VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA

Eglė Maksvytienė

ĮRANKIAI, PADEDEDANTYS MOKYTOJUI ATSKLEISTI 4 KLASĖS

MOKINIŲ EMOCINĘ SAVIJAUTĄ NUOTOLINIO MOKYMOSI METU

TOOLS HELPING TEACHER TO REVEAL 4TH GRADE STUDENTS’

EMOTIONAL WELL-BEING DURING DISTANCE LEARNING

Profesinių studijų baigiamasis darbas

Profesinių studijų programa Pedagogika, valstybinis kodas: 631X10007

Pedagogikos studijų kryptis

Apginta: prof.dr. Lina Kaminskienė

(parašas)

(data)

Kaunas, 2020

1

TURINYS

SUMMARY ..............................................................................................................................2

ĮVADAS ........................................................................................................................ ...........3

1. Raidos ypatumai būdingi 4 klasės mokinių amžiaus tarpsniui …………………………....5

1.1. 10-11 metų amžiau.s vaikų fizinė ir pažintinė raida ………………………….……..…5

1.2. Psichosocialinė raida ………………………………………………………….…..........6

2. Emocijos, emocinė savijauta bei mokymosi aplinkos įtaka .................................................7

2.1. Emocijos ir jų išraiška .....................................................................................................7

2.2. Mokinių emocinė savijauta bei mokymosi aplinkos įtaka ...............................................9

3. Įrankiai, padedantys atskleisti mokinių emocinę savijautą .................................................11

3.1. Diskusija .........................................................................................................................11

3.2. Individualus pokalbis interviu metodu ...........................................................................12

3.3. Užduotis raštu „Nebaigti sakiniai” .................................................................................13

4. Įrankių, padedančių atskleisti 4 klasės mokinių emocinę savijautą, taikymo tyrimas ........14

4.1. Tyrimo metodika ir metodologija ...................................................................................14

4.2. Tyrimo duomenų analizė ................................................................................................16

4.2.1. Klasės charakteristika ................................................................................................16

4.2.2. Diskusija ....................................................................................................................17

4.2.3. Individualus pokalbis interviu metodu ......................................................................18

4.2.4. Užduotis raštu „Nebaigti sakiniai” …………………………………………...….…19

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ......................................................................................22

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................24

2

SUMMARY

Eglė Maksvytienė. Vytautas Magnus University: Kaunas, 2020. Final thesis - Tools

helping teacher to reveal 4th grade students’ emotional well-being during distance learning.

Research Purpose: to reveal which tool can help the teacher to reveal students’ emotional

well-being during distance learning. It was also analysed how distance learning affected students’

emotional well being. Research was done in one of Kaunas school with one 4th grade students (18

students between age of 10-11). Students’ emotional well-being was assessed by applying three

different tools, such as: discussion, individual conversations by interview method and written task

“Incomplete sentences”. Discussion was applied during online informal lesson, teacher and student

individual conversations by interview method were also organized online and task “Incomplete

sentences” could be done at any time in written. Research results showed that:

Discussion as a tool to reveal students’ emotional well-being is quite useful when

communicating with active students; meanwhile introvert students do not reveal their emotional

well-being enough in front of other peers. Discussion tool was applied on week II of distance

learning and it showed that students feel quite good and enthusiastic, they like distance learning, it

is interesting to learn in this way.

Individual conversations by interview method is the best tool compared to the other two.

All type of students get personal attention and this creates positive atmosphere that helps students to

reveal their emotions more sincerely. This tool was applied on week V of distance learning and it

showed that students are in positive mood, but they began to miss live interaction with peers and

teachers.

Written task “Incomplete sentences” is not sufficient to reveal students’ emotional well-

being. First, students did this task not online, therefore, nonverbal signs, such as facial expression or

voice intonation, could not be noticed. Second, students write their endings in only one or two

words, teacher cannot specify students’ thoughts or ask some additional questions. Third, students

can write insincere sentence endings or their interpretation of sentence beginning can be different.

This tool was applied on week VII of distance learning and it showed that most of students miss

live interaction and they would like to return to school.

3

ĮVADAS

Temos aktualumas. Šiuo ypatingu, precedento neturinčiu laikotarpiu, kuomet dėl viruso

COVID-19 prasidėjo karantinas, nuo kovo 30 d. visas mokymas(is) prasidėjo nuotoliniu būdu,

skaitmeninėje erdvėje, taip pat mokiniai neteko savo įprastos socializacijos. Atsiradus pokyčiams

įprastame gyvenime, kiekvienas išgyvena adaptacinį periodą (adaptacija – tai sugebėjimas

prisitaikyti prie kintančios aplinkos.), kurio metu gali kilti įvairių emocinių sunkumų. O ypač tai

jautriai paliečia mokyklinio amžiaus vaikus – išryškėja jų socialiniai gebėjimai ir negebėjimai,

mokiniai išgyvena skirtingas emocines savijautas. „Mokiniai, ypač jaunesnio amžiaus, susidūrę su

nauja aplinka arba mokymo(si) sąlygomis, jaučiasi pasimetę, nežinodami kaip elgtis. Dažniausiai jie

veikia pagal anksčiau susiformavusius elgesio modelius ir taiko jiems įprastus mokymosi būdus ir

gebėjimus, kurie ne visuomet geriausiai tinka naujoje aplinkoje. Reikalinga mokytojų ar kitų

asmenų pagalba ir vadovavimas, nes tai leistų prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos sąlygų, o taip

pat skatintų naujų mokymosi įpročių ir gebėjimų susiformavimą” (De Corte, 2003).

Prasidėjus karantinui mokyklos buvo priverstos susidurti su netikėtais mokymo iššūkiais –

teko sparčiai pasiruošti ir pradėti nuotolinį mokinių mokymą. Mokyklos visą dėmesį sutelkė į tai,

kad mokiniai turėtų tam reikalingus išteklius, tokius kaip, kompiuteriai, skaitmeninės prieigos

internete ir pan. Tuo tarpu emocinė mokinių savijauta atsidūrė antrame plane. Anot L.Bukšnytės,

nuo mokinio emocinės savijautos priklauso tiek mokinių motyvacija mokintis, tiek pats požiūris į

mokyklą kaip instituciją. Mokinio bloga savijauta gali įtakoti mokinio darbingumą, iniciatyvumą.

Mokinių bendravimas su kitais tampa sudėtingesnis, pradedama vengti situacijų, keliančių

nemalonius išgyvenimus. Taigi, susipažinus su psichologine literatūra, galima daryti išvadą, kad

mokinių emocinė savijauta turi didelės įtakos jų mokymosi motyvacijai bei, apskritai, vaiko

sveikatai ir asmenybės vystymuisi.

Visą tai lėmė šio darbo temos pasirinkimą – siekti atskleisti kaip pasikeitė mokinių

emocinė savijauta nuotolinio mokymosi metu ir, svarbiausia, kokie įrankiai pedagogui padėtų

atskleisti mokinių emocinę savijautą.

Šiame darbe bus tiriama vienos Kauno mokyklos 4 klasės mokinių emocinė savijauta

nuotolinio mokymosi metu. Tyrimo metu bus taikomi keli skirtingi įrankiai, padedantys atsiskleisti

mokiniams kaip jie jaučiasi. Tyrimo problema formuluojama šiais klausimais:

kokia 4 klasės mokinių emocinė savijauta mokantis nuotoliniu būdu;

kokių įrankių pagalba pedagogas gali išsiaiškinti kaip jaučiasi mokinys.

4

Remiantis formuluojamais tyrimo problemos klausimais, iškeliamas tyrimo tikslas –

atskleisti, kurių įrankių pagalba pedagogas gali atskleisti kaip jaučiasi mokiniai nuotolinio

mokymosi metu.

Tyrimo objektas – įrankių, padedančių pedagogui atskleisti 4 klasės mokinių emocinę

savijautą nuotolinio mokymosi metu, taikymo patirtis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti darbo tema literatūros šaltinius:

1.1. apibūdinti 4 klasės mokinių amžiaus tarpsnio raidos pagrindinius bruožus;

1.2. aprašyti emocijas, emocinės savijautos svarbą ir kaip mokymosi aplinka veikia

emocinę savijautą.

2. Sukurti įrankių sistemą, padedančią atsiskleisti mokinių emocinei savijautai nuotolinio

mokymosi laikotarpiu.

3. Įvertinti sukurtos sistemos veiksmingumą.

5

1. RAIDOS YPATUMAI BŪDINGI 4 KLASĖS MOKINIŲ

AMŽIAUS TARPSNIUI

Žmogus vystosi, bręsta visą gyvenimą, tačiau kiekviename amžiaus tarpsnyje gali susidurti

su tam tikromis amžiaus tarpsnių problemomis, vadinamomis krizėmis. Padėjus išspręsti

psichologinę krizę, asmenybei lengviau augti, vystytis. Kiekvienas krizinis išgyvenimas paskatina

emocinę brandą, sudaro sąlygas žmogui adaptyviai funkcionuoti. Todėl kiekvienas amžiaus tarpsnis

yra svarbus vaiko raidai bei įtakoja tolimesnį vystymąsi. Jei vaikas turi tam tikrų elgesio ar

emocinių problemų, būtų neteisinga manyti, jog tai laikina ir praeis, jog vaikas paprasčiausiai

“išaugs” tas problemas. D.Nasvytienės teigimu „pastaraisiais dešimtmečiais psichologai, pedagogai

ir psichiatrai atkreipė dėmesį į tai, kad ir vėlesniame amžiuje išlieka nemaža dalis vaikystėje

išryškėjusių elgesio ir emocinių problemų” (Nasvytienė, 2005). Daugelis psichinės sveikatos

problemų, diagnozuojamų suaugus – tai neišspręstų vaikystės problemų padarinys.

Vaiko raida yra plati sąvoka, ji apima fizinę, pažintinę ir psichosocialinę sritis. Tai

progresuojantys ir nuoseklūs vaiko minėtų sričių pokyčiai. Vaiko raida yra skirstoma į skirtingus

raidos etapus pagal amžių. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vyksta vaiko fiziniai, pažintiniai ir

psichosocialiniai pokyčiai, kurie lemia tolimesnį vaiko vystymąsi.

1.1. 10-11 metų amžiaus vaikų fizinė ir pažintinė raida

Fizinė raida daugiausiai apima pokyčius, kurie vyksta vaiko kūne, o taip pat susiję su

besivystančiais motoriniais gebėjimais ir sveikata. Pažintinė raida apima intelektinius gebėjimus,

kurie lemia žinių įsisavinimą, loginį mąstymą, aplinkos suvokimą, kalbą ir pan.

10-11 metų amžiaus, t.y., 4 klasės, mokiniai priskiriami viduriniosios vaikystės raidos

tarpsniui. Kalbant apie fizinę šio mokinių amžiaus tarpsnio raidą, labiausiai kinta ūgis ir svoris,

tačiau labai individualiai ir nevienodai. Taip pat sparčiai kinta kraujagyslių sistema, auga širdis,

lavėja vaikų judesiai, laikysena, eisena. Tobulėja smegenų veikla bei mąstymas, kuris tampa vis

logiškesnis. Lavėja vaiko vaizduotė, dėmesys (vis geriau sutelkiamas dėmesys į tam tikrą užduotį,

mažiau blaško pašaliniai dirgikliai), atmintis (vis geriau įsisavinamos tam tikros taisyklės,

naudojamas kartojimas, struktūravimas), kalbiniai gebėjimai (suvokiamos žodžių reikšmės bei

teisingai juos vartoja. Gali išmokti ne vieną, bet dvi ar daugiau kalbų.).

Taigi, šiame amžiaus tarpsnyje keičiasi tiek išvaizda, tiek fiziniai bei protiniai gebėjimai.

6

1.2. Psichosocialinė raida

Psichosocialinė raida – tai sudėtingas procesas, apimantis emocijas, savęs kaip asmenybės

suvokimą bei tarpusavio santykius su kitais žmonėmis.

Viduriniosios vakystės amžiaus tarpsnyje vyksta nemažai psichosocialinių raidos pokyčių.

Vaikai patiria asmenybės pasikeitimus, keičiasi psichologinio vaiko „Aš” supratimas ir

įsivaizdavimas. „Nuo pirmųjų mokymosi mokykloje dienų vyksta vaiko „Aš” skilimas, nes jis turi

skirtingai reaguoti į tėvų, mokytojų bei bendraamžių reikalavimus. Vaiko „Aš” vystosi trimis

kryptimis: „naminis Aš” – tėvams, „Aš, orientuotas į pasiekimus” – mokytojams ir „socialinis Aš”

– bendraamžiams. Tuomet gali atsirasti vidinės disharmonijos rizika.” (Čerkauskas ir Vaišnoraitė,

2000).

Vaikai pradeda save traktuoti kaip unikalią, skirtingą nuo kitų asmenybę. Jie jau gali

pažvelgti į save iš šalies. Savo charakterį geba apibūdinti pagal savo psichologinius požymius (pvz.,

sąžiningas, draugiškas, atsakingas) bei emocines savybes (pvz., linksmas, laimingas). Vis labiau

suvokia, jog jie priklauso tam tikrai lyčiai, tačiau nei mergaitės, nei berniukai paprastai dar vieni

kitais nesidomi ir daugiau laiko leidžia savo lyties grupėje. Vaikai šiame amžiuje jau nebe tokie

egocentriški, kaip ankstyvojoje vaikystėje, jų socialiniai gebėjimai padidėja, pvz., pradeda suvokti,

kad kiti žmonės gali turėti kitokį požiūrį ar nuomonę. Kitų žmonių nuomones ir požiūrį pradeda

lyginti su savo ar savo šeimoje vyraujančia nuomone bei požiūriu. Atsiranda kritinis savęs

suvokimas, vis labiau supranta, jog patys yra atsakingi už savo elgesį, klaidas, siekia tam tikrų

elgesio normų. Kartais kritiškumas savo atžvilgiu būna padidėjęs. Atsiranda polinkis juokauti bei

supratimas kuomet juokauja kiti.

Šio amžiaus vaikai tampa vis mažiau priklausomi nuo savo tėvų, kurių vaidmuo vaikų

gyvenime mažėja, tuo tarpu bendraamžių įtaka didėja. Pozityvūs santykiai su bendraamžiais daro

įtaką vaiko socialinės kompetecijos raidai. Su savo bendraamžiais sukuria savitą subkultūrą, sukuria

savitą žodyną. Šio amžiaus vaikams svarbi kitų nuomonė, ypač tai, ką kiti galvoja apie juos, nori,

kad kiti galvotų apie juos gerai. Taip pat siekia, kad tarpusavio santykiai su kitais žmonėmis būtų

geri. Šio amžiaus vaikų savigarbai didelės įtakos turi tai, kaip juos vertina bendraamžiai, kaip jiems

sekasi mokykloje mokintis, o taip pat ir namų aplinka. Kadangi vaikams svarbi kitų nuomonė, todėl

didelę įtaką gali daryti ir mokytojai, ypač, jei mokytojai juos vertina ir kaip asmenybes, ir kaip

mokinius iš akademinės pusės.

Šiame amžiaus tarpsnyje „vaikas pradeda saugoti savo psichologinę erdvę ir kitiems atrodo

užsidaręs. Išryškėja kiti asmenybės ypatumai. Vienas iš jų yra drovumas, kuris susijęs su bendru

savęs vertinimu. Nustatyta, jog mergaitės yra drovesnės nei berniukai. Svarbus šių vaikų gyvenimo

7

pasikeitimas yra tai, kad jie išmoksta orientuotis savo vidiniame pasaulyje.”

(http://www.skaitykla.moksliniaidarbai.lt/pradinuko-psichologine-charakteristika.html).

Šio amžiaus vaikai turi jų amžiaus raidos tarpsniui būdingų baimių. Jeigu ikimokyklinio

amžiaus vaikai bijo savo mirties, tai šio amžiaus vaikai pradeda bijoti savo artimų žmonių mirties.

Baimė ir nerimas gali kilti ir dėl mokyklos, kaip pvz., dėl nesutarimų su savo bendraamžiais arba jei

patiria fizinį, psichologinį smurtą. Vėliau šios baimės keičiasi arba išnyksta. Užsitęsus šioms

baimėms, vaikas gali patirti bejėgiškumą, gali nesugebėti kontroliuoti savo jausmų. Nesugebėjus

„susitvarkyti” su šiais sunkumais, gali prasidėti mokyklinė neurozė. (Čerkauskas ir Vaišnoraitė,

2000).

Išanalizavus literatūros šaltinius, galima daryti išvadą, kad vaiko raida, asmenybės

vystymasis priklauso nuo to kaip sugebama įveikti tam tikras raidos tarpsniui būdingas problemas

bei krizes. Neįveikus tam tikrų sunkumų ir krizių, tai gali atsiliepti vėlesniame amžiuje bei įtakoti

emocinę brandą bei psichinę sveikatą. 10-11 amžiaus vaikams didesnę įtaką pradeda daryti

bendraamžiai, su jais siekiama gerų tarpusavio santykių, nori patikti kitiems. Taip pat svarbus

mokytojų vertinimas, ne tik kaip mokinio iš akademinės pusės, bet ir kaip asmenybės. Blogi

tarpusavio santykiai, nevertinimas kaip asmenybės veikia emocinę vaiko sveikatą, o tai įtakoja

mokymosi motyvaciją, gali prasidėti sveikatos bei socialinės problemos.

2. EMOCIJOS, EMOCINĖ SAVIJAUTA BEI MOKYMOSI

APLINKOS ĮTAKA

2.1. Emocijos ir jų išraiška

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžio emocija paaiškinimas pateikiamas kaip: 1.

Psichinis išgyvenimas, jausmas; 2. Išorinis jausmo reiškimasis. A.Palujanksienė ir D.Jonušienė

nurodo, kad emocijos, tai „žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas”.

(Palujanskienė ir Jonušienė, 2010).

Emocijos lemia tam tikrą žmogaus elgseną, nuo jų priklauso asmenybės vystymasis. Nėra

blogų ar gerų emocijų, netinkami gali būti tik žmogaus elgesys, veiksmai, sprendimai. Emocijų

skalė yra labai plati. Viena populiariausių klasifikacijų yra psichologo Robert Plutchik, kuris

emocijas skirsto į šias 6 bazines: džiaugsmas, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė, nuostaba, liūdesys.

Psichologas C.Izard išskiria 10 pagrindinių emocijų: susidomėjimas, džiaugsmas, nuostaba,

8

nusiminimas, pyktis, pasibjaurėjimas, panika, baimė, gėda, kaltė. (Palujanskienė ir Jonušienė,

2010). Tačiau be šių pagrindinių emocijų yra ir daugiau, jos gali būti ir mišrios, tokios kaip

piktdžiuga (pasibjaurėjimas ir džiaugsmas), pasipiktinimas (nustebimas ir pyktis) ir pan.

Emocijos atlieka tris pagrindines funkcijas:

1. Reguliacinė funkcija – emocijos reguliuoja elgesį;

2. Komunikacinė – emocijos inicijuoja ir palaiko tarpasmeninę komunikaciją;

3. Vertinamoji – suteikia subjektyvią informaciją apie aplinkinį pasaulį. (Palujanskienė ir

Jonušienė, 2010).

Bendrai emocijos gali būti skirstomos į teigiamas ir neigiamas. Teigiamos emocijos

patiriamos, kai žmogus patenkina savo norus, tuo tarpu neigiamos – kai norai nėra patenkinami.

Vaikas, kuris gauna dėmesio, patiria emocinę gerovę, t.y., jis savimi pasitiki, jaučiasi saugus ir

geros nuotaikos. Emociškai bręsti vaikui padeda jo aplinkos žmonės: tėvai, mokytojai, draugai.

Priklausomai nuo kiekvienų santykių vaikas išmoksta įveikti sunkumus bei prisitaikyti socialinėje

aplinkoje. Neigiamas emocijas suaugę žmonės dažniausiai kontroliuoja, tam, kad atitiktų

visuomenės elgesio normas. Tuo tarpu vaikus reikia to mokinti. Emocijos gali būti valdomos

sąmoningai, pvz., meditacijos, saviįtaigos būdu. Taip pat gali būti valdomos ir nesąmoningai – ego

gynybos mechanizmais, sapnų dėka.

Kaip atsiranda tam tikra emocija, kas ją sukelia? Užsienio psichologai pateikė kelias

emocijų atsiradimo teorijas:

Tam tikras dirgiklis sukelia fiziologinius pokyčius, kurie siunčia signalą į centrinę nervų

sistemą ir tik tada kyla emocija. (James-Lange emocijų teorija (Myers, 2000).

Emocija ir fiziologinė reakcija atsiranda tuo pačiu metu. (Cannon-Bard emocijų teorija)

(Myers, 2000).

Suvokiamas objektas sukelia susižadinimą, fiziologinius pokyčius, tačiau jie nėra

pakankami emocijai patirti. Svarbiausia ne fiziologiniai pokyčiai, o kaip žmogus vertina juos: ar

kaip sukeliančius emocijas, ar ne. (Schachter dviejų veiksnių teorija: emocijai išgyventi yra būtinas

organizmo sužadinimas ir jo pažintinis įvardijimas). (Palujanskienė ir Jonušienė, 2010).

Emocijų išraiška gali būti asmens fiziologiniai rodikliai, tokie kaip pvz., stipriau plaka

širdis, padidėjęs prakaitavimas. Taip pat emocijos gali būti atpažįstamos iš neverbalinių ženklų,

pvz., veido išraiška (įtempti veido raumenys, pakelti arba nuleisti lūpų kampučiai, suraukti antakiai

ir t.t.), kūno kalba (suspausti kumsčiai, sunertos rankos, stovėsena ir t.t.).

9

Tačiau, verbalinė išraiška yra pati tiksliausia, nereikalaujanti tokios interpretacijos kaip

neverbaliniai ir fiziologiniai ženklai. Deja, dažna problema yra ta, kad suaugę žmonės nevisada

sugeba įvardinti savo emocijas, tad, natūralu, jog vaikams tai padaryti yra dar sudėtingiau. 4 klasės

mokiniai yra tokiame amžiaus raidos tarpsnyje, kai pradeda orientuotis savo vidiniame pasaulyje, iš

to galima daryti išvadą, kad jie jau gali gebėti atpažinti ir įvardinti savo emocijas. Albanese ir jo

kolegų (2010) tvirtinimu, būtent 9-11 metų vaikai pasiekia paskutinę, refleksyviąją emocijų

supratimo raidos fazę, apibūdinamą individo gebėjimu iš įvairių perspektyvų suprasti situaciją, kuri

vienu metu gali sukelti skirtingus ar net prieštaringus jausmus. Šioje fazėje emocijų supratimas

grindžiamas morale, taisyklėmis ir kitais mišriais komponentais.

2.2. Mokinių emocinė savijauta bei mokymosi aplinkos įtaka

Anot profesorės habil.dr. V.Targamadzės, mokyklos vaidmuo žmogaus gyvenime yra labai

didelis, joje dedami svarbūs žmogaus ugdymo pamatai. Tai turi reikšmingą įtaką asmenybės

vystymuisi, emocinei savijautai, mokymosi sėkmei. Taip pat ji daro įtaką vaikų patyrimui, jų

saviugdai, padeda formuotis vaikų pomėgiams, jų kultūrai. (2019).

Emocinė savijauta – tai viena iš esminių vidinių žmogaus būsenų, nurodanti, kaip žmogus

jaučiasi konkrečioje socialinėje aplinkoje (Aramavičiūtė, 2004). Mokyklinio amžiaus vaiko

socialinė aplinka yra jo šeima, mokykla (bendraamžiai, klasės draugai, mokytojai), neformalaus

ugdymo bendruomenės. Galima daryti išvadą, kad konkreti vaiko aplinka įtakoja kaip vaikas

jaučiasi emociškai. Mokykla, po šeimos, yra nemažiau svarbi aplinka vaiko gyvenime. Mokykloje

vaikai praleidžia nemažą, o kartais net ir ilgesnę nei namuose, dienos dalį, kurios metu įgyja naujų

žinių, įtvirtina turimas, kuria santykius su kitais mokyklos bendruomenės nariais. Visą laiką,

praleidžiamą mokykloje, vyksta vaiko ugdymo(si) procesas. Tai gali būti ir ugdymas(is), kurio

mokytojas ar institucija nesiekia ir kuris prieštarauja jos palaikomoms idėjoms, tačiau nepaisant to

jis vyksta. Todėl svarbu, kad ugdymo(si) aplinka būti kuo palankesnė, tokia, kuri padėtų vaiko

ugdymui(si).

Pradinio ugdymo bendrojoje programoje teigiama, kad „9.1. Ugdymo(si) aplinka

suprantama kaip erdvė, kurioje vaikai būna, mokosi, bendrauja, ir kur nuolat kuriasi tarpusavio

santykiai. ” Taip pat šioje programoje ugdymo(si) aplinka apibrėžiama ne tik tam tikromis fizinėmis

charakteristikomis (kaip pvz., aplinka turėtų būti pritaikyta įvairiems mokinių poreikiams, mobili,

saugi ir higieniška, estetiška, kūrybiška ir t.t.), bet taip pat nurodoma ir kokie santykiai turėtų būti

kuriami: „mokytojų ir mokinių santykiai grindžiami tolerancija, laisve, atsakomybe.” Pabrėžiama

tai, kad aplinka įtakoja mokinių ir mokytojų savijautą, darbingumą. „Stimuliuojanti emocinė

10

aplinka, kurią sudaro šilti, bendradarbiavimu grindžiami mokinių, mokytojų, tėvų santykiai, skatina

sėkmingą mokymąsi”. (Pradinio ugdymo bendroji programa, 2016).

Mokymosi aplinka apibūdinama ir Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

apraše: „59. Mokymo(si) aplinką sudaro mokyklos, namų, gamtos, socialinė ir kultūrinė

bendruomenės aplinka. Fizinė ir virtuali mokymo(si) aplinka yra saugi, sveika, lengvai pertvarkoma

ir tikslingai panaudojama pagal mokymosi tikslus.” Šiame programų apraše taip pat apibrėžiami

santykiai, požiūris į mokinį: „60. Mokykloje visi jaučiasi saugiai, patogiai, jaukiai. Santykiai tarp

mokyklos bendruomenės narių pagarbūs, konstruktyvūs, geranoriški, tolerantiški, lygiaverčiai,

grindžiami bendradarbiavimu, atjauta. Mokiniu pasitikima, pripažįstami jo poreikiai, lūkesčiai,

nuomonė, sukurta pagalbos mokiniui sistema. Mokytojai pozityviai priima kiekvieną mokinį, geba

valdyti kritines elgesio situacijas, įveikti iššūkius”. (Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų aprašas, 2015).

Šiuolaikinis ugdymas remiasi humanistinėmis idėjomis. Anot humanizmo šalininkų,

mokymas turėtų būti orientuotas į mokinį, o mokytojas yra tik padėjėjas, kuris ne tik žinias

perteikia, bet ir padeda mokiniams atsiskleisti, suvokti savo poreikius bei pasirinkti tikslus. Nuo

gerų santykių su mokytojais priklauso mokinių motyvacija, mokiniai jaučiasi saugiau. Psichologai

vis primena, kad santykiai turi remtis modeliu, kai visi kolektyvo nariai yra svarbūs, gerbiami.

„Lengviausia, prasmingiausia ir efektyviausia mokytis tokioje aplinkoje, kai mokinys nejaučia

baimės”. (Kyburienė, 2006)

Taip pat labai svarbus veiksnys gerai emocinei savijautai yra ir klasės mikroklimatas. Tik

esant palankiam klasės klimatui vaikas jausis gerai, saugiai, bus motyvuotas, laikysis susitartų

taisyklių. Na ir priešingai, esant blogam klasės klimatui vaikas gali tapti nervingas, irzlesnis bei

mažėja mokymosi motyvacija.

Prasidėjus nuotoliniam mokymui(si) fiziškai mokinių mokymosi aplinka persikėlė į namų

erdvę, kuri jau nepriklauso nuo mokymosi įstaigos, nes kiekvieno mokinio namų aplinka yra

individuali, priklausomai nuo šeimos dydžio, materialinės gerovės, santykių su šeimos nariais ir t.t.

Mokykla šiuo išskirtiniu laikotarpiu suteikė mokymui(si) reikalingas prieigas skaitmeninėje

platformoje bei mokymuisi reikalingas priemones, kaip pvz., kompiuteriai, jei buvo toks poreikis.

Literatūros šaltiniuose, aprašant mokymosi aplinką, didelis dėmesys skiriamas mokinio santykiams

su mokyklos bendruomene – mokytojais, klasiokais, administracija. Bendravimas su mokytoju,

klasės draugais šiuo metu nenutrūko, bet pasikeitė bendravimo forma – bendravimas persikėlė į

skaitmeninę erdvę. Taigi, mokytojas, o ypač klasės vadovas, kuris geriausiai pažįsta savo mokinius,

kasdien bendraudamas tiesioginėse vaizdo pamokose, gali pastebėti kaip mokiniai jaučiasi

11

emociškai. Tačiau, atpažinti mokinio emocinę savijautą iš neverbalinių ženklų tampa sudėtingiau,

kadangi ne visi mokiniai išdrįsta bendrauti įsijungus vaizdo kamerą, kartais bendravimą apsunkina

ir techniniai trikdžiai, taip pat mokytojas negali stebėti mokinių tarpusavio bendravimo, kaip

būdavo anksčiau, pvz., pertraukų metu. Tad tenka pasitelkti kitus būdus ar tam tikrus didaktinius

įrankius, kurių pagalba mokiniai atsiskleistų.

3. ĮRANKIAI, PADEDANTYS ATSKLEISTI MOKINIŲ

EMOCINĘ SAVIJAUTĄ

Šiuolaikinis – XXI amžiaus – gyvenimas nuolatos kinta, sparčiai tobulėja technologjijos,

progresuoja ekonomika ir socialinis gyvenimas. Visa tai skatina tobulėti ir mokyklas, t.y., tobulėja

mokyklų aplinka, atnaujinami mokymosi ištekliai, ugdymo turinys, keičiasi požiūris į mokinį.

Šiuolaikiniame ugdymo turinyje daugiausiai dėmesio skiriama mokinio kompetencijų ugdymui bei

pateikiami reikalavimai/patarimai pedagogui kaip reikėtų organizuoti ugdymo(si) procesą, kad

mokiniai išsiugdytų pagrindines kompetencijas. „Šiuolaikinės didaktikos objektas – mokymas ir

mokymasis, kaip interaktyvus dinamiškas procesas, kuriame svarbi mokytojo ir mokinio sąveika,

skatinanti mokymą(si) (gebėjimų, vertybių įsisavinimą ir žinių transformavimą į supratimą).”

(Žibėnienė ir Indrašienė, 2017).

Šiuolaikinis mokytojas, besiremiantis humanizmo idėjomis, visų pirma teikia svarbą

santykiui su mokiniu, kuris yra nuoširdus, draugiškas, taip pat atkreipia dėmesį į tai kaip mokinys

jaučiasi, ką išgyvena. Anot J.Kerevičienės, mokytojai turi padėti vaikui atsiskleisti, turi priimti ir

vertinti mokinį tokį, koks jis yra ir leisti jam pačiam pasirinkti savo tikslus. (2014). Anot

humanizmo šalininkų, didžiausia vertybė yra asmenybė, jos raida ir jausmai, tačiau mokykla ir

mokytojai ne visada į tai atsižvelgia.

Kadangi šiuolaikiniame ugdyme didelis dėmesys turėtų būti teikiamas mokinio jausmams,

emocinei savijautai, šiame darbe aprašomi keli įrankiai, kurie bus pritaikyti siekiant atskleisti 4

klasės mokinių emocinę savijautą šiuo ypatingu laikotarpiu, kai visas mokymasis persikėlė į

nuotolinę erdvę. Taip pat tyrimo pagalba bus išsiaiškinta, kuris iš pateiktų įrankių yra

patikimiausias.

3.1. Diskusija

12

Tai aktyvus mokymo metodas, kai parenkama tam tikra tema ir jos plėtotei užduodami

klausimai bei skatinamas dalyvių pasisakymas. Kaip metodą galima taikyti įvairiais tikslais:

problemos svarstymui, turimų duomenų, informacijos pasikeitimui, neformalaus bendravimo

tikslais ir pan. Z. Javtokas informaciniame metodiniame leidiny nurodė kelis sėkmingos diskusijos

aspektus. Tam, kad diskusija būtų sėkminga, reikia turėti parengtą jos planą. Taip pat sėkmingą

diskusiją lemia aplinka bei santykiai. Tik saugiai jaučiantis dalyviai geba mąstyti ir drąsiai ginti

savo nuomonę.

Išskiriami diskusijos privalumai:

dalyvių aktyvumas;

galimybė pasidalinti mintimis, žiniomis, idėjomis, nuomonėmis;

padeda ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis;

padeda ugdytis atsakomybei už mokymąsi;

formuoja demokratijos įgūdžius;

lavina kritinį mąstymą;

ugdo komunikacinius gebėjimus, bendravimo etiką ir pan.

Išskiriami diskusijos trūkumai:

galutinis rezultatas gali būti nenaudingas („tuščia diskusija”);

diskusijos eiga ir rezultatas labai priklauso nuo dalyvių gebėjimo reikšti savo mintis,

išklausyti kitus;

dažniausiai pasireiškia dominuojantys asmenys, o ramesnieji lieka pasyvūs.

Diskusijos būna kelių tipų: klasikinė, įvadinio klausimo ir grupių diskusija. (Javtokas,

2012).

Šio darbo atveju bus taikoma klasikinė diskusija, kai dalyvauja visi klasės mokiniai.

Diskusija bus taikoma neformalaus bendravimo tikslais, siekiant pasidalinti savo nuomone apie

nuotolinį mokymą(si) bei emocine savijauta šiuo ypatingu laikotarpiu. Diskusijos vedėjas –

mokytojas – suformuluoja diskusijos temą ir stengiamasi užtikrinti, kad visi klasės mokiniai

dalyvautų aktyviai.

3.2. Individualus pokalbis interviu metodu

Interviu – sistemingas duomenų rinkimo metodas, kuris naudojamas tiesioginio ar

netiesioginio pokalbio metu. Dažnu atveju šis metodas naudojamas kokybiniuose tyrimuose.

13

Tyrėjas paprastai turi būti iš anksto pasiruošęs pokalbiui, t.y., numatęs struktūrą, pokalbio

procedūrą ir turinį (pasirengęs interviu klausimus). Interviu gali būti skirstomas į:

struktūruotą (iš anksto paruošti klausimai);

pusiau struktūruotą (iš anksto paruoštų klausimų mažiau);

nestruktūruotą (paruoštų klausimų nėra).

Interviu pagalba galima surinkti informaciją apie nagrinėjamą problemą, taip pat surinkti

tokią informaciją, kurią kitais būdais būtų sudėtingiau išgauti, kaip pvz., emociniai išgyvenimai,

patirtys, asmeninė nuomonė, įsitikinimai ir t.t.

Interviu metodo trūkumai:

užima daug laiko kol apklausiamas kiekvienas respondentas bei vėliau apdorojama iš

respondentų surinkta informacija;

kai kuriais atvejais tai pakankamai brangus metodas ir kaštų atžvilgiu (pvz., jei bendravimas

vyksta telefonu).

Kad interviu būtų patikimas taip pat svarbus tyrėjo ir respondento santykis, kadangi

skirtingus respondentus gali skirtingai įtakoti tyrėjas, o nuo to priklauso surinktos informacijos

kokybė. (Bitinas, Rupšienė ir Žydžiūnaitė, 2008).

Šio darbo tyrime individualus pokalbis interviu metodu bus taikomas įprastinėje

skaitmeninėje platformoje, kurioje mokiniai bendrauja tiesioginių pamokų metu. Pokalbis bus

laisvos formos, su įvadiniais klausimais teigiamai atmosferai sukurti ir vėliau užduodant atvirus

klausimus, susijusius su mokinio emocine savijauta.

3.3. Užduotis raštu „Nebaigti sakiniai”

„Nebaigti sakiniai”– tai individualus didaktinis metodas, kai kiekvienas mokinys gauna

lapelį su sakinio pradžia, o sakinio pabaigas mokiniai privalo sugalvoti patys. Sakiniai gali būti

labai įvairūs, priklausomai nuo veiklos ir kokio tikslo mokytojas siekia. Kiek sakinių bus pateikta

gali nuspręsti arba pats mokytojas, arba pasitelkiant mokinių pagalbą. Be to, besimokantieji gali

siūlyti ir savo sakinių pradžią. Šis metodas gali būti taikomas ir pamokos metu klasėje, ir kaip namų

darbas. (Žibėnienė ir Indrašienė, 2017).

14

Šio darbo tyrime šis įrankis taikomas emocinei savijautai atskleisti. Sakinio pradžios

susijusios su mokinių emocine savijauta nuotolinio mokymosi metu. Užduotis bus atliekama raštu,

laisvu nuo pamokų metu.

4. ĮRANKIŲ, PADEDANČIŲ ATSKLEISTI 4 KLASĖS

MOKINIŲ EMOCINĘ SAVIJAUTĄ, TAIKYMO TYRIMAS

4.1. Tyrimo metodika ir metodologija

Šiame darbe tiriama vienos Kauno mokyklos 4 klasės mokinių emocinė savijauta pradėjus

mokytis nuotoliniu būdu. Svarbu laiku atpažinti ar vaikas turi emocinių problemų, nes dėl jų gali

sutrikti vaiko psichinė ir fizinė sveikata, pablogėti gyvenimo kokybė. Kadangi tiesioginis pedagogo

bendravimas vyksta skaitmeninėje erdvėje, mokytojui sudėtingiau suprasti mokinio emocinę

savijautą interpretuojant neverbalinius ar fiziologinius ženklus, nes ne visi mokiniai jaukiai jaučiasi

pamokoje įsijungus vaizdo kamerą. Tuomet tenka pasikliauti kalbėjimo intonacija bei turiniu, tai pat

svarbu gerai pažinoti mokinius, jų charakterio savybes. Tam, kad pedagogas išsiaiškintų kaip

jaučiasi mokinys, ar įvykus mokymosi pokyčiams mokinys patyrė emocinius pokyčius, buvo

pasitelkti keli skirtingi įrankiai:

Diskusija;

Individualūs pokalbiai interviu metodu;

Užduotis raštu „Nebaigti sakiniai” – didaktinis įrankis, kurio tikslas, kad mokiniai užbaigtų

sakinius savo mintimis apie mokyklą.

Šie trys įrankiai buvo taikomi skrtingomis aplinkybėmis:

Diskusija vyko tiesioginės pamokos metu, skaitmeninėje platformoje (Microsoft TEAMS),

bendraujant visai klasei, II-ąją mokymosi nuotoliniu būdu savaitę;

Individualūs pokalbiai interviu metodu buvo taikomi bendraujant su kiekvienu mokiniu

atskirai prisijungus skaitmeninėje platformoje (Microsoft TEAMS), V-ąją nuotolinio

mokymosi savaitę.

Užduotis raštu „Nebaigti sakiniai” buvo skirta atlikti laisvu nuo pamokų metu (Eduka

Klasė aplinkoje), VII-ąją nuotolinio mokymosi savaitę.

Kadangi mokiniai yra skirtingų charakterių (vieni drąsesni ir atviresni, kiti uždaresni),

tikėtina, kad uždaresni mokiniai dalyvaus pasyviai tiesioginėje pamokoje kitų klasiokų akivaizdoje.

15

Dėl šios priežasties, keli įrankiai parinkti atsižvelgiant į tai, kad uždaresni mokiniai, tikėtina, labiau

atsiskleis bendraujant individualiai arba, apskritai, atliekant užduotį raštu. Taigi, taikant šiuos

įrankius, labiausiai dėmesys ir buvo kreipiamas į tai, kurių įrankių pagalba mokiniai labiau

atsiskleidžia. Atliekant tyrimo duomenų analizę, mokiniai buvo išskirti pagal charakterio tipą.

Tyrime bus keliamas probleminis klausimas kokius įrankius taikant geriau atsiskleidžia

mokinių emocinė savijauta nuotolinio mokymosi metu.

Pasirinkta kokybinė metodologinė kryptis, atsižvelgiant į šiuos aspektus:

tyrimas bus atliekamas nuotolinio mokymosi aplinkoje su konkrečia klase;

tyrimas pradedamas nuo faktų rinkimo – laisvas neformalus interviu su klasės vadovu apie

klasės mokinių charakteristiką;

tyrėjo ir tiriamųjų santykis glaudus, tyrėjas vadovaus taikant įrankius, padedančius

atskleisti mokinių emocinę savijautą;

tiriamųjų emocinė savijauta nagrinėjama taikant skirtingus įrankius. Analizė ir

informacijos rinkimas vyks vienu metu.

Pasirinktas tyrimo tipas – profesinės veiklos tyrimo tipas. Šis tyrimas nukreiptas į

konkrečią problemą, su kuria susiduriama profesinėje veikloje, t.y., siekiant pastebėti mokinių

emocinę savijautą.

Tyrimo etapai ir instrumentai:

Klasės mokinių charakteristikos analizė – laisvas neformalus interviu su klasės vadovu;

klasės mokinių emocinės savijautos analizė taikant diskusiją tiesioginės pamokos metu –

pokalbio gairės;

klasės mokinių emocinės savijautos analizė taikant individualius pokalbius interviu metodu

– interviu gairės;

klasės mokinių emocinės savijautos analizė taikant užduotį raštu „Nebaigti sakiniai” –

sakinių pradžios;

tyrimo turinio analizė – duomenų analizės forma.

Tyrimo imties charakteristika. Tyrimas buvo atliekamas vienoje Kauno mokykloje,

kurioje mokosi 1-8 klasių mokiniai. Tyrime dalyvavo viena 4 klasė, kurioje mokosi 18 mokinių: 8

berniukai ir 10 mergaičių (10-11 metų amžiaus).

Ši klasė pasirinkta, nes su ja teko daugiausiai bendradarbiauti profesinės veiklos praktikos

metu. Klasė per 4 mokslo metus pakeitė 4 mokytojus, tad yra patyrusi ne vieną pokytį

16

mokykliniame gyvenime, o nuo rudens laukia ir dar vienas pokytis – perėjimas į pagrindinio

ugdymo pakopą, 5 klasę.

Tyrimas buvo atliekamas nuotolinio mokymosi metu (nuo 2020 04 13 – 2020 05 22).

Tyrimas, taikant 3 įrankius emocinei savijautai atskleisti, atliktas nuotolinio mokymosi aplinkoje

(Microsoft Teams), per tiesiogines vaizdo pamokas bendraujant su visa klase bei bendraujant

individualiai su kiekvienu mokiniu, užduotis raštu paskirta Eduka Klasė aplinkoje.

Etikos principai, kurių bus laikomasi atliekant tyrimą:

tiriamųjų savanoriškumas;

tiriamųjų anonimiškumas;

tyrimo rezultatai pateikiami apibendrintai, nenurodant vardų ir pavardžių;

informacijos apie tyrimo tikslus ir paskirtį teikimas.

4.2. Tyrimo analizė

4.2.1. Klasės mokinių charakteristika

Tyrimo pradžioje su klasės vadove buvo atliktas laisvas neformalus interviu, iliustruojant is

bendrą klasės charakteristiką.

Ši klasė yra judri, aktyvi, yra keli ryškūs lyderiai, turintys elgesio problemų, keli – teigiami

lyderiai. Pagal asmenybės tipą klasėje išskiriami 3 mokiniai kaip uždaresnio charakterio tipo.

Dauguma mokinių yra smalsūs, domisi juos supančia aplinka, mėgsta pasidalinti savo patirtim,

įspūdžiais, nuomone. Kai kuriems mokiniams sunkiau sekasi išklausyti kitus bei gerbti jų nuomonę,

stokoja kultūringo bendravimo įgūdžių. Nedaugelis mokinių pamokų metu geba dirbti atsakingai,

susikaupti, klausytis ir išgirsti, trukdo dirbti kitiems, ne visada laikosi mokinio taisyklių, trūksta

motyvacijos. Bendras mokinių mokymosi pasirengimo lygis:

2 mokiniai mokosi A lygiu;

3 patenkinamai (jie mokosi pagal pritaikytas programas);

13 mokinių mokosi pagrindiniu lygiu.

Pertraukų metu – judrūs, aktyvūs, bendraujantys. Būna atvejų, kai konkuruoja tarpusavyje

bei sunkiai sekasi susitarti, kyla konfliktų, dažniausiai tarp tų pačių mokinių. Užklasinėje veikloje

dauguma mokinių yra aktyvūs, noriai dalyvauja įvairiuose klasės bei mokyklos renginiuose,

projektuose, iniciatyvūs, mėgstantys pasirodyti.

17

4.2.2. Diskusija

Praėjus 1 savaitei po nuotolinio mokymo(si) pradžios, su mokiniais tiesioginės klasės

valandėlės metu (2020 04 06) buvo diskutuojama apie nuotolinį mokymą(si) ir kaip jie jaučiasi.

Pradžioje diskusijos mokytoja leido pasisakyti visiems norintiems. Kaip ir buvo tikėtina, pirmieji

pasisakė aktyvieji klasės mokiniai, kurie ir iki nuotolinio mokymo(si) aktyviai ir drąsiai

dalyvaudavo pamokų metu. Per dvi savaites mokiniai jau buvo išmokę naudotis informacinėmis ir

komunikacinėmis technologijomis, naudojamomis nuotoliniame mokyme. Dauguma mokinių

diskusijos metu apie nuotolinį mokymąsi atsiliepė pozityviai, teigė, jog jiems patinka taip mokintis

bei argumentavo kodėl. Jų atsakymuose labiausiai atsispindėjo šie privalumai:

labai įdomu taip mokintis;

daugiau laisvo laiko lieka savo mėgstamoms veikloms;

galima ilgiau pamiegoti;

trumpesnė mokymosi diena;

ilgiau galima būti prie kompiuterio;

niekas netrukdo daryti užduočių;

nereikia niekur eiti, ypač kai blogas oras.

Iš išvardintų trūkumų atsispindėjo šie argumentai:

keletas mokinių abejoja savo sugebėjimais atsiųsti namų darbus mokytojai;

mokinius trikdo techninės problemos – stringa garsas, ne visada girdisi ką mokytoja ar

klasiokai kalba;

nežino ar teisingai atlieka užduotis;

negali susitikti gyvai su klasės draugais ir mokytojais.

Kaip minėta anksčiau, klasėje yra 3 uždaresni mokiniai, kurie šios diskusijos metu

dalyvavo pasyviai, daugiau kaip klausytojai. Tuomet mokytoja kreipėsi asmeniškai į juos. Jų

atsakymai į klausimą, ar patinka mokytis nuotoliniu būdu, buvo gan trumpi ir neišsamūs: patinka,

nežinau. Mokytojai pastebėjus, kad šie mokiniai jaučiasi nejaukiai ir vengia diskutuoti, liovėsi

klausinėti.

Apibendrinant diskusijos metodą kaip įrankį mokinių emocinei savijautai atskleisti, galima

teigti, jog šis įrankis tinkamas bendraujant su aktyviaisiais, atviresniais mokiniais. Kaip privalumą

galimą įžvelgti tai, kad diskusijos metu visuomet galima pasitikslinti atsakymus į klausimą, taip pat

iš esamos diskusijos išplaukia nauji klausimai, į kuriuos iš karto galima gauti atsakymą. Tačiau,

uždaresni mokiniai, visų klasiokų akivaizdoje, dalyvavo pasyviai, jautėsi nejaukiai, vengė atsakinėti

18

ir informacijos apie jų savijautą surinkta minimaliai. Jeigu mokytoja nebūtų asmeniškai adresavus

klausimo šiems mokiniams, jie būtų apskritai nepasisakę.

Apibendrinant mokinių emocinę savijautą praėjus kelioms savaitėms nuo nuotolinio

mokymosi pradžios, galima daryti išvadą, kad dauguma mokinių jaučiasi gerai, jų atsakymuose

atsispindėjo daugiau privalumų nei trūkumų. Kadangi dauguma mokinių dalyvavo prisijungus

vaizdo kamerą, jų veido išraiškos taip pat atspindėjo gerą nuotaiką.

4.2.3. Individualus pokalbis interviu metodu

Individualiems pokalbiams buvo iš anksto paskirtas laikas (2020 04 27 – 2020 04 30).

Pokalbiai vyko įprastinėje skaitmemeninėje platformoje tiesiogiai. Kadangi diskusijoje uždaresni

mokiniai dalyvavo pasyviai, buvo tikėtasi, jog taikant šį įrankį, informacijos apie jų emocinę

savijautą bus surinkta daugiau. Taikant šį įrankį, mokytojos dėmesys sutelktas į vieną mokinį.

Vaikas, kuris gauna dėmesio, patiria emocinę gerovę, t.y., jis savimi pasitiki, jaučiasi saugus ir

geros nuotaikos Įvadinėje dalyje pasidomėjus jo kasdienybe ar asmeniniais interesais, sukuriama

jauki pokalbio atmosfera, o tai lemia atviresnį ir nuoširdesnį bendravimą su mokiniu.

Individualūs pokalbiai interviu metodu buvo vykdomi laisvu neformaliu stiliumi šia eiga:

pokalbio pradžia – įvadinis pasikalbėjimas apie kasdienius dalykus (pvz., Ką veiki po

pamokų? Ką skaitai? Kokius filmus žiūri? Kokį augintinį turi? ir t.t.);

atviri klausimai apie emocinę savijautą:

1. Kaip jautiesi mokydamasis kitaip?

gerai;

patinka taip mokintis;

kartais keistai.

2. Ar norėtum ir kitais mokslo metais mokytis nuotoliniu būdu? Kodėl?

ne, nes pasiilgau draugų/mokytojų;

kartais norėčiau, nes įdomu įvairiais būdais mokintis;

taip, niekas netrukdo/netriukšmauja mokantis namie.

3. Dėl kokių priežasčių nerimavai nuotolinio mokymosi metu?

kad išjungdavo garsą arba išmesdavo iš pokalbio;

ar pavyks prisijungti;

ar mokėsiu įkelti namų darbus.

19

4. Kokios pagalbos dažniausiai prireikia mokantis nuotoliniu būdu? Kas dažniausiai

padeda?

reikalinga pagalba siunčiant užduotis mokytojai. Padeda tėvai;

nesuprantu užduočių. Padeda mokytoja arba mama/tėtis;

nereikia pagalbos.

5. Kodėl tau patinka mokytis nuotoliniu būdu?

galiu ilgiau pamiegoti;

geriau išmokau dirbti su kompiuteriu;

taip įdomiau mokintis;

6. Ar yra dalykų, kurie tau nepatinka mokantis nuotoliniu būdu?

negaliu susitikti su draugais/mokytoja;

jau atsibodo, norėčiau grįžti į mokyklą;

viskas patinka.

7. Ko labiausiai pasiilgai mokantis nuotoliniu būdu?

draugų,

mokytojų;

mokyklos.

8. Ar bendrauji su draugais nuotoliniu būdu? Jei taip, kaip dažniausiai bendraujate?

kartais. Pastaba: berniukai bendrauja dažniau per internetinius žaidimus, mergaitės per

socialinius tinklus (Snapchat, TikTok, Viber);

ne;

taip. Susikūrėm pokalbių grupę Microsoft Teams.

Apibendrinant šio įrankio taikymo patirtį, galima daryti išvadą, kad mokiniai puikiai

atsiskleidžia bendraujant individualiai. Asmeninis dėmesys sukuria palankią atmosferą pokalbiui.

Išskiriant bendravimą su uždaresniais mokiniais, pastebėta, jog jie drąsiau bendrauja, kai pokalbyje

nėra kitų dalyvių, kurie gali užgožti ar replikuoti.

Apibendrinant emocinę savijautą, iš mokinių atsakymų bei neverbalinių ženklų

(bendraujama buvo prisijungus vaizdo kameras) galima daryti išvadą, kad mokiniai jaučiasi

neblogai. Tačiau atsakymuose jau dažniau atsispindi draugų ilgesys, mokiniams nuotolinis

mokymas jau tapęs rutininiu ir nebe tokiu įdomiu, kaip buvo pradžioje.

4.2.4. Užduotis raštu „Nebaigti sakiniai”

20

Šis įrankis taikytas 05 15-05 20. Mokiniams buvo pateikta užduotis, kurią reikėjo atlikti

raštu, laisvu nuo pamokų metu, Eduka Klasė aplinkoje. Jiems reikėjo užbaigti sakinius savo

asmeninėmis mintimis apie nuotolinį mokymą(si).

Lentelėje pateiktos sakinių pradžios bei mokinių dažniausiai įrašytos pabaigos:

Sakinių pradžios Mokinių pateiktos sakinių pabaigos

1.Sužinojus, kad nereikės eiti į mokyklą, o

mokymas vyks nuotoliniu būdu, aš...

nusiminiau/nelabai apsidžiaugiau;

nudžiugau;

nustebau.

2.Prasidėjus nuotoliniam mokymui(si) aš

jaučiausi...

gerai;

keistai, nejaukiai;

blogai.

3.Prasidėjus nuotoliniam mokymui(si)

labiausiai liūdėjau dėl...

draugų;

mokyklos;

nieko.

4.Nuotolinio mokymo(si) metu daugiausiai

nerimo kelia...

abejonės ar viską išmokstu;

techniniai dalykai (ar girdisi kai kalbu, ar

pavyks prisijungti);

niekas.

5.Nuotolinis mokymas man patinka, nes... esu namuose;

vėliau reikia keltis rytais;

pagaliau galiu ilgai būti prie

kompiuterio/išmokau naudotis naujomis

programomis.

6.Nuotolinis mokymas man nepatinka, nes... negaliu gyvai susitikti su draugais;

negalima eiti į mokyklą;

negaliu susitikti su mokytojais.

7.Mokantis nuotoliniu būdu daugiausiai man

padeda...

mokytoja;

tėvai;

internetas.

8.Labiausiai pasiilgau... draugų;

mokytojos;

mokyklos.

21

9.Jeigu sužinočiau, kad jau grįžtame į

mokyklas, aš (kaip jausčiausi)...

džiaugčiausi;

būčiau laimingas;

gerai.

10.Jeigu šiais mokslo metais nebegrįšime į

mokyklas, visiems klasiokams ir mokytojai

noriu pasakyti...

pasiilgau;

ačiū;

iki pasimatymo.

Apibendrinant šio įrankio taikymo patirtį, kaip trūkumą galima įžvelgti tai, jog mokiniai

atsakinėja labai glaustai, neišsiplečiant, įskaitant visų charakterio tipų mokinius. . Lyginant su kitais

taikytais įrankiais, šio įrankio trūkumas tai, kad jis vyksta raštu. Kitaip tariant, šis metodas neatstoja

gyvo bendravimo, kurio metu pokalbį galima pakreipti kita linkme, pasitikslinti atsakymus, užduoti

iš anksto nesugalvotus klausimus. Taip pat taikant šį įrankį prarandama galimybė gauti papildomą

informaciją iš tokių neverbalinių ženklų kaip balso intonacija, veido išraiškos. Kaip trūkumą galima

įžvelgti ir tai, jog sakinių pabaigas gali įtakoti mokinių nuotaika tuo metu, atsakymas gali būti

neatskleidžiantis tikrovės, sumeluotas, kitaip mokinių interpretuotos sakinių pradžios. Taigi, šio

įrankio taikymas emocinės savijautos atskleidimui nėra patikimas.

Apibendrinant mokinių emocinę savijautą, galima daryti išvadą, kad mokiniams labai

trūksta draugų, bendravimo, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog nuo nuotolinio mokymo(si)

pradžios praėję beveik 2 mėnesiai. Be to, tai yra mokslo metų pabaiga, jaučiamas mokinių

nuovargis. Nors šiais technologijų laikais bendravimas įmanomas kitomis formomis (telefonu,

socialiniais tinklais, kompiuteriniais žaidimais ir pan.), visgi, gyvas bendravimas neatstos jokio

kito. Dauguma mokinių džiaugtųsi, jeigu reikėtų grįžti į mokyklas.

22

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS:

Literatūros analizė atskleidė, jog 4 klasės mokiniai yra tokiame amžiaus raidos tarpsnyje,

kai pradeda orientuotis savo vidiniame pasaulyje, iš to galima daryti išvadą, kad jie jau gali

gebėti atpažinti ir įvardinti savo emocijas.

Mokyklos vaidmuo turi didelės įtakos asmenybės vystymuisi, emocinei savijautai,

mokymosi sėkmei. Emociškai bręsti vaikui padeda ne tik šeimos nariai, bet ir mokytojai,

bendraamžiai.

Tyrimo analizė parodo, kad II nuotolinio mokymosi savaitę mokinių emocinė savijauta

buvo gera, mokymas(is) nuotoliniu būdu jiems patinka, mokiniai entuziastingai nusiteikę.

Ištyrus diskusiją kaip įrankį mokinių emocinei savijautai atskleisti, galima daryti išvadą,

jog šis įrankis tinkamas bendraujant su aktyviaisiais mokiniais, uždaresni mokiniai, taikant

šį įrankį, dalyvauja pasyviai.

Tyrimo analizė parodo, kad V nuotolinio mokymosi savaitę mokiniai jau ne taip

entuziastingai nusiteikę mokantis nuotoliniu būdu, atsiranda draugų, gyvo bendravimo

ilgesys.

Ištyrus individualius pokalbius interviu metodu kaip įrankį mokinių emocinei savijautai

atskleisti, galima daryti išvadą, jog šis įrankis tinkamas bendraujant su visų charakterio

tipų mokiniais. Uždaresni mokiniai jaučiasi komfortabiliau bendraujant individualiai nei

kitų klasiokų akivaizdoje. Duomenys apie emocinę savijautą, taikant individualius

pokalbius, buvo išsamesnė.

Tyrimo analizė parodo, kad VII nuotolinio mokymosi savaitę mokiniai jau nebuvo taip

entuziastingai nusiteikę kaip nuotolinio mokymosi pradžioje. Ypač ryškiai atsispindėjo

draugų, gyvo bendravimo trūkumas. Dauguma mokinių norėtų grįžti į mokyklas.

Ištyrus užduotį raštu “Nebaigti sakiniai” kaip įrankį mokinių emocinei savijautai atskleisti,

galima daryti išvadą, jog šis įrankis nėra patikimas. Mokiniai atsako neišsamiai, abejot inas

atsakymų nuoširdumas. Taip pat neįmanoma papildomos informacijos surinkti iš

neverbalinių ženklų.

Lyginant visų trijų įrankių taikymo patirtį, kaip mažiausiai patikimas išskiriamas - užduotis

raštu “Nebaigti sakiniai”, kaip labiausiai patikimas – individualūs pokalbiai interviu

metodu.

Kadangi mokinių savijautą gali atspindėti įvairūs neverbaliniai ženklai, labai svarbu stebėti

mokinių elgesį, aktyvumą dalyvaujant pamokose.

Kadangi mokymasis persikėlė į namų aplinką, reikėtų palaikyti bendradarbiavimo ryšius ir

su mokinių tėvais.

23

Periodiškai su vaikais bendrauti neformaliais tikslais, domėtis jų gyvenimu, tai sukuria

glaudesnius ryšius, vaikai nuoširdžiau bendrauja.

Nuotolinio mokymosi pradžioje taikyti žemesnius vertinimo standartus, vertinti mokinių

pastangas, padrąsinti, nuraminti.

Pastebėjus tam tikras problemas iš karto reaguoti, bendrauti su tėvais, specialistais.

24

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aramavičiūtė, V. (2004). Kai kurie vyresniųjų mokinių gyvenimo mokykloje aspektai.

Vilnius: Acta Paedagogica Vilnensia.

2. Bartaševičius, R. (2012). Mokymo(si) aplinka XXI amžiuje. Vilnius: Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Prieiga per internetą:

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Mokymosi-aplinka-XXI-

am%C5%BEiuje-2012-bir%C5%BEelis.pdf

3. Bielskytė-Simanavičienė, E. ir Paurienė, L. (2017). Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba

sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika. Vilnius: Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Prieiga per

internetą: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2018/02/Elgesio-ir-

emocij%C5%B3-sunkum%C5%B3_GALUTINIS.pdf

4. Bitinas, B., Rupšienė, L. ir Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija:

Vadovėlis. Klaipėda: Socialinių mokslų kolegija.

5. Chalfoun, P., Chaffar, S. ir Frasson, C. (2006). Predicting the Emotional Reaction of the

Learner with a Machine Learning Technique. Département d’informatique et de recherche

opérationnelle,Université de Montréal, Canada. Prieiga per internetą:

https://www.researchgate.net/publication/228946122_Predicting_the_emotional_reaction_

of_the_learner_with_a_machine_learning_technique

6. Čerkauskas, G. ir Vaišnoraitė, J. (2000). Mano pirmasis dienoraštis. Kaunas: Leidybos ir

informacijos centras „Už gyvybę”.

7. De Corte, E. (2003). Students’ mathematics-related belief system: Design and Analysis of a

questionnaire. Paper presented at the annual meeting of the American educational research

association, Chicago, IL.

8. Indrašienė, V. ir Žibėnienė, G. (2017). Šiuolaikinė didaktika: Vadovėlis. Vilnius: Mykolo

Romerio universitetas.

9. Javtokas, Z. (2012). Sveikatos mokymas: Mokymo formos ir metodai (1). Informacinis

metodinis leidinys. Vilnius: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

10. Kerevičienė, J. (2014). Pedagoginės psichologijos užrašai: Mokomojiknyga aukštųjų

mokyklų studentams. Kaunas: Vilniaus universitetas. Kauno humanitarinis fakultetas.

Prieiga per internetą:

https://www.knf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/germanu/vukhf_Kereviciene_Pedagogines

_psichologijos_uzrasai.pdf

25

11. Nasvytienė, D. (2005). Vaiko elgesio ir emocinės problemos: Kontekstas, psichologinis

įvertinimas ir pagalba. Metodinis leidinys aukštajai mokyklai. Vilnius: VPU leidykla.

Prieiga per internetą:

https://avienuolis.anyksciai.lm.lt/files/vaiko%20elgesio%20ir%20emocines%20problemos.

pdf

12. Palujanskienė, A. ir Jonušienė, D. (2010). Psichologijos pagrindai: Mokomoji knyga.

Kaunas: Aleksandro Stulginskio universitetas.

13. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas. (2015). Prieiga per

internetą: https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Apra%C5%A1as.pdf

14. Pradinio ugdymo bendroji programa. Prieiga per internetą: https://www.sac.smm.lt/wp-

content/uploads/2016/01/ugdpr_1priedas_pradinio-ugdymo-bendroji-programa.pdf

15. Pradinuko psichologinė charakteristika. (n.d.). Prieiga per internetą:

http://www.skaitykla.moksliniaidarbai.lt/pradinuko-psichologine-charakteristika.html

16. Targamadzė, V. (2019). Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas: metodinė priemonė

studentams. Vilnius: Vilniaus universitetas.

17. Targamadzė, V. ir Šimelionienė, A. (2015). Naujosios (Z) kartos ugdymo pedagoginiai ir

psichologiniai aspektai: Rekomendacijos pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams.

Vilnius: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.