Kaip padėti mokytojui?

(mokymo(si) priemonės internete)

Vilija Janušauskienė,

LEU Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos ir

literatūros didaktikos katedros dėstytoja

BESISTEIGIANČIŲ UŽSIENIO ŠALYSE LITUANISTINIŲ

MOKYKLŲ IR PRADEDANČIŲ DIRBTI LITUANISTINĖSE

MOKYKLOSE MOKYTOJŲ

SEMINARAS

2014 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Seminaro dalyvio mokymo(si) dienoraštis

I. Asociatyvinė intriga. Įsiklausykite į skaitomas V. Mačernio eiles ir,

susieję jas su šio seminaro tema, užrašykite Jums kilusias asociacijas.

Esi tik mažas vaikas pajūry,

Statąs iš smėlio namelius.

Iš saujos smiltis purstanti, laki

Išbyra pro sugniaužtus pirštelius.

Numojęs vėl į viską su ranka,

Eini bastytis pajūriais.

Eini, viską stebėdamas širdim lengva:

Tau noris švilpauti ir žaist.

Prie kranto drumsčias vilnys, o toli

Iš horizonto kyla laivas neryškus.

Taip gera ir ramu širdy:

Net pamiršti, jog tu – žmogus.

Vytautas Mačernis, Šarnelė, 1943.IX.13.

Jūsų mintys siejant šias eiles su

seminaro tema….

II. Minčių minklės. Pabaikite savo nuožiūra sakinius.

Mūsų, lituanistinių mokyklų mokytojų, veiklos horizontalės ir

vertikalės

Lietuvių kalbos mokymas ne gimtinėje –

tai………………………………………………………………

Lietuvių kalbos mokymasis ne gimtinėje –

tai………………………………………………………………

Lietuvių kalbos mokymas(is) ne gimtinėje –

tai………………………………………………………………

III. LAIMINGOS LINTUANISTINĖS MOKYKLOS MODELIAI.

Nupieškite / nubraižykite / trumpai apibūdinkite savo įsivaizduojamos

laimingos lituanistinės mokyklos ne gimtinėje modelį: kas, kieno, kodėl,

kaip mokoma (si)? kokiais sieksniais kokių siekių siekiama?

IV. UGDYMO(SI) PARADIGMŲ SANKIRTŲ, PARALELIŲ,

SANDRAUGŲ LAIKAI. Pamąstykime drauge: kuriose – klasikinėje,

modernioje ar postmodernioje – paradigmose vyksta / galėtų vykti

šiuolaikinio mokymo(si) procesai?

Kokias šiuolaikinio švietimo problemas kelia ir kokią

išeitį siūlo anglų edukologas A. Hagreaves?

Daugelyje mokyklų mokytojai tebėra lyg sunkiosios pramonės amžiuje ir “gamina” vaikų laidas atskirų amžiaus grupių klasėse ... ar pagal standartus;

dabartiniai švietimo kaitos modeliai kuriami vykstant galingai ir dinamiškai kovai tarp dviejų milžiniškų socialinių jėgų – modernumo (racionalus socialinis būvis, besiremiantis tikėjimu technologijų pergale prieš gamtą ir hierarchine biurokratine kontrole) ir postmodernumo (sudėtingas, kupinas netikslumo pasaulis, neturintis vienintelių prasmių ar vertybių, jo organizacinė metafora galėtų būti judanti mozaika);

tariamai saugi imitacija tampa dominuojančia ir stiprėjančia švietimo kaitos strategija;

vienos modernios misijos (bendrosios vizijos, vertybės, mokymo programos, sistemos, vadovėliai) keičiamos kitomis;

ikimodernios arba modernios švietimo įstaigos bet kokia kaina stengiasi išlikti sudėtingame postmoderniame pasaulyje, iš to kyla nesuderinamumo krizės;

žlungančio modernumo pastato stiprinimas: standartizuoti mokomieji dalykai, mokymo strategijos, privalomas testavimas;

lankstumas – būdas sukurti tokį darbą, kuris būtų individui prasmingesnis ir vientisesnis.

Hargreaves, A., Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai,

Vilnius: Tyto alba, 1999.

2. Kas būdinga postmodernioms ugdymo(si) koncepcijoms?

Postmoderniosios ugdymo koncepcijos neturi ir nekuria vieningos ideologijos, griežtų

struktūrinių principų, jos grindžiamos lanksčiomis pažiūromis, neįsipareigojančiomis

konkrečioms pedagogonėms teorijoms.

Postmodernusis ugdymas kiekvieną kartą gali remtis kita – klasikinės ar laisvosios

paradigmos (taigi – modernumo) – koncepcija arba lanksčiais jų dariniais.

Pasirinkimą lemia ugdytinio ar besiugdančiojo individualūs poreikiai.

Pagal postindustrinę paradigmą nėra vieno geriausio modelio, nėra vienintelio tikrumo.

Tėra geresnės ar blogesnės praktikos ir formos, praktikos, labiau tinkamos vieniems, o ne

kitiems kontekstams. Todėl svarbu nustatyti, įvertinti ir pavaizduoti struktūrų keitimo

modelių įvairovę, siūlyti ugdytiniams pasirinkti tai, ką jie galėtų taikyti ir pritaikyti savo

aplinkai, o ne primesti įpareigojimus, kuriems privalu paklusti, nepriklausomai nuo

aplinkybių.“

Teoretikai, kurie postmodernumą linkę traktuoti kaip aukštesniąją modernumo pakopą, siekia ir

postmodernias pažiūras cenzūruoti – įsprausti į tam tikrus privalomus kanonus.

Hargreaves, A., Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai, Vilnius: Tyto alba,

1999.

3. Į ką atkreipia dėmesį danų pedagogas Eigilis Kjargaadas?

Industrinės visuomenės mkyklos švenčiausioji pareiga – ugdyti

drausmingus samdomus darbutojus, kurie laiku ateitų į darbą, išklausytų

kolektyvinių instrukcijų ir atliktų tai, kas pasakyta, Visi privalėjo išmokti to

paties, per tą patį laiką tuo pačiu būdu.

Ateities mokykloje taip pat reikės ko nors išmokti, tačiau ne bet kaip, o

gerai. Todėl kiekvienam individui bus sudarytos galimybės ugdytis savo

gebėjimus ir pasirinkti savo veiklos būdą. Savarankiškumas,

kūrybiškumas, bendradarbiavimo įgūdžiai ir vidinė motyvacija bus

labiausiai puoselėjamos vertybės. Tačiau, be šios „bendosios šaknies”,

moksleivis pats rinksis, kokia linkme jis norėtų tobulėti.

Literatūrinės kūrybos žaidimai…

Nuolat grįžkime į pasakų ir pasakojimų kampelį…

Kartais mokytojas mistifikuoja atsineštą daiktą, pavyzdžiui, jį pridengdamas…

Jaunesniems moksleiviams reikia kasdien skaityti ir pasakoti. Nepamirškime, kad vaikai

išgyvena istoriją ar pasaką per suaugusįjį.

Eilėraščių rašymo pratybos organizuojamos kaip žaidimas…

Visi žinome, kad nestandartiškai mąstantys žmonės geba spręsti sudėtingas problemas, tačiau

retai kada pagalvojame, kad nestandartinis mąstymas remiasi lakia vaizduote. Ne paslaptis ir tai,

kad vaikų vaizduotė yra lakesnė nei suaugusiųjų. Tad puoselėkime ją, o ne užgniaužkime

tūkstančiu stereotipinių užduočių.

Galbūt norėsime praskaidrinti kasdienybę ir atsipalaidavę leistis į „fantazijos kelionę”?

Keista, kad smalsumu ir gebėjimu stebėtis ne dažnai panaudojama mokant. Jie sukelia natūralų

norą pažinti, ir mokytojas galėtų sėkmingai juo pasinaudoti.

Informacijos gausa, tūkstančiai galimybių, „sumažėjęs” pasaulis mūsų moksleiviams yra ir laimė,

ir didelis pavojus, kurį pedagogai turi budriai sekti.

Galimybė šokinėti nuo vienos veiklos prie kitos yra pavojingas dalykas, nes taip galima pabėgti

nuo problemų, tai trukdo suvokti ir išmokti įveikti sunkumus. O blogiausia, kad „momentinė”

kultūra neugdo gebėjimo įsigilinti, įsijausti į greta esančius žmones…

Mokyklai turėtų rūpėti išugdyti moksleivių gebėjimą įsijausti, nes jis nepaprastai reikalingas

bendraujant su žmonėmis, taip pat analizuojant literatūros kūrinius, filmus, spektaklius…

Kjargaard, E., Martinėnienė, R., Nepaprastas pavasaris, Vilnius: Danielius, 1999.

4. Lanksčios taikomosios lituanistikos koncepcija

Taikomosios lituanistikos sąvokos samprata galėtų būti grindžiama ir

plačiausiomis, ir siauriausiomis žodžio lituanistika reikšmėmis,

pateikiamomis esamuose ir galimomis būsimuose žodynuose: pvz.,

“Lituanistika – lietuvių tautos dvasinės srities kūryba (kalba, literatūra,

tautosaka, menas) ar mokslas apie lietuvių kūrybinius pasireiškimus

įvairiose srityse”, “lietuvių kultūros visumos mokslas”, “lietuvių kalbos

mokslas, lietuvių literatūra, istorija”; “ [lot. Lituanus – lietuvis, lietuviškas],

mokslas, tiriantis liet. kalbą, literatūrą, tautosaką.” Šį daugiaprasmį

pasirinkimą sąlygotų taikomosios lituanistikos termino pirmasis

komponentas – numatytas kiekvieno asmens poreikis taikyti praktikoje arba

maksimalius, arba minimalius lituanistikos (ir kaip kalbos, literatūros mokslo,

ir kaip tautosakos, literatūros, istorijos) fondus – nelygu individualūs siekiai.

Lanksti taikomoji lituanistika – su lietuvių tautos kultūra (plačiąja prasme) arba su lietuvių kalba

ir literatūra (siaurąja prasme) susijusių teigiamų nuostatų, gebėjimų ugdymo ir žinių įgijimo

sistema, turinti lanksčiai prisitaikyti prie kiekvieno asmens individualių poreikių.

Individualioji lituanistinė kompetencija – tai realios kiekvieno asmens lituanistinės nuostatos ir

gebėjimai.

Taikomoji lituanistinė kompetencija – tai konkretaus asmens turimos arba siekiamos įgyti

nuostatos ir lituanistikos srities gebėjimai (teorinių žinių, mokėjimų ir praktinių įgūdžių

derinys), taikomi arba norimi taikyti teorinėje ar praktinėje veikloje pagal kiekvieno asmens

individualius poreikius. Šios kompetencijos modelis suprantamas kaip reliatyvi konstrukcija, t.y.

konkretaus asmens įvairiais būdais įgytas arba siekiamas įgyti laisvas arba fiksuotas (pavyzdžiui,

moderniai susitarus) derinys iš lituanistikos turinio pasiūlos imties. Ši apibrėžtis gali patenkinti ir

moderniąją ugdymo koncepciją (susitarus dėl privalomo lituanistikos elementų derinio), ir

postmoderniąją, kurios viena iš dimensijų įvardijama kaip judanti mozaika.

Janušauskienė, V., Lanksčių ugdymo pažiūrų patirtis siekiant taikomosios lituanistinės

kompetencijos // Pedagogika: mokslo darbai, t. 73. Vilnius: VPU leidykla, 2004.

V. INTERTEKSTUALUMAS, INTERAKTYVUMAS, LANKSTUMAS

Lituanistikos internetinių nuorodų individuali peržvalgaSkaitmeninių lituanistikos objektų adresai Trumpas apibūdinimas

http://dz.lki.lt/ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas

http://www.tzz.lt/ Tarptautinių žodžių žodynas

http://vietovardziai.lki.lt/ Internetinis Lietuvos vietovardžių žodynas

http://www.emokykla.lt/svetaines/kalbininkai/index.htm Lietuvių kalbininkų sąvadas

http://www.emokykla.lt/cd/tarmes/Tarmes/Index.htm Kompiuterinio žodyno “Lietuvių tarmės” I dalis

http://www.kalbosnamai.lt/gyvunu_spalvos/ Lietuvių leksikos žaidimas KIETI RIEŠUTĖLIAI "Gyvūnų spalvos"

http://www.aruodai.lt/ Lituanistikos paveldo informacinė sistema

http://www.knygadvaris.lt/?id=16&lang=lt Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka

http://antologija.lt/texts Lietuvių literatūros klasikos antologija

http://www.tekstai.lt Šiuolaikinės lietuvių

literatūros antologija

http://www.rasyk.lt/ Literatūrinė svetainė besidomintiems Lietuvos ir pasaulio literatūriniu

gyvenimu

http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt Kompiuterinė enciklopedija “Lietuva”

http://www.muziejai.lt/ Lietuvos muziejai internete

http://www.ldm.lt/LDM/Virtualios_parodos.htm#virtualios%20parodos Lietuvos dailės muziejaus virtualios parodos

http://www.emokykla.lt/svetaines/vartai/lietuvos_kompozitoriai/ Lietuvos kompozitoriai

http://www.travel.lt/ Kelionių po Lietuvą vadovas

http://smp2014do.ugdome.lt/ Dorinio ugdymo mokyklinė svetainė

http://mkp.emokykla.lt/lietuva-manosalis/startas.html Lietuvos istorija, žaidimai baltų gentims, Lietuvos etniniams

regionams pažinti

http://mkp.emokykla.lt/etnine/ Mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra: gyvūnijos pasaulis

etninėje kultūroje

http://mkp.emokykla.lt/etnine2/ Mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra: augalijos pasaulis

etninėje kultūroje

http://mkp.emokykla.lt/etnine3/?id=1 Mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra: namai etninėje

kultūroje

http://www.emokykla.lt/svetaines/Lietuviu_muzika/myweb2/ Lietuvių liaudies muzika

http://www.ziburelis.lt/ Mokomosios priemonės, skirtos ikimokykliam, pradiniam ir

specialajam vaikų ugdymui

http://www.lietutis.lt/zaidimas-lietutis.php Lietuviškų raidžių rašybos žaidimas treniruoklis “Lietutis”

http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt Tautosakos ir literatūros (pasaulio ir lietuvių) kūriniai 5-8 kl.

http://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/ Lietuvių kalbos ir literatūros mokomasis kursas 5-6 kl.

http://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/ Lietuvių kalbos ir literatūros mokomasis kursas 7-8 kl.

http://smp.dizi.lt/9-10 Mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9-10 kl.

http://smp.dizi.lt/11-12 Mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 11-12 kl.

http://www.šaltiniai.info/ Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi

šaltinių duomenų bazė

http://vaivorykste.eu/ Integruoto mokymo(si) galimybių svetainė

http://www.youtube.com/ LEU kūrėjo Vytauto Vasiliausko videofilmai apie Lietuvos kultūrą

(pvz., Viena diena Aukštaitijos nacionalinio parko keliais, Viena

diena Šiaulių krašto keliais, Viena diena Dzūkijos keliais, Kelionės

su Libertu Klimka…)

V. Internetinių MO (mokymo(si) objektų) praktinio taikymo

rekomenduojami etapai

1. Naujos mokymo(si) temos aktualizacija siekiant besimokančiųjų

asmeninio suintersuotumo, aktyvumo, motyvacijos (sužadinimo etapas)

2. Mokymo(si) temos individualaus pradinio mokėjimo (nuostatos,

gebėjimai, žinios) išsiaiškinimas.

3. Mokymo(si) siek(sn)ių (nuostatos, žinios, gebėjimai, mokymo(si) mokytis

kompetencija) drauge su besimkančiaisiais numatymas

4. Naujos mokymo(si) medžiagos sklaida taikant lanksčią didaktiką

(įvairių kelių pasiūla, individuaulus pasirinkimas, bendrieji deriniai).

5. Mokymo(si) veiklos užrašai (dienoraštis)

6. Individualių mokymo(si) pasiekimų į(si)vertinimas ir individuali refleksija,

tobulinmo(si) galimybių numatymas.

7. Mokymo(si) temos jungtis su dalyko turinio visuma ir praktinė

aktualizacija

VI. Vieno vaizdinio teksto pateikimo didaktinis etiudas

1. Užrašykite savo mintis apie Lietuvos laukų riedulius – AKMENIS arba nupieškite

Jums įsiminusį kurio nors gimtinės akmens vaizdą.

2. Prisiminkite, kokius ypatingus akmenis esate regėję Lietuvos laukuose, kaip jie

buvo vadinami, kas apie juos pasakojama.

3. Pasirenkite atidžiai žiūrėti videofilmuką sekdami pasakojimo apie vieną konkretų

akmenį eigą: kas pasakoja? kaip pasakoja? ką sužinote nauja? kas Jus ypatingai

nustebino? kas jau buvo žinoma?

Galite, jei Jums tai nesudarys sunkumų, šį tą pasižymėti.

4. Filmo žiūrėjimas

5. Filmo aptarimas: kuo šis filmukas paprastas, kuo ypatingas?

6. Susiekite naują informaciją su lietuvių mitologija, tautosaka, etnografija.

7. Parašykite impresiją apie žiūrėtą siužetą (pvz., Drauge kelionėje po Lietuvą) arba

samprotavimą (pvz, Mano mintys apie akmeninę Lietuvą…)

VII. Internetinės svetainės Lietuvių kalbos kursas 5-6 klasei

(http://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/) pristatymas – Kelionė į mokyklinės

lituanistikos vieną šalį…

Kompiuterio ekrane atsiveria svetainės vaizdas: 10 maršrutų rodyklės.

Ką atvirai nurodo, o ką slepia svetainės 10 skilčių pavadinimai?

Bandykime spėti...

1. Ką galite pasakyti apie šią svetainę tik pažvelgę į jos titulinį

puslapį?

2. Hipotetinis spėjimas: kokie galėtų būti jos + ir - mokant Jūsų

mokinius?

3. Peržvalgos pastabos

Kas kur slypi?

Svetainės skilčių pavadinimų iššifravimas: svetainės bendroji

sąranga

Išminties šaltinis (turinio dominantė – lietuvių smulkioji tautosaka)

Gimtieji namai (turinio dominantė – lietuvių pasakojamoji tautosaka)

Pasakų kalnas (turinio dominantė – literatūrinės pasakos)

Praeities tvirtovė (turinio dominantė – literatūra apie praeitį)

Nuotykių giria (turinio dominantė – fantastiniai ir / ar tikroviški nuotykiai)

Išdaigų miestelis (turinio dominantė – humoristinė literatūra)

Poezijos skliautai (turinio dominantė - lietuvių poezija)

Teatro aikštė (turinio dominantė – teatro ištakos, raida, dramos tekstai)

Sporto slėnis (turinio dominantė – literatūra apie sportą)

Bendraamžių klubas (turinio dominantė – literatūra apie bendraamžius)

Svetainės turinio kultūrinės (literatūrinės) koordinatės (I)

Pažintinių tekstų autoriai

M. Bartninkas, P. Dundulienė

E. Danilevičius, D. Dilytė

N. Jankut, B. Kazlauskienė

B. Kerbelytė, L. Klimka

E. Mezginaitė, R. Oginskaitė

L.. Sauka, I. Slavinskaitė

S. Stonkus, R. Šilbajoris

J. Šukys, V. Tūrienė

A. Veličkienė, N. Vėlius

L. Vilkaitė

Tekstai iš vaikų žurnalų „Bitutė“, „Laimiukas“

Užsienio pažintinių tekstų autoriai

F. Hercfeldas, Ph. Hartholl

N. Kunas

Ištrauka iš A. de Sent Egziuperi laiško

Interviu

Su M. Martinaičiu

Su V. Alekna

Su V. Kukulu

Ištraukos iš J. Žilinsko autobiografijos

Dainos

Maironio „Trakų pilis“ (dainuoja Keistuolių teatro aktoriai)

H. Radausko „Gėlė ir vėjas“ (dainuoja G. Storpirštis)

J. Erlicko „Vaikystė“ (dainuoja A. Giniotis)

Svetainės turinio literatūrinės (kultūrinės) koordinatės (II)

Lietuvių tautosaka

Sakmės

Pasakos

Padavimai

Smulkioji tautosaka

Lietuvių liaudies žaidimai

Lietuvių ir rašytojai

Šatrijos Ragana, V. Krėvė, J. Biliūnas A. Vienuolis, K. Boruta, P. Cvirka

S. Zobarskas, A. Vaičiulaitis, J. Jankus, V. Petkevičius, T. Mikeliūnaitė,

V. Dautartas, V. Žilinskaitė, K. Saja, V. Račickas, Skomantas, R. Vanagas, M. Telksnytė, A. Ramonas,

B. Baltrušaitytė, R. Vanagas,

G. Morkūnas, D. Bindokienė,

A. Karosaitė, V. V. Landsbergis, D. Vaitkevičiūtė, O. Jautakė, J. Žilinskas, R. Černiauskas

Lietuvių poetai ir dramaturgai

Maironis, V. Mykolaitis-Putinas

B. Sruoga, S. Nėris, J. Aistis

J. Degutytė, M. Vainilaitis

J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis

R. Skučaitė, S. Geda

L. Gutauskas, V. Palčinskaitė

A. Gudelis, J. Erlickas

P. Žemgulytė, A. Balbierius

V. Kukulas, L. Degėsys, A. Marčėnas

Visuotinės literatūros tekstai ir autoriai

Graikų mitai, Biblijos legendos

H. K. Andersenas, Broliai Grimai

L. Kerolis, S. Kūlidž, M.Tvenas

L. Montgomery, F. H. Bernet

A. Maršalas, M. de Jongas

A. Lindgren, E. Kestneris, K. Paterson, T. Janson, Janošas, B. Reuteris, E. Švarc

J. Gorderis, K. Steindotir

F. Erlingsonas

Svetainės skilčių struktūra: bendrieji elementai

Kiekvienoje skiltyje – 6 mokymo(si) veiklų sritys.

Skaitau (tekstų skaitymo, suvokimo, analizės užduotys – 2 rinkiniai po 3 tekstus) (iš viso svetainėje 20 MO, 60 elementų)

Klausau (tekstų klausymo, suvokimo, analizės užduotys – 2 rinkiniai po 3 tekstus) (iš viso svetainėje 20 MO, 60 elementų)

Rašau (4 rinkiniai rašymo ir skyrybos užduočių: žodžių diktantas, diktantas, įgarsintas diktantas, skyrybos pratimai) (iš viso svetainėje 80 MO)

Žiūriu (vaizdinio teksto – filmo – žiūrėjimo ir suvokimo, analizės, kūrybinių sumanymų užduotys) (iš viso svetainėje 10 MO)

Kuriu (8 kūrybinės rašytinės raiškos užduočių formatai: komiksas, minčių žemėlapis, rašinys, pristatymas, veikėjo charakteristika, laiškas, skrajutė, laikraštis) (iš viso svetainėje 80 MO)

Žaidžiu (žaidimų forma parengtos literatūros / kultūros pažinimo, suvokimo, analizės, rašymo ir kūrybinės rašytinės raiškos užduotys: Kelionės, Istorijos, Labirinto žaidimai) (iš viso svetainėje 30 MO)

Testai - trijų lygių literatūros, rašybos, skyrybos rašymo modeliavimo bei

kultūros jungčių įminimo gebėjimams ugdyti skirtos užduotys (240 vienetų)

Skaitau, Klausau veiklos sričių ir Žaidžiu Kelionės žaidimo 10

segmentų sąranga: skaitymo, klausymo, suvokimo, analizės

gebėjimų ugdymo sistema

Šių veiklų tekstai, citatos ir užduotys sudaro sąlygas besimokantiesiems susipažinti su lietuvių ir pasaulio literatūra (kultūra) skaitant ir analizuojant tekstus. Lavinti skaitymo, suvokimo, analizės gebėjimus ir plėsti pažinimo akiratį galima nuosekliai arba pasirinkus dominančias skiltis.

Išminties šaltinis - lietuvių smulkioji tautosaka, jos samprata, atspindžiai lietuvių prozoje ir poezijoje.

Gimtieji namai - lietuvių pasakojamoji tautosaka, jos samprata, atspindžiai lietuvių poezijos ir dramos kūriniuose.

Pasakų kalnas – pasaulio ir lietuvių rašytojų sukurtų literatūrinių pasakų, apysakų-pasakų suvokimas ir analizė.

Praeities tvirtovė – pasaulio ir lietuvių praeities suvokimas ir analizė graikų mituose, biblijos legendose, lietuvių padavimuose, istorinėse apysakose.

Nuotykių giria - tikroviškų ir fantastinių nuotykių atskleidimas, analizė, lyginimas apysakose ir apysakose-pasakose.

Išdaigų miestelis – humoristinių prozos ir poezijos tekstų suvokimas, analizė.

Poezijos skliautai – tekstų apie poeziją ir poezijos tekstų suvokimas, analizė, įminimas.

Teatro aikštė - tekstų apie lietuvių senuosius papročius, graikų teatro pradžią ir dramos tekstų suvokimas ir analizė.

Sporto slėnis- dalykinių (apybraižų, straipsnių, interviu) ir meninių tekstų suvokimas, analizė, lyginimas.

Bendraamžių klubas – dalykinių ir meninių tekstų apie įvairių laikų bendraamžius įvairiose aplinkose suvokimas ir analizė.

Šiuos gebėjimus tikrina testai¸ prasidedantys žodžių junginiais: Literatūros įvairovė, Literatūros kalba,, Literatūros pasaulis, Literatūros prasmės.

Rašau veiklos sričių ir Žaidžiu Labirinto žaidimo 10 segmentų

sąranga: raštingumo gebėjimų ugdymo sistema literatūriniame /

kultūriniame kontekste

Išminties šaltinis – mokoma(si) trumpųjų ir ilgųjų balsių fonetinės rašybos bei kreipinių ir tiesioginės kalbos skyrybos.

Gimtieji namai – mokoma(si) supanašėjusių priebalsių morfologinės rašybos ir vienarūšių sakinio dalių skyrybos.

Pasakų kalnas – mokoma(si) nosinių balsių žodžių šaknyse tradicinės ir morfologinės rašybos bei kreipinio skyrybos.

Praeities tvirtovė – mokoma(si) įvardžiuotinių būdvardžių galūnių morfologinės rašybos ir sudėtinių sakinių skyrybos.

Nuotykių giria – mokoma(si) daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių priesagų fonetinės ir morfologinės rašybos bei sakinių skyrimo pagal sakymo tikslą.

Išdaigų miestelis – mokoma(si)vardažodžių galūnių morfologinės rašybos bei tiesioginės kalbos skyrybos.

Poezijos skliautai – mokoma(si) veiksmažodžių galūnių morfologinės rašybos bei vienarūšių sakinio dalių ir sudėtinio sakinio skyrybos.

Teatro aikštė – mokoma(si) veiksmažodžių, prieveiksmių ir būdvardžių laipsnių priesagų morfologinės rašybos bei tiesioginės kalbos skyrybos.

Sporto slėnis – mokoma(si) sudėtingesnių lietuviškų žodžių ir tarptautinių žodžių tradicinės rašybos bei sudėtinio sakinio skyrybos.

Bendraamžių klubas – mokoma(si) sudurtinių žodžių rašybos ir sudėtinių sakinių skyrybos.

Šiuos gebėjimus tikrina testai¸ prasidedantys žodžių junginiais: Rašybos pagrindai, Skyrybos pagrindai.

Žiūriu veiklos 10 segmentų sąranga: vaizdinių tekstų suvokimo

ir analizės gebėjimų ugdymo sistema literatūriniame /

kultūriniame kontekste

Išminties šaltinis - Vilniaus A. Kulviečio mokyklos mokinių literatūrinė kompozicija

„ Gandrai gandrai, apsuk ratą“ su lietuvių smulkiosios tautosakos elementais.

Gimtieji namai - animacinis filmas „Varpo pelkė“ apie perduodamus iš kartos į kartą padavimus.

Pasakų kalnas - animacinis filmas „Ką kuždėjo Nidos kopa“ pagal A. Vaičiulaičio literatūrinę pasaką „ Nidos žvėrys“.

Praeities tvirtovė - animacinis filmas „Jogaila prie Baltijos“ pagal B. Baltrušaitytės apsakymą.

Nuotykių giria - animacinis filmas „Senas nebūtinai turi būti liūdnas“ pagal G. Morkūno apysaką-pasaką „Vasara su katšuniu‘.

Išdaigų miestelis – animacinis filmas „Ar jūs žinot tą dainelę?“ pagal J. Erlicko eilėraštį.

Poezijos skliautai - animacinis filmas „Spalvotas vaikystės vėjas“ pagal V. Kukulo poeziją ir prisiminimus.

Teatro aikštė - filmuotas pasakojimas „Kartais vaikiškos svajonės išsipildo“ apie Panevėžio lėlių vežimo teatrą.

Sporto slėnis - animacinį filmą „Tai bent reportažas!“ pagal D. Vaitkevičiūtės knygą „Trise prieš mafiją“,

Bendraamžių klubas - animacinis filmas „Mūsų senis besmegenis“ pagal Račicko apsakymą.

Vaizdinių tekstų atmintinė

Skiltis / veiklos formatai

Minčių žemėlapis

Rašinys Komiksas Pristatymas Charakteristika

Laiškas Skrajutė Laikraštis

Išminties šaltinis

Rašiniui Miško aprašymas

Gamtosauga Smulkiosios tautosaksknyga

Veikėjo gyvūno

Gyvūno vardu Žaidimo instrukcija

Miško žinios

Gimtieji namai Interviu Sakmė apie daiktą

Stebuklų pasaka

L.l. pasakų knygos

Pasakos veikėjo

Sakmės veikėjui

Kvietimas vyresniam žmogui

Namų pramanai

Pasakų kalnas Pasakoms lyginti

Apie nebūtus ...

Paslaptinga pilis

Pasakų knygos Veikėjų lyginimas

Kvietimas pasakų ...

Prašymas į burtininkų..

Bukstelųlaikraštis

Praeities tvirtovė

Nuotraukai aptarti

Apie nuotrauką

Kelionė laiku Muziejaus storinio veikėjo

Sau į ateitį Padėka draugui

Pirmyn į praeitį

Nuotykių giria Apie salą Apie savaitgalį Nuotykiai saloje

Pramogų parko

Nuotykių veikėjo

Vasarai Kvietimas į kelionę

Pramogų planeta

Teatro aikštė Šventė Scenarijus Apie teatrą Spektaklio Spektaklio veikėjo

Teatro direktoriui

Spektaklio programa

Užkulisiai

Sporto slėnis Rungtynės Kūno kultūra Apie varžybas Sporto šakos Sportininko Artimiesiems Čempiono rytas

Startas

Bendraamžių klubas

Rungtynės Dienoraštis Apie draugystę

Interneto svetainės

Bendraamžio Laiškas -įspėjimas

Užrašas ant laiško voko

Rašaluoti pirštai

Kuriu veiklos sričių 10 segmentų sąranga: kūrybinių rašytinės raiškos gebėjimų ugdymo

sistema literatūriniame / kultūriniame kontekste

Kuriu veiklos užduočių vaizdinė atmintinė

Žaidžiu Istorijos žaidimo 10 segmentų sąranga (kūrybinių

rašytinės raiškos gebėjimų ugdymo sistema literatūriniame /

kultūriniame kontekste)

Kelionės ir Labirinto žaidimai jau aptarti.

Išminties šaltinis – iliustruoti pasakojimai.

Gimtieji namai – stebuklinė iliustruota pasaka.

Pasakų kalnas – šiuolaikinė iliustruota pasaka.

Praeities tvirtovė - iliustruotas pasakojimas ir / ar aprašymas

Nuotykių giria - iliustruotas susitikimas su kitos planetos gyventoju.

Išdaigų miestelis – iliustruota juokinga istorija.

Poezijos skliautai - vaizdingas pasakojimas ir /ar eilėraštis.

Teatro aikštė - iliustruota pjesė.

Sporto slėnis - interviu klausimai Lietuvos sportininkui.

Bendraamžių klubas - iliustruotas pasakojimas apie draugus.

Žaidžiu veiklos užduočių vaizdinė atmintinė

Testų bendroji sąranga Kiekvienai skilčiai parengta po 8 testų rinkinius. Rinkinyje – trijų lygių užduotys: I lygis (lengvas) –

žinių pri(si)minimas, sisteminimas, įgijimas, II lygis (vidutinis) – supratimo patikrinimas, grupavimo, sisteminimo, lyginimo gebėjimų ugdymas, III lygis (sunkus) – žinių taikymo, analizės, sintezės gebėjimų lavinimas) asmeninio susidomėjimo nuostatoms, mokymosi mokytis siekiams, dalyko žinioms ir gebėjimams ugdyti:

1) literatūros įvairovė: susidomėti ir susipažinti su dalykinių ir meninių tekstų žanriniais, tipologiniais, skiriamaisiais požymiams, juos suprasti, atpažinti, tyrinėti, lyginti;

2) literatūros kalba: susidomėti tekstų menine raiška, išsiaiškinti dalykinių ir meninių tekstų kalbinės raiškos ypatybes, gebėti atpažinti menines priemones, jas lyginti, naudoti konstruojant meninį tekstą;

3) literatūros pasaulis: patirti teigiamų potyrių įsivaizduojant grožinių tekstų vaizduojamus pasaulius, meninių tekstų laiko, vietos, veiksmo, veikėjų paveikslų p aptarti, lyginti, atpažinti;

4) literatūros prasmės: pajusti skaitomų tekstų trauką, intrigą, norą juos suprasti, siekti išsiaiškinti dalykinių ir meninių tekstų motyvus, temas, problemas, įminti pagrindines mintis, autorių intencijas;

5) rašymo laboratorija: susidomėti rašytinės raiškos modeliavimo ir tų modelių praktinio taikymo galimybėmis, išsiaiškinti mokomųjų rašytinės raiškos žanrų požymius, juos atpažinti, lyginti, gebėti jungti tekstų sandaros elementus į darnią visumą;

6) rašybos pagrindai: pasikartoti pagrindinius lietuvių kalbos rašybos principus, taisykles, skirti ir atpažinti skirtingus rašybos atvejus, taikyti rašybos taisykles praktiškai;

7) skyrybos pagrindai: išsiaiškinti lietuvių kalbos sintaksės pagrindus, suprasti pagrindines skyrybos taisykles, skirti ir atpažinti skirtingas sintaksės konstrukcijas ir skyrybos atvejus, taikyti skyrybos taisykles praktiškai;

8) kultūros jungtys: išsiaiškinti ir suprasti literatūros, meno, mokslo ir kitų kultūros sričių sąsajų galimybes, atpažinti, lyginti skirtingus ir panašius kultūros reiškinius.

Pavadinimų pirmieji sandai (iki dvitaškio) paliekami kaip 30 testų pagrindiniai raktiniai žodžiai, stengiamasi išsaugoti ir kitus pasikartojančius elementus ( kaip turinio ir testų atlikimo pobūdžio bendruosius kartotinius)

Testų dėlionės pavyzdys

Kiti Lituanistinės svetainės turinio sandai

Mokymo(si) uždaviniai (kiekvienam MO)

Mokymo(si) rekomendacijos (kiekvienam MO)

Įsivertinimas (kiekvienam MO elementui)

Žinynas (sąsajos su MO arba laisvai pasirenkamos studijos)

Naudotojo vadovas (informacija apie svetainės galimybes)

Kokie Jūsų įspūdžiai sugrįžus iš šios kelionės?

Kas sužinota nauja, siejant su pirminiais spėjimais?

Kaip šios svetainės medžiagą būtų galima pritaikyti Jūsų lituanistinėje

mokykloje?

VIII. Seminaro refleksija

Kuria linkme keitėsi Jūsų mokymo(si) mokyti mokytis nuostatos? Ką šio

seminaro metu patyrėte pozityvaus?

Kokių naujų žinių įgijote? Kaip jas galėtumėte sieti su pradinėmis?

Kokius mokymo(si) mokyti mokyti(s) gebėjimus turėtumėte / norėtumėte dar

ugdytis? Kaip, kokius kelius rinktumėtės?

IX. POEZIJOS ERDVĖS BEGALINĖS…ir mes…

Užrašykite savo mintis, jausmus ir / ar potyrius klausant eilių…

Pajūrio vaikai

Mes gyvenom prie jūros tada,

Du geri, du laimingi vaikai.

Palikti vandenų ir šviesų globoje,

Palikti vienudu amžinai.

Mes klajojom pajūrio taku,

Neidami protingyn nei senyn,

Du draugai tų žuvėdrų baltų, –

Krintančių lyg akmuo vandenin.

Kai išvargę vėlai vakare

Mes sumigdavom kur po medžiu,

Aš sapnuodavau ją, ji mane –

Begalybėj sapnų nekaltų.

Mes tetroškom gyventi drauge.

Du vaikai mėlynam pajūry!

Lig mirties. O po jos

Būt palaidoti paukščių žinia,

Kad sapnuos amžinuos

Jie dainuotų kur nors netoli.

Vytautas Mačernis, Šarnelė, 1943.III.18.

Dėkui už buvimą, galvojimą, darbą drauge – žodžius ir tylą…Tikėjimo,

vilties, sėkmės!