Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (7)

7/28/2019 Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (7)

1/24

BAIGIAMIEJI PAMSTYMAI

Tv, broli, seser, kaip ir kaimyn, daniausiai nepasirenkame. Irjie yra tokie, kokie yra. Tik galime pasirinkti: bendrauti su jais ar ne. Kieksudtingiau tautoms ir valstybms. Matyti, Praamiui kakuo nepatiko lie-tuviai, kad j, seniausios tautos Europoje, kaimynystje leido sikurti sla-v geniai lenkams, turintiems unaro, ambicij daugiau negu, kaip

sakoma, amunicijos. O gal Praamis man, kad gyvendami kaimynyst-je susibiiuliaus ir i t toki skirting taut gal kas gero ir ieis. Bene nuoX a. jis jau leido kartkartmis ir patiems vieni kitus daugiau painti.

Lietuvi bta labai drsi neretai j raiteli briai perskrosdavo sker-sai ir iilgai lenk gyvenamas emes. Daug apsikriktijusi lenk nuspren-d keryti lietuviams ir 1226 m. pasikviet pagal sien su jais ir lietuvibendrageniais prsais Mozrijoje, Kulmo emje sikurti Palestinoje ge-rokai sutalyt Kryiuoi ordin, kad gint lenkus ir i lietuvi grobtturtus. Kita vertus, lenkai vylsi, kad kryiuoi kardu jie ne tik sigalsdidiulse lietuvi prs emse, bet ir pelnys Romos popiei malon.

Popieius Inocentas II apkriktytoje Europoje 1141 m. paskelb bul,kuria kviet visus riterius kar prie pagonis prsus, lietuvius, o po keletomet naujasis Popieius Inocentas III savo bule pareikalavo i krikioni-k Europos valdov net neparduoti lietuviams, prsams geleies ir prane-, kad ukariautas lietuvi ir prs emes paveda valdyti lenk Gnieznoarkivyskupui (neaiku, kas ir kada popieiams suteik teis skirstyti kamvaldyti svetim krat emes). O ir vliau popieiai vos ne kasmet skelb

vis naujus kryiaus ygius prie lietuvius ir prsus.Lietuvius i iaurs puol ir kitas krikioni ordinas kalavijuoi, si-

taiss gentaini latvi emse. Taip i vienos puss spaudiami kalavijuoi,i kitos lenk ir kryiuoi, vis labiau jiems pralaimint jotvingiams ir pr-sams, besikurianiai Lietuvos valstybei vienintelis talkininkas ir teliko rytslav tautos, sikrusios buvusiose balt emse, kurioms taip pat teko ko-voti su besiverianiomis i piet ir ryt mongol totori ordomis. Ir norstos tautos, kaip ir lenkai, buvo jau X a. pabaigoje apsikriktijusios, bet su-

prato, kad tik vienoje valstybje su lietuviais pajgs apsiginti.Ir ne tik nuo mongol totori. Vis labiau gras ir Vakar Europosvalstybs, klusnios Romos Popieiui, kuriam Konstantinopolyje sikrs


2/24

462 JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

atsiskyrusios vadinamosios Ryt krikioni Banyios patriarchas buvoprieas, kaip ir jam paklususios ryt slav tautos. O kadangi dalis j, kaipgud, rus, ukrainiei, buvo Ryt krikionybs staiatikybs ipain-

jos ir jo Lietuvos valstybs sudt, tai ji ir tapo klitimi Romos popie-iams, kurie plt savo valdas ir tak ryt slav tautose. Ir nuo 1260 m.popiei bulse jau kvieiami riteriai kar ne tik prie pagonis lietuvius(prsus jau baigiant nukariauti), bet ir prie kitatikius rusus, o jau 1264 m.Popieius Urbonas IV net paada ekijos karaliui atiduoti jam visas lietu-vi, rus emes, kurias tik jis nukariaus (koks dosnumas!). I dalies taipaaikina, kodl kryiuoiai versi Lietuv, ud ir naikino krat, betniekur nepastat n vienos banyios jie siek tik sunaikinti, pavergti

Lietuvos valstyb, nes tik jai lugus buvo galima tiktis Romos popieivaldion sugrinti ir ryt slavus.Lietuva buvo katalikybs raktas, o kartu ir Vakar valstybi takos plt-

ros Rytus raktas. Tai puikiai suprato Lietuvos karalius Mindaugas, kurisnors ir prim krikionyb ir daug krato gyventoj apkriktijo, pastatbanyi ir kr net atskir Lietuvos Katalik banyios provincij, betdl to nesusilpnjo kryiuoi ir lenk verimasis Lietuvos valstybs e-mes katalikybs apatalus piktino, kad krate nepersekiojami kitatikiai,kad valstybs ryt emse klesti staiatikiai, kad daugelis lietuvi kuni-

gaiki vietinink ypa rytini slav emse ir patys priima staiatiky-b; dar neapsikriktij didikai ir bajorai, pirmiausia emaii, buvonepatenkinti, kad karalius Mindaugas dav daug emi katalik vyskupuiir kunigams. Ypa emaiiai, bijodami, kad krate nesigalt svetimaliaikunigai, vyskupai, vienuoliai, ir organizavo smoksl prie karali Min-daug. Bet, pagal daugel istorini altini, uvus jam kaip smokslo au-kai, krikionyb, pirmiausia staiatikyb, Lietuvoje plito ir toliau. Stiprjoir Lietuvos valstyb. Tuo tarpu kaimyn Lenkija buvo draskoma vidini

nesutarim, silpo. Maa to, ji nesulauk ir tiktos paramos i Kryiuoiordino, kuris tik plt savo valdas, prisijungdamas Vyslos emup, daugelteritorij pagal Baltijos jr, m grasinti ir paios Lenkijos ilikimui.

Nelabai gerai Lenkijai klostsi reikalai ir su ekija, Vengrija, nors sujomis ir turjo unijines sutartis, bet n viena j nesilaik ir elgsi kaip pir-miausia tik joms paioms bdavo naudinga. Ypa tokia padtis jaudinolenk Katalik banyios hierarchus, kurie skelbsi Romos popiei at-stovais kovoje prie pagonis ir atskilusius nuo popiei Ryt slavus. Popie-iui ir lenkams ypa nerimo kl tai, kad 1317 m. Lietuvos Didiojokunigaikio Gedimino ir jo snaus Liubarto pastangomis buvo steigtaLietuvos Didiosios Kunigaiktysts staiatiki metropolija su centru Nau-


3/24

463BAIGIAMIEJI PAMSTYMAI

garduke. J 1353 m. atkr kiek pertvarks Didysis kunigaiktis Algirdas.Tuo metu jau per 40 LDK kunigaiki su pavaldiniais buvo prim staia-tikyb.

Taip Lietuvai baigiant islysti i Romos krikionybs sferos, pamaius,kad ginklu neveiks lietuvi, Popieiui laiminant lenk hierarchai msivykdyti nauj iaurs ir ryt politik: siekti veikti stiprjani Lietu-vos valstyb taikiu bdu, pajungti j savo ir popiei interesams, o kartupajungti popiei valdiai ir ryt slav tautas, priklausiusias Lietuvai. Tamturjo pasitarnauti senbernis Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila jisapvesdinamas su dvylikamete Lenkijos karalaite Jadvyga, mirusio Lenki-jos karaliaus Liudviko i vengr dukra. Tiesa, ji nuo vaikysts buvo suie-

duota su Austrijos sosto paveldtoju Vilhelmu, bet tuo metu lenkvyskupams ir ponams, taip pat Popieiui buvo svarbiau pajungti savo ta-kon Lietuv.

Atjojusi Vilni lenk vyskup ir pon pasist pirli silymas su-domino Jogail: jauna mona ir dar priedo Lenkijos karna Tiesa, u tmonel, kaip buvusi austr princo Vilhelmo suadtin, teks sumokti200 000 auksin netesyb, taip pat perduoti Lenkijai dal ukrainiei e-mi, sujungti Lietuvos Didij Kunigaiktyst su Lenkijos karalyste, leis-ti lenkams apkriktyti dar neapsikriktijusius lietuvius. Visa tai kiek baugino.

Jogailai monas dar sil savo dukr Maskvos Didysis kunigaiktis.Taiau patarjai, tarp kuri buvo ir neseniai i Kryiuoi ordino sugrspusbrolis kunigaiktis Vytautas, brolis Skirgaila ir kiti, labiau pritar lenksilymui: pirmiausia, sivaizduota kad, Lietuvai susijungus su katalikikaLenkija, Lietuva taip pat taps krikionika karalyste, tuomet jos nebega-ls pulti kryiuoiai kaip pagonikos ir valstyb taps dar galingesn (Jogai-la sak: koks skirtumas kuri valstyb prie kurios prisijungia), nes karaliusbus lietuvis ir t. t. Be to, kaip nemaai kas ir iandien sako, pagal an

met paproius, mirus mariai jos turtai turdavo likti jaunikiui ir uovei.Kadangi Jadvyga buvo karalien, tai ir Lenkija, bent pus jos emi turjoatitekti Lietuvos valstybei Lenkijos uovei. Ar buvo pasirayta t vedybsutartis, taip pat dl abiej valstybi sjungos, ar tik buvo Jogailos vedybi-niai sipareigojimai Jadvygos motinai Vengrijos karalienei Elbietai, kolkas nerasta nei viena, nei kita patvirtinani dokument. Apie tai, kadKrvoje (1385 m.) buvo pasirayta ne tarpvalstybin, o tik personalinvedyb sutartis, iandien sutinka daugelis siningj tyrj. Apie tariamaibuvusi tarpvalstybin sutart lenk hierarchai ir ponai pradjo minti pra-sidjus Lietuvos lenkinimui, ypa Liublino unijos pasiraymo metais, kadpateisint Lenkijos siekim inkorporuoti Lietuv savo sudt. Kad Krvos


4/24


unijos dokumentai surayti taip, kaip reikjo lenk vyskupams, kurie itikro tuomet ir vald Lenkij, lyg patvirtint ir tai, jog kai kurios uuomi-nos apie juos rastos Krokuvos kapitulos, bet ne karaliaus, valstybs, kaip

kiti svarbs valstybiniai aktai, archyve.Bet tai, kad Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila gavo Lenkijos karn

ir monas karalien Jadvyg, kad sutiko, jog lenk kunigai ir vienuoliaiapkriktyt (1387 m.) dar neapsikriktijusius kai kuriuos Lietuvos valstybskratus, abejoni lyg ir nekelia. Kaip nekelia abejoni, kad ir pagonys lietu-viai apie krikionyb gerai inojo dar nuo karaliaus Mindaugo laik, kaddidioji j dalis jau buvo apsikriktij Ryt krikioni banyiose.

Tik kai Jogaila sileido lenk dvasininkus Lietuv, jie ir j metrati-

ninkai, nordami ikelti savo svarb Europai ir Popieiui, m skelbti, kades jie buvo pirmieji apatalai pagonikoje Lietuvoje, nutyldami, jogdaugiau kaip prie imtmet, karaliaus Mindaugo laikais, daug karalystsmoni buvo prim ir Romos katalik tikjim. Deja, ir popieiams, ir pa-siglemti Lietuv svajojusiems lenkams tai prisiminti buvo nenaudinga. Irjie stengsi falsifikuoti diding Lietuvos praeit, kad rodyt tuos tariamussavo nuopelnus apkriktijant lietuvius. Ir lenk hierarchai stengsi lietu-vius popieiams ir Vakar valdovams pavaizduoti vos ne laukiniais, o save svarbiausiais katalikybs gynjais Ryt Europoje. Bet, nesurad n vieno

nukankinto (ypa lenko) dl krikionybs, tuoj po Jadvygos mirties (1399 m.)msi j ventja, apatale, pagoni lietuvi kriktytoja skelbti. Nors ir tei-noma bene apie vienintel jos apsilankym Lietuvoje.

Karalien Jadvyg padaryti ventja pirmiausia msi arkivyskupasZbignevas Olesnickis (tas, kuris po trij deimtmei organizavo VytautoDidiojo karnos pagrobim). Jis Romon nugabeno reikalingus dokumen-tus, bet po jo, ypa Lenkijos valdovams toliau nepasirpinus, Jadvygoskanonizacija buvo umirta ir tik 1949 m. balandio 22 d. lenk kardinolas

Adomas Sapiega, i dalies nordamas sovietams ir j sjungininkams pri-minti apie tariamai buvusios Lenkijos galyb, Romoje i naujo ikl ka-raliens Jadvygos, kaip Lietuvos kriktytojos, kanonizacijos byl. Ir lenkasPopieius Jonas Paulius II dar pirmaisiais savo popieiavimo metais(1987 m.) paskelb Jadvyg palaimintja, o po deimtmeio vl tas patslenkas Popieius (1997 m. birelio 8 d.) Krokuvoje paskelb j ir ventja.2010 m. pabaigoje jos kaul gaballis atvetas ir padtas Vilniuje Pranci-kon banyios altoriuje.

Lietuvos valdovai, tardamiesi Krvoje su lenkais, elgsi neapgalvotai:jie tarsi su jais ne kaip su lygiais partneriais, o kaip kunigaiktysts, teguir Didiosios, su karalysts atstovais. O tuo metu Vakaruose kunigaik-


5/24


tyst traktuota kaip karalysts dalis, vadinasi, ir Lietuva lyg sutiko eiti Lenkijos karalysts sudt; sutiko leisti ir savo krato apkriktijimu, vieti-mu rpintis lenk kunigams ir vienuoliams ir pan. Tad tok susitarim dau-

gelis lenk, pirmiausia dvasinink, suprato kaip Lietuvos sulenkinimosusitarim. Todl ir Lietuv atvyk lenkai dvasininkai rpinosi ne tiekKristaus mokslo skelbimu, kiek krato lenkinimu, sau turt kaupimu.

Tkstanius hektar ems ir imtus valstiei Lietuvos valdovai do-vanojo vyskupams ir kunigams. daugel kit ali katalikyb atjo kaipvarg gynj religija, o Lietuv kaip pon, feodal lenk viera. Betkadangi daug kur apie krikionyb jau buvo nuo seno inoma, tai, kaip iremaitijoje, mons reng sukilimus ne prie krikionyb, bet prie jos

skelbjus feodalus vyskupus, kunigus, vedanius dar iki tol neregto sun-kumo baudiav.Vis didjant lenk katalik hierarch ir pon kiimsi Lietuvos vals-

tybs vidaus reikalus mat ir Vytautas Didysis ir, jausdamas savo klaid,kad iki to reikiamai lenkams nepasiprieino, ypa po pergals algiryje,m iekoti bd, kaip atkurti Lietuvos nepriklausomyb, atskirti Lietu-vos Vilniaus, emaitijos vyskupijas nuo pavaldumo lenk Gniezno arki-vyskupui.

Atkurti Lietuvos valstybs savarankikum Vytautas Didysis kai kuri

Vakar Europos valdov silymu nutar vainikuodamasis karaliumi. Ka-ralyst nebna pavaldi kitai karalystei. Ta inia sukl didel nerim lenkponams, o ypa Katalik banyios hierarchams, Popieiui: Lietuvai atsi-skyrus nuo Lenkijos, sustot staiatiki vertimas katalikais, o gal ir vl netimt plstis j taka Vakarus. Maa to, Lietuvos karalystje ir Katalikbanyia turt bti paskelbta atskira provincija. Tada, itrkus i lenkhierarch valdios, liautsi ir krato lenkinimas, o ir pati Lenkija vl taptnebereikminga nei Europai, nei Popieiui.

Lietuvos savarankikumo atgavimas bt reiks tarsi rakto ryt sla-v emes praradim, Popieiaus plan lugim ir jo diplomatijos pralai-mjim. Tad ir imtasi visokiausi intrig prie karali Vytaut Didj,Lietuv, bet pamaius, kad visos jos maareikms, tuomet, anuot kai ku-ri istorini altini, mintasis Gniezno arkivyskupas, kardinolas Zbigne-vas Olesnickis (karaliens Jadvygos paskelbimo ventja iniciatorius), gavsPopieiaus pritarim ir organizavo karaliui Vytautui veamos karnos pa-grobim. O jos neatveus, teko ataukti ir Vytauto Didiojo karnavimoikilmes. Netrukus jis mir (1430 10 27).

Karaliaus Vytauto Didiojo siek ilaisvinti Lietuv nuo ryi su Lenkijamgino gyvendinti naujasis Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogailos brolis vit-


6/24


rigaila. Bet prie j buvo mesta Lenkijos ir unijai itikimos Lietuvos kariuo-mens dalis ir 1435 m. myje netoli Ukmergs (Pabaiske) buvo veikta vit-rigailos savarankikos Lietuvos alinink kariuomen ir Didysis kunigaiktis

buvo priverstas gelbtis jis pabgo savo pilis Gudijoje ir Ukrainoje. Dau-gelis t, kurie rm vitrigail, kurie prietaravo Lietuvos sjungai su Len-kija, buvo nuudyti, itremti, udaryti kaljimus. Valdia Lietuvoje vl atitekounijininkams. Kai Lietuvos Didysis kunigaiktis ygimantas Kstutaitis pa-mgino tsti Vytauto Didiojo Lietuvos savarankikumo atkrimo politik,jis 1440 m. kovo 20 d. 1enk smokslinink buvo nuudytas besimeldiantisTrak pilies koplyioje (pagal kai kuriuos altinius prie smokslo ypa daugprisidjo lenk Katalik banyios hierarchai).

Sustiprjus Maskvos kariuomens verimuisi rytines Lietuvos emes,buvo vis sunkiau apginti jas. Lenk ponai ir hierarchai vis atkakliau mreikalauti i Lietuvos pasirayti sutart dl abiej valstybi su vienu valdo-vu sujungimo. Tik po tokio susijungimo lenkai adjo padti lietuviamskovoti su Maskvos rusais.

Apie abiej valstybi susijungimo btinum lenk hierarch nurody-mu buvo skelbiama i katalik banyi sakykl. Skleisti ir gandai, kad tas,kas prie unij, tas ir prie katalikyb, tas Maskvos nipas.

Katalik banyia negailjo pastang, kad Lietuva sijungt Lenkijos

sudt ir todl, kad tai stabdyt spariai Lietuvoje plintant protestantiz-m. Daug moni, nepaisydami kunig ir vienuoli grasinim, pereidavo protestantizm, ypa Vilniuje ir emaitijoje, dl to, kad protestant kuni-gai ir ventj Rat skelb, ir vaikus mok lietuvikai, nebuvo tarp j to-ki feodal kaip tarp katalik kunig ir vyskup. Tas tikjimas viskuo buvodemokratikesnis u katalik, tai buvo paprast moni religija. Bet kartusu protestantizmu plito ir prieikumas Lenkijai, kaip lenk vieros prie-vartinei nejai, baudiavos gynjai.

Ilaikyti Lietuv katalikik buvo galima tik esant stipriai jos sjungaisu Lenkija. Toki nuomon rm ir popieiai. Tad tarp uoliausi Lietuvos(kurioje, be staiatikybs, m spariai sigalti ir protestantizmas) jungi-mo Lenkijos sudtin alinink ir buvo lenk Katalik banyia, jos agen-tai Lietuvoje vyskupai, kunigai, vienuoliai. Tad lenk hierarch, poniniciatyva, panaudojus visus t laik propagandos ir papirkimo metodus,dl tariamai abiej valstybi sujungimo btinumo ir didels naudos, kuripo to patirs pirmiausia Lietuva, 1569 m. liepos 4 d. Liubline Lietuvos at-stovai, spaudiami ir Lenkijos karaliaus ygimanto Augusto, buvo priverstipasirayti gding ir prating Lietuvos savarankikumui unijos akt, pa-gal kur Lietuva jau tapo Lenkijos provincija, neturinti teiss net savo val-


7/24


dovo rinktis, ir tebuvo tik Lenkija vadinama. Liublino akto 3 paragrafenurodyta, kad po jo pasiraymo Lenkija ir Lietuvos Didioji Kunigaiktys-t tapo vienalytis knas, taip pat viena bendra neiskiriama valstyb, kuri

i dviej valstybi ir taut susidar ir susijung vien taut.... 5 paragra-fe tvirtinta, kad LDK panaikinamas Didiojo kunigaikio rinkimas, kli-mas ar inauguracija. Negana to, pagal akto 4 paragraf karaliaus rinkimaigaljo vykti tik Lenkijoje ir jis vainikuojamas tik Krokuvoje. Kitaip sa-kant, Lietuva turjo tapti paprasta Lenkijos provincija. O 14 paragrafenurodyta, kad vadovaujantis abipusika meile lenkai gali Lietuvoje si-gyti emi ir kito turto, uimti bet kurias valstybines vietas, kaip ir lietuviaiLenkijoje (iki tol lenkams, kaip svetimaliams, dirbti ir sigyti ems Lie-

tuvoje draud Lietuvos Statutas, nors formaliai jis liko veikti Lietuvoje irpo Liublino unijos pasiraymo). Ir t.t. Aktas baigtas grasinimais, kad jeikas nenort laikytis tos sutarties, tai prie toki al, prie tok asmenstosime kaip prie ms sujungt taut prie. Visa tai priesaika pareigo-jame save ir ms palikuonis darytis, laikytis ir ipildyti. O visi ia nutartidalykai negali bti niekada lieiami, keiiami nei Jo Karalikosios Dide-nybs, nei pon taryb, nei vis luom ir emi pasiuntini, nei pagal ben-dr susitarim, nei atskirai, bet amini, nepakeisti ir galiojantys turi bti.Dar Liublino akto pasiraymo dienomis Lenkija ugrob ir dideles LDK

teritorijas dabartins Ukrainos ribose.Liublino unijos aktas savo esme prilygo po keleto imtmei Lietuvos

pasiraytai sutariai su hitlerine Vokietija dl pastarajai perleidimo Klai-pdos ir jos krato ir su SSRS dl jos karini bazi, o vliau jungimo SSRS sudt dokumentams.

Nuo Liublino unijos pasiraymo Lietuva kaip valstyb i tikro inykoi pasaulio emlapi ir tarptautini dokument. Ji buvo minima jau tikkaip Lenkija, nors dar kai kuri autonomini teisi isaugojo. Bet ir j

bt netekusi, jeigu bt sigaljs Lenkijos seimo 1791 m. gegus 3-ij patvirtintas Valdymo statymas, vliau pavadintas konstitucija.Jos paskelbimo data veniama Lenkijoje. Nuo 2010 m. ir Lietuvos Res-publikos Seimo nutarimu tarp atmintin dien Lietuvoje irgi nurodytaminti vadinamj Gegus 3-iosios konstitucij ir t pai met spalio20-osios Abiej taut sipareigojimus, nes tie dokumentai es reik-mingi ir XXI a. Lietuvai ir Europos Sjungai, ir pasauliui. Taiau i tik-rj daugeliui lietuvi tie dokumentai ir jiems atminti skirtos dienos tai tik savotikos Padkos dienos Aukiausiajam, kad tie dokumentainebuvo gyvendinti, nes gegus 3 d. statymas praktikai turjo galuti-nai gyvendinti Liublino unijos sumanytoj tikslus: sulenkinti, itrinti i


8/24


istorijos lietuvi taut, ugniauti dar dalies jos vaik siekius turti savovalstybingum.

Gegus 3-iosios konstitucija buvo ingsnis atgal ir teisins minties po-

iriu, palyginti su daugiau kaip imtmetis senesniu Lietuvos Statutu (b-t buv rimiau, jei ms Seimas atmintin dien sra bt trauksLietuvos Statuto primim), su Vakar Europos ir pasaulio teisins mintiespaanga: toje lenk konstitucijoje toliau buvo teisinta luomin santvarka,bajor viepatavimas, tuo tarpu visame pasaulyje jau gana garsiai tada de-klaruotos mogaus laisvs ir taut apsisprendimo teiss. Pavyzdiui,1789 m. Pranczijoje paskelbta mogaus ir pilieio teisi deklaracija; An-glijoje jau prie imtmet buvo gyvendintos parlamentizmo idjos ir pan.

Gegus 3-iosios statymu mginta valstyb vl sugrinti viduramius,skelbiant ir valdovo sosto paveldimum (iki tol, iki Liublino unijos jis bda-vo renkamas Lietuvoje Didiuoju kunigaikiu, Lenkijoje karaliumi).

Tai buvo ir vienas netolerantikiausi valstybini dokument ir kit reli-gij atvilgiu. Pirmame jos straipsnyje Viepataujanti religija skaitome:Tautos viepataujanti religija yra ir bus Romos katalik ventas tikjimassu visomis jo teismis. Perjimas i viepataujanio tikjimo (suprantama,katalik A.L.) kur nors kit yra draudiamas ir baudiamas kaip aposta-z... Antrame straipsnyje Bajorai ir emvaldiai parayta: [...] bajor

luomui ikilmingiausiai utikriname visas teises, laisves, prerogatyvas beipirmenybes privaiame ir vieajame gyvenime, o ypa patvirtiname, utikri-name ir nelieiamais pripastame statymus, statutus ir privilegijas .

Tik bajor luomui buvo garantuojamos visos laisvs ir teiss. SkyriujeValstieiai ir valsionys nurodyta, kad jei dvarininkas sudar kokias su-tartis su savo emi valsionimis, jau niekas negals t sutari pakeisti.Ir toliau: Tokiu bdu dvarininkams garantav visokeriop naud, kurijiems teikia valsionys, ir nordami veiksmingiau paskatinti krato mo-

ni skaiiaus gausjim, skelbiame visik laisv visiems monms, tieknaujai atvykstantiems, tiek tiems, kurie [...], vos eng lenk em, turivisik laisv usiimti savo amatu. Kitaip sakant, tik atvykliams amati-ninkams buvo adama laisv usiimti savo amatu.

Kaip sakyta, prajusiais laikais dvelk ir straipsnis apie karali: [...]Lenkijos sost norime turti ir nusprendiame bsiant renkam i kilmin-gos gimins visiems laikams [...]. Bsimj Lenkijos karali dinastija pra-sids Frydricho Augusto, dabartinio Saksonijos elektoriaus, asmeniu, kuriovyrikos lyties pdiniams de lumbis (gimusiems) skiriame Lenkijos sost.Po tvo sostan turi engti vyriausiasis viepataujanio karaliaus snus. Ojeigu dabartinis Saksonijos elektorius neturt vyrikos lyties palikuoni,


9/24


tada vyrikos lyties pdinysts linij Lenkijos soste turi pradti vyras, kurelektorius, seimui sutikus, parinks savo dukrai [...]. Karaliaus asmuo yraventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savaime nieko nedarydamas, prie

taut u niek negali bti atsakingas. Jis privalo bti ne patvaldiu, bettautos tvu ir galva, ir tokiu j statymas bei i Konstitucija pripasta irskelbia [...]. Visi vieieji aktai, tribunolai, teismai, magistrantros, mone-tos, antspaudai privalo eiti karaliaus vardu [...]. Ir t. t.

Gegus 3-iosios vadinamoji konstitucija buvo priimta tik dalyvaujantmaai daliai atstov i Lietuvos, ja, kaip rayta, siekta visikai panaikintiLDK kaip valstyb. Tai sukl didel pasipiktinim Lietuvoje, ir todl len-k seimas ir karalius Stanislovas Augustas, nordami kiek nuraminti Lie-

tuv, t pai met spalio 20 d. prim mintj dokument Abiejtaut tarpusavio sipareigojimai, kuriame nurod, kad kai kuriose centri-nse bendrosios valstybs institucijose dirbt po lygiai atstov i Lenkijosir Lietuvos. Tai Ido, Karo komisijos, o Policijos tredalis i Lietuvos.Bet sipareigojimuose nebuvo n odio apie LDK savarankikum. TikLenkijos ir nurodyta, kad bus daroma tik tai, kas naudinga bendrai irnedalomai Respublikai, ir kad unijos aktai yra nelieiami, kaip gegus3-ij priimtas Valdymo statymas. Vadinasi, vl buvo patvirtinta, kadteisin gali teturi vadinamoji konstitucija. O pagal j visa statym lei-

diamoji galia priklaus tik Lenkijos seimui, o karaliui vykdomoji. Tad,nepakeitus anksiau priimtos konstitucijos, neapibrus LDK valstybin-gumo bendroje valstybje, nenurodius, kad tos valstybs suverenas yrane tik lenk tauta, bet ir lietuvi, paskelbtieji spalio 20-osios sipareigoji-mai buvo tik pigus lenk pon ir hierarch triukas pagonims nuramin-ti. O tai, kad spalio 20 d. sipareigojimuose jau paadama ir LDK leistikai kuriose valdios institucijose po lygiai su lenkais nari, parodo, jog jautada lenkai irjo Lietuv kaip savo provincij, o ne kaip partner.

Kokia nepriklausoma valstyb pakst kit valstybi nurodymus, kiek ku-rioje savo institucijoje turti darbuotoj? Net SSRS okupacij metais Krem-lius neribojo daugelio valdymo institucij darbuotoj skaiiaus.

Diskutuotini atrodo ir mintojo LR Seimo balsavimo mainos su-tampuotiargumentai, jog t Gegus 3-iosios konstitucij btina teisin-ti, kad galtume pretenduoti LDK palikim, kaip tariamai buvus labaipaang. Taiau kas tik rimiau susipasta su tuo dokumentu, pamato,kad jis daugiau rodo tuometin net valstybs valdymo sampratos atsiliki-m, moni beteisikum negu paang. Be to, dabar auktinami tie Ge-gus 3-iosios dokumentai ne sustiprina teisi LDK paveld, bet darsumenkina, nes juk teisiniu poiriu, kaip minta, sudarius Liublino unij


10/24


(1569 m.) Lietuva prarado nepriklausomyb, nepaisant, kad daugelyje sri-i dar ir tvarksi savarankikai. Kita vertus, kai kas mano, kad ms rink-tieji atstovai, savo statymu paskelbdami Gegus 3-ij atmintina diena,

kartu tartum prats tos unijos su Lenkija galiojim ir tuo idav msNepriklausomyb, paneig Vasario 16-osios Akt, jo nuorod, kad atku-riama Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje, kad Lietuva yra atskiriamanuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis.

Remiantis Vasario 16-osios nuostatomis buvo priimta ir patvirtinta irdabartin Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tad ir girdti nuomoni, kadseimnai, nubalsav Gegus 3-iosios Valdymo statymo primimo die-nos paskelbim atmintina, kaip ir jos propagandistai istorikai globalis-

tai ir lenkintojai, paeid ir iandienin Lietuvos Respublikos Konstitucijir todl turt bti baudiami, kaip ir tie, kurie Lietuvos isigelbjimmat tarybini taut eimoje, kurie auktino irauktina 1940 m. liepos21 d. ir vlesnius vadinamojo Lietuvos liaudies seimo nutarimus dl Lie-tuvos stojimo TSRS taut eim, LTSR konstitucijos paskelbimo irpan. Kitaip sakant, pateisina savarankiko valstybingumo sunaikinim.

Dl istorijos propagandos supolitinimo, jos pajungimo atitinkamiemsglobalikiems didij taut ir valstybi interesams, ES interesams, vis kar-tojant, kad tarsi mums didiausias pavojus vis tebegresia tik i Ryt, i

dalies atbukina budrum prieintis ir pasitaikaniam blogiui i Vakar. taiir iandien nemaai kas vaizduojasi vos ne patriotai es, nors j pastango-mis ir buvo priimti globalistiniai mokslo, studij, vietimo statymai ir nu-tarimai, reikalavimai, kad mokslo darbai bt raomi usienio kalbomis,kad vaikai jau bt mokomi anglikai ar vokikai, perant mint, kad tau-tikumas, lietuvikumas, girdi, moderniajame iandieniniame pasaulyje yraatgyvena. Tad tokiems lietuviams, kuriems ateities Lietuva ES bern irmerg gimdykla, turgus, labai reikalingos ir naudingos tokios mintos at-

minimo dienos, propagandos skleidimas apie buvusi daugiakalb uni-jin, sjungin Lietuv, nors tos valstybs krja lietuvi tauta tojeunijoje sjungoje ir buvo pasmerkta praiai.

Neteko girdti, kad pranczai, anglai, vokieiai, vedai, norvegai arkiti gerbiantys save, savo Taut ir jos nepriklausom valstyb priimintstatymus dl atmintin dien, susijusi su svetimomis tautomis ir vals-tybmis, nors kadaise kartu su jomis ir gyventa. Galingos Lietuvos valdovbeslygikas susidjimas su Lenkija, savo kalbos ir kultros atmetimas,aklas lenk ir kit svetimtaui toleravimas, pataikavimas jiems i dalies irlm, kad lugo galingoji LDK, o lietuvi tauta buvo atsidrusi ant tiesribos.


11/24


Tad ir Gegus 3-iosios statym turtume prisiminti tik todl, kad i-analizuotume tas klaidas, kurias padar ms protviai savo valstyb Lie-tuv sujung su Lenkija, o ne skelbti vente lietuvi tautos ir jos valstybs

sulugdymo dokument forminimo datas. Tegul tos atmintinos dienostampa apmstym dienomis, kad praeities klaid nepakartotume iandien,bdami naujoje sjungoje ES, kad vl neprarastume Nepriklausomybs,svarbiausiojo Tautos aminumo garanto savo, lietuvi kalbos, nepraras-tume suangldami, sugermandami ar ir vlei sulenkdami, surusdami, ovisur iandien ir aminai siektume, kad ms lietuvi tauta, ms nepri-klausoma Lietuva bt istorijos krja, o ne tik jos stebtoja, svetimjvalios vykdytoja.

Gegus 3-iosios konstitucija tai beveik po pusantro imto met SSRSvykdytos Lietuvos okupacijos ir inkorporacijos akt preliudija.Lietuvoje tada viesesni moni nenuramino ir mintieji spalio 20-osios

sipareigojimai, ir net valdios represijos prie j prieininkus. inoma,nemaai daliai valdanij atrod, kad tuo dokumentu suvaromos j tei-ss (buvo panaikinta seimuose veto teis, sugrta prie karaliaus sostopaveldimumo, iplstos miestiei teiss). Bet kai kurie dar visai nesulen-kj Lietuvos didikai ir bajorai nenorjo sutikti su LDK savarankikumopanaikinimu, lietuvi tautos jungimu lenk taut ir valstyb. Tad daug

toki nepatenkintj, sudar Targovicuose (Ukrainoje) konfederacij, nai-viai patikjo Rusijos agentais, kad carien Jekaterina II yra pasirengusiapginti j teises, suteikti ir LDK savarankikum. Tariamai gindama se-nsias teises ir laisves, konfederatus, Rusijos kariuomen um Gardi-n, Lyd, Vilni ir daugel kit bendrosios valstybs krat, paskirdamadidiuoju etmonu S. Kosakovsk, taip pat valdion Vilniaus vyskupI. J. Masalsk, Livonijos vyskup J. Kosakovsk ir kitus.

Imperator, matydama didel alies nepasitenkinim dl jos kariuo-

mens vedimo ir valdymo, 1793 m. sausio 23 d. Petrapilyje kartu su Prsi-jos ir Austrijos atstovais, pasira sutart dl antrojo Lenkijos (Lietuvos)pasidalijimo ( pirmasis buvo 1772 m.). Didel Lietuvos dalis, beveik visaslavikoji, pateko Rusijai, nemaa Lenkijos teritorija apie 60 tkst. kv. km.atiteko Prsijai, o Austrijai vliau paadta perduoti Pranczijos valdomemi. Be to, Rusija udraud Lietuvai turti daugiau kaip 5000, o Lenki-jai 15 000 kareivi.

Prie toki kaimynini valstybi savival 1794 m. iem prasidjo su-kilimas. Lenkijoje jam vadovavo buvs JAV generolas Tadas Kosciuka, oLietuvoje ininierius pulkininkas Jokbas Jasinskis. Vilniuje buvo suda-ryta Tautin sukilimo taryba, i kurios ilikusi dokument matyti, kad ji


12/24


visai nepritar mintai Gegus 3-iosios konstitucijai. Turta vilties atkur-ti savarankik LDK. Taiau tai atrod idavikika centrinei sukilimotarybai Varuvoje ir ji birelio mnesio pradioje, pai kov prie okupa-

cin rus kariuomen kartyje, ivaik Tautin sukilimo taryb Vilniuje,paalino i vado pareig plk. J. Jasinsk, nors jam sumaniai vadovaujantVilnius ir jo apylinks buvo ivaduoti nuo rus kariuomens. Sukilimuivadovauti i Varuvos buvo atsisti lenkai.

Sukilimas pralaimjo, nepaisant daug kur kovotoj rodomo tikro did-vyrikumo. Pralaimta ne tik todl, kad teko kovoti prie daug galingesnprie, bet ir todl, kad sukilimo tikslai buvo svetimi dar nesulenkjusiemsvaldanij luomo nariams. Didiausi netekt sukilimo metu patyr sa-

varankikos LDK alininkai: daug j buvo iudyta pai sukilli, taria-mai kaip Rusijos nipai. I toki buvo didysis LDK etmonas SimonasKosakovskis (sukilli pakartas Vilniuje), Varuvoje buvo pakartas Livo-nijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (etmono brolis), taip patVilniaus vyskupas Ignas Jokbas Masalskis, kuris reikalavo ne tik LDKsavarankikumo, bet ir sudaryti atskirai nuo Lenkijos nepavaldi jai Lie-tuvos Katalik banyios provincij. Kiek galima sprsti i inom alti-ni, Lenkijos Katalik banyios hierarchai n odeliu neutarseparistini nuostat vyskup ir leido juos lyg kokius gatvs vagis pakar-

ti. Nutyljo apie lenk vykdytas Lietuvos vyskup udynes ir Popieius.Po sukilimo jau retas kas ir i valdanij luomo beidrsdavo net

usiminti apie galimyb atkurti savarankik LDK, nes tik tie, kurie kalb-jo lenkikai, kurie rm vieningos Lenkijos atkrim, laikyti patriotais,tikrais ir Katalik banyios vaikais. Sulenkjusi Lietuvos didik ir ba-jor, inteligent idavyst rodo ir tai, kad kai Napoleonas, krs Lenkijoskaralyst, 1812 m. ygio Rusij metu ums Vilni, pasil Lietuvojeatkurti LDK, tegu ir ne visose turtose emse, ms tautos ir valstybs

tuometin grietinl, Katalik banyios hierarchai atsisak, pareikda-mi, kad jie neatsiskirs nuo savo broli lenk.Tik dl Lenkijos, dl lenk vieros kovojo ir uvo bajorikoji grieti-

nl ir 1831 m. sukilimo prie al valdanius rusus dienomis. Tiktai jau1863 m. sukilime naujos kartos kovotojai, daniausiai i lietuvyb ilaikiu-si valstiei kilusieji, be socialini, m kelti ir lietuvi tautos, jos valsty-bingumo atkrimo klausimus.

Svetimas lietuvi tautai ir jos valstybingumui buvo ir 1579 m. Vilniujejzuit kurtas Universitetas (akademija). Jis pirmiausia ir buvo kurtaskaip kovos centras su plintania reformacija; kartu kovota ir su lietuviseparatizmu, skyrimusi nuo lenk, nuo j valdomos Katalik banyios.


13/24


O kadangi ir Universiteto steigjai ir profesoriai daugiausia buvo lenkaiar kiti atjnai, tai jie pirmiausia ir stengsi sigalti Universitete ir Lietuvo-je, bet ne rpintis lietuvi tautos, jos valstybingumo ar panaiais reikalais.

Ne Vilniaus, ne Lietuvos hierarchai, o Karaliauiaus universitetas, pro-testant dvasininkai buvo lietuvi kalbos dstymo, mokymo, ratijos pra-dininkai, lietuvi literatros tyrjai ir krjai. Ir tai lm, kad protestantaiDievo od pirmiausia stengsi skelbti gimtja moni kalba, kad Lietu-v, ypa emaitij, protestantizmas atjo ne kaip pon, feodal, o vismoni religija. Ir ji tikriausiai bt istmusi katalikyb, jei valdovai ne-bt msi pastarosios ginti ir persekioti protestant, deginti j knyg irnam.

Kovotoj su protestantais vliav ne jzuitai. Su j kurdinimu Lie-tuvoje, sprendiant i dokument archyvuose, staiga krate atsiranda be-gals ragan, prasideda j teismai, daniausiai jzuit pirmininkaujami, odoriesiems vaikams ir seneliams ima rodytis ventieji ir ventosios. Betviskas vlei baigiasi taip netiktai, kaip prasidj, kai protestantizmas Lie-tuvoje buvo veiktas ir kai Popieius apie XVIII a. vidur paskelb, kad jaureikia nutraukti ragan persekiojimus ir kankinimus.

Taiau nerasime n vieno universiteto mokslininko, kaip ir ymiausiveikj, pasisakymo prie t laik pasaulietini ir banytini feodal kvai-

lybes ir neteisybes. Nepaisant Universitete nuveikt grai mokslo darb,iugdyt mokslinink ir kit veikj, jis buvo ir liko tik savo maitintojstaiga, labiau globalistin lenkika. Ir jame nebuvo kurta net lietuvikalbos katedros. O bdamas atsakingas ir u vis krato vietimo sistem,jis j buvo paverts grynai lenkika, kaip ir leidyb. Tad dar iki Lenkijoslugimo beveik visose Lietuvos mokyklose, net parapinse ir tebuvo mo-koma tik lenkikai, iskyrus kai kurias daugiausia emaitijos parapinesmokyklas. Taip buvo ir Lietuvai patekus Rusijos valdion, tik dar nuo-

miau sulenkj mokytojai persekiojo net lietuvikai prakalbusius. Taip bu-vo ir kunig seminarijose.Ypa plaios lenkintojams galimybs atsivr po pralaimto 1863 m.

sukilimo, po to, kai rusai udraud lietuvik spaud, lietuvikas mokyk-las. Lenkai, uuot padj lietuviams leisti savo spaud, lietuvikai mokyti,visur bruko tik savo, lenkik spaud, maldaknyges. Neinoma n vienoslietuvikos knygels, kuri tais sunkiais laikais bt ileid lenkai. Tik len-kikai kalbanius ir raanius vadino patriotais, o lietuvikai daniausiairus nipais. Tad paioje Lenkijoje monms irdis drask vienas grobi-kasis erelis rus, o lietuvius persekiojo, be rus, dar ir lenk, ir sulenk-jusios Katalik banyios kunigija. Ir tik kai rusai vis atkakliau m mones


14/24


versti staiatikybn, rusinti, daugiausia emaii kunigai, suvok, kad sta-iatikyb tuo greiiau sigals, kuo daugiau moni perims rus kalb,m rpintis lietuviko odio, lietuvi spaudos ir mokyklos isaugoji-

mu. Toki suvokiani daugjo tarp katalik kunig, nepraradusi tau-tins savimons. Vienas rykiausi pavyzdi buvo emaitijos vyskupasMotiejus Valanius, organizavs lietuvikos spaudos leidyb usienyje,Prsuose, ir jos atgabenim bei platinim po krat. Tai lm, kad pama-u lietuvi kalba, lietuvika spauda, o ne lenk ir lenkika m tapti pa-triotizmo rodikliu.

Baudiavos panaikinimas sudar slygas ir i lietuvi valstietijos kilu-siems vaikams baigti mokslus, bti ir kunigais, ininieriais, o ne kaip iki tol

vien tik i vieno luomo bajor, kuris ypa Ryt Lietuvoje buvo visikaisulenkjs, nebesuvokis, kad lietuvi tauta gali turti savo valstyb, kurtikultr. Ir ia adinat tautos atmint, tikjim ir pasitikjim ypa didelisvaidmuo teko Prsuose leidiamai ir po vis Lietuv platinimai lietuvika-jai Aurai (nuo 1883 m.), jos redaktoriams ir leidjams dr. J. Basanavi-iui, J. lipui ir daugeliui kit, suvokusi, kad lietuvi tautos ilikimas irklestjimas tai jos savarankikas valstybingumas, lietuvi kalba, kad uni-jos su galingesnmis, agresyvesnmis tautomis, leidimas joms kurtis ir pirktisemes (kaip vyko su lenkais ypa Ryt Lietuvoje) pratingas, kaip kad

bt neperspektyvios ir pastangos atkurti LDK, nes, be abejons, anks-iau ar vliau imtsi kurti savo valstybingum ir j sudaranios tautos.

Dl savo tautini valstybi sukrimo tada kovojo ir Balkan tautos.Nuo tada, kai nekilmingieji lietuviai m skelbti apie savo tautos lygia-teisikum su kitomis tautomis, apie savo valstybs atkrim, j ypa di-deliais prieais tapo lenk viesuoliai, lenk ar sulenkjusi bajorija irdvarininkija, kunigija, vadindami tai litvoman imone ar net rus ni-p, Katalik banyios prie darbu.

Lenkai kaip ir ankstesniais amiais skelbsi lietuvi broliais tol, koljiems, lenkams, bdavo naudinga, kol tai sudarydavo geresnes slygas in-korporuoti Lietuv, sulenkinti lietuvi taut. Kurti Lietuvos valstyb tiklietuvi etninse emse, kurti tautin, demokratin valstyb, o ne federa-cij, ne atkurti Lietuv kaip Lenkijos provincij buvo didelis lietuvi tau-tos Prisiklimo adintoj ir vadov minties pasiekimas. Ta mintis buvotoliau pltojama rus draudiamoje lietuvi spaudoje, ypa Varpe, lie-tuvi politinse partijose ir organizacijose, Didiajame lietuvi seime Vil-niuje (1905 m.), Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvi pabgliorganizacijose Rusijoje, taip pat lietuvi ieivi susibrimuose JAV ir ki-tose alyse. 1917 m. rugsjo 1822 d. Vilniuje vykusioje Lietuvi konfe-


15/24


rencijoje buvo nuymtos gairs, kaip sukurti toki tautin, demokratinLietuvos valstyb, buvo irinkta Lietuvos Taryba (vliau Lietuvos Valsty-bs Taryba), turjusi vykdyti Konferencijos nutarim: paskelbti nepriklau-

som Lietuvos valstyb nutraukiant bet kokius buvusius teisinius ir kitokiusryius su kitomis valstybmis (Lenkija, Rusija ir kitomis).

Tai, kad lietuviai nebesidjo su lenkais, kl didiausi lenk pykt ir jveikjai dar visk, kad pasauliui ir okupantams vokieiams Lietuvoje ro-dius, jog lietuvi tauta yra ta pati lenk tauta, tik kiek kitaip kalbanti, kadLietuva nuo ami neatskiriama Lenkijos dalis ir ji turi bti prijungtaprie Vokietijos kaizerio ir Austrijos imperatoriaus 1916 m. lapkriio 5 d.sukurtos Lenkijos karalysts. Tad lenkai grietai atsisak eiti Lietuvos

Taryb. Beje, ilgokai veng j eiti ir yd bendruomens atstovai, neb-dami tikri, ar Lietuva gals tapti Nepriklausoma. Be to, ydai visada galvo-davo apie savo bizn, kur lengviau pltoti buvo didelje valstybje. Taipaaikina, kodl jie rm carins Rusijos, kaizerins Vokietijos okupaci-nes valdias, o i pradi ir Lenkijos (kol ji nepradjo yd persekiojim).

Pamau keitsi okupant vokiei poiris Lietuv, painus jos isto-rij ir kultr, o i dalies ir dl nusivylimo lenkais, Lenkijos karalyste: norsjai vokiei ir austr valdovai buvo leid sudaryti gana didel kariuomen,bet vos kart kit jie buvo ilind prie rusus, taiau stipriai nuo j gav

kaulus toliau visaip m isisukinti nuo dalyvavimo kare prie Antant irRusij, o i tikrj lauk, kas laims kar Antant ar Vokietijos blokas?Tuomet prie laimtoj prisids lenkai ir pasiskelbs sjungininkais.

Lietuvos Valstybs Taryba, nesulaukusi i okupant vokiei sutikimokurti savo nepriklausom valstyb, ryosi ir 1918 m. vasario 16-j paskel-b Nepriklausomos Lietuvos Atkrimo Akt. Bet praktikai j gyvendintigaljo pradti tik Vokietijai kapituliavus Vakar frontuose. Tuomet, 1918 m.lapkriio vidury, tegaljo sudaryti savo Laikinj vyriausyb, pradti kurti

valstybines struktras, organizuoti kariuomen. Tad nra mato, kuriuo btgalima palyginti tuometin Lenkij ir Lietuv: Lenkija jau turjo daugiaukaip puss milijono kariuomen (gro jos pulkai ir i Pranczijos), veikvaldymo struktros, vietimo ir mokslo institucijos ir ekonomikai buvomaiau apiplta negu Lietuva, kurioje net pradinms mokykloms lietu-vik vadovli neturta. Nepriklausoma pasiskelbusiai Lietuvai visose sri-tyse reikjo, kaip sakoma, pradti nuo nulio. Taiau ir broliai lenkai,kaip jau daugyb kart buvo praeityje, uuot ities pagalbos rank, miekoti bd, kaip smeigti peil Lietuvos nugar.

1918 m. pabaigoje Lietuv siverus Soviet Rusijos kariuomenei irartjant prie sostins Vilniaus, Lietuvos Laikinoji vyriausyb papra


16/24


Lenkijos padti apsiginti nuo tos kariuomens, o pirmiausia apginti sosti-n Vilni. Bet lenkai atsisak, nes planavo, kad raudonarmieius ivijusjiems, kaip ivaduotojams, atitekt ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva. Len-

kijos virininkas J. Pilsudskis rengsi prie Lenkijos prijungti vis buvusiLDK iki padalijim (1772 m.), tariamai federacins Lenkijos atkrimui.Tie-sa, jo planai kiek nesutapo su koleg lenk tautinink (R. Dmovskio), ku-rie planavo, kad visos tautos, taip pat ir lietuvi, toje federacijoje turtbti sulenkintos, J. Pilsudskis sil leisti joms turti ioki toki kultri-ns autonomijos teisi.

Tik didvyrikomis lietuvi savanori pastangomis sulaikius raudonar-miei verimsi (jie buvo okupav jau vos ne 70 proc. nepriklausomos

Lietuvos) ir pradjus juos stumti i Lietuvos, 1919 m. balandio antrojepusje J. Pilsudskio sakymu lenk kariuomen, net neinformavusi Lietu-vos, veikusi raudonarmiei pasiprieinim, um Vilni ir didesn daljo krato, m vertis toliau Lietuv, okupavo piet ir pietvakari Lietu-vos dal Suvalkus, Seinus ir kt. Lietuviams baigiant istumti rus kariuo-men u Dauguvos ir prie Daugpilio turm, lenk kariuomen um j,siekdama, kad Lenkija, okupavusi Vilni ir jo krat, turt tiesiogin susi-siekim ir su Latvija.

T kruvin mi su bolevikins Rusijos, su imperialistins Lenkijos

kariuomene laikais, 1919 m. vasar, i iaurs Lietuv i Latvijos siverbeveik poros deimi tkstani gerai ginkluot vadinamj bermonti-nink rus baltagvardiei vokiei jungtin kariuomen, suformuotapadti Rusijos baltagvardiei kariuomenei, vadovaujamai gen. N. Jude-niiaus, planavusio uimti bolevik valdom Petrograd, bet m veiktisavarankikai, ketindama vl prijungti prie Rusijos nepriklausomas Balti-jos alis; pagal kai kuriuos altinius prie Vokietijos ar net... Lenkijos. Idalies tai patvirtint, kad kai Lietuva papra Lenkijos paramos kovai su

nauja grsminga jga, Lenkija sutiko su slyga jei Lietuva netrukdys len-k kariuomenei dl tariamos gynybos btinumo uimti Kaun ir kitus mies-tus. Lietuvai pasilius Lenkijai pirma pripainti Lietuvos valstybingumdejure, Lenkija atsisak. O be tokio pripainimo sileisti svetim kariuo-men, tai sutikti su krato inkorporacija. Ir bermontinink planuose buvoKauno umimas.

Lietuvai neliko nieko kita, kaip rengtis lemiamam miui su bermonti-ninkais. Bet Lenkijos virininkas J. Pilsudskis, pamats, kad nepriklauso-ma Lietuva ir toliau drsiai ir sumaniai ginasi nuo i vis pusi puolanivanag, sak vykdyti jo seniai rengt ginkluot POV (Lenk karini orga-nizacij) sukilim prie nepriklausomos Lietuvos Vyriausyb, kad j ivai-


17/24


kius ir sudarius sau paklusni valdi, kuri ir paprayt jo ir Lenkijos sei-mo jungti Lietuv Lenkijos sudt.

Perversm Kaune ir visoje nepriklausomoje Lietuvoje lenkai planavo

vykdyti 1919 m. rugpjio pabaigoje. Perversmininkams padti i Vilniauskrato turjo atskubti lenk kariuomen. Taiau dka okupuotojo Vil-niaus lietuvi drsos ir patriotizmo, Lietuvos saugumo darbuotoj opera-tyvumo i lenk valgybos tarnyb Vilniuje buvo igauti visi to sukilimodokumentai, net sukilli sraai, inios apie ginkl sandlius ir, likus die-nai iki sukilimo, didel dalis jo rengj ir nari (dalis j spjo pabgti lenk pagrobt Vilni) buvo suimti, surasti ir j ginkl sandliai.

Lenkijos virininko ir jo gaujos organizuoto nepriklausomoje Lietuvo-

je ginkluoto smokslo prie Lietuv ir jos Vyriausyb lugimas buvo ne tikjaunosios Lietuvos pergal prie lenk imperialistus, bet ir j senosios ide-ologijos unijins, luomins, nukreiptos prie lietuvi taut pralaimji-mas. Tai buvo tautins ir demokratins Lietuvos krj pergal.

Lietuva su lenk smokslininkais ir vietiniais j rmjais daugiausiabajorais ir dvarininkais pasielg gana humanikai: nesuaud kaip idavi-k ar udik, o tik nuteis po kelet met kalti. Kita vertus, daugelisnusikaltliais tapo patikj Lenkijos valdia ir jos virininku J. Pilsudskiu, tik jam vadovaujant, tik susijungus su Lenkija galimas laisvesnis ir geres-

nis gyvenimas visoje Lietuvoje.Lenk ovinistai dar ne kart mgino smokslais veikti Lietuv, bet

neskmingai. Apsigynusi nuo Soviet Rusijos, kiek sustabdiusi lenkginkluot ord verimsi i j okupuoto Vilniaus ir krato, i piet ir piet-vakari, 1919 m. lapkriio mnes Lietuva, sutelkusi jgas, nugaljo ir ber-montininkus prie Linkaii, iauli, Radvilikio ir privert juos evakuotis Vokietij.

Lietuvi tautai, savanori krauju apgynusiai savo Nepriklausomyb

(nors ir ne visoje Lietuvoje) nuo bolevikins Rusijos, imperialistins Len-kijos, nuo bermontinink ir lenk smokslinink, prisireik dideli pa-stang, kad ir didiosioms, pirmiausia Pirmojo pasaulinio karo laimtojoms Antants valstybms rodius savo teis gyventi. Tai buvo ypa akivaizdu irnuo 1919 m. sausio 18 d. Paryiuje vykusioje Antants valstybi Taikos kon-ferencijoje, kurioje Lenkija, nepaisant, kad karo metais ji buvo VokietijosAustrijos pralaimtoj sjunginink, gebjo sitrinti jau kaip nugaltojair joje turti sprendiam bals. Ta teise lenkai naudojosi ir mgindamirodyti, kad Lietuva neatskiriama Lenkijos dalis.

Lietuvos delegacija konferencij buvo sileista tik kaip bebals stebto-ja. Lenkams daug padjo ir JAV dviveidikumas, jos prezidento V. Vilsono


18/24


1918 m. sausio 18 d. paskelbta taut apsisprendimo deklaracija, kaip atsa-kas bolevik vado V. Lenino 1917 m. lapkriio 15 d. analogik Rusijostaut teisi deklaracij. JAV prezidentas savo deklaracijoje teis sukurti

nepriklausom valstyb numat tik Lenkijai ir Suomijai, o kiek vliau slap-tuose savo pasitarimuose su Rusijos baltagvardiei atstovais pritar jreikalavimams, kad nugaljus bolevikus prie Rusijos bt prijungtos Lat-vija, Estija, Ukraina, o Lietuv, jeigu ji nenort, prijungti prie Lenkijos.Kad ir kaip bt keista, bet savo Nepriklausomyb ginaniai Lietuvai Va-kar alys sudar tokias slygas, jog bolevikins Rusijos ilikimas tapo irnepriklausomos Lietuvos ilikimu, prieingu atveju ji, kaip minta, pagalVakar valstybi planus, turjo grti ar Rusijos imperij, ar vl tapti im-

perialistins Lenkijos toliau virkinama provincija.Kadangi bolevik valdoma Rusija ne tik ne lugo nuo Antants aliremiam baltagvardiei smgi, bet m ir stiprti, daugelis Antantsali, pirmiausia Pranczija, m sutikti su tuo, kad reikia sukurti stipriLenkij, jungus jos sudt ir Lietuv, kaip utvar Vakarams nuo sovieti-ns Rusijos. Tad ir Lietuvos Vyriausybs skundai dl Lenkijos kariaunosokupuot Lietuvos Ryt ir sostins Vilniaus, dl bermontinink invazijosir nauj lenk agresijos akt nesulaukdavo rimtesnio Antants ali d-mesio.

Daugiausia lenk imperialist interesus gyn ir atsiuniamos Lietuvprancz, angl karins misijos. Tik tokiu poiriu Vakar imperialistiniali buvo svarstomi ir Maosios Lietuvos praymai susijungti vien vals-tyb su Didija Lietuva. M. Lietuv Konferencijoje pretenzijas m keltiir Lenkija. Bet Vakarai apkarpydami Vokietij, nenorjo visai jos susil-pninti, vildamiesi, kad ji galt tapti atsvara prie Soviet Rusij, tad irstengsi isaugoti jai placdarm vadinamj Ryt Prsij, o Lietuvai su-tiko grinti tik menk jos dal Klaipd ir jos krat. Ir tik po to, kai

Lietuv pripains kitos alys, o iki tol perdav administruoti Pranczijai.Taigi Taikos konferencija i tikro neisprend n vieno Lietuvai, jos Nepri-klausomybei svarbaus klausimo. Vakar imperialistins valstybs vadova-vosi vien savo interesais. Tik Soviet Rusija, puolama ir ignoruojamapirmiausia Antants valstybi, buvo suinteresuota, kad jos pasienyje (ne-pajgus trij Baltijos valstybi vl jungti Rusijos sudt) bt kad ir ne-priklausomos, bet jai draugikos Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybs. Tadnetrukus, kai Lietuvos kariuomen istm rus bolevikus u Dauguvosir baig mius su jais, 1919 m. gruodio 31 d. buvo pasirayta sutartis dlmi nutraukimo tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos, kuri tuo pripaino irLietuvos valstyb dejure.


19/24


Soviet Rusija jau nuo 1919 m. lapkriio 11 d. sil Baltijos alims tai-kos derybas. Estai pirmieji nuo 1919 m. gruodio 4 d. pradjo jas, o 1920 m.vasario 2 d. pasira Taikos sutart. Pagal j Soviet Rusija pripaino Esti-

jai visas etnines emes, imokjo 15 milijon aukso rubli, grino karometais igabentus archyvus ir bibliotekas, be to, leido isikirsti daugiaukaip 100 000 ha. miko Rusijoje ir kt. Bet Estija pasira ir slapt sutart,kad neleis savo teritorijoje telkti svetim valstybi kariuomeni, nukreip-t prie Soviet Rusij. Lietuvos Vyriausyb ilgai svyravo dl Rusijos si-lymo pasirayti analogik sutart (vylsi, kad gal Vakar alys pasilys kgeresnio, garant nuo Lenkijos agresijos), bet nesulaukusi, o lenkams daragresyviau puolant, Lietuva nuo 1920 m. gegus 7 d. pradjo derybas su

Soviet Rusija.Soviet Rusijos atstovai paskelb ne tik pripast Lietuvos valstybin-gum, bet ir tai, kad jai, be Vilniaus ir Kauno, turi priklausyti ir Gardino,Suvalk, Balstogs ir kitos lietuvi etnins ems. Oficialios Lietuvos irSoviet Rusijos atstov derybos prasidjo 1920 m. gegus 7 d. Dar priej pradi Rusija pateik Lietuvos valstybs dejure pripainimo akt svetimj valstybi pirmj nepriklausomos Lietuvos valstybingumo pri-painimo akt. Derybos baigsi ir Lietuvos RTFSR Taikos sutartis buvopasirayta liepos 12 d., kuria buvo ne tik pripastamas nepriklausomos

Lietuvos valstybingumas, bet ir didioji dalis lietuvi etnini emi, gri-nami pabgliai, turtas ir atlyginama Lietuvai u patirtus nuostolius ir kt.Sutartis buvo analogika su Estija pasiraytajai ir baigiamai pasirayti suLatvija (su ja pasirayta rugpjio 11 d.). Bet Lietuvai Soviet Rusija suti-ko sumokti tik 3 mln. aukso rubli (penkis kartus maiau negu Estijai,Latvijai penkis milijonus aukso rubli).

Beje, kad Soviet Rusija sutiko pripainti didel dal etnini lietuviemi Rytuose, nemaos reikms turjo, kad delegacijose ir i vienos, ir

i kitos puss buvo yd. Kai kurie Rusijos atstovai, taip pat j vadovasA. Jof m prietarauti P. Klimui dl Ryt Lietuvos sienos. Tuomet Lie-tuvos atstovas S. Rozenbaumas pasak: Na, o dabar pakalbkime kaipydas su ydu

Po Sutarties pasiraymo Lietuva pasijuto jau nebe tokia vienia tarp-tautiniame plik, smokslinink ir melagi mike. Ta Sutartis ypa siuti-no J. Pilsudsk, toliau rezgus tinklus, kaip okupuoti vis Lietuv ir atkurtiLenkij su iki padalijim (1772 m.) jai priklausiusia LDK. Bet visos Lietu-vos umimui, agresijai prie Rusij, Gudij, Ukrain prietaravo Lenki-jos globja Pranczija ir kai kurios kitos Antants valstybs, jau praradusiosnemaai savo kapital, remdamos M. Koliak, A. Denikin, N. Judenii,


20/24


P. Vrangel (kilus nuo Zaras) ir kitus baltagvardiei kariuomeni va-dus, usimojusius bti Rusijos imperatoriais.

Patogi proga pradti agresij Rytus lenk ovinistui J. Pilsudskiui bu-

vo bolevik ivaikytos vienas i ukrainiei vyriausybs vad atamanas,buvs Ukrainos karo ministras Simonas Petlira, kuris su negausiais savokariuomens likuiais laiksi Ukrainos pietvakariuose prie Kamenec Pa-dolsko. Susitiks su juo Lenkijos virininkas J. Pilsudskis paadjo jam pa-dti ne tik ivyti bolevikus, bet ir gal atsissti Ukrainos prezidento kd.Vyrai sutar ir 1920 m. balandio 22 d. pasira sutart dl Lenkijos ir Uk-rainos sjungos. Mojuodamas ja J. Pilsudskis balandio 25 d. dav kariuo-menei sakym pradti ivaduoti Ukrain ir gegus 6 d. lenk

kariuomen, veikus raudonarmiei pasiprieinim, um Kijev, ver-si toliau siekdama okupuoti vis Ukrain, Gudij, uimti Maskv ir pa-skelbti, kad lenkai igelbjo pasaul nuo bolevizmo.

Apie ikilusi nauj Lenkijos grsm suvok Soviet Rusijos vadai irpaskelb Vakar front (su Lenkija) svarbiausiu, paskirdami jam vado-vauti jaun, bet labai talenting karved M. Tuchaevsk, permetus Va-kar front dalinius i fronto prie besitraukiani A. Koliakokariuomen. Birelio 12 d. raudonarmieiai ivijo lenkus i Kijevo, i kitUkrainos miest.

Lenkijos virininkas, pamats, kad prie Raudonj armij ilgai neat-silaikys, atsiunt Kaun savo patiktinius, kad kalbt Lietuvos Vyriau-syb irgi paskelbti kar Soviet Rusijai. Taiau kai Lietuvos Vyriausybpareikalavo, kad Lenkija pirma pripaint Lietuv dejure ir grint oku-puotj sostin Vilni, lenkai atsak, jog tokioms deryboms neturi galio-jim. Bet nepaisydama to, Lietuvos Vyriausyb paskelb, kad Lenkijos Soviet Rusijos kare Lietuva laikysis neutraliteto.

1920 m. liepos 4 d. gen. M. Tuchaevskio vadovaujama kariuomen

perjo kontrpuolim prie lenkus, okupavusius Gudijos ir Lietuvos e-mes, taip pat Ukrain. Antants ali atstovai, susirink Belgijos miesteSpa, pamat, kad okupuota lenk Ryt Lietuva gali atitekti sovietams,liepos 10 d. savo nutarime nurod Lenkijos vyriausybei, pripainti Vilniir jo krat nepriklausomai Lietuvai ir skubiai j uleisti tikriesiems eimi-ninkams lietuviams. Taiau lenkai nutyljo t sprendim, o Raudonajaiarmijai ivejant juos i Lietuvos, trukd Lietuvai vesti savo kariuomen, oliepos 14 d. prie Vievio lenk kariuomen net puol lietuvi dalinius, y-giuojanius savo sostin Vilni.

Pagal Taikos sutart su Rusija Vilnius, kaip ir kiti krato miestai beigyvenviets, buvo pripaintas Lietuvos valstybei. Taiau raudonarmieiai


21/24


visaip dels perduoti j uimtas vietoves Lietuvos kariuomenei. O kai Vilni net sugro daugiau kaip prie metus buvusios sovietins valdiosveikjai V. Mickeviius-Kapsukas, Z. Angarietis ir daugelis kit, jie msi

organizuoti sovietin valdi, bet mons jau kart buvo pajut, kas ji to-kia, ir j rmj gretos nelabai didjo.

Lenkams, kuriems padjo Pranczija ir kitos Antants alys, sumuusRaudonj armij prie Varuvos ir prasidjus jos traukimuisi, rugpjio26 d. Raudonoji armija galutinai uleido lietuviams Vilni ir dar kai ku-rias vietoves. O tuo metu, rugpjio pabaigoje, lenk kariuomen priart-jo prie Lietuvos sienos, prie Suvalk, Augustavo, Sein ir kit senjlietuvi etnini emi centr. Kadangi Lietuva karo metu laiksi neutrali-

teto, tai nedaug ir savo kariuomens tuose kratuose tebuvo sutelkusi. Ta-iau lenkai nepais Lietuvos neutraliteto ir m vertis nepriklausomLietuv, atakuodami Lietuvos kariuomen Augustavo, Suvalk ir kituoserajonuose.

Dl naujos agresijos Lenkijos vyriausyb nereagavo Lietuvos protes-tus ir, kai okupavo didel dal Piet ir Pietryi Lietuvos, tik rugsjo 14 d.sutiko dertis su Lietuva Kalvarijoje. I deryb nieko neijo, nes lenkatstovai m kaltinti Lietuv, kad ji, prasidjus karui su Soviet Rusija,praleidusi per savo teritorij Raudonj armij. Bet i tikrj raudonar-

mieiai pirma ivijo lenkus i j okupuotos Ryt Lietuvos ir laipsnikaigrino Lietuvai didij to krato dal, nurodyto Lietuvos ir Soviet Rusi-jos Taikos sutartyje. Po to lenkai agresoriai m reikalauti uleisti jiemsvos ne visas Lietuvos pietines emes, nes tai, girdi, jos btinos strategi-niams planams prie bolevikus vykdyti. Derybos nutrko. Lietuva kreip-si pagalbos Taut Sjung.

Lenkija agresij ts, okupavo vis naujus Lietuvos rajonus. Bet kasdie-n lietuviams vis atkaliau prieinantis ir pasaulyje daugjant Lenkij smer-

kiani bals, Lenkijos virininkas J. Pilsudskis nutar griebtis savo darprie Pirmj pasaulin kar, kai vadovavo traukini ir bank plik gau-jai, naudotos taktikos vykusio fakto, t. y. pirma pagrobti, uimti, opaskui jau tegu kas nori aikinasi. Tad jis sutiko lietuvi ir usienio valsty-bi silymui sprsti ikilusias problemas derybomis: jos prasidjo rugsjo30 d. Suvalkuose. Po keleto dien jas stebti atvyko Taut Sjungos Tarp-tautins kontrols komisijos nariai. Sutartis buvo pasirayta spalio 7 d. Pa-gal j Vilnius ir jo kratas buvo pripainti Lietuvai. Sutartis turjo sigaliotinuo spalio 10 d. Tuo ir buvo numats pasinaudoti didysis vykusio faktomeistras J. Pilsudskis: jis jau anksiau buvo parengs plan (1919 m. vasa-ros pabaigoje lugus jo POV smokslui), kaip Vilni ir jo krat, o po to ir


22/24


vis Lietuv okupuoti... pai lietuvi rankomis, t. y. suformavus kariniusdalinius tariamai i to krato kilusi moni ir paskelbus juos sukilliais.

Dar prie derybas Suvalkuose J. Pilsudskis su savo sbrais traukinyje

Balstogje sireng bsimo ginkluoto sukilimo Lietuvos sostinje Vil-niuje ir jo krate tab, jam vykdyti slaptai sutelk kariuomen, paskyrsjai vadovauti senam savo draugui gen. Liucjanui eligovskiui, taip pat ki-lusiam i Ryt Lietuvos. Spalio 8 d. beveik 20 tkstani lenk kari, taippat kavalerijos, artilerijos pulkai pradjo yg ugrobti Vilni, jo krat, ogal ir vis Lietuv. Kadangi lietuvi jgos krate buvo gerokai menkesns,jau kit dien lenk okupacin kariuomen ir um Vilni, versi toliau Lietuv. Tuo metu J. Pilsudskis ir visa lenk valdia Varuvoje melavo

pasauliui, kad jie nieko dti dl Vilniaus ir krato okupacijos, kad vykstik to krato moni sukilimas ir nuverts nekeniam lietuvi valdi.Lenkai, okupav Vilni ir jo krat, visas valdios kdes susodino dar

Varuvoje J. Pilsudskio, L. eligovskio pasirinktus asmenis, o jo nurody-mu kariuomen, kasdien papildoma vis naujais daliniais i Lenkijos, ver-si toliau Lietuv. Ir tik lapkriio mnesio antroje pusje lietuviai didelisavo auk kaina sustabd lenk grobik pulkus prie irvint ir Giedraii,perjo kontrpuolim ir lapkriio 21 d. privert okupantus lenkus su savovadu J. eligovskiu bgti atgal. Taiau skming lietuvi puolim sustab-

d atvyk Taut Sjungos komisijos nariai, pareikalav taikiai isprsti Vil-niaus klausim. Lietuva pakluso ir lapkriio 29 d. Kauno geleinkeliostotyje, reikalaujant TS, pasira su lenk atstovais paliaub sutart ir de-markacins linijos tarp kariuomeni nutiesim. Lietuvos kariuomens va-dai ir Vyriausyb vl naiviai patikjo, kad lenkai ir be mi grins Lietuvaisenj jos sostin Vilni ir vis ugrobt Ryt Lietuv.

Lenkija ir negalvojo grinti Lietuvai jos sostins ir krato. Paliaubosjai buvo reikalingos, kad sustabdyt isivaduojamj lietuvi yg ir patys

okupantai sitvirtint ugrobtame Gedimino mieste ir visame krate, o pas-kui galt trimituoti pasauliui, jog lenkai visada yra pasireng bet kokiusklausimus sprsti taikiai, gerbiant kit taut teises. Bet i tikrj lenkovinistams imperialistams moral, garb, teis ir teisingumas kaip ir se-naisiais, taip ir naujaisiais laikais buvo ir liko n motais.

Lietuvos valdovai, kurdami Lietuvos imperij, per maai galvojo apiejos ilgaamikum, apie tos imperijos sukrj lietuvi taut, jos kult-ros, takos stiprinim, per daug buvo tolerantiki kit kalboms ir religi-joms. Tuo tarpu lenk valstyb, nors ir buvusi kur kas menkesn u Lietuvos,bet kurta kaip tautin, viena kalba kalbanij ir vien religij ipastan-ij, stiprjo vis daugiau pasiglemdama ir savo sjungininks Lietuvos


23/24


emi, vis labiau lenkindama tos valstybs gyventojus, nors, rodos, turjobti atvirkiai Lenkijos karaliais daugiausia buvo renkami lietuvi kil-ms mons. Bet daugelis j, patek lenkik terp, supami lenk pata-

rj ir dvasinink, imdavo labiau rpintis lenk, o ne lietuvi reikalais.Lietuvi valdantysis bajor luomas, prats toleruoti vis valstybje gyve-nusij taut kalbas, lengvai patikjo lenk misionieriais ir kunigais, kadlietuvi kalba esanti pagoni, o kadangi visi norjo greiiau pasirodyti eu-ropieiais, perm ir lenk kalb, o pamau prarado ir Lietuvos valstybssavarankikumo isaugojimo svarbos suvokim. Unijins LietuvosLenkijossukrju ir valdovu buvo bajor ir Katalik banyios dvasinink luomas.Bet jei Lenkijoje jis vis laik iliko tik lenkikas, kovotoju dl Lenkijos

valstybs, tai Lietuvoje, atsisaks savos tautos kalbos kultros, tapoabejingas ir dl Lietuvos savarankikumo, dl lietuvi tautos likimo. Kaivaldantieji praranda savo tautin savimon, savos valstybs Nepriklau-somybs isaugojimo svarb, tokia tauta ir valstyb neivengiamai atsiduriaant ties ribos. Ir tik naujos kartos, kilusios i nekilmingj, daugiausialietuvi valstiei, prisimindamos galingos Lietuvos valstybs laikus, vlryosi atkurti savo valstybingum, bet, kaip sakyta, be buvusi pratingunijini ryi. Taiau to nesuvok ir vl valstybingum atgavusios Lenkijosveikjai J. Pilsudskis, L. eligovskis ir juos panas, kurie, persim

savo luomo lkt ideologija, msi atkurti unijin Lenkij (su Lietuva),nekreipdami dmesio lietuvi tautos siekius, umirdami, kad jau de-mokratijos, o ne feodalizmo, vieno luomo valdymo amius.

Lenkijos vad ir j tarn pastangos sustabdyti istorijos rat ir dar jatsukti atgal susilauk patriotikosios lietuvi tautos visuotinio pasmerki-mo. Jie smerkiami ir iandien, minimi kaip karo nusikaltliai, prisimena-mi kaip nuomiausi lietuvi Tautos ir nepriklausomos Lietuvos prieai.

Laisv ir Nepriklausomyb nedovanojama, tik ikovojama, isaugoja-

ma tik kasdienine kova ir kiekvienoje vietoje, dirbant dl jos, saugant jnuo svetimj.Lietuvi tautos, jos valstybs ikilimo ir lugimo istorija, santyki su

lenkais ir j valstybe istorija turt bti studijuojama ne tik lietuvi, bet irlenk, vis tautini maum mokyklose, bti Lietuvi patriotinio auklji-mo pamatas.

Kaip tarptautins organizacijos padjo sprsti Vilniaus klausim,Klaipdos ir jos krato susijungim su Didija Lietuva, kaip lenk ovi-nistai imperialistai elgsi okupuotoje Ryt Lietuvoje, persekiojo, trm,lenkino lietuvius antrame ios knygos tome.


24/24

LITHUANIAN BLACK PAGES OF HISTORY

Summary

Despite that the data on the clashes of Lithuanians with their southernneighbors the Poles, who lived mainly on the Vistula, and the archives andliterary sources date back as far as the 11th century, 600 years of history alsoreflect efforts to live in a joint state, but so far little research exists on theimpact of these contacts on Lithuania as a nation, its state, independence andprogress, what good and bad it brought. It is said that knowing the past is thekey for tomorrow. It seems, however, that the Polish youth minority inLithuania as well as Lithuanians themselves lack not only the knowledge in

the assessment of the past but also as regards the laying of the foundation ofthe Lithuanian Nation, its independence, communication with the Poles andother nations. The volumes of this book should help to fill the gap. It is anattempt to look at the relations between Lithuanians and Poles through theprism of the Lithuanian nation and its statehood, the reasons that led themighty Lithuania to be the state of the province of Poland and converted theLithuanians into a voiceless nation in its own country and pushed them to thepoint of extinction.

The abundance of research data and complexity of the problem and lim-

ited space of the book allow one to cast a rather fragmentary look at thecauses and consequences. The first volume of the book reminds to the read-ers how gradually, after the introduction of Christianity, Lithuania was evenmore becoming a province of Poland, while the Lithuanian nation, especiallyits ruling layer the nobility and aristocracy was polonised until the totalcollapse of the Commonwealth, which was shared by the neighboring coun-tries Russia, Prussia, and Austria, the Nation, which later was reborn for theindependent life, and why the Poles and Poland became the fiercest enemiesof the independent Lithuania. It reveals the crimes of dictator Pilsudski andhis accomplice General L. eligowski against the Lihuanian nation and inde-pendent Lithuania, violence and deceit as they schemed the seizure of the oldLithuanian capital Vilnius and its region.

The second volume of the book attempts to shed a light on the develop-ment of the relations between Lithuanians and Poles through the influence ofinternational organizations and the Catholic Church, the impact and charac-teristics of the Polish occupational regime in Eastern Lithuania.

The book is addressed to all who are interested in the future of Lithuanianand Polish nations, their independent states and the ways of improving therelations between the nations. Lithuanians and Poles have always been and

will be neighbours. Good neighbours always try to get rid of everything thatclouds and obscures genuine friendship and relationship.

Documents

Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (7)