ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS

Viktorija Zujavičienė

GYVENAMŲJŲ PASTATŲ BŪKLĖS ĮTAKA NEMUNO DELTOS

REGIONINIO PARKO KRAŠTOVAIZDŽIUI

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Inžinerija

Studijų šaka: Žemėtvarka

Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2015

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)

Pirmininkas mag. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos

departamento direktorius

Nariai:

1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;

2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

4. Mag. Saulius Mocevičius, UAB „Geometra" Kraštotvarkos direktorius.

Mokslinis vadovas doc. dr. Vincas Gurskis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentė doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė – Neklejonovienė, Aleksandro Stulginskio

universitetas

Instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas doc. dr. Alfonas Darbutas, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:

ZUJAVIČIENĖ V. Gyvenamųjų pastatų būklės įtaka Nemuno deltos regioninio parko

kraštovaizdžiui. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU,

Akademija, 2015.

Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:

ZUJAVIČIENĖ V. Gyvenamųjų pastatų būklės įtaka Nemuno deltos regioninio parko

kraštovaizdžiui. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslo darbai (kompaktinė

plokštelė), 2015.

4

SANTRAUKA

Viktorija ZUJAVIČIENĖ

GYVENAMŲJŲ PASTATŲ BŪKLĖS ĮTAKA NEMUNO DELTOS

REGIONINIO PARKO KRAŠTOVAIZDŽIUI

Magistro baigiamasis darbas 53 puslapiai, 28 paveikslai ir 6 lentelės, 40 literatūros

šaltinių, 2 priedai, lietuvių kalba.

PRASMINIAI ŽODŽIAI: gyvenamieji pastatai, saugomos teritorijos, Nemuno

deltos regioninis parkas, kraštovaizdis.

Tyrimo tikslas – ištirti gyvenamųjų pastatų įtaką Nemuno deltos regioninio parko

kraštovaizdžiui.

Tyrimo uždaviniai: 1) Išanalizuoti Nemuno deltos regioninio parko gyvenamosios

paskirties pastatus; 2) nustatyti, kaip laikomasi regioniniame parke nustatytų nekilnojamojo

turto naudojimo sąlygų bei apribojimų. 3) Ištirti, kokią įtaką turi užstatytos teritorijos

regioninio parko kraštovaizdžiui.

Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, empirinis pažinimo metodas –

stebėjimui, vertinimui. Interviu metodas. Duomenų lyginimo metodas. Gauti duomenys

apdoroti matematiniais statistiniais metodais ir pateikti lentelėse bei grafikuose.

Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatas parodė, kad dauguma Nemuno deltos regioninio

parko gyventojų laikosi parko tvarkymo plano, parko apsaugos reglamento bei direkcijos

nurodymų ir prižiūri gyvenamuosius pastatus bei konsultuojasi su parko direkcijoje

dirbančiais specialistais. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje užfiksuota ir keletas

grubių pažeidimų. Parko direkcija susiduria su savavališkomis statybomis, bei pastatais, kurie

gadina architektūrinį parko vaizdą. Taip pat yra apleistų ir nebenaudojamų pastatų, kuriais

nebesirūpina šeimininkai. Tokie pastatai neigiamai veikia regioninio parko kraštovaizdį ir

nedžiugina lankytojų. Atlikus tyrimą pagal gautus duomenis iš Šilutės rajono savivaldybės,

matyti, kad Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje gyvenamųjų namų vidutinis bendras

plotas yra apie 153 m2. Vidutinis naudingas plotas 148 m

2, gyvenamasis plotas 106 m

2, tūris

600 m3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,25 ha.

Apibendrinant tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog didžiulę įtaką Nemuno deltos

regioninio parko kraštovaizdžiui visgi turi užstatytos teritorijos. Todėl norėdami išsaugoti tai,

kas šiam Mažosios Lietuvos kraštui suteikia nepaprastumą ir išskirtinumą, daug dėmesio

turime skirti senųjų tradicinių kraštovaizdžio elementų išsaugojimui ir tradicinės urbanistinės

5

struktūros puoselėjimui. Šiam tikslui pasiekti reikia didžiulio noro ir suvokimo, kad

autentiško kraštovaizdžio išsaugojimas yra kultūros paveldo dalis, o jo savitumo bei senovės

tradicijų išsaugojimas yra ypač svarbus norint atskleisti šio regioninio parko išskirtinumą.

6

SUMMARY

Viktorija ZUJAVIČIENĖ

RESIDENTIAL BUILDINGS BEARING ON THE NEMUNAS DELTA

REGIONAL PARK LANDSCAPE

Master thesis 53 pages, 28 images and 6 tables, 40 literary sources, 2 appendixes, the

Lithuanian language.

Keywords: residential buildings, protected areas, Nemunas Delta Regional Park,

landscape.

The aim of the research - to investigate the impact of residential buildings on

Nemunas Delta Regional Park landscape.

The objectives of the research: 1) To analyze the Nemunas Delta Regional Park

residential buildings; 2) to determine compliance with the regional park down real estate

operating conditions and limitations. 3) To investigate the influence of built-up area on

regional park landscape.

Research methods: literature analysis, empirical knowledge method - observation,

evaluation. Interview method. Data comparison method. The received data processing

mathematical and statistical methods presented in tables and graphs.

Results of the study. The results showed that the majority of population of the

Nemunas Delta Regional Park follow the instructions and supervise residential buildings as

well as consult with the Park Authority working professionals. There are recorded some

serious abuses at Nemunas Delta Regional Park. Park Authority faced with unauthorized

construction, and the buildings that spoil the architectural image of the park. There are also

abandoned and disused buildings which hosts care less. Such buildings negatively affect the

regional landscape park and disappoint visitors. The investigation based on date of Šilutė

District Municipality shows that the Nemunas Delta Regional Park residential average total

area is about 153 m2. The average useful area is of 148 m

2 and 106 m

2 of living space, the

volume is of 600 m3 and average area is of 0.25 hectares.

Summing up the results of the study showed that a build up area the major impact of

the Nemunas Delta Regional Park on the landscape still has a built-up area. Therefore, to

preserve what the Minor Lithuania land distinguishes itself, we have devoted much attention

to the old traditional features of the countryside and the fostering of traditional urban

structure. This requires a tremendous desire and understanding that an authentic landscape

7

preservation of the cultural heritage and its ancient traditions and identity preservation is

essential to reveal the uniqueness of the park.

8

TURINYS

ĮVADAS....................................................................................................................................10

1. LITERATŪROS APŽVALGA.............................................................................................12

1.1. Saugomų teritorijų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai........................................12

1.2. Mokslinių publikacijų apie saugomų teritorijų tvarkymą ir urbanizaciją apžvalga.......17

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINA..................................................................................23

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS.................................................................24

3.1. Nemuno deltos regioninio parko teritorijos apžvalga....................................................24

3.2. Tyrimo metodika............................................................................................................27

4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS..................................................................29

4.1. Reikalavimai statiniams Nemuno deltos regioniniame parke........................................29

4.2. Nemuno deltos regioninio parko statiniai ir jų įtaka kraštovaizdžiui............................31

4.3. Pastatai, darantys neigiamą įtaką Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžiui.....38

4.4. Nemuno deltos regioninio parko statinių bendrieji rodikliai.........................................41

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...................................................................................................50

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................51

PRIEDAI ..................................................................................................................................54

9

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

GEk – Kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių

kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona.

GEr – Kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių

kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona.

GEp – Kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių

kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona.

GRe – Rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių ekstensyvaus (palaikomojo)

tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona.

GAi – Apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio

reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona.

GŪe – Bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių ekstensyvaus tvarkymo

kraštovaizdžio tvarkymo zona.

10

ĮVADAS

Saugoma teritorija – tai sausumos arba vandens plotas, kuriame dėl jo savitumo

valstybė yra nustačiusi apsaugos ir naudojimo režimą (Saugomos..., 2013).

Saugomos teritorijos Lietuvoje įkurtos siekiant išsaugoti ne tik gamtos ir kultūros

paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, bet ir kraštovaizdžio ekologinę

pusiausvyrą, genetinį fondą, atkurti gamtos išteklius, sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai,

moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo

vertybių apsaugą.

Lietuva, kaip ir visos civilizuotos valstybės, nuo seno steigia saugomas teritorijas,

kuria jų sistemą. Turime savitą saugomų teritorijų sistemą, senas gamtos ir kultūros paveldo

apsaugos tradicijas. Šiose teritorijose ne tik saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės,

jos pritaikomos pažinimui, poilsiui bei kitiems visuomenės poreikiams. Daug gamtos

pažinimo ir poilsio galimybių suteikia nacionaliniai ir regioniniai parkai.

Lietuvos saugomos teritorijos skirtos gamtai ir kultūros paveldo kompleksams,

ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti. Jose taip

pat sudaromos sąlygos pažintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir

etnokultūriniam švietimui. Pagrindinis saugomų teritorijų steigimo tikslas – kad visuomenė

galėtų susipažinti su savo gimtuoju kraštu, jo gamta, retomis augalų bei gyvūnų rūšimis.

Lietuvoje bendras saugomų teritorijų plotas – 15,74 %. Didžiausius plotus užima nacionaliniai

ir regioniniai parkai.

Didžiausia grėsme saugomoms teritorijoms išlieka atitinkamų struktūrų, siekiančių

komercinės naudos teritorijose, spaudimas, saugomų teritorijų planavimo proceso stabdymas,

stichiškas teritorijų urbanizavimas, nelegalios statybos ir žemės reformos vykdymas mažai

atsižvelgiant į valstybinių parkų ir draustinių paskirtį bei tikslus. Žemės reformos eigoje

saugomose teritorijose suformuota smulki žemėvalda, visuomenės poreikiams naudojamų

rekreacinių teritorijų privatizavimas, vertingiausių teritorijų užstatymas sukelia visuomenės

nepasitenkinimą ir konfliktus. Nacionaliniuose parkuose (išskyrus Kuršių Nerijos nacionalinį

parką) valstybinės nuosavybės miškų liko mažiau nei 50 proc., todėl tampa sudėtinga planuoti

rekreacinę infrastruktūrą, pažintinio turizmo trasas. Ypač sudėtingas ir ilgalaikis „Natura

2000“ teritorijų steigimo procesas. Pilnai neišspręsta kompensavimo už ūkinės veiklos

apribojimus sistema, ilgos teisės aktų pakeitimo ir teritorijų planavimo procedūros

(Lietuvos..., 2010).

11

Žmonės, įsigiję pastatus nacionaliniame ar regioniniame parke, privalo žinoti, kad jų

tvarkymas, rekonstravimas ir priežiūra turi griežtesnius reikalavimus. Saugomų teritorijų

užstatymą riboja saugomų teritorijų įstatymas (Lietuvos..., 2001) – taigi naujos statybos ten

sunkiai įmanomos. Siekiama, kad parko statusas garantuotų ramesnį gyvenimą ir patrauklią

aplinką.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlo statyti naujus namus, renovuoti ir

prižiūrėti esamus pastatus pagal Lietuvos regionams būdingas architektūros tradicijas. Tai

turėtų padėti atskleisti regioninių ir nacionalinių parkų unikalumą ir išskirtinį kraštovaizdį.

Temos pasirinkimą lėmė tai, kad saugomose teritorijose gyventojai siekia rekonstruoti,

modernizuoti esančius pastatus, taip keičiamas kraštovaizdis. Šiuo darbu siekiama įvertinti

statybų įtaką Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžiui.

Tyrimo objektu pasirinktas Nemuno deltos regioninis parkas dėl ypač vaizdingo

kraštovaizdžio ir savo unikalios architektūros, kuri turi būti saugoma ir prižiūrima.

Darbą sudaro įvadas ir 4 skyriai, išvados ir naudotos literatūros sąrašas, priedai. Darbo

apimtis – 53 puslapiai, 6 lentelės ir 28 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 40 šaltinių.

Darbo pabaigoje pateikti 2 priedai.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Saugomų teritorijų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai

Rašant magistrantūros studijų baigiamąjį darbą buvo analizuojami literatūros šaltiniai,

teisiniai dokumentai, moksliniai straipsniai bei vadovautasi Lietuvos Respublikos įstatymais,

Vyriausybės nutarimais ir ministerijų bei kitų valdžios įstaigų patvirtintomis taisyklėmis.

Baigiamajame darbe nagrinėjama statybų apribojimai saugomoje teritorijoje, todėl

pirmiausia išsamiai išnagrinėtas Lietuvos Respublikos (toliau – LR) saugomų teritorijų

įstatymas (Lietuvos..., 2001), kuris nustato visuomeninius santykius, susijusius su

saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos,

tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose.

LR aplinkos apsaugos įstatymas (Lietuvos..., 2005) reguliuoja visuomeninius

santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir

pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei

kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą

Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje

zonoje. Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą

reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Teritorijų vystymuisi reguliuoti svarbus LR teritorijų planavimo įstatymas (Lietuvos...,

2008), kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo

organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų

teises ir pareigas šiame procese. Šiame įstatyme nurodoma specialiųjų planų saugomoms

teritorijoms tvarkyti rengimo tvarka.

Saugomų teritorijų darna neatsiejama nuo kultūros paveldo, kurio tvarkymą reguliuoja

LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Įstatymu siekiama išsaugoti Lietuvos

nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį

pažinti ir juo naudotis (Lietuvos..., 2008). Šis įstatymas:

1) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

srityje;

2) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje,

apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų

laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus;

13

3) saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių

nekilnojamųjų daiktų apsaugą.

Saugomose teritorijose yra gausu miškų, todėl tenka vadovautis miškų įstatymu

(Lietuvos..., 1994), kuris reglamentuoja, kad miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos

turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos

kokybę, tvarkomas pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, laiduojant

nuosavybės formų įvairovę.

Svarbus yra ir žemės įstatymas (Lietuvos..., 1994), nes jis reguliuojamas taip, kad būtų

sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam

išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės

naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.

Saugomose teritorijose gyvenantys žmonės privalo laikytis ir specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d.

Nr. 343. Šis nutarimas yra specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų rinkinys, kuris

nustato, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, jei atsiras pažeidimų

pagal šiuos reikalavimus.

Baigiamojo darbo objektu pasirinktas Nemuno deltos regioninis parkas, todėl buvo

išanalizuoti regioninio parko nuostatai (Lietuvos..., 1999). Šiuose nuostatuose numatyta

regioninio parko paskirtis:

1) išsaugoti Nemuno deltos protakų (Atmatos, Pakalnės, Skatulės, Skirvytės, Vytinės,

Vorusnės ir kitų) sistemą, Rusnės salos, Ventės rago bei Žalgirių kraštovaizdį, senvaginius

ežerus – žiogius, lagūninės kilmės Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamąsias

pievas;

2) išsaugoti Rusnės miestelio senąją dalį, Minijos kaimą, unikalų Uostadvario švyturį,

senosios vandens kėlimo stoties inžinerinį kompleksą ir senuosius polderių inžinerinius

įrenginius;

3) išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir

gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas, natūralius žuvų

migracijos kelius bei nerštavietes;

4) atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;

5) vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo

apsaugos ir kitose srityse;

6) sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei

vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;

14

7) reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko

planavimo schemą;

8) vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo

apsaugą (Lietuvos..., 1999).

Taip pat išanalizuoti Aplinkos ministro bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos

direktoriaus įsakymais (2004) priimti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatai.

Šie nuostatai nurodo, kad Nemuno deltos regioninio parko direkcija yra biudžetinė įstaiga,

pagal kompetenciją vykdanti Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio kompleksų ir

objektų (vertybių) apsaugą, organizuojanti nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatinanti

pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuojanti,

kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos

apsaugos ir naudojimo tvarką, turinti kitas nuostatų nustatytas teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į vieną iš užsibrėžtų baigiamojo darbo tikslų, nustatyti, kaip laikomasi

regioniniame parke nustatytų statybos ir žemės naudojimo apribojimų, buvo išnagrinėtas

Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentas (Lietuvos..., 2011), kuris nustato

specialius Nemuno deltos regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir

statybos jo teritorijoje reikalavimus, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Regioninio

parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio

prioriteto zonomis:

1) konservacinio prioriteto: Medžioklės pelkės ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniai

rezervatai; Pakalnės polderių, Ventės ir Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustiniai; Leitės,

Leitgirių, Nemuno žiogių, Tenenio hidrografiniai draustiniai; Galzdonų ir Leitgirių botaniniai

draustiniai; Minijos ichtiologinis draustinis; Rupkalvių, Sausgalvių, Uostadvario ir Žalgirių

ornitologiniai draustiniai; Berštų, Kniaupo, Krokų lankos, Kūlynų ir Minijos senvagės

botaniniai-zoologiniai draustiniai; Aukštumalės, Kintų, Medžioklės pelkės ir Rupkalvių

telmologiniai draustiniai; Skirvytės kaimo etnokultūrinis draustinis; Minijos (Mingės) kaimo

architektūrinis draustinis ir Rusnės urbanistinis draustinis;

2) rekreacinio prioriteto;

3) ekologinės apsaugos prioriteto;

4) ūkinio prioriteto;

5) kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto (Lietuvos..., 2011).

Nagrinėjama tema yra taip pat svarbus Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo

planas, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro įsakymu 2014 m. vasario 25 d.

Šiame įstatyme Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:

1) nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas;

15

2) nustatyti gamtos apsaugos kryptis ir priemones;

3) nustatyti kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;

4) nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;

5) nustatyti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptis.

Baigiamojo darbo tema susijusi su penktuoju tvarkymo plano tikslu, todėl atsižvelgta į

šio punkto reikalavimus:

1) Statiniai Nemuno deltos regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami

ar kapitališkai remontuojami bei planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės

kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Mažosios Lietuvos etnografinio regiono, nustatyto

Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d.

rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo“, planavimo ir architektūros

savitumus, siekiant:

a) išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir

raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;

b) išlaikyti gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertę;

c) išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių

planinę struktūrą;

d) išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius,

statybos produktus, spalvas. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros

Regioniniame parke principas – gyvenviečių renovacija ir infrastruktūros tobulinimas,

siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.

2) Regioniniame parke gyvenviečių plėtra numatoma Rusnės miestelyje, Šyškrantėje,

Sausgalvių ir Paleičių gyvenvietėse.

3) Gyvenamųjų vietovių plėtra ir esamo užstatymo sutankinimas galimas visose

gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose (GEr, GEp,

GRe, GAi, GŪe,), išskyrus kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų

dalių kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo (GEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonas (1

priedas).

4) Naujų sodybų kūrimas galimas 3 punkte nurodytose kraštovaizdžio tvarkymo

zonose arba kitos pagrindinės paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) žemės

sklypuose. Pakalnės kaimo GEr kraštovaizdžio tvarkymo zonoje naujų sodybų kūrimas

galimas tuo atveju, kai į šią zoną patenkanti sklypo dalis yra ne mažesnė nei 0,2 ha, o sklypo

plotis – ne mažesnis kaip 35 metrai. Ūkininkų sodybas galima kurti tik Paleičių žemės ūkio

funkcinio prioriteto zonoje esančiuose didesniuose kaip 10 ha žemės ūkio paskirties sklypuose

teisės aktų nustatyta tvarka. Nauji gyvenamieji namai taip pat gali būti statomi buvusių

16

sodybų vietose (kai yra išlikę buvusių statinių arba nustatant juridinį faktą) ir Tvarkymo plano

brėžinyje pažymėtose vietose.

5) Regioniniame parke esančios sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir

visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto

vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą.

6) Urbanistiniuose draustiniuose, sunykusio istorinio užstatymo vietose, buvusio

užstatymo atkūrimas galimas tik atliktų istorinių ir (ar) urbanistinių, ir (ar) archeologinių

išvadų pagrindu.

7) Žemės ūkio gamybiniai centrai, neatitinkantys pasikeitusių gamybos sąlygų ir

aplinkosaugos reikalavimų, turi būti rekonstruojami. Rekomenduojama griauti apleistus,

apgriuvusius ir jokiai ūkinei veiklai nepritaikytus žemės ūkio gamybos centrus arba pastatus

rekonstruoti taip, kad jie atitiktų Regioninio parko steigimo tikslus bei architektūros

reikalavimus. Gamybinių centrų tvarkymo klausimai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiami

atsižvelgiant į regioninio parko steigimo tikslus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, 2003 birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, priimtas

statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) STR 1.01.09:2003 (Statybos, 2003),

nustatantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Pagal šį reglamentą yra dvi

pagrindinės statinių rūšys:

• pastatai;

• inžineriniai statiniai.

Darbe pagal šį reglamentą nagrinėjama pastato paskirties viena iš pagrindinių pastatų

grupių – gyvenamieji pastatai. Reglamente gyvenamieji pastatai pagal tipą yra skirstomi į 4

pogrupius:

• gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai);

• gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai);

• gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai);

• gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai).

Gyvenamosios paskirties vieno buto ar dviejų butų pastatai ar namai yra skirti gyventi

vienai ar kelioms šeimoms. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų mažiausi techniniai

reikalavimai yra nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 (Statybos,

2005).

Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 (Statybos, 2004) yra nustatoma

gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų (namų) reikalavimų

sistema. Šio pogrupio statinys skirtas gyventi trims ir daugiau šeimoms.

17

Statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai

remontuojami ar planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus

ir tradicinės Mažosios Lietuvos etnografinio regiono, nustatyto Etninės globos tarybos prie

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių

regionų ribų nustatymo“ (Lietuvos..., 2011), planavimo ir architektūros savitumus siekiant:

1) išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir

raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;

2) išlaikyti gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertę;

3) išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių

planinę struktūrą;

4) išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius,

statybos produktus, spalvas.

Kadangi darbe analizuojami gyvenamieji pastatai, jų statyba buvo išnagrinėtas ne tik

jau anksčiau minėtas regioninio parko apsaugos reglamentas, bet ir LR statybos įstatymas

(Lietuvos..., 2002), kuris nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų,

rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio

normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos,

rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros,

nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo

subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų

juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principu.

Išnagrinėjus įstatymus ir apsaugos reglamentą pastebėta, kad saugomose teritorijose

esamiems, rekonstruojamiems ir naujai statomiems statiniams yra keliama papildomų

reikalavimų ir sąlygų. Remiantis apsaugos reglamento nuostatomis yra nustatytos

gyvenamųjų namų išorės sienų apdailos medžiagos, sienų spalva, stogo dangos medžiagos ir

t.t. Tokie reikalavimai verčia susimastyti ar saugomose teritorijose žemės sklypų savininkai

pajėgūs juos įgyvendinti.

1.2. Mokslinių publikacijų apie saugomų teritorijų tvarkymą ir urbanizaciją

apžvalga

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe taip pat buvo apžvelgti kitų autorių

moksliniai straipsniai ir jų atlikti tyrimai analizuojama tema. Buvo nagrinėjami ne tik lietuvių,

bet ir užsienio autorių darbai.

18

Vienas iš pagrindinių baigiamojo darbo tikslų yra išnagrinėti pastatus ir jų įtaką

Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžiui. Todėl buvo peržvelgti kitų autorių atlikti

moksliniai tyrimai panašiomis temomis.

J. Bučo (2001) knygoje „Kraštotvarkos pagrindai“ išdėstomi kraštotvarkos pagrindai,

pateikiama informacija apie Lietuvos kraštovaizdžio kaitą, struktūros ir kompozicijos

ypatybes, nagrinėjami klausimai, susiję su kraštovaizdžio vertybių pažinimo, perimamumo ir

apsaugos procedūromis, su paties kultūrinio kraštovaizdžio formavimo praktiniais uždaviniais

ir jų sprendimo būdais.

J. Bučas ir A. Mlinkauskienė (2011) siekia išsiaiškinti koks yra vietos gyventojų

požiūris į statybinį paveldą saugomose teritorijose. Autoriai teigia, kad kultūros paveldo

apsauga teikia nemažai ekonominių privalumų, tačiau paveldo objekto nuosavybė dažnai

tampa finansine našta ir sukelia ekonominių problemų naudotojui ar savininkui ne tik dėl

išlaidų priežiūrai, funkcijų atgaivinimui, tvarkymui restauruojant ar rekonstruojant paveldo

objektus, bet ir dėl mokesčių bei nuosavybės plėtros suvaržymų. J. Bučo ir A. Mlinkauskienės

tyrimas parodė, kad kraštovaizdžio išteklių apsauga, taikant griežtus suvaržymus, tampa našta

vietos gyventojams. Apklausos duomenų analizė parodė, kad teigiamai saugomas teritorijas

Lietuvos Respublikoje vertina ne daugiau kaip 9 proc. vietos gyventojų. Vietos gyventojų

nepalankų požiūrį į saugomas teritorijas sukelia:

statybinės veiklos ribojimai ir draudimai, varžantys vietines iniciatyvas verstis

ūkine veikla;

ribotas saugomų teritorijų reikšmės ir kūrimo prasmės supratimas dėl vietovės

statuso ir veiklos reglamentavimo aiškinimo stokos, taip pat vertybių

identifikavimo, priežiūros, naudojimo ir vertinimo procedūrų menko viešinimo,

nepakankamo vertingųjų kraštovaizdžio savybių išsaugojimo tikslų ir prasmės

propagavimo ir dėl silpno administracinių struktūrų kontaktavimo su vietos

bendruomenėmis.

Nepalankų požiūrį į saugomas teritorijas skatina ir nepakankama informacija apie

vietovei suteiktą saugomos teritorijos režimo statusą, apie alternatyvios veiklos galimybes ir

pačių gyventojų švietimą, mokymą ir įtraukimą į saugomos teritorijos kūrimo procedūras.

P. Mierauskas (2010) savo straipsnyje nagrinėjo suinteresuotų asmenų saugomose

teritorijose išteklių naudojimo ir teritorijų plėtros poreikius bei jų galimybės dalyvauti

valdymo procese. Lietuvoje suinteresuotieji asmenys saugomų teritorijų valdyme gali

dalyvauti saugomų teritorijų steigimo, veiklų planavimo, tvarkymo, jungtinio valdymo

proceso, planuojamos ūkinės veiklos vystymo ir strateginiame veiklų vertinimo etapuose.

19

A. Baležentis (2011) siekė išanalizuoti kaimo vietovių raidą, modelius ir atlikti

vertinimą darnaus vystymo požiūriu. Vienas iš pagrindinių kaimo vietovės elementų yra

sodyba. Sodybų išsidėstymas esmingai nulemia kaimo kraštovaizdžio formavimo procesus.

Sodybų išsidėstymas turi įtakos kelių tinklo atsiradimui, laukų ir miško išsidėstymui.

Visose valstybėse egzistuoja plati kaimo tipų įvairovė. Kaimo modelis – tai

apibendrintas tipiškas kaimo variantas, kuriame labiausiai atsispindi šalies kaimo

ekonominiai, socialiniai ir aplinkos ypatumai. Kaimo modelis ir kraštovaizdis yra neatsiejami

dalykai.

I. Lazdinis, V. Rudzkienė ir V. Azbainis (2013) bandė įvertinti pasirinktų Lietuvos

nacionalinių ir regioninių parkų vertę naudojant kontingento vertinimo metodą. Tyrimui buvo

pasirinkti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai. Siekiant galimybės

išsiaiškinti galimus panašumus ir skirtumus tarp nacionalinių ir regioninių parkų duomenų,

buvo pasirinkti ir trys regioniniai parkai: Asvejos, Kurtuvėnų ir Nemuno kilpų regioniniai

parkai, esantys maždaug tuose pačiuose etnografiniuose (geografiniuose) regionuose, kaip ir

nacionaliniai parkai bei turintys kitas panašias sąlygas. Autoriai gavę tyrimo rezultatus

pastebėjo, kad daugelis šio tyrimo respondentų nelanko tiriamų Lietuvos parkų. Šio tyrimo

metu nepavyko nustatyti parkų vertės nes respondentai neturi apie juos pakankamai

informacijos.

A. Juknevičiūtė ir P. Mierauskas (2013) nagrinėjo saugomų teritorijų plėtrą Lietuvoje

bei valdymo iššūkius. Autoriai išnagrinėjo saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje raidą bei kaip

keitėsi teritorijų plotai. Autoriai priėjo išvados, kad saugomų teritorijų valdymas nėra

efektyvus ne tik dėl netinkamai taikomų reikiamų priemonių, bet ir dėl neadekvataus

suinteresuotųjų asmenų ir vietos gyventojų įtraukimo į tvarkymo procesą. Efektyviam

valdymui trikdys yra ne tik neveiksmingas lėšų panaudojimas, bet ir brangiai kainuojantis

teritorijų perplanavimas, o ne lėšų skyrimas konkrečių tvarkymo veiklų įgyvendinimui.

Suinteresuotųjų asmenų ir vietos gyventojų nepakankamas įtraukimas į planavimo procesą

taip pat yra neefektyvaus valdymo pavyzdys.

P. Kavaliauskas (2014) savo straipsnyje apie kraštovaizdžio planavimo metodologijos

problemas įžvelgę, kad kraštovaizdžio planavimo sistemą būtina tobulinti remiantis

universalia jos samprata, integruojant užsienio šalių (Vokietijos, Didžiosios Britanijos) patirtis

kraštovaizdžio planavimo organizavimo srityje.

V. Mizeraitės (2004) savo straipsnyje „Žemės naudojimas Tytuvėnų regioniniame

parke" aprašo Tytuvėnų regioninio parko gamtinės aplinkos bruožus bei saugomos gamtos ir

kultūros paveldo objektus. Išnagrinėja regioninio parko funkcinės zonas, rekreacinė veiklą bei

turizmo organizavimą, žemės naudotojų išdėstymą.

20

I. Simonaitienės (2004) darbe „Labanoro regioninio parko teritorijos tvarkymo

planavimo tyrimas" nagrinėjamos Labanoro regioninio parko teritorijų tvarkymo planavimo

schemos.

M. Bytauto (2004) straipsnyje „Varnių regioninio parko teritorijos tvarkymas" pateikti

strateginiai Varnių regioninio parko tikslai ir šių tikslų įgyvendinimui siūlomi uždaviniai.

D. Jokubaitytės (2004) darbe „Žemės naudojimas Kurtuvėnų regioniniame parke"

ištirti Kurtuvėnų regioninio parko gamtinės aplinkos bruožai bei saugomos gamtos ir kultūros

paveldo objektai. Taip pat išnagrinėtos regioninio parko funkcinės zonos, rekreacinė veikla

bei turizmo organizavimas, bei kaimo turizmo plėtojimo galimybės šioje teritorijoje ir

atskirose kadastro vietovėse, kurių ne maža dalis patenka į kadastro vietovės teritoriją, žemės

naudotojų išdėstymas.

M. Pilecko, Z. Gulbino (2004) moksliniame darbe „Aukštadvario regioninio parko

rekreacinio naudojimo sistemos kūrimas“ nagrinėjama Lietuvos valstybinių (nacionalinių ir

regioninių) parkų rekreacinio naudojimo sistemų kūrimo metodika, taip pat aptariama

rekreacinio naudojimo sistema, rekreacinio potencialo įvertinimas, rekreacijos plėtojimo

krypčių nustatymas bei poilsio ir turizmo organizavimas.

J. Kamičaitytės – Virbašienės (2004) moksliniame darbe „Architektūrinis

reglamentavimas valstybiniuose parkuose siekiant kraštovaizdžio vizualinės kokybės“

apžvelgiama kraštovaizdžio vizualinio pobūdžio kaitos reglamentavimo pagrindas bei

išskiriamos pagrindinės architektūrinio reglamentavimo problemos priežastys valstybiniuose

parkuose. Aptariamas teorinis planuojamo objekto vizualinio poveikio aplinkai vertinimo

modelio taikymas reglamentuojant rekreacinio komplekso architektūrinius sprendimus Trakų

istoriniame nacionaliniame parke.

N. Jurkonio (2001) darbe „Kauno marių regioninio parko rekreacinio panaudojimo

analizė“ išnagrinėtas Kauno marių regioninio parko rekreacinis patrauklumas, išanalizuotas jo

panaudojimas atskiroms rekreacijos formoms.

Pasak A. Basalyko (1977), kraštovaizdis – tai gamtos ir žmonių sukurtų objektų

visuma, t.y. visa geosistema. Profesorius jau tada į žvelgė kaip svarbu suvokti, kad

kraštovaizdis yra pagrindinis šiuolaikinės kompleksinės geografijos mokslo objektas svarbus

jo reikalavimas ne tik priderinti gamtą prie visuomenės poreikių, bet ir žmonėms prisiderinti

prie esminių gamtos ypatybių, jų nedarkant.

V. Gurskienė (2008) teigė, kad saugomos teritorijos – viena svarbiausių priemonių

natūraliai ir sveikai gamtinei aplinkai išsaugoti. Saugomos teritorijos steigiamos siekiant

išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, kraštovaizdžio ir

biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių

21

subalansuotą naudojimą ar atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams

tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius

kompleksus ir objektus. Autorės požiūriu regioniniai parkai – tai saugomos teritorijos,

įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir

ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Daugeliu

atveju jie labai svarbūs rekreacijai. Regioniniai parkai sudaro sąlygas rekreacijai, ypač

pažintiniam turizmui. Leidžia plačiau susipažinti su įvairių Lietuvos regionų etnokultūros

tradicijomis. Regioniniai parkai steigiami vaizdingose vietose, prie upių ir upelių slėnių,

ežerų, į juos dažnai įeina miškai.

G. Ivavičiūtė (2006) savo darbe analizavo saugomų bei „Natūra 2000“ teritorijų esamą

padėtį, šių teritorijų plėtros galimybes, įvardijo pagrindines problemas, kurios turi neigiamos

įtakos saugomų teritorijų būklei bei kylančias grėsmes biologinei įvairovei ir priemones joms

išvengti. Pateikė pagrindinius kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo

išsaugojimo tikslus. Autorė analizavo Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos,

susijusios su saugomomis teritorijomis, įgyvendinimo priemones, nagrinėjo teisės aktus,

reglamentuojančius saugomų teritorijų apsaugą.

Apie ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos Lietuvoje savo darbe rašė ir B.

Bendaravičius (2008). Šis autorius teigė, kad tai yra svarbios teritorijos, kuriose būtina griežta

apsauga. Tokias teritorijas reikia atrinkti atsakingai, pagal reikalavimus, saugotinuose vietose

ir informaciją apie jas pateikti Europos Komisijai.

J. Jurevičienė (2013) savo darbe pateikdama informaciją apie saugomas teritorijas

teigė, kad darnios plėtros koncepcija siekia išsaugoti vertingiausius kraštovaizdžius skatinant

jų naudojimą visuomenės reikmėms. Autorė teigia, kad vienintelis būdas kraštovaizdžio

kultūrinei vertei išsaugoti yra saugomų teritorijų: parkų, rezervatų ir draustinių steigimas.

Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam

gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, savo

estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose dažnai

gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai (V. Gurskienė ir kt. 2012).

A. Brukas (2009) pabrėžia, kad saugomų teritorijų gyventojai susiduria su daugybe

problemų valdydami šias teritorijas. Taigi, saugomose teritorijose socialiniai klausimai

privalo būti sprendžiami, žmogui turi būti sudaromos žmoniškos gyvenimo sąlygos, o kartu

saugomos gamtinės vertybės bei biologinė įvairovė.

Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas,

keičiamas, sukultūrinamas arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, todėl vis mažiau

lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai. Esant tokiai situacijai, būtina

22

išsaugoti teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai vertingų objektų. Šalyje kuriama saugomų

teritorijų sistema. Šios teritorijos turi didžiulę ekologinę, socialinę, urbanistinę ir kultūrinę

reikšmę. Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam

gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, savo

estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose dažnai

gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai. Saugomų teritorijų sistemoje turi

atsispindėti visa šalies kraštovaizdžio įvairovė. Saugomomis teritorijomis vadinami sausumos

ir vandens plotai bei kraštovaizdžio objektai, dėl savo gamtinės ir kultūrinės vertės turintys

specialų valstybės nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo režimą (Burinskienė ir kt...,

2000).

Nemažai ir užsienio autorių nagrinėjo saugomas teritorijas, bei kaip jose vykdoma

veikla, lygina su kitomis šalimis.

S. Chape ir kiti bendraautoriai (2008) savo darbe aptaria Europos šalių saugomas

teritorijas ir palygina kokie plotai yra saugomi kiekvienoje Europos šalyje.

Bendraautoriai P. F. J. Eagles ir S. F. McCool (2002) teigia, kad saugomos teritorijos

yra svarbios, bet norint jas atgaivinti reikia kurti daugiau turizmui tinkamų vietų ir pritaikyti

saugomas teritorijas laisvalaikio praleidimui.

G. Wright (1996) rašė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų nacionaliniuose parkuose

apgyvendinimo formos įvairios: nėra gyvenviečių, kitose – tik vietos gyventoja, tačiau visi jie

yra laisvai prieinami lankytojams, tokia įstatyminė bazė skiriasi nuo Lietuvos.

Autoriai S. Navrud ir R.C. Ready (2002) kalba apie institucijų ir organizacijų misiją –

apsaugoti istoriškai bei kultūriškai svarbius paveldo objektus nuo taršos, klimato kaitos

veiksnių. Urbanistinių teritorijų plėtra neretai susiduria su įvairių socialinių veiksnių

priešprieša. Autoriai teigia, kad kultūrinės vertybės yra tokios pats svarbios visuomenei, kaip

ir aplinkosauginės vertybės, skirtos išsaugoti natūralią aplinką ateities kartoms.

M. Murzyn – Kupisz (2010) kalba apie gamtos ir kultūros vertybes kaip apie išteklius,

kurie galėtų „pasitarnauti“ šiandieninėje subalansuotoje plėtroje. Autorė pabrėžia, kad siekiant

išsaugoti paveldą ir pritaikyti naudojimui yra būtinos investicijos į saugomų objektų būklės

gerinimą bei objektų apsaugą.

A. Lots (2011) tam paantrina ir teigia, kad galima išsaugoti viską tik su sąlyga, kad

visuomenės ekonominiai įpročiai turi būti keičiami į svarbiausių prioritetų sąrašą įtraukiant

gamtos bei praeities kartų palikimą.

Apibendrinant galima teigti, kad baigiamajame darbe nagrinėjama tema iš tiesų yra

aktuali. Daug autorių nagrinėja saugomas teritorijas ir visi sutaria, kad šios teritorijos yra

svarbios. Tačiau kyla nesutarimai, nes vieni teigia, kad reikia griežtinti įstatymus, o kiti teigia

kad įstatymai yra per griežti ir saugomose teritorijose gyvenantys žmonės neįstengia jų laikytis.

23

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti gyvenamųjų pastatų įtaką Nemuno deltos regioninio parko

kraštovaizdžiui.

Siekiant įgyvendinti tikslą buvo išsikelti šie uždaviniai:

1) Išanalizuoti Nemuno deltos regioninio parko gyvenamosios paskirties pastatus.

2) Nustatyti, kaip laikomasi regioniniame parke nustatytų nekilnojamojo turto

naudojimo sąlygų bei apribojimų.

3) Ištirti, kokią įtaką turi užstatytos teritorijos regioninio parko kraštovaizdžiui.

24

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

3.1. Nemuno deltos regioninio parko teritorijos apžvalga

Šilutės rajono savivaldybėje saugomos teritorijos užima 44067,1 ha plotą, kas sudaro

25,8 % nuo bendro rajono ploto. Šioje savivaldybėje yra 4 rezervatai, 44 draustiniai, 7 gamtos

paveldo objektai, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Nemuno deltos regioninis parkas, 2

biosferos poligonai bei 10 buveinių apsaugai svarbių teritorijų ir 7 paukščių apsaugai svarbios

teritorijos (3.1 pav.).

3.1 pav. Saugomos teritorijos Šilutės rajono savivaldybėje (Geoportal..., 2014)

Nemuno deltos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių

parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio

kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai

naudoti.

Nemuno deltos regioninis parkas yra Vakarų Lietuvoje, Kuršių marių pietrytinėje

pakrantėje. Šis regioninis parkas užima nemažą Šilutės rajono savivaldybės dalį – net 17,09%.

Nemuno deltos regioninio parko teritorija apima seklias Kuršių marių įlankas, ištisą

Nemuno deltos upių ir upelių sistemą, senvaginius ežerus, Krokų lankos ežerą, Nemuno

žemupio užliejamas pievas, didžiausią regione polderių sistemą. Taip pat regioninio parko

teritorijoje yra Aukštumalos aukštapelkę ir Rupkalvių medžioklės pelkės, didžiausią Lietuvoje

Rusnės salą bei Ventės rago pusiasalis (3.2 pav.).

25

3.2 pav. Nemuno deltos regioninio parko (A) išsidėstymas Šilutės rajono savivaldybėje.

(Žemės..., 2014)

Kaip nurodyta parko direkcijos tinklalapyje (Nemuno...,2014) parko plotas yra

29149,00 ha, iš jo miškai sudaro 3002,35 ha (10,3 %), vandens telkiniai sudaro 5042,78 ha

(17,3 %), pelkės – 3789,37 (13,0 %), žemės ūkio naudmenos – 15040,88 ha (51,6 %),

gyvenvietės – 174,89 ha (0,6 %), kita – 2098,73 ha (7,2 %) (3.3 pav.).

3.3 pav. Nemuno deltos regioninio parko žemės naudmenų pasiskirstymas %

Nemuno deltos regioninis parkas – labai svarbi kaip tarptautinės ir nacionalinės

reikšmės teritorija. Parko pelkių ekosistema, Kuršių marios, Nemunas su visomis savo

šakomis, tvenkiniai, Krokų Lankos ežeras, nulėmė didelę perinčių bei migruojančių vandens,

pelkių bei drėgnų vietų paukščių koncentraciją. Per parką eina Arktikos – Europos – Rytų

Afrikos paukščių migracijos kelias (Nemuno..., 2014).

Nemuno deltos regioninio parko teritorija yra sudėtinė aliuvinės deltinės lygumos

kraštovaizdžio dalis. Pagal prof. A. Basalyką regioninio parko kraštovaizdis priklauso Baltijos

duburio srities Nemuno deltos lygumos rajonui. Jame išskiriami trys mikrorajonai: Šilutės,

10,3%

17,3%

13,0% 51,6%

0,6% 7,2%

Miškai

Vandens telkiniai

Pelkės

Žemės ūkio naudmenos

Gyvenvietės

Kita

26

Kintų ir Rusnės. Šilutės – pats didžiausias, plyti nuo pietrytinių parko ribų iki Minijos upės

žemupio. Šiame mikrorajone prof. A. Basalykas išskyrė tris kraštovaizdžio vienetus: smulkiai

banguotą priesmėlingos lygumos vietovaizdį, apsemiamos priesmėlingosios stambiai

pelkingos lygumos vietovaizdį ir neapsemiamų stambių pelkių priesmėlingos lygumos

vietovaizdį. Pietinė Kintų mikrorajono dalis yra moreninio kalvagūbrio kraštovaizdis, jame

išskiriami du vietovaizdžiai: stambiai banguotos priemolingos lygumos ir smulkiai banguotos

priesmėlingos lygumos. Rusnės mikrorajonas apima jauniausią deltos dalį. Ši lygiausia ir

žemiausia parko teritorijos dalis turi tankiausią paviršinių vandenų tinklą. Mikrorajone

vyrauja apsemiamos priemolingos lygumos vietovaizdis, kur įrengti vasaros ir žiemos

polderiai su našiomis ir nenašiomis lankomis.

Nemuno deltos regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas

siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:

1) Konservacinio prioriteto;

2) Rekreacinio prioriteto;

3) Ekologinės apsaugos prioriteto;

4) Ūkinio prioriteto;

5) Kitos paskirties (gyvenamosios) zonomis (3.4 pav.).

3.4 pav. Nemuno deltos regioninio parko funkcinio prioriteto zonos

(Nemuno..., 2014)

27

Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje didžiausią plotą užima konservacinio

prioriteto zonos, kurios sudaro 53,23 % parko teritorijos, t.y. 15 516 ha plotą. Šio prioriteto

zoną sudaro gamtiniai rezervatai ir draustiniai. Gamtinių rezervatų parko teritorijoje yra du –

Nemuno priešakinės deltos gamtinis rezervatas ir Medžioklės pelkės gamtinis rezervatas. Šie

rezervatai sudaro 9,22 % konservacinio prioriteto zonos. Kiti 44,01 % šioje zonoje yra 22

gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai ir 3 kultūriniai draustiniai.

Rekreacinio prioriteto zonos – tai rekreacinių poreikių tenkinimui tinkamiausios

miškingos ir agrarinės teritorijos, skiriamos intensyviausiam rekreaciniam naudojimui,

paprastai su rekreacinių objektų statybomis ir miško parkų formavimu. Šių zonų Nemuno

deltos regioniniame parke yra 471,5 ha, tai sudaro 1,62 %.

Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti

neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba

neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės

apsaugos zonos (Valstybinė..., 2014). Šio prioriteto zonų parko teritorijoje yra net 9 472 ha,

kurie sudaro 32,50 % parko dalies.

Ūkinio prioriteto zonos regioninio parko teritorijoje yra 3 391,30 ha ploto, kuris

sudaro 11,63 % parko dalies.

Mažiausia parko teritorijoje yra kitos (gyvenamosios) paskirties zona, kuri sudaro

298,2 ha plotą – 1,02 %.

3.2. Tyrimo metodika

Darbui atlikti taikyti šie metodai:

1. Literatūros šaltinių analizės metodas, siekiant apibendrinti kitų autorių atliktus

tyrimus nagrinėjama tema. Išnagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai

ir kiti norminiai dokumentai, reglamentuojantys gyvenamuosius pastatus, saugomas

teritorijas.

2. Siekiant nustatyti kokią įtaka gyvenamieji pastatai daro Nemuno deltos regioninio

parko kraštovaizdžiui buvo pasirinktas empirinis pažinimo metodas. Šis metodas naudotas

stebėjimui ir užstatytų teritorijų būklės vertinimui, įvertinta bendra visuma. Stebėjimo metu

išnagrinėta Nemuno deltos regioninio parko teritorija, kaimai ir miesteliai, bei teritorijos, kur

stovi pavieniai pastatai. Tyrimo metu atsitiktinai pasirinkta ir įvertinta 100 gyvenamųjų

pastatų, pagal pasirinktus vertinimo kriterijus (3.1 lentelė). Visi gauti duomenys pateikiami 2

priede. Taip pat užfiksuoti nusižengimai parko teritorijoje.

28

3.1 lentelė. Nemuno deltos regioninio parko sodybų statinių vizualus vertinimas

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Medinės

lentelės

Geltona Asbestinis

šiferis

Pilka Mediniai

suskirstyti

Metalinė

2. Tinkas Balta Asbestinis

šiferis

Pilka Plastikiniai

nesuskirstyti

Metalinė

3. Medinės

lentelės

Ruda Beasbestinis

šiferis

Raudona Plastikiniai

nesuskirstyti

Metalinė

4. Tinkas Geltona Čerpės Molio

raudonumas

Plastikiniai

nesuskirstyti

Nėra

3. Interviu metodas. Šis metodas buvo naudotas pokalbiui su Nemuno deltos

regioninio parko direkcijos vyr. specialiste – kraštotvarkininke J. Stanioniene. Buvo

užduodami klausimai, susijusieji su baigiamuoju darbu, įvertinta parko teritorija specialistės

akimis.

4. Lyginimo metodas naudotas palyginti parko teritorijoje esančių pastatų bendruosius

rodiklius su kitos seniūnijos duomenimis.

5. Dokumentų analizės metodas naudotas analizuojant statybų prašymus bei leidimus.

Duomenys gauti iš Šilutės rajono savivaldybės namų ūkio skyriaus, kur pavyko gauti

2005 – 2010 metų duomenis.

29

4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Reikalavimai statiniams Nemuno deltos regioniniame parke

Nemuno deltoje, kur pastoviai kildavo dideli potvyniai, žvejai stengėsi kurtis kiek

sausesnėse vietose, kurių buvo negausu. Todėl čia daugiau atsirado žvejų sodybų grupių ir

žvejų kolonijų – paupių kaimelių, apjuostų apsauginiais pylimais. Ribotuose plotuose tekdavo

tankiau suglausti sodybas, nebuvo įmanoma įsirengti erdvius kiemus, reikėdavo

kompaktiškiau išdėstyti pastatus sodybose (Purvinas, 2008).

Nemuno deltos regioninis parkas etnografinio palikimo požiūriu yra unikalus. Tai

istorinio Mažosios Lietuvos regiono dalis, priklausiusio Šiaurės Vakarų Europos kultūrinei

provincijai, germaniškosios – skandinaviškosios kultūrų įtakos zonai. Be to, parko teritorija

apima įvairialypę Mažosios Lietuvos, kuri atspindi įvairių krašto sričių tradicines gyvensenos

ypatybes, dalį (Nemuno..., 2014).

Labai svarbu išsaugoti ir puoselėti būtent tam kraštui būdingus kraštovaizdžio

elementus. Šiam tikslui pasiekti būtina laikytis Nemuno deltos regioninio parko direkcijos

reikalavimų bei kitų teisinių reglamentų.

Kaip jau buvo minėta literatūros apžvalgoje, statiniai parko teritorijoje projektuojami,

statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami įvertinus vietovės kraštovaizdžio

ypatumus ir regiono planavimo ir architektūros savitumus.

Nemuno deltos regioninio parko tikslai susiję su gyvenamosiomis vietovėmis yra šie:

1. Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti pelkininkų kolonijos

kaimą ir jo žemėnaudos ypatumus;

2. Skirvytėlės kaimo etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti Skirvytės kaimo

(Rusnės miestelio dalies), vieno etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių Mažosios

Lietuvos žvejų kaimų, planinę, erdvinę, tūrinę ir užstatymo struktūrą, tradicinę statinių

architektūrinę išraišką, jame esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką, etnines

tradicijas bei tradicinę gyvenseną;

3. Minijos (Mingės) kaimo architektūrinio draustinio tikslas – išsaugoti gatvinio-

upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo planinę erdvinę, tūrinę ir užstatymo struktūrą,

tradicinę statinių architektūrinę išraišką;

4. Rusnės urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Rusnės miestelio istorinės dalies

urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų

sklypų užstatymo tipą (-us), tradicinę statinių architektūrinę išraišką, joje esančius kultūros

paveldo objektus ir jų aplinką (Lietuvos..., 2014).

30

Apibendrinant Nemuno deltos regioninio parko tradicinio kraštovaizdžio struktūrą ir

elementus galima teigti, kad šiam parkui unikalumą suteikia ne tik graži gamta, bet daug

įtakos tam turi ir nepriekaištingai darniai į bendrą visumą su gamta susilieję tradiciniai

pastatai ir išskirtinė urbanistinė miestelių struktūra. Taigi galima teigti, kad tradicinės

architektūros išsaugojimas yra labai svarbus norint atskleisti šio parko kraštovaizdį. Šiam

tikslui pasiekti buvo atlikta Nemuno deltos regioninio parko pastatų apžvalga.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija taiko tokius reikalavimus gyvenamųjų namų

statybai ir rekonstrukcijai:

1) nauji gyvenamieji namai ir priklausiniai statomi dvišlaičiais stogais. Gyvenamojo

namo aukštis – iki 8 m, priklausinių – iki 6,5 m, kluonas, daržinė gali būti iki 9 m aukščio

(aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių

aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško);

2) gyvenamojo namo bendras užstatomas plotas negali viršyti 200 m2;

3) viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su

priklausiniais). Tradicinė sodyba susideda iš šių pastatų: gyvenamojo namo, klėties, lauko

virtuvės, lauko rūsio, tvarto, daržinės, svirno, klojimo, pirties, malkinės. Projektuojant,

rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius.

Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai),

architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų. Sodybos planuojamos pagal

šiuos reikalavimus:

a) kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, sodybos pastatais bendras užimamas žemės

plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 (Statybos..., 2005) 9

priedo reikalavimus, bet negali viršyti 500 m2. Šios nuostatos netaikomos esamoms

sodyboms, kurių pastatais užstatytas žemės plotas yra didesnis;

b) kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha iki 3 ha, sodybos pastatais užstatomas žemės

plotas – iki 700 m2.

Ūkininko sodybos planuojamos pagal šiuos reikalavimus (Nemuno..., 2014):

a) ūkininko sodyboje vienu fermos ar kitu pagalbinio ūkio paskirties pastatu

užstatomas didžiausias žemės plotas negali viršyti 800 m². Leidžiamas ūkininko sodybos

pastatais, įskaitant fermas, užstatomas žemės plotas (išskyrus konservacinio ir rekreacinio

funkcinio prioriteto zonas):

◦ iki 1000 m2 – kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra nuo 3 iki 10 ha;

◦ iki 1500 m2 – kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra nuo 10 iki 50 ha;

◦ iki 2500 m2 – kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra daugiau kaip 50 ha.

31

4) sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis),

skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai

skaidyta bitumine danga, (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda.

Lauko rūsiai gali būti apželdinami žole;

5) tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis,

mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas, išskyrus Skirvytės kaimo

etnokultūriniame draustinyje ir Minijos (Mingės) kaimo architektūriniame draustinyje;

6) sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi (vizualiai) į keturias ar šešias

dalis;

7) rekomenduojama sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, raudona, pilka. Visų

rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogus rekomenduojama dengti vienodos

spalvos ir tekstūros statybos produktais;

8) pastatų sienų spalvos: pilka, ruda, bordo, mėlyna, geltona. Rekomenduojama

pastatus apkalti medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis.

9) sodybos tveriamos ne aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio ažūrinėmis (vielos, medinių

virbų, tašelių, karčių, vytelių, medinių lentelių) tvoromis;

10) Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje draudžiama statyti, laikyti ir naudoti

apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus

kilnojamuosius objektus bei įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas

transporto priemones, metalinius garažus).

4.2. Nemuno deltos regioninio parko statiniai ir jų įtaka kraštovaizdžiui

Apsilankius regioniniame parke galima pastebėti, kad dauguma pastatų savininkų

konsultuojasi su parko direkcijos darbuotojais, laikosi nurodytų apribojimų, supranta, kad

norint išsaugoti šio parko grožį ir unikalumą reikia įdėti pastangų.

Tyrimo metu atsitiktinai pasirinkta 100 sodybų, įsikūrusių skirtinguose regioninio

parko kaimuose. Sodybos buvo vertinamos pagal šešis kriterijus: stogo danga, stogo dangos

spalva, išorės sienų apdaila, išorės sienų spalva, langų konstrukcija, tvoros konstrukcija.

Stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos

poveikio (Statybos.., 2008). Nėra nė vieno namo ar statinio kuris apsietų be stogo. Tad stogas

yra viena pagrindinių pastato konstrukcijų. Stogo konstrukcijų būna įvairiausių – plokščių,

vienšlaičių, dvišlaičių, ar šlaitinių stogų su valmomis (valminio stogo trikampis šlaitas) ar

pusvalmėmis. Lietuvoje nuo senų laikų išlieka populiariausi dvišlaičiai stogai, nors dauguma

naujos statybos namų jau yra statomi ir vienšlaičiai.

32

Parko teritorijoje namai yra dvišlaičiais stogais, neužfiksuotas nei vienas namas

vienšlaičiu stogu. Didelė šių dienų problema yra asbestinis šiferis, kuris yra pavojingas ne tik

aplinkai bet ir žmonių sveikatai. Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai

neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus atsiranda tuos statinius,

konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai

smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės

susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei

asbestozės priežastimi. Iš atsitiktinai pasirinktų parko teritorijoje esančių pastatų net 56 %

stogų yra dengti asbestiniu šiferiu (4.1 pav.).

4.1 pav. Sodybos stogas dengtas asbestiniu šiferiu (Autorės nuotrauka)

Gauti tyrimo rezultatai nedžiugina, nes tai kenkia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir

regioninio parko kraštovaizdžiui, kuriame lankosi gausybė žmonių. Naujai statomų ar

rekonstruojamų pastatų stogai dengiami rekomenduojamomis medžiagomis, tokiomis kaip

beasbestiniu šiferiu, nendrėmis ar čerpėmis (4.2 pav.). Parko teritorijoje iš 100 analizuotų

sodybų užfiksuota 18 kuriose pastatų stogai uždengti yra beasbesčiu šiferiu, 22 sodybose

pastatai yra čerpių-stogais ir tik keturių pastatų stogai buvo dengti nendrėmis.

4.2 pav. Sodybų pastatų stogo dangų pasiskirstymas Nemuno deltos regioniniame parke

33

Parko direkcija rekomenduoja rinktis šias stogo spalvas: tamsiai rudą, raudoną ir pilką.

Pilkos spalvos stogų regioniniame parke yra daugiausiai – 55 sodybos iš 100 atsitiktinai

pasirinktų. Senų sodybų stogai yra dengti pilkos spalvos asbestiniu šiferiu, todėl šios spalvos

stogų parko teritorijoje yra tiek daug. Ši danga per daugelį metų nubluko ar patamsėjo, todėl

atrodo prastai (4.3 pav.)

4.3 pav. Asbestiniu šiferiu dengtas stogas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje

(Autorės nuotrauka)

Raudonos spalvos stogų parko teritorijoje taip pat nėra mažai – 37 stogai, tačiau

naudojama raudona spalva skiriasi dviem atspalviais. Naujų ar rekonstruotų namų, dengtų

raudonos spalvos beasbestiniu šiferiu parko teritorijoje yra 14 %, o čerpinių stogų, kurių

spalva yra molio raudonumo, užfiksuota 23 % (4.4 pav.)

4.4 pav. Raudonos spalvos stogai parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)

Nemuno deltos regioniniame parke buvo užfiksuota 7 sodybų stogai tamsiai rudos

spalvos. Pagal parko direkcijos reglamentą ši spalva yra leidžiama parko teritorijoje, tačiau iš

atsitiktinai pasirinktų pastatų, tamsiai rudos spalvos stogų buvo užfiksuota mažiausiai (4.6

pav.).

34

4.5 pav. Stogų dangos spalvos pasiskirstymas Nemuno deltos regioniniame parke

Taip pat buvo užfiksuotas 1 % stogų dangos žalios spalvos, kuri nėra įtraukta į

direkcijos rekomendacijas, todėl tai galima fiksuoti, kaip nusižengimą parko teritorijos

tvarkymo reglamentui (4.6 pav.).

4.6 pav. Žalios spalvos stogo danga Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)

Tradicinės sodybų pastatų sienų apdailos ir statybų medžiagos – mediena, akmuo,

molis, mūras, tinkas. Dažniausiai žmonėms renkantis statybines medžiagas jie atkreipia

dėmesį į statybinės medžiagos kainos ir kokybės santykį. Nemuno deltos regioniniame parke

nebuvo rasta namų iš akmens, tačiau daugiausiai yra medinių namų – net 48 sodybos (4.7

pav.).

55% 37%

7%

1%

Pilka

Raudona

Ruda

Žalia

35

4.7 pav. Medinis namas Nemuno deltos regioniniame parke (Autorės nuotrauka)

Mūrinių bei tinkuotų namų pako teritorijoje pasiskirsto apytiksliai po lygiai. Mūrinių

pastatų parko teritorijoj yra 27 % , o tinkuotų – 23 % (4.8 pav.).

4.8 pav. Sodybų sienų apdailos ar sienų medžiagos pasiskirstymas

Parko direkcija rekomenduoja pilką, rudą, bordo, mėlyną bei geltoną pastatų sienų

spalvas. Iš šimto nagrinėtų sodybų yra tokių, kurių pastatų sienos yra įvairaus atspalvių pilkos

spalvos – 36 %. Rusvos ir rudos spalvos sodybų pastatų apdailos parko teritorijoje yra 23 %,

geltonos – 22 %, baltos – 10 %, raudonos – 3 %. Taip pat buvo užfiksuota ir 6 % sodybos

pastatų, kurių sienų spalva žalia, nors tokios spalvos parko direkcijos rekomendacijose nėra

(4.9 pav.).

48%

27%

23%

0

10

20

30

40

50

60

Mediena Mūras Tinkas

36

4.9 pav. Parko teritorijoje sodybų sienų spalvos pasiskirstymas

Dauguma parko teritorijoje esančių sodybų pastatuose yra pakeisti langai iš medinių į

plastikinius. Šiuos sprendimus žmonės priėmė, nes plastikiniai langai ilgaamžiai, ekonomiški,

lengvai prižiūrimi bei atsparūs aplinkos poveikiams. Plastikinių langų parko teritorijoje yra 65

%, o medinių – tik 35 %. Tačiau ne visų naujų langų rėmai yra suskaidomi vizualiai į keturias

ar šešias dalis, kaip nustatyta parko direkcijos reikalavimuose (4.10 pav.).

4.10 pav. Nesuskaidyti langų rėmai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)

Nuo senų laikų parko teritorijoje sodybų langai vizualiai buvo skaidomi į keturias ar

šešias dalis. Kad išlaikyti senąjį architektūrinį vaizdą parko direkcijos rekomendacijose

rašoma, kad langai turi būti suskaidyti vizualiai į keturias ar šešias dalis (4.11 pav.).

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Pilkos

spalvos

Rusva ir

ruda

spalvos

Geltonos

spalvos

Baltos

spalvos

Žalia

spalva

Raudona

spalva

36 %

23 % 22 %

10 % 6 %

3 %

37

4.11 pav. Langų suskaidymas vizualiai į 4 ir 6 dalis Minijos kaime (Autorės nuotrauka)

Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje sodybų, neapsitvėrusių tvora yra 48 %, o

52 % sodybų, kurios yra apsitvėrusios teritoriją, laikosi nurodytų taisyklių ir yra apsitvėrusios

ne aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio ažūrinėmis (vielos, medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių,

medinių lentelių) tvoromis (4.12 pav.)

4.12 pav. Sodyba apsitvėrusi teritorija pagal parko direkcijos reikalavimus (Autorės nuotrauka)

Apsilankius regioniniame parke galima pastebėti, kad dauguma pastatų savininkų

konsultuojasi su parko direkcijos darbuotojais, laikosi nurodytų apribojimų, supranta, kad

norint išsaugoti šio parko grožį ir unikalumą reikia įdėti pastangų. Dauguma gyvenamųjų

pastatų įsilieja į darnią visumą ir suteikia vientisumo pojūtį su supančiu kraštovaizdžiu.

Reikia nepamiršti, kad vienas iš Nemuno deltos regioninio parko tikslų yra tradicinės

urbanistinės struktūros puoselėjimas. Šiam tikslui pasiekti reikia didžiulio noro ir suvokimo,

kad autentiško kraštovaizdžio išsaugojimas yra kultūros paveldo dalis, o jo savitumo bei

senovės tradicijų išsaugojimas yra ypač svarbus norint atskleisti šio regioninio parko

išskirtinumą.

38

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizavo konkursą „Gražiausi etnografiniai

namai Lietuvos saugomose teritorijose“. Apdovanojimą laimėjo ir Nemuno deltos

regioniniame parke naujos statybos etnografinis namas, kurio savininkas – Kęstutis

Demereckas (4.13 pav.).

4.13 pav. Etnografinė sodyba parko teritorijoje (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotrauka)

Savininkas padedamas parko direkcijos specialistų investavo daug lėšų ir pastangų,

kad šio namo idėja būtų įgyvendinta. Namo statyba truko ne vienerius metus, bet šiuo metu tai

yra vienas iš parko pasididžiavimo objektų. Norint, kad parko teritorijoje būtų daugiau tokių

namų, reiktų skatinti žmones statyti ar renovuoti pastatus, pagal reikalavimus.

4.3. Pastatai, darantys neigiamą įtaką Nemuno deltos regioninio parko

kraštovaizdžiui

Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra ir apleistų ir nebegyvenamų

gyvenamųjų pastatų. Apleisti gyvenamieji pastatai buvo pastebėti atokiau nuo kaimų,

vienkiemiuose. Čia gyvenantys žmonės gauna mažesnes lėšas ir jų neįstengia rekonstruoti

pagal reikalavimus. Taip pat parko teritorijoje yra ir visiškai apleistų gyvenamų pastatų, kurie

darko kraštovaizdį (4.14 pav. 4.15 pav.).

4.14 pav. Apleista sodyba Nemuno deltos regioniniame parke (Autorės nuotrauka)

39

4.15 pav. Nebegyvenamas namas parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)

Analizuojant parko teritoriją pastebėta, kad viena iš problemų yra senų

nebenaudojamų gamybinių pastatų griuvėsių liekanos. Tokie pastatai darko kraštovaizdį,

suteikia neigiamą poveikį aplinkai. Šie pastatai, esantys ypač lankomose turistų vietose, turėtų

būti renovuojami arba griaunami. Tačiau nors šie pastatai jau ir yra pripažinti kaip

bešeimininkis turtas, parko direkcija iki šiol susiduria su daugybe problemų norint juos

nugriauti (4.16 pav., 4.17 pav.).

4.16 pav. Gamybinio pastato griuvėsiai Nemuno deltos regioniniame parke

(Autorės nuotrauka)

4.17 pav. Gamybinio pastato griuvėsiai ortofotoplane

40

Prie kraštovaizdžio degradacijos prisideda ir neestetiški statiniai, savavališki

sąvartynai, netvarkingi keliai ir kiti neūkiškumo reiškiniai, taip neapgalvotai žmonės

nuskurdina arba iš dalies nuniokoja natūralų kraštovaizdį. Neigiamą įtaką kraštovaizdžiui daro

pavieniai sugriuvę pastatai, kur griūvančios pastatų sienos ne tik, kad teršia gamtą, bet ir kelią

pavojų tiek parko gyventojams, tiek jo lankytojams.

Nemuno deltos regioniniame parke buvo pastebėta ir daugiau taisyklių nesilaikymo

atvejų, kurie įtakoja kraštovaizdžio būklę. Didžiausi nesutarimai tarp žemės savininkų ir

parko direkcijos darbuotojų kyla dėl laikinų statinių (vagonėliai, atvežami nameliai, metaliniai

garažai ir t. t.). Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamente nustatyta, kad yra

draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems

panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius

namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus

atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka mokslo

institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka

įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių

vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos

laikotarpiu prie statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, turint teisės

aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Minijos kaime pastebėti tokie

kilnojamieji laikini objektai, nors statybų ar kitų įvardintų aplinkybių patvirtinančių jų buvimą

nebuvo pastebėta (4.18 pav., 4.19 pav.).

4.18 pav. Laikinas kilnojamasis statinys regioniniame parke (Autorės nuotrauka)

4.19 pav. Laikinas kilnojamasis statinys ortofotoplane

41

Parko direkcija buvo susidūrusi su problema, kai gyventojai pasistato savo teritorijoje

mobiliuosius namelius, kurie negalimi nei pagal apsaugos reglamentą, nei derinasi prie

vietinės architektūros, būdingos pamario kraštui (4.20 pav.).

4.20 pav. Keičiamas mobilaus namelio parko teritorijoje architektūrinis vaizdas jį apkalant lentelėmis (Autorės

nuotrauka)

Kilusios diskusijos privertė priimti sprendimą, kad šie nameliai būtų apkalti medine

apdaila, pakeičiančių jų architektūrinį vaizdą, kuris atitinka nustatytiems reikalavimams.

4.4. Nemuno deltos regioninio parko statinių bendrieji rodikliai

Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje 2005 – 2010 metais buvo rekonstruoti ar

naujai pastatyti 26 gyvenamieji pastatai, kuriems Šilutės rajono savivaldybės administracijoje

buvo išduoti statybos leidimai. Iš gautų duomenų (4.1, 4.5 lentelės) matyti, kad parko

teritorijoje daugiausiai statybos darbų vyko Rusnės miestelyje ir jo apylinkėse. Rusnės

miestelyje per šiuos metus, buvo pastatyta ir rekonstruota 16 pastatų, kuriems buvo išduoti

statybos leidimai (4.1 lentelė).

Iš statybos leidimo buvo išsirašyti pagrindiniai duomenys:

bendrasis plotas – visų buto patalpų plotų suma;

naudingasis plotas – visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių

patalpų plotų suma;

gyvenamasis plotas – visų jo butų gyvenamųjų plotų suma;

tūris – horizontalaus pjūvio ploto ir aukščio sandauga;

sklypo plotas.

42

4.1 lentelė. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje 2005 – 2010 metais rekonstruotų

ir naujų gyvenamųjų pastatų bendrieji rodikliai

Nr.

Vertinimo kriterijai

Pastato

vieta

Bendras

plotas

m2

Naudingas

plotas

m2

Gyvenamas

plotas

m2

Pastato

tūris

m3

Sklypo

plotas

ha

Užstatymo

intensyvumas

%

1. Skirvytėlės k. 164,04 128,9 85,97 500 0,30 5,47

2. Rusnė 100,37 100,37 100,37 588 0,04 25,09

3. Rusnė 155,8 155,8 119,64 606 0,20 7,79

4. Rusnė 161,36 161,36 106,62 576 0,20 8,07

5. Rusnė 127,57 127,57 97,65 332 0,15 8,50

6. Vorusnės k. 159,12 159,12 119,64 693 0,30 5,30

7. Ventės k. 158,69 158,69 107,10 670 0,25 6,35

8. Rusnė 165,32 165,32 106,94 681 0,20 8,27

9. Rusnė 162,66 162,66 106,94 607 0,20 8,13

10. Šturmų k. 152,64 152,64 95,48 668 0,20 7,63

11. Rusnė 149,20 143,20 106,60 600 0,20 7,46

12. Rusnė 82,96 76,76 37,74 274 0,15 5,53

13. Rusnė 155,00 155,00 104,00 640 0,25 6,20

14. Povilų k. 187,26 186,26 107,29 715 1,00 1,87

15. Pakalnės k. 162,61 162,61 97,37 680 0,25 6,50

16. Rusnė 58,38 51,95 45,25 200 0,15 3,89

17. Rusnė 154,91 110,00 96,44 668 0,25 6,20

18. Minijos k. 215,91 215,91 157,26 935 0,20 10,80

19. Rusnė 278,15 235,80 167,15 1193 0,40 6,95

20. Rusnė 143,80 134,60 100,62 600 0,20 7,19

21. Rusnė 123,26 123,26 85,36 595 0,20 6,16

22. Ventės k. 100,18 100,18 79,36 444 0,15 6,68

23. Rusnė 144,00 144,00 105,00 580 0,20 7,20

24. Rusnė 254,87 254,87 192,53 738 0,40 6,37

25. Pakalnės k. 97,73 97,73 97,73 405 0,15 6,52

26. Vorusnės k. 171,48 171,07 130,67 760 0,20 8,57

Vidutinės

reikšmės 153,4 147,5 106,0 613,4 0,25 7,49

43

Pagal gautus duomenis, matyti, kad gyvenamųjų namų vidutinis bendras plotas yra

apie 153 m2. Nemuno deltos regioniniame parke gyvenantys žmonės yra linkę savo

gyvenamųjų pastatų bendrąjį plotą rinktis nuo 150 – 200 m2 (4.21 pav.) Vidutinis naudingas

plotas 148 m2, gyvenamasis plotas 106 m

2, tūris 600 m

3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,25 ha.

4.21 pav. Bendrojo ploto pasiskirstymas Nemuno deltos regioniniame parke

Žinant sklypo plotą ir bendrąjį plotą, buvo paskaičiuotas užstatymo intensyvumas.

Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų

ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

Didžiausias užstatymo intensyvumas gautas 25,09 %, kai mažame žemės sklype (0,04 ha)

bandoma pasistatyti pakankamai didelį gyvenamąjį pastatą. Mažiausias užstatymo

intensyvumas gautas – 1,87 %, kai pakankamai didelėje ūkininko teritorijoje pasistatomas

gyvenamas namas.

Nagrinėjant 2005 – 2010 metų prašymus bei leidimus rekonstruoti ir naujai statyti

gyvenamuosius pastatus pastebėta, kad tik nuo 2008 metų pabaigos buvo pradėta į statybos

leidimus rašyti užstatymo tankis. Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių

statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų

projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Didžiausias užstatymo tankis

buvo 20 %, o mažiausias 8 %. Gautus duomenis (4.3 lentelė) patikriname ar atitinka pagal

statybos techninį reglamentą, kuriame surašyti maksimalūs užstatymo tankiai (4.4 lentelė)

3

6

14

1 2 0

2

4

6

8

10

12

14

16

50-100 100-150 150-200 200-250 250-300 m2 m2 m2 m2 m2

44

4.3 lentelė. Sklypo plotas ir užstatymo tankis Nemuno deltos regioniniame parke

Sklypo plotas, m2 Sklypo

užstatymo

tankis, %

Maksimalus sklypo

užstatymo tankis, % pagal

(Statybos..., 2005)

2000 5 20

2000 20 20

2000 15 20

2000 20 20

1500 8 25

2000 16 20

4000 10 15

1500 10 25

2000 16 20

4.4 lentelė. Maksimalus sklypo užstatymo tankis, % (Statybos..., 2005)

Sklypo plotas, m2

Maksimalus sklypo

užstatymo tankis, %

iki 400 40

400 40

600 35

900 30

1500 25

2500 20

10000 15

Lyginant gautus duomenis su maksimaliu sklypo užstatymo tankiu matyti, kad visų

sklypų užstatymo tankis neviršija maksimalaus ir nepažeidžia įstatymo.

Norint įsitikinti ar yra ryšys tarp pastato bendrojo ploto ir sklypo ploto, buvo atlikta

diagrama (4.22 pav.) Iš diagramos galime daryti išvadas, kad ne visada didesniame sklypo

plote statomi dideli gyvenamieji pastatai, nors didesniuose sklypuose visada yra didesnis

gyvenamo namo bendrasis plotas.

45

4.22 pav. Ryšys tarp sklypo ploto m2 ir bendrojo pastato ploto m

2

Tuo pačiu laikotarpiu kitoje Šilutės rajono seniūnijoje buvo išduoti 30 statybų leidimų

naujai statomiems ar rekonstruojantiems pastatams (4.5 lentelė). Surinkti analogiški

duomenys siekiant palyginti kiek skiriasi vertinimo kriterijai saugomoje teritorijoje ir

teritorijoje neturinčioje apsaugos statuso.

4.5 lentelė. Saugų seniūnijos teritorijoje 2005 – 2010 metais rekonstruotų

ir naujų gyvenamųjų pastatų bendrieji rodikliai

Nr.

Vertinimo kriterijai

Pastato vieta Bendras

plotas

m2

Naudingas

plotas

m2

Gyvenamas

plotas

m2

Pastato

tūris

m3

Sklypo

plotas

ha

Užstatymo

intensyvumas

%

1 2 3 4 5 6 7

1. Lapalių k. 83,59 78,49 56,67 458 0,20 4,18

2. Grumblių k. 167,10 123,72 123,10 815 1,20 1,39

3. Saugos 234,00 199,00 119,20 988 1,40 1,67

4. Saugos 147,50 147,50 76,10 610 0,15 9,83

5. Petyrelių k. 265,01 192,05 120,11 1176 1,20 2,21

6. Vilkyčiai 216,27 139,94 94,08 696 0,20 10,81

7. Saugos 317,96 159,49 159,49 1150 0,40 7,95

y = 0,0134x + 120,39

R² = 0,2344

0

50

100

150

200

250

300

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000

Ben

dra

s plo

tas

m2

Sklypo plotas m2

46

Nr. 1 2 3 4 5 6 7

8. Vilkyčiai 139,86 139,86 77,44 753 0,60 2,33

9. Vilkyčiai 232,50 209,66 125,42 253,77 0,20 11,63

10. Bundulių k. 127,92 124,18 93,38 554 0,20 6,40

11. Šilininkų k. 146,63 146,63 113,04 772 0,25 5,87

12. Čiutelių k. 58,77 58,77 44,94 410 0,15 3,92

13. Čiutelių k. 58,77 58,77 44,94 410 0,15 3,92

14. Vilkyčiai 131,50 128,10 85,60 625 0,20 6,58

15. Vilkyčiai 131,50 128,10 85,60 625 0,20 6,58

16. Mantvydų k. 207,67 140,67 140,67 818 0,40 5,19

17. Vilkyčiai 187,30 187,30 135,70 710 0,20 9,37

18. Lapalių k. 310,62 247,79 190,98 1152 0,60 5,18

19. Lapalių k. 177,48 114,95 114,95 684 0,20 8,87

20. Lapalių k. 145,02 119,95 68,90 594 0,20 7,25

21. Saugos 129,43 110,04 72,86 467 0,20 6,47

22. Lapalių k. 164,76 113,14 71,12 692 0,20 8,24

23. Saugos 143,80 134,60 134,60 600 0.20 7,19

24. Vilkyčiai 115,62 115,62 87,65 493 0,20 5,78

25. Grynaičių k. 49,65 49,65 49,65 118 0,04 12,41

26. Kukorų k. 132,56 132,56 97,83 533 0,20 6,63

27. Lapalių k. 63,12 63,12 51,34 300 0,15 4,21

28. Čiutelių k. 124,60 124,60 89,45 635 0,20 6,23

29. Lapalių k. 124,90 124,90 80,6 570 0,20 6,25

30. Kukorių k. 192,50 168,50 110,71 651 0,20 9,63

Vidutinės

reikšmės 159,9 135,0 97,7 644,3 0,31 6,74

47

Pagal gautus duomenis, matyti, kad vidutinis bendras plotas yra apie 160 m

2, nors

dažniausiai žmonės šioje seniūnijoje renkasi gyvenamuosius pastatus, kurių bendrasis plotas

yra vyraujantis nuo 100 – 150 m2 (4.23 pav.). Vidutinis naudingas plotas yra 135 m

2,

gyvenamasis plotas – 98 m2, tūris – 644 m

3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,31 ha.

4.23 pav. Bendrojo ploto pasiskirstymas Saugų seniūnijoje

Saugų seniūnijai taip paskaičiuotas užstatymo intensyvumas. Šioje seniūnijoje didžiausiais

intensyvumas yra 12,41 %, o mažiausias – 1,39 %vidutinė reikšmė yra 6,74 %. Kaip ir

nagrinėtoje Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje taip ir šioje seniūnijoje renkant

duomenys apie gyvenamuosius pastatus pastebėta, kad tik nuo 2008 metų pabaigos buvo

pradėta į statybos leidimus rašyti užstatymo tankis. Didžiausias užstatymo tankis buvo 20 %,

o mažiausias 8 %. Gautus duomenis (4.6 lentelė) patikriname ar atitinka pagal statybos

techninį reglamentą, kuriame surašyti maksimalūs užstatymo tankiai (4.4 lentelė).

4.6 lentelė. Sklypo plotas ir užstatymo tankis Saugų seniūnijoje

Sklypo plotas, m2

Sklypo užstatymo

tankis, %

Maksimalus sklypo

užstatymo tankis, % pagal

(Statybos..., 2005)

1 2 3

6000 9 15

2000 16 20

2000 18 20

2000 8 20

2000 12 20

1

4

13

5 4

1 2 0

2

4

6

8

10

12

14

iki 50 m 50-100 m 100-150 m 150-200 m 200-250 m 250-300 m daugiau

kaip 300 m

2 2 2 2 2 2

2

48

1 2 3

2000 15 20

2000 13 20

400 5 40

2000 10 20

1500 11 25

2000 6,87 20

2000 11 20

2000 6 20

2000 16,82 20

Lyginant gautus duomenis su maksimaliu sklypo užstatymo tankiu matyti, kad visų

sklypų užstatymo tankis neviršija maksimalaus ir nepažeidžia įstatymo.

Kaip ir saugomoje teritorijoje, taip ir šioje seniūnijoje, buvo siekiama išsiaiškinti ar

yra ryšys tarp sklypo ploto ir bendrojo užstatymo ploto (4.24 pav.).

4.24 pav. Ryšys tarp sklypo ploto m2 ir bendrojo pastato ploto m

2

Iš gautų duomenų aiškiai matyti, kad yra nedidelis ryšys tarp sklypo ploto ir bendrojo

ploto. Didesniuose sklypuose statomi didesni gyvenamieji pastatai, o mažame žemės sklype

yra statomi mažesni namai.

Lyginant gautus duomenis matyti, kad saugomose teritorijose didesnis naudingas

plotas ir gyvenamasis plotas. Saugų seniūnijoje didesni yra bendrieji plotai ir sklypo plotai,

y = 0,0101x + 123,5

R² = 0,2532

0

50

100

150

200

250

300

350

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000

Ben

dra

s plo

tas

m2

Sklypo plotas m2

49

nes šioje seniūnijoje yra didesnių ūkininkų, kurie apdirba žemę ir statosi gyvenamuosius

namus.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos

valstybinės priežiūros skyriaus specialistais per 2010 – 2011 metus nustatė ir išaiškino keturis

galimai savavališkos statybos atvejus, kai statybos darbai vykdyti neturint nustatyta tvarka

suderinto projekto. 2011 m. įgyvendinant projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių

objektų likvidavimas saugomose teritorijose (I etapas)“ Nemuno deltos regioniniame parke

nugriauti keli bešeimininkiai statiniai bei rekultivuotos teritorijos.

50

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Dauguma Nemuno deltos regioninio parko gyventojų laikosi parko tvarkymo

reglamento bei direkcijos nurodymų ir prieš remontuodami, rekonstruodami

gyvenamuosius ir kitus pastatus konsultuojasi su parko direkcijoje dirbančiais

specialistais. Vienas iš nusižengimų renovuojant ar statant pastatus yra toks, kad nauji

langai nesuskaidomi vizualiai į keturias ar šešias dalis ir šitaip gadinamas

reglamentuotas pastatų architektūrinis vaizdas. Taip pat parko pastatų architektūrinį

vaizdą ir parko kraštovaizdį menkiną asbestiniu šiferiu dengti stogai.

2. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje užfiksuota keletas su statybomis susijusių

grubių pažeidimų: nustatyti pavieniai savavališkų statybų atvejai; yra pastatų, kurie

gadina architektūrinį parko vaizdą – tai apleisti ir nebenaudojami pastatai, kuriais

nebesirūpina šeimininkai.

3. Atlikus tyrimą pagal gautus duomenis iš Šilutės rajono savivaldybės, matyti, kad

Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje gyvenamųjų namų vidutinis bendras

plotas yra apie 153 m2, naudingas plotas – apie 148 m

2, gyvenamasis plotas – apie 106

m2, tūris – apie 613 m

3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,25 ha.

4. Lyginant parko teritorijoje esančius pastatus su kitoje, saugomos teritorijos statuso

neturinčioje, seniūnijoje esančiais pastatais nustatyta, kad parko teritorijoje esančių

gyvenamųjų namų yra didesnis naudingas ir gyvenamasis plotai. Taip yra, nes žmonės

saugomose teritorijose savo gyvenamus namus pritaiko turistų nuomai, kad atvykę jie

galėtų ilgiau čia apsistoti.

5. Saugomos teritorijos statuso neturinčioje Saugų seniūnijoje yra didesni gyvenamųjų

namų bendrieji plotai ir sklypo plotai, nes šioje teritorijoje yra stambių ūkininkų, kurie

apdirba žemę ir statosi gyvenamuosius namus. Saugomose teritorijose nebuvo aptikta

didelių ūkininkų, kurie užsiimtų žemės ūkiu parko teritorijoje.

6. Norint išlaikyti ir kurti autentišką architektūrą, būdingą pamario kraštui, Nemuno

deltos regioninio parko teritorijoje turėtų būti sugriežtinti naujų pastatų statybos bei

esamų rekonstravimo reikalavimai, be to, parko direkcija turėtų griežčiau vertinti

pastatus esančius parko teritorijoje.

51

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. BASALYKAS A. 1977. Lietuvos TSR kraštovaizdis. Vilnius. 239 p.

2. BRUKAS, A. Apie miškus, gamtosaugą ir nykstantį kultūros paveldą. Iš: Baltijos

miškai ir mediena. 2009 gegužė, p. 23 – 28.

3. BUČAS, J. Kraštotvarkos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001.

4. BUČAS J., MLINKAUSKIENĖ A. Vietos gyventojų požiūrio į statybinį paveldą

saugomuose teritorijose vertinimas [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-10-14]. Prieiga per internetą:

http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/5_bucas.pdf

5. CHAPE S., Spalding M., Jenkins M. The worlds protected areas, status, values and

prospects in the 21st century. London, 2008, 227 – 234 p.

6. GURSKIENĖ, V. Saugomų teritorijų tvarkymas: mokomoji knyga. Kaunas,2008,

19, 12-73 p.

7. GURSKIENĖ V., IVAVIČIŪTĖ G. Kraštovaizdžio planavimas: mokomoji knyga.

Akademija, 2012, 68-76 p.

8. JOKUBAITYTĖ, D. Kauno marių regioninio parko rekreacinio panaudojimo

analizė. Iš: Žmogaus ir gamtos sauga: respublikinės mokslinės konferencijos straipsnių

rinkinys. Akademija, 2001, p 190 – 193.

9. JUKNEVIČIŪTĖ A., MIERAUSKAS P. Saugomų teritorijų plėtra Lietuvoje:

valdymo iššūkiai [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-09-29]. Prieiga per internetą:

http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/dlDisplay.do?vid=LDB&docId=TLITLIJ.04~2

012~1370506866539&fromSitemap=1&afterPDS=true

10. JURKONIS N. 2008. Kraštotvarka. Kaunas.

11. JURKONIS N. 2012. Kraštovaizdžio ekologija. Kaunas.

12. JURKONIS, N. Kauno marių regioninio parko rekreacinio panaudojimo analizė.

Iš: Žmogaus ir gamtos sauga: respublikinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys.

Akademija, 2001, p 190 – 193.

13. KAMIČAITYTĖ – VIRBAŠIENĖ, J., Architektūrinis reglamentavimas

valstybiniuose parkuose siekiant kraštovaizdžio vizualinės kokybės. Iš: Urbanistika ir

architektūra: mokslo darbai. KTU, 2004, p. 73 – 83.

14. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2005, Nr.

I-2223.

15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-180 „Dėl Nemuno deltos

regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2014, Nr. 2171.

52

16. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Iš:

Valstybės žinios, 2008, Nr. I-733

17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-517 „Dėl Nemuno deltos

regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2011, Nr. D1-517.

18. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2003, Nr. I-671.

19. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. IX-1983.

20. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2008,

Nr. I-1120.

21. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr.

IX-628.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2014, Nr. 22-652.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų

nuostatų patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2011. Nr. 490.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1312 „Dėl Nemuno deltos

regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2001. Nr. 95-3355.

25. LOITS, A. Social and Economic Integration of Cultural Heritage [interaktyvus].

[žiūrėta 2014–10–10]. Prieiga per internetą: http:// www.itam.cas.cz/n/arcchip/ariadneshml/.

26. MEZIRAITĖ, V. Žemės naudojimas Tytuvėnų regioniniame parke. Iš: Vandens

ūkio inžinerija: mokslo darbai. LŽŪU, LŽŪU Vandens ūkio institutas, 2004, p. 148 – 151.

27. MURZYN-KUPISZ, M. Sustainable approaches to natural environment and

cultural heritage. Two sides of the same coin? [interaktyvus], [žiūrėta 2015 – 02 – 05].

Prieiga per internetą: http://www.ees.uni.opole.pl/content/04_10/ees_10_4_fulltext_03.pdf

28. Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatais vertinimas [interaktyvus].

[žiūrėta 2015-01-14]. Prieiga per internetą:

http://www.nemunodelta.lt/files/776/2010%20NDRPd%20nuostatai.pdf

29. Nemuno deltos regioninio parko vidaus tvarkos taisyklės [interaktyvus]. [žiūrėta

2015-03-16]. Prieiga per internetą: http://www.nemunodelta.lt/28858/teisine-

informacija/teises-aktai.html

30. NAVRUD, S., READY, R.C. Valuing Cultural Heritage. Great Britain. Oxford,

2002

31. PILECKAS, M., GULBINAS, Z. Aukštadvario regioninio parko rekreacinio

naudojimo sistemos kūrimas. Iš: Tiltai: mokslo darbai. Geologijos ir geografijos institutas,

VPU. 2004, Nr. 4, p. 63-77.

32. PURVINAS M. Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra, Vilnius 2008.

53

33. Saugomos teritorijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-10-18]. Prieiga per internetą:

http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/saugomos_teritorijos/

34. Saugomos teritorijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-02-05]. Prieiga per internetą:

https://saugomosteritorijos.wordpress.com/bendra-informacija/

35. SIMONAITIENĖ, I. Labanoro regioninio parko teritorijos tvarkymo planavimo

tyrimas. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. LŽŪU, LŽŪU Vandens ūkio institutas,

2004, T.25(45), 2, p.176 – 179.

36. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų

naudojimo paskirtį. Iš: Valstybės žinios 2003. Nr. D1-120.

37. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai

gyvenamieji pastatai. Iš: Valstybės žinios 2014. Nr. D1- 892.

38. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai. Iš:

Valstybės žinios 2014. Nr. D1-906.

39. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos [interaktyvus].

[žiūrėta 2014-11-13]. Prieiga per internetą: http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=75

40. WRIGHT G., R. National Parks and Protected Areas: their Role in the

Environmental Protection. Blackwell Science. 1996.

54

PRIEDAI

55

1 priedas

Nemuno deltos regioninio plano tvarkymo planas (1 lapas)

56

Nemuno deltos regioninio plano tvarkymo planas (2 lapas)

57

2 priedas

Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančių sodybų statinių vizualinis

vertinimas 2015 metų kovo mėnesį

Ventės k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo

danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Medinės lentelės gelsva šiferis pilka mediniai metalinė

2. Medinės lentelės pilka šiaudai pilka mediniai nėra

3. Plastikinės

lentelės

žalsva šiferis raudona mediniai metalinė

4. Medinės lentelės ruda šiferis ruda plastikiniai metalinė

5. Tinkas balta šiferis pilka plastikiniai metalinė

6. Medinės lentelės ruda šiferis pilka mediniai metalinė

7. Tinkas rausva šiferis raudona plastikiniai metalinė

8. Medinės lentelės ruda šiferis pilka plastikiniai metalinė

9. Medinės lentelės žalia šiferis pilka plastikiniai metalinė

10. Medinės lentelės gelsva šiferis ruda plastikiniai metalinė

11. Medinės lentelės žalia šiferis pilka plastikiniai metalinė

12. Medinės lentelės rausva šiferis pilka plastikiniai metalinė

13. Medinės lentelės gelsva šiferis pilka mediniai nėra

14. Medinės lentelės žalia šiferis pilka mediniai metalinė

15. Medinės lentelės ruda šiferis raudona plastikiniai metalinė

16. Medinės lentelės balta šiferis pilka mediniai medinė

17. Tinkas gelsva čerpės pilka plastikiniai nėra

18. Medinės lentelės pilka šiferis pilka mediniai nėra

19. Tinkas geltona šiferis molio

raudonumo

plastikiniai nėra

20. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

Minijos k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Medinės

lentelės

balta čerpės molio

raudonumo

plastikiniai nėra

2. Tinkas balta čerpės molio

raudonumo

plastikiniai nėra

3. Medinės

lentelės

ruda čerpės molio

raudonumo

mediniai nėra

4. Medinės

lentelės

ruda čerpės molio

raudonumo

mediniai medinė

5. Medinės ruda čerpės molio mediniai metalinė

58

lentelės raudonumo

6. Medinės

lentelės

ruda čerpės molio

raudonumo

mediniai metalinė

7. Medinės

lentelės

ruda čerpės molio

raudonumo

mediniai medinė

8. Medinės

lentelės

ruda čerpės molio

raudonumo

mediniai metalinė

9. Medinės

lentelės

ruda čerpės molio

raudonumo

mediniai medinė

10. Tinkas balta šiaudai pilka plastikiniai metalinė

Stankiškių k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

2. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė

3. Tinkas pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė

4. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė

5. Tinkas balta šiferis pilka mediniai nėra

Suvernų k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo

danga

Stogo dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukci

ja

1. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė

2. Tinkas gelsva čerpės molio

raudonumo

plastikiniai metalinė

3. Medinės lentelės žalsva šiferis pilka mediniai metalinė

4. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė

5. Medinės lentelės rusva šiferis pilka plastikiniai medinė

Šturmų k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Mūrinis ruda čerpės m. raudona mediniai nėra

2. Medinis ruda šiferis raudona plastikiniai nėra

3. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra

4. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

5. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

59

Vorusnės k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Medinis ruda čerpės m. raudona plastikiniai nėra

2. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

3. Tinkas gelsva čerpės m. raudona plastikiniai nėra

4. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

5. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

Rusnė

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Tinkas gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė

2. Medinis raudona čerpės m. raudona mediniai bukmedžiai

3. Medinis žalia čerpės m. raudona plastikiniai nėra

4. Tinkas balta šiferis pilka plastikiniai nėra

5. Tinkas balta šiferis raudona plastikiniai tujos

6. Mūrinis gelsva šiferis žalia plastikiniai metalinė

7. Medinis balta čerpės m. raudona mediniai metalinė

8. Medinis gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė

9. Medinis gelsva šiferis pilka plastikiniai nėra

10. Mūrinis raudona čerpės m. raudona plastikiniai nėra

11. Tinkas gelsva šiferis ruda plastikiniai krūmynai

12. Plast. lent. gelsva šiferis ruda plastikiniai krūmynai

13. Medinis pilka čerpės m. raudona plastikiniai nėra

14. Tinkas gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė

15. Mūrinis pilka šiferis ruda plastikiniai bukmedžiai

16. Medinis gelsva šiferis raudona plastikiniai metalinė

17. Tinkas gelsva šiferis pilka plastikiniai nėra

18. Tinkas balta šiferis pilka plastikiniai nėra

19. Medinis pilka čerpės m. raudona plastikiniai nėra

20. Klinkeris raudona čerpės m. raudona plastikiniai nėra

60

Skirvytėlės k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Medinis geltona šiaudinis pilka mediniai nėra

2. Medinis geltona šiferis raudona mediniai nėra

3. Medinis ruda šiferis pilka plastikiniai nėra

4. Medinis pilka čerpės m. raudona mediniai metalinė

5. Medinis ruda čerpės m. raudona plastikiniai nėra

Pakalnės k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Tinkas balta šiferis ruda plastikiniai metalinė

2. Medinis ruda šiferis pilka mediniai medinė

3. Medinis pilka šiferis pilka plastikiniai medinė

4. Medinis ruda šiferis raudona plastikiniai vytelės

5. Medinis pilka šiaudinis pilka plastikiniai medinė

Šyšgirių k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

2. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra

3. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

4. Tinkas gelsvas šiferis raudonas plastikiniai nėra

5. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra

Uostadvario k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra

2. Tinkas pilka šiferis pilka plastikiniai medinė

3. Mūrinis raudonas šiferis pilka plastikiniai medinė

4. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai medinė

5. Tinkas pilka šiferis ruda plastikiniai nėra

61

Žalgirių k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Medinis pilka šiferis pilka mediniai metalinė

2. Medinis geltona šiferis pilka plastikiniai nėra

3. Medinis pilka šiferis pilka mediniai nėra

4. Medinis ruda šiferis pilka plastikiniai metalinė

5. Medinis ruda šiferis pilka mediniai nėra

Šilinkų k.

Nr.

Vertinimo kriterijai

Išorės

sienų

apdaila

Išorės

sienų

spalva

Stogo danga

Stogo

dangos

spalva

Langų

konstrukcija

Tvoros

konstrukcija

1. Tinkas gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė

2. Tinkas gelsva šiferis pilka plastikiniai nėra

3. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra

4. Mūrinis pilka šiferis raudona mediniai nėra

5. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra

62

Forma patvirtinta Aleksandro Stulginskio

Universiteto rektoriaus

2012 m. gegužės 2 d. įsakymu

Nr. 115-Kb§11

AUTORYSTĖS DEKLARACIJA

Aš, Aleksandro Stulginskio universiteto ..................................................fakulteto,

..............................................................................studijų programos studentas

......................................................................................................................................, (įrašyti vardą , pavardę)

PATVIRTINU, kad:

1. Esu teikiamo viešam gynimui bakalauro (magistrantūros) baigiamojo darbo tema

„...................................................................................................................................

......................................................................................................................................“ (toliau –

Darbo) autorius, tai yra:

• šį Darbą parengiau individualiomis pastangomis ir Darbas atspindi studijų metu

mano įgytas žinias bei gebėjimus;

• Darbe naudoti kitų autorių teoriniai teiginiai, mokslinės idėjos, tyrimų metodikos ir

tyrimų rezultatai yra nustatyta tvarka cituojami (turi nuorodas į literatūros šaltinius), nėra

ištisinio teksto nurašymo iš literatūros šaltinių;

• teisingai nurodyti visi Darbe naudoti duomenų šaltiniai, taip pat pirminių duomenų

surinkimo (gavimo) būdai;

2. Darbas kaip visuma mano vardu nebuvo ir nebus pristatomas viešam gynimui

kituose Aleksandro Stulginskio universiteto fakultetuose, taip pat kitose aukštosiose

mokyklose;

3. Prisiimu atsakomybę už autorių ir gretutinių teisių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose, pažeidimus, jeigu tokie

pažeidimai Darbe būtų išaiškinti.

4. Esu informuotas, kad, nustačius Darbe autorinių ir gretutinių teisių pažeidimus,

Darbas nebus leidžiamas viešai ginti, o nustačius šiuos pažeidimus po viešo gynimo – bus

panaikinti Darbo viešo gynimo rezultatai su visomis tolesnėmis pasekmėmis.

(vardas, pavardė) (parašas )

20__________ m. ____________ mėn. ___ d.