Lietuvos studijų būklės apžvalga, 2013 m....Maketas ir dizainas: Viktorija Trubačiūtė Redakcinė kolegija: Sigitas Besagirskas, Lietuvos Pramonininkų Konfederacija dr. Gediminas

LIETUVOSSTUDIJŲ BŪKLĖSAPŽVALGAMokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrasVilnius, 2013

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami pagrindiniai statistiniai ir apklausomis grįsti duomenys apie aukštojo mokslo studijas Lietuvoje siekiant atsakyti, kokie yra aukštojo mokslo ištekliai, aptariant aukštojo mokslo finansavimą, dėstytojus ir studentus. Kokios yra studijų sąlygos ir kaip pagal studentų bei dėstytojų tarptautinį judumą atrodome ES kontekste? Ar Lietuvoje studijos įperkamos ir prieinamos visiems jų siekiantiems? Kokia aukštojo mokslo nauda individui ir visuomenei?

Tikimasi, kad ši Lietuvos studijų būklės apžvalga bus naudinga akademinei bendruomenei, politikams bei visiems besidomintiems ir besigilinantiems į aukštojo mokslo raidos problemas.

Apžvalgą rengė Žemyna Pauliukaitė, dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Donata Sekonaitė, Vaida Šaukeckienė, Rolandas Jakštys, dr. Julija Umbrasaitė, dr. Birutė Aleksandravičiūtė.

Konsultavo „Visionary Analytics“: Agnė Paliokaitė, Simonas Gaušas, dr. Žilvinas Martinaitis.

Maketas ir dizainas: Viktorija Trubačiūtė

Redakcinė kolegija:

Sigitas Besagirskas, Lietuvos Pramonininkų Konfederacija

dr. Gediminas Samuolis, Lietuvos Statistikos departamentas

Daiva Šutinytė, Švietimo mainų paramos fondas

Arminas Varanauskas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

dr. Albertas Žalys, LR Švietimo ir mokslo ministerija

Prof. dr. Pranas Žiliukas, Kauno technologijos universitetas

Pasiūlymus, pastabas, komentarus prašome siųsti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui ([email protected]).

© Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

TURinySSAnTRUMPOS, PAAiŠKiniMAi 4

SAnTRAUKA 6

EXECUTiVE SUMMARy 8

ĮVADAS 11

1. LiETUVOS SOCiALinĖ EKOnOMinĖ APLinKA iR iŠŠŪKiAi AUKŠTAJAM MOKSLUi 13

2. LiETUVOS STUDiJŲ SiSTEMOS APŽVALGA 17

3. AUKŠTOJO MOKSLO iŠTEKLiAi 30

3.1 AUKŠTOJO MOKSLO finAnSAViMAS 30

3.2 STOJAnTiEJi iR STUDEnTAi 37

3.3 DĖSTyTOJAi 62

4. STUDiJŲ SĄLyGOS iR TARPTAUTiniS JUDUMAS 72

4.1 STUDiJŲ iR GyVEniMO SĄLyGOS 72

4.2 STUDEnTŲ TARPTAUTiniS JUDUMAS 80

4.3 DĖSTyTOJŲ TARPTAUTiniS JUDUMAS 87

5. SOCiALinĖ STUDiJŲ DiMEnSiJA 91

5.1 STUDiJŲ ĮPERKAMUMAS iR finAnSinĖ PARAMA 91

5.2 STUDiJŲ PRiEinAMUMAS 100

6. AUKŠTOJO MOKSLO nAUDA 108

6.1 AUKŠTASiS MOKSLAS iR DARBO RinKA 108

6.2 AUKŠTASiS MOKSLAS iR PiLiETiŠKUMAS 118

7. LiETUVOS MOKSLO iR STUDiJŲ inSTiTUCiJOS: BEnDROJi STATiSTiKA 122

SAnTRUMPOS, PAAiŠKiniMAi

AiKOS Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema

AM Aukštasis mokslas

AMT Aukštojo mokslo taryba

BnKP Bendroji nacionalinė kompleksinė programa

BnP Bendrasis nacionalinis produktas

BVP Bendrasis vidaus produktas

EK Europos Komisija

ES Europos Sąjunga

ES27 27 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, ispanija, italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija)

Eurostat Europos Sąjungos statistikos tarnyba

iSCED Tarptautinis standartizuotas švietimo klasifikatorius

nSP nacionalinė studijų programa

LKDK Lietuvos kolegijų direktorių konferencija

LMT Lietuvos mokslo taryba

LR Lietuvos Respublika

LSD Lietuvos statistikos departamentas

LSS Lietuvos studentų sąjunga

LURK Lietuvos universitetų rektorių konferencija

MiTA Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

MOSTA Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

MTEP Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra

SKVC Studijų kokybės vertinimo centras

ŠMM Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

ŠMPf Švietimo mainų paramos fondas

TKP Tyrėjų karjeros programa

UnESCO Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija

VSf Valstybinis studijų fondas

5

AT Austrija

BE Belgija

BG Bulgarija

CH Šveicarija

Cy Kipras

CZ Čekija

DE Vokietija

DK Danija

EE Estija

EL Graikija

ES ispanija

fi Suomija

fR Prancūzija

HR Kroatija

HU Vengrija

iE Airija

iS islandija

iT italija

Li Lichtenšteinas

LT Lietuva

LU Liuksemburgas

LV Latvija

MK Makedonija

MT Malta

nL Olandija

nO norvegija

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SE Švedija

Si Slovėnija

SK Slovakija

TR Turkija

UK Jungtinė Karalystė

B biomedicinos mokslų

f fizinių mokslų

H humanitarinių mokslų

M meno

S socialinių mokslų

T technologijos mokslų

nL nuolatinė

i ištęstinė

iSCED 0–2 žemesnis

iSCED 3–4 vidutinis

iSCED 5–6 aukščiausias

Vf valstybės finansuojamos

Vnf valstybės nefinansuojamos

VDf valstybės dalinai finansuojamos

ST valstybės nefinansuojama studijų vieta su studijų stipendija

iSCED 0 ikimokyklinis ugdymas

iSCED 1 pradinis ugdymas

iSCED 2 pagrindinis ugdymas

iSCED 3 vidurinis ugdymas

iSCED 4 povidurinis neaukštasis mokymas

iSCED 5A aukštasis universitetinis mokslas (i ir ii pakopos)

iSCED 5B aukštasis neuniversitetinis mokslas (i pakopa)

iSCED 6 aukštasis mokslas (iii pakopa)

Valstybių santrumpos:

Studijų sritys: Studijų formos:

Gyventojų išsilavinimo lygiai. Lietuvos statistikos departamento klasifikacija:

Studijų finansavimas:

Švietimo lygmenys. Tarptautinė standartizuota švietimo klasi fi ka-ci ja (iSCED 1997):

6SAnTRAUKA

Šiame leidinyje siekiama apžvelgti Lietuvos aukštojo mokslo būklę ir raidos tendencijas 2002–2012 metais. Tikimasi atsakyti, kokie Lietuvoje yra aukštojo mokslo ištekliai, aptariant aukštojo mokslo finansavimą, dėstytojus ir studentus. Kokios yra studijų sąlygos ir kaip pagal studentų bei dėstytojų tarptautinį judumą atrodome ES kontekste? Ar Lietuvoje studijos įperkamos ir prieinamos visiems jų siekiantiems? Kokia aukštojo mokslo nauda individui ir visuomenei? ieškant atsakymų analizuojami oficialiosios statistikos ir apklausų duomenys.

Atlikta aukštojo mokslo finansinių išteklių analizė atskleidė, kad per pastarąjį dešimtmetį aukštųjų mokyklų pajamos ir vienam studentui skiriamos valdžios sektoriaus išlaidos ženkliai augo, tačiau kol kas stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. Valstybės ir savivaldybių skiriami asignavimai vis dar sudaro daugiau nei pusę aukštųjų mokyklų pajamų. Visgi pajamos iš privačių šaltinių (įskaitant įmokas už studijas) tampa reikšmingesnės.

Žmogiškųjų aukštojo mokslo išteklių apžvalga rodo, kad Lietuva – viena pirmųjų pagal studijuojančiųjų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Europoje. Daugėja stojančių po (kelerių) metų pertraukos, nors dažniausiai stojama iš karto po vidurinės mokyklos (gimnazijos) baigimo. Didžiausia dalis stojančiųjų renkasi socialinių mokslų studijų sritį. Visgi pastebimas smunkantis šios srities populiarumas ir augantis norinčiųjų studijuoti biomedicinos studijų srityje skaičius. Per dešimtmetį išaugo įstojusiųjų į kolegijas dalis.

Koleginio išsilavinimo dažniau siekia įvairesnio (ir vyresnio) amžiaus stojantieji. Ženkli dalis stojančiųjų (ypač į kolegijas) renkasi studijas geografiškai artimiausiuose miestuose, nors daugumą studentų pritraukia Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos. Didžioji potencialių studentų dalis (kaip rodo apklausos) renkasi studijas Lietuvoje dėl galimybės studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje ir noro gyventi būtent Lietuvoje. Studijos magistrantūroje dažniausiai tęsiamos dėl profesinių (su darbu susijusių) motyvų, o studijos doktorantūroje – dėl noro užsiimti moksline veikla. naujausiais patvirtintais duomenimis (2011 m.) Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo virš 170 tūkst. daugiausiai jauno amžiaus (iki 24 metų amžiaus) studentų. Vis dėlto, pastaraisiais metais studentų skaičius mažėjo ir prognozuojama, kad iki 2020 m. sumažės dar beveik 20 procentų.

Dėstytojų skaičius koreliuoja su studentų skaičiaus kaita, tačiau dėstytojų skaičiaus kritimas pastaraisiais metais nėra toks staigus, kaip studentų mažėjimas. 2011–2012 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstė apie 13 tūkst. dėstytojų ir vienam dėstytojui vidutiniškai teko 13 studentų. Dėstytojų moterų dalis tarp viso akademinio personalo Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, tačiau tarp profesorių moterų mažiau nei 15 procentų. Akademinio personalo senėjimo problema Lietuvai kol kas nėra labai aktuali. Universitetuose dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis viršija 50 proc., tačiau dėstytojų paskelbtos mokslinės produkcijos cituojamumas nėra labai aukštas (H indekso vertė

SAnTRAUKA

7SAnTRAUKA

siekia 102). Studentai dėstytojų darbą vertina vidutiniškai (7,18 balo iš 10).

Studijų sąlygų analizė atskleidė, kad apskritai studijomis yra patenkinti apie 60 proc. apklausoje dalyvavusių studentų. Visiškai studijomis patenkintų dalis nesiekia 20 proc., o nepatenkintų yra daugiau nei 10 procentų. Studijų socialinė aplinka ir infrastruktūra vertinama labiau palankiai nei nepalankiai. Gyvenimo sąlygomis (būstu) labiau yra patenkinti su tėvais gyvenantys studentai. Vis dėlto, apklausų duomenimis, išlaidos apgyvendinimui vidutiniškai sudaro apie trečdalį studento išlaidų.

Studentų ir dėstytojų tarptautinis judumas analizuotas apžvelgiant išvykusių studijuoti į užsienį skaičiaus dinamiką ir atvykstančiųjų srautus. Pagal studentų, atvykusių iš ES šalių, skaičių Lietuva patenka tarp trijų mažiausiai tokių studentų turinčių ES valstybių narių ir šalių kandidačių, tačiau išvykusių į užsienį judumo rodiklis ES kontekste gan aukštas. Siekiant paskatinti studentus dalyvauti judumo programose skiriamos papildomos ES ir Lietuvos biudžeto lėšos. Lietuvos dėstytojų judumo rodiklis gerokai viršija ES27 vidurkį ir vis auga, tačiau, kaip ir studentų grupėje, taip ir čia, atvykstančiųjų yra mažiau nei išvykstančiųjų. Vis dėlto, šio santykio skirtumas nėra toks didelis kaip studentų atveju.

Socialinė studijų dimensija apžvelgta analizuojant studijų įperkamumą bei prieinamumą. Lietuvoje studentams numatyta nemažai finansinės paramos būdų. Ja pasinaudojančių studentų skaičius auga. Tai ypač svarbu, nes EUROSTUDEnT iV duomenys rodo, kad Lietuvos studentų pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o išlaidos studijoms – vienos didžiausių. Toks pajamų ir išlaidų santykis bei išlaidų struktūra skatina ieškoti pigesnių studijų galimybių ir turi neigiamą poveikį studijų įperkamumui. Analizuojant studijų prieinamumą pastebėta, kad švietimo sistema neskatina vertikalaus socialinio mobilumo, o studijų prieinamumas žemesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikams išlieka ribotas. Aukštojo mokslo prieinamumas žemas ir neįgaliesiems bei vaikų turintiems asmenims.

Vertinant aukštojo mokslo naudą atskleista, kad Lietuvoje aukštasis išsilavinimas suteikia ženklų pranašumą darbo rinkoje: asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą nedarbo lygis yra du kartus mažesnis, o dirbantys uždirba du kartus daugiau nei turintys vidurinį, profesinį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Duomenys taip pat rodo tiesioginį ryšį tarp išsilavinimo ir pilietiškumo: turintys aukštąjį išsilavinimą yra labiau linkę būti pilietiškai aktyviais nei turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą.

8EXECUTiVE SUMMARy

The present report of the Research and Higher Education Monitoring and Analysis Centre (MOSTA) is a study referring to systematic overview of Lithuanian higher education and its trends in the period of 2002–2012. The report aims to answer the following questions: What are the resources of higher education related to financing, teaching and students? What are the study conditions and trends of students‘ and teachers‘ mobility in Lithuania in comparison with other EU member states? is higher education in Lithuania affordable and accessible to everyone wishing to have a higher degree? What kind of benefit does Lithuanian higher education bring to individuals and society?

in answering these questions a mixture of research methodologies has been used to collect and analyse the data from official statistics and surveys.

The analysis performed in this report about financial resources reveals that incomes of higher education institutions (HEis) and public expenditures per student increased significantly in the last decade, though it remains much below EU average, and more than a half of HEis budget still comprises state funding. Despite the last, incomes from private resources (including study fees) have become more beneficial.

The overview of human resources shows that Lithuania is a leading country in Europe having the highest number students and those with higher education. Hence, the number of those entering HEis not during the same

year of graduation increased a little, the majority enters schools during the first year of graduation and chooses social sciences. The popularity of social sciences has decreased and biomedicine has increased. The number of colleges’ entrants and senior ones has increased since 2002. The significant part of entrants (especially college) choose to continue their education in the nearest cities. Surveys performed by MOSTA show that entrants are willing to have a state financed study place and stay in Lithuania, thus the majority of future students choose Lithuanian HEis. Hereafter, results of the same survey show that students continue post-graduate education due to professional reasons and doctoral education – research career. More than 170 thousands students (younger than 24 years) study in HEis, though the number of students has decreased in the last years, as well prognosis indicates that it will decrease by 20 % till 2020.

The analysis performed demonstrates the correlation between the number of students and academics, however, the quantity of teachers had not decreased as sharply as students. in 2011–2012 there were around 13 thousands academics in HEis and there were 13 students per teacher. The gender equity among academics is one of the highest in Europe, still the number of women in professorship is lower 15 %. The ageing of academics is not a big problem so far for Lithuania. The number of those having both PhD and teaching at universities is over 50 %, though the citation index is rather low (H index

EXECUTiVE SUMMARy

9EXECUTiVE SUMMARy

– 102) and students evaluation of teachers quality comprises 7,18 points out of 10.

The analysis of study conditions in this report reveals that only 60 % of respondents are satisfied with their studies, 20 % are fully satisfied, and 10 % evaluate negatively. Social environment and infrastructure of studies are seen more positively by students, and those living with parents are more satisfied with their living conditions. One more important aspect concerns students expenditure, 30 % of spending refers to accommodation.

international mobility of students and academic staff is analysed regarding the dynamics of incoming and outgoing flows of students and teachers. Lithuania is among the three EU members and candidate countries with the lowest number of incoming students from EU countries, while the mobility rate of Lithuanian outgoing students is quite high in EU context. Since student mobility has been gaining higher importance, additional funding from EU and Lithuanian budget is allocated to student mobility programs. Lithuanian academic staff mobility rate is quite above the EU27 average and is ascending, though the number of incoming teachers is lower than the outflow rates. However, the difference is not as high as in the case of student mobility rates.

The social dimension of higher education is analysed in terms of affordability and accessibility of higher education. However, the number of Lithuanian students that access wide range of financial support increases. This issue is of special importance since

EUROSTUDEnT iV demonstrates that Lithuanian students’ income is among the lowest in Europe, while the study costs are among the highest ones. Such an income to expense ratio and the structure of study costs prompt to less expensive study choices and has a negative impact on affordability of higher education. The analysis of the availability of higher education indicates that the education system does not promote vertical social mobility since students with lower educational background tend to participate in higher education to lesser extent. The participation in higher education rates of disabled and students with children is low as well.

Regarding the benefits of higher education the report emphasizes the significant advantages of higher education in the labour market in Lithuania: unemployment level of people with higher education is twice lower and earnings are twice higher than of people with secondary, vocational or post-secondary non-tertiary education. Such differences in labour market integration are outstanding in the EU context and may explain particularly large numbers of young people pursuing higher education in Lithuania. The data also shows a direct link between the educational level and citizenship activity level: people with higher education are more likely to be civically active than those with secondary or lower education.

AUKŠTASIS MOKSLAS LIETUVOJEAUKŠTASIS MOKSLAS LIETUVOJE

Per dešimtmetįišaugo Lietuvos BVP

47 %47 %

200 tūkst.Tiek dešimtmetį sumažėjovaikų iki 14 m. skaičius

200 tūkst.

-38178Migracijos SALDO (skirtumas tarpatvykusių ir išvykusių) Lietuvoje

-38178

16 %Nedarbo lygisLietuvoje

16 %

Asmenų su aukštuoju išsilavinimuužimtumo lygis Lietuvoje

87 %87 % 2 tūkst.Pajamų skirtumas tarp asmenų,su aukštuoju išsilavinimu ir be jo

2 tūkst.

Viešosios išlaidosaukštajam moksluikaip dalis nuo BVP

Studentų išvažiuojaį užsienį dalinėmsstudijoms: 4411

studentų (ERASMUS)

Studentų studijuojanuotolinėse studijų

programose

Studentų studijuojaištęstine studijų forma

(universitetuose - 29 %,kolegijose - 41 %)

Studentų studijuoja valstybės finansuojamose

vietose

Studentųtenka vienam

dėstytojui

Universitetųdėstytojų turidaktaro laipsnį

Kolegijųdėstytojų turidaktaro laipsnį

Per dešimtmetįišaugo Lietuvos

mokslinių publikacijųskaičius

Kolegijų absolventųskaičius

Universitetų absolventųskaičius:

20026 - I pakopos,9485 - II pakopos,311 - III pakopos

Jungtinių studijųprogramų skaičius

Valstybės ir savivaldybiųlėšos, tenkančios vienam

studentui

7,7 tūkst.

1,14 %

1,83 %

33 %

50 %

65 %

11 %

68 %

8233

29822

1135

1012,9

menai humanitariniai

socialiniai

technologiniai

fiziniai biomedicina

menai humanitariniai

socialiniai

technologiniai

fiziniai biomedicina

24 kolegijos

63 %

Iš viso studentų: 175000Vid. studento amžius: 21,5 m.

59 % studentų - moterys

studentų patenkintisavo studijomis

8 balus iš 10-iesstudentai skiriasocialinei studijųaplinkai 8 balus iš 10-ies

studentai skiriastudijųinfrastruktūrai7 balus iš 10-ies

studentai rašodėstytojų darbokokybei

52 %studentų patenkintigyvenamuoju būstu

23 universitetai

Rodiklių „BVP dalis tenkanti aukštajam mokslui“, „Valstybės ir savivaldybių lėšos, tenkančios vienam studentui“ duomenys yra 2009 m.Rodiklio „Studentų išvažiuoja į užsienį dalinėms studijoms“ – 2012 m. Visi kiti duomenys yra 2011 m.

11ĮVADAS

Šiame leidinyje siekiama apžvelgti Lietuvos aukštojo mokslo būklę ir raidos tendencijas 2002–2012 metais. Tikimasi atsakyti, kokie Lietuvoje yra aukštojo mokslo ištekliai, aptariant aukštojo mokslo finansavimą, dėstytojus ir studentus. Kokios yra studijų sąlygos ir kaip pagal studentų bei dėstytojų tarptautinį judumą atrodome ES kontekste? Ar Lietuvoje studijos įperkamos ir prieinamos visiems jų siekiantiems? Kokia aukštojo mokslo nauda individui ir visuomenei?

Apžvalga rengta orientuojantis į užsienio šalių aukštojo mokslo būklės apžvalgų gerąją patirtį. Analizuojami oficialiosios statistikos ir apklausų duomenys. Statistinė informacija leidžia ne tik pamatyti Lietuvos aukštojo mokslo vaizdą Europos kontekste, bet ir identifikuoti studijų būklės pokyčių dinamiką. Apklausų duomenys, nors pateikia „vienkartinę nuotrauką“ apie tam tikrus studijų būklės aspektus, tačiau tuo pačiu leidžia ištirti tuos socialinio vyksmo kontekstus, kurių niekaip neatspindi oficialioji statistika, t.y. atpažįstant subjektyvią aukštojo mokslo sistemos dalyvių socialinės elgsenos dedamąją.

Siekiant identifikuoti studijų būklės pokyčių dinamiką, kur įmanoma duomenys pateikiami nuo 2002 metų. Šis atskaitos taškas pasirinktas neatsitiktinai. 2004 m. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą turėjo reikšmingą poveikį visai švietimo sistemai, tuo pačiu ir aukštajam mokslui. Poros metų žvilgsnis atgal leidžia bendrai pažvelgti į situaciją, buvusią iki Lietuvai tampant ES nare. Duomenų lyginimas viso dešimtmečio perspektyvoje suteikia galimybę atskleisti tam tikrus pokyčius, identifikuoti pagrindines Lietuvos aukštojo mokslo kryptis. Duomenys analizuojami taikant deskriptyvinės, lyginamosios bei statistinės ir prognostinės duomenų analizės metodus. Pateikiama aktualiausia informacija – naujausi duomenys, kurie buvo prieinami 2013 m. sausio mėnesį.

Leidinio struktūra remiasi CiPO modeliu, kuris dažnai yra taikomas vykdant aukštojo mokslo politikos stebėseną tiek laiko, tiek erdvės perspektyvoje. Šį modelį sudaro loginiai ryšiai tarp aukštojo mokslo konteksto (socioekonominių tendencijų, sistemos valdymo sąrangos ir instrumentų), finansinių ir žmogiškųjų išteklių, procesų bei produktų, rezultatų ir poveikio. Atitinkamai šią studijų būklės apžvalgą sudaro septyni skyriai.

Pirmajame skyriuje aptariama socialinė ir ekonominė aplinka ir iššūkiai aukštajam mokslui. Viena svarbiausių išvadų yra ta, kad AM sistemos raidai ateityje ženklų poveikį turės trys socialinės ir ekonominės tendencijos: gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiai gali lemti tai, kad sumažės „tradicinių“ studentų skaičius, o mokymosi visą gyvenimą poreikis toliau stiprės; BVP kaita turės poveikį gyventojų ir LR Vyriausybės galimybėms finansuoti AM sistemą; besikeičianti ūkio ir darbo jėgos paklausos struktūra tikėtina turės įtakos stojančiųjų pasirinkimams ir studijų turinio kaitai.

ĮVADAS

12

Antrajame skyriuje glaustai pristatoma dabartinė Lietuvos studijų sistema, jos valdyme ir administravime dalyvaujančių institucijų vaidmuo, aukštosios mokyklos. Pateikiama AM sistemos institucinės sąrangos schema. Taip pat aptariama studijų organizavimo ir finansavimo sistema.

Trečiame skyriuje analizuojami aukštojo mokslo ištekliai, apimantys AM finansavimo apimtis bei šaltinius ir žmogiškuosius išteklius – dėstytojus bei studentus. Pastarieji aptariami analizuojant, kiek stojančiųjų stoja bei įstoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kas, ką, kaip ir kodėl jose studijuoja. Taip pat pristatoma Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų charakteristika, aptariant ne tik sociodemografines dedamąsias, bet ir bandant nustatyti, kokie dėstytojai dėsto mūsų universitetuose, kaip juos vertina studentai.

Ketvirtas skyrius skirtas studijų ir studentų gyvenimo sąlygoms bei tarptautiniam judumui aptarti. Pateikiamas studentų apklausomis grįstas studijų aplinkos, infrastruktūros vertinimas bei pasitenkinimas studijomis ir gyvenimo sąlygomis, taip pat – informacija apie studentų įsitraukimo į darbo rinką tendencijas. Skyriuje analizuojami studentų ir dėstytojų tarptautinio judumo rodikliai atskleidžia, kad šiai sričiai Lietuvoje skiriamas vis didesnis prioritetas.

Penktame skyriuje aptariama socialinė studijų dimensija: studijų įperkamumas ir prieinamumas. Analizuojant studijų įperkamumą, aptariama studentams teikiama finansinė parama, pristatomi apklausų duomenys, kaip studentai sumoka už savo studijas ir pragyvenimą. Aukštojo mokslo prieinamumo klausimas, kaip kompleksiniais rodikliais matuotinas AM sistemos aspektas, šioje apžvalgoje nagrinėjamas keliose vietose. Vis dėlto, šiai svarbiai studijų būklę indikuojančiai dedamajai skiriamas atskiras poskyris. Jame pasitelkiami rodikliai ar rodiklių grupės, atskleidžiančios bendrąją prieinamumo situaciją ir prieinamumą specifinėms grupėms (tokioms kaip neįgalieji ar suaugusieji) bei suteikiantys signalinės informacijos apie tikėtinas AM prieinamumo problemas, taip pat studijų lankstumą.

Šeštame skyriuje dėmesys skiriamas aukštojo mokslo sukuriamai pridėtinei vertei. ieškoma atsakymo į klausimus, kokia yra aukštojo išsilavinimo nauda tiek individui, tiek visuomenei. Vertinamos išsilavinimo sąsajos su užimtumo, nedarbo, pajamų bei socialinės atskirties rodikliais. Analizuojamas pilietinės galios indeksas parodant sąryšį tarp aukštojo išsilavinimo ir pilietiškumo.

Septintasis skyrius skirtas institucinio lygmens duomenims. Pateikiama bendroji statistika, kuria siekiama palyginti pagrindinius aukštųjų mokyklų veiklos rodiklius: stojusiųjų ir įstojusiųjų skaičius; esančių studentų skaičių ir jų dalį, tenkančią vienam dėstytojui; asignavimus mokslo ir studijų išlaidoms; dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį (pripažintų menininkų), dalį nuo visų dėstytojų; Lietuvos darbo biržoje registruotų absolventų ir bendro absolventų skaičiaus santykį bei kitus rodiklius.

Tikimės, kad šiame leidinyje pateikta informacija apie studijų būklę Lietuvoje bus įdomi ir naudinga.

Rengėjai

131. LiETUVOS SOCiALinĖ EKOnOMinĖ APLinKA iR iŠŠŪKiAi AUKŠTAJAM MOKSLUi

Aukštojo mokslo sistema nėra nei uždara, nei savitikslė. Jos raidos trajektorijai, vaidmeniui visuomenėje, pakilimams ir atoslūgiams turi įtakos tiek tarptautinio masto, tiek Lietuvos raidos tendencijos, įvairūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai.

AM sistemos raidai ateityje ženklų poveikį turės trys socialinės ir ekonominės tendencijos:

1) gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiai gali lemti tai, kad sumažės „tradicinių“ studentų skaičius, o mokymosi visą gyvenimą poreikis toliau stiprės;

2) BVP kaita turės poveikį gyventojų ir vyriausybės galimybėms finansuoti aukštojo mokslo sistemą;

3) besikeičianti ūkio ir darbo jėgos paklausos struktūra tikėtina turės įtakos stojančiųjų pasirinkimams ir ugdymo turinio kaitai.

Lietuva priskirtina prie sparčiausiai senstančių šalių pasaulyje. Remiantis paskutinėmis 2010 m. Eurostat prognozėmis Lietuva patenka į tą grupę šalių, kuriose prognozuojami didžiausi senėjimo tempai ir demografinės senatvės rodikliai. Prognozuojama,

kad 65 metų ir vyresni gyventojai 2060 m. Lietuvoje turėtų sudaryti 31,21 procento. Žvelgiant į Lietuvos demografinę struktūrą (1 pav.) jau dabar matoma kaip sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, o dėl mažo gimstamumo jaunų gyventojų (ir vaikų) mažėja. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vaikų iki 14 metų skaičius sumažėjo beveik 200 tūkst. (2001 m. – 686 581; 2011 m. – 487 895).

Lietuvos gyventojai ne tik senėja, bet jų ir mažėja. Žvelgiant į atvykusių ir išvykusių iš Lietuvos asmenų skaičių (2 pav.), matyti ryškios emigracinės tendencijos. Jų suintensyvėjimą 2010–2011 m. žymi privalomo sveikatos draudimo įvedimas, kuris lėmė tikslesnę migracijos srautų stebėseną. Lietuvos neigiami migracijos neto intensyvumo rodikliai tarp ES šalių yra didžiausi (keliais kartais didesni nei kitų neigiamą migracijos neto turinčių šalių)2. Lietuvos statistikos departamento 2010 m. duomenimis, daugiausia emigruoja 20–29 metų žmonės (šio amžiaus emigrantai sudaro pusę visų emigravusiųjų)3. Tačiau paskelbti išankstiniai 2011 m. demografiniai rodikliai teikia ir optimizmo: iš 15,7 tūkstančio 2011 m. į Lietuvą imigravusių asmenų 14 tūkst. buvo iš emigracijos grįžtantys Lietuvos

LiETUVOS SOCiALinĖ EKOnOMinĖ APLinKA iR iŠŠŪKiAi AUKŠTAJAM MOKSLUi1

1 Demografija ir mes. informacinis biuletenis nr. 9, 2013. <http://www.demografija.lt/users/www/uploaded/Policy%20brief/nr.9_2013.pdf>

2 Demografija ir mes. informacinis biuletenis nr. 5, 2012. <http://www.demografija.lt/users/www/uploaded/Policy%20brief/biuletenis_nr_5.pdf>

3 Demografija ir mes. informacinis biuletenis nr. 9, 2013. <http://www.demografija.lt/users/www/uploaded/Policy%20brief/nr.9_2013.pdf>

4 Ten pat.


Respublikos piliečiai, o 2010 m. net 13 proc. užsienyje gimusių vaikų buvo įregistruoti Lietuvoje. Tai leidžia manyti, kad ženkli dalis emigrantų savo ir savo vaikų ateitį dar sieja su Lietuva4.

Tokios tendencijos jau greitai turės didelį poveikį stojančiųjų į aukštąsias mokyklas srautui, o bendrai besikeičianti gyventojų demografinė struktūra keis aukštųjų mokyklų kontingentą. Dabartinėmis prognozėmis, jei išliks pastarųjų kelerių metų studentų mažėjimo tendencijos, studentų skaičius sumažės beveik 20 procentų. Sumažėjus „tradicinių“ studentų, išaugs mokymosi visą gyvenimą ir lankstesnių bei labiau individualizuotų studijų organizavimo sistemos poreikis. Į Lietuvą sugrįžtantys gyventojai ir užsieniečių imigracija lems poreikį stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumo sritį. Senstančioje visuomenėje, mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, vis sunkesnė našta valstybei taps viešojo sektoriaus (tuo pačiu ir aukštajam mokslui skirtos) išlaidos, keliančios poreikį permąstyti aukštojo mokslo finansavimo sistemą. Vis dėlto, palaipsniui augant BVP, aukštajam mokslui matyti pozityvios ateities gairės. išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, didėjo 4 proc., o per 2012 m. – 3,6 procento. Tokia šalies ūkio augimo sparta praėjusiais metais neženkliai viršijo finansų ministerijos 3,5 proc. prognozes5. Per dešimtmetį (2002–2012 m.) Lietuvos BVP išaugo 47 procentais.

Lietuvos gyventojų ekonominė gerovė, kuri matuojama BVP dalimi tenkančia vienam gyventojui (3 pav.), pastaraisiais metais taip pat gerėjo ir 2012 m. pasiekė 2008 m. lygį. Tačiau šis augimas vertintinas nevienareikšmiškai, kadangi yra smarkiai veikiamas Lietuvos gyventojų emigracijos mastų ir intensyvumo, kai vis didėjantis išvykusiųjų skaičius didina BVP dalį vienam gyventojui. ilgalaikėje perspektyvoje tikėtina, kad dėl prognozuojamos prastėjančios demografinės situacijos, ypač jei pasireikštų didelė kvalifikuotos darbo jėgos emigracija, BVP ateityje augs ne taip sparčiai. Vis dėlto, trumpalaikė Lietuvos ekonomikos perspektyva – pozityvi. Remiantis finansų ministerijos projekcija, 2013 m. Lietuvos ekonomika augs 3 procentais. Ūkio ministerijos teigimu, kol kas yra pagrindo manyti, kad šalies ūkis savo vis našesniu darbu sugebės realizuoti prognozuojamą BVP prieaugį. Viena priežasčių – pramonės įmonės, sukuriančios ketvirtadalį bendrosios pridėtinės vertės. Jos planuoja didinti investicijas į technologinį atsinaujinimą.

Kaip atskleidžia 2008–2011 m. darbo rinkos duomenys (3 pav.), darbuotojų skaičius tuo laikotarpiu sumažėjo 17,6 proc., arba 262 tūkstančiais. Ekonominės krizės metu nedarbo lygis augo iki 18 proc. (2010 m.), o 2011 m. sumažėjo iki 16 procentų. Tuo laikotarpiu daugiausia darbo vietų sukūrė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (+ 2,6 tūkst., + 20 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (+ 2,6 tūkst., + 7 proc.) bei švietimo (+ 0,4 tūkst., +

5 Lietuvos ekonomikos apžvalga. <http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARiS%20-%20m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf>


14,4 proc.) srityse veikiantys subjektai. naujas darbo vietas sparčiai kūrė ir naujų žinių pagrindu veikiantys sektoriai: kompiuterių programavimo (2,3 tūkst.), finansinių paslaugų veiklos (1,8 tūkst.), konsultacinės valdymo veiklos (1,7 tūkst.), teisinės ir apskaitos veiklos (1,3 tūkst.), informacinių paslaugų (0,4 tūkst.), mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (0,2 tūkst.).

Rinkos pokyčiai bei prognozės skatina aukštąsias mokyklas rengti itin kvalifikuotą, gebančią prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos darbo jėgą, kurios reikia šiandieninėje ir ateities darbo rinkoje. Tokie ūkio poreikiai ir darbo jėgos paklausa tikėtina turės įtakos stojančiųjų pasirinkimams ir studijų turinio kaitai.

Šios trumpai aptartos Lietuvos realijos ir jų poveikis studijų būklei atskleidžia, kad aukštojo mokslo sistemos sąsajos su socialine ekonomine aplinka ir jos poveikis socialinei ekonominei aplinkai bei jos kaitai yra neabejotini. interpretuojant ir vertinant toliau leidinyje pateikiamus Lietuvos studijų būklės rodiklius, vertėtų omenyje turėti ir šiame skyriuje aptarus socialinius ir ekonominius veiksnius bei kylančius iššūkius aukštajam mokslui.

1 pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Duomenų šaltinis: LSD

2007–2011

2002–2006

1997–2001

1993–1996

2000000 40000000

75 m. ir vyresni

45–54 m.

15–14 m.

65–74 m.

35–44 m.

0–14 m.

55–64 m.

25–34 m.


2 pav. Tarptautinė migracija (atvykusių ir išvykusių iš Lietuvos asmenų skaičiai)

3 pav. Užimtumo ir nedarbo lygis (proc.), BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui (tūkst. Lt) Lietuvoje



2002

2002

2003

2003

2004

2004

2005

2005

2006

2006

2007

2007

2008

2008

2009

2009

2010

2010

2011

2011

Atvyko

Užimtumo lygis (proc.)

išvyko

nedarbo lygis (proc.)

BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, litais

0

20

40

60%

5000

05

10

15

20

25

30

35 tūkst. Lt

20% 0

10000

35,1 tūkst. Lt

172. LiETUVOS STUDiJŲ SiSTEMOS APŽVALGA

Švietimas – prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 30 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Jame teigiama, kad mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos

piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Šiame skyriuje apžvelgiama Lietuvos studijų sistema, jos valdyme ir administravime dalyvaujančių institucijų vaidmuo, aukštosios mokyklos bei aptariama studijų finansavimo praktika, siekiant padėti skaitytojui suformuoti nuoseklų požiūrį į aukštojo mokslo raidą bei pokyčius6.

Aukštojo mokslo administravimas ir valdymas nacionaliniu lygmeniu

Lietuvos mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas. Valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendina Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, kitos institucijos. Schematiškai aukštojo mokslo institucinė sąranga vaizduojama 4 paveiksle.

Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią. Ministras Pirmininkas teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl ministrų (tame tarpe ir švietimo ir mokslo) skyrimo ir atleidimo. Vyriausybės programa be

kitų sričių numato strategines gaires ir įgyvendinimo prioritetines priemones švietimui bei mokslui.

Vyriausybės įsteigtas Valstybinis studijų fondas (VSF) administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, studijų stipendijas, socialines stipendijas aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams. fondas taip pat administruoja valstybės lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą; lėšų, skirtų asmens tikslinio finansavimo studijoms, grąžinimą į valstybės biudžetą; sumokėtos studijų kainos kompensavimą daliai tam tikrus

LiETUVOS STUDiJŲ SiSTEMOS APŽVALGA2

6 Skyriaus šaltiniai: Mokslo ir studijų įstatymas, Euridyce, Eurypedija, SKVC, ŠMPf, VSf, AMT, MOSTA, LURK, LKDK, LSS, AiKOS.


kriterijus atitinkančių asmenų; valstybės paramos skyrimą išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Taip pat Švietimo ir mokslo ministro pavedimu įgyvendina kitas aukštojo mokslo kokybei ir prieinamumui užtikrinti skirtas priemones.

Pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus veikianti Aukštojo mokslo taryba (AMT) yra ekspertinė institucija aukštojo mokslo plėtros klausimais. AMT analizuoja, vertina ir teikia pasiūlymus ir išvadas Švietimo ir mokslo ministerijai strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Taip pat vertina kandidatus į aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skiriamus aukštosios mokyklos tarybos narius, teikia kandidatų įvertinimą aukštajai mokyklai.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Ši tarnyba įsteigta 2011 m., tačiau iki šiol du skelbti konkursai 2011-aisiais ir 2012-aisiais neįvyko, nes

nė vienas kandidatas negavo reikiamo balsų skaičiaus. 2013 m. paskelbtas trečias konkursas eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Kontrolierius renkamas iš trijų kandidatų.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) formuoja ir vykdo valstybinę švietimo, mokslo ir studijų politiką. Švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamas švietimo, studijų ir mokslo sritims, yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.

Ministro politinio (asmeninio) pasiti-kė jimo valstybės tarnautojai – viceministras (viceministrai), ministro patarėjas (patarėjai), ministro padėjėjas (padėjėjai) ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. ŠMM turi savo administraciją, kurią sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Administracijai vadovauja ministerijos kancleris. Šiuo metu ŠMM yra penki departamentai.

Už aukštojo mokslo sritį atsakingas Studijų, mokslo ir technologijų departamentas, kuris dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybinę politiką aukštojo mokslo studijų ir akademinio mobilumo srityse, koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo studijų srityje, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybinę politiką mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse, dalyvauja koordinuojant Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų veiklą bei mokslo ir studijų institucijų


veiklą technologijų ir inovacijų srityse, užtikrina tęstinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sistemos funkcionavimą, skatina lituanistikos (baltistikos) studijų plėtrą užsienyje. Departamentą sudaro Universitetinių studijų skyrius, Koleginių studijų skyrius, Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyrius, Mokslo skyrius ir Technologijų ir inovacijų skyrius.

Švietimo ir mokslo ministerijai yra pavaldžios šios Lietuvos aukštojo mokslo studijų sritį kuruojančios įstaigos:

• Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), kuris organizuoja išorinį studijų programų ir aukštųjų mokyklų vertinimą, po vertinimų akredituoja studijų programas ir aukštąsias mokyklas, atlieka užsienio kvalifikacijų pripažinimą, konsultuoja bei teikia informaciją apie Lietuvos ir užsienio šalių švietimo sistemas. Centras taip pat gali patarti aukštosioms mokykloms dėl tinkamų užsienio partnerių pasirinkimo, darbdaviams tiek valstybės, tiek savivaldybių, tiek privačiame sektoriuje – padėti įsitikinti darbuotojo diplomo verte. SKVC yra pilnateisis EnQA (Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų tinklo) narys, inQAAHE (Tarptautinio aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų tinklo) narys, taip pat vienas iš CEEnQA (Centrinės ir Rytų Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų tinklo) steigėjų ir šio tinklo narys. SKVC yra įgaliotasis EniC (Europos nacionalinių informacijos centrų) ir nARiC (nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų) tinklų centras Lietuvoje, o nuo 2012 m. įtrauktas į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą EQAR (Europos aukštojo

mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registras).

• Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF), kuris padeda Lietuvos žmonėms pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo projektų teikiamomis galimybėmis, konsultuoja besidominčiuosius ir teikia informaciją apie įvairias švietimo ir profesinio mokymo programas ir veiklas. Tikslas – įgyvendinti ES Mokymosi visą gyvenimą, Erasmus Mundus, Tempus, nord Plus, Europa mokykloje programas, europinius projektus: projektą „nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė“, Europass, Euroguidance, koordinuoti valstybines stipendijas ir išmokas pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, už kurių įgyvendinimą atsakinga ŠMM, koordinuoti Euroskills veiklas Lietuvoje, atlikti nacionalinio informacijos centro kvalifikacijų klausimais funkcijas bei vykdyti kitas programas ir projektus (nacionalinio ir tarptautinio lygmens) Lietuvoje pagal pasirašomas sutartis su Europos Komisija ir kitais partneriais, panaudojant administruojamoms programoms ir projektams skiriamas lėšas ir kitas sukauptas lėšas.

• Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo. Centras organizuoja ir vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną, tobulina stebėsenos rodiklius ir vykdo statistinių rodiklių lyginamąją analizę, analizuoja mokslo ir studijų sistemos būklę Lietuvoje, tarptautines mokslo ir studijų sistemos tendencijas bei mokslinę literatūrą ir kitą informaciją


mokslo ir studijų politikos ir stebėsenos klausimais, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką bei vykdant mokslo ir studijų sistemos strateginį planavimą ir įžvalgas, teikia pasiūlymus rengiant teisės aktus, reglamentuojančius mokslo ir studijų stebėseną, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinę praktiką, bendradarbiauja su mokslo ir studijų institucijomis, jų veiklą

koordinuojančiomis bei ekspertinėmis institucijomis, palaiko ryšius su analogiškomis užsienio institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos darbo grupėse ir kitose veiklose, susijusiose su mokslo ir studijų stebėsena, analize, mokslo ir studijų sistemų plėtros strategijų rengimu, įžvalgomis.

4 pav. Aukštojo mokslo sistemos institucinė sąranga

Prezidentūra

LMA

LURKVSf

AMT

SKVC

MOSTA

ŠMPf

nevalstybiniai universitetai (8*)

Valstybiniai universitetai (14)

LKDK nevalstybinės kolegijos (11)

Valstybinės kolegijos (13)

LSS

LMTAkademinės etikos

ir procedūrų kontrolierius

Seimas Vyriausybė

Švietimo ir mokslo ministerija

*neįskaitant Balstogės universiteto filialo


Aukštųjų mokyklų administravimas ir valdymas

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje mokslo ir studijų institucijos gali būti: valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos), taip pat mokslinių tyrimų institutai. Apžvelgiant Lietuvos studijų sistemą, plačiau aptarti tikslinga tik aukštųjų mokyklų veiklą, kadangi mokslinių tyrimų institutai, įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, savarankiškai iii pakopos studijų nebevykdo ir yra orientuoti ne į studijas, o į valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytos krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.

Aukštoji mokykla organizuoja ir vykdo studijas, teikia Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir (arba) meno veiklą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, į viešąsias įstaigas pertvarkytos beveik visos valstybinės aukštosios mokyklos. Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis

kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, Mokslo ir studijų be kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo.

Lietuvoje aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams (akademinei bendruomenei).

Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių. nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai.

Universitetų rektoriai yra įsteigę asociaciją „Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK)“, kuri koordinuoja universitetų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Pagrindiniai Konferencijos tikslai – skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tarpusavio ir


tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis.

Kolegijų direktoriai yra įsteigę asociaciją „Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK)“, kuri koordinuoja kolegijų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas koleginių studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Pagrindinis Konferencijos tikslas – koordinuoti Lietuvos kolegijų veiklą rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus besikeičiančiai Lietuvos darbo rinkai.

Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių yra susijungusios į asociaciją „Lietuvos studentų sąjunga (LSS)“, kurios tikslas – atstovauti Lietuvos studentų teisėms ir teisėtiems interesams bei koordinuoti tikrųjų narių ir narių stebėtojų veiklą. Šiuo metu studentų sąjungos narės yra septynios Vilniaus, devynios Kauno ir penkios Klaipėdos aukštųjų mokyklų studentų atstovybės bei sąjungos.

Lietuvoje 2012 m. buvo 14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai universitetai bei 13 valstybinių ir 11 nevalstybinių kolegijų (1 lentelė).


1 lentelė. Lietuvos aukštosios mokyklos

Valstybiniai universitetai Valstybinės kolegijos

Aleksandro Stulginskio universitetas Alytaus kolegija

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Kauno kolegija

Kauno technologijos universitetas Kauno technikos kolegija

Klaipėdos universitetas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

Lietuvos edukologijos universitetas Klaipėdos valstybinė kolegija

Lietuvos sporto universitetas Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Lietuvos muzikos ir teatro akademija Marijampolės kolegija

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Panevėžio kolegija

Mykolo Romerio universitetas Žemaitijos kolegija

Šiaulių universitetas Šiaulių valstybinė kolegija

Vilniaus dailės akademija Utenos kolegija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilniaus kolegija

Vilniaus universitetas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Vytauto Didžiojo universitetas Nevalstybinės kolegijos

Nevalstybiniai universitetai Šv. ignaco Lojolos kolegija

Balstogės universiteto filialas „Ekonomikos-informatikos fakultetas“

V.A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla

iSM vadybos ir ekonomikos universitetas, UAB

Kolpingo kolegija, VšĮ

LCC tarptautinis universitetas, VšĮ Klaipėdos verslo aukštoji mokykla, UAB

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, UAB Lietuvos verslo kolegija, VšĮ

Verslo ir vadybos akademija, VšĮ Socialinių mokslų kolegija, VšĮ

Europos humanitarinis universitetas, VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija, VšĮ

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, VšĮ

„Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla“, UAB

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

Vilniaus verslo kolegija, VšĮ

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija Vilniaus dizaino kolegija, VšĮ

Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ


Studijų organizavimo sistema

Aukštojo mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti. Aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją, aukštojo mokslo studijos (universitetinės ir koleginės) priklauso 6 švietimo lygmeniui (pagal iSCED 97 švietimo klasifikaciją universitetinės studijos priklauso iSCED 5A ir 6 lygmeniui, koleginės – iSCED 5B lygmeniui).

Studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesu-teikiančias studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.

Studijos organizuojamos pagal pakopas: pirmoji – profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Studijos yra dviejų formų: nuolatinės ir ištęstinės. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų

programas gali vykdyti universitetai. Doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.

Studijų nuolatine forma vienerių metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienerių metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė negali būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos taikant 60 kreditų normą. Pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Doktorantūros nuolatinės formos studijų trukmė yra iki 4 metų, o ištęstinės studijų formos – iki 6 metų. Baigus aukštojo mokslo studijų programas, įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija.


Aukštojo mokslo finansavimas

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

• valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;

• mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;

• valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;

• pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

• lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

• valstybės fondų lėšos;• tarptautinių ir užsienio fondų ir

organizacijų skiriamos lėšos;• lėšos, gautos kaip parama pagal

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

• kitos teisėtai gautos lėšos.

Valstybinės aukštosios mokyklos gali būti finansuojamos iš visų minėtų šaltinių, nevalstybinės aukštosios mokyklos – iš minėtų šaltinių, išskyrus valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas, valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšas ir tik valstybiniams universitetams bei valstybinėms kolegijoms skirtus valstybės biudžeto asignavimus. nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo šaltinius apsprendžia ir jų teisinis statusas. Užsienio aukštųjų mokyklų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, valstybės biudžeto lėšos studijoms neskiriamos.

Finansinė autonomija ir kontrolė. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas numato, kad aukštoji mokykla be akademinės ir administracinės, taip pat turi autonomiją, apimančią ir ūkio bei finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.

Aukštosios mokyklos už valstybės biudžeto tikslinio finansavimo lėšų panaudojimą atsiskaito lėšas skyrusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip panaudojamos valstybės biudžeto lėšos konkrečioje aukštojoje mokykloje kontroliuoja konkrečios mokyklos vidaus audito tarnyba ir Valstybės kontrolė.

Studijų vietų finansavimas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki kiekvienų metų vasario 16 d. paskelbia preliminarų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš studijų sričių arba studijų krypčių; kasmet patvirtina normines visų studijų pakopų ir laipsnio nesuteikiančių studijų kainas, kurios apskaičiuojamos atsižvelgiant į reikalavimus dėstytojų kvalifikacijai, dėstytojų ir studentų skaičiaus santykį, su studijomis susijusių prekių ir paslaugų išlaidas. norminė studijų kaina padeda aukštosioms mokykloms nustatyti mokamų studijų kainą. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.


Valstybės skiriamą studijų finansavimą (studijų krepšelį) gali gauti baigusieji mokyklas geriausiais rezultatais. Valstybės finansavimą galima gauti studijuojant valstybinėse aukštosiose mokyklose tiek nuolatine, tiek ištęstine studijų forma.

negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos gali rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Įstoję į mokamas studijų vietas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti. Taip pat studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studijuojančiojo darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas yra organizuojamas centralizuotai. Jį organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrąjam priėmimui organizuoti. Abiturientai konkuruoja atskirose studijų kryptyse ar šakose išrikiuoti į geriausiųjų eiles pagal brandos egzaminų rezultatus.

Priėmimą į kitas studijas organizuoja kiekviena aukštoji mokykla atskirai. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų

vietas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus. Valstybės nefinansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų skaičių nusistato kiekviena aukštoji mokykla.

Europos Sąjungos struktūrinė parama. ES struktūrinę paramą aukštajam mokslui sudaro lėšos, skirtos konvergencijos strategijos prioritetinės krypties „Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei“ priemonėms ir susijusiems horizontaliesiems prioritetams įgyvendinti7. Lietuvos aukštojo mokslo studijų strateginių tikslų įgyvendinimas finansuojamas remiantis 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos8 prioritetais „Mokymasis visą gyvenimą“ (2-asis prioritetas, finansinė apimtis – 254 645 605 Lt) ir „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (3-asis prioritetas, finansinė apimtis – 118 006 500 Lt). Šių prioritetų finansavimas studijų (i, ii ir iii pakopos) srityje įtrauktas į 3 programas: nacionalinę studijų programą (nSP)9, Tyrėjų karjeros programą (TKP)10 ir Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą (BnKP)11.

7 nacionalinė bendroji strategija. Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti, 2007 m. kovo 30 d.

8 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, 2007 m. liepos 30 d.

9 nacionalinė studijų programa (Žin., 2008, nr. 7-260)

10 Tyrėjų karjeros programa (Žin., 2008, nr. 7-261)

11 Bendroji nacionalinė kompleksinė programa (Žin. 2008, nr. 7-262)


Finansinė parama besimokančiųjų šeimoms. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas12 numato, kad iš asmens apmokestinamų pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos studijų (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros studijų) kainai sumokėti. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų amžiaus studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas išlaidas, šias išlaidas gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Tokiu būdu studijuojantis gyventojas arba jo vienas iš tėvų gali susigrąžinti dalį už studijas sumokėtų mokesčių.

Taip pat finansinė parama taikoma už vaiko išlaikymą ikimokyklinėje įstaigoje – taikoma 50 procentų mokesčio nuolaida, jei vaikas auga šeimoje, kurioje vienas iš tėvų mokosi nuolatine studijų forma.

Finansinė parama besimokan tiesiems. finansinė parama besimokantiesiems apima:

• Valstybės paskolas studijų įmokai mokėti (520 Lt per semestrą). Teisę gauti valstybės paskolą turi Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir antrosios pakopos studijų studentai, įstoję iki 2009 metų ir mokantys Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 94 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio studijų įmoką, išskyrus studentus:

1) kurių gautų paskolų ir prašomos valstybės paskolos suma,

neįskaitant palūkanų, viršytų maksimalią paskolų sumą (50 tūkst. Lt);

2) kurie yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje;

3) kurie nevykdo savo įsipareigojimų pagal sudarytas valstybės paskolų ar valstybės remiamų paskolų sutartis.

• Valstybės remiamas paskolas, ku rios pradėtos teikti nuo 2009 m. rudens semestro. Tai paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės remiamos paskolos apima: a) paskolas studijų kainai sumokėti, b) paskolas gyvenimo išlaidoms, c) paskolas dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

• Studijų stipendijas. Tai vals-tybės parama studentams, kurie su aukščiausiais balais įstoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Studijų stipendijos dydis per metus yra lygus tos programos, į kurią įstojo studentas norminės kainos dydžiui. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra mažesnė už norminę studijų kainą, stipendijos dydis atitinka aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos dydį. Jas gali gauti asmenys, kurie yra surinkę aukščiausius konkursinius balus ir nuo 2012–2013 s. m. yra įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas su teise į studijų stipendiją bei pasirašę studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis.

• Stipendijas doktorantams, priim tiems į nuolatinės formos doktorantūros valstybės finansuojamas vietas. Šias stipendijas moka universitetas. Taip pat doktorantams

12 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (Žin., 2002, nr. 73-3085)


stipendijas teikia Lietuvos mokslo taryba. Už akademinius pasiekimus suteikiama ne didesnė kaip 8 bazinių socialinių išmokų dydžio stipendija per mėnesį13.

• Paramą doktoranto akademinei išvykai. Kartu su stipendija už akademinius pasiekimus vieną kartą per metus gali būti suteikta ne didesnė kaip 30 bazinių socialinių išmokų dydžio parama kelionės į tarptautinį mokslo ar meno renginį pristatyti savo mokslinį tyrimą ar tyrimą ir (ar) meno kūrinį išlaidoms padengti.

• Skatinamąsias stipendijas, kurios skiriamos geriausiems studentams iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.

• Socialines stipendijas, ku-rias gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis, išskyrus studentus, kurie neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą arba yra laikinai sustabdę

studijas aukštojoje mokykloje arba yra akademinėse atostogose arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turi daugiau kaip 1 akademinę skolą. Studentui gali būti skiriama viena socialinė stipendija per studijų semestrą. Socialinių stipendijų skyrimo tvarkos apraše14 nurodoma, kad socialines stipendijas gali gauti asmenys iš nepasiturinčių šeimų ar gyvenantys vieni, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą; socialinę stipendiją turi teisę gauti asmenys, turintys nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; taip pat asmenys ne vyresni kaip 25 metų amžiaus ir jei jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę15 Socialinės stipendijos dydis – 3 bazinės socialinės išmokos (t.y. 390 Lt per mėnesį).

• Tikslines stipendijas. Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems visuomenės saugumo, jūrinių specialybių ir pedagoginių specialybių studentams papildomai mokamos tikslinės stipendijos. Į šias stipendijas gali pretenduoti tik valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai, įstoję ne anksčiau kaip 2010 metais.

• Studijų kainos kompensavimą. Už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama pirmosios pakopos

13 LR Vyriausybės nutarimu (Žin., 2008, nr. 150-6099) patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 130 Lt).

14 Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas (Žin., 2009, nr. 158-7187).

15 Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas (Žin., 2009, nr. 158-7187).


ar vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų. Teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo. Valstybė studentui kompensuoja ne daugiau nei nustatyta norminė studijų kaina. Kompensacijos skiriamos pabaigus pirmuosius dvejus studijų metus (pusę studijų programos ištęstinių studijų atveju) ir likusį studijų laikotarpį. Papildoma studijų kainos dalies kompensavimo tvarka numatyta karo tarnybą atlikusiems asmenimis.

• Paramą negalią turintiems stu-dentams. neįgalūs Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, atitinkantys numatytus kriterijus, gali gauti:

1) socialines stipendijas (dydis yra 3 bazinės socialinės išmokos (t. y. 390 Lt) per mėnesį);

2) tikslines išmokas pagal projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“ (trukmė – nuo 2012-04-10 iki 2015-04-10). numatyta skirti 520 litų per mėnesį individualiems studentų specialiesiems poreikiams studijų procese tenkinti;

3) tikslines išmokas kiekvieno semestro studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (3,2 nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio (t. y. 416 Lt);

4) tikslinę išmoką kas mėnesį specialiesiems poreikiams tenkinti (50 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (t. y. 180 Lt);

5) gali būti valstybės lėšomis apmokamos valstybės remiamos paskolos palūkanos studijų laikotarpiu.

• Paramą užsienio lietuviams. išei vijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir/ar socialinę išmoką. Stipendija skiriama konkurso būdu priklausomai nuo pretenduojančio asmens studijų rezultatų. Socialinė išmoka yra vienkartinė ir priklauso nuo studento socialinės padėties.

Apibendrinant svarbu pažymėti, kad Lietuvos studijų sistemos dalyviai bei jų atsakomybės ir veiklos sritys leidžia kurti tokią aukštojo mokslo sistemą, kuri sudarytų prielaidas studijų kokybės, prieinamumo, tarptautinio konkurencingumo srityse siekti aukščiausių reikalavimų. Visgi aukštojo mokslo sistemos raida negali būti atsieta nuo jai įtaką darančių vidaus ir išorės veiksnių, todėl toliau bus apžvelgiamos bendrosios studijų sistemos aplinkybės tarptautiniame kontekste ir esminės raidos tendencijose šalyje.

303. AUKŠTOJO MOKSLO iŠTEKLiAi

3.1 Aukštojo mokslo finansavimas

Bolonijos ir Europos aukštojo mokslo erdvės siekiai:

• 2000 m. Lisabonoje Europos Taryba iškėlė tikslą reikšmingai padidinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, skaičiuojant dalį tenkančią vienam žmogui16;

• 2005 m. EK komunikate siūloma modernizuoti finansavimo sistemas, stiprinant konkurenciją ir atlygį už rezultatus17;

• 2006 m. EK komunikate teigiama, kad dėl augančio studentų skaičiaus ir stagnuojančio viešojo finansavimo ES vis labiau atsilieka nuo kitų išsivysčiusių pasaulio regionų. Todėl ateityje finansavimo poreikius teks tenkinti iš privačių šaltinių18;

• 2006 m. metinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje komisija, pasiūlė, kad ES iki 2010 m. aukštajam mokslui skirtų mažiausiai 2 proc. BVP (įskaitant viešąjį ir privatųjį finansavimą)19;

• 2010 m. Bolonijos proceso šalių ministrai sutaria, kad nepaisant ekonominių sunkumų, AM finansavimas turėtų išlikti prioritetu20.

Aukštojo mokslo finansavimas vertinamas pagal tris aspektus: finansavimo apimtį, vienam studentui tenkančias lėšas ir finansavimo šaltinį. Duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį AM finansavimas (tiek

absoliučia išraiška, tiek vertinant vienam studentui tenkančias lėšas) išaugo, tačiau vis dar ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio. Valstybės ir savivaldybių skiriami asignavimai, kaip ir seniau, sudaro daugiau nei pusę

AUKŠTOJO MOKSLO iŠTEKLiAi3

16 Europos Taryba, Presidency Conclusions, 2000.

17 EK, Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo, 2005.

18 ES, Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui. Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės. Briuselis, 2006.

19 ES, Komisijos komunikatas pavasario Europos Vadovų Tarybai 2006. Metas judėti sparčiau. naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui, 2006.

20 Budapest – Vienna Declaration on the European Higher Education Area, 2010.


Naudojami rodikliai

Aukštojo mokslo finansavimo apimtys:

• aukštųjų mokyklų pajamos (mln. Lt);

• išlaidos aukštajam mokslui kaip BVP dalis (proc.);

• valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, tenkančios vienam aukštojoje mokykloje besimokančiam asmeniui (tūkst. Lt).

Aukštojo mokslo finansavimo šaltiniai:

• valdžios sektorius (valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos);

• šalies juridiniai ir fiziniai asmenys;

• namų ūkių mokėjimai aukštajai mokyklai (dalis šalies juridinių ir fizinių asmenų mokėjimų). Šis rodiklis naudojamas matuoti įmokoms už studijas;

• užsienio institucijos, tarptautinės organizacijos (ES parama sudaro didesnę šių lėšų dalį).

nuo 1991 m. Lietuva turėjo 4 ganėtinai skirtingas studijų finansavimo sistemas21:

1-oji sistema 1991–2000 m.: biudžeto asignavimus skirsto LR Vyriausybė. nuo 1995 m. įtvirtinta galimybė studentams patiems mokėti už studijas pilną studijų kainą;

2-oji sistema 2000–2001 m.: biudžeto asignavimus skirsto ŠMM pagal su aukštąja mokykla sudarytą sutartį. Įtvirtinta galimybė gauti paskolas studentams, negavusiems valstybės finansuojamos vietos;

3-oji sistema 2001–2009 m.: studijų kainą sudaro dvi dalys, t.y. valstybės finansuojama dalis bei studento nuosavomis lėšomis finansuojama dalis, kuri yra griežtai apibrėžta (4 MGL – dabar BSi);

4-oji sistema nuo 2009 m. iki dabar: i pakopos finansavimo principas „pinigai paskui studentą“. Biudžeto asignavimai skiriami aukštajai mokyklai atskira eilute. Jų dydis priklauso nuo stojančiųjų į aukštąją mokyklą skaičiaus bei pažangumo.

aukštųjų mokyklų pajamų, tačiau jų „svoris“ per dešimtmetį pastebimai sumažėjo.

nuo 2003 m. iki 2011 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų pajamos išaugo daugiau nei 2 kartus: nuo 800 mln. litų iki 1 755 mln. litų. Tai daugiausiai lėmė augančios valdžios sektoriaus išlaidos (vadinamasis valstybinis studijų finansavimas) ir užsienio institucijų lėšos, kurių didžiąją dalį sudaro aukštosioms mokykloms skirta ES parama (5 pav.). nepaisant to, Lietuvoje valdžios sektoriaus išlaidos aukštajam mokslui, kaip BVP dalis, vis dar smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio (6 pav.). Viena iš priežasčių – AM finansavimas augo lėčiau nei BVP. 2001–2009 m. Lietuvoje valdžios sektoriaus išlaidos AM smuko nuo 1,33 proc. iki 1,14 proc. BVP, o ES šalyse išaugo nuo 1,08 proc. iki 1,22 proc. BVP.

Lietuvoje gana plačiai paplitusi nuomonė, kad studentų skaičius augo gerokai sparčiau nei finansavimas, todėl vienam studentui tenkančių lėšų dalis smuko. Ši nuostata aktualesnė praėjusio dešimtmečio pradžiai. Pavyzdžiui, 2002 m., reformuojant įmokų už studijas sistemą, valstybė žymiai padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių, o biudžeto lėšų didinimas tik iš dalies padengė padidėjusias išlaidas, t.y. valstybės finansuojamų vietų skaičius išaugo sparčiau nei valdžios sektoriaus finansavimas AM. Tuo tarpu nuo 2003 m. vienam studentui tenkančios lėšos nuosekliai augo (7 pav.). nepaisant to, vienam studentui tenkančios lėšos vis dar daugiau nei du kartus mažesnės nei vidutiniškai ES (8 pav.).

Lietuvos AM finansavimo sistema kelis kartus buvo iš esmės reformuota. nors pertvarkų tikslai buvo skirtingi, tačiau tendencijos per pastarąjį dešimtmetį

21 MOSTA užsakymu parengta Lietuvos studijų politikos 2009 – 2011 m. pokyčių analizės ataskaita: Studijų sistemos valdymas, 2012.


išliko tos pačios. Pirma, aukštųjų mokyklų pajamos iš privačių šaltinių, kurių didžiąją dalį sudaro įmokos už mokslą, 2003–2011 m. išaugo, nors jų dalis nuo visų aukštosios mokyklos pajamų išliko panaši – apie 30 procentų (5 pav.). Antra, valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų dalis smuko (9 pav.). Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose didesnė dalis studentų moka už studijas ir tik mažesnė gauna valstybės finansinę paramą22. Šiai grupei taip pat priklauso

Vokietija, Graikija, Vengrija ir Austrija. Eurydice apžvalgoje23 teigiama, kad Lietuvoje studentų dažniausiai mokami mokesčiai už studijas yra vieni iš didesnių palyginti su kitomis 32 duomenis pateikusiomis Europos valstybėmis. Didžiausi mokesčiai už studijas taikomi Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje)24. Eurostat duomenimis, 2009 m. viešųjų išlaidų AM dalis, skirta finansinei studentų paramai, siekė 15,7 proc. ir buvo artima ES vidurkiui (17,4 proc.).

Apibendrinimas:

• Per pastarąjį dešimtmetį aukštųjų mokyklų pajamos ir vienam studentui skiriamos valdžios sektoriaus išlaidos ženkliai augo, tačiau vis tiek stipriai atsilieka nuo ES vidurkio.

• Valstybės ir savivaldybių skiriami asignavimai vis dar sudaro daugiau nei pusę aukštųjų mokyklų pajamų, tačiau pajamos iš privačių šaltinių (įskaitant įmokas už studijas) tampa reikšmingesnės.

22 Eurydice, Modernisation of Higher Education in Europe 2011: funding and the Social Dimension, 2011. <http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/131en.pdf>

23 Ten pat.

24 Eurydice, national Student fee and Suport Systems 2011. <http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/facts_and_figures/fees_support.pdf>


5 pav. Aukštųjų mokyklų lėšos ir pajamos pagal finansavimo šaltinius (mln. Lt), privačių lėšų dalis (proc.)

6 pav. ES šalių viešosios išlaidos25 aukštajam mokslui kaip dalis nuo BVP (proc.), 2009 m.

25 Viešosios išlaidos apima valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidas.

DK

nO fi Cy

SE nL iS AT iE BE

CH Si

fR EE DE

RO MT LT ES HU PT PL CZ

BG iT HR

UK

SK LV Li LU EL

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Valdžios sektorius

Šalies juridiniai ir fiziniai asmenys (be namų ūkių)

1400

32

120031

100030

80029

60028

400 27

200 26

0 25

1600 mln. Lt

33%

namų ūkių mokėjimai mokyklai (dalis šalies juridinių ir fizinių asmenų mokėjimų)

Privačios lėšos, skirtos AM studijoms (dalis nuo viso finansavimo)

Užsienio institucijos, tarptautinės organizacijos

Duomenų šaltinis: LSDSkaičiavimai: MOSTA

Duomenų šaltinis: Eurostat

1,14% ES vidurkis

2%

1

0

28,2%


7 pav. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos vienam aukštojoje mokykloje besimokančiam asmeniui (tūkst. Lt)

8 pav. Metinės valdžios sektoriaus išlaidos valstybinėms ir privačioms aukštosioms mokykloms, tenkančios vienam aukštųjų mokyklų studentui pagal perkamosios galios standartą (PGS), 2009 m.

SE

nO DK nL fi UK

DE

BE AT fR ES MT

Cy iS Si iT PT HR

CZ

SK

BG PL EE LT LV RO CH L i HU LU EL iE

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Studentų skaičius

7

1500006

5

100004

3

5000 2

1

0 0

200000

8 tūkst. Lt

Lėšos vienam studentui (tūkst. Lt)



4249,1 PGS

ES vidurkis

15000 PGS

10000

5000

0

7,7 tūkst. Lt


9 pav. Studentų dalis valstybės finansuojamose vietose (proc.)

50

60

70%

40

30

20

10

0

Kolegijų studentų dalis

i pakopos universitetų studentų dalis

ii pakopos universitetų studentų dalis

2000–2001 2005–2006 2011–2012


AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMASAUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS

ES šalių viešosios išlaidos aukštajammokslui kaip dalis nuo BVP (proc.),

2009 m.

Vienam studentui tenkančios aukštųjųmokyklų metinės išlaidos pagal

perkamosios galios standartą (PGS),2009 m.

VALDŽIOS SEKTORIUS

UNIVERSITETAI KOLEGIJOS

ŠALIES JURIDINIAI IRFIZINIAI ASMENYS: NAMŲ

ŪKIŲ MOKĖJIMAI

ŠALIESJURIDINIAIIR FIZINIAI

ASMENYS: KITA

UŽSIENIOINSTITUCIJOS,TARPTAUTINĖS

ORGANIZACIJOS

1013,9 mln.201120102009200820072006200520042003

913,5 mln.905,7 mln.

1041,7 mln.900,4 mln.

769 mln.686,1 mln.

606,8 mln.512,6 mln.

80,3 mln.78,7 mln.

105,5 mln.89,6 mln.

68,6 mln.61,7 mln.

52,8 mln.66,7 mln.

157,9 mln.95 mln.

114,9 mln.98,3 mln.

69,9 mln.41,1 mln.35,8 mln.42,6 mln.

401,2 mln.416 mln.

370,3 mln.340,3 mln.

295,5 mln.277,6 mln.

235,4 mln.189,4 mln.

859,5 mln. 300 mln. 207,7 mln. 91,9 mln. 18,3 mln.154 mln. 86,5 mln.37,9 mln.

386,5 mln. 245,6 mln. 110,2mln.

LVSKUKHRIT

BGCZPLPT

HUESLT

MTRODEEEFRSI

CHBEIE

ATIS

NLSE

CYFI

NODK

Lietuva

ES vidurkis

0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5%ROLVLTEEPL

BGSKCZHRPTITSIIS

CYMTESFRATBEDEUK

FINLDKNO

SE

0 5000 10000 15000 PGS

LietuvaES vidurkis

Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos vienam studentui (tūkst. Lt)

Studentų skaičius

201120102009200820072006200520042003

170717

197720 199501210400

201005

174823186861

204432190701

5,1

6,2

6.7

8,5

8,1

7,7 tūkst. Lt

8,2

7,3

5,9

Studentų dalis valstybės finansuojamose vietose (proc.)

Kolegijose Universitetuose, I pakopa Universitetuose, II pakopa

201120052000 201120052000 201120052000

55,5 % 57,7 %

67,4 %

44,4 %

74,4 %

47,8 %43,9 %

57,6 %

50,3 %


3.2 Stojantieji ir studentai

Bolonijos, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Lietuvos studijų politikos siekiai:

• Valstybinėje švietimo 2003–2012 m. strategijoje26 įtvirtintas siekis, kad daugiau kaip 60 proc. Lietuvos jaunuolių įgytų aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą;

• „Europa 2020“ suformuluotas siekis, kad iki 2020 m. bent 40 proc. 30–34 metų amžiaus ES gyventojų būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą27;

• Bolonijos proceso šalių ministrai sutaria, kad studentas – svarbiausias studijų proceso dalyvis. nuo 1999 m. skatinamas į studentą orientuotų studijų modelio įgyvendinimas, kuomet studentas esti aktyvus studijų proceso dalyvis. Šis siekis yra ir tarp Bukarešto komunikate (2012) numatytų veiklos prioritetų 2012–2015 m.;

• Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje28, vienas iš ilgalaikių tikslų – išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius;

• Pagal ŠMM 2011–2013 m. strateginį veiklos planą29, siekiama, kad 2015 m. po vidurinio išsilavinimo įgijimo tęsiančiųjų mokymąsi Lietuvos universitetuose būtų 30 proc., kolegijose – 31 proc., po profesinės mokyklos (2013 m. siekinys) – 7 procentai;

• Pagal šią strategiją taip pat planuota, kad 2012 m. ir 2013 m. priimtų į universitetus ir gavusių valstybės finansavimą dalis nuo vidurinių mokyklų abiturientų, būtų 23 proc., o įstojusių į doktorantūrą skaičius, lyginant su priimtų į magistro studijas skaičiumi, būtų 20 procentų.

Apžvelgiant studentų srautus atskirai analizuojamos dvi grupės: a) stojantieji

ir priimtieji į i studijų pakopos bei vientisųjų studijų i kursą; b) jau

26 Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012 m., medžiaga diskusijoms, 2012. <http://www.smm.lt/strategija/docs/vssi/1562_Svietimo_strategija%202012.pdf>

27 Aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas, 2011. <http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/modernisation_lt.pdf>

28 Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija, 2011. <http://www.am.lt/files/Strategija.pdf>

29 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 m. strateginis veiklos planas. <http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011-2013.pdf>


studijuojantys aukštosiose mokyklose.

Lietuva – viena pirmųjų pagal studijuojančiųjų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių dalį Europoje. 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo virš 170 tūkst. studentų. Vis dėlto, pastaraisiais metais studentų skaičius mažėjo ir prognozuojama, kad iki 2020 m. sumažės dar beveik 20 procentų.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 m. strateginiame veiklos plane numatyto stojančiųjų pasiskirstymo dabartinė situacija kol kas neatitinka. 2011 m. po vidurinės mokyklos baigimo tais pačiais metais tęsiančių studijas universitetuose buvo 41 proc., kolegijose – 25 procentai. Daugėja stojančių po (vienerių ar keleto) metų pertraukos, nors dažniausiai stojama iš karto po vidurinės mokyklos baigimo. Populiariausia – socialinių mokslų studijų sritis, nors pastebimas jos populiarumo mažėjimas ir biomedicinos studijų srities populiarumo augimas.

Auga įstojusiųjų į kolegijas dalis. Koleginio išsilavinimo dažniau siekia įvairesnio (ir vyresnio) amžiaus stojantieji. Ženkli dalis stojančiųjų (ypač į kolegijas) renkasi studijas geografiškai artimiausiuose miestuose, nors daugumą studentų pritraukia Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos.

Didžioji potencialių studentų dalis renkasi studijas Lietuvoje. Galimybės studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje ir noras gyventi Lietuvoje yra svarbiausios studijų Lietuvoje pasirinkimo priežastys.

Magistrantūroje studijuoja maždaug 4 kartus mažiau studentų nei bakalauro studijose. Tęsti studijas magistrantūroje svarbiausi motyvai yra tai, kad baigus magistrantūrą atsiveria daugiau profesinių galimybių ir studijuojant gilinamos akademinės ar profesinėje veikloje reikalingos žinios.

iii pakopos studijose studijuoja gan nedidelis studentų skaičius. Doktorantų skaičius išlieka gan pastovus, tačiau pastaraisiais metais doktorantų procentinė dalis nuo visų studentų augo dėl bendro studentų skaičiaus mažėjimo tendencijų. ŠMM 2011–2013 m. veiklos plane užsibrėžtas siekis padidinti doktorantų skaičių iki šiol nepasiektas. Įstojusių į doktorantūrą skaičius, skaičiuojant kaip dalį nuo priimtųjų į magistro studijas, siekia 6 procentus. Doktorantų apklausos duomenys rodo, kad dažniausi pasirinkimo studijuoti doktorantūroje motyvai yra noras dalyvauti mokslinėje veikloje ir noras toliau gilinti akademines bei profesinėje veikloje reikalingas žinias. Renkantis doktorantūros mokslo kryptį, dominuoja noras tęsti tos pačios pakraipos studijas.

Pastebimas ištęstinių studijų studentų skaičiaus mažėjimas bei didėjantis atotrūkis tarp nuolatinių ir ištęstinių studijų studentų skaičiaus. Tai ypač ryšku universitetinėse studijose. Viena iš priežasčių, galėjusių lemti tokią studentų srautų kaitą – pailgėjusi ištęstinių studijų, palyginti su ankščiau vykdytomis neakivaizdinėmis ir vakarinėmis studijomis, trukmė.


Naudojami rodikliai

Stojantieji į aukštąsias mokyklas:

• Dalyvavusiųjų bendrajame priėmime skaičiai ir jų pasiskirstymas pagal sociodemografinius parametrus:

vidurinio išsilavinimo įgijimo metus;

valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas.

• Priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičiai ir jų pasiskirstymas pagal parametrus:

aukštosios mokyklos tipą;

studijų pakopas;

valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas;

studijų sritis;

įstojusiųjų į i pakopą amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą.

• Studijų pasirinkimo motyvai (apklausų duomenys):

studijų programos ir aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvai;

studijų Lietuvoje pasirinkimo priežastys;

studijų tęsimo aukštesnėje studijų pakopoje pasirinkimo motyvai.

Studijuojantieji aukštosiose mokyklose:

• Studentų skaičius Lietuvoje ir jo kaita:

studentų skaičiaus kaita;

studentų skaičius tūkstančiui gyventojų;

studentų skaičius Lietuvoje lyginant su ES27 pagal studentų amžių, lytį ir studijų sritį;

užsienio piliečiai, studijuojantys Lietuvos universitetuose ir kolegijose pagal pilietybę.

• Studentų pasiskirstymas aukštosiose mokyklose pagal parametrus:

aukštosios mokyklos tipą (universitetas, kolegija; valstybinė, nevalstybinė aukštoji mokykla);

studijų pakopas;

valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas;

studentų lytį, amžių.


Stojantieji į aukštąsias mokyklas30

Lietuvoje norintieji studijuoti gali rinktis iš 47 aukštųjų mokyklų teikiamų įvairiausių studijų programų įvairiose studijų srityse valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. Didžioji dalis studentų į pirmąją pakopą patenka per Bendrojo priėmimo sistemą. 2012 m. užsiregistravo didžiausias norinčių studijuoti skaičius per paskutinius tris metus, nepaisant to, kad priimtų studentų skaičius vis mažėja (2 lentelė, 10 pav.).

Stojančiųjų pasiskirstymas pagal amžių. 2009–2012 m. laikotarpiu tarp įstojusių į universitetus šiek tiek sumažėjo asmenų iki 19 metų amžiaus dalis ir nežymiai padidėjo įstojusiųjų 25–29 metų amžiaus dalis (11 pav.). Vyresni nei 30 metų amžiaus asmenys per paskutinius ketverius metus apytiksliai sudarė 5 proc. visų įstojusiųjų į universitetus31. Tarp įstojusiųjų į kolegijas amžiaus kaitos tendencijos ryškesnės (12 pav.). Kolegijose, palyginti su universitetais, gerokai mažesnę dalį sudaro įstojusieji iki 19 metų amžiaus, o vyresnių nei 30 metų amžiaus įstojusiųjų dalis dvigubai didesnė. Šiuos skirtumus gali lemti lanksčių studijų formų panaudojimas studijų procese32. informacinių technologijų naudojimas suaugusiųjų švietimo, studijų plėtotei kolegijose 2005–2011 m. išaugo 12

kartų, o universitetuose 2009–2010 s. m. visuomenei siūlomų kursų sumažėjo 2,7 karto. Vis dėlto, 2010–2011 s. m. matomas visuomenei universitetų siūlomų nuotolinių kursų skaičiaus augimas33.

Įstojusiųjų pasiskirstymas pagal lytį. Įstojusiųjų į i pakopos studijas analizė atskleidė, kad ir universitetuose, ir kolegijose moterys daugumą sudaro humanitarinių, socialinių, meno bei biomedicinos studijų srityse, vyrai – fizinių ir technologijos mokslų studijų srityse (13 pav., 14 pav.). Kolegijose lyčių disproporcijos ryškesnės, ypač fizinių ir biomedicinos mokslų studijų srityse. Vertinant duomenis laiko perspektyvoje, ypač ryškių pokyčių nematyti, tačiau biomedicinos mokslų studijų srityje universitetuose pamažu didėja vyrų dalis: nuo 32 proc. – 2009 m., iki 35 proc. – 2012 m. Technologijos mokslų studijų srityje kolegijose šiek tiek padidėjo moterų dalis: 2009 m. – 17 proc., 2012 m. – 20 procentų.

Stojančiųjų ir įstojusiųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą. Siekiantys universitetinių studijų dažniausiai renkasi aukštąsias mokyklas, esančias artimesniame didmiestyje (3 lentelė). nors didžiausią dalį stojančiųjų iš visų regionų pritraukia Vilniaus ir Kauno

30 Parengta remiantis „Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2012 m. apžvalga“, MOSTA, 2012.

31 Prisimintina, jog suaugusiųjų į(si)traukimui į studijas AM sistemoje tiek mokslinėje literatūroje, tiek Bolonijos proceso dokumentuose (komunikatuose) skiriama vis daugiau dėmesio. MOSTA užsakymu parengtoje ataskaitoje „Lietuvos studijų politikos 2009–2011 pokyčių analizė: studijų socialinė – ekonominė aplinka” teigiama, jog įvertinus AM prieinamumo sampratos kaitą Lietuvoje suaugusieji gali būti laikomi savita AM neatstovaujama grupe.

32 MOSTA užsakymu parengta ataskaita „Lietuvos studijų politikos 2009–2011 pokyčių analizė: studijų socialinė – ekonominė aplinka“, 2013.

33 Švietimas 2011, Lietuvos statistikos departamentas, 2011.


universitetai, pastebima, kad regioninės universitetinės aukštosios mokyklos taip pat domina stojančiuosius iš tų pačių ir artimesnių apskričių. Kolegijose, kurių tinklas Lietuvoje išsidėstęs plačiau nei universitetų, regioniškumo tendencija dar ryškesnė. Didžioji dalis stojančiųjų į kolegijas studijų sutartis sudaro geografiškai artimiausiuose miestuose (4 lentelė).

Įstojusieji pagal išsilavinimą. Apsi-sprendimo stoti ar nestoti į aukštąją mokyklą tendencijos beveik nekinta iš metų į metus: dažniausiai stojama iškart po vidurinės mokyklos baigimo. 2012 m. į aukštąsias mokyklas stojo 63 proc. tais pačiais metais baigusiųjų vidurines mokyklas asmenų. Jų skaičius smarkiai ūgtelėjo 2009–2011 m., tačiau dėl demografinių bei socialinių pokyčių 2012 m. stojančiųjų procentas vėl tapo mažesnis (15 pav.).

Pastebimas aktyvesnis stojančiųjų, turinčių kitokį nei vidurinį išsilavinimą, dalyvavimas konkurse: didėja įstojusiųjų, baigusių profesines mokyklas, dalis. Universitetuose 2012 m. jie sudarė 3 proc., kolegijose gerokai daugiau – 12 procentų. 2012 m. šiek tiek padidėjo ir įstojusiųjų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu dalis. nors tokie stojantieji sudaro itin mažą dalį visų pasirašiusiųjų sutartis, visgi kolegijose jų dalis padidėjo nuo 0,8 proc. 2009 m. iki 1,6 proc. 2012 m., o universitetuose nuo 0,55 proc. 2009 m. iki 0,75 proc. – 2012 metais.

Įstojusiųjų pasiskirstymas pagal aukštosios mokyklos tipą. Proporcija tarp įstojusiųjų į universitetus ir kolegijas tolygėja. 2012 m. įstojusieji

į kolegijas sudarė 43 proc. nuo visų įstojusiųjų. Palyginimui 2009 m. – 35 procentus. Anksčiau užsienio ekspertai, talkinę rengiant Lietuvos aukštojo mokslo Baltąją knygą, siūlė siekti, kad koleginių studijų sektorius perimtų didesnę nei šiuo metu yra visų aukštosiose mokyklose studijuojančių dalį34.

Įstojusiųjų pasiskirstymas pagal studijų sritis. Daugiausiai stojančiųjų pasirenka socialinių mokslų studijų srities programas, nors per pastaruosius metus įstojusių į šią studijų sritį buvo mažiau. Didėja įstojusiųjų į biomedicinos mokslų srities programas dalis. Meno, fizinių bei humanitarinių mokslų studijų sritis pasirenka po 4–6 proc. įstojusiųjų (16 pav.).

Stodami į universitetus geriausieji abiturientai (iš brandos egzaminų gavę nors vieną šimtuką, toliau – „šimtukininkai“), labiausiai linkę rinktis socialinių ir biomedicinos studijų sritis. 2012 m. populiariausios studijų programos tarp „šimtukininkų“ buvo medicinos (106 „šimtukininkai“), ekonomikos (47), politikos mokslų (37 „šimtukininkai“), odontologijos (29 „šimtukininkai“), teisės (28 „šimtukininkai“) studijos. „Šimtukininkų“ stojimo į kolegijas bendrosios tendencijos nėra labai aiškios. 2012 m. duomenimis į tam tikras studijų programas kolegijose stojo po vieną „šimtukininką“35.

Studentų pasirinkimo studijuoti motyvai. Aptarus stojančiųjų srautus matyti, jog didžioji dalis norinčių studijuoti aukštosiose mokyklose lieka Lietuvoje. LAMA BPO duomenimis,

34 MOSTA užsakymu parengta ataskaita „Lietuvos studijų politikos 2009–2011 pokyčių analizė: studijų socialinė – ekonominė aplinka“, 2013.

35 Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2012 m. apžvalga, MOSTA, 2012.


prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikia daugiau nei 60 proc., o sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis pasirašo 53 proc. visų tų metų abiturientų. Studentų motyvus likti studijuoti Lietuvoje atskleidžia 2012 m. atlikta studentų apklausa36.

Pagrindinės priežastys likti studijuoti Lietuvoje susijusios su materialiniais motyvais ir vidiniu apsisprendimu likti gimtojoje šalyje (17 pav.). Kaip vieną iš pagrindinių motyvų bakalauro studijų studentai nurodė galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje (33 proc.) bei tai, kad, jų manymu, studijuojant Lietuvoje reikėtų mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms (28 proc.). Magistrantūros studijų studentų apsisprendimui daugiausiai įtakos turėjo noras gyventi Lietuvoje (34 proc.), studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje (30 proc.) bei šeimyninės priežastys (27 proc.). Vertinant respondentų atsakymus pagal aukštosios mokyklos tipą, išryškėjo, jog materialinis motyvas – galimybė studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje – svarbiausias: šį atsakymą pasirinko 34 proc. kolegijų studentų ir 32 proc. universitetų studentų. Antroje vietoje pagal svarbumą kolegijų studentams yra noras gyventi arčiau namų (30 proc.), o universitetų studentams labai svarbus studijų programų (specialybės) patrauklumas (30 proc.).

Renkantis studijų programą (specialybę) Lietuvoje, dalyvavusiems minėtoje apklausoje svarbiausia buvo, kad specialybė būtų susijusi su

mėgstamais mokomaisiais dalykais (55 proc.), asmeniniais pomėgiais (hobiu) (36 proc.) ir užtikrintų geras materialines sąlygas ateityje (32 proc.) (18 pav.).

ii pakopos studentų apklausos (2012)37 duomenys atskleidė, kad į magistrantūrą stojantieji savo pasirinkimą labiau sieja su karjera darbo rinkoje. Svarbiausi pasirinkimo studijuoti (tęsti studijas) magistrantūroje motyvai buvo tai, kad baigus magistrantūrą atsiveria daugiau profesinių galimybių (52 proc.) ir studijuojant, jų manymu, bus galimybė gilinti akademines bei profesinėje veikloje reikalingas žinias (atitinkamai 49 ir 35 proc.). Mažiausiai svarbūs motyvai apsisprendžiant toliau tęsti studijas ii pakopoje buvo noras nukelti profesinės veiklos pradžią (3 proc.) ir darbo neradimas (3 proc.) (19 pav., 20 pav.).

iii pakopos studentų apklausos38 duomenys rodo, kad į doktorantūrą stojama siekiant dalyvauti mokslinėje veikloje (52 proc.) ir gilinti akademines (45 proc.) bei profesinėje veikloje reikalingas (37 proc.) žinias. Renkantis doktorantūros mokslo kryptį dominuoja noras tęsti tos pačios pakraipos studijas (65 proc.). Mažiausiai įtakos doktorantūros studijų pasirinkimui turėjo darbo neradimas (1 proc.), noras nukelti profesinės veikos pradžią (2,5 proc.) bei aplinkinių įtaka (4 proc.). Renkantis doktorantūros mokslo kryptį mažiausiai svarbu buvo geros perspektyvos gauti darbą (3 proc.) bei specialybės prestižas (4 proc.) (21 pav., 22 pav.).

36 Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, MOSTA, 2012. <http://mosta.lt/images/documents/analize/tyrimai_ir_ataskaitos/2012/Tendencijos_aukstajame_moksle.pdf>

37 MOSTA užsakymu ii pakopos studentų apklausa atlikta 2012 m. gruodžio 4–12 d. Apklausti 1013 magistrantai. Taikyta kvotinė atranka.

38 MOSTA užsakymu iii pakopos studentų apklausa atlikta 2012 m. gruodžio 4–12 d. Apklausti 204 doktorantai. Taikyta kvotinė atranka.


Aukštųjų mokyklų studentai

2011–2012 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 174 823 studentai, iš jų 125 046 universitetuose ir 49 777 kolegijose. Palyginti su kitomis ES šalimis, aukštojo mokslo Lietuvoje siekia labai didelė dalis jaunuolių. 2010 m. 20–24 metų amžiaus studentai sudarė 42 proc. nuo šio amžiaus gyventojų skaičiaus (ES vidurkis – 29,9 proc.) (23 pav.). Lietuva šioje srityje sėkmingai lenkia visas ES šalis nares, išskyrus Slovėniją, ir jau dabar viršija „Europa 2020“ išsikeltą tikslą.

Vis dėlto, pastaraisiais metais studentų skaičius mažėjo (24 pav.). 2011–2012 s. m. Lietuvoje studijavo 12 tūkst. studentų mažiau nei ankstesniais metais. 2012 m. tūkstančiui gyventojų teko 55 studentai, tuo tarpu 2008 m. – 63.

Studentų skaičiaus mažėjimas gali būti susijęs tiek su emigracija ir globalios aukštųjų mokyklų rinkos patrauklumu, tiek su abiturientų, kurie tradiciškai papildo aukštųjų mokyklų studentų gretas, skaičiaus mažėjimu. Studentų skaičiaus prognozės rodo, kad iki 2020 m. studentų skaičius Lietuvoje, įvertinus tiek studentų skaičiaus kaitos tendencijas, tiek gimstamumo prieš dvidešimtmetį duomenis, sumažės beveik 20 procentų (25 pav.).

Studentų amžiaus struktūra. Minėti pokyčiai po truputį keičia studijuojančiųjų demografines charakteristikas. Šiuo metu Lietuvos studentas – gan jaunas: vidutinis amžius – 21,5 metų. Palyginti, ES 20–24 metų amžiaus studentai vidutiniškai sudaro mažiau nei pusę visų studentų (ES vidurkis – 48 proc.), tuo tarpu Lietuvoje jauniausia studentų amžiaus grupė viršija 56 proc. (26

pav.). Jauniausia studentų populiacija pasižymi Bulgarija, Kroatija, Lenkija bei Slovakija, o vyresni nei 25 metų amžiaus studentai daugumą sudaro Graikijoje, islandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse.

Studentų pasiskirstymas pagal lytį. Lietuvoje visose studijų pakopose moterų yra daugiau nei vyrų. Jos sudaro 59 proc. visų studentų. ES šalių vidurkis čia yra labiau subalansuotas – moterų dalis tarp studentų – 55,4 proc., vyrų – 44,6 procento (27 pav.). Moterys Lietuvoje šiek tiek didesnę dalį nei vidutiniškai ES sudaro humanitariniuose (LT – 72 proc., ES27 – 65 proc.), socialiniuose (LT – 67 proc., ES27 – 58 proc.) moksluose, žemės ūkio ir veterinarijos (LT – 54 proc., ES27 – 49 proc.) bei sveikatos priežiūros (LT – 82,4 proc., ES27 – 74 proc.) studijų srityse. Moterų dalis tiksliųjų (fizinių, technologijos) mokslų studijų srityse Lietuvoje kiek mažesnė nei ES vidurkis. Mažiausiai moterų yra inžinerijos, gamybos ir statybos mokslų studijose.

Studentų iš užsienio dalis. Studentų iš užsienio šalių, studijuojančių Lietuvoje, nėra daug: nuo 2002 m. iki 2011 m. jie tesudarė 1,9–3 proc. nuo bendro Lietuvos studentų skaičiaus (28 pav., 29 pav.), tačiau jau keletą metų pastebimas užsienio studentų skaičiaus Lietuvoje augimas: 2012 m. šis skaičius pasiekė 3 proc. Didžiausią Lietuvoje siekiančiųjų kvalifikacinio laipsnio užsienio studentų dalį sudaro ne ES piliečiai.

Studentų pasiskirstymas VF ir VNF vietose. nuo 2008–2009 s. m. išaugo Vnf studijų vietų skaičius, viršydamas Vf vietas (30 pav.). Šis skirtumas


didžiausias tapo 2009–2010 s. m. Vf ir Vnf studijų vietų skaičius 2011–2012 s. m. šiek tiek suvienodėjo.

Vf ir Vnf studijų vietų kaitos tendencijos universitetuose ir kolegijose skiriasi. Mokančių už mokslą skaičius universitetuose viršijo nemokančiųjų už mokslą nuo 2009–2010 s. m., kolegijose – nuo 2007–2008 s. m. Kolegijose 2011–2012 s. m. ši proporcija apsivertė: Vnf vietose studentų skaičius sumažėjo tiek, kad tapo ženkliai mažesnis už Vf vietose studijuojančiųjų skaičių. Universitetuose išliko senoji tendencija.

2011–2012 s. m. kolegijose Vf vietose studijavo daugiau nei 28 tūkst. studentų, Vnf – daugiau nei 21 tūkst. studentų. Universitetuose Vf studijų vietose mokėsi daugiau nei 58 tūkst. studentų, Vnf – daugiau nei 66 tūkst. studentų.

Studentų pasiskirstymas valsty binėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijuoja 8 kartus mažiau studentų nei valstybinėse. Privačiose mokyklose populiaresnės koleginės studijos. nevalstybiniuose universitetuose 2011–2012 s. m. studijavo 16 kartų mažiau studentų nei valstybiniuose universitetuose (31 pav.), nevalstybinėse kolegijose – apie 3 kartus mažiau nei valstybinėse (32 pav.). Pastebima ir tai, kad nevalstybinių universitetų studentų skaičiaus dinamika nuoseklesnė nei koleginėse studijose. nevalstybinėse kolegijose iki 2008–2009 s. m. pastebimas ryškus studijuojančių skaičiaus augimas ir

palaipsnis mažėjimas vėlesniais metais.

Studentų pasiskirstymas studijų pakopose. Daugiausiai studijuojančiųjų yra i studijų pakopoje (33 pav.). Magistrantūroje studijuoja maždaug 4 kartus mažiau studentų nei bakalauro studijose. Mažiausias skirtumas tarp šių studijų pakopų studentų skaičių buvo 2008–2009 s. m., kai magistrantūroje studijavo 3,8 kartus mažiau studentų nei bakalauro studijose. 2011–2012 s. m. šis skirtumas padidėjo 0,1 karto. iii pakopos studijose visuomet studijuoja gan mažas studentų skaičius, tačiau pastaraisiais metais doktorantų procentinė dalis nuo visų studentų augo dėl bendro studentų skaičiaus mažėjimo tendencijų. Doktorantų skaičius išliko gan pastovus. nuo 2004–2005 s. m. iki 2009–2010 s. m. studijavo apie 2,5 tūkst. doktorantų. 2010–2011 s. m. doktorantų skaičius išaugo iki 2,7 tūkst., o sekančiais metais sumažėjo iki 2,6 tūkst. studentų.

ŠMM 2011 m. veiklos ataskaitoje39 teigiama, kad siekis iki 20 proc. pakelti įstojusių į doktorantūrą skaičių palyginti su priimtų į magistrantūros studijas skaičiumi, įvykdytas tik iš dalies: šiandien minėtas santykis – 6 procentai.

Studentų pasiskirstymas studijų formose. Pastebimas ištęstinių studijų studentų skaičiaus mažėjimas bei didėjantis atotrūkis tarp nuolatinių ir ištęstinių studijų studentų skaičiaus. Tai ypač ryšku universitetinėse studijose. Tačiau ir kolegijose 2010–2011 s. m. studijuojančių ištęstines studijų programas studentų liko mažiau nei nuolatinėse studijose40. Viena

39 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. veiklos ataskaita. <http://www.smm.lt/veikla/docs/iSAK_2011_SMM_ataskaita.pdf>

40 nuo pat 2004–2005 s. m. neakivaizdinių studijų studentų kolegijose visuomet būdavo daugiau nei dieninėse studijose, tačiau nuo 2010–2011 s. m. ši proporcija pasikeitė ir vis daugiau studijas kolegijose studentai pradėjo rinktis nuolatinėje studijų formoje.


iš priežasčių, galėjusių lemti tokią studentų srautų kaitą – pailgėjusi ištęstinių studijų, palyginti su ankščiau vykdytomis neakivaizdinėmis ir vakarinėmis studijomis, trukmė. Ankstesnėje sistemoje skirtingomis formomis studijuojamos tos pačios studijų programos sandara, turinys ir apimtis (kreditais) nesikeitė, tačiau pagal naująją tvarką ta pati programa ištęstinėse studijose pailgėjo pusantro karto dėl privalomo įgyjamų per metus kreditų skaičiaus sumažinimo.

Studentų pasiskirstymas studijų srityse. Tiek universitetuose (34 pav.), tiek kolegijose (35 pav.) daugiausiai studentų studijuoja socialinius mokslus, tačiau šioje srityje matyti bendrosios studentų skaičiaus mažėjimo tendencijos. Universitetuose socialinių mokslų studijų srityje per pastaruosius trejus metus studentų sumažėjo 11 proc., kolegijose 21 procentu.

Studentų skaičiaus padidėjimas pastarųjų trijų metų laikotarpiu pastebimas tik fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų studijų srityse (fBT) kolegijose. Universitetuose studentų skaičiaus augimo nėra nė vienoje srityje. Lietuvoje fBT mokslų studentai sudaro šiek tiek daugiau nei penktadalį visų studentų (22 proc.) ir keliais procentiniais punktais atsilieka nuo ES vidurkio (25 proc.). Kaimyninėje Latvijoje fBT mokslų studentai sudaro 18 proc. visų studentų, Estijoje – 23 proc. (36 pav.).

Nutraukę studijas studentai. nutraukusių studijas studentų 2012 m. buvo daugiau nei 2011 metais. Dažniausiai studijas nutraukia i ir ii studijų pakopos studentai, rečiausiai – rezidentai. Kolegijose studijas nutraukė šiek tiek daugiau studentų nei bakalauro studijas universitetuose (5 lentelė).

Apibendrinimas:

• Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, labai didelė jaunuolių dalis siekia aukštojo mokslo. Todėl Lietuva jau dabar viršija „Europa 2020“ iškeltą tikslą. Dėl demografinių tendencijų tikėtina, kad ateityje studentų skaičius mažės.

• Pastarąjį dešimtmetį apie 60–70 proc. baigusiųjų vidurines mokyklas bando tais pačiais metais stoti į aukštąsias mokyklas, o stojančiųjų po metų ar ilgesnės pertraukos yra gerokai mažiau. Todėl Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, studentai yra santykinai jaunesni.

• nors Lietuvoje socialinių mokslų populiarumas tarp stojančiųjų mažėja, šioje studijų srityje 2012 m. studijavo beveik pusė studentų. ES fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studentai vidutiniškai sudaro ketvirtį, o Lietuvoje – 22 proc. visų studentų. Moterys sudaro daugumą studentų humanitarinių, socialinių, meno bei biomedicinos studijų srityse, vyrai – fizinių ir technologijos mokslų studijų srityse.


• Per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo studijuojančiųjų universitetuose ir išaugo studijuojančiųjų kolegijose dalis.

• nors daugumą studentų pritraukia Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos, ženkli dalis stojančiųjų renkasi studijas geografiškai artimiausiuose miestuose.

• nors studentų iš užsienio skaičius pastaraisiais metais sparčiai augo, jų dalis 2012 m. siekė tik 3 proc. visų studentų.

• Galimybės studijuoti Vf vietoje ir noras gyventi Lietuvoje yra svarbiausios studijų Lietuvoje pasirinkimo priežastys.

• Studijos magistrantūroje dažniausiai tęsiamos dėl po šių studijų atsiveriančių didesnių profesinių galimybių ir noro gilinti profesines žinias.

• Studijos doktorantūroje dažniausiai tęsiamos dėl noro užsiimti moksline veikla.

2 lentelė. Dalyvavusiųjų bendrajame priėmime ir įstojusiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiai

Metai Prašymų skaičius

Pasirašiusiųjų sutartis skaičius (po visų etapų)

Priimta į VF vietas

Priimta į VNF vietas

Priimta į ST vietas

2010 35283 30138 17676 (59%*) 12462 (41%*)

2011 37902 31308 18196 (58%*) 13187 (42%*)

2012 38476 29923 15780 (53%*) 12967 (43%*) 1058 (4%*)

* įstojusiųjų į Vf , Vnf arba ST vietas dalis (proc.) nuo visų įstojusiųjų tais metaisDuomenų šaltinis: LAMA BPO


10 pav. Studentų, priimtų į universitetus ir kolegijas, skaičius

2004–2005

2005–2006

2006–2007

2007–2008

2008-2009

2009–2010

2010–2011

2011–2012

i pakopos studijos (profesinio bakalauro studijos)

i pakopos studijos (bakalauro studijos)

70000

60000

50000

40000

30000

20000

10000

0

80000

ii pakopos studijos (magistrantūra)

Laipsnio nesuteikiančios studijos (specialiosios profesinės studijos ir rezidentūra)iii pakopos studijos

(doktorantūra)


11 pav. Įstojusiųjų į universitetus (I pakopą) pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

12 pav. Įstojusiųjų į kolegijas pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

Duomenų šaltinis: LAMA BPOSkaičiavimai: MOSTA


2009 2009

35 m. ir vyresni

30–34 m.

25–29 m.

2010 20102011 20112012 2012

90 90

8 870 7060 60

50 5040 40

30 30

20 20

10 100 0

100% 100%

20–24 m.

iki 19 m. (imtinai)


13 pav. Įstojusiųjų į universitetus (I pakopą) pasiskirstymas pagal lytį studijų srityse (proc.)

14 pav. Įstojusiųjų į kolegijas pasiskirstymas pagal lytį studijų srityse (proc.)

50 50100% 100%0 0

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

2009201020112012

Moterys Moterys

f f

B B

T T

H H

S S

M M

Vyrai Vyrai



3 lentelė. Įstojusiųjų iš skirtingų apskričių pasiskirstymas pagal miestą, kuriame yra universitetas (ar jo filialas), su kuriuo pasirašyta studijų sutartis (po visų I pakopos priėmimo etapų), 2012 m.

Pastaba. Skliausteliuose (pvz., Vilnius (13)) pateikiamas universitetų skaičius tame mieste.Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Skaičiavimai: MOSTA

Stojantieji iš: Vilnius (13) Kaunas (5) Klaipėda (2) Šiauliai (1) Panevėžys (KTU padalinys)

Telšiai (VDA padalinys)

Vilniaus apskr.

90,87% 8,40% 0,43% 0,20% 0,02% 0,08%

Kauno apskr. 17,78% 80,82% 0,70% 0,62% 0% 0,08%

Klaipėdos apskr.

40,91% 21,33% 36,67% 0,91% 0,06% 0,12%

Šiaulių apskr. 37,70% 27,46% 4,63% 29,68% 0,20% 0,33%

Panevėžio apskr.

58,58% 31,25% 1,42% 2,67% 6,00% 0,08%

Utenos apskr. 76,01% 21,96% 0,78% 1,09% 0,16% 0%

Alytaus apskr. 66,86% 31,86% 0,81% 0,35% 0% 0,12%

Marijampolės apskr.

36,05% 62,48% 0,97% 0,49% 0% 0%

Telšių apskr. 44,03% 31,95% 18,52% 5,37% 0% 0,13%

Tauragės apskr.

33,50% 51,31% 12,91% 2,29% 0% 0%

Kitos šalies 57,89% 29,82% 10,53% 1,75% 0% 0%


4 lentelė. Įstojusiųjų iš skirtingų apskričių pasiskirstymas pagal miestą, kuriame yra kolegija (ar jos filialas), su kuria pasirašyta studijų sutartis (po visų I pakopos priėmimo etapų), 2012 m.

Pastaba. Skliausteliuose (pvz., Vilnius (6)) pateikiamas kolegijų skaičius tame mieste.Duomenų šaltinis: LAMA BPO


Stojantieji iš:

Vilnius (6)

Kaunas (6)

Klaipėda (5)

Šiauliai (2)

Panevėžys (1)

Utena (1)

Marijampolė (1)

Alytus (1)

Rietavas (1)

Tauragė (KK padalinys)

Kiti Lietuvos miestai (kiti padaliniai)

Vilniaus apskr.

91,26% 4,23% 0,45% 0,19% 0,19% 3,30% 0,06% 0,10% 0,03% 0% 0,19%

Kauno apskr.

10,67% 82,67% 2,07% 1,35% 0,68% 0,36% 0,54% 0,59% 0,14% 0% 0,95%

Klaipėdos apskr.

10,85% 4,46% 82,42% 0,93% 0,07% 0,27% 0% 0% 0,53% 0% 0,47%

Šiaulių apskr.

17,67% 11,75% 10,52% 57,52% 1,48% 0,33% 0% 0,08% 0,16% 0% 0,49%

Panevėžio apskr.

37,96% 13,54% 1,74% 4,49% 35,38% 4,57% 0,08% 0,08% 0% 0% 2,16%

Utenos apskr.

44,18% 6,63% 1,00% 0,25% 1,63% 42,18% 0% 0,13% 0% 0% 2,38%

Marijampolės apskr.

15,47% 40,93% 2,27% 0,53% 0,13% 0,13% 39,07% 0,67% 0% 0,13% 0,67%

Alytaus apskr.

38,12% 24,47% 1,00% 0,28% 0,14% 0,57% 2,42% 29,73% 0,14% 0% 3,13%

Tauragės apskr.

15,28% 29,98% 37,52% 4,45% 0,58% 0,39% 0,39% 0% 4,45% 6,77% 0,19%

Telšių apskr. 15,53% 8,99% 49,94% 8,86% 0,13% 0,39% 0% 0% 7,70% 0% 8,47%

Kitos šalies 66,67% 8,33% 0% 0% 8,33% 0% 8,33% 0% 8,33% 0% 0%

15 pav. Tais pačiais metais baigusių ir dalyvavusių bendrajame priėmime abiturientų dalis (proc.)

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

90

807060

5040

30

20

100

100%

Duomenų šaltinis: LAMA BPO, nECSkaičiavimai: MOSTA


16 pav. Įstojusiųjų į I pakopą pasiskirstymas pagal studijų sritis (proc.)

25 50%0

2010

S

T

B

H

f

M

2011

2012


17 pav. Studijų Lietuvoje pasirinkimo priežastys. Respondentų atsakymai

Pastaba: spalvomis pažymėtos studijų Lietuvoje pasirinkimo priežastys. Vertikaliai skaičiais nurodyta priežasties svarba konkrečioje grupėje; vienodi skaitmenys stulpelyje reiškia, kad atitinkamos grupės studentams priežastys vienodai svarbios. Linijos nurodo kaip

tarp respondentų grupių kinta konkrečios priežasties svarba.

Šaltinis: Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, MOSTA, 2012

Bandžiau, bet nepavyko įstoti į užsienio universitetą

Nežinojau, kaip kreiptis į užsienio universitetą

Nesu pasirengęs(-usi) savarankiškam gyvenimui užsienyje

Dėl asmeninių (šeimyninių) priežasčių noriu gyventi Lietuvoje

Manau, kad nepakankamai gerai moku užsienio kalbą

Noriu gyventi arčiau namų

Mano lūkesčius atitinkanti aukštoji mokykla yra Lietuvoje

Lietuvoje reikia mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms

Man įdomi studijų programa (specialybė) yra Lietuvoje

Noriu gyventi Lietuvoje

Lietuvoje galiu studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje

I PAKOPOSSTUDIJŲ

STUDENTAIKOLEGIJŲ

STUDENTAIUNIVERSITETŲ

STUDENTAI

II PAKOPOSSTUDIJŲ

STUDENTAI

2

10

9

8

7

6

5

4

4

3

2

1

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

10

9

8

7

6

6

5

4

3

2

1

9

8

7

6

5

4

3

2

2

1


18 pav. Studentams aktualūs aspektai renkantis studijų programą (specialybę). Respondentų atsakymai (proc.)

Pastaba: atsakydami į klausimą, respondentai galėjo rinktis iki 3 atsakymų, todėl suma viršija 100 proc.Šaltinis: Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, MOSTA, 2012

Specialybė yra susijusi su mėgstamais mokomaisiais dalykais

Specialybė yra susijusi su asmeniniais pomėgiais (hobiu)

Geros materialinės sąlygos ateityje

Aiškios profesinės karjeros galimybės

Šiuolaikinėje visuomenėje svarbu baigti aukštąją mokyklą

Saviraiškos (intelektinės, meninės) galimybės

Didelis pasirinktos specialybės poreikis darbo rinkoje

Galimybė tęsti studijas užsienyje

Pasirinktos aukštosios mokyklos prestižas

Specialybės prestižas vizuomenėje

Kita

nežino/neatsakė

4020 60 80 100%0

Duomenų šaltinis: ii pakopos studentų apklausa, MOSTA, 2012

Baigus magistrantūrą atsiveria daugiau profesinių galimybių

norėjau gilinti žinias, reikalingas profesinėje veikloje

norėjau toliau gilinti akademines žinias

Šiuolaikinėje darbo rinkoje svarbu būti baigus magistrantūros studijas

Galimybės ateityje gauti gerą atlyginimą, dideles pajamas

Geros perspektyvos gauti užtikrintą darbo vietą

Aplinkinių (tėvų, draugų, giminaičių) įtaka

norėjau įgyti magistro laipsnį dėl prestižo

neradau darbo

norėjau nukelti profesinės veiklos pradžią

Kita

4020 60 80 100%0

19 pav. Apsisprendimo tęsti studijas magistrantūroje motyvai. Respondentų atsakymai (proc.)




Susidomėjau šia sritimi


Ši studijų programa (specialybė) yra susijusi su asmeniniais pomėgiais (hobiu)

Geros perspektyvos ateityje užimti aukštas pareigas


Tai - saviraiškos (intelektinės, meninės) galimybės

Didelis pasirinktos specialybės poreikis darbo rinkoje

Karjeros galimybės tarptautiniu mastu

Tai – prestižinė specialybė

Kita

neatsakė

4020 60 80 100%0

20 pav. Magistrantūros studijų programos pasirinkimo motyvai. Respondentų atsakymai (proc.)

21 pav. Apsisprendimo studijuoti doktorantūroje motyvai. Respondentų atsakymai (proc.)

norėjau dalyvauti mokslinėje veikloje



norėjau dėstyti

Baigus doktorantūrą atsiveria daugiau profesinių galimybių

Profesinės karjeros galimybės tarptautiniu mastu

Galimybės ateityje gauti gerą atlyginimą, dideles pajamas

norėjau įgyti daktaro laipsnį dėl prestižo

norėjau gauti doktoranto stipendiją


Aplinkinių (tėvų, draugų, giminaičių) įtaka

norėjau nukelti profesinės veiklos pradžią

neradau darbo

Kita

Profesorių, kurie man dėstė magistrantūroje ir/ar bakalauro studijose, rekomendacijos

4020 60 80 100%0



22 pav. Doktorantūros mokslo krypties pasirinkimo motyvai. Respondentų atsakymai (proc.)

norėjau tęsti tos pačios pakraipos studijas


Tai perspektyvi specialybė

Profesinės karjeros galimybės tarptautiniu mastu

Geros perspektyvos ateityje užimti aukštas pareigas


Tai - prestižinė specialybė

Kita

4020 60 80 100%0

Duomenų šaltinis: iii pakopos studentų apklausa, MOSTA, 2012


23 pav. 20–24 metų amžiaus ISCED 5–6 lygmens studentų dalis (proc.) nuo to paties amžiaus gyventojų skaičiaus, 2010 m.

Si LT PL fi EL BE

CZ nL

BG EE LV SK

HU i T DK ES f R iE SE

RO AT PT Cy

DE

UK

MT LU

42,1%50%

25

0

ES vidurkis


Pastaba: studentų skaičius pateikiamas mokslo metų pradžioje. Pvz., jei grafike skaičius ties 2011 m., tai nurodomas studentų skaičius 2011–2012 s. m. pradžioje.


24 pav. Studentų skaičiaus Lietuvoje kaitos tendencijos

2003200220012000 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Studentų skaičius

70

150000

60

50

10000

40

30

500020

10

0 0

200000

Studentų skaičius tūkstančiui gyventojų

55

25 pav. Studentų skaičiaus kaitos prognozė iki 2020 m.

Duomenų šaltinis: EurostatSkaičiavimai: MOSTA

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

naudota forecast funkcija atsižvelgiant į ankstesnių 8 metų studentų skaičius,x gimusieji prieš 19 metų

naudota forecast funkcija atsižvelgiant į ankstesnių 8 metų studentų skaičius, x metai

140

160

180

200 tūkst.

120


26 pav. ISCED 5–6 lygmens studentų amžiaus struktūra, 2010 m.

Pastaba: žaliai pažymėtą dalį Lietuvos atveju sudaro studentai iki 20 metų amžiaus, o ES27 – apima studentus iki 20 metų ir tuos, kurių amžius nežinomas


EL iS UK SE fi AT DK i E PT nO ES Li CH

ES27 i T RO DE

Cy

MT EE BE LU HU LV nL

fR CA Si LT SK PL HR

BG

50

75

100%

25

0

20–24 m. 30–34 m. Studentai iki 20 metų amžiaus arba kurių amžius nežinomas

25–29 m.

40 m. ir vyresni35–39 m.

56,1 14,6 6,5 4,4 3,4 14,9

27 pav. Moterų dalis (proc.) nuo visų ISCED 5–6 lygmens studentų skaičiaus, 2010 m.


LV EE nO SK SE LT PL DK Si iT CZ

UK

HU

RO HR

MT

BG BE fR ES fi PT AT iE LU nL

DE EL CH Cy

59,4%

50%

25

0

ES vidurkis


ES valstybių piliečiai

Užsienio piliečiai, iš viso

Studentų iš užsienio šalių dalis*

2011–2012

2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

3,5%

3

2,5

2

1,5

1

0,5

0

* Studentų iš užsienio dalis – pateikiama studijuojančių užsienio studentų Lietuvoje dalis nuo bendro Lietuvos studentų skaičiaus atitinkamiems metams. Ties žyma 2008–2009 pateikiamas skaičius 2008-iems metams ir t.t.


0 1000 2000 3000 4000 5000

28 pav. Užsienio piliečiai studijuojantys universitetuose pagal pilietybę

29 pav. Užsienio piliečiai studijuojantys kolegijose pagal pilietybę

ES valstybių piliečiai

Užsienio piliečiai, iš viso

Studentų iš užsienio šalių dalis*

2011–2012

2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

0,7%

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

0

*Studentų iš užsienio dalis – pateikiama studijuojančių užsienio studentų Lietuvoje dalis nuo bendro Lietuvos studentų skaičiaus atitinkamiems metams. Ties žyma 2008–2009 pateikiamas skaičius 2008-iems metams ir t.t.


0 1000 2000 3000 4000 5000


30 pav. Aukštųjų mokyklų studentų skaičius pagal studijų finansavimą

Pastaba: pateikiamas studentų skaičius studijų metų pradžioje.*Studentai, kurie studijuoja valstybės dalinai finansuojamose studijų vietose, priskirti prie studentų,

studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose.Duomenų šaltinis: LSD

Valstybės finansuojamos studijų vietos Mokamos studijų vietos*

0

50000

100000

50000

100000

2001

–200

2

2002

–200

3

2003

–200

4

2004

–200

5

2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2


Valstybiniai universitetai

Valstybinės kolegijos

nevalstybiniai universitetai

nevalstybinės kolegijos

50000

50000

100000

100000

150000

150000

0

0

31 pav. Studentų pasiskirstymas valstybiniuose ir nevalstybiniuose universitetuose

32 pav. Studentų pasiskirstymas valstybinėse ir nevalstybinėse kolegijose


2002

–200

3

2003

–200

4

2004

–200

5

2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2

2002

–200

3

2003

–200

4

2004

–200

5

2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2


33 pav. Universitetų studentų skaičius pagal pakopas

34 pav. Visų studijų pakopų universitetų studentų skaičius pagal studijų ar mokslo sritis

40000 2000020000 1000060000 3000080000 400000 0

M M

H H

S S

T T

f f

B B

2011–2012

2010–2011

2009–2010

2011–2012

2010–2011

2009–2010



Pastaba: iki 2009 – 2010 s. m. rezidentūra buvo priskiriama trečiosios pakopos studijoms. nuo 2009–2010 s. m. rezidentūra priskiriama prie laipsnio nesuteikiančių studijų.

35 pav. Kolegijų studentų skaičius pagal studijų sritis

2011–2012

2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

2004–2005

2003–2004

2002–2003

50000 1000000

iii pakopos studijos

ii pakopos studijos

i pakopos studijos

Laipsnio nesuteikiančios


36 pav. ISCED 5–6 lygmens studentų, studijuojančių FBT mokslo srityse, dalis (proc.) nuo visų studentų skaičiaus, 2010 m.


Duomenų šaltinis: ŠViS

fi EL DE PT iE ES MT AT Si

fR SE

CZ i T BG EE SK

UK

RO LT PL HU LU DK Cy LV BE nL

22,1%

40%

20

0

ES vidurkis

5 lentelė. Studijas nutraukusių kolegijų ir universitetų studentų skaičiai pagal studijų pakopas, 2011–2012 m.

Aukštosios mokyklos tipas

Pakopa Studijas aukštojoje mokykloje nutraukusių asmenų skaičius

Nutraukusiųjų studijas skaičius proc.

2011 2012 2011 2012

Kolegija Pirmoji 6 472 7 967 12,9% 17,4%

Universitetas Pirmoji 10 300 10 397 11,8% 13,2%

Vientisosios studijos

619 734 7,1% 8,4%

Antroji 3 102 3 282 13,5% 14,9%

Trečioji 106 197 4,2% 7,9%

Rezidentūra 12 54 0,6% 2,9%

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos

50 84 7,9% 15,5%

I pakopa(bakalauro laipsnis)

Bendrasispriėmimas

STUDENTO KELIASĮ AUKŠTĄJĮ MOKSLĄSTUDENTO KELIASĮ AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ

45200Tiek abiturientųLietuvoje buvo

2012 m.

13622Tiek bendrajame priėmime

2012 m. dalyvavo ankstesniųmetų abiturientų

15 %

37 %

63 %

Tiek dalyvavusiųjųbendrajame priėmimeneįstojo į aukštąsias mokyklas

12,9 % Tiek I pakopos kolegijųstudentų nutraukė studijas

abiturientų nestojoį aukštąsiasmokyklas

abiturientų dalyvavobendrajame priėmimeį aukštąsias mokyklas

43921tiek 2012 m.užregistruotabendrojo priėmimodalyvių

II pakopa(magistro laipsnis)

III pakopa(daktaro laipsnis)

Tiek įstojo įuniversitetus

2012 m.

11,8 %

~26 %

Tiek I pakopos universitetųstudentų nutraukė studijas

Tiek I pakopos universitetųstudentų tęsė studijas II

pakopoje tais pačiais metais

~2 %Tiek II pakopos universitetų

studentų tęsė studijas IIIpakopoje tais pačiais metais

KOLE

GIJ

OS

UN

IVER

SITE

TAI

13,5 %Tiek II pakopos studentųnutraukė studijas 4,2 %

Tiek III pakopos studentųnutraukė studijas20026

Tiek studentų 2012 m.gavo bakalauro laipsnį 9485 Tiek studentų 2012 m.

gavo magistro laipsnį

311Tiek studentų2012 m. gavodaktaro laipsnį

13044Tiek studentų 2012 m. gavoprofesinio bakalauro laipsnį

15457

20750

Tiek įstojo įkolegijas 2012 m.

32,7

45,246,5

2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012

5000

10000

15000

2009 2010 2011

10000

20000

2009 2010 2011

5000

10000

15000

2009 2010 2011

10000

30000

2009 2010 2011

Valstybėsnefinansuojamos vietos

Valstybėsfinansuojamos vietos

Valstybinėskolegijos

Valstybiniaiuniversitetai

Nevalstybinėskolegijios

Nevalstybiniaiuniversitetai

Valstybėsnefinansuojamos

vietos

Valstybėsfinansuojamos vietos

Abiturientų skaičiaus kaita (tūkst.) Įstojusieji pagal finansavimą ir aukštosios mokyklos tipą Studentų, įgijusių kvalifikacinį laipsnį, skaičiaus dinamika

KOLEGIJOS UNIVERSITETAI

320 46

4602

12475 13044

2000 20042002 2006 2008 2011

10278

21594 20026

2000 2002 2004 2006 2008 2011

6421

9012 98459485

2000 2002 2004 2006 2008 2011

387

252374

311

2000 2002 2004 2006 2008 2011

Profesinio bakalauro laipsnis Bakalauro laipsnis

Magistro laipsnis Daktaro laipsnis


3.3 Dėstytojai

ES siekiai:

• Strategijoje „Europa 2020“41 teigiama, kad Europos aukštojo mokslo pertvarkymas ir modernizavimas priklauso nuo dėstytojų ir mokslininkų kompetencijos ir motyvacijos. norint, kad Europa parengtų, pritrauktų ir išlaikytų kvalifikuotus aukštųjų mokyklų darbuotojus, reikia užtikrinti geresnes darbo sąlygas, kokybiškesnį pirminį rengimą ir tęstinį kvalifikacijos kėlimą, geresnį pasiekimų mokymo ar mokslinių tyrimų srityje pripažinimą.

• Strategijoje „Europa 2020“42 siekiama teikti paskatas aukštojo mokslo institucijoms investuoti į nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, samdyti pakankamai darbuotojų, kurie galėtų plėtoti naujas disciplinas ir apdovanoti už išskirtinius pasiekimus mokymo srityje.

Statistiniai rodikliai, teikiantys infor-ma cijos apie dėstytojus, dažnai pasitelkiami kaip studijų kokybės indikatorius. Dėstytojų skaičius tik nežymiai svyruoja atsižvelgiant į studentų skaičiaus kaitą. 2011–2012 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstė apie 13 tūkst. dėstytojų ir vienam dėstytojui vidutiniškai teko 13 studentų. Dėstytojų moterų dalis tarp viso akademinio personalo Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, tačiau tarp profesorių – moterų mažiau nei 15 procentų. Akademinio personalo senėjimo problema Lietuvai kol kas nėra labai aktuali.

Universitetuose dėstytojų, turinčių moks lo laipsnį, dalis viršija 50 procentų. Dėstytojų paskelbtos mokslinės

produkcijos cituojamumas nėra labai aukštas (H indekso vertė siekia 102). Studentai dėstytojų darbą 2012 m. apklausoje43 įvertino vidutiniškai (7,18 balo iš 10). Didžioji dalis studentų yra patenkinti studijomis.

Dėstytojų skaičiaus kaitos ten dencijos. Lietuvoje 2011–2012 s. m. buvo daugiau nei 13 tūkst. aukštųjų mokyklų dėstytojų. Šis skaičius, neskaitant nežymių svyravimų, pastarąjį dešimtmetį išliko gan pastovus. Daugiausiai dės tytojų buvo 2007–2009 metais (37 pav.). Didelį dėstytojų skaičiaus augimą galima paaiškinti tuo, kad padidėjo ne pagrindinį darbą kolegijose ir universitetuose dirbančio akademinio personalo dalis. 2008–2009 s. m. universitetuose daugiau

41 Aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas, 2011. <http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/modernisation_lt.pdf>

42 Ten pat.



nei trečdaliui, o kolegijose – pusei akademinių darbuotojų dėstymas buvo tik papildomas, o ne pagrindinis darbas, t. y. jie vienu metu dėstė keliose aukštosiose mokyklose arba tuo pat metu dirbo kitose valstybės ar privačiose organizacijose44.

Dėstytojų pasiskirstymas pagal amžių. Lietuvos aukštosiose mokyklose vyrauja vyresnio amžiaus dėstytojai (38 pav., 39 pav.). Europos šalių kontekste Lietuva užima vidutinę poziciją. Jauniausi dėstytojai – Liuksemburge, Kipre, Lenkijoje ir Vokietijoje (40 pav.). 2011 m. duomenimis, Lietuvoje 50 metų amžiaus ir vyresni dėstytojai sudarė beveik po 40 proc. visų universitetų ir kolegijų dėstytojų. Universitetuose ši dalis mažėja augant 30–39 metų dėstytojų amžiaus grupei, kolegijose aiškios tendencijos nėra, nors ir čia antra pagal dydį amžiaus grupė 30–39 metų. Jaunų, iki 30 metų amžiaus, dėstytojų tiek universitetuose, tiek kolegijose yra mažuma. Šios grupės dalis visoje dėstytojų populiacijoje nuo 2004 m. sumažėjo 3–4 procentais.

Dėstytojų pasiskirstymas pagal lytį. Lietuvoje moterys sudaro šiek tiek didesnę viso akademinio personalo dalį (55 proc.) nei vyrai. Universitetuose vyrų kol kas yra šiek tiek daugiau (41 pav.), tačiau šis santykis keičiasi moterų „naudai“. Moterų kolegijose yra du kartus daugiau nei vyrų (42 pav.). Šis santykis per pastaruosius aštuonerius metus išliko gan pastovus.

Analizuojant Lietuvos situaciją Europos kontekste, matyti, kad dėstytojų moterų dalis (43 pav.) tarp viso akademinio personalo Lietuvoje yra

viena didžiausių (55 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Latvija, kurioje moterys sudaro 58 proc. visų dėstytojų. Mažiausia moterų dalimi tarp dėstytojų pasižymi Malta (30 proc.) ir italija (36 proc.). nepaisant to, kad ženklią akademinio personalo dalį sudaro moterys, negalima teigti, kad lyčių lygybės principas Lietuvoje visiškai įgyvendintas: daugumos moterų užimamos pareigos yra akademinės hierarchijos apačioje. Pavyzdžiui, moterys sudaro mažiau nei 15 proc. profesorių ir tik 12 proc. aukštųjų mokyklų vadovų45. Tai vieni žemiausių rodiklių, palyginti su kitomis ES šalimis.

Dėstytojų, turinčių daktaro laipsnį, kaitos tendencijos. Lietuvos universitetuose dėsto apie du trečdalius daktaro laipsnį turinčių asmenų, kolegijose daktaro laipsnį turinčiųjų – kiek daugiau nei 11 proc. (44 pav.). Tokios šio rodiklio reikšmės kolegijose

44 Mokslo ir studijų būklės apžvalga, MOSTA, 2009.

45 EK, She figures 2012, Gender Research and innovation, Directorate-General for Research and innovation, 2013.

Naudojami rodikliai:

Žmogiškasis potencialas aukštosiose mokyklose:

• dėstytojų skaičius ir amžius;

• dėstytojų, turinčių daktaro laipsnį, skaičius;

• vienam dėstytojui tenkantis studentų skaičius;

• mokslinių publikacijų skaičius ir cituojamumas.

Lyčių lygybė:

• moterų dalis tarp viso akademinio personalo (proc.);

• moterų, einančių profesoriaus pareigas ir/arba vadovaujančias pareigas, dalis (proc.).

Dėstytojų darbo kokybės vertinimas (apklausų duomenys):

• dėstytojų darbo kokybės vertinimas. Studentų požiūris;

• studentų pasitenkinimas studijomis. Studentų požiūris.


paaiškinamos tuo, kad pagal savo veiklos pobūdį kolegijos orientuojasi į praktinį studentų paruošimą ir pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą46 daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomojo dalyko srityje. Tam tikros normos, kiek kolegijose turėtų dėstyti asmenų, turinčių daktaro laipsnį, nėra. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai47. Universitetams keliami aukštesni reikalavimai. Reikalaujama, kad daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų būtų mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai, t. y. tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį (pripažintų menininkų), užimtų etatų ir bendro dėstytojų užimtų etatų santykis valstybiniuose universitetuose 2011 m. siekė daugiau nei 65 proc., nevalstybiniuose universitetuose – daugiau nei 58 procentus. Tiek valstybiniuose, tiek nevalstybiniuose universitetuose dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis viršijo 50 procentų. Kolegijose dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, žymiai mažiau (11,4 proc.). nevalstybinėse kolegijose dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimamų etatų yra dvigubai daugiau, nei valstybinėse, tuo tarpu daugiau mokslo laipsnį turinčių dėstytojų dėsto valstybiniuose universitetuose.

Mokslinių publikacijų skaičiaus kaitos tendencijos. Thomson Reuters Essential Science indicators

duomenimis Lietuvos mokslinių publikacijų skaičius išaugo nuo 765 (2002 m.) iki 2393 (2011 m.). Daugiausiai publikuojama buvo 2008 m., kai mokslinių publikacijų skaičius siekė 2965. Scopus duomenimis, Lietuvos mokslinių publikacijų bendras cituojamumas pagal H indeksą48 yra 102. Palyginimui, mūsų kaimyninės valstybės Latvijos H indeksas yra 79, Estijos – 119, Lenkijos – 281. Jungtinės Karalystės – 802, Vokietijos – 704, Prancūzijos – 646.

Vienam dėstytojui tenkančio studentų skaičiaus kaitos tendencijos. Vienam dėstytojui tenkantis studentų skaičius vertintinas kaip vienas iš studijų kokybės būklę indikuojančių rodiklių. Dėstytojų skaičiaus kaitos tendencijos šiek tiek atspindi studentų skaičiaus dinamiką nagrinėjamu laikotarpiu (45 pav.) bei situaciją vertinant pagal aukštosios mokyklos tipą (46 pav.). Tačiau matyti ir tai, kad dėstytojų skaičiaus kritimas pastaraisiais metais (nuo 2008 m.) nėra toks staigus, kaip studentų mažėjimas (45 pav., 46 pav.). Vienam dėstytojui tenkančių studentų skaičius buvo didžiausias 2008–2009 metais. Šie metai pasižymėjo išaugusiu aukštojo mokslo populiarumu. Vėliau studentų, tenkančių vienam dėstytojui, skaičius ėmė mažėti ir 2011 m. pasiekė 2006 m. lygį – vienam dėstytojui teko beveik 13 studentų. Kolegijose pastaraisiais metais vienam dėstytojui studentų tenka šiek tiek daugiau nei universitetuose (46 pav.). Vertinant šiuos duomenis prisimintina, jog

46 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, nr. 54-2140).

47 Ten pat.

48 Mokslinių publikacijų cituojamumo H indeksas. <http://www.scimagojr.com/countrysearch.php?country=LT>


kolegijose studijuoja gerokai mažiau studentų ir dirba gerokai mažiau dėstytojų nei universitetuose.

Dėstytojų darbo kokybės vertinimas. Dėstytojų skiriamas laikas studentų konsultacijoms, pagalba savarankiško mokymosi metu, kokybiškos auditorinės paskaitos, išsamūs studentų darbo įvertinimai ir priežiūra laboratorijose turi poveikį studentų mokymuisi, yra vienas iš studijų kokybę apibūdinančių komponentų. Pabrėžtina, kad tokius kokybinio pobūdžio duomenis leidžia surinkti apklausų metodas.

Studentų apklausos49 rezultatai rodo, kad dėstytojų darbo kokybė studentų akimis vertinama vidutiniškai (7,18 balo iš 1050). Dėstymo procesą apibūdinančių veiksnių vertinimo skirtumai nėra labai dideli. Respondentai aukščiausius balus skyrė teiginiui „Dėstytojai suprantamai, nuosekliai išaiškina savo dėstomų dalykų medžiagą“ (vidurkis – 7,52 balo). Žemiausi balai buvo skirti teiginiui „Dėstytojai pakankamai laiko skiria kūrybiškoms savarankiškoms užduotims“ (vidurkis – 6,92 balo). Pastebima, kad kolegijų studentai studijų procesą vertino aukštesniais balais nei universitetų studentai. Tiek universitetų, tiek kolegijų studentai aukščiausiais balais vertino

kriterijų „Dėstytojai suprantamai, nuosekliai išaiškina savo dėstomų dalykų medžiagą“. Universitetų studentai mažiausiais balais vertino kriterijų „Dėstytojai pakankamai laiko skiria kūrybiškoms savarankiškoms užduotims“. Kolegijų studentai žemiausiais balais vertino kriterijų „Dėstytojai sudomina savo dėstomu dalyku“ (47 pav.).

Studentų pasitenkinimas studijomis. Minėtoje studentų apklausoje pateiktas bendrojo pobūdžio klausimas, atskleidžiantis, ar studentai apskritai yra patenkinti savo studijomis, taip pat vertintinas kaip šaltinis, suteikiantis tam tikros informacijos ieškant atsakymo į klausimą, kokia yra dėstymo kokybė Lietuvoje (48 pav.). Didžioji dalis bakalauro ir magistro studijų studentų studijomis yra patenkinti. Esantys visiškai studijomis patenkinti ir greičiau jomis patenkinti nei nepatenkinti, nurodė 63 proc. apklaustų bakalauro studijų studentų ir 66 proc. magistrantūros studijų studentų. Ta pati tendencija vyrauja ir duomenis analizuojant pagal aukštosios mokyklos tipą: studijomis didžia dalimi patenkinti buvo ir universitetų, ir kolegijų studentai.


50 Studentai pagal 10 balų skalę vertino, kiek jų studijos atitinka išvardintus aspektus. 10 reiškė „visiškai atitinka/sutinku“, 1 – „visiškai neatitinka/nesutinku“.


Apibendrinimas:

• Dėstytojų skaičius siejasi su studentų skaičiaus kaita. Tačiau dėstytojų skaičiaus kritimas pastaraisiais metais nėra toks staigus, kaip studentų mažėjimas.

• Akademinio personalo senėjimo tendencijos nežymios: vyresnių nei 50 metų amžiaus dėstytojų dalis yra mažesnė nei 40 procentų.

• Vyrų ir moterų dalis nuo visų dėstytojų yra panaši, tačiau moterys sudaro mažiau nei 15 proc. visų profesorių.

• Studentai dėstytojų darbą vertina vidutiniškai (7,18 balo iš 10).

37 pav. Dėstytojų skaičius pagal aukštosios mokyklos tipą*

Universitetų dėstytojai Kolegijų dėstytojai

6000

3000

9000

15000

12000

0

*Dėstytojų skaičius fiksuojamas sausio 1 d. Duomenų šaltinis: LSD

2002

–200

3

2003

–200

4

2004

–200

5

2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2


38 pav. Universitetų dėstytojų pasiskirstymas pagal amžių*

* Dėstytojų amžius skaičiuojamas sausio 1 dienai.Duomenų šaltinis: LSD

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

50 m. ir vyresni

30–39 m.

80

60

50

40

30

20

10

0

100%

90

70 40–49 m.

iki 30 m.

39 pav. Kolegijų dėstytojų pasiskirstymas pagal amžių*

* Dėstytojų amžius skaičiuojamas sausio 1 dienai.Duomenų šaltinis: LSD

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

80

60

50

40

30

20

10

0

100%

90

70

50 m. ir vyresni

30–39 m.

40–49 m.

iki 30 m.


40 pav. Akademinių darbuotojų amžiaus struktūra, 2010 m.


LU Cy PL DE PT RO nL

AT ES MT

UK LT fR BE

HU SK Si

SE fi LV iT BG

50

75

100%

25

0 50 m. ir vyresni

30–39 m.

40–49 m.

iki 30 m.

39,8

22,3

29,6

8,3

41 pav. Universitetų dėstytojų pasiskirstymas pagal lytį*

42 pav. Kolegijų dėstytojų pasiskirstymas pagal lytį*

2011–2012

2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

2004–2005

2011–2012

2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

2004–2005

50 50100% 100%0 0

Vyrai VyraiMoterys Moterys

*Dėstytojų skaičius fiksuojamas sausio 1 d. Duomenų šaltinis: LSD


43 pav. Moterų akademinių darbuotojų dalis nuo visų akademinių darbuotojų ISCED 5–6 lygmenyse skaičiaus (proc.), 2010 m.


LV LT fi BG

RO BE

SK PT UK PL SE LU nL

ES Cy

CZ

DE Si

HU fR AT iT MT

54,7%

50%

25

0

44 pav. Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį (pripažintų menininkų), užimtų etatų ir bendro dėstytojų užimtų etatų santykis (proc.)

Duomenų šaltinis: ŠViSSkaičiavimai: MOSTA

2009 20092008 20082010 20102011 2011

nevalstybiniai universitetai

nevalstybinės kolegijosUniversitetai Kolegijos

Valstybiniai universitetai

Valstybinės kolegijos

40 5

0

10

15

20%

50

60

70%

30


45 pav. Vienam dėstytojui tenkančių studentų skaičiaus ir visų studentų skaičiaus santykis


20032002 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Studentų skaičius

16

150000

14

12

10000

10

8

5000

6

4

2

0 0

200000

Studentų, tenkančių vienam dėstytojui, skaičius

46 pav. Studentų, tenkančių vienam dėstytojui, skaičius kolegijose ir universitetuose


Kolegijos

Universitetai

10

12

14

16

2002

–200

3

2003

–200

4

2004

–200

5

2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2

12,9


47 pav. Dėstytojų darbo kokybės vertinimas. Respondentų atsakymai (vidurkiai)

5 100

BendrasDėstytojai suprantamai, nuosekliai išaiškina savo dėstomų dalykų medžiagą

Dėstytojai skatina patiems formuluoti tyrimo reikalaujančius klausimus, spręsti realias problemas

Dėstytojai sudomina savo dėstomu dalyku

Dėstytojai pakankamai laiko skiria kūrybiškoms savarankiškoms užduotims

Universitetai

Kolegijos


48 pav. Studentų pasitenkinimas studijomis. Respondentų atsakymai (proc.)


Bakalauro studijų studentai

Magistrantūros studijų studentai

nei taip, nei ne

Visiškai patenkintas

Visiškai nepatenkintas80

60

50

40

30

20

10

0

100%

90

70 Greičiau nepatenkintas

Greičiau patenkintas

nežino arba negali atsakyti

724. STUDiJŲ SĄLyGOS iR TARPTAUTiniS JUDUMAS

51 Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012 m., medžiaga diskusijoms, LR ŠMM, 2012. <http://www.smm.lt/strategija/docs/vssi/1562_Svietimo_strategija%202012.pdf>

4.1 Studijų ir gyvenimo sąlygos

Bolonijos, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Lietuvos studijų politikos siekiai:

• Vienas svarbiausių Bolonijos proceso tikslų yra užtikrinti ir palaikyti Europos aukštojo mokslo kokybės standartus, o tuo pačiu – mokymuisi palankių studijų sąlygų užtikrinimą.

• Studentų gyvenimo sąlygų gerinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje tiesiogiai siejamas su studijų prieinamumo gerinimu, apimant mokymosi aplinkos gerinimą, bet kokių studijų kliūčių šalinimą ir tinkamų ekonominių sąlygų visiems studentams kūrimą.

išsikeltų tikslų analizei itin svarbi yra studentų, kaip aktyvių studijų proceso dalyvių, nuomonė. Todėl skyriuje aptariama ne tik oficialioji statistika, bet ir studentų apklausų duomenys, t. y. kaip studijų socialinę aplinką ir infrastruktūrą vertina studentai. Duomenys rodo, kad studijų socialinė aplinka ir infrastruktūra vertinama labiau palankiai nei nepalankiai. Jomis patenkinti yra apie 60 proc. apklausoje dalyvavusių studentų.

Būstu labiau patenkinti su tėvais gyvenantys studentai. Daugelis norinčių gyventi bendrabučiuose tokią galimybę turi. nors bendrabučių pasiūla yra pakankama, išlaidos apgyvendinimui vidutiniškai sudaro apie trečdalį studento išlaidų.

2012 m. dirbo apie trečdalis visų studentų. natūralu, kad galimybės dirbti turėjo reikšmingą poveikį studentų pajamoms ir, atitinkamai, studijų bei gyvenimo sąlygoms.

Studentų gyvenimo sąlygos. Gyvenamoji vieta. Vertinant studentų gyvenimo sąlygas, vienas iš svarbiausių rodiklių – gyvenamoji vieta ir pasitenkinimas ja. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo 2003–2012 m.51 duomenimis, 2010 m. studentų bendrabučių atnaujinimo darbams skirta 30 mln. Lt Valstybinio studijų fondo investicinių lėšų. Studentų bendrabučius atnaujino 26 valstybinės aukštosios mokyklos.

Lietuvos statistikos departamento

STUDiJŲ SĄLyGOS iR TARPTAUTiniS JUDUMAS4


duomenimis (49 pav., 50 pav.), 2011–2012 s. m. apie 90 proc. pageidavimą išreiškusių universitetų ir kolegijų studentų gyveno bendrabučiuose. Kolegijų bendrabučiuose apgyven di-nami apie 97 proc. norinčių studentų, universitetų – apie 87 procentai.

Statistiniai duomenys, galintys su-teikti informacijos, kaip pasiskirsto studentų srautai tarp negyvenančių bendrabučiuose, nėra renkami. Vis dėlto, tam tikras vaizdas gali būti susidarytas remiantis apklausų duomenimis.

Kaip rodo EUROSTUDEnT iV apklausoje dalyvavusių studentų atsakymų pasiskirstymas, daugiausiai bakalauro studijų studentų gyveno su tėvais (32 proc.) ir kitais atsakymo variantuose nenurodytais asmenimis (41 proc.). Pastarąjį skaičių daugiausiai sudaro su draugais ar būsto savininkais nuomojamas būstas. Tarp magistrantų pastarasis variantas buvo pasirinktas taip pat dažniausiai (48 proc.). Gana daug (24 proc.) magistrantų gyvena su partneriu, vaikais.

Analizuojant studentų išlaidas apgyvendinimo paslaugoms pagal EUROSTUDEnT iV pateiktus duomenis, matyti, kad tiek studentų, gyvenančių bendrabučiuose, tiek studentų, gyvenančių atskirai nuo tėvų, tiek su tėvais, daugiau nei pusę apgyvendinimo paslaugų kaštų apmoka tėvai arba partneriai, o apgyvendinimo kaina sudaro apie trečdalį studento mėnesio išlaidų52. Taigi, nors bendrabučių pasiūla vertintina kaip pakankama, išlaidos apgyvendinimui sudaro reikšmingą dalį studijuojančiųjų išlaidų struktūroje.

Pastarosios išlaidos sudaro dalį tų išlaidų, kurioms padengti studentai neima paskolų, jas arba sumoka iš savo uždarbio, arba dengia tėvų ir partnerių pagalba.

Studentų pasitenkinimas gyve nimo sąlygomis. Apžvelgiant studen-tų gyvenimo sąlygas svarbus ir subjektyvusis gyvenamosios aplinkos vertinimas. Jis apčiuopiamas ne oficialiosios statistikos, o apklausomis renkamų duomenų dėka. Kaip rodo EUROSTUDEnT iV tyrimas, apklaustieji studentai savo būstu buvo patenkinti (esantys labai patenkinti ir

52 Social and Economic Conditions of Student Life in Europe 2008–2011. <http://www.eurostudent.eu/download_files/documents/EiV_Synopsis_of_indicators.pdf>

Naudojami rodikliai

Studijų sąlygos:

• studijų aplinkos vertinimas (apklausos duomenys);

• studentų pasitenkinimas studijoms (apklausos duomenys);

• studijų infrastruktūros vertinimas (apklausos duomenys).

Studentų gyvenimo sąlygos:

• gyvenamoji vieta:

valstybinio studijų fondo investicinės lėšos studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygoms gerinti;

studentų, pageidavusių bendrabučio ir jį gavusių, skaičiaus kaitos tendencijos universitetuose ir kolegijose;

studentų, negyvenančių bendrabučiuose, gyvenamoji vieta. Pagrindinės tendencijos (apklausos duomenys);

studentų išlaidos gyvenamajam būstui.

• studentų pasitenkinimas gyvenamuoju būstu (apklausos duomenys);

• studentų įsitraukimas į darbo rinką (apklausos duomenys).


patenkinti gyvenamuoju būstu teigė 52 proc. respondentų). Pastebima, kad gyvenantys su tėvais studentai gyvenamuoju būstu buvo patenkinti labiau nei gyvenantys be tėvų (51 pav.).

Studijų sąlygos. Socialinės aplinkos vertinimas. 2011 m. pabaigoje atliktos apklausos53 metu studentų buvo prašoma 10 balų skalėje (10 reiškia „labai gerai, visiškai sutinku“, o 1 – „visiškai prastai, visiškai nesutinku“) įvertinti studijų socialinę aplinką nusakančius teiginius. 52 pav. matyti, kad tiek universitetų, tiek kolegijų studentai studijų socialinę aplinką vertina pakankamai gerai – nė vieno teiginio vertinimo vidurkis nėra žemesnis nei 7,6 balo. Atskirų socialinės aplinkos veiksnių vertinimo vidurkiai tarpusavyje skiriasi gana nedaug – varijuoja tarp 7,6 ir 8,4 balo. Universitetų studentai aukštesniu balu (vidutinis vertinimo balas – 8,03) nei kolegijų studentai (vidutinis vertinimo balas – 7,57) įvertino teiginį „Aukštojoje mokykloje ir mieste didelė laisvalaikio užsiėmimų įvairovė“. Visus kitus teiginius aukštesniais balais vertino kolegijų studentai – jie savo studijų socialinę aplinką (santykius su kitais studentais, dėstytojais) vertina šiek tiek palankiau.

Tiek universitetų, tiek kolegijų studentai geriausiai vertino teiginį „Santykiai su kitais studentais yra draugiški ir nuteikia bendradarbiavimui“ (vidutinis vertinimo balas – 8,4), o žemiausius

balus skyrė teiginiui „Tarp studentų ir dėstytojų susiklostė partneryste grindžiami santykiai“ (vidutinis vertinimo balas – 7,61).

Magistrantūros studijų studentai palan-kiau nei bakalauro studijų studentai vertino teiginius: „Santykiai su kitais studentais yra draugiški ir nuteikia bendradarbiavimui“ (9–10 balų šį teiginį įvertino 64 proc. magistrantų ir 57 proc. bakalaurų) ir „Tarp studentų ir dėstytojų susiklostė partneryste grindžiami santykiai“ (9–10 balų šį teiginį įvertino 40 proc. magistrantų ir 35 proc. bakalaurų). Bakalauro studijų studentai palankiau nei magistrantai vertina teiginį „Aukštojoje mokykloje jaučiuosi saugiai, nepatiriu didesnio streso“ (9–10 balų šį teiginį įvertino 54 proc. magistrantų ir 59 proc. bakalaurų).

Studentų apklausoje54 pateiktas bendrojo pobūdžio klausimas, atskleidžiantis, ar studentai apskritai yra patenkinti savo studijomis. Esantys visiškai studijomis patenkinti ir greičiau jomis patenkinti nei nepatenkinti nurodė 63 proc. apklaustų bakalauro studijų studentų ir 66 proc. magistrantūros studijų studentų. Reikšmingų skirtumų tarp kolegijų ir universitetų studentų nepastebėta.


54 Ten pat.


Studijų infrastruktūros vertinimas

Minėtoje apklausoje vertindami studijų infrastruktūrą (53 pav.), studentai aukščiausiais balais vertino teiginį „Prireikus visada galiu pasinaudoti informacinėmis technologijomis (kompiuteriu, internetu), laboratorijomis, kita įranga“ (vidurkis – 8,19 balo). Žemiausi balai buvo skirti teiginiui „Aukštoji mokykla

pateikia studijoms reikalingą medžiagą elektroninėje erdvėje“ (vidurkis – 7,8 balo). Bendras infrastruktūros vertinimas gana geras – beveik aštuoni balai iš dešimties (7,94 balo iš 10). Vertindami aukštųjų mokyklų bibliotekų fondus ir aptarnavimą, universitetų studentai skyrė aukštesnius balus nei kolegijų studentai.

Studentų įsitraukimo į darbo rinką vertinimas

Studentų apklausos55 rezultatai ats klei-džia (54 pav.), kad magistrantai gerokai aktyviau įsitraukę į darbo rinką (77 proc.) nei bakalauro studijų studentai (29 proc.), tačiau nemaža dalis pastarųjų linkę pradėti darbinę veiklą. 18 proc. bakalauro studijų respondentų nurodė ieškantys darbo. Apklausos metu 53 proc. bakalauro studijų respondentų nurodė neketinantys pradėti dirbti. Respondentų atsakymus vertinant pagal aukštosios mokyklos statusą (55 pav.), pastebima, kad visą darbo dieną dirba didesnė universitetų (17 proc.) nei kolegijų (11 proc.) studentų dalis. Palyginus studentų atsakymų dėl jų dalyvavimo darbo rinkoje pasiskirstymą tarp valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose studijuojančių studentų (56 pav.) matyti, kad beveik pusė (49 proc.) Vf vietose studijuojančių studentų nedirba ir šiuo metu darbo neieško, o Vnf vietose studijuojančių studentų didesnė dalis dirba (43 proc.).

2010 m. MOSTA užsakymu atlikto Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų tyrimo56 duomenys yra panašūs į anksčiau minėtos apklausos bakalauro studijų studentų atsakymus – du trečdaliai (66 proc.) pirmakursių nurodė, kad nedirba. 22 proc. respondentų nurodė, kad nedirba, bet darbo ieško. Tik 12 proc. studentų nurodė dirbantys visą darbo dieną, likusieji – kad dirba ne visą darbo dieną (4 proc.) arba imasi atsitiktinių darbų (6 proc.).


56 Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų tyrimas, MOSTA, 2010.

Apžvelgiant studijų sąlygas, svarbu įvertinti, kokios galimybės sudaromos studijuoti dirbantiems žmonėms. Šio aspekto įtraukimas į studijų būklės apžvalgą suteikia informacijos tiek studijų prieinamumo, tiek galimybių mokytis visą gyvenimą klausimais. nacionaliniu lygiu studijuojančių asmenų įsitraukimo į darbo rinką mastas nėra identifikuotinas dėl statistinių duomenų trūkumo. Kita vertus, apie tai tam tikrą informaciją gali suteikti vykdytos studentų apklausos.


Apibendrinimas:

• Apskritai studijomis yra patenkinti apie 60 proc. studentų. Visiškai studijomis patenkintų dalis nesiekia 20 proc., o nepatenkintų yra daugiau nei 10 procentų. Geriau vertinami studijų aspektai – santykiai su kitais studentais ir galimybė pasinaudoti informacinėmis technologijomis; kiek prasčiau – santykiai su dėstytojais ir studijų medžiagos prieinamumas elektroninėje erdvėje.

• Apie trečdalis visų studentų dirba. Daugiausiai dirbančiųjų tarp magistrantų: daugiau nei pusė jų dirba visą darbo dieną ir tik 10 proc. nedirba ir darbo neieško.

• Lėšos apgyvendinimui sudaro apie trečdalį vidutinio studento išlaidų.

• Daugelis norinčių gyventi bendrabučiuose, tokią galimybę turi.

• Būstu labiau patenkinti studentai, gyvenantys su tėvais.

49 pav. Kolegijų studentų, pageidavusių bendrabučio ir jį gavusių, skaičiaus kaitos tendencijos

50 pav. Universitetų studentų, pageidavusių bendrabučio ir jį gavusių, skaičiaus kaitos tendencijos


2010–2011 2010–20112009–2010 2009–20102011–2012 2011–2012

Studentų, kuriems reikia bendrabučio, skaičius

Studentų, kuriems reikia bendrabučio, skaičius

Gyvenančių dalis nuo pageidavusių

Gyvenančių dalis nuo pageidavusių

Studentų, gyvenančių bendrabutyje, skaičius

Studentų, gyvenančių bendrabutyje, skaičius

600088

90 8415000

10000

5000

20000

25000

30000

7000 92 86

800094 88

96 90

9000 98% 92%

94%

96% 96%

5000 86 78

80

82%

90%

87%


51 pav. Studentų pasitenkinimas gyvenamuoju būstu. Respondentų atsakymai (proc.)

Pastaba: studentai, negyvenantys su tėvais apima: gyvenantys su partneriu, vaiku (-ais), su kitu (-ais) čia nepaminėtais asmenimis, gyvenantys vieni. Duomenų šaltinis: EUROSTUDEnT iV

Studentai, gyvenantys su tėvais

Studentai, negyvenantys su

tėvais

Visi studentai

nei taip, nei ne

Labai patenkintas

Labai nepatenkintas80

60

50

40

30

20

10

0

100%

90

70 Greičiau nepatenkintas

Greičiau patenkintas

52 pav. Studijų socialinės aplinkos vertinimas. Respondentų atsakymai (vidurkiai)

5 100

BendrasSantykiai su kitais studentais yra draugiški ir nuteikia bendradarbiavimui

Aukštojoje mokykloje jaučiuosi saugiai, nepatiriu didesnio streso

Aukštojoje mokykloje ir mieste didelė laisvalaikio užsiėmimų įvairovė

Tarp studentų ir dėstytojų susiklostė partneryste grindžiami santykiai

Universitetai

Kolegijos

Pastaba: Skirtumai tarp universitetų ir kolegijų studentų atsakymų statistiškai reikšmingi (p<0,05).Šaltinis: Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, MOSTA, 2012


53 pav. Studijų infrastruktūros vertinimas. Respondentų atsakymai (vidurkiai)

5 100

BendrasPrireikus, visada galiu pasinaudoti informacinėmis technologijomis (kompiuteriu, internetu)

Aukštosios mokyklos bibliotekos fondai ir aptarnavimas atitinka poreikius

Auditorijos, laboratorijos, kitos patalpos bei įranga pritaikytos patogiam studijų procesui

Aukštoji mokykla pateikia studijoms reikalingą medžiagą elektroninėje erdvėje

Universitetai

Kolegijos

Šaltinis: Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, MOSTA, 2012.

54 pav. Dirbančių studentų (bakalauro ir magistro studijų) dalis. Respondentų atsakymai (proc.)


Bakalauro studijų studentai

Magistrantūros studijų studentai

Taip - dirbu atsitiktinius darbus

Taip - dirbu pilną darbo dieną

ne ir šiuo metu darbo neieškau80

60

50

40

30

20

10

0

100%

90

70 ne - dabar ieškau darbo

Taip - dirbu nepilną darbo dieną




Universitetai Kolegijos




60

50

40

30

20

10

0

100%

90




55 pav. Dirbančių studentų (universitetinių ir koleginių studijų) dalis. Respondentų atsakymai (proc.)

56 pav. Dirbančių studentų dalis (VF ir VNF). Respondentų atsakymai (proc.)


Vf Vnf




60

50

40

30

20

10

0

100%

90





4.2 Studentų tarptautinis judumas

• Aukštojo mokslo tarptautinis atvirumas ir aukštųjų mokyklų darbuotojų, studentų mobilumas – vienas iš Bolonijos proceso 2020 m. prioritetų57.

• Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančių šalių ministrai susitarė padvigubinti užsienyje studijuojančių asmenų dalį: 2020 m. ne mažiau kaip 20 proc. Europos aukštojo mokslo erdvės absolventų turėtų būti pabuvoję dalinėse studijose ar atlikę praktiką užsienyje58.

• Europos Komisijos komunikate dėl universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatų59 pabrėžiama ne tik geografinio, bet ir tarpsektorinio mobilumo svarba, sudarant sąlygas stažuotis pramonės įmonėse bei už tai teikiant studijų kreditus. Taip pat pabrėžiama būtinybė skatinti Europos studentų, dėstytojų, tyrėjų, nusprendusių gyventi ir dirbti už Europos ribų, „protų cirkuliaciją“.

• Vienas iš naudojamų būdų skatinti tarptautinį judumą bei pasiekti EAME užsibrėžtus tikslus mobilumo srityje – vykdomos mobilumo programos, kaip antai Erasmus, Marie Curie, Erasmus Mundus ir kt.

• Žaliojoje knygoje „Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“60 iškelti šie tikslai:

• judumas turi būti susietas su konkrečiais mokymosi rezultatais ir padėti įgyti kvalifikaciją, kreditus ir (arba) profesinę patirtį;

• būtina skatinti ne tik judumą „iš panašios į panašią vietą“ skirtingose valstybėse, bet ir judumą tarp sektorių (mokyklų, universitetų, įmonių ir kt.);

• svarbu pripažinti virtualiojo judumo reikšmę – informacijos ir ryšių technologijų naudojimas, užmezgant ir palaikant ryšius su kitais besimokančiais jaunuoliais;

• judumas mokymosi tikslais yra svarbus visoms amžiaus

57 Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. Liuveno – Budapešto/ Vienos laikotarpis, ŠMM, 2010.

58 Ten pat.

59 Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui, Briuselis, 2006.

60 Žalioji knyga. Besimokančio jaunimo judumo skatinimas. Europos Bendrijos Komisija, Briuselis, 2009.


grupėms, tačiau pagrindinė tikslinė grupė yra 16–35 metų amžiaus žmonės.

• Švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 m. strateginiame plane numatyta, kad išvykstančių studijuoti pagal ES programas ir kitus tarptautinius mainus studentų skaičius 2012 m. turėtų būti 5300, o 2015 m. – 6000 studentų. Atvykstančių studijuoti pagal ES programas ir kitus tarptautinius mainus studentų skaičius 2012 m. turėtų būti 2250, o 2015 m. – 3000 studentų.

Studentų tarptautinis judumas apta-riamas analizuojant dvi kryptis: a) studentų, išvykusių studijuoti į užsienį, skaičius ir jo dinamika; b) atvykstančių iš užsienio studentų srautai. Atvykusių studijuoti iš užsienio studentų skaičius sietinas su studijų kokybės, aukštojo mokslo konkurencingumo, tarptautiškumo ir atvirumo matu. Lietuvoje studijuojančių užsieniečių daugėja, tačiau šis skaičius dar nesiekia ES27 vidurkio: 2011 m. Lietuvoje nuo visų studentų užsieniečiai sudarė 2,5 procento (ES27 vidurkis – 3,3 proc.). Pagal atvykusių iš ES šalių studentų skaičių Lietuva patenka tarp trijų mažiausiai tokių studentų turinčių šalių. Pagal Erasmus programą atvykusiųjų studijuoti į Lietuvą visuomet buvo gerokai mažiau nei išvykstančių Lietuvos studentų. 2010–2011 m. atvykstančių studijuoti į mūsų šalį buvo du su puse karto mažiau nei išvykusiųjų.

išvykusių į užsienį Lietuvos studentų judumo rodiklis ES kontekste yra pakankamai aukštas. Studentų lietuvių, siekiančių kvalifikacinio laipsnio kitose ES šalyse, procentinė dalis nuo bendro studentų skaičiaus siekia 5 proc. ir vis

auga (ES vidutiniškai apie 3 proc.). Dalinėms studijoms išvykusiųjų skaičius per pastaruosius dešimt metų išaugo keturis kartus. Pagal mainų programas išvykusiųjų dalies (visų potencialių dalyvių) vidurkis siekia 3 procentus (vidutiniškai ES – apie 2 proc.). Siekiant paskatinti studentus dalyvauti judumo programose, tam skiriamos papildomos ES ir Lietuvos biudžeto lėšos.

Finansavimas judumui skatinti. Europos Sąjungos prioritetas studentų judumui skatinti atsiskleidžia ne tik strateginiuose dokumentuose, bet ir per finansavimą. Lietuvai prisijungus prie ES, finansavimas iš ES biudžeto tapo pastovus ir planuojamas, kadangi yra programuojamas pagal ES struktūrinių fondų reikalavimus tam tikrais etapais bei pagal prioritetus61.

Lietuvos studentų dalyvavimui Erasmus programoje skirtos lėšos iš mokymosi visą gyvenimą programos kasmet auga (57 pav.). Vertinant absoliučius skaičius matyti, kad šios lėšos per dešimtmetį išaugo 13 kartų.

Erasmus programai 2010–2011 m. iš Valstybinio studijų fondo buvo skirta 5

61 MOSTA užsakymu parengta ataskaita „Lietuvos studijų politikos 2009 – 2011 m. Studijų kokybės srities pokyčių analizė“, 2013.


mln. litų. 2011–2012 m. lėšų taip pat skyrė Europos socialinis fondas (beveik 7 mln.) (57 pav.). Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros projektui, kurį kuruoja ŠMPf, iki 2013 m. skirta beveik 10 mln. litų.

Bendros lėšos, skirtos Erasmus programai, per dešimtmetį padidėjo daugiau nei 3 kartus.

Išvykusių į užsienį studentų skaičiaus dinamika. Lietuvos studentų, išvykusių į užsienį, rodikliai ES kontekste gan aukšti (58 pav.). Studentų, siekiančių kvalifikacinio

laipsnio kitose ES šalyse, dalis nuo visų studentų per pastarąjį dešimtmetį išaugo ir siekia 5 procentus. Tai viršija ES šalių vidurkį, kuris svyruoja apie 3 procentus.

Didžiausia mobilių studentų, stu di-juo jančių kitose ES ar kandidatėse šalyse, procentinė dalis būdinga salų valstybėms: Kiprui (60 proc.), islandijai (18 proc.) ir Maltai (17 proc.) (59 pav.). Baltijos regiono šalyse situacija panaši į Lietuvos. Didžiosiose Europos šalyse šis rodiklis yra pakankamai žemas: Vokietijoje – 3,9 proc., Prancūzijoje – 2,5 proc., ispanijoje – 1,1 proc., o Jungtinėje Karalystėje studentai, studijuojantys kitoje ES šalyje ar kandidatėje, sudaro vos 0,7 proc. visų studentų. Situaciją didžiosiose valstybėse iš dalies galima paaiškinti giliomis aukštojo mokslo tradicijomis bei plataus aukštojo mokslo institucijų pasirinkimo galimybėmis.

Lietuvoje studentų, išvykstančių dali-nėms studijoms į užsienio šalis, skaičius taip pat auga. išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal Erasmus programą studentų skaičius (58 pav.) per pastaruosius dešimt metų išaugo 4 kartus. 2011–2012 s. m. išvyko 3548 studentai (iš jų 2637 – dalinėms studijoms ir 911 – praktikai užsienio įmonėse). Palyginimui: 2001–2002 s. m. studijuoti į užsienį išvyko 829 studentai. Vis dėlto, šio skaičiaus palyginimas su bendru studentų skaičiumi parodo, jog Lietuvoje nėra daug studentų, išvykstančių studijuoti į užsienį (58 pav.). Šis rodiklis nesiekia ŠMM 2011–2013 m. strateginiame plane numatyto skaičiaus. 2010–2011 s. m. išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal Erasmus programą studentų dalis nuo bendro studentų skaičiaus sudarė 1,83 procento.


• Studentų judumo finansavimo apimtys (mln. Lt);

• Studentų judumo finansavimo šaltiniai:

mokymosi visą gyvenimą programos lėšos;

Lietuvos biudžeto lėšos;

Valstybinio studijų fondo lėšos;

Europos socialinio fondo lėšos.

• Studentų, išvykusių į užsienį, skaičiaus kaitos tendencijos:

stažavęsi užsienyje studentai universitetuose ir kolegijose;

studentai išvykę siekti kvalifikacinio laipsnio;

studentai išvykę dalinėms studijoms ar praktikai.

• Studentų, atvykusių iš užsienio, skaičiaus kaitos tendencijos:

studentų užsieniečių dalis nuo bendro Lietuvos studentų skaičiaus;

studentai atvykę dalinėms studijoms ar praktikai.

• Studentų judumo Lietuvoje ir ES šalyse ar kandidatėse lyginimas:

studentų, atvykusių iš kitų ES šalių ar kandidačių dalis nuo visų šalies studentų;

studentų, išvykusių į kitas ES šalis ar kandidates dalis nuo visų šalies studentų.


Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad gilinusių savo žinias užsienyje studentų skaičius didėja. išvykusių savo iniciatyva studentų skaičius kolegijose išaugo nuo 0,6 iki 1,1 proc. nuo visų išvykusių kolegijų studentų (universitetuose atitinkamai nuo 5,4 proc. iki 7,6 proc.) (6 lentelė). iš viso užsienyje besistažavusių kolegijų studentų skaičius 2005–2012 m. išaugo 48 proc., universitetų studentų – 39 procentais.

Atvykusių iš užsienio studentų skaičiaus dinamika. Atvykusių stu-dijuoti pagal Erasmus programą Lietu-voje visuomet buvo gerokai mažiau nei išvykstančių studentų. 2010–2011 s. m. atvykstančių studijuoti į mūsų šalį buvo 2,5 karto mažiau nei išvykusiųjų (60 pav.). Studentų užsieniečių, studijuojančių Lietuvoje santykis su bendru Lietuvos studentų

skaičiumi (61 pav.) atskleidžia, kad nepaisant absoliutaus užsienio studentų skaičiaus mūsų šalyje didėjimo, vis dar nesiekiame ES27 vidurkio: 2011 m. Lietuvoje užsieniečiai sudarė 2,5 procentus nuo visų studentų, ES27 vidurkis – 3,3 procento (59 pav.). Didžiausią dalį užsienio studentai sudaro – Austrijoje (14,9 proc.), Belgijoje (7,9 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (7,5 proc.).

Lietuva patenka tarp trijų valstybių, turinčių mažiausiai studentų iš ES ar kandidačių šalių. Tokie studentai Lietuvoje sudaro 0,2 proc. visų studentų. Mažesnę dalį studentai iš Europos šalių sudaro tik Maltoje (0,1 proc.) ir Turkijoje (0,1 proc.). Latvijoje tokie studentai sudaro 0,6 proc. studentų, Estijoje šis rodiklis artimas ES vidurkiui – 3,1 procento.

Apibendrinimas:

• Lietuvos studentų, išvykusių studijuoti pagal Erasmus programą, dalis per dešimtmetį stipriai išaugo ir šiuo metu viršija ES vidurkį.

• Lietuvių, siekiančių kvalifikacinio laipsnio kitose ES šalyse, skaičius nuo 2002 m. nuosekliai augo, tačiau nesiekia 5 proc. visų Lietuvos studentų.

• Užsienio studentų, atvykstančių į Lietuvą pagal Erasmus programą arba siekiančių kvalifikacinio laipsnio, srautai auga, tačiau dar nesiekia ES vidurkio.

• Vertinant finansavimo studentų judumui apimtis, pastebima, kad šiai sričiai skiriamos vis didesnės lėšos.


57 pav. Lėšos, skirtos Erasmus programai studijų metams, pagal finansavimo šaltinius

58 pav. Išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal Erasmus programą studentų skaičius ir išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal Erasmus programą studentų dalis (proc.) nuo bendro studentų skaičiaus

2012–2013

2011–2012

2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

2004–2005

2003–2004

2002–2003

2001

–200

2

2002

–200

3

2003

–200

4

2004

–200

5

2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2

LR valstybės biudžeto lėšos

Valstybinio studijų fondo lėšos

Europos socialinio fondo lėšos

Mokymosi visą gyvenimą programos lėšos

Studentai, išvykę studijuoti pagal Erasmus programą

3000

6%

5

2000

4

3

10002

1

0 0

4000

išvykusių pagal Erasmus programą dalis*Studentų lietuvių, siekiančių kvalifikacinio laipsnio kitose ES šalyse, dalis*

Duomenų šaltinis: ŠMPf

Pastaba: *dalis skaičiuojama nuo bendro studentų skaičiaus Lietuvoje. Studentų lietuvių siekiančių kvalifikacinio laipsnio kitose ES šalyse dalis nurodoma metams. Prie 2002–2003 nurodomi 2002 m. duomenys ir t.t.

Duomenų šaltinis: ŠMPf, LSDSkaičiavimai: MOSTA

4,8%

2,03%

30 mln. Lt0 10 20


6 lentelė. Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai, per mokslo metus gilinę žinias užsienyje

59 pav. Studentų (ISCED 5–6) judumas ES šalyse ar kandidatėse, 2009 m.

Cy iS MT iE SK

nO BG Si

EE EL PT LT LV AT RO DE

SE

ES27 fi CZ BE fR DK iT HU nL PL TR ES UK

50%

25

0

Studentai iš kitų ES šalių ar kandidačių (proc. nuo visų studentų)

Studentai, studijuojantys kitoje ES šalyje ar kandidatėje (proc. nuo visų studentų)



Universitetų studentai Kolegijų studentai

2005–2006

2008–2009

2009–2010

2010–2011

2005–2006

2008–2009

2009–2010

2010–2011

Iš viso stažavosi studentų užsienyje

2298 3486 3419 3783 325 481 434 628

Išvyko studijuoti pagal ES programas ir kitus tarptautinius mainus

2175 3240 3200 3494 323 476 433 621

Išvyko studijuoti savo iniciatyva

123 246 219 289 2 5 1 7

5,20,2


60 pav. Atvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal Erasmus programą studentų skaičius

61 pav. Studentų užsieniečių, studijuojančių Lietuvoje, dalis, lyginant su bendru šalies studentų skaičiumi (proc.)



2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2

1

0

3%

2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

2004–2005

2003–2004

2002–2003

2001–2002

2000 1000 0 1000 200030004000

Studentai, atvykę studijuoti pagal Erasmus programą

Studentai, išvykę studijuoti pagal Erasmus programą


4.3 Dėstytojų tarptautinis judumas

• Aukštųjų mokyklų darbuotojų judumo skatinimas, kaip vienas iš būdų, prisidedančių prie studijų kokybės gerinimo, yra siektinas tikslas visoje Europoje. Tai vienas iš Bolonijos procese dalyvaujančių valstybių aukštojo mokslo prioritetų būsimam dešimtmečiui.

• Dėstytojų tarptautinis judumas skatinamas ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamomis priemonėmis: „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ ir „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“. Taip pat vykdomos Erasmus ir nordplus Higher Education dėstytojų mobilumo programos.

• Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje62 nurodoma, kad tarptautiškumas ir tarpkultūriškumas yra Lietuvos mokslo ir studijų ateities būtinybė ir jų išlikimo bei kokybės sąlyga.

• nacionalinėje Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 m. programoje išsikeltas tikslas – didinti ne tik studentų, bet ir dėstytojų tarptautinių mainų mastą ir gerinti jų kokybę, sudaryti sąlygas tobulinti dėstytojų kompetenciją.

Dėstytojų tarptautinis judumas aptariamas analizuojant dvi kryptis: a) dėstytojų, išvykusių stažuotis ar dėstyti į užsienį, skaičius ir jo dinamika; b) atvykstančių iš užsienio dėstytojų srautai. išvykusių į užsienį Lietuvos dėstytojų daugėja. Vien pagal Erasmus programą išvykusiųjų skaičius per dešimtmetį padidėjo beveik 4 kartus. 2010–2011 s. m. stažuotis į užsienį išvyko 9 proc. visų Lietuvos dėstytojų. Atvykusių iš užsienio dėstytojų pagal Erasmus mainų programą skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau nei 5 kartus. 2011 m. užsieniečiai sudarė 8 proc. visų Lietuvos dėstytojų. Dėstytojų judumo rodiklis gerokai viršija ES vidurkį.

Atvykstančių dėstyti ar stažuotis aukštųjų mokyklų darbuotojų Lietuvoje yra mažiau nei išvykstančiųjų, tačiau šio santykio skirtumas nėra toks didelis kaip studentų atveju.

Finansavimas judumui skatinti. Tarptautiniam dėstytojų judumui skatinti vykdomos įvairios tiek tarptautinės, tiek nacionalinės programos. ES struktūrinės paramos lėšomis yra finansuojamos priemonės: „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ ir „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“. Taip pat vykdomos Erasmus ir nordplus Higher Education dėstytojų mobilumo programos. Dėmesys mokslo

62 Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija: Mokslioji Lietuva 2030, MOSTA, 2012. <http://www.moksliojilietuva.lt/izvalga/apie-izvalga2>


darbuotojų ir dėstytojų judumui nacionaliniu lygiu skiriamas papildomai finansuojant mokslines išvykas, stažuotes, dalyvavimą mokslinėse konferencijose, dėstymą užsienio institucijose. Vykdomas programas koordinuoja Lietuvos mokslo taryba bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Lietuvos mokslo tarybos mokslinėms išvykoms skirtos lėšos auga. 2010 m. skirta 683 tūkst. Lt, 2011 m. – 1047,3 tūkst. litų. Tarptautinis judumas taip pat skatinamas ir per dvi ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas priemones: „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ ir „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“, kurių vienas iš tikslų apima ir tarptautiškumo skatinimą keliant dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją.

Išvykusių į užsienį dėstytojų skaičiaus dinamika. Lietuvoje dėstytojų judumas auga. Vien pagal ERASMUS programą išvykusiųjų skaičius per dešimtmetį padidėjo beveik 4 kartus ir 2010–2011 s. m. siekė daugiau nei 1,2 tūkst. dėstytojų (62 pav.). Remiantis paskutiniais Eurostat duomenimis63 (63 pav.), pagal šį rodiklį 2006 m. Lietuva užėmė vieną iš aukščiausių pozicijų ES (ES27 vidurkis – 2,1 proc.). Pagal Erasmus programą išvykusių dėstytojų skaičiaus santykį lyginant su bendru Lietuvos dėstytojų skaičiumi, Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojų judumas gan aukštas. 2010–2011 s. m. į užsienį stažuotis išvyko 9 proc. visų Lietuvos dėstytojų.

Vis dėlto, atliktos dėstytojų apklausos64

duomenimis, per paskutinius metus nedalyvavo jokiuose profesiniuose renginiuose užsienio šalyje net 50 proc. apklausoje dalyvavusių kolegijų dėstytojų ir 45 proc. universiteto dėstytojų. 52 proc. kolegijų dėstytojų ir 45 proc. universitetų dėstytojų nurodė, kad tokiems vizitams nebuvo poreikio. iš tų universitetų dėstytojų, kurie buvo išvykę į užsienį, 60 proc. dalyvavo konferencijose, 34 proc. buvo išvykę mokslinės veiklos tikslais, kiek mažiau – pedagoginės veiklos tikslais.

Atvykusių iš užsienio dėstytojų skaičiaus dinamika. Į Lietuvą atvykstančių dėstytojų skaičius auga, nors ir nėra didelis (62 pav.). 2011 m. Lietuvoje atvykusieji pagal Erasmus mainų programą dėstytojai sudarė

63 Palyginamieji duomenys apie dėstytojų judumą Eurostat duomenų bazėje buvo renkami 2001–2006 m.



• Dėstytojų judumo finansavimo apimtys (mln. Lt.) ir šaltiniai;

• išvykusių dėstyti ar stažuotis pagal Erasmus programą aukštųjų mokyklų darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijos;

• Atvykusių dėstyti ar stažuotis pagal Erasmus programą aukštųjų mokyklų darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijos;

• Dėstytojų judumo Lietuvoje ir ES šalyse ar kandidatėse lyginimas:

pagal Erasmus programą išvykusių dėstyti akademinių darbuotojų dalis nuo visų šalies dėstytojų;

pagal Erasmus programą atvykusių dėstyti akademinių darbuotojų dalis nuo visų šalies dėstytojų.


8 proc. visų Lietuvos dėstytojų65. Per beveik dešimtmetį jų skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus. Eurostat duomenimis, 2006 m. pagal atvykusių iš užsienio dėstytojų dalį nuo visų dėstytojų, Lietuva daugiau nei du kartus viršijo ES vidurkį (63 pav.).

nuo 2013 m. Švietimo mainų para-mos fondui paskirta administruoti paramą užsieniečiams dėstytojams, atvykstantiems dėstyti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. 2013 m. konkursui buvo svarstyta 180 paraiškų. Įvertinus paraiškas pagal

Paramos užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus ir turimus ŠMM asignavimus, finansuoti nuspręsta 75 užsieniečių dėstytojų vizitus 17-oje Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Atvykstančių dėstyti ar stažuotis aukštųjų mokyklų darbuotojų Lietuvoje yra mažiau nei išvykstančiųjų, tačiau šio santykio skirtumas nėra toks didelis kaip studentų atveju. 2010–2011 s. m. į Lietuvą dėstytojų atvyko 1,2 karto mažiau nei išvyko.

Apibendrinimas:

• išvykusių dėstyti ar stažuotis pagal Erasmus programą aukštųjų mokyklų darbuotojų skaičius per dešimtmetį išaugo beveik 4 kartus. Tačiau net pusė apklaustų dėstytojų per paskutinius kelerius metus nedalyvavo jokiuose profesiniuose renginiuose užsienio šalyje. Dar tiek pat nurodė, kad nėra poreikio vizitams į užsienio šalis.

• Užsienio dėstytojų, atvykusių dėstyti arba stažuotis pagal Erasmus programą, skaičius išlieka šiek tiek mažesnis nei išvykstančių Lietuvos dėstytojų.

64 Duomenų šaltinis: ŠMPf, LSD


62 pav. Atvykusių ir išvykusių dėstyti ar stažuotis pagal Erasmus programą aukštųjų mokyklų darbuotojų skaičius

63 pav. Dėstytojai, išvykę ir atvykę pagal Erasmus progamą (proc.), 2006 m.

DK fi EE MT LV CZ Si

Cy

BE LT iS AT SK PT HU EL i E RO iT fR

E S27 nO BG nL

SE

ES DE

UK PL TR

20%

4,6%

6,8%

10

0

Atvykę pagal ERASMUS programą (proc. nuo visų dėstytojų)

išvykę pagal ERASMUS programą (proc. nuo visų dėstytojų)



2010–2011

2009–2010

2008–2009

2007–2008

2006–2007

2005–2006

2004–2005

2003–2004

2002–2003

800 400 0 400 80012001600

Atvykę dėstyti/stažuotis pagal ERASMUS programą

išvykę dėstyti/stažuotis pagal ERASMUS programą

915. SOCiALinĖ STUDiJŲ DiMEnSiJA

66 Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas, 2011. <http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/modernisation_lt.pdf>

67 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 m. strateginis veiklos planas, 2011. <http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011–2013.pdf>

5.1 Studijų įperkamumas ir finansinė parama

ES ir Lietuvos siekiai:

• Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkėje66 išsikeltas siekis tikslingiau naudoti išteklius užtikrinant, kad finansinė parama pasiektų potencialius studentus iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

• Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 m. strateginį veiklos planą67 siekiama užtikrinti veiksmingą studentų kreditavimo, finansinės paramos ir kitų priemonių, skirtų studijų kokybei ir prieinamumui gerinti, administravimą. Siekiama, kad:

• remiamų studentų, skiriant socialines stipendijas, skaičius būtų 6270;

• remiamų doktorantų, skiriant stipendijas aktyviai vykdantiems mokslinius darbus, skaičius būtų 638;

• būtų užtikrintas šimtaprocentinis valstybės paskolų mokėjimas studijų įmokoms mokėti;

• būtų užtikrintas šimtaprocentinis už studijas sumokėtos kainos kompensavimas gerai besimokantiems valstybės nefinansuojamiems studentams.

Studijų įperkamumas glaudžiai susijęs su aukštojo mokslo prieinamumu visoms socialinėms grupėms. Jis

apibrėžiamas kaip studento (jo šeimos, giminių) galimybės mokėti už studijas ir studijų metu gyventi pakankamomis

SOCiALinĖ STUDiJŲ DiMEnSiJA5


sąlygomis. Lietuvoje studentams numatyta nemažai finansinės paramos būdų. Ja pasinaudojančių studentų skaičius auga. Tai ypač svarbu, nes EUROSTUDEnT iV duomenys rodo, kad Lietuvos studentų pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o išlaidos studijoms – vienos didžiausių. Toks pajamų ir išlaidų santykis skatina ieškoti pigesnių studijų galimybių ir turi neigiamą poveikį studijų įperkamumui. 2011–2012 s. m. už mokslą mokėjo 58 proc. universitetų ir 47 proc. kolegijų i pakopos pirmo kurso studentų.

Studentų pajamos. EUROSTUDEnT iV tyrimo duomenimis, Lietuvos studentų pajamos yra priskirtinos prie mažiausių Europoje68 (64 pav.). Tik 21 proc. respondentų teigė, kad jiems pakanka gaunamų pajamų, siekiant padengti mėnesio išlaidas. AB „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto kartu su Lietuvos studentų atstovybių asociacija 2012 m. atliktas studentų finansinės situacijos tyrimas parodė, kad vidutinės studento pajamos Lietuvoje 2012 m. per mėnesį siekė 615 Lt, svarbiausias šių pajamų šaltinis – tėvų parama. Vidutiniškai studentas per mėnesį išleido 567 litus69.

nemaža studijų išlaidų našta tenka studijuojančiųjų tėvams (kitiems asme-nims), nes valstybės parama neturi reikšmingo poveikio daugelio studentų socialinei-ekonominei padėčiai. 2008–2011 m. Lietuvos valstybės skiriama parama vidutiniškai sudarė 7 proc. su

tėvais negyvenančių ir 4 proc. su tėvais gyvenančių studentų pajamų. Kitą lėšų dalį studentai uždirbo patys (35 proc. su tėvais negyvenančių ir 57 proc. su tėvais gyvenančių studentų) ir gavo iš tėvų ar kitų asmenų (47 proc. su tėvais negyvenančių ir 35 proc. su tėvais gyvenančių studentų)70.

Studentų išlaidos. EUROSTUDEnT iV duomenimis, studentai, gyvenantys su tėvais, 55 proc. išlaidų skiria pragyvenimui ir 45 proc. studijoms (duomenys apie atskirai gyvenančius yra nepateikiami)71. Duomenys apie studentų išlaidų struktūrą (65 pav.) rodo, kad svarbiausios išlaidos yra išlaidos įmokoms už mokslą, transporto išlaidos ir būsto išlaidos. Tokia išlaidų struktūra atkreipia dėmesį į esminę įmokos už studijas dydžio reikšmę studijų įperkamumui bei rodo, kad valstybės finansinės priemonės, turinčios didžiausią potencialą Lietuvoje studijuojančiųjų socialinės-ekonominės padėties gerinimui, siejamos su įmokos už studijas naštos

68 Orr, D., Gwosc, C., netz, n. Social and Economic Conditions of Student Life in Europe: Synopsis of indicators. final report.Eurostudent iV: 2008–2011, 2011. <http://www.eurostudent.eu/download_files/documents/EiV_Synopsis_of_indicators.pdf>

69 Didžiosios dalies Lietuvos studentų finansai nuo tėvų neatsiejami, 2012. <https://www.manofinansai.lt/lt/komentarai-ziniasklaidoje/299/didziosios-dalies-lietuvos-studentu-finansai-nuo-tevu-paramos-neatsiejami>




• Į pirmos pakopos studijas priimtų studentų, mokančių už mokslą, dalis ir skaičiaus kaita;

• Studentų pajamos (apklausų duomenys);

• Studentų išlaidos (apklausų duomenys);

• Studentams teikiamos finansinės paramos apimtys ir šaltiniai.


studijuojančiajam mažinimu. 2012 m. santykis tarp mokančių už mokslą ir už jį nemokančių buvo panašus į 2005 metais. 2011–2012 s. m. Vnf vietose studijavo 58 proc. universitetų ir 47 proc. kolegijų i pakopos pirmo kurso studentų (66 pav.). Duomenys apie namų ūkio mokėjimų apimtis aukštosioms mokykloms rodo, kad universitetams skiriama beveik tris su puse kartų daugiau namų ūkių lėšų negu kolegijoms (67 pav.).

Tyrime „Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai“72 teigiama, kad 36 proc. i pakopos studentų per mėnesį išleidžia 500 Lt ir mažiau, taip pat pastebima ir tai, kad universitetuose studijuojančiųjų išlaidos yra didesnės. Šiame tyrime nustatyta ir studentų išlaidų bei jų darbo priklausomybė: kuo didesnę laiko dalį studentas dirba, tuo jo išlaidos yra didesnės.

Studentams teikiama finansinė parama

Skatinamosios stipendijos. 2011–2012 s. m. skatinamąsias stipendijas gavo 3 558 kolegijų studentai ir 7 687 pirmos pakopos universitetinių studijų studentai73. Šias stipendijas gaunančių doktorantų skaičius nuo 2003 m. iki 2010 m. išaugo 1,7 karto, o remiamų doktorantų dalis padidėjo 1,4 karto. 2003 m. paremtų doktorantų dalis lyginant su bendru doktorantų skaičiumi buvo 16 proc., tuo tarpu 2010 m. – siekė 23 procentus. 2011 m. stipendijos skirtos 637 doktorantams, aktyviai vykdantiems mokslinius darbus.

Studijų ir tikslinės stipendijos. Valstybinis studijų fondas 2012 m. į universitetus priimtų studentų studijų stipendijoms (4 mėnesiams) išmokėjo 919 504 Lt, o į kolegijas priimtų studentų studijų stipendijoms

(4 mėnesiams) – 495 280,99 lito. Tikslines stipendijas 2012 m. gavo 1005 geriausiai besimokantys visuomenės saugumo, jūrinių ir pedagoginių specialybių studentai. Jiems išmokėta 1 484,5 tūkst. lito74.

Socialinės stipendijos. 2010–2012 m. ne tik išaugo socialinės stipendijos dydis, bet ir beveik penktadaliu išaugo socialinių stipendijų gavėjų skaičius (68 pav.). 2012 m. socialinėms stipendijoms išmokėta virš 38 mln. litų. Per 2011 m. paskirta daugiau nei 16 tūkst. socialinių stipendijų (išmokėta suma viršija 37 mln. litų, o tai 19 proc. daugiau nei 2010 m.)75. Šių stipendijų teikimo tvarkoje 2010 m. įvesti pakeitimai76 suteikė galimybes gauti77 stipendijas tiek valstybinių, tiek nevalstybinių aukštųjų mokyklų


73 Valstybės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003-2012. <http://www.smm.lt/strategija/docs/vssi/1562_Svietimo_strategija%202012.pdf>

74 Valstybinio studijų fondo 2012 metų biudžeto vykdymo ataskaitos rinkinys. <https://www.vsf.lt/lt/ataskaitos>

75 Valstybinis studijų fondas. 2010 m. veiklos ataskaita, 2011. <https://www.vsf.lt/lt/ataskaitos>

76 Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu nr. 1801 (Žin., 2009, nr. 158-7187)

77 Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys ir valstybės finansuojamose vietose, ir už studijas mokantys savo lėšomis, išskyrus studentus, kurie: neturi teisės į Vf vietą ar į studijų kainos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnį; yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje arba yra akademinėse atostogose; aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turi daugiau kaip 1 akademinę skolą. Šaltinis: VSf.


studentams, nepriklausomai ar šie studijuoja Vf vietoje, ar šie studijuoja Vnf vietoje.

Studijų kainos kompensavimas. Pirmosios studijų kainos kompensacijos pradėtos skirti 2011 m. rudenį. Tais metais Valstybinis studijų fondas išmokėjo daugiau nei 11,6 mln. Lt kompensacijų Vnf vietose geriausiai besimokantiems studen tams. Kompensacijas gavo daugiau nei 1,7 tūkst. studentų. 2012 m. – daugiau nei 2,5 tūkst. studentų.

Paskolos. Valstybinio studijų fondo duomenimis, aukštųjų mokyklų studen-tams suteiktų paskolų suma 2011 m. išaugo iki 44 mln. litų. nuo 2009 m. pasikeitė paskolų teikimo sistema – vietoj valstybės paskolų pradėta teikti valstybės remiamas paskolas. Kasmet suteiktų paskolų skaičius augo ir 2011 m. gyvenimo išlaidoms jų suteikta 3067, o studijų kainai apmokėti – 4520 (69 pav.).

Dažniausiai valstybės remiamas paskolas gavo nuolatinės studijų formos studentai. nuo 1998 iki 2009 m. suteiktų paskolų kiekis, o tuo pačiu ir lėšos joms augo nuo 2 mln. iki 43 mln. litų. 2010 metais stipriai nukrito iki beveik 27 mln. Lt, tačiau 2011 m. vėl pakilo iki 44 mln. litų. Turėtina omenyje, kad nuo 2010 m. pasikeitė paskolų teikimo sistema – vietoj valstybės paskolų pradėta teikti valstybės remiamas paskolas. 2010–

2011 m. dažniausiai buvo imama paskola studijų įmokai padengti, bet ne gyvenimo išlaidoms ar mobilumui (70 pav.)78.

Tokia tendencija gali būti susijusi su keletu aspektų. Visų pirma, tai rodo, kad įvedus studento krepšelį ir panaikinus VDf vietas, atsirado aiškus atsiskyrimas tarp mokančių už studijas ir studijuojančių nemokamai, tai ir lėmė būtent 2010 m. išaugusią paskolų studijų įmokai sumokėti tendenciją. Antra, ši tendencija gali būti susijusi ir su tuo, kad dalis studentų nori studijuoti patraukliose, tačiau ribotą valstybės finansuojamų studentų krepšelių skaičių gaunančiose studijų kryptyse (pvz., teisė, ekonomika). Trečia, paskolų pasiskirstymas ir paskolos studijų įmokai dominavimas kitų paskolų atžvilgiu gali rodyti didelę studijų kainą, kuriai sumokėti būtina paskola (nepavyksta sutaupyti)79.

Finansinė parama studentams, turintiems negalią. Tikslus neįgaliųjų skaičius tarp studijuojančių aukštosiose mokyklose nėra žinomas80. Įvairūs šaltiniai patvirtina81, kad iš esmės, per pastaruosius penkerius metus yra pastebimas neįgaliųjų studentų skaičiaus aukštosiose mokyklose augimas. Konkretūs neįgalių studentų skaičiai nagrinėjami 5.2. skyriuje, skirtame aukštojo mokslo prieinamumo analizei. Čia apsiribojama finansinės paramos šiai tikslinei grupei apžvalga.

78 Valstybės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012 m. <http://www.smm.lt/strategija/docs/vssi/1562_Svietimo_strategija%202012.pdf>

79 MOSTA užsakymu parengta ataskaita „Lietuvos studijų politikos 2009-2011 m. pokyčių analizė: studijų socialinė – ekonominė aplinka“, 2013.

80 Tikslus neįgaliųjų AM skaičius nežinomas dėl kelių priežasčių: a) nacionaliniu mastu šie duomenys nerenkami; b) nėra vienodos duomenų rinkimo metodikos, kas lėmė, jog net tais pačiais metais atliktuose tyrimuose būdavo užfiksuojamas skirtingas neįgaliųjų studentų skaičius; c) visa neįgalių studentų populiacija nėra apčiuopiama dėl studentų laisvo pasirinkimo, ar aukštajai mokyklai nurodyti, kad jis turi negalią.

81 Lietuvos studentų sąjungos atlikti tyrimai, Lietuvos statistikos departamento duomenys, Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo 2003–2012 m. medžiagoje diskusijoms (2012) pateikti duomenys.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2012 m. neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo paraiškas finansinei pagalbai gauti iš 39 (26 valstybinių ir 13 nevalstybinių) aukštųjų mokyklų. Buvo paremti 1033 neįgalūs studentai (iš viso panaudota 1713,85 tūkst. Lt): išmokas specialiesiems poreikiams

tenkinti gavo 1033 neįgalūs studentai (panaudota 1370,88 tūkst. Lt), tikslines išmokas studijų išlaidoms iš dalies padengti gavo 464 studentai (panaudota 277,14 tūkst. Lt)82. Tikslines išmokas neįgaliems aukštųjų mokyklų studentams skiria aukštosios mokyklos, jų išmokėjimą administruoja Valstybinis studijų fondas.

Apibendrinimas:

• Mokančių už mokslą studentų, priimtų į pirmosios pakopos studijas, skaičius pradėjo mažėti nuo 2009 metų. 2012 m. už mokslą mokėjo 13 tūkst. universitetų bakalauro pirmojo kurso studentų – tiek pat, kiek ir 2006 metais.

• Per pastaruosius 6 metus studentų, įstojusių į mokamas vietas kolegijose, skaičius ir dalis sumažėjo. Ši tendencija ypač sustiprėjo po 2009 metų.

neįgalieji, studijuojantys aukštojoje mokykloje, gali pasinaudoti šiomis valstybės paramos studentams priemonėmis:

• studentas, kuris turi nustatytą 45 proc. ar mažesnį darbingumą arba sunkų ar vidutinį neįgalumą, gali gauti socialinę stipendiją, kurios dydis yra 3 bazinės socialinės išmokos (t. y. 390 Lt) per mėnesį;

• studentui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu arba kuriam yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas, gali būti valstybės lėšomis apmokamos valstybės remiamos paskolos palūkanos studijų laikotarpiu.

neįgaliems studentams taip pat teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės:

• specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (t. y. 180 Lt) tikslinė išmoka kas mėnesį;

• 3,2 nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio (t. y. 416 Lt) tikslinė išmoka kiekvieno semestro studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti, skirta neįgaliesiems, įstojusiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 m. ir studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose VDf arba Vnf vietose bei įstojusiems į aukštąsias mokyklas 2009 m. ar vėliau ir studijuojantiems Vnf vietose;

• 520 Lt tikslinės išmokos iš projekto „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“ lėšų. Jos skirtos individualiems studentų specialiesiems poreikiams studijų procese tenkinti.

82 neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. <http://www.ndt.lt/id-neigaliuju_studentu_remimas.html>


• Universitetų pajamos iš namų ūkių mokėjimų 2003–2011 m. išaugo daugiau nei du kartus, kolegijų – daugiau nei pustrečio karto.

• Vidutinės studentų mėnesio pajamos (apklausos duomenimis) 2012 m. siekė 615 litų.

• Socialines stipendijas gaunančių studentų dalis pastaraisiais metais nežymiai augo ir 2012 m. siekė apie 5 proc. visų studentų.

• iki 2009 m. aukštojo mokslo reformos beveik visos studentams išduotos paskolos buvo skirtos gyvenimo išlaidoms padengti. Po reformos didesnė valstybės remiamų paskolų dalis išduodama studijų kainai padengti, o paskolų gyvenimo išlaidoms apimtys sumažėjo beveik perpus.

64 pav. Studentų, gyvenančių su tėvais, vidutinės mėnesio pajamos litais. Respondentų atsakymai (proc.)

2000 Lt1500010005000

Magistrantūros studijos

30 m. ir vyresni

Bakalauro studijos

25–29 m.

Vaikinai

iki 24 m.

Merginos

Visi studentai

Duomenų šaltinis: EUROSTUDEnT iV


65 pav. Studentų mėnesio išlaidų pasiskirtymas pagal nurodytus šaltinius. Respondentų atsakymai (proc.)

40 60%200

Studentai, gyvenantys su tėvais

išlaidos būstui

Socialinės ir laisvalaikio išlaidos

Kasdienės išlaidos (maistas, rūbai, transportas)

Mokesčiai už mokslą, egzaminų mokesčiai, mokomoji medžiaga

Kita

Studentai, negyvenantys su tėvais


66 pav. Į pirmos pakopos studijas priimtų studentų, mokančių už mokslą, skaičiaus kaita


2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2

Priimta studentų į i pakopos studijas (universitetuose), mokančių už moksląPriimta studentų į kolegijas, mokančių už mokslą

15000

70%

60

10000

50

40

5000

30

20

10

0 0

20000

Mokančių už mokslą dalis nuo visų priimtųjų į i pakopos studijas universitetuoseMokančių už mokslą dalis nuo visų priimtųjų kolegijose

58%

47%


67 pav. Namų ūkių mokėjimai aukštosioms mokykloms (mln. Lt)


UniversitetasKolegija

400 mln. Lt

300

200

100

02003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

68 pav. Socialinių stipendijų gavėjų (visų studijų pakopų) skaičius

Pastaba. *pateikiama galutiniai pagrindinio ir papildomo teikimo duomenys.Duomenų šaltinis: VSf


2010 pavasario

semestras*

2011 pavasario semestras

2012 pavasario semestras

2010 rudens

semestras

2011 rudens

semestras

Vidutinė pinigų suma, tekusi vienam socialinės stipendijos gavėjui per semestrą

7500

3000 Lt

5000

2000

25001000

00

10000 gavėjų

Gavėjų skaičius

8605


69 pav. Valstybės remiamų paskolų gavėjų skaičius studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms

Pastaba. 2012*: 2012 – pavasario semestras, G – paskola gyvenimo išlaidoms, K – paskola studijų kainaiDuomenų šaltinis: VSf

G

2009 2010 2011 2012*

K G K G GK K

nuolatinė

Dieninė

3500

3000

2500

2000

1500

1000

500

0

4000

ištęstinė Vakarinė

neakivaizdinė

70 pav. Studentams suteiktos* paskolos (mln. Lt)

2004

5

0

10

15

20

25

30

35 mln. Lt

2005 2006 2007 2008 2009** 2010 2011

Gyvenimo išlaidoms (valstybės paskolos) Studijų įmokai (valstybės paskolos)

Studijoms pagal tarptautines sutartis (valstybės paskolos)

Gyvenimo išlaidoms (valstybės remiamos paskolos)

Studijų kainai (valstybės remiamos paskolos)

Duomenų šaltinis: VSf

* Paskolas teikė Valstybinis studijų fondas.** nuo 2009 m. rudens valstybės lėšomis teikiamos tik paskolos studijų įmokai sumokėti, o valstybės remiamos paskolos (paskolos studijų kainai sumokėti, paskolos gyvenimo išlaidoms, paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis teikiamos iš kredito įstaigų lėšų su valstybės garantija.


5.2 Studijų prieinamumas

ES ir Lietuvos siekiai:

• Liuveno komunikate (2009), kuriame buvo nurodyti aukštojo mokslo prioritetai iki 2020 m., numatyta, kad aukštasis mokslas turėtų būti labiau prieinamas šiuo metu nepakankamai atstovaujamoms grupėms, stiprinant jų galimybes studijuoti ir pabaigti studijas. Tai apima mokymosi aplinkos gerinimą, bet kokių studijų kliūčių šalinimą ir tinkamų ekonominių sąlygų visų studijų lygmenų studentams kūrimą.

• Valstybinėje 2003–2012 m. švietimo strategijoje83 atskiros grupės nėra išskiriamos, bet įtvirtinamas siekis, kad būtų sudarytos būtiniausios studijų sąlygos visiems jų stokojantiems asmenims. Taip pat iškeliama suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą problema.

• Valstybinėje 2003–2012 m. švietimo strategijoje iškeliamas lanksčių studijų siekis, t.y. kiekvienas Lietuvos pilietis turi turėti galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje pasirinktu būdu (nuotolinės, neakivaizdinės ir kitos studijos).

• Lietuvos pažangos strategijoje 203084 taip pat pateikiama strateginė nuostata apie siekiamą studijų prieinamumą: „Lietuvos gyventojams turi būti sukurtos palankios sąlygos (…) mokymuisi visą gyvenimą, o taip pat sukuriama palanki mokslo (…) aplinka“.

Aukštojo mokslo prieinamumas – kompleksiniais rodikliais matuotinas aukštojo mokslo sistemos aspektas. Bolonijos proceso dokumentuose jis suprantamas kaip lygios galimybės patekti, tęsti ir baigti aukštąjį mokslą. Prieinamumas yra žemas, jei šansai patekti į aukštąją mokyklą ir ją sėkmingai baigti priklauso nuo tėvų socialinės padėties, neįgalumo, studento šeimyninės padėties (pvz., vaikų) ir kitų charakteristikų. Tad

prieinamumas yra susijęs su studijų įperkamumu (gebėjimu padengti studijų kaštus), tačiau yra gerokai platesnė sąvoka. net jei studijos būtų nemokamos visiems, studijų prieinamumas nebūtinai būtų vienodas: tam tikros socialinės grupės nesiektų aukštojo mokslo, nes, pavyzdžiui, yra prastesniais pažymiais baigę vidurinę mokyklą, dėl šeimoje ugdytų vertybių arba negali suderinti studijų ir šeimos įsipareigojimų.

83 Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos. (Žin., 2003, nr.71-3216)

84 Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. <http://www.lrv.lt/bylos/veikla/2030.pdf>


Lietuvos situacijos analizė atskleidžia, kad žemiausias studijų prieinamumas yra žemesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikams, neįgaliesiems ir vaikų turintiems asmenims. Tuo tarpu tėvų finansinė padėtis ir socialinis statusas turi gerokai mažesnį poveikį šansams įstoti ir baigti aukštąją mokyklą.

Studentų tėvų charakteristika. Jei studijos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo socialinės padėties, studentų tėvų išsilavinimas ir pajamos turėtų atspindėti šalies vidurkius. EUROSTUDEnT iV85 ir kitų apklausų86 duomenys rodo, kad taip nėra: daugelio studentų tėvai turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą daugiau turėjo respondentų motinos nei tėvai. Studentų apklausos87 duomenys atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus lyginant i pakopos ir ii pakopos bei universitetų ir kolegijų studentų atsakymus (71 pav.). Didesnė dalis ii pakopos studentų, palyginti su i pakopos studentais, nurodė, kad jų abiejų tėvų išsilavinimas yra aukštasis. Didesnė dalis universitetų studentų, palyginti su kolegijų studentais, nurodė, kad jų abiejų tėvų išsilavinimas yra aukštasis. Magistrantų ir doktorantų apklausų88 duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turėjo apie 50 proc. apklaustų magistrantūros studijų ir apie 50 proc. apklaustų doktorantūros studijų studentų tėvų. Jei studentai atspindėtų „vidutinį“ jaunuolį, turinčiųjų bent vieną iš tėvų su

aukštuoju išsilavinimu dalis neviršytų 30 procentų. Vadinasi, švietimo sistema neskatina vertikalaus socialinio mobilumo, nes šansai studijuoti (nors ir nelabai stipriai) priklauso nuo asmens tėvų išsilavinimo. Tai rodo, kad studijų prieinamumas žemesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikams išlieka ribotas.

85 Orr, D., Gwosc, C., netz, n. Social and Economic Conditions of Student Life in Europe: Synopsis of indicators. final report.Eurostudent iV: 2008–2011, 2011. <http://www.eurostudent.eu/download_files/documents/EiV_Synopsis_of_indicators.pd>


87 Ten pat.

88 MOSTA užsakymu 2012 m. pabaigoje UAB „Vilmorus“ atliktose magistrantų ir doktorantų apklausose apklausti 1003 magistrantai ir 204 doktorantai, įstoję 2008–2012 m.


• Turinčių aukštąjį išsilavinimą gyventojų dalis ir jų pasiskirstymas pagal įvairius požymius (pvz., lytį, amžių, turinčių negalią studentų dalis, pagal baigtos aukštosios mokyklos tipą). Šie duomenys leidžia preliminariai įvertinti bendrąjį AM prieinamumą, AM prieinamumą socialiai jautriai grupei – neįgaliesiems (tikėtiną šios grupės socialinį jautrumą patvirtina statistiniai duomenys);

• Kasmet priimamų bei vidurinio lavinimo sistemos įstaigas tais pačiais metais baigusiųjų skaičius ir jų pasiskirstymas pagal įvairius požymius. Šie duomenys, įvertinus Lietuvoje vyraujančią tendenciją rinktis studijas nepadarius pertraukos po vidurinio išsilavinimo gavimo, teikia informaciją apie tikėtinas AM prieinamumo problemas;

• AM institucijų, teikiančių tikslinėms grupėms pritaikytas studijų programas, kursus (tokioms priskirtinos ir nuotolinio mokymosi ar mišriu būdu teikiamos studijų programos, kursai), skaičius ir studentų, studijuojančių šiose programose, moduliuose, kursuose skaičius bei studijuojančiųjų ištęstinių studijų forma skaičius – šie duomenys teikia informaciją apie lanksčias studijas;

• finansiniai aukštojo mokslo aspektai studijų prieinamumo vertinimui taip pat svarbūs. Jie aptariami 3.1. skyriuje.


Galimybės studijuoti taip pat gali priklausyti nuo šeimos socialinio statuso, kuris buvo vertintas EUROSTUDEnT iV apklausoje. Joje dalyvavę studentai vertino savo tėvų socialinį statusą 10 balų skalėje, kur 1 – žemas socialinis statusas, 10 – aukštas socialinis statusas. Dauguma studentų savo tėvus identifikuoja esančius apie vidurį ir žemiau socialinio statuso skalėje (72 pav.).

Studentų šeiminė padėtis. Jei studijos būtų prieinamos visiems, turintys vaikų studentai turėtų sudaryti panašią studentų dalį, kaip ir vidutiniškai Lietuvoje 18–24 m. amžiaus grupėje, t. y., turinčių vaikų studentų turėtų būti apie 33 procentus. EUROSTUDEnT iV duomenys rodo, kad vaikų turintys studentai sudarė tik 9 proc. visų apklausoje dalyvavusių studentų (73 pav.). Tai rodo santykinai žemas vaikų turinčių asmenų galimybes dalyvauti aukštajame moksle.

Neįgalieji studentai. negalią turinčių studentų skaičius aukštosiose mokyklose auga (74 pav.) ir nuo 2004 m. (kai pradėta rinkti tokia statistika) iki 2012 m. padidėjo du su puse karto (nuo 328 iki 819). nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 m. programoje pateikiami duomenys, kad 2008 m. Lietuvoje sunkią negalią

turintys studentai sudarė 0,2 proc. visų studijuojančiųjų94. Lietuvos studentų sąjungos duomenimis 2010–2011 s. m. suskaičiuoti 996 negalią turintys studentai95. Tai sudarė 0,53 proc. visų studentų. iš pirmo žvilgsnio šie duomenys rodytų, kad studijų prieinamumas turintiems negalią auga. Tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad neįgalieji sudaro maždaug 10,5 proc. bendro mokinių skaičiaus, o aukštasis

89 Moksliniuose tyrimuose išskirti trys esminiai socialinės–ekonominės padėties veiksniai, turintys poveikį aukštojo mokslo prieinamumui: tėvų išsilavinimas, profesinės veiklos pobūdis ir šeimos pajamos (pvz., Esminger ir kt., 2000; Stewart, 2001; Galobardes ir kt., 2006 ir pn.).

90 MOSTA užsakymu parengta ataskaita „Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių analizė: studijų socialinė–ekonominė aplinka“, 2013.

91 Ten pat.

92 Evolving diversity - An overview of equitable access to Higher Education in Europe, 2010. <http://www.equnet.info/wp-content/uploads/2011/09/Evolving-Diversity.pdf>

93 Ten pat.

94 nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 m. programa, 2010. <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=366704>

95 Ruolytė-Verschoore R., Ruškus J. Pradžią turi kurti pats: neįgaliųjų studentų dalyvavimas aukštosiose mokyklose Lietuvoje, 2012.

Analizuojant aukštojo mokslo prieinamumą, dažnai studentų tėvų išsilavinimas bei socialinis statusas priimami kaip rodikliai89. Pavyzdžiui, R. Lazutkos ir D. Šliužaitės (2012) dviejų universitetų studentų tyrimas parodė, kad esant formaliai “nediskriminuojančiai“ priėmimo į universitetus tvarkai, vaikai, kurių tėvai turi aukštesnį profesinį statusą ir pajamas dažniau įstoja į prestižines specialybes, nei vaikai iš kitų socialinių sluoksnių90. Kitų mokslinių tyrimų duomenys (pvz., Dustmann ir kt., 2002; Chevalier, 2004; Bjorklund ir kt., 2004; Bauer ir Riphahn, 2006, 2007; Varga, 2006 ir kt.) taip pat patvirtina tėvų išsilavinimo ir šeimos pajamų sąsajas su apsisprendimu/pasirinkimu studijuoti aukštajame moksle91.

Vertinant riboto aukštojo mokslo prieinamumo tikimybę kitoms socialinėms visuomenės grupėms atkreipiamas dėmesys į mokslinio tyrimo ataskaitoje “Įvairovės plėtra – trumpa aukštojo mokslo prieinamumo Europoje apžvalga” (2010)92 pateikiamus 2005 m. duomenis apie tai, kad Lietuvoje yra pats aukščiausias darbininkus tėvus turinčių asmenų aukštojo mokslo neprieinamumas, t.y. šie asmenys Lietuvos aukštajame moksle yra neatstovaujami93.


mokslas tiriamuoju laikotarpiu yra prieinamas tik nedidelei daliai visų vidurinį mokslą baigusių neįgaliųjų.

Šią situaciją gali lemti mažiausiai du veiksniai: finansai ir infrastruktūra. Tyrimo „Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose 2011–2012“ duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu 47 proc. studentų su negalia studijavo valstybės lėšomis, o 48 proc. – savo lėšomis. infrastruktūra, kaip rodo 2008–2009 m. atliktas tyrimas96, turintiems negalią asmenims yra pritaikyta tik iš dalies. Tačiau šio tyrimo metu taip pat pastebėta, kad ,,yra ganėtinai nemažai aukštųjų mokyklų, kurios sistemingai gerina aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems“97.

Pastebima, kad neįgaliesiems pritaikytos studijų aplinkos kūrimas, šio tyrimo duomenimis, daugiausiai atliekamas aukštosios mokyklos lėšomis (tai nurodė 48 proc. tyrime dalyvavusių aukštųjų mokyklų), valstybės biudžeto lėšas studijų aplinkos pritaikymui negalią turintiems studentams nurodė naudojančios 15 proc. tyrime dalyvavusiųjų aukštųjų mokyklų, Europos struktūrinių fondų lėšas – 10 proc., privačių fondų lėšas – 4 procentai98.

Atsižvelgus į tai, kad fizinei studijų aplinkai, laikomai vienu iš svarbiausių aukštojo mokslo prieinamumo asmenims su negalia kliuvinių99, formuoti yra skiriamas didėjantis

dėmesys, gali būti konstatuojamos aukštojo mokslo prieinamumo asmenims su negalia gerinimo pastangos100.

Naudojimasis lanksčiomis studijų formomis. Kaip detaliau aptarta 3.2. skyriuje, ištęstinių studijų forma studijuojančiųjų mažėja. Tai rodo, kad ši studijų forma tampa mažiau patraukli.

Studentų studijuojančių nuotoliniu būdu nėra daug. iš jų daugiausiai studijuojančių atskirus studijų modulius (75 pav.). nuotoliniu būdu studijuojančių visą studijų programą

96 neįgalieji studentai Lietuvos aukštosiose mokyklose 2008–2009 m. ataskaita. <http://lsmuni.lt/media/dynamic/files/520/neigalieji_studentai_lietuvos_aukstosiose_mokyklose_tyrimoataskaita.pdf>

97 Ten pat.

98 neįgalieji studentai Lietuvos aukštosiose mokyklose 2008–2009 m. ataskaita. <http://lsmuni.lt/media/dynamic/files/520/neigalieji_studentai_lietuvos_aukstosiose_mokyklose_tyrimoataskaita.pdf>

99 Meijer, C., Soriano, V., Watkins, A. Specialusis ugdymas Europoje. Švietimo paslaugų teikimo ypatumai: Teminė publikacija, 2006.

100 MOSTA užsakymu parengta ataskaita „Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių analizė: studijų socialinė–ekonominė aplinka“, 2013.

Lietuvoje nuo 2009 m. vykdomos dviejų formų studijos – nuolatinės ir ištęstinės. Kai vakarinės ir neakivaizdinės studijų programos buvo priskirtos ištęstinėms studijoms, Lietuvos aukštojo mokslo sistema tapo labiau suderinta su kitomis aukštojo mokslo sistemomis, priklausančiomis Europos aukštojo mokslo erdvei. Šiuo pasikeitimu taip pat siekta padidinti aukštojo mokslo prieinamumą. Įvairesnėms socialinėms grupėms studijos tapo prieinamos tiek studijų lankstumo, tiek finansavimo prasme. Deklaruojama, jog ištęstinės studijos skirtos asmenims, norintiems įgyti aukštąjį išsilavinimą derinant darbą ir studijas, tiems, kurie neturi galimybių aukštajam mokslui skirti visą darbo dieną. Taip pat pakeistas finansavimas. Anksčiau studijuojantieji vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose pretenduoti į valstybės finansavimą negalėjo, o nuo 2009 m. ištęstinių studijų studentams ši galimybė suteikiama. finansavimo mechanizmo prasme skirtumo tarp studijų formų – nuolatinės ir ištęstinės – neliko.


studentų daugiau yra universitetuose. 2010–2011 s. m. universitetuose visą studijų programą nuotoliniu būdu studijavo 1088 studentai, o

kolegijose – 47 studentai. 2009–2010 s. m. universitetuose studijavo 1192, o kolegijose 50 studentų.

Apibendrinimas

• Daugelio studentų tėvai turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Tai rodo, kad švietimo sistema neskatina vertikalaus socialinio mobilumo, o studijų prieinamumas žemesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikams išlieka ribotas.

• Daugelis studentų mano, kad jų šeimos socialinis statusas yra vidutinis.

• Studentai, turintys vaikų, sudaro labai mažą visų studentų dalį. Tai gali būti susiję tiek su studentų amžiumi (žr. 3.2 skyrių), tiek su mažomis pajamomis (žr. 5.1 skyrių).

• negalią turinčių studentų skaičius išaugo, tačiau neįgaliųjų dalyvavimo aukštajame moksle lygis išlieka žemas.


71 pav. Motinos išsilavinimas. Respondentų atsakymai (proc.)

72 pav. Savo tėvų socialinio statuso vertinimas 10 balų skalėje. Respondentų atsakymai (proc.)

Duomenų šaltinis: Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, MOSTA, 2012.


i pakopos studijų studentai

Universitetai

ii pakopos studijų studentai

Kolegijos

Vidurinis–profesinis (aukštesnysis)

Vidurinis–profesinis (aukštesnysis)

Aukštasis, turi mokslo laipsnį

Aukštasis, turi mokslo laipsnį

nežino

nežino

Pagrindinis–profesinis

Pagrindinis–profesinis

40%

50%

30

40

30

20

20

10

10

0

0

Vidurinis

Vidurinis

Aukštasis

Aukštasis

Pagrindinis

Pagrindinis

21 3 4 5 6 7 8 9 10

15

0

30%


73 pav. Studentai, turintys vaikų. Respondentų atsakymai (proc.)

74 pav. Studentų, turinčių negalią, skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose



30 m. ir vyresni

25–29 m. amžiaus

iki 24m. amžiaus

Magistrantūros studijų

Bakalauro studijų

4020 60 100%800

2 vaikai

1 vaikas

Be vaikų

3 vaikai ir daugiau

Kolegijose

Universitetuose

100

200

300

400

500

0

2004

–200

5

2005

–200

6

2006

–200

7

2007

–200

8

2008

–200

9

2009

–201

0

2010

–201

1

2011

–201

2


75 pav. Nuotolinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijuojantieji atskirus studijų programų modulius


2010–2011

2009–2010

2005–2006

2010–2011

2009–2010

2005–2006

20000 400000

Studijos dėstytojams

Studijuojantieji atskirus studijų programų modulius

Studijos visuomenei

Kole

gijo

sU

nive

rsite

tai

1086. AUKŠTOJO MOKSLO nAUDA

6.1 Aukštasis mokslas ir darbo rinka

Aukštojo mokslo nauda strateginiuose dokumentuose apibrėžiama taip:

• 2004 m. ES Taryba101 išskiria žmogiškąjį kapitalą kaip pagrindinį veiksnį kuriant pačią dinamiškiausią ekonomiką;

• Strategija „ES 2020“102 švietimą išskiria kaip vieną iš penkių svarbiausių sričių kuriant pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką;

• Užimtumo komiteto nuomonėje dėl „Europos ekonomikos atgaivinimo plano“103 ir finansų krizės poveikio ES darbo rinkoms išsakytas siekis neleisti augti nedarbui, išlaikyti dalyvavimą darbo rinkoje ir apsaugoti nuo krizės sukelto neigiamo socialinio poveikio bei jį sumažinti;

• Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkėje104 numatyta siekti, kad aukštasis mokslas būtų pagrindinis inovacijų, darbo vietų kūrimo ir galimybių įsidarbinti veiksnys.

LR Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo priemonėse105 numatyta siekti, kad:

• 30–34 metų amžiaus gyventojų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis būtų: 2012 m. – 45,4 proc., 2016 m. – ne mažiau kaip 40 procentų;

101 Europos Tarybos ir Komisijos tarpinis pranešimas apie pažangą. <http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/04/st06/st06905.en04.pdf>

102 ES ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“. <http://ec.europa.eu/europe2020/index_lt.htm>

103 Užimtumo komiteto nuomonė dėl Europos ekonomikos atgaivinimo plano. <http://www.socmin.lt/index.php?-1381694064>

104 Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. <http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/higher/modernisation_lt.pdf>

105 LR Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo priemonės. <http://www.lrv.lt/bylos/veikla/priemones13.pdf>

AUKŠTOJO MOKSLO nAUDA6


• mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje būtų: 2012 m. – 6 proc., 2016 m. – 7,5 procento;

• siekiama sukurti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistemą (specialistų kvalifikacijų žemėlapį), nuolat atnaujinti Lietuvos ūkio prognozę ir priėmimą į aukštąsias mokyklas planuoti atsižvelgiant į šio žemėlapio duomenis ir Lietuvos ūkio prognozes, užtikrinti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų parengimą.

Aukštojo mokslo nauda šiame skyriuje aptariama analizuojant išsilavinimo sąsajas su gyventojų užimtumu, pajamomis ir rizika patekti į socialinę atskirtį. Statistika rodo, kad aukštasis išsilavinimas suteikia geresnes galimybes darbo rinkoje. Lietuvoje užimtumo skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo gyventojų yra patys ryškiausi tarp ES šalių. nedarbo lygis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą yra du kartus mažesnis nei tarp jo neturinčių. Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys 2010 m. uždirbo 87 proc. daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą. išsilavinimo lygmuo glaudžiai susijęs su skurdo ir socialinės atskirties rizika – tarp skurstančiųjų asmenų su aukštuoju išsilavinimu yra sąlyginai mažai.

Aukštųjų mokyklų absolventai. Daugiausiai Lietuvos 25–64 metų amžiaus gyventojų turi vidutinį išsilavinimą (iSCED 3–4) (76 pav.). Tačiau žvelgiant laiko perspektyvoje matyti, kad nuo 2003 m. iki 2011 m. tokių asmenų dalis mažėjo, o aukštąjį išsilavinimą turinčių – augo.

Eurostat duomenimis, absolventų (20–29 metų amžiaus) skaičius Lietuvoje, tenkantis tūkstančiui to paties amžiaus

gyventojų, auga (77 pav.) ir 2011 m. siekė 72,2.


• Aukštųjų mokyklų absolventai:

absolventų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičiaus kaita;

tūkstančiui gyventojų tenkančių absolventų skaičius;

aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų santykis ir jo kaita;

• Užimtumo, nedarbo ir išsilavinimo sąsajos:

nedarbo lygio tarp vidutinį ir aukščiausią išsilavinimą turinčių gyventojų kaita Lietuvoje;

nedarbo lygio tarp vidutinį ir aukščiausią išsilavinimą turinčių gyventojų Lietuvoje ir ES šalyse ar kandidatėse lyginimas;

absolventų, registruotų Lietuvos darbo biržoje, skaičiaus ir bendro absolventų skaičiaus santykio kaita;

užimtumas pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų gamyboje;

savarankiškai dirbančių asmenų skaičius tūkstančiui gyventojų (Lietuvos ir ES27 lyginimas).

• Darbo užmokesčio priklausomybė nuo išsilavinimo;

• Skurdo ir socialinės atskirties rizikos priklausomybė nuo išsilavinimo.


Aukštąjį išsilavinimą 2003–2011 m. Lietuvoje įgijo gerokai daugiau moterų nei vyrų. Absolvenčių moterų pastaraisiais metais yra beveik per pusę daugiau nei absolventų vyrų. Tuo tarpu žvelgiant bendrai į Lietuvos gyventojų išsilavinimą, matyti, jog su aukštuoju išsilavinimu iki 2009 m. daugiau buvo vyrų nei moterų.

Aukštojo mokslo poveikis asmens produktyvumui ir kompetencijai bėgant metams mažėja – vis didesnę įtaką turi patirtis, darbo rinkoje suformuoti gebėjimai ir kiti veiksniai. Todėl vertinant aukštojo mokslo naudą, aktualiausi duomenys yra apie neseniai aukštąsias mokyklas baigusių asmenų padėtį darbo rinkoje. Lietuvoje didžioji dalis asmenų aukštąjį išsilavinimą įgyja būdami gan jauno amžiaus. Kasmet išsilavinimą įgyja virš 20 tūkstančių asmenų, jaunesnių nei 25 metų amžiaus, ir virš 10 tūkstančių – jaunesnių nei 30 metų amžiaus.

Užimtumo, nedarbo ir išsilavinimo sąsajos. nedarbo lygis yra gerokai didesnis tarp vidutinį išsilavinimą (iSCED 3–4) nei aukščiausią išsilavinimą (iSCED 5–6) įgijusiųjų. Užimtumo skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo gyventojų Lietuvoje yra patys ryškiausi tarp ES šalių, o jaunimo nedarbo lygio skirtumai, priklausomai nuo įgyto išsilavinimo, didesni tik Airijoje (78 pav.). Laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2011 m., aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbo lygis svyravo tarp 2–8 proc., tuo tarpu tarp turinčiųjų vidutinį – tarp 5–22 procentų (79 pav.). Pastebima, jog aukščiausio išsilavinimo neturintys asmenys yra labiau veikiami darbo rinkos sąlygų. Ekonominės krizės laikotarpiu šioje grupėje nedarbo lygis išaugo 15 proc. – nuo 7 proc. (2008 m.) iki 22 procentų (2010 m.). Tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą šiuo

laikotarpiu nedarbo lygis išaugo tik 5 procentais.

Lietuvos darbo biržos duomenimis nedarbo lygis yra didesnis tarp koleginį išsilavinimą turinčiųjų (80 pav.). iš 2011 m. absolventų, užsiregistravusiųjų Lietuvos darbo biržoje, buvo 15 proc. kolegijų ir beveik 8 proc. universitetų absolventų. Didesnis skirtumas tarp šių dviejų grupių buvo ankstesniais metais ir siekė 13 proc., 2011 m. šis skirtumas buvo 7 procentai.

Aukšta kvalifikacija itin aktuali žinioms imliuose sektoriuose. Lietuva pagal dirbančiųjų pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų gamyboje dalį Europos Sąjungoje yra 23 vietoje (81 pav.). 2008 m. duomenimis, šiame sektoriuje Lietuvoje dirbo apie 3 proc. visų dirbančiųjų. Daugiausiai dirbančiųjų pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų gamyboje buvo Čekijoje (beveik 12 proc.), Vokietijoje (beveik 11 proc.) ir Slovakijoje (10 proc.). Mažiausiai – Liuksemburge ir Kipre (nesiekė 1 procento).

Įvairiuose moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad žmogaus požiūris į verslumą stipriai priklauso nuo jo asmeninių savybių ir išsilavinimo. Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis nedidelė, palyginti su kitomis ES šalimis (82 pav.).

Pajamų ir išsilavinimo sąsajos. Remiantis Eurostat duomenimis ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos taikyta metodika (7 lentelė) 2006 m. Lietuvoje viduriniojo išsilavinimo neturintys asmenys, palyginti su vidurinį išsilavinimą turinčiais, uždirba 8 proc. mažiau. 2010 m. šis skirtumas padidėjo – viduriniojo išsilavinimo neturintys asmenys,


palyginti su vidurinį išsilavinimą turinčiais, uždirbo beveik 10 proc. mažiau.

Skirtumai tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių ir jo neturinčių dar didesni. 2006 m. universitetą baigę uždirbo 82 proc. daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą, 2010 m. aukštąjį išsilavinimą universitete įgiję uždirbo 87 proc. daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą.

Pagal vidutines metines pajamas (83 pav.). Lietuva kartu su Rumunija ir Bulgarija užima paskutines pozicijas Europoje. Lietuvoje asmenys su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu 2010 m. per metus vidutiniškai uždirbo 10 tūkst. eurų (Estijoje – 14 tūkst. eurų, Latvijoje – 11 tūkst. eurų), tuo tarpu ES vidutiniškai – 42 tūkst. eurų. Asmenų, turinčių vidurinį ar profesinį išsilavinimą pajamos Lietuvoje yra beveik dvigubai mažesnės už turinčiųjų universitetinį išsilavinimą – 5,2 tūkst. eurų per metus.

nagrinėjant aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų pajamų skirtumus (84 pav.), matyti, kad Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, to paties išsilavinimo vyrų ir moterų pajamos skiriasi ne tiek daug. Universitetus baigę vyrai Lietuvoje 2010 m. duomenimis uždirbo 22 proc. daugiau nei moterys. Tuo tarpu vidutiniškai ES vyrai uždirbo 33 proc. daugiau nei moterys.

Socialinės atskirties ir išsilavinimo sąsajos. Skurdo ir socialinės atskirties rizika pagal išsilavinimą (85 pav.) atskleidžia, jog iš visų 18 m. ir vyresnių skurde ar socialinėje atskirtyje esančiųjų, aukščiausią išsilavinimą (iSCED 5–6) turėjo 11–19 proc. asmenų (2005–2011 m. laikotarpyje), tuo tarpu vidutinį (iSCED 3–4) turėjo nuo 26 iki 43 proc. asmenų. Šią situaciją, kai identifikuotina didelė atskirtis tarp išsilavinimą turinčiųjų ir neturinčiųjų, patvirtina ir Lietuvos darbo biržos duomenys, atskleidžiantys užimtumo mastą priklausomai nuo išsilavinimo.

Apibendrinimas:

• Lietuvoje aukštasis išsilavinimas suteikia ženklų pranašumą darbo rinkoje: gerokai didesnė aukštąjį mokslą baigusiųjų dalis dalyvauja darbo rinkoje; asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nedarbo lygis yra du kartus mažesnis; dirbantys uždirba du kartus daugiau nei turintys vidurinį, profesinį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Šie integracijos darbo rinkoje skirtumai yra vieni didžiausių tarp ES šalių – galbūt tai leidžia iš dalies paaiškinti, kodėl Lietuvoje ypač daug jaunuolių siekia aukštojo mokslo (žr. 3.2 skyrių).

• išsilavinimo lygmuo glaudžiai susijęs su skurdo ir socialinės atskirties rizika: nors aukštojo mokslo diplomas negarantuoja, kad pavyks išvengti socialinės atskirties, skurstančių asmenų su aukštuoju išsilavinimu yra gerokai mažiau.

• nors Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, santykinai daug asmenų baigia aukštąsias mokyklas, užimtumas pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos šakose išlieka vienas žemiausių ES.


76 pav. Lietuvos 25 – 64 metų amžiaus gyventojų išsilavinimas (proc.)

77 pav. Lietuvos gyventojų (25–65 metų amžiaus) išsilavinimo (ISCED 5–6) kaita pagal lytį, absolventų (20–29 metų amžiaus) skaičius, tenkantis tūkstančiui to paties amžiaus gyventojų

Vidutinis(iSCED 3–4)

Aukščiausias(iSCED 5–6)

Žemesnis(iSCED 0–2)

60%

40

20

02003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011



Moterys Absolventų skaičiusVyrai

400000 75

300000 70

200000 65

100000 60

0 552003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

72,2


78 pav. 25–29 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą (ISCED 3–4 ir ISCED 5–6) (proc.), 2011 m.

79 pav. Nedarbo lygis tarp Lietuvos gyventojų, turinčių ISCED 3–4 ir ISCED 5–6 išsilavinimą (proc.)

10

0

20%



iSCED 5–6

20,6%

iSCED 5–6

iSCED 3–4

iSCED 3–4

ES iT PT Si

SK Cy iE LT LV PL

ES27 BU

DK

PO EE fR HU SE fi BE

CZ LU UK

CH AT nO nL

DE

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

10 20%0

9,6%


80 pav. Absolventų, registruotų Lietuvos darbo biržoje, skaičiaus ir bendro absolventų skaičiaus santykis

81 pav. Užimtumas pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamyboje (proc. nuo visų dirbančių asmenų), 2008 m.


Pastaba: Absolventų statusą turi asmenys vienerius metus po baigimo. Absolventų skaičius imamas sausio 1 d.

Duomenų šaltinis: ŠViS, Lietuvos darbo birža

CZ

DE

SK

HU iT CH fi BE fR DK AT RO MT i E EE UK ES HR

nO TR nL PT LT LV EL iS LU Cy

3,02%

10%

5

0

20102009 2011

Kolegijos Universitetai

10

20

0


10

0

20

82 pav. Savarankiškai dirbančių asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–6), skaičius tūkstančiui gyventojų pagal amžių, 2011 m.

83 pav. Vidutinės metinės gyventojų pajamos (EUR) pagal įgytą išsilavinimą, 2010 m.


25–49 m.50–64 m.

Cy EL nL

CH BE iE DE

ES UK iT LU AT CZ PL fR EE iS fi SK Si

HU

BG LV LT PT SE

nO DK

MT

MK

HR TR RO

50000

10000 EUR


Vidurinis, profesinis, aukštesnysis (iSCED 3–4)

Aukštasis neuniversitetinis (iSCED 5B)

Aukštasis universitetinis (iSCED 5A)

CH

DK

nO LU AT BE

DE nL iE fi SE iT UK fR iS

ES27 ES Cy

MT Si

PT CZ

HR TR SK EE PL HU LV LT MK

RO BG

5,2 7,5

52156425

10165


84 pav. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių asmenų vidutinės metinės pajamos (EUR) pagal lytį, 2010 m.

50000

100000 EUR


Aukštasis universitetinis (iSCED 5A) Vyrai

Aukštasis universitetinis (iSCED 5A) Moterys

CH LU nO DK BE nL

DE iE AT SE fi iT fR iS UK

E S27 ES Cy

MT Si

PT HR

CZ TR HU SK PL EE LV LT MK

RO BG

85 pav. Skurdo ir socialinės atskirties rizika pagal išsilavinimą (proc.)


iSCED 5–6

iSCED 3–42005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

20 40%0

9,1 11,8


86 pav. Turinčių aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–6) gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje pagal lytį (proc.)

7 lentelė. Vidutinės mėnesio pajamos pagal išsilavinimą

2003

Vyrai Moterys

2005 2006 2007 2008 2009 2010 20112004

10

20%

0

Tarptautinio ISCED klasifikatoriaus švietimo lygmenys

Vidutinės mėnesinės pajamos (EUR)

Darbo užmokesčio premija (lyginant su ISCED 3 ir 4 lygmeniu, proc.)

2006 m. 2010 m. 2006 m. 2010 m.

2 (Pagrindinis išsilavinimas) 337 374 -7,67 -9,44

3 ir 4 (Vidurinis ir povidurinis išsilavinimas)

365 413

5A (Aukštosios universitetinės ir rezidentūros studijos)

665 776 82,19 87,89

5B (Aukštosios koleginės studijos) 435 511 19,18 23,73

6 (Doktorantūros studijos) 905 1164 147,95 181,84




6.2 Aukštasis mokslas ir pilietiškumas

• Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose (2003–2012 m.) pažymima, kad aktyvi pilietinė veikla tampa sudėtine švietimo turinio dalimi;

• Švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 m. strateginiame veiklos plane numatyta siekti ES vidurkį viršijančios pilietinės galios auginimo. Studentų pilietinės galios indeksas 2012 m. turėtų siekti 41 proc., 2013 m. – 42 proc. ir tolesniais metais augti.

Visuomeniniu lygmeniu aukštasis išsilavinimas naudingas dėl išsilavinusių žmonių didėjančio pilietiškumo, kuris matuojamas pilietinės galios indeksu.

Duomenys rodo tiesioginį ryšį tarp išsilavinimo ir pilietiškumo: turintys aukštąjį išsilavinimą yra labiau linkę būti pilietiškai aktyviais nei turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą.

Pilietinės visuomenės instituto atlie-kamas Pilietinės galios indekso tyrimas106, siekiantis parodyti kaip kinta Lietuvos visuomenės pilietinė galia bei dalyvavimas pilietinėje veikloje, atskleidė, kad 2012 m. pilietinės galios indekso vidurkis – 35,0. Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, pastebima, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia pastaraisiais metais beveik nekito: 2010 m. indekso reikšmė buvo 35,5, 2009 m. – 35,0 (87 pav.).

Pilietiškai aktyvesni yra asmenys, gyvenantys didmiesčiuose, įgiję aukštąjį išsilavinimą, turintys

aukštesnes nei vidutines pajamas, studijuojantys arba dirbantys samdomą darbą. Tuo tarpu pilietinėje veikloje labai pasyviai dalyvauja kaimuose ir mažuose miestuose gyvenantys, įgiję ne aukštesnį nei pagrindinį išsilavinimą, pensinio amžiaus žmonės, bedarbiai, turintys žemesnes nei vidutines pajamas žmonės. Pilietinės galios indekso vidurkiai reikšmingai nesiskiria

106 Pilietinės visuomenės institutas, „Pilietinės galios indeksas 2012“, 2013. <http://www.civitas.lt/lt/?pid=74&id=78>


• Pilietinės galios indeksas:

indeksą sudaro keturi matmenys: esamo pilietinio aktyvumo, potencialaus pilietinio aktyvumo, pilietinės įtakos suvokimo ir pilietinės veiklos rizikos vertinimo indeksai. Jis matuojamas naudojant reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenis ir skaičiuojamas dviem etapais: 1) kiekvieno tirto matmens rodikliai sujungiami į pilietinio aktyvumo, potencialaus pilietinio aktyvumo, pilietinės įtakos suvokimo ir pilietinės veiklos rizikos vertinimo indeksus; 2) šie indeksai standartizuojami ir sujungiami į bendrą pilietinės galios indeksą.


tik atsižvelgiant į apklaustųjų lytį.

Didmiesčių gyventojų, jaunesnių, aukš-tesnių pajamų ir išsilavinimo žmonių potencialus pilietinis aktyvumas yra didesnis nei kitų visuomenės grupių (88 pav.). Žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą pilietinės galios indekso vidurkis – 39,8, o turinčių vidurinį – 33,9 balo. išvestinį indeksą iliustruoja atskirų dimensijų vertinimas. Pavyzdžiui, kad eilinis žmogus privalo būti aktyvus savo bendruomenės gyvenime ir domėtis bendruomenės reikalais, balsuoti rinkimuose dažniausiai (61 proc.) atsakė aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai

(2012 m. apklausos duomenys). Žemesnį išsilavinimą turintieji šį teiginį rinkosi rečiau (nebaigę vidurinio taip atsakė 53 proc. apklaustųjų). Miestų gyventojai su aukštuoju išsilavinimu taip pat pasižymi aukštesniu politiniu veiksmingumu, t. y. mano turintys kompetencijų aktyviai dalyvauti politinėje veikloje, atlikti politines pareigas valstybėje. 2012 m. vykdytoje apklausoje tai, kad išmano apie politiką ir valdymą geriau nei dauguma žmonių, teigė 22 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų ir tik 11 proc. – vidurinį, aukštesnįjį ar spec. vidurinį išsilavinimą turinčiųjų bei 5 proc. neturinčių vidurinio išsilavinimo.

Apibendrinimas:

• Turintys aukštąjį išsilavinimą yra labiau linkę būti pilietiškai aktyviais nei turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, tačiau šie skirtumai nėra labai dideli.

87 pav. Pilietinės galios indeksas (PGI) ir jo sudedamųjų dalių dinamika

Duomenų šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas

2007 2008 2009 2010 2012

Įtaka

Potencialus aktyvumas

PGi

Aktyvumas

Rizikos

20

25

30

35

40

45


88 pav. Pilietinės galios indekso (PGI) vidurkiai pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, užsiėmimą ir pajamas

20 3010 40 PGi0

20–29 m.

VyrasLytis

Amžius

Išsimokslinimas

30–39 m.

nebaigtasvidurinis

Moteris

40–49 m.

Vidurinis

15–19 m.

50–59 m.

Aukštesnysis/spec.vidurinis

60–75 m.

Aukštasis

Duomenų šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas

20 3010 40 PGi0

401–600 Lt

Bedarbis

Dekretinės, vaiko priežiūros atostogos

Samdomas darbuotojas

Pats sau darbdavysUžsiėmimas

Pajamos vienamšeimos nariui

Gyvenamosiosvietos dydis

601–800 Lt

Didmiestis

Pensijoje

Mokinys, studentas

801-1000 Lt

Miestas

iki 400 Lt

daugiau nei 1001 Lt

Kaimas

nenurodė

LIETUVOS AUKŠTASISMOKSLAS TARP ES ŠALIŲ

42,1 %

LT

Studentų dalistarp 20-24 m.amžiaus gyventojų,2010 m.

ES29,9 %

15,7 %

LT

Finansinei studentųparamai nuo visų valdžiossektoriaus lėšų aukštajammokslui skirta dalis, 2009 m.

ES17,4 %

56 %

LT ES

48 %

Jauno amžiaus(20-24 m.)studentų dalis,2010 m.

87,5 %

LT ES

82,1 %

Gyventojų suaukštuoju išsilavinimuužimtumas, 2011 m.

22 %

LT ES25 %

Fizinių, biomedicinos irtechnologijos mokslųstudentų dalis, 2010 m.

60

LTES

40

Studentų, tenkančių1000-čiui gyventojų,dalis, 2009 m.

1,14 %

LT ES

1,22 %

Viešosios išlaidosaukštajam moksluikaip dalis nuo BVP,2009 m.

10 tūkst.

LT

ES

42 tūkst.

Gyventojų suaukštuoju išsilavinimumetinės pajamos, €,2010 m.

0,2 %

LT ES3,3 %

Studentų, atvykusiųiš kitų ES ar kandidačiųšalių, dalis, 2009 m.

59 %

LT ES

55 %

Moterų dalistarp visų studentų,2010 m.

Vieta pagal dirbančiųpažangių ir vidutiniškaipažangių technologijųgamyboje skaičių, 2008 m.

23

LT vieta tarpES27 šalių

1227. LiETUVOS MOKSLO iR STUDiJŲ inSTiTUCiJOS: BEnDROJi STATiSTiKA

2012 m. pasirašiusieji studijų sutartis per bendrąjį priėmimą po visų etapų

Universitetai

F B T H S M

VF VNF ST VF VNF ST VF VNF ST VF VNF ST VF VNF ST VF VNF STValstybiniaiAleksandro Stulginskio universitetas 0 0 0 14 201 0 54 48 0 0 0 0 12 164 1 0 0 0

Kauno technologijos universitetas 257 20 1 0 0 0 888 105 2 34 43 0 153 404 1 14 29 0

Klaipėdos universitetas 24 12 1 5 114 0 126 55 0 36 53 0 106 393 1 18 15 0

Lietuvos edukologijos universitetas 0 0 0 0 0 0 0 5 0 11 54 2 358 449 8 0 0 0

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 0 0 0 0 0 0 3 0 0 0 0 0 56 0 0 0 0 0

Lietuvos sporto universitetas 0 0 0 28 273 0 0 0 0 0 0 0 29 152 0 0 0 0Lietuvos muzikos ir teatro akademija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 10 0 0 131 35 1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 0 0 0 487 484 2 0 0 0 0 0 0 14 28 0 0 0 0

Mykolo Romerio universitetas 11 9 0 0 0 0 0 0 0 36 52 0 242 1429 1 0 0 0Lietuvos muzikos ir teatro akademija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 10 0 0 131 35 1

Šiaulių universitetas 21 3 0 0 38 0 48 43 1 24 47 0 104 239 2 23 11 1Vilniaus dailės akademija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 16 19 0 9 17 0 169 74 1Vytauto Didžiojo universitetas 103 13 0 42 23 0 62 7 1 232 184 0 345 712 3 26 37 0Vilniaus Gedimino technikos universitetas 78 21 0 0 0 0 1090 195 5 0 0 0 174 376 0 75 26 0

Vilniaus universitetas 761 46 3 358 211 1 37 1 0 635 178 5 930 599 2 0 0 0

NevalstybiniaiBalstogės universiteto filialas „Ekonomikos–informatikos fakultetas“ Vilniuje

0 7 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 31 0 0 0 0

Europos humanitarinis universitetas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 4 1 0 1 0

iSM Vadybos ir ekonomikos universitetas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 183 156 0 0 0

LCC tarptautinis universitetas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 4 0 2 5 0 0 0Verslo ir vadybos akademija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3 0 0 0 0Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 127 38 0 0 0

Kazimiero Simonavičiaus universitetas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 29 2 0 0 0

Iš viso 1255 131 7 934 1344 3 2308 459 9 1024 632 11 2542 5341 221 456 228 3

LiETUVOS MOKSLO iR STUDiJŲ inSTiTUCiJOS: BEnDROJi STATiSTiKA7


Kolegijos

F B T H S MVF VNF ST VF VNF ST VF VNF ST VF VNF ST VF VNF ST VF VNF ST

ValstybinėsAlytaus kolegija 0 0 0 0 0 0 102 39 1 0 0 0 38 52 1 0 0 0

Kauno kolegija 0 0 0 473 67 8 491 122 3 9 5 0 376 496 19 38 37 0

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

0 0 0 196 33 4 90 21 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Kauno technikos kolegija 0 0 0 0 0 0 351 157 8 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Klaipėdos valstybinė kolegija 61 2 3 204 45 3 332 143 11 0 0 0 301 248 10 0 0 0

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

0 0 0 0 0 0 252 66 4 0 0 0 39 71 1 0 0 0

Marijampolės kolegija 0 0 0 23 2 1 41 18 0 6 6 0 73 155 3 0 0 0

Panevėžio kolegija 0 0 0 84 75 0 122 20 0 0 0 0 90 116 2 0 0 0

Šiaulių valstybinė kolegija

0 0 0 119 92 2 235 80 2 0 0 0 176 141 1 0 0 0

Utenos kolegija0 0 0 114 95 0 105 29 2 0 0 0 84 130 1 0 0 0

Vilniaus kolegija 100 5 2 346 17 2 492 67 9 24 1 0 862 469 8 43 15 0

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

0 0 0 0 0 0 549 205 8 0 0 0 32 119 0 70 60 1

Žemaitijos kolegija 0 0 0 18 0 1 47 13 2 0 0 0 44 54 1 0 0 0

NevalstybinėsKlaipėdos verslo aukštoji mokykla 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 21 0 0 0 0

Kolpingo kolegija0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 6 3 0 42 7 0 0 0

Socialinių mokslų kolegija

0 4 17 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 465 221 0 0 0

Šiaurės Lietuvos kolegija 0 0 0 0 0 0 0 11 4 0 0 0 0 34 7 0 0 0

Šv. ignaco Lojolos kolegija

0 0 0 0 36 19 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 219 241 0 0 0

V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 70 12 0 0 0

Vakarų Lietuvos verslo kolegija

0 1 5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 20 0 0 0 0

Vilniaus dizaino kolegija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 97 72

Vilniaus kooperacijos kolegija

0 0 0 0 0 0 0 13 7 0 3 6 0 94 5 0 0 0

Iš viso 161 18 44 1577 462 40 3209 1004 63 39 30 25 2115 3058 552 151 209 73


Aukštosios mokyklos Duomenys apie aukštąsias mokyklasValstybiniai universitetai 1* 2* 3* 4* 5* 6* 7* 8* 9* 10* 11*

Aleksandro Stulginskio universitetas 602 544 5518 20,167 15,8 67,1 5,0 11,1 88,4 96,2 52,6

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 85 66 318 15,1 127,8 0,0 0,0 98,1 19,4

Kauno technologijos universitetas 2309 2152 13206 89,684 14,1 72,5 8,6 7,3 58,1 86,3 19,8

Klaipėdos universitetas 1487 1164 6843 23,605 12,9 59,1 7,9 11,0 84,1 91,0 66,7

Lietuvos edukologijos universitetas 861 1206 9008 24,724 18,8 65,7 3,8 8,7 52,5 41,0 0,0

Lietuvos sporto universitetas 608 478 2297 7,731 13,2 66,7 7,1 20,0 0,0 1,0 0,0

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 213 137 937 17,173 4,2 61,2 0,0 7,3 70,1 65,6 400,0

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 1762 976 7239 74,714 8,9 66,8 12,2 3,5 73,6 61,6 49,2

Mykolo Romerio universitetas 2087 2103 19318 17,642 23,2 55,3 0,2 6,0 76,6 82,6 0,0

Šiaulių universitetas 894 737 7198 21,736 15,7 47,4 1,6 12,2 0,0 0,0 0,0

Vilniaus dailės akademija 448 296 1871 17,715 7,6 55,5 5,0 17,0 84,3 86,7

Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2525 2160 13073 73,655 15,3 70,2 8,1 7,9 1,3 92,3 0,0

Vilniaus universitetas 6391 3675 21562 142,69 14,8 71,8 9,0 6,3 75,4 82,7 0,7

Vytauto Didžiojo universitetas 1836 1764 9409 30,498 20,3 68,7 6,9 10,4 1,7 0,3 27,7

Nevalstybiniai universitetaiBalstogės universiteto filialas „Ekonomikos-informatikos fakultetas“ 48 52 13,9 60,6 0,0 0,0

iSM vadybos ir ekonomikos universitetas 636 459 1829 24,9 68,0 3,3 6,5 83,3

LCC tarptautinis universitetas 29 28 562

Kazimiero Simonavičiaus universitetas 21 22 28,8 40,3 0,0 23,9

Verslo ir vadybos akademija 14 10 14,5 50,0 0,0 10,5

Europos humanitarinis universitetas 46 9 15,5 50,5 0,0 5,9

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla 348 253 1667 83,4 55,0 0,0 6,2

Valstybinės kolegijos Alytaus kolegija 305 248 1106 21,6 5,2 23,5 0,0

Kauno kolegija 2207 2188 7668 13,7 11,8 15,2 19,5

Kauno technikos kolegija 424 669 1656 15,1 24,1 10,4 55,6

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 206 366 1090 20,6 16,5 25,5 0,0

Klaipėdos valstybinė kolegija 1250 1297 4128 14,3 6,6 16,7 48,9

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 308 333 1280 23,1 14,0 13,2 46,7

Marijampolės kolegija 417 369 1459 13,7 3,3 19,7 0,0

Panevėžio kolegija 526 554 2175 19,9 5,8 18,8 23,5

Žemaitijos kolegija 209 183 1228 13,7 5,4 15,0 56,3

Šiaulių valstybinė kolegija 823 964 2781 16,4 7,1 18,2 70,0

Utenos kolegija 538 578 2398 17,9 7,9 15,4 68,8

Vilniaus kolegija 2579 2520 8001 21,4 9,3 11,4 66,2

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 770 872 3082 16,0 9,8 12,0 0,0

Nevalstybinės kolegijosŠv. ignaco Lojolos kolegija 27 33 17,0 0,0 0,0

V.A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 136 223 25,5 23,3 16,2

Kolpingo kolegija 58 97 403 19,9 15,8 23,0

Klaipėdos verslo aukštoji mokykla 126 107 18,1 13,2 15,6

Lietuvos verslo kolegija 100 62 722 16,1 39,5 16,3

Socialinių mokslų kolegija 424 505 1990 23,0 9,2 14,0

Šiaurės Lietuvos kolegija 94 81 22,0 20,8 18,9

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 381 552 3852 21,4 19,5 9,6

Vilniaus verslo kolegija 80 115 446 13,6 20,7 15,8

Vilniaus dizaino kolegija 149 145 604 19,1 26,7 21,6

Vilniaus kooperacijos kolegija 101 120 1255 28,0 7,7 10,6

Duomenys apie aukštąsias mokyklas


Rodiklių paaiškinimas:

1 Stojusiųjų į AM skaičius – prašymuose pirmu pageidavimu dažniausiai nurodytos aukštosios mokyklos 2011 m. bendrojo priėmimo i etape. Prašymų, pagal pirmu pageidavimu nurodytą AM, skaičius.

2 Įstojusiųjų į AM skaičius – įstojusiųjų skaičius fiksuotas 2011 m. rugsėjo 1 d.

3 Studentų skaičius aukštojoje mokykloje 2011 m.

4 Asignavimai mokslo ir studijų išlaidoms (tūkst. Lt) – 2011 m. valstybės biudžeto asignavimų mokslo ir studijų išlaidoms paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms projektas (patikslintas 2010-11-24).

5 Studentų skaičius, tenkantis vienam dėstytojui 2011 m.

6 Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį (pripažintų menininkų), užimtų etatų ir bendro dėstytojų užimtų etatų santykis.

7 Trečiosios pakopos studentų skaičiaus ir antrosios pakopos kartu su vientisųjų studijų studentais skaičiaus santykis.

8 Aukštosios mokyklos absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skaičiaus ir bendro absolventų skaičiaus santykis.

9 Aukštojo mokslo kvalifikaciją valstybės finansuojamose studijų vietose įgijusių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų absolventų dalis nuo įstojusiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas.

10 Aukštojo mokslo kvalifikaciją valstybės finansuojamose studijų vietose įgijusių antrosios pakopos absolventų dalis nuo įstojusiųjų į antrosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

11 Mokslo (meno) daktaro laipsnį valstybės finansuojamose studijų vietose įgijusiųjų dalis nuo įstojusiųjų į trečiosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

9 7 8 6 0 9 4 4 5 1 5 5 3

ISBN 978-609-445-155-3

Documents

Lietuvos studijų būklės apžvalga, 2013 m....Maketas ir dizainas: Viktorija Trubačiūtė Redakcinė kolegija: Sigitas Besagirskas, Lietuvos Pramonininkų Konfederacija dr. Gediminas