ATVIRI JAUNIMO CENTRAI – JAUNIMO POREIKIAMS · ATVIRI JAUNIMO CENTRAI – JAUNIMO POREIKIAMS 5 Autoriø þodis Jaunø þmoniø situacija priklauso nuo ávairiø visuomeniniø fak-toriø

ATVIRI JAUNIMO CENTRAI –

JAUNIMO POREIKIAMS

Jaunimo reikalø departamentas 2008

© Artûras Malinauskas ir Arûnas Kuèikas, 2008

TURINYS

Autoriø þodis ................................................................................................. 5

ÁVADAS ........................................................................................................... 8

I DALISKÀ REIKËTØ ÞINOTI PRIEÐ PRADEDANT... ................ 11JAUNIMO NEFORMALUSIS UGDYMAS IR UÞIMTUMAS ............. 11

Ðvietimas ...................................................................................................... 11

Kûno kultûra ir sportas .............................................................................. 12

Kultûra .......................................................................................................... 13

Socialinë politika ......................................................................................... 13

APIE JAUNIMO VEIKLÀ ......................................................................... 15

DARBO SU JAUNIMU FORMOS ......................................................... 17

Nevyriausybiniø (narystës) jaunimo organizacijø

veiklos charakteristika ................................................................................ 17

Jaunimo tarnybø charakteristika ............................................................... 19

Atvirasis darbas su jaunimu ....................................................................... 20

Jaunimo iniciatyva ....................................................................................... 20

ATVIRASIS DARBAS SU JAUNIMU KAIP VIENA

DARBO SU JAUNIMU FORMØ (BÛDØ, KRYPÈIØ) .......................... 22

Istorija .......................................................................................................... 22

Atvirasis darbas su jaunimu Europos ðalyse ............................................ 23

Atvirojo darbo su jaunimu

(open youth work, offene Jugendarbeit) charakteristika .......................... 26

Samprata ...................................................................................................... 26

Vykdytojai .................................................................................................... 27

Mobilus darbas su jaunimu kaip

integracinë atvirojo darbo su jaunimu dalis ............................................. 28

ATVIRI JAUNIMO CENTRAI .................................................................. 29

Atvirø jaunimo centrø veiklos principai ................................................... 30

Atvirø jaunimo centrø privalumai ............................................................. 31

II DALIS

TIEMS, KURIE IMASI... ...................................................... 33

PILOTINIS PROJEKTAS

„JAUNIMO CENTRAI – JAUNIMO POREIKIAMS“ .......................... 33

Kontekstas ir problema .............................................................................. 33

Projekto tikslai ............................................................................................. 34

Bandomojo projekto ágyvendinimas ......................................................... 34

ATVIRO JAUNIMO CENTRO

KONCEPCIJOS METMENYS / GAIRËS ............................................... 36

Atvirojo darbo su jaunimu

teritoriniame vienete tikslø nustatymas ................................................... 36

Socialinës aplinkos charakterizavimas (vietos situacijos analizë) ......... 37

Tikslinës grupës ........................................................................................... 38

Veiklos organizavimo sàlygos .................................................................... 39

Atvirø jaunimo centrø patalpos ................................................................... 39

Vykdytojai ..................................................................................................... 40

Savanoriðka arba visuomeninë sritis ........................................................... 41

Neetatiniai, laisvai samdomi specialistai .................................................... 41

Bendradarbiavimas ir tinklø kûrimas ....................................................... 42

Kokybës uþtikrinimas .................................................................................. 42

PRAKTINËS REKOMENDACIJOS ........................................................ 43

Savivaldybëms .............................................................................................. 43

Jaunimo reikalø departamentui

prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos ........................................ 44

ÞODYNËLIS ............................................................................................... 45

PRIEDAI ...................................................................................................... 49

1 priedas. Bandomojo projekto eiga ........................................................ 49

2 priedas. Pilotinio projekto ávertinimo klausimai ................................. 52

LITERATÛRA ............................................................................................. 56

Uþraðams ....................................................................................................... 59

ATVIRI JAUNIMO CENTRAI – JAUNIMO POREIKIAMS

5

Autoriø þodis

Jaunø þmoniø situacija priklauso nuo ávairiø visuomeniniø fak-toriø. Nuolat besikeièianti darbo rinkos situacija, ekonominiai svy-ravimai, besikeièiantis jaunimo santykis su mokykla ir ðeima, visdidëjanti þiniasklaidos, komercinës laisvalaikio industrijos átakauþduoda naujø galvosûkiø dirbantiems su jaunimu – tai, kas prieðpenkiolika metø buvo efektyvu, ðiandien susiduria su sunkumais.Ne vieni tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik nedidelë dalis jaunimoyra ásitraukusi á jaunimo organizacijø ar kitokià „organizuotà“ veiklàpo pamokø, studijø, darbo. Vis dar daug jaunø þmoniø nieko ne-þino apie jaunimo organizacijø pasiûlymus.

Paskatinti atradimø savo darbo kasdienybëje, taip pat Jaunimoreikalø departamento prie Socialinës apsaugos ir darbo ministeri-jos, kurá savo ruoþtu „spaudë“ kai kuriø Lietuvos savivaldybiø jau-nimo reikalø koordinatoriai, teigdami, kad kaþko jø jaunimui trûks-ta, kaþko reikia naujo, arba kad yra patalpos, tik neaiðku, kà sujomis daryti ir pan., „sumetëm galvas“ suprasti, kà ði situacija mumssako. Pirðosi viena iðvada: jaunimui reikia naujø, lanksèiø átrauki-mo formø, kurios atitiktø jø poreikius bei kitaip prisidëtø prie ak-tualiø problemø sprendimo. Taip gimë pilotinis projektas „Jauni-mo centrai – jaunimo poreikiams“ ir atvirojo darbo su jaunimukoncepcijos metmenys, skolinti ið vakarø Europos bei bandyti pri-taikyti lietuviðkajai situacijai. Taip gimë ir ði knygelë.

Ðia knygele nepretenduojame á vienintelæ ir nepakeièiamà tie-sà. Anaiptol. Viena vertus, mûsø tikslas yra kuo prieinamiau uþra-ðyti tai, (kà mes jau turime) kas jau yra sukurta jaunimo reikaløsrityje ir su kokiais sunkumais susiduriama nûdienoje. Kita vertus,norime þengti þingsná pirmyn – nubrëþti pirmuosius kontûrus naujaidarbo su jaunimu formai (atvirajam darbui su jaunimu), pagrástijos reikalingumà bei „instaliuoti“ jà Lietuvoje atvirø jaunimo cen-trø iðraiðka.


6

Taip pat norime ðiek tiek pakeisti ir praplësti poþiûrio perspek-tyvà – knygelëje naudojame sàvokà „darbas su jaunimu“ norëda-mi atkreipti dëmesá, kad ðiuo metu daug labiau paplitusi sàvoka„jaunimo veikla“ nepakankamai tiksliai aprëpia ir atspindi visusðio darbo lauko aspektus.

Tokiu bûdu, keldami iðsamesniø diskusijø reikalaujanèias temasbei klausimus, norime paskatinti darbo su jaunimu plëtrà struktû-rine bei turinio prasme, taip pat siekti didesnio ðios srities profe-sionalumo.

Bûtø dràsu teigti, kad su naujø darbo formø ávedimu visos jau-nimo problemos bus iðspræstos. Mums labiau rûpi, kad kuo dau-giau jaunø þmoniø turëtø kuo ávairesniø „organizuotø“ galimybiøsëkmingai tapti visuomenës dalimi, neprarasdami savojo indivi-dualumo. Manome, kad naujø jaunimo ugdymo(si) formø diegi-mas leis prakalbinti vien tradiciniais bûdais sunkiai pasiekiamusjaunuolius ir daryti ðvelnø, taèiau realø poveiká jø tarpusavio beisantykiø su aplinka kultûrai.

Tikimës, kad ði knygelë bus tvirtesnis pagrindas ávairiuose vaid-menyse su jaunimu dirbantiems þmonëms, paremtas ilgamete uþ-sienio ðaliø ir neilga, taèiau efektinga Lietuvos patirtimi. Galiau-siai norime padràsinti politikus ir uþ jaunimo reikalus atsakingusvieðosios administracijos pareigûnus aktyviau imtis naujø jauno-sios kartos ugdymo bûdø, kurie tampa ámanomi modernios jauni-mo politikos kontekste.

Leidinio pabaigoje pateiktas þodynëlis tegul bus interpretuoja-mas kaip mûsø supratimo atspirties taðkas, kartais pretenduojantisbûti ne „taip yra“, taèiau „dþiaugtumëmës, jeigu taip bûtø“ bûse-nos. Mums jis svarbus kaip vieningo supratimo árankis, naudoja-mas ðioje knygelëje apraðytø darbo su jaunimu formø kontekste.


7

Dël ðios knygelës atsiradimo norime nuoðirdþiai padëkoti:Jauniems þmonëms, paskatinusiems suprasti, atsiþvelgti ir rea-

guoti á jø poreikiø kitoniðkumà; Rokiðkio, Trakø ir Telðiø savival-dybiø jaunimo reikalø koordinatoriams, kurie aktyviai ásitraukë irdalyvavo pilotiniame projekte; laisvai samdomam mokytojui Þil-vinui Gailiui, Laplandijos universiteto (Suomija) doktorantui Pau-liui Godvadui ir Astai Morkûnienei uþ konceptualià pagalbà beipastebëjimus; Vilniaus universiteto socialinio darbo katedros lek-torei dr. Birutei Ðvedaitei-Sakalauskei ir docentei dr. Jolitai Kaðaly-nienei uþ vertingas ir konstruktyvias pastabas; Kastantui Lukënuiuþ þodþio „chebra“ kilmës paaiðkinimà; Fiurstenvaldës (Vokietija)jaunimo laisvalaikio centro „Südclub“ vadovui Matthias Bogdanuþ darbo su jaunimu centre bûdo perteikimà; o ypaè – Jaunimoreikalø departamentui ir jam atstovaujanèiam Giedriui Vaideliuiuþ nuolatinæ paramà ágyvendinant pilotiná projektà ir inicijuojantatvirø jaunimo centrø, kaip efektyvios darbo su jaunimu formos,papildanèios jau egzistuojanèiàsias, koncepcijos rengimà; taip patsavo ðeimoms uþ kantrybæ.

Autoriai


8

ÁVADAS

Jaunimo politikos „senbuviai“ þino, kad neseniai minëjome mo-dernios jaunimo politikos Lietuvoje deðimties metø sukaktá –1996 m. Seime buvo priimta Valstybinë jaunimo politikos kon-cepcija, kurioje buvo apibrëþti jaunimo politikos tikslai, princi-pai, ávardinta uþ jos ágyvendinimà atsakinga struktûra – Valstybinëjaunimo reikalø taryba, numatytas koncepcijos ágyvendinimo fi-nansavimo ðaltinis – Valstybinis jaunimo fondas. Moderniu ðá po-litikos modelá galima vadinti dël vieno svarbiausiø jaunimo politi-koje dalyvavimo (tarpt. „participacija“, liet. „dalyvumas“) princi-po praktinio ágyvendinimo. Jaunimo politikos ágyvendinimas, tarp-þinybinis atskirø ministerijø politikos jaunimo klausimais (apibrëþ-tais koncepcijoje) koordinavimas ir jaunimo veiklos (jaunimo ne-formalaus ugdymo) plëtojimas buvo pavestas Valstybinei jaunimoreikalø tarybai (VJRT), sudarytai ið atskirø ministerijø pareigûnø irnevyriausybiniø jaunimo organizacijø deleguotø atstovø.

Nenuostabu, kad naujai kuriama jaunimo politika rëmësi nevy-riausybiniø (jaunimo) organizacijø, kaip svarbiausiø pilietinës vi-suomenës veikëjø, plëtra: buvo sukurtas ir ágyvendinamas projek-tø finansavimo mechanizmas, turintis paskatinti organizacijø stip-rëjimà, jø lyderiø kompetencijà, jaunimo veiklos turinio ir formøávairovæ. Ypatingas dëmesys skirtas jaunø þmoniø iniciatyvai, or-ganizuotam dalyvavimui sprendimø priëmimo procesuose, jauni-mo neformalaus ugdymo (JNU) nuostatø ir metodø ásisavinimui.

Vis daugiau savivaldybiø, atsiþvelgdamos á Valstybinæ jaunimopolitikos koncepcijà bei jos ágyvendinimo praktikà nacionalinia-me lygmenyje, pasitvirtino savivaldybës koncepcijas, inicijavo Sa-vivaldybës jaunimo reikalø tarybas, numatë lëðø jaunimo iniciaty-voms remti, paskyrë uþ jaunimo reikalus atsakingus asmenis – jau-nimo reikalø koordinatorius. Ilgainiui jaunimo reikalø koordina-toriø etatø finansavimà perëmë Socialinës apsaugos ir darbo mi-


9

nisterija, o Valstybinë jaunimo reikalø taryba (nuo 2006 m. pabai-gos – Jaunimo reikalø departamentas prie Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos) teikë konsultacinæ ir metodinæ pagalbà.

Ðiek tiek sustiprinus nevyriausybines jaunimo organizacijas, pa-akinus savivaldybes pripaþinti jø vaidmená, buvo pastebëta, kadvien per nevyriausybines organizacijas neámanoma spræsti vaikøir jaunimo uþimtumo ir ugdymo klausimø, vis aðtrëjanèiø sociali-niø problemø. Ávertinus tai, kad savivaldybës „valdo“ gausø bûráðvietimo, ugdymo, socialiniø, kultûros ir sporto ástaigø, koordi-nuoja nevyriausybiniø organizacijø veiklà, skiria lëðas darbuotojøiðlaikymui ir projektø vykdymui, imta kalbëti apie integruotos jau-nimo politikos poreiká, didesná tarpþinybiná ir tarpsektoriná ben-dradarbiavimà.

Kita vertus, ávairûs tarptautiniai tyrimai, statistiniai duomenys,þiniasklaidos atspindimi ávykiai ir jaunimo reikalø specialistø pa-tirtis rodë ir rodo gana prastà mûsø ðalies vaikø ir jaunimo bûklæ,kuri, nepaisant valstybës politikos veiksmø ir savivaldybiø pastan-gø, pastaraisiais metais blogëja.

Dël to nereikia abejoti pastaràjá deðimtmetá plëtotos jaunimoorganizacijø stiprinimo politikos tikslingumu – ji atliko ir atliekasvarbø vaidmená stiprinant jaunimo iniciatyvà ir gebëjimus daly-vauti vieðajame demokratinës visuomenës gyvenime. Taèiau aki-vaizdu, kad yra bûtina ieðkoti kitokiø jaunimo politikos ágyvendi-nimo galimybiø, leisianèiø parinkti tinkamas poveikio priemonesjaunimo situacijos akivaizdoje.

Dþiugu, kad net stokojant aiðkios vieðosios politikos, pastarai-siais metais savivaldybëse matoma naujø darbo su jaunimu formøpaieðka. Ugdymo, kultûros ir sporto ástaigø, religiniø bendruome-niø aplinkoje ásikûrë neformalûs ar juridiná (nevyriausybiniø orga-nizacijø) statusà turintys jaunimo klubai, kuriø dauguma aktyviairengia ir vykdo jaunimo ugdymo projektus, plëtoja tarptautinæ veik-


10

là. Kai kurios savivaldybës, matydamos akivaizdø poreiká, rengia-si stiprinti jaunimo centrø veiklà, suteikti ir renovuoti patalpas,prisiimti (dalinio) finansavimo ásipareigojimus.

Todël Jaunimo reikalø departamentas, atsakingas uþ jaunimopolitikos ágyvendinimà visoje ðalies teritorijoje, 2006 m. inicijavobandomàjá projektà, kuriuo siekiama iðbandyti, o vëliau iðplëtotitaip vadinamo atvirojo darbo su jaunimu (atvirø jaunimo centrø)galimybes savivaldybëse, tikintis, kad ðis darbo su jaunimu bûdasturëtø atitikti dabarties poreikius ir papildyti jaunimo politikos ágy-vendinimo priemoniø spektrà.

Ðiame leidinyje pateikiama trumpa darbo su jaunimu proble-matika, uþsienio ðaliø patirtis, aptariama atvirojo darbo su jauni-mu samprata, pateikiamos bandomojo projekto metu ágytos áþval-gos ir rekomendacijos tiems, kas norës plëtoti atvirosios jaunimoveiklos centrus. Tikimës, kad ði medþiaga bus naudinga jaunimopolitikos veikëjams: savivaldybiø tarybø nariams, administracijosdarbuotojams, ugdymo ástaigø specialistams, jaunimo organizaci-jø lyderiams, su jaunimu dirbanèioms organizacijoms, taip pattiems þmonëms, kurie aktyviai domisi darbu su jaunimu bei joformø plëtra Lietuvoje, jaunimo darbuotojams. Taèiau labiausiaiðios rekomendacijos skirtos savivaldybiø jaunimo reikalø koordi-natoriams, kurie yra suinteresuoti jaunimo politikos plëtra savival-dybëse, naujø darbo su jaunimu bûdø paieðka ir, svarbiausia, jau-nø þmoniø situacijos gerinimu.


11

I DALISKÀ REIKËTØ ÞINOTI PRIEÐ

PRADEDANT...

JAUNIMO NEFORMALUSIS UGDYMAS IRUÞIMTUMAS

Visuotinai sutariama, kad plaèiai vykdomas ir gerai organizuo-tas vaikø ir jaunimo neformalusis ugdymas ir laisvalaikio uþimtu-mas yra bûtina jaunosios kartos socializavimo(si) sàlyga, taip patir veiksmingiausia nusikalstamumo, þalingø áproèiø ir kitokio „ne-tinkamo“ elgesio prevencija. Kitø ðaliø ir mûsø paèiø patirtis liudi-ja, kad yra kur kas svarbiau iðplëtoti nuolat bei efektyviai veikian-èià jaunimo ugdymo ir uþimtumo sistemà, nei bandyti „gesintigaisrus“ atskiromis ir tik á tam tikras problemas nutaikytomis pro-gramomis.

Ðiame skyrelyje trumpai apþvelgsime, kokios vieðosios politi-kos sritys veikia ðiame politikos lauke ir kaip joms sekasi tai daryti.Kalbëdami apie jaunimà, ðiuo atveju turime galvoje paauglystës irankstyvosios jaunystës laikotarpá (13–19 m.), kuris yra labiausiairizikingas ir keliantis daugiausiai rûpesèiø patiems jaunuoliams,jø ðeimoms, pedagogams ir plaèiajai visuomenei.

Ðvietimas

Ðvietimo ir mokslo ministerija be kitø jai pavestø srièiø kuruojavaikø ir jaunimo neformaløjá ðvietimà, kuris anksèiau buvo vadi-namas papildomu ugdymu, popamokine veikla ar popamokiniuuþimtumu. Ðiai veiklai (papildomam ugdymui) skiriamos lëðos nu-matytos mokinio krepðelyje. Jomis disponuoja bendrojo lavinimomokyklos organizuodamos mokiniams popamokinæ veiklà. Taip


12

pat ministerija ágyvendina pozityviosios vaikø ir jaunimo sociali-zacijos programas, kuriø ribose finansuojami ðioje srityje veikian-èiø ávairiø ástaigø ir organizacijø projektai. Svarbûs veikëjai vaikøneformaliojo ðvietimo srityje yra savivaldybës, kurios steigia ir fi-nansuoja neformaliojo ðvietimo ástaigas: meno ir muzikos mokyk-las, moksleiviø kûrybos ar laisvalaikio centrus, techninës kûryboscentrus ir pan.

Atlikti tyrimai ir ekspertø patirtis rodo, kad vaikø neformaliojoðvietimo sistema, nepaisant pastaruoju laikotarpiu dedamø pastan-gø ir atskirø sëkmingø popamokinio uþimtumo organizavimo pro-jektø, iðlieka inertiðka ir nelanksti. Ji yra labai netolygiai iðplëtotavisoje Lietuvos teritorijoje, daþniausiai prieinama geriau gyvenan-èiø ðeimø ir gabesniems vaikams, labiau orientuota á institucijø, one vaikø poreikius. Kol kas ði sistema nepasirengusi ir nesuintere-suota átraukti á veiklà maþiau motyvuotus, „normalaus“ elgesiostandartø neatitinkanèius, vyresnio amþiaus paauglius ir jaunuo-lius.

Kûno kultûra ir sportas

Kûno kultûros ir sporto departamentas ágyvendina sporto politi-kà, kurios pagrindinë ir didþiausia tikslo grupë yra vaikai bei jau-nimas. Nors oficialiuose sporto politikos dokumentuose ir konkre-èiuose sporto institucijø atstovø pasisakymuose, ypaè argumen-tuojant dël didesnio finansavimo, svarbiausiu prioritetu akcentuo-jamas vaikø ir jaunimo uþimtumas bei nusikalstamumo prevenci-ja, praktinëje veikloje dominuoja pagrindinis rûpestis – aukðtomeistriðkumo sportininkø (pamainos) ugdymas. Á sportiniø rezul-tatø siekimà orientuotas sporto mokyklø ir treneriø veiklos vertini-mas riboja ðios sistemos galimybes labiau prisidëti prie jaunuoliøuþimtumo klausimø sprendimo, jø asmeninio, sveikos gyvense-nos ir socialinio ugdymo. Net ir ðvietimo sistemos dalyvavimassporto politikoje nepadeda þenkliau iðplëtoti ugdomojo aspekto,o gausus renginiø organizavimas „ið virðaus“ nemotyvuoja dides-


13

nio jaunuoliø (mokiniø) skaièiaus ásitraukti á ilgalaikæ savarankið-kà sporto ar fizinës kultûros veiklà.

Kultûra

Viena kultûros politikos tikslo grupiø yra vaikai ir jaunimas. Kul-tûros ministerija rengia programas, skirtas jaunøjø menininkø ska-tinimui, jaunimo kultûriniam ugdymui ir saviraiðkai. Savivaldybë-se daþniausiai veikia kultûros centrai, o miesteliuose ir kaimiðko-se vietovëse – ávairiai vadinami ðiø centrø filialai. Muziejai ir bib-liotekos ieðko ávairesniø bûdø prikviesti lankytojø (taip pat ir jau-nimo), kurti tobulëjimui palankià aplinkà, siûlyti aktualias svarsty-mø ir diskusijø temas. Nors kultûros erdvëje veikianèios ástaigos irorganizacijos, ypaè privaèios iniciatyvos, sugeba pasiûlyti plaèiàveiklos ir saviraiðkos galimybiø paletæ, pagrindinë sistemos dalisvis dar veikia gana tradiciðkai: veikla sudominami labiau moty-vuoti jaunesnio amþiaus vaikai, veiklos turiná ir formà lemia netiek jaunuoliø poreikiai, kiek paèiø kultûros darbuotojø interesaiir galimybës, veiklos sëkmë vertinama renginiø, kolektyvø gausair jø laimëjimais. Kita vertus, savivaldybiø kultûros ástaigø tinkluitenka tenkinti daugiausiai iðreiðkiamà ir nelengvai ávykdomà „nor-malaus“ jaunimo poreiká – rengti savaitgalio diskotekas, o tai, ne-maþos dalies kultûros specialistø nuomone (iðsakoma ir Kultûrosministerijos pareigûnø), nëra „tikra“ kultûros politikos dalis.

Socialinë politika

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija bendradarbiaudama susavivaldybëmis jau keletà metø ágyvendina vaikø dienos centrøprogramà. Savivaldybiø ástaigø, nevyriausybiniø organizacijø arreliginiø bendruomeniø pastangomis steigiami vaikø dienos cen-trai skirti uþimti ir ugdyti sunkesnëje socialinëje situacijoje esan-èius vaikus. Tokius centrus vaikai lanko pasibaigus pamokoms,gauna nemokamà maitinimà ir pagalbà paruoðti namø darbus, tu-


14

ri galimybæ pabendrauti su bendraamþiais. Centrø darbuotojai kon-sultuoja vaikus, o neretai ir jø tëvus socialinës ir psichologinëspagalbos klausimais, esant reikalui nukreipia juos á kompetentin-gas institucijas. Sparèiai plëtojamas vaikø dienos centrø tinklasatspindi tokiø paslaugø aktualumà. Taèiau centrø darbuotojø pa-tirtis rodo, kad tai, kas tinka jaunesnio amþiaus vaikams, nepade-da pritraukti ir ilgiau iðlaikyti vyresnio amþiaus paaugliø ir jau-nuoliø. Kita vertus, atskiri dienos centrai turi specialias ir sëkmin-gas programas paaugliams, nors ir jiems nelengva derinti sociali-nës pagalbos teikimà ir uþimtumo organizavimà (ypaè vyresnioamþiaus paaugliams).

Trumpai apþvelgæ pagrindines vieðosios politikos sritis, susiju-sias su vaikø ir jaunimo ugdymu, galime teigti, kad didþioji dau-guma politikos priemoniø skiriama jaunesnio amþiaus, gabiø irlabiau motyvuotø vaikø grupei, ið kuriø vieni priskirtini geriau gy-venanèiø ðeimø kategorijai, o kitø ðeimos átrauktos á socialiai rem-tinø asmenø sàraðus. Maþiausiai galimybiø turi nemotyvuoti, ne-dideliø elgesio sutrikimø turintys, ávairiais bûdais savo protestàreiðkiantys paaugliai ir jaunuoliai, dar nepadaræ per daug dideliønusiþengimø (dël kuriø bûtø apribota jø laisvë), taèiau jau „persunkûs“ tradicinei ugdymo sistemai. Ne paslaptis, kad kaip tik toksjaunimas kelia dideliø rûpesèiø savo tëvams, mokyklai, kaimy-nams ir visai bendruomenei.


15

APIE JAUNIMO VEIKLÀ

Ieðkodami tinkamiausiø poveikio priemoniø dirbti su paaugliaisir jaunimu, dar kartà aptarkime modernios jaunimo politikos sam-pratà.

Jaunimo politikà galima apibûdinti kaip sistemø ir priemoniøvisumà, siekianèià kuo palankesniø sàlygø asmeninei jauno þmo-gaus brandai ir sëkmingai integracijai á visuomenæ.

Jaunimo politika aprëpia jaunø þmoniø socializacijà lemian-èias struktûras (socializacijos laukus), subsidiariai papildanèias pa-ties asmens ir jo ðeimos pastangas, padedant parengti jaunà asme-ná savarankiðkam gyvenimui. Ðias struktûras galima skirstyti á in-formalias (draugai, bendraamþiai, þiniasklaida plaèiàja prasme),neformalias (bendruomenës, nevyriausybinës organizacijos), for-malias (mokyklos, universitetai ir t. t.). Vis stipresná poveiká jau-nuoliø socializacijai daro ir todël vis didesnio jaunimo politikosdëmesio sulaukia komercinis sektorius: ðiuolaikiniø technologijø,pramogø, laisvalaikio industrija.

Ðiuolaikinë jaunimo politika plëtojama dviem pagrindinëmiskryptimis:

1) jaunimo interesø uþtikrinimas atskirose vieðosios politikossrityse – ðvietimo ir mokslo, kultûros, sporto, darbo ir uþim-tumo, bûsto, sveikatos apsaugos ir kitose srityse;

2) darbo su jaunimu, kaip specifinës jaunimo politikos sritiesplëtra.

Jaunimo veiklos ar darbo su jaunimu (youth work, Jugendar-beit) apibrëþimai atskirose Vakarø ðalyse turi skirtingø niuansø,taèiau pagrindiniai kriterijai nusakomi vienodai:

tai yra darbas su jaunimu ir / arba paèiø jaunø þmoniø veiklalaisvalaikio metu, kai jie yra „ne ðeimoje“, „ne pamokose / paskai-


16

tose“ ir „ne darbe“. Tai yra á jaunimo poreikius nukreipta, daþ-niausiai asocijuota, jaunimo grupëms skirta ugdomoji (edukaci-në) veikla, kurioje jauni asmenys dalyvauja savanoriðkai, aktyviailemia veiklos turiná ir vykdymo formas (saviorganizacija ir savi-valda). Ðiai veiklai bûdingas prevencinis, jaunø þmoniø dalyvavi-mà ir socializacijà stiprinantis poþiûris.

Darbà su jaunimu, daþniausiai vykdomà nevyriausybiniø orga-nizacijø (nors atskirose ðalyse ðioje srityje aktyviai veikia ir savi-valdybiø institucijos), organizuoja tinkamai parengti ir daugiau-siai savanoriðkais pagrindais veikiantys jaunimo vadovai, palydi-mi profesionaliø jaunimo darbuotojø.

Kol kas Lietuvoje jaunimo veiklos ar darbo su jaunimu sampra-ta nëra apibrëþta ir oficialiai pripaþinta. Jaunimo veikla daþnaitapatinama su jaunimo neformaliojo ugdymo sàvoka, o tai tik iðdalies teisinga: jaunimo neformalusis ugdymas nusako tam tikràdarbo su jaunimu sampratà, laikysenà, principus ir metodines nuo-statas, o jaunimo veiklos samprata apima darbo su jaunimu turi-nio ir formø ávairovæ, struktûrinius principus ir organizacinæ siste-mà. Akivaizdu, kad tikslesniam ðiø sàvokø apibrëþimui reikia gi-lesnës diskusijos.

Atsiþvelgiant á minëtus neapibrëþtumus, ðiame leidinyje sàvo-kos „jaunimo veikla“ ir „darbas su jaunimu“ vartojamos kaip si-nonimai. Po ilgø svarstymø ir diskusijø su srities þinovais apsi-sprendëme daþniau vartoti sàvokà „darbas su jaunimu“, kuri, mûsønuomone, tiksliau atspindi knygelëje aptariamos jaunimo politi-kos srities turiná.


17

DARBO SU JAUNIMU FORMOS

Ávertindami Europos ðaliø patirtá galime iðskirti ðias pagrindinesdarbo su jaunimu formas: nevyriausybiniø (narystës) jaunimo or-ganizacijø veikla, taip vadinamas atvirasis darbas su jaunimu irjaunimo tarnybø veikla. Dar viena darbo su jaunimu forma gali-ma laikyti Lietuvoje paplitusià jaunimo iniciatyvà.

Nevyriausybiniø (narystës) jaunimo organizacijøveiklos charakteristika

• organizacijos juridinis statusas – asociacija (anksèiau visuo-meninë organizacija);

• demokratiðkai sudaryti valdymo organai (nariø iðrinkti ir jiemsatskaitingi);

• iðplëtota struktûra – dauguma narystës organizacijø siekia pri-traukti á savo gretas kuo daugiau nariø, todël kuria organiza-cijos padalinius ir koordinuoja jø veiklà;

• narystë formali, reikia pareikðti norà ir iðpildyti numatytus rei-kalavimus, kad bûtum priimtas á organizacijà (susipaþinti suorganizacijos tikslais ir jiems pritarti, pateikti praðymà dël na-rystës, kartais duoti áþodá ar priesaikà, ásipareigoti atlikti tamtikras pareigas ir pan.);

• aiðkios vertybinës nuostatos ar ideologija, skiriamieji þenklaiir tradiciniai ritualai – daþniausiai narystës organizacijos turiideologijà atitinkantá þenklà, vëliavà, himnà, o taip pat kitàatributikà, pvz., uniformà;

• vieða veikla, siekiant organizacijos nuostatas skleisti visuo-menëje ir atstovauti nariø interesams (ar bent jau atsiþvelgti ájuos);

• nuolatinis poreikis atsinaujinti – parengti organizacijos misi-jà suprantanèius ir galinèius perimti atsakomybæ vadovus, dau-giausia savanorius. Kai kurios organizacijos turi sukûræ nuo-seklias savo vadovø mokymo sistemas.


18

Narystës organizacijos gali vykdyti ávairià, jø tikslus atitinkan-èià veiklà, taèiau turi nuolat rûpintis paèios organizacijos atnauji-nimu ir palaikymu. Dël neiðvengiamo demokratiniø procedûrøpraktikavimo (rinkimai, atskaitingumas uþ vykdytà veiklà, naujøidëjø ir lyderiø paieðka, diskusijos, naujø valdymo struktûrø for-mavimas) nevyriausybinës narystës organizacijos laikomos geriau-sia demokratinio ir pilietinio ugdymo forma. Dauguma ðiø bruoþøtinka ne tik jaunimo nevyriausybinëms, taèiau ir su jaunimu dir-banèioms organizacijoms.

Paskutiná deðimtmetá jaunimas buvo raginamas burtis á organi-zacijas, tokiu bûdu skatinant já aktyviai dalyvauti visuomeniniamegyvenime. Tyrimai rodo, kad dalis jaunimo dalyvauja kokios norsorganizacijos veikloje, ten atlieka ávairias funkcijas, taèiau toji veik-la daþniausiai yra susijusi su organizacijos tikslø ágyvendinimu,dalyvavimas pagrástas tam tikrø organizacijos vertybiniø nuostatø,ritualø perëmimu arba bent jau priëmimu. Viena vertus, tai pade-da jaunam þmogui integruotis á visuomenæ (tiksliau, á jos dalá /segmentà, su savita kultûra, vertybëmis ir pasaulëþiûra), nes orga-nizacijoje atsiranda naujos paþintys, atsiveria naujos galimybës,plëtojamos idëjos ir t. t. Ið kitos pusës, didelei daliai jaunimo bûri-masis á organizacijas reiðkia jø savaip suprantamø laisviø apriboji-mà, ypaè kalbant apie jaunimo subkultûras. Daugeliui nesinoribûti organizacijos árankiu siekiant jos tikslø, baugu perimti „nesavo vertybes“. Dël ðiø prieþasèiø (ir dël daugelio kitø) daug jau-nimo nedalyvauja organizacijø veikloje, tai rodo, kad reikia ir ki-tokiø veiklos formø.

Þiûrint ið kitos perspektyvos, burtis á organizacijas juridiniamsasmenims reikðtø, kad jaunimui suteikta galimybë kurti naujas, jøporeikius atitinkanèias organizacijas. Mintis gera bei svarbi jauni-mo savarankiðkumo, savivaldos skatinimo ir aktyvaus dalyvavimoprasme. Taèiau yra keletas „kabliukø“, ribojanèiø jaunimo gali-mybes burtis á organizacijas:

1. Pagal Lietuvos Respublikos ástatymus, organizacijà gali ákurtitik pilnametystës, t. y. 18 metø sulaukæs jaunas þmogus. „Uþ


19

borto“ lieka jauni þmonës iki ðios amþiaus ribos.2. Santykinai didelis organizacijos registravimo mokestis.3. Nevyriausybiniø organizacijø finansavimo sistema ir ciklas

nepakankamai pajëgûs uþtikrinti pastovià juridinio asmensegzistencijà (konkurencija tarp organizacijø rëmimo konkur-sø metu, nedidelis dalinis finansavimas), todël didelei daliaijaunø þmoniø „sava“ organizacija yra per sunkus uþdavinysar bent jau padidëjusios rizikos zona.

4. Nëra noro prisiimti ilgalaikiø ásipareigojimø, ypaè tuo atveju,kai organizacijos ateitis nëra aiðki ir nëra aiðkios vizijos (da-liai jaunimo gera gyventi ir be ásipareigojimø organizacijoms).

Jaunimo tarnybø charakteristika

• pagrindinis tikslas – teikti aiðkiai ávardintas paslaugas jauni-mui: informacines, konsultacines, psichologines, profesinioorientavimo ir pan.;

• tarnybos struktûra yra aiðki, daþniausiai nedidelë, siekiantikuo plaèiau paskleisti informacijà apie paslaugas galimiemsklientams, patenkinti jø norus, o ne plësti paèios organizaci-jos nariø skaièiø;

• paslaugas teikia iðsilavinæ specialistai, kuriems gali padëti tamreikalui parengti savanoriai.

Lietuvoje jaunimo tarnybø veikla dar nëra iðplëtota, daugumaminëtas paslaugas teikianèiø organizacijø priklauso savivaldybëms(pvz., psichologiniai-pedagoginiai centrai), vyriausybinëms insti-tucijoms (Jaunimo darbo centrai) ar turi pelno siekianèiø organi-zacijø statusà (Jaunimo ir studentø kelioniø biurai). Taèiau veikiair nevyriausybinës organizacijos, tokios kaip Jaunimo psichologi-nës paramos centras, Jaunimo karjeros centrai ir kt. Kadangi jau-nimo tarnybø paslaugos yra specializuotos, jomis naudojasi tiksiaura jaunimo dalis, kuriai paslaugos yra aktualios.


20

Atvirasis darbas su jaunimu

Dar viena darbo su jaunimu forma, maþiausiai paþástama ir prak-tikuojama Lietuvoje, yra atvirasis darbas su jaunimu (jaunimo cen-trai, jaunimo klubai), kuriai iðsamiau pristatyti ir paaiðkinti skirsi-me atskirà leidinio skyriø.

Jaunimo iniciatyva

Jaunimo politikos pagrindø ástatyme jaunimo iniciatyva apibrëþtakaip jaunimo veikla, skirta jaunimo poreikiams tenkinti. Jaunimoiniciatyvà, paèiø jaunø þmoniø idëjas ir jø kuriamus projektus ska-tina ir palaiko nevyriausybinës organizacijos ir religinës bendruo-menës, neformaliojo ðvietimo, kultûros ir sporto mokymo ástaigos,o tiksliau – jose dirbantys (jaunimo) darbuotojai ar visuomeniniaispagrindais veikiantys vadovai.

Apibendrinant bûtina pastebëti: nors visos darbo su jaunimuformos pasiþymi tik joms vienoms bûdingomis charakteristikomis,praktinëje institucijø ir organizacijø veikloje galima pamatyti ávai-rias tø formø dermes. Pvz., a) jaunimo organizacija gali ásteigtiatvirà jaunimo centrà, kurio veikla bus skirta ne tiek paèios orga-nizacijos nariams, kiek toje teritorijoje gyvenanèiam jaunimui;b) jaunimo centre susipaþinæ ir ilgalaikæ veiklà vykdyti nusprendæjaunuoliai gali ásteigti jaunimo organizacijà, kelianèià sau aiðkiustikslus (turinèià aiðkià ideologijà) ir siekianèià átraukti daugiau na-riø, ákurti daugiau padaliniø ir pan.; c) savivaldybës ástaigos, reli-ginës bendruomenës, jaunimo (narystës) organizacijos ar jaunimocentrai gali steigti jaunimo tarnybà, jei mato akivaizdø ir ilgalaikáporeiká spræsti specifines jaunø þmoniø problemas ar teikti jiemsreikalingas paslaugas; d) jaunimo organizacijoje, atvirame jauni-mo centre, jaunimo tarnyboje daþniausiai bus skatinama ir palai-koma jaunimo iniciatyva, nes tai yra geriausias bûdas sudominti,patraukti ir iðlaikyti jaunus þmones „ugdymosi erdvëje“ ilgesná lai-kà.


21

Toks darbo su jaunimu formø derinimas yra visai priimtinas irgali duoti gerø rezultatø, tik su sàlyga, kad jaunimo darbuotojai arvadovai bus susipaþinæ su ðios jaunimo politikos srities struktûra,þinos atskirø veiklos formø galimybes ir ribas bei aiðkiai suprasvykstanèius procesus.


22

ATVIRASIS DARBAS SU JAUNIMU KAIPVIENA DARBO SU JAUNIMUFORMØ (BÛDØ, KRYPÈIØ)

Dël darbo bûdo su jaunimu sàlyginio naujumo, ðiame skyriujekiek plaèiau aptarsime atviràjá darbà su jaunimu, kaip savarankið-kà ir kitas darbo su jaunimu formas papildantá bûdà, jo atsiradi-mà. Tam pasitelksime ilgametæ Europos ðaliø patirtá. Atsiþvelgda-mi á jà, charakterizuosime pagrindinius atvirojo darbo su jaunimuprincipus, bûdus ir vykdytojus. Taip pat pristatysime atvirojo dar-bo su jaunimu institucinæ iðraiðkà – atvirus jaunimo centrus, aptar-sime jø privalumus.

Istorija

Po ðeðiasdeðimt metø trukusios prieðistorës tikrasis atvirojo dar-bo proverþis Europoje kilo kartu su mokiniø ir studentø judëjimuðeðtojo praeito amþiaus deðimtmeèio pabaigoje. Ið vienos pusës,atvirasis darbas su jaunimu tuo metu buvo kovos prieð jaunimoorganizacijø bei asociacijø vykdomà grupiná darbà su „elitiniu“jaunimu ðûkiu. Kitaip tariant, tai buvo prieð pedagogizavimà nu-kreiptas emancipacijos ir teisës á savarankiðkumà poreikis bei maið-taujantis savæs pateikimo þenklas, o ið kitos perspektyvos – siste-mos diktuojamø sàlygø tinkamumo patikra (jauniems þmonëmsnorëjosi laisvalaikio be kontroliavimo, saugios pasibuvimo erdvësir t. t.). Ið kitos pusës – buvo bandoma atverti jaunimo globos var-tus emancipacijos principu grástam jaunimo ugdymui uþ mokyk-los, t. y. uþ formalios ðvietimo sistemos, ribø.

Po politizuoto laikotarpio septyniasdeðimtaisiais–aðtuoniasde-ðimtaisiais metais atvirasis darbas ásivilko á „jaunimo centrø“, „jau-nimo klubø“, „atvirø durø centrø“ apsiaustà bei tapo ne tik pripa-þinta ir nuolat didele dalimi ið biudþetiniø lëðø finansuojama, betir jaunimo asociacijø / organizacijø, taip pat ir struktûrinë baþny-


23

tinio darbo su jaunimu institucionalizuota ugdymo forma. Atsi-þvelgiant á formos specifiðkumà, Europoje atvirojo darbo koncep-cija pasiteisino ir prigijo. Tokiu bûdu iðsivystë savita jaunimo ug-dymo forma su jai tipiðkais principais, kurie atskiria jà nuo kitøjaunimo instituciniø socializacijos formø (specializuotø sociali-niø paslaugø teikimo tarnybø, tradiciniø organizacijø veiklos). Nû-dienoj atvirasis darbas Europoje pasiþymi koncepcijø ávairove, at-siþvelgiama á specifines jaunimo grupes ir á konkreèià socialinæaplinkà.

Atvirasis darbas su jaunimu Europos ðalyse

„Atvirojo darbo“ sàvokà nëra lengva apibrëþti tradicine apibrë-þimo prasme. Lengviau yra jà paaiðkinti remiantis Europos ðaliøpatirtimi grástu ðios darbo su jaunimu formos apraðymu. Priklau-somai nuo kiekvienoje ðalyje galiojanèiø ástatymø ir susiklosèiu-siø darbo su jaunimu tradicijø, atvira veikla apibrëþiama skirtin-gai, taèiau ði forma praktikoje pasireiðkia panaðiai. Èia ketinamepateikti keletà supaprastintø atvirojo darbo su jaunimu apraðymø,kurie padës geriau suvokti sàvokà.

Austrija. Etatiniai jaunimo darbuotojai dirba jaunimo centruose(institucinë forma) pagal atvirojo darbo su jaunimu principus: at-virumas ir lankstumas veikloms (pasiûlymams), orientavimasis ájaunimo poreikius ir gyvenamàjá pasaulá, jaunimo dalyvavimo ga-limybës bei savanoriðkumas pasirenkant veiklà ir dalyvaujant joje.

Ðveicarija. Ðioje ðalyje atvirasis darbas su jaunimu trumpai api-bûdinamas taip: tai yra 12–20 metø jaunuoliams skirtos veiklos irsàlygos (patalpos, infrastruktûra, ugdomasis palydëjimas, renginiai,projektai), 1) kuriais galima naudotis be narystës ar kitø sàlygø,2) kurie neturi aiðkiø pasaulëþiûrà formuojanèiø tikslø (religiniø,politiniø ir t. t.), 3) kurie neorientuoti á pelno gavimà bei 4) dideledalimi finansuojami ið valstybës biudþeto.


24

Olandija. Remiantis 2000 metø duomenimis, Olandijoje nëraatskiro darbo su jaunimu ástatymo. Tai yra sociokultûrinë integra-cinë bendruomeninio darbo klubuose ir kaimynystëse dalis. Dar-bas su jaunimu priklauso nuo vietinio lygmens politiniø aplinky-biø. Vietiniame lygmenyje siekiama integruoto darbo su 13–17,17–21 metø ir vyresniais jaunuoliais. Daþniausiai orientuojamasiá saugià ir „savà“ aplinkà, su integruotomis ðvietimo, auklëjimo,socialinio ugdymosi funkcijomis. Taip pat svarbios funkcijos yrakonsultavimas, nukreipimas á kitas institucijas, atstovavimas jau-nimo interesams.

Belgija (Flamandiðka dalis). Atvirajam darbui su jaunimu priski-riamos ðios savybës: prieinamas visiems, jaunimo globojimas irpalydëjimas, maþiau „pririðtas“ prie nuolatiniø programø, nëra bû-tina narystë, nereikalaujama ilgalaikiø ásipareigojimø. Daþniausiainstitucinë forma – jaunimo klubai, t. y. vieta, kur jaunimas galirinktis ir praleisti laisvalaiká ir kurioje rûpinamasi jaunimo ugdymu.

Vokietija. Bûtent ðioje ðalyje prigijo sàvoka „Atvirasis darbas sujaunimu“ (Offene Jugendarbeit), kuri, subjektyvia mûsø nuomo-ne, tiksliausiai iðreiðkia tokio pobûdþio jaunimo ugdymo formà.Ðalyje galiojantis pagalbos vaikams ir jaunimui ástatymas ávardijaatviràjá darbà kaip vienà ið pagalbos vaikams ir jaunimui formø,taèiau tiesiogiai neapibrëþia kas tai yra. Tokiu bûdu yra suteikia-mos galimybës valstybinëms ir nevyriausybinëms institucijomslanksèiai plëtoti ir konceptualizuoti darbo su jaunimu bûdus, atsi-þvelgiant á vietos poreiká. Sàvoka suprantama kaip kultûrinio irsocialinio ugdymo pasiûlymø / veiklø (Angebote) vaikams ir jau-nimui ávairovë, kurias ágyvendinti gali tiek vyriausybinës, tiek ne-vyriausybinës ir kitokios organizacijos, ástaigos ar asociacijos. At-virojo darbo tikslas yra visuminës jaunuolio raidos skatinimas uþðeimos, mokyklos ir profesiniø studijø ribø. Vokietija turi ilgame-tes tradicijas ir nuolat kintanèias, prie aktualios socialinës ir eko-nominës bei infrastruktûros lemiamos situacijos prisitaikanèias ins-


25

titucines formas: centrines institucijas (kompleksiniai jaunimo cen-trai), jaunimo susitikimø vietas (Treffpunkte) bei mikrorajonø ir vie-tos bendruomeniø lygmeniu veikianèius jaunimo klubus, kultûroscentrus, mergaièiø bei merginø susitikimø vietas, jaunimo savi-valdos principu veikianèius jaunimo centrus, vieðas þaidimø aikð-teles ir t. t.


26

Atvirojo darbo su jaunimu(open youth work, offene Jugenarbeit)

charakteristika

Samprata

Atvirasis darbas su jaunimu suprantamas kaip vyriausybiniø, ne-vyriausybiniø ir religiniø bendruomeniø institucijø jaunimo veik-los priemoniø visuma, skirta visiems savanoriðkai dalyvaujantiemsjaunuoliams. Tai yra veikla, atvira visiems tam tikroje teritorijojegyvenantiems jaunuoliams nepriklausomai nuo to, kokiai organi-zacijai, grupei ar religinei bendruomenei jie priklauso bei daly-vauja jø veiklose.

Atvira, tai reiðkia, kad orientuojamasi á jaunø þmoniø gyvena-màjà aplinkà ir reaguojama á aktualius jø poreikius. Kitaip tariant,atvirumo principas ágalina ðià darbo su jaunimu formà iðlikti sàly-ginai nestandartizuotai – veiklos yra derinamos ir kuriamos kartusu jaunimu, kuris jose dalyvauja savanoriðkai. Priklausomai nuoporeikio keitimosi, veiklos taip pat gali kisti, pildyti viena kità.Tokiu bûdu yra uþtikrinama paslaugø ar pasiûlos ávairovë.

Pagrindinis veiklø turinys yra tikslingas ir ávairiapusis bei ugdo-masis laisvalaikio uþimtumas (laisvalaikio pedagogika) plaèiàjaprasme, vykdomas per sociokultûrinæ veiklà bendradarbiaujant suðeima, mokykla, kitomis institucijomis ir iniciatyvomis.

Atvirasis darbas su jaunimu sprendþia socialinius, integracinius,laisvalaikio uþimtumo ir ugdymo uþdavinius. Patys lankytojai ir jøsocialinis bûvis nustato ðio darbo su jaunimu turiná ir ið dalies tiks-lus.

Ði veikla:

• padeda jauniems þmonëms ugdytis ir integruotis á suaugusiø-jø visuomenæ (socializacija);


27

• padeda jaunuoliams atrasti savo ir savo bendraamþiø priva-lumus, gebëjimus ir pozityviai juos taikyti (ágalinimas);

• siûlo jauniems þmonëms kompetentingà pagalbà problemi-nëse ir krizinëse situacijose (ankstyvas problemos atpaþini-mas ir prevencija);

• veikia visuomenæ remdamasi jaunimo situacija ir nuomone,tarpininkaudama, kultûriðkai, socialiai ir participatyviai (so-ciokultûrinë animacija); ði veikla teikia „þemo slenksèio“ (ne-sudëtingus ir / ar átraukianèios veiklos) bei lanksèius pasiûly-mus, siekia bent ið dalies patenkinti ávairius ir greitai kintan-èius jaunimo poreikius. Kaip minëta, veiklø rûðis ir formà nu-stato ið vienos pusës patys jaunuoliai, atsineðdami savas pro-blemas, poreikius, emocijas, interesus, patirtis ir netgi tikslus.Ið kitos pusës rûðys ir formos nustatomos ið pedagoginiø, ug-dymosi poreikio pozicijø. Taip pat yra akcentuojama jaunøþmoniø átaka veiklos turiniui ir formoms, bendrø sprendimøpriëmimas bei abipusë atsakomybë.

Svarbu pabrëþti, kad atvira jaunimo veikla papildo ir palaikotradicinæ jaunimo organizacijø ir ið dalies tarnybø (savanoriðkà)veiklà.

Vykdytojai

Ðià darbo su jaunimu formà gali ágyvendinti nevyriausybinësorganizacijos, savivaldybiø institucijos, vietos ir religinës bendruo-menës, kuriose veikia:

• profesionalûs jaunimo darbuotojai – daþniausiai jaunimo dar-buotojai, turintys socialinio darbuotojo ar jam artimà iðsilavi-nimà;

• visuomenininkai ir savanoriai – atviroji jaunimo veikla re-miasi darbu komandoje, todël teikia galimybæ savanoriðkaiveiklai;


28

• laisvai samdomi (pagal autorines sutartis) arba neetatiniai jau-nimo darbuotojai – tam tikros profesijos specialistai (pvz., ke-ramikos, muzikavimo, operatoriai ir t. t.)

Atvirojo darbo metodai skirti motyvuoti, suaktyvinti ir átrauktijaunus þmones á veiklà, formuluoti poreikius, teikti pasiûlymusdël atskirø programø ir paèiø organizacijø veiklos, dalyvauti pro-jektø ágyvendinime.

Atvirasis darbas su jaunimu gali vykti atvirose ir uþdarose (dali-nai) grupëse. Jei jaunimo narystës organizacijos ir religinës ben-druomenës daþniausiai dirba su savo nariais, kurie jau priklausotam tikrai grupei, tai atvira jaunimo veikla bandoma pasiekti tuosjaunus þmones, kurie priklauso rizikos grupei, socialiai silpnes-niam visuomenës sluoksniui, kurie nëra motyvuoti, neranda erd-vës saviraiðkai.

Mobilus darbas su jaunimu kaip integracinëatvirojo darbo su jaunimu dalis

Mobilus darbas su jaunimu suprantamas kaip ávairûs projektaiar ilgalaikës programos, vykdomi ne tradicinëje jaunimo veiklosaplinkoje (mokyklose, jaunimo centruose, jaunimo organizacijo-se, klubuose), bet jaunø þmoniø susibûrimo vietose: kiemuose,gatvëse, vieðose sporto aikðtelëse, parkuose, prekybø centrø priei-gose ir pan.

Taip bandoma pasiekti tà jaunimo dalá, kurios nepasiekia ávai-rios institucijø ir organizacijø vykdomos veiklos.

Svarbus yra jaunimo darbuotojo vaidmuo – jis yra tas asmuo, ákurá su savo rûpesèiais ir problemomis gali kreiptis jauni þmonës.

Darbo formø gausa ir lankstumas apsunkina aiðkø ðios formosapibrëþimà. Veiklos taip pat orientuojasi á jaunimo poreiká ir turi„þemo slenksèio“ (nesudëtingos ir / ar átraukianèios veiklos) efek-tà, pasiekiantá jaunuolius.

Kitaip tariant, mobilaus darbo tikslas yra ávairiomis formomisintegruoti jaunimà á socialinæ aplinkà.


29

ATVIRI JAUNIMO CENTRAI

Laikantis subsidiarumo principo pirmenybë organizuoti atviràjádarbà su jaunimu teikiama nevyriausybinëms organizacijoms irreliginëms bendruomenëms. Ten, kur ðios organizacijos nenori imtistokios veiklos ar neturi tinkamos kompetencijos, aktyviai veikiavietos valdþia atviràjá darbà su jaunimu organizuodama per savoinstitucijas.

Viena pagrindiniø atvirosios veiklos instituciniø formø – taip va-dinami atviri jaunimo centrai (open youth centre, offenes Jugen-

dzentrum). Toks jaunimo centras:• yra atviràjá darbà su jaunimu vykdanti institucija, kurios stei-

gëjais gali bûti savivaldybës, nevyriausybinës organizacijos,vietos ar religinës bendruomenës (gali steigti atskirai arba kar-tu);

• veikia tam tikroje socialinëje aplinkoje ir siekia, kad toje ap-linkoje ir teritorijoje gyvenantys jauni þmonës turëtø kur pra-leisti laisvalaiká, ateitø á centrà;

• sudaro galimybes jaunimui susitikti ir bendrauti su draugais,þaisti þaidimus, klausytis muzikos ar ðiaip bûti drauge, nerei-kalauja lankytis reguliariai ar kaip nors ásipareigoti, iðskyrustai, kad privalu laikytis visiems lankytojams privalomø tai-sykliø;

• siûlo, bet nereikalauja dalyvauti ávairiuose bûreliuose, kuriesuformuoti pagal paèiø jaunø þmoniø norus (kompiuteriø, dis-kotekø vedëjø, breiko ir pan.), projektuose, akcijose;

• turi kvalifikuotus jaunimo darbuotojus, pasirengæ kalbëtis sujaunuoliais apie jø problemas, konsultuoti, jei reikia rimtes-nës pagalbos, nukreipti ir tarpininkauti. Tie patys darbuotojaipadeda jauniems þmonëms susiformuluoti idëjas, paskatinair padeda jas ágyvendinti, padeda aptarti ágytà patirtá;

• palaiko nuolatinius ryðius ir bendradarbiauja su toje gyvena-moje teritorijoje veikianèiomis ir su jaunimo reikalais susiju-


30

siomis institucijomis: mokykla, parapija, policija, jaunimo or-ganizacija, seniûnija ar bendruomene, biblioteka ir kt. Taippat siekia bendrauti su jaunuoliø ðeimomis: siunèia informa-cijà, rengia akcijas, ðventes;

• finansuoja savo veiklà ið vietos valdþios institucijø, tiksliniøprogramø, rëmëjø ir paèiø uþsidirbtø lëðø. Kai kurie jaunimocentrai turi ávedæ simboliná lankytojo mokestá (lankymosi cen-tre, bet ne bûrelyje), taip galëdami tiksliau þinoti pastoviølankytojø skaièiø ir sustiprinti jø ir centro darbuotojø atsako-mybës jausmà.

Ágyvendindamos jaunimo (socialinæ) politikà vietos valdþios ins-titucijos siekia sukurti ir palaikyti toká atvirojo darbo su jaunimu(jaunimo centrø ir klubø) tinklà, kad jis bûtø tolygiai iðplëtotasatskirose gyvenamosiose teritorijose, socialinëse aplinkose, o nekoncentruotøsi vien miesto ar rajono centre, t. y., kad ði darbo sujaunimu forma bûtø prieinama jauniems þmonëms jø gyvenamo-joje aplinkoje.

Atvirø jaunimo centrø veiklos principai

Kadangi atvirojo darbo su jaunimu formos gali bûti ávairios irnuolat kintanèios, svarbu gerai suprasti pagrindinius tokios veik-los (institucijø) principus ir siekti jø ágyvendinimo praktikoje.

• „Savaime“ susidariusiø socialiniø santykiø ir neformaliø so-cialiniø tinklø skatinimas (santykio, grásto abipusiu pasitikëji-mu, uþmezgimas ir palaikymas, orientavimasis á „chebras“*,á socialinæ aplinkà).

* Þodis „chebra“ (hebr. „khevra“) reiðkia kompanija, draugija, grupë draugø, paþástamø.Ðiuo atveju naudojamas plaèiàja prasme kaip „bendraamþiø grupë“, „bendraamþiai“ (peer

groups, peers (angl.), Gleichaltrigengruppen (vok.)) sinonimas, atsiribojant nuo visuomenëjeneigiamà atspalvá turinèiø þodþiø „ðutvë“ ar „gauja“, taip pat daug reèiau kasdienëje kalbojenaudojamø „kompanija“, „sambûris“. Leidinyje pasirinktas terminas vartojamas norint kuotiksliau ir suprantamiau perteikti skaitytojui ðá ypatingà ir ðiame raidos etape dominuojantásocializacijos reiðkiná. Tikimës kalbininkø supratimo.


31

• Ásitraukimas á jaunuoliø gyvenamàjá pasaulá:- tapti jaunuoliø ir jø gyvenimo situacijos ekspertais,

þinovais;- padëti spræsti jaunuoliø tarpusavio konfliktus;- laikytis skatinanèiai kritiðkos pozicijos.

• Esamø patalpø pritaikymas ir turimø resursø panaudojimas.

• Lanksèiø darbo formø skatinimas (mobilaus darbo ir t. t.).

• Lygiavertis bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, ypaèsu tomis, kurios turi reikalø su tais paèiais jaunuoliais.

• Taip pat bendradarbiavimas tarp institucijø, tarpusavyje „ne-konkuruojant“ tokiø paèiø veiklø pasiûla.

• Veiklø organizavimo, administravimo ir atsiskaitymo sistemossupaprastinimas.

Atvirø jaunimo centrø privalumai

• Ypatingas dëmesys yra skiriamas jaunam þmogui, turinèiampalyginti ribotas asmeninës raiðkos ir dalyvavimo visuomeni-niame gyvenime galimybes (maþiau galimybiø turintiems beipriklausantiems labiau paþeidþiamam visuomenës sluoksniui).

• Suteikiama galimybë, sudaromos sàlygos (pvz., kaina, prie-monës) ásitraukti plaèiam jaunimo ratui, ypaè tam, kuris ne-atranda savæs mokyklø, jaunimo organizacijø ar tarnybø veik-loje.

• Orientavimasis á jaunà þmogø kaip subjektà bei ypatingas dë-mesys abipusiam pasitikëjimui. To negali sau leisti joks „ko-mercinis“ konkurentas. Taip pat tai nelabai sekasi tose srity-se, kur programos turi bûti „þût bût ágyvendintos“.


32

• Skatinamas socialiniø tinklø, ryðiø tarp jaunimo (grupiø) susi-darymas.

• Galimybë jaunimui atkurti „pakenèiamà“ santyká su gyvena-màja aplinka, kurioje tam tikros jaunimo grupës laikomos „ra-mybës drumstëjais“ bei nepageidaujamos.

• Á bendruomenës (kaimynystës), kuriai priklauso ir jaunas þmo-gus, gerovæ orientuotas konfliktiniø situacijø sprendimas. Kon-sultuojamos konfliktinëse situacijose atsidûrusios pusës, pa-laikomas dialogas ir siûloma pagalba ieðkant sprendimø.

• Palyginti per daug taisyklëmis neapkrautos, ávairiai veiklai pri-taikomos ir naudojamos patalpos, sukurta saugi atmosfera.


33

II DALISTIEMS, KURIE IMASI...

PILOTINIS PROJEKTAS„JAUNIMO CENTRAI – JAUNIMO POREIKIAMS“

Kontekstas ir problema

Jau deðimt metø dël ágyvendinamos modernios jaunimo politi-kos buvo daug nuveikta ne tik plëtojant Valstybinës jaunimo poli-tikos koncepcijoje ávardintas prioritetines sritis, bet ir formuojantjaunimo veiklos formas bei uþ jas atsakingø institucijø „palaiky-mo“ bei stiprinimo mechanizmus. Labiausiai buvo plëtojamos jau-nimo organizacijø (ar su jaunimu dirbanèiø organizacijø) bei taipvadinamø jaunimo tarnybø, uþsiimanèiø specializuota pagalba,vykdomos programos bei veiklos. Kaip jau minëta ðiame leidiny-je, jaunimo reikalø specialistø ir ávairiø tyrimø duomenys rodo,kad esamos jaunimo ugdymo formos dël ávairiausiø prieþasèiø nërapajëgios pritraukti didesnës dalies jaunø þmoniø. Tà galima tie-siogiai iðgirsti bendraujant su savivaldybëse veikianèiais uþ jauni-mo reikalus atsakingais atstovais (jaunimo darbuotojais, sociali-niais pedagogais ir t. t.): „ateina pas mus vyresni, bet mes neturimjø kur „pakiðt“. O norëtøsi...“, „pas mus randa kelià tik aktyvûs,kurie jau ir taip á daugelá veiklø ásitraukæ, o tie kur parkely – nepri-einami...“ ir t. t.

Kita vertus, keletas savivaldybiø atstovø yra „prasitaræ“, kad turipatalpas, kurias galëtø skirti jaunimo veiklai, taèiau neþino kokiaiir kaip, nes lyg ir visokiausiø pasiûlymø yra, taèiau daug jaunimonepritraukia.

Treèia, pavieniø organizacijø ar tarnybø vykdomoje veikloje lygir egzistuoja tam tikros veiklos, kurios nëra iðplëtotos ar ávardija-


34

mos koncepcine prasme, daugiø daugiausia vyksta kaip projektaiar kaip jaunimo iniciatyvos, taèiau visuomenës ar politiniu atþvil-giu didesnës reikðmës neturi. Kitaip tariant, yra vertinama kaip ini-ciatyva, neakcentuojant veiklos specifiðkumo (nes nëra aiðku, kaipatsiskaityti uþ organizacijos ástatuose ar tiksluose nesanèios veik-los bûdà).

Dël ðiø prieþasèiø Jaunimo reikalø departamentas, aktyviai ben-draudamas su savivaldybiø jaunimo reikalø koordinatoriais ir ki-tais jaunimo specialistais, ëmësi iniciatyvos aiðkiausiai pastaràsiasprieþastis ávardijusiose savivaldybëse – Telðiø, Trakø ir Rokiðkio –vykdyti pilotiná projektà „Jaunimo centras – jaunimo poreikiams“.Ðiuo projektu siekta parengti dirvà naujos darbo su jaunimu for-mos – atvirojo darbo su jaunimu ir jo institucinës iðraiðkos „atvirøjaunimo centrø“ – plëtrai Lietuvoje.

Projekto tikslai:

• bendradarbiaujant su Trakø, Telðiø ir Rokiðkio savivaldybë-mis, ávertinti infrastruktûros ir jaunimo situacijà kiekvienojesavivaldybiø, iðbandyti jose atvirojo darbo su jaunimu gali-mybes ir nubrëþti atvirø jaunimo centrø gaires (koncepcijas);

• apibendrinti ðio projekto patirtá ir remiantis ja, kaip galimumodeliu, pristatyti atvirø jaunimo centrø koncepcines gaireskitoms Lietuvos savivaldybëms, norinèioms plëtoti darbo sujaunimu bûdus ir formas vietiniu lygmeniu.

Bandomojo projekto ágyvendinimas:

• projekto idëjos ir ágyvendinimo eigos pristatymas dalyvau-janèiø savivaldybiø atstovams;

• projekto koordinatoriø apsilankymai savivaldybëse, susitiki-mai su politikais, administracijos atstovais, jaunimo ir jauni-mo organizacijø lyderiais;


35

• mokymai savivaldybiø atstovams, susijusiems su atvirojo dar-bo su jaunimu plëtra;

• tarpiniai jaunimo reikalø koordinatoriø susitikimai projektoeigos aptarimui;

• leidinio / metodinës medþiagos parengimas ir iðplatinimas.

Metø pabaigoje savivaldybiø atstovams buvo pateikti klausimaiprojektui ávertinti:

1. Su kokiais pagrindiniais sunkumais susidûrëte ëmæsi ágyven-dinti atvirø jaunimo centrø idëjà?

2. Kokie argumentai ir veiksmai, Jûsø nuomone, pristatant jau-nimo centrø idëjà labiausiai veikë sprendimo galià turinèiusasmenis (politikus, administracijos atstovus)?

3. Á kà rekomenduotumëte atsiþvelgti kitø savivaldybiø koordi-natoriams, norintiems savo savivaldybëse „instaliuoti“ atvi-rus jaunimo centrus?

4. Kokios pagalbos ið Jaunimo reikalø departamento pusës rei-këtø jaunimo centrø projektà pradedantiems jaunimo koor-dinatoriams?

5. Kaip toliau, Jûsø nuomone, turëtø bûti ágyvendinama atvirøjaunimo centrø projekto plëtra, kokia Jaunimo reikalø depar-tamento politika (laikysena ir veiksmai) labiausiai pasitarnautøsëkmingam ir ilgalaikiam jaunimo centrø ásitvirtinimui savi-valdybëse (pirmiausiai galvokite apie savo situacijà)?

Iðsamius atsakymus á ðiuos klausimus rasite leidinio priede.

Remdamiesi pilotinio projekto patirtimi bei áþvalgomis, kitameþingsnyje „sudëliosime“ atvirojo darbo su jaunimu (atviro jauni-mo centro) koncepcijos metmenis / gaires.


36

ATVIRO JAUNIMO CENTRO KONCEPCIJOSMETMENYS / GAIRËS

Ðios gairës yra suformuluotos orientuojantis á apibrëþtø teritori-niø vienetø, t. y. savivaldybiø lygmená. Jos galioja kaip rekomen-dacinë struktûra konceptualizuojant, apraðant bei plëtojant atvirà-já darbà su jaunimu savivaldybëje, gyvenamajame kvartale, kaimeir t. t.

Regioninis, t. y. savivaldybiø ar dar maþesniø administraciniøsegmentø, atvirasis darbas su jaunimu suprantamas kaip darbo for-mø su jaunimu tam tikrame teritoriniame vienete visuma. Siekiantatvirojo jaunimo darbo kokybës, rekomenduojama, kad jis atitiktøatvirojo darbo su jaunimu sampratà:

• artimas jaunimo poreikiams;• orientuotas á jaunuoliø gyvenamàjá pasaulá;• suderintas dalyvaujant jaunimui;• pagrástas savanoriðkumu;• ávairus ir lankstus savo paslaugomis bei veiklos formø pasiûla.

Ði veikla yra pagrásta humanistiniu poþiûriu á (jaunà) þmogø.Priemonës yra orientuotos á visà jaunimà ir kuriamos kartu su

juo, siekiant integruoti já á visuomenæ.

Atvirojo darbo su jaunimu teritoriniame vienetetikslø nustatymas

Atvirojo darbo su jaunimu tikslas yra ávairiomis priemonëmisintegruoti jaunuolius á socialinæ aplinkà. Rekomenduojama iðnau-doti aplinkoje esanèius integracinius resursus.

Ðiam tikslui pasiekti reikia iðplëtoti uþ jaunimo reikalus atsakin-gø struktûrø ir þmoniø bendradarbiavimo tinklà, kuris jungtø vei-kianèias iniciatyvas ir potencialius rëmëjus, á procesà aktyviaiátrauktø jaunimà. Toks veikimo bûdas laiduotø didesná veiklos efek-tyvumà.


37

Kiti galimi tikslø pavyzdþiai dirbant su jaunimu:• tam tikrø tiksliniø grupiø atskirties, „skriaudþiamumo“ maþi-

nimas (pvz., darbas tik su merginom ar tik su vaikinais ir t. t.);• demokratiniø procesø supratimo ugdymas (bendradarbiavi-

mo, konfliktavimo, sprendimø priëmimo kultûros ugdymas);• savanoriðkumo stiprinimas;• ávairios prevencijos;• jaunimo integracija á bendruomenæ ir t. t.

Socialinës aplinkos charakterizavimas:(vietos situacijos analizë)

• gyventojai bei jø struktûra, vaikai ir jaunimas;• esamos socialinës institucijos, tiesiogiai ar netiesiogiai dir-

banèios su jaunimu (mokyklos, vyriausybinës, nevyriausybi-nës organizacijos, þaidimø aikðtelës ir t. t.);

• gyvenamos aplinkos charakteristikos (apgyvendintos vietos,vejos, ðilai ir t. t.);

• vieðosios ástaigos (bibliotekos, muziejai, kultûros centrai ir t. t.);• vieðasis transportas;• maitinimo ástaigos (kioskai, parduotuvës, kavinës, restoranai,

picerijos);• komerciniai laisvalaikio pramogø pasiûlymai vaikams ir jau-

nimui;• darbo rinkos ir iðsilavinimo situacija;• socialiai remtinø asmenø skaièius;• kriminogeninë vaikø ir jaunimo situacija.


38

Tikslinës grupës

Bendràja prasme atvirasis darbas su jaunimu yra skirtas abiejølyèiø 14–29 m. jaunuoliams, kuriø nepasiekia veikianèiø nevy-riausybiniø organizacijø, neformalaus ðvietimo institucijø pasiû-lymai. Atsiþvelgiant á socialinës aplinkos ypatumus galima dife-rencijuoti veiklà, pritaikytà skirtingoms jaunimo amþiaus grupëmsir poreikiams.

Kitaip tariant, jaunimo centras yra atviras jaunuoliams, kurie:

• ieðko saugios aplinkos, naujø bendrumo, kartu buvimo formø;• turi laisvo laiko, taèiau neþino kaip ir kur já turiningai pra-

leisti;• iðsiskiria savo rûbais, kalba, elgesiu, taip iðreikðdami savàjá

kitoniðkumà.

Ypatingas dëmesys skiriamas jaunuoliams, kurie:

• dël savo elgesio ar iðvaizdos nepritampa prie bendraamþiø arsuaugusiøjø visuomenës;

• nemato tikslo savo gyvenime;• stokoja motyvacijos mokytis ir jëgø kûrybiðkai tvarkyti savàjà

kasdienybæ;• linkæ nusikalsti, vartoja alkoholá bei kitas svaiginamàsias me-

dþiagas.

Galima iðskirti ðias tikslines grupes:

• merginos (suteikti saugià mokymosi, ugdymosi, patyrimo erdvænuo „vyriðkø“ vertybiø ir normø, lûkesèiø ir reikalavimø);

• vaikinai (suprasti, kà reiðkia bûti vyru ávairiuose kontekstuo-se, nagrinëti jiems aktualias, su vyriðkumu susijusias temas);

• jaunimo subkultûros (Hip Hop, Punk, Metal, elektroninës mu-zikos gerbëjai, anarchistai, gotai ir t. t.);

• vietinio jaunimo „chebros“;• socialinës rizikos grupës jaunimas;


39

• ávairios maþumos (etninës, religinës, seksualinës ir t. t.);• imigrantai;• kita.

Atsiþvelgiant á mobilumo Europoje tendencijas, veikla yra atvi-ra tiek lietuviðkos, tiek uþsienietiðkos kilmës jaunam þmogui.

Konceptualizuojant, apraðant tikslines grupes, rekomenduoja-

ma atsiþvelgti á:

• tikslinës grupës poþymius (amþius, lytis, elgesys);• poreikius (kà jauniems þmonëms patinka veikti, kuo jie do-

misi, kà norëtø veikti);• problematikà (su kokiomis problemomis jie susiduria, kas juos

„kamuoja“, prie ko jie nepritampa, kokie santykiai (tarpusa-vio, ðeimoje) ir t. t.);

• stiprybes (kokiais teigiamais bruoþais pasiþymi jaunuoliø gru-pës, ko jie siekia, kas jiems svarbu, kaip tai pasireiðkia?).

Veiklos organizavimo sàlygos

Atvirø jaunimo centrø patalpos

Rekomenduojama, kad patalpos bûtø tikslingai pritaikytos jau-nimo poreikiams, bûtø lengvai randamos ir prieinamos, kad jau-nimas galëtø jose ágyvendinti savo idëjas, savarankiðkai apipavi-dalinti erdvæ, kurioje jaustøsi jaukiai. Darbo laikas taip pat turëtøatitikti lankomumo poreiká, ypaè po pietø, vakarais, savaitgaliais,atostogø metu ir t. t.

„Atvira erdvë“ jaunimo namø, centrø ar klubø kontekste vaidi-na vienà pagrindiniø vaidmenø. Tai yra patalpa(-os) jaunimui, ku-rioje galioja tam tikros taisyklës ir kuri yra atvira tam tikru laiku.Tai yra saugi aplinka buvimui. Priklausomai nuo centro koncepci-jos, jaunimas gali ið dalies arba savarankiðkai valdyti patalpà, jojekurti ir jà puoðti, tobulinti. Svarbus dëmesys yra teikiamas bendra-


40

amþiø kuriamai bendravimo atmosferai. Taip pat „atvira erdvë“yra naudojama kaip kontaktinis laukas (kontakto uþmezgimas, pa-laikymas) darbuotojams uþmegzti santykius, susipaþinti su jaunaisþmonëmis, jø grupëmis („chebromis“), siûlyti pagalbà ir konsul-tuoti, taip pat informuoti apie tikslingus renginius (laisvalaikio pra-leidimà, mainus, keliones, projektus, grupinius uþsiëmimus ir t. t.).

Vykdytojai

Jaunimo veiklà vykdo etatiniai, savanoriðkais pagrindais veikian-tys ir neetatiniai darbuotojai. Svarbu, kad minëti asmenys glau-dþiai bendradarbiautø tarpusavyje ir su kitais socialinës aplinkosveikëjais.

Etatiniai darbuotojai

Atsiþvelgiant á atvirosios jaunimo veiklos specifikà („sunkesnis“jaunimas, darbo laiko reguliarumas, veiklos tæstinumas) bûtina,kad atviram jaunimo centre dirbtø bent du etatiniai darbuotojai.

Rekomenduojama, kad ðá darbà dirbtø socialinio darbuotojo arjai artimà profesijà (socialinë pedagogika, pedagogika, edukolo-gija, andragogika ir t. t.) turintis jaunimo darbuotojas. Ðalia dalyki-niø reikalavimø svarbios yra asmeninës savybës, motyvacija dirbtiir tobulintis, darbo su jaunimu etikos supratimas ir paisymas.

Etatiniø darbuotojø uþduotys:

• institucijos vidaus tvarkos prieþiûra atsiþvelgiant á ástatymøar potvarkiø reikalavimus (prieðgaisrinë apsauga ir t. t.);

• priemoniø konceptualizavimas ir plëtojimas uþtikrinant ko-kybæ;

• paraiðkø raðymas;• projektø ágyvendinimas;• atstovavimas socialinei aplinkai ir jaunimui ávairiose darbo

grupëse, tarybose, komisijose ir kt.;• dalyvavimas ávairiuose mokymuose, seminaruose, kvalifika-

cijos këlimo kursuose, teminëse konferencijose;


41

• finansiniø iðtekliø paieðka;• vieðieji ryðiai;• darbo laiko uþtikrinimas;• komandos sudarymas bei susirinkimø vedimas;• kontaktinis asmuo visoms teritoriniame vienete veikianèioms

institucijoms;• uþduoèiø paskirstymas savanoriams;• savanoriø palydëjimas ir tobulinimas;• darbas su „chebromis“;• veiklø organizavimas socialinëje erdvëje;• mobilus darbas socialinëje aplinkoje;• atvirø, á grupes ir bendruomenæ orientuotø veiklø uþtikrini-

mas;• kita veikla, priklausanti nuo institucijos (jaunimo centro) spe-

cifikos;• situacijos vertinimas (evaluation);• kitos.

Savanoriðka arba visuomeninë sritis

Savanoriðka veikla yra svarbi atvirojo darbo su jaunimu sudëti-në dalis. Etatiniai darbuotojai yra atsakingi uþ savanorystës plëtrà,skatinantá dalyvavimà ir ásitraukimà.

Savanoriðkais pagrindais veikiantys þmonës veiklai gali skirti ri-botà laikà, todël yra svarbu aiðkiai ávardinti jø uþduotis ir atsako-mybæ. Taip pat svarbu, kad savanoriai sàmoningai prisiimtø savofunkcijà, apsibrëþtø savo vaidmená ir vertintø savo veiklà (jà re-flektuotø), bûtø pavyzdþiu tikslinei grupei ir turëtø galimybiø da-lyvauti kvalifikacijos këlimo kursuose ar teminiuose mokymuose,taip pat bûtø palaikomi ir konsultuojami etatiniø darbuotojø.

Neetatiniai, laisvai samdomi specialistai

Nerealu tikëtis, kad etatiniai darbuotojai ar savanoriai patys vienipajëgs patenkinti skirtingus jaunimo poreikius.


42

Pleèiant centro veiklos ávairovæ, papildomai gali dirbti ir neeta-tiniai specialistai: muzikai, choreografai, keramikai, „diskþokëjai“ir t. t., gebantys sudominti ir átraukti jaunuolius.

Bendradarbiavimas ir tinklø kûrimas

Bendradarbiavimas su partneriais ir kitomis institucijomis yralabai svarbus, ne tik norint iðvengti veiklø kartojimosi (ar pasikar-tojimo), bet ir siekiant suvienyti jëgas, papildyti vienas kità, tokiubûdu didinant darbo efektyvumà ir produktyvumà.

Bendradarbiaujant ir kuriant tinklus (vietos ar platesniu lygiu)yra gerinama veiklos kokybë: suteikiama galimybë tikslingiau in-formuoti jaunimà apie ávairias galimybes, veiklø kryptis, tarnybas,kitas organizacijas ir t. t. Be to, yra lengviau atstovauti jaunimointeresams. Todël rekomenduojama konkreèioje teritorijoje susi-rasti bendradarbiavimo partneriø (jei yra poreikis ar tiesiog yrapotencialiø partneriø) ir vieningai siekti uþsibrëþtø bendrø tikslø.

Kokybës uþtikrinimas

Vienas svarbiausiø atvirosios jaunimo veiklos kokybës kriterijøyra sàmoningas koncepcijos kûrimas, kuris padeda suprasti socia-linës aplinkos ypatumus, ir tokiu bûdu suteikia galimybæ darytiátakà jaunimo gyvenimo situacijoms, konkreèiai atsiþvelgiant á jøporeikius.

Todël svarbi yra ne tik kiekybë (lankytojø, veiklø, projektø skai-èius), bet ir konkretus tikslø ávardijimas, jø siekimo bûdai, atsi-þvelgiant á darbo su jaunimu procesà. Ðiuo atveju kalbama apiekokybiná atvirojo darbo su jaunimu aspektà (grupës procesas, áþval-gos, pritaikymai kasdienybëje ir pan.).


43

PRAKTINËS REKOMENDACIJOS

Ávertinæ Europos ðaliø patirtá, darbo su jaunimu ypatumus ir kon-tekstà Lietuvoje, taip pat remdamiesi pilotinio projekto ágyvendi-nimo metu ágytomis áþvalgomis, suformulavome rekomendacijasuþ jaunimo reikalus atsakingoms savivaldybiø institucijoms, ku-rios norëtø ágyvendinti atvirosios jaunimo veiklos formas. Reko-mendacijos taip pat skirtos ir kitoms su jaunimu dirbanèioms or-ganizacijoms.

Atskirai keletà rekomendacijø skiriame Jaunimo reikalø depar-tamentui, atsakingam uþ jaunimo politikos ir darbo su jaunimuplëtojimà visame kraðte.

Savivaldybëms:

• ásitikinti atviro jaunimo centro reikalingumu, þinoti situacijà;

• gerai susipaþinti su atvirojo darbo su jaunimu samprata, pa-rengti argumentus pokalbiams su sprendimus priimanèiais as-menimis ir pratinti juos prie ðios idëjos;

• nebûtinai galvoti apie naujà centrà, gal galima papildyti arreformuoti jau veikianèiø panaðiø institucijø veiklà;

• susirasti bendraminèiø (pvz., jaunimo darbuotojø), vieniemsnebus lengva;

• bendradarbiauti su savivaldybiø, kuriose kuriami ar veikia pa-naðûs centrai, atstovais;

• jei turite miestus partnerius uþsienyje, gal bûtø galimybë pasjuos apsilankyti ir pamatyti realiai veikianèius jaunimo cen-trus, uþmegzti bendradarbiavimà;

• atrasti motyvuotus þmones, kurie galëtø dirbti jaunimo centre,nes atviras jaunimo centras be tinkamø darbuotojø gali þlugti;

• rûpintis ðiø jaunimo darbuotojø parengimu ir tobulinimusi.


44

Jaunimo reikalø departamentuiprie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos:

• inicijuoti darbo su jaunimu koncepcijos parengimà ir ádie-gimà;

• bendradarbiauti su savivaldybiø atstovais, susidomëjusiais at-virojo darbo su jaunimu plëtojimu ir atvirø jaunimo centrøkûrimu;

• padëti (inicijuoti) atvirojo darbo su jaunimu (centrø) bendra-darbiavimo tinklà;

• sukurti ir vykdyti tæstiniø mokymø jaunimo darbuotojams pro-gramà apie atviràjá darbà su jaunimu;

• rengti temines konferencijas, skirtas aktualiems darbo su jau-nimu klausimams aptarti;

• rengti reikiamà ir jaunimo darbuotojø poreikius atitinkanèiàmetodinæ medþiagà atvirojo darbo su jaunimu (atvirø jauni-mo centrø) temomis;

• sukurti interneto svetainæ, kurioje pristatomas atvirasis dar-bas su jaunimu, jaunimo centrai, metodinë medþiaga, gerojipraktinë patirtis ir pan.;

• skatinti tarptautiná jaunimo centrø bendradarbiavimà ir Lie-tuvos jaunimo centrø tinklo ásiliejimà á Europos tinklà;

• sukurti Atvirojo darbo su jaunimu (centrø) programà, kuripadëtø praktiðkai ágyvendinti rekomendacijas.


45

ÞODYNËLIS

Jaunimo politika

Jaunimo politikà galima apibûdinti kaip sistemø ir priemoniøvisumà, siekianèià kuo palankesniø sàlygø asmeninei jauno þmo-gaus brandai ir sëkmingai integracijai á visuomenæ. Pastaraisiaismetais Vakarø ðalyse ryðkëja tendencija sàvokà „jaunimas“ taikytikalbant apie vaikus, paauglius ir jaunuolius.

Jaunimo politika aprëpia jaunø þmoniø socializacijà lemian-èias struktûras (socializacijos laukus), subsidiariai papildanèias pa-ties asmens ir jo ðeimos pastangas rengiant jaunà asmená savaran-kiðkam gyvenimui. Ðias struktûras galima skirstyti á informalias(draugai, bendraamþiai, þiniasklaida plaèiàja prasme), neforma-lias (bendruomenës, nevyriausybinës organizacijos), formalias (mo-kyklos, universitetai ir pan.). Vis stipresná poveiká jaunuoliø socia-lizacijai daro ir todël vis didesnio jaunimo politikos dëmesio su-laukia komercinis sektorius – ðiuolaikiniø technologijø, pramogø,laisvalaikio industrija.

Ðiuolaikinë jaunimo politika plëtojama dviem pagrindinëmiskryptimis:

1) jaunimo interesø uþtikrinimas atskirose vieðosios politikos

srityse – ðvietimo ir mokslo, darbo ir uþimtumo, sveikatos ap-saugos, ðeimos, bûsto, kultûros, sporto ir kitose srityse;

2) darbo su jaunimu, kaip specifinës jaunimo politikos srities

plëtra.

Darbas su jaunimu (jaunimo veikla)Darbo su jaunimu (youth work, Jugendarbeit) apibrëþimai at-

skirose Vakarø ðalyse turi skirtingø niuansø, taèiau pagrindiniaikriterijai nusakomi vienodai: t. y. sociokultûrinis jaunimo ugdy-mas(is) „laisvu“ laiku – kai jauni asmenys yra „ne ðeimoje“, „nepamokose / paskaitose“ ir „ne darbe“.


46

Tai yra á jaunimo poreikius nukreipta, daþniausiai asocijuota,jaunimo grupëms skirta ugdomoji (edukacinë) veikla, kurioje jau-ni asmenys dalyvauja savanoriðkai, aktyviai lemia veiklos turiná irvykdymo formas (saviorganizacija ir savivalda). Ðiai veiklai bû-dingas prevencinis, jaunø þmoniø dalyvavimà ir socializacijà stip-rinantis poþiûris.

Darbà su jaunimu, daþniausiai vykdomà nevyriausybiniø orga-nizacijø (nors atskirose ðalyse ðioje srityje aktyviai veikia ir savi-valdybiø institucijos), organizuoja tinkamai parengti ir daugiau-siai savanoriðkais pagrindais veikiantys jaunimo vadovai, palydi-mi profesionaliø jaunimo darbuotojø.

Paprastai iðskiriamos ðios darbo su jaunimu sritys: jaunimo in-formavimas ir konsultavimas, profesinis orientavimas ir verslumougdymas, laisvalaikio uþimtumas ir sportas, jaunimo dalyvavimas(dalyvumas), pilietinis, kultûrinis ir tarpkultûrinis ugdymas, jauni-mo situacijos tyrimai, jaunimo darbuotojø, vadovø ir lyderiø mo-kymas.

Jaunimo neformalus ugdymas

Jaunimo neformalus ugdymas yra kryptinga veikla, kuria, plëto-jant jauno þmogaus asmenines, socialines ir edukacines kompe-tencijas, siekiama ugdyti sàmoningà asmenybæ, sugebanèià atsa-kingai ir kûrybingai spræsti savo problemas ir aktyviai dalyvautivisuomenës gyvenime. Jaunimo neformalus ugdymas nusako tamtikrà jaunimo ugdymo(si) sampratà, laikysenà, principus ir meto-dines nuostatas, kuriomis turëtø bûti remiamasi darbe su jaunimu.

Darbo su jaunimu formos

Ávertindami Europos ðaliø ir Lietuvos patirtá galime iðskirti ðiasdarbo su jaunimu formas: nevyriausybiniø (narystës) jaunimo or-ganizacijø veikla, atviras darbas su jaunimu ir jaunimo tarnybøveikla. Dar viena darbo su jaunimu forma galima laikyti Lietuvojepaplitusià jaunimo iniciatyvà.


47

Jaunimo iniciatyva

Tai yra paèiø jaunø þmoniø inicijuota pozityvi veikla, iðkeltos irágyvendinamos idëjos, kurias, esant reikalui, skatina ir palaiko ne-vyriausybinës organizacijos ir religinës bendruomenës, neforma-liojo ðvietimo, kultûros ir sporto mokymo ástaigos, o tiksliau – josedirbantys (jaunimo) darbuotojai ar visuomeniniais pagrindais vei-kiantys vadovai.

Atvirasis darbas su jaunimu

Tai viena ið darbo su jaunimu formø, kuria siekiama suteiktiprasmingos veiklos ir saugaus laisvalaikio galimybes savirealiza-cijos erdvës nerandantiems jauniems þmonëms bei palengvinti jøintegracijà á gyvenamàjà aplinkà. Ði jaunimo ugdymo(si) veiklaatvira visiems tam tikroje teritorijoje gyvenantiems, savanoriðkaidalyvaujantiems ir bendrø taisykliø sutinkantiems laikytis jaunuo-liams nepriklausomai nuo to, kokiai organizacijai, grupei ar religi-nei bendruomenei jie priklauso. Atvirumo principas taip pat pasi-reiðkia jautrumu aktualiems jaunimo poreikiams ir siûlomø veiklølankstumu.

Mobilus darbas su jaunimu

Tai integracinë atvirojo darbo su jaunimu dalis, suprantama kaipávairi veikla, vykdoma ne tradicinëje jaunimo ugdymo(si) aplinko-je (mokyklose, jaunimo centruose, jaunimo organizacijose, klu-buose), bet jaunø þmoniø susibûrimo vietose: kiemuose, gatvëse,vieðose sporto aikðtelëse, parkuose, prekybø centrø prieigose ir pan.

Atviras jaunimo centras

Tai – institucionalizuota atvirojo darbo su jaunimu vykdymoforma. Atviro jaunimo centro savininkais ar steigëjais gali bûti sa-vivaldybës (ir jos ástaigos), nevyriausybinës organizacijos ar religi-nës bendruomenës. Toks centras gali turëti juridinio asmens statu-sà ar veikti kaip viena ið ilgalaikiø organizacijos veiklos srièiø,atitinkanèiø jos misijà.


48

Jaunimo darbuotojas

Jaunimo darbuotojas – tai suaugæs asmuo, veikiantis darbo sujaunimu srityje ir turintis tam reikalingà kompetencijà bei gaunan-tis uþmokestá uþ ðá darbà.

Lietuvoje jaunimo darbuotojø sàvoka kol kas nëra apibrëþta.Tarp jaunimo politikos ekspertø jaunimo darbuotojais vadinamitie asmenys, kurie dirba jaunimo veiklos srityje, t. y. kai jauni as-menys yra ne ðeimoje, ne pamokose ir ne darbe. Dauguma „jau-nimo darbuotojø“ dirba savivaldybiø ðvietimo, kultûros, sporto,socialinëse institucijose ir pagal svarbiausià veiklos profilá vadina-mi pedagogais (vadovauja bûreliui mokykloje), socialiniais peda-gogais, kultûros darbuotojais, sporto treneriais, socialiniais dar-buotojais. Kai kuriems jø jaunimo ugdymas yra tik viena ið veiklossrièiø.


49

PRIEDAI

1 priedas. Bandomojo projekto eiga

2006 m. balandþio mënesá ávyko pirmasis bendras projekto ini-ciatoriø, koordinatoriø ir dalyviø – Telðiø, Trakø ir Rokiðkio savi-valdybiø administracijø atstovø ir jaunimo reikalø koordinatoriø –susitikimas tuometinës Valstybinës jaunimo reikalø tarybos (VJRT)patalpose. Ðiame susitikime buvo aptariama kiekvienos ið savival-dybiø situacija, pristatoma ir diskutuojama projekto idëja bei ap-tariama eiga. Buvo pasidalinta namø darbø uþduotimis – jaunimoreikalø koordinatoriai ásipareigojo atlikti savivaldybëse jaunimosituacijos struktûrinæ analizæ, á tyrimo vykdymà átraukiant ir vietosjaunimà. Taip pat buvo suplanuoti kito susitikimo atskirai kiekvie-noje savivaldybëje turinys bei dalyviai. Susitikimo metu buvo trum-pai pristatytos ir ðiuo projektu diegiamos naujos darbo su jaunimusrities (atvirojo darbo su jaunimu) ir konkreèios jos ágyvendinimoformos – jaunimo centro – gairës, kurios ið dalies atsispindi ðiameleidinyje.

Po ðio susitikimo jaunimo reikalø koordinatoriai iðvyko namosu konkreèiomis uþsibrëþtomis namø uþduotimis – padaryti struk-tûrinæ kiekvienos savivaldybiø situacijos analizæ. Ðiek tiek skyrësiTrakø „namø darbas“ – Trakø rajono savivaldybës taryba tuo metujau buvo ájungusi Jaunimo turizmo centro veiklos plëtrai „þaliàðviesà“, nes Centro administracija buvo paruoðusi nuostatus. Ðioprojekto koordinatorius geguþës pabaigoje buvo apsilankæs Trakørajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centre, kur visiems Centrodarbuotojams iðsamiai pristatë atvirojo darbo su jaunimu koncep-cijà ir jo formas – jaunimo centro privalumus ir rizikà. Po pristaty-mo vyko diskusija. Pagrindinës temos buvo jaunø þmoniø pritrau-kimas, patraukliø veiklø organizavimas, jaunimo darbuotojø kom-petencijø ágijimas, savanoriø-pagalbininkø pritraukimas.


50

Birþelio viduryje Kaune ávyko susitikimas su Rokiðkio savival-dybës jaunimo reikalø koordinatore. Ðio susitikimo tikslas buvosuteikti konsultacinæ pagalbà infrastruktûrinës ir jaunimo situaci-jos Rokiðkyje prioritetø iðsigryninimui.

Liepos pradþioje Telðiø savivaldybëje buvo suorganizuotas pro-jekte dalyvaujanèiø ðaliø susitikimas su vietos savivaldybës meruir kitais administracijos bei jaunimo atstovais. Pagrindinis susitiki-mo tikslas buvo pristatyti ir aptarti jaunimo situacijos analizæ Tel-ðiø rajone bei diskutuoti pristatyta jaunimo centro darbine kon-cepcija: statusas, darbuotojai, ávardintas jaunimo centro poreikis,vizija, misija, veiklø kryptys, atsiþvelgta á jaunimo poreikius, pa-daryta SSGG (SWOT) analizë.

Analogiðkas susitikimas ávyko rugpjûèio pradþioje Rokiðkyje.Jaunimo koordinatorë buvo paruoðusi iðsamià Rokiðkio rajono jau-nimo situacijos ir infrastruktûrinæ analizæ. Savivaldybës jaunimoatstovai pristatë savo jaunimo centro vizijà. Remiantis analizësiðvadomis buvo preliminariai suformuluotos jaunimo centro stei-gimo prielaidos, jaunimo centro vizija ir misija, tikslas ir uþdavi-niai, veiklos kryptys, pasiûlytos paèios veiklos, iniciatyvinës gru-pës bei galimi renginiai.

Spalio mënesá Telðiuose vyko jaunimo darbuotojams skirti mo-kymai, kuriuose buvo pristatytos jaunimo politikos gairës ir ten-dencijos bei teorinës ir praktinës þinios apie savanoriðkos veiklossvarbà darbe su jaunimu. Temos iðsikristalizavo ið iðsakyto porei-kio, taip pat atsiþvelgiant ir á pasiruoðimo darbus steigiant jauni-mo centrà. Ákvëpti jaunimo centø idëjos, keletas jaunimo darbuo-tojø kartu su jaunimo reikalø koordinatore taip pat buvo iðvykæ ákomandiruotæ uþsienyje (á Vokietijà) susipaþinti su ávairiais atviro-jo darbo su jaunimu centrais. Pasisekus pilotiniam projektui Telðiøsavivaldybës teritorijoje nuspræsta steigti du jaunimo centrus – Tel-ðiuose ir Varniuose. Iki metø pabaigos buvo uþsibrëþtas uþdavinysiðsigryninti jaunimo centro vadovo pareigybines funkcijas.


51

Trakuose miesto Taryba patvirtino jaunimo centro nuostatus irástaiga dabar vadinasi „Trakø rajono turizmo ir laisvalaikio cen-tras“. Jis praplëtë jaunimo ribà nuo 18 iki 29 metø ir pagal nuosta-tus yra atviras centras jaunimui. Centro veiklai yra skirta patalpa,atitinkanti „atviros erdvës“ funkcijà.

Konkreti jaunimo centro veikla startavo su po ástaigos stogu pri-siglaudusia neformalia jaunimo grupe, vykdanèià savo iniciatyvà.Vakarais á centro patalpas pradëjo rinktis jaunimas. Reaguodama átai, vietos savivaldybës jaunimo reikalø taryba skyrë finansavimàásigyti stalo þaidimø. Kitais metais þadama stiprinti struktûrinæ ba-zæ, prisidedanèià prie jaunimo centro veiklos kokybës uþtikrini-mo. Viena pirmøjø uþduoèiø ðioje plotmëje, tinkamas patalpø pa-ruoðimas (sanitarinio mazgo árengimas).

Ávertinus geràjà (nors ir trumpà) patirtá ðioje savivaldybëje taippat ruoðiamasi kurti jaunimo centrà Lentvaryje. Pilotinio projektorëmuose praeitais metais centro kûrimas nebuvo tiesiogiai kuruo-jamas Jaunimo reikalø departamento.

Sukûrus jaunimo centro steigimo prielaidas, jaunimo centro vi-zijà ir misijà, tikslus ir uþdavinius, veiklos kryptis, Rokiðkyje jauni-mo centro kûrimas yra átrauktas á savivaldybës strateginá planà.


52

2 priedas. Pilotinio projekto ávertinimo klausimai

I. Su kokiais pagrindiniais sunkumais susidûrëte ëmæsi ágyvendin-

ti atvirø jaunimo centrø idëjà?

1. Patys sunkiai ásivaizdavom, kaip jaunimo centras turi veikti,kokias paslaugas teikti ir kokias funkcijas privalo atlikti.

2. Reikëjo keisti jau seniai veikianèio centro turimus nuostatus.Neturëjome jokiø tinkamø pavyzdþiø. Neturëjome atviro jau-nimo centro koncepcijos.

3. Neturëjome jokio realaus pavyzdþio, á kurá galëtume „lygiuo-tis“. Lietuvoje tinkamo pavyzdþio neradome.

4. Bijojome, kad pradëjus keisti centro veiklà neprasidëtø cen-tro reorganizacija, todël siekëme, kad bûtø tik papildyti nuo-statai ir pakeistas pavadinimas.

5. Esamo centro darbuotojai neturi pakankamai patirties jauni-mo veikloje – jie daugiau treneriai negu jaunimo darbuotojai.

6. Reikëjo centro darbuotojus informuoti apie bûsimus pasikei-timus.

7. Reikëjo rajono valdþiai argumentuotai pateikti, kodël toks cen-tras yra reikalingas ir naudingas bendruomenei.

8. Neaiðku po kieno „sparnu“ glausti ðià biudþetinæ ástaigà, neskaip jaunimo darbuotojai jie negali kelti kvalifikacijos (nuoto atlyginimas priklauso). Taip pat neaiðku dël darbo valan-dø, atostogø.

9. Savivaldybei visada svarbûs skaièiai, taèiau kaip atvirame cen-tre parodyti, kiek turi lankytojø, kaip vesti apskaità, kaip juosregistruoti.


53

II. Kokie argumentai ir veiksmai, Jûsø nuomone, pristatant jauni-

mo centrø idëjà labiausiai veikë sprendimo galià turinèius asme-

nis (politikus, administracijos atstovus)?

1. Pas mus tai buvo labai nesunku padaryti, nes mes nepraðëmepapildomai jokiø lëðø, o pasakëme, kad uþimsime didesnædalá jaunimo ir centro funkcijos prasiplës. Tai politikams ypaèpatiko ir èia sunkumø nekilo.

2. Politikai mato jaunimo centrø tendencijà Lietuvoje, jie suvo-kia, kad anksèiau ar vëliau tokie centrai turës atsirasti, be to,jie supranta, kad tokie centrai reikalingi. Mûsø rajone jau pla-nuojamas dar vienas jaunimo centras kitoje gyvenvietëje.

III. Á kà rekomenduotumëte atsiþvelgti kitø savivaldybiø koordi-

natoriams, norintiems savo savivaldybëse „instaliuoti“ atvirus jau-

nimo centrus?

1. Paþiûrëti ar jums tikrai tokio centro reikia, gal jûsø savivaldy-bëje esanèios institucijos ir be jaunimo centro labai gerai uþ-ima jaunimà ☺.

2. Jei valdþia negalvoja apie jaunimo centrà, reikëtø apie taipradëti kalbëti ir sakyti, kad tai yra reikalinga ir naudinga netik jaunimui, bet ir visuomenei. Þodþiu, po truputá, kad jiepriprastø prie ðios idëjos, kad tai nebûtø jiems kaip visiðkanaujiena.

3. Reikëtø apsiþvalgyti, ar rajone nëra kokiø nors biudþetiniø arvieðøjø ástaigø, kurias galima bûtø pertvarkyti arba priskirtipapildomà funkcijà.

4. Susirasti bendraminèiø, nes vieniems tikrai bus nelengva.

5. Jei turite miestus partnerius uþsienyje, gal bûtø galimybë pasjuos apsilankyti ir pamatyti realiai veikianèius jaunimo centrus.


54

6. Bûtinai reikëtø pasikonsultuoti su JRD ir praðyti jø pagalbos„stumiant“ ðià idëjà savo savivaldybëje.

7. Atrasti þmoniø, kurie galëtø dirbti jaunimo centre, nes atvirasjaunimo centras be tinkamø darbuotojø gali þlugti, o tada jaumes bûsime kalti.

IV. Kokios pagalbos ið Jaunimo reikalø departamento pusës reikë-

tø jaunimo centrø projektà pradedantiems jaunimo koordinato-

riams?

1. Konsultacijø, susitikimø su valdþia.

2. Gal bûtø galima parengti pavyzdinius centrø nuostatus, kon-cepcijas.

3. Gal JRD turi galimybæ iðveþti centrø direktorius ar darbuoto-jus á uþsiená, kur tokie centrai jau turi daug patirties.

4. Gal galima bûtø organizuoti mokymus jaunimo darbuotojams.

5. Jeigu tokiø centrø atsiras daug, tai reikëtø galvoti, kaip jauni-mo darbuotojai bus vertinami, atestuojami, po kieno „spar-neliu“ savivaldybëje jie glausis, kaip bus vertinami jø darborezultatai.

V. Kaip toliau, Jûsø nuomone, turëtø bûti ágyvendinama atvirø

jaunimo centrø projekto plëtra, kokia Jaunimo reikalø departa-

mento politika (laikysena ir veiksmai) labiausiai pasitarnautø sëk-

mingam ir ilgalaikiam jaunimo centrø ásitvirtinimui savivaldybë-

se (pirmiausiai galvokite apie savo situacijà)?

Nelabai þinau ☺. Gal galima bûtø parengti jaunimo centrø stei-gimo programà.

Reikëtø pavyzdiniø nuostatø, koncepcijos. Gerai bûtø, jei tokiø


55

centrø ásteigimà bent ið dalies finansuotø ne savivaldybë, bet „kaþ-kas kiti“.

Gal kartu su jumis kelios savivaldybës galëtø parengti projektàir gauti finansavimà ið ES struktûriniø fondø.

Þinoma, labai svarbu, kad jûs, kaip departamentas, grieþtai irvienareikðmiðkai pasisakytumëte, kad tokie centrai yra labai rei-kalingi ir kad ði mintis paplistø ávairiuose „sluoksniuose“. Savival-dybës, politikai patys pradëtø apie tai galvoti ir norëtø tokiø cen-trø, o ne vienas koordinatorius.


56

LITERATÛRA

Datenbank fuer internationale Jugendarbeit, [interaktyvus].

Prieiga per internetà: <www.ijab.de>.

Deinet, U., Sturzenhecker, B. [Hrsg.]: Handbuch offene Jugendarbeit, 3. Aufl. –

Münster: Votum Verl., 2000.

Everyday Yiddish-English-Yiddish Dictionary.

Infed, Youthwork, [interaktyvus]. Prieiga per internetà:

<www.infed.org/youthwork/>.

[Interaktyvus]. Prieiga per internetà:

<http://www.diapozytyw.pl/en/site/slownik_terminow>.


<www.youth-knowledge.net>.


<http://www.vlkk.lt>.

Krafeld, F. J.: Grundlagen und Methoden der aufsuchender Jugendarbeit. Eine

Einführung. – Wiesbaden: VS Verlag für Sozialwissenschaften, 2004.

Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija, [interaktyvus]. Prieiga per in-

ternetà: <www.jnu.lt>.

Neformalaus ugdymo organizavimo Kaiðiadoriø savivaldybëje modelis (studija).

Vilnius, Kaiðiadorys, 2006.

Neformaliojo vaikø ðvietimo sànaudos ir prieinamumas (tyrimo ataskaita). Vil-

nius, 2006.

Otto, H. U., Thiersch, H. [Hrsg.]: Handbuch der Sozialarbeit /

Sozialpädagogik, 2. völlig neu überarb. und aktualisierte Aufl. – Neuwied; Krif-

tel: Luchterhand, 2001.

Projektgruppe WANJA [Hrsg.]: Handbuch zum Wirksamkeitsdialog in der

offenen Kinder- und Jugendarbeit: Qualität sichern, entwickeln und verhandeln. –

Münster: Votum, 2000.

Savivaldybiø jaunimo politikos gairës, VJRT.


57

Kûrybinës dirbtuvës Punk subkultûros vakaro metu AC Patria jaunimo centre

„Vartai“

Telðiø jaunimo centro atidarymas


58

Atviram darbui su jaunimu pritaikytos patalpos Belgijoje

Muzikinës grupës repeticija Zarasø jaunimo centre (buvusi kino salë)


59

Uþraðams


Tiraþas 1 500 egz. Uþsakymas Nr. 6 365

Iðleido Jaunimo reikalø departamentas

Spausdino BÁ UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius

www.kopija.lt

Documents

ATVIRI JAUNIMO CENTRAI – JAUNIMO POREIKIAMS · ATVIRI JAUNIMO CENTRAI – JAUNIMO POREIKIAMS 5 Autoriø þodis Jaunø þmoniø situacija priklauso nuo ávairiø visuomeniniø fak-toriø