jaunimo statistinis portretas - OSP

Vilnius 2013

JJJAAAUUUNNNIIIMMMOOO SSSTTTAAATTTIIISSSTTTIIINNNIIISSS PPPOOORRRTTTRRREEETTTAAASSS

Jaunimo statistinis portretas

Lietuvos statistikos departamentas kartu su Jaunimo reikalų departa-

mentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengė leidinį apie

jaunimą.

Leidinyje pateikiama pagrindinė Lietuvos statistikos departamento pa-

rengta oficialioji statistinė informacija – jaunuolių skaičius pagal amžiaus grupes,

lytį, santuokų, ištuokų, užimtumo, išsilavinimo, gyvenimo lygio, sveikatos,

nusikalstamumo rodikliai.

Informacija parengta remiantis gyventojų užimtumo tyrimo, Lietuvos

Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, duomenimis.

Statistinė informacija apie švietimą pateikta remiantis Švietimo informacinių

technologijų centro suvestiniais duomenimis. Informacija apie sportininkų skai-

čių parengta remiantis Kūno kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės duomenimis. Informacija apie jaunuolių nusikalstamumo statistiką

parengta pagal Lietuvos statistikos departamento, Informatikos ir ryšių depar-

tamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų

departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenis.

Jaunimo reikalų departamentas leidiniui pateikė jaunimo problematikos

tyrimų Lietuvos savivaldybėse rezultatus (http://www.jrd.lt/jaunimo-problema-

tikos-tyrimu-rezultatu-palyginamoji-analize-2012). Tyrimų metu buvo apklausti

23 805 respondentai. Tyrimai savivaldybėse buvo atliekami dviem etapais:

pirmojo etapo metu – 2010 m. sausio–balandžio mėn. – tyrimai buvo atlikti

Jonavos, Kelmės, Skuodo, Telšių, Lazdijų rajonų ir Šiaulių bei Klaipėdos miestų

savivaldybėse, antrojo etapo metu – 2011 m. gruodžio–2012 m. gegužės mėn. –

tyrimai buvo atlikti likusiose Lietuvos savivaldybėse.

Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą jaunas

žmogus – tai asmuo nuo 14 iki 29 metų. Todėl leidinyje pateikta šios amžiaus

grupės informacija, išskyrus duomenis, kurie pateikiami pagal kitas amžiaus

grupes.

Leidinį parengė: Lietuvos statistikos departamentas

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. © Lietuvos statistikos departamentas, 2013

JAUNIMO STATISTINIS PORTRETAS

Lietuvos jaunimas 4

Migracinis mobilumas 8

Jaunos šeimos 11

Švietimas 14

Darbo rinka 20

Gyvenimo lygis 27

Sveikata ir gyvenimo būdas 31

Kompiuterių amžiaus karta 38

Jaunimo laisvalaikis 41

Pilietinis aktyvumas 43

„Juodoji“ statistika 47

Europos jaunimas 51

LIETUVOS JAUNIMAS

4

LIETUVOS JAUNIMAS

LIETUVOS JAUNIMAS

5

Jaunimo mažėja

2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 631 tūkst. jaunuolių (14–29 metų

amžiaus gyventojų), jie sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų.

Per dešimtmetį jaunuolių sumažėjo 145 tūkst., arba 18,7 proc.

2013 metų pradžioje 14–29 metų amžiaus merginos sudarė 49 proc., vaikinai –

51 proc. jaunuolių. Vidutinškai 1 tūkst. 14–29 metų amžiaus vaikinų teko 951 to

amžiaus mergina.

Mieste 14–29 metų amžiaus gyventojų buvo du kartus daugiau negu kaime:

mieste gyveno 422 tūkst., kaime – 209 tūkst. jaunuolių.

775,3 765,7 745,2 738,4 730,3 720,5 703,9 664,7 643,4 630,6

22,8 22,8 22,7 22,7 22,7 22,6 22,4 21,8 21,4 21,2

18,0

22,0

26,0

30,0

0

300

600

900

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Gyventojai Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, proc.

Tūkst.

14–29 metų amžiaus gyventojai metų pradžioje palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, proc.

%

17,3 17,6

18,2 19,2

19,6 21,7

23,4 23,3

22,4 20,8 20,5 21,1 20,7

19,3 19,2 19,2

16,1 16,7

17,5 18,2 18,8

20,4 22,3

21,9 21,2

19,8 19,3 19,9

19,4 18,8 18,6 18,5

30 25 20 15 10 5 0 5 10 15 20 25 30

14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

Amžius

Jaunimas pagal lytį ir amžių 2013 metų pradžioje, tūkst.

Vyrai Moterys

930

94

8 96

2

94

7 958

94

2 956

939

94

8

950

94

1

94

6

938

976

96

5

96

7

900

920

940

960

980

1000

14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

1 tūkst. vaikinų teko merginų pagal amžių 2013 metų pradžioje ‰

LIETUVOS JAUNIMAS

6

Didžiausia jaunimo dalimi išsiskyrė Rietavo ir Šilalės rajono savivaldybės (po

24 proc.), Pagėgių, Kaišiadorių, Vilniaus miesto savivaldybės (po 23 proc.),

mažiausia – Visagino, Ignalinos ir Palangos miesto savivaldybės (po 18 proc.).

atgal 1

17,8

18,0

18,1

19,0

19,1

19,2

19,2

19,3

19,4

19,5

22,0

22,0

22,1

22,3

22,3

22,8

23,1

23,3

23,5

24,3

0 5 10 15 20 25 30

Visagino sav.

Ignalinos r. sav.

Palangos m. sav.

Rokiškio r. sav.

Alytaus r. sav.

Anykščių r. sav.

Ukmergės r. sav.

Zarasų r. sav.

Biržų r. sav.

Varėnos r. sav.

Šalčininkų r. sav.

Kauno r. sav.

Šilutės r. sav.

Kalvarijos sav.

Plungės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Kaišiadorių r. sav.

Pagėgių sav.

Šilalės r. sav.

Rietavo sav.

Savivaldybės pagal didžiausią ir mažiausią jaunimo dalį 2013 metų pradžioje palyginti su savivaldybės gyventojų skaičiumi, proc.

14–29 metų amžiaus gyventojų dalis nuo visų Lietuvos gyventojų

21,2 proc.

MIGRACINIS MOBILUMAS


8

Kas antras emigrantas – jaunas žmogus

2012 metais iš Lietuvos emigravo 19,8 tūkst. jaunų (14–29 metų amžiaus) šalies

gyventojų – jie sudarė beveik pusę (48 proc.) visų emigrantų.

Daugiausia emigruoja 20–24 metų amžiaus gyventojai. 2012 metais 20–24 metų

amžiaus gyventojai sudarė 43 proc. visų jaunų emigrantų, 25–29 metų amžiaus –

42 proc., 14–19 metų amžiaus – 16 proc. 14–19 metų emigrantų dalis bendrame

jaunų emigrantų skaičiuje sumažėjo nuo 35 procentų 2004 metais iki 16 procentų

2012 metais.

2012 metais į Lietuvą imigravo 9,4 tūkst. jaunuolių, t. y. 48 proc. visų imigravu-

siųjų. 92 procentus 14–29 metų amžiaus imigrantų sudarė grįžusieji Lietuvos

Respublikos piliečiai, jų dalis bendrame imigrantų skaičiuje kasmet didėja.

2012 metais, palyginti su 2004 metais, 14–29 metų amžiaus grįžusių Lietuvos

Respublikos piliečių skaičius padidėjo 5,5 karto.

2012 metais daugiau jaunuolių emigravo iš Lietuvos negu imigravo (t. y. neto

tarptautinė migracija buvo neigiama) ir sudarė daugiau negu 10 tūkst.

_____________________

Neto tarptautinė migracija – skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų skaičiaus.

17,9 29,8

15,8 13,6 11,2 16,7

39,1 27,2

19,8

2,5 2,9 3,2 3,3 3,4 2,3 2,1 7,9 9,4

-15,4 -26,9

-12,6 -10,2 -7,8 -14,4

-37,0

-19,3 -10,4

-60

-40

-20

0

20

40

60

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

14–29 metų amžiaus gyventojų tarptautinė migracija

Emigrantai Imigrantai Neto tarptautinė migracija

Tūkst.

34,9 34,8 27,4 24,1 17,9 15,1 13,9 15,2 16,0

38,7 40,8 42,6 41,4

39,9 41,5 38,7 43,1 42,5

26,4 24,4 30,0 34,5 42,2 43,4 47,4 41,6 41,5

0 %

50 %

100 %

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

14–29 metų amžiaus emigrantai pagal amžiaus grupes, proc.

25–29

20–24

14–19

0

2

4

6

8

10

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Grįžę 14–29 metų amžiaus Lietuvos piliečiai pagal amžiaus grupes

25–29

20–24

14–19

Tūkst.

1,6 2,1 2,3 2,5 2,5

1,8 1,7

7,3

8,7


9


Emigracijos priežastys

2010–2012 metais atliktų Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos užsakytų jaunimo problematikos tyrimų rezultatai rodo, jog

pagrindinė ir svarbiausia emigracijos į užsienį priežastis ir motyvas buvo noras

užsidirbti daugiau pinigų (76 proc.), sunkumai ieškant darbo Lietuvoje paminėti

beveik perpus rečiau (40 proc.). Darbo sąlygos ir karjeros perspektyvos buvo

svarbios beveik ketvirtadaliui (24 ir 23 proc.), o socialinės garantijos rūpėjo vos

12 proc. ketinusių darbo ieškoti užsienyje jaunuolių. Rečiausiai paminėtos šeiminės

aplinkybės: tik 1 proc. apklaustųjų ketino emigruoti, nes planuoja susituokti su

užsieniečiu.

Dėl to, kad Lietuvoje nematė karjeros perspektyvų, dažniausiai užsienyje darbo

ieškojo 19–23 metų amžiaus jaunimas (9 proc.). Kad Lietuvoje sunku rasti darbą

dažniau teigė vyresnieji: 14–18 metų amžiaus grupėje taip teigiančių buvo 3 proc.,

19–23 metų – 15 proc., o 24–29 metų – 10 proc. Taip pat jie dažniau manė, kad

užsienyje galima užsidirbti daugiau pinigų: taip manančių 14–18 metų amžiaus

jaunuolių buvo 11 proc., 19–23 metų – 26 proc., 24–29 metų – 19 proc.

2 proc. daugiau vaikinų nei merginų teigė, kad darbo ketina ieškoti užsienyje, nes

Lietuvoje nemato karjeros perspektyvų. Vaikinai taip pat dažniau nei merginos

teigė darbo ketinantys ieškoti užsienyje, nes ten galima užsidirbti daugiau pinigų –

taip teigiančių vaikinų buvo 3 proc. daugiau nei merginų.

* Apklaustieji galėjo nurodyti kelias priežastis.

atgal 1

1,3

4,4

4,5

8,2

12,3

13,9

23,3

23,5

40,4

75,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Planuoja susituokti su užsieniečiu

Draugas (draugė) ar vyras (žmona) yra emigravę

Siekia įgyti vakarietiškos darbo kultūros

Nori pakeliauti po pasaulį

Nori geresnių socialinių garantijų

Nori patobulinti kalbą

Lietuvoje nemato karjeros perspektyvų

Kitose šalyse geresnės darbo sąlygos

Sunku rasti darbą

Užsienyje galima užsidirbti daugiau pinigų

Darbo paieškos užsienyje (migracijos į užsienį) priežastys, proc.*

12

JAUNOS ŠEIMOS

11

JAUNOS ŠEIMOS

Tuokiasi vyresni

2012 metais susituokė 11,2 tūkst. 15–29 metų amžiaus vyrų (54 proc. visų tais

metais vedusių vyrų) ir ištekėjo 14,1 tūkst. šio amžiaus moterų (68 proc. visų

tais metais ištekėjusių moterų).

Tuokiasi vis vyresnio amžiaus asmenys. 2011 metais vidutinis pirmą kartą

besituokiančių vyrų amžius buvo 29, moterų – 26,6 metų (2004 metais: vyrų –

26,9, moterų – 24,8 metų).

Nepilnamečių (iki 18 metų amžiaus) merginų išteka gerokai daugiau negu veda

vaikinų. 2012 metais vedė 4 nepilnamečiai vaikinai ir ištekėjo 95 nepilnametės

merginos (2004 metais – atitinkamai 12 ir 222).

Vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius 2011 metais buvo 26,7 metų,

t. y. pirmą kartą gimdančios moterys buvo vidutiniškai 1,9 metų vyresnės negu

2004 metais.

2012 metais išsituokė 1,5 tūkst. 15–29 metų amžiaus vyrų (14,8 proc. visų

išsituokusių vyrų) ir 2,4 tūkst. šio amžiaus moterų (23,4 proc. visų išsituokusių

moterų).

6 37 52

264 378

611 852

1113 1400

1813 1946

1816 1539

1231 1038

4 34

110 241

349 582

790 1169

1612 1720

1671 1593

1360

2500 2000 1500 1000 500 0 500 1000 1500 2000 2500

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

Amžius

Susituokusieji pagal amžių 2012 metais

Vyrai Moterys

24,8 24,9 25,2

25,4 25,2

25,5

26,6 26,7

24

25

26

27

28

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Amžius Vidutinis moterų amžius gimdant pirmą vaiką

1 5 5

21 44

72 101

179 202

251 333 320

1

4 20

47 83

119 200 203

298 339

386 367 367

500 400 300 200 100 0 100 200 300 400 500

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

Amžius

Išsituokusieji pagal amžių 2012 metais

Vyrai Moterys

12

JAUNOS ŠEIMOS


Požiūris į šeimą

Jaunimo problematikos tyrimai atskleidė, jog beveik pusė (45 proc.) jaunuolių

manė, jog santuoka yra reikalinga, bet prieš tuokiantis reikia pagyventi kartu.

Daugiau nei penktadalis (26 proc.) jaunuolių manė, kad santuoka yra būtina, jei

pora nusprendė gyventi kartu, o 14 proc. manė, kad santuoka visiškai nereika-

linga, norint gyventi kartu. Tik 5 proc. jaunuolių manė, kad santuoką verta regis-

truoti tik turint (laukiantis) vaikų.

Lytinius santykius turėjo 46 proc. apklaustų jaunuolių. Daugiausia jaunuolių

pirmuosius lytinius santykius turėjo būdami 17 metų (23 proc. visų lytinius santy-

kius turėjusių jaunuolių), 22 proc. – 18 metų, 19 proc. – 16 metų, 17 proc. – 19 metų

ir vyresni. Vaikinai pirmus lytinius santykius turėjo būdami jaunesni nei merginos.

atgal 1

9,5

4,9

14,4

26,4

44,7

0 10 20 30 40 50

Kita

Santuoką verta registruoti turint, laukiantis vaikų

Santuoka yra visiškai nereikalinga, norint gyventi kartu nebūtina tuoktis

Santuoka yra būtina, jei pora nusprendė gyventi kartu

Santuoka yra reikalinga, bet prieš tuokiantis reikia pagyvento kartu

Nuostatos santuokos atžvilgiu, proc.

14,6

20,7

24,2

22,7

17,4

22,7

26,7

23,8

17,7

9,0

0 5 10 15 20 25 30

19

18

17

16

13–15

Tiriamųjų , turėjusių lytinius santykius, pasiskirstymas pagal pirmų lytinių santykių amžių, proc.

Moterys

Vyrai

Amžius

ŠVIETIMAS

14

ŠVIETIMAS

Mokinių ir studentų mažėja

Iš viso 2012–2013 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar stu-

dijavo 578,2 tūkst. mokinių ir studentų. 2012 metais mokėsi 95 proc. 14–19 metų

amžiaus jaunuolių ir kas antras (52 proc.) 20–24 metų amžiaus gyventojas.

2012 metais 18–24 metų jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir toliau

nesimoko, dalis sudarė 6 proc. (2011 m. – 7 proc.). Vidurinį ir aukštesnį nei vidu-

rinį išsilavinimą įgijusio 20–24 metų amžiaus jaunimo dalis 2012 metais sudarė

89 proc. (2011 m. – 88 proc.).

2012 metais 8 proc. bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų toliau mokslus tęsė

profesinio mokymo įstaigose, 26 proc. – kolegijose ir 41 proc. – universitetuose.

2012–2013 mokslo metais aukštojo mokslo siekė 44 proc. 20–24 metų amžiaus

jaunuolių (2011–2012 metais – 47 proc.).

Dauguma studentų – 143 tūkst., arba 90 proc., – studijavo valstybinėse aukšto-

siose mokyklose. Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (9 universitetuose ir

11 kolegijų) studijavo 16 tūkst., arba 10 proc. visų studentų.

2012–2013 mokslo metų pradžioje 47 proc. universitetų ir 56 proc. kolegijų

studentų studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose.

2012 metais kolegijose profesinio bakalauro laipsnį įgijo beveik 13 tūkst. absol-

ventų, universitetuose 20 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 8 tūkst. – magistro

laipsnį. 2012 metais mokslo daktaro laipsnį įgijo 382 asmenys, 545 absolventai,

baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.

Mokyklų, mokinių ir studentų skaičius mokslų metų pradžioje

2010–2011 2011–2012 2012–2013

Iš viso mokymo įstaigų 1444 1431 1364

bendrojo ugdymo 1321 1309 1242

profesinio mokymo 78 75 75

kolegijų 23 24 24

universitetų 22 23 23

Mokinių ir studentų jose, tūkst. 652,2 614,3 578,2

bendrojo ugdymo 415,9 392,9 373,9

profesinio mokymo 49,5 46,5 44,8

kolegijose 53,3 49,8 45,7

universitetuose 133,5 125,1 113,8

15

ŠVIETIMAS

Populiariausios studijų sritys 2012–2013 mokslo metų pradžioje:

universitetuose (pirmosios pakopos studentų skaičius)

1. Verslas ir administravimas (15357) 2. Socialiniai ir elgsenos mokslai (11796) 3. Teisė (8769) 4. Mokytojų rengimas ir pedagogika (8720) 5. Inžinerija ir inžinerinės profesijos (7667) 6. Sveikatos priežiūra (6313) 7. Humanitariniai mokslai (5336) 8. Architektūra ir statyba (4617) 9. Menas (3071) 10. Kompiuterija (2575)

kolegijose (studentų skaičius)

1. Verslas ir administravimas (17935) 2. Inžinerija ir inžinerinės profesijos (6365) 3. Sveikatos priežiūra (4751) 4. Architektūra ir statyba (2731) 5. Teisė (2091) 6. Menas (1917) 7. Mokytojų rengimas ir pedagogika (1773) 8. Socialinės paslaugos (1612) 9. Transporto paslaugos (1530) 10. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (1264)

profesinio mokymo įstaigose (mokinių skaičius)

1. Paslaugos asmenims (10467) 2. Inžinerija ir inžinerinės profesijos (10249) 3. Vadyba ir verslo ir administravimas (8951) 4. Architektūra ir statyba (5604) 5. Menas (2157) 6. Gamyba ir perdirbimas (1570) 7. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (1456) 8. Transporto paslaugos (1221) 9. Socialinės paslaugos (969) 10. Bendrosios programos (599)

Universitetų studentai pagal studijų programas mokslo metų pradžioje

Iš viso studentų

Priimta studentų

Įgijo kvalifikaciją, kvalifikacinį ar mokslo laipsnį

2011–2012 2012–2013 2011 2012 2011 2012

Iš viso 125046 113780 33432 32524 30333 28871

bakalauro studijų programose 88721 78561 20724 20155 20026 20276

vientisųjų studijų programose 8690 8694 1727 1885 1217 1234

magistrantūros studijų programose 22660 21952 9559 9183 8268 7228

doktorantūros ir meno aspi-rantūros studijų programose 2632 2458 460 543 311 382

laipsnio nesuteikiančiose stu-dijų programose (buvusiose specialiosiose profesinėse studijose) 552 544 535 418 256 269

rezidentūroje 1791 1886 427 423 255 276

Lietuvos studentai, per mokslo metus gilinę žinias užsienyje

2009–2010 2010–2011 2011–2012

Iš viso 3853 4411 3027

Išvyko studijuoti pagal ES mainų programas ir kitus tarptautinius mainus 3633 4115 2584

Išvyko studijuoti savo iniciatyva 220 296 443

16

ŠVIETIMAS

Gyventojai pagal išsilavinimą ir amžiaus grupes savivaldybėse (2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys)

Iš viso Aukštasis Aukštesnysis ir specialusis vidurinis

Vidurinis Pagrindinis Pradinis Nebaigė pradinės mokyk-los, nelankė mokyklos, neraštingi

10–19 20–29 20–29 20–29 10–19 20–29 10–19 20–29 10–19 20–29 10–19 20–29

Iš viso 381246 411324 133601 7867 37799 210068 101492 52293 216836 6329 25118 1148

Alytaus apskritis 20489 18632 5186 404 1918 9809 5519 2799 11734 390 1318 44

Alytaus m. sav. 7985 7623 2325 143 719 3956 2056 1003 4674 192 536 4

Alytaus r. sav. 3574 3048 744 76 313 1634 959 527 2072 60 230 7

Druskininkų sav. 2736 2625 811 66 276 1267 792 412 1509 55 159 14

Lazdijų r. sav. 2938 2542 603 51 325 1443 780 394 1659 41 174 10

Varėnos r. sav. 3256 2794 703 68 285 1509 932 463 1820 42 219 9

Kauno apskritis 75198 84791 28321 1465 7920 44003 18792 9376 43565 1380 4921 242

Birštono sav. 548 581 202 9 45 292 191 71 281 7 31 0

Jonavos r. sav. 6469 5707 1370 126 510 3167 1654 915 3861 108 444 21

Kaišiadorių r. sav. 4341 5080 882 56 352 2457 1194 1306 2501 359 294 19

Kauno m. sav. 36030 47356 18510 752 4594 24226 8548 3324 20638 391 2250 153

Kauno r. sav. 11416 12053 4082 239 1097 6387 2739 1190 6816 143 764 11

Kėdainių r. sav. 7192 6194 1419 135 542 3305 1977 1159 4160 163 513 13

Prienų r. sav. 3971 3416 878 56 345 1869 1087 548 2273 58 266 5

Raseinių r. sav. 5231 4404 978 92 435 2300 1402 863 3035 151 359 20

Klaipėdos apskritis 42405 45103 14281 963 4294 23366 11254 5835 24018 568 2839 87

Klaipėdos m. sav. 17394 23417 8700 465 2289 12049 4496 2053 9483 125 1126 25

Klaipėdos r. sav. 7047 6672 1873 140 613 3364 1866 1170 4077 112 491 12

Kretingos r. sav. 5841 5075 1343 141 453 2695 1558 783 3404 100 426 13

Neringos sav. 299 332 137 5 24 154 68 35 192 1 15 0

Palangos m. sav. 1833 1746 630 34 173 872 469 186 1082 18 109 6

Skuodo r. sav. 3152 2296 471 29 235 1249 877 481 1818 50 222 16

Šilutės r. sav. 6839 5565 1127 149 507 2983 1920 1127 3962 162 450 15

Marijampolės apskritis 22910 20103 4767 376 1891 10583 6086 3747 13363 534 1570 96

Kalvarijos sav. 1875 1467 251 16 145 729 497 413 1102 54 131 4

Kazlų Rūdos sav. 1765 1669 356 33 168 923 462 336 997 18 138 3

Marijampolės sav. 8309 8181 2295 164 715 4072 2149 1385 4901 219 544 46

Šakių r. sav. 4807 3857 812 84 425 2240 1261 628 2789 75 332 18

Vilkaviškio r. sav. 6154 4929 1053 79 438 2619 1717 985 3574 168 425 25

Panevėžio apskritis 32818 28386 7206 522 2633 15099 9073 4846 18938 628 2174 82

Biržų r. sav. 3875 2797 587 46 289 1528 1115 557 2228 72 243 7

Kupiškio r. sav. 2752 2224 500 34 195 1214 813 406 1534 59 210 11

Panevėžio m. sav. 12164 11971 3571 194 1080 6502 3317 1520 6948 164 819 17

Panevėžio r. sav. 5408 4551 1084 86 443 2430 1426 832 3185 105 354 14

Pasvalio r. sav. 4164 3142 606 93 297 1550 1169 773 2434 103 264 17

Rokiškio r. sav. 4455 3701 858 69 329 1875 1233 758 2609 125 284 16

17

ŠVIETIMAS

Iš viso Aukštasis Aukštesnysis ir specialusis vidurinis

Vidurinis Pagrindinis Pradinis Nebaigė pradinės mokyk-los, nelankė mokyklos, neraštingi

10–19 20–29 20–29 20–29 10–19 20–29 10–19 20–29 10–19 20–29 10–19 20–29

Šiaulių apskritis 40945 36328 9427 636 3438 19193 11859 6024 23080 832 2568 212

Akmenės r. sav. 3470 2478 490 40 276 1293 1044 467 1951 83 199 105

Joniškio r. sav. 3799 2930 588 64 286 1630 1081 569 2203 69 229 10

Kelmės r. sav. 4618 3586 706 58 368 2014 1332 722 2642 69 276 17

Pakruojo r. sav. 3414 2658 513 49 218 1322 917 640 2028 117 251 16

Radviliškio r. sav. 5948 4843 1034 115 489 2463 1651 1064 3432 142 376 25

Šiaulių m. sav. 13282 14735 4888 220 1297 7725 4028 1669 7128 207 829 23

Šiaulių r. sav. 6414 5098 1208 90 504 2746 1806 893 3696 145 408 16

Tauragės apskritis 16171 13051 2981 293 1219 6632 4579 2801 9337 303 1036 40

Jurbarko r. sav. 4191 3398 749 112 315 1700 1148 748 2456 78 272 11

Pagėgių sav. 1503 1197 210 23 105 589 423 339 852 32 123 4

Šilalės r. sav. 4380 3287 718 54 350 1803 1300 621 2449 77 281 13

Tauragės r. sav. 6097 5169 1304 104 449 2540 1708 1093 3580 116 360 12

Telšių apskritis 22472 18534 4665 305 1808 9715 6051 3418 13095 370 1518 60

Mažeikių r. sav. 8495 7138 1808 140 684 3787 2266 1259 4974 119 571 24

Plungės r. sav. 5874 4539 1114 74 474 2344 1545 904 3498 95 357 8

Rietavo sav. 1343 1191 323 14 118 591 387 250 743 11 95 2

Telšių r. sav. 6760 5666 1420 77 532 2993 1853 1005 3880 145 495 26

Utenos apskritis 18313 17630 4857 374 1648 9434 5472 2646 10051 269 1142 50

Anykščių r. sav. 3637 3087 742 59 295 1705 1052 502 2054 66 236 13

Ignalinos r. sav. 2071 1959 465 37 175 1058 639 340 1136 51 121 8

Molėtų r. sav. 2711 2281 586 71 258 1110 811 472 1479 39 163 3

Utenos r. sav. 5319 5249 1728 109 536 2674 1681 683 2775 47 327 8

Visagino sav. 2295 2986 854 68 188 1684 585 341 1393 31 129 8

Zarasų r. sav. 2280 2068 482 30 196 1203 704 308 1214 35 166 10

Vilniaus apskritis 89525 128766 51910 2529 11030 62234 22807 10801 49655 1055 6032 235

Elektrėnų sav. 3057 3474 959 62 301 1771 804 615 1729 59 223 8

Šalčininkų r. sav. 4491 4791 1100 164 494 2786 1241 648 2529 87 227 6

Širvintų r. sav. 2223 2259 544 60 211 1205 649 422 1219 23 144 5

Švenčionių r. sav. 3325 3376 837 137 301 1866 967 430 1814 36 243 70

Trakų r. sav. 4341 4658 1335 134 447 2546 1140 571 2445 64 309 8

Ukmergės r. sav. 4903 4528 1109 289 414 2173 1325 850 2849 79 315 27

Vilniaus m. sav. 55319 92483 41949 1288 7623 42852 13624 5746 30278 567 3793 81

Vilniaus r. sav. 11866 13197 4077 395 1239 7035 3057 1519 6792 140 778 30

atgal 1

DARBO RINKA

19

DARBO RINKA

Jaunimo užimtumas ir nedarbas

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2012 metais 25–29 metų

amžiaus gyventojų nedarbo lygis šalyje sudarė 14,3 proc. (bendras 15 metų ir

vyresnių šalies gyventojų nedarbo lygis – 13,2 proc.). Šios amžiaus grupės

bedarbių buvo 23 tūkst. 25–29 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2012

metais siekė 75,7 proc.

2012 metais 15–24 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis sudarė 26,4 proc.

Šios amžiaus grupės vaikinų nedarbo lygis sudarė 29,9, merginų – 21,9 proc.

Kaime 15–24 metų gyventojų nedarbo lygis buvo aukštesnis nei mieste ir sudarė

32,8 proc. (mieste – 22,9 proc.).

2012 metais šalyje buvo 411,4 tūkst. 15–24 metų amžiaus gyventojų, iš jų:

290,9 tūkst. (70,7 proc.) nedirbo ir darbo neieškojo. 93,2 proc. jų mokėsi

aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje;

88,7 tūkst. (21,6 proc.) dirbo. Visą darbo dienos ar savaitės laiką dirbo

84,5 proc. 15–24 metų amžiaus užimtų gyventojų. Kas trečias (31,5 proc.)

15–24 metų amžiaus užimtas jaunuolis mokėsi aukštojoje, profesinėje ar

bendrojo lavinimo mokykloje;

31,8 tūkst. (7,7 proc.) buvo bedarbiai. Ketvirtadalis (25,7 proc.) 15–24 me-

tų amžiaus bedarbių ieškojo darbo vienus metus ar ilgiau. Kas septintas

(15,1 proc.) 15–24 metų amžiaus bedarbis mokėsi aukštojoje, profesinėje ar

bendrojo lavinimo mokykloje. Vaikinų bedarbių buvo 20,4 tūkst., merginų –

11,4 tūkst.

___________________

Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.

21,6

75,7

7,7

12,7

70,7

11,6

15–

24

25–

29

Jaunimo ekonominis aktyvumas pagal amžiaus grupes 2012 metais, proc.

Užimti gyventojai

Bedarbiai

Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai

Darbo jėga

Darbo jėga Amžius

20

DARBO RINKA


Darbas pagal įgytą specialybę

Jaunimo problematikos tyrimai parodė, jog iš apklaustų 14–29 metų dirbančių

jaunuolių 45 proc. dirbo pagal įgytą arba studijuojamą specialybę.

Apklausti jaunuoliai manė, jog didžiausią įtaką įsidarbinant turi asmeninės

pažintys, šiek tiek daugiau nei pusė dirbančių jaunuolių (52 proc.) buvo linkę

sutikti, kad įsidarbinimui turėjo įtakos įgytas išsilavinimas – panaši dalis iš tikrųjų

dirbo pagal įgytą išsilavinimą ar kvalifikaciją. Kad įsidarbinimui turėjo įtakos

ankstesnė darbo patirtis, buvo linkę sutikti 56 proc. dirbančių jaunuolių. Užsienio

kalbos mokėjimas, jų nuomone, buvo mažiau reikšmingas įsidarbinimui, su šio

veiksnio įtakos reikšme buvo linkę sutikti 34 proc. dirbančių tiriamųjų.

3,8

24,0

35,3

16,3

5,9

14,7

3,8

20,6

39,3

20,0

6,6

9,7

0 10 20 30 40 50

Kita

Neturi jokios specialybės

Nerado darbo pagal specialybę

Pradėjo dirbti ne pagal specialybę dar studijuodami

Darbas pagal specialybę jiems neįdomus

Darbas pagal specialybę būtų mažiau apmokamas

Moterys

Vyrai

Darbo ne pagal įgytą specialybę priežastys pagal lytį, proc.

21

DARBO RINKA


Kodėl jaunimas nedirba?

Trečdalis iš apklaustų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių nurodė, jog neranda

jokio darbo, net 16 proc. nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, 28 proc. –

kad neranda jokio darbo, dar 27 proc. – kad neranda juos tenkinančio darbo, o

19 proc. – neranda darbo už juos tenkinantį atlyginimą.

Vyresnio amžiaus grupių atstovai dažniau nurodė, kad neranda juos tenkinančio

darbo – 28 proc. 24–29 metų amžiaus jaunuolių. Dažniausiai nerandantys darbo

už juos tenkinantį atlyginimą nurodė nepilnamečiai.

33 proc. vyrų (12 proc. daugiau nei moterų) nurodė, kad negavo juos tenkinančio

darbo, tiek pat procentų nurodė, kad neranda jokio darbo (7 proc. daugiau nei

moterų). 22 proc. vyrų negauna darbo už juos tenkinantį darbo užmokestį, o

moterų – 15 proc.

Nedirbantis ir nesimokantis jaunimas darbo ieškojo įvairiais būdais, dažniausiai ne

vienu, o keletu iš karto: dažniausiai – per darbo biržą (53 proc.), draugus bei pažįs-

tamus (52 proc.), per darbo skelbimus internete (45 proc.) ir laikraštyje (37 proc.),

tačiau retas jaunas bedarbis (4 proc.) naudojosi Jaunimo darbo centro paslaugomis.

14 proc. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių teigė darbo neieškantys.

atgal 1

2,1

6,7

1,4

18,5

28,0

16,2

27,0

0 5 10 15 20 25 30 35

Neatsakė

Kita

Slaugė sergantį giminaitį

Negavo darbo už tenkinantį darbo užmokestį

Nerado jokio darbo

Buvo vaiko priežiūros atostogose

Negavo tenkinančio darbo

Nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių nedarbo priežastys, proc.

0,9

4,4

14,4

7,8

52,3

37,2

44,6

3,5

53,1

0 10 20 30 40 50 60

Neatsakė

Kita

Darbo neieškojo

Per įdarbinimo agentūras

Per pažįstamus ir draugus

Laikraštyje per darbo skelbimus

Internete per darbo skelbimus

Per jaunimo darbo centrą

Per darbo biržą

Nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių darbo paieškos būdai, proc.

GYVENIMO LYGIS

23

GYVENIMO LYGIS

Jaunimo pragyvenimo šaltiniai

2011 metų gyventojų ir būstų surašymo metu gyventojų buvo prašoma nurodyti

tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo

(2011 m. kovo 1 d.). Beveik visi 14–29 metų jaunuoliai (82 proc.) nurodė vieną

pragyvenimo šaltinį, 15 proc. – du, 2 proc. – tris. 14–19 metų jaunuolių kaip

pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė, kad buvo išlaikomi šeimos ar kitų

asmenų (88 proc. visų šio amžiaus jaunuolių), 5 proc. tokio amžiaus jaunuolių

gyveno iš pašalpos, 3 proc. – iš stipendijos, 2 proc. – darbo užmokesčio.

Mieste gyvenę 20–24 metų jaunuoliai buvo dažniau išlaikomi šeimos narių ar

kitų asmenų nei gyvenusieji kaime. Vyresnių, 25–29 metų amžiaus, jaunuolių,

gyvenusių iš darbo užmokesčio, mieste buvo kelis kartus daugiau nei kaime.

Vaikinai anksčiau pradeda gyventi iš darbo užmokesčio: 2 proc. 14–19 metų am-

žiaus vaikinų 2011 metais gyveno iš darbo užmokesčio, 20–24 metų amžiaus –

jau 40 proc., o 25–29 metų – 70 proc. Iš darbo užmokesčio gyveno 2 proc.

merginų iki 19 metų. Vyresnių (20–24 metų) merginų, gyvenančių iš darbo

užmokesčio, dalis sudarė 34 proc., o 25–29 metų – 64 proc.

Vaikinai dažniau gavo pajamų iš savo ar šeimos verslo, žemės ūkio veiklos, mer-

ginos – iš pašalpų. Tai susiję ir su motinystės pašalpų gavimu.

Jaunimo pragyvenimo šaltiniai pagal amžiaus grupes, proc.

2 % 5 % 3 %

1 %

88 %

1 %

14–19

37 %

1 %

12 % 4 %

1 %

42 %

2 %

20–24

67 %

2 %

14 %

1 % 2 %

12 % 3 %

25–29

Darbo užmokestis

Pajamos iš savo ar šeimos verslo, žemės ūkio veiklos, nuosavybės ir investicijų

Pensija ir pašalpa

Stipendija

Valstybės išlaikomas

Šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomas

Kitas pragyvenimo šaltinis

24

GYVENIMO LYGIS


Su kuo gyvena jaunimas?

Jaunimo problematikos tyrimų rezultatai parodė, jog dauguma (63 proc.)

jaunuolių gyveno su tėvais arba globėjais, 12 proc. gyveno su savo sukurta šeima,

t. y. sutuoktiniu ar sugyventiniu ir vaikais, 7 proc. – su draugu ar drauge, 5 proc. –

vieni, ir tiek pat – su nuomos ar bendrabučio draugais, 4 proc. – su savo sukurta

šeima kartu su tėvais ar globėjais, 2 proc. – su giminėmis, 1 proc. – su draugu ar

drauge tėvų namuose.

Beveik pusė jaunimo gyveno individualiuose namuose, pusė – daugiabučiuose

namuose, ir tik 4 proc. nuomojosi kambarį.

Iki pilnametystės ne su tėvais gyveno tik 4 proc. jaunuolių, nuo 19 iki 23 metų –

38 proc. 19–23 metų amžiaus jaunuoliai dažniau nei kitų amžiaus grupių gyveno

su nuomos ar bendrabučio draugais (11 proc.), o nuo 24 metų dažniausiai pra-

dėdavo gyventi su draugu ar drauge (14 proc.). Nuo 24 metų su savo šeima

(sutuoktiniu ar sugyventiniu, vaikais) gyveno 34 proc. Kas dešimtas 24–29 metų

jaunuolis gyveno vienas.

5,1 %

11,8 %

4,1 %

62,7 %

1,8 %

7,1 %

1,3 % 4,6 %

0,7 % 0,8 %

Vienas

Su savo šeima (sutuoktiniu ar sugyventiniu, vaikais)

Su savo šeima (sutuoktiniu ar sugyventiniu, vaikais) ir tėvais (globėjais)

Su tėvais (globėjais)

Su giminėmis

Su draugu (drauge)

Su draugu (drauge) ir tėvais (globėjais)

Su nuomos (bendrabučio) draugais

Kita

Neatsakė

Asmenys, su kuriais jaunuoliai gyvena, proc.

25

GYVENIMO LYGIS

Jaunimo vartojimo išlaidos

Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2012 metais jaunimo namų ūkių (pa-

grindinis pajamų gavėjas – jaunesnis kaip 30 metų) vidutinės vartojimo išlaidos,

skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 936 litai per mėnesį, t. y. beveik

10 proc. viršijo šalies vidurkį.

Beveik trečdalį (30 proc.) visų vartojimo išlaidų jaunimo namų ūkiai skyrė maistui

(neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse, restoranuose, valgyklose). Tai sudarė

vidutiniškai 279 litus vienam asmeniui per mėnesį.

2012 metais būtiniausių jaunimo namų ūkių išlaidų dalis vartojimo išlaidose

(išlaidos maistui, būstui, vandeniui, elektrai, kurui, sveikatos priežiūrai ir

transportui) sudarė 61 proc. visų vartojimo išlaidų (visų namų ūkių – 68 proc.).

Mažiau išleisdami būtiniausioms išlaidoms, palyginti su vyresniais gyventojais,

jaunimo namų ūkiai daugiau lėšų galėjo skirti laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei.

Vidutinės vartojimo išlaidos ir jų struktūra 2012 metais

Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį, Lt

Vartojimo išlaidų struktūra, proc.

jaunimo namų ūkiai*

visi namų ūkiai

jaunimo namų ūkiai

visi namų ūkiai

Visos vartojimo išlaidos 935,9 854,2 100,0 100,0

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 279,1 288,2 29,8 33,7

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 32,8 29,2 3,5 3,4

Drabužiai ir avalynė 75,3 56,3 8,0 6,6

Būstas, vanduo, elektra, dujos, kitas kuras 166,2 153,3 17,8 18,0

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 40,7 37,9 4,3 4,4

Sveikatos priežiūra 25,9 50,2 2,8 5,9

Transportas 103,9 88,0 11,1 10,3

Ryšiai 37,2 32,0 4,0 3,7

Laisvalaikis ir kultūra 55,4 41,7 5,9 4,9

Švietimas 16,2 8,2 1,7 1,0

Viešbučiai, kavinės, restoranai 47,7 26,9 5,1 3,1

Įvairios prekės ir paslaugos 55,3 42,4 5,9 5,0

* Namų ūkiai, kuriuose pagrindinis pajamų gavėjas jaunesnis kaip 30 metų amžiaus.

atgal 1

26

SVEIKATA IR GYVENIMO BŪDAS


27


Jaunimo nuomonė apie savo sveikatą

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai parodė, kad jauni žmonės savo

sveikatą vertino kur kas geriau nei vyresni asmenys. 2011 metais devyni iš de-

šimties 16–24 metų amžiaus asmenų ir aštuoni iš dešimties 25–34 metų amžiaus

asmenų savo sveikatą vertino gerai arba labai gerai.

2011 metais 5 proc. 16–24 metų amžiaus ir 8 proc. 25–34 metų amžiaus asmenų

nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių ne mažiau

nei 6 mėnesius) sveikatos sutrikimų. Sergančių lėtinėmis ligomis ir turinčių ilga-

laikių sveikatos sutrikimų asmenų su amžiumi daugėja.

Lėtinės ligos ar kiti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai ne visada apriboja įprastinę

veiklą. 23 proc. 16 metų ar vyresnių asmenų nurodė, kad dėl ligos ar ilgalaikių

sveikatos sutrikimų jų įprastinė veikla buvo apribota ne mažiau kaip 6 mėnesius.

Įprastinė veikla dėl sveikatos sutrikimų bent 6 mėnesius buvo labai apribota

2 proc. 16–24 metų amžiaus ir 3 proc. 25–34 metų amžiaus asmenų.

0 20 40 60 80 100

25–34

16–24

Visi 16 metų ir vyresni asmenys

Labai gera Gera Vidutinė Bloga Labai bloga

Jaunimo nuomonė apie savo sveikatą pagal amžiaus grupes 2011 metais, proc.

28


Sportas – sveikata!

Olimpinių ir neolimpinių šakų sportininkų, įskaitant neįgaliuosius, šalyje 2012

metais buvo 139,5 tūkst. – tai sudarė 5 proc. visų gyventojų ir buvo 3 proc.

daugiau nei 2011 metais.

2012 metais daugiausia sportininkų pritraukusios sporto šakos buvo krepšinis,

futbolas, lengvoji atletika, plaukimas, tinklinis ir rankinis.

* Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys.

129,5 132,8 147,4 146,8

159,4 152,3 134,5 135,9 139,5

0

40

80

120

160

200

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Tūkst.

Sportininkų skaičius, tūkst.*

947

954

1002

1090

1181

1305

2135

2746

3174

3726

4483

5551

5825

6560

18329

24455

0 10000 20000 30000

Dviračių sportas

Irklavimas

Ledo ritulys

Sunkioji atletika

Baidarių, kanojų irklavimas

Graikų romėnų imtynės

Boksas

Tenisas

Stalo tenisas

Dziudo imtynės

Rankinis

Tinklinis

Plaukimas

Lengvoji atletika

Futbolas

Krepšinis

Populiariausių sporto šakų sportininkų skaičius 2012 metais*

29



Trečdalis jaunimo nesportuoja

Jaunimo problematikos tyrimai parodė, kad 28 proc. 14–29 metų jaunuolių nespor-

tavo, daugiau nei trečdalis (38 proc.) sportavo daugiau nei kartą per savaitę,

penktadalis – vieną kartą per savaitę. Kiekvieną dieną sportavo 13 proc. jaunuolių.

Daugiau nei kartą per savaitę dažniau sportuoja jaunesnieji – tai sudaro 45 proc.

14–18 metų jaunuolių. Vyresnio amžiaus grupėms priklausantys jaunuoliai spor-

tuoja rečiau: 18 proc. 14–18 metų jaunuolių sportavo kasdien, o nuo 24 metų – jau

tik 10 proc. Net 40 proc. 24–29 metų amžiaus jaunuolių visai nesportavo arba

sportavo rečiau nei kartą per savaitę.

Vaikinai sportavo dažniau nei merginos. Kasdien arba kelis kartus per savaitę

sportavo 61 proc. vaikinų ir 42 proc. merginų. Visai nesportuojančių merginų

buvo beveik 16 procentų daugiau nei nei vaikinų.

28,4 %

20,0 %

37,7 %

13,0 % 0,9 %

Nė karto

Vieną kartą

Daugiau nei vieną kartą

Kiekvieną dieną

Neatsakė

Kiek kartų per savaitę sportuoja jaunimas?

9,3

30,2

19,8

40,6

11,4

35,8

21,3

31,5

17,6

45,1

19,0

18,3

0 10 20 30 40 50 60

Kiekvieną dieną

Daugiau nei vieną kartą

Vieną kartą

Nė karto

14–18

19–23

24–29

Jaunimo užsiėmimas sportu pagal amžiaus grupes, proc.

30


ŽALINGI ĮPROČIAI

Alkoholio vartojimas

Visiškai alkoholio nevartojo 10 proc. jaunimo, 13 proc. nevartojo pastaruosius

6 mėnesius. Kitaip tariant, maždaug penktadalis (22 proc.) jaunimo gyveno blaiviai.

Apie dešimtadalį (11 proc.) jaunimo galima priskirti prie dažnų alkoholio vartotojų,

3 proc. iš jų priskirtini turintiems priklausomybę alkoholiui, nes pastaruosius

6 mėnesius alkoholį vartojo keturis ar daugiau kartų per savaitę. Per paskutinius

šešis mėnesius du–keturis kartus per mėnesį alkoholį vartojo 33 proc., o kartą per

mėnesį ir rečiau – 32 proc. jaunuolių.

Alkoholį dažniau vartojo vyresnio amžiaus grupės jaunuoliai. Daugiausia jaunuo-

lių, turinčių riziką priklausomybei išsivystyti, yra tarp 19–23 metų amžiaus jaunuo-

lių (33 proc.), mažiau tarp 24–29 metų jaunuolių (32 proc.), mažiausiai – tarp 14–

18 metų amžiaus jaunuolių (30 proc.).

Alkoholio vartojimo priežastys

Dažniausiai nurodyta alkoholio vartojimo pastarąjį mėnesį priežastis buvo noras

atsipalaiduoti (39 proc.). Dažniausiai nurodytos priežastys buvo noras pasijusti

laimingesniam (12 proc.) ir noras užmiršti problemas (11 proc.). Svarbios priežastys

buvo siekimas apsvaigti (8 proc.), neturėjimas, ką veikti (8 proc.), ir nenoras

išsiskirti iš draugų rato (7 proc.). Dvi rečiausiai nurodytos priežastys buvo aplin-

kinių vertimas (1 proc.) bei smalsumas (3 proc.)

7 proc. daugiau vyrų nei moterų per pastarąjį mėnesį vartojo alkoholį, nes norėjo

atsipalaiduoti.

Su amžiumi mažėja nevartojančių alkoholio asmenų: 14–18 metų amžiaus grupė-

je alkoholio nevartojantys jaunuoliai sudarė 38 proc., 19–23 metų – 18 proc., 24–

29 metų – 14 proc. Taip pat su amžiumi daugėja jaunuolių, kurie vartoja alkoholį

norėdami atsipalaiduoti: 14–18 metų amžiaus grupėje dėl šios priežasties alkoholį

vartojo 30 proc. jaunuolių, 19–23 metų – 44 proc., 24–29 metų – 46 proc. Viduri-

niosios amžiaus grupės jaunuoliai dažniau nei kiti nurodė, jog vartojo alkoholį,

nes norėjo pasijusti laimingesni (14 proc.), taip pat dėl to, kad norėjo užmiršti

savo problemas (13 proc.). Iš smalsumo alkoholį dažniau vartojo jaunesnieji: 14–18

metų amžiaus grupėje tokie jaunuoliai sudarė 4 proc., 19–23 metų – 3 proc., 24–29

metų – 1 proc.

1,0

9,6

2,9

8,7

33,6

31,7

12,5

0 10 20 30 40

Alkoholio vartojimo dažnumas, proc.

Nė karto

Kartą per mėnesį ar rečiau

Du–keturis kartus per mėnesį

Du–tris kartus per savaitę

Keturis ar daugiau kartų per savaitę

Visiškai nevartojo

Neatsakė

1,0

4,4

27,9

11,0

2,6

7,9

6,5

7,9

1,2

12,0

39,3

24,2

0 10 20 30 40 50

Alkoholio vartojimo priežastys, proc.

Nevartojo alkoholio

Norėjo atsipalaiduoti

Norėjo pasijusti laimingesnis (-ė)

Buvo verčiamas (-a) vartoti

Siekė apsvaigti

Nenorėjo išsiskirti iš grupės draugų

Neturėjo ką veikti

Iš smalsumo

Norėjo užmiršti savo problemas

Kitos priežastys

Neprisiminė

Nežinojo

31


Narkotikų vartojimas

Didžioji dauguma jaunuolių nurodė, kad nėra bandę narkotikų ir nenori jų bandyti

(78 proc.), 4 proc. jaunuolių narkotikų vartoti nebandė, bet norėtų pabandyti.

Kartą narkotikų bandė 6 proc., keletą kartų – 5 proc. jaunuolių. Kad narkotikus

vartoja pastoviai, nurodė 1 proc. jaunuolių.

Vyrai dažniau nei moterys vartojo narkotikus. 10 proc. daugiau moterų nei vyrų

nurodė, kad nebandė narkotikų ir nenorėtų pabandyti. 3 proc. daugiau vyrų nei

moterų nurodė bandę narkotikų, 4 proc. daugiau – bandę keletą kartų, 1 proc.

daugiau nurodė pastoviai vartojantys narkotikus.

Tabako vartojimo įpročiai

Daugiau nei pusė jaunuolių (55 proc.) per paskutines 30 dienų iš viso nerūkė, dar

9 proc. jaunuolių teigė metę rūkyti. Apie dešimtadalį jaunuolių galima priskirti retai

ar mažai rūkančiųjų grupei, nes per pastarąjį mėnesį iki apklausos jie per savaitę

surūkė mažiau negu vieną cigaretę (5 proc.) arba mažiau negu vieną cigaretę

per dieną (4 proc.). Maždaug ketvirtadalis jaunuolių (26 proc.) atsakė rūkantys

kasdien: 1–5 cigaretes per dieną surūkantys atsakė 12 proc. jaunuolių, 6–10 cigare-

čių per dieną – 9 proc., 11–20 cigarečių per dieną – 4 proc. ir daugiau nei 20 cigare-

čių per dieną – 1 proc. jaunuolių.

Lošimas

Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunuoliai visais tirtais būdais, išskyrus loterijas,

lošia retai. Daugiausia apklaustųjų pažymėjo, jog iš viso nelošia loterijose (apie

80 proc.). Labai dažnai ir dažnai loterijose lošia 17 proc. apklaustųjų, televizijos,

radijo ir spaudos skelbiamuose konkursuose – 8 proc. apklaustųjų, lažybose –

7 proc. apklaustųjų, kazino ruletę ir juodąjį džeką – 4 proc. apklaustųjų, lošimo

automatais – 4 proc., ir bingo – 3 proc.

atgal 1

0,8

0,7

3,8

78,2

4,3

6,0

5,1

1,1

0 20 40 60 80 100

Neatsakė

Kita

Nenorėtų atsakyti į klausimą

Nebandęs (-džiusi) ir nenorėtų

Nebandęs (-džiusi), bet norėtų

Buvo bandęs (-džiusi) kartą

Buvo bandęs (-džiusi) keletą kartų

Vartojo pastoviai

Narkotikų vartojimo dažnumas, proc.

1,4

1,1

4,2

8,9

11,9

3,9

5,1

8,5

55,0

0 20 40 60 80

Neatsakė

Daugiau nei 20 cigarečių per dieną

11–20 cigarečių per dieną

6–10 cigarečių per dieną

1–5 cigaretes per dieną

Mažiau negu vieną cigaretę per dieną

Mažiau negu vieną cigaretę per savaitę

Metė

Iš viso nerūkė

Rūkymo įpročiai, proc.

48,2

72,4

86,8 79,0

90,7 89,9

34,3

19,1 9,1

13,5 5,7 5,6

12,6 5,8 2,3 4,8 1,7 2,0 4,1 1,8 1,3 2,0 1,2 1,9

0

20

40

60

80

100

Loterijos Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai

Lošimo automatai

Lažybos Bingo Kazino ruletė,

juodasis džekas

Niekada Retai Dažnai Labai dažnai

Lošimo įpročiai, proc.

KOMPIUTERIŲ AMŽIAUS KARTA

27


Vis daugiau laiko prie kompiuterio

Neabejotina, kad jaunimas praleidžia daug laiko prie kompiuterio.

2012 metų informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo

duomenimis, kasdien kompiuteriu naudojosi 90 proc. 16–24 metų amžiaus jau-

nuolių, vyresni naudojosi kompiuteriu rečiau – 72 proc. 25–34 metų amžiaus

gyventojų juo naudojosi kasdien. Internetu kasdien besinaudojančio jaunimo

dalis 2012 metais susilygino su kasdien besinaudojančių kompiuteriais dalimi

(90 proc. 16–24 metų amžiaus jaunuolių ir 72 proc. 25–34 metų amžiaus gyven-

tojų). Prieš dešimtmetį šie skaičiai skyrėsi 2 kartus.

Namų ūkių tyrimai parodė, jog dažniausiai 16–29 metų amžiaus jaunuoliai

internetu bendrauja: susirašinėja elektroniniu paštu, bendrauja forumuose,

pokalbių svetainėse. Labai daug jaunimo internete skaito naujienas, laikraščius,

ieško informacijos apie prekes, paslaugas, klauso muzikos, žaidžia, dalijasi

nuotraukomis.

1. Sukūrė tinklalapį, sukūrė ar rašė internetinį

dienoraštį (blogą)

2. Internetu registravosi pas gydytoją

3. Naudojosi paslaugomis, susijusiomis su kelionėmis ir apgyvendinimu

4. Ieškojo darbo arba siuntė prašymus dėl darbo

5. Mokėsi internetu (studijos, kursai bet kokia tema)

6. Naudojosi viešosiomis e. paslaugomis

7. Naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis

8. Klausėsi radijo, žiūrėjo TV programas

9. Įkėlė savo sukurtą turinį (tekstus, paveikslėlius, nuotraukas, vaizdo, muzikos įrašus

10. Žaidė internete, siuntėsi žaidimus, paveikslėlius, muzikos įrašus, kino filmus

11. Skambino naudodamiesi internetu

12. Ieškojo informacijos apie prekes ir paslaugas

13. Rašė pokalbių svetainėse, diskusijų forumuose, tinklaraščiuose, susirašinėjo

14. Skaitė, siuntėsi naujienas, laikraščius, žurnalus

15. Siuntė ir gavo elektroninius laiškus

44 47 61

70 78

85 87 87 90

28 32 41

49 56

67 68 73 72

0

20

40

60

80

100

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

16–24

25–34

Kasdienis naudojimasis kompiuteriu pagal amžiaus grupes, proc.

20 31

47 61

75 82 83 86 90

20 23 33

44 53

63 66 73 72

0

20

40

60

80

100

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

16–24

25–34

Kasdienis naudojimasis internetu pagal amžiaus grupes, proc.

10 13 21

28 30

50 60 60

67 73

79 84 85 87 90

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

16–29 metų amžiaus asmenų interneto naudojimo tikslai 2012 metais, proc.

28


Jaunimas perka internetu

2012 metų informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo

duomenimis, per 12 mėnesių prekių ar paslaugų asmeniniais tikslais internetu

pirko ar užsakė 37 proc. 16–29 metų amžiaus asmenų. Jie sudarė 49 proc. visų

internetu pirkusių asmenų.

Elektronine prekyba dažniausiai buvo naudojamasi perkant drabužius, avalynę,

sporto prekes (46 proc. 16–24 metų amžiaus ir 48 proc. 25–34 metų amžiaus

e. prekybos vartotojų) ir bilietus į kultūros renginius (po 41 proc. kiekvienos

amžiaus grupės e. prekybos vartotojų).

2 4

9 10 10 13

18

25

33

2 4

8 11 11

18

22

33

39

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Naudojimasis e. prekyba asmenininiais tikslais per metus pagal amžiaus grupes, proc.

16–24

25–34

29


Jaunimo reikalų departamentas

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Jaunimas – aktyvūs interneto vartotojai

Jaunimo problematikos tyrimų duomenimis, daugiausia (46 proc.) jaunuolių prie

interneto praleido 1–3 valandas per dieną. Iki 1 valandos per dieną internetu

naudojosi 20 proc., 3–5 valandas per dieną – 21 proc., o 5 valandas ir daugiau –

11 proc. jaunuolių. Vyresnieji (24–29 metų amžiaus) internetu naudojosi arba labai

trumpai – iki 1 valandos, arba labai ilgai – 5 valandas ir daugiau, o 14–24 metų

jaunuoliai internetu dažniausiai naudojosi 1–3 valandas.

Vaikinai per dieną naudodamiesi internetu sugaišdavo daugiau laiko nei merginos:

2 proc. daugiau vyrų nei moterų internetu naudojosi 3–5 valandas, 3 proc. – 5 va-

landas ir daugiau. 2 proc. daugiau moterų nei vyrų internetu naudojosi 1–3 valan-

das ir 3 proc. – iki 1 valandos per dieną.

Daugiau mieste gyvenusių jaunuolių, palyginti su kaimo vietovėje gyvenusiais,

internetu naudojosi kasdien – atitinkamai 79 ir 73 proc. Jie taip pat praleido dau-

giau laiko prie kompiuterio.

atgal 1

20 %

46 %

21 %

11 % 2 %

Jaunimo pasiskirstymas pagal naudojimosi internetu trukmę per dieną, proc.

Iki 1 val.

1–3 val.

3–5 val.

5 val. ir daugiau

Neatsakė

AR ESAME PILIETIŠKI?

27



Jaunimas ir pilietiškumas

Jaunimo problematikos tyrimų duomenimis, daugumos (63 proc.) 14–29 metų

amžiaus jaunuolių pilietinį aktyvumą galima apibūdinti kaip žemą, nes jie beveik

nesidomėjo partijų veikla ir šalies politiniu gyvenimu, 27 proc. pateko į vidutinio ir

tiktai 7 proc. – į aukšto pilietinio aktyvumo grupes.

Didžiausia žemo pilietinio aktyvumo jaunuolių dalis buvo 14–18 metų amžiaus

grupėje, o mažiausia – 24–29 metų: 14–18 metų amžiaus grupėje žemo pilietinio

aktyvumo jaunuoliai sudarė 87 proc., 19–23 metų – 62 proc., 24–29 metų – 44 proc.,

o aukšto aktyvumo jaunuoliai 14–18 metų amžiaus grupėje sudarė 1 proc., 19–23

metų – 8 proc., 24–29 metų – 13 proc.

3,4

6,8

27,3

62,5

0 10 20 30 40 50 60 70

Neatsakė

Aukštas

Vidutinis

Žemas

Jaunimo pasiskirstymas pagal politinio-pilietinio aktyvumo rodiklį, proc.

28



Nevyriausybinės organizacijos ir savanorystė

Nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja ir yra nevyriausybinių organizacijų nariai 9 proc. jaunuolių, jokiai nevyriausybinei organizacijai nepriklauso 84 proc. jaunuolių.

Dalyvaujančius nevyriausybinių organizacijų veikloje labiausiai motyvuoja galimy-bės susitikti ir bendrauti su įdomiais žmonėmis (92 proc. apklaustųjų), patrauklios organizacijos idėjos (91 proc.), patrauklios organizacijos veiklos formos (90 proc.), dalijimasis žiniomis ir gebėjimais (89 proc.), didėjantis pasitikėjimas savimi (89 proc.), draugų rato praplėtimas (87 proc.), kontaktų su svarbiais žmonėmis užmezgimas (87 proc.).

Daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų jaunuolių nurodė, kad dalyvauja arba yra dalyvavę savanoriškoje veikloje, 47 proc. – savanoriškoje veikloje nedalyvauja ir nėra dalyvavę. 14–18 metų jaunuoliai aktyviau dalyvauja savanoriškoje veikloje nei 19–23 ar 24–29 metų amžiaus jaunuoliai. 22 proc. 14–18 metų amžiaus jaunuolių nurodė, kad dalyvauja savanoriškoje veikloje, 19–23 metų – 20 proc., 24–29 metų – 18 proc.

Daugiau merginų (54 proc.) nei vaikinų (50 proc.) dalyvauja ar dalyvavo savano-riškoje veikloje.

atgal 1

9 %

84 %

7 %

Nevyriausybinių organizacijų nariai, proc.

Yra organizacijos narys

Nepriklauso jokiai organizacijai

Neastakė

16 %

4 %

31 %

47 %

2 %

Jaunimo dalyvavimas savanoriškoje veikloje, proc.

Taip, dalyvavau seniau ir dabar

Taip, dalyvauju dabar

Ne, bet esu dalyvavęs seniau

Ne, nesu dalyvavęs

Neatsakė

JAUNIMO LAISVALAIKIS

27



Ką veikia jaunimas laisvalaikiu?

Jaunimo problematikos tyrimų duomenimis beveik trečdalis (29 proc.) 14–29 metų

amžiaus jaunuolių per savaitę gali skirti 3–5 val. savo laisvalaikiui. 24 proc. laisvalai-

kiui per savaitę gali skirti 5–10 val., o 22 proc. jaunuolių laisvalaikiui skiria – 1–3 val.

Populiariausi jaunimo laisvalaikio leidimo būdai:

Susitikti su draugais (82 proc.)

Žiūrėti TV (68 proc.)

Eiti į parduotuves (68 proc.)

Eiti pasivaikščioti (60 proc.)

Žaisti kompiuteriu (52 proc.)

Užsiimti savo pomėgiu (hobiu) (50 proc.)

Sportuoti namuose arba klube (40 proc.)

Skaityti knygas (35 proc.)

Lankytis kavinėse ir naktiniuose klubuose (28 proc.)

Eiti į saviraiškos užsiėmimus arba būrelius (28 proc.)

Lankytis teatre, koncertuose ir (ar) parodose (23 proc.)

Dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje (14 proc.)

Laisvalaikiu televiziją dažniau žiūrėjo 14–18 metų jaunuoliai. Jaunesni žmonės vis

dažniau laisvalaikiu žaidžia kompiuteriu: iš 24–29 metų amžiaus jaunuolių labai

dažnai ir dažnai žaidė kompiuteriu 36 proc., 19–23 metų – 51 proc., o 14–18 metų –

67 proc. jaunuolių.

Vyresnio amžiaus jaunimo grupėms priklausantys asmenys mažiau sportuoja:

laisvalaikiu labai dažnai ir dažnai sportavo 48 proc. 14–18 metų amžiaus jaunuolių,

19–23 metų – 40 proc., o 24–29 metų – 33 proc. Niekada laisvalaikiu nesportavo

23 proc. 24–29 metų amžiaus jaunuolių, 17 proc. – 19–23 metų, ir 12 proc. – 14–18

metų jaunuolių.

1,9

2,3

17,4

23,6

28,8

21,4

4,5

0 10 20 30 40

Neatsakė

Kita

10 val. ir daugiau

5–10 val.

3–5 val.

1–3 val.

Iki 1 val.

Laikas, skiriamas laisvalaikiui, vidutiniškai per savaitę, proc.

7,5

48,8

18,2

50,6

16,4

12,9

6,9

48,0

22,4

52,0

9,7

22,1

0 10 20 30 40 50 60 70

Kita

Laiką skiria laisvalaikio veikloms

Lankosi pas tėvus ar gimines

Ilsisi

Dirba

Mokosi

Moterys

Vyrai

Laisvalaikio leidimas pagal lytį, proc.

28



Jaunesnio amžiaus grupėms priklausantys asmenys dažniau eidavo pasivaikš-

čioti: labai dažnai ir dažnai eidavo pasivaikščioti 69 proc. 14–18 metų jaunuolių,

61 proc. – 19–23 metų ir 50 proc. – o 24–29 metų, o retai – 41 proc. 24–29 metų

jaunuolių, 33 proc. – 19–23 metų, ir 28 proc. – 14–18 metų jaunuolių. Vyresnio am-

žiaus jaunimas rečiau laisvalaikį leido parduotuvėse. Labai dažnai ir dažnai laisva-

laikiu parduotuvėse lankėsi 67 proc. 14–18 metų jaunuolių, 61 proc. – 19–23 metų,

ir 55 proc. – 24–29 metų jaunuolių.

Kavinėse ir klubuose dažniausiai lankėsi 19–23 metų jaunuoliai. Vyresnieji mažiau

laiko skyrė hobiui: pamėgta veikla užsiėmė 70 proc. 14–18 metų jaunuolių,

59 proc. – 19–23 metų, ir 42 proc. – 24–29 metų jaunuolių.

Jaunesnieji praleidžia daugiau laiko su draugais. Labai dažnai laisvalaikį su drau-

gais leido 50 proc. 14–18 metų jaunuolių, 38 proc. – 19–23 metų, ir 25 proc. – 24–

29 metų jaunuolių.

Merginos dažniau nei vaikinai laisvalaikiu skaitė knygas: labai dažnai ir dažnai

knygas skaitė 45 proc. merginų ir 25 proc. vaikinų, niekada laisvalaikiu knygų

neskaitė 8 proc. merginų ir 26 proc. vaikinų.

Vaikinai dažniau laisvalaikiu žaidė kompiuteriu: labai dažnai ir dažnai kompiuteriu

žaidė 60 proc. vaikinų ir 46 proc. merginų, o retai ir niekada – atitinkamai 54 ir

40 proc. Vyrai dažniau ir sportavo: labai dažnai ir dažnai laisvalaikiu sportavo

namuose arba klube 51 proc. vyrų ir tik 31 proc. moterų, o niekada laisvalaikiu

nesportavo – 21 proc. moterų ir 13 proc. vyrų.

Merginos dažniau nei vaikinai ėjo pasivaikščioti, lankėsi parduotuvėse, kultūri-

niuose renginiuose, lankė saviraiškos užsiėmimus arba būrelius.

Mieste gyvenantys jaunuoliai dažniau nei kaime laisvalaikiu skaitė knygas: dažnai

knygas skaitė 25 proc. miesto ir 21 proc. kaimo jaunimo. Kaime gyvenantys jau-

nuoliai dažniau nei mieste laisvalaikiu žiūrėjo televiziją: labai dažnai televiziją

žiūrėjo 22 proc. miesto ir 26 proc. kaimo jaunimo, o retai laisvalaikiu televiziją

žiūrėjo 30 proc. miesto ir 26 proc. kaimo jaunimo.

Savaitgaliais jaunimas dažniausiai ilsėjosi (52 proc.) arba užsiėmė pamėgta lais-

valaikio veikla. Rečiau svečiuotasi pas tėvus ar gimines (21 proc.) ir mokytasi

(18 proc.). Kad savaitgaliais dirbo, nurodė 13 proc. jaunuolių.

Palyginti su vaikinais, daugiau merginų savaitgaliais mokėsi ir lankė tėvus ar

gimines, o vaikinai savaitgaliais dažniau dirbo – palyginti su merginomis, taip

savaitgalius leido 7 proc. daugiau vaikinų.

atgal 1

„JUODOJI“ STATISTIKA

43


Jaunimo nusikalstamumas

2012 metais buvo nustatyta 14 tūkst. jaunuolių, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas, arba beveik pusė (48 proc.) visų nusikalstamomis veiko-mis įtariamų (kaltinamų) asmenų. Per pastaruosius trejus metus tokių asmenų skaičius beveik nekito, o palyginti su 2004 metais, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas jaunų žmonių skaičius sumažėjo penktadaliu. 2012 metais iš 1 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių 22 buvo įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas, 2011 metais – 21, 2004 metais – 23.

Daugiausia užfiksuojama turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Dažniau tokias

nusikalstamas veikas padarę buvo įtariami (kaltinami) jauni asmenys. Daugiau

nei du trečdaliai asmenų, įtariamų (kaltinamų) vagystėmis, buvo 14–29 metų

amžiaus. 2012 metais tokių nusikalstamų veikų padarymu buvo įtariami (kalti-

nami) 4,8 tūkst. jaunų žmonių, arba 0,6 tūkst. (11 proc.) mažiau nei 2011 metais

ir 3,2 tūkst. (32 proc.) mažiau nei 2004 metais. Daugiau nei trys ketvirtadaliai

asmenų, įtariamų (kaltinamų) plėšimais, taip pat buvo jauni asmenys.

Tyčiniais nužudymais ir pasikėsinimais nužudyti 2012 metais buvo įtariamas (kalti-

namas) 101 jaunuolis – tai sudarė 47 procentus asmenų, įtariamų (kaltinamų)

padarius tokius nusikaltimus, 2011 metais – atitinkamai 111 jaunuolių ir 42 proc.,

2004 metais – 154 jaunuoliai ir 45 proc. Kas antras įtariamas (kaltinamas) sunkius

sveikatos sutrikdymus padaręs asmuo neturėjo 30 metų.

Per pastaruosius trejus metus kasmet daugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su

narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Du trečdalius asmenų, įtariamų

(kaltinamų) tokiomis nusikalstamomis veikomis, sudarė jaunuoliai. 2012 metais

tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padarius buvo įtariama (kaltinama) 0,9 tūkst.

jaunuolių, arba 76 (8 proc.) daugiau nei 2011 metais ir 460 (87 proc.) daugiau

nei 2004 metais.

*Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos duomenys.

Jauni asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas*

2004 2009 2010 2011 2012

Iš viso 17457 14506 14192 13683 13968

Pagal amžiaus grupes

14–17 metų amžiaus 4232 3352 2865 2612 2431

18–29 metų amžiaus 13225 11154 11327 11071 11537

Palyginti su visu asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalsta-mas veikas, skaičiumi, proc. 62,6 60,4 58,2 56,4 48,1

100 tūkst. 14–29 metų amžiaus gyventojų teko asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalsta-mas veikas 2266 2037 2074 2092 2193

*Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys.

15

48

37

11

46 43

8

40

52

0

10

20

30

40

50

60

14–17 18–29 30 ir daugiau metų

2004

2011

2012

Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas, pagal amžiaus grupes, proc.*

44


14–29 metų amžiaus asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas*

Iš viso Palyginti su visu asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius atitinkamas nusikalstamas veikas, skaičiumi, proc.

2004 2009 2010 2011 2012 2004 2009 2010 2011 2012

Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę

Nusikalstamas veikas 17457 14506 14192 13683 13968 62,6 60,4 58,2 56,4 48,1

Nusikaltimus 15317 12987 12770 12243 12566 62,7 60,9 58,8 56,7 47,5

Sunkius ir labai sunkius nusikaltimus 1318 1320 1421 1239 1112 58,8 55,5 52,4 50,2 48,8

Nužudymus ir pasikėsinimus nužudyti 154 142 143 111 101 45,4 47,0 48,5 42,2 47,4

Sunkius sveikatos sutrikdymus 139 122 162 119 116 48,4 45,9 50,9 46,5 50,2

Išžaginimus ir pasikėsinimus išžaginti 103 115 101 102 74 78,6 76,7 66,4 60,0 67,3

Plėšimus 2431 1608 1314 1233 996 86,1 85,0 81,7 82,5 80,0

Vagystes 6618 5120 4876 4744 4226 73,1 71,7 71,3 68,4 67,0

Nusikaltimus, susijusius su disponavimu narko-tinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda 385 628 696 542 562 58,5 62,1 60,8 58,7 59,2

Baudžiamuosius nusižengimus 2140 1519 1422 1440 1402 61,9 56,8 53,7 54,5 54,1

Vagystes 1487 837 740 739 648 67,7 58,0 54,4 53,6 52,7

Baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis 146 372 409 373 429 69,5 75,8 74,0 75,4 80,5

*Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

27


Nuteisti jauni asmenys laisvės atėmimo įstaigose

Nuo 2010 iki 2012 metų įkalinimo įstaigose kasmet kalėjo apie 4 tūkst. nuteistų

asmenų, kurių amžius buvo iki 30 metų, arba beveik pusė (46 proc.) visų nuteis-

tųjų, kalėjusių įkalinimo įstaigose. 2012 metais, palyginti su 2004 metais, jaunų

nuteistų asmenų įkalinimo įstaigose skaičius šiek tiek (5 proc.) sumažėjo.

2012 metų pabaigoje, kaip ir 2011 metais, iš 1 tūkst. 14–29 metų amžiaus asmenų

6 buvo nuteisti ir kalėjo laisvės atėmimo įstaigose, 2004 metais – 5.

Dauguma kalėjusių nuteistų asmenų buvo vyrai. 2012 metų pabaigoje įkalinimo

įstaigose kas antras (47 proc.) kalėjęs nuteistas vyras ir kas trečia (31 proc.)

nuteista kalėjusi moteris neturėjo 30 metų.

*Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenys.

Nuteisti jauni asmenys laisvės atėmimo įstaigose metų pabaigoje*

2004 2009 2010 2011 2012

Iš viso 3744 3626 4009 4018 3917

Pagal amžiaus grupes

14–17 metų amžiaus 124 125 102 100 72

18–29 metų amžiaus 3620 3501 3907 3918 3845

Palyginti su visų nuteistųjų įkalinimo įstaigose skaičiumi, procentais 54,7 48,7 50,5 46,9 45,8

100 tūkst. 14–29 metų amžiaus žmonių teko nuteistų asmenų, kalėjusių įkalinimo įstaigose 489 515 603 624 621



atgal 1

2

53 45

1

46 53

1

45

54

0

10

20

30

40

50

60

70

14–17 metų amžiaus 18–29 metų amžiaus 30 ir daugiau metų

2004 2011 2012

Nuteisti asmenys, kalėję laisvės atėmimo įstaigose pagal amžiaus grupes metų pabaigoje, proc.*

1

46 53

1

30

69

0

15

30

45

60

75

90

14–17 metų amžiaus 18–29 metų amžiaus 30 ir daugiau metų

Vyrai

Moterys

Nuteisti asmenys, kalėję laisvės atėmimo įstaigose 2012 metų pabaigoje, pagal lytį, proc. *

EUROPOS JAUNIMAS

47

EUROPOS JAUNIMAS

92 mln. jaunų gyventojų

2012 metų pradžioje 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 92 mln.

15–29 metų amžiaus gyventojų, jie sudarė 18,2 proc. visų Europos Sąjungos

šalių narių gyventojų.

Didžiausia 15–29 metų amžiaus gyventojų dalimi išsiskyrė Kipras (24,2 proc.

šalies gyventojų), Lenkija (21,6 proc.) ir Slovakija (21,5 proc.), mažiausia – Italija

(15,6 proc.), Graikija (16,5 proc.) ir Ispanija (16,6 proc.).

Europos Sąjungos valstybėse narėse 15–19 metų amžiaus gyventojai sudarė

30,2 proc. viso Europos Sąjungos jaunimo, 20–24 metų amžiaus gyventojai –

34 proc., 25–29 metų amžiaus gyventojai – 35,8 proc.

Danijoje 15–19 metų amžiaus gyventojų buvo 14 procentų daugiau negu 25–29

metų amžiaus gyventojų, Lietuvoje – 5 procentais, Prancūzijoje – 1 procentu;

mažiau buvo Estijoje (33 proc.), Slovėnijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje (po 29 proc.).

Nuo 2004 metų pradžios Europos Sąjungos valstybėse narėse jaunuolių skai-

čius sumažėjo 4,7 mln., arba 5 proc. Labiausiai šis skaičius sumažėjo Latvijoje

(22 proc.), Bulgarijoje (21 proc.), Portugalijoje ir Lietuvoje (po 19 proc.), o padi-

dėjo – Kipre (25 proc.), Liuksemburge (21 proc.), Jungtinėje Karalystėje (18 proc.)

ir Švedijoje (13 proc.).

Eurostato duomenų bazė, 2013 m. rugpjūčio 21 d. (duomenų rinkinio kodas – demo_pjan).

4,8

4,9

4,7

5,3

5,0

4,9

4,9

5,5

6,1

6,4

6,0

5,8

5,2

5,8

6,1

5,7

6,0

6,2

6,0

5,4

6,1

6,7

5,4

5,2

6,2

6,1

6,0

7,2

5,2

5,3

5,3

5,5

6,1

6,0

6,5

6,2

6,1

6,2

6,3

6,3

6,4

6,3

6,2

6,4

6,1

6,9

6,2

7,2

6,9

7,1

7,4

7,6

7,1

7,3

7,2

8,3

5,6

6,3

6,6

6,0

6,1

6,9

6,7

6,5

6,1

5,7

6,0

6,3

6,9

6,6

6,4

6,8

7,0

6,3

7,6

7,2

6,9

6,4

7,6

7,8

7,3

8,1

8,4

8,7

0 5 10 15 20 25 30

Italija

Graikija

Ispanija

Portugalija

Vokietija

Slovėnija

Bulgarija

ES 27

Prancūzija

Danija

Nyderlandai

Belgija

Čekija

Austrija

Suomija

Vengrija

Liuksmeburgas

Švedija

Airija

Latvija

Jungtinė Karalystė

Lietuva

Rumunija

Estija

Malta

Slovakija

Lenkija

Kipras

15–29 metų amžiaus gyventojų dalis ES valstybėse narėse 2012 metų pradžioje

procentas nuo visų gyventojų

15–19

20–24

25–29

24,2 21,6

21,5

20,6 20,6

20,4

20,2

19,9

19,8

19,8

19,4

19,1

18,9

18,7

18,7 18,5

18,4

18,3

18,3 18,3

18,2

18,1 17,8

17,2

16,8

16,6 16,5

15,6

48

EUROPOS JAUNIMAS

Santuokos

Europos Sąjungos valstybėse narėse 15–29 metų amžiaus grupėje moterys

pirmą kartą išteka daugiau nei šio amžiaus vyrai. 2011 metais daugiausiai tokio

amžiaus tuokėsi lietuvės (1 tūkst. merginų teko 41 pirmoji santuoka), maltietės

(38 santuokos), lenkės (37 santuokos). Mažiausiai pirmųjų santuokų teko tokio

amžiaus liuksemburgietėms ir ispanėms – atitinkamai 14 ir 15 pirmųjų santuokų

1 tūkst. merginų.

Rumunijoje 11 proc. merginų nuo visų 15–29 metų amžiaus moterų, sudariusių

pirmąją santuoką, buvo 15–19 metų amžiaus, Latvijoje ir Slovakijoje – po 7 proc.

2011 metais daugiausia pirmųjų santuokų 1 tūkst. 15–29 metų amžiaus vaikinų

Europos Sąjungos valstybėse narėse teko Lietuvoje, Lenkijoje ir Maltoje – atitin-

kamai 32, 30 ir 26 pirmosios santuokos.

Vėliausiai tarp Europos Sąjungos valstybės narių pirmąjį vaiką moterys pagimdo

Jungtinėje Karalystėje – pirmą kartą jos gimdė būdamos 30,6 metų (2010 m.),

Ispanijoje – 30,1 metų (2011 m.), o anksčiausiai – Rumunijoje, kur pirmą kartą

gimdė būdamos 25,5 metų (2011 m.), Bulgarijoje – 25,7 metų (2011 m.), Latvijoje –

25,9 metų, Estijoje – 26,4 metų, ir Lietuvoje – 26,6 metų. 2012 metais, palyginti

su 2004 metais, Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutiniškai pirmąjį vaiką

moterys gimdė 1,1 metų vėliau.

Eurostato duomenų bazė, 2013 m. rugpjūčio 23 d. (duomenų rinkinio kodas – demo_nsinagec, demo_pjan).

14

15

16

17

18

19

19

19

19

20

20

20

21

21

23

24

25

29

30

30

34

37

38

41

10

9

11

11

13

13

11

13

13

15

14

13

20

15

15

15

17

20

23

16

25

30

26

32

0 10 20 30 40 50

Liuksemburgas

Ispanija

Švedija

Vengrija

Prancūzija

Austrija

Italija

Nyderlandai

Danija

Estija

Belgija*

Slovėnija

Portugalija

Bulgarija

Vokietija

Čekija

Suomija

Slovakija

Latvija

Graikija

Rumunija

Lenkija

Malta

Lietuva

Vyrai

Moterys

Pirmųjų santuokų skaičius 1 tūkst. 15–19 metų amžiaus gyventojų 2011 metais

‰

* 2010 metų duomenys

49

EUROPOS JAUNIMAS

Migracinis mobilumas

2011 metais aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse narėse 15–29 metų amžiaus

gyventojų neto tarptautinė migracija 1 tūkst. to paties amžiaus buvo neigiama.

Neto tarptautinė migracija tenkanti 1 tūkst. gyventojų 15–19 metų amžiaus

grupėje Lietuvoje buvo neigiama ir sudarė –15,8. 20–24 ir 25–29 metų amžiaus

grupėse šis rodiklis taip pat buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai −37,5 ir −39,4.

Neigiama atitinkamų jaunimo amžiaus grupių neto tarptautinė migracija 1 tūkst.

gyventojų buvo ir kaimyninėje Latvijoje (−19,5, −34,6 ir −29,6) bei Airijoje

(−24,8, −46,9 ir −11,2).

Liuksemburgas, Kipras ir Jungtinė Karalystė pasižymi didesniais imigravusių

asmenų srautais, palyginti su emigravusiųjų. ________________

Neto tarptautinė migracija – skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų skaičiaus.

Eurostato duomenų bazė, 2013 m. rugpjūčio 21 d. (duomenų rinkinio kodas – demo_pjan, migr_emi2, igr_imm1ctz).

-30,8

-28,6

-26,5

-8,0

-3,7

-3,3

-2,8

-0,6

0,9

2,3

3,0

3,1

4,0

6,3

6,8

9,1

11,0

12,5

14,4

16,0

17,2

32,2

46,2

-40 -30 -20 -10 0 10 20 30 40 50 60

Slovakija

Ispanija

Slovėnija

Vengrija

Malta

Danija

Suomija

Vokietija

Švedija

Italija

Austrija

Belgija


Kipras

Liuksemburgas

15–29 metų amžiaus gyventojų neto tarptautinė migracija 2011 metais 1 tūkst. to paties amžiaus gyventojų

Prancūzija

Graikija

Portugalija

Estija

Čekija

Airija

Latvija

Lietuva

‰

50

EUROPOS JAUNIMAS

Švietimas

2012 metais Europos Sąjungos šalyse 20–24 metų amžiaus gyventojų, turinčių

ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, buvo 80,2 proc. Didžiausia dalis 20–24 me-

tų amžiaus gyventojų, turinčių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, buvo

Slovakijoje – 93 proc. ir Čekijoje – 91 proc.

Eurostato duomenų bazė, 2013 m. rugpjūčio 20 d. (duomenų rinkinio kodas – educ_itertc).

63

68

72

72

74

76

78

79

80

81

82

83

84

84

84

85

86

86

86

87

87

88

89

90

90

91

93

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Ispanija

Portugalija

Liuksemburgas

Danija

Malta

Vokietija

Italija

Nyderlandai

Rumunija

Estija


Belgija

Vengrija

Latvija

Prancūzija

Graikija

Bulgarija

Suomija

Švedija

Austrija

Airija

Kipras

Lietuva

Lenkija

Slovėnija

Čekija

Slovakija

2012 metais 20–24 metų amžiaus gyventojų, turinčių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalis, proc.

51

EUROPOS JAUNIMAS

Jaunimo nedarbas

2012 metais Europos Sąjungoje 15–24 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis

buvo 22,8 proc., o 25–29 metų amžiaus grupės gyventojų – 13,8 proc.

Didžiausias 15–24 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis 2012 metais buvo

Graikijoje, kur siekė 55,3 proc., Ispanijoje – 53,2 proc. Mažiausias jaunų žmonių

nedarbo lygis buvo Vokietijoje, kur 2012 metais buvo 8,1 proc., Austrijoje –

8,7 proc. Lietuvoje 15–24 metų jaunimo nedarbo lygis buvo 26,4 proc. ________________

Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.

Eurostato duomenų bazė, 2013 m. rugpjūčio 20 d. (duomenų rinkinio kodas – lfsa_urgan).

atgal 1

6,5

5,8

5,5

11,0

5,3

6,7

8,9

8,9

11,1

15,0

10,8

8,7

10,7

9,5

12,9

14,3

13,1

15,8

15,9

14,0

14,6

17,3

17,9

17,9

20,1

32,2

37,5

8,1

8,7

9,5

14,1

14,2

18,8

19,0

19,5

19,8

20,6

20,9

21,0

22,7

23,6

23,8

26,4

26,5

27,8

28,1

28,1

28,4

30,4

34,0

35,3

37,7

53,2

55,3

0 10 20 30 40 50 60

Vokietija

Austrija

Nyderlandai

Danija

Malta

Liuksemburgas

Suomija

Čekija

Belgija

Slovėnija

Estija


Rumunija

Švedija

Prancūzija

Lietuva

Lenkija

Kipras

Bulgarija

Vengrija

Latvija

Airija

Slovakija

Italija

Portugalija

Ispanija

Graikija

15–24

25–29

Jaunimo nedarbo lygis pagal amžiaus grupes 2012 metais, proc.

Jaunimo statistinis portretas Statistikos leidinys Už išleidimą atsakingas Ryšių su visuomene skyrius Tel. (8 5) 236 4888 el. p. [email protected] Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius Tel. (8 5) 236 4800 el. p. [email protected] www.osp.stat.gov.lt Elektroninis leidinys

Documents

jaunimo statistinis portretas - OSP