6
IŠVESTINĖS DAIKTINĖS TEISĖS (II dalis) Hipoteka. Hipotekos sąvoka. Hipotekos subjektai. Hipotekos objektai. Hipotekos rūšys. Hipotekos įstaigos. Hipotekos įforminimo ir perdavimo tvarka. Skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai. Hipotekos pasibaigimas. Įkeitimas. Įkeitimo sąvoka. Įkeitimo subjektai. Įkeitimo objektai. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą objektą. Įkeitimo teisės pabaiga. Įkeitimo lombarde sąvoka ir ypatumai. Daikto sulaikymas. Daikto sulaikymo sąvoka. Daikto sulaikymo reikšmė. Daikto sulaikymo teisės turinys. Daikto sulaikymo teisės pabaiga. Patikėjimo teisė. Patikėjimo teisės samprata ir taikymo sritis. Patikėjimo teisės turinys. Patikėjimo teisės subjektai ir objektai. Patikėjimo teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Kito asmens turto administravimas. Kito asmens turto administravimo sąvoka ir rūšys. Turto administravimo atribojimas nuo patikėjimo teisės. Turto administratoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė. Turto administravimo ir turto administratoriaus įgaliojimų atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Teismų praktika 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003; 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika” Nr. 32; 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2008; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 29; 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008. Klausimai: 1. Įkeitimo samprata ir santykis su hipotekos institutu. 2. Kokie įkeitimo požymiai leidžia daryti išvadą, kad įkeitimas yra daiktinė teisė?

Išvestinės daiktinės teisės (II dalis)

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Išvestinės daiktinės teisės (II dalis)

IŠVESTINĖS DAIKTINĖS TEISĖS (II dalis)

Hipoteka. Hipotekos sąvoka. Hipotekos subjektai. Hipotekos objektai. Hipotekos rūšys. Hipotekos įstaigos. Hipotekos įforminimo ir perdavimo tvarka. Skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai. Hipotekos pasibaigimas.Įkeitimas. Įkeitimo sąvoka. Įkeitimo subjektai. Įkeitimo objektai. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą objektą. Įkeitimo teisės pabaiga. Įkeitimo lombarde sąvoka ir ypatumai.Daikto sulaikymas. Daikto sulaikymo sąvoka. Daikto sulaikymo reikšmė. Daikto sulaikymo teisės turinys. Daikto sulaikymo teisės pabaiga.Patikėjimo teisė. Patikėjimo teisės samprata ir taikymo sritis. Patikėjimo teisės turinys. Patikėjimo teisės subjektai ir objektai. Patikėjimo teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.Kito asmens turto administravimas. Kito asmens turto administravimo sąvoka ir rūšys. Turto administravimo atribojimas nuo patikėjimo teisės. Turto administratoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė. Turto administravimo ir turto administratoriaus įgaliojimų atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.

Teismų praktika1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.

gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003;2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos

3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika” Nr. 32;

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2008; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 29;

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008.

Klausimai:1. Įkeitimo samprata ir santykis su hipotekos institutu.2. Kokie įkeitimo požymiai leidžia daryti išvadą, kad įkeitimas yra daiktinė teisė?3. Kokia yra įkeitimo sutarties prigimtis: realinė ar konsensualinė?4. Kaip pasireiškia viešumo principas, kai, įkeitus kilnojamąjį daiktą, jis perduodamas saugoti

kreditoriui?5. Kokioms įkeitimo rūšims nebūdingas specialumo požymis?6. Ar neįregistruotas įkeitimas gali sukelti civilines teisines pasekmes?7. Ar hipoteka gali būti įkeistas tik daikto priklausinys, neįkeičiant pagrindinio daikto?8. Ar hipotekos objektu gali būti neveiksniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas?9. Ar įkeitimo teisė gali būti perleista be pagrindinio reikalavimo?10. Ar galima įkeisti prievolines teises, pvz., nuomos teisę?11. Ar skolininkas turi teisę susilaikyti nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius nepateikia

hipotekos lakšto?12. Ar hipoteka pasibaigia, jeigu įvykdoma ja užtikrinta prievolė?13. Ar hipotekos lakštas gali būti laikomas apyvartiniu dokumentu?14. Ar gali būti įkeičiami pinigai?15. Ar įkaito davėjas, kurio žinioje yra paliktas įkeistas daiktas, turi teisę juo disponuoti?16. Ar bet koks turtas, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali būti įkeičiamas?17. Ar įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistu daiktu, jeigu jis perduotas įkaito turėtojui?18. Ar įkeitimas išlieka galioti, jeigu įkaito davėjui iškeliama bankroto byla?19. Ar turtinių teisių įkeitimo sutartis turi būti registruojama hipotekos registre?20. Ar gali būti įkeičiama turtinė teisė – nuosavybės teisė?

Page 2: Išvestinės daiktinės teisės (II dalis)

21. Ar sudarydamos įkeitimo sutartį šalys gali susitarti, kad įkaito davėjui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeistas daiktas automatiškai pereina kreditoriaus nuosavybėn?

22. Ar šalys gali susitarti, kad įkeistas daiktas galės būti pakeistas kitu?23. Paaiškinkite terminą atsitiktinio žuvimo rizika.24. Kam tenka įkeisto daikto, perduoto įkaito turėtojui, atsitiktinio žuvimo rizika?25. Kam tenka įkeisto daikto atsitiktinio žuvimo rizika, jeigu daiktas lieka pas įkaito davėją?26. Ar įkeitimas pasibaigia mirus skolininkui? O hipoteka?27. Patikėjimo teisės samprata ir subjektai.28. Ar patikėjimo teisės subjektas gali būti fizinis asmuo, pvz., vartotojas?29. Ar patikėjimo teisė gali atsirasti testamento pagrindu?30. Ar turto patikėjimo teisė gali būti nustatoma asmeniniais tikslais? 31. Kokios teisės sudaro patikėjimo teisės turinį? 32. Kieno vardu yra sudaromi sandoriai, susiję su perduotu patikėjimo teise turtu? 33. Turto patikėjimo teisės subjektui patikėto turto gynimo būdai.34. Daikto sulaikymo teisės samprata ir prigimtis?35. Daikto sulaikymo teisės subjektai ir turinys. Sulaikyto daikto laikymo sąlygos.36. Ieškinio senaties ypatumai daikto sulaikymo atveju.37. Pateikite konkrečių Civilinio kodekso straipsnių pavyzdžių, kuriuose įtvirtinama galimybė

pasinaudoti sulaikymo teisės institutu.38. Turto administravimo samprata ir subjektai.39. Turto paprastojo ir visiško administravimo skirtumai. 40. Bendro turto administravimo ypatumai.41. Administruojamo turto investavimo galimybės.

Uždaviniai:

1. Jonaitis pirko NIKE sportbačių iš UAB „X“ už 100 000 Lt. Sutartyje buvo nurodyta, jog už prekes Jonaitis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Jei laiku nebus atsiskaityta su pardavėju, šalys sutaria dar vieną papildomą 2 mėnesių terminą sumokėti piniginei sumai, tačiau UAB „X“ kartu įgyja teisę kreiptis į hipotekos įstaigą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo Jonaičio asmenine teise turimam butui (CK 4.184 str. 1 d., 4.175 str. 2 d. 4) p.).

Jonaitis per sutarties nustatytą laikotarpį (pirmuosius 2 mėnesius) nesumokėjo UAB „X“ nė lito, maža to, praėjus 2 mėnesiams iš viso vengė bet kokio bendravimo ir slapstėsi. Hipotekos įstaiga atsisakė registruoti priverstinę hipoteką Jonaičio butui.

Kaip UAB „X“ apginti savo teisėtus interesus?

2. Du kolekcionieriai numizmatai – Musteikis ir Giniotis sudarė rašytines paskolos ir įkeitimo sutartis pagal kurias Musteikis paskolino Giniočiui 2000 litų, o šis, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė jam keturias jubiliejines 50 litų nominalo sidabrines monetas. Šalys šias monetas įvertino 4000 litų. Pagal įkeitimo sutartį monetos buvo perduotos saugoti Musteikiui. Vėliau, pasitaręs su juristu, Giniotis pradėjo reikalauti naujo paskolos grąžinimo užtikrinimo. Savo reikalavimą jis grindė tuo, kad monetos yra pinigai, kurie nėra priskiriami prie daiktų, kaip civilinių teisių objektų, nėra tai ir turtinės teisės, todėl sutinkamai su CK 4.201 straipsniu monetos negali būti įkeitimo objektu ir jų įkeitimo sutartis yra niekinė.

Įvertinkite įkeitimo sutarties teisėtumą ir pagrįskite atsakymą.

Page 3: Išvestinės daiktinės teisės (II dalis)

3. Jonaitis ir Petraitis sudarė rašytinę įkeitimo sutartį, kuria Jonaitis įkeitė jam priklausantį automobilį. Įkeitimo sutartyje buvo nurodyta, kad tai automobilis Volvo 850, 2000 m. gamybos. Remiantis įkeitimo sutartimi įkaito davėjas perdavė automobilį Petraičiui.

Ar galioja tokia įkeitimo sutartis?

4. UAB A nuosavybės teise priklauso 10 ha žemės sklypas. Bendrovė ketina imti iš  banko kreditą ir jo užtikrinimui įkeisti dalį sklypo.

Ar tokie ketinimai gali būti realizuoti? 

5. Petraitis ir Petraitienė yra sutuoktiniai. Jie turi negyvenamąsias patalpas, kurias galvoja perduoti savo individualiai įmonei naudoti.

Ar šios patalpos gali būti perduotos patikėjimo teise?

6. VšĮ ,,Roda” 2006 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į UAB ,,Autoservisas” prašydama pataisyti automobilį Mazda 626 – pakeisti akumuliatorių ir žvakes bei padaryti kitus remonto darbus. 2006 m. lapkričio 20 d. VšĮ ,,Roda” direktorius pasiėmė sutaisytą automobilį bei sąskaitą už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes iš UAB ,,Autoservisas” – viso 2500 Lt. Sąskaitoje buvo nurodyta, kad apmokėti už paslaugas reikia iki 2006 m. gruodžio 20 d. VšĮ ,,Roda” su UAB ,,Autoservisas” neatsiskaitė aiškindama, kad jos finansinė padėtis yra labai prasta, kad yra viešoji įstaiga, įkurta savivaldybės ir kad pinigus gauna griežtai pagal iš anksto nustatytą biudžetą. Sutarties dėl autoserviso paslaugų UAB ,,Autoservisas” su VšĮ ,,Roda” nepasirašė. 2009 m. rugsėjo 1 d. VšĮ ,,Roda” vėl kreipėsi į UAB ,,Autoservisas” prašydama pakeisti automobilio Peugeot duslintuvą. UAB ,,Autoservisas” darbuotojai pakeitė duslintuvą, išrašė 600 Lt sąskaitą, kurią VšĮ ,,Roda” iš karto apmokėjo, tačiau atvykus VšĮ ,,Roda” atstovams pasiimti automobilio, atsisakė jį atiduoti. UAB ,,Autoservisas” darbuotojai teigė, kad automobilį atiduos tik tada, kai VšĮ ,,Roda” apmokės už 1999 m. atliktus darbus bei šiais metais atliktus darbus. VšĮ ,,Roda” pagrasino kreiptis į policiją ir teismą, kadangi UAB ,,Autoservisas” savavaldžiauja, nes už duslintuvo pakeitimą yra apmokėta, dėl to jie neturi teisės sulaikyti Peugeot automobilio. VšĮ ,,Roda” atstovai paaiškino, kad jie patenkino UAB ,,Autoservisas” reikalavimo teisę į 600 Lt už atliktas paslaugas Peugeot automobiliui, dėl to šio automobilio sulaikyti jie negalintys.

Ar turi teisę UAB ,,Autoservisas” sulaikyti Peugeot automobilį? Ar teisūs VšĮ ,,Roda” atstovai?

Literatūra:1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 74 (4.106 str. – 4.110

str., 4.170 – 4.252 str.).2. Baranauskas E. Įkeitimo teisinė prigimtis. Jurisprudencija, 2002, Nr. 24 (16).3. Jakutytė-Sungailienė A. Daikto sulaikymo teisė. Justitia, 2007, Nr. 3 (65). 4. Petrauskaitė D. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga.

Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka (1). Justitia, 2004, Nr. 1 (49). 5. Petrauskaitė D. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga.

Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka (2). Justitia, 2004, Nr. 2 (50).

Page 4: Išvestinės daiktinės teisės (II dalis)

6. Petrauskaitė D. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XII skyrius. Hipoteka (3). Justitia, 2004, Nr. 3 (51).

7. Petrauskaitė D. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XII skyrius. Įkeitimas (4). Justitia, 2004, Nr. 4 (52).

8. Petrauskaitė D. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XII skyrius. Įkeitimas (5). Justitia, 2004, Nr. 5 (53).