Kokybes Analize Ir Valdymas

7/29/2019 Kokybes Analize Ir Valdymas

http://slidepdf.com/reader/full/kokybes-analize-ir-valdymas 1/134

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOSUNIVERSITETAS

AUDRIUS ČEREŠKAVYTAUTAS PAUŽA

KOKYBĖSANALIZĖ IR VALDYMAS

Mokomoji knyga

Vilnius ,,Technika“ 2005



A. Čereška, V. Pauža. Kokybės analizė ir valdymas.Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2005. 133 p.

Knygoje pateikti pagrindiniai mašinų kokybę nusakantys terminaiir paaiškinimai, kokybės charakteristikos ir rodikliai, pagrindiniaikokybės sistemos reikalavimai, kokybės valdymo principai, aiškinama

gaminio kokybė pradedant jo projektavimo ir baigiant eksploatavimo, priežiūros ir remonto kokybe. Pateikti produkcijos pateikimo kontrolei būdai, gaminių imties kontrolei atrankos būdai.

Leidinys skirtas dieninio, vakarinio ir neakivaizdinio skyrių mechanikos inžinerijos ir pramonės inžinerijos programų specialistams rengti aukštosiose mokyklose, taip pat į vairių į monių ir organizacijų specialistams.

Leidinį rekomendavo VGTU Mechanikos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: prof. habil. dr. Alvydas Pik ūnas,doc. dr. Ivanas Višniakas

VGTU leidyklos ,,Technika“ 793 mokomosios metodinėsliteratūros knyga

ISBN 9986-05-894-5 © Audrius Čereška, 2005© Vytautas Pauža, 2005© VGTU leidykla ,,Technika“, 2005

2



TURINYS

Pratarmė……………………………………………………………..6

1. Įvadas………………………………………………………………7

2. Kokybės samprata………………………………………………...8

2.1. Kokybės są vokos ir terminai…………………………………….9

2.2. Kokybės charakteristikos……………………………………….152.3. Kokybės rodikliai……………………………………………….17

3. Kokybės sistemos………………………………………………...22

3.1. Kokybės sistemos standartai……………………………………22

3.2. Kokybės sistemos struktūra……………………………………..23

3.3. Kokybės sistemos principai……………………………………..25

3.4. Kokybės sistemos reikalavimai…………………………………27

3.5. Kokybės užtikrinimo sistema…………………………………...35

4. Kokybės valdymas……………………………………………….37

4.1. Bendras supratimas apie kokybės valdymą ……………………..37

4.2. Produkcijos kokybės valdymo są vokos…………………………41

4.3. Kokybės valdymas ir standartai………………………………...44

4.4. Pagrindiniai kokybės valdymo sistemos principai……………...46

4.5. Kokybės valdymo sistemos……………………………………..51

4.6. Kompleksinė kokybės valdymo sistema………………………..56

4.7. Tikslinės kokybės valdymas…………………………………….58

4.8. Visuotinės kokybės valdymas…………………………………..59

5. Gaminio kokybė………………………………………………….61

5.1. Projektavimo stadijų kokybė……………………………………61

3



5.2. Gamybos kokybė………………………………………………..66

5.3. Matavimų kokybė……………………………………………….67

5.4. Eksploatavimo kokybė………………………………………….69

6. Kokybės kontrolė………………………………………………...75

6.1. Gaminių pateikimo kontrolei būdai……………………………..75

6.2. Gaminių imties kontrolei atrankos būdai……………………….76

6.2.1. Imčių klasifikacija…………………………………………….78

6.2.2. Kontroliuojamos imties dydis…...……………………………78

6.3. Kontrolės plano parinkimas…………………………………….81

6.4. Kontrolės plano parinkimas pagal kontroliuojamo

parametro dispersiją …………………………………………...81

6.4.1. Kontrolės plano parinkimas kai kontroliuojamo

parametro dispersija nežinoma………………………………..81

6.4.2. Kontrolės plano parinkimas kai kontroliuojamo parametro dispersija žinoma…………………………………..85

6.5. Kontrolės atlikimo tvarka……………………………………….91

7. Kokybės kontrolės metodai……………………………………..97

7.1. Ištisinė kontrolė…………………………………………………97

7.1.1. Ištisinės kontrolės samprata ir ypatybės………………………97

7.1.2. Ištisinės kontrolės charakteristikos……………………………98

7.2. Ištisinės kontrolės būdai………………………………………...99

7.3. Atrankinė kontrolė……………………………………………..1007.3.1. Atrankinės kontrolės samprata………………………...…….100

7.3.2. Atrankinės kontrolės parametrai…………………………….101

4



7.3.3. Defektingumo zonos………..……………………….………104

7.4. Atrankinės kontrolės būdai…………………………………….105

7.4.1. Kontrolė pagal kiekybinius požymius……………………….105

7.4.2. Kontrolė pagal kokybinius požymius………………………..106

7.4.2.1. Vieno laipsnio kontrolė……………………………………106

7.4.2.2. Dviejų laipsnių kontrolė…………………………………...107

7.4.2.3. Daugiapakopė kontrolė..…………………………………..107

7.4.2.4. Nuoseklioji kontrolė……………………………………….108

7.5. Atrankinės kontrolės planai……………………………………108

8. Kokybės auditas………………………………………………...112

8.1. Są vokos ir terminai…………………………………………….112

8.2. Kokybės audito tikslai…………………………………………114

8.3. Kokybės audito metodika……………………………………...115

8.4. Kokybės audito planavimas…………………………………...117 9. Marketingo kokybė...…………………………………………..121

9.1. Marketingo są vokos ir terminai………………………………..121

9.2. Prek ės pateikimo rinkai metodika…………….……………….122

9.3. Prek ės kontrolė rinkoje ………………………………...……...126

10. Kokybės kaina………………………………………………...129

Literatūra………………………………………………………….131

5



Pratarmė

Knygoje pateikti pagrindiniai kokybę nusakantys terminai ir paaiškinimai, kokybės charakteristikos ir rodikliai, pagrindiniaikokybės sistemos reikalavimai, kokybės valdymo principai, aiškinamagaminio kokybė pradedant jo projektavimo ir baigiant eksploatavimo,

priežiūros ir remonto kokybe. Pateikti produkcijos pateikimo kontrolei būdai, gaminių imties kontrolei atrankos būdai.

Pateikta kokybės audito metodika, kokybės audito planosudarymo principai. Išdėstyti sėkmingo kokybės marketingoreikalavimai ir į taka sėkmingai verslo plėtrai, atrankinės kokybėskontrolės metodai.

Mokomoji knyga parengta remiantis Tarptautiniais, Europos ir Lietuvos kokybės sistemos standartais ir normomis bei klasikineliteratūra, kuri buvo išanalizuota ir apibendrinta. Čia pateikti

pagrindiniai kokybės kontrolės, valdymo ir analizės metodai.Ši knyga – tai mokomoji priemonė dieninio, vakarinio ir

neakivaizdinio skyrių mechanikos inžinerijos ir pramonės inžinerijosspecialistams rengti aukštosiose mokyklose. Ja gali naudotis ne tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto, bet ir kitų universitetų

studentai, į vairių į monių ir organizacijų specialistai, siekiantys savoį monėse į diegti kokybės kontrolės valdymo ir analizės metodus.

Autoriai

6



1. Įvadas

Vartotojų poreikiams patenkinti būtina paisyti kokybės visaisgaminio egzistavimo etapais:

- užduoties parengimo;- projektavimo;- medžiagų ;- detalių ;

- gamybos;- technologijų ;- kontrolės metodų ;- kontrolės priemonių ;- kontrolės;- pardavimo;- eksploatavimo priežiūros;- remonto.

Visi šie elementai glaudžiai tarpusavyje susiję . Atsiradusdefektams vienoje grandyje, nukenčia kita grandis, o gal net visasistema.

Defektiniu gaminys tampa dėl ypatingų priežasčių , kurias reikianustatyti ir pašalinti. Tik tada galima išvengti nekokybiškos

produkcijos.Dauguma mano, kad defektai neišvengiami, o defektų atsiradimo

priežastys labai į vairios. Tačiau nepaisant produkcijos į vairovės,defektų atsiradimo priežastys yra universalios.

Viena pagrindinių priežasčių – kitimą . Sumažinus kitimą ,sumažė ja ir blogų gaminių atsiradimo tikimybė.

Gaminio kokybė priklauso nuo į vairių veiksnių . Priklausomai nuoto, ar visi veiksniai parinkti tinkamai, ar ne, pagaminta produkcija busarba kokybiška, arba nekokybiška.

Vertinant gamybos procesą kokybės užtikrinimo požiūriu, į jį galima žiūr ėti kaip į tam tikr ų priežasčių visumos kitimą . Šios

priežastys ir sukelia gaminių kokybės pokyčius, padalija juos į gerus ir blogus.

7



Priežasčių , lemiančių gaminių kokybę , yra daug. Kai kurios jų veikia labai stipriai, kitos – nežymiai.

Iš tikr ų jų veiksnių , lemiančių gaminių kokybę , nėra labai daug.Kokybę galima labai pagerinti šalinant pagrindines kitimo priežastis,kurių , kaip rodo praktika, yra nedaug.

Siekiant sumažinti defektinių gaminių atsiradimo tikimybę , pirmiausia būtina nustatyti teisingą diagnozę ir surasti tikr ą siasdefektų priežastis.

8



2. Kokybės samprata

2.1. Kokybės są vokos ir terminai

Kas yra kokybė? Analizuodami šio žodžio prasmę matome, kad jinevienareikšmė. Tai išryšk ė ja lyginant šio žodžio vartojimo kontekstą .Viena, kai jis vartojamas buitinė je kalboje, visai kas kita, kai jį vartojamokslininkai arba praktikai, gvildenantys kokybės klausimus.

Kai girdime sakant Aukštos kokybė s gaminys, į sivaizduojameypač gerai pagamintą , puik ų produktą . Tarybiniais laikais kokybiška preke buvo laikoma prek ė, atitikusi standartus. Tačiau standartai yranetobuli, greitai sensta, yra sudaromi žmonių , turinčių savo nuomonę .Toks kokybės supratimas netinkamas rinkos są lygomis.

Išsiaiškinus, kas yra kokybė ir kaip ją galima identifikuoti, kylalabai svarbus klausimas – kaip užtikrinti aukštą paslaugų ir gaminių kokybę .

Siekdamos užtikrinti aukštą kokybę visos kompanijos turi laikytiskokybės strategijos. Ji visų pirma užtikrina tam tikros filosofijosį diegimą .

Strategijos esmė – prioritetą teikti klientams, kurie yra kokybės

kriterijai. Tai reiškia, kad priimant bet kok į sprendimą turi būtiatsižvelgiama į kliento poreikius.

Efektyviam kokybės valdymui didelę reikšmę turi procesų koncentracija. Procesu galima į vardyti bet kokią organizuotą veiklą .Pagamintos produkcijos ar paslaugos kokybė priklauso nuo atskir ų

procesų ir jų tarpusavio są veikos.,,Rolls Royce“ yra geras automobilis, o ,,Citroën 2 CV“ – ne.

Specialisto, atliekančio šių automobilių kokybės analizę , akimis, abuautomobiliai gali būti aukštos kokybės gaminiai. Gali būti, kad ,,RollsRoyce“ jam atrodys blogesnės kokybės gaminys negu ,,Citroën 2CV“, jeigu važiuojant ,,Rolls Royce“ ir ,,Citroën 2 CV“ pradėstrašk ėti, brašk ėti, tr ūk čioti. Iš ,,Rolls Royce“ šito niekas nesitiki, o,,Citroën 2 CV“ akivaizdžiai nuvils, jeigu važiuos tyliai, gražiai ir t. t.

Todėl reikia skirti projekto kokybę (angl. quality of design) nuokokybės ir projekto reikalavimų atitikimo (angl. quality of

9



conformance to specification). Pirmu atveju turima omenyje planuojama kokybė, antru atveju – pagaminimo kokybė.

Kai kalbama apie kokybę , kokybės į vairovę , kokybės pablogė jimą ar kokybės pager ė jimą , galvojama apie planuojamą kokybę . Tokio pobūdžio kokybės skirtumai tarp ,,Rolls Royce“ ir ,,Citroën 2 CV“ gamintojo suplanuoti vartotojo poreikiams patenkinti.Kalbant apie kokybės užtikrinimą , turima omenyje ne ta reikšmė, kurivartojama buitinė je kalboje.

Kokybė – tai filosofinė kategorija. Manoma, kad pirmasis kokybę analizavo Aristotelis III a. prieš mūsų er ą , vėliau Hėgelis XIX a. ir kt.

2.1 lentelė. Kokybės formuluotės

Autorius Kokybės formuluotė Aristotelis

(III a. pr. m. e.)Skirtumai tarp daiktų Diferenciacija pagal požymį , geras –

blogas Hėgelis(XIX a.)

Kokybė – są voka, susijusi su buitimi,nes kažkas tampa niekuo, kai prarandasavo kokybę

Kinių versija Heroglifas, reiškiantis kokybę , susidedaiš dviejų elementų : pusiausvyra ir

pinigai (Kokybė = pusiausvyra + pinigai), vadinasi, kokybė tolydisą vokoms aukštos klasė s, brangus

Šuchartas(1931 m.)

Kokybė turi du aspektus:1. Objektyvios fizinės charakteristikos;2. Subjektyvus vertinimas – kiek daiktas geras

Isikava (1950 m.) Kokybė – savybė, realiai patenkinantivartotojų poreikius

Dž. M. Džuranas(1979 m.) Tinkamiausias vartoti (paskirtiesatitikimas)Subjektyvus vertinimas: kokybė –– vartotojo patenkinimo lygis (siekdamaskokybės gamintojas turi žinoti vartotojų

10



poreikius, kad pagamintų tokią produkciją , kuri atitiktų jų poreikius

ГОСТ 18321 – 73(СЭВ 1934 – 79)

Produkcijos kokybė – visuma produkcijos savybių Produkcijos kokybė – visuma

produkcijos savybių , nusakančių josgebė jimą patenkinti nustatytus poreikius

Tarptautinis standartas

ISO 9000

Kokybė – visuma produkcijos savybių ir

charakteristik ų arba paslaugų , kuriosužtikrina galimybę patenkinti nustatytusarba numanomus poreikius

Kokybės samprata technikojeSpecialistai kokybę vertinama pagal tai, kaip gatavas gaminys

atitinka br ėžinius ir techninius reikalavimus. Vokiečių kokybėssą junga pateikia tok į kokybės apibr ėžimą :

Kokybė kaip atlikimo kokybė,,Kokybė yra visuma gaminio savybių ir požymių arba procesų ,

kurie nusako jų tinkamumo laipsnį naudoti gaminį pagal paskirtį “.

Neturi būti skirtumo tarp projektuojamo ir pagaminto gaminio.Tai ir yra pagrindinis kokybės užtikrinimo uždavinys.

Kokybės ratasKokybę nusako sudaromieji, sudarantys tam tikr ą ratą . Anot

Vokiečių są jungos, kokybės ratas – tai ,,uždaras ratas pasekmių ,nusakančių gaminio arba proceso kokybę jo gamybos ir eksploatacijosetapu“.

Šio į vertinimo galimybes galima paaiškinti tokiu pavyzdžiu. Ar galima laikyti kokybiška k ėdę , kurios kojos yra skirtingo ilgio?Vadovaujantis baldų gamintojų standartais – žinoma, ne. Tačiau tokiask ėdes galima statyti ant laiptų , pavyzdžiui, teatro salė je. Taigi jos

pagamintos kokybiškai ir jų visai nereikia perdarinėti.

11



Kokybė – kompleksinė są vokaKokybė – tai kompleksinė są voka. Viena, visi į monės skyriai

daugiau ar mažiau atsako už gaminio kokybę , atitinkančią projektą ,kita, visi gaminiai turi savybių kurias galima kontroliuoti, išmatuoti.Kiekvieną iš šių kokybės savybių , galima kontroliuoti, tačiau reikiaį vertinti į vairius nuokrypius tarp reikalaujamų ir realių dydžių . Tokiogaminio kokybė charakterizuojama keliais kokybės požymiais – imama atskir ų požymių suma.

Skirtingai supratimos sąvokos kokybė ir patikimumas. Nuo žodžio kokybė reikia skirti žodį patikimumas (angl.

reliability), nors buityje šios reikšmės dažnai painiojamos.Patikimumas – tai ilgalaik ė kokybė. Anot Vokiečių są jungos,

patikimumas – tai kokybė, išsilaikanti visą numatytą eksploatacijoslaikotarpį , arba kokybė, išsilaikanti ilgiau nei numatytaseksploatacijos laikotarpis.

Kokybė – visuma objekto savybių , kurios turi atitikti nustatytus ir numanomus poreikius.

Laikui bėgant poreikiai gali keistis. Paprastai poreikiai virstacharakteristikomis nustatytų kriterijų . Poreikiai gali apimti tokiusaspektus, kaip eksploatacinės charakteristikos, tikimas funkcionuoti,

patikimumas, saugumas, aplinka, ekonominiai ir estetiniaireikalavimai. Turint omenyje ger ą lygį , lyginant arba kiekybės

požiūriu vertinant techninius rodiklius, terminas kokybė supratimasribotai. Šioms prasmėms išreikšti turi būti vartojamas nurodomasisžodis. Gali būti vartojami tokie terminai:

1. Santykinė kokybė – kada objektai klasifikuojamiatsižvelgiant į jų privalumų lygį arba lyginamą ja prasme.

2. Kokybės lygis – kokybine prasme (statistinė priėmimokontrolė).

3. Kokybės riba – tai vertinami tikslūs techniniai rodikliai.

Kartais kokybė žymima są vokomis tinkamumas vartoti arbaAtitikties tikslui, arba vartotojo poreikių patenkinimas, arba atitiktiesreikalavimams.

12



Bendra kokybė gali būti pasiekta tik sudė jus atskirus joselementus, kai galiausiai gaunamas kokybiškas produktas ar paslauga.

Gradacija klasė, r ūšis, kategorija ar lygis paskirtas objektasturintiems tokią pačią funkcinio pritaikymo galimybę , bet skirtinguskokybės reikalavimus.

Pastaba. Gradacija (klasė, r ūšis) rodo numatytus arba pripažintuskokybės reikalavimų skirtumus.

Aukštos klasės objektas gali būti nepatenkinamos klasės, ir atvirkščiai. Kai klasė žymima skaičiais, aukščiausia klasė žymimaskaičiumi 1, o žemesnė klasė atitinkamai – 2, 3, 4 ir t. t.

Kokybės reikalavimai: nustatytų poreikių išraiška arba jų pavertimas kiekybinių ir kokybinių reikalavimų rinkiniu esant tamtikroms objekto charakteristikoms, norint suteikti galimybę jasrealizuoti ir tikrinti.

Pastaba. Svarbu, kad kokybės reikalavimai visiškai atitiktų nustatytus ir numanomus vartotojų poreikius. Kokybės reikalavimai turi būti nusakyti

pradžioje.

Patikimumas: šis terminas vartojamas pasiruošimocharakteristikai ir ją veikiantiems faktoriams aprašyti:negendamumui, pataisomumui, techninės priežiūros užtikrinimui ir remontui.

Pastaba. Patikimumas vartojamas aprašyti bendriems dalykams, kadanevartojami kiekybiniai terminai. Patikimumas yra vienas iš aspektų ,

priklausančių nuo laiko.

Suderinamumas: galimybė tam tikrus objektus naudoti kartu,į vykdant tam tikrus reikalavimus.

Pakeičiamumas: galimybė objektą be modifikacijos naudoti

vietoje kito objekto, vykdant tam tikrus reikalavimus.Saugumas: būsena, kai nuostolio rizika personalui arba nuostolis

organizacijai apribotas iki leistinojo lygio.Pastaba. Saugumas yra vienas iš kokybės aspektų .

13



Atitikimas: nustatytų reikalavimų atitikimas.

Neatitikimas: nustatytų reikalavimų neatitikimas.Pastaba. Šis pasakymas apima vieną arba kelis kokybės tr ūkumus arba

sistemos elementų kokybės tr ūkumus, arba jų nukrypimus nuo reikalavimų .

Defektas: į vykdyto nustatyto arba laukiamo reikalavimo, keliamo

objektui, taip pat reikalavimo, užtikrinančio saugumą .Pastaba. Reikalavimas turi būti realus, atsižvelgiant į esamas są lygas.

Atsakomybė už produkcijos kokybę : bendras terminas, aprašantisgamintojo arba kitų asmenų į sipareigojimus, į vykus traumai,sužeidimams, sunaikinus asmeninį turtą arba patyrus kitų nuostolių ,esant blogam gaminiui.

Pastaba. Kartais šiam procesui nusakyti vartojamas žodis kvalifikacija.

Kvalifikuotas: statusas priskiriamas objektui, į rodžius, kad jis galiatitikti keliamus reikalavimus.

Kontrolė: veikla, apimanti vienos ar kelių charakteristik ų matavimus, ekspertizes, bandymus ar į vertinimus ir gautų rezultatų duomenų palyginimą su nustatytais reikalavimais.

Savikontrolė: atlikto darbo kontrolė, jo vykdytojui laikantisnumatytų reikalavimų .

Pastaba. Savikontrolės rezultatai gali būti naudojami procesui valdyti.

Patikrinimas: objektyvių į rodymų , atlikus ekspertizę , pristatymasnorint į sitikinti, ar reikalavimai buvo į vykdyti.

Pastaba. Projektuojant ir tobulinant patikrinimas reiškia ekspertizėsatlikimą . Žodis patikrinta vartojamas statuso atitik č iai pažymėti.

Objektyvus į rodymas: informacija kuri gali būti patvirtintaremiantis faktais, gautais stebint, matuojant, bandant arba kitokiais

būdais.

14



2.2. Kokybės charakteristikos

Technikos objektų kokybė į vertinama jo charakteristik ų (parametr ų ) visuma; vertinamos tik tos charakteristikos, kurios

prisideda prie vartotojo reikmių tenkinimo. Šios charakteristikos gali būti suskirstytos į tris grupes: tolydines, diskretines ir dvejetaines.

Tolydinės charakteristikos yra tokios, kurios gali į gauti bet kokią reikšmę nustatytame reikšmių intervale. Pvz., automobilis 100 km gali

suvartoti nuo 7 litr ų , važiuodamas greitkeliu, iki 9 litr ų degalų mieste. Nors tolydinės charakteristikos gali į gauti į vairių reikšmių , tačiau josyra objektyvios, nes gali būti tiksliai išmatuotos ir nepriklauso nuokieno nors nuomonės.

Diskretinės charakteristikos pažymi savybes, kurioms būdingoskelios reikšmės. Pvz., automobilio išvaizda gali būti apibūdinama kaipgera, puiki, patenkinama, nepatenkinama ir t. t.

Diskretinės charakteristikos yra subjektyvios, t. y. priklauso nuovertintojo nuomonės. Tai, kas vienam atrodo puiku, kitam gali būti tik

patenkinama ar net nepatenkinama.

Dvejetainės charakteristikos naudojamos pažymėti savybėms,kurias objektas turi arba neturi. Todėl šios charakteristikos gali būtižymimos dvejetainės skaičiavimo sistemos ženklais: 0 – savybės nėra,1 – savybė yra. Pvz., automobilis turi vairo stiprintuvą arba jo neturi,staklės turi programinį valymą arba jo neturi. Dvejetainėscharakteristikos taip pat yra objektyvios, nes nepriklauso nuovertintojo nuomonės.

Taigi technikos objekto kokybė gali būti apibūdinama trimis parametr ų grupėmis: tolydinių parametr ų visuma {x}, diskretinių parametr ų visuma {y}, dvejetainių parametr ų visuma {z}. Iš trijų parametr ų grupių informatyviausi yra tolydiniai parametrai. Šie parametrai yra objektyvūs, nes jų vertės nustatomos nepriklausomaimatuojant. Jie gali parodyti nedidelius kokybės pokyčius. Gamintojas

produkto specifikacijoje nurodo produktą apibūdinančius parametrus,kurie vadinami projektiniais parametrais. Staklių specifikaciją sudarošie parametrai: didžiausi apdirbamos detalės matmenys, variklio

15



galingumas, pastūmos diapazonas, sūklio apsisukimų diapazonas,staklių gabaritai. Automobilio specifikaciją sudaro šie parametrai:suvartojamų degalų kiekis, maksimalus greitis, į sibėgė jimo iki 100km/h greičio trukmė, stabdymo kelias, variklio triukšmo lygis, COkiekis išmetamosiose dujose.

Visi gaminiai yra veikiami atsitiktinių veiksnių . Jų į taka pasireiškia gaminant ir eksploatuojant produktą tam tikromissą lygomis. Vienodų bet kurios mašinos detalių grupės turi nedidelių

atsitiktinių matmenų , paviršių kokybės cheminės sudėties, kietumo ir kitų nuokrypių . Aplinka, kurioje mašina dirba, taippat apibūdinama parametrais (temperatūra, oro dr ėgnumu, atmosferos slėgiu ir kt.),kurių vertės taip pat yra atsitiktinės. Visi atsitiktiniai veiksniai,turintys į takos technikos objekto darbui, vadinami atsitiktiniais įė jimo

parametrais. Dėl jų poveikio pasikeičia objekto charakteristikos,kurias galima į sivaizduoti kaip išė jimo parametrus.

Technikos objektasx

y

z

Kintamiįė jimosignalai

Kintamiišė jimosignalai

2.1 pav. Technikos objekto charakteristikos

Dėl kintamų įė jimo signalų išė jimo signalai arba objektotolydinės charakteristikos gaunamos nepastovios, jų vertės svyruojaapie projektinę parametro vertę . Jeigu gaminio specifikacijojenurodytas koks nors parametras, tai dėl kintamų charakteristik ų jis galikisti neviršydamas tam tikr ų ribų . Technikos objekto charakteristik ų ver čių nuokrypiai nuo projektinių sukels vartotojo nepasitenkinimą .Todėl gamintojas paprastai nurodo charakteristik ų { } x nuokrypių

ribas, kurios vadinamos tolerancijos ribomis ir žymimos ∆. Vartotojuineturi patekti produktai, kurių charakteristikos išeina už ribų , otechnikos objekto kokybė visiškai apibūdinama dviem vektoriais:

projektinių parametr ų aibe { }i x ir jų tolerancijų aibe { }r ∆ . Geros

16



kokybės produktai turi labai tikslius parametrus { } x ir mažas

tolerancijas { .}∆ 2.3. Kokybės rodikliai

Visapusiškas kokybės gerinimas – tai vienas aktualiausių dalyk ų ,skatinančių sėkmingą ekonominį gamybos vystymą si. Šiuolaikinės

technikos sudėtingumas, gamybinių procesų mechanizavimas ir automatizavimas, gyventojų poreikių didė jimas, kylant jų materialineigerovei, sudaro objektyvias są lygas planingai gerinti visų pramonėsšak ų produkcijos kokybę .

Gaminio kokybė priklauso nuo į vairių konstrukcinių ir technologinių savybių , kurios lemia jo gamybos są naudas ir eksploatacijos efektyvumą , lemia gaminio tikimą techniškai prižiūr ėtiir remontuoti, saugoti ir transportuoti.

Mašinų ir prietaisų kokybę nusakome, kiekybiškai apibūdinę jų savybes. Tokia kiekybinė mašinos savybių charakteristika, taikytinatik tam tikromis jos suk ūrimo ir eksploatavimo są lygomis, vadinamamašinos kokybės rodikliu. Mašinos kokybės rodikliai yra tik tie

gaminio parametrai, kurie nusako jo kokybę . Pavyzdžiui, riedė jimoguolio konstrukciniai parametrai – matmenys (išorinis skersmuo,rutuliuk ų skersmuo ir t. t.) yra jo parametrai, bet kokybės jienenusako. O guolio ilgaamžiškumas yra kartu ir kokybės rodiklis, ir

parametras.Jeigu kokybės rodiklis nusako tik vieną gaminio savybę , jis

vadinamas vienetiniu, o jeigu kelias – kompleksiniu.Pagal charakterizuojamas savybes galima išskirti keletą kokybės

rodiklių grupių :

1. Techninės paskirties rodikliai charakterizuoja produktoeksploatacijos pagal paskirtį naudojamą jį efektą ir nusako jo

naudojimo sritį , pvz.: maksimalus rankinės gr ę žimo mašinėlės gr ą žtoskersmuo, maksimalus popieriaus formatas poligrafinei į rangai,tiltinio krano keliamoji galia ir t. t. Mašinų gamybos pramonė jedažniausi šie paskirties rodikliai: galingumas, mašinos universalumas,našumas, masė, energijos są naudos. Yra ir specifinių rodiklių – tai

17



apdirbamos detalės matmenys, ribiniai greičiai ir pastūmos,automatizavimo lygis ir t. t.

2. Patikimumo kompleksiniai rodikliai sudaro vieną svarbiausių mašinų gamybos produkcijos kokybės rodiklių grupių .

Patikimumas – objekto savybė tam tikrus parametrus išlaikytineviršijant numatytų ribų .

Patikimumas – kompleksinė savybė, kuri, atsižvelgiant į objekto

ar paslaugos paskirtį bei jo panaudojimo są lygas, apimanegendamumo, darbingumo, gedimo, pataisomumo, pasiruošimo,išsilaikymo, ilgaamžiškumo savybes arba šių savybių derinius.

Negendamumas – objekto savybė darbingumą išlaikyti tam tikr ą laik ą .

Darbingumas – tai tokia objekto būklė, kai jo darbiniai parametraineviršija leistinų jų ribų .

Gedimas – į vykis, sutrikdantis objekto darbingumą .Objekto negendamumą nusako laikas nuo darbo pradžios iki

gedimo.

Pataisomumas – objekto savybė, užtikrinanti galimybę jį pataisytiir palaikyti darbinę jo būklę .

Pataisomumo charakteristika – vidutinė remonto trukmė.

Negendamumo ir pataisomumo savybėms charakterizuotinaudojami pasiruošimo ir techninio naudojimo koeficientai.

Pasiruošimo koeficientas – tai tikimybė, kad objektas galės veiktituo laiko momentu, kai bus reikalingas darbui pagal paskirtį .

Techninio naudojimo koeficientas – tai darbiniame stovyjeobjekto suminio laiko būvimo, per tam tikr ą periodą , matematinėslaukties santykis su matematine lauktimi objekto būvimo darbiniamestovyje, prastovų , są lygojamų techninio aptarnavimo ir remonto per tą

patį periodą .

18



Išsilaikymas – objekto savybė išlaikyti darbingumą jo saugojimoir transportavimo metu arba laikotarpiu, kai jis nenaudojamas pagal

paskirtį . Išsilaikymą charakterizuoja tie patys rodikliai, kaip ir negendamumą , tačiau tik saugojimo, o ne darbo režimui.

Ilgaamžiškumas – objekto savybė, užtikrinanti galimybę nepasiekti ribinės savo būklės po tam tikro laiko arba eksploatavimotrukmės, esant nustatytai technines priežiūros ir remonto sistemai.

Ribinė būklė – tai tokia būklė, kai toliau objekto eksploatuotinegalima arba beprasmiška. Ilgaamžiškumo rodiklis – vidutinis darboresursas, t. y. vidutinis darbo laikas iki ribinės būklės. Kitasilgaamžiškumo rodiklis – vidutinis objekto naudojimo laikas – vidutinis kalendorinis laikotarpis iki ribinės būklės.

3. Technologiškumo rodikliai rodo, kiek objektas ir joelementai atitinka šiuolaikinės gamybos są lygas, ar racionaliainaudojamos konstrukcinės medžiagos, ar yra galimybių taikytinaujausius gamybos metodus bei tipinius technologinius procesus.Svarbiausi technologiškumo rodikliai yra surenkamumo koeficientas,lyginamasis gamybos darbo imlumas.

4. Ekonomiško žaliavų ar medžiagų naudojimo rodikliai

charakterizuoja medžiagų ar žaliavų są naudas gaminant,eksploatuojant produktą ar techninę sistemą . Svarbiausi žaliavų ar medžiagų ekonomiško naudojimo rodikliai yra medžiagų naudojimokoeficientas, lyginamasis medžiagos imlumas.

5. Estetiniai kokybės rodikliai apibūdina produkto išvaizdą ir tai, ar jis atitinka šiuolaikinį stilių , kaip atskiri produkto elementaiatitinka vienas kitą ir ar pats gaminys dera prie aplinkos, ar racionalios formos, ar gerai spalviškai į formintas, ar geros prekinėsišvaizdos, ar atitinka madą ir t. t.

6. Ekologiniai rodikliai charakterizuoja žalingą poveik į aplinkai, eksploatuojant produktą ar teikiant paslaugą (pvz.,automobilio išmetamosios nuodingosios dujos ir t. t.).

7. Ergonominiai kokybės rodikliai nusako galimybių eksploatuoti kokybę (nusako ryšį tarp gaminio ir žmogaus, apibūdinaoptimalias mašinos valdymo są lygas ir t. t.).

19



Ergonomika – tai mokslas, tiriantis žmogaus funkcionalumogalimybes darbo procese, išaiškinantis optimalių są lygų našiam darbuisuk ūrimo ir reikalingų są lygų užtikrinimo galimybes ir dėsnius,

padedančius ugdyti darbininko sugebė jimus. Ergonomika vadovaujasitechnikos mokslo, inžinerinės psichologijos, fiziologijos,antropometrijos, darbo higienos ir sociologijos tyrimų duomenimis.

Didė jant mašinų darbo intensyvumui ir sudėtingumui,ergonominiai kokybės rodikliai į gauna vis svarbesnę reikšmę .

Ergonominiai rodikliai skirstomi į tris pogrupius:antropometrinius, fiziologinius, higieninius.

Antropometriniai rodikliai apibr ėžia produktą žmogaus k ūnomatmenų ir formos atžvilgiu. Pvz., vairuotojo sėdynės aukštis,sėdynės nugar ėlės polinkio kampas, atstumas iki valdymo rankenėlių ir t. t.

Fiziologiniai rodikliai apibūdina produkciją , remiantis žmogausgalimybėmis, jo jutimo organų galimybėmis – klausos, regos ir kitų .Pvz., jėga, reikalinga transporto priemonės vairui pasukti; jėga,reikalinga mechanizmo rankenėlės padėčiai perjungti; į vairių daviklių

duodamos informacijos pastebė jimas ir į vertinimas ir t. t.

Higienos rodikliai charakterizuoja higienines produkto savybes, pvz., triukšmo lygį , vibracijas, temperatūr ą , dr ėgmę , dulk ėtumą ir kt.

8. Ekologiniai rodikliai nusako žalingą poveik į aplinkaieksploatuojant produktą ar teikiant paslaugą , pvz., automobilių išmetamosios nuodingosios dujos.

9. Saugos rodikliai charakterizuoja, kaip saugiaieksploatuojamas produktas ar teikiama paslauga. Saugos savybės gali

būti aktyviosios, pasyviosios ir poavarinės saugos.

Aktyviosios saugos savybės užtikrina automobilio elgseną ,adekvačią vairuotojo veiksmams, siekiant išvengti avarijų .

20



Pasyviosios saugos savybės suprantamos kaip automobiliokonstrukcijos geba apsaugoti vairuotoją ir keleivius nuo sužalojimų į vykus avarijai.

Poavarinės saugos savybė – į vykus avarijai automobilio salonokonstrukcija neturi sudaryti papildomos gr ėsmės.

10. Standartizacijos ir unifikacijos rodikliai rodo standartizuotų

bei unifikuotų detalių , sudedamų jų dalių ir kitų elementų lyginamą jį svor į gaminyje. Gaminio standartizacijos ir unifikacijos lygį nusakotipinių matmenų naudojimo, standartizuotų ir unifikuotų detalių naudojimo, darbo imlumo bei kiti koeficientai.

11. Patentiniai teisiniai rodikliai yra tik du: patentabilumas ir patentinis grynumas.

Mašinų gamybos produkcijos kokybės rodiklių nomenklatūrasudaroma, atsižvelgiant į specifines mašinų savybes, kurioms jitaikoma. Be to, nomenklatūra turi atlikti mokslinės techninės

pažangos ir normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus.

Metodai, taikomi produkcijos kokybės rodiklių reikšmėms

nustatyti, skirstomi į dvi grupes: į objektyviuosius (skaičiavimo,matavimo, registravimo) ir subjektyviuosius (sociologinis, ekspertinis,organoleptinis). Visais atvejais patartina taikyti tik objektyviuosiusmetodus ir naudotis ir jais remiantis gautais kokybės rodikliais.

Be minėtų kokybės rodiklių grupių , produkcijos kokybeicharakterizuoti gali būti naudojami kiti rodikliai, nusakantys kitassavybes, lemiančias produkcijos specifik ą .

21



3. Kokybės sistemos

3.1. Kokybės sistemos standartai

Visuotinės kokybės vadybos pagrindiniai principai išdėstytitarptautiniuose ISO 9000 serijos standartuose:

- ISO 9000 (LST EN ISO 9000 – 2001) aprašo kokybės

vadybos sistemų pagrindus ir apibr ėžia kokybės vadybossistemos terminus.- ISO 9000 (LST EN ISO 9001 – 2001) nustato reikalavimus,

skirtus kokybės vadybos sistemoms, kai organizacijai reikiaį rodyti, kad ji sugeba nuolat tiekti produktus, atitinkančiusvartotojo bei tam tikrus reglamento reikalavimus, ir siekti,kad vartotojas būtų kuo labiau patenkintas.

- ISO 9003 (LST EN ISO 9003 – 1995) pateikia kokybėsužtikrinimo, atliekant galutinę kontrolę ir bandymus, modelį .

- ISO 9004 (LST EN ISO 9004 – 2001) pateikiarekomendacijas kokybės vadybos sistemų rezultatyvumui ir efektyvumui didinti. Šio standarto paskirtis – gerinti

organizacijos veiklą ir siekti, kad vartotojai bei kitossuinteresuotos šalys būtų patenkinti.

- ISO 9011 pateikia rekomendacijas kokybės ir aplinkosapsaugos auditams atlikti.

Visi šie standartai sudaro darnią kokybės vadybos sistemosstandartų grupę , padedančią kurti savitarpio supratimą nacionalinė je ir tarptautinė je prekyboje.

Laikydamasis šių standartų gamintojas ar paslaugų teik ė jas galigeriau tenkinti vartotojų poreikius, lengviau eiti į rink ą , lengviaukonkuruoti rinkoje, sustiprinti ryšius ir savitarpio supratimą sutiek ė jais.

22



3.2. Kokybės sistemos struktūra

Kokybės sistemos struktūr ą reglamentuoja standartas LST ENISO 9004 – 2001. Pagal šio standarto reikalavimus kokybės sistemojeturi būti aprašyta:

1. Kokybės vadybos sistema1.1. Bendrieji reikalavimai

1.2. Reikalavimai dokumentacijai1.2.1. Bendrosios nuostatos1.2.2. Kokybės vadovas1.2.3. Dokumentų valdymas1.2.4. Įrašų valdymas

1.3. Kokybės vadybos principų taikymas2. Vadovybės pareigos (vadovybės atsakomybė)

2.1. Bendrosios rekomendacijos (vadovybės į sipareigojimai)2.2. Suinteresuotų jų šalių poreikiai ir lūkesčiai

(orientavimasis į vartotoją )2.2.1. Bendrosios nuostatos2.2.2. Poreikiai ir lūkesčiai

2.2.3. Įstatymų ir reglamentų reikalavimai2.3. Kokybės politika2.4. Planavimas

2.4.1. Kokybės tikslai2.4.2. Kokybės planavimas

2.5. Atsakomybė, į galiojimai ir ryšiai2..5.1. Atsakomybės ir į galiojimai2.5.2. Vadovybės atstovas2.5.3. Vidiniai ryšiai

2.6. Vadovybinė vertintojų analizė 2.6.1. Bendrosios nuostatos2.6.2. Vertinamosios analizės į vestiniai duomenys2.6.3. Vertinamosios analizės išvestiniai duomenys

3. Išteklių vadyba3.1. Bendrosios rekomendacijos (apr ū pinimas ištekliais)

3.1.1. Įvadas

23



3.1.2. Svarstytini klausimai3.2. Darbuotojai (žmogiškieji ištekliai)

3.2.1. Bendrosios nuostatos3.2.2. Kompetencija, suvokimas, nustatymas

3.3. Infrastruktūra3.4. Darbo aplinka3.5. Informacija3.6. Tiek ė jai ir partneriai

3.7. Galutiniai ištekliai4. Produktų realizavimas4.1. Bendrosios rekomendacijos

4.1.1. Įvadas4.1.2. Svarstytini klausimai4.1.3. Procesų valdymas

4.2. Su suinteresuotomis šalimis susiję procesai4.3. Projektavimas ir k ūrimas

4.3.1. Projektavimo ir k ūrimo planavimas4.3.2. Projektavimo ir k ūrimo į vestiniai ir išvestiniai

duomenys4.3.3. Projektavimo ir k ūrimo vertinamoji analizė

4.3.4. Projektavimo ir k ūrimo patikra4.3.5. Projektavimo ir k ūrimo į teisinimas4.3.6. Projektavimo ir k ūrimo keitimų valdymas

4.4. Pirkimas4.4.1. Pirkimo procesas4.4.2. Pirkimo informacija4.4.3. Perkamo produkto patikra

4.5. Gamyba ir paslaugų teikimas4.5.1. Gamybos ir paslaugų teikimo valdymas4.5.2. Gamybos ir paslaugų teikimo procesų į teisinimas4.5.3. Identifikavimas ir atsekamumas4.5.4. Vartotojo turtas4.5.5. Produkto išsaugojimas

4.6. Matavimo ir monitoringo prietaisų valdymas5. Matavimas (analizė ir gerinimas):

5.1. Bendrosios rekomendacijos

24



5.2. Matavimas ir monitoringas

5.3. Neatitik čių valdymas (neatitiktinio produkto valdymas)5.4. Duomenų analizė 5.5. Gerinimas

Šis kokybės modelis nusako bendrus principus, o konkreti sistemasudaroma atsižvelgiant į gaunamos produkcijos arba teikiamų

paslaugų specifik ą .

3.3. Kokybės sistemos principai

Kokybės sistemos veikla pagr į sta tam tikrais principais, kurių praktiniame darbe būtina laikytis. Principai nustato kokybės sistemosir jos vadybos reikalavimus. Tikslus ir griežtas principų laikymasisgarantuoja, kad kokybės sistemos veikla bus tinkamo lygio.

Pagrindiniai kokybės sistemos principai suformuluoti ISO 9004standarte, bet iš dalies jie aprašyti ir kituose ISO 9000 serijosstandartuose. Visus šiuos principus reikia žinoti ir suprasti, nes tai

padės aiškiau į sivaizduoti, kaip funkcionuoja kokybės sistema.

1 principas (ISO 9001)Kokybės sistema paruošiama ir dokumentais į forminama kaip

produkcijos nustatytų reikalavimų atitikimo užtikrinimo priemonė.Kokybės sistema yra į monės politikos priemonė apibr ėžtiems

tikslams pasiekti, kokybės reikalavimams į vykdyti, kuriuos keliaį monei jos gaminių vartotojai ir klientai. Kokybės sistema kuriamaremiantis konkrečia į monės veikla, naudojant ISO 9004 standarterekomenduojamus elementus. Kokybės sistema funkcionuojanormaliai, jeigu užtikrina, kad vartotojų reikalavimai gaminių kokybeivykdomi ir kokybės problemos yra iš anksto numatomos, o nesprendžiamos po to, kai kas nors atsitinka.

2 principas (ISO 9004)

Kokybės sistema funkcionuoja kartu su visomis kitomis veiklosr ūšimis, veikiančiomis gaminių kokybę , ir są veikauja su jomis.

25



Įmonės kokybės sistema yra neatskiriama bendros į monėsvaldymo sistemos dalis ir funkcionuoja kartu su šia sistema. Kokybėssistemos į taka turi pasireikšti visais kokybė s kilpos etapais, pradedantmarketingo tyrimais ir baigiant priežiūra po pardavimo. Tai ISOstandartuose nustatytas fundamentalus kokybės sistemos principas. Jis

padeda apibr ėžti kokybės sistemos ribas ir nustatyti konkrečius josuždavinius.

3 principas (ISO 9004)Atsakomybė už kokybės politikos apibr ėžimą , kokybės sistemos

parengimą , į diegimą ir funkcionavimą tenka į monės vadovybei.Taigi į kokybės sistemos veiklą į traukiami visi į monės

darbuotojai, tačiau asmeninė atsakomybė už į sipareigojimus, užkokybės sistemą , už reikiamų są lygų ir numatytų rezultatų pasiekimą tenka į monės vadovams. Šis ISO standartų principas perteikia ir daugiametę Vakar ų šalių kokybės vadybos firmų patirtį .Vadovaudamiesi šiuo principu į monės vadovai privalo:

- nustatyti į monės politik ą kokybės srityje ir dokumentais ją į forminti;

- paskirstyti pareigas ir atsakomybę į monės vadovaujantiesiemsdarbuotojams ir kokybės specialistams;

- nustatyti kokybės valdymo sistemos organizacinę struktūr ą ir jos vietą visoje į monės valdymo sistemoje;

- nustatyti reikiamą kompetencijos, kvalifikacijos ir specialistų rengimo kokybės srityje lygį ;

- vykdyti periodinės kokybės sistemos funkcionavimo patikras;- išskirti reikiamų išteklių į monės kokybės politikai

į gyvendinti.

Tiesiogiai nekontroliuojant kokybės darbų neį manomas į monėskokybės sistemos efektyvus funkcionavimas. Šio principo pažeidimasyra viena pagrindinių klaidų , kurias daro daugelio į monių vadovai. Jiedažnai atsakomybę už gaminių kokybę ir kokybės veiklą į monėsviduje perduoda vidurinės grandies vadovams.

26



4 principas (ISO 9004)

Visi kokybės sistemos elementai ir komponentai turi būtireguliariai tikrinami ir vertinami.

Kad kokybės sistema efektyviai funkcionuotų ir į sivyrautų visiškas pasitik ė jimas, jog nustatyta kokybė tikrai pasiekiama ir

palaikoma reikiamo lygio, turi būti sistemingai atliekami kokybėssistemos vidiniai patikrinimai ir į vertinimai.

5 principas (ISO 9004)Kokybės sistemos tikslai realizuojami technikos, administracijos

ir žmogaus veiksniais, veikiančiais gaminamos produkcijos kokybę .Šio principo esmė ta, kad negalima pasiekti esminio produkcijos

kokybės pager ė jimo atskiromis nesuderintomis priemonėmis. Taigalima pasiekti tik į kokybės sistemą sujungus ir suderinus visusveiklos veiksnius, taip pat ir žmogaus veiksnį .

6 Principas (ISO 9004)

Kokybės sistema turi būti reikiamai į forminta ir dokumentuota.

Visi apibūdinantys kokybės sistemą elementai, reikalavimai ir

są lygos turi būti tiksliai ir nedviprasmiškai raštu į forminti ir tinkamaisutvarkyti. Raštiškas ir tikslus kokybės sistemos į forminimas leidžiavisiems darbuotojams vienodai suprasti kokybės politik ą ir josuždavinius. Be to, gerai sutvarkytą ir į formintą kokybės sistemą visada galima parodyti klientams, kad jie susidarytų ger ą nuomonę apie į monę , arba pateikti ją sertifikavimo į staigai. Visi dokumentaituri būti sutvarkyti patogiai ir praktiškai, kad būtų galima lengvai

pakeisti negaliojančius dokumentus naujais. Dokumentų turi būti tiek,kiek reikia praktinėms į monės reikmėms.

3.4. Kokybės sistemos reikalavimai

ISO 9004 standarte nuosekliai aprašyti reikalavimai, keliamivisais kokybės užtikrinimo etapais: marketingui ir marketingotyrimams, projektavimui ir produkto tobulinimui, tiekimui ir apr ū pinimui, procesų planavimui ir tobulinimui, gamybai, kontrolei ir

27



bandymams, pakavimui ir sandėliavimui, pardavimui ir paskirstymui,į rengimui ir paleidimui, techninei paramai ir priežiūrai.

Marketingo skyrius turi atlikti pagrindinį kokybės reikalavimų ,keliamų gaminiams, nustatymo darbą . Parengi tikslias ataskaitas apiekontraktų vykdymą , rinkos poreikius, atkreipiant dėmesį ir į vertinantnenumatytus atvejus, vartotojų lūkesčius.

Projektavimo ir produkto tobulinimo skyrius turi į gyvendintivartotojų ir klientų poreikius bei lūkesčius dėl konkrečių techninių

specifikacijų ir medžiagų , produktų ir procesų . Naujas gaminys turi patenkinti vartotoją ar užsakovą , būti prieinamos kainos, kad į monėsinvesticijos atsipirktų . Techniniai sprendimai ir dizainas turi būtitokie, kad gaminys ar paslauga būtų technologiški, patikimi, jų kokybė

būtų valdoma ir užtikrintų gamybos, į rengimo ir priežiūros są lygas.Pirktos medžiagos, komponentai, detalės, mazgai tiesiogiai veikia

į monės gaminių kokybę . Prie apr ū pinimo reikia priskirti ir teikiamas paslaugas, tokias kaip kalibravimas, specialūs ar audito tyrimai.Tiekimo ir apr ū pinimo darbas turi būti aiškiai suplanuotas ir kontroliuojamas. Pirk ė jas turi sudaryti glaudžius darbinius

bendradarbiavimo ryšius su kiekvienu tiek ė ju ir suorganizuotigr į žtamojo ryšio sistemą . Tada kokybės klausimus bus lengviau

spr ę sti. Be to, į monė je turi būti sudaryta apr ū pinimo ir tiekimokokybės programa, jungianti tokius elementus:

- patikimų tiek ė jų parinkimo są lygas;- specifikacijų , br ėžinių ir pirkimo dokumentų reikalavimus;- susitarimus dėl kokybės užtikrinimo;- susitarimus dėl kokybės patikrinimo metodų ;- nuostatas dėl kokybės ginčų reguliavimo;- gaunamų detalių ir medžiagų kontrolės planą ;- dokumentų tvarkymą .

Gamyba turi būti suplanuota taip, kad visi gamybos procesaivyktų kontroliuojamomis są lygomis, reikiamu būdu ir seka. Į kontroliuojamas są lygas į eina medžiagos, gamybos į renginiai,technologiniai procesai ir procedūros, kompiuterinės programos, taip

pat iš šalies gaunamos detalės, į rengimai ir aplinka.

28



Visos medžiagos ir detalės, prieš atiduodant gamybai, turi būti patikrintos, ar atitinka nustatytas specifikacijas ir standartus. Taip patturi būti patikrinta kiekvieno proceso galimybė gaminti produkciją ,kurios charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus. Specialiai turi

būti patikrinti prietaisai, į rankiai, sensoriai, bandymų stendai ir kompiuterinė programinė į ranga. Be to, turi būti patikrinta ir matavimoį ranga, sukomplektuota į rengimuose. Matavimų paklaidos turi būti

palygintos su leistinosiomis ir neleistinieji nukrypimai pašalinti.

Būtina r ū pintis produkto kokybės išsaugojimu po galutinės kontrolės ir bandymų . Turi būti sukurtos ir dokumentais į formintos elgimosi su produktu, jo laikymo ir pristatymo procedūros.

Sėkmingas kokybės valdymo taikymas tam tikrai paslaugaiatveria šias galimybes:

- geriau teikiama paslauga ir patenkinimas vartotojas;- didinamas produktyvumas, efektyvumas ir mažinamos

są naudos;- plečiama rinka.

Kad šie pranašumai būtų pasiekti, paslaugų kokybės sistema turiatitikti žmogiškuosius aspektus, susijusius su paslaugos teikimu:

- socialinių procesų , susijusių su paslauga, valdymą ;- žmogiškosios tarpusavio są veikos traktavimą kaip esminį

paslaugos kokybės elementą ;- vartotojo požiūr į į organizacijos į vaizdį , kultūr ą ;- personalo motyvaciją gerinti kokybę ir į gyvendinti kliento

lūkesčius.

Kokybės sistema apima visus efektyvaus paslaugos teikimoetapus - nuo marketingo iki pristatymo. Į jį taip pat į eina paslaugos,suteiktos klientui, analizė. Daugeliu atveju paslaugos kokybę galima

pasiekti tik kontroliuojant procesą , kuriuo ta paslauga teikiama. Todėl proceso atlikimo kontrolė ir į vertinimas yra svarbiausia, siekiant beiišlaikant reikiamą paslaugų kokybę . Paslaugos teikimo procesas galivarijuoti nuo labai automatizuoto iki smarkiai personalizuoto. Kuolabiau apibr ėžiamas procesas, aptariamas jo atlikimo būdas ir

29



vykdymo eiga detaliomis procedūromis, tuo didesnė galimybė taikytistruktūrinius ir drausminančius kokybės sistemos principus.

Klientą patenkinti galima tik tada, kai vyrauja harmonija tarpvadovybės, personalo ir materialinių išteklių bei kokybės sistemosstruktūros.

Vadovybė yra atsakinga už paslaugų kokybės ir kliento poreikių tenkinimo politikos suformavimą , susijusį su:

- teiktinos paslaugos r ūšimi;

- paslaugą teikiančios organizacijos į vaizdžiu ir reputacija;- paslaugos kokybės tikslais;- ideologija, kurios reikia laikytis, siekiant kokybės tikslų ;- kompanijos vadovybės, atsakingas už kokybės politikos

į gyvendinimą , vaidmeniu.

Vadovybė turi užtikrinti, kad kokybės politika būtų suprasta,į gyvendinta ir išsaugota.

Kokybės politikos realizavimas reikalauja numatyti pirminiustikslus. Į pirminius tikslus tur ėtų į eiti:

- kliento poreikių tenkinimas, atitinkantis profesionalumostandartus ir etik ą ;

- nuolatinis aptarnavimo gerinimas;- visuomeninės ir aplinkos apsaugos reikalavimų į vertinimas;- efektyvi priežiūra.

Pirminius tikslus vadovybė turi paversti kokybės siekimoveiksmų visuma, kur:

- aiškus kliento poreikių apibr ėžimas su atitinkamomis kokybėssiekimo priemonėmis;

- prevenciniai veiksmai ir kontrolė, siekiant išvengti užsakovonepasitenkinimo;

- su kokybe susijusių išlaidų optimizavimas reikiamai paslaugai atlikti;

- kolektyvinio į sipareigojimo kokybei suk ūrimas priežiūrossferos organizacijoje;

- nuolatinė priežiūros reikalavimų bei laimė jimų paslaugų kokybei pagerinti kontrolė;

30



- priežiūros organizacijos nepageidaujamų poveikių visuomenei ir aplinkai prevencija.

Siekdama kokybės tikslų , vadovybė tur ėtų sukurti kokybėssistemos struktūr ą efektyviai priežiūros kokybės kontrolei, josvertinimui bei gerinimui visais paslaugos teikimo etapais.

Bendroji ir specifinė atsakomybė bei į galiojimai tur ėtų būtitikslai, apibr ėžti visam personalui, kurio veikla turi į takos priežiūros

kokybei. Tai tur ėtų užtikrinti efektyvius kliento ir paslaugos teik ė josantykius visą jų są veikavimo laikotarpį , taip pat už priežiūrosorganizacijos ribų . Apibr ėžta atsakomybė ir į galiojimai tur ėtų atitikti

priemones ir būdus priežiūros kokybei pasiekti.Vadovybė tur ėtų numatyti oficialias periodines ir nepriklausomas

kokybės sistemos apžvalgas, siekdama numatyti jos nuolatinį tinkamumą ir efektyvumą , į gyvendinant kokybės politik ą bei siekiantkokybės tikslų . Apžvalgas tur ėtų vykdyti atitinkami vadovybėsatstovai arba kompetentingas nepriklausomas personalas,atsiskaitantis tiesiogiai aukščiausiai vadovybei.

Svarbiausia bet kurios organizacijos vertybė yra personalas. Taiypač svarbu priežiūros sferos organizacijai, kurioje individų elgesys ir

laimė jimai tiesiogiai veikia paslaugos kokybę . Standartas nurodo, kadkaip paskatą personalo motyvacijai, plėtimui, bendravimui ir

pasiekimams vadovybė tur ėtų :- rinktis personalą pagal sugebė jimus atlikti darbinės veiklos

reikalavimus;- sudaryti tokią darbo aplink ą , kuri skatintų darbo santykių

gerinimą ir saugumą ;- realizuoti kiekvieno organizacijos nario potencialą

nuosekliais, k ūrybiškais darbo metodais ir galimybėmis juoslabiau į traukti į darbą ;

- garantuoti, kad atliktinos užduotys ir siektini tikslai būtų suprasti, atkreipiant dėmesį į tai, kokią į tak ą jie daro kokybei;

- stebėti, kad visas personalas jaustų , jog yra į trauktas ir turiį takos paslaugos, teikiamos klientams, kokybei;

- skatinti indėlius, gerinančius kokybę , pripažį stant beiapdovanojant už laimė jimus;

31



- periodiškai vertinti veiksnius skatinančius personalą teiktikokybiškas paslaugas;

- į gyvendinti personalo kilimo tarnyboje planavimą ir ugdymą ;- imtis planingų veiksmų personalo į gūdžiams atnaujinti.

Aptarnaujantysis personalas, ypač tie, kurie tiesiogiai bendraujasu klientu, turi tur ėti atitinkamų žinių ir būtinų į gūdžių . Jie tur ėtų sugebėti suformuoti natūralų darbo kolektyvą , galintį tinkamai

bendrauti su organizacijomis iš šalies ir atstovais, kad laiku ir sklandžiai teiktų paslaugą . Visų lygių vadovybei tur ėtų būti būdingasreguliarus bendravimas organizacijos viduje. Bendravimo būdai gali

būti šie:- vadovybės rengiami brifingai;- susitikimai apsikeisti informacija;- dokumentinė informacija;- informatikos priemonės.

Gamybos ir aptarnavimo sfer ų organizacijos turi kurti, diegti,dokumentais į forminti, į gyvendinti ir išlaikyti kokybės sistemą kaip

priemonę , kuria gali būti į gyvendinta gamybos ir aptarnavimo

kokybės politika bei tikslai. Kokybės sistemos elementai tur ėtų sudaryti tokią struktūr ą , kad per visą veiklos procesų trukmę būtų adekvati kontrolė ir užtikrinimas, turintys į takos gamybos ir aptarnavimo kokybei. Kokybės sistema tur ėtų akcentuoti prevenciniusveiksmus, padedančius išvengti problemų atsiradimo, kartuneaukojant sugebė jimo pastebėti bei ištaisyti klaidas, jei tokių

pasitaikytų .Visi elementai, reikalavimai ir nuostatos, kuriuos jungia kokybės

sistema, turi būti apibr ėžti ir dokumentais į forminti kaip bendr ų organizacijos dokumentų dalis. Kokybės sistemos dokumentus sudaro:kokybės vadovas, kokybės planas, tvarka, kokybės registrai.

1. Kokybės vadovas.Jame turi būti pateiktas kokybės sistemos aprašymas, kuriame turi

būti išdėstyta:- kokybės politika;- kokybės tikslai;

32



- organizacijos struktūra kartu su kiekvieno atsakomybe;- kokybės sistemos aprašymas su visais elementais;- organizacijos kokybės į gyvendinimo praktika;- kokybės sistemos dokumentacijos struktūra ir jos platinimas.

2. Kokybės planas.Jame turi būti aprašyta konkreti kokybės į gyvendinimo praktika,

ištekliai ir veiksmų eilė.

3. Tvarka.Tai raštiški nurodymai, apibūdinantys aptarnaujančiosiosorganizacijos veiklą tenkinant kliento poreikius. Ji apibr ėžia, kaip taveikla turi būti vykdoma, kontroliuojama ir registruojama. Tvarkosturi būti suderintos, žinomos personalui ir suprantamos visiems, kuriesą veikauja su jų į gyvendinimu.

4. Kokybės registrai.Juose atspindi informacija:- apie kokybės tikslų į gyvendinimo laipsnį ;- apie užsakovo patenkinimo ir nusivylimo kokybe lygį ;- apie kokybės sistemos rezultatus analizei parengti bei kokybei

pagerinti;

- apie analizę , nustatant kokybės kryptis;- apie konkrečius veiksnius bei jų efektyvumą ;- apie atitinkamus subrangovų pasiekimus;- apie personalo į gūdžius ir mokymą ;- apie konkurencinius lyginimus.

Siekiant patikrinti kokybės sistemos į gyvendinimą beiefektyvumą , turi būti atliekami periodiški vidaus kokybės auditai.Vidaus kokybės auditai turi būti planuojami, atliekami beiužfiksuojami dokumentuose remiantis dokumentinio į forminimotvarka ir atliekami kompetentingo personalo, nepriklausomo nuospecifinės veiklos sričių , kuriose atliekamas auditas. Audito išvadosturi būti užfiksuotos dokumentuose ir pateiktos vadovybei. Vadovybė,atsakinga už veiklą , kurioje atliekamas auditas, privalo garantuoti, kad

būtų imtasi reikiamų korekcinių veiksmų audito išvadų atžvilgiu.

33



Vadovybė turi nustatyti efektyvią klientų ir aptarnaujančiojo personalo tarpusavio są veik ą . Bendravimas su klientais – tai jų išklausymas ir jų informavimas.

Kliento nuomonė apie gaminio ir aptarnavimo kokybę dažnai priklauso nuo jo bendravimo su organizacijos personalu beisusipažinimo su į rengimais.

Labai svarbus kokybės sistemos elementas yra marketingo procesas. Vadovybė turi nustatyti tvark ą su marketingu susijusiai

veiklai. Visi marketingo procese surinkti duomenys turi būti panaudoti paslaugoms tobulinti ir kurti. Gaminių ir paslaugų k ūrimo procesasapima klientų lūkesčių ir poreikių pavertimą specifikacijomis,skirtomis gamybai, paslaugai, jos teikimui ir kontrolei.

Kliento atsiliepimas yra galutinis produkto ir paslaugos kokybėsį vertinimas. Kliento reakcija gali būti momentinė, pavėluota ir retrospektyvinė. Dažnai subjektyvus vertinimas būna vieninteliskliento į vertinimo kriterijus. Klientai retai savanoriškai išsako savonuomonę apie kokybę konkrečiai į staigai. Nepatenkinti klientai dažnainustoja naudotis ar pirkti nieko nepasak ę , o tai sudarytų są lygas imtiskorekcinių veiksmų . Kliento patenkinimas tur ėtų būti suderinamas suaptarnaujančiosios organizacijos profesionalumo standartais ir etika.

Radus neatitikimų , reikia imtis veiksmų jiems užregistruoti,išanalizuoti bei ištaisyti. Dažnai tai būna du korekcinių veiksmų etapai. Pirmasis – tai staigus pozityvus veiksmas patenkinti kliento

poreikius. Antrasis – neatitikimo priežasties į vertinimas, nustatantatitinkamus būtinus ilgesnės korekcijos reikalingus veiksmus, kad būtų išvengta problemos pasikartojimo.

Labai svarbu surinkti teisingus duomenis:- vertinant paslaugos teik ė ją ;- vertinant klientą ;- kokybės audito būdu.

Ši duomenų analizė parodys, kiek buvo į vykdyti reikalavimai, ir nurodys galimybes kokybei, efektyvumui ir našumui gerinti.

Duomenų rinkimas ir analizė bus efektyvus ir našus, jei bustikslingos, disciplinuotos bei suplanuotos operacijos, nepaliekančiosvietos šansui ar atsitiktinumui.

34



Sistemingų klaidų nustatymas, jų priežastys bei jų vengimastur ėtų būti pagrindinis duomenų analizės tikslas. Galutinė klaidos

priežastis ne visada aiški, bet jos reikia ieškoti. Tai erdvė žmogišk ų klaidų potencialui, kuris retai atsiskleidžia atsitiktinai – dažnai tai

būna gili priežastis. Klaidos, per dažnai priskiriamos personalui ar klientams, faktiškai kyla iš problemų , susijusių su sudėtingomisoperacijomis ar neadekvačiomis procedūromis, darbo są lygomis,mokymu, instrukcijomis ar ištekliais.

3.5. Kokybės užtikrinimo sistema

Gera gaminių kokybė gali būti pasiekta ne vienkartinėmiskampanijomis, o nuolatiniu darbu. Kokybės klausimai sprendžiamivisais gaminio gyvavimo ciklo etapais. Kokybės sistemą sudarovisuma priemonių , kuriomis siekiama pagerinti galutinio gaminiokokybę .

Paminėtinos šios svarbiausios priemonės:

- aiškiai apibr ėžtų specifikacijų , kurios apibūdina gaminiokokybę , sudarymas;

- specifikacijas atitinkančio eksperimentinio projektosudarymas;

- projekto bandymas norint į sitikinti, kad reikiamosspecifikacijos pasiektos;

- nuolatinė projekto priežiūra tikrinant, ar projekto pakeitimainepablogino techninių charakteristik ų ;

- perkamų medžiagų ir komponentų specifikacijų sudarymas;- medžiagų ir komponentų tiek ė jų parinkimas;- perkamų medžiagų ir komponentų sutikimo su

specifikacijomis tikrinimas;- gamybos procesų bandymai siekiant į sitikinti, kad jie atitinka

projekto reikalavimus;- produkto tikrinimai ir bandymai gamybos procese;- užbaigto gaminio išbandymas norint į sitikinti, kad jis atitinka

specifikacijas;

35



- tikrinimai, ar matavimo ir bandymo aparatūra ir į renginiai yraišbandyti, kalibruoti ir atitinka nacionalinius standartus;

- taikymas metodų , kuriais komponentai, medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys specifikacijų , aptinkami ir patikimaiatskiriami;

- taikymas metodų , užtikrinančių tinkamą gaminio krovimą ,sandėliavimą , atpažinimą , pakavimą , konservavimą ,

pristatymą ir sumontavimą darbo vietoje;

- techninės pagalbos parduotam gaminiui montuoti ir prižiūr ėtiužtikrinimas;- duomenų apie eksploatacines gaminio savybes ir patikimumą

rinkimas;- vartotojų apklausos ir rinkos tyrimai;- duomenų apie vartotojų atsiliepimus, rinkos tyrimus ir

eksploatacines gaminio savybes naudojimas naujam arba patobulintam gaminio modeliui kurti.

Kokybės užtikrinimo sistema apima visas gaminio gyvavimociklo stadijas.

36



4. Kokybės valdymas

4.1. Bendras supratimas apie kokybės valdymą

Kokybės valdymo klausimus apibendrina tarptautiniai ISOstandartai. Daugumoje valstybių jie priimti kaip nacionaliniaistandartai ir plačiai taikomi gaminių ir paslaugų kokybeireglamentuoti. Kokybės standartų taikymas yra tam tikra gaminių

kokybės stabilumo garantija. Europos Są jungos valstybėse gaminiai patenka vartotojams atlikus atitikties vertinimą (4.1 pav.).Visame pasaulyje padidė jo reikalavimai produkcijos kokybei.

Produkcijos kokybės formavimas priklauso nuo tikslų , produkcijosgamybos tipo, paslaugų specifikacijos ir praktinės patirties.Produkcijos arba paslaugų kokybės sistema apima są vokas būdingasdaugumai pagrindinių produkcijos ir paslaugų r ūšių :

1. Kokybės politika, t. y. kokybės sistemos politik ą vykdantisvaldymas.

2. Kokybės sistema kaip procedūr ų visuma, užtikrinantikokybės valdymą .

3. Kokybės valdymas kaip metodų , taikomų kokybės

reikalavimams tenkinti, visuma.4. Kokybės užtikrinimas kaip priemonių visuma, garantuojanti,

kad produkcija arba paslaugos atitinka tam tikrus kokybėsreikalavimus.

Parenkant kokybės užtikrinimo modelį vertinami tokie veiksniai:- produkcijos projektavimo arba paslaugos vertinimo sunkumai

dėl analogų nebuvimo; - pagrindimas;- gamybinio proceso sudėtingumas;- produkcijos ir paslaugų charakteristikos;- darbo sauga;- ekonominiai veiksniai ir kt.

37



EUROPOS SĄJUNGA

Nurodymai

ŠALIS NAR Ė

RINKA

AKREDISTA

SERTIFIĮSTA

STANDARTIZACIJOSĮSTAIGA

BANDYMŲ LABORATORIJA

GAMINTOJAS

Atitikties

deklaracijos

Standartai,

bandymų

instrukcijos

Įstatymai, taisyklės

Bandymų

protokolaiSertifikatai

Akreditavimo

pažymė jimai

4.1 pav. Produkcijos patekimo į rink ą sistema

38



Kokybės sistemos vidinis funkcionavimas ir visų veik ų są veika,daranti į tak ą produkcijos ir paslaugų kokybei pateikta 4.2 pav.

Ypatingą reikšmę turi marketingas ir projektavimas, kurių proceseformuojasi vartojamosios savybės ir ekonominis kokybės parametr ų gavimo tikslingumas.

Kokybė marketingo prasme turi užtikrinti vartotojo poreikius,norus ir gaunamos informacijos atbulinį ryšį , jos kontrolę . Gautainformacija yra svarbi koreguojant projektą .

Kokybė projektavimo procese apibr ėžia techninius reikalavimus,keliamus medžiagoms, procesams ir produkcijai. Nemažą į tak ą kokybei turi materialinio ir techninio tiekimo

kokybė ir gamybos proceso kokybė. Materialinis ir techninis tiekimasturi užtikrinti, kad kokybiškos žaliavos ar medžiagos,komplektuojamosios dalys ar junginiai, kurie yra gaminamos

produkcijos dalis ir turi tiesioginę į tak ą produkcijos ar paslaugų kokybei, būtų tiekiamos laiku.

Kokybė gamybos procese priklauso nuo gamybos procesovaldymo ir jo galimybių . Visais atvejais nustatomas tarpusavio ryšystarp kokybės kontrolės gamybos procese ir gamybos procesotechninių dokumentų bei galutinio produkto. Jeigu technologinio

proceso patikra ekonomiškai netikslinga arba negalima atliekama produkcijos patikra, su tokiu gamybos organizavimu turi būtisupažindinamas visas gamybinis ir techninis kontrolės personalas.

Bandymų ir techninės kontrolės rezultatai į forminamidokumentais, kuriuose aprašomi konkretūs bandymų ir patikrosį rengimai. Nurodomi standartai, reglamentuojantys darbų atlikimokokybę .

Nustatant technologinių procesų kokybę ypatingas dėmesysskiriamas operacijoms, susietoms su technologinio proceso ir

produkcijos charakteristikomis, veikiančiomis kokybę .Gamybos valdymas numato kokybės valdymą gamybos cikle. Dėl

to numatomi tokie veiksniai:

39



Marketingas ir rinkos tyrimas

Produkto projektair tobulinimas

Proceso planaviir k ūrimas

Pirkimas

Gamyba arba paslaugoteikimas

PatikrinimasPakavimas ir

laikymas

Pardavimas ir platinimas

Įrengimas ir perdavimasklientui

Techninė pagalba ir priežiūra

Veikla pardavus

Utilizavimas arba naudingojogyvavimo laikotarpio pabaiga

4.2 pav. Svarbiausios veiklos r ūšys, turinčios į takos kokybei

40



1. Medžiagų valdymas. Tai reiškia, kad gamybos procese turi būti laikomos, skirstomos ir apsaugomos medžiagos ir žaliavos. Perkamos gamybai medžiagos tikrinamos, ar josatitinka techninių są lygų ir standartų reikalavimus.

2. Gamybinių į rengimų valdymas ir techninė priežiūra. Tai pirmiausia siejasi su pagrindiniais į rengimais, į taisais,į rankiais, modeliais, šablonais, kurių tikrinamas tikslumasir atitiktis prieš pradedant eksploatuoti. Technologinio

proceso stabilumas užtikrinamas profilaktinės techninės priežiūros programa.3. Technologinių procesų pakeitimo valdymas. Visi

pakeitimai turi būti į traukiami į techninius ir technologinius dokumentus. Gali būti atliekamitechnologinių į rengimų , į rangos, medžiagų ir pan. keitimai.Produkcija turi būti tikrinama po kiekvieno keitimo.

Kokybės valdymui ypatingą reikšmę turi personalo rengimosistema. Ji turi apimti visus į monės lygius. Personalo rengimo tikslas

– suprasti kokybės sistemos efektyvumą ir ją į diegti. Valdantysis ir vykdantysis personalas turi išmanyti kokybės sistemos principus,

kokybės valdymo metodikas ir priemones. Techninio personalo parengimas turi apimti marketingo, materialinio ir techninio tiekimo,technologinio proceso sudarymo sritis.

Svarbiausi kokybės sistemos elementai yra tikimybiniai-statistiniai metodai. Šie metodai gali būti taikomi nustatant techninius

patikimumo, ilgaamžiškumo, technologinių procesų valdymo, rinkosanalizės, saugos vertinimo, rinkos analizės ir pan. reikalavimus.

4.2. Produkcijos kokybės valdymo są vokos ir teiginiai

Kokybės valdymo klausimus apibendrina tarptautiniai ISOstandartai. Daugumoje valstybių jie priimami kaip nacionaliniaistandartai ir plačiai taikomi reglamentuojant gaminių ir paslaugų kokybę .

Kokybės sistemos formavimas priklauso nuo tikslų , produkcijosgamybos tipo, paslaugų specifikacijos ir praktinės patirties.

41



Produkcijos arba paslaugų kokybės sistema apima są vokas, būdingasdaugumai pagrindinės produkcijos ir paslaugų r ūšių :

1. Kokybės politika, t. y. kokybės sistemos organizavimo tikslaiir uždaviniai.

2. Kokybės vadyba, t. y. kokybės sistemos politik ą vykdantisvaldymas.

3. Kokybės sistema kaip procedūr ų visuma, užtikrinanti kokybėsvaldymą .

4. Kokybės valdymas kaip metodų , taikomų kokybėsreikalavimams tenkinti, visuma.5. Kokybės užtikrinimas kaip priemonių visuma, garantuojanti,

kad produkcija arba paslaugos atitinka tam tikrus kokybėsreikalavimus.

Produkcijos kokybės valdymas yra nuolatinis planinis procesas,darantis į tak ą veiksniams ir są lygoms ekonominiu požiūriu optimalauslygio produkcijai sukurti, pagaminti ir kuo efektyviau naudoti.Veiksniai ir są lygos – tai kai kurios situacijos, galinčios pakeisti

produkcijos savybes, pvz., objektai, darbo priemonės ir pats darbas.Produkto kokybei į tak ą daro ir į vairi veikla. Produkcijos kokybės

gerinimo są lygomis vadinamos aplinkybės ar aplinka, kurioje veikiakokybės gerinimo veiksniai. Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių

produkcijos kokybės valdymo uždavinių – užtikrinti darnią gamybossą lygų ir veiksnių są veik ą . Produkcijos kokybės požiūriu svarbią reikšmę turi kokybės planas, kuriame yra techninė naujos produkcijos

projektavimo užduotis, standartai, techninių dokumentų komplektas,aukščiausios kategorijos produkcijos gamybos ir pasenusios

produkcijos gamybos nutraukimo užduotysKokybės valdymo strategijos stebė jimas, esant nuokrypiams,

padeda išvengti nekokybiškos produkcijos. Produkcijos kokybėsvaldymo mechanizmas (principai) gali būti tokie:

1. Poreikių apimties ir charakterio analizės, gamybos techninių ,ekonominių ir organizacinių galimybių pagrindu sudaromos

planinės kokybės užduotys.

42



2. Pradedamas konstrukcinis ir technologinis gamybos paruošimas ir organizuojama būtinų apimčių produkcijosgamyba.

3. Faktinė kokybė nenutr ūkstamai sulyginama su planuotakokybe.

4. Esant faktinių ir planuotų kokybės rodiklių skirtumamssudaromas planas skirtumų priežastims pašalinti.

Produkcijos kokybės valdymo darbams priskiriama viena išfunkcijų :- atlikti produkcijos poreikių , techninio lygio ir kokybės

prognozę ;- planuoti produkcijos kokybės gerinimą ;- kokybės reikalavimų normavimą ;- organizuoti naujos produkcijos k ūrimą ir gamybą ;- organizuoti gamybos techninį , technologinį , metrologinį ir

materialų jį techninį apr ū pinimą ;- parengti ir apmokyti potencialų personalą ir kt.Kokybės valdymas gali tur ėti tris kontūrus: parametrinį , funkcinį

ir sociologinį -darbinį .

Parametrinis kontūras yra tikslinės paskirties – konstrukcijostechnologiškumas, patikimumas, pataisomumas, ekonomiškumas ir t. t

Funkcinis kontūras apima poreikių prognozę , produkcijostechninio lygio ir kokybės prognozę , produkcijos kokybės gerinimo

planavimą , produkcijos kokybės reikalavimų normavimą ir t. t.

Organizacinis-darbinis kontūras apima santykių darbo kolektyve prognozavimą , darbo organizavimo planavimą , darbo kokybėsvertinimą ir panašiai.

Atskir ų elementų ir jų tarpusavio ryšių modeliavimas gali būtiį vair ūs. Dažniausiai taikomi aprašomieji, loginiai, grafiniai ir ekonominiai matematiniai moduliai.

43



4.3. Kokybės valdymas ir standartai

Kokybės valdymo srityje standartai sudaro galimybes sujungti į vieną visumą pradinių žaliavų , medžiagų , komplektuojamų jų medžiagų ir galutinės produkcijos kokybę su vartotojų , gamybos ir Respublikos ūkio interesais, realizuoti progresyvinius rodiklius ir normas atitinkančius perspektyvius poreikius ir aukščiausius mokslo ir technikos pasiekimus. Standartai taip pat rekomenduoja užtikrinti

efektyvią techninio lygio kontrolę produkcijos k ūrimo ir gamybosdiegimo metu, taip pat kokybės kontrolę produkcijos gamybos procese. Ypatingas standartizacijos dėmesys skiriamas technologiniamkokybės užtikrinimui, gamybos paruošimo laikui (periodui) mažinti.Progresyvių technologijų metodų standartizavimas, gamybos

priemonių , technologinių procesų tipizavimas, technologinių operacijų unifikavimas, perderinamos technologinės į rangos komponavimas išstandartinių elementų , turi tiesioginę į tak ą kokybės valdymui.

Produkcijos kokybės poreikių , techninio lygio ir kokybės tyrimai bei prognozė atliekami trimis etapais:

1. Vartotojų poreikių nomenklatūros produkcijos kokybei,asortimentui projektiniais gamybos ir vartojimo periodais

tyrimas.2. Mokslinių techninių ir ekonominių galimybių analizė

vartotojų poreikiams gerinti.3. Perspektyvios produkcijos r ūšių ir kokybės rodiklių

nustatymas ir pasiūlymų parengimas naujai produkcijaigaminti arba išleidžiamai produkcijai modernizuoti,

prognozuojamiems poreikiams tenkinti.

Prognozės klasifikuojamos (skirstomos) pagal prognozuojamo periodo trukmę , sudarymo periodiškumą , prognozės parengimoišsamumo laipsnį ir t. t.

Pagal prognozuojamo periodo trukmę yra skubios, trumpalaik ės,vidutinės trukmės ir ilgalaik ės prognozės.

Skubios prognozės dažniausiai sudaromos vieneriems metams.

44



Trumpalaik ės sudaromos 5–7 metams. Jos duoda pradinę informaciją operatyvioms priemonėms asortimento ir išleidžiamos

produkcijos kokybei gerinti.

Vidutinės trukmės prognozė nurodo bendras kryptis produkcijoskokybės techninio lygio ir poreikių struktūroje. Jos trukmė – 10–15metų .

Ilgalaik ė prognozė sudaroma mokslinio techninio progreso ir kompleksinės vystymo programos pagrindu 20–25 metams.

Pagal prognozės sudarymo periodiškumą prognozės skirstomos į periodines, reguliarias ir aperiodines.

Pagal parengimo laipsnį skirstomos į preliminarias ir galutines.Visos prognozės turi tur ėti išraišk ą , aprašymą ir numatytų

uždavinių sprendimo krypčių pagrindimą .Metodologiniai prognozavimo būdai yra tiriamasis ir

normatyvinis.

Tiriamuoju prognozavimo metodu nustatoma egzistuojančių

tendencijų analizė. Jo tikslas – alternatyvių išeinančių ir pasiektų žinių lygio apie techninį poreikių lygį ir produkcijos kokybę prognozė.

Normatyvinė prognozė sprendžia klausimus einamuoju periodu ir perspektyvoje.

Prognozavimo metodai yra šie: modeliavimas, eksploatacija ir ekspertinis vertinimas. Labiausiai paplitę s ir tiksliausias yramodeliavimo metodas. Jis apima regresinius ir koreliacinius modelius.

Ekstrapoliacijos metodo esmė – nustatytos bazinio produkcijoskokybės vystymosi tendencijos periodo taikymas prognozuojamam

periodui.Kartais taikomos komparatyvinis prognozavimo metodas,

pagr į stas panašaus, tik aukštesnio lygio, analize, t. y. labiauišsivysčiusių šalių produkcijos pavyzdžių pagrindu.

Visi prognozavimo metodai taikomi glaudžiai są veikaujantys, jievienas kitą papildo. Standartizuoti numatomi kokybės rodikliai turi

45



būti progresyvūs ir perspektyvūs, kad techniškai nepasentų iki planuojamų standartų į vedimo. Kokybės rodiklių reikšmės parenkamos lyginimo būdu su tarptautiniais ar kitais standartais.Standartai turi būti neatskiriama gaminio specifikacijos dalis, jeiguspecifikacija atitinka priimtą kokybės lygį . Specifikacija užtikrina, kadgaminys atitiktų standartų reikalavimus.

Specifikaciją reglamentuoja tarptautinis standartas ISO 8402.Kokybės vadybos principus ir sistemas apibūdina standartai: LST EN

ISO 9001:2000, LST EN ISO 9004:2000. Kokybės vadybos standartų rinkinyje ISO 9000 iš viso yra apie 30 standartų . Pagrindiniai šiorinkinio standartai yra ISO 8420, apibūdinantys kokybės terminus, ir grupė standartų , žymimų nuo ISO 9001 iki ISO 9004, kuriereglamentuoja kokybės reikalavimus į vairios veiklos sritims(projektavimui, tiekimui, remontui, vadybai ir t. t.).

ISO 9001 yra pats griežčiausias tos grupės standartas. Jisskiriamas toms į monėms, kurios nori į tikinti savo gaminių vartotojus,kad griežti kokybės reikalavimai tenkinami nuo projektavimo iki

priežiūros.

ISO 9002 reglamentuoja tik produkcijos gamybą ir surinkimą .

ISO 9003 apibūdina reikalavimus tik tiekiamų gaminių kokybei.

ISO 9000 grupės standartai yra savanoriški, jų priimti į statymainereikalauja. ISO 9000 grupės standartų atitikimas suteikia į monei

pranašumą rinkoje.

4.4. Pagrindiniai kokybės valdymo sistemos principai

Produkcijos kokybės valdymo ypatumai yra sistemiškumas,kokybės valdymo metodų parengimas ir taikymas į monės, firmos ar korporacijos lygiu. Produkcijos kokybės valdymo ideologija sukurtaJAV dr. Džurono, dr. Demingo, dr. Feigenbaumo ir kt. Dr. Džeurononuomone, tik 15 proc. produkcijos kokybės tr ūkumų priklauso pačiaigamybai, o 85 proc. kokybės tr ūkumų priklauso nuo administracijosdarbo organizavimo.

46



Dr. Demingas suformulavo 14 postulatų , kurių tur ėtų laikytisį monė, siekianti užtikrinti produkcijos kokybę :

1. gerinti produkcijos ir paslaugų kokybę turi būti nuolatinistikslas. Kokybės negalima užtikrinti tik epizodiškai ją gerinant. Kokybė turi būti visų į monės tarnybų ir administracijos nuolatinio dėmesio objektas.

2. Tur ėti tvirtą nusistatymą defektams išvengti gaminant produkciją ar teikiant paslaugą .

3. Taikyti statistinius produkcijos kokybės kontrolės metodus.4. Sudarant kontraktus su tiek ė jais stengtis nenupirkti žemoskokybės žaliavų ar medžiagų .

5. Nuolat tobulinti gamybą , aiškintis problemas ir jas skubiaišalinti.

6. Mokytis administracijai ir kelti darbuotojų kvalifikaciją .7. Diegti naujus valdymo metodus. Meistrai ir kontrolieriai yra

mokytojai, o ne teisė jai.8. Skatinti dvipusius ryšius tarp darbinink ų ir vadovų , kad jie

efektyviai dirbtų .9. Naikinti barjerus tarp padalinių , kad nebūtų slepiami

tr ūkumai.

10. Nedeklaruoti teiginių , nepatvirtintų veiksmais ir priemonėmis.

11. Nesiorientuoti į kiekybinius veiklos rodiklius.12. Kelti aukštos kvalifikacijos prestižą .13. Skatinti mokytis ir savarankiškai kelti kvalifikaciją .14. Aiškiai reglamentuoti aukščiausio lygio vadovų pareigas.

Dr. Feigenbaumo nuomone, kokybės valdymo pagrindiniaielementai yra tokie:

- produkcijos ikigamybinis vertinimas atliekamas rengiant projektą ;

- produkcijos kokybės planavimas;- perkamų medžiagų planavimas ir kontrolė;- produkcijos ir technologinių procesų kokybės kontrolė ir

vertinimas gamybos procese;

47



- eksploatuojamos produkcijos kokybės informacijos rinkimasir analizė;

- personalo parengimas ir kvalifikacijos k ėlimas;- kokybės valdymo propagandos skleidimas;- kokybės palaikymas eksploatuojant;- kokybės valdymo veiklos vadovavimas;- specialūs kokybės valdymo tyrimai.

Charakteringas kokybės valdymo bruožas yra centralizuoti ir nepriklausomi kokybės valdymo skyriai bendroje organizacijosstruktūroje. Tokio skyriaus pagrindiniai uždaviniai yra:

- centralizuotas kokybės užtikrinimo darbų planavimas ir programavimas;

- produkcijos kokybės rodiklių didinimo visų darbų koordinavimas ir jų vykdymo kontrolė;

- pagalbos visiems padaliniams kokybės valdymo klausimaissuteikimas;

- vadovavimas visai veiklai vertinant ir analizuojant produkcijos kokybę .

Tokijo universiteto profesorius Isikava, žinomas kokybėsvaldymo specialistas, pasiūlė metodą į vairiems veiksniams,veikiantiems kai kurių procesų galutinius rezultatus, vertinti ir sisteminti pagal priežasčių pasekmių schemą . Ši schema vadinasi,,Priežastis – rezultatas“ (4.3 pav.).

48



Darbas

Socialiniaiveiksniai

Kvalifikacijoslygis

Disciplina

Psihologinisklimatas

kolektyve

Visuomenėsišsilavinimo lygis

KontrolėGamyba

Darbo priemonės Dokumentai

Gamybos s truktūraDarbo kultūra

Techninė estetika

Automatizavimoir mechanizavimo

lygis

Ergonominėssavybės

Techninė priežiūra

Metrologinisa r ū inimas

Fizinisdėvė jimasis

Moralinisdėvė imasis

Įranga

Sistemingumas

Kontrolės priemonės

Automatizavimolygis

Patikimumas

Saugojimosą lygos

Transpkok

Atitikimasreikalavimams

Stimulas

Saugumotechnika

Darbosą lygos Temperatūra

Triukšmas Pakeičiamumas

Materialinio-techninio apr ū pinimo

ritmingumas

Informacija

Informatyvumas

Sistem

TKS darboor anizavimas

O erat vumas

Užtikrinim

Atitikimasšiuolaikiniamsreikalavimams

Teisingasapiforminimas

Išsaugojimas

Darbo reikmenys

4.3 pav. Veiksniai, darantys į tak ą kokybei

49



Isikavos metodas plačiai taikomas Japonijoje, JAV, Vakar ų Europoje.

Sudarant schemą pirmiausia pasikliaujama 5–10 specialistų nuomone, nustatančia tokius pagrindinius veiksnius, būtent:

- darbas;- į renginiai, darbo priemonės;- darbo objektai;- dokumentai;

- gamybos proceso organizavimas;- techninė kontrolė.

Paskui pagal specialistų nuomonę nustatomi įė jimo veiksniai.Isikavos schemos pagrindu specialistai sudaro planą defektams

pašalinti.Sisteminiu požiūriu pagrindiniai kokybės valdymo sistemos

principai yra:1. Kompleksiškumas – produkcijos kokybės valdymo

sistemoje realizuojamos techninės, ekonominės,organizacinės ir socialinės priemonės.

2. Sistemingumas – ryšių į vairovė sudėtingo objekto viduje

susijungia į vieną teorinę schemą , kurios pagrindas yratikslo vieningumas ir tarpusavio ryšys.

3. Planingumas – visos priemonės, į gyvendinamos planinetvarka.

4. Materialinio ir moralinio skatinimo priemonių naudojimas.

5. Bendr ų valdymo teorijos nuostatų taikymas.6. Kokybė valdoma visais produkcijos egzistavimo etapais.7. Kokybės pagrindas – nuorodos į standartus.

Normatyviniais dokumentais gali būti standartai,techninės są lygos, receptūra, etalonai.

50



4.5. Kokybės valdymo sistemos

Kokybės valdymo sistema priklauso nuo gamybos struktūrossudėties ir kokybės reikalavimų šaltinių . Kokybės reikalavimų šaltiniai gali būti į vair ūs (4.4 pav.).

Kokybės vadybos sistemą reglamentuoja standartai LST EN ISO9001. Kokybės vadybos sistema parengiama pagal schemą , pateiktą 4.5 pav.

Pagal bendruosius standarto reikalavimus organizacija turisukurti, į forminti dokumentus, į gyvendinti ir prižiūr ėti kokybėsvadybos sistemą ir nuolat gerinti jos rezultatyvumą pagal tokiusreikalavimus:

- identifikuoti kokybės vadybos sistemai reikalingus procesusir nustatyti jų taikymo būdus organizacijoje;

- apibr ėžti rezultatyvų procesų veikimą bei valdymą užtikrinančius kriterijus ir metodus;

- užtikrinti, kad procesų veikimui ir monitoringui bus gaunamiištekliai ir informacija;

- stebėti, registruoti ir analizuoti šiuos procesus;- procesams nuolat gerinti ir planuotiems rezultatams pasiekti

į gyvendinti reikalingus veiksmus.

Organizacija turi valdyti kokybės rodiklių užtikrinimo procesus.Procesų valdymas kokybės sistemoje turi būti identifikuotas.Kokybės vadybos sistemos dokumentuose turi būti pateikta:- kokybės politika ir kokybės tikslai;- kokybės vadovas;- standartų reikalaujamos dokumentais į formintos procedūros;- rezultatyvių procesų planavimą , vyksmą ir valdymą

užtikrinantys dokumentai;- standartuose reikalaujami į rašai.

51



KOKYBĖS TIKSLAI

KOKYBĖS REIKALAVIMAI

Rinka Užsakovai Bendrija Kompanijos St

Analizėsetapas

Projektavimoetapas

K ūrimoetapas

Gamybosetapas

Naudeta

4.4 pav. Kokybės reikalavimų šaltiniai

52



Kokybės politika

KVS k ūrimo uždaviniaiPersonalo informavimasapie tikslus ir ketinimus

Tikslokoncepcija

Esamos padėtiesanalizė

Personaloį traukimas

KVS planavimo projektas

Mokymomotyvacija

Procesoorganizavimas

Struktūrinisorganizavimas

Kokybėskainos

M pr

4.5 pav. Kokybės vadybos sistemos rengimo schema

53



Kad būtų į rodyta reikalavimų atitiktis ir kokybės sistemosrezultatyvus veikimas, turi būti daromi į rašai. Įrašai turi būti į skaitomi,lengvai atpažį stami ir greitai surandami. Turi būti parengta ir dokumentais į forminta į rašų identifikavimo, kaupimo, apsaugos,radimo, saugojimo laiko ir sunaikinimo procedūra.

Reikia parengti dokumentais į formintą procedūr ą , nustatančią tvark ą , kad būtų galima:

- patvirtinti dokumentų tinkamumą prieš juos išleidžiant;

- dokumentus analizuoti, jei reikia, atnaujinti ir pakartotinaitvirtinti;- užtikrinti, kad dokumentų keitimo ir einamosios priežiūros

statusas yra identifikuotas;- užtikrinti, kad dokumentai būtų ten, kur jie naudojami;- užtikrinti, kad dokumentai išliks į skaitomi ir greitai

atpažį stami;- užtikrinti, kad būtų paženklinti išoriniai dokumentai ir

valdomas jų paskirstymas organizacijoje;- užkirsti kelią naudoti negaliojančius dokumentus ir tinkamai

juos ženklinti, kai dokumentai paliekami saugoti tam tikriemstikslams.

Kokybės vadybos sistemoje vienas pagrindinių dokumentų yrakokybės vadovas. Jame turi būti pateikta:

- kokybės vadybos taikymo sritis;- dokumentais į formintos kokybės vadybos sistemos

procedūros arba nuorodos į jas;- kokybės vadybos procesų są veikos aprašymas ir kt.

Kokybės valdymo sistema turi būti nuolat gerinama. Nuolatiniokokybės sistemos gerinimo schema parodyta 4.6 pav.

54



Gaminiai Rezultatai

Vadovybėsatsakomybė

Kokybės

vad ba

Matavimas,analizė,

gerinimas

Produkto

realizavimasProduktas

Vartotojai

Reikalavimai

Vart

Pasiten

Kokybės sistemos nuolatinis gerinimas

4.6 pav. Kokybės sistemos gerinimo schema:vertę kuriantys veiksniai; informacijos srautas

55



4.6. Kompleksinė kokybės valdymo sistema

Kompleksinė kokybės valdymo sistema – tai visuma renginių ,metodų ir priemonių , taikomų reikiamam produkcijos kokybės lygiui

pasiekti, jam užtikrinti ir palaikyti ruošiant produkcijai gaminti, ją saugant, transportuojant bei eksploatuojant. Rengiant ir į gyvendinantšią sistemą , reikia atsižvelgti į naujausius mūsų šalies ir užsieniomokslo bei technikos pasiekimus, į vertinti kokybės valdymo ir

gamybos efektyvumo k ėlimo patyrimą , sukauptą šalies pramonėsį monėse, kad būtų galima garantuoti aukštą produkcijos kokybę beisudaryti są lygas mechanizuoti ir automatizuoti gamybą . Sudarantsistemą ir kuriant jos struktūr ą , turi būti numatytos galimybės ją tobulinti. Tam tikslui reikia atlikti sistemingą vartotojų poreikių analizę , nagrinėti atitinkamos pramonės šakos technikos beitechnologijos vystymosi prognozes, tirti eksploatavimo są lygas, laikuį diegti į gamybą naujausius mokslo ir technikos pasiekimus(technologijos, gamybos valdymo, organizavimo).

Tobulinti gamybos organizavimą , kelti jos techninį lygį ir efektyvumą – toks pagrindinis kompleksinės kokybės valdymosistemos tikslas. Norint jį pasiekti, reikia kurti ir gaminti tik tokią

naują produkciją , kurios kokybė ir techniniai bei ekonominiai rodikliaiatitinka pasaulinius mokslo ir technikos pasiekimus, didintiaukščiausios kokybės produkcijos lyginamą ją dalį bendroje josgamyboje, planingai gerinti produkcijos kokybės rodiklius, laiku

pakeisti, modernizuoti arba nutraukti antros kategorijos produkcijosgamybą , gerinti į monės veiklos ekonominius rodiklius.

Kompleksinės kokybės valdymo sistemos struktūr ą sudaroį monės tarnybos ir skyriai, prisidedantys prie valdymo ir produkcijosgamybos, taip pat jų funkcijų , uždavinių bei priemonių , būtinų kokybei pagerinti (normatyviniai techniniai dokumentai),

paskirstymas. Kai yra tokia šios sistemos struktūra, kokybės valdymą galima organizuoti susivienijimo, į monės, cecho, baro ir brigadosmastu.

Įgyvendinant šią sistemą į monė je, reikia nurodyti visiemsskyriams jų kokybės valdymo funkcijas, numatyti, kokių priemonių

56



reikia imtis, kad sistema sėkmingai funkcionuotų . Iš mašinų gamybosį monėse taikomų priemonių paminėtinos šios:

1. Gaminių techninio ekonominio lygio prognozavimas.2. Produkcijos kokybės gerinimo planavimas.3. Technologinis, metrologinis ir materialinis techninis kokybės

užtikrinimas ruošiant gaminio gamybą .4. Produkcijos atestavimas.5. Produkcijos kokybės kontrolė.

6. Informacijos apie gaminių kokybę rinkimas ir kaupimasvisais jų egzistavimo etapais.7. Moralinis ir materialinis skatinimas gerinti produkcijos

kokybę .8. Kadr ų parinkimas, rengimas ir mokymas.

Įmonės kokybės valdymo skyrius rengia kokybės gerinimo priemonių planus ir programas, tobulina produkcijos kokybės lygioį vertinimo ir jos atestavimo metodus, numato priemones tikslumuigamyboje padidinti ir kontrolei pagerinti, analizuoja gamybinius beivaldymo procesus ir t. t.

Skiriami trys kompleksinės kokybės valdymo sistemos

į gyvendinimo į monė je etapai: parengiamasis, sistemos darbo projektosudarymas ir sistemos į gyvendinimas.

Prieš pradėdama rengti kokybės valdymo sistemą darbo grupė išstudijuoja turimą metodinę medžiagą , techniškai apmoko į monėsvadovaujančiuosius darbuotojus ir specialistus, išanalizuoja, nuo kodaugiausia priklauso produkcijos kokybė. Norint sėkmingai į diegtikompleksinę kokybės valdymo sistemą , reikia susipažinti su

pirmaujančių jų į monių patyrimu šiuo klausimu, užmegzti ir palaikytiryšius su mokslinio tyrimo institucijomis ir kitomis organizacijomis.

Šiuo etapu taip pat išsamiai išanalizuojama, kokios priemonėsužtikrina produkcijos kokybę . Remiantis šios analizės rezultatais,sudaromas planas gamybos organizaciniam techniniam lygiui kelti,technologiniam gamybos apr ū pinimui tobulinti, gamybos disciplinaistiprinti, standartizacijos, metrologijos ir techninės kontrolės skyrių darbui toliau gerinti.

57



Kitu etapu parengiama kompleksinės kokybės valdymo sistemostechninė užduotis, techninis projektas ir darbo projektas. Tai patssvarbiausias sistemos rengimo etapas.

Pradė jus funkcionuoti kompleksinei kokybės valdymo sistemai,visose produkcijos kokybės formavimo stadijose efektyviaunaudojami darbo ir materialiniai ištekliai, lengviau išryšk ė ja

papildomi gamybos ištekliai.Užtikrinti aukštą produkcijos kokybę tik vienos į monės

pastangomis, netgi jeigu joje sėkmingai veikia kompleksinė kokybėsvaldymo sistema, yra gana sunku. Kokybės valdymas turi būti šakinioir net valstybinio lygio.

4.7. Tikslinės kokybės valdymas

Kiekvienoje į monė je veikia kokybės užtikrinimo sistema. Šisistema apima visas gaminio gyvavimo stadijas. Tai reiškia, kad ji yragana sudėtinga. Kad tokia sistema sėkmingai veiktų ir užtikrintų ger ą gaminio kokybę , jai reikia efektyviai vadovauti.

Efektyvios vadybos problema atsirado beveik kartu su mašininegamyba. Ankstyvosios mašininės gamybos pastangos padidinti darbo

našumą ir pagerinti kokybę buvo grindžiamos bauginimu. Tik ėtina,kad tik baimė skatina žmones geriau ir našiau dirbti.

Kitas būdingas to meto vadybos bruožas buvo tas, kad visų gamybos nesėkmių kaltininkais buvo laikomi darbininkai, o nevadybininkai. Tik vėliau buvo suprasta, kad už firmos sėkmes ir nesėkmes visiškai atsako tik jos vadovybė. Tačiau tam teiginiui tadanebuvo skirta deramo dėmesio. Jis prisimenamas tik dabar, kaisuklestė jo visuotinės gamybos vadybos koncepcija.

Iki šios koncepcijos suformavimo pramonė je vyravo tikslinėsvadybos metodika. Ji r ėmėsi prielaida, kad darbuotojai turi sutelktisavo pastangas tam tikriems su vadovybe suderintiems tikslams

pasiekti. Tačiau paaišk ė jo, kad valdyti didelį skaičių žmonių , turinčių savų , dažnai prieštaringų minčių ir tikslų , nelengva. Be to, tokiasistema nelanksti, nes pakeisti visų darbuotojų užduotis yra sudėtingair tai užima labai daug laiko. Tokia sistema negalė jo greitai reaguoti į

58



konkrečius rinkos pokyčius. Be to, ji orientuota didinti produkcijoskiekybę , o ne gerinti ją .

Vėliau stipriausiuose ekonominiu požiūriu valstybėse tikslinę vadybą nukonkuravo visuotinė kokybės vadyba.

4.8. Visuotinės kokybės valdymas

Kokybės sistema veiks sėkmingai, kai jai bus vadovaujama iš

viršaus. Aukščiausias į monės vadovybės asmuo – savininkas, prezidentas, direktorius, atsakingas už firmos ar jos padalinio produkciją .

Sėkmingai veikti kokybės sistema gali tik tada, kai į monė je yragana aukštas bendras kultūros lygis. Tokia kokybės kultūra gali būti

pasiekiama tik tuo atveju, kai vadovybė yra suinteresuota, t. y. jei jinori sukurti kokybės vadybos sistemą , prisiimti atsakomybę užgaminių kokybę ir skirti tam reikalingų išteklių . Tai pasakytina ir apiedarbo jėgą : kokybės kultūra turi būti keliama, jei darbo jėga tamnusiteikusi, t. y. sutinka dalyvauti gerinti kokybę , sutinka su darbometodų pakeitimais ir t. t. Požiūris į kokybę kaip į svarbiausią kiekvieno darbuotojo uždavinį turi būti į diegtas visoje firmoje,

kiekviename jos padalinyje ir ypač projektavimo struktūrose,neišskiriant ir administracijos. Kad užtikrintų geriausią perkamų komponentų kokybę , tiekiančios organizacijos turi būti r ū pestingai

parinktos ir traktuojamos kaip lygiaver čiai gamybos partneriai.Svarbios priemonės, garantuojančios gamybos pažangą ir produkcijoskokybę . Statistinis procesų valdymas atliekamas į vertinant parametr ų sklaidą . Sklaida sumažinama, o procesas tampa prognozuojamu.Drauge su vadybos metodais, kurie užtikrina šio valdymo efektyvumą ,tai pagerina gaminių kokybę , sumažina gamybos išlaidas, padedaužkariauti naujas rinkas.

Visuotinė vadybos koncepcija keičia tradicinį požiūr į į gamybą ir gamybinius santykius.

Pagrindiniai visuotinės kokybės vadybos teiginiai:

- pagerinus kokybę galima sumažinti išlaidas ir padidinti pelną ;

59



- 85 proc. pramonės kokybės problemų priežastis yra blogi procesai arba sistemos;

- tiktai vadovybė gali pagerinti sistemą ;- svarbiausia ne defektus aptikti ir taisyti, bet neleisti jiems

atsirasti;- darbuotojai patys ras savo darbo tr ūkumus ir jų nekartos;- komponentus tiekiančios į monės turi būti traktuojamos kaip

gamybos partner ės, siekiančios geresnės kokybės ir

patikimumo;- kiekvienas darbuotojas turi būti susipažinę s su statistiniukokybės valdymu;

- turi būti atsisakyta darbinink ų išdirbio normų ir vadovybės;skaitinių užduočių

- turi būti efektyvi visų darbuotojų mokymo ir individualaustobulinimosi sistema.

60



5. Gaminio kokybė

Gaminio kokybę nagrinė ja kvalimetrija. Kvalimetrija – mokslosritis, apimanti į vairių objektų kokybės kiekybinį vertinimą .Pagrindiniai kvalimetrijos uždaviniai yra:

- pagr į sti produkcijos ir paslaugos kokybės rodiklius;- sudaryti produkcijos kokybės rodiklių nustatymo metodik ą

projektavimo metu;

- optimizuoti objektų kokybės lygį ;- gaminių tipų ir parametrinių eilių optimizavimas;- sudaryti apibendrintų kokybės rodiklių nustatymo principus ir

pagr į sti jų naudojimo są lygas standartais ir kokybės valdymu.

Kvalimetrijos objektais gali būti į vair ūs gaminiai, paslaugos,kuriems taikytinas terminas kokybė. Tai yra:

- gamybos procesas, technologinis procesas, technologinė sistema arba jos elementai (technologinis kompleksas,technologinė į ranga ir t. t.);

- mašinų , lengvosios, maisto pramonės gaminiai ir kt.;- medžiagos, chemijos produktai ir kt.;

- paslaugos – gamybos, materialinės, nematerialinės(socialinės, kultūrinės);

- intelektiniai produktai;- programiniai produktai;- mokslo produkcija;- kiti nematerialūs produktai.

5.1. Projektavimo stadijų kokybė

Projektas yra vartotojų reikalavimų išraiška tokia forma, kuritinkama naudoti. Projektavimo metu vartotojų reikalavimaitransformuojami į konkrečius inžinerinius sprendimus. Projektavimo

procesui būdingas tyrimas ir tobulinimas.Tyrimas yra naujų idė jų , metodų , principų ir kt. atskleidimas.Tobulinimas yra žinomų idė jų , metodų ir sistemų pagerinimas.

61



Projekto kokybę apibūdina suprojektuoto gaminio, proceso ar paslaugos charakteristikos: našumas, patikimumas, ekonomiškumas ir t. t. Kai kuriems gaminiams ir daugeliui paslaugų lemiamą reikšmę turi ne pagrindinės, o antrinės charakteristikos. Tokių antrinių charakteristik ų pavyzdžiai yra pakavimas, priežiūros darbų dažnis ir

pobūdis, į monės garantijų vykdymo tvarka, apr ū pinimas atsarginėmisdalimis ir pan. Antrinės projekto charakteristikos yra svarbus

projektavimo uždavinys, kurio reikšmės negalima pervertinti.

Geras projektas turi į vertinti visus vartotojo reikalavimų aspektus,į skaitant kainą , gamybos būdą , saugų ir patogų naudojimą , paprastą priežiūr ą ir t. t.

Labai svarbu projekto kokybė. Projektavimo metu padarytisprendimai gali daryti ilgalaik ę į tak ą visos organizacijos veiklai.Pavyzdžiui, blogai suprojektuotus gaminius bus sunku parduoti, nors

jie būtų pagaminti ir labai gerai.Pagrindinės suprojektuoto objekto savybės surašomos

specifikacijose. Specifikacijos turi būti parašytos taip, kad jų nebūtų galima į vairiai interpretuoti. Vartotojo reikalavimai, o kartu ir projektokokybė, turi būti išreikšti objekto specifikacijose.

Gaminys bus geros kokybės tik tada, jei jo kokybė numatyta

projekte. Projektuojant gaminį būtina išnagrinėti jo kokybės, patikimumo, našumo, pataisomumo ir kitas charakteristikas ir numatyti specialias priemones bei konstrukcinius sprendimus, kad šioscharakteristikos atitiktų vartotojo poreikius ir viltis.

Visoms projektavimo stadijoms būtina inžinerinė analizė.Inžinerinės analizės tikslas – kiekybiškai apibūdinti sprendžiamą

problemą . Ji turi pateikti ne bendro pobūdžio problemos apibr ėžimą , okiekybinę charakteristik ą . Šiuo etapu sudaromas projektuojamoobjekto matematinis modelis, atliekami stiprumo, patikimumo,našumo ir kiti skaičiavimai, optimizuojamos kai kurioscharakteristikos.

Be tradicinių inžinerinės analizės uždavinių , šiuo metu daugreikšmės teikiama koncepcijos į gyvendinimo analizei.

Koncepcijos į gyvendinimo analizė turi būti atlikta pradiniu projektavimo etapu. Ši analizė atliekama keliais aspektais: techniniu ir technologiniu, finansiniu, rinkos paklausos ir utilizavimo.

62



Technologiškai į gyvendinti projektą , vadinasi nustatyti pagrindines techninės objekto charakteristikas, kurios gali būti pasiektos tuo technikos raidos etapu. Taip pat į vertinamitechnologiniai procesai, jų galimybės pasiekti norimą kokybę .

Galimybė finansiškai į gyvendinti projektą labai svarbusdaugumai jų , nes pinigų niekada nebūna per daug. Analizuojant

projektą šiuo aspektu, numatomi finansavimo šaltiniai, išryškinami

nauji gaminio bruožai, kurie gali būti patrauklūs vartotojui.

Rinkos paklausa yra labai svarbi projekto į gyvendinimo są lyga.Todėl atidžiai tiriama, nagrinė jamos panašių objektų charakteristikosir projektuojamo objekto konkurencingumas, kurio pagrindinis

požymis - gera kokybė.

Objekto utilizavimas – labai aktualus uždavinys. Naudotasnumatytą laik ą gaminys turi greitai natūraliai suirti arba turi būtinumatytas būdas jam perdirbti, norint teršiama aplinkos.

Svarstant techninių charakteristikas numatymo etape analizuojami

vartotojų pageidavimai ir stengiamasi juos patenkinti, atitinkamai parenkant technines objekto charakteristikas. Tam taikomi specialūsmetodai. Tiriama rinka ir preliminariai apskaičiuojamos projektoišlaidos.

Eksperimentinis projektas sudaromas, kai nagrinė jama sudėtinga problema, susijusi su didele parametr ų sklaida. Projekto tikslas – į vertinti šios sklaidos į tak ą techninėms charakteristikoms. Tamtaikomi statistiniai analizės metodai.

Rengiant projekto eskizą apibr ėžiama objekto koncepcija, t. y. principiniai projekto veikimo ir konstrukcijos pranašumai ir skirtumai palyginami žinomais tos paskirties objektais. Sudaromi svarbiausių objekto sistemų eskiziniai br ėžiniai. Remiantis tais br ėžiniaisatliekama objekto ir jo gamybos proceso gedimų ir pasekmių analizė.

63



Atliekama projekto pirminė peržiūra, kurios tikslas – į sitikinti, kadobjektas gali būti pagamintas ir atitiks techninius reikalavimus.

Techninis projektas vienalaik ės gamybos są lygomis apima ne tik visus reikalingus objekto br ėžinius, technines są lygas, techninescharakteristikos, detalių darbo br ėžiniai, bet ir detalių apdirbimo beiobjekto surinkimo technologiją . Po šio etapo vėl atliekama projekto

priežiūra, kurios tikslas – nustatyti, ar suprojektuoti technologiniai procesai galės užtikrinti numatytas objekto technines charakteristikas.

Objekto patikimumas turi būti išsamiai išnagrinėtas rengiant projektą . Patikimumo klausimai turi būti nagrinė jami visais projektavimo etapais. Bendru atveju projektuojant reikia vadovautisšiais principais:

1. Parinkti tinkamą objekto struktūr ą Atsižvelgiant į projektuojamo objekto svarbą gali būti parinktos

struktūrinės schemos su lygiaver čiais elementais, su vienodomisatsarginėmis sistemomis, su vienodomis skirtingu principuveikiančiomis sistemomis.

2. Taikyti parametr ų rezervavimo principą Jeigu lygiagrečiai jungti elementus neracionalu arba neį manoma,

taikomas parametr ų rezervavimo principas. Parametr ų rezervavimo

principas plačiausiai taikomas mechaninėse sistemose. Šio principoesmė – pagerinti parametrus, lemiančius elemento ar detalės

patikimumą . Parametr ų rezervavimo principas taikomas ne vienmechaninėms sistemoms, bet ir kitiems technikos objektams.

Parametr ų rezervavimo principas kartais vadinamas nukrovimo principu, kas iš esmės yra tas pat. Jeigu padidinome vieno velenoskersmenį , vadinasi, padidinome jo stiprumą arba sumažinome jamekylančius į tempius.

3. Parinkti elementus ir detales Naudotini tik tokie elementai ir detalės, kurių patikimumas gana

gerai ištirtas ir nustatytos patikimumo charakteristikos (gedimų dažnis, išdirbis tarp gedimų ir pan.). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kadtas pačias funkcijas atliekantys, bet skirtingos konstrukcijos ar veikimo principo elementai turi skirtingas patikimumocharakteristikas (riedė jimo kinematinės poros patikimesnės už

64



slydimo poras ir t. t.). Pasirenkami patikimesni elementai, jei kitos jų charakteristikos tenkina projekto reikalavimus.

4. Atsižvelgti į aplinkos są lygasGedimų dažnis priklauso nuo aplinkos są lygų , t. y. nuo

temperatūros ir kitų aplinkos veiksnių . Apskaičiuojant gedimų dažnį elemento darbo są lygos į vertinamos pataisos koeficientu.Projektuojant būtina tiksliai į vertinti aplinkos są lygas ir pasirinkti šio

koeficiento vertę . Agresyviojoje aplinkoje reikia naudoti geroskokybės, patikimus elementus. Žinotina, kad ne visi elementai turivienodą į tak ą objekto patikimumui. Greitai gendančių elementų , kurienulemia objekto patikimumą , reikia vengti, juos tikslinga parinktigeresnės kokybės.

5. Mažinti elementų skaičių Objekto patikimumas mažė ja, didė jant elementų skaičiui.

Nuosekliojo jungimo sistemos gedimų dažnis lygus atskir ų elementų gedimų dažnių sumai. Todėl sistemos elementų skaičius turi būtiminimalus, t. y. tiek, kiek būtina, kad objektas atliktų savo funkcijas.Mechaninėse sistemose rekomenduojama mažinti detalių skaičių .Užuot naudojus didelį skaičių paprastos formos detalių , reikia naudoti

mažesnį skaičių sudėtingesnės formos detalių .6. ĮvairumasSudarytos iš vienodo veikimo principo elementų sistemos gali

būti nepatikimos, nes visi sistemos elementai gali sugesti dėl tos pačios priežasties. Todėl ypač svarbiuose objektuoserekomenduojama naudoti analogiškas sistemas, kurių veikimo

principas yra skirtingas.7. Apskaičiuoti projektuojamo objekto patikimumą Sudėtingi objektai gali būti labai nepatikimi, jei nesiimama

specialių priemonių patikimumui padidinti. Objekto patikimumas būtinai apskaičiuojamas projektuojant objektą . Svarbiausi sprendimaioptimizuojami. Projektiniai sprendimai tikrinami atliekant statistiniuseksperimentus ir į gyvendinami tinkamai suprojektuojanttechnologinius procesus ir į rangą bei kitus į rankius, taip pat atliekantstatistinę procesų kontrolę ir valdymą . Projektuojant ypač daugdėmesio reikia skirti tam, kad objektas būtų pataisomas. Projekte

65



būtina numatyti planinę techninę kontrolę ir remontus, jų turinį ir periodiškumą , taip pat atsarginių dalių gamybą bei galimybes atlikti planinius techninius remontus.

5.2. Gamybos kokybė

Produkcija gaminama gamyklose, fabrikuose, kombinatuose,firmose, turinčiose tam tikras gamybines struktūras. Kiekvienas

gamybinis vienetas turi nuolatinio kokybės gerinimo strategiją ,vadinamą kokybės valdymo sistema.Gamybos procesuose neį manoma išvengti paklaidų ir pašalinių

veiksnių poveikio. Dėl to gaminio charakteristikos gali neatitiktireikalavimų . Tokie gaminiai neturi patekti vartotojui. Pagal požiūr į į defektus gamybos procese skiriamos dvi strateginės kryptys: defektų aptikimo strategija ir defektų prevencijos strategija:

1. Defektų aptikimo strategijaŠios strategijos tikslas – aptikti specifikacijų neatitinkančius

gaminius ir jų elementus. Ši strategija į gyvendinama tikrinant ir išbandant gaminius ar jų elementus, lyginant jų charakteristikas su

specifikacijomis. Didžiausias ir labai svarbus šios strategijos tr ūkumasyra jos nuostolingumas, nes gaištamas laikas ir eikvojamos lėšosnekokybiškai produkcijai gaminti.

2. Defektų prevencijos strategijaŠiuo atveju daugiausia dėmesio skiriama tokiam detalių ir

elementų gamybos procesų valdymui, kuris užtikrina, kad jų charakteristikos būtų artimos nominaliosioms arba geriausioms.

Naudojant šią strategiją , užkertamas kelias brokui, išvengiama su broku susijusių gamybos nuostolių .

Defektų prevencijos pagrindas – statistinė gamybos procesų kontrolė ir jos rezultatais paremtas proceso valdymas. Statistinio

procesų valdymo pirmasis etapas yra informacijos apie gaminiocharakteristikas rinkimas. Čia svarbu žinoti ne tik galutines gaminiocharakteristikas, bet ir pirminius parametrus, kurie apibūdina procesoeigą ir jo tikslumą , turi į takos galutinio rezultato kokybei. Statistinės

66



kontrolės rezultatai naudojami proceso valdymo sprendimams priimti.Šių sprendimų tikslas gali būti dvejopas:

1. Reaguoti į matuojamų proceso parametr ų pokyčius, kurieatsiranda dėl atsitiktinių veiksnių poveikio, t. y. į rankių dilimo,į rengimų išsiderinimo, temperatūrinių deformacijų ir t. t. Paprastai šių veiksnių veikiamas parametras kinta viena kryptimi, t. y. nuolatosdidė ja arba mažė ja ir šitaip artė ja prie tolerancijų lauko ribos. Laiku

pareguliavus procesą , tolerancijų riba nebus pasiekta ir bus išvengta broko. Taigi šiuo atveju reguliavimo veiksmai orientuoti į ateitį (pagalgautą matuojamo parametro vertę į renginys paderinamas ir taipužkertamas kelias brokui).

2. Reaguoti į proceso ruošinių ar žaliavų parametr ų sklaidą .Ruošinių parametrai (matmenys, medžiagos savybių charakteristikos)dažniausiai pasiskirstę pagal nominalinį dėsnį . Dėl jų sklaidos galiatsirasti ir išė jimo parametr ų , t. y. proceso produkcijos parametr ų sklaida. Gaminamų produktų parametr ų sklaida gali būti sumažintanaudojant adaptyvią sias valdymo sistemas, kurios į vertina tikr ą siasapdirbamo ruošinio ar žaliavos charakteristikas. Šitoks procesoreguliavimas orientuotas į praeitį , jis sumažina anksčiau padarytų

defektų į tak ą galutinėms produkto charakteristikoms.

5.3. Matavimų kokybė

Matavimų kokybė yra savybių visuma, sudaranti są lygas gautireikiamo tikslumo matavimo rezultatus reikiama forma ir nustatytulaiku. Tarp matavimų kokybės ir gaminių kokybės yra tiesioginisryšys. Be matavimų neį manoma produkcijos gamyba ir jos kokybėsvaldymas. Matavimų kokybė charakterizuojama tokiais rodikliais:

- tikslumu;- rezultatų teisingumu;- rezultatų patikimumu.

Šie rodikliai nustatomi pagal pagr į stumo, nesutapimo ir efektyvumo reikalavimus.

67



Matuojamo dydžio tikroji reikšmė skiriasi nuo vidutinės reikšmėssistemingosios paklaidos dydžiu

v∆ , t. y.

v x x ∆−= (5.1)

čia – matavimo rezultatai; x– aritmetinis vidurkis.

Jeigu sistemingoji paklaida pašalinta, tuomet

x x = . (5.2)

Tačiau dėl riboto skaičiaus matavimų tiksliai nustatyti aritmetiniovidurkio neį manoma. Galima vertinti tik šią reikšmę , nurodantintervalo ribas su tam tikra tikimybe, kurioje ji yra. Skirstinio dėsnio

skaitmeninės charakteristikos vertinimas x x , pažymėtasskaitmeninė je koordinatė je, vadinamas atsitiktiniu taškiniu vertinimu.Vertinimai yra atsitiktiniai dydžiai. Jų reikšmės priklauso nuomatavimų skaičiaus .n

Pagr į stu vertinimu vadinamas vertinimas, kuris pagal tikimybę prilygsta vertinamam dydžiui, t. y. x→ , kai ∞→n .

Neperslinktu vertinimu vadinamas vertinimas, kurio matematinė viltis lygi vertinamam dydžiui, t. y. = .

Efektyviu vertinimu vadinamas vertinimas, kuris turi mažiausią

sklaidą , t. y. .min2 = xσ

Šiuos reikalavimus atitinka matavimų skaičiaus rezultatų vidutinis aritmetinis vidurkis.

n x Tokiu būdu pavienio matavimo rezultatas yra atsitiktinis dydis.Bet kurio pavienio matavimo paklaida gali būti į vertinta kaip dviejų dedamų jų – sistemingosios ir atsitiktinės paklaidų – suma. Matavimo

tikslumas yra matavimo rezultato artumas tikrajai matuojamojodydžio reikšmei.

Jeigu sistemingosios paklaidos eliminuotos, tai matavimorezultato tikslumas charakterizuojamas dispersija. Vidutinio x

68



aritmetinio vidurkio dispersija kartų mažesnė už pavienio

matavimo dispersiją .

2 xσ n

n

x

x

σ σ = (5.4)

5.1 pav. pateikti pavienio ir suminio matavimo rezultatų skirstinių

tankiai.

( ) x f

f(x)

f(x)

( ) x f

x

6σ x

x6σ

5.1 pav. Pavienio ir suminio matavimo rezultatų skirstinių tankiai(užbr ūkšniuotas plotas vidutinės reikšmės skirstinio tankis)

Matavimo rezultatų teisingumą nusako neapibr ėžties (paklaidos)dydis. Kuo mažesnė neapibr ėžtis, tuo rezultatas tikresnis.

5.4. Eksploatavimo kokybė

69



Eksploatuojant produkciją kokybės valdymo tikslas – maksimalus jo savybių naudojimas pagal paskirtį kuo ilgesnį laik ą . Eksploatacijos periodu produkto (gaminio) savybės gali būti prarandamos dėlobjektyvių ir subjektyvių priežasčių .

Objektyvioms priežastims priskiriama: detalių dilimas, medžiagų ir komplektuojamų jų gaminių senė jimas, kuris gali intensyvėti dėlišorinių poveikių .

Subjektyvioms priežastims priskiriama: eksploatavimo taisyklių

nesilaikymas, racionalaus planinio profilaktinio remonto instrukcijų nevykdymas. Patikimumo teorijos požiūriu vienos ar kelių gaminiosavybių praradimas reiškia gedimą . Gedimams eksploatavimo metuišvengti būtina palaikyti (išsaugoti) jo patikimumą . Patikimumas

palaikomas techninės priežiūros ir remonto sistemos organizavimu.Priežiūros ir remonto sistemos strategija gali būti: prevencinė arba

profilaktinė, mišrioji, gedimų šalinimo pagal faktinę būklę .Taikant prevencinę strategiją gaminio (techninės sistemos)

planinis remontas atliekamas arba sudedamosios dalys keičiamos periodiškai. Periodų trukmė numatoma projektuojant gaminį . Periodų trukmė išreiškiama sisteminiais vienetais (valandomis, kilometrais ir t.t.). Planinis potencialiai galinčio sugesti elemento keitimas leidžia

išvengti gedimo, padidina gaminio patikimumą . Techninės sistemoselementų ilgaamžiškumas priklauso nuo eksploatacijos są lygų , kuriosgali būti į vairios.

Prevencinės strategijos ekonominis tikslingumas gali būtiį vertintas kiekybiškai. Remonto dažnis lygus:

mT m

1= , (5.5)

čia – laikas tarp planinių remontų .mT

Bendras planinių remontų skaičius lygus t m ⋅ , t - laikas.

Suminės prevencinių remontų išlaidos

70



( )[ t mT K K K K a prev ] ⋅+= 321. , (5.6)

čia – vidutinė vieno remonto medžiagų kaina;1 K

2 K – darbo jėgos kaina;

– valandos kaina remonto metu;3 K

– vidutinis remonto laikas;aT

– suminė prastova dėl planinio remonto.aT t m ⋅⋅

Praktikoje dažna mišrioji remonto strategija, kai gedimų prevencija derinama su gedimų šalinimu, nes nėra garantijos, kadgedimų prevencijos metu neį vyks gedimas. Mišriojoje remontostrategijoje suminės gaminio eksploatacijos išlaidos išreiškiamos

priklausomybe:

( )[ ]( )[ ] ,321

654..

t mT K K K

t T K K K K

a

r str mr

⋅++

+⋅++=(5.7)

čia – remontui sunaudotų medžiagų kaina;4 K

– remonto darbų kaina;5 K

– valandiniai nuostoliai į vykus gedimui, Lt/h;6 K

– vidutinė prastovos dėl gedimų trukmė;r T

– vidutinis gedimų dažnis;t – gaminio eksploatavimo trukmė.

Techninių objektų naudojimo laikui prailginti atliekamos planinėstechninės apžiūros.

Taikomi keli techninių apžiūr ų periodiškumo būdai: pagalobjekto negendamumo tikimybę , pagal objekto tvarkingos būklėstikimybę ir pagal vidutinį išdirbį tarp gedimų .

Periodiškumo nustatymas pagal objekto negendamumo tikimybę

71



Tai paprastas ir patogus būdas. Šiai tikimybei apskaičiuotireikalingas gedimų dažnis dažniausiai yra žinomas, nesapskaičiuojamas iš statistinių patikimumo bandymų duomenų .

Periodiškumo nustatymas pagal objekto tvarkingos būklėstikimybę .

Objekto tvarkingos būklės tikimybė bet kuriuo laikuapskaičiuojama pagal formulę :

t

( ) ( ) ⎟⎟ ⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

⋅−−+=

r T A

t A At P exp1 , (5.8)

čiar T T

T A

+= – objekto tinkamumas;

T - vidutinis išdirbis tarp gedimų ;

Objekto tinkamumas A apibūdina eksploatacinį patikimumą .Todėl techninės apžiūros periodiškumas nustatomas iš tvarkingos

būklės tikimybės grafiko, atidė jus tinkamumą (5.2 pav.).

∆T s

P(t)

1,0

P = A

Laikas, s

5.2 pav. Techninės apžiūros periodiškumo nustatymas

72



Norint periodiškai taikyti šį metodą , reikia tur ėti tikslias laik ų ir reikšmes, dažniausiai nustatomas chronometruojant ir

statistiškai apdorojant.

T

r T

Periodiškumo nustatymas pagal vidutinį išdirbį tarp gedimų Šiuo atveju naudojama vidutinio gedimų dažnio ω ir vidutinio

išdirbio tarp gedimų ryšio formulė:

T

1=ω . (5.9)

Techninės priežiūros tikslas – neleisti į vykti gedimui. Todėllaikas tarp techninių apžiūr ų turi būti trumpesnis už vidutinį išdirbį tarp gedimų , t. y.

. (5.10)T T s <∆

Naudojantis šia nelygybe reikia atsižvelgti į išdirbio tarp gedimų sklaidą .

Remontų ir techninių priežiūr ų išlaidos daug priklauso nuo tamsugaišto laiko. Analizuojant šį laik ą , vartojamos tokios trys są vokos:

1. Vidutinė remonto (priežiūros) trukmė.2. Vidutinė priežiūros darbų trukmė.3. Vidutinė prastovos dėl remonto ir apžiūros trukmė.

Šios trukmės kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingos, todėltikslinga analizuoti jų statistinį vidurk į .

Ilgiausia yra vidutinė prastovos trukmė. Vadovaujantis gedimų šalinimo strategija, ją sudaro 6 dedamosios:

1 – gedimo fiksavimo;2 – priė jimo;

3 – diagnozavimo;4 – logistikos;5 – pakeitimo;6 – patikrinimo trukmė.

73



Kai kurios iš šių dedamų jų būdingos prevencinės priežiūrosstrategijai ir į eina į vidutinę priežiūros trukmę . Tai priė jimo,

pakeitimo ir patikrinimo trukmės. Prevencinė priežiūra neleidžiagedimui susidaryti, todėl gedimo fiksavimo ir diagnozavimodedamosios neį eina į vidutinę priežiūros trukmę . Tas pats pasakytinair apie logistikos laik ą , nes medžiagos, į ranga ir personalas gali būtisurinkti prieš sustabdant objektą prevencinės priežiūros darbams.

Priė jimo ir pakeitimo laikas minimizuojamas konstruojant

objektą . Geras objektas yra tas, kuris užtikrina, kad dažniausiaikeičiami elementai būtų lengvai prieinami ir lengvai išmontuojami.Vidutinė remonto trukmė yra ilgesnė už vidutinę priežiūros

trukmę , nes ją sudaro keturios dedamosios: priė jimo, diagnozavimo, pakeitimo ir patikrinimo.

Pagal dedamų jų skaičių ir suminį dydį su į renginių priežiūra ir remontu susijusios visos trukmės sudaro tokią eilę :

Vidutinė priežiūros darbų trukmė: 2+5+6;Vidutinė remonto trukmė: 2+3+5+6;Vidutinė prastovos trukmė: 1+2+3+4+5+6.

74



6. Kokybės kontrolė

6.1. Gaminių pateikimo kontrolei būdai

Kontrolei produkcija pateikiama partijomis. Imties dydis priklauso nuo kontroliuojamos gaminių partijos arba nuo gaminių srovės. Gaminių imties atsitiktinės atrankos metodas priklauso nuo

produkcijos pateikimo kontrolei būdo.

Gaminių , pateikiamų kontrolei, partija turi būti vienalytė.Gaminiai turi būti pagaminti iš tos pačios žaliavos nepaisant gamybos

būdo. Jeigu gaminiai partijoje yra iš skirtingų žaliavų , jie turi būtisuskirstyti į atskiras grupes.

Pagaminta produkcija kontrolei gali būti pateikiama vienu būdu iš keturių : eile, supakuota, padrikai, srautu.

Pateikimo būdas eile charakterizuojamas tokiais ypatumais:- produkcijos vienetai, tiekiami kontrolei, turi būti sutvarkyti,

jie gali būti sunumeruoti vientisa numeracija ir sudėti tokiatvarka, kad kiekvieną produkcijos vienetą , pažymėtą betkokiu numeriu, galima būtų lengva rasti ir paimti;

- produkcijos vienetai kontrolei turi būti pateikti vienar ūšėmis partijomis.

Būdas supakuota charakterizuojamas tokiomis pat savybėmis,kaip ir pateikimo eile, bet produkcija šiuo atveju yra supakuota

pakavimo vienetais (pirminiais, antriniais ir t. t.). Są lyginis produkcijos vieneto eilės numeris yra iš dviejų , trijų ir t. t. pogrupių : pirmo pakavimo vieneto eilės numeris, vieneto eilės numeris pirmoje pakuotė je ir t. t. Surasti ir paimti produkcijos vienetą galima tik išardžius pakuotę .

Būdas pateikti produkciją kontrolei padrikai charakterizuojamastokiomis savybėmis:

-

produkcijos vienetai nesutvarkyti, juos sunku numeruoti ir jų praktiškai neį manoma surasti ir paimti;- partijoje didesnis vienetų skaičius;- produkcijos vienetai kontrolei tiekiami partijomis, kurios

suformuotos iš į vairaus produkcijos kiekio.

75



Šio pateikimo kontrolei būdo pavyzdys gali būti: poveržlės,

rezistoriai ir t. t.Produkcijos pateikimas kontrolei srautu charakterizuojamas

tokiomis savybėmis:- produkcijos vienetai kontrolei tiekiami nenutr ūkstamu srautu,

iškart pagaminus;- kontrolei pateikiamas didesnis produkcijos vienetų skaičius;

- gaminiai sutvarkyti, juos lengva rasti ir paimti kiekvieną antr ą , penktą , dešimtą ir t. t. produkcijos vienetą .

Praktiškai antrasis ir trečiasis produkcijos kontrolei pateikimo būdai taikomi kartu, atrenkant imtį šie būdai taikomi atskirai, t. y.išrenkamas tam tikras pakavimo vienetų skaičius (pirminių , antrinių ir t. t.), kur produkcija pateikiama ne eile ar padrikai. Pavyzdžius reikiaimti iš pakuočių vienodais kiekiais.

6.2. Gaminių imties kontrolei atrankos būdai

Pagal produkcijos pateikimo kontrolei būdą , taikomi tokie

produkcijos imties vienetų atrankos būdai:- atranka naudojant atsitiktinius skaičius;- daugiapakopė atranka;- atranka ,,aklai“;- sisteminė atranka.

Atranka naudojant atsitiktinius skaičiusŠis metodas taikomas vienar ūšėms detalėms, kontroliuojamoms

būdu ,eile.Atrankos būdas naudojant atsitiktinius skaičius taikomas kartu su

visais kitais vienar ūšių detalių pateikimo būdais (jeigu tai nesudarodidelių ekonominių ir techninių sunkumų ).

Taikant šį metodą , būtina pradinė vientisa produkcijos vienetų numeracija. Visi numeriai turi tur ėti vieną ir tą patį skaičių kiek į .Skaičiams, turintiems skirtingus skaičių kiekius, priekyje, t. y. iškair ės, prirašomi nuliai.

76



Daugiapakopė atrankaDaugiapakopės atrankos būdas taikomas supakuotai vienar ūšei

produkcijai, t. y. kontrolei pateikiami supakuoti vienetai, kuriuose yravienodas produkcijos vienetų skaičius.

Taikant daugiapakopę atrank ą imtis formuojama pakopiškai, ir produkcijos vienetai kiekvienoje pakuotė je atrenkami atsitiktiniu būduiš produkcijos vienetų , atrinktų iš prieš tai esančios pakopos.

Be imties dydžio reikia apytiksliai nurodyti ir pakuotės vienetų

skaičių (pirminių , antrinių ir t. t.), atrinktų imčiai sudaryti. Iš šių atrinktų pakuočių atrenkama imtis.Imtis sudaroma iš apytiksliai vienodo produkcijos kiekio, paimto

iš atrinktų pakuotės vienetų . Jeigu yra pirminiai, antriniai ir t. t. pakuotės vienetai, tai pirma atrenkami pirminiai, po to antriniai ir t. t. pakuotės vienetai.

Supakuotai produkcijai reikia taikyti atsitiktinių skaičių metodą .Jeigu produkcija ,,išsibarsčiusi“, tuomet reikia taikyti atrankosmetodą , vadinamą aklai.

Atranka aklai (pats objektyviausias metodas)Metodas aklai taikomas produkcijai, kuri kontrolei tiekiama

,,išsibarsčiusi“, taip pat tuo atveju, kai metodą su atsitiktiniaisskaičiais techniškai į gyvendinti sunku arba ekonomiškai neapsimoka.

Produkcijos imtis turi būti sudaryta imant atskirus produkcijosvienetus iš skirtingų kontroliuojamų partijų .

Produkcijos vienetus reikia atrinkti neatsižvelgiant į subjektyviasatrenkamos produkcijos savybes.

Sisteminė atrankaSisteminės atrankos būdas taikomas produkcijai, kuri kontrolei

tiekiama srautu. Produkcijos vienetus šiuo atveju reikia imti kas tam tikr ą laiko

intervalą arba kas tam tikr ą produkcijos vienetų skaičių . Pavyzdžiui, jeigu gaminių imtis turi sudaryti 5 % nuo kontroliuojamos partijosdydžio, tuomet imama kiekviena dvidešimta detalė. Atskaitos pradžianustatoma atsitiktiniu būdu, pavyzdžiui, naudojant atsitiktiniusskaičius.

77



Šiuo būdu galima suformuoti imtį , jeigu žinoma produkcijos judė jimo tvarka. Be to, reikia į vertinti tai, kad produkcijos vienetai,einantys vienas paskui kitą , turi nesikeisti, kontroliuojamo parametroreikšmė turi tur ėti tok į patį periodiškumą kaip ir atrankos imties

periodiškumas.

6.2.1. Imčių klasifikacija

Imtys gali būti dviejų r ūšių : paprastosios ir sluoksniuotosios.Kai kontroliuojama visuma, imtis, imama kaip vientisa, vadinama paprastą ja. Ji naudojama tada, kai produkciją pagal kontroliuojamą parametr ą galima laikyti vienar ūše ir atrenkant gaminius nėraekonominių ir technologinių apribojimų . Ji formuojama atsižvelgiant į

produkcijos pateikimo kontrolei būdą .Į sluoksniuotą ją imtį produkcijos vienetai atrenkami iš į vairių

kontroliuojamos visumos dalių . Tokios imtys formuojamos, kaikontroliuojamos visumos negalima laikyti vienalyte, bet galimaišskirti kokius nors sluoksnius. Egzistuoja gaminio atrinkimoekonominiai ir techniniai apribojimai. Dalijant kontroliuojamą visumą į dalis pirmiausia reikia vadovautis atstovavimu imčiai ir tik užtikrinus

atstovavimą atsižvelgti į ekonominius ir technologinius apribojimus.

6.2.2. Kontroliuojamos imties dydis

Kontroliuojamos partijos imties dydis nustatomas tokia tvarka:1. Pagal kodinius kontrolės plano žymė jimus 6.1 lentelė je

randamas brokavimo lygis.2. Pagal kontroliuojamos partijos apimtį parenkama imties

dydžio reikšmė.

78



6.1 lentelė. Brokavimo lygiai

A BKokybės brokavimo lygis

qm , %Partijos dydis

N Imties dydis

n Partijos dydis

N Imties dydis

n

10,001–39

40–121122 ir daugiau

Visi2025

1–4950–108

109 ir daugiau

Visi2530

8,001–3940–4950–137

138 irt daugiau

Visi202530

1–5960–97

98 ir daugiau

Visi3040

6,001–5960–83

84 ir daugiau

Visi3040

1–7980–124

125 ir daugiau

Visi4050

5,001–79


Visi4050

1–99100–184

185 ir daugiau

Visi5060

4,001–99


Visi5060

1-119120–176

177 ir daugiau

Visi6075

3,001–119

120–157158–5248

5249 ir daugiau

Visi6075100

1-149150-199

200 ir daugiau

Visi75100

2,50

1-149

150-227228 ir daugiau

Visi

75100

1-199

200-340341 ir daugiau

Visi

100125

2,001–199


Visi100125

1-249250-416

417 ir daugiau

Visi125150

1,501-249

250-371372-4500

4 500 ir daugiau

Visi125150175

1–299300–349350–787

788 ir daugiau

Visi150175200

1,251–299

300–435436–2000

2 001 ir daugiau

Visi150175200

1–349350–399400–666

667 ir daugiau

Visi175200250

1,001–349

350–403404–823

824 ir daugiau

Visi175200

250

1–499500–833

834 ir daugiau

Visi250300

79



6.1 lentelės tę sinys

A BKokybės brokavimo lygis

qm , % Partijos dydis

N Imties dydis

nPartijos dydis

N Imties dydis

n

0,801–499

500–10411 042 ir daugiau

Visi250300

1–599600–818

819 ir daugiau

Visi300400

0,601–599


Visi300400

1–799800–1 111

1 112 ir daugiau

Visi400500

0,501–799

800–21852 186 ir daugiau

Visi400500

1–9991000–1666

1 667 ir daugiau

Visi500600

0,401–999

1 000–2 0002 001 ir daugiau

Visi500600

1-1 1991200-1636

1 637 ir daugiau

Visi600750

0,301–1199

1 200–1 5001 501–15 000

15 001 ir daugiau

Visi600750

1 000

1–1 4991 500–1 999

2 000 ir daugiau

Visi750

1 000

0,201–1 999

2 000–4 0004 001 ir daugiau

Visi1 0001 250

1–2 4992 500–4 166

4 167 ir daugiau

Visi1 2501 500

0,151–2499

2 500–3571

3 572 ir daugiau

Visi1 250

1 500

1–29993000–3499

3500–87508751 ir daugiau

Visi1 500

1 7502 000

0,101–3 499

3 500–4 3754 376–10 000

10 001 ir daugiau

Visi1 7502 0002 500

1–4 9995 000–8 333

8 334 ir daugiau

Visi2 5003 000

Mažiau už0,10

Imties dydį skaičiuoti pagal

formulę

mqn

3,2=

Imties dydį skaičiuoti pagal

formulę

mqn

3=

80



6.3. Kontrolės plano parinkimas

Kontrolės planas – tai visuma duomenų apie kontrolės atlikimotvark ą :

- imties apimties reikšmių visuma, priklausanti nuokontroliuojamos partijos apimties;

n

N - brokavimo variantas.

Kontrolės planas žymimas kodu kur į sudaro:- raidinis kontrolės plano varianto žymuo;- brokavimo lygio reikšmės;- brokavimo varianto raidinis žymuo.

Kontrolės plano variantu vadinama visuma priklausomybių tarpimties apimties ir partijos apimties (esant į vairiems kokybėslygiams), atitinkanti nustatytą vartotojo rizikos reikšmę

n N . β

Nustatomas kontrolės plano variantas:A – kontrolės plano variantas, kai 1,0= β ;

B – kontrolės plano variantas, kai 05,0= β ;

β – vartotojo rizikos koeficientas.

6.4. Kontrolės plano parinkimas pagal kontroliuojamo parametrodispersiją

Galimi du plano parinkimo variantai:- kontroliuojamo parametro dispersija nežinoma;- kontroliuojamo parametro dispersija žinoma.

6.4.1. Kontrolės plano parinkimas, kai kontroliuojamo parametrodispersija nežinoma

Kai kontroliuojamo parametro dispersija nežinoma, galima planą parinkti dviem būdais.

81



Pirmas būdasPagal partijos dydį iš 6.2 lentelės nustatomas imties dydžio

kodas. Pagal imties dydžio kodą ir nustatytą defektinį priėmimo lygį (AQL) iš lentelės 6.3 surandamas imties dydis ir kontrolės

normatyvas .

N

n

sk

Iš imčių kontroliuojamo parametro reikšmių

skaičiuojama:n x x x ,...,, 21 n

- vidutinė aritmetinė reikšmė x :

∑=

=n

i

i xn

x1

1, (6.1)

čia – i-tojo kontroliuojamo vieneto, kontroliuojamo parametro

reikšmė;i x

- kontroliuojamo parametro vidutinis kvadratinis nuokrypis :S

( )∑=

−−

=n

i

i x xn

S 1

2

1

1; (6.2)

- priklausomai nuo užduotos kontroliuojamos parametro ribos(viršutinę ar apatinę ) jų reikšmės arba :vQ

apQ

S

xT Q v

v

−= , (6.3)

S

T xQ

ap

ap

−= , (6.4)

82



6.2 lentelė. Imties dydžių kodai

Imties dydžio kodasSpecialus Bendras

Gaminių partijosdydis N

s-3 s-4 I II III2 – 8

9 – 15

16 – 25

26 – 50

51 – 90

91 – 150

151 – 280

281 – 500

501 – 1 200

1 201 – 3 200

3 201 – 10 000

10 001 – 35 000

35 001 – 150 000

150 001 – 500 000

Per 500 000

|||||||||||↓ B

C

D

E

F

G

H↑ ||

|

|||||||↓ B

C

D

E

F

G

H

I

J

K ↑

|

|||↓ B

C

D

E

F

G

H

I

J

K

L

M

N

|↓ B

C

D

E

F

G

H/I∗

J

K

L

M

N

P↑

|

C

D

E

F

G

H

I

J

K

L

M

N

P↑ ||

|Pastabos:∗ – N, kai partijos dydis 281 – 400, ir I∗ – kai partijos dydis 401 – 500.↓ – imamas pirmasis kodas po rodykle.↑ – imamas pirmasis kodas virš rodyklės

83



6.3 lentelė. Kontrolės normatyvai

Kontrolės normatyvas k s (normali kontrolė) ir AQL, %Imtiesdydžiokodas

Imtiesdydis

n0,04 0,065 0.010 0,15 0,25 0,40 0,65 1,00 1,50 2,50 4,00 6,50

BCDEFGHIJ

K LM NP

34571015202535

5075100150200

||||↓

2,642,692,722,77

2,832,902,922,962,97

||||↓

2,532,582,612,65

2,712,772,802,842,85

||||↓

2,422,472,502,54

2,602,662,692,732,73

|||↓

2,242,322,362,402,45

2,502,552,582,612,62

||↓|

2,002,112,202,242,262,31

2,352,412,432,472,47

||↓|

1,831,982,062,112,142,18

2,222,272,292,332,33

|↓

1,651,751,841,911,961,982,03

2,082,122,142,182,18

↓ 1,451,531,621,721,791,821,851,89

1,931,982,002,032,04

↓ 1,341,401,501,581,651,691,721,76

1,801,841,861,891,89

1,121,171,241,331,411,471,511,531,57

1,611,651,671,701,70

0,9581,011,071,151,231,301,331,351,39

1,421,461,481,511,51

0,5660,8140,8740,9551,031,091,121,141,18

1,211,241,261,291,29

0,065 0,10 0,15 0,25 0,40 0,65 1,00 1,50 2,50 4,00 6,50 10,00Imtiesdydžiokodas

Imtiesdydis

n Kontrolės normatyvas k s (sustiprinta kontrolė) ir AQL, %

84



čia – viršutinė leistina kontroliuojamo parametro ribavT

– apatinė leistina kontroliuojamo parametro ribaapT

Jeigu reikšmė arba , produkcijos (gaminių )

partija priimama. sv k Q ≥

sap k Q ≥

Jeigu arba sv k Q < sap k Q < , arba vienas iš , arba

neigiamasis gaminių partija brokuojama.

vQapQ

Antras būdas Pagal nustatytą partijos dydį ir priimtą kontrolės lygį iš 6.2

lentelės nustatomas imties dydžio kodas. Pagal kodą ir nustatytą defektinį priėmimo lygį (AQL) iš 6.4 lentelės randamas imties dydis

ir leistinasis defektinis lygis .

N

n s M

Apskaičiavus x ir S pagal (6.1 ir 6.2), skaičiuojami ir

(6.3 ir 6.4) ir imties dydis , iš 6.7 lentelės surandama gaminių partijos įė jimo defektinio lygio vertinimo reikšmė arba .

vQ apQ

n

v p̂ap p̂

Jeigu arba sv M p ≤ˆ sap M p ≤ˆ , gaminių partija priimama. Jeiguarba , arba viena iš reikšmių arba

neigiamoji, gaminių partija brokuojama. sv M p >ˆ

sap M p >ˆvQ

apQ

6.4.2. Kontrolės plano parinkimas, kai kontroliuojamo parametrodispersija žinoma

Kai kontroliuojamo parametro dispersija žinoma, taip pat yra du plano parinkimo būdai.

Pirmas būdas. Kai nustatyta viena kontroliuojamo parametro riba(apatinė arba viršutinė).

Pagal nustatytą partijos dydį ir parinktą kontrolės lygį iš 6.2lentelės nustatomas imties dydžio kodas. Pagal imties dydžio kodą ir

N

85



6.4 lentelė. Leistini defektingumo lygiai

Leistinasis defektingumo lygis M s (normali kontrolė) ir AQL, %Imtiesdydžiokodas

Imtiesdydis

n0,04 0,065 0.010 0,15 0,25 0,40 0,65 1,00 1,50 2,50 4,00 6,50

BCDEFGHIJK

LM NP

3457101520253550

75100150200

||||↓

0,0990,1350,1550,1700,163

0,1470,1450,1340,135

||||↓

0,1860,2280,2500,2640,250

0,2280,2200,2030,204

||||↓

0,3120,3650,3800,3880,363

0,3300,3170,2930,294

|||↓

0,3490,5030,5440,5510,5350,503

0,4670,4470,4130,414

||↓

0,4420,7160,8180,8460,8770,8470,789

0,7200,6890,6380,637

||↓

1,061,301,311,291,291,231,17

1,071,020,9490,945

|↓

1,332,142,172,112,052,001,871,71

1,601,531,431,42

↓ 1,533,323,553,263,052,952,862,682,49

2,292,202,052,04

↓ 5,505,835,354,774,314,093,973,703,45

3,203,072,892,87

7,5910,929,809,407,296,566,175,975,575,20

4,874,694,434,40

18,8616,4514,3912,2010,549,468,928,638,107,61

7,156,916,576,53

26,9422,8620,1917,3515,1713,7112,9912,5711,8711,23

10,6310,329,889,81

0,065 0,10 0,15 0,25 0,40 0,65 1,00 1,50 2,50 4,00 6,50 10,00Imtiesdydžiokodas

Imtiesdydis

n Leistinasis defektingumo lygis M s (sustiprinta kontrolė) ir AQL, %

86



nustatytą defektinį priėmimo lygį (AQL) iš 6.5 lentelės nustatomasimties dydis ir kontrolinis normatyvas .σ k

Iš imties kontroliuojamo parametro reikšmių

pagal formulę (6.1) skaičiuojamasn x x x ,...,, 21 n

ir dydžiai bei (žiūrint,

kuri riba nustatyta):vQ

apQ

σ

xT Q

vv

−= , (6.5)

σ

ap

ap

T xQ

−= , (6.6)

čia σ – kontroliuojamo parametro vidutinis kvadratinisnuokrypis.

Jeigu reikšmė arba , gaminių partija

priimama.σ k Qv ≥

σ k Qap ≥

Jeigu arbaσ k Qv < σ k Qap < , arba viena iš ar neigiamoji, gaminių partija brokuojama.

vQ apQ

Antras būdasPagal partijos dydį ir pasirinktą kontrolės lygį iš 6.2 lentelės

nustatomas imties dydžio kodas. Pagal imties dydžio kodą ir nustatytą defektinį priėmimo lygį (AQL) iš 6.6 lentelės nustatomas imties

dydis ir leistinasis defektingumo lygis .

n

σ M

6.6 lentelė je randamas koeficientas . Apskaičiavusv , ,

(6.1, 6.3, 6.4) skaičiuojami:vQ

apQ

vv QvQ ⋅=* , (6.7)

apap QvQ ⋅=* , (6.8)

87



6.5 lentelė. Kontrolės normatyvai

Kontrolės normatyvas k σ (normali kontrolė) ir AQL, %n k σ n k σ n k σ n k σ n k σ n k σ

Imtiesdydžiokodas 0,04 0,065 0,10 0,15 0,25 0,40

BCDEFGH

IJK LM NP

||||↓ 34

571014192737

||||↓

2,582,65

2,692,772,832,882,922,962,97

||||↓ 34

671115203040

||||↓

2,492,55

2,592,632,722,772,802,842,85

||||↓ 45

681116223142

||||↓

2,392,46

2,492,542,592,652,692,722,73

|||↓ 345

691217233445

|||↓

2,192,302,34

2,372,452,492,542,572,622,62

||↓ 2346

791319253749

||↓

1,942,072,142,23

2,252,292,352,412,432,472,48

||↓ 2356

8101421274054

||↓

1,811,912,052,08

2,132,162,212,272,292,332,34

0,065 0,10 0,15 0,25 0,40 0,65n k σ n k σ n k σ n k σ n k σ n k σ

Imtiesdydžiokodas Kontrolės normatyvas k σ (sustiprinta kontrolė) ir AQL, %

88



6.6 lentelė. Leistini defektingumo lygiai

Leistinasis defektingumo lygis M σ ir AQL, %0,04 0,065 0,1

Imtiesdydžiokodas n M σ v n M σ v n M σ

BCEFGH

IJK LM NP

||||||

↓ 3468

1115

||||||

↓ 0,1140,1610,2300,2310,2170,211

||||||

↓ 1,2251,1551,0951,0691,04910,35

||||||

↓ 4569

1116

||||||

↓ 0,2900,2960,3210,3310,3260,308

||||||

↓ 1,1551,1181,0951,0611,0491,033

|||||↓

34569

1217

|||||↓

0,3690,3990,4450,4780,4680,4610,438

89



6.6 lentelės tesinys

Leistinasis defektingumo lygis M σ ir AQL, %0,15 0,25 0,40

Imtiesdydžiokodas n M σ v n M σ v n M σ v n

BCEFGH

IJK LM NP

||||↓ 3

34679

1319

||||↓

0,310

0,5680,6810,7210,7560,7570,7210,673

||||↓

1,414

1,2251,1551,0951,0801,0611,0411,027

||||↓ 2

3568

101421

||||↓

0,510

0,9591,091,141,141,141,081,00

||||↓

1,414

1,2251,1181,0951,0691,0571,0381,025

|||↓ 23

4578

111623

|||↓

1,281,94

1,881,761,751,801,751,621,51

|||↓

1,4141,225

1,1551,1181,0801,0691,0491,0331,023

||↓ 223

4679

121725

222

2222222

90



čia – redukuotoji viršutinė reikšmė,*vQ

– redukuotoji apatinė reikšmė.*apQ

Pagal ir 6.7 lentelė je nustatoma vertinimo reikšmė

arba .

*vQ

*apQ v p̂

ap p̂

Jeigu arbaσ M pv ≤ˆ σ M pap ≤ˆ , gaminių partija priimama.Jeigu arba , arba viena iš reikšmių arba

neigiamoji, gaminių partija brokuojama.

σ M pv >ˆσ M pap >ˆ

vQ

apQ

Esant nustatytai viršutinei ir apatinei riboms, skaičiuojama

analogiškai.

6.5. Kontrolės atlikimo tvarka

Nustačius gaminių partijos imties dydį , kontrolė atliekama tokia

tvarka:- iš gaminių partijos sudaroma imtis;- imtyje esančios detalės (gaminiai) patikrinamos;- pagal gaminių kontrolės rezultatus priimamas sprendinys.

Sprendinys priimamas pagal tokią taisyklę :- jeigu imtyje nėra nė vieno brokuoto gaminio – gaminių partija

priimama;- jeigu imtyje yra bent vienas brokuotas gaminys – gaminių

partija brokuojama pagal brokavimo variantą , nurodytą kontrolės plano kodiniame žymė jime.

Galimi trys brokavimo plano variantai:B – gaminių partija gr ą žinama tiek ė jui (gamintojui);K – tikrinama visa gaminių partija ir gamintojui gr ą žinami tik

brokuoti gaminiai

91



KK – tikrinami visi gaminiai, o brokuoti gaminiai gr ą žinamigamintojui ir keičiami gerais.

Kontrolės rezultatai registruojami žurnale.

92



6.7 lentelė. Gaminių kokybės vertinimo reikšmės

∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p

0,000,010,020,030,040,05

0,060,070,080,090,10

0,110,120,130,140,15

0,160,170,18

0,190,200,210,22

0,230,240,25

50,00049,60149,20248,80348,40548,006

17,60817,21046,81246,41446,017

45,62045,22444,82844,43344,038

43,64443,25142,858

42,46542,07441,68341,294

40,90540,51740,129

0,260,270,280,290,30

0,310,320,330,340,35

0,360,370,380,390,40

0,410,420,43

0,440,450,460,47

0,480,490,50

39,74339,35838,97438,50138,209

37,82837,44837,07036,69336,317

35,94235,56935,19734,82734,458

34,09033,72433,360

32,99732,63632,27631,918

31,56131,20730,854

0,510,520,530,540,55

0,560,570,580,590,60

0,610,620,630,640,65

0,660,670,68

0,690,700,710,72

0,730,740,75

30,50330,15329,80629,46029,116

28,77428,43428,09627,76027,425

27,09326,76326,43526,10925,785

25,46325,14324,825

24,51024,19623,88523,576

23,27022,96522,663

0,760,770,780,790,80

0,810,820,830,840,85

0,860,870,880,890,90

0,910,920,93

0,940,950,960,97

0,980,991,00

22,36322,06521,77021,47621,186

20,89720,61120,32720,04519,766

19,48919,21518,94318,67318,406

18,14117,87917,619

17,36117,10616,85316,602

16,35416,10915,866

93



6.7 lentelės tę sinys.

∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p

1,011,021,031,04

1,05

1,061,071,081,091,10

1,111,121,131,141,15

1,161,171,18

1,191,201,211,22

1,231,241,25

15,62515,38615,15014,917

14,686

14,45714,23114,00713,78613,567

13,35013,13612,92412,71412,507

12,30212,10011,900

11,70211,50711,31411,123

10,93510,74910,565

1,261,271,281,29

1,30

1,311,321,331,341,35

1,361,371,381,391,40

1,411,421,43

1,441,451,461,47

1,481,491,50

10,38310,20410,0279,853

9,680

9,5109,3429,1769,0128,851

8,6918,5348,3798,2268,070

7,9277,7807,636

7,4937,3537,2147,078

6,9446,8116,681

1,511,521,531,54

1,55

1,561,571,581,591,60

1,611,621,631,641,65

1,661,671,68

1,691,701,711,72

1,731,741,75

6,5526,4266,3016,178

6,057

5,9385,8215,7055,5925,480

5,3705,2625,1555,0504,947

4,8464,7464,648

4,5514,4574,3634,272

4,1824,0934,006

1,761,771,781,79

1,80

1,811,821,831,841,85

1,861,871,881,891,90

1,911,921,93

1,941,951,961,97

1,981,992,00

3,9203,8363,7543,673

3,593

3,5153,4383,3623,2883,216

3,1443,0743,0052,9382,872

2,8072,7432,680

2,6192,5592,5002,442

2,3852,3302,275

2,012,022,032,04

2,05

2,062,072,082,092,10

2,112,122,132,142,15

2,162,172,18

2,192,202,212,22

2,232,242,25

2,2222,1692,1182,068

2,018

1,9701,9231,8761,8311,786

1,7431,7001,6591,6181,578

1,5391,5001,463

1,4261,3901,3551,321

1,2871,2551,222

94




∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p

2,262,272,282,292,30

2,312,322,332,342,35

2,362,372,382,392,40

2,412,422,432,442,45

2,462,472,482,492,50

1,1911,1601,1301,1011,072

1,0441,0170,9900,9640,939

0,9140,8890,8660,8420,820

0,7980,7760,7550,7340,714

0,6950,6760,6570,6390,621

2,512,522,532,542,55

2,562,572,582,592,60

2,612,622,632,642,65

2,662,672,682,692,70

2,712,722,732,742,75

0,6040,5870,5700,5540,539

0,5230,5080,4910,4800,466

0,4530,4400,4270,4150,402

0,3910,3790,3680,3570,347

0,3360,3260,3170,3070,298

2,762,772,782,792,80

2,812,822,832,842,85

2,862,872,882,892,90

2,912,922,932,942,95

2,962,972,982,993,00

0,2890,2800,2720,2610,256

0,2480,2400,2330,2260,219

0,2120,2050,1990,1930,187

0,1810,1750,1690,1640,159

0,1540,1490,1440,1390,135

95




∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p ∗

Q ∧

p

3,013,023,033,043,05

3,063,073,083,093,10

3,113,123,133,143,15

3,163,173,183,193,20

3,213,223,233,243,25

0,1310,1260,1220,1180,114

0,1110,1070,1030,1000,097

0,0940,0900,0870,0840,082

0,0790,0760,0740,0710,069

0,0660,0640,0620,0600,058

3,263,273,283,293,30

3,313,323,333,343,35

3,363,373,383,393,40

3,413,423,433,443,45

3,463,473,483,493,50

0,0560,0540,0520,0500,048

0,0470,0450,0430,0420,040

0,0390,0380,0360,0350,034

0,0320,0310,0300,0290,028

0,0270,0260,0250,0240,023

3,513,523,533,543,55

3,563,573,583,593,60

3,613,623,633,643,65

3,663,673,683,693,70

3,713,723,733,743,75

0,0220,0220,0210,0200,019

0,0190,0180,0170,0170,016

0,0150,0150,0140,0140,013

0,0130,0120,0120,0110,011

0,0100,0100,0100,0090,009

3,763,773,783,793,80

3,813,823,833,843,85

3,863,873,883,893,90

3,913,923,933,943,95

3,963,973,983,994,00

0,0080,0080,0080,0080,007

0,0070,0070,0060,0060,006

0,0060,0050,0050,0050,005

0,0050,0040,0040,0040,004

0,0040,0040,0030,0030,003

96



7. Kokybės kontrolės metodai

7.1. Ištisinė kontrolė

7.1.1. Ištisinės kontrolės samprata ir ypatybės

Ištisinė kontrolė – tai visų gaminių tikrinimas. Tikrinami gaminiaiklasifikuojami į gerus ir blogus.

Kiekvienas gaminys – sudėtingas objektas. Jo kokybę charakterizuoja dešimtys ir kartais netgi šimtai į vairiausių parametr ų .Šie parametrai tikrinami į vairia specialia aparatūra, kuriai paprastai

būdingo tam tikros matavimo paklaidos – matavimo rezultatonukrypimas nuo tikrosios reikšmės. Dėl šios aplinkybės negalime suvienetui lygia tikimybe klasifikuoti patikrinti gaminių į gerus ir

blogus. Tai yra pirmoji ištisinės kontrolės ypatybė, kurią nulemiametrologija.

Kiekvienas gaminys – daugiaparametris, todėl sudarant kontrolėsmetodikas visada susiduriama su problema, kuriuos parametrustikrinti. Suprantama, kad visus patikrinti nei techniškai, neiekonomiškai netikslinga. Šiandien siūlomos į vairios metodikos, kaip

parinkti optimalų kontroliuojamų parametr ų skaičių . Tačiau tai praktiškai ir teoriškai sunku, todėl dažniausiai remiamasi inžinerineintuicija ir patyrimu, o čia visada esama tam tikros dalies rizikos.Todėl kontroliuojant daugiaparametr į objektą , net jeigu ir nėrametrologinės paklaidos, yra tam tikra tikimybė suklysti. Tai antrojiištisinės kontrolės ypatybė, kurią lemia parametr ų parinkimometodika.

Gaminį aprašantys parametrai turi savo normatyvines reikšmes.Kai gaminiai daugiaparametriai, šiuos normatyvus parinkti ganakeblu. Čia dažniausiai vadovaujamasi stačiakampio taisykle(keičiantis vienam parametrui, tiesiogiai proporcingai keičiasi kitas).Praktiškai tarp parametr ų egzistuoja mažesnė ar didesnė

priklausomybė, todėl normuojant reik ėtų į tai atsižvelgti. Tačiau taisunkus teorinis ir praktinis uždavinys, todėl realiame gyvenime jisvisada supaprastinamas iki stačiakampio taisyklės. Dėl to randasi

97



didesnių ar mažesnių klasifikavimo klaidų . Tai trečioji ištisinėskontrolės ypatybė, kurią nulemia parametr ų normavimo metodika.

Atliekant ištisinę kontrolę , be objektyvių minėtų jų techninių priežasčių , didelį vaidmenį vaidina ir subjektyvus, t. y. žmogaus,veiksnys. Išskirtinis masinės gamybos atvejis: kontrolierius per darbodieną privalo patikrinti gausybę gaminių . Labai dažnai jo darbosą lygos neidealios: silpnas apšvietimas, didelis triukšmas, vibracijosir pan. Todėl žmogus nuvargsta ir blogai atlieka savo funkcijas.

Dažnai klasifikavimui didelę į tak ą turi ir neteisingas apmok ė jimas užkontrolieriaus darbą , t. y. jo atlyginimas priklauso nuo patikrintų ir perduotų vartotojui gaminių . Tai didina tikimybę blogą gaminį pripažinti geru. Tai ketvirtoji ištisinės kontrolės ypatybė, kurią lemiasubjektyvus kontrolės veiksnys.

7.1.2. Ištisinės kontrolės charakteristikos

Per tam tikr ą gamybos laikotarpį pagaminama ir ger ų , ir blogų gaminių . Jeigu tikimybė pagaminti blogą gaminį lygi , tai gerogaminio pagaminimo tikimybė lygi

ωω1ω −= .

Kai gaminiai tikrinami ištisine kontrole, matuojami jų parametrai

ir fiksuojami gauti matavimų rezultatai (matematiškai vektoriai):Y

G – rezultatai Y , pagal kuriuos gaminiai pripažį stamas blogais(su defektais);

G – rezultatai Y , pagal kuriuos gaminiai pripažį stami gerais.

Tuomet tikrinimo metu tikimybes galima užrašyti:

{ } qGY P =Ξ – tikimybė, kad patikrinti gaminiai pripažinti

blogais; (7.1)

{ } q pGY P −==Ξ 1 – tikimybė, kad patikrinti gaminiai pripažinti gerais. (7.2)

98



Ištisinės kontrolės charakteristikos ,ω , ir tikimybių (7.1,

7.2) sprendiniai labai svarbūs analizuojant kontrolės rezultatus.q

7.2. Ištisinės kontrolės būdai

Ištisinę kontrolę sudaro vieno arba dviejų etapų kontrolės.

G K V1-ω

ω

q

P

Q

7.1 pav. Gamybos proceso su vieno etapo kontrole struktūrinė schema: ω – defektinių gaminių pagaminimo tikimybė; – tikimybė, kad po

kontrolės gaminiai geri; – tikimybė, kad po kontrolės gaminiai pripažinti

gerais; Q – blogų gaminių tikimybė tarp pripažintų gerais ir atiduotų

vartotojui

q

Dviejų etapų ištisinės kontrolės struktūrinė schema pateikta 7.2 pav.

G K (1) V1-ω

ω

q2

P1

QV1

K (2) P2

QV2

q1

7.2 pav. Gamybos proceso su vieno etapo kontrole struktūrinė schema: ω – defektinių gaminių pagaminimo tikimybė; p – pripažinti gerais ir patek ę į

antr ą jį kontrolės etapą gaminiai; , – tikimybė, kad pripažinti po

kontrolės gaminiai geri; – patek ę į antr ą jį kontrolės etapą blogi

gaminiai; – blogų gaminių tikimybė tarp pripažintų gerais ir

atiduotų vartotojui

1q 2q

1vQ

2vQ

99



7.3. Atrankinė kontrolė

7.3.1. Atrankinės kontrolės samprata

Bet kurios kontrolės atsiradimas gamybos procese sukelia papildomų nuostolių . Tačiau kontrolė visada mažina eksploatacinesgaminių išlaidas. Taigi kalbant apie kontrolės efektyvumą , reikiavertinti bendrasias išlaidas, kurias sudaro: kontrolės vykdymo išlaidos

ir eksploatuojamų nekokybišk ų gaminių remonto išlaidos.Kontrolės programos parinkimas – sudėtingas kompleksinisuždavinys, apimantis ekonominius, matematinius ir organizacinius beitechninius aspektus. Todėl norint gauti didžiausią efektą , būtina geraiišmanyti kontrolės organizavimo principus ir jos teikiamą naudą .

Visų r ūšių kontrolė gali būti ištisinė arba atrankinė. Ištisinė kontrolė dažnai negalima dėl šių priežasčių :

- kartais ji ekonomiškai netikslinga;- techniškai negalima.

Be to, ištisinė kontrolė negarantuoja nulinio defektingumo lygio.Todėl dažnai gamintojai priversti tenkintis atrankinės kontrolės

rezultatais.Matematinės statistikos ir tikimybių teorijos metodai parodė, kad

neretai gaminių kokybės lygiui valdyti pakanka nagrinėti tik tam tikr ą jų dalį , vadinamą ją imtį . Tokią kontrolę , kai tikrinama ir sprendimai priimami tik pagal tam tikr ą gaminių partijos dalį , ir vadinameatrankine kontrole. Jos esmė tokia:

1. Iš dydžio partijos, laikantis atsitiktinumo principo,atrenkama n dydžio imtis ( n< ).

N

N 2. Visi imties gaminiai patikrinami ir nustatomas defektinių

gaminių skaičius.3. Defektinių gaminių skaičius palyginamas su normatyviniu ir

priimamas sprendimas apie dydžio partijos kokybę . Jeigudefektinių gaminių skaičius imtyje neviršija normatyvinio – visa dydžio partija pripažį stama gera ir atiduodamavartotojui. Jeigu viršija, visa dydžio partija pripažį stama

bloga ir gr ą žinama gamintojui pertikrinti.

N

N

N

100



Tokiu būdu klasifikuojant partijas, reguliuojamas vartotojui pateikiamas produkcijos kokybės lygis. Pagrindinė klasifikavimo problema – parinkti tinkamus pagrindinius kontrolės plano parametrus (imties tūr į ir defektinių gaminių skaičių imtyje).

7.3.2. Atrankinės kontrolės parametrai

Atrankinės kontrolės rezultatai remiasi tam tikros partijos dalies –

imties gaminių patikrinimu. Todėl visada susiduriama su tokiomisklaidomis:n

1. Tikimybe nepagr į stai priimti blogą partiją . Tai vadinamoji I

r ūšies klaida, arba tiek ė jo rizika. Ji žymima raide α.2. Tikimybe priimti blogą partiją . Tai vadinamoji II r ūšies

klaida, arba vartotojo rizika. Ji žymima raide β.

Organizuojant atrankinę kontrolę , be jokios abejonės, labaisvarbu, kad šios dvi klaidos būtų kuo mažesnės. Dažniausiai šių klaidų dydis yra sutariamas tiek ė jo ir vartotojo, ir tuo vadovaujamasivykdant atrankinę kontrolę .

Atrankinės kontrolės efektyvumas vertinamas vadinamą ja darbinecharakteristika. Darbinė charakteristika – tai tikimybės priimti partiją

priklausomybė nuo partijos defektingumo lygio:( )q L

M

q = , (7.3)

čia M – defektingų gaminių skaičius partijoje; N – partijos dydis.

Vartotojas visada žino, kokio defektingumo lygio partijos jį tenkina. Kai toks lygis lygus , tada partijos, kurių , turi būti

nepriimtos ir gr ą žintos gamintojui, o partijos,

kurių

vq vqq >( )( 0=q L )

vqq < , turi būti priimtos ( )( )1=q L ir pateiktos vartotojui.

101



Be darbinės charakteristikos, yra ideali darbinės kontrolėscharakteristika (7.3 pav.)

7.3 pav. Ideali darbinė charakteristika

Tačiau atrankinės kontrolės metu į vykdyti idealios darbinėscharakteristikos reikalavimus dėl I ir II r ūšies klaidų negalima. Todėltiek ė jas ir vartotojas turi susitarti dar dėl dviejų kontrolės plano

parametr ų :

1.

Priimtino defektingumo lygio ( AQL), t. y. tokio lygio, kai partijos su < , arba vadinamosios tikrai geros partijos, turi

būti priimamos su tikimybe, artima vienetui. Kiekybiškai šitikimybė turi būti ne mažesnė kaip

1qq 1q

( )α1− .

2. Nepriimtino defektingumo lygio ( LQ), t. y. tokio lygio, kai

partijos su , arba vadinamosios tikrai blogos partijos,

turi būti priimamos su tikimybe, artima nuliui. Kiekybiškai šitikimybė turi būti ne didesnė kaip β.

2q

2qq >

102



L(q)

1,0

1-α

β

q1 q2 q

L(q1)

L(q2)

7.4 pav. Reali darbinės atrankinės kontrolės charakteristika

Atrankinei kontrolei visada būdingas neapibr ėžtumo intervalas.Partijos, kurių 21 qqq ≤≤ , tik papildomu susitarimu gali būti

priimamos kaip geros arba atmetamos kaip blogos.Organizuojant kontrolę pirmiausia reikia dviejų tiek ė jo ir

vartotojo susitarimų :1. Dėl leistinų jų rizik ų α ir β (šios reikšmės priklausomai nuoį vairių faktorių svyruoja nuo 0,05 iki 0,2).

2. Dėl priimtino ir nepriimtino defektingumo lygių ir .1q 2q

Atrankinės kontrolės pagrindinės prielaidos, taikant matematinės

statistikos ir tikimybių teorijas, leidžia parinkti du svarbiausiusatrankinės kontrolės plano parametrus: imties tūr į ir leistiną jį defektinių gaminių skaičių imtyje .

n

C Šie parametrai parenkami sprendžiant tokią lygčių sistemą :

( )( )⎩⎨⎧ ≤ −≥ . ,1

2

1 β

α q Lq L (7.4)

Konkretus planas parenkamas ir parametrai skaičiuojamiatsižvelgiant į atrankinės kontrolės r ūšį .

103



7.3.3. Defektingumo zonos

Pagrindinis defektingų gaminių atsiradimo šaltinis yratechnologinio gamybos proceso netobulumas. Atsižvelgiant į gamybostechnologinio procesą patikrintos gaminių partijos išskirstomos į trisatskiras zonas:

I – normalaus technologijos proceso zona. Čia komplektuojamos

detalės, medžiagos, technologiniai į renginiai, į rankiai, darbinink ų kvalifikacija atitinka numatytus reikalavimus.II – atsitiktinai nežymiai išsiderinę s technologijos procesas.

Atsitiktinis defektingų gaminių skaičius partijose sumažė ja savaime, be gamintojų į sikišimo.

III – tai labai ir nuolatos išsiderinę s technologijos procesas. Toks procesas gali būti pataisytas, tik pasitelkus tam tikras technines,organizacine ir kitas priemones.

I II IIIk

Mq1 q20

7.5 pav. Defektingumo zonos

104



7.4. Atrankinės kontrolės būdai

Yra dvi atrankinės kontrolės r ūšys:- kontrolė pagal alternatyvius požymius;- kontrolė pagal kiekybinius požymius.

Kontrolė pagal alternatyvius požymius – tai gaminių klasifikavimas pagal jų tinkamumą toliau naudoti, skirstant juos į dvi

grupes: gerus arba blogus.Kontrolė pagal kiekybinius požymius – tai gaminių klasifikavimas pagal jų tinkamumą toliau naudoti remiantis tų gaminių parametrais.

Šie du būdai dar klasifikuojami į :1. Vieno laipsnio atrankinę kontrolę .2. Dviejų laipsnių atrankinę kontrolę .3. Daugiapakopę atrankinę kontrolę .4. Nuoseklią ją atrankinę kontrolę .

7.4.1. Kontrolė pagal kiekybinius požymius

Atliekant kontrolę pagal kiekybinius požymius, produkcijoskokybė vertinama pagal vidutinio ir vidutinio kvadratiniokontroliuojamo rodiklio nukrypimus, taip pagal jų priklausantį defektingumą . Šie rodikliai į traukiami į kontrolės planus. Daugumakontrolės planų pagal kiekybinius požymius turi normatyviniuskontrolės defektingumo lygius. Tai paaiškinama tokiomis

priežastimis:1. Defektingumo lygis charakterizuoja produkcijos partijos

kokybę .2. Šis rodiklis paprastai naudojamas kontrolės planuose pagal

alternatyvų požymį . Tai suteikia galimybę sulyginti kontrolės planus pagal kiekybinį ir alternatyvų jį požymius.

Iš čia išeina, kad vidutinis kvadratinis nuokrypis naudojamasišsklaidyti kiekvieną kontroliuojamą produkcijos rodiklį į partijas.

105



Šios kontrolės pagrindu priimami sprendimai apie tai, ar gaminyskokybiškas, ar brokuotas.

Atliekant kontrolė pagal kiekybinius požymius, matuojami produkcijos vienetų kontroliuojamieji parametrai, išskaičiuojamas pasirinktas vidutinis aritmetinis vidurkis ir į vertinamas nukrypimasnuo vienos (viršutinės ar apatinės) arba dviejų nustatytų ribų . Šienukrypimai lyginami su iš anksto nustatytais kontroliniaisnormatyvais ir pagal šio lyginimo rezultatus priimami sprendimai kaip

produkcija atitinka ar neatitinka nustatytų reikalavimų .

7.4.2. Kontrolė pagal kokybinius požymius

7.4.2.1. Vieno laipsnio kontrolė

Iš N gaminių partijos, pateiktos kontrolei, atsitiktiniu būdu paimta n gaminių imtis ir nustatyta, kad:

- ≤0 defektinių gaminių skaičius C m ≤ , ( )C m ≤≤0 , partija

priimama;

defektinių gaminių skaičius C m⟨ , ( )C m < , partija nepriimama.

Partijos priėmimo tikimybė apskaičiuojama taip:

Binominis pasiskirstymas ( ) mnmm

nm qqC P −−= 1 , (7.5)

Puasono pasiskirstymas( ) nq

m

m em

nq P −=

!, (7.6)

čia n – atsitiktiniu būdu paimta gaminių imtis; – defektinių gaminių skaičius gaminių imtyje;m

– ribinis defektų skaičius;C .nmq ⋅=

106



Binominis pasiskirstymas taikomas, kai N n 1,0< , o Puasono –

kai .1,0<q

7.4.2.2. Dviejų laipsnių kontrolė

Kai yra dviejų laipsnių atrankinė kontrolė, imamos dvi imtys.Iš N gaminių partijos, pateiktos kontrolei, atsitiktiniu būdu

paimama dydžio imtis:1n - jeigu defektinių gaminių skaičius neviršija leistinojo

skaičiaus , t. y.1m

1C ( 11 C m )< , partija priimama;

- jeigu defektinių gaminių skaičius viršija neleistiną jį skaičių

, t. y. ( , partija nepriimama;1m

2C )

)

)

21 C m >

- jeigu ( , tuomet imama antroji imtis .211 C mC << 2n

Defektinių gaminių skaičius imtyse šiuo atveju lyginamas su

ribiniais skaičiais ir :3C 4C

- jeigu ( 321 C mm <+ , partija priimama;

- jeigu ( , partija nepriimama.)421 C mm >+

Šio metodo tr ūkumas tas, kad tikrinant dviejų laipsnių atrankinėskontrolės būdu, patikrinama mažiau gaminių , palyginti su vienolaipsnio atrankine kontrole.

7.4.2.3. Daugiapakopė kontrolė

Daugiapakopė atrankinė kontrolė gali būti išplečiama ikinuosekliosios atrankinės kontrolės, kai bandoma daug imčių , kurių kiekvieną sudaro vienas gaminys.

Šiuo atveju didelis skaičius vienodų mažų imčių tikrinamas tol,kol bus priimtas sprendimas išbrokuoti ar priimti visą partiją .

107



7.4.2.4. Nuoseklioji kontrolė

Esant nuosekliajai kontrolei, sprendimai apie kontroliuojamos partijos kokybės lygį priimami tikrinant iš eilės po vieną gaminį ,atsitiktinai paimtą iš kontroliuojamos partijos.

Tikrinama atliekamas tokia tvarka:

- jeigu defektinių gaminių skaičius paimtuose gaminiuosemažesnis negu ,

im

iC ( )ii C m < , tuomet partija priimama;

- jeigu defektingų gaminių skaičius paimtuose gaminiuose

didesnis negu ,

im

id ( )ii d m > , tuomet partija nepriimama;

- jeigu priėmimo skaičius mažesnis negu defektinių

gaminių skaičius paimtuose gaminiuose, o defektinių

gaminių skaičius didesnis negu ,

iC

im

id ( )iii d mC << , tuomet

priimamas sprendimas imti kitą gaminį , ir kontrolė tę siama.

Didžiausias nuosekliosios atrankinės kontrolės tr ūkumas – kintamas darbo apimties pobūdis.

Privalumas – vidutiniškai mažesnė kontrolės apimtis.

7.5. Atrankinės kontrolės planai

Vartotojas visuomet nori, kad jam siūloma produkcija būtų kokybiška, t. y. produkcijos defektingumo lygis neviršytų jį tenkinančio lygio .t q

Tuomet atsižvelgiant į są lygas galimi trys planų variantai:

1. Kai ( , vartotojo reikalavimai prilyginami)1qqt = ( ) AQL .Šiuo atveju partijos, kurių defektingumo lygis ( )1qq < , bus

priimamos su tikimybe, artima vienetui; partijos, kurių ( )2qq < , bus

108



nepriimamos su tikimybe, artima vienetui, o partijos, kurių ( 21 qqq )<< , bus priimamos su kintama tikimybe:

- jeigu q artima – priimama dar gana daug;1q

- jeigu q artima – atmetama jau daug, bet nepakankamai.2q

Vadinasi, dar nemaža dalis blogų pagal susitarimą partijų bus

priimta ir atiduota vartotojui. Šiuo atveju vidutinis priimtų ir pateiktų

vartotojui partijų defektingumo lygis visada bus didesnis negu pageidauja vartotojas, ( . Toks atrankinės kontrolės planas

nenaudingas vartotojui.

.vid q

)

)

t vid qq >.

2. Kai ( , vartotojo reikalavimai prilyginami2qqt = ( ) LQ . Šiuo

atveju partijos, kurių defektingumo lygis ( )1qq > , bus priimamos su

tikimybe, artima vienetui, o partijos, kurių ( )2qq > , bus atmetamos

su tikimybe, artima vienetui. Partijos, kurių ( )21 qqq << , bus

atmetamos su kintama tikimybe:

-

jeigu q artima – dar priimamos su didele tikimybe;1q- jeigu q artima – dar atmetama gana daug.2q

Vadinasi, kad dar nemaža dalis ger ų partijų bus atmesta ir

gr ą žinta tiek ė jui. Šiuo atveju visada bus mažesnis negu

pageidauja vartotojas.vid q

( )t vid qq <. . Taigi toks atrankinės kontrolės

planas nenaudingas gamintojui.

3. Kai ( , vartotojo reikalavimai prilyginami tarpinėms

intervalo reikšmėms. Nesant rimtų argumentų tiek ė jo ar

vartotojo interesų labui, tikslingiausia vartotojo reikalavimus prilyginti tokiam defektingumo lygiui, kuriam esant partija būtų priimama arba atmetama, kai tikimybė

)

]2qqt =

[ 21 ,qq

( ) 5,0=q L .

109



Tiek ė jo ir vartotojosusitarimas

Geros arti os

Blogos partijos

7.6 pav. Atrankinės kontrolės darbinės charakteristikos, kai yra skirtingi plano variantai:

110



1 – kai ( )1qqt = , vartotojo reikalavimai prilyginami ( ) AQL ; 2 – kai

, vartotojo reikalavimai prilyginami( 2qqt = ) ( ) LQ ; 3 – kai ( )2qqt =

vartotojo reikalavimai prilyginami tarpinėms intervalo [ ]21 ,qq reikšmėms;

1q – priimtinas defektingumo lygis ( ) AQL ; – nepriimtinas

defektingumo lygis ; – tenkinantis defektingumo lygis; –

tikimybės dydis

2q

( ) LQ t q ( )q L

111



8. Kokybės auditas

8.1. Są vokos ir terminai

Audito atsiradimo pradžia siekia tuos laikus, kai pirmą kartą išsiskyr ė interesai tų , kas tiesiogiai valdo į monę , ir tų , kas finansuojaveiklą .

Užsienio literatūroje kontrolinei veiklai apibr ėžti vartojamas

žodis auditas (Audit). Tiek valstybės, tiek nepriklausomų auditorių veikla, tiek kontrolė pačiose į monėse vadinama auditu. Šalia žodžioauditas kaip sinonimai vartojami žodžiai kontrol ė ir revizija.

Rusijos audito r ūmų į statuose, patvirtintuose 1991 m., auditoriusapibūdinamas kaip fizinis asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją ,

būtiną darbo patyrimą , gavę s nustatyto pavyzdžio licenciją , duodančią teisę atlikti auditą .

Anglų -rusų terminų žodyne pateikiamos net 3 audito reikšmės:

1. patikrinimas revizija;2. ūkinės veiklos analizė;3. vartotojų apklausa (kokybės kontrolė).

Audito veikla labai plati ir į vairi. Auditoriaus paslaugomisnaudojamasi, kai atsiranda būtinumas patikrinti visos į monės arbaatskir ų jos darbuotojų darbą , kyla ūkinių bei turtinių ginčų , reikiasutvarkyti apskaitą , parengti ataskaitas, sukurti kontrolės sistemą į monė je arba atlikti verslo ekspertizę .

Tarptautinė je kontrolės praktikoje auditorius apibr ėžiamas kaipasmuo, kuris atlieka reviziją ir po ją baigę s rašo ataskaitą .

Auditorius – tai asmuo ar firma, atliekantys į monės auditą , arba toasmens partneriai ar panašios firmos.

Anglų rusų terminų žodyne pateikiami 3 auditoriaus apibr ėžimai:

1. buhalteris-revizorius;2. vyriausiasis buhalteris;3. revizinės firmos, atliekančios buhalterinės apskaitos ir

atskaitomybės revizijas kitose kompanijose.

112



Kai kurie auditoriai, aiškindami auditoriaus są vok ą , pažymi jų savybes arba keliamus jam reikalavimus. Tuo požiūriu pateikticharakteringi apibr ėžimai. R. M. Copeland, P. E. Dascher, D. L.Davidson rašo, kad auditorius pateikia nepriklausomą finansinės ir ūkinės ataskaitos į vertinimą , patvirtina jos tikrumą , nuoseklumą ir sutikimą su standartų reikalavimais ir visa tai pateikia savo išvadoje.

Vykdant auditą kaupiami duomenys ir faktai, kurie vėliauanalizuojami, t. y. daromi reikalingi skaičiavimai, lyginimai,

grupavimai, į vertinimai. Šitaip gaunama kontrolės informacija.Kontrolės informacija – tai žinios apie į monių išteklius ir jų naudojimą , finansinę būklę bei ekonomikos vystymosi perspektyvas,gautas taikant specialius būdus ir metodus.

Auditorius turi teikti aktualią informaciją . Aktuali informacija yratokia, kurios pagrindu priimami į vair ūs sprendimai, keičiama arbatikslinama ankstesnė tvarka, pateikiami ieškiniai kaltiems asmenimsdėl patirtos žalos atlyginimo.

Tarptautinė je praktikoje į prasta atlikto audito rezultatus į formintiišvada. Literatūroje ji kartais vadinama auditoriaus nuomone(Auditors opinion), auditoriaus ataskaita (Accountants report) arba

pažymė jimu (Certificate).

Išvada taip pat nevienodai apibr ėžiama. Žurnale ,,Controlling“ pateikiami tokie apibr ėžimai: ,,Ataskaita – tai raštiška auditoriausišvada bei kitos pastabos, padarytos atlikus finansinių dokumentų reviziją “ ir ,,Išvada – tai raštiška auditoriaus nuomonė apie finansinių dokumentų atliktos revizijos rezultatus“. Tarptautinė aukščiausių jų kontrolės organų organizacija (TAKOO) pateikia tok į auditoataskaitos (Audit report) apibr ėžimą : ,,Tai ataskaita apie aptiktusfaktus, išvadas ir rekomendacija, kurią revizuojanti į staiga arbarevizorius mano esant būtina nurodyti revizuojamam arba kitamkompetentingam vadovui“.

Panašių apibr ėžimų pateikiama ir kitose knygose: ,,Auditoriausišvada – tai dokumentas, kur į surašo auditorius, patikrinę s finansinę ir ūkinę ataskaitą , ir jame pareiškia savo nuomonę ar sprendimą “,,Auditoriaus išvada – tai pranešimas apie jo atliktą darbą , nuomonė apie finansinę ir ūkinę ataskaitą “; ,,Auditoriaus išvada – tai

113



pranešimas apie jo atliktą darbą “. Kai kurių nukrypimų nuoauditoriaus atliekamo darbo jo gali pasitaikyti tada, kai:

1. buvo pažeisti bendrieji apskaitos principai sudarant finansinesataskaitas;

2. auditorius neturi galimybės atlikti kokių nors procedūr ų ;3. pateikta medžiaga yra netikra.

Šiuo metu rašomos auditoriaus išvados forma nedaug skiriasi nuoišvados, rašytos prieš keliolika metų . Išvadą sudaro du paragrafai: pirmajame aprašomas tyrimo objektas ir esmė, antrajame pateikiamaauditoriaus nuomonė dėl ataskaitų teisingumo.

8.2. Kokybės audito tikslai

Daugelio pasaulio šalių audito veiklos praktika rodo, kad visosį monės ar kompanijos turi teisę savo nuožiūra pasirinkti auditorių arbaaudito į monę bei sudaryti su jais sutartį .

Audito veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatuose nurodoma, kadauditoriai ir audito į monės gali teikti tokias paslaugas:

- patikrinti apskaitą ir atsakomybę ;- teikti konsultacijas ir kitokią metodinę pagalbą apskaitos ir

vidinės ūkinės kontrolės klausimais;- atlikti ūkinės-komercinės veiklos analizę ir pateikti

rekomendacijas dėl į monės darbo;- atlikti kitus patikrinimus;- atstovauti į monių interesams teisme ir kitur.

Auditorių patikrintų ir patvirtintų ataskaitų duomenys naudojamiį vairiems tikslams, ypač sprendžiant pasitik ė jimo į monių finansinėmisišgalėmis, gamybinės veiklos rezultatais bei administracijos veiksmaisklausimus.

Auditorių tikslas – ne tik patikrinti valstybinių ar privačių firmų ūkinę -finansinę veiklą , bet ir patarti klientams – firmų , korporacijų vadovams ir smulkiesiems verslininkams, kaip pagerinti savo veiklosreikalus. Todėl auditorius visada turi išmanyti naujausias

114



technologijas, valdymo metodus, poreikius ir galimybes, pasiūlos ir paklausos mechanizmą , rinkos dėsnius ir apskritai ekonominę politik ą .

D. Ricketts ir J. Gray nuomone, audito tikslas – išreikštiauditoriaus nuomonę apie tai, ar organizacijos ataskaitos teisingai

pateikia jos finansinę padėtį ir ūkinės veiklos rezultatus.Audito veiklos sfera ir tikslai dažniausiai formuojami panašiai.

Apibendrinta nuomonė būtų tokia: audito veiklos tikslas – padėtiį monėms geriau ūkininkauti, teisingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ,

į vertinti finansinę informaciją , pateiktą ataskaitoje ir pateikiamą į monių savininkams, administracijai, bankams ir kitiems užsakovams,taip pat valstybinio reguliavimo organams, patvirtinti josautentiškumą .

Valstybės kontrolės tikslas – nustatyti pažeidimus ir imtis priemonių , kad jie nesikartotų ir būtų atlyginta žala, o pagrindinisaudito kontrolės tikslas – atskleisti vidinius rezervus, padėti firmomsrasti optimalius gamybinės, komercinės ar kitos veiklos variantus.

8.3. Kokybės audito metodika

Kontrolės informacijos išsamumas ir kokybė labiausiai priklauso

nuo kontrolės metodikos tobulumo ir teisingo jos taikymo. Yraskiriamos dvi metodik ų r ūšys: dubliuojamoji ir epizodinė.

Dubliuojamoji metodikaTaikant dubliuojamą ją metodik ą kontrolė atliekama ta pačia seka,

kaip ir tikrinimo operacijos, t. y. tikrinant į sivaizduojamos atliktos ar atliekamos operacijos ir vertinamas jų pagr į stumas, teisėtumas,logiškumas, tikslingumas. Tokia kontrolė papildoma kartkartėmisatliekamais faktiniais patikrinimais, kurių metu tikslinama objekto

būklė. Faktinio patikrinimo rezultatai yra svarbūs tiek apskaitai, tiek kontrolei, tiek planavimui ir pan.

Pagal dubliuojamą ją metodik ą tur ėtų būti atliekamas vidinisį monės auditas. Ją gali naudoti auditoriai, tikrindami svarbiausiasoperacijas. Dubliuojamoji metodika labiausiai tinka ten, kur reikiaišsamios informacijos. Paprastai ji naudojama turtiniams ginčams

115



spr ę sti, kai medžiaga pateikiama teisėsaugos organams, materialinėsžalos dydžiui nustatyti ir kitais atvejais.

Dubliuojamoji metodika yra labai paprasta, kadangi taikomatokiu pat nuoseklumu, kaip buvo vykdomos operacijos. Todėl ją galitaikyti ne tik kontrolės specialistai, bet ir apskaitos bei kitidarbuotojai. Didžiausią naudą šios metodikos taikymas gali duoti, kaikontrolė vykdoma atliekant darbus. Vėliau pagal dubliuojamą ją metodik ą tikslinga tikrinti, kaip naudojami grynieji pinigai, kaip

naudojamos medžiagos, turinčios ypatingą vertę , kokios ypatingossvarbos operacijos su jomis atliekamos. Būtinybė taikytidubliuojamą ją metodik ą lemia nepaprastas kontroliuojamojo barosvarbumas arba kokios nors kitos ypatingos aplinkybės. Tačiau

pernelyg plačiai jos taikyti nereik ėtų , kadangi ji reikalinga daug darbosą naudų .

Epizodinė metodikaEpizodinės metodikos esmė ta, kad tikrinama atrankos būdu. Ją

taikant svarbu teisingai atsirinkti ir vėliau taip patikrinti, kad būtų nustatyta kuo daugiau faktų . Epizodinė metodika taikoma pakartotinaikontroliuojant į monės veiklą . Pirminę kontrolę atlieka vidiniai

auditoriai, o pakartotinę – išoriniai auditoriai. Ši metodika leidžiagreitai ir be didelių darbo są naudų gauti reikiamą rezultatą . Tačiau ją gali taikyti tik kvalifikuoti auditoriai.

Epizodinė metodika yra trijų pakopų . Audito pradžiojestengiamasi nustatyti bendruosius į monės darbo tr ūkumus, kurie gali

būti susiję su į vairiais pažeidimais ir piktnaudžiavimais. Toliau,atsižvelgiant į jau nustatytus tr ūkumus, daromi tokie kontrolėsveiksmai, kurie padėtų nustatyti požymius, rodančius, kad gali būti

padaryti konkretūs pažeidimai. Detali kontrolė atliekama tik tuose baruose, kuriuose atskleisti neigiami nukrypimai. Tokia metodikossudarymo logika grindžiama tuo, kad visos operacijos yra glaudžiaitarp savę s susijusios. Tai ir lemia apibr ėžtą faktinę kontroliuojamų objektų būklę , taip pat į vairių dokumentų duomenų atitikimą netgi ir tada, kai tarp jų nėra tiesioginio ryšio.

Kuriant tokias metodikas reikia tur ėti žinių apie konkrečios ūkiošakos į monių būklę , būtent:

116



- kokių dažniausiai pasitaiko pažeidimų ir piktnaudžiavimų ;- kokiu būdu jie buvo padaryti;- kaip buvo paslė pti pirminės ir suvestinės apskaitos

dokumentuose;- kokiais veiksmais juos galima nustatyti.

Būtina, kad audito organizacijos kauptų duomenis apie paplitusius pažeidimus, jų padarymo ir nuslė pimo būdus, są lygas, kurios leido

jiems atsirasti.

8.4. Kokybės audito planavimas

Remdamasis galutiniu sandoriu su klientu ir jame numatytaistikslais, auditorius turi sudaryti tikrinimo planą .

Planavimas – tai pradinė audito atlikimo stadija, kai nustatomiaudito mastai ir terminai, sudaromas planas ir tikrinimo programa,nusakantys audito procedūr ų r ūšis ir eiliškumą , t. y. numatoma auditostrategija ir taktika.

Sudarant audito planą išskiriami tokie principai: Kompleksiškumas – visų darbo etapų są ryšio užtikrinimas nuo

pradinio planavimo iki audito plano ir programos sudarymo. Nenutr ūkstamumas pasireiškia są ryšiu su strateginiu ir taktiniu

audito planu, ypač kai yra ilgas audito firmos darbas su klientu.Optimalumas numato kelių plano variantų sudarymą ir geriausio

išrikimą .Mobilizacija remiasi realiomis, bet veiksmingomis specialistų

darbo laiko išnaudojimo normomis.Skiriami trys planavimo procedūros etapai:1. Pradinis planavimas.2. Bendro plano sudarymas.3. Audito programos sudarymas.

Pradinis planavimasPradiniu planavimo etapu auditorius turi išstudijuoti visą turimą ir

jam pakankamą informaciją apie organizaciją - klientą .

117



Tam jis naudoja medžiagą , kuri saugoma audito firmos archyve.Auditorius gali pasinaudoti informacija, gauta iš kitų audito firmų ir organizacijų . Nor ėdamas išsiaiškinti ginčytinus klausimus jisišvažiuoja pas klientus, iš anksto su jais suderinę s norimus aptartiklausimus.

Informacijos šaltiniu gali būti organizacijos į statai, registracijosdokumentai, direktorių posėdžių protokolai ir akcinink ų susirinkimai,sutartys, į sakymai apie apskaitos politik ą , vidinės auditorių ataskaitos,

vidinės instrukcijos, organizacijos struktūra, filialų ir dukterinių kompanijų są rašai, teismų ir arbitražinių ieškinių medžiaga, statistinė ataskaita, žinios, gautos pokalbių su į monės vadovybe ir personalumetu, taip pat organizacijos ir jos padalinių apžiūra.

Pirminio planavimo metu auditoriui reikia susipažinti suorganizacijos vystymosi ir pasiekimų istorija, jos organizacinevaldymo struktūra, veiklos r ūšimis, pagrindinio kapitalo struktūra,atlyginimų apmok ė jimo sistema, pelno paskirstymu, vidinės kontrolėssistema ir t. t.

Sudar ę s pradinį planą auditorius turi tur ėti informaciją apie:- išorinius veiksnius, veikiančius ūkinę į monės veiklą ,

perteikiančią ekonominę situaciją ir šakinius ypatumus;

- vidinius veiksnius, veikiančius ūkinę į monės veiklą , susijusią su individualiomis jos ypatybėmis;

- audito firmos nepriklausomybę nuo organizacijos - kliento.

Sudarydamas pirminį planą auditorius parengia informaciją ,reikalingą planui ir darbinei programai sudaryti. Informacijaapibendrinama ir surašoma į lenteles.

Lentelės sudaromos tokiu būdu, kad informacija būtų suformuotaskyriais:

- 1 skyrius – buhalterinė apskaita;- 2 skyrius – duomenys apie organizaciją ;- 3 skyrius – valdymo sistemų patikra;- 4 skyrius – darbų vykdymas;- 5 skyrius – į vair ūs.

118



Rodikliai, gauti pirminio planavimo metu, tikslinami ir užrašomiatliekant auditą .

Bendrojo plano sudarymasŽinių , gautų apie organizaciją , pagrindu pradinio planavimo metu

auditorius sudaro bendr ą jį audito planą , kuris yra audito programosvadovas.

Bendrojo plano sudarymo procese auditorius prireikus gali

į vertinti vidinės sistemos kontrolės efektyvumą .Jeigu vidinės kontrolės sistema laiku perspė ja apie galimą neteisingos informacijos atsiradimą ir aptinka ją , tai auditorius,

būdamas užtikrintas, gali pakoreguoti audito apimtis.Sudarant planą būtina į vertinti audito rizik ą ir esmingumo lygį ,

leidžiantį tikrinamos organizacijos ataskaitą laikyti tikra. Auditorizikos lygis ir esmingumas sudaro galimybę suplanuoti būtinas audito

procedūras.Planuojant ir nustatant audito procedūr ų apimtį , į vertinamas

automatizuotas gautos informacijos apdorojimas, padalinių ir filialų struktūra, kurių veiklos rodikliai į traukiami į ataskaitą .

Siekiant padidinti audito efektyvumą , sudaromasis planas gali

būti aptariamas su organizacijos vadovybe. Tai leidžia sukoordinuotiauditorių ir tikrinamo objekto darbuotojų darbą .

Plane turi būti numatyta, koks bus atliekamas auditas, t. y.ištisinis ar pasirinktinis.

Nutarus atlikti dalinį auditą numatoma audito imties tvarka. Jigali būti paremta statistiniais metodais arba auditoriaus intuicija ir

profesionalumu.Pagrindinė ir paskutinė plano dalis yra auditorių brigados

formavimas, jų paskirstymas pagal profesionalumą į konkrečiusaudituojamus skyrius, instruktažas, supažindinimas su audito planu ir

programa bei darbo kokybės kontrolės tvarka.

Audito programaParengus planą sudaroma audito programa, numatanti audito

procedūr ų eigą , būtiną jai realizuoti. Audito programa yra audito

119



plano realizacijos priemonė. Programoje turi būti numatyti uždaviniai,kuriuos reikia išspr ę sti iki galo realizuojant programą .

Procedūros, numatytos programoje, gali apimti specialiuskontrolės testus, skirtus informacijai surinkti. Programa sudaroma ikitikrinimo pradžios ir audito metu ji gali būti koreguojama auditoriaus.Todėl programos negalima laikyti nekoreguojama ir nekeičiama.

Audito, atliekamo pagal planą ir programą , išvados beiinformacija nuomonei apie organizaciją formuoti ir atskaitomybės

tikrumui patvirtinti pateikiamos dokumentuose.

120



9. Marketingo kokybė

9.1. Marketingo są vokos ir terminai

Marketingas – tai gamybinė ir komercinė politika, skirta tirtirink ą maksimaliam pelnui gauti, produkcijos konkurencingumuididinti ir jai sėkmingai realizuoti.

Daug į monių taiko tiesioginį marketingą , t. y. marketingą , skirtą

konkrečiam vartotojui, jo asmenybei ir poreikiams.Atsiranda į vairių marketingo r ūšių :- stimuliuojamasis(didinantis paklausą );- plėtojamasis (darantis potencialų užklausimą realiu);- sinchromarketingas (stabilizuojantis kintančią paklausą ).

Tiek ė jai – tai organizacijos, firmos ir atskiri asmenys,apr ū pinantys kompaniją ir jos konkurentus materialiniais ištekliais.

Marketingo tarpininkai – organizacijos ir firmos, padedančioskompanijai realizuoti savo produkciją . Jiems priskiriami prekybostarpininkai, agentūros, teikiančios marketingo paslaugas, ir kreditinėsfinansų į staigos.

Konkurentai – produkcijos gamintojai, atliekantys analogiškasarba panašias funkcijas. Gali būti giminingos prek ės konkurentai,

prek ės r ūšies konkurentai arba prek ės mark ės konkurentai.Klientai:1. Vartotojai – atskiri asmenys ir ūkiai, perkantys produkciją

asmeniniam naudojimui.2. Gamintojai – organizacijos, perkančios prekes ir paslaugas,

reikalingas tolesniam gamybos procesui.3. Tarpininkai – organizacijos, į sigyjančios prekes perparduoti

ir tokiu būdu gaunančios pelno.4. Valstybės į staigos – valstybinės į staigos, į sigyjančios prekes

ir paslaugas, reikalingas perduoti komunalinių paslaugų sferai arbatiems, kam jos reikalingos.

121



9.2. Prek ės pateikimo rinkai metodika

Nauja prek ė, sėkmingai per ė jusi visus atrankos etapus, jau paruošta pateikti rinkai. Šis etapas reiškia sprendimą gaminti ir pateikti rinkai naują prek ę .

Pateikiant rinkai naują prek ę , reikia kokybiškai:1. Parinkti palank ų pateikimo rinkai laik ą .2. Nuspr ę sti – veikti regioninė je, nacionalinė je ar tarptautinė je

rinkoje. 3. Nustatyti vartotojus, kuriems prek ė gali būti į domi, ir sukoncentruoti į juos marketingo paslaugas.

4. Parengti naujos prek ės pateikimo rinkai veiksmų planą .

1. Pateikimo rinkai laikasPrieš pateikiant prek ę į rink ą , turi būti suformuoti gamybos

pajėgumai, susitarta dėl finansavimo, sukurta apr ū pinimo sistema,sukauptos minimalios prekių atsargos, sukurta pardavimo sistema,

parengta reklamos kampanija.Gali būti, kad ir konkurentas ruošiasi tuo pačiu metu į eiti į rink ą

su analogiška preke. Tokiu atveju į monė turi pasirinkti vieną iš trijų galimų variantų :

1. Pirmoji į eiti į rink ą .2. Įeiti į rink ą kartu su konkurentu.3. Įeiti į rink ą vėliau nei konkurentas.

2. Geografinis veikimo srities nustatymasĮmonė turi nuspr ę sti, kur bus diegiama nauja prek ė: viename ar

keliuose regionuose, nacionalinė je ar tarptautinė je rinkoje.Labai dažnai į monės naujas prekes kuria orientuodamosi tik į

vietinę rink ą . Naujai prekei gerai užsirekomendavus vietinė je rinkoje,svarstomos jos pateikimo užsienio rinkai galimybės. Pateikiant prek ę

užsienio rinkoms, dažnai tenka ją pritaikyti prie užsienio rink ų reikalavimų – keisti prek ės ženklą , pakuotę , dizainą ir t. t.Parenkant geografines rinkas, tenka atsižvelgti į rinkos

patrauklumą ir į monės poziciją rinkoje. Rinkos patrauklumas gali būtivertinamas pagal rinkos talpumą , rinkos augimo perspektyvas, pirk ė jų

122



koncentraciją , r ėmimo galimybes bei kitus kriterijus. Įmonės pozicijairinkoje nustatyti naudojami prognozuojamos rinkos dalies, konkurentų skaičiaus, į monės į vaizdžio rinkoje ir kiti kriterijai. Analizės rezultataiapibendrinami, sudaroma rinkos patrauklumo ir į monės pozicijosrinkoje matrica, joje išdėstomos visos potencialios rinkos.

Geografinę veikimo sritį ir jos išplėtimo strategiją lemia į monėsdydis.

Tik nedaugelis į monių , turinčios narsos, lėšų , galimybių ir platų

paskirstymo tinklą , iš karto gali į eiti į nacionalinę ar tarptautinę rink ą .Įmonės, pasirinkusios tarptautinę rink ą , dar turi pasirinkti, ar pateiktinaują prek ę palaipsniui iš vienos šalies į kitą , ar vienu metu visomsšalims.

Siekdamos minimizuoti rizik ą , daugelis į monių teikia pirmenybę tolydžiam naujos prek ės pateikimui. Sprendimas, ar pamažu pereiti išregiono į regioną , ar siūlyti naują prek ę vienu metu visoms rinkoms,

priklauso nuo į monės konkurencingumo pozicijų ir jos polinkiorizikuoti.

3. Tikslinių rinkos segmentų parinkimasTiksliniai rinkos segmentai pasirinktoje geografinė je veikimo

srityje nustatomi, atsižvelgiant į prek ės testavimo rezultatus. Parenkanttikslinius segmentus, reikia tur ėti informacijos apie galimą pardavimomastą , pardavimo augimo tempus, esamus ir potencialius konkurentus,segmentų pasiekiamumą . Tiksliniai rinkos segmentai turi atitikti šiuosreikalavimus:

- užtikrinti prognozuojamą pardavimo mastą ;- naujos prek ės konkurencingumą ;- tur ėti prieinamus paskirstymo komunikacijos kanalus.

Įmonei taip pat svarbu žinoti, kokie vartotojai perka naujas prekesir kaip jie elgiasi, priimdami sprendimą pirkti naują prek ę .

Pateikiant prek ę rinkai marketingo specialistai turi koncentruotisavo dėmesį į ankstyvuosius pirk ė jus.

Įmonei svarbu kuo geriau pažinti ir reguliuoti pirk ė jų skaičiauskitimą . Valdyti šį procesą galima tik tuomet, kai žinoma, nuo ko

priklauso prekių plitimo greitis.

123



Prekių plitimo greitis labai priklauso nuo tokių prek ėscharakteristik ų :

- santykinio pranašumo;- suderinamumo;- sudėtingumo;- dalijamumo;- vaizduojamumo.

Santykinis pranašumasKuo didesnis naujos prek ės santykinis pranašumas, palyginti sukonkuruojančiomis prek ėmis, tuo greičiau ji pripažį stama.

SuderinamumasJis parodo, kiek pastangų reikia vartotojui, norint priprasti prie

naujos prek ės. Populiarios tos prek ės, kurios dera prie vartotojų į sitikinimų , patirties, gyvenimo stiliaus. Kai žmogui nereikia keistiį pročių ir pomėgių , į prek ę jis žiūri palankiau. Suderinamumas reiškia,kad naujovė dera ir prie nuo seno naudojamų kitų daiktų .

Sudėtingumas

Jis parodo, ar lengva vartotojams suvokti pagrindinius naujos prek ės privalumus ir išmokti naudotis preke. Ne taip noriai vartotojai pripažį sta tas prekes, kurių veikimo principą sunku suvokti ir kuriomis sunku išmokti naudotis. Sudėtinga prek ė ver čia į gytivartotoją naujų žinių ir patirties, o tai reikalauja ir laiko, ir pastangų .

DalijamumasDaugelis pirk ė jų nor ėtų sumažinti naujos prek ės pirkimo rizik ą ir

pradžioje į sigyti nedaug. Tai lengva padaryti, kai parduodamaslengvai į dalis dalijamas gaminys. Tokios prek ės greičiau pereina

bandymų laikotarpį . Tačiau daugelio gaminių skaidyti į dalisnegalima. Į rink ą pateikiamas prekes siūloma išbandyti, o sumok ėti – vėliau. Padeda ir galimybė nepatikusią prek ę gr ą žinti atgal pardavė jui.

124



VaizduojamumasDaugelį prekių parodyti ir apibūdinti labai lengva, todėl ir siūlyti

pirk ė jams nesunku. Kai kurių r ūšių gaminiai sėkmingai plinta dėl to,kad pirk ė jams svarbi jų išvaizda. Tačiau jei reklamoje parodyti prek ėssavybes sunku, prek ės pripažinimas lėtė ja.

4. Marketingo veiksmų planavimasParinkusi naujos prek ės rinkos segmentus, į monė tikslina prek ės

pozicionavimo strategiją , formuoja rinkos apr ė pimo strategiją bei priima galutinius sprendimus dėl prek ės kainos, paskirstymo ir r ėmimo.

Prek ės pateikimas rinkai – tai pirmasis prek ės gyvavimo rinkojeciklo etapas. Prek ė yra nauja ir vartotojams visiškai nepažį stama.

Kol prek ės ateina į rink ą , išnaudojama daug į monės pastangų ir lėšų . Pirmiausia reikia į veikti potencialų pirk ė jų neinformuotumą –

pasiekti, kad jie bent žinotų apie prek ės egzistavimą , suprastų , kam jiskirta. Turi būti intensyvi reklama, aktyvus pardavimo agentų darbas,didelės nuolaidos ir kt. Šiuo etapu kuriamas naujos prek ės pardavimotinklas, mokomas pardavimo personalas. Visais atvejais šiemstikslams į monė turi skirti nemažai lėšų .

Daug jų reikia ir gamybai, kuri šiuo laikotarpiu dar galutinainesuderinta, darbuotojai dar neturi pakankamai patirties. Todėlgamybos išlaidos būna dar gana didelės.

Gaminio k ūrimo ir pateikimo rinkai ciklas apima tris stadijas:1. Pasiruošimo.2. Pereinamoji.3. Augimo.

Pasiruošimo stadijoje į monė mobilizuoja pardavimo pastangas:formuoja apr ū pinimo ištekliais ir pardavimo sistemas, moko

personalą , organizuoja r ėmimo kampaniją .Pereinamuoju laikotarpiu tenka koreguoti pasiruošimo stadijoje

pradėtus veiksmus. Šiuo laikotarpiu gali kilti apr ū pinimo, gamybos, pardavimo ir r ėmimo organizavimo problemų .

Augimo stadijoje pasireiškia teigiami r ėmimo kampanijosrezultatai, stabiliai auga pardavimo apimtys.

125



Kaip greitai naują prek ę priims rinka, priklauso nuo tikslinių rinkos segmentų ir prek ės pripažinimo proceso ypatybių , prek ėscharakteristik ų ir į monės marketingo veiksmų .

Siekdama sėkmės rinkoje, į monė turi racionaliai ir kokybiškaiderinti savo marketingo veiksmus.

9.3. Prek ės kontrolė rinkoje

Norint padidinti prek ės sėkmės rinkoje tikimybę , būtinakokybiška marketingo veiksmų kontrolė. Aktyvi kontrolė vykdomatol, kol prek ė į sitvirtina rinkoje. Kontrolės trukmė priklauso nuo

prek ės tipo. Kai prek ės gyvavimo ciklas trumpas, aktyvios marketingokontrolės nereikia.

Tinkamai į diegus kontrolės sistemą , prek ės sėkmės rinkojetikimybė padidė ja. Apie prek ės sėkmę rinkoje galima spr ę sti iš jos

pardavimo apimčių . Tačiau vien pardavimo apimčių kontrolė neleistų atskleisti prek ės nesėkmės rinkoje priežasčių ir imtis priemonių situacijai rinkoje pakeisti. Todėl prek ės sėkmės rinkoje kontrolė

pagr į sta veiksnių , lemiančių pardavimo apimtis, analizę , ir potencialių problemų rinkoje identifikavimu. Jeigu pavyksta teisingai numatyti

galimas problemas ir sudaryti veiksmų planus problemoms išvengti ar bent jau jų neigiamam poveikiui sumažinti, numatytus tikslus galima pasiekti anksčiau.

Siekiant, kad prek ės rinkoje kontrolė būtų sėkminga, siūlomalaikytis tokios kontrolės sistemos metodikos:

1. Identifikuoti problemas.2. Parinkti kontrolės parametrus.3. Parengti veiksmų potencialioms problemoms spr ę sti planą .4. Įgyvendinti planus.

1. Problemų identifikavimasPotencialioms problemoms identifikuoti taikomi keturi būdai:1. Situacijos analizė.2. Konkurentų veiksmų prognozavimas.3. Pakartotinė surinktos informacijos analizė.4. Efektų hierarchijos prek ės pripažinimo procese analizė.

126



Situacijos analizė Ji paprastai atliekama pirmu naujų prekių k ūrimo proceso etapu.

Analizuojant situaciją į vertinama dabartinė į monės padėtis, jos vidinėsgalimybės ir išorinė aplinka.

Konkurentų veiksmų prognozavimasŠis metodas remiasi konkurentų veiksmų kai, į monė pateikia

rinkai naują prek ę , prognozavimu.

Pakartotinė surinktos informacijos analizė Ji atliekama peržiūrint visą anksčiau surinktą informaciją .

Pradedama nuo prek ės koncepcijos testų rezultatų ir baigiama rinkostestais.

Efektų hierarchijos prek ės pripažinimo procese analizė Ji remiasi prek ės pripažinimo proceso tyrimais. Suradus vartotoją ,

pripažinusį naują prek ę , analizuojama, kokie į monės marketingoveiksmai paskatino vartotoją tapti prek ės pirk ė ju.

Pripažinimo proceso struktūra kiekvienu atveju skirtinga, tačiausprendimo pirkti prek ę priėmimo dėsningumai išlieka tie patys.

2. Kontrolės parametr ų parinkimasKontrolės parametrai turi būti parenkami, į vertinus:1. Problemos, kuri gali kilti dėl parametro nukrypimo,

atsiradimo tikimybę .2. Galimų patirti nuostolių dydį .

Kontrolės parametrai turi atitikti šias są lygas:1. Turi būti aiški kontrolės parametro ir problemos, kuri gali

atsirasti dėl parametro nukrypimo, priklausomybė.2. Parametras turi būti išmatuojamas.3. Parametras turi būti prognozuojamas.

Kad prek ės sėkmės rinkoje kontrolė būtų efektyvi,kontroliuojamų parametr ų tur ėtų būti ne per daug.

127



3. Veiksmų potencialioms problemoms spr ę sti planų parengimasSiekiant išvengti problemų , nustačius galutinį kontroliuojamų

parametr ų skaičių bei potencialių problemų atsiradimo tikimybes,rengiamas veiksmų parinktiems parametrams koreguoti planas. Šis

planas turi būti konkretus ir išbaigtas.4. Planų į gyvendinimasKontrolės sistema turi padėti atsakyti į klausimą – kada pradėti

į gyvendinti sudarytą veiksmų planą .

Kai prek ės rinkoje kontrolė užima per daug laiko ar yra labai brangi, ji neatliekama.

128



10. Kokybės kaina

Pagaminti geros kokybės produktą kainuoja brangiau negu prastos kokybės produktą . Todėl kyla klausimas – kiek kainuojakokybė? Galbūt kokybės kaina pernelyg didelė ir žmonija negali sauleisti tokios prabangos tenkinti savo poreikius geros kokybėsgaminiais? Į šiuos klausimus lengviau atsakyti išanalizavus gaminiokainos sandar ą .

Prieš atsakant į klausimą – kiek kainuoja gera kokybė, pravartuatsakyti į priešingą klausimą - kiek kainuoja prasta kokybė.Prastos kokybės gaminiai nuostolingi visiems – tiek gamintojui,

tiek vartotojui. Gamintojas prastos kokybės gaminius turi taisyti arba jam sunku juos parduoti. Vartotojui prastos kokybės gaminys reiškia papildomas išlaidas remontui ir atsarginėms dalims ir laiko nuostoliusdėl gaminio gedimų . Gamintojo nuostoliai dėl blogos kokybėsgaminių skirstomi į tris grupes: didžiausius, mažesnius ir mažiausius.

Didžiausi nuostoliai patiriami, kai defektą aptinka vartotojas.Didžiausių nuostolių gamintojas patiria, jei defektas aptinkamas

gaminį pardavus ir pristačius vartotojui. Tuomet prie defekto

pašalinimo išlaidų prisideda ne tik transporto, bet ir vartotojo laikonuostolių kompensavimo dėl ne laiku gauto gaminio išlaidos.

Mažesnių nuostolių patiriama, kai defektą aptinka gamintojasarba priežiūros į monė.

Mažiau nuostolių būna, kai defektą aptinka gaminanti arbatechninį priežiūr ą atliekanti į monė. Tuo atveju pašalinti defektą kainuoja pigiau, nes tam yra geresnės są lygos (speciali į ranga,į rankiai, kvalifikuotas personalas). Be to, apie defektą nesužinovartotojas ir todėl nenukenčia gamintojo prestižas.

Mažiausiai nuostolių patiriama, kai gamintojas atlieka defektų prevenciją .

Mažiausiai nuostolių patiriama, kai į monės kokybės užtikrinimosistema sudaryta, organizuota ir veikia taip, kad defektų negalėtų atsirasti. Gamintojas turi nuolatos r ū pintis defektų prevencija ir

129



gaminių kokybės gerinimu. Tik tokia gamintojo strategija, kai nuolatgerinama gaminių kokybė, mažinant nuostolius ir gaminio kainą ,užtikrina pergalę rinkoje, o kartu ir gamintojo išlikimą . Toks požiūrisį kokybę susiformavo dėl pastaruoju metu pasikeitusios situacijos

pasaulinė je rinkoje.Yra keletas prastos kokybės priežasčių : atsitiktinės ir

į sisenė jusios.

Atsitiktinės priežastys sukelia staigų į prastos situacijos pablogė jimą . Jos turi būti šalinamos nedelsiant, todėl jų veikimastrumpalaikis. Geriausias būdas šioms kokybės pablogė jimo

priežastims šalinti – sustiprinti kontrolę .Įsisenė jusios blogos kokybės priežastys veikia ilgai. Jų

pašalinimas reiškia visos esamos situacijos pakeitimą , per ė jimą į aukštesnį kokybės lygį , kuriam būdingas mažesnis nei į prasta defektų skaičius. Šios priežastys šalinamos nuolatos gerinant gamybos

procesą . Tuo siekiama sumažinti objektų charakteristik ų nuokrypiusnuo projektinių reikšmių . Įsisenė jusios priežastys yra ilgalaik ės, jossunkiai pašalinamos ir laikomos neišvengiamomis. Nuolat tobulinantgamybos procesą , į sisenė jusių priežasčių poveikis gali būti labai

susilpnintas.

130



Literatūra

1. Adomėnas, V. Statistiniai kokybės valdymo metodai. Kaunas:Technologija, 2000. 253 p.

2. Ахмин, А. М.; Гасюк, Д. П. Основы управления качеством продукции. Учебное пособие. Издательство: Союз, 2002.192 с.

3. Багиев, Г. Л.; Тарасевич, В. М.; Анн, Х. Маркетинг. М.:

ОАО Изд-во «Экономика», 1999. 703 с.4. Баракута, С. А. Управление качеством продукции. Учебное пособие. Издательство: Инфра-М, 2001. 208 с.

5. Басовский, Л. Е.; Протасьев, В.Б. Управление качеством.Издательство: Инфра-М, 2000. 216 с.

6. Бычкова, С. М.; Карзаева Н. Н. Аудит: ситуации, примеры,тесты. Издательство:Юнити, 2001. 128 с.

7. Crawford, C. M. New Products Management. – Burr Ridge,Illinois: Richard D. IRWIN, INC. 1994. 495 p.

8. Федюкин, В. К.; Дурнев, В. Д.; Лебедев В. Г. Методы оценки и управления качеством промышленной продукции.Учебник. Издательство: Филинъ, Рилант, 2000. 328 с.

9. Филонов, И. П.; Медведев А. И. Вероятно-статистические методы оценки качества в машиностроении. Мн.: Тесей,2000. 128 с.

10. Фридман, П. Аудит. Контроль затрат и финансовых результатов при анализе качества продукции. Издательство:«Аудит,Юнити», 1997. 292 с.

11. Гличев, А.В. Основы управления качеством продукции.2001. 425 c.

12. Керимов, В.Э.; Петрище, Ф. А.; Селиванов, П. В.; Керимов,Э. Э.Методы управления затратами и качеством продукции.Издательство: «Маркетинг»б 2002. 108 с.

13. Kokybės vadyba ir kokybės užtikrinimas. Terminai ir apibr ėžimai. Lietuvos standartas LSTEN ISO 8402 – 1995.

14. Котлер, Ф. Основы маркетинга. Санкт-Петербург: АО Коруна, АОЗТ «Литера плюс», 1994. 699 с.

131

http://www.ozon.ru/context/detail/id/856535/














http://www.ozon.ru/detail.cfm/ent=2&id=37070&partner=iso9000okru

























15. Кретов, И. И. Маркетинг на предприятий. Москва: АО «Финстатинформ», 1994. 184 с.

16. Kuvykaitė, R. Gaminio marketingas. Kaunas: Technologija,2001. 248 p.

17. Lietuvos standartas LST ENISO 8402, 1995.18. Lietuvos standartas LST ENISO 9001, 1995.19. LST EN ISO 9004-4 Kokybės gerinimas. Rekomendacijos.20. LST 1315 Patikimumas. Terminai ir apibr ėžimai.

21. Medekšas, H. Gaminio kokybė ir patikimumas. Kaunas,Technologija, 2001. 280 p.22. Menasco, M.; Hirocazu T. Walter H. New Product Development

and Testing. – Lexington, 1989. 260 p.23. Montgomery, D. C.; Runger G. C. Applied Statistics and

Probability and Probability for Engineers. John Wiley and Sons,Inc., 1999. 820 p.

24. Никитин, В. Управление качеством на базе стандартов ISO9000-2000. Издательство: «Питер», 2002. 272 с.

25. Новицкий, Н. И.; Олексюк, В. Н. Управление качеством продукции. Учебное пособие. Издательство: «Новое знание», 2001. 238 с.

26. Сероштан, М. В.; Михеева Е. Н. Качество непродовольственных товаров. Издательство: «Дашков и К°», 2000. 164 с.

27. Shaughenessy, J. O. Competitive Marketing A StrategicApproach. London and New Jork, 1996. 460 p.

28. Скобара, В. В. Аудит.Москва: Дело и Сервис, 1998. 576 с.29. Standartai: ISO 9004, LST EN ISO 9002.30. Огвоздин, В. Ю. Управление качеством. Издательство:

«Дело и сервис»., 2002. 160 c.31. Окрепилов, В. В. Управление качеством. Москва:

Экономика, 1998. 639 с.32. Терехов, А. А., Терехов М. А. Контроль и аудит. Москва:

Финансы и статистика, 1998. 208 с.33. Trott, Jr. T. A. Innovation Management and New Product

Development. – Pitman Publishing, London, 1998. 303 p.

132

http://oz.by/producer/more1202.html












http://oz.by/producer/more1202.html



34. Urlich, K. T.; Eppinger S. D., Product Design and Development.Mc Graw – Hill., 1995. 290 p.

35. Vanagas, P. Visuotinės kokybės vadyba. Kaunas: Technologija,2004. 428 p.

36. Winchell, W. Continuous Quality Improvement. Society of Manufacturing Engineers, Dearborn, 1991, 300 p.

133



AudriusČereška

Vytautas Pauža

Documents

Kokybes Analize Ir Valdymas