DAUGUVOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS

PROBLEMŲ APŽVALGA

Vilnius, 2007 m.

2

SANTRUMPOS AB – akcin÷ bendrov÷ AE – atomin÷ elektrin÷ AKS – aplinkos kokyb÷s standartas BDS7 – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras BVPD – 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus CORINE – „Coordination of Information on the Environment“ (Informacijos apie aplinką koordinavimas) trumpinys DEHP – di-2-etilheksilftalatas DLK – didžiausia leistina koncentracija ES – Europos Sąjunga GE – gyventojų ekvivalentas HE – hidroelektrin÷ LR – Lietuvos Respublika Miesto nuotekų valymo direktyva – 1991 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB d÷l miesto nuotekų valymo (paskutiniai pakeitimai padaryti 1998 m. vasario 27 d., Komisijos direktyva 98/15/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/271/EEB d÷l jos I priede nustatytų tam tikrų reikalavimų) Nbendras – bendras azotas NH4-N – amonio azotas NO3-N – nitratinis azotas NVĮ – nuotekų valymo įrenginys Pbendras – bendras fosforas PAA – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai PAV – poveikio aplinkai vertinimas Pavojingų medžiagų direktyva – 1976 m. geguž÷s 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEC d÷l tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (su pakeitimais) PO4-P – fosfatinis fosforas UBR – upių baseinų rajonas TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrol÷ TIPK taisykl÷s – Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1–330 „D÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „D÷l Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstyb÷s žinios, 2005; Nr.103–3829) Žin. – leidinys „Valstyb÷s žinios“

3

TURINYS

1. ĮVADAS............................................................................................................................................... 4 2. DAUGUVOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS............................................................ 5

2.1. Bendroji geografija ir hidrologija.................................................................................................. 5 2.2. Vandens telkinių tipologija ........................................................................................................... 7 2.3. Vandens telkiniai........................................................................................................................... 8

3. ŽMOGAUS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS.......................................... 10 3.1. Sutelktoji tarša............................................................................................................................. 10 3.2. Pasklidoji tarša ............................................................................................................................ 11 3.3. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms............................. 13 3.3.1. Tvenkimo poveikis................................................................................................................... 13 3.3.2. Hidroelektrinių poveikis........................................................................................................... 15 3.3.3. Melioracijos poveikis ............................................................................................................... 15 3.4. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai............................................................................................ 16 3.4.1. Reikšminga sutelktoji tarša ...................................................................................................... 18 3.4.2. Reikšmingas hidrologinio režimo reguliavimas ir morfologiniai pokyčiai ............................. 19 3.4.3. Reikšmingas paviršinio vandens pa÷mimas............................................................................. 20

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLö ............................................................................... 21 4.1. Upių būkl÷ ................................................................................................................................... 21 4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus ........................................................ 21 4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus.................................................................... 28 4.2. Ežerų būkl÷.................................................................................................................................. 29

5. SAVIVALDYBIŲ IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS ........................ 31

4

1. ĮVADAS

Šiuo dokumentu teikiama Dauguvos upių baseinų rajone (toliau – UBR) nustatytų vandensaugos problemų apžvalga visuomenei. Tai atliekama įgyvendinant LR aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 591 „D÷l upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstyb÷mis tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 114–5170).

Šioje apžvalgoje pateikiama informacija apie pagrindines Dauguvos UBR gamtines charakteristikas, pagrindines žmogaus veiklos poveikio rūšis ir poveikio mastą, vandens telkinių būklę upių baseinų rajone, probleminius vandens telkinius bei kita aktuali su vandensauga susijusi informacija. Medžiaga parengta įvertinus vandens telkinių monitoringo duomenis, ūkio subjektų ataskaitas apie ūkinę veiklą, savivaldybių pateiktą informaciją apie problemas ir planus savivaldybių teritorijose, įvairią statistinę informaciją bei įvertinus rezultatus, gautus Danijos aplinkos apsaugos agentūros finansuojamo projekto „ES Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB 2000–2006 metams nustatytų reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje“ metu.

Vandensaugos problemų Dauguvos UBR apžvalgos parengimo tikslas – supažindinti visuomenę su pagrindin÷mis vandens apsaugos problemomis Dauguvos UBR, surinkti visuomen÷s komentarus bei pagal juos patikslinti ir papildyti nustatytų problemų sąrašą, kad būtų galima parengti kokybišką Dauguvos UBR valdymo planą ir priemonių programą, pad÷siančius lanksčiai, tinkamai, efektyviai ir daugumai priimtinu būdu išspręsti opiausius vandens apsaugos klausimus šiame upių baseinų rajone. Dauguvos UBR valdymo planas bus prad÷tas rengti 2008 m. pradžioje, o valdymo plano projektas turi būti pristatytas Dauguvos UBR koordinavimo tarybai ir visuomen÷s svarstymui ne v÷liau kaip iki 2008 m. gruodžio 22 d.

Komentarų vandensaugos problemų apžvalgai Aplinkos apsaugos agentūra laukia oficialiai iki 2008 m. birželio 22 d., tačiau, turint omenyje labai trumpą Dauguvos UBR valdymo plano parengimo laikotarpį, bei norint sp÷ti realiai atsižvelgti į visuomen÷s komentarus, visas pastabas ir pasiūlymus pageidautina gauti iki 2008 m. balandžio 30 d.

5

2. DAUGUVOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS

2.1. Bendroji geografija ir hidrologija

Dauguvos upių baseinų rajonas yra tarptautinis UBR ir užima apie 58 700 km2 plotą, kurio 800 km2 driekiasi Lietuvos teritorijoje (1,5 %), 28 300 km2 – Baltarusijos teritorijoje (48 %), 20 200 km2 –Latvijos teritorijoje (34,5 %) ir 9 500 km2 – Rusijos teritorijoje (16 %). Tai mažiausias UBR Lietuvoje (1 Paveikslas). Ilgiausios ir didžiausios (pagal up÷s baseino plotą) up÷s Dauguvos UBR, Lietuvos teritorijoje, yra Dysna, Birv÷ta, Drūkša ir Laukesa (1 Lentel÷).

1 Paveikslas. Administracinis Dauguvos UBR žem÷lapis

6

1 Lentel÷. Dauguvos UBR pagrindin÷s up÷s bei jų hidrografiniai parametrai Ilgis, km Baseino plotas, km² Up÷

Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje

Dysna 173 19 8 180 1 404

Birv÷ta 36 33 1 607 543

Drūkša 48 48 1 008 310

Laukesa 31 4,6 762 310

Dauguvos UBR yra 26 ežerai, kurių plotas didesnis nei 0,5 km2, iš jų Drūkšiai ir Dysnai yra didžiausi ežerai Lietuvoje. Tačiau Dauguvos UBR daugumos ežerų plotas mažesnis kaip 0,5 km2 (2 Lentel÷).

2 Lentel÷. Skirtingų dydžių kategorijų ežerų skaičius Dauguvos UBR

Ežero plotas (km2) <0,5 km2 0,5-1 km2 1-10 km2 >10 km2

Ežerų skaičius 208 7 16 3

Dysna

Dysnos up÷s baseinas užima apie 8 180 km2 plotą, kurio 1 404 km2 priklauso Lietuvai. Dysnos up÷ išteka iš Dysnykščio ežero prie Dūkšto, teka per Ignalinos rajoną į pietryčius ir įteka į Dauguvą ties Dysnos miestu. Didžiausi Dysnos up÷s intakai: Birv÷ta, Mūnelis, Šeškin÷, Rauk÷ta, Marūga, Drūkša, Janka, Šamin÷, Ring÷, Gulbija, Berezba, Mniuta ir Auta. Didžiausias Dysnos up÷s baseino ežeras yra Drūkšiai (45 km2). Be šio ežero, baseine dar yra 14 vandens telkinių didesnių už 0,5 ha, kurių bendra užimama teritorija siekia 10 km2.

Birv ÷ta

Birv÷tos up÷ prasideda ties Kirkučiais (Švenčionių raj.). Bendras baseino plotas – 1 607 km2, kurio 543 km2 priklauso Lietuvai. Birv÷tos up÷ įteka į Dysną, 113 km nuo jos žiočių. Pagrindiniai Birv÷tos intakai: Svil÷, Kamaja, Juodupis, Medila, Marūnišk÷, Rauk÷ta ir 2 bevardžiai upeliai.

Drūkša

Drūkšos up÷s baseino plotas – 1 008 km2, kurio 310 km2 priklauso Lietuvai. Drūkšos up÷ išteka iš Boginių ežero vakarin÷s pakrant÷s ir įteka į Dysnos upę. Didžiausi intakai – Apyvard÷, Prorov÷ (Baltarusija).

Laukesa

Laukesos up÷s baseino plotas – 762 km2, kurio 310 km2 priklauso Lietuvai. Laukesa dar vadinama dvigubu vardu Laukesa-Nikaja, nes iš Auslo ežero ištekanti Nikaja, pratek÷jusi pro Zaraso ežerą, virsta Laukesa, kuri, pratek÷jusi pasienyje esantį Laukeso ežerą, virsta Lauce, ši jau teka Latvijos teritorijoje ir ten įteka į Dauguvą. Laukesos-Nikajos baseinas labai ežeringas (ežeringumas apie 9 %), didžiausias ežeras – Avilys (12,65 km2).

7

2.2. Vandens telkinių tipologija

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, vandens telkinio būkl÷ turi būti vertinama pagal ją apibūdinančių elementų reikšmių nuokrypius nuo natūralių, žmogaus veiklos nepaveiktų sąlygų, dar vadinamų etalonin÷mis. Tačiau įvairiuose vandens telkiniuose d÷l specifinių natūralių faktorių etalonin÷s sąlygos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tekantis Skroblus iš kitų Lietuvos upių išsiskiria labai didel÷mis fosforo koncentracijomis, kurias, manoma, nulemia ne žmogaus įtaka, bet gruntų savyb÷s. Tod÷l vandens telkiniai pagal gamtines savybes skirstomi į tipus su jiems būdingomis etalonin÷mis sąlygomis. Nuo pastarųjų skaičiuojami nuokrypiai ir formuojamos vandens telkinių tipams būdingos būkl÷s vertinimo sistemos.

Lietuvos paviršinių vandenų tipologija buvo sudaryta pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – BVPD), nurodytus faktorius, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis apie natūralius vandens gyvūnijos ir augalijos skirtumus, atsirandančius d÷l skirtingų aplinkos sąlygų. Buvo vertinamas teritorijos, kurioje išsid÷stę vandens telkiniai, aukštis virš jūros lygio (absoliutinis aukštis), geologinis pagrindas, vidutinis up÷s vagos nuolydis (upių), baseino plotas (upių), paviršiaus plotas (ežerų) ir vidutinis gylis (ežerų).

Visa Lietuva yra išsid÷sčiusi Baltijos jūros ekologiniame regione, o jos geologinis pagrindas didžia dalimi yra kalkinis, tod÷l visi upių ir ežerų tipai pagal geologinį pagrindą nesiskiria. Beveik visa Lietuvos teritorija yra 200 m virš jūros lygio ir tik labai nedidel÷ šalies dalis, kurioje yra keletas vandens telkinių, yra šiek tiek iškilusi daugiau kaip 200 m virš jūros lygio. D÷l šios priežasties bei d÷l to, kad nepasteb÷ta natūralių biologinių bendrijų skirtumų >200 ir <200 m ežeruose, visi vandens telkiniai priskirti tai pačiai aukščio kategorijai. Mokslinių tyrimų duomenimis upių vagų nuolydis sukelia reikšmingus žuvų bendrijų skirtumus up÷se, kurių baseino plotas >100 km2, tod÷l pagal min÷tą faktorių tokios up÷s priskirtinos skirtingiems tipams. Atsižvelgiant į tai, kad n÷ra duomenų apie biologinių parametrų skirtumus ežeruose, kurių paviršiaus plotas skirtingas, visi ežerai priskirti tai pačiai dydžio grupei.

Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, Lietuvoje buvo nustatyti 7 upių tipai (3 Lentel÷) ir 3 ežerų

tipai (4 Lentel÷). 3 Lentel÷. Lietuvos upių tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m

Baseino plotas, km2

Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km

Geologinis pagrindas

1 <100

2 100–1 000 <0,7

3 100–1 000 >0,7

4 1 000–10 000 <0,3

5 1 000–10 000 >0,3

6 >10 000 <0,3

7

Baltijos jūros

< 200

>10 000 >0,3

Kalkinis

4 Lentel÷. Lietuvos ežerų tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m Vidutinis gylis, m

Paviršiaus plotas, km2

Geologinis pagrindas

1 < 3 2 3-9 3

Baltijos jūros < 200 > 9

> 0,5 Kalkinis

8

Dauguma Dauguvos UBR upių priklauso 1 ir 2 tipui, tuo tarpu n÷ra nei vienos 4, 5, 6 ir 7 tipo up÷s. Dauguvos UBR buvo identifikuoti visi 3 ežerų tipai.

2.3. Vandens telkiniai

Siekiant užtikrinti efektyvų vandens ir vandens telkinių valdymą bei apsaugą, buvo išskirti smulkiausi administraciniai vandens valdymo vienetai, vadinamieji paviršiniai vandens telkiniai (2 Paveikslas). Dauguvos UBR identifikuota 17 upių vandens telkinių, 27 ežerų vandens telkiniai ir 1 labai pakeistas vandens telkinys.

Paviršinio vandens telkinių išskyrimas buvo atliktas remiantis šiais pagrindiniais principais: • vandens telkinys priskiriamas tik vienai paviršinių vandens telkinių kategorijai (up÷, ežeras,

labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai), tipui ir būklei; • jeigu vandens atkarpa priklauso rizikos grupei (yra rizika, kad nebus pasiekta gera telkinio

būkl÷ iki 2015 m.), ji n÷ra agreguojama (apjungiama su kita atkarpa į vieną vandens telkinį).

Be min÷tųjų principų, nustatant upių ir ežerų vandens telkinius, buvo taikomi ir kiti kriterijai: • up÷s, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2, yra laikomos 3

atskirais vandens telkiniais (up÷-ežeras-up÷); • up÷s, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas mažesnis kaip 0,5 km2, yra laikomos ne 3

atskirais vandens telkiniais, tai yra up÷-ežeras-up÷, o vienu vandens telkiniu; • mažos up÷s, kurių baseino plotas yra mažesnis nei 100 km2 ir kurios yra tame pačiame

pabaseinyje, yra laikomos vienu vandens telkiniu; • ežerai, kurių plotas yra mažesnis kaip 0,5 km ir kurie yra tame pačiame pabaseinyje, yra

priskiriami vienam vandens telkiniui.

Dauguvos UBR buvo preliminariai identifikuotas 1 labai pakeistas vandens telkinys. Tokiais telkiniais laikomi užtvenktose up÷se įrengti tvenkiniai, kurių plotas didesnis nei 0,5 km2, o ilgis didesnis nei 1,5 km. Daugiau informacijos apie labai pakeistus vandens telkinius rasite 3.3.1. Skyriuje.

Lietuvoje išskiriama dar viena paviršinių vandens telkinių kategorija – dirbtiniai, t.y. žmogaus sukurti, vandens telkiniai. Tokiais telkiniais laikomi nebenaudojami dideli (> 0,5 km2) karjerai, pripildyti vandeniu. Dauguvos UBR tokių telkinių n÷ra.

9

2 Paveikslas. Dauguvos UBR paviršiniai vandens telkiniai

10

3. ŽMOGAUS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS

3.1. Sutelktoji tarša

Sutelktąja tarša vadinama iš konkretaus šaltinio išleidžiama tarša – iš išleistuvų išleidžiamos miestų buitin÷s nuotekos, lietaus nuotekos, fermų ir kitų pramon÷s objektų nuotekos, žuvininkyst÷s tvenkinių vanduo. Atitinkamai objektai, sukeliantys tokią taršą, vadinami sutelktosios taršos šaltiniais.

Dauguvos upių baseinų rajonui priklauso 3 aglomeracijos, kurių kiekvienos bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 7 000 gyventojų ekvivalentų (toliau – GE), t.y. Visaginas, Zarasai ir Ignalina. Iš šių aglomeracijų teršalai yra išleidžiami atitinkamai į Drūkšių ežerą, Laukesą ir Skudutį. Mažesnių aglomeracijų Didžiasalio bei Dūkšto nuotekų valymo įrenginiai (toliau – NVĮ) nuotekas išleidžia į Dysnos upę, Imbrado gyvenviet÷s NVĮ – į Imbrad÷lę, Mielag÷nų kaimo NVĮ – į Kančioginą, Suvieko seniūnijos NVĮ – į Raudą.

Daugiausia teršalų 2005 m. buvo išleidžiama iš Visagino į Drūkšių ežerą (bendrojo azoto (Nbendras) – 41 t/metus, bendrojo fosforo (Pbendras) – 14 t/metus, organinių teršalų pagal biocheminį deguonies sunaudojimą per 7 paras (BDS7) – 11 t/metus). Visagino NVĮ iki šiol neatitinko Europos Sąjungos reikalavimų, tačiau artimoje ateityje planuojama gerinti nuotekų valymą (numatytas finansavimas iš Sanglaudos fondo). Zarasų ir Ignalinos NVĮ atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Visagino ir Ignalinos aglomeracijų NVĮ tipas yra antrinis, Zarasų miesto NVĮ tipas yra tretinis (su papildomu azoto ir fosforo šalinimu).

5 lentel÷. Dauguvos UBR aglomeracijos ir NVĮ

Teršalų kiekis išleidžiamas į vandens telkin į, t/metus Gyventojų

aglomeracijos pavadinimas

Aglomera-cijos GE

NVĮ atitikimas ES

reikalavi-mams

Vandens telkinys Nbendras Pbendras BDS7

NVĮ tipas (2005 m.)

Visaginas (1) 25488 Neatitinka (2) Drūkšiai 41 14 11 antrinis Zarasai 7191 Atitinka Laukesa 3 2 1 tretinis Ignalina 7263 Atitinka Skudutis 2 1 1 antrinis

(1) – miesto nuotekos valomos AB "Visagino energija" valymo įrenginiuose; (2) – Visagino m. NVĮ atitiks reikalavimus pagal Nbendras ir Pbendras 2009 m., yra numatytas finansavimas iš Sanglaudos fondo Neries baseino investicin÷s programos.

Dauguvos UBR yra keletas pramon÷s objektų (3 Paveikslas), vystančių veiklas, tokias kaip energetika, atliekų tvarkymas. Šios veiklos patenka į sąrašą veiklų, kurios gali sukelti itin didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kurioms vykdyti privaloma gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimus pagal Aplinkos ministro patvirtinto įsakymo „D÷l taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau TIPK taisykl÷s) 1 priedą. Šiuose leidimuose taršos objektams nustatomos galimos teršalų išleidimo normos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai.

11

3 Paveikslas. Pramon÷s objektai, turintys gauti TIPK leidimus pagal TIPK taisyklių 1 priedą

3.2. Pasklidoji tarša

Nors sutelktosios taršos šaltiniai daro žymią įtaką vandens aplinkai, tačiau nemaža dalis teršalų, ypač azoto junginių, į upelius ir upes patenka iš pasklidųjų taršos šaltinių. Pasklidąją tarša vadinama ne iš konkrečių taršos šaltinių išleidžiama tarša, o iš dirvožemio išplaunamos mineralin÷s ir organin÷s trąšos, dirvos erozijos produktai ir nuotekos, patenkančios į aplinką iš neturinčių nuotekų surinkimo sistemų namų ir kt. Šaltiniai, išleidžiantys tokią taršą, atitinkamai vadinami pasklidosios taršos šaltiniais. Būtent d÷l to, kad n÷ra žinomi konkretūs taršą sukeliantys šaltiniai bei taršos mastas, pasklidąją taršą žymiai sunkiau įvertinti bei kontroliuoti nei sutelktąją.

Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys apkrovą pasklidąja tarša, yra žem÷s danga/ žem÷nauda, galvijų skaičius, m÷šlidžių tvarkymas, trąšų naudojimas ir neprijungtų prie nuotekų valymo sistemų namų gyventojų skaičius.

Žem÷s ūkio naudmenos užima daugiau nei pusę – apie 57 % Dauguvos UBR ploto (6 Lentel÷, 4 Paveikslas). Šiuo metu n÷ra duomenų apie Lietuvoje naudojamas mineralines trąšas (jų tipą ir kiekius), tod÷l labai sunku įvertinti, kokią taršą sukelia šių trąšų naudojimas. 6 lentel÷. Dauguvos UBR žem÷s dangos ir žem÷naudos pasiskirstymas

Žem÷s danga/ žem÷nauda % Dirbtin÷ danga 2 Žem÷s ūkio žem÷: 57

Dirbama žem÷ 19 Vaisių ir uogų plantacijos 0,1

12

Ganyklos 11 Kompleksin÷s paskirties žem÷ 27

Miškai ir kitos gamtin÷s teritorijos 27 Pelk÷s 1,9 Vandens telkiniai 8 Kiti 4

CORINE žem÷s dangos žem÷lapis (2000 m.)

4 Paveikslas. Dauguvos UBR žem÷nauda

13

Žlugus Tarybų Sąjungai, Lietuvoje prasid÷jo stambių kolūkių likvidavimas ar privatizavimas bei jų padalijimas į mažesnius vienetus. Prasid÷jus šiam procesui, per 10 metų gyvulių skaičius Lietuvoje žymiai sumaž÷jo, o paskui prad÷jo did÷ti. Vis d÷lto dabartinis gyvulių kiekis yra žymiai mažesnis nei buvęs iki 1991 m. Daugiausia galvijų, kiaulių, avių ir arklių Dauguvos UBR auginama Ignalinos r. savivaldyb÷je, paukščių ir ožkų – Zarasų r. savivaldyb÷je (7 lentel÷).

7 lentel÷. Gyvulių ir paukščių skaičius Dauguvos UBR savivaldyb÷se

Galvijai Kiaul ÷s Avys Ožkos Arkliai Paukščiai Ignalinos r. sav. 9 185 22 996 1 122 270 1 511 17 251 Zarasų r. sav. 8 945 2 186 1 039 404 975 62 733

Švenčionių r. sav. 6 964 7 449 351 208 1 089 41 053 Lietuvos

Respublika 838 774 1 127 124 36 591 20 789 60 851 9 439 968

Statistikos departamentas, 2007 m.

Pažym÷tina, kad tik maža Švenčionių rajono savivaldyb÷s teritorijos dalis patenka į Dauguvos UBR, tod÷l gyvulių ir paukščių skaičius Dauguvos UBR yra mažesnis nei nurodyta lentel÷je.

Dauguvos UBR n÷ra intensyvia gyvulininkyste ir paukštininkyste užsiimančių ūkio subjektų, kuriems privalomi gauti TIPK leidimai veiklai vykdyti.

2005 m. Dauguvos UBR buvo apie 15 % gyventojų, kurių namai buvo neprijungti prie nuotekų

surinkimo sistemų (NSS) (8 Lentel÷).

8 Lentel÷ . Gyventojų prisijungimas prie nuotekų surinkimo įrenginių Situacija 2005 metais

Aglomeracijos pavadinimas Gyventojų skaičius

aglomeracijoje

Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie NSS, skaičius

Vnt. Vnt. % Ignalina 6 500 4 428 68

Visaginas 29 183 0 0 Zarasai 8 093 2 214 27

viso 43 776 6 642 15 Lietuvos statistikos departamento apklausa

3.3. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms

Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių charakteristikoms Dauguvos UBR labiausiai pasireiškia 3 būdais: tvenkiant upes, statant ir eksploatuojant hidroelektrines bei tiesinant/ gilinant (melioruojant, įrengiant drenažą) upių vagas. Savo ruožtu, pakitusios hidromorfologin÷s vandens telkinių ar jų baseinų charakteristikos įtakoja ir vandens telkinių florą bei fauną.

3.3.1. Tvenkimo poveikis

Dauguvos UBR yra pastatyta 1 užtvanka – pagal 100 kvadratinių kilometrų plotui tenkančių užtvankų kiekį Dauguvos UBR tai sudaro 0,3 tvenkinių/100 km2. Hidromorfologinis užtvankų poveikis čia yra mažiau reikšmingas nei kituose upių baseinų rajonuose: Ventos UBR – 2,6 tvenkiniai/100 km2, Nemuno UBR – 1,8 tvenkiniai/100 km2, Lielup÷s – 1,2 tvenkiniai/100 km2.

14

Upių tvenkimas paprastai turi šiuos pagrindinius poveikius upių ekologinei būklei: 1. Upei būdingos gamtin÷s sąlygos pakeičiamos labiau ežerams būdingomis sąlygomis, tod÷l

pradeda formuotis ežerus primenančios ekosistemos; 2. Užkertamas kelias žuvų, kitų organizmų migracijai bei medžiagos ir energijos srautams; 3. D÷l užtvankų, ypač jeigu jų ant vienos up÷s yra ne viena, formuojasi toks reiškinys kaip

vandens organizmų populiacijų “segmentacija” – kuo mažesn÷ populiacija (segmente tarp užtvankų), tuo mažesnis ir jos gyvybingumas esant nenumatytiems aplinkos pokyčiams (segmente organizmai iš esm÷s yra izoliuojami nuo organizmų kituose segmentuose);

4. Suintensyv÷ję eutrofikacijos procesai, atsirandantys užtvenktuose upių ruožuose, jeigu up÷je yra padid÷jęs biogeninių medžiagų kiekis, kuris pačiai upei d÷l vandens tek÷jimo gali ir nedaryti didelio poveikio, tačiau susiformavusioje ežero tipo ekosistemoje tas kiekis gali tur÷ti labai ryškų poveikį (žyd÷jimą, užaugimą ir pan.).

Laikoma, kad užtvenktoje up÷je formuojasi ežerui būdingos sąlygos, kai tvenkinio paviršiaus

plotas yra >0,5 km2, o ilgis – >1,5 km. Prie tokių sąlygų tik÷tina, kad up÷s ekosistemoje atsiranda reikšmingi pasikeitimai (upines žuvis keičia labiau ežerin÷s, išnyksta vertingos lašišin÷s žuvys ir t.t.). Vienas iš svarbių rodiklių, rodančių žymų tokio pakeitimo poveikį yra faktas, kad up÷se dažniausiai nutrūksta žuvų migracija prieš srovę, net jeigu yra pastatyti įrenginiai, skirti žuvims praplaukti. Visa tai reiškia, kad up÷ms keliami vandens kokyb÷s hidrocheminiai bei biologiniai reikalavimai tokiuose vandens telkiniuose jau nebepasiekiami. D÷l šios priežasties pagal Vandens įstatymo ir BVPD reikalavimus tokie tvenkiniai buvo priskirti vadinamiesiems labai pakeistiems (fiziškai modifikuotiems) vandens telkiniams, kurių ekologin÷ būkl÷ turi būti vertinama bei vandensaugos tikslai siekiami pagal panašaus tipo ežerams nustatytus vertinimo kriterijus bei keliamus reikalavimus. Dauguvos UBR identifikuoti 4 tvenkiniai, iš kurių vienas – Padysnio hidroelektrin÷s (toliau – HE) tvenkinys – d÷l savo ploto priskirtas prie labai pakeistų vandens telkinių (9 Lentel÷). 9 lentel÷. Dauguvos UBR tvenkiniai

Tvenkinys Užtvenkta up÷ Tvenkinio plotas, km2 Dietkauščiznos Bevardis 0,021 Padysnio HE Dysna 0,900

Suvieko Bevardis 0,004 Šiūl÷nų Bevardis 0,025

D÷l užtvankų nutrūksta žuvų migracija, kuri yra svarbi siekiant įsisavinti skirtingus maisto

išteklius ir pasiekti nerštavietes. Kuomet užtvankos stovi ant upių, kurių baseino plotas <100 km2, didel÷s žalos žuvims nepadaroma, nes į tokius intakus migruojančios žuvys paprastai neplaukia. Kadangi apie 80 % Dauguvos UBR tvenkinių yra būtent ant tokių upių, užtvankų poveikis žuvų bendrijoms n÷ra toks didelis, koks gal÷tų būti, jeigu būtų buvusios patvenktos didesn÷s up÷s. Tačiau Padysnio HE tvenkinys visgi daro didelę neigiamą įtaką. Ji ypač pasireiškia, nes šis tvenkinys yra >0,5 km2 ploto ir >1,5 km ilgio. Tokiais atvejais netgi pastatytas žuvitakis netur÷tų jokio efekto, nes, kaip jau min÷ta, žuvys pro tokio dydžio tvenkinius jau nebepraplaukia. Ties mažesniais tvenkiniais, jeigu norima pagerinti žuvų migracijos sąlygas, būtina įrengti efektyvius žuvitakius. Ant Dauguvos UBR kol kas n÷ra įrengta nei vieno žuvitakio. Kita vertus, ant esamų užtvankų žuvitakius Dauguvos UBR įrengti ir n÷ra tikslinga, kadangi, kaip jau buvo min÷ta, mažieji tvenkiniai, pro kuriuos gal÷tų praplaukti upin÷s praeiv÷s žuvys, pastatyti ant mažų upių (į jas žuvys nemigruoja), o Padysnio HE tvenkinys yra per didelis, kad juo migruotų praeiv÷s upin÷s žuvys net pastačius žuvitakį.

15

3.3.2. Hidroelektrinių poveikis

Hidroelektrin÷s sukelia neigiamą poveikį vandens organizmams daugiausiai d÷l sureguliuoto upių hidrologinio režimo (debito, vandens lygio ekstremalių ir nesavalaikių pokyčių, jų mastų) bei d÷l su tokiu pakitusiu hidrologiniu režimu susijusios dugno ir pakrančių erozijos. Hidrologiniai pokyčiai neigiamai veikia pakrančių augmeniją, šalia upių telkšančias pelkes, žemiau užtvankos esančias vandens ekosistemas: sutrikdomas žuvų nerštas, vandens augmenijos užž÷limo procesas, dugno bestuburių gyvavimo sąlygos ir kt. Ypač neigiamas poveikis pasireiškia „sukaskaduotose“ up÷se, t.y. kuriose nedideliais atstumais yra pastatytos užtvankos ir elektrin÷s.

Yra nustatyta, kad hidroelektrin÷s gali tur÷ti ženklų poveikį vandens ekosistemoms, jeigu jų galingumas yra virš 100 kW. Dauguvos UBR teritorijoje yra pastatyta 1 hidroelektrin÷ – Padysnio HE ant Dysnos up÷s, kurios galingumas 120 kW.

3.3.3. Melioracijos poveikis

Melioracijos darbai apima upių vagų tiesinimą, gilinimą bei drenažo sistemos įrengimą (papildomų drenavimo griovių iškasimą, drenažo vamzdžių dirvoje išvedžiojimą). Melioracijos darbų rezultatai paprastai pasireiškia šiais pagrindiniais poveikiais up÷ms:

1. Sunaikinama natūrali vagos diferenciacija (įlankos, duob÷s, sraunumos, užutekiai), gyvybiškai svarbi vandens augalams ir gyvūnams, d÷l ko:

• sunyksta natūrali dugno ir pakrančių augmenija; • sumaž÷ja dugno bestuburių gyvensenai tinkami plotai, bestuburių rūšin÷ įvairov÷ ir gausa, to

pasekm÷je – žuvims tinkamų maisto objektų kiekis; • sunaikinamos žuvų nerštaviet÷s ir buvein÷s: tinkamas nerštui substratas, sl÷ptuv÷s jaunikliams,

specifin÷s suaugusių žuvų buvein÷s; • galiausiai, visi aukščiau min÷ti pokyčiai priveda prie drastiškai sumaž÷jusios rūšin÷s įvairov÷s

ir gausos.

2. Susiformuoja vandens nuot÷kio disbalansas – sunaikinus šlapžemes, sulaikančias perteklinį vandenį bei pagreitinus potvynio vandenų nuot÷kį kanalų sistemomis, nepasipildo gruntiniai vandenys, o hidrosistema nebegali kompensuoti vandens stygiaus sausuoju metų laikotarpiu. D÷l to turime staigesnius vandens lygio ir debito svyravimus, didesnius poplūdžius bei didesnį vandens trūkumą sausuoju vasaros periodu. Tai savo ruožtu nulemia didelį stresą vandens ekosistemoms (pavyzdžiui, dingstant vandeniui apskritai), o tuo pačiu ir vandens trūkumą pas÷lių laistymui, pramonei ar geriamo vandens tiekimui. Jeigu į upę išleidžiamos nuotekos, sausmečiu esant mažai vandens nuotekos mažiau atskiedžiamos, tod÷l teršalų koncentracijos tokių upių vandenyje labai padid÷ja.

3. Jei sausinami laukai daug tręšiami, drenažo sistemos padeda toms trąšoms greičiau patekti į vandens telkinius.

Iš kitos pus÷s, kalbant apie sausinimą reikia pasteb÷ti, kad drenavimo sistemos labai naudingos žem÷s ūkiui, kadangi dr÷gm÷s perteklius dirvoje mažina daugumos žem÷s ūkio kultūrų produktyvumą arba išvis sudaro netinkamas sąlygas joms augti.

Lietuvoje organizuotai sausinti žemes prad÷ta dar 19 amžiaus viduryje. 1910–1997 m. buvo nusausinta 4,4 milijonai hektarų žemių. Sovietų Sąjungos laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta daug drenavimo sistemų netgi ten, kur jos buvo nereikalingos. Be abejo, jos pažeid÷ natūralias ekosistemas, ypač pelkių, tačiau netur÷jo norimos įtakos žem÷s ūkiui. Vien 1971–1975 metais nusausinta 0,7 milijonai hektarų žemių. Iš viso nusausinta 46,6 % šalies teritorijos. Sureguliuota 46 tūkstančiai kilometrų upių ir upelių, jų tarpe 24,3 tūkstančiai kilometrų ilgesnių nei 3 kilometrų vandent÷kmių: 3-10 kilometrų ilgio sureguliuota > 80 %, 10-30 kilometrų ilgio – apytiksliai 40-50 %, o daugiau nei 30 kilometrų ilgio - < 20 %. Gamtinių nereguliuotų vagų liko apie 13,4 tūkstančių kilometrų, kurių dauguma – didžiosiose up÷se.

16

Kokia situacija d÷l nusausintų plotų Dauguvos UBR sunku tiksliai paskaičiuoti ir pasakyti, nes pateikiami savivaldybių duomenys nepilni (ne visos savivaldyb÷s pateik÷ duomenis), tod÷l nepakankamai reprezentatyvūs ir patikimi. Vis d÷lto pagal pateiktus duomenis Dauguvos UBR apytiksliai sausinama apie 23 % teritorijos. Lietuvos savivaldybių duomenimis Dauguvos UBR sausinamų sistemų sausinamas plotas sudaro 600 km2, iš kurių apie 10 % sausinamo ploto apima neveikiančios drenavimo sistemos (10 Lentel÷).

Šiuo metu melioracijos įtaka gal÷jo kiek sumaž÷ti, nes, kaip min÷ta, 10 % drenavimo sistemų neveikia arba veikia neefektyviai ir laikui b÷gant sugriautos ekosistemos tur÷tų atsistatyti. Gyvenviet÷se esančios drenavimo sistemos buvo sugadintos statant pastatus, tiesiant komunikacijas. Žem÷s ūkio paskirties žem÷je magistraliniai drenavimo grioviai neišvalyti nuo sąnašų, augmenijos, bebrų užtvankų ir pan. Gyvenviečių drenavimo sistemos sugadintos mažiau (≤ 1 %) nei esančios žem÷s ūkio paskirties žem÷je (neveikia apie 9,96 %). Apskritai apie 98 % nusausintos teritorijos yra žem÷s ūkio paskirties žem÷je. Kita vertus esamos dar likusios melioracijos sistemos neleidžiant vandeniui kauptis ir po truputį jį atidavin÷ti up÷ms sausuoju laikotarpiu, d÷l ko jaučiamas vandens trūkumas (ypatingai vasaromis), kas Dauguvos UBR yra pakankamai aštri problema. Šią vandensaugos problemą pažym÷jo ir apklausoje dalyvavusi Zarasų rajono savivaldyb÷.

10 Lentel÷. Dauguvos UBR esančių savivaldybių drenavimo sistemų sausinamas plotas

Savivaldyb÷s pavadinimas Sistemos tipas Visas sausinamas

plotas (ha)

Neveikiančių drenavimo sistemų sausinamas

plotas (ha)

Gyvenviečių sausinimo sistemos 60 13

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 37 853 4 430 Ignalinos

Miškų sausinimo sistemos 420 -

Gyvenviečių sausinimo sistemos - -

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų - - Visagino

Miškų sausinimo sistemos - -

Gyvenviečių sausinimo sistemos 32 -

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 20 675 1 548 Zarasų

Miškų sausinimo sistemos 916 -

Gyvenviečių sausinimo sistemos 92 13

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 58 528 5 978

Bendrai visose savivaldyb÷se

Miškų sausinimo sistemos 1 336 -

3.4. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai

2004 m. pabaigoje buvo identifikuotas reikšmingas žmogaus veiklos poveikis vandens telkiniams ir išskirti rizikos vandens telkiniai (5 Paveikslas). Rizikos vandens telkiniu vadinamas toks telkinys, kuriam yra gr÷sm÷ nepasiekti geros būkl÷s iki 2015 m. „Gera“ vandens būkl÷ reiškia artimą natūraliai, žmogaus veiklos nepaveiktai, būklę.

17

Dauguvos UBR buvo nustatytos trijų rūšių žmogaus veiklos apkrovos ir jų sukelti poveikiai, d÷l kurių vandens telkiniai priskirti rizikos grupei: tai sutelktoji tarša, vandens pa÷mimas ir hidrologinio režimo reguliavimas. Dauguvos UBR nebuvo identifikuota rizikos vandens telkinių d÷l pasklidosios taršos. 2008 m. informacija apie telkinių priklausymą rizikos grupei bus atnaujinta, remiantis naujais vandens telkinių monitoringo ir ūkin÷s veiklos poveikio analiz÷s duomenimis.

5 Paveikslas. Visi Dauguvos UBR rizikos vandens telkiniai

18

3.4.1. Reikšminga sutelktoji tarša

Organiniai teršalai (pagal BDS7), amonis, bendras fosforas ir visos prioritetin÷s pavojingos medžiagos yra teršalai, pagal kuriuos vandens telkiniai buvo priskirti rizikos grupei, kadangi patirtis rodo, kad šių teršalų tam tikros koncentracijos daro didžiausią žalą vandens ekosistemoms.

Svarbų poveikį UBR daro nepakankamai išvalytos nuotekos išleidžiamos iš nuotekų valymo įrenginių į santykinai mažas upes. D÷l sutelktosios taršos šaltinių poveikio Dauguvos UBR rizikos vandens telkinių grupei buvo priskirti 7 telkiniai (6 Paveikslas).

6 Paveikslas. Rizikos vandens telkiniai d÷l sutelktosios taršos

19

3.4.2. Reikšmingas hidrologinio režimo reguliavimas ir morfologiniai poky čiai

Nustatyta, kad hidroelektrin÷s, kurių galingumas viršija 100 kW, gali tur÷ti ženklų neigiamą poveikį vandens ekosistemoms, tod÷l upių atkarpos žemiau tokių elektrinių iki kitų didelių intakų buvo priskirtos rizikos grupei.

Dauguvos UBR teritorijoje yra 1 hidroelektrin÷ (HE) – Padysnio HE ant Dysnos up÷s, d÷l kurios poveikio išskirtas 1 rizikos telkinys (7 Paveikslas).

7 Paveikslas. Upių rizikos vandens telkiniai d÷l hidroelektrini ų poveikio

20

3.4.3. Reikšmingas paviršinio vandens pa÷mimas

Vienas vandens telkinys (Drūkšių ežeras) Dauguvos UBR buvo priskirtas rizikos grupei d÷l reikšmingo vandens pa÷mimo. Lietuvoje Drūkšių ežeras yra vienintelis, kurio vanduo taip intensyviai naudojamas ūkinei veiklai. Šio ežero vanduo naudojamas Ignalinos atomin÷s elektrin÷s reaktoriui aušinti.

Vandens pa÷mimo reikšmingumo nustatymo kriterijai buvo aukštas vandens eksploatavimo indeksas ir įvertinamas moksliškai pagrįstas poveikis paviršinio vandens telkinių charakteristikoms, pvz., vandens temperatūrai, augalų ir hidrobiontų rūšims bei reikšmingiems vandens lygio svyravimams.

21

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINI Ų BŪKL ö

4.1. Upių būkl÷

4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus

Šiame skyriuje nagrin÷jama Dauguvos UBR paviršinio vandens telkinių būkl÷s 2006 m. pagal fizinius-cheminius parametrus. Analizei naudojami 2006 m. Valstybinio monitoringo duomenys. Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus (11 Lentel÷). Upių būkl÷ pagal pavojingas medžiagas vertinta pagal oficialias Lietuvoje patvirtintas vandens kokyb÷s normas – didžiausią leistiną koncentraciją (DLK).

Organin÷s medžiagos vertinamos pagal vidutines metines ištirpusio deguonies, ištirpusio deguonies minimumo, prisotinimo deguonimi ir biocheminio deguonies sunaudojimo per 7 paras (BDS7) vertes, o biogenin÷s vertinamos pagal vidutines metines bendro azoto (Nbendras), amonio azoto (NH4-N), nitratinio azoto (NO3-N), bendro fosforo (Pbendras) ir fosfatinio fosforo (PO4-P) vertes vandenyje. 11 Lentel÷. Dauguvos UBR upių vandens būkl÷s vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga >9.5 9.5-8 7.9-6.0 5.9-3.0 <3.0 Ištirpęs deguonis

(metų vidurkis), mg/l >9.0 (1) 9.0-7.0 (1) 6.9-5.0 (1) 4.9-2 (1) <2.0 (1) >7.0 7.0-5.0 4.9-4.0 3.9-2.0 <2.0 Ištirpęs deguonis (minimumas),

mg/l >6.5 (1) 6.5-4.5 (1) 4.4-3.5 (1) 3.4-1.5 (1) <1.5 (1) >85.0 (1) 85-70 (1) 69-55 (1) <55 (1) Deguonies prisotinimas (metų

vidurkis), % >80.0 (2) 80-65 (2) 64-50 (2) <50 (2)

BDS7 (metų vidurkis), mgO2/l <2.0 2.0-3.0 3.1-4.0 4.1-5.0 >5.0 Bendras azotas (Nbendras), mg/l <1.5 1.5-2.6 2.7-3.8 3.9-5.2 >5.2 Amonio azotas (NH4-N), mg/l <0.1 0.1-0.2 0.21-0.3 0.31-0.4 >0.4 Nitratinis azotas (NO3-N), mg/l <1.3 1.3-2.3 2.4-3.5 3.6-5.0 >5.0 Bendras fosforas (Pbendras), mg/l <0.07 0.07-0.11 0.12-0.20 0.21-0.4 >0.4 Fosfatinis fosforas (PO4-P), mg/l <0.03 0.03-0.07 0.08-0.15 0.16-0.32 >0.32

1 – šie kriterijai taikomi 2-o tipo up÷ms (baseino plotas 100–1000 km2, vagos nuolydis <0,7 m/km);

Vandens būkl÷s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Priežiūros intensyvus monitoringas skirtas bendrai apibūdinti vandens telkinių būklę ir 12 kartų per metus vykdomi matavimai leidžia labai patikimai įvertinti būklę. Priežiūros ekstensyvus monitoringas vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, tai leidžia tik apytiksliai nustatyti telkinių būklę ištiriant didesnę teritoriją ir potencialiai identifikuojant probleminius ir labai švarius vandens telkinius upių baseinų rajone. Veiklos monitoringas taip pat vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, tačiau tyrimo vietos išd÷stomos vandens telkiniuose, kur žinoma ar numanoma, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tod÷l duomenys tai patvirtina arba paneigia bei nusako problemos mastą. Veiklos monitoringo rezultatai neretai parodo daug prastesnę būklę negu kitų monitoringo tipų. Vis d÷lto reikia pabr÷žti, kad d÷l retų matavimų priežiūros ekstensyvaus ir veiklos monitoringo rezultatai nebūtinai atspindi realią būklę, nes hidrocheminiai parametrai metų b÷gyje gali labai kisti. Nustačius, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tuose vandens telkiniuose atliekami detalesni tyrimai.

Pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, 2006 metais buvo tirta 11 Dauguvos UBR upių: Birv÷ta, Brindišk÷, Dysna, Dūda, Gulbin÷, Laukesa, Parsvyt÷, Rauda, Sirv÷ta, Bevardis upelis S-2 ties Bekenišk÷m ir Bevardis upelis S-8 ties Davaisiais (8 Paveikslas).

22

8 Paveikslas. Dauguvos UBR upių ir ežerų monitoringo vietos 2006 m.

23

Priežiūros intensyvus monitoringas Dauguvos UBR up÷se vykdomas 3 tyrimo vietose (12

Lentel÷). 12 lentel÷. Dauguvos UBR priežiūros intensyvaus monitoringo tyrimo vietos

Tyrimo vietos identifikacinis numeris Tyrimo vieta Up÷ Baseinas

105 Birv÷ta Baltarusijos pasienyje Birv÷ta Dauguvos

325 Dysna ties Kačergiške Dysna Dauguvos

106 Laukesa žemiau Zarasų Laukesa Dauguvos

Upių būkl÷ šiose vietose 2006 metais pagal tirtus hidrocheminius parametrus dažniausiai buvo

labai gera arba gera (13 Lentel÷).

13 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius Dauguvos UBR upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 0 0 0 1 2 3 1 1 1

Gera 2 2 1 2 1 0 2 1 2 Vidutine 1 1 2 0 0 0 0 1 0 Bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Labai bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Problemų buvo d÷l deguonies trūkumo bei didelio fosfatinio fosforo kiekio. Pagal prisotinimą deguonimi vandens kokyb÷ buvo blogesn÷ nei gera (vidutin÷) Birv÷toje Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir Dysnoje ties Kačergiške. Pagal ištirpusio deguonies ir deguonies minimumą vidutin÷ būkl÷ nustatyta Birv÷toje Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. Pagal fosfatinį fosforą vidutin÷ būkl÷ fiksuota tik Laukesoje žemiau Zarasų. Tai gali būti Zarasų miesto įtaka, nors jame yra tretinio valymo (su papildomu azoto ir fosforo šalinimu) nuotekų įrenginiai, išvalantys nuotekas iki ES reikalavimų. Neigiamas poveikis gal÷jo pasireikšti d÷l nepakankamai didelio up÷s vandeningumo, d÷l ko nuotekos vandens telkinyje gali būti nepakankamai atskiedžiamos.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 5 tyrimų vietose (14 Lentel÷).

14 Lentel÷. Dauguvos UBR priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietos 2006 m.

Tyrimo vietos identifikacinis numeris Tyrimo vieta Up÷ Baseinas

672 Bevardis upelis S-2 ties Bekenišk÷m Bevardis upelis S-2

Dauguvos

669 Brindišk÷ ties Mald÷nais Brindišk÷ Dauguvos

673 Dūda ties Naujasaliu (aukščiau Dysnių ež.) Dūda Dauguvos

671 Rauda pasienyje (žemiau Zelionkos ež.) Rauda Dauguvos

541 Sirv÷ta ties K÷riške (aukščiau Sirv÷to ež.) Sirv÷ta Dauguvos

Vertinant vandens kokybę pagal šio monitoringo tipo duomenis (15 Lentel÷) reikia tur÷ti

omenyje, kad čia, skirtingai nei intensyvaus monitoringo atveju, vykdomi vienkartiniai pavasariniai-vasaros pradžios matavimai, tod÷l duomenys gali neatspind÷ti visos metų situacijos. Dalis šių rezultatų

24

gal÷jo būti tokie d÷l to, kad šiose tyrimų vietose hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami pavasarį-vasaros pradžioje, kai yra palankiausias metas vandens organizmams vertinti. Skirtumams įtakos gali tur÷ti, pavyzdžiui, faktas, jog šiltuoju metų laiku, kai vykdomi matavimai, biogenines medžiagas (azoto ir fosforo junginiai) intensyviai pasisavina augmenija (vandenyje jų mažiau lieka). D÷l pakankamai dar v÷saus vandens ir aktyvios fotosintez÷s pavasarį deguonies kiekis vandenyje gali būti padidintas, tačiau vasaros pradžioje-viduryje vandeniui įšilus ir suintensyv÷jus deguonies vartojimui organin÷s medžiagos skaidymo procesuose, deguonies vandenyje gali labai sumaž÷ti. 15 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius Dauguvos UBR upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 1 4 2 2 5 5 5 4 5 Gera 2 1 1 2 0 0 0 1 0 Vidutine 2 0 2 1 0 0 0 0 0 Bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Labai bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Pagal daugelį parametrų tiriamų upių būkl÷ buvo gera arba labai gera. Problemų būta d÷l

deguonies trūkumo bei didelio organinių medžiagų kiekio (pagal BDS7). Vandens būkl÷ pagal ištirpusio deguonies kiekį buvo vidutin÷ Dūdoje ties Naujasaliu ir Raudoje ties pasieniu. Vandens būkl÷ pagal BDS7 buvo vidutin÷ tik Raudoje ties pasieniu žemiau Zelionkos ežero.

Veiklos monitoringas 2006 metais Dauguvos UBR buvo vykdomas 3 tyrimo vietose (16

Lentel÷). 16 Lentel÷. Dauguvos UBR veiklos monitoringo tyrimo vietos 2006 m.

Tyrimo vietos identifikacinis

numeris Tyrimo vieta Up÷ Baseinas

552 Bevardis upelis S-8 ties Davaisiais Bevardis upelis S-8 Dauguvos

683 Gulbin÷ netoli žiočių Gulbin÷ Dauguvos

684 Parsvyt÷ žemiau Kaniūkų Parsvyt÷ Dauguvos

Veiklos monitoringo tyrimo vietose daugiau atvejų negu priežiūros ekstensyvaus monitoringo

tyrimo vietose, kai būkl÷ būdavo prastesn÷ nei gera (17 Lentel÷). 17 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius Dauguvos UBR upių veiklos monitoringo vietose

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 1 2 1 2 3 2 2 1 2

Gera 1 1 1 1 0 1 1 1 0 Vidutine 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Bloga 1 0 1 0 0 0 0 0 0 Labai bloga 0 0 0 0 0 0 0 1 1

Prasčiausia situacija buvo Bevardyje upelyje S-8 ties Davaisiais, kuriame pagal bendrojo fosforo ir fosfatinio fosforo koncentracijas nustatyta labai bloga būkl÷. Tai gali būti susiję su mažu šio vandens telkinio vandeningumu bei į jį išleidžiamomis gyvenviečių nuotekomis, kurios nepakankamai prasiskiedžia. Pagal ištirpusio deguonies kiekį bloga būkl÷ nustatyta Gulbin÷je netoli žiočių.

25

9 Paveikslas. Dauguvos UBR upių vandens kokyb÷ 2006 m. pagal vidutinį ištirpusio deguonies (O2) kiekį, ištirpusio deguonies minimalų kiekį (O2 min), deguonies prisotinimą (O2 %) ir organini ų medžiagų (pagal BDS7) kiekį

26

10 Paveikslas. Dauguvos UBR upių vandens kokyb÷ 2006 m. pagal bendro azoto (Nbendras), nitratinio azoto (NO3-N) ir amonio azoto (NH4-N) vidutines metines koncentracijas

27

11 Paveikslas. Dauguvos UBR upių vandens kokyb÷ 2006 m. pagal bendro fosforo (Pbendras) ir fosfatinio fosforo (PO4-P) vidutines metines koncentracijas

28

Pavojingų medžiagų kiekiai vertinti ir 2006–2007 metais vykusio Suomijos Aplinkos ministerijos finansuoto projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ r÷muose. Projekto tikslas buvo pasirengti įgyvendinti pavojingų medžiagų (76/464/EEB), antrines direktyvas ir BVPD, išsiaiškinti, kokios pavojingos medžiagos yra paviršiniame vandenyje, dugno nuos÷dose, nuotekose ir nuotekų dumble. Jų koncentracijos buvo vertinamos lyginant jas su esamomis ar numatomomis pagal naujai siūlomą Europos Bendrijų pavojingų medžiagų direktyvą ribines vertes. Dauguvos UBR pavojingos medžiagos buvo tirtos 1 vietoje – Dysnoje ties Lietuvos-Baltarusijos pasieniu. Dysnos up÷je ties Lietuvos-Baltarusijos pasieniu paviršiniame vandenyje ir nuos÷dose aptikti metalai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir ftalatai. PAA susidaro nepilno degimo metu, kai deginant įvairias medžiagas nepasiekiama tinkama temperatūra, ftalatai – dažų, klijų, hermetikų ir kosmetikos gamybos metu. Metalų ir PAA koncentracija žymiai mažesn÷ negu esami ir siūlomi standartai, išskyrus nikelį. Jo koncentracija nuos÷dose – 5,1 mg/l viršija aplinkos kokyb÷s standartus (AKS) dugno nuos÷doms (2,9 mg/l). Didelį susirūpinimą kelia ftalatų koncentracijos paviršiniame vandenyje. Dietilheksilftalatas (DEHP) (3,85 µg/l) viršija ir esamą DLK (0,2 µg/l) ir siūlomą AKS (1,3 µg/l). Kitų ftalatų koncentracija taip pat yra didel÷: diizononilftalato – 6,97 µg/l, diizobutilftalato – 1,61 µg/l, dibutilftalato – 1,19 µg/l.

4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus

Vertinant Dauguvos UBR upių būklę pagal biologinius kokyb÷s elementus buvo stebima dugno bestuburių būkl÷. Bestuburių būkl÷ buvo įvertinta naudojant Danijos upių faunos indeksą (DUFI), jo įverčius lyginant su planuojamais 2008 m. patvirtinti naujais būkl÷s vertinimo kriterijais (18 lentel÷).

18 Lentel÷. Dauguvos UBR upių ekologin÷s būkl÷s pagal Danijos upių faunos indeksą (DUFI) vertinimui naudoti kriterijai.

Būkl÷

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

DUFI indekso vert÷s 7-6 5 4 3 <3

Dauguvos UBR 2006 metais pagal DUFI iš viso buvo tirta 11 monitoringo tyrimo vietų. Jos buvo vidutin÷s, geros bei labai geros būkl÷s. Labai geros būkl÷s pagal DUFI buvo Rauda pasienyje (auščiau Zelionkos ežero), Dūda aukščiau Dysnų ir Brindišk÷ ties Mald÷nais. Brindišk÷ buvo geros arba labai geros būkl÷s pagal hidrocheminius parametrus, tačiau Dūdoje nustatyta vidutin÷ būkl÷ pagal deguonį, o Raudoje – tiek pagal deguonį, tiek ir pagal BDS7. Šios tyrimo vietos priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietų tinklui, tod÷l vienkartinių matavimų metu užfiksuotas mažas deguonies kiekis gal÷jo būti tik trumpalaikis reiškinys, nepadaręs ryškesn÷s neigiamos įtakos.

Geros būkl÷s 2006 metais Dauguvos UBR pagal DUFI buvo Dysna ties Kačergiške, Gulbin÷ netoli žiočių, Sirv÷ta ties K÷riške (aukščiau Sirv÷to ež.) bei Bevardis upelis S–8 ties Davaisiais. Pirmose dvejose tyrimo vietose nustatyta problemų v÷lgi d÷l deguonies trūkumo – pagal deguonį būkl÷ buvo bloga arba vidutin÷. Bevardžio upelio S–8 būkl÷ buvo labai bloga d÷l didelio fosforo kiekio. Kol kas n÷ra aišku, kod÷l šiose tyrimo vietose tokia situacija. Bevardyje upelyje S–8 bei Gulbin÷je gal÷jo būti ir d÷l to, kad šios tyrimo vietos 2006 metais priklaus÷ veiklos monitoringui, taigi neigiamas ūkin÷s veiklos poveikis buvo numanomas parenkant šią vietą matavimams.

Vidutin÷s būkl÷s pagal DUFI 2006 metais buvo Laukesa–Nikaja žemiau Zarasų, Bevardis upelis S–2 ties Bekenišk÷m, Parsvyt÷ žemiau Kaniūkų bei Birv÷ta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. Pastarosiose dviejose monitoringo vietose buvo nedidelių problemų d÷l deguonies trūkumo (vidutin÷ būkl÷), o Laukesoje–Nikajoje žemiau Zarasų – d÷l fosfatų kiekio (vidutin÷ būkl÷).

29

4.2. Ežerų būkl÷

Dauguvos upių baseinų rajono ežerų būkl÷ buvo vertinama pagal 2005 – 2006 m. Valstybinio monitoringo duomenis. Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus, nustatytus skirtingiems ežerų tipams (19, 20 ir 21 Lentel÷s). 19 Lentel÷. Dauguvos UBR seklių (gylio vidurkis < 3 m) kieto skaidraus vandens ežerų vandens būkl÷s vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Pbendras, mg/l <0,05 0,05-0,07 0,071-0,08 0,081-0,1 >0,1 Nbendras, mg/l <1,3 1,3-1,8 1,9-2,5 2,6-3,0 >3,0

Chlorofilas a, µg/l ≤ 8 9-15 16-20 21-30 >30 20 Lentel÷. Dauguvos UBR vidutinio gylio (gylio vidurkis 3 – 9 m) ežerų vandens būkl÷s vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Pbendras, mg/l <0,04 0,04-0,06 0,061-0,08 0,081-0,1 >0,1 Nbendras, mg/l <0,1 1,0-1,4 1,5-2,0 2,1-2,5 >2,5

Chlorofilas a, µg/l ≤ 5 6-10 11-15 16-25 >25 21 Lentel÷. Dauguvos UBR gilių (gylio vidurkis > 9 m) ežerų vandens būkl÷s vertinimui naudoti kriterijai.

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Pbendras, mg/l <0,03 0,03-0,05 0,051-0,08 0,081-0,09 >0,09 Nbendras, mg/l <0,9 0,9-1,2 1,3-1,6 1,7-2,0 >2,0

Chlorofilas a, µg/l ≤ 4 5-6 7-10 11-15 >15

Kaip ir upių atveju, ežerų vandens būkl÷s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas toms pačioms skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Skirtingų tipų monitoringo esm÷ ir tikslai tokie patys kaip ir upių monitoringo atveju. Skirtumai yra tik matuojamuose parametruose bei dažnume: priežiūros intensyvus monitoringas atliekamas 9 kartus per metus, o priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas – 4 kartus per metus. Priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas atliekamas rotaciniu principu – kiekvienais metais tiriamos vis kitos vietos.

Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Dauguvos UBR 2005–2006 metų laikotarpiu buvo tirtas 1 Drūkšių ežeras (2006 metais). Drūkšiai priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui, kadangi jis yra veikiamas Ignalinos AE šildomosios įtakos bei Visagino nuotekų valymo įrenginių išmetimų. Nepaisant to, tyrimų rezultatai parod÷, kad šis ežeras buvo labai geros būkl÷s pagal chlorofilą a ir geros būkl÷s pagal bendrąjį azotą bei bendrąjį fosforą. Vis d÷lto pastebimi neigiami pokyčiai – vidutin÷ būkl÷ pagal bendrąjį fosforą priedugn÷je yra neigiamos įtakos rodiklis. Žuvų bendrijos sud÷ties bei būkl÷s vertinimai tik patvirtina, kad ežero būkl÷ krypsta į neigiamą pusę. Padid÷jus ežero vandens temperatūrai, atitinkamai keit÷si žuvų įvairov÷ bei jų bendrijų struktūra. Šaltam÷gių žuvų gausa ir biomas÷ sumaž÷jo labai ženkliai, nors ežeras pasižymi gana aukštu ichtiofaunos produktyvumu. Pastaruoju metu Drūkšių ežere sugaunama apie 18 žuvų rūšių. Pagrindinę

30

ichtiofaunos biomas÷s dalį sudaro 10 žuvų rūšių: kuojos, ešeriai, plakiai, karšiai, seliavos, aukšl÷s, raud÷s, pūgžliai, lydekos ir lynai. Ežere vykdoma verslin÷ žvejyba ir gana intensyvi m÷g÷jiška žūkl÷, tod÷l gal÷jo sumaž÷ti žuvų ištekliai. Dažniau stebimas vandens žyd÷jimo procesas, suprast÷jęs vandens skaidrumas vasarą leidžia manyti, kad Drūkšiai sparčiau nei tur÷tų kinta link eutrofin÷s (užaugimo) būsenos. Ši būsena ir šiaip kažkada būtų pasiekta ežerui natūraliai senstant, tačiau dabar šis procesas gali būti daug kartų paspart÷jęs.

2005–2006 metų laikotarpiu Drūkšiuose taip pat buvo vykdomi radiologiniai matavimai, kurie neparod÷ jokių normų viršijimų pagal radioaktyvumą.

Nors ežero tyrimų rezultatai nerodo ežere esant didelių vandens būkl÷s problemų, bet gavus gyventojų nusiskundimus d÷l ežero būkl÷s, 2008 m. monitoringo metu bus atlikti papildomi Drūkšių ežero vandens bei išsamesni priedugn÷s vandens ir dugno nuos÷dų tyrimai toje vietoje, kurioje įteka bevardis upelis iš Skrito ežero, į kurį po biologinio valymo išleidžiamos Visagino miesto nuotekos ir Ignalinos atomin÷s elektrin÷s panaudotas techninis vanduo.

31

5. SAVIVALDYBI Ų IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS

2007 m. Aplinkos apsaugos agentūra išsiunt÷ klausimynus visoms Lietuvos savivaldyb÷ms, prašydama pateikti įvairią informaciją, susijusią su vandens telkinių valdymu ir apsauga, bei įvardinti jų manymu didžiausias vandens apsaugos problemas savivaldyb÷se. Vis d÷lto savivaldybių pateikta informacija nepilnai atspindi Dauguvos UBR vandensaugos situaciją ir gali būti netiksli, kadangi kai kurios savivaldyb÷s iš viso nepateik÷ duomenų, o kitos pateik÷ tik dalinę informaciją.

Įvertinus iš savivaldybių gautus atsakymus, vandens apsaugos problemas Dauguvos UBR galima suskirstyti į tokias grupes:

• su vandens tarša susijusios problemos: - nuotekų surinkimo sistemų ir valymo įrengimų stoka mažose gyvenviet÷se; - nevalomos lietaus nuotekos;

• kitos problemos: - nusekę vandens telkiniai; - nelegali žvejyba.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis nevalomų lietaus nuotekų sistemų nelaidžių dangų plotas yra maždaug 11 kartų didesnis už valomų nuotekų sistemų nelaidžių dangų plotą. Tai parodo, kad Dauguvos UBR yra didelių problemų, susijusių su lietaus nuotekų valymu (22 Lentel÷). Kaip jau ir min÷ta anksčiau, lentel÷je pateikta informacija gali būti nepilna.

22 Lentel÷. Lietaus nuotekų tvarkymas savivaldyb÷se

Nelaidžių dangų plotas (ha), iš kurių surenkamas lietaus vanduo

Savivaldyb÷s pavadinimas Valomų lietaus nuotekų

surinkimo sistemos Nevalomų lietaus nuotekų

surinkimo sistemos

Ignalinos 20 -

Visagino 10 962

Zarasų 55 -

Bendrai visose savivaldyb÷se 85 962

Žemiau pateiktos atskirų savivaldybių aprašytos problemos:

Visagino rajono savivaldyb÷je stebimos problemos: Visagino mieste nevalomos lietaus nuotekos (n÷ra valymo įrenginių); prasta Visagino, Gulbinio, Balto ežerų kokyb÷; vyksta Drūkšių ežero tarša.

Zarasų rajono savivaldyb÷je stebimos problemos: rajono savivaldybei neperduota valdyti vandens telkinius. Iš kai kurių gyvenviečių patenka nevalytos nuotekos į ežerus: Nečesko, Biržūn÷lio, Avilio, Sartų. Pasitaiko nelegali žvejyba, nusekę praktiškai visi ežerai.