Mokslinis tyrimas kaimo atnaujinimas ir plėtra Europos ...zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo... · Skiriama Lietuvos Respublikos Žemės ūkio

Skiriama Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai pagal 2008 m. gegužės 12 d. sutartį Nr. 8P-186

MOKSLINIS TYRIMAS „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA EUROPOS

ŽEMĖS ŪKIO FONDO KAIMO PLĖTRAI IR KITŲ EB FONDŲ LĖŠOMIS 2007-2013 M.“

Galutinės ataskaitos projektas

Vilnius, 2008 m. birželio 3 d.

MOKSLINIO TYRIMO „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDO KAIMO PLĖTRAI IR KITŲ EB FONDŲ LĖŠOMIS 2007-2013 M.“ GALUTINĖS ATASKAITOS PROJEKTAS

2

Turinys

SUTRUMPINIMAI------------------------------------------------------------------------------ 4

SANTRAUKA ----------------------------------------------------------------------------------- 5

1. TYRIMO PASKIRTIS------------------------------------------------------------------------ 6

1.1. Kontekstas ----------------------------------------------------------------------------------- 6 1.2. Tyrimo tikslas ir uždaviniai ------------------------------------------------------------------ 6 1.3. Tyrimo vykdymo apribojimai---------------------------------------------------------------- 7

2. TYRIMO METODOLOGIJA------------------------------------------------------------------ 9

2.1. Pagrindiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai----------------------------------------- 9 3.2. Metodai pagal tyrimo uždavinius-----------------------------------------------------------10

3. KAIMO PLĖTROS IR ATNAUJINIMO PROJEKTŲ FINANSAVIMO ES VALSTYBĖSE NARĖSE ANALIZĖ ----------------------------------------------------------------------------12

3.1. 2000 – 2006 m. paramos kaimo plėtrai ir antaujinimui skyrimo principai ir rezultatai -12 3.2. ES valstybių narių praktikos apžvalga -----------------------------------------------------15

3.2.1. Jungtinė Karalystė ---------------------------------------------------------------------15 3.2.1.1. Velsas------------------------------------------------------------------------------15 3.2.1.2. Anglija -----------------------------------------------------------------------------18 3.2.1.3. Škotija -----------------------------------------------------------------------------20

3.2.2. Švedija ---------------------------------------------------------------------------------22 3.2.3. Airija------------------------------------------------------------------------------------23

3.3. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonių įgyvendinimo 2000-2006 m. ES šalyse patirties pritaikymas Lietuvoje----------------------------------------------------------------------------24

3.3.1. Lėšų paskirstymas ---------------------------------------------------------------------24 3.3.2. Investavimo sritys ---------------------------------------------------------------------26 3.3.3. Viešojo – privataus sektoriaus partnerystės principo taikymas ---------------------27

4. 2007 – 2013 M. LIETUVOS KPP PRIEMONĖS „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“ SĄSAJŲ SU PRIEMONĖMIS, SKIRTOMIS KAIMUI ATNAUJINTI BEI PLĖTRAI, ANALIZĖ-------------------------------------------------------------------------------------------------29

4.1. KPP priemonės sąsajos su Konvergencijos tikslo veiksmų programomis ----------------29 4.1.1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa --------------------------------------29 4.1.2. Ekonomikos augimo veiksmų programa ----------------------------------------------30 4.1.3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa --------------------------------------------30 4.1.4. Techninės paramos veiksmų programa-----------------------------------------------34

4.2. KPP priemonės sąsajos su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programomis--35 4.3. KPP priemonės sąsajos su Europos kaimynystės ir partnerystės priemone -------------36 4.4. KPP priemonės sąsajos su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa-----------------------------------------------------------------------------------------38

5. 2007 – 2013 M. LIETUVOS KPP PRIEMONĖS „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ PROJEKTO ANALIZĖ ----- ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.

5.1. Teisinė analizė ---------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.1. Taisyklių I skyrius „TEISINIS PAGRINDAS“----------Error! Bookmark not defined. 5.1.2. Taisyklių II skyrius „ŠIOSE TAISYKLĖSE VARTOJAMI SUTRUMPINIMAI IR SĄVOKOS“----------------------------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.3. Taisyklių III skyrius „PRIEMONĖS TIKSLAI“ ---------Error! Bookmark not defined. 5.1.4. Taisyklių IV skyrius “LĖŠOS PRIEMONEI ĮGYVENDINTI IR PARAMOS DYDIS PROJEKTUI“ --------------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.5. Taisyklių V skyrius „PAGAL PRIEMONĘ REMIAMOS IR NEREMIAMOS VEIKLOS“Error! Bookmark not defined. 5.1.6. Taisyklių VI skyriaus „PAREIŠKĖJŲ IR PROJEKTŲ PARTNERIŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI“-----------------------------------------------Error! Bookmark not defined.


3

5.1.7. Taisyklių VII skyrius „NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PROJEKTŲ PARTNERIAI“-- Error! Bookmark not defined. 5.1.8. Taisyklių VIII skyrius „PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI“ -- Error! Bookmark not defined. 5.1.9. Taisyklių IX skyrius „TINKAMOS IR NETINKAMOS FINANSUOTI PROJEKTŲ IŠLAIDOS“----------------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.10. Taisyklių X skyrius „ĮNAŠAS NATŪRA: NEMOKAMO SAVARANKIŠKO DARBO ARBA NEKILNOJAMOJO TURTO PRIPAŽINIMAS TINKAMU PARAMOS GAVĖJO ARBA PROJEKTO PARTNERIO NUOSAVU INDĖLIU“ ----------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.11. Taisyklių XI skyrius „KVIETIMAS TEIKTI PARAMOS PARAIŠKAS“ Error! Bookmark not defined. 5.1.12. Taisyklių XII skyrius „PARAMOS PARAIŠKŲ PILDYMAS, TEIKIMAS IR REGISTRAVIMAS“ --------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.13. Taisyklių XIII skyrius „PARAMOS PARAIŠKŲ VERTINIMO ORGANIZAVIMAS“ Error! Bookmark not defined. 5.1.14. Taisyklių XIV skyrius „ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES VERTINIMAS“-------- Error! Bookmark not defined. 5.1.15. Taisyklių XV skyrius „PROJEKTŲ PIRMUMO VERTINIMAS“ -- Error! Bookmark not defined. 5.1.16. Taisyklių XVI skyrius „TINKAMUMO SKIRTI PARAMĄ VERTINIMAS“ --------- Error! Bookmark not defined. 5.1.17. Taisyklių XVII skyrius „SPRENDIMAS DĖL PARAMOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI SKYRIMO“ ----------------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.18. TAISYKLIŲ XVIII SKYRIUS „PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS“ Error! Bookmark not defined. 5.1.19. Taisyklių XIX skyrius „PIRKIMO PROCEDŪROS“ ---Error! Bookmark not defined. 5.1.20. Taisyklių XX skyrius „MOKĖJIMO PRAŠYMO PATEIKIMAS IR PATEIKIMO TERMINAS“ ---------------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.21. Taisyklių XXI skyrius „MOKĖJIMO PRAŠYMO VERTINIMAS IR TVIRTINIMAS“ Error! Bookmark not defined. 5.1.22. Taisyklių XXII skyrius „PARAMOS MOKĖJIMO BŪDAS IR IŠMOKĖJIMO TVARKA“----------------------------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.23. Taisyklių XXIII skyrius „PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS“ ----------- Error! Bookmark not defined. 5.1.24. Taisyklių XXIV skyrius „PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PATIKROS“ - Error! Bookmark not defined. 5.1.25. Taisyklių XXVI skyrius „PAREIŠKĖJŲ IR PARAMOS GAVĖJŲ SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS“----------------------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.26. Taisyklių XXVII skyrius „PROJEKTŲ IR PARAMOS PARAIŠKŲ PAKEITIMAI“--- Error! Bookmark not defined. 5.1.27. TAISYKLIŲ XXVIII SKYRIUS „PARAMOS GAVĖJŲ DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS“Error! Bookmark not defined. 5.1.28. Taisyklių XXX skyrius „TAISYKLIŲ KEITIMO TVARKA“------- Error! Bookmark not defined. 5.1.29. TAISYKLIŲ PRIEDAI ---------------------------------Error! Bookmark not defined. 5.1.30. Kiti pastebėjimai-------------------------------------Error! Bookmark not defined.

6. REKOMENDACIJOS------------------------------------------------------------------------39

1 PRIEDAS. Kaimo plėtros ir atnaujinimo projektų finansavimo ES valstybėse narėse 2000 – 2006 m. programavimo laikotarpiu statistika --------------------------------------------------41

2 PRIEDAS. Kaimo atnaujinimo ir plėtros bei pagrindinių paslaugų priemonės ES senosiose valstybėse narėse (Velse (JK), Anglijoje (JK), Škotijoje (JK), Švedijoje ir Airijoje) 2000-2006 m. laikotarpiu ----------------------------------------------------------------------------------44

3 PRIEDAS. KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir Sanglaudos skatinimo VP priemonių suderinamumo lentelė --------------------------------------------------------------47


4

4 PRIEDAS. Rekomendacijos dėl dokumentų, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus privalės pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti paramą pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“------------------------------------------------------------------------------------------70


5

SUTRUMPINIMAI AM LR Aplinkos ministerija EKPP Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė ERPF Europos regioninės plėtros fondas ETBT Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas EŽF Europos žuvininkystės fondas EŽŪFKP Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai EŽŪOGF Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas FM LR Finansų ministerija JK Jungtinė Karalystė JTS Jungtinis techninis sekretoriatas KPP Kaimo plėtros programa LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė NMA Nacionalinė mokėjimo agentūra PFSA projektų finansavimo sąlygų aprašai SF Struktūriniai fondai SADM LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija SAM LR Sveikatos apsaugos ministerija SM LR Susisiekimo ministerija ŠMM LR Švietimo ir mokslo ministerija ŪM LR Ūkio ministerija VP Veiksmų programa VRM LR Vidaus reikalų ministerija VPSP Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė VVG vietos veiklos grupė ŽRVVG žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė ŽŪM LR Žemės ūkio ministerija ŽVP Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa


6

SANTRAUKA ....


7

1. TYRIMO PASKIRTIS

1.1. Kontekstas

2007-2013 m. laikotarpiu ES paramos kaimo plėtrai, finansuojamos Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo (toliau – EŽŪFKP), bendrosios taisyklės numatytos 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai. Reglamente įtvirtinta, kad paramos kaimo plėtrai tikslai įgyvendinami keturiomis kryptimis, kurias, atitinkamai, sudaro konkrečios priemonės:

1. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas 2. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas 3. Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas 4. LEADER

Šios keturios kaimo plėtros kryptys numatytos ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje (toliau – KPP), patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076. 3 KPP kryptyje „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ numatyta priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, kuri savo turiniu apima Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnio (b) punkto, kuriame įtvirtinamos priemonės gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti, (i), (ii) ir (iii) papunkčius:

(i) pagrindinės pasaugos kaimo ekonomikai ir kaimo gyventojams; (ii) kaimo atnaujinimas ir plėtra; (iii) kaimo paveldo išsaugojimas ir plėtra.

Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonei (KPP 3 krypties 4 priemonei) 2007-2013 m. numatyta skirti apie 20 mln. eurų, iš kurių Bendrijos finansavimas (EŽŪFKP lėšos) – apie 15 mln. eurų. Ja siekiama kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse, turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus. Atsižvelgiant į priemonės tikslus, paramą planuojama skirti pastatų atnaujinimui/ rekonstravimui, viešosios infrastruktūros tvarkymui ir kūrimui (drenažo sistemų įrengimui ir atnaujinimui; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimui kaimuose, turinčiuose iki 500 gyventojų), istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdžio komponentų išsaugojimui ir modernizavimui, tradicinių amatų technologijų puoselėjimui ir sąlygų tradicinių amatų reprezentavimui ir prekybai amatų gaminiais sudarymui (tradicinių amatų centrų kūrimui ir plėtrai) bei gyvenimo kokybės gerinimui. Pagal KPP 3 krypties 4 priemonę skirta parama galės pasinaudoti kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės, nevyriausybinės organizacijos, kiti kaimo vietovėse įsteigti ir (arba) joje veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų institucijos. 2007-2013 m. kaimo plėtros programos trečioji kryptis iš esmės atitinka 2000-2006 m. Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (toliau - EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai 33 straipsnyje įtvirtintas kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo priemones. Parama kaimo vietovių pritaikymui ir plėtros skatinimui buvo įtvirtinta ir 2004-2006 m. Lietuvos Bendrajame programavimo dokumente (toliau - BPD), tačiau ji neįtraukė pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams bei kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė yra naujai įtraukta į 2007-2013 m. laikotarpio ES paramos programą (konkrečiai – KPP), aktualu ir naudinga peržiūrėti kitų ES šalių narių patirtį įgyvendinant šią priemonę, išanalizuoti jos įgyvendinimo Lietuvoje aspektus, atlikti priemonės ryšių, takoskyrų ir suderinamumo su kitomis Bendrijos finansavimo priemonėmis, remiamomis ERPF, Sanglaudos fondo, EŽF, analizę ir pateikti rekomendacijas siekiant tinkamo priemonės įtvirtinimo ir efektyvaus paramos panaudojimo.

1.2. Tyrimo tikslas ir uždaviniai


8

Remiantis Perkančiosios organizacijos suformuluota Technine užduotimi, šio mokslinio tyrimo tikslas – išnagrinėti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl EŽŪKPF paramos kaimo plėtrai 52 straipsnio (b) punkte, 56, 78 straipsniuose ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 3 kryptyje „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ numatytos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo aspektus Lietuvoje. Bendrasis tyrimo tikslas – tinkamas KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įtvirtinimas, siekiant efektyvaus paramos panaudojimo. Siekiant tyrimo tikslo, buvo suformuluoti keturi pagrindiniai tyrimo uždaviniai:

(1) Išanalizuoti bent 5 ES senųjų (ES-15) valstybių narių patirtį (nurodant galimus paramos

gavėjus, remtinas veiklos sritis, tinkamas finansuoti išlaidas ir pan.), įgyvendinant kaimų atnaujinimo priemones, ir, atsižvelgiant į gerąją praktiką, pateikti rekomendacijas dėl jų taikymo Lietuvoje;

(2) Atlikti KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, iš dalies finansuojamos

EŽŪKPF lėšomis, sąsajų su priemonėmis, skirtomis kaimui atnaujinti bei plėtrai ir finansuojamomis EB struktūrinių fondų (ERPF, Europos socialinio fondo, Europos sanglaudos fondo) ir Europos žuvininkystės fondo lėšomis, analizę, pagal kurią:

- pateikti pasiūlymus dėl detalių KPP priemonės takoskyrų su EB struktūriniais fondais ir

Europos žuvininkystės fondu; - pateikti rekomendacijas dėl neremtinų pagal KPP priemonę veiklos sričių sąrašo;

(3) Pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl aktualiausių investavimo sričių pagal Programos

priemonę; (4) Pateikti rekomendacijas dėl priemonės lėšų paskirstymo tarp Lietuvos savivaldybių; (5) Pateikti rekomendacijas dėl paramos pagal Priemonę administravimo tvarkos, t.y. atlikti

Programos priemonės įgyvendinimo taisyklių projekto analizę, kurios pagrindu:

- pateikti pasiūlymus dėl projekto tobulinimo; - pateikti išvadas dėl projekto atitikties su priemonės įgyvendinimu susijusiems teisės

aktams (LR statybos įstatymui, LR žemės įstatymui, LR nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymui, LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymui, LR tautinio paveldo įstatymui, LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymui, LR teritorijų planavimo įstatymui ir kt.), o nustačius neatitikimų, pateikti siūlymus dėl projekto koregavimo;

- pateikti rekomendacijas dėl dokumentų, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus privalės pateikti pareiškėjas, planuojantis investuoti pagal Priemonėje numatytas veiklos sritis (išskyrus „Tradicinių amatų technologijų puoselėjimas“), sąrašą.

Tyrimo objektas yra Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 3 krypties priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Tyrimas koncentruotas į šios priemonės tinkamumo analizę.

1.3. Tyrimo vykdymo apribojimai Tyrimo atlikimo 2007 – 2013 m. ES finansinę paramą administruojančios institucijos dar nebuvo patvirtinusios dalies šią paramą reglamentuojančių ir detalizuojančių teisės aktų (pavyzdžiui, nebuvo patvirtinti Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo panaudojimą nustatantys 2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priedas ir projektų finansavimo sąlygų aprašai (toliau – PFSA), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties “Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės). Todėl atliekant 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ suderinamumo ir takoskyrų su kitomis ES finansinių instrumentų remiamomis priemonėmis buvo remtasi atsakingų


9

institucijų parengtais projektais. Taigi dalis informacijos gali koreguotis, patvirtinus galutinius ES finansinę paramą reglamentuojančius teisės aktus. Dar vienas tyrimo apribojimas susijęs su kitų ES šalių narių patirties, įgyvendinant kaimų atnaujinimo priemones, analize. Anglų kalba yra prienami tik dalies šalių ES finansinės paramos programavimo dokumentai. Todėl atsižvelgiant į informacijos prieinamumą, buvo pasirinktos šios šalys (tiksliau NUTS III lygmens regionai, kuriuose buvo įgyvendinta kaimo plėtros ar 1 tikslo struktūrinių fondų programa, apimanti kaimo atnaujinimo rėmimo veiklas): Velsas (JK), Anglija (JK), Škotija (JK), Airija ir Švedija.


10

2. TYRIMO METODOLOGIJA

2.1. Pagrindiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai Įvertinus tyrimo uždavinių pobūdį, reikalingą informaciją, tyrimui skirtą laiką ir išteklius, tyrimui reikalingi duomenys buvo surinkti pirminių ir antrinių šaltinių analizės metodu (angl., desk research). Duomenų analizei buvo taikomi turinio analizės ir atvejo studijų metodai. Be to, tyrimo eigoje buvo konsultuojamasi su Perkančiąja organizacija, o jo pabaigoje buvo surengtas tyrimo rezultatų aptarimas su Perkančiąja organizacija.

Pirminių ir antrinių šaltinių analizė Tyrimo įgyvendinimo pradžioje buvo surinkta ir atlikta pirminė su tyrimo objektu susijusių dokumentų bei literatūros analizė. Tyrimas iš esmės paremtas ES ir LR teisės aktų, programinių dokumentų ir kitų antrinių šaltinių analizės pagrindu. Aktualiausi tyrimui reikalingos informacijos šaltiniai buvo šie: ES teisės aktai, reglamentuojantys paramos kaimo plėtrai ir struktūrinės paramos teikimą:

Tarybos reglamentas Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus; Komisijos reglamentas Nr. 445/2002 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles; Komisijos reglamentas Nr. 817/2004 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles; Tarybos reglamentas Nr. 1260/199, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų; Tarybos reglamentas Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai; Tarybos reglamentas Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo; Tarybos sprendimas (2006/144/EB) dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007 – 2013 m. programavimo laikotarpis).

Programiniai dokumentai: Kaimo plėtros 2004-2006 metų planas; Lietuvos 2007-2013 metų kaimo plėtros programa; Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa; Lietuvos 2004-2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (BPD); BPD priedas; Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija, Veiksmų programos ir jų priedai (projektai); 2007-2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos, kuriose dalyvauja Lietuva; 2007-2013 m. EKPP bendradarbiavimo per sieną, kuriose dalyvauja Lietuva, programos (projektai); ES senųjų šalių narių Kaimo plėtros programos ir 1 tikslo struktūrinių fondų paramos programos;

LR teisės aktai ir teisės aktų projektai:

2007 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos administravimo taisyklės;


11

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisyklių projektas; Paramos skyrimo vietos plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka ir paramos dydžio skaičiavimo metodika pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2007 12 11 įsakymų Nr. 3D-544; Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą finansuotinų projektų finansavimo sąlygų aprašų projektai; Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties “Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklių projektas; LR statybos įstatymas; LR žemės įstatymas; LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas; LR tautinio paveldo įstatymas; LR teritorijų planavimo įstatymas;

Kt.

Tyrimai, vertinimai, studijos:

Senųjų valstybių narių 2000-2006 m. KPP ir 1 tikslo programų įgyvendinimo tarpiniai vertinimai; Impact assessment of rural development programmes in view of post 2006 rural development policy. Final report for DG Agriculture submitted by EPEC, November 2004; Synthesis of rural development mid-term evaluations LOT 1 EAGGF Guarantee. Final report for European Commission submitted by Agra CEAS Consulting, November 2005. Synthesis of rural development mid-term evaluations LOT 1 EAGGF Guidance. Final report for European Commission submitted by Agra CEAS Consulting, November 2005.

Turinio analizė Turinio analizės metodas yra skirtas nekiekybiniams, neišmatuojamiems uždaviniams analizuoti. Taigi šis metodas atliekant kaimo atnaujinimo ir plėtros EŽŪFKP ir kitų EB fondų lėšomis 2007-2013 metais tyrimą buvo pagrindinis.

Atvejo studijos Šis metodas suteikia gilesnį supratimą apie nagrinėjamą objektą, leidžia išsamiau išanalizuoti sėkmės/nesėkmės, problemų priežastis. Šio tyrimo metu metodas buvo naudojamas analizuojant ES senųjų valstybių narių (ES-15) patirtį, įgyvendinant kaimų atnaujinimo ir plėtros priemones 2000-2006 m. laikotarpiu. Šiame tyrime atvejo studijos naudotos siekiant identifikuoti priemonės įgyvendinimo gerąją praktiką ir, atsižvelgiant į ją, pateikti rekomendacijas Lietuvai.

3.2. Metodai pagal tyrimo uždavinius Skirtingiems tyrimo uždaviniams įgyvendinti buvo naudojami atitinkami tyrimo metodai ir informacijos šaltiniai, kurių pasiskirstymas pagal uždavinius nurodomas žemiau lentelėje.

TYRIMO UŽDAVINYS METODAI

1. KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ sąsajų su priemonėmis, skirtomis kaimui atnaujinti bei plėtrai ir

Turinio analizė: Lietuvos struktūrinių fondų programinių dokumentų – Veiksmų programų ir jų priedų, Lietuvos žuvininkystės


12

finansuojamomis EB struktūrinių fondų ir Europos žuvininkystės fondo lėšomis, analizė ir rekomendacijų dėl šių priemonių takoskyrų bei neremtinų pagal KPP priemonę veiklos sričių sąrašo pateikimas

sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, 2007-2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų, kuriose dalyvauja Lietuva - ir susijusių ES ir LR teisės aktų analizė

2. ES senųjų valstybių narių patirties,

įgyvendinant kaimų atnaujinimo priemones, analizė, ir rekomendacijų dėl gerosios šių valstybių praktikos taikymo Lietuvoje formulavimas

- Turinio analizė: ES teisės aktų, penkių senųjų ES valstybių narių KPP ir 1 tikslo programų, šių programų ir bendrų visos ES mastu atliktų vertinimų analizė;

- Atvejo studijos

3. Aktualiausių investavimo sričių pagal Programos priemonę nustatymas ir rekomendacijų dėl jų pateikimas

Turinio analizė: Lietuvos ir kitų valstybių narių programinių dokumentų analizė;

4. Rekomendacijų dėl priemonės paramos paskirstymo dydžio skaičiavimo pagal savivaldybes metodikos pateikimas

Turinio analizė: Paramos paskirstymo metodikų pagal kitas priemones analizė;

5. Paramos pagal priemonę administravimo

tvarkos analizė; priemonės įgyvendinimo taisyklių projekto atitikties susijusiems teisės aktams analizė; pasiūlymų dėl projekto tobulinimo teikimas; rekomendacijų dėl dokumentų, reikalingų pateikti pareiškėjui, sąrašo pateikimas

Turinio analizė: Lietuvos KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisyklių projekto ir kitų priemonių įgyvendinimo taisyklių bei susijusių LR teisės aktų analizė

Formuluojant galutines išvadas ir rekomendacijas kiekvieno iš uždavinių rėmuose buvo atsižvelgiama į aptarimo su Perkančiąja organizacija metu išsakytas pastabas.


13

3. KAIMO PLĖTROS IR ATNAUJINIMO PROJEKTŲ FINANSAVIMO ES VALSTYBĖSE NARĖSE ANALIZĖ

3.1. 2000 – 2006 m. paramos kaimo plėtrai ir antaujinimui skyrimo principai ir rezultatai Šiame tyrime analizuojama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 3 krypties priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ apima Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytos 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonių, skirtų gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti, grupę:

(i) pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai ir kaimo gyventojams; (ii) kaimo atnaujinimas ir plėtra, ir (iii) kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas (šios priemonės yra įtvirtintos 52

straipsnio (b) punkto (i), (ii) ir (iii) papunkčiais). Šios priemonės savo turiniu atitinka dvi praeito – 2000-2006 m. – programavimo laikotarpio priemones:

(i) pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai, ir (ii) kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo išsaugojimas (įtvirtintas Tarybos

reglamento Nr. 1257/1999 IX skyriaus „Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimas“ 2 dalies penktoje ir šeštoje įtraukose).

2000-2006 m. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo sistema visose ES šalyse narėse buvo gana sudėtinga, kadangi dalis jų buvo įgyvendinamos pagal Kaimo plėtros programas, reglamentuojamas Tarybos reglamentu Nr. 1257/1999, o kitos – pagal struktūrinių fondų programinius dokumentus, reglamentuojamus Tarybos reglamento Nr. 1260/1999. Šiuo laikotarpiu pagal Tarybos reglamentus iš viso buvo numatytos 26 kaimo plėtros priemonės, kurios buvo įgyvendinamos trijų tipo programomis:

1. Kaimo plėtros programomis (iš viso 68), kurių įgyvendinimas buvo finansuojamas EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis. 2 tikslo regionų kaimo plėtros programose galėjo būti įtvirtintos visos 26 kaimo plėtros priemonės, tuo tarpu 1 tikslo regionų programose - tik, taip vadinamos, lydinčiosios priemonės1;

2. 1 tikslo struktūrinių fondų programomis (iš viso 69), apimančiomis likusias –

nelydinčiąsias – kaimo plėtros priemones, finansuojamas EŽŪOGF orientavimo skyriaus lėšomis;

3. 2 tikslo (iš viso 20) struktūrinių fondų programomis, kadangi 2 tikslo regionams

buvo palikta galimybė nelydinčiąsias priemones, finansuojamas EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis, įtraukti nebūtinai į KPP, bet ir į Struktūrinių fondų paramos programas (tokia galimybe pasinaudojo tik Prancūzija).

Atlikus Europos Komisijos užsakymu parengtų tyrimų ir vertinimų analizę2, matyti, kad šias veiklas 2000 – 2006 m. programavimo laikotarpiu rėmė tik dalis ES valstybių narių – pirmąją priemonę (pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai) buvo įtraukusios 10 valstybių narių, o paramą kaimų atnaujinimui ir plėtrai bei kaimo paveldo išsaugojimui – 12 šalių (detaliau

1 8 lydinčiosios priemonės: ankstyvas išėjimas į pensiją, mažiau palankios ūkininkauti vietovės, agrarinė aplinkosauga, miškininkystė, 2 maisto kokybės ir 2 atitikimo standartams priemonės. 2 Synthesis of rural development mid-term evaluations LOT 1 EAGGF Guarantee. Final report for European Commission submitted by Agra CEAS Consulting, November 2005; Synthesis of rural development mid-term evaluations LOT 1 EAGGF Guidance. Final report for European Commission submitted by Agra CEAS Consulting, November 2005; European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007


14

statistinę informaciją žr. 1 priede 1.3 ir 1.4 lenteles). Be to, šioms priemonėms ES mastu įgyvendinti buvo skirta itin maža dalis (2,91%) nuo viso KPP priemonių biudžeto (virš 330,4 mln. EUR)3. Daugiausiai lėšų skyrė Vokietija (ne 59% nuo visų lėšų, investuotų ES mastu), Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai ir Suomija. Kaip rodo programų vertinimuose pateikta informacija, pagal pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai priemonę buvo daugiausiai įgyvendinami projektai, kuriais siekta pagerinti paslaugų, tokių kaip transportas, telekomunikacijos ir socialinės bei kultūrinės priemonės, teikimą. Ši priemonė turėjo palengvinti kitų kaimo plėtros priemonių – kaimo veiklos diversifikacijos ar turizmo – įgyvendinimą. Tuo tarpu kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemone buvo siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas, patogumus ir išlaikyti kaimo paveldą. Iš viso per praėjusį programavimo laikotarpį senosiose ES valstybėse narėse buvo paremta virš 6 tūkst. pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai projektų, virš 10 tūkst. projektų, skirtų kaimų atnaujinimui ir plėtrai, bei 1,5 tūkst. projektų, nukreiptų į kaimo paveldo išsaugojimą (detali informacija pateikiama 1 priedo 1.5 ir 1.6 lentelėse). Pastebėtina, kad vidutiniai dydžiai vienam projektui buvo didesni projektams, skirtiems pagrindinių paslaugų kaime gerinimui. Kita vertus, kaimo atnaujinimo bei kaimo paveldo apsaugos projektai pagal vidutinės skirtos paramos dydį labai išsidiferencijavo tarp ES valstybių narių: pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Italijoje buvo remiami stambūs kompleksiniai projektai (vidutinis paramos dydis projektui, atitinkamai, buvo 417.525 ir 268.359 EUR), Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Danijoje vyravo vidutinio biudžeto projektai (89.295 – 40.389 EUR), tuo tarpu Vokietija nors investavo itin daug lėšų pagal šią priemonę, tačiau orientavosi į smulkių projektų rėmimą (vidutinis paramos dydis sudarė 18.306 EUR). Būtent Vokietijoje per 2000 – 2006 m. programavimo laikotarpį buvo įgyvendinta 85% visų EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis finansuotų kaimo atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo apsaugos projektų (atitinkamai 9.669 ir 405 projektai). Remiantis Europos Komisijos užsakymu atliktais šių priemonių įgyvendinimo tarpinių rezultatų vertinimais (ex-post vertinimai dar nėra atlikti), pastebėtas teigiamas šių priemonių poveikis gyvenimo sąlygoms ir gerovei kaime:

- Vokietijoje kaimo atnaujinimo projektai sustiprino kaimo gyventojų ryšius su gimtuoju kaimu ar miesteliu. Priemonėmis buvo pagerinta prieiga prie kompiuterių, kas prisidėjo prie kaimo vietovių atskirtumo ir nuošalumo mažinimo. Vokietijoje šiomis priemonėmis taip pat buvo atnaujinti seni pastatai, sutvarkyti eismo srautai, parama suteikta kaimo parduotuvėms ir jaunimo centrų įkūrimui. Paminėtina, kad Vokietijoje ES finansinė parama kaimų atnaujinimui ir plėtrai yra ženkliai papildoma regionų (vok. Länder) biudžeto lėšomis. Be to, yra įgyvendinami kompleksiniai kaimo atnaujinimo projektai, paremti ilgamečio strateginio planavimo principais, kurių nuostatos įtvirtintos nacionaliniuose ir regioniniuose teisės aktuose4.

Gerosios praktikos pavyzdys: Milchenbachas, Šiaurės Reinas – Vestfalija (Vokietija) PROJEKTAS „Kaimo plėtra ir integruotos žemės konsolidavimas: geresnės kaimo gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygos“ Teritorija: 946 ha Tikslai: Žemės ūkio ir miškininkystės naudojimo pagerinimas, įmonių

rėmimas, kaimo plėtra ir diversifikavimas Biudžetas: 3,3 mln. eurų: 700,000 eurų iš dalyvių ir 2,6 mln. eurų iš

Federacinės Vokietijos Respublikos, Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės ir Europos Sąjungos

Įgyvendinimo laikotarpis: 1985 m. - 2002 m. 3 European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007. P. 293. 4 Angl. "Improvement of Agricultural Structures and Coastal Protection “ (GAK) teisinis pagrindas, reglamentuojantis kaimo plėtros priemones nacionaliu ir regioniniu lygmeniu


15

Rezultatai: Įvairių kaimo plėtros priemonių įgyvendinimas buvo svarbus žingsnis Milchenbachui. Valstybės subsidijos padėjo nutiesti naujus kelius (nutiesta ir suremontuota virš 60 km kelių), atnaujinti būdingus seno stiliaus namus, vystyti infrastruktūrą ir gerinti ekologiją. Kaimo keliai buvo pertvarkyti tradiciniu, tačiau funkcionaliu būdu. Šalikelėse ir priešais namus buvo pasodinti medžiai ir sukurtos žaliosios zonos. Šiandien keli atnaujinti pastatai naudojami turizmo tikslais (ūkiai ir butai atostogoms, svečių namai) bei tapo svarbiu keleto kaimo gyventojų (papildomų) pajamų šaltiniu. Kaime ir už jo ribų buvo pasodinta apie 500 vaismedžių, gyvatvorių ir krūmokšnių, restauruotos tradicinės akmeninės sienos. Visa tai pavertė Milchenbachą patrauklesne vieta ir vietos žmonės, ir turistams. Visame planavimo procese aktyviai dalyvavo kaimo žmonės ir visos vietinės draugijos. Šis bendradarbiavimas pagerino kaimo socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Žmonės ne tik aktyviai pramogavo, bet ir prisiėmė atsakomybę už svarbias paslaugas, pvz. vandens tiekimą. Šaltinis: Farland: future approaches to land development. P. 112 – 114.

- Ispanijoje teigiamas poveikis buvo užfiksuotas kaimo infrastruktūros, paslaugų

kaimo ekonomikai, socialinių ir kultūrinių priemonių, gyvenimo sąlygų, kaimo vietovių vidinės plėtros srityse. Be to, šios priemonės padarė žymų teigiamą poveikį mažinant kaimo vietovių atotrūkį ir nuošalumą.

- Jungtinėje Karalystėje priemonėmis buvo sukurti Kaimo informacijos ir Šeimos

krizių tinklai, kurie padėjo sumažinti atskirties problemas. Taip pat šiomis priemonėmis buvo pagerintos telekomunikacijų paslaugos, socialinės ir kultūrinės priemonės, sukurtos ir pagerintos prieigos prie patrauklios aplinkos/gamtos arba bendrų kaimo paveldo vietų. Šiaurės Airijos regione buvo įgyvendinama daug kultūrinių paslaugų projektų, socialinių iniciatyvų, bendruomeninių projektų, kuriais įrengti tokie objektai kaip žaidimų aikštelės, bendruomenių namai.

- Suomijoje buvo pagerinta kaimo gyventojų prieiga prie kultūrinės veiklos,

kraštovaizdžio ar kultūrinio paveldo komponentų, taip pat buvo įgyvendinta nemažai projektų, kuriais skatinama kaimo asociacijų veikla, kultūrinis turizmas, kultūrinės paslaugos ir tradicijų išsaugojimas, įrengti vaikų ir senelių priežiūros dienos centrai.

- Prancūzijoje parama buvo panaudota kaimų atnaujinimui, socialinių-kultūrinių

veiklų gerinimui. Parama turėjo teigiamą poveikį mažinant kaimo vietovių atskirtumą ir nuošalumą, tačiau gyvenimo sąlygoms ir gerovei turėjo ribotą poveikį.

- Austrijoje buvo pagerinti kaimų keliai, gerinantys prieinamumą prie kaimo

vietovių. Taip pat buvo pagerintos gyvenimo sąlygos, įgyvendinant vandens išteklių vandentvarkos projektus.

- Danijoje vertinimas parodė, kad priemonė prisidėjo prie gyvenimo sąlygų kaimo

vietovėse gerinimo: projektais buvo sukurtos priemonės pagrindinių paslaugų teikimui, t.y. įrengtos patalpos susirinkimams, sukurta sporto ir informacinių technologijų infrastruktūra. Priemonės lėšomis taip pat buvo renovuojami pastatai. Socialinės ir kultūrinės paslaugos buvo skatinamos remiant internetines kavines.

- Olandijoje teigiamą poveikį sąlygojo pagerinti kraštovaizdžio komponentai ir

sutvarkyti keliai.


16

- Švedijoje projektai pagal šias priemones padarė teigiamą poveikį kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms, o taip pat prisidėjo prie turizmo skatinimo.

- Italijoje kelių infrastruktūros sutvarkymas pagerino komunikaciją ir ryšius tarp

ūkių. Taip pat buvo pagerinta infrastruktūra ir telekomunikacijų paslaugos bei įranga; atnaujinti tradiciniai pastatai, pagerintos gyvenimo sąlygos ir patogumai.

Vertinant šių priemonių efektyvumą, Europos Komisijos užsakymu atliktuose vertinimuose5, yra nurodoma, kad 2007 – 2013 m. programavimo laikotarpyje kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonių efektyvumas turėtų būti stiprinamas, skatinant aktyvesnį vietos veiklų grupių (VVG) dalyvavimą. Manoma, kad VVG padeda pritraukti finansavimą mažesniems projektams bei įtraukia daugiau vietos gyventojų į bendrų kaimo iniciatyvų įgyvendinimą. Pastebėtina, kad tokiu principu buvo pagrįstas ir kaimo atnaujinimo projektų finansavimas Vokietijoje 2000 – 2006 m. laikotarpyje. Atsižvelgiant į kitų ES šalių praktiką, rekomenduojama ir Lietuvoje planuojant kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti didesnį šios paramos efektyvumą, prioritetą teikti VVG projektams („iniciatyvai iš apačios“).

3.2. ES valstybių narių praktikos apžvalga

Toliau šiame skyriuje detaliau nagrinėjama ES senųjų valstybių narių patirtis, įgyvendinant kaimų atnaujinimo priemones: analizuojama Velso (JK), Anglijos (JK), Škotijos (JK), Airijos ir Švedijos kaimo plėtros ir 1 tikslo struktūrinių fondų programos, įtvirtinančios kaimo atnaujinimo priemones. Suvestinė šiose šalyse 2000 – 2006 m. programavimo laikotarpiu remtų kaimo atnaujinimo ir plėtros veiklų informacija pateikiama priede Nr. 2.

3.2.1. Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė susideda iš Anglijos, Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso regionų, kurie savo vidaus žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos atžvilgiu yra visiškai autonomiški. Jungtinės Karalystės programų, įtvirtinančių kaimo plėtros priemones, sistemą 2000-2006 m. sudarė keturios kaimo plėtros programos (KPP) – Anglijos, Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso; šešios kaimo plėtros priemones apimančios 1 tikslo programos ir Šiaurės Airijos PEACE II iniciatyva; taip pat 4 Leader + programos. Didžiausia dalis paramos šiose programose skiriama agrarinei aplinkosaugai, mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir miškininkystei. Kitoms priemonėms – žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai bei kaimo plėtros pertvarkymo ir plėtros skatinimo priemonėms Kaimo plėtros programose skirta apie 10 proc. paramos (papildomai skirta ir 1 tikslo programose).

3.2.1.1. Velsas

Intervencijos pagrindimas. Programavimo metu Velse bendras gyventojų skaičius kaimo vietovėse buvo kiek išaugęs, tačiau kai kuriose jų – ypatingai dėl sudėtingo pasiekiamumo – sumažėjo. Taigi kaimo vietovių gyvybingumui didelę neigiamą įtaką darė tam tikrų paslaugų trūkumas, pvz. silpnai išvystyta transporto infrastruktūra, sąlygojanti sudėtingą vietovių prieinamumą. Žemės ūkio sektoriaus būklę sunkino ir tai, kad jis buvo labai priklausomas nuo avių auginimo sektoriaus. Atsižvelgiant į šią priklausomybę ir siekiant išlaikyti ekonominį gyvybingumą, buvo reikalinga diversifikuoti veiklas kaime, skatinti kaimo turizmą, kurio plėtojimui palankias sąlygas sudarė patrauklus Velso kraštovaizdis. Atsižvelgiant į šias problemas, Velso programose buvo numatyta įgyvendinti atitinkamas Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo priemones. Velso 2000-2006 m. kaimo plėtros planas

5 Synthesis of rural development mid-term evaluations LOT 1 EAGGF Guarantee. Final report for European Commission submitted by Agra CEAS Consulting, November 2005. – P. 327.


17

Velso 2000-2006 m. kaimo plėtros plane6 buvo numatyti trys prioritetai:

(1) žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus stiprinimas; (2) kaimo bendruomenių ir vietovių konkurencingumo didinimas; (3) aplinkos ir kaimo paveldo apsauga ir išlaikymas.

Paskutiniajame prioritete įtvirtintos Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo krypties (Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 33 straipsnio) priemonės – pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai ir gyventojams bei kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo išsaugojimas7. Tikslai. Velso KPP Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo krypties priemonėms numatytas bendrasis tikslas – didinti BVP ir gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Šio tikslo numatyta siekti įgyvendinant konkrečius tikslus: sudarant platesnes, gerai apmokamo darbo galimybes; didinant ekonominio aktyvumo lygį; gerinant ir suteikiant papildomas pagrindines paslaugas kaimo ekonomikai; sudarant galimybes ekonomikos plėtrai ateityje, apimant turizmo ir amatų vystymą; gerinant kaimų fizinę aplinką ir išsaugant kaimo paveldą; sprendžiant socialinės atskirties problemas. Pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir bendruomenėms priemonė Priemonės pagrindimas. Velse egzistuoja didelis atotrūkis tarp paslaugų, prieinamų miesto ir kaimo gyventojams. Šių paslaugų trūkumas kaime riboja kaimo ekonomikos plėtrą, kadangi pagrindinių paslaugų teikimas yra būtina sąlyga, norint pritraukti asmenis, galinčius dirbti, investuoti ar kurti verslą kaime. Paslaugų trūkumas taip pat prisideda prie socialinės izoliacijos kaimuose. Paramos gavėjai. Paramą pagal šią priemonę buvo numatyta teikti bendruomenių partnerysčių (angl. - community partnerships) projektams, kuriais būtų pagerintas pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir visuomenei teikimas Rytų Velse. Remtinos veiklos. Priemone buvo numatyta remti bendruomenių projektus, kurie praplėstų/ pagerintų prieigą prie pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams ar izoliuotoms bendruomenėms. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tiems projektams, kuriais sprendžiamos socialinės atskirties atokesnėse kaimo vietovėse problemos ar kuriais, gerinant paslaugų teikimą, skatinamas verslumas. Parama pagal šią priemonę nebuvo skiriama administraciniams kaštams, pelno siekiančioms privataus sektoriaus įmonėms, investicijoms į švietimo ir sveikatos paslaugas, žiniasklaidos priemonėms (įvairiai įrangai, pvz. televizijos dekoderiams), mobilioms parduotuvėms ir bendrai prekybos veiklai. Buvo numatyta, kad paramos skyrimas gali būti svarstomas parduotuvių patalpų atnaujinimui, kur jis užtikrintų pagrindinių prekių tiekimą. Buvo siekiama, kad remiamos paslaugos taptų savarankiškomis plano įgyvendinimo periodu. Kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemonė Priemonės pagrindimas ir finansuojamos veiklos. Velso KPP teigiama, kad investicijos į kaimo ir miestelių centrų infrastruktūrą yra būtinos bendruomenių klestėjimui. Daugelis vietovių, kurios siekė prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos ir veiklos, susiduria su fizinės aplinkos nuskurdimu. Nepatraukli aplinka atbaido vietinius vartotojus bei turistus ir gali tapti vienu iš faktorių, atstumiančių tuos gyventojus ir bendruomenes, kurie galėtų suteikti didžiausią pridėtinę ekonominę vertę gyvendami kaimo bendruomenėse. Siekiant tvarios plėtros, Velso KPP buvo numatyta, kad investicijos į pastatus/ statinius, gatves ir viešąsias erdves turi kilti iš pačių bendruomenių.

6 The Rural Development Plan for Wales 2000-2006. Prepared by National Assembly for Wales. <http://www.wefo.wales.gov.uk/default.asp?action=page&ID=604> 7 Be šių dviejų tyrimui aktualių priemonių, į Velso KPP Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo kryptį buvo įtrauktos dar trys 1257/1999 reglamento 33 str. numatytos priemonės: 7 įtrauka „Žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos diversifikacija užtikrinant daugialypę veiklą ir alternatyvias pajamas“, 10 įtrauka „Turizmo ir amatų skatinimas“ ir 11 įtrauka „Aplinkos apsauga žemės ūkiui, miškininkystei ir kraštovaizdžiui išsaugoti bei gyvūnų gerovei didinti“.


18

Paramos gavėjai. Paramą pagal šią priemonę buvo numatyta skirti bendruomenių partnerysčių (angl. - community partnerships) projektams, kuriais siekiama kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo Rytų Velse. Bendrai visoms kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo priemonėms Tinkamos finansuoti išlaidos. Tinkamais paramai gauti buvo laikomi Rytų Velso kaimo bendruomenių ir miestelių, kuriuose vyrauja kaimo rinka/konjunktūra, projektai. Šiomis priemonėmis parama teikiama (ilgalaikio) materialaus turto investicijoms ir/arba einamosioms išlaidoms (angl. – capital and revenue expenditure). Numatytos maksimalios paramos projektui ribos, reiškė, kad vietos partnerystės turės remti mažos apimties kaimo projektus, kuriais parama teikiama labiausiai paramos reikalaujančioms vietovėms ir kurių investicijos veiks kaip katalizatorius tolesnei tvariai plėtrai. Projektų atranka. Projektai, kuriems buvo teikiama parama pagal šias priemones, turėjo atitikti vietos bendruomenių (angl. - local communities) poreikius, įtraukti vietinių bendruomenių paramą ir turėti jų pritarimą, sudaryti vietos bendruomenių veiklos strategijos dalį ar sąlygoti šių strategijų sukūrimą bei sukurti pridėtinę naudą tose vietovėse. Projektai buvo atrenkami konkurso būdu, remiantis ribotos trukmės procedūromis. Prioritetas buvo teikiamas tiems projektams, kuriais parodomas platus partnerystės įtraukimas ir kurie papildo kitas vietines strategijas. Programoje įtvirtintas priemonių paramos intensyvumas– 50 proc. tinkamų išlaidų. Rodikliai. Buvo numatyti šie priemonių pažangos rodikliai: projektų skaičius; naudos gavėjų skaičius; išlaidų dalis, kurią padengia naudos gavėjai; tinkamų išlaidų dydis; paramos dydis remiamam vienetui; gaunančių paramą vienetų skaičius; bendrosios viešosios išlaidos. Kaimų atnaujinimo priemonei įtvirtintas papildomas rodiklis – atnaujintų kaimo pastatų skaičius. Vakarų Velso ir Valleys 1 tikslo programa

Vakarų Velso ir Valleys regionas pateko į 1 tikslo sritį, taigi Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo krypties priemonės buvo įtrauktos ir į šio regiono programą – Bendrąjį programavimo dokumentą8. Programą sudarė 6 prioritetai, į vieną iš kurių – Kaimo plėtra ir tvarus gamtos išteklių panaudojimas – buvo įtraukta Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo priemonė. Ši priemonė apėmė veiklas pagal penkias Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 33 straipsnio priemones - pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai ir gyventojams; kaimų atnaujinimas ir plėtra; žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos diversifikacija, užtikrinant daugialypę veiklą ir alternatyvias pajamas; turizmo ir amatų skatinimas ir (potencialiai) stichinių nelaimių suniokoto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir tinkamų prevencinių priemonių įvedimas. Tikslas. Kaimo vietovių atnaujinimo pertvarkymo ir plėtros skatinimo krypties priemonėmis9 buvo siekiama suteikti paramą vietos gyventojams ir įmonėms, užtikrinant tvarią kaimo bendruomenių plėtrą ateityje. Iš viso priemonei buvo numatyta skirti virš 43 mln. svarų paramos. Šiomis lėšomis iškeltas tikslas įgyvendinti 48 bendruomenių projektus, gerinančius pagrindines paslaugas ir 22 kaimų atnaujinimo ir plėtros bendruomenių projektus10. Priemonei buvo numatyti šie rezultato rodikliai: paremtos naujos ar egzistuojančios bendruomenių partnerystės (angl. - community partnerships) – 118; nauji verslai kaime – 200; sukurtos darbo vietos – 400, išsaugotos darbo vietos – 4000.

8 West Wales and the Valleys Objective 1. Single Programming Document 2000 – 2006 (Including Mid-term Reveiw Chages) ir West Wales and the Valleys Objective1. Programme Complement 2000-2006. Revised 2004 September <http://www.wefo.wales.gov.uk/default.asp?action=page&ID=227> 9 Vakarų Velso ir Valleys 1 tikslo BPD Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimas buvo įtvirtintas kaip viena priemonė, taigi toliau bus aptariamos finansavimo sąlygos, taikomos bendrai visoms pagal čią kryptį remiamoms priemonėms. 10 Atitinkamai numatyti ir kitų veiklų tikslai.


19

Paramos gavėjai. Galutiniai paramos gavėjai pagal šią priemonę buvo vietinės kaimo bendruomenės ir kaimo įmonės, taip pat ūkininkai ir kiti žemės savininkai. Remtinos veiklos ir tinkamos finansuoti išlaidos. Šia priemone parama buvo teikiama (ilgalaikio) materialaus turto investicijoms ir einamosioms išlaidoms. Pagal priemonę buvo remiamos šios veiklos: pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai ir gyventojams, apimant techninio ir verslo konsultavimo paslaugas ūkininkams ir, kur tai yra būtina, pirminį bendruomenių gebėjimų stiprinimą; kaimo atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo ir kultūros išsaugojimas; žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos diversifikacija užtikrinant daugialypę veiklą ir alternatyvias pajamas; turizmo ir amatų skatinimas ir stichinių nelaimių suniokoto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir tinkamų prevencinių priemonių įvedimas. Šių priemonių įgyvendinimas iš principo buvo suskirstytas į dvi dalis. Pirmoji dalis orientavosi į vietos bendruomenių įgyvendinamas veiklas. Didžioji paramos dalis buvo skirta vietinių partnerysčių projektams, atitinkantiems vietines strategijas, ar netgi iš dalies šių strategijų remiamiems projektams. Antroji priemonės dalis apėmė paramą ūkininkams ne žemės ūkio veiklų vystymui (tinkamų veiklų pavyzdžiais gali būti kompiuterinių paslaugų teikimas, kaimo turizmo skatinimas, viešojo maitinimo veikla ir pan.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžioji dauguma pagrindinių paslaugų ir kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonių veiklų pateko į pirmąją priemonės veiklų grupę, tačiau parama techninio ir verslo konsultavimo paslaugoms buvo teikiama pagal antrąją dalį. Priemonėje buvo įtvirtintas lygių galimybių principas, numatantis, kad projektai turėtų paskatinti sprendimų priėmimo ir valdymo procese dalyvauti visus bendruomenės atstovus – moteris, juodaodžius etninių mažumų ir žmonių su negalia atstovus.

3.2.1.2. Anglija

Intervencijos pagrindimas. Didėjantis gyventojų skaičius kaimo vietovėse atspindėjo šių vietovių patrauklumą gyventi, dirbti ar jas aplankyti. Vis dėlto žemės ūkio veikla, miestų bei pramonės plėtra Anglijoje paveikė kaimo vietovių bioįvairovę ir sunaikino nemažai natūralių gamtos arealų. Be to, pagrindinės paslaugos – tokios kaip viešasis transportas, sveikatos apsauga ir vietinės parduotuvės – buvo neišplėtotos ir dažnai kaimo bendruomenės susidurdavo su jų trūkumo problema. Anglijos kaimo plėtros programa apėmė lydinčiąsias priemones visai šalies teritorijai ir nelydinčiąsias priemones 2 tikslo regionams, tuo tarpu Merseyside, South Yorkshire ir Cornwall bei Isles of Scilly regionams (priskiriamiems 1 tikslui) nelydinčiosios priemonės įtvirtintos Bendruosiuose programiniuose dokumentuose. Toliau bus analizuojama nacionalinėje Anglijos kaimo plėtros programoje11 įtvirtintos pagrindinių paslaugų ir kaimo atnaujinimo priemonės. Tikslas. Anglijos KPP buvo įtvirtinti 2 prioritetai:

(1) prioritetas A – produktyvios ir tvarios kaimo ekonomikos sukūrimas; (2) prioritetas B – kaimo aplinkos išsaugojimas ir gerinimas.

Pirmajame prioritete buvo įtvirtinta Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo krypties priemonė, kurios tikslas buvo suteikti tikslingą pagalbą, remiant darnesnę, diversifikuotą, verslią kaimo ekonomiką ir bendruomenes, siekiant jas atnaujinti ir prisitaikyti prie mažėjančios žemės ūkio reikšmės bei naujų kaimo ekonomikos poreikių. Ši priemonė apėmė devynias reglamento 33 straipsnyje numatytas priemones, tarp jų ir pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams bei kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo

11 England Rural Development Programme 2000-2006. Approved by Commission Decision C(2000) 3003 on October 2000. Current Version of the Programme. <http://www.defra.gov.uk/erdp/docs/national/default.htm>


20

išsaugojimo priemones. Programoje numatyta, kad ši priemonė yra įgyvendinama remiantis kaimo verslo schema (angl. - Rural enterprise scheme)12. Pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams priemonė Priemonės pagrindimas. 2000 – 2006 m. Anglijos KPP buvo teigiama, kad kaimo vietovėse susiduriama su pagrindinių paslaugų – transporto, parduotuvių, vandentiekio ar elektros tiekimo – trūkumo problema. Šią problemą iš dalies sąlygoja nekoncentruotai gyvenantys kaimo gyventojai, dideli paslaugų jiems teikimo kaštai bei tam tikrų paslaugų teikimo centralizacija vienose rankose. Paramos gavėjai. Kaimo verslo paramos schema iš principo buvo atvira ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus pareiškėjams, tačiau konkrečiai pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams priemonės paramos gavėjais galėjo būti tik kaimo bendruomenių grupės. Remtinos veiklos ir tinkamos finansuoti išlaidos. Pagal šią priemonę parama buvo teikiama nedidelio masto projektams, kurie nukreipti į išsisklaidžiusias bendruomenes. Buvo finansuojamos šios išlaidos: (1) projektų vystymo kaštai; (2) įsikūrimo ir pradinės veiklos kaštai teikiant nedidelio masto, t.y. mikro autobusų, transporto paslaugas, vykdant savanorių globėjų programas bei vaikų priežiūros programas „už mokyklos ribų“; (3) projektai, teikiantys informacinių ir komunikacinių technologijų jungtis ir kitos infrastruktūros, sukuriančios naudą kaimo bendruomenėms ir verslui, teikimas. Paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams priemone nebuvo siekiama pakeisti vyriausybės veiksmų šioje srityje, pvz. remti vietines mokyklas ar sveikatos paslaugas, ar teikti papildomą finansavimą remiant viešąjį transportą kaimo vietovėse. Projektų paramos lygis. Pagrindinių paslaugų projektams buvo numatyta skirti 50-100 proc. paramos nuo bendrų tinkamų išlaidų, kadangi jie priskiriami projektų grupei, kuriais nesiekiama ekonominio pelno arba jis yra minimalus. Kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemonė Priemonės pagrindimas. Ši priemonė apėmė aplinkos gerinimą ir kaimo paveldo saugojimą. KPP nurodoma, kad sukurta / pastatyta aplinka (kuriai priskiriami kaimai, vietiniai namai ir pan.) svariai prisideda prie vietinio charakterio kūrimo ir Anglijos paveldo. Daugeliui pastatų buvo suteiktas saugojamų objektų statusas. Tuo pačiu šie pastatai yra gyvenamoji vieta kaimo bendruomenėms ir sudaro pagrindą daugeliui ekonominių veiklų ir bendruomeninių paslaugų. Platesnio kaimo paveldo užtikrinimas apėmė istorines liekanas, archeologines vietas, tradicines parkų ir kovų vietas. Šie objektai turi socialinę vertę sukurdami ir palaikydami „vietos dvasią“ ir, kartu su sukurta aplinka, yra svarbi traukos vieta, susijusi su turizmo veikla. Paramos gavėjai. Paramą buvo numatyta teikti kaimo bendruomenės grupėms; individualiems asmenims ir įmonėms. Remtinos veiklos ir tinkamos finansuoti išlaidos. Šia priemone pagalba galėjo būti teikiama pastatų pritaikymui naujoms veikloms (naudojant atitinkamas vietines medžiagas), ypatingai tokioms, kurios prisideda prie kaimo ekonomikos įvairinimo, atvirų erdvių ir aplinkos gerinimui kaime. Pagal priemonę buvo numatyta finansuoti šias išlaidas: projektų vystymo išlaidas; projektus, skatinančius tradicinių amatų atgaivinimą ar plėtrą (tokius kaip šiaudinių stogų statyba, mūrininkystė iš akmenų, medžio raižiniai ir t.t.); apgriuvusių pastatų renovavimą ir pritaikymą komerciniam ar bendruomenių naudojimui; daugiafunkcinių kaimų salių įrengimą; istorinių pastatų ir archeologinių liekanų išsaugojimą; naujų kaimo muziejų įkūrimo ir plėtros išlaidas; automobilių stovėjimo aikštelių, žaidimo aikštelių, priėjimo prie istorinių objektų ar kraštovaizdžio komponentų sukūrimą. Priemonėje buvo numatyta, kad parama nebus teikiama projektams, kuriuos įgyvendina išskirtinai viešosios institucijos. 12 Ši schema įgyvendinama vadovaujant Regionų programų komitetams, kuri yra suderinta su nacionaliniais prioritetais ir nacionalinėmis gairėmis, tačiau parengta regionų lygmeniu nustatytų prioritetų ir tikslų pagrindu.


21

Projektų paramos lygis. Kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemonės projektams galėjo būti skiriama – 50-100 proc. (kuomet nesiekiama ekonominio pelno arba jis yra minimalus) arba 30-50 proc. parama nuo tinkamų išlaidų (projektams, kuriais siekiama ekonominės naudos). 3.2.1.3. Škotija Intervencijos pagrindimas. Kadangi Škotija yra labai kalnuota vietovė ir apima daugybę salų, tai mažina jos žemės ūkio veiklos produktyvumą, tačiau, tuo pačiu, prisideda prie aplinkosauginės vertės ir bioįvairovės didinimo. Bendrai kaimo vietovėse, prieš įgyvendinant 2000-2006 m. kaimo plėtros programą, gyventojų skaičius Škotijos kaimo vietovėse išaugo, tačiau atokiausiose vietose – kur ypatingai sunku užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą ir pajamų iš alternatyvių veiklų užtikrinimą – gyventojų skaičius ryškai sumažėjo. Kaimo ekonomikos pagrindinę veiklą sudarė žemės ūkio veikla, tačiau paskutiniaisiais metais ūkininkai ėmė taikytis prie vartotojų poreikių, diversifikuodami veiklas, ypatingai pradėdami teikti turizmo ir maisto perdirbimo paslaugas. Taip pat išaugo medienos gamyba ir perdirbimas. Škotijos kaimo plėtros plane 2000-2006 metams buvo įtvirtintos lydinčiosios priemonės, kurios iš EŽOŪGF garantijų skyriaus buvo remiamos visos Škotijos mastu, bei kaimo plėtros priemonės, taikomos regionams, nepriskiriamiems 1 tikslui. Vis dėlto Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 33 straipsnyje numatytos kaimo plėtros priemonės į KPP galutinį variantą nebuvo įtrauktos, nors klausimas dėl jų įtraukimo sukėlė rimtas diskusijas. Plane nurodoma, kad Lowland Škotijos daliai kaimo plėtros tikslais buvo numatytos valstybinės priemonės, tuo tarpu Highlands ir Islands regionui tam tikros 33 straipsnio priemonės buvo įtvirtintos Pereinamojoje 1 tikslo programoje, kuri toliau ir bus nagrinėjama. Highlands ir Islands regiono Bendrajame programiniame dokumente13 įtvirtintas 4 prioritetas „Parama kaimo bendruomenėms“, kurio rėmuose iš EŽOŪGF orientavimo skyriaus buvo bendrafinansuojamos šios priemonės: investicijos į žemės ūkio valdas, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais gerinimas, miškininkystė, mokymas ir kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimas. Pastaroji priemonė programoje buvo skirstoma į dvi sub-priemones: (1) rinkodara, diversifikavimas ir bendradarbiavimo vystymas ir (ii) aplinkos ir kaimo paveldo išsaugojimas ir gerinimas. Bendradarbiavimo vystymo priemonė Pirmosios sub-priemonės bendradarbiavimo vystymo dalis apėmė 5 priemones: Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 33 straipsnio 4 įtrauką – prekyba kokybiškais žemės ūkio produktais, 5 – pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai ir gyventojams, 6 – kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo išsaugojimas, 7 – žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos diversifikacija užtikrinant daugialypę veiklą ir alternatyvias pajamas ir 11 įtrauką – aplinkos apsauga žemės ūkiui, miškininkystei ir kraštovaizdžiui išsaugoti bei gyvūnų gerovei didinti. Priemonės pagrindimas ir tikslai. Bendradarbiavimo vystymo priemonė buvo įgyvendinama pagal Ūkininkaujančių bendruomenių plėtros schemą (angl. – Crofting Community Development Scheme). Šia schema buvo siekiama skatinti bendruomenių ir gyventojų bendradarbiavimo plėtrą ūkininkaujančiose seniūnijose (miesteliuose) ar tam tikrose grupėse šių seniūnijų viduje remiant bendruomenių plėtros planų rengimą. Vienintelis apribojimas projektams buvo reikalavimas, kad jie gautų viešojo sektoriaus agentūros paramą. Pagrindinis schemos įgyvendinimo tikslas – skatinti ūkininkaujančias seniūnijas gerinti žemės ūkio produktų kokybę ir prekybą jais, diversifikuoti ir praplėsti ekonomines veiklas jose. Šia priemone vietinės bendruomenės buvo skatinamos peržengti žemės ūkio veiklų ribas ir pasinaudoti platesnėmis ekonominės veiklos kaime galimybėmis:

13 Highlands and Islands Special Transitional Programme 2000-2006. Single Programming Document. Revised, December 2003 ir HIghlands and Islands Special Transitional Programme 2000-2006. Programme Complement. Full revised rersion of the Programme Complement, Spring 2001 <http://www.hipp.org.uk/downloads/programme.asp?cat=11>


22

- įtvirtinti naudingus aplinkosauginius tikslus. Šis tikslas skatino bendruomenes

įtvirtinti partnerystės santykius su susijusiomis agentūromis ir interesų grupėmis, siekiant įtvirtinti ir plėtoti tvaraus žemės valdymo praktikas;

- įgyvendinti socialinio ir kultūrinio pobūdžio projektus (apėmė kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemonę). Šiuo tikslu turėjo būti užmezgami ryšiai tarp skirtingo amžiaus grupių ūkininkaujančiose bendruomenėse bendrai tvarkant ir valdant sukurtas ir pagerintas paslaugas;

- sukurti komunikacinius ryšius ir valdymo struktūras bendruomenėse (apėmė pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams priemonę). Šiuo tikslu turėjo būti siekiama sukurti bendros kartu su agentūromis projektų kontrolės ir plėtros struktūras, o tai, savo ruožtu, turėtų sukurti struktūras, kurios ir toliau tęstų projektų iniciatyvas, pasibaigus schemos įgyvendinimui;

- paskatinti informacinių technologijų panaudojimą (apėmė pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams priemonę). Šiuo tikslu skatinant efektyvų informacinių technologijų naudojimą, buvo numatyta vystyti verslo ir paslaugų plėtrą kaimo bendruomenėse;

- šia priemone taip pat buvo remiamas tinkamo personalo, kuris teiktų pagalbą rengiant seniūnijų plėtros planus, priėmimas. Viena iš pagalbinio personalo pagrindinių funkcijų – palaikyti ryšius su viešojo sektoriaus agentūromis.

Buvo numatyta pasiekti šiuos rodiklius: parengti 120 plėtros planų; pagal ūkininkaujančių bendruomenių plėtros schemą paremti 5000 paramos gavėjų. Tinkamos išlaidos. Pagal šią priemonę galėjo būti finansuojamos pagalbą teikiančio personalo, skirto individualių plėtros planų parengimui ir įgyvendinimui, išlaidos; plėtros iniciatyvų išlaidos. Paramos gavėjai (angl. – final beneficiaries): vietos valdžios institucijos, Highlands ir Islands regiono įmonės, kt. viešosios agentūros. Galutiniai naudos gavėjai (angl. – ultimate recipients): ūkininkaujančios seniūnijos arba grupės šiose seniūnijose. Aplinkos ir kaimo paveldo išsaugojimas ir gerinimas Aplinkos ir kaimo paveldo išsaugojimo ir gerinimo sub-priemonė apėmė 33 straipsnio kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo, turizmo ir amatų skatinimo ir aplinkos apsaugos žemės ūkiui, miškininkystei ir kraštovaizdžiui išsaugoti bei gyvūnų gerovei didinti priemones. Priemonės pagrindimas. Aplinka savo patrauklumu turistams ir investuotojams šiame Škotijos regione laikoma pagrindiniu turtu užtikrinant jo ekonominę plėtrą ateityje. Siekiant šį turtą išlaikyti, reikia užtikrinti tvarią kaimo bendruomenių plėtrą, apsaugoti gamtą ir vandens resursus. Tuo tikslu reikalinga sukurti ir pagerinti priėjimą prie unikalaus kraštovaizdžio, užtikrinti aplinkos apsaugą, didinti visuomenės žinias ir informuotumą šiais klausimais. Natūralų gamtos paveldą regione papildo žmonių sukurta kaimo aplinka (pastatai ir pan.), plėsdama ekonominės veiklos galimybes, pritraukdama turistus ir investuotojus. Deja, daugelis kaimų regione buvo apleisti, kurių patrauklumą numatyta atgaivinti įgyvendinant integruotas plėtros ir atnaujinimo schemas. Priemonės tikslai. Programos priemone buvo numatyti šie tikslai: užtikrinti, kad aplinka ir toliau liktų kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros pagrindu; pagerinti žemės ir vandens resursų planavimą ir tvarkymą; pagerinti kaimo kraštovaizdžio kokybę. Remtinos veiklos. Parama buvo teikiama šioms veikloms: informacijos apie aplinkosaugą prieinamumo gerinimas; parama priėjimų prie kraštovaizdžio komponentų sukūrimui –


23

pėsčiųjų takai turistams ir vietos bendruomenėms, ilgų atstumų pėsčiųjų takai, jojimo takai, takai dviračiams; kaimų atnaujinimas, įgyvendinamas suderinus su vietos strategijų parama; tauriųjų ir kitų rūšių elnių apsauga; gamtos ir kultūrinio paveldo analizė ir išsaugojimo veiksmai; žemės ir vandens resursų tvarkymas; aplinkosauginių strategijų ir integruotų iniciatyvų vystymas. Paramos gavėjai (angl. – final beneficiaries). Vietos valdžios institucijos, regiono įmonės, Miškininkystės komisija, Škotijos gamtos paveldas, vyriausybės agentūros ir kiti viešieji organai, vietos bendruomenių grupės, vietiniai trestai, savanoriškas sektorius, ne pelno organizacijos, kitos įmonės, darbdaviai, mažos ir vidutinės įmonės, bendruomenės įmonės. Galutiniai naudos gavėjai (angl. – ultimate recipients): bendruomenės.

3.2.2. Švedija Intervencijos pagrindimas. Švedijos natūrali gamta ir aplinka yra pagrindinis jos turtas, kuriuo remiantis galima įvairinti kaimo veiklas, ypatingai plėtoti turizmą. Nepakankama veiklų kaimo vietovėse diversifikacija iki 2000-2006 m. laikotarpio apribojo kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes ir kėlė grėsmę kaimo bendruomenėms ateityje. Be to, nors gyvenimo standartai Švedijos kaimo vietovėse buvo gana aukšti, lyginant juos ir su miestų gyventojais, tačiau retas apgyvendinimas ir bendra kaimo gyventojų mažėjimo tendencija sąlygojo pagrindinių paslaugų trūkumą. Šioms problemoms spręsti ES parama kaimo plėtrai 2000-2006 m. laikotarpiu buvo teikiama pagal Kaimo plėtros programą ir dvi 1 tikslo programose įtvirtintas kaimo plėtros priemones. 1 tikslo regionuose parama kaimo atnaujinimui ir plėtrai bei kaimo paveldo išsaugojimui ir pagrindinių paslaugų teikimui buvo teikiama pagal regionų Bendruosius programinius dokumentus ir juose įtvirtintas kaimo plėtros priemones, o visoje kitoje šalies teritorijoje – pagal Aplinkos ir kaimo plėtros plano14 Kaimo plėtros ir apsaugos bei kaimo paveldo apsaugos priemonę, kuri toliau aptariama detaliau. Priemonės pagrindimas. Programuojant paramą, buvo nustatyta, kad Švedijoje egzistuoja poreikis remti kaimo gyventojų grupes, siekiančias išplėtoti aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tvarų ir konkurencingą žemės ūkį, pertvarkyti žemės ūkį ar bet kokiu kitu būdu prisidėti prie gyvenimo sąlygų gerinimo kaimo vietovėse. Kultūrinio paveldo, susijusio su pastatais ir kitais aspektais, išsaugojimas yra taip pat labai svarbi veikla ir reikalauja paramos, kadangi dažnai grynai ekonominiu pagrindu ir komerciniais argumentais sunku pagrįsti kultūrine prasme svarbių pastatų išsaugojimo ir atnaujinimo reikalingumą. Priemonės tikslai. Pagal Kaimo plėtros ir apsaugos bei kaimo paveldo apsaugos priemonę parama buvo teikiama įvairioms iniciatyvoms, kuriomis siekiama vietos plėtros. Parama buvo teikiama toms iniciatyvoms, kuriomis buvo siekiama pagerinti sąlygas naujų ekonomiškai gyvybingų ir konkurencingų veiklų sukūrimui ar prisidėti prie vertingo kultūrinio paveldo, susijusio su kaimo industrija, išsaugojimo. Konkretus priemonės tikslas – skatinti ir vystyti socialinę ekonomiką, susijusią su žemės ūkiu ir išsaugoti kultūrinį paveldą. Remtinos veiklos ir tinkamos finansuoti išlaidos. Šia priemone buvo teikiama parama istoriškai tinkamam kaimo ar ūkio aplinkos, sodybų, kurios turi kultūrinio paveldo vertę ar yra būdingos tai vietovei, atstatymui/atkūrimui; ne gamybinių ūkių sodybų pastatų, turinčių istorinę vertę, atstatymui. Poreikis didinti paramą tokio tipo atnaujinimui kilo dėl vykstančios struktūrinės žemės ūkio pertvarkos, kurios metu galėjo būti suniokotas šis vertingas paveldas. Investicijos į vietinių grupių iniciatyva vykdomą vietos plėtrą buvo tinkamos paramai pagal šią priemonę tuo atveju, jeigu egzistavo ryšys tarp šių iniciatyvų ir žemės ūkio bei jo pertvarkymo. Tinkamumo

14 The Environmental and Rural Development Plan for Sweden 2000-2006, July 2000 <http://www.sweden.gov.se/sb/d/574/a/26093/dictionary/false>


24

gauti paramą sąlyga šioms iniciatyvoms – galimybė įrodyti, kad jos pagerina galimybes ir sąlygas kaime kurtis naujam, ekonomiškai konkurencingam verslui ar darbo vietoms arba prisideda prie kultūrine prasme svarbios aplinkos ir pastatų, susijusių su kaimo pramone, išsaugojimo. Paramos lygis. Bendrijos indėlis galėjo sudaryti iki 25 proc. visų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų. Paramos gavėjai. Paramos gavėjai/ tikslinės grupės buvo žemės ūkiai (valdos); šių ūkių bei įmonių, veikiančių kaimo vietovėse, asociacijos ir organizacijos, susijusios su remiamomis veiklomis.

3.2.3. Airija

Intervencijos pagrindimas. Žemės ūkio sektorius Airijoje užima svarbesnę vietą šalies ekonomikoje nei kitose ES šalyse narėse, o jo indėlis į šalies BVP yra dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Žemės ūkio sektoriaus produktyvumą mažino prasta kaimo gyventojų amžiaus struktūra ir prastas kaimo gyventojų išsilavinimas. Airijos kaimo plėtros programa 2000-2006 m. laikotarpiu sudarė dalį bendros strategijos, kurios tikslas buvo paskatinti konkurencingą pirminę žemės ūkio gamybą, žalos aplinkai nedarančias gamybos sistemas, įvairinti veiklas kaime siekiant užtikrinti alternatyvius pajamų šaltinius bei skatinti kaimo plėtrą regionų lygmeniu. Be KPP kaimo plėtros priemonės (remiamos EŽOŪGF orientavimo skyriaus lėšomis) buvo numatytos ir 1 tikslo regionų struktūrinių fondų programose – Pasienio, Vidurio ir Vakarų bei Pietų ir Rytų regionų veiksmų programose15. Pirmojoje programoje (Pasienio, Vidurio ir Vakarų regiono) įtvirtintos dvi EŽOŪGF finansuojamos priemonės miškininkystės srityje ir dvi priemonės žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritete (ūkio atliekų tvarkymas ir vietos kaimo plėtros iniciatyvos). Pietų ir Rytų regiono programoje įtraukta papildoma – pienininkystės higienos standartų gerinimas. Abiejų programų atvejais šios kofinansuojamos priemonės iš esmės papildo nacionalines pagal valstybės pagalbos schemą remiamas kaimo plėtros priemones. Regioninėse veiksmų programose, kurias sudarė po keturias sub-programas, buvo įtvirtintos miesto ir kaimo atnaujinimo priemonės. Tačiau šias priemones buvo numatyta kofinansuoti ne EŽOŪGF orientavimo skyriaus, o Europos regioninio plėtros fondo (ERPF) lėšomis. Tokia finansavimo galimybė buvo numatyta Tarybos reglamentu Nr. 1257/1999. Miesto ir kaimo atnaujinimo priemonė Priemonės pagrindimas. Kaip ir kitų valstybių programiniuose dokumentuose, priemonės poreikis buvo grindžiamas tuo, kad miesto ir kaimo kraštovaizdis yra svarbus didinant jų patrauklumą dirbti ir gyventi ir gali svariai prisidėti prie gyvenimo kokybės. Taigi pastatų, statinių atnaujinimas turėtų prisidėti prie vietovių socialinės, ekonominės, o taip pat ir turizmo plėtros. Pasienio, Vidurio ir Vakarų regione vyrauja nedideli miesteliai ir kaimai, kurių vizualinį patrauklumą turėtų pagerinti šios priemonės įgyvendinimas. Miesto ir kaimo atnaujinimo priemonė turėjo prisidėti ir prie architektūrinio paveldo išsaugojimo. Tuo tarpu Pietų ir Rytų regionuose vyrauja dideli miestai, kuriuose užtikrinamas gana aukštas užimtumo lygis ir veikia lyderiaujančios įmonės. Taigi miestų ir kaimo atnaujinimo priemonė šiame regione buvo orientuojama į socialinio ir ekonominio pagrindo atnaujinimą, dėmesį skiriant labiau nuskurdusiems didelių miestų rajonams. Miesto ir kaimo atnaujinimo priemonė šiuose regionuose turėjo prisidėti ir prie architektūrinio paveldo išsaugojimo.

15 Ireland National Development Plan 2000-2006 http://www.ndp.ie/viewdoc.asp?mn=pubz&nID=1&UserLang=EN&StartDate=1+January+2008&fn=/documents/publications/ndp_csf_docs/complete.htm> ir Ireland Border, Midland and Western Regional Assembly Operational Programme 2000-2006. Programme Complement, June 2001; Ireland Southern and Eastern Regional Operational Programme 2000-2006, Programme Complement, February 2001.


25

Remtinos veiklos sritys. Pagal miestų ir kaimų atnaujinimo priemonę buvo numatyta remti projektus šiose srityse: miestų atstatymas – atsižvelgiant į regioną, numatyta teikti paramą didmiesčių fiziniam, ekonominiam ir socialiniams atnaujinimui (konkrečiai numatyta strateginiuose planuose); miesto ir kaimo atnaujinimas – vietinė valdžia strateginiuose planuose numato, kurioms prioritetinėms vietovėms reikalinga teikti paramą; architektūros išsaugojimas – finansavimas buvo teikiamas vietos valdžios organams siekiant atnaujinti viešuosius pastatus, turinčius svarbią architektūrinę ir paveldosauginę vertę; Dublino Docklands atnaujinimas (Pietų ir Rytų regiono veiksmų programoje). Priemonės įgyvendinimas ir projektų atranka. Už priemonės įgyvendinimą buvo atsakingos atitinkamos vietos valdžios institucijos. Įgyvendinančioji institucija buvo parengusi gaires, kuriose numatyta, kokius veiksmus galima įtraukti į strateginius vietinės valdžios rengiamus planus, siekiant finansuoti projektus pagal miesto ir kaimo atnaujinimo priemonę. Įtraukdamos vietos bendruomenes, vietinės institucijos rengė strateginius veiksmų planus visam Nacionalinio plėtros plano įgyvendinimo laikotarpiui ir turėjo teikti juos Įgyvendinančiosios institucijos pritarimui. Šių veiksmų planų pagrindu buvo rengiami detalūs planai, kuriuose nurodomi konkretūs kiekvienais metais finansuojami projektai. Buvo numatyta būtina finansavimo sąlyga – vietos bendruomenių įtraukimas. Tinkamos išlaidos: fizinis didmiesčių, miestų ir kaimų centrų atnaujinimas/pagerinimas (įtraukiant gatvių apšvietimą ir kt. įrengimus, eismo sąlygų gerinimą, apželdinimą, žaidimo aikštelių įrengimą ir t.t.); centro ir pakrančių potencialo vystymas; apleistų vietų sutvarkymas; sąlygų, skatinančių įmonių kūrimą, turizmą ir užimtumą, vystymas; architektūrinio paveldo išsaugojimas. Paramos gavėjai. Vietos valdžios institucijos ir kiti viešieji organai, pvz. pilietinės organizacijos (angl. – civic trusts) ir t.t. Paslaugų teikimas Regioninių programų Žemės ūkio ir kaimo plėtros sub-programose buvo numatyta galimybė finansuoti vietos amatų ir paslaugų teikimą. Šiose programose įtvirtinta vietinių kaimo plėtros iniciatyvų priemonė (kofinansuojama EŽOŪGF lėšomis), pagal kurią parama buvo teikiama vietos grupių verslo planų įgyvendinimui. Šiuose planuose apimamos administravimo, tinklų kūrimo, mokymo, kaimo turizmo, vietinių amatų ir paslaugų teikimo, mažos apimties maisto perdirbimo ir aplinkosauginės veiklos.

3.3. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonių įgyvendinimo 2000-2006 m. ES šalyse patirties pritaikymas Lietuvoje Lietuvoje kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė 2007-2013 m. laikotarpiu yra naujai įtraukiama į Kaimo plėtros programą. Įvertinant tai, kad Lietuva dar neturi šios priemonės įgyvendinimo patirties, naudinga atsižvelgti į kitų ES valstybių narių patirtį 2000-2006 m. laikotarpiu. Kita vertus, kiekvienos valstybės narės specifinė situacija apsprendžia konkrečią priemonės intervencinę logiką ir aktualiausias investavimo sritis. Todėl žemiau pateikiamos rekomendacijos dėl KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo suformuluotos įvertinant Lietuvos poreikius ir aplinkybes.

3.3.1. Lėšų paskirstymas

Remiantis senųjų ES valstybių narių patirtimi 2000-2006 m. laikotarpiu, didelė paramos kaimo atnaujinimui ir pagrindinėms paslaugoms dalis buvo pagrįsta strateginio planavimo principais ir teikiama kaimo bendruomenių grupių strategijų, planų ir projektų, atitinkančių vietos poreikius, įgyvendinimui. Lietuvoje 2007-2013 m. laikotarpiu Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės įgyvendinimui didžioji dalis lėšų taip pat bus skiriama „iniciatyvos iš apačios“ metodui, t.y. 256,9 mln. litų kaimo atnaujinimui ir plėtrai bus paskirstyta pagal KPP IV kryptį


26

„Leader metodo įgyvendinimas“, paramą teikiant vietos plėtros strategijų įgyvendinimui. Tuo tarpu „iniciatyvos iš viršaus“ metodu įgyvendinamiems projektams (pagal KPP IV krypties 3 priemonę) numatyta skirti 69 mln. litų. Siekiant užtikrinti tolygų paramos paskirstymą regioniniu atžvilgiu, lėšas tikslinga skirstyti LR teritorijos administracinių vienetų – savivaldybių – mastu, o ne visos valstybės mastu. Skiriamų lėšų dalys, tenkančios savivaldybėms, turės būti nustatytos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ dydžio skaičiavimo metodikoje, tvirtinamoje LR žemės ūkio ministro. Planuojama, kad Leader metodo pagrindu teikiama parama savivaldybėms bus skirstoma pagal jau nustatytą ir LR žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-544 patvirtintą metodiką. Tuo tarpu priemonę įgyvendinant „iniciatyvos iš viršaus“ principu, skirstant lėšas savivaldybėms gali būti taikomi šie metodai:

- Po lygiai visoms savivaldybėms (69 mln. Lt : 51 savivaldybės = 1.35 mln. Lt); - Leader metodui skirtų lėšų paskirstymo principais (bazinė suma + diferencijuotai

pagal gyventojų skaičių + X proc. probleminiams regionams); - tam tikriems regionams.

Paramą skirstyti visoms savivaldybėms po lygiai yra netinkama, nes šios savivaldybės savo charakteristikomis (dydžiu, gyventojų skaičiumi, apgyvendinimo tankumu, išsivystymu ir t.t.) yra labai skirtingos ir, atsižvelgiant į šiuos skirtumus jų poreikiai nėra vienodi. Iš principo galima būtų pritarti antrajam variantui – paskirstyti lėšas savivaldybėms pagal tą pačią schemą, kaip numatyta skirstyti Leader metodui skirtas lėšas. Tačiau šis metodas nėra visiškai tinkamas dėl keletos priežasčių:

1) savivaldybės labai skiriasi ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir, pvz., kaimų skaičių; infrastruktūros (vandentiekio, nuotekų sistemų, kelių ir t.t.) būklę; teritorijų ar kaimų, kuriuose yra saugotini, renovuotini kultūros paveldo objektai, skaičių (taip pat skiriasi šių objektų būklė - vieniems renovuoti reikėtų daug lėšų, kitiems gerokai mažiau). Ko gero reikėtų atsižvelgti ir į tai, kokios reikšmės (respublikinės ar vietos) yra šie kultūros paveldo objektai bei kuriems reikėtų teikti prioritetą. Lėšas išdalinus po truputį gali pakakti tik „kosmetiniam“ pagražinimui, o ne renovavimui. Tikslinga būtų lėšas koncentruoti (pvz. renovuoti mažesnį objektų skaičių, bet kokybiškai);

2) per praėjusį SAPARD ir 2004-2006 m. struktūrinės paramos laikotarpį vienose

savivaldybėse buvo įsisavinta daugiau infrastruktūros gerinimui skirtų ES paramos lėšų, kituose gerokai mažiau. Skirstant paramos lėšas, naudinga būtų atsižvelgti ir į tai. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį ir į savivaldybių gebėjimus skirtas lėšas įsisavinti;

3) kaimo infrastruktūra aplink didžiuosius miestus (Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį,

Šiaulius) gerokai geresnė nei kitose Lietuvos kaimo teritorijose, nes čia aktyvesnis verslas ir gyventi keliasi pasiturintys miesto gyventojai kaip į „miegamuosius rajonus“, bet to, daug kur veikia laisvos ekonominės zonos, kurios gerokai pakeitusios kaimo infrastruktūrą. Tuo tarpu „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonės lėšas skirstant pagal LEADER metodo principą, kaip tik šių rajonų savivaldybėms atitektų daugiausia lėšų.

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius rekomenduotina KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ lėšas, skirstant įgyvendinimui pagal principą „iniciatyvos iš viršaus“, taikyti modifikuotą Leader metodo lėšų paskirstymo metodiką:

1) viena alternatyva - palikti gerokai didesnį savivaldybėms nepaskirstytų lėšų rezervą: LEADER metodui skirtų lėšų rezervas – vos 1,086 proc. Principui „iniciatyvos iš viršaus“ siūloma palikti iki 10 proc. nepaskirstytų lėšų rezervą ir, įgyvendinant KPP priemonę, stebėti lėšų įsisavinimą. Programos įgyvendinimo viduryje, atsižvelgiant į įgyvendinimo eigą ir savivaldybių poreikius, peržiūrėti lėšų paskirstymą ir paskirstyti lėšų rezervą.

2) Kita alternatyva - konsultuojantis su Aplinkos ir Kultūros ministerijomis, sudaryti

prioritetinių kultūros paveldo objektų sąrašą kaimo vietovėse ir jų renovacijai lėšas


27

numatyti atskira eilute. Pasirinkus šį paskirstymo variantą, rezervas galėtų būti ir mažesnis

3.3.2. Investavimo sritys

Lietuvos 2007-2013 m. KPP pateiktame priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ aprašyme, nurodytas indikatyvus 69 mln. Lt paramos lėšų pasiskirstymas pagal intervencines kryptis (įgyvendinant projektus pagal principą „iniciatyvos iš viršaus“): kaimo atnaujinimo projektams planuojama skirti 40% visų priemonės lėšų, o kaimo paveldo bei pagrindinių paslaugų projektams po 30%. Atsižvelgiant į priemonės bendrąjį tikslą – kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse – ribotas lėšas bei į ES šalių narių patirtį 2000 – 2006 m. laikotarpiu (ypač Vokietijos, Airijos)16, racionalu būtų lėšas daugiau koncentruoti į kompleksinius kaimo atnaujinimo ir plėtros projektus, įgyvendinamus pagal patvirtintas savivaldybės / vietos plėtros strategijas. Šie projektai turėtų apimti integralias investicijas į kaimo vietovės viešosios infrastruktūros ir aplinkos sutvarkymą (kaimo aikščių, prekyviečių, viešosios paskirties pastatų, automobilių stovėjimo aikštelių, vaikų žaidimo, žaliųjų zonų sutvarkymą). Tyrimo autoriai mano, kad kaimo atnaujinimo ir plėtros projektams įgyvendinti turėtų būti planuojama ne mažiau 50% visų priemonės lėšų, kultūrinio paveldo išsaugojimui numatytas lėšas sumažinant iki 20%. Atkreiptinas dėmesys, kad kultūriniam paveldui parama bus skiriama ir pagal kitas programas (2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo programą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius instrumentus, ETBT programas; plačiau žr. šio tyrimo 4 dalyje). Kitas svarbus momentas, siekiant veiksmingo priemonės lėšų panaudojimo – aktualiausių investavimo principų ir sričių nustatymas. Viena vertus, rengiant 2007-2013 m. Lietuvos KPP tam tikros investavimo sritys jau buvo išskirtos kaip prioritetinės: priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ aprašyme dalis nurodytų prioritetinių projektų atrankos kriterijų (kultūros paveldo objektų, įtrauktų į nekilnojamų jų kultūros vertybių sąrašą, atnaujinimas (išsaugojimas, restauracija, renovacija ir pa(si)keitimas; tradicinių amatų centrų kūrimas) nurodo aktualias investavimo sritis. Tyrimo autorių nuomone, priemonės prioritetiniai kriterijai turėtų labiau atspindėti paramos paskirstymo principus, todėl siūlytina arba performuluoti šiuos kriterijus arba papildyti papildomais atrankos kriterijais. Analizuojamos KPP priemonės aktualiausi investavimo principai, kurie turėtų būti atspindėti prioritetiniuose kriterijuose yra šie:

1. Prašoma paramos veiklai, kuri atitinka VVG vietos plėtros strategiją, patvirtintą Žemės ūkio ministerijos;

2. Prašoma paramos kompleksiniam kaimo atnaujinimo ir plėtros projektui; 3. Prašoma paramos vietos infrastruktūros projektui, papildančiam pagal kitas ES

finansines priemones (Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žuvininkystės fondą) finansuojamus (-tus) veiksmus17.

Sekantis žingsnis – aktualiausių investavimo sričių pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ išskyrimas. Remiantis 5 ES valstybių narių patirties analize bei sekančiame skyriuje pateikta KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ suderinamumo su kitais ES finansiniais instrumentais analize, rekomenduojame išskirti šias aktualiausias investavimo sritis18:

16 Primename, kad pagal kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo apsaugos priemones, 2000 – 2006 m. ES mastu buvo paremta iš viso 11.841 projektas, iš kurių net 10.270 projektų investicijos buvo skirtos kaimų atnaujinimui. 17 Tarybos sprendime (2006/144/EB) dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007 – 2013 m. programavimo laikotarpis) nurodoma, kad siekiant užtikrinti sinergiją su kitais ES finansiniais instrumentais pagal kaimo plėtros programų trečią kryptį remiama mažesnio masto infrastruktūra (vietos telekomunikacijos, transportas, energetikos ir vandens infrastruktūros objektai) gali vaidinti svarbiausią vaidmenį susiedama nacionalines investicijas su veiklos

įvairinimo vietos strategijomis, skirtomis žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialo vystymui. 18 Atkreiptinas dėmesys, kad aktualiausių investavimo sričių išskyrimas pagrįstas ekspertiniu vertinimu, atsižvelgiant į KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ intervencinę logiką ir senųjų ES valstybių narių patirtį. Dėl tyrimo atlikimo terminų, šių sričių nustatymas negalėjo būti verifikuotas atliekant potencialių paramos gavėjų apklausą.


28

- Pagrindinių paslaugų kaimo vietovėse gerinimas (urbanizuotų teritorijų viešųjų

erdvių (aikščių, prekyviečių) sutvarkymas ir kūrimas kaimo vietovėse (tame tarpe gali apimti ir kraštovaizdžio sutvarkymą), pastatų pritaikymas viešosioms paslaugoms (visų pirma, socialinio pobūdžio paslaugų (dienos socialinės globos centrų, teikiančių dienos ar trumpalaikę socialinę globą, socialinės priežiūros centrų, teikiančių socialinę priežiūrą dienos metu, įkūrimą ir modernizavimą), taip pat siūlytina apsvarstyti telekomunikacinių ir informacinių technologijų paslaugų gerinimo kaimo vietovėse rėmimą19);

- Laisvalaikio, sporto ir kultūrinės veiklos kaime įvairinimas (bibliotekų, kultūros

namų renovavimas ir modernizavimas; vandens ir dviračių trasų įrengimas; pėsčiųjų takų, paplūdimių, prieplaukų, poilsio ir sustojimo aikštelių, poilsio ir atokvėpio vietų įrengimas ar rekonstravimas);

- Kultūros paveldo išsaugojimas (investicijos į tradicinių amatų išsaugojimą,

kultūros paveldo objektų20 (prioritetą teikiant objektams įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą) išsaugojimas, restauracija ir renovacija).

3.3.3. Viešojo – privataus sektoriaus partnerystės principo taikymas Taip pat remiantis gerąją ES šalių narių praktika (taikoma JK, Vokietijoje), rekomenduotina skatinti kaimo atnaujinimo projektus įgyvendinti pagal viešojo – privataus sektoriaus partnerystės principus21. Atsižvelgiant į Lietuvos KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ intervencijos pagrindimą ir poreikį gerinti kaimo vietovių viešąsias erdves, dalis projektų iš principo negalės būti įgyvendinta be fizinių asmenų dalyvavimo projekte (pavyzdžiui, kaimų ar miestelių aikštes supančių privačių namų fasadų rekonstrukcija ar remontavimas). Pastebėtina, kad neįtvirtinta galimybė įtraukti fizinius asmenis sukėlė problemų įgyvendinant 2004-2006 m. projektus pagal Leader + priemonę: investicijų į viešąsias erdves (kurios kai kuriais atvejais apima ir fiziniams asmenims priklausančią žemę ir pastatus) projektų įgyvendinimas buvo problematiškas dėl reikalavimo pateikti nuosavybės dokumentus. Taigi įgyvendinant 2007-2013 m. KPP „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonę, būtų tikslinga įtvirtinti galimybę ne pelno projektuose teikti paraišką paramai su partneriu, kuriuo gali būti ir fizinis asmuo. Fizinių asmenų, kaip partnerių, įtraukimas turėtų išspręsti nekilnojamojo turto (žemės, pastatų) nuosavybės valdymo problemą, ir sudaryti galimybę investuoti į svarbias, reikšmingas kaimo viešąsias erdves, kurios apima fizinių asmenų žemę ir pastatus, nes paramos lėšomis galėtų būti investuojama ir į fiziniams asmenims (projekto partneriams) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Privačių (fizinių) asmenų įtraukimo vienas iš privalumų yra ir tas, kad privatus finansavimas, t.y. partnerio piniginis įnašas bus panaudojamas kaip bendrasis ES struktūrinių fondų finansavimas, ir tai sumažins bendrojo finansavimo poreikį iš viešųjų nacionalinių šaltinių22. Vis dėlto viešojo-privataus 19 telekomunikacinės paslaugos įtrauktos į pagrindinių paslaugų priemonės turinį EK vadovo Priemonės aprašyme; jos buvo remiamos 2000-2006 m. Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje ir šių šalių vertinimuose nurodomos kaip svarbus veiksnys, paskatinęs kaimo vietovių veiklos įvairinimą; be to, būtų užtiktina sinergija su per ERPF finansuojamu „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklo RAIN“ projektu. 20 Religinių objektų kaip kultūros paveldo objekto rekonstravimas 2000 – 2006 m. buvo finansuojamas Airijoje, kai pareiškėjai buvo pilietinės organizacijos. Taip pat pastebėtina, kad 2007 - 2013 m. programiniuose dokumentuose naujosios ES valstybės (pvz. Rumunija, Lenkija) yra įsirašiusios pagal šią priemonę remti religinių objektų rekonstravimą. Lietuvoje šių objektų rėmimas gali būti svarstytinas, jei šie objektai bus perduoti kaimo bendruomenėms panaudos sutartimi ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui po projekto įgyvendinimo. 21 Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėmis (VPSP) siekiama privataus kapitalo panaudojimo vešiesiems (visuomenės) poreikiams tenkinti – viešosioms paslaugoms teikti ir (ar) tam reikalingai infrastruktūrai sukurti. –Valstybinio audito ataskaita. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2008 m. sausio 15 d., Vilnius – 10 p. Atsižvelgiant į „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonės viešąjį pobūdį ir visuomeninius tikslus, galima pritaikyti VPSP principus ir įgyvendinti VPSP bruožų turinčius projektus. 22 Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų naudojimas. Parengtas Viešosios politikos ir valdybos instituto pagal projektą „Susidomėjimo apie viešojo ir privataus sektorių partnerystę valdant ES struktūrinius fondus didinimas“, kurį finansuoja Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasada Lietuvoje pagal programą „Lietuva Europos Sąjungoje: narystės žingsniai“, 12 p.


29

sektoriaus partnerystės principai Lietuvoje kol kas yra taikomi retai ir trūksta šių projektų įgyvendinimo patirties. Atsižvelgiant į bendros šios srities praktikos Lietuvoje trūkumą, jei būtų nuspręsta, kad partneriais įgyvendinant KPP priemonės „Kaimo plėtra ir atnaujinimas“ projektus gali būti fiziniai asmenys, reikės didelį dėmesį skirti viešųjų ir privačiųjų partnerių bendradarbiavimo sutarčių sudarymo priežiūrai. Paramos gavėjas turėtų būti su tokias asmenimis, atsižvelgiant į projekto (įgyvendinamos veiklos) specifiką, sudaręs bendradarbiavimo sutartis, numatančias partnerio įsipareigojimus dėl įnašo būdo ir dalies, taip pat įsipareigojimus, kaip bus paskirta parama, sudaryti sutartį, kuria projekto partneris įsipareigotų be NMA sutikimo neatlikti veiksmų (neveikimo), kurie pakeistų, panaikintų, sugadintų ar kitaip neigiamai paveiktų projekto rezultatą atitinkamą laikotarpį. Be to, KPP priemonės įgyvendinimo taisyklėse turėtų būti nustatyti tinkamumo kriterijai partnerystei su fiziniais asmenimis. Svarbiausi kriterijai būtų:

(1) be fizinio asmens įtraukimo projektas negali būti įgyvendintas; (2) projektas teiks visuomeninę naudą, tenkins viešuosius poreikius23; (3) procentinė projekto lėšų dalis, kurią turi sudaryti projekto partnerio (fizinio

asmens lėšos (projekto partnerio įsipareigojimas tam tikra dalimi finansuoti projekto įgyvendinimą būtų numatytas bendradarbiavimo su projekto vykdytoju sutartyje);

(4) taip pat fiziniams asmenims turi būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir projekto vykdytojams dėl paramos neteikimo (Taisyklių projekto VII skyrius).

Be to, siekiant numatyti galimybę nutraukti paramos sutartį, jei projekto partneris nevykdo savo įsipareigojimų pagal bendradarbiavimo sutartį, Taisyklėse tikslinga numatyti, kad paramos teikimo sutartyje turi būti nustatyta, kokia tvarka (terminais) projekto partneris (fizinis asmuo) turi įnešti bendradarbiavimo sutartyje numatytas lėšas į projekto įgyvendinimo sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusprendus kaip partnerius „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įtraukti fizinius asmenis, atitinkamai turėtų būti tikslinami Taisyklių II, VII, XII, XVIII, XXIV skyriai, Paramos paraiškos forma, Nemokamo savanoriško darbo laiko apskaitos lentelė, Veiklos plano paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ struktūra.

23 Pažymėtina, kad dabar Žemės ūkio ministerijos planuojama formuluotė „projektas teiks visuomeninę naudą, tenkins viešuosius poreikius (negali tenkinti privataus (-čių) asmens (-enų) interesų)“ nėra tiksli. Jei fizinis asmuo iš viso neturės jokio asmeninio intereso ar naudos, labai abejotina ar jis išvis dalyvaus bet kokiame projekte ir darys piniginį įnašą. Todėl nuostatą „negali tenkinti privataus (-čių) asmens (-enų) interesų“ siūlytina braukti arba performuluoti, taip, kad būtų nustatytos proporcijos ir identifikavimo kriterijai, kada laikytina, jog privatus poreikis tenkinamas labiau nei viešas.


30

4. 2007 – 2013 M. LIETUVOS KPP PRIEMONĖS „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“ SĄSAJŲ SU PRIEMONĖMIS, SKIRTOMIS KAIMUI ATNAUJINTI BEI PLĖTRAI, ANALIZĖ Šiame skyriuje pateikiama 2007-2013 m. Lietuvos kaimo plėtros programos 3 krypties 4 priemonės, iš dalies finansuojamos Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo lėšomis (toliau – KPP priemonė), sąsajų su Lietuvoje įgyvendinamomis Europos Sąjungos (toliau – ES) Struktūrinių fondų (toliau – SF) Konvergencijos tikslo, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės veiksmų programomis, kuriose dalyvauja Lietuvos regionai, bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa, analizė. Atliekant KPP priemonės veiklų analizę buvo remtasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklių projekto (parengto 2008 m. balandžio 24 d.) nuostatomis.

4.1. KPP priemonės sąsajos su Konvergencijos tikslo veiksmų programomis

Konvergencijos tikslu, siekiama paspartinti mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergenciją, gerinant augimo ir užimtumo sąlygas, t. y. didinant investicijas į fizinį bei žmogiškąjį kapitalą ir gerinant jų kokybę, kuriant naujoves ir žinių visuomenę, gerinant galimybes prisitaikyti prie ekonominių ir socialinių pokyčių, saugant ir gerinant aplinką bei administracinį efektyvumą. Lietuvoje Konvergencijos tikslas įgyvendinamas vadovaujantis Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. patvirtinta Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti ir keturiomis veiksmų programomis:

- Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. patvirtinta Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (toliau – VP);

- Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. patvirtinta Ekonomikos augimo VP; - Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. patvirtinta Sanglaudos skatinimo VP; - Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 18 d. patvirtinta Techninės paramos VP.

Toliau pateikiama KPP priemonės sąsajų analizė pagal kiekvieną VP.

4.1.1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

Persidengimas tarp Žmogiškųjų išteklių plėtros VP priemonių ir KPP priemonės nėra įmanomas. Tai susiję su tuo, kad Žmogiškųjų išteklių plėtros VP finansuojama iš Europos socialinio fondo (toliau – ESF), kurio paramos taikymo sritys apibrėžtos 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 3 straipsnyje, kuris skirtas finansuoti „minkštas“ veiklas, tuo tarpu KPP priemonė yra investicinio pobūdžio. Tiesa, tam tikras veiklų persidengimas projekto lygmenyje įmanomas tik dėl kryžminio finansavimo, kaip jis apibrėžtas 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 34 straipsnio 2 dalyje, taikymo kai kuriose Žmogiškųjų išteklių plėtros VP priemonėse. Tačiau rekomenduojama, kad didžiausias galimas kryžminio finansavimo atskiram ESF projektui dydis neviršytų 30% ir turėtų akivaizdų ryšį su pagrindinėmis („minkštomis“) projekto veiklomis24,

24 Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams. [projektas]


31

todėl suderinamumo tarp Žmogiškųjų išteklių plėtros VP priemonių ir KPP priemonės atžvilgiu toks persidengimas nėra aktualus.

4.1.2. Ekonomikos augimo veiksmų programa

Analizuojant Ekonomikos augimo VP priemonių ir KPP priemonės suderinamumą buvo nagrinėjami priemonių Ekonomikos augimo VP priedai ir projektų finansavimo sąlygų aprašai (toliau – PFSA)25. Viso pagal Ekonomikos augimo VP ketinama įgyvendinti 58 priemones. Tyrimo rengimo metu26 buvo patvirtinti 34 priemonių VP priedai27, 6 priemonių VP priedų projektai yra pateikti Finansų ministerijai (toliau – FM) ir 18 priemonių VP priedai nėra pateikti FM. Atliekant analizę nagrinėti patvirtinti VP priedai ir FM pateikti, bet dar nepatvirtinti VP priedai. FM nepateikti priemonių VP priedai nebuvo nagrinėjami. Suderinamumo problemų tarp Ekonomikos augimo VP priemonių ir KPP priemonės nebuvo identifikuota.

4.1.3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

Suderinamumo tarp Konvergencijos tikslo veiksmų programų ir KPP priemonės požiūriu svarbiausia yra Sanglaudos skatinimo VP. Taip yra dėl iš dalies sutampančių Sanglaudos skatinimo VP ir KPP priemonės tikslų – tiek ši VP, tiek ir KPP priemonė yra orientuotos į patrauklesnės gyvenamosios aplinkos kūrimą per skirtumų tarp gyvenamųjų vietovių mažinimą ir sanglaudos didinimą, o tai lemia ir panašių priemonių naudojimą siekiant užsibrėžtų tikslų. Paramos suderinamumo analizė tarp Sanglaudos skatinimo VP ir Europos žemės ūkio fondo (EŽŪFKP) finansinėmis priemonėmis yra pateikta V Sanglaudos skatinimo VP priede. Analizėje KPP priemonė minima kaip galinti potencialiai persidengti su Sanglaudos skatinimo VP 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ pirmu „Sumažinti pagrindinių ir likusių šalies miestų gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus ypatingą dėmesį skiriant būsto sąlygų pagerinimui probleminėse vietovėse“ ir antru „Sudaryti prielaidas spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse“ uždaviniais. Takoskyra tarp priemonių, įgyvendinančių šiuos uždavinius, ir KPP priemonės daroma per paramos dydį – nustatoma, kad Sanglaudos skatinimo VP priemonėse bus įgyvendinami projektai, didesni nei 200 000 eurų. Šioje vietoje yra tam tikras netikslumas, nes 1 uždavinio atveju bus įgyvendinami ir mažesni nei 200 000 eurų projektai. Plačiau šis aspektas aptariamas analizuojant "Probleminių teritorijų plėtros" priemonę. Taip pat V priede nurodomas potencialus persidengimas tarp 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ pirmo uždavinio „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ priemonių ir KPP priemonės. Kaip ir pirmo prioriteto atveju, daroma takoskyra per paramos dydį – nustatoma, kad Sanglaudos skatinimo VP priemonės įgyvendins projektus, didesnius nei 200 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos ministerijos, kuri atsakinga už šio uždavinio įgyvendinimą, pozicija šiuo klausimu yra pasikeitusi ir apribojimų finansavimo dydžiui nėra numatoma. Tokie V priedo netikslumai yra nulemti to, kad Sanglaudos skatinimo VP rengimo metu nebuvo aiški atskirų Sanglaudos skatinimo VP priemonių ir KPP priemonės vizija, tikslai, galimi pareiškėjai, finansinės alokacijos ir pan. Atsižvelgiant į tai būtina atlikti išsamesnę Sanglaudos skatinimo VP ir KPP priemonės sąsajų analizę. Pagal Sanglaudos skatinimo VP ketinama įgyvendinti 64 priemones. Už šių priemonių įgyvendinimą yra atsakingos 7 tarpinės institucijos – Aplinkos ministerija (toliau – AM), Ūkio ministerija (toliau – ŪM), Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), Socialinės apsaugos ir

25 Gairių pareiškėjams, kurios buvo naudojamos įgyvendinant BPD 2004-2006 metais, atitikmuo. 26 2008 05 21 27 2007 m. gruodžio 19 d. LRV nutarimas Nr. 1449 „Dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priedų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-241)


32

darbo ministerija (toliau – SADM), Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM), Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM) ir Susisiekimo ministerija (toliau – SM). Tyrimo vykdymo metu28 jau buvo patvirtinti 30 priemonių VP priedai29, 31 priemonės VP priedų projektai yra pateikti Finansų ministerijai (toliau – FM) ir 3 priemonių VP priedai nėra pateikti FM. Atliekant analizę nagrinėti patvirtinti VP priedai ir FM pateikti, bet dar nepatvirtinti VP priedai. FM nepateikti priemonių VP priedai nebuvo nagrinėjami. Kitas svarbus dokumentas, galintis suteikti informacijos dėl galimo persidengimo su KPP priemone, yra projektų finansavimo sąlygų aprašai (toliau – PFSA). Tyrimo vykdymo metu buvo patvirtinti tik du Sanglaudos skatinimo VP priemonių PFSA („Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ ir ,,Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimas“). Atsižvelgiant į šiuos negalutinės informacijos apribojimus, toliau pateikiamoje analizėje gali būti tam tikrų netikslumų, nes:

• FM pateikti, bet dar nepatvirtinti priemonių VP priedų projektai gali keistis (pavyzdžiui, atliekant analizę AM koregavo kelių priemonių VP priedų projektus ir keitė numatytas veiklas), todėl patvirtinus VP priedus gali atsirasti naujų niuansų, susijusių su suderinamumu;

• Priemonių VP prieduose pateikiama tik labai koncentruota informacija (pvz. vienai veiklų grupei skiriamas vienas sakinys ir pan.), tuo tarpu PFSA, kuriuose turėtų būti detalizuojamos priemonių VP prieduose numatytos veiklos ir suderinamumo klausimai, nėra patvirtinti.

Toliau pateikiami Sanglaudos skatinimo VP priemonių ir KPP priemonės suderinamumo analizės rezultatai ir rekomendacijos. Minimos tik tos priemonės, kurias įgyvendinant gali kilti problemų dėl suderinamumo. Išsami visų Sanglaudos skatinimo VP priemonių analizė pateikiama priede Nr. 1. 1 prioritetas „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“:

Priemonė Rekomendacija

"Vandens telkinių būklės gerinimas" (AM30)

prie netinkamų veiklų įrašyti veiklas, skirtas vandens telkinių (tarpinių vandenų, upių ir ežerų) pakrančių sutvarkymu

"Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra" (ŪM)

Reikalavimai netinkamoms išlaidoms priklauso nuo žodžio angliško termino „building“ vertimo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklėse, t.y. versti kaip „pastatas“ ar kaip „statinys“. Nusprendus remti tik pastatų remontą ar renovaciją, persidengiančių veiklų sumažėtų. Prie netinkamų veiklų siūloma įrašyti: • vandens, dviračių, atvirų ir uždarų slidinėjimo trasų,

pėsčiųjų takų, paplūdimių, prieplaukų, poilsio parkų, stovyklaviečių, poilsio ir atokvėpio vietų, poilsio ir sustojimo aikštelių įrengimo, įskaitant informacijos, higienos ir kitų statinių ar įrenginių statyba, rekonstravimas ir remontas;

• viešosios hipodromų ir kempingų infrastruktūros statyba, rekonstravimas ir remontas;

Šios veiklos yra netinkamos tik tuo atveju, jei objektai atitinka pirmą ir antrą/trečią iš žemiau pateiktų reikalavimų:

28 2008 05 21 29 2007 m. gruodžio 19 d. LRV nutarimas Nr. 1449 „Dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priedų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-241) 30 Skliausteliuose nurodoma tarpinė institucija, atsakinga už priemonę.


33

• projektu planuojamos sukurti ar išplėtoti turizmo infrastruktūros yra savivaldybėje (-ėse), kurioje formuojamas nacionalinis turizmo maršrutas, arba yra priskirtina unikalaus turizmo objekto infrastruktūrai;

• projektu planuojamos turizmo infrastruktūros sukūrimas ir (ar) išplėtojimas yra numatytas Lietuvos Nacionalinėje turizmo plėtros programoje, 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 944;

• stovyklaviečių, poilsio ir atokvėpio vietų, poilsio ir sustojimo aikštelių, pėsčiųjų takų, kempingų ar dviračių takų, vidaus vandenų prieplaukų kūrimo ar plėtros projektų atveju, šie objektai turi būti numatyti nacionalinio lygmens specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose (vandens turizmo trasų, dviračių turizmo trasų, autoturizmo trasų specialieji planai) arba bendruosiuose apskričių planuose, arba saugomų teritorijų tvarkymo schemose, planuose.

Priemonė "Viešųjų nekilnojamų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms" (ŪM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkomuosius statybos darbus, pritaikant minėtus objektus turizmui, jei šie objektai atitinka visus žemiau pateiktus reikalavimus: • objektas yra savivaldybėje (-ėse), kurioje formuojamas

nacionalinis turizmo maršrutas, arba yra priskirtinas unikaliam turizmo objektui;

• objektas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą; • projektu planuojamos turizmo infrastruktūros sukūrimas ir

(ar) išplėtojimas yra numatytas Nacionalinėje turizmo plėtros programoje.

Priemonė "Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose" (ŪM)

Į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisykles rekomenduojama įtraukti nuostatą, kad jeigu gyvenamojoje vietovėje, kurioje gyventojų skaičius yra mažesnis nei 6 tūkst., investuojamos ERPF lėšos pagal "Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose" priemonę, tai joje negali būti finansuojami savivaldybių institucijų teikiami projektai pagal KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ priemonės antrą veiklų grupę (šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklių 12.2. punktas). Taip pat formuluotę suderinti su ŪM ir įtraukti į jų priemonės PFSA.

Priemonė "Probleminių teritorijų plėtra" (VRM)

VRM priemonės Projektų finansavimo sąlygų apraše numatoma įtraukti nuostatą, kad jeigu gyvenamojoje vietovėje, kurioje gyventojų skaičius yra didesnis nei 3 tūkst., bet mažesnis nei 6 tūkst., investuojamos ERPF lėšos pagal "Probleminių teritorijų plėtros" priemonę, tai joje negali būti finansuojami savivaldybių institucijų teikiami projektai pagal KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos viešosios infrastruktūros sutvarkymo ir (arba) sukūrimo pirmąją veiklą (šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklių 12.3.1. punktas). Šios nuostatos įgyvendinimą kontroliuos savivaldybių tarybos. Atitinkamai rekomenduojama į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisykles įrašyti tokią pat nuostatą.

"Socialinio būsto plėtra prie netinkamų veiklų įrašyti veiklas, susijusias su esamų


34

ir jo kokybės gerinimas (VRM)

pastatų pritaikymu socialinio būsto reikmėms gyvenvietėse, turinčiose daugiau nei 1500 gyventojų.

2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra

Priemonė Rekomendacija "Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra" (SADM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti: • dienos socialinės globos centrų, teikiančių dienos ar

trumpalaikę socialinę globą, įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.;

• socialinės priežiūros centrų, teikiančių socialinę priežiūrą dienos metu, įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.;

• savarankiško gyvenimo namų įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.;

• įstaigų, kuriose teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos suaugusiems socialinės rizikos šeimų nariams, jų vaikams ir smurto šeimoje aukoms, įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst. Tokios įstaigos neremiamos, jei jų veiklą sudaro bent 3 iš šių struktūrinių padalinių: grupiniai gyvenimo namai vaikams, teikiantys trumpalaikę socialinę globą; krizių centrai ar laikino apgyvendinimo įstaigos motinoms ir vaikams; šeimos paramos centrai, paramos šeimai tarnybos; vaikų dienos centrai, teikiantys socialinę priežiūrą dienos metu;

• laikino gyvenimo namų, teikiančių trumpalaikę socialinę globą (nakvynės namų, psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų) įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.

"Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra" (SADM)

Į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisykles įtraukti nuostatą, kad neremiamos veiklos, susijusios su neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtra (profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiančių įstaigų steigimas ar plėtra: statyba, rekonstravimas, materialinės bazės kūrimas ar stiprinimas, aplinkos pritaikymas).

„Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas" (SAM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti psichikos dienos stacionarų (centrų) prie savivaldybių lygiu jau sukurtos psichikos sveikatos centrų infrastruktūros steigimą.

„Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas" (SAM)

Prie neremiamų veiklų įrašyti, kad neremiamas statinių, esančių kaimo vietovėje, rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams, kai šios veiklos susijusios su ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų bei paliatyviosios pagalbos plėtra ir stacionarinių paslaugų optimizavimu viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose

„Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas" (ŠMM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti veiklas, susijusias su universalių daugiafunkcinių centrų, kurių veiklos sritys gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis, neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir


35

suaugusiųjų veikla ir panašiai, steigimu ir plėtra gyvenamosiose vietovėse iki 1000 gyventojų.

"Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas" (ŠMM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimą ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pritaikymą įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų (nuo gimimo iki 7 metų) ugdymui, švietimo pagalbos teikimui.

3 prioritetas „Aplinka ir darnus vystymasis“

Priemonė Rekomendacija

„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra" (AM)

Šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklėse (12.3.3. punktas) nurodoma, kad remiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimas kaimuose, kuriuose gyvena iki 500 gyventojų, išskyrus projektus, kurie yra finansuojami EB Sanglaudos fondo lėšomis. Atsižvelgiant į planuojamus pasikeitimus AM priemonėje rekomenduojama remti šias veiklas kaimuose, kuriuose gyvena iki 2000 gyventojų.

"Energijos gamybos efektyvumo didinimas" (ŪM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti katilinių modernizavimą didinant jų darbo efektyvumą.

"Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu" (ŪM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti viešosios paskirties pastatų, pastatytų iki Lietuvos Respublikos statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ įsigaliojimo (iki 1992 metų), išorinių atitvarų remontą ir/arba rekonstravimą, pastatų energetikos sistemų modernizavimą ir/arba rekonstravimą pagerinant jų energetines charakteristikas. Tokios veiklos leidžiamos, jei vykdomos kartu su kitomis statinio, esančio kaimo vietovėje, rekonstravimo ir/arba remonto veiklomis, ir visų tokių veiklų vienintelis tikslas nėra pastatuose suvartojamos energijos sąnaudų mažinimas.

"Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu" (ŪM)

Prie netinkamų veiklų įrašyti viešosios paskirties pastatų, pastatytų iki Lietuvos Respublikos statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ įsigaliojimo (iki 1992 metų), išorinių atitvarų remontą ir/arba rekonstravimą, pastatų energetikos sistemų modernizavimą ir/arba rekonstravimą pagerinant jų energetines charakteristikas. Tokios veiklos leidžiamos, jei vykdomos kartu su kitomis statinio, esančio kaimo vietovėje, rekonstravimo ir/arba remonto veiklomis, ir visų tokių veiklų vienintelis tikslas nėra pastatuose suvartojamos energijos sąnaudų mažinimas.

4.1.4. Techninės paramos veiksmų programa

Persidengimas tarp Techninės paramos VP priemonių ir analizuojamos KPP priemonės nėra įmanomas. Tai susiję su tuo, kad Techninės paramos VP parama yra orientuota išskirtinai į Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos bei Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų įgyvendinimo administravimo sistemos sukūrimą ir efektyvų jos funkcionavimą.


36

4.2. KPP priemonės sąsajos su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programomis

Įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (toliau – ETBT) programas siekiama stiprinti bendradarbiavimą per sieną31 pasitelkus jungtines vietos ir regionines iniciatyvas, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą imantis veiksmų, skatinančių su Bendrijos prioritetais susijusią integruotą teritorinę plėtrą, taip pat stiprinti regionų bendradarbiavimą bei keitimąsi patirtimi atitinkamu teritoriniu lygiu. Lietuvos regionai dalyvauja penkiose ETBT programose: Lietuvos ir Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos bei Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programose, Baltijos jūros regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje ir tarpregioninio bendradarbiavimo (INTERREG IVC) programoje. Toliau trumpai apžvelgiami ETBT programų prioritetai ir, kur aktualu, nurodoma galima finansuojamų veiklų persidengimo rizika. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa: Programa įgyvendinama per du prioritetus:

2) Konkurencingas ir produktyvus pasienio regiono augimas; 3) Pasienio regiono sanglauda ir sustiprinta bendra pasienio regiono kokybė.

Pagal pirmo prioriteto paramos kryptį „Tvaraus peržengiančio sieną turizmo plėtra ir kultūrinio ir istorinio palikimo išsaugojimas“ yra remiamas kultūrinės/istorinės infrastruktūros ir svarbių abiejose sienos pusėse paveldo objektų renovavimas. Taip pat pagal šią paramos kryptį remiamas bendrų32 kultūrinių ir istorinių studijų ir tyrimų rengimas, bendrų kultūrinių ir istorinių duomenų bazių kūrimas. Pagal antro prioriteto paramos kryptį „Gyvenamosios aplinkos gerinimas“ yra remiamas abipus sienos esančios sveikatos apsaugos, socialinės ir švietimo infrastruktūros kūrimas ir tobulinimas. Taip pat remiamas bendrų viešųjų paslaugų, duomenų bazių, registrų, strategijų ir pan. kūrimas. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa: Programa įgyvendinama per du prioritetus:

1) Socialinės ir ekonominės regiono plėtros ir konkurencingumo skatinimas (kai bus remiami veiksmai, skirti verslo, darbo rinkos, tyrimų ir technologijų plėtrai palengvinti, pasienio regionų vidiniam ir išoriniam prieinamumui gerinti);

2) Patraukli gyvenamoji aplinka ir darnios bendruomenės kūrimas (kai bus remiami veiksmai, skirti bendram viešųjų paslaugų ir gamtos išteklių valdymui skatinti, pasienio regionų patrauklumui didinti).

Pagal antro prioriteto paramos kryptį „Bendro viešųjų paslaugų ir natūralių išteklių valdymo skatinimas“ remiamos veiklos susijusios su viešųjų paslaugų tobulinimu programos teritorijoje. Pagal to paties prioriteto paramos kryptį „Pasienio regiono patrauklumo didinimas“ remiamas kultūros centrų, muziejų, bibliotekų bei architektūrinio ir kultūrinio paveldo objektų renovavimas. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa yra vienintelė ETBT programa, kurioje dalyvauja Lietuvos regionai, turinti nuostatas dėl suderinamumo su pagal EŽŪKPF finansuojamas priemones (ypač 3 kryptimi „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“). Kaip sprendimas, siekiant išvengti galimų persidengimų tarp šios programos ir KPP priemonės, siūlomas koordinavimo mechanizmo tarp Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinio techninio sekretoriato33 (toliau – JTS) ir institucijos atsakingos už Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimą (Lietuvos atveju – Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM)) sukūrimas. JTS per VRM turėtų siųsti užklausimus ŽŪM dėl pateiktų paraiškų, ar planuojami projektai nėra gavę paramos pagal

31 Reglamentuose naudojamas terminas „peržengiantis sieną bendradarbiavimas“. VRM naudoja terminą – bendradarbiavimas per sieną. 32 Apimančių tiek Lietuvos, tiek Latvijos regionus 33 Programos įgyvendinančioji institucija


37

EŽŪKPF finansuojamas priemones. Tai turėtų būti atliekama prieš Jungtiniam priežiūros ir valdymo komitetui priimant sprendimą dėl projekto finansavimo. Papildomai persidengimo bus išvengta derinant veiksmus per jau veikiančius nacionalinius koordinavimo mechanizmus tokius kaip Regioninės plėtros tarybos ar nacionalinis pakomitetis. Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programa: Programa įgyvendinama per du prioritetus:

3) Ekonominis konkurencingumas; 4) Patrauklumas ir bendras identitetas.

Pagal antro prioriteto paramos kryptį „Tvarus natūralaus ir kultūrinio paveldo naudojimas skatinant regioninę plėtrą“ remiamas bendradarbiavimo per sieną strategijų, skirtų natūralaus ir kultūrinio paveldo objektų, vietovių, kraštovaizdžių ir tradicijų išsaugojimui ir naudojimui, susijusių su regionine plėtra parengimas. Baltijos jūros regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa: Programa įgyvendinama per keturis prioritetus:

1) Inovacijų skatinimas visame Baltijos jūros regione: inovacijų diegimas, technologijų perdavimo ir žinių sklaidos regione palengvinimas, socialinių gebėjimų generuoti ir absorbuoti naujas žinias stiprinimas;

2) Baltijos jūros regiono vidaus ir išorės prieinamumas: transporto ir ITT sprendimų diegimas, gerinant vietovių pasiekiamumą ir jų ekonominį augimą, integracija į tarptautines zonas;

3) Baltijos jūros kaip bendro ištekliaus valdymas: vandentvarka, ekonomiškas jūros zonų valdymas ir tvarus jūros resursų naudojimas, saugios laivybos gerinimas, integruota pakrančių regionų plėtra;

4) Patrauklūs ir konkurencingi miestai bei regionai: miestų ir urbanizuotų zonų ekonominis stiprinimas, socialinė-ekonominė teritorijų sanglauda, socialinių sąlygų ir regionų bei miestų plėtros poveikio gerinimas.

Persidengimo su KPP priemone šioje programoje nėra. Tarpregioninio bendradarbiavimo programa (INTERREG IV): Programa įgyvendinama per du prioritetus:

1) Inovacijos ir žinių ekonomika; 2) Aplinka ir pavojų prevencija.

Persidengimas su KPP priemone įmanomas pagal antro prioriteto paramos kryptį „Kultūros paveldas ir kraštovaizdis“. Persidengimas galėtų būti studijų, metodologijų, tyrimų rengimo srityje. Pagal programą numatomos investicijos yra nedidelės apimties ir labiau susijusios su sukurtų produktų paruošimui tolimesniam pritaikymui pagal Konvergencijos ir Konkurencingumo ir užimtumo tikslo programas. Tačiau apskritai, atsižvelgiant į programos teritorijos dydį bei reikalavimus partnerystei, persidengimas su KPP priemonės projektais yra mažai tikėtinas.

4.3. KPP priemonės sąsajos su Europos kaimynystės ir partnerystės priemone 2004-2006 metais tiek jau aptartos bendradarbiavimo programos ties vidinėmis ES sienomis (ETBT programos), tiek bendradarbiavimo programos buvo įgyvendinamos per Bendrijų iniciatyvą INTERREG III. 2007-2013 m. šios programos buvo atskirtos ir teritorinis bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis įgyvendinamas per Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (toliau – EKPP). Lietuvos regionai 2007-2013 m. dalyvauja dviejose EKPP bendradarbiavimo per sieną programose: Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programoje ir Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos


38

bendradarbiavimo per sieną programoje34. EKPP elementas yra integruotas ir į Baltijos jūros regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą. Suderinamumas su šia programa išnagrinėtas analizės dalyje, skirtoje ETBT programoms. Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa: Programa įgyvendinama per du prioritetus:

1) Skatinti tvarią ekonominę ir socialinę plėtrą; 2) Spręsti bendrus iššūkius

Pagal pirmo prioriteto priemonę „Kultūrinio ir istorinio paveldo saugojimas ir skatinimas, turizmo abipus sienos skatinimas“ remiamas nedidelės apimties kultūrinės/istorinės/turizmo infrastruktūros renovavimas; bendros kultūrinės ir istorinės studijos ir tyrimai, bendrų kultūrinių ir istorinių objektų duomenų bazių kūrimas. Pagal antro prioriteto priemonę „Švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių sferų plėtros skatinimas“ bus remiamos veiklos susijusios su švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų plėtra. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programa: Programa įgyvendinama per du prioritetus:

1) Spręsti bendras problemas ir iššūkius; 2) Siekti socialinės, ekonominės ir erdvinės plėtros.

Pagal pirmo prioriteto priemonę „Tvarus aplinkos išteklių naudojimas“ remiamas bendrų strategijų, skirtų natūralaus ir kultūrinio paveldo objektų, kraštovaizdžio ir tradicijų išsaugojimui ir naudojimui, siejant jas su vietine ir regionine plėtra parengimas. Pagal antro prioriteto priemonę „Turizmo plėtra“ numatoma remti kultūrinio paveldo infrastruktūros, aktualios visai programos teritorijai, renovavimą. Pažymėtina, kad ETBT ir EKPP programų pareiškėjai, sutampantys su KPP priemonės pareiškėjais, yra savivaldybių administracijos, VVG arba kitų juridiniai asmenys, kaip jie apibrėžti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklių projekte. ETBT ir EKPP programose nėra keliama specifinių reikalavimų dėl projektų dydžio, t.y. nėra reikalaujama įgyvendinti tik didesnius nei 200 000 eurų projektus. Specifiniai reikalavimai dėl projektų įgyvendinimo vietos taip pat nėra taikomi, t.y. projektai gali būti įgyvendinami NUTS III regionuose, dalyvaujančiuose konkrečioje programoje netaikant papildomų reikalavimų. Kita vertus, ETBT ir EKPP programose yra keletas specifinių taisyklių, kurios sumažina šių programų projektų persidengimo su KPP priemone galimybę:

• šiose programose dalyvauja daugiau nei vienos valstybės regionai, tuo pačiu ir kiekviename projekte turi dalyvauti organizacijos bent iš dviejų valstybių;

• įgyvendinami projektai turi turėti akivaizdų poveikį daugiau nei vienoje valstybėje, pvz. nėra remiamas vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų renovavimas.

Daugiausiai problemų dėl suderinamumo tarp ETBT ir EKPP programų bei KPP priemonės galėtų kilti tik įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo projektus, kaip jie apibrėžti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1) 65 str., kadangi toks bendradarbiavimas apima bendradarbiavimą tarp teritorijų skirtingose valstybėse narėse ir su teritorijomis trečiosiose valstybėse. Atsižvelgiant į šiuos faktorius, rekomenduojama taikyti analogišką Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programoje taikomam koordinavimo mechanizmui sistemą ETBT ir EKPP bendradarbiavimo per sieną programų atžvilgiu. Baltijos jūros tarpvalstybinio

34 Nei viena iš programų nėra patvirtinta. Atliekant tyrimą buvo remtasi programų dokumentų projektais.


39

bendradarbiavimo programos ir tarpregioninio bendradarbiavimo programų atveju persidengimas su KPP priemone nėra aktualus. Koordinavimą turėtų vykdyti KPP priemonę įgyvendinanti institucija, teikdama užklausimus VRM. Kita alternatyva yra aktyvus ŽŪM atstovo dalyvavimas Nacionalinių pakomitečių veikloje. Nacionaliniai pakomitečiai siekia interesų suderinamumo tarp ūkio sektorių bei socialinių ir ekonominių partnerių; užtikrina, kad ES paramos lėšos būtų skiriamos tinkamoms įgyvendinti projektų paraiškose numatytas veiklas Lietuvos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms; siekia išvengti projektų tų pačių veiklų ir rezultatų finansavimo skirtingų ES programų lėšomis. Šiuo metu yra rengiamas Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl ETBT programų Nacionalinio pakomitečio sudarymo. Jame numatytas ir ŽŪM atstovo dalyvavimas pakomitečio veikloje. Kol kas nėra aišku, ar bus sudaromas EKPP programų nacionalinis pakomitetis.

4.4. KPP priemonės sąsajos su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa

Analizuojamos KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ finansuojamų veiklų suderinamumas bei dvigubo finansavimo išvengimas turi būti užtikrintas ir pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų veiksmų programos (ŽVP) ketvirtosios prioritetinės krypties “Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ remtinų veiklų atžvilgiu. Rizika dėl dvigubo finansavimo ir veiklų persidengimo pagal KPP ir ŽVP priemones kyla tose teritorijose, kuriose kartu veiks ir vietos veiklos grupė (toliau – VVG) ir žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (toliau – ŽRVVG)35. Pagal priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklių projektą numatoma, kad į strategijas, inter alia, galės būti įtraukta, o vėliau finansuojami projektai, remiantys žuvininkystės regionų aplinkos saugojimą, pakrantės kaimelių bei gyvenviečių, kuriose vykdoma žuvininkystės veikla, atnaujinimą ir plėtrą bei gamtos ir architektūros paveldo saugojimą ir stiprinimą. Šios veiklos tiesiogiai dubliuoja veiklas, numatytas finansuoti pagal analizuojamą KPP priemonę. Atsižvelgiant į tai, KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisyklės turi būti papildytos nuostata, kad projektai ar jų dalys, įtraukti į Žuvininkystės regionų plėtros strategijas negali būti finansuojami pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Pastebėtina, kad tokia pati apribojanti nuostata yra įtraukta į priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklių projektą (15.3 punktas)36. Papildomas dvigubo finansavimo rizikos eliminavimo mechanizmas turėtų būti sukurtas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – NMA). NMA tiek pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, tiek pagal ŽVP priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ vertins paraiškas bei tvirtins projektus finansavimui.

35 Pagal priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklių projektą numatoma, kad ŽRVVG galės būti steigiama 27 Lietuvos savivaldybėse 36 „15. Strategijų tinkamumo kriterijai yra šie: <...> 15.3. strategija parengta nepažeidžiant nustatytų takoskyrų tarp EŽF ir kitų ES paramos fondų principų, nustatytų Veiksmų programoje. Jeigu toje pačioje teritorijoje veikia ir VVG (ės), siekiant užtikrinti, kad tas pats projektas nebūtų finansuojamas iš skirtingų fondų ŽRVVG savo vietos plėtros strategijose privalo atskirti veiklos sritis, kurias ji ketina finansuoti ir nurodyti kokias panašias veiklos sritis ketina finansuoti VVG. Jeigu VVG vietos plėtros strategiją Žemės ūkio ministerija patvirtina anksčiau negu ŽRVVG pateikia savo strategiją vertinimui, VVG turi teisę taisyti vietos plėtros strategiją tam, kad būtų nustatytos tinkamos takoskyros ir atvirkščiai: jeigu ŽRVVG vietos plėtros strategiją Žemės ūkio ministerija patvirtina anksčiau negu VVG pateikia savo strategiją vertinimui, ŽRVVG turi teisę taisyti vietos plėtros strategiją tam, kad būtų nustatytos tinkamos takoskyros. Takoskyros tarp ŽRVVG ir VVG strategijų nustatomos: pagal paramos gavėjų rūšį ir pagal strategijoje numatytų tinkamų veiklos sričių pobūdį.“


40

6. REKOMENDACIJOS Detalios rekomendacijos suformuluotos ir jų pagrindimai pateikti ataskaitos tekste. Šioje dalyje pateikiamos tik apibendrinančios rekomendacijos dėl Lietuvos 2007 – 2013 m. KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo:

1. KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinant „iniciatyvos iš viršaus“ principu, rekomenduojama taikyti modifikuotą Leader metodo lėšų paskirstymo metodiką. Svarstytinos dvi alternatyvos. Pirmoji - palikti iki 10 proc. nepaskirstytų lėšų rezervą ir, įgyvendinant KPP priemonę, stebėti lėšų įsisavinimą. Programos įgyvendinimo viduryje, atsižvelgiant į įgyvendinimo eigą ir savivaldybių poreikius, peržiūrėti lėšų paskirstymą ir paskirstyti lėšų rezervą. Antroji alternatyva - konsultuojantis su Aplinkos ir Kultūros ministerijomis, sudaryti prioritetinių kultūros paveldo objektų sąrašą kaimo vietovėse ir jų renovacijai lėšas numatyti atskira eilute. Pasirinkus šį paskirstymo variantą, rezervas galėtų būti ir mažesnis.

2. Atsižvelgiant į priemonės bendrąjį tikslą – kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo

vietovėse – ribotas lėšas bei į ES šalių narių patirtį 2000 – 2006 m. laikotarpiu (ypač Vokietijos, Airijos), siūlytina lėšas daugiau koncentruoti į kompleksinius kaimo atnaujinimo ir plėtros projektus, įgyvendinamus pagal patvirtintas savivaldybės / vietos plėtros strategijas. Šie projektai turėtų apimti integralias investicijas į kaimo vietovės viešosios infrastruktūros ir aplinkos sutvarkymą (kaimo aikščių, prekyviečių, viešosios paskirties pastatų, automobilių stovėjimo aikštelių, vaikų žaidimo, žaliųjų zonų sutvarkymą). Kaimo atnaujinimo ir plėtros projektams įgyvendinti planuoti ne mažiau 50% visų priemonės lėšų, kultūrinio paveldo išsaugojimui numatytas lėšas sumažinant iki 20%.

3. Siūlytina papildyti KPP priemonės prioritetinius atrankos kriterijus, išryškinant

investavimo principus: (1) prašoma paramos kompleksiniam kaimo atnaujinimo ir plėtros projektui; (2) Prašoma paramos vietos infrastruktūros projektui, papildančiam pagal kitas ES finansines priemones (Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žuvininkystės fondą) finansuojamus (-tus) veiksmus. Nustatytą prioritetinį atrankos kriterijų - prašoma paramos veiklai, kuri atitinka VVG vietos plėtros strategiją, patvirtintą Žemės ūkio ministerijos – patvirtinti pirmuoju, atrenkant projektus pagal šią priemonę. Senųjų ES valstybių narių patirties 2000-2006 m. laikotarpiu analizė parodė, kad didžiausia pridėtinė vertė sukuriama tais kaimo atnaujinimo ir plėtros projektais, kurie pagrįsti strateginio planavimo principais, teikiami kaimo bendruomenių grupių strategijų, planų ir projektų, atitinkančių vietos poreikius, įgyvendinimui.

4. Įvertinus į 2007–2013 m. KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ takoskyras su

EB struktūriniais fondais ir EŽF, siūlytina nustatyti Priede Nr.3 pateikiamą neremtinų veiklų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus visas rekomendacijas dėl detalus netinkamų veiklų sąrašo (kuris pateiktas įvertinant visas galimas persidengimo ir dvigubo finansavimo rizikas) gali tapti sudėtingiau rengti projektus bei tai, kad dalis pagal kitus programinius dokumentų (VP) priedų dar nėra oficialiai patvirtinti, o PFSA patvirtinti tik du, rekomenduojama ŽŪM inicijuoti dialogą su tarpinėmis institucijomis atsakingomis už priemones, su kuriomis galėtų kilti suderinamumo problemų ir dalį nuostatų perkelti į jų rengiamus PFSA. Minimali priemonė, kurią privaloma būtų taikyti, įgyvendinant šią priemonę – regionų plėtros tarybų administracijų raštai, patvirtinantys, kad KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ lėšų gavimui teikiama paraiška ir prašomos finansuoti veiklos nėra gavusios paramos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Dabar priemonės įgyvendinimo taisyklių projekto 45.15 punkte yra numatyta, kad prie paraiškos bus reikalaujama pateikti regionų plėtros tarybos dokumentą, patvirtinantį, jog projekte numatytos investicijos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamas Europos


41

regioninės plėtros fondo lėšomis. Toks raštas gali būti garantija, patvirtinant, kad investicijos nėra finansuotos, tačiau įsipareigojimai į ateitį neapsaugos nuo galimos dvigubo finansavimo rizikos. Sudarytas neremtinų veiklų sąrašas (priedas Nr.3) gali būti NMA naudojamas paraiškos vertinimo metu.

5. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo tarp KPP ir ETBT bei EKPP bendradarbiavimo per

sieną programų, rekomenduotina pritaikyti Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos patirtį, koordinuojant veiksmus su EŽŪKPF finansuojamomis priemonėmis, t.y. nustatyti JTS užklausų ŽŪM dėl pateiktų paraiškų, ar planuojami projektai nėra gavę paramos pagal EŽŪKPF finansuojamas priemones, teikimo mechanizmą.

6. Remiantis gerąją ES šalių narių praktika (taikoma JK, Vokietijoje), rekomenduotina

skatinti kaimo atnaujinimo projektus, kuriais teikiama visuomeninė nauda ar tenkinami viešieji poreikiai, įgyvendinti pagal viešojo – privataus sektoriaus partnerystės principus. Tai sumažintų riziką, kad dalis projektų, kuriuose būtinas fizinių asmenų dalyvavimas (pavyzdžiui, kaimų ar miestelių aikštes supančių privačių namų fasadų rekonstrukcija ar remontavimas), gali likti neįgyvendinti dėl neišspręstų nekilnojamojo turto (žemės, pastatų) nuosavybės valdymo problemų. Be to, įtraukus fizinius asmenis kaip partnerius į priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimą bus sumažintas bendrojo finansavimo poreikis iš viešųjų nacionalinių šaltinių (partnerio piniginis įnašas bus panaudojamas kaip bendrasis ES struktūrinių fondų finansavimas).

7. Detalūs pasiūlymai dėl Taisyklių nuostatų koregavimo yra suformuluoti Taisyklių

analizėje (5 tyrimo skyrius). Atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus rekomenduotina Taisykles koreguoti sistemiškai (pagal pateiktą pastabą taisyti kitas analogiškas Taisyklių nuostatas).

8. Rekomendacijos dėl dokumentų, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus privalės pateikti

pareiškėjas, siekiantis gauti paramą pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, pateikiamos priede Nr.4.


42

1 PRIEDAS. Kaimo plėtros ir atnaujinimo projektų finansavimo ES valstybėse narėse 2000 – 2006 m. programavimo laikotarpiu statistika. 1.1. lentelė. ES-25 kaimo atnaujinimui ir plėtrai bei kaimo paveldo išsaugojimui skirtos EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšos, 2000 – 2006 m.

Iš viso Iš jų - EŽŪOGF garantijų skyriaus

Priemonė: Kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo išsaugojimas 254 695 000 EUR 94 636 000 EUR

Dalis nuo visų KPP lėšų, 2000 – 2006 m. 2,26% 1,67% Šaltinis: European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007 1.2. lentelė. ES-25 pagrindinėms paslaugoms kaimo ekonomikai skirtos EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšos, 2000 – 2006 m

Iš viso Iš jų - EŽŪOGF garantijų skyriaus

Priemonė: pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai 75 712 000 EUR 32 899 000 EUR

Dalis nuo visų KPP lėšų, 2000 – 2006 m. 0,67% 0,58% Šaltinis: European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007 1.3. lentelė. Kaimo atnaujinimą ir plėtrą bei kaimo paveldo išsaugojimą EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis finansavusios ES šalys, 2000 – 2006 m.

ES valstybės - narės, finansavusios kaimų atnaujinimą ir plėtrą bei kaimo paveldo išsaugojimą (EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis)

BE CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV LT LU HU MT NL AT PL PT SI SK FI SE UK

VN, skaičius įgyvendinusių šią priemonę

X - X X - - - X X X - - - X - - X X - - - - X X X 12 Šaltinis: European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007 1.4. lentelė. Pagrindines paslaugas kaimo ekonomikai EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis finansavusios ES šalys, 2000 – 2006 m.

ES valstybės - narės, finansavusios pagrindines paslaugas kaimo ekonomikai (EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis)

BE CZ DK DE EE IE EL ES FR IT CY LV LT LU HU MT NL AT PL PT SI SK FI SE UK

VN, skaičius įgyvendinusių šią priemonę

X - X X - - - X X X - - - X - - X - - - - - X - X 10 Šaltinis: European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007


43

1.5. lentelė. Kaimo atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo projektų, finansuotų EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis ES šalyse 2000 – 2006 m., statistika.

Kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas Skirtų viešųjų išlaidų

suma ('000 EUR) Patvirtintų paraiškų skaičius

Valstybė narė

Iš viso

tinkamų išlaidų

('000 EUR) VISO iš kurių

EŽŪOGF

Iš viso naudos gavėjų išlaidų

Kaimo paveldo

apsauga ir išsaugojimas

Kaimų atnaujinimas

/ plėtra VISO

Vidutinė viešųjų išlaidų dalis

vienai paraiškai

(EUR) Belgija 6 026 1 943 1 357 4 263 0 36 36 53 980 Danija 2 908 1 454 1 454 1 454 11 25 36 40 389 Vokietija 352 266 184 410 60 656 180 348 405 9 669 10 074 18 306 Ispanija 8 332 5 003 2 294 3 329 193 69 262 19 094 Prancūzija 7 086 3 257 1 628 3 829 611 0 611 5 330 Italija 20 857 17 712 10 419 3 145 47 19 66 268 359 Liuksemburgas 2 943 1 177 294 1 776 2 13 15 78 439 Nyderlandai 18 069 16 781 7 975 1 288 34 6 40 417 525 Austrija 4 106 820 410 4 376 0 148 148 5 543 Suomija 12 663 12 693 3 808 4 969 203 221 424 29 936 Švedija 2 613 784 196 1 829 32 0 32 24 500 Jungtinė Karalystė 14 749 88 662 4 144 6 802 33 64 97 89 295 VISO 457 798 254 695 94 636 217 399 1 571 10 270 11 841 21 510

Šaltinis: European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007


44

1.6. lentelė. Pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai lėšų projektų, finansuotų EŽŪOGF garantijų skyriaus lėšomis ES šalyse 2000 – 2006 m., statistika.

Pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai Skirtų viešųjų išlaidų suma

('000 EUR)

Valstybė narė

Iš viso tinkamų

išlaidų (EUR'000) VISO iš kurių EŽŪOGF

Iš viso naudos gavėjų išlaidų

Patvirtintų paraiškų skaičius

Vidutinė viešųjų išlaidų dalis vienai paraiškai

(EUR)

Belgija 14 833 7 394 3 562 7 439 4 908 1 506 Danija 5 850 2 925 2 079 2 925 42 69 643 Vokietija 13 258 9 924 3 980 6 551 39 254 468 Ispanija 25 276 15 263 8 650 10 014 384 39 746 Prancūzija 5 488 2 745 1 373 2 744 249 11 024 Italija 13 309 11 187 3 667 2 137 224 49 941 Liuksemburgas 5 507 2 754 688 2 754 16 172 110 Nyderlandai 6 623 6 475 3 152 147 10 647 500 Suomija 17 406 11 022 3 210 6 385 104 105 981 Jungtinė Karalystė 9 634 6 023 2 538 5 430 68 88 580 VISO 117 184 75 712 32 899 46 525 6 044 12 527

Šaltinis: European Commisssion, Directorate-General for Agriculture and Rural Development. RURAL DEVELOPMENT IN THE EUROPEAN UNION STATISTICAL AND ECONOMIC INFORMATION. REPORT 2007, November 2007


45

2 PRIEDAS. Kaimo atnaujinimo ir plėtros bei pagrindinių paslaugų priemonės ES senosiose valstybėse narėse (Velse (JK), Anglijoje (JK), Škotijoje (JK), Švedijoje ir Airijoje) 2000-2006 m. laikotarpiu.

Valstybė narė Programa Priemonė Paramos gavėjai Remtinos veiklos sritys Tinkamos finansuoti išlaidos

Pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams priemonė

bendruomenių partnerystės (angl. - community partnerships)

- pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams teikimas Rytų Velse;

- parama neskiriama: administraciniams kaštams, pelno siekiančioms privataus sektoriaus įmonėms, investicijoms į švietimo ir sveikatos paslaugas, žiniasklaidos priemonėms (įvairiai įrangai, pvz. televizijos dekoderiams), mobilioms parduotuvėms ir bendrai prekybos veiklai.

- parduotuvių patalpų atnaujinimas, užtikrinantis pagrindinių prekių tiekimą, gali būti svarstomas

Velso 2000-2006 m. kaimo plėtros planas

Kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemonė

bendruomenių partnerystės (angl. - community partnerships)

- kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo išsaugojimas Rytų Velse;

- investicijos į pastatus/ statinius, gatves ir viešąsias erdves

- bendruomenių ir miestelių, kuriuose vyrauja kaimo rinka/konjunktūra, projektai;

- kapitalo ir/arba einamosios išlaidos

Velsas (JK)

Vakarų Velso ir Valleys 1 tikslo programa

Kaimo vietovių pertvarkymo ir plėtros skatinimo priemonė

- Vietinės kaimo bendruomenės;

- kaimo įmonės, - ūkininkai ir kiti žemės

savininkai

- pagrindinės paslaugos kaimo ekonomikai ir gyventojams, apimant techninio ir verslo konsultavimo paslaugas ūkininkams ir, kur tai yra būtina, pirminį bendruomenių gebėjimų stiprinimą;

- kaimo atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo ir kultūros išsaugojimas;

- žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos diversifikacija užtikrinant daugialypę veiklą ir alternatyvias pajamas;

- turizmo ir amatų skatinimas; - stichinių nelaimių suniokoto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir tinkamų prevencinių priemonių įvedimas

kapitalo ir/arba einamosios išlaidos

Anglija (JK) Anglijos kaimo plėtros programa

Pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams priemonė

kaimo bendruomenių grupės

- pagrindinių paslaugų kaimo ekonomikai ir gyventojams teikimas;

- nedidelio masto projektai, kurie yra nukreipti į išsisklaidžiusias

- projektų vystymo kaštai; - įsikūrimo ir pradinės veiklos

kaštai teikiant nedidelio masto, t.y. mikro autobusų, transporto


46


bendruomenes; - priemone nesiekiama pakeisti

vyriausybės veiksmų šioje srityje ir neremiamos šios veiklos: vietinės mokyklos ar sveikatos paslaugos, neteikiamas papildomas finansavimas remiant viešąjį transportą kaimo vietovėse.

paslaugas, vykdant savanorių globėjų programas bei vaikų priežiūros programas „už mokyklos ribų“;

- projektai, teikiantys informacinių ir komunikacinių technologijų jungtis ir kitos infrastruktūros, sukuriančios naudą kaimo bendruomenėms ir verslui, teikimas.

Kaimų atnaujinimo ir plėtros bei kaimo paveldo išsaugojimo priemonė

- kaimo bendruomenių grupės;

- individualūs asmenys; - įmonės

- Pastatų atnaujinimas ir pritaikymas naujoms veikloms (naudojant atitinkamas vietines medžiagas), ypatingai tokioms, kurios prisideda prie kaimo ekonomikos įvairinimo, atvirų erdvių ir aplinkos gerinimo kaime;

- Parama neteikiama išskirtinai viešųjų institucijų įgyvendinamiems projektams.

- projektų vystymo išlaidos; - projektų, skatinančių tradicinių

amatų atgaivinimą ar plėtrą, išlaidos;

- apgriuvusių pastatų renovavimo ir pritaikymo komerciniam ar bendruomenių naudojimui išlaidos;

- daugiafunkcinių kaimų salių (bendruomenių namų) įrengimo išlaidos;

- istorinių pastatų ir archeologinių liekanų išsaugojimo/ konservacijos išlaidos;

- naujų kaimo muziejų įkūrimo ir plėtros išlaidos;

- mašinų stovėjimo aikštelių, žaidimo aikštelių, priėjimo prie istorinių objektų ar kraštovaizdžio komponentų įrengimo išlaidos.

Rinkodaros, diversifikavimo ir bendradarbiavimo vystymo sub-priemonės bendradarbiavimo vystymo dalis

- Paramos gavėjai: ūkininkaujančios seniūnijoms arba grupės šiose seniūnijose;

- Galutiniai naudos gavėjai: vietos valdžios institucijos, regiono įmonės, kt. viešosios agentūros

- Parama teikiama bendruomenių plėtros planų rengimui;

- Aplinkosauginių tikslų įtvirtinimas; - socialinio ir kultūrinio pobūdžio

projektų įgyvendinimas; - komunikacinių ryšių ir valdymo

struktūrų bendruomenėse kūrimas; - informacinių technologijų panaudojimo

skatinimas;

- pagalbą teikiančio personalo, skirto individualių plėtros planų parengimui ir įgyvendinimui, išlaidos;

- plėtros iniciatyvų išlaidų apmokėjimas tinkamiems pareiškėjams.

Škotija (JK) Highlands ir Islands bendrasis programavimo dokumentas

Aplinkos ir kaimo paveldo išsaugojimo ir gerinimo sub-priemonė

- Paramos gavėjai: vietos valdžios institucijos, regiono įmonės, Miškininkystės komisija, Škotijos gamtos paveldas,

- informacijos apie aplinkosaugą prieinamumo gerinimas;

- parama priėjimų prie kraštovaizdžio komponentų sukūrimui – pėsčiųjų takai turistams ir vietos bendruomenėms, ilgų atstumų

- informavimo apie aplinkosaugą projektų išlaidos;

- priėjimų prie kraštovaizdžio komponentų sukūrimo išlaidos;

- išlaidos, skirtos kaimų atnaujinimui;


47


vyriausybės agentūros ir kiti viešieji organai, vietos bendruomenių grupės, vietiniai trestai, savanoriškas sektorius, ne pelno organizacijos, kitos įmonės, darbdaviai, mažos ir vidutinės įmonės, bendruomenės įmonės

- Galutiniai naudos gavėjai: bendruomenės

pėsčiųjų takai, jojimo takai, takai dviračiams;

- kaimo atnaujinimas, atsižvelgiant į vietos strategijų paramą;

- tauriųjų ir kitų rūšių elnių apsauga; - gamtos ir kultūrinio paveldo analizė ir

išsaugojimo veikla; - žemės ir vandens resursų tvarkymas; - aplinkosauginių strategijų ir integruotų

iniciatyvų vystymas

- elnių apsaugos projektų išlaidos; - paveldo apsaugos išlaidos; - žemės ir vandens resursų

tvarkymo projektų išlaidos; - aplinkosauginių strategijų ir

integruotų iniciatyvų įgyvendinimo išlaidos.

Švedija Švedijos kaimo plėtros programa

Kaimo plėtros ir apsaugos bei kaimo paveldo apsaugos priemonė

- žemės ūkiai/valdos; - šių ūkių bei įmonių,

veikiančių kaimo vietovėse, asociacijos ir organizacijos, susijusios su remiamomis veiklomis

- parama istoriškai tinkamam kaimo ar ūkio aplinkos, sodybų, kurios turi kultūrinio paveldo vertę ar yra būdingos tai vietovei, atstatymui/atkūrimui;

- ne gamybinių ūkių sodybų pastatų, turinčių istorinę vertę, atstatymui

- Investicijos yra tinkamos paramai pagal šią priemonę tuo atveju, jeigu egzistuoja ryšys tarp šių iniciatyvų ir žemės ūkio bei jo pertvarkymo;

- Tinkamumo gauti paramą sąlyga šios iniciatyvoms – galimybė įrodyti, kad jos pagerina sąlygas kurtis naujam, ekonomiškai konkurencingam verslui ar darbo vietoms arba prisideda prie kultūrine prasme svarbios aplinkos ir pastatų, susijusių kaimo pramone, išsaugojimo

Airija Pasienio, Vidurio ir Vakarų bei Pietų ir Rytų regioninės veiksmų programos

Miesto ir kaimo atnaujinimo priemonė (finansuojama ERPF)

Vietos valdžios institucijos ir kiti viešieji organai, pvz. pilietinės organizacijos (angl. – civic trusts) ir t.t.

‐ miestų atstatymas – atsižvelgiant į regioną, numatyta teikti paramą didmiesčių fiziniam, ekonominiam ir socialiniams atnaujinimui (konkretūs veiksmai numatyti strateginiuose planuose);

‐ miesto ir kaimo atnaujinimas – vietinė valdžia strateginiuose planuose numato, kurioms prioritetinėms vietovėms reikalinga teikti paramą;

‐ architektūros išsaugojimas – finansavimas bus teikiamas vietos valdžios organams siekiant atnaujinti viešuosius pastatus, turinčius svarbią architektūrinę ir paveldosauginę vertę;

‐ Dublino Docklands atnaujinimas (Pietų ir Rytų regiono veiksmų programoje).

‐ fizinis didmiesčių, miestų ir kaimų centrų atnaujinimas/pagerinimas (įtraukiant gatvių apšvietimą ir kt. įrengimus, eismo sąlygų gerinimą, apželdinimą, žaidimo aikštelių įrengimą ir t.t.);

‐ centro ir pakrančių potencialo vystymas;

‐ apleistų vietų sutvarkymas; ‐ sąlygų, skatinančių įmonių

kūrimą, turizmą ir užimtumą, vystymas;

‐ architektūrinio paveldo išsaugojimas.


48

3 PRIEDAS. KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir Sanglaudos skatinimo VP priemonių suderinamumo lentelė.

Sanglaudos skatinimo VP

Patvirtintas VP priedas

Ar yra PFSA

Sanglaudos skatinimo VP priemonių veiklos, pagal kurias vykdomi

projektai, galėtų persidengti su KPP 3 krypties priemone „Kaimo

atnaujinimas ir plėtra veiklos“

KPP 3 krypties priemone „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ veiklos, pagal kurias vykdomi projektai, galėtų

persidengti su Sanglaudos skatinimo VP priemonių projektais

Demarkacija

1 prioritetas „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“

AM priemonės37:

Priemonė "Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas"

Taip Ne Nepersidengia veiklos --- ---

Priemonė "Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga"


Priemonė "Užterštų teritorijų poveikio vertinimas"


Priemonė "Vandens telkinių būklės gerinimas"

Ne Ne

vandens telkinių (tarpinių vandenų, upių ir ežerų), būklės gerinimo priemonių (valymas ir tvarkymas; artimo natūraliam hidrologinio režimo atstatymas; teršalų prietakos į telkinius mažinimo priemonių taikymas; gamtosauginis pakrančių valymas ir sutvarkymas) įgyvendinimas

viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir (arba) sukūrimas: 12.3.1. parkų, vandens telkinių pakrančių, kitų viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) sukūrimas.

Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybės administracijos; apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti veiklas, skirtas vandens telkinių (tarpinių vandenų, upių ir ežerų), pakrančių sutvarkymui.

Priemonė "Pajūrio tvarkymas"

Ne Ne Nepersidengia veiklos --- ---

Priemonė "Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas"


Priemonė "Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos


37 Skliausteliuose nurodytas prioriteto uždavinys prie kurio įgyvendinimo prisideda konkreti priemonė


49



Ar yra PFSA






Demarkacija

stiprinimas"

Priemonė "Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra"


Priemonė "Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas"


ŪM priemonės:

Priemonė "Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra"

Taip Ne

vandens, dviračių, atvirų ir uždarų slidinėjimo trasų, pėsčiųjų takų, paplūdimių, prieplaukų, poilsio parkų, stovyklaviečių, poilsio ir atokvėpio vietų, poilsio ir sustojimo aikštelių įrengimas, įskaitant informacijos, higienos ir kitų statinių ar įrenginių statybą, rekonstravimą ir remontą; viešosios hipodromų infrastruktūros statyba, rekonstravimas ir remontas; viešosios kempingų infrastruktūros statyba, rekonstravimas ir remontas.

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams; viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir (arba) sukūrimas;

Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybės institucijos, viešieji juridiniai asmenys; apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Iš dalies priklauso nuo angliško termino „building“ vertimo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklėse, t.y. pastatas ar statinys. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti: ‐ vandens, dviračių, atvirų ir uždarų slidinėjimo trasų, pėsčiųjų takų, paplūdimių, prieplaukų, poilsio parkų, stovyklaviečių, poilsio ir atokvėpio vietų, poilsio ir sustojimo aikštelių įrengimo, įskaitant informacijos, higienos ir kitų statinių ar įrenginių statybą, rekonstravimą ir remontą; ‐ viešosios hipodromų infrastruktūros statyba, rekonstravimas ir remontas; ‐ viešosios kempingų infrastruktūros statyba, rekonstravimas ir remontas,

jei šie objektai atitinka visus žemiau pateiktus reikalavimus: ‐ projektu planuojamos sukurti ar išplėtoti turizmo infrastruktūros yra savivaldybėje (-


50



Ar yra PFSA






Demarkacija

ėse), kurioje formuojamas nacionalinis turizmo maršrutas, arba yra priskirtina unikalaus turizmo objekto infrastruktūrai; ‐ projektu planuojamos turizmo infrastruktūros sukūrimas ir (ar) išplėtojimas yra numatytas Lietuvos Nacionalinėje turizmo plėtros programoje, 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 944; ‐ stovyklaviečių, poilsio ir atokvėpio vietų, poilsio ir sustojimo aikštelių, pėsčiųjų takų, kempingų ar dviračių takų, vidaus vandenų prieplaukų kūrimo ar plėtros projektų atveju, šie objektai turi būti numatyti nacionalinio lygmens specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose (vandens turizmo trasų, dviračių turizmo trasų, autoturizmo trasų specialieji planai) arba bendruosiuose apskričių planuose, arba saugomų teritorijų tvarkymo schemose, planuose.

Priemonė "Viešųjų nekilnojamų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms"

Taip Ne

viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkomieji statybos darbai, pritaikant minėtus objektus turizmui.

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams; istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, pripažintų saugomomis, tvarkyba (t. y. taikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas), kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas.

Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybės institucijos, viešieji juridiniai asmenys; apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkomuosius statybos darbai, pritaikant minėtus objektus turizmui, jei šie objektai atitinka visus žemiau pateiktus reikalavimus: ‐ objektas yra savivaldybėje (-ėse), kurioje formuojamas nacionalinis turizmo maršrutas, arba yra priskirtinas unikaliam turizmo objektui; ‐ objektas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą; ‐ projektu planuojamos turizmo infrastruktūros sukūrimas ir (ar) išplėtojimas yra numatytas Nacionalinėje turizmo plėtros programoje.

Priemonė "Nacionalinės svarbos turizmo

Taip Ne ‐ viešųjų sporto objektų rekonstravimas – jų pritaikymas turizmui.

‐ statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams;

Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybės institucijos, viešieji juridiniai asmenys;


51



Ar yra PFSA






Demarkacija

projektai" apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Projektų atitikties kriterijus:

‐ Objektui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteiktas nacionalinės svarbos statusas;

‐ Įgyvendinus projektą bus sukurtas kompleksas laisvalaikio ir (ar) dalykinio turizmo paslaugų.

Įvertinus projektų pobūdį ir tai, kad ketinama įgyvendinti tik 4 projektus, kurių vertė gerokai didesnė nei 200 tūkst. eurų, bei tai, kad nacionalinės reikšmės objekto statusą suteikia LRV, persidengimas su KPP 3 krypties priemone „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ veiklos nėra tikėtinas.

Priemonė "Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas"


Priemonė "Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose"

Taip Ne

viešosios turizmo infrastruktūros įrengimas, įskaitant informacijos, higienos ir kitų statinių ar įrenginių statybą, rekonstravimą ir remontą; viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkomieji statybos darbai, pritaikant minėtus objektus turizmui

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams; istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, pripažintų saugomomis, tvarkyba (t. y. taikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas), kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas

Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybės institucijos; apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Rekomendacija: į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisykles rekomenduojama įtraukti nuostatą, kad jeigu gyvenamojoje vietovėje, kurioje gyventojų skaičius yra mažesnis nei 6 tūkst., investuojamos ERPF lėšos pagal "Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose" priemonę, tai joje negali būti finansuojami savivaldybių institucijų teikiami projektai pagal KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ priemonės antrą veiklų grupę (šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir


52



Ar yra PFSA






Demarkacija

plėtra” įgyvendinimo taisyklių 12.2. punktas). Taip pat formuluotę suderinti su ŪM ir įtraukti i jų priemonės PFSA.

Priemonė "Turizmo paslaugų/produktų, įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas"

Taip Taip

privačių kultūros paveldo objektų tvarkomieji statybos darbai, pritaikant minėtus objektus turizmui; ekonominės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros statyba ir rekonstravimas; kurortų ir kurortinių teritorijų sanatorijų, kurortų ir kurortinių teritorijų reabilitacijos centrų, SPA ir kitų sveikatos gerinimo paslaugų, konferencijų infrastruktūros statyba ir rekonstravimas; ekologinio (pažintinio), aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūros statyba ir rekonstravimas;

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams; istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, pripažintų saugomomis, tvarkyba (t. y. taikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas), kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas

Atskyrimas per pareiškėjus: Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti privatūs juridiniai asmenys.

VRM priemonės:

Priemonė "Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra"

Taip Ne

miesto viešųjų erdvių plėtra; rekreacinių ir aktyvaus poilsio zonų sutvarkymas

viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir (arba) sukūrimas

Atskyrimas per teritoriją: Projektai įgyvendinami regioniniuose ekonomikos augimo centruose (Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Mažeikiuose ir Visagine).

Priemonė "Probleminių teritorijų plėtra"

Taip Ne

miesto aplinkos infrastruktūros gerinimas bendruomeninės, t. y. miestų traukos centrų ir kultūros infrastruktūros kompleksinė plėtotė (pvz., verslui reikšmingos viešosios poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūros atnaujinimas; vidaus transporto infrastruktūros plėtotė)

viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir (arba) sukūrimas

Atskyrimas per spec. reikalavimus: VRM priemonės Projektų finansavimo sąlygų apraše numatoma įtraukti nuostatą, kad jeigu gyvenamojoje vietovėje, kurioje gyventojų skaičius yra didesnis nei 3 tūkst., bet mažesnis nei 6 tūkst. investuojamos ERPF lėšos pagal "Probleminių teritorijų plėtros" priemonę, tai joje negali būti finansuojami savivaldybių institucijų teikiami projektai pagal KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ viešosios infrastruktūros sutvarkymo ir (arba) sukūrimo pirmąją veiklą (šiuo metu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos


53



Ar yra PFSA






Demarkacija

priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” įgyvendinimo taisyklių 12.3.1. punktas). Šios nuostatos įgyvendinimą kontroliuos savivaldybių tarybos. Atitinkamai rekomenduojama į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisykles įrašyti tokią pat nuostatą.

Priemonė "Prielaidų spartenei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas"

Taip Ne

esamų viešųjų pastatų kaimo vietovėse (kaimo vietovė – kaimas, miestelis ar miestas, kuriame gyventojų ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų) modernizavimas ir pritaikymas kuriamam smulkiajam verslui (amatams), bendruomenės poreikiams ir socialinėms paslaugoms; bendruomeninės infrastruktūros gerinimas (viešųjų erdvių plėtra, viešosios poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra); gyvenamosios aplinkos gerinimas (apšvietimo, šaligatvių, aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, privažiuojamųjų kelių sutvarkymas); techninės dokumentacijos pagal šios priemonės remiamas veiklas rengimas.

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams; istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, pripažintų saugomomis, tvarkyba (t. y. taikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas), kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas; viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir (arba) sukūrimas; tradicinių amatų technologijų puoselėjimas

Atskyrimas per paramos dydį: Finansuojami projektai virš 200 000 eurų

Priemonė "Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausiai didinant jų energijos vartojimo efektyvumą"

Ne Ne

daugiabučių namų bendrųjų patalpų renovavimas, pvz.: šių struktūrinių pastato dalių remontas: stogo, fasado, langų ir durų, laiptinių, vidinių ir išorinių koridorių, įėjimų ir jų prieigų, liftų; techninės pastato instaliacijos; energijos taupymo veiksmai.

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams; 12.1.1.6. statinio išorinių atitvarų (sienų, stogo) apšiltinimas.

Komentaras: teritorija: probleminės savivaldybės. Parama skiriama gyvenamosioms vietovėms šiose savivaldybėse turinčioms virš 1500 gyventojų; sutampantys pareiškėjai: probleminių savivaldybių institucijos, savivaldybių administracijos; partneriai: daugiabučių namų savininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkai, sudarę jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin, 2000, Nr.


54



Ar yra PFSA






Demarkacija

74-2262) nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius; apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Partneriai neatitinka KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ partneriams keliamų reikalavimų. Partnerio, dalyvavimas VRM priemonėje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, persidengimas nėra galimas.

Priemonė "Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas“

Ne Ne

esamų pastatų ir patalpų rekonstravimas, pirmųjų aukštų pritaikymas žmonėms su negalia

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams;

Komentaras: teritorija: probleminės savivaldybės; sutampantys pareiškėjai: probleminių savivaldybių institucijos; apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Rekomendacija: prie netinkamų išlaidų įrašyti išlaidas, skirtas esamų pastatų pritaikymui socialinio būsto reikmėms gyvenvietėse, turinčiose daugiau nei 1500 gyventojų.

2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

SADM priemonės:

Priemonė "LDB teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimas"

Taip Taip

Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų techninės dokumentacijos rengimas, jų patalpų statyba, rekonstravimas, įrengimas.

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams.

Atskyrimas per pareiškėją: Projektus pagal priemonę įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri yra valstybės biudžetinė įstaiga.

Priemonė "Profesinio mokymo sistemos infrastruktūros plėtra"

Šios priemonės VP priedas nebuvo pateiktas FM

--- --- --- ---

Priemonė "Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra"

Taip Ne

įstaigų įkūrimas arba modernizavimas (techninės dokumentacijos rengimas, įstaigų patalpų statyba, rekonstravimas, įrangos įsigijimas) pagal šias tikslines grupes: 1) suaugę asmenys su negalia. Įstaigos: dienos socialinės globos


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybių administracijos, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai; apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Vienas iš projekto atitikties kriterijų: Projektas gali būti vykdomas gyvenamojoje


55



Ar yra PFSA






Demarkacija

centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą; socialinės priežiūros centrai, teikiantys socialinę priežiūrą dienos metu; savarankiško gyvenimo namai; 2) neįgalūs ir sutrikusio intelekto vaikai. Įstaigos – dienos socialinės globos centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą; 3) pagyvenę asmenys. Įstaigos: dienos socialinės globos centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą; savarankiško gyvenimo namai; 4) socialinės rizikos šeimos ir smurto šeimoje aukos. Įstaigos, kuriose teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos suaugusiems socialinės rizikos šeimų nariams, jų vaikams ir smurto šeimoje aukoms. Šių įstaigų veiklą turėtų sudaryti bent 3 iš šių struktūrinių padalinių: grupiniai gyvenimo namai vaikams, teikiantys trumpalaikę socialinę globą; krizių centrai ar laikino apgyvendinimo įstaigos motinoms ir vaikams; šeimos paramos centrai, paramos šeimai tarnybos; vaikų dienos centrai, teikiantys socialinę priežiūrą dienos metu; 5) socialinės rizikos suaugę asmenys. Įstaigos – laikino gyvenimo namai, teikiantys trumpalaikę socialinę globą (nakvynės namai, psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigos). įkūrimas mišrių globos įstaigų, kuriose teikiamos įvairios socialinės paslaugos, nurodytos šio skirsnio 1), 2), 3) ir 4) punktuose tos pačios įstaigos bazėje;

vietovėje, kurioje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 3 tūkst. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti: ‐ dienos socialinės globos centrų, teikiančių dienos ar trumpalaikę socialinę globą įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.; ‐ socialinės priežiūros centrų, teikiančių socialinę priežiūrą dienos metu įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.; ‐ savarankiško gyvenimo namų įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.; ‐ įstaigų, kuriose teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos suaugusiems socialinės rizikos šeimų nariams, jų vaikams ir smurto šeimoje aukoms įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst. Tokios įstaigos neremiamos, jei jų veiklą sudaro bent 3 iš šių struktūrinių padalinių: grupiniai gyvenimo namai vaikams, teikiantys trumpalaikę socialinę globą; krizių centrai ar laikino apgyvendinimo įstaigos motinoms ir vaikams; šeimos paramos centrai, paramos šeimai tarnybos; vaikų dienos centrai, teikiantys socialinę priežiūrą dienos metu; ‐ laikino gyvenimo namų, teikiančių trumpalaikę socialinę globą (nakvynės namų, psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigų) įkūrimą ir modernizavimą gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 3 tūkst.;


56



Ar yra PFSA






Demarkacija

stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių ilgalaikę socialinę globą, pritaikymas (rekonstravimas, įrengimas) šio skirsnio 1), 2), 3), 4) punktuose ir antroje veikloje nurodytoms veikloms (remiamos veiklos turi būti susietos su ilgalaikės socialinės globos ir stacionarių vietų skaičiaus įstaigoje mažinimu, savivaldybės ir vietinės bendruomenės, kurios teritorijoje veikia socialinių paslaugų įstaiga, poreikiais).

Priemonė "Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra"

Taip Ne

neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtra (profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiančių įstaigų steigimas ar plėtra: statyba, rekonstravimas, materialinės bazės kūrimas ar stiprinimas, aplinkos pritaikymas).


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: viešosios įstaigos (parama neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūrai plėtoti); apribojimai projektų dydžiui netaikomi. Šiuo metu veikia 5 profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiančios įstaigos: Viešoji įstaiga „Palangos reabilitacijos ligoninė“, (Vytauto g. 153, LT-00163 Palanga); Lietuvos reabilitacinis profesinio rengimo centras (Gedimino g. 81, LT-82168, Radviliškis); Viešoji įstaiga „Vilties žiedas“, Miško g. 16-18, LT-44321 Kaunas Viešoji įstaiga „Profesijų spektras“, Sveikatos g. 3, LT-66251 Druskininkai Viešoji įstaiga Valakupių reabilitacijos centras Vaidilutės g. 69 10100 Vilnius. Įvertinus centrų veiklos pobūdį galima daryti prielaidą, kad gali būti pasirinkta vietovė atitinkanti KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ reikalavimus. Todėl į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ įgyvendinimo taisykles rekomenduojama įtraukti nuostatą, kad neremiamos veiklos, susijusios su neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtra (profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiančių įstaigų


57



Ar yra PFSA






Demarkacija

steigimas ar plėtra: statyba, rekonstravimas, materialinės bazės kūrimas ar stiprinimas, aplinkos pritaikymas).

SAM priemonės:

Priemonė "Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas"

Taip Ne

patalpų atnaujinimas; šeimos gydytojų aprūpinimas papildoma diagnostine medicinos įranga (elektrokardiografais su kompiuterinio ryšio galimybe) efektyvesnei širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.


Atskyrimas per teritoriją: Projektus pagal priemonę įgyvendina Kauno medicinos universiteto klinikos

Priemonė "Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubią medicinos pagalbą traumų ir kitais išorinių priežasčių sąlygotų būklių atvejais, infrastruktūros atnaujinimas"

Taip Ne

sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubią medicinos pagalbą traumų ir kitais išorinių priežasčių sąlygotų būklių atvejais, infrastruktūros modernizavimas: įstaigų priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių, operacinių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, kitų tiesiogiai su skubios medicinos pagalbos teikimu susijusių skyrių atnaujinimas, remontuojant/ rekonstruojant patalpas ir pakeičiant pasenusią ir/arba aprūpinant juos nauja reikiama įranga.


Atskyrimas per teritoriją: Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo programą. Programoje numatyti projektų vykdytojai neatitinka KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ reikalavimų pareiškėjams, t.y. nėra kaimo vietovėje.

Priemonė "Greitosios medicinos pagalbos ir skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos infrastruktūros atnaujinimas"

Taip Ne Nepersidengia veiklos ---

Be to, projektus pagal priemonę įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija.

Priemonė "Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas"

Taip Ne

investicijos į gydymo įstaigų, teikiančių paslaugas onkologijos srityje, patalpų remontą/re-konstravimą


Atskyrimas per teritoriją: Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo programą.


58



Ar yra PFSA






Demarkacija

Programoje nurodoma, kad atsižvelgiant į pacientų srautus, medicininės įrangos modernizavimo poreikį, taip pat į būtinumą koncentruoti onkologinę pagalbą, numatomi tokie pagrindiniai šios Programos krypties vykdytojai: VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK), Vilniaus universiteto onkologijos institutas (VUOI), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Priemonė "Diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimas"

Taip Ne

-regioninių diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įsteigimas (iki 5), investuojant į patalpų remontą/rekonstravimą, įrengimą sukuriant saugią ir patogią aplinką pacientams ir personalui, kiemelių įrengimą, reikiamą įrangą ir transportą mobiliosioms paslaugoms teikti.


Atskyrimas per teritoriją: Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo programą. Programoje nurodoma, kad specializuotus kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus numatoma steigti VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, VšĮ Kauno apskrities ligoninėje, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, o Klaipėdoje – sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugas.

Priemonė "Psichiatrijos stacionaro modernizavimas"

Taip Ne

stacionariosios psichiatrijos infrastruktūros modernizavimas, investuojant į 5 įstaigų, kuriose teikiama stacionari pagalba ūmių psichikos sutrikimų atvejais ir užtikrinami būtini žmogiškieji ištekliai, patalpų remontą/rekonstravimą ir įrengimą, sukuriant saugią ir patogią aplinką pacientams ir personalui, aprūpinant šiuolaikinėmis specialios priežiūros priemonėmis, reikiama medicinos įranga, kiemelių įrengimą;


Atskyrimas per teritoriją: Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007-2013 m. programos nuostatas. Programoje nurodoma, kad psichiatrijos stacionarą numatoma modernizuoti 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ateityje šie skyriai turėtų tenkinti visos Lietuvos poreikius gydant ūmioje stadijoje esančius pacientus su


59



Ar yra PFSA






Demarkacija

psichomotoriniu sujaudinimu ir agresijos pasireiškimu. Investicijos numatomos į šias ligonines: VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė, o Klaipėdoje – į sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarinę pagalbą ūmių psichikos sutrikimų atvejais. Taip pat numatoma modernizuoti VTPT Utenos ekspertinio skyriaus II poskyrio stacionarą.

Priemonė "Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos užtikrinimo infrastruktūros modernizavimas"

Taip Ne

įstaigos, vykdančios vertinimo ir stebėsenos veiklą, infrastruktūros atnaujinimas, investuojant į patalpų rekonstravimą/remontą, reikiamą (biuro, kompiuterinę, programinę ir kitą) įrangą ir įsigyjant transportą, kuris užtikrintų galimybę vykti į įstaigas, teikiančias psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, atlikti vertinimą ir stebėseną.


Atskyrimas per pareiškėjus ir teritoriją: Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007-2013 m. programos nuostatas. Programoje numatoma, kad bus atlikta įstaigos (Valstybinio psichikos sveikatos centro (Parko g. 15, LT-11205, Vilnius, Lietuva)) patalpų rekonstrukcija ir įsigytas automobilis, būtinas siekiant užtikrinti galimybę betarpiškai lankytis programoje dalyvaujančiose institucijose atliekant programos priemonių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, vykdant atskirus sociologinius ar epidemiologinius tyrimus.

Priemonė "Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas"

Ne Ne

numatoma steigti iki 20 psichikos dienos stacionarų (centrų) prie savivaldybių lygiu jau sukurtos psichikos sveikatos centrų infrastruktūros. Numatoma investuoti į patalpų remontą / rekonstrukciją, šių patalpų įrengimą individualiems ir grupiniams užsiėmimams, psichoterapijai, meno, muzikos ir šviesos, judesio terapijoms, pacientų ir personalo poilsiui. Planuojamas procedūrinių kabinetų ir higienos kambarių įrengimas ir


Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007-2013 m. programos nuostatas. Programoje numatoma steigti apie 20 psichikos dienos stacionarų (centrų), apimant visas apskritis, prie jau sukurtos psichikos sveikatos centrų infrastruktūros savivaldybių lygyje. Galimi pareiškėjai bus psichikos sveikatos centrai arba poliklinikos turinčios psichikos sveikatos centrus, kurių dauguma yra VšĮ. Dėl


60



Ar yra PFSA






Demarkacija

reikiamos įrangos, baldų įsigijimas. konkrečių projektų spręs Regionų plėtros tarybos. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti psichikos dienos stacionarų (centrų) prie savivaldybių lygiu jau sukurtos psichikos sveikatos centrų infrastruktūros steigimą.

Priemonė "Krizių intervencijos centrų įkūrimas"

Ne Ne

numatoma steigti iki 5 krizių intervencijos centrų, didžiuosiuose Lietuvos miestuose, investuojant į patalpų remontą / rekonstrukciją, kambarių įrengimą pacientų trumpalaikiam stebėjimui ir gydymui, užtikrinant saugią, raminančią aplinką, kabinetus bendroms pacientų ir personalo reikmėms, psichoterapijos užsiėmimams, reikalingos įrangos bei automobilių įsigyjimą.


Atskyrimas per teritoriją: Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007-2013 m. programos nuostatas. Pagal programą krizių intervencijos centrus planuojama steigti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Priemonė "Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas"

Ne Ne

viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas diagnostine medicinos įranga antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti ir patalpų, susijusių su antrinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimu, remontas/rekonstrukcija; viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių ambulatorinės reabilitacijos paslaugas arba kuriose pagal sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planus 2007–2008 m. numatyta įsteigti ambulatorinės reabilitacijos skyrius, aprūpinimas medicinos įranga ambulatorinės reabilitacijos paslaugoms teikti ir patalpų, susijusių su ambulatorinės reabilitacijos paslaugų teikimu, remontas/rekonstrukcija; viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (išskyrus pirminės sveikatos priežiūros centrus) patalpų,


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybių administracijos, viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos; apribojimai projektų dydžiui: nėra. Rekomendacija: prie neremiamų veiklų įrašyti, kad neremiamas statinių esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams, kai šios veiklos susijusios su ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų bei paliatyviosios pagalbos plėtra ir stacionarinių paslaugų optimizavimu viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.


61



Ar yra PFSA






Demarkacija

susijusių su slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimu, remontas/rekonstrukcija; palaikomojo gydymo ir slaugos lovų, aprūpintų būtina medicinos ir slaugos įranga, įsteigimas viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose; paliatyviosios pagalbos stacionarinių lovų, aprūpintų reikiama medicinos įranga, įsteigimas viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei patalpų, susijusių su paliatyviosios pagalbos teikimu, remontas/rekonstrukcija; viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atnaujinimas, remontuojant/rekonstruojant patalpas, pakeičiant pasenusią ir/arba aprūpinant juos nauja diagnostikos ir gydymo įranga, medicininiais ir biuro baldais; viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinos įranga dienos chirurgijos paslaugoms teikti ir patalpų, susijusių su dienos chirurgijos paslaugų teikimu, remontas/rekonstrukcija

Priemonė "Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros savivaldybėse plėtra"

Ne Ne

savivaldybių visuomenės sveikatos biurų modernizavimas (materialinės bazės kūrimas), investuojant į patalpų remontą/rekonstrukciją, darbo vietų įrengimą (kompiuterių bei programinės įrangos, biuro baldų ir kitos įrangos įsigijimą) bei


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybių institucijos ar įstaigos, atitinkančios už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas; apribojimai projektų dydžiui: nėra.


62



Ar yra PFSA






Demarkacija

transporto, ryšių priemonių įsigijimą.

Kol kas nėra aišku, kurie savivaldybių visuomenės sveikatos biurai bus modernizuojami. Įvertinus biurų veiklos pobūdį mažai tikėtina, kad bus pasirinkta vietovė atitinkanti KPP 3 krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos“ reikalavimus.

ŠMM priemonės:

Priemonė "Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas"

Ne Ne

universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra.


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybių administracijos; apribojimai projektų dydžiui: 87800,0 tūkst. Lt. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti veiklas susijusias su universalių daugiafunkcinių centrų, kurių veiklos sritys gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis, neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai steigimui ir plėtrai gyvenamosiose vietovėse iki 1000 gyventojų38.

Priemonė "Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus"

Ne Ne

suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus.


Atskyrimas per pareiškėjus ir teritoriją: Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti Mokytojų kompetencijos centras (Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Didlaukio g. 82) – valstybės biudžetinė įstaiga.

Priemonė "Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas"

Ne Ne

ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimas; ikimokyklinio ugdymo įstaigų pritaikymas įvairių ugdymosi


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybių administracijos; apribojimai projektų dydžiui: nėra.

38 Vienas iš atitikties kriterijų yra: projektas turi atitikti programos „Mokyklų tobulinimo programa plius“ nuostatas. Šios programos 27 priedo 17 punktas nurodo, kad projektas įgyvendinamas vietovėse iki 1000 gyventojų.


63



Ar yra PFSA






Demarkacija

poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų (nuo gimimo iki 7 metų) ugdymui, švietimo pagalbos teikimui.

Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti: ‐ ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimą; ‐ ikimokyklinio ugdymo įstaigų pritaikymą įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų (nuo gimimo iki 7 metų) ugdymui, švietimo pagalbos teikimui.

Priemonė "Profesinio orientavimo sistemos infrastruktūros plėtra"

Ne Ne

profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemos dalyviams sukūrimas ir įdiegimas; ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose sukūrimas ir įdiegimas; ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros profesinėse mokyklose sukūrimas ir įdiegimas; ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė.

---

Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėją: Pareiškėjas pagal šią priemonę yra Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras (Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Žirmūnų g. 1B) – valstybės biudžetinė įstaiga.

Priemonė "Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose tinklo infrastruktūros plėtra"

Ne Ne

bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėją: Pareiškėjas pagal šią priemonę yra Švietimo aprūpinimo centras (Geležinio Vilko g. 12,LT-01112 Vilnius) – valstybės biudžetinė įstaiga.

Priemonė "Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas"

Ne Ne

specialiojo ugdymo mokyklų infrastruktūros modernizavimas pritaikant metodinių centrų funkcijų atlikimui; metodinių centrų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis, įranga, organizacine technika ir baldais.


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: savivaldybių administracijos; apribojimai projektų dydžiui: nėra. Pagal priemonę planuoja įsteigti 10 specialiojo ugdymo metodinių centrų kiekvienoje apskrityje. Šių centrų sąrašas kol kas nėra patvirtintas. Įvertinus centrų veiklos pobūdį mažai tikėtina, kad bus pasirinkta vietovė atitinkanti KPP 3 krypties priemonės „Kaimo


64



Ar yra PFSA






Demarkacija

atnaujinimas ir plėtra veiklos“ reikalavimus.

Priemonė "Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas"

Ne Ne

pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas; mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra.


Atskyrimas per pareiškėjus ir teritoriją: Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti Mokytojų kompetencijos centras (Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Didlaukio g. 82) ir Pedagogų profesinės raidos centras (Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Didlaukio g. 82) – valstybinės biudžetinės įstaigos.

Priemonė "Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas"

Ne Ne

jaunimo mokyklų mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų pagalbos specialistų darbo, mokymosi aplinkos kūrimas ir modernizavimas; jaunimo mokyklų turimos bazės atnaujinimas ir plėtra; technologijų, ikiprofesinio mokymo priemonių įsigijimas.



Priemonė "Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas"

Ne Ne

bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas įrengiant šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas, skirtas pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai, keistis informacija ir patirtimi.



Priemonė "Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose

Taip Ne

technologijų, gamtos mokslų ir menų mokymui ir ugdymui reikiamos įrangos ir organizacinės technikos įsigijimas.


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėją: Pareiškėjas pagal šią priemonę yra Švietimo aprūpinimo centras (Geležinio Vilko g. 12,LT-01112 Vilnius) - valstybės biudžetinė institucija.


65



Ar yra PFSA






Demarkacija

pritaikymas ir atnaujinimas"

Priemonė "Profesinio rengimo kokybės ir prieinamumo gerinimas"

Ne Ne

sektorinių praktinio mokymo centrų39 infrastruktūros sukūrimas.


Komentaras: teritorija: visa Lietuva; sutampantys pareiškėjai: profesinio mokymo įstaigos; apribojimai projektų dydžiui: nėra. Projekto atitikties kriterijus: Projektas turi atitikti programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ arba koncepcijos „Sektorinių praktinių mokymo centrų kūrimo koncepcija“ nuostatas (patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039). Įvertinusi valstybinių profesinio mokymo įstaigų veiklos rodiklius Švietimo ir mokslo ministerija sudarys potencialių projektų vykdytojų (pareiškėjų arba vadovaujančiųjų partnerių) sąrašą. Į potencialių projektų vykdytojų sąrašą bus įrašyta po vieną aukščiausius veiklos veiksmingumo rodiklius turinčią profesinio mokymo įstaigą iš Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Tauragės, Telšių ir Visagino, siekiant užtikrinti tolygią regionų plėtrą per tolygų profesinio mokymo paslaugų prieinamumą. Sąrašas turėtų būti patvirtintas artimiausiu metu.

Priemonė "Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms"

Ne Ne

studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas); bazinės įrangos (mokomosios,


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėjus: Projektus pagal priemonę įgyvendins kolegijos.

39 Sektorinis praktinio mokymo centras – vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti.


66



Ar yra PFSA






Demarkacija

laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas.

Priemonė "Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms" (konkursinė priemonė)

Ne Ne

studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas); bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti.


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėjus: Projektus pagal priemonę įgyvendins kolegijos.

Priemonė "Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms" (valstybės projektų planavimas)

Taip Ne

universitetų infrastruktūros, skirtos studijoms (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų), plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir/ar remontas); bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas.


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėjus: Projektus pagal priemonę įgyvendins universitetai.

Priemonė "Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms"

Ne Ne

studijų aukštosiose mokyklose infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėjus: Daroma prielaida, kad mokslo ir studijų institucijos, kurios yra nurodyti kaip galimi pareiškėjai, yra aukštosios mokyklos.

Priemonė "Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms"

Taip Ne

universitetų ligoninių studijų procese naudojamos infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir/ar remontas); bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas;

statinių esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams.

Atskyrimas per teritoriją: Projektus pagal priemonę įgyvendins universitetų ligoninės (Lietuvoje veikiančios universitetinės ligoninės: VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos ir Žalgirio klinika, VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė, VšI Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė, Kauno medicinos universiteto


67



Ar yra PFSA






Demarkacija

klinikos).

Priemonė "Universitetų ligoninių įrangos pritaikymas studijoms "

Taip Ne

studijų infrastruktūros (auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas); bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas


Atskyrimas per teritoriją: Projektus pagal priemonę įgyvendins universitetai.

Priemonė "Studijų sistemos infrastruktūros efektyvumo didinimas"

Ne Ne

valstybinių aukštųjų mokyklų patalpų įrengimas arba atnaujinimas reorganizavus aukštąsias mokyklas arba reorganizavus ar sujungus aukštųjų mokyklų padalinius


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėjus: Projektus pagal priemonę įgyvendins aukštosios mokyklos.

Priemonė "Pagrindinio ir vidurinio ugdymo ekspertinių institucijų bazės stiprinimas "

Ne Ne

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra.


Atskyrimas per teritoriją ir pareiškėją: Projektus pagal priemonę įgyvendins Nacionalinis egzaminų centras Vilniaus m. sav. Vilniaus m. M. Katkaus g. 44) – valstybės biudžetinė įstaiga.

Priemonė "Aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ekspertinių institucijų bazės stiprinimas"


Ne --- --- ---

3 prioritetas „Aplinka ir darnus vystymasis“

AM priemonės:

Priemonė "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra"

Taip Ne

nuotekų valymo įrenginių renovavimas ir statyba; nuotekų ir vandentiekio tinklų renovavimas ir plėtra; vandens gerinimo įrenginių rekonstravimas ir statyba.

viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir (arba) sukūrimas: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimas kaimuose, kuriuose gyvena iki 500 gyventojų

Atskyrimas per teritoriją: Veiklos bus įgyvendinamos tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkst.


68



Ar yra PFSA






Demarkacija

Priemonė "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas"

Ne Ne

didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas; žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas; dokumentų, susijusių su atliekų tvarkymo sistemos įvertinimu, parengimas


Atskyrimas per teritoriją: Galimi pareiškėjai pagal priemonę yra regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie įsikūrę apskričių centruose.

Priemonė "Atliekų tvarkymo sistemos plėtra"

Ne Ne Nepersidengia veiklos ---

---

Priemonė "Oro taršos mažinimo ir monitoringo sistemų diegimas didžiuosiuose energetikos objektuose"

Ne Ne Nepersidengia veiklos ---

Be to, projektus pagal priemonę gali įgyvendinti įmonės, kurioms priklauso Kauno, Mažeikių ir Vilniaus termofikacinės elektrinės.

SM priemonės:

Priemonė "Ekologiško viešojo transporto plėtra"


Ne --- --- ---

ŪM priemonės:

Priemonė "Energijos gamybos efektyvumo didinimas"

Taip Ne

katilinių modernizavimas didinant jų darbo efektyvumą.


Komentaras: Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti juridiniai asmenys, atitinkantys už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas; apribojimai projektų dydžiui: nėra. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti katilinių modernizavimą didinant jų darbo efektyvumą.

Priemonė "Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai"



69



Ar yra PFSA






Demarkacija

Priemonė "Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu"

Taip Ne

viešosios paskirties pastatų išorinių atitvarų remontas ir/arba rekonstravimas, pastatų energetikos sistemų modernizavimas ir/arba rekonstravimas pagerinant jų energetines charakteristikas.

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams: 12.1.1.6. statinio išorinių atitvarų (sienų, stogo) apšiltinimas.

Komentaras: Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti valstybės ar jos institucijų įsteigti viešieji juridiniai asmenys (valstybės įstaigos ir viešosios įstaigos) arba šių juridinių asmenų steigėjai, atitinkantys už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas; apribojimai projektų dydžiui: nėra. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti viešosios paskirties pastatų pastatytų iki Lietuvos Respublikos statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ įsigaliojimo (iki 1992 metų) išorinių atitvarų remontą ir/arba rekonstravimą, pastatų energetikos sistemų modernizavimą ir/arba rekonstravimą pagerinant jų energetines charakteristikas. Tokios veiklos leidžiamos, jei vykdomos kartu su kitomis statinio, esančio kaimo vietovėje, rekonstravimo ir/arba remonto veiklomis ir visų tokių veiklų vienintelis tikslas nėra pastatuose suvartojamos energijos sąnaudų mažinimas.

Priemonė "Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu"

Taip Ne

viešosios paskirties pastatų išorinių atitvarų remontas ir/arba rekonstravimas, pastatų energetikos sistemų modernizavimas ir/arba rekonstravimas pagerinant jų energetines charakteristikas.

statinių, esančių kaimo vietovėje rekonstravimas, remontas, pritaikymas visuomenės poreikiams: 12.1.1.6. statinio išorinių atitvarų (sienų, stogo) apšiltinimas.

Komentaras: teritorija: visa Lietuva; pareiškėjai: Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti savivaldybės ar jos institucijų įsteigti viešieji juridiniai asmenys (savivaldybės įstaigos ir viešosios įstaigos) arba šių juridinių asmenų steigėjai, atitinkantys už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas; apribojimai projektų dydžiui: nėra. Rekomendacija: prie netinkamų veiklų įrašyti viešosios paskirties pastatų pastatytų iki Lietuvos Respublikos statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ įsigaliojimo (iki 1992 metų) išorinių atitvarų remontą ir/arba rekonstravimą, pastatų energetikos sistemų modernizavimą ir/arba rekonstravimą pagerinant jų energetines charakteristikas. Tokios veiklos leidžiamos, jei vykdomos kartu su kitomis statinio, esančio


70



Ar yra PFSA






Demarkacija

kaimo vietovėje, rekonstravimo ir/arba remonto veiklomis ir visų tokių veiklų vienintelis tikslas nėra pastatuose suvartojamos energijos sąnaudų mažinimas.

Priemonė "Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, atitinkantys Lietuvos 2004-2006 metų BPD 1.2 priemonės "Energijos teikimo stabilumo, prieinamumo ir dedesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas" naudos ir kokybės vertinimo kriterijus"

Taip Ne

viešosios paskirties pastatų išorinių atitvarų remontas ir/arba rekonstravimas, pastatų energetikos sistemų modernizavimas ir/arba rekonstravimas pagerinant jų energetines charakteristikas (finansuojami projektai, atitinkantys Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.2 priemonės „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ veiklų grupės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“ administracinius reikalavimus, tinkamumo, naudos ir kokybės vertinimo kriterijus ir tinkami finansuoti pagal Gairių pareiškėjams (viešajam sektoriui), siekiant gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą, patvirtintų ūkio ministro 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 4-222 (Žin., 2004, Nr. 101-3749), 95 punktą, tačiau nefinansuoti dėl lėšų stokos).


Atskyrimas per pareiškėjus ir teritoriją: LR ūkio ministro įsakymas Nr. 4-279 „Dėl paramos projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, skyrimo“ (Informaciniai pranešimai, 2007-07-18, Nr. 55-838)


71

4 PRIEDAS. Rekomendacijos dėl dokumentų, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus privalės pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti paramą pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

I. STATINIŲ KAIMO VIETOVĖJE REKONSTRUKCIJA, REMONTAS (PAPRASTASIS IR

KAPITALINIS) IR PRITAIKYMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS

1. Statinių rekonstrukcija ir kapitalinis remontas: 1.1. Kai pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06: 2005 „Statinio projektavimas“

rekonstruojant statinį turi būti rengiamas statinio techninis projektas, paramos paraiškos pateikimo metu pateikiamos šios statinio techninio projekto dalys: bendroji dalis, sklypo sutvarkymo planas, architektūros dalis, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis.

Taip pat turėtų būti pateikiama statinio projekto aplinkos apsaugos dalis, kai: - neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, tačiau juos

rekonstruojant bus veikiama aplinka; - kai būtina detalizuoti ar patikslinti numatytų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje

sprendinių ir priemonių įgyvendinimą. 1.2. Iki paramos sutarties pasirašymo, kai pagal projektą planuojama vykdyti statinių,

išskyrus nesudėtingus statinius, rekonstrukciją ar kapitalinį remontą turi būti pateiktas statybos leidimas vykdyti statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus (STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218).

1.3. Kai pagal projektą planuojama atlikti nesudėtingų statinių rekonstrukciją ar kapitalinį remontą pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ turi būti pateiktas minėtame teisės akte nurodytų institucijų atstovų raštiški sutikimai (pritarimai) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti nesudėtingą statinį, taip pat atlikti tokio statinio paprastąjį remontą (kai keičiama jo išorinė išvaizda) saugomoje teritorijoje.

1.4. Jei pagal projektą bus atliekami statinio, kuris pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ priskiriamas ypatingiems statiniams, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, taip pat pagal kitas remiamas veiklas bus vykdoma naujų ypatingiems statiniams priskiriamų statinių statyba, tai kartu su paramos paraiška gali būti reikalaujama pateikti statinio projekto ekspertizės, kuri atliekama pagal statybos techninį reglamentą STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, išvadą.

II. ISTORINĘ, ETNOKULTŪRINĘ, ARCHITEKTŪRINĘ VERTĘ TURINČIŲ

NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ, PRIPAŽINTŲ SAUGOMOMIS, TVARKYBA

1. STATYBOS LEIDIMAS (išduodamas Statybos įstatymo ir statybos techninio

reglamento STR 1.07.01: 2002 „Statybos leidimas“ nustatyta tvarka): 1.1. kai nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavarinių (avarijos grėsmės pašalinimo),

remonto ar kitų tvarkymo darbų metu atliekami tik statybos darbai arba šių vertybių teritorijose statomi (rekonstruojami, remontuojami, griaunami) statiniai;

1.2. kai nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkomos atliekant statybos darbus ir taikant paveldo apsaugos technologijas (šiuo atveju reikia turėti ir leidimą paveldo apsaugos technologijų darbams, kuris išduodamas kultūros ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. ĮV-135 (Žin. 2003, Nr. 43-1972) nustatyta tvarka).

Kaip ir nurodyta Taisyklėse, statybos leidimus turėtų būti reikalaujama pateikti iki paramos sutarties pasirašymo.

Paramos paraiškos pateikimo metu turėtų būti reikalaujama pateikti dokumentus, nurodytus I skyriaus 1.1 punkte, taip pat, kai kultūros paveldo statinio projekte numatomi kultūros paveldo statinio ar jo teritorijos tvarkomieji statybos darbai ir/arba tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, t. y. kai pareiškėjas pagal šį įstatymą yra perkančioji organizacija, turi būti atlikta statinio projekto bendroji ar dalinė ekspertizė, atliekama gavus statinio projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės teigiamas išvadas aplinkos ministro ir kultūros ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. D1-279/ĮV-233 (Žin. 2005, Nr. 72-2618). Taigi, paraiškos pateikimo metu, reikalaujant pateikti


72

atitinkamas statinio techninio projekto dalis gali būti reikalaujama pateikti ir statinio projekto ekspertizės, kuri atliekama pagal statybos techninį reglamentą STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214, išvadą.

2. TVARKYTOS DARBŲ PROJEKTAS (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR

3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329). Šis projektas yra sudėtinė statinio techninio projekto, rengiamo pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“, patvirtinto aplinkos ministro ir kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ ĮV-196 ir STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, nustatytus reikalavimus, dalis. Todėl Taisyklėse galima būtų numatyti, kad tuo atveju, kai numatomi nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, pripažintų saugomomis tvarkybos darbams reikalingas statybos leidimas, tai kartu su paraiška turėtų būti pateikiamas tvarkybos darbų projektas, o iki paramos sutarties pasirašymo ir statybos leidimas.

3. LEIDIMAS PAVELDO APSAUGOS TECHNOLOGIJŲ DARBAMS (išduodamas pagal kultūros ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. ĮV-135) kai tvarkant nekilnojamąsias kultūros vertybes atliekami tik paveldo apsaugos technologijų darbai arba paprastojo remonto statybos darbai (arba šie darbai neatliekami).

III. VIEŠOSIOS INFRASTRUKTŪROS SUTVARKYMAS IR (ARBA) SUKŪRIMAS

1. Parkų, vandens telkinių pakrančių, kitų viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba)

sukūrimas 1.1. ŽELDYNŲ TVARKYMO IR KŪRIMO PROJEKTAS, kai kuriami ir pertvarkomi

atskirieji ir priklausomieji želdynai (Želdynų įstatymas, Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 (Žin., 2008, Nr. 2-79).

1.2. LEIDIMAS SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO DARBAMS, GENĖJIMUI (aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87 (Žin. 2008, Nr. 17-611). Pastarasis leidimas turi būti gautas, kai ketinama pertvarkyti želdinius, kurie pagal Vyriausybės 2008-03-12 nutarimą Nr. 206 priskirti saugotiniems. Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis leidimas galioja tik 1 metus nuo jo išdavimo dienos, siūlytina nustatyti reikalavimą jį pateikti iki paramos sutarties pasirašymo dienos.

1.3. Kadangi Taisyklėse nėra apibrėžta sąvoka „viešoji erdvė“, taip pat nėra detalizuojama, kokie darbai priskiriami šių erdvių tvarkymo (kūrimo) darbams, taip pat kituose teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų viešųjų erdvių tvarkymui ir kūrimui, todėl negalima nurodyti dokumentų, kurie turi būti pateikti norint vykdyti šią veiklą. Jei viešųjų erdvių sutvarkymas ir kūrimas yra susijęs su infrastruktūros, kaip ji suprantama pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 7 d. (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), sutvarkymu ir kūrimu, tai pastarųjų objektų tvarkymas ir kūrimas bus laikomas statinių statyba, todėl šiems darbams bus reikalingi statybos leidimai, o jei statinys pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ bus priskiriamas nesudėtingiems statiniams, pvz.: tvora, baseinas su fontanu, estrada, šokių aikštelė ir pan.), tuomet bus reikalingas minėtame statybos techniniame reglamente nurodytų valstybės tarnautojų rašytinis pritarimas.

2. Drenažo sistemų įrengimas ir atnaujinimas: Pagal Melioracijos įstatymo 2 str. 5 d. drenažo rinktuvai ir surinktuvai, sudėtinė drenažo

sistemų dalis, priskiriami melioracijos statiniams, todėl šiais atvejais minėtų statinių statybai reikalingas MELIORACIJOS STATINIŲ STATYBOS LEIDIMAS (pagal Melioracijos techninį reglamentą MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, patvirtintą žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 3D-4 (Žin., 2006, Nr. 5-176) melioracijos statinių statybai, naudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų lėšas melioracijos statybos leidimas yra privalomas visais atvejais). Siūlytina Taisyklėse numatyti, kad pastarasis leidimas pateikiamas iki paramos sutarties pasirašymo arba sutartyje numatytomis sąlygomis (terminais).


73

Paramos paraiškos pateikimo metu galėtų būti reikalaujama pateikti Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 (Žin. 2005, Nr. 3-59) numatytą melioracijos statinių techninį projektą.

3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimas: Iki paramos sutarties pasirašymo turi būti pateiktas STATYBOS LEIDIMAS vykdyti

infrastruktūros statinių (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų) statybos darbus, nes geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema pagal Statybos įstatymą priskiriama inžineriniams statiniams (tinklams), todėl pastarųjų statinių įrengimas bus laikomas statybos darbais ir jiems vykdyti turės būti gautas statybos leidimas, todėl turi būti nustatytas reikalavimas

Paramos paraiškos pateikimo metu turėtų būti reikalaujama pateikti dokumentus, nurodytus I skyriaus 1.1 punkte.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 14 d. apibrėžtą vandens tiekimo sąvoka ‚Vandens tiekimas – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, reikalingų vandeniui išgauti, pristatyti ir parduoti abonentui (vartotojui). To paties įstatymo 2 str. 9 d. apibrėžia nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąvoką - „Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas - ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, skirtų abonentų (vartotojų) nuotekoms tvarkyti. Taisyklių 20.4 p. nustato, kad projekto vienas iš tinkamumo reikalavimų – „projektas yra ne pelno, t.y. įgyvendindamas projektą paramos gavėjas nevykdo jokios komercinės ar gamybinės veiklos, susijusios su projektu, iš kurios siekiama gauti pelno;“. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, viešieji vandens tiekėjai (jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 20 d. „Viešasis vandens tiekėjas - valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, turinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose).“), paramos gauti negali, t.y. parama pagal taisykles negalėtų būti teikiama savivaldybės įmonėms, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose savivaldybei ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso toks akcijų skaičius, kuris suteikia įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytą kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą priimti sprendimą reorganizuoti bendrovę.

Parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemoms įrengti viešojo vandens tiekimo teritorijose (išskyrus Taisyklių 13.4, 15.5 numatytus atvejus) galėtų būti teikiama Taisyklių 14.1, 14.2, 14.3 punktuose numatytiems subjektams. Tokiai paramai gauti būtinos sąlygos: 1) teritorija, kurioje numatoma įrengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas, pagal savivaldybės patvirtintą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, patenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją (galimi tai patvirtinantys dokumentai – patvirtintų planų kopijos, savivaldybės pažyma); Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 5 d. numatyta sutartis (išskyrus atvejus kai dėl paramos kreipiasi pati savivaldybė) (galimi tai patvirtinantys dokumentai – sutartis ar jos patvirtinta kopija); turi kitus dokumentus, kurie reikalingi inžinierinių statinių statybai (nurodyta aukščiau).

Parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemoms įrengti gali būti teikiama Taisyklių 14.1-14.4 punktuose numatytiems subjektams. Būtinos sąlygos: 1) teritorija, kurioje numatoma įrengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas, pagal savivaldybės patvirtintą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, nepatenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją (galimi tai patvirtinantys dokumentai – savivaldybės pažyma, patvirtintų planų kopijos); turi kitus dokumentus, kurie reikalingi inžinierinių statinių statybai (nurodyta aukščiau).

Documents

Mokslinis tyrimas kaimo atnaujinimas ir plėtra Europos ...zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo... · Skiriama Lietuvos Respublikos Žemės ūkio