ISSN 1392-0448

Lietuvos istorijos studijos

ISSN 1392-0448

VILNIUS UNIVERSITY

Studies of Lithuania’s History2009

Vol. 24

Research papers

Published since 1992

Vilnius University Publishing House

2009

ISSN 1392-0448

VILNIaUS UNIVERSITETaS

Lietuvos istorijos studijos2009

24 tomasMokslo darbai

Leidžiami nuo 1992 metų

Vilniaus universiteto leidykla2009

Redaktorių kolegija (Editorial Board)Vyriausiasis redaktorius (Editor-in-Chief)Prof. habil. dr. Vygintas Bronius Pšibilskis – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) Vilnius University (History 05 H)

Atsakingasis sekretorius (Executive Secretary) Doc. dr. Sigitas Jegelevičius – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) Vilnius University (History 05 H)Nariai (Editors):Prof. dr. Alfredas Bumblauskas – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) Vilnius University (History 05 H)Prof. dr. Zenonas Butkus – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) – Vilnius University (History 05 H) Prof. habil. dr. Sven Ekdahl – Geteborgo universitetas, Švedija (Istorija 05 H) – Göteborg University (History 05 H) Prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) – Vilnius University (History 05 H) Dr. Magnus Ilmjärv – Talino universitetas, Estija (Istorija 05 H) – Tallinn University (History 05 H) Prof. habil. dr. Anatolij J. Ivanov – RusijosmokslųakademijosRusijosistorijosinstitutas, Rusija (Istorija 05 H) – Institute of Russian History, Russian academy of Sciences (History 05 H) Dr. Michail M. Krom – Sankt Peterburgo Europos universitetas, Rusija (Istorija 05 H) European University at St. Petersburg (History 05 H) Prof. dr. Aleksiejus Luchtanas – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) – Vilnius University (History 05 H) Prof. habil. dr. Józef Maroszek – Balstogėsuniversitetas,Lenkija(Istorija05H) – UniversityofBiałystok(History05H)Prof. habil. dr. Zenonas Norkus – Vilniaus universitetas (Sociologija 05 S) – Vilnius University (Sociology 05 S) Doc. dr. Edmundas Rimša – Lietuvos istorijos institutas (Istorija 05 H) – Institute of Lithuanian History (History 05 H) Prof. habil. dr. Waldemar Rezmer – TorunėsMikalojausKopernikouniversitetas, Lenkija (Istorija 05 H) NicolausCopernicusUniversity,Toruń(History05H)Prof. dr. Genadz Saganovič – Europos humanitarinis universitetas, Lietuva (Istorija 05 H) – European Humanities University, Lithuania (History 05 H)

Redakcijos adresas (Address):Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas(Vilnius University Faculty of History)Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius. LithuaniaEl. paštas (e-mail): janina.leoniene@if.vu.ltaurimas.svedas@if.vu.lthttp://www.lis.lt

StraipsniaivertintidviejųrecenzentųThe articles were reviewed by two experts

Included in:EbSco publishing.abc clio,

articles are abstracted and indexed in HISTORICALABSTRACTSandAMERICA:HISToRY aND LIFE

© Vilniaus universitetas, 2009© Vilnius University, 2009

5

TURINYS

STRAIPSNIAI IR PRANEŠIMAIMarius Ščavinskas. „Russiana gloriatur ecclesia“ iršv.BrunonoKverfurtiečio

misijųklausimas ............................................................................................................... 9Edvardas Gudavičius.JuozoJurginiokaimynųproblematikossprendimas ........................ 23Julieta Maria Aires de Almeida Araújo e Esteves. PortugalijosirLietuvosryšių

užuomazgos:MartinLopesirDamiãnodeGóis. DuportugalaiLietuvojeXVIamžiuje ............................................................................ 27

Elena Keidošiūtė. Mariae Vitae kongregacijos misionieriška veikla .................................. 38Aelita Ambrulevičiūtė. Vidaus prekybos tinklo raida lietuviškose gubernijose

1861–1914metais:išvežiojamojiirišnešiojamojiprekyba ........................................... 50Julius Žukas. AutomobiliųtransportoraidaKlaipėdoskrašteXXamžiaus

pirmojepusėje(1900–1939) ........................................................................................... 63Vita Ulytė-Grigelevičienė. LietuvosValstybėsPrezidentokalbųirTautos

šventėsiškilmiųsąveika(1920–1938):poveikiokomunikacija ................................... 80Giedrė Polkaitė. PrekiųirpaslaugųpasiūloskaitaLietuvosperiodinėsspaudos

reklamoje 1918–1940 metais ......................................................................................... 98Zenonas Butkus, Magnus Ilmjärv.LatvijosirEstijospožiūrisįKlaipėdosatplėšimą

nuo Lietuvos 1939 metais ............................................................................................ 118Rūta Šermukšnytė. IdeologijosiristoriografijosįtakaLietuvosDidžiosios

Kunigaikštystėsistorijosaktualinimui.Lietuvosdokumentiniodiskurso (1988–2007m.)analizė ................................................................................................ 136

Salvijus Kulevičius.Reliatyvistinėpaveldosaugossamprata: prielaidos,principai,galimybės ................................................................................... 150

Aurimas Švedas. Istorijoserdvės„užkariavimas“XXIa.Rusijoje: negatyviojiistorinėtapatybė? ....................................................................................... 167

Nerijus Babinskas. Tributalizmokoncepcija:S.Amino,J.Haldono irH.H.Stahliosampratųlyginamojianalizė ............................................................... 178

IŠ RANKRAŠTINIO PALIKIMOEdvardas Gudavičius, Stanislovas Lazutka. AlbertasGoštautasirLietuvosistoriografija ..... 195

KNYGŲ LENT YNOJENerijus Babinskas. GlobalausmąstymodozėXXIamžiujearbavisųšaliųpolitaristai,

vienykitės...Rec.: Семёнов Ю. И.Политарный(«азиатский»)способ производства.СущностьиместовисториичеловечестваиРоссии. Философско-историческиеочерки.Москва,2008.404c. ....................................... 202

Zenonas Norkus. Būtovėsslėpiniaibetelevizijoskamerų.Rec:Visaistorija yragyvenimas:12sakytinėsistorijosepizodų.EdvardąGudavičiųkalbina aurimas Švedas. Vilnius: aidai, 2008. 278 p............................................................... 207

Aleksandr Gogun. Rec.: Musial Bogdan. Sowjetische Partisanen. MythosundWirklichkeit.Paderborn:FerdinandSchöning,2009.590S. ................... 216

JŲ ŠVIESUS ATMINIMAS StanislovasLazutka(19230507–20090706) .................................................................. 224

6

CONTENT

AR TICLES AND REPOR TSMarius Ščavinskas. “Russiana gloriatur ecclesia” and the issue of St. bruno’s

of Querfurt missions ........................................................................................................ 9Edvardas Gudavičius. JuozasJurginis’Solutiontokaimynai Problem ............................... 23Julieta Maria Aires de Almeida Araújo e Esteves. In the beginning

oftheRelationshipPortugal–Lithuania:MartinLopesandDamiãnodeGóis. Two Portuguese of XVI century in Lithuania ............................................................... 27

Elena Keidošiūtė. MissionaryworkofMariae Vitae congregation .................................... 38Aelita Ambrulevičiūtė. Inside trade system development in Lithuanian province

in 1861–1914 .................................................................................................................. 50Julius Žukas. MotortransportdevelopmentinKlaipėdadistrictin1900–1939 .................. 63 Vita Ulytė-Grigelevičienė. correlation between Speeches of the President

of Lithuania and the National Day celebrations in the period 1920–1938: influentialCommunication ............................................................................................ 80

Giedrė Polkaitė. changes in the advertisement of Goods and Services in the Lithuanian Periodic Press during 1918–1940 ...................................................... 98

Zenonas Butkus, Magnus Ilmjärv. Latvia and Estonia’s View to the Separation of KlaipėdafromLithuaniain1939 ................................................................................. 118

Rūta Šermukšnytė. IdeologicalandHistoriographicInfluencesonthePopularization of the History on the Grand Duchy of Lithuania. an analysis of the Lithuanian Documentary Discourse (1998–2007) ........................ 136

Salvijus Kulevičius. Relativistic conception of heritage protection: preconditions, principles, opportunities ....................................................................... 150

Aurimas Švedas. The“conquest”ofhistoricalspaceinthe21st century Russia: negativehistoricalidentity? ......................................................................................... 167

Nerijus Babinskas. concept of Tributalism: a comparative analysis of S. amin’s, J. Haldon’s and H. H. Stahl’s approaches .................................................................... 178

F R O M T h E h E R I TAG E I N M A N U S C R I P TEdvardas Gudavičius, Stanislovas Lazutka.OlbrachtGasztoldintheLithuanian

Historiography .............................................................................................................. 195

BOOK ShELFNerijus Babinskas. a dose of global thinking in the XXI century or politarists of all

countries let’s unite… Rec.: Семёнов Ю. И.Политарный(«азиатский»)способ производства. Сущность и место в истории человечества и России. Философско-исторические очерки. Москва, 2008. 404 c ........................................ 202

Zenonas Norkus.Telecast„Būtovėsslėpiniai“withoutCameras.Rec:Visaistorijayragyvenimas:12sakytinėsistorijosepizodų.EdvardąGudavičiųkalbina aurimas Švedas. Vilnius: aidai, 2008. 278 p............................................................... 207

Aleksandr Gogun. Rec.: Musial Bogdan. Sowjetische Partisanen. MythosundWirklichkeit.Paderborn:FerdinandSchöning,2009.590S .................... 216

IN MEMORIAMStanislovasLazutka(19230507–20090706) .................................................................. 224

7

СОДЕРЖАНИЕ

С ТАТЬИ И СООБЩЕНИЯМарюс Шчавинскас. „Russianagloriaturecclesia“иквопросумиссий

св.БруноКверфуртского ............................................................................................... 9Эдвардас Гудавичюc.РешениеЮозасомЮргинисомпроблематикиkaimynai ........... 23Хулиета Мария Айрес де Альмеда Арауъо э Естевес. Зарождение

португало-литовскихсвязей:МартинЛопезиДамианодеГойс. ДвапортугальцавЛитвевXVIвеке ......................................................................... 27

Элена Кейдошюте. Миссионерскаядеятельностьконгрегациимариавиток .............. 38Аэлита Амбрулевичюте. Развитиесетивнутреннейторговливлитовских

губернияхв1861–1914гг.:развознаяиразноснаяторговля .................................... 50Юлюс Жукас. РазвитиеавтомобильноготранспортавКлайпедскомкрае

впервойполовинеХХвека(1900–1939) ................................................................... 63Вита Улите-Григелявичене. СоотношениевыступленийпрезидентаЛитовского

государстваиторжествНациональногопраздника(1920–1938): коммуникациявоздействия ......................................................................................... 80

Гедре Полкайте. Измененияпредложениятоваровиуслугврекламе впериодическойпечатиЛитвы(1918–1940гг.) ........................................................ 98

Зенонас Буткус, Магнус Илмярв. ОтношениеЛатвиииЭстониикзахвату КлайпедыуЛитвыв1939году ................................................................................. 118

Рута Шярмукшните. Влияниеидеологиииисториографиинаактуализацию историиВеликогоКняжестваЛитовского.Анализлитовского документальногодисскурса1988–2007гг. ............................................................. 136

Сальвиюс Кулявичюс. Релятивистскоепонятиеохранынаследияпрошлого:предпосылки,принципы,возможности ................................................................... 150

Ауримас Швядас. «Завоевание»историческогопространствавРоссии: негативныйисторическийидентитет ....................................................................... 167

Нериюс Бабинскас. Концепциятрибутализма:сравнительныйанализпонятий С.Амина,Дж.ГалдонаиГ.Г.Шталя ....................................................................... 178

ИЗ РУКОПИСНОГО НАС ЛЕ ДИЯЭдвардас Гудавичюс, Станисловас Лазутка. ВойцехГаштольдиисториография

историиЛитвы ............................................................................................................ 195

НА КНИЖНОЙ ПОЛКЕНериюс Бабинскас. ДозаглобальногомышлениявХХIвекеилиполитаристывсех

странсщудиняйтесь…Рец.:Семёнов Ю. И. Политарный(«азиатский») способпроизвщдства.СущностьиместовисториичеловечестваиРоссии.Философско-историческиеочерки.Москва,2008. 404 c ........................................ 202

Зенонас Норкус. Известная сериятелепередачнаисторическуютематикубезтелекамер. Рец.:Visaistorijayragyvenimas:12sakytinėsistorijosepizodų. EdvardąGudavičiųkalbinaAurimasŠvedas.Vilnius:Aidai,2008.278p. ................. 207

Александр Гогун. Рец.:Musial Bogdan. Sowjetische Partisanen. MythosundWirklichkeit.Paderborn:FerdinandSchöning,2009.590S. ................... 216

ИХ СВЕТЛАЯ ПАМЯТЬСтанисловасЛазутка(07051923–06072009) .............................................................. 224

9

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

Straipsniai ir pranešimai

„Russiana gloRiatuR ecclesia“ ir šv. Brunono Kverfurtiečio misijų Klausimas

marius ščavinskas

humanitarinių mokslų daktarasKlaipėdos universitetoBaltijos regiono istorijos ir archeologijos institutasJaunesnysis mokslo darbuotojasEl. paštas: marius_scavinskas@yahoo.com

Įvadinės pastabos

Istoriografija nuo XIX a. yra sulaužiusidaugybę iečių nagrinėdama šv. BrunonoKverfurtiečio, kitaip vadinamoBonifacu,misijų arkivyskupo ir vienuolio, misijasNaujosiosEuroposirkitųkraštųkonteks-te. Žinoma, daugiausia dėmesio buvo irtebėraskiriamamisionieriausžūtiesaplin-kybėmstirtiiržuvimovietainustatyti.Šia-mekontekstebuvoirtebėranagrinėjamosir Lietuvos (Lituae) vardo paminėjimoKvedlinburgoanaluoseaplinkybės.

Dabartinėje istoriografijoje yra sutin-kama su šiomis dviem maksimomis, kal-bančiomis apie paskutinę šv. BrunonoKverfurtiečio misiją: a) remiantis patiesšv.BrunonolaiškuVokietijoskaraliui(bū-simajam imperatoriui) Henrikui II ir hagi-ografijomis teigiama, kadmisionierius išLenkijos patraukęs į Prūsiją ir tik paskuipatekęsįin confinio Rusciae et Lituae.Dėltomisionieriaus žūties geografiniovidur-kio ieškota jotvingių žemėse arba kitoseteritorijose,esančiosetarpLietuvosirRu-sios,norsdardažniau–pačiojePrūsijoje;

b)teigiama,kadhagiografijos(pirmiausiaPetro Damianio ir Viperto reliacija) supai-niojorusussuprūsais.TodėlginčasXXa.viduryjebuvoišspręstaspastarųjųnaudai1. Toks sprendimas taip pat tapo išeities taš-ku, sprendžiant Brunono žuvimo vietosproblemą.

Aptardamas pirmąją maksimą, lenkųtyrinėtojas J. Bieniakas konstatavo, kadšv.BrunonožūtiesvietosgalimaieškotiirLietuvoje2,olietuviųtyrinėtojasE.Guda-vičiuspabandėpagrįstimisionieriausžuvi-moLietuvojehipotezę3.VėliaukitaslenkųtyrinėtojasG.Białunskispaskelbėhipote-zę, kurioje Brunono nužudymas taip patlokalizuojamasLietuvoje4, nors dauguma tyrinėtojų (greičiausiai iš inercijos) dar

1 Bieniak J.WyprawamisyjnaBrunonazKwer-furtu a problem Selencji // acta baltico-Slavica. 1969, t. 6, s. 180–190.

2 Ten pat, p. 191–193. 3 Gudavičius E. Šv. brunono misija // Darbai ir

dienos �acta et commentationes Universitatis Vytau- �acta et commentationes Universitatis Vytau-tiMagni].1996, Nr. 3 (12), p. 115–128.

4 Białunskis G. Šv. brunono mirties vieta // Lie-tuvos istorijos metraštis. 1997 metai. Vilnius, 1998, p. 5–20.

10

tvirtina žuvimovietąbuvusvadinamajame„geografiniamevidurkyje“arbaPrūsijoje5.

Aptariant antrąją maksimą, faktiškaiikišiųdienųtebemanoma,kadrusaihagi-ografijojebuvosupainiotisuprūsais(taipši maksima virto pirmosios maksimos įrodymu). Tik pastaruoju metu tuo buvosuabejota.AntairusųtyrinėtojasA.Naza-renkapateikėhipotezę,kadPetrasDamia-nis,kalbėdamasapiepaskutiniąjąBrunonomisiją,esąturėjęsomenyjeneprūsus(juolabiau ne lietuvius), o Kijevo Rusios ru-sus6.Lietuvių tyrinėtojasD.Baronas taippatsuabejojo,arPetrasDamianisišneži-nojimosumaišęsrusussuprūsais7(betdėlvisaikitųpriežasčiųneiA.Nazarenka).

Remiantis šių dviejų maksimų inter-pretacija dabartinėje istoriografijoje, no-rėtųsipaanalizuotiBrunonoKverfurtiečioarkivyskupijos steigimo klausimą ir per-svarstytiistoriografijojeaptinkamusteigi-niusapie tamtikrągalimybępasiskirstytipolitines įtakasmisionieriausveikoskon-tekste. Tai bus savotiškas išeities taškas svarstant,kągalėjo turėtiomenyjePetrasDamianis,minėdamasRussiana gloriatur ecclesia. Tepriminsime, kad šių žodžiųinterpretaciją ir šaltinio (Petro Damianio„Šv. Romualdo gyvenimas“) sugretinimąsu kitais šaltiniais geopolitikos kontekste jauyrapateikęsD.Baronas.Mūsųtikslasbuspaprastesnis–paanalizuotišv.Bruno-

5 Plg. naujausią literatūrą: Śliwiński B. The christianisation of Prussia: the Polish contribution until the introduction of the Teutonic order // castri Dominae Nostrae Litterae annales, Vol. I: christiani-zationoftheBalticregion(ed.J.Gąssowski).Pułs-tuk, 2004, p. 48.

6 Pirmąkartą šią hipotezęA.Nazarenka išsa-kė–Назаренко А. В.РусьиГерманиявIX–Xвв.//Древнейшие государства Восточной Европы,1991год.Москва1994,c.101–102,120.

7 Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKverfurtie-čiomisijageopolitikoskontekste//Lietuvosistorijosmetraštis. 2001 metai. Vilnius, 2002, t. 2, p. 10–12, 18, 22, 24.

no misijų geografiją, o einant šiuo keliuprieitiirpriePetroDamianiošaltinyjerusųbei Russiana gloriatur ecclesiapaminėji-mo.Kartu pabandysime prisiliesti ir prie confinio Rusciae et Lituae.

Šv. Brunono misijų geografija

Šv.BrunonoKverfurtiečiomisijų arealasyranusakytasmisionieriausveikląminin-čiuose vienalaikiuose XI a. šaltiniuose8, išskyrusVipertoreliacijąirKvedlinburgoanalus. beje, pastaruosiuose yra minimas garsusisRusiosirLietuvospasienis,tačiaunieko nekalbama apie tai, kaip brunonas tenpakliuvo.Bavarųšaltiniųgrupeiatsto-vaujantiVipertoreliacijatepaminiPrūsiją,įkuriąatvykęsmisionierius(in paganorum provincia, quae nuncupatur Pruscia9).

Kur kas išsamesnis (o greičiau – patsišsamiausias) šaltinis, apibrėžiantis šv.Brunono misijų geografiją, yra patiesmisionieriaus laiškas Vokietijos karaliui Henrikui II10. Pirmiausia jame brunonas miniVengriją(porąkartų:in terra Ungro-rum bei Ungros dimisimus), kurioje buvo susitikęs su karaliaus Henriko II broliuBrunonu. IšVengrijosBrunonaspatraukėįKijevoRusią.Tenbuvosusitikęssukuni-gaikščiuVladimiru.VėliaujisatvykoįKi-jevoRusiospietinįpakraštįpaspečenegus(et ad omnium paganorum crudelissimos,

8Plačiaišv.Brunonoitinerariumaspristatytas–Tyszkiewizc J. bruno of Querfurt and the Resoluti-onsof theGnieznoConventionof1000.FactsandProblems // Quaestiones medii aevi novae. Vol. 5: 10th century Roma, Galia, Germania, Sclavinia (ed. F.Wojciech).Warszawa,2000,p.193–203.

91009metai:šv.BrunonoKverfurtiečiomisija,sud. I. Leonavičiūtė. Vilnius, 2006, p. 186 (Viperto reliacija).

10 brunonis Querfurtensis epistola ad Hen-ricum Regem // Pomniki dziejowe Polski, ed. J.Karwasińska.Warszawa,1973,ser.II,t.IV,cz.3,s. 97–106.Čiairkiturtoliaucituojamaiššiošaltinio.

11

Pezenegos uiam arripuimus). Iš laiško su-žinome,kadBrunonastarppečenegųmisi-onieriavonevienąmėnesįirišvisobuvoaplankęstrisjųvaldomassritis(tres partes circuivisimus),betžinojoesantdar irke-tvirtą (quartam non tetigimus).Pomisijų(kuriųmetupavykoapkrikštytikaikuriuospečenegus, greičiausiai – diduomenės at-stovus),BrunonasgrįžoįKijevąpasVla-dimirą,oištenvėlįVengriją.

Kaip tik paskui ėjo pirmąją maksimąpagrindžiantys žodžiai: „ego autem nunc flecto ad Pruzos“ ir pagiriamieji žodžiaiLenkijos kunigaikščiui Boleslovui Nar-siajam.Vėliau šie žodžiai buvo pakartotiteigiant, kad BoleslovasNarsusis kvietęsBrunonąmisionieriauti tarpprūsų(senior Bolezlavo, qui viribus animi et corporis consolari me ad convertendos Pruzos). Po ilgųįrodinėjimų,kadHenrikuiIIirBoles-lovui Narsiajam reikia susitaikyti ir kartu paremtiBrunonovykdomąmisijųarkivys-kupijos steigimą, misionierius grįžo priejau realiai padarytų darbų – paminėjo įŠvediją išsiųstą vyskupą su vienuoliu (in evangelium Suigis transmiseram). Ir ga-liausiaidarkartąbuvoparagintaatverstiįkrikščionybęPaelbio slavųgentį liutičiusirprūsus(Liuticis et Pruzis).

Taigi brunono laiškas Henrikui II (ir Petro Damianio hagiografija) kalba apietuos kraštus, kuriuose veikėmisionieriusarba jo siųsti žmonės: Vengriją, KijevoRusią,Lenkiją,Švediją,Prūsijąbei„rusųkaraliaus“žemę.KvedlinburgoanalaiminiRusiosirLietuvospasienį.Vėlesnėshagi-ografijosirkronikosminitąpatįBrunonomisijųarealą,tiesa,kaikursukeldamosdi-desnępainiavą,ypačdėlBrunonoveiklosVengrijojebeiKijevoRusioje11.Mesšios

11 Plačiau – Leonavičiūtė I. Šv. brunono Kverfurtiečiociklošaltiniai //1009metai:šv.Bru-nonoKverfurtiečiomisija,p.212–220.

painiavos nesiimsime komentuoti, juo la-biaunagrinėti šaltinių, kalbančių apie šv.VaitiekausmisionieriškąveikląVengrijojeir šios veiklos suplakimo kai kuriuose šalti-niuose su šv. brunono veikla problemos12. Mums užteks paminėti, kad pietrytinėjeVengrijos dalyje Brunonas vykdė misio-nieriškąveiklą.Apie tai jispatsužsiminėlaiške Henrikui II.

Istoriografijojeikišiolnesutariama,ko-kiasteritorijasapėmėmisionieriškaBruno-noveikla.Yrabandymųįrodyti,esąBru-nonasužėmęsGaloAnonimominimospa-slaptingosantrosarkivyskupijos, įsteigtosBoleslovoNarsiojo,sostą(esąjibuvostei-giama Paelbio žemėms evangelizuoti)13. Kitityrinėtojailaikosinuomonės,kadtuoarkivyskupuBrunonasnegalėjęsbūti,nestokios arkivyskupijos buvimo fakto pats misionierius nežinojęs14, arba kad Galas Anonimasturėjęsomenyjetasvyskupijas,kurios priklausė kitoms metropolijoms,priešjasužimantlenkųkunigaikščiams15. Tačiau turime neužmiršti, kad Brunonas

12Apietaiplačiau–Кузнецова M.Христианс-Христианс-тво в Венгрии на пороге второго тысячелетия // Христианствовстранахвосточнй,юго-восточнойицентральнойЕвропынапорогевтороготысяче-летия, отв.ред. Б. Н. Флоря. Москва,2002, c. 372–373. Plg. Парамонова М. Ю. ЦентральнаяЕвропанакануне1000года:святойвполитическойигрецентральноевропейских правителей // Одиссей.Человеквистории1997. Москва, 1998,с. 47–70.

13 Cywiński P. M. A.DrugametropoliaBolesła-waChrobrego,aBrunonzKwerfurtu//KwartalnikHistoryczny.2001,rocz.CVIII,nr.4,s.5,8–14.

14 Fried J. Otton III i Bolesław Chrobry,Mi-niaturadedykacyjnazEwangeliarzazAkwizgranu,zjazdgnieźnieńskiakrólestwapolskieiwęgierskie.Analizaikonograficznaiwnioskihistoryczne.Wars-zawa,2000,s.105–107.

15 Plg. Tyszkiewizc J. bruno of Querfurt and the Resolutions of the Gniezno Convention of1000. Facts and Problems, p. 196–197, 206. Nuo-monėsšiuoklausimuplačiauaptartos–Labuda G. Studia nad początkami państwa polskiego. Poz-nań,1988,t.II,s.527–548.

12

sankciją steigti arkivyskupiją buvo gavęsišpačiųaukščiausiųdignitorių:popiežiausirkaraliausHenrikoII.Kaipaiškėjaišlaiš-ko Henrikui II, Brunonas siekęs įteisintisavoveikląpačiuaukščiausiulygiu–Ven-grijoje veikė suVengrijos karaliaus žiniair pritarimu, Kijevo Rusioje – su Kijevokunigaikščio žinia ir pritarimu.Lenkijojetaip pat buvo gauta kunigaikščio Boles-lovoNarsiojosankcija.KadangiBrunonosiųstasisvyskupaskrikštijoiršvedųkara-lių,greičiausiaibuvogautairšvedųsank-cija.Galiausiai,atvykęspas„rusųkaralių“,Brunonastaippatgaunasankcijąvykdytiveiklą.

KadBrunonaslabairimtaiir,kogero,gana sėkmingai steigė savo misijų arki-vyskupiją,liudijairjopagalbininkųįšven-tinimasįvyskupus.Vienasvyskupasbuvoįšventintaspečenegams,kitas– švedams.Henrikui II parašytas laiškas vertintinas netikkaipmėginimasnutrauktikarątarpVokietijos karaliaus ir boleslovo Narsio-jo (tai dažniausiai ir pabrėžia, ypač len-kiškoji, istoriografija). Iš turinio aiškėja,kad tai buvo tarpinėBrunonojaunuveiktųdarbų ataskaita Henrikui II, pateikiant irartimiausius planus. Žinoma, pagrindi-nis tokios ataskaitos rašymo tikslas buvo parodyti, kad tarp pagonių turi būti vyk-domosmisijosirperjasHenrikasIIgalė-siąs plėsti savo įtaką. Tiksliau, HenrikuiII siūlytagrįžtiprievelionio imperatoriaus otono III vykdytos renovatio politikos (kaip tik todėl Brunonas apeliavo į sė-kmingąBoleslovoNarsiojotėvoMieškoIirOtonų bendradarbiavimą, o tai ir buvorenovatiopolitikosesmė).

Kadangi,kaipteigiamaistoriografijoje,Vokietijos ir Lenkijos karas trukdėsteigtiarkivyskupiją vakarinėse „pagonių arki-vyskupijos“ žemėse, Brunonas energiją

nukreipė į rytus ir šiaurę –KijevoRusią(o tiksliau, jos pakraščius) ir Švediją. Is-toriografijoje jau atkreiptas dėmesys, kadmisijos įKijevoRusios žemes išVakarųvyko dar Brunonui nepradėjus veiklos.AntaibūsimasispirmasisMagdeburgoar-kivyskupas adalbertas buvo konsekruotas Rusios vyskupu.Otonui IDidžiajam ku-riantMagdeburgoarkivyskupiją,kogero,KijevoRusiataippatbuvoįtrauktaįMag-deburgoorbitą16.

PatsKijevoRusioskunigaikščioVladi-mirokrikštasnenutraukėužsimezgusiųry-šiųsuVakarųkrikščionybe17. Tad brunono veiklaKijevoRusiojetarppečenegųnetu-rėtųstebinti.IstoriografijojeBrunonopasi-rodymasKijeveyratraktuojamasįvairiai.VienitailaikoesąHenrikuiIIbūtinosan-tilenkiškos koalicijos sudarymo išraiška18, kiti vadina brunono taikos misija taikant Vladimirą su pečenegais (esą tai inspira-vęspatsBoleslovasNarsusis)19.

Kitaproblemakyladėlšvedųirjų„ka-raliaus“.Specialiai jos nenagrinėdami te-užsiminsime,kad istoriografijašiuoklau-simutaippatneturivienodosnuomonės.Ištiesųyra sunkupasakyti, kodėlBrunonuiapskritai prireikė siųsti vyskupą pas šve-dus.KaipaiškėjaišlaiškoHenrikuiII,sušvedaisbuvoužsimezgęryšiaiišseniauir,kogero,peršvedųkaraliausžmonąkrikš-

16 Назаренко А. В.РусьиГерманиявIX–Xвв.//Древнейшие государства Восточной Европы, c. 62, 65–69, 82–88. Plg. Szczepański M. T. Religijne powinnościwładcywpolityceOttonaIdo962roku//KwartalnikHistoryczny.1999,nr.3,s. 25–31.

17ČiairtoliauvartosimeVakarųarbaRytųBaž-nyčiosterminą,plg.Banaszak M.HistoriaKościołaKatolickiego, t.2:Epokaśredniowiecza692–1517.Warszawa,1987,s.10.

18 Назаренко А. В.РусьиГерманиявIX–Xвв.//ДревнейшиегосударстваВосточнойЕвропы,c.135.

19 Tyszkiewizc J. bruno of Querfurt and the Re-solutionsoftheGnieznoConventionof1000.Factsand Problems, p. 206–207.

13

čionę(Suigiorum cuius dudum uxor chris-tiana). Istoriografijoje vyrauja nuomonė,kad toji krikščionė žmona buvo patiesboleslovo Narsiojo sesuo20. Šiuos ryšius BrunonaspalaikėirrašydamaslaiškąHen-rikuiII,nesminimipasiuntiniai,siunčiamipas švedus (explorandum missi nuntii cum redunt). Tad Švedija buvo kitas aktyvus Brunonovykdomosmisijųveikloscentras(jukbūtenttenbuvosiunčiamasvyskupas,pakrikštijęsšvedųkaralių).

Akivaizdu, kad liutičiai laiškeminimidėl to, jog jie, kad ir būdamipagonys (ogreičiau–netapostatai),buvopatiesHen-rikoIIsąjungininkaipastarajamkariaujantsu lenkais21.TodėlBrunonassiūlėHenri-kuiIIjuosatversti.Iškontekstoneatrodytų,kadliutičiųatvertimasbūtųbuvęsBruno-nomisijųrūpestis.TuoturėjorūpintispatsHenrikas II. Nurodomas ir Henriko II pa-galbininkas– lenkųkunigaikštisBoleslo-vasNarsusis.Kogero,Brunonasnenorėjopažeisti irMagdeburgoarba/ irHambur-go–Brėmenoarkivyskupų teisių.Kadangiį liutičių žemes ranką tiesė irBoleslovasNarsusis,Brunonasturėjoatsižvelgtiirįšįniuansą(jukBoleslovasjįkvietėsimisio-nieriautitarpprūsų,onetarpliutičių).

Kitaipyrasuprūsųpaminėjimulaiške.Kaipgalimesuprastiišžodžių„ego autem nunc flecto ad Pruzos“,Brunonasketino,norsirvykokaras,keliautiįPrūsiją.Tiesa,apgailestauta,kaddėlkaroBoleslovasne-galįspadėtiBrunonui(iuvare me in evan-gelio nec vacat, nec valet). Prūsai galbūtiš tiesųbuvopriskirtiBoleslovoNarsiojo

20 Ten pat, p. 200. 21 Apie šį karą plačiau – Weinfurter S. New

Wars:HenriIIandhisPolicyintheEast//Europe’scentre around aD 1000, ed. A. Wieczorek,H.M.Hinz.Stuttgart,2000,p.536–539.

įtakos sferai22.Kažkodėl jųatvertimu rū-pinosi Boleslovas Narsusis. Tai jis darėjau ne pirmą kartą. Prisiminkime, kadPrūsijoje misionieriauti Boleslovas siūlėdar šv. adalbertui-Vaitiekui23. Tai siejama su Boleslovo Narsiojo bandymais Prūsi-ją įtraukti į savo valstybės sudėtį24. bet tai konstatuojant kyla kitas paradoksalus klausimas:kodėlBrunonas,užuotvykdęsveiklą tarpprūsų,kaip toprašęsBoleslo-vas Narsusis ir kaip tokius ketinimus buvo išsakęslaiškeHenrikuiII,patraukėį„rusųkaraliaus“ žemę? Juolab Petro Damianiohagiografijojeužsiminta,kadprūsaisutikęmisionieriųkur kaspalankiaunei velionįšv.Vaitiekų...

apie tai, kad brunonas atvyko pas žmones,kuriedaratsiminėšv.Vaitiekauskankinystę,užsimenaPetroDamianioha-giografija(illi vero timentes ne, sicut post martirium beati Adalberti)25. Bet čia pathagiografaspaminėjoslavųgentis,kurias

22 Plg. Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKver-furtiečio misija geopolitikos kontekste, p. 17–18.Atsižvelgtina į tai, kadPrūsijos pašonėje, Pamary-je misijas vykdė Kolobžego vyskupas Reinbernas,minimaskronikininkoTitmaroMerserburgiečionuoapie1000m.ikigalbūt1013m.,kaiBoleslovoNar-siojobuvopasiųstasįKijevą.Kolobžegovyskupijosribosyraneaiškiosikišiol.PamaryjemisijasgalėjęsvykdytiirPoznanėsvyskupas(plačiau–Śliwiński B. Pomorze w polityce i strukture państwa wczesno-piastrowskiego(X–XIIIw)//KwartalnikHistorycz-ny.2000,rocz.CVII,sz.2,s.16).

23 Plačiau apie tai –Koczy L.MisjepolskiewPrusach i na Pomorzu za czasów Bolesławów //ŚwiętyWojciechwpolskiejtradycjihistoriograficz-nej.Antologiatekstow,wyborudokonałiopracowałG. Labuda.Warszawa,1997,s.161–166.

24 Zielińska-Melkowska K., Stosunki polsko-pru-skiewX–XIIIwieku//Europaśrodkowaiwshod-niawpolitycePiastów,ed.K.�ielińska-Melkows-Piastów,ed.K.�ielińska-Melkows-ka.Toruń,1997,s.174,178–179.

25 Petri Damiani, Vita beati Romualdi // 1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija, p. 192–197.Čiairkitur,jeigunenurodomakitaip,cituojamaiš šio šaltinio.

14

Prūsijoje(?)atvertęsšv.AdalbertasVaitie-kus (Sclavonicae gentis plerique conversi sunt).Tikpaskuihagiografaspaminėjodarvieną geografinę vietą – „rusų karaliaus“žemę,įkuriąįžengėmisionierius(cumque ad regem Russorum).Taigiakivaizdu,kadPrūsijairslavųgentys,kuriosesąatsivertėpoVaitiekausnužudymo,yraskirtingige-ografiniai taškai, palyginti su „rusų kara-liaus“žemėmis.

AptardamasBrunono atvykimą į Prū-siją,D.Baronaslaikosinuomonės,kadišPrūsijosmisionieriuspasitraukėdėlto,kad„negalėdamas Prūsuose pelnyti kankinio vainiko šv. Brunonas jo buvo priverstas ieškoti kitur“26. Tačiau galima manyti irvisai kitaip.

Vertinant tokius „keistus“ Brunonopoelgius darosi aišku, kad brunonas vyk-dėmisijasten,kurgalėjojasvykdyti,kurnesusikirtokitųvyskupųirarkivyskupųirjuosremiančiųvaldovųinteresaidėlmisi-jų(okartuirpolitiniaiinteresai).Būtipa-goniųarkivyskupuirgautipalijųišpatiespopiežiausreiškėirgriežtąsubordinacijossuvokimą. Tad Brunonas Kverfurtietistapo ne šiaip visų pagonių arkivyskupu,otiktų,kurieoficialiaineturėjojiemspa-vesto vyskupo. Brunonas Kverfurtietis,būdamas pagonių arkivyskupu, negalėjoirneturėjoteisėspažeistikitųsavomisijųkolegųirvyskupųinteresų(įtokiusteisėspažeidimus buvo reaguojama greitai irganoskausmingai, tai rodonemažaikilu-siųginčų,kasirkurturiteisęvykdytiBaž-nyčiosorganizavimodarbątarppagonių).GreičiausiaiBrunonokurtojiarkivyskupi-jabuvo„plynolaukoinvesticija“pagoniųžemėse.Galimasdaiktas,kaddėl toBru-nonasniekoneužsiminėapiepačiameKi-

26 Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKverfurtie-čiomisijagepolitikoskontekste,p.12.

jevearjoapylinkėsevykdytasmisijas.JukVladimiras jįpalydėjo įpečenegųžemes,pečenegamsbuvoįšventintasirvyskupas.Lygiai taippatBrunonasnepačiojeVen-grijoje,ojospakraštyjekrikštijo„juoduo-siusvengrus“27.

Todėl ir atvykimas į Prūsiją greičiaubuvo reveransas boleslovui Narsiajam nei patiesBrunonosiekiamybė.Visiškaiįma-noma,kadBrunonassutikovykti įPrūsi-ją todėl, kad karaliuiHenrikui II įrodytųbendradarbiavimo su Boleslovu naudą irreikalingumąmisijųdarbe.Kadangimisi-josįPrūsijąBoleslovasNarsusisdėlvyks-tančiokaronerėmė(jukapietairašopatsbrunonas Henrikui II!), kita vertus, misi-josPrūsijojenebuvoBrunonoveiklossfe-roje,misionierius,jeiguiratvykoįPrūsiją(kaip teigia Petras Damianis), čia ilgiauneužtrukęs patraukė pas „rusų karalių“,kurįvėlyvosXVa.pradžioshagiografijosvadino Netimero vardu. To „rusų kara-liaus“žemės,kogero, jaubuvoBrunonoveikossritis.Kitavertus,šižemėbuvoirKijevoRusiospakraštyje,taigi,BrunonasnepažeidėirKijevokunigaikščiopolitiniųbeibažnytiniųinteresų.

Istoriografijojegalbūtperdaugsureikš-mintai kalbama apie šv. brunono bonifaco norąsektišv.Vaitiekauspėdomis.Žinoma,kankinystėstroškimasirnoraseitijaupra-mintaiskankiniųkeliaisbuvolabaisvarbuspasirenkantmisionieriauskeliąirvykdantpačiasmisijas.BetjeiguBrunonasištiesųbūtųnorėjęsatliktikartotęPrūsijoje,kodėliš jos pasitraukė? Specialiai pavartojomereligijotyrai taikomą terminąkartotę. Juk sektišv.VaitiekauspėdomisPrūsijoje buvo idealiausia,juolabsusidurtasužmonėmis,

27Tokiospatnuomonės,tiksiekdamasįrodytiki-tusdalykus,yrairJ.Tyszkiewizcius,plg.Tyszkiewizc J.BrunoofQuerfurtandtheResolutionsoftheGniez-no convention of 1000. Facts and Problems, p. 206.

15

kuriepažinojoAdalbertą.TačiauBrunonaskažkodėl juos paliko ir atvyko pas „rusųkaralių“ Netimerą. Tai paaiškinti galimetaip.Šv.BrunonasKverfurtietisbuvoga-vęs vienuoliškąjį šv. Bonifaco vardą. Šv.bonifacas, kaip ir šv. brunonas, tapo misi-jųtarpfrizųirsaksųarkivyskupu,taippatbuvogavęsišpopiežiauspalijų(šieįvykiaidėjosi VIII a. pr.–pirmoje pusėje)28. Tuo metušv.Vaitiekustokiųambicijųneturėjo.Tadvisiškaiįmanoma,kadBrunonuirūpė-jopateisintiirgautąjįšv.Bonifacovardą,t. y. kurti arkivyskupiją jam pavestiemspagonims. beje, Petras Damianis patei-kėBrunono pasirinkto vienuoliško vardomotyvus29. Plati kuriamos arkivyskupijos geografija duoda aiškiai suprasti, kokiaismastais operavo misionierius, kokius ry-šiuspalaikė supolitiniuelitu irkaippatssuvokėsavovykdomąveiklą.Tadsektišv.Bonifacu,„germanųapaštalu“,irbūti„pa-goniųapaštalu“Brunonuibuvonėkieknemažiausvarbu,neigautikankiniovainiką.TodėlBrunonas ir atvykopas„rusųkara-lių“Netimerą.Dėltojisirvykopaspeče-negus,irsiuntėsavožmonespasšvedus.

Jo atvykimas jau aptartame subordina-cijos ir, jeigu norime, įtakos sferos pasi-dalijimokontekstegalėjoreikštidarvienąįdomųdalyką,lemiantįbūsimusNetimeroir Brunono santykius. Kad būtų aiškiau,grįžkimeprieBrunonoatvykimopasVla-dimirą.Kaipminėta,Vladimiraspatspaly-dėjomisionieriųikipečenegųžemių.Tokspalydėjimas galėjo reikšti mažiausiai du

28Plačiauapiešv.Bonifacoveiklą–Wood I. The Missionary Life. Saints and the Evangelisation ofEurope 400–1050. London, 2001, p. 57–73.

29 Petrus Damiani, Vita beati Romualdi, § 27, p. 55: „His itaque cum in capella regia mo-raretur, videns ecclesiam antiqui martiris Bonifatii, mox exemplo sui aequivoci ad martirii desideruim provocatus, ait: Et ego Bonifatius vocor; cur ergo etiam ipse Christi martir esse non debeto?“

dalykus. Pirma,Vladimiras pečenegų že-meslaikėsavoįtakossfera,todėlBrunonąpalydėjoikijųžemiųvildamasis,kadkrikš-čionyspečenegaivėliauįeisįjovaldomosvalstybėssudėtį.JuklaiškeHenrikuiIIuž-simenama,kadpečenegųvyskupasvykoįsavovyskupijąkartusuVladimirosūnumi(Consecravimusque nos episcopum de nos-tris, quem simul cum filio possuit in terrae medium). Tad Vladimiro suinteresuotumas misija neabejotinas. antra vertus, tai ga-lėjoreikšti,kadVladimiraslabaiatsargiaižiūrėjo į pečenegų sukrikščioninimą, to-dėlBrunonąpalydėjotikikisienos,viskąpalikdamas savieigai. Kadangi pečenegaibuvo „niekieno“, jie ir tapoBrunonoku-riamos arkivyskupijos dalimi. antrasis va-riantas,kogero,bustikėtinasatsižvelgiantįBrunonoarkivyskupijoskūrimomastusirnorąsektišv.Bonifacu.

Analogija suPrūsijaparodo,kadPrū-sijojeBrunonas,matyt, jautėsikaustomasBoleslovoNarsiojoįtakos,todėlPrūsijojenepasilikoiratvykoįtokiąsritį,kurinebu-voniekienoįtakossferoje.Apskritaigrei-čiausiaiteisūstie,kuriešv.Brunononelai-ko tik klusniu boleslovo Narsiojo valios vykdytoju30. Pats brunono laiškas Henri-kuiIIleidžiamanyti,kadBrunonassiekėsavo veiklą vykdyti „niekieno“ žemėje,norėdamas išvengti tiesioginės politinėsįtakos31. Veikta įvairiuose paribiuose –VengrijosirKijevoRusios,KijevoRusios

30 Plg. Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKver-furtiečiomisijageopolitikoskontekste,p.28.

31 Kadmisionieriai nenorėjo veltis į politiniusreikalus,rašoPetrasDamianis–pateikiasiužetą,kaiBoleslovuiNarsiajampanorusgautikarališkąjįvai-niką tarpininkaujant misionieriams, pastarieji atsa-ko:„Nos in sacro ordine positi sumus, tractare nobis secularia negotia minime licet; et ita reginquentes regem, ad cellam reversi sunt“ (cituota išPomnikidziejowePolski,ed.A.Bielowski.Warszawa,1960,s. 329).

16

irpečenegųžemės,RusiosirLietuvos,ga-liausiai – šiauriniame paribyje Švedijoje. Įdomutai,kadnettrysparibiaisiekėsisuKijevoRusia.Tadakivaizdu,kadkažkuriKijevo Rusios dalis turėjo tapti Brunonoarkivyskupijos šerdimi, arba, kas įmano-ma,šaliaRytųapeigųKijevometropolijosbuvo steigiama Vakarų apeigų arkivys-kupija32.Keltinasklausimas, ar nedėl toPetrasDamianissavohagiografijojepami-nėjo „Russiana gloriatur ecclesia“, kurididžiavosišv.Brunonu?

Iš viso to galime daryti šias darbines išvadas: Brunonas steigė misijų arkivys-kupiją ten, kur nebuvo pavojaus pažeistikitų arkivyskupų bei vyskupų ir juos re-miančiųvaldovųbažnytinius(taippatpo-litinius) interesus. Prūsija buvo LenkijoskunigaikščioBoleslovoNarsiojo interesųsferoje, todėl Brunonas, jeigu ir atvykoį Prūsiją, joje neužsibuvo ir nuvyko pas„rusųkaralių“.Toji„rusųkaraliaus“žemėbuvoparibys.Būtenttokioježemėjevyk-dantmisijąbuvogalimaišvengtikitųbaž-nytinių dignitorių ir jų remiamų valdovųsubordinacijospažeidimo(kaipatsitikosutolima Švedija, pečenegais, „juodaisiaisvengrais“). Žinoma, Brunonas geriausiaisuvokėbažnytinėssubordinacijosteisesirjųlaikėsi(tadtolesnėspečenegųarba„juo-dųjųvengrų“politinėspriklausomybėsva-riacijosnegalėjosutrukdytisteigtiarkivys-kupiją).Būtentmezganttiesioginiusryšiussu valdovais (Steponu Šventuoju, boleslo-vu Narsiuoju, Vladimiru) buvo bandoma

32 Tepriminsime, kad, pavyzdžiui, Vengrijoje X–XIIa.vienumetubuvolotynųirgraikųvienuolynųirvyskupijų,plačiau–Кузнецова M. Христианство в Венгрии на пороге второго тысячелетия,c.345,352, 365, 371, 379, 381–382. Plg. Marsina R. chris-tianization of the Magyars and Hungary betweenthe East and the West // Studia Historica Slova-ca. 1995, no. 19, p. 48, 50–51.

išvengti galimo politinės subordinacijosteisių pažeidimo. Tad bendradarbiavimassu valdovais buvo tvirtas arkivyskupijos kūrimogarantas.

„Russiana gloriatur ecclesia“ klausimas

Grįžkime prie istoriografinių vertinimųir abiejų pradžioje minėtų istoriografiniųmaksimų, kuriomis suabejojo A. Naza-renka ir D. Baronas. Pagrįstai sukritika-vęsrusųmedievistoA.NazarenkosatliktąPetro Damianio „Šv. Romualdo gyveni-mo“ hagiografijos intarpo interpretaciją,kalbančią apie šv.BrunonoKverfurtiečiomisiją pas „rusų karalių“ Netimerą33, D. Baronas išvadose pažymi (remdamasisitalų irsaksųšaltiniųversijųskirtumųat-siradimo aplinkybėmis), kad šaltiniuoseatsiradę skirtumai, aprašantys paskutinęšv.Brunonomisiją in confinio Rusciae et Lituae, rodą dviejų besiformuojančių ga-lioscentrų(LenkijosirRusios)pretenzijassiektiNetimero„karalystės“34.

Neatmestinas geopolitinis Lenkijos suinteresuotumas užvaldyti ne tik Pama-rį, bet ir gretimasbaltiškąsias žemes, beisusikirtimassuKijevoRusiosinteresais35. Tai rodo kronikininko Galo anonimo su-formuluotos,tiesa,XIIa.pradžioje,Lenki-jospretenzijos36.Atsižvelgtinairįtai,kadpraėjuskeliemsdešimtmečiamspopasku-tinėsBrunonomisijos,Kijevokunigaikštisžygiavęsį„Lietuvą“(beje,įjotvingiųže-mesbuvožygiuotadarapie983m.).Saksų

33 Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKverfurtie-čiomisijageopolitikoskontekste,p.20–24,28–29.

34 Ten pat, p. 31.35 Zielińska-Melkowska K. Stosunki polsko-

pruskie w X–XIII wieku, s. 181. 36GalliChronicon //MonumentaPoloniaeHi-MonumentaPoloniaeHi-

storica, ed.A.Biełowski.Lwów,1864, t. I,Lib. I, §6,p.400:„Selenciam, Pomoraniam et Prusiam.“

17

šaltinių versijos informatoriai buvę patyslenkai, t. y. boleslovo Narsiojo dvaras, taip pat Lenkijoje dirbę šv. Romualdo irbrunono mokiniai37. Tuo metu itališkosios šaltiniųversijos informatorius (šaliakitų)D. baronui pirmiausia buvo Vladimiro dvaras.IščiairminėtosišvadosapieLen-kijosirKijevoRusiosgeopolitiniussiekiusteritorijoje in confinio Rusciae et Lituae.

PetroDamianiohagiografijojeminimą„Russiana gloriatur ecclesia“D. Baronaslaiko neabejotinu Vladimiro dvaro informa-cijosšaltiniu.Hagiografijosautorius,kalbė-damas apie rex russorum, anot D. barono, irturėjoomenyjerusų,oneprūsų„karalių“(kaip iki šiolmanyta). Žinoma, šis „rusųkaralius“ Netimeras nebuvo tas „tikra-sis“rusas,tačiauhagiografijojepasakymą„Cumque ad regem Russorum vir vene-rabilis“ tyrinėtojas supranta kaip dviejųkraštų– iki tolminėtosPrūsijos irregem Russorum–išskyrimąirrytųkryptį,kuriaBrunonas vyko iš Prūsijos pasNetimerą.Todėl ir Netimero žemės esą galėjo būtiarbajaubuvoKijevokunigaikščiųįtakoje.Taigi,anotautoriaus,akivaizdu,kadBru-nonastikrainežuvęsPrūsijoje,otaiįvyko„Lietuvoje, teritorijoje, į rytus nuo kurios prasideda Rusios kunigaikščių valdos“38. KokiašiosLietuvos„karaliaus“etninėpri-klausomybė–darvienaproblema, tačiauautoriuslaikosinuomonės,kadpatsvardas„Nethimer“galėjobūtislaviškoskilmės39

37 Bieniak J.WyprawamisyjnaBrunonazKwer-furtu a problem Selencji, s. 189.

38 Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKverfur-tiečiomisijageopolitikoskontekste,p.31.

39TąpatįteigėirA.Nazarenka,Назаренко А. В. Древняя Русь на международных путях, c. 374. Kalbininkų požiūriai šiuo atveju išsiskiria. Antai�. �inkevičius teigia, kad šis vardas greičiausiaiesąs prūsiškos kilmės, Zinkevičius Z. Lietuvių po-teriai.Kalbosmokslo studija.Vilnius, 2000, p. 14.Kitas kalbininkas – B. Savukynas – tvirtina, kad

(kasesągražiaisutampasuPetroDamia-nio minimu rex russorum40).

D. Baronas, ko gero, visai pagrįstaiteigia, kad tiek saksų versijos šaltiniai,tiek itališkosios versijos šaltiniai (prie jos prišliejant vadinamąją akvitanų ver-siją –Ademaro Šabaniečio (Ahdemar de Chabannes) kroniką41), kalba apie tą pa-čiąteritoriją,kuriojemisionieriavoiržuvošv. Brunonas. Tačiau abejotina, ar tikraiPetroDamianiohagiografijaišreiškėVla-dimiro politinius siekius, remiantis vien tik minima Russiana gloriatur ecclesia,kuriąesąsutvirtinarex russorumapibūdinimas.Žinoma,galbūtirgalimakalbėtiapieLen-kijosirKijevoRusiosgeopolitiniustikslus,siekiančiusnetconfinio Rusciae et Lituae. Bet tikrainebūtinaidėl togalėjo atsirastiPetro Damianio minima Russiana gloria-tur ecclesia.

Čia pirmiausia kyla Petro Damianioinformacijosšaltiniųklausimas(neužmirš-kime ir to, kad Petras Damianis informa-ciją apie Brunoną pateikė šv. Romualduiskirtoje hagiografijoje42). Ar tarp šių in-

tai galėjo būti ir lietuvių kilmės žodis, Savukynas B. Nomina propria in causa martyrii S. brunonis Querfordensis. Etninio identifikavimo provizori-nis bandymas // Tarp istorijos ir būtovės. Studijosprof.EdvardoGudavičiaus70-mečiui,sud.A.Bum-blauskas, R. Petrauskas. Vilnius, 1999, p. 16–17. Dar vieno kalbininko – L. Palmaičio – manymu,Netimerovardaspriklausomišriaivardųkategorijai(pusiau skandinaviškas, pusiau prūsiškas vardas),Palmaitis L. Įmintos tūkstantmečiomįslės.Šventa-sisBrunonasBonifacas, senovės baltai ir Lietuvospasienis.Kaunas,2009,p.91.

40 Baronas D.Pirmosioskrikščioniųmisijosbal-tųkraštuose //Lietuvos istorijaT. II:Geležiesam-žius.Vilnius,2007,p.411.

41 Apie ją išsamiau– Leonavičiūtė I. Trys ar keturiosšv.Brunonomisijųšaltiniųversijos?//Tarpistorijos ir būtovės, p. 19–25; Leonavičiūtė I. Šv. BrunonoKverfurtiečiociklošaltiniai//1009metai:šv.BrunonoKverfurtiečiomisija,p.212–220.

42 Tam skirti du skyriai – § 26 ir 27.

18

formatorių buvo kas nors iš Vladimirodvaro,nežinome.Tačiauneatmestina,kadPetro Damianio informatoriai buvo ne tiek Vladimiro dvaro (D. baronui – Rusios eli-to43) atstovai, kiek su šv.BrunonuKver-furtiečiuKijevoRusiojedirbęvienuoliai44. Juk pats brunonas savo laiške Henrikui II mini savo pagalbininkus, kurie dirbo kar-tu.Vienas jųbuvo įšventintas įpečenegųmisijų vyskupus, kitas kaip vyskupas supalydovais buvo iš Rusios siųstas į Šve-diją.Todėl irRussiana gloriatur ecclesia galėjoreikštineRytųBažnyčią(Vladimi-ras, šiaip ar taip, buvo krikštytas laikantis Rytųapeigų,tačiaudarnebuvoirgalutinioBažnyčiųskilimo),tačiautąbažnytinįda-rinį,kurį tvėrėRusiojear / ir jospakraš-čiuose šv. Brunonas Kverfurtietis ir kurįžinojobuvusbei tebesantpatsPetrasDa-mianis,praėjusporaidešimtmečiųpomi-sionieriaus mirties45. Taip Petrą Damianįinformacija apie šv. Brunono žūtį galėjopasiektineperViduržemiojūrą,kaipteigėD. baronas46,betperVengrijąarbaLenki-ją,kurveikėįkurtidukteriniaivienuolynai,t.y.žemynu.Tadirsaksų,ir italųversijųskirtumų (kaip, beje, ir panašumų) galė-jo atsirasti nedėl to,kad itališkąjaversi-ja savo geopolitinius siekius manifestavo Vladimiras,bettodėl,kadPetroDamianioinformatoriaibuvovienuoliai,KijevoRu-siojeirjospakraščiuosedirbęmisijųdarbą

43 Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKverfurtie-čiomisijageopolitikoskontekste,p.18.

44 Plg. Bieniak J.WyprawamisyjnaBrunonazKwerfurtuaproblemSelencji,s.189.

45Tepriminsime, kaddarXI a. antrojoje pusė-jeKijevebūtakatalikųDievoMotinosvienuolyno,kurįaptarnavoišRegensburgo(Bavarija)atvykęvie-nuoliai,plačiau–ВведениехристианстванаРуси,ред.А.Д.Сухов.Москва,1987,c.49–50.

46 Baronas D.Pirmosioskrikščioniųmisijosbal-tųkraštuose//Lietuvosistorija.T.II:Geležiesam-žius,p.410.

kartu suBrunonu, arba tie žmonės,kurietokiusvienuoliuspažinojo.Todėlirgalimakalbėtiapiesaksųiritalųšaltiniųversijoseaprašomątąpatįkraštą,kuržuvošv.Bru-nonas.

Kiti tyrinėtojai mano, kad Petro Da-mianioinformatoriaisišRusiosgalėjobūtipatys Rytų apeigų vienuoliai, su kuriaisjis esą palaikęs ryšį47, taigi informatoriųspektras, ko gero, buvo kur kas platesnis. Kita vertus, kronikininko informatoriaibuvo ir patys vienuoliai, gyvenę toje pa-čioje Lenkijoje. Informatoriai galėjo būtiir Boleslovo Narsiojo siųsti dvasininkai,kaip ištekintos dukters kapelionai48. Tarp jų matome buvusį Kolobžego vyskupąReinberną49.1004m.TitmarasMersebur-gietis šį vyskupą mini buvus BoleslovoNarsiojo dvare ir vedantį derybas suVo-kietijos karaliumi Henriku II50. Vyskupas Reinbernas,anotkronikininko,įsipainiojoį vidaus karą tarp kunigaikščioVladimi-roirvienojosūnų(kurįrėmėBoleslovasNarsusis)51. Tai įvyko jau po šv. Bruno-

47 Mažeika R.PirmojoLietuvosvardopaminėji-masiršv.Brunonobiografijosšaltiniųinterpretacijosproblemos//LietuvoskrikščionėjimasVidurioEuro-pos kontekste, sud. V. Dolinskas, liet. ir vok. k. Vil-nius, 2005, p. 74.

48 ThietmariMerseburgensis episcopiChroni-con, ed.I.M.Lappenbergii.Hannoverae,1889,Lib. IV,§58(37),p.96:„[..] tercia (turima omenyje tre-čioji BoleslovoNarsiojo duktė, kurios vardas nėražinomas–M. Š.) filio regis Wlodemiri [...].“

49Tenpat,Lib.VIII(VII),§72(52),p.236:„Hic tres habens filios(turimaomenyjeKijevokunigaikš-čioVladimiro sūnūs –M. Š.) uni eorum Bolizlavi ducis nostrique persecutoris filiam in matrimonium duxit, cum qua Milsus est a Polenis Reinbernus pre-sul Salsae Cholbergiensis.“

50Tenpat,Lib.VI,§10,p.139:„Inter haec Boliz-lavo in una dierum cenante unus ex nostris, capella-nus Reinberni presulis sui, de adventu nostri exercitus loquitur et ab eo mox auditus, quid diceret, rogatur.“

51 Ten pat, p.236:„Quem predictus rex (turimas omenyje Vladimiras – M. Š.), audiens filium suimet ortatu Bolizlavi tacito reluctaturum sibi, cepit cum eodem et uxore et in singulari custodia claudit.“

19

no žūties (pats vyskupas mirė kalėjime 1015 m.52).Tadakivaizdu,kadPetroDa-mianiohagiografijojeatsispindėjusi„rusų“versijagreičiausiaibuvoRusiojedirbusiųmisionierių, juos pažinojusių žmonių ar(ir)BoleslovoNarsiojo siųstųdvasininkųirjųpagalbinkų,oneRusiospolitinioelitoversija.

Taiturintomenyje,geopolitiniųKijevoRusios kunigaikščių siekių, esą atsispin-dinčių itališkojoje (ir akvitaniškoje) ver-sijose,ieškotinereikėtų.TadišpasakymoRussiana gloriatur ecclesia tikrai negali-medarytiišvados,kadbūtentpastariejižo-džiai sutvirtina slavišką Netimero kilmę.Taigi, svarbi D. barono mintis, kad Petras Damianistikrainemaišo„rusų“suprūsais,visdėltonegalibūtiraktas,atskleidžiantisvietovės, kur žuvo Brunonas, lokalizaci-ją.Taigižodžiairex russorum ir Russiana gloriatur ecclesia savo reikšme vargu ar yra tapatintinos ir galėjo turėti skirtingaskonotacijas:

1) Rex russorumgalėjoreikštine„rusų“karalių,gyvenusįLietuvoje,kurisesąbuvoKijevoRusiosgeopolitinėsįtakossferoje,tačiau genties vadą, gyvenusį Lietuvoje,tokiu „karaliumi“ paverstu dėl geriau ži-nomo Rusios pavadinimo. Geriau žinotadėl to, kadBrunonoKverfurtiečio kurtosarkivyskupijos šerdis, ko gero, buvo pati KijevoRusia.

2) Russiana gloriatur ecclesia galėjoreikšti šv.BrunonoKverfurtiečio steigia-mos(arbajauįsteigtos)misijųarkivysku-pijosdalį.Kadangišiosmisijųarkivysku-pijos pirmasis arkivyskupas buvo pats šv.

52 Ten pat, p. 237: „Hic cum se lacrimis assi-duaeque oracionis ex corde contrito prolatae hostia summo sacerdoti reconciliaret, ex arto corporis car-cere solutus ad libertatem perennis gloriae gaudens transiit.“

Brunonas, juo ir didžiavosi „RusiosBaž-nyčia“, t. y. dirbę arba tebedirbantys šv.Brunonomokiniai.Taigi,minėdamasRus-siana gloriatur ecclesia, Petras Damianis galėjo turėti omenyje Brunoną atmenan-čiusžmones, jomokinius,RusiosVakarųBažnyčiosbendruomenę,betneVladimirogeopolitinespretenzijasarbaRytųBažny-čią. Tad į tai atsižvelgus, galimybė, kadšv.BrunonasmisionieriavoiržuvobūtentLietuvoje, yra neatmestina.

Tapatinimas galimas tik tuo atveju, jeigu suvoksime, kad Netimero valdos pa-kliuvo į Brunono steigtos arkivyskupijosribas. Toji arkivyskupija ir buvo ecclesia Russiana.

Kokios galimos išvados?

Kaipparodėšv.BrunonoKverfurtiečiokur-tos arkivyskupijos geografija,misionieriusstengėsi vykdytimisijas paribiuose, siek-damasišvengtikonfliktosukitaisaukštaisBažnyčiosdignitoriaisirjuospalaikančiaisvaldovais.Kuriamojearkivyskupijojema-tomenetkelisparibius–„juodųjųvengrų“irKijevoRusios,KijevoRusiosirpečene-gų. Švedija taip pat buvo pakraštys. Ga-liausiaimatomeRusiosirLietuvosparibį,įkurįbuvoatvykęsšv.Brunonas.Tiksliau,BrunonasvykdėmisijasnepačiojeVengri-joje,bettarp„juodųjųvengrų“,nepačiojeKijevoRusioje,otarppečenegų,nePrūsi-joje,bet„rusųkaraliaus“žemėse.

Ar visi šie paribiai buvo kokių norsvalstybių įtakos sferoje, sunku pasaky-ti. Vėlesnės pretenzijos arba mėginimaiužimtišiuosparibius(arnetjųužėmimas)galbūt ir reiškė kylančius politinių galiųcentrus(KijevoRusią,Lenkiją,Vengriją).brunono dalyvavimas kai kuriuose politi-niuose įvykiuoseVengrijojearba,kasdar

20

akivaizdžiau, Lenkijoje (pavyzdžiui, no-rintnutrauktivokiečiųirlenkųkarą),ver-tintinas kaip glaudžių ryšių su valdovaisplėtojimas. Priminsime, kad daugelis šiųryšių(netsueinantįgiminystę)užsimezgėdar valdant otonams, t. y. iki Henriko II. Tačiaumums žinomi konkretūs Brunonomisijųpavyzdžiai rodo, kad misionierius ir jopagalbininkaiveikėtarptokiųpagonių,kurieikitoldarneturėjojokiosbažnytinės(ojuolabiaupolitinės)subordinacijos.TadirBrunonoKverfurtiečiomisijųarkivysku-pijoskūrimasvykonepažeidžiantkitųbaž-nytiniųirpolitiniųsubordinaciniųteisių.

TaigiBrunonas faktiškai nevykdėmi-sijųtarpprūsų.Vykstantvokiečiųirlenkųkarui, Boleslovas Narsusis negalėjo pa-remtiBrunonomisijos Prūsijoje (apie taiužsiminė savo laiške Henrikui II). Kitavertus, Prūsijos atvertimas greičiau buvopačios Lenkijos bažnytinių sluoksnių irBoleslovoNarsiojo reikalas. Prūsai, kaipirliutičiai,įkuriamos„pagoniųarkivysku-pijos“jurisdikcijąnepateko.TodėlBruno-nas,jeiguirpasiekėPrūsiją,išjospatraukėįRusiosirLietuvospasienįpas„rusųkara-lių“Netimerą.

Šaltiniai, ypač PetroDamianio hagio-grafija, aiškiai iliustruoja, kaip Brunonaspaisė esamos subordinacijos. Jis tiesiogpasitraukėišPrūsijos,taigiakivaizdu,kadjoje ir negalėjo žūti. Patraukė pas „rusųkaralių“ Netimerą, tikriausiai puikiai su-vokdamas, kad jo valdoma gentis yra dar „niekieno“, nesusaistyta jokiomis poli-tinėmis bei bažnytinėmis įtakomis. KituatvejuBrunonasturėjosavoveiksmusde-rinti arba su boleslovu Narsiuoju, arba su Vladimiru. Sunku pasakyti kaip ten buvo su Vladimiru, tačiau Boleslovo interesųBrunonas nepaisė nes, užuot misionie-riavęsPrūsijoje,atvykoįvisaikitąžemę.

Petro Damianio hagiografijoje paminėtųžodžiųRussiana gloriatur ecclesia bei re-gem Russorumreinterpretacijaparodė,kadBrunonastokiospačiospozicijoslaikėsiirKijevoRusiosatžvilgiu.

Kitavertus,dėlto,kadPetroDamianiohagiografijojepaminėtaRussiana gloria-tur ecclesia bei regem Russorum, negalime daryti išvados, kad tai atspindėjo KijevoRusioskunigaikščioVladimiroirjodvarogeopolitiniai interesai. Veikiau tai atspin-dėjo Vakarų Bažnyčios bendruomenės,veikusiosBrunonolaikaisirtruputįvėliau,pateiktąšv.BrunonoKverfurtiečiožuvimoversiją.TodėlPetroDamianiopasakojime,lyginant su kitais šaltiniai, yra daug pana-šumų,bet esama ir skirtumų. Antai tyri-nėtojaiyrapažymėję,kadVipertoreliacijapanašesnė į Petro Damianio pasakojimą,tuošieabušaltiniaiišsiskiriaiškitųviena-laikiųBrunono epochos šaltinių53. Šį pa-našumągalimeaiškintituo,kadšaltiniuoseatsispindiBrunonoaplinkosžmoniųpasa-kojimas. Skirtumų galėjo atsirasti dėl to,kadvienasiššiųžmoniųsakėsipatsdaly-vavęspaskutinėješv.Brunonomisijoje,oPetrasDamianis perpasakojo kankinystėsistorijąremdamasisRusiojebuvusiųarbatebesančių Brunoną pažinojusių žmoniųpasakojimais.Tokiamekontekstevisdėl-toreikėsgrįžtiprieVipertopersonalijos.Jeigu jis iš tiesųbuvoBrunonokapelio-nas,liekaklausimas,kodėlpaskutinęmi-sionieriaus kelionę lokalizavo Prūsijoje.apskritai keista, kad Vipertas visiškai nekalbaapieBrunonosteigiamąarkivys-kupiją ir iki vykimo į Prūsiją nuveiktusdarbus. Juk iš reliacijos aiškėja, kadVi-

53 Plg. Gudavičius E.BrunonasKverfurtietis irLietuva//1009metai:šv.BrunonoKverfurtiečiomisi-1009metai:šv.BrunonoKverfurtiečiomisi-ja,p.31–32; Baronas D.Paskutinėšv.BrunonoKver-furtiečiomisijageopolitikoskontekste,p.24,30.

21

pertas su Brunonu turėjo būti pažįstamidarikimisijosįPrūsiją.ArVipertas,kaipteigia D. baronas, atstovavo lenkiškajai Brunonokankinystėsversijai–liekaatvi-ras klausimas.

DabarporapastabųdėlBrunonožuvi-mo vietos lokalizacijos. Petro Damianiohagiografijoje aiškiai pasakyta, kadmisi-onieriussukapelionaispasNetimerąvykoilgąlaiką(longo tempore). Taigi hagiogra-fijojesuvoktigeografiniai ir laikomastai.Taippathagiografijojeužsiminta,kadpa-gonyslabainepatikliaižiūrėjoįmisionie-rių,galbūtnet sudarydami įvairiųkliūčiųkelyje.Tadneatmestinagalimybė,kadpas„rusųkaralių“NetimerąBrunonaskeliavęsne viena ir ne dvi dienas. Istoriografijojedažniausiai„geografiniovidurkio“ieškotamanant, kadBrunonas tariamai negalėjęsįveiktitolimųatstumų.Jeigupažiūrėsime,kokiuoseplotuosejisvykdėsavoarkivys-kupijos steigimo darbą, neturėtų stebintišimto ar daugiau kilometrų atstumo įvei-

kimas,jamkeliaujantišPrūsijosįRusiosirLietuvospasienį.JeiguBrunononever-simeapaštalautiPrūsijoje,susidaryslaikotarpas,kaiapaštalavimoenergijąmisionie-rius sutelkė „rusų karaliaus“ žemėse.Taigalėjoatsitiktidar1008m.rudenį.

Kadangi šv. Brunonas Kverfurtietisapaštalavo įvairiuose paribiuose, susiju-siuosesuKijevoRusia,taiirmumsrūpi-masRusios irLietuvospasienisvisdėltoturėtųbūtiarčiauKijevoRusios.Įtaiatsi-žvelgtina,sprendžiantRusiospaminėjimošaltiniuoseklausimą.Todėlgalimesutiktisu D. barono teiginiu, kad Petras Damia-nisnesumaišęsprūsųsurusais,beiE.Gu-davičiaus padaryta išvada, kad visi šalti-niai,kalbantysapie„rusųkaraliaus“žemę,kalbaapietąpačiągeografinęsritį.

Galiausiai Russiana gloriatur ecclesia parodo,kadNetimerovaldosbuvoįtrauk-tos į Brunono steigiamos arkivyskupijosribas.GreičiausiaidėltoNetimerasirbuvopaverstas„rusųkaraliumi“.

“RuSSiANA gloRiAtuR ECClESiA” And thE issuE of st. BRuno’s of QuERfuRt missions

marius ŠčavinskasS u m m a r y

The issue discussed in the article refers to the geog-he issue discussed in the article refers to the geog-raphy of the archdioceses, established by St.bruno of Querfurt and the meaning and the circumstances of the appearance of the term “Russiana gloriaturecclesia” mentioned “in the name of the Russianking” by the name Nethimer and the hagiographer PeterDamian(thefirsthalfofthe11th century). The greatest attention is focused on the letter to the king of Germany Henry II (the future emperor), written by St.bruno himself and to the insert, written by Pe-ter Damian, describing the martyrdom of St.bruno boniface’s (1009).

It becomes clear in the research that St.bruno of Querfurt, after being anointed the archbishop of missions or pagans in 1004, did his work in at least severalperipheries:inHungaryandinKievRussia,

i.e., among “black Hungarians”, Kiev Russia andPechenegian, i.e., among Pechenegs. For the latter St.bruno anointed the bishop and he also visited three Pechenegian lands. another periphery, where people were sent by St. bruno (the bishop and the monks), was Sweden. Finally the missionary himself came to Russian-Lithuanian border, where he was killed. all this geography shows, that St. bruno of Querfurt did his missions and established the arch-dioceses in particular peripheries, in territories not available for any political influences, where otherbishops were not doing their work and which didn’t lie within other bishops’ jurisdiction.

With the view of avoiding the violation of po-litical and church subordination law in relationship to other bishops and the rulers, supporting them,

22

St.bruno, if we trust hagiographical sources, visited Prussia, but he didn’t do any missions there-instead he immediately headed for the Russian-Lithuanian border.While considering that we can answer thequestionwhy there is amentionof “Russianaglo-riatur ecclesia” in Peter Damian’s hagiography. The hagiographer perhaps has in mind the archdiocese, establishedbySt.Bruno,thecoreofwhichwasKievRussia. because the bordering lands, where St. bru-no and the people sent by him worked, were on the borderwithKievRussia.Sincethefirstarchbishopof this missionary archdiocese was St.bruno himself “RussianChurch”tookprideinhim,i.e.theformerand the present disciples of St.bruno. Thus, while mentioning Russiana gloriatur ecclesia Peter Dam-ian might have had in mind the people who still re-membered St.bruno, his disciples, the congregation of Russian Latin church.

Rex russorum, mentioned in the same hagiogra-phy, might have meant not the ”Russian” king, who lived in Lithuania, and who allegedly belonged to the sphere of Kiev Russian geopolitical influence,but the leader of the tribe, who lived in Lithuania, turnedintosuch“king”duetoamorefamiliarnameof Russia.

Since St.bruno of Querfurt did his missions in differentperipheries,relatedtoKievRussia,theRus-sian–Lithuanian border, the subject of our concern, shouldbeclosertoKievRussia.Thisshouldbetakeninto consideration while dealing with the issue of Rus-sia’s mention in the sources. Therefore it is possible to agree with the argument, stated by D. baron, that Pe-ter Damian hadn’t confused us with Russians, but the conclusionmadebyE.Gudavičius, that all sources,speakingaboutthelandofthe“Russianking”speakabout one and the same geographical area.

Įteikta 2009 04 15Parengta skelbti 2009 10 16

23

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

juoZo jurGinio KaimYnų ProBlematiKos sPrenDimas*

edvardas Gudavičius

Profesorius emeritasVilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraTel. 2 68 72 88El. paštas: egudav@gmail.com

Lietuvos valstiečių istorijos problemati-kojeXVI a. aktųminimi kaimynai buvopastebėti ir susilaukė ekspromtinių pa-komentavimų1, tačiau pirmą jiems skirtąstudiją 1930 m. išleido tik KonstantinasJablonskis2. Savo habilitacinės diserta-cijos pagrindu parašytos monografijos„Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“ pra-tarmėjeJuozasJurginis,bekitųžmonių,irK.Jablonskiuidėkojaužtai,kadjų„svars-tymasirrecenzavimasautoriuibuvolabainaudingas ir žymia dalimi prisidėjo priegeresniomokslinioirliteratūriniorankraš-čio apdorojimo“3. Griežta disertacijų gy-

* Akademiko Juozo Jurginio gimimo 100-ųjųmetiniųproga2009m.vasario12d.Lietuvosmoks-lųakademijosbibliotekojebuvoatidarytaparodairtaprogavykoMokslųakademijosparengtasbudėji-mas. Jame buvo perskaitytas šis pranešimas, skirtas svarbiai J. Jurginio įžvalgai, turiningai pratęsusiaikadaise visiškai naujai iškėlusią kaimynų klausimąK. Jablonskio studiją. Pranešimui skelbti autoriuspasirinkosavopaskutinėsdarbovietėsleidinį.

1 Žr. Jablonskis K. I. XVI amžiaus belaisviaikaimynaiLietuvoje.II.ApievergusDidžiojojeLie-tuvoskunigaikštystėjeXVIamžiauspradžioje. At-muštaišI„Praeities“tomo.Kaunas,1930(toliau– XVIamžiaus…),p.3–7,15–17,19,35–38;Jurginis J. Baudžiavos įsigalėjimasLietuvoje.Vilnius,1962 (to-liau–Baudžiavos…),p.146–147,156.

2Žr.1-ająnuorodą.3JurginisJ.Baudžiavos…,p.6.

nimo reglamentacija neleido habilitantui pasakyti daugiau ką nors, bet pranešėjuitekone kartą iš jo girdėti šiltus atsiliepi-mus apie K. Jablonskio patarimus ir jonuomonės vienokiu ar kitokiu klausimupaminėjimus. K. Jablonskio studijai čiapriklauso išskirtinis vaidmuo, nes plačiaijarėmęsisJ.Jurginissugebėjojąpratęstiirpasinaudoti papildydamas, naujai nušvies-damasbeiįtraukdamaskaimynusįbendrąLietuvosvalstiečiųistoriją.

Rašydamassavostudiją,K.Jablonskissurinkoirsuskirstėkaimynusaptariančiusaktus4.J.Jurginisšiągrupępapildė5 ir pa-naudojo kalbinius duomenis6 (atskirai rei-kėtųpažymėtisvarbiąetimologinęparalelękiemas – heim7).Praplėstasduomenųfon-das leido drąsiau remtis labai taikliomis,bet kai kur ir subtilia intuicija vadovaujan-tis darytomisK. Jablonskio išvadomis, otai savo ruožtu tiekparodėpirmtako stu-dijosvertę,tiekparyškinokaimynųbūklės

4 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.7,38–50.Vė-liauišleistosaktųištraukos:Jablonskis K. Lietuviški žodžiaisenosiosLietuvosraštiniųkalboje.Kaunas,1941, I d. Tekstai (toliau – Lietuviški…), p. 92–103.

5 Jurginis J.Baudžiavos…,p.146–158.6 Ten pat, p. 147–148, 157–158.7 Ten pat, p. 157.

24

palyginti su kitais valstiečiais ypatumus.Turimi XV a. pabaigos–XVII a. pirmosios pusėsaktaigalėjonušviestitikvėlyvąkai-mynųgyvavimo(pabaigoje–nykimo)lai-kotarpį,betleidopamatytišiosbūklėspo-kyčius.Iššiųpokyčiųreikėjoįžvelgtijuosnulėmusias priežastis, kad būtų galimarekonstruotiankstesniusbūklėsypatumus.Čiajaudaugkaspriklausėnuotyrinėtojopasirinktųįžvalgosmetodų.

Kaimynai buvo valstiečiai, vadinasi,jųbūklęapibrėžėjųatliekamosprievolės. K.Jablonskisnustatė,kadXVIa.pradžio-jejienedavėmezliavos,oatvykusdidžia-jam kunigaikščiui, turėjo pateikti vištą irdešimtkiaušinių8.Bent jaukaikuriųkai-mynųlažinisdarbasbuvokonkrečiainor-muojamas9. Visa tai buvo išeities taškas J. Jurginiui išsiaiškinti, kad kaimynai prievoles atlikdavo ne nuo asmens, o nuo ūkiniovieneto10.Ištologiškaiišeitų,kadatskirai gyvenantis gryčinis kaimynas11 laikytinassantykiųnorma,tačiaunekartątokia norma neskiria kaimyno nuo nelais-vojo berno12. IrK. Jablonskiui, ir J. Jur-giniui kriterijus šiems tarpusavio priešta-ravimams išsiaiškinti yra žemė. 1514m.Nemenčinės kaimynų byloje pažymima,kadjųžemėsperkėlinėjamos13. Tai dvaro

8 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.8.9 Ten pat, p. 27.10 Jurginis J.Baudžiavos…,p.159.11 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.12.12 Ten pat, p. 21. J. Jurginis nesiryžo ieškoti

gudiško žodžio паробок lietuviškojo atitikmens, nesjisnepasitaikėaktuose.GalimaremtisMažvydo„Katekizmu“,kur10-uojuDievoįsakymubernas ir merga apibrėžiami kaip pono nuosavybė –Mažvy-das.Seniausieji lietuviųkalbospaminklai iki 1570metams.SpaudaiparūpinoDr. J.Gerullis.Kaunas,1922, p. 20: „Ne gieiskimateris ia, nei berna, neimergas, nei iauczia, nei aschila, ir newena daiktakurssaiiaesti.“

13 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.8.

žemės požymis14. Nelaisvosios šeimynos išlaikymas diferencijavosi ir evoliuciona-vomaitinimodvare(„išrakto“)–mėnesi-nės(davinio)–bandos(laikomųgyvuliųirdvarožemės)seka15, pastarajam jos nariui lemiantatskirosbernųkategorijosišsisky-rimą16.Šisatvejiskaip tik ir leidoK.Ja-blonskiuiužsimintiapiekaimynoirbernopadėties vienodumą17, tačiau nėra abejo-nių,kadturėtigalvojetiktokieanalogijų,oneskiriantiejiatvejai.Tiekbernųbandos,tiekkaimynųgryčiųsklypeliaibuvoūke-liaiponožemėje, leidžiantysdvarodarbojėgai pačiai prasimaitinti. Skiriamasis jųūkinio pajėgumo ir paprotinės tradicijosbruožasbuvonedidelėkaimynųlažodva-ruiprievolė18, kurios reikalauti iš dirban-čioviendvarebernonebuvoprasmės.

K. Jablonskis, iškeldamas, ir J. Jurgi-nis, plėtodamas, ūkio ir iš jo atliekamųprievolių klausimą, užčiuopė kaimynųproblematikos išaiškinimo esmę19, ati-tinkančią bendrosios feodalizmo genezėsproblematikos reiškinio servus casatus klausimą(pažymėtinasnetprasminisįvar-dijimo gryčia – casa sutapimas). Imant atitrauktai(bekonteksto),K.Jablonskioir J. Jurginio esminės kaimynų genezės iš-vados skiriasi: vienur kalbama apie ber-nų virtimą kaimynais ir kaimynų virti-mą neišeiviniais valstiečiais (laukininkųpalikuonimis)20, kitur tik apie pastaruosius,

14 Ten pat, p. 9.15 Ten pat, p. 30–31.16 Jurginis J. Patriarchaliniai vergai Lietuvo-

je // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai.a serija, 1960, t. 1(8), p. 79, 80. Plg. Jablonskis K. XVIamžiaus…,p.19.

17Žr.12-ąjąnuor.18 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.8.19 Plg: Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.32–34;

Jurginis J.Baudžiavos…,p.159.20 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.34.

25

praradusiussavožemę21.Oabiejųautoriųgryčios ūkelio pono žemėje įvertinimassutampa,taigiskiriasitikpatekimoįtokiąbūklęakcentas.Betskiriasiiršioakcentochronologinisorientavimas:K.Jablonskisčiaanalizuojabūdingusbrandžiamarnetvėlyvamkaimynųinstitutuireiškinius22, o J.Jurginisrekonstruojapagrindinįšioinsti-tutogenezėsšaltinį23. apie abu šiuos atve-jus galima pasakyti: kalbama apie esminius savo meto, bet ne vienintelius visai šio ins-titutochronologineiapimčiaipožymius.

Peržvelgiant tokiu požiūriu abiejų au-torių teiginius, nesunkiai išryškėja para-lelės, dažnai parodančios tą patį reiškinįkiek kitaip, papildančios ar pratęsiančiosviena kitą. K. Jablonskis nurodo šaltiniųminimus kaimynų kaimus24, J. Jurginis pažymi,kadvalsčiuose(taigiirlaukoben-druomenėse)kaimynųnerandame25.Iščiakyla labai svarbi J. Jurginio išvada, kad kaimynaiatsiradovėliaunegušeimynykš-čiaiiranksčiauneguveldamai26. Šaltiniai kaimynus, kaip ir valstiečius ūkininkus,vadina„žmonėmis“27.Kadirmenka,kai-mynųduodamaduoklėyravaldinystės,onenelaisvėspožymis28.Kaipirvalstiečiaiūkininkai, skiriami išeiviniai ir neišeivi-niai kaimynai29,jiebylinėjasiteismuose30, vadinasi, teisiškai yra veiksnūs.Atskirasteisiniskaimynųstatusas–akivaizdi rea-lija.Nepaisantto,nei1468m.Kazimiero

21 Jurginis J.Baudžiavos…,p.159.22 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.32–34.23 Jurginis J.Baudžiavos…,p.156–158.24 Jablonskis J.XVIamžiaus…,p.7,13.25 Jurginis J.Baudžiavos…,p.150.26 Ten pat, p. 159.27 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.10.28 Jurginis J.Baudžiavos…,p.155.29Tenpat,p.156;Jablonskis K.XVIamžiaus…,

p. 34.30 Jablonskis K. XVI amžiaus…, p. 25.

teisynas31, nei Pirmasis Lietuvos statu-tas32 kaimynų nemini.Kadangi kaimynaivadinami„žmonėmis“,ex silentio galime spręsti, kad jų kompozijos nesiskiria nuokitų šitaip vadinamų valstiečių ir jų ati-tinkamai reikia ieškoti statuto XI skyriaus 3-iajame bei 4-ajame straipsniuose33. Tai vėlgi patvirtina J. Jurginio prielaidą, kadkaimynai atsirado iš nuskurdusių laukobendruomenėsalodininkų34.

Nevartojamas teisiniame leksikone35 lietuviškasis kaimynas šnekamojoje gudųkalboje dažniausiai nebuvo verčiamas36. Tačiauaktuosepasitaikoirišverstas.Šiuoatvejunepamirština,kad tai trumpovėly-vojo kaimynų instituto gyvavimo laiko-tarpio aktai. K. Sirvydo žodyne „kaimy-ną“ aptinkame jau šiandienine prasme37. XVI–XVII a. sandūros lietuvių religinėjeraštijoje dar yra išlikusi „kaimyno“ so-cialinė prasmė (valstininkas, lenkiškojo poddany atitikmuo)38. J. Jurginis pritaria39 K. Jablonskio nuomonei, kad gudiškasžodisселянеgalėjoreikštikaimynųinsti-tutą,įbaudžiavintusvalstiečius(veldamus,tėvoniškius, neišeivinius žmones) ir šiaipkaimiečius40. Vadinasi, vėlyvojo laiko-tarpio kaimynams nesurasta adekvataus gudiškojo vertinio. Kaip būta anksčiau,

31 Законодательные акты Великого княжес-тва Литовского XV–XVI вв. Ленинград, 1936, c. 3–11.

32 Pirmasis Lietuvos statutas. Tekstai senąjabaltarusių,lotynųirsenąjalenkųkalbomis.Vilnius,1991, t. 2, d. 1 (toliau – PLS), p. 29–324.

33 Ten pat, p. 270–271.34Žr.21-ąjąnuor.35 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.14.36 Jablonskis K. Lietuviški…, p. 92–101.37[Pirmasislietuviųkalbosžodynas]Konstanti-

nas Širvydas. Dictionarium trium linguarum. Vilnius, 1979,p.496:„Sąsiad/Vicinus,accola,Kaymynas“.

38 Jurginis J.Baudžiavos…,p.147–148.39 Ten pat, p. 152.40 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.16.

26

netyrus sunku pasakyti, tačiau akivaizdu,kad šitokia terminijos įvairovė atitinkanykstančių kaimynų išvirtimo įvairiomissocialinėmis kategorijomis įvairovę. Su-lyginęsaktusirinventorius,K.JablonskissurandaXVIa.pradžioskaimynųpalikuo-nisXVIa.vidurioplačiojesocialiniųkate-gorijųskalėjenuobernųikimiestelėnų41. Tai ne kas kita, kaip ekonominio veiksnio pasirinkimas vietoj kilmės veiksnio va-lakų reformos metu, parodantis kaimynųpoliarizaciją,susisiekiančiąsuvalstiečiaisūkininkaisvienojeirsugryčiniaisbernais(bandininkais)kitojepusėje.

Apibūdinęskaimynųkategoriją,J.Jur-ginisapibūdinoirankstyvosiosfeodalinėsdiduomenės gyvenvietę – kaimą42. Vel-damųtuometdarnebuvo,kaimasnebuvodvaras.J.Jurginisnustatė,kadkaimogy-ventojai kaimynai buvo bene pagrindinėtometodiduomenęmaitinantidarbojėga.Ponaikaimynussiejosužeme,taigalimapasakytiirapieįsikeitėlius(kaiprodoPir-mojo Lietuvos statuto XI.6 ir XI.7 straips-

41 Jablonskis K.XVIamžiaus…,p.19–21.42 Jurginis J. baudžiavos…, p. 116–128.

niai43).Ryškėjatokiosiejimodėsningumasir artimos, jei ne tapačios kaimynystės irįsikeitimo(irišsipirkimo)ištakos.Kaimai,taigi ir kaimynai, yra XIV a. realija, kas leidžia kalbėti apie kur kas senesnes šitoreiškinio ištakas. Pirmasis statutas atodir-bį, taigi ir obligacinius santykius vertinapinigais, bet apie kokius pinigus galima kalbėti dar visiškai natūriniame XIV a.ir ankstesniame ūkyje? Peršasi prielaida,kad neterminuotas ir terminuotas atodirbis buvo svarbi (gal ir svarbiausia), bet gal ir neiškartoatsiradusikaimynystėsirįsikei-timo skirtis.Kitaip sakant, iškyla kaimy-nystės archajiškumo klausimas. Netyręs,nesiryžtu ką nors daugiau šiuo klausimupasakyti.

43 PLS,p. 272: „естлибы закоторыйвыступвыданбылвкоторойсуме,тогдымаетробити,анакождыйгодвыпуску:мужикудванадцать(lotyn.redakcijoje – viginti) грошей, ажонцепятнадцатьгрошей, естли быимданоприсевокна пожитоких.Аестлибыимприсевкунедавал,тогдыму-жикунагодвыпускуполкопыгрошей,ажонце–двадцатьгрошей“;„естлибыхтовзакупызакупилмужикаабожонку,аснимбынеумовил,штома-етьемуприсеватиабопенезейвыпустити,тогдымаетьтакжоспенезейоттручонобытипятнадцатьгрошейналетоажонцедесятьгрошей“.

Įteikta 2009 02 10Parenkta skelbti 2009 10 16

K.JablonskisstelltezumerstenMaleineFrageüberdieKategoriedersogenanntenHeimnachbarn–derFronbauern,welcheim14.–16.ihreJh.eigeneWirt-schaft auf dem boden des Herrn besaßen. J.Jurginis setztedieseForschungfort.Erhatfestgestellt:

1. Die Schicht der Heimnachbarn entstand im 13.–14. Jh. aus den Freibauern einer Dorfgemeinde, welche ihre alodialhufen verloren hatten.

2. Die Heimnachbarn verpfändeten sich den KriegergutsbesitzernalsLeibeigeneundwohnteninseiner Nachbarschaft.

diE PRoBLEmsEntsChEidunG dER hEimnAChBARn* Von JuoZAs JuRGinis

Edvardas Gudavičius� u s a m m e n f a s s u n g

* Litauisch kaimynai – eineKategoriederHöri-gen im 14.–16. Jh.

3. Die Hauptpflicht der Heimnachbarn war derFrondienst.

4. Dem Gewohnheitsrecht nach waren die Heim-nachbarn die Leute (die Freien, d.h. nicht die Skla-ven). Sie darfen aber ihren Herrn nicht verlassen.

5.AlsdieBauernschaft im16. endgültig indieLeibeigenschaft fiel, verschmalzen die Heimnach-barn mit ihr.

27

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

in the BeGinninG of the relationshiP PortuGal – lithuania: martim loPes anD Damião De Góis. two PortuGuese of Xvi CenturY in lithuania

By Prof. julieta maria aires de almeida araújo e esteves

Faculty of LettersLisbon UniversityDepartment of history E-mail: JMAraujo@fl.ul.pt

1) Portugal and Lithuania: historical parallelisms

both kingdoms have very old origins, ha-ving references at least since the eleventh century and the state of the Lithuania was created in the thirteenth century, it is con-sidered that the date of its constitution is the one of king Mindaugas’s officialcoronation, in 6th July of 1253 in Voruta/Vilnius. That united the rivals Lithuanian dukes in a nation and state helping Lithua-nia to endure several invasions the attacks duringthethirteenthcenturylikeMongolsarrived of the Horde of Gold.

In the eleventh century Portugal was defining its territory1. Itwascalled“con-dado portucalense”. The king of Lion was the one who arranged the conquest ofthese territories to the Muslims. But theChristianreconquestwasmadewithmili-tary officers that came from abroad, like D. Henrique (of Borgonha). He came tohelp in the fights of theChristian recon-questandhewasveryimportant.Thepo-litical and military conjuncture propitiates

1 Serrao Verissimo.HistóriadePortugal,vol.I,p. 76.

that he married the infant D. Teresa (still before one thousand, and ninety nine- 1099) the king’s of Lion is daughter. They were been given this territory to defend andtoexpand,intheborderzonewithIs-lam.Portucalewasdefinedasacountybe-twen one thousand and ninety-six (1096) and 10992.

In the mean time, the Pope Urban II, began the first Crusade (1099), whichwas very beneficial for the kingdom ofPortugal that used the passing crusades. The county was a donation because of the marriage but it was not independent from Lion and castile, it was a hereditary title and D. Teresa possessed the lordship while D.Henriquewas“lieutenant”ofthecoun-ty.Itwasafeudalbenefitwithaexclusivecharacter (it was given to a nobleman who became vassal of a feud). It was, D. Hen-riqueeD.Teresa isson,D.AfonsoHen-riques that would create the kingdom ofPortugal, independent from Lion in eleven twenty-eight (1128), after disputing the throne with its mother. D. Teresa. The fol-lowing centuries were marked by se veral

2 Idem, ibidem, p. 76.

28

wars with the neighbouring kingdoms, ChristiansandMuslims,tryingtomaintainand expand the territory.

The history of the two kingdoms di-vergesinthirteeneighty-five(1385),whenthe Duke of Lithuania joined Poland, in personal union (the Lithuanian king Jo-gaila (Jagiello, in Polish language) was crowned king of Poland).

That same year, thirteen eighty-five,Portugal solved a very serious successor crisis, because the crown of Portugal, by law, should go to the king of castile (he was married to the daughter of the Portu-guese king, that didn’t have any legitimate sons). but the Portuguese people and the inhabitants of Lisbon, supported an ille-gitimate son to the ascent to the throne, D.Joãothefirst,andheassuredtheinde-pendence.

2) Portugal in the end of the fifteenth century

D.JoãothesecondII,wasborninfourteenfifty-five anddied in fourteenninety-five(1495). He governed from fourteen eighty-one (1481).

He was a great king, who participated in the European policies and that assured the maintenance of the independence of Portugal in face of the neighbouring coun-tries like castile, with a mixture of diplo-macy and the force of the weapons.

Let us point out that Portugal was ge-ographically a small kingdom and to its side, the neighbouring kingdom of castile was expanding through the annexation of the other neighbouring kingdoms (Lion, Navarre, aragon, Granada), which could happen to Portugal at any time. To try to protect the kingdom from this situation, Portugal made alliances with other Euro-

pean kingdoms (like England) and tried to expand through the sea.

During his reign the Portuguese ships moved forward along the african coast and the importance of the kingdom in-creased gradually. D. João bet on tradeand exploration of the mines on the af-rican coast, which allowed the arrival of thefirstgoldandslavestoPortugal.Theexploration of the african coast during the fifteenthcentury(XV)allowedthatintheend (1488) bartolomeu Dias crossed the cable of Good Hope, in search of India, which was reached (in 1498) with Vasco of Gama. This allowed the feitoria of So-fala to open in (1505) the beginning of the sixteen century commercial enter post), where the gold was exchanged by Euro-pean cloth. The Portuguese progress pro-ceededtoMalaca.

ThispolicyofD.João,IIthesecond,resulted and when he died, in 1495, it was continued by his cousin D. Manuel. Hebeneficiated from the Portuguese disco-veries and got lots of wealth.

In the kingdom, the monarch was ac-companied by scholars, educated people, because he has an appreciator of litera-ture,music,andwithanillustriousmind;he tried to take advantage of these times of wealth to educate and to stimulate the youth of the court.

The wealth that arrived to Lisbon seemed not to have an end but in the long term, the bad administration and feeding crises end for draining the wealth.

but during the sixteen century XVI, D. Manuel, made products like Africangold, slaves, malagueta, pepper and ivory reachEurope;spicesfromtheeastandthesugarfromtheAtlanticislandsandBrazil.

but also Portugal expands to the East

29

and the Portuguese arrive to china in1513, the 1st embassy arriving in 1517).

The portuguese reached to the most distant points, almost always by sea. So, in the beginning of the sixteenth century XVI, Portugal became the main middle-man of the world trade.

but as we referred to the contacts of Portugal with the world were not only done by sea.We have the knowledge oftwo Portuguese, at least, that travelled through Europe, and both arrived to the Great Dukedom of Lithuania.

We referred toDr.MartimLopes andDamiãodeGóis.

It is about these two illustrious Portu-guese that we will speak about now.

3) dr. martim Lopes

Dr.Martim Lopes was the medical doc-torofD.Manuel’s Royal house and very probablyof Jewsdescend.Weknow thatintheendofthefifteenthcenturyXV,hehad already travelled through Europe, to satiate the resulting curiosity of the rea-dingof the“Cosmography”.Hebeganinfourteenninetyone-1491andfinishedinfifteenhundred–1500.

He was a learned man and demonstra-ted to know geography works and authors as Ptolomeu, with possible training in law and knew the trips that happened in his time,underthePortugueseflag.

Reached us nowadays a letter written byhim,tothemonarchD.Manuelanditisthisdocumentsthatwewillanalyze.

In it, he refers the urge to write after having known of the Portuguese arri-val to India. He points out in the letter to D.Manuel, the things that seemed to be moreprofitabletothekingofPortugal,thesilver and copper mines that were disco-vered during his trips.

The fact of being a medical doctor of theroyalfamilyjustified,byitself,thelet-ter to the monarch and he says to know that many are the testimonies of the ex-peditions that, since the time of the Infant D.Henrique,weremadeheadingSouth,butfew or none refered to the North. He offers to describe the trips that during more than nine 9 years he had made to Germany, Es-clavónia,Boémia,Hungary,Poland,Rus-sia,Turkey,Tartária,BlackSea,Lapónia,ocean artic, Norway, Iceland, Sweden, Livonia, Lithuania and Rome. It was writ-tenon thefirstof Februaryofone thou-sand,andfifteenhundred1500,inRome.

the original text is in old Portugues

Muyto alto e Illustrissimo Senhor Rey O doutorMartim Lopez subdito e servj-dor da uossa alteza beyjo vossas mãa-os e me encomendo em uossa merçee. Posto Senhor quemuytos purtugueses janotempodoIfantedomenrryquequeDeusaja e depois no dos Reis dom afonso e dom Joham da nobre memoria longamente pas-sassemaomeyodiaeagorasegundodizemem tenpo de uossa alteza chegassem aomar Ruyuo e ha India pero poucos ssom ou çertamentenehuumquecontraapartedonorteexçeptoaquellepoucoqueheantreFrandes e Ingraterra ou pouco mais adiante alguma cousa uisem Eu sseendo os annos passados fora desta corte e desejando veer algumascousasqueleeranacosmographiadeliberey chegar a algumas partes da uossa gentenomsabidas.Assyquepasseylogoaalemanha e parte de Escrauonja e boemja eUngriaPollonjaeVallaqujagrampartede turqujaRussiae tartarjaechegueyaomar de meoty e ponto, e donde em poucas jornadas passam ao mar Ruyuo a arabia e

30

a egipto E dally passey ao Ryo de tanay e aosmontesRypheosondenaquellaspartesse acaba europa e se começa a asya E aly eu uy seerem nom muytas jornadas atee os montes hyperboreos os quaaes passadosbreuementeocorreaIndiamenor.Maseupollacrueldadedealguasgentesquesomem meyo nom passey ao oriente e segu-jndo contra ho norte em muytos dias che-gueyagrandissimosaruoredososquaaestollomeu e outros cosmographos dizemseer terra deserta.Mas eu achey en elleshomens poucos e quasy saluageens quesoomente viuem da caças e pescados E ally he a fonte das pelles preçiosas nom samcristãosnem judeusnemmourosvi-uem segundo natura e pareçem seer gente semenganochamanssenofallardaquellaspartes lapy e vltimamente com gram fadi-ga por nom auer hy camjnhos che//guey ao marocçeanodonortequesedizemlatimglaçiale donde tornando contra o oçidente per muytas jornadas vin teer ao Reyno de norueja onde emtendy hua jlha chamada emgregoelatimtyleenaquellefallartyr-landtsseerlongadeterradozentasleguoasateeaquallnauegamdooçidentecontrahonorte e nõ mais adiante e dally torney ao Reyno de daçia donde ho mar gotyco emtra pellaterradozentasleguoasateeRussiaevim dally ao Reegno de ssueçia donde fo-ramosgodosedyatrauesseyaquellemare vijm a liuonja e daly passey en litthuanja ondehogramduquedellaJrmããodosReisde pollonja e de boemja e de vngria ouujn-doquehomemfosseeasterrasqueandaramereteuecomgrandeauantajemaçerquadessuaSenhorjaefinalmentememandouao papa com alguus seus negoçios em esta cortedepoisdenoueannosquedellaparti-raOndeouujndoasterrasquenouamentefezera achar vossa alteza pareçeo me

descortesianõscpreuerdasqueperoutraparte vira e assy deliberey escpreuer a pre-sentefazendossaberauossaaltezacomoha muytas cousas em aquella partes quepodem aproueytar a uosso Reyno como hemuyta prata e jnfijndo cobre e outrosmetaaesecousasmuytasquelaperpoucopreço sse uendem e ysso mesmo homens nobusquardasminasmuytoçertosdaqualcousa pouco ssabe a nossa gente e segundo quedizemas antijgas jstorias em spanhassammjnasmuyryquasprinçipalmentenoReynodeuossaaltezaoquallpellamayorpartesechamalusjtanja.AssySenhorquese conheçer as dictas cousas sserem gra-tas a uossa alteza per outra depois destascpreuerey todo mays largamente. De Roma o primeyro dia de feuereyro de 1500. SacraeRegiaeMaiestatisVestraedeuotuset subditusMartinusLupi Iuris utriusqueartiumetMedicinaeConsultus. (o sobre-scrito:) ao muy alto e Jllustrissimo Senhor dom manuell pela graça de deus Rey de purtugall e dos algarues e Senhor de gu-jnee etc meu Senhor. aNTT

Portuguese actual: VerygreatandveryhighKingdoctor Martim Lopes a subject and

server of your highnessKiss your handsand order myself in your grace.

because sir that many Portuguese already inthetimeoftheInfantD.Henrique,thatiswithGod,andlaterinthetimeofKingsD.AfonsoandD.João,ofthenoblememory,they passed to the middle day and now,

as they say in time of your highness they arrived to the Red sea and there to India

but few are or certainly none that against the part of the north except that lit-tle that is between Flanders and England or not very further on some thing saw

31

Mebeing theyearspassedoutof thiscourt and wanting to see some things that I had read in the cosmography deliberated to arrive to some parts of your people not known

as soon as I passed Germany and part of Escravonia and Boémia and Hungria,PolóniaandValaquia,greatpartofTur-key, Russia and Tararia and I did arrive to the meoti sea and point (black Sea?),andfrom where in little days they pass to the Red-haired sea the arabia and Egypt

aND of there I passed to Tania River and the Rifeos hills where in those parts Europe finishes and it begins Asia it isthere I saw they be not a lot of days un-til the hyperborean hills the ones which passed shortly it happens smaller India.

but I, for the cruelty of some people that are in the middle, I didn’t pass to the east and proceeding against the north in many days arrived the very big trees the ones which (P)tollomeu and other cos-mographers say to be deserted earth. but I found in them few men and almost savages thatonlyliveofthehuntsandfish

it is there the source of the precious skins, they are not christian nor Jews nor Moorish,theylivesecond(the)natureandthey seem to be people without mistake

they call themselves, in speaking of those parts lapi (Lapões) and lately with great tiered, for there not being there roads, arrived to the sea ocean of the north, that is said in Latin glacial

where turning against the occident for alotofdays,ihavetocametoKingdomof Norway where I understood an island, call in Greek and Latin tile, and in that to speak tyrlandt,

to be long of earth two hundred leagues to which navigate of the occident against

the north and not further on and of there I returned toKingdomofDaciawhere theGothic Sea enters even for the earth two hundred leagues Russia and I came of theretoKingdomofSweden,fromwherethey were the godos and of there I crossed that sea and I came Livonia and of there i passed to Lithuania, where her great duke, brother of Reis of Polónia and of the bohemia and of hungary hearing that man i was and the lands that he had walked, retained me with great advan-tage concerning its Lordship and finally it ordered me to the papa with some its business in this court,

after nine years that i had left of here, hearing the lands that your highness

hadfind,Ithoughtdiscourtesynottowriteof the ones that I sees for other part,

and I deliberated to write this present (letter) making your highness to know that there is many things in those parts that can beadvantage toyourKingdom,as it isalot of silver and lost of cobre and other metals and many things there that have a price very low

quitesomenverycertaininlookingforof the mines,

of the which thing our people little knows,

and second that say the old histories in (E)spanha is mainly very rich mines and in Kingdomofyourhighness.

WhichcallsLusitanianformost.Likethis Sir because i know that this things are thankful to your highness.

I will write another after this and put everythingmorebroadly.OfRomethefirstdayofFebruaryof1500fifteenhundred.

SacraeRegiaeMaiestatisVestradeuotuset subditusMartinusLupi Iuris utriusqueartiumetMedicinaeConsultus.

32

(the envelope:) To the very high and ilustriMistertalentManuelfbygodgraceking of Portugal and of the algarve’s and MisterofguineaetcmineMister.ANTT

ItwaswrittenonthefirstofFebruaryfifteen hundred 1500, in Rome and weknow that he was at the service of king of Lithuania to the Pope, what was an honour and it was not very usual.

but it was not also unlikely. During the middle ages, in the Iberian Peninsula, more than once they used ambassadors of a kingdom to do embassies for another king.

It would be very interesting to know thatitwasDr.MartimorMartinhoLopesnegotiating in Rome, on behalf of the great duke of Lithuania.

WeknowthatD.Manuelwrotehimareply where he motivated him to make a book

in it he should write about the lands where he walked through, the nations and several places, and its treatment and way of living.

Thisroughdraftisfromtheyearoffif-teen hundred 1500 but as it is a rough draft we don’t know whether the original was sent and whether it arrived to its destiny or not.

In fact we don’t know if Dr.MartinsLopes got to accomplish the incumbency thathehadproposedtoD.Manuelandin-tended to do

because there is no register of his work in the Portuguese archives,

which doesn’t mean that it cannot be found in other archives.

We suppose that he passed throughthe territory of the Lithuania and poland in the time of the Grand Duke alexander Ja giellon. He was elected after the death

oh his father, casimir (1440–1492) ho had ensured the Grand Duchy of Lithuania and the kingdom of Poland3.

Alexander,KingofPolandandGrandDuke of Lithuania, was a active Duke, he exemped the townspeople of Vilnius from customs duties in Lithuania, Russia and Žemaitijaandfromfees travellingon theNeris River (Velia) from Vilnius (Vilna) to Kaunas (Cawno)andback4. and like the Portuguese kings he was tring to mamtaine hiskrone.And“inhisdaytheprocessofterritorializing and consolidating the in-ternal structure of the GDL advanced further”5.

ThewarbeganbyMoscuvowhemhearrived to the power, marked the foreigner policie, and it has important to make alli-ances againstMoscuvo.And he send hisrepresentatives to the Pope, and is in this policy thatwecanfindwhyhesendalsoDr.MartinLopes.

In nomine Domini amen. ad perpetu-am rei memoria(m)... Sigismund the old (Sigiſmundus),KingofPolandandGrandDuke of Lithuania, grants a part of the mon-ey collected from taxes and duties paid by Mileičičiai(Mileyczycze)estatetoMilei-čičiaiChurch in the district ofBrestAu-thenticity original. Place and date of issue Vilnius(Vilna),[October]fifhteentwentynine1529.SignedbySigiſmundus–Sigis-mundtheOld,KingofPolandandGrand

3 Petrauskas Rimvydas.“TheCourtofAlexan-der Jagiellon and its account books”. XXVII, 2007.

4 MartynasMazvydasNationallibraryofLithua-nia. Istoriniai Lietuvos dokumentai, datade of 26 of November in Trakai, in fourteen nineteen. Signed byNicolaus, palatinusVylnen(sis) necno(n)MagniDucat(us)Lithuaniecancellarius–MichaelRadvila,Vilnius palatine and GDL chancellor.

5 Petrauskas Rimvydas. “The Court of Al-exander Jagiellon and its account books”, p. XXVIII, 2007.

33

Duke of Lithuania. Latin. There are records in Polish. Vilna

4) damião de Góis

DamiãodeGóiswasborninAlenquer,onFebruary2,1502fifteenhundredandtwo,and he died on January 30, 1574 fifteenseventeen four6, he was a historian and humanist7, important personality of the renaissance in Portugal. a encyclopaedic mind, he was one of the most critic spirits of his time, true union line between Por-tugal and learned Europe of the XVI cen-tury.

of noble family, son of the almoxarife (civil servant who took care of the ma-nagement of wealth of the crown e coor-dinated a collect the royal writhes e pay-mentofmerçês,RuiDiasofGóis,worthof the Duke of aveiro and of his fourth it wife Isabel Gomes of Limi, descen ding from Nicolau of Limi, noble flamencomerchant that settled down in Portugal. He belonged to a small family of the old rural nobility.Infifteeneleven(1511)DamiãodeGóiswenttothecourtofD.ManuelI.and spent all his childhood in the court. With the passing of the time he becameayoungmanofcameraandhebenefited,justasothersofthemonarchD.Manuel’sconcern with the noble youths’ education, whowere ordered to attend frequent thegeneral studies in Lisbon.

He attended the great events related with the Portuguese discoveries, to the sailors’ reports and merchants on people and fantastic lands, from africa to china8.

6 7 Serrao Joaquim Veríssimo. Historia de Portu-

gal vol II, o Humanismo Português na Europa, Ver-bo, p. 370.

8 Hirshc Elizabeth Feis.DamiãodeGóis.Lis-

Thefinestproductsandthemostexoticgifts and people of distant kingdoms came toD.Manel’spalace.EverythingimpressedDamiãodeGóis,especiallytheembassyofPresteJoãooftheIndians(Ethiopia),infif-teen fourteen (1514), which woke him up for the religious subjects and writh about it later9.

After D.Manuel’s death, in 1521, hewas still more two years in the court as noble young man. and he embarked in the armada of Pero of aguiar, In 1523 because hewasplacedbyD.JoãoIIIassecretaryofPortugueseFeitoriainAntuérpia,Flan-dres, where feitor Rui Fernandes almada was-also,inattentionofhisflamencoori-gin, where he was for 6 years.

These years resulted in several letters tokingD.JoãoIII,aboutthemainevents,about trade and economics wants or poli-cy.

LetterofDamiãodeGóisandotherfei-tores of Flandres to the king, giving him knowledge that the emperor is army that was in Naples, giving mews of the death tolloftheFrench,leftonthefieldandvic-tory02/10/1515???impossible

LetterofDamiãodeGóisandfeitoresof Flandres to the king about the war that the duke of Geldres did in that State. He was an ally of France and it caused great damage to the goods, for they couldn’t pass inhisborders.14/10/1515??? impos-sible

Itistherethathehashisfirstpersonalcontact with the humanists (Garpheus) with which he would feel in complete syn-chrony10.

boa,FundaçãoCalousteGulbenfien,1987,p.109DamiãodeGoiseoElogiodaCidadedeLis-

boa, aires a. Nascimento, p. 51.10 Barreto Luís Filipe.DamiãodeGois:oscami-

34

DamiãodeGóiswasamanthatfeltathome everywhere: citizen of theEurope,citizenoftheworld.

He made several works of the utmost qualityaboutdifferentsubjects,contempo-raneous of Portuguese discoveries, he gave them to knowledge of the other nations where he had let the king know travelled or in which he had studied.

In 1527Damião deGóis let the kingknow about the emperor’s wars; that incortes, in the presence of many princes and great gentlemen of Boémia and ofaustria, he was chosen king of Hungary, the infant D. Fernando, who was deter-minedtobecrownedinBoémia.LetterofRui Fernandes and 06/01/1527

He made several diplomatic missions and traded in Europe between fifteentwenty-eight(1528)andfifteenthirty-one(1531).

in 1529 he travels to the Baltic, heading for dantzig (Gdansk), by order of d. João iii. it was in this time that he contact’s João magno Gothus, bishop of upsala. he went to the trade route of the east, along the river Vístula, Lubeck to Vilna being a royal emissary11.

Infifteenthirty(1530)hewasambas-sador in Flandres, and sends a Letter to the infant D. Fernando, Lletting him know that he had sent the things he had ordered in armed, but not the tapestry, because it was being done. That’s how we got to know that the Portuguese court liked the Flan-dres tapestries very much.

He reveals himself a very good com-mercialAgent forD. João III and a highclass diplomat, after wide clerk practice –

nhos de um Humanista. Lisboa, cTT, 2002, p. 36.11 Serrao Joaquim Veríssimo. Historia de Por-

tugal, vol. II, o Humanismo Português na Europa, Verbo, p. 370.

secretary in the Portuguese feitoria of an-tuérpia.

Infifteen thirty-one (1531)he takesatrip to the court of Frederico I from Den-mark, it is in his stays in the north of Eu-rope that he attends a sermon of Lutero, in VitembergaandmeetsFilipeMelanchton.The following year he publishes his firstwork inAntuérpiaandon that sameyearhe establishes contact with Erasmo. He is devoted to the studies in Lovaina where he studies Latin12.

in fifteen thirty-one (1531) for Cortes of sigesmundo i of the polónia, assigned of royal business, he was invested of high powers to negotiate the marriage of the princess’s Edviges, daughter of segismundo i, with the infant d. Luís, which didn’t happen.

In fifteen thirty-tree (1533) he aban-doned officialy the Portuguese govern-ment’s service and he was devoted exclu-sively to his humanist purposes, because had been called to Portugal, to be Trea-surer of the House of India.

The following year fifteen thirty-four(1534) returns to Flandres and deepens his friendship with the Dutch humanist De-siderius Eramus13, who puts him up, and guides him in his studies as well as in his writings, he contacts with other humanists. HestudiedinPáduabetweenfifteenthirty-four(1534)andfifteenthirty-eight(1538)where he was a contemporary of the Italian humanists Pietro bembo14, here he meets LazzaroBuonamico.

12 Barreto Luís Filipe.DamiãodeGois:oscami-nhos de um Humanista. Lisboa, cTT, 2002, p. 38.

13 Serrao Joaquim Veríssimo. Historia de Por-tugal, vol. II, o Humanismo Português na Europa, Verbo, p. 371.

14GoisDamiãodeeoElogiodaCidadedeLis-boa, aires a. Nascimento, p. 48.

35

In fifteen thirty-six (1536) he returnsto Friburgo but he doesn’t arrive in time offindingErasmoaliveandonthatsameyeartheInquisitionis institutedinPortu-gal.And,fifteenthirty-eight(1538)here-turns to Holland and he marries Joana Van Hargen,inHague,daughterofaflamencoconsultant of carlos V’S court.

Damião de Góis was made prisonerduring the French invasion of Flandres but wasfreedbytheinterventionofDomJoãoIII that brought him back to Portugal, but he was deeply disappointed with the Univer-sity15. He returns to the Portuguese court infifteenforty-five(154516), in Évora but not for long because of the denunciation againsthimintheInquisition.

Wehavea letterof13/07/1546whereDamiãodeGóis, lets thekingknow thatthrough the emperor he wants to know the truth about the Siege of Louvaina17, that he had been present, so he composed a work referring to the siege and the cause of his imprisonment.

In fifteen forty-eight (1548) he wasnamedGreatKeeper (guarda-mor)of theRoyal documents of the Torre do Tom-bo, having a letter of the following year. 15/02/1549 to the king described the state thathefoundtheRoyalarchivefileoftheTorre do Tombo18.

Provision of D. Nuno Álvares Pereira, intendantofthefarmofthequeen,togiveDamião de Góis, Great Keeper (guarda–mor) of the Torre do Tombo, a London green cloth, of 7 covados, a desk and pen-knives 28/07/1550.

15 16DamiãodeGoiseoElogiodaCidadedeLis-

boa, aires a. Nascimento, p. 4317 Idem, ibidem, p. 44.18 Idem, ibidem, p. 51.

WarrantissuedbytheQueenD.Cata-rina ordering that the treasurer gave Dam-iãodeGóis,GreatKeeper(guarda-mor)ofthe Torre do Tombo, a green cloth for the table, a desk with her penknives and gold scissors 14/06/1553

Warrant issued by the queen to payDamião de Góis, Great Keeper (guarda-mor ) of the Torre do Tombo is some mon-ey 18/03/1554

Acknowledge received byDamião deGóis, by virtue of the warrant issued bytheQueen,thedeedofdowrythatAntóniodeTeivegavePedroVazdeSequeira,no-bleman of the king’s house, and his wife, MariaPacheca01/08/1554.

WarrantissuedbytheQueenD.Cata-rina in which she orders Álvaro Lopes to giveDamiãodeGóis,7covadosofLon-donof400réis(oldPortuguesecurrency)the covado for a table cloth, a golden desk and a bag of stories that this year, the said ladywouldhave02/03/1556.Warrant is-sued by the Queen D. catarina for Álvaro Lopes, to give Damião de Góis, guarda-mor of the Torre do Tombo, 7 covados of London cloth, a golden desk and a bag with leather thongs that the said lady gives him every year. 23/02/1557

The duke of aveiro’s order to the guarda-mor of the Torre do Tombo, DamiãodeGóistogivehimcertaincertifi-catesbyvirtueofaWarrantissuedbytheking. 18/09/1560

HewaschosenbycardinalD.Henriquetowriteking’sD.ManuelIofficialchro-nic, which was completed in 1567.

King’sD. Sebastião is letter toDam-ião deGóis, guarda-mor of theTorre doTombo, to empty the room that he occu-pied in Paços of alcáçova immediately to determine to inhabit the Paço and he wrote

36

to Lourenço of Sousa to order him to give him other premises. 27/04/1569

Theking’s letter forDamiãodeGóis,guarda-mor of the Torre do Tombo, he pass the papers that he had been given by the secretary Pêro of alcáçova carneiro given that the Tower was full, to king D. Fer nando’s chambers camera in the paço of alcáçova, to if they deposit about sixty boxes of documents. 26/07/1569

King’sD.SebastiãolettertoDamiãodeGóis,guarda-moroftheTorredoTombo,ordering that having already found among the papers, that he had given Pêro of al-cáçova carneiro, the book of the style of the letters that the same gentleman wrote to the kings, princes, people of I title and other, to send soon with the transfer of the regiments of the jurisdiction that happened when the infant D. Luís went to the district of alentejo and the ones that Jorge of Sil-veira,tookthatkingD.Manuelsentwithother jurisdiction. 17/10/1569

KingD.Sebastiãoisletter22/11/1569havinginserviceDamiãodeGóis,guarda-mor of the Torre do Tombo, the care that he had in the examination of the papers that he had been given by Pêro of alcáçova car-neirohopinghiszealwouldcontinuewithasmuchdiligence,andthatshortlyfinishthis business deal he had ordered.

28/11/1570 letterofMiguelofMourafor Damião de Góis, guarda-mor (kee-per of the Torre do Tombo), to transfer of the past purity to D. António, countof Linhares, also to the bishop of Viseu D.MiguelofSilvaforhisMajestytosee.PT-TT-cc/1/109/31

02/12/1570 letterofMiguelofMourafor Damião of Gois, guarda-mor of theTorre do Tombo, to transfer the contracts of the demarcations of this kingdom

with the one of castile to be given to the meirinho-mor (individual, usually noble, with function of inspector and govern of the province). PT-TT-cc/1/109/32. However this historical work of his dis-pleasedsomenoblefamilies,andinfifteenseventy-one (1571)Damião deGóiswasinthehandsoftheInquisition,inabrutalway, because he was arrested and subject-ed to the process and later transferred to MonasteryinBatalha.Fifteenseventy-two(1572) of Damião de Góis PT-TT-TSO/IL/28/17170 Tragic life end, because he was abandoned by his family, he appeared dead, suspicions of murder, in his house inAlenquer,onJanuary30,1574,havingbeen buried at SantaMaria ofVárzea’schurch, in the same village.

His greatest works in Latin and in Portuguese are historical. They include ChronicofFelicíssimoKingDomEmanuel(four parts, 1566–1567) and chronic of the PríncipeDomJoão(1567).Unlikehiscon-temporary João de Barros, he maintaineda neutral position in his chronics on king DomManuelIandhissontheprinceJoão,laterJoãoIIIofPortugalHasseveralLatinletters to several individualities of the time.

5) Invitation for the research I would like to leave a invitation for all

the colleagues that want to research these interesting themes, maybe other Portu-guese that come to Lithuania, and, who knows, until an investigation partnership between the University of Lisbon and the University of Vilnius.

6) conclusion In spite of Portugal not having sent

many Portuguese’s to Lithuania, without a doubt the ones that have been sent were the best of the nation, the better prepared and our best ambassadors.

37

Įteikta 2009 05 04Paregta skelbti 2009 10 16

BiBLioGRAPhy

Góis,Damiãode,CrónicadoFelississimoKingD.Manuel,4vols.Coimbra,1949–1955.

Idem,Crónica of the PríncipeD. João.Lisbon,ed. Grace of almeida Rodrigues, 1977.

Translations and letters in Latin.

38

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

MaRiae Vitae KonGreGaCijos misionierišKa veiKla

elena Keidošiūtė

University of Southampton, University Road, Southampton SO17 1BJ, United KingdomEl. paštas: elena.keidosiute@gmail.com

Maria Vitae kongregacija istoriografijoješiek tiektyrinėta,tačiaudarniekadanemė-gintaatkurtijosveiklosmechanizmų.Tokiaunikali ne vien Lietuvos, bet ir Europos kon-tekstevienuolijayra reikšmingasKatalikųBažnyčiosiržydųsantykiųistorijosdėmuo,padedantisatskleisti,kokiosbuvoKatalikųBažnyčiosnuostatosdėlžydųXVIII–XIXa.LenkijojeirLietuvojeirkokiaisbūdaisbeitikslaisbuvomėginamabendrautisužydųbendruomeneirjąpaveikti.

Šio straipsnio tikslas yra atskleisti Ma-riae Vitae kongregacijos seserų veiklą,skirtąatverstikitatikius įRomoskatalikųtikėjimą.Norintįgyvendintišįtiksląirkuoaiškiau įsivaizduotipagrindinesmisionie-riškos marijavičių veiklos gaires, reikiaišspręsti kelis tai padaryti padedančiusuždavinius: aptarti Vilniaus vienuolynoveikimoprincipus ir atkurti konvertitėmsskirtą socialinę integravimo į katalikiškąvisuomenęprogramąbeibandymusjąįgy-vendinti,atsižvelgiantįplatesnįkatalikųirnekrikščioniųsantykiųkontekstą:neofičiųpritraukimas, mokymas, krikštijimas ir so-cialiniųgarantijųsuteikimas.Tiekšaltiniai,tiekskurdišiai temaiskirtaistoriografija1

1PlačiautaibandodarytiMałgorzataBorowska(Borowska M. OSB. Dzieje zgromadzenia MariaeVitaeczylimariawitek//NaszaPrzeszlosc.2000, t.

labai glaustai aptaria at(si)vertimą, pačiąprocedūrą, norinčiųjų atsiversti motyvusirkonkretųjųrengimąkrikštuiirkrikščio-niškam gyvenimui. Tačiau fragmentiškityrime naudoti šaltiniai2leidžiasusidarytinorskiekplatesnįmarijavičiųvienuolijosvaizdą ir į konvertites nukreiptą seserųveiklą. Negausios marijavites mininčiosliteratūrosautoriailabiaukoncentruojasiį

93, s. 107–151), tačiaujidaugiausiaremiasidviemanoniminiaismarijavičiųpasakojimais(Górski K. o zakonie pp.mariawitek //Nasza Przeszłość. 1959, t. 9, s. 395–408;KrótkahistoryazgromadzeniasiostrMariae Vitae, napisana przez jednę Mariawitkę //Dziejedobroczynnosci.Wilno,1820,Styczeń,s.17–37,tęsinys–Dodatekohistoryisiostrmaryawitek//DziejeDobroczynnosci.1820,Sierpień,s.391–392). Visa kita – trumpi vienuolijos paminėjimai ir keliglausti sakiniai, standartiškai apibūdinantys seserųveikląkaippanorusiųapsikrikštytižydaičiųlavinimąirnašlaičiųglobą, taippat trumpipagrindiniųkon-gregacijosistorijosįvykių–įkūrimo,pirmoirantrouždarymų–aprašymai.

2Vilniausuniversiteto rankraščių skyriuje sau-gomos 1828 m. Vilniaus marijavičių vienuolynovizitacijos (VURS.F. 57,Б 53, 1) ir krikšto (VURS.F.57,Б54,130,134)bylos,Lietuvosvalstybėsistorijosarchyve–VilniausRomoskatalikųmetro-polijos kurijos fonde saugomas 1830 m. Vilniaus vienuolių marijavičių ir kitų vienuolyne esančiųasmenųsąrašas(LVIA.F694,ap.1,b.949),oVil-niaus apskrities archyve – vienuolyno pastato ir Šv. Steponobažnyčiosaprašas(F.1019,b5783).Kritiš-kai įvertintimarijavičių veiklą padėjo žydų kilmėskūdikiokrikštobyla,saugomaJeruzalėscentriniamežydųtautosistorijosarchyve(Hu2/7919.6).

39

istorinius įvykius ir vienuolyno finansinęar teisinę padėtį, nuošalyje palikdami gi-lesniuskatalikų iržydųsantykiusbeine-ofičiųpadėtį.

Vienuolyno įkūrimas ir regula

Istoriografijoje Mariae Vitae vienuolijos įkūrimodatalaikomi1737m.3,tačiaukon-gregacijos steigimas truko dar kelis dešim-tmečius–tuometinispopiežiusBenediktasXIV vienuolyną patvirtino tik 1752 m.4 1737-uosiusbūtųgalimalaikytitikidėjosužgimimovienuolynosteigėjoirfundato-riausŠv.SteponobažnyčiosVilniujeklebo-noSteponoJuozapoTurčinavičiaus(Stefan Józef Turczynowicz;XVIIa.–1773)galvo-je5.Apiepatiessteigėjoapsisprendimąim-tiskitatikiųatvertimodarbobeveikniekonežinome, vien tik anoniminės vienuolėspasakojamą6 ir vėliau istoriografijoje beypatingųpakeitimųperpasakojamą7žavią,betnežiniaartikrąistorijąapielūžinįmo-mentąTurčinavičiauskunigystėje.Istorijabyloja, kad pasTurčinavičių atėjo vienasžvejys ir paprašė išklausyti jo išpažintį,matpotrijųdienųjiseisžvejotiirjaučia,kadnuskęs.Žvejonuojautanepatikėjęsku-nigas liepėšiamišpažintiesateitipožve-jybos.Deja,žvejysnuskendo,ošisįvykis,giliai sujaudinęs Turčinavičių, paskatino

3 Mariae Vitae kongregacija Vilniuje gyvavo 1737–1773(pirmasisuždarymas) ir1788(vyskupoIgnotoMasalskiopatvirtinimas)–1864m.

4Tais pačiaismetais kongregaciją patvirtina irVilniausvyskupasMykolasJonas�enkevičius.

5 Borowska M.OSB.DziejezgromadzeniaMariaeVitaeczylimariawitek//NaszaPrzeszlosc,p.112.

6 Górski K.Ozakoniepp.mariawitek//NaszaPrzeszłość,p.396.

7 Górski K.Ozakoniepp.mariawitek//NaszaPrzeszłość, p. 396;Choinski-Jeske T. Neofici Pol-scy.Warszawa,1904,p.19–20;Borowska M. OSB. Dzieje�gromadzeniaMariaeVitaeczyliMariawitek//NaszaPrzeszlosc,p.109–110.

jįatsidėtimisionieriausdarbui.Betšisle-gendinis pasakojimas nepaaiškina, kokios buvoprielaidosirpaskatos,pastūmėjusiosTurčinavičiųįkurtiunikaliąnevienLietu-vos, bet ir Europos kontekste vienuoliją,kurios esminėpaskirtisbuvomisionieriš-kasdarbastarpvietosžydžių,karaimiųirmusulmonių.Bandantapžvelgti josįkūri-mąirišsikeltusveiklostikslus,pagrindinisšaltinis marijavičių numatytai programaiatkurti bus jų regula8. Skaitant marijavi-čių9 ar paties Turčinavičiaus mintis apiemisionieriškąveiklągalimadarytiišvadą,kadjivykdytadaugiausiatarpžydų.Nors1817 m. vienuolijos regulos nuoraše mini-masirkaraimiųbeimusulmoniųkrikštas,mūsųdienaspasiekusiuosedokumentuose(beminėtųjų,irkrikštobylose,korespon-dencijoje, bažnytinėse ataskaitose10) yra minimos beveik vien konvertitės žydės(VURSsaugomos tikdvi totoriųkrikštobylos).Galėjobūti,kadkaikuriaisatvejaisžydų tautybė ar religija buvo priskiriamakaraimėms,betgreičiausiaimusulmoniųirkaraimiųneofičiųskaičiusbuvo labaine-didelis.

8 Borowska M. oSb. Regula druga mariawitek // NaszaPrzeszlość,p. 333–347.

9 Górski K. Ozakoniepp.mariawitek//NaszaPrzeszłość, p. 395–408; Krotka historya zgroma-395–408; Krotka historya zgroma-; Krotka historya zgroma-dzenia siostr Mariae Vitae, napisana przez jednęMariawitkę//Dziejedobroczynnosci.Wilno,1820, Styczeń,s.17–37;ListokolnyfundatorasiostrMa-ListokolnyfundatorasiostrMa-ryawiteks.p.X.KanonikaTarczynowicza//Dziejedobroczynnosci.Wilno,1820,Sierpień,s.392–395.

10 Žydo Berkovičiaus sūnaus krikšto byla Hu2/7919.6, LeikosAsovnos, Saros Szydelskos, Sor-kos�elikovnoskrikštobylos(VURS.F.57,b.54,l.130), chajos Jochelownos krikšto byla (VU RS. F. 57, b.54,l.134,krikštopažymėjimas(MABRS.F.273,b.3920),Rodkiewiczownoslaiškas(VURS.F.57, b. 54, l. 134), Teressos Tomickos laiškas (VU. RS. F.57,b.54,l.130),1828m.Vilniausmarijavičiųvie-nuolynovizitacija (VURS.F.57,b.53, l.1),1830m.Vilniausmarijavičiųvienuolyneesančiųasmenųsąrašas(LVIA.F.694,ap.1,b.949).

40

Mariae Vitae seserys11 narės kasmetŠvč.MergelėsMarijosvardodienąatnau-jindavo skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus12. Noviciatas truko dvejus metus. PirmąsiasvienuolesTurčinavičius įkurdi-no šalia Šv. Stepono bažnyčios Vilniuje,kuriosklebonaspatsbuvo.Tačiaumarija-vičiųglobaijiatiduotatik1821m.13 Nuo 1744iki1821m.jibuvoparapinė,ovėliau–VisųŠventųjųbažnyčiosfilialas.Vienaspokitobuvoįkurtidaršešiolikavienuolynų.Vienuolynai buvo šiuose miestuose (var-dijami pagal įkūrimo eiliškumą): Mscis-lave, Minske, Kaune, Slanime, Polocke,Oršoje, Kražiuose, Holovčyne, Vitebske,Gardine, Naugarduke, Valkaviske (pavie-to centras), Mozyriuje (pavieto centras),Pinske(pavietocentras),CholopieničuoseirBabruiske(Minskovaivadijoje)14, o vie-nuolynuosebuvoapie60vienuoliųirdau-giaunei400neofičių15.Vėliaušįbūrįpa-pildė vienuolynas Čenstachavoje16. Kaipmatome, daugiausia vienuolynai buvo steigiami administraciniuose – pavieto ar vaivadijos – centruose. Remdamiesi

11ManomaTurčinavičiųmėginusįkurtiiranalo-giškąvyrųvienuoliją, turėjusiąrūpintisvyriškosioslytiesneofitais,tačiaunesėkmingai.Esąjamsutruk-džiusistaigiirsunkivėžioliga–Górski K.Ozakoniepp.mariawitek//NaszaPrzeszłość,p.397.

12 Borowska M. oSb, Regula druga mariawi- tek//NaszaPrzeszlosc,p. 338.

13Šv.Steponobažnyčia.VAA.F.1019,b.5783,p. 9.

14 Krotka historya zgromadzenia siostrMariaeVitae,napisanaprzezjednęMariawitkę//Dziejedo-broczynnosci,p.21. Toks pat sąrašaspateikiamasir„Tygodnikilustrowany“/„Iliustruotassavaitraštis“,Krakowo,1863,nr.202,s.311.Kiekvienovienuo-311.Kiekvienovienuo-lynoįsikūrimometainenurodyti.

15 Krotka historya zgromadzenia siostrMariaeVitae,napisanaprzezjednęMariawitkę//Dziejedo-broczynnosci,p.21.

16 Lewalski K. Kościoly chrzescijanskie wKrólewstwiePolskimwobecŻydówwlatach1855–1915.Wroclaw,2002,s.181.

1790 m. surašymu, vienuolynų steigimąkai kuriose vietose galime susieti ir su ki-tatikiųskaičiumi17.

Vienuolijos įkūrimo tikslasbuvokita-tikių (nekrikščionių) – žydžių, karaimiųir totorių – atvertimas į Romos katalikųtikėjimą, jųbeinašlaičių šlėktaičiųglobairedukacija.Taimatyti išpatiesTurčina-vičiausmarijavitėmsparašytosregulos.Jisudarytaišseptyniųskyrių,kuriųkiekvie-nasturinuovienoikidvylikosstraipsnių.Regula, tikriausiai, kurta remiantis Šv. augustino regula18,tačiautainepabrėžia-ma ir šventojo vardas neminimas, dažnaitekstasyraperfrazuojamasarpapildomasunikaliais,nėvienaikitaivienuolijainebū-dingais skirsniais19. Unikalus yra VI sky-rius, kuriame kalbama apie moteriškosios lytieskitatikiųatvertimąįRomoskatalikųtikėjimą,numatomipasirengimokeistire-ligijąetapai.Katechumeneipriėmuskrikš-tą, privalubuvoduoti darbų,VI skyriaus 6straipsnyjevienuolėmsnurodoma:

Turiduotijoms[naujakrikštėms]mais-tąiraprangąpagalgalimybesirporeikius,garbingus, švarius, ir tol pas save laikyti, koltiems,naujaiįtikėjimąatverstiemsas-menims,neapgalvojoirnesuteikėpragyve-nimo šaltinio.20

Marijavičiųsocialinęprogramąformu-lavo ir apostazės prevencijos suvokimas.Tai išskyrė šią vienuoliją ne tik kitų vie-nuolijų, bet ir visos Katalikų Bažnyčios

17 Naugarduke gyvena 508 totoriai (daugiausia visame paviete), 697 žydai (382 vyrai, 315 mote-rų),Valkaviske – 552 žydai (275 vyrai, 277mote-rys),Mozyriuje–590žydų(290vyrų,300moterų),Pinske–2650žydų(1608vyrai,2042moterys).Pgl.Jasas R., Truska L.LietuvosDidžiosiosKunigaikš-tystėssurašymas1790m.Vilnius,1972.

18 Pgl. Borowska M. oSb, Regula druga ma-riawitek//NaszaPrzeszlość,p. 334.

19 Ten pat, p. 334.20 Ten pat, p. 339

41

politikosnekrikščioniųatžvilgiukonteks-te. Svarbiausia yra tai, kad neleidžiamakonvertičių išleisti iš vienuolyno, būtinajomispasirūpinti,kadjosrastųveikloska-talikiškojeaplinkojeirnesusigundytųgrįžtiį savo senąją aplinką.Atskirąmarijavičiųglobotiniųgrupęsudarėnašlaitėsšlėktaitės,kurias regulos VI skyriuje taip pat skatina-mapriimtiįvienuolynąirtenmokyti.Deja,šiuose regulos straipsniuose (VI, 8–11) iš-samiauneaptariamaneišlėktaičiųedukaci-ja,neidarbųmokymasvienuolyne.

Remiantisregulapaaiškėja,kadpagrin-dinėsmarijavičiųveiklossritysturėjobūtiedukacija:tikėjimotiesosirpasaulietiniaimokslai.Švietimaskaipprioritetinėveiklaatsispindi vienuolių dienotvarkėje, tačiaulygiavertė mokslui sritis buvo ir darbas,kurįdirbopačiosvienuolėsirjomokyda-vo savo globotines, kaip cituojama regu-loje, „qui non laborat, non manducet“. Remiantis reguloje nurodoma vienuolijos dienotvarkematyti, kad globotinės, dirb-damosirmokydamosi,galėjopraleistiiki9 valandų per dieną (jei įskaičiuosime irlaiką po vakarienės, kurį buvo leidžiamapakeisti kokiu nors nesunkiu mokslu21).

socialinė marijavičių programa

1741m.datuojamamelaiškeMykoluiAn-tanui Radvilai22 kovertitu23 prisistatantis JonasKristupasLevekasskundėsidėlne-tinkamoirpermenkorūpinimosineofitais,

21 Borowska M. oSb. Regula druga mariawitek //NaszaPrzeszlość,p. 341.

22� literatury antyżydowskiejwPolsceXVIIIwieku (JanKrzysztofLewek.Listpewnegostatys-ty.Wilno,1741)//�historiiludnościżydowskiejwPolsceinaŚląsku.Wrocław,1994.

23Neatmestina iružkovertitovardopasislėpu-sio kataliko teologo autorystė, plg.Rok B., Rok B. StosunekpolskiegoKościołakatolickiegodosprawyżydowskiejw1.połowieXVIIIwieku //�historiiludnościżydowskiejwPolsceinaŚląsku,p.91.

ypačpasaulietinėsvaldžios.AnotLeveko,norint pritraukti krikštytis kuo daugiau žydų,svarbuyrasuteiktijiemstinkamąfi-nansinęparamą,pasirūpinti,kadjieturėtųpinigų„duonaiirpragyvenimu“24.DidžiąjąnetrukusįkurtosMariae Vitaeseserųkon-gregacijos socialinės programos, skirtosneofitėms,dalįsudarėdarbas iršvietimas(religinis ir pasaulietinis). Šie segmentai užtikrino sklandžią neofitės integraciją įjainaująvisuomenę.Kitaprogramosdalisbuvoskirtaapostazėsprevencijai:instituci-onalizuota krikštosistemairneofitėsnaujo„socialinio veido“ sukūrimas. Šias dalisaptarsime kiekvieną atskirai ir pabandy-sime išsiaiškinti,kaip socialinėprogramapadėjo vykdyti misionierišką marijavičiųveikląirkuojibuvounikalibeisvarbi.

Marijavitėsmokė ir lavino tiek neofi-tes,tieknašlaitesšlėktaites,tiekužmoksląmokančiasmiestietes.Vienuolyne gauna-mą išsilavinimąsudarėgilinimasis į tikė-jimo tiesas, pasaulietiniai mokslai ir darbo įgūdžių ugdymas. 1822 m. instrukcijosmarijavičiųvizitatorei 40-ame straipsnyje nurodoma, kad kiekviename vienuolyne turibūtiviešamokyklėlė,kuriojemokytų-simiestomerginos,kuriųtėvaipanorojasatiduoti marijavitėms lavinti, ateinančiosdukartperdieną, arbapačiamevienuoly-negyvenančiosneofitėsirnašlaitės.1828ir 1830 m. asmenų, gyvenančiųVilniausmarijavičių vienuolyne, sąrašuose mini-mosvokiečiųirprancūzųkalbųmokytojųpareigybės,norsregulojekalbų,kitaipneidarbų ir tikėjimo tiesų,mokymas nebuvo nurodytas.Nėraaišku,aršisdalykasbuvodėstomas neofitėms, norint joms suteikti

24� literatury antyżydowskiejwPolsceXVIIIwieku (JanKrzysztofLewek.Listpewnegostatys-ty.Wilno,1741)//�historiiludnościżydowskiejwPolsceinaŚląsku,p.217.

42

geresnįišsilavinimąirpadarytijaspatrau-klesnėmisnuotakomisgerąvardąnusipel-niusiemskatalikams.V.�ahorskis25 pran-cūzųkalbosmokymąminitikvardydamasšlėktaičių našlaičių pamokas marijavičiųvienuolyne:

Našlaitėms šlėktaitėmsmarijavitės, beskaitymoirrašymo,taippatdėstė:aritme-tikąistoriją,geografiją,literatūrą,prancūzųkalbąirpiešimopradmenis,taippatmokė:„... siuvimo, sukirpimo?, siuvinėjimo irįvairių audimo darbų.“26 Neofičių darbusvardija: „gaminti, skalbti, siūti,moteriškųdarbųirdaržininkystės.“27

Jei autorius sąmoningai mini vienaspamokas aptardamas išimtinai šlėktaičiųtvarkaraštį, o kitas neofičių, tai pastarų-jų išsilavinimasbuvogerokai skurdesnis,panašesnisįtą,kurįjosgalėjogautižydųbendruomenėje, t. y. labiau utilitariniopobūdžio28.O šlėktaitės gaudavo kilmin-

25Wladyslawas�ahorskis(1858–1927)–istori-kas,Vilniausmokslobičiuliųdraugijosnarys.

26 Zahosrky W. Kosciol Sw Stefana i zgroma-dzeniemariawitek //Bилeнcкиeкocтели.F.1135, ap. 8, b. 10.

27 Zahosrky W. Ten pat.28 Lietuvos žydaitės buvo menkai išsilavinu-

sios, joms mokslas nebuvo tikslas savaime, kaip berniukams.Pastarieji turėjoprivilegijąnuodugniaistudijuoti Talmudą ir kitus raštus. Todėl nekeista,kad mergaites, menkai besigaudančias teologinėsesubtilybėse,buvo lengviaupatraukti „tikrojo“ tikė-jimo link, kurio jos dar ir bus mokomos, priešingai neisavogimtojebendruomenėje.TolaikotarpioLie-tuvosžydžiųmergaičių iržydųberniukų išsilavini-mas ryškiai skyrėsi. Berniukai gaudavo „kultūrinįišsilavinimą“ (Штaмпфeр Ш. Дифферeнциaцияпо полoвoму пpинципy и жeнcкoe eвpeйcкoeoбpaзoвaниe в вocтoчнoй Eвpoпe в XIX вeкe //Eвpeйcкoe oбpaзoвaниe. СанктПетербург, 2001,№. 2, c. 122), apimantį gilųToros irTalmudo pa-žinimą,omergaitės apsiribojo (tiksliau,buvoapri-bojamos)išskirtinai„utilitariniaismokslais“(tenpat, p. 122), šiek tiek išmokdavo rašyti ir skaityti. Tik pasiturinčiųšeimųdukromsbuvonusamdomimoky-tojai,onetokiosturtingoseidavoįchederį.Tačiaunašlaitės,patekusiosįmarijavičiųrankas,tokiųgali-

gaimergaiteideramąišsilavinimą,kaipirnurodoma reguloje, – przyzwoitą edukacją dawać29 (suteikti tinkamą išsilavinimą).Kad atskirų grupių mokinės vienuolynebuvomokomosskirtingai,leidžiaspręstiirregulos VII skyriaus 6 straipsnis:

Pirmą valandą visos turi užsiimti dar-bais, mokslais, vienos mokomos tikėjimotiesų,kitosskaityti,rašyti,aritmetikos,siūtiirkitųrankdarbių…30

Kaipmatyti iš pateiktos citatos, vienumetuvienosmergaitėsgalibūtimokomosvienų,okitoskitųmokslųardarbų.Tačiaučiakonkrečiainenurodoma,kurieišjų,ko-kiomsmokinėmsarjųgrupėmsbuvoskirti,arvisosvienodaivisaispervisądienąpa-eiliuiužsiimdavo.Tikėtina,kadšlėktaitėmsirmokančioms užmoksląmerginos buvoteikiamas geresnės kokybės išsilavinimasirvarguarjosmokėsidirbtiįvairiusbuitiesdarbus; atitinkamai neofitėms buvo sutei-kiamažinių,padėsiančiųintegruotisįkata-likiškąjąvisuomenę–visųpirma tikėjimotiesųirvienoarkito„moteriškoamato“iš-manymas.Taigidarboįgūdžiaiiršiokstoksaukštesnis išsilavinimas buvo sudedamosios švietimo programos dalys, tarsi „pragyve-nimo“arnet„išgyvenimo“pradžiamokslis,kurio gali prireikti kitatikėms, tapusiomskatalikiškosvisuomenėsnarėmis.

Nemaži atsivertusiųjų ar atverstųjųskaičiai31, kurie yra Turčinavičiaus ryž-

mybiųtikriausiainebuvoturėjusios,taigi,aukštesnisprieinamasedukacijoslygisgalėjobūtinemažapas-kataatsiduotivienuoliųglobaiirkrikštytis.

29 Borowska M. oSb. Regula druga mariawi- tek//NaszaPrzeszlość,p. 339.

30 Ten pat, p. 340.31 „Dzieje dobroczynnosci“minima 400neofi-

čių(1820m.,p.21)„KrotkahistoryazgromadzeniasiostrMariaeVitae,napisanaprzezjednęMariawit-kę“//(Dziejedobroczynnosci.Wilno,1820,Styczeń,s. 35) – 2000pakrikštytųžydų.

43

to ar „švelnaus įkalbinėjimo, mokslo irpatarimo“32 nuopelnas, rodo anaiptol ne tuščią sportinį interesą kuo labiau didin-ti katalikų skaičių Lietuvoje.Mariae Vi-tae kongregacijos steigėjas asmeniškaižydus „maitindavo, perrengdavo, mo-kydavo, o norinčius (sic!) atversdavo ir krikštydavo“33irdažniausiaidėmesįkrei-pė į varginguosius. Sutelkęs marijavites,Turčinavičiusparengėištisąsocialinępro-gramą,skirtąneofitėmsintegruotiįkatali-kiškąjąvisuomenę.Tai turėjobūtididelisir nelengvas darbas, turint omenyje tiek tuometinįprieraišumąpriereliginėstradi-cijos,tiekkatalikųiržydųprietaringumą34. Misijosužduotisturėjobūtilengvesnė,jeipasiryžusioji pereiti į „tikrąjį“ tikėjimąbuvonašlaitė,tačiaujeijiturėdavopaliktitėvų namus, nutraukdavo visus ryšius susavo šeima, gimine ir bendruomene, ne-tekdavo ne tik religijos, bet ir tautybės.Akivaizdu,kadmergaitėlikdavokaipstoviir,priėmusiKrikšto sakramentą,varguarbūtųžinojusi,kurglaustispalikusivienuo-lyną.Vienaišeitisbuvoliktivienuolyneirpačiaitaptimarijavite.Oirpačiaivienuo-lijai, matyt, buvo pravartu kelias merginas pasilikti–taireikštųvienuolynogyvavimogarantą,seserųskaičiauspalaikymą,obeto,sesuoneofitė,mokantijidiškalbąirpatipatyrusikonversiją,galėtųbūtipuikimo-kytojairvadovėkatechumenėms.Supras-

32KrotkahistoryazgromadzeniaMariaeVitae,napisana przez jednęMaryawitkę // Dzieje dobro-Dzieje dobro-czynnosci,p.18.

33 Choinski-Jeske T.NeoficiPolscy.Warszawa,1904, s. 20.

34 XVII–XVIII a. Lenkijoje ir Lietuvoje paste-bimaspadidėjęsnepakantumaskonvertitams, sieja-massuapskritaididėjančianetolerancija,plg.Teter M. Jewish conversions to catholicism in the Polish–Lithuanian commonwealth of the seventeenth and eighteenth centuries // Jewish History. 17, no. 3, p. 264–265.

damas šią situaciją,Turčinavičius nurodėseserims mokyti mergaites ne vien rašyti, skaityti,skaičiuotiirtikėjimotiesų,betirdirbti įvairius rankų darbus, kaip rašomaregulosVIskyriaus5punkte:„Pošventokrikšto turi dėstyti [marijavitės] įvairiusdarbus („robot i pracy“), kad jos [nauja-krikštės]mokėtųsauirkitiemsnaudingosbūti.“35 1744 m. sausio 2 d. laiške tikintie-siems36Turčinavičiuskalbaapiepagalbosneofitėmssvarbąirtaisakolabaiįtikinamupamokslautojotonu,greičiauprimenančiuapokalipsinesBarokoneibundančiosApš-vietos nuotaikas. Žydaites, pasiryžusiaskrikštytis, jis vaizduoja kaip vargšes irbeglobes,atsižadėjusiasarapleistasšeimųirvisiškaineišmokytassunkiaidirbti.Dėlpastarosios priežasties esą sunku jas įtai-sytidirbtiįkokiusnorskatalikiškusnamusar ištekinti.Nežinia,ar taipgraudžiaiap-rašydamasžydaitesjissakotiesą,arspal-vastirštinatikėdamasisgautiparamą.Galibūti,kadčiaataidineišprususiųirnuobetkokioišsilavinimoatribotųžydžiųstereo-tipas.Tačiau, be abejo, tikėtina, kad vie-nuolėms irpačiamTurčinavičiui tekosu-sidurti su panašiomis problemomis. Tokia socialinė neofičių integracijos programa,kokiąbuvosumanęskunigas,ikitolnebu-vo Lietuvoje praktikuota ir vietos gyven-tojaiturėjoįtariaižiūrėtiįtokiąiniciatyvą,o tuo labiau priimti dirbti į savo namusatsivertusias žydaites ar apvesdinti jas susavosūnumis.NeigiamąkatalikųpožiūrįįkonvertitusTurčinavičius iliustruojaprie-žodžiu: „Pasislėpęs vilkas ir pakrikštytasžydasyrataspats.“37

35 Borowska M. oSb. Regula druga mariawitek // NaszaPrzeszlość,p. 339.

36ListokolnyfundatorasiostrMaryawiteks.p.X.KanonikaTarczynowicza//Dziejedobroczynno-Dziejedobroczynno-sci.Wilno,1820,Sierpień,s.392–395.

37 Ten pat, p. 393.

44

Patekusįmarijavičiųrankas,būsimųjųkrikščioniųgyvenimas iš esmėspasikeis-davo.Nebelikdavojokiųsenojotapatumoženklų,merginos buvo visiškai integruo-jamos(bent jauoficialiai,nessantykissukatalikiškąja aplinka ir visavertiškumasjoje – kita problema) į katalikiškąvisuo-menę.Pakrikštytomsžydaitėmsduodamaskrikštovardasirsenasis,žydiškas,niekurnebefigūruoja38.Mažato,žydėprarasdavosavotėvavardį(vienąišdvinario–vardasirtėvavardis–LietuvosDidžiosiosKuni-gaikštystėslaikotarpiožydųasmenvardžiųkomponentų) ir vietoj jo jai buvo sutei-kiamapavardė.Nustatytiankstesnęnauja-krikštėstautybęartikėjimątadanebeįma-noma, mergina tampa tabula rasa – neo-fičiųsąrašuoseyratikElżbietaPocyanska,�ofiaWilalska, Magdalena Domicyanskair t. t.39,bejokiosnuorodosįankstesnępri-klausomybęnekatalikiškaibendruomenei.Iš 1828 m. Vilniaus marijavičių vienuo-lyno vizitacijos dokumento40 ir 1830 m. Vilniaus marijavičių vienuolyne esančių

38MABRS.F.273,b.3920.VilniujesaugomasžydaiteiPranciškaiMuravskai1843m.vasario6d.marijavičių išduotas krikšto pažymėjimas. Teks-te nurodoma ją savanoriškai prašius apsikrikštyti.Franciszka buvo priglausta Slanimo vienuolynovyresniosiosWaszkilewiczownosirnuvežtaįSlani-movienuolyną.Pranciška buvopakrikštyta kunigoGrinevičiaus ir Slanimo vienuolyne praleido kele-riusmetus.Matyt, mokėsi tų dalykų, apie kuriuoskalbėta anksčiau.Paskui ji atvyko įVilnių, kur at-liko„tarnybinespareigas“(„zaimuiesię obowiązkem sluzebnym“).Neaišku,kokiaskonkrečiai„tarnybinespareigas“Pranciškaatliko,galbūtkalbamaapievie-nuolystę. Pateikiamą informaciją ir P. Muravskosšeiminį statusą („netekėjusi“) liudijamarijavitė se-suoRożaGórska,kuriąrandameanksčiauaptartuoseseserųsąrašuose.Pažymėjimątvirtina�ofiaRudkie-wiczowna, autentiškumą liudija ir apačiojeuždėtasmarijavičių antspaudas (PIEC�ĘC �GROM. PP.MARIAWITEKWILEN).

391830m.Vilniausmarijavičiųvienuolyneesan-čiųasmenųsąrašas–f.694,ap.1,b.949.VLIA.

40 VU RS. F. 57, b. 53.

asmenų sąrašo41 galima rekonstruoti kai kurias pavardžių suteikimo konvertitėmsschemas, jos rodo, kad šis procesas buvo atliekamasbepernelygdidelėsvaizduotės.Gausu iš lenkiškų mėnesių pavadinimųsudarytų pavardžių(pavyzdžiui,Jasinska (nuo„sausis“),Marczewska(nuo„kovas“),Kwiecinska(nuo„balandis“)ir.t.t.),kuriossuteiktospagalkrikštomėnesį.Taippatpa-sitaikoStefanowskospavardė,matyt,sieti-na suŠv.Steponobažnyčiospavadinimu.Besirengiančios krikštui taip pat rašomosjaukrikščioniškaisvardaisbeipavardėmis:JulliannaProtanska,ElżbietaSemplinska,Aniela Woyciechowna, Tekla Henrycka.Žydės nebėra – formuojama nauja asme-nybėirnaujajostapatybė.

Vienuolyno įkūrėjo kunigo SteponoJuozapo Turčinavičiaus parašyta regulaskelbėmarijavites priimant į savoglobąkiekvieną,norintįpereiti įkatalikų tikėji-mą, ir suteikti reikiamą tam išsimokslini-mą.Apieasmensnorąkrikštytisvienuolėsturėjo informuoti dvasinę vyresnybę.Re-gulataippatskelbiaesąkrikštytispasiry-žęs žmogus, dalyvaujant dviem ar trimsliudininkams, dvasinės viršenybės ar josatstovų turi būti egzaminuojamas42. Sė-kmingamtikybospradmenųegzaminoiš-laikymuimarijavitėsirruošė.Egzaminavi-mofaktąsavoistorinėseapybraižoseminiirV.�agorskis.Jisrašo:

...kadišvengtųpiktnaudžiavimo,kurisgaliatsirastidėlperdideliostropumo,prieškrikštąneofitė laikėegzaminądalyvaujantvyskupo,magistrato,okartais ir žydųka-halo43 atstovui.44

41 VLIa. F. 694, ap. 1, b. 949.42 Borowska M. oSb. Regula druga mariawitek //

NaszaPrzeszlość,p. 339.43Visiškaineaišku,iškur�ahorskispateikiašitą

nelabaitikėtinąfaktą.44 Zahosrky W.KosciolSwStefanaizgromadze-

niemariawitek//Bилeнcкиeкocтели.F.1135,ap.8, b. 10.

45

1822m.rugpjūčio21d.seserųmarija-vičių vizitatorės instrukcija papildė regu-losnurodymusneofitėms.Merginosnebu-vogalimapriimtiįvienuolynąberaštiškopasaulietiniųtarnybų(swieckiego urzendu) leidimo. Suteikus Krikštosakramentą,nau-jakrikštes reikėjo aprengti ir išlaikyti, josturėjoimtisįvairiausiųdarbų,kadateityjegalėtųpasirūpintisavimiirkitais.Nėravi-siškai aišku, kaip viskas vyko iki 1795 m., tačiau,VilniuipatekusįRusijosimperijossudėtį,policijosdokumentai irBažnyčioskorespondencija padeda rekonstruoti tei-sinę krikšto procedūrą. Pirma norinčiojikrikštytis turėjo būti apklausiama polici-joje siekiant įsitikinti, kad jos troškimastapti katalike yra savanoriškas. Paskui tie-siaiarperkitąBažnyčiostarną45 merginas pasmarijavitessiųsdavovyskupas.Byloseminimi du liudijimai dekano tarnautojui (do urzędu Dziekana)–apietikėjimodo-gmųišmanymąirgerąelgesį46, tik nelabai aišku, kas šiuos liudijimus turėjo išduoti, t.y.arpačiosmarijavitės,arkitiBažnyčiosatstovai,„perkurių rankas“keliavobūsi-mos katalikės47.Neofitėms taip pat buvoišmokamavienkartinėpašalpa48 (iednora-zowego pienięznego wzparcia49).

45 Būdavo, kad katechumenę pas marijavitesvyskupassiųsdavoperVilniausvyskupijosvienuo-lynųvizitatorių.

46 Randame chajos Jochelownos, po krikšto – Katarzynos Lipinskos (VU RS. F. 57, b. 54, 134),Leikos asovnos (VU RS. F. 57, b. 54, 130), Sorkos �elikovnos (VURS. F. 57, b. 54, 130) krikšto by-lose.

47SiunčiantkrikštytisSarąSzydelską,šiųdviejųliudijimųprašomaišpačiųmarijavičių,ChająJoche-lowną–šiųpatvirtinimųprašomaišjątikėjimotiesųmokiusio dvasininko.

48Pašalposdydisnenurodomas,betjąmini�ofiaRodkiewiczowna(VURS.F.57,b.54,134)irjospra-šoapkrikštytosmažametėsžydaitėsmama,taippatne-ofitėTeressaTomicka(VURS.F.57,b.54,130),tiesa,abikrikštytosvizitiečiųvienuolyne.Galibūti,kadšipašalpanesusijusi tiesiogiaisumarijavitėmis,ogrei-čiauapskritaisukrikštopriėmimuirparamaneofitui.

49 VU RS. F. 57, b. 54, 134, taip pat zapomoga

Vienaišjauminėtųanoniminiųmarija-vičiųteigia,kad„šiuometu“,t.y.1820m.,septyniolikoje marijavičių vienuolynų iš465besimokančiųmerginų13yraneofitėsarba katechumenės50. „Praeitais metais“, t.y.1819m.,vienaneofitėatiduotaį„tar-nybą“ (przyzwoitą służbę – gal kalbama apievienuolystę?),antraglobojamadavu-sipažadąištekėti,dvi ištekintosuž„dorųamatininkų“, viena už karininko, dar ki-tai nežinomo asmens pasiūlytas kraitis,odarvienąsavo lėšomis ištekinskažkurisesuo marijavitė51. Ši informacija rodo, kadmarijavitėsuoliaivykdėsavopareigąpadėti neofitei įsitvirtinti krikščioniškojevisuomenėje. Iš pirmo žvilgsnio nedide-lisneofičiųirkatechumeniųskaičius,tarsirodantis, kad buvo įmanoma pasirūpintikiekvienakonvertite,visdėlto turėjobūtinemenkafinansinėnašta,jeikraičiustekokrautinetpačiomsseserims.

(ne)įprasti atvejai

Vienuolijos regulos II skyriuje, 3 straips-nyje nurodoma: „... pašaliniams vyriško-sioslytiesasmenimsneturibūtileidžiamaįeitiįvienuolyną“52. Tai, kad ne visiems, o tikkaikuriemsvyramsuždraustaįeitiįvie-nuolyną– išimtisvisų tuometiniųmoterųvienuolijų kontekste53. Minėtasis regulosstraipsnisleidobažnyčiąaptarnaujantiemsasmenims padėti tvarkytis ir vienuolėms.Jei pažvelgsime į 1830 m. vienuolynegyvenusių ir dirbusių asmenų sąrašą, pa-matysime, kad tarnai buvo išimtinai vyriš-

VU RS. F. 57, b. 54, 130.50 Krotka historya zgromadzenia siostrMariae

Vitae,napisanaprzezjednęMariawitkę//Dziejedo-broczynnosci,p. 35.

51 Ten pat, p. 35.52 Borowska M. oSb. Regula druga mariawitek //

NarszaPrzeszlość,p.337.53 Ten pat, p. 337.

46

kosios lyties ir su jaisvienuolėsneišven-giamaiturėjodalytiserdve.Bažnyčiojeirvienuolynedirbotikpačiosvienuolėsma-rijavitės,jųglobotinėsirišimtinaivyriškasaptarnaujantis personalas. Tarnaujantys bažnyčioje:AntoniBakanowski–vargoni-ninkas54;AdamPrzychocki–pareigosne-nurodytos,kartuirjotryssūnūs:Steponas,Janas ir Tomas. Tarnaujantys vienuolyne: an-drzey(?),WladyslawChit, SzymonMac-kiewicz irMichal Silicki.Nė vieno iš jųpareigos nenurodytos. Toks vyriškosios gi-minėsnesišalinimastaippatgalibūtinuo-rodaįmisionieriškąTurčinavičiausveiklą– jis atversdavo ne tik moteris, bet ir vyrus, paprasčiausiai nebuvo jokios konkrečiosinstitucijos, globojusios juos taip, kaip merginas konvertites globojomarijavitės. GalbūtkunigaslaikinaijuospriglausdavoprieŠv.Steponobažnyčios,otokiuatvejuneofitųsusidūrimassumarijavitėmisbuvoneišvengiamas. Tiek tarnaujantys bažny-čioje,tiekvienuolyne1830m.sąrašogalepriskiriami vienai visų asmenų, nurodytųsąraše, kategorijai – esantieji vienuolyne(osob Znaiduięcychsię w klasztorze).

Vienas įdomus atvejis 1830m. sąrašesietinassuAntoninosMinuwskos(?)var-du.Šaliajossąrašeįrašytiirdujossūnūs–JustinasirJanas–beidukraJozefa.An-toninaMinuwska(?)sąrašenurodytakaipvienaišnašlaičiųneofičių.Šisatvejisįdo-mustuo,kadAntonina,tikriausiai,čiapa-tekobūdamanebejaunutėmergaitė,omo-terissutrimisvaikais.Tačiaujiįvardijamakaipnašlaitė(sierota)(arčiatikrojinašlai-tystė,aršeimosišsižadėjimomomentas,o

54 Šisvargonininkasminimasirviename�ofiosRudkiewiczownos 1845 m. laiške (VU RS. F. 57, b. 54, 134).Čia sakoma,kad jis vienuolynene tikdirba, bet ir gyvena.Tai leidžia spėti, kad buvo irdaugiautarnųardarbininkų,gyvenusiųkartusuvie-nuolėmisvienuolyne.

galjipatinašlėirtrysjosvaikaiįšįsąrašąpatenka būdami našlaičiai?) ir atsivertėkartususavosūnumisirdukra,jukjųįra-šytivardaitaippatkrikščioniški.Nežinanttikrosios Antoninos tautybės, sunku kądaugiaupasakyti,tačiaunegalimeatmestiprielaidos,kadjigalėjonuspręstiatsiverstiirpalikosavovyrą,ogalmirusvyruidėlsunkaus našlavimo su trimis vaikais pas marijavitesieškojoprieglobsčio.Jukvisaitikėtina,kadnevientikrojotikėjimopaieš-kųskatinamosmerginoskreipdavosiįse-serismarijavitesarsutikdavopriejųdėtis.Socialinė apsauga irmaterialinė pagalba,ogalnetparūpintadarbovietairsantuokagalėjo būti nemaža paskata neturtingomsmerginoms krikštytis. Dar labiau stebina tai, kad, būdama išimtinai moteriškosioslytiesneofitesglobojantivienuolija,mari-javitėsglausdavoirberniukus,kaipatsiti-kominėtaiA.Minuwskai(?).Sūnųvardainurodytikatalikiški, todėlreikėtųmanyti,kad ir jie su motina buvo pakrikštyti ir glo-bojami vienuolyne.

Natūralu, kad žydų bendruomenė ne-sižavėjo tuo, jog josnarėsvienapokitosjąpalieka.Pasitaikydavo,kadpatineofitė,jaupokrikšto,nuspręsdavogrįžtiatgalpasartimuosius.Apietokįatvejįsavo1845m.laiške55 Vilniaus vyskupui Jonui civins-kiuikalbaVilniausmarijavičiųvyresnioji�ofia Rudkiewiczowna, kai pakrikštytažydėnebenorėjobūtiVilniausmarijavičiųvienuolyneirtroškogrįžtipassavošeimąįUkmergę.Pabėgdavomerginos ir nesu-laukusios krikšto56.Pasipiktinimąmarija-

55 �ofios Rudkiewiczownos laiškas. VU RS. F. 57, b. 54, 134.

56 Rocha Mowszowna Krawcowna pabėga išmarijavičių vienuolyno Vilniuje. Tiesa, ji siųsta įvienuolynąnevyskupo,oŠv.Jonobažnyčioskuni-go,todėlneaišku,kiekjiprieštaisutikėjimubuvosusipažinusi ir ar tikrai savo noru atvykusi. Pabė-

47

vičiųveiklarodėirneofitųartimieji.Gal-būt žydų nepasitenkinimas ir tapo vienapirmojovienuolijosuždarymopriežastimi.Žydų pastangas „susigrąžinti“ apostatusiliustruoja keli dokumentai. Vienas iš jųyra 1807 m. byla57 dėlmarijavitėms pri-klausančioje Šv. Stepono bažnyčioje pa-krikštyto žydų kilmės kūdikio. Ją iškėlėžydas,laikęssmuklęTrakųpavieteDovy-dasBerkovičius.Jiskaltinomarijavitesbejosutikimoapkrikštijusjosūnųirprašėjįatiduoti (tuometu vaikas buvoŠaternikųšpitolėje). Painiava kilo dėl to, kad su-tikimą krikštyti davė tik kūdikio motinaChina,kaippatiliudijo,nuomažensnorė-jusitaptikatalike.Šių,atrodytų,išimtinaidvasinių pokyčių troškimo vedama ji sukūdikiuantrankųbuvopriimtaįVilniausmarijavičių vienuolyną ir rengta krikštui.Kūdikis,turėjęsbūtipakrikštytaskartusuja,pakrikštijamasanksčiaudėlsunkiosli-gos,bijant,kadnenumirtųbekrikšto.Tiekliudijusiosmarijavitės,tiekkunigaiirvai-ko krikštatėviai vienbalsiai tvirtino pačiąžydę karštai norėjus pereiti į katalikų ti-kėjimą, tačiauniekurneužsimenama,kadrengimokrikštuimetukamnorsišBažny-čiosatstovųbūtųkilęstėvosutikimoklau-

ga ir savo noru krikštytis atvykusi Sara Szydelska(VURS.F57,b.54,130).Nusivylimasgalėjokiltiir gyvenant pas marijavites sulaukus ne visai to, ko tikėtasi ar kas žadėta.Nežinia kaipVilniuje, bet išČenstachavos marijavičių vienuolyno mūsų dienaspasiekė vienos tenykštės globotinės liudijimas, jipriėmėkrikštą:„...betkas iš to,kai,užuotmokiu-siosmaldųirkitųreliginiųpagrindų,kankinomanedarbu,taiyraturėjauprižiūrėtigyvulius,skalbti,ga-minti,kastidaržąirt.t.[...]Motinėlėsakėman,kadpirmiauturiumetusjomsdirbti,opometųtikmaneims ruošti.“Marijavičių tikslas tampa nebe globa,o išgyvenimas. Lewalski K.Kościoly chrzescijans-kiewKrólewstwiePolskimwobecŻydówwlatach1855–1915.Wroclaw,2002,s.184.

57 Žydo Berkovičiaus sūnaus krikšto byla Hu2/7919.6.

simas. Dovydo Berkovičiaus kaltinimasapkrikštijus sūnų buvo beprasmis, nes josūnus, remiantisBenediktoXIV1747m.bule,turėjobūtiužaugintaskaipkatalikas,nesvarbu,kokiomisaplinkybėmisirkienosutikimubuvopakrikštytas.Nemažiauin-triguojairpačiosChinosistorija.Šižydė,kaip pati prisipažino apklausiama, palikosavo vyrą ir, patarta raštininko JuozapoStatkevičiaus,keliavoįVilniųieškotivie-nuolyno,kurgalėtųprisiglaustiirapsikrikš-tyti,tikėdamasipaskuiištekėtiužminėtojovyriškio.Pasakodamašįsavokelionėsmo-tyvą ji nenustojokartoti, kadnevien tai,bet ir nuoširdus noras tapti katalike skatino ją vykti įVilnių. Šiuo jos teiginiu verčiasuabejotivėliaujospasakytižodžiai,kad,JuozapuiStatkevičiuinesirodant,josnoraskrikštytisblėsoirjiėmėabejoti.Pagalpri-klausančiąprocedūrąChinabuvoapklau-siamapolicijojeirpopaskutinėsapklausosnebegrįžo,mattenradojosbelaukiančiustėvą,broliusirvyrą,sukuriaisirpasiliko.Galiausiaireikėjosusigrąžintivaiką,kurisjautapokatalikuir turėjobūtiauginamaskatalikiškai,atskirainuosavotėvųjudėjų.Kaip matome, pakartotinai byloje dekla-ruojamas nuoširdus noras atsiversti buvo labiauišskaičiuotas58 nei gali pasirodyti iš pirmožvilgsnio.Tikėtina,kadtoksatvejis,kai žydė, nusprendusi tekėti už kataliko,kreipdavosiįmarijavitesnetirsuvaikuantrankų,nebuvounikalus.

Pirmasis kongregacijos uždarymas1773m. rodomarijavičiųveikląnebuvustokiąsklandžiąkaipgalipasirodytiišpir-možvilgsnio.Įtampatarpžydųirkatalikųbendruomenių, neįprastamarijavičių vei-

58 bylos liudytoja Vilniaus gyventoja ana bilo-vapasakojaChinąnorėjustekėtiužtoraštininko,ošisjaisakėsiturįs50000zlotų.ŽydoBerkovičiaussūnauskrikštobylaHu2/7919.6.

48

klatarpkitatikiųirgalbūtnevisaitvarkin-gakrikštoprocedūragalėjokeltiabejoniųtiek Bažnyčios, tiek žydų bendruomenėsatstovams.Tai,kadpriešmirtįTurčinavi-čius buvo apkaltintas prievarta krikštijąsžydus,rodoįtemptusžydųbendruomenėsir Mariae Vitae vienuolyno santykius. Ne-žinoma marijavitė Turčinavičiui pateik-tus kaltinimus vadina viso labo niekingu priešų šmeižtu: „... kad nė viena neofitėniekada nebuvo priversta apleisti žyduslaisvamanius“59. Bet jos pačios lūpomisbyloja dviprasmiškas požiūris į judaizmoišpažinėjus:jieyrapaklydusiosavelės,ku-riasreikiašvelniaigrąžintiį„tikrąjį“kelią,o kartu – priešiška stovykla. Kalbėdamaapiepirmąjįvienuolynouždarymą,šiąsi-tuaciją marijavitė pavadina „sunaikinimuginklo, kuriuo su jais [žydais] kovota“60, o apgailestavimo kupinas tonas prime-na XVII a. pabaigoje–XVIII a. Lenkijoje populiarias „pasakas ir polemikas, apver-kiančias žydų paklydimą“61 ir kviečian-čiaspatikėti„atsivertimostebuklo“62 gali-mumu.Žydaistereotipiškailaikomi„labaiužsispyrusiais“63 ir nenoriaiprieškryžiųnusižeminančiais64.

išvados

NežiniakaipbuvopriešLietuvaigalutinai

59 Krotka historya zgromadzenia siostrMariaeVitae,napisanaprzezjednęmariawitkę//Dziejedo-Dziejedo-broczynnosci,p. 22.

60 Ten pat, p. 21.61 Teter M. Jewish convertions to catholicism in

the Polish-Lithuanian commonwealth of the seven-teenth and eighteenth centuries // Jewish history. 17, no. 3, 2003, p. 257.

62 Ten pat, p. 257.63 Choinski-Jeske T.NeoficiPolscy.Warszawa,

1904, s. 20.64Tenpat,p.20.TačiauT.Coinski-Jeskesavo

knygojekalbapabrėžtinaiapieberniukus,omergai-tesįvardijakaip„šiuoatžvilgiupalankesnes“.

patenkant į Rusijos imperijos sudėtį, ta-čiaukaitaiįvyksta,nustatomaaiškikrikš-toprocedūra:jipradedamanorokrikštytispareiškimu policijoje ir baigiama katechu-menėsperdavimuįmarijavičiųkongrega-cijosrankas,taipužtikrinantkrikštosava-noriškumą ir tinkamą pasirengimą (geraselgesysirsupratimasapieRomoskatalikųtikėjimą)priimtisakramentą.Ugdydamosnaują katalikę marijavitės jai padėdavomaterialiai (gyvenimas vienuolyne, ap-ranga ir vienkartinė pašalpa), suteikdavobūtinųreliginiųžinių,taippatrūpindavosi,kad ši turėtų bentminimalų išsilavinimą,kuris jai padėtų integruotis į katalikiškąvisuomenę.

Mažai tikėtina, kad visos merginos,tiekneofitės,tieknašlaitėsšlėktaitėsirpa-mokaslankančiosmiestietės,mokėsikartuir pagal vieną programą– per daug skir-tingi joms priskiriami tikslai: šlėktaitėmsir miestietėms nereikėjo kažkur adaptuo-tis, jomspakakogautiišsilavinimąarbū-tinąišlaikymą,okonvertitės,atsisakiusiosankstesnės savo tapatybės, turėjo išmoktibūti to pasaulio, kuriam nuo gimimo pri-klausėpirmiauminėtosios, dalimi. Siekiant užkirstikeliągalimaiapostazei,buvosutei-kiamas naujas „socialinis veidas“, riboja-masneofitėsbendravimassusenąjaaplinkair,suteikusmerginaireikiamąišsilavinimą,stengiamasijąįtaisytidirbtiarištekinti.

Taippatbuvopriimamosžydėssuvy-riškosioslytiesvaikaisirnetgigreičiausiaijie buvo krikštijami kartu su motinomis. Nesvarbu, ar sutikimą krikštyti davė tikvienasištėvų,betpost factum vaikas, net ir tėvamsarvienam iš jų apsigalvojus arpaprieštaravus, turėjo likti krikščionis irį tėvų judėjųrankasnegalėjobūtigrąžin-tas. Ši taisyklė galiojo tiek iki Lietuvaipatenkant įRusijos imperijos sudėtį, tiek

49

irpaskui.Žydaibandydavopriešintisnu-sistovėjusiai tvarkai ir stengdavosiatgau-ti prarastus bendruomenės narius, tačiaušiebandymaigalėjobūtisėkmingitiktuoatveju, jei neofitas buvo suaugęs žmogusir savo noru grįždavo į gimtąją bendruo-menę. Našlystė, potenciali santuoka sukatalikuarmaterialiniainepritekliaigalėjotapti realia paskata pasiryžti krikštytis irkreiptisįmarijavites,kuriosgalėjopadėtiišspręstikaikuriasfinansinesirsocialinesžydėsproblemas.

Novatoriška ir unikalimarijavičių so-cialinė programa, apimanti materialinę,

socialinępagalbąiredukaciją,atliepėga-limasXVIIIa.konvertitųproblemas.Vil-niuje įkurtosMariae Vitae kongregacijos veiklos gairėse, suformuluotose įkūrėjoStepono Juozapo Turčinavičiaus, žengtatoliauneivienfinansinėparama–sukurtairpasiūlytažydėmsgeraiparengtasistema,padėsiantitaptiirbūtikrikščionėmis–reikė-josudaryti sąlygas,kuriosprilygtųarnetviliotų labiau negu teikiamos žydų ben-druomenės,otokiossavoruožtuypatingomokslo neragavusiems žmonėms galėjotaptisvaresniu„argumentu“krikštytisneipakylėtateologinėpolemika.

The research of Jewish conversions and their concepts in Vilnius city and Vilnius bishopric is aimed at the activity of congregation Mariae Vitae (1737–1864) –uniqueboth inLithuania and inEuropeat large.according to the rule of Mariae Vitae congregation, it had to deal with religious and lay education of converted girls (mainly Jewish) and provide them with practical skills of work so they could establish in catholic society. The innovatory social program of Mariae Vitae congregation including education andfinancialhelpansweredtopossibleproblemsof

missionARy woRK of MARiAE VitAE ConGREGAtion

Elena KeidošiūtėS u m m a r y

neophytes in Poland and Lithuania of 18–19 cent. There was no institution dedicated to care of Jewish catechumens and Mariae Vitae Congregationfilledthat gap relieving the integration to catholic society. The Jews themselves opposed this practice and tried to regain lost members of community but these attempts could be successful only if a neophyte was already an adult and showed a will to come back. Besideshonestwilltobaptize,widowhood,potentialmarriagewithacatholicandfinancialproblemscouldbe very real spurs to turn to Mariae Vitae sisters.

Įteikta 2009 06 16Parengta skelbti 2009 10 16

50

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

viDaus PreKYBos tinKlo raiDa lietuvišKose GuBernijose 1861–1914 metais: išveŽiojamoji ir išnešiojamoji PreKYBa

aelita ambrulevičiūtė

Doktorantė Klaipėdos universitetohumanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedraEl. paštas: aelita@fan.lt

Įvadas

Lietuvos istoriografijoje XIX a. materia-linėskultūros raidos tyrinėjimaidaugiau-sia telkiasi įdvarininkų irvalstiečiųūkiųgamybos raidą, jų tarpusavio santykius,feodalinėsrentosformųirgamybiniųsan-tykiųkaitą,žemėsūkioaugimą,pramonės,vidaus rinkos plėtrą1 ir t. t. Kiti moksli-ninkaikėlėkapitalizmogenezėsirkapita-listinių socialinių ir ekonominių santykiųįsitvirtinimoLietuvojeXVIII a. pabaigo-je–XIXamžiujeklausimus2. Dar kiti isto-

1 Jučas M. Baudžiavos irimas Lietuvoje. Vil-nius, 1972; Merkys V. Lietuvos pramonės raidos1795–1861metais klausimu // LTSRMAD. SerijaA.1960,t.1(8);Merkys V.Vilniausamatininkųce-chųskaičiausdinamikaXIXamžiuje//LTSRMAD.SerijaA.1961,t.1(10); Merkys V.Vilniauscechųamatininkų skaičius ir jų kilmė 1795–1893metais//LTSRMAD.SerijaA.1961,t.2(11);Meškauskas K.Lietuvosūkis1900–1940metais.Vilnius,1992;Mulevičius L.KaimasirdvarasLietuvojeXIXam-žiuje.Vilnius,2003; Pamerneckis S.Agrariniųsan-tykiųraidairdinamikaLietuvoje,XVIIIa.pabaiga– XIXa.pirmojipusė.Vilnius,2004.

2 Jučas M., Mulevičius L., Tyla A. Lietuvos vals-tiečių judėjimas 1861–1914metais. Vilnius, 1975;Jurginis J.Lietuvosvalstiečių istorija (nuo seniau-siųjų laikų iki baudžiavos panaikinimo). Vilnius,1978; Меркис В. Развитие промышленности и

rikainagrinėjosocialiniusirekonominiussantykius skirdami dėmesį pirklių luomosocialinei ir ekonominei padėčiai, luomoetnoreliginei sudėčiai, buržuazijos klasėsformavimosi problematikai3. Prekybos rai-dabuvotyrinėjamatiek,kiekprekybayrasusijusisupramonėsiržemėsūkiogamy-bosaugimuLietuvojeirLietuvosįsitrauki-muįpasaulinęrinką4.

формирование пролетариатаЛитвы вXIX веке.Вильнюс, 1961; Merkys V. Vilniaus amatininkųcechaiirstambusiskapitalasXIXa.//LTSRMAD.Serija A. 1962, t. 1 (12); Mulevičius L. Laisvųjųžmonių žemėvalda Lietuvoje XIX a. pabaigoje– XXa.pradžioje//LTSRMAD.SerijaA.1963,t.1(14);Мулявичюс Л., Ючас М.Некоторыевопросыге- незисакапитализмавЛитве.Вильнюс,1968.

3 Tyla A. Lietuvos pramonės buržuazijos for-mavimosiXIX a. antroje pusėje klausimu //LTSRMAD.SerijaA.1960,t.2(9);Truska L. Lietuvos ne-žemdirbinės buržuazijos skaičius, tautinė sudėtis irišsimokslinimaspriešPirmąjįpasaulinįkarą//LTSRMAD.SerijaA.1975, t.1(50);Vėbra R. Lietuvos visuomenė XIX a. antroje pusėje. Vilnius, 1990;Bairašauskaitė T. Vilniaus pirkliai XVIII a. pabaigo-je–XIXa.ketvirtojodešimtmečioviduryje:judėjųirkrikščionių padėties palyginimas // ŽydaiLietuvosekonominėje-socialinėjestruktūroje:tarptarpininkoir konkurento. Vilnius, 2006.

4 Jacunskis V.Pabaltijomiestųekonominiairy-šiai suRusijakapitalizmoepochoje.Vilnius,1955; Meškauskienė M. EkonominėLietuvos padėtis pir-

51

Šio straipsnio problema yra susijusi su vidaus prekybos formų struktūriniais po-kyčiais.Tuometaktualustampaklausimas,kaip po 1861 m. reformos pasikeitusios ekonominėsveiklossąlygospaveikėišve-žiojamosios ir išnešiojamosios prekybostinklostruktūriniuspokyčius.

Lokaliniu požiūriu vidaus prekybosraidai tirti pasirinktas menkai industriali-zuotasvakariniųRusijosimperijospakraš-čių regionas (Kauno,Vilniaus irGardinogubernijos), kuriame žemaspramonės iš-sivystymolygisiržemėsūkioverslųvyra-vimaslėmėvidausprekybosformųraidosspecifiką.

Pagrindiniai šaltiniai, naudoti straips-niui, – Rusijos imperijos teisinių aktųrinkinys5, valstybės statistikos komitetosurinkta medžiaga, gubernijų apžvalgos,kurioseyragausumiestų/miesteliųirap-skričiųekonominiogyvenimoaprašymų6. Kita šaltinių grupė – Lietuvos valstybėsistorijos archyve (toliau – LVIa) saugomi Vilniaus gubernijos iždo rūmų (515 fon-das)irValstybėsturtovaldybos(525fon-

mojo pasaulinio karo išvakarėse (1900–1913 m.).Vilnius,1963;Merkys V.Lietuvosžemėsūkiopro-dukcijos eksportas 1861–1913 m. // LTSR MAD.SerijaA.1972,t.3(40);Meškauskas K., Puronas V., Meškauskienė M., Jurginis J.Lietuvospramonėiki-socialistiniu laikotarpiu. Vilnius, 1976; Šalčius P. Raštai. Lietuvos prekybos istorija. Vilnius, 1998.

5ПолноесобраниезаконовРоссийскойимпе-рии.Санкт-Петербург,1830(toliau–ПСЗ-1);Пол-.Санкт-Петербург,1830(toliau–ПСЗ-1);Пол-Санкт-Петербург,1830(toliau–ПСЗ-1);Пол-30(toliau–ПСЗ-1);Пол-(toliau–ПСЗ-1);Пол-toliau–ПСЗ-1);Пол-ПСЗ-1);Пол-;Пол-Пол-ноесобраниезаконовРоссийскойимперии.Вы-пускII. Санкт-Петербург,1885 (toliau –ПСЗ-2).

6 Памятные книжки Виленской губернии (toliau – ПКВГ), Памятные книжки Ковенскойгубернии (toliau – ПККГ), Памятные книжкиГродненской губернии (toliau – ПКГГ); ОбзорВиленскойгубернии(toliau–ОВГ);ОбзорКовен-(toliau–ОВГ);ОбзорКовен-ОбзорКовен-скойгубернии(toliau–ОКГ);ОбзорСувалкскойгубернии(toliau–ОСГ);Материалыдлягеогра-(toliau–ОСГ);Материалыдлягеогра-Материалыдлягеогра-фииистатистикиРоссии,собранныеофицерамигенерального штаба. Виленская губерния. Со-. Виленская губерния. Со-Виленская губерния. Со-ставил генерального штаба капитан А. Корева,Санкт-Петербург,1861.

das) dokumentai, atspindintys vidaus pre-kybostinkloplėtrą,naujųprekybosįmoniųsteigimą.

Vidaus prekyba: formos ir struktūros pokyčiai

Ikireforminiu laikotarpiu dar nebuvo ryš-kios takoskyros tarp prekybos ir gamybos įmonių.Norstarpregioninėprekybairre-gioninės prekybos organizavimas buvoprekybininkų specializacijos sritis, visdėltopirkliaiirpatysneretaisteigdavoga-mybos įmones, parduodavo savo įmoniųprodukcijąrinkoje.Gretapirklių,lokalinėsreikšmės prekybą smuklėse per tarpinin-kus organizuodavo dvarininkai. Prekybavertėsi miestiečiai, valstiečiai, taip patamatininkai, savo pagamintą produkcijąparduodami išcechųbeidirbtuviųar tur-guoseirmugėse.

Iki 1861 m. reformos Lietuvos pirkliai, kaip ir visos Rusijos imperijos, buvo su-skirstytiįtrisgildijas.Skyrimopagrindaspriklausėnuo veiklos srities pasirinkimo, paskelbtokapitalodydžiobeiišperkamų-jųliudijimųkategorijos:įpirmosgildijospirkliusbuvoužrašomiasmenys,turintysnuo50000rbkapitaloirteisęvykdytifi-nansinesoperacijas,turėtidraudimoįmo-nes, verstis vidaus bei užsienio urmo irmažmenineprekybavisuoseimperijosre-gionuose be kapitalo apyvartos apriboji-mų,turėtiparduotuvių,sandėliųprekėmslaikyti ir urmo prekybai; į antros – nuo 20000rbbeteisėslaikytidraudimoįmo-nesirbankonamus,leidžiantverstisurmobeimažmenineprekyba,ribojantbendrąmetinę užsienio prekybos apyvartą (jineturėjoviršyti300000rbpermetus);įtrečios–nuo8000rb,turintteisęverstistik vidaus prekyba, prekiauti įvairiomis vietoje supirktomis vietinės gamybos ir

52

atvežtinėmis prekėmis, laikyti smukles,užvažiuojamuosiusnamusirkt.7

Verstis prekyba su tam tikrais apriboji-mais galėjo ir kitų luomų atstovai (bajorai,miestiečiai, valstiečiai). bajorams 1807 m. manifestubuvodraudžiamaužsirašytiįtrečią-jągildiją,o1824–1827m.jiegalėjopriklau-syti tik pirmajai gildijai8. Iki 1824 m. (ypačpo 1812 m. karo, siekiant pakelti imperijos ekonominį lygį) irmiestiečiams, irvalstie-čiams buvo sudarytos palankios sąlygosprekiauti.Miestiečiamsnustatyti tik luo-miniai mokesčiai, kurie buvo gerokaimažesni nei pirklių. Valstiečiams, besi-verčiantiems stambesnio masto prekyba(urmo užsienio ir biržose, vidaus urmo,mažmeninėmiestuoseirapskrityse,„ne-būdingųvalstiečiams“prekiųsupirkimasir prekyba, kai apyvarta buvo didesnėkaip 2000 rb per metus) buvo nustatytos privalomų prekybos liudijimų kategori-jos9. Besiverčiantys luomui „būdingaisverslais“10 valstiečiai buvo atleisti nuomokesčių.

7 ПСЗ-1, т. XXXIX, 1824 m. lapkričio 24 d., № 30115.

8ПСЗ-1,т.XXIX,1807 m. sausio1d.,№22418;т.XXXIX,1824m.lapkričio14d.,№30115; ПСЗ-1,ч.2,т.I,1826m.liepos11d.,т.II,1827m.gruodžio21d.,№458.

9 Prekybos liudijimų kategorijos, kaip ir pir-kliams, priklausė nuo deklaruojamo kapitalo didžio:už I kategorijos liudijimą, paskelbę 50 000 rb kapita-lą, valstiečiai mokėjo 2500 rb per metus, už II ka-tegorijos, paskelbę 25 000 rb kapitalą – 1000 rb,už III kategorijos, paskelbę 8000 rb kapitalą – 400rbiružIVkategorijos,paskelbęiki2000rbkapi-talą–2%nuopaskelbtokapitalodidžiopermetus.Žr.ПСЗ-1,т.XXXII,1812m.gruodžio29d.,№25304.

10 Valstiečių verslais įvardyti: išvežiojimas irprekybažemėsūkioprodukcijaišvežimųirvalčių,prekyba maistu ir maisto gaminiais miestuose ir aps-krityse,išvežiojimas,paštoarklių,smuklių,užvažiuo-jamųjų kiemų išlaikymas kaimo vietovėse, įvairūsamatai,malkų,statybiniųmedžiagų(molioirkitų)iš-vežiojimasirprekyba,sodininkystėirdaržininkystė.Taip pat prekyba keliuose ir stacionari prekyba kai-movietovėsežemėsūkioprodukcija,maistoprekė-misirkaikuriomispirktinėmismiestuosebeimugėseprekėmis,prekybamugėse(iki2000rb).Žr.ПСЗ-1, т.XXXII,1812m.gruodžio29d.,№25302.

Tai sudarė rimtą konkurenciją pir-kliams, kurie mokėjo gerokai didesniusmokesčius.TodėlXIXa.pradžiojepirkliųluomasaugolėtai,ovalstybeibuvosumo-kamamažiaumokesčių.Siekiantpadidintiiždopajamas ir sudarytipalankesnesvei-klossąlygaspirkliams,1824m. lapkričio14d.vyriausybėsišleistu„Papildomųgil-dijųsteigimoirkitųprekybosformų“įsakuvisiems luomams visoms verslo formoms buvo įvestaprivalomaveikląpatvirtinan-čiųliudijimųįsigijimotvarka.

Miestiečiai,neužsirašęįgildijas,buvopadalytiįprekiaujančiusmiestiečiusirpo-sadųgyventojus.Išsipirkęprekybosliudi-jimąmokėjo40–120rb(taipriklausėnuomiestokategorijos), jie turėjo teisę laiky-ti tik vieną krautuvę, viešbutį, restoraną,smuklę,pirtį,prekiautimugėseirturguose,sudarytirangossutartis,kuriųsumanetu-rėjobūtididesnėkaip4000rbpermetusirkt. Posadų gyventojams, prekiaujantiemsbe prekybos liudijimo ir mokantiems tik pagalvės mokestį, buvo leidžiama vers-tis visų rūšių amatais, bet savopagamin-tai produkcijai realizuoti laikyti tik vienąkrautuvę ir tik savonamuose,o smukles,užvažiuojamuosiusnamusirkt.–tikaps-krities miesteliuose. Visoms valstiečiųekonominėsveiklosformomsbuvonusta-tyti privalomi mokesčiai, sulyginant pir-kliųirvalstiečiųprekybosfinansinessąly-gas11.Taiginuo1824m.įvedusprivalomų

111824m.įsakuvalstiečiaibuvoįpareigotivisomsversloformomsįsigytiprekybosliudijimus.Vietojke-turiųnustatytišešiųkategorijųprekybosliudijimai:užIkategorijosliudijimą,suteikiantįteisęverstisurmovi-dausirmažmenineprekyba,buvomokama2600rbpermetus;užIIkategorijosliudijimą(urmoirvidauspre-kyba, kai ribojama metine apyvarta) mokama 1100 rb permetus;užIIIkategorijosliudijimą(vidausmažmeni-nėprekybasavomiesteirapskrityje)mokama400rbpermetus;užIVkategorijos(smulkimažmeninėprekyba)– 150 rbpermetus;užVkategorijos (suteikiantį teisęprekiautismulkmenomis)–40rbpermetus;VIkate-gorijos(smulkiprekybabeteisėsprekiautisostinėje)–

53

prekybosliudijimųįsigijimotvarką(tokieliudijimai privačiuose dvaruose buvo iš-duodami tik dvarininkui leidus, o valsty-biniamsvalstiečiams–valdytojuileidus),valstiečių ekonominėveikla tapovisiškaipriklausomanuodvarininkų.

1824 m. įstatai be ypatingų pakitimųveikė iki pat 1861m. reformų. 1861m.,peržiūrėjuspramonėsirprekybosbeimo-kesčiųįstatymus(papildyti1863–1865m.),visųlyčiųirtautybiųvietosgyventojamsiružsieniečiams, išskyrus kulto tarnautojusbeikarininkijospareigūnus,buvosuteiktospramoninėsbeiprekybinėsveiklosteisės.Vietoj buvusių trijų gildijų paliktos dvi:pirma–užsienioirvidausurmoprekybos,antra–užsienioirvidausmažmeninėspre-kybos;kitiasmenyspriskirtismulkiesiemsvidaus prekybininkams. Jiems nustatytos penkios verslo kategorijos12.

išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos dinamika

Vidaus prekybos formos Lietuvoje buvo įvairios.Miestuoseirmiesteliuose,bestaci-onarių,daugiausia smulkiųprekybos įmo-nių(parduotuvių,kioskų,palapinių,krautu-vėlių),buvoprekiaujamaturguoseirmugė-se.Kasdienmiestų irmiesteliųgyventojainesunkiai įsigydavo reikiamų prekių par-duotuvėse/krautuvėse,okaimovietovių–smuklėsearbaišišvežiotojų,išnešiotojų.

Išvežiojamoji ir išnešiojamojiprekybasuklestėjo1812–1824m.,kaipo1812m.karo,siekiantpakeltiimperijosekonominįlygį,miestiečiamsbuvonustatytiminima-lūsmokesčiai,ovalstiečiams–leistaplė-totiprekybą.Nors1812m.įsakuprekybosliudijimai privačių dvarųvalstiečiamsbuvo

25rbpermetus.Žr.ПСЗ-1,т.XXXIX,1824m.lapkri-čio14d.,№30115.

12 Устав судопроизводства торговли, параг-раф№41,42.Санкт-Петербург,1903.

išduodami tik dvarininkui, o valstybiniams valstiečiams–valdytojui leidus13,visdėl-tobuvosuteiktairprekybinėsveikloslais-vių:1812m.įsaku„būdingaisvalstiečiamsverslais“(tuotarpusmulkiąjaišvežiojamąjair išnešiojamąja prekyba) pastarieji galėjoverstis be veiklą patvirtinančių liudijimų(žr.pirmiau).Todėltikėtina,kadiki1824m.įsako (žr.pirmiau)miestiečiai (kogero, irvalstiečiai),besiverčiantysišvežiojamąjairišnešiojamąjaprekyba,galėjomažmeninėjevidausprekybojesudarytinemažądalį.

Šios prekybos formos apyvartos duo-menis statistikos komitetas pradėjo fik-suoti XIXa.antrojojepusėje,tadapiejospaplitimąXIX a. viduryje galima spręstiiš caro valdininkų pramonės ir prekybosįstatymų kaitos analizės, kurioje pabrė-žiama, kad „nuo 1812m. valstiečiams irmiestiečiams leidus verstis išvežiojimu irišnešiojimu be prekybos liudijimų, ne tikkaimo gyventojai, bet ir miestiečiai pra-dėjopirktiišišnešiotojų,nesjųpardavimokainos buvo žemesnės nei pirklių krautu-vėse.Pastariejidėljiemsnustatytųdideliųmokesčių nebuvo pajėgūs konkuruoti suišnešiotojaisir,kadišlaikytųverslą,vengėmokesčių,slėpdavoarbamažindavopaja-mas.Tadcaroadministracija,susirūpinusimokesčiais,1824m.suvienodinovalstiečiųirpirkliųfinansinėsveiklosteisesirįparei-gojovisųluomųatstovusįsigytiprekybosliudijimus visoms verslo formoms, kartu ir besiverčiančiusišvežiojimuirišnešiojimu.Taip, ypač miestuose, prekiaujantys pir-kliaibuvokiek„apsaugoti“nuoišnešiotojųkonkurencijos“14.

13 ПСЗ-1, т. XXXII, 1812m. gruodžio 29 d., №.25304.

14ИсторическийочеркобложенияторговлиипромысловвРоссии,сприложениемматериаловпо торгово-промышленной статистике. Санкт-Петербург,1893,с. 120–121, 128.

54

Padidinus prekybos mokesčius ir įpa-reigojus norinčius verstis išvežiojimu irišnešiojimu išsipirkti prekybos liudijimus, išvežiotojų/išnešiotojųskaičiusturėjoge-rokaisumažėtiirgreičiausiaiprekiaujančiųvalstiečiųsąskaita,kurienuošiolprivalėjoįsigytiprekybosliudijimą.Kogero,taibuvo vienapriežasčių,lėmusiųirmažąprekiaujan-čiųvalstiečiųskaičių,irišnešiotojų/išvežio-tojųskaičiausmažėjimąXIXa.viduryje.

Tačiau teigti, kad1824m.panaikinusvalstiečiams prekybos lengvatas, ši preky-bosformasunyko–būtųklaidinga.Smul-kūs prekybininkai, neturintys galimybių(ar nenorintys) prekiauti stacionarios pre-kybostinkle,irtoliauvertėsiišvežiojimuirišnešiojimu.Matyt,jieirtoliausudarėrim-tąkonkurencijąpirkliųluomui,nesvyriau-sybė,siekdamadarlabiausustiprintistam-biojo kapitalo prekybinės veiklos teises,1855m.apribojoišvežiotojųirišnešiotojųveikląmiestuose15. Pirklių konkurencijos„išstumti“ iš miestų, išvežiotojai ir išne-šiotojai turėjo „pereiti“ į kaimo vietovesir posadus, kur, esant retam turgų irmu-gių tinklui bei neišplėtotam stacionariosprekybostinklui,išvežiotojųirišnešiotojųpareikalavimas buvo didesnis.

antra vertus, šios prekybos formos paplitimą kaimo vietovėse lėmė bajorųtaikomos valstiečiams ekonominės vei-klosapribojimopriemonės.Bajorai,siek-damididesniųpajamų,vertėvalstiečiusišjų aukštomis kainomis įsigyti būtiniausiųprekių,ovietojpiniginėsduoklėsatiduotipagamintusproduktusžemesneneirinkoskaina, ribojo laisvą valstiečių prekybą16.

15 Исторический очерк обложения торговлиипромысловвРоссии,сприложениемматериа-ловпоторгово-промышленнойстатистике,1893, p. 152, 181, 195.

16 Mulevičius L. Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIXamžiuje,p.374.

Todėlvalstiečiaiirkaimoamatininkaiver-čiauparduodavosavoprodukcijąperper-pirklius,neimokėdavočinšąnatūra,arbanaudojosiišvežiotojųirišnešiotojųpaslau-gomis.

Bet už išvežiotojų ir išnešiotojų tei-kiamas paslaugas reikėjo mokėti – atve-žamųprekiųkainosturėjobūtimažesnėsneismuklėse,betdidesnėsneiturguose,operpirkliaisupirkdavoprodukcijądidesnė-misnei dvarininkųnustatomoskainomis,betmažesnėmisneiturgaus.Todėlneretai,kad neprarastų pelno dalies ir pagerintųsavoekonominępadėtį,kaimogyventojaibuvolinkęrizikuoti17. apeidami dvarinin-kųreikalavimus,apsipirktiirparduotisavopagamintąprodukciją vykdavo įmiestų /miestelių turgus armetinesmuges.Žem-dirbiai, kurie patys savo prekes veždavoįRygą, su kaupupadengdavo ir kelionėsišlaidas, ir sugaištą laiką, nes tarpininkųpasisavinamas procentas buvo didesnis18.

17 Supirkimo ir pardavimo, dvarininkų ir per-pirkliųkainųskirtumusnetiesiogiailiudijaM.Jučotyrinėjimai. Rėmerių dvarų pavyzdžiu autorius pa-rodo,kadlinų(labaipelningoskultūros)pardavimąstengėsi pasiglemžti dvarininkai. Minėto Rėmerioinstrukcijoje pasakyta: „Visiems gyventojams pata-riu ir įsakau sėti kuo daugiau linų, kaip kardinali-nį turtą kiekvieno gerovei, o vaitai ir dešimtininkai privalo žinoti, kiek kuris turėjo pasėjęs linų, kiek jų išdirbo, ir apie tai pranešti dvarui [...]. Visi be išim-ties, kurie tik gamina prekinius linus, neturi teisės jų niekam kitam, kaip tik dvarui, parduoti, nusižengę bus paimami bernauti tris savaites, o dvaras sumoka paskelbtą rinkos kainą; tai prižiūrėti privalo vaitai“– iš viso to J. Jurginis padaro išvadą, kad jeigu ištikrųjų būtų buvusi mokama rinkos kaina, nebūtųbuvęprasmėsdraustivalstiečiamspatiemsparduotilinus.Draudimaibuvoapeinami.Įdidžiuosiusmies-tus,ypačRygą,linus,valstiečiaiveždavonepovie-nąosusidėjękeli,tadsutikrinti,kienokurisryšulys,buvoneįmanoma.Žr.Jurginis J.Lietuvosvalstiečiųistorija(Nuoseniausiųlaikųikibaudžiavospanaiki-nimo). Vilnius, 1978, p. 196.

18 Материалы для географии и статистикиРоссии, p. 524.

55

Tačiau toks realizavimo būdas ne visuo-mettiko.Kadapsimokėtų,reikėjogabentigana daug produkcijos (vadinasi, reikėjokooperuotis,nesretasvalstiečioūkisužau-gindavo pakankamai produkcijos rinkai), beto,kelionėįturgų(ypačtolimesnį)vi-sadasiejosisurizika.

Rizikuotibūdavoverta,kaidėlsezonųkaitos suprastėdavo keliai arba daugumavalstiečių dirbdavo žemės ūkio darbus irkt.Tuomet,susirinkusmažamturgui,kai-noskildavo,irvalstietisatvežtąprodukcijąparduodavo sau palankiomis kainomis19. Sėkmingairealizavęsprodukciją,valstietisgreičiausiaivėlvykdavoįturgų.Betgalėjonepasisekti, kaip tai nutiko 1802 m. lapkri-čio30d.,kaidėlneišvažiuojamųkeliųpre-kiųįVilniausturgavietesnebuvoatgabentairturgavietėsbuvouždarytos20. aišku, ga-lėjoatsirastivalstiečių,kurie,nepaisydamisunkumų,visdėltoatgabenoprekesįmies-tą.Išvargintisunkioskelionėsirnepatekęį turgų valstiečiai greičiausiai buvo pri-versti pigiai atiduoti prekes perpirkliams. Taippatžinomaatvejų,kaiypačderlingaismetais ar susirinkus dideliam turgui supir-kėjai atvykusiems prekiauti valstiečiamsnumušdavokainas: jieneskubėdavopirk-ti, siūlėminimaliaskainas, laukdami,kolnusivylęs valstietis sutiks parduodi prekęuž supirkėjo nustatytą kainą vien todėl,kadnereikėtųgrįžtinamopilnuvežimu21. Kitąkartą,priešvykdamasįturgų,valstie-tis turėjogeraipasverti,arverta rizikuotiirpačiamleistisvienosardviejųdienųke-lionėn,netnežinant,arpasiseks.Užtatpersupirkėją,norsirgaudamasmažesnįpelną,betkurisvalstietisgalėjoparduotinedide-

19 Ten pat, p. 523.20 Pugačiauskas V.VilniausturgūsXVIII–XIXa.

sandūroje//LietuvosDidžiojiKunigaikštystėXVIIIamžiuje:miestoerdvė.Vilnius,2007,p.106.

21 Ten pat.

lįprodukcijoskiekįniekurnevykdamasirnerizikuodamas.

Trečia,ikireforminiulaikotarpiuišvežio-jamosios ir išnešiojamosios prekybos papli-timąkaimovietovėselėmėprastassusisieki-mas(dėlblogosbūklėskelių)irdideli(turintgalvoje susisiekimo priemonių greitį ir tai,kadnevisikaimogyventojai turėjokinko-mąjį transportą) atstumai tarp gyvenviečiųbeteisėsprekiautiirartimiausiųprekymečių.XIXa.pirmojepusėjedardažnamemieste-lyjebuvotik2–3,rečiau4mugėspermetus,osavaitiniaiturgūsdažniausiaivykdavodi-desniuose miesteliuose bei miestuose22.

Dėlretoprekybostinklokaimųirmies-telių,kuriuosenebuvoturgųirmugių,gy-ventojaibuvopriverstivažinėtiįgretimusmiestus / miestelius, kurie dažnai buvogana toli. Pavyzdžiui, Alytaus miesteliogyventojaiiki1852m.apsipirktivažinėjoįButrimonis,kuriuosnuoAlytausskyrėapie24km,arįMeryčius–apie34km23. Euro-pojevienosdienoskelionėsatstumastarpgyvenviečių(nukeliautiįkitągyvenamąjįpunktąirtąpačiądieną(netgipėsčiomis)grįžti atgal), anotB.Mironovo, tuometubuvo 10–15 km24. 24–34 km atstumas jau kėlėdaugiaurūpesčių,ypačsezoniniųdar-bųmetu, kai reikėdavo atplėšti žmogų irarklįnuoūkio.Beto,kaipminėta,nuvykęsįturgųarmugęvalstietisnebuvoužtikrin-tas,kadprodukcijąpavyksparduotibran-giauneisiūlovietojesupirkėjas,o įsigytipigiau,neiparduotųišnešiotojas.

22 Ambrulevičiūtė A.Mugėsirjųvaidmuopreky-bosstruktūrojeVilniausirKaunogubernijose1861–1914 metais // Lietuvos istorijos studijos. 2007, Nr. 19, p. 29.

23 Trakų apygardos valstybės turtų valdybos1849m. lapkričio 22 d. patvirtinantis dokumentasdėlleidimoAlytausmiestelyjerengtikassavaitiniusturgus, LVIa. F. 525, b. 447, l. 5.

24 Миронов Б. Социальная история России. Санкт-Петербург,1999,т.1, c. 286.

56

Matyt,dėlminėtųpriežasčiųiki1861m.reformos kaimo vietovių gyventojai visdėlto jautėsi tvirčiau parduodami savopagamintąprodukcijąperperpirklius,ku-rienuolatlankydavosikaimovietovėse,obūtiniausių kasdien vartojamų prekių įsi-gydavoišišnešiotojų,pristatančiųprekęįnamus.

TačiauXIXa.antrojojepusėje–XXa.pradžioje ši padėtis ėmėkeistis: steigiantnaujas turgavietes, tankėjo prekybos tin-klas ir sumažėjo atstumai tarp prekybospunktų.Pavyzdžiui,1908m.įsteiguspre-kyvietęKaišiadoryse,miesteliogyventojai(važinėjęįŽiežmarius9kmarįŽaslius11km),galėjoapsipirktivietoje,oaplinkiniųmiestelių, pavyzdžiui, Stasiūnų, gyvento-jamsatstumasikiartimiausiosprekyvietėssumažėjonuo5iki3,5km,Gudienų–nuo8 iki 2 km,Ščebnicos–nuo4 iki 3 km.1903 m. įsteigus prekyvietę Žodiškėse,miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojaijau galėjo nevažinėti į Svyrius 32 km arįSmurgainį19kmatstumu;Ratnyčiosgy-ventojai–įMeryčius27kmarįGardiną– 53 km atstumu25 ir t. t.

Kitavertus,tankėjantvidausprekybostinklui, kaimo vietovių gyventojai darė-simažiau priklausomi nuo įmonių darbografiko (turgūs rinkosi1–3kartusper sa-vaitę,krautuvėsdirbokasdien),onutiesusgeležinkelį,sutrumpėjoirkelionėslaikas.Gyvenantiejišaliageležinkeliogalėjo ne-sunkiai apsipirktinuvykę įgretimąmies-

25VilniausiždorūmųleidimasKaišiadoriųmies-teliuinuo1908m.gegužės1d.rengtiturgustrečiadie-niais,LVIA.F.515,ap.9,b.379,l.14–15a;Švenčio-,LVIA.F.515,ap.9,b.379,l.14–15a;Švenčio-LVIA.F.515,ap.9,b.379,l.14–15a;Švenčio-niųapskritiesmokesčiųinspekcijos1903m.rugsėjo29 d. tarpininkavimo raštas dėl leidimo Žodiškiųmiestelyje rengti turgus ir muges, ten pat, b. 218, l. 5;Trakų apskritiesmokesčių inspektoriaus 1907m.vasario20d.pranešimasdėlleidimoRatnyčiosmies-telyje rengti kassavaitinius turgus ir muges, ten pat, b. 355, l. 7.

telįbetkuriuosaupatogiulaikuarbanetginuvežti nedidelį savo produkcijos kiekįparduotiįartimiausiąturgų.

Šios ir kitos (kaip bus matyti toliau) ekonominės veiklos sąlygos lėmė išve-žiotojų ir išnešiotojų veiklos pobūdį. ŠioverslopokyčiusXIXa.antrojepusėjega-limematytiM.Katkaus kaimokasdieniogyvenimo aprašyme: „Praveskime kelis bruožus šios padermės smulkaus pirklio, šunų lodintojo, kaimo gyventojams gerai pažįstamo, dabar jau pranykusio kromi-ninko. Šiandien kromininkai po kaimus ne-vaikščioja. Ką beėję pėsti, jie važiuoja va-žiuoti ir ne tiek šį tą parduoda, kiek perka, būtent: odas, kailius, ašutus, paukščius, kiaušinius, skudurus ir visokias nulieka-mas smulkmenas.“26 Vadinasi, verslesni ir labiau pasiturintys išnešiotojai pradėdavoverstis supirkdami prekes eksportui, kiti ga-lėjo steigti savaskrautuvėles.Regis,XIXa.antroje pusėje–XX a. pradžioje išnešio-jimuiš inercijosvertėsipasyvesniarma-žiau pasiturintys prekybininkai: „Skurdūs prekybininkai, neturintys nuosavų krau-tuvių, turgaus dienomis eina kelis varstus nuo miesto ant kelio pasitikti atvykstančių į turgų valstiečių. Sustabdo juos, derasi, superka iš jų kiaušinius, viščiukus, vištas ir kitas smulkmenas, paskui visa nupirkta išnešioja po namus gyventojams parduoti. Jų uždarbis (turint omenyje menką apy-vartą) labai mažas (5–10 %), todėl jie su savo šeimomis gyvena skurdžiai.“27

Dėlduomenųstokosapieišvežiojamo-sios ir išnešiojamosios prekybos apyvartos dydį galima spręsti tik iš negausių pami-nėjimųoficialiuosešaltiniuose.Remiantis

26 Katkus M.Balanosgadynė//Raštai.Vilnius,1965, t. 2, p. 227.

27 Гуковский К.МестечкоЯново //ПККГна1894год,отд.IV, c. 131.

57

jaisgalimateigti,kaddažniausiaišipreky-bos forma lietuviškose gubernijose buvo smulkauspobūdžio.Tačiautikslišios,kaipirkitųprekybosformų,apyvartanėražino-ma,nesįmoniųveiklosapskaitosspragospaliko galimybių apeiti įstatymus. Siek-dami išvengti mokesčių, prekybininkaiataskaitose nuslėpdavo arba sąmoningaimažindavometinespajamas28.

Taippatnėragalimybiųnustatytitikrusšios prekybos mastus. Prekybininkai ga-lėdavo verstis išvežiojimu ar išnešiojimuneišpirkęveikląpatvirtinančiųliudijimų29, nesdėlverslospecifikosmokesčiųinspek-toriamstokiusprekybininkusbūdavoypačsunku kontroliuoti. Pavyzdžiui, VilniujeXIX a. pabaigoje keleriusmetus klestėjonelegaliišvežiojamojiprekybažibalu.Kogero, tokia prekybabūtųirtoliauklestėju-si, bet miesto gyventojai (matyt, pasipik-tinęprekiaujančiųišvežiotojųsvoriomatųklastojimu) ar legaliai prekiaujantys pre-keiviai, siekdami pašalinti konkurentus, tuosišvežiotojusapskundė: „Mūsų mieste jau keleri metai egzistuoja nelegali preky-ba žibalu. Šiais (1899 m.) metais vienas išvežiotojas per dieną parduoda iki 100 pūdų žibalo. Nemokėdami nei gildinių, nei kitų mokesčių išvežiotojai daro didelę žalą iždui.“30 Šis pavyzdys rodo, kad išvežio-tojų ir išnešiotojų skaičius turėtųbūti di-

28ПККГна 1896 год,отд.IV, c. 16.291865m.asmenys,besiverčiantyskaimovie-

tovėsemanufaktūriniųirkolonijiniųprekiųišvežio-jamąja ir išnešiojamąja prekyba, privalėjo įsigytiypatingus šios rūšies patentus: išvežiojamajai pre-kybai – 15 rb, išnešiojajai – 6 rb per metus (iki tol neimiestiečiai,neivalstiečiaiužšiosrūšiesprekybąmokesčiųnemokėjo).Žr.Историческийочеркоб-Историческийочеркоб-ложенияторговлиипромысловвРоссии,спри-ложениемматериаловпоторгово-промышленнойстатистике, p. 152, 181, 195.

301899m.gegužės29d.vilniečiųprašymasuž-draustimiestogatvėseišvežiojamąjąprekybąžibalu,LVIa. F. 515, ap. 9, b. 117, l. 245.

desnis nei nurodoma ataskaitose, bet kaip matysimetoliau,objektyviųporeikiųišve-žiotojųirišnešiotojųskaičiuididėtiLietu-voje nebuvo.

Menkišiosprekybosformosapyvartosdydžiai,beje,kaipirmažasišvežiotojųirišnešiotojų skaičius Lietuvoje rodo šiosverslo formos apskaitos spragas ir kone visišką vietinės mokesčių inspekcijosabejingumą ar nesidomėjimą šia versloforma.Sunkuįsivaizduoti,kadtoksmasiš-kaipaplitęsreiškinyskaipišvežiojimasirišnešiojimas nebūtų pastebėtas valstybėsmokesčiųinstitucijųirnebūtųstengiamasisustiprintimokesčiųkontrolę,pavyzdžiui,1884 m.31, siekiant padidinti iždo paja-mas, buvo pertvarkyta prekybos įmoniųpriežiūros sistema. Tuomet galima išva-da: jei išvežiotojai ir išnešiotojai mažaidomindavo vietines valstybinės apskaitosinstitucijas,šioversloiždoįplaukosbuvolabai nedidelės, vadinasi, besiverčiančiųšia prekybos forma lietuviškose guberni-jose turėjo būti labai nedaug. Juolab kadir statistiniais duomenimis, visos imperijos mastu išvežiojamosios ir išnešiojamosios

31Devintajamedešimtmetyjepadidėjusprekiaujan-čiųjų skaičiui,betbemažnepadidėjus iždo įplaukoms,1884 m. gegužės 5 d. įsaku buvo sugriežtinta preky-bininkų tikrinimo tvarka, o iki tol jie lengviau galėjoapeitiįstatymusirvisainemokėtimokesčių.Nuo1885m. sugriežtinus prekybos įmonių priežiūrą, buvo vyk-domi nuolatiniai įmonių patikrinimai ir reikalaujamaprivalomųpajamųataskaitų.Visataivertėvisdaugiaugyventojų,ikitolprekiavusiųbepatentų,„legalizuoti“savoverslą.Tokiasišvadasleidžiadarytimetinėspreky-bosduomenų statistinės ataskaitos,kuriosenurodama,kad, sugriežtinus prekybos priežiūrą, jau 1885m. už-registruota daugiau asmenų, išsipirkusių patentus pre-kiauti.Pavyzdžiui,Trakųapskritiesataskaitojeminima,kadprekybosįstaigųprižiūrėtojamssustiprinuskovąsuklestinčianelegaliaprekybaaudiniais,kuriavertėsivie-tiniaiprekiautojai,apskrityjepadaugėjogildiniųpreky-bosįmonių.Žr.Gildiniųirnegildiniųprekybosįmonių,mokančių mažmeninę rinkliavą, 1893 m. žiniaraštis,LVIa. F. 517, ap. 1, b. 49, l. 101a.

58

prekybos procentinis prieaugis nuo 1874 m. iki 1891 m. buvolabaimažas:išvežiojamo-sios6,8%,išnešiojamosios–17%(smul-kiojiprekybaišaugo41,5%,mažmeninė– 20%).Šįreiškinįcarovaldininkaipaaiški-nageležinkelio,kuris sumažinonestacio-nariųprekybosformųpareikalavimą,tiesi-mu32.Betbuvodarkitųveiksnių,lėmusiųmažąišvežiotojųirišnešiotojųskaičių.

Nors istoriografijoje randama teigi-nių,kadXIXa.pabaigoješioskategorijosprekybininkųgerokaipadaugėjo,nesapienaujuosiuose geležinkelių punktuose at-sidarydavusius fabrikus arba didmeninėsprekybos įmones susispiesdavo daugybėsmulkių prekiautojų, besiverčiančių išve-žiojamąjairišnešiojamąjaprekyba33, toks reiškinys buvo būdingesnis pramoninėmsRusijos Sibiro gubernijoms. Čia, kaip irkalnų pramonės regionuose, dėl prastosusisiekimoirdideliųatstumųtarpgyven-viečių34 vyravo mugių, išvežiojamoji irišnešiojamoji prekyba35. Lietuvoje, kaip ir imperijos stepių regionuose, nestacio-

32 Исторический очерк обложения торгов-лиипромысловвРоссии,сприложениеммате-риалов по торгово-промышленной статистике, p. 382–383.

33 Tamošaitienė V. Lietuvos vidaus prekyba 1861–1913m.irjosformos//LietuvosTSRMAD.Serija a. 1976, t. 2 (55), p. 35.

34 B.Mironovo skaičiavimai rodo, kad europi-nėjeRusijosdalyje (beLenkijos irSuomijos)vidu-tiniaiatstumaitarpmiestų1857m.buvoapie87km, 1914 m. – 83 km, o Sibire 1857 m. – 516 km, 1914m.–495km.Tarpkaimųirkaimotipogyven-viečiųvidutiniai atstumaibuvo:1857m.–3,8km,1885 m. – 2,9, 1917 m. – 2,5 km, t. y. panašiai kaip JAV, Kanadoje, bet didesni nei Vakarų Europoje.Sibire vidutiniai atstumai tarp kaimų ir kaimo tipogyvenviečiųišlikodideli:1857m.–33km,1885m.–32km,1917m.–31km.Plačiaužr.Миронов Б. СоциальнаяисторияРоссии,т.1,c.290–292.

35 Щеглова Т. К.ЯрмаркиюгаЗападнойСи-бирив–начале векаизисторииформированияиразвитиявсероссийскогорынка.Барнаул: АГУ,2001,с.416,421,440,442.

narios prekybos tinklo tankėjimas vykolygia greta su stacionarios prekybos tinklo plėtra–jiepapildydavovienaskitą,betirapribodavoįtakossferas.KadangiLietuvabuvomenkaiindustrializuota,ojosvidausrinkanedidelė,betbesiplečianti,vyraujantlengvajai smulkiajai pramonei, kurios ga-mybos apyvartabuvonedidelė36, ir esant užtektinai išplėtotam sauskelių37 ir gele-žinkelių38tinklui,tankėjantturgųirmugiųbeistacionariosprekybostinklui,išvežio-tojųirišnešiotojųporeikisbuvomažesnis.

Išnešiotojųskaičiausdinamikasietinasuprodukcijosgausa/trūkumuderlingais/ne-derlingaismetais,pramonėsgamybosapy-

36 Meškauskas K., Puronas V., Meškauskienė M., Jurginis J.Lietuvospramonė ikisocialistiniu laiko-tarpiu.Vilnius,1976;Šalčius P. Raštai. Lietuvos pre-kybos istorija, p. 237.

37 Lietuvoje nuo seno tankus sauskelių tinklasjungėtiekvietinesgyvenvietes,tiekdidesniusmies-tus.Ėjonemažakelių, jungiančiųLietuvąsugreti-mais kraštais. 1836 m. buvo baigta tiesti Peterburgo–Daugpilio–Varšuvos plentą pro Ukmergę, Kauną,Marijampolę,KalvarijąsuatšakanuoMarijampolėsikiPrūsijos.1836–1858m.buvotiesiamasPeterbur-go–Rygos–Karaliaučiaus plentas per Joniškį, Šiau-lius,Tauragę,Pagėgius.Žr.Meškauskas K., Puronas V., Meškauskienė M., Jurginis J.Lietuvospramonėikisocialistiniulaikotarpiu;Šalčius P. Raštai. Lietu-vos prekybos istorija, p. 100–101.

38 Carovyriausybė intensyviai tiesė strateginėspaskirtiesgeležinkeliusirplentuspietinėjeLietuvosdalyje.KaipPeterburgo–Varšuvosgeležinkeliodalis1861 m. pratęsta pirmoji geležinkelio linija Kau-nas–VirbalisikipatPrūsijossienos.1862m.baigtatiesti Peterburgo–Varšuvos linija, jungiantiDūkštą,Ignaliną,Pabradę,Vilnių,VarėnąsuLentvario–Kau-no–Kybartų atšaka. 1871–1873 m. nutiesti Liepo-jos–Poltavos linijos Minsko–Naujosios Vilnios,Kaišiadorių–Šiaulių–Liepojos, Daugpilio–Panevė-žio–Radviliškio ruožai. Be plačiųjų geležinkelių,kurie buvo tiesiami strateginiais sumetimais, 1895–1899m.buvonutiestasPastovių–Švenčionėlių–Ute-nos–Panevėžiosiaurasisgeležinkelisgabentikrovi-niamsirkeleiviamsištolimesniųvietoviųįplačiojogeležinkelio stotis. Žr.Gulbinskas A. Geležinkeliųtinklo Lietuvoje formavimosi XIX a. pabaigoje– XX a. pradžioje ypatumai // Lietuvos TSRMAD.Serija a. 1976, t. 1 (54), p. 4–5.

59

varta ir pramonės krizėmis, taip pat – suorosąlygomis,kaidažnilietūsišplaudavokelius,šiltąžiemąneužšaldavoupės,opo-tvyniaitrukdydavosusisiektiirprodukcijąbūdavo sunkiaupristatyti į vietą.Tuometsmulkūsprekybininkaiarbasuaktyvėdavo,arbakuriamlaikuinutraukdavoveiklą.

Kaipmatytiiš lentelės,pervisątiria-mąjįlaikotarpįišvežiotojųirišnešiotojųskai-čiusbuvolabaimažasirnepastovus.Paste-bėta,kadišvežiotojųirišnešiotojųskaičiuspadidėdavožemėsūkio irpramonėskriziųpabaigoje(pvz.,1876,1903m.),kai stam-busis verslas dar nebūdavo atsigavęs pokrizės,odėlprekiųtrūkumonebuvoįma-noma gauti didesnio produkcijos kiekio. Pokriziniaismetaisbuvopatogiausupirktiirparduotiprodukcijąmažaiskiekiais,ku-rie stambiojo verslo patenkinti negalėjo.Tuomet arenoje pasirodydavo smulkieji prekybininkai.

Tačiau,nepaisantfragmentiškoveiklospagyvėjimo,XIXa.antrojojepusėje,kei-čiantisprekybossąlygoms,ryškėjobendraišvežiojamosios ir išnešiojamosiospreky-bosnykimotendencija.Šiemspokyčiamsdidelę įtaką darė plintantis vidaus preky-bos tinklas.Todėlkitassvarbusveiksnys,lėmęsišnešiotojųprekybospokyčius,sie-tinassumažėjančiušiosprekybosformosporeikiu vidaus rinkoje.

Po baudžiavos panaikinimo ir nau-jų prekybos įstatų reglamentavimo (žr.pirmiau), valstiečiams atsivėrė platesnėsgalimybėspatiemsreikštisprekyboje, todėlplėtėsimugiųirturgų,kaipžemėsūkiopro-duktų realizavimo, tinklas39. Nuo 1870 m. iki 1910 m. Vilniaus gubernijoje mugių

39Plačiaužr: Ambrulevičiūtė A.Mugėsirjųvai-dmuoprekybosstruktūrojeVilniausirKaunoguber-nijose 1861–1914 metais // Lietuvos istorijos studi-jos. 2007, Nr. 19, p. 29–31.

skaičius padidėjo 480% (1870m. veikė66mugės,1880m.–91,1890m.–163,1900m.–349,1910m.–317),Kaunogu-bernijojenuo1861m.iki1911m.–533%(1861m.veikė59mugės,1881m.–157,1891 m. – 237, 1901 m. – 290, 1911 m. – 315), Suvalkų gubernijoje – per 17metų(1885–1902m.)mugių skaičius padidėjo69,5%(1885–1888m.veikė130mugių,1900 m. – 166, 1902 m. – 187)40.

Turgųtinkloplėtrayrasunkiaunustato-ma, nes nei statistikos komiteto, nei guber-natoriųataskaitose turgųskaičiausdidėji-masirprekybosapyvartosdydžiainebuvofiksuojami,tačiaužinoma,kadXIXa.an-trojepusėjevisuosemiestuoseirdaugelyjemiestelių (priešingai nei XIX a. pirmojepusėje) jau veikė savaitiniai turgūs.Atsi-žvelgdama įmiestelio gyventojų skaičių,geografinępadėtį,kitųprekyviečiųartumąjau nuo XIX a. vidurio caro administracija „valstiečiųpatogumuibeijųpajamųdidi-nimui“ vis didesniam miestelių skaičiuisuteikėteisęrengtisavaitiniusturgus.Ta-čiauXIXa.antrojepusėjetinklasnebuvobaigęsformuotis,nescarovaldininkai iš-duodavo leidimus steigti prekyvietes dar ir XXa.pradžioje.

Be to, pasikeitus prekybos įstatams,palengvėjus prekybos įmonių steigimosąlygoms,miestuoseirmiesteliuosegretaturgųįsikuriavisdaugiaustacionariųkas-dien dirbančių prekybos įmonių41, į ku-

40ПКВГна 1872 год, отд.II,c.VIII;tenpat,на 1882 год, отд.III,c.XII;tenpat,на 1892 год, отд.III,c.14;tenpat,на 1902 год, отд.II,c.11;tenpat,на 1912 год, отд.II,c.9;ПКВГна 1863 год, отд.III,c.25;tenpat,на 1893 год, отд.III,c.48;tenpat,на 1903 год, отд.III,c.7;tenpat,на 1913 год, отд.III, c. 11. ПКСГна 1889 год,c.12;tenpat,на 1902 год, c. 57–64, ten pat, на 1904год, c. 76–84.

41Pavyzdžiui,Kaune1863m.veikė327prekybosįmonės, 1898m. – 715, 1903m. – 1164, 1904m. –1318; atitinkamai apskrityse: 72, 313, 1471 (kartu su

60

rias, pagerėjussusisiekimui,tapolengviauatvykti.Kita vertus, vietiniai verslininkaisavo pagamintai produkcijai parduoti or-ganizuodavofirminįstacionariosprekybostinklą, kuris, matyt, visiškai tenkino ne-gausios vietinės rinkos poreikius. Pavyz-džiui, dvarininkai Vilhelmas Šopenas ir IgnotasParčevskis–alausgamyklųsavi-ninkai,–daugelyjemiesteliųurmopreky-baisteigėsandėlius,omažmenineipreky-bai – krautuves (išsinešti ir gerti vietoje)42. XIXa.pabaigojetaippatdaugėjokrautu-vių priemiesčiuose ir kaimuose: žinoma,kad Vilniaus apskrityje beveik kiekviena-mekaimeveikėnorsvienakrautuvė.Vie-name kaime tik retais atvejais netgi XX a. pradžiojebuvopenkioskrautuvės,odaž-niausiai veikė viena ar dvi (metinė tokiųkrautuvėliųapyvartadažniausiaisiekdavo

pramonės įmonėmis, kurių iš viso gubernijoje veikė163. Spėjant, kad visos pramonės įmonės veikėKau-ne, išeina 1308) ir 1235. Šiauliuose 1863 m. buvo 163 krautuvės, 1875m.–276,1876m.–305,1894m.–323, 1901m. – 367, 1904m. – 505. 1895m.Kaunogubernijojeišvisoveikė6948prekybosįmonės,o1863m.išvisoveikėtik1698įmonės,t.y.prekybosįmoniųskaičiuspadidėjo409%.Vienapskritysenuo1863m.iki1898m.prekybosįmoniųskaičiuspadidėjo641%.ApskaičiuotaremiantisПамятныекнижкиКовенскойгуберниина 1863, 1877, 1878, 1896, 1897, 1900, 1903, 1905,1906год.

42 1898–1900 m. Vilniuje ir 17 gubernijos mieste-liųveikėVilhelmoŠopeno įsteigtosalauskrautuvės irsandėliaiurmoprekybaiVilniujeir10gubernijosmies-teliuose. 1898 m. Vilniuje ir dešimtyje Vilniaus guber-nijos miestelių veikė Ignoto Parčevskio įkurtos alauskrautuvės,1900m.–atidarytosdardvylikojemiestelių,1904 m. – dviejuose. 1898–1904 m. Vilniuje ir Vilniaus gubernijosmiesteliuoseįsteigtiurmoprekybossandė-liai. 1904 m. vien Vilniuje iš viso buvo 41 Šopeno ir 40 Parčevskio įmoneipriklausantikrautuvė.Žr.Prekybosir pramonės įmonių generalinio patikrinimo žurnalai,LVIa. F. 525, ap. 9, b. 846, 847, 1281, 1295, 1299, 1302, 1350, 1352, 1359, 1373, 1377, 1381, 1390, 1406, 1410, 1418, 1421, 1425, 1426, 1427, 1429, 1430, 1431, 1433, 1434, 1435, 1439, 1440, 1459, 1460, 1461, 1463, 1465, 1467, 1477.

200 rublių)43, prekiaujančios pirmo būti-numodalykais.Esanttokiamkrautuviųirturgų tinklui, išvežiotojai ir išnešiotojaidarėsinekonkurencingi.

Vidausprekybostinklotankėjimaslėmėmaždaugtolygųprekybospunktųišsidės-tymąvisoje teritorijoje.Tokiomissąlygo-mis lietuviškose gubernijose (priešingai nei,pvz.,pramoniniuoseRusijosimperijosSibiroarkalnųpramonėsregionuose,kurgyvenvietės buvo sunkiau pasiekiamos),tankėjantmugių bei turgų ir stacionariosprekybos tinklui,mažėjo išvežiojamosiosir išnešiojamosios prekybos formos porei-kis vidaus rinkoje ir jos lyginamoji dalis potruputįsumenko.

išvados

1. Svarbių vidaus prekybos pokyčiųįvyko po 1861 m. reformos. Pasikeituskomercinės veiklos įstatams, visų luomųatstovams atsivėrė didesnės galimybėsprasiskverbti į prekybos verslo nišą. Taisavoruožtuskatinovidausprekybostinkloplėtrą,gerinoprekybospadėtį.

2. Plintant vidaus prekybos tinklui, su-mažėjokaikuriųprekybosformųporeikis.Ypač tai pasakytina apie išvežiojamąją irišnešiojamąjąprekybą,jossąstingį.

3. Plečiantis turgų ir mugių tinklui,mažėjo išvežiojamosios ir išnešioja-mosios prekybos ir turgaus lyginamoji reikšmėaptarnaujantkaimovietoviųgy-ventojus.Kitassvarbusveiksnys, lėmęsišvežiotojųirišnešiotojųprekybospoky-čius, sietinas su krautuvių skaičiaus di-dėjimu.Plečiantisstacionariosprekybostinklui,mažėjo išvežiojamosios ir išne-

43Prekybosirpramonėsįmoniųgeneraliniopa-tikrinimožurnalas.LVIA.F.515,ap.9,b.1365, l.15a.

61

šiojamosios prekybos poreikis miestuose irmiesteliuose.Krautuvių,mugiųirturgųtinklopopuliarumasdidėjo,oišvežiotojųirišnešiotojųpaslaugųbuvopamažuat-

sisakoma.Šiemspokyčiamsdidelęįtakąturėjovalstiečiųūkiokomercializavimasir jų tiesioginis įsitraukimas į prekybosverslą,atsisakanttarpininkųpaslaugų.

PRIEDaSLentelė. Išvežiotojų ir išnešiotojų prekybininkų skaičiaus dinamika 1864–1914 m.

MetaiGubernijos

Vilniaus Kauno Gardinoišvežio-

tojai išnešiotojai išvežiotojai išnešiotojai išvežio-tojai išnešiotojai

1864 15 20 6 34 79 111867 35 61 16 89 8 361869 16 31 8 35 ? ?1870 19 36 16 38 ? ?1871 27 23 ? ? ? ?1872 22 25 16 74 ? ?1873 18 27 18 67 ? ?1874 12 26 9 56 ? ?1875 12 29 13 65 ? ?1876 62 85 11 36 ? ?1877 3 7 6 48 ? ?1878 3 9 11 43 ? ?1879 12 7 10 30 ? ?1880 ? ? 6 25 ? ?1881 10 7 4 28 ? ?1882 5 5 10 43 13 591883 5 15 13 33 13 771884 ? ? 9 35 ? ?1885 ? ? 43 ? ?1888 ? ? 16 20 ? ?1889 ? ? 8 17 ? ?1890 11 11 20 29 33 661891 12 22 14 20 26 581892 19 10 8 26 27 711893 15 10 15 39 20 691894 19 5 8 29 16 781895 29 12 12 29 16 411896 17 4 15 22 17 531897 13 12 20 26 19 601898 22 27 19 29 34 601900 ? ? ? ? 28 851901 ? ? ? ? 27 1041902 70 ? ? 32 1061903 81 ? ? 23 941905 49 ? ? 25 621906 32 ? ? 19 591907 38 ? ? ? ?1908 62 ? ? ? ?1909 62 ? ? ? ?1912 91 ? ? ? ?

Lentelėsudarytaremiantis:ПамятнаякнижкаВиленскойгуберниина1871год,приложения,c.XLVIII;на1872год,c.VIII;tenpat,на1873год,c.VII;tenpat,на1874год,c.X;tenpat,на1875год,c.V;tenpat,на1876год,c.XIII;tenpat,на1877год,c.XI;tenpat,на1878год,c.XII;tenpat,на1879год,c.XII;tenpat,на1880год,c.XI;tenpat,на1881год,c.XI;tenpat,на1883год,c.XI;tenpat,на1885год,c.VII;tenpat,на1899год,ч.II,c.78;ОбзорВиленскойгубернииза1895год,отд.

62

Till the 1861 years reforms town’s and township’s dwellers bought goods usually at dolly-shops, shops, markets and marts. Village dwellers bought items from itemsman’s orinthealehouse.Merchants,townspeople,tradesman used to sell seld made production from workshops or in the markets and marts. Noblemans organizedtradeatthealehouse.Peasantshandledrarely.only the most sophisticated and minded peasants were engaged in a commercial activity.

Under the serfdom conditions mighty merchants and townspeople strife, juridical confines ofeconomic activity and itemsmans and shoppers well organized trade systemat thevillages formedpeasants uninterested in the enterprise. During the reforms season in the villages spread mobility trade forms. It was also influenced by the sparse webof townships, in possession of wright to organizemarkets and marts.

But the liquidationof serfdomgave theway toenter the trade. Increasingly peasants and townspeople involved in the trade business simultaneously the web

insidE tRAdE systEm dEVELoPmEnt in LithuAniAn PRoVinCE in 1861–1914

Aelita AmbrulevičiutėS u m m a r y

of domestic trade increased – the number of markets, marts and dolly-shops. While the web of domestictrade was spreading the emporium became more available. Therefore after the 1861 reforms the demand of mobility trade forms at the markets declined.

The consumers wanted to purchase necessaries of life everyday and at the convenient time. This inside trade forms due to its impermanent timetable of work could not satisfy. The increasing demands of the dwellerstherequirementsofpermanentrealizationofgoods, roused by industrial production. Furthermore, thespecializationoftradeenterpriseshowedup.Theproducts of agriculture and the goods of amateurs prevailed in the markets. The industrial production had to make its way to market. To meet the needs there were found more static trade companies. These companies at the second part of XIX century took over some markets’ functions, especially like trade of the industrial production and important goods.

Įteikta 2009 04 24Parengta skelbti 2009 10 16

I,с.23;за1897год,отд.I,с.22;за1898год,отд.I,с.23;за1902год,отд.I,с.20;за1903год,отд.I,с.21;за1905год,отд.I,с.22;за1906год,отд.I,с.22;за1907год,отд.I,с.22;tenpat,за1908год,отд.I,с.23;tenpat,за1909год,отд.I,с.22;tenpat,за1912год,отд.I,с.22;ПамятнаякнижкаКовенскойгуберниина1871год,отд.II,c.149;на1872год,отд.II,c.151;на1874год,отд.II, c.144;на1875год,отд.II,c.149;на1876год,отд.II,c.147;на1877год,отд.II,c.161;на1878год,отд.II,c.165;на1879год,,отд.II,c.357;на1898год,отд.III,c.35;на1899год,отд.III,c.36;на1900год,отд.III,c.35;ОбзорКовенскойгубернииза1879год,отд.I,с.9;за1881год,отд.I,с.8;за1882год,отд.I,с.9;за1883год,отд.I,с.11;за1884год,отд.I,с.10;за1885год,отд.I,с.10;за1889год,отд.I,с.11;за1890год,отд.I,с.12;за1891год,отд.I,с.12;за1892год,отд.I,с.13;за1893год,отд.I,с.12;за1894год,отд.I,с.13;за1895год,отд.I,с.17;за1896год,c.17;за1897год,c.15;за1898год,c.13;ПамятнаякнижкаГродненскойгуберниина1893год,отд.III,с.37;на1894год,отд.III,с.37;на1895год,отд.III,с.37;на1896год,отд.III,с.37;на1897год,отд.III,с.37;на1898год,отд.III,с.37;на1899год,отд.III,с.37;на1900год,отд.III,с.37;1902год,отд.II,c.26;1903год,отд.II,c.26;1904год,отд.II,c.26;1905год,отд.II,c.30;1907год,отд.II,c.21;1908год,отд.II,c.18;СтатистическийвременникРоссийскойимперии,ч.I,Спб.,1866, с.182–183;Военно-статистическийсборник.ВыпускРоссия.Спб.,1871,с.539;СборниксведенийпоЕвропейскойРоссииза1882год.Спб.,1884,с.180–181;СтатистическийвременникРоссийскойимперии.СборниксведенийпоРоссииза1883год.ИзданиеСтатистическогокомитетаМВД.Спб.,1886,с.246;СводданныхоторговыхсборахвРоссииза1890год.Изданиедепартаментаторговлиимануфактур.Спб.,1894,с.XVIII,XXIII;СводданныхоторговыхсборахвРоссииза1891и1892годы.Изданиедепартаментаторговлиимануфактур.Спб.,1895,с.28–29;СводданныхоторговыхсборахвРоссииза1891и1892годы.Изданиедепартаментаторговлиимануфактур.Спб.,1896, с. 4–5; Свод данных о торговых сборах в России за 1895 и 1896 годы.Издание департаментаторговлиимануфактур.Спб.,1898,с.4–5;СводданныхоторговыхсборахвРоссииза1897и1898годы.Изданиедепартаментаторговлиимануфактур.Спб.,1900,с.5.

63

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

automoBilių transPorto raiDa KlaiPĖDos Krašte XX amŽiaus Pirmoje PusĖje (1900–1939)

julius Žukas

DoktorantasKlaipėdos universitetoIstorijos katedrah. Manto g. 86LT-92294 KlaipėdaEl. paštas: julius.zukas@gmail.com

Įvadas

Viena iš svarbiausiųpasauliniopramonėsperversmo bei modernizacijos procesoapskritaipriežasčiųirkartuvaromųjųjėgųbuvo naujų transporto rūšių atsiradimas.Pradžiątamdavėgeležinkeliai,kiekvėliauatsiradoirėmėsparčiaiplistiautomobiliųbei oro transportas. Pasirodę paskutiniaisXIXa.dešimtmečiais,automobiliaiXXa.sparčiaiplitoirnetrukustapoįprastairkolkas nepamainoma šiuolaikinio žmogaustransporto priemone.

Šio straipsnio tikslas yra, remiantis sta-tistiniųduomenųanalize,išnagrinėtiauto-mobiliųtransportoraidosKlaipėdoskraštebruožus, pateikiant šios transporto rūšiesplėtroskiekybiniusrodiklius,aptariantke-leivinioautomobiliųtransportoatsiradimąir paplitimą krašte, taip pat automobiliųeismo, vairuotojų rengimo bei keleiviųpervežimotvarką.

Lietuviųbeivokiečiųistoriografijoješitema yra visiškai nenagrinėta. Sovietme-čiu išleistoje kolektyvinėjemonografijoje„Transporto raida Lietuvoje“ bei Klaipė-dos krašto ekonominei istorijai skirtame vokiečių istoriko G. Vilovaičio (Gerhard

Willoweit)veikalepateikiamitikfragmen-tiški statistiniai duomenys1.

Pagrindiniainagrinėjamostemosšalti-niaiyraoficialusKlaipėdoskraštovaldžiosinformacinis leidinys „Klaipėdos kraštovaldžiosžinios“irKlaipėdoskraštostatis-tikos biuro biuleteniai2.1920m.pradėju-siame eiti oficioze buvo skelbiami leistųnaudoti krašto keliuose transporto priemo-nių sąrašai, nurodant registracijos nume-rius,priemonėsrūšį,savininkąirjogyve-namąjąvietą.Beto,čiabuvospausdinamivisi automobilių transporto veiklą regu-liuojantyskraštovaldžiospotvarkiai.KurkasišsamesnėirkoncentruotesnėyrakiekvėliaupradėtųleistikraštoStatistikosbiu-

1 Transporto raida Lietuvoje (a. Gulbinskas, V.Puronas,V.Ragevičiusirkt.).Vilnius,1983;Wil-loweit G.WirtschaftsgeschichtedesMemelgebietes.Bd.II.Marburg/Lahn,1969.

2 Klaipėdos krašto valdžios žinios (toliau – KKVŽ),1920–1939;Statistinėsžinios(toliau–SŽ). Leidžia Klaipėdos krašto Statistikos biuras, 1924–1938.Kaikuriųduomenų taippatgalima rasti tar-pukario Lietuvos Respublikos finansų ministerijosir Centrinio statistikos biuro leidiniuose „Statisti-kosbiuletenis“bei„Lietuvosstatistikosmetraštis“.Straipsnyje daugiausia remiamasiKlaipėdos kraštooficialiaisstatistiniaisduomenimis.

64

rostatistiniųžiniųmedžiaga:gretabendrosstatistikos pateikiami atskirų automobiliųrūšių paplitimo krašte ir jo teritoriniuoseadministraciniuose vienetuose duomenys, automobilių dydis, variklių galia, kilmėsšalis ir kiti techniniai duomenys, tarpmies-tinio beiKlaipėdosmiesto keleivinio au-tomobiliųtransportoraidosstatistika.KaikuriešiųduomenųtaippatbuvopaskelbtitarpukariuneperiodiškaileistoseKlaipėdoskraštopramonėsirprekybosrūmųataskai-tose3.Minėtišaltiniainepateikiajokiųduo-menųapienagrinėjamulaikotarpiuKlaipė-doskraštenaudotųautomobiliųmarkes,šisklausimas bandomas aptarti remiantis to metokraštospaudoje–visųpirmakraštolaikraščiuose „MemelerDampfboot“4 bei „Vakarai“,taippatKlaipėdosmiestoadre-sųknygoseesančiainformacija.

1. Automobilių transporto Klaipėdos krašte statistika

Trumpa pirmojo Klaipėdoje automobi-lio istorija skelbia, kad 1900 m. turtingas klaipėdietis už 4500 markių įsigijo pen-kiavietę, 4,5 AG variklį turėjusią naujo-viškątransportopriemonę,labaipanašiąįatvirąmotorizuotąvežimą.Maždaugpo8metų eksploatacijos šis automobilis buvoparduotas už 700markių, paskui pakeitėdarkeletąšeimininkų irgaliausiaipatekoįpieninėssavininkorankas:pastarasis iš-

3BerichtderHandelskammerfürdasMemelge-bietüberdas Jahr1925.Memel,1926;BerichtderIndustrie- und HandelskammerfürdasMemelgebietüberdieJahre1926–1927.Memel,1928;BerichtderIndustrie- und HandelskammerfürdasMemelgebietüberdieJahre1931–1934.Memel,1935.

4 Po antrojo pasaulinio karo Vokietijoje prie-globstįradębuvęklaipėdiškiaiatnaujino„MemelerDampfboot“ leidimą (pradžioje ėjo dukart permė-nesį,vėliauvirtomėnraščiu),jopuslapiuoseyraįdo-miosmedžiagosmūsųtema.

ėmė variklį ir įtaisė savo įmonėje5. Nors Klaipėda tuomet buvo nuošalus Vokieti-josimperijosužkampis,naujojitransportopriemonėjosgatvėsepasirodėganaanksti,nes,pavyzdžiui,taispačiais1900m.JAVbuvo pagaminti vos 4192 automobiliai, o serijinęgamybąHenrisFordaspradėjotik1903 m.6Daugiaujokiųduomenų–išsky-rus vieną kitą fragmentišką žinią7 – apie automobilių transporto raidą Klaipėdoskrašte pirmaisiais XX a. dešimtmečiaisnėra.Neabejotina,kadautomobiliųtuometdarbuvolabainedaug,nesapiešiątrans-porto rūšį beveik nieko neužsimenamagana išsamiose 1900–1913m.Klaipėdospirkliųkorporacijosmetinėseataskaitose.

PoPirmojopasauliniokaroKlaipėdairkita dešiniajame Nemuno krante šimtme-čiusvokiečiųvaldytateritorijaVersaliotai-kos sutartimi buvo atskirta nuo Vokietijos. atsirado naujas teritorinis administracinis darinys–Klaipėdoskraštas(Memelgebiet,Memelland):joplotas(kartusuKuršiųneri-ja)buvo2848km²,1925m.pradžiojejamegyveno141650žmonių,oadministraciniuatžvilgiukraštasbuvosuskirstytas įKlai-pėdosmiestą(plotas30km²)irKlaipėdos(1064km²),Šilutės(815km²)beiPagėgių(939 km²) apskritis8.NuoXX a. trečiojodešimtmečio pradžios krašto valdžia pra-dedaskelbtiautomobiliųtransportobūklęatspindinčiusstatistiniusduomenis,tačiau,

5DasersteAutoinMemel//MemelerDampfbo-ot(toliau–MD).1995,Nr.6,S.91.

6 Gastila L.Automobilis//Visuotinėlietuviųen-ciklopedija, t. 2. Vilnius, 2002, p. 312.

7 Pavyzdžiui, vienoje klaipėdiečio istoriko J.�embrickioknygųužsimenama,kad1914m.ru-denįautomobilįuž10000markiųįsigijoKlaipėdosapskrities administracija – žr. Sembritzki J. Ges-chichtedesKreisesMemel.Memel,1918,S.299.

8 Valsonokas R. Klaipėdos problema. Vilnius,1989,p.268;AlsimMemelland180Autosfuhren...//MD,den20.Januar1962,S.20.

65

priešpereinantpriejųanalizės,reikėtųap-tartidarvienąaplinkybę.Oficialistatistikafiksavo tik krašte registruotas ir turinčiasleidimą eksploatuoti transporto priemo-nes. Iš tikrųjų krašto keliuose važinėjokurkasdaugiauautomobiliųirmotociklų,neimatytitoliaupateikiamosestatistinėselentelėse.Pirmiausia,šistatistikanefiksa-vo visų Lietuvoje registruotų transportopriemonių, kuriomis naudojosi LietuvosvaldžiosKlaipėdoskrašteįstaigos–guber-natūra, įgula,muitinė,pasieniopolicija irkt.9Antra,oficialistatistikafiksavotiktastransporto priemones, kurias buvo duotas leidimas naudoti susisiekimo tikslais. Ne-pratęstusleidimotoksautomobilisarmo-tociklas buvo automatiškai išbraukiamas iš oficialių sąrašų, nors realiai jie egzistavoirtoliauvažinėjokraštokeliais(tailiudijavaldžiosdrausminiaipotvarkiaišiuoklau-simu). antai 1936 m. pabaigoje, surašant automobiliusirmotociklus,įoficialųsąra-šąbuvoneįtrauktanet 220neįregistruotųautomobilių10.Trečia,įstatistiniussąrašustaip pat nepatekdavo vairavimomokyklųautomobiliai ir motociklai, kuriais buvo vykdomimokomieji važiavimai–pavyz-džiui,1933m.tokiųbuvo9,1935m.–4,1937 m. – 1511.

Visą XX a. trečiąjį dešimtmetį ir ke-tvirtojo dešimtmečio pradžioje automo-

9 Pagal Klaipėdos krašto Konvenciją Lietuvoskompetencijaibuvopriskirtigeležinkeliai,paštas,te-legrafas,telefonasirkt.,kraštoautonomijąįtvirtinęsStatutasnustatė,kadkeliai irvietinės reikšmėsge-ležinkeliai priklausysKlaipėdoskraštovaldžios įs-taigųkompetencijai–KonvencijasuBritųimperija,Prancūzija,ItalijairJaponijadėlKlaipėdosTeritori-jos //Lietuvossutartyssusvetimomisvalstybėmis.T.1:1919–1929.Kaunas,1930,p.263,270.

10AutovežimųskaičiusKlaipėdoskrašte //Va-karai. 1937, liepos 14, p. 7.

11AutovežimiųskaičiusKlaipėdoskrašte1937m.gruodžiomėn.31d.//SŽ,1938,Nr.8,p.166.

biliųskaičiusKlaipėdoskraštenuosekliaididėjo.1920m.pradžiojekraštebuvoįre-gistruoti49automobiliai,1925m.gruodįjų skaičius pasiekė 173, 1928 m. gruodį– 307, o 1931m. spalį buvo įregistruoti489 automobiliai12.Automobiliųtranspor-toplėtrabūtųbuvusidarspartesnė,jeinepalygintinemažimuitai irmokesčiai.Pa-galLietuvos1925m.muitųtarifąužlen-gvąjįautomobilįiki1tsvoriobuvoimama 0,90Ltuž1kgrinkliava,nuo1 iki1,3 tsvorio–1,20Ltuž1kg,uždaugiaunei 1,3 t svorio automobilį – po 1,50 Lt už 1 kg13.Darlabiauautomobilizacijostem-pusstabdė įvestasdidelis–net10%au-tomobilio vertės dydžio – mokestis. To-dėl trečiąjį dešimtmetį tik retas pirkėjassumokėdavo grynaisiais visą automobiliokainą, tad dažniausiai vyko prekyba išsi-mokėtinai14. Nors pirmaisiais ketvirtojo dešimtmečio metais automobilių preky-bos versle vyravo teigiamos tendencijos, vėliauirKlaipėdoskraštoekonomikąpa-siekėpasaulinėsekonominėskrizėsbanga,ėmė mažėti automobilių ir ypač motoci-klų.Lietuvosirkraštoūkiuiatsigavus,nuo 1937 m. automobilių skaičius vėl ėmėsparčiai didėti, 1937 m. gruodį krašte jųbuvoįregistruota54415.

Absoliuti dauguma Klaipėdos kraštenaudotųautomobiliųbuvolengviejiauto-mobiliai, sunkvežimių ir autobusų buvokurkasmažiau.PastariejiKlaipėdoskraš-

12Žr.1lentelę.13 Gewichts-�olltarif für Litauen nebst Ver-

zeichnisderzuEinfuhrverbotenenWaren.Memel,1925,S.45.Vėlesniaismetaismuitomokesčiaibuvoapskaičiuojami kiek kitaip, tačiau ir ketvirtajamedešimtmetyje,pavyzdžiui, labiauapsimokėjopirktitikautobusoarsunkvežimiovažiuoklę,onegatavąproduktą.

14BerichtderIndustrie-undHandelskammerfürdasMemelgebietüberdieJahre1926–1927,S.93.

15Žr.1lentelę.

66

to keliuose pasirodė vėliausiai: pirmasisautobusasčiabuvooficialiai įregistruotastik1926m.Atskirųautomobiliųrūšiųpa-plitimą krašte rodo 2 lentelėje pateikia-mi duomenys16. 1926 m. pabaigoje buvo įregistruotas 161 lengvasis automobilis, 33 sunkvežimiai ir vienas autobusas, 1931m.spalį–340lengvųjųautomobilių,120sunkvežimiųbei29autobusai,1937m.pabaigoje–390lengvųjų,99sunkvežimiaiir40autobusų17.

Remiantistaispačiaisšaltiniais,galimapateiktikaikuriastechninesšiųtransportopriemonių charakteristikas. Antai bendra1926 m. kovą užregistruotų 150 lengvų-jųautomobiliųgaliabuvo4192AG:51-oautomobilio variklio galia buvo nuo 16 iki 24AG,29-ių–nuo24iki32AG,25-ių–nuo8iki16AG,4-ių–nuo32iki40AGirt. t.18Opagaldydį1937m.pabaigojetarplengvųjų automobilių vyravo 4–5 vietųautomobiliai:šiaikategorijaipriklausėnet335iš390tuometužregistruotųšiųtrans-porto priemonių19. Analogiškai apibūdin-dami sunkvežimius pažymėsime, jog 1931m.užregistruotų120sunkvežimiųbendragaliabuvo4686AG,opagalsvorįvyravo1–2 t sunkvežimiai (jų tuomet buvo 83).

16 Šios lentelės duomenys gali nesutapti su 1lentelėjepateiktaisskaičiais.Mat,statistinėsesuves-tinėse–išskyrus1937m.–nebuvografos„Kitiau-tomobiliai“.Klaipėdosmiestoirkaikuriųkitųstam-besnių krašto gyvenviečių ūkyje naudoti traktoriai,vandenvežiai, ugniagesių automobiliai, sanitariniaiautomobiliai ir kitos specialios paskirties transporto priemonėsbuvopriskiriamospriekeleiviniųautomo-biliųarbasunkvežimių.Pavyzdžiui,1937m.pabai-gojekraštebuvo15tokiųtransportopriemonių(SŽ.1938, Nr. 9, p. 164). Stengtasi, kiek leido sukaupti duomenys,įšiąlentelęneįtrauktiminėtųspecialiospaskirtiestransportopriemonių.

17Žr.2lentelę.18Lengvųjųautomobiliųpasiskirstymasmotorų

jėgomisHP//SŽ.1926,Nr.11,p.208.19AutovežimųskaičiusKlaipėdoskrašte1937m.

gruodžiomėn.31d.//SŽ.1938,Nr.8,p.165.

Pažymėtina, kad pačioje pradžioje kraštedaugiausia buvo pačių sunkiausių, dau-giau kaip 4 t svėrusių sunkvežimių (1924m. jųbuvo13),oketvirtojodešimtmečiopabaigoje populiariausi tapo vidutiniai, 2–3tsvėręsunkvežimiai(1937m.pabai-gojebuvoužregistruota40tokiųautomo-bilių, o svėrusių1–2 t –31)20. Dauguma sunkvežimiųnagrinėjamu laikotarpiupri-klausėnestambiausiemsKlaipėdoskraštofabrikams,betmaistopramonėsįmonėms,prekybosfirmoms ir individualiems savi-ninkams. Tokie krašto pramonės lyderiaikaip celiuliozės fabrikas, trąšų fabrikas„Union“, faneros fabrikai teturėdavo povienąkitąsunkvežimį,nesžaliavasbeipa-gamintąprodukcijągabendavopigiuvan-dens keliu tiesiai per nuosavas krantines (pirmiausia tai pasakytina apie celiuliozėsfabrikąir„Union“,kurie,beto,turėjonuosa-vuslaivusirnuosavasgeležinkelioatšakas).Pavyzdžiui,1934m. spalio31d.duomeni-mis,daugiausiasunkvežimių–penkis–tuometuturėjoKlaipėdosakcinėalausdarykla(Memeler Aktien-Brauerei) bei Jungtinėakcinėspiritiniųgėrimųiralausgamybosbendrovė (Vereinigte Sprit- u. Brauhaus A.G.) – tris21.

Kaip rodo statistika, vėliausiai Klai-pėdos krašte atsiradusi ir mažiausiai papli-tusi transporto priemonė buvo autobusai. 1931m. spalį užregistruotų 29 autobusųbendragaliasiekė1337AG,o1937m.pa-baigojeužfiksuoti40autobusųpagalsavodydįpasiskirstėtaip:kraštokeliaiskursavo 5 autobusai, turėję 15–20 vietų, 6 – 21–26 vietas, 12 – 27–32 vietas, 11 – 33–

20Sunkvežimiųsvoris(kg)//SŽ.1931,Nr.31,p.715;AutovežimųskaičiusKlaipėdoskrašte1937m.gruodžiomėn.31d.//SŽ.1938,Nr.8,p.165.

211934m.spaliųmėn.31d.KlaipėdosKrašteleistųjųautovežimiųsąrašas//KKVŽ.1934,Nr.133,p. 982–1013.

67

40vietųir6daugiaukaip40vietųturėjęautobusai22.

Neabejotina, kad dauguma krašte eks-ploatuotų automobilių transporto priemo-nių buvo įregistruota Klaipėdos mieste.1925m.pabaigojeKlaipėdosmiestebuvo99automobiliaiir60motociklų,apskrityje–atitinkamai15ir7,Šilutėsapskrityje–36ir38,Pagėgiųapskrityje–23 ir3123. Po dvylikosmetųKlaipėdaišlaikėsavopozi-cijas,oįantrąjąvietąpakiloPagėgiųaps-kritis:1937m.pabaigojeKlaipėdosmiestebuvo 340 automobilių ir 122motociklai,apskrityje – atitinkamai 41 ir 41, Šilutėsapskrityje–72ir56,Pagėgiųapskrityje–91 automobilis ir 73 motociklai24.

Palyginti su Didžiąja Lietuva, auto-mobilių transporto paplitimas (skaičiuo-jant vienai transporto priemonei tekusįgyventojųskaičių)Klaipėdoskraštebuvogerokai didesnis. 1926 m. kovą Klai-pėdos krašte 1 automobiliui teko 829,8gyventojo, 1930 m. spalį – 336 gyven-tojai,1934m.pabaigoje–330gyventojų, 1937m.pabaigoje–260gyventojų(skai-čiuojantkartusumotociklais–190gyven-tojų)25. o Lietuvoje 1928 m. vienam au-tomobiliui tekomaždaug2000gyventojų(Latvijoje – 800, Estijoje – 500), 1929 m. – 1080 gyventojų26. Panaši disproporcija

22AutomobiliųirmotociklųskaičiusKlaipėdoskrašte1931m.spaliomėn.1d.//SŽ.1931,Nr.31,p. 714;Autobusai pagal vietų skaičių // SŽ. 1938, Nr. 8, p. 166.

23BerichtderHandelskammerfürdasMemelge-bietüberdasJahr 1925, S. 29.

24AutovežimųskaičiusKlaipėdoskrašte1937m.gruodžiomėn.31d.//SŽ.1938,Nr.8,p.164.

25AutomobiliųirmotociklųskaičiusKlaipėdoskrašte1926m.kovomėn.15d.//SŽ.1926,Nr.11,p.208;1autovežimiuitenkagyventojų.//SŽ.1938,Nr. 8, p. 166.

26 Galvanauskas G. Autovežimių konkurenci-ja su geležinkeliais Lietuvoj // Tautos ūkis. 1933, Nr.10, p. 272;Lietuviškoji enciklopedija.Kaunas,1934, t. 2, p. 381. beje, pastarieji duomenys gauti priskaičiavusirKlaipėdoskraštoautomobilius.

išlikoirnagrinėjamolaikotarpiopabaigo-je: 1938m.DidžiojojeLietuvoje vienamautomobiliuiteko903gyventojai,Klaipė-dos krašte – 222 gyventojai27.

2. Automobilių markės

OficialiKlaipėdos krašto statistika nefik-savo užregistruotų ir leistų naudoti auto-mobilių markių. Vis dėlto bendrą vaizdąsusidaryti leidžia krašte automobiliais irmotociklais prekiavusių firmų veiklosbei kai kurių statistinių duomenų analizėir apibendrinimas. 1921 m. Klaipėdojebuvo dvi automobiliais prekiavusios fir-mos28, duomenų apie markes nėra. 1924m.Klaipėdojebuvotrystokiosfirmos,jospardavinėjo vokiškus „Adler“, itališkus„Fiat“ ir amerikietiškus „Chevrolet“ bei„Oakland“ markių automobilius29. Tre-čiojodešimtmečiopabaigoje šiojepreky-bos šakoje jautėsi akivaizdus pakilimas,1929 m. Klaipėdoje buvo net devyniosautomobiliais ir motociklais prekiavusios firmos, savo klientams siūliusios vokiš-kus „Adler“, „Dixi“ ir „D.K.W.“, ameri-kietiškus „Ford“, „Chevrolet“, „Buick“,„Chrysler“, „Studebaker“, „Overland“,„Chandler“, „Hudson & Essex“ automo-bilius30. Vėliau, prasidėjus ekonomineikrizei, automobiliais ir motociklais pre-kiavusiųfirmųskaičiussumažėjoikišešių,apie jųprekiųmarkesduomenųyra labainedaug31. Vėlesniais metais rinka atgijo,

27 Autoriaus skaičiavimai pagal duomenis iš:Lietuvos statistikos metraštis 1938 m.Kaunas,1939,t. X1 p. 16, 347.

28 Adressbuch des Memelgebiets für Handel,Gewerbe und Landwirtschaft 1921. Memel, 1922,S. 41.

29MD.Festnummervom3.Juli1924.30AdressbuchfürdieSee-undHandelsstadtMe-

mel.1929.Memel,IV,S.5.31Klaipėdosadresųknyga.1935. Klaipėda,III,

p. 7–8.

68

spaudoje pagausėjo reklaminių skelbimų:1937–1938m.Klaipėdojepirkėjamsbuvosiūlomi amerikietiški „Ford“, „Chevro-let“,„Chrysler“,„Studebaker“,„Pontiac“, „Buick“, „Reo“ automobiliai, vokiški„Opel“, „Mercedes Benz“, „D.K.W.“,„Hanomag“, „Krupp“, angliški „Austin“,itališki „Fiat“ ir prancūziški „Citroёn“ –automobiliai. Klaipėdos uosto direkcijosmetinės apyskaitos jokių duomenų apiejūroskeliuįKlaipėdąatgabentusautomo-bilius nepateikia – jose automobiliai api-būdinami tonomis: antai 1930m. laivai įKlaipėdosuostąatplukdė474tautomobi-lių (1929m. – 320 t), iš kurių net 298 tbuvo atgabenta iš Danijos (iš anglijos – 6 t, išJAV–nėvienos)32. 1937–1938 m. lai-vaisįKlaipėdąbuvogabenamadaugame-rikietiškųautomobilių išDanijos,ogele-žinkeliu – nemažai vokiškų automobilių:apie 40 % jų likdavo Klaipėdos krašte, 60%būdavoišvežamiįDidžiąjąLietuvą33.

Galimatvirtai teigti,kadtrečiajamedešimtmetyje Klaipėdos krašte vyravoJAVautomobiliųgamintojųprodukcija,oketvirtajame nuolat stiprėjo vokiškų au-tomobilių pozicijos34. Tokią išvadą dary-

32Klaipėdosuostodirekcijosmetinėapyskaita1930metams.Klaipėda,1931,p.56.Žinant,kadtuometuDanijoje veikė „Ford“ gamykla, galimaganatikėtina prielaida, kad tais metais į Klaipėdą buvoatgabenti būtent šios markės automobiliai. Antravertus,taigalėjobūtitranzitinė,DidžiosiosLietuvosrinkai skirta siunta.

33Kranaisuostekeliamiautomobiliai//Vakarai.1937,spalio28,p.8;Visdaugiauautomobiliųplau-kiaįLietuvą//Vakarai.1938,liepos7,p.8.

34Klaipėdoskraštasturėjoilgaamžiusekonomi-nius ryšius suVokietija, tadvokiškųautomobiliniųtransportopriemonių jamegalėjobūtidardaugiau.ĮtakosčiaturėjonuoketvirtojodešimtmečiopradžiospradėjęblogėtiLietuvosirVokietijossantykiai,ne-trukussukėlękeletąmetųtrukusį„ekonominįkarą“,kurio metu drastiškai smuko tarpusavio prekyba. 1936m. rugpjūtį, pasirašius Lietuvos irVokietijosprekybossutartį,buvopanaikintieksportąirimportąsuvaržędirbtiniaibarjerai.

ti mums leidžia vieninteliai nagrinėjamulaikotarpiu oficialiai paskelbti statistiniaiduomenys, pagal kuriuos 1937 m. pabai-goje vyravo vokiški ir amerikietiški len-gvieji automobiliai bei autobusai, ame-rikietiški ir vokiški sunkvežimiai bei vo-kiški ir angliški motociklai35.Žinant,kad1936m.vokiškųautomobiliųirmotociklųdalis sudarė 45,7 %, o amerikietiškų – 33,2%36bendrotransportopriemoniųskai-čiaus ir kad labai didelę dalį vokiškamesegmentesudarėmotociklai,galimateigti,kad1936m.Klaipėdoskraštedaršiektiekpirmavo amerikietiški automobiliai.

Kitas šaltinis leidžia mums darytigana artimas tiesai išvadas apie pirmiau išvardytosgamybosautomobiliųmarkes.Oficialiame Lietuvos statistikos leidiny-je paskelbti duomenys apie šalyje 1935– 1937 m. įregistruotų automobilių mar-kes37, lyginami su pirmiau aptartais duo-menimisapietuometukrašteįregistruotųautomobilių kilmę, padeda rekonstruotipadėtį. Iš lengvųjų automobilių 1935 m.Lietuvoje daugiausia buvo amerikietiškų„Ford“(288),„Chevrolet“(190),vokiškų„Opel“(138),amerikietiškų„Studebaker“(68)ir„Chrysler“,itališkų„Fiat“(46).Perdvejusmetusnemažąpažangąpadarėvo-kiški lengvieji automobiliai: 1937 m. lyderio pozicijasišlaikė„Ford“(375),įantrąvietąpakilo„Opel“(245),toliauėjo„Chevrolet“(216),„Chrysler“(86),„Studebaker“(67)beivokiški„MercedesBenz“(59)38. Sun-kvežimių 1935m. daugiausia buvo ame-rikietiškų„Chevrolet“(138),„Ford“(81),

35Žr.3lentelę.36 Autovežimių skaičius atskiromis firmomis

1937m.XIImėn.31d.//SŽ.1938,Nr.8,p.166.37 Įregistruoti autovežimiai 1935–1937 m. fir-

momis // Statistikos Biuletenis. Kaunas, 1938, Nr. 2, p. 31.

38 Ten pat.

69

„G.M.C.“ (21) ir švediškų „Volvo“ (17).Per dvejus metus „Chevrolet“ ir „Ford“išliko priekyje (atitinkamai 184 ir 102), ta-čiaulabaipadaugėjo„Volvo“sunkvežimių,kurių1937m.buvo93.1937m.Lietuvojepopuliariausiautobusaibuvosparčiairin-kąužkariavę„Volvo“(86,o1935m.buvotik 31), po jų rikiavosi „Chevrolet“ (51),„G.M.C.“(23)ir„MercedesBenz“(19)39.

Tad 1937 m. Klaipėdos krašte dau-giausia buvo „Opel“ ir „Ford“ lengvųjųautomobilių, „Ford“ ir „Chevrolet“ sun-kvežimių, „Mercedes Benz“40 ir „Chev-rolet“autobusų(tarpmotociklųtikriausiaivyravovokiški „N.S.U.“ ir „D.K.W.“beiangliški„B.S.A.“ir„Triumph“).Keliolikatuomet krašte užregistruotų prancūziškųlengvųjų automobilių greičiausiai buvo„Renault“ ir „Citroën“ markės (antrojeketvirtojodešimtmečiopusėjeKlaipėdojebuvo įsikūrusi pastaruosius pardavinėjusifirma)41.

Kai kuriuose krašto spaudoje aptinka-muose reklaminiuose skelbimuose buvo nurodomosnetikparduodamųautomobiliųmarkės,bet irkainos.Antai1937m. rug-pjūtįužnaująketurvietį„D.K.W.“lengvąjįautomobilįbuvoprašoma„nuo4250litų“,1938m.pavasarįlengvojo„Austin“kainabuvo 3700 litų, „Fiat-500“ – 3900 litų42. Stambesnėsautomobiliųpardavimofirmosturėjo nuosavas remonto dirbtuves, todėlneretai parduodavo ir naudotus automobi-lius.Pavyzdžiui,1937m.pabaigojefirma„Franz Dörr“ siūlė kabrioletus „Horch“

39 Ten pat. 40 Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje vokiškus

automobilius „Mercedes Benz“ bei „Hanomag“Klaipėdojepardavinėjofirma„FranzDörr“//Vaka-rai. 1939, sausio 14, p. 8.

41Jūra.1938,Nr.7,p.256.42Vakarai.1937, rugpjūčio21,p.9;1938,ba-

landžio16, p. 11; gegužės21, p. 9 (reklamospus-lapiai).

(5500 Lt) ir „Hanomag“ (2200 Lt), li-muzinus„Fiat“ (3250Lt)bei „Chandler“ (1200Lt)ir„OpelOlympia“(4000Lt)43.

3. Automobilių eksploatavimo ir eismo taisyklės

Norinteksploatuotiįsigytątransportoprie-monę, pirmiausia reikėjo gauti leidimąnaudotis automobiliu ar motociklu. Raš-tiškasprašymasdėlleidimogavimoturėjobūti pristatomas Direktorijai44, pridedant oficialiaipripažintoekspertobandymųliu-dijimą45.Kitaiptariant,įsigytąautomobilįar motociklą reikėjo pristatyti oficialiamekspertui patikrinti: po bandymų eksper-tas išduodavo liudijimą, kad transportopriemonė tinka eksploatuoti. 1920–1922m., didėjant infliacijai, ekspertui už au-tomobilio patikrinimą pradžioje reikėjomokėti100markių,o1922m.–250mar-kių46.Patiesleidimokainanekartąkeitėsiir priklausė nuo automobilio galingumo:pavyzdžiui, 1930m. už leidimą naudotispačiu mažiausiu lengvuoju automobiliu(dvivietis, variklis iki 5AG) reikėjo su-mokėti15Lt47. Leidimas buvo metinis, ne visikraštovairuotojaijįlaikupratęsdavo,irDirektorija1931m.vasarįbuvoprivers-tapaskelbti,kadnuotolnepratęstileidimaibus panaikinami, drauge bus atimami au-tomobilionumeriaiir–įrodžius,kadauto-

43Tenpat,1937,gruodžio15,p.7.44PagalKonvencijąKlaipėdoskraštasnaudojosi

plačiaautonomija:turėjosavoparlamentą–Seime-lį (Landtag) bei vyriausybę–Direktoriją (Direkto-rium).

45Paskelbimas//KKVŽ.1925,Nr.79,p.688.46PaliepimasapieUžmokesniusužgariniųWe-

žimų ir jų Wedėjų Mėginimus // KKVŽ. 1920, Nr.34,p.300;PaliepimaskaslinkMokesčiųužAuto-mobilųirAutomobilųWedėjųMėginimus//KKVŽ.1922, Nr. 41, p. 329.

47 Paskelbimas liečiąs administratywines rin-kliawas//KKVŽ.1930,Nr.123,p.978.

70

mobiliu buvo naudojamasi jau pasibaigus leidimo galiojimo laikui – skiriama pini-ginėbauda48.

Priešpratęsiantleidimąsavininkasau-tomobilį privalėjopristatyti patikrinti pasoficialų ekspertą. Vėliau, 1938 m. pra-džioje, automobilių patikra buvopatikėtaDirektorijos susisiekimo skyriui. Nuo tol Klaipėdoje apžiūros vykdavo kiekvienąpirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį iršeštadienįprieDirektorijospastato,Šilutė-je–kiekvienomėnesiopirmąpenktadienįprie policijos komisariato, Pagėgiuose –kiekvienomėnesiokas trečiąpenktadienįprie policijos komisariato49.

Automobiliųsavininkaidarturėjomo-kėtigananemažąmetinįmokestį.1926m.spalį paskelbtas krašto įstatymas nustatė,kad už lengvuosius automobiliusmokes-tis bus imamas pagal variklio galią (nuopirmų 1–12AG buvo imama 60 Lt, nuokitųtrijųAG–120Lt,nuotolesniųAG– 160Lt),oužautobususirsunkvežimius–pagaljųsvorį:jeigutoksautomobilissvėrėiki 2 t, tai buvo imama po 60 Lt nuo kiekvie-nų200kg,ojeidaugiaukaip2t–po50Ltnuokiekvienų200kg50. Greta buvo numa-tytosnemažosnuolaidoslengviesiemsau-tomobiliams – kuo ilgiau automobilis va-žinėjokraštokeliais,tuomažesnįmokestįreikėjomokėti:pavyzdžiui,užšeštusme-tus naudojamą automobilį reikėjomokėti 20%mažesnįmokestį,užaštuntus–40%ir t. t. 1937 m. krašto valdžia pakoregavoautomobiliųmokesčiųbeikeliųrinkliavos

48Paskelbimasapiesusisiekimąautomobiliais//KKVŽ.1931,Nr.30,p.239.

49Skelbimasapieautovežimiųleidimąsusisieki-mui//KKVŽ.1938,Nr.22,p.164.

50 Įstatymas apie automobilių mokesnio palie-pimo iš 1923m. birželio 2 d. pakeitimą //KKVŽ.1926, Nr. 29, p. 623–624.

dydžius,mokestissumažėjo,tačiaudvigu-baisumažėjoirnuolaidos51.

Sutvarkius visus formalumus, auto-mobilio savininkui, suprantama, reikėjoįsigyti vairuotojo pažymėjimą. Pradžiojetokiuspažymėjimuskraštovaldžios įstai-gos išduodavo pagal oficialiai pripažintųekspertų teikimą. 1925 m. tvarka buvopakeista: pareikalauta, kad kandidatas įvairuotojus pristatytų liudijimą apie mo-kymokursobaigimąoficialiaipripažinto-jevairavimomokykloje.Valdžianetrukuspaskelbė tokiųmokyklųsąrašą– jųbuvoketurios,visosveikėKlaipėdojeirpriklau-sėautomobiliaisbeimotociklaisprekiavu-siomsfirmoms52.Vėliaubuvonustatytasirminimalusužmokesčioužmokymąsivai-ravimomokyklojedydis: Iklasėsvairuo-tojopažymėjimuigauti–75Lt,IIklasės– 300 Lt, IIIa klasės bei IIIb klasės – irgi 300 Lt53. Vėliau vairavimomokyklų pa-daugėjo, 1935–1936 m. krašte veikė aš-tuonios tokios mokyklos: penkios Klai-pėdoje,dviŠilutėjeirvienaPagėgiuose54. Norintiesiems užsiimti šiuo verslu buvokeliami nemaži reikalavimai, kurie buvoapibendrinti ir sukonkretinti išsamiame Direktorijos1938m.gegužępaskelbtamepotvarkyje: buvo išvardyti reikalavimai ir kriterijai, kuriuos privalėjo atitikti tokiosmokyklos savininkas, vairuotojai instruk-toriai, mokymui naudojamos transporto

51Naujosios automokesčiųnormos //Vakarai.1937,gruodžio17,p.7.

52Paskelbimas//KKVŽ.1925,Nr.79,p.688;Paskelbimas //KKVŽ. 1925,Nr. 85, p. 733.Beje,teisęmokytivairuoti taippat turėjokraštopolicija,profesionalūsKlaipėdosmiestougniagesiai irPrie-kulėssavanoriaiugniagesiai–tačiautiksavotarnau-tojus ir narius.

53Paskelbimas //KKVŽ.1931,Nr.49,p.424. Iklasėsvairuotojopažymėjimassuteikėteisęvairuo-ti motociklus.

54Šoferiųmokyklos, turinčios leidimąparuoštišoferius//SŽ.1938,Nr.8,p.167.

71

priemonėsirpatsmokymoprocesas55.Ke-tvirtajamedešimtmetyjekasmetKlaipėdoskraštebūdavovidutiniškaiišduodama apie 200vairuotojopažymėjimų(1931m.–264,1932 m. – 177, 1934 m. – 225, 1935 m. – 142, 1937 m. – 222)56.

Trumpą automobilių eismo aptarimąpradėsime pastaba, kad nagrinėjamu lai-kotarpiuvisiautonominėskraštovaldžiospotvarkiaiirnurodymaišiojesrityjerėmė-si 1909 m. paskelbtu Vokietijos imperijos įstatymu„Dėlsusisiekimoautomobiliais“,kurio nuostatos, plintant automobiliųtransportui, buvo koreguojamos ir papil-domos.Sunkupasakyti,kokieautomobiliųgreičioapribojimaibuvokraštoteritorijojepačiojepradžioje.Ankstyviausiturimiyra1925 m. gegužės duomenys, kai Direk-torija paskelbė automobilių ir motociklųgreitį gyvenamosiose vietovėse neturintviršyti 15 km per valandą57. Netrukus krašto policijos vado „Paskelbime“ buvoišvardyti dažniausiai pasitaikantys keliųeismotaisykliųpažeidimai,pirmojevieto-jepaminėtasbūtentminėtogreičioapribo-jimo nesilaikymas58. 1929 m. Direktorija priėmėnutarimą,nustačiusį leistinągreitįgyvenamųjų vietovių ribose: turintiemsguminespripučiamaspadangasautomobi-liamsirmotociklamsbuvoleidžiamasiki 30kmpervalandągreitis,sunkesniemskaip 5,5 t ir turintiems pripučiamas ar didelioelastingumo gumos padangas – iki 25 km pervalandą,irlikusiems,neturintiemsto-kių padangų, – iki 20 km per valandą59.

55Paliepimasapieautovežimiųšoferiųparengi-mą//KKVŽ.1938,Nr.52,p.429–434.

56Išduotaįvairiųklasiųšoferiųliudijimų//SŽ.1938, Nr. 8, p. 167.

57Paskelbimas//KKVŽ.1925,Nr.46,p.395.58Paskelbimas//KKVŽ.1925,Nr.53,p.473.59 Paskelbimas apie automobilių ir motociklų

greitumo gyvenamose kaimų dalyse sutvarkymą //KKVŽ.1929,Nr.57,p.442.

Galiausiai 1939 m. sausį Direktorija pa-skelbė policinį potvarkį, kuris dėl savoišsamumoirsmulkumogalibūtilaikomasvisuotinėmisKlaipėdoskraštokeliųeismotaisyklėmis. Šis dokumentas nustatė, kadtraktoriai ir automobiliai su priekabomis gyvenviečiųriboseprivalovažiuotinedi-desniukaip25kmpervalandągreičiu,ovisikitiautomobiliai–40kmpervalandągreičiu.Už gyvenviečių ribų autobusamsir sunkvežimiamsbuvo leista važiuoti nedidesniukaip50kmpervalandągreičiu60.

Tarpukariu Klaipėdos krašto auto-mobiliai turėjo vietinius numerius, rašo-mus juodomis raidėmis ant balto dugnosu juodais kraštais. Pradžioje juose buvoraidėsM.G. (Memelgebiet) ir atitinkamas skaičius, o vėliau, kraštą prijungus prieLietuvos, buvo įvesti nauji numeriai suraidėmisK–M.Nuo1925m. vasario 1d.buvogalimavažiuoti tiksunaujaisiaisnumeriais61. Taip pat buvo nustatyti reika-lavimai automobilių gabaritams, įrangai,papildomiems prietaisams. Automobiliųerospradžiojeautomobiliųrataibuvoge-ležiniai,paskuijuosimtaaptrauktielastin-gosgumossluoksniu,ošiandienąįprastospneumatinės padangos atsirado vėliau.1920 m. vasarą Klaipėdos gatvėmis darvažinėjoalausdaryklaipriklausęssunkve-žimissugeležiniaisratais62. apskritai tre-čiajamedešimtmetyjepadangosbeorodarbuvoleidžiamos,tačiau1931m.kraštoval-džiauždraudėjasnaudoti63. Eismo saugu-mo sumetimais nuo 1930 m. automobiliai

60Verkehrspolizei-Verordnung //KKVŽ.1939,Nr. 22, p. 163.

61VerordnungNr.40//AmtsblattdesMemelge-bietes.1920,Nr.7,S.25;Paliepimas//KKVŽ.1924,Nr. 108, p. 953.

62SąrašasKlaipėdosKrašteprileistųjųAutomo-bilų//KKVŽ.1920,Nr.21,p.194.

63Paliepimas//KKVŽ.1931,Nr.119,p.946.

72

privalėjoturėti„važiavimokryptiesrody-kles“(t.y.posūkiųšviesas),sunkvežimiaiirautobusai–darirveidrodį(„kadšoferismatytųbent30mkelioužpakalyje“)64.

Suprantama, būta ir pažeidimų, kurieiš esmės niekuo nesiskyrė nuo šiuolaiki-nių:leistinogreičioviršijimas,vairavimasišgėrus, netinkama automobilio eksplo-atacija ir kt. Panašios buvo ir bausmės –piniginės baudos, vairuotojo pažymėjimoatėmimas, trumpalaikis areštas. Šaltiniailiudija,kadpradžiojenetužlabaisunkiuspadariniussukėlusiuseismoįvykiuskalti-ninkaibuvobaudžiamipiniginėmisbaudo-mis.Antaipokarinėsinfliacijoslaikotarpiuuž žmogaus gyvybę atėmusį eismo įvykįkaltininkas1922m.rugpjūčiomėnesiopo-tvarkiuprivalėjosumokėti500000markiųarba mokėti 30 000 markių metinę ren-tą,o1923m.kovąbaudosdydispasiekė 25 mln. markių sumą65. Krašto valdžiospotvarkių, įsakymų ir nutarimų analizėrodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu dide-lį rūpestį kėlė neblaivūs vairuotojai. Šiaiproblemai buvo skirti Direktorijos 1930 m. gruodžio 29 d., 1931 m. liepos 30 d. ir 1938m.gruodžio22d. įsakymai.Polici-jaibuvonurodytaišneblaiviųasmenųtuojpat atimti vairuotojo pažymėjimą ir apietai pranešti Direktorijai66, praradusių dėl

64Policinispaliepimasapieautomobiliųsusisie-kimą//KKVŽ.1930,Nr.122,p.973–974.

65 Paliepimas Nr. A 537 Pakeitimui Įstatymoapie SusineszimąAutomobilais ir Motorracziais //KKVŽ. 1922,Nr. 101, p. 835; Paliepimas pakeiti-muiĮstatymoapieSusineszimąAutomobilaisirmo-torracziais //Tenpat,1923,Nr.29,p.226.MarkėskursasKlaipėdos krašte 1922m. sausio 2 d. siekė186,5markėsužvienąJAVdolerį,1922m.gruodžio1d.–7630,85markės už dolerį. –NachrichtenderHan-delskammer des Memelgebiets. Memel, im Juni1923, Nr. 12, S. 3.

66Įsakymasiš1930m.gruodžiomėn.29d.nr.IVa10apieautovežimųšoferiųbaudimą//Tenpat,

girtumo pažymėjimus vairuotojų pavar-dės buvo skelbiamos „Klaipėdos kraštovaldžios žiniose“. Statistika liudija, kadpolicija išties suaktyvino kovą su neblai-viais vairuotojais: 1929 m. krašte nebuvo atimtasnėvienasvairuotojopažymėjimas,1930m.–7,o1931m.–8pažymėjimai67.

Piniginių baudų dydis priklausė nuopažeidimo sunkumo, tačiau beveik visaisatvejaisnebuvodidesniskaip375litai.Užvažiavimokryptiesrodykliųautomobiliuoseir veidrodėlio sunkvežimiuose bei autobu-suoseneįtaisymąbuvonumatytabauda iki150Lt,užgreičioviršijimą–iki300Lt68. Vengimaspratęstileidimąnaudotisautomo-biliu ar padangų be oro naudojimas buvobaudžiamas pinigine bauda iki 375 litųarba areštu69.

Padidėjus judėjimui keliuose, kraštovaldžia1938m. rugsėjį įkūrėmotorizuo-tą transporto policiją, kuriai buvo paves-ta prižiūrėti, kaip laikomasi taisyklių irtransporto priemonių būklę, tirti eismonelaimes,teiktipagalbąnukentėjusiesiemsavarijose ir kt.70

1931,Nr.4,p.38;Įsakymasisz1931m.lieposmėn.30 d. – IV a-12-5- //Ten pat, 1931, nr. 85, p.750;Įsakymas//Tenpat,1938,Nr.140,p.1127.

67SŽ.1938,Nr.9,p.167.Autoriausapskaičia-vimais (pagalKKVŽ1931m. išspausdintuskraštovaldžiosskelbimus)1931m.vairuotojopažymėjimonetekonet14asmenų.Šiuo irdaugeliukitųatvejųminėtųšaltiniųduomenysskiriasi–Statistikosbiuropateiktiskaičiaivisuometyramažesni.

68Paliepimas//KKVŽ.1924,Nr.15,p.126–127;Policinispaliepimasapieautomobiliųsusisiekimą//Ten pat, 1930, Nr. 122, p. 973–974.

69Paskelbimasapiesusisiekimąautovežimiais//KKVŽ.1931,Nr.110,p.891;Paliepimasapie su-sisiekimą autovežimiais // Ten pat, 1931, Nr. 119, p. 956.

70 Įsteigta judėjimo policija // Vakarai. 1938,spalio8,p.8.DidžiojojeLietuvoje(Kaune)specia-lus policijos poskyris eismo reikalams tvarkyti buvo įsteigtas1932m.spalį.

73

4. Keleivinio automobilių transporto organizavimas ir raida

Pervežti keleivius automobiliais Klaipė-dos krašto teritorijoje pradėta dar kelerimetai prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1908m. Liepojos bendrovė „Kuršo automo-bilių bendrovė“ (Kurländische Automo-bilgesellschaft) pradėjo gabenti keleiviustarptautiniu maršrutu Liepoja (tuomet priklausėRusijosimperijai)–Klaipėda.TųpačiųmetųrudenįbendrovėbuvopriverstanutrauktireisusįKlaipėdą,nesrusųpasie-niovaldininkaiiššoferiųkaskartreikalavopateiktinaująužsieniopasą,osutuosusijękeblumaiirpapildomosišlaidosdarėmarš-rutąnerentabilų.Pašalinuskliūtis,1909m.pavasarįvėlprasidėjojaukasdienisregu-liaruskeleivinisautomobiliųsusisiekimastarpLiepojosirKlaipėdos,tačiaunetrukusšio verslo buvo atsisakyta71. Duomenųapiemaršrutenaudotųautomobiliųmarkębeitechninescharakteristikasnėra.

Po Pirmojo pasaulinio karo krašte buvopradėtavežti keleivius ir krovinius,pradžioje tam buvo naudojami lengvie-ji automobiliai ir sunkvežimiai. Trečią-jį dešimtmetį ši veikla nebuvo smulkiaureglamentuojama, buvo remiamasi 1919 m.sausįpaskelbtuVokietijosvyriausybėspotvarkiudėlkeleiviųirkroviniųgabeni-mo, kuris tik nurodė, kad tokiam versluipradėti reikia valdžios leidimo ir nustatėpiniginiųbaudųirbausmiųužtvarkosne-silaikymą dydį, o smulkesnį išaiškinimąpalikokraštųvaldžiosorganųnuožiūrai72.

71BerichtüberHandelundSchiffahrtzuMemelfürdasJahr1908.Memel,1909,S.10;Sembritzki J., min. veik., p. 299.

72AbschriftausdemReichsgesetzblattvon1919Seite 97 und 98. Nr. 6665, Verordnung, betreffend Kraftfahrzeuglinien vom24. Januar 1919 //Mažo-sios Lietuvos istorijos muziejus. Adamo Forbekofondas, Nr. 59 354.

Ilgainiuikeleiviųpervežimas,matyt,tapopelningas užsiėmimas, masinęs ne vie-ną automobilio savininką, nes 1930 m.Direktorija paskelbė, jog daugėja atvejų,kai krašto keliais automobiliais gabenami keleiviai, neturint tam leidimo: pabrėžta,kad toks leidimas būtinas ir kad policijaprivaloatkreiptiypatingądėmesį į tokiusnustatytostvarkospažeidimus73.TačiaupometųDirektorijabuvopriverstavėlgrįžtipriešioklausimo:konstatavus,kadpadė-tisnepagerėjo,nelegaliemsvežėjamsbuvopagrasinta, kad bus paimami šiai veiklai naudojami automobiliai74.

Visisuužmiestiniukeleiviniuautomo-biliųsusisiekimususijęklausimaiirreika-lavimai buvo nuodugniai aptarti 1933 m. pabaigojeDirektorijos paskelbtose „Vyk-domosiose taisyklėse“75. Norintieji užsi-imti keleivių pervežimu privalėjo gautiDirektorijosleidimą,apdraustisavoversląnuo galimų eismo nelaimių (pavyzdžiui,invalidumoatveju–2800litųužkiekvienąsėdimąvietąžalosatlyginimosumai),ofici-aliaipatvirtintimaršrutotvarkaraštį,kainasirsąlygas,taippatįmokėtiįkraštoiždinęužstatągrynaisiaispinigaisarvertybiniaispopieriais, kasmėnesįmokėti papildomąmokestįužpadidintąplentųamortizacijąirkt.Beto,nuotolkeleiviamspervežtibuvouždraustanaudotisunkvežimius76.

73Paskelbimas//KKVŽ.1930,Nr.90,p.727–728.Šįirvėlesniuskraštovaldžiospotvarkiusinspiravo,be abejo, nesąžininga konkurencija pasipiktinusiųverslininkųskundai.

74„[...]Jeiguiršitasįspėjimasnetaptųpaboja-mas – būtume priversti apsvarstyti, šalia traukimoatsakomybėn, įsakytineleistajai autovežimių linijaivartojamus autovežimius [...] paimti saugojimui,idant sutrukdžius nusikalstamojo darbo tęsimą.“ –Paskelbimas//KKVŽ.1931,Nr.122,p.957–958.

75Wykdomosios taisyklės prie 1919m. sausiomėn. 24 d. paliepimo apie autovežimių linijas //KKVŽ.1934,Nr.6,p.33–38.

76 Ten pat.

74

Išsamiai reglamentavusi keleivinio au-tomobiliųtransportotvarką,kraštovaldžiasukonkretinoirbausmesužjosnesilaiky-mą.Direktorijos1934m.balandžio16d.potvarkiu minėtų „Taisyklių“ pažeidėjaibuvo baudžiami pinigine bauda iki 2500litųarbaareštu77.

Nuoketvirtojodešimtmečioatsiradusitarpmiestiniokeleivinioautomobiliųsusi-siekimoKlaipėdoskraštestatistikaleidžiadaryti tam tikras išvadas apie šios trans-portorūšiesraidoskraštedinamiką78.

Skaičiai rodo, kad keleivinis automo-bilių transportas krašte plėtojosi gana nuo-sekliai:tiesa,dėlekonominėskrizėskieksu-mažėjo keleivių pervežimas 1934–1935 m.,tačiaupaskuiprasidėjosmarkusaugimas,irrekordiniais1937m.buvopervežtabe-veik 400 000 keleivių79. Suprantama, ne visi maršrutai išlikdavo, taip pat skyrė-si jų ilgis, eksploatavimo intensyvumas(vienais autobusai kursuodavo kasdien, kitais – tik tam tikromis savaitės dieno-mis) ir rentabilumas. antai 1937 m. jau nebebuvo ankstesniais metais buvusiųmaršrutų „Panemunė–Tauragė“, „Klaipė-da–Kretinga“, „Panemunė–Grigaliai“,„Šilutė–Rukai“, „Kintai–Žemaitkiemiai“,„Laugaliai–Stoniškiai“, „Klaipėda–Dar-bėnai“ ir kt., vietoje jų atsirado nauji –„Klaipėda–Ramučiai“,„Klaipėda–Rukai“,„Klaipėda–Šilutė–Pakalnė“,„Rusnė–Šilu-tė–Panemunė“,„Šilutė–Naumiestis“,„Pa-gėgiai–Sartininkai“, „Ramučiai–Panemu-nė“ ir kt.80 Patys trumpiausi maršru-

77 Paskelbimas liecziąs autovežimių linijas //KKVŽ.1934,Nr.46,p.372.

78Žr.4lentelę.79 Ten pat.80AutobusųjudėjimasKlaipėdoskrašte1930m.//

SŽ.1931,Nr.31,p.715;AutobusųjudėjimasKlai-pėdoskrašte1933m.//Tenpat,1934,Nr.4,p.84;AutobusųlinijosKlaipėdoskrašte //Tenpat,1938,Nr. 8, p. 168.

tai 1937 m. buvo „Klaipėda–Giruliai“ (8,2km),„Šilutė–Rusnė“(9,5km),„Šilu-tė–Ramučiai“(12km)ir„Šilutė–Saugai“(14km),ilgiausi–„Klaipėda–Plaškiai–Pa-nemunė“(100km),„Klaipėda–Rukai“(80km), „Pagėgiai–Jurbarkas“ (66,2 km) ir„Klaipėda–Ramučiai“(65km),bendras23maršrutų,kuriaistaismetaisvežtikeleiviai,ilgis buvo 838,5 km81. beveik visais marš-rutais ketvirtajame dešimtmetyje kursuo-davopovienąautobusą, išimtį sudarė tikkurortiniaimaršrutai „Klaipėda–Palanga“ir„Klaipėda–Giruliai“,kuriaissezonometukasdienvažiuodavokeletasautobusų.Antai 1930m.rudenįįsteigtaKlaipėdosautobusųbendrovė (Autobus–Gesellschaft Memel) aptarnavo maršrutą „Klaipėda–Nemirse-ta–Palanga“:turėjopenkisautobusus(ke-turis„Chevrolet“irvieną„Ford“),iškurių 1930m.sezonąnaudojotris,1931–1932m.sezonais–keturis82. 1937 m. iš 23 maršru-tųtikketuriaiskursavodaugiauneivienasautobusas: trys autobusai aptarnavo marš-rutą „Klaipėda–Giruliai“ ir patį ilgiausiąmaršrutą „Klaipėda–Plaškiai–Panemunė“,du autobusai gabeno keleivius maršrutais „Klaipėda–Palanga“bei„Šilutė–Rusnė“83. Patys populiariausi buvo jau minėti ku-rortiniaimaršrutai išKlaipėdos įPalangąbei Girulius: pirmuoju 1934 m. buvo per-vežti 39 600keleivių, 1937m. – 81 804keleiviai, o antruoju – atitinkamai 34 000 keleiviųbei59106keleiviai.Vienas sta-biliausių tuometbuvo irmaršrutas „Šilu-

81AutobusųlinijosKlaipėdoskrašte//SŽ.1938,Nr. 8, p. 168.

82AndenMagistratderStadtMemel//Lietuvoscentrinisvalstybėsarchyvas.F.645,ap.6,b.24, l.5–9.Vasarossezonastrukdavonuogegužės1d.ikirugpjūčio31d.,nesezonometušiuomaršrutuvaži-nėjotikvienasbendrovėsautobusas.

83AutobusųlinijosKlaipėdoskrašte//SŽ.1938,Nr. 8, p. 168.

75

tė–Rusnė“: čia 1934m. buvo pergabenta 16900keleivių,1937m.–62492kelei-viai84.Visdėltopatysrentabiliausi1937m.buvomaršrutaibuvo„Pagėgiai–Jurbarkas“(vidutiniškai31,7keleiviopervienąreisą),„Šilutė–Naumiestis“(29keleiviaiperrei-są), „Klaipėda–Ramučiai“ (27,6keleivio)ir„Klaipėda–Šilutė“(26,5)85.

baigiant tarpmiestinio keleivinio auto-mobiliųsusisiekimokraštecharakteristikąpažymėtina,kadketvirtajamedešimtmety-ješiuoversluužsiėmusiosfirmosirasme-nyspatyrėkardinaliųpermainų.Šiolaiko-tarpiopirmojepusėjedidžiąjądalįkeleiviųpervežimorinkosbuvopasidalijusioskele-tasstambesniųbendroviųirpavieniųvers-lininkų, disponavusių didesniu autobusųkiekiu. 1934 m. spalio 31 d. duomenimis, siaurojo geležinkelio liniją „Pagėgiai–Smalininkai“eksploatavusiosĮsručioben-drovės(Insterburger Kleinbahn AG) Pane-munėje įsteigta bendrovė (Kleinbahnver-waltung) turėjo 6 autobusus, verslininkasK.Karalius(ChristophKorallus)–tris,poduautobususnaudojobendrovės„Autobus – Gesellschaft“, „Omnibus – Gesellschaft“ irpenketasverslininkųišKlaipėdos,Rus-nėsirŠernų(Klaipėdosapskritis)86. 1935 m.įšiąrinkąįžengėKlaipėdoskraštopaš-tas: pradėjęs gabenti automobiliais paštosiuntas, jis gavo koncesiją ir keleiviamspervežtikrašte.Kadangipaštoautobusuo-sebuvogerokaimažesnėskainos,jielabaigreitaiišpopuliarėjotarpkraštogyventojųirišstūmėkitusvežėjus:1938m.pavasa-

84 bericht der Industrie- und Handelskammer für das Memelgebiet über die Jahre 1931–1934, p.35;AutobusųlinijosKlaipėdoskrašte//SŽ.1938, Nr. 8, p. 168.

85 Ten pat. 86 1934m. spaliųmėn. 31 d.KlaipėdosKraš-

te leistųjų autowežimių sąrašas // KKVŽ. 1934, Nr. 133, p. 982–1013.

rį krašto keliais keleivius gabeno jau 18pašto autobusų87. Keleivinio susisiekimopašto autobusais plėtra, matyt, geriausiaipaaiškinaspartųpervežimoapimčiųpadi-dėjimą1937–1938m.88

Kiek vėliau nei tarpmiestinis Klaipė-doje atsirado miesto keleivinis autobusųsusisiekimas, nes klaipėdiečių poreikiusilgai tenkino nuo 1904m. veikęsmiestotramvajus. Ilgainiui, didėjant Klaipėdosgyventojųskaičiuiirplėtojantispramonei,tramvajus nepajėgė tinkamai aptarnautipadidėjusio keleivių judėjimo. Klaipė-dos krašto pramonės ir prekybos rūmai 1931m. pradžioje pasiūlėmiestomagis-tratuipakeistitramvajųmodernesniuauto-busų transportu89. be to, elektrinio tram-vajaus keliamais trikdžiais nuolat skun-dėsi radijo aparatų savininkai. Klaipėdosvaldžiapoilgesniųsvarstymųnutarė,kadmodernizuoti tramvajaus linijas atsieisbrangiau, nei jas pakeisti autobusais. 1934 m. birželio 2 d.Klaipėdos gatvėmis pra-dėjo kursuoti dvylika geltona ir raudonaspalvomis dažytų autobusų90. Klaipėdosmieste 1934–1939 m. buvo keturi autobu-

87Pagėgiųžinios//Vakarai.1936,kovo7,p.4;Klaipėdospaštasplečiaautobusųsusisiekimą//Tenpat,1938,gegužės7,p.10;BrangussusisiekimassuKlaipėda//Tenpat,1939,sausio6,p.4.Suprantama,tokiaekspansyvikonkurencijasukėlėdidelįkitųve-žėjųnepasitenkinimą–tuolabiau,kadkraštopaštaspagalKonvencijąpriklausėLietuvoskompetencijai,irtodėltaibuvodarvienaprogavokietininkamskal-tintiLietuvosvaldžiąskverbimusiįdarvienąkraštoprivatausverslosritį.Būta irbandymųtrukdytisu-sisiekimąpaštoautobusais–žr.Supjaustėautobusopadangas // Vakarai. 1936, sausio 11, p. 8.

88Žr.4lentelę.89 Iš Klaipėdos Prekybos ir Pramonės Rūmų

veikimo//Tautosūkis.1931,Nr.1,p.25.TramvajųeksploatavoKlaipėdosmagistratui priklausiusiAB„Klaipėdossiaurasisgeležinkelis“ (Memeler Klein-bahn AG).

90 Der Memeler Lokalverkehr // MD. 1963, Nr.11,S.144.Kadbūtųpigiau,magistratasnupirkotik12autobusųvažiuoklių,okėbuluspagaminovie-tinėLindenaulaivųstatykla.

76

sųmaršrutai, iškartpamėgtiklaipėdiečių:kitaip nei tramvajus, autobusai dirbo pel-ningai ir kasmet gabeno vis daugiau ke-leivių. 1935 m. miesto autobusai pervežė1,364mln.keleivių,1936m.–1,519mln.,1937 m. – 1,752 mln.91Daugiausiakeleiviųbuvopervežama1-uojumaršrutu,jungusiuKlaipėdosgeležinkeliostotįsupramoniniuSmeltės priemiesčiu. 1935–1936 ūkiniaismetais miesto autobusai davė 69,7 tūkst.litų,o1937m.–42,1tūkst.litųpelno92.

išvados

1.AutomobiliaiKlaipėdoskraštepapli-tonuoXXa.trečiojodešimtmečio.Popu-liariausibuvolengviejiautomobiliai,ovė-liausiai atsirado autobusai. Dauguma auto-mobiliųbuvoregistruotiKlaipėdosmieste.

2. Automobilių transporto paplitimoKlaipėdoskraštelaipsnis,skaičiuojantvie-namautomobiliuitekusįgyventojųskaičių,buvo didesnis nei Didžiojoje Lietuvoje.Pagal šį rodiklį 1938metais automobiliųtransporto koncentracija krašte buvo ke-turiskartusdidesnėneilikusiojeLietuvosteritorijoje.

91AutobusųjudėjimasKlaipėdoskrašte1935m.//SŽ.1936,Nr.10,p.204;AutobusųjudėjimasKlai-pėdosmieste //Tenpat,1937,Nr.9,p.184;1938,Nr. 9, p. 168.

92 Klaipėdos Mažojo GeležinkelioAkc. B-vėsKlaipėdoje 1936m. kovo 31 d. pelno ir nuostoliųsąskaita // KKVŽ. 1936, Nr. 102, p. 771; Klaipė-dos Mažojo Geležinkelio Akc. B-vės Klaipėdoje 1937m.gruodžio31d.pelnoirnuostoliųsąskaita//Ten pat, 1938, Nr. 46, p. 378.

3. Klaipėdos krašte labiausiai paplitębuvo vokiški bei amerikietiški automobi-liai.Populiariausiosmarkėsbuvo„Opel“,„Ford“,„Chevrolet“ir„MercedesBenz“.

4.Automobiliųeksploatavimoireismotvarkakraštebuvogriežtaireglamentuota,o pagrindiniai norminiai aktai buvo pa-rengti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Automobiliai turėjo būti techniškai tvar-kingiiroficialiaiįregistruoti,jųsavininkaiprivalėjo turėti vairuotojo pažymėjimą,leidimą naudotis automobiliu bei mokėtimetinįmokestį.Dažniausiaitaikomabaus-mė už eismo taisyklių pažeidimus buvopiniginėbauda.

5. Keleivinis automobilių transpor-tasKlaipėdoskrašteišesmėspaplitonuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžios,nuo1936m.ėmėdidėtikeleiviųperveži-mo mastai. Tarpmiestiniame keleiviniame susisiekime nuo ketvirtojo dešimtmečioviduriopradėjoįsitvirtintipaštoautobusai.Klaipėdos mieste nuo 1934 m. funkcio-navo kasmet pervežimus gerokai didinęskeleivinisautobusųtransportas,priklausęsmagistrato kontroliuojamai bendrovei.

77

1 lentelė. Įregistruotų automobilių skaičius Klaipėdos krašte 1920–1937 m.*

Metai automobiliai Motociklai1920 m. sausis 49 121922 m. sausis 108 381924 m. sausis 163 96

1925 m. gruodis 173 1361926 m. gruodis 195 1531927 m. gruodis 249 1831928 m. kovas 249 188

1928 m. gruodis 307 2481929 m. spalis 354 2941930 m. spalis 421 324

1930 m. gruodis 432 3131931 m. spalis 489 3671932 m. spalis 450 3671933 m. spalis 456 362

1934 m. gruodis 429 2501935 m. gruodis 418 2361935 m. gruodis 426 2611937 m. gruodis 544 292* Lentelė sudaryta remiantis: Klaipėdos krašto valdžios žinios. 1920, Nr. 21, p. 194; Nr. 42,

p.355;Nr.79,p.645;1921,Nr.30,p.270–271;Nr.54,p.458;Nr.102,p.810–811;1922,Nr.5, p.29–30;1928,Nr.120,p.818–828;1931,Nr.12,p.93–107;Statistinėsžinios.1926,Nr.11,p.208;1931,Nr.31,p.714;1938,Nr.8,p.164;BerichtderHandelskammerfürdasMemelgebietüberdasJahr1925, S.29;BerichtderIndustrie-undHandelskammerfürdasMemelgebietüberdieJahre1931–1934,S.37.

2 lentelė. Lengvieji automobiliai, sunkvežimiai ir autobusai Klaipėdos krašte 1920–1937 m.*

Metai Lengv. automobiliai Sunkvežimiai autobusai1920 m. gruodis 43 6 –1922 m. sausis 93 15 –

1924 m. gruodis 137 26 –1925 m. gruodis 151 22 –1926 m. kovas 150 22 –

1926 m. gruodis 161 33 11927 m. gruodis 185 55 91928 m. kovas 189 52 81929 m. spalis 249 91 141930 m. spalis 283 114 241931 m. spalis 340 120 291932 m. spalis 291 130 291933 m. spalis 298 126 32

1934 m. gruodis 287 106 361935 m. gruodis 275 102 411936 m. gruodis 304 90 321937 m. gruodis 390 99 40

*Lentelėsudarytaremiantis:Klaipėdoskraštovaldžiosžinios.1920,Nr.21,p.194;Nr.42,p.355;Nr.79,p.645;1921,Nr.30,p.270–271;Nr.54,p.458;Nr.102,p.810–811;1922,Nr.3,p.29–30;Sta-tistinėsžinios.1926,Nr.11,p.208;1931,Nr.31,p.717;1938,Nr.8,p.164;BerichtderHandelskam-merfürdasMemelgebietüberdasJahr1925,S.29;BerichtderHandelskammerfürdasMemelgebietüberdieJahre1926–1927,S.42;BerichtderIndustrie-undHandelskammerfürdasMemelgebietüberdie Jahre 1931–1934, S. 37.

78

3 lentelė. Klaipėdos krašto automobiliai 1937 m. pabaigoje pagal pagaminimo vietą*

Rūšis Vokiški amerikietiški angliški Prancūziški Kiti Iš visoLengvieji 225 131 11 11 6 390autobusai 17 16 – – 7 40

Sunkvežimiai 17 72 2 – 8 99Motociklai 202 5 82 – 3 292

Kiti 14 1 – – – 15 % 56,8 26,9 11,4 2,0 2,9 100,0

*Lentelėsudarytaremiantis:Autovežimiųskaičiusatskiromisfirmomis1937m.XIImėn.31d.//Statistinėsžinios.1938,Nr.8,p.166.

4 lentelė. Tarpmiestinis keleivinis autobusų susisiekimas Klaipėdos krašte 1930–1937 m.*

Metai Maršrutųskaičius Pervežtakeleivių1930 13 166 8701931 15 154 4001932 16 236 3891933 19 263 7261934 17 261 1141935 15 233 2341936 16 329 0131937 23 397 537

*Lentelėsudarytaremiantis:AutobusųjudėjimasKlaipėdoskrašte1930m.//Statistinėsžinios.1931,Nr.31,p.715;AutobusųjudėjimasKlaipėdoskrašte1933m.//Tenpat,1934,Nr.4,p.84;Au-tobusųlinijosKlaipėdoskrašte//Tenpat,1938,Nr.8,p.168.

motoR tRAnsPoRt dEVELoPmEnt in KLAiPĖdA distRiCt in 1900–1939

Julius ŽukasS u m m a r y

The first car in Klaipėda District (Memelgebiet)appeared in 1900, while motor transport started to spread from the 3rd decade of the XX century. In the beginning of 1920 there were 49 cars registered in the district, in 1922 108 cars registered, while in the end of 1928 – 307 cars registered. The most popular were passenger cars, whereas buses were the latest to appear and the least widespread. In the end of 1937 there were 390 passenger cars, 99 trucks and 40 buses registered in the district. The most part of thecarswasregisteredinKlaipėdacity.Comparingwith Lithuanian Republic, degree of motor transport prevalenceinKlaipėdadistrictwasgreater:In1938there were 903 residents per one car in Lithuania and 222residentsperonecarintheKlaipėdadistrict.

In Klaipėda district the most widespread wereGerman and american cars, popular makes being Opel,Ford,Chevrolet,andMercedesBenz.

From the 4rh decade of the XX century in Klaipėda district passengermotor transport startedto develop rapidly. In 1930 there were 13 interurban bus service routes operating, 166,870 passengers were transported, whereas in 1937 – 23 routes and 397,537passengers transported.Mostof therouteswereexploitingbyonebus;anexceptionwasresortroutesKlaipėda–PalangaandKlaipėda–Giruliaiduring summer season. Starting from the middle of the 4th decade post buses started to dominate in interurban bus service, in 1938 post administration had 18 buses. From 1934 passenger bus transport

79

was functioning in Klaipėda city with 12 busesrunning by four routes. In 1935 city buses (exploited by company belonging to Klaipėda municipality)transported 1,364 mln. passengers, in 1936 – 1,519 mln., in1937m.–1,752mln.passengers.Mostofthe passengers were transported by the first routeuniting Klaipėda railway station and industrialSmeltė(Schmelz)suburb.

Car exploitation and traffic rules in Klaipėdadistrictwere strictly regulated; themainnormativeacts were prepared in the 4th decade of the XX century. a person needed to receive a permission to use a vehicle and such permission had to be extended annually. car owners were also obligated to pay

annual fee which was calculated for passenger car according to engine power, for trucks and buses – according to weight. only persons with a driver’s license who completed an officially accrediteddriving school could drive a car. according to decree dated 1933 organization order of passenger motortransport was also regulated in detail. on the basis of decrees of the district’s authority people were punished for violation of traffic rules (exceed ofthe speed limit, driving drunk, use of car without permission extended, etc.), most frequent penaltyapplied was monetary fines. In autumn of 1938motorized transport police was established inKlaipėdadistrictfortrafficsupervision.

Įteikta 2009 04 29Parengta skelbti 2009 10 16

80

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

lietuvos valstYBĖs PreZiDento KalBų ir tautos šventĖs išKilmių sĄveiKa (1920–1938): PoveiKio KomuniKaCija

vita ulytė-Grigelevičienė

DoktorantėVilniaus universitetoIstorijos fakulteto Naujosios istorijos katedraEl. paštas: Vita.Ulyte-Grigeleviciene@if.stud.vu.lt

Įvadas

Vyraujantissąvokos„komunikacija“išaiš-kinimas šiuolaikinėje akademinių tyrimųerdvėje žymi perteikimo, skleidimo arbasiuntimo bei mainų arba abipusio perda-vimo funkcijas1.Analizuojantviešaipasa-kytąvalstybėslyderiopolitinękalbąirjospoveikįpiliečiųbendruomenei,pagrindinįvaidmenįvaidinamainųarabipusioperda-vimo funkcijas išreiškianti komunikacija, kurios ryškiausias elementas yra tarpusa-vio sąveika.Abipusis veikimas, atsiradęstarp politinės kalbos siuntėjo arba kalbė-tojo ir politinės kalbos gavėjo arba klau-sytojo, vykstant komunikacijai konstruoja vienaskitą2.Valstybės lyderis–politinėskalbos siuntėjas piliečių bendruomenei –politinės kalbos gavėjams, traktuojamasdviempožiūriais.Pirmuojupožiūriu–kaipbaigtinioprocesokonstruktas–pareigūnassimbolis,kurissavostatusureprezentuojaideologiją, vertybes ar moralės normas.Antruoju požiūriu – kaip veikiančio pro-

1Plačiaužr.Peters J. D. Kalbėjimasvėjams.Ko-ėjimasvėjams.Ko-jimasvėjams.Ko-vėjams.Ko-vėjams.Ko-ėjams.Ko-jams.Ko-.Ko-Ko-munikacijos idėjos istorija. Vilnius, 2004. 355 p.

2 Plačiau žr. Edelman M. Politinio spektaklio konstravimas. Vilnius, 2002. 139 p.

ceso konstruktas – pareigūnas novatoriusir rūpestingas globėjas, kurio politinėskalbos „maršrutai“3, keliaudami „retori-kosfigūromis“4,kaip tik ir lemiapoveikįkalbos gavėjui. Politinės kalbos gavėjąvalstybės lyderio pasiųstosmintys, turinttikslą įtikinti,ne tikpasiekia,bet ir,ypačprisidengusemocinėsaplinkosfonu(tarki-me– valstybės ar tautos švente), lengvaipaveikia.Politinėskalbos siuntėjokomu-nikacijosformadažnaiyratokiaveiksmin-ga, kad palaikymo sulaukia net patiems tos kalbosklausytojamsžalądarančioskalbė-tojo mintys.

Kokių poveikio arba įtaigios komuni-kacijos fragmentų valstybės prezidento(toliau Prezidento) ir šalies piliečių san-tykių lygmeniu galima atrasti pirmosiosLietuvosRespublikosgyvavimometu? Irkokįrekonstrukcinįšioreiškiniopavidaląpasirinktame tyrimo lauke formuoja tie santykiai?Tai ir bus pagrindiniai straips-nio klausimai, atsakymai į kuriuos turėtų

3Sąvokospanašiamekontekstevartojimasper-imtas iš Dunn W. N.Viešosiospolitikosanalizė.Įva-das. Vilnius, 2006, p. 390.

4Plačiaužr.Koženiauskienė R. Retorika. Iškal-bos stilistika. Vilnius, 2001. 462 p.

81

išryškėti analizuojant tuometinių Tautosšventėsiškilmiųpobūdįirtųšvenčiųpro-gaplačiosiomspiliečiųmasėmspasakytasPrezidentokalbas.Tikreikiapridurti,kadtiek įTautos šventės iškilmes, tiek įPre-zidentokalbąbus žiūrimakaip į priemo-nę,skirtądarytipoveikįpiliečiųsąmonei.Todėliriškilmiųprograma,irkalbosturi-nysčia svarbūsne tiekkaip informacijosšaltiniai(kasbuvovaizduojamaarpasako-ma?),betkaippriemonė(dėlkobuvovaiz-duojamaarpasakoma?)poveikioarįtakostiksluipasiekti.Vadovaujantistuopožiūriušiame straipsnyje nesiekiama kruopščiaisuregistruotivisasTautosšventėsiškilmiųprogramos detales ar ta proga pasakytas Prezidentokalbostemas,kurias,tiesa,dik-tavo konkretaus laikotarpio aktualijos. In-formaciniai vaizdiniai (Tautos šventės iš-kilmiųdetalėsarPrezidentokalbostemos)šiame straipsnyje prilyginami iliustracijos kategorijai, padedančiai vaizdingiau arraiškiau parodyti tas poveikio priemones. Todėl čia nebus stengtasi ir lyginti ar at-sakytiįklausimą,kuo–detaliųarturinioprasme–skiriasivienųmetųTautosšventėnuokitosarbajųmetupasakytosPreziden-to kalbos. Šiame tyrime, tiek Tautos šven-tėsiškilmių,tiekčiapasakytosPrezidentokalbos kontekste bus bandoma ieškoti tam tikrų priemonių, kurias naudojant povei-kio komunikacija galėjo būti rezultatyvi.Atliekant tokios formos tyrimą siekiamaišsiaiškintianalizuojamolaikotarpioben-drą arba bazinį poveikio komunikacijosmodelį.

Straipsnio tyrimas apimalaikotarpįnuo1920iki1938metų.TautosšventėsstatusuiprilygstančiosiškilmėsLietuvoješvenčia-mosnuo1919metųvasario16dienos,kaipirmąkartąbuvominimosnepriklausomovalstybingumometinės.Tačiautyrimopra-

džiosdatąsąlygojonetiekTautosšventėsatsiradimoveiksnys, kiek aplinkybė,kuri1920metųvasario16dienąfiksavopirmąšios šventės iškilmių dalyviams pasaky-tą Lietuvos valstybės Prezidento kalbą.Tokią kalbą tuometu pasakė Prezidentasantanas Smetona. Tyrimo pabaigos data nustatytavėlgiremiantisPrezidentokalba,skirtaTautos šventės iškilmių dalyviams,tikgalutine.Norspaskutinėtometonepri-klausomos Lietuvos Tautos šventė buvosurengta1939metųrugsėjįiryražinoma,kad tuometinis Prezidentas A. Smetonatosšventėsiškilmėsedalyvavo,Preziden-toprakalbadalyviamstyrimomedžiagojenėrafiksuojama.Tikėtinaversija,kadvals-tybėsvadovastąTautosšventėsdienąvie-šaivisaiirnekalbėjo.Neatmestinaprielai-da,kadLenkijos teritorijoje įsižiebękaroveiksmaipakoregavoirkalbančiųjųtapro-garatą.AukščiausiasvalstybėspareigūnasA. Smetona, kad ir tituluojamas „TautosVadu“,tądienąbuvo„nebylus“,oTautosšventėsprogaplačiajaivisuomeneiskirtaskalbas sakė karo sričiai artimesni valsty-bėsveikėjai5.Paaiškėjustokiomsaplinky-bėms, paskutinėPrezidento kalba, sakytaTautos šventės iškilmėse, yra užfiksuota1938metųrugsėjo8dieną.Tadienairbuslaikoma šio tyrimo chronologine riba.

Šiostraipsnio tikslasyra išnagrinėti iratskleisti poveikio komunikacijos ypatu-mus, išryškėjusius Lietuvos visuomeneisurengtųTautosšventėsiškilmių(nuo1920iki 1938m.) ir jose pasakytų Prezidentokalbųkoreliacijos lygmeniu.Tyrimotiks-luipasiekti iškeltiuždaviniai:a)apžvelg-ti Tautos šventės Lietuvoje atsiradimą ir

5Žr.,pavyzdžiui:Mesturimeieškotito,kasmusjungia.Ministerio pirmininko gen. Černiaus kalba //Lietuvosžinios.1939, rugsėjo9; Kariuomenėsvadogen.Raštikiokalba//Lietuvosžinios.1939,rugsėjo9.

82

raidą, nustatyti Tautos šventės gyvavimopriežastį; b) išsiaiškinti valstybės Prezi-dento(kaippersonos)sukeltąTautosšven-tėsiškilmiųdalyviųreakcijąirtųiškilmiųkonteksteapibrėžtišaliesvadovopasaky-tai sveikinimo kalbai būdingus poveikiokomunikacijos elementus, rekonstruojant strateginįtokiopoveikiopavidalą.

Nagrinėjantstraipsniotemą,yrataiko-mi šie tyrimo metodai: statistinė – greti-namoji analizė –Tautos šventės iškilmiųaplinkos įtaigaus konteksto ypatybėmsapibrėžti;retorinė analizė–įtikinimoarbapoveikio figūroms valstybės prezidentųTautosšventėsprogaskirtosekalbosenu-statyti.

istoriografija ir šaltiniai. Poveikio ar įtakos komunikacijos tyrimų Prezidentoir šalies piliečių santykių lygmeniu pir-mosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu istorikųdarbuosepasitaikoretai, ir taitikepizodiškai. Antai istorikai Vladas Siru-tavičius6 (analizuodamas Tautos šventėsatsiradimo politines bei kultūrines aplin-kybes),GiedriusViliūnas7 (nagrinėdamasVytautoDidžiojokultoarbatometobenedidžiausios simbolinės akcijos tarpukarioLietuvoje ypatumus) ir Darius Staliūnas8 (atskleisdamas žuvusių karių kulto, kaippolitiškaiinstrumentizuototarpukarioLie-tuvojeproceso,vaizdinį)Prezidentokalbas

6 Sirutavičius V. Šventės nacionalizavimas.„Tautosšventės“atsiradimasLietuvosRespublikojeXXamžiaus4-ajamedešimtmetyje//Lietuvosatgi-mimo istorijos studijos.Nacionalizmas ir emocijos(Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.). Vilnius, 2001, t. 17, p. 133–145.

7 Viliūnas G.VytautoDidžiojo kultas tarpuka-rio Lietuvoje // Lietuvos atgimimo istorijos studi-jos.Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.). Vilnius, 2001, t. 17, p. 68–102.

8 Staliūnas D. Žuvusių karių kultas tarpuka-rio Lietuvoje // Lietuvos atgimimo istorijos studi-jos.Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.) Vilnius, 2001, t. 17, p. 120–132.

analizuojatiktaifragmentiškai,netelkdamidėmesioįpačioskalbosturinioypatumus.Tiriamojo laikotarpio Prezidento kalbosprasmę,norsvėlgitikfragmentiškai,paly-gindamasneseniaipraėjusiųlaikųLietuvosRespublikos Prezidento Algirdo MykoloBrazauskobeiPirmosiosLietuvosRespu-blikos Prezidento Antano Smetonos kal-bų savitumus, valstybės vadovo ir tautossantykį nurodančių „įvardinių distancijų“perspektyvoje, savo disertacijoje prista-to politologas Lauras bielinis9. Tokia šio straipsniotemojeapibrėžtosproblemosty-rimobūklėskatinatyrėjąišsamiaianalizuo-ti šaltinius. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais naudojantis bus bandoma pasiekti straips-niotikslą,yraserialiniaianalizuojamolai-kotarpioleidiniai„Lietuva“10ir„Lietuvosaidas“11. Šiuose leidiniuose yra pateikiami ganaišsamūstiekTautosšventėsiškilmių(programų ir įspūdžių) aprašymai), tiekjose pasakytų valstybės Prezidento kalbų(tiksliaiaratpasakojus)tekstai.Norėdamaišvengtivienpusiškopožiūrio,analizuosiune tik vienai ideologijai atstovaujančiusleidinius,betnagrinėsiuirkitokiaipakrai-paiatstovaujančiusspaudinius,kaipantai„Rytas“12, „Lietuvos žinios“13 ar kitus. Kiekvėliaunei tiriamuojų laikupasirodęPrezidento kalbas skelbiantys šaltiniai,sakysime, išleistos a. Smetonos kalbos

9 Bielinis L. Kalbėjimo strategijos politiniametekste(LietuvosRespublikosPrezidentoA.Brazaus-kokalbųpavyzdžiu):disert.Social.m.dr./VU.Vil-nius, 1996. 124 p.

10 Lietuva: visuomenės ir politikos dienraštis.Kaunas,1919–1927.

11 Lietuvos aidas: tautiškos minties dienraštis. Kaunas,1928–1939.

12Rytas:politikos,ekonomijosirkultūrosdien-raštis.Kaunas,1931.

13Lietuvosžinios:politikos,mokslo,visuome-nėsirliteratūrosdienraštis.Kaunas,1939.

83

visuomenei14,tyrimuibussvarbūstiktaiišdalies.Turinttikslątirtikuoautentiškesnįir pasakymo momentą atitinkantį Prezi-dentokalbųturinį(ojukvienasčiaminė-tasPrezidentokalbasskelbiantisšaltinisjųturinįpateikiakiekpataisytąirpapildytą15, okitas–identiškai,tikgerokaivėliau,at-kartojantistuospačiusperiodiniuoseleidi-niuosepasirodžiusiustekstus16) daugiausia dėmesioskiriamaminėtiemsperiodiniamsleidiniamsanalizuoti.

Kodėl Lietuvoje gyvavo tautos šventė?

tautos šventės genezė ir raida. Tautos šventės Lietuvoje atsiradimą pirmiausialėmė sukaktis. 1919 metų vasario 16-jąbuvo minimos pirmosios Lietuvos nepri-klausomybėsmetinės.Šiosmetinėsirtapopagrindu„Tautosšventės“sąvokaisusifor-muoti. Minint nepriklausomybės sukaktįkilusiTautosšventėsidėjataismetaisbuvopradėtapopuliarintišaliesvisuomenei17.

Tautos šventę Lietuva turėjo visą pir-mąjįsavarankiškovalstybingumolaikotar-pį.Tačiaušis reiškinys toligražunebuvotos pačios sukakties minėjimas. Pirmiejisvarstymai, kad vasario 16-oji nėra tin-

14 Smetona A. Pasakyta parašyta 1927–1934. Kaunas,1935.360p.Smetona A. Pasakyta parašyta. Kalbosirpareiškimai1935–1940/SudarėL.Saba-liūnas.NewYork,1974.350p.

15Žr.InSkaitytojus// Smetona A. Pasakyta para-šyta 1927–1934, p. XIII.

16Žr.Sabaliūnas L. Skaitytojams // Smetona A. Pasakytaparašyta.Kalbosirpareiškimai1935–1940,p. 6.

17 Tautos šventės idėjos populiarinimo akcijąakivaizdžiai parodo tuometiniai periodinių leidiniųstraipsniai,pavyzdžiui:Vileišis J.Dėliaimūsųtautosšventės//Lietuvosūkininkas.1919,vasario15;Tau-tosŠventėsDienos tvarka //Lietuva.1919,vasario16;TautosŠventėKaune//Lietuva.1919,vasario18;DelegatųpasveikinimasL.TarybosirLaik.Vyriausy-bėsperTautosšventę//Lietuva. 1919, vasario 19.

kama data Tautos šventei, pasigirdo 1923 metųgruodį18.Lietuvosnepriklausomybėsminėjimą,vadinasi,analogiškai ir tuome-tinęTautosšventę,buvosiūlomanukeltiįgegužės15-ąją,SteigiamojoSeimosušau-kimo dieną. Įdomiausias tokio perkėlimoargumentasbuvooras.Esą„vasario16d.yražiemąirdaugelisatstovųgaunaslogąar kitą nemalonumą“19. Tačiau svarbiau-siašventėsperkėlimąmotyvuojantimintisbrėžė lanką, apimantį visą tautą, kuriosvisos arba bent jau didesnės dalies daly-vavimoTautos šventės iškilmėse ir buvotikimasisulauktišiltesniumetųlaiku.

Ne mažiau įdomus ir akcentas, kadkuoilgiauLietuvaišlaikėsavonepriklau-somybę, tuo labiau tolo nuo realios jospaskelbimo datos. 1919 metais valstybi-nio suverenumo išlaikymominčiai popu-liarinti buvo įsteigta Tautos šventė, kuribuvo švenčiama vasario 16-ąją, LietuvosNepriklausomybės Akto pasirašymo vie-neriųmetųsukaktiesdieną,o1924metaisšeštoji nepriklausomo gyvenimo sukaktis tautosjaubuvominimagegužės15-ąją20, Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Nepri-klausomybės Akto paskelbimo ketveriųmetųsukaktiesdieną.Antras„šuolis“nuofaktinio nepriklausomybės pareiškimofiksuojamas 1929 arba vienuoliktaisiaisvalstybinio suverenumo metais. autorita-rinėslaikysenosvyriausybėTautosšventeišvęstitadasuradodatą,niekaipnesiejamąsuiki1926metųpabaigosbuvusiudemo-kratiniu Lietuvos laikotarpiu. Šių peripe-

18Žr.Švenčiųįstatymoprojektas(Iskaitymas)//Seimostenogramos.1923,gruodžio5,p.25–28.

19 Švenčiųįstatymoprojektas(IIskaitymas) //Seimostenogramos.1923,gruodžio14,p.14.

20 Žr., pavyzdžiui: Nepriklausomybės, Kariuo-menės ir Seimo švenčių iškilmės // Lietuva. 1924,gegužės16;Bagdonas M.Gegužės15d.iškilmės//Lietuva.1924,gegužės16.

84

tijų fone Tautos švente, apimančia visasiki tol buvusias Lietuvos tautines ir vals-tybinesšventes,buvopaskelbtarugpjūčio15-oji21,bažnytinėŠvč.MergelėsMarijosDievo Motinos Dangun Ėmimo šventė(Žolinė).VisuomeneiišplatintasšiosTau-tosšventėstikslasbuvoorientuotas„mie-galiamirsnaudaliamžadinti“,kadpabus-tų jų tautiškasavimonė ir įsižiebtų tautosvienybė, suprantamakaip tautosdrausmėir reikalingas vadovybei paklusnumas22. Nepaisantto,ogalkaiptikdėlto,kadpas-tarojiTautosšventėbuvonumatytašvęstivasarą,visuomenėjepopuliarumonesulau-kė,ovienodienraščioteigimu,patyrėfias-ko23.Galbūttokianesėkmėvyriausybeiirbuvo paskata ieškoti naujos datos Tautos šventei. 1930 arba dvyliktaisiais laisvos Lietuvosmetais,trečiąkartą„šoktelėjusi“tolyn nuo faktinio nepriklausomybės pa-skelbimo, Tautos švente buvo pripažintarugsėjo8-oji,Lietuvosdidžiojokunigaikš-čio Vytauto XV amžiuje planuoto karū-navimodiena ir bažnytinėŠvč.MergelėsMarijosgimimodiena(Šilinė).ŠiosdienospasirinkimąTautos šventei lėmėvaldžiosnoras visuomenei priminti didžią ir gar-bingą lietuvių tautos praeitį. Esą praeitisyra pagrindas, ant kurio atsistojo iš gilaus miegopabudusiiratgimusitauta,irbūtentpraeitisįkvėpėatkurtinepriklausomąLie-tuvosvalstybę24.Rugsėjo8-ojiturėjotap-ti praeities atsiminimo ir stiprybės iš jospasisėmimodiena25,tačiaukaiptikdėlto

21Žr.Tautosšventė//Lietuvosaidas.1929,rug-pjūčio14.

22 Ten pat.23 Adonis.Kasyrarugsėjo8d.?//Rytas.1931,

rugsėjo9.24Didžiojišventė//Lietuvosaidas.1930,rug-

sėjo6.25Tautosšventė–rugsėjo8d.//Lietuvosaidas.

1931,rugsėjo5.

labiausiai ir buvo kritikuojama. Neva kaip galima parinkti Tautosšventei tokiądatą,kurifiksuojanetautoslaimėjimą,opralai-mėjimą?JukVytautuiDidžiajamkarūnuo-tisnepavyko,todėltadienajambuvo„liū-desioirdideliųsielvartųdiena“26, o Lietuvai –tramplinasįjosgalybėsirgarbėsmažėji-mą.Visdėlto,nepaisanttuometinėskritikos,rugsėjo8-osiosTautosšventė,kaippatikimoryšio tarp tautos praeities ir dabarties išsau-gojimo garantė, Lietuvoje buvo švenčiamaikipat1939metųrudens.Nepriklausomybėspaskelbimąužfiksavusivasario16-ojiirto-liaubuvominima, tačiau,prilygintavals-tybėsšvenčiųstatusui,kaipTautosšventėšvenčiamanebebuvo27.

svarbiausias tautos šventės akcen-tas.Kalendorinėkaitaarbasavotiškami-gracija laike iš „Tautos šventės“ pavadi-nimąturėjusiųdienųneišdildėvienojomsvisoms būdingo bruožo. Nuo pat 1920iki 1938 metų visas laikinojoje Lietuvossostinėje Kaune28 švęstas Tautos šventesvienijoplačiajaivisuomeneiarbamasėmsskirtų iškilmingų ceremonijų akcentas.GretinantanalizuojamolaikotarpioTautosšvenčiųįmasesorientuotųiškilmiųpobū-dį29, ryškėja vis besikartojantys akcentai,

26 Adonis. Nurod. str.27Kiek išsamiauapieanalizuojamo laikotarpio

valstybinių ir tautinių švenčių skirtumus žr.Tautosšventėsprasmė//Karys.1937,Nr.36,p.988–989

28 Analizės susiaurinimas nuo Tautos šventėspobūdžiotyrimovisojetuometinėjeLietuvojeikilai-kinojoje jos sostinėjeKaunegrindžiamasvalstybėsprezidentų rezidavimo toje vietoje faktu. LietuvosRespublikos prezidentai kaip realūsTautos šventėsdalyviaipasirodydavobūtentKaune–tuometiniamevalstybėscentre.Periodiniuoseleidiniuosespausdi-namiKaunesurengtųTautosšvenčiųįspūdžiai,oirpasisakiusiųjųmintys tos šventės nuotaiką tarsi iš-skleisdavo ir visoje Lietuvoje.

29 Tautos švenčių iškilmėms būdingų bruožųnustatymasatliktasvadovaujantisanalizuojamolai-

85

kurie, beje, atsižvelgiant į jiems skirtasįtaigausveikimofunkcijas,skaidomiįvi-zualinius irverbalinius.VerbalinisTautosšventės akcentas apima žodinį poveikį,besireiškiantįvisųpirmavaldžiosatstovųprakalbose30.Ovizualinispoveikioetapas

kotarpiotaišventeiskirtųrenginiųprogramomisbeiįspūdžiais periodinėje spaudoje.Analizuoti straips-niai:TautosšventėsiškilmėsKaune//Lietuva.1920,vasario18;TautosšventėsiškilmėsKaune(Tęsinys)//Lietuva. 1920, vasario 19; Vasario 16 d. iškilmiųprogramaKaune // Lietuva. 1921, vasario 16;Va-sario 16 d. šventėKaune // Lietuva. 1921, vasario18;Vasario16d.iškilmiųprograma//Lietuva.1922,vasario 15; 16 Vasario nepriklausomybės iškilmėsKaune//Lietuva.1922,vasario18;Vasario16die-nosiškilmiųprograma//Lietuva.1923,vasario15;Vasario 16 dienos iškilmės // Lietuva. 1923, vasa-rio 20; Nepriklausomybės, Kariuomenės ir Seimošvenčiųiškilmės//Lietuva.1924,nurod.str.;Tautosšventę švenčiant //Lietuva.1925,gegužės14;Ge-gužėspenkioliktosdienosiškilmės//Lietuva.1925,gegužės 16;Gegužės 15 // Lietuva. 1926, gegužės17; Gegužės 15 dienos iškilmių tvarka // Lietuva.1927,gegužės14;LietuvaGegužės15d.Kaune //Lietuva.1927,gegužės16;1928m.gegužėsmėn.15dienoseisenųtvarka//Lietuvosaidas.1928,gegužės14;Gegužės15d.iškilmėsKaune//Lietuvosaidas.1928, gegužės16; Jauvakarmiestas pradėjo ruoš-tis tautosšventei //Lietuvosaidas.1929,rugpjūčio14;TautosšventėsiškilmėsKaune//Lietuvosaidas.1929, rugpjūčio 16; Taip Kaunas ruošiasi didžio-siomsiškilmėms//Lietuvosaidas.1930,rugsėjo6;Didžiojitautosšventė//Lietuvosaidas.1930,rugsė-jo9;Tautosšventėsiškilmės//Lietuvosaidas.1931,rugsėjo9;TautosšventėsiškilmėsKaune//Lietuvosaidas. 1932, rugsėjo 9; Įspūdingos tautos šventėsiškilmėsKaune // Lietuvos aidas. 1933, rugsėjo 9;TautosVadosukaktuviųminėjimoprograma//Lie-tuvosaidas.1934,rugsėjo7;LietuvagražiaipagerbėsavoVadą//Lietuvosaidas.1934,rugsėjo10;Rug-sėjo8-toji–sijatarpLietuvospraeitiesirdabarties//Lietuvosaidas.1935,rugsėjo9;VakarykščiostautosšventėsiškilmėsKaune//Lietuvosaidas.1936,rug-sėjo9;VakarykštėsšventėsiškilmėsKaune//Lietu-vosaidas.1937,rugsėjo9;Tautosšventėsprograma//Lietuvosaidas.1938,rugsėjo8;Mespasitikimesavojėgomistėvynėslaisveiapginti.Vaizdaiirįspūdžiaiišvakarykščiųiškilmiųaerodrome//Lietuvosaidas.1938,rugsėjo9.

30Tokiopoveikiovingrybėskaiptikirbusnagri-nėjamosgvildenant tiriamo laikotarpio ir pobūdžioLietuvosPrezidentokalbas,pasakytasTautosšven-tėsiškilmėse.

Tautosšventėjevisųpirmabuvo išskleis-tas„gerąūpą“31skatinančiupavidalu,ku-risišpažiūrosryškėjatiekpastovaus,tiekkintančioefektųfazėmis.

Vizualioji pastovaus efekto poveikio fazė. Iškilmingai Tautos šventės aplinkaianalizuoti pirmiausia svarbi nekintančioarbapastovausįspūdžiobūsenosvizualio-jipoveikio fazė,kuriaibūdingos tiek lai-kinos, tiek ilgaamžės išraiškos funkcijos.Tautosšventėsiškilmėselaikinasišraiškosfunkcijas atspindėjomiesto šventiškopa-puošimofigūros. Iliustruojantvaizdiniais,nuo 1920 iki 1938 metų Tautos šventėsproga didžioji dalis Kauno, tiek pastatai,gatvės,ovėliauirautobusaiarautomobi-liai32pasipuošdavotautiniųvėliavųspalvo-mis.AtsižvelgusįnumatytąTautosšventeidatą,miestas,be to,buvopapuošiamasireglaitėmis ar gėlėmis – tai priklausė nuometųlaiko.NuopatpirmųjųTautosšven-tėsiškilmiųKaunomiesteveikusiųvalsty-biniųįstaigų,parduotuviųarprivačiųnamųlangai taip pat buvo puošiami ir kunigaikš-čiųVytautoarKęstučioportretais33, o štai nuo1928metų–netikgarbingospraeitiesatminimąžadinančiaiskunigaikščių,betirtuometinioPrezidentoA.Smetonos,okiekvėliauirnesenospraeitiesLietuvosveikė-jų Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos

31Vasario16d.šventėKaune//Lietuva.1921,nurod. str.

32Prisiminusšiųdienųmadąsportiniųvaržybųproga automobilius puošti tautinėmis vėliavėlėmis,kylanoraspažymėti,kadtokstransportopriemoniųpuošimasnėradabartiessumanymas.Tautosšventėsprogatautinėsvėliavosantautobusų,automobiliųartaksi buvo sagstomas jau 1929metais, žr., pavyz-džiui: Tautos šventės iškilmės Kaune // Lietuvosaidas.1929,nurod.str.;arbavėlesniųmetų–Vaka-rykščios tautos šventės iškilmėsKaune // Lietuvosaidas. 1936, nurod. str.

33TautosšventėKaune//Lietuva,1919,nurod.str.

86

portretais34. aptariamu laikotarpiu taip pat būdingas ypatingasTautos šventės vietosdekoravimo fragmentas – iliuminacija, kuri,„kviesdama“įgatvesžmoniųmases,turėjotarsivainikuotivisosšventėsnuotai-kosdidybę.

Kita ilgaamžiška pastovaus efekto vi-zualiojopoveikioišraiškosfunkcijaatsto-vaujasimbolinęreikšmęįprasminančiomsTautos šventės iškilmėse plačiajai visuo-menei pristatytoms figūroms. Šioje kate-gorijojegalimaišskirti:„LaisvėsVarpo“35, „Aušros“ medžio36, „Laisvės statulos“37, Vytauto prospekto38,VytautoDidžiojopa-minklo39, „Kovos varpų“40 ar Savanoriųprospekto41simboliųpasirodymus.Nevie-nadieniųgėrėjimosivaizdiniųatsiradimasTautosšventėjebuvoorientuotaskeltipi-lietišką nusiteikimą tiek trumpą iškilmiųakimirką,tiekilgesnįlaiką,tačiausykiuirprasminiams akcentams įamžinti. Tautosšventės iškilmėms parengtas pasyviosiosbūsenos vaizdas sykiu diegė žmonėmsmintįapiegyvenimošalyjegražėjimąbeigerėjimą,otaiirbuvopirmasžingsnispa-lankausvisuomenėsnusiteikimodėlvals-tybėsvykdomospolitikoslink.

34Žr.:Gegužės15d.iškilmėsKaune//Lietuvosaidas.1928,nurod.str.;NaujasPrezidentoA.Smeto-nospaveikslas//Lietuvosaidas.1929,rugpjūčio14;ĮspūdingostautosšventėsiškilmėsKaune//Lietuvosaidas. 1933, nurod. str.

35 Vasario 16 iškilmės // Lietuva. 1922, vasa- rio 16.

36Gegužėspenkioliktosdienosiškilmės//1925,nurod. str.

37Gegužės15d.iškilmėsKaune//Lietuvosai-das. 1928, nurod. str.

38Didžiojitautosšventė//Lietuvosaidas.1930,nurod. str.

39IškilmingaipašventintasVytautoDidžiojopa-minklasKaunoPanemunėj //Lietuvosaidas.1932,rugsėjo9.

40Kovosvarpai–tautosvieningumo,darnumosimbolis//Lietuvosaidas.1937,rugsėjo9.

41KaunasgavoSavanoriųprospektą//Lietuvosaidas.1938,rugsėjo9.

Vizualioji kintančio efekto poveikio fazė. Vizualus kintančio efekto būsenosTautos šventės poveikio aspektas remia-si veiksmą ženklinančia funkcija, kuriaibūdingi iškilmių vaizdai. Analizuojamulaikotarpiu(nuo1920iki1938metų)visiTautosšventėsprogaplačiajaivisuomeneiskirti renginiai Kaune rėmėsi trimis pa-grindinėmiskintančio efekto fazėsveiks-mofunkcijosfigūromis:ritualiniaisrengi-niais (iškilmingos pamaldos), šventiniais organizacijųpasirodymaisirkariuomenėsparadais. Aiškinant šių akcentų reikšmęryškėja,kadjuoseįprasmintamintisturėjodaratkakliaukeltipolitinėsbendruomenėsnusiteikimą.

Pirmojikintančioefektoveiksmofunk-cijąišreiškiantipoveikiofigūraapimaTau-tos šventės progai surengtus ritualiniusrenginius,pavyzdžiui,iškilmingaspamal-das. Valstybės Prezidento ir kitų aukštųvaldžiospareigūnųnuolatinisdalyvavimastai progai skirtose iškilmingose pamaldo-sebuvoorientuotasne tik į įprastą šven-tinį tikybinio proceso ceremonialą, bet irįpasitikėjimovaldžiosatstovaisdidinimą.ŠiąįžvalgąpatvirtinairprelatoJonoMa-čiulio-MaironioTautosšventeiskirtoseiš-kilmingose mišiose 1920 metais pasakytas pamokslas, kuriame buvo ne tik nušviesta tosšventėsiškilmiųsvarba,betirišreikš-tasdžiaugsmas,kadpagaliaušiojeLietu-vosbažnyčiųbažnyčiojematomene sve-timuosius, o tikruosius savo sūnus, savošalies valdytojus42. Tokiais ir panašiais tikybinioceremonialoakcentaisjodalyviųsąmonėjebuvoformuojamateisingąpasi-rinkimą įprasminantimintis,dėlkurios irvertapamirštivisą tai,kasbuvoprimestasvetimųjų.Tikybinėseapeigosetikėjimąir

42 Tautos šventės iškilmės Kaune // Lietuva.1920, nurod. str.

87

pasitikėjimąšaliesvadovaistaippatpadė-jokurtiįspūdįstiprinantysreginiai(mišio-segiedantysgarsūstometodainininkai43, operos solistai44arperpamaldasgrojančiojungtiniodviejųpulkųorkestro45 pasirody-mai).

Antroji kintančio efekto veiksmofunkciją išreiškianti poveikiofigūra žymišventinį organizacijų pasirodymą Tautosšventėsiškilmėse,kurisvisuomeneiturėjožadinti pasitikėjimo valstybe ir jos vado-vaisįspūdį.Organizacijųpasirodymasčiabuvonetiekelementarišventinėsprogra-mos dalis, kiek valstybės iškeltus tiksluspalaikančioelementokonstravimas.Antaijau1920metųTautosšventės„apvaikščio-tojai“ arba „manifestantai“46 greičiausiaibuvo užuomazga to, kas vėliau įvardytakaipvaldžiailojalusvieningosvisuomenėsmodelis47.Pagrindinėšiomodeliofunkci-javaizdžiaiatsiskleidžia1934metųTautosšventės iškilmėse užfiksuotame tūkstanti-nėmisvėliavomispasidabinusiameįvairiųLietuvos organizacijų parade48, kur buvo

43Antai1922m.TautosšventėsprogavykusioseiškilmingosepamaldoseKaunokatedroje šaliakitųgarsiųLietuvosdainininkųbuvonumatytasirKiproPetraskopasirodymas.Žr.Vasario16d.iškilmiųpro-grama // Lietuva. 1922, nurod. str.

44 Žr. Vasario 16 dienos iškilmių programa //Lietuva. 1923, nurod. str.

45Žr.TautosšventėsiškilmėsKaune//Lietuvosaidas. 1932, nurod. str.

46Nuopat1920m.Tautosšventėsiškilmėseda-lyvavusių „šventės apvaikščiotojų“ arba „manifes-tantų“vardaisbuvovadinamavėliavomispasipuošu-siirorkestrųlydimaorganizacijųirpaskirųžmoniųgrupė,šventėsprogaorganizuotaieinantipasveikintiaukščiausių valdžios institucijų, kaip antai šaliesPrezidento,SeimoarVyriausybės.Išsamiaužr.,pa-vyzdžiui:TautosšventėsiškilmėsKaune(Tęsinys)//Lietuva. 1920, nurod. str.

47Smulkiauapievaldančiojoelito(tautininkų)pastangas panaudoti Tautos šventę mobilizuoti vi-suomenęžr.Sirutavičius V. Nurod. str.

48Žr.DidžiosiosIX.9iškilmėsP.Vileišioaikš-tėje//Lietuvosaidas.1934,rugsėjo10.

deklaruotas pritarimas to meto valdžiosskleidžiamai tautinei politikai. Būtent šisorganizacijų balsais išreikštas pasitikėji-mas valdžia sykiu reiškė ir nebylų visostautostikėjimąja.

Trečiojikintančioefektoveiksmofunk-cijąparodantipoveikiofigūra,o tuometi-niodienraščioteigimu,jeiirnelabiausiai,taivienaišlabiausiaikauniečiųmėgstamųpramogų49 buvo kariuomenės paradas.Mažesnioardidesniomastokariuomenėsparadai Tautos šventės iškilmėse buvorengiaminuopat1920iki1939metų.Vi-suomenei visų pirma tai buvo viliojantisreginys,sykiuturėjęsiratitinkamaiminiosmąstyseną konstruojantį užtaisą. Galingair drąsi parade dalyvavusių karių išvaiz-da dar pirmoje analizuojamo laikotarpiopusėje visuomenei tarytum rodė, kad, iš-tikuspavojui,jiesugebėsapgintitėvynę50, o štai 1938metais tos šventės proga čiapirmąkartąpasirodę tryskavalerijospul-kai,keliosdešimtyspadangėjepotrissu-sirikiavusiųlėktuvų(tokialėktuvųrikiuotėčia buvodemonstruojamapirmąkartą) irdideliovisuomenės susidomėjimo tuometsulaukusivadinamojinaujiena–priešlėk-tuvinėsapsaugosartilerija51 – tik stiprino politinėsbendruomenėspasitikėjimąkraš-toirsavopačiųsaugumu.

Vizualūs Tautos šventės iškilmių ak-centai, išryškėję tiek pastovaus, tiek kin-tančio efekto fazėse (žr. 1 pav.), piliečiųsąmonėjediegėmintįapiegerėjantįvalsty-bėsgyvenimą,didinopasitikėjimąvaldžia,organizacijųdalyvavimas–tikėjimąpilie-čiųvienybeirpačiaissavimi,okariuome-

49TautosšventėsiškilmėsKaune//Lietuvosai-das. 1929, nurod. str.

50 Nepriklausomybės, Kariuomenės ir Seimošvenčiųiškilmės//Lietuva.1924,nurod.str.

51Mespasitikimesavojėgomistėvynėslaisveiapginti... // Lietuvos aidas. 1938, nurod. str.

88

nės – tikėjimą ateitimi. Toks suvokimasirbuvostimulasšaliesvisuomenėjeplistigeram nusiteikimui.52 Pasitelkus „jausmologiką“piliečiųmasėssąmonėje53 sukons-truotas pasitikėjimas šalies politika kartusu gyvenimo gražėjimo bei gerėjimo ak-centaistraktuotinikaipypačpalanki„dir-va“sodintigeroūpo„daigą“.

1920–1938m.Tautosšventėsiškilmėsilgainiui tapo stipriu šalies visuomenėstraukos į tuometinę sostinę Kauną, kurvykopagrindiniaišventėsrenginiai,centru,pritraukiančiunetikvietiniusgyventojus,betiratvykusiusišartimesnėsbeitolimes-nėsprovincijos.Antai1938metaisTautosšventėsiškilmiųorganizatoriaivisuomeneiišdalijo vienuolika tūkstančių bilietų, betvis tiek nesugebėjo visų norinčiųjų, ypačatvykusių iš provincijos tą pačią dieną,sutalpinti į iškilmiųvietą54. Tai rodo, kad metai išmetų besikartojantiTautos šventėsiškilmiųįtaigausturiniovizualizacijapiliečiųmasei buvo patraukli ir tuo savo patrauklumu

52Sudarytaautorės53Kiekišsamesnįminioslogikosirjausmologi-

kossantykioaiškinimąanalizuojamulaikotarpiužr.Giedra B.Retorika.Iškalbosvadovėlis.[Raseiniai],1932, p. 26–29.

54Mespasitikimesavojėgomistėvynėslaisveiapginti... // Lietuvos aidas. 1938, nurod. str.

telkėdalyvius, kad, tinkamai juosnuteikus,iškilmėse pasakytos Prezidento kalbos po-veikisbūtųmaksimalusirkalbojeužšifruotistrateginiaitikslaibūtųpasiekti.

Kodėl Prezidento pasakytos kalbos – įtaigios?

Piliečių reakcija į viešą Prezidento pa-sirodymą. Prezidentas arba laikinai šiaspareigas einantis valdžios atstovas, daly-vaudamas piliečių masėms skirtoje neei-linių iškilmių programoje, vien savovie-šu pasirodymudaro veiksmingą ir turintįpoveikį efektą. Piliečių sąmonėje įsitvir-tinęskaipvalstybės lyderis,esantisšaliesadministracinioaparatoviršūnėjeirdėltoprilygstantispirmojopiliečiorangui,Pre-zidentasjųsuvokiamasirkaipnovatorius,ir kaip pareigūnas, atsakantis prieš pilie-čiusužvaldžiosveiksmus.Toksvaizdinysarba,tiksliau,–psichologinispiliečiųma-sėsnusiteikimas,tiekišvydus,tiekišklau-siusPrezidentokalbąsukeliatriukšmingasovacijas.

Devyniolikoje Lietuvos visuomenei surengtųTautos šventės iškilmių įvairiaismetais sveikinamąjį Prezidento žodį tarėtrys individualios politinės asmenybės:1920 metais Valstybės PrezidentasAnta-

1 pav. Vizualiojo poveikio strategijos metmenys52

ŠVENTINIo PAPUOŠIMOFIGŪROS

SIMBOLIAIFIGŪROS

LAIKINAIŠRAIŠKOSFUNKCIJA

ILGALAIKĖIŠRAIŠKOS FUNKCIJA

RITUaLINIŲRENGINIŲFIGŪROS

VEIKSMOFUNKCIJA

ORGANI�ACIJŲ PASIRODYMOFIGŪROS

KARIUOMENĖSPaRaDo FIGŪROS

VI�UALIOJOPOVEIKIOETaPaS

PaSToVaUS EFEKTOFA�Ė

KINTANČIOEFEKTOFA�Ė

89

nas Smetona; 1921–1922metais einantisValstybėsPrezidentopareigasSteigiamojoSeimo Pirmininkas aleksandras Stulgins-kis;1923metaisRespublikosPrezidentasA.Stulginskis;1924metaispavaduojantisRespublikos Prezidentą Seimo Pirminin-kasJustinasStaugaitis;1925–1926metaisRespublikosPrezidentas55A.Stulginskis;1927–1938metaisRespublikosPreziden-tasA.Smetona.Visdėlto,nepaisantskirtu-mo,parodančio,kadvienaismetaisPrezi-dentožodįsakėpatsPrezidentas,okitais–tiklaikinaišiaspareigaseinantisvalstybėspareigūnas, piliečiųmasės reakcija į pre-zidentokalbosperteikėjąvisadapasireiškėdaugiauarmažiauvienodai.Skandavimu„valio!“ įPrezidentosveikinimąpirmiau-sia atsakydavo kareiviai56.TačiauvėliaušįšūksnįperėmėirįTautosšventėsiškilmessusirinkusiminia,kurivartojojįtiekPrezi-dentuipasirodžius,tiekpasakiuskalbą57.

55Komunikacijosprocesoschemąpasiūlėame-rikiečiaiClaude’as Elwoodas Shannonas ir Warre-nas Weaveris.Plačiaužr.Turk Ch. op. cit., p. 7–9.

56Žr.TautosšventėsiškilmėsKaune(Tęsinys)//Lietuva. 1920, nurod. str.

57Žr.,pavyzdžiui:Vasario16dienosiškilmės//Lietuva. 1923, nurod. str.; Nepriklausomybės, Ka-riuomenėsirSeimošvenčiųiškilmės//Lietuva.1924,nurod. str.;Gegužėspenkioliktos dienos iškilmės //1925,nurod.str.;Kalbospergegužės15d.šventę//Lietuva.1926,gegužės18;Gegužės15d. iškilmėsKaune //Lietuvos aidas. 1928, nurod. str.;Didžiojitautosšventė//Lietuvosaidas.1930,nurod.str.

Išankstinį psichologinį piliečių masėsnusiteikimą Prezidento naudai patvirtinairfragmentas,įvertinantisgyvaipasakytosPrezidentokalbosgirdimumominiojeko-kybę.Atliktaanalizėparodė,kadkurįlaikąTautosšventėsiškilmėsegausiaisusirinku-siai visuomenei gyvai sakytas Prezidentožodisištiesųtąakimirkąjosnetnepasiekda-vo,arbapasiekdavotiknedidelę,arčiausiaikalbėtojostovėjusiądalį.Klasikinėjekomu-nikacijos teorijoje pagrindiniu informacijos perdavimotrukdžiuyraįvardijamastriukš-mas – tiek akustinis, tiek informacinis58. Vadovaujantisšiateorijaaiškėja,kadkalbossiuntėjoinformacija,susidūrusisutriukšmošaltiniu,informacijosgavėjonetikneįtiki-na,betnetirnepasiekia(žr.2pav.). Panašus komunikacijosmodelis išryškėja ir 1920–1925metaisLietuvoje,kaiTautos šventėsiškilmėse pasakytosPrezidento kalbos dėlgarsąstiprinančiųaparatųnebuvimoirdėlgausiai susirinkusios minios nevalingai su-keltoūžesio,vadinasi–veikiamostriukšmošaltinių,daugumospiliečiųnei turinio,neiišraiškos prasme nepasiekdavo.

Kad LietuvosTautos šventės iškilmė-se panaudotas garsą stiprinantis aparatas,

58Plačiaužr.:Turk Ch. Effective speaking. com-Effective speaking. com-municating in Speech. London: Spon Press, 2003. 200 p.

2 pav. Komunikacijos proceso schema55

INFORMACIJOSŠaLTINIS

INFORMACIJOSPERDAVĖJAS

TRIUKŠMOŠaLTINIS

INFORMACIJOSGAVĖJAS

INFORMACIJOSTIKSLAS

90

pirmąkartąminima1926metųpavasarį59, A.Stulginskioprezidentavimometu.TaigitiktainuotolaikogyvaisakytasPrezidentosveikinimasTautosšventėsiškilmėsegau-siai susirinkusių dalyvių iš tikrųjų galėjobūtiišgirstas,todėlpiliečiųreakcijaįPre-zidentąnuošiolgalėjobūtine tikminiospsichologijos, bet ir gyvos kalbos išklau-symo ir supratimo padarinys. Tiesa, ir to-liauminiosreakcijaįviešąPrezidentopa-sirodymąarpasakytąkalbąTautosšventėsiškilmėse nepakito. Ir iki Prezidento kal-bos transliavimo techninio sustiprinimo, irpradėjusjįnaudoti,šaliesvadovokalbąvainikuodavonetikvalstybėshimnas,betirpiliečiųmasėsšūksniai:„valio!“užLie-tuvą,„valio!“užPrezidentą.Okomunika-cijos procesui garso stiprintuvų atsiradi-masbuvoreikšmingas–Prezidentokalbagalėjoužtikrinamiaupasiektiirveiksmin-giaupaveiktijosklausytoją.

Poveikio kalba ir jai būdingos funk-cijos. Kalba yra suprantama kaip veiks-mas,arbatiksliau–kaipvaldžiosveiklosforma, skirta reguliavimo ar poveikio vei-klai60.Poveikiokalbaibūdingosfunkcijosišreiškiamos įtikinimą, įtaigą irskatinimąveikti nusakančiomis prasmėmis. Dabar-tinių akademinių tyrimų aplinkoje šiosfunkcijos daugiausia priskiriamos apelia-cinių kalbų grupei, kurios idėjos pagrin-das – paveikti protą paliečiant jausmus,galiausiai siekia paveikti klausančiųjųvalią61.Kalbos procese įvykusi savotiška

59Kalbos per gegužės 15 d. šventę // Lietuva.1926, nurod. str.

60Smulkesnįkalbinėsveiklosapibrėžimąžr.Im-beau L. M. Dissonance in Policy Processes: an In-Dissonance in Policy Processes: an In-troduction//DoTheyWalkLikeTheyTalk?SpeechandAction inPolicyProcesses / byL.M. Imbeau(Editor). New York: Springer, 2009, p. 4.

61Išsamiauapieviešųjųkalbųrūšisbeifunkcijasžr.Koženiauskienė R. Nurod. stud., p. 48–80.

klausytojovalios„okupacija“ištikrųjųre-miasistrateginiuėjimu,kuriameklausyto-jųprotasirsąmonėveikiamiįrodymaisirpalenkiamiištųįrodymųkylančiaįtikini-mo galia. Toks procesas yra vadinamoji re-torinė „persvazija“62, didžiausio poveikioviršūnėjefiksuojantimomentą,priverčian-tį klausytojus patikėti tuo, kas buvo sa-koma. Tautos šventei skirtose 1920–1938 metų Prezidento kalbose taip pat ryškėjaretorineipersvazijai„tarnaujantys“įtikini-mo,įtaigosbeiskatinimoveiktifunkcijasnusakantys irvienaskitąpoveikiokomu-nikacijoje pildantys orientyrai.

Įtikinimas kaip poveikio kalbos funkci-ja.Pradinėjepoveikiokalbosstadijojeįti-kinimą skleidžianti kalbos strategija visųpirmanukreipiamaįklausytojųorumąbeigarbęžadinančiasirpasididžiavimąišreiš-kiančiaskalbosfigūras63. antai pirmojoje Prezidento A. Smetonos Tautos šventėsiškilmėse plačiajai visuomenei sakytojekalboje orumo išraišką nusakė teiginiofragmentas „mes [...] atsikėlėm iš ilgomiegoirdabartampamnepriklausomi“64. Taigimesorūs,nestampamenepriklauso-mi.Tačiauar teisingasšiskelias?Teigia-mas atsakymo variantas čia pat kalbojegrindžiamas įrodymo fragmentu – „se-niaumesmokėjomenepriklausomibūtiirbuvome“65,vadinasi,taimūsųjauanksčiaupatirtabūsena,kurivisuomeneiturėjonu-skambėtikaipįtikinamasteisėtoirsektinopavyzdžiotęsinys.Argumentoišskleidimoirįrodymojampagrįstifragmentųpateiki-mostrategijatikintispalankiosklausytojųreakcijospasitaikoirvėlesniųTautosšven-

62 Ten pat, p. 15.63 Koženiauskienė R. Nurod. stud., p. 64–65.64TautosšventėsiškilmėsKaune(Tęsinys)//Lie-

tuva. 1920, nurod. str.65 Ten pat.

91

tės iškilmėsemasėms pasakytų valstybėsprezidentokalbųtekstuose.Pagrindinisįti-kinimo strategijai tarnaujantis argumentas šiosekalbosekurį laiką ir toliaubuvoat-kurtas nepriklausomos tautos gyvenimas, ošioargumentoteisumasparemtasįrody-mu,liudijančiudarankstesnįlietuviųtau-tosdidžiavimąsigalingaLietuvosdidžiųjųkunigaikščiųsukurtavalstybe66.

Kintant Lietuvos valstybės santvarkaipo1926metųperversmo,pamažukeitėsiirTautos šventėms skirtųPrezidento kal-bose įtikinimą konstruojančių argumen-tinių fragmentų turinys.Visuomenėsoru-mas ir garbė vis dažniau buvo žadinamine tiek atkurtos nepriklausomybės idėja,kiek didingos praeities vaizdiniu. ŠtaiPrezidentoA.SmetonosVytautoDidžiojometais Tautos šventės iškilmėse sakytojekalbojepasitelktastoksvisuomenėsorumąskatinantis argumentas: „Vytautas Didy-sis, sukūręs didžiulę imperiją, nuo Balti-jos ligi Juodųjų jūrų, prieš penkis šimtusmetų,ryžosiVilniujevainikuotisLietuvoskaraliumi“67, arba kitas – „Mūsų garsųjįvaldovąjodidiejižygiaibuvojauapvaini-kavę,jopagarsėjęsvardasbuvotuometži-nomaspasauliuinemažiau,kaipirvardasRomos imperatoriaus �igmanto“68. Siek-damas įtikinti, Prezidentas A. Smetonaremiasi argumento išskleidimo fragmentu, pristatančiu didingą lietuvių kilmės val-dovą, kuris, sukūręs didžiulę imperiją irpasižymėjęs savo didžiais žygiais, buvo

66 Žr., pavyzdžiui: Respublikos Prezidento A.Stulginskio kalbą – P.Respublikos prezidento kal-ba gegužės 15 d. įmanifestantus // Lietuva. 1925,gegužės18.

67Vilniuje palaidotas didžiulėsLietuvosKūrė-jas. Respublikos Prezidento p.A. Smetonos žodisvakarykščiame kariuomenės parade // Lietuvos ai-das.1930,rugsėjo9.

68Vilniuje palaidotas didžiulėsLietuvosKūrė-jas... // Lietuvos aidas. 1930, nurod. str.

žinomas pasaulyje. Įrodydamas šio argu-mento reikšmingumą gyvenamajam me-tui, Prezidentas vėlgi atsigręžia į praeitį,kviesdamasišjospasimokyti,–„VytautasDidysis ramdė kunigaikščius atkaklūnusvieningosLietuvosvardu“69, taigi Vytauto Didžiojovaldymometodųkartojimas,visųpirma pertvarkant to meto Lietuvos parti-nęsistemą,visuomenęturėjoįtikinti,kad,laikantis tik vieno kurso ideologijos, bus žengiamavalstybėsklestėjimokeliu.

Vėlesnių metų Prezidento kalbos po-veikiofigūros,skirtosvisuomeneiįtikinti,taip pat ragina pasisemti jėgų iš senovėsir, kaip tada, laisvės ir nepriklausomo iš-likimo garantijų tikėtis iš kariuomenės70. AntaipaskutinėjeTautosšventėsiškilmėsepasakytojePrezidentoA.Smetonoskalbo-je pasididžiavimą skatinantis argumentasorientuojamasįVytautoDidžiojogalią,dėlkuriosesąiratsiradusididybė–„VytautasDidysis buvogenialus lietuvių tautosva-das irkarys“71.Visuomenėspasididžiavi-mą keliantis argumentas prezidento kal-boje grindžiamas įrodymu, kad VytautasDidysis „mums paliko išmėgintą tiesosdėsnį,kadšalies laisvė įgijama,apsaugo-mairapginamakalaviju“72. Šioje kalboje, siekdamas įtikinti,PrezidentasA.Smeto-

69Vilniuje palaidotas didžiulėsLietuvosKūrė-jas... // Lietuvos aidas. 1930, nurod. str.

70 Žr., pavyzdžiui: Respublikos Prezidento a. Smetonos kalbos: Iškilmingai pašventintas Vy-tautoDidžiojopaminklasKaunoPanemunėje.Svar-bi Respublikos Prezidento kalba // Lietuvos aidas.1932,rugsėjo9;Tautoslaisvėgaliausiaiginkluap-saugoma//Lietuvosaidas.1935,rugsėjo9.

71Rūpinkimės, kad apiemūsųdabartį ateinan-čios kartos pasakytų, jog ji buvo garbinga.Respu-blikosPrezidentoAntanoSmetonoskalba,pasakytarugsėjo8d.perKariuomenėsparadą//Lietuvosai-das.1938,rugsėjo9.

72Rūpinkimės, kad apiemūsųdabartį ateinan-čioskartospasakytų,jogjibuvogarbinga...//Lietu-vos aidas. 1938, nurod. str.

92

na vadovaujasi praeityje žymaus lietuviokarvedžio išmintimi. Tai lyg užuomina,kadVytautoDidžiojoišmintisgalėtųpasi-tarnautiirdabar,kadkarinėgaliairtoliaugali garantuoti šalies laisvę, todėl, sykiuišaukštindamas tuometinę Lietuvos ka-riuomenę,šaliesvadovasmasiųsąmonėjemodeliuojajosreikšmėsvalstybiniamegy-venimesuaktualinimostrategiją.

Įtaigumas kaip poveikio kalbos funkci-ja.Poveikiokalbojevyraujančiomsįtikini-mofigūromsįtaigumosuteikiaentuziazmąskatinantys pasakymai, kupini meilės irpareigos, narsos ir pasiaukojimo, vilties ir tikėjimo. Įtaigumo akcentai yra tarsi an-troji, aukštesnio laipsnio poveikio kalbos funkcija, išaugusi iš į įtikinimą orientuo-tų argumentų ir juos pagrindžiančių įro-dymų73.Tyrimuipasirinktose Prezidentokalbose74 įtaigumą skatinančios kalbinėsišraiškos figūros išryškėja kaip visuome-nės įkvėpimo, uždegimo ar padrąsinimoženklai,dažniausiaipasirodantyspatrioti-niusjausmusžadinančiosesąvokose.Visųpirma, tai kilnumą simbolizuojančios są-vokos–Lietuvoslaisvė,nepriklausomybė,senoji Lietuvos didybė, laisva tauta, vie-nybė. O padrąsinantį įtaigumą visuome-neigalėjoskleistigalią,kartuirsaugumojausmą skiepijančios sąvokos – Lietuvos

73Žr.Koženiauskienė R. Nurod. stud., p. 65–66.74Įtaigiųsąvokųbuvoieškotaketurioseįvairiais

metaisTautosšventėsiškilmėseplačiajaivisuomeneipasakytose ir originaliu turiniu spaudoje pateiktose prezidentokalbose:RespublikosPrezidentoA.Stul-ginskiokalba–žr.Kalbospergegužės15d.šventę//Lietuva. 1926, nurod. str.; Respublikos Prezidento A. Smetonos kalbos – žr. Respublikos Prezidentokalba, pasakyta mūsų kariuomenei per jos paradą š.m.gegužės15d.//Lietuva.1927,gegužės21;Vil-niujepalaidotasdidžiulėsLietuvosKūrėjas...//Lie-tuvosaidas.1930,nurod.str.;Rūpinkimės,kadapiemūsųdabartįateinančioskartospasakytų,jogjibuvogarbinga... // Lietuvos aidas. 1938, nurod. str.

kariuomenė, valstybės sargai, savanoriai kūrėjai,ginkluotapajėga.

PirmiauminėtųPrezidentokalbųana-lizė taippat parodė, kad įtaigios sąvokosbuvoderinamossuentuziazmąskleidžian-čiais posakių fragmentais.Antai meilę irpareigąvisuomeneiįteigiantyspasakymaisykiuparododžiaugsmąirrūpestį.Įvairiaismetais pasakytose valstybės vadovo kal-bose džiaugsmas siejamas su: nepriklau-somašalimi;laisvatauta;tėvyne,sparčiaižengiančia gerovės keliais; kariuomenėspažanga. Džiaugsmą dėl šalies gerovėskeliantysposakių fragmentai sykiu turėjožiebti visuomenei meilę valstybei. Meilętam,kadgalėtųpareikalautipareigų–rū-pintisLietuva;budėti,kadtvirčiaupajėgtųišlaikytisavolaisvę;nuoširdžiaidirbti iš-tikimai einant savopareigas; nuolat kurtiLietuvąirkiekvienąsykstiprintijosrūmą;gerbtipraeitį;paklusti.

ĮtaigosPrezidentokalbomstaippatsu-teikia Lietuvos garbingos praeities moty-vai,kurienuoVytautoDidžiojometųčiaypačdažni.SenosiosLietuvosdidybė–taiir narsos, ir pasiaukojimo esamuoju lai-ku šauklys. Ir praeityjeVytautoDidžiojopulkai, ir dabar Lietuvos kariai buvo išri-kiuotisavokraštuiginti.TodėlPrezidentokalbose nuo 1930metų dažnai reiškiamapagarbalietuviųginklogaliai,kūrusiaidi-dingąLietuvospraeitį,grąžinusiaiLietuvailaisvęirjąsaugojusiai.Įtaigumąčiažadi-nogarbingas irkupinasdidybėsLietuvossenovėspavyzdys,sykiureikalaudamasiškariųbūtinarsiemsirpasiaukojantiemsjosekėjams.

Kiekkitokioturinioįtaigiųposakiųfra-gmentai,diegęvisuomeneiviltįirtikėjimą,Prezidentokalbosereiškėsilaimingosatei-tiesprognoze.Patikimesnį,gražesnįirlai-mingesnį gyvenimą visuomenei įteigian-

93

tysPrezidentokalbųpasakymai:„kaitokiamūsųkariuomenė,taiLietuvosnepriklau-somybė tikra“75; „dirbsime ir pasivysimekitus“;„kol ryšiosupraeitiminenutrauk-sime, tol „vyksime laimingos pažangoskeliais“76;„mūsųTėvynėsrytojusyraga-limasdargražesnisirkadbusilgainiuijopasiekta“77.Prezidentokalbųįtaigosfunk-cijos, sąveikaujant taurioms sąvokoms iruždegantiems posakiams, konstruodamosentuziazmąreiškiančiasfigūras,visuome-nęarbapiliečiųmasesveikėpsichologiniuįkvėpimu, nuteikiančiu palankiai priimtikalbosturinyjesiūlomąveikimą.

Skatinimas veikti kaip poveikio kalbos funkcija. Įtikinimuir įtaigabesiremiančiąPrezidento kalbą galutinai paveikti pilie-čius parengia skatinti veikti orientuotafunkcija, kurios svarbiausia užduotis yraparaginti klausytojus imtis tos veiklos, kurioskalbėtojas savopasisakymu ir sie-kia78. Tokio turinio kalbos akcentams yra būdingosagitacijąlemiančiosišraiškosfi-gūros, ryškėjančios jausmusžadinančiais,troškimusskatinančiaisirbendrumąsklei-džiančiaiskalbospoveikiofragmentais.

Prezidento kalbose, skirtose įvairiųmetų Tautos šventės iškilmėms, atsižvel-giant į konkrečiam laikotarpiui aktualiusuždavinius, vadovaujamasi tais agitaci-niaismotyvais, kurie skatintų visuomenękalbėtojo įteigiamam tikslui įgyvendin-ti. Štai PrezidentoA. Stulginskio kalbo-je, pasakytoje Tautos šventės iškilmėse

75RespublikosPrezidentokalba,pasakytamūsųkariuomeneiperjosparadą...//Lietuva.1927,nurod.str.

76Vilniuje palaidotas didžiulėsLietuvosKūrė-jas... // Lietuvos aidas. 1930, nurod. str.

77Rūpinkimės, kad apiemūsųdabartį ateinan-čioskartospasakytų,jogjibuvogarbinga...//Lietu-vos aidas. 1938, nurod. str.

78Žr.Koženiauskienė R. Nurod. stud., p. 66–67.

1926 metais, suinteresuotumas skatinama veikla pirmiausia žadinamas padėkos žo-džiais: „Šių iškilmių dieną laikau kilniasavo pareiga padėkoti narsiems LietuvoskaržygiamsužpakeltassunkiaskovasdėlLietuvoslaisvės,taipirvisiemspiliečiamsužpadėtąjįsunkųtriūsą,kuriantirtvarkantvalstybę.“79Prezidentopadėkosfragmen-tas, be abejo, siejamas su jausmą išreiš-kiančiudžiaugsmudėlanksčiauiškeltųirtuometuįgyvendintųšaliestikslų,osykiuir gyvenimo gerėjimą liudijančiu agitaci-nėskalbosmotyvu.PareikšdamaspadėkąPrezidentasišvienkreipėsiįtuosvisuome-nės jausmus, kurių sužadinimas piliečiųmasėmsirtoliausukeltųnorąveiktikalbė-tojo nurodytomis kryptimis.

Džiaugsmo dėl valstybėje pasiektųlaimėjimų fragmentas, konstatuodamasgyvenimo gerėjimo momentą, analizuotuatveju – kai sunkios kovos dėl Lietuvoslaisvės jau baigtos, o piliečių triūsas dėlvalstybėskūrimojauakivaizdžiaipasitar-navęs, – Prezidento kalboje kartu virstaagitaciniu, troškimų fragmentus formuo-jančiupaskatinimu.Vėlgiiliustruojantto-lesniaisminėtosPrezidentoA.Stulginskiokalbos žodžiais– „pilietės ir piliečiai, neviskas dar atsiekta – priešmūsų akis darplatūs neišdirbti laukai, mums reikia darpakiltiirsustiprėtikultūriškaiirekonomiš-kai,mumsreikia,pagaliauatvaduotimūsbrolius ir senąją sostinę“80.Valstybėsva-dovokvietimasveiktičiaskatinavisuome-nę trokštigerovės,o sostinėsatvadavimomomentas–trokštiatkurtiteisingumą.

Veiksmingesniamvisuomenėspaskati-nimuiPrezidentokalbosetaippatbuvotai-komiirbendrumąbeisolidarumąžadinan-

79Kalbos per gegužės 15 d. šventę // Lietuva.1926, nurod. str.

80 Ten pat.

94

tysagitacinėsišraiškosfigūrosfragmentai.ŠioturiniofragmentaiPrezidentokalboseyra tiesioginio kreipimosi pavidalo, pir-mąjįvienaskaitosasmenįaškeičiantįdau-giskaitos mes ir taip sukuriantkalbančio-jo susitapatinimo su jo klausančia miniastrategiją.ŠtaikaikuriePrezidentokalbųvariantai, pasakyti taikant kalbančiojoir klausančiųjų susitelkimo kursą: 1920metaisPrezidentoA.Smetonoskalboje–„Mūsųnorasbūti nepriklausomiemsnėratuščias,nesmesmokameaukotis“81;1923metųPrezidentoA.Stulginskiopasisaky-me–„Mespakėlėmedaugtriūsobeivargoiršiandienmesmatome,kadmūsųtaidėjarealizuojama“ arba – „Mes, eidami petysį petį, atsieksime paskutinį savo etapą iratvaduosime savo brolius vilniečius“82;1924 metais pavaduojančio PrezidentąSeimoPirmininkoJ.Staugaičiokreipime-si – „Mes ištisą metų eilę bedirbdami irbekovodamipagaliaulaisvėssusilaukėm“arba – „Mes šiandien kalbam darbais irypatingu ūpu“83; 1927 metų PrezidentoA. Smetonos žodyje – „AtgijusiLietuva,būdamalabaijauna,turiaugtiirtvirtėti.Okas jąugdins ir tvirtins?Taimes, jos sū-nūs irdukters, ištikimaieidamisavopar-eigas,nuoširdžiaidirbdami tądarbą,kurįmokameiresamepastatytidirbti“irtoliauėjęsšūkis–„ValiomūsųmylimojiTėvynė,nepriklausomojiLietuva!“84;1937metaistaippatPrezidentoA.Smetonospasakyme–„Meslenkiamėstaivieningaiidėjai,kurileidotamlaisvėspaukščiuipakiltiaukštyn,

81 Tautos šventės iškilmėsKaune (Tęsinys) //Lietuva. 1920, nurod. str.

82Vasario16dienos iškilmės //Lietuva.1923,nurod. str.

83 Nepriklausomybės, Kariuomenės ir Seimošvenčiųiškilmės//Lietuva.1924,nurod.str.

84RespublikosPrezidentokalba,pasakytamūsųka-riuomeneiperjosparadą...//Lietuva.1927,nurod.str.

abiem sparnais suplasnojus“85. Taigi Pre-zidentokalbosestrategiškaipasakytasmes turėjo būti traktuojamas taip, lyg jį būtųtarusivisa įTautosšventės iškilmessusi-rinkusi minia ir tarusi pritardama visoms mintims,gretakuriųirėjošisasmensįvar-dis daugiskaita.

Tautos šventės iškilmėse 1920–1938metais pasakytos Prezidento kalbos buvokryptingai orientuotos į poveikio komu-nikaciją.Pirmojovalstybėspareigūnopa-sirodymas Tautos šventės iškilmėse ir jočiasusirinkusiesiemspasakytakalbastra-tegiškai buvo sukonstruota ant poveikiui tarnaujančio verbalinio karkaso, įrėminu-sio orumą ir garbę žadinančių patriotiniųargumentųišskleidimąirjuospagrindžian-čiųįrodymųpateikimą;entuziazmąskati-nančių sąvokų ir uždegančių pasakymųpritaikymą; jausmais bei troškimais pa-grįstąagitacijosskleidimąirbendrumobeisolidarumo jausmus žadinančių išraiškosfragmentųnaudojimą(žr.3pav.).

Tuo pagrindu sukonstruota Preziden-tokalba turėjovisuomenęne tikpakrautiideologiškai, bet ir, per jausmus paveikus protą, užvaldyti jos valią lyg „savotiškaideologinė patranka“86, kurios veikimo kryptį nustato tas, kas ją užtaiso. Pamė-ginus smalsauti, ar aptartame turinio ir to meto kontekste ši poveikio komunikacijos strategijagalėjobūti ikigaloveiksminga,Prezidento kalba perteiktų minčių visuo-menės mąstysenai perspektyvoje ryškėjaneigiamas atsakymas. Antai, Prezidento A.Smetonosžodžiaisiliustruojant,–„Pa-

85 Laisvę reikia išugdyti, išsaugoti ir apginti.ValstybėsPrezidentoAntanoSmetonoskalba//Lie-tuvosaidas.1937,rugsėjo11.

86 Pasakymo panašiame kontekste vartojimas perimtas iš Viliūnas G. Nurod. str., p. 90.

95

sakytaskartąžodisgreitainuaidiir87veikiai pamirštamas“88.O siekiant, kad į tą Pre-zidento žodį piliečiai įdėmiau įsiklausytųirjisplačiauišplistų,turėjobūtipateiktasrašytiniupavidalu.Periodinėtolaikotarpiospauda, kurioje ir buvo spausdinamos Tau-tos šventėjesakytosPrezidentokalbos, irvėliauatskiruleidiniupasirodęsPreziden-toA.Smetonoskalbųrinkinyskaiptikpa-tvirtinatąįžvalgą.Vadinasi,TautosšventėsiškilmėmisirPrezidentokalbastrategiškaiformuota poveikio komunikacija, nors ir įtaigi, tebuvo momentinė, kuriai turėjobūti sukonstruota ir vėlesnė, į įtaigią ko-munikacijąorientuotastrategijostąsa.

išvados

Pirmojo valstybinio suverenumo laiko-tarpiu (1918–1940m.)Lietuva turėjoke-turias skirtingu laiku švenčiamas piliečių

87Sudarytaautorėsremiantis: Koženiauskienė R. Nurod.stud.;analizuotaisPrezidentokalbųtekstais(žr.ankstesnesšioskyriausišnašas).

88 In Skaitytojus // Smetona A. Nurod. leid., p. XIII.

masėms skirtas Tautos šventes. Vienosšventėsidėjinispriklausomumasnuokitosdalijajasįdvigrupes:pirmoji,kaivaromo-jišventėsašisbuvonepriklausomybėssą-voka(vasario16-osiosirgegužės15-osiosšventės)irantroji,kaišventėslokomotyvutapotautinėssavimonėsprasmė(rugpjūčio8-osios ir rugsėjo 15-osios šventės). Visdėlto, nepaisant kintančios šventės idėjosirvykstančiokalendoriniojosmigravimo,šios šventės tikslas visada buvo toks pat– sutelkti šalies visuomenę arba piliečiųmases, o sutelkus – efektyviai paveikti rei-kiamakryptimi.TamvisųpirmairtarnavoTautosšventėsiškilmiųdvasia.Analizuo-jant 1920–1938 metų Tautos šventės iš-kilmiųspecifikąišryškėjo„apšildantysis“,vizualiaisiais efekto reiškiniais pagrįstaspoveikio momentas. Vizualinis dėmuo,Tautos šventės iškilmėse konstruodamaspatikimoirvisgerėjančiovalstybėsgyve-nimokontekstą,veikėkaipkatalizatorius,piliečių sąmonėje pagreitintai įžiebiantisgeroūpobūseną,kuriefektyviaiformavopalankų foną į poveikį orientuotai Prezi-dento kalbai.

3 pav. Verbalinio poveikio strategijos metmenys87

96

Prezidento pasirodymas Tautos šven-tės iškilmėse 1920–1938metais ir jo čiasusirinkusiems pasakyta kalba buvo skirti poveikio komunikacijos strategijai, sie-kusiai psichologiškai kontroliuoti plačių-jų visuomenės masių įtikinimo, įteigimojomsirjųskatinimoveiktidirgiklius.Po-veikio komunikacijos strategijos procesas pirmojovalstybėspareigūnokalbosebuvosukonstruotas ant įtaką translokuojančioverbalinio karkaso. Prezidento kalboseapėmęs,pirma,orumąirgarbęžadinančiųpatriotiniųargumentųišskleidimąirįrody-mųjiemspagrįstipateikimą,antra,entuzi-azmą skatinančių sąvokų bei uždegančių

posakių pritaikymą, trečia, jausmais beitroškimaisagitacijąpropaguojančiųmoty-vųbeibendrumąirsolidarumąžadinančioišraiškosfragmentopanaudojimą–visuo-menęturėjonetikideologiškai„įkrauti“,betir,perjausmuspaveikusprotą,užval-dyti jos valią.Tautos šventės iškilmių irčiapasakytųPrezidentokalbųsąveika,at-skleidusi strategiškai formuotą poveikiokomunikacijosprocesą,parodė tuometuįtaigų, tačiau momentinį arba neilgalai-kioveikimomodelį,kuriuo siekti tikslaiturėjo būti perkelti ir į vėlesnę, į įtaigiąkomunikaciją orientuotą strategijos vei-kimotąsą.

CoRRELAtion BEtwEEn sPEEChEs of thE PREsidEnt of LithuAniA And thE nAtionAL dAy CELEBRAtions in thE PERiod 1920–1938: infLuEntiAL CommuniCAtion

Vita ulytė-GrigelevičienėS u m m a r y

The present article discusses distinctive aspects of theNationalDay(Tautosšventė)celebrations,whichwere aimed at the general public, in Lithuania in the period between 1920 and 1938 and the form and content of the speeches delivered by the President of State during these celebrations in order to make a strategic impact on the citizens. With the aimof examining the character of these phenomena, the research focuses on the aspect of influentialcommunication. The research presented in the article has been carried out using the methods of statistical/contrastive analysis and rhetorical analysis. The analysis of the subject starts with a brief overview of the origins and process of the National Day in Lithuania and the examination of its distinctive aspects. The objective of this part of the analysis is to determine the main reason for the existence of the National Day in Lithuania. The article further examines the reaction of the National Day celebration participants to the public appearance of the President of State and explores the features of the

impact strategy revealed by the President’s opening speech made on the occasion of the celebration. The research aims at reconstructing the overall pattern of the influentialcommunication,whichwas reflectedin the connection between the President of State and the crowds of general public at that time.

So far, similar analyses attempting to reveal the problem of influential communication haveonly rarely been encountered in the works of Lithuanian historians or have only touched upon the subject. Therefore, the main sources on the basis of which the subject of the article is examined are periodicals (mainly newspapers) of the period under consideration. These publications contain quite exhaustive texts on both the National Daycelebrations (its programmes and impressions) and the speeches made by the President (the exact texts of the speeches or paraphrased speeches).

The article suggests and attempts to prove the hypothesis that the sender of a political speech strategically constructs the impact directed towards

97

receiversofthespeech.Thisapproachisconfirmedby the main conclusion of the article, which proves that both the fragments of the Lithuania’s National Day celebrations of the period between 1920 and 1938 and the President’s speeches addressed to the general publicwerestrategicallyconstructedastheinfluentialcommunication. celebrations of the National Day manifest a sort of a “warming up” moment ofimpact based on the elements of visual effect, which enhanced positive spirits among the public and in turn strengthened the effect of the President’s speeches, thus enabling them to achieve the intended purposes. on

the other hand, the strategy process, which disclosed the verbal effect and determined three main aspects of thePresident’s speeches, firstly, development of thepatriotic arguments to enhance the feelings of dignity and honour and their substantiation, secondly, the use of terms encouraging enthusiasm and inspirational expressions,andthirdly,theuseoffiguresofspeechto evoke the spirit of community and solidarity, was not only constructed to charge the public ideologically but also aimed at making an emotional impact on the minds of the public, thus gaining control over the people’s will.

Įteikta 2009 09 30Parengta skelbti 2009 10 16

98

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

PreKių ir PaslauGų Pasiūlos Kaita lietuvos PerioDinĖs sPauDos reKlamoje 1918–1940 metais

Giedrė Polkaitė

DoktorantėVilniaus universiteto Istorijos fakultetoNaujosios istorijos katedraTel. 2 68 72 86El. paštas: giedre.polkaite@if.vu.lt

Šių dienų žmogui be geležinkelio,telefono, telegrafo, radijo ir be Mesefos

muilo „Radium“ sunku apsieiti.1938 m. reklama „Lietuvosaide“

XXa.pirmojojepusėjeVakarųvalstybėsesparčiai tobulėjo technika,komunikacijospriemonės,masinėgamyba.Rankųdarbąpakeitė mašinos, garo energiją – elektra,traukinius – automobiliai ir lėktuvai. Įkiekvienožmogausnamus įžengėdaugy-bė naujovių – radijas, telefonas, elektrosprietaisai.

Dėl masinės gamybos prekę tapo pa-prasčiauirpigiaunusipirktineipasigamin-tinamuose.Visuomenėlabaipasikeitė–išgamintojų ji virto vartotojų visuomene.Daiktai tapoperkaminedekadai,osezo-nui. Gamintojams, norintiems parduoti savopagausėjusiąprodukciją,įpagalbąat-ėjoreklama.Jitaponetikbūduinformuotiapieprekę,betirpriemoneformuotivarto-tojųporeikius.

Straipsnio tikslas yra ištirti prekių irpaslaugų pasiūlą lietuviškoje reklamoje1918–1940m., periodizuoti pasiūlos kai-

tos tendencijas, išanalizuoti vyraujančiasprekiųirpaslaugųgrupes.

Istoriografija. Reklamos tyrimai Lie-tuvoje daugiausia vyksta trimis kryptimis. Reklama tiriama kaip ekonomikos, rinko-daros reiškinys1,komunikacijospriemonė,taippatdaugdėmesioskiriamalingvistineireklamosanalizei2. Reklamos istorijos ty-rimaiLietuvojenegausūs,didesnisyratik

1 Reklamos pagrindai:mokymopriemonė/Sud.I.Šulcienė.Klaipėda,1993.44p.;Čeikauskienė M. Reklamairfirmosįvaizdis.Vilnius,1997.70p.;Stan-kaitis R.Marketingopagrindai.Vilnius,2002.55p.;Jokubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui / Mokomojiknyga.Vilnius,2003.158p.;Čereška B. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius, 2004. 364 p.

2Reklamoskalbos tyrimųbibliografijasusiste-minta: Andriušytė R. Reklamos kalbos tyrinėjimailietuviųmokslininkųdarbuose//Actahumanitaricauniversitatis Saulensis. 2007, t. 3, p. 22–31. Taip pat Kvietkauskas M.Visi lietuviai,skelbkitės!//Metai.1999,Nr. 6, p. 129–138;Viešojo diskurso retorikair lingvistika (straipsnių rinkinys). Vilnius, 2008. 218 p.

99

menoistorikųindėlis3.Tačiaususidomėji-mastarpukarioreklamanemąžta.Visdaž-niau periodinėje spaudoje galime aptiktipažintinių straipsniųapienepriklausomosLietuvos reklaminius skelbimus4.

Straipsnio šaltiniai – reklaminiai skel-bimai lietuviškoje periodinėje spaudoje.Daugiausia reklamos gaudavo pagrindi-niai šalies dienraščiai oficiozai „Lietuva“(1919–1928m.)ir„Lietuvosaidas“(1918,1928–1940 m.), katalikiškos pakraipos dienraštis„Rytas“(1925–1936m.), jįpa-keitęs „XX amžius“ (1936–1940 m.),„Lietuvos žinios“ (1922–1940 m.). Taippat nagrinėti gausiausiai nepriklausomosLietuvosvisuomenėsgrupei –kaimogy-ventojams–skirtileidiniai:didžiausiątira-žąturėjęs„Mūsųrytojus“(1927–1936m.),„Ūkininko patarėjas“ (1925–1940 m.),„Lietuvosūkininkas“(1918–1940m.).

Tyrimo metodai – aprašomasis ir kie-kybinė reklaminių skelbimų turinio ana-lizė.Buvo išskirta penkiolika dažniausiaireklamuotų prekių bei paslaugų grupių irnagrinėtajųreklamavimointensyvumopro-centinė kaita aptariamuoju laikotarpiu. Šiaianalizeipasirinktasduomenųmasyvas–re-klaminiaiskelbimai,ėję leidiniuose„Lie-tuvosaidas“,„Lietuva“,„Lietuvosžinios“ 1918–1940 m. Tyrimo imtis sudaryta stra-

3 Galkus J. Senasis Lietuvos plakatas 1862–1944 m. Vilnius,1997.224p.;Kučinskaitė S.Trečiojodešim-tmečio reklamaEuropoje ir Lietuvoje // Interjeras.1997,Nr.7,p.24;Pavilionytė R.Vartojimovizua-lizacijatarpukarioLietuvosreklaminėjegrafikoje//Menotyra.2003,Nr.2(31),p.67–73;G. Jankevičiū-tė.Lietuvosgrafika.Vilnius,2008.240p.

4 Pavyzdžiui, M. Janavičiaus pokalbis su dr. K.Antanaičiu„TarpukarioLietuvojeverslininkaitu-rėjopakankamailaisvės“inhttp://www.verslosavai-te.lt/content/view/2525/128/[žiūrėta2008m.rugpjūčio20d.];Misiūnienė S. Reklama?Taiįdomu//Spectrum, 2007,Nr. 2 (7), p. 22–25; Retro jos didenybei re-klamai (parengėA.Surblys) //Literatūra irmenas. 2004, liepos 30, Nr. 3012.

tifikuotos atsitiktinės imties sudarymoprincipu5. Šio principo taisyklė – negalibūtipaimtadaugiauneivienasavaitėsdie-na.Buvosudarytassudėtinėssavaitėspa-vyzdys,t.y.pasirenkamasvienasmėnesiopirmadienis, vienas antradienis ir t. t., kol sudaroma pavyzdinė savaitė. Pasirinktasžingsnis – sausio pirmas pirmadienis, posavaitėseinantisantradienis,darposavai-tės–trečiadienisirt.t.Tirtileidiniai„Lie-tuvosaidas“ir„Lietuva“1918m.,1919m.,toliau kas treji metai – 1922 m., 1925 m. irt.t.1940m.tirtitiksausio–birželionu-meriai;„Lietuvosžinios“1922m.(pirmiejileidimo metai), 1928 m. ir 1938 m. Viduti-niškai44vienųmetųleidinionumeriai.

Siekiant išsiaiškinti kaimo gyvento-jamsskirtųleidiniųreklamostendencijas,pagaltuospačiusprincipusbuvotirti1919, 1923 m. „Lietuvos ūkininkas“ ir 1928,1933 bei 1938 m. „Ūkininko patarėjas“.Šie leidiniai buvo savaitiniai, tad imta vie-nomėnesio viena savaitė – sausio pirmasavaitė,vasarioantra,kovotrečiairt.t.6 Iš viso12vienųmetųleidinionumerių.

Tyrimųrezultataisusistemintilentelėje.

Bendrosios reklamos intensyvumo tendencijos 1918–1940 metais

Tiriant prekių ir paslaugų pasiūlos rekla-moje procentinę kaitą, buvo išskirta pen-kiolikagrupių.Išvedusbendrą1918–1940m.dienraščiuose„Lietuva“,„Lietuvosaidas“bei„Lietuvosžinios“reklamuotųprekiųirpaslaugų vidurkį paaiškėjo, kad intensy-viausiai reklamuotos gydymo paslaugos bei vaistai(18proc.visųreklaminiųskelbimų„Lietuvosaide“ir„Lietuvoje“;11proc.–

5Plačiaužr.Wimmer R., Dominick J.Massmediaresearch: an introduction. belmont, 1997, p. 118.

61928m.„Ūkininkopatarėjas“buvomėnesinis,tad tirti visi leidinio numeriai.

100

„Lietuvosžiniose“),kosmetikosbeibuiti-nėschemijosprekės(atitinkamai13proc.ir 18 proc.), leidiniai, knygynai bei spaus-tuvės (8 proc. ir 10 proc.).Mažiausiai ištirtųprekiųgrupiųreklamuotialkoholiniaigėrimai (plačiau žr. lentelę). Leidiniuose„Lietuvosūkininkas“bei„Ūkininkopata-rėjas“daugiausiareklamuotažemėsūkiuiskirti reikmenys (18 proc.), kosmetikos ir buitinėschemijosprekės(17proc.),leidi-niai, knygynaibei spaustuvės (7proc.) irbankai (7 proc.).Mažiausiai šiuose leidi-niuosereklaminiųskelbimųapiealkoholi-niusgėrimus,laisvalaikioleidimobūdusirsiuvėjųpaslaugas.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais(1918–1922m.) žemėsūkiui ir pramoneiskirti reikmenys buvo viena gausiausiai spaudoje reklamuotų prekių grupių.Atli-kusreklaminiųskelbimųnepriklausomojeLietuvojekiekybinęturinioanalizę,paste-bėtaaiškitendencija–bendropobūdžiolei-diniuosežemėsūkioirpramonėsreikmenųreklamosintensyvumasmažėjo(„Lietuvo-je“ir„Lietuvosaide“nuo14proc.1922m.iki0,2proc.1934m.).Oūkininkamsskir-toje spaudoje visą tą laiką žemės ūkio irpramonėsreikmenųreklaminiaiskelbimaibuvovienipirmaujančių.

Kosmetikos prekių reklaminių skel-bimų skaičius, 1918–1919 m. nesiekęsnet 0,5 proc. visų prekių ir paslaugų re-klaminiųskelbimų,sparčiaididėjoir ke-tvirtajameXXa.dešimtmetyjeužtikrintaiįsitvirtinopirmoje vietoje. „Ūkininkopa-tarėjuje“ kosmetikos ir buitinės chemijosprekiųreklamaantrajamenepriklausomy-bėsdešimtmetyjetaippatpralenkėžemėsūkioreikmenųskelbimus.

Pirmąjį nepriklausomybės dešimtme-tįmedicinos paslaugų ir prekių reklamos

grupė7dienraščiuose„Lietuva“bei„Lietu-vosaidas“sudarėdidžiausiądalįvisų re-klamuotųprekių.Vėlesniaismetaisjismu-ko nuo 32 proc. (1928 m.) iki 3,15 proc. (1940m.). Panaši tendencija išryškėjo ir„Lietuvos žiniose“. Ūkininkams skirtojespaudojemedicinospaslaugųgrupėsrekla-manebuvotokiagausikaipdienraščiuose.Visu aptariamu laikotarpiu didžiąją dalįšiosgrupėsdienraščiuosesudarėgydytojųskelbimai, o kaimo gyventojams orientuo-tuose leidiniuose labiau reklamuoti vais-tai.Medikamentų reklama1919m.„Lie-tuvoje“sudarė6proc.,1928m.„Lietuvosaide“ – 10 proc., „Lietuvos žiniose“ – 6proc.,1934m.„Lietuvosaide“–12proc.,„Ūkininkopatarėjuje“1933m.vaistųrekla-masudarėdaugiaukaip50proc.,1938m.–40proc.visųgrupėsreklaminiųskelbimų.Daugiausia reklamuoti vaistai nuo skaus-mo, peršalimo, reumato.

Nemažą reklamos pasiūlos dalį, ypačpirmaisiais nepriklausomybėsmetais, su-darėknygynų,spaustuvių,leidinių8,bankųbeimokymoįstaigųreklama.Visunagrinė-jamulaikotarpiukviestaįkalbų,stenogra-fijos,mašinraščio,buhalterijos,siuvimoirkt.užsiėmimus,taippatreklamavosigim-nazijos,progimnazijos(skelbimųypačpa-daugėdavopriešstojamuosiusegzaminus)beiprivačiaspamokassiūlantysasmenys.

TechnikosprekiųreklamostarpukarioLietuvojedaugėjonesparčiai,oautomobi-liųnetgimažėjo,norstransportopriemoniųir technikos prekių importas nepriklauso-mojeLietuvojedidėjo.Pavyzdžiui,1927m.automobiliųimportuotauž3637700litų,dviračiųuž698000litų,siuvamųjųmaši-

7Šiągrupęsudarėprivačiųgydytojų,medicinoslaboratorijų,ligoninių,vaistųbeivaistiniųreklamos.

8 Tarpukario leidinių reklamą plačiau savostraipsnyjenagrinėjoG.Bankauskaitė-Sereikienė.

101

nųuž933000litų,1937m.atitinkamaiuž7100300litų,1663800litų,1969600litų9.

GerėjantLietuvosekonomikai,gyven-tojųpajamosdidėjo,mažėjonamiepaga-mintų dalykų vartojimas, o pramoniniųprekių,ypačmanufaktūros,buvoperkamadaugiau10. Didėjo ir gatavų drabužių beiavalynėsreklamosintensyvumas.Augimotendencija pastebima XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Dienraščiuose audinių irsiuvimo paslaugų reklama nebuvo gausi,siekė vos daugiau nei 1–2 proc. visų re-klaminiųskelbimų.Okaimogyventojamsskirtuose leidiniuose audiniai reklamuoti dažniauneigatavidrabužiai.

Kitųminėtųprekiųgrupiųkiekybiniaipokyčiai nagrinėjamu laikotarpiu nebu-vo labaidideli,plačiau jieaptartikituosestraipsnio skyriuose.

Žemės ūkio ir pramonės reikmenų reklamos ypatybės periodinėje spaudoje

Pirmieji jaunos valstybės metai buvosunkūs – politinis nestabilumas, karo su-stabdytas vietinės pramonės darbas, va-liutos krizė. Šios aplinkybės lėmė, kad1918–1919 m. spaudoje daugiausia buvo reklamuojami lietuviški leidiniai, paslau-gos(gydytojų,siuvėjų,drabužių taisyklų,vertimo biurų, įdarbinimo agentūrų) beiimportinė žemės ūkiui ir pramonei skirtatechnika.

1918–1919m.žemėsūkioirpramonėstechnikos reklaminių skelbimų užsako-vai dažniausiai buvo stambūsVokietijos,

9 Statistikos biuletenis. 1928, Nr. 2 (52), p. 12–15 ir Statistikos biuletenis. 1938, Nr. 1(171), p. 24–27.

10 D. Cesevičius. Lietuvos ekonominė politika1918–1940. Vilnius, 1995, p. 82.

rečiau Latvijos gamintojai, kurie ieškojopirklių ir atstovų savo prekėms parduo-ti Lietuvoje ir teikė įrenginius pramoneiatkurti. Skelbimuose vardyta panaši pa-siūla – lokomobiliai, tartokai11, kuliamo-sios, grėbiamosios, kertamosiosmašinos,malūnai,girnos,valcai12,plūgai,akėčios,drapakai13, separatoriai. Reklamos labiau panėšėjo į pranešimus, nebuvo būdingųreklaminių„vilionių“:„Visokiųpriruošia-mųjųmašinųmaisto,pašaro,džiovinimo,konservųpramonei,visokiodidumo,geraisutaisytų teikia Freiburger Trocknungs-werke,Freiburg.“14Pokeleriųmetųpadė-tis pasikeitė.Reklamavosi nebe užsienio,ovietiniaiverslininkai,skelbimuosesiūlytaprofesionalųpagalbaįrangaiprižiūrėti,įvai-resnėtapoirtechnikospasiūla.1921m.in-žinieriusA.Putrimas,„Siemens&Halske“atstovas Lietuvai, skelbė: „Visas elektrosstočiųįruošimas,šviesaiirjėgai,pramonėsįmonėmsiržemėsūkiuielektrosmotorai,instaliacijosmedžiaga, elektros lempelės,elektros aparatai virimui ir šildymui, Rent-genoaparatai,įvairiausitelefonoįtaisaiiraparataiirt.t.“15Akcinėbendrovė„Nemu-nas“,gaminusi ir importavusižemdirbys-tėsirpramonėsmašinas,vandensturbinas,žadėjo„pastatymuimašinųirpramonėsįs-taigųįrengimui“atsiųstiprityrusiustechni-kos specialistus16.Imtapabrėžtitechnikoskokybė: „Komnik’o motorinis plūgas –neabejotinastvirtumassunkiausioj,pačioj

11Tartokas–lentpjūvė.12 Valcas – 1. veleninis malimo prietaisas;

2. prietaisas metalui spaudimu apdoroti, metalo lakš-tams lankstyti.

13Drapakas–spyruoklinėsakėčios14 „Freiburger Trocknungswerke“ reklama //

Lietuvos aidas. 1918, kovo 19.15„Siemens&Halske“reklama//Lietuva.1921

lapkričio27.16 AB „Nemunas“ reklama // Lietuva. 1921,

spalio 16.

102

akmenuotojžemėj.Didžiausidarbovaisiaipriemenkiausiokurosuvartojimo.“17

Vienadidžiausiųžemėsūkiotechnikosreklamosnaujoviųbuvotraktoriausatsira-dimas.PionierėšiojesrityjebuvoAmerikoslietuvių prekybos bendrovė, importavusi„Fordson“ traktorius.Tai buvo nematyta,branginaujovė18, tadstengtasikuo įman-tresnėmis reklamomis atkreipti ūkininkųdėmesį. 1920m.pasirodėpirmoji trakto-riaus reklama, kurioje skelbiama: „Ford-son stebuklingoji mašinėlė. Antradienį,lapkričio 2 d., darys bandymus. ParodysLietuvosūkininkamsiragronomams,kaipsėkmingiausiai ir ekonomingiausiaidirbtižemę.Automobiliaidovanainuvešįvietą,kurbusbandymaidaromi.“19

Reklamose vardyti traktoriaus prana-šumai, aiškinta jo nauda ūkyje – laiko irdarbosąnaudųtaupymas20. Vienas pagrin-dinių reklaminių šūkių buvo: „Fordson –dienosdarbasperdvivalandas.“21 Žinant,kadnekiekvienasūkininkasgalėjoįsigytišiąmašiną,pasiūlytosgerosišsimokėjimosąlygos–perkant traktorių reikėjosumo-kėti 25 proc., iš pirmųjųmetų derliaus – 40proc.,išantrųjų–35proc.sumos22.

Be„Fordson“,reklamuotiamerikietiški„International“(„McCormick-Deering“fa-brikogaminys),„MasseyHarris“,„Case“,švediški „Munktells“, vokiški „Deutz“ irkitųfirmųtraktoriai.Nepaisantintensyviosreklamos,Lietuvosžemėsūkisbuvomen-

17 AB „Nemunas“ reklama // Lietuva. 1921,spalio 16.

18Traktorius„Fordson“kainavo6000–7000litų.19 „Fordson“ traktoriaus reklama // Lietuva.

1920, spalio 30.20 „Fordson“ traktoriaus reklama // Lietuva.

1925, sausio 15.21„Fordson“traktoriausreklama//Ūkininkopa-

tarėjas.1927,Nr.1.22 „Fordson“ traktoriaus reklama // Ūkininko

patarėjas.1927,Nr.6.

kaimechanizuotas.1930m.,visuotiniože-mėsūkiosurašymoduomenimis,Lietuvosūkiuosedirbo544traktoriai.

Reklamaprisidėjopriepažangausūki-ninkavimoskatinimo.Bemoderniųžemėsapdirbimo priemonių, periodikoje rekla-muoti veisliniai gyvuliai ir paukščiai beisėklos,pašarųpapildai,mineralinėstrąšos,priemonės, apsaugančios gyvulius nuovabzdžių įkandimų ir parazitų. Vykdytane tikgamintojųbeiprekeivių,bet irpla-tisocialinėsreklamoskampanija,raginusinaudotitrąšasūkininkavimonašumuipadi-dinti.Kviesta į gyvulininkystės, pieninin-kystėsirkt.kursus23. Reklamuoti leidiniai žemėsūkio tematika: „Apiegyvulių ligasirjųgydymą“,„Kaipirkuomitręštidaržas,sodas ir rūtų darželis“, „Veršiukų augini-mas“irkt.

Pastebima tendencija,kadžemėsūkiobei pramonės reikmenų reklama bendropobūdžio leidiniuose nyko, užleisdamavietąplatausvartojimoprekėms,irįsitvir-tinospecializuotuoseleidiniuose.Kaipmi-nėta,šiosgrupėsskelbimųkiekisdienraš-čiuosegerokaisumažėjo,betlikopastovus„Lietuvosūkininke“ ir „Ūkininkopatarė-juje“.Odienraščiuosedidėjokosmetikos,buitinėschemijos,drabužiųpasiūla.

Kosmetikos ir buitinės chemijos prekių pasiūlos didėjimas 1918–1940 metais

Kosmetikosprekiųreklama1918–1940m.gerokai suintensyvėjo. Periodinėje spau-doje pirmiausia atsirado kremų nuo „šla-kų, dedervinių ir spuogų“ reklama, visišiekremai,norsgaminamiskirtingųben-drovių, buvo vadinami „Metamorfoza“.

23Gyvulininkystėsirpienininkystėskursųrekla-ma//Lietuvosūkininkas.1922,Nr.23.

103

Taippatpasirodydavoimportuotųkvepalųreklamų.Daugumareklamuotųgaminių–užsieniogamintojų.PoPirmojopasauliniokaro kosmetika buvo parduodama vaisti-nėse, po keleriųmetų reklamose skelbta,kadgaminiųgalimaįsigytiirspecializuo-tosekosmetikosparduotuvėse.

Kosmetikosskelbimųkiekisirpasiūlaėmėkisti1922m.Tailėmėvietiniųgamin-tojųįsitvirtinimasrinkoje.PasirodėKaunomuilo ir parfumerijos dirbtuvės „Floran-ce“,farmacijosbendrovės„Sanitas“,S.Su-dako, „Berar irCo“ parfumerijos fabrikųgaminiųreklama,vėlesniaismetaispriejųprisidėjochemijosirfarmacijoslabaratori-jaGERMAPO,A.Mogilevskioirsūnaus,Klaipėdosmuilo fabriko, Lietuvosmuilofabrikoirkitųkosmetikosgamintojųskel-bimai.Taipadidinokosmetikospriemoniųreklaminių skelbimų skaičių „Lietuvoje“nuo 0,4 proc. 1919 m. iki 7 proc. 1922 m., 1928m. ši prekių grupė sudarė 15 proc.visųdienraštyje„Lietuvosaidas“išspaus-dintų reklaminių skelbimų, o 1937 m. –beveik 22 proc.

Sparčiaididėjonetikskelbimųinten-syvumas,betirsiūlomųprekiųbeipaslau-gų asortimentas. Vienmuilo nusipraustiir nusiskusti nebepakako, pasiūlyta nau-jovių–skutimosikremų,šampūnų.Dantųpastųgamintojaiteigė,kadkartąperdienąvalytisdantisneužtenka:„Vakarepaskiau-siai, o iš ryto pirmiausiai Chlorodont.“24 Taippatreklamuotispecialūsdantųšepe-tėliai,burnosskalavimoskystis25.Kremaiirmuilaižadėjoapsaugotiodątiekvasarąnuo žalingo saulės poveikio, tiek žiemą

24 „Chlorodont“dantųpastos reklama //Rytas.1936,balandžio20.

25Pavyzdžiui,„Chlorodont“dantųšepetukore-klama//Lietuvosaidas.1928,spalio19;„Miradont“burnos eliksyro reklama // Lietuvos aidas. 1929, bir-želio1.

nuoblogooro.„Florance“pasiūlėdieninį„visiškaiberiebalų“irnaktinį„stiprinantįodosaudinius“kremą26.Kremas„Simon“žadėjo išlyginti raukšles. „Nivea“ reko-mendavovyramspriešskutimąsiodąišsi-teptiminkštinančiukremu27.Atsiradolūpųdažų, pudrų, nagų lako reklaminių skel-bimų.Tikinta, kad kiekviena šeimininkė,norsirdirbantinamųruošosdarbus,galėsdžiaugtispuikiomis,švelniomisrankomis,jeinaudosrankųkremą28.Žmonėspradėtigąsdintiblogukūnokvapu, tad rekomen-duotanaudotipudrasnuo rankų,pažastų,kojųprakaitavimo29.Naudojant„Renol“ir„Taky“ depiliacinius preparatus, ant mo-terskūnoneturėjoliktinereikalingųplau-kelių30.Skelbta,kadžiliplaukai sendina,todėl siūlyta įvairių priemonių plaukamsdažyti31. Reklamuotos priemonės nuoplaukųslinkimo irpleiskanų, taippatšu-kuosenosformavimopriemonės32.

Plėsta kosmetikos reklamos auditori-ja.TrečiajameXXa.dešimtmetyjemuilųir kremų skelbimuose kreiptasi į moterį,jai žadėta, kad, vartodama muilą, išsau-gos „švarą, grožį, švelnumą, jaunystę,pasisekimą“33.Ketvirtajamedešimtmetyje

26„Florance“fabrikoreklama//Lietuvosaidas.1938, kovo 19.

27 „Nivea“ kremo reklama // Lietuva. 1927,gruodžio28.

28„Nivea“rankųkremoreklama//Lietuvosai-das.1933,lapkričio10.

29Pavyzdžiui,talkopudros„Khasana“reklama//Lietuva. 1924, kovo 24; gelmaninomiltelių rekla- ma//Lietuvosaidas.1934,gegužės26.

30 „Renol“ reklama // Lietuva. 1925, liepos 11;„Taky“reklama//Lietuvosaidas.1929,rugpjūčio11.

31Pavyzdžiui,„Grąžintojas“reklama//Lietuvosūkininkas.1924,gruodžio17–31,Nr.51–52;W.Sel-gerioplaukųdažųreklama //Lietuvosaidas.1931,sausio 3.

32Plaukųtepimopriemonės„Glaudin“reklama//Lietuvosaidas.1937,rugsėjo9.

33„Jaunystės“muiloreklama//Lietuvosaidas.1939, liepos 5.

104

kosmetikos reklamoje tiek moterys, tiek vyrai, tiek vaikai raginti naudoti kremą,muilą.„Ksebora“.Šįmuiląašlabaimėgs-tu,–sakomoteris,betirvyras,turįsgerąskonį,suypatingupamėgimuvartojaKse-boramuilą...Kseborataippatyraidealusmuilas vaikams, nes jis nė kiek neerzinajautriosmažyčiųodos.“34Reklamųiliustra-cijoseanksčiaubuvomatytivienmoterys,o dabar ir vyrukai puikavosi prausdamiesi „Jaunystės“muilu35,tepdamiesikūną„Ni-vea“kremu,šukuosenasdailindami„Glau-din“plaukųformavimopriemone.

Kosmetikos reklamoskiekiodidėjimotendencija pastebima ir specializuotuoseleidiniuose.Kaimo gyventojai buvo kriti-kuojamidėlasmeninėshigienosstokos,esą„dažnas ištisais metais nesimaudo, ypačnenaudojamasmuilas“36. Tuo pasinaudojo kosmetikospriemoniųreklamuotojai.Ūki-ninkamsskirtaspaudamirgėjokosmetikospriemonių reklamomis, antraštės skelbė:„Arlyja,arsniegti,kaipmiestas,taipirkai-mas tevartoja tik Boro Timolio muilą“37, „InteligentasirartojastikChlorodontpastąvartoja“38,„Visi!Visi!Kaimeirmiestetei-kipirmenybęFigaroskutimosikremui.“39

Kosmetikoskabinetųreklamosaiškino,kad„modernimoterispriduodasavoveidoirplaukųpriežiūrai tiekpatsvarbos,kaipir savotualetams“40.Beįprastųplaukųkir-

34Muilo „Ksebora“ reklama // Lietuvos aidas.1935,rugpjūčio14.

35„Jaunystės“muiloreklama//Lietuvosaidas.1933,balandžio29.

36Dr.J.Žemgulys.Apiemaudymąsi//Mūsųry-tojus. 1927, Nr. 9.

37 boro Timolio muilo reklama // Lietuvos aidas. 1931, kovo 21.

38Dantųpastos„Chlorodont“reklama//Lietu-vosūkininkas.1938,spalio24,Nr.47.

39„Figaro“skutimosikremoreklama//XXam-žius.1939,vasario10.

40M.Nikolskienėskosmetikoskabinetoreklama//Lietuva. 1926, vasario 6.

pimo,dažymo, šukavimo,manikiūro,pe-dikiūropaslaugų, siūlytasveidovalymas,odosdefektųgydymas,veidoirkūnoma-sažas,masažasnuonutukimo,raukšliųly-ginimas,garovonios,gydymasnuoplaukųslinkimo,„pusmetinisplaukųraitymas“irt.t.1936m.paskelbta,kadšaliaavalynėsparduotuvės „Batas“ atidarytas speciali-zuotaskojųslaugymoskyrius,kuriameža-dėta palengvinti kojų skausmus, išgydytinuospaudas,kojųprakaitavimą, suragėju-siąpėdųodą41.Skyriuivadovavoišužsie-niopakviestaspecialistė,garsauskojųligųdaktaroSchollioasistentė42.

Dar viena prekių, kurios buvo rekla-muojamos chemijos bendrovių, grupė –skalbimo ir valymo priemonės. Vokiečiųbendrovė „Henkel“ siūlė muilo miltelius„Persil“, balinimo priemonę „Sil“, švei-timomiltelius „Ata“, valiklį stiklui ir in-dams„Imi“.Lietuvosgamintojai,beįpras-tųskalbiamųjųmuilų,reklamavomuilota-bletes baltiniams43, muilo dribsnius šilkui irkojinėms44,riebalųirdėmiųvaliklius45, vokiškojo„Persil“,atitikmuobuvoLietu-voje pagaminti milteliai „Benzit“ ir mir-kymo soda „�it“46. Lietuviškos skalbimo priemonėsesątarppirkėjųbuvusioslabaipopuliarios,užvaldžiusiosvietinęrinką,išimportiniųgaminiųnaudotitik„geraiišre-klamuotimuilomilteliai“47.

41 Firmos „Batas“ reklama // Lietuvos aidas.1936,balandžio1.

42 „Scholl“kojųpriežiūrospriemoniųprekinisženklasgarsusikišiol.

43Luxmuilotablečiųreklama//Lietuvosaidas.1928,birželio1.

44Muilodribsnių„Rex“reklama//Lietuvosai-das. 1931, kovo 28.

45Laboratorijos„Germapo“reklama//Lietuvosaidas.1934,gegužės26.

46Skalbimopriemonės„Benzit“reklama//Lie-tuvos aidas. 1934, kovo 17.

47 Gruodis D.Lietuvospramonėirjosgamyba.Kaunas,1930,p.126.

105

Ištyruskosmetikosirbuitinėschemijosprekiųkiekio,pasiūlos,auditorijosorienta-cijos duomenis galima teigti, kad šios pre-kiųgrupėsreklamaskatinonaujųporeikiųirvartojimoįpročiųatsiradimą.

Automobiliai ir technikos naujovės reklamoje

XIX a. pabaigoje masiniam vartojimui pradėti gaminti automobiliai greitai pa-plito visame pasaulyje. Ne išimtis buvo ir Lietuva.

Pirmiausia 1920m. pasirodė automo-bilių,motociklųnuomos reklamų–„ves-tuvėms, krikštynoms ir tolimesniamkeliui“48.TųpačiųmetųrugsėjįAmerikoslietuviųprekybosbendrovėpaskelbė,kadįKaunąatrieda24„Ford“automobiliai49.

Automobiliųpasiūlagreitaididėjo.Be-veik kasmet Lietuvoje atsirasdavo naujųmarkių automobilių reklaminių skelbi-mų.1921m.pasirodėvokiečiųgamintojų„Benz“,„Opel“,„Wanderer“50,krovininiųmašinų M.A.N. reklamų. 1922 m. buvogalimaįsigytivokišką„Luksuslimousin“su„elektrosšviesairkeliomatuotoju,vi-daus apšvietimu, dviem įleidžiamomisatsargos sėdynėmis“51. 1923 m. pradėta„Buick“, „Hupmobile“52, „Fiat“, 1924 m.„Chevrolet“,motociklų„HarleyDavidson“,1925m.„Dodge“,motociklų„Douglas“53

48 Automobilių nuomos reklama // Lietuva.1920,rugsėjo9;automobiliųnuomosreklama//Lie-tuva. 1920, liepos 9.

49„Ford“reklama//Lietuva.1920,rugsėjo26.50 „Wanderer“ – vokiškų automobilių markė,

keleiviniai automobiliai gaminti 1911–1941 m.51 Nationale automobile Gesellschaft reklama //

Lietuva.1922,birželio13.52„Hupmobile“–1909–1940m.„HupCarCor-

poration“(JAV)gamintiautomobiliai.53 „Douglas“ – angliški motociklai, gaminti

1907–1957 m.

ir „Triumph“54, 1927 m. „Pontiac“, „Es-sex super six“55, 1928 m. „Renault“,„Studebaker“56, „Peugeot“, „Cadillac“,motociklų„Indian“57,1929m.„Citroën“,1931m.BMW,1935m.„Volvo“,1937m.„Audi“,1938m.motociklų„Calthorpe“58, automobilių „Adler“59 ir kitų transportopriemoniųreklaminėskampanijos.

Pirmieji reklaminiai skelbimai aiški-no automobilio naudą, ekonomiškumą,valdymopaprastumą. Pavyzdžiui, „Ford“reklamoje teigta, kad kelionės iš Kaunoį Jonavąmetu buvo nuvažiuoti 64 km irsunaudotatik10lbenzino60.Kitasskelbi-mastikino,kad„AutomobilioFordkons-trukcija yra taip paprasta ir jis taip lengvas valdymui, jog kiekvienas, vaikas ar senis, beveiknerizikuodamasgaliimtisvairo“61. Naujovei įsitvirtinus rinkoje, pradėta pa-brėžtimašinospatvarumą,komfortą,gro-žį,techniniusdalykus:„Pontiac–naujas6cilindrų,vidujvairuojamas,luksuslimou-sine,įrengtassuvisaiskomfortais.“62

Kartu su automobiliais atsirado kitųjiemsbūtinųprekių ir paslaugų. 1921m.Amerikos lietuvių prekybos bendrovėpakvietė įvairavimokursus.Atsiradožy-miausiųpadangųgamintojų„GoodYear“,„Continental“, „Michelin“ reklama.Beje,dviračių padangas gamino ir reklama-

54 „Triumph“ – angliškimotociklai, gaminaminuo 1902 m.

55„Essexsupersix“–amerikiečiųautomobiliai,gaminti 1918–1932 m.

56„Studebaker“–amerikiečiųautomobiliai,ga-minti 1902–1966 m.

57„Indian“–vienaseniausiųAmerikosmotoci-klųgamintojųbendrovių,veikiantinuo1901m.

58 „Calthorpe“ –Anglijoje 1904–1932 m. ga-minti motociklai.

59 „Adler“ – vokiečių automobiliai irmotoci-klai, gaminti 1900–1957 m.

60„Ford“reklama//Lietuva.1920,spalio8.61„Ford“reklama//Lietuva.1922,rugsėjo20.62„Pontiac“reklama//Lietuva.1927,sausio6.

106

vo lietuviškos bendrovės „Inkaras“ bei„Guma“. 1924m. „visampasauliui žino-masbenzinasShell“siūlėkurostatinėmisir cisternomis, o kitais metais amerikos žibaloprekybosbendrovėkaipdidžiausiąnaujovę pristatė degalinės Kauno stotyjeatidarymą.Pokeliųmėnesiųjaubuvoskel-biama,kadšiosbendrovėsdegaliniųgali-ma rasti ne tikKaune, bet irKlaipėdoje,Šilutėje,Mikėtuose,Šiauliuose63. Taip pat reklamuotos automobilių alyvos, tepalai,detalės, pavyzdžiui, „Champion“ žvakės.„Ford“bei„Chevrolet“prekybosatstovaipasirūpinoirfirminiųautomobiliųremon-topaslaugomis.1929m.„Chevrolet“auto-mobilių savininkai galėjo pasikonsultuotisuišAmerikosatvykusiušiosautomobiliųgamyklosinžinieriumi.

Nenorintysvairuotipatys,galėjopasi-naudotitaksipaslaugomis.Taksifirmųre-klamosužtikrino:„Šoferiaiblaivūs,maši-nosnaujos.“64 1921 m. paskelbta apie oro susisiekimo galimybę.Amerikos lietuviųprekybos bendrovė skraidino iš Kauno įRygąirKaraliaučių.

Išreklamosgalimespręsti,kadLietuvąpasiekė irvisos technikosnaujovės.Daž-niausiai aptariamuoju laikotarpiu siūlytoselektros lemputės, baterijos, siuvamosiosmašinos,dviračiai,rašomosiosmašinėlės,radijoaparatai.Pirmosiosradijoimtuvųre-klamospasirodė1924m.Norintpritrauktipirkėjų,radijobuvokviečiamaateitipasi-klausyti per populiariąsiasŽemės ūkio irpramonėsparodas.Reklaminiaiskelbimairagino: „Ūkininkai, susijunkite su pasau-liu!Ateinažiemosilgivakarai.Tuosilgusvakarus tamstos maloniai praleisite turė-

63Amerikosžibaloprekybosbendrovė//Lietu-va.1925rugsėjo19.

64Taksireklama//Lietuvosaidas.1928,birželio1.

dami Western Electric Radio aparatą.“65 Radijo imtuvų reklamos intensyvumasaukščiausią tašką pasiekė apie 1935– 1936m.,kaikiekvienamelaikraščionume-ryjevidutiniškaitrysfirmossiūlėįsigytišįaparatą.Reklamuoti„Philips“,„Marconi“,„Telefunken“,„Blaupunkt“,VEF,„�enith“irkitųgamintojųradijoaparatai.1935m.pradėtasreklamuotiLietuvosradijoapara-tųfabrikogaminys„Karadi“,modelisU3naudojo nuolatinę ir kintamąją elektrossrovę,modelisU2buvosuanodinebate-rija ir akumuliatoriumi arba elementais66. ŠiauliuoseveikėSt.Brašiškioradijolabo-ratorija, kurioje buvo ne tik prekiaujama įvairiųfirmųaparataisbeijųdalimis,betirkonstruojamiradijoimtuvai„suligpasku-tiniausiaisišradimaisirprityrimais“67.

Radijas buvo nepigus malonumas, 1925 m. užpatį aparatą reikėjo pakloti 800 litų irdar apie 100 litų kainavo antenos įrengi-mas.Pasiūlaididėjant,kainatapoprieina-mesnė – 1936 m. velykinio išpardavimoprogaVEFradijoaparatąbuvogalimaįsi-gytiuž100–250litų68.

Namų ruošai palengvinti reklamuotabuitinėtechnika–elektriniailygintuvai,vir-duliai, viryklės, kavos malūnėliai, mašinosparketuivaškuoti.1923m.pasirodė„elektrosdulkėtraukio“ reklama, nuo 1925m. „sun-kų ir brangiai apsieinantį valymą“ siū-lyta palengvinti naudojant dulkių siurblį„Elektrolux“69. Šaldytuvai pramoniniams

65 „WesternElectric“ radijo aparato reklama //Lietuva. 1925, spalio 17.

66 Lietuvos radijo aparatų fabriko reklama //Lietuvos aidas. 1935, spalio 9.

67 St. brašiškio radijo laboratorijos reklama // Ūkininkopatarėjas.1928,Nr.1.

68 Latvijos valstybinio elektrotechnikos fabriko (VEF)reklama//Lietuvosaidas,1936m.balandžio9 d.

69Dulkiųsiurblio„Elektrolux“reklama//Lietu-va.1925,rugsėjo22.

107

tikslams(aludėms,pieninėms,sviestoeks-portui, šokolado dirbtuvėms) siūlyti nuo1925 m. Bendrovė „Maistas“ paskelbėpirkliams, kad galima išsinuomoti vietąprekėms šaldymokamerose ir „šaldomusvagonus“produktamseksportuoti70.Namųūkiams šaldytuvai pradėti reklamuo-ti 1933-iaisiais. beje, šie prietaisai buvo elektriniai arba su žibalinėmis lempomis.Norintiejinusifotografuotigalėjonebeitiįfotoateljė,onusipirktifotoaparatąirįsiam-žinti patys. 1925m. pasirodė fotoapara-to„Kodak“reklama.Tikinta,kadišmoktifotografuotinesunku,aparatųkainosnėragąsdinančios (už40 litųgalimabuvonu-sipirkti„pirmaklasinėsfabrikosaparatą“),nuotraukųgamybažadėjopasirūpintifoto-aparatųpardavėjai71.

Trečiojo dešimtečio pabaigoje–ke-tvirtajamedešimtmetyje technikos prekiųasortimentasdarpasipildė.Tačiaušiųpre-kių skelbimai, matyt, dėl pirkėjų dėmesiostokos, buvo pavieniai ir į didesnes rekla-mineskampanijasneišsiplėtojo.1929m.buvopristatytas skalbimo aparatas: „Ateityskalbimo diena truks 2 valandas ir šeimi-ninkiųbuspavadintadžiaugsmodiena“72. Lietuvos rinką pasiekė elektrinės barz-daskutės,„White’selectriccomb“–šukossubaterija,esąsustabdančiosplaukųslin-kimą,grąžinančiospirminęplaukųspalvą,blizgėjimąiršvelnumąbeipanaikinančiospleiskanas73, „Original Odhner“ skaičia-vimomašina, galėjusi atlikti ne tik visusaritmetinius veiksmus, bet ir „sudėtingus

70AB „Maistas“ reklama //Lietuva. 1925, ge-gužės25.

71G.Gladšteinooptikosreikmenųparduotuvėsreklama//Lietuvosaidas.1929,balandžio18.

72 Skalbimo aparato reklama // Lietuvos aidas. 1929,birželio1.

73 „White’s electric comb“ reklama // Rytas.1932,gegužės9.

buhalterinius bei komercinius uždavi-nius“. Reklama buvo toliaregiška teigda-ma, kad rašyti ranka – pasenęsmetodas:„Moderniškasšiųdienųžmogusjaunebe-rašo plunksna, bet tik specialia kabinetine-kelioninerašomąjamašinėleErika.“74Už 75 litus buvo galima įsigyti „Flatskin“,elektrinį masažinis aparatą, naudojamą„veido, odos, biusto priežiūrai, nutuki-mui, dantų smegenų uždegimui, galvosskaudėjimui“75. Pristatytas lietuviškas ga-minys„pusmetiniamplaukųgarbanavimuiTermo-vikrys“.1937m.pasirodėskelbimųapiedirbtinioįdegioaparatus:„Kieksvar-bisaulėsavijautai,pajusisugrįžęsišatos-togų. Tokias atostogas Tamsta gali turėtiištisusmetus, naudodamasis „Hanau kal-nų saulės“ ultravioletiniais spinduliais...Atgaivintas,sustiprėjęs,nudegęs.“76 beje, gydytojas a. cimbleris jau 1918 m. skel-bėsi gydąs tuberkuliozę „kalnų saulės“spinduliais, kosmetikos kabinetai „kalnųsaulės“paslaugassiūlėnuo1928-ųjų.

Kiekreklamossukurtastechnikosnau-joviųapsuptas„modernusžmogus“atitikorealųtometovartotoją?D.CesevičiusapienepriklausomosLietuvosekonominęraidąrašė, kad gyventojų pajamos didėjo, „vislabiau augo ir šakojosi krašto gyventojųporeikiai“77.

Peržvelgus paprastus privačių žmoniųskelbimus pažymėta, kad ne retas buvoskelbimas „pirksiu, parduosiu motociklą,

74J.Larvelioprekybosnamųreklama//XXam-žius.1939,gegužės15.

75„Flatskin“aparatoreklama//Lietuvosaidas.1937,birželio19.

76„Hanaukalnųsaulės“reklama//Lietuvosai-das.1937,lapkričio20.Beje,gydymotikslams(tu-berkuliozei ir kt.) šis aparatas Lietuvoje gydytojųreklaminiuose skelbimuose minimas nuo 1918 m., kosmetikoskabinetai„kalnųsaulės“paslaugassiūlėnuo 1928 m.

77 Cesevičius D.Min.veik.,p.29.

108

mažainaudotąlimuziną,automobilį“irt.t.Tometoautoriairašė:„Prisiminkime,kadirautomobilį irsulyginkimejobrangumąprieškarąirdabar,turėdamigalvoje,kaipplačiaijuodabarnaudojamasiirkokiare-tenybejisbuvoanksčiau.“78 Radijas buvo palankiai priimtas Lietuvos gyventojų.Apskaičiuota, kad 1924 m. visoje Lietu-vojebuvo7 radijoabonentai,1928m. jųpadaugėjo iki10000,o1939m.kovą jųskaičiussiekė6441479.

Tačiau tiek technikos naujovių rekla-mos intensyvumas, kuris ėmė didėti tikpaskutiniaisiaisnepriklausomybėsmetais,tiekreklamuotųprekiųvartojimasnebuvotoks platus kaip Vakarųvalstybėse.Šimtuigyventojų telefono aparatų teko: JAV –13,26, anglijoje – 4,78, Vokietijoje – 4,48, Prancūzijoje – 3,19, Lietuvoje – 0,780. 1938m.Lietuvojebuvoužregistruota1589motociklai, 742 krovininiai automobiliai ir 2301 lengvasis81. Palyginimui – 1908–1927 m. vien „Ford“ modelio T buvo pagamintadaugiaunei15milijonų.

Technikosnaujovėskainavobrangiai–naujo automobilio kaina vidutiniškai buvo 6000–10 000 litų, pigiausio dulkių siur-blio–345 litai,„Hanaukalnųsaulės“ap-arato–280–700litų,elektrinioskustuvo– 150 litų ir t. t. Be to, elektrinei buitineitechnikai reikėjo elektros. Lietuva buvoviena menkiausiai elektrifikuotų šalių:„Kaunas vienas mažiausiai naudojančiųelektrosEuropoje.NeretainetLaisvėsalė-joje languose matoma žibalinė lempa.“82

78 Burba J.Mintysapiereklamą//Tautosūkis.1937, vasario 13, Nr. 2, p. 34.

79 Rimantas-Slapšinskas J. Radijo problema Lie-tuvoje // Lietuvos aidas. 1939, liepos 10, p. 4.

80Kiekpasaulytelefonų//Mūsųrytojus.1935,birželio22,p.6

81 Statistikos biuletenis. 1939, Nr. 1 (183), p. 41.82 Smilgevičius J. Nemuno hidroelektros stotis //

Lietuvosaidas.1933,balandžio13,p.6

Lietuvoje elektros energija naudojosi apie 19 proc. visų gyventojų. 1930 m. vie-nam gyventojui Rygoje teko vidutiniškai 175kWhelektros energijos,Karaliaučiu-je172,5kWh,Kaune56,7kWh.Minėtosaplinkybės,matyt,stabdėtechnikospažan-gąLietuvoje.

drabužių, avalynės ir audinių reklamos tendencijos

Drabužių,avalynėsiraudiniųreklaminiaiskelbimaisudarėvidutiniškai7proc.visųreklamuotų prekių bei paslaugų skelbi-mų. Aptariamos prekių grupės reklamosintensyvumas didėjo ketvirtajame XX a.dešimtmetyje.Tailėmėvietiniųgamintojųįsitvirtinimas rinkoje ir nuolatinė jų pro-dukcijos reklama. Skaičiuojant kiekybinękaitą – drabužių ir audinių reklaminiaiskelbimai registruoti atskirai, siekiant iš-siaiškinti,kurigrupėdaugiaureklamuota.Gatavų drabužių reklama buvo gausesnėbendro pobūdžio spaudoje, o kaimo gy-ventojamslabiaureklamuotiaudiniai.Kai-mebuvoįprasčiaudrabužįsiūdintis.Tiesa,reikia pažymėti, kad dažna drabužių par-duotuvėskelbėsiturintiiraudiniųskyrių.

Pirmajame nepriklausomybės dešim-tmetyje daugiausia reklamuotos drabužiųir audiniųparduotuvės,o skelbimaibuvosezoniniai. Kiekvieną pavasarį ir rudenįdrabužiųparduotuvėsskelbėapieatkelia-vusias naujųmadų prekes, priešKalėdasprasidėdavodidiejiišpardavimai.Spaudo-je pasipildavo audinių ir gatavųdrabužiųparduotuviųreklamos:„Kasrytojbusmo-derniška, šiandieną jau randatemanufak-tūrossankrovojeO.Varšavčiko.“83

Skelbimuose akcentuota mada ir koky-bė.Mados sostine laikytas Paryžius, kie-

83O.Varšavčikoparduotuvėsreklama//Lietuva.1927,lapkričio3.

109

kviename reklaminiame skelbime stengtasi pabrėžti,kadsiūlomosprekės–tai„pasku-tinės naujienos“, parvežtos iš Paryžiaus.Labaipopuliarūsbuvo„prancūziški“par-duotuvių pavadinimai:MadameA.Karolskrybėliųsalonas,MadameŽanettkorsetųsalonas,MadameViolette skrybėlių salo-nas,„Šik-Parizien“,„LaModeParisienne“ir t. t. Kokybės sinonimas buvo angliškiaudiniai. angliškas vyriškas kostiumas buvoypačvertinamas.Tekstilėsžaliavos,verpalaiiraudiniaiišDidžiosiosBritanijossudarė64proc.visošiųprekių importo įLietuvą84.

Didžiojidalis reklamuotųdaiktųbuvoskirtamoterims–skrybėlaitės,paltai,kai-liniai, suknelės, palaidinės, korsetai, lie-menėlės, maudymosi kostiumėliai, šilki-nėskojinės.Tačiauirvyramsturėjorūpėtimada, graži išvaizda, netgi liekna figūra:„Elegantiškas vyras nešioja paskutinėsmados viršutinius marškinius, angliškus kaklaryšius, Vienos megztines, pižamas,Egipto mako apatinius baltinius ir ameri-koniškaskojines.“85MadameŽanettsalo-noreklamaskelbė:„Pasisekimasgyvenimepriklausonuokūnolinijų.Tai,kąmoterimsreiškiakorsetas–vyramsyrajuosta.“

Be moteriškų bei vyriškų apdarų, re-klamuotosirvaikųdrabužėliųparduotuvės„Bebeelegant“,„Vaikas“irkitos,kuriosesiūlytitieknaujagimių,tiekdidesniųvaikųdrabužiai.Reklamosakcentaibuvotiepa-tys–„paskutinėsnaujienos1930m.pava-sario sezonui“, „didelis užsieniomodeliųpasirinkimas“irt.t.

Ketvirtajame dešimtmetyje, ypač an-trojejopusėje,padaugėjoLietuvospramo-

84 Šalčius P. Raštai: Lietuvos prekybos istorija. Vilnius, 1998, p. 260.

85M.Rogozinoparduotuvėsreklama//Lietuvosaidas.1930,lapkričio21.

nėsgaminiųreklaminiųskelbimų.Gausiaireklamavosi kojinių fabrikai „Cotton“,„Ulko“, „Diana“, trikotažo ir kojinių fa-brikas „Silva“, vilnonių audinių fabrikas„Drobė“,Klaipėdostekstilėsfakrikas,vy-riškųmarškinių fabrikasGeA,marškiniųir kaklaraiščių fabrikas „Luxus“, šilkiniųaudinių ir kaklaraiščių fabrikas „Flora“,G.Falkovskio,„Bato“,„Lithuanios“ava-lynės fabrikai, gumos dirbinių fabrikas„Inkaras“.Pagausėjusilietuviškųtekstilėsgaminiųpasiūla lėmėdrabužių ir audiniųreklamos intensyvumo padidėjimą 2–3kartus antrajame nepriklausomybės de-šimtmetyje.

Periodikoje reklamuotos siuvėjų beidrabužiųvalyklųpaslaugos.Drabužiųsiu-vimasbuvovienapopuliariausiųsmulkių-jų amatų įmonių ir pavienių amatininkųveiklos rūšių nepriklausomoje Lietuvoje.Tačiau šios paslaugų grupės reklaminiaiskelbimai sudarė vos 1–2 proc. bendroskelbimų skaičiaus. Siuvėjų skelbimuosebuvo pabrėžiama patirtis, įgyta užsienyje(dažniausiaiPetrapilyjearRygoje), suge-bėjimas atlikti užsakymus pagal naujau-siasmadas,greitaiirkokybiškai.„Gerbia-moji! Turėdamas 28 metų praktiką savospecialybėj: 12 metų Petrapily, 10 metųArgentinoj,6metaiKaune,priimumote-riškų ir vyriškų rūbų užsakymus. Manodarbas–patimada!“86 1924 m. atsidariusi garinėskalbykla„Alba“siūlėsiskalbiniuspaimtiišnamųirišskalbtusbeiišdezinfe-kuotus grąžinti atgal. 1928m. ši valyklaKaune jau turėjo tris skyrius, didžiavosipatyrusiais specialistais iš Petrapilio, ža-dėjoatliktidarbusper2–3paras,oskubiusužsakymus per 24 valandas.A. Centeriocheminė valykla skelbėsi teikianti naują

86Siuvyklos„LaArgentina“reklama//Lietuvosaidas. 1928, liepos 31.

110

paslaugą– lyginantidrabužius,klientamsžadėtauž3–4 litųmokestį,palaukus10–15minučių,grąžinti„dailiaisuprosuotąirišdezinfekuotąkostiumą“87.

maisto produktų pasiūla reklamoje 1918–1940 metais

MaistoproduktųreklamanepriklausomosLietuvos spaudoje nebuvo labai gausi, su-darė vidutiniškai 4 proc. visų reklaminiųskelbimų periodikoje. Šis skaičius nagri-nėjamu 1918–1940 m. laikotarpiu mažaikito, taip pat menkai keitėsi reklamuotųmaistoproduktųpasiūla.Daugiausiarekla-muoti saldumynai, kava, kakava, motinos pieno pakaitalai kūdikiams, sacharinas,konservai, dešros. Kitų maisto produktų(daugiausiataiįvairūsskanėstaibeinaujo-vės)reklaminiaiskelbimaibuvępavieniai.

Visu aptariamuoju laikotarpiu skel-bėsi lietuvių saldainių fabrikai, už savogaminius pelnę ne vieną apdovanojimą,–„Rūta“,„Birutė“,„Tilka“.Saldainiųga-mintojai gyrėsi, kad jų produkcija aukš-čiausioskokybės, fabrikuosedirbapatyręspecialistai.Išužsieniogamintojųintensy-viausiai reklamuotas šveicariškas šokola-das„Toblerone“.

Populiarūsbuvokavosbekofeinorekla-miniai skelbimai.Dažniausiai reklamuotakava„Hag“:„Jautriaivaikųnervųsistemaigėrimai su kofeinu netinka, nes jie greitgališirdįirnervussuerzinti...Vaikamssupienu reikiaduotivisainekenksmingąbekofeinokavąHag.“88Šokolado irvanilėsskoniokavąbekofeinosiūlėRygosfabri-kas„Olen“,kavą„Kofiką“–Belgijosben-drovė.Lietuviųbendrovė„Produktas“taip

87A.Centeriocheminėsvalyklosreklama//Lie-tuvos aidas. 1928, spalio 27.

88Kavos„Hag“reklama//Lietuvosaidas.1931,vasario 13.

patreklamavosavogaminius:kavą„Mok-ka“,„Sanitas“,lietuviškąirkinųarbatą.La-bai plati nepriklausomos Lietuvos spaudo-jebuvoolandiškoskakavos–„KakaovanHoutenu“–reklaminėkampanija89.

Tokios naujienos kaip kefyras, avižų,ryžių dribsniai tarpukariu buvo pristato-mi kaip gydomieji produktai. „Quakeroats“ bendrovės produkcija – dribsniai –reklamuoti kaip puikus maistas „viduriųligoniams ir mažiems vaikams“. Kefyrasvadintas gydomuoju preparatu, kuriuo ga-limagydytigeltą,neurasteniją,kvėpavimoorganųligas,mažakraujystę,juokūdikiamsbuvogalimakeistimotinospieną.Taippatplačiaireklamuotaspienopakaitalaskūdi-kiams„Nestle“.„Motinos!Maitinkitsavovaikus krūtine, jei negalite – vartokitemaistąNestle.“90Siūlytadarvienanaujo-vė–jogurtas,„maistingas,skanusirgaivi-nantis,visiemspasaulyježinomas“91.

Reklamuoti egzotiški vaisiai, skanu-mynai. Didmenininkams skelbta apie par-plukdytus apelsinus, citrinas, vynuoges, bananus, taip pat kokoso riešutus, parme-zano, ementalio sūrius.L. Sadausko ska-nėstų parduotuvė gavėniai siūlė juodųjųirraudonųjųikrų92. Šeimininkėmsrekla-muotaskokosųsviestas,beje,pigesnisneikarviųpieno.

Klaipėdos„Schmithals ir co“.konser-vų fabrikas gyrėsi Žemės ūkio ir pramo-nės parodos aukso medaliu ir siūlė savogaminių–paštetų,dešrų,mėsoskonservų.

89CoenraadJohannesvanHouten–olandųšo-koladogamintojas,suradęsbūdąiškakavospupeliųpagaminti kakavos miltelius.

90 „Nestle“ miltelių reklama // Lietuva. 1921,balandžio24.

91 Jogurto reklama // Lietuvos aidas. 1933, ge-gužės3.

92L.Sadauskoparduotuvėsreklama//Lietuva.1925, kovo 11.

111

„Liesil“ fabriko pasiūla buvo dar plates-nė–karališkų silkiųkonservai su„vyno,delikat,pikant,appetitbeisvogūniniupa-dažu“,taippatpomidorųtyrė,konservuotiagurkai, vyšnios, slyvos, agrastai, baravy-kai, voveraitės, špinatai, žiediniai kopūs-tai, turkiški pipirai.

Naujovesudomintistengėsisultinioku-beliųreklama:„BuljonasFluxreikalingasnamuose kiekvienai šeimininkei, kancelia-rijoj–tarnautojui,kely–keliautojui.“93

1938 m. periodikoje pasirodė „Wrig-ley’s“kramtomosiosgumosreklama,kuriiranuometturėjoapsaugotidantispoval-gio94.

Kalbant apie produktų reklamą, bū-tina paminėti didžiausią Lietuvos mėsosperdirbimo ir eksporto akcinę bendrovę„Maistas“,savoveikląišplėtojusiąketvir-tajameXXa.dešimtmetyje.„Kumpiai,pa-lendvicos, ruliados, dešros, paštetai ir kiti skanėstai“,konservuotiagurkai,viščiukai,Vienos dešrelės laukė pirkėjų „Maisto“parduotuvėse95. Kauno gyventojams pa-siūlyta net „greitojo maisto“ paslauga –„Maistasaprūpinsskaniais irpigiaispus-ryčiais.Maisto pardavėjai aprengti speci-aliauniformaatvešTamstomsįįstaigasirdirbtuves karštas, skaniai paruoštas dešre-lessubulkuteirgarstyčiom...“96

Alkoholio ir tabako gaminių skelbi-mų periodinėje spaudoje ypatybės

Alkoholiniai gėrimai tirtuose leidiniuosebuvo menkiausiai reklamuojama prekių

93Sultinio„Flux“reklama//Lietuva.1923,sau-sio 17.

94Kramtomosiosgumos„Wrigley’s“reklama//XXamžius.1939,gegužės15.

95Bendrovės„Maistas“reklama//Lietuvosai-das.1938,balandžio13.

96Bendrovės„Maistas“reklama//Rytas.1935,vasario 26.

grupė.Alkoholioreklaminiųskelbimųpa-gausėdavoprieššventes.Reklamuotaslie-tuviškasalus,likeriai,vaisiųvynas,šampa-nas, taip pat gėrimų parduotuvės, kurioseprekiautairimportiniaisgėrimais–vynais,konjaku, viskiu.

Su alkoholiu susijusi reklama buvo dviprasmiška. Katalikiškuose leidiniuo-se (pvz., „Rytas“, „XX amžius“) rengtosplačios socialinės reklamos akcijos priešalkoholizmą:„Girtuoklis–mirtiesgarbin-tojas!“,„Išsmuklėsvisikeliaivedaįpra-žūtį!“,„Garbėžmogui,kuriogalvąpuošiaabstinencijosvainikas“.Okavinių, resto-ranų reklamos, spausdintos šiuose leidi-niuose,kvietėparagauti skaniųpatiekalų,smagiaipraleistilaiką,tačiaupabrėžė,kadvynas neprivalomas.

alkoholio gamintojai ir prekeiviai kaip tik pabrėždavo alkoholio naudą: „Labaisvarbu ligoniams ir naudinga sveikiems gerti vyną, kurį galima gauti tiktai vynosandėlįReino ir�ingerio.“97 F.Čemarkovynodirbtuvėsavogaminiusrekomenda-vo ligoniams „apetitui sužadinti, pakeltijėgas“. Mažaalkoholinis alus „Caramel“siūlytas netgi nėščioms ir žindančiomsmoterims98.Trauktinė„Trejosdevynerios“pardavinėta vaistinėse. Vienos žymiau-siųLietuvojetarpukariualausgamintojosVolfo irEngelmanobendrovės reklamojeskambėjošūkis:„Gerkitealų.Alus–mais-tingiausias ir labiausiai gaivinantis tautos gėrimas.“

Cigarečiųreklamojebuvo tapatisitu-acija.Vienigamintojainorėjoįtikintisavogaminių nekenksmingumu, teigdami, kadjų turima įranga „valo tabaką nuo visų

97Vyno parduotuvės reklama //Lietuva. 1920,balandžio9.

98 „Caramel“ alaus reklama // Mūsų rytojus.1931,balandžio24.

112

kenksmingųsveikataigaivalų“99.Kititiki-no,kad rūkymas„palaiko sveikatą,paša-lina nuopolį“100. Reklamoje netgi pasiro-dė10 įsakymųrūkytojamsir rūkytojoms,kurieskelbė:„Norėdamas,kadtavodarbasbūtų produktingas, rūkyk geros kokybėspapirosus, jei esi susijaudinęs, nerimauji,atminksavoištikimądraugą–papirosą.“

Nagrinėtuose dienraščiuose ir leidi-niuose „Lietuvos ūkininkas“, „Ūkininkopatarėjas“ tabako gaminių reklama pa-gausėjonuoXXa.ketvirtojodešimtmečioantrosiospusės.Ikitoljinesudarėdaugiaukaip 1 proc. visų reklaminių skelbimų.O„Mūsų rytojuje“ cigarečių reklamos buvogerokaidaugiau,pavyzdžiui,1929m.jamepasirodė net 33 rūšių reklaminiai cigare-čių,cigarųirtabakoskelbimai.Reklamosužsakovųpasirinkimą,matyt,lėmėšiolei-dinio populiarumas.

Dar viena tabako reklamos ypatybė –moterssucigareteįvaizdžiokūrimas.Au-toriai, nagrinėję reklamos istoriją, pripa-žįsta,kadrūkantimoterisyraXXa.feno-menas,kuriamįsigalėtipadėjusireklama.Ikitolrūkymastapatintassulaisvoelgesiomoterimi. Tačiau po Pirmojo pasauliniokarovisdažniautikinta,kadrūkymasderasu moteriškumu ir garbe. Lietuviškoje re-klamojetaippatbuvogalimapamatytirū-kančiąmoterį.1930m.skelbta:„Moterie,jei esi savo vyro bičiulė, gerbk ir rūkyktikjomėgiamąpapirosųmarkę.“1931m.Pebecodantųpastosreklamos,žadėjusiosrūkaliamsbaltąšypseną,iliustracijoješyp-sojosi vyras ir moteris su cigarete rankoje, 1936m.cigarečių„Saba“reklamos ilius-tracijoje taippatpavaizduotarūkantimo-

99Ch.�ivo tabako fabriko reklama //Lietuva.1919,lapkričio6.

100BroliųHeycigarųfabrikoreklama//Lietu-vos aidas. 1928, vasario 15.

teris,1937m.spaudojepradėtaplati„Pi-kolo“ cigarečių reklaminė kampanija sušūkiu:„Geriausiassuderinimas–papirosaiPikoloišvienospusės,dailiponiosrankaiškitospusės.“

Būdų leisti laisvalaikį pasiūla

Šiametyrimekavinių,restoranų,kinofil-mų, spektaklių, koncertų, parodų, kuror-tų, kelionių, šokių mokyklų, gramofonų,plokštelių reklamos buvo priskirtos prielaisvalaikio leidimo būdų grupės. Šiosgrupės reklamos intensyvumas įvairiuoseleidiniuose skyrėsi. Kaimo gyventojamsskirtuose leidiniuose su laisvalaikio pra-mogomissusijusiųskelbimųbeveiknepa-sitaikė.Kavinės,koncertai,kinas,šokiųmo-kyklos–daugumašiųpramogųvietųtelkėsilaikinojojesostinėje.1934m.Kauneveikė13 kinematografų, 78 restoranai, kur kas-dienbuvopaliekamaapie30tūks.litų,291kavinė,alinė,valgykla.Permetusvidutiniš-kaibuvosurengiama1500viešųjųvakarų,šokių,gegužinių,vaidinimų,rungtynių101.

Dienraščiuoselaisvalaikiogrupėsskel-bimaibuvodažnesniir1918–1940metaissudarėvidutiniškai5–6proc.visųreklami-niųskelbimų.

Gausiausiai nagrinėjamoje grupėjevisu aptariamu laikotarpiu skelbėsi kavi-nės ir restoranai. Laikraščiuose mirgėjolegendinių tarpukario Kauno restoranų„Metropolis“, „Versalis“, Konrado ka-vinės reklamos. Be pažadų patiekti ska-niausiusvalgius ir gėrimus,buvovilioja-magyvamuzika,naujausiaisD.Dolskio, a. Šabaniausko šlageriais, Hofmeklerio orkestro koncertais, rinktiniais romansais, smagiausiais šokiais.

101 Kaunas skaičių šviesoje // Lietuvos aidas.1934, kovo 24.

113

Paskutinėmis technikos naujovėmisgyrėsi Kolominsko ir Kazlausko cukrai-nėbei„Radiocafe“,žadėjusiosgalimybępasiklausytiradijokoncertų,paskaitų,pra-nešimų,operųiroperečiųišLondono,Ber-lyno,Paryžiaus,Maskvos102.M.Gustaičiokavinėskelbėsi turintielektrosventiliaci-ją103.Kavinėant„Pažangos“rūmų104 sto-gosiūlėpasigrožėtivisoKaunoirjoapy-linkiųpanorama,očiapatektibuvogalimanemokamai liftu105.

Vegetarai buvo kviečiami aplankyti„moderniškąvalgyklą-kavinęAsta,kurio-je valgiai gaminti pagal naujausius vege-tarizmoreikalavimus“,tokiąpatgalimybęsiūlė ir „Romos“ viešbučio vegetariškųvalgiųskyrius106.

DaugkinofilmųirteatrųreklamosbuvopirmaisiaisNepriklausomybėsmetais,vė-liaulaikraščiuosekasdienbuvoskelbiamasrodomųteatrospektakliųirkinofilmųre-pertuaras.Tadperiodinėjespaudojerekla-muotitikpavieniaigarsūsfilmai,kuriuosevaidinožymūsaktoriai,iružsienioartistųgastoliųspektakliai.Ketvirtojodešimtme-čio antroje pusėje kino teatrų reklaminiųskelbimųvėlpagausėjo, jie traukėakį iš-raiškingomis nuotraukomis.

Melomanams buvo siūloma užsuktiį muzikos parduotuves, kuriose, be ins-trumentų, buvo parduodami „naujausiųkonstrukcijųgramofonai“irplokštelės.Iki1924m.plokštelėsbuvoįrašomostikuž-

102KolominskoirKazlauskocukrainėsreklama//Lietuva.1926,vasario20,bei„Radiocafe“rekla-ma//Lietuvosaidas.1928,gegužės12.

103M.Gustaičio cukrainės reklama // Lietuva.1919, vasario 11.

104Pastatasbuvopenkiųaukštų.105 „Pažangos“ rūmųkavinės reklama //Lietu-

vosaidas.1936,birželio27.106 Valgyklos-kavinės „Asta“ reklama // Lie-gyklos-kavinės „Asta“ reklama // Lie-

tuvosaidas.1934,vasario8, ir„Romos“viešbučioreklama // Lietuvos aidas. 1929, sausio 23.

sienyje.1924m.Vokietijosgarsoįrašųfir-ma„Odeon“atsigabenoaparatūrąįKauną,o1925m.reklaminiaiskelbimaijaukvietėįsigytiprekiųišlietuviškųplokšteliųkata-logo107.

Išmokyti klasikinių, tautinių bei nau-jausiųšokių(fokstroto,one-step,čarlstonoirkt.)siūlėsišokiųmokyklos,kuriųrekla-mos ėjo 1919–1940 m. Dviejų savaičiųkursaividutiniškaikainavo50litų108.

Nuo1920m.pasirodėskelbimų,kvie-čiančių poilsiautojus prie Baltijos jūros,į Juodkrantę, Smiltynę, Nidą, Rygos ku-rortus bei Palangą. Pastarąją Lietuvospoilsiautojaibuvopamėgę labiausiai, „nekartą...tekomatytiirgirdėti,kaipsupasi-didžiavimuirpasigailėjimužiūrimaįtuos,kasvasarąnebuvoPalangoj“109.

Pajūryjelaukėviešbučiai,vasarnamiaisu„šiltuiršaltubėgančiuvandeniu,visuo-se kambariuose telefonai, daug kamba-rių su voniomis“110. Prie viešbučių buvoįrengtitenisoaikštynai,restoranai.Smilty-nėje111, Nemirsetoje112, Rygoje113 siūlytaišbandytisėkmękazino.

Daranksčiauneipoilsispajūryjepradė-tos reklamuotisanatorijos.1918m.„Lie-tuvos aide“ pasirodė Polzino114 kurorto Šveicarijoje skelbimas. Reklamuotos sana-

107„Schütze“muzikosinstrumentųnamųrekla-ma // Lietuva. 1925, kovo 23.

108A.Palošokiųmokyklosreklama//Lietuva.1927, kovo 18.

109 Nemo. Vasarojimas // Lietuvos aidas. 1932, liepos 6, p. 4.

110Viešbučio„Viktorija“Klaipėdojereklama//Lietuvosaidas.1938,birželio17.

111Kazino„Sandkrug“reklama//Lietuva.1921,spalio 9.

112Kazino„Nemerzate“reklama//Lietuvosai-das.1938,birželio4.

113 Kazino Rygoje reklama // Lietuva. 1922,gruodžio5.

114 Polzino kurorto reklama // Lietuvos aidas.1918,rugsėjo7.

114

torijos birštone115, Kulautuvoje116, Pane-munėje, taippatArensburge117 (Estijoje), Franzenbade118(Čekijoje),Latvijosirkitųšaliųkurortai.Čiabuvo siūlomos įvairiosgydomosiosprocedūros irvonios.Pajūriokurortai ir sanatorijos buvo reklamuojami visunagrinėtulaikotarpiu(1918–1940m.),reklaminių skelbimų ypač pagausėdavopavasarįirvasarą.

Ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvosgyventojai kviesti per atostogas aplankyti užsieniošalisirsusipažintisugražiausiaispasauliomiestais.RengtikruizaiVidurže-mio jūra į Ispaniją, Italiją, Kanarų salas.Kelionių kainos siekė 220–500 litų119. Nuo1934m.KalėdasirNaujuosiusmetussiūlyta sutiktiMadeiroskurorte, kuris ikišiolgarsėjaNaujųjųmetųšventėmisirfe-jerverkais120.Organizuotosvisegzotiškes-nėskelionės,pavyzdžiui, įŠiaurėskyšulį(Norvegijoje),poliarinęsritį,Afriką121.

išvados

1. Ištyrusprekių irpaslaugųpasiūlosprocentinę kaitą dienraščiuose („Lietu-va“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“)išaiškėjo, kad dažniausiai 1918–1940 m.buvo reklamuotos: a) gydymo paslaugos, b) kosmetika bei buitinės chemijos pre-

115Dr.ŠvarcienėssanatorijosBirštonereklama//Lietuva.1927,gegužės18.

116Dr.PortnovosanatorijosKulautuvoje rekla-ma//Lietuva.1927,gegužės28.

117Arensburgo(dabarKuresarės)kurortorekla-ma//Lietuva.1927,birželio4.

118 Franzenbado kurorto reklama // Lietuva.1927,gegužės7.

119„AmerikaLinie“kelioniųreklama//Lietuvosaidas.1932,kovo12;„AmerikaLinie“kelioniųre-klama // Lietuvos aidas. 1934, kovo 19.

120„BaltijosLloydo“reklama//Lietuvosaidas.1934,lapkričio20.

121„BaltijosLloydo“reklama//Lietuvosaidas.1934. kovo 3.

kės, c) leidiniai, knygynai ir spaustuvės.Kaimogyventojams skirtuose leidiniuose(„Lietuvosūkininkas“, „Ūkininkopatarė-jas“) intensyviausiai skelbta apie: a) že-mės ūkiui ir pramonei skirtus reikmenis,b)kosmetikosirbuitinėschemijosprekes,c) leidinius, knygynus bei spaustuves ir d) bankus. Rečiausiai nagrinėtuose leidi-niuose pasirodydavo alkoholio reklamos.

2. Didžiausi buvo kiekybiniai žemėsūkio ir pramonės, taip pat kosmetikos irbuitinėschemijosprekiųreklaminiųskel-bimųpokyčiai.Dienraščiuose„Lietuva“ir„Lietuvosaidas“žemėsūkio irpramonėsreikmenų reklamos intensyvumas suma-žėjo nuo 13–14 proc. 1918–1922 m. iki 0,3proc. 1937m.Šiopobūdžio reklami-niai skelbimai persikėlė į specializuotusleidinius, kuriuose mažėjimo tendencijaneišryškėjo–1919m.žemėsūkioreikme-nų reklama „Lietuvos ūkininke“ užėmė 16proc.,1938m.„Ūkininkopatarėjuje“–13proc.Okosmetikosprekiųreklama,1918–1919m.nesiekusinet0,5proc.visųprekių ir paslaugų reklaminių skelbimųkiekio, ketvirtajame XX a. dešimtmetyje tapo gausiausiai reklamuotaprekiųgrupe.Tai lėmėvietiniųgamintojų įsitvirtinimasrinkoje ir jų produkcijos konkurencija.Didėjonetikkosmetikosreklamosinten-syvumas, bet ir produktų pasiūla, plėstasvartotojųratas(kosmetikospriemonėssiū-lytos ne tik moterims, bet ir vyrams, vai-kams, stengtasi patraukti kaime gyvenan-čiuspirkėjus).

3. Paslaugų srities – gydytojų, įvairiųmokymokursų,bankų,siuvyklų,valyklų,kirpyklų – skelbimai sudarė svarią (apie25–30proc.)reklamospasiūlosdalį,ypačpirmaisiais nepriklausomybėsmetais, kolpramonės veikla buvo sustabdyta karo irjaunos valstybės politinio ir ekonominio

115

nestabilumo.Daugiausiaišminėtossritiesreklamavosigydytojai(1928m.„Lietuvosaide“ gydymo paslaugų reklama sudarėnet 32 proc.).

4.1918–1940m.reklaminiųskelbimųanalizėleidžiateigti,kadLietuvąpasiekėto meto technikos naujovės ir žymiausiųgamintojų transporto priemonės. Ypačgausiai šioje grupėje reklamuotos siuva-mosiosmašinos,elektroslemputės,dvira-čiai,rašomosiosmašinėlės,radijoimtuvai.Ketvirtajame dešimtmetyje suintensyvėjošaldytuvų, fotoaparatų, dulkių siurblių,elektriniųskustuvųreklama.Automobiliaiirelektrosprekėsreklamuotimažai(suda-rė vidutiniškai 4–5 proc. visų reklaminiųskelbimų).

5. Nagrinėtuose dienraščiuose daugė-jogatavųdrabužiųiravalynėsreklaminiųskelbimų. Kaimui skirtuose leidiniuosedaugiau reklamuoti audiniai. Tokie faktai leidžiadarytiprielaidą,kadmiestuosedi-dėjogatavųdrabužiųporeikis.TarpukarioLietuvos reklamoje jau buvo įsigalėjusi

mados sąvoka, kuri diktavo apsirengimobūdą.Propaguota idėja, kadnauji daiktaituribūtiperkamikiekvienąsezoną.

6. Maisto produktų reklama nebuvogausi, ji vidutiniškai užėmė 4 proc. visųreklaminiųskelbimų,nagrinėtulaikotarpiunepastebėta didesnių nei reklamos inten-syvumo,neipasiūlospokyčių.Daugiausiapristatytos rinkosnaujovės (pvz., sultiniokubeliai, dribsniai, jogurtas, sacharinas, kavabekofeino,konservai)irskanėstai.

7. Skelbimai apie laisvalaikio leidimo būdus (teatrai, restoranai,atostogosvieti-niuoseiružsieniokurortuose,šokiųpamo-kos)daugiausiatelkėsidienraščiuose,kai-mo gyventojams skirtuose leidiniuose jųbeveik nebuvo.Gausiausiai šioje grupėjereklamuotirestoranaiirkavinės.Nagrinė-jamulaikotarpiudaugėjoatostogųpasiūly-musreklamuojančiųskelbimų:trečiajamedešimtmetyjetaibuvoviešbučių,vilų,res-toranų pasiūlymai Baltijos pajūryje, ke-tvirtajame dešimtmetyje prie jų prisidėjoišvykstamojoturizmoagentūrųskelbimai.

116

Lent

elė.

Pre

kių

ir p

asla

ugų

pasi

ūlos

kie

kybi

nė k

aita

rekl

amoj

e 19

18–1

940

met

ais

„Lie

tuva

“ ir

„L

ietu

vos a

idas

“ (d

uom

enys

nur

odyt

i pro

cent

ais)

dat

a1

23

45

67

89

1011

1213

1415

1918

13,3

10,

324,

870

2,27

1,94

0,64

0,64

0,64

2,27

0,32

16,2

319

,48

8,44

4,87

1919

8,20

0,39

12,5

01,

171,

950

1,17

0,39

0,39

3,12

24,6

010

,93

21,0

91,

1719

2213

,86

7,02

3,08

1,88

2,05

3,25

1,19

0,51

0,68

0,34

4,10

15,5

84,

794,

623,

9319

254,

476,

444,

831,

784,

473,

571,

960,

711,

250

6,97

21,4

65,

187,

330,

5319

280,

8815

,07

4,62

2,31

1,54

2,53

1,54

0,77

0,33

1,43

2,42

32,0

19,

902,

314,

5119

311,

0717

,32

4,64

3,03

2,5

3,39

1,25

0,89

1,78

0,17

6,42

14,2

813

,57

3,21

3,75

1934

0,20

16,3

55,

10

2,69

12,0

03,

310,

620,

410

2,27

14,2

87,

0311

,18

8,07

1937

0,26

21,7

12,

601,

307,

546,

890,

393,

120,

268,

321,

3010

,79

2,34

6,76

3,51

1940

*2,

4214

,07

19,4

1 0

5,09

12,3

70,

241,

690,

244,

612,

913,

155,

098,

986,

55iš

vis

o4,

0212

,74

5,88

1,42

3,59

5,24

1,26

1,19

0,66

2,21

3,36

17,7

67,

936,

814,

11„L

ietu

vos ž

inio

s“19

229,

499,

150,

330,

331,

351,

691,

011,

351,

010,

332,

0318

,30

22,7

12,

0311

,86

1928

1,27

21,7

43,

831,

701,

491,

060,

210,

850,

850,

219,

8027

,29

15,5

61,

911,

0619

381,

3517

,89

6,16

0,97

6,76

10,9

03,

453,

150,

973,

234,

213,

085,

484,

666,

46iš

vis

o2,

4817

,52

4,82

1,05

4,82

7,40

2,38

2,38

0,95

2,14

5,15

10,6

410

,17

3,67

6,01

„Lie

tuvo

s ūki

nink

as“

ir „

Ūki

nink

o pa

tarė

jas“

1919

16,1

20

00

00

00

00

09,

6741

,93

12,9

06,

4519

2327

,71

00

00

00

1,20

2,40

2,40

3,61

2,40

15,6

60

28,9

119

2827

,80

12,1

00

2,69

5,82

00

00

0,89

011

,65

8,52

0,89

3,58

1933

12,0

332

,36

00

2,07

0,82

3,31

00

0,82

10,3

75,

393,

312,

487,

8819

3813

,15

16,4

30

1,09

12,0

55,

205,

750

02,

733,

564,

104,

385,

204,

65iš

vis

o17

,70

17,4

90

1,06

6,57

2,22

3,07

0,10

0,21

1,69

4,34

6,25

7,31

3,28

7,42

1.Žem

ėsūkioirpram

onėsreikmenys(šiaigrupeipriskirtažem

ėsūkiobeipramonėstechnikos,veisliniųsėklų,gyvulių,paukščių,trąšų,pašarųpapildų

reklam

iniaiskelbimai).2.Kosmetikosirbuitinėschemijosprekėsbeipaslaugos(apimakūnopriežiūrospriemones,dekoratyvinękosm

etiką,skalbimobei

valymopriemones,taippatkirpyklųirkosmetikoskabinetųreklam

ą.3.Laisvalaikioleidimobūdai(šiaigrupeipriskirtakinofilmų,spektaklių,viešųrenginių,

maitinimoįstaigų,kurortų,šokiųmokyklų,gramofonų,plokšteliųreklam

os).4.Transportopriemonės–autom

obiliai,m

otociklai,sunkvežimiai.5.Elektros

prekėsirbuitinėtechnika.6.D

rabužiaiiravalynė.7.A

udiniai.8.Siuvimoirdrabužiųcheminiovalym

opaslaugos.9.Alkoholis.10.Cigaretės.11.M

aisto

produktai.12.G

ydym

opaslaugosirvaistai.13.Leidiniai,knygynai,spaustuvės.14.Kursai,mokym

oįstaigos,privačiosp

amokos.15.Bankai.

*1940metųduom

enysapimatiksausį–birželį.

Lent

elė s

udar

yta

rem

iant

is „

Liet

uvos

aid

u“ (1

918,

192

8, 1

931,

193

4, 1

937,

194

0), „

Liet

uva“

(191

9, 1

922,

192

5), „

Liet

uvos

žini

omis

“ (1

922,

192

8, 1

938)

, „L

ietu

vos ū

kini

nku“

(191

9, 1

923)

, „Ū

kini

nko

pata

rėju

“ (1

928,

193

3, 1

938)

.

117

advertising in interwar Lithuania functioned as a source of information about new goods and services and also strove to create new demand and to promote new life styles, fashions, and habits.

The aim of this article is to investigate the availability of goods and services in Lithuanian advertising during 1918–1940, to create periods in the tendencies in the change in their availability, and to analyse the dominant groups of goods and services.

after calculating the general average of the goods and services advertised in the dailies ‘Lietuva’, ‘Lietuvos Aidas’, and ‘Lietuvos Žinios’ during1918–1940, it was discovered that the medical services and medicines group (18% of all theadvertisements in ‘Lietuvos Aidas’ and ‘Lietuva’;11% of those in ‘Lietuvos Žinios’), cosmetics andhousehold chemicals (13% and 18% respectively),and publications, bookshops, and print shops (8%and 10% respectively) were advertised the mostintensively.Agricultural supplies (18%), cosmeticsand household chemicals (17%), publications,bookshops, and print shops (7%), and banks(7%)were advertised themost in the publications‘Lietuvos Ūkininkas’ and ‘Ūkininko Patarėjas’.alcoholic beverages were the least advertised in the studied publications.

The greatest changes in the number of advertisements were observed in agricultural and industrial advertising as well as in the advertising for cosmetics and household chemicals. The intensity of the advertising for agricultural and industrial supplies fellfrom13–14%during1918–1922to0.3%in1937in the dailies ‘Lietuva’ and ‘Lietuvos aidas’. This type of advertising moved to specialised publications, in which no downtrend was observed: advertising foragriculturalsuppliescomprised16%oftheentirenumber of the advertisements for goods and services in‘LietuvosŪkininkas’in1919and13%in‘ŪkininkoPatarėjas’in1938.Meanwhilecosmeticsadvertisingdid not comprise even 0.5% of all the advertisingduring 1918–1919 but in the 1930s they became the most heavily advertised group of goods. This was caused by the establishment of local manufacturers in the market and the competition of their production. Not only did the intensity of cosmetics advertising increase but so did the supply of products and the

ChAnGEs in thE AdVERtisEmEnt of Goods And sERViCEs in thE LithuAniAn PERiodiC PREss duRinG 1918–1940

Giedrė PolkaitėS u m m a r y

circle of consumers. (cosmetics were targeted not only at women but also at men and children and an effort was made to attract rural buyers.)

The advertisement of services, e.g. of physicians, various training courses, banks, tailors, cleaners, and hairdressers, occupied a solid (about 25–30%)percentage of the supply of advertising, especially during the first years of independence whilemanufacturing production was suspended due to the FirstWorldWar and the young state’s politicaland economic instability. of the aforementioned areas, physicians advertised the most. (In 1928, the advertisement of medical services comprised as much as32%oftheadvertisingin‘LietuvosAidas’.)

an analysis of the advertising during 1918–1940 allows one to state that vehicles from the most well-known manufacturers as well as contemporary technical innovations reached Lithuania. Sewing machines, electric light bulbs, bicycles, typewriters, and radios were especially heavily advertised in this group. The advertisement of refrigerators, cameras, vacuum cleaners,andelectricshaversintensifiedinthe1930s.The advertisement of automobiles and electric goods was in general not especially intensive (comprising on average4–5%oftheentirenumberofadvertisements).

The number of advertisements for ready-to-wear clothing and footwear increased in the dailies that were studied. Fabric was advertised more in publications intended for the countryside. These facts allow one to make the assumption that the demand for ready-to-wear clothing increased in the cities. The concept of fashion, which dictated the manner of dressing, was already established in interwar Lithuanian advertising. The idea was promoted that new articles had to be bought each season.

Food advertising was not abundant and on average comprised4%ofalltheadvertising.Duringtheperiodunder study no changes in either the intensity or supply of such advertising was observed. New products (e.g. bouillon cubes, grain flakes, yoghurt, saccharin,decaffeinated coffee, and preserved foods) and delicatessens were the most intensively advertised.

advertisements for leisure pursuits (e.g. theatres, restaurants, holidays in local and foreign resorts, and dance lessons) were mostly placed in dailies and were almost completely absent in publications for rural residents.

Įteikta 2008 11 21 Parengta skelbti 2009 10 16

118

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

latvijos ir estijos PoŽiūris į KlaiPĖDos atPlĖšimĄ nuo lietuvos 1939 metais

Zenonas Butkus

Profesorius daktaras Vilniaus universitetoIstorijos fakulteto dekanas Tel. 2 68 72 81El. paštas: zenonas.butkus eit.vu.lt

magnus ilmjärv*

Daktaras, Talino universiteto Istorijos instituto direktoriusTel. +372 683 64 51 El. paštas: magnus.ilmjarv.001@mail.ee

Įvadas

Abiejų artimiausių mūsų kaimynių po-žiūrisį1939m.kovąVokietijosįvykdytąKlaipėdosatplėšimąnuoLietuvosikišiolnėra istoriografijoje išsamiai ir komplek-siškaityrinėtas.TikistorikasirdiplomatasVytautasŽalysšįpožiūrįtrumpaiyraapta-ręs1989m.apgintojedisertacijoje1, kuri, deja, nėra paskelbta. Tuo klausimu taippatšiektiekrašėLatvijosistorikasEdga-ras andersonas2, bet jo darbai Lietuvoje mažai kam žinomi ir sunkiai prieinami.Estijosmėginimą tarpininkautiVokietijosirLietuvosderybosedėlKlaipėdostrimissakiniais yra apibūdinęs sovietinio laiko-tarpio istorikasKostasNavickas3.Tačiauabsoliuti dauguma tyrinėtojų, vertinusiųKlaipėdos atidavimo Vokietijai tarptau-tines aplinkybes, išsamiai analizuoja tik

* MagnusoIlmjärvotyrimusremiaEstijosmoks-lo fondas, paramos Nr. 2905, 3817, 5095, 9896.

1 Žalys V. Lietuva BaltijosAntantės sistemoje1934–1940 metais // Lietuvos istorijos instituto bi-blioteka. F. 16–96.

2 Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ār-polītika.T.II.Stockholm,1984,p.44–57.

3 Navickas K.TSRSvaidmuoginantLietuvąnuoimperialistinėsagresijos1920–1940metais.Vilnius,1966, p. 235–236.

svarbiausiųKlaipėdoskonvencijos signa-tarių–AnglijosirPrancūzijos,taippatįta-kingųkaimynių–SSRSirLenkijos–po-zicijas4.Matyt,laikomasiįsitikinimo,kadKlaipėdoslikimągalėjolemtitikminėtosketurios valstybės, o nedidelės ir silpnosšalys – Latvija ir Estija – jokio rimtesnio vaidmensšiuoatvejuvaidintinegalėjo.

Tokį įsitikinimą galėtume laikyti pa-grįstu,jeitarptautiniumastubūtųrengtasipasipriešintiVokietijosekspansijai,jeibūtųtartasidėlKlaipėdosgynimoirišlaikymoLietuvossudėtyje.Tačiaujaunuo1938m.pabaigos imta susitaikyti sugalimuKlai-pėdospraradimu.Lietuvospolitikai irdi-plomatai ketvirtojo dešimtmečio viduryjenesykįrodėpasiryžimągintiKlaipėdą,kaikurie net desperatiškai pabrėždami, nevaVokietijos karinės galios panaudojimasLietuvojenebūtųveiksmingasjauviendėlto,kadčiamenkaurbanistinėcivilizacija;

4Žr.Žepkaitė R.Lietuvairdidžiosiosvalstybės1918–1939m.Kaunas,1986,p.166–174;Žiugžda R. Lietuva imperialistinių valstybių planuose 1917–1940.Vilnius,1983,p.129–139;Žostautaitė P.Klai-pėdoskraštas1923–1939.Vilnius,1992,p.323–332;Gaigalaitė A., Skirius J., Kasparavičius A., Veilentie-nė A. Lietuvosužsienioreikalųministrai1918–1940.Kaunas,1999,p.337–338,349–354irkt.

119

tagalianebaisi,nestiesiognebūtųjaišičiako griauti, pats griovimas brangiau kainuo-tųnegugalimijonuostoliai.Tačiaukaitopasiryžimotikraiprireikė,jisstaigiaiblė-so.Maskvosdiplomataiperįvairiuspokal-bius,odardažniauperpobūviusmėgdavopasipuikuotiskaičiavimais:perkiekgiva-landųsovietųtankaiirgišarvuočiaigalėtųatskubėti Lietuvai į pagalbą. Tačiau, kaipagalbos tikrai prireikė, diplomatai jokiųskaičiuočiųneprisiminė.Lenkijosužsienioreikalųministro JuzefoBekopasakymas,kad jis pats su lenkų šarvuočiais atvyktųįKlaipėdąir„vokiečiaiturėtųsuprasti,kątaireikštų“5, irgi liko tik skambus Lietuvos pietinės kaimynės politikos epizodas. SuAnglijairPrancūzijaLietuvataippatdau-giausiatarėsinekaipapgintiKlaipėdą,betkaip, jos netenkant, nepažeisti Klaipėdoskonvencijossignatariųprestižoirinteresų.

Ne minėtose penkiose valstybėse, okaimynėjeLatvijoje patvariau laikėsi prie-šiškumas vokiečių revizionizmui. 1938m. rugsėjį, per patiMiuncheno suokalbį,BauskėsrajonebuvosurengtiLatvijoska-riuomenės manevrai, iš esmės nukreiptipriešVokietiją.O 1939m. kovąVokieti-jai pareikalavusKlaipėdos, Latvijos karoministras ir vicepremjeras Janis baluodis buvopasiryžęsskelbtimobilizacijąirtelk-tikariuomenęprieLietuvossienos,tikkitipolitiniaivadovainuošiųveiksmųjįatkal-bėjo6.Tiefaktaineturėtųstebinti,nesnuosituacijosKlaipėdojeLatvijos,kaipišda-liesirEstijos,saugumasbeitarptautinėpa-dėtispriklausėlabiaunegubetkurioskitosvalstybės,išskyrus,žinoma,pačiąLietuvą.

5 Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika1918–1940 metais. Dokumentų rinkinys. Vilnius,2008, p. 77.

6 Andersons E. Latvijas vēsture 1920–1940.Ārpolītika.T.II,p.24,50.

Pagaliau Latvija ir Estija kartu su Lietuva priklausė tai pačiai diplomatinio bendra-darbiavimoorganizacijai–Baltijosantan-tei.KaiptikKlaipėdospraradimoišvaka-rėse trys Baltijos šalys buvo susitarusioslaikytisneutralumopolitikosirstengėsitąpolitikąįtvirtinti.

Taigi,tirdamiKlaipėdosatplėšimonuoLietuvos istorines aplinkybes, negalime neatsižvelgti ir į Latvijos bei Estijos po-ziciją šiuo klausimu. Istorinės atmintiespožiūriušiąpozicijątaippatpravartuiša-nalizuotiirsuprasti.Jąanalizuodamidau-giausiaremsimėstrijųBaltijosšaliųirkaikuriųkitųvalstybiųarchyvuosesaugomaisdokumentais, šiek tiek atsiminimais, ano meto spauda.

istorinės Latvijos ir Estijos sąsajos su Klaipėda

Klaipėda yra įsikūrusi nuo seno kuršiųgyventose teritorijose, kurių didesnė da-lis priklauso Latvijai.Baltųirfinųžemėsesusiformavęvalstybiniaidariniai–Livoni-josordinas irKuršovyskupija–1252m.užėmėDanėsžiotis irpastatėMemelbur-gopilį. Įprasta teigti, jog po to vokiečiaiseptynisšimtusmetųvaldėKlaipėdą.Įdo-mu,kadlatviaitokįteiginįmėginoginčyti,odarė tai tuomet,kai šis teiginys,kylantnaciųsąjūdžiui,buvoypačpropaguojamasVokietijoje. Pavyzdžiui, Latvijos laikraš-tis „PēdējāBrīdi“1935m.birželio15d.specialiame straipsnyje nagrinėjoKlaipė-dos istoriją ir pabrėžė, kad miestą įkūrėKuršo vyskupas, 1230m. sudaręs sutartįsu popiežiumi ir pripažinęs aukščiausiąjovaldžią.Beje,pirmasisKuršovyskupasBalduinasbuvęsnevokietis,oprancūzas.AntrasisKuršo vyskupas, irgi prancūzas,pastatėKlaipėdojeakmeninępilį,kuritapojorezidencija.Klaipėdospilisvirtopagrin-

120

dineKuršopilimi,savolėšomisjąpastatėKuršo gyventojai, o statybą organizavobažnytinė valdžia. Todėl nesą galima sa-kyti,kadKlaipėdospilįpastatėvokiečiai.TikXIVamžiujeKlaipėdąperimaVokie-čiųordinas,betirjispriklausęspopiežiui.Vokiečių valstybingumo tradicijos Klai-pėdojeesančiosvisainaujasreiškinys,jossiekiančiostikXIXamžių7.

NetikLatvija,betirEstijapripažinda-vo baltiškas Klaipėdos istorines ištakas.Jos abi pripažino ir Lietuvos interesusKlaipėdoje,poPirmojopasauliniokarojostaippatpritarėKlaipėdoskraštoprijungi-muiprieLietuvos.Tikėtasi,kadšisprijun-gimasstabdysistorinęvokiečiųekspansijąšiaurryčiųkryptimiirapskritaistabilizuostarptautinępadėtįBaltijos regione.Latvi-josspaudanetrašė,kad,LietuvaiperėmusKlaipėdą,„vokiečiųištiestojiįšiaurėsry-tusrankabusatlenktaatgal“8.

1923m. Latvija svariai padėjo Lietu-vaiužimtiKlaipėdoskraštą.Pirmiausia,tųmetųsausio9–10d.jipersavoteritoriją–Priekulėsgeležinkeliostotį–praleidoLie-tuvoskariniusdalinius,permetamusįKlai-pėdoskraštąMažeikių–Priekulės–Skuodogeležinkeliu9. Apie šį praleidimą latviaipranešėtikVokietijai,kuritadanepriešta-ravoKlaipėdosprijungimuiprieLietuvos,betnePrancūzijaiarAnglijai,kuriosgalė-jotąprijungimąsustabdyti.ŠitaipLatvija

7PēdējāBrīdi,1935,birželio15.8Jaunākās�iņas.1922,lapkričio16.9PlačiauapieLatvijospožiūrį įKlaipėdospri-

jungimą prie Lietuvos žr.: Jēkabsons Ē. KlaipēdasjautājumsunLatvija1923.gadā//LatvijasVēsturesInstitūtaŽurnlās.2002,Nr.4,p.56–89;Jēkabsons Ē. Latvijospožiūrisį1923m.Klaipėdosįvykius//ActaHistoricaUniversitatisKlaipedensis.T.IX.Klaipė-dos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumen-tuose.Klaipėda,2003.p.79–96;Butkus Z. Latvijas diplomātiskānostāja1923.gadāKlaipēdas jautāju-mā//LatvijasVēsture.1992,nr.4,p.20–24.

pažeidė 1920 m. su Prancūzija pasirašy-tą susitarimą, kuriuo buvo įsipareigojusigintiprancūzųįguląKlaipėdoje„grėsmėsatveju“ (tuomet Latvija, dar valdydamaPalangą, turėjo bendrą sieną su Prancū-zijos administruojamuKlaipėdos kraštu).Užuot gynusi tą įgulą, Latvija prisidėjoprie jos užpuolimo. Latvijos diplomataimokėjosumaniaipasiteisinti,nurodydami,kadlietuviųkariuomenėbuvopermestaneperlatviškąPriekulę,betveikiausiaipertopaties pavadinimo miestelį, esanti Lietu-voje,įpietusnuoKlaipėdos10.

Savo iniciatyva Latvijos diplomatai pa-dėjosušvelnintipoKlaipėdosprijungimotvyrojusią įtampą tarpLietuvos irAntan-tėsšalių,mat,pastarųjųpolitikamsnuolatirkantriaiaiškino,kadKlaipėdaLietuvaigyvybiškaisvarbi ir jinegalėjojosnepri-sijungti11,ypačdėlto,kadKlaipėdapasta-ruoju laikotarpiu buvo tapusi manipuliaci-jųobjektu(Freištatoplanai).KaiptikprieštasmanipuliacijasKlaipėdos sukilimas irbuvęsnukreiptas.

Pritarimą Klaipėdos prijungimui prieLietuvosEstijospolitikaireiškėnuosaikiaunei Latvijos, nevengdami ir papriekaištau-ti dėl prijungimo būdo. Estijos atstovasLietuvojeAugustasŠmidtastąbūdąlygi-nosuŽeligovskioakcijaVilniuje ir labaibaiminosi,kadlietuviai,paskatintisėkmėsKlaipėdoje, nebandytų to paties padarytiVilniuje, irgi permesdami savo kariuome-nęperLatvijosteritoriją,tikšįkartąneperPriekulę,operPadauguvį,perKalkuonėsgeležinkeliomazgą linkVilniaus. Po po-kalbio su svarbiausiuKlaipėdos prisijun-gimo organizatoriumi Lietuvos premjeruiružsienioreikalųministruErnestuGalva-

10 Butkus Z. Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929 metais. Vilnius, 1993, p. 88–89.

11 Ten pat, p. 89–92.

121

nauskuA.Šmidtas1923m.liepąįTalinąpranešė,kadLietuvoskariuomenėsštabasjauparengėplanąužimtiVilniųpagalKlai-pėdospavyzdįirtaioperacijaiyrasutelkęs20tūkst.karių12.

Tiek Latvijos, tiek Estijos politikai palaikė Lietuvos nusistatymą nesuteiktiLenkijai ypatingų teisiųKlaipėdos uoste,jiems taip pat nepatiko Lietuvos suvereni-tetą ribojantis Klaipėdos statutas, nes jistraktuotaskaipgalimasprecedentasužsie-nio valstybėms reikalauti panašų valdy-mą įvesti ir Liepojoje ar kituose šiauriauesančiuose uostuose. Latvijos pasiuntiniųkonferencija, vykusi Rygoje 1926 m. ba-landžio 14–20 d., nutarė mėginti diplo-matiniu būdu, veikiant pirmiausia TautųSąjungoje, pakeisti Lietuvai nenaudingąir apskritai painųKlaipėdosstatutą,atlik-ti jo„reviziją“13.Tokiądiplomatinępara-mąLietuvainorėtasuteikti tuoatveju,jeijikartusuLatvija,Estija irSuomijabūtųsudariusibendrąBaltijosšaliųnepuolimopaktą suSSRS.BetLietuva,nesitardamasusavošiaurinėmiskaimynėmis,1926m.rugsėjo28d.pasirašėseparatinęnepuoli-mosutartįsuSovietais,tadKlaipėdossta-tuto„revizijos“klausimas,atrodo,nebebu-vo keliamas.

Latvijos generalinis konsulatas Klaipėdoje – solidarumo su Lietuva ženklas

Lietuvainesykįprašant,Latvijosvyriau-sybė1934m.spalio1d.nutarimuLatvijos

121923m.lieposmėn.A.ŠmidtopranešimasišKauno // Estijos valstybės archyvas (toliau EVA). F. 957, ap. 12, b. 365, l. 81.

131926m.gegužės4d.LatvijosužsienioreikalųministerijosBaltijos valstybių skyriaus vedėjoVil-helmoMunteriopranešimasapiePasiuntiniųkonfe-renciją//Latvijosvalstybėsistorijosarchyvas(toliauLVIa). F. 293, ap, 3, b. 26, l. 7.

konsulatuiKlaipėdoje suteikėgeneraliniokonsulato statusą14. Toks statuso pakėli-mas Lietuvai buvo naudingas, nes šitaip demonstruota, kad ne vien Vokietija turi Klaipėdoje išskirtinių interesų,bet irkai-mynėLatvijasuinteresuotatuokraštu,nesabijos(vėliauirSovietųSąjunga)laikočiageneralinius konsulatus. Savo generaliniu konsuluKlaipėdojeLatvijapaskyrėnekokįeilinį tarnautoją, o žymų diplomatą JanįSeskį,kurisnuopatpradžiųkūrėLatvijosdiplomatinę tarnybą (kaip Petras KlimasarBroniusKazysBalutisLietuvos),buvoprie jos ištakų,buvoLatvijosdelegacijos,1918m.gruodįpasiųstosįParyžiaustaikoskonferenciją,sekretorius,išleidopuikiusat-siminimus su veiklos dienoraščiu (atsimi-nimai, parašyti, tarp kitko, Klaipėdoje)15. Nuo 1920 m. jis Latvijos pasiuntinys Švei-carijoje, paskui Estijoje, o 1929–1932 m. pa-siuntinysSovietųSąjungoje.

Iš pasiuntinio tapti konsulu, aišku, buvo pareigų pažeminimas. Tik dėl kon-sulinių pareigų tokio žmogaus Latvijanebūtų skyrusi, nes jos piliečių čia buvovisai nedaug – tik apie 300 ir dar šiek tiek senųjų kuršininkų. Latvijos generaliniokonsulato steigimas ir J. Seskio paskyri-mas buvo politinė akcija. Kaip išskirtinėfigūra jis tapoKlaipėdos konsulinio kor-puso dekanu. Lietuvai buvo svarbu, kad tas dekanas yra ne vokietis, o latvis. aišku, galima irkitaversija,neva J.Seskį,kaiptikrą demokratą, priešišką autoritarizmui,Ulmanio režimas po 1934 m. perversmoįKlaipėdątiesiog„ištrėmė“.Šiaipartaip,

14 Latvijos Generalinio konsulato Klaipėdoje1934 m. veiklos ataskaita // LVIa. F. 2575, ap. 11, b. 478, l. 1. Latvijos generalinio konsulato pastatas buvoSmetonosalėjoje (dabarLiepųgatvė)Nr.31,netoliDonelaičioparko.

15Latvijasvalsts izcelšanāspasauleskaranoti-kumunorisē.Rīgā,1937(perleista1990m.).

122

J. Seskis buvo palankus Lietuvai, neatsitik-tinaiapdovanotasDLKGediminoordinu.Dar prieš tapdamas generaliniu konsulu J. Seskis jau buvo pasižymėjęs kaipLie-tuvos interesų gynėjas Klaipėdos klausi-mu.1923m.,būdamaspasiuntiniuTaline, J.SeskisnesykįaiškinotenykščiamsPran-cūzijos,AnglijosirLenkijosdiplomatams,kadKlaipėdaLietuvaibūtinaireikalingairji turi į ją visas teises, todėl negalėjo josneprisijungti.Vakarų diplomatams, neno-rėjusiems pripažinti Klaipėdos Lietuvai,jisvispabrėždavo,jogAntantėsšalys,poPirmojo pasaulinio karo iš karto neatida-vusios Klaipėdos Lietuvai, yra jai labai,galnetmirtinainusidėjusios.

Kaip irP.KlimasLietuvoje, J.Seskisbuvo rašto meistras. Jo ataskaitos nepa-prastai išsamios, turiningos, Lietuvos po-litiką Klaipėdos krašte vertinančios pa-lankai, bet kartu ir kritiškai. Pavyzdžiui,jose jis dažnai nurodydavo, kad valdžiosaparatas Klaipėdos krašte yra grynai vo-kiškas ir Lietuvos valstybei nelojalus. Štai1938m.gruodžio15d.pranešimeJ.Seskis pabrėžė, kad Lietuvos nuolaidosKlaipėdosvokiečiamsniekoneduoda,jogkraštąapėmėnacių„psichozė“,Klaipėdajaudarosivokiečių„Trojosarklys“Lietu-voje,kaddėltokylagrėsmėirLatvijai16. Tągrėsmęjispabrėždavodažnai,štaivie-name1939m.pradžiospranešimenurodė,KlaipėdosnaciaidomisipadėtimiLatvijo-jeirtiria,arLiepojosgyventojai„nelaukiavokiečių“17.

Apie padėtįKlaipėdoje J. Seskis ade-kvačiai informavo tiek Latvijos pasiunti-nybęKaune,tiekLatvijosužsienioreikalųministerijąirpagališgalesbandėtąpadėtįveikti Lietuvai palankia kryptimi. Jau pir-

16 LVIa. F. 293, ap. 2, l. 11317 Ten pat, l. 130.

mųjųsavoveiklosKlaipėdojemetų(1934)ataskaitoje jis nurodė, jogLatvijos gene-raliniokonsulatoveiklaKlaipėdojeturiirpolitinę bei diplomatinę paskirtį, nes perKlaipėdą skverbiasiVokietijos ekspansijašiaurryčiųkryptimi;tąekspansijąjisaky-lai stebėsiąs ir operatyviai informuosiąsLatvijosvaldžią18.

Įdomumodėleireikiapasakyti,kadpo-litikosnesišalinoirJ.SeskiožmonaAlma,kuri taip pat buvo konsulato darbuotoja. PoniaAlma1938m. balandžio pradžiojeviename iš pokalbių su Sovietų genera-liniu konsuluKlaipėdoje L.N.Kulikovuiškėlėjamdutuometaktualiusklausimus:„a)ArSSRSimsmusgintidėlKlaipėdos,arjinepasakys,kaddėlKlaipėdoskariautineverta?,b)ArsumušusiagresoriųSovie-tų Sąjunga [...] išeis išBaltijos valstybiųteritorijos.“19Dėl radikalių klausimo for-muluočiųpokalbyjedalyvavęsAlmosvy-rasJanissavožmonosnėkieknesudraudė,bet ją iš esmės rėmė, tik kalbėjo, aišku,diplomatiškiau. Tokia latvių poros pozi-cija padėjo drąsiau jaustis pokalbyje taippatdalyvavusiamKlaipėdosgubernatoriuiJurgiuiKubiliui.ĮponiosAlmosklausimussovietų generalinis konsulas, pasiteisinęsįgaliojimų stoka, suprantama, nieko aiš-kausneatsakė, tiknurodė,kadRaudonojiarmija,neperseniausiaikovojusiMandžiū-rijoje,visdėltoįsavoteritorijąsugrįžo20.

Kaip solidarumo su Lietuva ženklastraktuotinasLatvijoskariniolaivynovizitasKlaipėdosuoste1935m.rugpjūčio5–8d.,t. y. tuomet, kai po garsios Neumanno ir Sasso bylos Lietuvos santykiai su Vokie-

18 Ten pat. F. 2575, ap. 11, b., 478, l. 6.19SSRSGeneraliniokonsuloKlaipėdojeL.N.Ku-

likovo1938m.balandžiomėn.ataskaita//RusijosFederacijos užsienio politikos archyvas. F. 0151, ap. 30, segtuvas 56, b. 12, l. 98.

20 Ten pat.

123

tija pasidarė dar labiau įtempti, kai, anot J.Seskio,Lietuvai,„labiaunegubetkuriaikitaivalstybei“21,reikėjogretimųšaliųpa-ramos. Jau pirmąją vizito dieną Latvijoskarinio laivyno aukštieji vadai, vadovauja-mikapitonoT.Spadės,prisistatėKlaipėdosapskritieskomendantuidivizijosgeneroluiEdvarduiAdamkavičiui, taip pat vietineišaulių organizacijai, aplankė KlaipėdosgubernatoriųVladąKurkauską,netviešė-jopasjįnamuose.Rugpjūčio6d.Latvijoskarinio laivyno vadai, lydimi savo šalies pasiuntinioLietuvojeLiudvigo Sėjos, at-vykoįPalangą,kurjuospriėmėatostogau-jantis PrezidentasAntanas Smetona, kitądienątievadaidarlankėsiKuršiųnerijoje,orugpjūčio8d.visi latviųkariniai laivaipakėlėinkarusir,lydimiLietuvoskariuo-menėsrikiuotės,išplaukėišKlaipėdos22.

Dar kiek anksčiau, 1935 m. gegužę,Klaipėdoje lankėsi ir Estijos karo minis-tras Paulius Lilis (Lill). Nors per šiuos vi-zitusdėlLietuvosirjosšiauriniųkaimyniųkolektyvinės gynybos siekiant apsaugotiKlaipėdą nesitarta, vis dėlto tai buvo tųkaimyniųpolitinėarbentmoralinėparamaLietuvai, mėginusiai atsispirti nacių eks-pansijaišiaurryčiųkryptimi.

Klaipėdos klausimas Baltijos antantės neutralumo politikos kontekste

Istorinėje literatūroje įprasta teigti, kadKlaipėdos, kaip ir Vilniaus, klausimastrukdė kurtis ir funkcionuoti Baltijos an-tantei.Tačiautokios,dažnaigalnetlengva-būdiškaimetamos, frazės istoriniai faktainepatvirtina. Dar prieš Baltijos antantės

211935m.rugpjūčio22d.J.SeskiopranešimasišKlaipėdos//LVIA.F.293,ap.2,b.65,l.48.

22 Ten pat.

sutartiespasirašymą1934m.gegužės7–8d.Latvijos irEstijosužsienio reikalųmi-nistrai Vilhelmas Munteris ir HeinrichasLaretei specialiai apsvarstė Klaipėdosklausimą.Abuministraipriėjoišvadą,kadVokietijos agresija prieš Klaipėdą būtųpavojinga ne vien Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai. Pastarosios esančios suintere-suotos, kad Lietuva išlaikytųKlaipėdą irKlaipėdosklausimasneturįskliudytiben-dradarbiauti su Lietuva23.

Prie specifinių Baltijos antantės pro-blemų, konkrečiai neįvardytų šios orga-nizacijos steigimo sutartyje, istoriniuosedarbuose dažnai priskiriamas ne tik Vil-niaus,bet irKlaipėdosklausimas.Tačiauslaptoje deklaracijoje, pasirašytoje kartu su Baltijos antantės sutartimi, buvo nu-rodyta, kad specifinės problemos yra tikVilniaus klausimas24, taigi tik Lietuvos santykiai su Lenkija. Vadinasi, griežtąjaprasme Latvija ir Estija buvo įsipareigo-jusiosteiktiLietuvaipolitinę,diplomatinęparamąKlaipėdosklausimu.Tosparamosišpradžių lyg irbūta.1935m.vykusiojeIIBaltijosantantėskonferencijojeLatvijairEstijaįsipareigojonesudarytisuVokie-tijanepuolimopakto,jeijidėlpretenzijųįKlaipėdąnesutikstokiopaktopasirašytisuLietuva25.Įsipareigojimųlaikytasi.LatvijairEstijanepuolimopaktąsuVokietijapa-sirašėtikpoto,kaijįsudarėLietuva,tiesa,jauprarasdamaKlaipėdą.

Padėtis pasikeitė 1938 m. pabaigoje–1939m. pradžioje, kaiKlaipėda jau ėmė

2319340507–08V.MunterioirH.Lareteipasi-tarimųRygojeužrašai//EVA.F.957,ap.5,b.844, l.152a.;Žalys V.LietuvaBaltijosAntantėssistemoje1934–1940 metais // Lietuvos istorijos instituto bi-blioteka. F. 16–96, l. 56.

24 Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika1918–1940 metais, p. 518.

25Lietuvoscentrinisvalstybėsarchyvas (toliauLcVa). F. 383, ap. 7, b. 1731, l. 145–146.

124

sprūstiLietuvai iš rankų.Estijospolitikaijau iš kartobuvo įsitikinę, kadnebevertajosirlaikyti.1938m.gruodžio12d.EstijosužsienioreikalųministrasKarlasSelteris,o prieš tai ir viceministras oskaras opikas (Öpik) specialiai kreipėsi į Lietuvos pa-siuntinį Taline BroniųDailidę pareikšda-mi,jogperEstijospasiuntinįBerlyneišat-sakingoVokietijospareigūnosužinota,kadKlaipėdosanšliusasneišvengiamas.Šiąirkitądieną(gruodžio13)K.Selterisatviraiaiškino, kad išKlaipėdosLietuvai naudalabiau negu abejotina, esą tai Lietuvos„gangrenuotakoja“,kuriągeriauoperuotiir„turėtisveikąkūną“,neskitaipligaap-imsvisąorganizmą.Toliaujisteigė,neva„visų estų“ nuomone, „Klaipėda neša“Lietuvos „egzistencijai pavojų“, „sugeriadaugtautoslėšų“,taippat„didinaestamsirkitiemsmažiemskaimynamsnetikrumojausmąirpavojųnepriklausomybei“,todėlsu Vokietija Lietuva turi susitarti26.

IšsikvietęsB.Dailidę gruodžio 13 d., K.Selteriskalbėjodaratviriau,pasisaky-damas, kad Klaipėdos klausimą kelia suVokietijosžinia.Buvonurodyta,jogVokie-tijosvaldžiabūtųlabaipatenkinta,jei„Es-tijasavoiniciatyvarastųkeliąirgalimybępasikalbėtisuLietuvosvyriausybe“,kadši„ryžtųsipadarytidrąsų,aiškų,valstybinėsišmintiesžygį“.JokiepusiniaisprendimainesąVokietijaipriimtini,betjipati„nega-lintiLietuvaidarytijokiųpasiūlymų“.Pa-siūlymasturįs„eitiišLietuvospusės“.UžsavanoriškąKlaipėdosatidavimąVokietijapadarysianti Lietuvai daug ekonominiųnuolaidų, paliksianti galimybę naudotisuostuirtiesiog„nutiesiantiLietuvaiauksi-niustiltus“(„WirwerdenLitauengoldeneBrückenbauen“)27.

26 Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika1918–1940 metais, p. 704–707.

27 Ten pat, p. 705–707.

Šio estų pasisiūlymo tarpininkautiperduodant Klaipėdą Vokietijai Lietuvatuomet nepriėmė. Toks pasisiūlymas galiatrodytikaipįžūlusakibrokštas.Betįspū-dis sušvelnėtų, jei turėtume galvoje, kad 1938 m. pabaigoje pati Lietuva ieškojo su-sitarimosuVokietija.Darspalįirpakarto-tinaigruodžiopradžiojePrezidentuiSme-tonai artimas žmogus žurnalistasValenti-nasGustainis vyko įVokietiją irmėginoneoficialiaitartisdėlKlaipėdosatidavimoužtikrinant Lietuvos ūkinius interesus28. KariuomenėsvadasStasysRaštikisgruo-džio6d.VokietijoskaroatašėEmiliuiJus-tui prasitarė apie galimybę keistiKlaipė-dosstatusą–paversti ją laisvuojumiestupagalDancigopavyzdį29.OkurdarKazioŠkirposprojektai,joderybossunaciųpar-tijospareigūnaisdėlLietuvos suartinimosu Vokietija, tiesa, Klaipėdą paliekantformaliai Lietuvai30. Pats premjeras Vla-das Mironas, užsienio reikalų ministrasJuozasUrbšysintensyviaisiūlėsiatvyktiįBerlynąirnaujaipsureguliuotiKlaipėdosklausimą.

Kitąvertus,Estijosbandymastarpinin-kautirodo,kadji1938m.jauorientavosiįVokietiją,stengėsipalaikytisujaglaudes-nius ryšius. Estijos parlamento užsienioreikalųkomisijosposėdyje1938m.gruo-džio pabaigoje K. Selteris aiškino, kadkompromisinisKlaipėdosklausimospren-dimas,būtentbendroLietuvosirVokietijosvaldymo įvedimas, Estijos požiūriu būtųnetinkama išeitis, nes išliktų nestabilumo

28 Andersons E. Latvijas vēsture 1920–1940.Ārpolītika. II., p. 44, 47.Akten zur deutschen au-swärtigen Politik 1918–1945. Serie D (1937–1945). band. 5. baden-baden, S. 389–390, 420.

29Tenpat,p.14;Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ārpolītika.II.,p.48.

30Žr.Lietuvosužsienioreikalųministrai1918–1940.Kaunas,1999,p.350–351irkt.

125

židinysBaltijos regione; jau geriauKlai-pėdą visai atiduoti Vokietijai31. 1939 m. sausįK.SelterisEstijosvyriausybėsvardupatikinoVokietijos pasiuntinįHansąFro-vainą (Frohwein), kad estai suprastų, jeiKlaipėdosklausimubūtųpriimtasradika-lussprendimas.Vokietijosužsienioreikalųministerijos 1939 m. sausio memorandu-mesupasitenkinimubuvopažymėta,kadEstijanepadėsLietuvaiišlaikytiKlaipėdosir konfliktą dėl jos Estijos kariuomenėsvadas Johanas Laidoneris traktuoja kaip lokalųreiškinį32.

Estijos pritarimą Klaipėdos anšliu-sui paskatino provokiška jos orientacija, kuri, Estijos istorikų nuomone, susifor-mavo jau 1935–1936 m., o 1938 m. tokia orientacijatikraiakivaizdi.Ją,manytume,pirmiausia paskatino labiau geografinisnei geopolitinis, ne bendras visų Balti-josšalių,opavieniskiekvienos jųsaugu-mo suvokimas. Tokia, nekonsoliduota, o išskaidyta saugumo samprata Latvijos pasiuntinių konferencijoje net buvo su-formuluota raštu. Ši konferencija, vykusi 1935m.birželio28–liepos3d.,konstata-vo,kadVokietijosgrėsmėLietuvaisudaro 75 %, Latvijai –50 %, o Estijai tik – 25 %33. Estijos politikai manė, kad di-džiausiąpavojų jų šaliai keliaSSRS,ku-riosgrėsmęneutralizuotigalitikVokietija,oneAnglijairPrancūzija.Latviamsatrodė,kadVokietijos ir SSRS grėsmėmaždaugvienoda, todėl toliau orientuotis reikėtų į

31 1938 12 20Estijos parlamento užsienio ko-misijosposėdžioprotokolas //StockholmoBaltijosarchyvas (puslapiai nesunumeruoti, dokumentai ne-surūšiuotiįfondus).

32 1939 01 03 Vokietijos užsienio reikalų mi-nisterijos memorandumas // US National archives IICollegePark.Maryland.RG-242,T-120,R.119,118074.

33Konferencijosposėdžiųstenograma//LVIA.F. 293, ap. 3, b. 34, l. 40.

AnglijąirPrancūziją,taippatįTautųSą-jungą.Lietuvapavojingomis laikėVokie-tijąirLenkiją,oneSovietųSąjungą.NorstrysBaltijosantantėsnarėslaikėsibendrosneutralumopolitikos, išorėspavojųsuvo-kimasgerokaiskyrėsi.

J.Laidoneris ir joartimiausipadėjėjaišįsuvokimątieksuabsoliutino,jogleisdavosuprasti, kad Estijos priešas yra SSRS, o La-tvijos–Vokietija,todėltarpdviejųartimiau-siųBaltijossąjungininkiųniekobendrane-begalibūti34 (Latvija ir Estija, 1923 m. pasi-rašiusioskarinęsavitarpiopagalbossutartį,traktuotoskaipsąjungininkės,oLietuvajųatžvilgiutebuvosantarvininkė,nes teturė-josu jomis1934m.sudarytąsantarvės irbendradarbiavimosutartįbegynybiniųįsi-pareigojimų).Visdėltokai kurieBaltijosšaliųpolitikaituometinętarptautinępadėtįsuvokėadekvačiau.ŠtaiLietuvospasiun-tinysRygojeKazysBizauskasperpokalbįsu Latvijos karo ministru ir vicepremjeru J.Baluodžiu1939m.sausio28d.pareiš-kė,kadyrasakoma:„JeiguVokietijapultųRusiją,taiLietuvabūtųpusryčiams,Latvi-japietums,oEstijavakarienei“35, o paskui dar pridūrė, jog atėjo laikas tokį požiūrįkoreguoti, nes Vokietija visas tris baltijos valstybesveikiausiaipultųišjūros,tadjosvisostrys„tektųpusryčiams“36.

Žodžiu, politikoskryptis nemažai pri-klausė ir nuo ją vykdančių asmenybių.Nebūdama palanki nei nacių ideologijai,nei praktikai Estijos karinė ir diplomati-nė vadovybė laikėsi nusistatymo, kad jųšalis pagalbos apsiginti nuo galimos ryti-nėskaimynėsekspansijosgalitikėtistikiš

34Žr.19390131LietuvospasiuntinioLatvijojeKazioBizauskopranešimąLietuvosužsienioreikalųministrui // LcVa. F. 648, ap. 1, b. 22, l. 109.

35 Ten pat, l. 110.36 Ten pat.

126

tuometinėsVokietijos.Todėlsujakonflik-tuoti negali ne tik Estija, bet ir kitos dvi Baltijosantantėsnarės–LatvijairLietuva.Taigi, pastaroji privalo kuo skubiau likvi-duoti nesutarimus su savo vakarine kaimy-ne.LabiausiaiorientuotisįVokietijąbuvolinkęEstijoskariuomenėsvadasJ.Laido-neris, neabejotinai štabo viršininkas Niko-lajusRekas (Reek), taippat užsienio rei-kalųministrasK.Selterisbeiviceministras o. opikas.

Užsienio reikalų ministru K. Selteristapo 1938m. gegužės 9 d. suformuotojeEstijosvyriausybėje,oprieštaiveikusiojevyriausybėjejisbuvoūkioministras.Kaipūkio ministras K. Selteris labai rūpinosiVokietijos investicijomis į Estijos dega-mųjųskalūnųpramonęiršiojesrityjene-mažaipasiekė.Ekonominiaiinteresaitaippatgalėjosudarytiprovokiškosorientaci-jospagrindą.Prieštapdamasviceministru o. opikas buvo Estijos pasiuntinys Lietu-vojeirišjosįTalinąganadažnaisiuntėjospolitikąnepalankiaiapibūdinančiusprane-šimus37.DėlVokietijos ir Lietuvos konf-liktoO.Opikasdaugiausiakaltinopastarą-ją, nurodydamas, kadKlaipėdojeLietuvagal tik juridiškai teisi, bet politiškai elgiasi neteisingai38.IšvykdamasišKaunoįTali-ną,kurgavoužsienioreikalųviceministropostą,Anglijos atstovuiTomui Prestonuijis pareiškė, kad Lietuvos spaudimas,josvertimasnusileistiVokietijaiKlaipė-dos klausimu bus pirmoji, svarbiausia jo naujojo darbo užduotis39. Net abejuose savo atsiminimuose, išleistuose 1957 ir

37Žr.,pavyzdžiui,19370125,1030,19380801O.Opiko pranešimus išKauno //EVA.F. 957, ap.13,b.266,l.115;ap.14,b.439,l.26,215.

38 Ten pat, l. 11839 1937 12 15 T. Prestono pranešimas // Pu-

blic Record Office, Foreign Office. 371/21057, N 6820/122/59.

1958m.,O.Opikas nepamiršo įgelti lie-tuviamsdėlKlaipėdos.Jisrašė,kadKlai-pėda jam atrodęs vokiškas miestas, kad,pasinaudojus Vokietijos silpnumu, jis buvo nuojosatskirtas;klaipėdiečiainorėjębūtivokiečiai,onelietuviai,todėl1939m.Vo-kietijaprisijungėKlaipėdoskraštą40.

KlaipėdosnetektiesišvakarėseLatvijospožiūris į šią grėsmingą situaciją gerokaiskyrėsinuoEstijos.Latvijospolitikaine-šoko tarpininkauti, nepatarinėjo LietuvaipačiaiatsikratytiKlaipėdos.Galjieneban-dėtarpininkautipirmiausiadėlto,kadjautogerobuvoatsikandę,nesėkmingaimė-gindami tarpininkauti prieš metus kilusia-meLietuvoskonfliktesuLenkija.LatvijosužsienioreikalųministrasV.Munteris,tikgavęspirmąsiasžiniasapieAustrijosanš-liusą,naktįiš1938m.kovo11į12d.nu-skubėjopasPrezidentąKarlįUlmanįirabusutarė, kad Lenkija tikrai pasinaudos šiasituacija ir bandys susidoroti su Lietuva. Jiedunusprendėtučtuojauprimygtinaisiū-lytiLietuvaisusitartisuLenkija,užmegztisu ją diplomatinius santykius, kol ši neį-teikėultimatumo.ĮLietuvątuojpatbuvokreiptasi visais įmanomais diplomatiniaiskanalais,tačiaujospolitikaiLatvijospata-rimonepaklausė,nepriėmėirjostarpinin-kavimo41, o kantriai sulaukė ultimatumo.Latvių,kaipirestų,politikaibuvoįsitiki-nę,kadnegalimalauktikonfliktųatomaz-gos,oreikiajuosįveiktiprevenciškai,nesultimatumas yra kenksmingas precedentas

40 Oskar Mamers. Kahe sõja vahel. Stock-holm,1957,p.178;Oskar Mamers. Häda võide-tuile.Stockholm,1958,p.16;62.

41 Apie šį tarpininkavimą Latvijos mokslinėjespaudojeneseniaipaskelbtavertingašaltiniųpubli-kacija: Jēkabsons Ē. Latvijas ārlietu ministra Vil-helma Muntera starpniecības mēģinājums Polijasun Lietuvas konfliktā 1938. gadamartā // Latvijasarhīvi.2008,Nr.3,lpp.146–160.

127

visomsmažosiomsvalstybėms.Gal tokiąnuojautąpatvirtinotrysLietuvosgautiul-timatumai.

1939m.kovąLietuvainetenkantKlai-pėdos,Latvijojespontaniškaikilosolidaru-mosuLietuvabanga.Kaipminėtastraips-niopradžioje,karoministrasirvicepremje-ras generolas Janis baluodis ketino skelbti mobilizacijąirtelktikariuomenęprieLie-tuvos sienos.Tikpaskutiniumetu įsikišusV.Munteriuiirjamkarštaiįtikinėjant,kadVokietija Latvijai jokios grėsmės nekelia, J.Baluodissavoketinimųatsisakė42. Šis fak-tasneturėtųstebinti.AntivokiškosnuotaikosLatvijoje,ypačjoskariuomenėje,buvoga-jos. 1919 m. kovodama su bermontininkais Latvija buvo paskelbusi Vokietijai karą,1935 m. Latvijos kariniai atstovai Lietuvos armijosvadovybeipareiškė,kadVokietijosagresijos atveju „Latvijos strateginė ribayra antNemuno“43.A. Baluodis ne sykįsiūlėsudarytiBaltijosantantėsšaliųkari-nęsąjungą,bettamkategoriškaipriešinosi J.Laidoneris,taippatnepritarėPreziden-tas A. Smetona, o K. Ulmanis svyravo.Kaipminėta,1938m.rugsėjį,Miunchenosuokalbio metu, Bauskės rajone Latvijasurengė kariniusmanevrus, iš esmės nu-kreiptuspriešVokietiją44. Latvijos kariuo-menės štabas parengė ir apsigynimonuoVokietijosplaną,kuristurėjokodinįpava-dinimą–D45.Tačiauirkonkretųplanavi-mą,irvisąpasiryžimągintisnustelbėtuo-metEuropąapėmęsįsitikinimas,kadtaikąbus galima išsaugoti patenkinus Vokietijos

42 Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ār-polītika.II,p.50.

43 LcVa. F. 929, ap. 2, b. 1030, l. 12.44 Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ār-

polītika.II,p.24.45Tenpat,p.56;Jokubauskas V.Tuščiasšūvis:

galimybės atremti Vokietijos karinę grėsmę 1939metais // Istorija. 2009, Nr. l, p. 27.

teritorinius reikalavimus, keliamus etniniu pagrindu.

Reikia pasakyti, kad J. baluodis aps-kritairūpinositinkamusavošaliesirvisųBaltijos valstybių gynybiniu pajėgumu irapginklavimu.Perminėtą1939m.sausio28d.pokalbįsuK.Bizauskujisguodėsi,jog labai sunkugauti prieštankiniųpabū-klų.Anglijareikalingųpabūklųneparduo-danti, o Švedija nurodžiusi, kad Latvijosužsakymą tegalėtų „išpildyti [...] po 40mėnesių“46.LatvijoskaroministrasK.Bi-zauskuiužsiminė,jogBaltijosšalysgalėtųkartu rūpintisginklųpirkimu, tačiaupas-tarasiskažkodėlįkalbastuoklausimune-sileido,nurodydamas,nevaLietuvoje„suginklavimuyragerai“,nevalietuviai„ne-užilgo“ginklaisbus„visiškaiapsirūpinę“47.KlaipėdosnetektiesišvakarėseJ.BaluodistaippatsiūlėsiatvyktiįLietuvoskariniusmanevrus.Tąpačią1939m.sausio28d.K.Bizauskąjisįtikinėjo:„Jei[...]kurnorsbūtųkokiųnorsLietuvosdivizijųmanevraiirjamapietaibūtųpranešta,taijis,niekamniekonesakęs,galėsiąsįsėstiįautomobilįir atvykti įmanevrus.“48TačiauLietuvosirypačEstijoskarinėvadovybėįBaltijosšalių bendradarbiavimą gynybos srityježiūrėjokiekpropirštus.J.BaluodisK.Bi-zauskuitaippatguodėsi,kadjis„labaise-nai“siūlęs„estamsdalyvautimanevruoseprieDauguvos,betestaiatsisakę“49.

Apskritai Latvijos ir Estijos valstybiųvaldančiojo elito pozicija dėl Klaipėdosnetekties gerokai skyrėsi.Estijos politikųlūpose,netspaudospuslapiuoseskambėjovertinimaiK.Selterio pareiškimodvasia:

4619390131LietuvospasiuntinioLatvijojeKa-zioBizausko pranešimasLietuvos užsienio reikalųministrui // LcVa. F. 648, ap. 1, b. 22, l. 110.

47 Ten pat.48 Ten pat.49 Ten pat.

128

„Lietuvaibuvopašalintas,išoperuotaspa-vojingas auglys“, jai „išsiluptas geliantisdantis“50.Laikraštis„UusEesti“1939m.kovo 23 d. paskelbė redakcinį straipsnįbeveik džiūgaujančia antrašte: „KlaipėdavėltapoMemeliu.“Jameteigta,kadklai-pėdiškių„širdyspriklausėVokietijai“,kadlietuviai„jau1923m.turėjopagalvoti,kądaro“, o dabar jie apsipras su „vokiškomiesto“praradimu.ApibendrindamasEs-tijospolitikų ir spaudospožiūrį įKlaipė-dosnetektįB.Dailidė1939m.kovo23d.pranešime išTalino rašė: „Bendrai, žiniaapieKlaipėdosgrįžimąprieVokietijosEs-tijoje buvo sutikta su pasitenkinimu, kad nuslinkoartimasirdidelispavojus.Ofici-aliose sferose buvo nepatenkinti, kad mes nepasinaudojome estų gruodžiomėn. pa-siūlymutuojsusitartisuVokietijadėlKlai-pėdos klausimo sutvarkymo. Visi didiejilaikraščiai šia proga įdėjo apie Klaipėdąstraipsnius, kur dėsto krašto istoriją, atė-mimoaplinkybesirpasekmes.Esą,kraštastrisketvirtadaliusbuvęsvokiškas,tairodęseimeliorinkimai,visuometlinkęsVokieti-jospusėn,turėjęsvisaiskirtingąsuDidžią-jaLietuvamentalitetą ir visą laiką buvęsLietuvaiskaudančiudantimi.[...]Pabaltėssantykiamstaineturėsiąįtakos,giišspren-dimasgeruojupravaląsRytųEuroposorąnuosprogstamosiosmedžiagos.“51

KariuomenėsvadasJ.Laidoneriskovo28d.estųkarininkamspasakytojekalbojeirgirėžėtiesiaišviesiai:„Lietuvospolitikavisuomet buvo prieštaringa, pernelyg pasi-kliautaMaskva.KlaipėdosturėjimasbuvopavojingasLietuvosvalstybingumui;ma-žosios valstybės juk negali pakeisti ben-

50UusEesti.1939,vasario16,kovo23;Päeva-leht,kovo24;irkt.

5119390325B.DailidėspranešimasišTalino//LcVa. F. 648, ap. 1, b. 17, l. 73.

drosiospolitikos.KlaipėdosatidavimasirVokietijos stiprėjimas nekelia Estijai pa-vojaus.Turime situaciją vertinti realistiš-kai ir prisipažinti, jogKlaipėdabuvo lygPabaltijo votis, kuri išoperuota greitai ir lengvai.“52Dalįšioskalbospaskelbėestųkariams skirtas laikraštis „Sõdur“. TodėlLietuvaturėjoreaguoti.Persavopasiunti-nįTalineB.DailidęjipareiškėEstijaipro-testą dėl visuomenės klaidinimo ir nepa-lankiosLietuvaiįvykiųinterpretacijos53.

Pažymėtina,kadtokiaKlaipėdosatplė-šimointerpretacijabuvobūdinganetikEs-tijos,betirkaikuriųkitųšaliųpolitikams.Lietuvosdiplomataisusidūrėsuganakeis-tureiškiniu–poKlaipėdospraradimojuosnevienasužsieniodiplomatastiesiogsvei-kinosupagaliautaikiai„sureguliuotu“ke-bliuteritoriniuklausimu,sutuo,kadgalųgale atsikratyta daug rūpesčių kėlusiosKlaipėdos.Latvijosdiplomataišiuoatžvil-giubuvobenesantūriausi.Perjosspaudąnuvilnijo nepasitenkinimo agresyvia vo-kiečių politika banga. Latvijos laikraščiųredakcijosgavolaiškų,kuriuosepiktintasivokiečių politika, teigta, kad latviai ne-sielgstaiplojaliaikaipčekai,ogalipakeltipriešvokiečiusginkląirnevienąjųnusi-temptipaskuisaveįdausas54.

Kad ir latvių diplomatai Klaipėdosklausimuištikrųjųlaikėsikitokiospozici-jos nei estų, rodytų, pavyzdžiui, LatvijospasiuntinioTautų Sąjungoje Julijaus Fel-dmanioelgesys.1938m.gruodžio20d.įjįkreipėsiTautųSąjungosGeneralinisSe-kretoriusŽozefasAvenolis,nurodydamas,kad lietuviai yra istoriniai romantikai ir

52 EVa. F. 2553, ap. 1, b. 85, l. 13.53 Ten pat; LCVA. F. 383, ap. 7, b. 2126,

l. 12–15.54USNationalArchivesIICollegePark,Mary-

land. RG-242, T-120, R. 31, 29290–29291.

129

daružsispyrę,nepaisoto,kąpasakoVaka-rųdiplomatai,okažkodėl įsiklauso„vienį latvių patarimus“. Todėl jisai ir prašąslatviųpaveiktiLietuvą,kadjijauišanks-to ruoštųsiKlaipėdospraradimui,nesvisvien jos neteksianti. Kad tas praradimasnebūtų skausmingas, ji galėtų jau dabarperorientuoti savo prekybą į Liepoją irkitusBaltijosšaliųuostus.Latviaigeriau-siaigalėtųapietaisulietuviaispakalbėti.TačiauJ.Feldmanis,kitaipneiK.Selterisar O. Opikas, kategoriškai atsisakė imtistokio tarpininkavimo, nurodydamas, kad Latvijačiayrasuinteresuotašalisirniekonegalipadėti55.

Dažnaisakoma,kadlemtingais1939–1940 m. Baltijos valstybių prezidentainepalaikė artimesnių ryšių. Bet 1939 m.kovo 16 d. Lietuvos Prezidentas Anta-nas Smetona išsikvietė pasiuntinįRygoje K.Bizauską, pavedė jam skubiai susitik-ti suLatvijos PrezidentuKarliuUlmaniuirpaklausti,kokiomissąlygomisLietuva,praradusiKlaipėdą,galėtųnaudotisLiepo-josuostu.K.UlmanisK.Bizauskąpriėmėjaukovo17d.(pokeliųvalandų,kaibuvopaprašytaaudiencijos).JudviejųpokalbyjedardalyvavoV.Munteris.K.Bizauskasiškartopasakė,joggautažinių,kadVokietijaužimsKlaipėdoskraštądarkovomėnesį56. K. Ulmanis paklausė, „gal gali ir niekoneįvykti“57.K.Bizauskasnurodė,jognėra„jokiųdavinių“,kuriepaneigtųžiniųtikru-mą.V.Munterisdar„užklausė“:„ArLie-tuvosvyriausybėnusistačiusiginklopajė-gagintiKlaipėdą,arbeginklopavartojimo

551938m.gruodžio20d.J.Feldmanioprane-šimasV.Munteriui // LVIA. F. 293, ap. 1, b. 521, l. 179–180.

5619390317K.BizauskopranešimasLietuvosužsienio reikalų ministrui // LCVA. F. 648, ap. 1, b. 22, l. 114.

57 Ten pat, l. 115.

užleistiKlaipėdąvokiečiams.“58 Lietuvos pasiuntinysatsakė,kad, jambūnantKau-ne, klausimas taip nebuvo iškeltas, bet iš „privačių pasikalbėjimų“ turįs įspūdžio,jog„kariuomenėginklonevartos“,bet,jeiLatvijosPrezidentaspageidautų,darbūtųgalima pasiklausti Lietuvos vyriausybės.TačiauK.Ulmanistučtuojaupareiškė,kad„nėra reikalo klausti vyriausybės“ – pa-kanka to, kas pasakyta59.

TokiastaigiLatvijosPrezidentoreakcijarodo,kad jisgerai suvokė tuometinę tarp-tautinępadėtįirLietuvospoziciją,tadneno-rėjojosvadovųsunkiąvalandątrikdyti.

Šiame susitikime toliau daugiausia svarstytas Lietuvos prašymas: „Pranešti,kokių galimybių ir lengvatų, ir kokiomissąlygomis [...] Latvijos vyriausybė sutik-tų suteikti Lietuvos vyriausybei Liepojosuosto naudojime Lietuvos Respublikos reikalams.“60 Taip pat prašyta šį klausi-mą laikyti slaptu ir skubiu – atsakyti pa-geidauta iki „pirmadienio vakaro, kadan-gi pirmadienį ar antradienį“ turįs įvykti „p.Urbšiosusitikimassup.Ribbentropu“61. Pirmadienis kaip tik ir buvo kovo 20, kai minėtamesusitikimepareikalautaKlaipė-dos paliekant Lietuvai galimybes naudotis uostu.Vadinasi,K.Ulmaniuiįteiktaspra-šymasnebetekoturėtosreikšmės.BetjoirV.Munterionusistatymasminėtamesusiti-kimeneleidžiaabejoti,kadatsakymasbūtųbuvęsteigiamas.

Nederėtų,aišku,manyti,kadirEstijossiūlymasLietuvaipačiaiatiduotiKlaipėdąVokietijai, nelaukiant kol ji pati to pareika-laus, buvo koks nors specialus antilietuviš-kasveiksmas.Taikiloišpačiostuometinės

58 Ten pat.59 Ten pat.60 Ten pat, l. 114.61 Ten pat, l. 115.

130

tarptautinėspadėtiessuvokimo.Estųpoli-tikamsatrodė,kadirLenkijaturinusileistiVokietijaidėlGdansko.Lenkųužsispyrimąšiuoklausimujievadino„vėjavaikišku“62. K.Selteris1939m.lieposviduryjeLietu-vos pasiuntiniui Taline b. Dailidei aiškino: „Vokietijaesanti60mln.tauta,kultūringairdarbšti,galįsateitilaikas,kadjosreikš-mėsumažės,galibūtiirkaresumušta,betji neišnyks ir svarbią rolę pasaulyje vai-dins, [...]ginervųkarassudidelevalsty-bemažaiesąspragaištingas.[...]Lenkijai[...] irgibūtųsvarbugautisavosienųpri-pažinimąišVokietijospusės,juoba,kadiš35mln.josgyventojų15mln.mažumųiružpakalyjetoksabejotinaskaimynas,kaipSovietai.“63

solidaresnės pozicijos galimybės ir Klaipėdos netekties padariniai Baltijos šalių saugumui

Ar galėjoBaltijos šalys užimti solidares-nę poziciją Klaipėdos klausimu? Kokiosbūtų tokiospozicijosalternatyvos?ProgųLatvijaiirEstijaiparemtiLietuvą,pareikš-ti jaisolidarumąbūtaperakis.Aptarsimetik tris,kuriosatsivėrėpačioseKlaipėdosnetektiesišvakarėse.Štai1939m.vasario1–3d.vykoIXBaltijosantantėskonferen-cija Kaune. Bet čia posėdžiavę Latvijos,EstijosirLietuvosužsienioreikalųminis-trai Klaipėdos klausimu nepriėmė jokionutarimo.TaibuvoeilinėBaltijosantantėskonferencija, bet surengta pavėluotai – jiturėjovykti1938m.gruodį.Betgruodžio9 d. Estija paprašė konferenciją atidėti.Atidėjimo motyvai nebuvo nurodyti, bet

62 1939 07 29 Lietuvos pasiuntinio Estijoje B.DailidėspranešimasLietuvosužsienioreikalųmi-nistrui // LcVa. F. 648, ap. 1, b. 17, l. 88.

6319390710B.Dailidėspranešimas//Tenpat,l. 84–85.

niekas neabejojo, kad jie susiję su paaš-trėjusiapadėtimiKlaipėdoje.Estijavengėkonferencijos, nes baiminosi, kad joje gali tekti pareikšti Lietuvai solidarumą, kurisbūtų sukėlęs Vokietijos nepasitenkinimą.Žodžiu,buvoaišku,kadEstija siekiaati-dėtikonferenciją,atsižvelgdamaįVokieti-jos interesus64.Visdėltokonferencija,kaipminėta,įvyko,betįvykotuomet,kaiKlai-pėdoskonfliktasbuvolaikinaiaprimęs(taibuvorimtispriešaudrą),kaiVokietijajaubuvopasirūpinusi,kadminėtosolidarumonebūtų.

1939 m. sausio 13 d. Vokietijos už-sienio reikalų valstybės sekretorius Er-nestasVeiczekeris (Weizsäcker) savo ša-lies pasiuntiniui Taline Hansui Frovainui (Frohwein) davė užduotį paveikti Estijosužsienio reikalųministrą, kad šis pasirū-pintų,jogbūsimojeBaltijosantantėskon-ferencijoje nebūtų priimtas joks Lietuvaipalankusdokumentas,pažymintisbūtiny-bę išsaugoti esamą padėtį Klaipėdoje65. Nurodymas buvo įvykdytas, diplomatinėakcija atlikta sėkmingai66. Šis atvejis ne-atsitiktinis,o tikpavyzdys, rodantis,kaipVokietija naudojosi Estijos paslaugomis. Jauanksčiau–VokietijaardėBaltijosša-lių solidarumą,siekėatitrauktiEstijąnuoLatvijos, per Estiją stengėsi pakoreguoti

64 Latvijos užsienio reikalų ministerijos Balti-jos šalių skyriaus 1939m. sausio 10 d. pranešimepasiuntiniamsužsienyjesuapmaudu,ogalirironi-ja buvo nurodoma, jogEstijos siekis dėl situacijosKlaipėdojeatidėtikonferencijąyranelogiškas,nestasituacijaateityjetikblogės,onegerės(LVIA.F.293,ap. 1, b. 495, l. 172).

6519390113E.Veiczekerioatmintinė//AktenzurdeutschenauswärtigenPolitik1918–1945.SerieD (1937–1945). band. 5. S. 424.

66DarirpokonferencijosEstijosužsienioreika-lųministrasK.Selterisguodėsi, jog jamnepatinkaLietuvos„nepaprastas(sic!)suinteresuotumasKlai-pėdoskraštu“(Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ārpolītika.II,lpp.37).

131

ir Latvijos politiką sau palankia krypti-mi,taippatbandėatribotiLietuvąnuojosšiauriniųkaimynių.

KitaprogasurastibendrąkalbąKlaipėdosklausimu buvo Latvijos nepriklausomybėsminėjimas1938m.lapkričio17–18d.Ry-goje,kurbuvoatvykęK.SelterisirS.Lozo-raitis, ir Estijos – 1939 m. vasario 23–24 d. Taline,kurdalyvavoLatvijosužsienioreika-lųministrasV.MunterisirLietuvoskariuo-menėsvadasStasysRaštikis67. Pastaruoju atveju, be to, dar buvo švenčiamos Esti-jos prezidento Konstantino Peatso (Päts) 65-osiosgimimometinės.Kasbuvoaktu-aliausia per šiuos susitikimus parodo, be kita ko, ir S. Raštikio atsiminimai, kuriuo-sejispabrėžia,kaipperiškilmesTalinebu-vęslabiaupagerbtasneiV.Munteris.Pas-tarasis per estųkariuomenėsparadą likęskiurksotitarpeiliniųdiplomatų,oS.Raš-tikis įsitaisęsatskiroje tribūnoje tarpPre-zidentoK.Peatso ir J.Laidonerio.Kokiagarbė, kaip nušluostyta nosis Munteriui!Oypačatsimintinasfaktasbuvęstas,kad S.RaštikissavožmonaiparvežėišTalinodvi lėles, dovanotas J. Laidonerio žmo-nos68.Deja,pabaltijiečiaituometdaržaidėlėlėmis,ovokiečiai–jauvalstybėmis.

PagaliaupaskutinėalternatyvagalbuvokariniaimanevraiSuomijoje,vykękaiptikKlaipėdos netekimometu, 1939m. kovo20–25 d.69 Žinoma, būtų nerealumanyti,kadmanevruosesutelktakariuomenėgalė-jopatrauktiįžygįišsaugotiKlaipėdą.Ma-tyt,tųdviejųįvykiųsutapimastebuvoatsi-tiktinis, juo labiaukadSuomijospožiūrisįVokietijąnuosenobuvopalankus,tiesa,

67 Ten pat.68 Raštikis S.KovosedėlLietuvos.Karioatsimi-

nimai. D. I. Vilnius, 1990, p. 453–461.69 Andersons E.Latvijasvēsture1920-1940.Ār-

polītika.II,lpp.38–39.

nacių valdymo metais tapęs kritiškesnis.Gausios ir autoritetingos Latvijos delega-cijos dalyvavimas manevruose Suomijoje sukėlėLietuvospolitikųnepasitenkinimą.Mat,LietuvaisunkiąvalandąLatvijoska-riuomenės vadui gen. Krišjaniui Berkiuiir štaboviršininkuiMartinšuiHartmaniuiišvykusiššalies,galėjosutriktivadovavi-masšiosšalieskariuomenei.Perpokalbįsu S. LozoraičiuLatvijos pasiuntinysLietu-vojeLiudvikasSėja,reaguodamasįminėtąnepasitenkinimą, atsikirto, nurodydamas,kadBerkioirHartmaniokelionėįSuomi-jąjaubuvosuplanuotapriešmėnesįirjosatsisakymas kaip tik krašte būtų sukėlęsnerimą, juo labiau kad latviai žinoję, jogvokiečiai „toliau linijos, skiriančiosKlai-pėdos kraštą nuo Didž. Lietuvos, neis“.L.Sėjaprasitarė,esąlatviaituoklausimu„buvopasiteiravęBerlyne“70.

Realesnė alternatyva gal glūdėjo neminėtuose paskiruose įvykiuose, o chro-nologine ir geografine prasme platesnėsegalimybėse. Jau ne 1939 m., o gerokaianksčiauBaltijosšalysgalėjo,ogalirpri-valėjolabiaususitelkti,vienytis,irvienytisnevienjos.Visosvalstybės,esančiostarpVokietijos ir SSRS, turėjo bendrų, gyvy-binių interesų.Daugelis, aišku, pasakytų,kad Vidurio ir Rytų Europos vienijimosibūtinumas nebuvo suvoktas ir negalėjoatrodytirealus.Visdėltotokiovienijimosisvarbos suvokimas anuomet brendo, rado-siirvienijimosiužuomazgų.Dar1934m.balandžio pradžioje Lietuvos pasiuntinysVokietijojeJurgisŠaulysraginosavoUž-sienio reikalų ministeriją imtis veiksmų,kad Baltijos valstybės greičiau „sueitų įaktyvų kontaktą“ su Mažosios antantės

7019390403S.Lozoraičioatmintinė//LCVA.F. 648, ap. 1, b. 54, l. 42.

132

šalimis71.1936m.LatvijaitapusTautųSą-jungosTarybosnare, jos užsienio reikalųministras V. Munteris, pritariant S. Lo-zoraičiui, pradėjo kelti mažų ir vidutiniųVidurio Rytų Europos valstybių susivie-nijimo idėją. Buvo galima pastebėti, kadregioninisvienijimasisšiojeerdvėjevyko.Be 1934m. susikūrusiųBaltijos antantėsirBalkanųantantės,darveikėMažojian-tantė, taippatneutraliųvalstybiųsusivie-nijimas, vadinamoji Oslo grupė. Šitaipvienijosi16valstybių,kuriosegyvenoper 100 mln. žmonių. Minėti susivienijimairengė panašias konferencijas, kurios pri-imdavovosnetapačiusnutarimus.Atrodė,kadbręstatolesnisvienijimosietapas,ku-riuometuturėjobūtiužmegztiryšiai tarpminėtųregioniniųorganizacijų.

Kaiptiktokiųryšiųmezgimoiniciato-rius buvoV.Munteris. 1936 m. gegužės 26 d. Lietuvos pasiuntiniui Rygoje V. Vi-leišiuijisaiškino:„16valstybiųsudaugiaukaipšimtasmilijonųgyventojųvienulaiku,bejokiosusitarimoišankstopadarėketu-riaskonferencijas,būtent,Pabaltėskonfe-renciją, MažosiosAntantos konferenciją,neutraliųvalstybiųkonferenciją irBalka-nųkonferenciją.Yralabaiįdomu,kadvi-sostoskonferencijosišnešėlabaipanašiusnutarimus, nors tarp savęs neturėjo jokiokontakto.[...]Galbūtųnaudinga,kadnorsvienąsykįtos16valstybiųsusirinktųTautųSąjungoje ir užfiksuotų savomintis ir nu-tarimus,kassustiprintųTautųSąjungosau-toritetąiržymiaipadidintųsaugumąmažųvalstybių.“72BaltijosantantėsVkonferen-cija,vykusi1936m.gruodžio9–11d.,jau

7119340402J.ŠauliotelegramaLietuvosuž-sienio reikalųministerijai //Ten pat. F. 671, ap. 1, b. 28, l. 2.

7219360604V.VileišiopranešimasS.Lozorai-čiui//Tenpat,b.54,l.63.

numatėkonkrečiusveiksmus,kuriaistikė-tasipasiektiglaudesniųryšiųsupietinėmisiršiaurinėmisEuroposšalimis73. Platesnio mastovienijimosireikaluV.Munterisbuvosumanęsvykti įOslą,bet1937m. liepos28d.Norvegijosužsienioreikalųministrasdr.HalvandasKūtas(Koht)atsisakėBalti-josantantėsšaliųatstovuspriimti74.

ToksH.Kūtopoelgis,veikiausiai,ne-atsitiktinis.Mat,jisbuvomarksistiniųpa-žiūrų,labaipalankusSovietams,netsiūlęssuteikti Stalinui Nobelio taikos premiją.BūtentdėltojisgalėjovengtiSkandinavi-josirBaltijosšaliųsuartėjimo,kurisMas-kvai nebuvo pageidaujamas.

Įdomu pažymėti, kad 1939 m. vasarįvykonetikBaltijosantantės,betirŠiaurėsšalių užsienio reikalų ministrų konferen-cija, tačiaušiosorganizacijos tarpusavyjebeveiknepalaikėryšiųirįgrėsmęLietuvainetektiKlaipėdosnereagavo.

Vokietijai užėmus Klaipėdą, iš josuosto mažesni Lietuvos laivai išplaukė įŠventąją,didesni įLiepoją,okokiebuvobendresni šios netekties padariniai visam Baltijosregionui?

Estijos ir iš dalies Latvijos politikai manė,kad,LietuvaiatidavusKlaipėdąVo-kietijai, baltijos regionas taps stabilesnis irsaugesnis.K.Selterisviskartojo:geriaublogos sienos, bet stabilios, negu geros, tačiaunesaugios.Šiviltisvarguarpasitei-sino,veikiauatvirkščiai.Jauminėta,kad,J.Seskiožiniomis,naciųvaldžia,prisijun-gusiKlaipėdą,ėmėdomėtis,arirLiepojosgyventojai„nelaukiavokiečių“.L.Sėjairgiteigė,kad,VokietijaiužėmusKlaipėdą, ir

73 Baltijosvalstybiųvienybės idėja irpraktika1918–1940 metais, p. 623–637.

74 Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ār-polītika.II,lpp.30.

133

Latvijosvokiečiaibuvo„pakėlęgalvas“75. Ne tik Latvijos, bet ir Estijos diplomatai ne sykįteiravosiLietuvospareigūnų,arkartusu oficialia sutartimi Lietuva nepasirašėirslaptųsusitarimų,iraružėmęKlaipėdąvokiečiainesistatočiakarinėstvirtovės.Įpirmąklausimąbuvoatsakomaneigiamai,įkitus–teigiamai.

VokietijosparengtameKlaipėdoskraš-to užėmimo plane, kurį ketinta vykdyti,jei Lietuva priešintųsi, buvo numatyti irkariniai vokiečių veiksmai Latvijos teri-torijoje76. Jame buvo suplanuota perimti Latvijosgeležinkeliųkontrolę, tarpkitko,irDaugpilio–Rygosgeležinkelį.Taigalėtųrodyti, jog baimintasi Raudonosios armi-jospermetimogalimybės.TačiaugarsiojiStalinokalba,pasakytabolševikųpartijosXVIIIsuvažiavime1939m.kovo10d.77, naciųvadovybęnuramino.JisupratoStali-noužuominą,kadjisnepasiduosiąsAngli-jos ir Prancūzijos inspiracijoms, nukreip-tomspriešVokietiją.GaltaigalėjoHitlerįpaskatintigreičiauužimtiČekijąirultima-tyviaipareikalautiKlaipėdos.

PoKlaipėdosanšliusoLatvijaiirEstijaikaiptikpradėjogrėstididžiausineVokie-tijos, o SSRS pavojai. 1938m. gruodžio 3d.VokietijospasiuntinysMaskvojegra-fas Verneris fon Šūlenburgas (Schulen-burg)pranešėįBerlyną,kadSovietamsla-bai nepatinkaVokietijos įtakos didėjimasBaltijos valstybėse, tuomet vadinamojebuferinėjezonoje78.Ištikrųjų,įkiekvieną

7519390614LietuvosMinistroPirmininkopa-vaduotojoKazioBizauskoatmintinėapiepokalbįsuL.Sėja//LCVA.F.671,ap.1,b.16,l.323.

76 Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ār-polītika.II,lpp.45.

77 Stalinas J. ataskaitinis pranešimas XVIII-ja-mepartijos suvažiavime apieVKP (b) CKdarbą:1939 m. kovo 10 d. Vilnius, 1946.

78Žr.Andersons E.Latvijasvēsture1920–1940.Ārpolītika.II,lpp.47.

VokietijosekspansijosžingsnįSSRSbuvopasiryžusi atsakyti savuoju žingsniu, kadšitaip atkurtų kintančią, labai trapią jėgųpusiausvyrąBaltijos regione.Tokia buvodviejųdidžiųjųvalstybiųkovosdėlįtakosšiameregionelogika,kurigalųgaleprive-dėprieMolotovo–Ribbentropopakto.

Būtent šia kova galimepaaiškinti vie-nodo turinioSSRSnotas, įteiktasLatvijaiir Estijai 1939 m. kovo 28 d., t. y. tepra-ėjusvospenkiomsdienomspoKlaipėdosanšliuso.Notostikraiįžūliosirgrėsmingos.Josepabrėžta: jeiLatvijaarEstija,pačiossavonoruarbaspaudžiant iš išorės,suda-ryssutrečiosiomisvalstybėmiskokiusnorssusitarimus, kurie bet kokiu laipsniu ribos LatvijosarEstijossuverenitetąarsuteikstųdviejųvalstybiųteritorijose,uostuosekamnors išimtinių teisių, privilegijų, SovietųSąjungataitraktuoskaipjossusitarimųsutomdviemBaltijosvalstybėmissulaužymąsuvisaisištokylančiaispadariniais79.

Šiosnotosreiškė,jogSovietaimėginaLatvijąirEstijąapsibrėžtikaipsavoįtakoszoną,netgigalijasužimti,jeijiemspasiro-dys,kadkitosdidžiosiosvalstybėsbandoįsitvirtinti Baltijos regione. Taigi galimapasakyti,kad,VokietijaiužėmusKlaipėdą,LatvijosirEstijossaugumasnesustiprėjo,o Sovietų ekspansijos grėsmė dargi išau-go.Padėtiesstabilumo,kaipbuvotikėtasi,pasiektinepavyko.Klaipėdosnetektisdarkartąparodė, kadvisų trijųBaltijos šaliųsaugumas yra nedalomas.

išvados

Klaipėdos klausimas, buvęs viena svar-biausiųLietuvostarptautiniųproblemųtar-

79 СССР в борьбе за мир накануне второймировойвойны(сент.1938–август1939гг.).До-нт.1938–август1939гг.).До-.1938–август1939гг.).До-1938–август1939гг.).До-–август1939гг.).До-август1939гг.).До-.).До-).До-.До-До-кументыиматериалы.Мoсква, 1971,с. 282–283.

134

pukaryje,darėpoveikįirjosšiauriniųkai-mynių, taippatBaltijospajūriovalstybių–LatvijosirEstijos–tarptautineipadėčiaibei stabilumui. 1923m. pritarusiosKlai-pėdos krašto prijungimui prie Lietuvos,jos abi buvo suinteresuotos, kad Lietuva jį išlaikytų, šitaip neleisdama atsinaujintiistorinei vokiečių ekspansijai šiaurryčiųkryptimi.Klaipėdosklausimasišesmėsne-trukdėLietuvaibendradarbiautisuLatvijairEstijairšiomstrimsvalstybėmsburtisįBaltijosantantę.Šisklausimasnepriklausė1934m.rugsėjo12d.santarvėssutartyjenurodytoms „specifinėms problemoms“,kuriossudarėbendradarbiavimoišimtį.

Apčiuopiamesnė yra Latvijos paramaLietuvai, siekusiai išsaugoti Klaipėdą.KaipparamosLietuvaiženklątraktuojame1934 m. Latvijos vyriausybės sprendimąkonsulatąKlaipėdojepaverstigeneraliniukonsulatu ir generaliniu konsulu paskirti žymų politiką bei diplomatą Janį Seskį.Latvijos generalinio konsulo Klaipėdo-je veikla buvo paranki Lietuvai, susidarėįspūdis,kadnevienVokietijaturiišskirti-niųteisiųKlaipėdoskrašte,betjuosuinte-resuota irkaimynėLatvija.Latvijoskari-niolaivynotrijųdienų(1935m.rugpjūčio 5–8d.)viešnagėKlaipėdosuoste taippatvertintina kaip palankus Lietuvai veiksnys.

Estijosmėginimo1938m.gruodį tar-

pininkautiVokietijosirLietuvosginčedėlKlaipėdos, patariant pastarajai pačiai ati-duotiKlaipėdąVokietijai,kolšineužėmėjos jėga, irgi netraktuotume kaip specia-liai prieš Lietuvą nukreipto veiksmo. Tąveiksmą lėmė provokiška Estijos karinėsirdiplomatinėsvadovybėsorientacija,taippatįsitikinimas,kadtaikąirstabilumąEu-ropoje galima išsaugoti patenkinus etniniu pagrindu keliamus Vokietijos teritorinius reikalavimus.Tavadovybėtaippatlaikėsinuomonės,kadpavojingiausiasEstijosprie-šas yra SSRS, nuo kurios apsiginti bus gali-matikpadedantVokietijai,todėlsujanegalikonfliktuotinėvienaišBaltijosšalių.

Klaipėdos netektį Estija traktavo kaipneišvengiamą,pribrendusį įvykį,oLatvi-ja jįvertinokaipsmerktinąvokiečiųeks-pansijosfaktą,kurįLietuvaitenkasunkiaiišgyventi.BūtentLatvija,ypač joskarinėvadovybė, aiškiausiai rodė pasiryžimąpriešintisnaciųekspansijai,taippatLatvi-ja buvo pasirengusi suteikti Lietuvai, pra-radusiai Klaipėdą, galimybę palankiomissąlygomis naudotis Liepojos uostu.Klai-pėdos atidavimas nestabilizavo Baltijosšaliųtarptautinėspadėties,ojąpablogino,nes sustiprėjo SSRS agresijos pavojus irpirmiausia Estijai bei Latvijai. Šis faktas dar kartą parodo, kad visų trijų Baltijosvalstybiųsaugumasyranedalomas.

LAtViA And EstoniA’s ViEw to thE sEPARAtion of KLAiPĖdA fRom LithuAniA in 1939

Zenonas Butkus, magnus ilmjärvS u m m a r y

The article focuses on a topic that has never been tackled and constructively investigated in historiography.The issueofKlaipėda thatwasoneof the key international problems for Lithuania in interwar years affected international status and

the stability of its Northern neighbour countries including other baltic states – Latvia and Estonia. In 1923,havingconfirmedtheannexationofKlaipėdaregion to Lithuania, they were both concerned that Lithuania would retain it, in this way not letting

135

the historical German expansion to renew to the Northeast direction. In essence the subject of KlaipėdadidnotpreventLithuaniafromcooperationwith Latvia and Estonia and from clustering into the BalticEntente.Thisquestiondidnotbelong to the“specific”problemspointedout in thepeace treatyof the 12th of September 1934 which constituted the exception in the cooperation of the three baltic countries.

Latvia’s backing of Lithuania in seeking to preserve Klaipėda is more tangible. The decisionmade by Latvian government to transform the Consulate inKlaipėda intoGeneral Consulate andto appoint Janis Seskis, a well-known politician and diplomat as a consul is considered as support to Lithuania. The activity of Latvian General consul inKlaipėdawasusefulforLithuania,theimpressionwas that not only Germany had exceptional rights in KlaipėdaregionbutthatLatviawasalsointerestedinit.Thethree-dayvisitingofLatviannavyinKlaipėdaharbour (from the 5th to the 8th of august in 1935) isalsoconsideredasbeneficialactiononthepartofLithuania.

Estonia’s try to mediate in Germany and Lithuania’s argument on Klaipėda in 1938 byadvisingtogiveKlaipėdatoGermanybygoodwillbefore it they occupied it by force is not treated as an action directed against Lithuania either. That action was determined by Estonian military and diplomatic office’sbeliefthatpeaceandstabilitycanbepreservedin Europe by satisfying Germany’s ethnically-based territorial requirements. That leaders also assumedthat the most dangerous enemy of Estonia is the USSR which can also be resisted with the help of Germany, therefore no baltic country could be in conflictwithit.

ThelossofKlaipėdawasconsideredbyEstoniaas an inevitable and imminent event whereas Latvia treated it as a reprehensible fact of German expansion that Lithuania has to face and experience hard. YieldingKlaipėdadidnotstabilisetheinternationalstatus of baltic countries but worsened it because the danger of USSR aggression became more intense, especially and primarily for Estonia and Latvia. This fact only indicates one more time that the security of all three baltic states is undivided.

Įteikta 2009 09 29Parengta skelbti 2009 10 16

136

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

iDeoloGijos ir istorioGrafijos įtaKa lietuvos DiDŽiosios KuniGaiKštYstĖs istorijos aKtualinimui. lietuvos DoKumentinio DisKurso (1988–2007 m.) analiZĖ*

rūta šermukšnytė

humanitarinių mokslų daktarėVilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraTel. 2 68 72 88El. pašas: ruta.sermuksnyte@if.vu.lt

Įvadas

Šiuolaikiniame istorijos moksle vis labiau plėtojamos vadinamosios istorinės kultū-ros ar atminties studijos, kurių objektasnusakomasįvairiaisterminais:istorinėat-mintis,kolektyvoatmintis,mitas,istorinėsąmonė ir t. t. Sutariama, kad vienaip arkitaip įvardytaatmintisyramediatizuotasfenomenas,t.y.josegzistavimasneatsieja-masnuoįvairiųatmintiesmedijų(angl. the media of memory),„kuriospadedamumskonstruotiirperduotimūsųžiniasirjaus-musapiepraeitį,priklausančiusnuoįvai-rių diskursyvių, vizualinių ir erdviniųelementų kombinacijų“1. Labai reikšmin-gą vaidmenį kuriant ir plėtojant atmintį

* Tyrimas atliktas 2007 m. dalyvaujant Vilniaus universiteto, M. Romerio universiteto, Socialiniųtyrimųinstitutomoksliniųtyrimųprojekte„LietuvosDidžiosiosKunigaikštystėspaveldo„dalybos“–LDKtradicija:moderniųvalstybiųtautųiretniniųmažumųtapatybėsistoriniuosekontekstuose“.

1 Kansteiner W. FindingMeaning inMemory:A Methodological Critique of Collective MemoryStudies // History and Theory. 2002, vol. 41, no. 2, p. 190.

XX–XXI amžių sandūroje atlieka tokiosaudiovizualinėsmedijos kaip kinas ir te-levizija.Lengvaiprieinamosbeisupranta-mos,atraktyvios,kuriančiostrumpaspasa-kojimosituacijasaudiovizualinėspraeitiesreprezentacijosyrapatogiosšiuolaikinėmsmobilioms visuomenėms2.Tačiau kino irtelevizijosmedijos,imdamosikurtiirper-teiktitamtikruspraeitiesturinius,nėraau-tonomiškoskitųatmintiesstrategijų,sričiųir pavidalų atžvilgiu. Gausūs tyrinėjimaiužsienyje atskleidžia sudėtingas istoriniofilmo sąsajas su ideologija3, kolektyvine atmintimiaristoriografija4.

2Apie šiuolaikinėms mobilioms visuomenėmspatogias pasakojimo situacijas žr.Röttgers K. Ge-schichtserzählung als kommunikativer Text // Hi-storischesErzählen. Formen undFunktionen /Hg.S.Quandt,H.Süssmuth.Göttingen:Vandenhoeck&Ruprecht, 1982, S. 39.

3Žr.,pavyzdžiui,Spector S.WastheThirdReichMovie-Made?InterdisciplinarityandtheReframingof „Ideology“ // TheAmerican Historical Review.2001, vol. 106, no. 2, p. 460–484.

4 Plačiau apie istorinės kinematografijos ir ko-lektyvinės atminties, ideologijos ir istoriografijossąveiką žr.: Kaes A. Deutschlandbilder. Die Wie-Die Wie-

137

Kinoir televizijos,kaipatmintiesme-dijųirjųryšiosukitomisatmintiesformo-mis, problemos yra aktualios ir Lietuvoje –čiavienaišprioritetiniųaudiovizualinėskūrybostemųyraLietuvosistorija.Prasi-dėjusdemokratizacijai(nuo1988m.)dau-giausia Lietuvos istorijos reprezentacijųaptiksime dokumentinei rūšiai priskirti-name audiovizualiniame diskurse: doku-mentiniuose filmuose ir dokumentiniopobūdžio kultūros laidose. Dauguma jųtelkiasi įXX amžiaus Lietuvos tarpsnius(tai nestebina, nes vienas svarbiausų do-kumentiniokino,irypačtelevizijos,prin-cipųyraartimumodabarčiai, ryšiosu josproblemomis ir realijomis idėja5).TačiaunorsLietuvosDidžiosiosKunigaikštystės(LDK)istorijostemosužimanelabaisvar-bią(tiesa,ganastabilią)pozicijądokumen-tinio kino ir televizijos reprezentuojamospraeitiesturiniųstruktūroje,jųreikšmėnėkieknemažesnėnegukiekybiškaivyrau-jančių naujausių laikų temų. LDK istori-jos temos,atskleidžiančios tautos ištakas,Lietuvos valstybingumo susiformavimo,

derkehr der Geschichte als Film. München:editiontext+kritik, 1987; Bodnar J. Saving Private Ryan andPostwarMemory inAmerica //TheAmericanHistorical Review. 2001, vol. 106, no. 3, p. 805–817;Eley G.FindingthePeople’sWar:Film,BritishCol-lectiveMemory,andWorldWarII//ibidem,p.818–838;Youngblood D. J.AWarRemembered:SovietFilmsof theGreatPatrioticWar// ibidem,p.839–856;Winter J. Film and theMatrix ofMemory //ibidem, p. 857–864.

5AnotPaulosRotha,dokumentinisfilmas–taidabartiesproblemųirrealijųkinematografinėreflek-sija, kurioje praeitis aptariama pasitelkus modernius argumentus. Žr.Rotha P. Documentary Film. New York: communication arts books, 1970, p. 116. Lietuvos audiovizualinės žiniasklaidos tyrinėtojasŽygintasPečiulis tvirtina,kad televizijosprodukci-jojeimantispraeitiestemų,būtinaieškotijųryšiosudabartiesepocha.Žr.Pečiulis Ž. Televizija:istorija,teorija,technologija,žurnalistika.Vilnius:LRTLei-Vilnius: LRT Lei-dybos centras, 1997, p. 196.

stiprėjimo ir netekties procesus, traktuoti-nos kaip tautos pradžios atmintis, be kurios neįmanoma suprasti tolesnių kultūrinių irpolitinių pastangų susigrąžinti ir palaikytiLietuvosvalstybingumą6.

Įtakų LDK istorijos reprezentavimui1988–2007 m. dokumentiniame diskurse tyrimoproblemakyladėlneaiškaussanty-kio tarp ideologinių tautosmobilizavimoirorientavimo tikslų,dokumentininkųprisi-imtųAtgimimolaikais,ir mokslinių tyrimų paviešinimo užduoties, mokslinio atsakin-gumo standartų, laikomųvienomis iš es-miniųdokumentiniodiskursokonvencijų7. Lietuvoje galima išskirti du svarbiausius įtakos kinui ir televizijai kaip atmintiesmedijoms šaltinius: tai nacionalizmo ide-ologijospaveiktipraeitiesaiškinimaiiršiųnacionalistiniųinterpretacijųatžvilgiukri-tiškaLietuvos istorijos istoriografija. Pir-menybėsteikimasvienamišdviejųįtakosšaltiniųlemiatai,arkinasirtelevizijayranacionalistiniųaiškinimųreprodukuotojai,arjųkoreguotojai.Tadšiotyrimoobjektasyranacionalizmoideologijosirjosatžvil-

6Pažymėtina,kad2006m.LietuvosRespubli-kos kultūros ministerijos organizuotame Istoriniovaidybinio pilnametražio kino filmo sukūrimo irpagaminimo projektų konkurse, kurio metu turėjobūtiatrinktasLietuvostūkstantmečiuipaminėtiskir-tasfilmoprojektas,net septyni išdešimtiespateik-tų filmo projektų buvo skirti ankstyvajai Lietuvosistorijai:Mindaugui,Gediminui,Pilėnams,Žalgiriomūšiui,ŽygimantoAugustoirBarborosRadvilaitėsmeilės istorijai. Šios tendencijos dar kartą rodo netik segmentuotą Lietuvos kinematografininkųmąs-tymą,betirLDKistorijosaktualumądaliesLietuvosvisuomenėsatminčiai.

7 apie dokumentikos kaip tyrimo ir tiesos pasa-kojimo būdo sampratą plačiau žr.: Šermukšnytė R. Tarp tiesos ir atminties:vaizdai Lietuvos istorinėjedokumentikoje // Fotografijos, istorijos, žemėlapiai=MapingLithuanianphotography:historiesandar-chives/Sud.V.Michelkevičiusirkt.Vilnius:Mene,2007, p. 110–135; Dubinskaitė R. Dokumentinio kino kalbos eksperimentai Lietuvos videomene // Menotyra.2008,t.15,Nr.2,p.40-49.

138

giu kritiškai nusiteikusios istoriografijosįtakos LDK istorijos aktualinimui 1988–2008 m. Lietuvos dokumentiniame diskur-se8.Straipsnyjesiekiamašiųtikslų:

1) atskleisti dokumentinio diskurso kūrėjų preferuojamos nacionalis-tinės praeities sampratos ištakas irkonkrečiais filmų bei laidų pavyz-džiaisparodytijosįtakąLDKisto-rijosaktualinimui;

2) apžvelgti pagrindines nacionalis-tinių aiškinimųdekonstravimoLie-tuvos istorijos istoriografijoje ten-dencijas ir atskleisti jų dvilypį (de-mitifikuojantįirmitifikuojantį)pasi-reiškimąaktualinantLDKistoriją.

1. dokumentinis diskursas nacionalizmo įkasdieninimo procese

1. 1. Tautos atminties ištakosNacionalistinės Lietuvos istorijos sam-pratos reprodukavimas audiovizualinėmispriemonėmisvisųpirmayrasąlygotas jų,kaip socialinių santykių tarpininko, vai-dmens atsiradimo. Šis tarpininkavimas pasireiškia ne tik informacijos pateikimu, betirkontaktotarpįvairiųsocialiniųinsti-tucijųbeiveikėjųirauditorijospalaikymubei grįžtamojo ryšio galimybe9. Lietuvos komunikacijos specialistų tyrimai leidžiateigti, kad šiais paskutiniais dviem bruo-

8 Dėl ribotos straipsnio apimties, verčiančiosstengtis išryškinti pagrindines tendencijas, į šalti-nių aprėptį nepateko filmai bei laidos, pristatantyspaveldo objektų istoriją, kuri neretai matoma kaiptautosarvisuomenėsistorijosdalis,arreprezentuo-jantysuniversaliomismenokalbomiskūrusiųkūrėjųbiografijasbeikūrybinįpalikimąirdažniausiaiapei-nantys jųkurtoskultūrosdefinicijosbeimenininkųtapatybėsklausimus.

9 Plačiau apiemasinės komunikacijos priemo-nių kaip socialinių santykių tarpininko funkcijasžr.McQuail D. Mass Communication Theory.an Introduction. London: SaGE Publications, 1994, p. 64–69.

žaisėmėpasižymėtidemokratizavimolai-kotarpiusukurtiLietuvoskinoirtelevizijoskūriniai, nes Lietuvos kinematografija iržiniasklaidapradėjoišsivaduotiišvaldžioskontrolėsiratsilieptiįvisuomeneirūpimųklausimų svarstymus10. Tuomet Lietu-vos dokumentininkai ir žurnalistai (kaipir kiti revoliucionuojančios inteligentijosatstovai ir politikos elitas) ėmėsi atmes-ti seną, marksistine-leninine ideologijagrįstą atmintį ir vykdyti restitucinę (arba atstatančiąją) istorijos politikos kryptį11. Pastaroji pasireiškė prieškaryje įtvirtintotautinio ar nacionalistinio istorijos pa-sakojimo (siejamo su Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus, Maironio, AdolfoŠapokos idėjomis)atgaivinimu.Šiampa-sakojimui greta bendrų didiesiems pasa-kojimams savybių (teleologiškumo, poli-tinėsorientacijosmisijosirt.t.)būdingasetnocentrinispožiūrisįLietuvospraeitį12.

10 Žr.,pavyzdžiui,Šniukas D. atgimimo bangos iršaukiniai//Lietuvostelevizijai40:Straipsniųrin-kinys/Red.A.Basevičius,S.Štikelis,A.Patašienė.Vilnius:Lietuvosinformatikos,ryšiųirelektronikosbendrija, 1997, p. 64–70; Pečiulis Ž. Televizijosprogramųplėtra//Naujosiosžiniasklaidosformavi-masis Lietuvoje (1988–1998 m.). Vilnius: Lietuvos geležinkeliai,2000,p.232–254;Nevinskaitė L. Ži-niasklaidos raida Lietuvoje 1988–1998 metais // In-formacijos mokslai. 2001, t. 19, p. 92–100.

11 Smulkiau apie restitucinę socialinio kis-mo orientaciją revoliuciniu Lietuvos laikotarpiužr. Šaulauskas M. P. Postkomunistinės revoliucijos želmenys:išrevoliuciniotarpsnioįpostmoderniąLie-tuvą? // www.infovi.vu.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=83&Itemid=66 [žiūrėta 2006 m. gegužės15d.].

12 Tiesa, istorikas Grigorijus Potašenko teigia, kad S. Daukanto Lietuvos istorijos koncepcijoje, ku-riospagrindinisobjektasbuvoLDK,esamapastangųderinti etnocentrinę (savo esme baltofilinę) ir poli-tinę sampratas.Žr.Поташенко Г.Формированиенациональной идентичности литовцев: полити-ческаятрадицияВеликогокняжестваЛитовского,имперский патриотизм и русский „Другой“ //Lietuvosistorijosstudijos(LietuvosDidžiosiosKu-nigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“) / Sud.a. bumblauskas, Š. Liekis, G. Potašenko. Vilnius, 2008, p. 386.

139

Prielaidastokiaipozicijaisudaroetninėirlikiminė tautiškumo sampratos. Lietuviųtautąsuvokiantetniniupožiūriu,Lietuvosvalstybingumas,kultūramatomikaipetni-nių lietuvių veiklos rezultatas.Be to, ge-neruojantieji etnocentrinįpožiūrį tiki, esąegzistuoja„grynasis“,„tikrasislietuvišku-mas“,kurįsudarokonkretūs,nekintamiirvienpozityvūselementai (asimetrinis savo tautos vertinimas13);šistautiniotapatumoženklų„rinkinys“laikomasįgimtu(likimi-nėtautiškumosamprata).Išetnocentrinėstautinio pasakojimo „logikos“ kyla kitasbruožas – monocentriškumas: savęs kaipcentriniųistorijossubjektųsuvokimas,izo-liacionistinispožiūrisįLietuvospraeitį.Jissuponuojalietuviškokeliosavitumotemųeksploatavimą, Lietuvos sinchronizacijossuEuroposistorijastoką.

Tautinį pasakojimą generuojančiosaudiovizualinės kūrybos vaidmuo Lietu-vos visuomenei įvardytinas kasdienybės nacionalizmo (vok. Alltagsnationalismus) sąvoka. JaWolfgangasKaschuba nusakoabstrakčių nacionalinių programų bei lo-zungųvirsmą„įkasdienybėjevartojamusvaizdus ir praktikas, į nacionalinius rites de passagenuoįstojimoįmokykląikipatlaidotuvių, į estetiškai įformintusvaizdussocialaus „Mes“, kuris šventėse gali sauužsitikrintitariamąistorinį,kalbinį,religi-nį,galiausiai, likiminįpriklausomumą“14.

13 Anot Jörno Rüseno, asimetrinį savo tautosvertinimą nurodo dvi istoriniomąstymooperacijos: tautos savivaizdžio kūrimas vien iš pozityvių ele-mentų ir negatyvus kitų tautų skirtingumo vertini-mas.Žr.Rüsen J. How to owercome Ethnocentrism: approaches to a culture of Recognition by History in the Twenty-First century // History and Theory. 2004, Theme Issue 43, Dec., p. 120–122.

14 Kaschuba W. Nation und Emotion. Europä-ische Befindlichkeiten // Lietuvių atgimimo isto-rijos studijos (Nacionalizmas ir emocijos) / Sud.V.Sirutavičius,D.Staliūnas.2001,t.17,p. 22.

Viena išnacionalizmo įkasdieninimo for-mųgalėtųbūtilaikomatautinėmitologija.Šisuprantamakaipideologiniųtiesų,ide-ologijospaveiktųpasakojimųįslaptinimasestetinėmis, ritualinėmis ir kt. formomis,suponuojantis jųveiksmingumątamtikrokolektyvo atmintyje15.

Nacionalizmo įkasdieninimo procesasaudiovizualinėmis priemonėmis prasidėjokeletu dokumentinių kino filmų ir laidųciklų, kurių kūrėjai, įveikę sovietmečioinerciją,ėmėsimarksistinės-lenininėsLie-tuvos pseudoistorijos kritikos ir „baltųjųdėmių“pildymodarbo.1988m.Lietuvosdokumentinis kinas pateikė net penkisfilmus, kuriuose per vyresnės inteligen-tijos kartos atstovų likimus buvo naujaiatskleistiprieškarioirsovietinėsLietuvostarpsniai16.TaispačiaismetaisVilniauste-lestudijoje imtas transliuoti paveldo objek-tamsskirtasapybraižųciklas„Atgimękul-tūrospaminklai“irlaidųciklas„Kultūros

15 Semiotikas algirdas Julius Greimas ideolo-giją ir mitologiją suvokiakaipdumodelių, kuriaisžmonėsįprasminasavogyvenimus,pasireiškimobū-dus:„Vienasišjųyrasusąvokintasbūdas,išreikštasabstrakčiais žodžiais, moksline terminologija, arbapolitine ideologija, okitasyramitifikuojantis pasi-reiškimobūdas,tųpačiųideologiniųteisybiųirmelųegzistavimaspoezijos,religijos,menoirvisųkitųįra-šytųirpaslėptųvertybiųpagalba.“Žr.Greimas A. J. Mitaiirideologijos//Metmenys.1966,Nr.12,p.14.SociologėIrenaŠutinienė,beminėtosfigūratyvinėsa. J. Greimo mito sampratos, tautos istorijos mito apibrėžimą papildo Anthony’o Smitho pasiūlytafunkcineprasme.Anotjos,būtentideologinės(ryšiosudabartimi,orientavimoirmobilizavimo)naciona-listinionaratyvofunkcijosdarošįpasakojimątautos istorijos mitu.Žr.Šutinienė I. Tautos istorijos mitai Lietuvos gyventojų sąmonėje // Istorinė sąmonė iristorijosdidaktika(ŠvietimostudijųsąsiuvinisNr.2)/Sud.A.Poviliūnas.Vilnius,1997,p.66-68.

16 Plačiau apie šią kinematografiją žr.Oginskaitė R. Atgimimo šviesa ir šešėliai lietuviųdokumentikoje 1988–1991 metais // Ekrane ir užekrano /Sud.S.Macaitis.Vilnius: Regnum, 1993, p. 58–59.

140

metraštis“,Lietuvosžiūrovąpamažuprati-nęsprieLDKkultūrosveikėjų–AbraomoKulviečio,KonstantinoSirvydo,Valerijo-no Protasevičiaus ir kt. – atradimo. TaipAtgimimoirpirmaisiaisnepriklausomybėsmetaisdokumentiniskinasirtelevizijatau-tossavitumobeibendrumosupratimąėmėpuoselėtiirpalaikytiįvaizdindamiįvairiusLietuvospraeitiesturinius,kuriųdalįsiejatautos pradžios atminties gija.

1. 2. Tautos pradžios atmintis pagonybės ir didvalstybės mitų priklausomybėje

Tautospradžiosatmintisužimavienąsvar-biausių vietų nacionalizmo ideologijoje.AnotJ.Rüseno,kaip„gryniausia“tradici-nioistorinėssąmonėstipoformajistiprinagrupiųarbavisuomeniųbendrumojausmą,tampa jiems įpareigojimu idealiąją „pra-džių pradžią“ atgaivinti dabartyje17. Kaikuriemsne tik ikimindauginės,bet irpo-mindauginės Lietuvos laikus įvaizdinan-tiemsfilmams/laidomsįtakosšaltinisyraromantinės istoriografijos atstovų (JonoBasanavičiaus ir jo pirmtako SimonoDaukantobeijųsekėjų)idėjos.Atmintiestyrinėjimai rodo, kad romatinė sampratabuvo populiari ne tik prieškario Lietuvos istorinėje kultūroje, gyva ir modifikuotasovietmečiu,betirdaroįtakąnūdienosko-lektyviniamsavivaizdžiui18.Taiidėja,kad

17 Rüsen J. Lebendige Geschichte. Grundzügeeiner Historik III: Formen und Fuktionen des histori-schenWissens.Göttingen, 1989, S. 43–45.

18 Žr.:Ivinskis Z.LietuviųkultūrosistorikasSi-manas Daukantas // Naujoji Romuva. 1936, Nr. 12, p.278;jo paties. Lietuvos istorijos problemos // ibi-dem, 1935,Nr. 12–13, p. 291–292;Čiubrinskas V. SovietinėLietuvosetnologija:istoriniomaterializmoiretnokultūrinioromantizmosusitikimas//Lietuvossovietinėistoriografija:teoriniaiirideologiniaikon-tekstai / Sud. a. bumblauskas, N. Šepetys. Vilnius: Aidai, 1999, p. 191; Šutinienė I. Tautos istorijos

„tikrosios“lietuviųsavastiesreikiaieškotipagonybėje,nes tik joje egzistavo„tikra-sis“lietuviškumasir„grynoji“lietuviškojikultūra (kuriai priskirtas visas baltiškasisarealas).Sukrikščionybėssklaidairlenkiš-kosioskultūrosįsigalėjimuprasidėjolietu-viškosioskultūrosirvalstybingumo(LDKsuvoktakaipetniniųlietuviųveiklosrezul-tatas)nuosmukis,irtikvalstietijasugebėjoišsaugoti„tikrojo“lietuviškumobruožus19. Pagonybę tematizuojančiuose filmuose irlaidose20išryškėjasamprata,kadpagoniš-kosiospraeitiesnetnereikiapažinti,nesjivisdarglūdikiekvienolietuviopasąmonėsgelmėseiriššaukiamaapeigų,įsijautimoį

mitai Lietuvos gyventojų sąmonėje, p. 66–89;Pu-tinaitė N. ŠiaurėsAtėnų tremtiniai. LietuviškosiostapatybėspaieškosirEuroposvizijosXXa.Vilnius:Aidai,2004;Bumblauskas A.„Nelengvaspaveldas“:LietuvosDidžiosiosKunigaikštystėsValdovųrūmųatkūrimo problemiškumas // Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla...,p.27;Streikus A.SovietųrežimopastangospakeistiLietuvosgyventojųtautinįidentitetą//Genocidasirrezistencija.2007,Nr.1(21),p.7–30.

19 Žr.:Merkys V. Simonas Daukantas. Vilnius: Vaga, 1972, p. 162–201;Pivoras S. „Vargo pelė“:Lietuvos nacionalinės istoriografijos pradininkasSimonas Daukantas // Lietuvių atgimimo istorijosstudijos(SimonasDaukantas),p.77–85;Berenis V. Simono Daukanto ir Juozo Jaroševičiaus istorinėsLietuvossamprata//ibidem,p.90–103;Putinaitė N. ŠiaurėsAtėnųtremtiniai...,p.21–40.

20Pagonybę reprezentuojančiai audiovizualineikūrybaiatstovaujašiefilmaibeilaidos:dok.filmas„Lietuvatarppraeitiesirateities“,LKS,rež.A.Ma-ciulevičius,1990m.;dok.filmas„KelionėišTilžėsį Sovetską“, LTV, rež.M. Urbonavičius, 1990m.;dok.filmas„Vilnius–Gediminomiestas“,LKS,rež.A.Digimas,1991m.;dok.filmas„Dangaustrauka“,LTV,rež.V.Puplauskis,1991m.;dok.filmas„Dy-kra“, LTV ir LKS, rež.R.Gruodis, 1993m.; dok.filmas„Gėlėant tako“,LTV,rež.V.Damaševičius,1993m.;TV laida„Tarpžemės irdangaus.Rytprū-siai“, LTV, rež. A. Lukošiūnienė, 1993 m.; ciklo„Kultūros archyvai“ laidos „Verkiai“ I dalis, LTV,rež.D.Čepulionis,1994m.;TVlaida„Mindaugovai-„Mindaugovai-Mindaugovai-nikavimas“,LTV,rež.G.Aleksandravičiūtė,2000m.;TVciklo„Etnokultūros ratas“ laida„Aresameka-ringatauta?“,LTV,rež.K.Laimutis,2001m.

141

etnografinįpaveldąaraplinkąbūdu.Antaidokumentiniamefilme„Lietuvatarppraei-tiesirateities“(1990m.)muzikinėintona-cija tampa labiausiai išsilaikiusių lietuviųdvasiniųsavybiųklodųsupratimošaltiniu.Dalyvaujant apeigose ir pasitelkus vaiz-duotęjuntamapagonybėdažniausiaiišky-la kaip abstrakti praeitis, neturinti ryšio su konkretybėmis. Šiam laikotarpiui priski-riamosuniversaliosiosvertybės:tiesa,tei-singumas, dora ir kt.21 Tiesa, pagoniškajai Lietuvai „rekonstruoti“ pasitelkiamos netikįvairiosįsijautimoįpraeitį„technikos“,betirtamtikrossritiesspecialistųinforma-cija.Pavyzdžiui,Verkiamsskirtojelaidoje(1994 m.) „specialisto“ vaidmenį atlie-kantis architektas Sigitas Lasavickas tiki-na Verkių teritorijoje atkasęs pagoniškosšventyklos liekanas, kurios struktūrai irdekorui „atkurti“pasitelkęsXIII amžiausŠventaragiopiešinį.

Tačiau senąją Lietuvos istoriją aktua-linančiuose dokumentiniuose filmuose irlaidose esama ne tik pagoniškosios lietu-vių kultūros aukštinimo, bet ir Lietuvos,kaip didvalstybės, akcentavimo. AlfredoBumblausko tyrimai leidžia „didžiavyriųLietuvos“motyvųištakųieškotiMaironioir adolfo Šapokos Lietuvos istorijos sam-pratose,kuriosevalstybingumoklestėjimolaikaivertinamikaipaukščiausiopakilimo,t.y.„auksoamžiaus“,laikotarpiai22.Daž-nojelaidojearfilme,skirtiemsseniesiemsLietuvos laikams ar bent fragmentiškai apie juos užsimenantiems, neišvengiamapaminėjimo, kad didžiųjų kunigaikščių

21Žr.,pavyzdžiui,TVlaidą„Tarpžemėsirdan-gaus.Rytprūsiai“(1993m.).

22A. Bumblauskomanymu,Maironis „didžia-vyrių Lietuvos“ kulminaciją manė buvus Vytautolaikais,oA.Šapoka–ikipatGediminaičiųdinasti-jospabaigosirSteponoBatoro.Žr.Bumblauskas A. „Nelengvaspaveldas...“,p.27–28.

laikais Lietuva buvo viena didžiausių irgalingiausių Europos valstybių23. Greta šiopasakojimogajūs„pirmavimoEuropo-je“,indėlioįEuroposcivilizacijąistorijospasakojimai. Laidoje „Mindaugo vaini-kavimas“ karaliaus Mindaugo kolegijoskancleris (sic!) Vytautas baškys teigia, kadXIIIamžiausLietuvayraEuroposre-nesansinių ir parlamentarizmo idėjų lop-šys.Kadminėtosišmonėskylaištautinionevisavertiškumo kompleksų, susijusiųsu eurointegraciniais procesais, rodo jo baigiamieji žodžiai: „Būtent tie Lietuvoslaimėjimai iškeliamusšiandien,kadmesne naujokai Europos kontekste.“Nevisa-vertiškumąįveiktipadedairLietuvos,kaipEuroposgelbėtojosnuoRytųbarbarybės,pasakojimai:„Lietuva,kuriąšiandiendaž-naseuropietissunkiaisurandasavožemė-lapiuose,tiekamžiųgindamasave,gelbėjoir tą pačiąEuropą“24 arba „Daugiaukaipšimtmetį Europa rengė kryžiaus žygius įpagoniškąją Lietuvą, o ji savo vaikų kū-naisužstojototoriųordųveržimąsiįtąpa-čiąEuropą“25.Kadkokiamnorsžiūrovuiįgalvąnešautųmintis,jogjoprotėviainetikgynėsibeigynėkitus,betirpatyspuolėkitastautas,užkariavojųžemes,būtinipa-pildymai.VytautoDidžiojokaromuziejausmuziejininkas istorikasArvydasPociūnasteigia:„Mes,noriupabrėžti,nesamekarin-ga tauta, kurios profesija yra karyba. Ne, mesesametaiki tauta.Tačiauyraįdomusdalykas.Puikūsesamežemdirbiai,puikiaimokameįdirbtižemę,betmesmokameirjąginti.“26Karingumoirmoralumodermė

23Žr.,pavyzdžiui,dok.filmą„Lietuva.Atvertosdurys“,LTV,rež.V.Puplauskis, 1996 m.

24TVciklo„Etnokultūrosratas“laida„Aresamekaringatauta?“(2001m.).

25Dok.filmas„Gėlėanttako“(1993m.).26 TVciklo„Etnokultūrosratas“laida„Aresa-

mekaringatauta?“(2001m.).

142

siejamairsuvienoišdidžiųjųkunigaikš-čių – Gedimino – įvaizdžiu. Gediminasteigiamai vertinamas ne tik už karinę irdiplomatinę veiklą, atrėmusią VokiečiųordinoirAuksoordosveiksmus,betiružtolerantišką politiką valstybėje: „Gedimi-novyriausybėspolitikabuvolabaimoraliirtolerantiška.“27Toksdidžiojokunigaikš-čio įvaizdis, kuriame telpa karinės galiosirmoralumosavybės,PauliausSubačiausnuomone, susiformavo XIX amžiuje28. Daug kebliau kinematografininkams yrasuMindaugo,kurio idealumui trukdokaikurie nevienareikšmiškai vertinami faktai, įvaizdžiu. Tai baltų nevieningumo (ne-padėjimas prūsams), Lietuvos vienijimokrauju irkalaviju įvykiai.TačiauminėtasV. Baškys laidoje „Mindaugo vainikavi-mas“(2000m.)bentpastarąjį faktą laikoistorikų„neišmanymo“padariniu29.

Nacionalistinę Lietuvos istorijos sam-pratą tiražuojančiojeaudiovizualinėjekū-rybojeLietuvoskrikščionėjimolaikotarpisinterpretuojamas kaip nuosmukio etapas. Lietuviškumąsuvokiantkalbiniupožiūriu,lietuviųkalbosdingimoišviešojogyveni-mo,Lietuvoskultūroslenkėjimoprocesaivertinamikaipnutautėjimopožymiai.Šia-

27 Dok. filmas „Vilnius – Gedimino miestas“(1991 m.).

28 Subačius P.Lietuviųtapatybėskalvė.Vilnius:aidai, 1999, p. 58–59.

29 V. baškys, prieštaraudamas Hipatijaus me-traščiui,liudijančiamapiekaraliausbrolžudiškąpo-litiką,mokoistorikus„teisingai“skaitytipriešiškuslietuviamsistoriniųšaltiniųtekstus:„PaimkimAlgir-doMickūno,mūsųgarsaus fenomenologo išeivijo-jepavyzdį[…],kurislabaigražiaiišdėstėbūtenttąpožiūrį,kadmesnegalimematyti taip,kaippriešaimatė,oturimįeitiįtekstąsavopožiūriuirperskai-tyti jį iš vidaus.Tai šiuo fenomenologiniumetodužiūrėdami įMindaugo išpuikimą,matome,kad tie,kurie neįveikėMindaugo, tie kurie norėjoLietuvą,anotDaukanto,nuzurdoti,jieįrašėirprirašėnegerųdalykų.“

me„nelietuviškame“Lietuvoslaikotarpyjeieškomanorskokiųvalstybingumo,tautiš-kumoišlaikymoir jųpuoselėjimoapraiš-kų.Lietuvosdokumentiniuosefilmuoseirlaidose šioms pastangoms atstovauja to-kiosasmenybėskaipMartynasMažvydas,ValerijonasProtasevičiusiriškiliausiGie-draičių giminės atstovai30. Jie siejami su pastangomisišsaugotilietuviųkalbą,kaipkertinįlietuviškosąmoningumoelementą.Ciklo„Kultūrosarchyvai“laidoje,aktuali-nančiojevyskupoV.Protasevičiausveiklą,svarbiausias akcentas skiriamas pagrin-diniam jo nuopelnui Lietuvai – Vilniaus universiteto fundacijai bei įsteigimui, pa-brėžiamatiklietuviamsskirtaveikla.Ten,kurpasireiškiapastangospuoselėtitautinękultūrą, neapsieinama be „nutautintojų“lenkųkontrveiksmų.ŠiojelaidojeVilniausuniversiteto įsteigimas nušviečiamas len-kų intrigų kontekste. Specialisto vaidme-nį atlikęs bibliografas Vytautas Bogušis,neturėjęsgalimybėsarnenorėjęsgilintisįdviejųSteponoBatoroprivilegijųdėlVil-niaus jėzuitų kolegijos pakėlimo univer-sitetu atsiradimo subtilybes, tiesiog kons-tatavo, kad pirmoji, pasirašyta 1578 m. Lvoveirturėjusidaugtrūkumų,buvolen-kųpiktųužmačiųpadarinys.Pažymėtina,kadV.ProtasevičiausrūpinimąsiLietuvosreikalaisV.Bogušis sieja ne suLDKdi-dikamsbūdingapolitinesavimone,bet jolietuviška kilme. Tokia mąstymo logika,esą Lietuvai nusipelnęs žmogus gali būtitik etninis lietuvis, kurio tautybei išaiškinti

30XV–XVIIIamžiuiatstovaujašiedokumenti-niaifilmaiirlaidos:dok.filmas„Giedraičiai“,LTV,rež. J. Sabolius, 1993 m.; TV ciklo „Kultūros ar-chyvai“ laida „VyskupasValerijonas Protasevičius“,LTV, rež.V.Sabaliauskas,1993m.;TVciklo „Kul-tūros archyvai“ laidos„Verkiai“ II dalis, LTV, rež.D.Čepulionis,1994m.;dok.filmas„Po450metų.Mažvydas“,LTV,rež.J.Sabolius,1997m.

143

blogiausiuatvejupasitelkiamaslietuviškųšaknų veiksnys, nėra šios laidos kūrėjų„išradimas“. Tokiu pačiumintijimu, anotEgidijaus Aleksandravičiaus ir AntanoKulakausko,pasižymivisiistorikai,kurielietuviais „padarė“ ar stengėsi „padaryti“Lauryną Gucevičių, Adomą Mickevičių,Mykolą Kleopą Oginskį, Čartoriskius irkitus31.

2. dokumentinis diskursas istoriografijos paviešinimo procese

2. 1. Nacionalistinių istorijos aiškinimų dekonstravimas istoriografijoje

KaikuriešiandienosLietuvosistorikaitau-tinįpasakojimąkritikuojadėljamimanen-tiškųikimoksliniopragmatizmo„apnašų“,pasireiškiančiųįvairiųromantizuotųišmo-nių sklaida.Mokslininkųkritikos šis „di-dysis“istorijospasakojimassulaukiairdėlpraeitiesvaizdinioskurdumo.Nacionalis-tinė istorijos interpretacija suponuoja netikjauminėtąpolitiniomatmenspabrėži-mą–nematantpolitinėsLDKtautosegzis-tavimo,kitųkonfesijųatstovaidažniausiaipasitelkiami lietuvių tolerancijai pagrįstiar kontrastui „tikrajam“ lietuviškumui irkitataučiųjamkeliamaigrėsmeiatskleisti.

Minėtas problemas įveikti J. Rüsenassiūlo trimis būdais32. Pirma, monopers-pektyvumaskeistinasįdaugiaperspektyvųir decentralizuotą (policentrinį) praeitiesmatymą.Antra,istorinėsraidosteleologiš-kumas turi būti suardomas istorijos, kaipsuinteresuotodabartiesžvilgsnioįpraeitį,

31 Aleksandravičius E., Kulakauskas A. Nuo amžių slenksčio.Naujausia LietuvosXIX amžiausistoriografija.Kaunas:VDUleidykla,2001,p.19.

32 Rüsen J. How to owercome Ethnocentrism..., p. 124–127.

sampratos33.Trečia,vietojasimetriniosa-vęs ir kitų vertinimo turi atsirasti savo ir kitų skirtybių, kaip lygiaverčių, suprati-mas.Šis būdas implikuoja negatyvios is-torinėspatirties(pavyzdžiui,XXamžiauskatastrofųEuropoje)integravimąįtamti-krokolektyvopasakojimą.

Šiosįveikosstrategijųaptinkamaisto-rijosdidaktikosspecialistųiristorijostyrė-jųLietuvojetekstuose.Visųpirmasiūlomaetnocentrinįistorijossuvokimąkeistiįpo-licentrinį-multikultūrinį-interkultūrinį, kaiistorijos subjektu laikomas ne vienas etno-sas, bet tam tikroje teritorijoje gyvenu-sios visos etninės grupės.Žodžiu, tautos,etniškumosąvokospapildomosvalstybės,pilietiškumo kategorijomis. Kita vertus,jaunesnėsistorikųkartosveikaluosevals-tybės,tautoskategorijoskeičiamossociali-niųinstitutų(šeimos,santuokos,skyrybų),antivisuomeninių reiškinių (nusikaltimų,valkatavimų)sąvokomis.Tairodo,kadkaikuriems istorikams rūpi ne tik tautos arvalstybingumo istorija,bet irvisuomenėsreiškiniai.YrairpožiūrioįLietuvąjoskai-myniųirvisosEuroposkontekstepokyčiųpolicentriškumo link. Jaubuvoužsimintaapie nacionalistiniam naratyvui būdingąizoliacionistinę perspektyvą, neigiamąišorės veiksnio (pavyzdžiui, lenkiškojo),kaipgrėsmės tautiškumui arvalstybingu-mui,sampratą.ŠiųpriešpriešųatsisakomaįLietuvąžvelgiantcivilizaciniu ir tipolo-giniupožiūriu,kuriopradininkuLietuvosistoriografijoje laikomas Edvardas Guda-vičius. „Istorijos padaromumo“ arba re-

33J.RüsenoidėjasrecipuojantisA.Bumblauskasšį,antrą,būdąįvardijakaip„istorijospadaromumo“arba rekonstrukcijos principą. Žr. Dabašinskas G. (Sud.)Gyvosiosistorijosprograma:istorinėkultūrašiuolaikinės sąmonės formavimui. Pagr. teksto au-torius–A.Bumblauskas.Vilnius:Kultūrospaveldoinstitutas, 1998, p. 19.

144

konstrukcijosprincipąpripažįstatieLietu-vos tyrinėtojai, kurie imasi kolektyvo at-minties (teikiančios kolektyvui vienybės,savitumoįrodymųirnubrėžiančiosveiklosgaires) analizės. Kita vertus, jų skverbi-masis į tarpdalykinius atminties tyrinėji-museinakojakojonsuasimetriniosavęsirkitųvertinimoatsisakymu.TairodotamtikrųįvaizdžiųšiandienosLietuvosvisuo-menėje ištakų paieškos, dialogiškumo sukitataučiaisLietuvospiliečiaisarLietuvoskaimynais sprendžiant Lietuvos istorijosir paveldo problemas tendencijos, moks-liškai korektiškos „neuralginių“ istorijostemųanalizėsartosiekis.

Tačiau,kaipžinoma,būtinakolektyvi-nėsatminties sąlyga– tam tikropraeitiesaiškinimoįsitvirtinimasirveiksmingumastam tikro kolektyvo narių gyvenimo pa-saulyje34. Tad klaustina: kokia fragmentiš-kainužymėtųšiosistoriografijospermainųįtaka kolektyvo atminčiai? Vienareikš-miškai atsakyti į šį klausimą negalima.2002m.A.Nikžentaitis, turėdamasome-nyje eurointegracinę Lietuvos istorijos sampratą,pripažįsta,kad„naujasžinojimolygmuo šiuo metu yra dar tik siauro isto-rikųratointelektinėnuosavybė.Tam,kadjitaptųvisosvisuomenėsturtu,reikalingasglaudus istorikų, politikų, žiniasklaidosbendradarbiavimas“35. I. Šutinienė, rem-damasi empiriniais tyrimais, teigia, kad istorijos moksle pasireiškiantys „baltųjųdėmių“pildymas,kritikos,savirefleksijos,

34Nesantšiossąlygos(arapiejąnežinant)tenkakalbėtitikapieatmintieskūrėjųatmintis,veikiančiaselitinėje ir / ar oficialiojoje aplinkoje. Žr.Kanstei-ner W.FindingMeaninginMemory:AMethodolog-FindingMeaninginMemory:AMethodolog-icalCritiqueofCollectiveMemoryStudies,p.186.

35 Nikžentaitis A. Savojo tapatumo beieškant: Lietuva–Lenkija–Europa//EuroposidėjaLietu-voje:istorijairdabartis/Sud.D.Staliūnas.Vilnius:Lietuvos istorijos institutas, 2002, p. 205–206.

racionalėjimo požymiai „skatina tautiniopasakojimo kitimą, jį racionalizuodami,griaudami stereotipus, skatindami atmes-ti nepagrįstas interpretacijas, atkreipdamidėmesįįankstesnėsemitųinterpretacijosenepastebėtusaspektus,pavyzdžiui,miestųistoriją, nelietuviškai kalbėjusių asmeny-biųirgrupiųvaidmenįLietuvosistorijojeir pan.“36 Taigi, atrodytų, kad Lietuvosistorijos istoriografija, Aleidos Assmannterminais, atlieka saugomosios atminties (vok. Speichergedächtnis)vaidmenį,kurioporeiškis – visuomenėje funkcionuojan-čiosatminties(vok.Funktionsgedächtnis) kritika, korekcija ar atnaujinimas37.

Tačiausvarstantkolektyvoatmintiesiristoriografijossąveiką,įšiądvinaręsche-mąbūtinaįterptidarvienądėmenį–neaka-deminius istorinės informacijos šaltinius.Šį papildymą sąlygoja kai kurie istorikųteiginiai ir detalesnė I. Šutinienės teks-tų analizė. Istorijos specialistai Lietuvojepripažįsta, kad Lietuvos istorijos istorio-grafija,Atgimimo laikais turėjusididžiulį

36 Šutinienė I. Kanonaitautosistorijosmituose:pastovumas ir kaita // Kanonai lietuvių kultūroje.Šiauliai, 2001, p. 22.2007m.atliktasLDKpaveldoreikšmiųpopuliariosiosetautinionaratyvointerpreta-cijose tyrimas taip pat rodo, kad naujausi istorijos atradimai ir interpretacijos akademiniame diskurse daronemenką įtakąvisuomenės tapatybėskonstra-vimui. Plačiau žr.Šutinienė I. LietuvosDidžiosiosKunigaikštystės paveldo reikšmės populiariosiosetautinio naratyvo interpretacijose // Lietuvos isto-rijos studijos. 2008, t. 21, p. 102–120.

37 apie a. assmann išskirtas atminties sampratas žr. Assmann A.Erinnerungsräume.FormenundWand-lungen des kulturellen Gedächtnisses. München: Verlag c. H. beck, 1999, S. 133–142. KaipvienaspirmųjųbandymųpritaikytišiassampratasLietuvosatminties studijose paminėtinas E. GrigoravičienėssovietmečioatminimostrategijųLietuvosmene ty-rimas. Žr.Grigoravičienė E.Sovietmečioatminimoerdvės:menasirmemuarai//Arsmemoriae:atmintis–dailėsfunkcijairtema(XVIII–XXIa.):straipsniųrinkinys.Vilnius:Kultūros,filosofijosirmenoinsti-Vilnius:Kultūros,filosofijosirmenoinsti-tutas, 2008, p. 151–176.

145

poveikįvisuomenei,nesugebėjoišnaudotisavo, kaip atminties formuotojos, galimy-bių–informacijaapieistorijądažniausiaigaunamaneiškonkrečiųistorikųdarbų,oiškitųistorinėsinformacijoskanalų38. be to,atidžiaupažvelgusįI.Šutinienėsteks-tuspaaiškėja,kad,rašydamaapieistorijosmoksloįtakątautiniopasakojimokaitai,jituriomenyjenepačiusakademiniusveika-lusarstraipsnius,betjųpopuliarinimofor-masmasinėskomunikacijospriemonėse39. Tad kyla kolektyvo atminties, neakademi-niųistorinėsinformacijoskanalųiristorio-grafijosryšiųproblema.

2. 2. Istoriografijos įtaka LDK istorijos korekcijoms dokumentiniame diskurse

Kokybiniaipokyčiaidokumentiniamedis-kurse, įžvelgtini 1993m. ir galėję veiktikolektyvoatmintį,buvolemtikeletoprie-laidų.Pirmoji– taineutralesnis ideologi-josatžvilgiumąstymas,kurissuvokiamaskaipatsisakymastikėti„savoypatingaso-cialine misija ir laisvanoriškai prisiimama moralineatsakomybeužvisosvisuomenėsdalį“40.Tokiementaliniaipokyčiaikaiku-

38Žr.:Bakonis E.Duistorinėsdidaktikosšaltiniai.�enonas Ivinskis ir Aleksejus Vaginas // Lietuvossovietinėistoriografija:teoriniaiirideologiniaikontek-stai,p.161;Jakubčionis A.„Baltųdėmių“užpildymas:konežinojo išeivijos istoriografija // ibidem,p.100;Ragauskas A.Istorinisfilmasiršiuolaikinėkultūra//Naujasisžidinys.2001,Nr.12,p.711.

39Žr.:Šutinienė I. Kanonai tautos istorijosmi-tuose: pastovumas ir kaita, p. 22; jos pačios. Tau-Tau-tos praeities interpretacijos ir nacionalizmo ide-ologija //Lietuvossocialinėspanoramoskontūrai/Sud.V.Šlapkauskas.Vilnius:Lietuvosfilosofijosirsociologijos institutas, 1998, p. 53–54.

40 Šaulauskas M. P. Postkomunistinės revo-liucijos želmenys: iš revoliucinio tarpsnio į pos-os želmenys: iš revoliucinio tarpsnio į pos-tmodernią Lietuvą? // www.infovi.vu.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=83&Itemid=66[žiūrėta2006m.gegužės15d.].

riųLietuvosintelektualųgalvose,filosofoMariausPoviloŠaulauskomanymu,pasi-reiškęjau1992m.,yravienasriboženklių,atskiriančiųsenąirnaująLietuvossociali-nėskaitostarpsnius.Anotšiomokslininko,slinktys intelektualų savimonėje kartu surevoliucinių idėjų institucionalizacija beisocialinės irpolitinės ideologiniųsistemųreikšmės mažėjimu bei kitais požymiaisrodo, kad 1988–1992 m. revoliucinį laiko-tarpį1992-aisiaispakeitėikišioltrunkan-tis evoliucinis tarpsnis41.Antrakokybiniųpokyčiųdokumentiniamediskurseprielai-da–taisuideologiškaineutraliumąstymukoreliuojantis informacijos, dokumentalu-mo primatas. Filmui / laidai, pretenduo-jantiemstapti„tiesospasakojimobūdu“42, tapobūtinasnetikkruopštuskūrėjųdarbasarchyvuose ir bibliotekose, bet ir moksli-ninkų„iššalies“atėjimas43.Manome,kadistorikųarjiemsartimųsričiųspecialistų,kaipkonsultantų,dalyviųarbendrakūrėjų,dalyvavimas kuriant audiovizualinius fil-musbeilaidasirbuvoveiksnys,sąlygojęsXX amžiaus pabaigos Lietuvos istorijosistoriografijos„injekciją“įaudiovizualinękūrybą. Disponuodami pakankamu infor-macijos kiekiu, naujausių tyrimų duome-

41 Ibidem.42 Plačiau apie dokumentiką, pretenduojančią į

tiesospasakojimobūdą,iršiossampratosdekonstra-vimąžr.:Rabinowitz P.WreckageuponWreckage:History,DocumentaryandTheRuinsofMemory//HistoryandTheory.1993,vol.32,no.2,p.119–137; Godmilov J., Shapiro A.-L. How Real is the Reality inDocumentaryFilm?//ibidem,1997, vol. 36, no. 4, p.80–101;Dubinskaitė R. Dokumentinio kino kal-bos eksperimentai Lietuvos videomene, p. 40–49.

43 Tiesa, pirmoje straipsnio dalyje buvo minimi filmuoseirlaidosedalyvavęekspertai,atstovaujantysistorijaiarjaiartimomssritims(bibliografijai,archi-tektūrosistorijai).Tačiaujųkomentaraileidžiajuosvertintikaippragmatinės(t.y. ikimokslinės) istori-ografijos atstovus, kurie pagarbos protėvių nuopel-namsrodymątapatinasuistorijospažinimoveikla.

146

nimis, taikydami kritinių tyrimo metodųderinius, leidžiančius kai kurias interpre-tacijas atmesti kaip pasenusias ar neturin-čias mokslinio pagrindo, šie specialistaisąlygojokritinįdiskursąnacionalizmopa-veiktųinterpretacijųatžvilgiu.Taidaugia-perspektyvesnisnetiketniniųlietuviųirjųkaimynų bei bendrapiliečių komplikuotųsantykiųvalstybingumoatkūrimoirnetek-ties metais aiškinimas, racionalesnis par-tizaniniopasipriešinimovaizdavimas, betir pagoniškųjų bei didžiųjų kunigaikščiųlaikų deromantizavimas. LDK atmintieskorekcijos daugiausia ėmėsi ne filmai arpavienės kultūros laidos44, bet LTV kurti laidųciklai, pasižymėję tematine ir chro-nologineįvairove.Tai„Būtovėsslėpiniai“(1993–2004 m.)45,„Tūkstantmečioakimir-kos“(1999–2000m.),„Etnokultūrosratas“(2000–2002 m.)46, „Laiko ženklai“ (kurtinuo 2000m.), „Amžių šešėliuose“ (kurtinuo2005m.).Kaikurie jųdėmesį sutel-kė į pagoniškosiosLietuvos,kaip „auksoamžiaus“mito,demitifikavimą–šįlaiko-tarpįsiektaatskleistikaipstokojantįkles-tinčiaikultūraibūdingųatributų:didingosmūrinėsarchitektūrosirturtingorašytinio

44 Kaipvieni išpavyzdžiųpaminėtinosnaujau-siusmoksliniustyrimuspristatančioslaidosirfilmai:TV laida „Archeologai apie senąsiasLietuvos sos-tines“, LTV, rež. J. Sabolius, 1994 m.; dok. filmas„Tukasesi?“,LTV, rež. J. Javaitis,1994m.; laida„Žalgiriomūšioaidai“,LTV, rež.G.Aleksandravi-čiūtė,2000m.;dok.filmas„Radvilos.Valdovųsugrį-2000m.;dok.filmas„Radvilos.Valdovųsugrį-;dok.filmas„Radvilos.Valdovųsugrį-žimas“,LTV,rež.R.Bružas,2005m.

45Savotiška„Būtovėsslėpinių“idėjųsantraukalaikytinastrijųdaliųdokumentinisfilmas„Nebaigtasstebuklas“(2001m.).Josąsajassu„Būtovėsslėpi-niais“rodonetikbeveiktokiapatkūrybinėgrupėssudėtis (rež.A.Galinis, red.A. Žostautas, konsul-tantai:A.Bumblauskas,E.Gudavičius,KristinaMa-kowska), bet ir tapati Lietuvos istorijos samprata.

46TVciklo„Etnokultūros ratas“ laidosepaste-bima tiekmitologizuotos (pavyzdžiui,minėta laida„Armesesamekaringatauta?)“,tiekkritinėspago-niškosiospraeitiesinterpretacijų.

palikimo.Pavyzdžiui,ciklo„Tūkstantme-čioakimirkos“laidoje„KadaatsiradoVil-nius?“ (2000m.) siekiama koreguoti pa-plitusiusteiginius,esąXIII–XIVamžiausVilnius buvęs didelis miestas, prilygęsdaugeliui to meto Rytų ir Vidurio Euro-posmiestų,kurantpagoniškosiosšventy-klos liekanų puikavosimūrinėMindaugokatedra ir rezidencija netoli jos. Naują XIII–XIVamžiųVilniausvaizdąpateikiaarcheologasKęstutisKatalynas,teigiantis,kadVilniusbuvęsnekągeresnis„užkokiąnorsKernavęarpanašiuscentrus,kuriųga-limapriskaičiuotigerądešimtį“,otariamairastiMindaugokatedrosirrezidencijosmū-rai–tai,greičiausiai,didžiojokunigaikščioAlgirdo laikus (XIV a.) siekiančios kaž-kokios rezidencijos gynybinės sienos lie-kanos.Ciklo „Etnokultūros ratas“ laidoje„Raštai iš nežinios“ (2002 m.) keliamaslietuviškų runraščių klausimas, kuris for-muluojamas remiantisČeslovoGedgaudoteorija47. oponuodami šio pseudoistoriko mintims laidoje dalyvaujantys istorikai ar-tūrasDubonisirArtūrasMickevičiussavokomentaraisžiūrovamsprimenaapie isto-riniųšaltiniųvetopobūdį–moksliškaitikrayra tai, kas patvirtinama šaltiniais ar jiems neprieštarauja;kitųpraeitiespažinimopri-eigųmokslinėjeistoriografijojenėra.

Tačiau minėtos „Tūkstantmečio aki-mirkų“ir„Etnokultūrosrato“laidosnelai-kytinospagoniškų laikųderomantizacijospradininkėmis. Pagoniškosios ir didvals-tybėsmitųdekonstravimoištakossietinossu „Būtovės slėpiniais“, į kurių kūrybinęgrupęįėjoduistorikai:A.BumblauskasirE. Gudavičius. Romantinė – regresinė iršapokinė–zigzaginė(valstybingumokles-tėjimo laikai vertinami kaip aukščiausio

47 Pavyzdžiui,Gedgaudas Č.Mūsųpraeitiesbe-ieškant.Kaunas,1994.

147

pakilimolaikotarpiaiiratvirkščiai)Lietu-vos istorijos samprata neigta pasitelkiant socialinėspažangossampratą,kuriossvar-biausias kriterijus – vakarietiškų (priva-čiosnuosavybėsirsujasusijusiųteisinių)vertybių sklaida. Susitelkęs į povytautinįlaikotarpį, „Būtovės slėpinių“ tandemasjameįžvelgėdaugiauturto,teisiųiržmo-nių,kurietuonaudojosi,neiVytautoLie-tuvoje.Lenkijos,kaipvienoiš„amžinųjųpriešų“, „intrigantų“ įvaizdis TV laidųcikle „Būtovės slėpiniai“ griautas ne tikparodant jos, kaip europeizacijos „kana-lo“,vaidmenį,betiratskleidžiantjos,kaipLietuvossąjungininkės, svarbą–beLen-kijosLietuvanebūtųatsilaikiusineipriešVokiečiųordiną, nei prieš JonoŽiauriojoRusiją48.„Būtovėsslėpiniai“netiknaujaiįvertinoLenkijosveiksnį,betirsuproble-mino LDK, kaip etninių lietuvių veiklosrezultato, sampratą.Lietuviškojegotikojeaptiktasortodoksineiarchitektūraitipiškaskokošnikas,Vilniuje buvusi „ruskaja sto-rona“,gudiškomsLDKgiminėms(pavyz-džiui,Chodkevičiams)būdinga lietuviškasavimonė, tikybų sujungimo idėja Alek-sandroJogailaičiolaikais–visataiturėjo„Būtovės slėpinių“ žiūrovams atskleistigudųintegracijos į lietuvių tautąprocesą,kur tauta aiškinta kaip politinis darinys49. Pažymėtina, kad policentrinis suvokimasTV laidų cikle pasireiškė LDK piliečiosampratojegretaetniniųlietuviųmatantnetikgudus,betirPalenkėslenkus50.

48 Žr. „Būtovės slėpinių“ laidas: „Mitai apieŽalgirį“ (1994m.), „LDK ir vertinimų prieštaros“(1994m.),„Liublinounija“(1995m.).

49 Žr. „Būtovės slėpinių“ laidas: „Gudai LDK“(1996m.),„Brastosunija“(1996m.,I–IId.),„LDKdi-dikai“(1996m.),„Lietuvosgotika“(1997m.,I–IId.).

50Žr.„Būtovėsslėpinių“laidas:„Dukartužmirš-ta“(1997m.,I–IIId.),„Lietuvosgotika“(1997m.,II d.).

Kalbinės lietuviškumosampratos tekoatsisakytiirkurįlaikąlygiagretasu„Bū-tovėsslėpiniais“kurtamciklui„Vizijosirtikrovė“,kurio tikslasbuvo įkolektyvinęatmintįįtrauktidvarųkultūrąkaiptrūksta-mąLDKirmoderniosiosLietuvosjungtį.Daugiausia dėmesio sutelkdami į univer-saliomis meno kalbomis Lietuvos dvaruo-sekurtąkūrybą(muziką,dailę,architektū-rąirkt.),laidųdalyviaiatsisakėjąskaidytiįlietuviškąirnelietuvišką.KalbėdamiapieXVI amžiaus Valdovų rūmus, XVII am-žiaus Vilniaus operą, Lietuvos dvaruoseklestėjusį barokinį ar klasicistinį meną,menotyrininkai (dailėtyrininkas Romual-dasBudrys,muzikologėsOnaNarbutienė,Jūratė Trilupaitienė) ir istorikai (istorikųbendruomenę dažniausiai reprezentuo-davoVydas Dolinskas) pabrėždavo, kad,perėmusiVakarų Europosmeninę patirtį,Lietuvosvisuomenėkūrėautentiškąlietu-višką kultūrą, būsiančią pagrindumoder-niaisuprantamaitautineikultūrai51.

Baigus kurti tiek „Vizijas ir tikrovę“,tiek „Būtovės slėpinius“, LDK atmintieskoregavimotradicijątęsėkitiTVlaidųci-klai.Tai„Amžiųšešėliuose“,kuriųvienasiš bendraautorių buvo A. Bumblauskas,ir„Laikoženklai“,kuriųautorėLiudvikaPociūnienėnetikatidžiaisekėnaujausiusistoriografijos tyrimus, bet ir kalbino šiųtyrimų autorius. Nepaisant jų tematiniųpreferencijų („Amžių šešėliuose“ kieky-biškai vyravo ne istorinėms, o veikiauistorinėskultūrosproblemomsskirtoslai-dos, o „Laiko ženklai“ siekė aprėptiLie-tuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šių

51 Žr., pavyzdžiui, „Vizijų ir tikrovės“ laidas:„Baroko kelias“ (1996 m.), „Vilniaus operai 360metų“ (1997 m.), „Radvilų kultūrinis palikimas“(1999m.),„Žemiškiejiirdvasioslobiai“(1999m.),„Vilniausklasicizmas“(2000m.),„Vilniausperlas–Žemutinėpilis“(2001m.).

148

dienų), jie toliau diegė evoliucionistinętautossampratą,priminėbendrąlietuviųirlenkųatmintį, izoliuotąLietuvos istorijosmatymą keitė eurointegraciniu praeitiessuvokimu.

Tačiau aptartiLDKatmintieskorega-vimo dokumentiniame diskurse atvejai verčia klausti: ar istoriografija laikytinaviendokumentiniodiskursodemitifikavi-moveiksniu?ogalmitusdekonstruojan-ti kūryba yra naujos, nuovalstybingumoatkūrimopradžiospakitusiasvertybesat-liepiančiosatmintieskūrimo irplėtojimo„dalyvė“? Tokie klausimai kyla dėl kaikurioselaidosepastebėtosnaujųtautosis-torijospasakojimųkūrimoveiklos(tailen-kųkaipbrolių,gudųkaipbendrapiliečių,daugiakultūrėsLDK,Lietuvos socialinėspažangos ir „vėlavimo“ Vakarų Europosatžvilgiupasakojimai).Tai,kadšiepasa-kojimaigalėjoirgalivirstiįkolektyvinėjeatmintyje veiksmingus mitus, rodo visuo-menėsdiskusijos irginčaidėl jų (pavyz-džiui, kontroversiški „Būtovės slėpinių“vertinimai).Manome,kadšiepasakojimaibuvo suponuoti kai kurių dokumentiniokino ir televizijos ekspertų pakitusiosideologinės pozicijos, kurią būtų galimaįvardyti kaip pilietinę (arba liberaliąją)nacionalizmo atmainą. Išpažįstantieji šiąvertybių sistemą greta tautinės kultūros,kaip tapatumo pagrindo, iškelia pilietinius saitus,vietojmonologopabrėžiadialogą,tolerancijąiratvirumąkitųtautybiųverty-bėmsiridėjoms.

Galiausiai svarstant demitifikavimo irmitifikavimo kine ir televizijoje proble-mą būtina atkreipti dėmesį į kai kuriuosužsienio specialistų teiginius apiemitinę,afektinę, draminę audiovizualinių prane-šimųprigimtį,verčiančiąapskritaiabejotidemitifikavimoaudiovizualinėjekultūroje

galimybe52. Tuomet ar istoriją racionali-zuojantys, demitifikuojantys filmai ir lai-dosžiūrovųvisdėltonėrasuvokiamikaipmitai, nepaisant racionalių tų pranešimųautorių tikslų? Šis, auditorijos dekodavi-moįpročiųklausimasdarlaukiaLietuvostyrinėtojųdėmesio.

išvados

Nacionalizmoideologijospaveiktapra-1. eities samprata, Lietuvos dokumentinia-mediskurseimtaakcentuotidėlkūrėjųprisiimtųideologiniųuždaviniųAtgimi-mo laikotarpiu, yra sietina su prieškariu įtvirtintu,sovietmečiumodifikuotu,At-gimimo metais gaivintu tautiniu pasako-jimu.Jambūdinga etnocentrinis ir mo-nocentrinis požiūris į Lietuvos praeitį,etninėirlikiminėtautiškumosampratos,asimetrinislietuviųvertinimas.AktualinantLDKistoriją,nacionalisti-2. nėpraeitiessamprata reiškiasipasitel-kiantpagonybėsirdidvalstybėsmitus.Šioje kino ir televizijos mitologijojeikikrikščioniškieji laikai suvokiamikaip etninių lietuvių kultūros klestėji-mo ar / ir valstybingumo pakilimo lai-kotarpis, o krikščionėjimo amžiai dėlsąveikossulenkaisvertinamikaipnuo-seklauskultūrinioirvalstybiniosmuki-moetapas,kuriameieškomabetkokiųlietuvių valstybingumo, tautiškumosaugojimoirgynimopožymių.

52 Pavyzdžiui, tokiusteiginiusišsakošieauto-riai: Hoekstra H. Audiovisuelle Sprache undKul-tur –MoralischeBildung //NeueMedien –MehrVerantwortung!/Hg.F.Schmälzle,1996,S.73–98;Sturken M. Reenactment, Fantasy, and the Paranoia of History: oliver Stone’s Docudramas // History andTheory.1997,vol.36,no.4,p.66;Sobchack V. TheInsistentFringe:MovingImagesandHistoricalconsciousness // ibidem, p. 16–18.

149

Nuo 1993 m. Lietuvos dokument3. inia-mediskursežymunacionalistinėspra-eitiessampratoskritikairrevizija.Toksposūkissietinassunutolimunuonaci-onalizmoideologijosirdėmesingesniudokumentinių filmų bei laidų kūrėjųžvilgsniu įXXamžiauspabaigosLie-tuvos istorijos istoriografiją, kuriojeetnocentrinis požiūris į Lietuvos is-toriją keičiamas policentriniu, vietojmonocentriškumo diegiamas europo-centriškumas, suponuojantis įvairesnįlenkiškojoveiksnioaiškinimą.Nacionalistinėssampratosatžvilgiukri-4.

The article explains ideological and historiographic influences on the popularization of the history ofLithuanian Grand Duchy within the discourse of Lithuanian documentary film and television from1988 to 2007. The problem of the study arises from the unclear relationship between ideological goals of nationalmobilizationandorientationdocumentariansset for themselves in the period of Rebirth, and the task of publishing scientific research, considered

tiškosistoriografijosįtakaLDKistorijosaktualinimui dokumentiniame diskur-se reiškiasi ne tik dekonstruojant pa-gonybės ir didvalstybėsmitus, bet irkuriantnaujus(daugiakultūrėsLietu-vos,Lenkijos,kaipcivilizacijos „ka-nalo“ ir sąjungininkės, Vytauto Lie-tuvos, kaip pradinioLietuvos pažan-gos etapo) pasakojimus. Juos laikyti kolektyvinėjeatmintyjeveiksmingaismitaisleidžianeabejingavisuomenėsreakcija, taip pat iš prigimties mitiška jų, kaip audiovizualinių pranešimų,prigimtis.

idEoLoGiCAL And histoRioGRAPhiC infLuEnCEs on thE PoPuLARiZAtion of thE histoRy on thE GRAnd duChy of LithuAniA. An AnALysis of thE LithuAniAn doCumEntARy disCouRsE (1998–2007)

Rūta ŠermukšnytėS u m m a r y

one of the essential functions of documentaries. The articleusesspecificfilmandexamplestosupporttwoassertions:(1)TheideologicalintentionsoffilmandTV authors give priority to explanations of the past influencedby the ideologyofnationalism; (2)Thepreference among film andTV authors for criticalLithuanian historiography in terms of nationalist interpretations is associated with goals they have set for themselves of revising concepts of the past that have taken hold in society.

Įteikta 2009 10 12Parenkta skelbti 2009 10 16

150

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

reliatYvistinĖ PavelDosauGos samPrata: PrielaiDos, PrinCiPai, GalimYBĖs

salvijus Kulevičius

DoktorantasVilniaus universitetasIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 VilniusEl. paštas: salvijus4@gmail.com

Įvadas

Šiuolaikinė, postmodernioji, paveldosau-gos samprata yra neatsiejama nuo dviejųreiškinių–vartotojiškumoirreliatyvumo.Vartotojiškumastapobūdingiausiosmūsųlaikų paveldo funkcijos – tenkinti rinkosporeikius–prielaidairįgyvendinimosąly-ga. Funkcijos įsitvirtinimągeriausiaiparo-dosąvokospaveldo industrija atsiradimas XX a. aštuntajame–devintajame dešimtme-tyje. o reliatyvumas XX a. paskutiniajame dešimtmetyje taponaujausios tarptautinėspaveldosaugosformosidėjiniųirpraktiniųprincipųpagrindu.Suvokimas,kadpavel-doprasmėyra daugiaperspektyvi, skatinoir naujų konceptų, pavyzdžiui, paveldo interpretacijos, disonuojančio pa veldo, formavimąsi.Minėtireiškiniailaikytinipa-matiniais postmoderniosios paveldosaugos požymiais, išskiriančiais ją iškitųepochųpaveldosaugų.Tačiauvartotojiškumasgalipaaiškinti tik nūdienos paveldo objektokonstravimoirelgsenųsujuosavitumus,oreliatyvizmo įsisąmoninimas paveldosau-goje paskatino retrospektyviai permąstytiviso reiškinio sandarąbeiistorijąiratras-ti, kad paveldosaugos reliatyvumas yra

ne konkretaus laikotarpio produktas, bet savybė,lydėjusireiškinįnuopatjoištakų.Deja, tenka konstatuoti, kad iki šiol netu-rima paveldosaugos teorijos, kuria būtųapibendrintireliatyvistinėspaveldosaugossampratos principai ar sukurtas reliatyvis-tinežiūragrįstasreiškiniotyrimųmodelis.Ir, deja, čia gerokai atsiliekama nuo šiodalyko praktinio lygmens, kur esama bent kelių gairinių dokumentų, sukurtų atsi-žvelgiantįreliatyvistinęperspektyvą.Bū-tent tokiems teoriniams principams sufor-muluoti, susisteminti ir aktualinti skirtas šisstraipsnis.Siekisįgyvendinamasspren-džiantkelisetapiniusuždavinius:1)nusta-tant paveldosaugos reliatyvumo apraiškas irprielaidas;2)suformuluojantpamatiniusreliatyvistinės paveldosaugos sampratosprincipus;3)remiantisšiaisprincipais,ve-rifikuojantesamaspaveldosaugosteorijas.Straipsnyje naudojamasi lyginamąja ana-lizeirkritineatvejoanalize.Kalbantapieatliekamotyrimomechanizmą,svarbidarvienaapibrėžtis.Reliatyvumo,ojuolabiaureliatyvizmokonceptai1 tiek moksliniame,

1 Reliatyvumas straipsnyje suvokiamas kaip reiš-kinio ar objekto sampratos daugiaperspektyvumo ir

151

religiniame, moraliniame, tiek kituose dis-kursuosesusilaukianemažakritikosartie-siog paniekos. Šiame straipsnyje nesive-liamaįteoriniusbeiemociniusginčusdėlžiūros pagrįstumo ir jos teisės egzistuoti.aplenkiant tokias diskusijas reliatyvis-tinės paveldosaugos sampratos principaikuriami einant kitu keliu: ne tiek remiantis bendrosiomisreliatyvizmoteorijomis,kiekkristalizuojantprincipusišpačiospaveldo-saugosbūties–konkrečiųfaktų,praktinėspatirties ir t. t.

Straipsnio objektas – žiūra, kuri šiuometu turi tik padrikus pavidalus. Šioje srityje nesama jokių apibendrinamųjų arautoritetingųveikalų.Vienintelė išimtis–keli tarptautiniai dokumentai. omenyje, visų pirma, turimas Naros autentiškumo dokumentasirjįpapildantysarjoišprovo-kuoti dokumentai San Antonio deklaracija ir Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendi-nimo gairės2. Jieorientuoti įpaveldosau-gąkaippraktinidalyką.Visdėltokaikuriosjųnuostatosyraįkūnijusiosteorinėsmintiesužuomazgų. Tyrimo šaltinių pagrindas –konkrečių visuomenių (daugiausia Euro-pos šalių, JAV, Japonijos) paveldosaugosistorijosardabartiesfaktai.Kadangišime-džiagaužsienio ir lietuviškoje literatūrojejaunekartąpristatyta3,čiabusdaugiaure-

sąlygotumo,oreliatyvizmas – kaip teorijos ir prak-tikos, grįstos reliatyvumo egzistavimo pripažinimubeiįsisąmoninimu,pasireiškimas.

2 The Nara Document on authenticity. 1994. Pri-eigaper internetą:http://www.international.icomos.org/naradoc_eng.htm[žiūrėta2008m.rugsėjo11d.];The Declaration of San antonio. 1996. Prieiga per internetą: http://www.icomos.org/docs/san_antonio.html [žiūrėta2008m.gruodžio26d.];OperationalGuidelinesfortheImplementationoftheWorldHe-ritageConvention.2005.Prieigaperinternetą:http://whc.unesco.org/archive/opguide05-en.pdf [žiūrėta2008m.gruodžio12d.].

3 Pavyzdžiui, pranešimų rinkinys Nara Confe-renceonAuthenticity inRelationto theWorldHe-

miamasijosapibendrinimu,palyginamąjaanalize,oneperteikimu.

Reliatyvumas – vidinė paveldosaugos reiškinio savybė

Pradžiai be didesnių komentarų pateiktinikeli iliustratyvūs atvejai, susiję su paveldorestauravimo kategorijos variacijomis. XX a. antrojojepusėjeeuropietiškojeerdvėjestan-dartiniulaikytasapibrėžimas,suformuluotasVenecijos chartijoje(1964m.):„Jo[restau-ravimo] tikslas – saugoti ir išryškinti pa-minkloestetinębeiistorinęvertęirjisyragrįstaspagarbaoriginaliaimaterijaibeiau-tentiškiems dokumentams. Jis privalo baig-tistuomet,kaitikprasidedaspėlionės[...].(pabraukta S. K.).“4Grįžusšimtmečiuat-gal susiduriama su kardinaliai priešingu tos pačiossąvokossupratimu.1868m.EugèneEmmanuel Viollet-le-Duc, žymiausias tometo architektas restauratorius Europoje, restauravimąapibūdinotaip:„Restauruotipastatą–reiškianejįpuoselėti, remontuo-ti,atstatyti;taireiškiajįatkurti, suteikiant užbaigtąpavidalą,kurisfaktiškaiištikrųjųgalėjo niekada ir neegzistuoti (pabraukta S. K.)“5. Ir tai buvone tik enciklopedinėapibrėžtis,betirgyvapraktika,taikytane

ritage Convention, ed. K. E. Larsen. Paris, 1995;straipsniai: Kulevičius S. Japonijos paveldosau-gos savitumai //Kultūros paminklai. 2005,Nr. 12, p.136–152;Kulevičius S.Kultūrospaveldoautentiš-kumas:reliatyvistinėperspektyva//LietuvosDidžio-siosKunigaikštystėsValdovų rūmų atkūrimo byla.Vienopožiūriolikimas.Vilnius,2006,p.147–182.

4 The Venice charter. International charter for theConservationandRestorationofMonumentsandSites.1964,str.9.Prieigaperinternetą:http://www.icomos.org/venice_charter.html [žiūrėta 2008 m.gruodžio25d.).

5 Viollet-le-Duc E. E. Restoration // Historical and Philosophical Issues in the conservation of CulturalHeritage,ed.N.S.Price,M.K.Talley(Jr.), A.M.Vaccaro.LosAngeles,1996,p.314.

152

vieną XIX a. dešimtmetį6, o pavieniais atvejais tebesireiškusi ir XX a. Venecijie-tiškoji restauravimo paradigma pasmer-kė tokius pačių europiečių ne taip seniaitaikytus paveldotvarkos principus – juos priskyrėveikiaupaveldonaikinimui,oneracionaliai paveldosaugai: XX a. restaura-toriaiėmėsišalinti(jųsupratimu–taisyti)XIXa.restauratoriųpalikimą7.

Laiko perspektyvą pakeitus erdvine,atsiskleidžia analogiškomasto nagrinėja-mos kategorijos nevienareikšmiškumas. XX a. Japonijoje pasirinktas savitas bū-das išsaugoti paveldą:mediniai istoriniaistatiniaičiapuoselėjaminaudojantamžiųpatikrintąpatirtį–rekonstravimo tradiciją. Ji reiškiasi sunykusios materijos pakeiti-munauja,tiesa,visiškaiišsaugantsenąsiasformas,medžiagostipus,statybostechno-logijas. Taip nuolat rekonstruojamas visas statinys ar atskiros jo dalys8. Ši praktika iš principo nesuderinama su europietiškąjarestauravimo ir net pačia paveldosaugos

6 Paveldosaugos praktika, populiariai žinomastilistinio restauravimo vardu, didžiąjąXIX a. dalįvyravo visose Europos šalyse, kuriose tik imtasi res-tauravimo darbų. Ryškesnę ir konceptualesnę opo-ziciją šiai elgsenai sugebėjo suformuoti britai Joh-nasRuskinasbeiWilliamasMorrisas: restauratoriųproteguotąintervencinęirmokslinękūrybinęprieigąjie siūlė keisti nesikišimoprincipu.Tačiau ši linijaneperžengėidėjiniolygmensirtuolaikunesusilaukėreikšmingesniųatgarsiųpraktinėjeveikloje.

7KeletasE.E.Viollet-le-Ducrestauruotųdarbųperrestauravimo pavyzdžių: Tulūzos Saint-Serninbažnyčia–restauruota1860–1877m.–gotikizuotasromaninissluoksnisirpašalintivėlesninegugotiki-nis sluoksniai,XXa.devintąjįdešimtmetįobjektuisugrąžinta romaninė išvaizda; Carcassonne miestoįtvirtinimai–restauruotipradėti1855m.–gynybi-niamsbokštamssuteiktaXIIIa.išvaizda,XXa.sep-tintąjįdešimtmetįbokštostogųformairmedžiagospakeistos–priartintosprie romėniškosiosepochos.Plačiau žr. Jokilehto J. a History of architectural conservation. oxford, 1999, p. 149, 153.

8Plačiaužr.Kulevičius S. Japonijos paveldosau-gos..., p. 142–144.

idėja. Pastaroji paveldu laiko (bent jau XX a. ir deklaraciniu lygmeniu) tik tuos objektus, kuriuose išsaugota istorinėma-terija, o visos paveldosauginės elgsenosatitinkamai nukreiptos į šios materijospalaikymą. Tai, kas Japonijoje vadinamapaveldu,dėlnuolatiniųrekonstrukcijųgalivisiškaineturėtiistorinėsmaterijos,opatirekonstravimo tradicija, europietiškuoju supratimu, vėlgi yra nukreipta į paveldonaikinimą,oneišsaugojimą9.

Taigi, kas vienoje visuomenėje laiko-marestauravimu,kitojenebūtinaiturėsta-patų turinį,kasvienurskelbiamapaveldoišgelbėjimu,kiturgalitaptijosunaikinimopriežastimi. Japoniškąją rekonstravimopraktikąteoriškaigalimapakeistieuropie-tiškomisalternatyvomis.Pavyzdžiui,stati-niųmedienosnykimąsulėtinticheminėmispriemonėmis. Tačiau reikėtų neužmiršti,kad aptariama praktika Japonijoje šiandien ne tik funkcionuoja kaip paveldotvarkinėelgsena, bet ir pati yra laikoma paveldu. Jai sutektas oficialus rinktinės konserva-vimo technologijos statusas ir ji saugoma valstybės. Jos, kaip ir apskritai nemateri-alauspaveldo,apsaugagrindžiamakeliaisprincipais – paveldo procesas ar produk-tai (pavyzdžiui,amatininkodirbiniai) turibūtinaudojamišiandieniniamegyvenime;paveldo įvairovė sudaro vieną nedalomąvisumą, susietą glaudžiais tarpusavio ry-šiais,ovienospaveldorūšiesbuvimasyrakitos paveldo rūšies buvimo pagrindas ir

9Istorineimaterijai„nepagarbių“paveldosaugųapraiškų galima rasti ne vien Japonijoje ir kituo-se medinio paveldo koncentracijos arealuose. Šiuo atžvilgiu taip pat išsiskiria pasaulio regionai, kurtradicinė statybinė medžiaga yra nedegtas molis,pavyzdžiui, Irano Islamo Respublika. Plačiau žr.pranešimųrinkinyjePre-PrintofPapers.9th Interna-tional conference on the Study and conservation of EarthenArchitecture.Terra 2003, ed.H.Barzegar, R.Karaji.Tehran,2003.

153

sąlyga10.Bentvienos iš įvardytų savybiųnetekimaspavelduireiškiasunykimą.Ati-tinkamai rekonstravimo tradicija yra neat-siejamanuo tradiciniųmediniųstatinių irtik dėl pastarųjų buvimo ji tebėra aktualibei naudinga dabarčiai. Nutrūkus šiamryšiui, statinius pradėjus tvarkyti kitaip,tradicijanetektųpraktinėsreikšmėsnūdie-nai–taptųniekamnebereikalinguverslu.Jos tęstinumasbūtųpertrauktas,paveldas–sunaikintas.Neganato,tradicijosbaigtįlydėtų rekonstravimui reikalingųmedžia-gų gamybos tradicijų, Japonijoje taip patlaikomų paveldosaugos objektu, pabaiga.Tokia būtų europietiškųjų standartų įgy-vendinimo Japonijoje kaina.

Kad ir kokios kategorijos, restauravi-mo, autentiškumo11, vertės ar kitos raiška būtų nagrinėjama, konkrečiose visuome-nėsejivisadaįgissavitąirkartuskirtingąturinį.Šitaibylojaviena–paveldosaugosreiškinio daugiaperspektyvumą ir sąlygo-tumą – priklausomybę nuo ją kuriančiosvisuomenėskultūros.

Reliatyvistiniai paveldosaugos praktikos principai

Ryškiausiu reliatyvumo įsisąmoninimopaveldosaugos praktikoje pavyzdžiu lai-kytina tarptautinė paveldosauga12. Joje

10Plačiaužr.Kulevičius S.Kultūrospaveldo...,p. 169–175.

11 Smulkesnė autentiškumo kategorijos raiškųskirtingose visuomenėse analizė pateikiama – tenpat, p. 164–179.

12 Tarptautine paveldosauga šiame straipsny-jevadinamaXXa. antrojojepusėjedaugiausiaeu-ropiečių iniciatyva sukurta paveldosaugos srovė,orientuota į viršnacionalinių šio dalyko principųkūrimą. Turinį jam teikia tarptautiniai dokumentai(konvencijos,chartijos),odiegimurūpinasitarptau-tinės institucijos (ICCROM, ICOMOS,UNESCO).Savičiausia judėjimo išraiška laikytinas Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašas.

nuo pat jos susiformavimo XX a. šeštaja-me–aštuntajame dešimtmetyje iki 1994 m. siekta visiškai priešingo reliatyvistinei žiūrai tikslo–diegtistandartizuotusprin-cipus.Remtasitikėjimu,kadgalimavienabendra ir visiems vienodai priimtina, t. y. universali,paveldosauga.Tačiaulaikaspa-rodė, kad, kas tuomet laikyta objektyviaiuniversaliais principais, tebuvo vienos vi-suomenėspaveldosaugossampratos(euro-pietiškosios, tiksliau – itališkosios) prime-timaskitomsvisuomenėms13. Tai suvokus, XXa.dešimtajamedešimtmetyjepradėtapereiti prie kitos formos, reliatyvistinės,paveldosaugos14. 1994 m. 45 paveldosau-gos specialistai, susirinkę iš 26 pasauliošalių, suformulavo pamatines reliatyvis-tinės paveldosaugos gaires ir išdėstė jasNaros autentiškumo dokumente15. 2005 m. šieprincipaitapooficialiaiskriterijais,ku-riais remiantis atrenkami Pasaulio pavel-do sąrašo (UNESco) objektai16. Naujoji paveldosauga grįsta keliomis kertinėmisnuostatomis: 1) paveldo įvairovė sklei-džiasi laike ir erdvėje; 2) visos pavelduipriskiriamosvertės(skirtingųvisuomeniųvertės)irautentiškumosampratosturibūtipripažintosteisėtomis;3)dėlpaveldoturi

13 Plačiau žr.Kulevičius S. Japonijos paveldo-saugos...,p.136–137;Kulevičius S.Kultūrospavel-do..., p. 152–153.

14Sąvokareliatyvistinė paveldosaugaoficialiuo-se paveldosauginiuose dokumentuose nevartojama. Josanalogųlabairetaiaptinkamair teoriniuosešiodalykoveikaluose.Sudrąsesniureliatyvizmo ir pa-veldosaugossąvokųpavartojimuvienamekontekstegalimasusidurtinebentKnutoEinaroLarsenoteks-te, skirtame Naros autentiškumo dokumento reikš-mei aptarti. Tad terminas, veikiausiai, bus nukaltas ir išplėtotasšiostraipsnioautoriaus.Larsen K. E. Pre-face. Nara conference..., p. xiii.

15 Tikslumodėleireikėtųpažymėti,kad45eks-pertaisukūrėtikdarbinįbūsimoNaros autentiškumo dokumentovariantą.GalutinėjoversijaparengtaRa-ymondo Lemaire’o ir Herbo Stovelo.

16 operational Guidelines..., str. 79–86 ir kt.

154

būtitariamasiirjisvertinamaspirmiausiaatsižvelgiantįtuoskultūriniuskontekstus,kuriems jis priklauso17. Diskutuotina, ar šios nuostatos gali būti taikomos realiai,ar lieka tik deklaracijos: klausimas, kiek Pasaulio paveldo komitetas, sudarytas iš 21 įvairių šalių atstovo ir sprendžiantis,kurioms paveldo vertybėms suteikti Pa-sauliopaveldostatusą,galibūtiobjektyvusįvertinantkonkrečiosvisuomenėskultūrosvertybėssavybes,t.y.,kiekkiekvienasko-miteto narys gali atsiriboti nuo savo kul-tūrinėspatirties ir įsijausti įkitąkultūrinįkontekstą18.Tačiau, vienaip ar kitaip, re-liatyvistinėspaveldosaugos,kaipvienosištarptautinės paveldosaugos formų, buvi-mas jau yra neabejotinas faktas.

Pokyčiai neapsiribojo vien tarptautinepaveldosauga.Keltinasirreliatyvumopri-pažinimo nacionalinėse paveldosaugoseklausimas. Reliatyvizmo diskursui sąly-ginai galima priskirti procesus, susijusius su paveldosaugos decentralizacija ir vie-tosbendruomeniųvaidmensdidėjimu.Šieprocesainėratiesiogiaisąlygotireliatyvis-tinės minties, o veikiau laikytini įvairiųkitų, darančių paveldosaugai įtaką, kon-tekstųkaitos ir sąveikos rezultatu.Tačiaupaveldosaugos subjektų išsiskleidimas(įvairiųsocialiniųgrupiųįtraukimas),kadir kokia būtų to priežastis, veda prie pa-veldoirpaveldosaugosreliatyvumoįsisą-moninimobeireliatyvizmoidėjomisgrįstų

17 The Nara Document..., str. 6, 11. Naros auten-tiškumo dokumento principai smulkiaunagrinėjamiKulevičius S.Kultūrospaveldo...,p.179–181.

18 Pastaruoju atveju susiduriama su viena ker-tinių ir sunkiausiai sprendžiamų kultūrinės antro-pologijosproblemų,susijusiųsukitosubjektoarjokultūrospažinimogalimybėsklausimu.Tarptautinėir kai kurios nacionalinės paveldosaugos tik dabarpradeda atrasti išorinio vertintojo objektyvumo pro-blemą.TokioskritikosužuomazgospavyzdysgalėtųbūtiSan Antonio deklaracija.Žr.20išnašą.

elgsenų paieškos. Reliatyvizmo metodo-logija turi sprendinių, galinčių padėti sumažiausiu nuostoliu išspręsti konfliktus,kylančiusdėlšioišsiskleidimo,–skirtingųinterpretacijų,poreikių,rekonstravimovi-zijųsankirtųvienameobjekte.Kitibūdai,kaipantainiveliacijaarstandartizacija,jaubuvoišbandytiirjųatsisakomadėlmenkoveiksmingumo.Jienesprendžia,oatvirkš-čiai–gilinakonfliktus.

Nagrinėjamame kontekste išskirtinosŠiaurės Amerikos šalys. Jų paveldosau-gose sąmoningai atsisakyta visai nacijaibendro paveldo paieškos ir pereita prie daugiaperspektyvistinės jo sampratos.Tokios nuostatos JAV pradėjo formuotis XXa.septintajamedešimtmetyje,oKana-dojeįsitvirtinoamžiauspabaigoje19. Pasi-rinkimąnulėmėamerikietiškojotapatumosavitumas:nėvienaAmerikosšalisneturipraeities ar kultūros, kuri būtų bendra arvienodai priimtina visoms jas sudaran-čiomssocialinėmsgrupėms.Patirtisparo-dė,kadvienospaveldosampratosdiegimaskultūriškainehomogeniškojevisuomenėjebendruomenes labiau skiria nei vienija. Amerikietiškoji reliatyvistinės paveldo-saugos samprata 1996 m. apibendrinta ir išdėstytaSan Antonio deklaracijoje20.

19Apiekanadietiškąjąpaveldosaugosir tapatu-mopolitikąplačiaužr.Stovel H. authenticity in ca-nadian conservation practice. 1995. Prieiga per inter-netą: http://www.icomos.org/usicomos/Symposium/SYM96_Authenticity/Canada_English.html[žiūrėta2005m.balandžio28d.].

20 San Antonio deklaracija yra kritinis 21 ame-rikosšaliesICOMOSnacionaliniųkomitetųatsakasįNaros autentiškumo dokumento nuostatas – 6 iš 13 pastarojo straipsnių susilaukė pastabų. Pavyzdžiui,pareikšta, kad paveldo vietos reikšmingumą turiįvertinti tie, „kurie yra susiję su ja, arba tie, kuriereiškia pretenzijas į ją, kaip savo istorijos dalį“, iratitinkamai kritikuota, kad vietos bendruomenėsneįtrauktosįpasauliopaveldoatrankosprocedūrą,–identifikuotijųpaveldąpatikėtakitiems.TheDecla-ration of San antonio...

155

Reliatyvistinės paveldosaugos sampratos gairės

Nepaisant paveldosaugos reliatyvumo aki-vaizdumo, galima kalbėti tik apie dalinįperspektyvos įsisąmoninimą: paveldosau-gos praktikoje bei teorijoje naudojamasi reliatyvizmo principais, tačiau jie tik pa-vieniais atvejais susiejami supačiu relia-tyvizmodiskursu.Galimapradėtinuopa-viršutiniškopastebėjimo,kadikišiolneįsi-tvirtino(tiksliau,netnesukurtas)nėvienasoficialus terminas ar teorinis konceptas,kuriosąvokosdėmuobūtųžodis„reliaty-vizmas“. Irbaigiant,kadapskritaineturi-makieklabiauapibendrintųreliatyvistiniųpaveldosaugosprincipų.Vienintelė,tačiausolidiišimtisbūtųminėtasNaros autentiš-kumo dokumentas. Solidumas remiasi do-kumentokonceptualumu–jamepermąsto-mospamatinėspaveldosaugoskategorijos(autentiškumas ir vertės) – bei reikšmin-gumu – jo teiginiai išplatinti tarptautiniu lygmeniu.Visdėltošisaktasorientuotasįpaveldosaugospraktikosproblemųspren-dimą. Teoriniu lygmeniu nieko panašausnesama. Tad toliau bus imtasi atitinkamo uždavinio – suformuluoti principus, inte-gruojančiusreliatyvizmąirpaveldosaugosteorinįdiskursą.

Reliatyvizmo teorija grindžiama dok-trina, kad žmogiškąjį suvokimą sąlygojairribojasocialinėsgrupės,kuriosdalisyrakiekvienasindividas,kultūra.Sąlygotumas vedaprieįsisąmoninimo,kadtiepatysreiš-kiniaiįvairiosevisuomenėsekonstruojamiirsuvokiaminevienodaiarbakadišvisneį-manomasskirtingųvisuomeniųkategorijųsuderinamumas. Ribotumas kvestionuoja kito (atstovaujančio kitai kultūrai) paži-nimo galimybę. Konkrečiu atveju šie dureliatyvizmo aspektai atskiriami ir gairėskuriamos remiantis tik sąlygotumo linija.

Priežastis – su pažinimo ribotumu, arbakognityviniu reliatyvizmu, susijęs visasmetodologiniųirpasaulėžiūriniųproblemųšleifas, gerokai peraugantis nagrinėjamostemos ribas21.Kognityvinis reliatyvizmasmetašešėlįantobjektyvauspažinimoįma-nomumo ir taip klibina mokslo diskurso ir apskritaipačiosmoderniosiosvisuomenėspasaulėvokospamatus(pastarojivisuome-nėturivienintelęįteisintąpriemonępaaiš-kintijąsupantįpasaulį–mokslą;jonete-kimąlydėtųesminėvisuomenėssanklodostransformacija).Pripažinusšįaspektą,vi-siškai neaiškios taptų taisyklės, kuriomisturėtųbūtigrindžiamasmokslinistyrimas.Kognityvinio reliatyvizmo supratimu, jisveikiausiai taptų tokiu pat subjektyviuveikalu, kaip literatūros kūrinys. Taigi,apibrėžiant reliatyvistiniuspaveldosaugosprincipus,busremiamasitaisreliatyvizmoaspektais, kurie susiję suvidinepaveldo-saugosreiškiniosankloda,onejospažini-mo klausimais.

Reliatyvistinėspaveldosaugossampra-tos išeities taškas – daugiaperspektyvumo ir sąlygotumo principai.Daugiaperspek-tyvumo principas grindžiamas teorema,kad tai, kas įvardijama viena sąvokapa-veldosauga,idėjiškaiirpraktiškaireiškia-sikaipvisapaletėpaveldosaugų.Papras-čiau sakant, egzistuoja ne paveldosauga,o paveldosaugos. Paveldosaugų įvairovėskleidžiasi tiek laike, tiekerdvėje:vienosvisuomenės paveldosauga yra savita netik jos pačios istorinių paveldosaugų for-mų, bet ir kitų visuomenių paveldosaugųatžvilgiu.Šios įvairovėsprigimtįpaaiški-na sąlygotumo principas – paveldosaugos sampratakonkrečiojevisuomenėjeyranu-lemtatosvisuomenėssanklodos,poreikių

21Pavyzdžiuižr.Thompson W. Postmodernism and History. Houndmills, 2004, p. 91–94, 99–102.

156

ar apskritai kultūros, kurie yra unikalūskitųsubjektųatžvilgiu.Būtentšiselemen-tas paveldosaugai suteikia skirtingumo ar savitumo dėmenį ir daro ją daugiapers-pektyvę. Moralinio reliatyvizmo pagrin-du formuotinas dar vienas reliatyvistinėspaveldosaugos sampratos punktas22 – ly-giavertiškumo principas. Jis nurodo, kad visos paveldosaugos sampratos yra vieno-dai geros bei teisingos. Nėra nei „gerų“,nei„blogų“paveldosaugų; josyratiesiogtokios,kadgeriausiaiatitiktųjassukūrusiųvisuomeniųporeikiusiresamassąlygas.Topripažinimas tiriant paveldosaugą skatinaatsisakyti vertinimų ir pažangumo laips-nio nustatymo, paremtų išorinio modelio(kitųvisuomeniųpaveldosaugossampratųarpačiųtyrėjųsusikurtųmodelių)primeti-mu23.Atitinkamaipirminiukritinės ir ly-ginamosiosanalizėsuždaviniu iškeliamasne sampratos kokybės nustatymas, o jossavitumųatskleidimas.

Daugiaperspektyvumobeisąlygotumoprincipai reikalauja labai aiškiai atskirti dudalykus–paveldosaugosreiškinį ir joraišką(sampratą)konkrečiojevisuomenė-je.Reiškinioapibrėžimas(siekisatsakytiįklausimą,kasyrapaveldosaugaapskritai,rastibendrąaruniversalųvisųpaveldosau-gųvardiklįirt.t.)laikytinasbetkokioda-lykotyrimosiekiamybe.Tačiau,žvelgiantišreliatyvistinėspozicijos,kylaabejonė,arapskritaiįmanomaįgyvendintitokįtikslą.Abejonė pirmiausia atsiranda dėl objekto

22 Lygiavertiškumo principas perimamas iš XX a. pabaigos paveldosaugos praktikos, patyru-sios, kad, neįsisąmoninus pastarojo, neįmanomasneitarptautinėspaveldosaugosreiškinys,neiapskri-taielementarusskirtingųpaveldosaugųdialogas.

23 Lygiavertiškumo principas netaikytinas, kai vyksta ginčai dėl esamo momento paveldosaugosaktualijų, ieškoma geriausių apsaugos modelių irpanašiais atvejais – tuomet, savaime suprantama, ne-apsieinama be kokybinio vertinimo.

savitumo: paveldosaugų įvairovė yra perdaug didelė, kad joje būtų galima atrastibendrųvardiklių.Taiatskleidėpirmiaupa-teiktareiškiniokategorijųirelgsenųminipalyginamoji analizė. Dvejonę sustipri-na ir tarptautinės paveldosaugos patirtis:perdaugiaunei trisdešimtmečiusnerastabendrybės, kuri sietų egzistuojančias pa-veldosaugosformas.Šiodalykomoksliniųtyrimųanalizė taippatpatvirtina tąpačiątiesą–neturimaneiveikalo,neimodelio,kuris pateiktųderamąreiškiniodefiniciją.Kasištiespadarytašiojesrityje–išsamiauanalizuotos tik tam tikrų kultūrų pavel-dosaugos, o ne pats reiškinys. Visos šios realijos ir reliatyvizmo nuostatos labaiaiškiai nurodo optimalias tyrimo ribas: tai paveldosaugosreiškinioraiškakonkrečio-je, apibrėžtoje konkretaus laikotarpio irkonkrečios erdvės, visuomenėje (pasirin-kusvisuomenędar reikianeužmiršti,kadjisudarytaišmažesniųsubkultūriniųgru-pių,turinčiųvėlgikitokiaspaveldosaugosvizijas).

Taigi reliatyvistinė žiūrakeičiapavel-dosaugos suvokimo taškus: paveldosauga traktuojama ne kaip vientisas reiškinys ar monolitas,okaipkonkrečiųpaveldosaugųraiškos.Pastarųjųprieštaringumasuniver-salųreiškiniomodelįdaroišprincipone-įmanomą – toks apibrėžimas visada kaž-kienoatžvilgiubusarbasubjektyvus,arbanetikslus. Dėl to sąvoką „paveldosauga“visada turi lydėti komentaras, apie kieno konkrečiaipaveldosaugąkalbama.

Reliatyvistinės paveldosaugos sampratos raiška

Išskirtinosdvireliatyvistinėsžiūrosraiškospaveldosaugos teorijoje kryptys – kritinėirnovatoriška.Pirmosiosatvejupermąsto-mosesamosteorijosaratliktųtyrimųrezul-

157

tatai, antrosios – kuriami nauji konceptai. Pateiktina bent keletas jas iliustruojančiųpavyzdžių.Ikidaugiaperspektyvumoprin-cipo aktualinimo paveldosaugos studijose retai keltas klausimas, koks yra tyrimo re-zultatųsantykissureiškiniovisuma.Todėlišvados, kurios realiai buvo padarytos tik remiantis kokios nors vienos konkrečiosvisuomenės paveldosaugos analize ir išprincipo apibrėžė tik tą konkrečią pavel-dosaugą, klaidingai pačių tyrėjų ar suvo-kėjų būdavo laikomos visuminėmis, ap-imančiomis visą paveldosaugos reiškinį,t. y. visumos daliai būdavo suteikiamasvisumos statusas.Tokią poziciją puikiau-siaiiliustruojauniversalistinėstarptautinėspaveldosaugos idėjinė erdvė: jos kūrėjai,daugiausia europiečiai, „neapsižiūrėjo“,kas yra už Europos ribų, ir savus, euro-pietiškuosiusprincipuspradėjodeklaruotikaip visuotinius bei universalius (jie visiš-kai sutapatinti su tarptautine paveldosau-ga).Senojožemynovaidmenspaveldosau-gos procesuose (istorijoje) išaukštinimas ir kartu suabsoliutinimas, kitas alternatyvas paliekantparaštėse,būdingasirnevienamkultiniam paveldosaugos tyrėjui24. Dau-

24Pavyzdžiui,FrançoiseChoayistorinio pamin-klo kategoriją suvokia tik vadovaudamasis prancū-ziškąja ir vakarietiškomis vertybėmis: „Mano pa-vyzdžiaidažniausiaiyrapasiskolintiišPrancūzijos.Bet dėl to jie yra nemažiau iliustratyvūs: istorinispalikimas, kaip europietiškas išradimas, visose Eu-ropos šalyse yra susietas artimo mentaliteto. Pastaro-joreiškinioišplitimaspoplanetąvisas pasaulio šalis verčiasusidurtisutuopačiuklausimu ir taispačiaisbūtinaisiaisveiksmais �pabraukta S. K.].“Poskam-biu Jukko Jokilehto studijos pavadinimu – Architek-tūros paveldo apsaugos istorija – taip pat slypi išim-tinai europietiškosios konservavimo ir restauravimo tradicijosanalizė.Nors jųdarbuose iryrapaveldo-saugosreliatyvumopajautos,jinekonceptualizuoja-ma ir apsiriboja tik kelių egzotiškesnių pavyzdėliųpateikimu. Choay F. The Invention of the Historic Monument.Cambridge,2001,p.12,16;Jokilehto J. a History of architectural..., p. 1–16.

giaperspektyvumui tampant neatsiejama paveldosaugos sampratos dalimi, pradėjokistityrimųišvadųvertinimasirpačiųtyri-mųkryptys.Pavyzdžiui,vienasžymiausiųšiųdienųpaveldosaugosteoretikųDavidasLowenthalis aiškiai deklaruoja, kad jo ty-rimaitėra„parapiniai“,apriboti„paneuro-pinėserudicijos“,okitųneeuropiniųkul-tūrųpraeities irpaveldosampratųanalizėgalipateikti rezultatus, radikaliaibesiski-riančiusnuojosuformuluotųapibendrini-mų25. Jeanas-Michelis Leniaud irOlivierPoisson apskritai ryžosi perstumdyti pa-veldosaugos reiškinio prigimties ribas. Jie paneigia įsigaliojusius įsitikinimus, kadpaveldosauga yra europietiškos modernios visuomenės produktas, ir atranda ją kito-se kultūrose bei epochose26. Kita vertus,daugiaperspektyvumas, kaip ir kitas re-liatyvizmo principas – sąlygotumas, yra tapękaikuriųšiuolaikiniųpaveldosaugosteorijųpagrindu.Omenyjeturimidisonuo-jančiojo paveldo ir paveldo interpretacijos konceptai.Pirmasisjųgrindžiamasdėsniu,kadįvairiossocialinėsgrupėsturiskirtingųpaveldosauginiųinteresų(kultūrinių,poli-tinių ar ekonominių) ir skirtingų paveldopanaudos siekių. Šių siekių suderinamu-mas ar susikirtimas viename objekte-ište-kliuje atitinkamai veda prie harmoningos ar disonuojančios panaudos. Disonuojan-čiojopaveldoteorijaskirtabūtentnustatytikonfliktiniamsatvejamsirieškotijųspren-

25 Lowenthal D. The Past is a Foreign country. cambridge University Press, 1985, p. xxvi.

26 Leniaud J.-M. Voyage au centre du patrimoi-ne // Domestiquer l’histoire. Ethnologie des mo-numents historiques, D. Fabre. Paris, 2000, cahier15, p. 181–188. Poisson O. Pour une histoire des monuments historiques //Domestiquer l’histoire..., p.169–180.Lietuviųkalbaapiešiųautoriųmintisžr.Rožankevičiūtė A. Istorinis paminklas: sampratos di-sonansaiirgenezėsproblema//Kultūrospaminklai.2005, Nr. 12, p. 17–25.

158

dimobūdų27.Antrojiteorijanagrinėjapa-veldoprasmėskonstravimo,atsižvelgiantįskirtingusarkintančiusvisuomenėsporei-kius, klausimus ir remiasi suvokimu, kad paveldoprasmėyrasocialiaisąlygota,onegriežtaobjektyvybė28.

Šiekelipavyzdžiairodo,kadreliatyviz-maspadarėneabejotinąirsvarųįnašąper-mąstantpaveldosaugosreiškinį.Joatmeti-masteorinęmintįgrąžintųbentdešimtme-čiuatgal irbepagrindopaliktų interpreta-cijos daugiaperspektyvumu bei salygotumu paremtaskoncepcijas.Tačiautam,kadbūtųderamai atskleistos reliatyvistinės žiūrosteikiamosgalimybės,reikiaišsamesnioty-rimo.Nuodugniaunagrinėti(kritinėmsžiū-rosgalimybėmsatskleisti)pasirinktasvie-nasuniversaliausiųirplačiausiaipaplitusiųnūdienos paveldosaugos teorijos konceptų– paradigminis paveldosaugos modelis.

Paradigminio paveldosaugos modelio kritika (reliatyvistinė perspektyva)

Paradigminio paveldosaugos modelio29

27 Plačiau žr. chrestomatiniame srities veikaleTunbridge J. E., Ashworth G. J. Dissonant Heritage. TheManagementofthePastasaResourceinConf-lict. chichester, 1996.

28 Plačiau žr. chrestomatiniame srities veika-le Tilden F. Interpreting our Heritage. chapel Hill, 1957.Lietuviųkalbažr.Čepaitienė R. Paveldosauga ir tarpdisciplininis kontekstas // Lietuvos Didžio-sios..., p. 141–145.

29 Paradigminiais paveldosaugos modeliais šiame straipsnyje vadinami modeliai, paremti pa-veldosaugos reiškinio raidos ir įvairovės skaidymuį apibendrinamuosius blokus. Sąvoka pasiskolintaišVilniausuniversiteto Istorijos teorijos irkultūrosistorijos katedros aplinkos (visų pirma Rasos Če-paitienės),kurjiirtaikomaatitinkamaprasme.Kitiminimi autoriai šio termino savo darbuose nevar-toja.Tiesa, ši paradigmų samprata turi būti aiškiaiatskirta nuo kitos jos traktuotės, įsitvirtinusios tojepačioje institucijoje.Tai išvokiečių istoriko irfilo-sofo Jörno Rüseno perimtas paradigmų konceptas.Nuo pirmosios sampratos jis skiriasi jau vien tuo,

atspirties taškas yra reiškinio kintamumas: laikuibėgantpaveldosaugakinta,įgydamavis kitų turinių ar sampratų.Toje raidojeįžvelgiamimazgai,leidžiantysaplinkjuossugrupuoti padrikus paveldosaugos faktus ir taip paveldosaugos reiškinį suskirsty-ti į atskirus blokus – paradigmas. Blokųviduje faktai susiejami tarpusavio ryšiais (neretaiirsujuossąlygojančiaisnepavel-dosauginiais kontekstais) ir išskiriami juos apibrėžiantys bei apibendrinantys požy-miai, remiantis kuriais viena paradigma skiriama nuo kitos. Paprastai išskiriamos trys ar keturios paradigmos30.

kadorientuotasįistorijosmokslodalyką,kadpara-digmosdėliojamosneant„linijos“(nuosekliaseka),ohermeneutinioratoirkt.Plačiaužr.Norkus Z. Isto-rikairistorijoskultūrosstudijos:JörnoRüsenoidėjųbruožai//Rüsen J.Istorika.Istorikosdarbųrinktinė.Vilnius, 2007, p. 16–18.

ParadigmųkonceptopradininkaislaikytiniGre-goryAshworthirFrançoiseChoay.Išlietuviųpavel-dosaugosteoretikųmodelįgeriausiaiyraapibendri-nusiirišskleidusiR.Čepaitienė.

30 G.Ashworth savo paradigminį paveldosau-gos modelį grindžia prieigų (angl. approaches), susijusių su paveldosauginių sprendimų priėmimu,kaitabėgant laikui.Skiriamos:1)prezervacionisti-nė(susiformuojapo1850-ųjųmetų),2)konservaci-nė (atsiranda 1960-aisiais) ir 3) paveldo (prasideda 1980-aisiais) fazės.Kiekviena jų turi savitus aktu-alinamus objektus, jų atrankos kriterijus, elgsenossu jais priemones, sprendimų priėmėjų struktūrą irtikslus. F. choay remiasi istorinio paveldo kategori-jostransformacijųanalize.Išskiriamilūžiai,kuriuosįkūnija: 1) senienų sąvoka (atsiranda Renesansoaplinkoje), 2) istorinio paminklo sąvoka (sukuria-ma vykstant Prancūzijos revoliucijai), 3) istorinio paminklo ir paveldosąvokųišsiskyrimoetapas(nuo1960-ųjų)ir4)paveldovirsmasproduktu (praside-da 1990-aisiais). Tarp šių polių išdėstomos atitin-kamos fazės: 1) senienų klasifikavimo (nuo anks-tyvojo Renesanso), apimanti antikvarų amžių (nuo XVIa.antrosiospusėsikiXIXa.antrojoketvirčio),2) apsaugos (nuo1820-ųjų iki 1960-ųjų), besireiš-kianti istoriniųpaminklų institucionalizavimu, ir3)paveldotipologinės,chronologinės,geografinėsplė-tros(nuo1960-ųjų)bei4)jotapsmokultūrospramo-nės dalimi (nuo 1990-ųjų).R.Čepaitienė esminiusreiškinioraidosmomentusužčiuopiavykstantelgse-nos su paveldu ir jo kompleksiškumo laipsnio kaitai.

159

Svarbimodeliosavybė–kiekvienapa-radigma turi irdiachroninį, ir sinchroninį aspektą, t.y. jossuprantamoskaipatskiripaveldosaugos istorinės raidos etapai irkaip specifinės paveldosaugos sampratosmatricos,egzistuojančiosatsietainuolaiko(tam tikru metu susiformavusios ir neišny-kusios,betkadagalinčiospasireikštikon-krečiosepaveldosaugose).Pirmuojuatve-ju paradigmos išdėliojamos chronologineseka,sukuriantidealųreiškinioraidosmo-delį.Antruojujostampatipologiniaisblo-kais,įkuriuostikimasisugrupuotibuvusiųiresamųpaveldosaugųįvairovę.Paveldo-saugostyrimuosešieaspektaigalibūtisu-pinami:nustatomasampratosparadigminėpriklausomybė ir kartu įvertinamas jos„pažangumo“ laipsnis idealaus modelioatžvilgiu.Arbalabiauaktualinamasdiach-roninis aspektas: analizuojama, kaip tos

Išskiriamos: 1) antikvarizmo(taipaveldosauga„ikipaveldosaugos“, žinoma nuo senovės laikų ar Re-nesanso), 2) elementinės paminklosaugos (tai pir-moji mokslinė paveldosaugos paradigma, vyravusi XIXa.–XXa.pirmojojepusėjearikišioamžiaus7–8deš.), 3) kompleksinės-strukūrinės paveldosaugos (pradeda formuotis XX a. 7 deš.) ir 4) paveldo kaip produkto (atsiranda pastaraisiais dešimtmečiais)paradigmos. Visi trys autoriai paradigmas išskiria remdamiesividiniaispaveldosaugosveiksniais.Rė-mimosiišoriniaisveiksniaispavyzdžiųišdaliesga-limarastiJurgioBučodarbuose.Jispaveldosaugos(aplinkosaugos)realijassusiejasukultūrosirgamtosdėmenųsąveikoskaitavisuomenėssąmonėje ir josatspindžiaispaveldosauginiuosedokumentuose.Ne-paisantparadigmųįvardijimoskirtumo,visiautoriaijomspriskiriakonetapačiassavybes.Ashworth G. J. From History to Heritage – from Heritage to Iden-tity. InSearchofConceptsandModels //Buildinga New Heritage. Tourism, culture and Identity in the New Europe, ed. G. J. ashworth, P. J. Larkham. London,1995,p.15–16;Choay F. The Invention of theHistoric...,p.1–16,40–41,82–87,138–144irkt.;Čepaitienė R. Paveldosauga ir tarpdisciplininis..., p.127–134;Čepaitienė R.Laikasirakmenys.Kultū-ros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje. Vil-nius,2005,p.38–41;Bučas J.Kraštotvarkospagrin-dai.Kaunas,2001,p.61–69;Kulevičius S.Kultūrospaveldo..., p. 151–158.

pačios visuomenės paveldosaugos ar joselementųsampratailgainiuikito,transfor-mavosiišvienosparadigmosįkitą.

Žvelgiant iš reliatyvistinės perspekty-vos,paradigminismodelisleidžiasuvoktipaveldosaugosreiškinionevienalytiškumąarįvairovę(norsirgerokaiapibendrintą).Jis sukurtas paveldosaugos kaitai laikui bėgant nustatyti, tačiau taip pat nurodoskirtingumą erdvėje – vienu metu galiegzistuoti paveldosaugos, priklausančiosskirtingomsparadigmoms.Visdėltotapatiperspektyva atskleidžia, kad šis modelisturiirribotumų.

1) eurocentrizmas. Paradigminio mo-delioištakųreikėtųieškotitradicinėjefak-tinėjepaveldosaugos istorijoje, tiesiog jisyra kita praeities tyrimų stadija, kur nuokonkrečių faktų pereita prie apibendrini-mų31.Modeliokūrėjaiparadigmųpagrin-du pasirinko išimtinai Europos šalių pa-veldosaugųistorijas.Deja,šiosprigimties(sąryšio suEuroposvisuomenėmis) apta-riamasis modelis ir nepajėgus peržengti.Ribotumas pasireiškia diachroniniu as-pektu: bandymas modelį verifikuoti ne-europietiškomis paveldosaugomis atsklei-džia,kadparadigmųkaitosgrandinėnėrauniversali. Tai iliustruoja elementinės irkompleksinės bei struktūrinės paradigmųkaita (pagalRasosČepaitienėsmodelį)32. Teigiama, kad iki kompleksinės paveldo-saugos susiformavimo paveldo diskursui

31Slinktįnuofaktoprieparadigmospuikiaiat-skleidžiatrysveikalai:klasikinęistoriniotyrimofor-mąatitinkantiJ.Jokilehtoknyga,apibendrinamąsiasišvadasaukščiaufaktųiškeliantiF.ChoaystudijairG. ashworth straipsnis, kuriame paveldosaugos kai-tos fazėspristatomosnesinaudojant jokiaiskonkre-tesniais faktais.

32G.Ashworthmodelioatvejutaibūtųprezerva-cionistinėsfazėskaitaįkonservacinę,F.Choay–is-toriniopaminkloapsaugostransformacijaįjoplėtrosepochą.

160

buvo priskiriami tik elementiniai objektai (pavieniai statiniai ar ansambliai), turintys išskirtinę(unikalią,elitistinę)vertę.Beto,paveldas skaidytas į griežtai apibrėžtasir atsietas grupes: materialus – nemateri-alus, kilnojamas – nekilnojamas, kultū-rinis – gamtinis. Šis atskirtinumas buvo persmelkęsvisuspaveldosaugoslygmenis– atranką, oficialius paveldo sąrašus beiteisinįapsaugosreglamentavimą,atsakin-gas institucijas, tyrimus ir t. t. Europoje pirmiejižingsniaipaveldoelementiškumuiir distinkciškumui įveikti padarytiXX a.septintajame–aštuntajame dešimtmetyje. anks ty viausiu dokumentu, kuriame pateik-ta išplėstinė paveldosaugos objekto idėja,laikoma Venecijos chartija (1964 m.)33. Joje paskelbta:„Istoriniopaminklosąvokaapi-ma ne tikpavienįarchitektūroskūrinį,bet irmiestoarkaimovietovę, kuri yra ypatin-goscivilizacijos,svarbausraidosetapoaristorinioįvykioliudijimas.Taitaikytinane tikdidingiemsmenokūriniams, bet ir daug kuklesniemspraeitieskūriniams, kurie il-gainiui įgis kultūrinę reikšmę (pabrauktaS. K.).“34Tuomet europiečiųpradėtos at-rasti irnaujospaveldo rūšys (pavyzdžiui,pramonėspaveldas)irpaveldopristatymokryptys (pavyzdžiui, ekomuziejai), nebe-tilpusios į elementinės paminklosaugosrėmus. Europos šalių paveldosaugų isto-rijose galima rasti faktų, pagrindžiančiųparadigminękaitą,oJAVatvejutaidarosikomplikuota. Valstijų paveldosaugos sis-tema(federaliniolygmens)nuopatužuo-mazgų iki šių dienų remiasi principais,priskirtinais kompleksinei paveldosaugai

33 Venecijos chartija yra sumanyta kaip tarptau-tinisdokumentas,tačiausavoturiniutaigrynaieuro-pietiškosmintiesproduktas.Plačiaužr.Kulevičius S. Japonijospaveldosaugos...,p.136–138;Kulevičius S. Kultūrospaveldo...,p.152–153.

34 The Venice charter..., 1 straipsnis.

arba,tiksliau,josatmainaikraštovaizdineipaveldosaugai35.

Europietiškosios bei JaV paveldosau-gų skirtumus iliustruoja kad ir paminklo sąvokos traktuočių netapatumas. Europo-jesąvokaistorijos paminklasžinomanuoPrancūzijos revoliucijos laikų ir laikomapamatiniu moderniosios paveldosaugos konceptu. Tradiciškai ji sieta su pavieniais istoriniais statiniais ar jų ansambliais –architektūros šedevrais. Jungtinėse Vals-tijose nacionalinių paminklų kategorija teisiškai apibrėžta 1906 m.: remiantisSenienų įstatymu, nacionaliniu paminklu gali pretenduoti tapti objektai, turintys „istorinę armokslinę reikšmę“,kuriųuž-imamateritorija„visaisatvejaisapsiribojamažiausiuplotu“36.Tokiaapibrėžtispagalpirminįsumanymąišprincipoatitikoeuro-pietiškąjąsampratą.Visdėltopraktikojejipradėtatraktuotiirtaikytikurkasplačiau– nacionaliniais paminklais skelbiamas bet kokiosprigimties(kultūrinės,gamtinėsarmišrios)37 ir bet kokios apimties (statinio,

35 Kraštovaizdinė paveldosauga pasireiškia di-delę teritoriją užimančio paveldo apsauga, siekiuišsaugoti visumą, o ne atskirus jos elementus, irgriežtos perskyros tarp kultūros ir gamtos paveldonebuvimu.

36Antiquities.TrainingBulletin for Field Em-ployees of the National Park Service United States Department of the Interior. 1958, appendix. Prieiga per internetą: http://www.nps.gov/history/history/online_books/training/training2/appendix.htm [žiū-rėta2008m.rugpjūčio17d.].

37 Pirmuoju objektu, kuriam JaV suteiktas na-cionalinio paminklo statusas (1906 m.), tapo gam-tosvertybė–DevilsToweruola.Paskuiėjomišrauspobūdžio nominacija – El Morro uola su ant josesančiaisistoriniaisįrašais.Irtiktrečiojinominacijasuteikta istorinei vertybei –Montezumos tvirtovei.Tendencijanedarytigriežtosperskyros tarpgamtosir kultūros paveldo JAV gaji ir šiomis dienomis: 2006 m. nacionaliniais paminklais paskelbti african Burial Ground Niujorke ir Šiaurės vakarų Havajųsalųvandenysbeisausumosplotai.

161

komplekso ar kraštovaizdžio)38 paveldas, nors gamtiniai objektai ir didelės saugo-mos teritorijos, apiekuriuos įstatymene-užsimenama arba apibrėžiama priešingai,kaip ir negalėtų pretenduoti į šį statusą.Susidaro įspūdis, kad amerikiečiai į šioskategorijosturinįperkėlėnacionaliniųpar-kųirkultūriniųrezervatųpatirtį,t.y.kraš-tovaizdinės paveldosaugos principus39. Neatsitiktinai JAV iki šių dienų paveldo-saugos sistemai ar atskiram jos vienetui (netistorineisodybai,mūšiolaukuiarkt.)įvardytivartojamasparko (angl. park, par-kland) terminas. Europietiškajam istorijos paminklo supratimui artimesnė paveldotraktuotėJAVpradėjoformuotistikXXa.ketvirtajamedešimtmetyje:1933m.įsibė-gėjoIstorinių Amerikos statinių inventori-nimo programa, 1935 m. priimtas Istorinių vietų įstatymas.Tačiaušisampratairšian-dienneįgavovyriaujančiostatusoirfunk-cionuoja greta kraštovaizdinės paveldo-saugosarveikiaukoegzistuojasuja.TaigiJAV atžvilgiu elementinė paminklosaugayra europietiškas reiškinys ir neprivaloma paveldosaugos raidos grandis – „tikroji“(modernioji)paveldosaugagaliprasidėtiirnuo kompleksinės bei struktūrinės pavel-dosaugos paradigmos.

38 Pavyzdžiui, nacionaliniu paminklu 1924 m.nominuotaWupatki (teritorija 904,1 ha, vėliau pa-didintaiki14493,2ha,sudaro5archeologinėsgy-venvietės),1961m.–ChesapeakeandOhioCanal(2130,3ha,sudarėkanalasiršimtaisujuosusijusiųstatinių;1971m.suteiktasnacionalinioistoriniopar-ko statusas), 2000 m. – canyons of the ancients (te-ritorija66369,2ha,sudarodaugiaunei6000atskirųarcheologiniųvietų).

39 JAV paveldosaugos istorija prasidėjo bū-tent nuo didelių saugomų teritorijų įsteigimo, one susirūpinimo pavieniais objektais: 1872 m.įkurtas pirmasis valstijose ir pasaulyje gamtinisYellowstone nacionalinis parkas (teritorija apie 890ha),o1892m.įsteigtavienapirmųjųstruktūrųistoriniampalikimuisaugoti–CasaGranderezerva-tas (194,3 ha).

Paradigminiam modeliui oponuoja ir Japonijos paveldosaugos istorija. Tik šiuo atvejunedėlparadigmųeiliškumo,odėljųkaitosdatų.Šaliespatirtispatvirtinaabiejųparadigmų,elementinėspaminklosaugosirkompleksinėsbeistruktūrinėspaveldosau-gos, buvimą. Sąlygine paradigmų kismodatagalima laikyti1950m.,kaipasirodėKultūros turtų apsaugos įstatymas.Kom-pleksiškumas čia pasireiškė ne vien skir-tingųpaveldosaugosdėmenų(materialus–nematerialus, kilnojamas – nekilnojamas, kultūrinis–gamtinis)sujungimu,betirjųsusaistymu gyvais kultūriniais ryšiais40. Grįžtantprieparadigminiomodelio,kriti-kai svarbi ne laiko atkarpa, skirianti mo-delio apibrėžtą kompleksinės paradigmospradžią (XX a. septintasis–aštuntasis de-šimtmečiai) ir jos pasireiškimą Japonijospaveldosaugoje (XX a. šeštasis dešimtme-tis41) – laiko tarpasnėra jau toksdidelis.Esminis yra kokybinis skirtumas. Japoni-joje minimu laikotarpiu jau turimas aiškiai apčiuopiamas rezultatas, persmelkiantisvisus galimus paveldosaugos lygmenis;Europosšalysetuometesamatikpavieniųkompleksiniųobjektųtipųiratskiroskom-pleksinėspaveldosaugospraktikos.Kitaiptariant, vienu atveju išskirta data žymireiškinioesamybę,kitu–tiksiekiamybės

40 Plačiau žr.Kulevičius S. Japonijos paveldo-saugos...,p.139–142;Kulevičius S.Kultūrospavel-do..., p. 169–175.

41 Pirmasis žingsnis kompleksinės paveldosau-gos link Japonijoje padarytas dar 1919 m.: tradici-neiirspecifineijaponiškajaikategorijaimeišou (liet. įžymios vaizdingos vietos) suteiktas paveldosauginis statusas. Kategorija, besireiškianti kultūrinio kon-teksto,fizinės (gamtinės ir kultūrinės) aplinkosbeidvasios vienovės įkūnijimu vaizdingame reginyje,tapo pirmąja teisine kultūrinio kraštovaizdžio api-brėžtimine tik Japonijoje,betveikiausiai irpasau-lyje.Plačiaužr.Nishimura Y. changing concept of authenticity in the context of Japanese conservati-on History // Nara conference..., p. 139.

162

susiformavimą ir pavienių simptomiškųdariniųatsiradimą.Tad japoniškąją ir eu-ropietiškąją kompleksinę paveldosaugąkokybiškai skiria ne dešimtmetis, o ne ma-žiau kaip pusė amžiaus – paveldosaugoskompleksiškumas Europoje iki šių dienųyrageidžiamasrezultatas.TaigimodelyjenurodytaparadigminiolūžiodataJaponijosatžvilgiunėravisai teisinga: jivisiškaisu-niveliuojadviejųskirtingųvisuomeniųpa-tirtis,norstarpjųyraakivaizduskokybinisskirtumas(čiapasitelkiamaskokybiniover-tinimo aspektas, kuris nedera laikantis re-liatyvistinėsperspektyvos;tačiaujuoremtisverčia paties paradigminiomodelio žaidi-motaisyklės,grindžiamosprogresyvistiniupaveldosaugos proceso vertinimu).

Dar vienas paradigminio modelio ribo-tumas,šiuoatveju liečiantisne tikdiach-roninį,bet irsinchroninįaspektą,–nesu-derinamumassuvisuomeniųbeisocialiniųgrupių,kuriųkultūragrindžiamanemoder-nia, o kitokia sąranga, paveldosaugomis.Tarp europietiškosios ir kitų šiuolaikiniųneeuropiniųpaveldosaugųvisdėltogalimarastisąskambių,o„nemodernių“paveldo-saugų integravimas į aptariamą modelįyradarproblemiškesnis.Įparadigmųapi-brėžtisvargiaitelpa,pavyzdžiui,šventųjųrelikvijųkultas,būdingasnevienaireligi-jai ar tikėjimui. Pastarąjį su paveldu pir-miausia sieja gebėjimas atstovauti dviemrealybėms:savofizineformajieyračiairdabar,tačiautapatimaterijagebaperkeltiirįkitątikrovę–šventųjųrelikvijosįsa-kralinę,istoriniaireliktai–įpraeitį.Beto,reiškiniamsbūdingosirtapačiosspecialioselgsenos:įvertinimas,autentiškumonusta-tymasbeisaugojimas.Pamatiniųprincipųsutapimas rodytų,kad relikvijosgalibūtipriskirtos paveldosaugos diskursui, jei šis būtų suvokiamas plačiąja prasme ir at-

sietasnuoeuropietiškosioskultūros,ypačmodernybės epochos (J.-M. Leniaud ir O. Poisson pozicija). Deja, modelis sąly-gotas priešingų įsitikinimų – traktuojama,kad tik modernioje visuomenėje atsiranda„tikroji“paveldosauga.Atitinkamaidiskur-sas susiejamas su Europos naujosios visuo-menės formacijos momentais (Renesansu,Prancūzijosrevoliucijairkt.)irjaibūdingaisreiškiniais (industrializacija, nacionalizmu,romantizmu, istorizmu ir t. t.). Deja, kaipšie nieko nereiškia nemodernioms visuome-nėms ir jųpaveldosaugoms, taip irparadi-gminis modelis yra aklas jiems – modelio instrumentarijusnepajėgusjųužčiuopti.

Motyvuojant pirmiau pasakytas min-tis dar pateiktinas tariamosKyroDidžio-jo kapavietės Pasargaduose (dab. Iranas)paskelbimo paveldu atvejis. objektas iš-gyveno mažiausiai tris apsaugos akcijas,iš kurių tik viena, paskutinioji, patenka įparadigminiomodelio akiratį. Pirmoji is-torija susijusi suAleksandroMakedonie-čiopastangomisnubaustiasmenis,apiplė-šusiuskapavietę,irpaliepimusutvarkytiją (IV a. pr. Kr.). Šių veiksmų akstinu lai-komas vieno valdovo susižavėjimas kitovaldovogalybe.Antroji – sumusulmonųįsibrovimu(VIIa.).Jie,vietosžmoniųįti-kinti, esą ši kapavietėyrabiblinioperso-nažo Saliamono motinos kapas, atsisakėketinimųjąsugriauti.Beto,XIIIa.ji,kaipsakralinis objektas, buvo integruota į tuopat metu pastatytos mečetės kompleksą.XX a. šeštąjį dešimtmetį Iranui, buvu-siaiPersijai,žengiantįmodernumoerąirAchemenidųdinastijospalikimuitampantnacionaliniotapatumopagrindu,kapavietėaktualintatrečiąkartą–jirestauruota,de-konstruotosmečetėsliekanos42.

42Plačiaužr.Jokilehto J. a History of architec-tural...,p.4;Mostafavi S. The land of Pars. chippen-ham, 1978, p. 7.

163

apibendrinant, paradigminis modelis objektyviai atspindi ne paveldosaugų vi-sumą (patį reiškinį), o tik vieną jo narelį(konkrečią išraišką) – europietiškąją pa-veldosaugą. Subjektyvumo (eurocentriz-mo)priežastysgalėtųbūtitiekišankstinisnusistatymas,kadvienintelėir„tikroji“pa-veldosauga yra europietiškoji modernioji paveldosauga, tiek informacijos apie kitųvisuomeniųpaveldosaugastrūkumas.Kadirkokiabūtųpriežastis,pristatantmodelį,dėljopatiesmoksliniosąžiningumo,būti-na aiški žyma, kad jis sukurtas remiantisvienos visuomenės patirtimi ir labiausiaitinkajaiapibrėžti(deja,nevienamedarbepasigendamaatitinkamosaiškesnėsnuoro-dos,arbanetpriešingai–modelįnetiesio-giaibandomapateiktikaipuniversalų).Betokiogriežtonusistatymomodeliubesire-miantisteiginysarišvadostampamažiau-siai netikslios43.

Pereinantpriemodeliotiriamųjųsavy-bių,–jisaktualuskeliaisatvejais:juosu-valdomairtipologizuojamapaveldosaugųįvairovėbeinustatomaskonkrečiospavel-dosaugos kokybės laipsnis. Įgyvendinantšiuos uždavinius vėlgi išryškėja nedermėsureliatyvistineperspektyva.Tipologizuo-jant pasireiškia 2) dalinė universalizacija.

43 Pavyzdžiui, vienameR. Čepaitienės straips-nyje teigiama, kad paveldosaugos santykis su nema-terialiomis praeities kultūros liekanomis atsirandatik XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Ši mintis, pateikiamakaippaveldosaugosraidosdėsnis,visiš-kai atitinka autorės naudojamo paradigminio mo-delio apibrėžtis, tačiau kertasi su neeuropinių šaliųpaveldosaugų istorijos faktais – Japonijoje jau nuo 1954 m. esama nematerialaus paveldo apsaugos sistemos, sėkmingai gyvuojančios iki šių dienų; 1962m.tokiasistemasukuriamaKorėjosRespublikoje, 1972m.Filipinuose.Liekaneaišku,arminėtasteigi-nysskirtastikEuropai,tačiauužmirštatainurodyti,arkalbamaapiepaveldosaugosreiškinįapskritai,tačiaunepaisomaminėtųšaliųpatirties.Čepaitienė R. Pavel-dosauga ir tarpdisciplininis..., p. 125.

Universalistinis aspektas veikiausiai atsi-randanedėltiesioginiorėmimosikultūrosuniversalumo idėja, o siekio apibendrintipaveldosaugos patirtis.Tačiau ir tai vedalink tam tikro tendencingumo. Trys / ke-turios paradigmos (tipologiniai blokai) iš principo traktuojamos kaip universalios visųarEuroposšaliųpaveldosaugųatžvil-giu – į jas turėtų sutilpti visos esamos irbuvusios patirtys.Kitaip tariant, įvairovėapibendrinama, paliekant tris / keturias ga-limybesbūtiįvairiems.Darvienasuniver-salizacijos aspektas–paveldosaugųkaitalaike paverčiama viena, visiems bendraschema. Jokiu būdunekritikuojamaspatsapibendrinamumo principas ir juo parem-tų teoriniųmatricų reikalingumas.Tačiaupastarasisneturėtųtaptigalutiniumatu,re-miantis kuriuosprendžiamaapietiriamąjįobjektą:tuometapiejįpasakomatikkoksjisyrauniversaliųapibrėžčiųatžvilgiu,betnekokiayrajosavastis.Pačiammodeliuisavitumai reikšmingi tik tiek, kiek padeda atskleisti konkrečios paveldosaugos pri-klausomybę vienai ar kitai paradigmai.Kitiems unikaliems požymiams jis liekaabejingas. Taigi paradigminis modelis – taitiesiogtipologizavimoschema,skirtairpajėgiužčiuoptiobjektųirišskirtųtipųati-tikimąarneatitikimą,betnejųsavitumus.Nūdienos tendencijos, priešingai, rodo,kadpouniversalistinėstarptautinėspavel-dosaugos eros ir XX a. dešimtojo dešim-tmečio idėjinių reiškinio lūžių savitumai,bent dalyko praktikoje, tampa svarbesni nei bendrybės ir niveliacija. Kita vertus,pasirinktastipologijosvariantasvėlginėraoptimalus. Paradigminį modelį galimaapibrėžtikaipvienolygmensschemą,kaiįvairovę siekiama suvaldyti vienu skers-pjūviuirrandant„auksovidurį“tarpaukš-čiausio laipsnio apibendrinimo ir realaus

164

daugiaperspektyvumo. Tačiau parankiau-sia būtų gradacinė klasifikacija, naudoja-ma,pavyzdžiui,biologijoje(taksonominiųrangųsistema):taikeliųlygmenųmodelis,grindžiamas slinktimi nuo aukščiausiolaipsnio apibendrinimo iki konkretaus uni-kalausvieneto(karalystė–tipas/skyrius–klasė–būrys/eilė–šeima–gentis–rū-šis).Paradigmųatvejuapsiribojamabūrioarbaklasėsnustatymu,visakitapaliekantužaktualumoribų.

Tyrimas, besiremiantis paradigminiu modeliu,dažnaiyralydimas3) progresy-vistinio kokybinio vertinimo. Tokiu atveju paradigmųkaitosgrandinė tampavertini-mokokybinėsskalėspagrindu,onūdienospozicija – kokybine viršūne. Išskirtinosdvi vertinimo linijos: paradigmų tarpusa-vio ir konkrečių paveldosaugų padėtiesparadigmų grandinėje. Pirmuoju atvejukuoparadigmayrašiuolaikiškesnė, tuo jiaukščiaukotiruojama:R.Čepaitienėsmo-deliopavyzdžiuantikvarizmasnelaikomaslygiaverte paveldosaugos forma ir traktuo-jamas kaip „ikipaveldosauginė“ elgsena;elementinė paminklosauga kritikuojamadėl per siauros (elementinės, elitistinės)objektosampratos;irtikkompleksinėbeistruktūrinė paveldosauga pristatoma bepriekaištų. Vienintelė skalės nuoseklumoišimtis būtų postmoderniojo laikotarpiopaveldosauga, kurios pažangumas dėlvartotojiškumo įsigalėjimo paradigmųkūrėjams kelia abejonių. Tad progresy-vistiniam vertinimui palankias prielaidas sudarojauprincipinėmodeliosandara.Ta-čiauakivaizdžiausiaijispasireiškiatiriantkonkrečių visuomenių paveldosaugas iratskirusjųreiškinius.Pastarieji,lokalizuo-tiparadigmųgrandinėje,galibūtiapibrėžtidvejopai: kaip pažangūs ar atitinkantys,kai tam tikri jų paveldosauginiai faktai

sutampa su idealiosiomis paradigmų vy-ravimo datomis, arba kaip atsiliekantys, kai išryškėja realijų ir tipologinių blokųchronologiniai ar kokybiniai skirtumai. Tokiapaveldosaugapažymimakokybiniominusoženklu44.Šiopobūdžiovertinimaiprieštarauja reliatyvistiniam lygiavertišku-mo principui, teigiančiam, kad visos pa-veldosaugos sampratos yra vienodai geros ir teisingos. Konkrečios paveldosaugossavopačiųatžvilgiuneikurnorsvėluoja,nei nuo ko nors atsilieka: jos pasireiškia tada, kai yra tam tinkamiausias momentas, ir tokia forma, kokia yra parankiausia jas sukūrusioms visuomenėms45. Reliatyviz-moidėjayranekritikuoti(teisti),opriim-ti tokį,koksyra, iratsiribotinuo išoriniųvertybių–principų,kurieniekadanelėmėsampratosturinio(kitųvisuomenių,vėles-nio laikotarpio principų, progresyvistiniųmodelių)–primetimo.Šiuoatvejuremia-masi tuo, kad paveldosauga nėra visuoti-nai privaloma būtinybė ar duotybė ir jos

44 Pavyzdėlis išvienotyrimoišvadų, iliustruo-jantistiekparadigminiomodeliosąlygotąprogresy-vistinįpožiūrįįkonkrečiųpaveldosaugų(šiuoatvejuLietuvos)turinį,tiekVakarųEuropospaveldosaugossuabsoliutinimą: „Taigi, jeigu remsimės F. Choaydatavimu, modernioji paminklosauga [...]Lietuvo-je, lyginant su europiniais analogais, vėlavo susi-formuoti daugiau kaip šimtmečiu �omenyje turima elementinėspaminklosaugosparadigmairLietuvospaveldosaugos situacija 1918–1940m.] (pabrauktaS. K.)“ arba „Dėl paminklosaugos raidos procesųvėlavimoLietuvojesunkuužtikrintaikalbėtiirapiekokybinius šios sferospokyčiusatgavusnepriklau-somybę[po1990m.]–varguargalimadrąsiaiteigtijauįvykusaiškųparadigminįperėjimąnuoelementi-nės paminklosaugos prie kompleksinės paveldosau-gos,norskaikuriųpavieniųšiuolaikinesvakarietiš-kas sampratas bei tendencijas atspindinčių ženklųpasirodė dar sovietmečio pabaigoje [...] (pabrauktaS. K.)“.Čepaitienė R. Laikas ir akmenys..., p. 371.

45Darkartąprimintina,kad šiosnuostatos tai-kytinos tik istorinei perspektyvai ir tarpusavyje gretinant kelių skirtingų visuomenių paveldosaugųformas.

165

nebuvimas ar nekokybiškumas visiškai nereiškiavisuomenėsatsilikimo.Paveldassaugomasnedėlsavaiminiokilnaustikslo,ojogebėjimotenkintitamtikrassocialiaireikšmingas funkcijas – legitimacines, psichologines bei kompensacines ar kt. Jeigu atitinkama funkcija nesusiformuoja arba įgyvendinamakitomispriemonėmis,nereikalinga ir paveldosauga. Ji lieka išo-rinė ir nemotyvuota elgsena. Pavyzdžiui,visuomenės, transformuodamosi iš tradi-cinės į modernią nacionalinę, susiduriasu poreikiu įteisinti naują socialinį kons-truktą.PrancūzijojeXIXa.čiasvarbųvai-dmenį suvaidino gotikos architektūrinispalikimas ir paveldosauga. o tarpukario Lietuvojetamvisiškaineprireikėneimate-rialaus paveldo, nei jo apsaugos. Tai buvo pasiektaVytautoDidžiojokultu–ceremo-nialais, istoriniu pasakojimu,menine kū-ryba ir kt. Nesutapatinta su jokia socialine būtinybe(motyvuojančiafunkcija)paveldo-sauga Lietuvoje tuo laikotarpiu taip ir liko podukra–nedideliožmoniųbūreliopropa-guojamamintis,esąpaveldąreikiasaugoti,nesjisyravertybėirjįpuoselėjavisos„kul-tūringos“tautos,nebuvopakankamasargu-mentas paveldosaugos kokybei kilti.

***Visomis šiomis pastabomis nenorima

pasakyti, kad aptartas modelis yra nepers-pektyvus – jis turi savų pranašumų. Tadreliatyvistinė žiūra ne nurašo paradigmųkonceptą,o tikatskleidžia josilpnybes irnurodo tobulinimo kryptis.

Pristačius kritines reliatyvistinės pa-veldosaugos sampratos galimybes lieka nepaliestajosnovatoriškojikryptis–kokįtyrimo modelį siūlo pati reliatyvistinėperspektyva,užuotkritikavusikitųpasie-kimus. Potencialiausias šiuo atveju, rodos, būtųelementariųjųpaveldosaugosdėmenų

modelis. Jo pagrindas – dėmenys, kurieleidžia atsieti paveldosaugos reiškinį nuokitų fenomenų ir kartu nėra tendencingikonkrečių paveldosaugos išraiškų atžvil-giu, t. y. neperša išankstinio kategorijos ar elgsenos turinio. Deja, viename straipsny-jenėrakurplėtotisirsvarstymusšiuoklau-simutenkaperkeltiįkitąpublikaciją.

išvados

1. Konkrečių visuomenių paveldosaugoskategorijų, elgsenų ar principų paly-ginamoji analizė atskleidžia paveldo-saugosreiškiniodaugiaperspektyvumąirsąlygotumą.Tai neišvengiamai veda prie įsisąmoninimo,kadpaveldosaugayra reliatyvi: laike ir erdvėje realiaiegzistuoja ne paveldosauga, vienasuniversalus ir visiems vienodai su-prantamas reiškinys, o paveldosaugos, gausybė daugiau armažiau skirtingųreiškinioišraiškų.

2. Europiečiai ir jų globojamos tarptauti-nės institucijosnevienądešimtmetį sueuropietiška pozicija nesutampančiaspaveldosaugos sampratas laikė tiesiogegzotiškais pavyzdžiais ar atsilikimopožymiu. Tik XX a. paskutiniajamedešimtmetyje oficialiai pripažintas pa-veldosaugos daugiaperspektyvumas ir įvairių jos išraiškų lygiateisiškumas.Pripažinimaspasireiškėtarptautinėspa-veldosaugosprincipųpermąstymu,pri-artinantjuospriereliatyvizmonuostatų.

3.Reliatyvistinė paveldosaugos sampratagrįstina trimis pamatiniais principais:daugiaperspektyvumo, sąlygotumo irlygiavertiškumo. atitinkamai jie api-brėžia, kad paveldosauga idėjiškai irpraktiškaireiškiasikaipsampratųįvai-rovė,kadšiossampratosyranulemtoskonkrečios visuomenės sanklodos bei

166

poreikių ir kad visos sampratos yravienodai geros bei teisingos. Ši perspek-tyva verčia suabejoti universalių pavel-dosaugos teoriniųmodelių įmanomumuir kvestionuoja tyrimus, save laikančiusvisuminiais (apimančiais visą paveldo-saugos reiškinį). Užuot ieškojus bendrųdalykovardiklių,reliatyvizmasaktualinakonkrečių visuomenių paveldosaugos

sampratasbeisavitumus.Būtentčiaįžvel-giamassvarbiausiastyrimųobjektas.

4.Reliatyvistinė paveldosaugos sampratanėrapanacėja,pakeičiantiesamusteo-rinius modelius, o tik dar viena tyrimo alternatyva.Jiformuojanaująpožiūrįįreiškinįirperkritikągalipadėtiplėtotiskitomsžiūroms,pavyzdžiui,tobulinantparadigminįpaveldosaugosmodelį.

The relativistic conception of the heritage protection phenomenonisactualizedinthisarticle–themotivesof such viewing existence, its underlying theoretical principles are formulated, some tendencies of modern theoryoftheheritageprotectionarecriticizedbasingupon it. The conclusions of comparative analyses of various social heritage protection concepts and practices and the experience of the international heritage protection (UNESCO, ICOMOS,ICCROM) give preconditions for the existence ofthisconception.Inthefirstcase,thecomparisonofthe European, USa, Japanese and other examples states that there exist different, and sometimes incompatible and even contradictory interpretations of this conception. In the last decade of the 20th century it was also realized in the internationalheritage protection: from the search of universal standards of the heritage protection one came to acknowledgement of its relativity. Its angular point is considered to be the Nara Document on Authenticity (1994). Unfortunately, the relativistic perspective is notsufficientlyadoptedinthetheoreticalplaneofthe

RELAtiVistiC ConCEPtion of hERitAGE PRotECtion: PREConditions, PRinCiPLEs, oPPoRtunitiEs

salvijus KulevičiusS u m m a r y

heritageprotection,antthis,firstofall,leadstosomemistakes and failures. The most typical and vivid of them is the presentation of one society conception, the most often of the European countries, as the whole of heritage protection phenomenon. There still is the vital and progressive evaluation. Moreover, theredominate the researches oriented to generalization(and at the same time to the partial levelling), but not to the revelation of the concrete social conceptions of the heritage protection. This illustrates perfectly well one of the most popular matrix (paradigmatic model) of the heritage protection research – critical analysis. Three underlying principles of relativistic conception of the heritage protection are stated basing upon the modern provision of the heritage protection practice – the principles of multiperspectiveness, conventionalityandequivalence.Theyrespectivelydescribe that the heritage protection is ideologically and practically expressed as a variety of conceptions, that these conceptions are determined by the lifestyle and needs of a concrete society and that all conceptionsareequallygoodandcorrect.

Įteikta 2009 11 09Parengta skelbti 2009 10 16

167

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

istorijos erDvĖs „uŽKariavimas“ XXi amŽiaus rusijoje: neGatYvioji istorinĖ taPatYBĖ?1

aurimas švedas

humanitarinių mokslų daktarasVilniaus universitetoIstorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraEl. paštas: aurimas.svedas@if.vu.lt

Įvadas1

Posovietinėje erdvėje gyvenančių visuo-menių patiriami radikalūs pokyčiai so-ciopolitinėje sferoje nulemia virsmus jųsociokultūrinėje savivokoje, keičia ne tikdabartiessuvokimąarbakoreguojaateitiesmatymoperspektyvą,betirsukurianaujosantykio su praeitimi būdų. ŠiuolaikinėRusija – tipiškas pavyzdys posovietinėsšalies,kuriosvisuomenėsgyvenimokoky-bėsparčiaikinta,kartunulemdamaradika-liąmentalinėsvisuomenėsbūklėskaitą,opastarosios išraiška galima laikyti ir šiuo metuypačsuaktyvėjusiusbandymuskons-truotinaująistorinętapatybę.

Šiame straipsnyje keliamas tikslas pa-žvelgti į istorinės erdvės „užkariavimo“XXIa.Rusijojeprocesąiškeletoperspek-tyvų,kuriasatveriapolitologijosiristori-josmokslųgalimybės,bandantatsakyti įklausimą, kokios priežastys išprovokavotą procesą, kiek jis yra savaiminis arbavaldomas, kaip būtų galima apibrėžti ti-kėtinus šių slinkčių visuomenės savivo-

1 Šis straipsnis parengtas pranešimo, skaityto antrajameLietuvos istorikų suvažiavime, vykusia-me 2009 m. rugsėjo 10–12 dienomis Klaipėdoje,pagrindu.

kojepadarinius.Tokiųklausimųkėlimasirsprendimaspadėsgeriausuvoktiposovieti-nėserdvėsvisuomeniųpatiriamustransfor-macijosprocesusirpastarųjųįtakąkonkre-taus sociumo vertybinėms orientacijoms,istorineiatminčiai,tapatybėsstruktūrai.

Rusijoje aktyviai vykstantys naujų is-torinės atmintiesmodelių ir visuomenės /valstybės tapatumo konstravimo darbailietuviųistorikųikišiolnagrinėjamiganafragmentiškai2. Vakarietiški žvilgsniai įRusijosviešojojeerdvėjevykstančiuspro-cesustaippatkolkasnėragausūs3. o Ru-

2 Kalbant apie lietuvių istorikų pastangas šiojesrityjevisųpirmapaminėtinosRamūnoTrimakoref-leksijos.Žr.:Trimakas Ramūnas„TrečiosiosRomos“atkūrimas:KelioseseistinėspastabosapieRusijosge-opolitinęretoriką“//Naujasisžidinys-Aidai (toliau – NŽ-A).2004,Nr.12,p.610–614;Mirtinidraugaiperamžius//NŽ-A.2007,Nr.7,p.307–312;Šiuolaikinėsistorinio naratyvo refleksijos radikaliojoje Rusijospublicistikoje//Istorija.Lietuvosaukštųjų mokyklųmokslodarbai.2007,Nr.67,p.55–62;„Imperinėat-mintisir istorijosmokymas:„VakarųRusijos“sam-pratos klausimu // NŽ-A; 2009, Nr. 3–5, p. 98–107. Taippatžr.Šepetys Nerijus.Lietuvosvaizd(avim)asšiuolaikiniuoseRusijosistorijosvadovėliuose//Lie-tuvos istorijos studijos. 2008, t. 22, p. 144–162.

3Šiamekontekstepažymėtinainiciatyva–Frie-dricho Neumanno fondo 2007 m. liepos 12–13 d. Maskvojeorganizuotaskolokviumas„Praeitis:rusiš-kojiirvokiškojiprieigos“,kuriamerusųirvokiečiųistorikaipasikeitėnuomonėmisapiejųvisuomenėse

168

sijoshumanitarųbendruomenėyraįsitrau-kusi įaktyviądiskusiją,kuriojebandomapateiktišioprocesokokybinęcharakteris-tiką ir vertinimus4. Toks šio reiškinio is-toriografiniųrefleksijųfragmentiškumasirnetolygusdėmesiopasiskirstymasskatinaįdėmiauįsižiūrėtiįsavitomentaliniodari-nio,vadinamo„valstybiniupatriotizmu“5, konstravimo Rusijoje darbus.

susiklosčiusius santykius su istorine atmintimi. Žr.šio kolokviumo medžiagą: Настоящее прошлого:как обходитьсясисториейипамятью?Матери-Матери-алы росийско-немецкого коллоквиума. Москва,2008;Прошлое: российский и немецкий подхо-ды. Материалы российско-немецкого коллок-виума. Библиотека либерального чтения. Мос-ква,2008, т.21. Gilus, paremtas puikiu išmanymu žvilgsnisįRusijojevykstančius„valstybiniopatrio-tizmo“konstravimodarbus:Lucas Edward. Naujas šaltasiskaras:KremliauskeliamagrėsmėRusijai irVakarams. Vilnius: baltos lankos, 2008.

4 Konceptualiai kritiško požiūrio įminėtus pro-cesus pavyzdžiuRusijos viešojoje erdvėje laikytinasistoriko JurijausAfanasjevo penkių straipsnių ciklas„Nugalėjusios daugumos tragedija: gimtosios isto-rijos ir jos interpretacijų apsvarstymai“, paskelbtas2007m.spalio–gruodžiomėnesiaislaikraštyje„НоваяГазета“.Šisstraipsniųciklasyraprieinamasinterneti-nėjeminėtolaikraščioversijoje:http://www.novayaga-zeta.ru/(kaikuriosJ.Afanasjevorefleksijosyra2009m. perspausdintos žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ Nr. 3–5 ir Nr. 6 puslapiuose). Radikaliai priešingos nuo-monės pavyzdžių, kai politikai,mokslininkai, visuo-menėsatstovaipasisakoužvalingą„naujosideologi-jos“,„naujoistoriniopasakojimo“,„naujostapatybės“,subordinuotosvalstybėsarbavaldžiosinteresams,kūrimąRusijosviešojojeerdvėjeyraganėtinaidaug.Tipiškaspa-vyzdys:2009m.rugpjūčio31d.nuskambėjęsRusijosprezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas, kadistorijosvadovėliuose „reikia įvesti tvarką“.Apie taiplačiaužr.straipsnyjeinternetiniamenaujienųportale„rosbalt“: http://www.rosbalt.ru/2009/08/31/667741.html[žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

5 Sąvoka „valstybinis patriotizmas“ vartojamatiekRusijoje,tiekVakaruosesiekiantapibrėžtivalin-gasšaliespolitinioelitopastangaskonstruotisavitą,valstybėsinteresamssubordinuotąpatriotizmomode-lį,įjostruktūrąįkomponuojanttamtikrusideologiniuspostulatus, istorinio pasakojimo elementus, politiniųtechnologijųkonceptusirtaikantįvairiusviešųjųry-šiųsprendimus.Vienasišžvilgsniųįpastarąjįmodelįir jo santykį su rusiškuoju nacionalizmu:Латыпов Рэм. Антигосударственный национализм. Prieigainternetu: http://www.lentacom.ru/analytics/508.html [žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

1. Rusiškasis „valstybinis patriotizmas“ – politologinis „mąstymo kaukių“ pjūvis

1.1. Ideologinis vakuumas ir „mąstymo kaukių“ formavimasis

Po Sovietų Sąjungos žlugimo susikūrusiRusijos valstybė daugiau nei penkiolikametųegzistavosavovykdomosvidausbeiužsienio politikos nesiedama su aiškesneideologine bei vertybine sistema. Poso-vietinėje Rusijoje, ištisą dešimtmetį jau-tusioje gilius socialinius, ekonominius bei politiniussukrėtimus,onuo2000m.įžen-gusiojeįsantykiniostabilumoetapą,pra-gmatiniai (visųpirma– finansiniai) intere-sai visuomet buvo daug svarbesni nei tam tikri ideologiniai ir vertybiniai orientyrai. Todėliki2004–2005m.Rusijosviešojojeerdvėjevykusiemsprocesamsgalėjędary-ti įtakąasmenysir institucijosvisųpirmarūpinosi žinių apie tai, kas iš tiesų vyks-tašalyje,slėpimuarba„pagražinimu“beivakarietiškųvertybiųįtvirtinimovisuome-nėje, valstybėje ir ekonomikoje imitacijapriešVašingtonoirBriuselio„revizorius“.Dabartinis Rusijos politikosirfinansųeli-tas–ideologiniovakuumoerdvėssąlygo-misišgyvenęirsavogaliąpajutęžmonės,kuriems žodis „idėjos“ virto sėkmingosbeiatsiperkančiosinvesticijosįkonkrečiąviešųjųryšiųbendrovęsinonimu.Oviešie-jiryšiai,žinia,dažniausiaineatspindi,betsimuliuojatikrovę,todėlšiojesrityjevisųpirma operuojama ne informacija ir pras-mėmis,opranešimaisirįvaizdžiais.TodėliršiandieninėsRusijospolitinioelitoatsto-vaigalivaidintislavofilusarbazapadnikus,liberalus arba „vanagus“, socialdemokra-tus arba konservatorius, „Led �eppelin“arba„Liube“gerbėjus–taipriklausonuoauditorijos. Toks požiūris jiems leidžia

169

vienoje ideologinės bibliotekos lentynojesurikiuoti aleksandro Dugino, Franklino RuzveltoirAleksandroSolženycinoteks-tus bei sumaniai žongliruoti iš kontekstoištrauktomis skambiomis citatomis.

Ne paslaptis – bjaurioji kaukių savy-bėyra ta,kadjosretsykiaisprilimpaprieveido.Todėlnenuostabu,kadmesjaukurįlaikąturimegalimybęstebėti,kaippirmų-jųRusijosasmenųtelevizijosekranuoseirviešuose renginiuose „prisimatuoti“ vai-dmenys palengva transformuojasi į tokįreiškinį,kurispretenduoja taptinaujosiosRusijosideologine,vertybine,sociokultū-rine savastimi. Šis darinys – labai nevie-nalytis.Rusijos „valstybiniopatriotizmo“ideologija iki šiol nėra pateikta sistemi-niu pavidalu, daugiau jos apraiškų gali-ma rasti kino ir televizijos ekranuosebeipopuliariojoje literatūroje nei „rimtuose“akademiniuose veikaluose6. bene aiškiau-sią šiandieninės Rusijos sociokultūrinėstapatybėspaveiksląir„valstybiniopatrio-tizmo“ eskizą, kuriame surandamavietosirXXa.istorijosapžvalgai,ikišiolyrasu-kūręsrežisieriusNikitaMichalkovassavofilme „Dvylika“7. Tai neturėtų stebinti –pati„Putinodoktrina“,lėmusišaliesraidąpo 1999-ųjų, nėra koks nors sudėtingasintelektinis produktas, o greičiau situaci-nis ir intuityvus tezių rinkinys – instru-mentas, nukreiptas ne keisti tikrovę, betkonservuotijąirtuopatmetu–koreguotišiuoinstrumentuveikiamųžmoniųpožiūrį

6 Šiame kontekste kaip išskirtinis reiškinys pa-minėtinaAleksejausČadajevoparengaknyga„Pu-tinas.Jo ideologija“:Чадаев Алексей.Путин.Егоидеология. Москва:Европа,2006.

7 Filmas „Dvylika“, kurio premjera įvyko 2007m., yra JAV režisieriaus Sidney Lumeto 1957m.sukurtos kino juostos „Dvylika įtūžusių vyriškių“ (12 Angry Men) perdirbinys.

į juos supantį pasaulį8.Todėl pabandžius„preparuoti“ šį intelektinį darinį „polito-loginiais instrumentais“ ganėtinai greitpaaiškėja, kad iki šiol jo stuburą sudarędukonceptai–„energetinėsupervalstybė“ir „suvereni demokratija“ – priskirtini netiek politologijos, kiek polittechnologijos sričiai.KosiekėšiandieninioRusijospo-litinio elito malonę užsitarnavę politiniųtechnologijų „burtininkai“, konstruodamitassąvokas,irkokiąprasmęarbajosiosre-gimybępasistengėjomssuteikti?

2004–2005 m. savo tapatybę Rusijapabandė„susigrąžinti“arba„surasti“apsi-brėždama,kuojiskiriasinuokitųtarptau-tinės politikos subjektų, įvardydama, kasyrajosdraugaibeipriešaiirstodamaįar-šiąkonfrontacijąsupastaraisiaisviešojojeerdvėje. Gana greitai Rusijos politiniamelitui tapo aišku, kad, kalbantis su Vaka-rais pakeltu tonu, o ir vidaus vartojimui, reikia „argumentų“. Parengiamieji naujosideologijoskontūrųpateikimovisuomeneidarbaibuvopradėti2006m.vasarą–bir-želįsurengtojespaudoskonferencijojeRu-sijosFederacijos(toliau–RF)prezidentoadministracijos pavaduotojas Vladislavas Surkovaspareiškėesąvalstybėsvaldymosistema–„valdžiosvertikalė“9 – Rusijoje busneilgaamžėbe ją įprasminančios ide-ologijos. analogiškas mintis šis naujojo „valstybinio patriotizmo“ modelio kūrė-

8Šiaisaspektais„Putinodoktrina“turidaugben-drumųsusovietinioistorijosmoksloparadigma.Žr.Gwidono �alejko, atliktą išraiškingą analizę, kaipsovietinisistorijosmokslaselgėsisutikrove:Mark-sistowski paradygmat badań historycznych. Povo-jenna historiografia ZSRR o powstaniu kapitalizmu. Toruń:WydawnictwoUMK,1993,s.130.

9 „Valdžios vertikalė“ –V. Putino prezidenta-vimolaikotarpiuįsitvirtinęsterminas,apibūdinantispriemonių kompleksą, kurio tikslas – stiprinti cen-trinęvaldžiąšalyjeirtuopatmetusilpnintipolitinęopozicijąbeiRusijosregionųelitą.

170

jas plėtojo ir tų pačiųmetų rugpjūtį – šįkartąpabrėždamas,kad,siekdamapelnytipagarbą tarptautinėje arenoje, Rusija pri-valo kuo greičiau susikurti nacionalinęideologiją.Taigi,Rusijospolittechnologaibuvo pakankamai sąžiningi: poreikis su-teikti „valdžios vertikalei“ prasminį fonąšalies gyventojų akyse ir kartu būtinybėsėkmingiaupristatytiRusijosvalstybękitųtarptautinėspolitikossubjektųakivaizdojeprivertėKremlių imtis ideologiniosavojokursoįteisinimoveiksmų.

1.2. „Energetinė supervalstybė“ – bravūra kainos už barelį gniaužtuose

„Energetinės supervalstybės“ terminą2005 m. pabaigoje suformulavo pats RF prezidentasVladimirasPutinas.Kuriantšįpropagandinįkonstruktą irpanaudojant jįVakarų viešojoje erdvėje norėta pabrėžti,kadRusijayrapasiryžusiaktyviaiprisidėtiprieglobaliųenergetikosproblemųspren-dimo10.Apie taiV. Putinas kalbėjo prieš2006 m. liepą Sankt Peterburge įvykusįG-8valstybiųvadovųpasitarimą,pareikš-damas, kadRusijos tikslas – tapti „ener-getine supervalstybe ir užtikrinti energe-tinį stabilumą Europoje bei platesniameregione“11. o vidaus vartojimui skirtuose tekstuose ir pasisakymuose, kuriuose jau buvo galima peržengti Vakarams įprastopolitkorektiško kalbėjimo ribas, Krem-liaus linijai atstovaujantys politikai nedvi-

10 Žr. simptominį tokios argumentacijos pavyzdį:2006m. rugsėjo12d.AleksandroPrivalovostraipsnį„Politinė uoslė“ laikraštyje „Komsomolskaja pravda“.Prieiga internetu: http://www.kp.ru/daily/23771/57248/ [žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

11 Plačiau apie tai žr. 2006m. gruodžio 12 d.Mato Jakaičio straipsnį „Energetinė supervalstybė:galimybės,tikrovėirpasekmėskaimynams“tinkla-pyje „geopolitika“. Prieiga internetu: http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=257 [žiūrėta 2009 m.rugsėjo10d.].

prasmiškaileisdavosuprasti,kad„energe-tinėssupervalstybės“planuosevisųpirmayraleistipasauliuipatirti,kadRusija„atsi-tiesė“ir,naudodamasienergetiniųištekliųsvertu, imsis aktyviai keisti geopolitinętikrovę.TačiauRusijosvisuomenėsausyseišdidžiaiaidinčiožodžiųsąskambio„ener-getinė supervalstybė“ gana greitai buvoatsisakytadėlkeliųpriežasčių:1)Vakarusšis žodžiųderinysvienumetu ir juokino,ir šiurpino dėl jų potekstės (Briuselio irVašingtono kabinetuose „energetinės su-pervalstybės“ koncepcija buvo suprastakaip Rusijos noras „pririšti“ Europą prienaftosirdujų„dozės“);2)posovietinėser-dvėsšalimstasideologinisakcentassutei-kėargumentąpolemikojesuESirNATOpartneriais svarstant klausimą, ar Rusijo-je iš tiesų atgimsta imperinės ambicijos; 3)Rusijosvyriausybėsirprezidentokriti-kaišaliesvidujeįgijopapildomųargumen-tų Kremliaus politiką parodydami kaipsiekį valstybę paversti žaliaviniu Vakarųpriedėliu;4)naftoskainųsvyravimųciklaiapnuogino „energetinės supervalstybės“konceptobergždumąirnepagrįstumąilga-laikėjeperspektyvoje.Taigi, viešieji ryšiai šį kartą pralaimėjo tikrovei – „mąstymokaukė“pasirodėperankšta.

1.3. „Suvereni demokratija“ – laissezfairerusiškai

Esminiainaujojo„valstybiniopatriotizmo“postulataiapie„suvereniosdemokratijos“specifikąbuvo išsakyti2006m. išleistojeV.Surkovobrošiūroje„Svarbiausiosšiuo-laikinės Rusijos raidos tendencijos beiperspektyvos“12irtųpačiųmetųlapkričio

12 Сурков Владислав. Основные тенденциии перспективы развития современной России.Москва: Издательство Современной гуманитар-нойакадемии, 2006.

171

20d.žurnale„Ekspertas“pasirodžiusiamešioaukštovaldininkostraipsnyje„Ateitiesnacionalizacija“13. Kokio tikslo siekiantšisžodžiųdarinysbuvosviestasįRusijosviešąjąerdvę?„Suvereniosdemokratijos“sąvoka visų pirma skiriama vidutiniamstatistiniam RF gyventojui, kuriam Rusi-jos kaip savarankiško bei išskirtinio tarp-tautinėspolitikosircivilizacijųsanklodossubjekto apibrėžimas yra atpažįstamas(Sovietų Sąjunga taip pat prisistatė kaipunikali valstybė), priimtinas (sociologųtyrimai fiksuoja aiškius didžiavalstybinėsmąstysenos recidyvus rusų visuomenė-je14) bei suteikiantis atspirtį nacionalineisavimonei bei savivertei. Šiuo atveju Ru-sijos išskirtinumo vaizdinys yra sukurtasvengiantgilesnėsšaliesistorijos,kultūros,visuomenėsarpolitinėssistemosanalizės.anot V. Surkovo koncepcijos, Rusijos su-verenitetuididelęgrėsmękelia„minkštasisabsorbavimas“(rus.мягкое поглощение), kurio metu „išplaunamos“ visuomeninėsvertybės, o valstybė jos piliečių akyseparodomakaipneveiksni,todėlkylavidi-niai konfliktai. „Minkštojo absorbavimo“procesą sukuria Vakaruose konstruojamų„oranžinių technologijų“ veikimas. Nuo

13 Сурков Владислав. Национализациябудущего. Prieiga internetu: http://www.expert.ru/printissues/expert/2006/43/nacionalizaciya_budus-chego/[žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

14 Nors sociologinių apklausų metu daugumajoje dalyvaujančių respondentų pasisako prieš di-dvalstybinį šovinizmą,kiti klausimai ir į juosgau-nami atsakymai aiškiai parodo, kad rusų visuome-nės mentalitete egzistuoja griežta „priešų–draugų“perskyra, fiksuojama aukštos savivertės ir lengvospaniekos kitamjausena,pasireiškia„apgultostvirto-vės“sindromorecidyvai.Apiešiuosrusųvisuomenėsmentalitetoypatumusžr.2008m.lapkričio15d.lai-kraščio„Novayagazeta“publikaciją„Įsivaizduoja-mosviršenybėssindromas“.Prieigainternetu:http://www.novayagazeta.ru/data/2008/77/13.html[žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

šių technologijų keliamo pavojaus, anotV. Surkovo, visų pirma gali apsaugotitautiškai orientuoto, labiausiai išsivysčiu-sio visuomenės sluoksnio (verslininkai irbiurokratai) formavimasis. o pastarasis turi teisęparinktiRusijaisavitą–suvere-nų–raidoskelią,kurisnebūtinaituribūtiidentiškaskitųVakarųvalstybiųpolitinėsraidos procesui.

„Suverenios demokratijos“ sąvoka irją pagrindžiantys teoriniai išvedžiojimaiRusijos politiniam elitui leido pasiekti ke-letą tikslų:1) išprovakarietiškųbeideši-niųjų pažiūrų politikų buvo atimta dalisjų retorinių priemonių, taip suklaidinantvisuomenęirsumažinantpastarųjųpoliti-kųįtakąideologijossrityje;2)rastasbūdaskaip bent iš dalies neutralizuoti / valdytiRusijoje nuosekliai kylantį nacionalistinįjudėjimą,visuomeneipasiūlantkompromi-sinio patriotizmo, tiesiogiai subordinuoto valdžioselitui,variantą15;3)suformuluo-ti argumentai, kuriais šalies visuomenėsakysebuvopagrįstaįsigalėjusikomerciniųir valstybinių institucijų simbiozė biuro-kratinis kapitalizmas; 5) sukurta strategi-ja,leidžiantiteisėtaiatsiribotinuoVakarųprimetamo žaidimo taisyklių, kai Rusijabūdavo verčiama nuolat imituoti demo-kratinius procesus arba teisintis dėl šiųimitacinių veiksmų stygiaus. Šiuo atveju

15 Nacionalizmo ir Rusijos valdžios konstruo-jamosvalstybinėsideologijossantykis–atskiroty-rimo reikalaujanti tema. Plačiau apie šią problemąžr. vertinimus iš lietuviškosios perspektyvos: 2007m. birželio 27 d. Vytauto Kinčinaičio straipsnis„Rusiškasis nacionalizmas – svyruojantis Gole-mas“. Prieiga internetu: http://www.geopolitika.lt/?artc=917 [žiūrėta2009m. rugsėjo10d.].Verti-nimaiišrusiškosiosperspektyvos:2008m.gruodžio8 d.BorisoTumanovo straipsnis „Neįpareigojantispatriotizmas“.Prieiga internetu: http://www.gazeta.ru/comments/2008/12/08_a_2906451.shtml [žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

172

Kremliauspolittechnologamspavykobenttrumpamįspraustitikrovęįjiemsreikalin-gusrėmus.

Nepaisantilgainiuiišryškėjusiointelek-tinio„energetinėssupervalstybės“sąvokosbergždumoirpolitologinioneadekvatumobei kai kurių „suverenios demokratijos“koncepcijostrūkumų,pastaruojumetupri-vertusiųRusijos politinį elitą imtis kons-truoti naujas teorijas16,„valstybiniopatri-otizmo“statinysnesugriuvo.Jįsudarančiųidėjųdiskredituotinesugebėjo ir2008m.Rusijąvisusmarkumuužgriuvusipasauli-nėbeiregioninėekonominėskrizės.Kodėltaipnutiko?Kokiekompensaciniaimecha-nizmaisubalansavoatsiradusius ideologi-niomodelio„įtrūkius“?Atsakytiįpastarąjįklausimąbūtųsunku,ogalirneįmanoma,jeigu liktume politologijos ir politiniųtechnologijų lauke.Todėlpats laikasper-sikeltiįistorijosplotmę,nesistorinispasa-kojimas šiandieninei Rusijos visuomenei atliekavienąsvarbiausių kompensacinio ir konsoliduojančio mechanizmo vaidmenį.

2. Rusiškasis „valstybinis patriotizmas“ – istorinis „mąstymo kaukių“ pjūvis

Posovietinės Rusijos santykis su praei-timi labai komplikuotas ir prieštaringas. Taivisųpirmagalimapaaiškintiilgalaike

162009m.rudenįvisgarsiaupasigirstakalbos,kad„suvereniosdemokratijos“koncepcijąbusban-domapakeistinaujaidėjinedoktrina.Apietaiplačiaužr.žurnalo„TheNewTimes“straipsnį„Kremliusbeidėjų. Kokia pamaina pakeis „suverenią demokra-tiją“. Prieiga internetu: http://newtimes.ru/articles/detail/6323/ [žiūrėta2009m. spalio1d.].Taippatžr.naujienųtinklalapyje„rosbalt“paskelbtąpublika-ciją:„Laukiantkadriniųpermainųirideologijoskai-tos“ http://www.rosbalt.ru/2009/10/05/677566.html [žiūrėta2009m.spalio5d.]. Informatyvus„Neza-visimaja gazeta“ paskelbtas straipsnis „INSOR irdemokratija“: http://www.ng.ru/politics/2009-10-02/2_insor.html[žiūrėta2009m.spalio2d.].

trauminerusųvisuomenėspatirtimi17, su-sijusia tiek su sovietinio, tiek su posovie-tinio sociopolitinio gyvenimo ypatumais. Šiuoatveju,bandantsvarstyti„valstybiniopatriotizmo“fenomenąirvisuomenėjebe-siklostančiosistorinėstapatybėsklausimą,pirmiausia reikia išskirti kelias traumines Rusijos sociumo patirtis XX a.:

beveik ištisas šimtmetis praleistas 1. fiziniame, intelektiniame ir emoci-niamekalėjimepalikogiliusrandusvisuomenės savivokoje ir sudarėprielaidas savotiškam Stokholmo sindromui,kaiaukaįsimyliskriau-diką,atsirasti.Sovietinės imperijos irimo proceso2. netikėtumas ir greitis, kai, pasinau-dojanttaikliažurnalistoLeonidoPor-fionovometafora,vienąrytąprabudęžmonės išgirdo: „SSRS nebeegzis-tuoja.Visiems ačiū.Visi laisvi“18 – sukėlėdidžiulęemocinęsumaištįim-perijos„vyresniųjųbrolių“galvose.Šią sumaištį dar labiau paskatino3. tolesnė1990-ųjųpatirtis,kaiRusi-jai teko iš supervalstybės, kuri de-šimtmečius trunkančios geopoliti-niųšachmatųsuJAVpartijosmetužaisdavotautųirvalstybiųlikimais,statusonusileistiikiskurdžiosregi-oninėsvalstybėslygmens.Imperijosdidybęišmainiusįdemo-4. kratinęsanklodąirrinkosekonomi-ką, Rusijos visuomenės laukė dar

17Lietuviųvisuomenėsistorinėpatirtistraumosreiškinio aspektu analizuojama: Gailienė Danutė. Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumųpsichologijos žvilgsniu. Vilnius, 2009. Analogiš-kąžvilgsnįgalimapritaikyti ir lietuviųvisuomenės„skriaudėjui“.

18 Žr.2009m.birželio17d.LeonidoPorfionovointerviulaikraščiui„Novajagazeta“.Prieigainterne-tu: http://www.novayagazeta.ru/data/2009/063/23.html[žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

173

viena traumuojanti patirtis – suvo-kimas,kadlaisvėtikrovėjetereiškialygiasgalimybesvisiemsbūtinely-giems,kuriavisųpirmapasinaudojobuvusieji„lygiausitarplygių“–par-tinėnomenklatūra.

Šikeleriopapatirtis,įsirašiusikolekty-vinėjevisuomenėsatmintyje,sukūrėkom-plikuotąsantykįsupraeitimi,kurįgalimaįvardyti kaip blaškymąsi tarp žuvusiosAtlantidosdidybėspaieškųirmirusioliūtospardymo. Bandantys perprasti pastarąjįsantykįpolitologaiiristorikaisutaria,kadvienareikšmiškaiatsakytiįklausimą–ko-kiąvalstybinę tradicijąšiuolaikinėRusijaruošiasi tęsti, kieno įpėdine save laiko –yraneįmanoma.DėmesingesnisžvilgsnisįRusijosistorikųtekstus,pasirodančiusšiosšaliesmokslinėjeperiodikojeiržiniasklai-doje, leidžia teigti, kad šiuo metu domi-nuoja selektyvus santykis su istorija: iš skirtingųpraeitiesetapųpasiimamatiktai,kasgerairgražu.Pabandžiuspaanalizuoti,kaiprusaielgiasisusavąjaXXa.istorija,paaiškėtų, jog iš šiošimtmečio linkstamapasisavintivisasginklopergales,atominėsbombossukūrimą,Gagarinoskrydįįkos-mosą, aktyvusužsieniobankuose ir vietąJungtiniųTautųSaugumoTaryboje, ovi-sas purvas ir gėda (pradedantmasinėmisrepresijomis ir baigiant invazija į Afga-nistaną)„lailiekamirusiamliūtui“.Tokiuprincipu sudurstytas istorinis pasakojimas, kuriuoremiasi„valstybinispatriotizmas“,yra panašus į įvairiaspalvį, iš skirtingosformos lopinių susiūtą skiautinį: Rusijosistorija jame atsiskleidžia kaip galybės irramybėslaikotarpių,kuriuosužtikrinosti-pricentrinėvaldžia,seka.Šielaikotarpiaiyra pertraukiami trumpų, bet baisių su-maišties priepuolių (1917 m. revoliucija, MichailoGorbačiovoinspiruotaperestroi-

ka ir boriso Jelcino 1990-ieji). Teigiami šiotrūkinėjančioistorijospasakojimehero-jai–valdovai,kuriegebėdavosavorankosesutelkti kuo daugiau galios, neigiami – ku-riešiągaliąiššvaistydavoarbaprarasdavo,kartususilpnindamiRusiją.

Konstruojant tokią, selektyvią irmak-simaliai – iki baltos ir juodos spalvų pa-letės–supaprastintą istoriniopasakojimoschemą, buvo išvengta didžiulės proble-mos: kokiose lentynose rusų visuomenėsistorinė atmintis turi išdėlioti su Rusijosvalstybingumu XX a. neatskiriamai susi-jusias,tačiauodiozinespersonalijas,lėmu-siasSSRS ir jos gyventojų likimą.Taigi,Stalinas ir kitos mažesnio bolševikinioblogio „inkarnacijos“ į istorijos šiukšly-nąnenukeliavo.Priešingai–kruviniausioSSRS vadovo vykdytos represijos mo-kykliniuose istorijos vadovėliuose ima-mos pateisinti19, jo personalija susilaukėmasinio visuomenės palaikymo 2008 m.valstybiniotelevizijoskanaloRTRorgani-zuotamekonkurse„VardasRusija“20, šiam

19Žr.tipiškąpavyzdį:ИсторияРоссии,1945–2008.11класс. Москва, 2008. Šie kontroversiški vertinimaisukėlėnemažąatgarsįRusijosvisuomenė-je.Vienaiškritiškožvilgsnioatveriamųperspektyvų–2008m.rugpjūčio25d.laikraštyje„Vremyanovos-tei“ išspausdintasAnatolijausBernšteino straipsnis„Racionalus žmogžudysčių valdymas“. Prieiga in-ternetu: http://www.vremya.ru/2008/154/51/211168.html[žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

20 Apiešįkonkursąplačiaužr.:internetoportale„rosbalt“ 2008m. rugsėjo27d.paskelbtą straips-nį „Nepaskutinisherojus“.Prieiga internetu:http://www.rosbalt.ru/2008/09/27/527572.html; JurijausBogomolovo 2008 m. spalio 24 d. tekstą „Pavar-dė „Rusija“.Vardas „Stalinas“?.. Prieiga internetu:http://www.rian.ru/authors/20081024/153750695.html; IstorikoOlegoChlevniuko2008m.gruodžio 1d.interviu„Stalinomenedžmentas“.Prieigainterne-tu: http://www.itogi.ru/obsch/2008/49/135046.html;JevgenijausLesino2008m.gruodžio29d.straips-nį „Rusiška trijulė: Stalinas, Stalinas ir Stalinas“.Prieiga internetu: http://www.ng.ru/politics/2008-12-29/2_rusname.html [visos nuorodos žiūrėtos 2009m.rugsėjo10d.].

174

asmeniui pagerbti stačiatikių bažnyčioseimtos piešti ikonos, „tautų tėvui“ vietosatsirado ir2009m.pradėtamepardavinė-ti paaugliams skirtame kompiuteriniame žaidime, kuriameStalinas padeda apgintiSibirąnuomarsiečiųinvazijos21.

Pastarieji faktai neturėtų stebinti –žvelgiant iš pirmiau pristatyto, kertiniorusų istorinės tapatybės požiūrio taško –svarbiausias dalykas yra Rusijos valsty-bingumasirjostiprybė,okokiakainaužjįsumokėta,netaipjausvarbu.„Valstybiniopatriotizmo“ vertybių skalėje svarbiausiayra tarnavimo valstybei, nepaisant kaip kinta jos istorinės formos,idėja.Betkuri(carinė ar komunistinė) valdžia – aukš-čiau visų teisinių ar etinių kanonų, jeigutik ji puoselėja bei stiprinaRusiją.Tokiakoncepcija sukūrė ir savitą rusovalstybi-ninko sampratą. Jo etalonu galima laiky-ti „sovietinį aristokratą“, 1943, 1977 ir 2001 m. valstybės himno teksto autoriųSergejųMichalkovą22.Pasakiustaiderėtųkonstatuotiirdarvienądalyką–„valstybi-nio patriotizmo“ konstravimo darbas, kaiišeinama už politinių technologijų ribų,jau nebėra vienkryptis procesas, kuriometu politinis elitas gudriai manipuliuoja pasyviomis visuomenės masėmis, prepa-ruodamas jų sąmonę ir taip pasiekdamas

21 Žaidimo interneto puslapis: http://stalinvsmar-tians.com/ru/index.html[žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

Korektiškasir įdėmusžvilgsnisįStalinopopu-liarumošiandieninėjeRusijosvisuomenėjeproblemą–BorisoDubino2009m.rugsėjo21d.straipsnyje„Liudininkųlaikasišseko“.Prieigainternetu:http://www.kommersant.ru/doc-y.aspx?DocsID=1235879 [žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

22Žr. rusųvisuomenės refleksijas apie šiąper-sonaliją jai skirtuose nekrologuose: „Sąjunginėsreikšmės dvarininkas“. Prieiga internetu: http://www.kommersant.ru/doc.aspx?DocsID=1227103;„Taip,tokiomastožmonessutiktipaprasčiausiaine-įprasta“.Prieiga internetu:http://gzt.ru/Gazeta/first-page/257017.html[žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

norimųrezultatų.KaipįžvalgiaipažymėjoRusijos istorikas Dmitrijus Furmanas, ste-bėdamasaptariamusprocesus:„Mesmato-me didžiulę „valstybingumo“ ideologijosjėgą.Jąakumuliuojapsichologijažmonių,gyvenančiųšalyje,kuriosistorijasusidedaiš trumpų laisvės laikotarpių, virstančiųsumaištimiirtodėlinspiruojančių„bėgimąnuo laisvės“ į autoritarinių režimų prie-globstį.Tuopatmetušijėgapatilemiaapi-brėžtoistorinioritmoišlaikymąiratkuriatikrovę,kuriosatspindysyra.Psichologija,ideologija ir institucinė tikrovė yra vienavisuma.“23

Visuomenėsapžvalgininkai,politologaiiristorikai,analizuodamiRusijosviešosioserdvėssanklodosypatumus2008–2009m.,prieinaprievienosišvados:susidomėjimasistorijaRusijojegerokaipadidėjoirbeveikprilygsta buvusiam 1987–1988 m., kai praeitiestyrinėtojųidėjosbuvoužvaldžiu-siosžmoniųprotus.Skirtumasšiuoatvejutik tas, kad M. Gorbačiovo perestroikos metuistorikųraiškabuvosusijusisutikros viešosiospolitikoskūrimoprocesu.Oda-bar naujoji susidomėjimo istorija bangaRusijosvisuomenėjeyrasukeltavalstybėsišlaikomos propagandinėsmašinos, kuriąaptarnaujantys personažai yrameistriškaiįvaldę Robino Džordžo Kolingvudo taipkritikuotą „žirklių ir klijų“ metodą, lei-džiantį keisti praeities formas ir spalvaspagalšįmetodątaikančioasmensarinsti-tucijos poreikius24.

23 Dmitrijaus Furmano 2008 m. lapkričio 18d. straipsnis „Žingsnisnuo išdavystės iki ištiki-mybėsiratgal“.Prieigainternetu:http://www.ng.ru/ng_politics/2008-11-18/11_betrayal.html [žiūrėta 2009m.rugsėjo10d.].

24Apietokiusbandymusžr.2009m.balandžio22d.AndrejausRiabovostraipsnį„Istorijakaippo-litikos pakaitalas“. Prieiga internetu: http://www.gazeta.ru/column/ryabov/2977583.shtml [žiūrėta 2009m.rugsėjo10d.].

175

Taigi, pirmieji žingsniai, „valstybiniopatriotizmo“ konstrukto kūrėjų žengti is-torijospavertimopolitikosįrankiuproceseprieškeletąmetų,jaudavėlauktinųrezul-tatų.Rusijos istorikaioperatyviai įgyven-dinoV.Putinonurodymą2007m.vykusiosusitikimosuistorijosmokytojųatstovaisNovo-ogareve metu parengti tokius vado-vėlius,kuriuosenebeliktųvietosinterpre-tacijomsirišjųkylančiaidvasineisumaiš-čiaibeikaltėsjausmui25 – labiausiai kom-plikuoti XX a. Rusijos istorijos procesai, įvykiaiirpersonalijosjauintegruotiįsenoirnaujoistoriniopasakojimoaudinį,turintįatliktikompensacinio irkonsoliduojančiovisuomenęmechanizmo vaidmenį.Vado-vėliuose nubrėžtos bendriausios praeitiesvertinimo schemos nuosekliai tikslinamos atskirose monografijose ir straipsniuoseir, kas ypač svarbu, per valstybinius Ru-sijos kanalus oRT ir RTR gausiai trans-liuojamuose pseudodokumentiniuose ir meniniuosefilmuose.Šieplatausspektro,tačiaugeraikoordinuojamiveiksmaidavė„valdžios vertikalės“ viršūnėje esančiųžmoniųišankstoprognozuotusrezultatusir net juos pranoko – naujausi sociologųatliekami tyrimai atskleidžia įdomią ten-denciją:rusųvisuomenėselitoatžalos,be-simokančiosprestižinėsemokyklose,irvi-suomenėsparibioatstovai–valkataujantysvaikai–operuojatapačiaisvaizdiniais,kaikalbapasisukaapieRusijosvietąpasauly-je,josnetolimąpraeitįirartimiausiąateitį,visuomenės irvalstybėspriešusbeidrau-gus26.„Valstybiniopatriotizmo“postuluo-

25Žr.stenografinęV.PutinosusitikimosuRusijoshumanitariniųirvisuomeniniųmokslųdėstytojųsuva-žiavimodelegataisataskaitą.Prieigainternetu:http://www.kremlin.ru/text/appears/2007/06/135323.shtml [žiūrėta2009m.rugsėjo10d.].

26Žr.2009m.birželio18d.paskelbtą straips-nį apie atliktą sociologinį tyrimą „Neklasiniai

jamosidėjosRusijosvisuomenėsjaunajaikartai neatrodo atgrasios ir nepriimtinos. o turintiemsnetokias„teisingas“nuostatasvisuomenėsatstovamsyranuosekliairen-čiami įstatymų barjerai27, turintys apsun-kinti alternatyvių oficialiajam diskursuiistoriniųpasakojimųsklaidąirnetgiegzis-tavimąRusijosvisuomenėje.

išvados

Posovietinėje erdvėje gyvenančių vi-1. suomeniųpatiriamiradikalūspokyčiaisocialinėjeirpolitinėjesrityjenulemiavirsmusjųsociokultūrinėjesavivokojeir sukuria naujo santykio su praeitimi būdus. ŠiuolaikinėjeRusijoje aktyviaivykstantys naujos istorinės tapatybėskonstravimo darbai laikytini tipišku posovietinei šaliai procesu, kurio spe-cifikąlemiakeletasaplinkybių:traumi-nė patirtis ir transformacijos procesuspatiriančiosšaliessociopolitiniogyve-nimo ypatumai. PoSovietųSąjungosžlugimosusikūru-2. siRusijosvalstybėdaugiauneipenkio-likametųegzistavoneturėdamaaiškiosideologijos irvertybinėssistemos.Peršįlaikotarpįvalstybėselitassuformavo

priešai“. Prieiga internetu: http://www.vremya.ru/2009/105/51/231079.html [žiūrėta 2009 m. rug-sėjo10d.].

27TurimosomenyješiosKremliausatstovųini-ciatyvos:2009m.vasarį.RFnepaprastųjųsituacijųministroSergejausŠoigupateiktasįstatymoprojek-tas„ApieRusijosFederacijospriemones,nukreiptaspriešnacizmo,nacistiniųnusikaltėlių ir jų talkinin-kųreabilitacijąnaujosenepriklausomosevalstybėse–buvusioseSSRSrespublikose“;2009m.gegužės„VieningosiosRusijos“deputatųValstybėsDūmojeiniciatyva keisti šalies baudžiamąjį kodeksą ir nu-matytiteisinęatsakomybętiems,kurieabejojavado-vaujančiuRusijosvaidmeniuantihitlerinėjekoalici-joje;2009m.gegužęKomisijosprieRFprezidentopriešintismėginimams falsifikuoti istoriją kenkiantRusijosinteresamsįsteigimas.

176

utilitarinį santykį su įvairiomis ideo-loginėmis sistemomis, susiklosčiusiątikrovę galinčiomis paaiškinti polito-loginėmiskoncepcijomisirtradiciniaisbeinaujaiužgimstančiais istoriniopa-sakojimobūdais.Pastaruojumetuvisišie sociopolitinės tapatybės dėmenysKremliaus politikų ir jiems dirbančiųpolitologųbeiviešųjųryšiųspecialistųyranaudojamikuriantsavitą„valstybi-niopatriotizmo“darinį.„Valstybiniopatriotizmo“intelektiniais3. pagrindais politologinėje srityje tapo„energetinės supervalstybės“ ir „suve-renios demokratijos“ sąvokos, kurio-mis operuojant buvo siekiama prista-tytiRusiją tarptautinėje arenoje ir tuopatmetusuteiktivalstybėjenusistovė-jusiamrežimui–„valdžiosvertikalei“–prasminįfonąšaliesgyventojųakyse.Ilgainiuipaaiškėjo,kad„energetinėsu-

pervalstybė“ir„suverenidemokratija“negalivisiškaiatlieptivaldančiojoelitoporeikiųdėlsavodirbtinumoirnetapa-tumo tikrovei.Politologiniųmanipuliacijų, konstruo-4. jantnaująRusijosvisuomenės tapatu-mą,nesėkmesišdaliessugebėtakom-pensuotipadidėjusiaistoriniopasakoji-mo svarba. Šis pasakojimas šiandieni-nei Rusijos visuomenei atlieka ne tik kompensacinio,betirkonsoliduojančiomechanizmovaidmenis.Rusijosvisuomenėjevalingaiįtvirtintas5. ir vyraujantis istorinis pasakojimas yra selektyvus, monologinis ir ekspansy-vus,otaileidžiajįįvardytikaip„nega-tyvią istorinę tapatybę“.Nepaisant šiųistorinio pasakojimo apie Rusijos pra-eitį,dabartįirateitįypatumų,šiopasa-kojimokūrėjai sugebėjoužtikrinti jamdidelėsvisuomenėsdaliespalaikymą.

thE “ConQuEst” of histoRiCAL sPACE in thE 21st CEntuRy RussiA: nEGAtiVE histoRiCAL idEntity?

Aurimas ŠvedasS u m m a r y

The radical social and political changes experienced by the societies of the postsoviet space determine the transformations in their sociocultural mentality and create new forms of relation with the past. The construction of a new historical identity, which now proceeds in contemporary Russia, can be considered as a typical process for the postsoviet country, the particularity of which is created by several factors: traumatic experience and the particularities of sociopolitical life in a country that suffers transformation.

The Russian State which was built after the fall of the Soviet Union had no clear ideology and value systemformorethanfifteenyears.Duringthisperiodthe elite of the state formed a utilitarian view towards various ideological systems, which could explain the development of reality through the concepts of political

sciences and new models of historical narrative. In recent years all these components of sociopolitical identityhavebeenusedbythepoliticiansofKremlin,the political scientists and public relations’ specialists as an instrument for production of a peculiar formation –the“statepatriotism“.

The intellectual foundations of the “statepatriotism” in the sphere of political science are such terms as “energetic superpower” and “sovereigndemocracy” that were used simultaneously in order to present Russia in the international stage and to provide the state regime – the vertical of power – with meaningfulness in the eyes of the inhabitants of the state. Eventually it became obvious that such artificial and inadequate terms as “energeticsuperpower” and “sovereign democracy” cannotfully satisfy the needs of the ruling elite.

177

The failure of political science manipulations to build a new social identity in Russia was partly compensated by the rise of the importance of historical narrative. Historical narrative in contemporary Russian society plays a role not only of compensatory, but also of a consolidating mechanism.

The historical narrative which is powerfully

established and dominates in Russian society is selective,monologicalandexpansive;itallowsoneto call it “negativehistorical identity”.Despite thepeculiarities of this historical narrative on Russian past, present and future, its creators managed to ensure the major public support for the narrative that became a very important part of social mentality in contemporary Russia.

Įteikta 2009 09 29 Parengta skelbti 2009 10 16

178

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

triButaliZmo KonCePCija: s. amino, j. halDono ir h. h. stahlio samPratų lYGinamoji analiZĖ

nerijus Babinskas

AsistentasVilniaus universiteto Istorijos fakulteto,Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraTel. 2 68 72 88El. paštas: nerijus.babinskas@if.vu.lt

Po vadinamojo antrojo diskusijų dėl aziji-nio gamybos būdo raundo (XX a. septin-tasis–devintasis dešimtmečiai1) ir tuoj po jochronologiškaiėjusioSovietųSąjungosbeipasauliokomunistinėssistemosžlugi-movisuotinėsistorijosteorija,besiremian-timarksistiniusocioekonominiųformacijų/gamybosbūdųkaitosmodeliu, išesmėsatsidūrė pokomunistinių šalių (tarp jų irLietuvos)istoriografijosužribyje2. Vienin-telė aiški išimtis šiame kontekste – rusųistoriografija, kurioje, nors ir konstatuotakrizė3, vis dar gana aktyviai ieškoma for-macijų/gamybosbūdųparadigmoskūry-biškos plėtotės būdų.Vakarų istoriografi-jojetendencijosvisaikitokios:marksistinėistoriografijoskryptisčiairpošaltojokarogana gyvybinga ir produktyvi, vyksta ak-

1 Žr.Bratkiewicz J.Teoria przedkapitalistycz-nej formacji społecznej w kulturach orientalnych:interpretacjabadańipolemik.Wrocław,Warszawa,Kraków,Gdańsk,Łódź,1989.

2 Aišku, yra išimčių (pvz., keletasE.Gudavi-čiausirA.Bumblauskostraipsnių,paskelbtų1989–1998m.),bettaitikpatvirtinatendenciją.

3 Крадин Н. Н. Кочевые общества (пробле- (пробле-пробле-мы формационной характеристики). Владивос-ток,1992;Алаев Л. Б.ИсторияВостока.Москва,2007.

tyviosdiskusijosdėlįvairiųgamybosbūdųkaitaparemtųvisuotinėsistorijosmodeliųpagrįstumo4.

Manytume, kad marksistinės istorio-grafijoskryptiesatoslūgįpokomunistinėsešalyse labiau lėmė ideologinės priežas-tys,onepačiosmarksistinėsmetodologi-jos (turint omenyje kūrybiškai plėtojamąmarksizmą, o ne jo suvulgarintas reduk-cionistines versijas) euristinio potencialo išsisėmimas.Tai rodo irXX a. pabaigosjau pokomunistinėje rusų istoriografijo-je aptinkami puikūs pavyzdžiai, kai, pa-sinaudojus marksistinės metodologijosteikiamomisgalimybėmis, randama labaiįtikinamų ir originalių sprendimų (Niko-lajaus Kradino egzopolitarinio gamybosbūdo koncepcija taikytina klajoklių vi-

4Žr.,pvz.,Emilsson E. Ö. before the ‘European Miracles’.FourEssaysonSwedishPreconditionsforConquest,Growth,andVoice.Göteborg,2005;Hal-don J.TheStateandtheTributaryModeofProduc-tion. London,NewYork, 1993;Wickham C. Land and power: studies in Italian and European social his-tory, 400–1200. London,1994;Dictionaryofmarxistthought/ed.;T.Bottomore.Second edition. oxford, cambridge, 1991;Russell J. W.Modesofproductioninworldhistory.Taylor&Francis,1989 ir kt.

179

suomenėms5, Jurijaus Semionovo globali stadijinė / formacinė visuotinės istorijosteorija6).

Visataiturėdamiomenyjeirsuvokdami,kad atstovaujame būtent pokomunistiniųšalių istoriografijai, šiuo tekstu norėtumeatgaivintidiskusijąapiemarksistiniųsocia-linėsraidosschemųpagrįstumąirpritaiko-mumąmodeliuojantvisuotinęistoriją.

Pirmiausia norėtume pabrėžti, kadstandartinęvienalinijinępenkianaręmark-sizmo-leninizmo socioekonominių for-macijų / gamybos būdų schemą laikomevisiškai neadekvačia istorinei tikrovei irpostuluojame galimą ikikapitalistinių vi-suomeniųskirtinguosepasaulioregionuo-se socialinės raidos alternatyvumą. Savoalternatyvųpaieškasnorėtumepradėtinuoistoriografijoje jau pakankamai išplėtotųalternatyviųmodelių.Todėlšiamestraips-nyje norėtume pristatyti tributalizmo /tributarinio gamybos būdo koncepciją irjosvietąbendrosemarksistinėsvisuotinėsistorijos schemose. Tributalizmo sąvoka,kaippaaiškėstoliauaptarianttematiką,yrakertinėklasifikuojantmarksistiniusvisuo-tinės istorijosmodelius;pagal josampra-tosypatybesgalimanustatytivienųarkitųmokslininkųpožiūrį įsocialinęevoliucijąir jos alternatyvas.

Nors manoma, kad pirmasis tributari-niogamybosbūdo(toliau–TGB)terminą1934m.pasiūlėjaponųistorikasJiroHo-yakawa,jissavodarbųneskelbėpagrindi-

5 Крадин Н. Н. Кочевые общества; он же, Кочевничество в цивилизационном и формаци-онномразвитии//Цивилизации.Вып.5.Москва,1995.

6 Семенов Ю. И.Философияистории(Общаятеория, основные проблемы, идеи и концепцииотдревностидонашихдней).Москва,2003;он же, Введение во всемирную историю. Вып. I:Проблемаипонятийныйаппарат.Возникновениечеловеческогообщества.Москва, 1997.

nėmisVakarųšaliųkalbomis,todėljoidė-josVakaruoselikonežinomos7.OpačiojeVakarų istoriografinėje tradicijoje TGBkoncepcijos kūrėju ir pagrindiniu propa-guotoju laikomasSamirasAminas.Todėlmanytume,kadnuojosampratosirderėtųpradėti pristatymą. Išsamiai tributalizmoproblematikąnagrinėjobritųkilmėsistori-kasJohnasHaldonas–parašėvisąknygą,skirtą šiai temai8. Todėl jo sampratą taippatįtraukėmeįšiąapžvalgą.

Studijuodami komunistinio laikotar-pio rumunų istoriografiją, diskusijos dėlazijiniogamybosbūdo irviduramžiųVa-lachijos /Moldovos socialinės struktūrostipologijos alternatyvių koncepcijų paieš-kųkonteksteužtikomedarvienąoriginaliątributalizmokoncepcijosversiją.Pagrindi-nėsjosidėjospristatytosdviejoseknygoserumunų kalba9. Labiausiai rumuniškąjątributalizmo koncepcijos versiją plėtojoHenriH.Stahlis,todėlbūtentjosampratątaip pat aptarsime šiame straipsnyje.

Iš esmės dar vieną alternatyvią TGBsampratą savo tekstuoseyrapateikęsbri-tųistorikasChrisasWickhamas10.Reikėtųpažymėti, kad jo pažiūros šiuo klausimuvėliaukeitėsi11, todėlatskiraiC.Wickha-mo sampratos nepristatysime, o pagrindi-nesšioistorikoidėjasišryškinsimeJ.Hal-dono sampratos kritikos kontekste.

7Paaiškinimąžr.Amin S. class and Nation, His-torically and in the current crisis. New York, Lon-don, 1980, p. 68.

8 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production.

9 Stahl H. H.Teoriişiipotezeprivindsociologiaorînduiriitributale.Bucureşti,1980;Constantinescu M. Schiţauneiteoriimarxisteaformaţiuniisocial-eco-nomicetributale.Bucureşti,1974.

10 Wickham C. TheUniqueness of the East //Feudalism and Non-European Societies. London, 1985, p. 166–196.

11Žr.Wickham C. Land and power, p. 74–75.

180

Traktuodami tributalizmo konceptąkaip ikikapitalistinių visuomenių sociali-nėsstruktūrostipologijosinstrumentą,šia-mestraipsnyjekeliamesautiksląįvertintiįvairių tributalizmo sampratųpagrįstumą,atskleisti kiekvieno autoriaus pozicijosstipriąsias ir silpnąsias vietas. Jei pasiro-dytų, kad nė vieno straipsnyje aptariamoautoriaustributalizmokoncepcijamūsųišesmėsnetenkina,tuometbandysimesufor-muluoti alternatyvios koncepcijos gaires.

* * * * * * *Samiras aminas (g. 1931–)12 savo dar-

buoselabiausiaigilinasiįnetolygauseko-nominiovystymosipriežastis,šalių,esan-čiųperiferijoje,tolesnėsraidosproblemasirperspektyvas.Plėtojamarksistinęvadi-namąjąpriklausomybėsteoriją13.

S. Aminas visuomenių raidoje skiriatrisesminesgamybiniųjėgųiratitinkamųgamybiniųsantykių raidosstadijas:gimi-ninį, tributarinį ir kapitalistinį gamybosbūdus14.EsantTGBvyraujatributarinėže-mėsnuosavybė(suvokiantjosturinįlabiaukaipsocialinękontrolęneijosjuridinesirideologines formas)15. S.Aminas, kalbė-damas apie gamybinių jėgų raidą ir ga-mybosbūdųkaitą(t.y.„bazę“),pabrėžia,kadžmonijosraida,abstrahuojantjąikišio

12GimėKaire,araboirprancūzėsšeimoje.1947–1957m.Paryžiujestudijavopolitikosmokslus,sta-tistikąirekonomiką.1963–1970m.dirboJungtiniųTautųAfrikos ekonominės raidos ir planavimo ins-titute (African Institute For Economic Development And Planning), 1970–1980 m. buvo jo direktorius. Nuo 1980 m. S. aminas – Trečiojo pasaulio foru-mo (Forum du Tiers Monde; Dakaras) direktorius.Prancūziškaiirarabiškaiyraparašęsdaugiaunei30knygų.

13Apie šią teoriją plačiau žr.A Dictionary ofMarxistThought /ed.T.Bottomore.HarwardUni-versity Press, 1983, p. 114–117.

14 Amin S. class and Nation, p. 48–50.15 Ten pat, p. 49–50.

lygmens,yrauniversali.Jisnepritariabritųistorikui Perry andersonui, kuris, nedary-damas perskyros tarp socialinės formaci-jos / sanklodos (angl. social formation) ir gamybosbūdo(angl.mode of production), kalbaapieformacijų/sanklodųįvairovę,oraidosuniversalumąneigia16.TodėlS.Ami-novisuotinėsistorijosraidossampratądrą-siaigalimatraktuotikaipvienalinijinę.Bū-tent TGb jis laiko universalia ikikapitalisti-nėsklasinėsvisuomenėsforma17.

Apibūdindamas TGB kaip universa-liągamybinių jėgųraidosstadijąS.Ami-nas nurodo, kad pridėtinis produktas čianusavinamas naudojant neekonomines priemones. Gamybos organizavimas išesmės paremtas naudojimosi / vartojimo(angl. use value),onemainųverte(angl.exchange value). Esant TGb, tiek tiesio-giniam gamintojui, tiek eksploatuotojųklasei produktas turi tiesioginio vartojimo vertę18. Vyksta ir prekių mainai, bet taiyra tik antraeilis procesas ekonomikos ir visuomenės funkcionavimo atžvilgiu. JisyrasubordinuotaspagrindiniamTGBdės-niui19. S. amino manymu, esant TGb, vy-rauja antstatas (angl. superstructure), kuris reiškiasiideologija(krikščionybė,islamas,budizmasirt.t.).Taiyranaudojimosiver-tėsvyravimobazinėjeekonominėjestruk-tūrojepadarinys20. Pastarasis veiksnys le-miairTGBstabilumąbeipolinkįįstagna-ciją. Ši tendencija būdinga visoms TGBraiškos formoms, įskaitant ir feodalizmą,kaip periferinį, neišplėtotą TGB atvejį.

16 Ten pat, p. 50.17 Ten pat, p. 69.18Apie„usevalue“paremtąpolitinęekonomiją

plačiaužr:Cohen G. A.KarlMarx’sTheoryofHis-tory–aDefence.Oxford,1978;DictionaryofMar-–aDefence.Oxford,1978;DictionaryofMar-aDefence.Oxford,1978;DictionaryofMar-xist Thought, 1983, p. 504.

19 Amin S. class and Nation, p. 51–52.20 Ten pat, p. 52–53.

181

Visuomenės, kurių ekonominė struktūrayra įgavusiTGBpavidalą, daro pažangą,tačiautapažanganeįgaunakokybiniųpo-kyčių, kurie iš esmės keistų tributariniusgamybinius santykius21. Pasak S. amino, TGBtipovisuomenėyra,beabejonės,kla-sinėvisuomenė,kuriojevykstakova tarpantagonistinių socialinių klasių. Engia-mųjųpergalėssudaroprielaidassustiprėtibesiklostančiai buržuazijosklasei, atveriakelią kapitalistiniam gamybos būdui22. Visiišvardytibruožaiyrabūdingibetku-riai ikikapitalistinei klasinei formacijai23 (vadinasi, ir vergoviniam bei feodaliniam gamybos būdui). Kita vertus, S.Aminaspabrėžia, kad vergovė iš viso yra ribinisreiškinysirvisadaglaudžiaisusijęssudi-desniomastoprekiųmainais.Beto,esantvergovei,darbojėgosšaltiniaitaippatgaligreitai išsekti. Todėl S.Aminas nelinkęsvergovei suteikti atskiro savarankiško ga-mybos būdo statuso, o laiko ją išimtiniutrumpalaikiu reiškiniu24.

Feodalinį gamybos būdą (toliau –FGB),kaipbuvoužsiminta,egiptiečiųin-telektualastraktuojakaipprimityvų,neiš-plėtotąperiferinįTGBatvejį.FGBbūdin-ga politinė decentralizacija, ponas (angl.lord)organizuojagamybąsavosenjorijosribose,turivietinępolitinęirjuridinęval-džią. Feodalinė nuosavybė radikaliai ne-siskiranuo tributarinės. Ji greičiau laiky-tinaprimityvia tributarinės forma(taiyrasilpnosirdecentralizuotospolitinėsgaliospadarinys).IlgainiuiFGBevoliucionuojaįlabiauišplėtotątipiškąTGBvariantą(ab-soliutinėsEuroposmonarchijos)25.

21 Ten pat, p. 53–54.22 Ten pat, p. 54.23 Ten pat, p. 56.24 Ten pat, p. 58–60.25 Ten pat, p. 60–62.

* * * * * * *VienasdidžiausiųšiuolaikiniųBizanti-

josistorijosspecialistųJohnasHaldonas26, kiekmumsžinoma,nuosekliausiaiirišsa-miausiainagrinėjoTGBproblematiką.

Šio istoriko manymu, FGb traktuotinas kaip bazinis ir universalus ikikapitalisti-nės klasinės visuomenėsgamybosbūdas.Svarbiausijobruožaiyrašie:1)feodalinėsrentos išgavimas (angl. extraction) poli-tinės ekonomijos prasme, nesvarbu, kokįinstitucinįarorganizacinįpavidaląšipro-cedūraįgauna(mokestis,renta,duoklė);2)neekonominėprievartayrapridėtiniopro-dukto pasisavinimopagrindas (valstiečiainebūtinai turi būti žemvaldžiui teisiškaipriklausantysnuomininkai);3)valdančiųjųirvaldomųjųsantykiaiyraeksploatuotojiš-kiirprieštaringigamybospriemoniųkon-trolėsatžvilgiu27.Kitavertus,britųistori-kaspabrėžia,kadpatsterminas„feodaliz-mas“yradaugiaprasmis,nesjį įvairiomisprasmėmisplačiaivartojaįvairiųpažiūriųistorikai.TodėlJ.Haldonassiūlogamybosbūdo prasme terminą „feodalinis“ keistit r i bu t a r i n i s (angl. tributary)28.

Pasak J. Haldono, S. aminas laiko fe-odalizmą specifiniuTGB atveju: tiek pe-riferine, tiek išplėtotaTGBversija (angl.is seen as both a peripheral and develo-ped version of the tributary mode). EsąS. Aminas esminiu elementu, skiriančiufeodalizmą nuo TGB, laiko pridėtinioproduktonusavinimometodą:esantTGBvyraujamokestis(„viešas“arba„valstybi-

26 Princetono universiteto profesorius (nuo 2005m.),DumbartonOaksoBizantijosstudijųcen-tro (the Dumbarton Oaks Center for Byzantine Stu-dies; Vašingtonas) vyresnysis mokslo darbuotojas (nuo 2007 m.).

27 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 64–65.

28 Ten pat, p. 67–68.

182

nis“), o feodalizmui – renta („privati“)29. PatsS.Aminas,kaipminėta(bentjausavoknygoje Class and Nation: historically and in the current crisis), pabrėžia, kadnematoesminioskirtumotarptributarinėsirfeodalinėsnuosavybėsformų30 ir neak-centuoja pridėtinio produkto nusavinimoesminių skirtumų, todėl čia įžvelgtumeprieštaravimątarpmūsųminėtojeS.Ami-noknygoje išdėstyto jopatiespožiūrio irJ. Haldono interpretacijos. Britų istorikominimąmokesčio/rentosdistinkciją,kaipesminęatskiriantTGBirFGB,išskiriabri-tųmedievistasC.Wickhamas31. J. Haldo-nuišispožiūrisvisiškainepriimtinasirbū-tentpriešjįišesmėsnukreiptavisapusiškajo kritika32.

J.Haldonas gamybos būdą apsibrėžiakaip ekonominių santykių idealųjį tipą,kurįsudarotamtikragamybiniųjėgųirga-mybiniųsantykiųkombinacija33.Visdėltotoliausavoknygojebritųistorikasnuose-kliaipabrėžėišskirtinępridėtinioprodukto(angl. surplus) nusavinimo svarbą gamy-bos būdo struktūroje. Todėl šiuo aspektuJ.HaldonoirC.Wickhamopažiūroslabaiartimos,nesjieabupridėtinioproduktonu-savinimobūdąlaikosvarbiausiugamybosbūdoelementu,kurisesąpatssavaimeyrapakankamas kriterijus skirti vieną gamy-bos būdą nuokito34.Tiekmokesčio, tiekrentosatvejupridėtinioproduktonusavini-

29 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 76.

30 ApieS.Aminonuosavybėssampratąžr.šiametekste pirmiau.

31 Wickham C. The Uniqueness of the East, p. 166–196.

32 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 67.

33 Ten pat, p. 56.34 Haldon J.TheStateandtheTributaryMode

of Production, p. 77, Wickham C.TheUniquenessofthe East, p. 167–168.

masyraparemtasvalstiečiųklasėsbuvimu.J. Haldono manymu, visiškai nesvarbu, ar tievalstiečiaiyranuožemvaldžiopriklau-sominuomininkai (jienėražemėssklypųsavininkai, o tik valdytojai), ar yra laisvi savininkai, susigrupavę į nepriklausomaskaimobendruomenes,arabiejųkategorijųmišinys.PasakJ.Haldono,mokesčio/ren-tos skirtumai yra antstatinio politinio / juri-dinio lygmens. Jie nesudaro pagrindo skirti dugamybosbūdus35.Britųistorikas,pasi-telkęsK.MarksoKapitalo IIItomocitatą,kuriojekalbamaapietąatvejį,kaivalstybėkartuyražemėssavininkasirsuverenas,omokestis ir renta tada sutampa36,teigiaesąpatsK.Marxas nedarė esminio skirtumotarpįvariųrentosformųirmokesčiovals-tybei37.J.Haldonasnepritariairpožiūriui,kad privatūs žemvaldžiai (angl. private landlords)labiaukišasiįdarbo(gamybos)procesąneivalstybė(arjosagentai)38. be to,valstybėsmokesčiai(irprievolės)daž-niausiaibuvęmišrauspavidalo:mokesčiainatūrairpinigais,įvairiosdarboprievolės.Šia prasme, J. Haldono supratimu, taip pat nėrajokioskirtumotarpgalimųmokesčioirrentosformų39.Toliauplėtodamassavo

35 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 77.

36Žr.Marksas K.Kapitalas.Vilnius,1959, t. 3, d.1–2,p.718:„Jeipriešaisjuosbetarpiškaistovineprivatiniai žemėssavininkai,ovalstybėkaipžemėssavininkasirkartusuverenas,kaip,pvz.,yraAzijoje,tai renta ir mokestis sutampa arba, teisingiau sakant, tada nesti jokio mokesčio, kuris skirtųsi nuo šiosžemės rentos formos. Tokiomis aplinkybėmis pri-klausomumo santykio forma politiniu ir ekonominiu atžvilgiugalibūtinegriežtesnėuž tą,kuriyrabū-dingavisųpavaldiniųbūkleišiosvalstybėsatžvilgiu.Valstybėčiayravyriausiasžemvaldys.Suverenumasčia yra nacionaliniu mastu sukoncentruota žemėsnuosavybė.Betužtatšiuoatvejunėrajokiosprivati-nėsžemėsnuosavybės,norsyratiekprivatinis,tiekbendruomeninisžemėsvaldymasirnaudojimas.“

37 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeofProduction, p. 78–79.

38 Ten pat, p. 79–80, 82–84.39 Ten pat, p. 82.

183

argumentaciją jis konstatuoja, kad jeigumokestis ir renta atstovauja skirtingiems gamybosbūdams(kaipkaikuriuosesavotekstuose teigia C.Wickhamas40), tai tu-rėtumerastiirdukontrastingusvariantus,kaip tiesioginiai gamintojai siejami su darbopriemonėmis (combining the direct producers with means of production), o iš tokiltųduskirtingipridėtinioproduktonu-savinimotipai.Tuometišeitų,kadvalstybėirvaldančiojiklasėyraskirtingossocioe-konominės kategorijos, o tai savo ruožtureiškia,kadvisur,kuregzistuojavalstybėir žemvaldžių klasė, turimemišrų feoda-linį-tributarinįgamybosbūdą,kuriambū-dingas nuolatinis vidinis prieštaravimas. Vadinasi, mokesčių rinkimo aparatas irprovincijų agentai, kuriems deleguojamamokesčiųrinkimofunkcija,turėtųsudarytiatskiras klases, bet taip, J. Haldono many-mu,nenutinka.Ištiesų,pasakbritųistori-ko,kalbamatikapiedvivienosvaldančio-sios klasės grupuotes. Šios frakcijos galibūtisusiliejusiosarbasusipriešinusios,bettaiįvykstanedėlskirtingosantykiosutie-sioginiais gamintojais, bet dėl skirtingospadėties pridėtinio produkto paskirstymoatžvilgiu. Tai, J. Haldono supratimu, yravidinisTGBprieštaravimas,oneskirtingųgamybosbūdųkonfrontacija 41.

Kita vertus, nors J. Haldonas nematojokiųesminiųskirtumųtarpFGBirTGB,pabrėžia, kadTGB esmingai skiriasi nuovergovinio, antikinio ir kapitalistinio ga-mybosbūdo.Esantvergoviniamgamybosbūdui, tiesioginiai gamintojai patys trak-tuojamikaipvisiškajųsavininkųnuosavy-bė,jieyraabsoliučiaiatskirtinuogamybospriemonių ir patys jomis laikomi.Vyrau-

40 Wickham C. The Uniqueness of the East, p. 166–196.

41 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 84–85.

jantkapitalistiniamgamybosbūduidarbi-ninkaidisponuojatiksavodarbojėga,ku-riądėlekonominiospaudimoyrapriverstiparduotigamybospriemoniųsavininkams.Antikinio gamybos būdo atveju valstybėkontroliuoja savininkų gamybos priemo-nes tik ribotu mastu, mokesčių pavidalunusavindama tik tiek pridėtinio produkto(angl. surplus), kiek reikia politinei, juridi-neiirkarineistruktūraiišlaikyti.Josreikiabūtentpiliečiųnuosavybeiirsaugumuiga-rantuoti.Tiesa,pasakJ.Haldono,plėtojan-tis darbo pasidalijimui antikinis gamybos būdasneišvengiamaievoliucionuojaarbaįFGB/TGB,arba įvergovinįgamybosbū-dą42.

* * * * * * *Rumunų sociologas Henri H. Stahlis

(1901–1991)43, kitaip nei kiti čia aptartitributalizmoteoretikai,kuriearbarašėan-gliškai,arbataippatplačiaižinomapran-cūzųkalba(opagrindiniaidarbaiišverstiirįanglųkalbą),savopagrindiniusteoriniusveikalus skelbė tik rumuniškai44. Todėl

42 Ten pat, p. 77–78.43GimėBukarešteelzasiečioirprancūzakalbės

šveicarėsšeimoje.Studijavo teisęBukarešte,apgy-nė doktoratą. Tarpukariu glaudžiai bendradarbiavosu rumunų sociologu Dimitrie Gusti, priklausė joįkurtaiBukarešto sociologijosmokyklai.Vykdė in-tensyvius Rumunijos kaimų lauko tyrimus. Vėliausukauptąmedžiagąišanalizavoirapibendrinokelio-semonografijose(išsamiausiai:Contribuţiilastudiulsatelor devălmaşe româneşti, vol. 1–3. Bucureşti,1958–1965,vėliaušioveikalosantrauka,atspindintiistorinęValachijos irMoldovoskaimųstruktūrosirfunkcionavimoraidą,buvopaskelbtaprancūziškai–Lesanciennescommunautésvillageoisesroumaines.Asservissementetpénétrationcapitaliste.Bucarest,1969 – ir angliškai – Traditional Romanian village communities: the transition from the communal to the capitalist mode of production. cambridge, 1980). 1990m.,nuvertuskomunistinįrežimą,buvoišrink-tasRumunijosmokslųakademijosnariu.

44Teoriişiipotezeprivindsociologiaorînduiriitributale, Probleme confuze în istoria socialǎ aRomâniei.Bucureşti,1992.

184

norėtume lietuvių skaitytojui plačiau pri-statyti pagrindines šio mokslininko bendro visuotinėsistorijosmodelioypatybes.

H. H. Stahlis savo veikaluose pabrė-žė esąs istorinio materializmo šalininkasir nuoseklus marksistas (savo darbuose jis dažnai tiesiogiai remiasi marksizmopradininkų tekstais). Vėlyvuose darbuo-se H. H. Stahlis45 nuosekliausiai išdėstėsavometodologinesnuostatas,savitąsoci-oekonominės formacijos (rum.orînduire) struktūros sampratą, atskleidė socialinėsraidosalternatyvumokoncepciją.

Rumunų mokslininkas skyrė penkiaspagrindines „klasikines“ formacijas (pir-mykštębendruomeninę,vergovinę,feoda-lizmą, kapitalizmą, socializmą)46. Toliau plėtodamassavoidėjassvarbiausiameteo-riniameveikaleformcijųsąrašąjispapildoir r y t i e t i ška de spo t i j a 47.

H.H. Stahlis kritikavo deterministinęformacijų evoliucijos schemą, t. y., kadvisosvisuomenėsneišvengiamaijudama-gistraliniukeliulinkkapitalizmo48.Pavyz-džiui, jo manymu, nors feodalizmas yrachronologiškaiankstesnisužkapitalizmą,tai savaime nereiškia, kad jis yra prieškapi-talistinis,t.y.,kadfeodalinėformacijane-išvengiamai visais atvejais evoliucionuos į kapitalizmą49. Tik tam tikrame pasaulio regione (Vakarų Europoje), susiklosčiustam tikroms aplinkybėms, kurios esą iš-orinės feodalizmo formacijos atžvilgiu(pramonėsrevoliucija,kolonijinėpolitika,pirminiskapitalokaupimas),feodalinėsvi-suomenės virsta kapitalistinėmis50. Pasak H.H. Stahlio, yra alternatyvių socialinės

45 Žr.44išnašą.46 Stahl H. H.Teoriişiipoteze,p.26.47 Ten pat, p. 191.48 Ten pat, p. 52–56.49 Ten pat, p. 190.50 Ten pat, p. 51.

evoliucijosbūdų51,todėl,norintadekvačiaiišistoriniomaterializmopozicijųinterpre-tuoti socialinę istoriją, kiekvienu atvejudera nuodugniai tirti techninius gamybos procesus, skiriant juos nuo gamybos san-tykių, kurie apima įvairius eksploatacijosbūdus,t.y.esamopridėtinioproduktonu-savinimobūdus52.

PasakH.H.Stahlio,gamybosbūdasne-tapatintinassuformacija.Rumunųmoksli-ninkaspabrėžia,kadskirtinitryssocialiniaifenomenai(t.y.jienėratapatūs):gamybosbūdas (rum.mod de producţie), gamybos eksploatacijosbūdas(rum.mod de exploa-tare aproducţiei) ir formacijos tipas (rum. tip de orînduire)53.Kapitalizmegamybosireksploatacijosbūdaineatsiejamaisusiję,tačiaukitaisatvejais jie reiškiasiatskirai54. Štaiesanttributalizmuineegzistuoja„tribu-talinis gamybos būdas“, o tik „tributaliniseksploatacijosbūdas“55 (vyraujantis gamy-bos būdas šiuo atveju esąs bendruomeni-nis56).Beto,H.H.Stahlispabrėžia,kadtojepačiojeformacijojekoegzistuojakeligamy-bosbūdai,betvienasišjųyravyraujantis57. Vyraujančio gamybos būdo eksploatacijosbūdas ir lemia formacijos tipą.Kaikuriaisatvejais vyraujantis gamybos būdas liekanepakitęs, o formacinius pokyčius lemiabūtenteksploatacijosbūdųkaita58.Rumunųmokslininkas šio formacijos komponento (eksploatacijosbūdo)svarbąplėtojairkituaspektu. H. H. Stahlio manymu, „funda-mentalių“(t.y.marksizmopradininkųdar-

51 Ten pat, p. 56–58.52 Stahl H. H.Problemeconfuzeînistoriasocialǎ

aRomâniei,p.58.53 Ten pat, p. 173.54 Ten pat, p. 58.55 Ten pat, p. 173.56 Ten pat, p. 174.57 Ten pat, p. 59–60, 173.58 Ten pat, p. 173–174.

185

buose išskirtų ir pakankamai apibūdintų)formacijų kaitą aiškinti vien lygiagrečiaatitinkamųgamybosbūdųkaitabūtųmate-rialistinėsistorijosraidostraktuotėssuvul-garinimas. Kaip tokio aiškinimo pavyzdįjis pateikia atvejį, kai visuomenė forma-ciškai tapatinama su feodalizmu vien to-dėl,kadvalstiečiųeksploatacijossistemospagrindasyrapririšimaspriežemės,duo-klė ir lažas. Rumunų mokslininkas kon-trargumentuojaatkreipdamasdėmesįįtai,kad tokios eksploatacijos formų gali būtiaptinkama ir antikinėje romėnųvisuome-nėje,irvėlyvojoje(rum.tîrziu)Bizantijoje(t. y. vadinamasis kolonatas, o šios visuo-menės,pasakH.HStahlio,netraktuotinoskaipfeodalinės).Ofeodalizme,beminėtųvalstietijoseksploatacijosformų,koegzis-tuojavaldančiojiklasė,kuri esąyra susi-telkusifeodaliniųkopėčių,paremtųsenjo-roirvasalosantykiais,būdu.Šiefeodalaituri vidinę ekonominę bazę, kuri skirtinanuo gamybos būdo.Tai ir yra eksploata-cijosbūdas. Jis,H.H.Stahlio supratimu,apima socialinį formacijos aspektą, kurįrumunųsociologastraktuojakaipantstatoelementą59.

Šaliaminėtų šešių „fundamentalių“60, rumunųmokslininkasišskyrėdarirtribu-talinę formaciją (rum.orînduirea tributa-le), kurią traktavo kaip „fundamentalios“azijinės (rytietiškos) despotinės forma-cijos variantą61. Rytietiška despotija ski-riasinuotributalizmopirmiausiatuo,kadvalstybė pirmuoju atveju kur kas labiaukišasi į tiesioginių gamintojų gyvenimą, t.y.organizuojastambausmastoviešuosius

59 Ten pat, p. 62.60 T. y. pirmykštę bendruomeninę, vergovinę,

feodalizmą,kapitalizmą,socializmąirrytietiškądes-potiją/azijinįgamybosbūdą.

61 Stahl H. H.Teoriişiipoteze,p.191.

darbus(visųpirmadrėkinimosistemossu-kūrimoirpriežiūros).Šiuoatvejuvalstybėtodėl ir įgauna despotijos pobūdį62. Kitavertus, abiem atvejais tiesioginių gamin-tojų bendruomenės yra eksploatuojamosvisų pirma duokliniu būdu63. Tai ir esąsbruožas, siejantis abu formacinius tipus.Kitavertus,tributalizmoatvejutiesioginiųgamintojųbendruomenesvalstybė(valdo-vas)kurkasmažiaukontroliuoja.Taiesąspagrindinistributalizmoirrytietiškosdes-potijos skirtumas.

* * * * * * *Pristatę trijų nuosekliausių tributaliz-

mo koncepcijos propaguotojų sampratasgalimepereitipriejųkritinėslyginamosiosanalizės.Norėtumepradėtinuo J.Haldo-no,nesmanytume,kadbūtentjopažiūroslabiausiai kritikuotinos šiame kontekste.

Pirmiausia prisiminkime, kad, kaip minėta,J.Haldonuisvarbiausiasgamybosbūdo požymis (jo esmė) yra eksploataci-josbūdas.TGB,kaipklasinėsvisuomenėsatveju,svarbiausiasbruožas,apibūdinantisjambūdingąeksploatacijosbūdą, esąyramokesčio (arba rentos, arba duoklės) iš-gavimas neekonominės prievartos būdu.Atkreipkimedėmesį,kadJ.Haldonastarpkitųišskiriairantikinįgamybosbūdą.Vy-raujant pastarajam, pasak britų istoriko,valstybė pasisavina dalį pridėtinio pro-dukto iš gamybos priemonių savininkųmokesčių pavidalu – tik tiek, kiek reikiaišlaikyti politinei, juridinei ir karinei struk-tūrai,kuriginapačiųsavininkųinteresus.Kaipšiuoatveju,pasakJ.Haldono,vykstapridėtinioproduktodaliespasisavinimas?Išpradžiųvidiniųklanoargentiesabipu-siųmainų (angl. internal clan and tribal

62 Ten pat, p. 156–159.63 Ten pat, p. 159–160.

186

reciprocity) būdu, o vėliau remiantis for-malizuotasutartimi(angl.on a formalized and contractual basis)64.Iššioapibūdini-moaiškiaimatyti,kadčiasusiduriamesupridėtinio produkto perskirstymu (redis-tribucija),ojokioeksploatacijosbūdočiaįžvelgtineįmanoma.Kitigamybosbūdai,sukuriaistamepačiamekonteksteJ.Hal-donas lygina TGb, yra antagonistiniai, t. y. jiems būdingas vienoks ar kitoks eksplo-atacijos (pridėtino produkto nusavinimo)būdasirdėltokylantysklasiniaiprieštara-vimai.Vadinasi,išskirtitaipapibrėžiamą65 antikinįgamybosbūdąne tik šiamekon-tekste, bet ir apskritai yra nesusipratimas. KaiptoliausavoknygojepripažįstairpatsJ. Haldonas, taip suprantamas antikinis gamybos būdas yra tik pereinamoji sta-dija tarpgentinės(pirmykštės) irklasinės(antagonistinės)visuomenės,t.y.tarppir-mykščio ikiklasiniogamybosbūdo irku-rio nors klasinio ikikapitalistinio gamybos būdo(vergovinioarbatributarinio)66.

antras kritikuotinas J. Haldono teigi-nysyrasusijęssugamybiniųjėgųsampra-tairjųsutikimusutamtikraisgamybiniaissantykiais.Britųteoretikopateiktasgamy-binių jėgų lygio apibūdinimas pernelygbendras (galima sakyti, redukcionistinis), todėl jis tinka ne tik visoms ikikapitalis-tinėms, bet ir kai kuriomspirmykštėms /gentinėmsvisuomenėmsirtodėlnepakan-kamai atskleidžia dialektinį gamybiniųjėgų ir gamybinių santykių raidos sąryšį.

64 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeofProduction, p. 78.

65C.Wickhamaspateikiakitokią, įtikinamesnęantikinio, kaip savito gamybos būdo, sampratą, žr.Wickham C. The other Transition: from the ancient Worldtofeudalism//PastandPresent.1984,no103,p. 3–36.

66 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 90.

PasakJ.Haldono,pagrįstai teigiama,kadvisuomeninių klasių struktūra, vyraujantiesant TGb, apytikriai atitinka ir yra nu-lemtagamybiniųjėgųlygio,susiklosčiusioponeolitorevoliucijos,paremtolaukųap-dirbimunaudojantorganinėskilmėsener-gijąirrankiniusįrankius.Ten,kurvyraujatokios sąlygos ir tokiopobūdžiogamybi-niai santykiai, paremti rentos nusavinimu neekonominėmispriemonėmis67,tųvisuo-menių ekonominė struktūra apibūdintinakaip TGb68. Iš pradžių atkreipkime dė-mesį,kadtoliausavoknygojeJ.Haldonaskalba apie vergovinį ir antikinį gamybosbūdus,kuriejuktaippatvisiškaiatitinkaišesmės tą patį taip suprantamųgamybiniųjėgų lygį. Vadinasi, pirmiau apibūdintasgamybiniųjėgųlygisnebūtinaiatitinkaga-mybiniussantykius,būdingusTGB.Tiesa,toliau J. Haldonas visiškai neigia antikinio kaipsavarankiškogamybosbūdo,statusą,o vergovinį, antrindamas S.Aminui, lai-ko marginaliu ir efemerišku reiškiniu69. Tai lyg irneutralizuojamūsųkritiką šiuoklausimu,tačiau,jeipažiūrėtumeplačiau,J.Haldonogamybiniųjėgųlygioapibūdi-nimas ne tik nepakankamai paaiškina jo tezęapieTGBvyravimąikikapitalistinėsevisuomenėse, bet ir visiškai neargumen-tuoja, kodėl vienur visuomenės tapo an-tagonistinės /klasinės,okiturne.Pavyz-džiui,kodėlAfrikojeįpietusnuoSacharos(vienintelėaiškiišimtisšiameregioneyraEtiopija),norsankstibuvopradėtinaudoti

67 Čia J. Haldono samprotavimuose galimakonstatuoti tautologiją, nes jis teigia, kad ten, kurpasiektas tam tikras gamybinių jėgų lygis, o toliauapsibrėžia,kadten,kurvyraujatamtikrigamybiniaisantykiai... o juk gamybiniai santykiai ir lemia ga-mybosbūdotipą.

68 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 65.

69 Ten pat, p. 89–90.

187

netgeležiniaiįrankiai,ožemdirbystėtaippat seniai žinoma, gyvenančių žmoniųsocioekonominė struktūra liko pirmykš- tė/gentinėir,neskaitantkeliųefemeriškųišimčių, neevoliucionavo ikiTGB70. Šia-me kontekste derėtų prisiminti, kad patsK. Marxas teigė, jog bendruomenė yra„pirmoji didžioji gamybinė jėga“, kuriąsavo ruožtu, kaip ir patį gamybos būdą,lemia gamybos sąlygos (gamybos šakųstruktūra,ūkininkavimometodaiirkita)71. J.Haldonaspabrėžia,kadjambendruome-nėsveiksnysneturijokiosreikšmėsgamy-bosbūdųtipologijai72.

* * * * * * *Dabar grįžkimeprie J.Haldono argu-

mentų,kuriaisremdamasisjissiūloatsisa-kytiFGB/TGBdichotomijos.Kaipminė-ta,šiuoatvejubritųistorikas,remdamasisK. Marxo teiginiu, pateiktu „Kapitalo“ III tome, skirsnyje apie kapitalistinės že-mės rentos genezę, tvirtino, kad istoriniomaterializmopradininkasneįžvelgėesmi-nioskirtumotarptoatvejo,kairentąištie-sioginiųgamintojųišgaunaprivatūsžemėssavininkai, ir kai ją išgauna valstybė73. Iš tiesų,mūsųmanymu, šiame konteksteK.Marxastraktuojavalstybiniomokesčioišgavimąkaipvienąišgalimųikikapitalis-tinės rentos variantų. Tai patvirtina tamepačiameK.Marxoteksteaptinkamastoksteiginys: „Pagalmūsųprielaidą,betarpiš-kam gamintojui čia priklauso jo paties

70 Nuosekliai ir pagrįstai gamybinių jėgų irgamybinių santykių raidos santykį atskleidė rusųistorijos teoretikas Jurijus Semionovas, žr. Семё-нов Ю. И.Обособенностяхразвитияпроизводс-твенных сил докапиталистических классовыхобществ//Философскиенауки.1985,№1.

71 Marx K. Pre-capitalist Economic Formations / ed. E. Hobsbawm. London, 1964, p. 94–95.

72 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 77.

73 Marksas K.Kapitalas,t.3,d.12,p.718.

gamybospriemonės,daiktinėsdarbosąly-gos,kuriosyrabūtinosjodarbuirealizuotiirjopragyvenimoreikmėmspagaminti;jissavarankiškai verčiasi žemės ūkiu, lygiaikaip ir su juo susijusia namine pramone. Šio savarankiškumo nepanaikina tai, kad, kaip,pvz.,Indijoje,šiesmulkūsvalstiečiaiyrasusijungęįdaugiauarmažiaunatūra-liaiišaugusiągamyb inę bend ruome -nę (čiairvisurkiturcituojamuoseK.Mar-xo tekstuose išretintu šriftu išskirtamūsų– N. B.), nes čia yra kalbama apie sava-rankiškumątiktainominaliniožemvaldžioatžvilgiu.“74

Šiame kontekste esmingiausias klausi-masformuluotinastaip:artai,kadK.Mar-xas valstybės išgaunamą mokestį Azijosvalstybėselaikospecifiniurentosvariantureiškia,kadmarksizmopradininkaspriski-ria minėtas Azijos valstybių visuomenesprietopatiesgamybosbūdo,kaipirtas,ku-rioserentąištiesioginiųgamintojųišgaunaprivatūsžemvaldžiai?Norint atsakyti į šįklausimą,būtinanuodugniauaptartipatiesK.Marxogamybosbūdosampratą.

Norėtume dar kartą priminti, kadJ. Haldonas gamybos būdą iš esmės re-dukuoja į eksploatacijos, t. y. pridėtinioproduktonusavinimo,būdą.Tokiagamy-bos būdo samprata yra gana įprasta Va-karų istorikams marksistams75. Nekyla abejonių,kadčiatiekJ.Haldonas,tiekkitiVakarų mokslininkai marksistai remiasiK.Marksoteiginiu,esančiutopaties„Ka-pitalo“ III tome, tamepačiame skirsnyje:„Taspecifinėekonominėforma,kuriane -apmokė t a s p r i dedamas i s da rba sy r a i š spaudž i amas i š be t a rp t i škųgamin to jų ,apsprendžiaviešpatavimoir

74 Ten pat, p. 717.75 Žr. Dictionary of Marxist Thought, 1983,

p. 353.

188

pajungtumo santykį, koks jis betarpiškaiišauga iš pačios gamybos ir savo ruožtudaropastarajailemiamągrįžtamąpoveikį.O tuopagrįstavisa i š pač ių gamyb i -n ių s an tyk ių išaugančios ekonominėsvisuomenės[Gemeinwesen]struktūra.“76

Vis dėlto kyla klausimas, ar toks ga-mybos būdo apibrėžimo susiaurinimasyra adekvatus paties K.Marxo gamybosbūdo sampratai. Kaip rodo pateikta cita-ta, gamybos būdas K.Marxui – tai visųpirma gamybiniai santykiai. o kas, pasak K.Marxo, yra gamybiniai santykiai?At-sakymąrandamemarksizmopradininkotopatiesveikaloiškartopopaskutinėscita-tos einančiame sakinyje: „Be t a rp i ška sgamybos sąlygų savininkų santykis subetarpiškais gamintojais – santykis, kurio kiekvienakonkreti formakiekvienąkartąnatūraliai atitinka tam tikrą darbo būdoišsivystymo laipsnį, todėl ir visuomeninįdarbo gamybinį pajėgumą.“77 Kaip reiš-kiasi šie betarpiški gamybos sąlygų savi-ninkų ir tiesioginių gamintojų santykiai (t.y.gamybiniaisantykiai)?K.Marxaski-tamesavogeraižinomameteksteatsakoirįšįklausimą:„Tamtikrojesavoišsivysty-mopakopojematerialinėsgamybinėsjėgosima prieštarauti esamiems gamybiniams santykiams, arba – tai yra tik juridinė toišraiška – nuosavybės s an tyk i ams ,kuriųvidujejosligitolvystėsi.“78 o kaip K.Marxosupratimureiškiasinuosavybėssantykiai?Štaiką jisapie tai rašo„Kapi-

76 Marksas K.Kapitalas,t.3,d.1–2,p.718.77 Ten pat, p. 718.78 Marksas K. „Dėl politinės ekonomijos kriti-

kos“pratarmė // Marksas K., Engelsas F. Rinktiniai raštai.Vilnius,1949,t.1,p.304;K.MarksogamybosbūdosampratąkaipnuosavybėssantykiustraktuojairvengrųistorijosteoretikasF.Tökei,žr.Тёкеи Ф.Ктеорииобщественныхформаций.Москва,1975,c. 48, 51–52.

talo“ III tome: „Nuosavybės santykis tuopačiumetuturipasireikštikaipbe t a rp i š -ka s pa jung tumo i r v i e špa t av imo san tyk i s , vadinasi, betarpiškas gaminto-jasturibūtinelaisvas.“79 Iš to galime pada-rytiišvadą,kadK.Marxuisvarbiausiasyranuosavybėskaipsocioekonominėsgalios80, onejosjuridinėsišraiškosaspektas.

Išvisoto,kaspasakytaapieK.Marxogamybosbūdosampratą,labiausiaiišskir-tini du dalykai:

Gamybos būdo eksploatacinis as-1. pektasreiškiasibūtentbe t a rp i škugamybossąlygųsavininkųsantykiusu tiesioginiais gamintojais.Pajungtumo ir viešpatavimo santy-2. kis (eksploatacijosbūdas) reiškiasinuosavybės santykiais,kuriesu-prastini kaip socioekonominė ga -l i a , leidžianti įgyvendinti vienaipar kitaip reglamentuotas savo teises įnuosavybę.

Turėdamišiuosduesminiusmomentusomenyje, galime grįžti prie jau suformu-luotoklausimo:arK.MarxasprietopatiesgamybosbūdopriskiriatasAzijosvalsty-bių visuomenes, kuriose valstybė yra že-mėssavininkasirkartusuverenas,kaipirkitas visuomenes, kuriose rentą iš tiesio-giniųgamintojųišgaunaprivatūsžemval-džiai.Priešatsakydami į šįklausimą,darnorėtumepateiktiatitinkamąK.Marxoci-tatą,kurjisaprašočiaaptariamąAzijosvi-suomeniųatvejį:„Jeipriešaisjuosbe t a r -p i ška i s t ov i ne p r i va t i n i a i ž emėss av in inka i , o va l s t ybė kaip žemėssavininkas ir kartu suverenas, kaip, pvz.,

79 Marksas K.Kapitalas,t.3,d.1–2,p.717.80 Panašiai nuosavybę apibrėžia ir S.Aminas.

C.Wickhamastaippatpabrėžia,kad,lyginantikika-pitalistiniusgamybosbūdus,svarbiauyranuosavybėkaip galia, o ne jos juridinis aspektas: Wickham C. TheUniquenessoftheEast,p.184.

189

yraAzijoje, tai renta irmokestissutampaarba, teisingiau sakant, tada nesti jokio mokesčio, kuris skirtųsi nuo šios žemėsrentos formos“. Ir toliau: „Valstybė čiayra vyriausias žemvaldys. Suverenumasčiayranacionaliniumastu sukoncentruo-ta žemėsnuosavybė.Bet užtat šiuo atve-ju nė r a j ok io s p r i va t i nė s ž emėsnuosavybės , nors yra tiek privatinis,tiek bendruomeninis žemės valdymas irnaudojimas“81.

ŠiuoK.Marxoaprašytuatveju,kitaipnei visuomenėse, kuriose žemės rentą ištiesioginiųgamintojųišgaunaprivatūsže-mėssavininkai,nerandame:

1)betarpiškoprivačiųžemės(t.y.ga-mybossąlygų)savininkųirtiesioginiųga-mintojųsantykio;

2)pačiųprivačiųžemėssavininkų,otaireiškia,kadsocioekonominėgaliayrasu-telktanejų,ovalstybės(t.y.jąįkūnijančiovaldovo) rankose.

Vadinasi,pasakK.Marxo,galimakal-bėti tik apie privačius žemės valdytojus,onesavininkus.Jiegaliosįgaunatikkaipvaldovoagentai(valstybėsadministravimoaparatonariai).Taireiškia,kadjųsantykįsugalia(kaipfaktinenuosavybėsišraiška)lemias t a t u sa s .TaiyraesminisK.Marxoapibūdintų Azijos visuomenių skirtumaslyginant su tomis visuomenėmis, kurioserentąištiesioginiųgamintojųišgaunapri-vatūsžemiųsavininkai.Todėlčiasusidu-riamesuskirtingaisgamybosbūdais.

Be to, jei K. Marxo aprašytu atvejuvalstybė / valdovas yra gamybos sąlygųsavininkas,taituomet,kaivalstybė/valdo-vas,imdamaištiesioginiųgamintojųrentą/mokestį,santykiaujasubendruomene,ji/jis be t a rp i ška i nesantykiauja su gamin-

81 Marksas K.Kapitalas,t.3,d.1–2,p.718.

tojais.Vadinasi, kitas, nemažiau svarbusaspektasyragamybinės /prievolinės ląs-telės/vienetoklausimas,okartuK.Marxopateiktabendruomeniųtipologija82 yra svar-biausiaapibrėžiantgamybosbūdus.

Visa tai reiškia, kad teiginys apie TGb universalumąirTGB/FGBperskyrosnei-gimasyranepagrįstas, nes remiasi,mūsųmanymu, nepagrįstai susiaurinta / supa-prastinta gamybos būdo samprata. Mažato, skirtini ne tik TGb ir FGb, bet, ir re-miantis eksploatacinio subjekto (gamybos sąlygųsavininko)irgamybinio/prievoli-nio vieneto kriterijais, galima pateikti dar sudėtingesnęgamybosbūdųklasifikaciją:

Žemės savininkas yra valdovas /1. valstybė, o gamybinis / prievoli-nisvienetasyra(azijinio/slaviškotipo)bendruomenė;Žemės savininkas yra valdovas /2. valstybė,ogamybinis / prievolinisvienetas yra individualus tiesiogi-niogamintojoūkis.Žemės savininkai yra privatūs, o3. gamybinis / prievolinis vienetas yra (azijinio/slaviškojotipo)bendruo-menė.Žemės savininkai yra privatūs, o4. gamybinis / prievolinis vienetas yra individualus tiesioginio gamintojo ūkis83.

* * * * * * *Išdėstęargumentus,kodėluniversalis-

tinėJ.HaldonoTGBsampratamumsyravisiškai nepriimtina, galime pereiti prie S. Amiro koncepcijos kritinės analizės.

82 Marx K. Pre-capitalist Economic Formations, 1964.

83 Plg. panašiais kriterijais besiremiančią Ro-bertoBrennerioklasifikaciją:Brenner R. The Social BasisofEconomicDevelopment//AnalyticalMar-xism. cambridge, 1986, p. 51.

190

Čiareikėtųpažymėti,kad,mūsųįsitikini-mu,S.AmiroirJ.HaldonopažiūrosįTGByra labaiartimos, jokiųesminiųskirtumųneįžvelgiame. Abu mokslininkai laikoTGBuniversaliaikikapitalistinežmonijosraidosstadija(tiesa,S.Amirasdaroišlygąirmano,kadFGB,kaipperiferinisneišplė-totas TGb atvejis, buvo palankesnis kapi-talizmo genezei, tačiau feodalizmo sava-rankiškugamybosbūduvis tieknelaiko).TodėlmestiekS.Aminą,tiekJ.Haldonągalime priskirti tai pačiai vienalinijinėsmarksistinės visuotinės istorijos raidosmodeliošalininkųkrypčiai.Abiejųšiųau-toriųkoncepcijosmumsišesmėsvienodainepriimtinos.

* * * * * * *Dabar galime pereiti prie H. H. Stahlio

pažiūrųkritinėsanalizės.Toliauišvardysi-mepagrindiniusaspektus,kuriaisrumunųsociologo pažiūros iš esmės skiriasi nuo S. amino ir J. Haldono.

Pirma. Esminis H. H. Stahlio visuoti-nės istorijos raidos koncepcijos bruožas,skiriantis jo sampratą tieknuoS.Amino,tiek nuo J. Haldono, yra socialinės evo-liucijos alternatyvumo pripažinimas. Ru-munų mokslininkas nuosekliai kritikavodeterministinę vienalinijinę formacijų /gamybosbūdųevoliucijosschemą.PasakH.H.Stahlio,tiksusiklosčiustamtikromsaplinkybėms (o tai nėra neišvengiama)viena formacija evoliucionuoja į kitą. OS. aminas, kaip pamename, teigia priešin-gai:jispabrėžiažmonijosraidosuniversa-lumą (gamybinių jėgų raidos, taigi ir jasatitinkančiųgamybiniųsantykių,t.y.irga-mybosbūdų,prasme)irgriežtaikritikuojaPerryAndersonomintįapiesocialinėsrai-dosalternatyvumą.J.HaldonasTGBlaikobaziniu iruniversaliu ikikapitalistiniu ga-

mybosbūdu,todėltaippatneigiaikikapi-talistinėssocialinėsraidosalternatyvumą.

antra. Skiriasi H. H. Stahlio ir S. ami-no/J.Haldonopagrindiniųsąvokų,ypačgamybos būdo, vartosena.H.H. Stahliuiformacija (rum. orînduire) yra plačiausiasąvoka,apimantitiekgamybosbūdą(rum.mod de producţie) kaip techninius gamy-bos procesus (į H. H. Stahlio gamybosbūdo sąvoką įeina tai, ką mes gamybosbūdo struktūros analizėje vadinome ga-mybos /prievoline ląstele /vienetu), tiekeksploatacijosbūdą(rum.mod de exploa-tare),t.y.pridėtinioproduktonusavinimobūdą,tiektamtikrassocialinesstruktūras,kurios, pasak rumunų sociologo, yra nemažiau reikšmingos nustatant formacijostipą (pvz., feodalizmo formacijoje feo-dalų hierachija paremta senjoro ir vasaloryšiais84). Pastarosios struktūros jau yraantstato elementas85. Formacijos tipą, H.H.Stahliomanymu, lemiabūtenteks-ploatacijosbūdas,nesgamybosbūdas la-baiilgąlaikągaliišliktinepakitęs,oeks-ploatacijosbūdaikeistis.

Vadinasi, visuomenių tipologijos pa-grindas H. H. Stahliui yra formacija (rum. orînduire). S. aminui ir J. Haldonui tipo-logizuojančioji kategorija yra gamybosbūdas.Kaipminėta,J.Haldonasgamybosbūdą (angl.mode of production) apsibrė-žia kaip tam tikro ekonominių santykiųkomplekto (tam tikros gamybinių jėgų irgamybinių santykių kombinacijos) ide-

84Požiūrįįfeodalizmąkaipįhierachinęfeoda-lųstruktūrą,paremtąsenjoroirvasaloryšiais,labaiįtaigiaisukritikavobritųmedievistėSusanReynoldssavoknygojeFiefs andVassals: theMedievalEvi-dence Reinterpreted. oxford University Press, 1994.

85Apiepastarojoelementosvarbąžr.Stahl H. H. Probleme confuze în istoria socialǎ a României,p. 62.

191

alųjį tipą86. Vadinasi, tai yra abstrahuota nuoistorinėstikrovėstipologizacijospro-cedūros priemonė. O socialinė formacija(angl. social formation)britųistorikuiyrakonkrečiosistorinėsvisuomenėsapraiška, t. y. kaipkuris norsgamybosbūdas reiš-kiasi konkrečioje visuomenėje konkrečiuistoriniulaikotarpiu(apimapolitinį,kultū-rinįirinstitucinįaspektą).

Nors S. amiras taip aiškai, kaip J. Hal-donas, ir neapsibrėžia skirtumo tarp ga-mybos būdo ir formacijos87, iš kai kuriųjo užuominų galima spręsti, kad jo sam-pratayraartimaJ.Haldonui.Kaipminėta, S.AmiraskritikuojaP.Andersonądėl to,kad pastarasis, aiškiai neapsibrėždamasskirtumų tarp gamybos būdo / socialinėsformacijos, neigia žmonijos raidos uni-versalumąirkalbaapietosraidoskrypčiųalternatyvumą.OS.Aminaspabrėžiakon-ceptualųskirtumą(„To the extent i empha-size this conceptual distinction“)iratmetaargumentus, paremtus betarpiška istoriška tikrove(„i am rejecting the argument based on the variety of immediate reality“)88.

H. H. Stahlio paties gamybos būdosamprata iš esmės skiriasi nuo tos, kuriašiąsąvokąvartojaS.Aminas/J.Haldonas.Rumunųsociologui,kaipminėta,gamybosbūdasapima tik techniniusgamybospro-cesus (taip pat darbo organizavimo, nes H. H. Stahlis kalba apie kaimų, turinčiųbendrą nuosavybę (rum. sat devǎlmaş) gamybosbūdą,t.y.vadinamąjągamybinęląstelę/vienetą).J.Haldonas,mūsųmany-mupagrįstai,tokiągamybosbūdosampra-tąįvardijakaipvienąišgalimųklaidingų.

86 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeofProduction, p. 54, 56.

87 bent jau Lietuvoje prieinamuose jo tekstuose, kurjisplėtojaTGBkonceptą.

88 Amin S. class and Nation, p. 50.

Tai vadinamoji organizacinių formų fe-tišizacija. Tokia gamybos būdo samprataapima tik gamybinį vienetą, o nuo pla-tesniogamybiniųsantykių(kuriųdalį su-daro ir pats gamybinis vienetas) rinkinio atsiribojama89.Kaipminėta,H.H.Stahliseksploatacijosbūdą laiko esminiu forma-cijoskomponentu,kuris ir lemia jos tipą.J.Haldonaseksploatacijosbūdą laikoes-mingiausiu kompleksiškiau suvokiamo gamybos būdo, lemiančio gamybos būdotipą,komponentu.Pastarojigamybosbūdokoncepcija,kaippaaiškėjoišmūsųatliktosK.Marxogamybosbūdosampratosanali-zės,yraartimesnėpatiesmarksizmoįkūrė-jo sampratai.

Kitavertus,kadangiH.H.Stahlisprieesminių formacijos komponentų priskiriairkaikuriasstruktūras,kuriostraktuotinoskaip antstatiniai reiškiniai, šia prasme jo formacijossampratayraišesmėsidentiš-ka J. Haldono išskirtam antrajam (taip pat klaidinančiam) gamybos būdo apibrėži-mui.Taiyratasatvejis,kaigamybosbūdo,kaip idealiojo tipo, samprata susipina su gamybos būdo, kaip konkrečios istorinėsvisuomenėstamtikrulaikotarpiu,sampra-ta. Tuomet institucinės formos, žinomosiš konkretaus istorinio atvejo, laikomos esminėmisapibrėžiantgamybosbūdąkaiptipą90.

Pereidami prie pačios tributalizmo /TGb koncepcijos palyginimo iš pat pra-džiųnorėtumepabrėžti,kadH.H.Stahliotributalizmo,kurįjislaikorytietiškosdes-

89 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeof Production, p. 53.

90 Haldon J.TheStateandtheTributaryModeofProduction,p.53–54;duotasiridentiškasH.H.Stah-liui tokiosvartosenospavyzdys(feodalizmas,kurisesąautentiškas tik tuomet,kaiegzistuoja ir institu-cijos,analogiškosVakarųEuroposinstitucijomstamtikru laikotarpiu).

192

potijos (azijiniogamybosbūdo)variantu,samprata radikaliai skiriasi tiek nuo S. ami-no (kuris visiškai nepripažįsta azijinioga-mybos būdo (t. y. rytietiškos despotijos)koncepcijos ir laiko ja ne moksline, o mito-logine kategorija), tiek nuo J. Haldono, ku-rislaikosinuostatos,kadjokiųesminiųTGBirFGBskirtumųnėra.Šiaprasmerumunųsociologo tributalizmo samprata gerokaiartimesnėC.Wickhamui,kuriosupratimuTGB ir FGB koegzistuoja kaip skirtingigamybosbūdai,nesparemtiskirtingaisvy-raujančiaispridėtinioproduktonusavinimometodais: atitinkamai valstybinių mokes-čiųirprivačiosrentospavidalu91.

S. aminui / J. Haldonui TGb – un i -ve r sa lu s ikikapitalistinis gamybos bū-das v i ena l i n i j i n io visuotinės istorijosraidos modelio kontekste. o H. H. Stahliui tributalinėformacija–vienasišalternaty-viųikikapitalistiniųvisuomeniųraidosva-riantų b i l i n i j i nė j e visuotinės istorijosraidos schemoje.

H. H. Stahlis savo pagrindiniame teori-niameveikalepateikėtributalinioeksploa-tacijosbūdodefiniciją,kuriąišesmėsbūtųgalima traktuoti kaip tributalizmo forma-cijos apibrėžimą. Štai kokiais požymiaisrumunų sociologas apibūdino tributalinįeksploatacijosbūdą:

Pridėtinį produktą iš kaimų, turin-1. čių bendrą nuosavybę (rum. satele devǎlmaşe)valdančiojiklasėnusa-vinacentralizuotubūdu.Pridėtinioproduktonusavinimasyra2. duoklėspavidalotodėl,kadkonfis-kuojamo produkto kiekis ir terminai yra nustatyti iš anksto, o pats nusa-vintas produktas pirmiausia patenka įvaldovoiždą.

91 Wickham C. The Uniqueness of the East, p. 166–196.

Valdančiosios klasės teisės yra iš-3. imtinai susijusios sumokesčiais, oeksploatacija parazitinė, eksploa-tuotojaivisiškainesikišaįgamybosprocesą92.

Turėdami omenyje mūsų pirmiau pa-teiktąbandymąrekonstruotiK.Marxoga-mybosbūdosampratą(oeksploatacijosbū-dasyraesministokiogamybosbūdosam-pratos elementas), pabandykime įvertintiH. H. Stahlio tributalizmo eksploatacijosbūdo apibrėžimo konceptualumą. Pirma,išrumunųsociologoapibrėžimopaaiškėjaeksploatacinio subjekto (valdovo) santykis su gamybiniu / prievoliniu vienetu (rum. sat devǎlmaş). antra, matome tiesioginio gamintojosantykiosugamybospriemonė-mispobūdį:jisyranetiesioginis,oįsiter-piabendruomenė.Trečia,valdančiąjąkla-sęsudaroišimtinaitikvaldovoagentai,jųsocialinęgaliąlemiastatusas.Taigi,pagalmūsųsuformuluotągamybosbūdųklasifi-kaciją,H.H.Stahlio tributalinioeksploa-tacijosbūdoapibrėžimeyravisisvarbiausigamybosbūdoapibūdinimopožymiai.

* * * * * * *Iš to, kas pasakyta, galima daryti šias

išvadas:S. amino ir J. Haldono ikikapita-1. listiniųvisuomeniųraidossampratągalimą apibūdinti kaip vienaliniji-nę evoliucionistinę deterministinę,kuri mums visiškai nepriimtina.Laikome pagrįsta principinę2. H.H.Stahlionuostatądėlžmonijosikikapitalistinėssocialinėsevoliuci-jos alternatyvumo, nors ji ir remiasi kaikuriųesminiųkategorijųvarto-senosneapibrėžtumu.H. H. Stahlio visuotinės istorijos3.

92 Stahl H. H.Teoriişiipoteze,p.192.

193

procesosamprata,kuriągalimaapi-būdintikaipbilinijinę,taippatnevi-siškaiadekvačiaiatspindiikikapita-listiniųgamybosbūdųįvairovę.Sutinkame su J. Haldono gamybos 4. būdo, kaip tam tikro ekonominiųsantykiųkomplekto(tamtikrosga-mybiniųjėgųirgamybiniųsantykiųkombinacijos), idealiojo tipo apsi-brėžimu.Laikome priimtina J. Haldono ga-5. mybos būdo ir socialinės formaci-josperskyrąkaipperskyrątarptamtikro ekonominių santykių kom-plekto idealiojo tipo ir konkrečiosistorinės josapraiškoskuriojenorsrealiaiegzistavusiojevisuomenėje.J. Haldono gamybos būdo esmės6. redukavimą į eksploatacijos būdąlaikome nepriimtinu.Svarbiausi gamybos būdo elemen-7. tai yra:

Eksploatacinis subjektas, kurįa. nustatyti leidžia gamybos są-lygų nuosavybė, besireiškiantikaipsocialinėgalia.Gamybinis / prievolinis viene-b. tas,kurisgalibūtiarbaindividu-alaustiesioginiogamintojoūkis,arbabendruomenė.

Manome,kadH.H.Stahliogamy-9. bos būdo samprata neleistinai su-siaurinta.H. H. Stahlio formacijos sampra-10. tą laikome pernelyg dviprasmiška(idealaus tipo ir konkretaus istori-nioatvejosuplakimoprasme),todėlnepakakankamai konceptualia.Atmetame kaip redukcionistinę11. J. Haldono ir S. amino TGb, kaip universalaus ikikapitalistinio gamy-bosbūdo,sampratą.H. H. Stahlio tributalinio eksploa-12. tacijos būdo, kaip TGB pagrindo,apibrėžimąlaikomepriimtinu(norskiek ir performuluotinu).Aptartų alternatyvių tributalizmo13. koncepcijų prieštaringumas rodo,kad ikikapitalistinių antagonistiniųgamybos būdų tipologijos klausi-mas ir XXI amžiaus pradžioje te-bėraatviras, todėlvisiškaigalimosesamų koncepcijų revizijos, toles-nėsdiskusijosirtyrimai.Tolesniųtyrimųirdiskusijųišeities14. taškusiūlomeimtisuformuluotąga-mybos būdų klasifikaciją, paremtąeksploatacinio subjekto ir gamybi-nio / prievolinio vieneto kriterijais.

ConCEPt of tRiButALism: A ComPARAtiVE AnALysis of s. Amin’s, J. hALdon’s And h. h. stAhL’s APPRoAChEs

nerijus BabinskasS u m m a r y

by this article the author wants to revive discussion about Marxist schemas of social developmentand their applicability for constructing models of universal history. There are attitudes of three scholars presented in the current text: Samir’s amin’s who isknown in theWesternhistoriographical traditionas a main creator and promoter of the concept of

tributary mode of production, John’s Haldon’s who paidquitemuchattentiontothementionedconceptand dedicated his entire book to this issue, Henri’s H. Stahl’s who created original alternative approach to the issue of tributalism.

The author rejects J. Haldon’s concept of mode of productionastoonarrow(infactJ.Haldonidentifies

194

mode of production with mode of exploitation). TheauthorproposesawiderdefinitionofmodeofproductionwhichisbasedonanalysisofKarlMarx’stext’s. according to the author the most important elements of mode of production are exploitative subject (it is defined by property of conditions ofproduction, which realises as a social power) and productive/obligatory unit which can be manifested as a household of an individual direct producer or as a community. The author proposes the following principledclassificationbasedonhisconceptionofmode of production:

1. a proprietor of land is a monarch / state and a productive / obligatory unit is community (of Asiatic/Slavonictype);

2. a proprietor of land is a monarch/state and a productive/obligatory unit is a household of anindividualdirectproducer;

3. Proprietors of land are private landowners and a productive/obligatory unit is community (of Asiatic/Slavonictype);

4. Proprietors of land are private landowners and a productive/obligatory unit is a household of an individual direct producer.

The most important conclusions of the author‘s are as follow:

1. H. H. Stahl’s statment that there were alternatives in the social development of pre-capitalistsocietiesaredefinitelyreasonable.

2. Keeping in his mind controversies amongpresented conceptions of tributalism the author emphasizes that at themoment the questionof the typology of antagonistic precapitalist societiesremainsopen;sofurtherresearchesand discussions are necessary.

3. as a point of departure for further researches and discussions the author proposes his principled classification of antagonisticprecapitalist societies based on criteria of an exploitative subject and a productive/obligatory unit.

Įteikta 2009 08 18Parengta skelbti 2009 10 16

195

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

Iš rankraštinio palikimo

alBertas Goštautas r lietuvos istorioGrafija*

PlačiojoLietuvosmetraščių sąvado istori-ografijojeR.Jasostudijayrasvarbiausia.Jiapibrėžėšiosąvadosudarymochronologi-nes ribas (1517–1525 m.)1 irpateikėsvar-biausiusargumentus,kadsąvadasbuvosu-darytas alberto Goštauto aplinkoje2.Kartunepamirština,kadvisaminėtosąvadoisto-riografijaparemtavientekstologija,nesvie-nintelis jo žinomas rankraštis–Bychovcokronika–yradingęs.Otaiverčiaatsižvelgtiirįkaikuriaskitųautoriųišvadasbeinaujaiišryškėjančiustekstologiniusfaktus.

Svarbus yra b. Florios nurodymas, kad DidžiųjųLietuvoskunigaikščiųmetraščiotekstas bychovco kronikoje paimtas ne iš viduriniojo, o iš trumpojo Lietuvos me-

*Šistekstasbuvoparengtas1990m.„Mažvydoskaitymuose“skaitytopranešimopagrindu.Dėlįvai-riųaplinkybiųkonferencijosrinkiniuitaipirnepasi-rodžius, straipsnis liko prof. Edvardo Gudavičiausarchyve.Profesoriuimaloniai sutikus, skelbiamešįmokslinėsvertėsnepraradusįirdažnaiišvieninteliomašinraščiocituojamąstraipsnį.Red.

1 Lietuvos metraštis. bychovco kronika (toliau – LM).Vilnius,1971,p.30–37.

2 Ten pat, p. 29–30, 37–38.

traščių sąvado3. Daug ką pasako J. Och-mańskiopadarytalegendinėskunigaikščiųgenealogijosvardųanalizė4.Atsižvelgiantį šias išvadas ir pripažįstant jų autoriųprioritetą, vis dėlto reikia pažymėti, kad R.Jasostudijaverčiasuabejotijųnurodo-ma chronologija, ypač skaidant Bychov-co kroniką atskiromis dalimis.Taigi šiuometu bene svarbiausias klausimas ir yra chronologija. R. Jaso argumentai apskri-tai tinka visai kronikos struktūrai, tačiaunederanepaisytinaujų faktų,kurie šituosargumentus paremia.

Bychovco kronikos santykį su viduri-niojoLietuvosmetraščiųsąvadoraidoseta-paisgeriausiaiparodolegendinėdalis.Čiaįsidėmėtinidužinomi faktai. Vienas: ališa-vosnuorašas,kuriodatąžinome(1550m.)5,

3 Флоря Б. Н.О«ЛетописцеБыховца»//Ис-точники и историография славянского средне-вековья:Сборникстатейиматериалов.Москва,1967,с.137.

4 Ochmański J.NadKronikąBychowca//StudiaŹródłoznawcze.1967,t.12,s.157.

5 Полноесобраниерусскихлетописей(toliau–ПСРЛ).Москва, 1980, т. 35, с. 12.

edvardas Gudavičius

Profesorius emeritas, akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraTel. 2 68 72 88El. paštas: egudav@gmail.com

stanislovas lazutka

Profesorius habilituotas humanitarinių mokslų daktarasVilniaus universitetoIstorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedraTel. 2 68 72 97

196

yravienasanksčiausiųviduriniojosąvadorankraščių.Antra:Krasińskionuorašasat-spindiseniausiąjįviduriniojosąvadoteks-tą.JamenėralegendinėsdaliesbaigmėsirBirutėslegendos,išlikodidžiųjųLietuvoskunigaikščiųmetraščioantraštė,kojaune-randame kituose viduriniojo sąvado nuo-rašuose6. Krasińskio nuoraše, išvardijantGedimino sūnus, nenurodoma jo duktėOnairjosištekėjimodata(1320m.)7. Tuo pasižymi ir trumpojo sąvado nuorašai8. Kituose viduriniojo sąvado nuorašuosešiuos dalykus jau randame9.Aptartipožy-miaileidžialaikytiKrasińskionuorašąjeinepirminiu,taibentesančiuarčiausiaipir-minioviduriniojosąvadoteksto.Čiaprisi-mintinas R. Jaso nurodymas, kad Lietuvos vardokildinimąišlotyniškųžodžiųlitus ir tuba jau randameMotiejausMiechovitos„TraktateapiedviSarmatijas“,išėjusiame1517 m.10 Ši „etimologija“ yra jau Kra-sińskionuoraše11.

Bene geriausiai apie viduriniojo są-vado raidą galima spręsti iš Hipatijausmetraščiovardų įterpimo legendinėjeku-nigaikščiųgenealogijoje.Krasińskionuo-raše randameDaumantą beiTraidenį ge-nealogijospabaigojeirŠvarnąvienojevi-duriniųjųjosgrandžių12.Švarnasčia,kaipirkaikuriuosekituoseviduriniojosąvadonuorašuose13,yraMingailossūnus.Tačiaukitur Skirgaila (ar Treniota), Liubartas ir Piesmantas yra Švarno (ar jį pakeitusio

6 Jučas M. Lietuvosmetraščiai.Vilnius, 1968, p.74,78;Гудавичюс Э.Поповодутакназываемой «диархии» в Великом Княжестве Литовском //Feodalisms baltijas regionā.Riga,1985,lp.38–39.

7ПСРЛ, т. 35, с. 132.8 Ten pat, p. 61, 85, 111, 115.9 Ten pat, p. 97, 153, 181, 201, 222.10LM,p.30.11ПСРЛ, т. 35, с. 129.12 Ten pat, p. 130, 132.13 Ten pat, p. 216–217.

Skirmanto)sūnūs14,oKrasińskionuorašejųtėvunurodomasnežiniaiškuratsiradęsJomantas15. Kituose viduriniojo sąvadonuorašuose nerandame jau ir šios Jomanto liekanos.Vadinasi,pirminiamešiosąvadoteksteHipatijausmetraščiovardųbūtatikpaskutinėje genealogijos grandyje. KadDaumanto irTraidenio tikraibūta,verčiamanyti nuoroda į „rusų kroniką“16. beje, tai turi savo logiką, nes čia pradedamašnekėti apie realius įvykius (vokiečių at-sikraustymą į Pabaltijį), galėjusius išlik-ti istorinėje tradicijoje. Kartu žvilgsnis įHipatijausmetraštį galėjo būti savotiškasbandymas suderinti fantastinę ir realiąjąpasakojimodalį.

Hipatijaus metraščio vardų įterpimasankstesnėse genealogijos grandyse vykone vienu ypu. Pirmiausia atsirado Švarnas, kaip rodoKrasińskio ir Jevrejinovo nuo-rašai. Paskui Treniota, Erdvilas, Vykintas, Dausprungas,Živinbudas.Visusšiuosvar-dus jau randameAlišavos nuoraše, tačiaučia dar išlikęs Girmantas (Skirmantas)gretajįpakeitusioErdvilo17. Panašiai ir su Živinbudu:josūnusyraKukovaitis,tačiauKukovaičiomotina(Kerniausduktė)Pajau-taištekadaružGiriaus,kurįturėjopakeistiŽivinbudas18. Vadinasi, ališavos nuoraše likoakivaizdžiųpakeitimopėdsakų.

Antraviduriniojosąvadoraidoskryptis–tekstopapildymai.Svarbiausi jų– legen-dinėsdaliesbaigmė(jisusijusisuAlbertuGoštautu)irBirutėslegenda.ApieantrąjąkryptįkaikągalimespręstiišJevrejinovonuorašo.Beanksčiaunurodytųintarpų,čiadaryrairpasakojimasapieAlgirdožygįį

14 Ten pat, p. 91, 148, 196.15 Ten pat, p. 130.16 Ten pat, p. 132.17 Ten pat, p. 174–175.18 Ten pat, p. 174,

197

Maskvą19. Iš Hipatijaus metraščio vardųčia terandame (neskaitant Daumanto irTraidenio) tik Švarną. O kituose viduri-niojosąvadonuorašuosenėrapasakojimoapie Algirdo žygį. Iš to galėtume darytiišvadą, kad antrasis Hipatijaus metraščiovardųįterpimasvykonevienumetusule-gendinėsdaliesbaigmės,BirutėslegendosirAlgirdožygioįrašymu.

Bychovco kronikoje vyrauja vėlyviejipožymiai.JojeyraAlgirdožygioirBirutėslegendabeilegendinėsdaliesbaigmė20. Hi-patijausmetraščiovardųpožiūriujiišesmėsnesiskirianuovėlyvojoviduriniojosąvadovarianto21. Kaip žinome, čia dar pridėtasintarpasapieMindaugąirkitusjoamžinin-kus22.NorsDidžiųjųLietuvoskunigaikščiųmetraštisčia,kaipsakyta,remiasitrumpuo-jusąvadu,jisirgiparedaguotasišvėlesnio-joviduriniojosąvadoteksto:minimaGedi-minoduktėOnairjosištekėjimodata(čia1323 m.)23. Vadinasi, bychovco kronika sujungiaabividuriniojosąvadovėlesniųjųperredagavimųkryptis.Kartujileidžiapa-sakyti,kadšitieperredagavimaiįvykopriešjąsurašantar,kraštutiniuatveju,jąsudarant.Beje, Bychovco kronikojeMindaugas yraRimgaudosūnusirŽivinbudobeiKukovai-čiopalikuonis24. augustinas Rotundas irgi žinoRimgaudosūnųMindaugą,betpriski-riajįvisaikitaigenealogineišakai:Mindau-gasčiavedamasišKunosūnausGimbuto25. Šitieatvejaiverčiamanyti,kadmuspasiekėnevisividuriniojoirplačiojometraščiųsą-vado variantai.

19 Ten pat, p. 223.20ПСРЛ.Москва,1975,т.32,с.135–138, 140.21 Ten pat, p. 128–131, 135–136.22Tenpat,p.132–134;Jučas M.Min.veik.,p.121.23ПСРЛ, т. 32, с. 138.24 Ten pat, p. 129–132.25 Jakubovskis J. Tautybių santykiai Lietuvoje

priešLiublinouniją.Kaunaas,1921,p.86–88.

Viduriniojo sąvado legendinės gene-alogijos pradininkas Palemonas išliko ir plačiajame sąvade. Yra žinomi PontokaraliaiPalemonai,betnėraaiškūsjųpa-tekimo į Lietuvos istoriografiją keliai26. Vargu ar galima kalbėti apie kokias norsBychovco kronikos sąsajas su GotfridoČoserio„Kenterberioapysakomis“, tačiaudėlbendrovaizdopravartupažymėti,kadšio veikalo „Riterio pasakojime“, kur ap-dorotigraikų(pirmiausiaTesėjo)mitai,yraveikėjasPalamonas27. R. Jasas išsiaiškino, kad Palemono perkėlimas įAtilos laikusBychovco kronikoje remiasi Bergomezės„Pasaulioistorija“28.Šidetalėvertadėme-sio toliau tiriant platųjį sąvadą. PirmajamLietuvos Statutui skirtame „Pagrindime“(1529m.)AlbertasGoštautasdidžiajaiku-nigaikštienei Bonai nurodo: „Ne be prie-žastieskaraliusKazimierasniekadosnepa-kentėnei sutiko,kadšiojekunigaikštijojekasnorsbūtųpakeista,betnorėjo,kadliktųpagalsenoviniuspapročiusirtvarką,kurio-jetiekamžiųgyvendami,būtentnuokara-liausAtiloslaikų,netiksavoribastuonuovisų priešų apsaugojo, bet ir jas padidinobeiišplėtė.“29AtilosidėjatuobūdutampadarvienuargumentuužAlbertoGoštautopoveikįplačiajammetraščiųsąvadui.

26LM,p.193–194.27 Chaucer Geoffrey. The canterbury Tales.

From the text of W. W. Skeat. New York, 1985, p. 22–79. Pagrindinis šio pasakojimo šaltinis – Dž.Bokačonovelė:Chaucer.CanterburyTales/Ta-lesofCanterbury/Ed.byA.K.HieattandC.Hieatt.New York, 1964, p. XIII.

28 LM,p.192.29 acta Tomiciana (toliau – aT). Posnania, 1901,

t. 11, p. 165: „Non sine causa rexCasimirus nun-quampassusfuitvelnominari,aliquammutationemfieri in isto ducatu, sed juxta antiquum morem etconsuetudinemmanere volebat, in quo tot saeculispermanentes, a temporibus scilicet attilae regis, non solumsuosfinesabomnibushostibustutalantur,sedetiameosaugebantetdilatabant.“

198

Reikia susidaryti platesnį vaizdą apieAtilos vaizdinį. Motiejaus Miechovitos„Lenkųkronikoje“hunai irAtilanemini-mi30. R. Jasas atkreipė dėmesį, kad juosnurodoMotiejusMiechovita savo „Trak-tateapiedviSarmatijas“31. Šiame traktate romėnųatėjimasįLietuvąsuAtilanesieja-mas, kartojama Jono Dlugošo versija apie romėnųįkurtąVilnių32.MotiejusMiecho-vita pasako, kad vengriškai atila vadina-masEtele (išvok.Etzel),nurodo,kad jissumušėromėnųvadusMaternąirDetriką,minikariuomenėsapžiūrą,AtilosmaršrutąišGalijosįGermaniją33. Šituos faktus ran-damedaugelyjepasakojimųapieAtilą,nevienvengrųkronikose,betMotiejausMie-chovitosnuorodaįvengrusverčiapirmiau-siaišsiaiškintijųpasakojimąapiehunus.

Dabarišlikusiosvengrųkronikosskirs-tomospagaljųsantykįsuvad.XIIIa.sąva-du.JuorėmėsiSimonasKezietis,savodarbąparašęstarp1282ir1285m.34XIIIa.sąva-durėmėsiirvad.XIVa.sąvadas35, nevesti-nasišSimonoKeziečiokronikos36. XIV a. sąvadąperteikiantysrankraščiaiskirstomiįBudos ir Iliuminuotosios (MorkausKaltiš-kio)kronikųšakas37. bene geriausiai XIII a. sąvadą perteikia Iliuminuotoji kronika38. XIIIirXIVa.sąvaduoseyrapasakojimasapie hunus ir Atilos žygius, jis fantasti-nis39.ŠispasakojimastapatusSimonoKe-

30 Mathias a Miechow. chronica polonorum (to-liau – chP). cracovia, 1521, p. 10, 14 (nepag.).

31LM,p.37.32 Матвей Меховский.ТрактатодвухСарма-

тиях.Москва–Ленинград,1936,с.98;Długosz J. opera omnia. cracovia, 1876, t. 12, p. 473–474.

33 Матвей Меховский.Min.veik.,p.79–80.34 Scriptores rerum hungaricarum (toliau – SRH).

budapestinum, 1937, v. 1, p. 132, 138.35 Ten pat, p.134, 219, 227–228.36 SRH. budapestinum, v. 2, p. 10.37SRH,v.1,p.228;v.2,p.9–10,89,93.38 SRH, v. 1, p. 134.39 Ten pat.

ziečio kronikoje irXIV a. sąvado nuora-šuose (Sambuko, bratislavos kronikos)40. NeprieštaraujatamirkitosXIVa.sąvadokronikos(pvz.,Miuncheno)41, jo perdirbi-niai(HenrikoMiugelniškiovokiškasverti-mas ir lotyniškas eiliuotasis variantas)42 bei Iliuminuotoji kronika43.Toirgalimatikėtis,nes visos šitos kronikos kildintinos iš vieno archetipo44. Visa tai rodo, kad pasakojimas apiehunusvestinasišXIIIa.sąvado.

Ne vienas požymis sakytų, kad pasa-kojimas apie hunus vengrų kronikose at-sirado tikXIII a. sąvade, t. y. datuotinasneanksčiaukaipXIII a.45 Tai pasakytina ir apie sudėtingą vengrų kronikų perdir-binį,susidariusįveikiausiaiXIIIa.–vad.Vengrų–lenkųkroniką46.Pažymėtina,kadvisose šitose kronikose tarp atilos nuka-riautųžemiųminimairLietuva.Šiandiensunkupasakyti,kiekvisataipaveikėAti-lossiužetoatsiradimąBychovcokroniko-je.Aiškutiktiek,kadtaisusijęsuAlbertuGoštautu. Aišku ir dar viena: legendinęBychovcokronikosdalįnuopatpradžioslėmėAlberto Goštauto nubrėžta schema.ŠiądalįsuAlbertuGoštautusiejatiekpo-žymių,kadjoinspiracijągalimelaikytipa-kankamaiįrodyta.

Alberto Goštauto poveikio požymiųyrairDidžiųjųLietuvoskunigaikščiųme-traščio intarpuose, t. y. antrojeBychovcokronikos dalyje47. Tiesa, čia verčia kieksusimąstytiveikėjųnesutapimas.Bychov-co kronikos aprašytame Žalgirio mūšyje

40SRH,v.1,p.155–156,267–269;v.2,p.23–24.41 SRH, v. 2, p. 59–60.42 Ten pat, p. 119–120, 240–242.43 Die ungarische bilderchronik. budapest, 1961,

S. 84–85.44 SRH, v. 1, p. 228.45 Ten pat, p. 133–135.46 SRH, v. 2, p. 291–293; Pomniki dziejowe

Polski.Warszawa,1960,t.1,s.495–497.47LM,p.29,35.

199

dalyvauja Jonas Goštautas48, o alberto Goštauto memoriale didžiajai kunigaikš-tienei bonai (1525 m.) – Petras Goštau-tas49.Šįnetikslumąkompensuojaintarpasapie Goštauto krikštą Algirdo laikais50. Reikianurodytidarvienąpožymį:Žemai-tijos krikšto proga bychovco kronikoje Vytautas pavadinamas antruoju Lietuvos apaštalu51, o albertas Goštautas savo pane-girikojeŽygimantuiII,pridėtojekaipPir-mojoLietuvosStatutoįžanga,Vytautągre-ta Jogailos vadina Lietuvos krikštytoju52.

Bene centrinė Goštautų iškėlimo By-chovco kronikoje vieta yra Jono Goštauto veiklos, esant Kazimierui mažamečiam,aprašymas53.Juopradedamatrečiojikroni-kosdalis.AntrąjąšiosdaliespusęJ.Och-mańskis laiko vėliau pridėtu kūriniu54. b. Floria tiesiai teigia, kad nuo XV a. an-trosios pusės Bychovco kronikoje nemi-nimi Goštautai55.Betgireikiaatsižvelgtiįtai, kad esantys kronikoje praleidimai kaip tiksutampasutomisvietomis,kur,tikėti-na, turėtų būtiMartynoGoštauto veiklosKijeveirAlbertoGoštautoNaugardukeap-rašymas56.Šiotrūkstamotekstonuotrupos

48ПСРЛ, т. 32, с. 150–151.49AT. Posnania, b.m., t. 7, p. 265: „Praeavus

meusPetrusetiampalatinusvilnensis,quantumme-ruit deSermo et bellicosissimo regeWladislao Ja-gielloetMg.duceAlexandroVitowdo,idclarehis-toriedemagnoPruthenorumconflictudemonstrant,inquoeratduxbelli,virstrenuissimus.“

50ПСРЛ,т.32,с.139–140;LM,p.226.51ПСРЛ, т. 32, с. 151: „ywsiuŹomoytkazał

chrystytyzwerypohanskoieuweruchrystyanskuiu,y wsiu zemliu �awelskuiu ochrestył, y kostełowmnohopostawił,ydlatohonazwaniestWitoltwtoryapostołbożyi...“

52BibliotekaKórnickaPolskiejAkademiiNauk,804, l. 1.

53ПСРЛ,т.32,с.157–160;Флоря Б.Min.veik.,p. 140.

54 Ochmański J.Min.veik.,p.161–162.55 Флоря Б.Min.veik.,p.141.56ПСРЛ, т. 32, с. 163, 170.

rodo,kadjiekaiptikbuvominimi.„PonasMartynas“nurodomaskalbantapieKafosvyskupomirtį57 (būdinga,kadAmbrazie-jus Kontarinis paliudija šitokį kijeviečiųkreipimąsiįMartynąGoštautą58).Totoriųįsiveržimo 1505 m. aprašymo pabaiga,kurioje užsimenama apie Minską59, kar-tojamaMartynoBielskiokronikoje60. bet prieš tai Martynas Bielskis aprašo, kaipAlbertas Goštautas apgynė Naugardukopilį61.ApietairašoDeodatoSeptynmečioGoštautų panegirikoje62. Taigi GoštautųžygdarbiusatrandameirBychovcokroni-kospabaigoje.Beje,sustiprinantįakcentąvisam tam dar suteikia bychovco kroniko-jeirDeodatopanegirikojeišryškėjusiVo-ložiniokunigaikščiųpasikėsinimoįjaunąjįKazimierąparalelė63.

Visi šitie duomenys leidžiaBychovcokroniką laikyti vientisu,Alberto Goštau-to inspiruotukūriniu irpatvirtinaR. Jasoišvadasbeijonustatytąchronologiją.Ga-limadarnurodytiparalelę tarpBychovcoirMotiejausMiechovitoskronikų,taippat

57 Tenpat,p.163:„YbuduczyiemuwpanaMar-tynązastołom.“

58 Klimas P. ambrosio contarini Venecijos am-basadorius Lietuvoje (1474–1477) // Praeitis. 1933, t. 2, p. 173.

59ПСРЛ,т.32,с.170:„tworaszemestoMens-,т.32,с.170:„tworaszemestoMens-т.32,с.170:„tworaszemestoMens-.32,с.170:„tworaszemestoMens-с.170:„tworaszemestoMens-.170:„tworaszemestoMens-„tworaszemestoMens-koie“.

60 Bielski M.Kronikapolska.Warszawa,1830,s.84:„AMachmetkiereymiastaMinskadobył,tylkozamkunie.“

61Tenpat:„skądzwięzniamiyzdobytkiemna-zadsiewrociłkuNowogrodku:aczkuzamkuNo-wogrodzkiemuniemoglinicuczynic,ktoryGasztoldosadziłbyłdobrze,ywycieczkiczynilnaTatary.“

62 Lazutka S., Gudavičius E. Deodato Septenijaus Goštautų„Panegirika“//Lietuvosistorijosmetraštis.1976.Vilnius,1977,p.83:„Vbisubfamatememo-rie rege alexandro, dum sua clemencia fuit palatinus nouogrodensis, eo tempore hostium paganorum Tart-harorum venerant nonaginta millia et castrum Nouo-grodek obsidioni enixerant, eius clemencia castrum dominicumatalipotentehosteprotexit.“

63 Ten pat, p. 82–83, 86.

200

paremiančią R. Jaso teiginį apie pastaro-sios panaudojimą, nes šis panaudojimasretai kur pasireiškia akivaizdžiai64. Tai pasakojimasapieŽygimantoInužudymą.Viduriniajamemetraščiųsąvadetekonsta-tuojamas pats šis faktas65. Jonas Dlugošas pasakoja apie Joną Čartoriskį ir didžiojokunigaikščio klausomas mišias66. JonąDlugošą perpasakojaMotiejusMiechovi-ta,betįterpiapasakojimąapieprijaukintąlokę67.ŠįpasakojimąrandameirBychov-co kronikoje68. Šitaip aiškėja Bychovcokronika – kaip vientiso plano, padiktuoto, beabejo,AlbertoGoštauto,kūrinys.

Kas buvo Lietuvos istoriografija ikividuriniojo metraščių sąvado? Trumpasissąvadas mechaniškai jungė kelis naujau-siosios istorijos pasakojimus, sugretintus su rusųmetraščių santraukomis. Pirmas ban-dymas „sukurti“ senąją Lietuvos istoriją,kurį matome Krasińskio nuoraše, dar ne-pateikėvienoištisiniopasakojimo,nesdarnebuvoorganiškaisujungtalegendinėdalissuDidžiųjųLietuvoskunigaikščiųmetraš-čiu.Šiandiendarnegalimepasakyti,kuria-meviduriniojosąvadoperredagavimoetapetikrai įsitraukėAlbertas Goštautas. Tačiauyraaišku,kadbūtentjoiniciatyvaatsiradošisorganinisryšys–legendinėsdaliesbai-gmė.TaigiAlbertoGoštautoindėliskuriantištisinęLietuvosistorijąyradidelis.

Kodėlnebuvopasitenkintaviduriniuo-jusąvadu?Joišbaigimasbuvonekaskitakaip prisitaikymas prie esamos padėties.KaiprodoBychovcokronikosatsiradimas,ši padėtis Alberto Goštauto nepatenkino.

64 LM.,p.20,37–38,168,191,240,241,265,298, 301, 303–308, 311–313, 316, 326, 333.

65ПСРЛ, т. 35, с. 143, 190, 211, 232.66 Długosz J. Opera omnia. Cracovia, 1877,

t. 13, p. 919–620.67 chP, p. 309.68ПСРЛ,т.32,с.156.

Vidurinysis sąvadas neįvertino visuotinėsistorijosbentjautuolygiu,kokiujįpateikiagretimųkraštųistoriografija.Lietuvos„auk-soamžių“–Vytautolaikusapibūdinotikne-sulietassuistoriniupasakojimuliteratūriniskūrinys„Vytautopanegirika“.AtskiriXVa.pabaigos–XVI a. pradžios žinių įrašymainedavėgalutiniotometonaujausiosistori-josvaizdo.Visataiturėjopadarytiplatusismetraščiųsąvadas(Bychovcokronika).

Bergomezės veikalas ir Vengrijos is-torija leido albertui Goštautui padaryti jo laikamssensacingąatradimą:perstumtasįatilos laikus Palemono atvykimas susiejo Lietuvos ir visuotinę istoriją.Lenkijos is-toriografija(daugiausiaremtasiMotiejumiMiechovita) suteikė regiono istorinių įvy-kių perspektyvą.Maža to, ji parodė, kaipkaimynai žiūri į lietuvius, kaip vaizduojasantykiussujaissaupalankiubūdu.Nere-taikalbamaapieantilenkiškąBychovcokroni-kostendenciją.Kasbeko,betnevientaibuvoalberto Goštauto tikslas, gal tiksliau – pagrin-dinis tikslas. Pastarąjį galima apibūdintikaipsavotautinėsvertėspajautimą.Romė-nųkilmėyranešiaipsaupradinispasako-jimo taškas,kaipviduriniajamemetraščiųsąvade.Lietuviaivisadaatsimena,kadjie„seniromėnųbajorai“.Taipabrėžiamaap-tarianttokįaktualųdalykąkaipbajorųher-bus.Algirdo žygis į Maskvą įtraukiamasnevienkaipsenųpergaliųreminiscencija.JukAlgirdaspakiloįžygįtodėl,kadbuvonei iš šio,nei iš toužpultas.ŠitaipLietu-vosponija irbajorijasupratoXVIa.karųsu Rusija priežastis ir šitaip tą supratimąįkūnijo vaizduodama praeitį. Į lenkų saupriskiriamąŽalgiriopergalębuvoatsakytašios pergalės priskyrimu vien lietuviams.NepamirštasirVytautokarūnacijosklausi-mas.TodėlBychovcokronikayranetikis-torinės,betirtautinėssavimonėsišraiška.

201

Istorija visuomet buvo politikos tarnai-tė. Bychovco kronikos negalima vertintiatitrauktai nuo kitųAlbertoGoštauto kū-rinių, nuo jo veiklos. Ne vienoje vietojeesamenurodęšiuoskūriniusarbapasirėmęjuosnurodančiaisautoriais.Irvisametamealbertas Goštautas nepamiršo išaukštinti savogiminės. Joakimisžiūrint,LietuvosistorijabuvoGoštautųistorija.

Platusis metraščių sąvadas buvo labaisvarbusžingsnisLietuvosistoriografijosrai-doje.Juodarnebuvopavytakaimynųistori-ografija,betatstumasikijosgerokaisumažė-jo.RusijojeMaskvossąvadaibuvodidinamimechaniškaiirdarnebuvopasiekędidžiulių

metraščių,atsiradusiųXVIa.viduryje,lygio.Lenkai nesugebėjo tęsti titaniškosios JonoDlugošo tradicijos. Motiejaus Miechovitosar bernardo Vapovskio kronikos – daugiau-siavienfaktųišvardijimas.PabaltijovokiečiųistoriografijadavėSenąjąirNaująjądidžių-jųmagistrų kronikas.Tai labai kruopščios,apibendrinančios kompiliacijos, bet neišei-nančiosiškronikiniožanroribų.Bychovcokronikanėratiekišsami,galkaikuriamšiųdarbų negali prilygti ir savo nuoseklumu.Tačiau vienu atveju ji jiems visiems tikrailygiavertė–savokonceptualumu.

Kaipmatome,čiadidelinuopelnaipri-klauso albertui Goštautui.

Die grösste bedeutung in der Historiographie der Bychowiec-Chronik (der erweiterten Kompilationder litauischen chroniken) hat die Forschung von R. Jasas. Hier sind die chronologie der chronik (1517-1525) undderKreis vonA.Gastold, als ihrSchöpfungsraum, bewiesen. Leider ist die chro-nikhandschrift verlorengegangen. Infolgedessen gehen alle Schussfolgerungen nur aus dem Text der chronik hervor. Darum sind von bedeutung auch die neuen Tatsachen, welche die Schlussfolgerungen von R. Jasas bestätigen.

In der Begründung des 1. Litauischen Statutes,welche ist von A. Gastold für die Grossfürstin

ALBERtAs GoŠtAutAs und diE LitAuisChE hAGioGRAPhiE

Edvardas Gudavičius, stanislovas Lazutka� u s a m m e n f a s s u n g

Bona geschrieben (1529), ist die Rede über denanfang der litauischenGeschichte von den �eitendes Hunnenkönigs Etzel (Atila). Gerade wurde inderBychowiec-Chronik„dieAnkunftderRömerinLitauen“vonden�eitenNeroszuden�eitenEtzelsübertragen. Wir bekommen noch eine Tatsache,welche die Schlussfolgerungen von R. Jasas bestätigt. AusserdemerzähltmanüberdieGastoldenauchindemletztenTeilederBychowiec-Chronik,wiezeigteseineAnalyseihrerWeglassungen.Sokönnenwirder Meinung, daß dieser Teil später geschriebenwurde, nicht folgen.

Įteikta 2009 05 04Parengta skelbti 2009 05 15

202

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

Knygų lentynoje

GloBalaus mĄstYmo DoZĖ XXi amŽiuje arBa visų šalių Politaristai, vienYKitĖs…rec.: Семёнов Ю. И. Политарный («азиатский») способ производства. Сущность и место в истории человечества и России. Философско-исторические очерки. Москва, 2008. 404 c.

Praeitaismetaisnedideliutiražu(500egz.)pasirodžiusią rusų istorijos teoretiko, et-nologo ir filosofo Jurijaus Semionovo(1929–) teminę tekstų rinktinę neapsirik-tumepavadinęautorinevadinamojoaziji-nio gamybos būdo enciklopedija. Joje netik įvairiais aspektais aptarti pagrindiniaibendrieji šios koncepcijos teiginiai bei jos taikymasįvairiomsvisuomenėmsįvairiaislaikotarpiais interpretuoti, bet ir atskleista patiesazijiniogamybosbūdoidėjosistori-ja,taippatpatiesautoriauspažiūrųevoliu-cijašiuoklausimu(ojukSemionovasazi-jiniogamybosbūdo idėjadomisi jaunuosavostudijųmetų,t.y.pokariolaikų).

Vis dėlto, nors politarizmas ir yra te-minėknygosašis,vientaipjosturinįapi-būdintibūtųpersiaura.Išesmėstaikartuyra dar viena Jurijaus Semionovo istori-osofinės koncepcijos apybraiža1. Derėtųpridurti: globaliosistoriosofinėskoncepci-jos,nesautoriuspasižymiypatingupolin-kiusistemintisavopažiūrasirglobalizuo-

1Išsamiaiautoriausistoriosofinėkoncepcijajauišdėstytakitosejoknygose:Введениевовсемирнуюисторию.Москва, 1997–2001, вып. I–III –Фило-–2001, вып. I–III –Фило-вып. I–III –Фило-I–III –Фило-Фило-софия истории (Общая теория, основные про-блемы,идеииконцепцииотдревностидонашихдней). Москва, 2003.

ti savo istorijosproceso sampratą.Taineypačpopuliarupostmodernistinioskepsioirakademiniopasauliodisciplininėsparti-kuliarizacijos kontekste.Būtent todėlSe-mionovoistoriosofiniaiužmojaiirpastan-gos imponuoja.

Beje, reikėtų pažymėti, kadSemiono-vasnuosekliaikuriaganėtinaisavitąsąvo-kųaparatą(kartais tuo irpiktnaudžiauja),kurįbūtinaįsisavintinorintaiškiaisuprastiautoriausminčiųeigą.

***Matyt, pradėti derėtų nuo pačios Se-

mionovo suformuluotos globalios istorio-sofinėssistemos,kuriglaustaiatskleistairaptariamoje jo knygoje. Semionovas iškart atmetavyraujantįmarksistinįvisuotinėsis-torijosmodelį(kurįjisvadinalinijiniufor-maciniu), kurio šalininkai, kad ir kiek pa-žangiųvisuomenėsraidosstadijųišskirtų,įžvelgiaformacijųkaitą tik individualiojevidinėje kiekvienos visuomenės raidoje.Šiuo atveju visuotinė istorija suprantamatik kaip paprasta visiškai savarankiškai koegzistuojančiųvisuomenių(sociorų)vi-suma.

Teoretikasatkreipiadėmesį,kad,neat-sisakantžmonijospažangiosraidosidėjos,galimairkitokiaKarloMarxosocioekono-

203

minėsraidosstadijųinterpretacija.Semio-novomanymu,pažangaistorijojereiškiasitikvisosžmonijosmastu.Tikšiuolygme-niu skirtinos tam tikros kokybiškai viena užkitąpažangesnėsraidospakopos,kuriasautoriusvadinavisuomeninėmisekonomi-nėmis formacijomis. Kai kurias šios rai-dos pakopas gali pereiti ir atskiri sociorai, bettaivisainėrabūtina.Rusųistorikastaivadina globalia formacine visuotinės is-torijos samprata. Tokios sampratos šerdis yra istorinės estafetės idėja, kuri, pasakSemionovo,nėranauja(jąesądarXVIa.kėlėprancūzųteisininkasJeanasBodinas).Istorijos teoretikas nuosekliai bando derin-ti diachroninę visuotinės istorijos raidosschemą („vertikalius“ ryšius) su sinch-roniniais („horizontaliais“) ryšiais tarpsociorų, siekia atskleisti sinchroninių irerdvinių ryšių veiksnio svarbą visuotinėsistorijosprocesui.Todėlremiasiirpriklau-somybėsbeipasauliokaipsistemos(angl.world-system)teorijųšalininkųįdirbiu.

Pasak istoriko, ryšiai tarpsociorųgalibūti įvairaus pobūdžio, tačiau iš visostarpsociorinės sąveikos įvairovės svar-biausivisuotinėsistorijosprocesuiyratieatvejai,kaisociorai,patyrępoveikį,išliekasavarankiški istorinės raidos vienetai, betpatiria esminių ilgalaikių pokyčių arba,atvirkščiai, praranda gebėjimą toliau plė-totis. Tai Semionovas vadina sociorine indukcija. Tam tikru visuotinės istorijosmomentu sociorų socioekonominė raidatapo netolygi, todėl vienu metu koegzis-tavosociorai,kuriųraidosstadijaskyrėsi.Sociorai,kuriekonkrečiojeistorinėjeepo-chojebuvopasiekęaukščiausiąformacinįtipą,vadintinisuperioriniais, o likusieji – inferioriniais. Įvairūs sociorinės indukci-josvariantaigaliskatintisociorų,patirian-čiųišorinįpoveikį,raidą.Superindukcijos

atvejis, kai superioriniai sociorai teigiamai paveikia inferiorinių sociorų raidą taip,kadpastarieji„pasitempia“ikisuperioriniųsociorųformacinio tipo,vadinamassupe-riorizacija.Kitu atveju, kurį Semionovasvadina lateralizacija, inferioriniai socio-raidėlišoriniopoveikiotaippatesmingaievoliucionuoja,tačiaupasiektakokybiškainauja raidos stadija yra ne magistralinė,o šalutinė. Ji nelemia visuotinės istorijosproceso, todėl tokios šalutinės visuotinėsistorijosatžvilgiupavieniųsociorų raidospakopos vadintinos ne formacijomis, o ati-tinkamomis paraformacijomis.

Istorijos teoretiko manymu, žmonijosmastuskirtinosdvipagrindinėsvisuomeni-nių-ekonominiųformacijųkaitosformos:

1) intrasociorinė endogeninė (rus. внут-ри социорная эндогенная) sociali-nėrevoliucija;

2) egzosociorinė estafetinė (rus. вне-социорная эстафетная)socialinėrevoliucija.

Pirmojiformayrapuikiaižinomatradi-ciniamsmarksistams(linijinėsformacinėskoncepcijos) šalininkams. Klasikinis pa-vyzdys–feodalizmorevoliucinėtransfor-macijaįkapitalizmą.

antroji forma, Semionovo manymu, yra savitas superiorizacijos proceso atve-jis (ultrasuperiorizacija), kurį sudaro duetapai:

a)inferiorinissociorasdėlsuperioriniosocioro poveikio evoliucionuoja ir pasiekiaparaformacijospakopą,

b) buvęs inferiorinis socioras iš para-formacinio tipo evoliucionuoja įnaująvisuotinėsistorijosmastufor-maciją.

Pasakšioistorijosteoretiko,visuotinė-jeistorijojegalimaįžvelgtiduatvejus,kai

204

taipkeitėsiformacijos:politarinęformaci-jąkeitėantikinė,antikinę–feodalinė2.

***Semionovo teorinių pažiūrų orginalu-

mas ir naujumas neapsiriboja vien ben-driausiaispirmiauaptartosglobalinėsfor-macinės visuotinės istorijos koncepcijosteiginiais.

Savoknygojeistorikasšaliapagrindinių(politarinio, antikinio, feodalinio) aptaria ir šalutinius ikikapitalistinius antagonistinius gamybos būdus, o tiksliau, atitinkamuseksploatacijos būdus, kuriais jie remiasi.Ištokiųrusųteoretikasišskirianobilarinį, dominarinį,magnarinį ir militarinį.Deja,kaip rodo įdėmesnė šių eksploatacijos /gamybosbūdųturinioanalizė,čiakaiptikyra tas atvejis, kai Semionovas piktnau-džiaujanaujųsąvokųkūrimu.Vienareikš-miškai nepriimtinas yra nobilarinio ir mili-tarinioeksploatacijosbūdųišskyrimas,nesišSemionovoapibūdinimopaaiškėja,kadtaitikpolitiniųdariniųirvaldančiojoelitostruktūravimosivariantai,nesudarantysjo-kio atskiro eksploatacijos metodo. Jie gali susiklostyti vyraujant tiek politariniam, tiekfeodaliniamgamybosbūdui(iratitin-kamaieksploatacijosbūdui).Šiektiekla-biauvertidėmesiokitiduSemionovomi-nimi nepagrindiniai eksploatacijos būdai.Dominarinio eksploatacijos būdo atvejueksploatuotojas esą išnaudoja įvairiais

2 Vis dėlto, suvokdamas savo istoriosofinėskoncepcijos spekuliatyvumą, teoretikas savo „Isto-rijosfilosofijoje“ teigia, kad jis negali įrodyti savovisuotinėsistorijosraidossampratosteisingumojo-kiaisbendraissamprotavimais.Yratikvienasbūdastai padaryti: remiantis globalia stadijine koncepcija pateikti integralų visuotinės istorijos vaizdą, kurislabiauatitiktųistorinętikrovęneibetkuriskitasikišiolegzistuojantis.Žr.Семëнов Ю. И.Философияистории//<http://www.orthomarxism.narod.ru/bibl/fil_istor/html/ch2.htm#2.14.11> [žiūrėta 2009 m.rugsėjo14d.].

priklausomybės saitais susijusių asmenų(įnamių, įnamių sutuoktinių, samdinių,patekusiųįskolinępriklausomybę,vergų)darbo jėgą. Esant magnariniam eksploa-tacijos būdui, eksploatuotojas (magnatas)valdožemę,oneretai irdarbopriemones(grūdus,darbiniusgyvulius).Jisnuomojažemę, kartais ir darbo priemones tam ti-kromissąlygomis(uždalįderliaus,kartaisir tam tikras darbo prievoles) dėl įvairiųpriežasčių (vergo statusas, įsiskolinimas,gamybospriemoniųneturėjimas)negalin-tiemssavarankiškaiūkininkautiasmenims(vergams,įnamiams,patekusiemsįskolinępriklausomybę).Dominariniseksploataci-jos būdas,mūsų įsitikinimu, iš dalies su-tampasuvergoviniueksploatacijosbūdu,omagnarinis panašus į feodalinį, nors irįžvelgtini tam tikri skirtumai (tiesioginisgamintojasfeodalizmeturidaugiauteisiųįvaldomąžemę,taippatyrasodybos,darboįrankių,gyvuliųsavininkas).Šiaipartaip,abiem atvejais turime marginalias tarpines eksploatacijos formas, kurios neturi lemia-mosreikšmėsgamybosbūdųtipologijai.

***Lygiai taip pat neįtikinama atrodo ir

Semionovo senosios Rusios (iki XV a. vi-durio)socioekonominėsstruktūrostipolo-gija,nesjiišesmėsremiasipirmiauaptartaabejotinokonceptualumošalutiniųgamy-bos būdų klasifikacija, dar „pasūdant“papildomais terminijos naujadarais: esąsusiklosčiusi Rusioje visuomenė paremtadviem sanklodomis – nobiloalimentarine ir dominomagnarine.

TolesnėRusijavirtusiosRusiosraidosikiXIX a. tipologinė koncepcija irgi ne-pasako mums nieko naujo: teigiama, kad Rusijojesusiklostopolitarizmas.

Kur kas įdomesnėSemionovoXIXa.Rusijos, kaip periferinio kapitalizmo vi-

205

suomenės, interpretacija.Pasak teoretiko,periferinis kapitalizmas Rusijoje, kaipir visur kitur, buvo akligatvinis, todėl1917m.Rusijojeįvykusivienintelėperga-lingaantikapitalistinėrevoliucijaišvadavonuo priklausomybės kapitalistiniams Va-karams iratvėrėkeliąsparčiainaujospa-raformacijos–neopolitarizmoarbaindus-triniopolitarizmo–raidai.VisdėltoXXa.devintajamedešimtmetyjeneopolitarizmoraida SSRS išsisėmė. Tuomet, teoretikomanymu,įvykdytakontrrevoliucijairres-tauruotas periferinis kapitalizmas (įgavęskleptokratinįpavidalą).

***Rusijos raida anaiptol nėra išskirti-

nė, nes politarinis gamybos būdas labai„gyvybingas“ (tarsi melsvadumbliai3) ir kartkartėmis atgimsta įvairiais pavidalaisįvairiuosepasaulioregionuose.Neišimtisčia irVakarųEuropa. ŠtaiXVI–XVIII a.absoliutinėsmonarchijos,pasakSemiono-vo,traktuotinoskaipabsoliutpolitarizmas,ošaliaRusijosindustrinioneopolitarizmoXX a. pirmojoje pusėje koegzistavo kitaneopolitarizmoatmainaItalijoje irVokie-tijoje–politarkapitalizmas.Irvisaisatve-jais,kaippažymiSemionovas,politarizmoįsigalėjimąlydimasinioterorobanga,nestam,kadsistemafunkcionuotų,politarchas(politaristinės visuomenės galva) turi ga-rantuoti saunevaržomą teisę įpavaldiniųturtąirgyvybę.

Reikėtųpažymėti,kadtokspolitarizmo„arealo“išplėtimaslaikeirerdvėjesukelianemažiauklausimų,neiduodaatsakymų.Pateiksime keletą tokių klausimų. Kodėlkai kuriųVakarųEuropos šalių visuome-

3 Taiklus Iljos Smirnovo palyginimas Semionovo knygos recenzijoje: Смирнов, И. Первобытностьрасполагаеткрационализму//<http://scepsis.ru/li-brary/id_2208.html>[žiūrėta2009m.rugsėjo14d.].

nės, pasiekusios pažangiausią to metožmonijosraidospakopą(būtenttaipatrodoišSemionovoglobaliosformacinėsvisuo-tinėsistorijoskoncepcijos)–feodalizmą,–XVI–XVIIIa.transformavosiįabsoliutpo-litaristinęparaformaciją(t.y.degradavo),opaskui(norspolitarizmoprigimtisesantisakligatvinė) evoliucionavo į kapitalizmą?Artaireiškia,kadfeodalizmotransforma-cija įkapitalizmąvisdėltovykosuperio-rizacijosarultrasuperiorizacijosbūdu?Arpolitarizmasbūtinaiužbaigia (irpradeda)kiekvieną formacinįciklą (juk,pasakSe-mionovo, turime politarinį Romos domi-natą, absoliutpolitarizmą Vakarų Euro-poje, potencialų neopolitarizmą Rusijojearba kitose nepriklausomose periferinėsešalyse,kuriosgalėtųtaptišiuolaikinioor-tokapitalizmo„duobkasėmis“irrealizuotinaują globalų formacinį pokytį4). ar tai, savo ruožtu, reiškia, kad formacinė kaitavisdėltovykstatikvienubūdu,t.y.ultra-superiorizacijosarbaegzosociorinėsesta-fetinės revoliucijosbūdu,nes,kaip teigiapats Semionovas, visos kitos politarizmoatmainos, išskyrus senąją, būdingą seno-vėsRytams, traktuotinoskaipparaforma-cijos?

Galiausiai šiame klaustukų kontekstekyla teisėtasklausimas (jį juk implikuojaknygos paantraštė): kokią vis dėlto auto-riusmatopolitarizmoateitį,ar jamskirtakokia nors istorinė misija? Į šį klausimąSemionovas mums šioje knygoje aiškiai neatsako, tačiau iškitų joveikalųgalimesužinoti,kadperiferiniampasauliuiderėtųatsikratytipriklausomybėsnuovisokerio-paidegraduojančiųkapitalistiniųVakarųiržūtbūtinaikovoti dėloptimistinės žmoni-

4Apietaiplačiaužr.Семёнов Ю. И. Введениевовсемирнуюисторию, вып.I–III, он же, Фило-софияистории.

206

josateities,t.y.komunizmo5. Turint ome-nyje,kadkovanukreiptaprieškapitalizmosistemą,akivaizdu,jogemancipuotojipe-riferijanekursneikapitalizmo,neidemo-kratijos. Vadinasi, lieka kokio nors pavida-lopolitarizmas.Na,okeliasįpolitarizmąneišvengiamaivedapermasinįterorą...

VisdėltonesinorėtųbaigtišiosSemio-novo knygos recenziją taip niūriai, juolabiaukadautorius čia apie tai irnerašo.Todėlnorėtumepasakyti, kad rusų teore-tiko knyga priverčia iš naujo pažvelgti įsvarbiausius marksistinio visuotinės is-torijos modeliavimo klausimus. Tuo ji ir

įdomibeivertinga:kaipkūrybingasirori-ginalus bandymas atnaujinti marksistinęistoriosofiją.Darvienas esminis tiek šiosknygos, tiek visos Semionovo globalios formacinės visuotinės istorijos sampratospranašumas – tai bandymas derinti klasi-kinęmarksistinęirpasauliokaipsistemosvisuotinės istorijos traktuotes.Savoruož-tu,patiautoriauspolitariniogamybosbūdokoncepcija pateikta labai plačiame kon-tekste ir, nors neišvengia spekuliatyvumo, teikianaujųirįdomiųįžvalgųtipologizuo-jantnetikikimodernias,betirXXamžiausvisuomenes.

Nerijus Babinskas

5Žr.Семёнов Ю. И. Введениевовсемирнуюисторию, вып.I–III, он же, Философияистории.

207

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

BūtovĖs slĖPiniai Be televiZijos Kamerųrec.: visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų. edvardą Gudavičių kalbina aurimas švedas. vilnius: aidai, 2008. 278 p.

2006m. gruodžio 15 d.Vilniaus univer-siteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doktorantasAurimas Švedas apgynė istorijosmokslokryptiesdisertaciją„Sovietinėlietuviųis-toriografija: oficialusis diskursas ir jo al-ternatyvos“ (disertacijos gynimo tarybospirmininkasprof.habil.dr.ŠarūnasLiekis,nariai – doc. dr. arvydas anušauskas, prof. habil.dr.TamaraBairašauskaitė,prof.dr.AlfredasBumblauskas,prof.habil.dr.�e-nonas Norkus, oponentai doc. dr. antanas Kulakauskas, doc. dr. Rasa Čepaitienė).DisertacijosgynimąaprašėAurelijusGie-da straipsnyje, operatyviai paskelbtame „Lietuvosistorijosstudijų“puslapiuose1.

Remdamasis savo vadovo ir mokytojo AlfredoBumblausko įdirbiu, jaunas tyrė-jassavodisertacijojepateikėgeraiapgal-votą Lietuvos sovietinės istoriografijosraidosperiodizacijosschemą,ojanaudo-damasissukūrėįtaigųirįtikinamąpasako-jimą,kaipvadinamaisiais„Stalinolaikais“buvo sukonstruota tuometinės valdžiospolitines reikmes aptarnaujanti Lietuvos (tiksliau, Lietuvos SSR) istorijos schema, tampritaikantvulgarizuoto,sudogmintoir

1 Gieda A. Disertacijos gynimas, besišaukiantis užrašųknygelės(ApieAurimoŠvedodaktarodiser-taciją „Sovietinė lietuvių istoriografija: oficialusisdiskursas ir jo alternatyvos (1944–1985m.)“ ir josgynimą,įvykusį2006m.gruodžio15dieną//Lietu-vos istorijos studijos. 2006, t. 18, p. 128–132.

kartunumarintokaipmokslasmarksizmokategorijas;kaipistorikai,priverstieitiso-cialinėsirekonominės,visųpirma,agrari-nėsistorijoslažą,sugebėjotąlažąeidamisukurtiturinčiųišliekamąjąmokslinęvertękūrinių, išlaikyti irpagilintisavoprofesi-nękultūrą;irkaipilgainiuipogelžbetoni-ne „oficialiojo diskurso“ pluta ėmė rastisalternatyvaus – civilizacinio – požiūrio įLietuvosistorijąužuomazgosirdaigai,su-vešėję irdavęderlių jauposovietiniu lai-kotarpiu.

Bene daugiausia pagyrimųA. Švedassulaukė už darbo empirinio pagrindimonaujoves. Tam jis panaudojo ne tik tradi-cinius istoriografinio tyrimo šaltinius –sovietinių laikų istorikų produkciją (kassavaime suprantama) ir tuometinių isto-rijos mokslo institucijų įvairių renginiųprotokolus bei kitą dokumentaciją (kiekjospavykorastiarchyvuose),bet iružra-šytus pusiau struktūruotus interviu su tolaikotarpio liudininkais, daugelis kuriųtoligražunebuvoantroplanoveikėjai.TaiistorikaiRičardasČepas,EdvardasGuda-vičius,VandaKašauskienė,AntanasKula-kauskas,MečislovasJučas,SigitasJegele-vičius,IngėLukšaitė,AlgirdasŠidlauskas,Antanas Tyla, Algirdas Vaitkūnas, IrenaValikonytė, etnografai Vacys Milius irAngelė Vyšniauskaitė, filosofas BroniusGenzelis, lituanistaiBronysSavukynas irVanda�aborskaitė,istorikoJuozoJurginio

208

sūnusJulius,ilgametissovietinėsLietuvoskultūrosministrasirjos„prievaizdas“Lie-tuvoskomunistųpartijosCKaparateLion-ginas Šepetys.

Šie interviu buvo disertacijos priedas, kurįskaitytibuvonemažiau įdomunegupačią disertaciją. Todėl gynimometu di-sertantuibuvorekomenduotašiąmedžiagąpaskelbti kaip sakytinės istorijos knygą.Aptariamaknygagalibūtilaikomadaliniušios rekomendacijos įvykdymu.Apgynęsdisertaciją,A. Švedas pokalbius su pačiuįdomiausiu iš savopašnekovų–EdvarduGudavičiumi – pratęsė, papildė „diser-tacinius“ interviu (knygoje jie skelbiamikaip IX–XI pokalbiai) „podisertaciniais“ (I–VIII ir XII pokalbiai). Pirmuosiuose is-torikasbuvoklausinėjamasapiesovietinęistoriografiją,dabarjopašnekovądaugiaudomino E. Gudavičiaus biografija, prisi-minimai apie tėvus, prieškario ir pokarioKauną, pasaulėžiūra bei politinės pažiū-ros.Išėjoknyga,kuriailietuviųliteratūroje(bent jau istorinėje) analogų rasti sunku.A.Švedas jąpateikiakaipsakytinės isto-rijoskūrinį.Toksapibūdinimasgeraitinkaatskiroms jos dalims (pvz., III–V pokal-biams),betvarguarirvisaivisumai(pvz.,Ipokalbiui,kurE.Gudavičiusatveriasavopasaulėvaizdį,arXII,kurdalijasimintimisapie istorijosmokslo (visųpirma,medie-vistikos)būklęirperspektyvas).

Todėlirlyginująsu(neįrašytu)„Būto-vės slėpinių“ laidų ciklu, kuriame vienaspokalbis – viena laida. Tik šioje knygoje profesoriųE.Gudavičiųkalbinakitaspa-šnekovas (ne profesoriaus mokinys alfre-das bumblauskas, bet mokinio mokinys aurimas Švedas), o pats profesorius dau-gumoje„laidų“kalbajaunebekaipeksper-tastyrėjas,okaip„gyvas“istorijosšaltinis.Sakytinėsistorijospraktikojedažnaidaro-

minetikgarso,betirvaizdoįrašai.BendraA.Švedopokalbiųtrukmė–29valandos.Tadknygosekvivalentastikraigalėtųbūtitik visas laidų ciklas, o ne viena laida.Tačiau galima įsivaizduoti ir skaitmeninįvaizdodiską (DVD), įkurįpatektųpatysįdomiausi pokalbiai ar jų dalys. Pavyz-dysgalėtųbūtijaunųVilniausuniversiteto(VU)Filosofijos fakulteto dėstytojų JonoDagio ir Nerijaus Mileriaus parengtasskaitmeninisvaizdodiskas „Klasikinės iršiuolaikinėsfilosofijosproblemos“,kuria-medvylikapamatiniųfilosofijostemų(bū-tis,gamta,gėris,grožis,kalba,kasdienybė,laikas, laisvė,sąmonė, teisingumas, tiesa,tikėjimas)kalbaiškiliausiLietuvosfiloso-fai ir kitų sričių specialistai: menininkai,teisininkai,medikai,fizikai,kunigai.

Šiaip ar taip, Edvardas Gudavičiusyra ne tik iškiliausias šiuolaikinis Lietu-vos istorikas, bet ir televizijos žvaigždėbei apskritai vienas iš nedaugelio mūsųbesikomercializuojančioje ir dėl to nihi-listiškėjančioje bei ciniškėjančioje (taigi,savegriaunančioje)kultūrojedarišliekan-čiųvisuotinaipripažintųautoritetų. JonasKubiliusyramūsųMatematikas,ArvydasŠliogeris – Filosofas, Donatas banionis (ar Regimantas adomaitis) – aktorius, Justi-nas Marcinkevičius – Poetas, VytautasLandsbergis–Politikas,AlgirdasBrazaus-kas – politikas, o Edvardas GudavičiusyramūsųIstorikas,vienaišneįkainojamųmūsų kultūros vertybių. Toks būdamas,turigausybęmokiniųiršiaipgerbėjųarba(kaip sako šiuolaikinis jaunimas) „fanų“.Vienasjųyrairšiųeilučiųautorius.Todėlužbaigti įžanginę knygos dalį galima tie-siog konstatuojant, kad a. Švedo išleista knyga yra puiki dovana visai šiai mūsųpublikai.Kitaip,tiesąsakant,irnebūtumesužinojęneiprofesoriausgenealogijos,ku-

209

rioje yra irmozūriškų bei rusiškų šaknų,neiįdomiųiršiltųdetaliųapievaikystėsirjaunystėsmetus, apie kurias jis pasakojasu paperkančiu atvirumu.Ko vertas vienpasakojimas apie aukštosios matematikos studijųKaunopolitechnikosinstituteperi-petijas,kuriųkulminacijayraslapstymasispo suolu ir bėgimas iš auditorijos, gelbs-tintisnuoiškvietimoprielentos,„įdavus“nelojaliam kolegai...2

Artimiau susipažinus su EdvardoGu-davičiaus biografija darosi aiškiau, kaipir kodėl būtent jis, „iš istorijos“ pradėjęsgyventi tik 45-aisiais gyvenimo metais, išmainęs Vilniaus skaičiavimo mašinųgamyklos skyriaus vedėjo pareigas į še-šiasdešimčia rublių mažiau apmokamąLietuvos istorijos instituto mokslo dar-buotojodarbą, tapomūsų Istoriku.Tiesa,gyventi„istorijai“jispradėjodaugiaukaipdešimtmečiuanksčiau–1962m.pradėjostudijuoti istoriją VU Istorijos fakultetoneakivaizdiniameskyriuje.Tačiau,šiaipartaip, profesoriaus žmogiškoji ir profesinėbiografijasavokartaiyravisiškaiunikaliirniekaipnetelpaįtą„modernausgyvenimo“būdošabloną,kaip jįvaizduojašiuolaiki-nė biografijų ir karjeros sociologija3. be galo sunkiais laikais jis sugebėjogyventigyvenimą, kuris kiek netikėtai primenašių sociologijos subdisciplinų teoretikųtaip vadinamą „pomodernią“ biografiją.Tai gyvenimas, kuriam esąs pasmerktasglobalizuoto kapitalizmo vėjų blaškomasindividas, nebeturėsiąs „moderniojo“ in-

2Visaistorijayragyvenimas:12sakytinėsisto-rijos epizodų. EdvardąGudavičių kalbinaAurimasŠvedas. Vilnius: aidai, p. 105–109.

3 Žr., pavyzdžiui, Kohli M. Soziologie desLebenslaufs.Darmstadt:Luchterhand,1978;Blos-sfeld H.-P., Buchholz S., Hofäcker D. (Eds.) Globa-lization, Uncertainty and Late Careers in Society.London: Routledge, 2006.

dividoprabangosnugyventivienąnedalo-mągyvenimą,kuriošerdisyranuosekliaipervisą„suaugusį“gyvenimątamtikrojeprofesijoje daroma karjera. Tos praban-gos ateinančios kartos nebeturėsiančios,nes„kūrybiškainaikinantis“kapitalistinėsrinkosviesulas taippatgreitai sunaikinąssenasgarbingasprofesijas,kaipirsukuriąsnaujas (irgi tik laikinas),paversdamas tą,kas buvo kažkas, niekuo: jeigu jis laikuneprisitaikoprierinkosiššūkių.Kasžino,galnebetolitaslaikas,kaitokiabiografija,kokią pasirinko E. Gudavičius, bus nebeišimtis, bet taisyklė, o pirmakursių suo-luose sėdės netgi ne trisdešimtmečiai, ošešiasdešimtmečiai,pagaliaugalįsauleistiprabangą„pagyventiistorijai“?

Ar tai gerai, ar blogai? Žiūrint kam.Tai, kas „blogai“ istorikams, nebūtinaiblogai istorijai. Apie pernelyg ankstyvųistorijosstudijųpavojuskadaisetaipgeraiparašėFriedrichasNietzsche,kadbeliekajį pacituoti: „Pažvelkite į studentą istori-ką, į šį ankstyvo, jau beveik paauglystėsmetuose pasireiškusio nusivylimo viskuo palikuonį. [...] Jaubūdamasberniukas jisbuvo‘užbaigtas’,odabarjis‘perbaigtas’:pakankajįpakratyti,irįskreitąbarškėda-ma ims byrėti išmintis; tačiau ši išmintissupuvusi, ir kiekviename obuolyje slepiasi kirminas.Patikėkite:jeižmogusturidirb-timokslofabrike irduotinaudąanksčiaunegu jissubręs, taigreitaimokslasžlugs,kaip ir vergai, kuriuos verčia pernelyganksti dirbti šiame fabrike. [...]Taip, perpastaruosius dešimtmečius mokslas spar-čiaipažengėįpriekį!Betpažiūrėkiteįjūsųmokslininkus, į tas išsekintas perekšles!Tai jokiu būdu nebe ‘harmoningos natū-ros’; tik kvaksėti jie sugeba geriau negubet kada, nes dažniau deda kiaušinius.Beje, kiaušiniai darosi vis mažesni (nors

210

knygos – vis storesnės).“4 Žodį „kvaksė-jimas“pakeitę„prezentacija“,gausimela-bai tikslųšiuolaikiniomokslovaizdą, tik,palygintisuF.Nietzsche’slaikais,„moks-lofabrikas“darlabiausustambėjoirracio-nalizavosi, jauvisiškaisupanašėdamassuVievio paukštynu...

Kasgalipaneigti,kadprofesoriustapotuo,kuotapotaippatirdėlto,kadneperanksti pateko į šį „paukštyną“? Tiksliau,spėjo pabūti kitame paukštyno skyriuje.„Techninis išsilavinimasman pasufleruo-davo tam tikrus sprendimus ieškant atsa-kymų į istoriniuose šaltiniuose pateiktusklausimus.“5 Taigi, žinios ir intelektiniaiįgūdžiai, įgyti pirmųjų aukštojo mokslostudijųmetu, toli gražunebuvokliūtis arbalastasantraiprofesijai.Vertingiausiišjų–gebėjimasnuosekliaimąstytiirįrodinėti,aprėpiant problemą, galimus jos sprendi-musirjųimplikacijaskaipvisumą.Taidėljų jis taponelygstamu„probleminio isto-rizmo“(A.Bumblauskoterminas)atstovušiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje. Kąšis gebėjimas konkrečiai reiškia, galimailiustruoti profesoriaus dvyliktame teks-te improvizuotos istoriografinės schemospavyzdžiu.Vienojevietojejistaipaiškina,kuogiskiriasigeraistoriografijanuoblogos(„chaltūros“):„Mūsųsvarstomoklausimoaiškumui derėtų įsivesti keturias katego-rijas,kuriossudarytųkvadratą.Išpradžiųhorizontaliai tame kvadrate atidalinkimedvi mažesnes erdves ir jose užrašykime:‘gilus mokslas’ bei ‘negilus mokslas’. Ver-tikaliai užrašykime ‘elegantiškas tekstas’bei ‘neelegantiškas tekstas’. Taigi, šiame kvadrate galimos įvairios kombinacijos:

4 Nietzsche F.Apieistorijosžaląirnaudingumą//Kultūrairistorija.Sud.V.Berenis.Vilnius:Gervelė,1996, p. 83–84.

5 Visa istorija yra gyvenimas, p. 243.

‘moksliškas’ ir ‘elegantiškas’, ‘moksliš-kas’ ir ‘neelegantiškas’...“6Taipklausimąstruktūruoti vargu ar galėtų humanitaras,nestudijavęs nei matematikos, nei netgiformaliosios logikos (privalomų šio da-lykostudijųnebuvimas–didelė skriaudaIstorijos fakulteto studentams).

Pasinaudodami profesoriaus siūlo-maschema,taipirgalėtumeatsakyti,kassudaroE.Gudavičiaus, kaip istoriko, pa-slaptį:tai„gilusmokslas“,kuriskartuyrair „elegantiškas tekstas“. Ir kas gi galėtųpaneigti, kad daugiakultūrė mikroaplin-kašeimoje,kuriostėvasbuvoįLietuvąišemigracijos Rusijoje grįžęs „didmiesčiožmogus“, o sūnaus auklėjimui atsidėjusimotina – „carinio pulkininko duktė“, yravisiškai bereikšmiai dalykai, jeigu nori-mepaaiškinti ankstyvą profesoriaus aler-giją baltofilinei ir „šapokinei“ Lietuvosistorijosvizijoms?Kadjausmas, jognėra„savas tarp savų“, kurį profesorius prisi-pažįsta jaučiąs tarp šiuolaikinių Lietuvosistorikų,nėrakaipnorssusijęssuvaikys-tės tarpKauno berniūkščiųmetais perse-kiojusiaabejone„kiekašesusavasvienurarkitur“?7Vėlginerandugeresniobūdoiš-plėtotišiąmintį,kaiptiesiogpateiktiporącitatų iškitoprofesoriausE.Gudavičiaustokiosmėgstamosvokiečiųkultūrosklasi-koGeorgoSimmelio„Ekskursoapiesve-timąjį“.Svetimasis„yrapraktiškai ir teo-riškai laisvesnis, jis visus santykius mato beprietarų,vertinajuospagalbendresnius,objektyvesnius idealus ir jo veiksmų ne-kausto įpratimas,pietetas,antecedentai“8. G. Simmelis patikslina, kad svetimasis „čia suprantamas ne kaip klajūnas, kuris

6 Ten pat, p. 247.7 Ten pat, p. 53.8 Simmel G. Sociologija ir kultūros filosofija.

Rinktinė.Vilnius:Margiraštai,p.237–238.

211

šiandien ateina, bet rytoj išeina, o kaip tas žmogus,kurisšiandienateina,orytojpa-silieka,taigikaippotencialusklajūnas,ku-ris,norsirnėravėlišvykęs,visdėltonėraįveikęs atskirumo, susijusio su atėjimu irišėjimu“9.O juk„svetimieji“būnane tikatvykėliai į svečias šalis, bet ir „atsiver-tėliai“ ar net „persivertėliai“, kurie keitėprofesijas,mokslodalykus,jųparadigmasir kitokius tikėjimus, sudegino tai, kammeldėsi,irnusilenkėtam,kądegino(kaipantai apaštalas Paulius)...

Įdomiausios ir yra tos interviu vietos,kurioseprofesoriusatsiskleidžiakaiptoks„svetimasis“.Štaikaip jisvaizduojasavopadėtįLietuvosistorijosinstitutoFeodaliz-moskyriuje:„Jeiguturėsimeomenymūsųskyriaus atmosferą, tai turbūtMarksas irEngelsasbūtųlaikominonsensu.Žinoma,aškalbuapie tąore tvyrančią atmosferą. Kas,be jokiosabejonės,užskyriaus ribųnegalėjo išeiti.Okadangiaš ir tuomet, irdabar marksizmą vertinu rimtai, galimasdaiktas, kai kurie skyriaus kolegos galė-jo mane palaikyti konjunktūrininku, nesmarksizmas buvo vertinamas labai skep-tiškai. Šiuo atveju Feodalizmo skyriu-je reikėjodrąsos pasiremtiMarksu, o nepriešingai – jį ignoruoti. Klimatas buvotoks.“10 Reikia tik patikslinti, kad kalba-ma ne apie 1991 ar 1992-uosius metus, bet apiegūdųjįsovietmetį,kurįprisimindamidaugumaistorikųdidžiuojasibuvę„tyliejirezistentai“.Savostraipsnių irknygųpir-muosiuspuslapiuspapuošę„būtinosiomiscitatomis“, toliau rašę ką norėję, tegu ir„Ezopokalba“.

Žinoma, profesorius sako netiesą, kaikartais ima ir pareiškia, kad ligi šiol te-bėramarksistas(teguirsu išlyga,kadtai

9 Ten pat, p. 234.10 Visa istorija yra gyvenimas, p. 222.

galiojatikK.Marxometodologijai,betnesocialinei utopijai). Tai veikiau efektingas mostas ir toliau pozicionuoti save kaip„truputį svetimą“. Plačiausiai skaitomas E.Gudavičiausveikalas–„Lietuvosisto-rijanuoseniausių laikų iki1569metų“–ryškiai ir nuosekliai reprezentuoja tai, kągalima pavadinti „civilizacine prieiga“.KaipprobėgomistaikliaipaaiškinapatsE.Gudavičius11, pagrindinė marksizmo są-vokayra„gamybosbūdas“,kurisnulemiakitus „visuomeninės ekonominės forma-cijos“ bruožus. O civilizacinėje prieigojepagrindinėsąvokayra„gyvenimobūdas“,kuris nieko „nelemia“, nes civilizacija iryragyvenimobūdas,kurioatskiriaspektaiar pjūviai yra ūkis (pragyvenimo būdas),politika, religija, kultūra, apie kurių san-tykius civilizacinė prieiga nekelia jokiųbendrų hipotezių. E. Gudavičiaus, kaipmedievisto, mąstymo trajektorija mažaiskiriasinuotos,kuriąnuėjosovietinėrusųmedievistika (turiu omenyje vadinamosios „visuotinės istorijos“ specialistus, tyrinė-jančius ne Rusijos istoriją) nuoAleksan-dro Neusychino iki Arono Gurevičiaus.Marksistinio laikotarpio paveldas E. Gu-davičiaus, kaip istoriko,mąstyme yra in-dividualios žemės nuosavybės (odalio) irindividualaus ūkininkavimo, kaip skiria-mųjųVakarųcivilizacijosbruožų,koncep-cija,kuriąjisišplėtojociklestraipsnių,pa-skelbtų 1979–1983metais12, bet naudojo irvėlesniuosesavodarbuose.Odalisprie-

11 Ten pat, p. 110.12 Gudavičius E.Baltųalodoraida //Lietuvos

TSRMokslų akademijos darbai. SerijaA (toliau –MADA). 1979, t. 4 (69), p. 95–103; Idem, Baltųalodopaveldėjimas ir disponavimas juo //MADA.1980,t.3(72),p.55–62;Idem.Europosikifeodalinėvisuomenė (tarybinės istoriografijos duomenys) //MADA.1983,t.4(85),p.82–90;Idem.Aukščiausiažemėsnuosavybė‘barbarinėje’Lietuvoje//Istorija.1983, t. 23, p. 3–12.

212

šinamas nevakarietiškų civilizacijų „ben-druomeninei“ nuosavybei bei gamybai,kuriossuvokiamosperK.Marxoazijiniogamybosbūdokoncepcijosprizmę.

Galima abejoti, ar tikrai visos šios idėjos yra vertingas paveldas. Individua-li nuosavybė nėra privati nuosavybė (jus utendi et abutendi),kolnėralaisvosžemėsrinkos,kurioježemėyratikprekė.Tokiosrinkos nėra netgi šiuolaikinėje Lietuvoje(kolnesibaigėdraudimoparduotižemęuž-sieniečiamsgaliojimolaikas),okąkalbėtiapie tuos „barbariškus“ laikus, kuriuoseodaliokoncepcijosšalininkaiieškoVakarųsavitumoištakų.Taislaikaisžemėbūdavoneperkama,otiesiogužgrobiamaginklu.O norint ją užgrobti ir išlaikyti, kaip tikreikėjolabaistipriosgrobikųbendruome-nės,nesbūtentjiįkūnijatai,kąšiuolaiki-niai sociologai vadina „socialiniu kapita-lu“.Būtentjisbuvosvarbiausiasanųlaikųžmonių (bendras) turtas. Jeigu žemė kar-taisirbūdavoparduodama,jinebuvo„pa-prasta“prekė,nes jospardavėjas tapdavosocialiniuniekuo(bežemdirbystėsnebuvobeveikjokiųkitųprofesijų,kuriomisbūtųbuvęgalimaužsiimti,pardavusžemę).Oirpadarytitonegalėjobegiminaičiųirkitųpardavėjo „socialinio kapitalo“ bendrasa-vininkiųsutikimo.

O azijinio gamybos būdo koncepcijaVakarųakademiniamediskurse„nurašyta“dėljosakivaizdaus„orientalizmo“,kurįkri-tikuotiVakarųakademinėjebendruomenė-jejausenokaitapo„politkorektiškumu“13. Lietuvoje ta koncepcija istorikams ypačsmagi buvo dėl to, kad leido, suraičiusšpygąkišenėje,netiesiogiaiezopiškaipri-skirti „azijiniam gamybos būdui“ ir so-vietinęekonominęsistemą,kartusugesti-

13Žr.SaidE.Orientalizmas.Vilnius:Apostrofa,2006.

juojant, kad ji visiškai svetima„Lietuvosištakoms“:irbaltai,pasirodo,turėjęodalį.Taip,turėjo,betpaskuidutrisšimtmečius,perkuriuospasikeitėvosnekeliolikažmo-niųkartų,turėjo(kitaipneiSkandinavija)ir palivarkinę baudžiavą. O paskui „tik“ 50metų turėjo kolūkinę santvarką, kuriųpakako,kadirdabarturėtumetiekdaugjosbesiilginčiųLietuvosžmonių.Ojukkebluišvengtiįspūdžio,kadE.Gudavičiauspo-žiūriu būtent tas archajinis baltų alodasir yra šiandieninės Lietuvos vakarietiško(„individualistinio“) civilizacinio tapatu-mo laidas ar genas.Ar tai kartais nėra irkieknetikėtas (nesbesireiškiantisdėl„li-kutiniomarksizmo“)vistospačiosesenci-alistinėsbaltofilijos(šiaipjauprofesoriausnegailestingaikritikuojamos)recidyvas?

Azijinio gamybos būdo koncepcijojelabai jau ryškiai prasišviečia hegeliškojiistoriosofinėschema,kuriojeistorija,norsir prasideda Rytuose, toliau ten nebevyks-ta, nes tuose kraštuose, kuriuos gamta ar dar kas nors pasmerkė gaminti „azijiniubūdu“,netdusupusetūkstančiometųsu-kasidinastiniųciklų„voverėsratas“,oti-krojipažangatuometuvykstatikmažamevakariniame Eurazijos pakraštyje, prade-dant„graikiškuojustebuklu“.Neeuropinęistorijąazijiniogamybosbūdokoncepcijapaverčia juoda naktimi, kurioje visos ka-tės pilkos. Gal K. Marxo laikais mintis,kad ikimodernioji Rusija, Kinija, Indija,islamopasaulis(priejųvėliaubuvopridė-ti dar ir actekai su inkais) – tai vis ta pati „azijinėformacija“,tačiaušiaislaikaistarptų kraštų istorijos specialistų sunku rastitokių, kurie su tokiamintimi sutiktų.Vismažiauirtokių,kuriemano,kad„Vakarųiškilimas“ – racionalaus antrepreneriškokapitalizmo tėvynės ir industrinės revo-liucijospionierėsvaidmuo–buvonulem-

213

tas dar barbariškais arba ikifeodaliniais laikais, kaip juos marksistiškai pavadino a. Neusychinas.

Beje,azijiniogamybosbūdokoncepci-ja gana sunkiai įsikomponuoja ir įmark-sistinės socialinės teorijos visumą. KaipskelbiajaupatsžinomoFriedrichoEngel-so veikalo pavadinimas, privatinė gamy-bospriemoniųnuosavybėbuvovalstybėsatsiradimo priežastis. Jeigu „Rytuose“nebuvo tokios nuosavybės, tai kaipgi tengalėjo atsirasti ta despotinė ar netgi tota-litarinė valstybė, kurią azijinio gamybosbūdo koncepcijos šalininkai (kaip antaiKarlasWittfogelis)laikogamybospriemo-niųsavininku„Rytų“civilizacijose?Užtatgalima tik pritarti E.Gudavičiaus įsitiki-nimui, kad pažengti pirmyn XII–XIII a.Lietuvos istorijos tyrimuose neįmanoma,nesugrįžusprieHenrykoLowmianskioty-rimų14.Tačiautainemarksizmas,otiesiogsociologiškai jautri istorija, kuri yra ne tik chronologinė analų mokyklos pradininkųamžininkė,betirjųmetodologinėantrinin-kė.Todėl išAnalųmokyklos, kurią prof.E.Gudavičiuslaikošiuolaikinėsmedievis-tikosviršūne, atstovųveikalųviduramžiųLietuvosistorijostyrėjasgaliišmoktinekądaugiau,palyginti su tuo,kągaligauti išH.Lowmianskiodarbų.

Žinoma,E.Gudavičiaus interviu– taine(bentjaunepirmojeeilėje)tribūname-todologinėmspažiūromsskelbtiardisku-tuoti.Taivisųpirmašaltinis jogyventamlaikuipažinti.Kaiptoksšaltinisįdomiausi

14 Łowmiański H.Studjanadpoczątkamispołec-zeństwa i państwa litewskiego. Tom 1–2. Wilno:NakłademTowarzystwa PrzyjaciółNaukwVilnie,1931–1932.Žr.taippat:Gudavičius E. Arpasistūmė-tasovietinėjeistoriografijojepoHenrikoŁowmiańs-kio„StudijųapieLietuvosvalstybės irvisuomenėsgenezę“ // Lietuvos istorijos studijos. 1997, Nr. 5, p.7–21;Visaistorijayragyvenimas,p.135,169.

ir vertingiausi tie puslapiai, kuriuose isto-rikas kaip išpažintyje pasakoja apie vai-kystės ir jaunystėsmetus bei jauno inži-nieriausgyvenimą.Jiemsnekąnusileidžiapasakojimaiapieantrojo (neakivaizdinio)studentavimo metus VU Istorijos fakulte-te.Tačiaujopasakojimaiapieistorikųben-druomenės gyvenimą sovietmečiu keliadaugiauklausimų,neguleidžiasužinotikąnaujo,palygintisukitųA.Švedopašneko-vųpasakojimaisarpotruputįgausėjančiamemuarineliteratūra15. Štai visas vienuo-liktasinterviu(bentjausprendžiantpagalantraštę) skirtas „pogrindžiui, kurio par-tija nesugebėjo kontroliuoti“. Tačiau kastas„pogrindis“?Istorikaspasakotiktiek:„Taigi,apiepogrindįašgaliukalbėti,pa-minėdamasXXamžiaus8dešimtmetį,nestuo metu su juo teko asmeniškai susidurti jaukaipsusiformavusiastruktūra.Pogrin-dįištiestelkėlietuviškasarbapatriotiškaspožiūris. Tačiau aš savęs irgi nelinkęslaikyti kokiu nors kolaborantu, kaip kad mantenkaapiesaveišpogrindžiodalyviųišgirsti.“16

Tačiauklausėjasprofesoriaustaipirne-pasiteirauja,kasgitiepogrindžiodalyviai?Ar„pogrindis“–tai tieLietuvosistorijosinstitutoFeodalizmoskyriausdarbuotojai,tarp kurių jis jautėsi kaip balta (tiksliau,raudona) varna su savuoju marksizmu?Ar tai Lietuvos katalikų bažnyčios kro-nikos leidėjai, kurie buvo taip giliai už-sikonspiravę, kad net „visagaliamKGB“nepavyko jų susekti iki pat sovietmečiopabaigos? Ar Antano Terlecko aplinka?Ar(taibūtųįdomiausia)grupėpačiospro-

15Žr.Gaigalaitė A.Įistorijąirsavepažvelgus.Vilnius:Vaga,2002;Kulikauskas P.Keliasįarcheo-logiją.Vilnius:Vaga,2003;Žepkaitė R. Gyvenimas atiduotas istorijai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni-versiteto leidykla, 2006 ir kt.

16 Visa istorija yra gyvenimas, p. 231.

214

fesionalių istorikų bendruomenės narių?Kasgi jie, tie „pogrindžio istorikai“?Taine vienintelis klausėjo darbo „brokas“.ŠtaiE.Gudavičiusgana išsamiaipasako-jaapiebendravimą (1972ar1973m.) suneįvardytuasmeniu,kurįjisturėjopagrin-dųįtartibuvussovietiniosaugumoprovo-katoriumi17. Profesorius susieja šį galimąsovietiniųrepresiniųorganųsusidomėjimąsavo asmeniu su savo veikla alko klube – Lietuvos istorijos mylėtojų grupėje, kuri1967 m. susibūrė Vilniaus skaičiavimomašinų gamykloje. Toliau E. Gudavičiuskartąvosne raginaklausėją apie šį labaiįdomų(ir„pogrindžio“,ir„kolaboravimo“klausimams)gyvenimoepizodąpaprašytipapasakoti smulkiau18, bet a. Švedas pro-fesoriausprašymuitaipirliekakurčias.

Yra ir daugiau profesoriaus teiginiųapie„istorikųcecho“gyvenimąsovietme-čiu,kuriekeliaklausimų–tikšįkartąapiesakytinės istorijos galimybių ribas. An-tai E. Gudavičius pasakoja apie partiniųprievaizdų senovės spartiečių pavyzdžiuLietuvos istorijos tyrėjams kartkartėmisrengiamas „kriptijas“. „Šiuo atveju bū-davovisainesvarbu,arnukentėjęsmoks-lininkas dirbdavo ‘ideologiškai teisinga linkme’,arne.Tiesiognuskambėdavover-diktas, jogkažkasyra‘ideologiškaiydin-ga’, o iš periodikos dingdavo straipsniai, ‘aukštinantys feodalinę praeitį’. Po kieklaiko situacija normalizuodavosi. Ir vėlbūdavo ‘šienaujamos galvos’“19. Gal to-kių„kriptijų“ irbūdavo„Stalino laikais“.Tačiautai,kąpasitaikoperskaitytikitųis-torikųmemuaruose,keliaįtarimų,ar,bentjau vėlesniais laikais (paskutiniais dviemtrimissovietinėsvaldžiosdešimtmečiais),

17 Visa istorija yra gyvenimas, p. 85–87.18Žr.tenpat,p.152.19 Ten pat, p. 204.

tokių „kriptijų“ tikrosios spyruoklės kar-tais nebūdavo visais kitos? Štai iš PranoKulikauskomemuarų sužinome, kadVULietuvos istorijos (tiksliau, Lietuvos TSR) katedros,kurios„likvidavimo“Atgimimometais tuometiniams Istorijos fakulteto reformatoriams iki šiol negali atleisti kai kurie istorikai, įkūrimo1966m. iniciato-riaibuvovisaine tylieji rezistentai istori-kai,otuometinisVUrektoriusJonasKubi-liusirAntanasSniečkus.„Taismetaisprof. J.Kubilius grįžo iš JAV, kur skaitėmate-matikos paskaitas.Matyt, jam kliuvo nuoJAV lietuvių, kodėl Vilniaus universiteteyraTSRS irVisuotinės istorijos katedros,o Lietuvos istorijos katedros nėra. GrįžęsirinformavęsapietaituometinįCentroKo-miteto pirmąjį sekretoriųAntaną Sniečkų,prof.J.Kubiliusgavonurodymą,kadtokiakatedrasteigtina.J.JurginioirJ.Žiugždospasiūlymu ji turėtų būti steigiama vietojArcheologijos ir etnografijos katedros.“20 ToliauP.Kulikauskaspasakojaapiesavo(irPranėsDundulienės)žygius(žinoma,įLKPCK),mėginant„išgelbėti“Archeologijosiretnografijoskatedrą(nuoJ.Kubiliaus?).

Kasgalipaneigti,kadšisatvejisyratiktipiškasneviensovietmečiukylančių(dėl„optimizavimų“,„perstruktūrinimų“irkt.)„realiame moksle“ konfliktinių situacijųpavyzdys?Kasgalipaneigti,kadkonflik-tuojančiospusėsnevisadaieškodavo„iš-rišimo“tikLKPCK(Vilniuje)?JukbuvodarirTSKPCKMaskvoje.Turbūt,būdavodrąsuolių(netgitarpistorikų),kurienepa-bijodavo„apskųsti“ir„patįSniečkų“,irgalne visada tik anoniminiais laiškais. buvo ir kitųorganų,įkuriuosbuvogalimarašyti,nepasidalijusetatų,prioritetų(pvz.,kastirsirleisLietuvosstatutusarLDKMetriką?),

20 Kulikauskas P.Keliasįarcheologiją,p.130–131.

215

premijųirt.t.Na,betaristorikas,pasirin-kęs tokį „kovos už (savo) teisybę“ būdą(tegutikirgindamasisnuoto,kas„pirmaspradėjo“),galėjotikėtissėkmės,kadirpodidinamuoju stiklu nesuradęs savo opo-nentoarjomokinių„produkcijoje“būtųarnebūtų „ideologinių nuodėmių“? Kadan-gikiekvienasistorikasžinodavo,kadgaliatsidurtitokiojesituacijojeirbūtikolegosapskųstas, tai „prievaizdų“ ir „cenzorių“nelabai ir reikėdavo – kiekvienas cenzū-ravo(„prisižiūrėjo“)pats.O„prievaizdai“ir„cenzoriai“varguarspėdavoišnagrinėtivisus juosužplūstančius signalus ir juosesusigaudyti.

Panašūskonfliktaidėlistorikųgeidžia-mų(kaipvisadaribotųirtodėlvisiemsne-pakankamų)ištekliųtebevykstairligišiol,tik nebėra tų instancijų (užtat yra kitų),kurios anais laikais lemdavo tų konfliktųsprendimą.CK(ypač jopirmieji sekreto-riai)tikriausiaiturėdavokurkassvarbesniųrūpesčių, negu šios istorikų rietenos (jukbuvodarirrašytojų,irkitokiųmenininkų,kurie„užbūvį“tarpusavyjekovodavodararšiau...).Antailietūs,trukdantyslaikunu-kastibulves,arsnukioirnagųliga,sukė-lusigrėsmę,kadLietuvosTSRneįvykdyseinamųjųmetųgyvulininkystėsprodukci-josplano.Tačiaukartaismokslininkai(nevienistorikai)turbūtsusikibdavotiek,kadbelikdavotik„kriptijos“,kuriųaukųtikro-ji(„mikropolitinė“,susijusisujųkovadėlgaliosirįtakossavo„cecho“viduje)kaltėgalmažakąbendraturėdavosuklaidomisar „iškraipymais“, padarytais tyrinėjantLietuvospraeitį...

NuoL.Ranke’s laikų istorikai puikiaižino, kad, norint išaiškinti tikrąsias „di-džiosios“tarptautinėspolitikosspyruokles,reikiaeitiįarchyvusiratkakliaiieškoti do-kumentų.Taipgeriausimūsųistorikailigi

šiolirdaro(pakankapaminėti�enonoBut-kausBaltijos valstybių vietos tarptautinėjepolitikoje ir tarpusavio santykių tarpukariutyrimus). Tačiau tai galioja ir „mažosios“istorikųcechopolitikos tyrimams.Sovieti-niųlaikų„kriptijų“spyruokliųnesuprasime,neradępartiniųirkitokiųkompetentingųso-vietiniųorganųarchyvuosemedžiagos,kas,užką,apieką„davėsignalus“,kas,kada,dėlkoįkokiuskabinetusbeldėsi.Naivubūtųti-kėtis,kadtebegyvenantystųįvykiųliudinin-kaitokiusdalykus,netirlabainorėdami,pa-jėgtųprisiminti.Čiaturbūtirsusiduriamesujauminėtomissakytinėsistorijosribomis.

a. Švedas praneša, kad interviu auto-rizuotas, t. y.E.Gudavičiausperžiūrėtas.Profesoriui galima tik padėkoti, kad jisteksto per daug neredagavo, todėl jis iš-laikė būtent sakytinio teksto stilistiką: suvisais minties eigos nelygumais, peršoki-mais,duobėmisirpanašiaisdalykais,kuriųneįmanomaišvengtiimprovizuojant.Jeiguredagavimobūtųdaugiau,nebetiktųiršiosrecenzijosantraštė,kuriojeinterviulygina-misu„Būtovėsslėpinių“laidomis.Tačiauir reta televizijos laida transliuojama tie-sioginiam eteriui. Prireikus, kruopščiai išanksto surežisuotų spontaniškų diskusijųepizodai perfilmuojami. Tad pats knygos„režisierius-operatorius“prietekstogalėjopadirbėtikiekdaugiau.TadatarpVilniausuniversitetorektoriųnebūtųminimas„Vy-tautasKubilius“21 (sic!),irnebūtųminimiduskirtingiMarxai(su„x“ir„ks“).

Tačiau,žinoma,taigalųgaletiksmul-kmenos. Lieka tik padėkoti Aurimui ir„Aidų“leidyklaiuždidelįknygosparengi-modarbąirlauktijostęsinių,apiekuriuosužsimena22irpatsrežisierius–klausėjas–operatorius.

21 Visa istorija yra gyvenimas, p. 238.22Žr.tenpat,p.253.

216

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

Рец.: Musial Bogdan. sowjetische Partisanen. mythos und wirklichkeit. Paderborn: ferdinand schöning, 2009. 590 s.*

Всехпредателей,находившихсянаслужбеунемцев,мож-норазделитьнадвекатегории.Первая,самаянезначительная,ноисключительновреднаякатегория–этопредатели,которыепошлинаслужбукнемцамвполнедобровольноиз-заненавистиксоветскомустрою.Втораякатегория,представляющаяособоогромноебольшинство–этолюди,служившиеунемцевиз-затрусости,потериверывпобедуКраснойармии,из-зажеланияспастисьотпосылкивГерманию.

Из инструкции УШПД об оперативном использовании бывших коллаборационистов, 13 апреля 1943 г.

Несмотря на то, что в условиях гло-бального распространения конфликтовслабой интенсивности опыт советскойпартизанской войны 1941-1944 гг. ста-новится всё более актуальным и вос-требованным,достойныхобобщающихработподаннойтеменетакужимного.До1991годаархивыСССРбылизакры-ты, а соответствующие исследования1 грешили обилием произвольных экс-траполяцийислишкомсмелыхгипотез.

Временная демократизация такженепривелакосвещениюэтойстраницы

* Статья написана благодаря финансовойподдержкефондаГердыХенкель (GerdaHenkelStiftung,Düsseldorf).

1SovietPartisans inWorldWarII.,JohnArm-strong (ed.).Madison, 1964;Hesse Erich. Der so-wjetrussische Partisanenkrieg 1941 bis 1944 im SpiegeldeutscherKampfanweisungenundBefehle.Göttingen-�ürich-Frankfurt, 1969.

Второй мировой войны российскимиучёными.Частьисториков2публикуютсвоикнигибезссылокнадокументы,вмонографияхдругихспециалистов3на-учностьограничиваетсяформой.Впос-леднемслучаеэтовызвано,во-первых,крайнейнеряшливостьюприиспользо-вании совершенно недостаточного пообъёму комплекса источников, во-вто-рых, добровольным следованием авто-ровидеологическимустановкамсовре-

2 Соколов Б. В.Оккупация.Правдаимифы.Москва, 2002;Боярский В. И. Партизаны и ар-мия: История утерянных возможностей / Подобщ.ред.А.Е.Тараса.Минск–Москва,2003.

3 Партизанское движение (По опытуВели-кой Отечественной войны 1941–1945 гг.). Мос-ква, 2001; Попов А. Ю. Диверсанты Сталина.Деятельность органов Госбезопасности СССРнаоккупированнойсоветскойтерриториивгодыВеликойОтечественнойвойны.Москва,2008.

217

меннейшего официозного российскогомракобесия.

Кприскорбию,белорусскаяистори-ографияпроблемыотсутствует.

Какчастенькобываетвподобнойси-туации, занимательную обобщающуюработу написал американский иссле-дователь–КеннетСлепьян4.Вегомо-нографии,обладающейромантическимзаглавием «Сталинские герильеро»,представлена панорамная картина со-ветской партизанской борьбы.Однако,втотпериод,когдауважаемымистори-компроводилсяархивныйпоиск(нача-лолихих1990-х),многиефондыбылиещёзакрыты.

Поэтому появление книги извес-тного польско-германского историкаБогдана Мусиаля можно только при-ветствовать5. Работа называется «Со-ветскиепартизаны»иноситскромныйиизящныйподзаголовок«Мифыире-альность».Вмонографиииспользованыматериалынапятиязыкахиздвадцатиархивохранилищ Белоруссии, России,Польши, Литвы, Украины, США, Из-раиляиГермании,атакжеинтервьюсучастникамиисвидетелямисобытий.

Задачей работы являлось созданиемногомерной и комплексной карти-ны советской зафронтовой борьбы напримере сравнительнонебольшойБе-лоруссии. Партизаны, воевавшие наоккупированных просторах России,Украины,Прибалтики,КарелиииМол-давииупоминаютсямимоходом,значитназваниекнигинекорректно.

4 Slepyan Kenneth. Stalin’s Guerrillas. Soviet Partisans in World War II. University Press ofKansas,2006.

5 Musial Bogdan.SowjetischePartisanen.Myt-hos undWirklichkeit. Paderborn: Ferdinand Scho-ning, 2009. 590 S.

Монография,помимовведенияиза-ключения,включаетвсебядевятьраз-делов.Первыедва(I, II)построеныпохронологическому признаку (1941-йгод, начало 1942 года). Третий разделозаглавленужепо тематическомупри-нципу(ЦШПД).Четвёртыйразделпос-вящёнпартизанскойборьбев1943году.Пятый снова возвращает читателя кпроблемномуповествованию(«Рельсо-ваявойна»).Шестойразделописываетпартизанскуюборьбувцелом,еёзада-чи, методы и основные направления.Седьмойразделрассказываетопартиза-нахв1944году,тоестьсноваприменёнхронологическийпринцип.Социальнойистории белорусских партизан посвя-щёнвосьмойраздел.Несовсемпонятноналичие в нём главыо сожжениипар-тизанамиотдельныхстроенийицелыхдеревень, т.к. это, скорее, относится кразделуопартизанскойборьбе(VI).Де-вятыйразделповествуетокоренномна-селениирегиона (а, точнее,различныхэтническихгруппахБелоруссии)впар-тизанских формированиях. В послед-нейглавепоследнегораздела(«Полякиисоветскиепартизаны»)наличествуют5неуместныхглавок(IX,3.d–3.h,с.с.416-437). В них описываются не взаи-моотношение поляков (национальногоменьшинства) и советских «народныхмстителей», а формирования Армии Крайовойиихборьбаскраснымипар-тизанами. Куда логичнее было бы по-местить весьма любопытный сюжет омежпартизанской войне в шестой раз-дел,илиразделитьегомеждупятымиседьмымразделами.

Несмотрянаскомканностьповество-вания,вцеломпоставленнаявовведе-ниицельдостигнута.Из-замассиваза-

218

действованныхисточниковкнигазаслу-живаетпереводанаиностранныеязыки,прежде всего английский и русский, ипубликации вНью-Йорке в научном, авМосквевкрупномкоммерческомизда-тельстве.Вероятно,чтомонографияоб-ратитнасебявниманиенетолькоспеци-алистов,ноиширокихкруговдосужихлюбителейобщениясКлио.

Поэтому в рецензии имеет смыслобратить внимание как на конкретныенедоработки книги, так и на спорныетезисы и дискуссионные обобщения.Условно разделим критику на две со-ставляющие – во-первых, описаниеобъективныхнедочётов,во-вторых,техфрагментов,которыенеявляютсяошиб-кой, но, с субъективной точки зренияавтораэтихстрок,моглибыбытьнапи-саныпо-другому.Изподобнойтрактов-кибудетясноисодержаниеработы.

Сразужебросаетсявглазаневысо-кийпсихологизмповествования:врабо-тесотниимён,нонетлюдей.Дажекон-тураминепрописаныхарактерытех,откоговзначительноймерезависелуспехпартизанской борьбы – вожаков круп-ных соединений6, начальниковЦШПДи БШПД. Хотя сам Мусиаль в своёвремяполучилдокторскуюстепеньзадиссертацию, построенную как раз наанализеисопоставлениидесятковбио-графий7, прорисовке индивидуальных

6Напервыйвзглядединственнымисключе-ниемможетпоказатьсяналичиевкнигиразделаомалоизвестном партизанском командиреВлади-миреНичипуровиче.Нодажевэтомслучаечита-тельузнаёттолькоодеятельностиполковника,анеоеголичности,т.е.вповествованииналичест-вуетнечеловек,афункция.

7 Musial Bogdan. Deutsche�ivilverwaltungundJudenverfolgung im Generalgouvernement. Eine FallstudiezumDistriktLublin1939–1944.Wiesba-den:HarrassowitzVerlag,1999.

особенностей актёров историческойсцены, точнее – немецких организато-ровгеноцида.

В рецензируемой монографии на-блюдается явный переизбыток повто-ров. Вот только три примера. Едва линечерезстраницуупоминаютсяпарти-занскиеприписки(жарг.–туфта)вопе-ративныхотчётах,приводятсясведенияпартизан,снабжённыеоднотипнымком-ментарием:«данныепреувеличены».Вподобных ситуациях можно было быинепубликоватьэтунасквозьлживуюинформацию,аопотеряхнемецкойсто-ронысудитьпоменеесфальсифициро-ванной в данном случае немецкой жедокументации. Партизанский разбой,расстрелымирногонаселения,насилиенад колхозникамии колхозницами, ог-нестрельные внутренние конфликты,пьяные дебоши, драки и оргии прохо-дятненавязчивымрефреномсквозьвсёповествование.Плюсктомууказаннымпроблемам посвящены отдельные гла-вы.Стольжечастотематизируетсяиис-треблениенацистамимирныхкрестьян,проходящих в статистике Вермахта иСС под названием «бандпособники».Ноэтожеширокоизвестнаяпрактика,описанная многими германскими8 и

8 Изпоследнихработможноотметитьмоно-графииКлаусаЙохенаАрнольдаиДитераПоля,посвящённыефункционированиювоеннойокку-пационной администрации. Если первый авторсклоняетсякмыслиотом,чтосолдатыВермах-та не были сильно замешаны в терроре противмирногонаселения,товторойисследовательпо-лагает:участиерядовыхВермахтаврепрессияхпротив гражданских лиц было всёже довольнозначительным:

Arnold Klaus Jochen. DieWehrmacht und dieBesatzungspolitik in den besetzen Gebieten derSowjetunion. Kriegshrung und Radikalisierung im«Unternehmen Barbarossa». Berlin, 2005; Pohl Dieter. Die Herrschaft der Wehrmacht. DeutscheMilitarbesatzungundeinheimischeBevulkerung inderSowjetunion1941–1944.München,2008.

219

восточноевропейскими исследователя-ми,атакженашедшаясвоёместовху-дожественнойлитературе.

Приэтомприработесисточникаминевсегдапроявляетсядостаточнаякри-тичность.

Например, упомянутые уничтожен-ные«бандитыибандпособники»вкни-ге обычно механически трансформи-руютсявубитыхгражданскихлиц,безучёта банального очковтирательства,которым была глубоко поражена на-цистскаясистемаадминистрирования.

Весьма сомнительным выглядит исюжетосознательнойвербовкенацист-скими спецслужбами евреев для про-ведениятерактовишпионажа.Правда,при публикации большинства парти-занских сообщений об этом «феноме-не»вкнигеоговаривается,чтонеясно,насколько эти сведения достоверны.Ноодинслучай(с.243–244)всёжевы-зывает авторское доверие, причём наосновании показаний самого бывшегоагента,данныхсоветскиморганам.Од-нако от подследственногона дознаниикакразиследуетожидатьвсяческихоп-равданий.Поэтомувыдумкаотом,чтонемцысклонилиегок сотрудничеству,используясведенияоеврейскомпроис-хождении,былабысегосторонывпол-неадекватнымшагом.Даикакойопе-ративникбудетпривлекатьдляспецза-данийчеловека, уверенного в том, чтоего,априслучаеиегородственниковвближайшее время уничтожит вербую-щаясторона?

Тоестьстройностьповествованияврядеслучаевнесоблюдена,причёмэтокасается как работы с цифрами, так исоциальногоанализа.

Например,делаетсявыводотом,что

официальные советские цифры, осно-ванные на партизанских донесениях,преувеличивают количество убитых«народными мстителями» немцев в67–78раз (с. 292).Во-первых,исполь-зованныевкнигеданныепартизанскихпобедных сводок включают в себя нетолько немцев, но вообще «оккупан-тов», то есть многочисленных немец-ких союзников и коллаборационистов.Во-вторых,вэтихоперативныхотчётахречь идёт не о безвозвратных потеряхпротивника,аобубитыхираненых.Та-кимобразом,потрясающеебахвальствосоветских партизан из-за методологи-ческих ошибок при подсчёте в книгеещёипреувеличено.

Критикуетсятезисотом,чтоотноси-тельнобольшоечислоеврейскихбежен-цев, пережившихвойнувбелорусскихчащобах и болотах, было вызвано до-вольнолояльным(всравненииссосед-ниминародами)отношениембелорусовкевреям.ОбэтомвспоминаютмногиепережившиеХолокост.ПомнениюМу-сиаля, решающее значение имел ланд-шафт,анеповедениекрестьян,укото-рых еврейские группы выживания подугрозойнасилияотбиралиедуиодежду(с.388).Наэтомможновозразить,чтосочувствиеиливраждебность–много-гранные чувства, которые выражаютсядалеконе только в добровольныхпос-тавкахпровиантаилиотсутствиитако-вых. Помощь гражданское населениеможетоказыватьактамиили,наоборот,непротивлением, по-разному относяськакксамимфактамреквизиций,такиктем,ктособирает«продналог».Борьбуслюбымивооружённымиобитателямилеса население, если оно того хочет,обычноведётнепрямымибоестолкно-

220

вениями,асокрытиемотпартизанилибеженцев ценной информации, сооб-щениямивместныеорганывласти,со-провождениемполицейскихчастейприоблавахит.д.ит.п.Идаженейтралитет,или хотя быпресловутая пассивность9 мирных жителей могут сделать бытиёлюдей, поставленных вне закона, вы-носимым.Понятно,чтоантисемитизмвтехилииныхпропорцияхипроявлени-яхналичествовалвтегодыедвалинев любой странеЕвропы.И, возможно,что следующее авторское положениезаслуживает обсуждения: «Белоруссиясреди других европейских стран ни вкоем случае не являлась „блистатель-нымпримером“солидарностисеврея-ми»(с.393).Ночтозаоккупированнуюнацистами территорию тогда можноназвать «образцово-показательной» вэтомсмысле,изисследованиянеясно.

Вотборематериаладляпубликациипорой видны определённые перекосы.В частности, первая глава четвёрто-го раздела названа «Военная разведкадляКраснойармии»,аречьздесьидёто недостатках сообщений ЦШПД дляРККА. То есть, в этом параграфе нетсведенийоструктурепартизанскойраз-ведки, войсковой разведке соединений«народныхмстителей»,принципахвер-бовки агентуры, количестве информа-ции,переданнойвЦентр.Плюсктому,разделVIнесодержитсведенийораз-ведке, которуюпартизаны вели не для

9 Ср.свыдержкойиздонесенияайнзацгруппы«Б»,оперировавшейвБелоруссиивначалеавгус-та1941г.:«Население,несомненно,питаеткевре-ямчувствоненавистиигневаиодобряетнемец-киемероприятия…новзятьна себяинициативунеспособно»(Дин М.ПособникиХолокоста.Пре-ступленияместнойполицииБелоруссиииУкраи-ны,1941–1944гг.Санкт-Петербург,2008,с.60).

Краснойармии,авинтересахсобствен-ныхотрядовисоединений.

Вкнигеналичествуютидругиепро-белы.

Например,нерассмотренапартизан-скаяагитация,хотявЦШПДналичест-вовалотделпропаганды.

Нокудаважнеето,чтоупущенцелыйпласт – зафронтовая деятельность ор-ганов госбезопасности. Даже вскользьне упоминаются спецгруппыНКВД (сапреля 1943 г. – НКГБ) БССР10. Да иформированиям «легендарного» 4-гоуправленияНКВД-НКГБСССРпосвя-щеновсегодвестраницы(сс.349-351),накоторыхописываютсяисключитель-нопьянкиисклоки.Оцеляхиметодахуказанных подразделений ничего нерассказывается, а группы НКВД име-нуются диверсионными. Столь грубаяошибкавызванаизъянамивисториогра-фическойбазеисследования11.Ивдоку-

10Кконцу1942годакакнабазеформирова-Кконцу1942годакакнабазеформирова-нийЦШПД,такисамостоятельновБелоруссиидействовало30спецгруппНКВДБССР.Данныепо первой половине 1943 г. в настоящее времянедоступны.Сиюня1943г.поиюнь1944г.рес-публиканский аппарат органов госбезопасностинаправилвтылВермахтаиливыделилизсоставаужедействующихподразделенийещё60опера-тивно-чекистскихгрупп, втомчисле«Мстите-ли», «Кровные», «Охотники», «Истребитель»(Соловьёв А. К. Они действовали под разнымипсевдонимами.Минск,1994.Passim).

ЧастьдокументовоспецгруппахНКГББССРнаходится вНАРБе в открытом доступе, в час-тности, в фонде 4386 (Минский подпольныйгоркомКП(б)Б).

11 Операции 4-го управления НКВД СССРописаны в работе, один из соавторов которойявлялся ветераном соответствующего спецпод-разделения. В книге, носящей красноречивоеназвание, неоднократно употребляется термин«террористическийакт»,лишьвредкихслучаяхзаменяемыйэвфемизмом:«Наоснованииприго-воров,вынесенныхпартизанами,ОМСБОНовцыосуществили87актоввозмездия»(Зевелев А. И., Рурлат Ф. Л., Козицкий А. С.Ненависть,спрессо-ваннаявтол.ü 1991, Москва,с.278).

221

ментахпартизан,подотчётныхЦШПД,ивовнутреннейдокументациилубянс-коговедомствавнятноразделялись«за-дачипо„Д“» (диверсии),и«задачипо„Т“»(терроризм).Даивыводоприори-тетах«четвёрки»лежитнаповерхности,стоит только вспомнить имя её началь-ника–ПавлаСудоплатова,признанногомастеразаказныхубийств.

Значительноеместовкнигезанимаетповседневныйтеррор«народныхмсти-телей»,аглаваVII-5названа«Партиза-ныпослеприходаКраснойармии».Новмонографиинеобозначентакойпочтинеизвестныйсюжет,какмассовыерас-правыбывшихпартизаннадбывшимиколлаборационистами и членами ихсемей.ВБелоруссииколлективныеса-мосудыпринималипоройформунасто-ящихпобоищ.Темадостойнарассмот-рения,причёмнесточкизрениякрими-налистики.Во-первых,вданномслучаев 1943–1944 гг. наблюдался конфликтдвух частей советской системы друг сдругом: партизан с органами НКВД иНКГБ.Во-вторых,нечтоотдалённопо-хожеепроисходилов1944–1945гг.ивЗападнойЕвропе,вчастности,воФран-ции и Италии. Эти явления благодаряпублицистикеикинематографуширокоизвестны во всёммире.И сравнениемсхожихфактовможнобылобывыпуклопоказатьразницустилистикиипоследс-твийбоевыхдействийнавосточноевро-пейскомизападноевропейскомТВД.

Вообще, конечно, в книге присутс-твует недостаток компаративистики. Кчему это может привести, показываетраздел VIII – «К социальной историипартизанскогодвижениявБелоруссии».Большаячастьпараграфапосвященатойкипучей партизанской жизнедеятель-ности,окоторойсоветскаяисториогра-фияохотномолчала:дерзкиевыходки,

«удалые» проделки, разгульные вече-ринки.Приэтомвразделесодержитсяглава«Суровостьпартизанскойжизни».Такимобразом,неискушённыйчитательможетсделатьвыводотом,чтодавле-ниетяжёлыхобстоятельстввынуждало«народныхмстителей»кнеистовойраз-нузданности,апребываниеподоткры-тымнебомкогоугоднопревратитвбес-компромиссныхгедонистов.Хужетого,однаизглав,гдеописываетсяочереднаяфеерическаявакханалия,заканчиваетсяремаркой, делающей бессмысленнойвесьраздел:«Этобылавойна»(с.358).АрмияКрайовав1943–1944гг.вБело-руссиивоевалавтехжесамыхуслови-ях, что и красные.А вели себя бойцыикомандирыАКкудасдержаннее,чтообъясняется целым комплексом при-чин.Судяпо сноскам, авторработалсбольшим количеством литературы обАК, а также смассой внутренней до-кументации её формирований, то естьошеломляющихразличийссоветскимипартизанаминезаметитьнемог,нопо-чему-тонерассказалонихчитателю.

А по объёму работа внушитель-на: только повествование, без ссылоки приложений, занимает 440 страницвесьма убористого шрифта. К сожале-нию, текст довольно сложен для вос-приятия.Соднойстороны,онявнопе-регружендатами,деталями,мелочами,числами: нередко на одной страниценагромождены десятки цифр, лишьиногдасведённыхвтаблицы.Визданиинетграфиков,диаграмм,схем.Сдругойстороны, в монографии не так многоконцептуальныхконструкций,облегча-ющихпониманиемногосложногоисто-рического процесса, то есть маловатообобщенийиобъясненийкак таковых.В частности, маленькое заключениеявляетсобойвосновномненовыевы-

222

воды,акраткоесодержание(дайджест)книги, более того, частично повторяетвведение.

Не все высказанные в главе «Эпи-лог» оценки кажутся полностью обос-нованными. Конкретнее, утверждениеоплохойразведкепартизан,проводив-шейсяимидляКраснойармии(с.440)выглядит слишком простым в свететого факта, что в монографии сколь-ко-нибудь подробно рассматриваютсятолько партизаны ЦШПД-БШПД. Нокроме ЦШПД разведдеятельностью втылу Вермахта в Белоруссии занима-лись отряды, группы и агентура 4-гоуправления НКВД-НКГБ СССР, 4-гоуправленияНКВД-НКГББССР,атакжеГРУ-РУГШКА.Указанныеведомстваспециализировалисьна агентурной ра-боте.Икачество(аиногдаиколичест-во12)развединформации,поставляемой

12 Околичествеинформации, пересылаемойвЦентрсоккупированнойтерриторииразличны-мисиловымиструктурами,некотороепредстав-лениедаютследующиеданные.

ВУкраинеза1941–1943гг.тольколишьНК-ВД-НКГБУССР было оставлено при отступле-нииРККАилизаброшеновтылВермахта16737агентов (и это не считая агентуры, приобретён-нойспецгруппамив1943–1944гг.).За1941–1944гг.обменрадиограммамисагентурой,группамииотрядамиэтоговедомствасоставил5523радио-граммы(Итоговыйдокладобоевойиагентурно-оперативнойдеятельности4-гоуправленияНКГБУССРв1941–1945гг.,26июля1945г.//ЗархівівВУЧК-ГПУ-НКВД-КГБ.№1/2(2/3).1995,с.28).

А разведывательными отделами групп, от-рядовисоединенийУШПДвгодывойныбылоприобретеновсего3160агентов,ктомужеизних60% составляли агенты внутри самих отрядов(т.е.доносчики),срединаселения–только1182.За1942–1944гг.разведотделУШПДспартизан-скими отрядами обменялся 3969 радиограмма-ми (Отчёт о работе разведывательного отделаУШПД, 1942–1944 гг. //ЦДАГОУ.Ф. 62, оп. 1,спр.275,арк.118,125).

На определённые выводы наводит и такиеданные из рецензируемой работы (с. 167): на 7марта1943г.впартизанскихотрядахигруппах

вЦентротагентурныхсетейэтихорга-низаций, существенно превышало по-казателиЦШПД.

Как военно-историческое исследо-ваниекнигавыдерживаетсреднийуро-вень. Боевым действиям и диверсиямуделено достаточно места, но рельеф-нымихописаниеназватьнельзя.Вкни-гевсегоодинразвстречаетсяуказаниена просчёт (с. 305), и совсем нет упо-минания грамотных и оригинальныхтактических решений при проведениидаже крупных боевых операций13, нетпримеров красивых агентурных ком-бинацийтойилидругойстороны,ТТХприменявшегося оружия. То есть, ско-рее,работаотноситсякразрядусовето-логии.

Даивизучениисоответствующегосег-ментасоветскогообществаигосударстваестьдостижения,нопрорывовпублика-циянесделала.Вчастности,хроническипереоцениваетсяидейностьзабитыхста-линскихподданных,к1941годувцеломужедеидеологизированных.

Например, при описании событийвторойполовины1941годанастроениянаселения БССР характеризуются какантисоветские.Приэтомповествованиепопадает в стандартную «ловушку сек-ретного источника», вызванную обиль-нымцитированиемполитическихдонесе-нийсотрудниковНКВД:нас.42–четыре

Белоруссии находилось 86 радиопередатчиков.ИзнихпартизанамЦШПДпринадлежалолишь37 РПД (или 43%), остальные использовалисьформированиямиГРУиНКВД.Правда, вдаль-нейшем это соотношение изменилось в пользуподчинённыхЦШПД.

13 Интересное исследование оперативнойстороны вопроса представляет собой совмест-ный труд американского и крымского специа-листов:Munoz A. J., Romanko O. V.Hitler’sWhiteRussians: collaboration, Extermination and anti-PartisanWarfare in Byelorussia, 1941–1944. NewYork: Europa books, 2003.

223

документа подряд! Но эти сообщениясоставлялись их авторами с умыслом:показать начальству собственную зна-чимость (раскрыликрамолу!),пожало-ваться на тяжесть условий труда (кру-гом одни враги!), а также выпроситькакможнобольшесредстввсобствен-ноераспоряжение.Вэтойглавехотябыдля полемичности изложения можнобылобыупомянутьиосуществованиипротивоположныхпосодержаниюоце-нокучастниковсобытийтоговремени,например советских партийных функ-ционеров.

Похожие неправомерные акцентыможно увидеть и в описании основ-ныхпротивниковпартизан-полицаевидругих«изменников».ПоутверждениюМусиаля, «Мотивов этой поддержки[оккупантов]нетребуетсядолгоискать.Они, в первую очередь, заключались втом,чтобырассчитатьсясненавистнымсоветским режимом…» (с. 80, схожийтезиснас.с.243,372).Какнистранно(а,можетбыть,вполнезакономерно),совет-скаяисториографиядавалаболееверноеобобщениевэтомслучае.Родныеколла-борационистыметкоименовалисьшкур-никами. Именно бывший «партсовак-тив»,кандидатывчленыпартиииком-мунисты, комсомольцы, госслужащие,аппаратчики,силовикиразныхведомствиучрежденийбыликостяком,т.е.струк-турообразующей социальной прослой-койвобщеймасселюдей,воевавшихнастороненемцевилитянувшихлямкунахозяйственномфронте.Можнобылобыпривеститомуаутентичныедоказатель-ства1941–1944гг.,ноограничимсяпоз-дним,затоболееяркимсвидетельством.ЛенинградскийдиссидентМихаилХей-фецвынужденнопровелнескольколетпод одной крышей с ветеранами Вто-

роймировой войны.И о бандеровцах,ярыхнационалистах,всвоихмемуарахонотзывалсясуважением.Авотполи-цаипредставленывеговоспоминанияхкакими-тоголемами,безвольнымианд-роидами,чем-товродечленовфракции«Единая Россия» в ГосударственнойдумеРФ:«Экс-карателииэкс-старостыиногдабыливовсенеплохимиотпри-роды людьми, и добрыми иногда – ноони все, почти без исключения, каза-лисьмнеморальносломленными,при-чемнезонойиливойной,аещераньше,почти изначально. Они казались нор-мальнымисоветскимилюдьми,тоестьслугамивласти,любойвласти–чтогит-леровской,чтосоветской,чтопольской,что, если появится, своей украинской.Часто это былипросто человекообраз-ныеавтоматы,роботы,запрограммиро-ванныенаисполнениелюбогоприказа-ния – недаром среди самых кровавыхгитлеровских убийц можно было об-наружить людей, которые после вой-ны–доареста–числилисьсоветскимиактивистамииорденоносцами.Небудупритворяться,яиногдажалелих–хотяотличнопонимал,скольколюдейотнихпострадало,сколькихониубили(исре-диних–моихземляков)–убилилюдей,мизинца которых не стоили. Честноеслово,иногдаказалось,чтовиныунихнебольше,чемуовчарок,которыела-ялиназаключенныхконцлагерей,–небольшеонипонимали,чемэтиовчарки,ичто,еслипосадитьовчаркуна25летвтюрьму,какойвэтомсмысл?»14.

Александр Гогун

14 Хейфец М. Избранное.В3Т.Т.3:Украин-скиесилуэты;Военнопленныйсекретарь.Харь-ков,2000,с.136–137.

224

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2009 24

Jų šviesus atminimas

stanislovas laZutKa (1923 05 07–2009 07 06)

Stanislovą Lazutką buvo, yrair, deja, jau tik bus neįmano-ma įvardyti nenumanant dvie-jųdalykų–ilgamečioVilniausuniversiteto profesoriaus ir tarptautinio masto Lietuvos mokslininko. Dabar tenka kal-bėti apie įspūdingą mokslinįpalikimą, išugdytą mokyklą,žmogiškąją bendravimo aurą,pasakant būtinus tam žodžius,kuriųnebegalimaapvalytinuodidesniųarmažesnių trafaretiniųapnašų,betkaip taipadarytikitaip,onepažyminttai,kąžmo-gusyrapadaręsirkomesnetekome?Gal-būtsvarbupažymėtiirtai,kadgyvenimasneleidoJamnuopatpradžiųatsidėtimoks-lineiveiklai.Tačiaulikęslaikotarpsnisvisdėltobuvoišnaudotassukaupu.

KalbantapieIšėjusįjį,visadavienaiparkitaipreikiapaminėtisvarbesniusJogyveni-mo faktus, net ir nesusijusius su profesiniam leidiniui aktualiomis temomis. Juo labiau tai pasakytina apie istoriko gyvenimą, nes ne-įmanoma griežtai atskirti to, ką pergyvenojispats,nuoto,kąrašoapiesavoaptariamųvisuomenių pergyvenimus. Velionis gimėemigrantų lietuvių 1883–1885 m. SibireįsteigtameBaisogaloskaime(Novosibirs-ko sritiesVengerovo rajonas). PrasidėjusSSRS ir Vokietijos karui, buvo mobili-zuotas ir 1941–1946 m. praleido fronte.Nežuvo, bet stuburo kontuzija liko visątolesnįgyvenimąapsunkinusikančia,ku-riąreikėjotramdytididžiulėmisvaliospa-

stangomisirstebėtinaiblaiviaisuvoktomis bei paties išsiugdy-tomis tikslingo sveiko gyveni-mogalimybėmis.86metųam-žiusgeraipasako,kaip irkiekbuvo sugebėta tai padaryti. Ošiaipgalreikėtųpažymėti,ko-kiomis sąlygomis šis žmogusdirbo mokslinį darbą (vienogydytojožodžiais,taibuvodi-delio proto, turinčio naudotis

ramentais, darbas). Sibirietiškoji kilmė irkaro nuopelnai nukreipė S. Lazutką į at-sakingą administracinį darbą sovietinėsimperijos neseniai užvaldytoje Lietuvosgubernijoje.Mokslininkonekrologas nėraprozopografinėapybraiža, taigi ir jo temanėravienojevisuomenėjeišaugusioirišau-klėtožmogauspatekimasįkitąvisuomenę.Čia kalbėtina nebent tik apie tai, kiek tailėmė Jo profesinę istoriko veiklą ir keiti-mąsi šioje veikloje (bet apie tai atitinka-mosevietosetoliau).Istorikokvalifikaciją S.Lazutkaįgijopagalsavometogalimybes–1950m.baigėVilniausuniversitetą,1958m.–VisuomeniniųmokslųakademijąprieSSKPCK.1948–1952 irnuo1959m.JisėmėdėstytiVilniausuniversitete.

Pasiektą istoriko mokslininko lygįžymi 1961 m. išėjusi monografija apieLietuvoje susiklosčiusią situaciją prieš1963m. sukilimą1.Parašytamokslųkan-

1 Лазутка C. A.РеволюционнаяситуациявЛитве1869–1862г.Москва,1961 (toliau–Рево- (toliau–Рево-Рево-люционная...).

225

didato disertacijos pagrindu, vadovaujant MilicaiNečkinai,benežymiausiaitometo Rusijosrevoliuciniojudėjimoirvisuome-ninės minties raidos istorijos tyrinėtojai2 (ir prižiūrėtojai), ji viskąnušviečiapagalprivalomus kanonus, tačiau jau šituoserėmuose galima pastebėti savarankiškąautoriaus mąstymą, surandant atitinkamąvietąfaktuipaaiškintiirleksikonąjamnu-sakyti.Monografijabuvoparengtašeštojo–septintojodešimtmečiosandūroje.Šešto-jodešimtmečiopabaigojepasirodžiusiame„žiugždiniame“ gubernijos (Lietuvos TSR) istorijos vienatomyje nė žodžiu neužsi-minta3 apie Antano Mackevičiaus skel-biamąlietuviųteisęapsispręstidėlnacio-nalinėsnepriklausomybės4, oS.Lazutka,nors ir priderindamas prie a. Herceno ir N.Ogarevo pasisakymų, rašo apie tai nevienoje vietoje5.Mumsdarpermažairūpiprofesionalumas, neretai užgožiamaskal-bų apie konceptualumą, faktiškai peršan-čių visokiausio angažuotumo surogatus.Nurodytieji metai buvo tam tikras lūžisbūtent istorikų produkcijos profesionalu-mo požiūriu. Chruščiovinis „atšilimas“čia,aišku,nemažailėmė,betdarbuvošiųposlinkiųpoveikiorealiamistorikodarbuiklausimas. Šiuo požiūriu reikia kalbėtiapie būtent profesionalių kapitalinių stu-dijų,kaipVladimiroPašutosMaskvoje6 ir Juozo Jurginio Lietuvoje7, vienaip ar ki-

2 Рудницкая Е. Л. Нечкина // Советская ис-торическаяэнциклопедия.Москва (toliau – SIE), 1967,т.10,р.146–147.

3Pagrindiniameimperinėsistorijoskanoneapietaineužsimenama–Жюгжда Ю. И.Мацкявичюс//SIE.1966,т.9,c.203–204.

4LietuvosTSRistorijanuoseniausiųlaikųiki1957metų.Vilnius,1958,p.166–176.

5 .Лазутка C.Революционная...,р.7,150–154.6 Пашуто B. T. Образование Литовского

государства.Москва,1969.7 Jurginis J.BaudžiavosįsigalėjimasLietuvoje.

Vilnius, 1962.

taip susijusiųsuvalstybėsatsiradimu,pa-sirodymą.V.Pašutabuvocentro istorikas, o J. Jurginio darbą „pridengė“ visai kitątemą antraštėje skelbianti baudžiava. Užvalstybėsistorijądarir1983m.„Mokslas ir gyvenimas“ buvo „išplaktas“, o teisi-nantis,kadtikrainegarbintikunigaikščiai,buvo tiesiai paaiškinta, kad apie tai galima kalbėtitiksiauramemokslininkųrate,betnetinkataipasakoti„liaudžiai“.

Septintojo dešimtmečio pradžioje užtokius dalykus grėsė ne „išplakimas“, omažų mažiausiai galėjai išlėkti iš darbo.Gubernijojenegelbėtųnėnuopelnai.Visąšįsocialinį(kuoplačiausiaprasme)fonąirjokitimąreikiaįvertinti,norintmatytibū-tentprofesinėspozicijossuvokimoirišlai-kymosubtilybes.KilmėirkaronuopelnaibuvoS.Lazutkos atramacentre. „Respu-blikoje“ buvo kiek kitaip: kiek centrui jis atrodėsavas, tiek liko svetimas vietinei par-tineinomenklatūrai:jukirjibuvošvogerių tautos dalis.Jisgalėjosauleisti,dirbdamasuniversiteto prorektoriumi, išvyti iš kabi-netoperdaug įkyriusMGB„stebėtojus“.Santykiai su tautiečiais buvo painesni. Galėjaijuosnutildyti,bettainepašalinda-vokonfliktometuatsiradusiųpūlių,kuriekaupėsi,plitoirvotyspratrūkdavopodau-geliometųbeinelauktosevietose.BūtenttokiomissąlygomisvelioniuibuvopavestarengtiakademinįLietuvosStatutoleidimą.Septintąjį dešimtmetį tai buvo neįprastaužduotis. Ji viliojo ir gąsdino, ją reikėjo„pramušti“ viršuje ir „įpiršti“ vykdan-čioms institucijoms. Šalies aneksavimassužlugdėtarpukariuatsirandančiąLietuvosmedievistiką.Buvosunkusurastižmonių,kurietokįdarbągalėtųdirbti(IgnasJony-nas mirė 1954, Konstantinas Jablonskis1960m.,JuozapasStakauskasirRimantas

226

Jasas buvo „nepatikimi“8). Pačiam darbovadovui taibuvosunkūspersikvalifikavi-mometai,sutapęsukarotraumųkompli-kacijomis ir galingų žmonių trukdymais (visur ir visada lydinti teorinį ar praktinįmoksląšešėlinėjopusė,vaizdžiaiparody-ta a. J. cronino ir L. Leonovo romanuo-se). Šio paruošiamojo laikotarpio pabaiga buvo 1972–1974 m., pasižymėję traumųkomplikacijųpaaštrėjimu,sėkmingutruk-domosdaktaro(habilitacinės)disertacijosapgynimu ir jos pagrindu parengtos mono-grafijos, nušviečiančiosPirmojoLietuvosStatuto atsiradimo sąlygas9, pasirodymu. Sovietinėje gubernijoje, kaip ir LietuvosDidžiojojeKunigaikštijoje,galėjai teismelaimėti bylą, bet atsiimti savo daiktą tu-rėjai sugebėtipats (kaipbuvo tarpukariu,rodo JuozoGrušo„Tėvo“personažoKy-barto istorija). Tai buvo padaryta. Pirmojo Lietuvos Statutoleidimodarbogrupėbuvoįteisinta irnuopatpirmosdienospradėjodirbti.ČiareikiapažymėtiVilniausuniver-siteto rektoriausprof. JonoKubiliaus, Is-torijos instituto direktoriaus broniaus Vait-kevičiaus (jo svarbius sprendimus dažnaisėkmingai„įkūnydavo“mokslinėsekreto-rėStasėOveraitė) ir feodalizmo skyriausvedėjoJ.Jurginioparamą.

1529 m. pasirodęs Pirmasis LietuvosStatutas chronologiškai jau nepriskirtinas viduramžiams, bet tokios chronologijosrealijųneaptarsibemedievistikosmoksli-nioarsenalo.Įsisavintipagalbinesistorijosdisciplinasčiabuvonemažiaubūtina,kaipsurinktiiraptartišitoteisės(irnetikjos)paminklo istoriografiją. Reikėjo įvertinti

8Ašpatsprie šiodarboatėjau„iš šono“, todėlnenoriuvardytimažiaumanžinomųžmonių,nesto-kiaisatvejaisvisuometgalikažkurkažkąignoruoti.

9 Лазутка C. A. I Литовский статут – фео-I Литовский статут – фео-Литовский статут – фео-дальныйкодексВеликогоКняжестваЛитовского. Вильнюс,1973.

visa tai, kas jau buvo padaryta ir pasiek-ta10. Pradinį tyrimo laikotarpį apibūdinaS. Lazutkos straipsniai, skirti PirmojoLietuvos Statuto nuorašams11. originali gudiškoji statuto redakcija netrukus buvo papildyta,išverstaįlotynųirlenkų(2kar-tus)kalbas.Taipareikalavone tikplėtotipaleografinius,tekstologiniusbeifilologi-niustyrimuslotyniškąjairkirilikinešako-mis,betirpalygintiarderintilenkų,rusų,ukrainiečių istoriografijos sprendimus.Akademinis leidimas turėjo atitikti bentminimaliustokiųleidiniųmokslinioapdo-rojimo,struktūriniusirpoligrafiniusreika-lavimus. Lietuvoje Ivanas Lappo jau buvo padaręs tokį, skirtą Trečiajam LietuvosStatutui,darbą12.Tačiau taibuvovisiškaikitokiomis sąlygomis atsiradęs veikalas.„Buržuazinis“istorikas jįbuvodedikavęsLietuvos Respublikos prezidentui ir vy-riausybei, visa studija labiausiai buvo skir-tapolitinėmsaplinkybėmspaaiškinti,šal-tinio kritika atlikta remiantis spaudiniams, onerankraščiamsskirtomispagalbinėmis

10 Tai apibūdinta – Lazutka S. ir kt. Pirmasis Lietuvos Statutas. Vilnius (toliau – PLS). 1983, t.1,d.1.Paleografinėirtekstologinėnuorašųanalizė, p. 13–21.

11 Lazutka S. Pirmojo Lietuvos Statuto Dzia-lynskionuorašas//Bibliotekųdarbas(toliau–BD).1970, Nr. 6, p. 21–23; Nr. 7, p. 27–29; to paties. PirmojoLietuvosStatutoFirlėjausnuorašas //BD.1972, Nr. 10, p. 31–36; Vasilevskienė, Lazutka S. Pirmojo Lietuvos Statuto ališavos nuorašas // Lie-tuvosTSRaukštųjųmokyklųmokslodarbai.Istorija(toliau–Istorija).1976,t.16,sąs.1,p.111–128;La-zutka S. ir kt. Naujas I Lietuvos Statuto rankraštis // BD.1976,Nr.7,p.34–36(apiešįnuorašąpranešėLeonas Stepanauskas); Лазутка С. О некоторых особенностях графики и орфографии рукописей I Литовского Статута // Istorija.1972,t.13,sąs.1,p.75–96;to paties. СлуцкийиПулавскийспискиIЛитовскогоСтатута//Istorija.1974,t.14,sąs.2,p. 103–131.

12 Лаппо И. И.ЛитовскийСтатут1588года. Kaunas,1934,т.1. Исследование,ч.1;1936,т.1.Исследование,ч.2;1938,т.2.Текст.

227

istorijos disciplinomis. Užsiminti apie šįleidinį buvo galima nebent teigiant, kadtarybinis leidimas turi būti visais atžvil-giaisuž jįpranašesnis.Šiuoatvejugeriautikonurodyti„Rusųtiesos“akademinįlei-dimą13(ypač„pramušinėjant“finansavimoreikalus).Visataireikėjomatytiirdaryti,bet svarbiausiabuvo tai,kad reikėjomo-kytis: medievistiką Lietuvoje teko įsisa-vinti iš naujo, nes tarpukarį išugdytų jospradmenųbeveiknebuvolikę.

S.Lazutkadarbąpradėjolabaitikslin-gai:pagrindinejoašimiturėjotaptiakade-minio statuto teksto (pasirinkto pagrindu nuorašo teksto) suderinimas su kitų nuo-rašų tekstaisparodantskirtybes.Šią teks-tologinęužduotįbuvogalimageraiatliktitik iš pagrindų susipažinus su kiekvienustatutonuorašuiratitinkamaijįįvertinus14. IšPirmojoLietuvosstatutopublikacijųiš-skirtinosdvi:1841m.Poznanės15 ir 1960 m.Minsko16. Jos neapėmėdabar žinomųstatutonuorašųvisumos, tačiauatitiko tometo mokslinės parengties reikalavimus.Poznanės leidiniui pripažintinas pirmo-jo tokio teksto pateikimo prioritetas, o jo lotyniškajai versijai – vienintelės tokiospublikacijos funkcionavimas iki 1991 m. Leidiniotrūkumuslėmėobjektyviosprie-žastys: kirilikinį tekstą teko transkribuotilotyniškais rašmenimis ir dar nežinotas�amoyskiųnuorašas.Minskoleidinyjejis

13 Правда русская. Под ред. Б. Д. Грекова. Москва,Ленинград,1940,т.1;1947,т.2.

14 Dirbti pradėta nuo to, ką matome 11-oje nuorodoje.

15 Leidinyje – �biór praw litewskich od roku 1389, do roku 1529. Tudzież rozprawy sejmów o tychże prawach od roku 1541 do roku 1563. Poznań,1841 (tekstas parengtas daugiausia dirbant I. Danilavičiui ir J. Leleweliui).

16 Статут Великого Княжества Литовского1529года.Подред.К.Яблонскиса.Минск,1960(tekstąparengėP.Krapivinas).

įdėtas,čiapažymėtinastuometujausun-kiaisirgusioK.Jablonskioindėlis.Abiejųšių leidinių pagrindu buvo paimtas Dzi-ałyńskionuorašas. Jis ir�amoyskiųnuo-rašas priklauso pagrindinei ir pirminei sta-tutogudiškajai redakcijai; buvonelengvanuspręsti,kurįjųpasirinktitekstopagrin-du.Abujiesurašytididžiojokunigaikščiokanceliarijoje, iš esmės artimi vienas ki-tam. XVI a. septintojo dešimtmečio pra-džiosDziałyńskionuorašąrėmėleidybinėtradicija, �amoyskių nuorašą – jo atsira-dimo (1529 m.) data ir artumas kanclerio Alberto Goštauto asmeniui. Pasirinkimądar sukomplikavo primesta polemika dėldefektinio irperiferinępadėtį tarpstatutorankraščiųužimančioFirlejųnuorašo.Visdėlto,buvopasirinktasDziałyńskionuora-šas. Nepamirštantis ir praktinio teksto pa-naudojimopranašumųS.Lazutkosspren-dimas, kaip šiandien jau gerai matyti, pa-siteisino.Pragariškąskirtybiųsukilnojimoį nuorodas darbągalėjo pakelti tikmote-riškaIrenosValikonytėsirjaiprilygstanti,nors ir nemoteriška (!), S.Lazutkos kan-trybė.Galima įsivaizduoti, kas jų lauktų,jei išsiskiriantis polonizmais �amoyskiųnuorašasbūtųpaimtaspagrindu(skirtybiųskaičius iškartopašoktų).Taipsutaupytavieta leidoįnuorodasįtraukti lotyniškojoLauryno nuorašo skirtybes17,parodančiaspatįšiovertimopobūdį.Visataipravertė,toliaudarant lietuviškąjį ir rusiškąjį teks-tovertimus.Šaliapatirtųsunkumųleidinįlydėjo žmonių geranoriškumo aura. Len-kijos nacionalinė (Krasińskių) biblioteka,kadmūsųžmonėsVaršuvojeturėtųporan-kavisusšioješalyjeesančiusstatutonuo-rašus,pasirūpinočiaatgabentiirsaugomus

17Taišiektieksąlyginispasakymas:taipatren-kamosnepažodžiui,o stilistiškai išverstos lotyniš-kojo teksto vietos.

228

Kurnike(nebusperdaugdarkartąpažymėtinuoširdžiąKrasińskiųbibliotekosdarbuotojų A.M.WołyńskosirK.Moszyńskosparamąkiekvienamežingsnyje).Kauno„Spindulio“(tuo metu M.Šumausko)spaustuvėslinoti-pininkaiirvadovybėsirgoužšiąknygąkaipuž„Žalgirį“ ir sukūrėpoligrafijos šedevrą(jiemstaibuvotokspatžingsnisįaukštu-maskaipišnaujopradedantiemsmūsųme-dievistams). Pirmoji akademinio leidimo knygaišėjo1983(pasirodė1984)m.18

Ši knyga turėjo pagrįsti visa tai, ko-dėl numatytas ir ruošiamas akademinisstatuto tekstas yra toks ir ne kitoks. Joje buvo išvesta statuto rankraščių stema. Działyńskio–�amoyskiųporossulygini-massuFirlejųnuorašu,apibrėždamas„iš-orinį“ ir „vidinį“nuorašų atsiradimoare-alus, leidonebeklaidžioti autentiškojoar-chetipopaieškųdžiunglėse19. Pirmojo sta-tutotekstologijosraidąšiuoetapuužbaigėlietuviųautoriaisuS.Lazutkapriešakyje.Jie tai padarė ir filigranistikos, kodikolo-gijos, paleografijos srityje. Iki aptariamoakademinio leidimo Pirmojo Lietuvos statutoproblematikabuvo labiausiai rusų–ukrainiečių–baltarusiųirlenkųmokslodomenas. Lietuviškas akademinis leidimas susintetino paskirų istorijos mokslo šakųpateiktusduomenis, padarėpribrendusiussprendimus irparodė šį statutą (neatmes-damasgudųirlenkųindėlio)kaipbajoriš-kosios lietuvių tautos kultūros paminklą.S. Lazutka tai padarė ir kaip tyrinėtojas,ir kaip darbo vadovas, pradėjęs visiškainuokitokiosvizijos.Kalbėtiapiešiąvizijąvisųpirmareikiaaptariantrusųirlenkųis-

18Žr.10nuor.19Ryškiainetipiška�amoyskiųnuorašostruktū-

ra leido„apčiuopti“atskirųskyrių-lankų,onevisostatuto „juodraštinį“ parengimo etapą – žr.:Lazut-ka S. ir kt.LietuvosStatuto�amoyskių rankraščiostruktūra//Istorija.1980,t.20,sąs.1,p.3–22.

toriografijų,kuriosnepripažinoirnenorė-jopripažintibajoriškosios lietuvių tautos,požiūrius. Iki Lietuvos krikšto lietuviai joms buvo barbarai, po jo nebeegzistavokaipistorijossubjektas.Buvoginčijamasi,arLietuvosstatutaiyrarusų,arlenkųteisė,lietuviųteisės,kaipir institucinėslietuviųkultūros, šita medievistika neįsivaizdavo.Kūdikiškosbaltųtautųmedievistikosišes-mės skyrėsi tik tuo, kad barbarų epochosistorinis paveldas joms buvo svarbus kaip savoji vertybė – latviams (dabar „Delfių“komentatoriams) kaip Ligo šventė(Laisvę Joninėms!), lietuviams kaip imperija nuo jūrų iki jūrų. AdolfoŠapokos šūkis – su-rasti lietuvius Lietuvos istorijoje, – nepai-sant savo politiško ribotumo ir to meto ne-konjunktūriškumo, objektyviai stimuliavoatsigręžimą ir į pagalbinių istorijos disci-plinų erdvę. Statutų projektas nebuvo vie-nintelis septintojo–aštuntojo dešimtmečiųsumanymas (pakanka pažymėti R. Jaso20 irMečislovoJučo21, kuriuos galima laikyti K.Jablonskio22darbotęsėjais,Lietuvoskro-nikųtyrimus;taippatknygotyrosdarbus23). Dirbdamas S. Lazutka suvokė tiek lenkų,tiekrusų, tiek labai jaunos lietuvių istorio-grafijos, visiškai neišplėtojusios LietuvosDidžiosiosKunigaikštijosistoriniofenome-no specifikos, ribotumą. IstorinėsLietuvosstatutųvizijosnebuvo,jąreikėjosukurti.

Medievistikos tėvai buvo bolandistai,motina šaltiniotyra, o auklėtojasGeorgas

20Lietuvosmetraštis.Bychovcokronika.Vertė,įvadąirpaaiškinimusparašėR.Jasas.Vilnius,1971.

21 Jučas M.Lietuvosmetraščiai.Vilnius,1968.22ParengtasirišleistasK.Jablonskiopaveldas:

Jablonskis K.Lietuviųkultūrairjosveikėjai.SudarėV.Merkys.RedagavoJ.Jurginis.Vilnius,1973;Ja-blonskis K.Istorijairjosšaltiniai.SudarėirspaudaiparuošėV.Merkys.Vilnius,1979.

23 Feigelmanas N. Lietuvos inkunabulai. Vil-nius,1975;Vladimirovas L.Knygosistorija.Senovė.Viduramžiai. Renesansas. XVI–XVII amžius. Vil-nius. 1979.

229

Waitzas.KuodaugiauS.Lazutkaįsitraukėį Pirmojo Lietuvos Statuto problematiką,tuo labiau statutas darėsi jam visų pirmašaltinis.Ištoradosižiūrėjimaspropagal-binių istorijos disciplinų akinius, bet taiir buvo ne kas kita, kaipmedievisto žiū-rėjimas.Taibuvodarboprasmės ir, jeigunorite,gyvenimolūžis.BūtenttaipklostėsiS.LazutkosPirmojoStatutovizija.Todėlakademiniam tekstui skirtoje knygoje24 trysredakcijos(pirminėgudiškoji,lotyniš-koji ir išplėstinė) neina viena po kitos, oišsidėstolygiagretavienasukitaperabuatvartos puslapius (gudiškajam tekstui pa-grinduimantDziałyńskio,olotyniškajamLauryno nuorašą ir nuorodose parodantjų skirtybes). Mišrią išplėstinę gudiškąjąlenkiškąją redakciją teko skelti per pusę:lenkiškas tekstas (pagrindu imant ališa-vos nuorašą) buvo parodytas lygiagrečiaisu gudišku ir lotynišku, o gudiškas Slucko nuorašasskirtybėmisįtrauktasįbendrągu-diškąjįtekstą(nebuvokitokiosišeities,betbuvo padaryta galimybė Slucko nuorašuibūdingas teksto vietas skirtybėse maty-ti tojepačioje atvartojekartu su lenkiškuišplėstinės redakcijos tekstu).Atskirai iš-spausdintas tik kitai lenkiškai redakcijai priklausančio Swidzińskio nuorašo teks-tas.Knygojebuvoiržodynas.S.Lazutkasavo lėšomis įsigijo spalvotus Działyńs-kio, Lauryno,Ališavos nuorašųmikrofil-mus ir nespalvotus �amoyskių nuorašonegatyvus. Iš mikrofilmų padarytos fak-similėsbuvoišleistos25 ir akademinis sta-tutoleidimasgavojopaleografijosatlasą.Likonebaigtiir,žinoma,neparengtileidy-bai statuto komentarai. Pirmajam statutui skirtą leidybą užgožus kitiems darbams,

24 Lazutka S., Valikonytė I. ir kt. PLS, 1991, t. 2, d.1.Tekstaisenąjabaltarusių,lotynųirsenąjalenkųkalbomis.

25 Lazutka S. ir kt.PLS,1985,t.1,d.2.Dzialin-skio,LaurynoirAlišavosnuorašųfaksimilės.

S.Lazutkatęsėsavotyrimus(juoseyrairStatuto komentarų santrauka)26. Čia jauyra lietuvių bajoriškosios tautos laikotar-piokultūriniofenomenostudijos.AtskiraireikėtųpažymėtiS.Lazutkos surastąVy-tauto1388m.privilegijosBrastosžydams XVa.lotyniškąnuorašą,leidusįnaujaiįver-tintišiosprivilegijosišplėtimąvisiemsLie-tuvosDidžiosiosKunigaikštijosžydams27.

Profesoriausmokslinį vardąS.Lazut-ka pateisino su kaupu. Jis sukūrė moky-klą.Nuo aštuntojo dešimtmečioLietuvosmedievistikąparėmėnaujižmonės,irpro-fesoriausmokiniai įsiliejo į jų tarpą.Sta-tutų grupės darbas, išleidus akademinioleidimo knygas, nenutrūko. Grupė ėmėsileisti Lietuvos Metrikos knygas, kurioserandame labai išsamiusS.Lazutkos ir jopagalbininkųįvadus.Joplunksnaipriklau-so Vilniaus universiteto istorijos rusiškas vienatomis (1979 m.).

ĮLietuvosistorijosmoksląS.Lazutkaatėjotada,kaibuvoviskasdaroma,kadtaibūtų nemokslas, o agitatorių instrukcija.InstruktoriaiišJodaugtikėjosišitoje„da-ryboje“,oišėjotaip,kadšisnaujasžmoguslabaidaugpadarėinstrukcijąpaversdamasmokslu, nes jo pagrindinis prioritetas buvo profesionalumas. S. Lazutkos nuopelnusmokslui pažymėjo Lietuvos mokslo pre-mija.Už jo išugdytąmokykląprisiminsi-mejįkaipžymųLietuvosistoriką.

Edvardas Gudavičius Tatjana Vlasova

26 Lazutka. S. Leonas Sapiega (Gyvenimas, valstybinė veikla, politinės ir filosofinės pažiūros).Vilnius, 1998; Valikonytė I., Lazutka S. ir kt. Pir-masis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius, 2001;Lazutka. S. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). �amoiskiųirFirlėjųrankraščiųnuorašųpaleografijairfaksimilės.Vilnius, 2007.

27 Лазутка С. u др.Привилегия евреямВи-Привилегия евреямВи-таутасаВеликого1388года.Москва:Иерусалим,1993.

230

ATmENA „LIE TU vOS IS TO RI JOS STU dI JŲ“ AU TO RIAmS

1.Straipsniuose irpranešimuose turibūtimoks lo darbamsbūdingosdalys: a) įvadas,kuriamenurodomastyrimotikslas,uždaviniai,objektas,metodas,problemostyrimobūklė(is-toriografija),šaltiniai;b)gautirezultatai,tyrimoaprašymas;c)išvados;d) išnašos.Straipsnioda lys galiturėtiantraštesirpaantraštes.

2.Prie straipsnių irpranešimųpridedamasantraukaanglųarkitapaplitusiaužsieniokal-ba.Straipsniaiirpranešimaigalibūtiparašytiužsieniokalba.Tadapridedamasantraukanetikanglų,betirlietuviųkalba.

3.Nuorodosįšaltiniusirliteratūrąįformi-na mos pa gal Lie tu vo je pri tai ky tas tarp tau ti nes taisykles (populiariai išdėstytamokomojojeknygelėje:Kas ta naus kai tė D.Bibliografinismokslo darbo apipavidalinimas:MokomojipriemonėKomunikacijosfakultetostudentams.Vilnius: VU lei dyk la, 1998. 92 p.).

4.Visi straipsniai, pranešimai, apžvalgos,publikacijosrecenzuojamianonimiškaidviejųrecenzentų.Rašiniųkalbątvarkoredaktorė.

5.Rašinių tekstaspateikiamaspopieriuje (1egz.dviejųintervalųeilėtarpiu).Jeitekstasrinktaskompiuteriu,reikiapridėtiirdiskelį.

6.Optimali įteikiamų rankraščių apimtis:straipsnių,pranešimųirpublikacijų–nedau-giau kaip 1 au to ri nis lan kas (40 000 spau dos ženklų), apžvalgų–0,5 autorinio lanko, re-cenzijų irmokslinio gyvenimo aprašymų–0,25autoriniolanko,kitųrašinių–0,1autoriniolanko. Santraukos apimtis – 30–50 eilučių(įskaitantautoriausvardąbeipavardę irant-raštę).Lentelėsspausdinamosantatskirųlapų.Straipsniuose,pranešimuose,apžvalgoseauto-riausvardas,pavardėirduomenysapieautoriųrašomipriešantraštę:

Pvz.:An ta nas An ta na vičiusProfesoriushabilituotashumanitariniųmokslųdak ta ras Vil niaus uni ver si te toFilosofijoskatedraDid lau kio g. 47LT-08303 Vil nius El. paštas: an ta nas.an ta na vi cius@au la.vu.lt

Kituoserašiniuosevardasirpavardėrašomipo teks to.

7.DiskelyjetekstasturibūtiparengtasMic-ro soft Word (6.0 ar ba 7.0) teks to re dak to riu mi, Ti mes LT, Ti mes New Ro man, Bal tic, ru siš kas teks tas – Ti mes RSšriftu.Autoriųpavardėsirinicialaiišnašoseirliteratūrossąrašuosespaus-di na mi kur sy vu.

8.Dėldidesnėsapimtiesrašinių,taippatdėliliustracijųreikiatartissuredaktoriųkolegija.

9.Straipsniuoseirpranešimuosepoišnašų,oapžvalgosebeipublikacijosepotekstudešinėjepusėje nurodoma teksto įteikimo redaktoriųkolegijaidata,okitojeeilutėjeužrašoma:Pa-reng ta skelb ti.

10.Redaktoriųkolegijaitinpageidaujare-cenzijųbeimoksliniogyvenimoaprašymų.

11.Prievisųrašiniųantatskirolapoauto-riaipridedarašinioantraštėsvertimąįanglų,vokiečių,lenkųbeirusųkalbas.

Re dak ci jos ad re sas:Is to ri jos fa kul te tas, Vil niaus uni ver si te tas Uni ver si te to g. 7LT-01122 Vil nius.El. paštas: ja ni na.le o nie ne@if.vu.lt

„Lietuvosistorijosstudijų“ankstesniusto-musgalimaįsigytiIstorijosfakultetodekanate(be ant kai nio).

LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS 2009 24Mokslodarbai

KalbosredaktorėGražina IndrišiūnienėViršelio dailininkas Gediminas Markauskas

Tiražas200egz.IšleidoVšĮVilniausuniversitetoleidyklaUniversiteto g. 1, LT-01122 VilniusEl. paštas: info@leidykla.vu.lthttp://www.leidykla.vu.ltSpausdinoUAB„Petroofsetas“Žalgiriog.90,LT-09303VilniusKainasutartinė