Alytaus rajono savivaldybės administracija - Alytaus r SPAV ataskaita … · 2012-03-14 · Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimas II etapas. Strateginis pasekmi ų aplinkai

ATASKAITA

Užsakovas: Alytaus rajono savivaldybės administracija Temos pavadinimas: Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas

II etapas. Koncepcijos rengimo stadija STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO

ATASKAITA Statybos inžinerija 02T 2011 m. rugpjūčio 1 d. Sutartis Nr. 552/4069-AP

Instituto direktorė prof. dr. Marija Burinskienė___________ (vardas, pavardė, parašas)

Temos vadovas prof. dr. Marija Burinskienė___________ (vardas, pavardė, parašas)

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA

EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA ALYTAUS RAJONO

SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

PROJEKTĄ RENGIA

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS TERITORIJŲ PLANAVIMO MOKSLO INSTITUTAS

Alytaus rajono savivaldybės bendrojo plano keitimas

II etapas. Koncepcijos rengimo stadija

STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO

ATASKAITA

Užsakovas: Alytaus rajono savivaldybės administracija Rengėjas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Teritorijų planavimo mokslo institutas

Projekto vadovė: prof. dr. Marija Burinskienė (Atest. Nr. 2494)

2012 m.

Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimas

II etapas. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

VGTU Teritorijų planavimo mokslo institutas 1

TURINYS

1. PLANO TURINYS, PAGRINDINIAI TIKSLAI IR SĄSAJA SU KITAIS PLANAIS IR PROGRAMOMIS ...................................................................................................................... 2

1.1. Įvadas .............................................................................................................................. 2 1.2. Alytaus rajono bendrojo plano pagrindiniai tikslai ir uždaviniai ....................................... 2 1.3. Teritorijų planavimo dokumentai, sąsaja su kitais planais ir programomis, kuriais vadovaujantis rengiamas Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimas ........................... 4

2. ESAMA APLINKOS BŪKLĖ IR JOS POKYČIAI, JEIGU PLANAS NEBUS ĮGYVENDINTAS...................................................................................................................... 7

2.1. Esama žemės naudojimo būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas............... 7 2.1.1. Žemės ūkio paskirties žemė....................................................................................... 9 2.1.2. Miškų ūkio paskirties žemė ..................................................................................... 13 2.1.3. Vandens ūkio paskirties žemė.................................................................................. 16 2.1.4. Konservacinės paskirties žemė ................................................................................ 18 2.1.5. Kitos paskirties žemė .............................................................................................. 19 2.1.6. Žemės naudojimo intensyvumas.............................................................................. 20

3. TERITORIJOS KURIOS GALI BŪTI REIKŠMINGAI PAVEIKTOS, APLINKOS CHARAKTERISTIKOS........................................................................................................... 25

3.1. Saugomos teritorijos Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje......................................... 25 3.1.1. Valstybinės saugomos teritorijos ............................................................................. 25 3.1.2. Savivaldybių saugomos teritorijos ........................................................................... 27 3.1.3. Konservacinės zonos esančios kompleksinėse saugomose teritorijose ..................... 27 3.1.4. „Natura 2000“ teritorijos ......................................................................................... 28

3.2. Kultūros paveldo objektai ir teritorijos Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje ............. 30 3.3. Gamtinis karkasas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje ............................................ 31

4. SU PLANU SUSIJUSIOS APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS ................................... 23 5. TARPTAUTINIU, EUROPOS BENDRIJOS ARBA NACIONALINIU LYGMENIU NUSTATYTI APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI .................................................................. 24 6. GALIMOS REIKŠMINGOS TEIGIAMOS IR NEIGIAMOS PASEKMĖS APLINKAI....... 28

6.1. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su urbanistine plėtra, ilgalaikių teigiamų ir neigiamų pasekmių įvertinimas ............................................................................................................ 28 6.2. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su socialine-ekonomine plėtra, ilgalaikių teigiamų ir neigiamų pasekmių įvertinimas............................................................................................. 29 6.3. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su gamtinės aplinkos plėtra, ilgalaikių teigiamų ir neigiamų pasekmių įvertinimas............................................................................................. 30 6.4. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su kultūros paveldo plėtra, ilgalaikių teigiamų ir neigiamų pasekmių įvertinimas............................................................................................. 32 6.5. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo sistemos plėtra, ilgalaikių teigiamų ir neigiamų pasekmių įvertinimas............................................................................................. 32 6.6. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su inžinerinės infrastruktūros plėtra, ilgalaikių teigiamų ir neigiamų pasekmių įvertinimas ........................................................................... 34

7. PRIEMONĖS PLANO ĮGYVENDINIMO REIKŠMINGOMS NEIGIAMOMS PASEKMĖMS APLINKAI IŠVENGTI, SUMAŽINTI AR KOMPENSUOTI.......................... 37 8. PASIRINKTŲ ALTERNATYVŲ APRAŠYMAS ................................................................ 38

8.1. I variantas „Tolygios plėtros alternatyva“...................................................................... 38 8.2. II variantas „Aktyvios plėtros alternatyva“ ..................................................................... 39

9. VERTINIMO SUNKUMAI.................................................................................................. 41 10. NUMATYTŲ TAIKYTI STEBĖSENOS (MONITORINGO) PRIEMONIŲ APRAŠYMAS ......................................................................................................................... 43 11. SANTRAUKA ................................................................................................................... 46 PRIEDAI.................................................................................................................................. 49




1. PLANO TURINYS, PAGRINDINIAI TIKSLAI IR SĄSAJA SU KITAIS

PLANAIS IR PROGRAMOMIS

1.1. Įvadas

Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimas rengiamas vykdant Alytaus rajono

savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. K-215 „Dėl Alytaus rajono bendrojo

plano tikslinimo", siekiant gauti finansavimą iš Europos socialinio fondo.

Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas atliekamas dėl tolimesnės

darnios rajono plėtros. Parengus patikslintą Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį

planą, bus suformuota Alytaus rajono perspektyvinio vystymo koncepcija, nustatyti teritorijos

tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetai bei atliktas rajono teritorijos funkcinis zonavimas.

Alytaus rajono bendrojo plano sprendiniai, leis pagerinti susiklosčiusią rajono teritorijos

urbanistinę struktūrą bei tūrinę erdvinę kompoziciją. Bendrajame plane bus numatytos rajono

teritorijoje gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančios priemonės, nustatytos rajono teritorijos

naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetai ir veiklos joje apribojimai.

Rengiama Strateginė pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (toliau SPAV ataskaita), leis

numatyti priemones, kurios užtikrins gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio

tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo

objektų išsaugojimą. Bus rezervuojamos teritorijos komunikacijų trasoms ir kitiems visuomenės

poreikiams reikalingiems objektams statyti.

1.2. Alytaus rajono bendrojo plano pagrindiniai tikslai ir uždaviniai

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – ruošiamo Alytaus rajono teritorijos bendrojo

plano įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas.

Vertinimo metu rengiami SPAV dokumentai, konsultuojamasi, atsižvelgiama į vertinimo ir

konsultacijų rezultatus prieš tvirtinant Alytaus rajono bendrojo plano savivaldybės taryboje,

teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl bendrojo plano tvirtinimo.

Vadovaujantis Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimo darbų programa, buvo

iškelti trys tikslai:

1. Patikslinti Alytaus rajono bendrojo plano iki 2015 m žemės naudojimo

reglamentavimą bei įgyvendinimo tvarką;




2. Detalizuoti Alytaus rajono bendrajame plane iki 2015 m nustatytų priemiestinių

teritorijų žemės sklypų būdus ir pobūdžius;

3. Patikslinti Alytaus rajono bendrajame plane iki 2015 m nustatytų priemiestinių

teritorijų skaičių ir ribas.

Alytaus bendrojo plano keitimo vienas iš pagrindinių uždavinių parengti SPAV ataskaitą.

Tinkamai atliekamas SPAV padeda užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, pagerina rengiamo

bendrojo plano kokybę, padidina sprendimų priėmimo efektyvumą, padeda identifikuoti naujos

plėtros alternatyvas ir padeda išvengti klaidingų sprendimų.

SPAV yra prevencinis aplinkos apsaugos instrumentas, todėl vienas iš svarbiausių jo

principų – užtikrinti, kad planavimo dokumento rengimo organizatoriai turėtų išsamią ir

patikimą informaciją apie galimas reikšmingas įgyvendinimo pasekmes aplinkai kuo

ankstyvesnio planavimo metu. Prevencija yra esminė SPAV savybė, todėl pagrindinis

reikalavimas integruojant šį vertinimą į teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą yra

užtikrinti, kad jis bus atliekamas prieš priimant ir/arba tvirtinant planavimo dokumentą, kai dar

nėra vėlu nagrinėti ir rinktis tinkamiausią sprendinių alternatyvą. Teritorijų planavimo

dokumentų rengimo atveju SPAV procedūros yra išsamiai reglamentuotos ir integruotos į

skirtingus šių dokumentų rengimo etapus ir stadijas.

SPAV tikslai:

1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Alytaus rajono teritorijos

bendrojo plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai;

2) konsultavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene,

atsižvelgiama į šių konsultacijų rezultatus;

3) užtikrinti, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija turės išsamią ir patikimą

informaciją apie galimas reikšmingas bendrojo plano pasekmes aplinkai.

SPAV atliekamas šiais principais:

1) Identifikuojamos ir lyginamos bendrojo plano siūlomos koncepcijos alternatyvos;

2) Išanalizuojamas bei patobulinamas rengiamas planavimo dokumentas aplinkos

apsaugos ir darnaus vystimosi aspektu;

3) Užtikrinamas dialogas tarp rengiamo dokumento rengėjų, suinteresuotų

savivaldybės institucijų bei visuomenės.




1.3. Teritorijų planavimo dokumentai, sąsaja su kitais planais ir programomis,

kuriais vadovaujantis rengiamas Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimas

Įvertinant planavimo tikslus ir uždavinius, planuojamai teritorijai taikomi galiojančių

atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų strateginių dokumentų bei

programų (projektų) nuostatų reikalavimai. Alytaus rajono teritorijos bendrasis planas

rengiamas, vadovaujantis:

1. Bendraisiais planais:

• Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (patvirtintas Lietuvos

Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154, Žin., 2002, Nr. 110-4852);

• Alytaus apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu (patvirtintas Lietuvos

Respublikos vyriausybės 2011-06-22, Nr. 764);

• Alytaus rajono teritorijos bendruoju planu (patvirtintas Alytaus rajono tarybos 2009

m. kovo 24 d. Nr. K-79);

• Alytaus miesto bendruoju planu;

• Daugų miesto bendruoju planu.

2. Specialiaisiais planais:

• Vidzgirio botaninio draustinio tvarkymo planas (patvirtintas LRAM 2007-06-22

įsakymu Nr. D1-357);

• Metelių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ir ribų planas

(patvirtintas LRV 2010-05-04 nutarimu Nr.503);

• Dzūkijos nacionalinio parko schema (patvirtinta LRV 1997-04-29 nutarimu Nr.

419);

• Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema (patvirtinta LRV 1997-03-12

nutarimu Nr. 244);

• Alytaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (patvirtinta

LRV 2007-12-19 nutarimu Nr., 1409);

• Alytaus rajono teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema;

• Alytaus rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros

plėtros specialusis planas;

• Kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos planai ir kitais planuojamoje

teritorijoje galiojančiais specialiaisiais planais.

3. Įstatymais:




• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1995,

Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868);

• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995,

Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571);

• LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr.108-3902);

• LR transporto veiklos pagrindų įstatymu (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-

1034);

• LR kelių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492);

• LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr.

128-5213);

• LR Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617;

2006, Nr. 66-2429);

• LR Saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

• LR statybų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788);

• LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (1996-08-15,

Nr. I-1495) aktualia redakcija;

• LR geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 82-

3260);

• LR Elektroninių ryšių įstatymu (2004-04-15 Nr. IX-2135);

• LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir

įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 82-3261) ir kitais planavimo sąlygose nurodytais teisės

aktais.

4. Strategijomis, programomis ir strateginiais planais:

• Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029);

• Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039);

• Lietuvos nacionaline turizmo plėtros programa (Žin., 2003, Nr. 121-5481);

• Nacionaline energetikos strategija (Žin., 2007, Nr. 11-430);

• Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija (Žin., 2005, Nr.66-23700);




• Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių planu

(Žin., 2005, Nr.103-3808);

• Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija (Žin., 2003, Nr.1-9);

Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimas rengiamas ir kitomis programomis,

institucijų strateginiais, veiklos planais ir kitais planavimo sąlygose nurodytais teisės aktais.




2. ESAMA APLINKOS BŪKLĖ IR JOS POKYČIAI, JEIGU PLANAS

NEBUS ĮGYVENDINTAS

Neįgyvendinus Alytaus rajono bendrojo plano žemės naudojimo dalies sprendinių rajono

plėtra būtų apribojama, ir vyktų pagal 2009 m. patvirtintą bendrąjį planą.

2009 m. patvirtintame Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta

plėtra nebeatitinka šiandieninės situacijos dėl pasikeitusios žemės nuosavybės, sklypų ribų,

įregistruotų gamtinių teritorijų ir teritorijos sklypų ribų atstatymo projekto. Urbanistinė plėtra

neįgyvendinus naujo Alytaus rajono bendrojo plano būtų apribota ar net žymia dalimi

pristabdyta. Šiuo metu rengiamame Alytaus rajono bendrajame plane bus numatytos ir

patikslintos teritorijos gyvenamajai, komercinei ir atskirųjų želdynų teritorijoms plėtoti.

Neįgyvendinus šių sprendinių rajonas liktų be aiškios plėtros vizijos, nebūtų formuojami nauji

pagalbiniai aptarnavimo centrai, nebūtų ryškinama rajono urbanistinė struktūra, nebūtų išreikšta

ir įteisinta nauja Alytaus rajono plėtros vizija, kas apribotų plėtrą ir sumažintų rajono

konkurencingumą, bei potencialą pritraukti gyventojus. Nesustiprėtų rajono įvaizdis, nebūtų

patenkinti visapusiškos plėtros poreikiai, atsirastų žemėnaudos konfliktų, blogėtų visuomeninių

bei komercinių objektų pasiekiamumas. Nebūtų galimybių įgyvendinti naujų rajono aplinkos

humanizavimo sprendinių, tokių kaip viešųjų erdvių sistemos sukūrimas, jų ir atskirų rajono

dalių apjungimas viešuoju transportu, pėsčiųjų ir dviračių takais, aptarnavimo centrų

koncentracijos patogiausiai pasiekiamose rajono dalyse.

Neįgyvendinus bendrojo plano sprendinių nebūtų sudarytos prielaidos rengti žemesnio

lygmens ir didesnės detalizacijos teritorijų planavimo dokumentams – detaliesiems kvartalų ir

atskirų žemės sklypų planams. Atskirų žemės sklypų savininkų plėtros interesai nebūtų suderinti

tarpusavyje.

2.1. Esama žemės naudojimo būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Žemės fondo pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės

naudojimo būdą rodo teritorijos įsavinimo žemės ūkiui laipsnį, ūkinės ar kitos veiklos kryptis.

Lyginant su Alytaus apskrities - Alytaus rajono teritorijoje yra palankesnės sąlygos žemės ūkio

veiklai (2.1 lentelė). Lyginant su šalies vidutiniais rodikliais, Alytaus rajone yra santykinai

daugiau žemės ūkio paskirties - 6,5 procento daugiau negu vidutiniškai šalyje ir 22,9 procento

daugiau negu Alytaus apskrityje, vandens ūkio paskirties žemės yra 0,5 procento daugiau,




konservacinės paskirties žemės yra 2,7 procento daugiau, kitos paskirties santykinai 0,1

procento mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje (2.1 pav.).

2.1 lentelė. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis 2011 m. sausio 1 d.

Eil.

Nr.

Rodikliai Mato

vnt.

Alytaus

r.

Alytaus

apskrityje

Lietuvoje

ha 94231 239504 3951179 1. Žemės ūkio paskirties žemė

proc. 67,1 44,2 60,6

ha 27582 239933 1971949 2. Miškų ūkio paskirties žemė

proc. 19,6 44,2 30,2

ha 4580 17164 173578 3.

Vandens ūkio paskirties žemei priskirti valstybiniai vandens telkiniai proc. 3,2 3,2 2,6

ha 6032 19740 43427 4. Konservacinės paskirties žemė

proc. 4,4 3,6 0,7

ha 7938 25887 384279 5. Kitos paskirties žemė

proc. 5,7 4,8 5,8

ha - - 3383 6. Laisvos valstybinės žemės fondas

proc. - - 0,1

ha 140394 542228 6530023 Iš viso:

proc. 100 100 100

2011 m. sausio 1 dieną privačios žemės plotas Alytaus rajone buvo 93178,56 ha, iš jos

70518,38 ha žemės ūkio naudmenų, 13015,31 ha miško žemės, 338,58 ha kelių, 2259,44 ha

užstatytos teritorijos, 10,8358 ha vandenų, 5963,27 ha kitos žemės. 2011 m. spalio 1 d.

nesuteiktos naudotis valstybinės žemės buvo 5610,14 ha, iš jo 600 ha saugomose teritorijose.

60,6

30,2

2,6 0,75,8

67,1

19,6

3,2 4,4 5,7

44,2 44,2

3,2 3,64,8

0

10

20

30

40

50

60

70

Žemės ūkiožemė

Miškų ūkio žemė

Vandens ūkio žemė

Konservacinėspaskirties

žemė

Kitospaskirties

žemė

Alytaus apskrityje

Alytaus raj.

Lietuvoje%

2.1 pav. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirties palyginimas Lietuvoje, Alytaus apskr. ir Alytaus

r. (2011 m. sausio 1 d.)




2.1.1. Žemės ūkio paskirties žemė

Prioritetine žemės naudotojų veikla rajono teritorijoje išlieka žemės ūkis. Žemės ūkio

paskirties žemė Alytaus rajono teritorijoje užima didžiausią plotą. Jai priskiriami plotai,

naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui

priklausančiais gyvenamaisiais namais ir žemės ūkio veiklai naudojamais ūkiniais statiniais

užstatyti plotai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, atskirais miškų ūkio

paskirties žemės sklypais nesuformuoti miškų plotai, taip pat kitos įsiterpusios ne žemės ūkio

naudmenos. 2011 m. sausio 1 d. Alytaus rajone žemės ūkio paskirties žemės plotai sudarė 94231

ha. Tai sudarė 67,1 procentus rajono teritorijos (140394 ha), iš jos (2.2 pav.): privati žemė

(81265 ha), juridinių asmenų žemė (995 ha), sodininkų bendrijų narių žemė (411 ha) ir

valstybinė žemė (12966 ha).

81265

12966

411995

Privati žemė Juridinių asmenų žemė Sodininkų bendrijų narių žemė Valstybinė žemė

2.2 pav. Žemės ūkio paskirties plotų struktūra (ha)

Valstybinė žemės plotai skirstomi į (2.3 pav.):

a) neprivatizuota gyventojų asmeninio ūkio žemė (1388 ha);

b) fizinių asmenų nuomojama žemė (4752 ha);

c) valstybinių įmonių, mokslo ir mokymo įstaigų naudojama žemė (257 ha);

d) žemės ūkio bendrovių ir kitų juridinių asmenų naudojama žemė (257 ha);

e) sodininkų bendrijų ir jų narių naudojama žemė (140 ha);

f) nesuteikta ir neišnuomota žemė (5610 ha (2011 m. spalio 1 d.

duomenimis)), iš jos nacionalinio bei regioninių parkų ir draustinių

teritorijoje (600 ha ).




1388

257 4752

6210

140 257

Neprivatizuota gyventojųasmeninio ūkio žemė

Fizinių asmenų nuomojamažemė

Valstybinių įmonių, mokslo irmokymo įstaigų naudojamažemė Žemės ūkio bendrovių ir kitųjuridinių asmenų naudojamažemė Sodininkų bendrijų ir jų nariųnaudojama žemė

Nesuteikta ir neišnuomota žemė 2.3 pav. Valstybinės paskirties žemės plotų struktūra (ha)

Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir

visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos

esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų

sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga;

įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir

krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje privačioje žemės ūkio paskirties žemėje nuo 2003

m. iki 2011 m. sausio 1 d. išduota 147 planavimo sąlygos kaimo plėtros žemėtvarkos projektams

ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimui. Pagal išduotas sąlygas parengta 130 kaimo plėtros

žemėtvarkos projektų ūkininko ūkio sodybos formavimui. Patvirtinta 12 kaimo plėtros

žemėtvarkos projektų miško įveisimui ne miško žemėje.

Pagal žemės naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemė skirstoma į 4 grupes:

1. Sodininkų bendrijų žemė (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų

bendrojo naudojimo žemė). 2011 m. sausio 1 d. Alytaus rajone ši žemė užėmė 550,84 ha. Iš

6341 mėgėjų sodų sklypų privačion nuosavybėn buvo įteisinti 6178 sklypai (410,98 ha).

Neprivatizuoti 163 mėgėjų sodų sklypai. Tai sudaro 2,57 procento visų Alytaus rajone esančių

mėgėjų sodų sklypų. Pastebima ryški mėgėjų sodų bendrijų urbanizacija, susijusi su

infrastruktūros plėtra (inžinerinių tinklų, kelių modernizavimas, bendrijų bendrojo naudojimo

teritorijų tvarkymas ir kita).

2. Specializuotų ūkių žemė (specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių ir

kitų specializuotų ūkių žemė). Tai žemės sklypai, kuriuos naudoja specializuota žemės ūkio

veikla užsiimantys ūkiai – tvenkinių žuvininkystės ūkiai arba ūkiai, specializuoti tam tikros

rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, ir jų ne mažiau kaip 50 proc.

visos gaminamos prekinės produkcijos sudaro specializacijos krypties produkcija.

Specializuoti ūkiai Alytaus rajone:

• UAB “Luksnėnų sodai”;

• UAB “Daugų žuvis” (683,8 ha);




• Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro Simno filialas

(156,4 ha).

• Privatūs ūkiai, kurių specializacija sodininkystė, daržininkystė, šiltnamių ūkiai,

bitininkystė ir kita.

3. Rekreacinio naudojimo žemės sklypai. Tai – žemės ūkio paskirties žemės sklypai,

naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams ir įrenginiams

eksploatuoti. Alytaus rajono teritorijoje šis žemės naudojimo būdas gali būti nustatytas

visiems kaimo turizmo sodybų žemės sklypams, jų savininkų pageidavimu, tuo suteikiant šiai

žemei atitinkamą naudojimo reglamentą, numatytą Turizmo įstatyme (statinių projektavimą ir

statybą be detaliojo plano ir kt.).

4. Kita žemės ūkio paskirties žemė. Tai – žemė, kurioje galima žemės ūkio veikla:

žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio,

maisto produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui

teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šioje žemėje galima

tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija.

Iš viso Alytaus rajone 1.2 – 1.4 grupių žemės plotas 2011 m. sausio 1 d. sudarė

94231,32 ha, iš jos privati žemė – 81264,91 ha, valstybinė žemė – 12966,41 ha.

Žemės ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos 2011 m. sausio 1 d.

užėmė 79116,58 ha (83,3 proc.), miškai – 5281,21 ha (4,7 proc.), keliai 437,79 ha ir

užstatytos teritorijos 1629,82 ha (2,1 proc.), vandenys 1642,81 ha (1,5 proc.), kita žemė –

6123,11 ha (8,4 proc.).

Alytaus rajono žemės ūkio sektoriaus struktūrą sudaro maži ir vidutiniai ūkiai (2.4

pav.). Rajone įregistruoti 3194 ūkininkų ūkiai, kurie valdo 40623 ha žemės ūkio

naudmenų plotą (2.2 lentelė).

2.2 lentelė. Ūkininkų ūkių registre įregistruoti ūkininkų ūkiai Alytaus rajone 2011 m. sausio 1 d.

Eil.

Nr. Plotai Mato vnt. Alytaus r.

Alytaus

apskr. Lietuva

1 2 3 4 5 6

skaičius 279 567 6719 1. 0-1 ha

proc. 8,7 7,8 6,2

skaičius 605 1430 21530 2. 1-3 ha

proc. 18,9 19,6 19,8

skaičius 1329 3092 38886 3. 3-10 ha

proc. 41,7 42,4 35,6




Eil.

Nr. Plotai Mato vnt. Alytaus r.

Alytaus

apskr. Lietuva

1 2 3 4 5 6

skaičius 571 1268 20234 4. 10-20 ha

proc. 17,9 17,4 18,5

skaičius 169 361 7112 5. 20-30 ha

proc. 5,3 5,0 6,5

skaičius 129 285 6338 6. 30-50 ha

proc. 4 3,9 5,8

skaičius 51 141 3832 7. 50-80 ha

proc. 1,6 1,9 3,5

skaičius 13 40 1068 8. 80-100 ha

proc. 0,4 0,5 1,0

skaičius 23 53 1520 9. 100-150 ha

proc. 0,7 0,7 1,4

skaičius 14 22 661 10. 150-200 ha

proc. 0,4 0,3 0,6

skaičius 4 12 634 11. 200-300 ha

proc. 0,1 0,2 0,6

skaičius 5 12 432 12. 300-500 ha

proc. 0,2 0,2 0,4

skaičius 2 4 218 13. Virš 500 ha

proc. 0,1 0,1 0,1

skaičius 3194 7287 109184 Iš viso:

proc. 100 100 100

Vidutinis ūkininko ūkio deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas vienam ūkiui

2011 m. sausio 1 d. sudarė 12,72 ha.

6 6,2

19,8

35,6

18,5

6,5 5,83,5

1 1,4 0,6 0,6 0,4 0,148,7

18,9

41,7

17,9

5,3 41,6 0,4 0,7 0,4 0,1 0,2 0,15 7,8

19,6

42,4

17,4 5

3,9 1,9 0,5 0,7 0,3 0,2 0,2 0,10

10

20

30

40

50

proc.

2 0-1 ha 1-3 ha 3-10 ha 10-20 ha 20-30 ha 30-50 ha 50-80 ha 80-100 ha 100-150 ha 150-200 ha 200-300 ha 300-500 ha Virš 500 ha

Aly

taus

aps

kr.

Aly

taus

r.

Liet

uva

Alytaus apskr. Alytaus r. Lietuva

2.4 pav. Alytaus rajono ūkininkų ūkių registre įregistruoti ūkininkų ūkių procentinis pasiskirstymas

(%)




2.1.2. Miškų ūkio paskirties žemė

Miškų ūkio paskirties žemei priskiriami mišku apaugę plotai, neapaugę mišku plotai

(kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštelės ir kt.), žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų,

technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių ir kiti plotai, žemė, kurioje pagal

teritorijų planavimo dokumentus numatyta įveisti mišką, taip pat miško valdose įsiterpusios kitos

žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Rezervatų teritorijose esantys (I grupės) miškai priskiriami ne miškų ūkio paskirčiai, o

konservacinei paskirčiai.

Pagrindinė Alytaus rajono valstybinių miškų valdytoja Alytaus miškų urėdija. Penkių

Alytaus miškų urėdijos girininkijų: Dušnionių (Nemunaičio seniūnijos Dušnionių kaime),

Dzirmiškių (Miroslavo seniūnijos Revų kaime), Kalesnykų (Alovės seniūnijos Kalesninkų

kaime), Punios (Alytaus seniūnijos Panemuninkų kaime) ir Sudvajų (Nemunaičio seniūnijos

Gečialaukio kaime) teritorijose esantis miško žemės plotas − 32 100 ha. Valstybinės reikšmės

miško žemės sudaro − 18478 ha. Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo augavietės

(79 %) ir derlingi (46 %) dirvožemiai.

Alytaus miškų urėdijos teritorijoje driekiasi: pietuose – Dzūkijos nacionalinis ir Metelių

regioniniai parkai, vakaruose − Žuvinto biosferos rezervatas, šiaurėje − Nemuno kilpų regioninis

parkas ir rytuose − Aukštadvario regioninis parkas. Miškuose yra valstybės saugomi gamtos

paveldo objektai: aukščiausia Lietuvos pušis ir eglė, storasis ąžuolas ir senoji guoba, geologiniai

ir geomorfologiniai dariniai bei Nemunaičio mineralinė versmė. Urėdijos miškuose daugiausia

auga natūralūs miškai, vyrauja spygliuočių medynai (2.5 pav.): pušynai sudaro 37 % , eglynai –

31 %, ąžuolynai – 11 %, uosynai – 1 %, beržynai 10 %, juodalksnynai – 7 %, drebulynai – 3 %

miškų ploto. Vyrauja pusamžiai ir pribręstantys medynai, vidutinis medynų tūris 1 ha – 244

kubiniai metrai.

37

31

1110

7

31

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Pušynai Eglynai Ąžuolynai Beržynai Juodalksnynai Drebulynai Uosynai

2.5 pav. Alytaus rajono medynų procentinis pasiskirstymas (%)




Urėdijos teritorijoje saugomos teritorijos apima Vidzgirio ir Balkasodžio botaninius

draustinius, Pivašiūnų ir Sudvajų geomorfologinius draustinius, Sabališkių ir Varčios

pedologinius draustinius, Nemuno kilpų regioninį parką. Siekiant išsaugoti retas augalų ir

gyvūnų rūšis miškuose išskirta 897 kertinių miško buveinių. Saugomos teritorijos sudaro 4000

ha arba 24 % valstybinės reikšmės miškų ploto.

Pagal žemės naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemė skirstoma į 4 grupes:

1) Ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių,

botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių – zoologinių draustinių ir draustinių,

esančių valstybiniuose parkuose bei biosferose monitoringo teritorijose miškai,

saugomų gamtos išteklių sklypų bei priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas –

išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą

pasiekusiuose medynuose visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai. Jiems priskiriami miškų

ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose auga miškai, priskirti IIA miškų grupei (specialios

paskirties miškai: ekosistemų apsaugos miškai). Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu

Nr. 1651 ekosistemų apsaugos miškams priskirta 3630 ha Alytaus miškų urėdijos miškų, iš to

ploto (2.6 pav.): draustinių miškams – 3237 ha; didžiausi jų plotai – Punios ir Alytaus

girininkijose; 2) saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų

miškams – 92 ha; 3) priešeroziniams miškams – 301 ha.

89

3

8

Draustinių miškai

Saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai

Priešeroziniai miškai

2.6 pav. Ekosistemų apsaugos miškų sklypai (%)

2) Rekreacinių miškų sklypai. Miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai,

valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai

skirti poilsiui. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.

Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose visų rūšių ugdymo




ir sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Jiems priskiriami miškų ūkio paskirties

žemės plotai, kuriuose auga miškai, priskirti IIB miškų grupei (specialios paskirties miškai:

rekreaciniai miškai). Vyriausybės nutarimu rekreaciniams miškams priskirta 800 ha Alytaus

miškų urėdijos miškų, iš to ploto (2.7 pav.):

• miško parkų miškams – 672 ha; didžiausi jų plotai yra Alytaus girininkijoje;

• miestų miškams – 9 ha;

• rekreaciniams miško sklypams – 119 ha; didžiausi jų plotai yra Pocelonių

girininkijoje.

84

1

15

Miško parkų miškai Miestų miškai Rekreaciniai miško sklypai

2.7 pav. Rekreaciniai miškai (%)

3) Apsauginių miškų sklypai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių,

kartografinių ir kultūrinių draustinių bei šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei

biosferos monitoringo teritorijose miškai, apsaugos zonos ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas –

formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus

gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni

ir ugdymo bei sanitariniai kirtimai. Jiems priskiriami miškų ūkio paskirties žemės plotai,

kuriuose auga miškai, priskirti III miškų grupei (apsauginiai miškai). Vyriausybės nutarimu

apsauginiams miškams priskirta 4738 ha Alytaus miškų urėdijos miškų, iš to ploto:

• draustinių (su mažiau ūkinę veiklą ribojančiu tvarkymo režimu –

geomorfologinių, geologinių, hidrografinių ir kultūrinių draustinių) miškai – 546 ha;

• valstybinių parkų apsauginių zonų (nustatytų šių parkų viduje) miškai – 510 ha;

• valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai – 85 ha;

• kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai – 6 ha;

• laukų apsauginiai miškai – 659 ha;




• miško sėkliniai medynai – 18 ha;

• vandens telkinių apsaugos zonų miškai – 2917 ha.

11,5

10,8

1,8

13,9

0,4

61,5

0,1

Draustinių (su mažiau ūkinę veiklą ribojančiutvarkymo režimu – geomorfologinių,geologinių, hidrografinių ir kultūriniųdraustinių) miškai Valstybinių parkų apsauginių zonų (nustatytųšių parkų viduje) miškai

Valstybinių rezervatų ir valstybinių parkųapsaugos zonų miškai

Kelių apsauginės ir estetinės reikšmėsmiškai

Laukų apsauginiai miškai

Miško sėkliniai medynai

Vandens telkinių apsaugos zonų miškai

2.8 pav. Apsauginių miškų sklypai (%)

4) Ūkinių miškų sklypai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III grupėms, tarp jų

valstybinių parkų ūkinių zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis gamtosaugos

reikalavimų formuoti produktyvius medynus. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės ne

didesnės kaip 8 ha. Jiems priskiriama kita miškų ūkio paskirties žemė, kurioje auga miškai,

priskirti IV miškų grupei (ūkiniai miškai). Alytaus miškų urėdijoje IV miškų grupei priskirta

67 proc. visų miškų.

Iš 27582 ha miškų ūkio paskirties žemės Alytaus rajone 2011 m. sausio 1 d. privati

žemė sudarė 9105 ha, valstybinė žemė – 18478 ha, iš jos priskirta valstybinės reikšmės

miškams (neprivatizuotinai žemei) – 18478 ha.

Miškų ūkio paskirties žemėje esantys miškai 2011 m. sausio 1 d. užėmė 26258 ha

(96,0 proc.), žemės ūkio naudmenos – 460 ha (1,7 proc.), kitos žemės naudmenos – 647 ha

(2,36 proc.).

2.1.3. Vandens ūkio paskirties žemė

Vandens ūkio paskirties žemei priskiriami vandens telkiniai, sudarantys atskirus žemės

sklypus (t.y. be galimų privatizuoti melioracijos griovių, mažų upelių ir kūdrų), išskyrus

pramoninių žuvininkystės ūkių naudojamus žuvininkystės tvenkinius, priskiriamus žemės ūkio

paskirties žemei, taip pat konservacinės paskirties žemėje esančius ežerus.




Alytaus rajono teritorijoje vandens ūkio paskirties žemei, nesant suformuotų ir

Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šios paskirties žemės sklypų, priskirta tik valstybinio

vandens fondo vandens telkiniai – upės, upeliai, ežerai ir stambūs tvenkiniai. Iš 4793 ha šių

vandens telkinių ežerai užima apie 3450 ha; likusį plotą sudaro Nemuno upė, tvenkiniai ir

upeliai.

Pagal žemės naudojimo būdą vandens ūkio paskirties žemė skirstoma į 4 grupes:

1. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai. Tai vandens telkiniai, naudojami

vidaus vandens keliams, hidrotechnikos statinių statybai, verslinei žvejybai (išskyrus

priskirtus žuvininkystės tvenkiniams), vandens paėmimui (geriamojo ar gamybinio vandens

ruošimui) ir nuotekų išleidimui. Stambiausi vandens telkiniai Alytaus rajone, naudojami

įvairiai ūkinei veiklai – Nemuno upė; naudojami žuvininkystei – Didžiulio (Daugų), Giluičio,

Simno, Gudelių, Kavalio, Atesio, Suvingio ir Alovės ežerai.

2. Rekreaciniai vandens telkiniai. Vandens telkiniai, kurie teisės aktų nustatyta

tvarka naudojami plaukiojimo priemonėms, mėgėjiškai žūklei, vandens sportui, poilsiui,

turizmui. Pagal savybes ir esamą naudojimą šiai grupei požymius Alytaus rajone atitiktų 29

ežerai, iš jų 21 turėtų papildomą ūkinę funkciją. Tačiau rekreacinio naudojimo būdas ir su tuo

susiję vandens telkinio naudojimo sąlygos, teisės bei prioritetai gali būti teisiškai įforminti tik

priskyrus vandens telkinį šiems tikslams (vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu)

savivaldybės tarybos sprendimu. Stambiausi rekreacijai naudojami vandens telkiniai Alytaus

rajone – Didžiulio (Daugų), Giluičio, Simno, Gailinto, Vabalių, Suvingio ir Alovės ežerai.

Perspektyvūs – buvusio Nemunaičio karjero vandens telkinys, Luksnėnų, Talokio ežerai.

Įrengti vieši paplūdimiai su infrastruktūra: paplūdimys prie Didžiulio (Daugų) ežero Daugų

mieste, Simno mieste prie Giluičio ežero, Pivašiūnų paplūdimys prie Ilgio ežero. Alytaus

rajono savivaldybės tarybos sprendimu priskirti neprivatizuotini plotai paplūdimiams prie

Luksnėnų ežero ir Nemunaičio karjero vandens telkinio.

3. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai. Tai vandens telkiniai, turintys

gamtosaugines funkcijas (esantys draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose) arba kartu su

apyežerių pelkėmis reikalingi kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros stabilumui išlaikyti.

Stambiausias šios grupės vandens telkinys Alytaus rajone – Obelijos ežeras.

4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Jiems priskiriami kiti vandens

telkiniai, - dažniausiai nedideli tvenkiniai bei natūralūs ar sureguliuoti upeliai.

Alytaus rajone valstybinės reikšmės (neprivatizuotiniems) vandens telkiniams priskirti

25 ežerai (įskaitant Žuvinto ežerą), kurių bendras plotas 4050 ha. Į Vyriausybės patvirtintus

sąrašus neįtraukti ežerai: Ūdrijos (49,5 ha), Luksnėnų (63,3 ha), Gilė (21,4 ha), Nosas (19,4




ha), Mainia (16,4 ha), Talokių (12,6 ha), Dailidės (10,8 ha), Radžiūnų (10,6 ha), Aukraštis

(38,6 ha), Dėliukas (15,6 ha), Rūžis (23,6 ha), Juodis (13,0 ha), Kazamkas (12,5 ha) bei 12

ežerų iki 10 ha ploto. Be to, valstybinės reikšmės (neprivatizuotiniems) vandens telkiniams

priskirti 5 tvenkiniai bendro 97 ha ploto (iš jų Krokialaukio tvenkinys –75,3 ha). Iš 4610,03

ha vandens ūkio paskirties žemės Alytaus rajone 2011 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti 3

privačios 30,22 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypai. 1 privatus vandens ūkio

paskirties žemės sklypas (Luksnėnų ežeras) yra privatizuotas, tačiau neįregistruotas

Nekilnojamojo turto registre. Smulkūs privatūs ežerai Juodis, Lydekinis, Likiškėlių,

Luksnėnų, Rūželis, Bedugnis, Ežerynas, Krakinis, Strauzdis, Ūdrijos, Dubininkas Gilis,

Nosas, Rakatanskų ir Ylelis yra dideliuose privačios žemės ar miško sklypuose ir registruoti

kaip viena iš žemės ar miško sklypo naudmena. Smulkių vandens telkinių plotai privačioje

žemėje 2011 m. sausio 1 d. sudarė 1083,58 ha.

2.1.4. Konservacinės paskirties žemė

Šiai žemei priskiriami rezervatai ir rezervatinės apyrubės bei valstybės ir savivaldybių

saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla,

nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

2011 m. sausio 1 d. Alytaus rajone konservacinės paskirties žemės plotai sudarė 6032 ha.

Pagrindinį konservacinės paskirties žemės plotą (5954 ha) sudaro dalis Žuvinto biosferos

rezervato. Rezervatas naudojamas ir jo teritorija tvarkoma pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio

19 d. nutarimu Nr. 1817 patvirtintus nuostatus. Konservacinės paskirties žemei priskiriama

rezervato teritorija, įeinanti į konservacinio prioriteto zoną. Ekologinės apsaugos prioriteto

zonoje, ekosistemų atkūrimo zonoje, taip pat ūkinės veiklos (miškų ūkio bei žemės ūkio) zonose

esanti žemė priskirta atitinkamai miškų ūkio ar žemės ūkio paskirties žemei su nustatytais ūkinės

veiklos apribojimais.

Alytaus rajono teritorijoje konservacinės paskirties žemėje miškai užima 2999 ha, pelkės

– 2018 ha, vandenys (Žuvinto ežeras) – 966 ha, pievos – 10 ha, nenaudojama žemė – 39 ha (2.9

pav.).




49,7

33,5

16,0

0,60,2

Miškai

Pelkės

Vandens telkiniai

Pievos

Nenaudojama žemė

2.9 pav. Konservacinės paskirties žemės struktūra (%)

2.1.5. Kitos paskirties žemė

Kitos paskirties žemė pagal naudojimo būdą skirstoma į gyvenamąsias teritorijas,

visuomeninės paskirties teritorijas, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, komercinės

paskirties objektų teritorijas, bendro naudojimo teritorijas, naudingųjų iškasenų teritorijas,

teritorijas krašto apsaugos tikslams ir atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijas.

Gyvenamosios teritorijos. Alytaus rajone iš bendro 7938 ha kitos paskirties žemės

ploto:

• vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai (namų valdų žemės sklypai)

užima 2485 ha

• keliai (daugiausia tai valstybinės, rajoninės ir vietinės reikšmės vidaus keliai,

priskirti inžinerinės infrastruktūros teritorijoms) – 2313 ha,

• pažeista žemė (eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinius) – 91 ha,

• kitos užstatytos teritorijos – 1394 ha,

• kitos žemės naudmenos – 1607 ha.




31

29

1

18

20 Namų valdų žemėssklypai

Keliai

Pažeista žemė

Kitos užstatytosteritorijos

Kitos žemėsnaudmenos

2.10 pav. Kitos paskirties žemė (%)

Iki 2011 m. sausio 1 d. privatizuota 2778 ha (35,0 proc.) kitos paskirties žemės.

Eksploatuojamus naudingųjų iškasenų telkinius Alytaus rajone sudaro (Lietuvos

geologijos tarnybos 2009 m. duomenys):

• žvyro, smėlio telkiniai: Bogušiškės, Kulabiškės, Sudvajų, Pivašiūnų, Radžiūnų,

Norūnų ir Talokių (iš viso skirta naudoti apie 86 ha);

• molio telkiniai: Ūdrijos (skirta naudoti 22 ha, šiuo metu neeksploatuojamas).

Be to, detaliai išžvalgyti žvyro ir smėlio telkiniai kitose vietovėse (Dvarčėnų,

Žvirgždėnų, Ryliškių, Druskininkų, Norgeliškių, Nemunaičio, Dirmiškių) apima 278 ha plotą,

molio telkiniai Ūdrijos vietovėje – apie 100 ha, kitose vietovėse (Simno, Geistariškės, Tolkūnų,

Gailiakiemio) – apie 106 ha.

2.1.6. Žemės naudojimo intensyvumas

Visos savivaldybės teritorijos naudojimo intensyvumas apibūdinamas žmogaus

pertvarkytų plotų (žemės ūkio naudmenų, miškų, kelių, užstatytų teritorijų) santykis su bendru

plotu (be stambių vandens telkinių). Pagal šiuos rodiklius Alytaus rajono žemės naudojimo

intensyvumas yra panašus, kaip ir kitose Alytaus apskrities savivaldybių teritorijose, taip pat –

vidutiniškai Lietuvoje (2.3 lentelė).




2.3 lentelė. Žemės fondo naudojimo intensyvumo rodikliai 2011 m. sausio 1 d.

Eil.

Nr. Rodikliai

Mato vnt.

Alytaus r.

Druskininkų sav.

Lazdijų r.

Varėnos r.

Lietuva

1. Bendras plotas ha 140394 45392 130939 221814 6530023

2. Vandens ūkio paskirties žemė

ha 4610 874 8834 1802 178052

3. Ploto skirtumas (1-2)

ha 135784 44518 122105 220012 6351971

4. Žemės ūkio naudmenos

ha 81609 9896 59163 52165 3482946

5. Miškai ha 34635 30932 44954 143318 2038047

6. Keliai ha 2898 1096 2775 2553 180584

7. Užstatytos teritorijos

ha 3395 1096 10739 4975 262028

8. Iš viso (4+5+6+7):

ha 122537 43020 117631 203011 5963605

9. Plotų santykis (8:3)

proc. 90,2 96,6 96,3 92,3 93,9

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumą apibūdina:

1) neįteisintos naudotis valstybinės žemės plotas. Alytaus rajono teritorijoje 2011 m.

sausio 1 d. šis plotas sudarė 5700 ha. Žemė naudojama intensyviau įteisinant naudojimą;

2) laisvos valstybinės žemės plotas. Kuo daugiau privatizuota valstybinės žemės, tuo

žemė naudojama intensyviau;

3) deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas, lyginant su statistiniu plotu. Deklaruotų

plotų santykinis didėjimas rodo didesnį ūkių susiformavimo laipsnį ir žemės naudojimo

aktyvumą;

4) daug darbo sąnaudų reikalaujančių arba prekinei produkcijai skirtų žemės ūkio

augalų ploto santykis su bendru žemės ūkio naudmenų plotu. Šiems augalams priskiriami

vienamečiai pasėliai, sodai ir uogynai. Likusį plotą sudaro 2 ir daugiau metų daugiametės žolės,

pievos, ganyklos, pūdymai ir dirvonai;

5) perspektyvių ūkių susiformavimo laipsnis. Kuo didesnį plotą užima ūkininkų ir

žemės ūkio veikla užsiimančių juridinių asmenų ūkių žemė, kurioje auginama santykinai daugiau

prekinei produkcijai skirtų žemės ūkio augalų, tuo žemė naudojama intensyviau.

Žemės naudojimo intensyvumo rodikliai pateikiami 2.4 lentelėje.




2.4 lentelė. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumo rodikliai

Eil. Nr.

Rodikliai Mato vnt.

Alytaus r.

Druskininkų sav.

Lazdijų r.

Varėnos r.

Lietuvoje

1 2 3 4 5 6 7 8

1.

Žemės ūkio naudmenos žemės ūkio paskirties žemėje (2011-01-01)

tūkst. ha

81.61 9,17 59.16 48.91 3463,38

2. Iš jų – valstybinėje žemėje

tūkst. ha

11.09 0.99 10.11 14.52 650.79

Iš jų – neįteisintos naudotis

tūkst. ha

3.91 0.34 8.70 4.47 167.48 3.

(3:2) proc. 35.2 34.3 86.1 30.2 25.7

Laisvos valstybinės žemės plotas (žemės ūkio naudmenos 2011-01-01)

tūkst. ha

11.09 0.99 10.11 14.52 650.79

4.

(4:1) proc. 13.6 10.8 17.1 29.7 18.8

Deklaruotos (2010 m.) žemės ūkio naudmenos

tūkst. ha

40.62 2.71 26.74 21.83 2125.48

5.

(5:1) proc. 49.8 29.6 45.2 44.6 61.4

6. Ūkininkų ūkių žemės ūkio naudmenos (deklaruotos)

tūkst. ha

40.62 2.71 26.74 21.83 2125.48

7. Juridinių asmenų ūkių žemės ūkio naudmenos

tūkst. ha

0.73 0.10 0.20 1.69 716.57

8. Iš viso: tūkst.

ha 41.35 2.81 26.94 23.52 2842.0

5

(8:1) proc. 50.6 30.1 45.5 48.1 82.1

Iš 2.4 lentelės duomenų galima spręsti, kad Alytaus rajone žemės ūkio paskirties žemės

naudojimo intensyvumo lygis yra šiek tiek didesnis, kaip kituose Alytaus apskrities rajonuose.

Lyginant su šalies deklaruotų žemės ūkio naudmenų procentu Alytaus rajone deklaruotų

naudmenų procentas yra ženkliai mažesnis – 50,6 procento. Lyginant su šalies vidurkiu, Alytaus

rajone žemės ūkio paskirties žemė naudojama ekstensyviau, o ūkių susiformavimo laipsnis –

mažesnis.

2011 m. sausio 1 d. Alytaus rajone ūkininkų ūkio registre įregistruoti 3194 ūkininkai.

Vidutinis ūkininko ūkio dydis – 8,37 ha žemės ūkio naudmenų (Lietuvoje vidutiniškai 19,5 ha),

iš jų vidutiniškai 8,9 ha privačios (nuosavos) žemės ir 0,8 ha – išsinuomotos žemės.

Žemės ūkio naudmenų kokybės vidutinis įvertinimas našumo balais, integruotas žemės ūkio

naudmenų dirvožemių kokybės, reljefo, vandens dirvožemiuose rėžimo ir kai kurių kitų gaminių




veiksnių rodiklis. Šio rodiklio silpnoji pusė, kad paskutinis žemės ūkio naudmenų kokybės

vertinimas buvo atliktas 1989 m. Nuo paskutinio vertinimo įvyko nemažai dirvožemių kokybės

ir žemės naudojimo pokyčių. Todėl žemės ūkio naudmenų kokybinio įvertinimo balai nevisiškai

realiai atspindi žemės kokybės lygį konkrečiuose žemės sklypuose, tačiau pakankamai

objektyviai atspindi žemės kokybės regioninius skirtumus.

Mažo našumo žemės ūkio naudmenų (įvertintų 32 našumo balais ir mažiau) dalis bendrame

žemės ūkio naudmenų plote, proc. 1999 m. atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad žemutinė

kritinė riba tarp mažo našumo ir vidutinio našumo žemės ūkio naudmenų yra 32 našumo balai.

Mažo našumo žemės ūkio naudmenų dalies rodiklis neblogai parodo konkrečios vietovės (pvz.,

rajono savivaldybės) žemės ūkio naudmenų pasiskaidimą pagal kokybę. Vienose savivaldybėse

žemės ūkio naudmenų kokybė santykinai tolygi, kitose šių naudmenų kokybė labai įvairuoja.

Alytaus rajono teritorijoje našumo balas (patikslintas) svyruoja nuo 29,7 iki 41,2.

Žalienų (natūralių pievų ir ganyklų bei daugiamečių žolių) dalis žemės ūkio naudmenose.

Žalienomis dažniausiai užimtos mažiau derlingos, arimams netinkamos žemės. Žalienų

naudojimo intensyvumas yra daug mažesnis negu ariamosios žemės ir tai turi įtakos

ūkininkavimo palankumui. Alytaus rajono teritorijoje pievos ir ganyklos sudaro 21,0 procento

visų žemės ūkio naudmenų ploto.

Žemės ūkio naudmenų našumą nusako jose galimos išauginti augalinės produkcijos

kiekis. Šią produkciją išreiškus palyginamuoju rodikliu – pašariniais vienetais – ir nustačius

vidutinę pasėlių struktūrą bei galimą gauti šių žemės ūkio augalų derlių esant vidutinėms šalies

sąlygoms (tręšimui, dirvų sukultūrinimui, agrotechnikai), visi dirvožemiai įvertinti našumo

balais. Našumo balas taip pat priklauso nuo žemių melioracinės būklės ir dirvožemio

agrocheminių savybių. Atskirose rajono seniūnijose pastebima tam tikra priklausomybė nuo

žemės ūkio naudmenų našumo (žemės derlingumo) ir teritorijos įsavinimo žemės ūkiui laipsnio

(2.5 lentelė).

2.5 lentelė. Alytaus rajono seniūnijų žemės naudojimo rodikliai

Našumo balas Eil. Nr. Seniūnijos nepatikslintas* patikslintas**

Ž.ū.naudm. %.b.plote***

Tenka 1 gyv. ž.ū.

naudm. ha 1 2 3 4 5 6

1. Simno 44,8 40,8 85,4 3,6

2. Krokialaukio 44,1 41,2 90,9 3,2

3. Alytaus 40,4 37,3 86,4 2,0

4. Butrimonių 38,5 34,7 83,9 2,3




Našumo balas Eil. Nr.

Seniūnijos nepatikslintas* patikslintas** Ž.ū.naudm.

%.b.plote***

Tenka 1 gyv. ž.ū.

naudm. ha

5. Alovės 37,4 34,3 81,8 2,5

6. Miroslavo 37,1 34,0 86,6 2,7

7. Punios 36,8 33,2 85,8 2,6

8. Daugų 35,5 31,9 71,8 3,2

9. Pivašiūnų 34,7 29,7 76,7 3,5

10. Raitininkų 33,7 29,8 77,9 3,3

11. Nemunaičio 33,6 30,6 75,3 2,1

Pastabos:

* nepatikslintas našumo balas apskaičiuotas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų

vidutinius duomenis.

** patikslintas našumo balas apskaičiuotas įvedus pastabas dėl sausinimo sistemų kokybės ir dirvų reakcijos

(pH) padidėjimo.

*** iš bendro ploto išminusuoti valstybiniai miškai.

Bendrojo plano pagrindiniai tikslai – suplanuoti savivaldybės teritorijos tvarkymą

ilgalaikei perspektyvai, nustatyti žemės naudojimo prioritetus ir ūkinės veiklos kryptis.

Neįgyvendinus Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano galimi septyni

pagrindiniai pokyčiai:

1. Išsibalansuos ūkio plėtra, nebus panaudota rajono teritorija pagal poreikius žemės

ūkio, miškų ūkio ir kitai veiklai.

2. Nebus išsaugotos derlingos žemės, žemės ūkio veiklai.

3. Neefektyvus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas, atsižvelgiant į jos

dirvožemių savybes ir žemės ūkio produkcijos poreikį.

4. Nestabilus miškingumo padidėjimas ar sumažėjimas, ypač svarbiausiose gamtinio

karkaso zonose.

5. Nebus išsaugota kraštovaizdžio įvairovė ir rekreaciniai ištekliai.

6. Nebus didinamas agrarinių teritorijų ekologinis stabilumas (ekologinės ir

tausojamosios žemdirbystės sistemos).

7. Neoptimizuota žemės naudmenų struktūra, atsižvelgiant į atskirų teritorijų

gamtinius-geografinius ypatumus ir gamtos išteklių apsaugos reikalavimus ir kt.




3. TERITORIJOS KURIOS GALI BŪTI REIKŠMINGAI PAVEIKTOS,

APLINKOS CHARAKTERISTIKOS

3.1. Saugomos teritorijos Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje

Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje gausu saugomų teritorijų, kurios užima apie 16,9

tūkst. ha, tai sudaro apie 12 % visos teritorijos. 3.1 grafike bendras saugomo teritorijų plotas

nevertinant, kad viena kitą dengia, sudaro 54 794,83 ha. Didžiausios saugomos teritorijos

Alytuje yra Natura2000 teritorijos, Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno kilpos ir Metelių

regioninių parkų dalys, dalis Dzūkijos nacionalinio parko bei draustiniai: Pivašiūnų ir Sudvajų

geomorfologiniai, Vidzgirio ir Balkasodžio botaniniai, Sabališkių ir Varčios pedologiniai.

14798,4

10228,76

8049,68

6934

6192,34

5954,03

2552,42

85,2

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000

BAST

PAST

Draustiniai

Biosferos rezervatai

Regioniniai parkai

Rezervatai

Nacionaliniai parkai

Gamtos paveldo objektai

26%

19%

15%

13%

11%

11%5% 0%

BAST PAST Draustiniai

Biosferos rezervatai Regioniniai parkai Rezervatai

Nacionaliniai parkai Gamtos paveldo objektai

3.1 pav. Saugomos teritorijos Alytaus rajono savivaldybėje

Parengtas Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, teritorijų planavimas

saugomose teritorijose ir Natura2000 teritorijose, nebus reglamentuojamas bendruoju planu. Šiuo

atveju teritorijų planavimą saugomose teritorijose ir Natura2000 teritorijose reglamentuoja

žemesnio teritorijų planavimo lygmens dokumentai, teisės aktai, LR Vyriausybės nutarimai,

aplinkos ministro įsakymai ir regioninių bei nacionalinių parkų apsaugos reglamentai.

Saugomose teritorijose teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai pateikti

adresu: http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/58.

Natura2000 teritorijose teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai pateikti

adresu: http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/74.

3.1.1. Valstybinės saugomos teritorijos

Alytaus rajone valstybinės saugomos teritorijos užima 17365,36 ha teritorijos, į kurias

įeina valstybiniai draustiniai, gamtos paveldo objektai, Dzūkijos nacionalinis parkas, regioniniai

parkai ir Žuvinto biosferos rezervatas. Detalesnė informacija apie valstybines saugomas

teritorijas pateikta 3.1 lentelėje.




3.1 lentelė. Valstybinės saugomos teritorijos Alytaus rajone

Eil. Nr.

Saugomos teritorijos pavadinimas

Visas plotas,

ha

Plotas Alytaus r.

(ha)

Priklausomybė saugomai teritorijai

Valstybiniai draustiniai Geomorfologiniai

1. Pivašiūnų geomorfologinis draustinis

447,30 447,24

2. Sudvajų geomorfologinis draustinis

296,82 296,82

Pedologiniai

1. Sabališkės pedologinis draustinis

129,97 129,97

2. Varčios pedologinis draustinis 96,51 96,51

Botaniniai

1. Balkasodžio botaninis draustinis 243,11 243,11

2. Vidzgirio botaninis draustinis 388,76 388,76

Gamtos paveldo objektai Rieduliai

1. Didysis Dzūkijos akmuo - -

2. Dūdiškių akmuo - -

3. Raudonasis akmuo - -

Atodangos

1. Alovės atodanga 0,54 0,54

2. Nemunaičio atodangos - -

Geomorfologiniai

1. Galvino gūbrys 39,15 39,15

2. Panemuninkų skardis 40,43 40,43

Hidrogeologiniai

1. Druskelės šaltinis - -

2. Nemunaičio mineralinė versmė - -

Hidrografiniai

1. Bedugnis (ežeras) 5,07 5,07

Botaniniai

1. Punios šilo ąžuolai (4 vnt) - -

2. Storas Punios šilo ąžuolas - - Nemuno kilpų regioninis parkas

3. Punios šilo pušis (aukščiausia Lietuvos pušis)

- - Nemuno kilpų regioninis parkas

4. Žvirgždėnų pušis - -

5. Norkūnų miško eglė (aukščiausia Lietuvos eglė)

- - Balkasodžio botaninis draustinis

6. Senoji Geisčiūnų kriaušė - -




Eil. Nr.


Visas plotas,

ha

Plotas Alytaus r.

(ha)


Nacionaliniai parkai

1. Dzūkijos nacionalinis parkas 58521,76 2551,42

Regioniniai parkai

1. Aukštadvario regioninis parkas 17032,43 0,15

2. Metelių regioninis parkas 17720,69 2275,95

3. Nemuno kilpų regioninis parkas 25352,26 3916,24


1. Žuvinto biosferos rezervatas 18789,69 6934,00

3.1.2. Savivaldybių saugomos teritorijos

Alytaus rajone savivaldybių saugomos teritorijos užima tik 0,13 ha teritorijos, į kurią

įeina Ilgininkų botaninis-zoologinis draustinis. Detalesnė informacija apie savivaldybių

saugomas teritorijas pateikta 3.2 lentelėje.

3.2 lentelė. Savivaldybių saugomos teritorijos Alytaus rajone

Eil. Nr.


Visas plotas,

ha

Plotas Alytaus r.

(ha)


Savivaldybių draustiniai

Botaniniai-zoologiniai

1. Ilgininkų botaninis-zoologinis draustinis

112,47 0,13

3.1.3. Konservacinės zonos esančios kompleksinėse saugomose teritorijose

Alytaus rajone konservacinės zonos, esančios kompleksinėse saugomose teritorijose

užima 12788,80 ha teritorijos, į kurias įeina rezervatai ir draustiniai . Detalesnė informacija apie

konservacinės zonos teritorijas pateikta 3.3 lentelėje.

3.3 lentelė. Konservacinės zonos esančios kompleksinėse saugomose teritorijose

Eil. Nr.


Visas plotas, ha

Plotas Alytaus r.

(ha)


Rezervatai

Gamtiniai

1. Obelytės gamtinis rezervatas 607896,02 60,79 Metelių regioninis parkas

2. Punios šilo gamtinis rezervatas

4512409,36 451,24 Nemuno kilpų regioninis parkas

3. Žuvinto gamtinis rezervatas 59828175,26 5442,00 Žuvinto biosferos rezervatas

Draustiniai




Eil. Nr.


Visas plotas, ha

Plotas Alytaus r.

(ha)


Geomorfologiniai

1. Pakrykštės geomorfologinis draustinis

526,26 476,88 Dzūkijos nacionalinis parkas

Hidrografiniai

1. Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis


2. Dusios hidrografinis draustinis 2341,71 0,83 Metelių regioninis parkas

Botaniniai

1. Liepakojų botaninis draustinis 52,83 52,83 Žuvinto biosferos rezervatas

2. Rinkotų botaninis draustinis 99,11 0,02 Metelių regioninis parkas

Botaniniai-zoologiniai

1. Kiaulyčios botaninis-zoologinis draustinis

730,44 496,47 Žuvinto biosferos rezervatas

2. Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis


3. Verknės botaninis-zoologinis draustinis

418,96 0,15 Aukštadvario regioninis parkas

Kraštovaizdžio

1. Kalniškės kraštovaizdžio draustinis

931,71 1,95 Metelių regioninis parkas

2. Lizdų kraštovaizdžio draustinis


3. Metelių kraštovaizdžio draustinis

4223,86 1532,20 Metelių regioninis parkas

4. Nemuno kraštovaizdžio draustinis


5. Punios kraštovaizdžio draustinis


3.1.4. „Natura 2000“ teritorijos

Alytaus rajone paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) sudaro 10228,76 ha

teritorijos. Detalesnė informacija apie paukščių apsaugai svarbias teritorijas (PAST pateikta 3.4

lentelėje.

3.4 lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)

Eil. Nr.

Saugomos teritorijos

pavadinimas

Plotas Alytaus r.

(ha)

Pastabos dėl paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribų

1. Metelių, Dusios ir Ofelijos ežerai

609,50 Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima dalį saugomos teritorijos




2. Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės

6934,00

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Žuvinto biosferos rezervato ribomis, išskyrus žemės ūkio bei kitos paskirties prioriteto funkcines zonas

3. Dainavos giria 2551,42

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Dzūkijos nacionalinio parko ribomis, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kitos paskirties prioriteto funkcines zonas

4. Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio

133,84 Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima dalį saugomos teritorijos

Alytaus rajone buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) sudaro 14788,4 ha

teritorijos. Detalesnė informacija apie buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST pateikta 3.5

lentelėje.

3.5 lentelė. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST)

Eil. Nr.

Saugomos teritorijos

pavadinimas

Plotas Alytaus r.

(ha) Pastabos dėl vietovių ribų

1. Metelių regioninis parkas

2149,40 Ribos sutampa su Metelių regioninio parko ribomis, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kito paskirties prioriteto funkcines zonas

2. Dainavos giria 2551,42 Ribos sutampa su Dzūkijos nacionalinio parko ribomis, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kito paskirties prioriteto funkcines zonas

3. Žuvinto ežeras ir Buktos miškas

6930,11 Ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis

4. Norūnų miškas 243,11 Ribos sutampa su Balkasodžio botaninio draustinio ribomis

5. Vidzgirio miškas

1,14 Ribos sutampa su Vidzgirio botaninio draustinio ribomis

6. Verknės vidurupys

0,15 Ribos sutampa su Aukštadvario regioninio parko Verknės botaninio-zoologinio draustinio ribomis

7. Nemuno kilpos 211,07 Patenka į Nemuno kilpų regioninį parką (dalis Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinio draustinio)

8. Punios šilas 2702,00 Ribos sutampa su Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo botaninio-zologinio draustinio ir Punios šilo rezervato ribomis

Šiose saugomose teritorijose, taip pat ekologinės apsaugos zonose žemės naudojimas

reglamentuojamas specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir jose bendrojo plano

sprendinių žymesnio neigiamo poveikio nenumatoma.




Didžiausi pokyčiai gali būti žemės ūkio naudmenose, kurios naudojamos ekstensyviai

arba išvis nenaudojamos (apleistos). Tai būdinga teritorijose, kuriose yra neveikiančios drenažo

sistemos (2,6 tūkst. ha arba 6,3 proc. visos melioruotos žemės), arba teritorijose, kuriose nėra

ūkininkaujančių asmenų dėl nepalankių ekonominių sąlygų (per maža gamybinė bazė,

nepakankamas valstybės rėmimas) ar demografinių ypatumų (žemė yra nutolusiose

gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena daugiausia senyvo amžiaus žmonės).

3.2. Kultūros paveldo objektai ir teritorijos Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje

Kultūros paveldo teritorinės apsaugos aspektu bendrojo plano lygmenyje svarbiausi

kultūros paveldo objektų sankaupos arealai yra susiklostę Dzūkijos nacionalinio parko ir

Nemuno kilpų regioniniame parke, Alytaus rajono teritorijos pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse,

panemunių areale aplink Alytų bei panemunių šiaurinėje zonoje. Objektų, esančių Dzūkijos

nacionalinio parko ir Nemuno kilpų bei Metelių regioniniuose parkuose, kultūros paveldo

objektų tvarkyba reguliuojama jų apsaugos reglamentais, parkų funkcinio zonavimo schemomis,

specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis.

Didžiausi pokyčiai, menkinantys teritorijos kultūrinę vertę, prognozuojami teritorijose,

pasižyminčiose kultūrine ir estetine kraštovaizdine verte, tačiau neturinčiose apsaugos statuso

(istorinio kraštovaizdžio arealuose, etnoarchitektūros verte pasižyminčiose kaimo gyvenvietėse)

bei statinių kompleksuose (dvarų sodybose), kurių dabartinis naudojimas neatitinka jų kultūrinės

vertės.

Alytaus rajono savivaldybės bendrajame plane išskirtų paveldo objektų sankaupos arealų

kultūrinės vertės išsaugojimo nuostatos turėtų būti detalizuotos ir įgyvendinamos šių teritorijų

apsaugos specialiaisiais ir atskirų vietovių detaliaisiais planais. Nekilnojamojo kultūros paveldo

objektų tvarkyba vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str.

Apsaugos reglamentais nustatomi paveldosaugos reikalavimai (įstatymo 2 str. 1 dalis).

Apsaugos reglamentai (tipiniais reglamentai, jei individualūs reglamentai neparengti), sudaromi

ir išduodami jų valdytojams per 20 darbo dienų nuo valdytojų raštiškų prašymų gavimo dienos

Kultūros paveldo departamente (jo teritoriniame padalinyje) ar Savivaldybės paveldosaugos

padalinyje (LR Kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. ĮV-154 Dėl

nekilnojamojo kultūros paveldo objekto pavyzdinio apsaugos reglamento patvirtinimo).

Naudojimo reikalavimai nustatomi kultūros vertybės pase (įstatymo 19 str. 1 dalis).

Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje 2012 m. vasario 27 d. duomenimis buvo 341

nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ir objektai. Bendrojo plano rengėjai išskyrė 257

teritorijas ir objektus, kurie gali būti reikšmingai paveikti.




Detalesnė informacija apie nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijas ir objektus pateikta

2 priede.

3.3. Gamtinis karkasas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje

Parengus Alytaus rajono bendrąjį planą, pagrindiniame žemės naudojimo reglamentų

brėžinyje ir aiškinamajame sprendinių rašte detalizuoti priemiestinių teritorijų žemės sklypų

būdai ir pobūdžiai bus parengti vadovaujantis LR AM 2010-07-16 įsakymu Nr. D1-624 ir

patvirtintais Gamtinio karkaso nuostatais (Žin., 2010, Nr. 87-4619), t.y. gamtinio karkso

formavimo, apsaugos ir tvarkymo sprendiniai detalizuojami nustatyta tvarka parengtomis ir

patvirtintomis gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemomis arba

specialiaisiais kraštovaizdžio planais, apimančiais teritoriją, ne mažesnę, negu kaimo

gyvenamoji vietovė ar miesto dalis.

Rengiamoje Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano korektūroje nenumatoma keisti

gamtinio karkaso teritorijų (3.2 pav.), kurios buvo patvirtintos 2009 metais Alytaus rajono

teritorijos bendrajame plane (patvirtintas Alytaus r. tarybos 2009 m. kovo 24 d. Nr. K-79). Jeigu

tikslinant bendrąjį planą atsiras poreikis tikslinti gamtinio karkaso teritorijas, papildomai bus

informuojamas LR AM RAAD ir numatyta tvarka derinami bendrojo plano sprendiniai.

3.2 pav. Gamtinis karkasas Alytaus rajono savivaldybėje




Gyvenamųjų vietovių ribos

Pelkės

Kitos teritorijos

Naudingų iškasenų telkiniai

Kitos teritorijos:

Saugomos teritorijos:

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)


Draustiniai

Rezervatai

Parkai

Geomorfologiniai GPO

Buferinės apsaugos zonos

Hidrografiniai GPO

Kompaktiško užstatymo gyvenamosios teritorijos

Gamtinis karkasas

Mikroregioninės svarbos migracijos koridoriai

Mikroregioninės svarbos vidiniai stabilizavimo arealai

Nacionalinės svarbos geoekologinės takoskyros

! ! ! ! Nacionalinės svarbos migracijos koridoriai

! ! ! ! Regioninės svarbos migracijos koridoriai

Regioninės svarbos vidiniai stabilizavimo arealai

Tarptautinės svarbos geoekologinės takoskyros

Geoekologines takoskyros

Migracijos koridoriai

Vidinio stabilizavimo arealai

Gamtinio karkaso dalių svarbaGeologinės takoskyros

Migracijos koridoriai

Vidiniai stabilizavimo arealai:

Gatvės, gruntkeliai

Asfalto dangos keliai

Žvyro dangos keliai

Geležinkeliai

Susisiekimo infrastruktūros teritorijos:

Upės, upeliai, kanalai

Eksplikacija:

Vandens ūkio paskirties žemė:

Bendrojo naudojimo vandens telkiniai

Ekosistemas saugantys vandens telkiniai

Rekreaciniai vandens telkiniai

Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai

Miškų ūkio paskirties žemė




4. SU PLANU SUSIJUSIOS APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS

Žemės naudojimo sprendinių įgyvendinimu susijusios problemos yra bendro pobūdžio ir

būdingos taip pat ir kitų bendrojo plano dalių sprendinių įgyvendinime. Bendrojo plano rengimas

yra tęstinis procesas reikalaujantis koregavimo reaguojant į besikeičiančią situaciją. Patvirtintas

bendrasis planas ir toliau turi būti tobulinamas ir papildomas pagal poreikį. Po 10 metų (sprendinių

galiojimo laiko) jis turi būti iš esmės peržiūrimas ir esant poreikiui, keičiamas.

Pagrindinės problemos yra nepakankamas visuomenės aktyvumas ir dalyvavimas rengiant

koncepciją ir sprendinius. Nepakankamai gerai veikianti įstatyminė ir normatyvinė bazė, stabdanti

žemės dokumentų, projektų rengimo ir įteisinimo procesus bei ribotos savivaldybės finansinės

galimybės.

Tikslinant Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą galima išskirti tokias

pagrindines aplinkos apsaugos problemas:

1. Nereguliuojamas žemės naudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai dėl dirvą

alinančių žemės ūkio augalų auginimo blogėja dirvožemių ūkinės savybės, didėja

grėsmė vandens telkinių taršai nitratų junginiais.

2. Ekstensyvus agrarinių teritorijų naudojimas, kai dėl savaiminio jų apaugimo

krūmais ir mišku bei vienkiemių sodybų nykimo blogėja kraštovaizdžio, ypač

rekreacinėse teritorijose, estetinis vertingumas.

3. Nereguliuojamas teritorijos užstatymas, kai nesant planingai išdėstytų komunikacijų

ir kaimo gyvenviečių sistemos atskiri žemės sklypai užstatomi ekologiniu požiūriu

jautriose vietose, didinant saugomų teritorijų ir vandens telkinių taršą ar natūralių ir

kultūrinių kraštovaizdžio vizualinę taršą.




5. TARPTAUTINIU, EUROPOS BENDRIJOS ARBA NACIONALINIU

LYGMENIU NUSTATYTI APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI

Pagrindiniai Europos Sąjungos (toliau ES) tikslai aplinkos apsaugos srityje yra išsaugoti,

saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą, apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos

išteklius. Aukščiausiu prioritetu laikomas biologinės įvairovės išsaugojimas, tam sukurtas saugomų

teritorijų tinklo „Natura2000“ įgyvendinimą, pagrista Paukščiu Direktyva (79/409/EEC) ir

Buveinių Direktyva (92/43/EEC). Klimato kaitos problemos sprendimas ir atmosferos oro apsauga

laikoma kitomis prioritetinėmis kryptimis. Vis didesnis dėmesys skiriamas ir vandens kokybei.

Daug tikslų, kurie gali būti įgyvendinti bendrajame plane atitinka darnaus vystymosi koncepcija.

Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime

Rio de Žaneire 1992 metais. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai

komponentai –aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymąsis.

LR teritorijų planavimo įstatymas. Bendrajame plane bus įgyvendinti visi įstatyme (3

straipsnis) numatyti tikslai, nes Alytaus rajono teritoriją siūloma naudoti racionaliau (plėtra

kompaktiška, tik vidinėse teritorijose), saugant gamtos išteklius ir kultūros paveldo vertybes.

Siūlomas rajono planas turėtų pagerinti vidaus gyvenimo sąlygas (sutvarkyta žemės paskirtis,

centralizuoti tinklai) ir skatinti investicijas (numatytos komercinės ir rekreacinės paskirties

teritorijos). Planas rengiamas derinant socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą.

LR teritorijos bendrasis planas. Bendrajame plane bus įgyvendintos plane suformuluotos

generalinio bendrojo plano principo prielaidos (4 straipsnis): „kuo geriau panaudoti turimą šalies

teritorijos potencialą <...> nedaryti žalos teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai“, remiantis

aukščiau minėtomis priemonėmis (kompaktiškumas ir centralizuoti tinklai).

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Bendrajame plane bus įgyvendintas strategijoje

suformuluotas teritorijų vystymosi tikslas (190): „<...> užtikrinti tolygų šalies teritorinį vystymąsi,

palankias socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje Lietuvos

teritorijoje“, remiantis aukščiau minėtomis priemonėmis (kompaktiškumas, komercinės ir

rekreacinės paskirties teritorijos bei centralizuoti tinklai).

Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa 1600/2002/EB. Bendrajame plane bus

įgyvendintas programoje suformuluotas tikslas (2 straipsnis): „ gerinti išteklių efektyvumą ir atliekų

tvarkymą, kad būtų sukurti labiau tvarios gamybos ir vartojimo modeliai“, remiantis aukščiau

minėtomis priemonėmis (kompaktiškumas ir centralizuoti tinklai).

Kioto protokolas. Bendrajame plane bus įgyvendintas protokole suformuluotas tikslas (2

straipsnis): „skatinti tvarią plėtrą ir laikytis kiekiais numatytų įsipareigojimų, riboti ir mažinti




išmetamus teršalus“, remiantis aukščiau minėtomis priemonėmis (kompaktiškumas ir centralizuoti

tinklai).

Rengiant Alytaus rajono bendrąjį planą atsižvelgtą į Lietuvos Respublikos ratifikuotoje

Europos kraštovaizdžio konvenciją (Žin., 2002, Nr. 104-4621), kurioje numatyta skatinti

kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos bendradarbiavimą

kraštovaizdžio klausimais (3 str.); įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos

sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.);

integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei savo kultūros,

aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį,

galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.); nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į

suinteresuotų dalyvių ir atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6Cb str.).

Aplinkos apsaugos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Nr.

IXP-1794, 2001 07 22):

• Generalinis bendrojo plano principas yra šalies teritorijos subalansuotos raidos

užtikrinimas, sudarant šias strategines visuomenės ir ūkio vystymosi prielaidas (4.1 str.):

kuo geriau panaudoti turimą šalies teritorijos potencialą; nedaryti žalos šalies teritorijos

gamtinei bei kultūrinei aplinkai; nepažeisti dabartinės ir būsimų kartų teritorinių

interesų; koordinuoti teritorijos naudojimą ir apsaugą šalies lygiu (kartu atsižvelgiant į

visos Europos pastangas); išsaugoti bei stiprinti šalies teritorijos savitumą.

• Numatytoms šalies raidos strateginėms kryptims realizuoti numatoma konkretizuotų

bendrųjų strateginių teritorijos raidos tikslų sistema ekologinėje plotmėje (4.3.3 str.):

išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės

apsaugos, gamtinio karkaso palaikymo sistemą; šalies ir regionų savitumus

formuojančioms gamtinėms ir kultūrinėms aplinkos vertybėms garantuoti efektyvią

apsaugą ir racionalų naudojimą; užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų kraštotvarkos

programų realizavimą.

• Kiti teritorijos raidos tikslai būtų optimizuoti urbanistinę sistemą, kraštovaizdžio ir

biologinės įvairovės apsaugą, kultūros paveldo, gamybos bei rekreacinių teritorijų

naudojimą ir socialinės–kultūrinės bei techninės infrastruktūros teritorinę plėtrą. Iš jų

savo erdvine orientacija išskirtini kraštovaizdžio apsaugos tikslai (4.4 2 str.): gamtinio

karkaso teritorijų ekologinio visavertiškumo užtikrinimas bei kraštovaizdžio įvairovės ir

vertybių išsaugojimas; biologinės įvairovės išsaugojimo bei biotos išteklių racionalaus

naudojimo užtikrinimas; gamtinės rekreacinės aplinkos racionalaus naudojimo ir

apsaugos užtikrinimas; litosferos ir hidrosferos išteklių naudojimo bei apsaugos




optimizavimas; gamtinės aplinkos sveikumo (kokybės) užtikrinimas; kraštovaizdžio

kultūrinių vertybių išsaugojimas.

Aplinkos apsaugos tikslai numatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme

(Žin., 2004, Nr.21-617):

• išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą;

• formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti

geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas;

• saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo

vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius;

• formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai

palaikyti arba jai atkurti.

Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215), kurio

paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių

želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo

pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų

gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas.

Pagrindiniai tikslai, kurie yra nustatyti kultūros vertybių apsaugai teritorijos bendrojo plano

lygmenyje:

1. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje

(Žin., 2002, Nr. 104-4621):

• Įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų

bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.);

• Integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką

bei savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į

kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.);

• Nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir

atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6Cb str.).

Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos architektūros paveldo

apsaugos konvencijoje (Žin., 1999, Nr. 100-2896):

• Įgyvendinti integruotą saugojimo politiką, kuri architektūros paveldo apsaugą

apibrėžtų kaip esminį planavimo tikslą (10 str. 3 dalis), skatintų architektūros

paveldo restauravimo ir priežiūros programas (10 str. 2 dalis).




• Skatinti saugomų objektų panaudojimą įvertinant šiuolaikinio gyvenimo reikmes

(11 str.).

Tikslai, nustatyti Lietuvos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852):

• Kraštovaizdžio kultūrinių vertybių išsaugojimas (4 str., 4.6 dalis);

• Kultūrinio turizmo plėtojimas, apimantis atitinkamų planų rengimą bei reikalingos

infrastruktūros užtikrinimą (I skyrius, 2 str., 33 dalis).

Rengiant Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūrą, į aukščiau

nurodytus programinių dokumentų tikslus atsižvelgta numatant kultūros paveldo objektų naudojimo

ir tvarkybos prioritetus pagal jų vertingąsias savybes ir teritorinį kultūrinį potencialą.




6. GALIMOS REIKŠMINGOS TEIGIAMOS IR NEIGIAMOS PASEKMĖS

APLINKAI

Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas rengiamas siekiant,

patikslinti Alytaus rajono bendrojo plano iki 2015 m žemės naudojimo reglamentavimą bei

įgyvendinimo tvarką, detalizuoti Alytaus rajono bendrajame plane iki 2015 m nustatytų

priemiestinių teritorijų žemės sklypų būdus ir pobūdžius bei patikslinti Alytaus rajono bendrajame

plane iki 2015 m nustatytų priemiestinių teritorijų skaičių ir ribas.

Suformuluoti tikslai ir uždaviniai yra skirti parengti žemės naudojimo dalies sprendinius.

Žemės naudojimo reglamentavimas yra neatskiriama dalis nuo socialinės-ekonominės, urbanistinės,

kultūros paveldo, gamtinio karkaso, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros.

Siekiant, kokybiškai parengti užsibrėžtus tikslus galimas reikšmingas teigiamas ir neigiamas

pasekmes aplinkai turime išnagrinėti ir kitoms bendrojo plano dalims.

6.1. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su urbanistine plėtra, ilgalaikių teigiamų ir

neigiamų pasekmių įvertinimas

Alytaus rajono bendrojo plano aprobuota ir patvirtinta Alytaus rajono tarybos „Tolygios

plėtros“ alternatyva, leis pasiekti ilgalaikes teigiamas pasekmes:

Teritorijos vystymo darnai:

• Alytaus rajono plėtra vyktų siekiant aiškios vizijos;

• išryškėtų ir būtų papildyta rajono kompozicinė struktūra, skirtingo rango aptarnavimo

centrų sistema;

• plėtojant rajoną būtų atsižvelgta į įvairius kriterijus, ne tik ekonominį – rinkos kriterijų;

Ekonominei aplinkai:

• sustiprėtų aptarnavimo objektų tarpusavio veiklos koordinacija, jų ekonominis

efektyvumas;

• komercinių objektų plėtra vyktų greta susisiekimu ir inžinerine įranga aprūpintų

teritorijų racionaliai išvystant ir atnaujinant esamą infrastruktūrą;

Socialinei aplinkai:

• pagerėtų aptarnavimo centrų pasiekiamumas, racionaliai juos paskirsčius teritorijoje;

• sustiprėtų rajono įvaizdis, padidėtų gyvenamosios aplinkos patogumas ir patrauklumas;

• būtų sudarytos galimybės būstu apsirūpinti įvairių socialinių sluoksnių gyventojams

(sodų konversija, nauja mažaaukštė statyba);




Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui:

• plėtra būtų sukoncentruota aplink jau paveiktas urbanizacijos teritorijas;

• gamtinė aplinka, kur tai įmanoma, būtų panaudota žmonių poilsiui, teritorijos būtų

pritaikytos ir įrengtos, kad sumažinti galimą neigiamą poveikį;

6.2. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su socialine-ekonomine plėtra, ilgalaikių teigiamų ir


Poveikis ekonominei aplinkai

Inžinerinė infrastruktūra, jos organizacija ir veikimas, gali būti laikoma pagrindu, kuris

leidžia teikti kokybiškas viešąsias paslaugas gyventojams, turistams ir kitiems verslo subjektams ir

tokiu būdu skatinti ekonominę Alytaus rajono plėtrą.

Gyvenamųjų namų modernizavimas, išplėsta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, želdinių

ir žaliųjų teritorijų plėtra pagerins gyventojų gyvenimo sąlygas ir aplinkos kokybę. Siūlomos

priemonės padės išsaugoti Alytaus rajono kultūros paveldą. Alytaus rajono aplinkos sutvarkymas ir

turizmo sektoriaus plėtra padidintų į Alytaus rajoną atvykstančių turistų skaičių ir tuo pačiu iš

turizmo paslaugų gaunamas pajamas.

Poveikis socialinei aplinkai

Siekiant konkuruoti regione reikia Alytaus rajone ir Alytaus mieste išlaikyti esamus

gyventojus, pritraukiant jaunus, darbingus žmones. Šiems siekiams įgyvendinti svarbu sukurti

darnią socialinę aplinką – materialines, dvasines ir kultūrines žmonių gyvenimo, vystymosi ir

veiklos sąlygas. Palanki socialinė aplinka didžia dalimi nulemia rajono gyvenimo kokybę, kuri yra

esminė pritraukiant ir išlaikant žmones, sudaro galimybę tenkinti pagrindinius gyventojų poreikius

(švietimo, ugdymo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, verslumo skatinimo).

Gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio ir neigiamo

migracijos saldo leidžia prognozuoti nepalankią tendencija: darni socialinės infrastruktūros plėtra

bei sklaida gali vystytis lėtai.

Darni gyvenamųjų teritorijų infrastruktūros plėtra bus užtikrinta pritraukiant privataus

kapitalo išteklius.

Subalansavus socialinius ir ekonominius elementus bus išryškintas Alytaus rajono

savitumas ir patrauklumas, didės Alytaus rajono, kaip rajono įvaizdis, bendrasis ekologinis

tvarumas, ekosistemų dinaminis stabilumas ir biologinė įvairovė, tai padidins turistų srautus.

Alytaus rajono bendrajame plane numatomas subalansuotas įvairių resursų panaudojimas, kartu

mažinant aplinkos taršą iš atskirų šaltinių.




Poveikis teritorijos vystymo darnai

Įgyvendinus BP socialinės – ekonominės dalies sprendinius, tikimasi:

1. Išlaikyti teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą

(subalansuotą plėtrą);

2. Gerinant socialines sąlygas, keliant būsto ir gyvenamosios aplinkos kokybę;

3. Formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai

palaikyti arba ją atkurti, panaudojant žmonių poilsiui ir turizmo plėtrai;

4. Plėtoti socialinę infrastruktūrą ugdančią žmoniškuosius išteklius, t. y. vystyti

formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigas, stiprinti kultūrinę veiklą, skatinti

investicijas socialiniam ekonominiam vystymui.

Planuojama teritorijos socialinės – ekonominės plėtros nauda:

1. Vyks ne stichiškai, o pagal poreikį ir galimybes pasirinktose plėtros kryptyse,

numatant plėtros etapus.

2. Nustačius konceptualiai svarbiausius socialinės ekonominės dalies reglamentus, būtų

sukurtos prielaidos išlaikyti darniosios plėtros visuotinai pripažintus principus,

priemones ir būdus, kiek tai leidžia bendrojo planavimo lygmens dokumentas.

6.3. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su gamtinės aplinkos plėtra, ilgalaikių teigiamų ir


Alytaus rajono bendrojo plano koncepcijoje teikiamų želdynų sistemos vystymo ir gamtinio

karkaso formavimo sprendinių įgyvendinimas sąlygotų ilgalaikes teigiamas (tiesiogines ir

netiesiogines) pasekmes:

Teritorijos vystymo darnai

Padės sukurti vientisą gamtinį karkasą bendrame erdviniame rajono, miestų ir priemiesčių

kraštovaizdžio kontekste. Užtikrins vieno iš darnaus vystymosi komponentų (gamtinės aplinkos)

integravimą į bendrą rajono sistemą. Želdynų plotai rajono teritorijoje gerins ekologinę rajono

būklę, aplinkos sveikumą. Ekologinio stabilizavimo teritorijos efektyviai kompensuotų urbanistinio

– komercinės, pramoninės zonų vystymo poveikį, užtikrintų gyvenamosios aplinkos sveikumą

(kokybę).

Ekonominei aplinkai

Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano gamtinės dalies sprendiniai neįtakos ekonominės

rajono plėtros. Šiek tiek papildomų lėšų pareikalaus urbanizuojamoms priemiestinėms teritorijoms

rengtini specialieji kraštovaizdžio planai.




Socialinei aplinkai

Tinkamai tvarkant Alytaus rajono želdynus, ekologinė situacija rajone gerės, pritrauks

naujus gyventojus, turistus taip pat pagerės bendras rajono įvaizdis, tai gali įtakoti ne tik spartesnį

teritorijos ekonominį ir socialinį vystymąsi.

Gamtinės dalies sprendinių įgyvendinimui reikės sukurti naujų darbo vietų, susidarys

didesnės darbo apimtys želdinius ir želdynus prižiūrintiems žmonėms, taip pat bus užtikrintas

rajono želdinių sutvarkymas, tuo pačiu rajono įvaizdžio gerėjimas.

Atskiroms socialinėms grupėms sprendiniai įtakos neturės. Bendrą visuomeninį gyvenimą

gali paveikti naujų bendrojo naudojimo žaliųjų erdvių atsiradimas teigimai įtakos visus rajono

gyventojus, nes bus daugiau galimybių ilsėtis gamtoje artimojoje aplinkoje.

Žmonių sveikatą Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano gamtinės dalies sprendinių

įgyvendinimas veiks teigiamai, nes gerės rajono oro kokybė, o kartu ir bendra aplinkos kokybė.

Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Padėtų reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos plėtrą, saugotų gamtinį

kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius, užtikrintų esamų želdynų išsaugojimą, užtikrintų

gamtinio karkaso teritorijų ekologinį visavertiškumą ir teritorinį susietumą.

Oro kokybė Alytaus rajone pagerės, tinkamai prižiūrint esamus želdynų plotus. Rajono oro

užterštumo negalima įvertinti tiksliai, nes nėra vykdomas oro kokybės monitoringas, todėl oro

kokybė vertinama tik pagal teršalų emisijas į orą, o ne pagal kenksmingų medžiagų koncentracijas

ore, tačiau teršiančių orą medžiagų yra ir svarbu taršą kompensuoti. Tinkamas esamų želdynų plotų

prižiūrėjimas ir naujų želdinių vykdančių urboekologines funkcijas plėtra, plečiant gamybos ir

pramonės teritorijas, pagerins planuojamos teritorijos oro kokybę.

Paviršinių vandenų rajone vandens kokybės monitoringas nėra vykdomas, todėl numatyti

sprendinių įtaką vandens kokybei yra sunku nežinant tikslios dabartinės kokybės, tačiau gamtinės

dalies sprendiniai vandenų kokybę paveiks tik teigiamai. Bus sudarytos prielaidos upės bioįvairovės

gausėjimui, pagerėtų upės vagos pralaidumas, žuvų migracijos sąlygos, o kartu būtų suformuota

patraukli rekreacinė aplinka, be to sutvarkius upės pakrantes regionui būdinga augmenija, jose

ilgainiui susidarys pusiau natūralios ekosistemos, kurios padės užtikrinti bendrą rajono ekologinį

stabilumą.

Požeminių vandenų kokybei tiesioginės įtakos rajono teritorijos bendrojo plano gamtinės

dalies sprendiniai neturės.

Estetinė kraštovaizdžio kokybė Alytaus rajone pagerės įgyvendinus želdynų ir želdinių

apskaitos ir priežiūros sistemą, kuri padėtų vykdyti efektyvesnę jų būklės stebėseną. Svarbios




estetinės želdynų funkcijos yra sukurti apželdintas, ramias rajono erdves, kurios turi pabrėžti

gamtinės ir antropogeninės aplinkos teigiamas sąveikas.

Kapinėse augantys želdiniai taip pat atlieka urboekologines funkcijas. Alytaus rajono

teritorijos bendrojo plano gamtinės dalies sprendinių įgyvendinimas kapinių teritoriją paveiks

neutraliai, nes juose numatoma išlaikyti esamą būklę.

6.4. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su kultūros paveldo plėtra, ilgalaikių teigiamų ir


Alytaus rajono bendrojo plano sprendiniai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo

apsauga, žymia dalimi padės pasiekti ilgalaikes teigiamas pasekmes:

Teritorijos vystymo darnai:

• Labiau integruoti kultūros ir gamtos paveldo apsaugą;

• Atgaivinti ir pritaikyti lankymui Alytaus rajono kultūros paveldo objektus;

• Stiprinti istorinio rajono patrauklumą;

Ekonominei aplinkai:

• Skatinti kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtrą;

• Visuomenės poreikiams veiksmingiau naudoti rajono viešąsias erdves ir kultūros

paveldo objektus.

Socialinei aplinkai:

• Formuoti kultūrinį rajono įvaizdį;

• Stiprinti kultūrinio tapatumo ir pasididžiavimo savo rajonu nuostatas.

Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui:

• Padėti sukurti patrauklią ir kultūrine verte pasižyminčią rekreacinę aplinką rajone;

• Plėtoti pėsčiųjų ir dviračių trasas, siejančias vertingą gamtinę aplinką ir kultūros paveldo

objektus.

6.5. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo sistemos plėtra, ilgalaikių teigiamų ir


SPAV metu yra vertinamos Alytaus rajono susisiekimo sistemos plėtros sprendinių galimos

pasekmės. Vertinami rajono aplinkos komponentai, kuriems gali turėti įtakos susisiekimo sistemos

plėtros sprendiniai:




1) Rajono ekonominė aplinka (rajono savivaldybės biudžetas, investicijų ir verslo sąlygos,

ūkio raidos procesai ir pan.);

2) Rajono socialinė aplinka (įvairūs socialiniai procesai);

3) Rajono gamtinė aplinka ir kraštovaizdis (oro, vandens kokybė, ekosistemos, gyvūnų ir

augalų rūšys, gamtinės buveinės).

Alytaus rajono susisiekimo sistemos sprendiniai yra susiję su aplinkosaugos problemomis:

aplinkos tarša transporto priemonių išmetamosiomis dujomis, transportinis triukšmas, aplinkos

tarša naftos produktais. Šių problemų sprendimas yra vienas iš pagrindinis Alytaus rajono Bendrojo

plano tikslų.

SPAV metu vertinamos susisiekimo sistemos infrastruktūros plėtros sprendinių galimos

pasekmės Alytaus rajono ekonominės aplinkos, socialinės aplinkos, gamtinės aplinkos ir

kraštovaizdžio aspektais.

Ekonominei aplinkai

Alytaus rajono susisiekimo sistema leidžia teikti kokybiškas viešąsias paslaugas

gyventojams ir verslo subjektams ir kartu skatina ekonominę bei socialinę rajono plėtrą.

Transporto sprendinių įgyvendinimui, prireiks papildomų investicijų, kurių dalis turės būti

skiriamos iš Alytaus rajono Savivaldybės biudžeto. Šiam tikslui būtina efektyviai panaudoti ir ES

Struktūrinių fondų lėšas. Susisiekimo sistemos plėtra Alytaus rajone sukurs palankesnę investicinę

aplinką, sudarys geresnes prielaidas smulkiojo verslo plėtrai.

Socialinei aplinkai

Alytaus rajono susisiekimo sistemos tobulinimas įtakos gerėjančią gyventojų gyvenimo

kokybę, viešosios paslaugos bus labiau prieinamos daugumai rajono gyventojų. Biotransporto

vystymas rajone suteiks gyventojams geras susisiekimo sąlygas, nepriklausomai nuo socialinės

grupės.

Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Susisiekimo sistemos vystymas, numatomos aplinkosauginės priemonės, nuo neigiamos

transporto įtakos turės ilgalaikį teigiamą poveikį Alytaus rajono gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui. Dėl to mažės transportinis triukšmas, automobilių išmetamųjų dujų kiekis, tai leis

išsaugoti gražią ir sveiką rajono aplinką. Alytaus rajone galimas trumpalaikis nereikšmingas

neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, tiesiant naujus kelius ir gatves, įrengiant

pėsčiųjų šaligatvius ir dviračių takus. Šiuo laikotarpiu yra galimi vienkartiniai padidintos taršos

patekimo į aplinką atvejai, atliekant kelių ar gatvių rekonstravimo darbus, laikinai gali būti

pažeistas kraštovaizdis. Alytaus rajone galimas nereikšmingas neigiamas poveikis aplinkai,

atliekant įvairius žemės kasimo, transportavimo, asfaltavimo ir kitus darbus.




Pagal Alytaus rajono sprendinius optimaliai sutvarkyta susisiekimo sistema užtikrins

mažesnę gamtinės aplinkos taršą. Numatomas teigiamas poveikis gamtinės aplinkos kokybei yra

ilgalaikis.

6.6. Bendrojo plano sprendinių, susijusių su inžinerinės infrastruktūros plėtra, ilgalaikių

teigiamų ir neigiamų pasekmių įvertinimas

SPAV metu vertinamos vandentiekio ir vandenvalos, atliekų tvarkymo, elektros tiekimo,

šilumos ūkio, dujų tiekimo bei telekomunikacijų ir ryšių infrastruktūros plėtros sprendinių galimos

pasekmės. SPAV metu vertinami aplinkos komponentai, kuriems gali turėti įtakos rengiamo

bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendiniai.

Ekonominei aplinkai

Inžinerinės infrastruktūros aprūpintose teritorijose tikėtinas didėsiantis nekilnojamojo turto

– žemės sklypų, statinių – rinkos vertė, sąlyginai sudominsianti investuotojus. Inžinerinės

infrastruktūros aukšto lygio išvystymas sukurs palankesnę investicinę aplinką, sudarys prielaidas

pramonės plėtrai. Tačiau inžinerinės infrastruktūros sprendinių įgyvendinimui prireiks didelių

investicijų, kur nedidelė dalis bus dengiama iš Alytaus rajono savivaldybės biudžeto. Planingas

inžinerinės infrastruktūros įgyvendinimas suteiks galimybę didelę dalį reikalingų lėšų gauti iš ES

Struktūrinių fondų ar pasinaudoti kitais finansinės paramos šaltiniais.

Inžinerinė infrastruktūra, jos organizacija ir veikimas, gali būti laikoma pagrindu, kuris

leidžia teikti kokybiškas viešąsias paslaugas gyventojams, pramonės įmonėms ir kitiems verslo

subjektams ir tokiu būdu skatinti ekonominę rajono plėtrą. Inžinerinių sprendinių įgyvendinimas

parengs materialinę plėtros bazę ir turės teigiamas ilgalaikes pasekmes ekonominei aplinkai.

Socialinei aplinkai

Bendrojo plano įgyvendinimas inžinerinės infrastruktūros teritorijose sąlygos reikšmingas

teigiamas ilgalaikes pasekmes svarbiausiuose žmogaus pamatiniuose aspektuose, tokiuose kaip

gyvenimo kokybės ir sveikatos srityje:

• bendros higieninės situacijos gerėjimas;

• mažėsianti susirgimų rizika dėl vandens kokybės ir namų ūkių nuotekų daromos

dirvožemio ir šachtinių šulinių mikrobiologinės taršos;

• žmonių gyvenamosios kokybės gerėjimas;

• bendras šalies vandens taršos mažinimas, švarios aplinkos išsaugojimo principu.

Modernizuojama inžinerinė infrastruktūra kai kuriais atvejais leidžia sumažinti viešųjų

paslaugų teikimo kaštus ir tuo pačiu šių paslaugų kainą Alytaus rajono gyventojams. Tačiau




daugeliu atveju tikėtinas neigiamas infrastruktūros plėtros socialinis aspektas – neišvengiamas

kainų už paslaugas kilimas, kuris gali turėti stiprų neigiamą poveikį kai kurioms socialinėms

grupėms. Norint išvengti šio poveikio reikalingi tam tikri kompensavimo mechanizmai minėtoms

socialinėms grupėms. Visuomenės nepasitenkinimą kylančiomis viešųjų paslaugų kainomis galima

sumažinti nuolatos vykdomu visuomenės informavimui apie atliekamus modernizacijos bei

paslaugų kokybės gerinimo darbus bei kainų kilimo priežastis. Taip pat neigiamo visuomenės

požiūrio mažinimui labai svarbus kokybiškų paslaugų teikimas.

Gamtinei aplinkai

Vandentiekos ir vandenvalos sprendimai turės ilgalaikį teigiamą poveikį gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui, kadangi esamos įrangos rekonstrukcija ir/ar naujų modernių įrenginių statyba,

išsaugo ne tik gražią aplinką, bet užtikriną efektyvų teršalų išvalymą.

Pagal parengtą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo

plano sprendimus sutvarkyta atliekų tvarkymo infrastruktūra Alytaus rajone užtikrins mažesnę

gamtinės aplinkos taršą.

Tinkamas atliekų tvarkymas užtikrins mažiausią galimą neigiamą poveikį gamtinės aplinkos

kokybei. Numatomas teigiamas poveikis yra ilgalaikis. Tačiau galimas ir neilgiams poveikis

gamtinei aplinkai, dėl nelegalaus atliekų šalinimo, galimai atsirasiančio plečiant atliekų rūšiavimo

sistemą, siekiant išvengti atitinkamo mokesčio už atliekų tvarkymą, kuris darys neigiamą poveikį

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Taip pat nereikšmingą neigiamą poveikį kraštovaizdžiui turės

vis tankesnis atliekų surinkimui, rūšiavimui skirtų aikštelių ir atliekų priėmimo punktų įrengimas.

Sprendiniai elektros ir šilumos srityse turės ilgalaikį teigiamą poveikį gamtinei aplinkai,

kadangi diegiamos efektyvaus energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo priemonės sudarys sąlygas

mažesniam organinio kuro poreikiui, kurio metu aplinkos oras ypač teršiamas kenksmingomis

aplinkai ir žmogaus sveikatai medžiagomis.

Galimas trumpalaikis nereikšmingas neigiamas poveikis kraštovaizdžiui ir kitiems aplinkos

komponentams infrastruktūros objektų statybos metu atliekant žemės kasimo ir kitus darbus.

Aplinkos orui

Priėmus Tolygios plėtros alternatyvą, Alytaus rajono aplinkos oro kokybė neturės

neigiamos įtakos. Bendrajame plane bus siūloma atnaujinti ir modernizuoti šilumos infrastruktūros

objektus.

Požeminiui ir paviršiniui vandenims

Centralizuotos vandens tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra ženkliai pagerins

vartotojams tiekiamo vandens kokybę, sumažins vandens nuostolius tinkluose.




Planuojama centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų plėtra, fosforo ir azoto šalinimo

įrenginių statyba sudarys prielaidas likviduoti nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į vandens

telkinius.

Dirvožemiui

Inžinerinės infrastruktūros objektų modernizavimas, nelegalių sąvartynų likvidavimas,

sudarys prielaidas buvusios lokalios taršos pasekmių mažinimui požeminiam vandeniui, dirvožemio

gamtinio potencialo išlaikymui, todėl tikėtinos teigiamos bendrojo plano įgyvendinimo pasekmės

dirvožemio ir gelmių ištekliams.




7. PRIEMONĖS PLANO ĮGYVENDINIMO REIKŠMINGOMS

NEIGIAMOMS PASEKMĖMS APLINKAI IŠVENGTI, SUMAŽINTI AR

KOMPENSUOTI

Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikalinga išduodant planavimo

sąlygas specialiųjų ir detaliųjų planų rengimui, nurodyti, jog privaloma laikytis šių bendrojo plano

sprendinių:

1) valstybinių ir vietinės reikšmės kelių tinklo;

2) plotų, kuriuose tikslinga arba galima įveisti mišką, išdėstymo;

3) vertingų žemės ūkio naudmenų plotų išsaugojimo, laikantis Žemės įstatymo 22

straipsnio reikalavimų;

4) gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos;

5) rekreacinių teritorijų infrastruktūros kūrimo;

6) žemės ūkio veiklai naudojamų žemių pagerinimo melioracinėmis priemonėmis;

7) diferencijuotai remti žemės ūkio ir miškų ūkio veiklą: valstybės paramos priemones

prioritetine tvarka taikyti pirmiausia žemės ūkio veiklos subjektams, kurių veiklos planai atitinka

bendrajame plane rekomenduojamos ūkinės veiklos kryptis, žemės ūkio gamybos specializaciją

arba saugomų teritorijų priežiūrą;

8) taikyti teisės aktais numatytas priemones, skatinančias apleistas žemės ūkio

naudmenas panaudoti žemės ūkio ar miškų ūkio veiklai, priklausomai nuo kraštovaizdžio

formavimo ypatumų ir saugomų teritorijų tvarkymo reglamentų;

9) vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.




8. PASIRINKTŲ ALTERNATYVŲ APRAŠYMAS

Alytaus rajono plėtrai siūlomi du teritorijų vystymosi variantai. Pagrindinis variantas yra

pirmasis „Tolygios plėtros“ variantas, kurios pagrindą sudarytų esama urbanistinė rajono struktūra,

siekiant tolygiai stiprinti seniūnijų centrus. Pasirinkta alternatyvą leistų stiprinti esamą švietimo,

kultūros, sveikatos, socialinės apsaugos, globos ir rūpybos įstaigų tinklą, gerinti teikiamų paslaugų,

gyvenamosios aplinkos bei visuomenės erdvių kokybę, skatintų žemės ir miškų ūkio

modernizavimą esamose žemėnaudos ir žemėvaldos ribose ir siektų išlaikyti darbo jėgos užimtumą

žemės ūkyje.

Ši alternatyva užtikrintų paslaugų ryšius ir santykius seniūnijų centruose, darbo vietų ir

socialinės infrastruktūros objektų pasiekiamumą bei veiklų tęstinumą.

II-asis variantas siūlo aktyvią plėtrą. Plėtojant miesto ir kaimo teritorijų ryšius būtina atkurti

kaimiškųjų vietovių sistemas naujomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, nes jų miesto ir

kaimo santykio sistema yra mažiausiai suirusi ir vis dar dominuoja rajone. Svarbi grandis būtų

seniūnijos centrų, t. y. mažų miestų, miestelių ir kaimų, kaip žemės ūkio gamybos ir kaimo

gyventojų, iš dalies miesto gyventojų, rekreacijos centrų, plėtojimas. Tai veiksminga priemonė nuo

kaimiškųjų gyvenamųjų vietovių depopuliacijos. Tačiau šis variantas atmestas, nes per trumpą

bendrojo plano galiojimą ( iki 2015 m.) neleis stiprinti rajono įvaizdžio, bei nauja inžinerinės

infrastruktūros sistemų plėtra, pareikalaus didelių investicijų.

8.1. I variantas „Tolygios plėtros alternatyva“

Pirmoji, Tolygios plėtros alternatyva (8.1 pav.), kurios pagrindą sudarytų esama urbanistinė

rajono struktūra, siekiant tolygiai stiprinti seniūnijų centrus. Pasirinkta alternatyvą leistų stiprinti

esamą švietimo, kultūros, sveikatos, socialinės apsaugos, globos ir rūpybos įstaigų tinklą, gerinti

teikiamų paslaugų, gyvenamosios aplinkos bei visuomenės erdvių kokybę, skatintų žemės ir miškų

ūkio modernizavimą esamose žemėnaudos ir žemėvaldos ribose ir siektų išlaikyti darbo jėgos

užimtumą žemės ūkyje.

Ši alternatyva užtikrintų paslaugų ryšius ir santykius seniūnijų centruose, darbo vietų ir

socialinės infrastruktūros objektų pasiekiamumą bei veiklų tęstinumą.




8.1 pav. Tolygios plėtros alternatyva

8.2. II variantas „Aktyvios plėtros alternatyva“

Aktyvios plėtros alternatyvos esmė (8.2 pav.):

1. Kurti hierarchinę centrų ir kitų gyvenamųjų vietovių sistemą;

2. Sumažinti faktinio rajono centro – Alytaus miesto vyraujančią poziciją rajono

teritorijoje, tam sustiprinant vietinius centrus, racionaliai paskirstant svarbias

institucijas rajono gyvenvietėse

3. Užtikrinti proporcingai tolygų gyvenimo kokybės pasiskirstymą rajono teritorijoje,

sudaryti palankias sąlygas investicijoms, o aptarnavimo sistemą formuoti, remiantis

vietiniais centrais, plėtoti jų inžinerinę techninę infrastruktūrą: centralizuotą

aprūpinimą vandeniu, šiluma bei nuotekų surinkimu.

4. Alytaus rajono savivaldybės Taryba bei administracija turi inicijuoti parinktų ir

patvirtintų vietinių centrų kiekybinę bei kokybinę plėtrą, kuri inicijuotų bei skatintų

veiklą šiose vietovėse bei padėtų pritraukti privačias investicijas.




5. Gretimas gyvenamąsias vietoves apjungti tarpusavyje. Sukurti sąlygas vieningai

administravimo, institucinio, socialinio ir inžinerinio infrastruktūrinio aprūpinimo

sistemai, racionaliai naudoti žemę.

8.2 pav. Aktyvios plėtros alternatyva




9. VERTINIMO SUNKUMAI

Vertinimas buvo atliktas remiantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas atliekamas

naudojant statistinius duomenis, padedančius identifikuoti atskirų sričių (kultūros, švietimo,

turizmo, verslo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos) silpnybės ir stiprybės, atskleidžiamos

sritys, kurioms permainos yra būtinos.

Bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas socialiniu - ekonominiu požiūriu

atliktas remiantis bendrųjų planų esamos būklės analizėmis, Nacionaline darnaus vystymosi

strategija, Respublikos sveikatos priežiūros įstatymu, Seimo nutarimu „Dėl Valstybės švietimo

strategijos 2003 – 2012 metų nuostatų“ ir kitais planavimo dokumentais.

Bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas atliktas remiantis Nekilnojamojo

kultūros paveldo registro duomenimis, nacionaliniais ir Lietuvos priimtais tarptautiniais kultūros

paveldo apsaugos teisės aktais, Lietuvos teritorijos bendruoju planu, kultūros paveldo objektų

tyrimais. Vertinimo sunkumai yra susiję su nepilnais ir nepakankamai atnaujintais į Kultūros

vertybių registrą įtrauktos kultūros paveldo vietovės ir kultūros paveldo objektų apskaitos

duomenimis.

Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano koncepcijos poveikio aplinkai vertinimas atliktas

remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių

aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650) bei strateginio

pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentu. Buvo vertinama Planų ir programų

strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 2 priede „Privalomos strateginio pasekmių

aplinkai vertinimo ataskaitos sudėtis“ nurodytais aspektais. Vertinimo eigoje panaudota Alytaus

rajono esamos būklės medžiagos dalis, susijusi su gamtiniais išteklias, kraštovaizdžiu, saugomomis

teritorijomis, aplinkos kokybe bei jos apsauga.

Vertinimo metu iškilę sunkumai:

• LR Vyriausybės patvirtintas ,,Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai

vertinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650) parengtas įvairių lygmenų

teritorijų planavimo darbams yra nediferencijuotas pagal planavimo rūšis ir lygmenis,

kurie metodiškai skiriasi;

• Poveikis aplinkai gali būti labai įvairus, atsižvelgiant į prevencines ir kompensacines

priemones, kurios gali būti detalizuojamos žemesniuose planavimo lygmenyse –

gyvenamųjų vietovių, miesto dalių ar zonų detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose

bei objektų techniniuose projektuose. Todėl nustatyti apibendrintą poveikį aplinkai




bendrajame plane dėl įvairių faktorių tampa problematiška, o vertinimas tampa

deklaratyvus;

• Trūksta patirties, tiek plano rengėjams, pateikiant reikalingus duomenis, tiek

vertintojams, nustatant plano sprendinių poveikį aplinkai.




10. NUMATYTŲ TAIKYTI STEBĖSENOS (MONITORINGO)

PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

Patvirtinus Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą, jo įgyvendinimo metu bus atliekamas

dokumente numatytų tikslų ir priemonių įgyvendinimo monitoringas (vadovaujantis Lietuvos

Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu), t.y. po tam tikro laikotarpio (arba periodiškai)

stebima, ar tinkamai įgyvendinami planavimo dokumente numatyti sprendiniai, ar rengiant planą

buvo tinkamai integruoti aplinkos apsaugos klausimai ir ar planavimo dokumento įgyvendinimas

padeda siekti jame numatytų aplinkos apsaugos tikslų, tiriami aplinkos apsaugos ir darnaus

vystymosi aspektų (tikslų) pokyčiai, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, prognozuojami

galimi pasikeitimai ir jų įtaka perspektyviniams procesams.

Bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena turėtų apimti kasmetinės statistinės informacijos

surinkimą, kaupimą bei analizę apie šias sritis:

Demografiniai rodikliai:

1) gyventojų skaičiaus, gimstamumo ir mirtingumo, natūralaus gyventojų prieaugio

kitimo tendencijos;

2) migracijos mastai, jos priežastys bei pasekmės;

3) gyventojų užimtumo rodikliai, užimtumas pagal atskiras ekonominės veiklos sritis;

4) nedarbo lygio tendencijos, bedarbių įdarbinimas, vykdomų perkvalifikavimo ar

kvalifikacijos programų efektyvumas;

5) gyventojų išsilavinimo rodikliai, jų atitikimas darbo rinkai.

Ekonominiai rodikliai:

1) naujai įsikūrusių įmonių skaičius, tame tarpe naudojančių vidutiniškai aukštas ir

aukštas technologijas;

2) tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų skaičiaus, jų pasiskirstymas pagal

ekonomines veiklas;

3) įmonių skiriamos lėšos aplinkosauginėms priemonėms diegti;

4) įmonių, įsidiegusių aplinkos kokybės vadybos sistemas, skaičius;

5) įmonių, gavusių ES paramą veiklai modernizuoti, darbuotojų mokymams,

aplinkosauginiams projektams, moksliniams tyrimams ir pan. skaičius;

6) gyventojų pajamų kitimo tendencijos, pagrindiniai asmenų pajamų šaltiniai;

7) darbo rinkos rodikliai: nedarbo lygis, bedarbių įdarbinimas, paklausiausios

specialybės, prognozuojamas laisvų darbo vietų skaičius ir t. t.;

8) persikvalifikavimo programose dalyvaujančių gyventojų skaičius;




9) prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų skaičius;

10) statybos apimtys: išduotų statybos leidimų skaičius pagal atskirus objektus

(gyvenamieji namai, pramonės objektai, inžineriniai statiniai);

11) turistų skaičius, jų apsistojimo trukmė, išleidžiamos pajamos.

Socialiniai rodikliai:

1) mokinių skaičiaus kitimas, mokymosi rezultatai bei pasiekimai;

2) neformalaus ugdymo veiklų bei juose dalyvaujančių mokinių skaičius;

3) pedagogų poreikis gimnazijose;

4) pedagogų išsilavinimo bei kvalifikacijos rodikliai;

5) švietimo įstaigų atitikimas higienos normų reikalavimams, mokymo priemonių

pakankamumas;

6) gyventojų sergamumo rodikliai, apsilankymų poliklinikose skaičius, vidutinė

gulėjimo ligoninėje trukmė;

7) psichikos, alkoholizmo, narkomanijos ir kitomis priklausomybės ligomis sergančių

gyventojų skaičius;

8) socialinių pašalpų gavėjų, jiems suteikiamų paslaugų skaičius, išmokų suma;

9) kultūros renginių, meno kolektyvų, juose dalyvaujančių gyventojų skaičius;

10) kriminogeninė situacija, nusikalstamumo tendencijos, nusikaltimų išaiškinimo

rodiklis, vykdomų prevencijos programų skaičius;

11) modernizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų skaičius.

Remiantis planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, planų

ir programų įgyvendinimo pasekmių aplinkai monitoringas vykdomas valstybiniu, savivaldybių ir

ūkio subjektų lygmenimis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr.

112-2824) nustatyta tvarka. Vykdant monitoringą svarbu kontroliuoti dirvožemio, oro, požeminio

bei paviršinio vandens kokybinius pokyčius. Neatsiejamas nuo šios sistemos kraštovaizdžio

struktūros bei vizualinės kokybės monitoringas, aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi aspektų

pokyčių stebėsena.

10.1. lentelė. Monitoringo indikatoriai

Komponento pavadinimas

Stebimas indikatorius Indikatoriaus reikšmė

Kraštovaizdžio stebėjimas

- Miestų, miestelių ir kaimų ribos (užstatytos teritorijos ir administracinės) poslinkiai;

- Skirtingos funkcinės paskirties teritorijų naudojimo efektyvumas;

km

proc. proc.




Komponento pavadinimas

Stebimas indikatorius Indikatoriaus reikšmė

- Urbanizuotų ir natūralių plotų santykio kaita;

Gamtinis karkasas ir saugomos teritorijos

- Gamtinio karkaso elementų teritorijų plotas, jų dalis rajone; - Gamtinio karkaso elementų teritorijų ploto pokyčiai per metus; - Neprižiūrimų teritorijų plotas, pokyčiai per metus; - Prižiūrimų ir tvarkomų teritorijų – miškų, želdynų kiekis ir

plotas, 1 gyv.

kv.km/proc

Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo stebėsena

(monitoringas) turi būti vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos taisykles (Žin.,

2005, Nr.86-3242). Stebėsena (monitoringas) turi būti vykdoma periodiškai ir pagal reikalavimus,

nustatytus atsižvelgiant į objektų tipologijos ypatumus, fizinę būklę, teisinę priklausomybę.

Stebėsenos rezultatai: stebėjimo ir fiksavimo duomenys, vertingąsias savybes naikinančių ar

žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas, turi būti teikiami už Alytaus

rajono kultūros paveldo vertybių apsaugą ir teritorijų planavimą atsakingoms institucijoms.

Rengiant Alytaus rajono kultūros paveldo apsaugos dokumentus, turi būti remiamasi kultūros

paveldo stebėsenos duomenimis.

Bendrojo plano įgyvendinimo pasekmių aplinkai stebėsena (monitoringas) vykdoma

valstybiniu, savivaldybių ir ūkio subjektų lygmenimis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo

įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) nustatyta tvarka. Stebėsenos tikslas laiku nustatyti nenumatytas

reikšmingas neigiamas pasekmes aplinkai, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų susidariusiai

padėčiai ištaisyti.




11. SANTRAUKA

Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas rengiamas remiantis 2010 birželio 3

dienos Alytaus rajono tarybos sprendimu nr. K-215 „dėl Alytaus rajono bendrojo plano tikslinimo“.

Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslas yra, remiantis strateginio pasekmių aplinkai

vertinimo apimties nustatymo dokumentu, įvertinti galimas reikšmingas teigiamas bei neigiamas

pasekmes, kurios gali įvykti įgyvendinus Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano koncepciją.

Alytaus rajono teritorijos bendrasis planas buvo rengiamas atsižvelgiant į galiojančius

teritorijų planavimo dokumentus, nacionalinius strateginius dokumentus.

Ataskaitoje aprašomi bendrojo plano tikslai ir uždaviniai, sąsajos su kitais planais ir

programomis, apibūdinama esama rajono aplinkos būklė, teritorijos, kurios gali būti reikšmingai

paveiktos taip pat aplinkos strategijos prioritetinės kryptys, kurios yra aktualios sprendžiant

aplinkos apsaugos problemas, pateikiami deklaruoti nacionaliniuose ir tarptautiniuose

dokumentuose aplinkos apsaugos tikslai.

Alytaus rajono teritorijos vystymui pateikiamos dvi alternatyvos Tolygios plėtros ir

Aktyvios plėtros. 2012 kovo 1 d. Alytaus rajono taryba aprobavo Tolygios plėtros alternatyvą, kur

detaliau aprašyta koncepcijos ataskaitoje ir SPAV ataskaitos 8 skyriuje.

Rengiant Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą pagrindinis dėmesys būtų skiriamas:

• Patikslinti Alytaus rajono bendrojo plano iki 2015 m žemės naudojimo

reglamentavimą bei įgyvendinimo tvarką;

• Detalizuoti Alytaus rajono bendrajame plane iki 2015 m nustatytų priemiestinių

teritorijų žemės sklypų būdus ir pobūdžius;

• Patikslinti Alytaus rajono bendrajame plane iki 2015 m nustatytų priemiestinių

teritorijų skaičių ir ribas.

Galima daryti prielaidą, kad neįgyvendinus sprendinių, nebūtų užtikrinta darni rajono

plėtra, dėl tokios rajono plėtros labiausiai nukentėtų gyventojai, gamtinė aplinka bei rajono estetinis

vaizdas. Nesilaikant koncepcijoje numatytų teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų, teritorijos,

kurioms yra galimas reikšmingas sprendinių poveikis, patirs neišvengiamą nereguliuojamos

žmogaus veiklos poveikį, kurio mastas ir pasekmės kol kas yra sunkiai įvertinami.

Įgyvendinus Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano sprendinius tikimasi pagerinti Alytaus

rajono ekologinę būklę, gerinti esamų želdynų būklę, užtikrinti gamtinio karkaso tęstinumą rajono

aplinkoje ir priemiesčiuose. Numatyti sprendiniai pagerins vieno iš darnaus vystymosi komponentų

(gamtinės aplinkos) būklę. Tinkamai tvarkant želdynus, ekologinė situacija gerės, pritrauks naujus




gyventojus, turistus taip pat pagerės bendras įvaizdis, tai gali įtakoti spartesnį teritorijos ekonominį

ir socialinį vystymąsi.

Prognozuojamas ilgalaikis teigiamas Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano gamtinės

dalies sprendinių poveikio efektas, sukuriant pakankamai gyventojams reikalingų rekreacinių

teritorijų, kurios kartu su kitais želdynais atliks ekologinio stabilizavimo funkcijas.

Alytaus rajone bus atkurtas kraštovaizdžio natūralumo atkuriančių elementų grąžinimas ir

gausinimas, numatomas tiesioginis ir teigiamas poveikis, nes šių sprendinių įgyvendinimas padės

užtikrinti geresnę ekologinę būklę, gamtinio karkaso ir priemiesčio teritorijose tęstinumą ir išlaikyti

Alytaus rajone esančią biologinę įvairovę bei ją gausinti.

Nekilnojamasis kultūros paveldas tvarkomas pagal reikalavimus, nustatytus Lietuvos

Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kultūros paveldo apsaugos

specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais aktais. Kultūros paveldo

vertingųjų savybių apsauga laikoma neatskiriama Alytaus rajono teritorijos darnios plėtros dalimi.

Kultūros paveldas laikomas svarbiu Alytaus rajono darnios plėtros ištekliumi.

Svarbiausiomis su bendruoju planu susijusiomis ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą

įtakosiančiomis problemomis laikoma nepakankamas kultūros paveldo objektų tvarkybos

finansavimas, paveldosaugos teisinės bazės trūkumai, neigiami gyventojų socialinės struktūros

pokyčiai.

Alytaus rajone bendrajame plane teikiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

siūlymai grindžiami svarbiausiais jo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais strateginiais ir

teritorijų planavimo dokumentais. Darniosios plėtros koncepcija įgalina kultūros vertybių apsaugą

integruoti su gamtos paveldo apsauga, finansinius išteklius ir pastangas sutelkti kultūros paveldo

pritaikymui viešąjai paskirčiai, istorinio centro atgaivinimui, trumpalaikei rekreacijai, kultūriniam ir

pažintiniam turizmui plėtoti. Ši koncepcija skatintų investuoti į Alytaus rajono kultūros paveldo

objektų tvarkybą valstybės, savivaldybės ir privačių investuotojų lėšas.

Neįgyvendinus Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos

sprendinių bus sudarytos mažiau palankios sąlygos kultūros paveldo teritorijas ir objektus pritaikyti

lankymui ir viešąjai paskirčiai, turizmui ir vietos bendruomenės reikmėms.

Patvirtinus Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą, jo įgyvendinimo metu bus atliekamas

dokumente numatytų tikslų ir priemonių įgyvendinimo monitoringas (vadovaujantis Lietuvos

Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu), t.y. po tam tikro laikotarpio (arba periodiškai) stebima

ar tinkamai įgyvendinami planavimo dokumente numatyti sprendiniai, ar rengiant planą buvo

tinkamai integruoti aplinkos apsaugos klausimai ir ar planavimo dokumento įgyvendinimas padeda

siekti jame numatytų aplinkos apsaugos tikslų, tiriami aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi




aspektų (tikslų) pokyčiai, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, prognozuojami galimi

pasikeitimai ir jų įtaka perspektyviniams procesams.




PRIEDAI

PRIEDAS 1 „Suvestinis plano įgyvendinimo pasekmių reikšmingumo aplinkai vertinimas“

Žemiau pateikiamas Alytaus rajono teritorijos koncepcijos įgyvendinimo tikėtinos reikšmingos trumpalaikės, ilgalaikės teigiamos ir

neigiamos pasekmės aplinkai, biologinei įvairovei, visuomenei ir jos sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui,

materialiajam turtui, kultūros paveldui, kraštovaizdžiui. Pasekmių vertinimui priimti tokie žymėjimai:

+ tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės, - tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės, +/- tikėtinos tiek teigiamos tiek neigiamos pasekmės, 0 nenumatoma reikšmingų pasekmių, ? nepakanka informacijos.

SPAV vertinimo komponentai

Koncepcijos galimos

alternatyvos

Reikšmingų poveikių charakteris

Bioįv

airo

vė ir

ek

otin

klas

Gam

tini

s ka

rkas

as ir

kr

ašto

vaiz

dis

Kul

tūro

s pa

veld

as

Vis

uom

enė

ir

svei

katin

gum

as

Van

duo

ir

dirv

ožem

is

Oru

i

Kli

mat

ui

Mat

eria

linis

tu

rtas

Alternatyvos vertinimo komentaras Alternatyvos pasirinkimo komponentas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

ALYTAUS RAJONO BENDROJO PLANO URBANISTINĖS IR ŽEMĖS NAUDOJIMO DALIES SPRENDINIŲ POVEIKIS

Trumpalaikis

0 0 0 + 0 0 0 0

Vidutinio laikotarpio

0 + 0 + + + 0 0

Ilgalaikis 0 + 0 + + + + +

1.Tolygios plėtros

alternatyva

Sinergetinis +/- +/- 0 +/- + + + +

Šios alternatyvos privalumai siejami su įvairiapusiu plėtros poveikio įvertinimu ir stabilesnės ir tvaresnės urbanistinės sistemos sukūrimu. Svarbus privalumas yra ir Alytaus rajono kompozicinės sistemos sustiprinimas ir teritorijos aptarnavimo sistemos pagerinimas. Žemės naudojimo sprendiniai leis optimizuoti teritorijų,

Kaupiamasis

+/- +/- 0 + + + + +

naudotinų žemės ūkio veiklai, miškų ūkio veiklai ir kitai paskirčiai išdėstymą, derinant urbanistinės plėtros poreikius, vertingų žemės ūkio naudmenų ir miškų išsaugojimo bei gamtinio karkaso formavimo reikalavimus. Statybų reglamentų nustatymas leis suformuoti perspektyvių gyvenamųjų vietovių sistemą ir planingai išdėstyti gyvenamosios, rekreacinės ir kitos paskirties pastatų statybą kaimo vietovėje. Rekomenuojamos žemės ir miškų ūkio veiklos nustatymas leis nustatyti sąlygas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimui ir reguliuoti konkurencingų ūkių formavimą, žemės ūkio specializaciją bei ūkinės veiklos intensyvumą. Įvertinus visus komponentus ši alternatyva siūloma kaip pagrindinė Alytaus rajonui

Trumpalaikis

0 0 0 + 0 0 0 0

Vidutinio laikotarpio

0 +/- 0 - 0 0 0 -

Ilgalaikis - - 0 - - - - -

Sinergetinis +/- - 0 - - - - - 2. Aktyvios plėtros

alternatyva

Kaupiamasis

+/- - 0 - - - - +

Šios alternatyvos privalumas yra galimybė ypatingai intensyviai plėtrai ir visų privačių žemės savininkų, turinčių žemės sklypus interesų patenkinimas. Tačiau ši alternatyva neatitinka realios situacijos ir realių Alytaus rajono plėtros perspektyvų, bei nepadeda formuoti ir tobulinti rajono kompozicinės struktūros. Racionalių, konkurencingų ūkių žemėnaudų formavimasis vyks nesistemingai. Žemės savininkams siekiant gauti naudos iš žemės panaudojimo statyboms ir miško įveisimui, žymiau sumažės vertingų nusausintų žemių plotai. Dėl didesnio apleistų žemių ploto blogės kraštovaizdžio savybės. Išliks daugiau vienkiemių ir smulkių kaimų, neužtikrinant jų gyventojų tinkamo aptarnavimo. Išliks daugiau natūralių žemės naudmenų plotų. Ši alternatyva atmetama.

PRIEDAS 2 „Nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų ir objektų sąrašai“

Eil. Nr.

Unikalus objekto kodas

Pavadinimas Adresas Įregistravimo registre data

Kiti kodai

1 22898 A. Grušausko-Siaubo žuvimo vieta

Alytaus r. sav. 2004-12-28 I183

2 21474 Akmuo vad. Laumės akmeniu

Alytaus r. sav., Obelninkų k. (Miroslavo sen.)

2000-10-11 M176 , IP3009

3 26431 Akmuo, vad. Didžiuoju Dzūkijos akmeniu

Alytaus r. sav., Vangelonių k. (Nemunaičio sen.)

2002-03-29 M222

4 1842 Akmuo, vad. Klebono akmeniu

Alytaus r. sav. 1996-06-22 M221 , AR51

5 31833 Alovės dvarvietė Alytaus r. sav., Alovės k. (Alovės sen.)

2008-04-23

6 14709 Antkapinis paminklas

Alytaus r. sav., Butrimonių mstl. (Butrimonių sen.)

IP2484

7 7664 Antkapinis paminklas

Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

1993-01-06 DR414, IP2472

8 33202 Antra klėtis Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

2009-12-03

9 12280 Antrosios senosios kapinės

Alytaus r. sav., Krekštėnų k. (Krokialaukio sen.)

1993-04-13 L140 , IP2427



1993-08-06 L137 , IP2615


Alytaus r. sav., Tolkūnų k. (Miroslavo sen.)

1993-04-13 L145 , IP2437


Alytaus r. sav., Varnagirių k. (Krokialaukio sen.)

1993-04-13 L141 , IP2439

13 22603 Arminų, Aniškio piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Arminų I k. (Alytaus sen.)

1996-12-23 A68KP

14 33583 Atesninkų piliakalnis, vad. Pilale

Alytaus r. sav., Atesninkų I k. (Simno sen.)

2010-02-26

15 31834 Ąžuolinių senovės gyvenvietė

Alytaus r. sav., Ąžuolinių k. (Simno sen.)

2008-04-23

16 22623

Ąžuolinių, Bambininkų piliakalnis su gyvenviete


1996-12-23 A90KP

17 29579 B. Labėno-Kariūno žuvimo vieta

Alytaus r. sav. 2004-12-28 I232

18 32604 Balkasodžio koplyčia

Alytaus r. sav., Balkasodžio k. (Miroslavo sen.)

2009-01-22

19 21165 Bažnyčia Alytaus r. sav., Alovės k. (Alovės sen.)

1997-12-31 G150K1

20 23577 Bažnyčia Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

1997-04-17 G149K1P

21 15938 Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus

Alytaus r. sav., Bukaučiškių II k. (Daugų sen.)

1993-05-19 S512 , AtV967

Eil. Nr.



Kiti kodai

22 1846 Bundorių, Punios šilo pilkapynas

Alytaus r. sav., Bundorių k. (Alytaus sen.)

1992-06-22 A69P , AR55

23 1834 Daugų, Salos senovės gyvenvietė

Alytaus r. sav., Salos k. (Daugų sen.)

2003-04-24 A1663 , AR43

24 31920 Dirmiškių piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Dirmiškių k. (Miroslavo sen.)

2008-05-28

25 1852 Dirmiškių pilkapynas, vad. Švedkapiais


1993-06-23 A79 , AR61

26 10306 Dvidešimties sodybų gatvinis kaimas

Alytaus r. sav., Daugirdų k. (Krokialaukio sen.)

AtV286

27 1857 Einoronių piliakalnis vad. Pilies kalnu

Alytaus r. sav., Einoronių k. (Pivašiūnų sen.)

2003-04-24 A1665 , AR66

28 1861 Ežeryno senovės gyvenvietė

Alytaus r. sav., Ežeryno k. (Raitininkų sen.)

1992-06-23 A1836 , AR70

29 22609 Gerulių piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Gerulių k. (Butrimonių sen.)

1996-12-23 A75KP

30 22625 Giluičių piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Giluičių k. (Simno sen.)

1996-12-23 A91KP

31 12208 Gyvenamas namas (vadintas Taico namu)

Alytaus r. sav., Daugų m. (Daugų sen.), Laisvės 7

IP2342, LA413/583

32 22604 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Arminų I k. (Alytaus sen.)

1996-12-23 A68K2P

33 22624 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Ąžuolinių k. (Simno sen.)

1996-12-23 A90K2P

34 31921 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Dirmiškių k. (Miroslavo sen.)

2008-05-28

35 22610 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Gerulių k. (Butrimonių sen.)

1996-12-23 A75K2P

36 22626 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Giluičių k. (Simno sen.)

1996-12-23 A91K2P

37 22612 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Kaukų I k. (Miroslavo sen.)

1996-12-23 A80K2P

38 22620 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Kružiūnų k. (Punios sen.)

1996-12-23 A86K2P

39 22614 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Obelytės k. (Miroslavo sen.)

1996-12-23 A82K2P

40 22618 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

1996-12-23 A84K2P

41 22608 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Poteronių k. (Alovės sen.)

1996-12-23 A73K2P

42 22622 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Punios k. (Punios sen.)

1996-12-23 A87K2P

43 22616 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Pupasodžio k. (Miroslavo sen.)

1996-12-23 A83K2P

44 22606 Gyvenvietė Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

1996-12-23 A71K2P

45 12284 I-ajame pas. kare Alytaus r. sav. 1993-04-13 IP2431

Eil. Nr.



Kiti kodai

žuvusių karių kapinės

46 26417 J. Kazlausko-Klevo ir A. Simonaitytės-Rūtos žuvimo vieta

Alytaus r. sav. 2002-03-29 I133

47 26376 J. Kazlausko-Klevo kapas

Alytaus r. sav., Alovės k. (Alovės sen.)

2002-03-29 L1205

48 29588

J. Pratusevičiaus-Kardo ir V. Remeikos-Bijūno žuvimo vieta

Alytaus r. sav., Miknolesų k. (Pivašiūnų sen.)

2004-12-28 I241

49 5761 Junčionių senosios kapinės, vad. Kapinėlėmis

Alytaus r. sav., Junčionių k. (Pivašiūnų sen.)

1992-10-21 AV36

50 4422

K. Pyplio-Mažyčio ir J. Makarevičiaus-Žilvyčio žuvimo vieta

Alytaus r. sav. 2002-03-29

I132 , IP1909, LA413/610

51 21473 Kalnas vad. Elku Alytaus r. sav., Kalesninkų k. (Alovės sen.)

2000-05-31 M139 , IP3008

52 21472 Kalnas vad. Olakalniu, kitaip Šauliakalniu

Alytaus r. sav., Bendrių k. (Miroslavo sen.)

2001-01-10 M188 , IP3007

53 1841 Kalnas vad. Perkūnkalniu

Alytaus r. sav., Pocelonių k. (Daugų sen.)

1998-07-14 M54 , AR50, LA271/2

54 12183 Kalnas vad. Šventkalniu, kitaip Šventpetriu

Alytaus r. sav., Pocelonių k. (Daugų sen.)

1998-07-14 M53 , LA271/1

55 1833 Kalnas, vad. Maldzytkalniu

Alytaus r. sav., Daugų k. (Daugų sen.)

1996-12-02 M4 , AR42

56 4101 Kapai Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.)

IP1751, LA413/587

57 10473 Kapas Alytaus r. sav., Savilionių k. (Raitininkų sen.)

IR141

58 12151 Kapinės Alytaus r. sav., Kalesninkų k. (Simno sen.)

IV819

59 12147 Kapinės Alytaus r. sav., Klydžionių k. dal. (Butrimonių sen.) (negalioja nuo 1999.01.01)

IV815

60 33199 Kapinių tvora su vartais

Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

2009-12-03

61 17145 Kapinynas Alytaus r. sav., Aleknonių k. (Simno sen.)

1994-02-07 A1666 , AR1880

62 17142 Kapinynas Alytaus r. sav., Pupasodžio k. (Miroslavo sen.)

1994-02-07 A1664 , AR1877

63 5744 Kapinynas, vad. Pavėtrių kapais

Alytaus r. sav., Dušnionių k. (Nemunaičio sen.)

1992-10-21 AV19

64 1839 Karliškių akmuo, Alytaus r. sav., Karliškių k. 1992-06-22 M52 ,

Eil. Nr.



Kiti kodai

vad. Mergos akmeniu

(Daugų sen.) AR48

65 1840 Karliškių kalnas, vad. Aukakalniu

Alytaus r. sav., Karliškių k. (Daugų sen.)

1992-06-22 M27 , AR49

66 22611 Kaukų piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Kaukų I k. (Miroslavo sen.)

1996-12-23 A80KP

67 1305 Kluonas Alytaus r. sav., Vangelonių k. (Nemunaičio sen.)

AtV289

68 15870 Koplyčia Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

1993-05-19 AtV899

69 1307 Koplyčia Alytaus r. sav., Punios k. (Punios sen.)

1997-12-31 S513 , AtV291

70 23578 Koplyčia Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

1997-04-17 G149K2P

71 14736 Koplytėlė medyje su Pietos skulptūra

Alytaus r. sav., Klepočių k. (Raitininkų sen.)

IP2511

72 14740 Koplytstulpis Alytaus r. sav., Ryliškių k. (Raitininkų sen.)

IP2515

73 33482 Krištapiškių piliakalnis

Alytaus r. sav., Pieriškių k. (Raitininkų sen.)

2010-06-02

74 8685 Kryžiai (2) Alytaus r. sav., Vėžionių k. (Daugų sen.)

DV687

75 4480 Kryžius Alytaus r. sav., Doškonių k. (Daugų sen.)

IP1967, LA413/617

76 14714 Kryžius Alytaus r. sav., Kalesninkų k. (Alovės sen.)

IP2489

77 14700 Kryžius Alytaus r. sav., Kaniūkų k. (Alytaus sen.)

IP2475

78 14739 Kryžius Alytaus r. sav., Klepočių k. (Raitininkų sen.)

IP2514

79 14723 Kryžius Alytaus r. sav., Klydžionių k. dal. (Butrimonių sen.) (negalioja nuo 1999.01.01)

IP2498

80 22 Kryžius Alytaus r. sav., Krekštėnų k. (Krokialaukio sen.)

1992-07-09 IP1108, LA413/621

81 14729 Kryžius Alytaus r. sav., Kružiūnų k. (Punios sen.)

IP2504

82 14718 Kryžius Alytaus r. sav., Nemunaičio mstl. (Nemunaičio sen.)

IP2493

83 14730 Kryžius Alytaus r. sav., Peckūnų k. (Punios sen.)

IP2505

84 14698 Kryžius Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

IP2473

85 8694 Kryžius Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

DV696

86 14724 Kryžius Alytaus r. sav., Sudvariškių k. (Pivašiūnų sen.)

IP2499

Eil. Nr.



Kiti kodai

87 14732 Kryžius Alytaus r. sav., Taučionių k. (Punios sen.)

IP2507

88 14734 Kryžius Alytaus r. sav., Vaisodžių k. (Punios sen.)

IP2509

89 14735 Kryžius Alytaus r. sav., Valiūnų k. (Punios sen.)

IP2510

90 14699 Kryžius Alytaus r. sav., Venciūnų k. (Alovės sen.)

IP2474

91 14716 Kryžius Alytaus r. sav., Vėžionių k. (Daugų sen.)

IP2491

92 14707 Kryžius I Alytaus r. sav., Butrimonių mstl. (Butrimonių sen.)

IP2482

93 14737 Kryžius I Alytaus r. sav., Klepočių k. (Raitininkų sen.)

IP2512

94 14708 Kryžius II Alytaus r. sav., Butrimonių mstl. (Butrimonių sen.)

IP2483

95 14738 Kryžius II Alytaus r. sav., Klepočių k. (Raitininkų sen.)

IP2513

96 8653 Kryžius su koplytėle Alytaus r. sav., Alovės k. (Alovės sen.)

DV655

97 8721 Kryžius su koplytėle ir Nukryžiuotojo skulptūra

Alytaus r. sav., Žuvintų k. (Simno sen.)

DV723

98 14715 Kryžius su skulptūromis

Alytaus r. sav., Pavartėnų k. (Daugų sen.)

IP2490

99 22619 Kružiūnų piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Kružiūnų k. (Punios sen.)

1996-12-23 A86KP

100 33483 Laukininkų piliakalnis, vad. Svirnakalniu

Alytaus r. sav., Ilgų k. (Alovės sen.)

2010-06-02

101 33203 Ledainė Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

2009-12-03

102 26416 Liepakojų mūšio vieta

Alytaus r. sav., Liepakojų k. (Simno sen.)

2002-03-29 I131

103 31100 Lietuvos kario F. Kamandulio kapas

Alytaus r. sav., Bukaučiškių II k. (Daugų sen.)

2007-02-14

104 31102 Lietuvos kario Prano Kindero kapas

Alytaus r. sav., Klepočių k. (Raitininkų sen.)

2007-02-14

105 31101 Lietuvos kario Vlado Dusevičiaus kapas

Alytaus r. sav., Pavartėnų k. (Daugų sen.)

2007-02-14

106 4709 Lietuvos karių kapai Alytaus r. sav., Daugų m. (Daugų sen.), Dzūkų g.

1993-01-06

L135 , IP2196, LA413/571

107 4501 Lietuvos karių kapai Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

1996-09-27

L136 , IP1987, LA413/593

108 12209 Lietuvos partizanų Alytaus r. sav., Daugų m. 1993-04-01 IP2343,

Eil. Nr.



Kiti kodai

kapas (Daugų sen.), Dzūkų g. LA413/582

109 4094 Lietuvos partizanų kapas

Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.); kapinės

1992-11-09

L1 , IP1738, LA413/586

110 2661 Lietuvos partizanų kapas

Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.); kapinės

1992-09-10

L2 , IP1632, LA413/585

111 17144 Lydekininkų kapinynas

Alytaus r. sav., Lydekininkų k. (Raitininkų sen.)

1996-12-23 A88 , AR1879

112 2370 Luksnėnų kapinynas Alytaus r. sav., Luksnėnų k. (Alytaus sen.)

1992-08-17 IP1329, LA413/592

113 10803 M. Patacko (Potacko) kapas

Alytaus r. sav., Rokančių k. (Daugų sen.)

2004-12-28 L1557 , IV204

114 1845

Margaravos piliakalnis, vad. Raudonkalniu, Margirio kalnu

Alytaus r. sav., Margaravos k. (Alytaus sen.)

1992-06-22 A70P , AR54

115 24828 Mečetė Alytaus r. sav., Raižių k. (Punios sen.)

1999-08-02 S560

116 5754

Melnytėlės senosios kapinės vad. Aštriakalniu, Švedų kapais

Alytaus r. sav., Rodžios k. (Daugų sen.)

1992-10-21 AV29

117 17074 Miestelio istorinis centras

Alytaus r. sav., Butrimonių mstl. (Butrimonių sen.)

1996-12-23 U22 , UV5


Alytaus r. sav., Daugų m. (Daugų sen.)

1996-12-23 U26 , UV8


Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.)

1996-12-23 U24 , UV38

120 16014 Mokykla Alytaus r. sav., Kurnėnų k. (Miroslavo sen.)

1997-12-31 G131K1 , AtV1057

121 12215 Mokyklos statinių kompleksas

Alytaus r. sav., Kurnėnų k. (Miroslavo sen.)

1997-12-31

G131K , IP2349, LA413/624

122 8697 Monumentalus kryžius


1993-02-29 DV699

123 12219 Muišelių giminės paminklas

Alytaus r. sav., Makniūnų k. (Raitininkų sen.)

IP2353, LA413/645

124 29586 Mūšio vieta Alytaus r. sav., Valiūnų k. (Punios sen.)

2004-12-28 I239

125 2594 Namas Alytaus r. sav., Butrimonių mstl. (Butrimonių sen.), Vytauto g. 13

IP1546, LA413/604

126 2595 Namas Alytaus r. sav., Butrimonių 1992-09-01 IP1547,

Eil. Nr.



Kiti kodai

mstl. (Butrimonių sen.), Vytauto g. 21

LA413/605


1992-09-01 IP1548, LA413/606


IP1549, LA413/607

129 4426 Namas Alytaus r. sav., Daugų m. (Daugų sen.), Turgaus 8

IP1913, LA413/584

130 1303 Namas Alytaus r. sav., Liuklingėnų k. (Krokialaukio sen.)

AtV287

131 2591 Namas Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.), Birutės g. 2/Vytauto g. 43

IP1543, LA413/588

132 2592 Namas Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.), Vytauto g. 51

1992-08-31 IP1544, LA413/589

133 33484 Nemunaičio piliakalnis su papiliu

Alytaus r. sav., Nemunaičio k. (Nemunaičio sen.)

2010-02-26

134 20967 Neveikiančios kapinės

Alytaus r. sav., Bambininkų k. (Simno sen.)

1994-03-10 LA384

135 44 Obelijos buv. dvaro sodybos fragmentai

Alytaus r. sav., Obelijos k. (Miroslavo sen.)

IP168, LA413/630

136 1853 Obelijos piliakalnis, vad. Zaramkalniu

Alytaus r. sav., Obelijos k. (Miroslavo sen.)

1992-06-23 A81P , AR62

137 22613 Obelytės piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Obelytės k. (Miroslavo sen.)

1996-12-23 A82KP

138 8719 Ornamentuotas kryžius

Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.)

DV721

139 8702 Ornamentuotas kryžius

Alytaus r. sav., Ūdrijos k. (Krokialaukio sen.)

DV704

140 4144 Paminklas Alytaus r. sav., Krekštėnų k. (Krokialaukio sen.)

IP1784, LA413/622

141 4394 Paminklas Alytaus r. sav., Peršėkininkų k. (Miroslavo sen.)

1992-12-07 IP1898, LA413/647

142 4396 Paminklas Alytaus r. sav., Ryliškių k. (Raitininkų sen.)

IP1900, LA413/646

143 4421 Paminklas "Žuvusiems už Lietuvos laisvę"

Alytaus r. sav., Meškučių k. (Daugų sen.)

IP1908, LA413/618

144 4482

Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę

Alytaus r. sav., Nemunaičio mstl. (Nemunaičio sen.)

1996-12-23

D14 , IP1969, LA413/634

Eil. Nr.



Kiti kodai

145 2808 Papėčių piliakalnis Alytaus r. sav., Papėčių k. (Miroslavo sen.)

1996-01-29

A36 , IP55, LA413/631

146 33543 Papilys Alytaus r. sav., Nemunaičio k. (Nemunaičio sen.)

2010-02-26

147 4823 Partizanų kapas Alytaus r. sav., Alovės k. (Alovės sen.)

2002-03-29

L1206 , IP2311, LA413/602

148 12297 Partizanų kapas Alytaus r. sav., Butrimonių mstl. (Butrimonių sen.)

2002-03-29 L1207 , IP2444

149 4399 Partizanų žuvimo vieta

Alytaus r. sav. 1992-12-07

I19P , IP1903, LA413/641

150 22111 Pasimnių dvarvietė Alytaus r. sav., Pasimnių k. (Simno sen.)

1996-09-27 A51

151 1862 Piliakalnio piliakalnis

Alytaus r. sav., Piliakalnio k. (Raitininkų sen.)

1996-12-23 A89 , AR71

152 1849 Piliakalnis Alytaus r. sav., Arminų I k. (Alytaus sen.)

1992-06-23 A68K1P , AR58

153 16273 Piliakalnis Alytaus r. sav., Giluičių k. (Simno sen.)

1993-06-16 A91K1P , AR1615

154 1855 Piliakalnis Alytaus r. sav., Kaukų I k. (Miroslavo sen.)

1992-06-23 A80K1P , AR64

155 1859 Piliakalnis Alytaus r. sav., Kružiūnų k. (Punios sen.)

1992-06-23 A86K1P , AR68

156 33541 Piliakalnis Alytaus r. sav., Nemunaičio k. (Nemunaičio sen.)

2010-02-26

157 1858 Piliakalnis Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

1992-06-23 A84K1P , AR67

158 1854 Piliakalnis Alytaus r. sav., Pupasodžio k. (Miroslavo sen.)

1992-06-23 A83K1P , AR63

159 1848 Piliakalnis Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

1992-06-22 A71K1P , AR57

160 1866 Piliakalnis, vad. Ąžuolų ragu, Dambavaragiu


1992-06-23 A90K1P , AR75

161 1860 Piliakalnis, vad. Margio kalnu

Alytaus r. sav., Punios k. (Punios sen.)

1992-06-23 A87K1P , AR69

162 1844 Piliakalnis, vad. Milžinų kalnu

Alytaus r. sav., Poteronių k. (Alovės sen.)

1992-06-22 A73K1P , AR53

163 1856 Piliakalnis, vad. Nugara, Zomkumi

Alytaus r. sav., Obelytės k. (Miroslavo sen.)

1992-06-23 A82K1P , AR65

164 1851 Piliakalnis, vad. Strumpakalniu


1992-06-23 A78P , AR60

165 1832 Piliakalnis, vad. Zamkumi, Zamkeliu

Alytaus r. sav., Gerulių k. (Butrimonių sen.)

1992-06-22 A75K1P , AR41

Eil. Nr.



Kiti kodai

166 33201 Pirma klėtis Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

2009-12-03

167 22617 Pivašiūnų piliakalnis su gyvenviete


1996-12-19 A84KP

168 22607 Poteronių piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Poteronių k. (Alovės sen.)

1996-12-23 A73KP

169 4395 Pranciškonų vasarnamis

Alytaus r. sav., Nemunaičio mstl. (Nemunaičio sen.), Vytauto g. 48

1992-12-07 IP1899, LA413/633

170 22621 Punios piliakalnis su gyvenviete


1996-12-23 A87KP

171 22615 Pupasodžio, Žilvios piliakalnis su gyvenviete

Alytaus r. sav., Pupasodžio k. (Miroslavo sen.)

1996-12-23 A83KP

172 12218 R. Varakausko kapas ir antkapinis paminklas

Alytaus r. sav., Galintėnų k. (Raitininkų sen.)

IP2352, LA413/643

173 46 Raudonosios Alovės buv. sodybos fragmentai


IP170, LA413/601

174 17141 Rimėnų senovės gyvenvietė

Alytaus r. sav., Rimėnų k. (Daugų sen.)

1996-12-23 A76 , AR1876

175 47 Rodžios buv. dvaro sodybos fragmentai

Alytaus r. sav., Rodžios k. (Daugų sen.)

IP171, LA413/619

176 22605 Rumbonių piliakalnis su gyvenviete


1996-12-23 A71KP

177 1836 Salos akmuo, vad. Mergos akmeniu

Alytaus r. sav., Salos k. (Daugų sen.)

1992-06-22 M51 , AR45

178 5753 Sen. gyvenvietė II, vad. Daugio pilimi


AV28

179 5776 Sen. gyvenvietė, vad. Pagonių kapais

Alytaus r. sav., Dvarčėnų k. (Daugų sen.)

1992-10-21 AV51

180 2373 Senkapiai Alytaus r. sav., Grinkiškių k. (Simno sen.)

IP1332, LA413/652

181 2371 Senkapiai Alytaus r. sav., Mankūnų k. (Miroslavo sen.)

IP1330, LA413/629

182 5772 Senkapis Alytaus r. sav., Galintėnų k. (Raitininkų sen.)

AV47

183 5764 Senkapis Alytaus r. sav., Norūnų k. (Alytaus sen.)

AV39

184 5762 Senkapis Alytaus r. sav., Skraičionių k. (Pivašiūnų sen.)

AV37

185 5747 Senkapis Alytaus r. sav., Valėniškių k. (Raitininkų sen.)

AV22

186 5774 Senkapis I Alytaus r. sav., Raitininkų k. (Raitininkų sen.)

AV49

Eil. Nr.



Kiti kodai

187 5759 Senkapis II Alytaus r. sav., Viečiūnų k. (Daugų sen.)

AV34

188 5746 Senkapis su gr. kp., vad. Švedkapiais

Alytaus r. sav., Einorų k. (Nemunaičio sen.)

AV21

189 5773 Senkapis, vad. Kapinyno balomis

Alytaus r. sav., Pieriškių k. (Raitininkų sen.)

AV48

190 5780 Senkapis, vad. Milžinkapiu

Alytaus r. sav., Gudelių k. (Krokialaukio sen.)

AV55

191 5766 Senkapis, vad. Perkūnkalniu

Alytaus r. sav., Vangelonių k. (Nemunaičio sen.)

AV41

192 5767 Senkapis, vad. Prancūzkapiu

Alytaus r. sav., Sudvariškių k. (Pivašiūnų sen.)

AV42

193 5779 Senkapis, vad. Žvirblio kapinynu

Alytaus r. sav., Cigoniškių k. (Miroslavo sen.)

AV54

194 33145 Senoji klebonija Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

2009-12-03

195 12287 Senosios kapinės Alytaus r. sav. 1993-04-13 L138 , IP2434

196 12279 Senosios kapinės Alytaus r. sav., Junčionių k. (Pivašiūnų sen.)

1994-04-13 L134 , IP2426

197 12283 Senosios kapinės Alytaus r. sav., Pavarėnio k. (Pivašiūnų sen.)

1993-04-13 L133 , IP2430

198 12285 Senosios kapinės Alytaus r. sav., Ponkiškių k. (Simno sen.)

1996-09-27 L130 , IP2432

199 12282 Senosios kapinės Alytaus r. sav., Punios k. (Punios sen.)

1993-03-14 L131 , IP2429

200 12288 Senosios kapinės Alytaus r. sav., Seimeniškių k. (Miroslavo sen.)

1993-04-13 L143 , IP2435

201 12289 Senosios kapinės Alytaus r. sav., Talokių k. (Alytaus sen.)

1993-04-13 L1645 , IP2436

202 20559 Senosios pirmosios kapinės

Alytaus r. sav., Krekštėnų k. (Krokialaukio sen.)

1993-08-06 IP2614

203 26851 Silgionių akmuo su "pėda"

Alytaus r. sav., Silgionių k. (Punios sen.)

2002-12-31 M243

204 1831 Slabadėlės pilkapynas

Alytaus r. sav., Slabadėlės k. (Alovės sen.)

1992-06-22 A74P , AR40

205 1847

Smolnicos, Punios šilo pilkapynas, vad. Kurganais, Švedkapiais

Alytaus r. sav., Smolnicos k. 1992-06-22 A72P , AR56

206 10474 Sodyba Alytaus r. sav., Balkūnų k. dal. (Krokialaukio sen.) (negalioja nuo 1999.01.01)

IR142

207 41 Sodyba Alytaus r. sav., Dapkiškių k. (Krokialaukio sen.)

IR143, IP165, LA413/623

208 16620 Sodyba Alytaus r. sav., Ostampo k. (Simno sen.)

IV863

Eil. Nr.



Kiti kodai

209 14713 Stogastulpis Alytaus r. sav., Daugų m. (Daugų sen.)

IP2488

210 8693

Stogastulpis triaukštis su ornamentuotu kryželiu


DV695

211 17143 Sudvariškių pilkapynas

Alytaus r. sav., Sudvariškių k. (Pivašiūnų sen.)

1996-12-23 A85 , AR1878

212 21700 Šv. apašt. Jokūbo bažnyčia


1997-12-31 S514

213 1306 Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia


1992-05-28 AtV290

214 852 Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Alytaus r. sav., Simno m. (Simno sen.), Kreivoji g. 3

1992-05-01 S45P , AtR94

215 2593

Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas


1992-08-31 IP1545, LA413/639

216 23580 Švč. Trejybės bažnyčios kompleksas


1997-12-31 G150K

217 1302 Švč. Trejybės bažnyčios kompleksas


1992-05-28 G149KP , AtV285

218 16971 T. Noraus-Naruševičiaus kapas

Alytaus r. sav., Krokialaukio mstl. (Krokialaukio sen.)

2004-12-28 L1556 , IV1215

219 5757 Tamašavos senosios kapinės, vad. Petrucienės kalnu

Alytaus r. sav., Tamašavos k. (Daugų sen.)

1992-10-21 AV32

220 21550 Totorių antrosios senosios kapinės

Alytaus r. sav., Ardiškių k. (Punios sen.)

1995-05-01 L35

221 11463 Totorių pirmosios kapinės

Alytaus r. sav., Ardiškių k. (Punios sen.)

1993-03-08 L34

222 11468 Totorių senosios kapinės

Alytaus r. sav., Adamonių k. (Punios sen.)

1993-03-08 L38


Alytaus r. sav., Bazorų k. (Pivašiūnų sen.)

1996-04-10 L42


Alytaus r. sav., Kerų k. (Punios sen.)

1995-05-01 L37


Alytaus r. sav., Raganiškių k. (Punios sen.)

1996-04-10 L36


Alytaus r. sav., Raižių k. (Punios sen.)

1995-05-01 L44

227 11465 Totorių senosios kapinės, vad. Akmenica


1993-03-08 L40

228 11467 Totorių senosios kapinės, vad.


1993-03-08 L41

Eil. Nr.



Kiti kodai

Beliavščizna

229 21551 Totorių senųjų kapinių, vad. Ziretka, dalis


1995-05-01 L39

230 11466 Totorių trečiosios senosios kapinės


1993-03-08 L43

231 12293 Trečiosios senosios kapinės, vad. Prancūzkapiais


1993-04-13 L142 , IP2440

232 12281 Trečiosios senosios kapinės, vad. Prūskapinėmis

Alytaus r. sav., Miroslavo k. (Miroslavo sen.)

1993-04-14 L144 , IP2428

233 33204 Ūkinis pastatas Alytaus r. sav., Pivašiūnų k. (Pivašiūnų sen.)

2009-12-03

234 4142 Užkasimo vieta ir kryžius

Alytaus r. sav., Pasimnių k. (Simno sen.)

IP1782, LA413/653

235 23910 Užubalių senovės gyvenvietė

Alytaus r. sav., Užubalių k. (Alytaus sen.)

2003-04-24 A1662

236 29587

V. Anušausko-Klajūno ir V. Patinsko-Sakalo žuvimo vieta

Alytaus r. sav., Viečiūnų k. (Daugų sen.)

2004-12-28 I240

237 29594

V. Kuzmicko-Viesulo ir V. Petrausko-Guobos žuvimo vieta

Alytaus r. sav. 2004-12-28 I247

238 16181 Vabalių akmuo su dubeniu

Alytaus r. sav., Vabalių k. (Raitininkų sen.)

1993-05-25 M267 , AV2012

239 5770 Vaidaugų senosios kapinės, vad. Napoleono kapais

Alytaus r. sav., Vaidaugų k. (Punios sen.)

1992-10-21 AV45

240 12291 Varnagirių k. pirmosios senosios kapinės


1996-09-27 L139 , IP2438

241 21166 Varpinė Alytaus r. sav., Alovės k. (Alovės sen.)

1997-12-31 G150K2

242 23579 Varpinė Alytaus r. sav., Rumbonių k. (Alytaus sen.)

1997-04-17 G149K3P

243 23520 Vėjo jėgainė Alytaus r. sav., Kurnėnų k. (Miroslavo sen.)

1997-12-31 G131K2

244 4134 Vėjo malūnas Alytaus r. sav., Ąžuolinių k. (Simno sen.)

IP1776, LA413/648

245 5778 Vinkšninių kapinynas

Alytaus r. sav., Vinkšninių k. (Daugų sen.)

1992-10-21 A77P , AV53

246 12294 Žagarių k. antrosios senosios kapinės vad. Kapinynu

Alytaus r. sav., Žagarių k. (Punios sen.)

1996-09-27 L132 , IP2441

247 11437 Žydų senosios Alytaus r. sav., Butrimonių 1993-03-08 L14

Eil. Nr.



Kiti kodai

kapinės mstl. (Butrimonių sen.)

248 11439 Žydų senosios kapinės


1993-03-08 L1001 , IP2791

249 11456 Žydų senosios kapinės

Alytaus r. sav., Gudiniškių k. (Miroslavo sen.)

1993-03-08 L1000 , IP2790

250 11507 Žydų senųjų kapinių dalis

Alytaus r. sav., Nemunaičio mstl. (Nemunaičio sen.)

1996-01-29 L15

251 29592 Žuvimo vieta Alytaus r. sav. 2004-12-28 I245 252 25105 Žuvimo vieta Alytaus r. sav. 2000-04-05 I68 253 29581 Žuvimo vieta Alytaus r. sav. 2004-12-28 I234 254 29597 Žuvimo vieta Alytaus r. sav. 2004-12-28 I250

255 29591 Žuvimo vieta Alytaus r. sav., Balkasodžio k. (Miroslavo sen.)

2004-12-28 I244

256 29610 Žuvimo vieta Alytaus r. sav., Pocelonių k. (Daugų sen.)

2004-12-28 I263

257 31840 Žuvintų senovės gyvenvietė

Alytaus r. sav., Žuvintų k. (Simno sen.)

2008-04-23

PRIEDAS 3 „Teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo brėžinys“

PRIEDAS 4 „Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys“

Documents

Alytaus rajono savivaldybės administracija - Alytaus r SPAV ataskaita … · 2012-03-14 · Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano keitimas II etapas. Strateginis pasekmi ų aplinkai