Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
PRITARTA Alytaus rajono savivaldyb÷s tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. K-270
ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBöS VISUOMENöS SVEIKATOS BIURAS
ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBöS
VISUOMENöS SVEIKATOS STEBöSENOS
2009-2011 METŲ PROGRAMOS 2010 METŲ
ATASKAITA
Alytus, 2011
4
Turinys BENDROJI DALIS....................................................................................................................... 5
ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBEI BŪDINGA DALIS ..................................................... 6
1. Demografin÷, socialin÷ ekonomin÷ būkl÷ ................................................................................. 6
1.1. Gyventojai ............................................................................................................................ 6
1.2. Gimstamumas....................................................................................................................... 9
1.3. Mirtingumas ....................................................................................................................... 11
1.4. Nedarbo lygis ..................................................................................................................... 15
1.5. Socialin÷s rizikos šeimos .................................................................................................... 17
2. Gyventojų sveikatos būkl÷ ...................................................................................................... 18
2.1. Bendrasis gyventojų sergamumas ....................................................................................... 18
2.2. Sergamumas užkrečiamomis ligomis .................................................................................. 22
2.2.1. Sergamumas tuberkulioze............................................................................................ 24
2.2.2. Sergamumas lytiniu keliu plintančiomis ligomis .......................................................... 25
2.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis........................................................................ 26
2.4. Sergamumas kraujotakos sistemos bei kraujo ir kraujodaros organų ligomis ....................... 27
2.5. Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis................................ 29
2.6. Sergamumas endokrinin÷mis ligomis.................................................................................. 30
2.7. Sergamumas akių ir ausų ligomis........................................................................................ 31
2.8. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis........................................................................... 32
3. Fizin÷s aplinkos veiksniai........................................................................................................ 33
3.1. Geriamojo vandens kokyb÷................................................................................................. 33
3.2. Rajono maudyklų vandens kokyb÷...................................................................................... 35
3.3. Triukšmo lygio pokytis tyliosiose zonose ........................................................................... 35
3.4. Aplinkos oro užterštumas ................................................................................................... 36
4. Sveikatos priežiūros sistemos raida........................................................................................ 36
4.1. Apsilankymai pas gydytojus ............................................................................................... 38
4.2. Stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veikla................................................................. 38
4.3.Greitoji medicinos pagalba .................................................................................................. 39
4.2. Vykdomos prevencin÷s programos Alytaus rajone.............................................................. 41
5. Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų sveikatos būkl÷ ........... 43
IŠVADOS .................................................................................................................................... 45
RASTŲ TRŪKUMŲ ŠALINIMO REKOMENDACIJOS ........................................................ 47
5
BENDROJI DALIS
Kiekvienais metais vykdoma visuomen÷s sveikatos steb÷sena leidžia įvertinti gyventojų
sveikatos ir ją lemiančių veiksnių pokyčius ir laiku reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. 2010 m.
Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos steb÷sena buvo vykdoma pagal Alytaus rajono
savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos steb÷senos 2009 – 2011 metų programą, patvirtintą Alytaus
rajono savivaldyb÷s tarybos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. K-285. Buvo renkami 2009 –
2010 m. Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos būklę atspindintys rodikliai:
demografin÷ situacija, socialin÷ ekonomin÷ būkl÷, sveikatos būkl÷, aplinkos veiksniai, gyvensena
bei min÷tų veiksnių sąsajos su sveikata, sveikatos priežiūros įstaigų veikla.
Dauguma sveikatos rodiklių buvo gauti iš centralizuotai teikiamų duomenų šaltinių:
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s, Higienos instituto Sveikatos
informacinio centro leidinių ir kompiuterinių duomenų bazių, taip pat Užkrečiamų ligų ir AIDS
centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos, iš
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento,
Alytaus rajono savivaldyb÷s pirmin÷s sveikatos priežiūros centro ir jo padalinių, Alytaus apskrities
maisto ir veterinarijos tarnybos, Alytaus rajono vyriausiojo policijos komisariato, Alytaus
teritorin÷s darbo biržos, Alytaus visuomen÷s sveikatos centro, Alytaus rajono savivaldyb÷s vaiko
teisių apsaugos tarnybos.
Naudojamos sąvokos:
Sergamumas (pirminis sergamumas) – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir
pirmą kartą gyvenime išaiškintų l÷tinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis.
Bendrasis sergamumas – per metus užregistruotų visų ligos atvejų (naujų ir kartotinių), d÷l
kurių žmon÷s kreip÷si į sveikatos priežiūros įstaigas, ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus
santykis. Jis reiškia populiacijos suminį sergamumą visomis ligomis.
Pirminio ir bendrojo sergamumo rodikliai, priklausomai nuo ligos paplitimo, gali būti
skaičiuojami 1000, 10 000 ar 100 000 gyventojų: kuo dažnesn÷ liga, tuo mažesnis daugiklis gali
būti naudojamas.
Sergantys asmenys (arba ligotumas) savivaldyb÷s gyventojų, kuriems registruota tam
tikra liga metų eigoje ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis.
6
ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBEI BŪDINGA DALIS
1. Demografinė, socialinė ekonominė būklė
1.1. Gyventojai
Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s duomenimis,
gyventojų skaičius tiek visoje šalyje, tiek Alytaus rajone kiekvienais metais sistemingai maž÷ja.
2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 329,0 tūkst. gyventojų, t.y. 20,9 tūkst. mažiau negu 2009
metų pradžioje. Šį sumaž÷jimą l÷m÷ neigiama neto migracija (daugiau emigravo negu imigravo) ir
neigiama natūrali kaita (daugiau mir÷ negu gim÷).
Alytaus rajone 2010 metų pradžioje gyveno 223 gyventojais mažiau negu 2009 metų
pradžioje, t.y. gyventojų skaičius sumaž÷jo 0,72 proc. Lyginant panašų gyventojų skaičių turinčias
Alytaus apskrities savivaldybes (Alytaus r. sav., Druskininkų sav., Lazdijų r. sav. ir Var÷nos r.
sav.), pasteb÷ta, kad per pastaruosius ketverius metus gyventojų skaičius labiausiai kito Var÷nos
rajono savivaldyb÷je (nuo 2007 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų skaičius sumaž÷jo
1356 asmenimis), o mažiausiai – Druskininkų savivaldyb÷je (sumaž÷jo 463 asmenimis). Alytaus
rajono savivaldyb÷je nuo 2007 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų skaičius sumaž÷jo
729 asmenimis, t.y. 2,32 proc. (žr. 1 pav.).
Visoje Lietuvoje didesnę gyventojų dalį sudaro moteriškosios lyties atstov÷s. Gyventojų
pasiskirstymo pagal lytį rodikliai Alytaus rajone yra labai panašūs į nacionalinius rodiklius –
Statistikos departamento duomenimis 2010 metų pradžioje Lietuvos Respublikoje gyveno 46,5
proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų, kai tuo tarpu, Alytaus rajone 2010 metų pradžioje gyveno virš 30
tūkst. gyventojų, iš jų 49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius trejus metus (nuo 2008
metų pradžios iki 2010 metų pradžios) vyrų skaičiaus maž÷jimas šalyje buvo ženklesnis negu
moterų.
1 pav. Alytaus apskrities savivaldybių bei Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius 2007 – 2010 metų pradžioje
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
7
Atkreipiant d÷mesį į Alytaus apskrities savivaldybes, pastebima, kad per pastaruosius trejus metus
Alytaus rajone moterų skaičiaus maž÷jimas buvo ženklesnis negu vyrų: moterų Alytaus rajone nuo
2008 metų pradžios iki 2010 metų sumaž÷jo 1,41 proc., vyrų – 1,04 proc. (žr. 1 lentelę).
1 lentel÷. Gyventojų skaičius pagal lytį Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se
2008-2010 metų pradžioje
Vyrai Moterys
Vietov÷
2008 2009 2010
Sumaž÷jimas
per trejus
metus, %
2008 2009 2010
Sumaž÷jimas
per trejus
metus, %
Alytaus r. sav. 15204 15135 15046 1,04* 15869 15779 15645 1,41*
Druskininkų sav. 11202 11137 11043 1,42* 13139 13075 13001 1,05*
Lazdijų r. sav. 11852 11712 11576 2,33* 12971 12816 12670 2,32*
Var÷nos r. sav. 13504 13234 13043 3,41* 14995 14756 14561 2,89*
Alytaus m. sav. 32367 31928 31565 2,48* 35937 35577 35276 1,84*
Alytaus apskritis 84129 83146 82273 2,21* 92911 92003 91153 1,89*
Lietuvos Respublika
1566994 1559247 1547751 1,23* 1799363 1790625 1781288 1,00*
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
*Rodikliai išvesti Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuro
Remiantis tarptautiniu lygmeniu priimtais vertinimais, Lietuva priskiriama prie
demografiškai sen÷jančių šalių. Pagal demografinį senatv÷s koeficientą (pagyvenusių, t.y. 60 metų
ir vyresnio amžiaus žmonių skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus) 2010 m. pradžioje
Alytaus rajono savivaldyb÷ šalies mastu buvo ketvirtoje vietoje. Kaimyninių savivaldybių atžvilgiu,
mes buvome “seniausi” (žr. 2 lentelę).
2 lentel÷. Demografin÷s senatv÷s koeficientas Alytaus apskrities savivaldyb÷se 2010 m. pradžioje.
Savivaldyb÷ Demografin÷s senatv÷s koeficientas 2010 m. pradžioje
Alytaus r. sav. 193
Var÷nos r. sav. 190
Druskininkų sav. 179
Lazdijų r. sav. 177
Marijampol÷s sav. 118
Alytaus m. sav. 113
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje 697,1 tūkst. (20,9
proc.) gyventojų buvo 60 metų ir vyresni. Pra÷jusiais metais šalyje gyveno 247,9 tūkst. pagyvenusių
vyrų ir 449,2 tūkst. pagyvenusių moterų, t.y. pagyvenęs buvo kas šeštas vyras ir kas ketvirta
moteris.
Alytaus rajone 2010 metų pradžioje 60 metų ir vyresni sudar÷ 27,4 proc. visų gyventojų (t.y.
didesnę dalį negu Lietuvos vidurkis - 20,9 proc.), iš jų pagyvenusių moterų buvo 17,1 proc., o
pagyvenusių vyrų – 10,3 proc. Vaikai iki 15 m. amžiaus Alytaus rajone sudar÷ šiek tiek mažesnę
8
procentinę dalį (14,2 proc.) tarp visų gyventojų lyginant su Lietuvos Respublikos vidurkiu (15
proc.) (žr. 2 pav.).
Vienas pagrindinių gyventojų sveikatos rodiklių - vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷, 2010
metais (lyginant su 2009 metais) šalyje pailg÷jo 0,35 metų (2009 metais buvo 73,10, 2010 metais –
73,45). Vyrų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ šalyje 2010 metais buvo 67,98 metų, moterų –
78,78 metų.
2010 metai – tai pirmieji metai per pastaruosius šešerius metus (2006 – 2010 m.), kai
Alytaus apskrityje vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ bendrai vyrų ir moterų buvo ilgesn÷ negu
šalies vidurkis: Alytaus apskrityje vyrų ir moterų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ 2010 metais
buvo 73,60, Lietuvoje – 73,45. Vyrų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ Alytaus apskrityje 2010
metais pailg÷jo 0,91 metais (2009 metais buvo 66,90, 2010 metais – 67,81). Moterų vidutin÷
gyvenimo trukm÷ pailg÷jo 0,53 metais (nuo 79,54 (2009 m.) iki 80,07 (2010 m.)). Alytaus
apskrityje, kaip ir šalyje, 2010 šiek tiek sumaž÷jo skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutin÷s gyvenimo
trukm÷s – 2009 metais Alytaus apskrityje vidutin÷ tik÷tina vyrų gyvenimo trukm÷ buvo 12,64 metų
trumpesn÷ nei moterų, o 2010 m. – 12,26 metų trumpesn÷ negu moterų (žr. 3 pav.).
2 pav. Gyventojų dalis pagal amžiaus grupes 2010 metų pradžioje Lietuvos
Respublikoje ir Alytaus rajone (proc.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
3 Pav. Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ Alytaus apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2006 – 2010
metais
Lietuvos Respublika
73,4571,12 70,92 71,94 73,1
67,98
65,31 64,87 66,367,51
78,7877,06 77,2 77,57 78,56
60
65
70
75
80
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Vyrai ir moterys Vyrai Moterys
Alytaus apskritis
73,6072,8871,5470,7770,67
67,8166,90
65,5664,5265,00
80,0779,5478,3078,06
77,15
60
65
70
75
80
85
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Vyrai ir moterys Vyrai Moterys
9
1.1. Gyventojų migracija
Gyventojų maž÷jimą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Alytaus rajone įtakoja daugelis
ekonominių ir socialinių veiksnių, svarbiausi iš jų – natūralus prieaugis (gimusių ir mirusių
skaičiaus skirtumas) ir migracijos saldo (atvykusių ir išvykusių skaičiaus skirtumas).
Statistikos departamento duomenimis, kiekvienais metais daug÷ja emigravusių gyventojų.
Ypač ryški gyventojų emigracija buvo 2010 metais. Emigrantų skaičiaus padid÷jimui įtakos gal÷jo
tur÷ti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu nustatyta prievol÷ nuolatiniams šalies
gyventojams mok÷ti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatin÷s gyvenamosios vietos
keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę gal÷jo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2010 metais iš Lietuvos išvyko virš 83
tūkst. gyventojų, t.y. 3,8 karto daugiau negu 2009 metais (22 tūkst. gyventojų). Alytaus rajono
gyventojų migracijos duomenys rodo, kad 2010 metais iš Lietuvos išvyko 7,6 karto daugiau Alytaus
rajono gyventojų negu 2009 metais: atitinkamai 798 ir 105 (žr. 3 lentelę).
3 lentel÷. Tarptautin÷ ir vidin÷ migracija Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrityje 2008-2010 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
Vidutiniškai per metus 2010 metais šalyje 1000 gyventojų teko 25,4 emigranto (2009 m. –
tik 6,6), Alytaus rajone - 26,3 emigranto 1000 gyventojų (2009 m. – tik 3,4).
1.2. Gimstamumas
Gyventojų skaičių lemia žemas gimstamumas, o kartu ir šeimos sampratos kitimas, kai šeimos
kūrimas nesiejamas su vedybomis. Santuokų skaičius tiek visoje Lietuvoje, tiek Alytaus rajono
savivaldyb÷je 2010 metais sumaž÷jo, o ištuokų skaičius Lietuvos Respublikos mastu ir Alytaus
apskrityje padid÷jo, tačiau atskirai Alytaus rajono savivaldyb÷je nežymiai sumaž÷jo, o Lazdijų
rajono savivaldyb÷je nepakito. 2009 metais Alytaus rajone 1000 - čiui gyventojų teko 5,8 santuokos
ir 2,6 ištuokos, o 2010 metais – 5,2 santuokos ir 2,5 ištuokos (žr. 4 lentelę).
Vidin÷ ir tarptautin÷ migracija Tarptautin÷ migracija
Metai 2008 2009 2010 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika Atvyko 65972 56051 55009 9297 6487 5213
Išvyko 73690 71534 132953 17015 21970 83157
Neto migracija -7718 -15483 -77944 -7718 -15483 -77944
Alytaus apskritis Atvyko 3113 2770 2792 426 340 242 Išvyko 4065 3843 8141 718 854 5153 Neto migracija -952 -1073 -5349 -292 -514 -4911
Alytaus r. sav. Atvyko 767 655 723 61 42 34 Išvyko 616 678 1328 97 105 798 Neto migracija 151 -23 -605 -36 -63 -764
10
Gimstamumas, iki tol penkerius metus did÷jęs, 2010 m. šalyje sumaž÷jo iki 10,8 gimusiųjų
1000 - čiui gyventojų (2009 m. buvo 11,0/1000 gyv.). Gimstamumo rodikliai pablog÷jo ir Alytaus
apskrityje bei Alytaus rajone. 2010 metais Alytaus rajone gim÷ 286 naujagimiai, t.y. 6 naujagimiais
mažiau negu 2009 metais. 2010 m. gimstamumo rodiklis Alytaus rajone sumaž÷jo nežymiai: 2009
m. 1000-čiui gyventojų teko 9,5 naujagimiai, o 2010 metais - 9,4/1000 gyv. (žr. 4 lentelę).
4 lentel÷. Natūralus gyventojų jud÷jimas 2009 - 2010 m. Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrities
savivaldyb÷se (1000 -čiui gyv.)
Gimstamumas Mirtingumas Natūralus prieaugis
Santuokos Ištuokos Kūdikių iki 1 m.
mirtingumas Vietov÷s pavadinimas
2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010
Iš viso Lietuvoje 11 10,8 12,6 12,8 -1,6 -2,0 6,2 5,7 2,8 3,0 5,0 4,3
Alytaus apsk. 9,7 9,3 13,4 14,1 -3,7 -4,8 5,5 5,1 2,8 3,1 10,1 3,8
Alytaus m. 10,1 9,2 8,7 9,3 1,4 -0,1 5,8 5,4 2,9 3,3 7,6 0,0
Druskininkų sav. 9,0 9,8 12,5 13,4 -3,5 -3,6 5,4 4,8 3,4 3,8 0,0 4,3
Alytaus r. sav. 9,5 9,4 16,0 15,9 -6,5 -6,5 5,8 5,2 2,6 2,5 10,2 7,0
Lazdijų r. sav. 10,4 9,6 19,2 19,3 -8,8 -9,7 5,3 5,0 2,4 2,4 24,1 13,1
Var÷nos r. sav. 8,8 8,9 17,6 19,8 -8,8 -10,9 4,9 4,5 2,8 3,2 11,8 0,0
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
Natūralus gyventojų prieaugis tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Alytaus apskrityje, ir atskirai
Alytaus rajono savivaldyb÷je išliko neigiamas. Alytaus rajono savivaldyb÷je natūralus gyventojų
prieaugis nuo 2009 metų nepakito, tačiau jis ir toliau išliko žemesnis negu Lietuvos ir Alytaus
apskrities vidurkis: 2010 m. Alytaus rajone jis buvo 1,3 karto žemesnis negu vidutiniškai Alytaus
apskrityje ir net 3,2 karto žemesnis negu vidutiniškai Lietuvoje (žr. 4 pav.).
4 pav. Natūralus gyventojų prieaugis 2004 – 2010 metais ( 1000 gyventojų)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
11
1.3. Mirtingumas
Alytaus rajono demografin÷ situacija rodo, kad natūrali gyventojų kaita vis dar
neužtikrinama tod÷l, kad Alytaus rajone, kaip ir visoje šalyje, mirtingumas išlieka didesnis negu
gimstamumas. Nors mirtingumo rodiklis 1000 - čiui gyventojų Alytaus rajone ger÷ja, tačiau jis vis
dar išlieka aukštesnis negu Lietuvos vidurkis: 2010 metais Alytaus rajone 1000-čiui gyventojų teko
15,9 mirusieji, Lietuvos Respublikoje - 12,8. Per pastaruosius ketverius metus (nuo 2007 m. iki
2010 m.) Alytaus rajone mirtingumo rodiklis sumaž÷jo nuo 18,5/1000 gyv. iki ir 15,9/1000 gyv.
Mirtingumo sumaž÷jimas l÷m÷ ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos rodiklio pokyčius ger÷jimo
linkme (žr. 5 lentelę).
2010 metais svarbus aspektas buvo ir kūdikių iki 1 metų mirtingumo sumaž÷jimas. 2009
metais Alytaus rajone kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtingumas buvo ženkliai išaugęs iki 10,2/1000
gyvų gimusiųjų, tačiau 2010 metais sumaž÷jo iki 7,0/1000 gyvų gimusiųjų (žr. 5 lentelę). Nors
kūdikių mirtingumo rodiklis Alytaus rajone 2010 metais sumaž÷jo, tačiau išliko didesnis negu šalies
(4,3/1000 gyvų gimusiųjų) bei Alytaus apskrities vidurkis (3,8/1000 gyvų gimusiųjų).
5 lentel÷. Demografin÷ situacija Alytaus rajone 2007-2010 metais
Demografiniai duomenys 2007 2008 2009 2010 Vidutinis metinis gyventojų skaičius 31247 30993 30802 30290
Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ (Alytaus apskritis) 70,77 71,54 72,88 - Gimusiųjų skaičius 266 255 292 286 Mirusiųjų skaičius 579 565 492 482
- iš to skaičiaus vaikų iki 1 m. 2 1 3 2 Natūrali gyventojų kaita -313 -310 -200 -196 1000-iui gyventojų tenka: Gimusių 8,5 8,2 9,5 9,4 Mirusių 18,5 18,2 16 15,9 Natūralaus prieaugio(+,-) -10 -10 -6,5 -6,5 Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas (1000 gyvų gimusiųjų) 7,5 3,9 10,2 7,0
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
Šalies mirtingumo rodikliai rodo, kad vyrų mirtingumas ir toliau išlieka didesnis negu moterų.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais Alytaus rajone mir÷ 258 vyrai ir 224 moterys,
t.y. 5 vyrais daugiau ir 15 moterų mažiau negu 2009 metais. Vyrų mirtingumas sudar÷ 53,5 proc.
bendro Alytaus rajono gyventojų mirtingumo. 2010 metais 100 000 vyrų teko 1736,6 mirusiojo,
100 000 moterų teko 1451,3 mirusiosios.
Mirtingumo nuo pagrindinių priežasčių vertinimas rodo, kad problemos 2010 metais tiek
Lietuvoje, tiek Alytaus rajone išliko tos pačios, kaip ir pastaraisiais metais. Higienos instituto
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 metais Lietuvoje daugiausia žmonių mir÷
nuo kraujotakos sistemų ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (transporto įvykių,
paskendimų, savižudybių, nužudymų ir kt.). 2010 m. šalyje šios priežastys sudar÷ 85,3 proc. visų
mirties priežasčių.
12
2010 metais Alytaus apskrityje bendras mirtingumas 100 000 gyventojų viršijo Lietuvos
vidurkį: atitinkamai 1413,0/100 000 gyv. ir 1281,5/100 000 gyv. Iš Alytaus apskrities savivaldybių,
didžiausias mirtingumo rodiklis 2010 metais buvo Var÷nos rajono savivaldyb÷je -1980,6/100 000
gyv. Var÷nos rajono savivaldyb÷ „pirmavo“ tarp Alytaus apskrities savivaldybių ir mirtingumo nuo
atskirų ligų vertinime (mirtingumo nuo piktybinių navikų, kraujotakos sistemos ligų, virškinimo
sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių). Alytaus apskrities savivaldybių kontekste Alytaus rajono
savivaldyb÷ 2010 metais išsiskyr÷ didžiausiu mirtingumo rodikliu nuo kv÷pavimo sistemos ligų -
75,9/100000 gyv. (žr. 6 lentelę). Visoje Lietuvoje didžiausią mirtingumo dalį d÷l kv÷pavimo
sistemos ligų sudaro l÷tinis bronchitas ir kitos obstrukcin÷s plaučių ligos kartu su bronchine astma.
6 lentel÷. Mirtingumas pagal mirties priežastis 2010 metais šalyje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se
100 000 gyv.
Bendras
mirtingumas
Infekcin÷s
ligos
Piktybiniai
navikai
Kraujotakos
sistemos ligos
Kv÷pavimo
sistemos ligos
Virškinimo
sistemos ligos
Išorin÷s mirties
priežastys
Lietuvos Respublika 1281,5 14,6 246,7 718,8 38,9 67,5 123,1
Alytaus apskr. 1413,0 17,0 268,9 823,0 44,6 72,2 132,1
Alytaus m. sav. 933,5 6,1 208,5 492,0 27,6 62,8 96,6
Alytaus r. sav. 1591,3 19,8 290,5 934,3 75,9 72,6 132,1
Druskininkų sav. 1334,7 12,7 266,1 836,3 25,3 33,8 118,3
Lazdijų r. sav. 1927,2 37,5 333,7 1172,2 62,6 91,8 154,3
Var÷nos r. sav. 1980,6 25,8 335,0 1174,4 51,5 110,4 209,8
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
2010 m. gyventojų mirtingumo rodikliai nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir
išorinių mirties priežasčių Alytaus rajone buvo didesni negu Alytaus apskrities ir šalies vidurkis,
tačiau lyginant su 2009 metais, Alytaus rajone mirtingumas nuo piktybinių navikų ir d÷l išorinių
priežasčių sumaž÷jo, tačiau padid÷jo nuo kraujotakos sistemos ligų (nuo 857,1/100 000 gyv. 2009
m. iki 934,3/100 000 gyv. 2010 m.) (žr. 5 pav.).
5 pav. Mirtingumas pagal tris pagrindines mirties priežastis 2009-2010 metais 100 000 gyv.
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
13
2010 metais Alytaus rajono gyventojų mirtingumas d÷l piktybinių navikų (290,5/100 000
gyv.) buvo beveik 1,2 karto didesnis negu šalyje ir beveik 1,4 karto didesnis negu Alytaus
apskrityje. Iš Alytaus apskrities savivaldybių pagal didžiausią mirtingumą d÷l piktybinių navikų,
Alytaus rajono savivaldyb÷ buvo trečioje vietoje. Didžiausias mirtingumas d÷l piktybinių navikų
buvo Var÷nos rajono savivaldyb÷je (335,0/ 100 000 gyv.) ir Lazdijų rajono savivaldyb÷je
(333,7/100 000 gyv.).
Nuo piktybinių navikų 2010 metais Alytaus rajone mir÷ 88 žmon÷s, tai sudar÷ 18,2 proc.
bendro Alytaus rajono gyventojų mirtingumo. Daugiausiai Alytaus rajono gyventojų 2010 m. mir÷
nuo trach÷jos – plaučių v÷žio (75,9/100 000 gyv.), antroje vietoje – vyrų mirtingumas nuo priešin÷s
liaukos v÷žio (40,4/100 000 vyrų), trečioje vietoje – moterų mirtingumas d÷l gimdos kaklelio ir kitų
gimdos darinių v÷žio (19,4/100 000 moterų). Lyginant rodiklius su šalies ir Alytaus apskrities
vidurkiu, pastebima, kad Alytaus rajone mirtingumas d÷l piktybinių navikų pagal piktybinių navikų
lokalizaciją išsiskiria tuo, kad mirtingumas d÷l trach÷jos – plaučių v÷žio 2010 metais 100 000 – čių
gyventojų Alytaus rajone buvo 1,9 karto didesnis negu šalyje ir 1,8 karto didesnis negu Alytaus
apskrityje, o iš Alytaus apskrities savivaldybių buvo didžiausias (žr. 7 lentelę).
7 lentel÷. Mirusieji pagal piktybinių navikų lokalizaciją Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje ir
Alytaus rajono savivaldyb÷je 2010 metais (100 000 gyv.)
Vietov÷
Skr
andž
io
Tra
ch÷j
os -
plau
čių
Mel
anom
os
ir k
itų o
dos
Krū
ties
* (m
oter
ų)
Gim
dos
kakl
elio
*
Kit
ų gi
mdo
s*
Pri
ešin
÷s li
auko
s**
Inks
tų, i
šsky
rus
geld
eles
Šla
pim
o pū
sl÷s
Lim
fini
o,
krau
joda
ros
ir
gim
inin
gų a
udin
ių
Lietuvos Respublika 20,7 39,6 5,2 32,7 13,8 8,2 37,8 7,2 7,5 16,5
Alytaus apskr. 20 40,5 6,5 32,4 15,6 10,1 48,3 8,2 7,6 14,1
Alytaus r. sav. 13,2 75,9 6,6 13 19,4 19,4 40,4 3,3 6,6 6,6
Alytaus m. 23,0 24,5 1,5 29,0 11,6 5,8 35,7 7,7 4,6 15,3
Druskininkų sav. 29,6 25,3 12,7 31,2 23,4 7,8 64,4 4,2 8,4 12,7
Lazdijų r. sav. 12,5 29,2 4,2 39,9 23,9 - 78,7 25,0 20,9 8,3
Var÷nos r. sav. 18,4 62,6 14,7 55,8 7,0 20,9 46,7 3,7 3,7 25,8
*Tenka 100 000 moterų **Tenka 100 000 vyrų
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras Pagal lytį, 2010 metais didžiausias mirtingumas moterų ir vyrų tarpe buvo nuo kraujotakos
sistemos ligų (atitinkamai 841,4/100 000 vyrų ir 1023,7/100 000 moterų Alytaus rajone ir
663,2/100 000 vyrų ir 767,2/100 000 moterų Lietuvos Respublikoje). Alytaus rajono vyrų tarpe
mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sudar÷ 48,5 proc. visų mirties priežasčių, o moterų tarpe
– net 70,5 proc. (žr. 6-7 pav.).
14
Vertinant gyventojų mirtingumą d÷l transporto įvykių, Lietuvos kelių policijos tarnybos
duomenys rodo, kad eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo sužaloti arba žuvo žmon÷s, Lietuvos
Respublikoje 2010 metais lyginant su 2009 metais, sumaž÷jo 4,73 proc. Žuvusiųjų skaičius
sumaž÷jo 18,92 proc., o sužeistųjų – 2,21 proc. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas d÷l
transporto įvykių 2010 m. lyginant su 2009 m. sumaž÷jo 22,22 proc. (2009 m. eismo įvykiuose,
įvykusiuose Alytaus rajono keliuose, žuvo 9 žmon÷s, 2010 m. – 7 žmon÷s, atitinkamai 29,2/100 000
gyv. ir 23,1/ 100 000 gyv.) (žr. 8 lentelę).
8 lentel÷. Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija apie 2009 – 2010 m. sausio – gruodžio m÷n.
Alytaus apskrities keliuose įvykusius eismo įvykius, kuriuose nukent÷jo žmon÷s
Įvykių Žuvo Sužeista D÷l nebl. v. Miestas, savivaldyb÷ 2009 2010
Pokytis %
2009 2010 Pokytis
% 2009 2010
Pokytis %
2009 2010 Pokytis
%
Druskininkų sav. 17 15 -11,8 4 1 -75,00 18 19 5,56 1 2 100
Alytaus m. sav. 48 48 0,00 0 1 100,00 55 51 -7,27 3 1 -66,7
Alytaus r. sav. 40 52 30,0 9 7 -22,22 42 74 76,19 6 13 116,7
Lazdijų r. sav. 30 22 -26,7 9 1 -88,89 33 30 -9,09 6 2 -66,7
Var÷nos r. sav. 35 19 -45,7 5 2 -60,00 46 25 -45,6 2 3 50,00
Alytaus apskrityje 170 156 -8,24 27 12 -55,56 194 199 2,58 18 21 16,67
Atkreipiant d÷mesį į vieną iš išorinių mirties priežasčių – savižudybes, pastebima, kad
Lietuvos mastu savižudybių rodiklis lyginant su pra÷jusiais metais sumaž÷jo (2009 metais buvo
34,1/100 000 gyv., 2010 metais – 31,0/100 000 gyv.), tačiau Alytaus rajone mirtingumo d÷l
savižudybių rodiklis išaugo (2009 metais buvo 39,0/100 000 gyv., o 2010 metais – jau 42,9/100 000
gyv.) (8 - 9 pav.). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2010 metais
Alytaus rajone užregistruotos 3 smurtin÷s mirtys (vyrų) bei nustatyta 13 savižudybių (pasikorusių
asmenų) faktų, iš jų: 3 moterų ir 10 vyrų. Vaikų iki 18 metų amžiaus suicido faktų nebuvo.
6 pav. Pagrindin÷s vyrų mirties priežastys Alytaus rajone 2010 metais (proc.)
Šaltinis: Rodikliai išvesti Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuro pagal Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenis
7 pav. Pagrindin÷s moterų mirties priežastys Alytaus rajone 2010 metais (proc.)
15
Alytaus rajono gyventojų savižudybių rodikliai (vyrų ir moterų) 2010 metais 1,3 karto
viršijo Lietuvos vidurkį.
1.4. Nedarbo lygis
Socialin÷ – ekonomin÷ šalies būkl÷ – tai svarbus rodiklis, atskleidžiantis realią situaciją
šalyje. Vienas iš svarbiausių rodiklių atskleidžiančių šalies socialinę – ekonominę būklę yra
bedarbių skaičius.
2010 m. šalyje buvo registruota 303,1 tūkst. bedarbių. Darbo j÷gos pasiūla palyginti su 2009
m. šalyje sumaž÷jo apie 18 proc. Alytaus teritorin÷je darbo biržoje (toliau Alytaus TDB) per 2010
m. įregistruota 16141 bedarbis, tame skaičiuje 2879 Alytaus rajono savivaldyb÷s gyventojai.
Lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių registracija Alytaus apskrityje sumaž÷jo 23,1
proc., atskirai Alytaus rajone – 16,2 proc. Sparčiausiai besiregistruojančių darbo biržoje maž÷jo
Alytaus mieste (31,9 proc.). Daugiausiai bedarbių Alytaus TDB 2010 m. buvo registruota balandžio
m÷nesį (m÷nesio pabaigoje buvo registruota 19635 bedarbiai) (žr. 10 pav.).
8 pav. Savižudybių dažnis 2008 – 2010 metais Lietuvos Respublikoje 100 000 gyventojų
Šaltinis: Valstybinis psichikos sveikatos centras
9 pav. Savižudybių dažnis 2009 – 2010 metais Alytaus rajone 100 000 gyventojų
Šaltinis: Rodikliai išvesti pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą informaciją
16
Dar vienas svarbus rodiklis, atskleidžiantis Alytaus rajono bei visos šalies socialinę –
ekonominę būklę yra nedarbingumo lygis. Tai rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo j÷gos
santykiu.
Vidutinis metinis šalies bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2010 metais
buvo 14,5 proc., tai yra per 5 proc. punktus didesnis negu vidutinis metinis šalyje 2009 m.
registruoto nedarbo rodiklis (9,4 proc.). Didžiausias nedarbo lygis Lietuvoje 2010 m. buvo pasiektas
rugpjūčio 1 d. – 15,3 proc. 2010 metais šalyje maž÷jo bedarbiais tapusių vyrų, tačiau vyrų nedarbas
išliko aukštesnis negu moterų.
Vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 metais Alytaus teritorin÷s darbo biržos aptarnaujamoje
teritorijoje buvo 16,7 proc., t.y. apie 2 proc. punkto didesnis negu vidutinis metinis šalyje 2010 m.
(14,5 proc.). Didžiausias vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 metais Alytaus apskrityje pagal
teritorijas buvo registruotas Alytaus rajono gyventojų – 18,6 proc. (žr. 9 lentelę).
9 lentel÷. Vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 m. Alytaus apskrityje pagal teritorijas
Skyrius Vidutinis metinis nedarbo lygis
Alytaus m. 16,4
Alytaus r. 18,6 Druskininkų 17,9
Lazdijų 16,7 Var÷nos 15,5
Šaltinis: Alytaus TDB
Remiantis Alytaus teritorin÷s darbo biržos duomenimis, bedarbių procentas nuo darbingo
amžiaus gyventojų Alytaus rajone 2010 metais skyr÷si nuo 2009 metų per 7,1 proc. punktus.
Vidutinis metinis nedarbo lygis nuo 2009 metų Alytaus rajone išaugo beveik 1,5 karto (2009 m.
vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 11,5 proc., 2010 m. - 18,6 proc.). Vidutinis metinis vyrų
10 pav. Nedarbo lygio pokyčiai 2010 metais
Šaltinis: Alytaus TDB
17
nedarbo lygis 2010 m. Alytaus rajone, kaip ir visoje šalyje, išliko aukštesnis negu moterų ir sudar÷
19,7 proc., moterų - 17,9 proc. Jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbo lygis 2010 m. Alytaus rajone
buvo 9,2 proc. (žr. 11 pav.).
1.5. Socialinės rizikos šeimos
Oficiali statistika rodo, kad socialin÷s rizikos šeimų Lietuvoje maž÷ja. Socialin÷s rizikos
šeimoms priskiriamos tos šeimos, kuriose auga vaikų iki 18 metų ir kuriose bent vienas iš t÷vų
piktnaudžiauja alkoholiu, narkotin÷mis, psichotropin÷mis ar toksin÷mis medžiagomis, yra
priklausomas nuo azartinių žaidimų, d÷l socialinių įgūdžių stokos nemoka tinkamai prižiūr÷ti vaikų,
naudoja prieš juos psichologinę, fizinę, seksualinę prievartą, gaunamą valstyb÷s paramą panaudoja
ne šeimos interesams. Socialin÷s rizikos šeimai priskiriama ir tokia, kurios vaikui nustatyta laikinoji
globa.
2010 metais Alytaus rajone socialin÷s rizikos šeimų buvo 141, t.y. 5 šeimomis mažiau negu
2009 metais. Nuo 2007 metų socialinių rizikos šeimų sumaž÷jo 1,3 karto.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad sumaž÷jo ir rizikos šeimose augančių
vaikų skaičius. 2009 m. Alytaus rajono socialin÷se rizikos šeimose augo 363 vaikai, 2010 m. - 343
vaikai (žr. 12 pav.).
12 pav. Socialin÷s rizikos šeimose ir jose augantys vaikai Alytaus rajone 2007-2010 m.
Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s vaiko teisių apsaugos tarnyba
11 pav. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2010 m. Alytaus rajone
Šaltinis: Alytaus TDB
18
2. Gyventojų sveikatos būklė
2.1. Bendrasis gyventojų sergamumas
Bendrasis suaugusių gyventojų (nuo 18 m.) sergamumas 2010 metais, lyginant su 2009
metais, šalyje padid÷jo nuo 1837,21/1000-čiui suaugusiųjų iki 1871,34/1000-čiui suaugusiųjų.
Alytaus rajone bendrasis sergamumas nuo 2009 metų iki 2010 metų sumaž÷jo nuo 1336,8/1000-čiui
suaugusiųjų iki 1290,02/1000-čiui suaugusiųjų. Vaikų sergamumas Alytaus rajone 2010 metais
sumaž÷jo nuo 1771,2/1000-čiui vaikų (2009 m.) iki 1709,74/1000-čiui vaikų (2010 m.)
Tiek šalyje, tiek Alytaus rajone per 2010 metus buvo užregistruota mažiau naujų susirgimų
negu 2009 metais: 2010 metais šalyje 1000 – čiui suaugusiųjų teko 891,84 naujai užregistruoti
susirgimai (2009 m. – 919,04), 1000 – čiui vaikų – 1887,09 (2009 m. - 1894,7); Alytaus rajone
2010 metais 1000 – čiui suaugusiųjų teko 626,86 naujai užregistruoti susirgimai (2009 m. – 672,2),
o 1000 – čiui vaikų – 1505,39 (2009 m. – 1534,1).
Alytaus rajono sergamumo rodikliai (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų) 2010 metais buvo geresni
negu Lietuvos ir Alytaus apskrities vidurkis. Didžiausi sergamumo rodikliai 2010 metais buvo
registruoti Druskininkų savivaldyb÷je (žr. 10 lentelę).
10 lentel÷. Gyventojų sergamumas 2010 metais šalyje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se
Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (0-17 m.) Vietov÷s
pavadinimas Iš viso
užregistruota susirgimų (+,-)
1000 suaugusiųjų
Naujai užregistruota susirgimų (+)
1000 suaugu-
siųjų
Iš viso užregistruota
susirgimų (+,-)
1000 vaikų
Naujai Užregistruota susirgimų (+)
1000 vaikų
Viso Lietuvoje
4984187
1871.34
2375353
891.84
1502253
2409.79
1176403
1887.09
Alytaus apskr. 226265
1636.81
103822
751.05
69726
2171.61
57772
1799.30
Alytaus m. 70047
1336.47
33529
639.72
27901
2174.84
25424
1981.76
Druskininkai 41616
2124.67
19458
993.41
12109
2962.08
8258
2020.06
Alytaus r. 32017
1290.02
15558
626.86
9354
1709.74
8236
1505.39
Lazdijų r. sav. 37220
1928.70
16080
833.25
9962
2131.36
7998
1711.17
Var÷nos r. sav. 45365
2051.14
19197
867.97
10400
2061.04
7856
1556.88
(susirgimai užregistruoti ambulatorinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose)
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
Gyventojų ligotumo struktūra pagal pagrindines ligų klases skiriasi nuo mirtingumo
struktūros. Ligotumo struktūra pagal dažniausiai pasitaikančias ligas 2010 metais nepasikeit÷.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 metais daugiausia Alytaus
rajono gyventojų sirgo kv÷pavimo sistemos ligomis (191,4/1000 gyv.), didžiausias sergančiųjų
skaičius šiomis ligomis buvo 0-17 metų amžiaus grup÷je (484,4/1000 vaikų). Antroji pagal
dažnumą liga 2010 metais buvo kraujotakos sistemos ligos (sergančiųjų skaičius buvo 175,7/1000
19
gyv.), kurios vyravo tarp vyresnio amžiaus gyventojų (531,7/1000 gyv. 65 metų amžiaus ir
vyresnių). Dažnos ligos vyresniųjų amžiaus grup÷je buvo ir jungiamojo audinio bei skeleto
raumenų sistemos ligos (sergančiųjų skaičius Alytaus rajone buvo 105,5/1000 gyv., 65 metų ir
vyresnių grup÷je rodiklis siek÷ 165,9/1000 gyventojų 65 ir vyresnių). Vaikai ir jaunuoliai iki 17
metų dažnai skund÷si virškinamojo trakto susirgimais (bendras sergančiųjų šiomis ligomis skaičius
Alytaus rajone - 67,2/1000 gyv., vaikų grup÷je – 94,0/1000 vaikų). Traumos ir kiti išorinių
priežasčių padariniai buvo dažni įvairaus amžiaus Alytaus rajono gyventojų grup÷se (56,2/1000
gyv.) (žr. 13 pav.).
Alytaus rajone 2010 metais (lyginant su 2009 metais) gyventojų bendrasis sergamumas
pagrindin÷mis ir dažniausiomis ligomis sumaž÷jo: kv÷pavimo sistemos ligomis – nuo 315,9/1000
gyv. iki 288,0/1000 gyv., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis - nuo 141,1/1000
gyv. iki 135,3/1000 gyv., akių ligomis – nuo 73,8/1000 gyv. iki 71,0/1000 gyv., traumomis - nuo
58,9/1000 gyv. iki 54,4/1000 gyv. Tačiau did÷jo sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (nuo
256,6/1000 gyv., iki 260,7/1000 gyv.) bei urogenitalin÷s sistemos ligomis (nuo 61,4/1000 gyv., iki
63,5/1000 gyv.) (žr. 14 pav.).
13 pav. Dažniausiomis ligomis sergančių asmenų skaičius Alytaus rajone 2010 metais (1000 gyv.)
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
20
Alytaus rajone 2010 metais daugiau negu 3 proc. padid÷jo bendrasis sergamumas
urogenitalin÷s sistemos ligomis, nežymiai padid÷jo įgimtų formavimosi ydų. Alytaus rajone
sergamumo rodiklis 1000 gyv. urogenitalin÷mis ligomis siek÷ 63,5 atvejo, Alytaus apskrityje –
99,3/1000 gyv., Lietuvos Respublikoje – 121,2/1000 gyv.
2010 metais Alytaus rajone did÷jo ir naujai užregistruotų susirgimų urogenitalin÷s sistemos
ligomis (nuo 35,1/1000 gyv. (2009 m.) iki 39,6/1000 gyv. (2010 m.)) (žr. 11 lentelę).
Bendrasis sergamumas kitomis ligomis, tokiomis kaip nervų sistemos ligos, odos ir poodžio
ligos, perinatalinio periodo ligos bei traumos, 2010 metais Alytaus rajone sumaž÷jo (žr. 11 lentelę).
11 lentel÷. Alytaus rajono gyventojų sergamumas kai kuriomis ligomis 2009 - 2010m., 1000 gyv.
Naujai užregistruoti susirgimai Užregistruoti susirgimai
iš viso Diagnoz÷s pavadinimas
2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m.
Nervų sistemos ligos, iš jų: 27,0 23,6 54,9 50,2 epilepsija ir epilepsin÷ būkl÷ 0,7 0,4 5,9 5,5 cerebrinis paralyžius 0,2 0,4 1,9 2 Odos ir poodžio ligos 31,6 32,5 38,5 37,6 Urogenitalin÷s sistemos ligos, iš jų: 35,1 39,6 61,4 63,5 priešin÷s liaukos hiperplazija 4,5 4,6 23,3 21,5 moters dubens organų uždegimin÷s ligos 8,8 10,9 10,9 13,3
Perinatalinio periodo ligos 0,7 0,5 0,8 0,6 Įgimtos formavimosi ydos 2,5 2,7 6,5 6,6
14 pav. Alytaus rajono gyventojų sergamumas 2008 - 2010 metais, 1000 gyv.
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
299,3
242,0
141,7
81,4
74,6
62,5
58,1
315,9
256,6
141,1
73,5
73,8
61,4
58,9
288,0
260,7
135,3
73,0
71,0
63,5
54,4
0 50 100 150 200 250 300 350
Kv÷pavimo sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto
raumenų sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos (be
dantų ligų)
Akių ligos
Urogenitalin÷s sistemos ligos
Traumos ir kiti išorinių priežasčių
padariniai
2010 m.
2009 m.
2008 m.
21
(11 lentel÷s tęsinys)
Naujai užregistruoti susirgimai Užregistruoti susirgimai
iš viso Diagnoz÷s pavadinimas
2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m.
Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai, iš jų: 52,7 48,9 58,9 54,4
galvos sužalojimai, iš jų: 7,4 6,6 8,1 6,8 intrakrajinis sužalojimas 0,9 1,1 1,3 1,2 pilvo, juosmens ir dubens sužalojimai 1,4 1,6 1,5 1,7 pečių lanko ir rankos lūžimai 3,7 2,8 4,2 3,3 kojų lūžimai, iš jų: 2,5 2,5 3,2 3,2 šlaunikaulio lūžimai 0,3 0,3 0,5 0,6 terminiai ir cheminiai nudegimai 1,5 1,6 1,6 1,6 apsinuodijimai 0,5 0,1 0,5 0,2
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos
Vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus sergamumo statistika rodo, kad antroji liga pagal dažnumą
po sergamumo kv÷pavimo sistemos ligomis (484,4/1000 vaikų), yra akių ligos (105,8/1000 vaikų).
Ypač didelis d÷mesys skiriamas vaikų reg÷jimo sutrikimams. 2010 metais 10,6 procentai
apsilankiusių pas gydytoją Alytaus rajono vaikų tur÷jo reg÷jimo sutrikimų. Du trečdalius iš jų
sudar÷ 7-14 metų amžiaus vaikai, mažiausiai reg÷jimo sutrikimų tur÷jo 0 - 6 metų amžiaus vaikai
(žr. 12 lentelę). Tai rodo, kad mokykloje tur÷tų būti skiriamas didelis d÷mesys reg÷jimo
profilaktikai.
12 lentel÷. 0-17 m. vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius 2010 m. Lietuvoje,
Alytaus apskrityje bei Alytaus rajone
0-17 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS 2010 m.
Vaikų, kuriems nustatytas sutrikimas, skaičius (% nuo apsilankiusiųjų)
Reg÷jimo sutrikimai
Klausos defektai
Skolioz÷ Deformuojan-
čios dorsopatijos
Nenormali laikysena
Kalbos sutrikimai
Vietov÷s pavadinimas
Vaikų, apsilankiusių
ambulatorin÷se sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius
Abs. sk.
% Abs.sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
%
Viso Lietuvoje
565010 101016
17.9 1343 0.2 15722 2.8 18778 3.3 17925 3.2 1381 0.2
Alytaus apskr.
28275 3506 12.4 51 0.2 480 1.7 532 1.9 629 2.2 29 0.1
Alytaus r. 4339 462 10.6 11 0.3 45 1.0 103 2.4 - - 6 0.1
0-6 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS
Vaikų, kuriems nustatytas sutrikimas, skaičius (% nuo apsilankiusiųjų)
Reg÷jimo sutrikimai
Klausos defektai
Skolioz÷ Deformuojan
čios dorsopatijos
Nenormali laikysena
Kalbos sutrikimai
Vietov÷s pavadinimas
Vaikų, apsilankiusių
ambulatorin÷se sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius
Abs. sk.
% Abs.sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
%
Viso Lietuvoje
192591 22313 11.6 366 0.2 294 0.2 931 0.5 743 0.4 784 0.4
Alytaus apskr.
8429 682 8.1 16 0.2 14 0.2 28 0.3 14 0.2 12 0.1
Alytaus r. 1213 62 5.1 2 0.2 1 0.1 2 0.2 - - 3 0.2
22
7-14 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS
Vaikų, kuriems nustatytas sutrikimas, skaičius (% nuo apsilankiusiųjų)
Reg÷jimo sutrikimai
Klausos defektai
Skolioz÷ Deformuojan
čios dorsopatijos
Nenormali laikysena
Kalbos sutrikimai
Vietov÷s pavadinimas
Vaikų, apsilankiusių
ambulatorin÷se sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius
Abs. sk.
% Abs.sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
% Abs. sk.
%
Viso Lietuvoje
252661 52725 20.9 651 0.3 8909 3.5 12299 4.9 12720 5.0 505 0.2
Alytaus apskr.
13175 1832 13.9 25 0.2 272 2.1 304 2.3 410 3.1 14 0.1
Alytaus r. 2080 273 13.1 7 0.3 24 1.2 63 3.0 - - 3 0.1
15-17 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS Viso Lietuvoje
119758
25978
21.7
326
0.3
6519
5.4
5548
4.6
4462
3.7
92
0.1 Alytaus apskr.
6671
992
14.9
10
0.1
194
2.9
200
3.0
205
3.1
3
0.04
Alytaus r.
1046
127
12.1
2
0.2
20
1.9
38
3.6 - - - -
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
2.2. Sergamumas užkrečiamomis ligomis
Užkrečiamosios ligos - viena svarbiausių sveikatos problemų Lietuvoje, kadangi
užkrečiamas ligas sunku kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti.
Didžiausią užkrečiamų ligų dalį, kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2010 metais, tiek
Lietuvoje, tiek Alytaus rajone sudar÷ ūmin÷s viršutinių kv÷pavimo takų infekcijos (toliau ŪVKTI)
ir gripas. Alytaus visuomen÷s sveikatos centro duomenys rodo, jog Alytaus rajone 2010 m.
sergamumas ŪVKTI ir gripu sudar÷ daugiau negu 80 proc. bendro sergamumo užkrečiamomis
ligomis.
Analizuojant gyventojų sergamumą ŪVKTI ir gripu, pastebima, kad 2010 metais Alytaus
rajone sergamumas ūmin÷mis viršutinių kv÷pavimo takų ligomis sumaž÷jo beveik perpus: nuo
1509,35 (2009 m.) iki 866,38 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų, Lietuvos Respublikoje nuo
1876,57 (2009 m.) iki 1656,27 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų (žr. 13 lentelę).
2010 metais labai ryškus buvo ir sergamumo gripu sumaž÷jimas: Alytaus rajone nuo 98,98
iki 0,98 atvejo 10 tūkst. gyventojų, Lietuvos Respublikoje – nuo 203,67 iki 10,14 atvejo 10 tūkst.
gyventojų. Tokius sergamumo ŪVKTI ir gripo rodiklius gal÷jo lemti tai, kad sergamumas ŪVKTI
ir gripu buvo labai išaugęs 2009 metais, o sergamumas ūmin÷mis viršutinių kv÷pavimo takų
infekcijomis prad÷jo did÷ti nuo 2011 metų pradžios.
(12 lentel÷s tęsinys)
23
13 lentel÷. Sergamumas ūmiomis viršutinių kv÷pavimo takų infekcijomis ir gripu 2009 – 2010 metais
Lietuvos Respublikoje ir Alytaus rajone
Alytaus r. sav. Respublikinis rodiklis
2009 m. 2010 m. 10 000 gyv. Liga
abs. sk. 10 000
gyv. abs. sk.
10 000 gyv.
Rodiklio did÷jimo (maž÷j.)
koeficientas proc., kart., atv. lyginant 2009 su 2010
m. 2009 m. 2010 m.
Rodiklio did÷jimo (maž÷j.)
koeficientas proc., kart., atv.
lyginant 2009 su 2010 m.
ŪVKTI 4666 1509,35 2659 866,38 -42,6 1876,57 1656,27 -11,74
Gripas 306 98,98 3 0,98 -99,01 203,67 10,14 -95,02
Šaltinis: Alytaus visuomen÷s sveikatos centras; Užkrečiamų ligų ir AIDS centras
Didelių sergamumo pokyčių kitomis infekcin÷mis ligomis Alytaus rajone 2010 metais
nebuvo, išskyrus 1,7 karto išaugusių patikslintų virusinių žarnyno infekcijų atvejų skaičių ir 1,8
karto išaugusių naujų aktyvios tuberkulioz÷s atvejų skaičių lyginant su 2009 metais. Abu šie
rodikliai 2010 metais viršijo Lietuvos vidurkį (žr. 14 lentelę).
14 lentel÷. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Alytaus rajone 2009 - 2010 metais
2009 m. 2010 m.
Eil. Nr.
Ligos pavadinimas
abs. sk.
10 000 gyv.
abs. sk.
10 000 gyv.
Rodiklio did÷jimo (maž÷j.)
koeficientas %, kart., atv. lyginant
2010 m. su 2009 m.
Resp. rodikl.
2010 m.
10 000 gyv.
1. Salmonelioz÷s 12 3,88 12 3,91 0 atv. 5,26
2.
Kitos patikslintos žarnyno infekcijos Iš jų: 22 7,12 15 4,89 -31,33 4,73
2.1. - Kampilobakterioz÷ 11 3,56 6 1,95 -45,23 2,63 2.2. - Jersinioz÷ 11 3.56 9 2,93 -17,7 1,28
3. Nepatikslintos bakterin÷s žarnyno infekcijos 93 30,08 71 23,13 -23,11 21,48
4. Virusin÷s žarnyno infekcijos (patikslintos) Iš jų: 18 5,82 32 10,43 +79,2 9,35
4.1 - Rotavirusinis enteritas 17 5,50 22 7,17 +30,36 7,61 4.2 - Norovirusin÷ infekcija 1 0,32 10 3,25 + 9 atv. 1,26 5. Virusin÷s žarnyno infekcijos
(nepatikslintos) - - 1 0,32 + 1 atv. 13,47
6. Maisto toksiko infekcijos - - 1 0,32 + 1 atv. 1,44 7. Tuberkulioz÷ (miliarin÷) 7 2,26 13 4,23 +87,16 2,87 8. Hepatitas B 2 0,65 1 0,32 -1 atv. 0,21 9. Laimo liga 10 3,23 5 1,63 -5atv. (49,54) 7,60 10. Erkinis encefalitas 6 1,94 8 2,61 +2 atv(34,53) 1,82 11. Skarlatina 4 1,29 1 0,32 -3atv.(75,2) 2,33 12. Meningokokin÷ infekcija 1 0,32 - - -1 atv. -
13. Bakterinis meningitas 1 0,32 2 0,65 +1atv. 0,15 14. Virusinis meningitas 1 0,32 1 0,32 0,58 15. V÷jaraupiai 145 46,90 126 41,05 -12,48 32,89 16. Askaridoz÷ 1 0,32 - - -1atv. - 17. Enterobioz÷ 35 11,32 7 2,28 -79,86 5,29 18. Toksoplazmoz÷ 1 0,32 - - -1atv. - 19. Toksokaroz÷ 1 0,32 2 0,65 +1atv. 0,36
20. Pedikulioz÷ 1 0,32 7 2,28 +6atv. 4,06 21. Niežai 20 6,47 17 5,54 -3atv.(14,38) 5,27
Šaltinis: Alytaus visuomen÷s sveikatos centras
2010 metais perpus sumaž÷jo Laimo ligos atvejų skaičius: 2009 m. buvo užregistruota 10
atvejų (3,23 atv. 10 000 gyv.), o 2010 m. – 5 atvejai (1,63 atv. 10 000 gyv.). Ryškus sumaž÷jimas
24
2010 m. Alytaus rajone buvo ir enterobioz÷s atvejų – 2009 m. buvo 35 atvejai (11,32 atv. 10 000
gyv.), o 2010 m. užregistruoti tik 7 atvejai (2,28 atv. 10 000 gyv.) (žr. 14 lentelę).
2.2.1. Sergamumas tuberkulioze
Tuberkulioz÷ – viena iš pavojingiausių užkrečiamų ligų. Bendrasis sergamumas
tuberkulioze 2010 metais padid÷jo ir 10 tūkst. Alytaus rajono gyventojų teko 4,23 susirgimai
tuberkulioze (2009 m. – 2,26/10 000 gyv.).
Naujų tuberkulioz÷s atvejų Alytaus rajone 2010 metais lyginant su 2009 metais padaug÷jo
maždaug 47 procentais: 2009 m. 100 000 gyv. teko 22,7 atvejai, 2010 m. – jau 42,9 atvejai (žr. 15
lentelę).
2010 metais Alytaus rajone padaug÷jo ir atvira tuberkulioze sergančių asmenų: 2009 m.
atvira tuberkulioze sirgo 11 asmenų (35,7/100 000 gyv.), 2010 m. – 12 asmenų (39,6/100 000 gyv.).
Alytaus rajone atvira tuberkulioze sergančių asmenų rodiklis 100 000 gyv. viršijo Lietuvos rodiklį:
2010 m. šalyje 100 000 gyv. teko 34,6 atvira tuberkulioze sergantys asmenys (žr. 15 lentelę).
Mirusiųjų nuo tuberkulioz÷s rodiklis 100 000 gyv. Alytaus rajone 2010 m. sumaž÷jo, tačiau
išliko aukštesnis negu šalies vidurkis: Alytaus rajone 2010 m. 100 000 gyv. teko 6,6 mirusieji nuo
tuberkulioz÷s, šalyje – 6,0/100 000 gyv. (žr. 15 lentelę).
15 lentel÷. Lietuvos Respublikos ir Alytaus rajono gyventojų sergamumas, ligotumas bei mirtingumas
d÷l tuberkulioz÷s 2009-2010 m.
Nauji tuberkulioz÷s
atvejai Atvira tuberkulioze sergantys asmenys Mirusiųjų skaičius nuo tuberkulioz÷s
Abs. sk. 100 000
gyv. Abs. sk.
100 000
gyv. Abs. sk.
100 000
gyv. Abs. sk.
100 000
gyv. Abs. sk.
100000
gyv.
Metai
Alytaus r. sav. Alytaus r. sav. Lietuvos Respublika Alytaus r. sav. Lietuvos Respublika
2008 14 45,2* 19 61,3* 1420 42,3 3 9,7* 306 9,1
2009 7 22,7* 11 35,7* 1251 37,5 4 13,0* 228 6,8
2010 13 42,9* 12 39,6* 1137 34,6 2 6,6* 196 6,0
*Rodikliai išvesti Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuro pagal Alytaus visuomen÷s sveikatos centro
pateiktą informaciją
25
2.2.2. Sergamumas lytiniu keliu plintančiomis ligomis
Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis šalyje 2010 metais stabilizavosi, o
sergamumo rodikliai tarp atskirų infekcijų (sifilio, gonokokin÷s infekcijos ir chlamidin÷s infekcijos)
skyr÷si nežymiai. 2010 metais dažniausia lytiškai plintančia infekcija šalyje buvo chlamidioz÷ –
sergamumas pasiek÷ 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas ŽIV infekcija 2010 metais siek÷
3,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų ( žr. 15 pav.)
2010 metais Lietuvoje užregistruoti 153 nauji ŽIV infekcijos atvejai (0,36 atvejo 10 tūkst.
gyv.). Alytaus apskrityje per pastaruosius trejus metus sergamumas ŽIV infekcija sumaž÷jo nuo
0,89 (2008 m.) iki 0,23 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų (žr. 16 pav.). 2010 metais Alytaus
apskrityje buvo užregistruoti 4 ŽIV susirgimai, pus÷ iš jų buvo registruoti Alytaus mieste (2
atvejai), po vieną ŽIV atvejį Druskininkų mieste ir Var÷nos rajone. Alytaus rajone tiek 2009, tiek
2010 metais ŽIV susirgimų užregistruota nebuvo.
15 pav. Sergamumas sifiliu, gonor÷ja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje 2006-2010
metais (100 000 gyv.)
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras
16 pav. Sergamumas ŽIV infekcija 2007 – 2010 metais Alytaus apskrityje (10 000 gyv.)
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras
26
Alytaus apskrityje 2010 metais maž÷jo susirgimų ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis
ligomis (sifiliu, gonor÷ja) (žr. 17 pav.), tačiau padid÷jo chlamidioz÷s atvejų nuo 0 (2009 m.) iki
0,29 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų. Alytaus rajone chlamidioz÷s ir sifilio atvejų 2010 m.
užregistruota nebuvo, o gonor÷jos susirgimų skaičius per pastaruosius metus pakito nežymiai – nuo
0,63 (2009 m.) iki 0,65 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų (žr. 18 pav.).
2.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis
Per pastaruosius trejus metus susirgimų ir sergančiųjų psichikos ligomis šalyje daug÷jo.
2010 metais šalyje sergamumas psichikos ligomis padid÷jo 3,4 proc. – 2009 m. 100 000 gyv. teko
194,5 susirgimo, 2010 m. – 201,2/100 000 gyv. Sergamumas psichikos ligomis 2010 m. Alytaus
apskrityje buvo nežymiai didesnis negu šalies vidurkis – 203,7/100 000 gyv. Bendrasis Alytaus
miesto ir rajono gyventojų sergamumo rodiklis psichikos ligomis kaip ir pernai išliko aukštesnis
negu šalies vidurkis: 2010 m. jis buvo beveik pusantro karto didesnis negu šalyje – 297,3/100 000
gyv. (2009 m. – 263,3/100 000 gyv.), o lyginant su 2009 m. padid÷jo beveik 13 proc. Mažiausias
sergamumas psichikos ligomis iš Alytaus apskrities savivaldybių 2010 m. buvo Druskininkų
savivaldyb÷je – 76,0/100 000 gyv. (žr. 16 lentelę).
Sergamumo šizofrenija rodikliai, kurie 2009 m. buvo labai išaugę, Alytaus mieste ir rajone
2010 metais ger÷jo. Sergamumas šizofrenija bendrai Alytaus mieste ir rajone sumaž÷jo 25 proc.:
nuo 11,2/ 100 000 gyv. 2009 m. iki 8,4/100 000 gyv. 2010 m. (žr. 16 lentelę).
Ligotumo rodikliai tiek šalyje, tiek Alytaus apskrityje 2010 m. did÷jo. Sergančiųjų psichikos
ligomis skaičius šalyje siek÷ 3085,8/100 000 gyv., Alytaus apskrityje – 3706,8/100 000 gyv.,
bendrai Alytaus mieste ir rajone – 4562,3/100 000 gyv. (žr. 16 lentelę).
18 pav. Sergamumas sifiliu ir gonor÷ja Alytaus rajone
2008-2010 metais (10 000 gyv.)
17 pav. Sergamumas sifiliu ir gonor÷ja Alytaus
apskrityje 2008-2010 metais (10 000 gyv.)
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras
27
16 lentel÷. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis Lietuvoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se
2008 – 2010 m. (100 000 gyv.)
Sergamumas Ligotumas Iš viso Iš jų šizofrenija Išviso Iš jų šizofrenija
Vietov÷s pavadinimas
2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010
Lietuvoje 166.1 194.5 201.2 10.5 12.2 13.1 2885.0 2947.3 3085.8 473.0 474.3 488.6
Alytaus apskr. 168.7 194.5 203.7 5.1 8.0 8.8 3274.4 3399.7 3706.8 463.0 464.2 487.9
Druskininkai 135.9 149.2 76.0 24.7 4.1 12.7 2416.2 2424.7 2523.6 520.4 528.2 557.9
Alytaus m. ir r. 206.3 263.3 297.3 2.0 11.2 8.4 3884.4 4077.6 4562.3 498.9 502.4 533.4
Lazdijų r. 158.1 106.6 95.9 - - 8.3 3542.9 3621.2 3747.0 391.4 383.6 392.4
Var÷nos r. 74.4 68.4 81.0 3.5 7.2 7.4 1636.3 1659.2 1707.0 350.1 344.2 351.9
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
Sergamumas priklausomyb÷s ligomis 2010 m. šalyje sumaž÷jo 7 proc. Tačiau Alytaus
apskrityje padid÷jo 21,4 proc., bendrai Alytaus mieste ir rajone net 37,6 proc. Sergamumas
priklausomyb÷s ligomis bendrai Alytaus mieste ir rajone 2010 m. buvo beveik 1,6 karto didesnis
negu vidutiniškai šalyje 2010 m.: atitinkamai 106,8/100 000 gyv. ir 67,6/100 000 gyv. (žr. 17
lentelę).
17 lentel÷. Sergamumas ir ligotumas priklausomyb÷s ligomis Lietuvoje ir Alytaus apskrities
savivaldyb÷se 2008 – 2010 m. (100 000 gyv.)
Sergamumas Ligotumas
Iš viso Iš jų narkomanija Iš viso Iš jų narkomanija Vietov÷s pavadinimas
2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010
Lietuvoje 93.0 72.7 67.6 8.1 10.3 10.0 2069.9 2008.8 1996.2 173.4 178.9 186.7
Alytaus apskr. 96.0 70.6 85.7 4.5 12.1 7.6 1952.1 1932.8 1873.1 117.6 115.3 119.6
Druskininkai 41.2 49.7 59.1 8.2 12.4 4.2 1482.7 1501.4 1591.8 181.7 178.8 171.6
Alytaus r. ir m. 127.4 77.6 106.8 5.1 16.3 12.6 2197.8 2148.0 2019.6 152.4 147.6 157.2
Lazdijų r. 44.6 24.6 41.7 4.1 4.1 - 998.9 1006.4 1063.3 28.5 33.0 33.8
Var÷nos r. 77.9 104.3 73.6 - 3.6 - 2329.4 2362.0 2323.8 17.9 18.1 18.7
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
2.4. Sergamumas kraujotakos sistemos bei kraujo ir kraujodaros organų ligomis
Bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 2008 – 2010 metais Lietuvoje did÷jo.
2010 metais šalyje bendrasis sergamumo kraujotakos sistemos ligomis rodiklis buvo 292,7/1000
gyv., Alytaus apskrityje – 282,0/1000 gyv. Alytaus rajone 2010 m. bendrojo sergamumo
kraujotakos sistemos ligomis rodiklis buvo mažesnis negu šalyje ir bendrai Alytaus apskrityje –
260, 7/1000 gyv., tačiau lyginant su 2009 metais jis, taipogi, padid÷jo (žr. 20 pav.).
2010 metais šalyje padaug÷jo ir naujai užregistruotų kraujotakos sistemos ligų atvejų ir
pasiek÷ 2008 metų rodiklį – 37,9/1000 gyv. Alytaus apskrityje ir Alytaus rajono savivaldyb÷je šis
rodiklis 2010 metais (lyginant su 2009 metais) sumaž÷jo: nuo 37,1/1000 gyv. iki 36,0/1000 gyv.
Alytaus apskrityje, ir nuo 33,5/1000 gyv. iki 32,0/1000 gyv. Alytaus rajone (žr. 19 pav.).
28
Sergamumo struktūroje, dažniausia kraujotakos sistemos liga pastaruosius keletą metų išlieka
arterin÷ hipertenzija. Sergantieji hipertenzin÷mis ligomis 2010 metais Alytaus rajone sudar÷ 72,2
proc. visų sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Hipertenzin÷mis ligomis Alytaus rajone 2010
metais sirgo 3848 gyventojai (127,0/1000 gyv.), daugiausiai iš jų - 65 metų amžiaus ir vyresni (žr.
18 lentelę).
18 lentel÷. Sergančiųjų asmenų skaičius kraujotakos sistemos ligomis Alytaus rajone 2008-2010 m.
Sergantys asmenys
1000 gyv. Abs.sk.
Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m. Diagnoz÷s pavadinimas
2008
2009
2010
2008
2009
2010
2008
2009
2010
2008
2009
2010
2008
2009
2010
Kraujotakos sistemos ligos, iš jų:
5128 5423 5323 165.5 176.1 175,7 6.2 9.2 8,7 106.6 115.0 111,6 454.4 477.0 531,7
hipertenzin÷s ligos 3562 3878 3848 114.9 125.9 127 1.3 2.1 1,6 77.8 85.4 83,3 308.5 336.7 380,5
išemin÷ širdies liga, iš jos:
1500 1433 1393 48.4 46.5 46 - 0.2 19.0 18.6 16,6 166.0 159.1 177,9
miokardo infarktas 72 95 86 2.3 3.1 2,8 - - 0.7 1.0 1,4 8.6 11.1 9,9
cerebrovaskulin÷s ligos, iš jų:
738 762 776 23.8 24.7 25,6 0.2 - 6.7 6.2 6,4 88.3 94.4 107,4
insultas 162 158 177 5.2 5.1 5,8 - - 1.6 1.7 1,8 19.2 18.5 23,4
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
Bendrasis sergamumas kraujo ir kraujodaros organų ligomis Alytaus rajone 2010 metais
padid÷jo iki 7,5/1000 gyv. (2009 m. buvo 7,2/1000 gyv.), tačiau neviršijo Lietuvos (10,2/1000 gyv.)
ir Alytaus apskrities (10,0/1000 gyv.) vidurkio.
Didžiausias sergamumas šiomis ligomis ir toliau išliko 65 ir vyresnių Alytaus rajono
gyventojų amžiaus grup÷je. Tačiau padid÷jo ir vaikų (nuo 0 iki 17 metų) amžiaus grup÷je: 2009 m.
Alytaus rajone 1000 – čiui vaikų teko 9,4 susirgimai kraujo ir kraujodaros organų ligomis, 2010
metais padid÷jo iki 10,7/1000 vaikų (žr. 19 lentelę).
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
19 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono pirminis gyventojų sergamumas (nauji
atvejai) kraujotakos sistemos ligomis 2008 – 2010 metais, 1000 gyv.
20 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų sergamumas (visi
atvejai) kraujotakos sistemos ligomis 2008 -2010 metais, 1000 gyv.
29
19 lentel÷. Alytaus rajono gyventojų sergamumas kraujo ir kraujodaros organų ligomis 2008-2010 m.
Sergantys asmenys Naujai
užregistruoti susirgimai
Užregistruoti susirgimai
iš viso 1000 gyv.
Diagnoz÷s pavadinimas
Abs.sk. Iš viso
0-17 m. 18-64 m. 65+ m. Abs.sk.
1000 gyv.
Abs.sk. 1000 gyv.
2008 205 6.6 7.0 4.7 11.3 127 4.1 195 6.3 2009 242 7.9 9.4 6.1 11.3 150 4.9 223 7.2 Kraujo ir kraujodaros
organų ligos 2010 243 8.0 10.7 5.5 14.3 166 5.5 228 7.5
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
2.5. Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis
Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligomis 2010 metais šalyje nežymiai
padid÷jo: nuo 178,6/1000 gyv. iki 178,9/1000 gyv. Alytaus rajone sergamumas jungiamojo audinio
ir skeleto raumenų ligomis ir toliau išliko mažesnis negu Alytaus apskrities ir šalies vidurkis: 2010
metais 1000 – čiui Alytaus rajono gyventojų teko 135,3 susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto
raumenų sistemos ligomis, Alytaus apskrityje – 152,7/1000 gyv., šalyje – 178,9/1000 gyv. (žr. 21
pav.).
Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis pagal amžiaus grupes
Alytaus rajone nepakito - didžiausias jis išliko 65 ir vyresnių amžiaus grup÷je, o lyginant su 2009
metais, jis padid÷jo nuo 155,6/1000 iki 165,9/1000 -čiui 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų.
Daugiausiai, t.y. 39,7 proc., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų 2010 metais
sudar÷ artropatijos, kuriomis didžiausias sergamumas taip pat buvo vyresnių amžiaus grup÷je.
Vaikų tarpe labiausiai paplitusios buvo deformuojančios dorsopatijos (skolioz÷, lordoz÷ ir kifoz÷
bei kt.) – 2010 metais 1000 – čiui vaikų teko 28,0 šių susirgimų. Lyginant su 2009 metais, 2010
metais vaikų sergamumas šiomis ligomis sumaž÷jo 19 proc. (žr. 20 lentelę).
21 pav. Pirminis (nauji atvejai) ir bendras (iš viso) gyventojų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje bei Alytaus rajone
2008 – 2010 metais, 1000 gyv.
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
Iš viso Nauji atvejai
30
20 lentel÷. Sergančių asmenų skaičius jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis Alytaus
rajono 2008-2010 m.
Sergantys asmenys
1000 gyv. Diagnoz÷s pavadinimas
Metai
Abs.sk. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m.
2008 3532 114.0 74.0 109.5 159.7 2009 3437 111.6 68.2 108.7 155.6
Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos, iš jų: 2010 3195 105,5 64,6 102,3 165,9
2008 1301 42.0 19.3 30.8 90.3 2009 1259 40.9 20.4 31.0 84.2
artropatijos
2010 1271 42 23,7 32,3 92,1 2008 620 20.0 38.0 15.3 16.6 2009 565 18.3 34.6 14.3 15.6 deformuojančios dorsopatijos 2010 456 15,1 28.0 11,8 16,3 2008 146 4.7 - 1.3 17.5 2009 176 5.7 0.2 1.5 21.4 osteoporoz÷
2010 209 6,9 1,8 28,6 Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
2.6. Sergamumas endokrininėmis ligomis
Bendrasis sergamumas endokrinin÷s sistemos ligomis jau kelerius metus tiek šalyje, tiek
Alytaus rajone did÷ja. Bendrasis sergamumo rodiklis 2008 m šalyje buvo 81,1/1000 gyv., o 2010
metais – jau 96,9/1000 gyv. Alytaus apskrityje – 61,0/1000 gyv. (2008 m.) ir 81,0/1000 gyv. (2010
metais); Alytaus rajone nuo 2008 metų sergamumas endokrinin÷mis ligomis padid÷jo beveik 1,2
karto (nuo 39,4/1000 gyv. iki 47,1/1000 gyv.) (žr. 22 pav.).
Sergamumas cukriniu diabetu 2010 metais šalyje bei Alytaus apskrityje ir toliau did÷jo
(sergamumo cukriniu diabetu rodiklis šalyje buvo 23,1/1000 gyv., Alytaus apskrityje – 21,5/1000
gyv.). Alytaus rajone sergamumo cukriniu diabetu rodiklis išliko žemesnis negu šalies bei Alytaus
apskrities vidurkis, tačiau 2010 metais irgi nežymiai padid÷jo: nuo 15,2/1000 gyv. 2009 metais iki
15,3/1000 gyv. 2010 metais (žr. 23 pav.).
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
22 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų
sergamumas (visi atvejai) endokrinin÷s sistemos ligomis
2008 - 2010 m., 1000 gyv.
23 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų
sergamumas cukriniu diabetu (visi atvejai) 2008 -2010 m., 1000 gyv.
31
Didžiausias endokrininių ligų paplitimas tarp Alytaus rajono gyventojų buvo 65 ir vyresnių
amžiaus grup÷je (76,8/1000 gyv.). Tačiau lyginant su 2009 metais, sergančiųjų skaičius
endokrinin÷s sistemos ligomis 2010 metais did÷jo visose amžiaus grup÷se, išskyrus 18-64 metų
amžiaus grupę (žr. 21 lentelę).
21 lentel÷. Sergančių asmenų skaičius endokrinin÷mis ligomis Alytaus rajone 2008 - 2010 metais
Diagnoz÷s pavadinimas Sergantys asmenys
1000 gyv. Metai Abs.sk. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m.
2008 1141 36.8 23.3 34.1 55.5
2009 1282 41.6 20.5 40.3 62.8 Endokrinin÷s sistemos ligos, iš jų:
2010 1335 44.1 19.6 42.3 76.8
2008 408 13.2 1.0 9.5 33.1
2009 461 15.0 1.6 10.6 37.7 cukrinis diabetas
2010 463 15.3 1.7 11.4 40.4
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
2.7. Sergamumas akių ir ausų ligomis
Sergamumas akių ligomis Lietuvoje per pastaruosius trejus metus 2010 metais buvo
didžiausias – 155,6/1000 gyventojų. Alytaus rajone šis rodiklis 2010 metais buvo 2,2 karto
mažesnis negu šalyje ir 1,6 karto mažesnis negu Alytaus apskrityje: 2010 metais 1000 – čiui
Alytaus rajono gyventojų teko 71,0 susirgimas akių ligomis (žr. 22 lentelę).
Naujų susirgimų akių ligomis 2010 metais Lietuvos mastu buvo užregistruota 3,8 procentais
daugiau negu 2009 metais, Alytaus rajone – 23,3 proc. mažiau (žr. 22 lentelę).
22 lentel÷. Gyventojų sergamumas akių ir ausų ligomis Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje ir Alytaus rajone 2008 - 2010 metais.
Naujai užregistruoti susirgimai Užregistruoti susirgimai iš viso
1000 gyv. 1000 gyv. Liga Vietov÷
2008 2009 2010 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 58.8 59.4 61.7 141.0 145.6 155.6 Alytaus apskritis 60.0 56.8 52.6 112.1 110.6 113.7 Akių ligos Alytaus r. sav. 40.9 34.9 26.8 74.6 73.8 71.0 Lietuvos Respublika 38.5 37.8 42.7 50.8 50.3 56.2 Alytaus apskritis 25.4 23.5 27.7 31.7 31.1 36.8 Ausų ligos Alytaus r. sav. 20.2 19.7 20.2 24.0 24.6 25.7
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
Akių ligomis pagal amžiaus grupes daugiausia sirgo 65 ir vyresni Alytaus rajono gyventojai
bei vaikai nuo 0 iki 17 metų amžiaus. Sergamumas akių ligomis vaikų amžiaus grup÷je 2010 metais
lyginant su 2009 metais nežymiai sumaž÷jo: nuo 108,2/1000 vaikų iki 105,8/1000 vaikų (žr. 23
lentelę).
Bendrasis sergamumo rodiklis ausų ligomis 2010 metais Alytaus rajone buvo 2,19 karto
mažesnis negu šalyje, tačiau lyginant su 2009 metais jis padid÷jo 4,3 proc. (žr. 23 lentelę). Ausų
32
ligomis 2010 metais dažniausiai sirgo 65 ir vyresni Alytaus rajono gyventojai, tačiau sergamumas
ausų ligomis 2010 metais did÷jo visose amžiaus grup÷se (žr. 23 lentelę).
23 lentel÷. Sergančiųjų skaičius akių ir ausų ligomis Alytaus rajone 2008 - 2010 metais.
Sergantys asmenys
1000 gyv. Diagnoz÷s pavadinimas
Metai
Abs.sk. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m.
2008 2041 65.9 97.1 41.8 101.1 2009 2019 65.5 108.2 38.7 100.8 Akių ligos, iš jų: 2010 1946 64.2 105.8 39.8 111.3 2008 295 9.5 0.2 1.9 37.1 2009 326 10.6 0.2 1.8 42.6 katarakta 2010 312 10.3 0.4 2.5 43.1 2008 23 0.7 3.5 0.1 - 2009 37 1.2 5.7 0.2 - glaukoma 2010 35 1.2 6.0 0,2 0,2 2008 710 22.9 31.5 19.3 24.8 2009 736 23.9 31.8 18.8 30.7 Ausų ligos 2010 738 24,4 32,4 19,3 36,5
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
2.8. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis
Bendrasis sergamumas virškinimo sistemos ligomis 2010 metais šalyje padid÷jo 2,4 proc.,
Alytaus apskrityje – 2,6 proc., o Alytaus rajone sergamumas virškinimo sistemos ligomis sumaž÷jo
nežymiai: nuo 73,5/1000 gyv. iki 73,0/1000 gyv. (žr. 24 pav.).
Naujai užregistruotų virškinimo sutrikimų padaug÷jo tiek šalyje, tiek Alytaus rajone, tačiau
naujai užregistruoti atvejai 1000 – čiui gyv. Alytaus rajone neviršijo šalies bei Alytaus apskrities
vidurkio (žr. 25 pav.).
2010 metais virškinimo sutrikimų daugiausiai tur÷jo vaikai (nuo 0 iki 17 m. amžiaus): 1000
– čiui Alytaus rajono vaikų 2010 metais teko 94,0 susirgimai, t.y. 2,7 proc. mažiau negu 2009
metais (96,6/1000 vaikų). 2010 metais padaug÷jo 65 metų ir vyresnių Alytaus rajono gyventojų,
sergančių virškinimo sutrikimais – 2010 m. šis rodiklis siek÷ 92,4/1000-čiui 65 ir vyresnių
gyventojų (2009 m. buvo 83,8/1000 65 ir vyresnių gyv.) (žr. 24 lentelę).
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
25 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų sergamumas
(visi atvejai) virškinimo sistemos ligomis 2008 - 2010 m., 1000 gyv.
24 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų sergamumas
(nauji atvejai) virškinimo sistemos ligomis 2008 - 2010 m., 1000 gyv.
33
24 lentel÷. Alytaus rajono gyventojų sergamumas virškinimo sistemos ligomis 2008 - 2010 metais
Sergantys asmenys Naujai
užregistruoti susirgimai
Užregistruoti susirgimai
iš viso 1000 gyv.
Diagnoz÷s pavadinimas Metai Abs.s
k. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m. Abs.s
k. 1000 gyv.
Abs.sk.
1000 gyv.
2008 2310 74.5 94.9 62.0 89.4 1683 54.3 2524 81.4
2009 2120 68.8 96.6 54.4 83.8 1451 47.1 2264 73.5 Virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų), iš jų:
2010 2036 67.2 94.0 54.6 92.4 1483 49.0 2210 73 2008 199 6.4 1.5 6.0 11.6 139 4.5 192 6.2
2009 199 6.5 1.2 5.7 12.8 111 3.6 191 6.2 skrandžio ir dvylikapiršt÷s žarnos opos 2010 188 6.2 0,8 5.8 12.9 118 3.9 172 5.7
2008 127 4.1 - 3.7 8.6 41 1.3 78 2.5
2009 126 4.1 - 2.9 10.8 38 1.2 73 2.4 tulžies pūsl÷s akmenlig÷ 2010 134 4.4 - 3.5 11.6 55 1.8 87 2.9
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
3. Fizinės aplinkos veiksniai
3.1. Geriamojo vandens kokybė
Valstybinę geriamojo vandens kontrolę Alytaus rajone atlieka Alytaus apskrities valstybin÷
maisto ir veterinarijos tarnyba. Ši tarnyba vadovaudamasi LR Valstybin÷s maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus 2002-12-10 įsakymu Nr. 643 „D÷l valstybin÷s geriamojo vandens kontrol÷s
tvarkos patvirtinimo“ patvirtintais reikalavimais, atlieka vandens tiek÷jų viešai tiekiamo, fasuojamo
ir naudojamo maisto įmon÷se geriamojo vandens valstybinę kontrolę. Ji tikrina geriamojo vandens
saugą ir kokybę vandens gavybos, ruošimo ir tiekimo vartotojams etapais, siekdama nustatyti kaip
laikomasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens (Žin., 2001, Nr. 64-2327), Lietuvos
Respublikos maisto (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574) įstatymų bei kitų teis÷s aktų,
susijusių su geriamajam vandeniui keliamais reikalavimais.
2010 metais Alytaus apskrities valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliavo 2
įmones ir 30 vandentiekių bei atliko 30 patikrinimų (žr. 26 pav.)
26 pav. Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos
kontroliuojami vandentvarkos objektai 2008 – 2010 metais
Šaltinis: Alytaus apskrities valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba
34
Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis 2010 metais
patikrinimų su pažeidimais sumaž÷jo nuo 16 (2009 m.) iki 14 (2010 m.). 2010 m. atlikus
patikrinimus, pažeidimai nustatyti nerenovuotose vandenviet÷se, tiekiančiose iki 100 m3 per parą.
2010 metais buvo nustatyta 10 programin÷s priežiūros pažeidimų (buvo viršintos indikatorinių
rodiklių vert÷s: drumstumas, amonis, bendroji geležis, teigiami mikrobiologiniai tyrimai) ir 11
gavybos sąlygų pažeidimų (žr. 27 pav.). 2008 metais pagal 2008 m. patvirtinamųjų bandinių planą
buvo atlikti 4 mikrobiologiniai (tyrimai neigiami), 1 toksinis (tyrimas neigiamas) ir 1 indikatorinis
tyrimai (bendros geležies tyrimas buvo teigiamas). 2009 m. ir 2010 m. plane geriamojo vandens
patvirtinamieji tyrimai nebuvo numatyti.
Alytaus rajone vandentiekius eksploatuoja Alytaus rajono savivaldyb÷s įmon÷ „Simno
komunalininkas“. Įmon÷ yra parengusi ir suderinusi programin÷s priežiūros planus su Alytaus
apskrities valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Alytaus rajono savivaldyb÷s įmon÷ „Simno
komunalininkas“ 2010 m. geriamuoju vandeniu aprūpino 26 proc., t.y. 8300 Alytaus rajono
gyventojus. Centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis naudojosi 4140 gyventojų, tai sudar÷
13,0 proc. visų gyventojų.
2010 metais Alytaus rajone buvo 13,4 proc. gyventojų, kurie naudojosi centralizuotai
tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo sistema, 26,8 proc. gyventojų gavo tik centralizuotai
tiekiamą vandenį, 13,4 proc. – pirko tik nuotekų tvarkymo paslaugą. 2008 - 2010 metais vykdant
geriamojo vandens programinę priežiūrą įmon÷se UAB „Dzūkijos vandenys“ ir SĮ „Simno
komunalininkas“ buvo nustatyta mikrobiologin÷ tarša:
• 2008 metais – SĮ „Simno komunalininkas“ Luksn÷nų, Mikalavo, Simno, Alov÷s
vandentiekiuose.
• 2009 metais - SĮ „Simno komunalininkas“ Aleknonių vandentiekyje.
• 2010 metais - SĮ „Simno komunalininkas“ Luksn÷nų vandentiekyje (žr. 28 pav.).
27 pav. 2010 m. Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti
patikrinimai ir pažeidimų pobūdis 2008 – 2010 metais
Šaltinis: Alytaus apskrities valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba
35
Alytaus apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba nurod÷, kad geriamojo vandens kokybei
gerinti yra būtina vandentiekių renovacija, rekomendavo nenaudoti didelių vandens kaupimo
rezervuarų (bokštų) vandentiekiuose aptarnaujančiuose mažai vartotojų bei tinkamai eksploatuoti
renovuotas vandenvietes.
3.2. Rajono maudyklų vandens kokybė
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 668
patvirtinta Maudyklų vandens kokyb÷s 2009-2011 metų steb÷senos programa, sezono metu 2010 m.
vandens kokyb÷ Alytaus rajone buvo stebima 3 maudyklose: Daugų, Giluičio bei Ilgio ežeruose.
Vandens tyrimai maudymosi sezono metu buvo atliekami kas dvi savaites. Buvo stebimi rodikliai:
mikrobiologin÷ tarša (žarniniai enterokokai, žarnin÷s lazdel÷s, salmonelių skaičius) bei jų atitikimas
Lietuvos higienos normos HN 92:2007 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokyb÷”
reikalavimams.
Higienos instituto duomenimis mikrobiologiniai parametrai Alytaus rajono maudyklose
neatitiko Lietuvos higienos normų HN 92:2007 reikalavimams Daugų ežere 2010-05-25, tačiau tai
buvo trumpalaik÷ tarša. Atlikus pakartotinį vandens tyrimą birželio 10 dieną, vandens kokyb÷ jau
atitiko reikalavimus. Kitų ištirtų ežerų vanduo atitiko higienos normas.
3.3. Triukšmo lygio pokytis tyliosiose zonose
Leidžiamus triukšmo lygius darbo ir gyvenamoje aplinkoje, bei triukšmo matavimą, nustato
Lietuvos higienos norma HN 33 - 2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir
darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai". Darbo vietoje garso lygis negali
viršyti 85dBA. Gyvenamuose kambariuose, poilsio namuose, viešbučiuose dienos metu garso lygis
negali viršyti 40 dBA, nakties metu (nuo 23 iki 7 val.) – 30 dBA ir pan.
Alytaus visuomen÷s sveikatos centras triukšmo matavimus atlieka pagal gyventojų skundus
d÷l stacionarių triukšmo šaltinių, tokių skundų 2010 metais Alytaus rajone nebuvo užregistruota.
Statistinių duomenų apie triukšmo pokytį Alytaus rajone n÷ra, kadangi triukšmo matavimai
neatliekami.
28 pav. Mikrobiologin÷ tarša 2008 - 2010 m. Alytaus apskrities maisto ir
veterinarijos tarnybos kontroliuojamų įmonių vandentiekiuose
Šaltinis: Alytaus apskrities valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba
36
3.4. Aplinkos oro užterštumas
Oro kokyb÷s apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos sričių. Alytaus rajono
savivaldyb÷je n÷ra vykdomas nuolatinis automatizuotas oro kokyb÷s steb÷jimas. Alytaus rajone
n÷ra stacionarių oro steb÷jimo stočių, tod÷l nežinoma oro kokyb÷ apie leidžiamų normų viršijimą
kadmiu (KD), azoto dioksidu (NOO2), sieros dioksidu (SO2), ozonu O3.
Kadangi savivaldyb÷s teritorijoje n÷ra didelių pramon÷s įmonių, oro taršą reikšmingai lemia
daugiausiai mobilių taršos šaltinių bei teršalų pernaša iš gretimų rajonų. Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis 2010 metais
atlikus emisijų į orą iš stacionarių taršos šaltinių kontrolę Alytaus rajone nustatyti į aplinką
leidžiamų išmesti teršalų viršijimai:
- viršytos į aplinkos orą leidžiamų išmesti teršalų koncentracijos UAB Vita Baltic
Internatiobal“ (etilacetatas) ir SĮ „Simno komunalininkas“ (kietosios dalel÷s);
- viršytos išleidžiamų su nuotekomis teršalų koncentracijos ūkininko E. Blažausko kaimo
turizmo sodyboje ir SĮ „Simno komunalininkas“ (abiem atvejais biocheminis deguonies
suvartojimas 7 dienų laikotarpyje (BDS7) ir skendinčios medžiagos).
4. Sveikatos priežiūros sistemos raida
2010 metais veiklą tęs÷ trys viešosios Alytaus rajono savivaldyb÷s asmens sveikatos
priežiūros įstaigos (Alytaus rajono savivaldyb÷s pirmin÷s sveikatos priežiūros centras (toliau –
PSPC), Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotis, Alytaus rajono Miroslavo
ambulatorija) bei privati šeimos klinika UAB „Disolis“.
Prisirašiusių
gyventojų skaičius
Alytaus rajono
PSPC 18339
Miroslavo
ambulatorija 2279
UAB „Disolis“
1673
29 pav. Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusių
pacientų skaičius 2010 metais
37
2010 metų pabaigoje Alytaus rajono gydymo įstaigose dirbo 16 aktyvių gydytojų (5,4/10
000 gyv.), 10 aktyvių odontologų (3,4/10 000 gyv.), 16 praktikuojančių gydytojų (5,4/10 000 gyv.),
54 aktyvūs specialistai (ne gydytojai) su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (18,1/10
000 gyv.), 43 aktyvūs slaugytojai (14,4/10 000 gyv.). Alytaus rajono gydymo įstaigose 2010 metais
(lyginant su 2009 metais) aktyvių gydytojų sumaž÷jo 1,8 proc. (nuo 5,5/10 000 gyv. iki 5,4/10 000
gyv.) ir aktyvių specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) 13,3
proc. (nuo 20,9/10 000 gyv. iki 18,1/10 000 gyv.) (žr. 25 lentelę).
25 lentel÷. Sveikatos personalo skaičius gydymo įstaigose 2009-2010 metų pabaigoje
Alytaus r. sav. Alytaus
apskr.
Lietuvos
Respublika
Abs. sk. 10 000 gyv. 10 000 gyv. Sveikatos personalas
2009
2010
2009
2010
2010
2010
Aktyvių gydytojų skaičius 17 16 5.5 5.4 25.1 40.7
Praktikuojančių gydytojų skaičius 16 16 5.2 5.4 24.1 37.7
Aktyvių odontologų skaičius 10 10 3.3 3.4 5.5 7.8
Aktyvių specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius
64 54 20.9 18.1 77.1 95.2
Aktyvių slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius 43 43 14.0 14.4 61.3 73.5
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
Privačiai dirbančių gydytojų skaičius 2010 m. Alytaus rajone nepakito: privačiose įstaigose
2010 m. dirbo 2 gydytojai, 1 odontologas ir 5 specialistai su aukštuoju ar aukštesniuoju medicininiu
išsilavinimu. Tai yra mažiausias privačiai dirbančių gydytojų skaičius Alytaus apskrities
savivaldyb÷se (žr. 26 lentelę).
26 lentel÷. Privačiai dirbantis medicinos personalas 2009-2010 metų pabaigoje
Gydytojai Odontologai Specialistai su aukštuoju ar
aukštesniuoju med. išsilavinimu
Iš viso
Iš jų dirba privačiai
pagrindiniame darbe
Iš viso
Iš jų dirba privačiai
pagrindiniame darbe
Iš viso
Iš jų dirba privačiai
pagrindiniame darbe
Vietov÷
2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010
Iš viso Lietuvoje
3513
3878
1120 1153 1933 2183 1258 1333 3691 4079 2799 3004
Alytaus apskr. 147 143 65 66 64 63 48 47 289 293 261 252 Alytaus m. 30 25 5 6 32 33 22 25 20 20 17 15 Alytaus r. 2 2 1 1 1 1 1 1 5 5 1 1 Druskininkų sav.
92 87 44 42 9 8 9 8 206 207 189 184
Lazdijų r. 23 29 15 17 15 18 11 13 52 58 48 49 Var÷nos r. - - - - 7 3 5 - 6 3 6 3
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
38
4.1. Apsilankymai pas gydytojus
Alytaus rajono savivaldyb÷s asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2010 metais buvo
užregistruoti 168077 apsilankymai pas gydytojus t.y. 3,7 proc. mažiau negu 2009 metais - 174513.
Alytaus rajone apsilankymų pas gydytoją rodiklis, tenkantis vienam gyventojui ir 2010 metais išliko
mažesnis negu šalies ir Alytaus apskrities vidurkis, o lyginant su 2009 metais dar ir nežymiai
sumaž÷jo: nuo 5,67/1-am gyv. iki 5,55/1-am gyv. (žr. 30 pav.).
Apsilankymų pas odontologus skaičius 2010 metais Alytaus rajone sumaž÷jo ir rodiklis
tenkantis vienam gyventojui išliko mažiausias Alytaus apskrities savivaldyb÷se (2009 m. 1-am
Alytaus rajono gyventojui teko 0,45 apsilankymo pas odontologą, 2010 m. – 0,43/1-am gyventojui;
šalyje 2010 m. vienam gyventojui teko 1,00 apsilankymo pas odontologą, Alytaus apskrityje –
0,95/1-am gyv. (žr. 27 lentelę).
27 lentel÷. Apsilankymai pas odontologus Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se 2008-2010 m.
Iš viso apsilankymų Apsilankymų skaičius 1-am gyventojui Vietov÷s pavadinimas 2008 2009 2010 2008 2009 2010
Iš viso Lietuvoje
3082017 3129525 3288863 0.92 0.94 1.00
Alytaus apsk. 174192 167309 161698 0.99 0.96 0.95
Alytaus m. 89151 83899 85495 1.31 1.25 1.31
Druskininkų sav.
26854 30826 26194 1.11 1.28 1.11
Alytaus r. sav. 16068 13771 13010 0.52 0.45 0.43 Lazdijų r. 26895 23849 23749 1.09 0.98 0.99
Var÷nos r. 15224 14964 13250 0.54 0.54 0.49
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
4.2. Stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veikla
Lovų skaičius stacionaruose Lietuvoje kasmet maž÷ja - 2010 metais šalyje buvo 26804
lovos, t.y. 351 lova mažiau negu 2009 m. (2009 m. buvo 27155 lovos). Alytaus apskrityje lovų
skaičius nuo 2009 metų sumaž÷jo 22 lovomis, Alytaus rajono savivaldyb÷je nuo 2009 m. nepakito –
30 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui 2009 - 2010 metais Lietuvos
Respublikoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se.
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras (Sveidros duomenys)
6,53
7,26
8,38
7,65
5,67
6,7
6,49
6,45
7,16
8,42
7,38
5,55
6,76
6,13
0 2 4 6 8 10
Viso Lietuvoje
Alytaus apskr.
Alytaus m.
Druskininkų r. sav.
Alytaus r.
Lazdijų r. sav.
Var÷nos r. sav.
2010 m.
2009 m.
39
išliko 33 lovos. Alytaus rajone lovų skaičius tenkantis 10 000 gyv. 2010 m. buvo beveik 7,5 karto
mažesnis negu šalies vidurkis ir daugiau negu 5,6 karto mažesnis negu Alytaus apskrities vidurkis
(šalyje 2010 m. 10 tūkst. gyv. teko 82,61 lovos, Alytaus apskrityje – 62,42/ 10 tūkst. gyv., Alytaus
rajone – 11,04 lovos 10 tūkst. gyventojų (žr. 28 lentelę).
28 lentel÷. Lovų skaičius stacionaruose 2009-2010 metų pabaigoje (su slaugos lovomis)
Lovų skaičius stacionaruose 10 000 gyventojų Vietov÷s pavadinimas
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Iš viso Lietuvoje 27358 27155 26804 81.67 81.57 82.61
Alytaus apskr. 1076 1066 1044 61.43 61.47 62.42
Alytaus r. 38 33 33 12.29 10.75 11.04
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
Alytaus rajone veikia tik Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin÷, Alytaus rajono
gyventojams stacionarines paslaugas teikia VŠĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonin÷“. 2010 m.
gyventojų, kuriems buvo suteiktos stacionarin÷s paslaugos maž÷jo: šalyje 1000 gyv. 2010 m. teko
245,2 stacionaro ligonių, Alytaus apskrityje – 235,3 stacionaro ligonių 1000 gyv. Alytaus rajone
stacionaro ligonių skaičius tenkantis 1000 gyv. buvo mažiausias iš visų Alytaus apskrities
savivaldybių – 181,9/1000 gyv. (žr. 29 lentelę).
29 lentel÷. Gyventojų, kuriems suteiktos stacionarin÷s paslaugos, skaičius 2008-2010 m.
Stacionaro ligonių skaičius Stacionaro ligonių skaičius 1000 gyv. Vietov÷s pavadinimas
2008 2009 2010 2008 2009 2010
Iš viso Lietuvoje 803979 811398 805994 239.4 243.0 245.2
Alytaus apskr. 41505 41086 40077 235.7 235.7 235.3
Alytaus m. 15293 16379 16061 225.2 243.8 246.2
Druskininkų sav. 5569 5268 5569 229.4 218.3 235.3
Alytaus r. sav. 6928 5917 5509 223.5 192.1 181.9
Lazdijų r. sav. 6497 6332 6076 263.3 259.7 253.5
Var÷nos r. sav. 7218 7190 6862 255.6 258.7 252.7 Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
4.3.Greitoji medicinos pagalba
2010 metais šalyje daug÷jo asmenų, kuriems buvo suteikta skubioji medicinos pagalba.
Lyginant su 2009 m., 2010 m. asmenų, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba šalyje padaug÷jo
beveik 2,5 proc., Alytaus apskrityje – 1,3 proc., o Alytaus mieste ir rajone bendrai – beveik 3,6
proc. Alytaus miesto ir rajono gyventojams greitosios medicinin÷s pagalbos paslaugas teikia VŠĮ
„Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotis“. 1000 – čiui Alytaus miesto ir
rajono gyventojų 2010 metais teko 161,1 asmenų, kuriems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba.
Šis rodiklis ir 2010 metais išliko mažesnis negu šalies (190,2/1000 gyv.) ir Alytaus apskrities
(181,1/1000 gyv.) vidurkis 2010 metais (žr. 30 lentelę).
40
30 lentel÷. Greitoji medicinos pagalba šalyje, Alytaus apskrityje ir Alytaus mieste bei rajone 2008 - 2010 m.
Asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaičius, iš viso
1 000 gyventojų tenka asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba Vietov÷
2008 2009 2010 2008 2009 2010
Iš viso Lietuvoje 641398 609829 625224 191,0 182,6 190,2
Alytaus apsk. 34690 30442 30843 197,0 174,7 181,1
Alytus 17670 14837 15391 178,7 151,4 161,1 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV
Į VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotį“ 2010 m. kreip÷si
16144 asmenys – tai 518 asmenų daugiau negu 2009 m. Greitoji medicinos pagalba 2010 m. iš viso
buvo suteikta 15391 asmeniui, iš jų 5137 kaimo (Alytaus rajono) gyventojams. Alytaus rajono
gyventojų, kuriems 2010 m. buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, lyginant su 2009 metais,
padaug÷jo maždaug 3,1 proc. (žr. 31 lentelę).
31 lentel÷. Asmenų, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba, skaičius 2009-2010 m. Alytaus mieste ir rajone.
Metai Pavadinimas
2009 2010
Kreip÷si iš viso 15626 16144
Asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaičius, iš viso Iš jų:
14837 15391
- Vyrų 6333 6657
- Moterų 8504 8734
- 0-14 m. vaikų 894 894
- 15-17 m. vaikų 235 202
- Kaimo gyventojų (Alytaus rajono) 4822 5137
Šaltinis: VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotis“
2010 m. 7,6 proc. Alytaus miesto ir rajono gyventojų, kuriems buvo suteikta greitoji
medicinos pagalba, sudar÷ vaikai (nuo 0 iki 17 m.), daugiausiai iš jų buvo nuo 0 iki 14 metų
amžiaus.
Nors greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius kasmet auga, tačiau
medicinin÷s pagalbos struktūra išlieka nepakitusi. 2010 metais didžiausią procentinę iškvietimų dalį
sudar÷ gyventojų pagalbos prašymai ūmių susirgimų ir būklių atvejais (Alytaus miesto ir rajono
gyventojų kartu – 75,3 proc., tik Alytaus rajono gyventojų – 73,9 proc.) (žr. 31-32 pav.).
41
4.2. Vykdomos prevencin÷s programos Alytaus rajone
2010 metais Alytaus rajono gyventojai, kaip ir pra÷jusiais metais, buvo kviečiami aktyviai
dalyvauti prevencin÷se programose, kurios turi didelę reikšmę ankstyvam ligų diagnozavimui.
Alytaus rajono savivaldyb÷s pirmin÷s asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Alytaus PSPC,
Miroslavo ambulatorija ir UAB „Disolis“) pra÷jusiais metais vykd÷ penkias prevencines programas,
finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo:
1. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didel÷s rizikos grupei, atrankos ir
prevencijos priemonių finansavimo programa;
2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa;
3. Atrankin÷s mamografin÷s patikros d÷l krūties v÷žio finansavimo programa;
4. Priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa;
5. Vaikų dantų dengimo silantin÷mis medžiagomis programa.
Pastebima, kad prevencin÷se programose dalyvaujančių žmonių skaičius kasmet vis maž÷ja
ir paslaugų suteikiama mažiau: 2010 metais programinių paslaugų buvo suteikta beveik pusantro
karto mažiau negu 2008 metais: atitinkamai 2293 (2008 m.) ir 1787 (2010 m.) (žr. 32 lentelę).
Iš penkių prevencinių programų, daugiausiai pacienčių dalyvauja „Gimdos kaklelio
piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje“. Šioje programoje tikrinamos moterys nuo 25
iki 60 m., pasitikrinti kviečiama kas trejus metus. 2010 metais tokio amžiaus moterų buvo 4663,
kurios prisirašę prie Alytaus rajono asmens sveikatos įstaigų. Iš visų prisirašiusių informavimo
paslauga 2010 metais buvo suteikta 771 moteriai (16,53 proc.), t.y. 2010 metais informuota 66
pacient÷mis mažiau lyginant su 2009 metais. Iš jų 2010 metais 589 moterims buvo atliktas
citologinis tepin÷lis d÷l gimdos kaklelio piktybinių navikų (2009 m.– 785). Pakitimų rasta 15
pacienčių (2009 m. – 26 pacient÷ms).
31 pav. VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stoties“ suteiktos medicinin÷s
pagalbos struktūra Alytaus miesto ir rajono gyventojams 2010 metais (proc.)
Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras
12,10,2
12,4
75,3
nelaimingi atsitikimai
ūmūs susirgimai ir būkl÷s
n÷štumo, pogimdyvinio laikotarpio patologija
gimdyvių ir ligonių pervežimai
32 pav. VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stoties“ suteiktos medicinin÷s
pagalbos struktūra Alytaus rajono gyventojams 2010 metais (proc.)
Šaltinis: Rodikliai išvesti pagal VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stoties“
pateiktą informaciją
12,00,2
13,9
73,9
Nelaimingų atsitikimų
Ūmių susirgimų ir būklių
N÷štumo ir pogimdyminio laikotarpio patologijos
Gimdyvių ir ligonių pervežimai
42
2010 metais Alytaus rajono asmens sveikatos įstaigose padaug÷jo moterų, dalyvaujančių
„Atrankin÷s mamografin÷s patikros d÷l krūties v÷žio programoje“: 2009 metais informavimo ir
siuntimo atlikti mamografiją paslaugos buvo suteiktos 309 prisirašiusioms pacient÷ms, o 2010
metais - 331 pacientei. Jau dvejus metus iš eil÷s vienai moteriai yra nustatomas krūties v÷žys (žr. 32
lentelę).
32 lentel÷. Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdytos prevencin÷s programos 2008 - 2010 metais
Šaltinis: Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos
Lyginant su 2009 metais, 2010 metais daugiau prisirašiusių gyventojų dalyvavo „Širdies ir
kraujagyslių ligų programoje“: 2010 metais buvo ištirti 366 pacientai, t.y. 8,44 proc. (nuo
prisirašiusių pacientų, kuriems pagal amžių galima dalyvauti programoje). Paslauga teikiama
vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų. Tokio amžiaus prisirašiusiųjų prie
Alytaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų 2010 metais buvo 4332 gyventojai. 2009 metais buvo
ištirta 340 žmonių. 2010 metais diagnozuoti pakitimai 28 asmenims (2009 m.- 25).
2010 metais daugiau vaikų (6 - 14 metų amžiaus) silantavosi dantukus. Iš viso prie rajono
sveikatos priežiūros įstaigų 2010 metais buvo priregistruota 1980 vaikų nuo 6 iki 14 m. Iš jų 170
vaikų 2010 metais silantais buvo padengti krūminiai dantys.
Vyrų dalyvavimas „Priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvosios diagnostikos programoje“ 2010
metais lyginant su 2008 ir 2009 metais sumaž÷jo daugiau negu pusantro karto. 2010 metais
prostatos specifinio antigeno (toliau PSA) paslauga buvo suteikta 331 vyrui (2008 m. – 544, 2009 –
519 vyrų). Informavimo apie priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo
Metai Programos pavadinimas Suteikta paslauga
2008 2009 2010
ištirta žmonių 398 340 366 Širdies ir kraujagyslių ligų programa
- diagnozuota pakitimų 30 25 28
suteikta informavimo paslauga 1335 837 771
- iš jų atlikta citologinių tepin÷lių 657 785 589 Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa
- rasta pakitimų 34 26 15
suteiktos informavimo ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugos
375 309 331
- nustatytas krūties v÷žys 0 1 1
Atrankin÷s mamografin÷s patikros d÷l krūties v÷žio programa
- nustatyti kiti pakitimai 68 41 15
suteikta PSA nustatymo paslauga 544 519 331
Priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvosios
diagnostikos programa - rasta pakitimų 83 57 26
Vaikų dantų dengimo silantin÷mis medžiagomis programa
silantuota vaikų 319 161 170
Iš viso suteikta paslaugų 2293 2114 1787
43
paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų t÷vai ar broliai sirgo
priešin÷s liaukos v÷žiu.
5. Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų
sveikatos būklė
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „D÷l
profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ ir HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo
mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kasmet iki rugs÷jo 15 d. moksleiviai mokyklos
visuomen÷s sveikatos priežiūros specialistui turi pateikti „Vaiko sveikatos pažym÷jimą“ (forma Nr.
027-1/a), kuriame pateikiama informacija apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus.
Duomenis apie vaikų raidos sutrikimus ir sergamumą visuomen÷s sveikatos priežiūros specialistai
teikia Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biurui. Pagal pateiktus duomenis, biuras
gauna informaciją apie rajono mokyklose besimokančių vaikų sveikatos būklę.
Bendras mokinių sutrikimų skaičius Alytaus rajone 2010 - 2011 mokslo metais buvo 436,9
atvejai 1000-čiui moksleivių. Lyginant pastarųjų dviejų metų Alytaus rajono bendrojo lavinimo
mokyklų bendrąjį mokinių sergamumą, pastebima sergamumo did÷jimo tendencija: 2010 – 2011 m.
mokslo metais bendrasis moksleivių sergamumas 1,3 karto didesnis nei 2009 – 2010 mokslo metais
(žr. 33 pav.).
Per pastaruosius trejus metus daugiausiai sveikatos sutrikimų, tenkančių 1000 - čiui
moksleivių, sudar÷ regos ir laikysenos sutrikimai: 2010 metais 1000 – čiui Alytaus rajono
moksleivių teko 179,8 atvejai regos sutrikimų, laikysenos sutrikimų 1000 – čiui moksleivių teko
84,5 atvejo. Kuo toliau, tuo aktualesnis tampa vaikų nutukimas. Nuo 2008 metų jis padid÷jo beveik
pusantro karto (žr. 34 pav.).
33 pav. Alytaus rajono bendro lavinimo mokyklose besimokančių moksleivių sergamumas
2008 – 2011 mokslo metų laikotarpiu 1000 – čiui moksleivių
Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuras
438,0
340,4
436,8
100
150
200
250
300
350
400
450
500
2008 - 2009 m.m. 2009 - 2010 m.m. 2010 - 2011 m.m.
Mokslo metai
Serg
am
um
as
10
00 -
čiu
i
mo
ksle
ivių
44
Lyginant moksleivių sergamumą pagal priežastis, matoma, kad 2010 - 2011 mokslo metais
maž÷jo moksleivių susirgimų endokrinin÷s sistemos, virškinimo sistemos ligomis, mažiau buvo
plokščiap÷dyst÷s atvejų, dermatitų, genetinių ligų. Tačiau sergamumas pagrindin÷mis ligomis 2010
metais did÷jo. Ryškiausias padid÷jimas buvo kv÷pavimo sistemos ligų: nuo 11,4 susirgimų 1000 –
čiui moksleivių 2009 metais iki 43,2 susirgimų 1000 – čiui moksleivių 2010 metais. 2010 metais
8,1 proc. moksleivių tarpe padid÷jo regos sutrikimų bei 7,1 proc. laikysenos sutrikimų (žr. 35 pav.).
35 pav. Bendras mokinių sutrikimų skaičius pagal priežastis Alytaus rajone
2009/2010 ir 2010/ 2011 mokslo metų laikotarpiu (1000 - čiui moksleivių)
Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuras
1,1
1,5
5,9
9,9
16,1
34,5
11,4
78,5
165,2
0,8
1,5
1,9
3,5
4,2
4,6
11,6
14,6
18,1
43,2
179,8
12,5
13,5
14,3
5,9
2,2
84,5
31,3
19,7
0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 140,0 160,0 180,0 200,0
Genetin÷s ligos
LOR
Cukrinis diabetas
Plokščiap÷dyst÷
Dermatitai
Virškinamojo trakto ligos
Endokrinin÷s sistemos sutrikimai
Nutukimas
Neurologiniai sutrikimai
Širdies ir kraujagyslių ligos
Kitos ligos
Kv÷pavimo sistemos ligos
Laikysenos sutrikimai
Regos sutrikimai
2010/2011
2009/2010
14,6
179,8
122,1
165,2
84,578,580,3
9,9 13,50
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
2008 - 2009 m.m. 2009 - 2010 m.m. 2010 - 2011 m.m.
Mokslo metai
Su
trik
imai 1000-č
iui m
oksle
ivių
Rego sutrikimai
Laikysenos sutrikimai
Nutukimas
34 pav. Pagrindiniai moksleivių sutrikimai 2008-2011 mokslo metais, 1000 moksleivių. Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuras
45
IŠVADOS
1. Demografin÷ situacija. 2010 m. pradžioje Alytaus rajone gyveno 30691 gyventojas, iš jų 49
proc. vyrų ir 51 proc. moterų. Nuo 2009 m. pradžios gyventojų skaičius sumaž÷jo 0,72 proc.
2010 m. Alytaus rajono savivaldyb÷ buvo seniausia iš visų Alytaus apskrities savivaldybių
(demografin÷s senatv÷s koeficientas siek÷ 193). Pagal amžiaus grupes 60 metų ir vyresni
gyventojai sudar÷ 27,4 proc. visų gyventojų. Alytaus rajone 2010 m. 1,5 karto išaugo vidutinis
metinis nedarbo lygis, 7,6 karto išaugo Alytaus rajono gyventojų emigracija iš Lietuvos.
Natūralus gyventojų prieaugis nuo 2009 m. nepakito, tačiau ir toliau išliko neigiamas
(-9,5/1000 – čiui gyventojų).
2. Mirtingumo rodikliai.
- 2010 m. Alytaus rajone did÷jo atotrūkis tarp moterų ir vyrų mirtingumo (2010 metais mir÷
224 moterys ir 258 vyrai).
- Kūdikių mirtingumo rodiklis 2010 metais nors ir sumaž÷jo, tačiau išliko 1,8 karto didesnis
negu Alytaus apskrities ir 1,6 karto didesnis negu šalies vidurkis.
- 2010 metais Alytaus rajone bendras gyventojų mirtingumas 1,2 karto viršijo Lietuvos
vidurkį.
- 2010 m. Alytaus rajone daugiausia mirčių buvo užregistruota nuo kraujotakos sistemos ligų
(58,7 proc.), piktybinių navikų (18,3 proc.) ir išorinių mirties priežasčių (8,3 proc.).
Lyginant su 2009 metais, Alytaus rajone 2010 metais 7,2 proc. did÷jo gyventojų
mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, tačiau 3,3 proc. sumaž÷jo nuo piktybinių navikų
ir 13 proc. d÷l išorinių priežasčių. Nors mirtingumas d÷l išorinių priežasčių maž÷jo, tačiau
mirtingumo d÷l savižudybių rodiklis 2010 m. padid÷jo ir Alytaus rajone buvo 1,4 karto
didesnis negu Lietuvos vidurkis.
- Šalies ir Alytaus apskrities savivaldybių kontekste Alytaus rajono savivaldyb÷ 2010 metais
išsiskyr÷ didžiausiu mirtingumo rodikliu nuo kv÷pavimo sistemos ligų (75,9/100000 gyv.).
- Alytaus rajone mirtingumas d÷l trach÷jos – plaučių v÷žio buvo 1,9 karto didesnis negu
šalyje ir 1,8 karto didesnis negu Alytaus apskrityje, o iš Alytaus apskrities savivaldybių
buvo didžiausias.
3. Sergamumo rodikliai. Alytaus rajone 2010 metais (lyginant su 2009 metais) gyventojų
bendrasis sergamumas pagrindin÷mis ir dažniausiomis ligomis sumaž÷jo: kv÷pavimo sistemos
ligomis – 8,8 proc., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis - 4,1 proc., akių
ligomis – 3,8 proc., traumomis – 7,6 proc. Tačiau did÷jo sergamumas kraujotakos sistemos
ligomis (1,6 proc.) bei urogenitalin÷s sistemos ligomis (3,4 proc.).
- 2010 metais daugiausia Alytaus rajono gyventojų sirgo kv÷pavimo sistemos ligomis,
didžiausias sergančiųjų skaičius šiomis ligomis buvo 0-17 metų amžiaus grup÷je.
46
- Antroji pagal dažnumą liga 2010 metais buvo kraujotakos sistemos ligos, kurios vyravo tarp
vyresnio amžiaus gyventojų. Dažnos ligos vyresniųjų amžiaus grup÷je buvo jungiamojo
audinio bei skeleto raumenų sistemos ligos. Vaikai ir jaunuoliai iki 17 metų dažnai skund÷si
virškinamojo trakto susirgimais, akių ligomis (ypač mokyklinio amžiaus vaikai). Traumos ir
kiti išorinių priežasčių padariniai buvo dažni įvairaus amžiaus Alytaus rajono gyventojų
grup÷se.
- 2010 metais (lyginant su 2009 metais) Alytaus rajone 47 procentais padaug÷jo naujų
tuberkulioz÷s atvejų. Atvira tuberkulioze sergančių asmenų rodiklis 2010 metais buvo per 5
procentinius punktus didesnis negu Lietuvos vidurkis.
- Alytaus miesto ir rajono savivaldyb÷ bendrai 2010 m. išsiskyr÷ sergamumo ir ligotumo
psichikos ligomis rodikliais – bendras Alytaus miesto ir rajono gyventojų sergamumo
rodiklis psichikos ligomis, kaip ir pernai, išliko aukštesnis negu šalies vidurkis: 2010 m. jis
buvo beveik pusantro karto didesnis negu šalyje, o lyginant su 2009 m., padid÷jo beveik 13
proc.
4. Fizin÷ aplinka. 2010 metais maudyklų vandens kokyb÷ sezono metu Alytaus rajone buvo
stebima 3 maudyklose: Daugų, Giluičio bei Ilgio ežeruose. Higienos instituto duomenimis
mikrobiologiniai parametrai Alytaus rajono maudyklose neatitiko Lietuvos higienos normų HN
92:2007 reikalavimams Daugų ežere 2010-05-25, tačiau tai buvo trumpalaik÷ tarša. Atlikus
pakartotinį vandens tyrimą, vandens kokyb÷ jau atitiko reikalavimus. Kitų ištirtų ežerų vanduo
atitiko higienos normas.
2008 - 2010 metais vykdant geriamojo vandens programinę priežiūrą įmon÷se UAB „Dzūkijos
vandenys“ ir SĮ „Simno komunalininkas“ 2010 m. buvo nustatyta mikrobiologin÷ tarša SĮ
„Simno komunalininkas“ Luksn÷nų vandentiekyje. Alytaus apskrities maisto ir veterinarijos
tarnyba nurod÷, kad geriamojo vandens kokybei gerinti yra būtina vandentiekių renovacija,
rekomendavo nenaudoti didelių vandens kaupimo rezervuarų (bokštų) vandentiekiuose
aptarnaujančiuose mažai vartotojų bei tinkamai eksploatuoti renovuotas vandenvietes.
5. Sveikatos priežiūros sistema. 2010 metais veiklą tęs÷ 3 viešosios ir 1 privati Alytaus rajono
savivaldyb÷s asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Alytaus rajono gydymo įstaigose 2010 metais
(lyginant su 2009 metais) nežymiai sumaž÷jo aktyvių gydytojų: nuo 5,5/10 000 gyv. iki
5,4/10 000 gyv. Apsilankymų pas gydytoją rodiklis, tenkantis vienam gyventojui, 2010 metais
Alytaus rajone išliko mažesnis negu šalies ir Alytaus apskrities vidurkis, o lyginant su 2009
metais dar ir nežymiai sumaž÷jo nuo 5,67/1-am gyv. iki 5,55/1-am gyv. 2010 metais 15,5 proc.
sumaž÷jo Alytaus rajono gyventojų, dalyvaujančių prevencin÷se programose. Alytaus rajono
gyventojų, kuriems 2010 m. buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, lyginant su 2009 metais,
47
padaug÷jo maždaug 3,1 proc. 2010 metais didžiausią procentinę iškvietimų dalį sudar÷
gyventojų pagalbos prašymai ūmių susirgimų ir būklių atvejais (73,9 proc.).
6. Visuomen÷s sveikatos steb÷senos duomenų analiz÷s sunkumai. Didžiausios problemos, su
kuriomis buvo susiduriama vykdant visuomen÷s sveikatos steb÷senos duomenų analizę, buvo
tai, kad n÷ra vieningos visuomen÷s sveikatos informacin÷s sistemos, n÷ra standartizuotų
steb÷senos įgyvendinimo metodikų, priemonių ir taisyklių. Rodikliai, pateikti centralizuotai
teikiamuose duomenų šaltiniuose, ne visada sutampa su gydymo ar kitų įstaigų pateikta
informacija visuomen÷s sveikatos biurams. Centralizuotai teikiamuose duomenų šaltiniuose
statistin÷ informacija daugeliu atvejų skelbiama tik Lietuvos ir apskrities lygiu. Trūksta
detalesnio psichikos ligų ir priklausomyb÷s ligų skirstymo rajono lygmenyje, taip pat išskiriant
pagal amžių, lytį, kad būtų galima rengti ir vykdyti tikslesnes prevencines programas rajono
lygmenyje. N÷ra teis÷s aktų, reglamentuojančių pareigą oficialiąją statistiką tvarkančioms
institucijoms teikti steb÷senos rodiklius visuomen÷s sveikatos biurams.
RASTŲ TRŪKUMŲ ŠALINIMO REKOMENDACIJOS
1. Tobulinti visuomen÷s sveikatos rodiklių rinkimo ir kaupimo sistemą, statistiškai reikšmingus
rodiklius detalizuoti rajono lygmenyje, pagal amžių, lytį ir t.t.
2. Inicijuoti nacionalinių teis÷s aktų pakeitimus, kurie reglamentuotų visuomen÷s sveikatos
rodiklių duomenų perdavimo visuomen÷s sveikatos biurams tvarką.
3. Vykdant visuomen÷s sveikatos priežiūrą Alytaus rajono savivaldyb÷je, prioritetin÷mis
visuomen÷s sveikatos sritimis laikyti:
− vaikų sveikatą (ypatingą d÷mesį skirti reg÷jimo, laikysenos sutrikimams, nutukimui);
− infekcinių ligų (ypač tuberkulioz÷s) prevenciją;
− psichikos sveikatos stiprinimą ir savižudybių prevenciją;
− neinfekcinių ligų (kv÷pavimo sistemos ligų, kraujotakos sistemos ligų, v÷žinių susirgimų)
prevenciją.
4. Ieškoti galimybių steb÷ti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokyb÷s rodiklius ir raginti
gyventojus šalinti sveikatai kenksmingus veiksnius;
5. Stengtis išsaugoti gyventojams pirmin÷s sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas
ženkliai nepakitusias ir lengvai pasiekiamas.
6. L÷šas, skiriamas visuomen÷s sveikatos r÷mimo specialiosioms programoms, skirstyti
atsižvelgiant į vyraujančius sveikatos sutrikimus Alytaus rajono savivaldyb÷je, didesnį d÷mesį
kreipiant tikslin÷ms grup÷ms.