Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2014–2020 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
2014–2018 M. PAŽANGA IR IŠPLĖSTINIS VERTINIMAS
2019 m. birželio 20 d.
Turinys
• Vertinimo tikslai ir uždaviniai
• Metodologija
• Finansinis Programos įgyvendinimas
• Programos prioritetų įgyvendinimas ir atsakymai į vertinimo klausimus
• Veiklos rezultatų plano įgyvendinimo (orientyrų pasiekimo) situacija
• Lietuvos kaimo tinklas
• Programos grynojo poveikio žemės ūkio maisto pramonės sektoriui bei kaimo plėtrai ekonometrinio vertinimo rezultatai
Vertinimo tikslai ir uždaviniai
Tikslai:
• Įvertinti Programos įgyvendinimo 2014–2018 m. pažangą (įprastinis tikslas)
• Nustatyti ir įvertinti Programos indėlį ir poveikį įgyvendinant „Europa 2020“ strategiją bei BŽŪP tikslus (atlikti tarpinį Programos įgyvendinimo vertinimą)
Taikyti metodai
• Interviu su KPP priemonių kuratoriais
• Lietuvos kaimo tinklo narių apklausa
• Antrinių šaltinių (teminių vertinimų susijusių su KPP) apžvalga
• Kontrafaktinis poveikio vertinimas*
• Ekonometrinis modeliavimas
KPV ir ekonometrinis modeliavimas • Tikrasis kontrafaktinis poveikio vertinimas, atliktas nebuvo dėl mikro lygio duomenų apie
ūkius nepateikimo • Todėl siekiant nustatyti veiklos sričių 4.1 „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir 6.3 „Parama
smulkiesiems ūkiams“ grynąjį poveikį ūkių produktyvumui naudoti agreguoti duomenys • Skaičiuojant grynąjį poveikį buvo sudarytos tikslinė ir kontrolinė grupės bei siekiant šių grupių
palyginamumo neekonometriniu būdu kontroliuojamos trys savybės (ūkio tipas, ekonominis dydis, ŽŪN plotas) – sudaryta 112 kategorijų
• Paskutiniame etape pritaikytas dvigubo skirtumo analizės metodas (angl. difference-in-difference), pagal kurį tikslinė ir kontrolinė grupės lyginamos prieš ir po paramos gavimo. Grynasis intervencijos poveikis yra skirtumas tarp dviejų grupių prieš įgyvendinant intervenciją minus skirtumas tarp dviejų grupių įgyvendinus intervenciją kiekvienoje iš analizuotų kategorijų.
• Ekonometrinio modeliavimo poveikio vertinimas • Dalinės pusiausvyros makroekonominis modelis • Pagal EK rekomendacijas modeliuotos tik 2014-2018 m. laikotarpiu išmokėtos KPP lėšos, kurios galėjo
prisidėti prie ekonomikos augimo. Dėl to įgyvendinus KPP realus poveikis bus didesnis nei prognozuojame, nes bus išmokėta daugiau lėšų.
Finansinis Programos įgyvendinimas • 2014–2020 m. Programai skirta – 2,1 mlrd. Eur (ES dalis – 1,633 mlrd. Eur).
• 2014–2018 m. laikotarpiu įgyvendinta:
₋ patvirtintos paramos suma – 1.184,21 mln. Eur (56 proc. skirtos paramos),
₋ išmokėtos paramos suma – 995,33 mln. Eur (47 proc. skirtos paramos);
₋ Europos Komisijai deklaruota paramos suma – 945,5 mln. Eur (45 proc. skirtos paramos).
2.100
1.184,21 995,33 945,5
0
500
1.000
1.500
2.000
2.500
Skirta Patvirtinta Išmokėta Deklaruota EK
2014–2018 m. patvirtinta, išmokėta ir EK deklaruota parama ir dalis nuo bendrai Programai skirtos paramos (mln. Eur)
Programos prioritetų įgyvendinimas
0,0%
10,0%
20,0%
30,0%
40,0%
50,0%
60,0%
70,0%
80,0%
90,0%
100,0%
2prioritetas
3prioritetas
4prioritetas
5prioritetas
6prioritetas
6C
6B
6A
5E
5D
5C
4P
3B
3A
2C
2B
• 2014–2018 m. pagal atskirus prioritetus išmokėtos paramos lėšos nuo visos prioritetui skirtos sumos
• Sunkiausiai sekasi įgyvendinti 5 prioritetą. • Iki 2018 m. pabaigos
paramos lėšų nebuvo išmokėta tik pagal vieną TS – 5C (biodujų jėgainės)
P1 įgyvendinimas: Žinių perdavimo ir inovacijų žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse skatinimas
Pagrindiniai 2014–2018 m. pasiekimai:
• Lietuvoje pastaraisiais metais didėja žemės ūkio išsilavinimą turinčių valdytojų skaičius (2018 m. - 31.985, 19,4 proc.).
• Pagal turinį, 67 proc. mokymų buvo įgyvendinti aplinkos apsaugos tematika. 6 proc. – socialinių perspektyvų tematika. Pagal sektorių, 61 proc. mokymų programų buvo skirti žemės ūkio sektoriaus klausimams. 6 proc. – miškininkystės sektoriaus klausimams.
• Mokymai įgyvendinant šiuos projektus truko 1.763 dienas, o juose dalyvaujančių skaičius siekė 6.186 asmenų. Tačiau Programos intervencijos tik maža apimtimi prisidėjo prie mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimo, kadangi mokymų dalyviai sudaro tik 4 proc. 2023 m. siektino rodiklio.
1 Prioriteto 2014–2018 m. finansinis įgyvendinimas, mln. Eur
45
12,9 7,3 4,3
0
10
20
30
40
50
Skirta Patvirtinta Išmokėta Deklaruota EK
Inovacijos ir novatoriški projektai (1 BVK ir 30 BVK) • Inovacijų diegimas tiesiogiai skatinamas per M01, M02 ir M16 priemones, o joms skirta tik 4,38 mln. Eur (0,21 proc.
visų viešųjų išlaidų) - inovacijų skatinimo priemonėms nėra skiriamas labai didelis finansavimas.
• Buvo įgyvendinami 3.274 novatoriški projektai susiję su 1A TS. Pagal priemones, kurios tiesiogiai prisideda prie TS įgyvendinimo buvo vykdomi 38 novatoriški projektai (8 iš jų jau įgyvendinti). Bendras pagal šias priemones įgyvendinamų projektų skaičius siekia 1.685. Likusieji 3.236 novatoriški projektai įgyvendinami pagal 4.1 ir 4.2 veiklos sritis.
• Tačiau tie „novatoriški“ projektai, dažnai yra technologinio proceso tobulinimo, t. y. tiesiog įsigyjama įvairi žemės ūkio technika, todėl jų „novatoriškumas“ yra ribotas.
Veiklos sritis
Analizuotų
projektų
skaičius, kurie
diegia
inovacijas
Inovacijų
skaičius
Partnerysčių
inovacijų skaičius
Produkto (-ų),
paslaugos (-ų)
inovacijų
skaičius
Technologinio
proceso inovacijų
skaičius
Organizacinių
inovacijų skaičius
4.1 „Parama investicijoms į žemės
ūkio valdas“ 3.191 3.304 22 180 3019 83
4.2 „Parama investicijoms į žemės
ūkio produktų perdirbimą
rinkodarą ir (arba) plėtrą“
37 54 0 13 36 5
16.3 „Parama smulkių ūkio
subjektų bendradarbiavimui“ 5 5 2 0 2 1
Inovacijos ir novatoriški projektai (1 BVK ir 30 BVK) • Iki 2018 m. pabaigos buvo patvirtinta 12 EIP projektų (7
įgyvendinami), kurie gali turėti reikšmingą poveikį Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės ekonominėms veikloms.
• Šių projektų poveikį, bus galima įvertinti tik po jų įgyvendinimo.
Projektas Inovacijos potencialus mastas Inovacijos
svarba
„Lietuvos pieninių ir mėsinių galvijų populiacijos ir avių bandų veislinės vertės ir
produktyvumo didinimas taikant inovatyvias biotechnologijas“
Visi Lietuvos gyvulininkystės ūkiai Didelė
„Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ Visi augalininkystės ūkiai Didelė
„Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras
Inovacijų vartai“
Visi ūkiai Didelė
„Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto
junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos
mikroelementus“
Visi augalininkystės ūkiai Vidutinė
„Konkurencingas ūkis“ Visi Lietuvos gyvulininkystės ūkiai Maža
„Maumedžio, eglės, beržo ir juodalksnio plantacinių miškų veisimo ir priežiūros inovatyvių
technologijų tobulinimas ir sklaida“
Mišku veisiami plotai Maža
„Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus
ūkininkavimo sąlygomis“
Visi augalininkystės ūkiai Maža
P2 įgyvendinimas: Žemės ūkio konkurencingumas ir tvarus miškų valdymas
Pagrindiniai 2014–2018 m. pasiekimai:
• Parama pasinaudojo 3.379 žemės ūkio valdos, iš kurių 2.918 investicijomis į žemės ūkio valdų modernizavimą, o 461 – jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Paremti 2.385 smulkūs ūkiai, siekiant jiems sudaryti sąlygas aktyviau dalyvauti rinkoje (iš jų, naujai paremti 698 smulkūs ūkiai).
• Buvo vykdomos investicijos į su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra susijusią infrastruktūrą. Įgyvendinti 161 žemės ūkio vandentvarkos projektai ir 14 miškų infrastruktūros gerinimo projektų, susijusių su kelių įrengimu.
• Įgyvendintas 49 projektas, skirtas miškininkystės technologijų diegimui.
• Buvo įgyvendinami 7 projektai, kuriais kuriamos EIP veiklos grupės ir vystoma jų veikla, ir 7 projektai, kuriais skatinamas smulkių ūkių bendradarbiavimas (užbaigti 5 projektai).
• Įgyvendinus miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro technologijų diegimui skirtus projektus sukurta 51 darbo vieta.
2 Prioriteto 2014–2018 m. finansinis įgyvendinimas,
mln. Eur
609 446
369 347
0
200
400
600
800
Skirta Patvirtinta Išmokėta Deklaruota EK
Darbo našumas žemės ūkyje (4 BVK) • 2011–2017 m. laikotarpiu darbo našumas žemės ūkyje vienam sąlyginiam
darbuotojui padidėjo nuo 6.308 Eur iki 8.461 Eur, t. y. 34 proc. Visgi, darbo našumas žemės ūkio sektoriuje išlieka reikšmingai mažesnis, nei darbo našumas kitose ekonominėse veiklose.
Pajamos iš žemės ūkio (4 BVK) • Lyginant ūkio darbuotojų gaunamas pajamas su vidutiniu darbo užmokesčiu kitose ekonominėse veiklose, matyti, kad
iš žemės ūkio gaunamos pajamos Lietuvoje 2017 m. sudarė apie 50,2 proc. vidutinių kitose ekonomikos veiklose gaunamų pajamų.
• Paskatos dirbi žemės ūkyje, lyginant su kitais ekonomikos sektoriais, nuo 2013 m. mažėjo, kadangi net ir reikšmingai nepasikeitus pajamoms vienam ūkio darbuotojui iš žemės ūkio, kitose ekonominėse veiklose pajamos augo sparčiau.
Paramą modernizavimui gavusios žemės ūkio valdos (4 BVK) • 2.918 paremtų žemės ūkio valdų sudarė 10 proc. visų Lietuvoje
registruotų žemės ūkio valdų, kurių ekonominis dydis yra didesnis nei 8 tūkst. Eur.
• Vertinant pagal jų ekonominį dydį, 65,1 proc. paremtų žemės ūkio valdų buvo smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurių ekonominis dydis (8-50 tūkst. Eur), tačiau... • 2014–2018 m. paramą ūkių modernizavimui gavusių ūkių vidutinis ekonominis dydis
siekė 120 tūkst. Eur ir lyginant su 2014–2016 m. (64 tūkst.) išaugo beveik dvigubai. • Padaugėjo paremtų labai didelių ūkių dalis nuo 14 proc. iki 25 proc.
• Taigi 2016–2018 m. buvo remiami dvigubai didesni ūkiai nei 2014–2016 m.
• Dėl 4.1 ir 6.3 veiklos sričių įgyvendinimo 2015–2016 m. „žemės ūkyje sukurtos vertės pokytis paremtuose ūkiuose vienam sąlyginiam darbuotojui (Eur/SDV)“ 2017 m. siekė 6.031 Eur, t. y. paremtuose ūkiuose vienas darbuotojas vidutiniškai sukūrė 6.031 Eur daugiau bendrosios produkcijos, nei būtų sukūręs be Programos intervencijos.
P3 įgyvendinimas: Maisto tiekimo grandinių organizavimo skatinimas
163
53,5 34 34
0
50
100
150
200
Skirta Patvirtinta Išmokėta Deklaruota EK
3 Prioriteto 2014–2018 m. finansinis įgyvendinimas,
mln. Eur
Pagrindiniai 2014–2018 m. pasiekimai: • Paramą dalyvavimui kokybės sistemose gavo 241 žemės ūkio valda, iš kurių, 162 įgyvendino tęstinius ankstesnio
programavimo laikotarpio įsipareigojimus. • Buvo užbaigti 54 projektai, kuriems skirta parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą
žemės ūkio valdose. Daugiausia projektų buvo įgyvendinta augalininkystės produktų perdirbimo ir rinkodaros sektoriuje.
• 582 valdos, kurių savininkams buvo kompensuotos draudimo įmokos, gavo paramą dalyvavimui rizikos valdymo sistemose. Apdraustų pasėlių ir augalų plotas sudarė 2,5 proc. viso ariamosios žemės Lietuvoje ploto, o apdraustų gyvūnų mastas siekė tik 3,39 proc. visų šių rūšių gyvūnų Lietuvoje.
Darbo našumas maisto pramonėje, lyginant su ES vidurkiu, proc. (6 BVK)
• 2016 m. darbo našumas Lietuvos maisto pramonėje, matuojamas kaip vieno sąlyginio darbuotojo per metus sukuriama pridėtinė vertė, siekė 36,9 tūkst. Eur ir sudarė 52 proc. ES vidurkio
• Tačiau darbo našumas Lietuvos maisto pramonėje kasmet augo tik neženkliai, o ES lygmeniu augimas buvo spartesnis nei Lietuvoje, todėl darbo našumą Lietuvos maisto pramonėje skaičiuojant nuo ES vidurkio, pastebimas rodiklio mažėjimas
40 43 46 42
77
63
52
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Darbo našumas žemės ūkyje Darbo našumas maisto pramonėje
4P-5P svarba: Žemės ūkio neigiami išoriniai padariniai
114,4
97,7
133,8
80
90
100
110
120
130
140
ŠESD dinamika (2001 m. =100)
Žemės ūkis (iš viso)Gyvulių žarnyno fermentacija ir mėšlo tvarkymasŽemės ūkio dirvožemiai (trąšos, kalkinimas ir kt.)
58,5
50
60
70
80
90
100
110
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
Kaimo paukščių* populiacijų indikatoriaus (2000=100)
*su agrariniu kraštovaizdžiu, žemės ūkio naudmenomis ir žemės ūkiu tiesiogiai ir netiesiogiai ekologiškai susijusius paukščius, paukščių rūšis (angl. „farmland birds“)
122,0 127,0 118,3
134,4 143,2 147,0 150,0 155,0 162,0 166,6 160,2 167,1
17,0 17,0 10,0 14,0 15,0 16,0 17,0 18,2 19,4 19,8 22,2 23,5
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Suvartota tūkst. t: Azotinių trąšų Fosforinių trąšų
31 33 36
42 40 35
50
28 34 35
44 40
29 31 25 25
6 5 5 6 10
13 9
4 6
-1
6 5 7 2 1 1
-10
0
10
20
30
40
50
60
200
0
200
1
200
2
200
3
200
4
200
5
200
6
200
7
200
8
200
9
201
0
201
1
201
2
201
3
201
4
201
5
Balansas dirvožemyje (kg/ha): Azoto Fosforo
Žemės ūkyje naudojamos žemės plotų pokytis (8 BVK) • Per pastaruosius penkiolika metų labai padidėjo intensyviai naudojami plotai – ariamos žemės plotas
(daugiau nei trečdaliu), pasėlių plotas (beveik pusantro karto), o grūdinių augalų (beveik dviem trečdaliais). Atvirkščiai, ekstensyviau naudojami daugiamečių žolynų plotai (pievų, ganyklų ir daugiamečių žolių) sumažėjo šeštadaliu.
• Programos įgyvendinimo laikotarpiu daugiamečių žolynų plotų proporcija sumažėjo 5,2 proc. punktų, o grūdinių augalų ir rapsų proporcija padidėjo 15,3 proc. punkto.
-15,0
-6,7
16,0
38,0
47,9
65,2
Žalienos*
Sodai ir uogynai
Naudojamos žemės ūkionaudmenos
Ariama žemė
Pasėliai
Grūdiniai augalai**
2003–2017
-11,9
-8,2
-7,8
0,7
1,5
16,0
Žalienos*
Ariama žemė
Pasėliai
Sodai ir uogynai
Naudojamos žemės ūkionaudmenos
Grūdiniai augalai**
2013–2017
P4 įgyvendinimas: Aplinkosauga – biologinė įvairovė, vandens ir dirvožemio gerinimas
709
453 440 440
0
200
400
600
800
Skirta Patvirtinta Išmokėta Deklaruota EK
4 Prioriteto 2014–2018 m. finansinis įgyvendinimas,
mln. Eur
Pagrindiniai 2014–2018 m. pasiekimai: • 2018 m. reikšmingai padidintas 4 prioritetui skiriamas finansavimas nuo 578 mln. Eur iki 709 mln. Eur. • Prioriteto mastu pasiekta finansinio įgyvendinimo pažanga buvo didelė – panaudota daugiau kaip pusė visam laikotarpiui skirtos
paramos. • Įgyvendinti 9 projektai, skirti meldinės nendrinukės išsaugojimui skirtoms investicijoms. • Paremta 42 miško valdos, kuriose įgyvendinti prevenciniai ir miško atkūrimo veiksmai 627 ha plote. • Įgyvendinti 389 projektai, skirti miško ekosistemų atsparumo ir aplinkosauginės vertės didinimui 6.430 ha plote. • Paremta daugiau nei 2,2 tūkst. žemės ūkio veiklos subjektų valdų ir 197,9 tūkst. ha, kur vykdomas ekologinis ūkininkavimas. • Paremta 4 tūkst. valdų (27,5 tūkst. ha), kuriose buvo vykdomos ekologinio ūkininkavimo veiklos. Pagal „Natura 2000“ paremtas miško
paskirties žemės plotas sudarė 7 tūkst. ha • Paramą gavo beveik 79 tūkst. valdų (1,28 mln. ha), esančių didelių gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių turinčiose vietovėse.
Biologinės įvairovės kintamieji (8 BVK) • Paukščių populiacijos indeksas (FBI) dinamika rodo, kad nuo 2000 m. Lietuvoje laukinių paukščių
populiacija žemės ūkio naudmenose nuolat mažėjo.
• Neigiama tendencija (nors ir sulėtėjusi) rodo, kad biologinės įvairovės būklė žemės ūkio naudmenose pastebimai pablogėjo, o ūkininkavimo aplinka išlieka nepalanki paukščiams ir apskritai žemės ūkio biologinei įvairovei.
• Kaimo paukščių populiacijų indeksu (KPPI), Lietuvoje nustatytas lėtai progresuojantis paukščių populiacijos nykimo procesas.
• Tai rodo ženklų biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose būklės pablogėjimą.
• 2014–2018 m. laikotarpiu didelės gamtinės vertės ūkininkavimo, kuris pasižymi savybėmis, prisidedančiomis prie biologinės įvairovės išsaugojimo arba saugomų rūšių ir buveinių palaikymo, teritorijų plotas išaugo 1,1 procentinio punkto.
• Pagal M08, M10 ir M11 priemones paremtas plotas, kuriame vykdytos biologinės įvairovės išsaugojimo ir kraštovaizdžio apsaugos veiklos, 2018 m. sudarė 10,4 proc. viso Lietuvoje esančio ŽŪPŽ ir beveik 0,7 proc. miškų ploto. Tai rodo, kad Programos indėlis į biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio saugojimą buvo reikšmingas.
• Labai aukšta biologinės įvairovės apsauga pagal M10 priemonę buvo užtikrinta 4 590 ha plote.
• 1 600 ha EB svarbos pievų ir joms artimų buveinių buvo sunaikinta (suarta arba apsodinta mišku) pagal Programos priemones remiamuose plotuose.
2014–2018 m. 1 600 ha KPP remiamų plotų sunaikintos EB svarbos natūralios buveinės
850
195 135 10
0200400600800
1000
M11 Ekologinisūkininkavimas
M10 Agrarinėsaplinkosauga ir
klimatas
M8.1 Miškoveisimas
M12 Natura 2000ir su Vandens
direktyvasusijusios išmokos
Suartas/ apsėtas / apsodintas mišku EB svarbos pievų ar joms artimų buveinių plotas 2018 m. (ha)
Duomenų šaltinis – KPP 2014–2020 įtakos gamtinei aplinkai analizė ir aplinkosauginių rodiklių identifikavimas 2016–2018 metais. Aplinkos apsaugos politikos centras. Vilnius, 2019 m
Vandentvarkos gerinimas (9 BVK)
-1,6
-3,4
-0,6 -1,2
2,8
-2,1
-3,9 -3
-3,5
-0,8 -1,1
0,1
-1,6 -2,2
0,4
-6
-4
-2
0
2
4
2014 2015 2016 2017 2018
Fosforo balansas, kgN/ha
Plotuose be aplinkosauginių KPP priemonių
M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ plotuose
M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ plotuose
27,8
19,1
27 23,6
46,6
14,1
1,4
10,7 9,4
30,5
-3,2
1,5
-1,9 -3,1
9
-10
0
10
20
30
40
50
2014 2015 2016 2017 2018
Azoto balansas, kgN/ha
Plotuose be aplinkosauginių KPP priemonių
M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ plotuose
M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ plotuose
Vertinant pagal nitratų koncentraciją, gėlo vandens kokybė Lietuvoje yra pastebimai geresnė nei vidutiniškai ES. Tačiau Lietuvoje 2014–2017 m. vandens kokybė blogėjo.
M10 bei M11 priemonių įgyvendinimas azoto perteklių dirvožemyje sumažino apie 1,6 kg N/ha (6 proc.), tuo tarpu fosforo balansui poveikio visai neturėjo.
Nitratų koncentracijų pokyčių gėlo vandens telkiniuose dėl Programos aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo nenustatyta.
Nustatyta kad, dalis KPP aplinkosauginių priemonių įgyvendinama baseinuose, kuriuose nitratų koncentracijos yra nedidelės ir taršos mažinimo poreikio nėra. Dėl šių priežasčių aplinkosauginių priemonių potencialas sumažinti nitratų koncentracijas paviršinio vandens telkiniuose yra nedidelis.
Dirvožemio erozijos prevencija ir dirvožemio valdymo gerinimas (10 BVK)
• 2014–2018 m. žemės ūkio kultūrų plotas erozijai jautriose teritorijose padidėjo 11 proc., o jų dalis bendrame deklaruotame žemės ūkio kultūrų plote padidėjo beveik 0,9 proc. punktu, t. y. nuo 11,5 iki 12,4 proc.
• Per šį laikotarpį Lietuvoje erozija iš žemės ūkio plotų galėjo išaugti nuo 5,4 iki 5,8 mln. t, t. y. apie 8 proc.
• Siekiant dirvožemio kokybės išsaugojimo paremtas 236.792 ha plotas.
• Pasinaudojant M10 priemone, per metus gali būti išsaugoma apie 48 tūkst. t dirvožemio, kas sudaro mažiau nei 1 proc. nuo bendro dėl vandens erozijos prarandamo dirvožemio kiekio. Priemonės poveikis vandens sukeliamai erozijai mažinti labai menkas dėl mažos paremto ploto dalies erozijai jautriose teritorijose – 3 proc. nuo bendro 2018 m. deklaruoto žemės ūkio ploto erozijos paveiktose teritorijose.
P5 įgyvendinimas: Efektyvus išteklių naudojimas
5 Prioriteto 2014–2018 m. finansinis įgyvendinimas,
mln. Eur
171
47,8 25,65 25,65
0
50
100
150
200
Skirta Patvirtinta Išmokėta Deklaruota
Pagrindiniai 2014–2018 m. pasiekimai: • Paremtos 2.232 paraiškos, pagal kurias tiesiogiai vykdomos veiklos 31.258 tūkst. ha plote prisideda prie ŠESD
(šiltnamio efektą sukeliančių dujų) kiekio mažinimo. • Paremtos 440 valdos, kurios naujai įveisė mišką daugiau kaip 2,4 tūkst. ha plote. Tokiu būdu prisidėta prie
anglies dvideginio sekvestracijos miško paskirties žemėje. • Žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės plotas, kuriame tiesiogiai buvo vykdomos su anglies sekvestracija
ir išsaugojimu susijusios valdymo sutartys, siekė 40.302 ha. Paremtų valdų skaičius – 831.
Priemonių poveikis durpiniuose dirvožemiuose
• Ariamuose durpiniuose dirvožemiuose įrengus pievas, būtų galima ženkliai sumažinti metinį ŠESD išmetimą.
• Be to, organinės anglies praradimai pagal M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ priemonę remiamuose ariamuose dirvožemiuose gali siekti iki 76,3 tūkst. t per metus ir viršyti ekologinio ūkininkavimo teigiamą naudą kaupiant dirvožemio organinę anglį mineraliniuose dirvožemiuose.
Vlada Vitunskienė. Europos savaitė Seime 2019
3,2 8,1 38,2
118 296
1404
0
300
600
900
1200
1500
0
10
20
30
40
50
M10 Agrarinėsaplinkosauga ir klimatas
M11 Ekologinisūkininkavimas
M13 Išmokos už vietoves,kuriose esama gamtinių ar
kitokių specifinių kliūčių
KPP remiamų ariamų durpinių dirvožemių plotas ir ŠESD išmetimai: tūkst. ha tūkst. t CO2 ekv
Duomenų šaltinis – KPP 2014–2020 įtakos gamtinei aplinkai analizė ir aplinkosauginių rodiklių identifikavimas 2016–2018 metais. Aplinkos apsaugos politikos centras. Vilnius, 2019 m
Anglies dioksido išlaikymas ir sekvestracijos žemės ūkyje bei miškininkystėje skatinimas (15 BVK)
• Paremtas žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės plotas, kuriame tiesiogiai prisidedama prie anglies dioksido sekvestracijos ir išlaikymo sudarė 1,85 proc. bendro Lietuvoje registruoto žemės ūkio ir miškininkystės paskirties ploto.
• ES paramos lėšomis įveistas miškas, kuriame tiesiogiai prisidedama prie anglies dioksido sekvestracijos, sudarė 1,4 proc. viso miškingo žemės ploto šalyje.
• Programos poveikis anglies dioksido sekvestracijai siekė 68,35 tūkst. t CO2 ekvivalento, o per visą vertinamąjį laikotarpį (2015–2018 m.) – 182,9 tūkst. t CO2 ekvivalento sutaupytų ŠESD emisijų.
P6 įgyvendinimas: Ekonominės ir socialinės plėtros skatinimas ir infrastruktūros gerinimas kaimo vietovėse
290
185,8
47,6 36
0
100
200
300
400
Skirta Patvirtinta Išmokėta Deklaruota EK
6 Prioriteto 2014–2018 m. finansinis įgyvendinimas,
mln. Eur
Pagrindiniai 2014–2018 m. pasiekimai: • Įgyvendinant remiamus projektus tiesiogiai sukurtos 53 darbo vietos. • Paremti 37 projektai, skirti ne žemės ūkio veiklai kaime vykdyti (didžioji dalis vykdomi paslaugų sektoriuje). • Įgyvendinta 3.496 projektų, skirtų infrastruktūros kaimo vietovėse gerinimui. Įvykdžius asbestinių dangų stogų
keitimo projektus, pakeisti 3.298 stogai, įgyvendinus kelių projektus – rekonstruota 110,12 km kelių, o regioninio planavimo būdu užbaigti 4 mažos apimties infrastruktūros projektai.
• Pagal anksčiau patvirtintas 49 VVG vietos plėtros strategijas įgyvendinti 35 vietos plėtros projektai. Buvo patvirtinti 9, o užbaigtas 1 projektas skirtas VVG bendradarbiavimui.
• Įgyvendinant antrąjį PRIP-2, etapą, prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prijungta 400 objektų ir nutiesta 343 km šviesolaidinių linijų.
Nedarbo lygis (16 BVK) • Bendras nedarbo lygis (15-74 m.) 2018 m. siekė 6,2 proc.
• Nedarbo lygis miestuose (4,9 proc.) stipriai skiriasi nuo šio rodiklio reikšmės kaimo vietovėse (9,2 proc.)
• Nepaisant ženklaus nedarbo lygio mažėjimo pastarojo dešimtmečio perspektyvoje, ryški skirtis tarp rodiklio reikšmės kaimuose ir miestuose vis dar išlieka.
22,8 21,3
19,7
17,2 16,1
14,2
12,5 11,1
9,2
15,9
12,9
10,7 9,5
8,4 6,9
5,9 5,4 4,9
0
5
10
15
20
25
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
Kaime Mieste Mieste ir kaime
Ekonomikos ir kaimo gyventojų užimtumo struktūra (16 BVK)
• Ekonomikos struktūra
11,2 12,5
13,8 12,9 12,4 12,6 10,9 11,3
29,6 30,2 30,6 30,4 31,4 31,1 29,5 30
59,1 57,3
55,6 56,7 56,1 56,3
59,5 58,7
0
10
20
30
40
50
60
70
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Pirminis sektorius Antrinis sektorius Tretinis sektorius
15,3 15,5
24,1 24,9 27 27,3 27,7
24,1 22,3
21
57,4 56,8
51,8 52,8 52
0
10
20
30
40
50
60
70
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
Pirminis sektorius Antrinis sektorius Tretinis sektorius
• Užimtumo struktūra
Žemės ūkio produktyvumas (28 BVK) • 2013–2017 m. laikotarpiu bendroji produkcija vienam darbo vienetui išaugo nuo 18,3 tūkst.
Eur iki 20,8 tūkst. Eur (13,4 proc.), o bendroji produkcija vienam hektarui nuo 686 Eur iki 735 Eur (7 proc.). Tai rodo, kad labiau padidėjo darbuotojų efektyvumas, o ne iš dirbamos žemės gaunama produkcija.
• 2014 m. ir 2016 m. vidutiniškai Lietuvos ūkiai patyrė didesnes išlaidas nei generavo produkcijos. Tai rodo, kad ūkių pelningumas pastaraisiais metais yra stipriai sumažėjęs.
18339
16142
18638 16900
20790
686
671
721
623
735
560
580
600
620
640
660
680
700
720
740
760
0
5000
10000
15000
20000
25000
2013 2014 2015 2016 2017
Bendroji produkcija vienam darbo vienetui Bendroji produkcija vienam hektarui
96,27%
103,79%
94,20%
112,44%
99%
85,00%
90,00%
95,00%
100,00%
105,00%
110,00%
115,00%
2013 2014 2015 2016 2017
Kaštų dalis visoje produkcijoje
Veiklos rezultatų plano pasiekimo vertinimas
• Jei prioritetui veiklos rezultatų plane numatyti du rodikliai, 2018 m. suplanuotos orientyrų reikšmės laikomos pasiektomis, kai pasiekta 85 proc. planuotų reikšmių.
• Jei prioritetui veiklos rezultatų plane numatyti trys rodikliai, 2018 m. suplanuotos orientyrų reikšmės laikomos pasiektomis, kai pasiekta ne mažiau nei 85 proc. dviejų rodiklių reikšmės ir ne mažiau nei 75 proc. trečio rodiklio reikšmės.
• 2P
• 4P Pasiekti ir viršyti orientyrų tikslai
• 3P
• 6P Pasiekti orientyrų
tikslai
• 5P Pasiekti ir viršyti du iš
trijų orientyrų, o trečio įgyvendinimo lygis yra 0
Lietuvos kaimo tinklas
• Siekiant užtikrinti tinkamą Tinklo veiklą, ŽŪM vykdo projektą „Lietuvos kaimo tinklo veiksmų programos įgyvendinimas“. Iki 2018 m. pabaigos projektui išmokėta 395 tūkst. Eur (9 proc. visos Tinklui skirtos paramos programoje).
• Tinklo veikla vykdoma remiantis Tinklo 2016–2020 m. veiksmų programa ir metiniais Tinklo veiksmų planais.
Tinklo narių struktūra (narių skaičius)
Bendruomenės (bendruomenių asociacijos); 213 Vietos veiklos
grupės; 32
Verslo sektoriui atstovaujančios organizacijos; 26
Mokslo institucijos; 24
Kitos organizacijos, įstaigos; 16
Kultūrinės, pilietiškumo skatinimo organizacijos; 14
Ūkininkų sąjungos; 12
Savivaldybių institucijos; 9 Miškininkystės sektoriui atstovaujančios organizacijos; 3
Lietuvos kaimo tinklo narių apklausa (1)
• Siekiant detaliau įvertinti LKT tinkamumą ir veiklos rezultatyvumą, šio vertinimo metu buvo atlikta Tinklo narių apklausa. Prašymas užpildyti apklausą elektroniniu paštu buvo išsiųstas 328 Tinklo nariams. Atsakymai buvo gauti iš 64 Tinklo narių.
• Atsižvelgiant į apklausos imties dydį ir gautų atsakymų skaičių galima teigti, kad gauti apklausos rezultatai su 10 proc. statistine paklaida esant 95 proc. tikimybei atitinka visos analizuojamos aibės (Tinklo narių) nuomonę (analogišku tikslumu LKT tinklo veikla apklausos metodu taip pat buvo analizuota atliekant ankstesnio laikotarpio Tinklo vertinimą).
• Pastaruoju metu Tinklo veikla nėra pakankamai gyvybinga. Tinklo narių aktyvumas sumažėjo. Šiems trūksta informacijos apie Tinklo vykdomas veiklas, jie taip pat nesijaučia pakankamai į jas įtraukti.
• Pagrindine mažo tinklo gyvybingumo priežastimi galima įvardinti žmogiškųjų išteklių trūkumą LKT sekretoriate.
Lietuvos kaimo tinklo narių apklausa (2)
Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Ar pastaraisiais metais keitėsi suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo aktyvumas šiose Tinklo veiklose?“ (N=64)
Lietuvos kaimo tinklo narių apklausa (3) • Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Kurios iš
komunikacijos priemonių yra tinkamiausios, siekiant informuoti galimus paramos gavėjus apie KPP ir finansavimo galimybes?“ (N=64)
Lietuvos kaimo tinklo narių apklausa (4) • Informacija apie inovacijų įgyvendinimą buvo publikuojama Tinklo leidinyje „Geroji
patirtis. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos finansuojami projektai“.
• Tinklo svetainėje sukurta atskira skiltis, kurioje pateikiama informacija apie 5 EIP veiklos grupių įgyvendinamus projektus.
Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Kokiu mastu Tinklo vykdomos veiklos paskatino paramos gavėjus įgyvendinti novatoriškus (inovatyvius) projektus?“ (N=64)
Programos grynasis poveikis užimtumo lygiui kaime (22 BVK) • Bendrą ES iškeltą tikslą, užimtumo lygį padidinti iki 75 proc. tarp 20-64 metų amžiaus gyventojų, Lietuva
pasiekė jau 2016 m., kuomet užimtumo lygis Lietuvoje siekė 75,2 proc.
• Lietuvoje pastebimas atotrūkis tarp užimtumo lygio bendrai ir užimtumo lygio kaime yra vienas didžiausių visoje ES (7 proc. p.).
• Pagal 6A TS vykdomas veiklas buvo sukurta 110 naujų darbo vietų, visgi, atsižvelgiant į kaimo vietovėse gyvenančių darbingo amžiaus asmenų skaičių (602 tūkst.), su užimtumo rodikliu siejamos Programos priemonės reikšmingo pokyčio kaimo vietovėse gyvenančių asmenų užimtumui nepadarė. Tačiau ekonometrinio modeliavimo rezultatai parodo, kad sukurtų sąlyginių darbo vietų yra apie 2 tūkst.
55,4
58,7 59,8
61,3
63,9
65,9 67 67,6
70,8
64,3
66,9 68,5
69,9
71,8 73,3
75,2 76
77,8
55
57,5
60
62,5
65
67,5
70
72,5
75
77,5
80
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
Kaime Mieste ir kaime
55,4
58,7 59,8
61,3
63,9 65,9
67 67,6
70,8
65,7 66,1 65,2
68,7
55
57,5
60
62,5
65
67,5
70
72,5
75
2010m.
2011m.
2012m.
2013m.
2014m.
2015m.
2016m.
2017m.
2018m.
Kaime (faktas) Scenarijus be paramos
Programos grynasis poveikis skurdo lygiui (25 BVK) • Per šiuos keletą metų skurdo lygio vidurkis ES kaimuose mažėja, tačiau Lietuvoje dešimtmečio perspektyvoje šio
rodiklio reikšmė kasmet auga.
• Augant skurdo rizikos rodikliams, didėja ir skirtis tarp bendro skurdo lygio šalyje ir skurdo lygio kaime.
• Socialinių grupių tokių kaip daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai ar senatvės pensininkai tarpe skurdo rizikos rodikliai yra didžiausi, tad augantis būtent šių grupių skaičius, daro įtaką ir bendram šalies skurdo rodikliui.
• Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, jog be Programos priemonių susijusių su skurdo mažinimu skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių Lietuvos gyventojų skaičiai būtų augę dar intensyviau. Be intervencijos skurdo lygis kaime būtų buvęs 0,74 proc. p. didesnis nei faktiškai buvo 2017 m. (37,2 proc.) Taigi Programos įgyvendinimas turėjo nuosaikų poveikį skurdo mažinimui.
28,4 29,2 28,5
31,7
25,5
30,6
34,8 34,4
20,5 19,2 18,6
20,6 19,1
22,2 21,9 22,9
15
17,5
20
22,5
25
27,5
30
32,5
35
37,5
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Kaime Mieste ir kaime
28,4 29,2 28,5 31,7
25,5
30,6
34,8 34,4
35 35,1
0
5
10
15
20
25
30
35
40
15
17,5
20
22,5
25
27,5
30
32,5
35
37,5
2010 m.2011 m.2012 m.2013 m.2014 m.2015 m.2016 m.2017 m.
Kaime (faktas) Scenarijus be paramos
Žemės ūkio konkurencingumas (27 BVK) • Šeimos ūkių pajamos, Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos ir pajamos iš
žemės ūkio verslo dėl KPP padidėjo: dėl KPP įgyvendinimo 2014–2018 m. žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos ir žemės ūkio verslo pajamos 2017 m. buvo 13,5 proc. ir 10 proc. atitinkamai didesnės, lyginant su scenarijumi be KPP paramos.
• Žemės ūkio produktyvumas dėl KPP padidėjo: produktyvumas žemės ūkyje 2017 m. siekė 133 proc. pagal bendrą gamybos veiksnių našumo indeksą ir buvo 5,6 proc. didesnis, lyginant su scenarijumi be KPP paramos.
• Tačiau ūkių priklausomybė nuo subsidijų yra ypatingai didelė ir pastaraisiais metais toliau auga.
Programos grynasis poveikis žemės ūkio faktorinės pajamoms ir verslo pajamoms (27 BVK)
1034,9
867
1103,8
656,8
441
634,7
400
500
600
700
800
900
1000
1100
1200
2015 2016 2017
Faktorinės pajamos, mln. EUR.(Faktas)
Faktorinės pajamos, mln. EUR. (BEKPP)
Verslo pajamos, mln. EUR (Faktas)
Verslo pajamos, mln. EUR (BE KPP)
82,8
59,3
Programos grynasis poveikis BVP vienam
gyventojui kaime, PPS (29 BVK)
12.754,40
12.578,30
13.592,80
11.800,00
12.000,00
12.200,00
12.400,00
12.600,00
12.800,00
13.000,00
13.200,00
13.400,00
13.600,00
13.800,00
2015 m. 2016 m. 2017 m.
Faktas
Scenarijus be KPP
KPP poveikis: 532
Ačiū už dėmesį
