Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002,

Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455; 2010, Nr. 57-2809; 2011, Nr. 153-7194) 6 straipsnio 1 dalies 1

punktu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo (Žin., 2002,

Nr. 72-3022; 2011, Nr. 40-1920) 6 straipsniu, 10 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi,

Bendraisiais savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 (Žin., 2003,

Nr. 81-3720), Savivaldybėms skirtomis visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo

rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m.

vasario 6 d. įsakymu Nr. V-62 (Žin., 2009, Nr. 18-715) ir įgyvendinama Alytaus rajono

savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. K-317 patvirtintos Alytaus rajono

savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2012-2014 metų programos 20, 27 punktus, Alytaus

rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Pritarti Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2012-2014 metų

programos 2012 metų ataskaitai (pridedama).

Savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2012–2014 METŲ PROGRAMOS 2012 METŲ ATASKAITOS

2013 m. gruodžio 19 d. Nr. K-333

Alytus

1

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS

VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2012-2014 METŲ PROGRAMOS 2012 METŲ

ATASKAITA

Alytus, 2013

2

TURINYS

BENDROJI DALIS .......................................................................................................................................... 3

1. Demografinė, socialinė ekonominė būklė ................................................................................................... 4

1.1. Gyventojai ............................................................................................................................................... 4

1.2. Gyventojų migracija ................................................................................................................................ 6

1.3. Nedarbo lygis .......................................................................................................................................... 7

1.4. Socialinės rizikos šeimos ........................................................................................................................ 7

1.5. Gimstamumas, mirtingumas ir natūrali gyventojų kaita ......................................................................... 8

1.5.1. Mirtingumas pagal lytį, mirties priežastis ....................................................................................... 9

2. Gyventojų sveikatos būklė ......................................................................................................................... 14

2.1. Bendrasis gyventojų sergamumas ......................................................................................................... 14

2.2. Sergamumas užkrečiamomis ligomis .................................................................................................... 16

2.2.1. Sergamumas tuberkulioze ............................................................................................................. 19

2.2.2. Sergamumas lytiniu keliu plintančiomis ligomis .......................................................................... 20

2.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis ......................................................................................... 20

2.4. Sergamumas kraujotakos sistemos bei kraujo ir kraujodaros organų ligomis....................................... 22

2.5. Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis ................................................ 23

2.6. Sergamumas endokrininėmis ligomis ................................................................................................... 23

2.7. Sergamumas akių ir ausų ligomis .......................................................................................................... 24

2.8. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis ............................................................................................ 25

3. Fizinės aplinkos veiksniai .......................................................................................................................... 26

3.1. Rajono maudyklų vandens kokybė ....................................................................................................... 26

3.2. Geriamojo vandens kokybė ................................................................................................................... 26

3.3. Triukšmas .............................................................................................................................................. 27

3.4. Aplinkos oro užterštumas ...................................................................................................................... 28

4. Sveikatos priežiūros sistemos raida .......................................................................................................... 28

4.1. Apsilankymai pas gydytojus ................................................................................................................. 29

4.2.Greitoji medicinos pagalba ..................................................................................................................... 30

4.3. Vykdomos prevencinės programos Alytaus rajone ............................................................................... 32

5. Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų sveikatos būklė ........................... 32

6. Vykdyti atrankiniai tyrimai Alytaus rajone ............................................................................................ 34

6.2. Moksleivių naudojimosi mobiliaisiais telefonais Lietuvos mokyklose tyrimas .................................. 35

IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 37

REKOMENDACIJOS ................................................................................................................................... 40

3

BENDROJI DALIS

Visuomenės sveikatos stebėsena – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas

visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų

rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas.

Stebėseną Alytaus rajone vykdo Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

pagal Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2012 – 2014 metų programą,

patvirtintą Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. K-317.

Kiekvienais metais renkami Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos būklę

atspindintys rodikliai, aptariami gyventojų sveikatos būklei įtaką darantys veiksniai: demografinė,

socialinė ekonominė būklė, sergamumas tam tikromis ligomis, mirtingumas, fizinės aplinkos

veiksniai, sveikatos priežiūros sistema, apžvelgiama savivaldybėje vykdomos prevencinės

programos, stebėsenos tyrimai ir jų rezultatai.

Dauguma sveikatos rodiklių gauti iš centralizuotai teikiamų duomenų šaltinių: Lietuvos

statistikos departamento, Higienos instituto Sveikatos informacinio centro leidinių ir kompiuterinių

duomenų bazių, taip pat Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento,

Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro ir jo padalinių, privačios šeimos

klinikos klinikos „Disolis“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinės maisto

ir veterinarijos tarnybos, Alytaus rajono vyriausiojo policijos komisariato, Alytaus teritorinės darbo

biržos, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Alytaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos

skyriaus, Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus.

Naudojamos sąvokos:

Sergamumas (pirminis sergamumas) – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir

pirmą kartą gyvenime išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis.

Bendrasis sergamumas – per metus užregistruotų visų ligos atvejų (naujų ir kartotinių), dėl

kurių žmonės kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas, ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus

santykis. Jis reiškia populiacijos suminį sergamumą visomis ligomis.

Pirminio ir bendrojo sergamumo rodikliai, priklausomai nuo ligos paplitimo, gali būti

skaičiuojami 1000, 10 000 ar 100 000 gyventojų: kuo dažnesnė liga, tuo mažesnis daugiklis gali

būti naudojamas.

Sergantys asmenys (arba ligotumas) savivaldybės gyventojų, kuriems registruota tam

tikra liga metų eigoje ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis.

4

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBEI BŪDINGA DALIS

1. Demografinė, socialinė ekonominė būklė

1.1. Gyventojai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Alytaus rajone 2012 metų pradžioje gyveno

27 960 gyventojai, t. y. 250 gyventojų mažiau negu 2011 metų pradžioje. Vidutinis metinis

gyventojų skaičius Alytaus rajone 2012 m. lyginant su 2011 m. sumažėjo 1,05 proc. (žr. 1 pav.).

Alytaus rajono savivaldybėje 2012 metų pradžioje gyveno 2,6 proc. daugiau moterų negu

vyrų (51,3 proc. moterų ir 48,7 proc. vyrų). Nuo 2011 m. iki 2012 m. pradžios vyrų skaičius

sumažėjo 0,4 proc., moterų – 1,3 proc. (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Alytaus rajono gyventojų skaičius pagal lytį 2008 – 2012 m. ir jo kitimo tendencijos

Metai

Moterų skaičius metų

pradžioje

Sumažėjo moterų per

metus

Vyrų skaičius

metų pradžioje

Sumažėjo vyrų per

metus

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Abs. sk. Proc. Abs. sk.

2012 14339 51,28 -189 13621 48,72 -61

2011 14528 51,50 -442 13682 48,50 -400

2010 14970 51,53 -202 14082 48,47 -187

2009 15172 51,53 -135 14269 48,47 -197

2008 15307 51,41 -211 14466 48,59 -297

2008-2012 -1179 -1142

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

1 pav. Alytaus rajono savivaldybės vidutinis metinis gyventojų skaičius ir

gyventojų skaičius 2008 – 2012 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

5

2011 - 2012 metų pradžioje, nors demografinės senatvės koeficientas ir didėjo, tačiau

bendrame šalies kontekste Alytaus rajono savivaldybė 2011 m. buvo septintoje, 2012 m. –

dvyliktoje Lietuvos savivaldybių pagal senatvės koeficientą sąrašo vietoje.

Kaimyninių savivaldybių atžvilgiu Alytaus rajono savivaldybė 2012 metais nebebuvo ir

seniausia Alytaus apskrities savivaldybė. Mažesnis demografinės senatvės koeficientas negu

Alytaus rajono savivaldybėje 2012 m. buvo užregistruotas tik Alytaus mieste (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Demografinės senatvės koeficientas Alytaus apskrities savivaldybėse 2008 – 2012 m.

Savivaldybės 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuvos Respublika 134 137 140 156 160

Alytaus apskritis 145 151 156 184 192

Alytaus r. sav. 187 190 193 212 213

Varėnos r. sav. 180 187 190 222 230

Druskininkų sav. 164 172 179 209 218

Lazdijų r. sav. 170 174 177 211 216

Alytaus m. sav. 98 106 113 141 153

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Alytaus rajone vaikų (nuo 0 iki 15 m. amžiaus) procentinė dalis pagal amžiaus grupes nuo

2009 m. pradžios kasmet mažėja. 2012 m. pradžioje Alytaus rajone vaikų nuo 0 iki 15 metų

amžiaus buvo 1,1 proc. mažiau negu Lietuvos vidurkis: atitinkamai 14,9 proc. ir 16,0 proc. Pensinio

amžiaus gyventojai 2012 m. pradžioje Alytaus rajone sudarė 27,7 proc. (Lietuvos Respublikos –

22,4 proc.), darbingo amžiaus gyventojai – 57,4 proc. (Lietuvos Respublikos - 61,6 proc.) (žr. 2

pav.).

2 pav. Lietuvos Respublikos ir Alytaus rajono savivaldybės gyventojų dalis (proc.) pagal amžiaus grupes 2008 -

2012 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

6

2012 metais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus apskrityje buvo 73,83 metai ir

beveik nesisikyrė nuo 2011 metų vidutinės gyventojų gyvenimo trukmės (73,75 metai). Lietuvos

Respublikos ir Alytaus apskrities gyventojų gyvenimo trukmė skyrėsi labai nežymiai, atitinkamai

73,98 Lietuvos Respublikoje ir 73,83 Alytaus apskrityje (žr. 3 pav.).

3 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2006 – 2011 metais

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

1.2. Gyventojų migracija

Statistikos departamento duomenimis 2012 metais iš Lietuvos Respublikos išvyko 23,3

proc. mažiau Alytaus rajono gyventojų negu 2011 metais: atitinkamai 311 (2012 metais) ir 406

(2011 metais), tuo tarpu, atvyko 11,7 proc. daugiau negu 2011 metais: 152 (2012 m.) ir 136 (2011

m.) (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Tarptautinė ir vidinė migracija Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje bei Alytaus rajone

2010 – 2012 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Metai Vidinė ir tarptautinė migracija Tarptautinė migracija

2010 2011 2012 2010 2011 2012

Lietuvos Respublika

Atvyko 55009 67884 79896 5213 15685 19843

Išvyko 132953 106062 101153 83157 53863 41100

Neto migracija -77944 -38178 -21257 -77944 -38178 -21257

Alytaus apskritis

Atvyko 2792 3726 3814 242 846 1084

Išvyko 8141 6162 5655 5153 2868 2093

Neto migracija -5349 -2436 -1841 -4911 -2022 -1009

Alytaus r. sav.

Atvyko 723 870 815 34 136 152

Išvyko 1328 868 888 798 406 311

Neto migracija -605 2 -73 -764 -270 -159

7

1.3. Nedarbo lygis

Palyginus su 2011 metais, 2012 metais registruotas nedarbas Lietuvos Respublikoje

nuosekliai mažėjo. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Lietuvos

Respublikoje buvo 11,7 proc. arba 1,4 proc. punktais mažesnis negu vidutinis metinis 2011 metų

registruoto nedarbo rodiklis (13,1 proc.).

Alytaus apskritis buvo viena iš trijų teritorinių darbo biržų, kurioje buvo registruotas

didžiausias nedarbas. 2012 metais Alytaus apskrityje vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 3,2 proc.

didesnis negu Lietuvos Respublikoje ir siekė 14,9 proc.

Alytaus teritorinėje darbo biržoje (toliau Alytaus TDB) per 2012 m. įregistruota 17 259

bedarbiai, iš jų: 3 093 Alytaus rajono savivaldybės gyventojai. Lyginant su 2011 m. tuo pačiu

laikotarpiu, bedarbių registracija Alytaus TDB padidėjo beveik 36 proc., Alytaus rajone - 53 proc.

Pastebima, kad 2012 metais nedarbo lygis mažėjo visose Alytaus TDB aptarnaujamose

teritorijose (Alytaus m., Druskininkų sav., Lazdijų bei Varėnos rajonuose), išskyrus Alytaus rajoną.

Alytaus rajone nedarbo lygis 2012 m. nežymiai padidėjo, išliko aukščiausias iš Alytaus TDB

aptarnaujamų teritorijų ir siekė 18,7 proc. (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 - 2012 m. Alytaus apskrityje pagal teritorijas

Skyrius Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc.

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Alytaus m. 16,4 15,3 14,4

Alytaus r. 18,6 18,5 18,7

Druskininkų 17,9 16,1 13,2

Lazdijų rajono 16,7 17,5 17,0

Varėnos rajono 15,5 14,0 12,0 Šaltinis: Alytaus TDB

1.4. Socialinės rizikos šeimos

Lietuvos statistikos

departamento duomenimis,

2012 m. pradžioje Lietuvoje

augo 560,4 tūkst. vaikų

2012 metų pabaigoje

Alytaus rajone buvo 2,9

proc. mažiau socialinės

rizikos šeimų negu 2011 m.:

atitinkamai 132 4 pav. Socialinės rizikos šeimose ir jose augantys vaikai Alytaus rajone 2008-2012 m.

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius

8

socialinės rizikos šeimos 2012 m. ir 136 šeimos – 2011 m.

3,3 proc. sumažėjo ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius: 2012 m. Alytaus

rajono socialinės rizikos šeimose augo 317 vaikų, 2011 metais - 328 vaikai (žr. 4 pav.).

1.5. Gimstamumas, mirtingumas ir natūrali gyventojų kaita

Lietuvos Respublikoje 2012 metais mirė 10,5 tūkst. žmonių daugiau negu gimė kūdikių:

mirė 40,9 tūkst. gyventojų (2011 m. – 41,0 tūkst.), gimė – 30,5 tūkst. gyventojų (2011 m. – 34,4

tūkst.) (žr. 6 lentelę).

Alytaus rajone 2012 metais blogėjo tiek gimstamumo, tiek mirtingumo rodikliai: gimė 234

naujagimiai, t.y. 46 naujagimiais mažiau negu 2011 m., o mirė 506 rajono gyventojai, t.y. 15

gyventojų daugiau negu 2011 m. (žr. 5-6 lentelę).

5 lentelė. Demografinė situacija Alytaus rajone 2008-2012 metais

Demografiniai duomenys 2008* 2009* 2010* 2011* 2012

Vidutinis metinis gyventojų skaičius 29607 29247 28631 28085 27789

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (Alytaus apskritis) 71,32 72,67 73,43 73,72 73,83

Gimusiųjų skaičius 255 292 286 280 234

Mirusiųjų skaičius 565 492 482 491 506

- iš to skaičiaus vaikų iki 1 m. 1 3 2 0 0

Natūrali gyventojų kaita -310 -200 -196 -211 -272

1000-čiui gyventojų tenka:

Gimusių 8,6 10,0 10,0 10,0 8,4

Mirusių 19,1 16,8 16,8 17,5 18,2

Natūralaus prieaugio(+,-) -10,5 -6,8 -6,8 -7,5 -9,8

Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas (1000 gyvų gimusiųjų) 3,9 10,2 7,0 0,0 0,0

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Alytaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius

*2010 - 2011 m. duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų

surašymo rezultatais

Alytaus rajone 2012 metais 1000-čiui gyventojų teko 8,4 gimusieji (2011 m. – 10,0),

Alytaus apskrityje - 9,0/1000 gyv. (2011 m. – 9,7), Lietuvos Respublikoje – 10,2/1000 gyv. (2011

m. – 11,3) (žr. 6 lentelę).

Mirtingumo rodiklis 1000-čiui Alytaus rajono gyventojų 2012 m. padidėjo nuo 17,5 iki

18,2/1000 gyventojų ir 1,3 karto viršijo Lietuvos Respublikos (13,7/1000 gyv.) vidurkį bei 1,2 karto

Alytaus apskrities (15,5/1000 gyv.) vidurkį (žr. 6 lentelę).

Natūralios gyventojų kaitos (skirtumo tarp gyvų gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus per metus)

rodiklis, tenkantis 1000 - čiui Alytaus rajono gyventojų, 2012 m., palyginus su 2011 m., padidėjo

neigiama linkme 1,3 karto: nuo -7,5 (2011 m.) iki -9,8 (2012 m.) ir Lietuvos vidurkį (-3,5/1000

gyv.) viršijo 2,8 karto (neigiamas rezultatas reiškia, jog mirčių skaičius viršija gimimų skaičių) (žr.

6 lentelę).

9

6 lentelė. Gyventojų gimstamumas, mirtingumas ir natūrali gyventojų kaita 2010 - 2012 m. Lietuvos

Respublikoje, Alytaus apskrityje ir Alytaus rajone

Vietovės pavadinimas Gimstamumas Mirtingumas Natūrali gyventojų kaita

Kūdikių iki 1 m.

mirtingumas

2010* 2011* 2012 2010* 2011* 2012 2010* 2011* 2012 2010* 2011* 2012

Iš viso

Lietuvoje

Abs. sk. 35626 34385 30459 42120 41037 40938 -6494 -6652 -10479 153 144 118

1000 gyv. 11,5 11,3 10,2 13,6 13,5 13,7 -21 -2,2 -3,5 4,3 4,2 3,9

Alytaus

aps.

Abs. sk. 1591 1524 1377 2407 2288 2382 -816 -764 -1005 6 7 7

1000 gyv. 9,8 9,7 9,0 14,9 14,6 15,5 -5,0 -4,9 -6,5 3,8 4,6 5,1

Alytaus

r. sav.

Abs. sk. 286 280 234 482 491 506 -196 -211 -272 2 0 0

1000 gyv. 10,0 10,0 8,4 16,8 17,5 18,2 -6,8 -7,5 -9,8 7,0 0,0 0,0

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Alytaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius

*2010 - 2011 m. duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų

surašymo rezultatais

Santuokų skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų, 2012 m. Alytaus rajone buvo artimas

Lietuvos vidurkiui: 6,8/1000 gyv. (Lietuvos Respublikoje – 6,9/1000 gyv.). Palyginus su 2011 m.,

pagerėjo ištuokų rodiklis: 2012 m. Alytaus rajone buvo žemesnis negu Lietuvos Respublikoje

(3,5/1000 gyv.) ir Alytaus aps. (3,4/1000 gyv.) vidurkis: 1000 gyv. 2012 m. Alytaus rajone teko 3,0

ištuokų.

1.5.1. Mirtingumas pagal lytį, mirties priežastis

Gyventojų mirtingumo pagal pagrindines mirties priežastis vertinimas rodo, kad mirties

priežasčių trejetuke ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties

priežastys. Jos, kaip ir 2011 metais, 2012 m. Lietuvoje sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių,

Alytaus apskrityje – 86,2 proc. (2011 m. - 86,8 proc.), Alytaus rajone – 87,7 proc. (2011 m. – 89,2

proc.).

2012 metais mirtingumo rodikliai didėjo tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Alytaus apskrityje

bei Alytaus rajone. Palyginus pagrindinių mirties priežasčių mirtingumo rodiklius su 2011 m.,

Alytaus rajone 2012 m. mirtingumo rodikliai didėjo visose ligų grupėse: infekcinių ligų, piktybinių

navikų, kraujotakos sistemos ligų, kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ligų bei išorinių

mirties priežasčių. 2012 m. labiausiai padidėjo mirtingumo rodikliai dėl kvėpavimo sistemos ligų

bei virškinimo sistemos ligų (žr. 7 lentelę).

Mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2012 m. Alytaus rajone padidėjo 0,95 karto

bei išliko aukštesnis negu Lirtuvos Respublikoje (775,5/100 tūkst. gyv.) bei Alytaus apskrityje

(88,3/100 tūkst. gyv.) vidurkis ir siekė 1047,2/100000 gyv. Mirtingumo dėl piktybinių navikų

rodiklis Alytaus rajone padidėjo 1,21 karto ir 2012 m. viršijo Lietuvos Respublikos (267,7/100

tūkst. gyv.) bei Alytaus apskrities (313,2/100 tūkst. gyv.) vidurkį ir siekė 388,6/100 tūkst. gyv.

10

Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių Alytaus rajone 2012 m. padidėjo 1,16 karto ir viršijo

Lietuvos Respublikos mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklį: 161,9/100 tūkst. gyv. Alytaus

rajone ir 122,5/100 tūkst. gyv. Lietuvos Respublikoje (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Mirtingumas pagal pagrindines mirties priežastis Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje,

bei Alytaus rajono savivaldybėje 2010 – 2012 m.

Mirties

priežastys Metai

Lietuvos

Respublika Alytaus

aps. Alytaus

r. sav. Lietuvos

Respublika Alytaus

aps. Alytaus

r. sav.

Rodiklio

didėjimas/mažėjimas

Alytaus r. sav.

palyginus su 2011 m.

(mat. vnt. - kartais) Abs. sk. 1000 gyv.

Bendras

mirtingumas

2012 40938 2382 506 1370,2 1551,2 1820,9

1,04 2011* 41037 2288 491 1355,2 1460,2 1748,3

Infekcinės

ligos

2012 602 35 6 20,1 22,8 21,6

1,21 2011* 553 29 5 18,3 18,5 17,8

Piktybiniai

navikai

2012 7998 481 108 267,7 313,2 388,6

1,21 2011* 8106 443 90 267,7 282,7 320,5

Kraujotakos

sistemos ligos

2012 23170 1364 291 775,5 888,3 1047,2

0,95 2011* 23086 1347 309 762,4 859,6 1100,2

Kvėpavimo

sistemos ligos

2012 1255 85 18 42,0 55,4 64,8

1,65 2011* 1243 68 11 41,0 43,4 39,2

Virškinimo

sistemos ligos

2012 2065 106 22 69,1 69,0 79,2

1,23 2011* 2058 90 18 68,0 57,4 64,1

Išorinės

mirties

priežastys

2012 3659 209 45 122,5 136,1 161,9

1,16 2011* 3720 196 39 122,8 125,1 138,9

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

*2010 - 2011 metų duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų

surašymo rezultatais

Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais Lietuvoje mirusios moterys sudarė 49,5

proc. (2011 m. - 48,9 proc.) visų mirusiųjų, vyrai – 50,5 proc. (2011 m. - 51,1 proc.).

Analizuojant mirtingumo priežastis pagal lytį, abiejų lyčių pagrindine mirties priežastimi

kaip ir 2011 metais išlieka kraujotakos sistemos ligos. Moterų mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos

sistemos ligų Alytaus rajone 2012 m., palyginus su 2011 m. sumažėjo, tačiau išliko vienas

aukščiausių Lietuvoje ir siekė 1166,0/100 tūkst. moterų (2011 m. – 1288,6), o Lietuvos vidurkį

(824,4/100 tūkst. gyv.) viršijo 1,4 karto. 2012 metais Alytaus rajone vyrų mirtingumo rodiklis nuo

kraujotakos sistemos ligų siekė 922,4/100 tūkst. vyrų (2011 m. – 901,0), Lietuvos Respublikoje -

718,2/100 tūkst. vyrų (žr. 8 lentelę).

11

8 lentelė. Vyrų ir moterų mirtingumas Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje, Alytaus rajone 2010

- 2012 metais

Mirties

priežastys Metai

Vyrai Moterys

Lietuvos

Respublika

Alytaus aps. Alytaus r.

sav.

Lietuvos

Respublika

Alytaus

Aps.

Alytaus r.

sav.

Abs.

sk.

100

000

vyrų

Abs.

sk.

100

000

vyrų.

Abs.

sk.

100

000

vyrų

Abs.

sk.

100

000

mot.

Abs.

sk.

100

000

mot.

Abs.

sk.

100

000

mot.

Infekcinės

ligos

2012 387 28,1 22 30,7 4 29,5 215 13,3 13 15,9 2 14,0

2011* 353 25,3 19 26,0 3 22,0 200 10,1 10 12,0 2 13,9

2010* 316 22,1 24 31,8 5 36,0 165 9,9 5 5,8 1 6,8

Piktybiniai

navikai

2012 4468 324,7 273 381,2 63 464,9 3530 219,0 208 253,8 45 316,1

2011* 4505 322,9 249 340,3 47 344,3 3601 216,7 194 232,3 43 297,9

2010* 4572 320,0 271 358,7 58 417,8 3538 212,0 187 217,3 30 203,4

Kraujotakos

sistemos

ligos

2012 9884 718,2 592 826,7 125 922,4 13286 824,4 772 942,1 166 1166,0

2011* 9997 716,4 610 833,7 123 901,0 13089 826,6 737 882,4 186 1288,6

2010* 10130 709,0 622 823,3 125 900,4 13497 808,9 780 906,2 158 1071,3

Kvėpavimo

sistemos

ligos

2012 868 63,1 61 85,2 14 103,3 387 24,0 24 29,3 4 28,1

2011* 905 64,9 42 57,4 8 58,6 338 23,6 26 31,1 3 20,8

2010* 895 62,6 47 62,2 15 108,1 385 23,1 29 33,7 8 54,2

Virškinimo

sistemos

ligos

2012 1160 84,3 72 100,5 16 118,1 905 56,2 34 41,5 6 42,1

2011* 1156 82,8 56 76,5 11 80,6 902 57,4 34 40,7 7 48,5

2010* 1279 89,5 67 88,7 14 100,9 938 56,2 56 65,1 8 54,2

Išorinės

mirties

priežastys

2012 2790 202,7 170 237,4 35 258,3 869 53,9 39 47,6 10 70,2

2011* 2826 202,5 140 191,3 27 197,8 894 56,3 56 67,0 12 83,1

2010* 3125 218,7 186 246,2 33 237,7 920 55,1 39 45,3 7 47,5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

*2010 - 2011 metų duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų

surašymo rezultatais

Antroji pagal dažnumą mirties priežastis - piktybiniai navikai. 2012 metais Alytaus rajone

nuo piktybinių navikų mirė 108 žmonės (2011 m. – 90), iš jų 63 vyrai ir 45 moterys, tai sudarė 18,4

proc. bendro Alytaus rajono gyventojų mirtingumo (2011 m. - 18,3 proc.) (žr. 10 lentelę).

Pagal piktybinių navikų lokalizaciją 2012 m. daugiausiai Alytaus rajono gyventojų (18

asmenų) mirė nuo trachėjos – plaučių vėžio, 10 vyrų mirė dėl priešinės liaukos vėžio, 9 žmonės –

dėl skrandžio piktybinių navikų, 7 moterys – dėl krūties vėžio (žr. 10 lentelę).

Alytaus rajono gyventojų mirtingumo rodiklis dėl priešinės liaukos vėžio 2012 m., tenkantis

100 tūkst. gyv., palyginus su 2011 m., išaugo 3,3 karto: nuo 22,0 iki 73,8/100 tūkst. gyv. ir Lietuvos

rodiklį (42,5/100 tūkst. gyv.) viršijo 1,7 karto (žr. 10 lentelę).

2012 m. 3 kartus padidėjo Alytaus rajono gyventojų mirtingumas nuo melanomos ir kitų

odos piktybinių navikų: 2011 m. 100 tūkst. gyv. teko 3,6 mirusieji nuo melanomos, 2012 m. – 10,8.

Mirusių Alytaus rajono gyventojų skaičius nuo trachėjos plaučių vėžio 2012 m. padidėjo 20

proc., o mirtingumo nuo šios ligos rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyv., 1,4 karto viršijo Lietuvos

Respublikos (45,4/100 tūkst. gyv.) ir 1,2 karto Alytaus apskrities (55,4/100 tūkst. gyv.) vidurkį -

12

100 tūkst. rajono gyventojų 2012 m. teko 64,8 mirusieji nuo trachėjos – plaučių vėžio (2011 m. –

53,4) (žr. 10 lentelę).

2011 m. antroje vietoje pagal dažnumą buvęs moterų mirtingumas dėl krūties vėžio, 2012 m.

Alytaus rajone didėjo nežymiai: nuo 48,5 iki 49,2/100 tūkst. moterų. Tuo tarpu, moterų mirtingumo

dėl gimdos kaklelio vėžio rodiklis 2012 m. padidėjo 2 kartus: nuo 6,9 (2011 m.) iki 14,0 (2012 m.)

(žr. 9 lentelę).

9 lentelė. Mirusieji pagal piktybinių navikų lokalizaciją Lietuvos respublikoje, Alytaus apskrityje ir

Alytaus rajone 2010-2012 m.

Piktybinio naviko lokalizacija Lietuvos Respublika Alytaus apskr. Alytaus r. sav.

abs. sk. 100 000 gyv. abs. sk. 100 000 gyv. abs. sk. 100 000 gyv.

Skrandžio

2012 685 22,9 35 22,8 9 32,4

2011* 670 22,1 30 19,1 6 21,4

2010* 681 22,0 34 21,0 4 14,0

Trachėjos - plaučių

2012 1357 45,4 85 55,4 18 64,8

2011* 1390 45,9 74 47,2 15 53,4

2010* 1302 42,0 69 42,7 23 80,3

Melanomos ir kt. odos

2012 153 5,1 12 7,8 3 10,8

2011* 161 5,3 10 6,4 1 3,6

2010* 172 5,6 11 6,8 2 7,0

Krūties*** (moterų)

2012 542 33,6 33 40,3 7 49,2

2011* 542 33,2 29 34,7 7 48,5

2010* 576 34,5 29 33,7 2 13,6

Gimdos kaklelio***

2012 203 12,6 10 12,2 2 14,0

2011* 213 13,0 6 7,2 1 6,9

2010* 243 14,6 14 16,3 3 10,5

Gimdos***

2012 134 8,3 12 14,6 2 14,0

2011* 153 9,4 13 15,6 2 13,9

2010* 144 8,6 9 10,5 3 10,5

**Tenka 100 000 vyrų ***Tenka 100 000 moterų

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

*2010 - 2011 metų duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų

surašymo rezultatais

2012 m. trečioje vietoje visos šalies mastu buvo gyventojų mirtingumas dėl išorinių mirties

priežasčių. Išorinės mirties priežastys 2012 m. buvo beveik kas septinto Alytaus rajono vyro ir

Priešinės liaukos**

2012 585 42,5 35 48,9 10 73,8

2011* 507 36,3 25 34,2 3 22,0

2010* 577 40,4 39 51,6 6 43,2

Inkstų, išskyrus

geldeles

2012 271 9,1 18 11,7 2 7,2

2011* 270 8,9 21 13,4 8 28,5

2010* 238 7,7 14 8,7 1 3,5

Šlapimo pūslės

2012 227 7,6 10 6,5 3 10,8

2011* 233 7,7 13 8,3 2 7,1

2010* 248 8,0 13 8,0 2 7,0

Limfinio, kraujodaros

ir giminingų audinių

2012 519 17,4 27 17,6 4 14,4

2011* 535 17,7 28 17,9 7 24,9

2010* 541 17,5 24 14,8 2 7,0

13

beveik kas dvidešimt ketvirtos Alytaus rajono moters mirties priežastis: dėl šių priežasčių 2012 m.

mirė 35 rajono vyrai (2011 m. – 27) ir 10 moterų (2011 m. – 12). Mirtingumo rodiklis dėl išorinių

mirties priežasčių Alytaus rajone 2012 metais padidėjo 1,2 karto: nuo 138,9/100 tūkst. gyv. (2011

m.) iki 161,9/100 tūkst. gyv. (2012 m.), ir 2012 metais viršijo Lietuvos Respublikos (122,5/100

tūkst. gyv.) bei Alytaus apskrities (136,1/100 tūkst. gyv.) rodiklius (žr. 10 lentelę).

Išorinių mirties priežasčių struktūroje didžiausią mirusių Alytaus rajono gyventojų dalį (24,4

proc.) 2012 m. sudarė tyčiniai susižalojimai (savižudybės), kurių rodiklis 100 tūkst. gyv. 2012

metais sumažėjo nuo 57,0 (2012 m.) iki 39,6/100 000 gyv. ir buvo artimas Lietuvos Respublikos

(31,0) bei Alytaus apskrities (37,8) vidurkiui. Vyrų savižudybių rodikliai visoje Lietuvoje išlieka

didesni negu moterų. 2012 metais Alytaus rajone nusižudė 9 vyrai ir 2 moterys, 2011 m. 11 vyrų ir

5 moterys. (žr. 10 lentelę).

2012 m. Alytaus rajone padaugėjo mirusių transporto įvykiuose skaičius, mirtingumo

rodiklis išaugo nuo 14,2 (2011 m.) iki 25,2 (2012 m.) atvejų 100 tūkst. gyventojų. Beveik visi

transporto įvykiuose mirę žmonės buvo vyriškos lyties asmenys: iš 7 asmenų užregistruoti 6 mirę

vyrai ir 1 moteris (žr. 10 lentelę).

Didėjo mirtingumo rodikliai ir dėl šalčio poveikio. 2011 m. dėl šalčio poveikio mirė 2

asmenys, 2012 m. – 5. Mirtingumo rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyv., dėl šios priežasties padidėjo

2,5 karto, palyginus su 2011 m.: nuo 7,1 iki 18,0/100 tūkst. gyv.

2012 m. gerėjo mirtingumo rodikliai dėl atsitiktinių paskendimų. 2011 m. Alytaus rajone

paskendo 4 žmonės, 2012 m. – 1.

10 lentelė. Išorinių mirties priežasčių struktūra Alytaus rajone pagal lytį 2010 - 2012 metais

Išorinės mirties priežastys

Iš viso Vyrai Moterys

abs. sk. 100 000 gyv. abs. sk. 100 000 gyv. abs. sk. 100 000 gyv.

Alytaus r. sav.

Iš viso

2012 45 161,9 35 258,3 10 70,2

2011* 39 138,9 27 197,8 12 83,1

2010* 40 139,7 33 237,7 7 47,5

-Transporto įvykiai

2012 7 25,2 6 44,3 1 7,0

2011* 4 14,2 3 22,0 1 6,9

2010* 4 14,0 2 14,4 2 13,6

-Atsitiktiniai paskendimai

2012 1 3,6 1 7,4 0 -

2011* 4 14,2 2 14,7 2 13,9

2010* 7 24,4 7 50,4 0 -

-Šalčio poveikis

2012 5 18,0 4 29,5 1 7,0

2011* 2 7,1 1 7,3 1 6,9

2010* 4 14,0 4 28,8 0 -

-Atsitiktiniai apsinuodijimai

alkoholiu

2012 1 3,6 0 - 1 7,0

2011* 1 3,6 0 - 1 6,9

2010* 0 - 0 - 0 -

-Pasikėsinimai (nužudymai) 2012 0 - 0 - 0 -

2011* 1 3,6 1 7,3 0 -

14

2010* 3 10,5 3 21,6 0 -

-Tyčiniai susižalojimai

(savižudybės)

2012 11 39,6 9 66,4 2 14,0

2011* 16 57,0 11 80,6 5 34,6

2010* 10 34,9 8 57,6 2 13,6

Alytaus apskritis

-Tyčiniai susižalojimai

(savižudybės)

2012 58 37,8 52 72,6 6 7,3

2011* 77 49,1 59 80,6 18 21,6

2010* 75 46,4 64 84,7 11 12,8

Lietuvos Respublika

-Tyčiniai susižalojimai

(savižudybės)

2012 927 31,0 753 54,7 174 10,8

2011* 1018 33,6 817 58,6 201 12,3

2010* 1018 32,9 829 58,0 189 11,3

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

*2010 - 2011 metų duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir

būstų surašymo rezultatais

2. Gyventojų sveikatos būklė

2.1. Bendrasis gyventojų sergamumas

2012 metais Alytaus rajono sergamumo rodikliai (vaikų ir suaugusiųjų) buvo geresni nei

Lietuvos Respublikos ir Alytaus apskrities rodikliai.

Lyginant 2011 ir 2012 metų duomenis pastebima, jog bendrasis suaugusių gyventojų (nuo

18 m.) sergamumas Lietuvoje padidėjo nuo 1776,9 iki 1826,3/1000 suaugusiųjų. Alytaus rajone

bendrasis suaugusių gyventojų sergamumo rodiklis 2012 m. padidėjo 1,2 proc. palyginus su 2011

m.: nuo 1398,3 iki 1427,2/1000 suaugusiųjų, tačiau neviršijo Lietuvos Respublikos ir Alytaus

apskrities rodiklių. Vaikų sergamumas Alytaus rajone, kaip ir visoje šalyje, 2012 metais buvo

mažesnis negu 2011 m. Vaikų sergamumo rodiklis 2012 m. Alytaus rajone sumažėjo 7,4 proc.,

palyginus su 2011 m.: nuo 1982,7 iki 1835,4/1000 vaikų nuo 0 iki 17 metų (žr. 11 lentelę).

11 lentelė. Gyventojų sergamumas 2011 - 2012 metais Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje bei

Alytaus rajono savivaldybėje

Vaikų ir suaugusiųjų sergamumas Viso Lietuvoje Alytaus apskrityje Alytaus rajone

2011* m. 2012 m. 2011* m. 2012 m. 2011* m. 2012 m.

Suaugusieji

nuo 18 m.

Iš viso užregistruota susirgimų (+,-) 5193317 5237420 228853 231809 32328 32755

1000 suaugusiųjų 2109,0 2148,4 1776,9 1826,3 1398,3 1427,2

Naujai užregistruota susirgimų (+) 2512622 2462299 108946 105485 16893 16245

1000 suaugusiųjų 1020,3 1010,1 845,9 831,1 730,7 707,8

Vaikai

(0-17 m.)

Iš viso užregistruota susirgimų (+,-) 1559680 1488716 69306 63000 9846 8878

1000 vaikų 2757,6 2706,7 2484,6 2365,5 1982,7 1835,4

Naujai užregistruota susirgimų (+) 1228051 1142795 58784 52292 8866 7745

1000 vaikų 2171,2 2077,8 2107,4 1963,4 1785,3 1601,2

(susirgimai užregistruoti ambulatorinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigos, SVEIDROS duomenys)

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

*2011 metų duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo

rezultatais

15

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2012 metais gyventojų

ligotumas pagal pagrindines ligų klases nepasikeitė. Daugiausia Alytaus rajono gyventojų sirgo

kvėpavimo sistemos ligomis (bendras sergančiųjų skaičius 227,1/1000 gyv.), didžiausias

sergančiųjų skaičius šiomis ligomis buvo 0-17 metų amžiaus grupėje (513,0/1000 vaikų). Antroji

pagal dažnumą liga 2012 metais išliko kraujotakos sistemos ligos (sergančiųjų skaičius siekė

223,4/1000 gyv.), kurios labiausiai vyravo tarp vyresnio amžiaus rajono gyventojų (553,3/1000 65

metų amžiaus ir vyresnių gyv.). Vaikų ir jaunuolių iki 17 metų tarpe be kvėpavimo sistemos ligų,

dažni virškinamojo trakto sutrikimai (118,9/1000 vaikų) ir akių ligos (122,8/1000 vaikų).

Palyginus Alytaus rajono gyventojų sergamumą pagrindinėmis ligomis 2012 m. su 2011

metais, pastebima, kad sergančiųjų skaičius 2012 m. didėjo visose pagrindinėse ligų ir amžiaus

grupėse, išskyrus kvėpavimo sistemos ligas, kuriomis sergančiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyv.

buvo didesnis tik pagyvenusių (65 ir vyresniųjų) amžiaus grupėje. Bendras sergančiųjų kvėpavimo

sistemos ligomis skaičius, tenkantis 1000 gyv. sumažėjo 6,3 proc. (nuo 242,4 iki 227,1/1000 gyv.)

(žr. 5 pav.).

Žymiausias sergančiųjų skaičiaus padidėjimas pastebimas akių ligų grupėje: sergančiųjų

rodiklis 1000 gyv. 2012 m., palyginus su 2011 m., padidėjo 16,8 proc. ( nuo 68,4 iki 79,9/1000

gyv.) bei kraujotakos sistemos ligų grupėje – sergančiųjų rodiklis 1000 gyv. padidėjo 15 proc. (nuo

194,3 iki 223,4/1000 gyv.). Patyrusių traumas ir kitas išorines priežastis skaičius padidėjo 13,3

proc. (nuo 68,9 iki 78,1/1000 gyv.). Sergančiųjų jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos

5 pav. Sergančių Alytaus rajono gyventojų skaičius tam tikromis ligomis 2008-2012 m., 1000 gyv.

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

16

ligomis rodiklis padidėjo 12,5 proc. (nuo 111,7 iki 132,4/1000 gyv.), virškinimo sistemos ligomis –

10,2 proc. (nuo 77,1 iki 85,0/1000 gyv.) (žr. 5 pav.).

Alytaus rajone 2012 metais iš 3979 vaikų, apsilankiusių ambulatorinėse sveikatos priežiūros

įstaigose, regėjimo sutrikimai buvo nustatyti 11,1 proc. vaikų (2011 m. – 10,2 proc.). Daugiausiai

regos sutrikimų, kaip ir pastaruosius kelerius metus, turėjo 7-14 metų amžiaus vaikai – 253, šio

amžiaus vaikai sudarė 57,5 proc. visų 0 – 17 metų amžiaus vaikų, kuriems buvo užregistruoti

regėjimo sutrikimai. (žr. 12 lentelę).

12 lentelė. 0-17 m. Alytaus r. vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius 2010 - 2012

m.

0-17 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS.

Metai Vaikų, apsilankiusių

ambulatorinėse

sveikatos priežiūros

įstaigose,

skaičius

Vaikų, kuriems nustatytas sutrikimas, skaičius (% nuo apsilankiusiųjų)

Regėjimo

sutrikimai

Klausos

defektai

Skoliozė Deformuojan-

čios

dorsopatijos

Nenormali

laikysena

Kalbos

sutrikimai

Abs.

sk.

% Abs.

sk.

% Abs.

sk.

% Abs.

sk.

% Abs.

sk.

% Abs.

sk.

%

2012 m. 3979 440 11,1 8 0,2 30 0,8 71 1,8 0 0 2 0,1

2011 m. 4173 424 10,2 13 0,3 32 0,8 82 2,0 2 0,05 5 0,1

2010 m. 4339 462 10,6 11 0,3 45 1,0 103 2,4 - - 6 0,1

0-6 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS

2012 m. 1261 67 5,3 4 0,3 0 0 2 0,2 0 0 2 0,2

2011 m. 1292 67 5,2 3 0,2 1 0,1 3 0,2 1 0,1 3 0,2

2010 m. 1213 62 5,1 2 0,2 1 0,1 2 0,2 - - 3 0,2

7-14 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS

2012 m. 1820 253 13,9 2 0,1 13 0,7 42 2,3 0 0 0 0

2011 m. 1953 244 12,5 7 0,4 17 0,9 56 2,9 1 0,1 2 0,1

2010 m. 2080 273 13,1 7 0,3 24 1,2 63 3,0 - - 3 0,1

15-17 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS

2012 m. 898 120 13,4 2 0,2 17 1,9 27 3,0 0 0 0 0

2011 m. 928 113 12,2 3 0,3 14 1,5 23 2,5 - - - -

2010 m. 1046 127 12,1 2 0,2 20 1,9 38 3,6 - - - -

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

2.2. Sergamumas užkrečiamomis ligomis

Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2012 metais užkrečiamomis ligomis

sirgo 3057 Alytaus rajono gyventojai (2011 m. – 4426), tai 31 proc. mažiau negu 2011 metais.

Didžiausią užkrečiamų ligų dalį, kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2012 metais, sudarė ūminės

viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripas (toliau - ŪVKTI) - 89,63 proc. (2011 m. – 92,68).

2012 m. Alytaus rajone sergamumas ŪVKTI sumažėjo 23,4 proc., rodiklis, tenkantis 10

tūkst. gyv., neviršijo Lietuvos vidurkio. Sergamumo gripu ir ŪVKTI struktūroje vyravo peršalimo

ligos. Sergamumo gripu atvejai buvo nustatyti tik pavieniai, 2012 m. buvo registruoti tik 6 gripo

atvejai, 2011 m. – 292.

17

2012 m. Alytaus rajone 45,65 proc. išaugo sergamumas salmonelioze, sergamumo rodiklis

10 tūkst. gyventojų viršijo respublikos rodiklį: atitinkamai 5,63/10 000 gyv. Alytaus rajone ir

4,93/10 000 gyv. Lietuvos Respublikoje. Susirgimai salmonelioze registruoti įvairiose amžiaus

grupėse, tačiau dažniau sirgo suaugę asmenys, kurie sudarė 60 proc. nuo bendro salmonelioze

sirgusiųjų skaičiaus. Daugiau nei du trečdaliai (73,3 proc.) ligonių užsikrėtė per namuose gamintą ir

valgytą maistą, likusieji – maitinimo įstaigose (žr. 13 lentelę).

2012 rajone 44,5 proc. padidėjo sergamumas rotavirusiniu enteritu ir viršijo respublikos

rodiklį (Alytaus rajone – 16,43/10 000 gyv., Lietuvos Respublikoje – 11,81/10 000 gyv.). 82,6 proc.

visų susirgimų registruoti šaltuoju metų periodu, t. y. sausio – balandžio mėnesiais. 2012 m. visi

rotavirusinio enterito atvejai buvo nustatyti iki 17 metų amžiaus vaikams, iš jų 80,4 proc. – iki 3

metų amžiaus (žr. 13 lentelę).

2012 metais mažėjo sergamumas Laimo liga. Buvo registruotas tik 1 šios ligos atvejis (2011

m. – 6). Sergamumas erkiniu encefalitu išliko panašiame lygyje, registruoti 9 erkinio encefalito

atvejai, sergamumo rodiklis viršijo Respublikos: atitinkamai 3,21/10 000 gyv. Alytaus rajone,

1,54/10 000 gyv. – Lietuvos Respublikoje). Epidemiologinės apklausos duomenimis 50 proc.

sirgusiųjų erkių platinamomis ligomis užsikrėtė gyvenamojoje aplinkoje, likusieji – lankydamiesi

miškuose (žr. 13 lentelę).

13 lentelė. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Alytaus rajone ir Lietuvos Respublikoje 2010 - 2012

m.

Eil.

Nr. Ligos pavadinimas

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Resp.

rodikl. 2010 m.

(10 000

gyv.)

Resp.

rodikl. 2011 m.

(10 000

gyv.)

Resp.

rodikl. 2012 m.

(10 000

gyv.) abs.

sk.

10 000

gyv.

abs.

sk.

10 000

gyv.

abs.

sk.

10 000

gyv.

1 2 3 4 5 6 7 8 10 11

12

1. Salmoneliozės 12 3,91 11 3,68 15 5,36 5,26 6,32 4,93

2. Šigeliozės 0 - 0 - 0 - 0,13 0,12 0,16

3.

Kitos patikslintos žarnyno infekcijos

Iš jų:

15 4,89 14 4,68 14 5,00 4,73 4,54 4,40

3.1. - Ešerichiozė (žar. lazd.

inf.) 0 1 0,33 2 0,71 0,48 0,61 0,56

3.2. - Kampilobakteriozė 6 1,95 3 1,00 9 3,21 2,63 2,58 2,85

3.3. - Jersiniozė 9 2,93 10 3,34 3 1,07 1,28 1,06 0,76

18

4. Nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos

71 23,13 88 29,44 13 4,64 21,48 24,11 21,12

5. Virusinės žarnyno

infekcijos (patikslintos)

Iš jų:

32 10,43 35 11,71 46 16,43 9,35 15,75 13,54

5.1 - Rotavirusinis enteritas 22 7,17 34 11,37 46 16,43 7,61 14,37 11,81

5.2 - Norovirusinė infekcija 10 3,25 1 0,33 0 - 1,26 0,94 1,11

6. Virusinės žarnyno infekcijos (nepatikslintos)

1 0,32 34 11,37 88 31,43 13,47 16,11 15,79

7. Maisto toksinės infekcijos 1 0,32 0 - 0 - 1,44 1,61 1,06

8. Listeriozė 0 - 0 - 0 - 0,01 0,02 0,02

9. Tuberkuliozė 13 4,23 12 4,01 14 5,00 2,87 3,15 3,26

10. Tuliaremija 0 - 0 - 0 - 0,00 0,00 0,01

11. Hepatitas A 0 - 0 - 0 - 0,05 0,05 0,36

12. Hepatitas B 1 0,32 1 0,33 0 - 0,21 0,18 0,07

13. Hepatitas C 0 - 0 - 0 - 0,12 0,13 0,12

14. Kitos būklės,

pasireiškusios dėl ŽIV 0 - 1 0,33 1 0,36 0,18 0,23 0,08

15. Besimptomis užkrėstumas

ŽIV 0 - 0 - 1 0,36 0,12 0,19

0,28

16. Žmogaus imunodeficito

viruso (ŽIV) liga 0 - 1 0,33 0 - 0,05 0,09

0,11

17. Sifilis 0 - 0 - 0 - 1,02 0,83

0,70

18. Gonokokinė infekcija 2 0,65 2 0,65 0 - 0,94 0,76

0,68

19. Lytiškai santykiaujant

plintančios chlamidijų

sukeltos ligos

0 - 0 - 0 - 1,09 1,04

0,82

20. Laimo liga 5 1,63

6 2,00 1 0,36 7,60 7,39

7,58

21. Erkinis encefalitas 8 2,61

9 3,01 9 3,21 1,82 1,11

1,54

22. Kokliušas 0 - 1 0,33 0 - 0,06 0,09

0,48

23. Skarlatina 1 0,32

3 1,00 4 1,43 2,33 2,66 5,34

24. Meningokokinė infekcija 0 - 0 - 0 - 0,15 0,24 0,26

25. Bakterinis meningitas 2 0,65 0 - 1 0,36 0,15 0,10

0,13

26. Virusinis meningitas 1 0,32 1 0,33 0 0,58 0,42 0,56

27. Vėjaraupiai 126 41,05

83 27,77 94 33,57 32,89 43,19

54,46

28. Tymai 0 - 0 - 0 - 0,01 0,02 0,01

29. Raudonukė 0 - 0 - 0 - 0,01 0,00 0,00

30. Kiaulytė 0 - 0 - 0 - 0,26 0,19 0,19

31. Infekcinė mononukleozė 0 - 2 0,67 0 - 1,08 1,16 1,90

32. Askaridozė 0 - 1 0,33 1 0,36 1,22 1,09 0,74

33. Enterobiozė 7 2,28 11 3,68 4 1,43 5,29 5,44 5,24

34. Toksokarozė 2 0,65 0 - 1 0,36 0,36 0,14 0,19

35. Trichocefaliozė 1 0,32 0 - 0 - 0,01 0,00 0,01

36. Pedikuliozė 7 2,28 2 0,67 1 0,36 4,06 3,82 4,16

37. Niežai 17 5,54 7 2,34 8 2,86 5,27 5,52 5,27

38. Dermatofilijos 2 0,65 0 - 0,36 13,91 13,30 14,01 13,91

39. Lambliazė 1 0,32 0 - 0 - 0,06 0,02 0,04

Šaltinis: Alytaus visuomenės sveikatos centras; Užkrečiamų ligų ir AIDS centras

19

2.2.1. Sergamumas tuberkulioze

Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2012 m. Alytaus rajone, palyginus su

2011 m., sergamumas tuberkulioze padidėjo 24,7 proc., sergamumo rodiklis viršijo Respublikos

(Alytaus rajone – 5/10 000 gyv., Lietuvos Respublikoje – 3,26/10 000 gyv.). 2012 m. buvo

nustatyta 14 naujų tuberkuliozės atvejų: 11 vyrų, 3 moterims bei 1 vaikui (žr. 14 lentelę). Iš

naujai išaiškintų tuberkuliozės atvejų nedirbantys darbingo amžiaus asmenys sudarė 71,4 proc.

(2011 m. – 41,7 proc.).

14 lentelė. Nauji tuberkuliozės atvejai Alytaus rajone ir Lietuvos Respublikoje 2008-2012 metais

Šaltinis: Alytaus visuomenės sveikatos centras, Užkrečiamų ligų ir AIDS centras

2012 m. atvira tuberkulioze sirgo 17 rajono gyventojų: 13 vyrų ir 4 moterys bei 1 vaikas (žr.

20 lentelę). Sergamumo atvira tuberkulioze rodiklis, tenkantis 10 000 gyv., 2012 m. buvo 20,9

proc. didesnis negu 2011 m.: atitinkamai 6,07 ir 5,02.

Alytaus rajono gyventojų mirtingumas nuo tuberkuliozės 2008 - 2012 metais svyravo (tai

didėjo, tai mažėjo). 2011 metais mirusių nuo tuberkuliozės Alytaus rajone užregistruota nebuvo, o

2012 m. buvo nustatyti 4 mirčių nuo tuberkuliozės atvejai (2 moterų ir 2 vyrų). Mirtingumo

rodiklis, tenkantis 10 000 gyv., Alytaus rajone 2012 m. buvo aukščiausias per pastaruosius

penkerius (2008 - 2012) metus (žr. 15 lentelę).

15 lentelė. Mirusieji nuo tuberkuliozės 2008 - 2012 metais Alytaus rajone ir Lietuvos Respublikoje

Metai Iš viso Alytaus r. sav. Iš jų, abs. sk. Iš viso Lietuvoje

Abs. sk. 10 000 gyv. Moterys Vyrai Vaikai (0-17 m.) 10 000 gyv.

2008 3 0,97 0 3 0 0,91

2009 4 1,29 0 4 0 0,68

2010 2 0,65 0 2 0 0,60

2011* 0 0 0 0 0 0,56

2012 4 1,43 2 2 0 0,67

Šaltinis: Alytaus visuomenės sveikatos centras

*2011 metų duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų

surašymo rezultatais

Metai

Iš viso Alytaus r. Iš jų, abs. sk. Iš viso Lietuvoje

Abs. sk. 10 000 gyv. Moterys Vyrai Vaikai (0-17

m.) 10 000 gyv.

2008 14 4,51 2 12 0 3,49

2009 7 2,26 2 5 0 3,09

2010 13 4,39 4 9 0 2,87

2011 12 4,01 4 8 1 3,15

2012 15 5,00 3 11 1 3,26

20

2.2.2. Sergamumas lytiniu keliu plintančiomis ligomis

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis 2012 metais Lietuvos Respublikoje

sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze sumažėjo lyginant su 2011 metais. Sergamumas

gonorėja per pastaruosius trejus (2010 – 2012) metus atitinkamai sumažėjo nuo 9,5 iki 7,3 atvejų

100 tūkst. gyventojų. Sergamumas sifiliu per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 10,3 iki 8,5 atvejų 100

tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze per 2010 – 2012 metų laikotarpį sumažėjo nuo 11 iki

8,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

2012 metais Lietuvoje buvo užregistruota šiek tiek mažiau naujų ŽIV infekcijos atvejų, t. y.

160 (2011 m. – 166). Alytaus apskrityje buvo užregistruoti 7 nauji ŽIV atvejai, iš jų, 5 atvejai -

Alytaus m., 2 atvejai - Alytaus r., Lazdijų, Druskininkų ir Varėnos rajonuose naujų ŽIV atvejų

registruota nebuvo. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis Alytaus rajone 2011 m. - (10,07), tenkantis

100 tūkst. gyv., beveik du kartus viršijo Lietuvos rodiklį (5,15/100 tūkst. gyv.), tačiau 2012 m.

sumažėjo ir tesiekė 7,20/ 100 tūkst. gyventojų.

Alytaus apskrityje sergamumas sifiliu per ketverius metus (2009 – 2012) sumažėjo nuo 9,8

iki 3,3/100 tūkst. gyv., gonorėja nuo 12,6 iki 1,3/100 tūkst. gyv. Alytaus rajone sifilio atvejų

pastaruosius trejus metus (2010 – 2012) užregistruota nebuvo, gonorėjos atvejų 2012 metais

užregistruota nebuvo.

2.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis

2012 metais Lietuvoje sergamumas psichikos ligomis sumažėjo 2,2 proc. (100 000 gyv. teko

225,9 psichikos ligos atvejai), Alytaus apskrityje 32 proc., (100 000 gyv. teko 86,6 psichikos ligų

atvejų). (žr. 16 lentelę).

Iki 2011 metų Alytaus miesto ir rajono gyventojų sergamumas psichikos ligomis buvo

vertinamas bendrai. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro 2012 m. duomenimis,

Alytaus rajono gyventojų sergamumas (naujai išaiškinti ligoniai) psichikos ligomis buvo

pastebimai didesnis, nei aplinkinių savivaldybių.

Sergamumas šizofrenija lyginant su 2011 m. Alytaus rajone 2012 m. padidėjo net 3 kartus:

nuo 3,6 iki 10,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų (žr. 16 lentelę).

Sergančiųjų psichikos ligomis skaičius 2012 metų pabaigoje šalyje siekė 3481,1/100 000

gyv. (2011 m. – 3425,0), Alytaus apskrityje sumažėjo nuo 4106,3/ 100 tūkst. gyv. (2011 m.) iki

4081,1/100 tūkst. gyv. 2012 metų pabaigoje. Alytaus rajone rodiklis buvo artimas šalies vidurkiui ir

siekė 3508,6 atvejus/100 000 gyv. (žr. 16 lentelę).

21

16 lentelė. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis Lietuvoje ir Alytaus apskrities savivaldybėse

2010 – 2012 m. (100 000 gyv.)

Vietovės

pavadinimas

Sergamumas (naujai išaiškinti ligoniai) Ligotumas (sergančiųjų skaičius metų pabaigoje)

Iš viso Iš jų šizofrenija Išviso Iš jų šizofrenija

2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012

Lietuvoje 201,2 231,0 225,9 13,1 13,3 13,6 3085,7 3425,0 3481,1 488,5 530,3 529,3

Alytaus apskr. 203,7 127,6 86,6 8,8 5,7 6,5 3706,8 4106,3 4081,1 487,9 529,1 516,6

Druskininkai 76,0 69,2 84,3 12,7 4,6 9,4 2522,9 2744,8 2808,5 557,8 600,1 617,3

Alytaus m. - 171,7 57,0 - 6,7 6,9 - 6000,2 5740,1 - 702,4 663,4

Alytaus r. 297,3* 149,6 190,7 8,4* 3,6 10,8 4563,1* 3272,5 3508,6 533,5* 321,9 307,8

Lazdijų r. 95,9 130,1 68,6 8,3 13,5 4,6 3747,0 4042,8 4163,8 392,4 430,6 457,5

Varėnos r. 81,0 47,6 56,8 7,4 - - 1706,4 1828,0 1866,3 351,8 380,8 373,3

*- Alytaus mietas ir rajonas kartu; Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

(SAM sistema, Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)

Sergamumas priklausomybės ligomis 2012 m. Lietuvos Respublikoje padidėjo 16,1 proc.,

Alytaus apskrityje 1,7 proc. sumažėjo. Sergamumo priklausomybės ligomis rodiklis, tenkantis 100

tūkst. gyv. Alytaus rajone 2012 m. neviršijo nei Lietuvos rodiklio (92,4/100 tūkst. gyv.), nei

Alytaus apskrities rodiklio (84,7/ 100 tūkst. gyv.) ir siekė 82,8 atvejus/ 100 tūkst. gyv. (žr. 17

lentelę).

17 lentelė. Sergamumas ir ligotumas priklausomybės ligomis Lietuvoje ir Alytaus apskrities

savivaldybėse 2010 – 2012 m. (100 000 gyv.)

Vietovės pavadinimas

Sergamumas (naujai išaiškinti ligoniai) Ligotumas (sergančiųjų skaičius metų pabaigoje)

Iš viso Iš jų narkomanija,

toksikomanija Iš viso

Iš jų narkomanija,

toksikomanija

2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012

Lietuvoje 67,6 79,6 92,4 10,0 8,3 7,2 1996,2 2033,7 2060,7 186,7 196,1 199,8

Alytaus

apskr. 85,7 86,2 84,7 7,6 5,7 2,6 1873,1 1498,9 1497,0 119,6 125,8 118,3

Druskininkai 59,1 32,3 32,8 4,2 4,6 - 1591,8 1744,6 1786,0 171,6 190,7 188,5

Alytaus m. - 122,9 120,9 - 10,1 5,2 - 1459,5 1476,9 - 217,0 202,5

Alytaus r. 106,8* 67,7 82,8 12,6* 3,6 - 2019,6* 937,1 963,1 157,2* 46,5 36,2

Lazdijų r. 41,7 35,9 18,3 0 4,5 - 1063,3 1146,7 1164,6 33,8 40,8 41,6

Varėnos r. 73,6 111,0 105,4 0 - 4,1 2323,8 2321,0 2173,9 18,7 20,0 20,5

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

(SAM sistema, Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)

Pastebima, kad sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (per metus

nustatytų naujų ligos atvejų ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis) lyginant su 2011

metais išaugo beveik 3 kartus ir tūkstančiui rajono gyventojų teko 179,93 nauji ligos atvejai (2011

22

– 60,43/100 tūkst. gyv.) Galima daryti prielaidą, jog toks pokytis registruojamas dėl Alytaus rajone

vykdomos „Priklausomybių mažinimo programos“, kurios metu nustatyta daug naujų ligos atvejų ir

gyventojams suteikta reikiama pagalba.

2.4. Sergamumas kraujotakos sistemos bei kraujo ir kraujodaros organų ligomis

Bendrasis sergamumas

kraujotakos sistemos ligomis

2008 – 2012 metais Lietuvoje

nuolat didėjo. Bendrasis

sergamumo kraujotakos

sistemos ligomis rodiklis 2012

metais siekė 336,4/1000 gyv.

(2011 m. – 304,0/1000 gyv.),

Alytaus apskrityje –

326,9/1000 gyv. (2011 m. -

285,2/1000 gyv.). Alytaus

rajone 2012 m. bendrojo sergamumo kraujotakos sistemos ligomis rodiklis išliko mažesnis negu

Lietuvos Respublikos ir Alytaus apskrities vidurkis, o lyginant su 2011 metais 9,8 proc. padidėjo:

nuo 254,0/1000 gyv. iki 278,8/1000 gyv. (žr. 6 pav.).

Naujų kraujotakos sistemos atvejų 2012 metais Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrityje

padaugėjo, Alytaus rajone beveik 13,8 proc.: nuo 30,5/1000 gyv. iki 34,7/1000 gyv.

Sergantieji hipertenzine liga 2012 metais Alytaus rajone sudarė 79,2 proc. (2011 m. – 76,6

proc.) visų sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Hipertenzine liga Alytaus rajone 2012 metais

sirgo 4915 gyventojai (2011 m. - 4432 gyventojai). Sergamumo rodiklis 1000 gyv. padidėjo nuo

148,8/1000 gyv. iki 176,9/1000 gyv. Daugiausiai sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis 2012

metais buvo 65 metų amžiaus ir vyresniųjų grupėje (žr. 18 lentelę).

18 lentelė. Sergančiųjų asmenų skaičius kraujotakos sistemos ligomis Alytaus rajone 2010 – 2012 m.

Diagnozės

pavadinimas

Sergantys asmenys

Abs.sk. 1000 gyv.

Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m.

20

10

20

11

20

12

20

10

20

11

20

12

20

10

20

11

20

12

20

10

20

11

20

12

20

10

20

11

20

12

Kraujotakos

sistemos ligos,

iš jų:

5323 5786 6209 175,7 194,3 223,4 8,2 8,9 11,4 111,6 126,4 155,6 480,9 519,2 553,3

hipertenzinės 3848 4432 4915 127,0 148,8 176,9 1,5 1,1 1,9 83,3 98,4 121,2 344,1 398,1 448,3

23

ligos

išeminė širdies liga, iš jos:

1393 1547 1890 46,0 51,9 68 - 0,2 0,4 16,6 19,9 24,9 160,9 177,1 227,7

miokardo

infarktas 86 117 123 2,8 3,9 4,4 - - - 1,4 1,7 2,6 9,0 12,9 12,5

cerebrovaskulin

ės ligos, iš jų:

776 850 979 25,6 28,5 35,2 - - - 6,4 7,6 9,6 97,1 106,2 126,4

insultas 177 206 202 5,8 6,9 7,3 - - - 1,8 2,0 3 21,2 25,3 23,6

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

2.5. Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis

Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligomis 2012 metais šalyje neženkliai

padidėjo: nuo 184,4/1000 gyv. iki 205,5/1000 gyv. 2012 metais 1000 – čiui Alytaus rajono

gyventojų teko 149,8 susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis, lyginant

su 2011 m. padidėjo 7,5 proc. Nauji jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos sutrikimai

2012 m. Alytaus rajone padidėjo 3,7 proc. Sergamumo rodiklis 1000 gyv. siekė 75,2 susirgimo,

tačiau neviršijo Lietuvos Respublikos (96,4/1000 gyv.) ir Alytaus apskrities vidurkio (83,1/1000

gyv.) (žr. 7 pav.).

Didžiausias sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis pagal

amžiaus grupes Alytaus rajone registruotas 65 ir vyresnių amžiaus grupėje (rodiklis 1000 gyv. šioje

amžiaus grupėje siekė 179,5 (2011 m. – 152,9/1000 gyv.)), 38 proc. šios sitemos ligų sudarė

artropatijos.

Deformuojančios dorsopatijos (skoliozė, lordozė ir kifozė bei kt.) labiausiai paplitusio (0-

17 m.) amžiaus grupėje – 2012 metais 1000 – čiui vaikų teko 22,9 šių susirgimų (2011 m. –

25,5/1000 vaikų). 2012 metais vaikų sergamumas šiomis ligomis sumažėjo 10,2 proc.

2.6. Sergamumas endokrininėmis ligomis

Bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis pastaruosius penkerius (2008-2012)

metus tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Alytaus apskrityje didėja. Bendrasis sergamumo rodiklis

7 pav. Pirminis (nauji atvejai) ir bendras (iš viso) gyventojų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto

raumenų sistemos ligomis Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje bei Alytaus rajone 2008 – 2012 metais,

1000 gyv. Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

24

2008 m. Lietuvos Respublikoje buvo 81,1/1000 gyv., o 2012 metais – jau siekė 127,5/1000 gyv.

Alytaus apskrityje – 61,0/1000 gyv. (2008 m.) ir 99,9/1000 gyv. (2012 metais); Alytaus rajone nuo

2008 metų sergamumas endokrininėmis ligomis padidėjo beveik 1,5 karto (nuo 39,4/1000 gyv.

(2008 m.) iki 57,6/1000 gyv. (2012 m.)), tačiau neviršijo Lietuvos Respublikos ir Alytaus apskrities

rodiklių (žr. 8 pav.).

2008 - 2012 m. didėjo naujų endokrininės sistemos ligų atvejų skaičius 1000 – čiui Lietuvos

Respublikos gyventojų 2012 m. teko 32,4 susirgimai endokrininėmis ligomis (2011 m. – 27,6/1000

gyv.), Alytaus apskrityje – 21,5/1000 gyv. (2011 m. – 20,9), Alytaus rajone – 15,1/1000 gyv. 2011

m. (15,2 – 2011 m.) (žr. 8 pav.).

2012 metais registruotas sergamumo cukriniu diabetu didėjimas Lietuvos Respublikoje bei

Alytaus apskrityje (sergamumo cukriniu diabetu rodiklis Lietuvos Respublikoje siekė 28,5/1000

gyv., Alytaus apskrityje – 26,5/1000 gyv. Alytaus rajone sergamumo cukriniu diabetu rodiklis

išliko žemesnis negu Lietuvos Respublikos bei Alytaus apskrities vidurkis, 2012 metais padidėjo 11

proc.: nuo 16,5/1000 gyv. (2011 m.) iki 18,3/1000 gyv. (2012 m.).

2.7. Sergamumas akių ir ausų ligomis

Lietuvoje sergamumas akių ligomis 2009 – 2012 metų laikotarpiu visą laiką didėjo ir 2012

m. sergamumo rodiklis 1000 gyv. siekė 178,2 susirgimus akių ligomis (2011 m. buvo – 159,2/1000

gyventojų). Alytaus rajone šis rodiklis 2012 metais buvo 2,3 karto mažesnis negu Lietuvoje, o

lyginant su 2011 metais padidėjo nuo 67,3/1000 gyv. iki 76/1000 gyv. ( žr. 19 lentelę).

Naujų susirgimų akių ligomis 2012 metais Lietuvoje padaugėjo (nuo 61,3/1000 gyv. iki

68,1/1000 gyv.), Alytaus rajone rodiklis 2012 m. padidėjo nežymiai (nuo 27,8/1000 gyv. iki

29,5/1000 gyv.) (žr. 19 lentelę).

Visi atvejai Nauji atvejai

8 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų sergamumas (visi

atvejai) ir sergamumas (nauji atvejai) endokrininės sistemos ligomis 2008-2012 m., 1000 gyv. Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

25

2012 m. pastebimas neženklus naujų ir iš viso užregistruotų susirgimų ausų ligomis rodiklių

Lietuvoje, Alytaus apskrityje kilimas. Alytaus rajone susirgimų skaičius sumažėjo nuo 20,4 iki 19,6

atvejų 1000 gyventojų (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. Gyventojų sergamumas akių ir ausų ligomis Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje ir

Alytaus rajone 2009 – 2012 metais.

Liga Vietovė Naujai užregistruoti susirgimai Užregistruoti susirgimai iš viso

1000 gyv. 1000 gyv.

2009 2010 2011 2012 2009 2010 2011 2012

Akių ligos Lietuvos Respublika 59,4 61,7 61,3 68,1 145,6 155,6 159,2 178,2

Alytaus apskritis 56,8 52,6 46,3 49,8 110,6 113,7 108,6 119,3

Alytaus r. sav. 34,9 26,8 27,8 29,5 73,8 71,0 67,3 76

Ausų ligos Lietuvos Respublika 37,8 42,7 42,1 47,1 50,3 56,2 56,1 63,5

Alytaus apskritis 23,5 27,7 28,5 31,7 31,1 36,8 38,3 43,5

Alytaus r. sav. 19,7 20,2 20,4 19,6 24,6 25,7 25,0 24,8

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

Ausų ligomis 2012 metais dažniausiai sirgo 65 m. ir vyresni Alytaus rajono gyventojai,

sergančiųjų skaičius 1000 gyv. viršijo 0 iki 17 metų vaikų sergamumo rodiklį (nors 2011 m. vyravo

būtent šios amžiaus grupės sergantieji: 32.6/1000gyv.) ir siekė 35,1/1000 gyv.

2.8. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis

Alytaus rajone 2012 m. gyventojų sergamumas virškinimo sitemos ligomis (visi atvejai) nuo

71,1/1000 gyventojų pakilo iki 73,1 /1000 gyventojų, tačiau neviršijo nei šalies, nei apskrities

vidurkio (žr. 9 pav.).

Naujai užregistruotų virškinimo sutrikimų padaugėjo tiek Lietuvos Respublikoje, tiek

Alytaus rajone, tačiau naujai užregistruoti atvejai 1000 – čiui gyv. Alytaus rajone neviršijo Lietuvos

bei Alytaus apskrities vidurkio. 2012 m. Lietuvoje 1000 gyv. teko 67,6 naujų virškinimo ligų

atvejų, Alytaus apskrityje – 60,4/1000 gyv., Alytaus r. – 52,1/1000 gyv. (žr. 10 pav.).

10 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus

rajono gyventojų sergamumas (nauji atvejai) virškinimo

sistemos ligomis (be dantų ligų) 2008 - 2012 m., 1000 gyv.

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

9 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono gyventojų sergamumas (visi atvejai)

virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų) 2008 - 2012 m., 1000 gyv.

26

3. Fizinės aplinkos veiksniai

3.1. Rajono maudyklų vandens kokybė

Maudyklų vandens kokybės vertinimas atliekamas remiantis dviejų mikrobiologinių

parametrų (žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių) duomenų rinkiniu. Šie du mikrobiologiniai

parametrai bei vizualinis tyrimas dėl nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo,

plastiko, gumos maudymosi sezonu atliekami kas dvi savaites. Tyrimus atlieka akredituota

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Vertinama, ar vandens tyrimai atitinka

Lietuvos higienos normos HN 92:2007 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”

reikalavimams. Joje numatyta, kad savivaldybės maudymosi sezono metu turi sistemingai stebėti

maudyklų vandens mikrobiologinę ir cheminę taršą, vandens fizikines savybes, taršos pobūdį, taip

užtikrinti žmonių saugą nuo plintančių per vandenį ligų. Iš kiekvienos maudyklos vienas vandens

mėginys turi būti paimtas prieš pat kiekvieno maudymosi sezono pradžią, nuo gegužės 15 d. Per

maudymosi sezoną, t. y. gegužės – rugsėjo mėn. turi būti paimta ir ištirta ne mažiau kaip 8 mėginiai,

įskaitant ir pirmą mėginį prieš sezono pradžią. Papildomi tyrimai turi būti atliekami, kai

mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų.

2012 m. vandens kokybė sezono metu Alytaus rajone buvo stebima 4 maudyklose: Daugų

(prie Daugų technologijos ir verslo mokyklos bei irklavimo bazės), Giluičio bei Ilgio ežeruose.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, mikrobiologiniai

parametrai 2012 metų rugpjūčio mėnesį Alytaus rajono maudyklose (Giluičio ir Ilgio ežeruose)

neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“

reikalavimų. Tai buvo trumpalaikė tarša, atlikus pakartotinius tyrimus, taršos nustatyta nebuvo.

3.2. Geriamojo vandens kokybė

Alytaus rajone viešai tiekiamo geriamojo vandens kontrolę vykdo Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vandentiekius

eksploatuoja Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“. Įmonė yra parengusi ir

suderinusi programinės priežiūros planus su Alytaus apskrities valstybine maisto ir veterinarijos

tarnyba.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba, vykdydama viešai tiekiamo geriamojo vandens kontrolę, pagal 2012 m. patvirtintą

kontrolės planą patikrino Alytaus rajono savivaldybės įmonės SĮ „Simno komunalininkas“

eksploatuojamus vandentiekius ir nustatė, kad:

27

- Vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai, išskyrus

Aleknonių vandentiekio (tyrimų protokolas Nr. 115 MV 1-14, 2012-03-15), atitiko Lietuvos

higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus

(Žin., Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194). Vandens tiekimas Aleknonių vandentiekiu atnaujintas

2012-03-19 (tyrimų protokolas Nr. 122 MVI 2012-03-19, mikrobiologiniai tyrimų rezultatai

neigiami).

- Tiriami viešai tiekiamo geriamojo vandens toksiniai rodikliai (nitritai, nitratai) atitiko

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“

reikalavimus.

Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 metais atrinko tyrimui 4 šachtinių

šulinių vandens patvirtinamuosius mėginius mikrobiologiniams ir cheminiams tyrimams. Tirtų

šachtinių šulinių vandens mikrobiologiniai rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003

„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus.

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas projektą „Vanduo,

kurį geriame...“, atliko 60 rajono gyventojų šulinių vandens tyrimus. Vykdant šį projektą, šulinių

vanduo buvo tiriamas dėl mikrobiologinio ir dėl cheminio užterštumo. Atlikus tyrimus, paaiškėjo,

kad 35 šulinių vanduo buvo netinkamas vartoti, t.y. jame aptikta mikroorganizmų arba nustatytas

didesnis nei leidžiama nitratų arba nitritų kiekis. Projekto metu aptikta šulinių, kuriame nitratų

kiekis viršytas 6-8 kartus.

Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais

diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin., 2011, Nr. 88-4214; 2012, Nr. 135-6920), 2012 m. buvo

organizaujama 62 šachtinių šulinių vandens, kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6

mėnesių amžiaus, cheminius tyrimus azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti.

Buvo nustatyti 16 taršos nitratais atvejai ir vienas taršos nitritais atvejis.

3.3. Triukšmas

Leidžiamus triukšmo lygius darbo ir gyvenamoje aplinkoje, bei triukšmo matavimą, nustato

Lietuvos higienos norma HN 33 - 2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Alytaus visuomenės sveikatos centras

triukšmo matavimus atlieka pagal gyventojų skundus dėl stacionarių triukšmo šaltinių, tokių skundų

2012 metais Alytaus rajone nebuvo užregistruota. Statistinių duomenų apie triukšmo pokytį Alytaus

rajone nėra, kadangi triukšmo matavimai neatliekami.

28

3.4. Aplinkos oro užterštumas

Alytaus rajono savivaldybėje vis dar nėra vykdomas nuolatinis automatizuotas oro kokybės

stebėjimas, kadangi veikiantys teisės aktai nenumato oro užterštumo stebėjimų, jeigu aglomeracijos

zonoje nėra 250 000 gyventojų. Kadangi Alytaus rajone nėra stacionarių oro stebėjimo stočių,

nežinoma oro kokybė apie leidžiamų normų viršijimą kadmiu (KD10), azoto dioksidu (NOO2), sieros

dioksidu (SO2), ozonu O3.

Alytaus rajone 2012 m. departamento nustatyti į aplinką leidžiamų išmesti teršalų viršijimai:

viršytos į aplinkos orą leidžiamų išmesti teršalų koncentracijos UAB „Alytaus keramika“ Geištarų

k., Alytaus r. (kietosios dalelės ir azoto oksidai).

4. Sveikatos priežiūros sistemos raida

2012 metais veiklą tęsė trys viešosios Alytaus rajono savivaldybės asmens sveikatos

priežiūros įstaigos: Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau –

PSPC), Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis, Alytaus rajono Miroslavo

ambulatorija ir viena privati šeimos klinika UAB „Disolis“.

Visose Alytaus rajono gydymo įstaigose 2012 metais mažėjo prisirašiusiųjų gyventojų

skaičius. Ryškiausias pacientų sumažėjimas per vienerius metus stebimas Miroslavo ambulatorijoje

(11,8 proc.), mažiausias - privačioje įstaigoje UAB „Disolis“ (1,97 proc.). Alytaus rajono PSPC

prisirašiusių gyventojų sumažėjo 9,8 proc. (žr. 11 pav.).

Per ketverius metus Alytaus rajono gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo

skaičius ženkliai nesikeitė. 2012 metų pabaigoje Alytaus rajono gydymo įstaigose dirbo 18 aktyvių

gydytojų (6,5/10 000 gyv.), 9 aktyvūs odontologai (3,3/10 000 gyv.), 17 praktikuojančių gydytojų

(6,2/10 000 gyv.), 63 aktyvūs specialistai (ne gydytojai) su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos

išsilavinimu (22,8/10 000 gyv.), iš jų - 45 aktyvūs slaugytojai (16,3/10 000 gyv.).

11 pav. Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusių

pacientų skaičius 2012 metų pradžioje ir pabaigoje

Prisirašiusių gyventojų skaičius

Alytaus rajono PSPC

2012.01.01 - 17405

2012.12.31 – 15696

Sumažėjo 1709 gyventojais

Miroslavo ambulatorija

2012.01.01 - 2179

2012.12.31 – 1921

Sumažėjo 258 gyventojais

UAB „Disolis“

2012.01.01 - 1669

2012.12.31 – 1636

Sumažėjo 33 gyventojais

29

Privačiai dirbančių gydytojų skaičius 2012 m. Lietuvos Respublikoje padidėjo, o

analizuojamame Alytaus rajone išliko toks pat: Alytaus rajono privačiose gydymo įstaigose 2011 ir

2012 metais dirbo 5 gydytojai (2010 m. – tik 2). Gydytojų odontologų ir specialistų su aukštuoju ar

aukštesniuoju medicininiu išsilavinimu skaičius išliko nepakitęs, kaip ir 2011 m.: 1 odontologas ir 5

specialistai su aukštuoju ar aukštesniuoju medicininiu išsilavinimu. Alytaus rajone veikia tik viena

privati gydymo įstaiga, šeimos klinika, o privačių odontologinės priežiūros įstaigų vis dar nėra.

Būtent todėl, privačiai dirbančio personalo skaičius Alytaus rajone taip pat mažiausias, lyginant su

kaimyninėmis savivaldybėmis.

4.1. Apsilankymai pas gydytojus

Analizuojamame Alytaus rajone 2012 metais apsilankymų pas gydytojus rodiklis, tenkantis

vienam gyventojui, kaip ir 2011 metais buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos ir Alytaus

apskrities vidurkis, tačiau tačiau lyginant su 2011 metais nežymiai padidėjo: nuo 5,88/1-am gyv. iki

6,03/1-am gyv. (žr. 12 pav.).

Apsilankymų pas gydytojus skaičius Alytaus rajono savivaldybės asmens sveikatos

priežiūros įstaigose 2012 metais, lyginant su 2011 metais sumažėjo 4,5 proc. (2012 m. -167 657 , o

2011 m. - 175 211 apsilankymų pas gydytojus). Didžiausią jų dalį (12 proc.) sudarė profilaktiniai

apsilankymai (žr. 20 lentelę).

12 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui 2009 - 2012 metais Lietuvos

Respublikoje ir Alytaus apskrities savivaldybėse.

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras (Sveidros duomenys)

30

20 lentelė. Apsilankymų pas gydytojus skaičius Alytaus rajone 2011 – 2012 m.

Iš viso apsilankymų Iš visų apsilankymų -

profilaktiniai

Iš visų apsilankymų -

apsilankymai namuose

Iš visų apsilankymų -

mokami apsilankymai

2011 m. 175211 abs.sk. 19204 5852 4940

proc. 11,0 3,3 2,8

2012 m. 167657 abs.sk. 20032 5781 4047

proc. 11,9 3,4 2,4

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras (Sveidros duomenys)

Alytaus rajone 2012 metais sumažėjo apsilankymų pas odontologus skaičius: 2011 m. pas

odontologus buvo užregistruota 13 602 apsilankymų, 2012 m. 10 proc. mažiau, t.y. – 12 235

apsilankymai. Lyginant su Alytaus apskrities savivaldybėmis, apsilankymų pas odontologus

skaičius, buvo pats mažiausias ir siekė 0,44 apsilankymus vienam Alytaus rajono gyventojui.

Lietuvos Respublikoje 2012 metais teko 1,15 apsilankymų vienam gyventojui.

4.2.Greitoji medicinos pagalba

2012 metais Lietuvoje asmenų, kuriems buvo suteikta skubioji medicinos pagalba, skaičius

sumažėjo 0,7 proc., palyginus su 2011 m. Alytaus apskrityje asmenų, kuriems buvo suteikta greitoji

medicinos pagalba skaičius sumažėjo 1,1 proc. Alytaus mieste ir rajone šis skaičius, palyginus su

2011 m., 2012 m. buvo didesnis beveik 4 proc. (žr. 21 lentelę).

Alytaus miesto ir rajono gyventojams greitosios medicininės pagalbos paslaugas teikia VŠĮ

„Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis“. 1000 – čiui Alytaus miesto ir

rajono gyventojų 2012 metais teko 201,5 asmenys, kuriems buvo suteikta greitoji medicinos

pagalba (2011 m. – 189,8). Šis rodiklis 2012 metais išliko žemesnis negu Lietuvos Respublikos

(220,4/1000 gyv.) ir Alytaus apskrities (207,3/1000 gyv.) rodiklis 2011 metais (žr. 21 lentelę).

21 lentelė. Greitoji medicinos pagalba Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje, Alytaus mieste ir

rajone 2010 - 2012 m.

Vietovė

Asmenų, kuriems suteikta medicinos

pagalba, skaičius, iš viso

1 000 gyventojų tenka asmenų, kuriems

suteikta greitoji medicinos pagalba

2010 2011 2012 2010* 2011* 2012

Iš viso Lietuvoje 625224 663560 658647 201,8 219,1 220,4

Alytaus apsk. 30843 32194 31840 190,8 205,4 207,3

Alytus (m. ir r.) 15391 16611 17262 169,9 189,8 201,5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas *2010-2011 metų duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos

Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais

2012 metais skubios medicinos pagalbos į „Alytaus rajono savivaldybės greitosios

medicinos pagalbos stotį“ kreipėsi 638 asmenimis daugiau negu 2011 m., t. y. 18 181 asmenys.

Greitoji medicinos pagalba 2012 m. iš viso buvo suteikta 17 262 Alytaus miesto ir rajono

31

asmenims, iš jų 5567 Alytaus rajono gyventojams (beveik 2 proc. mažiau nei 2011 metais) (žr. 22

lentelę).

2012 m. palyginus su praėjusiais metais 7,7 proc. padidėjo vaikų, kuriems buvo suteikta

greitoji medicinos pagalba, skaičius. Didžiąją dalį vaikų (81,7 proc.), kuriems buvo suteikta greitoji

medicinos pagalba sudarė 0-14 metų amžiaus vaikai (žr. 22 lentelę).

22 lentelė. Asmenų, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba, skaičius 2009-2012 m. Alytaus miete ir

rajone

Pavadinimas Metai

2010 2011 2012

Kreipėsi iš viso 16144 17543 18181

Asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaičius, iš viso

Iš jų: 15391 16611 17262

- Vyrų 6657 7122 7498

- Moterų 8734 9489 9761

- 0-14 m. vaikų 894 855 907

- 15-17 m. vaikų 202 176 203

- Kaimo gyventojų (Alytaus rajono) 5137 5679 5567

Šaltinis: VŠĮ „Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis“

Nors greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų išaugo, tačiau medicininės

pagalbos struktūra išliko nepakitusi. 2012 metais didžiausią procentinę iškvietimų dalį sudarė

gyventojų pagalbos prašymai ūmių susirgimų ir būklių atvejais (Alytaus miesto ir rajono gyventojų

kartu – 74,5 proc., tik Alytaus rajono gyventojų – 73,4 proc.) (žr. 13 pav.).

13 pav. VŠĮ „Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties“ suteiktos medicininės pagalbos

struktūra Alytaus miesto ir rajono gyventojams bendrai ir atskirai Alytaus rajono gyventojams 2012 metais

(proc.)

Rodikliai išvesti pagal VŠĮ „Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties“ pateiktą informaciją

Alytaus rajone Alytaus mieste ir rajone

32

4.3. Vykdomos prevencinės programos Alytaus rajone

2012 metais Alytaus rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (VšĮ

Alytaus rajono PSPC, VšĮ Miroslavo ambulatorija ir privati klinika UAB „Disolis“) toliau vykdė

penkias prevencines programas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Palyginus su 2011 metais, 2012 metais informuotų asmenų procentas (nuo prisirašiusių

Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pagal amžių programose galinčių dalyvauti

skaičiaus), didėjo širdies – kraujagyslių bei gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinėse

programose. Taip pat, didėjo silantuotų vaikų procentas, kuriems buvo suteiktos silantavimo

paslaugos. Mažesnis informuotų asmenų procentas, nuo galinčių dalyvauti programose skaičiaus,

buvo užregistruotas priešinės liaukos ir mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinėse

programose.

2012 metais gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymo

efektyvumas buvo geresnis negu 2011 m. Informuotų moterų padidėjo 2,4 proc., citologinių

tepinėlių paimta 7,6 proc. moterų daugiau negu 2011 metais (proc. nuo programoje galinčių

dalyvauti moterų).

2012 m. informuotų moterų dėl krūties vėžio mamografinės patikros sumažėjo 5,2 proc.:

2012 m. buvo informuota 17,4 proc. programoje galinčių dalyvauti moterų (2011 m. – 22,6 proc.).

Informuotų vyrų procentas, nuo galinčių dalyvauti priešinės liaukos ankstyvosios

diagnostikos prevencinėje programoje vyrų skaičiaus, 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 5,2

proc.: 2012 m. buvo informuota 20,65 proc. programoje galinčių dalyvauti vyrų, 2011 m. – 25,88

proc.

Informuotų moterų ir vyrų procentas, nuo galinčių dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų

prevencinėje programoje skaičiaus, 2012 m. padidėjo nežymiai: nuo 19,25 proc. (2011 m.). iki

20,39 proc. (2012 m.).

Silantuotų vaikų procentas, nuo galinčių dalyvauti dantų dengimo silantinėmis medžiagomis

programoje vaikų skaičiaus, 2012 m. nežymiai padidėjo: nuo 11,53 proc. (2011 m.) iki 13,08 proc.

(2012 m.).

5. Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų

sveikatos būklė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ ir HN

33

21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“, kasmet iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. moksleiviai mokyklos visuomenės sveikatos

priežiūros specialistui turi pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m.

gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 patvirtintą statistinę apskaitos formą Nr. 027-1/a (2013 m.

gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-507 patvirtinta

nauja apskaitos forma), kurioje pateikiama informacija apie profilaktinio sveikatos patikrinimo

rezultatus. Duomenis apie vaikų raidos sutrikimus ir sergamumą visuomenės sveikatos priežiūros

specialistai teikia Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

Pagal pateiktus duomenis biuras gauna informaciją apie rajono mokyklose besimokančių

vaikų sveikatos būklę.

Kiekvienais metais apie 40 proc. sveikatą pasitikrinusių Alytaus rajono moksleivių

nustatomi vienokie ar kitokie sveikatos

sutrikimai. 2012-2013 mokslo metais,

palyginus su 2011-2012 mokslo metais,

sutrikimų turinčių rajono moksleivių

sumažėjo 2,5 proc. (žr. 14 pav.).

2009 – 2012 metų laikotarpiu

mažiausias moksleivių sergamumas buvo

2009 – 2010 mokslo metais, kuomet

1000 moksleivių teko 340,4 sutrikimų.

2012 metais moksleivių sergamumo rodiklis, tenkantis 1000 moksleivių, palyginus su 2011 m.,

buvo 4,1 proc. mažesnis ir siekė 493,7/1000 moksleivių (žr. 15 pav.).

15 pav. Alytaus rajono moksleivių bendrojo sergamumo kitimo

tendencijos 2008 – 2012 metais, 1000 moksleivių

14 pav. Pasitikrinusių sveikatą, sveikų ir turinčių sutrikimų Alytaus rajono

moksleivių dalis, proc., 2009 - 2012 m.

34

2012 metais didžiausią sveikatos sutrikimų dalį sudarė: regėjimo sutrikimai - 201,0/1000

moksleivių (2011 m. - 199,8/1000 moksleivių), skeleto – raumenų sistemos ligos – 108,8/1000

moksleivių (2011 m. - 114,4/1000 moksleivių) bei kvėpavimo sistemos ligos - 43,0/1000

moksleivių (2011 m. - 44,2/1000 moksleivių).

Palyginus su 2011 m., moksleivių susirgimų skaičius pagrindinėmis ligomis mažėjo: regos

sutrikimų sumažėjo 7,2 proc., skeleto – raumenų sistemos ligų – 12,3 proc., kvėpavimo sistemos

ligų - 10,3 proc. Visų ligų tarpe, 2012 m. padidėjo tik endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos

ligų skaičius: 2011 m. buvo užregistruota 60 šios ligų grupės atvejų (24,8/1000 moksleivių), 2012

m. – 71 (31,8/1000 moksleivių).

2012 metais Alytaus rajono mokyklose daugiausiai sveikatos sutrikimų turėjo 9 -12klasių

moksleiviai. Sergamumo rodiklis šiose klasėse siekė 521,5/1000 moksleivių, o palyginus su 2011

m., išaugo beveik 3 proc. Mažiausiai sutrikimų turėjo 5-8 klasių moksleiviai. Sergamumo rodiklis

5-8 klasėse, palyginus su 2011 m., sumažėjo 12,4 proc.: nuo 520,5 (2011 m.) iki 455,5/1000

moksleivių (2012 m.). Pradinių klasių per metus nustatytų naujų ligos atvejų lyginant su 2011 m.

taip pat sumažėjo ir siekė 503,2/1000 moksleivių (2011 m. buvo 517,4/1000 moksleivių) .

6. Vykdyti atrankiniai tyrimai Alytaus rajone

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, siekdamas rūpintis ir stiprinti

Alytaus rajono gyventojų sveikatą bei įgyvendindamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2012

m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. K-317 patvirtintą Alytaus rajono savivaldybės visuomenės

sveikatos stebėsenos 2012 – 2014 metų programą, 2012 metais dalyvavo dviejuose tyrimuose,

kuriuos inicijavo Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras bei Higienos institutas: „Moksleivių

naudojimosi mobiliaisiais telefonais Lietuvos mokyklose tyrimas“ bei „Smurto artimoje aplinkoje

patyrusių moterų gyvenimo kokybės ir emocinės būsenos bei pagalbos prieinamumo Lietuvoje

vertinimo“ tyrimas.

6.1. Smurto artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybės ir

emocinės būsenos bei pagalbos prieinamumo Lietuvoje vertinimo tyrimas

2012 m. birželio – 2013 m. sausio mėn. bendradarbiaujant su Higienos institutu Alytaus ra-

jono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dalyvavo tyrime „Smurtą artimoje aplinkoje paty-

rusių moterų gyvenimo kokybės ir emocinės būsenos bei pagalbos Lietuvoje prieinamumo vertini-

mas“, kurio tikslas buvo įvertinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų, gaunančių paslaugas

35

pagalbą teikiančiose institucijose, gyvenimo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieina-

mumą ir efektyvumą Lietuvoje.

Šiame tyrime dalyvavo 89 Lietuvos moterys, besilankančios institucijose, teikiančiose pa-

galbą smurtą patyrusioms moterims, iš jų 15 Alytaus moterų krizių centre besilankančių moterų.

Higienos instituto specialistai, įvertinę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyven-

imo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, nustatė, kad 69,7 proc.

respondenčių patyrė nesunkius kūno sužalojimus, gilias žaizdas, kaulų lūžius, vidaus organų sužei-

dimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų. Tačiau kreiptis pagalbos į institucijas, teikiančias

paslaugas smurtą patyrusioms moterims, joms trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti ir netikėji-

mas, kad sulauks pagalbos.

Labiausiai paplitęs psichologinis smurtas, jį per visą savo gyvenimą patyrė 98,5 proc. re-

spondenčių, o per pastaruosius metus – 95,5 proc. respondenčių. Vidutinio sunkumo fizinį smurtą

(antausiai, daikto metimas į moterį, stūmimas, pešimas už plaukų) per gyvenimą patyrė 83,1 proc.,

sunkų fizinį smurtą (trenkimas kumščiu, spyrimas, smaugimas, ginklo panaudojimas) – 78,7 proc.,

seksualinį – 56,2 proc. ekonominį – 64 proc. apklaustųjų. Net 82 proc. tyrimo dalyvių teigė paty-

rusios daugiau negu vienos rūšies smurtą per pastaruosius metus.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visos moterys po pirmojo smurtinio akto kreipėsi pagalbos į

institucijas teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims. Iš pradžių jos pagalbos ieškojo tarp

šeimos narių ir artimųjų. Svarbiausios priežastys, kodėl nemaža dalis moterų delsia kreiptis pagal-

bos yra gėda (43,9 proc.), nežinojimas, kur kreiptis (39,0 proc.), netikėjimas, kad sulauks pagalbos

(36,6 proc.).

6.2. Moksleivių naudojimosi mobiliaisiais telefonais Lietuvos mokyklose

tyrimas

2012 metais bendradarbiaujant su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru buvo atliktas

moksleivių mobiliųjų telefonų naudojimosi paplitimo ir ypatumų tyrimas, kurio tikslas buvo

nustatyti naudojimosi mobiliaisiais telefonais Lietuvos mokyklose paplitimą bei ypatumus tarp mo-

kinių.

Tyrime dalyvavo 2193 Lietuvos Respublikos 4, 8, 11 klasių mokiniai, iš jų 55 Alytaus

rajono mokyklų moksleiviai, taip pat 399 mokytojai ir mokyklų vadovai, tarp jų 16 Alytaus rajono

mokytojų, mokyklų vadovų.

Tyrimo rezultatai:

36

1. Mobilųjį telefoną turi 98,2 proc. apklaustų Alytaus rajono moksleivių. Mobiliuosius

telefonus turi daugiau mergaičių negu berniukų (atitinkamai 100 proc. mergaičių ir 95,2 proc.

berniukų). Dauguma moksleivių telefoną įsigijo pradinėse klasėse, daugiausia (22,2 proc.) Alytaus

rajono moksleivių telefoną įsigijo trečioje klasėje.

2. 79,2 proc. tyrime dalyvavusių Alytaus rajono moksleivių nurodė, telefoną naudojantys

tam, kad tėvams būtų lengviau pasiekiami. Kita priežastis – trumpųjų sms žinučių siuntimas.

3. Tyrimo rezultatai rodo, kad moksleiviai daug bendrauja SMS žinutėmis. Trečdalis

moksleivių (29,7 proc.) nurodė per parą vidutiniškai išsiunčiantys daugiau nei 100 trumpųjų SMS

žinučių. Mergaitės išsiunčia daugiau SMS žinučių negu berniukai.

4. Alytaus rajono vaikai, lyginant su Lietuvos moksleiviais, kur kas rečiau naudoja mobilųjį

telefoną naršymui internete.

5. 37,8 proc. Alytaus rajono vaikų nurodė, kad negalėtų gyventi be mobiliojo telefono, t. y.

beveik 6 proc. mažiau vaikų negu Lietuvos vidurkis. 87,4 proc. rajono mokytojų ir vadovų negalėtų

apseiti be mobiliojo telefono.

6. Du trečdaliai (62,2 proc.) rajono moksleivių nurodė, kad neteikia ypatingos reikšmės

telefono modeliui, ir rezultatai rodo, kad didžioji dauguma (apie 90 proc. Alytaus rajono)

moksleivių niekada neteko patirti patyčių dėl telefono modelio.

7. Apie pusė Alytaus rajono moksleivių žino saugaus naudojimo mobiliaisiais telefonais

rekomendacijas ir jomis naudojasi, t. y. dvigubai daugiau rajono vaikų negu Lietuvos vidurkis.

Daugiausiai Alytaus rajono 8,11 klasių moksleivių naudojasi šiomis rekomendacijomis: skambina

tik esant būtinybei, vietoj skambinimo funkcijos naudojasi trumpųjų žinučių (SMS) siuntimo

funkcija bei miegodami nelaiko telefono prie pagalvės, šalia lovos. Nei vienas Alytaus rajono

moksleivis nesinaudoja rekomendacija telefoną išjungti, kai jis nereikalingas.

8. Alytaus rajono mokyklų vadovai, mokytojai ir klasės auklėtojai saugaus naudojimosi

mobiliaisiais telefonais rekomendacijas žino geriau ir jomis naudojasi dažniau negu moksleiviai.

9. Apie 70 proc. rajono ir Lietuvos mokytojų bei vadovų nurodė, kad jų mokykloje yra

patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios mobiliųjų telefonų naudojimą, remiantis

Sveikatos apsaugos ministerijos ir PSO organizacijos rekomendacijomis. Visi apklausti Alytaus

rajono mokytojai ir vadovai nurodė, kad mokykloje draudžiama naudotis telefonu pamokų metu.

37

IŠVADOS

1. Demografinė situacija. Alytaus rajone 2012 m. gyventojų skaičius mažėjo, blogėjo tiek

gimstamumo, tiek mirtingumo rodikliai, natūrali kaita ir toliau išliko neigiama:

- Vidutinis metinis gyventojų skaičius Alytaus rajone 2012 m. lyginant su 2011 m. sumažėjo

1,05 proc. ir siekė 27 960 gyventojų. Alytaus rajono savivaldybėje 2012 metų pradžioje

gyveno 2,6 proc. daugiau moterų negu vyrų (51,3 proc. moterų ir 48,7 proc. vyrų).

- 2012 m. pagal demografinį senatvės koeficientą (pagyvenusių, t. y. 60 metų ir vyresnio

amžiaus žmonių skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus) Alytaus rajono

savivaldybė šalies mastu buvo dvyliktoje vietoje, kaimyninių savivaldybių atžvilgiu

nebebuvo seniausia Alytaus apskrities savivaldybė.

- Alytaus rajone 2012 metais blogėjo tiek gimstamumo, tiek mirtingumo rodikliai: gimė 234

naujagimiai, t.y. 46 naujagimiais mažiau negu 2011 m., o mirė 506 rajono gyventojai, t.y. 15

gyventojų daugiau negu 2011 m.

2. Mirtingumo rodikliai. 2012 m. Alytaus rajone kaip ir Lietuvos Respublikoje mirtingumo

rodikliai blogėjo. Palyginus pagrindinių mirties priežasčių mirtingumo rodiklius su 2011 m.,

Alytaus rajone 2012 m. mirtingumo rodikliai didėjo visose ligų grupėse.

- Labiausiai padidėjo mirtingumas dėl kvėpavimo sistemos ligų (1,65 karto palyginus su 2011

m.) bei virškinimo sistemos ligų (1,23 karto palyginus su 2011 m.).

- Lyginant su 2011 m. bendras abiejų lyčių mirtingumo rodiklis 2012 m. Alytaus rajone

padidėjo 4,2 proc., 1,3 karto viršijo Lietuvos Respublikos ir 1,2 karto Alytaus apskrities

rodiklį.

- Pagrindinė abiejų lyčių mirties priežastis – kraujotakos sistemos ligos. Moterų mirtingumo

rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų Alytaus rajone 2012 m., palyginus su 2011 m.

sumažėjo (nuo 1288,6 iki 1166,0/100 tūkst. moterų), o vyrų – padidėjo nuo 901,0 (2011 m.)

iki 922,4/ 100 tūkstančių gyventojų (2012 m.).

- Piktybiniai navikai – antroji pagal dažnumą mirties priežastis. Nuo piktybinių navikų 2012

metais Alytaus rajone mirė 108 žmonės (2011 m. – 90), iš jų 63yrai ir 45 moterys, tai sudarė

18,4 proc. bendro Alytaus rajono gyventojų mirtingumo (2011 m. - 18,3 proc.). Daugiausiai

Alytaus rajono gyventojų (18 asmenų) mirė nuo trachėjos – plaučių vėžio (20 proc. daugiau

nei 2011m.), 10 vyrų mirė dėl priešinės liaukos vėžio, 9 žmonės – dėl skrandžio piktybinių

navikų, 7 moterys – dėl krūties vėžio.

38

- Mirtingumo rodiklis dėl išorinių mirties priežasčių Alytaus rajone 2012 metais padidėjo

1,16 karto ir 2012 metais viršijo Lietuvos Respublikos bei Alytaus apskrities rodiklius.

Didžiausią mirusių Alytaus rajono gyventojų dalį (24,4 proc.) 2012 m. sudarė tyčiniai

susižalojimai (savižudybės), kurių rodiklis 100 tūkst. gyv. sumažėjo nuo 57,0 (2011 m.) iki

39,6/100 tūkst. gyventojų

3. Sergamumo rodikliai. Alytaus rajono sergamumo rodikliai (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų)

2012 metais buvo geresni negu Lietuvos Respublikos ir Alytaus apskrities rodikliai.

- Alytaus rajone bendrasis suaugusių gyventojų sergamumo rodiklis 2012 m. padidėjo 1,2

proc. palyginus su 2011 m.

- Daugiausia Alytaus rajono gyventojų sirgo kvėpavimo sistemos ligomis (bendras

sergančiųjų skaičius 227,1/1000 gyv.), šiek tiek mažiau gyventojų sirgo kraujotakos

sistemos ligomis

(sergančiųjų skaičius siekė 223,4/1000 gyv.). Dažnos buvo ir jungiamojo audinio ir skeleto

raumenų sistemos ligos.

- Užkrečiamomis ligomis sirgo 3057 rajono gyventojai tai 31 proc. mažiau negu 2011 metais.

Didžiausią užkrečiamų ligų dalį sudarė ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir

gripas (toliau - ŪVKTI) - 89,63 proc. (2011 m. – 92,68). 2012 m. Alytaus rajone

sergamumas ŪVKTI sumažėjo 23,4 proc., rodiklis, tenkantis 10 tūkst. gyv. neviršijo

Lietuvos vidurkio.

- 2012 m. Alytaus rajone 45,6 proc. išaugo sergamumas salmonelioze, sergamumo rodiklis 10

tūkst. gyventojų viršijo respublikos rodiklį: atitinkamai 5,63/10 000 gyv. Alytaus rajone ir

4,93/10 000 gyv. Lietuvos Respublikoje.

- 2012 m. Alytaus rajone, palyginus su 2011 m., sergamumas tuberkulioze padidėjo 24,68

proc., sergamumo rodiklis viršijo respublikos. Buvo nustatyta 14 naujų tuberkuliozės atvejų:

11 vyrų, 3 moterims ir 1 vaikui.

- 2012 m. Alytaus rajono gyventojų sergamumo psichikos ligomis rodiklis buvo pats

didžiausias, Alytaus rajono rodiklį viršijo tik Lietuvos gyventojų sergamumo psichikos

ligomis rodiklis: atitinkamai 225,9 ir 190,7/100 tūkst. gyventojų.

4. Fizinė aplinka.

- 2012 m. vandens kokybė sezono metu Alytaus rajone buvo stebima 4 maudyklose: Daugų

(prie Daugų technologijos ir verslo mokyklos bei irklavimo bazės), Giluičio bei Ilgio

ežeruose.

39

- Mikrobiologiniai parametrai Alytaus rajono maudyklose 2012 metais neatitiko Lietuvos

higienos normų HN 92:2007 reikalavimams Giluičio ir Ilgio ežeruose rugpjūčio mėnesį.

Tačiau tai buvo trumpalaikė tarša, atlikus pakartotinius tyrimus, taršos nustatyta nebuvo.

- Vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologiniai, toksiniai (nitritai, nitratai)

rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir

kokybės reikalavimai“ reikalavimus.

- Alytaus rajone 2012 m. nustatytas vienas į aplinką leidžiamų išmesti teršalų viršijimo

atvejis: viršytos į aplinkos orą leidžiamų išmesti teršalų koncentracijos UAB „Alytaus

keramika“, esančioje Geištarų kaime.

5. Sveikatos priežiūros sistema.

- 2012 metais dirbo trys viešosios Alytaus rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros

įstaigos: Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – PSPC),

Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis, Alytaus rajono Miroslavo

ambulatorija ir privati šeimos klinika UAB „Disolis“.

- 2012 metų pabaigoje Alytaus rajono gydymo įstaigose dirbo 18 aktyvių gydytojų (6,5/10

000 gyv.), 9 aktyvūs odontologai (3,3/10 000 gyv.), 17 praktikuojančių gydytojų (6,2/10 000

gyv.), 63 aktyvūs specialistai (ne gydytojai) su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos

išsilavinimu (22,8/10 000 gyv.), iš jų - 45 aktyvūs slaugytojai (16,3/10 000 gyv.).

- Alytaus rajone apsilankymų pas gydytoją rodiklis, tenkantis vienam gyventojui, ir 2012

metais išliko mažesnis nei Lietuvos Respublikos ir Alytaus apskrities vidurkis, tačiau

lyginant su 2011 metais nežymiai padidėjo: nuo 5,88 iki 6,03vienam rajono gyventojui.

- Palyginus su 2011 m. Alytaus apskrityje asmenų, kuriems buvo suteikta greitoji medicinos

pagalba skaičius sumažėjo 1,1 proc. Alytaus mieste ir rajone šis skaičius, 2012 m. buvo

didesnis beveik 4 proc.

- Alytaus rajono gyventojų, kuriems 2012 metais buvo suteikta greitoji medicininė pagalba,

skaičius sumažėjo beveik 2 procentais.

- 2012 metais Alytaus rajono gyventojai, tiek vyrai, tiek moterys, aktyviau dalyvavo

prevencinėse programose.

6. Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų analizės sunkumai.

- Didžiausios problemos, su kuriomis buvo susiduriama vykdant visuomenės sveikatos

stebėsenos duomenų analizę, buvo vėlyvas duomenų informacijos pateikimas skirtinguose

duomenų šaltiniuose. Rodikliai buvo pateikti nepilni, o ir pateikti rodikliai ne visada sutapo

su gydymo ar kitų įstaigų pateikta informacija sveikatos biurui.

40

REKOMENDACIJOS

1. Atsižvelgiant į Alytaus rajone vyraujančius moksleivių sveikatos sutrikimus (regos ir

laikysenos), rekomenduojama mokyklinių įstaigų bendruomenei vykdyti tikslines prevencines

priemones, skirtas šių susirgimų mažinimui, į sveikatinančios veiklos įgyvendinimą įtraukiant

kuo daugiau bendruomenės narių: moksleivių tėvų, padagogų ir kaimo (miestelio) gyventojų.

2. Inicijuoti naujas ir tęsti jau įgyvendinamas psichikos sveikatos gerinimo, sergamumo psichikos

ir priklausomybių ligomis mažinimo, savižudybių prevencijos programas, įtraukiant kuo

daugiau ne tik sergančių rajono gyventojų, bet ir kitų socialinių partnerių, bendruomenių narių,

kurie padėtų besigydantiems adaptuotis socialinėje aplinkoje, dvejojantiems dėl pagalbos

poreikio – tikslingai motyvuotų pagalbos ieškojimo srityje.

3. Ieškoti galimybių stebėti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklius ir raginti

gyventojus šalinti sveikatai kenksmingus veiksnius.

4. Plėtoti infrastuktūrą, skirtą visuomenės fizinio aktyvumo didinimui.

5. Skatinti sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą

sveikatinimo srityje.