiklių palyginimas yra atliekamas remiantis TR WoS ir Scopus SCimago SJR duomenimis.

TR WoS duomenimis, Lietuvos publikacijos inžinerijos tematikoje sudaro didesnę pasaulio publikacijų dalį

nei kitose tematikose (dalis aplinkos/ekologijos publikacijų priskiriama biomedicinos mokslų sričiai). Skirtumas tarp vidutinio Lietuvos ir pasaulio publikacijų citavimų skaičiaus taip pat yra mažesnis inžinerijos tematikoje (72 pav.). Lietuva, Scopus SCimago SJR duomenimis, palyginti su Estija ir Latvija, pagal H indeksą stipriau atrodo inžinerijos ir energetikos tematikose (73 pav.).



0,25

0,30

0,20

0,15

0,10

0,05

0




Aplinka / ekologija inžinerija Medžiagų mokslas


3,8

7б58

5,76

11,2412,56

7,48


Medžiagų mokslas

inžinerija Chemijos inžinerija Energetika Aplinkos mokslas

Lietuva Estija

40

35

30

25

20

15

10

5

0

45

Latvija

H in

deks

as





4.5.4 Koks technologijos mokslų srities potencialas


74 pav. yra iliustruojama technologijos mokslų srities situacija, atsižvelgiant į šiuos parametrus:


lėšas už dalyvavimą tarptautinių programų MTEP projektuose technologijos mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Horizontalioje ašyje pateikiami pateikiami duomenys apie institucijų gautas lėšas už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus technologijos mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Apskritimo dydis rodo 2009–2011 metų mokslo ir studijų institucijų technologijos mokslų darbų įvertinimo balą, kuris gaunamas, sudėjus institucijos i ir ii lygmens mokslo darbų įverčius ir padauginus iš institucijos tos srities mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento skaičiaus. Ši diagrama iš dalies leidžia įvertinti institucijų kokybinius ir kiekybinius pajėgumus bei darbų apimtis technologijos mokslų srityje.

Apibendrinimas:

• Technologijos mokslų potencialas yra sutelktas keliose mokslo ir studijų institucijose.


KTU

VGTU

LEI

VU

FTMCKU

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

11000

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000

74 pav. Mokslo ir studijų institucijų mokslo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos vertinimo rezultatai technologijos mokslų srityje 2009–2011 m.



VU

FTMC

LŽŪU

KU

ŠU

LSMULEUVDU

LKKA0

250

500

750

1000

0 250 500 750 1000

fTMC fizinių ir technologijos mokslų centrasKTU Kauno technologijos universitetasKU Klaipėdos universitetasLEi Lietuvos energetikos institutasLEU Lietuvos edukologijos universitetasLKKA Lietuvos kūno kultūros akademija LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetasLŽūU Lietuvos žemės ūkio universitetasŠU Šiaulių universitetasVDU Vytauto Didžiojo universitetasVGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetasVU Vilniaus universitetas

Gau

tos

lėšo

s už

dal

yvav

imą

tarp

taut

inių

pro

gram

ų M

TEP

proj

ektu

ose,

tūk

st.

Lt

Gautos lėšos už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus, tūkst. Lt



4.6 KAIP PLĖTOJAMI ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI

4.6.1 Kaip finansuojama žemės ūkio mokslų sritis

Apibendrinimas:

• 2010 m. Lietuvoje MTEP išlaidų dalis, tenkanti žemės ūkio mokslams, ir išlaidos, tenkančios vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui, buvo vienos mažiausių ES.

• Per pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio mokslų MTEP išlaidų dalis mažėjo, tačiau, vertinant absoliučiais skaičiais, šios srities finansavimas išaugo beveik dvigubai. Mažėjant žemės ūkio mokslų sąlyginių MTEP darbuotojų skaičiui, žemės ūkio mokslų srities išlaidos, tenkančios sąlyginiam MTEP darbuotojui, dešimties metų intervale beveik atitinka visų sričių vidurkį.

• Didžiausią žemės ūkio mokslų išlaidų dalį sudaro išlaidos taikomiesiems tyrimams.

2010 m. žemės ūkio mokslams teko santykinai maža MTEP išlaidų dalis, palyginti su kitomis ES šalimis (75 pav.). nuo 2002 m. žemės ūkio mokslų MTEP išlaidos Lietuvoje gana tolygiai augo iki 2008 m., po to du metus gana tolygiai mažėjo, o 2011 m. pradėjo didėti, bet su 41,5 mln. Lt dar nepasiekė 2007 m. lygio. Procentinė MTEP finansavimo dalis sričiai nors ir su pakilimais, per dešimtmetį mažėjo ir 2011 metais sudarė 5,8 proc., t. y. maždaug 3 procentiniais punktais mažiau nei 2003 metais (77 pav.). Tuo tarpu, žemės ūkio mokslų srities išlaidos, tenkančios sąlyginiam MTEP darbuotojui (didžiausios buvo 2011 m. – 87,9 tūkst.

Lt), visais metais atitiko visų sričių vidurkį (78 pav.), nors Lietuvos išlaidos tenkančios vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui tarp ES šalių buvo vienos mažiausių (75 pav.). Didžiausią žemės ūkio mokslų išlaidų dalį sudarė išlaidos taikomiesiems tyrimams – svyravo nuo 42 (2002 m.) iki 53 procentų (2011 m.). išlaidų dalies fundamentiniams tyrimams dešimties metų vidurkis sudarė 30 proc., o eksperimentinės plėtros dalis – 20 proc., 2011 metais atitinkamai – 32 ir 15 procentų (79 pav.).

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai teikia duomenis


apie MTEP išlaidas pagal mokslo sritis48. 2011 metų duomenimis išlaidas žemės ūkio mokslų srityje deklaravo 3 universitetai ir 1 mokslinių tyrimų

institutas, kuris patyrė daugiau nei 70 proc. visų išlaidų (80 pav.).


BGROLTSiLVSKHUCzEEMTPTESPLCyfiiTDKiEDE

75 pav. Žemės ūkio mokslų finansavimo palyginimas Europos šalyse 2010 m.

10 3000 5010% 90 tūkst. PGS70

išlaidos sąlyginiam MTEP darbuotojui tūkst. PGS





50

100 tūkst. Lt

40

60 mln. Lt

80

90

60

20

40

76 pav.

77 pav.

78 pav.

Žemės ūkio mokslų srities išlaidų ir išlaidų dalies pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų, tenkančių sąlyginiam MTEP darbuotojui žemės ūkio mokslų srityje, pokytis Lietuvoje

MTEP išlaidų pasiskirstymas pagal veiklos pobūdį žemės ūkio mokslų srityje

2002

2002

2002

MTEP išlaidos


MTEP išlaidų dalis sričiai, proc.


2003

2003

2003

2004

2004

2004

2005

2005

2005

2006

2006

2006

2007

2007

2007

2008

2008

2008

2009

2009

2009

2010

2010

2010

2011

2011

2011





Taikomieji tyrimai

90

807060

5040

30

20

100

100%


5,8%6,6%





79 pav. Mokslo ir studijų institucijų deklaruotos MTEP išlaidos žemės ūkio mokslų srityje 2011 m.


Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras


universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas




4.6.2 Kas dalyvauja žemės ūkio mokslų srities mokslinėje veikloje

Apibendrinimas:

• Per dešimtmetį žemės ūkio mokslų MTEP darbuotojų skaičius mažėjo.

• Didžiausią MTEP darbuotojų dalį žemės ūkio mokslų srityje sudaro technikai ir jiems prilyginti darbuotojai; didžiausia jų dalis yra moterys.

• 2011 m. doktorantūrą baigė 31 asmuo, tai daugiausiai nuo 2006 metų.

Žemės ūkio mokslų srityje 2011 metais MTEP darbuotojų ir sąlyginių darbuotojų skaičiaus skirtumas buvo didžiausias per dešimtmetį. 2011 metais ypač sumažėjo sąlyginis MTEP darbuotojų skaičius žemės ūkio srityje iki 472 (80 pav.).

Srities sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo gana nuosekliai ir 2011 m. pasiekė 193. Sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, dešimties metų vidurkis sudarė 35 proc. visų sąlyginio srities MTEP darbuotojų skaičiaus, 2011 m. jis išaugo iki 41 procento. Sąlyginių kitų tyrėjų dalis svyravo apie 19 proc., 2011 m. sumažėjo iki 72 ir tai sudarė 15 procentų. Sąlyginis technikų ir jiems prilygintų darbuotojų skaičius 2011 m. sumažėjo iki 207, jų dalis per dešimtmetį svyravo nuo 43 iki 50 procentų (81 pav.).

2003–2011 m. moterų dalis svyravo nuo 64 iki 71 proc., o 2011 m. siekė 64 procentus. Mažiausia jų dalis buvo tarp tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį – nuo 45 proc. 2004 m. iki 54 proc. 2010 metais. Kitų tyrėjų dešimties metų moterų dalies vidurkis sudarė 71 proc., o pagalbinio personalo moterų dalis – net 80 procentų (82 pav.).

Kadangi baigusiųjų doktorantūrą žemės ūkio mokslų srityje skaičius labai nedidelis ir gana stipriai kintantis skirtingais metais, tai jų ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykis labai svyravo. 2011 m. baigusiųjų doktorantūrą buvo 31, vienas iš didžiausių skaičių nuo 2006 metų (83 pav.).


1000

500

0

80 pav. MTEP darbuotojų ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus kaita žemės ūkio mokslų srityje Lietuvoje

2002



2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


81 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų struktūros kaita žemės ūkio mokslų srityje Lietuvoje

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011



Kiti tyrėjai

90

807060

5040

30

20

100

100%





10

2512

3014%

35

8

20

6

15

410

2 5

0 0

83 pav. Baigusiųjų doktorantūrą ir sąlyginio tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičiaus santykio kaita žemės ūkio mokslų srityje Lietuvoje

2006

Žemės ūkio mokslų doktorantūros absolventų skaičius

Visos sritys, proc.

Žemės ūkio mokslai, proc.

2007 2008 2009 2010 2011


82 pav. Sąlyginių MTEP darbuotojų moterų dalies kaita žemės ūkio mokslų srityje Lietuvoje

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011




90

807060

5040

30

20

100

100%





2

0

4

6

4.6.3 Kokie žemės ūkio mokslų srities publikacijų rodikliai

Apibendrinimas:

• 2002–2012 m. duomenimis, Lietuvai priskiriamos publikacijos sudarė 0,177 proc. pasaulio publikacijų žemės ūkio mokslų tematikoje.

nors tarptautinių mokslo publikacijų duomenų bazių klasifikavimas šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos mokslo sričių ar krypčių skirstymo, tačiau iš dalies kai kurios tematikos patenka į žemės ūkio mokslų srities aprėptį.

TR WoS 2002–2012 m. duomenimis, Lietuvos publikacijos sudarė 0,177 proc.

nuo visų šios tematikos straipsnių, o vidutinis citavimų skaičius sudarė 49 proc. palyginti su pasaulio vidurkiu (84 pav.). Lietuva, Scopus SCimago SJR duomenimis, pagal H indeksą veterinarijos moksluose nedaug atsilieka nuo Estijos (85 pav.).

84 pav. Vidutinis citavimų skaičius, tenkantis publikacijai, žemės ūkio tematikoje 2002–2012 m.


Žemės ūkio ir biologijos

mokslai

Žemės ūkio mokslai Veterinarija


Lietuva

Lietuvoje

Estija

iš viso

40

50

30

20

10

0

Latvija

H in

deks

as





4.6.4 Koks žemės ūkio mokslų srities potencialas


86 pav. yra iliustruojama žemės ūkio mokslų srities situacija, atsižvelgiant į šiuos parametrus:


lėšas už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus žemės ūkio mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Horizontalioje ašyje pateikiami duomenys apie institucijų gautas lėšas už dalyvavimą tarptautinių programų MTEP projektuose žemės ūkio mokslų srityje 2009–2011 m. (tūkst. Lt);

• Apskritimo dydis rodo 2009–2011 metų mokslo ir studijų institucijų žemės ūkio mokslų darbų įvertinimo balą, kuris gaunamas, sudėjus institucijos i ir ii lygmens mokslo darbų įverčius ir padauginus iš institucijos tos srities mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento skaičiaus. Ši diagrama iš dalies leidžia įvertinti institucijų kokybinius ir kiekybinius pajėgumus bei darbų apimtis žemės ūkio mokslų srityje.

Apibendrinimas:

• 2009–2011 metais 4 Lietuvos mokslo ir studijų institucijos dalyvavo žemės ūkio srities mokslo darbų vertinime. 3 iš jų gavo papildomas lėšas už žemės ūkio mokslų MTEP veiklą tiek iš dalyvavimo tarptautinių programų MTEP projektuose, tiek už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus. Visgi, 4,5 karto daugiau papildomų lėšų už žemės ūkio MTEP veiklas gaunama iš ūkio subjektų užsakymų vykdymo nei iš dalyvavimo tarptautinių programų MTEP projektuose.


86 pav. Mokslo ir studijų institucijų mokslo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos vertinimo rezultatai žemės ūkio mokslų srityje 2009–2011 m.



LAMMC

LSMU

LŽŪU

ŠU0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

0 250 500 750 1000

Gau

tos

lėšo

s už

vyk

dytu

s ūk

io s

ubje

ktų

MTE

P už

saky

mus

, tū

kst.

Lt


LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LŽūU Lietuvos žemės ūkio universitetas

ŠU Šiaulių universitetas


0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000 11000 12000

VDA

VU

FTMC

KTU

VGTU

LEU

40 000 LMTvertinimo taškų


0

50

100

0 50 100 150

LKTI

LEU

LEU

MRU LEULKKA

ISM

LŽŪU

TI

VU TVM

LAMMC

GTC

LSU

ŠU

ŠU

LSMU

LMTALKAEHU

LŽŪUKU

LKA

LSMUVDA

GTC

LMTA

LEU

VGTU

LSMU

ŠU

MRU

VU OI

LEUKTU

MRUVGTU

LŽŪU

VDULKKAŠU



0

500

1000

1500

0 500 1000 1500 2000

Gautos lėšos už vykdytus ūkio subjektų MTEP užsakymus, tūkst. Lt

Gau

tos

lėšo

s už

dal

yvav

imą

tarp

taut

inių

pro

gram

ų M

TEP

proj

ektu

ose,

tūks

t. Lt

LII

LLTI

VDU

VDU

VDU

LKIŠU

ŠU

VGTU

VU

MRU

KTU

KTU

KTUVDU

VGTU

LSTCLAEILEI

EHU

KU

KU

KU

KU

LSMU

VU

GTC

IMC

VU OI

VU

VU

FTMC

LŽŪU

LŽŪU

LAMMC

LSMU



Žemės ūkio mokslai

Technologijos mokslai

Biomedicinos mokslai

Fiziniai mokslai

Socialiniai mokslai

Humanitariniai mokslai

Mokslo ir studijų institucijų santrumpos:

EHU Europos humanitarinis universitetasFTMC Fizinių ir technologijos mokslų centrasGTC Gamtos tyrimų centrasIMC Inovatyvios medicinos centrasISM ISM vadybos ir ekonomikos universitetasKTU Kauno technologijos universitetasKU Klaipėdos universitetasLAEI Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrasLEI Lietuvos energetikos institutasLEU Lietuvos edukologijos universitetasLII Lietuvos istorijos institutasLKA Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijaLKI Lietuvių kalbos institutasLKKA Lietuvos kūno kultūros akademijaLKTI Lietuvos kultūros tyrimų institutas

LLTI Lietuvių literatūros ir tautosakos institutasLMTA Lietuvos muzikos ir teatro akademijaLSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetasLSTC Lietuvos socialinių tyrimų centrasLŽŪU Lietuvos žemės ūkio universitetasMRU Mykolo Romerio universitetasŠU Šiaulių universitetasTI Teisės institutas

VDA Vilniaus dailės akademijaVDU Vytauto Didžiojo universitetasVGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetasVU Vilniaus universitetasVU OI VU Onkologijos institutasVU TVM Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla

Lietuvos MTEP rezultatai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose

5 SKyRiUS: MTEP VERSLO SEKTORiUJE 107

5.1 Kaip finansuojamas MTEP verslo sektoriuje

Europos tyrimų erdvės ir Lietuvos siekiai:

• Strategija „Europa 2020“ numato siekį – ES verslo sektoriaus išlaidos MTEP sudarys 2 proc. BVP.

• 2012 m. patvirtinta Lietuvos nacionalinė reformų darbotvarkė numato, kad 2020 m. verslo sektoriaus investicijos į MTEP išaugs iki 0,9 proc. BVP.

• Kaip numatyta 2014–2020 m. Lietuvos nacionalinėje pažangos programoje, verslo išlaidos MTEP ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti sieks 91 mln. Lt.

Lietuvai skiriamoje 2007–2013 m. ES struktūrinėje paramoje numatytos priemonės, kurios apima ir mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą:

• administruojamose ŠMM – integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programa (844 mln. Lt), Bendroji nacionalinė mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo programa (867,19 mln. Lt), nacionalinės kompleksinės programos (199 mln. Lt), Tyrėjų karjeros programa (495,4 mln. Lt);

• administruojamose ŪM – inogebLT-2 (40 mln. Lt), intelektas LT (3 mln. Lt), PRO-LT (172,64 mln. Lt), inočekiai LT (5 mln. Lt).

Per pastarąjį dešimtmetį verslo sektoriaus MTEP išlaidos išaugo 4 kartus. 2008-2009 m. MTEP išlaidos krito dėl

ekonominio nuosmukio, bet jau 2011 m. pasiekė ekonominio augimo lygį. Tiesa, valdžios ir aukštojo mokslo sektoriuose MTEP išlaidos 2011 metais augo sparčiau (87 pav.).

Pagal MTEP lėšų šaltinius visais metais didžiausią dalį sudarė pačių verslo įmonių lėšos (2011 m. – 74,3 proc.). Užsienio lėšų dalis, mažėjusi iki 2005 metų, po to palaipsniui didėjo ir 2011 metais sudarė 23,5 proc. Valdžios sektoriaus dalis 2003 metais sudarė 9,6 proc., o 2011 metais ji sumažėjo iki 1,9 procento (88 pav.).

2009 –2011 m. didžiausias MTEP išlaidas deklaravo finansinės ir draudimo veiklos (102 mln. Lt), telekomunikacijų (87 mln. Lt), žmonių sveikatos priežiūros veiklos (57 mln. Lt), kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (53 mln. Lt), mokslinių tyrimų ir

5 SKyRiUS.MTEP VERSLO SEKTORiUJE


taikomosios veiklos (51 mln. Lt) įmonės. Apdirbamojoje gamyboje, kurios MTEP išlaidos sudarė 37,5 proc. visų verslo sektoriaus MTEP išlaidų, didžiausias MTEP išlaidas deklaravo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (47 mln. Lt), pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos (30 mln. Lt), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos (29 mln. Lt) bei chemikalų ir chemijos produktų gamybos (25 mln. Lt) įmonės. nors bendros verslo MTEP išlaidos pastaraisiais metais kasmet didėjo, bet atskiruose sektoriuose tam tikrais metais MTEP išlaidos pasiskirstė labai skirtingai (89 pav., 90 pav.).

2008–2011 m. daugiausiai MTEP veiklai vykdyti paslaugų iš šalies aukštųjų mokyklų ir jų institutų pirko šios verslo sektoriaus įmonės: informacijos ir ryšių (1,6 mln. Lt) (ypač kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (0,9 mln. Lt)), transporto ir saugojimo (0,9 mln. Lt) bei metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (0,8 mln. Lt) įmonės.

Kai 2008 m. prasidėjo ekonominis nuosmukis, verslo įmonių MTEP išlaidos49 žmogiškiesiems ištekliams palyginti su 2002 m. išaugo 5 kartus. 2008–2011 m. didžiausios išlaidos MTEP žmogiškiesiems ištekliams patirtos finansinės ir draudimo veiklos (59 mln. Lt), informacijos ir ryšių (53 mln. Lt) bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (37 mln. Lt) įmonėse.

2008–2011 m. daugiausiai MTEP išlaidų ilgalaikiam materialiajam turtui50 patyrė telekomunikacijų (80,1 mln. Lt), finansinės ir draudimo veiklos (37,5 mln.

Lt) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (35,7 mln. Lt) įmonės. nėra duomenų, kokia verslo sektoriaus išlaidų dalis tenka mokslinių tyrimų laboratorijų kūrimui, atnaujinimui bei išlaikymui.

Verslo įmonių MTEP išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir ilgalaikiam materialiajam turtui išliko intensyvios finansinės ir draudimo veiklos bei informacijos ir ryšių įmonėse. nuo 2002 m. didėjant MTEP išlaidoms įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą pastebimas dviejų metų augimo-kritimo periodiškumas (91 pav.).

Dažniausiai naudojami MTEP finansavimo rodiklių duomenys:

• verslo sektoriaus MTEP išlaidos (BERD);

• ekonominių veiklų MTEP išlaidų verslo sektoriuje finansavimo šaltiniai: valdžios lėšos (GOV), aukštojo mokslo lėšos (HES), verslo lėšos (BES), ne pelno institucijų lėšos (PnP), užsienio lėšos (ABR);

• apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektorių MTEP išlaidos (BERD) pagal pagrindinę ekonominę veiklą;

• verslo įmonių MTEP išlaidos pagal tikslinę paskirtį.

49 Atsižvelgiant į MTEP išlaidų paskirtį, jas sudaro darbo apmokėjimo, ilgalaikio materialiojo turto (žemė, pastatai ir statiniai; mašinos, įrenginiai ir inventorius; kompiuterinė ir programinė įranga) įsigijimo ir kitos išlaidos.

50 MTEP išlaidas į ilgalaikį materialųjį turtą sudaro trys MTEP išlaidų grupės: 1) žemė, pastatai ir statiniai; 2) mašinos, įrenginiai ir inventorius; 3) kompiuterinė ir programinė įranga.


Apibendrinimas:

• Per pastaruosius 10 metų verslo sektoriaus MTEP išlaidos išaugo 4 kartus.

• Daugiausiai Lietuvos verslo sektoriuje MTEP veikla finansuojama verslo įmonių. Tuo tarpu ES MTEP veiklos versle finansavimo šaltiniai yra gerokai įvairesni.

• Gana reikšmingą verslo sektoriaus MTEP išlaidų dalį sudaro užsienio lėšos.

• MTEP išlaidos daugiau koncentruotos apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriuose.

180

240 mln. Lt

120

60

87 pav. Verslo sektoriaus MTEP išlaidos (BERD) ir dalis nuo visų MTEP išlaidų (% GERD)

2002

MTEP išlaidos verslo sektoriuje

MTEP išlaidų, tenkančių verslo sektoriui, dalis

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011


26,1%

29,4%



88 pav.

89 pav.

Verslo sektoriaus MTEP išlaidų (BERD) pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius

Apdirbamosios gamybos sektoriaus MTEP išlaidos (BERD) pagal pagrindinę ekonominę veiklą

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Duomenų šaltinis: LSD


Verslo įmonių lėšos

Užsienio lėšos

Valdžios lėšos

ne pelno institucijų lėšos

90

807060

5040

30

20

100

100%

AM lėšos

C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

C21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

C10_TO_C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba

C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

C25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

C28 niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba

C33 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

C31 Baldų gamyba

C27 Elektros įrangos gamyba

C29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba

C17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

C23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba

C32 Kita gamyba

C13 Tekstilės gaminių gamyba

C15 Odos ir odos dirbinių gamyba

C14 Drabužių siuvimas (gamyba)

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

C30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba

20 mln. Lt105 150

2009

2010

2011




90 pav.

91 pav.

Paslaugų sektoriaus MTEP išlaidos (BERD) pagal pagrindinę ekonominę veiklą

Verslo įmonių MTEP išlaidų kaita pagal tikslinę paskirtį



K64_TO_K66 finansinė ir draudimo veikla

J61 Telekomunikacijos

Q86 Žmonių sveikatos priežiūros veikla

J62 Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla

M72 Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

G45_TO_G47 Didmeninė ir mažmeninė prekyba

M_nOT_M72 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla, išskyrus moksliniai

f41_TO_f43 Statyba

J63 informacinių paslaugų veikla

H49_TO_H53 Transportas ir saugojimas

D35 Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

n77_TO_n82 Administracinė ir aptarnavimo veikla

O84 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

4020 60 mln. Lt0

2009

2010

2011

100 mln. Lt

80

60

40

20

Darbo apmokėjimo išlaidos

ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas Kitos išlaidos

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011




5.2 Kokia verslo sektoriaus MTEP darbuotojų struktūra

Lietuvos nacionalinėje 2014–2020 m. pažangos programoje numatyta:

• 2020 m. daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų, dirbančių mokslinį darbą verslo įmonėse, dalis sieks 10 procentų.

2009 m. Lietuvoje daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų, dirbančių mokslinį darbą verslo įmonėse, dalis siekė 7,5 procento. 2011 m. Eurostat duomenys rodo, kad Lietuvoje užimtieji aukštųjų technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose sudarė 2,2 proc., kai tuo tarpu visoje ES – 3,8 proc. visų užimtųjų. Viena iš grėsmių, įvardijamų atskiruose Lietuvos strateginiuose dokumentuose, yra tai, kad emigracija, senėjimas, brangstanti darbo jėga ir jos stoka toliau didins žmogiškųjų išteklių trūkumą MTEP.

Vertinant MTEP žmogiškųjų išteklių apimtis, tikslingiau naudoti sąlyginį darbuotojų skaičių, nes jis tiksliau nurodo skirtingą darbuotojų krūvį ir leidžia išvengti darbuotojų, dirbančių ne vienoje institucijoje, dubliavimo51 (92 pav.).

Pastarąjį dešimtmetį tyrėjai, turintys mokslo laipsnį, palyginti su visais verslo

sektoriaus MTEP darbuotojais vidutiniškai sudarė 8 proc., t.y. gerokai mažesnę dalį nei aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose (93 pav.).

Verslo sektoriuje 2004–2011 m. pastebimas produktyviausio amžiaus (25–44 m.) tyrėjų ir inžinierių dalies didėjimas, 2011 m. jie sudarė 69 procentus (94 pav.).

Dažniausiai naudojami MTEP darbuotojų ir jų struktūros rodiklių duomenys:

• MTEP darbuotojų ir sąlyginis darbuotojų skaičius verslo įmonėse;

• verslo įmonių tyrėjų ir inžinierių skaičiaus kaita pagal amžių.

51 Darbuotojų skaičiaus ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus santykis gali atspindėti tam tikras tendencijas, bet kokias nors išvadas dėl darbuotojo krūvio ir darbo keliose institucijose santykio neapibrėžtumo daryti reikia labai atsargiai. Tikėtina, kad verslo sektoriuje MTEP darbuotojai turi mažiau galimybių dirbti keliose įmonėse, taigi darbuotojų skaičiaus dubliavimas mažiau tikėtinas ir santykį tarp sąlyginio darbuotojų skaičiaus ir darbuotojų skaičiaus (2002–2011 m. vidurkis tyrėjų – 0,79, o visų MTEP darbuotojų – 0,76) labiau lemia MTEP darbui skiriamo laiko dalis.


Apibendrinimas:

• Per pastarąjį dešimtmetį verslo sektoriaus MTEP darbuotojų skaičius išaugo beveik 6 kartus.

• Verslo sektoriuje dirbantys tyrėjai ir inžinieriai yra santykinai jauni – beveik pusė jų neturi 35 metų.

2000

2500

3000

1500

1000

500

0

92 pav. MTEP darbuotojų ir sąlyginis darbuotojų skaičius verslo įmonėse

2002



2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Duomenų šaltinis: LSD, Eurostat



93 pav. MTEP darbuotojų struktūra verslo įmonėse

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Duomenų šaltinis: LSD, Eurostat


Kiti tyrėjai

90

807060

5040

30

20

100

100%


Kiti aptarnaujantys darbuotojai

94 pav. Verslo įmonių tyrėjų ir inžinierių skaičiaus kaita pagal amžių


iki 25 metų 35-44 m. 55-64 m.

25-34 m. 45-54 m. 65 m. ir vyresni

90

807060

5040

30

20

100

100%

2004 20082005 20092006 20102007 2011




5.3 Kokie yra verslo sektoriaus MTEP veiklos rezultatai

Lietuvos siekiai:

• Lietuvos inovacijų 2010-2020 metų strategijoje numatyta, kad iki 2020 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva pasieks rodiklio „Europos patentų organizacijos patentai (milijonui gyventojų)“ vertę 1,3.

• Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyti Lietuvos sumanios ekonomikos siekiai, kurių vienas yra išduotų patentų skaičius 100 tūkst. gyventojų – Lietuva sieks 15 vietos 2020 m. ir ne žemesnės negu 10 vietos ES 2030 m.

Lietuvoje išradimų ar patentuotinų inovatyvių sprendimų skaičius yra vienas iš žemiausių ES (plačiau žr. 3.3 skyrių). Viena iš pagrindinių įvardijamų priežasčių yra mokslo ir verslo bendradarbiavimo stygius, todėl mokslininkų ir išradėjų idėjos dažnai neapsaugomos patentais arba patentuoti išradimai netampa inovacijomis52. Lietuvos sėkmės rodiklis patentų srityje yra blankus (95 pav.). nepaisant to, galima įžvelgti apdirbamosios gamybos sektoriaus aktyvumą pagal 1993-2009 m. patentinių paraiškų registraciją – kita gamyba (26 proc.), vaistų pramonės, medicininių cheminių gaminių ir botanikos produktų gamyba (19 proc.) bei įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba (12 proc.) (96 pav.). nors pateikiamų patentinių paraiškų

skaičius nuo 2005 m. augo, visgi išduotų verslo sektoriui patentų skaičius išlieka neaiškus dėl duomenų trūkumo.

Toliau analizuojant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, svarbu pažymėti, kad verslo įmonių dalyvavimas patentinėse paraiškose ir kaip patentų savininkų vaidmuo buvo ypač reikšmingas 2001–2004 m., tačiau vėliau verslo įmonių indėlis šioje srityje sumažėjo.

2011 m. tyrimas apie mokslo ir verslo lūkesčių įvertinimą53 parodė, kad pagrindinės mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo su verslo bendruomenės atstovais formos yra susijusios su šviečiamąja veikla ir studentų praktiniu mokymu (80 proc.

52 Guobys V. Verslo ir mokslo bendradarbiavimo sąsajos su patentais. informacinis leidinys „Pramoninės nuosavybės apsauga“. 2012, nr. 3(55). Prieiga: http://www.tb.lt/pic/PnA/PnA/PnA-55_str-07.pdf.

53 Projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“ (projekto numeris nr. S-VP2-1.4-ūM-03-K-01-019), įgyvendinamas pagal priemonę “inOGEB LT-1“. Tyrimas „Paslaugų teikėjų ir gavėjų (mokslo ir verslo) lūkesčių įvertinimas“.


respondentų), o mokslo tiriamuosius darbus, bendradarbiaudami su verslininkais, nuolat atlieka trečdalis mokslininkų ar jų kolegos iš atitinkamų mokslo ir studijų institucijų. Beveik pusė iš 221 apklaustųjų54 pažymėjo, kad verslo atstovai yra nepakankamai informuoti apie Lietuvoje plėtojamas mokslo naujoves ir jų pritaikymo galimybes įmonėse, trečdalis respondentų pažymėjo nepakankamą mokslininkų informuotumą apie jų kuriamos produkcijos pritaikymo galimybes Lietuvos įmonėse.

Apibendrinimas:

• Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės bei žinioms imlių paslaugų šakų svoris Lietuvos ūkyje išlieka žemas.

• Verslo įmonėms išduotų patentų skaičius išlieka kuklus, bet, lyginant paraiškų skaičių su verslo MTEP išlaidomis, Lietuva atrodo labai gerai.

Dažniausiai naudojami duomenys:

• verslo įmonių patentinių paraiškų, užregistruotų Europos patentų tarnyboje (EPT) ir patentų, išduotų JAV patentų ir prekių ženklų tarnybos (USPTO), skaičius;

• apdirbamosios gamybos sektoriaus patentinės paraiškos užregistruotos EPT pagal EVRK 1, 1993–2009 m.

54 Apklausoje dalyvavo fizikos, technologijos, biomedicinos, socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai, turintys skirtingus mokslo laipsnius, taip pat doktorantai, asistentai, lektoriai, magistrai.


95 pav. Verslo įmonių patentinių paraiškų, užregistruotų EPT ir patentų, išduotų USPTO, skaičius


25

20

15

10

5

Verslo sektorius. išduota USPTO

iš viso užregistruota EPT

Verslo sektorius. Užregistruota EPT

iš viso išduota USPTO

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010




96 pav. Apdirbamosios gamybos sektoriaus patentinės paraiškos, užregistruotos EPT pagal EVRK 1, 1993–2009 m.

Vaistų pramonės, medicininių cheminių gaminių ir botanikos produktų gamyba

Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba

Medicinos ir chirurgijos įrangos bei ortopedijos aparatų

gamyba

Kitų specialiosios paskirties mašinų

gamyba

Muilo ir ploviklių, valiklių, valiklių ir blizgiklių, kvepalų

ir tualeto priemonių gamyba

Elektroninių lempų ir vamzdžių bei kitų elektroninių

komponentų gamyba

Televizijos ir radijo imtuvų, garso ir

vaizdo įrašymo ar atkūrimo aparatūros bei su ja susijusių reikmenų gamyba Įstaigos įrangos ir

kompiuterių gamyba

Televizijos ir radijosiųstuvų,

laidinės telefonijos ir telegrafijos aparatūros

gamyba

Pagrindinių chemikalų gamybaMaisto produktų

ir gėrimų gamyba

Kita gamyba


ŽMOGIŠKIEJI RESURSAI

Iš viso – 254,1 mln. Lt MTEP išlaidų

Sąlyginių MTEP darbuotojų dalis nuo visų užimtųjų

Iš viso – 3179 MTEP darbuotojai

96,3 mln. Lt

Darboapmokėjimoišlaidos

89,9 mln. Lt

Ilgalaikiomaterialiojoturto įsigijimas

94

Iki 25 m.amžiaus

876

25-34 m.amžiaus

481

35-44 m.amžiaus

296

45-54 m.amžiaus

187

55-64 m.amžiaus

28

65 m. irvyresni

67, mln. Lt

Kitosišlaidos

FINANSAVIMASLietuvos ir kitų šalių MTEP (mokslinių tyrimų ireksperimentinės plėtros) išlaidos kaip BVP dalis

REZULTATAI

2,7Patentų skaičius: *

Patentinės paraiškos EPT2,9

Išduoti patentai UPSTO

Pateikiami 2011 m. duomenys, išskyrus:* - Patentų skaičių 2006 m.

EE

ES vidurkis - 62,1%

LT MT

Lietuva:26,1%

74,1%

SE LT BG

73,3%

14,4%

ES vidurkis - 52%

Lietuva:18,5%

Lietuvos MTEP verslo sektoriuje

6 SKyRiUS: inOVACiJOS VERSLO SEKTORiUJE 120

Lietuvos integralios ekonomikos, orientuotos į aukštą pridėtinę vertę, siekiai iki 2020 metų55:

• Bendradarbiaujančios technologinės įmonės (visų technologines inovacijas diegusių įmonių dalis) sudarys 52,5 procento.

• Technologines inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis sieks 20 proc., o su mokslinių tyrimų institutais – 15 procentų.

• Įmonių, diegiančių netechnologines inovacijas, dalis (palyginti su visomis įmonėmis) pakils iki 30,1 procento.

• Produkto inovacijas pateikusių įmonių dalis (palyginti su visomis įmonėmis) padidės iki 15 procentų.

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numato, kad:

• inovacijų sąjungos švieslentėje Lietuva pakils į 15 vietą ES.

• Pagal įmonių, dalyvaujančių tarptautiniuose inovaciniuose projektuose, skaičių Lietuva 2020 m. turėtų užimti ne žemesnę nei 12 vietą ES, o 2030 m. – ne žemesnę nei 10 vietą ES.

2013 m. inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę, perkopdama menkų novatorių slenkstį. Lietuvos sėkmę inovacinėje veikloje atspindi ir kitos inovacijų rangavimo

sistemos – Bloomberg paskelbtame 50 inovatyviausių valstybių sąraše Lietuva užima 33 poziciją56, o inSEAD sudarytame Globalaus inovacijų indekso sąraše 2012 m. Lietuva – 38 iš 136 pozicijų57.

6 SKyRiUS.inOVACiJOS VERSLO SEKTORiUJE

55 Šie siekiai yra numatyti 2014-2020 m. Lietuvos nacionalinėje pažangos programoje.

56 Bloomberg Global innovation index. Lithuania. Prieiga: http://www.bloomberg.com/slideshow/2013-02-01/50-most-innovative-countries.html#slide19, [2013-04-22].

57 The Global innovation index. Prieiga: http://www.globalinnovationindex.org/gii/main/2012rankings.html, [2013-04-22].


nuo 2006 m. iki 2010 m. inovacinių įmonių dalis58 nuo visų įmonių išaugo 77 procentus. Ekonominio augimo (2006–2008 m.) laikotarpiu inovacinės veiklos plėtojimas buvo būdingas finansinių paslaugų veiklos, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą (79,2 proc.), mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (72,7 proc.) ir pagrindinių metalų gamybos (66,7 proc.) įmonėse. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, 2008–2010 m. inovacinės veiklos plėtojimo lyderės buvo draudimo, perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veiklos (88,3 proc.), kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (82,2 proc.) bei gėrimų gamybos (69,6 proc.) įmonės. inovacinių įmonių dalis nuo visų įmonių augo tekstilės gaminių gamybos (7,6 karto), kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos (2,5 karto), draudimo, perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veiklos (2,3 karto), leidybinės veiklos (1,8 karto) ir niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos (1,7 karto) įmonėse.

2008–2010 m. 13 proc. visų įmonių rinkai pateikė naujus ar patobulintus produktus. Tačiau didesnė šių produktų dalis buvo nauji tik tai įmonei, o ne rinkai. intensyviausiai produkto inovacijos buvo kuriamos informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse. Tuo tarpu visiškai naujus produktus rinkoje intensyviausiai kūrė transporto ir saugojimo įmonės (97 pav.).

58 Eurostat duomenimis inovacinių įmonių dalis apskaitoma pagal A–n ekonomines veiklas.

Dažniausiai naudojami rodiklių duomenys:

• inovacinių įmonių dalis tarp visų įmonių (proc.) 2006–2008, 2008–2010 m.;

• inovacinių įmonių darbuotojai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu 2010 m.;

• įmonių personalo kūrybiškumas, kvalifikacija ir įgūdžiai 2008–2010 m. (proc. visų įmonių);

• inovacinių įmonių dalis visų įmonių (proc.) pagal darbuotojų skaičių 2004–2010 m.;

• inovacinės įmonės pagal inovacijų rūšis Lietuvoje 2008–2010 m.;

• Lietuvos inovacinių įmonių bendradarbiavimo partneriai pagal šalis 2002–2010 m.;

• Lietuvos įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai 2008–2010 m.;

• rinkai pateiktų inovacinių produktų naujumas Lietuvoje 2008–2010 m.;

• technologinio proceso inovacijas pateikusios įmonės 2002–2010 m.;

• organizacines ir (arba) rinkodaros inovacijas diegusios įmonės 2008–2010 m.;

• didelę inovacinės veiklos įtaką nurodžiusios gamybos ir paslaugų įmonės 2008–2010 m.


Technologinio proceso inovacijas 2008–2010 m. diegė 14 proc. visų šalies įmonių (98 pav.). Tai gerokai mažiau nei prieš ekonominį nuosmukį (didžiausias nuosmukis – apdirbamojoje gamyboje). Daugiausiai tokias inovacijas diegiančių įmonių 2008-2010 m. buvo vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir generavimo įmonėse. Verslo sektorius, diegęs technologines inovacijas, diegė ir organizacines ir (ar) rinkodaros inovacijas. 2008–2010 m. pastarosios inovacijos buvo būdingos 72,2 proc. technologines inovacijas diegusių įmonių (99 pav.). Didelę inovacinės veiklos įtaką prekių ar paslaugų kokybės tobulinimui nurodė 62,3 proc. paslaugų sektoriaus ir 50,5 proc. gamybos sektoriaus (viso 56,1 proc. verslo sektoriaus), o poveikio aplinkai mažinimui – tik 24,6 proc. verslo sektoriaus (100 pav.).

inovacinių įmonių darbuotojų struktūroje pagal išsilavinimą 25,6 proc. įmonių darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu sudaro daugiau nei 75 proc. visų darbuotojų (101 pav.). Tai rodo, kad įmonių inovacinę veiklą kuria universitetinį aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai. 2008–2010 m. verslo sektorius savo darbuotojų pastangomis gebėjo valdyti įvairias duomenų bazes (15,8 proc.), suteikti inžinerijos, taikomųjų mokslų paslaugas

(11,7 proc.), atlikti rinkos tyrimus (17,2 proc.), prisidėti prie prekių ar paslaugų dizaino (13,5 proc.) (102 pav.). ne visus darbus, reikalaujančius kūrybiškumo ar specifinių gebėjimų, verslo sektorius atlieka tik savo žmogiškaisiais ištekliais. Verslo sektoriaus darbuotojai atlieka tam tikrus darbus kartu pasitelkdami ir išorės šaltinių paslaugas – tai grafikos, maketavimo, reklamos kūrimo darbai (2,6 proc.), programinės įrangos kūrimo darbai (1,7 proc.) ir interneto svetainės kūrimo darbai (1,6 proc.). Verslo sektorius pats dažniau atlieka nei perka rinkoje šiuos darbus: matematikos, statistikos ir duomenų bazių valdymo darbus, inžinerijos ir taikomuosius darbus bei rinkos tyrimus.

Apskritai, didesnės įmonės yra dažniau linkusios kurti ir diegti inovacijas59. 2008–2010 m. 69,6 proc. įmonių, turinčių daugiau nei 250 darbuotojų, buvo inovatyvios ir tik 27,9 proc. įmonių, turinčių mažiau nei 50 darbuotojų, buvo inovatyvios (103 pav.). Ši tendencija būdinga ir kitose ES narėse. Be to, inovacinių įmonių pagal minėtas darbuotojų skaičiaus grupes dalis nuo visų įmonių, palyginti su 2002–2004 m., neženkliai pakito – inovacinių įmonių, turinčių daugiau nei 250 darbuotojų, sumažėjo 3 proc., o turinčiųjų mažiau nei 50 darbuotojų padidėjo 0,7 procento.

59 LSD vykdomos inovacinės veiklos tyrimo imtį sudarė visų nuosavybės formų veikiančios įmonės, užsiimančios pagal EVRK 2 red. (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją) B–M sekcijoms priskiriama veikla, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų. Tai reiškia, kad mažos (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonės nebuvo apklaustos. Į tyrimo objektą nepateko įmonės, užsiimančios žemės ūkio, žuvininkystės bei miškininkystės ekonomine veikla.


2008–2010 m. inovacinių įmonių pasiskirstymas šalies teritorijoje nėra tolygus: technologinio proceso inovacijas dažniausiai diegia Vilniaus apskrityje veikiančios verslo įmonės (rečiausiai – Alytaus apskrityje), o produkto (prekės ar paslaugos) inovacijas – Kauno apskrities verslo sektorius (104 pav.).

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos inovacinių įmonių partnerystės tinklas pakito: verslo įmonių bendradarbiavimo su užsienio partneriais mastas plėtėsi, o su nacionaliniais partneriais – mažėjo (105 pav.). Tai rodo didėjantį verslo

sektoriaus atvirumą užsienio rinkoms. 2008–2010 m. su aukštosiomis mokyklomis daugiausiai bendradarbiavo statybos (34,2 proc.), pagrindinių metalų gamybos ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (23,1 proc.) bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (23 proc.) įmonės. Bendradarbiavimas su valstybės mokslinių tyrimų įstaigomis pasireiškė elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (22,7 proc.), statybos (20,3 proc.) bei tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo, odos ir odos dirbinių gamybos (16,3 proc.) įmonėse.

Apibendrinimas:

• 2013 m. inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę.

• Per penkerius metus inovacinių įmonių dalis nuo visų įmonių išaugo 77 procentus.

• 2008–2010 m. 13 proc. visų įmonių rinkai pateikė naujus ar patobulintus produktus, tačiau daugelis jų yra nauji tik tai įmonei.

• Ketvirtadalyje inovacinių įmonių darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu sudaro daugiau nei 75 procentus.

• Ekonominis nuosmukis turėjo neigiamą poveikį technologinio proceso inovacijų plėtrai, ypač apdirbamojoje gamyboje.

• Technologinėms inovacijoms yra imliausios verslo įmonės Vilniaus apskrityje, o netechnologinėms inovacijoms – Kauno apskrityje.

• Kuriant ir diegiant inovacijas, Lietuvos verslo sektoriaus partnerystės ryšiai su kitomis ES šalimis pamažu intensyvėja.

• Didžiausios įmonės yra labiausiai linkusios taikyti inovacijas.

• Mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityje pirmauja statybos sektorius.


97 pav. Rinkai pateiktų inovacinių produktų naujumas Lietuvoje (proc. nuo visų įmonių) 2008–2010 m.

Duomenų šaltinis: LSD, inovacinės veiklos plėtra 2010

iš viso

B Kasyba ir karjerų eksploatavimas

C Apdirbamoji gamyba

C10-12

C13-15

C16-18

C19-23

C24-25

C26-30

C31-33

D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

E Vandens tiekimas, nuot. valym., atliekų tvark. ir gener.

f Statyba

G46 Didmeninė prekyba

H Transportas ir saugojimas

J informacija ir ryšiai

K finansinė ir draudimo veikla

M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

4010 20 30 50 60%0

naujas tik įmonėje

naujas rinkoje



98 pav.

99 pav.

Technologinio proceso inovacijas pateikusios įmonės (proc. nuo visų įmonių) 2008–2010 m.

Organizacines ir (arba) rinkodaros inovacijas diegusios įmonės 2008–2010 m.



iš viso

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Apdirbamoji gamyba

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Vandens tiekimas, nuot. valym., atliekų tvark. ir gener.

Statyba

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Transportas ir saugojimas

informacija ir ryšiai

finansinė ir draudimo veikla

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

4010 20 30 50%0

2006–2008

2004–2006

2002–2004

2008–2010

80%

60

40

20

Organizacinės ir (arba)

rinkodaros inovacijos

Organizacinės inovacijos

Rinkodaros inovacijos

Visos įmonės

Technologines inovacijas įdiegusios įmonės




100 pav.

101 pav.

Didelę inovacinės veiklos įtaką nurodžiusios gamybos ir paslaugų įmonės 2008–2010 m.

Inovacinių įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu dalį 2010 m.

Įmonės darbuotojų darbų saugos ir sveikatos apsaugos tobulinimui

Poveikio aplinkai (aplinkos užterštumo) mažinimui

Medžiagų ir energijos sąnaudų produkcijos vienetui pagaminti mažinimui

Darbo išlaidų produkcijos vienetui pagaminti mažinimui

Prekių gamybos ar teikiamų paslaugų apimties (pajėgumo) didinimui

Prekių gamybos ar teikiamų paslaugų lankstumo tobulinimui

Prekių ar paslaugų kokybės tobulinimui

naujų rinkų įsisavinimui ar turimos rinkos dalies didinimui

Produktų (prekių ar paslaugų) asortimento ar procesų atnaujinimui

Prekių ir paslaugų asortimento didinimui4020 60 70%0

PaslaugosGamybaiš viso



0-1 % darb. su aukšt. univ. išsil.










102 pav. Inovacinių įmonių personalo kūrybiškumas, kvalifikacija ir įgūdžiai 2010 m.

interneto svetainės kūrimas

Programinės įrangos kūrimas

Multimedijos (daugialybės terpės) darbai

Matematika, statistika, duoomenų bazių valdymas

Rinkos tyrimai

Grafikos, maketavimo, reklamos kūrimo darbai

inžinerija, taikomieji mokslai

Prekių ar paslaugų dizainas

4020 60 80 100%0

Įmonės darbuotojų atlikta paslauga

Įsigyta paslauga iš išorės šaltinių

Įmonės darbuotojų atlikta ir įsigyta paslauga iš išorės šaltinių

nenaudojama, neturima gebėjimų


103 pav. Inovacinių įmonių dalis pagal darbuotojų skaičiaus grupes 2004–2010 m.


80%

60

40

20

0iš viso 10–49 darb. 50–249

darb.250 ir

daugiau darbuotojų

2010 2008 2006 2004




104 pav. Inovacinės įmonės pagal inovacijų rūšis Lietuvoje (proc. nuo visų įmonių) 2008–2010 m.



iš viso

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Vilniaus apskritis

205 10 15 25 30%0

Technologiniai novatoriai

Tik veiklos organizavimo ir (ar) rinkodaros novatoriai

105 pav. Lietuvos inovacinių įmonių bendradarbiavimo partneriai pagal šalis

2008–2010

2006–2008

2004–2006

2002–2004

4020 60 80 100%0

Lietuva Kitos Europos šalys Kitos šalys




106 pav. Lietuvos įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc. nuo technologines inovacijas diegusių įmonių) 2008–2010 m.


iš viso

B Kasyba ir karjerų eksploatavimas

C Apdirbamoji gamyba

C10-12

C13-15

C16-18

C19-23

C24-25

C26-30

C31-33

D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

E Vandens tiekimas, nuot. valym., atliekų tvark. ir gener.

f Statyba

G46 Didmeninė prekyba

H Transportas ir saugojimas

J informacija ir ryšiai

K finansinė ir draudimo veikla

M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

4010 20 30 50 60 70%0

Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjai

Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje

Bendravo, iš viso

Klientai ar vartotojai


7 SKyRiUS: LiETUVOS MOKSLO iR STUDiJų inSTiTUCiJOS: BEnDROJi STATiSTiKA 130

1 lentelė. Mokslo ir studijų institucijų užimtų tyrėjų etatų ir doktorantų skaičius 2011 m.

7 SKyRiUS.LiETUVOS MOKSLO iR STUDiJų inSTiTUCiJOS: BEnDROJi STATiSTiKA

Įstaigos

Tyrėjai (ne pedagoginiai etatai)

Dėstytojai dalyvaujantys MTEP veiklose Dokto

rantaiIš viso

Turintys mokslo laipsnį

Iš viso

Turintys mokslo laipsnį

Valstybiniai universitetaiAleksandro Stulginskio universitetas 34 29 277 178 80


7 4 50 30

Kauno technologijos universitetas 233 171 894 653 394Klaipėdos universitetas 54 43 473 237 78Lietuvos edukologijos universitetas 8 6 397 275 51Lietuvos kūno kultūros akademija 13 10 121 93 45Lietuvos muzikos ir teatro akademija 8 6 228 37 14Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 164 123 692 464 272Mykolo Romerio universitetas 692 392 Šiaulių universitetas 20 15 363 196 38Vilniaus dailės akademija 13 13 204 24 26Vilniaus Gedimino technikos universitetas 107 73 636 529 256Vilniaus universitetas 493 388 1292 952 725Vytauto Didžiojo universitetas 112 78 414 275 275Nevalstybiniai universitetaiiSM vadybos ir ekonomikos universitetas 50 33 17Verslo ir vadybos akademija, VšĮ 6 6 1Viešoji įstaiga „Europos humanitarinis universitetas“

100 50 3

Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykla

20 10

Valstybiniai mokslinių tyrimų institutaifizinių ir technologijos mokslų centras 363 253 57Gamtos tyrimų centras 186 127 36inovatyvios medicinos centras 44 38 17Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 141 118 39Lietuvos socialinių tyrimų centras 20 12 12Lietuvių kalbos institutas 58 45 16Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 61 46 11Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 36 10 0Lietuvos energetikos institutas 149 92 26Lietuvos istorijos institutas 65 62 10Lietuvos kultūros tyrimų institutas 40 36 15VU Onkologijos institutas 39 25 6Teisės institutas 24 12 0



2 lentelė. Mokslo ir studijų institucijų išlaidos MTEP 2011 m.


Įstaigos Išlaidos MTEP (tūkst. Lt)Valstybiniai universitetai

Aleksandro Stulginskio universitetas 27043Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2328Kauno technologijos universitetas 89946Klaipėdos universitetas 24560Lietuvos edukologijos universitetas 22026Lietuvos kūno kultūros akademija 3031

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 1916Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 59881Mykolo Romerio universitetas 23156Šiaulių universitetas 18747Vilniaus dailės akademija 3800Vilniaus Gedimino technikos universitetas 48839Vilniaus universitetas 149554Vytauto Didžiojo universitetas 25347Nevalstybiniai universitetaiiSM vadybos ir ekonomikos universitetas 8827Viešoji įstaiga „Europos humanitarinis universitetas“ 1165Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykla

117

Valstybiniai mokslinių tyrimų institutaifizinių ir technologijos mokslų centras 52665Gamtos tyrimų centras 15091inovatyvios medicinos centras 15173Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 29184Lietuvos socialinių tyrimų centras 3271Lietuvių kalbos institutas 5400Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 4933Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 2453Lietuvos energetikos institutas 24135Lietuvos istorijos institutas 5098Lietuvos kultūros tyrimų institutas 3272VU Onkologijos institutas (deklaruotos MTEP pajamos) 28817Teisės institutas 1483


3 lentelė. Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų bendrųjų įverčių 2009–2011 m. vidurkiai

Įstaigos H S Menai P B A TUniversitetaiAleksandro Stulginskio universitetas 51,5 219,3 6,2 121,5 62,6Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

127,8 209,0

Kauno technologijos universitetas 280,4 332,3 127,9 162,5 99,3 99,9Klaipėdos universitetas 331,6 217,2 99,4 57,8 128,0 59,3Lietuvos edukologijos universitetas 290,6 196,5 171,5 134,9 52,1 44,4Lietuvos kūno kultūros akademija 7,5 227,7 103,9 7,8Lietuvos muzikos ir teatro akademija 316,3 71,3 232,1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

3,7 147,9 55,2 108,2 123,6 85,0

Mykolo Romerio universitetas 121,0 300,4 13,1 33,8 Šiaulių universitetas 273,6 193,0 108,8 96,1 29,4 39,3 43,2Vilniaus dailės akademija 280,1 122,3 170,9 Vilniaus Gedimino technikos universitetas

182,1 298,5 207,2 89,1 146,9 68,4

Vilniaus universitetas 413,6 321,9 163,1 107,3 193,0Vytauto Didžiojo universitetas 322,3 298,4 193,8 121,5 124,0 7,8Valstybiniai mokslinių tyrimų institutaiiSM vadybos ir ekonomikos universitetas

390,6 15,0

fizinių ir technologijos mokslų centras

128,4 131,7

Gamtos tyrimų centras 54,2 125,6 112,7 inovatyvios medicinos centras 105,9 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

190,5 189,8

Lietuvos socialinių tyrimų centras 288,8 Lietuvių kalbos institutas 314,6 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

430,7

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

282,1

Lietuvos energetikos institutas 412,3 2,0 106,6Lietuvos istorijos institutas 417,1 Lietuvos kultūros tyrimų institutas 325,1 VU Onkologijos institutas 20,6 82,6 Teisės institutas 161,5


Naudojami 2011 m. duomenys,jei nenurodyta kitaip

254,1mln. Lt

317979,7

mln. Lt

1324124,3

mln. Lt

1635147,1

mln. Lt

1323158,9

mln. Lt

1075168,7

mln. Lt

139941,5

mln. Lt

265MTEP darbuotojai

MTEP išlaidos

HUMANITARINIAIMOKSLAI

VERSLOSEKTORIUS

PATENTAI PUBLIKACIJOS

SOCIALINIAIMOKSLAI

FIZINIAIMOKSLAI

BIOMEDICINOSMOKSLAI

TECHNOLOGIJOSMOKSLAI

ŽEMĖS ŪKIOMOKSLAI

Sąlyginiai tyrėjai

MTEP išlaidos


MTEP išlaidos


MTEP išlaidos


MTEP išlaidos


MTEP išlaidos


MTEP išlaidos

64Lietuvos patentinių paraiškųEPT skaičius 2002-2011 m.

9EPT išduotų patentų

Lietuvai skaičius 2002-2011 m.

1,362007–2011 m. straipsniųskaičius tyrėjui 2010 m.

3,512007–2011 m. straipsnių skaičius

tūkstančiui gyventojų 2010 m.

6,14Citavimų skaičius vienai

publikacijai 1996-2011 m.

REZULTATAI

AUKŠTOJO MOKSLO IR VALDŽIOS SEKTORIUS

SAnTRAUKA 134

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje yra pateikiami susisteminti, šiuo metu renkami duomenys ir rodikliai apie Lietuvos mokslą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Apžvalgoje yra aprašomas mokslo ir MTEP veiklos

kontekstas, siekiama įvertinti mokslo ir MTEP išteklius, apžvelgti įgyvendinamas veiklas ir sukuriamus produktus bei rezultatus. Duomenys analizuojami vertinant pastarojo dešimtmečio kaitos trajektorijas ir lyginant Lietuvą su kitomis ES šalimis.

Lietuvos mokslo ir MTEP būklė tarptautiniame kontekste

Per dešimtmetį išlaidos MTEP Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. nepaisant to 2011 m. Lietuvos išlaidų MTEP dalis BVP buvo dvigubai mažesnė nei vidutiniškai ES. Tikėtina, kad Lietuvai nepavyks pasiekti ambicingo 2007—2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje iškelto tikslo, kad išlaidos MTEP sudarytų 2,2 proc. BVP. Lietuvoje valstybės biudžeto asignavimai sudaro didžiausią MTEP išlaidų dalį (visoje ES daugiau nei pusę MTEP finansavimo sudaro privataus sektoriaus lėšos). Svarbią Lietuvos MTEP finansavimo dalį sudaro lėšos gautos iš užsienio.

Lietuvoje MTEP darbuotojų skaičius per dešimtmetį išaugo, tačiau, atsižvelgiant į šalies užimtųjų gyventojų skaičių, išlieka 30 proc. mažesnis nei vidutiniškai ES. Lietuvoje aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose dirba 4 kartus daugiau MTEP darbuotojų nei verslo sektoriuje. Lietuvoje verslo sektoriuje dirba tik 18 proc. visų MTEP darbuotojų, kai tuo tarpu

ES – vidutiniškai 52 procentai. Tyrėjų „senėjimo“ tendencija Lietuvai kol kas nebūdinga. Lietuva, kaip ir daugelis kitų naujųjų ES narių pagal mokslo publikacijų skaičių ir jų poveikį (cituojamumą) ženkliai atsilieka nuo ES senbuvių. Lietuvos tyrėjų produktyvumas, palyginti su kitomis ES šalimis, yra pakankamai žemas. Lietuvos pareiškėjai registruoja santykinai mažai EPT patentinių paraiškų.

nors Lietuvos atstovų vidutiniai sėkmės rodikliai dalyvaujant 7BP nėra blogi, bet Lietuvai tenkanti 7BP dotacijos dalis yra palyginti nedidelė (0,13 proc. paskirstyto 7BP biudžeto iki 2012 m. pabaigos). Viena vertus, Lietuvos dalyvių veiklos apmokėjimui taikomi žemi nacionaliniai įkainiai, kita vertus, Lietuvos dalyviai dažniausiai nėra svarbiausi projektų partneriai. Paraiškų, kur Lietuvos institucijos yra projekto koordinatoriai, sėkmės rodiklis yra labai žemas.

SAnTRAUKA

SAnTRAUKA 135

MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose

MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose analizuota pagal mokslo sritis: humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai, fiziniai mokslai, biomedicinos mokslai, technologijos mokslai ir žemės ūkio mokslai.

Aukštojo mokslo ir valdžios MTEP išlaidų paskirstymo pagal mokslo sritis proporcijos yra nusistovėjusios ir bėgant metams kinta nedaug. Didžiausios MTEP išlaidos 2011 m. teko technologijos mokslams (23 proc.), biomedicinos mokslams (22 proc.), fiziniams mokslams (20 proc.) ir socialiniams mokslams (17 proc.), kiek mažiau - humanitariniams mokslams (11 proc.) ir žemės ūkio mokslams (6 proc.). Per dešimtmetį visos MTEP išlaidos padidėjo gana proporcingai visoms mokslo sritims. Didžiausias MTEP išlaidų augimas užfiksuotas socialinių mokslų srityje (2002—2011 m. metinių pokyčių vidurkis – daugiau nei 16 proc.), mažiausias – žemės ūkio mokslų srityje (2002—2011 m. metinių pokyčių vidurkis – beveik 9 proc.). Palyginus su kitomis ES šalimis, 2010 m. Lietuvoje MTEP išlaidų dalis (nuo visų MTEP išlaidų), tenkanti humanitariniams ir socialiniams mokslams, buvo viena didesnių ES, o mažesnė išlaidų dalis buvo skiriama gamtos60 ir žemės ūkio mokslams. išlaidos, tenkančios vienam sąlyginiam MTEP darbuotojui, buvo gerokai mažesnės nei ES šalių vidurkis. Pagal išlaidų MTEP sritį, didžiausią

humanitarinių ir fizinių mokslų išlaidų dalį pastarąjį dešimtmetį sudarė išlaidos fundamentiniams tyrimams, o didžiausią socialinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų išlaidų dalį sudarė išlaidos taikomiesiems tyrimams. Biomedicinos mokslų srityje dauguma išlaidų skiriama fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams, maždaug vienodomis dalimis.

Per dešimtmetį sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius augo socialiniuose ir technologijos moksluose. 2006—2009 m. daugumoje mokslo sričių, išskyrus fizinius mokslus, sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius buvo ženkliai išaugęs. 2010—2011 m. sąlyginis tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius biomedicinos ir humanitariniuose moksluose ypač staigiai krito. 2011 m. absoliutus MTEP darbuotojų skaičius išaugo fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse, tačiau sąlyginių MTEP darbuotojų skaičius liko stabilus arba mažėjo. MTEP darbuotojų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo žemės ūkio mokslų srityje.

Moterys sudaro gerokai daugiau nei pusę tyrėjų su mokslo laipsniu humanitarinių, socialinių ir biomedicinos mokslų srityse (vidurkis nuo 52–55 proc.). Gerokai mažiau moterų tyrėjų su mokslo laipsniu yra technologijos ir fizinių mokslų srityse (atitinkamai vidurkis - 22 proc. ir 30 proc.), nors pastebima tendencija, kad

60 Pagal frascati patikslintą mokslo ir technologijų krypčių klasifikaciją.

SAnTRAUKA 136

tarp fizinių mokslų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, moterų dalis šiek tiek didėja. Kiek kitokia situacija yra žemės ūkio mokslų srityje, kur didžiausią MTEP darbuotojų dalį sudaro technikai ir jiems prilyginti darbuotojai, ir didžiausia jų dalis yra moterys.

nuo 2006 m. vidutiniškai daugiausia doktorantų per metus parengiama socialinių mokslų srityje (96), kiek mažiau technologijos mokslų (72), biomedicinos mokslų (67), fizinių mokslų (59), ir humanitarinių mokslų srityse (57). Mažiausiai doktorantų per metus parengiama žemės ūkio mokslų srityje (22). Socialiniuose moksluose vienam tyrėjui tenka gerokai daugiau doktorantūros absolventų nei kitose srityse. ir atvirkščiai, fiziniuose ir biomedicinos moksluose šis rodiklis dažniausiai yra ženkliai mažesnis už visų sričių vidurkį.

Per 1996—2011 m. Lietuvai priskiriamos 21098 publikacijos, įtrauktos į Scopus SJR duomenų bazę. Vidutinis citavimų skaičius, tenkantis vienai Lietuvos publikacijai, yra 6,1461. Remiantis Thomson Reuters duomenimis, Lietuvos publikacijos sudaro mažiau nei 0,3 proc. pasaulinio publikacijų skaičiaus. Lietuvos publikacijos sudaro didžiausią pasaulinių publikacijų dalį matematikos, inžinerijos, ekonomikos ir verslo, fizikos, medžiagų mokslo, žemės ūkio, aplinkos ir ekologijos, kosmoso, augalų ir gyvūnų mokslo tematikose. Vienai Lietuvos

publikacijai tenkantis citavimų skaičius, palyginti su pasauliu, yra didžiausias ekonomikos ir verslo bei imunologijos tematikose (siekia apie 77 proc. pasaulinio rodiklio). Kiek mažiau citavimų tenka publikacijoms mikrobiologijos, informatikos, psichiat ri jos ir psichologijos, biologijos ir biochemijos, farmakologijos ir toksikologijos, matematikos, fizikos, inžinerijos ir klinikinės medicinos tematikose (daugiau nei 60 proc. nuo pasaulinio rodiklio). Dažnai didesnis Lietuvos publikacijų skaičius yra susijęs su mažesniu citavimų, tenkančių publikacijai, lygiu.

Lyginant Lietuvą su Latvija ir Estija, pagal 1996—2011 m. sukauptus H indeksus 27-iose Scopus SJR mokslo tematikose, matoma, kad Lietuva gerokai lenkė kaimynines šalis sprendimų mokslo, stomatologijos, verslo, vadybos ir apskaitos, ekonomikos, ekonometrijos ir finansų mokslo tematikose. Lietuvos H indeksas buvo šiek tiek aukštesnis informatikos, slaugymo, inžinerijos, energetikos ir matematikos mokslo tematikose. Kitose tematikose išskyrus neurologiją, Lietuvos H indeksas buvo aukštesnis už Latvijos, bet žemesnis už Estijos rodiklį.

61 Scopus SJR 2013-04-24 duomenimis.

SAnTRAUKA 137

MTEP verslo sektoriuje

Vertinant ES kontekste, Lietuvos verslo sektoriaus MTEP apimtys yra gana mažos. Lietuvoje svarbiausias MTEP lėšų šaltinis yra valdžios sektorius, o daugiausia MTEP išlaidų patiria aukštojo mokslo sektorius. Europos Sąjungoje verslo sektorius yra didžiausias MTEP lėšų šaltinis ir patiria daugiausia MTEP išlaidų. Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta, kad 2020 m. verslo sektoriaus investicijos į MTEP išaugs iki 0,9 proc. BVP, ir daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų, dirbančių mokslinį darbą verslo įmonėse, dalis sieks 10 proc. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas galėtų būti vienas iš veiksnių, skatinančių MTEP versle apimčių augimą. Tačiau priemonės, numatytos 2007—2013 m. laikotarpiu dar nėra visiškai įgyvendintos, todėl jų poveikis turėtų pasireikšti vėlesniu laikotarpiu.

Vertinant absoliučiais skaičiais, per pastaruosius 10 metų verslo sektoriaus MTEP išlaidos išaugo keturis kartus ir 2011 m. sudarė 0,24 proc. BVP. Vertinant absoliučiais skaičiais, didžiausios MTEP išlaidos patiriamos paslaugų ir apdirbamosios gamybos sektoriuose. Paslaugų sektoriuje 2009—2011 m. didžiausias MTEP išlaidas deklaravo finansinės ir draudimo veiklos, telekomunikacijų, žmonių sveikatos priežiūros veiklos, kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos įmonės. Apdirbamojoje gamyboje, kurios MTEP išlaidos sudarė 37,5 proc. visų verslo sektoriaus MTEP

išlaidų, didžiausias MTEP išlaidas deklaravo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos bei chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonės.

Verslo MTEP veikla finansuojama daugiausia pačių verslo įmonių lėšomis. Kitas gana reikšmingas verslo sektoriaus MTEP lėšų šaltinis – užsienio lėšos, o valdžios lėšos sudaro palyginti mažą visų verslo MTEP lėšų dalį. Kadangi į užsienio lėšas iki šiol buvo įskaičiuojamos ir ES struktūrinių fondų lėšos, tikėtina, kad jos ir sudaro didžiausią užsienio lėšų dalį.

Per pastarąjį dešimtmetį MTEP darbuotojų skaičius verslo sektoriuje išaugo beveik 6 kartus. 2009 m. daktaro mokslo laipsnį turėjo 7,5 procentai asmenų, dirbančių mokslinį darbą verslo įmonėse. Užimtieji aukštųjų technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose 2011 m. Eurostat duomenimis Lietuvoje sudarė 2,2 proc., kai tuo tarpu visoje ES – 3,8 proc. visų užimtųjų.

Lietuvos verslo įmonėms išduotų patentų skaičius išlieka kuklus, tačiau palyginus paraiškų skaičių su verslo išlaidomis MTEP, Lietuva ES mastu atrodo labai gerai.

SAnTRAUKA 138

inovacijos verslo sektoriuje

2013 m. inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę. Pagal ankstesnių metų skaičiavimus Lietuva buvo priskiriama menkų novatorių grupei.

Penkerių metų laikotarpyje Lietuvos inovacinių įmonių dalis išaugo 77 procentus. Pastebima, kad didžiausios įmonės yra labiausiai linkusios taikyti inovacijas. Ekonominis nuosmukis

neigiamai paveikė technologinio proceso inovacijų plėtrą, ypač apdirbamojoje gamyboje.

Kuriant ir diegiant inovacijas, pamažu intensyvėja Lietuvos verslo sektoriaus partnerystės ryšiai su kitomis, dažniausiai ES šalimis. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas, vykdant inovacinę veiklą, intensyviausiai vyksta statybos sektoriuje.


The present report of the Research and Higher Education Monitoring and Analysis Centre is a study referring to systematic overview of current data and indicators on the Lithuanian research and development (R&D). it guides us to

R&D resources, activities, outputs and outcomes. The data on Lithuania helps to analyse the path of changes in the past decade and compare it with the other EU member states.

Lithuanian R&D in the international context

Lithuania’s R&D expenditure has increased by almost 3-fold over the past decade, though Lithuania’s R&D expenditure in GDP was as much as twice lower than EU average in 2011. Most likely Lithuania will not be able to reach the ambitious objective of raising R&D expenditure up to 2.2% of GDP as stated in the Lithuanian strategic documents. Moreover, the largest share of R&D expenditure in Lithuania is allocated from the state budget and foreign funds while in EU more than a half of R&D funding is provided by the private sector.

The number of R&D employees has increased over the past decade in Lithuania, though in comparison to the country’s employed population the share of R&D employees remains 30 % lower than EU average. R&D employees in higher education and government sectors in Lithuania outnumber R&D employees in business sector by 4 times. Only 18% of R&D employees work in the Lithuanian business sector while EU average is 52%.

The researchers aging trend has not been observed in Lithuania yet.

Lithuania, as well as many other EU new member states, lags far behind the old EU members in terms of the number of scientific publications and impact factor (citations). Moreover, the Lithuanian applicants are accounted for relatively low number of EPT patent applications.

Although average success rates of the Lithuanian participants in fP7 are high, the share of fP7 grants allocated to the Lithuanian participants is relatively low (0.13% of distributed fP7 budget by 2012). On the one hand, this is due to low national costs that are applied to Lithuanian participants, on the other hand, the Lithuanian participants often take less significant role in the projects. As well the success rate of applications by the Lithuanian institutions as project co-ordinators is very low.

ExECUTiVE SUMMARy


R&D in Higher Education and Government Sectors

in this report R&D in higher education and government sectors are examined in accordance with the fields of science: humanities, social sciences, natural sciences, biomedical sciences, technology sciences, and agricultural sciences.

The distribution of R&D expenditure that is allocated to the fields of science remains balanced and slightly varies over the years. The highest R&D expenditure in 2011 was allocated to technology sciences (23%), biomedical sciences (22%), natural sciences (20%) and social sciences (17%), and to a lesser extent – humanities (11%) and agricultural sciences (6%). Over the decade, the increase of total R&D expenditure was quite proportional in the distinct fields of science. The largest growth of R&D expenditure is observed in social sciences (average annual change in 2002–2011 was more than 16%), and the lowest - in agricultural sciences (average annual change in 2002—2011 was nearly 9%). in comparison with other EU countries, the share of Lithuanian R&D expenditure (as percentage of total R&D expenditure) on humanities and social sciences was among the largest in EU in 2010, while it lagged behind in natural sciences62 and agricultural sciences. furthermore, R&D expenditure per employee was considerably below the EU average. The largest share of R&D expenditure in humanities and natural sciences over the decade was spent on basic research, while in social sciences technology sciences

and agricultural sciences - on applied research. Moreover, R&D expenditure in the field of biomedical sciences was mostly spent on fundamental and applied research in roughly equal proportions.

During the past decade the number of researchers (in full-time equivalents) holding PhD degree has increased in social sciences and technology sciences while it was reduced dramatically in biomedical sciences and humanities in 2010—2011. Altogether, the increase of the number of researchers (in full-time equivalents) holding PhD degree is observed in all fields of science in 2006—2009, with exception to physical sciences. Remarkably, total numbers of R&D employees in physical sciences, biomedical sciences and technology sciences increased in 2011, even though the number of R&D employees in full time equivalents remained stable or even declined. The results of the report show that agricultural sciences have encountered moderate but steady decline in the number of R&D employees over the last decade.

More than a half of the researchers holding PhD degree in humanities, social sciences and biomedical sciences are women (the average is 52% to 55%). On the opposite, in the fields of technology sciences and physical sciences the share is 22% and 30% respectively, although the trend of slightly increasing share of women holding PhD degree in physical

62 According to revised field of science and technology (fOS) classification in the frascati Manual.


sciences is observed. in contrast, women represent the majority of technicians and equivalent staff that comprises the largest share of R&D employees in agricultural sciences.

Since 2006 the highest number of PhD (average per year) has been awarded in social sciences (96), followed by technology sciences (72), biomedical sciences (67), physical sciences (59) and humanities (57), while the lowest number - in agricultural sciences (22). The number of PhD graduates per researcher was the highest in social sciences, and on the contrary, the indicator was considerably below the average in physical sciences and biomedical sciences.

During 1996—2011 Lithuania is accounted for 21,098 publications listed in the Scopus SJR database. The average number of citations per publication was equal to 6.14. in general, Lithuanian publications accounted for less than 0.3% of total number of publications over the world, according to Thomson Reuters data. The largest share of Lithuanian publications was identified in the fields of mathematics, engineering, economics and business, physics, materials science,

agriculture, environment and ecology, space science, plant and animal science. The Lithuania / world ratio of citations per publication was the highest in economics, business and immunology (approx. 77% of world rate). Less cited Lithuanian papers were published in the fields of microbiology, computer science, psychiatry and psychology, biology, biochemistry, pharmacology and toxicology, mathematics, physics, engineering and clinical medicine (more than 60% of world rate). Often higher productivity linked to the lower citation per publication rate.

According to h-index of Lithuania, Latvia and Estonia for 1996—2011, Lithuania scored the highest in the following Scopus SJR subject areas: decision science, dentistry, business, management and accounting, economics, econometrics and finance. furthermore, Lithuania’s h-index was slightly higher in computer science, nursing, engineering, energy science and mathematics in comparison to neighbouring countries, and in other subject areas except for neurology, Lithuania’s h-index was higher than Latvia’s, but lower than Estonia’s indicator.


R&D in Business Sector

Taking in consideration the European context, the R&D extent of Lithuania‘s business sector is relatively small. The main funding R&D resource in Lithuania lies in the government sector while, mainly, the majority of R&D expenditure is made by the higher education sector. Business sector is the major resource of R&D funding in EU as well as it has the larger R&D spending. Lithuanian strategic documents contain the goals to increase investments of business sector in R&D to 0.9% of GDP and the share of PhD holders in business sector to 10% by 2020. University and business collaboration might be one of the factors raising the R&D extent in business as well as EU instruments for 2007—2013 programming period.

Over the last decade, business R&D expenditure has quadrupled, and in 2011 it was 0.24% of GDP. The highest R&D expenditure is incurred in service and manufacturing sectors, and in 2009—2011, the highest R&D expenditure was in service sector: financial and insurance activities; telecommunications; human health activities; computer programming, consultancy and related activities; and scientific research and development. in the manufacturing sector, where R&D expenditure consists of 37.5% of total business sector R&D expenditure, the major expenditure is made by manufacture of computer, electronic and optical products, manufacture

of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations, manufacture of food products, beverages and tobacco and manufacture of chemicals and chemical products.

furthermore, R&D activities of business are funded primarily by business itself. A quite significant resource for business R&D funding is foreign funds while funds of government sector play a relatively negligible role for business R&D funding. Since the foreign funds have been counted as the EU Structural funds so far, it is assumed that they take the largest share of foreign funds.

Over the past decade, the number of R&D employees in business sector has increased almost by six times. in 2009, 7.5% of business employees had PhD degree, and according to Eurostat, in 2011, the number of employees in Lithuanian high-technology and knowledge-based services sectors was 2.2% while in EU – 3.8% of all employees.

The report shows that the number of delivered patents for Lithuanian business is modest, but the number of patent applications to business R&D expenditure in Lithuania is well positioned in the EU context.


innovations in Business Sector

in 2013, in terms of the EU innovation Scoreboard Lithuania got into the group of moderate innovators for the first time, beforehand Lithuania was attributed to the group of modest innovators.

During the last five-year period, the share of Lithuanian innovative enterprises increased by 77%. notwithstanding, the economic downturn negatively affected the development of technological process innovations, particularly in manufacturing

sector; it is noticed that the largest enterprises mostly tend to develop and implement innovations.

in quest of developing innovations, the partnership with Lithuanian business sector gradually becomes more intensive, especially with other EU countries. from the perspective of performance of innovative activities, university and business collaboration remains highly intensive in construction sector.

LIETUVOSMOKSLO BŪKLĖSAPŽVALGAMokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrasVilnius, 20139 7 8 6 0 9 4 4 5 1 5 4 6

ISBN 978-609-445-154-6

Documents

Lietuvos mokslo būklės apžvalga (2013 m.).pdf