Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2014

StudijosLietuvos

edukologijosuniversitete

2014

2 Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2014

Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2014

Turinys

Rektoriaus þodis / 3

Universitetas vakar ir šiandien / 4

Lietuvos edukologijos universitete studijuoti verta! / 5

Studijø sistema / 6

Studijø tarptautiðkumas / 9

Kaip ástoti á Lietuvos edukologijos universitetà? / 10

Finansinë parama / 11

Bendrabuèiai / 14

Bibliotekos ištekliai studijoms / 16

Mokslas / 17

Filologijos fakultetas / 18

Gamtos, matematikos ir technologijø fakultetas / 21

Istorijos fakultetas / 25

Lituanistikos fakultetas / 28

Socialinës edukacijos fakultetas / 30

Sporto ir sveikatos fakultetas / 33

Ugdymo mokslø fakultetas / 35

Turiningas ir ádomus laisvalaikis / 41

Studentø atstovybë / 46

LEU – þaliasis universitetas / 47

3Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2014

Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) ðvietimo ir kultûros istorijojeiðskirtinis vaidmuo teko Edukacinei komisijai, t. y. valstybinei ðvie-timo reikalø komisijai. Ji, vadovaudamasi Apðvietos epochos, ypaèprancûzø idëjomis, reformavo mokyklà, stengësi ðvietimo sistemàpadaryti liberaliðkesnæ, demokratiðkesnæ, siekë, kad auklëjant ir mo-kant jaunàjà kartà bûtø skatinamas imlus paþangai protas. Komisija1775 m. Vilniuje ásteigë pirmàjà Mokytojø seminarijà, rengianèiàpasaulieèius mokytojais. Kaip simboliðka, kad lotynø kalba semi-narium reiðkia daigynà – pedagogø, ðvietëjø daigynà. Deja, vë-liau Mokytojø seminarija dël ávairiø prieþasèiø – finansiniø irpolitiniø – buvo ne kartà uþdaryta. Þlugus Abiejø Tautø Respubli-kai (Lietuvos ir Lenkijos) ir ásigalëjus carinei Rusijai, seminarijanebeturëjo perspektyvos. Þvelgiant á istorijos peripetijas ir datøsàlygiðkumà, bûtø teisingiausia mûsø universiteto iðtakas sieti supasaulietine Vilniaus mokytojø seminarijos pradþia – 1775-aisiaismetais. Greitai ðvæsime 240 metø! Taèiau, kaip þinoma, Lietuvosistorija pilna ne tik pakilimø, dramø, dideliø uþmojø ir darbø,bet ir skaudþiø tragedijø. Visa tai atspindi ir ðvietimo edukacinësveiklos, ir jos idëjø raida. Taigi tik tradiciðkai savo universitetoákûrimo datà tapatiname su Nepriklausomos Lietuvos PrezidentoAntano Smetonos 1935 m. dekretu.

Daug vandens nutekëjo, keitësi dëstytojø, profesûros ir stu-dentø kartos. Universitetas garbingai nuëjo ilgà kelià, keldamasvisos Lietuvos ðvietimà ir kultûrà. Jis áskiepijo Lietuvos þmonëmslaisvës, profesiniø aukðtumø troðkimà, iðmokë atsiduoti visa savosiela ir intelektu auklëjant, lavinant ir ugdant ðviesiàjà kartà, siekiantiðsaugoti tautos mentalitetà ir valstybæ. Visose Lietuvos mokyklosesutiksime mûsø auklëtiniø – jie sudaro visos ðvietimo sistemos bran-duolá. Þinoma, dar daug yra nepadaryta svarbiø darbø, kurie mûsølaukia tobulinant studijas, praktikà ir keliant Universiteto presti-þà. Jauèiu malonià pareigà padëkoti visiems mûsø dëstytojams ir

Rektoriaus þodis

studentams, administracijos ir ûkio darbuotojams uþ sieká padarytiakademinæ bendruomenæ brandþià, kûrybiðkà, atsakingà ir niekadaneprarandanèià þmogaus orumo. Tariu padëkos þodá mûsø socia-liniams partneriams, Lietuvos ir uþsienio universitetø bendramin-èiams. Mûsø universiteto herbe aukso raidëmis áraðyti pirmieji Ðven-to Raðto þodþiai Fiat lux – tebûnie ðviesa – labai prasmingi ir imlûs.Ðviesos niekada nebûna per daug – ypaè tos, kuri sklinda ið kiek-vieno mûsø dosnios prigimties ir ðirdies. Tad tebûnie daugiau ðviesosvisø mûsø darbuose, tarpusavio santykiuose, mintyse ir svajonëse.Þmogaus orumà ugdykime, saugokime, gerbkime. Mûsø Universite-tas visuomet laukia naujø studentø. Mûsø Universiteto pagrindinisðûkis – visiðkas atsidavimas studento sëkmei!


Lietuvos edukologijos universitetas – didþiausias Lietuvojepedagogus rengiantis universitetas, vis stipriau átvirtinantis savo,kaip edukacinio pobûdþio universiteto, iðskirtinæ vietà Lietuvos irEuropos Sàjungos aukðtojo mokslo erdvëje – studijø, mokslo ir prak-tikos srityse. Mûsø tikslas – parengti savimi pasitikintá, jaunatviðkà,inovatyvø ir kompetentingà mokytojà.

Lietuvos edukologijos universiteto dëstytojai yra ne tik pripaþintiraðytojai, sportininkai, menininkai, savo srities mokslininkai, Lietuvosmokslø akademijos nariai, nacionaliniø premijø laureatai, bet ir kole-gos. Jie yra pavyzdys, kaip reikia mokytis ir mokyti, kaip reikia ugdytisavo asmenybæ ir bûti aktyviu Universiteto visuomenës nariu, mokslàpuoselëjanèiu þmogumi. Tai asmenybës, kurios kaupia ir perduodaþinias tam, kad galëtø ágyvendinti dabarties ir ateities uþmojus.

Bûsimiesiems mokytojams ávairias studijas siûlo rinktis septy-ni mûsø universiteto fakultetai: Filologijos, Gamtos, matematikosir technologijø, Istorijos, Lituanistikos, Socialinës edukacijos, Sportoir sveikatos, Ugdymo mokslø.

Ðiuolaikinei visuomenei labai svarbus atvirumas ir bendra-darbiavimas, todël Lietuvos edukologijos universitetas yra daugeliotarptautiniø organizacijø – Europos universitetø, Europos tarp-tautinio ðvietimo, Europos profesinio ugdymo institucijø, Baltijosðaliø universitetø, Europos ðvietimo tarybø tinklo asociacijø – na-rys, bendradarbiauja su daugiau nei 90 uþsienio ðaliø aukðtojomokslo, kultûros ir ðvietimo institucijø, palaiko glaudþius ryðiussu socialiniais partneriais, yra pasiraðæs bendradarbiavimo sutar-èiø su LR ministerijomis, Lietuvos aukðtosiomis universitetinë-mis ir neuniversitetinëmis mokyklomis ir gimnazijomis, bankais,þiniasklaidos ástaigomis ir kt.

Universiteto absolventai sëkmingai dirba visose Lietuvos mo-kyklose. Jie sudaro ðvietimo sistemos branduolá. Per daugelá metøLietuvos edukologijos universitetas parengë gausø bûrá savo sritiesprofesionalø, giliai màstanèiø ir talentingø asmenybiø – nacionali-niø (valstybiniø) mokslo, kultûros ir meno premijø laureatø. Uni-versitetas didþiuojasi turëdamas 12 olimpiniø, 21 pasaulio ir 53Europos èempionus. Mûsø studentai nuëjæ á mokyklas ugdo tauti-næ savimonæ, perduoda ágytas þinias, aktyviai dalyvauja mokykløbendruomenës gyvenime. Lietuvos edukologijos universitetà yrabaigæ garsûs raðytojai, kompozitoriai ir kt. Jø tradicijà tæsia jauni,talentingi lietuviø kalbos puoselëtojai, muzikos kûrëjai, þymûs tele-vizijos ir radijo atstovai, kurie, dar bûdami studentai, iðleido savopoezijos ir prozos knygø. Ði statistika liudija didþias þmogaus pa-stangas ir kûrybinæ valià, talentà ir charakterá, meilæ ir pasiðventimàsavo kraðtui.

Tapkite mûsø akademinës bendruomenës dalimi, ir Lietuvosedukologijos universitetas suteiks asmeninio ir mokslinio tobulë-jimo galimybes!

Universitetas vakar ir šiandien


• Gauk ne tik iðsilavinimà, bet ir profesijà Baigæs studijas Lietuvos edukologijos universitete, ágysi ne

tik bakalauro diplomà, bet ir pedagogo kvalifikacijà.• Draugiðkumas ir bendradarbiavimasUniversitete dirba savo srities specialistai – dëstytojai, kurie

studentams ne tik veda paskaitas, seminarus, bet ir konsultuoja,pataria mokslo klausimais, suteikia galimybæ dar labiau gilinti savoþinias ir ágyvendinti mokslo uþmojus.

• Gauk stipendijàLEU studentai turi galimybæ gauti pedagoginæ (tikslinæ),

socialinæ, mecenato, skatinamàjà ir kt. stipendijas.• Studijø perspektyvosStudijas galësi tæsti LEU, Lietuvos ar uþsienio universitetø

magistrantûroje ir doktorantûroje.• Studijuok ir keliaukStudijø metu turësi galimybæ iðvykti studijuoti ir atlikti

praktikos uþsienio universitetuose.• LEU – Lietuvos ðirdyje Studijuok sostinëje ir nuolat bûk ávykiø sûkuryje. Univer-

sitetas rûpinasi, kad studentai apie vykstanèius renginius suþinotøpirmieji, o suþinojæ – aktyviai juose dalyvautø.

• Gyvenk sostinës centreLEU bendrabuèiai yra ne tik ðalia Universiteto, bet ir netoli

Vilniaus miesto centro.• Leisk laisvalaiká turiningaiPo paskaitø studentai gali uþsiimti sportine veikla, dainuoti,

ðokti, groti ar vaidinti ávairiuose meniniuose kolektyvuose, dalyvautimoksliniø draugijø veikloje. Universitetas yra atviras studentønorams ir siûlo naudingai praleisti laikà, plësti akiratá, ugdytibendravimo ir organizacinius ágûdþius.

Lietuvos edukologijos universitete studijuoti verta!


Lietuvos edukologijos universitete vykdomos trijø pakopølaipsná suteikianèios studijos: pirmosios pakopos – bakalauro, antro-sios pakopos – magistrantûros, treèiosios pakopos – doktorantûros.

Pirmosios pakopos (bakalauro) studijos

Pirmosios pakopos universitetiniø studijø programos yra ski-riamos teikti universaløjá bendràjá iðsilavinimà, teoriná pasirengimàir aukðèiausio lygio profesinius gebëjimus. Baigus universitetinespirmosios pakopos studijas, ágyjamas kvalifikacinis bakalaurolaipsnis. Sëkmingai baigus studijas, ágyjama teisë tæsti studijasmagistrantûroje. Studijø programø trukmë – 4 metai (nuolatinëstudijø forma) ir 5,5 metai (iðtæstinë forma).

Pirmosios pakopos studijø programos, kurià baigus suteikia-mas krypties (ðakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra ne maþesnëkaip 210 ir ne didesnë kaip 240 kreditø.

Studijø programos, kurià baigus suteikiamas dvigubas pagrin-dinës studijø krypties (ðakos) ir gretutinës studijø krypties (ðakos)bakalauro laipsnis, apimtis yra 240 kreditø.

Universitetas gali organizuoti studijø procesà taip, kad stu-dentai galëtø ágyti dviejø skirtingø krypèiø (ðakø) bakalauro kva-lifikacinius laipsnius, lygiagreèiai studijuodami pagal dvi studijøprogramas. Tokiu atveju ne maþiau kaip 165 studijø kreditus turisudaryti pirmosios krypties studijø dalykai. Su jais nesutampantysantrosios krypties studijø dalykai – ne maþiau kaip 135 studijøkreditus, jei kiti abiejø krypèiø studijø dalykai sutampa.

Studijø sistema


Antrosios pakopos studijos

Antrosios pakopos studijø programos skiriamos pasirengtisavarankiðkam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, reika-laujanèiam mokslo þiniø ir analitiniø gebëjimø. Asmenims, baigu-siems magistrantûros studijø programas, suteikiamas atitinkamosstudijø krypties magistro laipsnis. Asmenims, baigusiems antro-sios pakopos teologijos studijø programas, suderintas su Katalikøbaþnyèios vadovybe, gali bûti suteikiamas teologijos licenciatolaipsnis.

Antrosios pakopos studijø programos apimtis yra ne maþesnëkaip 90 ir ne didesnë kaip 120 studijø kreditø.

Stojantiesiems á antrosios pakopos studijas gali bûti organi-zuotos papildomosios studijos.

Papildomosios studijosPapildomosios studijos stojantiesiems á antrosios pakopos

studijas organizuojamos ðiais atvejais:1. kai asmuo yra baigæs kolegines studijas, iðskyrus atvejus,

kai Universiteto senatas yra priëmæs sprendimà, kad stojanèiajamá konkreèias studijø programas pakanka Universiteto nustatyto po-bûdþio ir trukmës, bet ne trumpesnës kaip vienø metø, praktinësveiklos patirties;

2. kai pasirinkta magistrantûros studijø kryptis nesutampasu asmens baigtø universitetiniø pirmosios pakopos studijø pa-grindine ar gretutine kryptimi, iðskyrus atvejus, kai Universitetosenatas yra priëmæs sprendimà, kad stojanèiajam á konkreèiasstudijø programas pakanka Universiteto nustatyto pobûdþio irtrukmës praktinës veiklos patirties.

Papildomøjø studijø apimtis negali bûti didesnë kaip 60studijø kreditø. Jeigu ketinanèiam studijuoti magistrantûroje asmeniuitrûksta daugiau þiniø ir gebëjimø nei gali suteikti papildomosiosstudijos, jis turi tas þinias ir gebëjimus ágyti studijuodamas pagalpirmosios pakopos universitetiniø studijø programà.

Treèiosios pakopos (doktorantûros) studijos

Treèiosios pakopos studijos rengia mokslininkus, kurie ge-bëtø savarankiðkai atlikti moksliniø tyrimø ir eksperimentinës (so-cialinës, kultûrinës) plëtros darbus ir spræsti mokslo problemas.Treèiosios pakopos studijos vykdomos pagal Vyriausybës patvir-tintus Mokslo doktorantûros nuostatus. Disertacijà apgynusiemsasmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. Studijø trukmë –4 metai. Bendra treèiosios pakopos studijø apimtis yra ne maþesnëkaip 30 studijø kreditø.

Iðlyginamosios studijos

Iðlyginamosios studijos – tai pirmosios pakopos universite-tinës studijos, skirtos kolegijø absolventams, baigusiems to profiliostudijø programas, turintiems aukðtàjá neuniversitetiná iðsilavinimà,ágijusiems profesinæ kvalifikacijà arba profesinio bakalauro laipsnáir norintiems ágyti universitetiná iðsilavinimà.

Studijø trukmë – 1,5–2,5 metø. Studijø apimtis – 60–100 kre-ditø (pagal ECTS – 90–150 kreditø).

Asmenys, baigæ iðlyginamàsias studijas, bendràja tvarka galidalyvauti konkurse stoti á magistrantûrà.

Studijø sistema


Lietuvos edukologijos universiteto studijø sistemos struktûra,studijø pakopø ir formø apraðai yra pateikta tinklapyjehttp://www.leu.lt/lt/studijos.html.

Perkvalifikavimo (dalinës) studijos

Universitetas siûlo mokytojams modulio (dalines) studijas –galimybæ persikvalifikuoti. Studijos trunka nuo 1 iki 2 metø.Remiantis LR ðvietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 3 d. ásaky-mu Nr. V-619, baigusiems modulio (dalines) studijas suteikiamateisë dirbti dalyko mokytoju. Baigusiesiems studijas iðduodamasstudijø paþymëjimas.

Mokomojo dalyko modulis – 90 studijø kreditø mokomàjádalykà atitinkantys studijø krypties dalykai, teikiantys prakti-kuojanèiam pedagogui dalyko þiniø ir gebëjimø, kuriø pagrindusuteikiama teisë ðá dalykà mokyti.

Pedagoginës specializacijos modulis – 90 studijø kreditø ðvie-timo ir ugdymo krypèiø grupei priskiriamos studijø krypties (ða-kos) studijø dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojanèiam pe-dagogui pedagoginës specializacijos þiniø ir gebëjimø, kuriø pa-grindu suteikiama teisë vykdyti specializuotà pedagoginæ veiklà.

Nuotolinës studijos – studento nuoseklus mokymasis irmokymas nuotolinio kontaktinio ir nekontaktinio darbo bûduvirtualioje mokymosi aplinkoje arba pasitelkiant kitas informaci-nes komunikacijos technologijas. Nuotolinëms studijoms studijødalykai (moduliai) teikiami akredituoti, kai ne maþiau kaip 85 proc.studijø dalyko medþiagos ir laiko dalyko (modulio) studijø tiks-lams pasiekti realizuojama nuotoliniø studijø aplinkoje.

Tai puiki galimybë ágyti universitetiná iðsilavinimà ir bakalau-ro diplomà negalintiems ilgam laikui iðvykti ið savo gyvenamosiosvietos (Lietuvoje ar uþsienyje).

Studijuojant nuotoliniu bûdu studijø programa savo apimtimiir turiniu niekuo nesiskiria nuo kitø studijø organizavimo bûdø(nuolatinës, iðtæstinës studijos) ir teikia tokias paèias kompetencijas.Tai studijø organizavimo bûdas pagal tas paèias akredituotas stu-dijø programas, todël ágyjamas diplomas yra lygiavertis.

Studijø sistema


Ðiandieninës studijos be tarptautinës partnerystës ir galimy-biø studijuoti uþsienyje ar kartu mokytis viename universitete sustudentais ið Èekijos, Ispanijos, Lenkijos, Prancûzijos, Turkijos, Vo-kietijos ir kitø ðaliø – nebeásivaizduojamos. Vis glaudþiau bendra-darbiaujanti Europa ápareigoja mus galvoti ne tik apie savo ðaliesaukðtàsias mokyklas, bet ir apie visos Europos universitetus. Lietu-vos edukologijos universitetas – puikus tiltas norintiems studijuotiuþsienyje: èia kiekvienais metais studentams siûloma iðbandyti jë-gas beveik 150 Europos universitetø, ið kuriø net 6 yra tarp 100geriausiø Europos universitetø. Be to, kasmet sutarèiø su naujaisuniversitetais vis daugëja.

Mûsø universiteto studentai ne tik vyksta svetur, bet ir patysgloboja atvykusius studijuoti á Lietuvos edukologijos universitetàErasmus studentus. Prisiëmæ mentoriaus pareigas jie turi galimy-bæ susipaþinti su ávairiø tautø atstovais ir ið pirmø lûpø suþinotidaug naujø dalykø apie kitas kultûras.

Erasmus – tai Europos Bendrijos bendradarbiavimo ðvietimosrityje programa. Programos dalyviai ágyja tarptautinës ðvietimopatirties ir tampa atviresni naujovëms, gali lyginti savo ir kitø vals-tybiø ðvietimo sistemas, siûlyti jas tobulinti. Erasmus programa ap-ima visas ðvietimo sritis: teikia paramà ir besimokantiesiems, irpedagogams, ir ðvietimo administracijos darbuotojams. Pagal ðiàprogramà galimi studentø mainai, darbuotojø staþuotës, parengia-mieji mokomosios ar paþintinës veiklos uþsienio universitetuosevizitai. Pasak studentø, Erasmus: „Puiki galimybë tiems, kurie ne-bijo rizikuoti ir nori iðbandyti kaþkà nauja, paávairinti savo studijas“,„Neákainojama patirtis“, „Tai galimybë ne tik studijuoti uþsienyje,tobulinti uþsienio kalbø þinias, bet ir susipaþinti su þmonëmis iðskirtingø pasaulio kampeliø, susirasti naujø draugø, suþinoti apienaujas kultûras bei keliauti.“

Lietuvos edukologijos universitetas turi iðplëstinæ Erasmuschartijà, leidþianèià organizuoti uþsienio universitetuose ne tikstudijas, bet ir praktikà. Veiklos tikslas – suteikti studentams gali-mybæ atlikti praktikà uþsienyje, ágyti profesinës, kalbinës, kul-tûrines patirties ir susipaþinti su Europos ðaliø patirtimi studijuojamødisciplinø srityje. Erasmus praktikà uþsienyje gali atlikti Universi-tete registruoti visø pakopø nuolatiniø ir iðtæstiniø studijø studentai.Praktikos trukmë – nuo 3 iki 12 mënesiø.

Lietuvos edukologijos universitetas vykdo ðias tarptautinesprogramas: mainus pagal dviðales bendradarbiavimo sutartis, mai-nus pagal ES programas, taip pat kitus ávairius projektus (DMD,Nordplus, Fulbright ir kt.).

Studijø tarptautiðkumas


Á Lietuvos edukologijos universitetà konkurso bûdu priima-mi asmenys, turintys ne þemesná kaip viduriná iðsilavinimà, pagalmokymosi rezultatus ir kitus Universiteto nustatytus reikalavimus.

Stojantieji gali pretenduoti á valstybës finansuojamas ir vals-tybës nefinansuojamas vietas, studijuoti nuolatine arba iðtæstinestudijø forma.

Stojantysis, pretenduojantis á ðvietimo ir ugdymo krypèiø gru-pës studijø programø valstybës finansuojamas studijø vietas, kuriasbaigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, privalo laikyti motyva-cijos ávertinimo testà. Motyvacija vertinama 1 arba 2 balais, kuriekaip papildomi yra pridedami prie stojanèiojo konkursinio balo.Motyvacijà ávertinus 0, stojantysis gali pretenduoti á valstybës finan-savimà ir studijø stipendijà, taèiau papildomi balai jam neskiriami.

Stojanèiojo á Lietuvos edukologijos universitetà konkursinisbalas apskaièiuojamas pagal pasirinktà studijø kryptá atitinkanèiøketuriø dalykø brandos egzaminø ávertinimus.

Jei stojantysis nelaikë reikiamo dalyko brandos egzamino,tai apskaièiuojant konkursiná balà imamas to dalyko metinis paþy-mys. Taèiau tai netaikoma pirmajam dalykui, turinèiam didþiausiàsvertiná vidurká, ir lietuviø kalbos ir literatûros brandos egzaminui.

Stojanèiojo á meno pedagogikos programas konkursiná balàlemia stojamasis egzaminas, kurio svertinis vidurkis yra didþiau-sias, lietuviø kalbos ir literatûros brandos egzamino ávertinimas irvieno pasirenkamojo dalyko (istorijos / geografijos / matematikos /uþsienio kalbos / informaciniø technologijø) brandos egzaminoávertinimas arba metinis paþymys. Stojantysis, neiðlaikæs stojamo-jo egzamino, negali dalyvauti konkurse á valstybës finansuojamasstudijø vietas.

Tarptautiniø ir ðalies olimpiadø, konkursø, priziniø vietø lai-mëtojams skiriama papildomø balø.

Studentø priëmimà organizuoja ir vykdo Priëmimo komisija.Èia teikiama informacija apie studijø programas, apie priëmimotvarkà, konsultuoja su priëmimu susijusiais klausimais.

Kaip ástoti á Lietuvos edukologijos universitetà?

Informacijà teikiaLietuvos edukologijos universitetoPriëmimo komisijaStudentø g. 39, 119 kab.Tel. (8 5) 275 10 32El. p. [email protected]


Lietuvos edukologijos universitete studentai gali gauti ávairiørûðiø finansinæ paramà, kurià teikia pats Universitetas, valstybinësástaigos, organizacijos ar privatûs asmenys. Ðia parama Universite-tas skatina studentus mokytis, siekti akademiniø aukðtumø, akty-viai dalyvauti bendruomenës gyvenime, atstovauti Universitetui irgarsinsi jo vardà tiek Lietuvoje, tiek ir uþsienyje, mokslo, meno,sporto ir (ar) visuomeninës veiklos srityse. Studentams, kuriø ma-terialinë padëtis sunki, yra sudarytos sàlygos jà palengvinti, oneágaliesiems – realizuoti savo studijø lûkesèius. Visø studijø for-mø ir pakopø studentø stipendijø dydá, lëðø skirstymà, skyrimo irmokëjimo tvarkà reglamentuoja Lietuvos edukologijos universitetostipendijø ir kitø iðmokø administravimo tvarkos apraðas.

Finansinës paramos rûðys

• Skatinamoji stipendija• Tikslinë stipendija• Vienkartinë skatinamoji iðmoka• Vardinë stipendija• Socialinë stipendija• Vienkartinë iðmoka• Mecenato stipendija• Uþsienio lietuviø stipendija• Valstybës remiamos paskolos• Uþ studijas sumokëtos kainos kompensavimas• Kompensavimas atlikusiems karo tarnybà• Finansinë pagalba studentams su negalia• Uþsienio studentø stipendija

Socialinë stipendija

Socialines stipendijas gali gauti aukðtøjø mokyklø pirmosiospakopos, vientisøjø studijø, antrosios pakopos studijø studentai irstudentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikianèias studijø pro-gramas (iðskyrus rezidentûrà), studijuojantys ir valstybës finansuoja-mose vietose, ir uþ studijas mokantys savo lëðomis. Norintys gautisocialinæ stipendijà asmenys turi atitikti bent vienà ið ðiø kriterijø:1) yra ið nepasiturinèiø ðeimø ar vieni gyvenantys asmenys, turintysteisæ gauti arba gaunantys socialinæ paðalpà pagal Lietuvos Res-publikos piniginës socialinës paramos nepasiturintiems gyvento-jams ástatymà; 2) turi teisës aktø nustatyta tvarka nustatytà 45 proc.ar maþesná darbingumo lygá arba sunkø ar vidutiná neágalumo lygá;3) yra ne vyresni kaip 25 metø ir jiems iki pilnametystës ástatymønustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rûpyba) arba jø tëvai (turë-tas vienintelis ið tëvø) yra miræ. Ðios stipendijos dydis yra 3 BSI(390 Lt) ir skiriamos ið Valstybinio studijø fondo.

Vienkartinë skatinamoji iðmoka

Skiriama pirmosios, antrosios ir vientisøjø studijø studentams,pasiekusiems gerø studijø rezultatø mokslinëje, kultûros, sporto irvisuomenës veikloje.

Vardinë stipendija

Gerø akademiniø rezultatø pasiekusiems ir ypaè aktyviemsLietuvos edukologijos universiteto studentams teikiamos vardinësstipendijos. Stipendijø skyrimo tvarkà nustato jø steigimo sutartys,rëmëjø arba Universiteto rektoriaus patvirtinti nuostatai. Vardiniøstipendijø konkursas skelbiamas pavasará ir rudená.

Finansinë parama


Skatinamoji stipendija

Skiriama uþ studijø rezultatus, atsiþvelgiant á studijø programà,praëjusio semestro sesijos paþymiø vidurkius. Skatinamoji stipendijaskirta valstybës finansuojamiems pirmosios ir antrosios pakopø beivientisøjø studijø studentams.

Uþsienio lietuviø stipendija

Valstybës parama iðeivijos ir lietuviø kilmës uþsienieèiø vai-kams, vaikaièiams ir provaikaièiams teikiama du kartus per metus(rudens ir pavasario semestre) konkurso bûdu ir yra administruoja-ma Valstybinio studijø fondo. Teisæ gauti paramà turi iðeivijos irlietuviø kilmës uþsienieèiø vaikai, vaikaièiai, provaikaièiai, kurieyra: 1) priimti á pirmosios pakopos, vientisàsias arba antrosios pa-kopos studijas Lietuvos aukðtojoje mokykloje; 2) paskutinæ sesijàiðlaikæ be akademiniø skolø (ðis punktas netaikomas pirmosios pa-kopos, vientisøjø arba antrosios pakopos studijø pirmojo semestrostudentams ir studentams, pretenduojantiems gauti socialinæ ið-mokà); 3) studentai gali pretenduoti á abi paramos rûðis kiekvienàsemestrà.

Stipendijos skiriamos vienam studijø semestrui ir iðmoka-mos kas mënesá iki to semestro pabaigos. Stipendijos dydis – 3 BSI(ðiuo metu 390 Lt) per mënesá.

Socialinë iðmoka – vienkartinë iðmoka, skiriama atsiþvelgusá pretenduojanèio gauti paramà asmens socialinæ padëtá (nuo 700 Ltiki 1100 Lt).

Vienkartinë iðmoka

Skiriama pirmosios, antrosios ir treèiosios pakopø bei vienti-søjø studijø studentams ligos, artimøjø mirties, stichinës ar kitokiosnelaimës atvejais.

Mecenatø stipendija

Skiriama ir mokama studentams ið mecenatø rëmimo fondøarba privaèiø tam skirtø lëðø. Stipendijos dydá ir periodiðkumànustato rëmëjai. Mecenato stipendijos skiriamos vadovaujantisLietuvos Respublikos norminiais teisës aktais, mecenato rëmimofondø nuostatais ar su rëmëjø pasiraðytomis sutartimis.

Tikslinë stipendija

Skiriama pirmosios pakopos studentams, priimtiems ne ankð-èiau kaip 2010 m. ir studijuojantiems valstybës finansuojamojevietoje pagal ðvietimo ir ugdymo studijø krypèiø grupës programas,skirtas pedagogams rengti. Jos dydis – 400 Lt.

Finansinë parama studentams su negalia

Skiriama studentams, turintiems 45 proc. ir maþesná darbin-gumà, studijuojantiems aukðtojoje mokykloje pirmà kartà pagalpirmosios pakopos, vientisøjø, antrosios pakopos arba treèiosiospakopos studijø programas, neturintiems akademiniø skolø ir tu-rintiems galiojantá neágaliojo paþymëjimà.

Neágalûs paþangûs studentai tai pat gali gauti tikslinæ iðmo-kà studijø prieinamumui uþtikrinti. Ðios iðmokos dydis – 520 Lt permënesá. Ði parama yra skiriama ágyvendinant Europos socialiniofondo paremtà projektà „Tikslinës iðmokos studijø prieinamumuiuþtikrinti“. Tikslines iðmokas studijø prieinamumui uþtikrinti ad-ministruoja ir informacijà teikia Valstybinis studijø fondas –www.vsf.lt.

Neágaliems studentams valstybë tai pat skiria papildomà pa-ramà: 180 Lt per mënesá specialiems poreikiams ir 416 Lt per se-mestrà studijø iðlaidoms.

Finansinë parama


Kompensavimas karo tarnybà atlikusiems

Uþ studijas sumokëtos kainos dalies kompensavimas nuolati-næ privalomàjà pradinæ karo tarnybà atlikusiems ar bazinius kari-nius mokymus baigusiems asmenims. Teisæ á sumokëtos uþ studijaskainos dalies kompensavimà turi asmuo, kuris:

1. pirmà kartà aukðtojoje mokykloje studijuoja pagal pirmosiosar antrosios pakopos arba vientisøjø studijø programas ar baigæsstudijas;

2. nuolatinæ privalomàjà pradinæ karo tarnybà atliko ar bazi-nius karinius mokymus baigë po 2011 m. rugsëjo 1 d.;

3. visà studijø laikotarpá ar jo dalá studijavo valstybës nefi-nansuojamoje vietoje;

4. neturi akademiniø skolø;5. studijas pradëjo praëjus ne daugiau negu trejiems metams nuo

nuolatinës privalomosios pradinës karo tarnybos atlikimo ar bazi-niø kariniø mokymø baigimo datos;

6. nuolatinæ privalomàjà pradinæ karo tarnybà atliko ar baziniuskarinius mokymus baigë praëjus ne daugiau negu trejiems me-tams nuo studijø baigimo datos.

Uþsienio studentø stipendija

Stipendija skiriama uþsienio universitetø studentams, atvy-kusiems studijuoti pagal dviðales bendradarbiavimo sutartis.

Valstybës remiamos paskolos

Studentai tai pat gali gauti valstybës remiamas paskolas. Pa-skolø iðdavimà administruoja Valstybinis studijø fondas. Valstybësremiamos paskolos yra:

1. paskola studijø kainai – maksimali suma uþ vienus me-tus mokama studijø kaina, iðmokama á aukðtosios mokyklos sà-skaità pagal pateiktà praðymà rudens semestre ir pavasario semestreiki liepos 1 dienos;

2. paskola gyvenimo iðlaidoms – 6500 Lt. Ði paskola iðmoka-ma lygiomis dalimis kiekvienà mënesá iki liepos 1 dienos (paskuti-nio kurso studentams iðmokama iki studijø pabaigos) á paskolosgavëjo asmeninæ sàskaità;

3. paskola dalinëms studijoms pagal tarptautines (tarpþiny-bines) sutartis. Ðios paskolos maksimali suma yra 7800 Lt, paskolaiðmokama visa ið karto á paskolos gavëjo asmeninæ sàskaità.

Uþ studijas sumokëtos kainos kompensacija

Uþ studijas sumokëta kaina gali bûti kompensuojama pir-mosios pakopos ar vientisøjø studijø studentams, pasiekusiemsgeriausiø studijø rezultatø. Teisæ á sumokëtos uþ studijas kainoskompensavimà turi Lietuvos aukðtojoje mokykloje valstybës nefi-nansuojamoje vietoje atitinkamà studijø laikotarpá baigæs asmuo:

1. turintis teisæ á valstybës finansuojamà studijø vietà ar ástudijø kainos kompensavimà (Mokslo ir studijø ástatymo 72straipsnis);

2. neturintis akademiniø skolø;3. kurio studijø rezultatø vidurkis ne maþesnis uþ jo aukðtosios

mokyklos, jo studijø programos ir formos to paties kurso atitinkamolaikotarpio studijø rezultatø vidurká.

Finansinë parama


Apie bendrabuèius

LEU bendrabutis-sveèiø namai (VII bendrabutis, A. Vivuls-kio g. 36) yra Universiteto padalinys, teikiantis apgyvendinimopaslaugas. Pagrindinë ðio padalinio funkcija – apgyvendinti Uni-versiteto nuolatiniø ir iðtæstiniø studijø studentus ir Universitetosveèius.

Sveèiai gali rinktis ne tik bendrabuèio tipo kambarius, yranumeriø su atskiru miegamuoju, jaukia svetaine ir balkonu, ið kurioatsiveria nuostabi Vilniaus miesto panorama.

Bendrabutyje yra árengta moderni konferencijø salë, kuriojetelpa iki 40 þmoniø. Salei priklausanèioje virtuvëlëje galima pa-ruoðti uþkandþiø renginio sveèiams.

Lietuvos edukologijos universiteto bendrabuèiai

Lietuvos edukologijos universitetui priklauso penki bendra-buèiai, kuriuose studentams sukurtos palankios gyvenimo, moky-mosi ir poilsio sàlygos.

Gyvenamosios vietos bendrabuèiuose skiriamos vadovau-jantis Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus patvirtintu LEUbendrabuèiø suteikimo ir valdymo tvarkos apraðu. Konkursas gy-venamajai vietai ágyti vyresniø kursø studentams yra vykdomasgeguþës–birþelio mënesiais, I kurso studentams – iki rugpjûèio 25 d.Mokslo metams prasidëjus, studentai priimami pagal atskirà tvarkà.

Pirmenybë skiriant gyvenamàjà vietà bendrabutyje teikiamanaðlaièiams (netekus abiejø tëvø arba teismo sprendimu turintiemsglobëjus), taip pat gyvenantiems toliau kaip 200 km nuo Vilniaus,neágaliesiems ir studentams ið daugiavaikiø ðeimø.

Norintieji gyventi bendrabutyje praðymus pateikia dekanatø /institutø vietø bendrabuèiuose skyrimo komisijoms. Gyvenamosiosvietos áteisinamos ásakymu.

Bendrabuèio blokà sudaro du kambariai – dvivietis ir trivietis.Vienam blokui priklauso WC, praustuvë ir duðas arba vonia. Virtuvëbendra dviem aukðtams. Taip pat yra galimybë naudotis savitarnosskalbykle, dþiovykle, lygintuvu. Bendrabutyje veikia internetas, pri-eiga suteikiama kiekvienam studentui.

Bendrabutis-sveèiø namai yra ásikûræ strategiðkai patogiojevietoje, ðalia vienø judriausiø sostinës gatviø – Savanoriø pr. irÐvitrigailos g., palyginti netoli traukiniø ir autobusø stoties, todëlyra lengvai pasiekiami visuomeniniu transportu ið bet kurios Vil-niaus vietos. Patogus susisiekimas, rami vieta ir itin palanki kaina –patrauklus pasiûlymas akademiniam jaunimui. Bendrabutyje galiapsistoti ne tik LEU, bet ir kitø aukðtøjø mokyklø studentai.

I bendrabutis (Studentø g. 41) – koridorinë sistema. Trivieèiaikambariai (apgyvendinama po du studentus). Patogumai: virtuvë,dvi prausyklos ir WC – kiekviename aukðte, duðai – rûsio patal-pose. Árengta savitarnos skalbimo maðina. Bendrabutis pritaikytasgyventi judëjimo negalià turintiems studentams. Internetas kiek-vienam studentui.

III, IV bendrabuèiai (Studentø g. 45, 47) – koridorinë sistema.Trivieèiai kambariai (apgyvendinama po du studentus). Patogumai:dvi virtuvës, dvi prausyklos ir WC – kiekviename aukðte, duðai –rûsio patalpose, árengtos savitarnos skalbimo maðinos, III ben-drabutyje teikiamos kopijavimo paslaugos. Internetas kiekvienamstudentui.

VIII bendrabutis (Ðvitrigailos g. 4) – koridorinë sistema.Kambariai dvivieèiai. Kambariuose yra praustuvas. Du tualetai,prausyklos, dvi virtuvës – kiekviename aukðte, duðai – rûsio patal-pose. Bendro naudojimo patalpos naujai suremontuotos. Árengtasavitarnos skalbimo maðina, internetas kiekvienam studentui.


Bendrabuèiuose yra apgyvendinamos ir studentø ðeimos.Ðeimyninis kambarys skiriamas mokslo metø laikotarpiui.

Bendrabuèiuose ið viso yra 1200 gyvenamøjø vietø. Jei apgy-vendinus studentus lieka laisvø vietø, kambariuose galima gyventi irpo vienà, taip pat priimami ir kitø Vilniaus miesto aukðtøjø mokykløstudentai.

Bendrabuèiø kambarius ir blokuose esanèias bendras patal-pas tvarko patys gyventojai, bendro naudojimo patalpas – etatiniai

bendrabuèiø darbuotojai. Studentø ir gyventojø saugumu rûpinasiapsaugos tarnyba.

Bendrabuèiai yra ðalia mokomøjø korpusø, kas ypaè patoguèia gyvenantiems studentams ir atvykusiems sveèiams.

Iðsamesnë informacija teikiamatel. (8 5) 279 00 26, (8 5) 213 07 04.

Lietuvos edukologijos universiteto bendrabuèiai


Lietuvos edukologijos universiteto biblioteka – tai studijø, moks-lo ir informaciniø technologijø centras, siûlantis vartotojams visàpaslaugø spektrà. Bibliotekos specializacija – ðvietimo, ugdymo,didaktikos dokumentø komplektavimas. Bibliotekoje sukaupta dau-giau nei 600 tûkst. fiziniø vienetø knygø, serialiniø leidiniø, garso,vaizdo ir elektroniniø dokumentø. Kasmet biblioteka ásigyja apie10 tûkst. naujø dokumentø, prenumeruoja daugiau nei 150 pa-vadinimø periodiniø leidiniø. Daugiau kaip 100 tûkst. elektroni-niø knygø, 20 tûkst. elektroniniø periodiniø leidiniø vartotojamsprieinama per prenumeruojamas duomenø bazes.

Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekoje rasite do-kumentø, reikalingø mokslo tyrimams ir studijø programomsvykdyti, vadovëliø mokyklai, metodiniø priemoniø, mokslo po-puliariøjø dokumentø, groþiniø kûriniø. Daugelá jø bibliotekaskolina á namus – vartotojus aptarnauja centrinis ir II rûmø abo-nementai. Visi reikalingi dokumentai, kuriø biblioteka neturi, yrauþsisakomi ið kitø bibliotekø per tarpbibliotekiná abonementà arbadokumentø pristatymo tarnybas.

Vartotojams keturiose skaityklose, Mokymosi resursø centre,grupinio darbo erdvëse ir kabinetuose árengta 720 darbo vietø, iðjø – 115 kompiuterizuotø, veikia belaidis interneto ryðys. Bibliote-koje galite ne tik skaityti tradicinius ir elektroninius dokumentus,bet ir gauti profesionalø konsultacijas, susipaþinti su parodomis,ásiraðyti informacijà á kompiuterines laikmenas, skenuoti vaizdus,kopijuoti, laminuoti ar áriðti dokumentus, pasiklausyti muzikos,perþiûrëti audiovizualinius dokumentus, pabendrauti su kolego-mis ar tiesiog tyliai ir ramiai padirbëti.

Daugiau informacijos apie bibliotekos paslaugaswww.leu.lt/biblioteka.

Bibliotekos ištekliai studijoms


Moksliniai tyrimai. Lietuvos edukologijos universitetas, siek-damas tapti tarptautiðka, modernia, patrauklia ir konkurencingaedukacinio profilio aukðtàja mokykla, kelia ðiuos prioritetus: plëtotiedukologijos tyrimus, didinti moksliniø tyrimø tarptautiðkumà, plëtotitaikomuosius tyrimus ir vykdyti mokslo bei meno populiarinimà.

Edukologijos tyrimai – fundamentalieji ir taikomieji – rodoUniversiteto iðskirtinumà ir apima ávairius ðvietimo kontekstus:mokomøjø dalykø didaktikà, mokymosi visà gyvenimà skatini-mà, studijø programø tobulinimà, ðvietimo valdymà. Vykdomosmokslinës veiklos strateginiai tikslai – pasauliná mokslo lygá atitin-kanèiø ðvietimo tyrimø vykdymo sàlygø gerinimas, moksliniø tyrimøefektyvumo ir rezultatyvumo didinimas.

Mokslinë veikla. Mokslinæ veiklà Universitete vykdo 7 fa-kultetai, 3 fakultetiniai moksliniø tyrimø institutai, 4 fakultetiniai tyri-mø centrai. Universiteto mokslininkai kasmet parengia daugiau nei10 monografijø ir 100 mokomøjø knygø, mokymo priemoniø, va-dovëliø aukðtajai ir bendrojo ugdymo mokyklai, paskelbia dau-giau nei 800 moksliniø straipsniø Lietuvos, tarptautiniuose ir nacio-naliniuose mokslo leidiniuose. Universiteto mokslininkai dalyvaujaEuropos Sàjungos struktûriniø fondø finansuojamuose projektuose,nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Mokslo leidiniai. Universitetas leidþia 11 mokslo leidiniø:5 tæstinius mokslo leidinius (Meninis tekstas, Teksto slëpiniai, Kal-ba ir kontekstai, Acta litteraria comparativa, Rusistika ir kompa-ratyvistika) ir 6 periodinius mokslo þurnalus (Pedagogika, Istorija,Ugdymo psichologija, Socialinis ugdymas, Þmogus ir þodis, Sportomokslas). Universitete leidþiami mokslo leidiniai yra referuojami tarp-tautinëse duomenø bazëse.

Mokslo renginiai. Kiekvienais metais Universitete organi-zuojama apie 30 tarptautiniø ir nacionaliniø mokslo renginiø.Universiteto mokslininkai kasmet parengia ir perskaito daugiaunei 300 moksliniø praneðimø. Mokslo renginiø organizavime da-lyvauja UNESCO, Europos mokytojø ðvietimo asociacija (ATEE),LR ðvietimo ir mokslo ministerija, kitos Lietuvos ir uþsienio moksloir studijø institucijos.

Pripaþinimas. Universitete dirbantys mokslininkai, dëstyto-jai ir menininkai yra pelnæ nacionaliná ir tarptautiná pripaþinimà,kurá liudija narystë Lietuvos mokslø akademijoje, nacionalinësvalstybinës ir vardinës mokslo premijos, suteikti uþsienio ðaliøuniversitetø garbës daktaro vardai, gauti ordinai ir medaliai, da-lyvavimas tarptautiniø organizacijø veikloje.

Mokslas


Dekanas prof. dr. Gintautas Kundrotas

Filologijos mokslas vertinamas ne vien tik perskaitytomisknygomis, paraðytais referatais ir iðlaikytais egzaminais. Be abejo,filologo studijos turi bûti prasmingos ir nenuobodþios, kûrybingos irásimintinos, o ágytos þinios – gilios ir naudingos studijuojanèiajam.

Fakultetas laukia aktyviø, smalsiø, kûrybingø studentø, neseiti ar neiti kalbos ir literatûros studijø keliu yra talento, paðaukimo,noro paþinti, iðmokti diskutuoti ir vertinti klausimas. StudijosLietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakultete padës taipasiekti!

Studijø metu ágytos þinios ir kompetencijos mûsø absolventamsleidþia sëkmingai dirbti ne tik mokyklose, bet ir kitose ðvietimo irkultûros ástaigose, ávairiose valdþios struktûrose, nevyriausybinëseorganizacijose, privaèiose ámonëse, turizmo firmose, savivaldybëseir kitur.

Gyvenime labiausiai branginu atvirà ir tikrà bendravimà,emociná ryðá su þmonëmis. Manau, kad mes geriausiai mokomës iðtø, kuriuos jauèiame, kurie mums ádomûs, su kuriais kalbame „vienakalba“. Iki ðiol prisimenu bakalauro studiju dëstytojus, atskleidusiusman tai, ko anksèiau neþinojau, suþadinusius màstymà, padëjusiuspamatyti kitokias perspektyvas.

Gráþusi á magistrantûros studijas po daugiau nei deðimtiesmetø, sutikau dar daugiau atvirø, ádomiø, bendrauti ir bendradar-biauti pasiryþusiø þmoniø – ir dëstytojø, ir bendrakursiø. Svarbiàdalelæ savo gyvenimo kelio nuëjau kartu su jais.

Filologijos fakulteto studentë Julija Ritèik

Bakalauro studijø programos

• Anglø filologija

• Lenkø filologija

• Prancûzø filologija

• Rusø filologijos pedagogika irtarpkultûrinë komunikacija

• Vokieèiø filologija

• Anglø filologija irkita uþsienio kalba

Magistrantûros studijø programos

• Anglø filologija

• Taikomoji lingvistika irtarpkultûrinë komunikacija

KontaktaiFilologijos fakultetasStudentø g. 39, 233 kab.Tel./faks. (8 5) 272 55 53El. p. [email protected] www.leu.lt/ff/

Filologijos fakultetas


Bakalauro studijø programos Prancûzø filologija

Programa skirta ir tiems, kurie nesimokë prancûzø kalbos.Studijuojant gilinamasi á prancûzø filologijà, prancûzø kalbà,prancûziðkai kalbanèiø ðaliø istorijà, kultûrà, literatûrà ir geog-rafijà, iðmokstama bendrauti antràja uþsienio (anglø arba vokie-èiø) kalba. Programa iðskirtinë tuo, kad ji yra vienintelë Lietuvoje,pagal kurià rengiami prancûzø kalbos mokytojai. Baigusieji pran-cûzø filologijos bakalauro studijas gali dirbti prancûzø kalbos mo-kytojais pagrindinëse, bendrojo ugdymo, profesinëse mokyklose,progimnazijose, gimnazijose, papildomo ugdymo ástaigose, kalbøcentruose, tarptautinëse ámonëse, turizmo sektoriuje ir kt.

Rusø filologijos pedagogika ir tarpkultûrinëkomunikacija

Programa suteikia galimybæ paþinti rusø kalbos, literatûros,kultûros klodus, tarpkultûrinës komunikacijos specifikà, ugdyti da-lyko pedagogui bûtinus gebëjimus ir ágûdþius, ágyti pedagogo kva-lifikacijà. Baigusieji rusø filologijos pedagogikos ir tarpkultûrinëskomunikacijos studijas ágyja kultûrines, bendràsias, profesines irspecialiàsias kompetencijas. Absolventai sëkmingai dirba uþsie-nio kalbø mokytojais bendrojo ugdymo mokyklose, gimnazijose,dëstokolegijosee, universitetuose, steigia vertimø biurus, dirbair uþima vadovaujamus postus ðvietimo ir kultûros ástaigose,nevyriausybinëse organizacijose, Europos Sàjungos instituci-jose, turizmo sektoriuje ir kt.

Vokieèiø filologija

Á vokieèiø filologijos studijø programà priimami ir tie asme-nys, kurie neturi vokieèiø kalbos egzamino paþymio brandosatestate. Studijuojant vokieèiø filologijà ágyjama teoriniø þiniøapie vokieèiø kalbà, gilinamasi á Vokietijos istorijà, kultûrà,literatûrà ir kt. Studentai pagal tarptautines mainø programas(Erasmus) gali vykti studijuoti ir atlikti praktikos á Vokietijà arAustrijà. Baigusieji ðià studijø programà yra pasirengæ dirbtibendrojo lavinimo mokyklose, ðvietimo ir kultûros ástaigose. ESdarbo rinkoje vokieèiø kalbos ir kultûros þinios teikia daugiaugalimybiø sëkmingai ásidarbinti Vokietijos ámonëse Lietuvoje,turizmo ir kitose ûkio ðakose.

Anglø filologija

Programa suteikia tvirtus visø pagrindiniø anglø filologi-jos specialistui bûtinø þiniø, gebëjimø ir kompetencijø pagrin-dus. Daug dëmesio skiriama praktiniams mokytojo ágûdþiamslavinti. Baigusieji anglø filologijos studijø programà gebës var-toti anglø kalbà, pasitelkdami tinkamà terminijà ir parinkdamitinkamus kalbos registrus, áskaitant ir dalykinæ anglø kalbà,gebës gramatiðkai taisyklingai vartoti kalbà ávairiuose kultûri-niuose ir profesiniuose kontekstuose, versti þodþiu ir raðtu ávai-rius tekstus ir pan. Galës dirbti bendrojo ugdymo mokyklose,gimnazijose ir kitose ugdymo, mokslo ir ðvietimo institucijose,turizmo agentûrose, eiti administracines pareigas, tapti vieðøjøryðiø atstovais ir kt.

Lenkø filologija

Programa suteikia galimybæ puikiai iðmokti bendrauti len-kø kalba ir paþinti turtingà Lenkijos kultûrà, ágyti pedagoginápasiruoðimà. Programos vykdytojai nuolat ieðko rëmëjø, kuriegalëtø nepatekusiems á valstybës finansuojamas vietas studen-tams padengti visà arba dalá studijø kainos. Ði studijø programayra skirta baigusiems bendrojo ugdymo mokyklas lenkø dësto-màja kalba, lietuviø ar rusø mokyklø abiturientams. Baigusiejistudijas iðmanys Lenkijos ir pietryèiø Lietuvos kultûrà, gebëstaisyklingai ir veiksmingai bendrauti lenkø kalba, interpretuotiliteratûros ir kultûros reiðkinius pasauliniame ir lokaliniamekontekste, inicijuoti kultûrinæ veiklà visuomenëje. Galës dirbtilenkø kalbos mokytojais bendrojo ugdymo ir profesinëse mo-kyklose, gimnazijose, mokymo centruose, papildomo ugdymoástaigose, kalbos kursuose, tarptautinëse ámonëse, turizmo sek-toriuje ir kt.



Taikomoji lingvistika irtarpkultûrinë komunikacija

Siekiama parengti profesionalø humanitariniø mokslølingvistikos magistrà, kuris ágis bendrøjø, lingvistiniø ir tarp-kultûriniø kompetencijø, tiesiogiai susijusiø su taikomuoju as-pektu. Baigusieji ðià magistrantûros programà gebës taikytimokslines teorines þinias ávairiose gyvenimo situacijose, moks-liðkai analizuoti ir vertinti procesus, gebës aktyviai dalyvautiglobalios þiniø visuomenës gyvenime, mokës realizuoti saveávairiapusëje mokslinëje tiriamojoje veikloje, bus pasirengæ siektitolesnës mokslinës karjeros. Absolventai turi galimybæ dirbti tarp-tautinëje rinkoje veikianèiose verslo ámonëse, þiniasklaidoje,valstybinëse ir nevalstybinëse visuomeninëse organizacijose,socialinëje, kultûrinëje ir turizmo srityje ir kt.


Studijos uþsienyje. Studentai turi galimybæ dalyvauti tarp-tautinëse studentø mainø programose ir atlikti kalbos praktikàAnglijoje, Italijoje, Lenkijoje, Prancûzijoje, Rusijoje, Turkijoje,Vokietijoje ir kt. Filologijos studijos ne tik tobulina studijuoja-mø kalbø ágûdþius, bet ir padeda susirasti naujø draugø ir taptipasaulio þmogumi.

Anglø filologija ir kita uþsienio kalba

Intensyvûs praktiniai kalbø mokymosi seminarai yra deri-nami su platesná universitetiná iðsilavinimà teikianèiais filologiniøstudijø dalykais – studijuojamø ðaliø literatûra, istorija, politika,kultûra ir kt. Kalbinë praktika atliekama Lietuvos ir uþsienio ins-titucijose. Baigusieji anglø filologijos ir kitos uþsienio (prancû-zø / rusø / vokieèiø) kalbos studijas geba puikiai vartoti angløkalbà, suvokti valstybinës, anglø ir prancûzø / rusø / vokieèiøkalbø struktûrø skirtumus, lyginti ðiø ðaliø kultûras ir parodytikultûriniø ypatumø, susijusiø su religija, socialiniu ir ekonominiukontekstu, nuovokà. Absolventai yra pasirengæ dirbti su tarp-tautine veikla susijusiose organizacijose Lietuvoje ir uþsienyje,geba taikyti ágytas þinias, dirbdami ávairiose kultûros, ðvietimo,mokslo, þiniasklaidos, turizmo srityse, tarptautinio bendradar-biavimo institucijose.

Anglø filologija

Rengiami anglø kalbos specialistai, gebantys kûrybiðkainaudoti ágytas þinias ir gebëjimus, prisitaikyti prie kintanèiø dar-bo rinkos reikalavimø. Magistrantûros studijas baigæ specialistaisëkmingai taiko ágytas þinias su tarptautine veikla susijusioseorganizacijose, Europos Sàjungos padaliniuose, gimnazijose,kolegijose, universitetuose. Anglø filologijos magistrantams su-teikiamos naujausios kalbos mokslo, specialiosios dalykinës irkalbos dëstymo þinios, leidþianèios ugdytis profesinius mokëjimusir ágûdþius, ágalinanèios absolventus efektyviai ir ðiuolaikiðkai dirbtipasirinktoje veiklos srityje ir / ar tæsti studijas doktorantûroje.

Praktinës studijos vyksta archyvuose, bibliotekose, infor-maciniø technologijø centre ir kompiuteriø klasëse. Praktiniøstudijø trukmë – 20 savaièiø. Jø metu susipaþástama su ðiuolaiki-niais kalbos moksliniais tyrimais, átvirtinami ir tobulinami moks-linio darbo ágûdþiai, praktiðkai patikrinami magistro baigiamojodarbo eksperimentiniai rezultatai.



Gamtos, matematikos ir technologijø fakulteto misija – vykdytistudijas, teikianèias asmeniui moksliniais tyrimais grindþiamà,ðiuolaikiná gamtamokslinio paþinimo ir technologijø lygá atitinkantáuniversitetiná iðsilavinimà, plëtoti fundamentinius ir taikomuosiusmokslinius tyrimus, ugdyti visapusiðkai iðsilavinusià, kûrybingà irveiklià asmenybæ, gebanèià daryti poveiká mokslo, ðvietimo ir kultûrospaþangai, visuomenës demokratiðkumui ir pilietiðkumui, puoselëtijaunimo dorà, atsakomybæ, tautiðkumà, patriotizmà ir tolerancijà.

Gyvenime priimame daug svarbiø sprendimø, taèiau specialybëspasirinkimas, ko gero, yra vienas ið svarbiausiø.

Didþiuojamës savo absolventais, sudaranèiais daugumàLietuvos tiksliøjø, gamtos, geografijos, fiziniø ir technologijø mokslømokytojø bendruomenëje. Jø pasiekimai skatina mus tobulëti!

Dar bûdamas mokiniu supratau, jog mane traukia gamtosmokslai. Nuo 8 klasës dalyvavau biologijos olimpiadose, man patikobendrauti, tad iðsikëliau tikslà ateityje tapti mokytoju. Kai atëjometas rinktis, nedvejodamas stojamuosiuose dokumentuose nuro-dþiau Lietuvos edukologijos universitetà. Èia mane pasitikonuostabûs dëstytojai, profesoriai, kurie yra ne tik puikûs savo sritiesþinovai, taèiau ir labai bendraujantys malonûs þmonës. Baigæsstudijas iðkart gavau darbà Þieþmariø gimnazijoje ir, galiupasidþiaugti, neiðkilo jokiø problemø, nes Universitetas ðiam darbuimane parengë visapusiðkai.

Jeigu esate bendraujantis, linkæs dirbti komandoje, norite savopatyrimà perduoti kitiems – Lietuvos edukologijos universitetas yrapuikus pasirinkimas. Baigæ bakalauro studijas jûs ágysite ne tikpasirinktos specialybës bakalauro iðsilavinimà, bet ir pedagogo profesijà.

Dekanas prof. dr. Virginijus Sruoga

KontaktaiGamtos, matematikos irtechnologijø fakultetasStudentø g. 39, GMTF 217 kab.LT-08106 VilniusTel. (8 5) 275 89 35El. p. [email protected] www.leu.lt/gmtf/


• Bendrosios technologijos(aplinkosauga, automobiliø eksploatavimotechnologijos, taikomosios dailës technologijos)

• Biologija

• Fizika ir informacinës technologijos(informacinës technologijos, ðvietimo vadyba,atsinaujinanèioji energetika)

• Geografija (turizmo vadyba)

• Technologijø pedagogika

• Informatikos pedagogika

• Matematikos ir informatikos pedagogika(matematika ir informacinës technologijos;matematinë komunikacija)


• Biologija• Fizika• Geografija• Informatika• Matematika• Technologijø edukologija

Gamtos, matematikos ir

technologijø fakultetas

Absolventas,Þieþmariø gimnazijos biologijos mokytojasDonatas Stanionis


Bendrosios technologijos

Programa suteikia ne tik mechanikos inþinerijos bakalau-ro laipsná, bet ir pedagogo kvalifikacijà. Absolventai gebës pro-jektuoti, kurti gaminius ir / ar jø elementus, pradëdami nuo idë-jos generavimo ir baigdami realiu produktu, planuoti ir atliktipraktinius inþinerinius tyrimus ir eksperimentus. Baigusieji ga-lës dirbti su mechanikos inþinerija susijusá darbà gamyboje arversle, profesinio ugdymo ástaigose, kvalifikacijos këlimo cen-truose, technologijø mokytojais bendrojo ugdymo mokyklose.Absolventai galës tæsti studijas Lietuvos ar uþsienio universitetømechaninës inþinerijos krypties magistrantûroje.

Biologija

Studijø metu mokomasi paþinti biologinæ ávairovæ, siekia-ma ágyti þiniø apie organizmø ir þmogaus morfologijà, anatomi-jà, fiziologijà, ekologijà, genetikà, organizmø tarpusavio ryðius,svarbiausius biologinius procesus ir kt. Studijø metu biologineávairove ir iðskirtiniu kraðtovaizdþiu pasiþyminèiose Lietuvos iruþsienio vietose atliekama mokomoji praktika. Baigusieji dirbagimnazijose ir progimnazijose, bendrojo lavinimo mokyklose,tæsia studijas biologijos, ekologijos ir aplinkotyros krypèiø ma-gistrantûroje, doktorantûroje. Ágytas iðsilavinimas suteikia gali-mybæ dirbti biologo darbà gamtos apsaugos departamentuose irkitose aplinkosaugos ástaigose, visuomenës sveikatos centruo-se, laboratorijose, individualiose ir valstybinëse ámonëse.

Fizika ir informacinës technologijos

Bûsimieji fizikai ir fizikos mokytojai gilins fundamen-taliàsias fizikos þinias, susipaþins su ðiuolaikinës fizikos, tirian-èios visatos sandarà nuo elementariøjø daleliø iki galaktikø, pa-siekimais, tobulins informaciniø technologijø ágûdþius, kuriuostaikys fizikoje, astrofizikoje ir kitose studijuojamose disciplino-se. Baigusieji studijas ágyja dalyko pedagogikos, fizikos baka-lauro laipsná ir pedagogo kvalifikacijà. Absolventai gali dirbtigimnazijose ir progimnazijose, vidurinëse mokyklose, neforma-liojo ðvietimo ástaigose, informaciniø technologijø ámonëse.

Bakalauro studijø programos Geografija

Bûsimieji geografai ir geografijos mokytojai studijuojageografinës aplinkos paþinimo ypatumus, analizuoja gamtoje irvisuomenëje vykstanèiø procesø erdvinæ sklaidà regioninëjeir globalinëje plotmëse ir kt. Ágytos þinios ir iðugdytas integraluspoþiûris leidþia absolventams surasti vietà gyvenime ir sëkmingaikopti karjeros laiptais ávairiose srityse: gamtos apsaugos, terito-rinio planavimo ir valdymo ástaigose, politinëse struktûrose,turizmo ámonëse, bendrojo lavinimo mokyklose ir kt. Nemaþadalis absolventø sëkmingai dirba ðvietimo srityje. Studijuojantgeografijà yra galimybë papildomai mokytis turizmo vadybosatðakà. Jà ávykdþiusiesiems yra suteikiama turizmo vadybos kva-lifikacija ir iðduodamas kvalifikacinis paþymëjimas.

Technologijø pedagogika

Pasirinkusieji ðià studijø programà studijuoja technologijødalykus: dizaino istorijà, dizainà ir dailës technologijas, kon-strukcines medþiagas, etnokultûrà ir tekstilës technologijas,siuviniø projektavimà, konstravimà ir technologijas, maistotechnologijas, vartojimo kultûrà, mitybos fiziologijà ir higie-nà; edukacinæ multimedijà, kompiuterinæ grafikà, 3D grafikàmokykloje, nacionalinæ ir pasaulio maisto kultûrà, interjeroprojektavimà, meno terapijà ir kt. Absolventai gali dirbti techno-logijø mokytojais bendrojo ugdymo mokyklose, neformaliojoðvietimo ástaigose arba tæsti studijas magistrantûroje.

Informatikos pedagogika

Studijø programos absolventams suteikiamas dalyko peda-gogikos, informatikos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikaci-ja. Absolventai yra pasirengæ dirbti gimnazijose ir progimnazijo-se, vidurinëse, profesinëse mokyklose, kolegijose, neformaliojougdymo ástaigose, mokymo centruose ir kitose mokymo ástai-gose. Ágijusieji informatikos bakalauro laipsná taip pat laukiamiinformaciniø technologijø ámonëse, kuriose trûksta specialistøne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Absolventai studijas galitæsti informatikos, informatikos inþinerijos, programø sistemø irkitø giminingø krypèiø magistrantûroje.

Gamtos, matematikos ir technologijø fakultetas


Biologija

Biologijos magistrantûros studijø gilinamosios programostikslas – sudaryti sàlygas studijuojantiesiems visokeriopai tobu-linti asmeninæ mokslinæ ir profesinæ kompetencijas, pasirengtimokslininko tyrëjo arba pedagogo karjerai. Studijø metu ma-gistrantai sukaups biologijos þiniø, ágismoksloo pagrindus ir ga-limybiø naujai, savitai kurti ir taikyti idëjas biologijos moksliniøtyrimø kontekste. Programa skirta rengti biologijos magistrus,gebanèius dirbti moksliná tiriamàjá darbà ávairiose mokslo ástai-gose ir universitetuose. Studijas galima tæsti biologijos arbaedukologijos (biologijos didaktikos ðakos) doktorantûroje.

Fizika

Studijuodami fizikos magistrantûroje pagilinsite funda-mentines ir taikomosios fizikos þinias, ágysite tyrëjo ágûdþiø,reikalingø mokykloje ir tolesnëje mokslininko karjeroje. Ma-gistrantai iðmoksta modeliuoti, tirti ir taikyti mechatroninessistemas; ávaldo ávairias teorines ir eksperimentines tyrimometodikas ir kt. Absolventai dirba mokytojais geriausiose Lietuvosbendrojo ugdymo mokyklose ir gimnazijose, dësto kolegijose.Dalis absolventø toliau sëkmingai studijuoja teorinës ir eksperi-mentinës fizikos doktorantûroje ir kt.

Eksperimentai atliekami ne tik Lietuvos tiriamuosiuose cen-truose, bet ir Ispanijos, Lenkijos, Ðvedijos, Pietø Korëjos, Kinijosir kitø ðaliø universitetuose ir institutuose. Sudaromos galimybësdalyvauti studentø mokslinëse praktikose.

Magistrantai vienà semestrà pagal Erasmus mainø programàgali vykti studijuoti á Hanoverio (Vokietija), Krokuvos (Lenkija),Malmës, Lundo (Ðvedija), Vigo, Saragosos (Ispanija) ir kt. univer-sitetus. Taip pat galima dalyvauti Erasmus praktikos programose.


Matematikos ir informatikos pedagogika

Studentai, pasirinkæ ðià studijø programà, ágyja puikø ma-tematiná pasirengimà, loginio màstymo ágûdþiø, geba ieðkotioptimaliø sprendimø ávairiose gyvenimo situacijose. Baigusie-siems suteikiama pedagogo profesinë kvalifikacija. Absolventaimatematikà ir informatikà gali dëstyti gimnazijose, progimna-zijose, vidurinëse, profesinëse mokyklose, kolegijose, universi-tetuose, neformaliojo ugdymo ástaigose, mokymo centruose ir kitosemokymo ástaigose. Galimybë rinktis vienà ið dviejø specializa-cijø – matematikà ir informacines technologijas arba matemati-næ komunikacijà. Absolventams suteikiamas dalyko pedagogi-kos, matematikos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Kûno kultûra ir gamtamokslinis ugdymas

Baigæ ðias studijas bûsite aukðtos kvalifikacijos, iniciaty-vûs, kompetentingi kûno kultûros ir gamtamokslinio ugdymo spe-cialistai. Studijø metu ágysite pedagoginiø, psichologiniø, didak-tiniø þiniø ir gebëjimø. Galësite dirbti gimnazijose, bendrojougdymo, profesinëse mokyklose kûno kultûros, integruoto gam-tos mokslo ir biologijos mokytojais, papildomojo vaikø ugdymosportinëse ástaigose, sveikatingumo klubuose, valstybinëse, priva-èiose ir visuomeninëse sporto ir su gamtos mokslais susijusioseorganizacijose. Absolventams suteikiamas sporto ir ekologijosbakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Studijos uþsienyje. Pagal Erasmus akademiniø mainø pro-gramà arba dviðales bendradarbiavimo sutartis studentai galiiðvykti á Èekijos, Didþiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos,Lenkijos, Latvijos, Portugalijos, Slovënijos, Suomijos, Ðkoti-jos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos universitetus. Taip pat galiatlikti praktikà pasirinktoje ES ðalies ástaigoje.



Matematika

Programa yra skirta aukðtos kvalifikacijos matematikamsrengti. Akcentuojamas teorinis mokslinis pobûdis, daugiau dë-mesio skiriama teorijai. Gana didelë studijø dalis skiriama moder-niosios diferencialinës geometrijos metodams, ko nëra numaèiu-sios kitos Lietuvos universitetø magistrantûrø studijø programos.Studijas galima tæsti matematikos, informatikos arba edukologijos(matematikos didaktikos ðakos) doktorantûroje, dëstyti matema-tikà vidurinëse mokyklose, kolegijose, universitetuose, taip patdirbti su matematika susijusá darbà ávairiose veiklos srityse.

Magistrantûros programoje numatyta 4 savaièiø trijø daliømokslinë tiriamoji praktika: pedagoginë veikla, mokslinë tiriamojiveikla ir magistrinio darbo raðymas bei pristatymas. Mokslinæ ti-riamàjà praktikos darbo dalá magistrantai atlieka vadovaujamimagistrinio darbo vadovo, taip pat padeda dëstytojams ágyven-dinti projektus.

Studentai pagal Erasmus mainø programà gali plësti ir gi-linti þinias uþsienio ðaliø universitetuose.

Technologijø edukologija

Technologijø edukologijos magistrantûros studijø gilina-mosios programos tikslas – sudaryti sàlygas studijuojantiesiemsvisokeriopai tobulinti mokslinæ ir profesinæ kompetencijas,pasirengti mokslininko tyrëjo arba pedagogo karjerai. Magist-rantai studijuoja mokslo filosofijà, kultûros studijas, ðvietimoprojektø vadybà, ugdymà ir lygias galimybes, ekologinæ kultû-rà, mitybos ir maisto koncepcijas ir kt. Absolventai gali dirbtitechnologijø mokytojais bendrojo ugdymo ir profesinëse mokyk-lose, mokymo centruose, neformaliojo ðvietimo ástaigose ir kt.

Magistrantûros programa numato 4 savaièiø tiriamàjà prak-tikà. Jis susideda ið trijø daliø: pedagoginës veiklos, mokslinëstiriamosios veiklos ir magistro darbo raðymo bei pristatymo.Mokslinæ tiriamàjà praktikos darbo dalá magistrantai atlieka va-dovaujami magistro darbo vadovo, taip pat padeda dëstytojamságyvendinti projektus.


Geografija

Magistrantûros studijø programa skirta rengti geografijosmagistrus, gebanèius dirbti administraciná, tiriamàjá ir pedago-giná darbà vieðojo sektoriaus, privataus verslo, aukðtojo moksloir moksliniø tyrimø institucijose, bendrojo lavinimo mokyklose,gimnazijose, kolegijose. Studentai, kurie bakalauro studijø metunebuvo ágijæ mokytojo kvalifikacijos, studijuodami magistrantû-roje, papildomai gali studijuoti dalykus, nurodytus pedagogorengimo reglamente, ir ágyti geografijos mokytojo kvalifikacijà.Ágytos þinios bei iðugdytas integralus poþiûris leidþia absolven-tams surasti vietà gyvenime ir sëkmingai kopti karjeros laiptaisávairiose srityse.

Sudaromos sàlygos vienà semestrà studijuoti pagal Erasmusprogramà Èekijos, Lenkijos, Ispanijos, Portugalijos, Turkijos irkitø ðaliø universitetuose.

Informatika

Informatikos magistrantûros studijø programa yra skirtaaukðtos kvalifikacijos informatikams rengti. Akcentuojamasteorinis mokslinis pobûdis, daugiau dëmesio skiriama teorijai.Studentai ágyja fundamentaliøjø informatikos þiniø, gebëjimøtaikyti ávairius metodus savarankiðkoje darbinëje veikloje, su-sipaþásta su naujausiomis informacinëmis technologijomis ir jøtaikymu studijose ir profesinëje veikloje ir kt. Studijas galimatæsti informatikos arba edukologijos (informatikos didaktikos)doktorantûroje, galima dëstyti informatikà vidurinëse mokyklo-se, kolegijose, universitetuose, dirbti su informatika susijusá dar-bà ávairiose veiklos srityse.

Organizuojama 4 savaièiø trijø daliø mokslinë tiriamojipraktika: pedagoginë veikla, mokslinë tiriamoji veikla ir magist-rinio darbo raðymas bei pristatymas. Magistrantai pedagoginæveiklà vykdo Informatikos katedroje: vadovaujami dëstytojø jieveda informatikos dalykø uþsiëmimus bakalauro studijø studen-tams. Mokslinæ tiriamàjà praktikos darbo dalá magistrantai atliekavadovaujami magistrinio darbo vadovo, taip pat padeda dësty-tojams ágyvendinti projektus.




Jaunime,istorija yra kelias á studijuojanèios jaunuomenës ir autentiðkà

visuomenës màstymà, integruojant praeities paveldà ir kuriantturinèià ateities perspektyvà, dabarties kultûrà.

Jeigu norite tapti tikrai geru istorijos ar tikybos mokytoju,jeigu svajojate tapti mokslininku tyrëju, jeigu norite suþinoti,kur Lietuvoje liko vienintelë Lietuvos istorijos katedra, ir patirti,kaip „daroma“ istorija, kvieèiame jus praleisti studijø metusIstorijos fakultete!

Dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaiša

Istorijos studijas labiausiai vertinu dël ágytø mokytojokompetencijø ir puikiø galimybiø saviraiðkai. Istorijos fakultetegalësite save iðbandyti visuomeninëje, mokslinëje, sportinëje,meninëje veikloje, iðvaþiuoti á uþsiená pagal mainø programà ir,kas svarbiausia, pajusti, kà reiðkia sëdëti mokytojo këdëje. Manau,kad ðis fakultetas – puiki vieta savo sëkmingai ateièiai susikurti, irvisai nesvarbu, ar nori bûti mokytoju. O kà gali þinoti, gal pabuvæsmokytojo kailyje, á niekà jo nebekeisi.


• Europos istorija• Filosofija• Istorija• Katalikø tikyba• Taikomoji istorija


• Krikðèioniðkoji antropologinëpedagogika

• Lietuvos lokalioji istorija• Ðiuolaikinë filosofinë

antropologija

KontaktaiIstorijos fakultetasT. Ðevèenkos 31, 206 kab.LT-03111 VilniusTel. / faks. 2 33 22 78El. p. [email protected] www.leu.lt/if/

Istorijos fakultetas

Absolventas Antanas Jonuðas


Istorija

Istorijos studijø programa 2011 m. gavo nacionalinæ 6 metøakreditacijà. Tai vienintelë Istorijos studijø programa Lietuvoje,kurià baigusiesiems suteikiamas dalyko pedagogikos, istorijosbakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Studentai gilinasi ábendrojo universitetinio lavinimo dalykus, privalomuosius stu-dijø programos pagrindø ir pasirenkamuosius (renkamasi ið pro-gramos tinklelyje pateikto sàraðo) dalykus. Baigusieji gali dirbtiistorijos mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijo-se, licëjuose; ásidarbinti moksliniuose institutuose, ðvietimo irmokslo, kultûros ástaigose ir kt.

Katalikø tikyba

2010 m. programa gavo tarptautinæ 6 metø akreditacijà.Baigusiesiems suteikiamas dalyko pedagogikos, religijos studijøbakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Absolventø, kaipreligijos mokslø ir ugdymo þinovø, profesinës veiklos diapazonasyra labai platus: jie sëkmingai dirba dorinio ugdymo mokytojais,valdymo ástaigose, vadovauja baþnytiniams sielovados centrams.Studijø pagrindø dalykai yra privalomieji ir pasirenkamieji(renkamasi ið programos tinklelyje pateikto sàraðo). Absolven-tai galës dirbti dorinio ugdymo mokytojais bendrojo lavinimomokyklose, gimnazijose, licëjuose; vykdyti religinæ edukacijà ðvie-timo ir mokslo ástaigose, nevyriausybinëse organizacijose ir kt.

Taikomoji istorija

Programa vykdoma tik Lietuvos edukologijos universitete.Baigusiesiems suteikiamas istorijos bakalauro kvalifikacinis laips-nis. Studijuojant gilinamasi á bendrojo universitetinio lavinimo,privalomuosius studijø programos pagrindø ir laisvai pasirenka-muosius dalykus, atliekama 6 daliø praktika. Absolventai gebësdirbti muziejuose, mokyklose, tyrimø centruose, paveldosaugosstruktûrose; istorijos verslo firmose; mokyti visuomenës nariustirti svarbias ðeimos, firmos, vietovës ir kt. istorijas, bûti jos savi-ninkais (plg. postmodernistø iðkeltà klausimà who owns history?).

Europos istorija

Istorijos studijø programa 2011 m. gavo nacionalinæ 6 me-tø akreditacijà. Programa unikali studijø trukme (3,5 metø) irsuteikiamu kvalifikaciniu laipsniu. Lietuvoje tai pirmoji progra-ma, kurià baigusiesiems suteikiamas Europos istorijos bakalaurokvalifikacinis laipsnis. Studentai studijuoja bendruosius universi-tetinius, studijø pagrindø ir pasirenkamuosius dalykus. Pagrindi-niai studijø dalykai – Europos prieðistorë, Antikos istorija, VakarøEuropos istorija, Lietuvos istorija, Lotynø kalba, Europos teisës is-torija, Europos Sàjungos istorija ir ES institucijos ir kt. Studentaiatlieka trijø daliø praktikà. Absolventai yra pasirengæ dirbti Lietu-vos ir ES istorijos tyrimo institucijose, archyvuose, muziejuose,kultûros ástaigose; vieðøjø ryðiø, turizmo agentûrose ir informaci-jos centruose, Lietuvos ir ES valdymo institucijose ir kt.

Filosofija

Programa yra gavusi tarptautinæ akreditacijà 6 metams.Studijuodami ásigilinsite á egzistencines, ideologines, moralinesir kultûrines ðiuolaikinio þmogaus ir visuomenës problemas,iðmoksite filosofiðkai vertinti socialinio ir asmeninio gyvenimotikrovæ. Suteikiamas filosofijos bakalauro laipsnis, ágalinantisabsolventus dëstyti filosofijà ir etikà mokyklose, bendradarbiautikultûrinëje spaudoje ir reikðtis visuomeniniame gyvenime. Fi-losofijos katedros dëstytojø skaitomi teoriniai kursai ir vedamiautoriniai seminarai Lietuvos ir Europos universitetuose yra pel-næ visuomenës dëmesá ir pripaþinimà. Absolventai gali dirbtifilosofijos mokytojais bendrojo lavinimo ir profesinëse mokyk-lose, gimnazijose, licëjuose, mokymo centruose, papildomojougdymo ástaigose, þiniasklaidoje, savivaldybës savivaldos struk-tûrose, nevalstybinëse organizacijose.




Krikðèioniðkoji antropologinë pedagogika

Tai iðskirtinë antrosio pakopos studijø programa, didelá dë-mesá teikianti asmens sampratos analizei krikðèionybës ðviesoje.Studijos yra gilinamojo pobûdþio. Absolventai gebës ágytaskrikðèioniðkosios antropologijos þinias taikyti ávairiakryptëje savoprofesinëje veikloje, dirbti pedagoginá ir tiriamàjá darbà ben-drojo lavinimo, aukðtosiose mokyklose ir mokslo institucijose,atlikti ávairius su tikybos ugdymu susijusius tyrimus ir, remda-miesi jais, projektuoti ugdymo turinio gerinimo galimybes, taippat gebës plëtoti dialogà tarp tiksliøjø ir humanitariniø mokslø,autentiðkai màstyti, polemizuoti kontraversiðkais religijos klau-simais su ðiuolaikinës kultûros þmogumi.

IV semestre Lietuvos ðvietimo ir mokslo institucijose atlie-kama 4 savaièiø trukmës pedagoginë tiriamoji praktika.

Fakultetas yra pasiraðæs Erasmus mainø sutartis su 3 Europosuniversitetais. Magistrantai turi galimybæ vykti á Krokuvos, Vroc-lavo ir Esterhazio universitetus.


Lietuvos lokalioji istorija

Tai novatoriðka lokaliajai istorijai skirta taikomojo ir tarp-dalykinio pobûdþio studijø programa, atliepianti vis didëjantákraðtotyros, ðeimos istorijos tyrimø ir populiarizacijos poreiká,suteikianti kompleksiðkas lokaliosios istorijos tyrimø, edukaci-jos ir vadybos þinias bei gebëjimus, ágalinanèius atsakyti á glo-balizacijos iððûkius istorinës kultûros srityje. Baigusieji galës dirbtivalstybiniuose ir privaèiuose tyrimø centruose, vietos muziejuosebei archyvuose; mokyklose, kolegijose, universitetuose; leidyk-lose, þiniasklaidoje, turizmo firmose ir kt.

Praktiniø studijø trukmë – nuo 30 iki 60 procentø savaran-kiðko tiriamojo darbo laiko. Praktikos metu tobulinami ir atlie-kami moksliniai tyrimai. IV studijø semestre numatyta tiriamojipraktika mokslo ir ðvietimo bei kitose institucijose: Lietuvos mu-ziejuose, archyvuose, turizmo firmose, leidyklose ir kitur.

Fakultetas yra pasiraðæs Erasmus mainø sutartis su 3 Euro-pos universitetais. Magistrantai turi galimybæ vykti á Krokuvos,Vroclavo ir Esterhazio universitetus.

Ðiuolaikinë filosofinë antropologija

Studentai iðmoks kelti klasikinius filosofinius bûties, paþi-nimo, groþio ir gërio klausimus ir parodyti atsakymø á juos ribas,svarstydami aktualias ðiuolaikinës visuomenës problemas; ug-dysis gebëjimà analizuoti pamatines (filosofines) socialiniø reið-kiniø buvimo prielaidas; tobulins gebëjimà ugdyti(s) nuolatiniotobulëjimo poreiká, kritiðkai màstyti, savarankiðkai svarstyti ir rink-tis socialiniø, politiniø, kultûriniø ir religiniø problemø tyrimo irsuvokimo bûdus, taikyti naujoves savo profesinëje srityjeirr kt.

Filosofijos katedros studentai pagal Erasmus studijø mainøprogramà gali vykti studijø á Belgijà ir Ðveicarijà. O pagal Erasmuspraktikos programà studentai gali iðvykti á bet kurià ES ðalá.Filosofijos katedra glaudþiai bendradarbiauja su Estija, tad ga-limos staþuotës ðios ðalies universitetuose.

Studijos uþsienyje. Fakultetas yra pasiraðæs Erasmus+ mai-nø sutartis su 13 Europos universitetø ir 4 Turkijos aukðtosiomismokyklomis. Studentai turi galimybæ atlikti praktikà bet kuriojeES ðalyje. Kasmet studijuoti á uþsiená pagal Erasmus mainø pro-gramà iðvyksta nuo 10 iki 15 studentø. 2008–2009 studijø metaisIstorijos fakulteto studentai studijavo Tamperës, Hamburgo, Dum-lupinaro universitetuose, 2009–2010 m. – Insbruko, Esterhazio,Tomaro, Hamburgo, Krokuvos, o 2010–2013 m. – Aydino, Bre-tanës, Stambulo, Dumlupinaro, Esterhazio, Goþuvo, Hamburgo,Insbruko, Krokuvos, Tamperës, Tomaro, Trabzono, Vroclavo uni-versitetuose.

2011–2012 m. studentai atliko Erasmus praktikà Italijoje(Parma), 2012–2013 m. – Vengrijoje (Egeryje), Didþiojoje Brita-nijoje (Plimute), Lenkijoje (Krokuva). Kasmet 5–7 studentai vykstaá dviejø savaièiø praktikà Vroclavo universitete.



Lituanistika buvo ir tebëra viena svarbiausiø Universitetospecialybiø. Lietuviø kalbos ir literatûros mokytojø rengimas –prestiþinis darbo ir studijø baras, o pats dalykas liudija kalbos irtautos tæstinumà, yra tautinës atsparos taðkas. Fakultetas yra tapæsdidþiausia pedagogø lituanistø rengimo kalve Lietuvoje, sëkmingairengianèia kurianèius plataus profilio lituanistus, edukacijosspecialistus, telkiantis bûsimus ir esamus lituanistus ðalyje irpasaulyje.

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto misija –padëti sukurti modernaus lituanisto, ðiuolaikiðko pedagogo sëkmingàdarbo karjerà. Diskutuodami su tradicija ir propaguodamiinovatyvius metodus, skatiname skleistis jauno, kurianèio þmogausasmenybæ. Lituanistikos fakulteto bendruomenë laukia energingo,atviro visuomenei ir pasauliui jaunimo, ne tik norinèio tyrinëtilietuviø kalbà ir literatûrà, bet ir realizuoti save meninëje, kûrybinëje,pedagoginëje veikloje.

Dekanë doc. dr. Þydronë Kolevinskienë

Gyvenime visada ieðkojau kuo daugiau erdvës kûrybai, siekiaupagal aplinkybes pritaikyti turimas þinias. Mokytis. Mokyti.Susipaþinti su bendraminèiais ir bendrakeleiviais, patikimaisvadovais akademiniame kelyje. Visa tai radau Lituanistikosfakultete. Jame esanèiø þmoniø dëka turëjau galimybes regëtigraþiausias þmogiðkumo pamokas. Juk tai ir yra svarbiausiahumanitarui. O jau paskui – paþymiai, þinios ir visos kitosiðvestinës vertybës. Todël niekada nesigailëjau pasirinkæs lituanistospecialybæ ðiame fakultete.

Jeigu ieðkote ko nors panaðaus, ateikite, tikiu, kad rasite.

Absolventas Antanas Šimkus


• Lietuviø filologija(dokumentø valdymoorganizavimas,tekstø tvarkyba,þurnalistika)


• Lietuviø filologija(kalbotyra,literatûrologija)

• Lyginamoji lietuviøfilologija

Lituanistikos fakultetas

KontaktaiLituanistikos fakultetasT. Ðevèenkos g. 31,216 kab., VilniusTel. / faks. (8 5) 233 0520El. p. [email protected] www.leu.lt/lt/


Lietuviø filologija (kalbotyra, literatûrologija)

Pagal programà rengiami kalbotyros arba literatûrologi-jos magistrai – ðvietimo ir kultûros srities specialistai, gebantysmodernios Europos sàlygomis ágyti, demonstruoti, vieðinti moks-liðkai aktualias ir pagrástas bendrosios kultûros, profesines, spe-cialiàsias dalyko ir bendràsias kompetencijas. Absolventai gebësintegruoti þinias, panaudoti mokymosi ágûdþius, kurie leis mo-tyvuotai ir racionaliai siekti inovatyviø áþvalgø; galës dirbtigimnazijose, leidyklose, redakcijose, kitose su kalbos vartojimu irtvarkyba susijusiose ástaigose (reklamos agentûrose, þiniasklaidosir kitose srityse).

Studentai turi galimybæ pagal Erasmus mainø programàiðvykti á bet kurià ES ðalá. Pasirinkti studijuoti dalykai uþsienyjepagal Erasmus mainø programà áskaitomi vietoj fakultete siûlomødalykø. Mokamos Erasmus ir Universiteto stipendijos, apgyven-dinama.

Lyginamoji lietuviø filologija

Ði studijø programa skatina lyginamuosius tyrinëjimus,prisideda prie lituanistikos mokslo tarptautiðkumo stiprinimo;telkia dëmesá á mokslo ðakø – kalbotyros ir literatûrologijos –sàsajas, tarpdisciplininius ryðius; gilina tradicinius ir aktuali-zuoja ðiuolaikinius kultûrø ryðius. Baigusieji ðià programà ge-bës integruoti þinias, panaudoti mokymosi ágûdþius, kurie leismotyvuotai ir racionaliai siekti inovatyviø áþvalgø. Absolventaigalës dirbti gimnazijose, leidyklose, redakcijose, kitose su kalbosvartojimu ir tvarkyba susijusiose ástaigose (reklamos agentûrose,þiniasklaidos ir kitose srityse).

Studentai turi galimybæ pagal Erasmus mainø programàiðvykti á bet kurià ES ðalá. Pasirinkti studijuoti dalykai uþsienyjepagal Erasmus mainø programà áskaitomi vietoj fakultete siûlomødalykø. Mokamos Erasmus ir Universiteto stipendijos, apgyven-dinama.

Lietuviø filologija

Tai perspektyvi studijø programa su specializacijomis (do-kumentø valdymo organizavimu, draminiu ugdymu, tekstøtvarkyba, þurnalistika), suteikianti ir giliø lietuviø filologijosþiniø, ir pasirinktos specializacijos gebëjimø, ir dalyko peda-gogikos kvalifikacijà. Ði programa apima tiek teorinius kalbosir literatûros mokslo pagrindus, tiek praktines filologijos þinias,tiek komunikacinæ kompetencijà.

Studijø metu ágyjama mokslo tiriamojo darbo ágûdþiø, su-teikiama galimybë atlikti praktikà ðalies ir uþsienio mokyklose.Daug dëmesio skiriama ir kultûrinei veiklai: studentai aktyviaidalyvauja mokslo ir literatø draugijø veikloje, rengia kûrybosalmanachus ir laikraðtá „Þosmë“, organizuoja susitikimus suþymiais raðytojais ir menininkais, dalyvauja ávairiuose ðalies irtarptautiniuose projektuose.

Dalyko pedagogikos, lietuviø filologijos bakalauro laipsnisir pasirinkta specializacija suteikia absolventui didelá pranaðumàdarbo rinkoje, kurioje itin plaèiai pritaikomos ágytos pedagogi-kos ir psichologijos þinios, aukðta filologinë kultûra, gebëjimasvaldyti informacijà ir komunikacijà.

Baigusieji ðià studijø programà dirba mokytojais ávairiosebendrojo lavinimo mokyklose, dëstytojais ðalies kolegijose ir uni-versitetuose, uþsienio lituanistikos centruose, kalbos tvarkytojaisvalstybinëse ir kitose ástaigose ir ámonëse, redaktoriais leidyklose,vieðøjø ryðiø ir reklamos agentûrø specialistais, ðvietimo ir kul-tûros ástaigø administratoriais, moksliniø tyrimø centrø tyrëjais,þurnalistais, TV ir radijo laidø, renginiø vedëjais, vadovais pri-vataus verslo ámonëse, tampa politikais, vertëjais ir kt.

Studijos uþsienyje. Ðiandienos studentas lituanistas yra itinmobilus ir atviras pasauliui. Jis turi galimybæ studijuoti, atliktistudijø praktikà ar staþuotis daugelyje Europos Sàjungos ir kitøuþsienio ðaliø (Èekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Lenkijoje,Prancûzijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt.). Vykdomi tarptautiniaistudentø mainai pagal Erasmus programà, aktyviai bendradar-biaujama su uþsienyje veikianèiais lituanistikos centrais.

Bakalauro studijø programos Magistrantûros studijø programos

Lituanistikos fakultetas


Absolventë Justina Saveikaitë

Galvodama apie ateitá, rinkausi plataus profilio studijas, kuriømetu gilinausi á ekonomikos, vadybos, þurnalistikos, fotografavimomeno, psichologijos, bendravimo meno, teisës pagrindø, socialinëspolitikos, socialiniø projektø, pilietinio dalyvavimo, socialinës rizikosvaikø ugdymo dalykus. Buvau tikra, kad ðiø dalykø visuma ateityjeman tikrai pravers. Ir að neklydau.

Bakalauro studijø metu gavau pasiûlymà dirbti Universitete,ðiuo metu esu Mokymosi ir informacijos centro vedëja, jaunimoasociacijos narë, sëkmingai raðau ir vykdau socialinius projektus,daþnai vykstu á uþsiená pasisemti patirties. Galvoju apie galimybæpradëti savo verslà, nes tam reikalingø gebëjimø að jau turiu.

Socialinës edukacijos fakultetas – ðiuolaikiðka, novatoriðka vietaádomioms studijoms! Studentai turi visas galimybes iðmokti,iðbandyti ir kaupti ne tik teorines, bet ir gyvenimiðkas þinias.

Socialinës edukacijos fakulteto bendruomenë iðsiskiria bendradar-biavimu, nes studentai ir dëstytojai – lygiaverèiai kolegos! Dalytisidëjomis ir pastabomis èia áprasta. Studentai, dalyvaudami studentøatstovybës ar kitø organizacijø veiklose, auga ir tobulëja.

Rinkitës studijas Socialinës edukacijos fakultete ir ágysite netik teoriniø ir praktiniø þiniø, bet ir plaèiø ásidarbinimo galimybiø.


• Ekonomikos ir verslo pagrindai• Paslaugø verslo administravimas• Politikos sociologija• Taikomoji sociologija• Socialinë pedagogika• Socialinë pedagogika ir etika


• Ðvietimo ástaigø vadyba ir

administravimas• Socialinis darbas

KontaktaiSocialinës edukacijosfakultetasStudentø g. 39, 428 kab.LT–08106 VilniusTel. (8 5) 275 22 90El. p. [email protected] www.leu.lt/sef

Socialinës edukacijos

fakultetas

Socialinës edukacijos fakulteto studentëGreta Aliðauskaitë


Ekonomikos ir verslo pagrindai

Studentams sudaromos galimybës derinti studijas su darbi-ne veikla. Studentai ágyja þiniø ir praktiniø gebëjimø ekonomi-kos ir verslo organizavimo srityje, susiformuoja mokslinio tiria-mojo darbo ágûdþius, iðmoksta vertinti ekonominius procesus,sudaryti verslo subjektø plëtros strategijas ir jø ágyvendinimo prie-mones, kontroliuoti verslo subjektø veiklà, organizuoti ir vykdy-ti ugdymo procesà, konsultuoti verslumo ugdymo ir verslo orga-nizavimo klausimais ir t. t. Ði programa skirta siekiantiems dirbtiekonomikos ir verslumo dalykø mokytojais ðalies bendrojo lavini-mo vidurinëse, profesinëse ir suaugusiøjø mokyklose, gimnazijo-se, mokymo centruose; ðvietimo ir mokslo ástaigose, savivaldybiøir valstybinëse institucijose, ES ir tarptautinëse organizacijose irkt. Baigusiesiems ðià programà suteikiamas ekonomikos baka-lauro laipsnis, pedagogo kvalifikacija.

Paslaugø verslo administravimas

Studentams sudaromos galimybës derinti studijø procesàsu darbine veikla. Programos absolventai gebës analizuoti so-cialinius ekonominius procesus, sudaryti ir taikyti paslaugø ver-slo administravimo modelius, administruoti paslaugø verslà tarp-tautinëse rinkose. Taip pat ágis þiniø, kaip pradëti savo nuosavàverslà paslaugø srityje, gebës profesionaliai dirbti vieðøjø pa-slaugø institucijose arba privaèiø paslaugø ámonëse. Programaskirta siekiantiems dirbti paslaugø verslo ámonëse, bankuose irdraudimo kompanijose, valstybës valdymo institucijose ir tarp-tautinëse organizacijose. Baigusiesiems ðià programà suteikiamaspaslaugø verslo administravimo bakalauro laipsnis.

Politikos sociologija

Programos absolventë Jurgita S.: „Politikos sociologijos stu-dijos labai keièia poþiûrá á gyvenimà. Pavyzdþiu galëtø bûti pa-skaitos, kuriose formuojasi poþiûris á gyvenimà ir tam tikras josritis: politikà, ekonomikà, kultûrà. Sociologijos studentas tam-pa „aiðkiaregiu“ – remdamasis viena ar kita sociologine teorija,gali nuspëti ateitá, atsakyti á daugelá gyvenimiðkø klausimø. Ben-draudama su dëstytojais jauèiu tà tikrai tvirtà bendruomenináryðá, kai dëstytojà gali vadinti savo kolega, nes jis tave laiko saulygiu, diskutuoja norëdamas tau parodyti patá gyvenimà, o neknygos eilutæ.“ Studentai studijuodami ðià programà, ágyja þiniøapie þmoniø, grupiø socialiná ir politiná elgesá, suþino apie vi-suomeniø socialinius procesus ir problemas, sociologiniø tyrimømetodus ir duomenø analizës bûdus. Absolventas gebës orga-nizuoti ir atlikti sociologinius tyrimus, analizuoti socialines irpolitines problemas ir kt. Programa skirta siekiantiems dirbtivalstybës valdymo ir politinëse institucijose, reklamos ir vieðøjøryðiø agentûrose, politiniø tyrimø centruose, vidurinëse mokyklose,progimnazijose, gimnazijose ir kt.

Taikomoji sociologija

Studijø metu studentai analizuoja itin platø temø spektrà:nuo ekonominës krizës átakos visuomenei iki jaunimo subkultû-rø, nuo religijos reikðmës individui iki neágaliøjø integracijossociume; nuo benamiø fenomeno iki elito tyrimø ir t. t. Be to,suteikiama galimybë ágyti kitos krypties þiniø ið ekonomikos,vadybos, rinkodaros, lyderystës. Programa orientuota á tiriamo-sios analitinës veiklos gebëjimus. Baigusieji ðià programà gebaanalizuoti ir vertinti socialinius reiðkinius, procesus ir teikti re-komendacijas probleminiams klausimams spræsti; moka praktið-kai atlikti socialiniø reiðkiniø ir procesø analizes ir jø pagrinduidentifikuoti socialinæ realybæ, pokyèius ir jø poveiká individams,bendruomenëms ir kt. Absolventai turi galimybæ dirbti valsty-binëse, vieðojo sektoriaus institucijose ir privaèiose ástaigose beiámonëse, nevyriausybinëse organizacijose: viešosios nuomonësir rinkos tyrimø institucijose, socialiniø tyrimø centruose, vieðojoadministravimo struktûrose, mokymo ir ðvietimo ástaigose, re-klamos ir vieðøjø ryðiø agentûrose ir kt.


Socialinës edukacijos fakultetas


Ðvietimo ástaigø vadyba ir administravimas

Programa atveria puikias karjeros galimybes ðvietimo irverslo ástaigose, valstybës institucijose, tarptautinëse ástaigose irorganizacijose; ágytos þinios padës dirbti vadovaujamà darbàðvietimo sistemoje, vieðajame sektoriuje, verslo ámoniø vadybosir administravimo srityje. Programos tikslas – parengtikvalifikuotus ðvietimo ástaigø vadybos specialistus, gebanèiusanalizuoti, organizuoti, plëtoti ir vertinti ðvietimo sistemojevykstanèius procesus besikeièianèios darbo rinkos, veiklosprocesø modernizavimo ir globalizavimo, asmenybës visapusiðkovystymosi kontekste ir kt.

Studentai pagal Erasmus mainø programà gali vyktistudijuoti á Slovakijà, Turkijà, Vengrijà, Vokietijà ir kt. PagalErasmus praktikos programà – á bet kurià ES ðalá.

Socialinis darbas

Baigusieji ðià programà gebës diagnozuoti giluminessocialiniø problemø prieþastis, organizuoti ávairiapusæ socialinæpagalbà ir prevencinæ veiklà atskirø klientø grupëms, atitin-kamoms bendruomenëms ir institucijoms. Absolventai iðmanysðalies ir Europos Sàjungos ðaliø socialinës apsaugos sistemas irsocialinës politikos ypatumus, gebës analizuoti ir tobulintisocialinës paramos strategijas, galës dirbti socialiniø institucijøvadovais ir socialinës veiklos vadybininkais, socialinio darbodalykø dëstytojais aukðtosiose ir aukðtesniosiose mokyklose,socialiniais darbuotojais ir kt.

Studijø programos metu vyksta dviejø daliø mokomojipraktika socialinio tipo institucijose ir aukðtojoje mokykloje.Studentai, vadovaujami dëstytojø ir praktikos vadovø, gilinasi ásocialinës veiklos organizavimo problemas, vykdo moksliniustyrimus, susijusius su ávairiø grupiø klientø funkcionavimo irpagalbos teikimo kryptimis ir metodais, mokosi socialinio darbodalykø dëstymo studentams subtilybiø.

Socialinio darbo studijø programos studentams sudaromossàlygos studijuoti kituose universitetuose (Vokietijos, Ðvedijos,Danijos) pagal Socrates Erasmus mainø programà.

Socialinë pedagogika (vieðoji komunikacija;asmens socialinë integracija; ðeimos edukacija)

Programà gali studijuoti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyk-lø ir gimnazijø, kolegijø absolventai. Studijos sudaro galimybæ stu-dentams iðsiugdyti kompetencijas, ágalinanèias sëkmingai atlikti mo-kymosi organizatoriaus, kûrybiðko ugdytojo, galimybiø kûrëjo, pata-rëjo, tarpininko tarp mokinio ir kt. vaidmenis. Studijø metu studentaimokysis pritaikyti savo þinias ir gebëjimus praktinëje veikloje, spræs-dami socioedukacines problemas ir priimdami argumentuotus spren-dimus. Galima nemokamai pasirinkti dominanèias gilinamøjø daly-kø kryptis: vieðàjà komunikacijà, asmens socialinæ integracijà, spe-cialiøjø poreikiø vaikø ugdymà ar ðeimos edukacijà. Tokia programayra pirmoji Lietuvoje, jà aukðtai vertina socialiniai partneriai ir darb-daviai. Absolventai ásidarbina ðvietimo, socialinës globos institucijo-se, platesnëse valstybës valdymo sferose. Baigusiesiems studijas su-teikiamas bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

Socialinë pedagogika ir etika

Programà gali studijuoti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø irgimnazijø, kolegijø absolventai. Absolventas iðmanys ugdytiniø bran-dos ypatumus, gebës diagnozuoti atsirandanèius socializacijos trikdþius,numatyti ir planuoti socialinës ir pedagoginës pagalbos formas ir bû-dus, numatyti saviraiðkos ir saviugdos kryptis siekiant efektyviai integ-ruotis á besikeièianèià visuomenæ ir kt. Baigusieji gali dirbti socialiniaispedagogais ðvietimo ir globos, neformaliojo ugdymo ástaigose, visø ti-pø bendrojo ugdymo ástaigose, laisvalaikio centruose, nevyriausybinë-se organizacijose; taip pat socialiniais pedagogais specialiosios paskir-ties ðvietimo ir globos institucijose; socialiniais pedagogais socialinësveiklos organizavimui ir vadybai; bendrojo ugdymo mokyklø etikosmokytojais, etiniais auditoriais ir kt. Ágyjamas socialinës pedagogikos irdalyko pedagogikos bakalauro laipsnis, socialinio pedagogo ir moky-tojo kvalifikacija.

Studijos uþsienyje. Studentai pagal Erasmus studentø mainøprogramà studijuoja Estijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jung-tinëje Karalystëje, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Portugali-joje, Prancûzijoje, Slovënijoje, Ðveicarijoje, Vokietijoje, Vengrijo-je. Taip pat turi galimybæ klausyti uþsienio universitetø dëstytojø,vieðinèiø LEU, paskaitø.


Socialinës edukacijos fakultetas


Dekanas prof. dr. Audronius Vilkas

Jau daugiau nei 30 metø dirbu Lietuvos edukologijos univer-sitete. Kasdien didþiuojuosi ðia aukðtàja mokykla, kurià pats baigiau,ir tais studentais, kolegomis, kurie garsino ir iki ðiol garsina Lietuvàpasaulyje. Mûsø universiteto sporto salëse ir auditorijose iðaugotiek daug pasaulio ir olimpiniø èempionø, medalininkø. Londono2012 metø olimpinëse þaidynëse Lietuvos sportininkai iðkovojo 5medalius, ið jø net 4 medaliai (aukso, sidabro ir du bronzos)priklauso Lietuvos edukologijos universiteto auklëtiniams. Taigiturime kuo didþiuotis ir dþiaugtis.

Ðiuo metu universiteto Sporto ir sveikatos fakultete studijuojadaug gabiø sportininkø, nacionalinës rinktinës nariø. Tikimës,kad jie ateityje taip pat garsins Universitetà ir Lietuvà ávairiosesporto arenose.

Universitete mokiausi 1983–1989 metais. Baigiau kûnokultûros specialybæ. Norëèiau paèiais graþiausiais þodþiais padëkotidëstytojams ir profesoriams uþ supratimà ir pagalbà. Jeigu ne jøgeranoriðkumas, tikrai bûtø buvæ labai sunku baigti studijas.

Vilniuje bûdavau labai maþai, nes daugiausia laiko praleisdavausovietø rinktinëje, besiruoðdama varþyboms ir jose dalyvaudama.Todël lankyti paskaitø kartu su kitais studentais neturëjau gali-mybiø. Þinoma, gaila, kad taip ir nepaþinau studentiðko gyvenimo.


• Kûno kultûra(sporto šaka, sveikatos ugdymas)

• Kûno kultûra(sporto ðaka, sveikatos ugdymas)

(Panevëþyje)

• Kûno kultûra irgamtamokslinis ugdymas


• Kûno kultûra ir sportas

KontaktaiSporto ir sveikatos fakultetasStudentø g. 39, SSF 211 kab.LT-08106 VilniusTel. / faks. (8 5) 260 77 48El. p. [email protected] www.leu.lt/ssf

Sporto ir sveikatos

fakultetas

Krepðininkë, pasaulio èempionë, dukart Europos èempionë,pasaulio universiados èempionëRamûnë Neringa Ðidlauskaitë-Venskûnienë


Kûno kultûra ir sportas

Studijos sudaro galimybæ ágyti reikiamø edukologijos, spor-to tyrimø metodologijos gebëjimø taikyti tarpdisciplinines þinias,iðmanyti ðalies, ES sporto, ðvietimo politikà, suprasti ðvietimo irsporto integracines sàsajas ir pasirengti mokslininko, sporto peda-gogo edukacinei veiklai. Absolventas gebës analizuoti ir vertintipasaulio, ES ir Lietuvos kûno kultûros bei sporto kaità; modeliuotikûno kultûros ir sporto programas skirtingø amþiaus grupiø as-menims; priimti organizacinius ir mokslinius sprendimus ir kt.Baigusieji gali dirbti aukðtosiose mokyklose ir ugdymo ástaigose,kuriose reikalaujama magistrantûros studijose ágytø kompetencijø.Pagal Erasmus studentø mobilumo programà magistrantai galiiðvykti studijuoti á ES ðalis.

Kûno kultûra (sporto ðaka, sveikatos ugdymas)

Programa skirta mëgstantiems sportuoti ir norintiems ágytikûno kultûros dalyko pedagogikos ir sporto bakalauro laipsná,pedagogo kvalifikacijà. Studijuodami ðià programà studentai su-kaups teoriniø þiniø apie pedagoginius reiðkinius, edukacinæ veik-là, kûno kultûros, sporto ir sveikatos dësningumus. Absolventaigebës kritiðkai vertinti ir interpretuoti kûno kultûros informaci-jos ðaltinius, kûrybiðkai taikyti ðiuolaikines edukacines idëjas,bûtinas kûno kultûros ugdymo naujovëms diegti. Taip pat gebëssukurti reikiamà mokymosi aplinkà net ir silpnesnës sveikatos arspecialiøjø poreikiø ugdytiniams, siekti dideliø sportiniø laimëji-mø pasirinktos sporto ðakos varþybose. Absolventai galës dirbtikûno kultûros mokytojais bendrojo lavinimo, sporto, profesinëse,aukðtesniosiose mokyklose, gimnazijose, ikimokyklinio ugdymoástaigose, kolegijose, valstybinëse, privaèiose ir visuomeninësesporto organizacijose, sveikatos klubuose.

Kûno kultûra (sporto ðaka, sveikatos ugdymas)(grupë Panevëþyje)

Kûno kultûrà studijuoja þmonës, kurie mëgsta sportuoti irnori ágyti dalyko pedagogikos, sporto bakalauro laipsná ir peda-gogo kvalifikacijà. Studijuojantieji turi galimybæ pasirinkti spe-cializacijà ir gilinti þinias sporto ðakos ar sveikatos ugdymo sri-tyje. Iðtæstinës studijos vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Panevëþyje.Absolventai gebës bûti fizinio ir sportinio ugdymo (-si) tarpinin-kais, partneriais, galimybiø kûrëjais ir lyderiais, planuoti ir orga-nizuoti bendrojo ir fizinio ugdymo procesà, kurti ir ágyvendintikûno kultûros, sporto, sveikatos projektus, programas, laiduotipedagoginæ ir kità pagalbà silpnesnës sveikatos, specialiøjø po-reikiø, socialinës atskirties ugdytiniams. Taip pat galës dirbti mo-kytojais bendrojo ugdymo mokyklose, kolegijose, privaèiose irvisuomeninëse sporto organizacijose, sveikatingumo klubuose.

Kûno kultûra ir gamtamokslinis ugdymas

Kûno kultûrà studijuoja þmonës, norintys sportuoti ir ágytikûno kultûros dalyko pedagogikos ir sporto bakalauro laipsnábei pedagogo kvalifikacijà. Absolventai bus aukðtos kvalifikaci-jos, iniciatyvûs, kompetentingi kûno kultûros ir gamtamoksliniougdymo specialistai. Studijos suteikia ne tik specialybei reika-lingø þiniø, bet ir pedagoginiø, psichologiniø, didaktiniø þiniøir gebëjimø, reikalingø dirbant ávairiose ugdymo ástaigose. Ab-solventai iðmanys biologinæ ávairovæ, gebësite ávertinti jos bûklæ,naudoti ávairius ekologinës analizës metodus, atlikti dirvoþemio,vandens, atmosferos tarðos tyrimus ir kt. Absolventai galës dirbtigimnazijose, bendrojo ugdymo, profesinëse mokyklose kûno kul-tûros, integruoto gamtos mokslo ir biologijos mokytojais, svei-katingumo klubuose.

Studijos uþsienyje. Pagal Erasmus+ studentø mobilumo pro-gramà studentai turi galimybæ dalyvauti tarptautinëse studentømainø programose ir atlikti praktikà uþsienyje: Èekijoje, Vengri-joje, Portugalijoje, Slovënijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Tur-kijoje, Vokietijoje ir kt. Praktikos uþsienyje metu studentai galiágyti profesinës, kalbinës, kultûrinës patirties ir susipaþinti suEuropos ðaliø patirtimi studijuojamos disciplinos srityje.



Sporto ir sveikatos fakultetas


Jei manote, kad Lietuvos ðvietimo ir kultûros ateitis yra Jûsørankose, kvieèiame rinktis studijas Ugdymo mokslø fakultete.

Fakulteto misija yra rengti plataus profilio aukðèiausios kva-lifikacijos edukologus – ðvietimo kokybës vadybininkus, lyderius,menø edukologus, dalyko ir pradiniø klasiø mokytojus, ikimokyk-liniø ástaigø pedagogus, psichologus, gebanèius konkuruoti ðaliesir uþsienio darbo rinkoje, kurti naujas darbo vietas, prisidëti priedarnios visuomenës plëtros ir geresnës gyvenimo kokybës.

Darbdaviai mûsø fakultete parengtus specialistus apibûdinakaip profesionalius, atsakingus, kûrybiðkus, gerai ávaldþiusius ug-dymo menà, gebanèius sëkmingai siekti profesinës karjeros.

Dekanë prof. Ona Monkevièienë

Nuostabaus, nuoðirdaus ir kompetentingo dëstytojø kolektyvosupratingumas ir geranoriškas bendravimas lydëjo visus studijømetus. Èia, Lietuvos edukologijos universitete, pavyko uþsiaugintisparnus ir pakilti skrydþiui.

Absolventë Vaida Genytë


• Dailës pedagogika• Etika ir sveikatos ugdymas• Ikimokyklinë ir prieðmokyklinë

pedagogika• Muzikos pedagogika• Pradinio ugdymo pedagogika• Psichologija• Ðokio pedagogika• Teatro ir kino pedagogika


• Dailës edukologija• Ikimokyklinë edukologija• Karjeros projektavimas• Muzikos edukacinës

technologijos• Muzikos edukologija• Psichologija

(vystymosi psichologija)• Specialioji pedagogika• Ðokio edukologija• Ðvietimo kokybës vadyba• Ðvietimo vadyba ir lyderystë• Taikomoji etika• Teatro meno pedagogika• Vizualieji menai

KontaktaiUgdymo mokslø fakultetasStudentø g. 39, 310 kab.LT-08106 VilniusTel. (8 5) 275 23 98El. p. [email protected] www.leu.lt/umf/

Ugdymo mokslø

fakultetas


Psichologija

Studijø programa skirta asmenims, kurie siekia ágyti psicho-logijos bakalauro laipsná ir psichologijos mokytojo kvalifikacijà.Studijø metu suteikiama þiniø ir ágûdþiø, reikalingø psichologoasistento ar psichologijos mokytojo darbui, ugdomas poreikis moks-liðkai ir etiðkai taikyti ágytas þinias ðvietimo ir prevencijos srityse.Ugdomos funkcinës kompetencijos, padedanèios perteikti ir pri-taikyti psichologijos ir edukologijos þinias, kurti ugdymo (-si)aplinkas, stebëti ir moksliðkai pagrásti mokymosi procesà, jodalyviø elgsenà ir kt. Programos absolventai gali dëstyti psicho-logijos dalykà bendrojo ugdymo mokyklose, tapti psichologøasistentais, kurie inicijuoja, rengia ir ágyvendina psichologiniø irugdymo problemø prevencijos programas.

Dailës pedagogika

Studijø programa skirta rengti meno pedagogikos, dailësbakalaurus, pedagogus, gebanèius vertinti asmens ir visuome-nës kultûrines reikmes, planuoti, organizuoti ir vertinti dailës ug-dymo procesà. Studentai mokysis teoriðkai pagrásti ir ávertinti dai-lës ugdymo dabartá ir perspektyvas, kûrybiðkai plëtoti visuome-nei ir asmeniui aktualias idëjas dailës raiðkos srityje, kryptingaimodeliuoti ðiuolaikiniais ugdymo principais grindþiamà dailësmokymo (-si) veiklà ávairiose edukacinëse erdvëse. Programosabsolventai gebës ágyvendinti dailës / dailëtyros / grafinio dizai-no / ðiuolaikinës vizualinës raiðkos dalykø mokomàsias progra-mas bendrojo ugdymo mokyklose, meninio vaikø ugdymo cen-truose, klubuose.

Muzikos pedagogika

Studijø programa skirta siekiantiems ágyti ðiuolaikiná moksloir kultûros lygá atitinkantá aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà, taptiprofesionaliais muzikos pedagogais ir meniniø projektø organi-zatoriais, gebanèiais ágytas kompetencijas panaudoti mokiniømuzikinio ugdymo tobulinimui, jaunimo integravimui á socialinákultûriná gyvenimà. Programos absolventai galës dirbti ikimo-kyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio muzikinio ugdymoástaigose, meno centruose, tæsti studijas magistrantûroje.


Etika ir sveikatos ugdymas

Studijø programa skirta asmenims, kurie domisi etiðkoelgesio ir sveikatos ugdymo problematika, siekia ágyti sveikosgyvensenos kompetencijø. Studentai mokosi etiniu aspektu ana-lizuoti ir vertinti socialinius reiðkinius, ieðkoti efektyviø socia-liniø problemø, konfliktø sprendimo bûdø. Absolventai ágyjakompetencijø, reikalingø etikos mokymo ir sveikatos ugdymoprogramoms ágyvendinti ir tobulinti, iðmoksta planuoti ir ágy-vendinti etinæ-edukacinæ veiklà, sveikatos ugdymo strategijas irprojektus, formuoti ir palaikyti sveikà, saugià psichoemocinæaplinkà, skatinanèià tolerancijà ir pagarbà þmogui.

Pradinio ugdymo pedagogika

Studijø programa skirta siekiantiems ágyti pradinio ugdy-mo pedagogikos bakalauro laipsná ir pedagogo kvalifikacijà.Studentai gilinasi á jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø ugdy-mo specifikà, mokosi kurti ir organizuoti kokybiðkà, visuomenësporeikius atliepiantá pradiniø klasiø mokiniø ugdymà (-si), ágyjakultûriniø, profesiniø ir bendrøjø kompetencijø, reikalingøkûrybiðkai ir inovatyviai dirbanèiam pradiniø klasiø pedagogui.Absolventai galës dirbti pradiná iðsilavinimà teikianèiose ugdymoástaigose, vaikø laisvalaikio centruose, globos namuose, savaitga-lio mokyklose, kuruoti pradinio ugdymo klausimus valstybinësetarnybose.

Ikimokyklinë ir prieðmokyklinë pedagogika

Studijø programà baigæ ir ágijæ ikimokyklinio ugdymo pe-dagogikos bakalauro laipsná asmenys galës dirbti ikimokykliniøástaigø auklëtojais arba prieðmokyklinio ugdymo grupës peda-gogais, vaikø gabumø ugdymo centrø, vaikø pramogø centrøpedagogais, paramos vaikui ir ðeimai institucijø, vaikø teisiø ap-saugos ir visuomeniniø organizacijø specialistais. Absolventaigebës organizuoti vaikø ugdymo procesà, teikti profesionaliàðvietimo pagalbà, vertinti ugdymo kokybæ, vaikø pasiekimus,reflektuoti ir prognozuoti vaiko paþangà.

Ugdymo mokslø fakultetas


Magistrantûros studijø programosÐokio pedagogika

Studijø programa skirta siekiantiems tapti ðokio pedago-gais, norinèiais mokyti kurti ðoká. Studijø metu ágyjama ðokioistorijos ir þmogaus judëjimo teorijos þiniø, ugdomi ðokio im-provizacijos ir kompozicijos, liaudies, klasikinio, modernaus,pramoginio, istorinio, pasaulio tautø, dþiazo, gatvës ðokio gebë-jimai. Ágyjama kompetencija mokyti ðokio meno. Absolventaigalës dirbti ðokio pedagogais bendrojo ugdymo pradinëse, pa-grindinëse, vidurinëse, meno mokyklose, gimnazijose, taip patðokio vadovais neformalaus vaikø ir jaunimo ðvietimo ir kultû-ros ástaigose: kultûros ir laisvalaikio centruose, ðokio studijose,kolektyvuose.

Teatro ir kino pedagogika

Tai nauja, në vienoje ðalies aukðtojoje mokykloje nevyk-doma studijø programa. Teatro ir kino pedagogika jungia dvisritis – teatro ir kino menà ir asmenybës ugdymà. Studentai mo-kosi vaidinti, ðokti, reþisuoti, kurti kino filmus ir lëliø spektak-lius, tyrinëti, kaip kûryba gali padëti atskleisti naujas asmenybësspalvas ir pagilinti þinias, ugdyti gebëjimus ir kelti kompetenci-jas. Absolventai galës dirbti teatro ir kino pedagogais ágyvendi-nant vaikø ir jaunimo teatro ugdymo programas, kitas teatrà irkinà integruojanèias meninio ugdymo programas ávairaus tipoðvietimo ir / ar kultûros ástaigose.

Studijø metu atliekama 3 daliø pedagoginë praktika: pe-dagogo asistento praktika, pedagoginë praktika globojantmentoriui, savarankiðka pedagoginë praktika. Praktikos vyks-ta ugdymo institucijose, kuriose studentas pritaiko teorines þinias,ágytas paskaitø ir seminarø / pratybø metu.

Studijos uþsienyje. Studentai, pasirinkæ studijas Ugdymomokslø fakultete, dalyvauja Erasmus studentø mainø programoje,vyksta studijuoti á Europos Sàjungos ðaliø universitetus Belgijo-je, Danijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje irkt. Mûsø fakulteto studentai ne tik vyksta svetur, bet ir patys globojaatvykusius studijø Erasmus studentus. Ugdymo mokslø fakultetedësto ir atviras paskaitas skaito vizituojantys uþsienio moksli-ninkai ið ávairiø pasaulio ðaliø.

Dailës edukologija

Programa atitinka ðiuolaikinio meninio kultûrinio ðvieti-mo aktualijas ir visuomenës poreikius. Absolventas moka sava-rankiðkai, atsakingai ir inovatyviai spræsti uþdavinius, vykdy-damas formaliojo ir neformaliojo vaikø, jaunimo, suaugusiøjødailës ugdymo programas ávairaus tipo ðvietimo, kultûros ástai-gose. Ágyta kvalifikacija suteikia teisæ dirbti dailës mokytojubendrojo ugdymo ir neformaliojo ðvietimo (dailës, meno) mo-kyklose ir kultûros ástaigose, dëstytoju ir mokslo darbuotojuaukðtosiose mokyklose.

Magistrantai gali praleisti integruotà studijø laikotarpáarba atlikti praktikà kitoje ðalyje, dalyvaujanèioje Mokymosivisà gyvenimà programoje. Bendradarbiaujama su Helsinkio,Aalto (Suomija), Helsinkio menø ir dizaino (Suomija), Dum-lupinaro (Turkija), Bergeno (Norvegija), Stokholmo ðokio (Ðve-dija) universitetais, Rygos mokytojø rengimo ir vadybos akade-mija (Latvija).

Ikimokyklinë edukologija

Programa suteikia aukðèiausios kokybës iðsilavinimà, uþ-tikrina puikias karjeros galimybes Lietuvoje ir uþsienyje. Studentaiiðmoksta savarankiðkai kurti ir taikyti efektyvias, tyrimais grin-dþiamas vaikø ugdymo kokybës tobulinimo strategijas, plëtotinaujas ikimokyklinio amþiaus vaikø ugdymosi galimybes. Ab-solventai gali dirbti dëstytojais, valstybiniø ir privaèiø iki-mokykliniø ástaigø, centrø, vaiko teisiø apsaugos organizacijøvadovais, jø pavaduotojais, darbuotojais, ðvietimo strategais,mokytojø ðvietimo centrø darbuotojais, vaikø ugdymo kokybëskonsultantais ir kt.

Studentai atlieka tiriamàjà praktikà Lietuvos edukologijosuniversitete, Vaikystës studijø katedroje.

Studentai turi galimybæ pagal Erasmus studentø mainø pro-gramà studijuoti Europos Sàjungos ðaliø aukðtosiose mokykloseBelgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje ir kt.



Karjeros projektavimas

Programa skirta parengti kompetentingà karjeros ugdy-mo specialistà: karjeros projektavimo analitikà-tyrëjà; karjerosprojektavimo konsultantà; karjeros projektavimo vadybininkà,identifikuojantá ðvietimo ir darbo rinkos prioritetus, gebantá val-dyti ir plëtoti asmens individualià ir institucijos organizacinækarjeros projektavimo kultûrà. Studijø metu ágyjama reikiamakvalifikacija darbui ávairiose ðvietimo institucijose: universite-tuose, kolegijose, profesinëse, bendrojo ugdymo mokyklose,gimnazijose, profesinio ir karjeros konsultavimo centruose, dar-bo birþose ir kt.

Mokslinë tiriamoji praktika atliekama Lietuvos edukologi-jos universitete.

Studentai gali pagal Erasmus mainø programà studijuotiEuropos Sàjungos ðaliø universitetuose Belgijoje, Danijoje, Por-tugalijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt.

Muzikos edukacinës technologijos

Programos siekis – parengti kompetentingà muzikos peda-gogà, ágijusá muzikinës meninës lyderystës, muzikinës raiðkos,edukaciniø projektø kûrimo ir vadybos kompetencijø. Magist-rantai iðmoks analizuoti, vertinti ir taikyti muzikinio ugdymofilosofijos ir muzikinës meninës lyderystës þinias, ávaldys ir in-tegruos muzikos informacines ir komunikacines technologijas ápedagoginá procesà; organizuos formaløjá ir neformaløjá muzi-kiná ugdymà. Programa tikslingai orientuota á muzikos pedago-gikos praktikà, kurios metu galima pagilinti muzikinës raiðkoskompetencijas ir gebëjimus projektuoti, organizuoti, tirti ir ver-tinti naujausias ugdymo ir edukaciniø tyrimø technologijas for-maliojo ir neformaliojo ðvietimo muzikos pedagogikos srityse.

Mokslinæ tiriamàjà praktikà studentai atlieka ávairiose mu-zikinio ugdymo pakopose tiek formaliojo, tiek neformaliojo ug-dymo ástaigose.

Studentai turi galimybæ pagal Erasmus mainø programàstudijuoti Europos Sàjungos ðaliø aukðtosiose mokyklose Suo-mijoje, Danijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Norvegijoje, Islandijoje,Olandijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje ir kt.

Muzikos edukologija

Studijos skirtos tiems, kurie siekia ágyti bendràsias ðvieti-mo ir meninio ugdymo lyderystës, mokymosi ir profesinio to-bulëjimo, specialiàsias muzikos ugdymo turinio konstravimo,ágyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo bei edukologiniø tyrimøkompetencijas. Absolventas bus pasirengæs savarankiðkai, atsa-kingai ir inovatyviai spræsti uþdavinius, vykdydamas formaliojoir neformaliojo vaikø, jaunimo, suaugusiøjø muzikos ugdymoprogramas ávairaus tipo ðvietimo ir kultûros ástaigose.

Magistrantai gali praleisti integruotà studijø laikotarpá ar-ba atlikti praktikà kitoje ðalyje, dalyvaujanèioje Mokymosi visàgyvenimà programoje. Bendradarbiaujama su Helsinkio, Aalto(Suomija), Dumlupinaro (Turkija), Bergeno (Norvegija) universi-tetais, Rygos mokytojø rengimo ir vadybos akademija (Latvija).

Psichologija (vystymosi psichologija)

Programa suteikia galimybæ atpaþinti asmenybës raidosdësnius ugdymo kontekste dirbant su ávairaus amþiaus þmonë-mis. Magistrantai gali dalyvauti vienintelës Lietuvoje Þaidimøtyrimo laboratorijos veikloje. Absolventai iðmoks vertinti as-menybæ kaip nedalomà biologinës, paþintinës ir psichosocia-linës raidos linijø visumà ir teikti kvalifikuotà psichologinæ pa-galbà. Magistrai, integruodami psichologijos ir edukologijosþinias, gali dirbti ðvietimo, ugdymo ir psichologinæ pagalbàteikianèiose ástaigose, psichologijos mokytojais gimnazijose ar-ba profesinëse mokyklose ir kt.

Tiriamàjà praktikà magistrantai atlieka Vilniaus miesto mo-kyklose ir gimnazijose, Jaunimo psichologinës paramos centre,Gabiøjø ugdymo centre, University of Manitoba, Department ofPsychology (Kanadoje) ir kt.

Studentai turi galimybæ pagal Erasmus studentø mainø pro-gramà studijuoti Ispanijos, Portugalijos, Belgijos, Ðvedijos uni-versitetuose, ágyti profesinës patirties ir susipaþinti su Europosðaliø patirtimi vystymosi psichologijos ðakos srityje.



Ðokio edukologija

Studijos skirtos siekiantiems tapti ðokio edukologijos ma-gistrais, ágijusiais bendràsias ðvietimo ir meninio ugdymo lyde-rystës, mokymosi ir profesinio tobulëjimo, specialiàsias ðokio ug-dymo turinio konstravimo, ágyvendinimo, vertinimo ir tobulini-mo, edukologiniø tyrimø kompetencijas. Ágyta kvalifikacija su-teikia teisæ dirbti ðokio pedagogu ir ðokio studijos ar kolektyvovadovu bendrojo ugdymo ir neformaliojo ðvietimo (muzikos, cho-reografijos, meno) mokyklose, kultûros ástaigose, dëstytoju irmokslo darbuotoju aukðtosiose mokyklose.

Magistrantai gali praleisti integruotà studijø laikotarpá arbaatlikti praktikà kitoje ðalyje, dalyvaujanèioje Mokymosi visà gy-venimà programoje. Bendradarbiaujama su Rygos mokytojø ren-gimo ir vadybos akademija (Latvija), Helsinkio, Aalto (Suomija),Helsinkio menø ir dizaino (Suomija), Dumlupinaro (Turkija), Ber-geno (Norvegija), Stokholmo ðokio (Ðvedija) universitetais.

Specialioji pedagogika

Magistrai gebës kritiðkai vertinti ir taikyti ðiuolaikines di-daktines sistemas, ugdymo strategijas, technikas ir technologi-jas, priemones ugdymo turiniui diferencijuoti ir jam ágyven-dinti ugdytiniø grupëse, identifikuoti neágaliøjø edukacines pro-blemas, tinkamai pasirinkti ir taikyti asmens specialiøjø ugdy-mosi poreikiø vertinimo metodikas, aiðkiai ir pagrástai komuni-kuoti specialistø ir klientø grupëse, individualiai teikti profe-sionalias konsultacijas ir kt. Asmenys, baigæ ðià studijø progra-mà, gali dirbti visø lygiø bendrojo ugdymo ástaigose; mokyklo-se, skirtose mokiniams, turintiems specialiøjø poreikiø, ir ðvie-timo pagalbos ástaigose.

Mokslinë tiriamoji praktika atliekama Lietuvos edukologi-jos universitete.


Ðvietimo kokybës vadyba

Absolventai gebës projektuoti, ágyvendinti ir vertinti ðvie-timo kokybës vadybos sistemas ðvietimo institucijose, formuluo-ti jø tobulinimo strategijas, motyvuoti mokyklinæ / akademinæbendruomenæ dalyvauti ðvietimo kokybës vadyboje ir kt. Ágyja-mos kompetencijos analizuoti, vertinti ir plëtoti kokybës kultûràðvietimo ir ugdymo institucijose, konsultuoti ðvietimo kokybësvadybos klausimais, atsiþvelgiant á regiono, Lietuvos ir tarptauti-nës ðvietimo kokybës politikos tendencijas. Absolventai gali siektiprofesinës karjeros ávairiose ðvietimo institucijose: bendrojo ug-dymo, profesinëse mokyklose, kolegijose, universitetuose, dar-bo rinkos centruose, neformalaus ugdymo sektoriuje ir kt.


Ðvietimo vadyba ir lyderystë

Programa skirta parengti edukologus vadybininkus, geban-èius vadovauti ávairaus lygmens ðvietimo institucijoms, organi-zuoti ugdymo procesà, grindþiamà moderniomis technologijo-mis, bûti lyderiais ugdymo procese ir vadyboje, atlikti edukaci-nius mokslinius tyrimus. Absolventai moka taikyti ðiuolaikinesvadybos ir lyderystës teorijas ugdymo proceso ir ðvietimo insti-tucijø vadyboje; ugdomàjá vadovavimà edukacinëje praktikojeir ðvietimo institucijø vadyboje; taip pat, organizuodami ðvieti-mo institucijos veiklà, geba vadovautis ðvietimo teisës pagrin-dais ir kt. Absolventai galës dirbti universitetuose, kolegijose,profesinëse, bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, darborinkos centruose ir kt.

Mokslinë-tiriamoji praktika atliekama Lietuvos edukologi-jos universitete, LR Ðvietimo ir mokslo ministerijoje.




Taikomoji etika

Magistrantai iðmoks taikyti svarbiausias ðiuolaikinës tai-

komosios etikos koncepcijas ir vadovausis taikomosios etikos

teoriniais modeliais, spræsdami dorovines problemas, priim-

dami etinius sprendimus, gebës moksliniu poþiûriu ir etiniu

aspektu analizuoti socialinius reiðkinius, pozityviai spræs do-

rovines bendravimo problemas ir konfliktus ir kt. Baigusieji

galës dëstyti gimnazijose, kolegijose, dirbti vieðojo administravi-

mo srityje su ðvietimu susijusiose ástaigose, taikomosios etikos cen-

truose, dalyvauti organizacijø etikos komitetuose, kurti etikos

kodeksus ir bûti etiniais auditoriais.

Mokslinë tiriamoji praktika atliekama Lietuvos edukologi-

jos universitete ir Filosofijos ir sociologijos institute.

Studentai turi galimybæ pagal Erasmus mainø programà

studijuoti Europos Sàjungos ðaliø universitetuose Belgijoje, Da-

nijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt.

Teatro meno pedagogika

Studijos skirtos siekiantiems ágyti naujausiø mokslo þiniø

analizavimo, taikymo ir ekspertinio vertinimo, taikomøjø edu-

kologiniø tyrimø, specialiøjø teatro meno, bendrøjø socialiniø

ir asmeniniø kompetencijø. Ágyta kvalifikacija suteikia teisæ dirbti

teatro pedagogais bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose ágyven-

dinamos teatro ugdymo programos formaliajam pradiniam,

pagrindiniam, viduriniam ugdymui; galima ásidarbinti visose dar-

bo vietose, kuriose darbdaviai reikalauja aukðtos kvalifikacijos

mokymo specialistø, turinèiø pedagoginæ kvalifikacijà.

Magistrantai gali praleisti integruotà studijø laikotarpá arba

atlikti praktikà kitoje ðalyje, dalyvaujanèioje Mokymosi visà gy-

venimà programoje. Bendradarbiaujama su Helsinkio, Aalto

(Suomija), Helsinkio menø ir dizaino (Suomija), Dumlupinaro

(Turkija), Bergeno (Norvegija), Stokholmo ðokio universitetais (Ðve-

dija), Rygos mokytojø rengimo ir vadybos akademija (Latvija).

Vizualieji menai

Programa skirta parengti aukðtos kvalifikacijos ir plataus

meninio profilio kompetentingà vizualiøjø menø kûrëjà, gebantá

dirbti kûrybingà darbà, analizuoti ir konceptualizuoti meno pro-

blemas. Magistras gebës savarankiðkai vykdyti mokslinæ tiriamàjà

veiklà vizualiøjø menø srityje, ásilies á visuomenës kultûrinius,

socialinius ir edukacinius procesus. Absolventai turës geresnes

galimybes uþsiimti privaèia dailininko praktika, steigti savo kûry-

bines studijas, dalyvauti ávairiuose meno projektuose. Dël aukðtos

kvalifikacijos ir iðplëstø kompetencijø bus laukiami galerijose, mu-

ziejuose, teatruose.

Magistrantai pagal Erasmus studentø mainø programà

gali studijuoti Europos Sàjungos ðaliø universitetuose Belgijoje,

Danijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt.



Universiteto studentai ir darbuotojai turi galimybæ turiningaipraleisti laisvalaiká, t. y. organizuoti, rengti koncertus, festivalius irparodas, valstybiniø ðvenèiø ir svarbiø datø minëjimus, konferen-cijas, realizuoti ir áprasminti save ávairiose veiklose, ágyti neákai-nojamos patirties ir kt.

UMF studentø mokslo ir meno draugija (SMMD) – jaunøjømokslininkø bendruomenë, skatinanti studentus dalyvauti meni-nëje veikloje, moksliniuose tyrimuose, sieti ðià veiklà su savointeresais ir karjeros lûkesèiais. Studentai kvieèiami prisijungtiprie dëstytojø atliekamø tyrimø, ávairios projektinës, meninës veiklos,kartu rengti mokslinius straipsnius, skaityti praneðimus moksli-nëse praktinëse konferencijose.

LiPSA LEU – LiPSA filialas, vienijantis Lietuvos edukologijosuniversitete studijuojanèius psichologijà studentus. Jo vizija yrasuburti motyvuotà, vieningà ir aktyvià komandà, kurios tikslas –profesinis ir asmeninis nariø tobulëjimas, siekis plësti LiPSA LEU irpopuliarinti jà visoje LEU bendruomenëje. Filialas organizuoja ávai-rius renginius, kuriø metu gilina þinias ir griauna visuomenëje su-sidariusius stereotipus apie psichologijà.

Turiningas ir ádomus laisvalaikis

Lituanistikos fakultete daugiau nei ðeðerius metus aktyviai vei-kia jaunøjø kûrëjø draugija Literatø arka, rengianti ne tik jaukius(beveik kas savaitæ vykstanèius) susitikimus, kuriø metu dalijamasikûryba, analizuojami savos kûrybos tekstai, iðsakoma kritika, betir organizuojanti visuomeninius susiëjimus. Juose galima iðgirstipoezijos, prozos, dramos, eseistikos ar muzikiniø kûriniø. „Lite-ratø arka“ organizuoja „Poþ(i)eminius skaitymus“, „Literatûrinápavasará“ ir daugelá kitø renginiø, leidþia savo laikraðtá „Þosmë“,kuriame spausdina talentingø studentø poezijà, prozos tekstus,recenzijas, interviu su dëstytojais ir þinomais kultûros atstovais.Nori kritikuoti (kûrybà), polemizuoti, reflektuoti, priimti kritikà,myli literatûrà, nori tobulëti, tau ádomus renginiø organizavimas?Jaunøjø kûrëjø draugija tavæs laukia!

Studentø mokslo draugijos – mokslu besidominèiø studentøgrupës, siekianèios veikti kûrybiðkai. Pagrindinës veiklos sritys: moks-liniai tyrimai, projektø raðymas, konferencijø rengimas, ávairiø raðy-tojø kûrybinës veiklos, paþintinës istorinës iðvykos, istoriniø filmøperþiûros, svarbiausiø Lietuvos ðvenèiø minëjimo akcijos ir rengi-niai, kûrybinë programa, metodiniai vakarai, skirti studentø moksli-


niø darbø raðymo ágûdþiams ugdyti, dalyvavimas studentø mainøprogramose, Lietuvos moksleiviø konferencijose, pagalba rengiantnacionalines mokiniø istorijos olimpiadas ir kt. Draugijø veikimoprincipas – laisvas, sàmoningas dalyvavimas, siekis tobulëti.

Studentø asociacijà „Drauge kelyje“ (vadovë Greta Aliðaus-kaitë) 2009 m. ákûrë SEF þurnalistikos specializacijos studentai.Pagrindinës veiklos sritys: leidyba ir prekyba, kultûra ir menas,vieðieji ryðiai, ðvietimas, poilsio ir pramogø organizavimas. Inter-neto tinklalapis www.superstudijos.lt.

Fotografø klubas (vadovas V. Grigas). Studentai aktyviai lan-kosi ávairiose parodose, renginiuose, ruoðia parodas. Klubo na-riais gali tapti visø specialybiø studentai, neabejingi fotografijai.

Ðachmatø ir ðaðkiø klubas kiekvienà pirmadiená kvieèiastudentus þaisti su jau patyrusiais þaidëjais ir mûsø universitetodëstytojais. Surinkta Universiteto komanda ruoðiasi ir dalyvaujaávairiuose turnyruose.

IF Filosofijos katedros iniciatyva veikia Filosofø draugija.Nariai – dëstytojai ir studentai – rengia atviras paskaitas, organi-zuoja susitikimus. Èia paskaitas skaitë Ohajo universiteto filosofijosprofesorius A. Mickûnas, docentas M. Gutauskas ir kiti. Filosofødraugija laukia kiekvieno, besidominèio filosofija ir turinèio savonuomonæ.



UMF menø bûrelis – teatro pedagogikos specialybës studen-tai ávairiuose renginiuose veda teatrines improvizacijas, filmuoja-si, stato poetines kompozicijas; dailës edukologijos magistrantaiorganizuoja kûrybines studijas, kuria sceninius ávaizdþius.

FF studentø mokslinio klubo tikslai: ugdyti studentø moks-linio tiriamojo darbo gebëjimus; gilinti þinias apie filologiniø tyri-mø metodus kalbotyros ir literatûros studijø srityse ir moksliniøtyrimø vykdymà pritaikant ðiuos metodus; rengti mokslinius pra-neðimus ir vykdyti jø sklaidà; dalyvauti mokslinëse konferencijoseir publikuoti mokslinius darbus; skatinti studentus domëtis filolo-ginëmis mokslo naujovëmis ir giliau susipaþinti su þymiø lingvistøir literatø darbais.

GMTF zoologø klubas – nevyriausybinë organizacija, vieni-janti studentus, moksleivius, ekologus, gamtininkus ir pedagogus.Veiklos sritys: gamtosauginë veikla, gyvûnø apsaugos moksliniøpagrindø formavimas, tiriamojo darbo ágûdþiø formavimas, ðvie-èiamoji veikla ir kt.



Miðrusis choras „Ave vita“ – tarptautiniø konkursø laureatas,stebinantis klausytojø sales savo jaunatviðku þavesiu, entuziazmu,kûriniø atlikimo meistriðkumu ir koncertinio repertuaro ávairove.Nuo 1982 m. kolektyvui vadovauja Lietuvos edukologijosuniversiteto Muzikos katedros docentas, Lietuvos muzikos ir teat-ro akademijos dëstytojas, Lietuvos chorø sàjungos prezidiumo na-rys ir chorø ekspertas-konsultantas Kastytis Barisas. Choras nuolatieðko naujø muzikos meniniø raiðkos priemoniø ir erdviø, kad ga-lëtø skleisti chorinio dainavimo groþá.

Kamerinio ansamblio „Credo“ veiklos tikslas – atliekant kla-sikinæ populiariàjà pasaulio muzikà lavinti studentø estetiná skoná,ugdyti jø ansamblinio muzikavimo ágûdþius, plësti kultûriná akiratábendraujant su þymiais Lietuvos atlikëjais bendrø koncertø metu.Savità ansamblio repertuarà formuoja ne tik pasaulio klasikos, betir lietuviø autoriø muzikos ðedevrai, populiarios opereèiø melodi-jos. Muzikos kûriniø aranþuotes komponuoja kolektyvo ákûrëjas irvadovas dr. Remigijus Vitkauskas.

Dramos studijos veiklos tikslas – sudaryti sàlygas studentø

kultûrinei ir kûrybinei raiðkai, áprasminti jø laisvalaiká. Teatro stu-

dijoje „3D“ ne tik kuriami spektakliai, èia studentai mokomi sce-

nos ir judesio kalbos, ágyja aktorinio meistriðkumo þiniø, teatrinës

kalbos priemonëmis paþásta savo vidinius kûrybos iðteklius. Daly-

vaudami ðiø kolektyvø veikloje studentai susibièiuliauja, pamilsta

tradiciná menà, muzikà ir ðoká. Baigæ studijas dramos nariai pa-

sklinda po visà Lietuvà, dalydami ágytà patirtá, meilæ ir pagarbà

tradicinëms kultûros vertybëms. Meno kolektyvø veikla svarbi ir

prasminga Lietuvos kultûros gyvenime. Mûsø universiteto aka-

deminë bendruomenë gali didþiuotis ðiø kolektyvø aukðèiausiais

ávertinimais.



Dainø ir ðokiø ansamblyje „Ðviesa“ groja, ðoka ir dainuoja

Lietuvos edukologijos universitete studijuojantys ávairiø specialy-

biø studentai. „Ðviesa“ – respublikiniø ir pasaulio lietuviø dainø

ðvenèiø, studentiðkø festivaliø dalyvë, uþ aktyvià meninæ veiklà ir

pasiektus rezultatus nominuota „Aukso paukðte“. Ansamblis nuo-

lat atnaujina repertuarà, daþnai koncertuoja Lietuvoje ir uþsienyje.

Koncertinë ir kûrybinë ansamblio „Ðviesa“ veikla grindþiama nau-

jø iðraiðkos formø paieðkomis, lietuviø liaudies meno tradicijø puo-

selëjimu, dalyvavimu Lietuvos kultûrinio paveldo iðsaugojimo ir

sklaidos procesuose. Ansamblio iniciatyva rengiami tarptautiniai

studentø liaudiðkos muzikos festivaliai „Linksminkimos“.

Folkloro ansamblis „Poringë“, aktyviai koncertuodamas dau-

giau nei 39 metus, puoselëja ir populiarina tradiciná lietuviø fol-

klorà, skatina saugoti Lietuvos etninës kultûros paveldà. Tradicið-

kai ðvenèiamos kalendorinës lietuviø liaudies ðventës – Uþgavë-

nës, Jurginës, Joninës, pavasario ir rudens lygiadieniai, Kalëdos.

Tai lavina ansamblieèiø etinæ ir estetinæ kultûrà, motyvuoja pla-

èiau domëtis tautos tradicijomis. Tokia veikla padeda jaunimui spræsti

jø uþimtumo, prasmingo laisvalaikio ir kûrybinës raiðkos problemas.

Baigæ Universitetà poringieèiai dirba mokyklose, ugdymo ástaigose

ir ansamblyje ágyta patirtimi dalijasi su jaunàja karta.Universiteto vokalinis kvintetas „Rajva“ – dëstytojø meni-

nës veiklos kolektyvas, suvienijæs skirtingø profesiniø interesø Uni-versiteto bendruomenës atstovus – docentus mokslø daktarus Ra-sà Kirliauskienæ (sopranas), Astà Rauduvaitæ (mecosopranas), Jo-lantà Abramauskienæ (mecosopranas), Viliø Tavorà (tenoras) irprofesoriø mokslø daktarà Antanà Kiverá (bosas). Vokalinio kvin-teto repertuarà sudaro ávairiø stiliø kûriniai.



Lietuvos edukologijos universiteto Studentø atstovybë(LEU SA) – studentijà vienijanti organizacija. Vieniems SA yranamai, kitiems – draugai, o tretiems – dar vienas Universitetostruktûros padalinys. Taèiau tik LEU SA gina studentø teises, inte-resus ir tinkamai jiems atstovauja. Savivaldoje veikia savanoriðkaispagrindais dirbantys aktyviausi Universiteto studentai. Svarbu tai, kadjie, kaip pilnateisiai bendruomenës nariai, turi balsà aukðèiausiuoseUniversiteto valdymo organuose – taryboje ir senate. LEU SA,bendradarbiaudama su administracija, siekia tobulinti Universite-to studijø procesà, rûpintis socialine besimokanèiøjø gerove.

LEU SA nariai dalyvauja þmogiðkøjø iðtekliø, ryðiø su visuo-mene, projektinëse veiklose, veikia reklamos, rinkotyros srityse,kad galëtø tinkamai vykdyti iðsikeltus tikslus, uþdavinius bei sëk-

Studentø atstovybë

mingai ir rezultatyviai dirbtø. O kaip studentai be smagiausiø stu-dentiðkø renginiø ir tradicijø?! Kiekvieno fakulteto studentø atsto-vybë skatina akademinës bendruomenës pilietiðkumà, turiningà stu-dentø laisvalaiká ir kultûrinæ veiklà. Istorijos fakulteto studentø at-stovybë nepraleidþia në vienø valstybiniø ðvenèiø ir svarbiø Lietu-vai ir pasauliui istoriniø sukakèiø, organizuoja tradicines istorikødienas. Augalus mylintys gamtininkai ðvenèia augalø þavadienius,socialiniai pedagogai, filologai ir lituanistai atitinkamai mini savodienas, kuomet jaunimas átraukiamas á sportinæ, kultûrinæ, sociali-næ, edukacinæ veiklas. Në vienas pavasaris nepraeina be poezijos,kurià taip puoselëja Ugdymo mokslø fakulteto studentai ir litua-nistai. Þinoma, LEU SA didþiuojasi svarbiaisiais renginiais – ðel-

miðkomis Fux’ø krikðtynomis ir LEU STUDI dienomis.


Lietuvos edukologijos universitetas, rûpindamasis jaunosioskartos ateitimi, kvieèia prisidëti prie iniciatyvos kurti ðvaresnæaplinkà ir graþesná pasaulá. Bûk LEU þaliojo judëjimo dalimi –màstyk þaliai, kurk, gyvenk sveikai!

Studijos. Susipaþinsite su aplinkos apsaugos problemomis irdarnaus vystymosi idëjomis, pasirengsite integruoti ðias temas á savomokomàjá dalykà, dalyvauti su aplinkosauga susijusioje projektinë-je veikloje.

Tausojamasis vartojimas. Rûðiuodami atliekas, taupydamivandená ir elektrà, ne tik prisidësite prie aplinkos iðsaugojimo, betir galësite laimëti prizus taupiausio bendrabuèio konkurse, daly-vausite ar patys vykdysite vartojimo áproèiø tyrimus; tausojamojovartojimo dienose dalysitës patirtimi apie gyvenimo kokybæ geri-nanèias veiklas, ásigysite rankø darbo gaminiø, iðmoksite pasigamintiávairiø reikalingø daiktø ið antriniø þaliavø.

Oranþerija ir þaliosios edukacinës aplinkos yra atviros jumsvisà dienà. Èia galima ne tik susipaþinti su augalø ávairove, bet irpailsëti, susitikti su draugais, pasisemti kûrybiniø minèiø. Atogrà-þø augalø apsuptyje galima rengti parodas, koncertus, pristatytisavo darbus. O pedagoginës praktikos metu ir baigæ studijas á oran-þerijà galësite atvesti savo mokinius ir jiems parodyti tà nuostabøaugalø pasaulá.

Þaliosios auditorijos. „Nebûtina studijuoti biologijà, kad ga-lëtum jausti augalø naudà“, – teigia daugelio studijø programøstudentai, mokydamiesi þaliosiose auditorijose. Èia kiekvienas stu-dentas ant savo darbo stalo gali pasidëti po patinkantá augalà irtaip susikurti sveikà individualià erdvæ.

Paroda „Augalø labirintai“. Kasmet rugsëjo mënesá LEU kvie-èia visos Lietuvos kambariniø augalø kolekcionierius á parodà, ku-rioje noriai dalyvauja net lopðeliø-darþeliø auklëtiniai. Tu taip patturësi galimybæ visa tai pamatyti, dalyvauti parodos metu rengia-mose paskaitose, konkursuose ir tapti aistringu kolekcionieriumi.

Lietuvos edukologijos universitetas – þaliasis universitetas

Augalø þavadienis. Kiekvienà pavasará, geguþës 18 dienà,visame pasaulyje organizuojamos Tarptautinës augalø þavadienioðventës metu Universiteto studentai eilëmis, dainomis, vaidinimaisir ðokiais dëkoja augalams uþ jø teikiamà naudà.

Zoologø klubas. Klubo nariai organizuoja paukðèiø paþini-mo mokymus ir jø stebëjimà Vilniaus apylinkëse, dalyvauja vyk-dant pelëdiniø paukðèiø apskaitas Nemuno kilpø regioniniameparke, taip pat Lietuvos gamtos fondo renginiuose, pëdsekystëskursuose, þieduoja retus paukðèius.

Savanorystë. Turësite galimybæ iðbandyti save ávairiose þalio-siose veiklose ne tik LEU, bet ir kitose organizacijose bei ámonëse,dalyvauti ðvieèiamojoje veikloje, organizuoti renginius studentamsir mokiniams. Universitetas bendradarbiauja su VðÁ „RV agentû-ra“, vykdanèia aplinkosaugos ðvietimà. Studentai gali prisidëtivykdant gyventojø nuomonës apie aplinkosaugà ir ekologijà ty-rimus, klausytis paskaitø aplinkos apsaugos tema ir dalyvauti kon-kurse „3R dirbtuvës“, kurio tikslas – skatinti maþiau vartoti, nebe-reikalingus daiktus prikelti antram gyvenimui.

Informacinis leidinys. Parengë Lietuvos edukologijos universiteto Ryðiø su visuomene skyrius. Dizainerë Vilmantë Matuliauskienë. Nuotraukos ið Lietuvos edukologijos universiteto archyvo.Fotografai Rimantas Stonis, Tomas Petryla, Tomas Razmus, Vytenis Pileckas ir kt. 2014-02-05. Spausdino UAB „BMK Leidykla“, J. Jasinskio g. 16, Vilnius.

Kontaktai

Lietuvos edukologijosuniversitetasStudentø g. 39, LT-08106 VilniusTel. (8 5) 279 02 81, (8 5) 279 05 89El. p. [email protected] www.leu.lt

Filologijos fakultetasStudentø g. 39, 233 kab.LT-08106 VilniusTel. / faks. (8 5) 272 55 53El. p. [email protected] www.leu.lt/ff

Gamtos, matematikos irtechnologijø fakultetasStudentø g. 39, GMTF 217 kab.Tel. (8 5) 275 89 35El. p. [email protected] www.leu.lt/gmtf

Istorijos fakultetasT. Ðevèenkos 31, 206 kab.LT-03111 VilniusTel. / faks. (8 5) 2 33 22 78El. p. [email protected] www.leu.lt/if/

Lituanistikos fakultetasT. Ðevèenkos g. 31, 216 kab.LT-03111 VilniusTel. / faks. (8 5) 233 0520El. p. [email protected] www.leu.lt/lt

Socialinës edukacijos fakultetasStudentø g. 39, 428 kab.LT-08106 VilniusTel. (8 5) 275 22 90El. p. [email protected] www.leu.lt/sef

Sporto ir sveikatos fakultetasStudentø g. 39, SSF 211 kab.LT-08106 VilniusTel. / faks. (8 5) 260 77 48El. p. [email protected] www.leu.lt/ssf

Ugdymo mokslø fakultetasStudentø g. 39, 310 kab.LT-08106 VilniusTel. (8 5) 275 23 98El. p. [email protected] www.leu.lt/umf/

Priëmimo komisijaStudentø g. 39, 119 kab.Tel. / faks. (8 5) 275 10 32El. p. [email protected] www.leu.lt/priemimo_komisija

Akademiniø reikalø direkcijaStudentø g. 39, 102 kab.LT-08106, VilniusTel. (8 5) 279 00 36El. p. [email protected] www.leu.lt

Ryðiø su visuomene skyriusStudentø g. 39, 129 kab.LT-08106 VilniusTel. (8 5) 273 69 67El. p. [email protected] www.leu.lt

Bendrabutis-sveèiø namaiA. Vivulskio g. 36,LT-03114 Vilnius, LietuvaTel. (8 5) 213 05 09Faks. (8 5) 216 22 91El. p. [email protected]

Documents

Studijos Lietuvos edukologijos universitete 2014