ALYTAUS MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS …...Šaltinis: Alytaus miestas – administracinis Alytaus regiono centras, , kuriame 2015 m. pradžioje gyveno 37,6 proc. vis ų apskrities

ALYTAUS MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUP Ė

ALYTAUS MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA

Alytus, 2015 m.

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija 2

TURINYS

1.ĮVADAS ........................................................................................................................................... 3

2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJA IR GYVENTOJŲ, KURIEMS TAIKOMA VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA, APIBRĖŽTIS .................................... 5

3. TERITORIJOS, KURIAI RENGIAMA VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA, ANALIZĖ ............ 6

3.1 TERITORIJOS ANALIZĖ .................................................................................................. 6

3.2 SILPNYBIŲ, STIPRYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ APIBENDRINIMAS ............ 16

4. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI BEI INTEGRUOTO IR NOVATORIŠKO STRATEGIJOS POBŪDŽIO APIBŪDINIMAS ......................................................................................................... 18

4.1. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI .................................................................... 18

4.2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS INTEGRUOTUMAS IR NOVATORIŠKUMAS 22

5.GYVENAMOSIOS VIETOVĖS BENDRUOMENĖS DALYVAVIMO, RENGIANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ, APIBŪDINIMAS .................................................................................. 23

6.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS .......................... 25

7.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS VALDYMO IR STEBĖSENOS TVARKOS APIBŪDINIMAS .............................................................................................................................. 29

7.1.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO, ATRANKOS, STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMO IR STEBĖSENOS ATSAKOMYBIŲ PASISKIRSTYMAS ................................................................................................................ 29

7.2. ĮGYVENDINIMO PROCEDŪRA, NUSTATANT, KAIP BUS ATRENKAMI VEIKSMŲ IR JUOS ĮGYVENDINANČIŲ PROJEKTŲ VYKDYTOJAI ............................ 31

7. 3.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS STEBĖSENOS TVARKOS APIBŪDINIMAS ... 36

7.4. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS PAKEITIMŲ INICIJAVIMO PROCEDŪRA ..... 38

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 40


1. ĮVADAS

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija skirta įgyvendinti neformalias užimtumo ir verslumo iniciatyvas, prisidedančias prie socialinės integracijos didinimo, nedarbo mažinimo, darbingų neaktyvių asmenų užimtumo didinimo ir verslumo gebėjimų skatinimo. Susitelkimas į socialinės integracijos didinimą apjungiant skirtingus sektorius prisidės prie neigiamų Alytaus miesto socialinių ir ekonominių tendencijų mažėjimo.

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją parengė Alytaus miesto vietos veiklos grupė (juridinio asmens kodas 304045184, teisinė forma - asociacija). Alytaus miesto vietos veiklos grupė buvo įregistruota 2015 m. gegužės 20 d. Vietos plėtros strategijos rengimo tikslas – parengti Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją, kuria siekiama didinti vietines įsidarbinimo galimybes ir skatinti bendruomenės socialinę integraciją pasitelkiant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios ryšius.

Vietos plėtros strategija parengta įgyvendinant projektą ,,Alytaus miesto vietos veiklos grupės plėtros strategijos parengimas“ (08.6.1-ESFA-T-909-01-0035), finansuojamą iš Europos Socialinio fondo, Valstybės biudžeto ir Alytaus miesto vietos veiklos grupės lėšų pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 08.6.1-ESFA-T-909 priemonę „Vietos plėtros strategijų rengimas“.

Alytus – pietų Lietuvos miestas, priklausantis Alytaus regionui. 2015 m. pradžioje Alytuje gyveno 55 614 gyventojai. Didžiąją gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus asmenys (67,8 proc.), pensinio amžiaus asmenų buvo 17,8 proc., vaikų – 14,4 proc. Pastebimas tolygus gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau amžiaus struktūros atžvilgiu, pensinio amžiaus gyventojų dalis auga, tuo tarpu vaikų ir darbingo amžiaus asmenų dalis mažėja. Tai atskleidžia bendrąsias Lietuvos demografines tendencijas, turinčias įtakos socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

Alytaus miestas yra šeštasis Lietuvos miestas pagal dydį, pritraukiantis tiesiogines užsienio investicijas bei pasižymintis išvystyta pramone. Mieste vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, kas sudaro prielaidas jo tolimesniam augimui ir vystymuisi. Mažėja nedarbo lygis, tačiau bedarbių skaičius neturi teigiamos tendencijos mažėti. Auga jaunų bedarbių skaičius, kas rodo neigiamas tendencijas prisidedant prie ekonominio ir socialinio kapitalo mieste. Esant nedarbui, gilėja skurdas ir socialinė atskirtis, kas apriboja gyventojų socialinės integracijos galimybes bei gali sustiprinti ir kitas psichoemocines problemas.

Siekiant spręsti minėtas problemas bei prisidėti prie socialinės integracijos didinimo Alytaus mieste, buvo parengta Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija. Į strategijos rengimą buvo įtrauktos bendruomenės nevyriausybinės organizacijos, verslo ir vietos valdžios sektorius taip siekiant užtikrinti integruotus ir novatoriškus veiksmus. Tai taip pat užtikrino ir principo ,,iš apačios į viršų“ įgyvendinimą, kas leido atskleisti Alytaus miesto gyventojų problemas bei galimus sprendimo būdus, geriausiai prisidedančius prie gyventojų socialinės integracijos didinimo ir socialinės atskirties mažinimo. Parengtas veiksmų planas, iškelti tikslai ir uždaviniai yra nukreipti į darbingų neaktyvių gyventojų užimtumo didinimą bei verslumo gebėjimų vystymą. Tikima, jog strategijos tikslų ir uždavinių siekimas turės ,,sniego gniūžties“ efektą – padaugės tikslinės grupės narių bei kitos organizacijos remdamosi strategijos įgyvendinimo patirtimi, galės pritaikyti atrinktus veiksmus.

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijai rengti gauta finansinė parama leido užtikrinti aktyvų bendruomenės įtraukimą į strategijos rengimą. Pastarasis įtraukimas leido suformuoti strategijos tikslus, uždavinius ir veiksmus, kurie yra aktualūs Alytaus miestui ir jo gyventojams. Siekiant užtikrinti veiksmų įgyvendinimą, Alytaus miesto vietos veiklos grupės plėtros strategijos įgyvendinimui numatoma prašyti Europos Sąjungos socialinio fondo paramos, be kurios Alytaus miesto vietos veiklos grupė yra nepajėgi įgyvendinti visų užsibrėžtų siekių. Tikima,


jog parengta strategija turės ir prevencinius rezultatus, t.y. vykdomos veiklos atitolins galimas problemas. Neabejotina, jog Alytaus miesto vietos veiklos grupės parengta strategija yra vienas svarbesnių žingsnių mieste, prisidedanti prie geresnės gyvenimo kokybės kūrimo gyventojams.


2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJA IR GYVENTOJŲ, KURIEMS TAIKOMA VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA, APIBRĖŽTIS

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija bus įgyvendinama Alytaus mieste. Lietuvos statistikos departamento 2015 m. pradžios duomenimis, Alytaus mieste gyveno 55 614 gyventojai. Didžioji miesto gyventojų dalis – darbingo amžiaus asmenys (67,8 proc.). 17,8 proc. gyventojų sudaro pensinio amžiaus asmenys ir 14,4 proc. vaikai.

2.1 pav. Alytaus miesto teritorijos ribos

Šaltinis: www.openstreetmap.org

Tikslinės gyventojų grupės, į kurias bus orientuota vietos plėtros strategija:

• Socialinę atskirtį patiriantys asmenys (neįgalieji, socialinės rizikos suaugę asmenys). Šios tikslinės grupės poreikis – įveikti socialinę atskirtį bei integruotis į visuomenę, kaip pilnaverčiai visuomenės nariai. Įgyvendinus vietos plėtros strategiją bus įgyvendinamos priemonės, nukreiptas į socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinę integraciją ir įsidarbinimo bei verslumo galimybių didinimą.

• Nedirbantis, nestudijuojantis ir nesimokantis jaunimas. Šios tikslinės grupės poreikis – įsidarbinti ir įgyti darbo patirties arba pradėti savo verslą, leidžiantį įsitvirtinti visuomenėje ir užsitikrinti sau stabilias pajamas pragyvenimui. Įgyvendinus vietos plėtros strategiją bus vykdomos priemonės, prisidedančios prie Alytaus miesto jaunimo įsidarbinimo galimybių ir verslumo didinimo.

• Neaktyvūs darbingo amžiaus asmenys. Tai yra asmenys, kurie neturi bedarbio statuso ir niekur nedirba. Dėl savo ekonominio neaktyvumo šie asmenys patenka į tam tikrą socialinę atskirtį ne tik dėl ekonominių galimybių apribojimo, tačiau ir dėl darbinių įgūdžių


sumažėjimo ar jų praradimo. Neaktyvių asmenų socialinės atskirties mažinimas bei socialinės integracijos didinimas pagerintų šių asmenų situaciją mieste.

• Savarankišką veiklą ar verslą pradedantys asmenys. Tai yra asmenys, kurie turėdami idėją pradeda verslą, tačiau neturėdami patirties ir reikiamų įgūdžių gali susidurti su sunkumais plėtojant susikurtą idėją. Šia strategija yra suplanuotui veiksmai, padedantys šiai tikslinei grupei įveikti verslo ar savarankiškos veiklos pradžios sunkumus.

• Darbingi Alytaus miesto gyventojai, kurių namų ikio pajamos neviršija namų ūkio skurdo rizikos ribos. Tai yra tie miesto gyventojai, kurių pajamos yra nedidelės, todėl dažniausiai jų galimybės plėtoti verslumo idėjas yra apribotos dėl finansinių išteklių. Todėl siekiama juos paskatinti ir suteikti pagalbą pradedant savarankišką veiklą ar verslą įgyvendinant idėją (-as).

3. TERITORIJOS, KURIAI RENGIAMA VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA, ANALIZĖ

3.1 TERITORIJOS ANALIZĖ

Geografinė apžvalga. Alytus vienas didžiausių miestų Pietų Lietuvoje bei šeštasis Lietuvos miestas pagal gyventojų skaičių. Alytaus miesto savivaldybė ribojasi su Alytaus rajono savivaldybe. Miestas išsidėstęs Alytaus regione, apie 108,7 km nuo Vilniaus ir 70,4 km nuo Kauno. Miestas išsidėstęs palankioje geografinėje padėtyje – trijų rinkų sankirtoje (vos už 100 km yra Kaliningrado sritis, už 65 km – Baltarusija, už 55 km – Lenkija). Tai sudaro prielaidas plėtoti įvairaus pobūdžio verslo iniciatyvas apgalvojant tiek eksporto, tiek importo alternatyvas.

3.1.1 pav. Alytaus miesto geografinė padėtis

Šaltinis: www.maps.lt

Alytaus miestas – administracinis Alytaus regiono centras, , kuriame 2015 m. pradžioje gyveno 37,6 proc. visų apskrities gyventojų. Alytaus miesto teritorija užima 3944,80 ha (39,44 km2). Tai vienas mažiausių miestų pagal užimamą plotą Lietuvoje: užimamas miesto plotas sudaro


0,73 proc. Alytaus regiono ir 0,06 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos. Alytaus miestas yra suskirstytas į 14 seniūnaitijų.

Demografinė apžvalga. 2015 m. pradžioje Alytaus mieste gyveno 55 614 gyventojai. 2015 m. duomenis palyginus su 2011 m. duomenimis, gyventojų skaičius mieste sumažėjo 7,8 proc. (žiūrėti 3.1.2 pav.). Nagrinėjant Lietuvos rodiklius pastebimos panašios tendencijos. Šalyje gyventojų skaičius sumažėjo 4,3 proc. Tuo tarpu analizuojant Alytaus regiono miestų rodiklius galima matyti, jog gyventojų skaičius 2011–2015 m. intensyviausiai mažėjo Dauguose (8,9 proc.) ir Druskininkuose (8,6 proc.). Mažiausias gyventojų sumažėjimas fiksuojamas Varėnoje (3,5 proc.) ir Simne (5,9 proc.). Gauti duomenys leidžia teigti, kad Lietuvoje yra patrauklesnių vietų dirbti ir gyventi nei Alytus.

3.1.2 pav. Gyventojų skaičius Alytaus mieste

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2015 m. pradžioje Alytaus mieste gyveno 7370 vaikų (arba 13,3 proc.), 37 689 darbingo amžiaus asmenys (arba 68,9 proc.) ir 9884 pensinio amžiaus gyventojai (arba 17,8 proc.). Lyginant su 2011 m. informacija, vaikų skaičiaus dalis Alytaus mieste sumažėjo beveik 17 proc., darbingo amžiaus gyventojų dalis sumažėjo 9,6 proc., tuo tarpu pensinio amžiaus gyventojų dalis išaugo 10,25 proc. (žiūrėti 3.1.3 pav.).

Apibendrintai galima būtų teigti, jog Alytaus mieste fiksuojamas vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus dalies mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas. Šie rodikliai rodo, kad Alytaus miesto gyventojai senėja. Viena tokios situacijos priežasčių gali būti susijusi su gyventojų migracija ir mažėjančiu gimstamumu. Darbingo amžiaus asmenys išvyksta į didžiuosius šalies miestus ar užsienio valstybes, o jaunimas pabaigęs studijas nebesugrįžta gyventi į Alytų, ieškodamas geresnių įsidarbinimo galimybių už Alytaus miesto ribų. Mažėjant darbingo amžiaus asmenų skaičiui, mažėja gimstamumas. Asmenys kuria mažesnes šeimas ir daugeliu atveju tai susiję su gaunamomis pajamomis ir įsidarbinimo galimybėmis.


3.1.3 pav. Gyventojai pagal amžių Alytaus mieste


Lietuvoje 2015 m. pradžioje gyveno 14,6 proc. vaikų, 66,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų ir 18,7 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Tarp Alytaus apskrities didžiausia vaikų dalimi pasižymėjo Simnas (14,9 proc.) ir Daugai (13,9 proc.), didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalimi pasižymėjo Alytus (beveik 69 proc.) ir Varėna (68,2 proc.). Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalis gyveno Dauguose (25,1 proc.) ir Veisiejuose (beveik 24 proc.).

2015 m. lapkričio 15 dienos Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, Alytuje buvo gimę 529 naujagimiai. Mirusiųjų skaičius siekė 590. 2014 m. Alytaus mieste gimė 502 naujagimiai (2011 m. – 409). Naujagimių skaičius Alytaus mieste 2011-2014 m. laikotarpiu kito netolygiai, tačiau 2014 m. lyginant su 2011 m., naujagimių skaičius mieste padaugėjo 22,7 proc..

Mirusiųjų skaičius Alytaus mieste 2014 m. siekė 620 (2011 – 634). 2011–2014 m. mirusiųjų skaičius mieste kito netolygiai. 2014 m. palyginus su 2011 m., mirusiųjų skaičius mieste sumažėjo 2,2 proc. Nors pastebimas nedidelis mirtingumo sumažėjimas Alytaus mieste, tačiau mirtingumas viršija gimstamumą.

Gimstamumą viršijantis mirtingumas lemia neigiamą natūralią gyventojų kaitą. 2011–2014 m. Alytaus mieste buvo registruota daugiau mirusiųjų, negu gimusių. Neigiama natūrali gyventojų kaita siekė nuo 118 iki 150 asmenų. Didžiausia neigiama natūrali kaita buvo pasiekta 2013 metais (žiūrėti 3.1.4 pav.).

3.1.4 pav. Gimusieji, mirusieji ir natūrali gyventojų kaita Alytaus mieste



Siekiant mažinti mirtingumą Alytaus mieste svarbu tobulinti sveikatos priežiūros, socialines ir viešojo saugumo paslaugas. Gyventojų mirtingumą lemia sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė, o taip pat kriminogeninė situacija, susisiekimo saugumas ir pan. Tačiau nemažiau svarbios ir teikiamos socialinės paslaugos, socialinės integracijos galimybės mieste, mažinančios socialinės rizikos žmonių atskirtį bei didinančios galimybes gyventi sveikesnį ir saugesnį gyvenimą. Ne mažiau svarbu skatinti gimstamumą suteikiant reikalingas paslaugas – kurti socialinių paslaugų infrastruktūrą jaunoms šeimoms, o mamoms, esančioms vaiko auginimo atostogose suteikti galimybę didinti savivertę ir suteikti darbinių įgūdžių, skatinti verslumą, kad integracija į darbo rinką būtų kuo sėkmingesnė ir lengvesnė.

Analizuojant šalies duomenis, svarbu paminėti, jog Lietuvoje visu 2011–2014 m. laikotarpiu natūrali gyventojų kaita buvo neigiama (2014 m. – -9 883). Neigiama natūrali gyventojų kaita taip pat fiksuota ir visose Alytaus regiono savivaldybėse. 2014 m. Alytaus mieste buvo fiksuojama mažiausia neigiama natūrali gyventojų kaita visoje Alytaus apskrityje.

Fiksuojami registruoto gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, o taip pat natūralios gyventojų kaitos pokyčiai bei Alytaus miesto savivaldybės teigiama situacija Alytaus apskrityje leidžia daryti išvadą, jog Alytaus miestas turi potencialo tapti patraukliu miestu gyventi jaunoms šeimoms. Tačiau siekiant išlaikyti ir ateityje skatinti teigiamus demografinius rodiklius būtina formuoti aplinką, kurioje būtų kiekvienas darbingo amžiaus asmuo turėtų galimybę įsidarbinti ir užsidirbti sau ir savo šeimai būtinų pajamų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. į Alytaus miestą atvyko 1295 asmenys. Iš miesto išvyko 1 920 asmenys. 2014 m. rodiklius, palyginus su 2011 m. rodikliais, galima matyti, jog mieste netolygiai augo atvykusiųjų ir mažėjo išvykusiųjų gyventojų skaičius. Lyginant su 2011 m., atvykusiųjų skaičius Alytaus mieste išaugo 316 asmenimis, tuo tarpu išvykusiųjų skaičius sumažėjo 711 asmenimis.

Fiksuojami migracijos rodikliai rodo teigiamas tendencijas ir leidžia teigti, kad Alytaus miestas tampa patrauklia vieta darbui ir gyvenimui, idėjų įgyvendinimui ir vystymui. Siekiant ilgalaikio laikotarpio rezultatų – darbingo amžiaus gyventojų ir vaikų skaičiaus augimo, būtina spręsti ekonomines miesto problemas, t.y. skatinti darbo vietų kūrimąsi, didinti žmonių įsidarbinimo galimybes ir socialinę gerovę. Siekiant nedarbo mažinimo ir socialinės integracijos didinimo, būtų gerinami ir migracijos rodikliai Alytaus mieste.

Nagrinėjant šalies rodiklius, svarbu paminėti, jog iš Lietuvos vis dar daugiau žmonių išvyksta nei atvyksta į šalį. Neigiamas migracijos saldo Lietuvoje 2014 m. siekė -12 327 (2011 m. – -38 178). Alytaus regione neigiamas migracijos saldo 2014 m. siekė -1 048 (2011 m. – -2 436) tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybėje neigiamas migracijos saldo 2014 m. siekė -23, o 2011 buvo fiksuojama jau teigiama neto migracija (2). Lyginant neto migraciją penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2011-2014 m. laikotarpiu, teigiami migracijos rodikliai fiksuojami Vilniaus mieste (žiūrėti 3.1.5 pav.). Pastebima, jog visuose miestuose daugėja atvykstančių ir mažėja išvykstančių.


3.1.5 pav. Neto migracija 2011-2014 didžiuose Lietuvos miestuose pagal gyventojų skaičių m.


Socialinės situacijos apžvalga. Alytaus miesto savivaldybėje didžioji dalis socialinių paslaugų įstaigų yra išsidėstę Alytaus mieste. Tai reiškia, jog Alytaus miesto gyventojams, dėl socialinių paslaugų įstaigų geografinio išsidėstymo, paslaugos yra gerai prieinamos. Visgi mieste yra nemažai asmenų, patiriančių socialinę atskirtį: sprendžiamos socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų problemos, siekiama užtikrinti senyvo amžiaus ir neįgaliųjų gyvenimo kokybę, bei siekiama vystyti kitas socialines paslaugas tikslinėms grupėms.

2014 m. vidutiniškai Alytaus mieste buvo fiksuojamas 141 socialinės rizikos šeimų skaičius. Atitinkamai šiose šeimose gyveno 280 vaikų. 2014 m. duomenis palyginus su 2011 m., socialinės rizikos šeimų skaičius mieste išaugo 28,8 proc. (31 šeima), tokiose šeimose augančių vaikų skaičius 25,6 proc. (57 vaikais).

3.1.6 pav. Socialinės rizikos šeimų ir tokiose šeimose augusių vaikų skaičius Alytaus mieste

Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybės 2015 metų socialinių paslaugų planas


Didėjantis socialinės rizikos šeimų ir tokiose šeimose augančių vaikų skaičius rodo, jog Alytaus mieste vis dar egzistuoja nemažai socialinių problemų. Pažymėtina, jog vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa 2011-2014 m. sumažėjo 34,7 proc. Todėl ir ateityje svarbu užtikrinti savalaikį socialinių paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. Pagal Alytaus miesto savivaldybės 2015 m. socialinių paslaugų planą, siekiama mažinti socialinę atskirtį ir didinti socialinę integraciją į visuomenę, užtikrinti be tėvų likusių vaikų socialinę globą bei teikti socialines paslaugas senyvo amžiaus, suaugusiems asmenims su negalia bei vykdyti jų integraciją į visuomenę. Todėl svarbu kuo kokybiškiau užtikrinti socialinę integraciją ir socialinės atskirties mažinimą Alytaus mieste.

2014 m. Lietuvoje buvo įregistruotos 9 930 socialinės rizikos šeimos, tokiose šeimose augo 19 668 vaikai. Alytaus regione 2014 m. buvo fiksuojamos 536 socialinės rizikos šeimos (2011 m. – 584), Alytaus rajono savivaldybėje – 129 (2011 m. – 112). Lyginant penkis didžiuosius miestus, pastebima, jog socialinės rizikos šeimų skaičius miestuose didėja, išskyrus Kauną (žiūrėti 3.1.1 lentelę). Pažymėtina, jog Šiauliuose ir Alytuje daugiausia didėjo socialinės rizikos šeimų skaičius.

3.1.1 lentelė. Socialinės rizikos šeimų skaičius didžiuose (pagal gyventojų skaičių) Lietuvos miestuose 2011-2014 m.

Vilniaus miestas

Kauno miestas

Klaip ėdos miestas

Šiaulių miestas

Panevėžio miestas

Alytaus miestas

2011 m. 566 524 333 170 178 112

2014m. 614 442 354 210 195 129

Pokytis, proc.

+8,5 -15,7 +6,3 +23,5 +9,6 +15,2

Žmonių gyvenimo gerovę parodo socialinę pašalpą gaunančių šeimų (asmenų) skaičių, kadangi socialinė pašalpa mokama tik nepasiturinčioms šeimoms (asmenims). 2015 m. lapkričio 16 dienos duomenimis socialines pašalpas gavo 153 šeimos, kuriose augo 301 vaikas. 2014 m. socialinė pašalpa buvo išmokėta 149 šeimoms, kuriose augo 299 vaikai. Iš viso socialinę pašalpą 2014 m. vidutiniškai gavo 3 358 asmenys, o išmokėta suma socialinėms pašalpoms siekė 2 702 989,22 EUR. Lyginant su 2011 m., socialines pašalpas gaunančių šeimų skaičius seniūnijoje išaugo 35,5 proc., o asmenų skaičius sumažėjo 36,0 proc. Išmokėtų socialinių pašalpų suma sumažėjo 32,3 proc.

Nors nuo 2011 m. socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius ir išmokėtų socialinių pašalpų dydis sumažėjo gana ženkliai, tačiau 2014 m. socialinę pašalpą vis dar gavo net apie 4,3 proc. miesto gyventojų. Tai reiškia, jog tiek asmenų gyveno skurdžiai ir jiems grėsė socialinė atskirtis. Tik darbo vietų kūrimas, profesinių įgūdžių tobulinimas ir verslumo skatinimas gali padidinti galimybes įsidarbinti ir užsidirbti sau ir šeimai pragyventi būtinų lėšų. Todėl tai turėtų tapti vienu prioritetinių miesto siekių.

3.1.2 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius ir išmokėtų pašalpų suma Alytaus mieste

Rodiklis / Metai 2011 2012 2013 2014 2011-2014

m. pokytis, proc.

Socialinę pašalpą gaunančių šeimų skaičius

110 139 148 149 +35,5

Šeimose, kurios gauna socialines pašalpas, augančių vaikų skaičius

223 277 297 299 +34,1

Socialinę pašalpą gaunančių asmenų skaičius

5 250 4 990 4 338 3 358 -36,0

Išmokėta socialinės pašalpos, tūkst. 3994 3937 3601 2702 -32,3


EUR

Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius

2014 m. Lietuvoje socialinę pašalpą gavo 140 114 pašalpos gavėjų. Iš viso buvo išmokėta 103 786,5 tūkst. EUR socialinės pašalpos. Tiek šalyje, tiek ir visuose Vilniaus regiono miestuose 2011–2014 m. socialinės pašalpos gavėjų skaičius, o taip pat išmokėtos socialinės pašalpos suma (EUR) mažėjo. Lyginant 5 didžiuosius miestus, daugiausia pašalpos gavėjų buvo Vilniuje ir Kaune, mažiausiai Alytuje ir Klaipėdoje (žiūrėti 3.1.7 pav.).

3.1.7 pav. Socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius didžiuosiuose (pagal gyventojų skaičių) miestuose 2011-2014 m.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Ekonominė apžvalga. Alytaus miestas pasižymi giliomis pramonės tradicijomis, kurios pradėjo formuotis XX amžiaus viduryje. Stambiosios pramonės vystymasis skatino pakankamai sparčią pramonės plėtrą, o kvalifikuoti pramonės specialistai yra vienas išskirtinių Alytaus miesto bruožų. Alytaus miestas sulaukia investuotojų iš tokių šalių kaip Suomija, Norvegija, Estija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Danija, Vokietija, Italija, Lenkija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Alytaus miestas pritraukia užsienio investicijas tiek dėl išvystytos pramonės ir kvalifikuotų specialistų bei dėl tokių priežasčių kaip: patogi geografinė ir logistinė padėtis, laisvų žemės sklypų bei pastatų, tinkamų gamybinei veiklai, pasiūla; išvystyta žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų sistema; patrauklios pagrindinių paslaugų kainos.

Lietuvos statistikos departamento duomenis Alytaus mieste 2015 m.pradžioje veikė 1680 ūkio subjektai. Alytaus apskrities lygmeniu Alytaus miestas dominuoja kaip daugiausia veikiančių ūkio subjektų turinti apskrities dalis (iš viso Alytaus apskrityje veikia 3 255 ūkio subjektai). Labiausiai išvystyti šie sektoriai: (1) didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; (2) kita aptarnavimo veikla; (3) transportas ir saugojimas; (4) apdirbamoji gamyba; (5) statyba.

Alytaus mieste vyrauja smulkus ir vidutinis verslas. 2015 m. pradžioje smulkus ir vidutinis verslas Alytaus mieste sudarė 97,4 proc. visų veikiančių ūkio subjektų. Mieste veikia 3 įmonės, kuriose dirba nuo 500 iki 999 darbuotojų. Pastaroji situacija atspindi ir bendrąsias Lietuvos tendencijas.

Didžioji dalis Alytaus miesto verslo objektų yra susitelkę keturiose miesto dalyse – pramonės zonose. Pagal suskirstymą yra 3 pramonės zonos ir 1 pramonės-prekybos zona. Alytus išsiskiria ir įrengtu pramonės parku, kurio teritorija užima 56 ha ploto. Parkas yra patrauklus investuotojams dėl taikomos ilgalaikės mokesčių lengvatos bei įrengtos reikiamos infrastruktūros. Pažymėtina, jog 2011-2014 m. laikotarpiu Alytaus mieste didėjo užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui. Lyginant Alytaus miestą su kitais didžiausias miestais (pagal gyventojų skaičių), Alytus yra ketvirtoje vietoje pagal užsienio investicijų sumą, tenkančiam vienam gyventojui (žiūrėti 3.1.8 pav.). Vadinasi, Alytus yra miestas, turintis potencialo mažinti nedarbo


rodiklius ir didinti darbingo amžiaus neaktyvių gyventojų socialinę integraciją.

3.1.8 pav. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui didžiuosiuose (pagal gyventojų skaičių) miestuose 2011-2014 m.


Nepaisant teigiamų užsienio investicijų, Alytaus miestas susiduria su nedarbo problema. Skaičiuojama, kad 2015 m. spalio pabaigoje Alytaus regione buvo užfiksuoti 10 578 bedarbiai, Alytaus mieste buvo užfiksuoti 3 834 bedarbiai, Alytaus rajono savivaldybėje – 2260. Atitinkamai darbingo amžiaus asmenų Alytaus regione buvo 97 466, Alytaus miesto savivaldybėje – 38 360, Alytaus rajono savivaldybėje buvo 17 208. Atsižvelgiant į duomenis, galima teigti, jog Alytaus mieste buvo žemiausias nedarbo rodiklis, tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybėje – aukščiausias nedarbo lygis (žiūrėti 3.1.9 pav.).

3.1.9 pav. Nedarbo lygis 2015 m. pradžioje (proc.)

Šaltinis: Alytaus teritorinė darbo birža

Siekiant skatinti įdarbinimo galimybes ir įsidarbinamumo gebėjimų stiprinimą, darbo birža įgyvendina aktyvias darbo rinkos priemones. Pavyzdžiui, 2015 m. pradžioje į aktyvias darbo rinkos priemones Alytaus apskrityje buvo nusiųstas 181 gyventojas, Alytaus mieste – 76 gyventojai, Alytaus rajono savivaldybėje – 28 gyventojai. Taip pat Alytaus mieste vykdoma viešųjų darbų programa. Pažymėtina, jog 2015 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais šioje programoje dalyvavo 611 Alytaus miesto gyventojų, tačiau 89 gyventojai atsisakė siūlomų viešųjų darbų. Tai leidžia teigti, jog būtina stiprinti neaktyvių darbingo amžiaus asmenų bei socialinėje atskirtyje esančių asmenų motyvaciją dirbti bei savivertę dėl savo naudos darbo rinkai.


Santykinai žemesnis nei apskrityje nedarbo lygis rodo teigiamas tendencijas ir miesto pastangas skatinti užimtumą. 2011-2014 m. laikotarpiu fiksuojama bendras nedarbo situacijos gerėjimas (žiūrėti 3.1.3 lentelę). Vidutinis metinis nedarbo lygis Alytaus mieste pagerėjo 2,4 proc., Pažymėtina, jog tolygus bedarbių skaičius mažėjimas fiksuojamas nuo 2012 metų. Taip pat nuo pastarųjų metų fiksuojama mažėjantis neįgalių ir jaunų (iki 25 m.) bedarbių skaičius.

3.1.3 lentelė. Nedarbo situacija Alytaus mieste 2011-2014 m.

2011 2012 2013 2014

Bedarbiai, iš jų: 5 209 6 959 6 147 5 428

Neįgalieji, asmenys 302 398 311 274

Jauni asmenys iki 25 m., asmenys

1 297 1 491 1 494 1 401

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc.

15,3 14,4 14,2 12,9

Kaip buvo minėta, Alytaus mieste įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, prisidedančios prie užimtųjų skaičiaus augimo, tačiau dažnai tokių veiklų gyvavimui ir tęstinumui vis dar nepakanka lėšų. Taip pat trūksta finansavimo iš visuomenės kylančioms iniciatyvoms, kurios galėtų prisidėti prie gyventojų užimtumo ir verslumo skatinimo siekiant paskatinti naujų darbo vietų kūrimą ar įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, gavimą.

Skurdas – dar vienas iškalbingas rodiklis, atspindintis miesto gyventojų ekonominę ir kartu socialinę situaciją. 2014 m. buvo atliktas socialinės paramos gavėjų sociologinis tyrimas1. Tyrime dalyvavo 1054 socialinės paramos gavėjai. Gauti rezultatai atskleidė, jog 62 proc. Alytaus miesto socialinės paramos gavėjų savo namų ūkį priskiria prie skurstančių, o 52 proc. Alytaus miesto socialinės paramos gavėjų namų ūkių nepakanka pinigų maistui įsigyti 1-2 kartus per mėnesį ir dažniau. Lyginant tyrime dalyvavusiųjų didžiųjų (pagal gyventojų skaičių) respondentų pasiskirstymą, galima teigti, jog Vilniaus mieste fiksuojamas gana aukštas skurdo rodiklis, tuo tarpu Klaipėdoje – sąlyginai žemas (žiūrėti 3.1.4 lentelę).

3.1.4 lentelė. Tyrimo respondentų nuomonės pasiskirstymas proc.

Vilniaus miestas

Kauno miestas

Klaip ėdos miestas

Alytaus miestas

Socialinės paramos gavėjų dalis, priskirianti savo namų ūkį prie skurstančiųjų, proc.

76 64,7 59,6 62

Socialinės paramos gavėjų dalis, kurių namų ūkiui nepakanka pinigų maistui įsigyti 1-2 kartus per mėnesį ir dažniau, proc.

58 37,2 49,9 52

Atliktas tyrimas atskleidė opią skurdo problemą tiek Alytaus mieste, tiek ir visoje Lietuvoje. Nors kaip atskleidžia maisto paramos iš Europos Sąjungos intervencinės programos rodikliai, su kiekvienais metais (2011-2014 m.) mažėja asmenų, kuriems skiriama maisto parama iš Europos Sąjungos intervencinės programos, dalis. 2011 metais tokią paramą gavo 10 378, 2014 – 4 4412. Maisto paramą gaunančių Alytaus miesto gyventojų sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau skurdo rizika ir skurdo problema išlieka.

1 Tyrimą atliko Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija ,,Spinter tyrimai“. 2 Alytaus miesto savivaldybės socialinių paslaugų planas 2015 m. ir 2013 m.


Skurdas – rodiklis, atskleidžiantis nedarbo ir socialinės atskirties pasekmes. Skurdo kontekste kiekvienas asmuo yra apribotas patenkinti savo poreikius, kas sutrikdo jo integraciją į visuomenę. Vienas svarbiausių skurdo mažinimo veiksmų yra darbo vietų kūrimo skatinimas pasitelkiant užimtumo ir verslumo priemones. Pastarųjų priemonių įgyvendinimas Alytaus mieste prisidėtų prie gyventojų gyvenimo kokybės užtikrinimo.

Viešoji infrastruktūros apžvalga. Alytaus mieste išvystyta tiek pramonės, tiek socialinė ir kultūrinė infrastruktūra. Alytaus mieste švietimo paslaugas teikia 33 švietimo įstaigos (13 lopšelių-darželių, 2 pradinės mokyklos, 2 mokyklos-darželiai, 8 pagrindinės mokyklos, 1 suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, 4 gimnazijos, 3 neformaliojo švietimo įstaigos ir miesto pedagoginė psichologinė tarnyba. Taip pat mieste veikia 5 kultūros įstaigos ir 15 kultūros organizacijų.

Alytaus mieste veikia per 65 sporto klubus ir organizacijas. Šių organizacijų dėka, Alytaus miestas įgyvendina valstybės sporto ir sveikos gyvensenos politiką Alytaus miesto savivaldybėje. Viena svarbiausių sporto organizacijų mieste yra Alytaus sporto ir rekreacijos centras, kuris vykdo vaikų ir suaugusiųjų neformalų švietimą.

Sveikatos ir socialinė infrastruktūra taip pat yra išvystyta. Alytaus mieste veikia 5 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, 1 visuomenės sveikatos biuras. Socialinių paslaugų užtikrinimu mieste rūpinasi 5 socialinių paslaugų įstaigos ir daugiau nei 20 nevyriausybinių organizacijų. Viena svarbiausių socialines paslaugas teikiančių organizacijų yra VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras, teikiantis dienos socialinės globos ir socialinės priežiūros paslaugas asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams, krizių įveikimo pagalba kritinėje situacijoje atsidūrusiems socialinės rizikos šeimų asmenims. Taip pat centre veikia Vaikų dienos centras socialinės rizikos šeimų vaikams.

Alytaus mieste teikiamos įvairaus spektro socialinės paslaugos. Siekiama padėti socialinėje atskirtyje esantiems žmonėms (teikiamos socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams, veikia Nakvynės namai, siekiama suteikti reikalingas ir kokybiškas paslaugas neįgaliesiems ir jų šeimos nariams, senyvo amžiaus žmonėms). Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius parengė tris lankstinukus apie prieinamą socialinę pagalbą: (1) informacija krizinio nėštumo, patyrusioms smurtą moterims, socialinės rizikos šeimoms; (2) informacija negalią turintiems asmenims, senyvo amžiaus žmonėms, socialinės rizikos žmonėms; (3) psichologinės pagalbos galimybės mieste.

14 organizacijų Alytaus mieste dirba su jaunimu. 2015 m. Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos duomenimis, 2012-2015 m. laikotarpiu paslaugas gavo 2 823 jauni asmenys. Tuo tarpu asmenų, kuriems pirmą kartą nustatytas poreikio lygis, skaičius mažėja: 2011-2014 m. sumažėjo 41,9 proc. Mažėja asmenų, kuriems nustatomas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, skaičius, tačiau asmenų, kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis skaičius nežymiai didėja (2011 m. buvo 5, 2014 m. – 8). Taip pat mažėja pritaikomų būstų: 2011 metais buvo pritaikyta 12 būstų, 2014 m. – 5.

Išvystyta infrastruktūra Alytaus mieste bei teikiamos socialinės pagalbos atskleidžia reikalingų paslaugų išvystymo lygį bei prieinamumą. Pažymėtina, jog mieste veikiančios seniūnaitijos siekia būti kuo arčiau kiekvieno gyventojo. Seniūnaitijos ir jų išrinkti seniūnaičiai leidžia geriau suprasti mieste egzistuojančias socialines problemas ir pagrindinius gyventojus poreikius. Todėl svarbu ir toliau aktyviai rūpintis esama sukurta infrastruktūra ir vystyti naujas idėjas socialinės atskirties mažinimui bei socialinės integracijos didinimui.


3.2 SILPNYBIŲ, STIPRYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ APIBENDRINIMAS

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

1. Patogi miesto strateginė–geografinė padėtis: miestas nutolęs nuo Kauno 108,7 km, nuo Vilniaus – 70,4 km. Taip pat už 100 km yra Kaliningradas, už 65 km – Baltarusija, 55 km – Lenkija (prielaida plėtoti eksportą ur importą).

2. Pagal gyventojų skaičių, Alytus – šeštasis Lietuos miestas (vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų).

3. Teigiami migracijos rodikliai mieste, kurie leidžia daryti išvadą, jog miestas turi potencialo tapti darbingų žmonių miestu.

4. Mažėjančios išlaidos socialinėms pašalpoms ir mažėjantis socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius atskleidžia efektyvesnį ir į integraciją nukreiptą užimtumą.

5. Alytaus mieste išvystytas smulkus ir vidutinis verslas bei pramonės sektorius sudarantis prielaidas įsidarbinimui.

6. Mažėjantis jaunų bedarbių skaičius atskleidžia augantį prisidėjimą prie vidaus produkto augimo.

7. Augantis tiesioginių užsienio investicijų rodiklis atskleidžia perspektyvią Alytaus miesto situaciją darbo rinkos aspektu.

8. Nedarbo rodiklių mažėjimas atskleidžia gerėjančią darbo rinkos situaciją.

9. Pakankamas viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų tinklas: sveikatos, socialinių paslaugų, švietimo, sporto ir pan.

10. Stiprios bendruomenės ir seniūnaitijos bei iniciatyvūs žmonės, siekiantys prisidėti prie mieste vyraujančių socialinių ir ekonominių problemų sprendimo.

1. Mažėjantis gyventojų skaičius mieste – geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų paieškos didžiuosiuose miestuose ar užsienyje pasekmė.

2. Didėjantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius sukuria didesnę ekonominę naštą darbingo amžiaus asmenims.

3. Neigiama natūrali gyventojų kaita, kuri sietina su mažėjančiu gyventojų skaičiumi mieste bei gyventojų nenoru kurti šeimas ir gyventi Alytaus mieste.

4. Augantis socialinės rizikos asmenų skaičius atskleidžia socialinių įgūdžių ir jų palaikymo trūkumą.

5. Subjektyvus skurstančiojo vaidmens suvokimas atskleidžia neigiamą ekonominę gyvenimo gerovę.

GALIMYB ĖS GRĖSMES

1. Įgyvendinti į įvairias bedarbių grupes (jaunimas, ilgalaikiai bedarbiai, neįgalieji ir kt.) nukreiptas užimtumo skatinimo priemones.

2. Skatinti bendruomenių ir seniūnaitijų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, siekiant spręsti mieste egzistuojančias

1. Tolerancijos ir supratingumo trūkumas socialinėje atskirtyje esantiems Alytaus miesto gyventojams.

2. Pakankamo finansavimo trūkumas užimtumo ir verslumo iniciatyvoms įgyvendinti.

3. Darbingo amžiaus asmenų emigracija į


socialines ir ekonomines problemas.

3. Socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir viešojo saugumo paslaugumų plėtra ir pritaikymas miesto gyventojų poreikiams.

4. Gimstamumo skatinimas suteikiant daugiau galimybių šeimai: paslaugų kūrimas, padedant mamai grįžti į darbo rinką po vaiko auginimo atostogų, paslaugų, skirtų šeimai auginančiai vaikų, vystymas

5. Skatinti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinę integraciją bei užimtumą.

6. Skatinti gyventojų verslumą, naujų įmonių ir darbo vietų kūrimąsi pasinaudojant esamų verslo organizacijų patirtimi.

7. Plėtoti psichosocialines ir sociokultūrines paslaugas mieste.

8. Skatinti savanorytės veiklą ir savipagalbos grupių kūrimąsi, siekiant prisidėti prie socialinių problemų sprendimo mieste.

9. Skatinti socialinių partnerių bendradarbiavimą, siekiant spręsti mieste vyraujančias socialines ir ekonomines problemas.

10. Skatinti bendradarbiavimą su verslo partneriais, siekiant skatinti gyventojų užimtumą ir verslumą.

11. Plėsti ir tobulinti informacijos prieinamumo ir sklaidos kanalus, socialiniais ir ekonominiais klausimais.

12. Šviesti ir informuoti bendruomenę siekiant paskatinti socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją.

didžiuosius miestus ar užsienio šalis.

4. Mažėjantis gimstamumas, šeimos kūrimo atidėjimas vėlesniam laikui lemia neigiamus demografinius rodiklius.

5. Nepakankama komunikacija ir veiksmų derinimas tarp verslo ir socialinių partnerių.

6. Nevyriausybinio sektoriaus ir bendruomenių iniciatyvumo ir aktyvumo stoka.

7. Vietos valdžios ir verslo bei socialinių partnerių „nesusikalbėjimas“ siekiant socialinės integracijos.

8. Informacijos stoka dėl įgyvendinamų iniciatyvų ar galimybių įgyvendinti turimus resursus Alytaus mieste.

9. Gyventojų pasyvumas ir nenoras prisidėti prie problemų sprendimo.

Alytaus miestas Alytaus regione (pagal Alytaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1V-720) yra išskirtas kaip tikslinė teritorija. Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija prisideda prie Alytaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos ir šių konkrečių tikslų ir uždavinių:

Tikslas Uždavinys

Padidinti užimtumą Alytaus rgiono tikslinėse ir susietose teritorijose, gerinant jų patrauklum ą darbui, poilsiui ir investicijoms.

1.1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, atnaujinant tikslinių ir susietų teritorijų viešąją infrastruktūrą, gamtos, kultūros paveldo objektus ir kultūros įstaigas

1.2. Uždavinys: Pagerinti darbo jėgos judėjimo


galimybes tikslinėse ir susietose teritorijose, gerinant susisiekimo sistemas

4. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI BEI INTEGRUOTO IR NOVATORIŠKO STRATEGIJOS POBŪDŽIO APIBŪDINIMAS

4.1. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijai nustatyti tikslai ir uždaviniai bei jų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai. Strategijos tikslai yra nustatyti remiantis teritorijos poreikių ir galimybių analize, įvertinant išorinius aplinkos pokyčius (galimybes ir grėsmes) bei turimus išteklius. Todėl galima teigti, jog strategijoje nustatyti tikslai ir uždaviniai yra realūs ir įgyvendinami, jų pasiekimai yra išmatuojami, o išorinės galimybės ir turimi ištekliai yra įvertinti. Strategijoje yra nustatyti 2 tikslai, kuriais siekiama prisidėti prie nedarbo mažinimo ir socialinės integracijos didinimo Alytaus mieste.

Nustatant strategijos tikslus ir uždavinius, remtasi stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių ryšiais, kurie nagrinėjami taip: (1) kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti; (2) kaip ištaisyti silpnybes pasinaudojant galimybėmis; (3) kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumažinti; (4) kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės. Nustatant tikslus ir uždavinius buvo svarstomos visos įmanomos tikslų ir uždavinių alternatyvos, pasirenkant optimaliausius strategijos sprendinius (žiūrėti 4.1.1. pav.)

4.1.1. pav. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir gr ėsmių ryšių analizės logika

1.TIKSLAS METAI TEIKTI SOCIALINES IR KITAS PASLAUGAS, SKIRTAS SOCIALIN ĖJE ATSKIRTYJE ESANTIEMS ASMENIMS, UŽTIKRINANT J Ų PLĖTRĄ IR PRIEINAMUM Ą ALYTAUS MIESTE

2017 2022

Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nustatytą stiprybę, kad Alytaus miestas pasižymi efektyvia integracija socialine integracija nukreipta į užimtumą, siekiant plėsti psichosocialines ir sociokultūrines paslaugas mieste (išnaudoti galimybę) bei prisidėti prie mažėjančio socialinės rizikos asmenų skaičiaus (spręsti silpnybes). Tai gali turėti įtakos augančiam bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui ir aktyvumui bei didėjančiam gyventojų iniciatyvumui prisidėti prie problemų sprendimo (sumažinti grėsmes). Socialinėje atskirtyje esantiems Alytaus miesto gyventojams labai svarbu gauti savalaikes ir reikalingas socialines paslaugas, kurios prisideda prie šios tikslinės

STIPRYBĖS

SILPNYBĖS GRĖSMĖS

GALIMYB ĖS


grupės socialinės integracijos.

Įvertinti alternatyvūs tikslai: (1) ,,teikti socialines ir kitas paslaugas, skirtas socialinėje atskirtyje esantiems asmenims, užtikrinant jų plėtrą ir prieinamumą Alytaus mieste“, (2) ,,teikti socialines ir kitas paslaugas, skirtas neįgaliesiems, užtikrinant jų plėtrą ir prieinamumą Alytaus mieste“, (3) ,, teikti socialines ir kitas paslaugas, skirtas darbingų gyventojų šeimos nariams, kurie dėl amžiau, neįgalumo ar kitų priežasčių negali savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, užtikrinant jų plėtrą ir prieinamumą alytaus mieste“. Pastarieji (2 ir 3) tikslai apriboja socialinių ir kitų paslaugų gavėjus, t.y. tikslines grupes, todėl pasirinktas pirmasis (1) tikslas. Efekto rodikliai: Socialines paslaugas gaunančių asmenų, esančių socialinėje atskirtyje, skaičius

50

Rezultato rodikliai • Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujantys

dalyviai (vietos bendruomenės nariai) praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose;

• Įgyvendinant BIVP projektų veiklas sukurtų (išplėstų) socialinių paslaugų skaičius/gaunančių šias paslaugas asmenų skaičius, praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose

20 2

1.1.UŽDAVINYS METAI UŽTIKRINTI SOCIALINI Ų IR SOCIOKULT ŪRINI Ų PASLAUGŲ SOCIALIN ĖJE ATSKIRTYJE D ĖL NEGALIOS ESANTIEMS ASMENIMS, PLĖTRĄ IR ĮVAIROV Ę

2017 2022

Uždavinio įgyvendinimas leis pasinaudoti atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nustatyta stiprybe, jog mažėjančios išlaidos socialinėms pašalpoms ir mažėjantis socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius atskleidžia efektyvesnį ir į integraciją nukreiptą užimtumą. Užimtumo plėtojimas gali prisidėti prie konstruktyvios socialinėje atskirtyje esančių asmenų socialinės integracijos.

Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: (1) ,,užtikrinti socialinių ir sociokultūrinių paslaugų socialinėje atskirtyje dėl negalios esantiems asmenims, plėtrą ir įvairovę”, (2) ,,didinti socialinių ir sociokultūrinių paslaugų gavėjų, esančių socialinėje atskirtyje, skaičių“, (3) ,,skatinti socialinės globos paslaugas asmenims, esantiems socialinėje atskirtyje“. Pastarieji (2 ir 3) uždaviniai apriboja socialinių paslaugų infrastruktūros vystymą, t.y. orientuojamsi tik į paslaugų gavėjų skaičių (2) arba apriboja pačias veiklas veiklų susiaurinimu (3), todėl pasirinktas pirmasis (1) uždavinys. Rezultato rodikliai:

• Socialines paslaugas gaunančių asmenų skaičius;

40 Produkto rodikliai:

• BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes); • Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai

partneriai ar NVO skaičius; • Naujai sukurtų (išplėstų) psichosocialinių paslaugų skaičius;

30 2 1

1.2.UŽDAVINYS METAI TEIKTI SOCIALINES IR SOCIOKULT ŪRINES PASLAUGAS SOCIALIN ĖJE ATSKIRTYJE D ĖL AMŽIAUS, TAUTYB ĖS, SOCIALIN ĖS RIZIKOS IR (AR) SKURDO ESANTIEMS ASMENIMS, SIEKIANT PRISID ĖTI PRIE JŲ PSICHOEMOCINĖS BŪKL ĖS PAGERINIMO

2017 2022

Uždavinio įgyvendinimas leis prisidėti prie atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nustatytos silpnybės, jog augantis socialinės rizikos asmenų skaičius atskleidžia socialinių įgūdžių ir jų palaikymo trūkumą. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo dėka gali būti


sumažinama socialinė atskirtis ir padidinima socialinė integracija.

Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: (1) ,,teikti socialines ir sociokultūrines paslaugas socialinėje atskirtyje dėl amžiaus, tautybės, socialinės rizikos ir (ar) skurdo esantiems asmenims, siekiant prisidėti prie jų psichoemocinės būklės pagerinimo“, (2) ,, teikti socialines paslaugas socialinėje atskirtyje dėl amžiaus esantiems asmenims, siekiant prisidėti prie jų psichoemocinės būklės pagerinimo“, (3) ,,teikti sociokultūrines paslaugas socialinėje atskirtyje dėl tautybės esantiems asmenims, siekiant prisidėti prie jų psichologinės būklės pagerinimo“. Pastarieji (2 ir 3) uždaviniai apriboja socialinių ir sociokultūrinių paslaugų teikimą (2) bei apriboja tikslinę grupę (3), todėl pasirinktas pirmasis (1) uždavinys. Rezultato rodikliai:

• Socialines paslaugas gaunančių asmenų skaičius;



partneriai ar NVO skaičius; • Naujai sukurtų (išplėstų) psichosocialinių paslaugų skaičius;

35 2 1

2 TIKSLAS. UŽTIKRINTI NEFORMALIAS UŽIMTUMO IR VERSLUMO INICIA TYVIAS, SKATINANT ĮSIDARBINIMO GALIMYBES

Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nustatytą stiprybę, t.y. išvystytas smulkus ir vidutinis verslas bei pramonės sektorius gali turėti įtakos gyventojų verslumui, naujų įmonių ir darbo vietų kūrimuisi pasinaudojant esamų verslo organizacijų patirtimi (išnaudoti galimybę) bei prisidėti prie gerėjančios ekonominės Alytaus miesto gyventojų gyvenimo gerovės (sumažinti grėsmę). Tai gali turėti įtakos darbingo amžiaus asmenų emigracijai į didžiuosius miestus ar užsienio šalis, nes suteiktos neformalios užimtumo ir verslumo skatinimo galimybės gyventojams gali padėti darbo rinkoje.

Įvertinti alternatyvūs tikslai: (1) ,,užtikrinti neformalias užimtumo ir verslumo iniciatyvas, skatinant įsidarbinimo galimybes”, (2) ,, užtikrinti neformalias užimtumo ir verslumo iniciatyvas, skatinant visuomeninio aktyvumo galimybes“, (3) ,, užtikrinti neformalias užimtumo iniciatyvas, skatinant įsidarbinimo galimybes, mažinant jaunų bedarbių skaičių”. Tiklsai (2 ir 3) apriboja veiklą veiklos galimybėmis ir tikslinės grupės susiaurinimu todėl pasirinktas pirmasis (1) tikslas. Efekto rodikliai:

• Nedarbo lygis Alytaus miesto savivaldybėje

12,00 Rezultato rodikliai

• BIVP projektų veiklų dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose;

• Įgyvendinant BIVP projektų veiklas naujai sukurtų darbo vietų skaičius, praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose 3

50 4

2.1. UŽDAVINYS. SKATINTI DARBING Ų NEAKTYVI Ų ASMENŲ DALYVAVIM Ą NEFORMALIOSE UŽIMTUMO INICIATYVOSE ALYTAUS MIETSTE

Uždavinio įgyvendinimas leis išnaudoti prie atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nustatytą stiprybę, jog pakankamas viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų tinklas: sveikatos, socialinių paslaugų, švietimo, sporto ir pan. Išplėtotas įstaigų tinklas suteikia galimybę užtikrinti neformalių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimą ir užtikrinimą.

Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: (1) ,,skatinti darbingų neaktyvių asmenų dalyvavimą neformaliose užimtumo iniciatyvose Alytaus mieste“, (2) ,,įgalinti darbingus neaktyvius asmenis įgyti praktinius įgūdžius“, (3) ,,skatinti senjorus dalyvauti neformaliose užimtumo iniciatyvose, užtikrinant bendradarbiavimą su kitomis vietos veiklos grupėmis“. Pastarieji (2 ir 3) uždaviniai


apriboja neformalių užimtumo iniciatyvų veiklą (1) ir tikslinę grupę (3) teikimą (2) todėl pasirinktas pirmasis (1) uždavinys. Rezultato rodikliai:

• Neaktyvių darbingų gyventojų skaičiaus sumažėjimas;



partneriai ar NVO skaičius; • Suorganizuotų gyventojų įsidarbinimo galimybes didinančių

renginių skaičius;

35 2

1

2.2. UŽDAVINYS. UGDYTI VERSLUMO GEB ĖJIMUS, STIPRINAN ČIUS ASMENS KONKURENCINGUM Ą DARBO RINKOJE

Uždavinio įgyvendinimas leis išnaudoti atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nustatytos stiprybės, jog augantis tiesioginių užsienio investicijų rodiklis atskleidžia perspektyvią Alytaus miesto situaciją darbo rinkos aspektu. Tai leidžia teigti, jog išvystyti verslumo gebėjimai leis konkuruoti Alytaus miesto darbingiems neaktyviems gyventojams dėl naujų ir esamų investicijų darbo rinkoje.

Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: (1) ,,ugdyti verslumo gebėjimus, stiprinančius asmens konkurencingumą darbo rinkoje“, (2) ,,skatinti verslumo gebėjimų ugdymą teikiant tarpininkavimo paslaugas“, (3) ,,ugdyti verslumo gebėjimus, prisidedančius prie verslo liudijimų ir individualios veiklos pažymėjimų augimo“. Pastarieji (2 ir 3) uždaviniai apriboja verslumo gebėjimų ugdymo veiklą nurodant siauresnę veiklą (1) bei nurodant siauresnį rodiklį (2) todėl pasirinktas pirmasis (1) uždavinys. Rezultato rodikliai:

• Neaktyvių darbingų gyventojų skaičiaus sumažėjimas;





35 2

1

2.3. UŽDAVINYS. UŽTIKRI NEFORMALI Ų UŽIMTUMO IR VERSLUMO INICIATYV Ų, SUSIJUSIŲ SU SOCIALINE ATSKIRTIMI, REALIZAVIMO GALIMYBES ALYTAU S MIESTE SKATINANT SOCIALIN Į VERSLĄ

Uždavinio įgyvendinimas leis išnaudoti atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nustatytos stiprybę, jog Alytaus mieste yra stiprios bendruomenės ir seniūnaitijos bei iniciatyvūs žmonės, siekiantys prisidėti prie mieste vyraujančių socialinių ir ekonominių problemų sprendimo. Tai leidžia teigti, jog Alytaus mieste yra potencialo socialinėms problemoms spręsti pasitelkiant skirtingus sektorius.

Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: (1) ,,užtikri neformalių užimtumo ir verslumo iniciatyvų, susijusių su socialine atskirtimi, realizavimo galimybes Alytaus mieste skatinant socialinį verslą“, (2) ,,užtikrinti tarpininkavimo ir priemonių įsigijimo paslaugą socialiniam verslui“, (3) ,,užtikri neformalių užimtumo ir verslumo iniciatyvų įgyvendinimą ir tęstinumą”. Pastarieji (2 ir 3) uždaviniai apriboja neformalių iniciatyvų realizavimo galimybę nurodant siauresnes veiklas (1 ir 2), todėl pasirinktas pirmasis (1) uždavinys.

Rezultato rodikliai: • Neaktyvių darbingų gyventojų skaičiaus sumažėjimas;

4


Produkto rodikliai: • BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes); • Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai



35 2

1

4.2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS INTEGRUOTUMAS IR NOVATORIŠKUMAS

Integruotumas ir novatoriškumas yra vieni svarbiausių Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos bruožų. Veiksmų planas, atspindintis pagrindinius Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos įgyvendinimo žingsnius, pasižymi integruotumu ir novatoriškumu. Taip pat strategija siekiama susieti veiksmus su internacionalizavimu, o numatytos projektinės veiklos yra pajėgios įsitraukti į ekonomikos augimo ir inovacijų procesus.

Alytaus miesto vietos veiklos grupės plėtros strategija pasižymi integruotumu, t.y. į strategijos rengimą yra įtraukiami įvairūs sektoriai, jų nuomonės, pasiūlymai ir rekomendacijos dėl strategijos rengimo ir galimo jo įgyvendinimo. Bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslas ir vietos valdžia buvo pagrindiniai sektoriai prisidedantys prie strategijos rengimo ir veiksmų, prisidedančių prie nedarbo mažinimo ir socialinės integracijos didinimo. Tai leido įvertinti skirtingus požiūrius ir kitokias galimybes bei priimti tinkamiausius miestui sprendimus. Vietos valdžios atstovų idėjos ir pasiūlymai pasižymėjo realiomis galimybėmis, siekiu planuojamus veiksmus susieti su kitomis programomis ir miestui aktualiais sprendimais. Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų sektorius atskleidė realią situaciją, kurią išgyvena socialinėje atskirtyje esantys asmenys. Gauta betarpiška informacija leido įvertinti planuojamų veiksmų naudą ir efektyvumą. Tuo tarpu verslo sektorius skatino tobulėti ir aiškiai identifikuoti nedarbo mažinimo priemonių žingsnius. Verslo sektoriaus dalyvavimas sustiprino veiksmų tęstinumo ir investicijų naudos svarbą. Skirtingų sektorių dalyvavimas tiek strategijos rengime, tiek jos įgyvendime suteikia vientisumą ir veiksmų harmoniją, atsižvelgiant į turimus išteklius ir realias galimybes.

Skirtingų sektorių įtraukimas ir šių sektorių bendradarbiavimas, leido užtikrinti ,,iš apačios į viršų“ principą. Strategija yra orientuota ne į iš viršaus nuleistus sprendimus, o remiasi iš apačios kylančiomis iniciatyvomis, t.y. bendruomenės balsu, kuris išgyvena problemas ir bando jas spręsti turimais resursais. Pažymėtina, jog pasitelkiant šį principą svarbus ir verslo vaidmuo – nes buvimas skirtingoms struktūroms viename taške ir galimybė bendrai spręsti aktualius miestui klausimus, užtikrina principo ,,iš apačios į viršų“ įgyvendinimą ir veiksmingumą.

Novatoriškumas Alytaus miesto vietos veiklos grupėje atsiskleidžia kaip naujų idėjų įgyvendinimas. Pažymėtina, jog ne visada naujausios idėjos yra efektyviausias tikslo pasiekimo būdas. Kartais tai, kas netiko vienoje srityje, gali tikti kitoje ir duoti laukiamus rezultatus. Kiekviena idėja gali būti perspektyvi ir duoti naudos, tačiau būtina įvertinti sociokultūrinį idėjos įgyvendinimo kontekstą. Šio konteksto žinojimas, leidžia kitaip pamatyti naujas idėjas ir naujas veiklas. Todėl ir Alytaus miesto vietos veiklos grupės plėtros strategija siekiama įgyvendinti naudingas veiklas Alytaus miestui. Pavyzdžiui, siekiama sukurti erdvę šeimoms, suteikiant galimybę užsiimti šeimų daržininkyste bei šeimos parko įrengimu. Tai ne tik suteiks užimtumą šeimoms, bet ir leis daugiau laiko praleisti drauge, kartu kurti, siekti bendrų tikslų ir dalintis gerąja patirtimi. Tai būtų viena inovatyviausių priemonių Lietuvoje, kas sustiprintų tiek miesto, tiek visos Lietuvos šeimos įvaizdį.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog jau daugelį metų Europoje siekiama įgalinti socialinėje atskirtyje esančius asmenis ne piniginėmis išmokomis, bet augančių paslaugų skaičiumi ir jų kokybe, didėjančiomis visavertės integracijos galimybėmis ir lygių teisių užtikrinimu. Laikomasi požiūrio, jog neužtenka asmeniui suteikti finansinę paramą; jam taip pat reikalinga pagalba, kurios


dėka asmuo gebėtų spręsti problemas, atpažinti vidinius resursus ir jais pasinaudoti. Tai įgalina socialinėje atskirtyje esantį asmenį savarankiškai pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir integruotis į visuomeninį gyvenimą. Šios priemonės ne tik mažina tiesioginių finansinių išmokų dydžius ir kiekius, bet ir prisideda prie aktyvesnės visuomenės kūrimo ir socialinės atskirties mažinimo bei socialinės integracijos didinimo.

Būtent į pastaruosius siekius yra orientuota ir Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija. Šių siekių strategijoje siekiama pasitelkiant ne kažkokią vieną priemonę, tačiau į socialinių ir ekonominių problemų sprendimą integruojant keletą skirtingų priemonių (pvz. socialinių paslaugų plėtra, neformalaus profesinio mokymo(si) galimybės, savanorystės skatinimas, verslumo gebėjimų ugdymas). Tai taip pat užtikrina gerosios patirties perkėlimą bei sąsajas su internazionalizavimu, t.y. problemos sprendimas pasitelkiant kitų šalių patirtis. Dėl to Alytaus miesto vietos plėtros strategiją galima laikyti tiek inovatyvia, tiek ir integruota.

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijoje numatyti veiksmai yra pajėgūs įsitraukti į ekonomikos augimo ir inovacijų procesus. Veiksmais siekiama prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo, skatinimo imtis veiklos ir būti aktyviu darbo rinkos dalyviu. Teigiami strategijos rezultatai sudarytų prielaidas mažėjančioms išlaidoms socialinėms pašalpoms, naujų darbo vietų kūrimo įvairiomis formomis – kas leidžia užtikrinti didesnį Alytaus miesto gyventojų užimtumą ir įsitraukimą į darbo rinką.

Įgyvendinant strategiją, vietos projektų atrankos metu bus taikomos naujausios informacinės ir komunikacinės technologijos, novatoriškumo ir naujumo principas įgyvendinamas mažinant informacinę izoliaciją, užtikrinant, jog projektų atranka vyktų bendradarbiaujant politikos, vietos valdžios, bendruomenės atstovams. Tokiu būdu vykdoma atranka leis stiprinti bendruomeninius ryšius, garantuos atvirą ir skaidrų projektų atrankos procesą. Inovatyvių vietos projektų įgyvendinimo metu bus stengiamasi palaikyti sąveiką tarp skirtingų gyventojų, verslo, valdžios segmentų, siekiant įsitikinti projektų įgyvendinimo intensyvumu, vietos poreikių tenkinimo, projektinių veiklų koordinavimo sėkme. Bendradarbiavimo metu bus kuriami ir plėtojami įvairiausi veiklos efektyvinimo metodai, ieškoma bendrų sprendimų projektų įgyvendinimo efektyvumui užtikrinti, skatinamas atvirumas, siekiant visapusiško bendruomenės įsitraukimo. Projektų rezultatų sklaida bus užtikrinama remiantis visuotinumo principu: informacija apie vietos veiklos grupės teritorijoje vykdytus projektus, pasitelkiant viešinimo veiklas, modernias informacines technologijas, bus prieinama visoje vietos veiklos grupės teritorijoje, nepriklausomai nuo socialinės padėties ir kt.

5. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS BENDRUOMENĖS DALYVAVIMO, RENGIANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ, APIBŪDINIMAS

Alytaus miesto bendruomenės dalyvavimo dėka buvo parengta Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija. Miesto nevyriausybinių organizacijų, vietos ir verslo valdžios sektorių atstovų dalyvavimas rengiant strategiją buvo vienas esminių žingsnių siekiant identifikuoti problemas ir numatyti veiksmus, prisidedančius prie socialinės integracijos didinimo ir socialinės atskirties mažinimo.

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija buvo viešinama pasitelkus tokias formas kaip pranešimai spaudoje bei susitikimai-diskusijos su Alytaus miesto gyventojais, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo, o taip pat ir kitų interesų grupių atstovais. 2015 m. lapkričio 9 dieną buvo suorganizuotas pirmasis susitikimas-diskusija su vietos bendruomene bei priimtas sprendimas dėl tolimesnių susitikimų-diskusijų organizavimo. Susitikimo-diskusijos metu buvo nutartos bendruomenės įtraukimo į strategijos rengimą susitikimų-diskusijų datos bei nutarta, jog bendruomenės įtraukimas bus organizuojamas aktyviai įtraukiant


Alytaus miesto seniūnaitijas. Tokiu būdu siekiama kuo didesnio gyventojų balso išgirdimo, kas leidžia suprasti identifikuoti tikrąsias problemas ir poreikius.

Lapkričio 11 dieną Alytaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje (www.alytus.lt) buvo paviešinta informacija apie rengiamą miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją bei planuojamus susitikimus-diskusijas su miesto bendruomene dėl rengiamos strategijos. Taip pat siekiant pritraukti kuo daugiau gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų bei verslo ir vietos valdžios atstovų, 2015 m. lapkričio 11 dieną informacija buvo paviešinta ir internetiniame naujienų portale www.dzukijainfo.lt.

Kiti 6 susitikimai-diskusijos su vietos bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos valdžios ir verslo atstovais vyko pagal numatytą planą. Kiekvieno susitikimo metu buvo pristatoma rengiama strategija, nuveikti Alytaus miesto vietos veiklos grupės darbai bei akcentuojamas gyventojų ir kitų suinteresuotų atstovų indėlis ir nuomonės svarba į rengiamą strategiją. Susitikimams-diskusijoms moderavo Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkė Sonata Dumbliauskienė. Susitikimų-diskusijų metu buvo aptariama rengiama strategija, pristatomos galimos finansuoti veiklos bei buvo aktyviai diskutuojama dėl galimų projektų įgyvendinimo. Susirinkę dalyviai teikė savo idėjas, išsakė poreikius, kurių įgyvendinimas gali prisidėti prie Alytaus miesto didesnio patrauklumo sukūrimo bei didesnio gyventojų užimtumo užtikrinimo. Taip pat buvo formuojami rengiamos strategijos tikslai ir uždaviniai, kas užtikrino visų alternatyvių tikslų ir uždavinių apsvarstymą ir tinkamiausių tikslų bei uždavinių pasirinkimą. Buvo nutarta, jog strategija turės du tikslus: (1) teikti socialines ir kitas paslaugas, skirtas socialinėje atskirtyje esantiems asmenims, užtikrinant jų plėtrą ir prieinamumą Alytaus mieste; (2) užtikrinti neformalias užimtumo ir verslumo iniciatyvias, skatinant įsidarbinimo galimybes. Tikslai ir uždaviniai buvo formuojami taip, kad neapribotų tikslinių grupių ir veiklos galimybių bei tiesiogiai prisidėtų prie nedarbo ir socialinės atskirties mažinimo. Susitikimų-diskusijų data, laikas, vieta, dalyvių skaičių seniūnaitija pristatomi 5.1 lentelėje.

5.1 lentelė. Bendruomenės įtraukimas į Alytaus miesto vietos veiklos vietos plėtros strategijos rengimą

Data Laikas Vieta Dalyvių skaičius

Seniūnaitija

2015-11-12

17.30 val.

Alytaus miesto socialinių paslaugų centro posėdžių salė, Naujoji g. 64, II aukštas

14 Likiškių, Putinų, Kalvos atstovai

2015-11-17

17.30 val.

Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centro posėdžių salė, Vilties g. 34

16 Dainavos, Medelyno, Panemunės atstovai

2015-11-18

17.30 val.

Alytaus miesto bendruomenės centro posėdžių salė, Jaunimo g. 3

18 Jurgiškių, Volungės, Vidzgirio atstovai

2015-11-19

17.30 val.

Alytaus muzikos mokyklos posėdžių salė, Sporto g. 12

8 Jotvingių, Ulonų, Senamiesčio atstovai

2015-11-20

16.00 val.

Alytaus Piliakalnio progimnazijos aktų salė, Jiezno g. 1

17 Domantonių, Alyčio atstovai

2015-11-30

11.00 val.

Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salė, Rotušės a. 4

19 Atstovai iš seniūnaitijų, įmonių, gyventojai

Įvykusių susitikimų-diskusijų apibendrinimas ir pagrindiniai rezultatai, prisidedantys prie strategijos rengimo ir tobulinimo buvo aptarti straipsnyje ,,XX“ 2015 m. XX mėn. XX dieną. Straipsnyje pristatomi pagrindinės gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinio sektoriaus, vietos valdžios ir verslo atstovų pasiūlymai dėl strategijos rengimo ir miesto situacijos gerinimo Alytaus


miesto vietos veiklos grupės galimybių kontekste. Taip pat straipsnyje gyventojai ir visi suinteresuoti asmenys buvo kviečiami dalyvauti susitikime dėl parengtos tarpinės strategijos.

2015 m. gruodžio 16 dieną buvo suorganizuotas susitikimas su gyventojais ir visomis suinteresuotomis grupėmis. Susitikimą moderato Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkė Sonata Dumbliauskienė. Tarpinę strategiją pristatė UAB ,,Eurointegracijos projektai“ specialistė Agnė Dorelaitienė. Pristatant tarpinę strategiją, buvo detaliau diskutuojama apie iškeltus tikslus ir uždavinius bei veiksmus šiems tikslams ir uždaviniams pasiekti. Susitikimo metu gauta informacija buvo apdorota ir į ją buvo atsižvelgta koreguojant Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją.

Apie pakoreguotą strategiją pagal pasiūlymus, Alytaus miesto gyventojai ir kitos suinteresuotos grupės buvo informuojami straipsnyje. Straipsnyje buvo atskleistos pagrindinės veiklos, kuriomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir didinti socialinę integraciją. Taip pat pristatomi ankstesni pasiūlymai, į kuriuos buvo atsižvelgta koreguojant strategiją bei pateikti argumentai kodėl tam tikri pasiūlymai nebuvo priimti. Taip pat straipsnio pabaigoje gyventojai buvo kviečiami teikti pasiūlymus dėl strategijos koregavimo nurodytais kontaktais.

Gavus pasiūlymus, strategija buvo pakreguota ir pristatyta radijo laidoje XX. Radijo laidos transliacija įvyko 2015 m. gruodžio mėn. XX dieną. Radijo laidos trukmė – XX val. Laidoje buvo pristatomos parengta strategija, suformuoti strategijos tikslai ir uždaviniai, trumpai apibendrintas veiksmų planas.

Paskutinis renginys, skirtas bendruomenės įtraukimui, buvo suorganizuotas 2015 m. gruodžio X dieną. Renginio metu buvo pristatyta parengta strategija, pagrindiniai pasiūlymai dėl strategijos koregavimui, numatytų veiksmų naudingumas socialinės atskirties mažinimui. Renginio metu gauti pasiūlymai taip pat buvo užfiksuoti ir į juos atsižvelgta parengus galutinį strategijos variantą.

Susitikimai-diskusijos su bendruomenės nariais buvo svarbus indėlis rengiant Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją. Šių susitikimų-diskusijų metu buvo galima sužinoti gyventojų poreikius, aktualias problemas bei jų iniciatyvumą prisidėti prie sprendžiamų problemų. Taikytos viešinimo ir konsultavimo priemonės yra pakankamos Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijai parengti, kadangi tai buvo tęstinis procesas viso rengimo metu. Nebuvo apsiribojama tik susitikimais-diskusijomis; taip pat buvo rengiami straipsniai spaudoje bei suorganizuota radijo laida. Tad šios trys priemonės: susitikimai-diskusijos, straipsniai ir laida leido užtikrinti bendruomenės įtraukimą į strategijos parengimą. Gauti pasiūlymai, komentarai buvo susisteminami, aptariami Alytaus miesto vietos veiklos grupėje, derinami su konsultantais. To pasekoje buvo parengta strategija.

6. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS

Veiksmo pavadinimas Veiksmo vykdytojas

Veiksmo įgyvendinimo

laikotarpis Lėšų poreikis

Pradžia Pabaiga Šaltinis Suma 1 TIKSLAS. TEIKTI SOCIALINES IR KITAS PASLAUGAS, SK IRTAS SOCIALIN ĖJE ATSKIRTYJE ESANTIEMS ASMENIMS, UŽTIKRINANT J Ų PLĖTRĄ IR PRIEINAMUM Ą ALYTAUS MIESTE 1.1.UŽDAVINYS. UŽTIKRINTI SOCIALINI Ų IR SOCIOKULT ŪRINI Ų PASLAUGŲ SOCIALIN ĖJE ATSKIRTYJE D ĖL NEGALIOS ESANTIEMS ASMENIMS, PL ĖTRĄ IR ĮVAIROV Ę.


1.1.1.Socialinių paslaugų teikimas namuose socialinėje atskirtyje esantiems gyventojams Alytaus mieste plėtojant informacinę sklaidą

Vykdytojų atrankos kriterijai pateikti

strategijos 7 skyriuje

2017 2022

Paramos lešos

30 000,00

Savivaldybės lėšos

2 250,00

1.1.2.Negalią turinčių asmenų užimtumas, skatinant sportinę ir savanorišką veiklas



2017 2022

Paramos lešos

60 000,00


4 500,00

1.1.3. Sociokultūrinių veiklų, skirtų socialinėje atskirtyje dėl negalios esantiems asmenims, organizavimas



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00

1.1.4. Relaksinių paslaugų, skirtų pagerinti neįgaliųjų psichoemocinę būklę sukūrimas ir plėtojimas



2017 2022

Paramos lešos

6 000,00


450,00

1.1.5. Atokvėpio paslaugų teikimas sutrikusio intelekto šeimos narius turinčioms šeimos narius tarpininkaujant ir informuojant tokias šeimas



2017 2022

Paramos lešos

30 000,00


2 250,00

1.1.6. Socialinio taksi paslaugos sukūrimas ir organizavimas skatinant savanorišką darbą bei plėtojant bendradarbiavimo ryšius su kitomis vietos veiklos grupėmis



2017 2022

Paramos lešos

28 000,00


2 100,00

1.1.7. Socialinių ir sociokultūrinių paslaugų preinamumo didinimas plėtojant tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas socialinėje atskirtyje dėl negalios



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00

1.2. UŽDAVINYS. TEIKTI SOCIALINES IR SOCIOKULT ŪRINES PASLAUGAS SOCIALIN ĖJE ATSKIRTYJE D ĖL AMŽIAUS, TAUTYB ĖS, SOCIALINĖS RIZIKOS IR (AR) SKURDO ESANTIEMS ASMENIMS, SIEKIANT PRISID ĖTI PRIE JŲ PSICHOEMOCIN ĖS BŪKL ĖS PAGERINIMO 1.2.1.Sociokultūrinių, laisvalaikio ir užimtumo veiklų, nukreiptų į jaunimą, iš socialinės rizikos šeimų, socialines rizikos ir nepasiturinčias šeimas, organizavimas ir įgyvendinimas



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00


1.2.2. Socialinės rizikos ir nepasiturinčių šeimų, socialinių įgūdžių ugdymas



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00

1.2.3.Pagalbos sau per pagalbą kitiems skatinimas ir organizavimas socialinę atskirtį dėl socialinės rizikos patiriantiems asmenims



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00

1.2.4. Psichologinių paslaugų teikimas socialinėje atskirtyje dėl amžiaus, socialinės rizikos, smurto artimoje aplinkoje esantiems asmenims teikimas



2017 2022

Paramos lešos

6 000,00


450,00

1.2.5. Socialinių ir sociokultūrinių paslaugų preinamumo didinimas plėtojant tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas socialinėje atskirtyje dėl socialinės rizikos, skurdo, smurto artimoje aplinkoje esantiems asmenims



2017 2022

Paramos lešos

8 000,00


600,00

1.2.6. Socialinėje atskirtyje esančių pabėgėlių laisvalaikio ir užimtumo užtikrinimas skatinant savanorišką veiklą



2017 2022

Paramos lešos

4 000,00


300,00

2 TIKSLAS. UŽTIKRINTI NEFORMALIAS UŽIMTUMO IR VERS LUMO INICIATYVIAS, SKATINANT ĮSIDARBINIMO GALIMYBES 2.1. UŽDAVINYS. SKATINTI DARBING Ų NEAKTYVI Ų ASMENŲ DALYVAVIM Ą NEFORMALIOSE UŽIMTUMO INICIATYVOSE ALYTAUS MIETSTE 2.1.1.Darbingų neaktyvių jaunuolių dalyvavimo neformaliose užimtumo iniciatyvose skatinimas ir organizavimas teikiant informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir kitą pagalbą



2017 2022

Paramos lešos

4 000,00


300,00

2.1.2.Rankdarbių technikos neformalus ugdymas ir praktinių įgūdžių įgijimas bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis ir vietos veiklos grupėmis (kurių teritorija ribojasi su Alytaus miesto vietos veiklos grupės teritorija)



2017 2022

Paramos lešos

16 000,00


1 200,00

2.1.3.Darbingų neaktyvių pabėgėlių dalyvavimas neformaliose užimtumo iniciatyvose


2017 2022

Paramos lešos

4 000,00


300,00



2.1.4.Bendruomeninių ryšių stiprinimas per darbingų neaktyvių asmenų neformalų švietimą ir darbo įgūdžių įgijimą



2017 2022

Paramos lešos

20 000,00


1500,00

2.1.5.Darbingų neaktyvių gyventojų meninės krypties neformalus profesinis ugdymas ir darbo įgūdžių įgijimas pas profesionalius menininkus Alytaus ir besiribojančiose miestuose



2017 2022

Paramos lešos

14 000,00


1 050,00

2.1.6.Darbingų neaktyvių gyventojų neformalių iniciatyvių įgyvendinimas padedant darbingiems neaktyviems gyventojams įgyti elektrotechninių žinių, suteikiančias telefonspynių ir vaizdo sistemų priežiūros, aptarnavimo, įrengimo kompetencijas



2017 2022

Paramos lešos

12 000,00


900,00

2.2. UŽDAVINYS: UGDYTI VERSLUMO GEB ĖJIMUS, STIPRINAN ČIUS ASMENS KONKURENCINGUM Ą DARBO RINKOJE 2.2.1. Vyresnio amžiaus darbingų neaktyvių asmenų ir (ar) asmenų, kurių namų pajamos neviršija namų ūkio skurdo rizikos ribos, verslumo gebėjimų skatinimas ir ugdymas



2017 2022

Paramos lešos

12 000,00


900,00

2.2.2. Amžiaus ir patirties kartų mentorystės organizavimas: ,,vyresnio amžiaus asmens patirtis verslui VS verslas vyresnio amžiaus asmenio patirčiai”; ,,patyręs verslininkas – pradedančiam jaunam verslininkui”



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00

2.2.3. Jaunų darbingų neaktyvių asmenų verslumo gebėjimų ugdymas pasitelkiant savanorišką veiklą



2017 2022

Paramos lešos

12 000,00


900,00

2.2.4.Pagalba (tarpininkavimas, tiekėjų ir klientų radimas, priemonių įsigijimas) nekonkurencingoms verslo


2017 2022

Paramos lešos

90 000,00


iniciatyvoms neakatyviems darbingiems asmenims, asmenims, kurių namų ūkio pajamos neviršija namų ūkio skurdo ribos, verslą ar savarankišką veiklą pradėjusiems asmenims



6 750,00

2.2.5.Smulkaus ir itin smulkaus naujai įsikūrusio verslo ir (ar) savarankišką veiklą pradėjusių asmenų verslumo mokymai



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00

2.3. UŽDAVINYS: UŽTIKRINTI NEFORMALI Ų UŽIMTUMO IR VERSLUMO INICIATYV Ų, SUSIJUSIŲ SU SOCIALINE ATSKIRTIMI, REALIZAVIMO GALIMYBES ALYTAUS MIESTE SKATINANT SOCIALIN Į VERSLĄ 2.3.1. Senųjų amatų ir tautodailės neformalus švietimas ir verslumo gebėjimų ugdymas integruojant neįgaliuosius ir kitus socialinę atskirtį patiriančius asmenis į darbo rinką savarankiškos veiklos kontekste



2017 2022

Paramos lešos

16 000,00


1 200,00

2.3.2. Laisvalaikio užimtumo paslaugų vystymas socialinėje atskirtyje esančiai šeimai, užtikrinant neformalių užimtumo ir verslumo iniciatyvų įgyvendinimą



2017 2022

Paramos lešos

18 000,00


1 350,00

2.3.3.Žaliųjų technologijų savarankišką veiklą ar (ir) verslą pradedančių mamų, esančių vaiko auginimo atostogose, skatinimas ir įgyvendinimas



2017 2022

Paramos lešos

10 000,00


750,00

7.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS VALDYMO IR STEBĖSENOS TVARKOS APIBŪDINIMAS

7.1.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO, ATRANKOS, STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMO IR STEBĖSENOS ATSAKOMYBIŲ PASISKIRSTYMAS

Alytaus miesto vietos veiklos grupė yra atsakinga už parengtos strategijos įgyvendinimą, koordinavimą ir stebėseną, t.y. už jos savalaikį ir sklandų įgyvendinimą. Kiekviena veikla turi valdymo organą bei priskirtus darbuotojus/asmenis, kurie yra atsakingi už tiesioginį veiksmo įgyvendinimą.

Pagrindinės veiksmų grupės, už kurias yra atsakinga Alytaus miesto vietos veiklos grupė, yra įgyvendinimas, projektų atranka, strategijos koordinavimas ir stebėsena. Pagrindiniai Alytaus


miesto vietos veiklos grupės valdymo organai: (1) Alytaus miesto vietos veiklos grupės narių visuotinis susirinkimas (aukšiausias vietos veiklos grupės organas); (2) Alytaus miesto vietos veiklos grupės valdyba arba kolegialus vietos veiklos grupės valdymo organas; (3) Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas (vienasmeninis vietos veiklos grupės valdymo organas). Pastarieji valdymo organai bei priskirti darbuotojai yra atsakingi už Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvų strategijos įgyvendimą, bus priimti darbuotojai (projektų vadovas, finansininkas ir projekto koordinatorius pagal galimybes), kurie atliks jiems pavestas užduotis. Pagrindinės atsakomybės sritys, ataskaingi vietos veiklos grupės valdymo organai ir darbuotojai, atsakingi už konkrečias veiklas pateikiami 7.1.1 lentelėje.

7.1.1. lentelė Alytaus miesto vietos veiklos grupės atsakomybių pasiskirstymas

Atsakomybių sritis Alytaus VVG valdymo organas

Atsakingas darbuotojas

Strategijos administravimas Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas

Įdarbintas (-i) darbuotojas (-ai)

Atitikimas miesto vietos veiklos grupės tinkamumo požymiams

Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas


Nediskriminuojančių ir skaidrių vietos plėtros projektų atrankos kriterijų, vietos plėtros projektų atrankos procedūrų parengimas

Alytaus miesto vietos veiklos grupės visuotinis susirinkimas arba kolegialaus valdymo organas


Vietos plėtros projektų priėmimas ir vertinimas Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas


Vietos plėtros projektų, kurie atitinka vietos plėtros strategijos tikslus ir uždavinius, atranka



Prioritetų suteikimas vietos plėtros projektams, pagal jų indėlį į vietos plėtros strategiją



Kvietimo teikti vietos plėtros projektinius pasiūlymus parengimas ir paskelbimas



Siūlomų finansuotų vietos plėtros projektų sąrašo sudarymas ir tvirtinimas


Įdarbintas (-i) darbuotojas (-ai) Ekspertai-vertintojai

Metinės ir galutinės ataskaitos rengimas Alytaus miesto vietos veiklos grupės visuotinis susirinkimas arba kolegialaus valdymo organas ir Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas

Įdarbintas (-i) darbuotojas (-ai) Projektų vykdytojai

Pasiekto stebėsenos rodiklio reikšmės (taip kaip nurodyta stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose) duomenų registravimas ir apskaičiavimas



Vietos plėtros strategijos ir vietos plėtros projektų įgyvendinimas



Vietos plėtros strategijos ir vietos plėtros projektų įgyvendinimo stebėsena



Miesto VVG sudėties, sprendimų, vietos plėtros projektų atrankos kriterijų, vietos plėtros projektų atrankos procedūrų ir įgyvendinamų vietos plėtros projektų viešinimas



Pareiškėjų ir projektų vykdytojų mokymas Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas


Taisyklėse, nurodytų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų nepažeidimas

Alytaus miesto vietos veiklos grupės visuotinis susirinkimas arba kolegialaus valdymo organas; Alytaus miesto

Įdarbintas (-i) darbuotojas (-ai) Projektų vykdytojai Ekspertai-vertintojai


vietos veiklos grupės pirmininkas

7.2. ĮGYVENDINIMO PROCEDŪRA, NUSTATANT, KAIP BUS ATRENKAMI VEIKSMŲ IR JUOS ĮGYVENDINANČIŲ PROJEKTŲ VYKDYTOJAI

Įgyvendinimo procedūra, kurios metu atrenkami veiksmai ir juos įgyvendinantys projektų vykdytojai yra Alytaus miesto vietos veiklos grupės vienas pagrindinių uždavinių. Alytaus miesto vietos veiklos grupė turi užtikrinti, jog įgyvendinimo procedūra bus skaidri, nepažeis lygių teisių ir nediskriminuos. Veiksmai yra atrenkami pagal sudarytą veiksmų planą (numatytus veiksmo pradžios ir pabaigos metus), tuo tarpu juos įgyvendinančių projektų vykdytų atrankos procedūra susideda iš tam tikros veiksmų sekos (žiūrėti 7.2.1 pav.), kurios laikymasis prisideda prie skaidrių ir nediskriminuojančių atrankos kriterijų įgyvendinimo.

Nediskriminuojančių ir skaidrių vietos plėtros projektų atrankos kriterijus parengia Alytaus miesto vietos veiklos grupė. Vietos plėtros projektų atrankos kriterijus sudaro dvi kriterijų grupės: (1) administracinės atitikties bei (2) naudos ir kokybės (kriterijai aprašomi žemiau). Atrankos kriterijus ir vertinimo balus tvirtina visuotinis Alytaus miesto vietos veiklos grupės narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. Kriterijais yra užtikrinama, kad vietos plėtros projektiniai pasiūlymai pagal atrankos kriterijus būtų atrenkami skaidriai, nediskriminuojančiais, išvengiant interesų konflikto. Esant poreikiui, Alytaus miesto vietos veiklos grupė atrankos kriterijus gali derinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atrankos kriterijai gali būti keičiami siekiant efektyvesnio vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ir (arba) atsižvelgiant į vietos plėtros strategijos pakeitimus. Tačiau paskelbus kvietimą atrankai ir vietos plėtros projektinių pasiūlymų vertinimo metu atrankos kriterijai nekeičiami.

7.2.1 pav. Veiksmų vykdytojų atrankos procedūros loginė schema

Alytaus miesto vietos veiklos grupė skelbia kvietimą teikti vietos plėtros projektinius pasiūlymus atrankai. Kvietimas turi būti skelbiamas lietuvių kalba ir turi būti patalpintas Alytaus

Nediskriminuojančių ir skaidrių vietos plėtros projektų atrankos kriterijų, vietos plėtros projektų atrankos procedūrų parengimas

Prioritetų suteikimas vietos plėtros projektams, pagal jų indėlį į vietos plėtros strategiją

Kvietimo teikti vietos plėtros projektinius pasiūlymus parengimas ir paskelbimas

Mokymai vietos plėtros projektų rengėjams

Vietos plėtros projektų, kurie atitinka vietos plėtros strategijos tikslus ir uždavinius, atranka

Vietos plėtros projektų priėmimas ir vertinimas. Esant poreikiui ir/ar neaiškumams – paraiškų tikslinimas

Siūlomų finansuotų vietos plėtros projektų sąrašo sudarymas ir tvirtinimas. Rezervinio projektų sąrašo sudarymas

Projektų sąrašo siuntimas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją

Projektų finansavimo rezultatai


miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje. Kvietimas atrankai gali būti skelbiamas papildomai kitais būdais (kituose internetiniuose tinklapiuose, leidiniuose, išsiuntinėjant kvietimus galimiems pareiškėjams, dalinantis informacija su kitomis organizacijomis ir pan.) siekiant efektyviau informuoti galimus pareiškėjus. Alytaus miesto vietos veiklos grupės užtikrina, jog informacija apie kvietimą atrankai bus vieša ir prieinama galimiems vietos plėtros projekto pareiškėjams ir visuomenei.

Kvietime turi būti nurodyta projektinių pasiūlymų pateikimo sąlygos: vietos projektinių pasiūlymų teikimo laikotarpis (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų), planuojama skirti lėšų vietos plėtros projektams įgyvendinti suma (nustatoma pagal veiksmų planą), atsakingi asmenys už kvietimą, nurodytas adresas, kuriuo turi būti pristatyti projektiniai pasiūlymai, kontaktinis asmuo gauti papildomai informacijai dėl projektinio pasiūlymo teikimo. Projektinių pasiūlymų kvietimas atrankai neprieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymui ,,Dėl vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2015 m. XX d., Nr. XX, Vilnius) ir atitinka vietos plėtros strategijos konkretų uždavinį nurodant uždavinio veiksmus. Alytaus miesto vietos veiklos grupė skelbdama kvietimą atrankai vadovaujasi 1 priedu ir atitinka vietos plėtros strategijos konkretų uždavinį arba kelis uždavinius bei nurodytus veiksmus. Projektiniame pasiūlyme pateikto projekto trukmė negali viršyti 24 mėnesių. Projektinio pasiūlymo forma pateikiama 2 priede.

Alytaus miesto vietos veiklos grupė nustato vietos plėtros projektinių pasiūlymų atrankos procedūras. Yra parengiamas ir patvirtinamas vidaus tvarkos aprašas, nurodantis vietos plėtros projektinių pasiūlymų paraiškų vertinimo, vertinimo ataskaitų ir teikimo Alytaus vietos veiklos grupės valdymo organui tvarką. Atrankos procedūras tvirtina visuotinis Alytaus miesto vietos veiklos grupės narių susirikimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. Rengdama atrankos procedūras, Alytaus miesto vietos veiklos grupė gali konsultuotis su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Prieš skelbiant kvietimą atrankos procedūros gali būti keičiamos siekiant efektyvesnio vietos plėtros strategijos įgyvendinimo (ir) arba atsižvelgiant į vietos plėtros strategijos pakeitimus. Paskelbus kvietimą atrankai ir vietos plėtros projektinių pasiūlymų vertinimo metu atrankos procedūros nekeičiamos.

Alytaus miesto vietos veiklos grupė, atsižvelgdama į veiksmų planą, kiekvienų metų ketvirtą ketvirtį skelbia projektinių pasiūlymų atrankos konkursą. Kvietimas parengiamas pagal veiksmų plano uždavinius ir veiksmus bei skiriamą finansavimą. Alytaus miesto vietos veiklos grupė pagal numatytas lėšas kiekvienam veiksmui, adekvačiai paskirsto lėšas kiekvieniems metams. Netaikomi apribojimai veiksmų pasirinkimui, t.y. tam pačiam veiksmui gali būti skelbiami keletas kvietimų skirtingais metais.

Jeigu veiksmų plane nenumatyta kitaip, galimi projektinių pasiūlymų pareiškėjai: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Alytaus mieste. Galimi projektinių pasiūlymų partneriai: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Alytaus mieste ar su Alytaus miestu besiribojančioje teritorijoje besiribojančiose teritorijose.

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijoje kiekvienam veiksmui yra skiriama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, Valstybės biudžeto lėšos bei privačios lėšos. Privačios lėšos tai yra projekto pareiškėjo nuosavas indėlis, kuris sudaro ne mažiau kaip 7,5 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo Visi pareiškėjai teikdami paraišką užtikrina, jog prie projekto įgyvendinimo prisidės ne mažiau kaip 7,5 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektinio pasiūlymo pareiškėjas ir (arba) partneris savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne tinkamų finansuotų projekto išlaidų dalimi.

Nuosavu projekto vykdytojo ar partnerio įnašu gali būti užskaitomas: • Projekto veiklas vykdančių asmenų savanoriškas darbas (pinigine verte išreikštas

nepiniginis įnašas), kai įrodomas vykdant projekto veiklas dirbtas laikas; įnašas


apskaičiuojamas taikant minimaliųjų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą darbo užmokestį;

• Projekto veiklas vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir ar apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą įgyvendinant projektą;

• Projekto veiklų dalyvių darbo užmokesčio, apskaičiuoto ir išmokėto už darbo laiką, kurio metu darbuotojai tiesiogiai dalyvavo veiklose, ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos (taikoma projekto veiklų, atitinkančių gyventojų verslumo didinimo veiklą, kai tikslinė grupė – darbuotojai, atveju).

Paskelbus kvietimą projektiniams pasiūlymams teikti, Alytaus miesto vietos veiklos grupė ne vėliau kaip per 10 dienų surengia mokymus vietos plėtros projektų rengėjams. Alytaus miesto vietos veiklos grupė gali skelbti papildomą kvietimą teikti rezervinius vietos plėtros projektinius pasiūlymus. Skelbime aiškiai nurodoma, kad priimami vietos plėtros projektiniai pasiūlymai, kuriems finansuoti vietos plėtros strategijoje lėšų nėra.

Gauti projektiniai pasiūlymai atrenkami skaidriai, nediskriminuojančiai, išvengiant interesų konflikto. Projektinius pasiūlymus surenka įdarbintas (-i) darbuotojas (-ai), vertina Alytaus miesto vietos veiklos grupės paskirti vietos plėtros projektų vertintojai. Projektinių pasiūlymų vertintojų grupę sudaro keturi ekspertai: vienas Alytaus miesto vietos veiklos grupės narys (tačiau negali būti Alytaus miesto visuotinio narių susirinkimo ar kolegialaus organo nariu), vienas ekspertas, atstovaujantis bendruomenes ir (arba) nevyriausybinį sektorių, vienas – vietos valdžios sektorių, vienas – verslo sektorių. Ekspertams taikomi išsilavinimo kriterijai (turėti aukštąjį išsilavinimą ) ir turėti patirties įgyvendinant projektus, susijusius su socialine veikla. Prieš atlikdamas vertinimą, vietos plėtros projekto vertintojas turi patvirtinti savo konfidencialumą ir nešališkumą pasirašydamas konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją, kuria įsipareigoja būti nešališkas ir laikytis konfidencialumo. Alytaus miesto vietos veiklos grupė užtikrina, kad paskirto asmens dalyvavimas vertinant vietos plėtros projektinį pasiūlymą nesukels interesų konflikto. Už vietos plėtros projektinių pasiūlymų vertinimo ir ataskaitų kokybę atsako Alytaus miesto vietos veiklos grupė.

Vieną projektinį pasiūlymą vertina du vertintojai; projektiniai pasiūlymai atrenkami atsitiktine tvarka. Vertinant pateiktus projektinius pasiūlymus, Alytaus miesto vietos veiklos grupė gali atlikti vietos plėtros projektinio pasiūlymo patikrą vietoje. Apie patikrą Alytaus miesto vietos veiklos grupė praneša ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki patikros. Patikros metu yra pildomas patikros protokolas, nurodant patikroje dalyvavusius asmenis, patikros vietą ir patikros klausimus. Vietos plėtros projektų vertintojai rengia ir pateikia projektinių pasiūlymų vertinimo ataskaitas Alytaus miesto vietos veiklos grupės valdymo organui (Alytaus miesto vietos veiklos visuotiniam susirinkimui arba kolegialiam valdymo organui).

Kiekvienas projektinis pasiūlymas turi atitikti du vertinimus:

• administracinės atitikties vertinimą;

• naudos ir kokybės vertinimą. Vietos plėtros projektų nauda ir kokybė vertinama balais.

Administracin ės atitikties vertinimo metu vertintojas patikrina, ar vietos plėtros projektinio pasiūlymo visi laukai užpildyti, ar pridėti visi pasiūlymo formoje nurodyti dokumentai. Jeigu projektinis pasiūlymas yra užpildytas tinkamai (t.y. visi laukai yra užpildyti) bei pridėti visi pasiūlymo formoje nurodyti dokumentai, projektinis pasiūlymas vertinamas toliau. Jeigu projektinio pasiūlymo užpildyti ne visi laukai bei nepridėti visi pasiūlymo formoje nurodyti dokumentai, projektinis pasiūlymas yra atmetamas.


Jeigu projektinis pasiūlymas nėra atmetamas, vertinamas atitikimas administracinei atitikčiai nustatytus kriterijus, įvertinant kriterijaus išpildymą (ar išpildytas, ar neišpildytas (žiūrėti 7.2.1 lentelę):

7.2.1 lentelė. Projektinio pasiūlymo administracinės atitikties kriterijai

1. Vietos plėtros projektas atitinka vietos plėtros strategijos uždavinį ir veiksmus. 2. Vietos plėtros projektas nepažeidžia Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatytų

principų: horizontalaus partnerystės principo, vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo, nediskriminacijos, jaunimo principų.

3. Vietos plėtros projektas įgyvendinamas Alytaus miesto vietos veiklos grupės veiklos teritorijoje.

4. Pagrįsta, kaip bus užtikrintas vietos plėtros projekto tęstinumas. 5. Pagrįsta, kad vietos plėtros projektas, be jam įgyvendinti skirtų lėšų, negalėtų būti

įgyvendintas tokios apimties, per tokį pat laikotarpį ir tokios pat kokybės. 6. Pagrįsta, kad vietos plėtros projekto rezultatai bus prieinami bendruomenei. 7. Pagrįsta, kad, įgyvendinus vietos plėtros projektą, galutiniai naudos gavėjai bus vietos

plėtros strategijos dalyje ,,Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija ir gyventojų, kuriems taikoma vietos plėtros strategija, apibrėžtis“ nurodyti gyventojai.

8. Vietos plėtros projektiniame pasiūlyme numatytos tinkamos finansuoti vietos plėtros projekto išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų.

Jeigu vertinant projektinio pasiūlymo atitiktį nustatytiems kriterijams yra neaiškumų, trūksta informacijos, galinčios turėti esminės įtakos projekto vertinimui, projekto vertintojas prašo projektinį pasiūlymą pateikusią organizaciją pateikti paaiškinimus ir/ar papildymus per vertintojo nustatytą laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Vertinant projektinių pasiūlymų administracinę atitiktį, projektinis pasiūlymas turi atitikti kiekvienam iš pateiktų kriterijų. Jeigu neatitinkama bent vienam kriterijui (po papildymo ir paaiškinimo), projektinis pasiūlymas yra atmetamas.

Naudos ir kokybės vertinimo etapas. Jeigu projektinis pasiūlymas atitinka administracinius kriterijus, vertinama projektinio pasiūlymo nauda ir kokybė balais. Toliau pateikiama naudos ir kokybės vertinimo kriterijų lentelė, kuri gali būti papildoma ir koreguojama, atsižvelgiant į pakitusius teisės aktus ar pasikeitusią socialinę, demografinę ir ekonominę situaciją bei kitas miesto aktualijas (žiūrėti 7.2.2 lentelę). Galutinius naudos ir kokybės vertinimo kriterijus tvirtina Alytaus miesto vietos veiklos grupės visuotinis susirinkimas arba kolegialaus valdymo organas.

7.2.2 lentelė. Projektinio pasiūlymo naudos ir kokybės vertinimo kriterijai ir balai

Eil.Nr. Vertinimo kriterijai

Maksimalus galimų balų skaičius

Rekomenduojamos balų ribos

Skiriamas balas

1. Vietos plėtros projekto naudos ir rezultatų pagrįstumas

1.

Prisideda prie Alytaus miesto vietos veiklos grupės plėtros strategijoje numatytų rodikli ų pasiekimo:

• labai prisideda • prisideda • iš dalies prisideda • nepakankamai prisideda

10

10 8-9 4-6 0


2.

Vietos plėtros projekto nauda atitinka sąnaudas, kurių reikia planuojamiems vietos plėtros projekto rezultatams pasiekti:

• labai atitinka • atitinka • iš dalies atitinka • nepakankamai atitinka

10

10 8-9 4-6 0

3.

Vietos plėtros projekto veiksmų pagrįstumas, išdėstymas laike, atsakomybės už vietos plėtros projekto įgyvendinimą pasiskirstymas, pajėgumas įgyvendinti vietos plėtros projektą

4.

Vietos plėtros projekto veiksmų pagrįstumas ir realumas:

• pagrįsta ir realu • iš dalies pagrįsta • nepagrįsta

10

10 1-9 0

5.

Vietos plėtros projekto veiksmų išdėstymo laike pagrįstumas:

• visiškai pagrįsta • iš dalies pagrįsta • nepagrįsta

10

10 1-9 0

6.

Vietos plėtros projekto atsakomybių už vietos plėtros projekto įgyvendinimą pasiskirstymo realumas:

• visiškai realu • iš dalies realu • nerealu

10

10 1-9 0

7.

Vietos plėtros projektą įgyvendinančios organizacijos pajėgumas (kvalifikacija, išsilavinimas, darbo patirtys) vykdyti projekt ą:

• visiškai pakankami • iš dalies pakankami • nepakankami

5

5 1-4 0

8.

Vietos plėtros projektas siekia įtraukti atitinkam ą skaičių dalyvių:

• 10 ir daugiau • 8– 9 • 5–7 • 0–4

10

10 8-9 5-7 0

9.

Vietos plėtros projektas yra orientuotas į tikslin ę grupę (socialinę atskirt į patirian čius asmenis, nedirbantį ir nestudijuojantį ir nesimokantį jaunimą, bedarbius):

• Orientuotas į tikslinę grupę • Neorientuotas į tikslinę grupę

5

5 0

10.

Projekto sąmatos pagrįstumas ir realumas:

• Pagrįsta ir reali • Iš dalies pagrįsta • nepagrįsta

10

10 1-9 0

11. Gauti kiti finansavimo šaltiniai ir 5


materialinė parama: • daugiau negu 7,5 proc. • 7,5 proc. • Iki 7,5 proc.

5 4 0

12.

Projektą numatoma įgyvendinti su partneriu (-iais):

• Daugiau nei 5 partneriai • Nuo 1 iki 5 • Partneris (-iai) projekte nenumatyta

5

5 1-4 0

Balų suma 97

Didžiausia galima vietos plėtros projektui skiriama balų suma yra 97. Mažiausia privaloma vietos plėtros projektui skiriama balų suma yra 28. Kiekvienas projektinis pasiūlymas yra vertinamas užpildant vertinimo anketą, vadovaujantis vertinimo kriterijais. Kiekvieną projektinį pasiūlymą vertina du vertintojai, apskaičiuojant vertintojų pateiktų balų vidurkį. Lėšos skiriamos tiems projektams, kurie surinko daugiausia balų, tačiau ne mažiau kaip 28 ir kuriems užteko konkursui įgyvendinti numatytų lėšų. Projektiniai pasiūlymai, surinkę mažiau kaip 28 balų, nefinansuojami. Likę tinkami finansuoti projektai yra įtraukiami į rezervinių projektinių pasiūlymų sąrašą, kuris sudaromas prioriteto mažėjimo tvarka. Alytaus miesto vietos veiklos grupė sudaro siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą ir rezervinį vietos plėtros strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą. Rezervinį sąrašą tvirtina Alytaus miesto vietos veiklos grupės kolegialaus valdymo organas ar kitas, turintis atitinkamus įgaliojimus organas.

Jei pateikti projektiniai pasiūlymai pagal turinį ir prioritetą yra įvertinami vienodai, pirmenybė teikiama projektui, kurio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidų dalis yra mažesnė.

Projektiniai pasiūlymai turi būti įvertinti per 20 kalendorinių dienų nuo paskutinės nustatytos dokumentų pateikimo konkursui dienos. Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas, atsižvelgdamas į gautų projektinių pasiūlymų skaičių ir apimtį, gali terminą pratęsti iki 10 darbo dienų. Alytaus miesto vietos veiklos grupės užtikrina vietos plėtros projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerio, gyvenamosios vietos bendruomenės teisę žinoti visus priimtus sprendimus, susijusius su jo (jų) vietos plėtros projektiniu pasiūlymu ir tokių sprendimų motyvus. Alytaus miesto vietos veiklos grupė per 10 dieną raštu informuoja vietos plėtros projekto vykdytojus apie visus priimtus sprendimus, susijusius su jo (jų) vietos plėtros projektiniu pasiūlymu, nurodydama sprendimų priėmimo priežastis.

Pirmojo kvietimo siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijos įgyvendinimo projektų sąrašas kartu su visų Alytaus miesto vietos veiklos grupės sąraše esančių vietos plėtros strategijos įgyvendinimo projektų aprašymais pateikiamas Ministerijai per 12 mėnesių nuo vietos plėtros strategijos patvirtinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 30 d. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams tuo atveju, jeigu atsiranda nuo Alytaus miesto vietos veiklos grupės nepriklausančios aplinkybės, kurių miesto vietos veiklos grupė negalėjo numatyti iš anksto ir jų išvengti.

7. 3.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS STEBĖSENOS TVARKOS APIBŪDINIMAS

Alytaus miesto vietos veiklos grupė yra atsakinga už Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros stebėseną. Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas organizuoja ir užtikrina, kad tokia stebėsena būtų vykdoma, pagal šioje strategijos dalyje įvardintą tvarką (žiūrėti 7.3.1. lentelę). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už vietos plėtros strategijos stebėsenos vykdymo koordinavimą.


7.3.1 lentelė. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo priežiūros institucinė struktūra, funkcijos

Institucinis lygmuo Pagrindinės funkcijos • Alytaus miesto vietos veiklos grupės visuotinis

susirinkimas arba kolegialaus valdymo organas

Metinės/galutinės priežiūros ataskaitos tvirtinimas

• Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininkas Vietos plėtros strategijos priežiūros organizavimas ir užtikrinimas

• Įdarbintas darbuotojas (projekto vadovas) Metinės/galutinės priežiūros ataskaitos parengimas Bendravimas su Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija

Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos projektų vykdytojai, atrinkti vietos plėtros projektų atrankos būdu, renka informaciją, reikalingą vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metinių priežiūros ataskaitų parengimui, ją apdoroja, susistemina ir pateikia atsakingam darbuotojui iki einamųjų metų sausio 15 d. Informacija yra pateikiama pagal Alytaus miesto vietos veiklos grupės (įdarbinto darbuotojo ir Alytaus miesto vietos veiklos grupės pirmininko) parengtą ir nustatytą formą, kurioje numatyti aiškus pateikiamos informacijos turinys.

Įdarbintas darbuotojas (kuris ir yra atsakingas už vietos plėtros strategijos priežiūrą) kartą metuose rengia metinę, o baigus įgyvendinti strategiją, galutinę ataskaitas apie vietos plėtros strategijos vykdymą ir jos rezultatus. Metinė ataskaita yra parengiama iki einamųjų metų vasario 15 d., galutinė ataskaita ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo pabaigos. Metinė/galutinė ataskaita yra tvirtinama Alytaus miesto vietos veiklos grupės visuotinio narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. Metinė ataskaita privalo būti patvirtinta iki einamųjų metų kovo 15 d., galutinė ataskaita – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo pabaigos. Forma, pagal kurią rengiama vietos plėtros strategijos metinė ir galutinė ataskaitos, pateikiama 4 priede ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose „Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse“.

Įdarbintas darbuotojas pateikia Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai metinės ataskaitos kopiją ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopiją (visuotinio Alytaus miesto vietos veiklos grupės narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimo, kuriuo patvirtinta metinė ataskaita) iki einamųjų metų balandžio 1 d.

Įgyvendinus strategiją, įdarbintas darbuotojas pateikia galutinės ataskaitos kopiją ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopiją (visuotinio Alytaus miesto vietos veiklos grupės narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimo, kuriuo patvirtinta metinė ataskaita) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Galutinė ataskaita Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikiama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo pabaigos.

Projekto vadovas bendrauja su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir esant poreikiui teikia papildomą informaciją, susijusią su vietos plėtros strategijos įgyvendinimu. Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos grafikas pateikiamas lentelėje (žiūrėti 7.3.2 lentelę).

7.3.2 lentelė. Alytaus miesto vietos plėtros strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos grafikas

Nr. Darbo etapas Pateikimo laikotarpis Teikėjas Gavėjas


1.

Pateikiama informacija reikalinga vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metinių priežiūros ataskaitų parengimui

iki einamųjų metų sausio 15 d.

Vietos plėtros strategijos projektų vykdytojai

Asmuo, atsakingas už vietos plėtros strategijos priežiūrą

2. Metinės/galutinės ataskaitos parengimas

iki einamųjų metų vasario 15 d./ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo pabaigos

Įdarbintas darbuotojas

–

3. Metinės/galutinės ataskaitos tvirtinimas

iki einamųjų metų kovo 15 d./ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo pabaigos


Vietos veikos grupės visuotinis narių susirinkimas arba kolegialaus valdymo organas

4. Metinės/galutinės ataskaitos pateikimas ministerijai

iki einamųjų metų balandžio 1 d./ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo pabaigos


Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

5. Bendravimas su Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija

visu strategijos įgyvendinimo ir atsiskaitymo už rezultatus laikotarpiu


Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

7.4. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS PAKEITIM Ų INICIJAVIMO PROCED ŪRA

Alytaus miesto vietos veiklos grupė gali inicijuoti vietos plėtros strategijos keitimą. Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos pakeitimai turi būti tvirtinami visuotiniame Alytaus miesto vietos veiklos grupės narių susirinkime arba kolegialiame valdymo organe, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. Patvirtintos Alytaus miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos pakeitimai turi būti raštu suderinti su Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.

Alytaus miesto vietos veiklos grupė inicijuoja vietos plėtros strategijos pokyčius esant šioms sąlygoms: (1) būtina keisti dėl teisės aktų, reglamentuojančių vietos plėtros strategijų įgyvendinimą, pakeitimų; (2) būtina keisti suplanuotų lėšų paskirstymą tarp vietos plėtros strategijos uždavinių ir veiksmo sričių; (3) būtina keisti didžiausią galimą paramos sumą vienam vietos plėtros strategijos veiksmui įgyvendinti pagal skirtingus vietos plėtros strategijos uždavinius; (4) būtina patikslinti vietos plėtros strategijos veiksmų sąrašą, siekiant įgyvendinti vietos plėtros strategijoje numatytus rodiklius.

Alytaus miesto vietos veiklos grupė, norėdama keisti vietos plėtros strategiją, privalo raštu pateikti Lietuvos Reikalų Vidaus reikalų ministerijai motyvuotą prašymą leisti pakeisti vietos plėtros strategiją, miesto vietos veiklos grupės kolegialaus valdymo organo protokolo kopiją ir kartu su prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriais pagrindžiamas prašymas.


Lietuvos Reikalų Vidaus reikalų ministerija, gavusi prašymą leisti pakeisti vietos plėtros strategiją per 10 darbo dienas pateikia jį Jungtiniam vietos plėtros strategijų atrankos komitetui. Komitetas per 10 darbo dienų įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl vietos veiklos grupės prašymo pakeisti strategiją. Komitetas priimdamas sprendimą dėl vietos veiklos grupės prašymo leisti keisti vietos plėtros strategiją įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą vietos plėtros strategija duos tiek pat arba daugiau naudos ir efektyviau bus siekiama vietos plėtros strategijoje nustatyto tikslo įgyvendinimo. Jeigu Jungtinis vietos plėtros strategijų atrankos komitetas nustato, kad dėl vietos plėtros strategijos pakeitimų vietos veiklos grupė negalės pasiekti vietos plėtros strategijoje nustatyto tikslo ir tolesnis vietos plėtros strategijos įgyvendinimas bus neefektyvus, komitetas nepritaria vietos plėtros strategijos keitimui. Komitetas vietos veiklos grupės prašymą leisti keisti vietos plėtros strategiją gali: patenkinti; patenkinti iš dalies arba su tam tikromis sąlygomis; atmesti.

Priėmusi sprendimą dėl vietos veiklos grupės prašymo leisti keisti vietos plėtros strategiją, Jungtinis vietos plėtros strategijų atrankos komitetas parengia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo pakeitimo projektą, kuriuo patvirtintas vietos plėtros sąrašas, ir pateikia jį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui. Regioninės politikos departamentas per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo patvirtinimo raštu informuoja miesto vietos veiklos grupę apie priimtą sprendimą.


PRIEDAI

Priedas Nr. 1

(Kvietimo teikti bendruomenių vietos plėtros projektinius pasiūlymus forma)

____________________________________________ (Miesto VVG pavadinimas)

________________________________________________________________________ (Miesto VVG adresas)

_____________________KVIETIMAS TEIKTI BENDRUOMENIŲ VIETOS PLĖTROS

PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS (Miesto VVG pavadinimas)

1. Vietos plėtros strategijos pavadinimas

2. Vietos plėtros strategijos teritorija

3. Vietos plėtros strategijos tikslas 4. Vietos plėtros strategijos

uždavinys, veiksmas (-ai)

5. Preliminarus vietos plėtros projekto biudžetas

6. Tinkami vietos plėtros projektinių pasiūlymų teikėjai

7. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų pateikimo būdas ir tvarka

8. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų rinkimo laikotarpis

9. Kita informacija

Priedas Nr. 2

(Bendruomenių inicijuotos vietos plėtros projektinio pasiūlymo forma)

__________________________________________ (pareiškėjo pavadinimas)

BENDRUOMENI Ų INICIJUOTOS VIETOS PL ĖTROS PROJEKTINIS PASIŪLYMAS

_____________ Nr. ___________ (data)

1. Preliminarus

bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projekto (toliau – projektas) pavadinimas

Rekomenduojama projekto pavadinimą pasirinkti trumpą ir aiškų, nusakantį projekto idėją, nevartojant įstaigų ar organizacijų pavadinimų.

(Galimas simbolių skaičius – 150)

Pareiškėjo duomenys 2.1.

Pareiškėjo rekvizitai

Pavadinimas

Juridinio asmens kodas

2.2. Pareiškėjo kontaktiniai duomenys

Adresas Telefonas Faksas El. p. adresas

2.3. Projekto vadovas / atsakingas asmuo

Vardas ir pavardė

Pareigos

Telefonas

Faksas

El. p. adresas

2.4. Kontaktinis asmuo

Vardas ir pavardė

Pareigos

Telefonas

Faksas

El. p. adresas

3. Duomenys apie projekto partnerį Ar projekt ą numatoma

įgyvendinti su partneriu (-iais)?

� taip � ne (jeigu pažymima „ne“, kita lentelė nepildoma)

Partnerio Nr.

...rekvizitai Pavadinimas Juridinio asmens kodas

4. Projekto aprašymas (santrauka)


4.1. Trumpas projekto esmės aprašymas

(Nurodyti, kokia problema sprendžiama, kokios priežastys nulėmė projekto įgyvendinimą, nurodyti projekto tikslą ir aprašyti, kaip jis susijęs su 8.6.1-ESFA-V-911 priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) tikslu. Trumpai aprašyti, kokios projekto veiklos bus įgyvendinamos ir pagrįsti, kaip jos susijusios su Priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytomis veiklomis. Trumpai aprašyti siekiamus projekto rezultatus, nurodyti, kokiai tikslinei grupei skirtas projektas, pateikti kitą svarbią informaciją (galimas simbolių skaičius – 1000)

4.2. Projekto atitiktis Veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8  d. sprendimu Nr. C(2014)6397 (toliau – Veiksmų programa) nuostatoms

(Trumpai aprašyti, kaip projektas prisidės siekiant Veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtrauktiems didinimas ir kova su skurdu“ 8.6 investicinio prioriteto „BIVP strategijų įgyvendinimas“ 8.6.1 konkretaus uždavinio „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ rezultatų)

4.3. Projekto atitiktis vietos plėtros strategijai

(Nurodyti vietos plėtros strategiją, vietos plėtros strategijos teritoriją, tikslą, uždavinį ir veiksmą (-us), kuriems įgyvendinti skirtas projektas ir pagrįsti, kaip projektas atitinka nurodytus aspektus. Taip pat nurodyti, prie kokių, vietos plėtros strategijoje numatytų, rezultatų ir produktų rodiklių pasiekimo prisidės projektas.)

4.4. Projekto parengtumas ir atitiktis projektų parengtumo sąlygoms, nustatytoms projektų finansavimo sąlygų apraše)

(Jei Priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše numatyti projektų parengtumo reikalavimai, nurodyti, kaip projektas juos atitinka. Taip pat nurodyti kitus iki vietos plėtros projektinio pasiūlymo pateikimo atliktus parengiamuosius projekto darbus bei darbus, kurie bus atlikti iki projekto paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (galimas simbolių skaičius – 600)

5. Projekto tikslas, uždavinys (-iai), veikla (-os), fiziniai rodikliai Projekto tikslas: (Nurodomas projekto tikslas. Galimas simbolių skaičius – 300. Nurodyti privaloma.) Projekto

uždaviniai Planuojamos

projekto veiklos pavadinimas

Planuojamos projekto veiklos aprašymas

Fiziniai rodikliai

Detalizuojamas projekto tikslas per aprašomus uždavinius. Kiekvienas uždavinys nurodomas atskiroje eilutėje.

Tikslui pasiekti negali būti numatomi daugiau kaip trys

Nurodomos projekto veiklos. Kiekviena veikla nurodoma atskiroje eilutėje.

Galimas

simbolių skaičius – 400. Nurodyti privaloma.

Prie vieno

projekto uždavinio galima nurodyti ir kelias planuojamas projekto veiklas, bet

Aprašoma kiekviena projekto veikla, ją pagrindžiant ir nurodant atitiktį bent vienai veiklai, nurodytai Priemonės, pagal kurią teikiamas projektas, projektų finansavimo sąlygų apraše. Galimas simbolių skaičius – 10 000.

Nurodomi fizinių rodiklių pavadinimai, siektinos reikšmės ir mato vienetai.

Vienai veiklai nurodomas vienas rodiklis. Galimas simbolių skaičius –


uždaviniai. Galimas

simbolių skaičius – 450.

Nurodyti privaloma.

ne daugiau kaip penkias.

220.

1. 2. ... 6. Stebėsenos rodikliai Rodiklio pavadinimas Rodiklio matavimo vnt. Planuojama rodiklio

reikšmė Produkto rodikliai Priemonės projektų

finansavimo sąlygų apraše nurodyti stebėsenos produkto rodikliai, prie kurių būtų prisidedama įgyvendinant projektą.

Nurodomas rodiklio matavimo vienetas, pvz.: dalyvių, projektų skaičius ir pan.

Nurodoma vykdant projektą numatomo pasiekti rodiklio reikšmė.

Rezultato rodikliai Priemonės projektų

finansavimo sąlygų apraše nurodyti stebėsenos rezultato rodikliai, prie kurių būtų prisidedama įgyvendinant projektą.

Nurodomas rodiklio matavimo vienetas, pvz., procentas (proc.).

Nurodoma vykdant projektą numatomo pasiekti rodiklio reikšmė.

Visoje lentelėje galimas įrašyti maksimalus simbolių skaičius – 1000. 7. Preliminarus projekto biudžetas Išlaid

ų kategorijos Nr.

Išlaidų kategorijos pavadinimas

Planuojama projekto išlaidų suma, Eur

Išlaidų pagrindimas, priskyrimas projekto veikloms, nurodytoms 5 punkte

7.1. Žemė

7.2. Nekilnoja

masis turtas

7.3.

Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai

7.4. Įranga,

įrenginiai ir kt. turtas

7.5. Projekto vykdymas

7.6. Informavi

mas apie projekt ą


7.7.

Netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal vienodo dydžio normą

7.8. Iš viso: 8. Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai

Finansavimo šaltinio pavadinimas

Suma, Eur

8.1. Prašomos skirti lėšos Nurodoma prašoma skirti projekto finansavimo lėšų suma. Nurodyti privaloma.

8.2. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) lėšos

Nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas. Kai taikoma, nurodyti privaloma. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.2.1. Viešosios lėšos 8.2.1.1 + 8.2.1.2 + 8.2.1.3 nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ar kitų viešųjų lėšų šaltinių. Nurodyti privaloma. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.2.1.1. Valstybės biudžeto lėšos

Nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas ir kurios šaltinis yra valstybės biudžetas. Galima įvesti tik skaičių. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.2.1.2. Savivaldybės biudžeto lėšos

Nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas ir kurios šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos. Galima įvesti tik skaičių. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.2.1.3. Kiti viešųjų lėšų šaltiniai

Nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas ir kurios šaltinis yra kiti viešųjų lėšų šaltiniai (pvz., Užimtumo fondo, valstybės įmonių lėšos, kitų juridinių asmenų, kurie yra perkančiosios organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, lėšos). Galima įvesti tik skaičių. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.2.2. Privačios lėšos 8.2.2.1 + 8.2.2.2 nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas iš nuosavų lėšų ar kitų lėšų šaltinių. Kai taikoma, nurodyti privaloma. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.2.2.1. Nuosavos lėšos Nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas ir kurios šaltinis yra nuosavos lėšos. Galima įvesti tik skaičių. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.2.2.2. Kiti lėšų šaltiniai Nurodoma lėšų suma, kurią užtikrins pareiškėjas ir kurios šaltinis yra kiti lėšų šaltiniai, pvz., banko paskola. Galima įvesti tik skaičių. Jeigu netaikoma – nurodyti „0“.

8.3. Iš viso 8.1 + 8.2 nurodoma bendra projekto išlaidų suma. 8.1 ir 8.2 papunkčių suma turi sutapti su bendra išlaidų suma, nurodyta vietos plėtros projektinio pasiūlymo dalyje „Preliminarus projekto biudžetas“. Nurodyti privaloma.

9. Projekto įgyvendinimo laikotarpis ir paraiškos rengimas Paraiškos finansuoti projektą

pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas (metai, mėnuo, diena)


Preliminari projekto pradžios data ir įgyvendinimo trukmė mėnesiais

10. Vietos plėtros projektinio pasiūlymo priedai Ei

l. Nr. Priedo pavadinimas Priedo

lapų skaičius 1. Pateikiami priedai, nurodyti Priemonės, pagal kurią teikiamas

projektas, projektų finansavimo sąlygų apraše, ir (arba) kiti dokumentai, pagrindžiantys vietos plėtros projektiniame pasiūlyme nurodytą informaciją.

... 11. Pareiškėjo patvirtinimas Patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga. ______________________________________________ ________

_______________ (atsakingo asmens pareigos) (parašas)

(vardas, pavardė) A. V.

Documents

ALYTAUS MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS …...Šaltinis: Alytaus miestas – administracinis Alytaus regiono centras, , kuriame 2015 m. pradžioje gyveno 37,6 proc. vis ų apskrities